2022 1 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/2

P9_TA(2021)0220

Europos Sąjungos solidarumo fondo peržiūra

2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo peržiūros (2020/2087(INI))

(2022/C 15/01)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 ir 175 straipsnius, 212 straipsnio 2 dalį ir 349 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą (1) (toliau – ESSF reglamentas), ir paskesnius jo pakeitimus, priimtus 2014 m. gegužės 15 d. ir 2020 m. kovo 20 d.,

—	atsižvelgdamas į visas Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos paskelbtas ataskaitas, visų pirma į 2014 m. kovo 31 d. ataskaitą „Klimato kaita 2014 m. Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 22 d. pasirašytą Paryžiaus susitarimą,

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją „Europos solidarumo fondas, įgyvendinimas ir taikymas“ (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją „Europos Sąjungos solidarumo fondas. Vertinimas“ (3),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 15 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europos Sąjungos solidarumo fondo 2002–2017 m. vertinimas“ (SWD(2019)0186),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/461, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, siekiant suteikti finansinę paramą valstybėms narėms ir dėl narystės Sąjungoje besiderančioms šalims, labai nukentėjusioms nuo didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais (5),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pozicijos dokumentą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, siekiant suteikti finansinę paramą valstybėms narėms ir dėl narystės Sąjungoje besiderančioms šalims, labai nukentėjusioms nuo didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos (COM(2020)0114),

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A9-0052/2021),

kadangi Europos Sąjungos solidarumo fondas (ESSF), įsteigtas ESSF reglamentu po 2002 m. Vidurio Europą užklupusių didelių potvynių, teikia finansinę paramą valstybėms narėms ir narystės siekiančioms šalims, nukentėjusioms nuo didelių ar regioninių gaivalinių nelaimių ar didelio masto ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų; kadangi ESSF kuria tikrą ES pridėtinę vertę ir juo išreiškiamas noras parodyti solidarumą su tokių nelaimių paveiktuose ES regionuose gyvenančiais žmonėmis;

kadangi savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliucijoje dėl suderintų Sąjungos veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais Europos Parlamentas priminė, kad valstybių narių solidarumas yra ne pasirinkimo galimybė, o įsipareigojimas, be kita ko, nustatytas Europos Sąjungos sutarties 2 ir 21 straipsniuose, taip pat mūsų ES vertybių ramstis, kaip nustatyta minėtosios sutarties 3 straipsnyje; kadangi šioje rezoliucijoje Europos Parlamentas primygtinai ragina Komisiją stiprinti visus savo krizių valdymo ir reagavimo į nelaimes mechanizmų komponentus;

kadangi įdomu tai, jog, remiantis neseniai atlikta apklausa, du trečdaliai ES piliečių mano, kad Europos Sąjunga turėtų turėti didesnę kompetenciją kovoti su tokiomis netikėtomis krizėmis kaip COVID-19, ir daugiau kaip pusė jų mano, kad ES turėtų turėti daugiau finansinių išteklių tokioms krizėms įveikti (6); kadangi dabartinei sveikatos krizei itin svarbus žmogiškasis aspektas ir kadangi ES ir valstybės narės, išreikšdamos solidarumą, turėtų imtis atitinkamų veiksmų;

D.	kadangi iki šiol ESSF parama buvo skirta maždaug 100 gaivalinių nelaimių 23 valstybėse narėse ir vienoje narystės siekiančioje šalyje – iš viso apie 6,6 mlrd. EUR (7);

E.	kadangi 2017 m. ir 2018 m. maždaug du trečdaliai visų ESSF pateiktų prašymų buvo susiję su potvynių sukeltomis nelaimėmis, nors per ataskaitinį laikotarpį taip pat kilo didelių audrų, miško gaisrų ir žemės drebėjimų;

kadangi Komisijos vertinime pabrėžiama ESSF nauda, visų pirma siekiant sumažinti visoms nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms tenkančią naštą remiant atkūrimo pastangas po didelių nacionalinių ar regioninių gaivalinių nelaimių arba didelio masto ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų, kaip apibrėžta ESSF reglamente (su pakeitimais);

kadangi ESSF reguliavimo sistema 2014 m. buvo peržiūrėta iš dalies keičiančiu Reglamentu (ES) Nr. 661/2014 (8), visų pirma siekiant supaprastinti procedūras, sutrumpinti atsakymo laiką po prašymų pateikimo, patikslinti paramos prašymų tinkamumo kriterijus regioninių nelaimių atveju, pratęsti įgyvendinimo laikotarpį ir nustatyti išankstinius mokėjimus, kaip ne kartą ragino Parlamentas; kadangi 2020 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus reglamentą padaryta tolesnė pažanga, visų pirma susijusi su padidėjusiu išankstinių mokėjimų lygiu ir supaprastintu ESSF lėšų skyrimo procesu;

H.	kadangi didelių nelaimių atveju paramos prašymų patvirtinimo rodiklis yra 100 proc., o paramos prašymų regioninių nelaimių, kurios sudaro dažniausių reiškinių kategoriją, atveju patvirtinimo rodiklis, 2014 m. peržiūrėjus ESSF reglamentą, padidėjo nuo 32 proc. iki 85 proc.;

kadangi, nepaisant to, kad 2014 m. persvarstant reglamentą prašymo skirti ESSF finansinę paramą parengimo ir pateikimo laikotarpis buvo pailgintas nuo 10 iki 12 savaičių, didelę dalį atvejų vis dar reikia atnaujinti, todėl vėluojama gauti dotacijas; kadangi dėl šios priežasties Komisija turėtų pateikti supaprastintas gaires dėl prašymų teikimo reikalavimų ir taip sumažinti administracinę naštą;

J.	kadangi visos dotacijos skyrimo laikas galėtų būti dar labiau sutrumpintas siekiant patenkinti neatidėliotiną ES solidarumo poreikį;

kadangi ESSF parama apima tik infrastruktūros status quo ante atkūrimą energetikos, vandens ir nuotekų, telekomunikacijų, transporto, sveikatos ir švietimo srityse, bet ne papildomas išlaidas, atsirandančias atkuriant nelaimėms atsparesnes ir didesnį atsparumą klimato kaitai užtikrinančią infrastruktūrą, kaip rekomenduojama Europos žaliajame kurse; paramą gaunanti valstybė šias išlaidas turi finansuoti iš nuosavų išteklių ir iš kitų ES fondų, pvz., Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo;

kadangi su susidomėjimu pažymima, kad, kaip matyti iš COVID-19 krizės, yra poreikis kurti didesnę sanglaudos politikos priemonių ir ESSF sąveiką; kadangi pripažįstama, kad ESSF buvo sukurtas siekiant reaguoti į gaivalines nelaimes trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu, o sanglaudos politika (ERPF ir Sanglaudos fondu) siekiama ilgalaikio planavimo ir investicijų, susijusių su civiline sauga, prevencine infrastruktūra, rizikos valdymo infrastruktūra ir atsparumo didinimo priemonėmis, taip prisidedant prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo;

M.	kadangi palankiai vertinamas Komisijos pasiūlymas išplėsti ESSF taikymo sritį į ją įtraukiant ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas, ir paskesnis Reglamento (ES) 2020/461 įsigaliojimas;

kadangi dėl klimato kaitos gaivalinės nelaimės gali suintensyvėti ir jų gali padaugėti; kadangi todėl pabrėžiama 2014 m. įdiegto dinamiško biudžeto paskirstymo mechanizmo, pagal kurį ESSF, be kita ko, galėjo suteikti rekordinę 1,2 mlrd. EUR dydžio ESSF paramą nuo žemės drebėjimų 2016–2017 m. nukentėjusiai Italijai, nauda;

kadangi, kaip nurodyta ESSF reglamento 7 straipsnyje, fondo finansuojama veikla turėtų būti suderinta su SESV nuostatomis ir pagal ją priimtomis priemonėmis, taip pat ES politika ir priemonėmis, visų pirma aplinkos apsaugos, gaivalinių nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo bei prisitaikymo prie klimato kaitos srityse, įskaitant, kai tinkama, ekosistema grindžiamus metodus;

kadangi naujojoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) numatytas naujas biudžeto paketas, vadinamasis Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas (SEAR), kuriuo sujungiamas ESSF ir Neatidėliotinos pagalbos rezervas (EAR) ir kuris buvo sukurtas siekiant reaguoti, viena vertus, į ekstremaliąsias situacijas, susidariusias dėl didelių nelaimių valstybėse narėse arba narystės siekiančiose šalyse (ESSF), ir, kita vertus, į konkrečius neatidėliotinus poreikius ES arba ES nepriklausančiose valstybėse, ypač humanitarinių krizių atveju (EAR);

Q.	kadangi, kaip pripažįstama SESV 349 straipsnyje, sudėtinga klimato padėtis yra vienas iš nuolatinių veiksnių, kurie smarkiai kenkia atokiausių regionų vystymuisi; kadangi todėl reikėtų priimti konkrečias priemones, kuriomis būtų nustatytos sutarčių taikymo sąlygos, įskaitant bendrą politiką;

R.	kadangi ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas atokiausiems regionams, saloms, kalnuotiems regionams, retai apgyvendintiems regionams ir visoms vietovėms, kurioms kyla itin didelė gaivalinių nelaimių rizika;

S.	apgailestauja dėl to, kad šiuo metu pagal ESSF reglamentą neleidžiama teikti tarpvalstybinių paramos prašymų, nors tam tikros gaivalinių nelaimių itin pažeidžiamos vietovės, kaip antai kalnuoti regionai, dažnai peržengia valstybines sienas;

reiškia susirūpinimą dėl to, kad ekstremalių meteorologinių reiškinių ir gaivalinių nelaimių tik daugės ir jie stiprės kartu su klimato kaita; mano, kad itin svarbu investuoti į prevenciją ir klimato kaitos švelninimą laikantis Europos žaliojo kurso; pabrėžia, kad valstybės narės turi toliau stengtis investuoti į klimato poveikio švelninimo priemones, atsižvelgiant į tai, kad daugelis gaivalinių nelaimių yra tiesioginė žmogaus veiklos pasekmė ir kad potvyniai, žemės drebėjimai, miškų gaisrai, sausros ir kitos gaivalinės nelaimės gali tapti nevaldomos, todėl reikia priimti atitinkamas priemones;

pažymi, kad ESSF yra viena iš konkrečiausių ES solidarumo išraiškos formų ir kad įvykus nelaimėms ar didelio masto ekstremaliosioms visuomenės sveikatos situacijoms visi ES piliečiai tikisi tokio solidarumo;

su nerimu pabrėžia, kad pastaraisiais metais ES gyventojai susidūrė su daugybe nelaimių, dėl kurių buvo prarastos žmonių gyvybės, nuniokotas turtas, aplinka ir kultūros paveldas;

atkreipia dėmesį į tai, kad didelės ir regioninės gaivalinės nelaimės ir didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos šiuo metu vyksta reguliariai, o naujausi tokie pavyzdžiai yra, be kita ko, COVID-19 pandemija, kuri daro didžiulį poveikį visų europiečių gyvenimui ir Europos ekonomikai, taip pat visame žemyne, įskaitant neįprastas vietas, pvz., Arktį, siaučiantys miškų gaisrai ir vienas po kito Europą sukrėtę smarkūs žemės drebėjimai, visų pirma 2016 ir 2017 m. Italijoje, kurie nusinešė šimtus gyvybių ir padarė beveik 22 mlrd. EUR žalos, taip pat 2020 m. kovo mėn. ir 2020 m. gruodžio mėn. Kroatijoje; taip pat primena, kad audros, smarkios liūtys ir potvyniai padarė daug žalos daugelyje miestų ir slėnių ir kad vis smarkesni uraganai sukėlė sumaištį atokiausiuose regionuose, pvz., 2017 m. Sen Martene kilęs uraganas Irma ir 2019 m. Azorų salose kilęs uraganas Lorenzo, kurie padarė itin daug žalos; atsižvelgdamas į tai, primena, kad pažeidžiamos teritorijos, pvz., salos ir kalnuoti, retai apgyvendinti bei atokiausi regionai, dažnai labiausiai kenčia nuo klimato kaitos poveikio;

pažymi, kad labai svarbu kiek įmanoma greičiau, paprasčiau ir lanksčiau suteikti pagalbą ir lėšų nukentėjusiems regionams, ir pabrėžia, kad ESSF ir Sąjungos civilinės saugos mechanizmo, ERPF prisitaikymo prie klimato kaitos komponento bei teritorinio bendradarbiavimo programų sąveika yra labai svarbi siekiant sukurti visapusišką reagavimo ir atsparumo didinimo priemonių rinkinį; ragina Komisiją toliau teikti gaires dėl supaprastinto ESSF naudojimo, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų veiksmams; primygtinai pabrėžia, kad ESSF ir pirmiau minėtų ES finansavimo priemonių sąveika, be kita ko, turėtų būti naudojama lanksčiai ir visapusiškai; primena, kad kiekvienos paramą gaunančios šalies įgyvendinimo ataskaitoje turėtų būti išsamiai aprašytos prevencinės priemonės, įskaitant ES struktūrinių fondų naudojimą, kurių imtasi ar siūloma imtis siekiant apriboti būsimą žalą ir kiek įmanoma išvengti panašių gaivalinių nelaimių pasikartojimo;

primena, kad, Jungtinių Tautų Nelaimių rizikos mažinimo biuro duomenimis, per pastaruosius dvidešimt metų (2000–2019 m.) užregistruotos 7 348 didelio masto gaivalinės nelaimės, kurios pasiglemžė 1,23 mln. gyvybių, nuo kurių nukentėjo 4,2 mlrd. žmonių ir kurios visame pasaulyje sukėlė 2,97 trln. USD ekonominių nuostolių;

atkreipia dėmesį į tai, kad, Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenimis, dėl su klimatu susijusių ekstremalių meteorologinių reiškinių EEE valstybės narės 1980–2019 m. patyrė apytikriai 446 mlrd. EUR ekonominių nuostolių;

mano, kad didelės ir regioninės gaivalinės nelaimės ir didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos daro didesnį ekonominį ir socialinį poveikį mažiausiai išsivysčiusiose ir pažeidžiamiausiose teritorijose, pvz., salose, kalnuotose vietovėse ir retai apgyvendintuose regionuose, ir kad todėl šiose teritorijose reikėtų imtis tinkamesnių priemonių pagal ESSF;

Nelaimių valdymas, žalos vertinimas ir procedūrų supaprastinimas

atkreipia dėmesį į įvairių rūšių ES patiriamą nelaimių riziką ir pabrėžia, kad kai kurių gaivalinių nelaimių mastą lemia ne tik klimato kaita, bet ir tam tikrais atvejais žmogaus nulemti veiksniai, įskaitant neatsargų teritorijų planavimą; mano, kad labai svarbu investuoti į nelaimių rizikos prevenciją ir valdymą ES kuriant prevencinę infrastruktūrą; šiuo atžvilgiu rekomenduoja valstybėms narėms kartu su Komisija parengti nelaimių prevencijos ir valdymo planus, leidžiančius tiksliai ir greitai įvertinti žalą; pabrėžia, kad ESSF sumanytas kaip nesudėtinga priemonė, kuria ES gali pasiūlyti naudotis nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms;

10.

ragina Komisiją, vykdant būsimą ESSF reformą, tęsti darbą siekiant supaprastinti ir paspartinti prašymų teikimo procedūrą valstybėms narėms, pvz., ypatingą dėmesį skiriant prašymų dėl ESSF paramos teikimo keliuose regionuose supaprastinimui tarpvalstybinių nelaimių atveju, kad būtų užtikrintas spartesnis reagavimas į vis intensyvesnes dideles ir regionines gaivalines nelaimes ir didelio masto ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas;

11.

mano, kad klimato kaita ir gaivalinių nelaimių intensyvėjimas vis labiau silpnina teritorijas ir regionus; todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimybę peržiūrėti ESSF siekiant geriau atsižvelgti į regioninio masto nelaimes; be to, atkreipia dėmesį į EPRF programų vaidmenį kuriant sąveiką su kaimo plėtros programomis rizikos, pvz., techtoninės ir hidrogeologinės rizikos, prevencijos ir mažinimo srityse; taip pat pripažįsta, kad 2014 m. atliekant ESSF reglamento peržiūrą į jo taikymo sritį buvo įtrauktos sausros, tačiau pažymi, kad jos yra pasikartojantis ES klimato kaitos raidos bruožas ir kad sunku įvertinti jų ekonominį poveikį; ragina Komisiją įvertinti konkretų sausrų daromą poveikį ir tinkamai į jį atsižvelgti vykdant būsimą ESSF reformą;

12.

ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti mokslinius tyrimus ir švietimą, siekiant įdiegti sistemą, kuria būtų užtikrinamas geresnis pasirengimas užkirsti kelią nelaimėms ir jas valdyti ir kuo labiau sumažinti tokių krizių poveikį;

13.

ragina labiau koordinuoti valstybių narių, ypač susiduriančių su panašiais pavojais, mokslinių tyrimų ir plėtros institucijų veiklą ir stiprinti jų bendradarbiavimą; ragina stiprinti ankstyvojo perspėjimo sistemas valstybėse narėse, sukurti įvairių ankstyvojo perspėjimo sistemų sąsajas ir tas sąsajas stiprinti;

14.

siūlo valstybėms narėms savo nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatyti investicijas, projektus ir priemones, siekiant užkirsti kelią gaivalinėms ir sveikatos nelaimėms ir apriboti jų daromą žalą;

15.

ragina Komisiją užtikrinti gerosios patirties, susijusios su valdymu ir institucijų koordinavimo struktūrų naudojimu nelaimių atvejais, sklaidą;

16.

atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria paramą gaunančios šalys, nustatydamos tikslų žalos dydį per labai trumpą laiką, ir siūlo Komisijai parengti gaires dėl supaprastintų metodų, naudotinų nustatant ESSF teikiamos paramos sumą, be kita ko, siekiant kuo labiau sumažinti klaidų ir tolesnio vėlavimo tikimybę;

17.

pabrėžia, kad ESSF naudojimas paskatino nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų mokymosi procesą, o tai sudarė joms sąlygas įvertinti savo platesnio masto nelaimių rizikos valdymo politikos priemones; pabrėžia, kad būtina mažinti biurokratinę naštą ir didinti pajėgumus teikiant techninę ir administracinę pagalbą paramą gaunančioms šalims, siekiant padėti joms plėtoti valdymo ir ilgalaikes strategijas, kuriomis siekiama mažinti didelių ir regioninių gaivalinių nelaimių ir didelio masto ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų poveikį; ragina valstybes nares gerinti ryšius su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis paskesniais prašymų vertinimo ir rengimo bei projektų įgyvendinimo etapais, siekiant paspartinti administracines procedūras;

18.

ragina Komisiją ateityje persvarstant ESSF kuo daugiau dėmesio skirti regionams, kuriuose didelių ar regioninių gaivalinių nelaimių arba didelio masto ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų rizika yra didžiausia, visų pirma atokiausiems regionams, saloms, kalnuotiems regionams ir didelio seisminio ar vulkaninio intensyvumo regionams, arba būsimoms visuomenės sveikatos krizėms;

19.

mano, kad būtina kruopščiai įvertinti ankstesnius uraganus, kurie sukrėtė užjūrio šalis ir teritorijas (UŠT); laikosi nuomonės, kad neatidėliotinos pagalbos rezervas ir kitos išorės pagalbos priemonės turėtų būti visapusiškai panaudotos patirtai žalai sumažinti; be to, yra įsitikinęs, kad šioms išorės pagalbos priemonėms reikia skirti pakankamai finansinių išteklių siekiant padėti UŠT;

Finansavimo ištekliai ir greitas asignavimų skyrimas

20.

primena, kad persvarstytame 2020 m. gegužės 27 d. pasiūlyme dėl 2021–2027 m. DFP Komisija numatė didžiausią metinį 1 mlrd. EUR (2018 m. kainomis) ESSF biudžetą, tačiau pažymi, kad pagal susitarimo dėl naujosios DFP sąlygas ESSF buvo susietas su neatidėliotinos pagalbos rezervu ir įtrauktas į naują SEAR paketą, kurio bendras metinis biudžetas siekia 1,2 mlrd. EUR;

21.

mano, kad SEAR sukūrimas gali būti naudingas, nes suteiks daugiau lankstumo; vis dėlto pažymi, kad pagal dabartinį modelį ESSF asignavimų skyrimas tebėra neaiškus, nes priklauso nuo sumų, skiriamų pagal EAR; mano, kad reikia atidžiai stebėti SEAR valdymą siekiant nustatyti, ar pagal šią naują finansinę priemonę numatyta finansavimo suma ir lėšų paskirstymo schema atitinka ESSF poreikius, atsižvelgiant į jo taikymo srities išplėtimą ir ekstremaliųjų situacijų, ypač susijusių su didelėmis ir regioninėmis gaivalinėmis nelaimėmis ir didelio masto ekstremaliosiomis visuomenės sveikatos situacijomis, mastą ir skaičiaus didėjimą;

22.

palankiai vertina tai, kad peržiūrėjus ESSF, patvirtintą 2020 m. kovo mėn., išankstinių mokėjimų suma buvo padidinta nuo 10 iki 25 proc. numatomo finansinio įnašo, o viršutinė riba – nuo 30 iki 100 mln. EUR; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia išankstinių mokėjimų svarbą siekiant padidinti pagalbos programų veiksmingumą, ypač regionuose ir vietos bendruomenėse, kuriose alternatyvių finansavimo šaltinių kiekis yra ribotas; prašo Komisijos apsvarstyti papildomus būdus, kaip skatinti šią galimybę, ir ragina dėti daugiau operatyvinių pastangų siekiant sutrumpinti vidutinį laikotarpį, per kurį atliekami išankstiniai mokėjimai, kartu užtikrinant ES biudžeto apsaugą;

23.

pabrėžia, kad dauguma atokiausiuose regionuose esančių didelių pastatų (pvz., uostų, oro uostų ir ligoninių) yra viešieji pastatai ir, nepaisant to, kad jie yra labai svarbūs šių mažų teritorijų funkcionavimui, jiems kyla itin didelis ekologinių nelaimių pavojus; todėl mano, kad atokiausiems regionams skiriama ESSF finansinė parama turėtų būti didesnė nei 2,5 proc. ankstesnių nelaimių padariniams ištaisyti gautos sumos, siekiant suteikti jiems galimybę nedelsiant atkurti ir pagerinti savo status quo ante;

24.

pažymi, kad išankstiniams mokėjimams atlikti reikia vidutiniškai penkių mėnesių, ir ragina Komisiją apsvarstyti greitesnio reagavimo galimybes;

25.

be to, pažymi, kad visos ESSF dotacijos sumos perdavimas gavėjui vidutiniškai trunka vienus metus; ragina Komisiją ieškoti būdų, kaip vykdant būsimą reformą būtų galima supaprastinti fondo lėšų skyrimą ir padaryti jį kiek įmanoma lankstesnį, siekiant užtikrinti greitus veiksmus ir skubią pagalbą nelaimės ištiktiems regionams ir (arba) šalims;

26.

mano, kad, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į fondo veiklos srities išplėtimą, ateityje gali reikėti atlikti ESSF biudžeto vertinimą ir prireikus atitinkamai pakoreguoti finansavimą, kad būtų sukurta tikra ES solidarumo priemonė ir užtikrintas pakankamo dydžio biudžetas siekiant veiksmingai reaguoti į dideles ir regionines gaivalines nelaimes ir didelio masto ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas ne tik siekiant atitaisyti žalą, bet ir padidinti atsparumą klimato kaitai;

27.

pabrėžia, kad ESSF dotacijų skyrimas, valdymas ir įgyvendinimas turėtų būti kaip įmanoma skaidresni ir kad dotacijos turi būti naudojamos laikantis patikimo finansų valdymo principų.

Rizikos prevencija ir atkūrimo kokybė

28.

ragina nustatant projektų, kurie atitinka reikalavimus fondo paramai gauti, atrankos kriterijus labiau atsižvelgti į naujausius rizikos prevencijos principus, ir prašo atliekant būsimą peržiūrą į ESSF reglamento 3 straipsnį visapusiškai įtraukti tobulinamojo atkūrimo koncepciją, siekiant prisidėti prie šių regionų infrastruktūros kokybės gerinimo atkūrimo metu ir padėti jiems geriau pasiruošti ateityje išvengti nelaimių, tuo tikslu kuriant prevencinę infrastruktūrą;

29.

mano, kad Europos investicijų banko įgyvendinamos bendrųjų paskolų priemonės taip pat galėtų būti naudojamos atsparesnės, saugesnės ir ekologiškesnės infrastruktūros atkūrimui finansuoti;

30.

ragina Komisiją stiprinti ir supaprastinti ESSF ir sanglaudos politikos fondų, taip pat Sąjungos civilinės saugos mechanizmo sinergiją, siekiant užtikrinti veiksmingą ir struktūruotą atstatymo projektų rizikos valdymą trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais, ne tik kuriant tvarią, energiją tausojančią ir efektyviai išteklius naudojančią infrastruktūrą, bet ir taikant prevencines priemones; taip pat ragina Komisiją parodyti lankstumą vykdant programavimą ir iš dalies keičiant nacionalines ar regionines programas, kai susiduriama su didelėmis ir regioninėmis gaivalinėmis nelaimėmis ir didelio masto ekstremaliosiomis visuomenės sveikatos situacijomis; atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad teikiant ESSF finansinę paramą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama didesniam atsparumui ir investicijų nukentėjusiose vietovėse tvarumui;

Ekstremaliosios sveikatos situacijos

31.

palankiai vertina tai, kad po 2020 m. kovo 13 d. Komisijos pasiūlytos ESSF reglamento peržiūros fondo reikalavimus atitinkančios operacijos dabar buvo išplėstos įtraukiant didelio masto ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas ir apima ne tik medicinos pagalbą, bet ir ligų plitimo prevencijos, stebėsenos ar kontrolės priemones;

32.

pabrėžia, kad, išplėtus fondo taikymo sritį siekiant kovoti su COVID-19 pandemijos padariniais, paaiškėjo, kad ESSF gali būti lankstesnis tiek savo taikymo srities, tiek tinkamumo finansuoti požiūriu, nes gali teikti pagalbą ne tik įvykus didelėms gaivalinėms nelaimėms, bet ir suteikti greitą pagalbą kitų didelių nelaimių, pvz., pandemijų, atveju;

33.

mano, kad išplėtus ESSF taikymo sritį reikia padidinti jo biudžetą;

34.

siūlo Komisijai ir valstybėms narėms stiprinti bendradarbiavimą su atitinkamomis Pasaulio sveikatos organizacijos tarnybomis, kurios specializuojasi parengties ekstremaliosioms situacijoms srityje, kad būtų parengti skubaus reagavimo į ekstremaliąsias sveikatos situacijas planai;

Fondo finansinės paramos matomumas

35.

pakartoja, kad svarbu informuoti visuomenę apie ESSF teikiamą apčiuopiamą naudą siekiant dar labiau padidinti piliečių pasitikėjimą ES priemonėmis ir programomis; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti fondo paramos matomumą vykdant ad hoc ir tikslinę komunikacijos veiklą, kartu teikiant pirmenybę greitam reagavimui ir pagalbos teikimui, siekiant konkrečiai pabrėžti ES pridėtinę vertę didelių ir regioninių gaivalinių nelaimių ir didelio masto ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų atveju, nes tai yra konkreti ES solidarumo išraiška ir rodo Sąjungos gebėjimą praktiškai įgyvendinti tikrą savitarpio pagalbą skiriant didelius biudžeto išteklius; taip pat prašo Komisijos, vykdant būsimą reglamento peržiūrą, įpareigoti paramą gaunančias šalis informuoti savo piliečius apie įgyvendinamiems veiksmams teikiamą ES finansinę paramą;

o o

36.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) OL L 311, 2002 11 14, p. 3.

(2) OL C 440, 2015 12 30, p. 13.

(3) OL C 224, 2018 6 27, p. 140.

(4) OL L 99, 2020 3 31, p. 9.

(5) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.

(6) https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20201113IPR91602/eu-survey-confirms-citizens-call-for-eu-to-have-more-powers-to-tackle-pandemic

(7) https://cohesiondata.ec.europa.eu/stories/s/An-overview-of-the-EU-Solidarity-Fund-2002-2019/qpif-qzyn

(8) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 661/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą (OL L 189, 2014 6 27, p. 143).

2022 1 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/9

P9_TA(2021)0227

Įpareigojimo iškrauti laimikį tikslų užtikrinimas pagal bendros žuvininkystės politikos 15 straipsnį

2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įpareigojimo iškrauti laimikį pagal bendros žuvininkystės politikos 15 straipsnį tikslų pasiekimo (2019/2177(INI))

(2022/C 15/02)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą dėl bendros žuvininkystės politikos padėties ir konsultacijų dėl 2020 m. žvejybos galimybių (COM(2019)0274),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 16 d. Komisijos komunikatą „Tausesnės žvejybos Europos Sąjungoje siekis: dabartinė padėtis ir 2021 m. orientyrai“ (COM(2020)0248),

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (1),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones (2),

—

atsižvelgdamas į Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA) ataskaitas, kuriose vertinama, kaip laikomasi įpareigojimo iškrauti laimikį Šiaurės jūroje (2016–2017 m.), šiaurės vakarų vandenyse (2016–2017 m.) ir atlantinių skumbrių atveju Šiaurės jūroje ir šiaurės vakarų vandenyse (2015–2017 m.),

—

atsižvelgdamas į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) plenarinių posėdžių ataskaitas (PLEN 20-01, 19-01, 18-01 ir 17-01) ir jo ataskaitas „Valstybių narių 2019 m. metinių ataskaitų dėl įpareigojimo iškrauti laimikį vertinimas“ (Adhoc-20-02), „Bendros žuvininkystės politikos rezultatų stebėjimas“ (Adhoc-20-01) ir „Bendrų rekomendacijų dėl įpareigojimo iškrauti laimikį ir Techninių priemonių reglamento vertinimas“ (STECF-20-04),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą (ES) 2017/159, kuria įgyvendinamas Susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo (3),

—	atsižvelgdamas į leidinyje ICES Journal of Marine Science paskelbtą straipsnį „The unintended impact of the European discard ban“ (4),

—	atsižvelgdamas į Žuvininkystės (PECH) komiteto užsakytą tyrimą „Valstybių narių vykdomas ES žuvininkystės kontrolės sistemos įgyvendinimas (2014–2019)“,

—

atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto užsakytus įpareigojimo iškrauti laimikį ir žvejybą stabdančių žuvų rūšių vykdant daugiarūšę ir mišriąją žvejybą Šiaurės jūroje (5), šiaurės vakarų vandenyse (6) ir pietvakarių vandenyse (7) tyrimus ir į išmetimo į jūrą draudimo, įpareigojimo iškrauti laimikį ir didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) vakarinėje Viduržemio jūros dalyje tyrimus (8), (9),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. išleistą knygą „The European Landing Obligation, Reducing discards in complex, multi-species and multi-jurisdictional fisheries“ (10),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. paskelbtą Žemės ūkio ir maisto organizacijos (FAO) ataskaitą „A third assessment of global marine fisheries discards“ (liet. „Trečiasis pasaulyje vykdant jūrų žvejybą į jūrą išmetamo laimikio vertinimas“),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A9-0147/2021),

kadangi Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 14 tikslo 14.4 uždavinyje primygtinai reikalaujama, kad tarptautinė bendruomenė ne vėliau kaip 2020 m. pradėtų veiksmingai reguliuoti žvejybą, užkirstų kelią išteklių peržvejojimui, neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai bei žalingai žvejybos praktikai ir įgyvendintų moksliniais duomenimis pagrįstus valdymo planus, kad per trumpiausią įmanomą laikotarpį žuvų ištekliai būtų atkurti bent iki tokio dydžio, kuris užtikrintų MSY, atsižvelgiant į tų išteklių biologines charakteristikas;

kadangi skaičiuojama, kad vykdant jūrų žvejybą pasaulyje kiekvienais metais į jūrą išmetama apie 9,1 mln. tonų laimikio ir tai sudaro 10,8 proc. 2010–2014 m. sužvejoto metinio vidutinio kiekio; kadangi vykdant tunų ir kitų pelaginių žuvų žvejybą išmetimo į jūrą rodiklis buvo mažiausias, o vykdant vėžiagyvių žvejybą – didžiausias; kadangi vykdant demersinių žuvų žvejybą į jūrą išmetamas kiekis buvo didžiausias, o moliuskų (išskyrus galvakojus moliuskus) žvejybą – mažiausias; kadangi pasaulyje kasmet į jūrą išmetamo laimikio kiekis buvo didžiausias 1989 m. – apie 18,8 mln. tonų – ir palaipsniui mažėjo, ir 2014 m. sudarė mažiau nei 10 mln. tonų (11);

kadangi išmetimas į jūrą yra įprasta žvejybos praktika, kai nepageidaujamas laimikis – tiek negyvas, tiek gyvas – grąžinamas į jūrą dėl sužalotų žuvų, per mažo dydžio žuvų (mažiausio dydžio apribojimų), galimybių parduoti priežasčių, kvotų neturėjimo ar laimikio sudėties taisyklių; kadangi prieš įvedant įpareigojimą iškrauti laimikį nebuvo leidžiama laive laikyti neverslinio dydžio žuvų arba jas iškrauti;

kadangi nepageidaujamas laimikis ir išmetimas į jūrą yra didelis žmonių vartojamų gamtos išteklių švaistymas ir gali daryti, o dažnai ir daro neigiamą poveikį tausiam žuvų išteklių bei jūrų ekosistemų naudojimui ir finansiniam žvejybos perspektyvumui; kadangi tam tikras nepageidaujamos priegaudos ir išmetimo į jūrą mastas yra neišvengiamas, ypač mišriosios žvejybos atveju;

E.	kadangi kaip niekad didelis į jūrą išmetamų žuvų kiekis kai kurių tipų ES žvejybos atvejais kelia didelę problemą, susijusią su ilgalaikiu ES žvejybos darnumu, ir kelia abejonių dėl Sąjungos žvejybos politikos patikimumo;

F.	kadangi 2010 m. ES įvestas draudimas atsirinkti geriausias žuvis (išmesti į jūrą tinkamas parduoti žuvis) yra prastai įgyvendintas;

kadangi 2013 m. reformuota bendra žuvininkystės politika (BŽP) turi užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis, ir buvo nustatyti šie tikslai: a) „palaipsniui panaikinti išmetimą į jūrą atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas, vengiant ir kiek įmanoma mažinant nepageidaujamą priegaudą ir palaipsniui užtikrinant, kad reguliuojamų verslinių rūšių žuvų laimikis būtų iškraunamas, ir b) „prireikus kuo geriau panaudoti nepageidaujamą laimikį nesukuriant tų laimikių, kurie nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, rinkos“;

kadangi nėra patikimų duomenų apie išmetimą į jūrą ar mokslinių įrodymų, kad dėl įpareigojimo iškrauti laimikį buvo gerokai sumažintas nepageidaujamo laimikio kiekis; kadangi dėl prasto jo įgyvendinimo galėjo sumažėti kai kurių tipų žvejybos laimikio matomumas ir pablogėti mokslinių rekomendacijų ir duomenų kokybė;

kadangi žvejybos sektoriuje buvo padaryta pažanga siekiant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) tikslo; kadangi 99 proc. 2020 m. Baltijos jūroje, Šiaurės jūroje ir Atlanto vandenyne sužvejotų iškrautų žuvų, kurias išimtinai valdo ES ir kurių moksliniai vertinimai turimi, buvo sužvejotos vykdant darniai valdomą žvejybą; kadangi šiaurės rytų Atlante 2018 m. visapusiškai įvertintų išteklių biomasė buvo 48 % didesnė nei 2003 m.; kadangi tebėra didelių problemų, ypač Viduržemio ir Juodojoje jūrose, kuriose apie 75 % moksliškai įvertintų išteklių yra pereikvojami;

kadangi dėl įpareigojimo iškrauti laimikį, kuris buvo palaipsniui įvestas per ketverius metus (2015–2019 m.), privaloma iškrauti ir iš taikomų kvotų išskaičiuoti visą ES vandenyse arba, tam tikrais atvejais, tarptautiniuose vandenyse ES laivais sužvejotą laimikį tų rūšių, kurioms taikomi laimikio limitai, o Viduržemio jūroje – rūšių, kurioms taikomas mažiausio dydžio reikalavimas, ir draudžiama naudoti neverslinio dydžio žuvis tiesioginiam žmonių vartojimui;

kadangi, pasak ŽMTEK (12), nebuvo pateikta jokios informacijos apie tolimojo plaukiojimo laivynams, vykdantiems veiklą ne Sąjungos vandenyse, taikomo įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą; kadangi Tolimojo plaukiojimo laivyno patariamoji taryba pabrėžė, kad įpareigojimas iškrauti laimikį praktiškai netaikomas ES laivams, žvejojantiems ne ES vandenyse;

kadangi iškrautos žuvys, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, ir toliau naudojamos žuvų miltams, gyvūnų augintinių ėdalui arba žvejybai bučiais skirtam jaukui gaminti ir gaunama ekonominė grąža yra nedidelė; kadangi šie alternatyvūs panaudojimo būdai yra ekonomiškai galimi tuo atveju, jei šalia iškrovimo uosto yra gamybos įrenginys, bet galimybės mažėja (arba išnyksta), jei reikia logistikos ir vežimo dideliais atstumais infrastruktūros ar investicijų į naujus gamybos įrenginius (13);

M.	kadangi kelios valstybės narės siūlo iš dalies pakeisti teisės aktus, kad atitinkamų mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių nesiekiančios žuvys, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, galėtų būti naudojamos labdaros tikslais;

kadangi įpareigojimas iškrauti laimikį nėra visiškas išmetimo į jūrą draudimas, nes jis taikomas tik reguliuojamoms rūšims (kurioms nustatytas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK), kurių žvejybos pastangos reguliuojamos ir kurių mažiausias dydis yra nustatytas) ir apima išimtis dėl plėšrūnų sužalotų žuvų ir dėl didelio išgyvenamumo ir de minimis išimtis iki 5 % tais atvejais, kai padidinti žvejybos selektyvumą yra sudėtinga arba kai tvarkant nepageidaujamą laimikį patiriama neproporcingų išlaidų; kadangi įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus plačiai taikomos laikinos išimtys, kurias reikia peržiūrėti remiantis moksliniu vertinimu, o tam reikia sprendimus priimančių subjektų ir žvejybos sektoriaus laiko ir pastangų;

kadangi išmetimo į jūrą mastas labai skiriasi priklausomai nuo regiono ir rūšių ir žvejybos, kurią vykdant didžioji dalis laimikio arba visas laimikis yra verslinis ir panaudojamas, pvz., mažos apimties ar tradicinės žvejybos ir žvejybos, kurios produkcija skirta tiesiogiai žmonėms vartoti, atveju išmetimo į jūrą mastas yra mažas arba jo visai nėra;

kadangi mažos apimties žvejybos sektoriuje dirba daugiau veiklos vykdytojų ir jame naudojami selektyvesnės žvejybos įrankiai, taigi daroma mažesnė žala aplinkai, ir jis atlieka svarbų socialinį ir ekonominį vaidmenį, kaip pabrėžiama Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) 2018 m. ataskaitoje dėl žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose padėties (SoMFi);

kadangi žuvų išmetimas į jūrą padeda maitintis įvairių rūšių gyvūnams maitėdoms, pradedant paukščių ir baigiant mezopelaginėmis ir bentoso bendruomenėmis, kurios yra svarbios mitybos ekologijos grandinėje; kadangi mokslinėje literatūroje daroma išvada, kad išmetimo į jūrą sumažinimas nustatant įpareigojimą iškrauti laimikį gali paveikti keleto rūšių populiacijas kai kuriuose rajonuose, tačiau apskritai tai mažai tikėtina;

kadangi žvejybą stabdančių žuvų rūšys yra rūšys ar ištekliai, kurių atveju tam tikra valstybė narė, laivynas ar laivas turi mažiau žvejybos galimybių (mažesnę kvotą) nei kitų rūšių atveju; kadangi visiškas ir griežtas įpareigojimo iškrauti laimikį laikymasis, ypač mišriosios žvejybos atveju, reikštų, kad atitinkama žvejyba būtų nutraukta (sustabdyta) išnaudojus tai rūšiai skirtą (ribotą) kvotą, siekiant, kad tos rūšies žuvys daugiau nebūtų žvejojamos; kadangi galimybė sustabdyti mišriąją žvejybą ir toliau yra rimta problema ir galėjo prisidėti prie mažo įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo masto ir riboto valstybių narių keitimosi kvotomis, tokiu būdu padidindama nepakankamo žvejybos galimybių išnaudojimo problemą;

kadangi selektyvumas nepadės visiškai išspręsti šios žvejybos problemų, nes gali būti techniškai sunku sumažinti atitinkamų žvejybą stabdančių žuvų išteklių laimikį nesukeliant didelių kitų parduoti tinkamų laimikių nuostolių, taigi dėl to atitinkamiems laivynams gali kilti didelių ekonominių sunkumų; kadangi, siekiant ištaisyti dėl žvejybą stabdančių žuvų rūšių susidarančią padėtį, neseniai buvo patvirtinti priegaudos rūšių kvotų fondai, kurių veiksmingumą dar reikia įvertinti;

T.	kadangi tinklais sužvejojamų ir į laivą įtraukiamų nepageidaujamų žuvų kiekį galima gerokai sumažinti, visų pirma taikant teritorijų ir laiko atžvilgiu apibrėžtas vengimo ir techninio selektyvumo priemones, taip sutrumpinant tvarkymo laiką ir sumažinant degalų sąnaudas ir sandėliavimo poreikius;

kadangi ŽMTEK pabrėžia, kad valstybių narių regioninių grupių bendrose rekomendacijose dėl įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo 2021 m. pateikiama palyginti nedaug priemonių, kuriomis siekiama didinti selektyvumą; kadangi mažėja pagal BŽP reglamento 14 straipsnį vykdomų bandomųjų projektų, skirtų selektyvesnės žvejybos įrankiams ar vengimo strategijoms išbandyti, skaičius;

V.	kadangi Taryba per pastaruosius kelerius metus išbraukė keletą rūšių iš BLSK sąrašo, taigi joms netaikomas ir įpareigojimas iškrauti laimikį;

W.	kadangi įpareigojimas iškrauti laimikį yra priemonė pasiekti BŽP selektyvumo tikslą, o ne tikslas pats savaime;

X.	kadangi, siekiant ištaisyti dėl žvejybą stabdančių žuvų rūšių susidarančią padėtį, neseniai buvo patvirtinti priegaudos rūšių kvotų fondai;

kadangi nepageidaujamo laimikio išmetimas į jūrą yra visų tipų žvejybos reiškinys visame pasaulyje, o ne vien tik Europos problema; kadangi ES vandenys pasižymi tuo, kad juose daugiausia vykdoma mišrioji žvejyba; kadangi kelios trečiosios valstybės ir autonominės teritorijos, įskaitant Kanadą, Farerų salas, Norvegiją, Islandiją, Čilę ir Naująją Zelandiją, nustatė skirtingos apimties draudimus išmesti žuvis į jūrą; kadangi kitos trečiosios valstybės, pvz., JAV, neuždraudė išmesti žuvų į jūrą, nes jų žvejybos teisės aktuose laikomasi kitokio požiūrio į nepageidaujamo laimikio mažinimą; kadangi Norvegijos ir Islandijos draudimas išmesti žuvis į jūrą per 30 metų buvo pritaikytas atsižvelgiant į konkrečias problemas; kadangi Čilės draudimo išmesti žuvis į jūrą poveikis dar nėra visiškai žinomas, nes ji ką tik pradėjo jį įgyvendinti; kadangi išmetimas į jūrą tebėra didelė Naujosios Zelandijos žvejybos valdymo problema;

kadangi pagal santykinio stabilumo principą, pirmą kartą nustatytą 1983 m. BŽP pagrindiniame reglamente ir įgyvendintą tų pačių metų BSLK ir kvotų reglamentu, nustatomas BLSK paskirstymo valstybėms narėms raktas, grindžiamas anksčiau sužvejotų kiekių (1973–1978 m.) paskirstymo principais, priklausomybe, kaip įtvirtinta 1976 m. Hagos preferencijose, ir jurisdikcijos praradimu (1973–1976 m.);

AA.	kadangi buvo paskelbta beveik 4 000 mokslinių dokumentų išmetimo į jūrą tema, iš jų 3 700 yra susiję su pramonine žvejyba ir tik mažiau kaip 200 dokumentų yra skirti mažos apimties priekrantės žvejybai;

AB.

kadangi maždaug nuo 1950 m., reaguojant į vandenynų atšilimą ir biogeocheminius pokyčius buveinėse, pvz., deguonies kiekio mažėjimą, pasikeitė daugelio įvairių grupių jūrinių organizmų geografinis arealas ir sezoninė veikla, todėl – nuo pusiaujo iki polių – pasikeitė ekosistemų rūšių sudėtis, gausa ir biomasės gamyba; kadangi žuvų išteklių pasiskirstymo pokytis daro poveikį būsimam žvejybos valdymui, taigi ir įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimui;

AC.

kadangi Komisija, prieš 2011 m. liepos mėn. pateikdama pasiūlymą dėl naujo BŽP pagrindinio reglamento, atliko išmetimo į jūrą mažinimo politikos socialinio ir ekonominio poveikio vertinimą, tačiau iki šiol išsamiai neišnagrinėjo jo socialinio ir ekonominio poveikio ir poveikio saugai laive ir nepateikė atsakymų į patariamųjų tarybų ir valstybių narių iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus dėl įgyvendinimo;

AD.	kadangi dar nežinoma, kokiu mastu buvo sumažintas laimikio išmetimas į jūrą; kadangi daugiausiai penkios valstybės narės nepateikė atsakymų į Komisijos klausimyną dėl įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo 2019 m., o dvi iš šių valstybių to nepadarė per pastaruosius trejus metus;

AE.

kadangi dėl įpareigojimo iškrauti laimikį kontrolės ir vykdymo užtikrinimo skirtumų gali susidaryti nevienodos sąlygos valstybėse narėse ir tarp jų; kadangi savo ataskaitose, kuriose vertinama, kaip laikomasi įpareigojimo iškrauti laimikį, EŽKA nustatė, kad valstybės narės jį įgyvendina nepakankamai, ir pateikė rekomendacijų, kaip pagerinti kontrolę;

AF.	kadangi Komisija ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl BŽP įgyvendinimo, įskaitant įpareigojimą iškrauti laimikį;

patvirtina bendrą ES tikslą užtikrinti tausų žuvų išteklių naudojimą ir jūrų ekosistemų apsaugą; pabrėžia, kad į jūrą išmetamų žuvų kiekio mažinimas ir kuo didesnis nepageidaujamo laimikio sumažinimas yra viešosios politikos prioritetas, suformuluotas atsižvelgiant į susirūpinimą dėl atsakomybės, gamtos išteklių išsaugojimo ir švaistymo, taip pat į poreikį moksliniais tikslais visapusiškai atsižvelgti į visas mirtingumo dėl žvejybos priežastis;

apgailestauja, kad Komisijos metinėse ataskaitose dėl BŽP padėties pateikiama labai mažai informacijos apie įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą, kol kas nėra informacijos apie tai, kokiu mastu vykdant įpareigojimą buvo sumažintas išmetimas į jūrą, ir neatlikta įpareigojimo socialinio ir ekonominio poveikio arba jo įgyvendinimo poveikio saugai žvejybos laivuose analizė;

pripažįsta, kad įpareigojimo iškrauti laimikį įvedimas yra esminis pokytis ir vienas iš didžiausių iššūkių ES žvejybos valdymo istorijoje: nuo iškraunamo laimikio registravimo, kartais netgi nustatant privalomą jo išmetimą į jūrą, pereinama prie sistemos, pagal kurią registruojamas visas laimikis ir kuri kartu su MSY politikos taikymu neišvengiamai padarė plataus masto trumpalaikį ir ilgalaikį ekologinį ir socialinį bei ekonominį poveikį; pabrėžia, kad reikia įvertinti socialinį ir ekonominį įpareigojimo iškrauti laimikį poveikį;

pažymi, kad MSY politika nereiškia, kad laimikis į jūrą neišmetamas, o išmetimas į jūrą nereiškia, kad nebus galima pasiekti MSY – abu teiginius patvirtinančių įrodymų galima rasti daugelio išteklių, įskaitant priegaudos rūšis, atveju;

atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo srityje, ir veiksmus, kurių imtasi siekiant pagerinti žvejybos selektyvumą; vis dėlto pažymi, kad, pasak Komisijos ir ŽMTEK, apskritai įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis įgyvendinimas tebėra menkas ir kad į jūrą išmetama maždaug tiek pat žuvų, kiek buvo išmetama prieš pradedant taikyti įpareigojimą iškrauti visas sužvejotas žuvis;

pripažįsta, kad nuo 2010 m. pagal Žuvininkystės kontrolės reglamentą į jūrą išmetamų žuvų kiekį privaloma registruoti laivo žurnale; apgailestauja, kad, nepaisant įpareigojimo iškrauti laimikį įvedimo, patikimų duomenų ir žinių apie į jūrą išmetamo laimikio kiekį vis dar nedaug, kad pagausėjo atsargumo principu pagrįstų BLSK, o analitiniu įvertinimu pagrįstų BLSK apimtis, priešingai, sumažėjo, ir kad mokslinės informacijos apie išteklių būklę prieinamumas iš esmės nepagerėjo;

pažymi, kad įpareigojimas iškrauti laimikį ir toliau kelia susirūpinimą žvejybos sektoriui ir mokslo bendruomenei dėl įvairaus pobūdžio kliūčių; pabrėžia, kad žuvininkystės sektoriaus susirūpinimą kelia tai, kad uostuose trūksta tinkamos infrastruktūros, didėja veiklos sąnaudos, valdžios institucijos netaiko pakankamai paskatų laikytis reikalavimų, taip pat sunku užtikrinti didesnį kai kurių tipų žvejybos selektyvumą nekeliant pavojaus žvejybos ekonominiam gyvybingumui, ypač mišriosios žvejybos, kurią vykdant gresia didelis pavojus, kad susidarys padėtis, kai žvejyba gali būti sustabdyta, todėl nepakankamai išnaudojamos turimos kvotos ir gali būti anksti uždrausta žvejyba, ir atitinkamiems laivynams kyla didelių ekonominių sunkumų; pažymi, kad iki šiol pranešta tik apie du atvejus: jūrų liežuvių (Belgija) ir didžiaakių tunų (Prancūzija);

apgailestauja, kad dėl sunkumų, patirtų įgyvendinant draudimą išmesti laimikį į jūrą, susidarė neigiamas žvejų ir žvejybos sektoriaus pastangų vaizdas, nepaisant pažangos, padarytos siekiant MSY tikslo;

atkreipia dėmesį į naujausias priemones, kurių iki šiol imtasi – kvotų mainus ir priegaudos rūšių kvotų fondus, nors šios priemonės dažniausiai yra nenuolatinės ir priklauso nuo valstybių narių derybų, o jų veiksmingumą dar reikia nuodugniai įvertinti; pabrėžia, kad reikia pašalinti administracines kliūtis, trukdančias veiksmingai įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį, ir padidinti naujų selektyviosios žvejybos įrankių kūrimo bei naudojimo mastą, ir toliau plėtoti veiksmingus priegaudos mažinimo planus, siekiant atkurti pažeidžiamus išteklius;

10.

pabrėžia, kad galima ir reikia naudoti reglamente numatytas išimtis (didelio išgyvenamumo ir de minimis), siekiant palengvinti įgyvendinimą ir neleisti susidaryti padėčiai, kai gali būti stabdoma žvejyba; primena, kad reikia teikti patikimus ir tikslius įrodymus ir duomenis, ir rekomenduoja supaprastinti išimčių darymo procesą, įskaitant geresnį mokslinių duomenų rinkimą;

11.

pabrėžia, kad ŽMTEK pripažino, jog nuo tada, kai 2014 m. buvo pateiktos pirmos bendros rekomendacijos, prašymus taikyti išimtis pagrindžiančių dokumentų kokybė apskritai pagerėjo; pripažįsta, kad duomenų ir informacijos, pagrindžiančių išimtis, teikimas gali būti sudėtingas dėl reikalaujamų duomenų pobūdžio; tačiau susirūpinęs pažymi, kad ŽMTEK pabrėžė, jog yra daug atvejų, kai teikiama informacija ir duomenys nėra susiję su konkrečiomis rūšimis ir (arba) žvejyba, o tie patys tyrimai ir prielaidos naudojami siekiant pagrįsti daugybines išimtis; pabrėžia, kad dėl to, jog nėra su konkrečiomis rūšimis ir žvejyba susijusių duomenų ir informacijos, sunku įvertinti galimą siūlomos išimties poveikį arba tai, ar išimtis atitinka de minimis arba didelio išgyvenamumo išimčių taikymo sąlygas;

12.

yra susirūpinęs dėl to, kad laipsniškas tam tikrų lankstumo priemonių, pvz., de minimis išimties, mažinimas gali sukelti arba sustiprinti žvejybos sustabdymo poveikį ir lemti žvejybos uždraudimą; pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti veiksmingus priegaudos mažinimo planus, taikomus vykdant mažiau selektyvią žvejybą, pvz., žvejojant pelaginiais tralais;

13.

primena, kad įpareigojimas iškrauti visą laimikį yra ne tikslas pats savaime, o priemonė, kuria skatinama tobulinti žvejybą ir veiklos elgseną, skatinti kurti ir naudoti selektyvesnės žvejybos įrankius, siekiant kuo labiau sumažinti nepageidaujamą laimikį, ir tobulinti laimikio dokumentavimą, kad būtų geriau žinomi ir moksliškai vertinami žuvų ištekliai; pažymi, kad daugelis žvejų nesutinka su tuo, kad esama ryšio tarp įpareigojimo iškrauti laimikį tikslų ir jo įgyvendinimo, ir tai trukdo jo laikytis; pripažįsta, kad šiam galutiniam tikslui pasiekti reikia laiko ir pakankamai žinių, tačiau reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų skatinamas bendras to tikslo supratimas ir kad būtų praktiškai įgyvendinami mokslininkų ir žvejų atliktų tyrimų rezultatai, siekiant pagerinti selektyvumą ir sumažinti nepageidaujamo laimikio kiekį; ragina Komisiją toliau remti selektyvumo gerinimo planus, be kita ko, atitinkamais atvejais taikant paskatas naudoti selektyvesnės žvejybos įrankius;

14.

atkreipia dėmesį į atokiausių regionų ypatumus, visų pirma susijusius su laivais, senstančiais laivynais ir mažesnius sandėliavimo bei perdirbimo pajėgumus turinčiais uostais, dėl kurių gali būti neįmanoma praktiškai įgyvendinti įpareigojimo iškrauti laimikį;

15.

pažymi, kad žuvų išmetimo į jūrą mastas labai skiriasi priklausomai nuo žvejybos tipo ir jūrų baseinų, todėl manytina, kad požiūris „viena taisyklė tinka visiems“ gali nebūti optimali strategija siekiant paskatinti žvejus vykdyti selektyvesnę žvejybą; ragina Komisiją nustatyti pagrindinius trūkumus ir pasiūlyti kiekvienam jūros baseinui ir konkretaus tipo žvejybai pritaikytus sprendimus, ypatingą dėmesį skiriant mažos apimties žvejybai, visų pirma atokiausiuose regionuose;

16.

primena, kad dabartinė teisinė sistema yra teisinis pagrindas valstybėms narėms aktyviai bendradarbiauti siekiant lanksčiau nustatyti selektyviosios žvejybos taisykles ir taikyti moksliškai pagrįstas poveikio švelninimo priemones; ragina valstybes nares stiprinti savo bendradarbiavimą taikant regioninį požiūrį, be kita ko, įtraukiant atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir patariamąsias tarybas, ir šiuo tikslu visapusiškai pasinaudoti joms prieinamomis subsidijomis; pakartoja, kad įgyvendinant įpareigojimą iškrauti laimikį reikia užtikrinti vienodas sąlygas;

17.

palankiai vertina naujausių mokslinių tyrimų (pvz., „DiscardLess“, MINOUW ir LIFE iSEAS), susijusių su naujoviškų žvejybos įrankių selektyvumu, vengimo strategijomis ir laivų modifikacijomis siekiant laive tvarkyti nepageidaujamą laimikį, rezultatus; mano, kad reikia tęsti mokslinius tyrimus, siekiant pagerinti įrankių selektyvumą, vengimo strategijas ir nepageidaujamo laimikio tvarkymą; palankiai vertina pasiūlymą „Mission Starfish 2030: restore our Ocean and Waters“ ir mano, kad misija siekiant užtikrinti gerą vandenynų, jūrų, priekrantės ir vidaus vandenų būklę padės parengti skubiai reikalingus sprendimus, darančius tiesioginį poveikį žvejybos sektoriui ir tausiam vandenynų išteklių naudojimui ir valdymui;

18.

pabrėžia, kad veiksmingos žvejybos valdymo sistemos, įskaitant gebėjimą panaudoti visus elementus siekiant tinkamai įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį ir BŽP tikslus, turi būti grindžiamos tiksliais ir patikimais laimikių dokumentais ir moksliniais duomenimis; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad prireikus būtų visapusiškai įgyvendinti taikytini ES teisės aktai, ir imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti visapusišką dokumentavimą ir duomenų rinkimą taip, kad jis būtų proporcingas mažos apimties priekrantės žvejybos laivynų žvejybos pajėgumui;

19.

yra susirūpinęs dėl to, kad nėra tinkamos įpareigojimo iškrauti laimikį ir jo laikymosi kontrolės, ir pabrėžia, kad tokie trūkumai daro neigiamą poveikį darnumui, be kita ko, dėl BLSK nustatymo remiantis bendru sužvejotų žuvų kiekiu, įskaitant vadinamuosius papildymus, kad būtų įtrauktos anksčiau į jūrą išmestos žuvys;

20.

pabrėžia, kad dėl to, jog yra daug per pastaruosius kelerius metus priimtų taisyklių, išimčių ir nukrypti leidžiančių nuostatų, sudėtingiau įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį, o EŽKA – sunkiau įvertinti jo laikymąsi, todėl sunkiau pasiekti žvejybos darnumo apsaugos ir didinimo tikslus; pabrėžia, kad BŽP numatytų išimčių taikymas yra itin svarbus siekiant įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį;

21.

ragina geriau išnaudoti naujas technologijas ir skaitmeninius sprendimus, parengtus bendradarbiaujant su žvejybos sektoriumi ir valstybių narių valdžios institucijomis, kad, visapusiškai paisant teisės į privatumą ir verslo konfidencialumo, būtų pagerintas stebėjimas, kontrolė ir priežiūra;

22.

pabrėžia itin svarbų žvejų ir kitų suinteresuotųjų subjektų vaidmenį įgyvendinant politiką, taigi skatinant įpareigojimo laikymosi kultūrą ir ilgainiui darant laipsniškus ir koreguojamus įpareigojimo iškrauti laimikį taisyklių pakeitimus; atkreipia dėmesį į papildomą savanoriškų ir su paskatomis susijusių programų naudą siekiant padidinti žvejų dalyvavimą;

23.

pabrėžia, kad selektyvumo gerinimas ir toliau turi būti svarbus prioritetas, tačiau, norint įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį, reikia laikytis tarpsektorinio požiūrio ir sukurti aiškias paskatas, kad būtų skatinama geriausia poveikio mažinimo praktika; rekomenduoja šias papildomas priemones ir valdymo priemones:

a)	toliau naudoti ir tobulinti kvotomis grindžiamas priemones laikantis BŽP principų ir su sąlyga, kad bus taikomos veiksmingos kontrolės priemonės, pvz.:

—	kvotų paskirstymas atsižvelgiant į numatomą laimikio sudėtį;

—

koregavimas lanksčiai ir veiksmingai vykdant kvotų mainus su kitomis valstybėmis narėmis ir kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis, su kuriomis ES turi bendrų išteklių, siekiant išvengti nepakankamo kvotų panaudojimo, pvz., pereiti prie nuolatinių, o ne tik kartą per metus atnaujinamų mechanizmų nustačius BLSK ir kvotas, laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų;

—	numatomo į jūrą išmetamų žuvų kiekio paskirstymas žvejams, ypač tiems, kurie vykdo mažos apimties veiklą ir kurie nusprendžia naudoti selektyvesnės žvejybos įrankius;

išnagrinėti galimybes įgyvendinti jūrinių teritorijų planavimo ir valdymo pagal rajonus metodą, kad būtų išvengta žuvų išmetimo į jūrą, nukreipiant žvejus į rajonus, kuriuose mažiau tikėtina, kad bus neverslinio dydžio žuvų, sykiu užtikrinant, kad tokių priemonių taikymas nenulemtų plataus masto kitų rūšių verslinio dydžio žuvų nenaudojimo;

c)	suteikti daugiau lankstumo, kad žvejai galėtų pasirinkti žvejybos įrankius ir kartu prisiimti didesnę atsakomybę už dokumentavimą (išsamus laimikio dokumentavimas);

d)	sukurti lanksčius naujų selektyvios žvejybos įrankių tipų patvirtinimo mechanizmus, kad suinteresuotieji subjektai būtų skatinami teikti paraiškas dėl bandomųjų projektų ir juos vykdyti;

e)	suteikti išimtinę prieigą prie žvejybos vietų arba laikotarpių, siekiant skatinti selektyvumą;

f)	priimti strategijas, kaip kuo geriau panaudoti nepageidaujamą laimikį kitais nei žmonėms vartoti tikslais, nesukuriant neverslinio dydžio laimikio paklausos ir su sąlyga, kad žvejams būtų įmanoma tai padaryti ekonominiu ir veiklos požiūriu;

parengti nepageidaujamo laimikio atlasą, kaip nepageidaujamo laimikio, sužvejojamo vykdant įvairių tipų žvejybą ir įvairiuose rajonuose, aprašą, siekiant geriau parengti regioninius priegaudos planus, įtraukiant valstybes nares ir žvejybos sektorių, remiant Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondui;

h)	bendradarbiaujant su žvejybos sektoriumi ir valstybių narių institucijomis naudoti ir kurti savanoriškas ir su paskatomis susietas dirbtinio intelekto priemones, siekiant padidinti selektyvumą ir kontrolę bei pagerinti žuvų rūšių nustatymą;

palaipsniui pradėti taikyti reikalavimą laikytis tos pačios žuvų išmetimo į jūrą politikos importuojant žvejybos produktus iš trečiųjų valstybių, kad būtų panaikinta Europos laivynui nepalanki konkurencinė padėtis ir nesąžininga konkurencija, tuo pačiu siekiant geriau apsaugoti pasaulinius žvejybos išteklius;

atnaujinti Komisijos įpareigojimą kiekvienais metais pateikti ataskaitą dėl BŽP padėties ir įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo ir pateikti daugiau informacijos apie jo įgyvendinimą, įskaitant jo socialinį ir ekonominį poveikį ir, be kita ko, apie degalų sąnaudas, sandėliavimo patalpas, poveikį saugai ir darbo sąlygoms žvejybos laivuose, į jūrą išmetamų žuvų kiekio ir nepageidaujamo laimikio mažinimą ir geresnę išteklių būklę (MSY);

24.

ragina Komisiją rengiant BŽP įgyvendinimo vertinimo ataskaitą, kurią numatoma pateikti 2022 m., visų pirma:

a)	įvertinti, kokiu mastu, taikant įpareigojimą iškrauti laimikį, pavyko sumažinti į jūrą išmetamų žuvų kiekį ir ar įpareigojimas padėjo pagerinti išteklių būklę (MSY) ir sumažinti poveikį jūrų ekosistemai;

b)	įvertinti socialinį ir ekonominį įpareigojimo iškrauti laimikį poveikį, darbo užmokesčio sistemą, įgulos narių skaičių ir saugą bei darbo sąlygas laive pagal FAO ir TDO rekomendacijas;

c)	nustatyti ir stebėti žvejybos tipus tais atvejais, kai iš mokslinių įrodymų matyti, kad šiuo metu sunku padidinti selektyvumą;

d)	įvertinti neseniai priimtų priegaudos kvotų fondų, kaip veiksmingos ir taikytinos priemonės siekiant ištaisyti dėl žvejybą stabdančių žuvų susidarančią padėtį, veiksmingumą ir taikymo galimybes;

e)	įvertinti rūšių, kurias Taryba išbraukė iš išteklių, kuriems pastaraisiais metais taikomas BLSK, sąrašo, poveikį darnumui ir galimas pakartotinio jų įtraukimo į BLSK sistemą pasekmes;

f)	nustatyti ir pašalinti administracinius sunkumus, su kuriais susiduriama rengiant ir įgyvendinant selektyvumo bandomuosius projektus ir kurie trukdo žvejams siekti didesnio selektyvumo;

nustatyti pardavimo ir (arba) labdaros galimybes, siekiant kuo geriau panaudoti tą neišvengiamą iškrautą laimikį, kurio dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, ir nepageidaujamą laimikį, kad būtų išvengta gamtos išteklių švaistymo ir pavojaus BŽP darnumo tikslams;

h)	įvertinti, ar dabartinė įpareigojimo iškrauti laimikį politika yra tinkama tikslui pasiekti, ir įvertinti galimybę kiekvienu konkrečiu atveju pritaikyti įpareigojimą iškrauti laimikį pagal žvejybos tipą ir (arba) išteklius;

įvertinti BŽP reglamento 15 straipsnio geresnio pritaikymo ir supaprastinimo būdus, kad jį būtų lengviau įgyvendinti ir suprasti visiems suinteresuotiesiems subjektams, ir tai, kaip valstybės narės naudojasi visomis esamomis pagal teisinę sistemą numatytomis priemonėmis, kad pagerintų selektyvumą ir sumažintų nepageidaujamą laimikį;

25.

ragina Komisiją, remiantis šiuo vertinimu ir jei tinkama, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad būtų geriau pasiekti žuvų išmetimo į jūrą mažinimo ir išteklių gerinimo tikslai;

26.

pabrėžia, jog susirūpinimą kelia tai, kad bendriems su trečiosiomis valstybėmis ištekliams ne visada taikomos tos pačios nuostatos dėl žuvų išmetimo į jūrą; pabrėžia, kad reikia laipsniškai suvienodinti pagrindinius žvejybos valdymo tikslus, siekiant užtikrinti aukščiausius standartus, kad būtų užtikrinta gera bendros jūrų ekosistemos aplinkos būklė, žvejybos veiklos darnumas ir išlaikytos vienodos sąlygos trečiųjų valstybių, visų pirma Jungtinės Karalystės, atžvilgiu;

27.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 354, 2013 12 28, p. 22.

(2) OL L 198, 2019 7 25, p. 105.

(3) OL L 25, 2017 1 31, p. 12.

(4) Borges, L., The unintended impact of the European discard ban, ICES Journal of Marine Science, Volume 78, Issue 1, 2021 m. sausio–vasario mėn., p. 134–141, https://doi.org/10.1093/icesjms/fsaa200

(5) Landing Obligation and Choke Species in Multispecies and Mixed Fisheries – The North Sea.

(6) Landing Obligation and Choke Species in Multispecies and Mixed Fisheries – The North Western Waters.

(7) Landing Obligation and Choke Species in Multispecies and Mixed Fisheries – The South Western Waters.

(8) Discard ban, landing obligation and MSY in the Western Mediterranean Sea – the Spanish case.

(9) Discard ban, landing obligation and MSY in the Western Mediterranean Sea – the Italian case.

(10) Uhlmann, Sven & Ulrich, Clara & Kennelly, Steven. (2019). The European Landing Obligation. Reducing Discards in Complex, Multi-Species and Multi-Jurisdictional Fisheries: Reducing Discards in Complex, Multi-Species and Multi-Jurisdictional Fisheries.

(11) A third assessment of global marine fisheries discards, FAO, 2019.

(12) Valstybių narių 2019 m. metinių ataskaitų dėl įpareigojimo iškrauti laimikį vertinimas (STECF-Adhoc-20-02).

(13) Market outlets for unwanted catches. EUMOFA. 2020.

2022 1 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/18

P9_TA(2021)0236

Sporto renginių organizatorių iššūkiai skaitmeninėje aplinkoje

2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl sporto renginių organizatorių iššūkių skaitmeninėje aplinkoje (2020/2073(INL))

(2022/C 15/03)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 225 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į SESV 114 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir ypač į jos 7, 8, 11, 16 straipsnius, 17 straipsnio 2 dalį, 47 ir 52 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (1),

—	atsižvelgdamas į Komisijos pareiškimą dėl sporto renginių organizatorių, kuris pridėtas prie 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijos dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (2),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/789, kuria nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės ir kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/83/EEB (3),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1128 dėl internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinio perkeliamumo vidaus rinkoje (4),

—	atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (5) (Intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyva),

—	atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (6),

—	atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (7),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (8),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 1 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2018/334 dėl veiksmingų kovos su neteisėtu turiniu internete priemonių (9) ir 2017 m. rugsėjo 28 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Kova su neteisėtu turiniu internete. Siekis didinti interneto platformų atsakomybę“ (COM(2017)0555),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo tam tikrų aspektų taikymo gairės“ (COM(2017)0708),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 25 d. Susitarimo memorandumą dėl reklamos internete ir intelektinės nuosavybės teisių, kurio priėmimui Europos Komisija sudarė sąlygas, ir Komisijos ataskaitą dėl Susitarimo memorandumo dėl reklamos internete ir intelektinės nuosavybės teisių veikimo (SWD(2020)0167),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 47 ir 54 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0139/2021),

A.	kadangi sportas atlieka svarbų vaidmenį kuriant socialinę, kultūrinę ir ekonominę Sąjungos gerovę, per jį populiarinamos bendros solidarumo, įvairovės ir socialinės įtraukties vertybės – tai svarbus indėlis į ekonomiką ir socialinį vystymąsi;

kadangi pagal SESV 165 straipsnį Sąjunga prisideda prie Europos sporto reikalų skatinimo, kartu atsižvelgdama į jo specifinį pobūdį; kadangi taip pat reikėtų atsižvelgti į sporto indėlį siekiant Sąjungos bendrų tikslų, pvz., aplinkos apsaugos, skaitmeninimo ir įtraukties, ir Sąjunga turėtų siekti skaitmeninėje aplinkoje toliau plėtoti ir išlaikyti europinę sporto dimensiją;

kadangi sportas taip pat puoselėja ir diegia tokias vertybes, kaip tarpusavio pagarba ir supratimas, solidarumas, lygybė, įtraukumas, įvairovė, teisingumas, bendradarbiavimas ir pilietinis aktyvumas, sykiu svariai prisidėdamas prie švietimo ir kultūros vertybių ugdymo, ir gali būti laikomas kultūrine ir socialine būtinybe; kadangi nepaprastai svarbu, kad sporto renginių organizatoriai, transliuotojai, interneto tarpininkai, nacionalinės valdžios institucijos ir kiti sporto sektoriaus suinteresuotieji subjektai skatintų šias vertybes; kadangi, įgyvendinant Sąjungos sporto politiką, turi būti remiami tiek profesionalų, tiek mėgėjų sporto tikslai bei padedama atremti tarptautinio masto iššūkius;

kadangi sportas skatina integraciją; kadangi sporto suinteresuotieji subjektai, savivaldybės ir sporto bendruomenė turėtų bendradarbiauti siekdami sukurti tvaresnį ir įtraukesnį sporto sektorių ir taip sudaryti galimybes sporto renginiuose dalyvauti visų visuomenės sluoksnių atstovams, ypač mažiau galimybių turintiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, negalios ar etninės kilmės;

E.	kadangi aistruolių kultūra yra neatsiejama sporto pasaulio dalis, o ne tik produktų rinkodaros fonas;

F.	kadangi su sportu susijusiuose sektoriuose sukuriama 2,12 proc. Sąjungos BVP ir 2,72 proc. užimtumo Sąjungoje; kadangi sporto renginiai turi didelį teritorinį poveikį dalyvavimo ir ekonomikos požiūriu;

G.	kadangi mėgėjiškas sportas yra profesionalų lygmens pagrindas, nes mažieji sporto klubai yra Europos mėgėjiško sporto stuburas ir svariai prisideda prie jaunųjų atletų ugdymo ir daugiausia dirba savanoriškai; kadangi 35 mln. mėgėjų prisideda prie mėgėjų sporto plėtros ir sporto vertybių sklaidos;

kadangi dėl skaitmeninės aplinkos ir naujų technologijų plėtojimo visiems aistruoliams tapo paprasčiau visų rūšių įrenginiuose stebėti sporto renginių transliacijas, todėl išaugo neteisėto turinio pavojus ir padaugėjo žmonių, galinčių stebėti tokias transliacijas, taip sudarytos galimybės užsitikrinti didesnį matomumą tų rūšių sportui, kurio renginiai tradiciškai nėra transliuojami; kadangi, be to, visa tai paskatino plėtoti naujus internetinius verslo modelius ir atsirado naujų būdų gauti pajamų; kadangi tuo pačiu metu tapo paprasčiau neteisėtai internetu perduoti sporto renginių transliacijas ir užsiimti piratavimu internete Sąjungoje ir už jos ribų, o tai kenkia tiek profesionalų, tiek mėgėjų sportui ir kelia grėsmę sporto renginių organizavimui ir tvarumui bei viso sporto sektoriaus finansiniam stabilumui;

I.	kadangi intelektinės nuosavybės teisių apsauga yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijoje; kadangi Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių reikšmė ir apimtis turi būti nustatomos pagal atitinkamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką;

J.	kadangi aistruolių kultūra, pagrįsta laisve dalytis ir pajusti sporto kuriamus potyrius tiek realiuoju laiku, tiek prieš tiesiogiai transliuojamus sporto renginius ar po jų, yra esminis sporto elementas Europos visuomenėje;

kadangi neteisėtas sporto renginių perdavimas ir neteisėto turinio sklaida internete ne tik daro didelę ekonominę žalą sporto sektoriui (dėl to mažėja pajamos iš prenumeratos ir reklamos), bet ir kenkia galutiniams naudotojams, pvz., aistruoliams ir vartotojams, nes galutiniai vartotojai patiria asmens duomenų vagystės, kenkimo programinės įrangos ar kitų internetinių žalos ir nuostolių formų riziką; kadangi neteisėtos sporto renginių transliacijos dažnai sudaro plečiamos nusikalstamų organizacijų veiklos dalį; kadangi piratavimas internete ne tik daro įtaką tiesioginėms sporto renginių transliacijoms, kurias galima stebėti įsigijus prenumeratos paslaugas, bet ir kenkia nemokamoms sporto renginių transliacijoms;

kadangi dėl COVID-19 pandemijos ir apribojimų patekti į sporto renginius sumažėjo bilietų į sporto renginius pardavimo mastas ir kartu atsirado galimybės plėtoti sporto kanalų prenumeratą ir plėsti internetinių ir televizijos transliacijų auditoriją, taip pat neteisėtą srautinių sporto renginių duomenų siuntimą;

kadangi, kitaip nei kituose sektoriuose, didžiausia sporto renginio transliavimo vertė susijusi su tuo, kad renginys transliuojamas tiesiogiai ir kad pasibaigus renginiui ta vertė prarandama; kadangi neteisėtas srautinių sporto renginių duomenų siuntimas labiau kenkia pirmąsias trisdešimt jo pasirodymo internete minučių; kadangi dėl to ir tik esant šioms aplinkybėms reikia nedelsiant reaguoti ir nutraukti neteisėtą sporto renginių perdavimą internete;

kadangi daugiausia dėmesio reikėtų skirti neteisėto turinio srautinio duomenų siuntimo šaltinio, t. y. neteisėtų svetainių veiklos vykdytojų, paieškoms, o ne pavieniams asmenims, pvz., aistruoliams ir vartotojams, kurie nesąmoningai arba apie tai nežinodami dalyvauja neteisėtai srautiniu būdu perduodant duomenis;

O.	kadangi pastaraisiais metais padaugėjo naujų daugialypės terpės kanalų, skirtų neteisėtam tiesioginių sporto renginių platinimui, ir dėl didėjančios apimties itin išsiskiria neteisėtas interneto protokolo televizijos (IPTV) naudojimas;

kadangi neteisėtą viso sporto renginio perdavimą reikėtų skirti nuo trumpų epizodų, kuriais dalijasi aistruoliai (tai aistruolių kultūros dalis), taip siekiant atkreipti dėmesį į, pvz., neapykantos kalbos ir rasizmo raiškos atvejus; kadangi tokį neteisėtą perdavimą reikėtų atskirti ir nuo teisėto dalijimosi turiniu taikant tam tikrus autorių teisių teisės aktuose nustatytus apribojimus ir išimtis ir turinio, kuriuo dalijasi žurnalistai siekdami informuoti plačiąją visuomenę, kaip nurodyta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje; kadangi priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti transliavimo teises nuo neteisėto naudojimo ir piratavimo, neturi paveikti spaudos laisvės ir naujienų žiniasklaidos galimybių informuoti piliečius;

kadangi tam tikri dideli sporto renginiai yra visuotinai svarbūs, todėl visiems piliečiams turėtų būti užtikrinta galimybė realiuoju laiku gauti informaciją apie juos ir jiems neturėtų būti taikomi nepagrįsti ar neteisėti apribojimai; kadangi tai taip pat svarbu žurnalistams ir naujienų pranešėjams, kurie gali pateikti tokią informaciją realiuoju laiku; kadangi valstybės narės turėtų remti didžiųjų sporto renginių transliacijas per nemokamus kanalus, kaip tam tikro pobūdžio populiariąją kultūrą, kuri atlieka svarbų vaidmenį piliečių gyvenime;

kadangi teisių turėtojų, tarpininkų ir kitų paslaugų teikėjų, kurie kuria programinės įrangos priemones, leidžiančias nustatyti neteisėto tiesioginio sporto renginių transliavimo faktą su minimalia paklaida, skaičius nuolat auga; kadangi šių teisių turėtojų, tarpininkų ir kitų paslaugų teikėjų pateiktų pranešimų patikimumas taip pat priklauso nuo programinės įrangos priemonių, kurias jie naudoja neteisėtam tiesioginiam sporto renginių transliavimui nustatyti, tikslumo ir techninės kokybės;

kadangi tie teisių turėtojai, tarpininkai ir kiti paslaugų teikėjai, kurių programinės įrangos priemonės gali veiksmingai ir patikimai nustatyti neteisėto tiesioginio sporto renginių transliavimo faktą, turėtų būti laikomi „sertifikuotais patikimais pranešėjais“; kadangi reikėtų reikalauti laikytis kokybės ir tikslumo standartų, kad jie būtų teisiškai laikomi sertifikuotais patikimais pranešėjais; kadangi sertifikatas, paremtas bendrais Sąjungos reikalavimais, būtų tinkamiausias pasirinkimas siekiant užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą patikimų pranešėjų pripažinimą;

T.	kadangi Sąjunga ir valstybės narės turėtų skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, kuriais tobulinamos programinės įrangos priemonės, skirtos neteisėto tiesioginio sporto renginių transliavimo faktui nustatyti ir apie jį pranešti;

kadangi sporto renginiams pagal Sąjungos teisę nėra suteikiama autorių teisių apsauga, tačiau jie pasižymi unikalumu ir, atitinkamai, originalumu, todėl gali būti laikomi objektu, kuris yra vertas autorių teise saugomiems kūriniams suteikiamai apsaugai prilygstančios apsaugos; kadangi Sąjungos teisės aktais nėra suderinta konkrečiai sporto renginių organizatorių apsauga; kadangi, vis dėlto, kai kurių valstybių narių teisės aktuose numatyta konkreti sporto renginių organizatorių apsauga ir taip atsiranda Sąjungos reguliavimo sistemos teisinis netikrumas ir ji suskaidoma;

kadangi Sąjungos teisės aktuose numatyta bendro pobūdžio pranešimo ir veiksmų mechanizmų, kuriais sudaromos sąlygos pašalinti tarpininkų saugomą neteisėtą informaciją arba panaikinti prieigą prie jos, sistema; kadangi Sąjungos teisės aktuose numatytos civilinės vykdymo užtikrinimo priemonės, kurių teisminės arba administracinės institucijos gali imtis esant tam tikroms sąlygoms tam, kad stabdytų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus;

kadangi, vis dėlto, pagal dabartinę teisinę sistemą nenumatyta galimybė nedelsiant imtis veiksmų, kurie būtini siekiant ištaisyti dėl neteisėtų tiesioginių sporto renginių transliacijų susidariusią padėtį; kadangi, be to, kai kurios valstybės narės priėmė taisykles dėl pranešimo ir veiksmų mechanizmų, jos Sąjungos lygmeniu yra nesuderintos;

Įžanga ir bendrosios pastabos

prašo Komisijos, atlikus būtinus poveikio vertinimus, vadovaujantis SESV 114 straipsniu, laikantis pridėtame priede išdėstytų rekomendacijų, nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

mano, kad sportas labai prisideda prie socialinės įtraukties, švietimo ir mokymo, darbo vietų kūrimo, įsidarbinamumo ir visuomenės sveikatos Sąjungoje; taip pat mano, kad iš sporto renginių organizavimo gaunamos pajamos turėtų labai padėti finansuoti visuomenei naudingą sportinę veiklą, taip atspindint sporto svarbą visuomenei; pažymi, kad daugelyje ES šalių mėgėjų sportui skiriamų lėšų dydį tiesiogiai lemia pajamos iš sporto renginių transliavimo teisių; todėl atkreipia dėmesį į būtinybę siekti didesnio finansinio solidarumo sporto sistemoje ir pažymi, kad dalis tokių pajamų turėtų būti nukreipta į mėgėjiško sporto, neįgaliųjų sporto ir mažiau žiniasklaidos dėmesio gaunančio sporto plėtrą;

primena Komisijos pareiškimą (kaip priedą pridėtą prie 2019 m. kovo mėn. priimtos Europos Parlamento rezoliucijos dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje), kuriame teigiama, kad „Komisija įvertins, su kokiomis problemomis sporto renginių organizatoriai susiduria skaitmeninėje aplinkoje, visų pirma kokių esama problemų, susijusių su neteisėtu sporto transliacijų perdavimu internetu“;

Sporto renginiai ir intelektinės nuosavybės teisės

pažymi, kad sporto renginiams kaip tokiems negalima taikyti autorių teisių apsaugos; primena, kad Sąjungos teisė, priešingai, nei teisė kai kuriose valstybėse narėse, nesuteikia specialios teisės sporto renginių organizatoriams; primena, kad kai kuriose valstybėse narėse suteikiama galimybė taikyti vadinamąja naudojimosi renginio vieta teise užtikrinamą apsaugą, grindžiamą sutartiniais santykiais, ir Sąjungos teisėje pirmųjų filmų įrašų gamintojams suteikiama gretutinė teisė į savo filmų originalą ir kopijas; pripažįsta, kad teisinė apsauga, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, yra svarbi sporto renginių organizatoriams, ypač dėl savo organizuojamų sporto renginių transliavimo teisių licencijavimo, nes naudojimasis šiomis teisėmis užtikrina svarbų pajamų šaltinį, tada pajamos gaunamos iš rėmimo, reklamos ir prekybos;

pabrėžia, kad transliavimo teisių pažeidimai sporto srityje kelia grėsmę ilgalaikiam jo finansavimui;

Tiesioginių sporto renginių transliacijų piratavimas internete

mano, kad kova su tiesiogiai transliuojamų sporto renginių, kurių ekonominė vertė priklauso nuo to, kad transliacija yra tiesioginė, piratavimu internete yra vienintelė sporto renginių organizatoriams kylanti problema, kuriai spręsti reikia Sąjungos lygmens teisėkūros atsako;

mano, kad neteisėto sporto renginių srautinio duomenų perdavimo reiškinys plečiasi ir kenkia sporto sistemai ir galutiniams vartotojams, kurie gali nukentėti nuo įvairiopos žalos, pvz., tapatybės duomenų vagystės, kenkimo programinės įrangos (pvz., patenkančios per nemokamas programėles, kredito kortelės tapatumo nustatymo duomenų ar kitų asmens duomenų vagystę) ar kitokių su internetu susijusių žalos ar nuostolių;

pažymi, kad sporto renginių organizatoriai investuoja didelius finansinius, techninius ir žmogiškuosius išteklius siekdami kovoti su piratavimu internete ir bendradarbiauti su paslaugų teikėjais;

taip pat mano, kad sporto renginių organizatoriai turėtų padėti kurti tokį Europos sporto modelį, kuris padėtų plėtoti sportą ir atitiktų socialinius ir švietimo tikslus;

10.

pabrėžia, kad Sąjungoje reikėtų labiau reklamuoti teisėtą sporto turinio pasiūlą, ir ragina Komisiją imtis priemonių, kuriomis naudodamiesi vartotojai internete lengviau susirastų teisėtai siūlomą sporto turinį; ragina Komisiją reguliariai atnaujinti tokią prieigą siūlančių svetainių sąrašą svetainėje Agorateka.eu ir užtikrinti tolesnį šios platformos tobulinimą; pabrėžia, kad atsakomybė už neteisėtą sporto renginių transliavimą internete tenka srautinių duomenų siuntėjams ir platformoms, o ne aistruoliams ar vartotojams, kurie dažnai netyčia susiduria su neteisėtu internetiniu turiniu ir turėtų būti išsamiau informuojami apie prieinamas teisėtas galimybes;

Būtinybė veiksmingai užtikrinti teisių įgyvendinimą

11.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į ypatingą tiesioginio sporto renginių transliavimo pobūdį ir į tai, kad jų vertė iš esmės priklauso nuo atitinkamo sporto renginio trukmės, vykdymo užtikrinimo procedūros turi būti kuo spartesnės; vis dėlto, mano, kad pagal dabartinę draudimo ir pranešimo bei turinio pašalinimo mechanizmų teisinę sistemą ne visada užtikrinamos pakankamos sąlygos veiksmingai ir laiku užtikrinti teises šalinti neteisėtas tiesioginių sporto renginių transliacijas; todėl mano, kad reikėtų kuo greičiau priimti konkrečias, tiesioginių sporto renginių transliacijoms skirtas priemones, kuriomis dabartinė teisinė sistema būtų atitinkamai pakeičiama ir pritaikoma prie šių specifinių iššūkių;

12.

ragina nedelsiant ar kuo greičiau pašalinti interneto tarpininkų rengiamas, taisykles pažeidžiančias tiesiogines sporto renginių transliacijas ar užblokuoti prieigą prie jų ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 30 minučių nuo teisių turėtojo ar sertifikuoto patikimo pranešėjo pranešimo apie tokios neteisėtos transliacijos egzistavimą; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartinę rezoliuciją, žodis „nedelsiant“ suvokiamas kaip tuojau pat ar kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 30 minučių nuo teisių turėtojo ar sertifikuoto patikimo pranešėjo pranešimo;

13.

mano, kad reikėtų siekti realiuoju laiku šalinti turinį tais atvejais, kai rengiamos taisykles pažeidžiančios tiesioginės sporto renginių transliacijos, jei nekyla abejonių dėl atitinkamos teisės turėjimo ir jei nebuvo leista surengti atitinkamo sporto renginio transliacijos perdavimo; vis dėlto, pabrėžia, kad taikant visas tokias priemones reikia paisyti bendrojo teisinio principo nesukurti bendros prievolės vykdyti stebėjimą;

Tarpvalstybinis teisių vykdymo užtikrinimas

14.

taip pat pabrėžia, kad Sąjungos teisės aktuose numatyta bendra sistema nėra vienodai taikoma nacionaliniu lygmeniu ir kad valstybėse narėse taikomi skirtingi civilinio proceso procedūros ir pranešimo ir turinio šalinimo mechanizmai; mano, kad tarpvalstybinio lygmens vykdymo užtikrinimo priemonės yra neveiksmingos; ragina, svarstant Skaitmeninių paslaugų akto dokumentų rinkinį ir kitus galimus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, toliau derinti procedūras ir teisių gynimo priemones Sąjungoje, kad būtų galima reglamentuoti specialų tiesioginių sporto renginių transliacijų pobūdį;

15.

pabrėžia, kad nacionalinės vykdymo užtikrinimo agentūros ir valdžios institucijos susiduria su tokiomis problemomis kaip išteklių ir apmokyto personalo trūkumas; pabrėžia, jog svarbu, kad atitinkamos Sąjungos lygmens institucijos glaudžiai bendradarbiautų ir keistųsi gerąja patirtimi su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir susijusiais subjektais, taip siekiant pagerinti bendrą teisinę infrastruktūrą visoje Sąjungoje;

Pranešimo ir veiksmų procedūros

16.

primena, jog Direktyvoje dėl elektroninės komercijos numatyta, kad tam tikri interneto paslaugų teikėjai, gavę žinių arba apie tai sužinoję iš jiems pateiktų pranešimų, turi nedelsdami imtis priemonių pašalinti savo saugomą neteisėtą turinį ar atimti galimybę juo naudotis; laikosi nuomonės, kad pranešimo ir veiksmų procedūra turėtų būti pagrindas priemonėms, skirtoms kovai su neteisėtu turiniu Sąjungoje; vis dėlto, mano, kad dabartinėmis pranešimo ir turinio pašalinimo procedūromis nesuteikiama galimybė veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis nedelsiant užtikrinti vykdymą, atsižvelgiant į konkretų tiesiogiai transliuojamų sporto renginių pobūdį; pabrėžia, kad visos nuostatos, kurias reikia priimti ir kuriomis reglamentuojami konkretūs klausimai, turi atitikti bendrąją atitinkamais Sąjungos teisės aktais sukurtą sistemą;

17.

primena Parlamento rezoliuciją „Skaitmeninis paslaugų aktas: komercinės ir civilinės teisės nuostatų pritaikymas internetinei komercinių subjektų veiklai“ (10), kurioje Parlamentas prašo Komisijos užtikrinti, kad turinio prieglobos platformos veiktų operatyviai tam, kad padarytų nepasiekiamą arba pašalintų turinį; mano, kad reikėtų sukurti sertifikuotus patikimus pranešėjus įtraukiantį mechanizmą, kuriuo naudojantis nedelsiant šalinamos neteisėtos tiesioginės sporto renginių transliacijos ar išjungiama prieiga prie tokių transliacijų, nedarant poveikio skundų teikimo ir teisių gynimo priemonių mechanizmo įgyvendinimui;

18.

pabrėžia, kad sporto turinys dažnai techniškai apdorojamas, tai nepalieka erdvės abejonėms dėl to, kas turi teisę transliuoti renginį internetu, ir kad sporto renginių organizatoriai, kaip teisių turėtojai, turi informacijos apie visas savo oficialias licencijas, kurios leidžia nedviprasmiškai nustatyti neteisėto srautinio duomenų siuntimo šaltinius;

19.

primygtinai ragina srautinio duomenų siuntimo serverių ir srautinio duomenų siuntimo platformų paslaugų teikėjus taikyti specialius turinio šalinimo mechanizmus ar priemones, kad būtų pašalinama arba išjungiama prieiga prie neteisėtų tiesioginių sporto renginių transliacijų, prieinamų teikiant jų paslaugas;

Nurodymai blokuoti (draudimai)

20.

pažymi, kad nurodymų blokuoti (draudimų) procedūros trunka pakankamai ilgai ir įprastai pasitelkiamos transliacijai jau pasibaigus; pabrėžia, kad sukurta nacionalinio lygmens praktika, pvz., tikralaikiai ir dinamiškieji nurodymai blokuoti (draudimai), kurie, kaip pasirodė, yra veiksmingesni kovos su sporto renginių transliacijų piratavimu būdai; ragina Komisiją įvertinti nurodymų blokuoti (draudimų) procedūrų poveikį ir tinkamumą, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas realiuoju laiku išjungti prieigą prie neteisėto tiesioginio sporto turinio internete arba jį pašalinti, remiantis „tiesiogiai transliuojamo turinio“ blokavimo nurodymų ir „dinamiškų nurodymų blokuoti (draudimų)“ modeliu;

21.

primygtinai prašo nustatyti, jog vykdant nurodymų blokuoti (draudimų) procedūras siekiant pašalinti neteisėtas sporto renginių transliacijas internete ar išjungti prieigą prie jų, neatsižvelgiant į jų įgyvendinimo būdą, būtų užtikrinama, kad priemonės būtų griežtai taikomos tik neteisėtam turiniui ir neleistų savavališkai ir pernelyg blokuoti teisėto turinio; atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią neteisėtas konkretaus turinio pobūdis nepateisina toje pačioje interneto svetainėje arba serveryje saugomo kito, teisėto, turinio blokavimo;

Apsaugos priemonės

22.

pripažįsta, kad blokavimas realiuoju laiku gali daryti poveikį pagrindinėms teisėms, jei išimtiniu atveju teisėtas turinys taptų neprieinamu; pabrėžia, jog reikia priimti tokias apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad teisine sistema būtų garantuojama tinkama poreikio priimti veiksmingas vykdymo užtikrinimo priemones ir poreikio apsaugoti trečiųjų šalių teises pusiausvyra; todėl mano, kad tiesiogiai transliuojamam turiniui taikomos vykdymo užtikrinimo priemonės turėtų būti veiksmingos ir proporcingos, ypač mažosioms įmonėms, MVĮ ir startuoliams, taip pat turėtų apimti galimybių naudotis veiksmingomis teisminėmis teisių gynimo priemonėmis sudarymą, deramą informaciją apie tariamą pažeidimą atitinkamiems paslaugų teikėjams ir interneto vartotojams, bei tinkamas apsaugos priemones, susijusias su pagrindinių teisių ir asmens duomenų apsauga;

Sporto renginių organizatorių gretutinė teisė ir sui generis teisė

23.

pažymi, kad Sąjungos teisės aktuose nenumatyta gretutinė teisė sporto renginių organizatorių autorių teisėms, tačiau kai kurios valstybės narės savo teisės aktuose nustatė konkrečias sporto renginių organizatorių teises, įskaitant naują gretutinę teisę autorių teisėms;

24.

mano, kad naujos sporto renginių organizatorių teisės sukūrimas Sąjungos teisėje nėra tinkamas sprendimas problemai, kuri jiems kyla dėl to, kad nėra veiksmingai ir laiku užtikrinamas jų esamų teisių įgyvendinimas, spręsti;

Kitos priemonės

25.

ragina stiprinti valstybių narių valdžios institucijų, teisių turėtojų ir tarpininkų bendradarbiavimą; be to, ragina Komisiją pagal savo kompetenciją remti valstybių narių pastangas gerinti esamą infrastruktūrą ir priemones;

Baigiamieji aspektai

26.

mano, kad prašomas pateikti pasiūlymas nedaro finansinio poveikio;

o o

27.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.

(1) OL L 130, 2019 5 17, p. 92.

(2) OL C 108, 2021 3 26, p. 231.

(3) OL L 130, 2019 5 17, p. 82.

(4) OL L 168, 2017 6 30, p. 1.

(5) OL L 157, 2004 4 30, p. 45.

(6) OL L 178, 2000 7 17, p. 1.

(7) OL L 167, 2001 6 22, p. 10.

(8) OL L 95, 2010 4 15, p. 1.

(9) OL L 63, 2018 3 6, p. 50.

(10) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0273.

REZOLIUCIJOS PRIEDAS.

REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

A. PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO PRINCIPAI IR TIKSLAI

Siekiant numatyti tinkamą ir veiksmingą su tiesiogiai transliuojamais sporto renginiais susijusių teisių apsaugą, reikėtų iš dalies pakeisti dabartinę Sąjungos teisinę sistemą. Tai turi būti pasiekta vadovaujantis šiais tikslais ir principais:

—

gerinti dabartinės Sąjungos nuosavybės teisių, susijusių su tiesiogiai transliuojamais sporto renginiais, vykdymo užtikrinimo teisinės sistemos veiksmingumą ir jį užtikrinti, atsižvelgiant į tokių renginių konkretų pobūdį ir ypač į trumpalaikę jų vertę, taip pat vadovaujantis valstybių narių geriausia patirtimi;

—	įdiegti Sąjungos sistemą, kuria nustatyti bendri patikimų pranešėjų sertifikavimo kriterijai;

—

aiškinti esamus teisės aktus ir priimti konkrečias priemones siekiant užtikrinti neteisėto tiesioginių sporto renginių turinio internete pašalinimą ar prieigos prie jo išjungimą nedelsiant, įskaitant neteisėtą internetinį tiesioginių sporto renginių turinį, apie kurį pranešė sertifikuotas patikimas pranešėjas, taip siekiant veiksmingai kovoti su neteisėtomis tiesioginių sporto renginių transliacijomis; žodis „nedelsiant“ suvokiamas kaip tuojau pat ar kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 30 minučių nuo teisių turėtojo ar sertifikuoto patikimo pranešėjo pranešimo gavimo;

—

pabrėžti, jog tarpininkai turėtų nustatyti veiksmingas „pažink savo verslo klientą“ prievoles, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo jų paslaugomis, kai siekiama palengvinti neteisėtą sporto renginių duomenų perdavimą; todėl ragina Komisiją būsimajame skaitmeninių paslaugų akte pasiūlyti tokias prievoles;

—	nedarant poveikio bendrajai Sąjungos sistemai, labiau suderinti, kai reikia, procedūras ir teisių gynimo priemones Sąjungoje, kad būtų pagerintas ir sustiprintas priemonių vykdymo užtikrinimo efektyvumas, taip pat ir tarpvalstybiniame kontekste;

—	įvertinti esamas vykdymo užtikrinimo priemones siekiant jas pagerinti ir sudaryti galimybes nedelsiant pašalinti neteisėtą tiesioginių sporto renginių turinį, įskaitant neteisėtą tiesioginių sporto renginių turinį, apie kurį pranešė sertifikuotas patikimas pranešėjas;

—

suderinti neatidėliotinų ir pritaikomų blokavimo procedūrų naudojimą pasikartojančių jau nustatytų pažeidimų atveju, kad būtų sudarytos sąlygos nedelsiant pašalinti ar blokuoti prieigą prie neteisėto tiesioginių sporto renginių turinio, taip pat ir tuo atveju, kai apie neteisėtą turinį praneša sertifikuotas patikimas pranešėjas, remiantis „tiesiogiai transliuojamo turinio“ blokavimo nurodymų ir „dinamiškų nurodymų blokuoti (draudimų)“ modeliu;

—	užtikrinti, kad imantis priemonių būtų atsižvelgiama į pažeidimo aprėptį, mastą ir pasikartojimą, ir orientuotis į neteisėtą tikslinį perdavimą, neįtraukiant neteisėtos mėgėjiškos sporto renginių filmuotos medžiagos įrašymo ir skelbimo;

—	užtikrinti, kad priemonės, kurias ketinama pasiūlyti, būtų proporcingos ir jomis būtų užtikrinta tinkama poreikio, kad vykdymo užtikrinimo priemonės būtų veiksmingos, ir poreikio apsaugoti atitinkamas trečiųjų šalių teises pusiausvyra, įskaitant paslaugų teikėjų, aistruolių ir vartotojų teises;

—	paaiškinti, kad atsakomybė už neteisėtą sporto renginių transliavimą tenka ne aistruoliams ir vartotojams;

—	papildyti teisinę sistemą priimant ne teisėkūros priemones, įskaitant stipresnį valstybių narių valdžios institucijų, teisių turėtojų ir tarpininkų bendradarbiavimą.

B. SIŪLOMI VEIKSMAI

Nedarant poveikio numatomoms priimti taisyklėms atitinkamoje Sąjungos teisėje, nustatančioje bendrąsias taisykles dėl kovos su neteisėtu turiniu internete, Sąjungos teisėje reikėtų priimti specialias nuostatas dėl sporto renginių organizatorių teisių, kuriomis, visų pirma, siekiama:

—

išaiškinti Direktyvos dėl elektroninės komercijos 14 straipsnyje nurodytos frazės „nedelsdamas panaikina“, susijusios su interneto tarpininku, reikšmę, kad žodis „nedelsdamas“ reiškia „tuojau pat ar kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 30 minučių nuo teisių turėtojo ar sertifikuoto patikimo pranešėjo pranešimo gavimo“;

—

sukurti bendrą Sąjungos kokybės ir techninio patikimumo standartą, taikomą programinės įrangos priemonėms, kurias naudoja teisių turėtojai, tarpininkai ir kiti paslaugų teikėjai, siekiant nustatyti neteisėtą tiesioginį sporto renginių transliavimą ir taip sukurti „patikimų pranešėjų“ sertifikavimo sistemą;

—

numatyti, kad sertifikuotų patikimų pranešėjų pranešimai būtų laikomi tiksliais ir patikimais, todėl neteisėtas tiesioginių sporto renginių turinys, apie kurį praneša sertifikuotas patikimas pranešėjas, turėtų būti nedelsiant pašalinamas ar išjungiama prieiga prie jo, nedarant poveikio skundų ir žalos atlyginimo mechanizmų taikymui;

—	sudaryti galimybę nedelsiant taikyti turinio pašalinimo procedūras, nukreiptas prieš neteisėtą tiesiogiai transliuojamų sporto renginių turinį, jeigu nekyla abejonių dėl teisės nuosavybės ir to, kad nesuteiktas leidimas turiniui perduoti;

—

užtikrinti, kad priemonės, kurių imasi tarpininkai, būtų veiksmingos, pagrįstos, proporcingos ir tinkamos, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir mastą, užtikrinant, pvz., kad dėl neteisėto turinio pašalinimo ar prieigos prie jo išjungimo nereikia blokuoti visos platformos, kurioje teikiamos teisėtos paslaugos;

—

imantis priemonių, kurias pasitelkus paprasčiau rasti teisėtų būdų naudotis sporto turiniu, be kita ko, ir reguliariai atnaujinant tokių būdų teikėjų sąrašą platformoje Agorateka.eu ir užtikrinant, kad žiūrovai būtų informuojami apie tokius teisėtus būdus ir apie tai, kaip jais naudotis siekiant gauti prieigą prie turinio, kai taikomos blokavimo priemonės;

—

numatyti paramą ir aktyviai remti vykdymo užtikrinimo sprendimus, pvz., sudarant suinteresuotųjų subjektų tarpusavio susitarimus; atsižvelgdama į tai, Komisija turėtų parengti ataskaitą apie internetinio turinio teikėjų prievolę nedelsiant pašalinti turinį ar išjungti prieigą prie neteisėtų sporto renginių transliacijų, prieinamų per jų paslaugas, ir įvertinti tokios prievolės sukūrimo tinkamumą ir poveikį;

Direktyva 2004/48/EB (Intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyva) turėtų būti iš dalies pakeista siekiant:

—	suteikti galimybę atitinkamai teisminei ar administracinei institucijai priimti nurodymą blokuoti (draudimą), pagal kurį būtų reikalaujama, kad realiuoju laiku būtų blokuojama prieiga prie neteisėto tiesiogiai transliuojamo sporto renginių turinio internete ir jis būtų pašalintas;

—

leisti naudoti turinio blokavimo nurodymus (draudimus), kurie galioja visos tiesioginės sporto renginio transliacijos metu, tačiau galioja tik tiek, kiek trunka tiesioginė transliacija, taigi, pažeidimą padariusi svetainė blokuojama tik vykstant renginiui; tokie nurodymai (draudimai) turėtų būti taikomi laikinai;

—

suderinti teisės aktus, kuriais tiesiogiai transliuojamų sporto renginių kontekste būtų suteikiama galimybė taikyti nurodymus (draudimus), kuriais vadovaujantis turėtų būti blokuojama prieiga ne tik prie pažeidimą padariusios svetainės, bet ir bet kurios kitos tokį pat pažeidimą padariusios svetainės, neatsižvelgiant į domeno vardą arba naudojamą IP adresą ir nereikalaujant išduoti naujo nurodymo (draudimo);

—

paaiškinti, kad neteisėtas turinys būtų pašalinamas nedelsiant arba kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 30 minučių nuo teisių turėtojų ar sertifikuoto patikimo pranešėjo pranešimo gavimą, jei apie transliacijos neteisėtumą praneša sertifikuotas patikimas pranešėjas arba, jei kyla dvejonių, pats teisių turėtojas; didelį dėmesį reikėtų skirti teisių turėtojams arba sertifikuotiems patikimiems pranešėjams, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam teisėto turinio pašalinimui; todėl blokuojant prieigą prie neteisėto turinio arba jį pašalinant iš esmės neturėtų prireikti užblokuoti prieigos prie serverio, kuriame teikiamos teisėtos paslaugos ir saugomas turinys;

—

stiprinti valstybių narių valdžios institucijų bendradarbiavimą, be kita ko, keičiantis duomenimis ir geriausia patirtimi ir kuriant aktyvų ir atnaujintą nacionalinių valdžios institucijų tinklą; Komisija turėtų įvertinti pridėtinę vertę, kurią turėtų paskirta nepriklausoma administracinė institucija kiekvienoje valstybėje narėje, ji vykdymo užtikrinimo sistemoje turėtų atlikti svarbų vaidmenį, visų pirma greito vykdymo užtikrinimo, pvz., tiesiogiai transliuojamų sporto renginių turinio piratavimo internete atveju;

—	stiprinti tarpininkų ir teisių turėtojų bendradarbiavimą, be kita ko, skatinant sudaryti susitarimo memorandumus, kuriuose gali būti numatyta konkreti pranešimo ir veiksmų procedūra.

2022 1 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/28

P9_TA(2021)0238

Dirbtinis intelektas švietimo, kultūros ir audiovizualiniame sektoriuose

2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dirbtinio intelekto švietimo, kultūros ir audiovizualiniame sektoriuose (2020/2017(INI))

(2022/C 15/04)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165, 166 ir 167 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 9 d. Tarybos išvadas dėl Europos skaitmeninės ateities kūrimo (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl atotrūkio tarp lyčių skaitmeninių įgūdžių srityje (2),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 6 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo (COM(2018)0434),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas. Švietimo ir mokymo pritaikymas skaitmeniniam amžiui“ (COM(2020)0624),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Europos švietimo erdvės sukūrimas iki 2025 m.“ (COM(2020)0625),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos ataskaitą dėl dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir robotikos poveikio saugai ir atsakomybei (COM(2020)0064),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos baltąją knygą „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“ (COM(2020)0065),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos duomenų strategija“ (COM(2020)0066),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 25 d. Komisijos komunikatą „Dirbtinis intelektas Europai“ (COM(2018)0237),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17 d. Komisijos komunikatą dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano (COM(2018)0022),

—	atsižvelgdamas į Komisijos Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais 2019 m. balandžio 8 d. ataskaitą „Patikimo dirbtinio intelekto etikos gairės“,

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl visapusiškos Europos pramonės politikos dirbtinio intelekto ir robotikos srityje (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl kalbų lygybės skaitmeniniame amžiuje (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl švietimo modernizavimo ES (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl Europos pramonės skaitmeninimo (7),

—	atsižvelgdamas į savo Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminio skyriaus 2020 m. gegužės mėn. informacinį pranešimą dėl dirbtinio intelekto naudojimo kultūros ir kūrybos sektoriuose,

—	atsižvelgdamas į savo Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminio skyriaus 2020 m. gegužės mėn. išsamią analizę dėl dirbtinio intelekto naudojimo audiovizualiniame sektoriuje,

—	atsižvelgdamas į savo Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus 2020 m. balandžio mėn. tyrimą dėl moterų švietimo ir užimtumo mokslo, technologijų ir skaitmeninės ekonomikos srityse, įskaitant dirbtinį intelektą ir jo įtaką lyčių lygybei,

—	atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Teisės reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A9-0127/2021),

kadangi dirbtinio intelekto (DI) technologijos, galinčios daryti tiesioginį poveikį mūsų visuomenei, sparčiai kuriamos ir vis dažniau naudojamos beveik visose mūsų gyvenimo srityse, įskaitant švietimo, kultūros ir audiovizualinį sektorius; kadangi etiškas dirbtinis intelektas, tikėtina, padės pagerinti darbo našumą ir paspartinti ekonomikos augimą;

B.	kadangi dirbtinio intelekto, įskaitant programinę įrangą, algoritmus ir naudojamus bei kaupiamus duomenis, kūrimas, diegimas ir naudojimas taip pat turėtų būti grindžiamas etiniais skaidrumo, paaiškinamumo, sąžiningumo, atskaitomybės ir atsakingumo principais;

C.	kadangi viešosios investicijos į dirbtinį intelektą Sąjungoje labai smarkiai atsilieka nuo kitų stipriausios ekonomikos šalių; kadangi nepakankamos investicijos į dirbtinį intelektą gali turėti įtakos Sąjungos konkurencingumui visose srityse;

D.	kadangi integruotas požiūris į dirbtinį intelektą ir kokybiškų, vertų pasitikėjimo, sąžiningų, skaidrių, patikimų, saugių ir suderinamų duomenų prieinamumas, rinkimas ir aiškinimas yra būtini etiško dirbtinio intelekto plėtrai;

E.	kadangi Chartijos 21 straipsniu draudžiama diskriminacija įvairiais pagrindais; kadangi kuriant, diegiant ir naudojant dirbtinio intelekto sistemas neturėtų būti atkartojama įvairių formų diskriminacija;

F.	kadangi lyčių lygybė yra pagrindinis Sutartyse įtvirtintas Sąjungos principas ir reikėtų, kad į ją būtų atsižvelgiama visoje ES politikoje, įskaitant švietimo, kultūros ir audiovizualines sritis, taip pat kuriant tokias technologijas kaip dirbtinis intelektas;

kadangi ankstesnė patirtis, ypač techninėse srityse, rodo, kad pokyčiai ir inovacijos dažnai grindžiami daugiausia „vyriškais“ duomenimis, o į moterų poreikius nėra iki galo atsižvelgiama; kadangi norint spręsti šias šališkumo problemas būtinas didesnis budrumas ir techniniai sprendimai, be to, būtina nustatyti aiškius teisingumo, atskaitomybės ir skaidrumo reikalavimus;

kadangi neišsamūs ir netikslūs duomenų rinkiniai, pagal lytį suskirstytų duomenų stoka ir neteisingi algoritmai gali iškreipti dirbtinio intelekto sistemos veiklos procesus bei tapti kliūtimi siekti lyčių lygybės visuomenėje; kadangi duomenys apie nepalankioje padėtyje esančias grupes ir tarpsektorinę diskriminaciją paprastai būna neišsamūs arba jų netgi apskritai neturima;

kadangi lyčių nelygybės, stereotipų ir diskriminacijos atsiradimą bei atgaminimą taip pat gali lemti kalba ir vaizdai, kurie plinta žiniasklaidoje ir naudojantis dirbtiniu intelektu grindžiamomis taikomomis programomis; kadangi švietimo ir kultūros programos bei audiovizualinis turinys daro nemenką įtaką formuojant žmonių įsitikinimus ir vertybes, be to, tai yra esminė kovos su lyčių stereotipais, vyrų ir moterų skaitmeninių įgūdžių skirtumo mažinimu bei tvirtų sektinų pavyzdžių formavimo priemonė; kadangi prieš įgyvendinant automatizuotus sprendimus šiose svarbiose visuomenės gyvenimo srityse būtina parengti etikos ir reglamentavimo sistemą;

kadangi nauda, kurią gali atnešti mokslas ir inovacijos, gali pakeisti gyvenimą, ypač kalbant apie tuos, kurie labiausiai nustumiami į šalį, pvz., atokiuose regionuose gyvenančios moterys ir mergaitės; kadangi išsilavinimas gamtos mokslų srityje svarbus norint įgyti įgūdžių, gauti deramą darbą ir kurti ateities darbo vietas bei laužyti lyčių stereotipus, kuriais remiantis šios sritys stereotipiškai laikomos vyriškomis; kadangi mokslas ir mokslinis mąstymas nepaprastai svarbūs demokratijos kultūrai, o ši, savo ruožtu, – lyčių lygybei puoselėti;

kadangi kurio nors pobūdžio kibernetinį smurtą Sąjungoje jau yra patyrusi viena iš dešimties 15 metų ir vyresnių moterų, o priekabiavimas kibernetinėje erdvėje tebėra problema, kelianti susirūpinimą dirbtinio intelekto vystymo srityje, įskaitant švietimą; kadangi kibernetinis smurtas dažnai nukreipiamas į viešajame gyvenime aktyviai dalyvaujančias moteris: aktyvistes, politikes ir kitas visuomenės veikėjas; kadangi dirbtinis intelektas ir kitos naujos technologijos gali atlikti svarbų vaidmenį užkertant kelią kibernetiniam smurtui prieš moteris ir mergaites bei šviečiant žmones;

kadangi Sąjungai ir jos valstybėms narėms tenka ypatinga atsakomybė panaudoti, skatinti ir didinti dirbtinio intelekto technologijų pridėtinę vertę, taip pat užtikrinti, kad šios technologijos būtų saugios ir prisidėtų prie ES piliečių gerovės ir bendrų interesų užtikrinimo; kadangi šios technologijos gali būti labai naudingos siekiant bendro tikslo pagerinti mūsų piliečių gyvenimą ir skatinti gerovę Sąjungoje, padedant kurti geresnes strategijas ir inovacijas įvairiose srityse, visų pirma švietimo, kultūros ir audiovizualiniame sektoriuose;

M.	kadangi dauguma dirbtinio intelekto technologijų yra grindžiamos atvirojo kodo programine įranga, o tai reiškia, kad pirminį kodą galima patikrinti, modifikuoti ir patobulinti;

kadangi gali reikėti atlikti tam tikrus galiojančių teisinių Sąjungos dokumentų pakeitimus, kad juose būtų atsižvelgta į skaitmeninę pertvarką ir būtų sprendžiami nauji, su dirbtinio intelekto technologijų naudojimu susiję uždaviniai, švietimo, kultūros bei audiovizualiniame sektoriuje, kaip antai asmens duomenų ir privatumo apsaugos bei kovos su diskriminavimu, lyčių lygybės skatinimo, intelektinės nuosavybės teisių laikymosi, aplinkos apsaugos ir vartotojų teisių klausimai;

O.	kadangi svarbu audiovizualiniam sektoriui suteikti prieigą prie pasaulinių platformų ir pagrindinių veikėjų duomenų, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos;

kadangi dirbtinis intelektas ir būsimos taikomosios programos ar išradimai, kurie buvo padaryti naudojantis dirbtiniu intelektu, kaip ir bet kokia kita technologija, gali būti dvejopo pobūdžio; kadangi dirbtinis intelektas ir susijusios technologijos kelia didelį susirūpinimą dėl jų vystymo, diegimo ir naudojimo, ypač dėl duomenų rinkimo, naudojimo ir sklaidos, etikos bei skaidrumo; kadangi reikia atidžiai įvertinti dirbtinio intelekto technologijų naudą ir riziką švietimo, kultūros ir audiovizualiniame sektoriuose ir išsamiai bei nuolat analizuoti jų poveikį visiems visuomenės aspektams, nemažinant jų potencialo;

Q.	kadangi švietimu siekiama atskleisti žmogiškąjį potencialą, kūrybiškumą ir užtikrinti autentiškus socialinius pokyčius, o netinkamai naudojant duomenimis grindžiamas dirbtinio intelekto sistemas gali būti trukdoma žmogaus ir socialinei raidai;

kadangi švietimas ir švietimo galimybės yra pagrindinė teisė; kadangi dėl to švietimo sektoriuje kuriamos, diegiamos ir naudojamos dirbtinio intelekto technologijos turėtų būti vertinamos kaip labai rizikingos, ir joms turėtų būti taikomi griežtesni saugumo, skaidrumo, sąžiningumo ir atskaitomybės reikalavimai;

kadangi aukštos kokybės spartus ir saugus bei plačiai paplitęs ryšys, plačiajuosčiai, didelio pralaidumo tinklai, IT išmanymas, skaitmeniniai įgūdžiai ir skaitmeninė įranga bei infrastruktūra, taip pat visuomenės pritarimas ir tikslinė bei pritaikyta politinė sistema yra dalis būtinų sąlygų norint Sąjungoje plačiai ir sėkmingai diegti dirbtinį intelektą; kadangi labai svarbu, kad tokia infrastruktūra ir įranga visoje Sąjungoje būtų diegiamos vienodai siekiant panaikinti nuolatinį skaitmeninį atotrūkį tarp jos regionų ir piliečių;

kadangi lyčių nelygybės mažinimas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos (angl. STEAM) srityse yra visiška būtinybė siekiant užtikrinti vienodą ir teisingą visos visuomenės atstovavimą kuriant, diegiant ir naudojant dirbtinio intelekto technologijas, įskaitant programinę įrangą, algoritmus ir jų naudojamus bei kuriamus duomenis;

kadangi labai svarbu užtikrinti, kad žmonės Sąjungoje nuo ankstyvo amžiaus įgytų reikiamų įgūdžių, kad geriau suprastų dirbtinio intelekto galimybes ir ribotumus, ir pasirengtų vis dažnesniam dirbtinio intelekto ir susijusių technologijų naudojimui visose žmogaus veiklos srityse bei galėtų visapusiškai išnaudoti jų teikiamas galimybes; kadangi plataus masto skaitmeninių įgūdžių įgijimas visose Sąjungos visuomenės dalyse yra būtina sąlyga siekiant visiems naudingos sąžiningos skaitmeninės transformacijos;

V.	kadangi to siekdamos valstybės narės turi investuoti į skaitmeninį švietimą ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, aprūpinti mokyklas tinkama infrastruktūra ir reikalingais galiniais įrenginiais ir mokymo programose daugiau dėmesio skirti skaitmeninių gebėjimų ir įgūdžių ugdymui;

kadangi dirbtinis intelektas ir susijusios technologijos gali būti naudojamos tobulinant mokymosi ir mokymo metodus, visų pirma padedant švietimo sistemoms naudoti sąžiningus duomenis, siekiant gerinti vienodas mokymosi galimybes ir kokybę, kartu skatinant specialiai pritaikytas mokymo programas ir sudarant geresnes galimybes gauti išsilavinimą, taip pat tobulinant ir automatizuojant tam tikras administracines užduotis; kadangi norint, kad dirbtinis intelektas būtų naudingas visai visuomenei, būtina vienoda ir sąžininga prieiga prie skaitmeninių technologijų ir didelės spartos ryšys; kadangi itin svarbu užtikrinti, kad skaitmeninis švietimas būtų prieinamas visiems, įskaitant asmenis iš nepalankios aplinkos ir neįgaliuosius; kadangi mokymosi rezultatai priklauso ne nuo pačių technologijų, o nuo to, kaip mokytojai geba pedagogiškai prasmingais būdais jomis pasinaudoti;

kadangi dirbtinis intelektas turi išskirtinio potencialo pasiūlyti kasdienių švietimo sektoriaus problemų, pvz., mokymosi personalizavimo, mokymosi sunkumų stebėsenos ir konkretaus dalyko turinio / žinių automatizavimo, sprendimų, suteikiant geresnį profesinį mokymą ir remiant perėjimą prie skaitmeninės visuomenės;

Y.	kadangi dirbtinis intelektas galėtų būti pritaikytas praktiškai mažinant pedagogų ir švietimo įstaigų administracinio darbo naštą ir suteikiant jiems daugiau laiko pagrindinei mokymo ir mokymosi veiklai;

Z.	kadangi naujosios dirbtiniu intelektu pagrįstos švietimui skirtos taikomosios programos padeda lengviau siekti pažangos įvairiose disciplinose, pvz., kalbų mokymosi ir matematikos;

AA.	kadangi dirbtinio intelekto pagalba įgyta asmeninė mokymosi patirtis gali ne tik padidinti studentų motyvaciją ir padėti visapusiškai išnaudoti savo galimybes, bet taip pat sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių;

AB.	kadangi dirbtinis intelektas gali vis labiau padėti mokytojams veiksmingiau suprasti mokinių mokymosi metodus bei stilius ir padėti jiems nustatyti mokymosi sunkumus ir geriau įvertinti individualią pažangą;

AC.	kadangi Sąjungos skaitmeninėje darbo rinkoje trūksta beveik pusės milijono didžiųjų duomenų mokslo ir duomenų analizės sričių ekspertų, kurie yra labai svarbūs kuriant ir naudojant kokybišką ir patikimą dirbtinį intelektą;

AD.

kadangi dirbtinio intelekto taikymas švietimo srityje kelia susirūpinimą dėl etiško duomenų naudojimo, besimokančių asmenų teisių, prieigos prie duomenų ir asmens duomenų apsaugos ir todėl yra susijęs su rizika pagrindinėms teisėms, pvz., besimokančių asmenų profilių stereotipinių modelių kūrimu ir elgesiu, kuris galėtų lemti diskriminaciją arba žalos riziką dėl dažnesnės netinkamos pedagoginės praktikos;

AE.	kadangi kultūra atlieka esminį vaidmenį plačiai naudojant dirbtinio intelekto technologijas ir tampa pagrindine kultūros paveldo sritimi dėl novatoriškų technologijų ir priemonių kūrimo bei jų veiksmingo taikymo siekiant patenkinti šio sektoriaus poreikius;

AF.

kadangi dirbtinio intelekto technologijos gali būti naudojamos skatinant ir saugant kultūros paveldą, taip pat naudojant skaitmenines priemones istorinėms vietoms apsaugoti, ieškant naujoviškų būdų, kaip padaryti visos Sąjungos kultūros institucijose saugomų kultūros artefaktų duomenų rinkinius plačiau ir lengviau prieinamus, kartu suteikiant naudotojams galimybę naršyti didelės apimties kultūrinį ir kūrybinį turinį; kadangi šiuo atžvilgiu sąveikumo standartų ir sistemų skatinimas yra labai svarbus;

AG.

kadangi dirbtinio intelekto technologijų naudojimas kultūriniam ir kūrybiniam turiniui, visų pirma žiniasklaidos turiniui ir pritaikytoms turinio rekomendacijoms, kelia klausimus, susijusius su duomenų apsauga, diskriminacija ir kultūrų bei kalbų įvairove, kelia riziką, kad bus gauti diskriminaciniai rezultatai, pagrįsti šališkais prieigos duomenimis, ir gali riboti nuomonių įvairovę ir žiniasklaidos pliuralizmą;

AH.

kadangi dirbtiniu intelektu grindžiamos individualizuoto turinio rekomendacijos dažnai gali geriau atitikti konkrečius asmenų poreikius, įskaitant kultūrinius ir kalbinius pageidavimus; kadangi dirbtinis intelektas gali prisidėti prie kalbų įvairovės ES skatinimo ir geresnės europinių audiovizualinių kūrinių sklaidos, visų pirma dėl automatizuoto titravimo ir audiovizualinio turinio įgarsinimo kitomis kalbomis; kadangi siekiant, kad žiniasklaidos turinys būtų transliuojamas įvairiomis kalbomis, labai svarbu remti kultūrų ir kalbų įvairovę;

AI.	kadangi dirbtinis intelektas skatina naujienų svetainių inovacijas automatizuojant įvairias kasdienes užduotis, aiškinant duomenis ir netgi rengiant tokias naujienas kaip orų prognozės ir sporto rezultatai;

AJ.

kadangi Europos kalbų įvairovė reiškia, kad skatinant kompiuterines kalbas, susijusias su teisėmis grindžiamu dirbtiniu intelektu, atsiranda konkretus inovacijų potencialas, kuris gali būti panaudotas siekiant, kad pasauliniai kultūriniai ir informacijos mainai skaitmeniniame amžiuje taptų demokratiniai ir nediskriminaciniai;

AK.

kadangi dirbtinio intelekto technologijos gali būti naudingos specialiajam ugdymui, taip pat kultūrinio ir kūrybinio turinio prieinamumui neįgaliesiems; kadangi dirbtinis intelektas suteikia galimybę naudotis tokiais sprendimais kaip kalbos atpažinimas, virtualūs asistentai ir skaitmeninis fizinių objektų atvaizdavimas; kadangi skaitmeniniai kūriniai jau dabar atlieka savo vaidmenį užtikrinant, kad toks turinys būtų prieinamas neįgaliesiems;

AL.	kadangi dirbtinio intelekto taikomosios programos yra plačiu mastu naudojamos audiovizualiniame sektoriuje, visų pirma audiovizualinio turinio platformose;

AM.	kadangi dėl šios priežasties dirbtinio intelekto technologijos prisideda kuriant, planuojant, valdant, gaminant, platinant, lokalizuojant ir naudojant audiovizualinės žiniasklaidos produktus;

AN.

kadangi dirbtinis intelektas gali būti naudojamas melagingam turiniui kurti, pavyzdžiui, sintetinės vaizdakaitos, kurios apimtys proporcingai auga ir kelia tiesioginę grėsmę demokratijai, ir kadangi jis taip pat gali būti neįkainojama priemonė, padedanti nustatyti ir nedelsiant kovoti su tokia kenkėjiška veikla, pvz., realiu laiku tikrinant faktus arba paženklinant tokį turinį; kadangi didžiąją dalį sintetinės vaizdatakaitos turinio lengva atpažinti; kadangi tuo pat metu dirbtiniu intelektu pagrįstos aptikimo priemonės iš esmės sėkmingai pažymi ir filtruoja tokį turinį; kadangi stokojama šiam klausimui skirtos teisinės sistemos;

Bendrosios pastabos

pabrėžia strateginę dirbtinio intelekto ir susijusių technologijų svarbą Sąjungai; pabrėžia, kad požiūris į dirbtinį intelektą ir su juo susijusias technologijas turi būti orientuotas į žmogų ir įtvirtintas žmogaus teisių ir etikos srityje, kad dirbtinis intelektas iš tiesų taptų priemone, tarnaujančia žmonėms, bendrai gerovei ir bendram piliečių interesui;

pabrėžia, kad kuriant, diegiant ir naudojant dirbtinį intelektą švietimo, kultūros ir audiovizualiniame sektoriuose turi būti visapusiškai gerbiamos pagrindinės teisės, laisvės ir vertybės, įskaitant žmogaus orumą, privatumą, asmens duomenų apsaugą, nediskriminavimą ir saviraiškos bei informacijos laisvę, taip pat kultūrinę įvairovę ir intelektinės nuosavybės teises, kaip tai įtvirtinta ES Sutartyse ir Chartijoje;

tvirtina, kad švietimas, kultūra ir audiovizualinis sektorius yra pažeidžiamos sritys, dirbtinio intelekto ir susijusių technologijų naudojimo požiūriu, nes pastarosios gali daryti poveikį mūsų visuomenės pagrindinių teisių ir vertybių pamatams; todėl pabrėžia, kad kuriant, diegiant ir naudojant dirbtinį intelektą ir susijusias technologijas, įskaitant jų naudojamą programinę įrangą, algoritmus ir duomenis, šiuose sektoriuose turėtų būti laikomasi etikos principų;

primena, jog algoritmams ir dirbtiniam intelektui turėtų būti taikomas integruotosios etikos principas, užkertant kelią bet kokiam sisteminiam šališkumui, taip, kad būtų užtikrinama maksimali pagrindinių teisių apsauga;

dar kartą pabrėžia, kad svarbu kurti kokybišką, suderinamą ir įtraukų dirbtinį intelektą ir susijusias technologijas, skirtas naudoti giliojo mokymosi srityje, kuriomis būtų gerbiamos ir ginamos Sąjungos vertybės, visų pirma lyčių lygybė, daugiakalbystė ir kultūrų dialogui būtinos sąlygos), nes žemos kokybės, pasenę, neišsamūs ar neteisingi duomenys gali lemti netinkamas prognozes ir, savo ruožtu, diskriminaciją bei šališkumą; pabrėžia, kad labai svarbu plėtoti pajėgumus tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygmenimis, siekiant patobulinti duomenų rinkimą, saugumą, sisteminimą ir teisę perleisti, nepakenkiant privatumui; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą sukurti bendrą Europos duomenų erdvę;

primena, kad dirbtinis intelektas gali lemti šališkumą, taigi ir įvairių formų diskriminaciją, pvz., diskriminaciją dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos; atsižvelgdamas į tai, primena, kad turi būti užtikrintos kiekvieno asmens teisės ir kad dirbtinis intelektas ir susijusios technologijos neturi lemti jokios formos diskriminacijos;

pabrėžia, kad toks šališkumas ir diskriminacija gali atsirasti dėl jau šališkų duomenų rinkinių, atspindinčių esamą diskriminaciją visuomenėje; atsižvelgdamas į tai, primena, kad taip pat labai svarbu įtraukti reikiamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pilietinės visuomenės atstovus, siekiant užkirsti kelią netyčiniam lyčių, socialinio ir kultūrinio šališkumo įtraukimui į dirbtinio intelekto algoritmus, sistemas ir taikomąsias programas; pabrėžia, kad būtina rasti kuo veiksmingesnį būdą šališkumui dirbtinio intelekto sistemose riboti, laikantis etikos ir nediskriminavimo standartų; pabrėžia, kad duomenų rinkiniai, naudojami dirbtiniam intelektui apmokyti, turėtų būti kuo platesni, siekiant kiek įmanoma geriau ir aktualiau atstovauti visuomenei, ir kad rezultatai turėtų būti peržiūrimi, siekiant išvengti visų įmanomų stereotipų, diskriminacijos ir šališkumo, o, kai tinkama, dirbtiniu intelektu turėtų būti naudojamasi žmogaus šališkumui atpažinti ir šalinti, jei toks šališkumas galėtų egzistuoti; ragina Komisiją skatinti ir palengvinti dalijimąsi šališkumo šalinimo strategijomis duomenų srityje;

ragina Komisiją ir valstybes nares rengiant dirbtinio intelekto politiką ir teisės aktus atsižvelgti į etikos aspektus, – taip pat ir lyties požiūriu, – ir prireikus pritaikyti galiojančius teisės aktus, įskaitant ir Sąjungos programas bei etikos gaires, susijusias su dirbtinio intelekto naudojimu;

ragina Komisiją ir valstybes nares rengti priemones, į kurias būtų visapusiškai integruojamas lyčių aspektas, pvz., informuotumo didinimo kampanijas, mokymus ir mokymo programas, ir kurias taikant piliečiams būtų teikiama informacija apie tai, kaip veikia ir kokį poveikį jų kasdieniam gyvenimui daro algoritmai; taip pat ragina jas puoselėti į lyčių lygybę orientuotą mąstyseną ir darbo sąlygas, kuriomis būtų galima kurti įtraukesnius technologinius produktus bei darbo aplinkas; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad į mokyklų programas būtų įtraukiamas skaitmeninių įgūdžių lavinimas ir mokymas apie dirbtinį intelektą, bei pasirūpinti, kad jie, kaip būdas lyčių nelygybei skaitmeninių įgūdžių srityje panaikinti, būtų prieinami visiems;

10.

pabrėžia, jog būtina rengti mokymus darbuotojams ir pedagogams, kurių darbas susijęs su dirbtiniu intelektu, kad būtų lavinamas pajėgumas atpažinti ir šalinti lyties požiūriu diskriminacinę praktiką darbe ir švietimo srityje, bei darbuotojams, kuriantiems dirbtinio intelekto sistemas ir taikomąsias programas, kad jų kuriamose dirbtinio intelekto sistemose ir taikomosiose programose būtų atpažįstamos ir šalinamos diskriminacijos dėl lyties apraiškos; ragina nustatyti aiškią įmonių ir švietimo įstaigų atsakomybę siekiant užtikrinti, kad darbe ar švietimo kontekste nebūtų susiduriama su diskriminacija dėl lyties; pabrėžia, kad švietimo ir kultūros tikslais turėtų būti naudojamas belytis dirbtinio intelekto ir robotų atvaizdas, nebent dėl kokios nors priežasties lytis būtų esminis veiksnys;

11.

pabrėžia, kad dirbtinio intelekto taikomųjų programų kūrimas ir diegimas švietimo, kultūros ir audiovizualiniame sektoriuose svarbus renkant pagal lytį suskirstytus ir kitus su lygybe susijusius duomenis, be to, svarbu, kad neigiamą poveikį galintys daryti lyčių stereotipai ir šališkumas dėl lyties prireikus būtų šalinami taikant šiuolaikiškus mašinų mokymosi metodus, skirtus šališkumui šalinti;

12.

ragina Komisiją į didelės rizikos taikomųjų dirbtinio intelekto programų reglamentavimo sistemą įtraukti švietimą, atsižvelgiant į tai, jog svarbu, kad švietimas toliau prisidėtų prie visuomenės gerovės, ir į tai, kad mokinių, studentų bei kitų besimokančiųjų duomenys jokiu būdu neskelbtini; pabrėžia, jog švietimo sektoriuje į šią diegimo veiklą turėtų būti įtraukiami pedagogai, besimokantieji ir platesnioji visuomenė, be to, turėtų būti atsižvelgiama į visų poreikius ir numatomą naudą, siekiant užtikrinti, kad dirbtinis intelektas būtų naudojamas tikslingai ir etiškai;

13.

ragina Komisiją skatinti naudotis tokiomis ES programomis, kaip „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programa ir „Erasmus+“, siekiant remti daugiadalykius mokslinius tyrimus, bandomuosius projektus, eksperimentus ir priemonių, įskaitant mokymus, kūrimą šališkumui dėl lyties dirbtinio intelekto srityje atpažinti bei visuomenės informavimo skatinimo kampanijas;

14.

pabrėžia, kad būtina kurti įvairovės principu pagrįstas vystytojų ir inžinierių darbo grupes, kurios dirbtų išvien su pagrindiniais švietimo, kultūros ir audiovizualinio sektorių subjektais, siekiant užkirsti kelią netyčiniam šališkumo dėl lyties ir socialinio šališkumo įtraukimui į dirbtinio intelekto algoritmus, sistemas bei taikomąsias programas; akcentuoja būtinybę atsižvelgti į įvairiausias skirtingas teorijas, kuriomis remiantis iki šiol buvo ir ateityje toliau gali būti vystomas dirbtinis intelektas;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad imantis reikiamų priemonių siekiant pašalinti šališkumą ir diskriminaciją tam tikrų grupių atžvilgiu, įskaitant lyčių stereotipus, neturėtų būti stabdoma technologinė pažanga;

16.

dar kartą akcentuoja pagrindinių teisių svarbą bei visa apimančią duomenų ir privatumo apsaugos teisės aktų, kurie yra nepaprastai svarbūs sprendžiant su šiomis technologijomis susijusius klausimus, viršenybę; primena, kad dirbtinis intelektas gali daryti ypač didelį poveikį duomenų apsaugai ir privatumui, ypač atsižvelgiant į vaikų duomenis; pabrėžia, kad Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (8) nustatyti principai yra šiuo požiūriu privalomi diegiant dirbtinį intelektą; be to, primena, kad visos dirbtinio intelekto taikomosios programos turi visapusiškai atitikti Sąjungos duomenų apsaugos teisę, t. y. Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir E. privatumo direktyvą (9); atkreipia dėmesį į teisę reikalauti žmogaus įsikišimo tuo atveju, kai naudojamas dirbtinis intelektas ir susijusios technologijos;

17.

ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti dirbtiniu intelektu grindžiamų automatizuotų individualių sprendimų, priimamų naudojantis viešosios valdžios prerogatyvomis, skaidrumo ir paaiškinamumo prievolę ir taikyti sankcijas, kad būtų užtikrintas šios prievolės vykdymas; ragina įgyvendinti sistemas, pagal kurias standartiškai numatomas žmogaus atliekamas tikrinimas ir įsikišimas, ir užtikrinti tinkamą procesą, įskaitant teisę apskųsti ir galimybę pasinaudoti teisių gynimo bei taisomosiomis priemonėmis;

18.

atkreipia dėmesį į galimą neigiamą prie individualių poreikių pritaikytos reklamos, visų pirma itin tikslios ir vartotojų elgesiu grindžiamos reklamos, ir asmenų, ypač nepilnamečių, vertinimo neturint jų sutikimo poveikį, kadangi taip kišamasi į asmenų privatų gyvenimą ir užduodami klausimai, siekiant rinkti ir naudoti duomenis, kad būtų galima pritaikyti reklamą prie individualių poreikių, siūlyti produktus ar paslaugas arba nustatyti kainas; todėl ragina Komisiją nustatyti griežtus apribojimus tikslinei reklamai, grindžiamai asmens duomenų rinkimu, pirmiausia uždraudžiant tarpplatforminiu mastu naudojamą elgesiu grindžiamą reklamą, nepakenkiant mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ); primena, kad šiuo metu pagal E. privatumo direktyvą tikslinė reklama leidžiama tik tuo atveju, jei duodamas sutikimas gavus teisę pasirinkti, priešingu atveju ji yra neteisėta; ragina Komisiją uždrausti diskriminacinę praktiką teikiant paslaugas ar produktus;

19.

pabrėžia, kad žiniasklaidos organizacijos turi būti informuojamos apie pagrindinius algoritmais grindžiamų dirbtinio intelekto sistemų parametrus, kurie lemia reitingavimo ir paieškos trečiųjų šalių platformose rezultatus, o naudotojai – apie dirbtinio intelekto naudojimą teikiant sprendimų priėmimo paslaugas, be to, jiems turi būti suteikta galimybė nusistatyti savo privatumo parametrus skaidriomis ir suprantamomis priemonėmis;

20.

pabrėžia, kad dirbtinis intelektas gali būti naudingas kuriant turinį švietimo, kultūros ir audiovizualiniame sektoriuose bei informacijos ir švietimo platformose, įskaitant įvairaus pobūdžio kultūros objektų sąrašus ir daugybę duomenų šaltinių; atkreipia dėmesį į intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo rizikas, kai siekiant patobulinti duomenų pateikimo, tyrimo ir vizualizavimo būdus dirbtinis intelektas ir įvairios technologijos derinamos su skirtingais šaltiniais (dokumentais, nuotraukomis, filmais); ragina naudoti dirbtinį intelektą aukšto lygio intelektinės nuosavybės teisių apsaugai užtikrinti vadovaujantis esama teisės aktų sistema, pvz., perspėjant asmenis ir įmones, kai jie rizikuoja netyčia pažeisti taisykles, arba teikiant pagalbą intelektinės nuosavybės teisių turėtojams, jei taisyklės būtų faktiškai pažeistos; todėl pabrėžia, jog svarbu parengti tinkamą teisinę sistemą Sąjungos lygmeniu, kad naudojant dirbtinį intelektą būtų apsaugomos intelektinės nuosavybės teisės;

21.

pabrėžia, kad būtina rasti pusiausvyrą tarp, viena vertus, dirbtinio intelekto sistemų plėtros ir jų naudojimo švietimo, kultūros ir audiovizualiniame sektoriuose ir, kita vertus, priemonių dirbtinio intelekto įmonių konkurencijai ir konkurencingumui rinkoje šiuose sektoriuose apsaugoti; šiuo požiūriu pabrėžia, kad įmonės turi būti skatinamos investuoti į šiuose sektoriuose naudojamų dirbtinio intelekto sistemų inovacijas, sykiu užtikrinant, kad tokių taikomųjų programų tiekėjai netaptų rinkos monopolininkais; akcentuoja būtinybę užtikrinti, kad dirbtinis intelektas visoje Europoje būtų plačiai prieinamas kultūros ir kūrybos sektoriams bei pramonei, siekiant nuolat užtikrinti vienodas sąlygas ir sąžiningą konkurenciją visiems suinteresuotiesiems subjektams ir veikėjams Europoje; ragina Komisiją ir valstybes nares priimant su konkurencijos politika, įskaitant bendrovių susijungimus, susijusius sprendimus labiau atsižvelgti į duomenų ir algoritmų reikšmę užtikrinant rinkos galios koncentraciją;

22.

pabrėžia, kad reikia sistemingai spręsti dėl dirbtinio intelekto plėtros, diegimo ir naudojimo kylančius socialinius, etinius ir teisinius klausimus, pvz., algoritmų skaidrumo ir atskaitomybės, nediskriminavimo, lygių galimybių, nuomonės laisvės ir įvairovės, žiniasklaidos pliuralizmo ir atsakomybės, taip pat duomenų bei turinio nuosavybės, rinkimo, naudojimo ir sklaidos klausimus; rekomenduoja, kad veiksmingai naudojantis turimais duomenimis būtų parengtos bendros Europos privatumo apsaugos gairės ir standartai; ragina užtikrinti algoritmų kūrimo skaidrumą ir atskaitomybę juos naudojant;

23.

ragina Komisiją pasiūlyti išsamų nuostatų rinkinį, skirtą dirbtinio intelekto taikomosioms programoms reguliuoti horizontaliuoju lygmeniu, ir jas papildyti konkretiems sektoriams, pavyzdžiui, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų sektoriui, skirtomis taisyklėmis;

24.

pabrėžia, kad reikia investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su dirbtinio intelekto ir jo taikomųjų programų plėtra, diegimu ir naudojimu kultūros, švietimo ir audiovizualiniame sektoriuose; atkreipia dėmesį į viešųjų investicijų į šias paslaugas svarbą ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių teikiamą papildomą pridėtinę vertę siekiant įgyvendinti šį tikslą ir panaudoti visą dirbtinio intelekto potencialą šiuose sektoriuose, visų pirma švietimo sektoriuje, atsižvelgiant į didelę privačiųjų investicijų, atliktų pastaraisiais metais, sumą; ragina Komisiją surasti papildomą finansavimą su dirbtinio intelekto taikomosiomis programomis šiuose sektoriuose susijusiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms paremti;

25.

pabrėžia, kad algoritmų sistemos gali padėti sparčiau sumažinti skaitmeninę atskirtį, tačiau dėl nevienodo diegimo gali atsirasti naujų formų nelygybė ar greičiau didėti esama nelygybė; reiškia susirūpinimą dėl to, kad žinios ir infrastruktūra visoje Sąjungoje nėra nuosekliai plėtojamos, todėl ribojamas produktų ir paslaugų, kurie grindžiami dirbtiniu intelektu, prieinamumas, ypač retai apgyvendintose ir socialiniu bei ekonominiu požiūriu pažeidžiamose vietovėse; ragina Komisiją užtikrinti sanglaudą dalijantis dirbtinio intelekto ir susijusių technologijų teikiama nauda;

26.

ragina Komisiją nustatyti reikalavimus, kurie būtų taikomi dirbtinio intelekto ir susijusias technologijas perkant bei diegiant Sąjungos viešojo sektoriaus įstaigoms, siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma Sąjungos teisės ir pagrindinių teisių; akcentuoja pridėtinę vertę, būdingą tokioms priemonėms, kaip viešos konsultacijos ir poveikio vertinimai prieš perkant ar diegiant dirbtinio intelekto sistemas, kaip rekomenduojama JT Generalinei Asamblėjai skirtoje specialiojo pranešėjo ataskaitoje dėl dirbtinio intelekto bei jo poveikio nuomonės ir saviraiškos laisvei (10); ragina viešąsias valdžios institucijas skatinti dirbtinio intelekto plėtrą ir diegimą skiriant viešąjį finansavimą ir rengiant viešuosius pirkimus; pabrėžia, kad reikia stiprinti rinką suteikiant MVĮ galimybę dalyvauti dirbtinio intelekto taikomųjų programų viešuosiuose pirkimuose, siekiant užtikrinti įvairaus dydžio technologijų įmonių dalyvavimą ir taip garantuoti atsparumą bei konkurenciją;

27.

ragina reguliariai atlikti nepriklausomus auditus siekiant patikrinti, ar naudojamos dirbtinio intelekto taikomosios programos ir ar susijusi stabdžių ir atsvarų sistema atitinka konkrečius kriterijus, ir ragina, kad šiuos auditus prižiūrėtų nepriklausomos ir tinkamos priežiūros institucijos; ragina atlikti konkretų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis siekiant padėti laikytis reikalavimų ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi;

28.

atkreipia dėmesį į dirbtinio intelekto naudą ir riziką kibernetinio saugumo požiūriu ir jo potencialą kovojant su kibernetiniais nusikaltimais ir pabrėžia, kad visi dirbtinio intelekto sprendimai turi būti atsparūs kibernetiniams išpuoliams, kartu gerbiant Sąjungos pagrindines teises, visų pirma apsaugant asmens duomenis ir privatumą; pabrėžia, kad svarbu stebėti saugų dirbtinio intelekto naudojimą, ir pabrėžia glaudaus viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo būtinybę siekiant kovoti su naudotojų pažeidžiamumu ir su tuo susijusiais pavojais; ragina Komisiją įvertinti, ar kibernetinio saugumo srityje reikia geresnių prevencijos ir rizikos mažinimo priemonių;

29.

pabrėžia, kad dėl COVID-19 pandemijos kilusi krizė gali būti laikoma skaitmeninių ir su dirbtiniu intelektu susijusių technologijų kūrimo, diegimo ir naudojimo švietimo bei kultūros srityse bandomuoju laikotarpiu: šios veiklos pavyzdžiai apima daugybę visose valstybėse narėse taikomų internetinio mokymosi platformų ir internetinių kultūros rėmimo priemonių; todėl ragina Komisiją atsižvelgti į šiuos pavyzdžius svarstant bendrą Sąjungos požiūrį į tokių technologinių sprendimų naudojimo plėtrą;

Švietimas

30.

primena, kad svarbu stiprinti skaitmeninius įgūdžius ir pasiekti aukštą žiniasklaidos priemonių naudojimo, skaitmeninio ir informacinio raštingumo lygį Sąjungos lygmeniu, nes tai yra būtina dirbtinio intelekto naudojimo švietimo srityje sąlyga; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia užtikrinti skaitmeninį ir dirbtinio intelekto raštingumą Sąjungos mastu parengiant mokytojams skirtas mokymo galimybes; primygtinai laikosi nuomonės, kad mokyklose naudojant dirbtinio intelekto technologijas turėtų būti padedama mažinti socialinę nelygybę ir regioninį skaitmeninių įgūdžių skirtumą; palankiai vertina Komisijos atnaujintą Skaitmeninio švietimo veiksmų planą, kuriame sprendžiamas dirbtinio intelekto naudojimo švietimo srityje klausimas; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją užtikrinti, kad šio plano prioritetai būtų skaitmeniniai pajėgumai, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas bei mokymas ir su dirbtiniu intelektu susiję įgūdžiai, kartu didinant informuotumą apie galimą dirbtinio intelekto netinkamą naudojimą ir veikimą; todėl ragina Komisiją ypač daug dėmesio skirti pažeidžiamoje padėtyje esantiems vaikams ir jaunimui, kuriems skaitmeninio švietimo srityje reikalinga ypatinga parama; primygtinai ragina Komisiją savo būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl dirbtinio intelekto tinkamai atsižvelgti į dirbtinio intelekto ir robotikos iniciatyvas švietimo srityje; primygtinai ragina valstybes nares investuoti į skaitmeninę mokyklų įrangą ir šiuo tikslu naudoti Sąjungos lėšas;

31.

pabrėžia, kad dirbtinio intelekto naudojimas švietimo sistemose suteikia įvairiausių galimybių ir priemonių siekiant, kad šios sistemos būtų novatoriškesnės, įtraukesnės, efektyvesnės ir vis veiksmingesnės, diegiant naujus sparčius, asmeniniams poreikiams pritaikytus bei į mokinius orientuotus kokybiško mokymosi būdus; tačiau pabrėžia, kad dėl poveikio švietimui ir socialinei įtraukčiai tokios priemonės turi būti prieinamos visoms socialinėms grupėms, užtikrinant vienodas galimybes įgyti išsilavinimą ir mokytis, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, ypač neįgalieji;

32.

pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti kritišką ir veiksmingą dirbtinio intelekto naudojimą, piliečiai turi turėti bent jau bendrą supratimą apie šią technologiją; ragina valstybes nares į savo su skaitmeniniu raštingumu susijusius veiksmus įtraukti informuotumo apie dirbtinį intelektą didinimo kampanijas; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti rengti skaitmeninio raštingumo planus ir diskusijų forumus, įtraukiant piliečius, tėvus ir mokinius į demokratinį dialogą su viešosios valdžios institucijomis bei suinteresuotaisiais subjektais dėl dirbtinio intelekto technologijų plėtros, diegimo ir naudojimo švietimo sistemose; pabrėžia, jog svarbu, kad pedagogams, instruktoriams ir kitiems būtų suteikiamos reikiamos priemonės ir galimybė įgyti praktinės patirties dirbtinio intelekto ir susijusių technologijų srityje, t. y. sužinoti, kas tai yra, kaip jos naudojamos ir kaip jas naudoti tinkamai bei laikantis teisės nuostatų, siekiant išvengti intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų; atkreipia ypatingą dėmesį į švietimo ir mokymo sektorių darbuotojų skaitmeninio raštingumo ir vyresnio amžiaus asmenų skaitmeninių įgūdžių lavinimo svarbą atsižvelgiant į tai, kad su minėtosiomis technologijomis užaugusios jaunesnės kartos ir taip turi elementarų supratimą apie jas;

33.

pabrėžia, kad tikrasis dirbtinio intelekto švietimo sistemose tikslas turėtų būti užtikrinti kuo geriau asmeniniams poreikiams pritaikytą švietimą, siūlant besimokantiesiems individualias akademines programas, kuriomis būtų atsižvelgta į jų stipriąsias ir silpnąsias puses, ir siūlant prie jų savybių priderintą mokymo medžiagą, kartu išsaugant švietimo kokybę ir įtrauktimi grindžiamą mūsų švietimo sistemų principą;

34.

primena esminį ir daugialypį mokytojų vaidmenį švietimo srityje, taip pat užtikrinant, kad jis būtų įtraukus, ypač ankstyvojoje vaikystėje, kai įgyjami įgūdžiai, padėsiantys mokiniams daryti pažangą visą gyvenimą, pvz., asmeniniai santykiai, mokymosi įgūdžiai, empatija ir bendras darbas; todėl pabrėžia, kad dirbtinio intelekto technologijos negali būti naudojamos kenkiant ar darant žalą kontaktiniam švietimui, nes mokytojų negalima pakeisti jokiomis dirbtinio intelekto ar su juo susijusiomis technologijomis;

35.

pabrėžia, kad dirbtinio intelekto naudojimo švietimo srityje teikiama mokymosi nauda priklausys ne tik nuo paties dirbtinio intelekto, bet ir nuo to, kaip mokytojai naudos dirbtinį intelektą skaitmeninėje mokymosi aplinkoje, kad patenkintų moksleivių, studentų ir mokytojų poreikius; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad dirbtinio intelekto programuotojai, kai įmanoma, turi įtraukti mokytojų bendruomenes kuriant, diegiant ir naudojant dirbtinio intelekto technologijas ir taip sukurti ryšių aplinką, kurioje būtų formuojamos dirbtinio intelekto programuotojų, kūrėjų, įmonių, mokyklų, mokytojų ir kitų viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų sąsajos bei bendradarbiavimas siekiant kurti dirbtinio intelekto technologijas, kurios būtų tinkamos realaus švietimo aplinkai, atspindėtų kiekvieno besimokančio asmens amžių ir išsivystymo lygį ir atitiktų aukščiausius etikos standartus; pabrėžia, kad švietimo institucijos turėtų diegti tik patikimas, etiškas ir į žmogų orientuotas technologijas, kurias viešosios valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė galėtų patikrinti kiekvienu jų taikymo etapu; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į laisvo naudojimo ir atvirojo kodo sprendimų privalumus; ragina mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms teikti finansinę ir logistinę paramą bei praktinę patirtį, kurių reikia siekiant diegti ateities mokymosi sprendimus;

36.

taip pat pabrėžia, kad reikia nuolat mokyti mokytojus, kad jie galėtų prisitaikyti prie dirbtiniu intelektu pagrįsto švietimo realijų ir įgyti žinių bei įgūdžių, kurių reikia norint pedagogiškai ir prasmingai naudoti dirbtinio intelekto technologijas, taip sudarant jiems sąlygas visapusiškai pasinaudoti dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis ir suvokti jo ribas; ragina užtikrinti, kad skaitmeninis mokymas ateityje būtų kiekvieno mokytojo mokymo dalis, ir ragina suteikti galimybę mokytojams ir švietimo bei mokymo srities darbuotojams kelti savo kvalifikaciją skaitmeninio mokymo srityje ir mokytis visą gyvenimą; todėl ragina rengti mokytojams skirtas dirbtinio intelekto mokymo programas visose srityse bei visoje Europoje; be to, pabrėžia, kad svarbu reformuoti mokymo programas naujoms mokytojų kartoms ir sudaryti jiems galimybes prisitaikyti prie dirbtiniu intelektu pagrįsto švietimo realijų, taip pat pabrėžia mokytojams skirtų vadovų ir gairių dėl dirbtinio intelekto rengimo bei atnaujinimo svarbą;

37.

yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta konkrečių aukštojo mokslo programų dirbtinio intelekto tema, taip pat dirbtiniam intelektui skiriamo viešojo finansavimo valstybėse narėse; mano, kad tai kelia pavojų Europos ateities užmojams skaitmeninėje srityje;

38.

yra susirūpinęs dėl to, kad nedaug dirbtinio intelekto tyrėjų siekia akademinės karjeros, nes technologijų bendrovės už mokslinius tyrimus gali pasiūlyti geresnį užmokestį ir mažiau biurokratijos; mano, kad ši problema būtų iš dalies išspręsta, jei universitetuose vykdomiems dirbtinio intelekto moksliniams tyrimams būtų skiriama daugiau viešojo sektoriaus lėšų;

39.

pabrėžia, kad svarbu nuo vaikystės ugdyti žmonių bendruosius skaitmeninius įgūdžius, siekiant panaikinti kvalifikacijos atotrūkį ir geriau integruoti tam tikras gyventojų grupes į skaitmeninę darbo rinką bei skaitmeninę visuomenę; atkreipia dėmesį į tai, kad bus vis svarbiau rengti aukštos kvalifikacijos visų sričių specialistus dirbtinio intelekto srityje, visoje Sąjungoje užtikrinti tokių kvalifikacijų tarpusavio pripažinimą ir tobulinti dabartinių ir būsimų darbuotojų įgūdžius, kad jie pajėgtų prisitaikyti prie būsimų darbo rinkos realijų; todėl ragina valstybes nares įvertinti savo mokymo medžiagą ir prireikus įtraukti į ją su dirbtiniu intelektu susijusius įgūdžius, taip pat numatyti ne tik konkrečias dirbtinio intelekto kūrėjams skirtas mokymo programas, bet ir įtraukti dirbtinio intelekto temą į tradicines mokymo programas; atkreipia dėmesį į poreikį visoje Sąjungoje užtikrinti profesinių kvalifikacijų, susijusių su dirbtinio intelekto srities įgūdžiais, tarpusavio pripažinimą, nes kai kurios valstybės narės atnaujina savo švietimo pasiūlą įtraukdamos su dirbtiniu intelektu susijusius įgūdžius ir nustato konkrečias dirbtinio intelekto kūrėjams skirtas mokymo programas; teigiamai vertina Komisijos pastangas į tam tikrų profesijų su kvalifikacijos įgijimu siejamus reikalavimus, suderintus Sąjungos lygmeniu pagal Profesinių kvalifikacijų direktyvą (11), įtraukti skaitmeninius įgūdžius; pabrėžia, kad jie turi atitikti patikimo dirbtinio intelekto etikos gairių vertinimo sąrašą, ir palankiai vertina Komisijos pasiūlymą šį sąrašą paversti orientacine dirbtinio intelekto kūrėjų mokymo programa; primena specialius profesinio rengimo ir mokymo poreikius, susijusius su dirbtiniu intelektu, ir ragina vadovautis bendradarbiavimu grindžiamu Europos lygmens požiūriu, kad būtų stiprinamas dirbtinio intelekto potencialas profesinio rengimo ir mokymo srityje; pabrėžia, kad svarbu rengti aukštos kvalifikacijos šios srities specialistus, į mokymo programas įtraukiant etinius aspektus, ir remti šioje srityje nepakankamai atstovaujamas grupes, taip pat kurti paskatas šiems specialistams ieškoti darbo Sąjungoje; primena, kad dirbtinio intelekto sektorius nepritraukia pakankamai moterų ir todėl būsimoje darbo rinkoje gali atsirasti didelė lyčių nelygybė;

40.

pabrėžia, kad vyriausybės ir švietimo įstaigos turi persvarstyti ir pertvarkyti savo švietimo programas ir pritaikyti jas prie XXI a. poreikių, parengdamos švietimo programas, pagal kurias daugiau dėmesio būtų skiriama gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (angl. STEAM) dalykams, siekiant parengti besimokančius asmenis ir vartotojus vis didesniam dirbtinio intelekto naudojimui ir palengvinti kognityvinių įgūdžių įgijimą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu įvairinti šį sektorių ir skatinti mokinius, ypač moteris ir mergaites, rinktis mokytis STEAM dalykų, ypač susijusių su robotika ir dirbtiniu intelektu; ragina skirti daugiau finansinių ir mokslinių išteklių, kad kvalifikuoti žmonės būtų motyvuoti likti Sąjungoje ir būtų pritraukta įgūdžių turinčių asmenų iš trečiųjų šalių; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad daug startuolių veikia dirbtinio intelekto srityje ir kuria dirbtinio intelekto technologijas; pabrėžia, kad MVĮ reikės papildomos paramos ir su dirbtiniu intelektu susijusių mokymų, kad jos galėtų užtikrinti atitiktį skaitmeninio ir su dirbtiniu intelektu susijusio reglamentavimo nuostatoms;

41.

pažymi, kad automatizavimas ir dirbtinio intelekto plėtra gali iš esmės ir negrįžtamai pakeisti užimtumą; pabrėžia, kad reikėtų teikti pirmenybę įgūdžių pritaikymui prie būsimos darbo rinkos poreikių, visų pirma švietimo srityje ir kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia tobulini būsimos darbo jėgos įgūdžius; be to, pabrėžia, kad svarbu diegti dirbtinį intelektą siekiant perkvalifikuoti Europos darbo rinkos dalyvius ir kelti jų kvalifikaciją kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje, visų pirma audiovizualiniame sektoriuje, kuriame COVID-19 krizė jau padarė labai didelį poveikį;

42.

ragina Komisiją įvertinti dirbtinio intelekto diegimo švietimo sektoriuje rizikos lygį, kad būtų nustatyta, ar dirbtinio intelekto taikomosios programos švietimo srityje turėtų būti įtrauktos į didelės rizikos reglamentavimo sistemą ir joms turėtų būti taikomi griežtesni saugumo, skaidrumo, sąžiningumo ir atskaitomybės reikalavimai, atsižvelgiant į tai, jog svarbu užtikrinti, kad švietimas ir toliau padėtų kurti visuomenės gerovę ir kad mokinių, studentų bei kitų besimokančių asmenų duomenys yra neskelbtini; pabrėžia, kad duomenų rinkiniai, naudojami dirbtinio intelekto apmokymui, turėtų būti peržiūrėti siekiant išvengti tam tikrų stereotipų ir kitokio šališkumo stiprinimo;

43.

ragina Komisiją pasiūlyti ateities iššūkiams parengtą teisinę sistemą, skirtą dirbtiniam intelektui, kad būtų numatytos teisiškai privalomos etiškos priemonės ir standartai, siekiant užtikrinti pagrindines teises bei laisves ir sukurti patikimas, etiškas ir techniniu požiūriu patvarias dirbtinio intelekto taikomąsias programas, įskaitant integruotas skaitmenines priemones, paslaugas ir produktus, pvz., robotiką ir mašinų mokymąsi, daug dėmesio skiriant švietimui; ragina užtikrinti, kad duomenys, naudojami ir kuriami dirbtinio intelekto taikomosiose programose švietimo sektoriuje, būtų prieinami, sąveikūs ir aukštos kokybės ir jais būtų prieinamu būdu dalijamasi su atitinkamomis valdžios institucijomis, laikantis autorių teisių ir komercinių paslapčių teisės aktų; primena, kad vaikai yra pažeidžiama grupė, kuriai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir apsauga; pabrėžia, kad, nors dirbtinis intelektas gali teikti naudą švietimo sektoriuje, būtina atsižvelgti į jo technologinius, reguliavimo ir socialinius aspektus, taikant tinkamas apsaugos priemones ir į žmogų orientuotą požiūrį, kuriuo galiausiai užtikrinama, kad žmonės visada galėtų kontroliuoti ir ištaisyti sistemos sprendimus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad mokytojai turi kontroliuoti ir prižiūrėti bet kokį dirbtinio intelekto technologijų diegimą ir naudojimą mokyklose bei universitetuose, jei su jomis dirba mokiniai ir studentai; primena, kad dirbtinio intelekto sistemos neturi priimti bet kokio galutinio sprendimo, kuris galėtų turėti įtakos švietimo galimybėms, pvz., dėl mokinio galutinio vertinimo, jei nėra visapusiškos žmogaus priežiūros; primena, kad automatizuoti sprendimai dėl fizinių asmenų, pagrįsti profiliavimu, kai jie turi teisinį ar panašų poveikį, turi būti griežtai ribojami ir turi būti visada reikalaujama užtikrinti teisę į žmogaus įsikišimą ir teisę į paaiškinimą pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą; pabrėžia, kad šių nuostatų turėtų būti griežtai laikomasi, ypač švietimo sistemoje, kur priimami sprendimai dėl ateities galimybių;

44.

reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad mokyklos ir kiti švietimo paslaugų teikėjai tampa vis labiau priklausomi nuo švietimo technologijų („EdTech“) paslaugų, įskaitant dirbtinio intelekto taikomąsias programas, kurias teikia tik kelios rinkoje dominuojančios privačios įmonės; laikosi nuomonės, kad tai turėtų būti tikrinama taikant Sąjungos konkurencijos taisykles; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu remti MVĮ vykdomą dirbtinio intelekto diegimą švietimo, kultūros ir audiovizualiniame sektoriuose, teikiant atitinkamas paskatas, kuriomis būtų užtikrintos vienodos sąlygos; todėl ragina investuoti į Europos IT įmones, kad Sąjungoje būtų kuriamos būtinos technologijos, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pagrindinės dirbtinį intelektą teikiančios įmonės yra įsisteigusios už Sąjungos ribų; primygtinai primena, kad nepilnamečių duomenys griežtai saugomi pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir kad juos galima tvarkyti tik visiškai anonimizuotus arba gavus tėvų pareigas turinčio asmens sutikimą ar leidimą, griežtai laikantis duomenų kiekio mažinimo ir tikslo apribojimo principų; ragina užtikrinti griežtesnę apsaugą ir apsaugos priemones švietimo sektoriuje su vaikų duomenimis susijusiais atvejais ir ragina Komisiją imtis veiksmingesnių priemonių šiuo tikslu; ragina vaikams ir jų tėvams teikti aiškią informaciją apie galimą vaikų duomenų naudojimą ir tvarkymą, be kita ko, vykdant informuotumo didinimo ir informavimo kampanijas;

45.

atkreipia dėmesį į konkrečią riziką, kylančią naudojant dirbtiniu intelektu grindžiamas automatinio atpažinimo taikomąsias programas, kurios šiuo metu sparčiai vystomos; primena, kad vaikai yra ypač pažeidžiama grupė; rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms uždrausti automatinį biometrinių duomenų identifikavimą, pvz., veido atpažinimą švietimo ir kultūros tikslais, vykdomą švietimo ir kultūros įstaigose, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama pagal teisės aktus;

46.

pabrėžia, kad reikia didinti vartotojų pasirinkimą siekiant skatinti konkurenciją ir plėsti švietimo tikslais siūlomų dirbtinio intelekto technologijų paslaugų įvairovę; atsižvelgdamas į tai, ragina viešąsias valdžios institucijas skatinti dirbtinio intelekto technologijų plėtrą ir diegimą skiriant viešąjį finansavimą ir rengiant viešuosius pirkimus; mano, kad viešųjų švietimo paslaugų teikėjų naudojamos arba viešosiomis lėšomis perkamos technologijos turėtų būti grindžiamos atvirojo šaltinio technologijomis;

47.

pabrėžia, kad inovacijos švietimo sektoriuje vėluoja – tai dar labiau išryškėjo per COVID-19 pandemiją, dėl kurios reikėjo pereiti prie internetinio ir nuotolinio mokymosi; pabrėžia, kad dirbtiniu intelektu pagrįstos švietimo priemonės, pvz., skirtos mokymosi sunkumams įvertinti ir nustatyti, gali pagerinti nuotolinio mokymosi kokybę ir veiksmingumą;

48.

pabrėžia, kad naujos kartos skaitmeninė infrastruktūra ir interneto aprėptis yra strategiškai svarbios užtikrinant dirbtiniu intelektu pagrįstą Europos Sąjungos piliečių švietimą; atsižvelgdamas į COVID-19 krizę, ragina Komisiją parengti strategiją dėl Europos 5G ryšio, kuriuo būtų užtikrintas Europos strateginis atsparumas ir kuris nepriklausytų nuo technologijų iš valstybių, kurios nesivadovauja mūsų vertybėmis;

49.

ragina sukurti visos Europos universitetų ir mokslinių tyrimų tinklą, kuriame itin daug dėmesio būtų skiriama DI naudojimui švietimo srityje ir kuris sutelktų visų sričių institucijas ir ekspertus, kad būtų galima ištirti DI poveikį mokymuisi ir rasti sprendimus, kaip padidinti jo potencialą;

Kultūros paveldas

50.

pakartoja, jog svarbu, kad kultūra būtų prieinama kiekvienam piliečiui visoje Sąjungoje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės, švietimo ir kultūros įstaigos bei panašūs suinteresuotieji subjektai keistųsi geriausia patirtimi; be to, mano, jog nepaprastai svarbu, kad ES ir nacionaliniu lygmenimis prieinami ištekliai būtų naudojami kuo naudingiau, siekiant dar labiau gerinti prieigą prie kultūros; pabrėžia, kad kultūra gali būti pasiekiama daugybe būdų, o norint rasti tinkamiausią turėtų būti išnagrinėta visa jų įvairovė; pabrėžia, kad svarbu nuosekliai vadovautis Marakešo sutartimi;

51.

pažymi, kad DI technologijos gali atlikti svarbų vaidmenį išsaugant, atkuriant, dokumentuojant, analizuojant, puoselėjant ir valdant materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą, tuo tikslu, be kita ko, stebint ir tyrinėjant kultūros paveldo vietovių pokyčius, kuriuos lemia tokios grėsmės kaip klimato kaita, gaivalinės nelaimės ir ginkluotieji konfliktai;

52.

pabrėžia, kad DI technologijos gali padidinti Europos kultūros įvairovės matomumą; pažymi, kad šios technologijos suteikia naujų galimybių kultūros įstaigoms, pavyzdžiui, muziejams, kurti novatoriškas artefaktų katalogavimo ir dokumentavimo priemones ir didinti kultūros paveldo vietų prieinamumą, be kita ko, pasitelkiant 3D modeliavimą ir papildytą virtualiąją realybę; pabrėžia, kad pasitelkę DI muziejai ir meno galerijos taip pat galės teikti interaktyvias ir individualizuotas paslaugas lankytojams, nes galės pateikti siūlomų objektų sąrašą, sudarytą atsižvelgiant į asmeniškai ar internetu nurodytus pomėgius;

53.

pabrėžia, kad naudojant DI atsiras naujų novatoriškų metodų, priemonių ir metodikų, leidžiančių kultūros sektoriaus darbuotojams ir mokslininkams sukurti vienodas duomenų bazes, kuriose naudojamos tinkamomis klasifikavimo sistemoms ir daugialypės terpės metaduomenys, suteikiantys galimybę susieti skirtingus kultūros paveldo objektus ir taip pagilinti žinias ir geriau suprasti kultūros paveldą;

54.

pažymi, kad reikėtų nustatyti gerąją patirtį DI technologijų srityje siekiant apsaugoti kultūros paveldą ir užtikrinti jo prieinamumą, visų pirma neįgaliesiems, ir ja reikėtų dalytis kultūros tinkluose visoje Sąjungoje, kartu remiant įvairių DI naudojimo būdų mokslinius tyrimus, kad būtų galima skatinti kultūros paveldo vertės supratimą, jo prieinamumą ir išsaugojimą; ragina Komisiją ir valstybes nares remti dėl DI naudojimo kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje atsiveriančias galimybes;

55.

pažymi, kad DI technologijos taip pat gali būti naudojamos vykdant neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis ir kultūros vertybių naikinimo stebėseną ir kartu padėti rinkti duomenis vykdant materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo atkūrimą ir rekonstrukciją; pažymi, kad DI plėtojimas, diegimas ir naudojimas muitinės tikrinimo procedūrose gali padėti užkirsti kelią neteisėtai prekybai kultūros paveldo objektais, nes, visų pirma būtų papildomos sistemos, kurios sudaro sąlygas muitinėms tikslingai nukreipti savo pastangas ir išteklius į su didžiausia rizika susijusiais objektais;

56.

pažymi, kad DI galėtų būti naudingas mokslinių tyrimų sektoriui, pvz., atlikti tokią funkciją, kokį predikcinė analizė gali atlikti tikslinant duomenų analizę, pvz., kultūros objektų įsigijimo ir perkėlimo atvejais; pabrėžia, jog Sąjunga turi didinti investicijas ir skatinti pramonės ir akademinio pasaulio partnerystes, siekiant stiprinti Europos lygmens kompetenciją mokslinių tyrimų srityje;

57.

primena, kad DI gali tapti revoliucine priemone skatinant kultūrinį turizmą, ir pabrėžia didelį jo potencialą nuspėjant turizmo srautus, o tai būtų labai naudinga miestams, susiduriantiems su perteklinio turizmo problema;

Kultūros ir kūrybos sektoriai bei pramonė

58.

apgailestauja dėl to, kad kultūra nėra tarp Sąjungos lygmens prioritetų, nurodytų politikos galimybėse ir rekomendacijose dėl AI, visų pirma 2020 m. vasario 19 d. Komisijos baltojoje knygoje dėl dirbtinio intelekto; ragina persvarstyti rekomendacijas, kad kultūra būtų įtraukta kaip Sąjungos lygmens DI politikos prioritetas; ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti galimo DI technologijų kūrimo, diegimo ir naudojimo poveikio kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje klausimą ir kuo geriau pasinaudoti priemonės „Next Generation EU“ planu, kad minėtuose sektoriuose būtų vykdomas skaitmeninimas, siekiant kad jie būtų prisitaikę prie naujų 21-ojo mažiaus vartojimo formų;

59.

nurodo, kad DI jau pasiekė taip pat kultūros ir kūrybos sektorius bei pramonę, kaip matyti, pavyzdžiui, iš automatizuoto tekstų, vaizdų ir muzikos kūrinių kūrimo; pabrėžia, kad kūrybos ir kultūros sektorių darbuotojai taip pat turi turėti reikalingus skaitmeninius gebėjimus ir žinių, kad galėtų naudotis DI ir kitomis skaitmeninėmis technologijomis; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti galimybes, atsiveriančias naudojant DI kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje, ir tuo tikslu skirti daugiau lėšų iš mokslo ir mokslinių tyrimų biudžeto, taip pat įsteigti skaitmeninio kūrybiškumo centrus, kuriuose kūrėjai ir kultūros srities darbuotojai kurtų DI prietaikas, mokytųsi, kaip jomis ir kitomis technologijomis naudotis, ir jas išbandytų;

60.

pripažįsta, kad DI technologijos gali padėti padidinti darbo vietų skaičių kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje, nes atsiras daugiau galimybių naudotis šiomis technologijomis; todėl pabrėžia, kad svarbu didinti skaitmeninį raštingumą kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje, kad šios technologijos šiuose sektoriuose taptų įtraukesnės, patogesnės naudoti, lengviau išmokstamos ir sąveikesnės;

61.

pabrėžia, kad DI ir kūrybos ir kūrybos sektorių bei pramonės sąveika – tai kompleksinis procesas ir kad jį būtina nuodugniai įvertinti; palankiai vertina 2020 m. lapkričio mėn. Komisijos ataskaitą „Dirbtinio intelekto tendencijos ir naujovės. Intelektinės nuosavybės teisių sistemos iššūkiai“ ir tyrimą „Autorių teisės ir naujos technologijos. Autorių teisių duomenų valdymas ir dirbtinis intelektas“; pabrėžia, kad svarbu patikslinti sąlygas, kuriomis autorių teisėmis saugomas turinys naudojamas kaip duomenų įvestis (vaizdai, muzika, filmai, duomenų bazės ir t. t.) ir gaminant kultūrinius ir audiovizualinius produktus, nesvarbu, ar, pasinaudodami DI juos kurtų žmonės, ar juos savarankiškai generuotų dirbtinio intelekto technologijos; ragina Komisiją tirti dirbtinio intelekto poveikį Europos kūrybos sektoriui; dar kartą akcentuoja Europos duomenų svarbą ir teigiamai vertina Komisijos pareiškimus šia tema ir tai, kad dirbtinis intelektas ir susijusios technologijos yra vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų;

62.

pabrėžia, kad reikia Sąjungos lygmeniu parengti nuoseklią DI technologijų kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje viziją; ragina valstybes nares nacionalinėse DI strategijose daugiau dėmesio skirti kultūrai siekiant užtikrinti, kad kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje būtų diegiamos inovacijos, jie išliktų konkurencingi ir kad kultūros įvairovė būtų saugoma ir puoselėjama naujoje skaitmeninėje aplinkoje Sąjungos lygmeniu;

63.

pabrėžia, kad svarbu sukurti heterogeninę Sąjungos lygmens DI technologijų aplinką, siekiant skatinti kultūrų įvairovę, remti mažumas ir kalbų įvairovę, taip pat kartu stiprinti kultūros ir kūrybos sektorius bei pramonę pasitelkiant skaitmenines platformas, suteikiančias galimybę Sąjungos piliečiams įsitraukti ir dalyvauti;

64.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti demokratines diskusijas DI technologijų klausimais ir sukurti nuolatinį diskusijų su pilietine visuomene, tyrėjais, akademine visuomene ir suinteresuotaisiais subjektais forumą, siekiant didinti informuotumą apie jo naudojimo kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje teikiamą naudą ir kylančius iššūkius; todėl pabrėžia vaidmenį, kurį galėtų atlikti menas ir kultūra supažindinant žmones su dirbtiniu intelektu ir skatinant viešas diskusijas apie jį, nes būtų galima pateikti realių ir apčiuopiamų mašinų mokymosi pavyzdžių, pvz., muzikos srityje;

65.

ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti naudojant DI sukurto turinio klausimą ir problemas, susijusias su autoryste ir autorių teisių pažeidimu; ryšium su tuo prašo Komisijos įvertinti DI ir susijusių technologijų poveikį audiovizualiniam sektoriui ir kultūros ir kūrybos sektoriams bei pramonei, atsižvelgiant į siekį skatinti kultūrų ir kalbų įvairovę, kartu gerbiant autorių ir atlikėjų teises;

66.

pabrėžia, kad Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT), visų pirma, jo būsima kultūros ir kūrybos pramonei skirta žinių ir inovacijų bendrija (ŽIB), turėtų atlikti vadovaujamą vaidmenį rengiant Europos dirbtinio intelekto švietimo, kultūros ir audiovizualiniame sektoriuose strategiją ir gali padėti greičiau kurti DI prietaikas ir naudotis jomis šiuose sektoriuose;

67.

pabrėžia, kad, kalbant apie kūrybos, gamybos, sklaidos ir naudojimo procesus, DI jau yra kūrybos vertės grandinės dalis, todėl neabejotinai daro didelę įtaką kultūros ir kūrybos sektoriams bei pramonei, įskaitant muziką, kino pramonę, meną ir literatūrą, nes naudojamos naujos priemonės, programinė įranga ir gaminant pasitelkiamas DI, kad gamybą būtų galima supaprastinti, ir taip kartu suteikiama įkvėpimo ir galimybių plačiajai visuomenei kurti turinį;

68.

ragina Komisiją atlikti tyrimus ir apsvarstyti politines galimybes, kaip reaguoti į neigiamą DI pagrįstos srautinio duomenų siuntimo internetu paslaugų kontrolės poveikį, kai siekiama apriboti įvairovę ir (arba) kuo labiau padidinti pelną įtraukiant konkretų turinį ar teikiant jam pirmenybę pasiūlymuose vartotojams, taip pat įvertinti, kokį poveikį tai daro kultūros įvairovei ir kūrėjų pajamoms;

69.

mano, kad DI tampa vis naudingesnis kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje vykdant kūrybinę ir gamybinę veiklą;

70.

akcentuoja autoriaus asmenybės svarbą išreiškiant laisvą ir kūrybingą pasirinkimą, nes tai lemia kūrinių originalumą (12); akcentuoja autorių teisių apribojimų ir išimčių svarbą, kai turinys naudojamas kaip duomenų įvestis, pirmiausia švietimo, akademinėje ir mokslinių tyrimų srityse, ir kuriant kultūrinius ir kūryba grindžiamus produktus, pvz., audiovizualinius produktus, įskaitant vartotojų kuriamą turinį;

71.

laikosi nuomonės, kad turėtų būti svarstoma galimybė apsaugoti dirbtinio intelekto kuriamus techninius ir meno produktus, siekiant skatinti šio pobūdžio kūrybą;

72.

pabrėžia, kad duomenų ekonomikos kontekste geresnis duomenų apie autorių teises tvarkymas turi būti užtikrinamas siekiant geriau atlyginti autoriams ir atlikėjams, visų pirma sudarant galimybes greitai nustatyti turinio autorystę ir teisingą savininką ir taip padedant mažinti nenustatytų autoriaus teisių kūrinių skaičių; taip pat pabrėžia, jog DI technologiniai sprendimai turėtų būti naudojami ne tik duomenų apie autorių teises infrastruktūrai ir kūrinių metaduomenų sąsajoms gerinti, bet ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti skaidrumo pareigą, nustatytą Direktyvos (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (13) 19 straipsnyje, kad būtų prieinama naujausia, aktuali ir išsami informacija apie naudojimąsi autorių ir atlikėjų kūriniais bei pasirodymais, ypač kai teisių turėtojų daug, o licencijavimo sistemos sudėtingos;

73.

ragina spręsti dirbtinio intelekto ir jo poveikio kūrybos sektoriams klausimą pagal Komisijos paskelbtą intelektinės nuosavybės veiksmų planą, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti pusiausvyrą tarp intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir kūrybiškumo skatinimo švietimo, kultūros ir mokslinių tyrimų srityse; mano, kad Sąjunga gali tapti lydere dirbtinio intelekto technologijų kūrimo srityje, jei priims veiklos reglamentavimo sistemą ir įgyvendins aktyvią viešąją politiką, pirmiausia susijusią su mokymo programomis ir finansine parama moksliniams tyrimams; prašo Komisijos įvertinti intelektinės nuosavybės teisių poveikį DI ir susijusių technologijų moksliniams tyrimams ir kūrimui, taip pat kultūros ir kūrybos sektoriams bei pramonei, įskaitant audiovizualinį sektorių, pirmiausia kalbant apie autorystę, sąžiningą atlyginimą autoriams ir susijusius klausimus;

74.

ragina Komisiją svarstyti teisinius aspektus, susijusius su produktais, sukuriamais naudojant DI technologijas, ir kultūriniu turiniu, sukuriamu naudojant DI ir susijusias technologijas; mano, kad svarbu remti kultūrinio turinio gamybą; tačiau pakartoja, jog svarbu išsaugoti unikalią Sąjungos intelektinės nuosavybės teisių sistemą, o visi pokyčiai turėtų būti atliekami užtikrinant reikiamą dėmesį, kad nebūtų suardyta trapi pusiausvyra; ragina Komisiją parengti išsamų įvertinimą, susijusį su galimu DI kuriamo turinio teisiniu subjektiškumu ir intelektinės nuosavybės teisių taikymu šiam turiniui bei turiniui, kuris kuriamas DI priemonėmis;

75.

be to, ragina Komisiją, labai glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, svarstyti galimybę parengti tikrinimo mechanizmus ar sistemas leidėjams, autoriams ir kūrėjams, siekiant padėti jiems pasitikrinti, kokį turinį jie gali naudoti, ir lengviau sužinoti, kas saugoma teisės aktais dėl intelektinės nuosavybės teisių;

76.

ragina Komisiją nustatyti taisykles, kuriomis būtų užtikrinamas veiksmingas duomenų sąveikumas, kad tam tikroje platformoje įsigytas turinys būtų prieinamas bet kuriomis skaitmeninėmis priemonėmis, nepriklausomai nuo prekės ženklo;

Audiovizualinis sektorius

77.

pažymi, kad DI dažnai naudojamas tam, kad automatizuotais sprendimų priėmimo algoritmais būtų galima platinti ir tvarkyti naudotojams rodomą kultūrinį ir kūrybinį turinį; pabrėžia, kad šie algoritmai naudotojams atlieka vadinamosios juodosios dėžės funkciją; pabrėžia, kad žiniasklaidos paslaugų teikėjų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų, taip pat srautinio muzikos siuntimo paslaugų teikėjų naudojami algoritmai turėtų būti sukurti taip, kad jie neteiktų pirmenybės konkretiems kūriniams ir kad jų vadinamuosiuose asmeniniams poreikiams pritaikytuose pasiūlymuose nebūtų pateikiami tik patys populiariausi kūriniai siekiant tikslinės reklamos, komercinių tikslų ar kuo didesnio pelno; ragina užtikrinti su rekomendacijomis susijusių algoritmų ir suasmenintos reklamos paaiškinamumą ir skaidrumą, kai tai įmanoma, siekiant suteikti vartotojams tikslią ir išsamią informaciją apie šiuos procesus ir turinį ir užtikrinti, kad individualiems poreikiams pritaikytos paslaugos nebūtų diskriminacinės ir atitiktų neseniai priimtą Platformų verslui reglamentą (14) ir Naujų galimybių vartotojams bendrąją direktyvą (15); ragina Komisiją išnagrinėti būdus, kaip optimizuoti turinio moderavimo algoritmus, kad būtų galima įtraukti vartotojus į procesą, ir pasiūlyti rekomendacijas, kaip padidinti naudotojų matomo turinio kontrolę, užtikrinant ir tinkamai įgyvendinant naudotojų teisę atsisakyti rekomenduojamų ir individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų; pabrėžia, kad vartotojai turi būti informuojami, kai jie susiduria su automatizuotu sprendimų priėmimo procesu, ir kad jų pasirinkimo galimybės ir veiksmai neturi būti ribojami; pabrėžia, kad reikia kovoti su DI mechanizmų naudojimu vartotojų komercinio stebėjimo tikslais, net jei tai susiję su „nemokamomis paslaugomis“, užtikrinant, kad griežtai būtų paisoma pagrindinių teisių ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento; atkreipia dėmesį į tai, kad priimant bet kokius reguliavimo pakeitimus turi būti atsižvelgiama į poveikį pažeidžiamiems vartotojams;

78.

pabrėžia, kad tai, kas neteisėta realiame gyvenime, yra neteisėta ir internete; pažymi, kad DI priemonės gali padėti ir kovoti su neteisėtu turiniu internete ir jau naudojamos šiuo tikslu, tačiau, prieš priimant Skaitmeninių paslaugų aktą, primygtinai primena, kad taikant tokias priemones visada turi būti gerbiamos pagrindinės teisės, ypač saviraiškos ir informacijos laisvė, ir jos neturėtų nulemti bendros interneto stebėjimo prievolės arba teisėto turinio, platinamo švietimo, žurnalistiniais, kūrybos ar mokslinių tyrimų tikslais, pašalinimo; pabrėžia, kad algoritmai turėtų būti naudojami tik kaip žymėjimo mechanizmas vykdant turinio moderavimo veiklą prižiūrint žmogui, nes dirbtinis intelektas negali patikimai atskirti teisėto, neteisėto ir žalingo turinio; pažymi, kad į bendrąsias sąlygas visada turėtų būti įtrauktos Bendrijos gairės ir apeliacijos procedūra;

79.

taip pat primena, kad pagal Elektroninės komercijos direktyvos 15 straipsnį neturėtų būti vykdoma bendra stebėsena (16) ir kad konkreti garso ir vaizdo paslaugų turinio stebėsena turėtų atitikti Sąjungos teisės aktuose nustatytas išimtis; primena, kad DI prietaikos atitikti vidaus ir išorės saugos protokolus, kurie turėtų būti techniškai tikslūs ir patikimi; mano, kad minėta nuostata turėtų būti vienodai taikoma ir jų veikimui įprastomis, nežinomomis ir nenuspėjamomis sąlygomis;

80.

be to, pažymi, kad DI naudojimas algoritmais grindžiamo turinio rekomendacijose dėl žiniasklaidos paslaugų teikėjų, užsakomųjų vaizdo programų paslaugų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformų gali daryti didelį poveikį kultūros ir kalbinei įvairovei, visų pirma kiek tai susiję su įpareigojimu užtikrinti Europos kūrinių pastebimumą pagal Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (Direktyvos (ES) 2018/1808) (17) 13 straipsnį; pabrėžia, kad tokie patys klausimai taip pat yra svarbūs teikiant srautinio muzikos siuntimo paslaugas, ir ragina parengti rodiklius, pagal kuriuos būtų galima įvertinti kultūros įvairovę ir Europos kūrinių propagavimą, kai teikiamos minėtos paslaugos;

81.

ragina Komisiją ir valstybes nares didinti finansinę paramą DI kūrimui, diegimui ir naudojimui europinių audiovizualinių kūrinių automatizuoto titravimo ir įgarsinimo srityje, siekiant skatinti kultūrų ir kalbų įvairovę Sąjungoje ir pagerinti europinio audiovizualinio turinio sklaidą ir prieigą prie jo;

82.

siūlo sukurti aiškią DI technologijų naudojimo žiniasklaidoje etikos sistemą, kad būtų užkirstas kelias bet kokiai diskriminacijai ir Sąjungos lygmeniu būtų užtikrinta prieiga prie kultūros ir kalbos atžvilgiu įvairaus turinio, remiantis atskaitingais, skaidriais ir įtraukiais algoritmais ir gerbiant asmenų pasirinkimą ir prioritetus;

83.

atkreipia dėmesį į tai, kad dirbtinis intelektas gali atlikti svarbų vaidmenį sparčiai skleidžiant dezinformaciją; todėl pažymi, kad taikant minėtą sistemą taip pat turėtų būti sprendžiamos netinkamo DI naudojimo siekiant skleisti melagingas naujienas ir klaidingą informaciją internetu problemos, išvengiant cenzūros; todėl ragina Komisiją įvertinti su riziką, susijusią su dezinformacijos skaitmeninėje aplinkoje sklaida pasitelkiant DI, ir sprendimus, kaip DI galėtų būti naudojamas, kad padėtų kovoti su dezinformacija;

84.

ragina Komisiją imtis reguliavimo priemonių, kad žiniasklaidos paslaugų teikėjai gautų prieigą prie duomenų, kurie generuojami teikiant ir platinant jų turinį trečiųjų paslaugų teikėjų platformose; pabrėžia, kad visapusiškas duomenų perdavimas iš platformų operatorių žiniasklaidos paslaugų teikėjams yra labai svarbus pastariesiems, kad jie geriau suprastų savo auditoriją ir galėtų atsižvelgdami į jos pageidavimus patobulinti savo paslaugas;

85.

pabrėžia, kad svarbu padidinti programoms „Skaitmeninė Europa“, „Kūrybiška Europa“ ir „Europos horizontas“ skiriamas lėšas, siekiant taip sustiprinti paramą Europos audiovizualiniam sektoriui, visų pirma įgyvendinant bendradarbiaujamuosius mokslinių tyrimų projektus ir eksperimentines bandomąsias iniciatyvas etiškų DI technologijų kūrimo, diegimo ir naudojimo srityse;

86.

ragina siekti glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo rengiant mokymo programas, kuriomis siekiama perkvalifikuoti darbuotojus ar kelti jų kvalifikaciją, kad jie būtų geriau pasirengę socialinei pertvarkai, kurią skatins ir DI technologijų naudojimas audiovizualiniame sektoriuje;

87.

mano, kad DI turi nepaprastai didelį potencialą padėti skatinti inovacijas žiniasklaidos sektoriuje; mano, kad plačiai paplitęs DI naudojimas, pvz., turinio kūrimo ir sklaidos, pastabų skyrelio stebėsenos, duomenų analizės ir falsifikuotų nuotraukų ir vaizdo įrašų atpažinimo tikslais naujienų tarnyboms yra labai svarbus, nes padeda sutaupyti, atsižvelgiant į tai, kad pajamos iš reklamos mažėja, ir daugiau išteklių galima skirti pranešimams apie vykstančius įvykius ir taip didinti turinio kokybę ir įvairovę;

Dezinformacija internete. Sintetinė vaizdakaita

88.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tiek internetinės, tiek tradicinės žiniasklaidos pliuralizmą, siekiant užtikrinti prieinamos informacijos kokybę, įvairovę ir patikimumą;

89.

primena, kad tikslumas, nepriklausomumas, sąžiningumas, konfidencialumas, žmoniškumas, atskaitomybė ir skaidrumas yra su saviraiškos laisvės ir galimybės naudotis interneto ir ne interneto informavimo priemonėse pateikiama informacija principais susiję pamatiniai ir nepaprastai svarbūs veiksniai kovojant su dezinformacija ir klaidinga informacija;

90.

atkreipia dėmesį į svarbų nepriklausomos žiniasklaidos vaidmenį kultūros srityje ir kasdieniame piliečių gyvenime; pabrėžia, kad dezinformacija yra fundamentali problema, nes dėl jos nuolat pažeidžiamos autorių teisės ir intelektinės nuosavybės teisės apskritai; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis tęsti savo darbą didinant informuotumą apie šią problemą, šalinant dezinformacijos poveikį ir sprendžiant šaltinio problemas; be to, mano, kad svarbu kurti švietimo strategijas, skirtas konkrečiai skaitmeninio raštingumo šioje srityje gerinimui;

91.

atkreipia dėmesį į tai, kad tuomet, kai sparčiai randasi naujos technologijos, gali būti vis sunkiau aptikti netikrą ir manipuliuotą turinį, pvz., sintetinę vaizdakaitą, dėl piktavališkų gamintojų gebėjimo kurti sudėtingus algoritmus, kuriuos galima sėkmingai išmokyti likti nenustatytiems, ir tai turi rimtų pasekmių mūsų pagrindinėms demokratijos vertybėms; prašo Komisijos įvertinti DI poveikį kuriant sintetinę vaizdakaitą, sukurti tinkamą teisinę sistemą, kuria būtų reglamentuojama, kada kūrimas, gamyba ar platinimas vyksta piktavališkais tikslais, ir, be kitų iniciatyvų, pasiūlyti rekomendacijas dėl veiksmų prieš bet kokias dėl DI atsirandančias grėsmes laisviems ir sąžiningiems rinkimams ir demokratijai;

92.

palankiai vertina naujausias iniciatyvas ir projektus, kuriais siekiama sukurti daugiau veiksmingesnių sintetinės vaizdakaitos nustatymo priemonių ir numatyti daugiau skaidrumo reikalavimų; todėl pabrėžia, kad reikia tirti kovos su sintetine vaizdakaita būdus ir į juos investuoti, nes tai yra labai svarbus žingsnis kovojant su klaidinga informacija ir žalingu turiniu; mano, kad šiuo atveju gali būti naudingi DI pagrįsti sprendimai; todėl prašo Komisijos nustatyti prievolę, kad kartu su bet kokia sintetinės vaizdo sankaitos medžiagai ar bet kokiais kitais realistiškai atrodančiais sintetiniais vaizdo įrašais reikia nurodyti, kad tai nėra originalus vaizdo įrašas, ir griežtą jų naudojimo ribojimą rinkimų tikslais;

93.

yra susirūpinęs dėl vis didesnės DI įtakos informacijos internete radimo ir naudojimo būdams; nurodo, kad vadinamieji informaciniai burbulai ir informaciniai getai riboja nuomonių įvairovę ir daro neigiamą poveikį atvirai visuomenės diskusijai; todėl primygtinai pabrėžia, kad būtina užtikrinti platformų operatorių informacijai tvarkyti naudojamų algoritmų skaidrumą ir kad naudotojai turi turėti daugiau laisvės nuspręsti, kiek ir kokios informacijos jie nori gauti;

94.

nurodo, kad žurnalistikos srityje DI technologijos jau naudojamos, pavyzdžiui, kuriant tekstus arba analizuojant didelius duomenų rinkinius tiriamosios žurnalistikos atveju; pabrėžia, kad rengiant visuomenei reikšmingą informaciją svarbu užtikrinti, kad automatizuota žurnalistika remtųsi teisingais ir išsamiais duomenimis, siekiant užkirsti kelią klaidingos informacijos sklaidai; pabrėžia, kad naudojant DI technologijas sukurtam žurnalistikos turiniui taip pat turi būti taikomi pagrindiniai kokybiškos žurnalistikos principai, kaip antai redakcinė atsakomybė; ragina naudojant DI sukurtus tekstus atitinkamai pažymėti kaip tokius, siekiant išlaikyti pasitikėjimą žurnalistika;

95.

pabrėžia DI galimybes supaprastinti ir paskatinti daugiakalbystę kuriant su kalba susijusias technologijas ir suteikiant galimybę atrasti Europos turinį internete;

o o

96.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 202 I, 2020 6 16, p. 1.

(2) OL C 440, 2018 12 6, p. 37.

(3) OL C 449, 2020 12 23, p. 37.

(4) OL C 433, 2019 12 23, p. 42.

(5) OL C 28, 2020 1 27, p. 8.

(6) OL C 252, 2018 7 18, p. 239.

(7) OL C 307, 2018 8 30, p. 163.

(8) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(9) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(10) JT specialiojo pranešėjo teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais ataskaita, 2018 m. rugpjūčio 29 d.

(11) 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22).

(12) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Byla C-833/18SI and Brompton Bicycle Ltd / Chedech / Get2Get.

(13) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).

(14) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (OL L 186, 2019 7 11, p. 57).

(15) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2161, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, kiek tai susiję su geresniu Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu (OL L 328, 2019 12 18, p. 7).

(16) 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

(17) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 303, 2018 11 28, p. 69).

2022 1 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/45

P9_TA(2021)0240

Europos energetikos sistemos integracijos strategija

2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos energetikos sistemų integracijos strategijos (2020/2241(INI))

(2022/C 15/05)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiaus klimato susitarimą,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 7-ąjį darnaus vystymosi tikslą „Prieigos prie patikimos, tausios ir šiuolaikiškos energijos už prieinamą kainą užtikrinimas visiems“,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 16 d. Komisijos komunikatą „ES šildymo ir vėsinimo strategija“ (COM(2016)0051),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2020)0066),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatą „Neutralaus poveikio klimatui ekonomikos stimuliavimas: ES energetikos sistemos integravimo strategija“ (COM(2020)0299),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatą „Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategija“ (COM(2020)0301),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikatą „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“ (COM(2020)0562),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas“ (COM(2020)0662),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „ES išmetamo metano kiekio mažinimo strategija“ (COM(2020)0663),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos pranešimą „2020 m. energetikos sąjungos būklės ataskaita“ (COM(2020)0950),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos ataskaitą dėl švarios energijos konkurencingumo pažangos (COM(2020)0953),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos ataskaitą dėl pažangos siekiant energijos vartojimo efektyvumo (COM(2020)0954),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos pažangos ataskaitą (COM(2020)0952),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos ataskaitą „Energijos kainos ir išlaidos Europoje“ (COM(2020)0951),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 19 d. Komisijos komunikatą „ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo išnaudojimo žengiant į neutralaus poveikio klimatui ateitį strategija“ (COM(2020)0741),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas dėl energetikos sąjungos energetikos sistemų ateities siekiant užtikrinti energetikos pertvarką ir laikotarpio iki 2030 m. bei vėlesnio laikotarpio tikslų energetikos ir klimato srityse įgyvendinimą,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 11 d. Komisijos išvadas dėl naujo 2030 m. klimato politikos tikslo,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 18–17 d. Lince Tarybai pirmininkavusios Austrijos pradėtą vandenilio iniciatyvą,

—	atsižvelgdamas į iniciatyvą „Tvari ir pažangi dujų infrastruktūra Europai“, kurią Tarybai pirmininkaujanti Rumunija 2019 m. balandžio 1–2 d. pradėjo Bukarešte,

—	atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/96/EB, pakeičiančią Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (1),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (2),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (3) (TEN-E reglamentas),

—

atsižvelgdamas į šiuo metu persvarstomą 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (4) (Europos infrastruktūros tinklų priemonės reglamentas),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (5),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (6),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (7) (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (8) (Energijos vartojimo efektyvumo direktyva),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (9),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos (10),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 559/2014, kuriuo įsteigiama II kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pagal Paryžiaus susitarimą“ (12),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties (13),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl 2019 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Madride (Ispanija) (COP 25) (14),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso (15),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 2 d. rezoliuciją dėl visapusiškos Europos politikos energijos kaupimo klausimu (16),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių peržiūros (17),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9-0062/2021),

kadangi Parlamentas, Taryba ir Komisija patvirtino tikslą iki 2050 m. sukurti neutralaus poveikio klimatui ekonomiką laikantis Paryžiaus susitarimo ir remiantis lygybės principu ir patikimiausiomis turimomis mokslo žiniomis, turint tikslą pasiekti, kad pasaulio temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

B.	kadangi Komisija pasiūlė bendrą bent 55 proc. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo tikslą iki 2030 m., tačiau Europos Parlamentas patvirtino tikslą iki 2030 m. išmetamų ŠESD kiekį sumažinti 60 proc.;

C.	kadangi iš 2020 m. Energetikos sąjungos būklės ataskaitos matyti, jog energijos poreikis ES apskritai mažėja, tačiau kai kuriuose sektoriuose, pvz., transporto ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje, didėja;

D.	kadangi pastatai suvartoja apie 40 proc. viso ES suvartojamo energijos kiekio ir išmeta 36 proc. ES išmetamo CO2 kiekio, o IRT sektoriuje suvartojama 5–9 proc. visos pasaulyje suvartojamos elektros energijos;

E.	kadangi 2017 m. 70 proc. ES sunaudotos pirminės energijos buvo pagaminta iš iškastinio kuro (naftos, gamtinių dujų ir anglių) (18);

F.	kadangi Tarptautinė energetikos agentūra vertina, jog maždaug trečdalis metano visame pasaulyje išmetama energetikos sektoriuje;

G.	kadangi siekiant neutralaus poveikio klimatui reikia pereiti nuo sistemos, daugiausia pagrįstos iškastiniu kuru, prie labai energiją taupančios ir visiškai atsinaujinančiosios energijos ištekliais paremtos sistemos;

H.	kadangi energetikos sistemos integravimas yra koordinuotas visos energetikos sistemos planavimas ir valdymas, apimantis daugelį energijos nešėjų, susijusią infrastruktūrą ir visus galutinius vartotojus;

kadangi integravus energetikos sistemas galima išspręsti daugelį uždavinių, kylančių dėl energetikos pertvarkos, visų pirma priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, energetikos tinklų optimizavimo ir subalansavimo, vadinasi, ir tiekimo saugumo užtikrinimo bei ES strateginio savarankiškumo stiprinimo uždavinius;

J.	kadangi vykdant dvejopą žaliąją ir skaitmeninę energetikos tinklų pertvarką reikės precedento neturinčių viešojo ir privačiojo sektorių investicijų į infrastruktūros modernizavimą ir prireikus naujos infrastruktūros diegimą, taip pat investicijų į pastatų renovaciją, mokslinius tyrimus ir plėtrą;

kadangi energetikos sistemos integracija gali paspartinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, kartu siekiant užtikrinti, kad išlaidos Europos piliečiams, valdžios institucijoms ir įmonėms neviršytų priimtinų ribų ir sykiu būtų stiprinamas energetinis saugumas, saugoma sveikata ir aplinka, taip pat skatinamas ekonomikos augimas, inovacijos ir pramonės kaip lyderės vaidmuo pasaulyje; kadangi turi būti vykdoma ekonomiškai efektyvi energetikos sektoriaus integracija;

kadangi Reglamente (ES) 2018/1999 nustatytas principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ turėtų būti veiksmingai įgyvendinamas planuojant energijos pasiūlą ir paklausą bei priimant politinius ir investicinius sprendimus, o tai reiškia, kad bet koks sprendimas turėtų būti sistemingai vertinamas atsižvelgiant į alternatyvias ekonomiškai efektyvias, techniniu, ekonominiu ir aplinkos požiūriu patikimas energijos vartojimo efektyvumo priemones;

M.	kadangi COVID-19 krizė parodė, jog labai svarbu gebėti pasikliauti saugia ir lanksčia energetikos sistema; kadangi dėl papildomų elektros energijos ir šildymo išlaidų namų ūkiai patiria didesnį spaudimą;

pritaria Komisijos komunikate dėl energetikos sistemų integravimo strategijos numatytai krypčiai, būtent pakopiniam prioritetui siekti energijos vartojimo efektyvumo ir taupymo, galutinio vartojimo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo taikant tiesioginį elektrifikavimą ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais pagrįsto ir mažo anglies dioksido kiekio kuro naudojimą, jei tam nėra kitų alternatyvų; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad nuoseklus ilgalaikis požiūris būtų įgyvendinamas laikantis solidarumo ir bendradarbiavimo principų ir kad būtų sukurta stabili reguliavimo sistema, skirta susijusioms pramonės šakoms ir visai visuomenei; pabrėžia, kad privatusis sektorius kartu su viešuoju sektoriumi atliks svarbų vaidmenį užtikrinant sėkmingą ir veiksmingą šios strategijos įgyvendinimą ir rems kūrimą energetikos sistemos, kurią taikant ES būtų skatinama ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą;

mano, kad tokia strategija gali Sąjungai padėti rasti būdą, kaip pasiekti užsibrėžtus kovos su klimato kaita tikslus ir sykiu išsaugoti energijos prieinamumą, įperkamumą ir tiekimo saugumą plėtojant žiedinę, itin efektyviai energiją vartojančią, integruotą, tarpusavyje susietą, atsparią, išmaniąją, daugiarūšę, gerai veikiančią ir neiškastiniu kuru paremtą sistemą; pabrėžia, kad šioje strategijoje, ypač atsižvelgiant į padėtį po COVID-19 pandemijos, turėtų būti nustatyta vizija, kuria būtų remiama neutralaus poveikio klimatui ekonomika, sykiu stiprinant energetinį saugumą ir konkurencingumą, kuriant darbo vietas ir remiant mažas ir vidutines įmones (MVĮ), saugant sveikatą ir aplinką, tai pat remiant tvarų augimą ir inovacijas;

primena, kad svarbu atsižvelgti į nacionalinių energetikos sistemų įvairovę ir uždavinius; ragina Komisiją išnagrinėti įvairius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo metodus, kad visos valstybės narės galėtų taikyti efektyviausius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sprendimus, atitinkančius jų poreikius ir išteklius;

Energetikos sistemų optimizavimas ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

pakartoja, kad pritaria principui „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, o tai reiškia, kad pirmenybė turi būti teikiama energijos taupymui ir efektyvumo didinimui; primena, kad tiesioginis elektrifikavimas, kai tai įmanoma, yra svarbus būdas priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti; pabrėžia, kad reikia sukurti atsparią ir neutralaus poveikio klimatui energetikos sistemą, vadovaujantis išlaidų veiksmingumo principu; pabrėžia, kad reikia rasti įvairių klimatui nekenkiančių sprendimų, kurie padėtų efektyviausiai energiją vartojančioms ir ekonomiškai efektyviausioms technologijoms įsitvirtinti rinkoje ir sumažinti anglies pėdsaką bei prisidėtų prie energetinės nepriklausomybės skatinimo Sąjungoje;

pabrėžia įvairialypę naudą, kurią teikia energijos vartojimo efektyvumo didinimas, pvz., sumažėjusią priklausomybę nuo energijos importo, mažesnes sąskaitas už suvartotą energiją, didesnį pramonės konkurencingumą, taip pat visuotinę naudą klimatui ir aplinkai;

ragina Komisiją įvertinti galimybę taikyti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ateityje atliekant Sąjungos teisės aktų ir metodikos peržiūras ir rengiant naujas iniciatyvas, visų pirma susijusias su scenarijų ir infrastruktūros planavimu bei sąnaudų ir naudos analize, ir teikiant rekomendacijas valstybėms narėms dėl jų nacionalinės teisės aktų;

atkreipia dėmesį į didelį energijos suvartojimą vandens sektoriuje; ragina Komisiją ieškoti energijos vartojimo efektyvumą didinančių priemonių ES vandens sektoriuje ir galimybių naudoti išvalytas nuotekas kaip vietoje naudojamą atsinaujinančiosios energijos šaltinį energetikos sistemos integravimo srityje;

atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės ir visa Sąjunga padarė nepakankamą pažangą energijos vartojimo efektyvumo ir pastatų renovacijos srityse, kaip nurodyta 2020 m. energijos vartojimo efektyvumo pažangos ataskaitoje; primygtinai ragina Komisiją persvarstyti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje nustatytus tikslus ir, atlikus išsamų poveikio vertinimą, juos labiau suderinti su klimato srities tikslais, sykiu atsižvelgiant į jos rekomendacijas, pateiktas energetikos sąjungos valdymo procese ir klimato politikos tiksliniame plane; ragina Komisiją persvarstyti esamas priemones ir patvirtinti tikslingesnę politiką, visų pirma tokiuose sektoriuose, kaip transportas, kuriame pasiekta nepakankama pažanga; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina renovacijos bangos strategiją ir būsimą 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (19), persvarstymą; primena, kaip svarbu išnagrinėti persvarstytų tikslų poveikį įmonėms, visų pirma MVĮ;

ragina Komisiją energijos vartojimo efektyvumo principą taikyti visai vertės grandinei ir visiems galutiniams vartotojams, kaip ekonomiškai efektyvų išmetamųjų teršalų mažinimo būdą; ragina Komisiją pasiūlyti konkrečių iniciatyvų, kaip sumažinti energijos nuostolius perdavimo ir paskirstymo tinkluose, persvarstant TEN-E reglamentą ir 2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010 (20);

10.

palankiai vertina naująją ES metano strategiją; primena, kad būtina sparčiai diegti išmetamo metano kiekio stebėsenos sistemas, paremtas palydovinio stebėjimo technologijomis, pavyzdžiui, pagal programą „Copernicus“ sukurtomis technologijomis; ragina Komisiją pasiūlyti priemones, kaip dar labiau sumažinti išmetamą metano kiekį energetikos sektoriuje; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą nustatyti, kad stebėsena, ataskaitų teikimas ir tikrinimas bei nuotėkio aptikimas ir remontas būtų privalomi;

11.

atkreipia dėmesį į pramonės procesų, biologinių atliekų, pastatų ir duomenų centrų atliekų, visų pirma energijos ir atliekinės šilumos pakartotinio naudojimo galimybes; atkreipia dėmesį į tvarią energijos iš žemės ūkio, maisto ir miškininkystės biologinių atliekų gamybą; ragina Komisiją ir valstybes nares atliekant dar vieną Atliekų direktyvos (21) peržiūrą sukurti veiksmingas paskatas ir verslo modelius, kuriuos taikant būtų galima regeneruoti atliekinę šilumą ir neišvengiamą atliekinę šilumą į šilumos tinklus ar saugyklas;

12.

atkreipia dėmesį į uždavinį mažinti šildymo ir vėsinimo sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro; ragina toliau įgyvendinti šildymo ir vėsinimo strategiją, taip pat persvarstant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, o persvarstant Valstybės pagalbos teikimo aplinkos apsaugai ir energetikai gaires (22) sukurti galimybių atveriančią sistemą; pabrėžia 4-os ir 5-os kartos didelio efektyvumo žemos temperatūros centralizuoto šilumos tiekimo tinklų potencialą; pažymi, kad jie gali atlikti svarbų vaidmenį ekonomiškai efektyviai mažinant šildymo sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro miestų ir pramonės rajonuose; palankiai vertina tai, kad centralizuoto šildymo ir vėsinimo tinklai galės būti finansuojami pagal persvarstytą Reglamentą dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, ir ragina įtraukti juos kaip galimus bendro intereso projektus pagal TEN-E reglamentą; be to, ragina Komisiją rengiant dešimties metų tinklo plėtros planus tiek Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E), tiek Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-G) atveju atsižvelgti į šilumos infrastruktūrą ir šiluminės energijos saugojimą; susirūpinęs atkreipia dėmesį į lėtai vykstantį senų ir neveiksmingų šildymo sistemų keitimą; palankiai vertina vykdomą antrinės teisės aktų dėl energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo ir patalpų bei vandens šildytuvų ir aušintuvų ekologinio projektavimo peržiūrą; atkreipia dėmesį į skaitmeninių priemonių potencialą pažangaus energijos valdymo srityje, sykiu užtikrinant kibernetinį saugumą ir duomenų apsaugą;

13.

primena, kad energetikos pertvarkai reikės 520–575 mlrd. EUR metinių investicijų į infrastruktūrą ir proporcingo bei efektyvaus atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo; ragina Komisiją parengti įtraukų, integruotą ir realistišką scenarijų planą, kuriame toliau plėtojama energijos vartojimo efektyvumo ir energetikos sistemų integracija, laikantis Tvarios Europos investicijų plane nustatytų tikslų; pažymi, kad reikia laikytis tvarių investicijų kriterijų, nustatytų 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo (23), ir naudotis finansinėmis priemonėmis, kurios visiškai atitinka 2030 m. klimato ir energetikos tikslus ir 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą, siekiant užtikrinti, kad neatsirastų neišnaudojamo turto; pabrėžia, kad įvairios Europos programos ir finansavimo priemonės atlieka svarbų vaidmenį skatinant energetikos pertvarką; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad tokie energijos šaltiniai kaip gamtinės dujos būtų naudojami tik pereinamuoju laikotarpiu, atsižvelgiant į poveikio klimatui neutralumo tikslą; pabrėžia, kad integruojant sistemą turėtų būti maksimaliai išnaudojama esama infrastruktūra, kuri gali padėti ekonomiškai efektyviai įvykdyti pertvarką daugelyje sektorių;

14.

pažymi, kad svarbu iš anksto įvertinti ir numatyti naujų energijos vartojimo efektyvumo priemonių, sistemos integracijos arba naujos energijos gamybos, tinklų sujungimo, perdavimo, paskirstymo, saugojimo ir konversijos infrastruktūros poreikį, kad būtų galima optimizuoti esamos energetikos infrastruktūros naudojimą neutralaus poveikio klimatui ekonomikoje ir užtikrinti jos gyvybingumą ekonominiu, aplinkos ir socialiniu aspektais, sykiu vengiant susaistymo efekto ir neišnaudojamo turto; pabrėžia, kad diegiant technologijas, būtinas klimato neutralumui pasiekti, svarbu laikytis technologinio neutralumo principo, nes plėtojant kai kurias technologijas, kurios bus reikalingos artimiausioje ateityje, vis tiek reikės investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą; reikalauja, kad prieš pradedant objektų statybas į kiekvieną infrastruktūros projektą būtų įtrauktas alternatyvus scenarijus, pagrįstas paklausos mažinimu ir (arba) sektoriaus integracija;

15.

palankiai vertina naujai paskelbtą ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategiją; pabrėžia, kad norint pasiekti atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų plėtimo tikslą iki 2030 m. labai svarbu sparčiai plėtoti jūros energijos salas; mano, kad ši strategija yra puiki galimybė paspartinti atsinaujinančiosios energijos gamybą, padidinti tiesioginį elektros energijos naudojimą ir remti netiesioginį elektrifikavimą, pvz., naudojant vandenilį ir sintetinį kurą; todėl ragina atlikti išsamią ES energetikos infrastruktūros teisės aktų peržiūrą ir tikslingai persvarstyti atitinkamas valstybės pagalbos gaires siekiant paskatinti visų atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą; atkreipia dėmesį į tai, kokiu mastu piliečiai, pramonės atstovai ir viešasis sektorius gali išnaudoti saulės energijos potencialą skirstymo lygmeniu; ragina valstybes nares supaprastinti leidimų išdavimo procedūras ir pašalinti administracines kliūtis atsinaujinančiosios energijos gamybai;

16.

ragina Komisiją pasinaudoti TEN-E reglamento peržiūra kaip galimybe jį visapusiškai suderinti su klimato neutralumo tikslu; pabrėžia, kad išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, skaitmeninimo ir energetikos sistemos integravimo principai turėtų būti įtvirtinti reglamento tiksluose ir dešimties metų tinklo plėtros plane, taip pat turėtų būti nustatytas ilgesnis planavimo laikotarpis, atitinkantis poveikio klimatui neutralumo tikslą, siekiant, be kita ko, išvengti neatgaunamų išlaidų; pabrėžia, kad investicijos į esamos infrastruktūros skaitmeninimą gali žymiai pagerinti jos valdymą naudojant skaitmeninius porinius prietaisus, algoritmus ar dirbtinį intelektą; pritaria reglamento taikymo srities išplėtimui įtraukiant energetikos infrastruktūrą, pvz., saugyklas ir vandeniliui skirtą infrastruktūrą; ragina parengti integruotą, suderintą tinklo planą, pagal kurį laipsniškai būtų įtraukti visi energijos nešikliai ir infrastruktūra; pabrėžia, kad energetikos sistemos infrastruktūra turėtų būti integruota į skaitmenines ir transporto sistemas;

17.

ragina Komisiją, atlikus išsamų poveikio vertinimą, persvarstant Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvą pasiūlyti platesnio užmojo priemonių ir tikslų, kad būtų galima padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį visuose sektoriuose; pabrėžia, kad reikia paspartinti perėjimą prie atsinaujinančiųjų išteklių energija pagrįstos energetikos sistemos ir užtikrinti greitesnį galutinio vartojimo sektorių elektrifikavimą, kai tai įmanoma, atsižvelgiant į išlaidas ir energijos vartojimo efektyvumą;

18.

palankiai vertina tai, kad buvo priimta strategija „Renovacijos banga Europoje“, kuri paspartins energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumo priemonių taikymą bei padidins atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą pastatuose visoje ES; ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į energetikos ir statybų sektorių sąveiką siekiant poveikio klimatui neutralumo; pabrėžia, kad esamo pastatų ūkio renovacija bus papildomas veiksnys mažinant energijos gamybos priklausomybę nuo iškastinio kuro;

19.

pripažįsta iki šiol pasiektą pažangą integruojant ES energijos rinkas į Energijos bendrijos susitariančiųjų šalių rinkas; pabrėžia, kaip svarbu skatinti bendradarbiavimą atsinaujinančiosios energijos srityje; pabrėžia, kad būtina stiprinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo mechanizmus atliekant būsimą Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją peržiūrą;

20.

palankiai vertina tai, kad priimta Europos vandenilio strategija; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama atsinaujinančiojo vandenilio tiekimo grandinės sukūrimui Europoje, kad būtų pasinaudota pradininkės pranašumais, skatinamas pramonės konkurencingumas ir energijos tiekimo saugumas; yra įsitikinęs, kad atsinaujinantis ir mažataršis vandenilis gali padėti sumažinti nuolatinį išmetamą teršalų kiekį, pvz., pramoninių procesų ir sunkiojo transporto išmetamą ŠESD kiekį, kai tiesioginis elektrifikavimas gali būti netinkamas dėl žemo išlaidų veiksmingumo ar techninių, socialinių ir aplinkosaugos priežasčių; primena, kad reikia paspartinti esamos vandenilio gamybos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą; remia pradėtus bendriems Europos interesams svarbius projektus vandenilio srityje; ragina Komisiją sukurti išsamią dujinių energijos nešiklių klasifikavimo ir sertifikavimo sistemą, paremtą viso gyvavimo ciklo metu išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir tvarumo kriterijais, laikantis Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvoje dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją nustatyto požiūrio; pabrėžia, kad toks klasifikavimas yra nepaprastai svarbus rinkos dalyviams, valdžios institucijoms ir vartotojams; pabrėžia, kad reikia sukurti tvirtą sistemą ir nustatyti tinkamą pamatinę vertę siekiant užtikrinti, kad būtų diegiami pakankami papildomi atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumai, proporcingi vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių poreikiui; ragina Komisiją būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgti į šią poreikių įvairovę; ragina Komisiją užtikrinti sąžiningą ir veiksmingą vandenilio, importuojamo iš tarptautinių partnerių, ir vandenilio, kuris gaminamas ES, konkurenciją;

21.

pabrėžia vaidmenį, kurį aplinkosaugos požiūriu saugus anglies dioksido surinkimas, kaupimas ir naudojimas (CCS/U) galėtų atlikti siekiant Europos žaliojo kurso tikslų; remia integruotos politikos aplinką siekiant skatinti naudoti aplinkosaugos požiūriu saugias anglies dioksido surinkimo, kaupimo ir naudojimo technologijas, kurios padeda mažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, siekiant neutralaus sunkiosios pramonės poveikio klimatui, kai nėra tiesioginio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo galimybių; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą sušaukti kasmetinį Europos CCUS forumą, kuris būtų švarios energetikos pramonės forumo dalis, siekiant toliau tirti tokių projektų skatinimo galimybes; primena, kad prioritetas turėtų būti teikiamas tiesioginiam išmetamo teršalų kiekio mažinimui ir veiksmams, skirtiems ES gamtinių absorbentų ir kaupiklių išsaugojimui ir gerinimui;

22.

pabrėžia, kad transporto sektorius gali reikšmingai prisidėti skatinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą; ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti palankią politikos sistemą ir nustatyti plataus užmojo tikslus, grindžiamus technologijų, kurios yra būtinos siekiant neutralaus poveikio klimatui, technologinio neutralumo principu, siekiant teisingo, įperkamo ir suderinto perėjimo prie visų rūšių keleivinio ir krovininio transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, įskaitant viešąjį laivyną ir tinklus, kelių, jūrų, vidaus vandenų, geležinkelių ir oro transportą, visų pirma elektrifikavimo būdu, o kai tai neįmanoma, naudojant tvariai pagamintą kurą; palankiai vertina tai, kad Komisija, persvarstydama Direktyvą 2014/94/ES, paskelbė ketinanti įrengti milijoną elektra varomų transporto priemonių įkrovimo punktų; ragina Komisiją numatyti paskatų automobilių gamintojams, kad jie sudarytų sąlygas įkrovimui integruojant transporto priemones į elektros tinklą; pabrėžia, kad reikia pritaikyti Europos transporto priemonių parko elektrifikavimo tinklus ir alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, taip pat remti kitus lengvai pritaikomus sprendimus, pirmiausia transporto mazguose; pabrėžia vidaus bendradarbiavimo teikiamas galimybes mažinant transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro tarpvalstybiniu mastu; atsižvelgdamas į tai pabrėžia itin svarbų Transporto bendruomenės ir Komisijos vaidmenį kuriant sąveiką su kaimyninėmis šalimis ir paspartinant ES transporto išmetamų teršalų standartų taikymą kitose valstybėse; pabrėžia viešojo transporto svarbą mažinant energijos poreikį ir būtinybę vystyti ir plėsti nuo iškastinio kuro nepriklausomą viešąjį transportą tiek miesto, tiek kaimo vietovėse;

23.

pabrėžia, kad esama sektorių, kuriuose energijos suvartojimas didėja, pavyzdžiui, transporto, turizmo ir IRT sektoriai; remia Komisijos darbą ieškant sąveikos tarp centralizuoto šildymo ir vėsinimo tinklų ir neišvengiamos atliekinės šilumos šaltinių; palankiai vertina į ES skaitmeninę strategiją įtrauktą įsipareigojimą iki 2030 m. pasiekti, kad duomenų centrų poveikis klimatui būtų neutralizuotas; ragina Komisiją pasiūlyti veiksmų planą dėl turizmo sektoriaus dalyvavimo energetikos sistemos integravimo procese, be kita ko, skatinant geležinkelių turizmą, tausojamąjį judumą ir elektromobilumą, žiedinės energetikos bendruomenių tvaraus turizmo srityje kūrimą;

Energetikos sistemų pusiausvyros užtikrinimas

24.

pažymi, kad elektros energijos tinklų pusiausvyros išlaikymas ir paklausos bei gamybos pikų valdymas bus sudėtingesnis dėl vis labiau decentralizuoto energijos gamybos derinio, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia apkrovos atsako, kaupimo ir išmanaus energijos valdymo svarbą; pabrėžia, kad perėjimas prie decentralizuotos energijos gamybos turi daug privalumų: jis gali skatinti naudoti vietinius energijos išteklius, padėti didinti vietinį energijos tiekimo saugumą, skatinti bendruomenių vystymąsi ir sanglaudą, nes sukuriami nauji pajamų šaltiniai ir kuriamos darbo vietos; primena, kad valstybės narės gali pačios nustatyti savo energijos rūšių derinį, kurio įvairovė yra labai svarbi siekiant užtikrinti tiekimo saugumą;

25.

pabrėžia, kad jungtys yra svarbesnės nei kada nors anksčiau, siekiant užtikrinti atsinaujinančiosios energijos tiekimą į vietoves, kuriose paklausa bus didžiausia, ir subalansuoti visą energetikos sistemą; pabrėžia, kad reikia kiek įmanoma padidinti prekybą elektros energija ir elektros energijos vidaus rinkoje vykdyti įpareigojimą naudoti mažiausiai 70 proc. esamų jungčių pajėgumų, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/943 16 straipsnio 8 dalyje; pabrėžia, kad Komisija ir susijusios valstybės narės turėtų nustatyti veiksmingas priemones, kuriomis būtų sprendžiamas jungčių jūroje trūkumo klausimas, turint omenyje didėjantį jūros energijos vaidmenį integruotoje energetikos sistemoje;

26.

apgailestauja dėl to, kad kelios valstybės narės iki 2020 m. dar nepasiekė elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinio rodiklio; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą padidinti 2030 m. elektros energijos jungiamųjų linijų pralaidumo planinį rodiklį iki 15 proc., jei nacionalinės investicijos bus tvirčiau remiamos sudarant bendro intereso projektų sąrašą; ragina Komisiją atnaujinti ekspertų grupės darbą, susijusį su jungiamųjų linijų pralaidumo tiksliniais rodikliais;

27.

pažymi, kad elektros energijos tinklų infrastruktūra turėtų būti toliau gerinama skaitmenizuojant ir automatizuojant sistemą, kad ji būtų lankstesnė ir būtų galima pasinaudoti sąveika su kitais energijos perdavimo būdais; palankiai vertina Komisijos paskelbtą Energetikos skaitmeninimo veiksmų planą siekiant suformuoti konkurencingą skaitmeninių energetikos paslaugų rinką, kurioje būtų užtikrintas duomenų privatumas, suverenumas ir remiamos investicijos į skaitmeninę energetikos infrastruktūrą; pabrėžia, kad išmanieji tinklai sudarys sąlygas vis labiau plėsti decentralizuotą ir lankstų atsinaujinančiosios energijos naudojimą, taip pat aukštą elektros energetikos sistemų sujungimo lygį;

28.

pakartoja, kad Europos energijos kaupimo pajėgumai yra esminis lankstumo ir energijos tiekimo saugumo šaltinis; pabrėžia, kad reikia mažinti reguliavimo kliūtis kaupimo pajėgumams įrengti; ragina Komisiją, atliekant būsimą Direktyvos 2003/96/EB peržiūrą, įvertinti, kaip būtų galima sumažinti mokesčių ir rinkliavų išlaidas energetikos pertvarkai ir energijos kaupimui ir užkirsti kelią galimam dvigubam kaupimo projektų apmokestinimui; primena, kad svarbu užtikrinti visišką įvairių transportavimo ir saugojimo sistemų, įskaitant tarpvalstybinės svarbos ir su trečiosiomis šalimis sujungtas sistemas, sąveiką; primygtinai ragina Komisiją persvarstyti tą direktyvą sykiu vengiant nereikalingo rinkos iškraipymo kitų energijos išteklių ir nepageidaujamo poveikio vartotojams sąskaita;

29.

ragina valstybes nares pagerinti prieigą prie kapitalo visiems energijos kaupimo projektams, ypač daug dėmesio skiriant esamos infrastruktūros modernizavimui; ragina Komisiją kitame bendros svarbos projektų sąraše ir persvarstant Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gaires ir toliau atsižvelgti į kaupimo infrastruktūros diegimo poreikį;

30.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į didelę ES priklausomybę nuo ličio jonų baterijų importo; todėl palankiai vertina Strateginiame su baterijomis susijusių veiksmų plane (24) priimtą požiūrį, visų pirma dėl žaliavų šaltinių įvairinimo, alternatyvų retųjų žemių metalams kūrimo, visapusiškos ES prekybos politikos naudojimo siekiant užtikrinti tvarų ir saugų tiekimą, taip pat dėl paskatų žiediškumui teikimo bei Europos baterijų aljanso sukūrimo;

31.

primena papildomąjį vaidmenį, kurį gali atlikti elektros energijos konversijos į kitą energiją technologijos subalansuojant elektros energijos tinklus ir sprendžiant infrastruktūros trūkumo problemas, transportuojant energiją ir suteikiant lankstumo ir sezoninio šilumos ir elektros energijos kaupimo galimybių, nes juos lengva integruoti į esamą infrastruktūrą; yra įsitikinęs, kad šios technologijos padės integruoti didėjančią elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį; pažymi, kad būtina plėtoti vandenilio kaupimo pajėgumus;

32.

primena jungiamųjų tinklų ir tinklų operatorių bendradarbiavimo svarbą; palankiai vertina regioninių koordinavimo centrų steigimą įgyvendinant Reglamentą (ES) 2019/943; mano, kad perdavimo sistemos operatoriai turėtų taikyti integruotą ir tarpsektorinį požiūrį ateityje planuodami tinklus, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į suderinamumą su klimato ir energetikos tikslais bei nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais;

33.

pabrėžia daugiakryptės sistemos, kurioje vartotojai aktyviai dalyvauja energijos tiekime, pranašumus; primena, jog valstybės narės turi užtikrinti, kad visi piliečiai turėtų teisę gaminti, vartoti ir kaupti energiją individualiai arba kaip bendruomenė, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia lanksčių alternatyvų vaidmenį pereinant nuo pasiūla grindžiamos energetikos sistemos prie paklausa grindžiamos sistemos, sudarant sąlygas aktyviems vartotojams taikyti reguliavimo apkrova sistemą naudojantis skaitmeniniais sprendimais, visapusiškai laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (25); ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti būdus, kaip būtų galima toliau skatinti Europos apkrovos atsako rinkos lankstumą, pvz., nustatant bendrus galutiniams vartotojams suteikiamo lankstumo standartus ir įvertinant galimą naudą ir poveikį energetikos sistemos sąnaudoms; palankiai vertina lanksčias integruotas energetikos sistemas, kuriomis siekiama optimizuoti centralizuoto šilumos ir vėsinimo sektoriaus teikiamas paslaugas ir veiksmingą bei lanksčią didelio naudingumo kogeneraciją, prisidedant prie elektros energijos tinklo balansavimo, ekonomiškai efektyvaus atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo ir atliekinės šilumos integravimo vietos ir (arba) regioniniu lygmenimis; ragina skubiai įgyvendinti Direktyvą (ES) 2019/944 ir jos nuostatas dėl reguliavimo apkrova;

34.

pabrėžia elektromobilumo vaidmenį, kurį jis galėtų atlikti išmanios elektros energijos ir transporto sektorių integracijos srityje suteikdamas daugiau lankstumo galimybių; pabrėžia, kad transporto sektoriaus elektrifikavimas gali padidinti Sąjungos strateginį energetinį savarankiškumą, nes būtų sumažintas importuojamo iškastinio kuro poreikis; pabrėžia, kad perdavimo iš transporto priemonės į elektros tinklą technologijos turi kaupimo ir lankstumo potencialo ir pažymi, kad tam reikalingos sąveikios energetikos sistemos ir elektrinės transporto priemonės;

35.

primena, kad svarbu šalinti kibernetinio saugumo riziką energetikos sektoriuje siekiant užtikrinti elektros energijos sistemų atsparumą; pabrėžia, kad vis daugiau susietųjų produktų, tokių kaip šildymo įtaisai, elektrinės transporto priemonės ir pažangieji skaitikliai, gali padidinti kibernetinio saugumo išpuolių prieš elektros energijos sistemą riziką; ragina Komisiją skubiai pašalinti kibernetinio saugumo riziką nustatant aukšto lygio kibernetinio saugumo priemones susietiesiems produktams, vadovaujantis elektros energijos tinklo kodeksu dėl kibernetinio saugumo;

36.

teigia, kad siekiant labiau atsinaujinančiaisiais ištekliais pagrįstos, decentralizuotos ir geriau integruotos energetikos sistemos reikia geriau prognozuoti energijos paklausą ir tikruoju laiku derinti su pasiūla bei kaupimu iš skirtingų energijos nešiklių; šiuo atžvilgiu pabrėžia itin svarbų statistinių ir meteorologinių duomenų tvarkymo skaitmeninimo vaidmenį; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti skaitmeninių energijos technologijų vidaus rinką, sykiu užtikrinant vartotojų privatumą ir asmens duomenų saugumą; ragina valstybes nares taikyti Direktyvoje 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (26) nustatytą pažangiojo parengtumo rodiklį, siekiant išnaudoti paklausos lankstumo galimybes pastatų lygmeniu; pabrėžia, kad tam reikės bendresnių keitimosi duomenimis standartų; palankiai vertina Komisijos ketinimą parengti energetikos skaitmeninimo veiksmų planą, siekiant skatinti ES lyderystę technologijų srityje ir sudaryti sąlygas labiau integruotai energetikos sistemai taikant pažangius sprendimus konkrečiuose sektoriuose (pavyzdžiui, pažangiųjų tinklų, efektyvesnio ir saugesnio transporto ir energijos taupymo pastatuose) ir didesnį finansavimą 2021–2027 m. laikotarpiu;

37.

pakartoja, kad Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra atlieka svarbų vaidmenį integruojant energetikos sistemas ir įgyvendinant ES energetikos teisės aktus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad agentūrai būtų suteikta pakankamai lėšų jos uždaviniams vykdyti;

Užtikrinti visiems piliečiams ir įmonėms galimybes naudotis ir įpirkti energiją

38.

primena, kad pagrindinis ES veiksmų energetikos srityje tikslas – užtikrinti tinkamą rinkos veikimą, atsižvelgiant į poreikį išsaugoti ir gerinti aplinką; ragina Komisiją imtis būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas energetikos rinkų veikimas, visiškas energijos vidaus rinkos acquis įgyvendinimas, įskaitant švarios energijos dokumentų rinkinį, suvienodintos dujų ir centralizuoto šilumos tiekimo sektorių vartotojų teisės su elektros energijos vartotojų teisėmis ir padedama jiems prisidėti mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro; pabrėžia, kaip svarbu skatinti vartotojus rinktis energiją taupančią ir ekonomiškai efektyvią priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo galimybę, remiantis kainomis, kurios tinkamai atspindi visas naudojamo energijos nešiklio sąnaudas; palankiai vertina iniciatyvą persvarstyti Energijos mokesčių direktyvą 2003/96/EB ir paversti ją priemone, kuria vadovaujantis mokesčių politika būtų suderinta su 2030 ir 2050 m. energetikos ir klimato tikslais; ragina Komisiją ir valstybes nares į šią direktyvą įtraukti klimato tikslus; pabrėžia, kad reikia persvarstyti jos taikymo sritį ir atskirti iškastines dujas nuo mažo anglies dioksido kiekio ir atsinaujinančiųjų dujų, siekiant paskatinti kurti tvarias alternatyvas; ragina valstybes nares panaikinti nepagrįstus mokesčius ir rinkliavas, siekiant užtikrinti suderintą apmokestinimą, skatinti švarias novatoriškas technologijas ir užtikrinti konkurencingas energijos kainas Europoje; ragina valstybes nares laipsniškai panaikinti tiesiogines ir netiesiogines iškastinio kuro subsidijas;

39.

pritaria Komisijos tyrimui dėl poreikio toliau dirbti siekiant laipsniškai panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, poreikio teikti nuoseklesnius kainų signalus visuose energetikos sektoriuose ir valstybėse narėse, nuoseklumo trūkumo nustatant didelius su energija nesusijusius mokesčius ir mokesčius, kuriuos moka elektros energijos vartotojai, ir dėl to, kad išorės sąnaudos nėra internalizuojamos; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti žinomas problemas taikant veiksmingas reglamentavimo priemones;

40.

yra įsitikinęs, kad reikia skatinti energijos vartotojus būti aktyvesnius; palankiai vertina tai, kad įsigaliojo naujos Direktyvoje (ES) 2019/944 pateiktos nuostatos, kuriomis suteikiama galimybė aktyviems vartotojams visapusiškai dalyvauti rinkoje ir pasinaudoti jų veiklos teikiamais privalumais; ragina Komisiją įvertinti likusias kliūtis siekiant supaprastinti iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimo plėtojimą ir kliūtis atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijoms, ypač mažas pajamas gaunantiems arba pažeidžiamiems namų ūkiams ir pramoniniams vartotojams; ragina planuojamos vartotojų informavimo kampanijos kontekste teikti skaidrią informaciją apie energijos pasirinkimo poveikį klimatui;

41.

pabrėžia galimybes suteikti daugiau galių vartotojams integruotose atsinaujinančiosios energijos sistemose, kad jie galėtų gaminti, vartoti, kaupti ir parduoti energiją; mano, kad taip būtų suteikiama galimybių atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijoms padidinti energijos vartojimo efektyvumą namų ūkių lygmeniu ir padėti spręsti energijos nepritekliaus problemą;

42.

dar kartą patvirtina energetikos bendruomenių ir labai mažų įmonių potencialą plėtojant galimybes naudotis tvaresne energija, ypač atokiose ir salų vietovėse bei atokiausiuose regionuose; pabrėžia, kad turi būti užtikrinta šių teritorijų integracija į transeuropinius energetikos tinklus ir parengti projektai, kaip būtų galima padaryti tas salas arba salų grupes savarankiškas atsinaujinančiųjų išteklių energijos požiūriu, kaip buvo pademonstruota vykdant Tilos projektą pagal programą „Horizontas 2020“;

43.

ragina Komisiją pasiūlyti taisykles, kurias taikant piliečių energetikos bendruomenės galėtų aktyviau dalyvauti energetikos sistemų integracijoje, pvz., prisijungdamos prie šilumos tinklų, elektromobilių įkrovimo arba kaupimo ar reguliavimo apkrova prietaisų ir gamindamos atsinaujinančiąją energiją;

Europos lyderystės užtikrinimas tvarių ir atsinaujinančiosios energijos technologijų srityje

44.

primena, kad vienas iš energetikos sąjungos tikslų yra sumažinti mūsų priklausomybę nuo importo ir užtikrinti tiekimo saugumą bei technologinę nepriklausomybę; ragina ES pasimokyti iš dabartinės ekonomikos krizės ir siekti daugiau savarankiškumo strateginėse vertės grandinėse; mano, kad sinergijos kūrimas gali padėti pasiekti šį tikslą;

45.

pabrėžia, kad svarbu didinti Europos technologijų konkurencingumą siekiant didinti Sąjungos savarankiškumą strateginiame energetikos sektoriuje; ragina Komisiją remti mokslinius tyrimus ir inovacijas pasitelkiant įvairius struktūrinius ir sektorių fondus; primena, kad Sąjunga yra pasaulinė lyderė palydovinio išmetamųjų teršalų kiekio matavimo technologijų srityje, ypač atkreipia dėmesį į „Copernicus“ atmosferos stebėjimo tarnybą; primena Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro patirtį prognozuojant orą, taigi ir numatant energijos poreikio pokyčius; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę toliau remti technologijas, kurios padės kurti klimato kaitos poveikiui atsparią ir integruotą energetikos sistemą, įskaitant sritis, kuriose Europa yra pasaulinė lyderė, ir vietos vertės grandinėse;

46.

susirūpinęs pažymi, kad 2020 m. energetikos sąjungos būklės ataskaitos išvadose pabrėžiamas investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas sumažėjimas švarios energetikos technologijų srityje; pakartoja esminį ES paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, ypač perversminėms inovacijoms, vaidmenį; palankiai vertina padidintą biudžetą moksliniams tyrimams pagal programą „Europos horizontas“ ir Europos mokslinių tyrimų erdvės sukūrimą;

47.

pabrėžia teisingos pertvarkos būtinybę ir ragina Komisiją bei valstybes nares visuose susijusiuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų remti struktūrinius pokyčius energetikos sektoriuje siekiant palengvinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui; pakartoja naujajame žaliajame kurse išsakytą pažadą, kad niekas nebus paliktas nuošalyje; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad nepaprastai svarbu pritaikyti darbuotojų įgūdžius sektoriuose, kuriems kyla pavojus išnykti įgyvendinant žaliąją pertvarką; pabrėžia pripažintos Europos kompetencijos energetikos sistemų integravimo srityje vertę ir ragina valstybes nares įvertinti šią patirtį ir padėti perkelti ją iš iškastinio kuro energijos sektoriaus į integruotą neutralaus poveikio klimatui energetikos sistemos sektorių;

48.

atkreipia dėmesį į šias novatoriškų procesų inovacijas ir technologijas, kurias reikia toliau tobulinti norint sukurti žiedinę ekonomiką ir plėtoti veiksmingą sektoriaus integracijos strategiją:

a)	didelio efektyvumo plieno gamybą, paremtą žaliuoju vandeniliu, derinant plieno perdirbimą ir nuolatinę geležies liejimo gamybą;

b)	centralizuotą šildymą panaudojant perteklinę požeminio transporto šilumą;

c)	pažangų apmokestinimą ir perėjimą prie kitų transporto rūšių transporto sektoriuje;

d)	tvarų naftos chemijos ir agrochemijos produktų bei su jais susijusių procesų pakeitimą;

e)	naujos kartos baterijų gamybą ir perdirbimą;

f)	skystines technologijas duomenų centrams, padedančias reikšmingai sumažinti energijos poreikį ir perteklinę šilumą;

49.

palankiai vertina iniciatyvas, kurių imtasi strateginių vertės grandinių srityje; ragina atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijas laikyti pagrindine strategine vertės grandine ir sukurti aljansą, kuris remtų pastangas didinti šių technologijų naudojimo mastą ir iniciatyvas procesams ir energijos vartojimo efektyvumui gerinti; ragina Komisiją užtikrinti skaidrų visų aljansų valdymą, įskaitant MVĮ, pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir nepriklausomų ekspertų dalyvavimą, kartu užtikrinant geografinę įvairovę;

o o

50.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 283, 2003 10 31, p. 51.

(2) OL L 266, 2006 9 26, p. 1.

(3) OL L 115, 2013 4 25, p. 39.

(4) OL L 348, 2013 12 20, p. 129.

(5) OL L 307, 2014 10 28, p. 1.

(6) OL L 328, 2018 12 21, p. 1.

(7) OL L 328, 2018 12 21, p. 82.

(8) OL L 328, 2018 12 21, p. 210.

(9) OL L 158, 2019 6 14, p. 125.

(10) OL L 158, 2019 6 14, p. 54.

(11) OL L 169, 2014 6 7, p. 108.

(12) OL C 23, 2021 1 21, p. 11.

(13) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0078.

(14) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0079.

(15) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.

(16) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0198.

(17) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0199.

(18) Eurostato 2019 m. energetikos, transporto ir aplinkos statistikos ataskaita. https://ec.europa.eu/eurostat/documents/3217494/10165279/KS-DK-19-001-EN-N.pdf/76651a29-b817-eed4-f9f2-92bf692e1ed9

(19) OL L 156, 2018 6 19, p. 75.

(20) OL L 280, 2017 10 28, p. 1.

(21) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

(22) Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairių persvarstymas.

(23) OL L 198, 2020 6 22, p. 13.

(24) 2018 m. gegužės 17 d. Komisijos komunikato „Europa kelyje. Tvarus judumas Europoje: saugus, susietas ir netaršus“ (COM(2018)0293) II priedas.

(25) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(26) 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).

2022 1 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/56

P9_TA(2021)0241

Europos vandenilio strategija

2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos strategijos dėl vandenilio (2020/2242(INI))

(2022/C 15/06)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 8 d. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąsias ataskaitą pavadinimu „Visuotinis atšilimas 1,5 oC“ ir 2019 m. rugsėjo 25 d. ataskaitą pavadinimu „Vandenynai ir kriosfera keičiantis klimatui“,

—	atsižvelgdamas į JT aplinkos programos 2019 ir 2020 m. ataskaitas dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 23 d. EBPO deklaraciją dėl MVĮ ir verslumo stiprinimo siekiant našumo ir integracinio augimo,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatą dėl neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategijos (COM(2020)0301),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Europos regionų komiteto nuomonę pavadinimu „Veiksmų plano dėl švaraus vandenilio rengimas – vietos ir regionų valdžios institucijų indėlis kuriant neutralaus poveikio klimatui Europą“ (1),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatą „Neutralaus poveikio klimatui ekonomikos stimuliavimas: ES energetikos sistemos integravimo strategija“ (COM(2020)0299),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 19 d. Komisijos komunikatą „ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo išnaudojimo žengiant į neutralaus poveikio klimatui ateitį strategija“(COM(2020)0741),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą dėl išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos (COM(2020)0663),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos ataskaitą „2020 m. energetikos sąjungos būklės ataskaita, parengta pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo“ (COM(2020)0950),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikatą „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“ (COM(2020)0562),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (2) (toliau – Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (3),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (4) (toliau – Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyva),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 559/2014, kuriuo įsteigiama II kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė (5),

—

—	atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB (8) (toliau – ATLPS direktyva),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl visapusiškos Europos politikos energijos kaupimo klausimu (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių peržiūros (10),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso (11),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties (12),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pagal Paryžiaus susitarimą“ (13),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją pavadinimu „Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimas Europos Sąjungoje. Laikas veikti“ (14),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl spartesnio švarios energetikos inovacijų kūrimo ir diegimo (15),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9-0116/2021),

A.	kadangi ES pritarė Paryžiaus susitarimui, Žaliajam kursui ir tikslui vėliausiai iki 2050 m. ekonomiškai efektyviai ir sąžiningai pereiti prie neutralaus poveikio klimatui;

kadangi Komisija pasiūlė padidinti ES tikslą iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent iki 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir kadangi Parlamentas pritarė tikslui iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 60 proc., palyginti su 1990 m. lygiu;

C.	kadangi iškastinis kuras daugiausia lemia visuotinį atšilimą ir kadangi Paryžiaus susitarimu siekiama išlaikyti pasaulinės temperatūros kilimą gerokai mažiau nei 2 oC lyginant su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir tęsti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 oC;

kadangi norint pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos reikia viešai vadovaujamo greito ir teisingo perėjimo prie iš esmės atsinaujinančiaisiais ištekliais ir labai efektyviai išteklius ir energiją vartojančios energetikos sistemos, užtikrinant tvarumą ir sveikatą, piliečių dalyvavimą, energijos nepritekliaus visoje ES mažinimą, tiekimo saugumą, energijos prieinamumą ir įperkamumą bei energijos kainų konkurencingumą;

E.	kadangi būtina naudoti švarų alternatyvų kurą ir plėtoti jo taikymo būdus siekiant kuo greičiau palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro ir užtikrinti ES pramonės konkurencingumą; kadangi vandenilis iš atsinaujinančių šaltinių neturi galimybių tapti tokia alternatyva;

kadangi vandenilis gali būti naudojamas kaip žaliava arba energijos šaltinis pramoniniuose ir cheminiuose procesuose, oro, jūrų ir sunkiasvorio kelių transporto sektoriuose bei šildymo reikmėms, mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro sektoriuose, kuriuose tiesioginė elektrifikacija yra techniškai neįmanoma arba nekonkurencinga, o taip pat energijos kaupimui, kai reikia siekiant subalansuoti energetikos sistemą ir taip atlikti svarbų vaidmenį ją integruojant;

kadangi šiandien apie 2 proc. ES energijos rūšių derinio sudaro vandenilis, kurio 95 proc. pagaminama naudojant iškastinį kurą, kas per metus išmeta 70-100 mln. tonų CO2, o pasauliniu mastu tai sudaro 2,5 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o mažiau nei 1 proc. šiuo metu pagaminamo vandenilio yra naudojama kaip energijos šaltinis; kadangi kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad 2050 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija galėtų sudaryti iki 100 proc. ES energijos rūšių derinio, iš kurių vandenilis galėtų sudaryti iki 20 proc. visos energijos, 20-50 proc. transporto sektoriuje suvartojamos energijos ir 5-20 proc. pramonėje suvartojamos energijos;

Kadangi vandenilis, kurio 120 Mt kasmet pagaminama visame pasaulyje, yra gaunamas kaip šalutinis naftos perdirbimo ir chemijos pramonės produktas (70 Mt) ir specializuotose gamybos įmonėse (50 Mt); kadangi didžioji vandenilio dalis gaminama naudojant iškastinį kurą (6 proc. gamtinių dujų ir 2 proc. anglies pasaulyje naudojama vandeniliui gaminti), o mažiau kaip 0,1 proc. jo pagaminama naudojant vandens elektrolizę;

Kadangi bendras vandenilio gamybos pajėgumas Europos ekonominėje erdvėje (EEE) 2018 m. pabaigoje buvo 11,5 mln. tonų per metus, o bendra elektrolizerių įrengtoji galia EEE yra apie 1 GW, t. y. 1-4 proc. visų vandenilio gamybos pajėgumų; kadangi bendra EEE vandenilio gamybos iš iškastinio kuro su anglies dioksido surinkimu ir saugojimu (mažo anglies dioksido pėdsako vandenilis) dalis sudaro apie 0,7 proc. Europos vandenilio kiekio (išskyrus šalutinius produktus);

J.	kadangi 43 proc. pasauliniu mastu pagaminamo vandenilio naudojama amoniakui gaminti, kuris daugiausia naudojamas žemės ūkio trąšoms iš amoniako gaminti, 52 proc. angliavandeniliams rafinuoti ir desulfuruoti, o 5 proc. metanolio sintezei ir kitais tikslais;

kadangi dabartinės atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio vandenilio sąnaudos sudaro apie 2,5–5,5 EUR už 1 kg, o naudojant iškastinį kurą pagaminto vandenilio sąnaudos sudaro apie 1,50 EUR už 1 kg; kadangi dabartinis elektros energijos rūšių derinys daugumoje valstybių narių lemtų vandenilio gamybą iš elektros energijos, kurios metu išmetamas teršalų kiekis būtų didesnis nei gaminant vandenilį iš iškastinio kuro;

kadangi vandenilis ilgą laiką gali kaupti didelius energijos kiekius ir taip kompensuoti sezoninius paklausos svyravimus; kadangi vandenilis gali būti transportuojamas sunkvežimiais, laivais ar vamzdynais, todėl galima gaminti atsinaujinančiąją energiją ten, kur ji yra efektyviausias ir ši savybė leidžia transportuoti tolimais atstumais, nesudarant apkrovos elektros energijos tinklui;

kadangi norint sumažinti visų ekonomikos sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro reikės didesnės atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalies, o tai gali lemti didesnius svyravimus elektros energijos tinkle, tuo tarpu energijos kaupimo paklausa turės būti labai padidinta, kad būtų užtikrintas energijos tiekimas;

kadangi plieno gamyba sudaro maždaug 10 proc. tiesiogiai ir netiesiogiai pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio, jūrų transporto sektoriuje išmetama apie 2,5 proc. ŠESD kiekio, ir kadangi vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra galėtų padėti sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį šiuose sektoriuose;

kadangi transporto sektoriuje išmetama apie 27 proc. viso ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio; kadangi vandenilis naudojamas įvairiose pramonės srityse, taip pat elektros ir statybų sektoriuose; kadangi vandenilis turi didžiulį potencialą kaip alternatyvus kuras transporto sektoriuje, tačiau galimybės rinkoje pasinaudoti vandenilio privalumais vis dar yra ribotos;

kadangi bateriniai elektromobiliai gali perimti didelę asmeninių transporto priemonių dalį; kadangi sudėtinga panaikinti sunkiojo transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, nes tiesioginės elektrifikacijos galimybės yra ribotos dėl nedidelio išlaidų veiksmingumo ir techninių priežasčių; kadangi baterijos kelia praktinių problemų ja pritaikant sunkiosiose transporto priemonėse, neelektrifikuotų linijų traukiniams, krovininiams laivams arba lėktuvams, ir kadangi tai sudarys galimybių kitiems energijos šaltiniams, pvz., vandeniliui, nes dideli jo kiekiai gali būti laikomi transporto priemonėje arba laive, prireikus galima greitai pripildyti degalų, o į aplinką išskiriamas tik vanduo;

kadangi tvari ir konkurencinga vandenilio ekonomika suteikia galimybę ES stiprinti savo ekonomiką, ypač po ekonomikos nuosmukio dėl COVID-19, nes iki 2030 m. ji padėtų sukurti iki vieno milijono tiesioginių aukštos kokybės darbo vietų, o iki 2050 m. – 5,4 mln. darbo vietų; kadangi tai galėtų būti galimybė regionams, kurie šiuo metu yra labai priklausomi nuo tradicinių energijos šaltinių ir jiems grės skurdas, kai nebeliks iškastinio kuro; kadangi darbo vietų kūrimo potencialas vandenilio gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių srityje sudaro 10 300 darbo vietų už kiekvieną investuotą milijardą eurų, o šis skaičius galėtų būti papildytas atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos sektoriuje sukurtomis darbo vietomis;

kadangi siekiant sukurti tvarią ir konkurencingą vandenilio rinką, kuria būtų galima laiku ir ekonomiškai prisidėti prie ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo, reikia gerai išvystytos perdavimo ir paskirstymo infrastruktūros, kad vandenilis būtų veiksmingai pervežamas iš gamybos vietų į vartojimo zonas visoje ES;

kadangi valstybės narės gali priimti skirtingą požiūrį į vandenilio sistemų plėtrą, atsižvelgiant į esamos dujų infrastruktūros struktūros skirtumus, kiekvienos šalies pajėgumus plėtoti skirtingus vandenilio gamybos technologijų būdus, skirtingą inovacijų diegimo potencialą ir skirtingą vandenilio paklausą įvairiose pramonės šakose kiekvienoje valstybėje narėje;

T.	kadangi beveik visos valstybės narės į savo nacionalinius energetikos ir klimato planus įtraukė vandenilį ir 26 valstybės narės pasirašė vandenilio iniciatyvą;

kadangi ES energetikos sistema turėtų būti tvari aplinkosaugos požiūriu ir ekonomiškai konkurencinga, o technologinės tendencijos, kurių laikomasi, turėtų būti grindžiamos įrodytais ir patikimais vertinimais, kurie sukurti gyvybingus verslo scenarijus su nuspėjamais terminais, siekiant užtikrinti, kad jų sąnaudos nekenkia ES pramonės konkurencingumui arba piliečių gerovei;

V.	kadangi reikėtų atsižvelgti į didelius energijos nuostolius vandenilio gamybos, transportavimo, saugojimo ir perdirbimo metu;

kadangi galiojančia teisines sistema, kuria reglamentuojamos gamtinės dujos, ilgus metus buvo užtikrinamas energijos tiekimo saugumas ir įperkamumas ES vartotojams, todėl ji galėtų būti naudojama kaip pavyzdys skatinant būsimos visos ES vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių rinkos plėtrą;

pabrėžia, kad reikia išlaikyti ir toliau plėtoti ES technologinį pirmavimą švaraus vandenilio srityje (16), kuriant konkurencingą ir tvarią vandenilio ekonomiką su integruota vandenilio rinka; pabrėžia, kad būtina parengti ES vandenilio strategiją, kuri apimtų visą vandenilio vertės grandinę, įskaitant paklausos ir tiekimo sektorius bei būtų derinama su nacionalinėmis pastangomis siekiant užtikrinti, kad būtų sukurta pakankama papildoma elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių infrastruktūra vandeniliui iš atsinaujinančių išteklių gaminti, ir sumažintos iš atsinaujinančių išteklių pagaminto vandenilio sąnaudos; atkreipia dėmesį į ES vietinės vandenilio gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pridėtinę vertę novatoriškų elektrolizės technologijų plėtrai ir tiekimui rinkai; pabrėžia, kad vandenilio ekonomika turi derėti su Paryžiaus susitarimu, ES klimato ir energetikos tikslais 2030 ir 2050 m., žiedine ekonomika, svarbiausiųjų žaliavų veiksmų planu ir JT darnaus vystymosi tikslais;

palankiai vertina Komisijos pasiūlytą vandenilio strategiją siekiant neutralaus poveikio klimatui Europos, įskaitant būsimą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos peržiūrą, o taip pat vis didesnį valstybių narių strategijų ir investicijų planų vandenilio srityje kiekį; pabrėžia, kad šios strategijos turi būti suderintos su valstybių narių nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, ir ragina greitai ir ryžtingai jas įgyvendinti; mano, kad Komisija turėtų atsižvelgti į šias strategijas būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; primygtinai ragina Komisiją suderinti savo požiūrį į vandenilį su naująja ES pramonės strategija ir įtraukti jį į nuoseklią pramonės politiką, atsižvelgiant į tai, kad vandenilio strategija pati savaime nėra tikslas, bet turėtų būti vertinama atsižvelgiant į bendras ES pastangas mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kartu užtikrinant ilgalaikes kokybiškas darbo vietas ir prisidedant prie ES pramonės konkurencingumo;

pabrėžia, kokia svarbi atspari ir neutralizuoto poveikio klimatui energetikos sistema, pagrįsta energijos vartojimo efektyvumo, išlaidų veiksmingumo, prieinamumo ir tiekimo saugumo principais; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama energijos taupymui ir principui „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, neužkertant kelio novatoriškų bandomųjų ir parodomųjų projektų rengimui; pažymi, kad tiesioginė elektrifikacija iš atsinaujinančiųjų išteklių yra ekonomiškesnė ir taupesnė išteklių naudojimo ir energijos vartojimo požiūriu nei vandenilis, tačiau taip pat pažymi, kad nustatant, kaip sektorius turėtų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, reikėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip tiekimo saugumas, techninis įgyvendinamumas ir energetikos sistemos aspektai; atsižvelgdamas į tai pabrėžia technologinio neutralumo principo svarbą siekiant neutralaus poveikio klimatui ES;

yra įsitikinęs, kad iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintas vandenilis yra labai svarbus ES energetikos pertvarkai, nes tik iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamas vandenilis gali tvariai prisidėti prie neutralaus poveikio klimatui ilguoju laikotarpiu ir išvengti susaistymo poveikio ir nuvertėjusio turto; susirūpinęs pažymi, kad vandenilis iš atsinaujinančių šaltinių dar nėra konkurencingas; todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių vertės grandinę ir įsisavinimą rinkoje, atsižvelgiant į tai, kad kainos ir pelningumo santykis palaipsniui gerėtų, atsižvelgiant į pramonės metodų ir vertės grandinių plėtrą;

pripažįsta vandenilio slėnių pastangas įvairiuose ES regionuose kuriant integruotas tarpsektorines vandenilio vertės grandines; pabrėžia svarbų jų vaidmenį inicijuojant atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio gamybą ir panaudojimą siekiant plėtoti ES vandenilio ekonomiką; primygtinai ragina Komisiją remtis šiomis iniciatyvomis, remti jų plėtojimą ir padėti susijusiems subjektams sutelkti savo praktinę patirtį bei investicijas;

pabrėžia, kad vandenilio produktai, tokie kaip sintetiniai degalai, pagaminti naudojant atsinaujinančiąją energiją, yra neutralaus anglies dioksido poveikio alternatyva iškastiniam kurui, todėl, kartu su kitais išmetamųjų teršalų mažinimo sprendimais, pvz., elektrifikacija, grindžiama atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija, galima reikšmingai prisidėti prie daugelio sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo; pabrėžia, kad tarpsektorinis taikymas yra būtinas, siekiant gerokai sumažinti šių energijos nešiklių kainą pasitelkiant masto ekonomiją ir užtikrinti pakankamą rinkos apimtį;

Vandenilio klasifikacija ir standartai

mano, kad labai svarbu nustatyti bendrą įvairių vandenilio rūšių teisinę klasifikaciją; palankiai vertina Komisijos pasiūlytą klasifikaciją, kaip pirmą žingsnį šia kryptimi; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina skubiai susitarti dėl visapusiškos, tikslios ir mokslu pagrįstos vieningos ES masto terminologijos, siekiant pritaikyti nacionalines teisines apibrėžtis ir sukurti aiškią klasifikaciją, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą; ragina Komisiją kaip galima greičiau baigti terminijos kūrimo darbus, atsižvelgiant į visus susijusius teisės aktus;

mano, kad įvairių vandenilio formų klasifikacija turėtų būti nustatoma remiantis nepriklausomu moksliniu vertinimu, atsisakant įprastai naudojamo spalvinio metodo; laikosi nuomonės, kad ši klasifikacija turėtų būti grindžiama šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamu kiekiu per būvio ciklą, viso vandenilio gamybos ir transportavimo proceso metu, tačiau taip pat turėtų būti atsižvelgiama į skaidrius ir griežtus tvarumo kriterijus, atitinkančius žiedinės ekonomikos principus, o ji turėtų būti grindžiama kiekvienos kategorijos vidurkiais ir standartinėmis vertėmis, pvz., tausaus naudojimo ir išteklių apsaugos, atliekų tvarkymo ir didesnio žaliavų bei antrinių žaliavų sunaudojimo, taršos prevencijos ir kontrolės tikslais, ir galiausiai, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga bei atkūrimu;

pažymėtina, kad skirtingos švaraus vandenilio apibrėžtys, kurias naudoja įvairūs subjektai, pvz., Komisija ir Europos švaraus vandenilio aljansas, skiriasi, todėl kyla painiava ir jos reikėtų vengti; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad turi būti aiškiai atskirtas atsinaujinančiųjų išteklių ir mažai anglies dioksido išskiriantis vandenilis (17); be to, pažymi, kad nevartojant dviejų tos pačios vandenilio kategorijos pavadinimų, t. y. „iš atsinaujinančiųjų išteklių“ ir „švaraus“, kaip siūlo Komisija, būtų pateiktas išsamesnis paaiškinimas; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad terminas „vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių“ yra objektyviausia ir moksliškai pagrįsta šios kategorijos vandenilio alternatyva;

10.

pabrėžia, kad skubiai reikia ES ir tarptautinių standartų bei sertifikavimo; taip pat pažymi, kad reikėtų apsvarstyti su nacionaliniais registrais suderintas kilmės garantijas, siekiant užtikrinti, kad vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamyba galėtų būti padidinta laiku, o vartotojai galėtų sąmoningai pasirinkti tvarius sprendimus ir kuo labiau sumažinti investicijų nuvertėjimo riziką;

11.

pabrėžia, kad standartizacijos sistema turi būti grindžiama holistiniu požiūriu ir turi būti taikoma importuojamam vandeniliui; ragina Komisiją nustatyti reguliavimo sistemą, kurioje būtų nustatyti patikimi ir skaidrūs vandenilio sertifikavimo bei sekimo ES tvarumo kriterijai, atsižvelgiant į jo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodiklį visoje vertės grandinėje, įskaitant transportą, taip pat siekiant paskatinti investicijas į pakankamą papildomą elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių; taip pat ragina Komisiją kuo anksčiau 2021 m. sukurti vandenilio reguliavimo sistemą, kuria būtų užtikrinamas standartizavimas, sertifikavimas, kilmės garantijos, ženklinimas ir prekybos galimybės visose valstybėse narėse, taip pat pasinaudoti būsima ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) peržiūra, siekiant išnagrinėti, kokių pokyčių reikia siekiant išnaudoti visas vandenilio galimybes prisidėti prie ES klimato tikslų įgyvendinimo, atsižvelgiant į anglies dioksido nutekėjimo riziką;

12.

pabrėžia, kad įvairių vandenilio rūšių klasifikacija, inter alia, būtų skirta informuoti vartotojus ir nestabdyti vandenilio plėtros bendrai; pastebi, kad atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos kilmės garantijų sistema iki šiol nepritraukė į papildomus pajėgumus pakankamai investicijų; todėl pabrėžia, kad svarbu toliau rengti gaires dėl sąlygų ir kriterijų, kad būtų išvengta dvigubo atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumų skaičiavimo;

13.

yra tvirtai įsitikinęs, kad visuomenės pritarimas yra labai svarbus siekiant sėkmingai sukurti vandenilio ekonomiką; todėl pabrėžia visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų, o taip pat ES vandenilio saugos ir techninių standartų bei šiuos standartus atitinkančių aukštos kokybės sprendimų vandenilio srityje, svarbą; be to, pabrėžia, kad reikia nuolat atnaujinti saugos protokolus paklausos sektoriuose, atsižvelgiant į vandenilio naudojimą; todėl prašo skleisti geriausios patirties pavyzdžius ir vandenilio saugos kultūrą visoje ES;

Vandenilio gamybos didinimas

14.

pabrėžia, kad siekiant užtikrinti gerą ir prognozuojamą vandenilio vidaus rinkos veikimą, reikia įveikti reguliavimo kliūtis ir skubiai pasiūlyti nuoseklią, integruotą ir visapusišką vandenilio rinkos reguliavimo sistemą, kuri turėtų būti suderinta su kitais atitinkamais teisės aktais ir visapusiškai atitikti proporcingumo, subsidiarumo ir geresnio reglamentavimo principus, įskaitant poveikio MVĮ tyrimą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina lanksti vandenilio rinka, kad novatoriški pradininkai galėtų visapusiškai pasinaudoti vandenilio gamybos teikiama nauda ir sumažinti jos sąnaudas, atsižvelgiant į tai, kad vandenilio rinka dar nėra brandi ir turi būti plečiama;

15.

mano, kad ES dujų rinkos modelis ir Švarios energijos dokumentų rinkinys galėtų tapti pagrindu ir pavyzdžiu vandenilio rinkos reguliavimui; pabrėžia, kad siekiant sparčiai ir nuspėjamai plėtoti vandenilio gamybą, reikalingas demokratiškas viešasis planavimas, apimantis gamintojus, darbuotojus ir jų profesines sąjungas, mokslininkus ir NVO; taip pat, ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti konkrečius sprendimus, siekiant padidinti vandenilio gamybą mažiau sujungtuose ar izoliuotuose regionuose, pvz., salose, kartu užtikrinant susijusios infrastruktūros plėtrą, įskaitant jos paskirties keitimą;

16.

ragina Komisiją įtraukti ir įvertinti teisinius reikalavimus, kurie būtini ES tvariai vandenilio ekonomikai, į savo poveikio vertinimus, susijusius su atitinkamų teisės aktų persvarstymu, kad būtų įgyvendinti didesni ES klimato srities užmojai ir užtikrintas didesnis vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių ekonominis patrauklumas; primygtinai ragina Komisiją visų pirma persvarstyti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, Energijos mokesčių direktyvą (18) ir ATLPS direktyvą, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir perspektyvią vandenilio reguliavimo sistemą;

17.

palankiai vertina Komisijos plataus užmojo tikslus didinti vandenilio elektrolizerių ir vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumus; ragina Komisiją parengti elektrolizerių diegimo ir didinimo veiksmų planą ir užmegzti partnerystės ryšius ES lygmeniu, kad būtų užtikrintas jų ekonominis efektyvumas; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pašalinti esamą administracinę naštą ir skatinti vertės grandinės plėtrą bei vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių įsisavinimą rinkoje, kad jis taptų technologiškai brandus ir konkurencingas, teikiant finansines paskatas ir specialias finansavimo schemas, įskaitant novatoriškus sprendimus, pvz., į vandenilio tinklą tiekiamo vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimo priemokas, peržiūrint valstybės pagalbos taisykles ir atliekant išsamią energijos kainodaros ir mokesčių sistemų peržiūrą, siekiant internalizuoti išorės sąnaudas; pabrėžia, kad vandenilis iš atsinaujinančiųjų išteklių galėtų tapti konkurencingas iki 2030 m., jei bus įdiegtos būtinos investicijos ir sukurta tinkama reguliavimo sistema, o atsinaujinančiųjų išteklių energija bus konkurencinga;

18.

pastebi, kad tvari vandenilio ekonomika turėtų sudaryti sąlygas padidinti pajėgumus integruotos ES energijos rinkos viduje; pripažįsta, kad rinkoje bus įvairių vandenilio formų, pvz., iš atsinaujinančių energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio vandenilio, ir pabrėžia, kad reikia investicijų siekiant pakankamai greitai padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, kad būtų pasiekti 2030 m. ir 2050 m. ES klimato tikslai ir aplinkosaugos tikslai, kartu pripažįstant, kad mažo anglies dioksido kiekio vandenilis yra tarpinė technologija trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu; ragina Komisiją apytikriai įvertinti, kiek mažo anglies dioksido kiekio vandenilio reikės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslais, kol vandenilis iš atsinaujinančių energijos išteklių galės atlikti šį vaidmenį, kokiais atvejais ir kiek laiko; ragina Komisiją ir valstybes nares sumažinti reguliavimo ir ekonomines kliūtis, kad būtų skatinamas greitas vandenilio įsisavinimas rinkoje; taip pat pažymi, kad reikia vengti netvaraus išteklių naudojimo, nuolatinio išmetamo metano kiekio, anglies dioksido susaistymo ir neišnaudojamo turto; pabrėžia, kad vandenilio naudojimas turėtų padėti siekti ES klimato tikslų ir sparčiai plėtoti bei naudoti vandenilį iš atsinaujinančių energijos išteklių;

19.

pabrėžia, kad svarbu kuo greičiau laipsniškai atsisakyti iš iškastinio kuro pagaminto vandenilio, daugiausia dėmesio skiriant švariausioms technologijoms tvarumo ir ŠESD kiekio atžvilgiu; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant atidžiai planuoti šį perėjimą, kad iškastinio kuro vandenilio gamyba pradėtų sparčiai, nuspėjamai ir negrįžtamai mažėti ir būtų išvengta iškastiniu kuru grindžiamų gamybos įrenginių eksploatavimo trukmės pratęsimo; pažymi, kad nemažai vandenilio iš iškastinio kuro gamybos vietų yra teisingos pertvarkos teritorijose, ir pabrėžia, kad veiksmingos paramos priemonės turėtų būti nukreiptos į esamos vandenilio iš iškastinio kuro gamybos dekarbonizacijai; primygtinai ragina užtikrinti, kad taikant priemones, kuriomis siekiama plėtoti Europos vandenilio ekonomiką, nebūtų skatinama uždaryti šių gamybos vietų, o jas modernizuoti ir toliau plėtoti, nes tai būtų naudinga regionams užtikrinant vietoje gaminamos tvarios energijos nešiklį, sudarant palankesnes sąlygas išmetamo ŠESD kiekio mažinimui ir prisidedant prie vietos darbuotojų perkvalifikavimo ir tolesnių jų galimybių įsidarbinti;

20.

pabrėžia vaidmenį, kurį aplinkosaugos požiūriu saugus anglies dioksido surinkimas, kaupimas ir naudojimas (CCS/U) gali atlikti siekiant Europos žaliojo kurso tikslų; remia integruotos politikos aplinką siekiant skatinti naudoti aplinkosaugos požiūriu saugias anglies dioksido surinkimo, kaupimo ir naudojimo technologijas, kurios padeda mažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, siekiant neutralaus sunkiosios pramonės poveikio klimatui, kai nėra tiesioginio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo galimybių; vis dėlto dar kartą patvirtina, kad ES taikant nulinės taršos strategiją prioritetas turėtų būti teikiamas tiesioginiam išmetamo teršalų kiekio mažinimui ir veiksmams, kuriais išsaugomi ir gerinami ES gamtiniai absorbentai ir kaupikliai; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia vykdyti anglies dioksido surinkimo, kaupimo ir naudojimo technologijų (CCS/U) mokslinius tyrimus ir plėtrą;

21.

pabrėžia, kad vandenilio ekonomikai reikia didelių papildomų įperkamos atsinaujinančiosios energijos kiekių ir atitinkamos infrastruktūros atsinaujinančios energijos gamybai ir jos transportavimui į vandenilio gamybos vietas, o taip pat pagaminto vandenilio transportavimui galutiniams vartotojams; ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti diegti pakankamus papildomus atsinaujinančiosios energijos pajėgumus, kad būtų galima užtikrinti elektrifikacijos procesą ir vandenilio gamybą iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, be kita ko, supaprastinant leidimų išdavimo tvarką, ir plėtoti tarpvalstybines partnerystes, grindžiamas įvairių regionų galimybėmis gaminti atsinaujinančiąją energiją ir vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių;

22.

mano, kad tinkamų atsinaujinančiosios energijos pajėgumų panaudojimas proporcingai vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių poreikiui gali padėti išvengti elektrifikacijai, elektrolizeriams ir kitiems tikslams reikalingų pajėgumų konflikto ir padėti siekti ES klimato tikslų; šiuo klausimu palankiai vertina Komisijos planus padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslinį rodiklį iki 2030 m. ir jos pasiūlytą jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategiją;

23.

ragina peržiūrėti Energijos mokesčių direktyvą; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę atitinkamai visoje ES sumažinti mokesčius ir rinkliavas atsinaujinančiajai energijai, kad būtų panaikinti dvigubi mokesčiai ir rinkliavos už elektros energiją, pagamintą naudojant vandenilio įrenginius, nes tai trukdo toliau naudoti vandenilį, ir stiprinti finansines paskatas atsinaujinančiajai energijai gaminti, tuo pat metu toliau siekiant palaipsniui panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, mokesčius ir mokesčių lengvatas;

24.

pabrėžia, kad vandenilis iš atsinaujinančių energijos šaltinių gali būti gaminamas iš kelių atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pavyzdžiui, vėjo, saulės ir hidroenergijos (įskaitant hidroakumuliaciją); pabrėžia apleistų vietovių potencialą suteikiant erdves atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai; ragina Komisiją, atsižvelgiant į neseniai paskelbtą jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategiją, įvertinti, kaip jūrų atsinaujinantieji energijos ištekliai galėtų atverti kelią platesniam vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtojimui ir panaudojimui;

25.

pabrėžia galimybę kai kurias esamas pramonines vietoves paversti vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių gamybos įrenginiais; pabrėžia, kad būtina viešai planuoti tokį pramoninių vietų pertvarkymą kartu su darbuotojais ir jų profesinėmis sąjungomis, suteikiant galimybę, be kita ko, darbuotojams, kolektyviai ir teisėtai vėl atidaryti nebenaudojamas vietas, pvz., siekiant gaminti vandenilį;

26.

pažymi, kad perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui energetikos sistemos turėtų būti kruopščiai suplanuotas atsižvelgiant į šiandienos pradinę padėtį ir infrastruktūrą, kuri įvairiose valstybėse narėse gali skirtis; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų būti lanksčios rengdamos paramos priemones, įskaitant valstybės pagalbos priemones, skirtas jų nacionalinei vandenilio ekonomikai vystyti; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos pateikti daugiau informacijos apie planuojamą diferenciaciją ir paramos priemonių lankstumą;

27.

pabrėžia didelį gamtos išteklių, pvz., vandens, reikalingo vandenilio gamybai, kiekį ir problemas, kurias tai gali sukelti ES regionams, kurie kenčia nuo vandens trūkumo; pabrėžia, kad svarbu didinti išteklių naudojimo efektyvumą, kuo labiau sumažinti poveikį regioniniam vandens tiekimui, užtikrinti kruopštų išteklių ir žemės naudojimo vandeniliui gaminti valdymą ir vengti bet kokios vandens, oro ar dirvožemio taršos, miškų naikinimo ar biologinės įvairovės nykimo dėl su vandeniliu susijusios gamybos grandinės;

Piliečių dalyvavimas

28.

pabrėžia, kad piliečių dalyvavimas atliks svarbų vaidmenį įgyvendinant teisingą, sėkmingą, dalyvaujamąjį ir įtraukią energetikos pertvarką; todėl pabrėžia, kad, siekiant apskaičiuoti sąnaudas ir naudą integruotoje sistemoje svarbu įtraukti visus sistemos dalyvius;

29.

pabrėžia, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos gali dalyvauti vandenilio gamyboje; primena įpareigojimą sukurti palankų pagrindą pagal Direktyvą (ES) 2019/944 (19) ir prašo, kad joms būtų teikiamos tokios pat lengvatos kaip kitiems dalyviams;

30.

pabrėžia, kad norint, jog ES vandenilio rinka tinkamai veiktų, reikia žmonių, turinčių specialių įgūdžių, ypač saugos srityje; pabrėžia, kad būtina stipri viešoji ir nemokama profesinio mokymo sistema; ragina Komisiją priimti veiksmų planą, kuriuo siekiama skatinti valstybes nares kurti ir palaikyti specialias darbuotojų, inžinierių, technikų, taip pat plačiosios visuomenės mokymo programas ir parengti daugiadisciplines mokymo programas ekonomistams, mokslininkams ir studentams; pabrėžia, kad turi būti labiau skatinamos lygios galimybės vandenilio sektoriuje, ir ragina paskelbti ES iniciatyvą, skirtą moterų užimtumui, mokymams ir raidai, siekiant nustatyti ir pašalinti kliūtis bei kurti tinklus ir modelius;

31.

apgailestauja, kad mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo strategijos ir teisingas perėjimas prie vandeniliui paruoštos darbo jėgos iki šiol ES vandenilio strategijoje neatliko jokio vaidmens; pabrėžia, kad svarbu išsaugoti ir išnaudoti esamų pramonės šakų techninių įgūdžių turinčių darbuotojų potencialą ir primena apie darbuotojų teisę būti išmokytiems ir kelti kvalifikaciją darbo valandomis, užtikrinant jų darbo užmokestį;

32.

ragina Komisiją ruošti duomenis apie galimą pramonės, transporto ir energetikos sektorių pertvarkos, susijusios su vandenilio naudojimo masto didinimu poveikį, galimybes ir iššūkius; ragina Komisiją ir valstybes nares kartu su pramonės atstovais ir profesinėmis sąjungomis parengti su tuo susijusias sektorių transformacijos strategijas; siūlo pradėti įgyvendinti ES įgūdžių partnerystę vandenilio srityje pagal Įgūdžių paktą;

Vandenilio infrastruktūra

33.

pabrėžia, kad skubiai reikia plėtoti vandenilio gamybos, laikymo ir transportavimo infrastruktūrą, skatinti tinkamą pajėgumų stiprinimą ir lygiagrečiai plėtoti paklausą bei pasiūlą; taip pat pabrėžia, kad svarbu plėtoti vandenilio tinklus, suteikiant nediskriminacines sąlygas jais naudotis; pažymi vandenilio gamybos ir infrastruktūros derinimo su kitais lanksčių, įvairių energijos rūšių sistemų aspektais, pvz., elektrolizės atliekinės šilumos išgavimo centralizuoto šildymo tinklams, su sąveika susijusius pranašumus; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą iš dalies keisti TEN-E reglamentą; palankiai vertina tai, kad vandenilis įtrauktas kaip speciali energetikos infrastruktūros kategorija, ir pažymi, kad šie vandenilio naudojimo įrengimai gali būti naujai pastatyti arba konvertuoti iš gamtinių dujų, arba būti šių dviejų rūšių derinys; be to, atkreipia dėmesį į naujai pasiūlytą infrastruktūros planavimo valdymo sistemą, kurioje dalyvauja vandenilio operatoriai;

34.

pažymėtina, kad tuo pat metu, kai pirmuoju etapu daugiausia dėmesio skiriama pramonės klasteriams, vandenilio perdavimo ilgesniais atstumais ir saugojimo infrastruktūros planavimas, reguliavimas ir plėtojimas, taip pat tinkama finansinė parama šiai infrastruktūrai jau turėtų būti vykdomi siekiant užtikrinti vandenilio diegimą daugelyje sektorių; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina būsimą vandenilio infrastruktūros įtraukimą į ES planus, pvz., dešimties metų tinklo plėtros planus;

35.

pabrėžia skaidrios, įtraukios ir mokslu grindžiamos būsimos infrastruktūros ir integruoto tinklo planavimo svarbą vadovaujant viešosioms įstaigoms, pvz., Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER), ir dalyvaujant suinteresuotiesiems subjektams bei mokslo įstaigoms; atsižvelgdamas į tai, siūlo atlikti sąnaudų ir naudos skaičiavimus, susijusius su vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos, transportavimo ir saugojimo infrastruktūros vieta, ir išnagrinėti, ar reikia statyti naujus įrenginius, kad būtų išvengta neišnaudojamo turto, būtų padarytas teigiamas poveikis pragyvenimo šaltiniams ir ekosistemoms ir sumažintos vartotojų išlaidos, atsižvelgiant į jų konkrečius poreikius; atkreipia dėmesį į finansinę naudą, kurią teikia vandenilio gamybos įrenginių pritaikymas prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietų arba toje pačioje vietoje kaip ir apkrovos objektai, o ypač mažiems vartotojams ir pramonės grupėms, susiejant skirtingus paklausos sektorius; taip pat pabrėžia regionų ir valstybių narių tarpvalstybinio bendradarbiavimo svarbą siekiant remti projektus, kuriais būtų didinamas tiekimo saugumas sukuriant ES vandenilio pagrindą, kuris turėtų užtikrinti jungtis ir sąveikumą tarp valstybių narių;

36.

Ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti moksliškai pagrįstą esamų dujų vamzdynų, skirtų grynam vandeniliui transportuoti ir požeminiam vandenilio saugojimui, paskirties pakeitimo vertinimą, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, pvz., sąnaudų ir naudos analizę tiek techniniu, ekonominiu, tiek reguliavimo požiūriu, bendrą sistemos integravimą ir ilgalaikį išlaidų efektyvumą; pažymi, kad tinkamai įrengtos dujų infrastruktūros, kuri jau egzistuoja arba kuriama, paskirties pakeitimas galėtų padėti kuo labiau padidinti išlaidų efektyvumą, sumažinti žemės ir išteklių naudojimo bei investicijų sąnaudas ir kuo labiau sumažinti socialinį poveikį; pabrėžia, kad dujų infrastruktūros paskirties pakeitimas gali būti svarbus vandenilio naudojimui prioritetiniuose daug teršalų išmetančių pramonės šakų sektoriuose, įskaitant pramoninių vietovių ir daugiarūšio transporto centrų jungtis, atsižvelgiant į būtinybę vandenilį transportuoti veiksmingiausiomis priemonėmis; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad bet kokia galima būsima dujų infrastruktūra būtų suderinama su grynuoju vandeniliu; ragina Komisiją įvertinti, kur šiuo metu naudojamas vandenilio maišymas, ir moksliškai įvertinti savo poreikį patenkinti įrodytus pramoninio vandenilio poreikius, taip pat jo pranašumus ir trūkumus, kad būtų galima nustatyti infrastruktūros poreikius ir išvengti neišnaudojamo turto;

37.

pabrėžia, kad būtina reguliuoti vandenilio infrastruktūrą, visų pirma jos eksploatavimą ir prijungimą prie energetikos tinklo, ir kad būtina išlaikyti atskyrimo principą, kaip pagrindinį vandenilio rinkų kūrimo principą, kartu atsižvelgiant į tai, kad vandenilio rinką dar reikia plėtoti; pabrėžia, kad atsiejimas atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad inovatyvūs nauji produktai yra teikiami energijos rinkai ekonomiškai efektyviausiu būdu; pastebi, kad bet koks nukrypimas nuo šio reguliavimo principo vidutiniu laikotarpiu sukeltų nepagrįstai dideles išlaidas galutiniams vartotojams; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti aiškias tinklo nuosavybės gaires, skirtas naujiems dujotiekiams ir pakeistos paskirties dujotiekiams, siekiant užtikrinti planavimo saugumą;

38.

pabrėžia strateginės svarbos daugiarūšio jūrų ir vidaus vandenų uostų, kaip vandenilio importo, gamybos, saugojimo, tiekimo ir naudojimo inovacijų centrų, vaidmenį; pabrėžia, kad reikia erdvės ir investicijų į uostų infrastruktūrą, siekiant skatinti naujų netaršių ir mažataršių technologijų naudojimą nacionalinėse pakrantės zonose ir uostuose ir sukurti vandenilio pramoninės vertės grandinę daugiarūšio transporto koridoriuose;

Vandenilio paklausa

39.

pripažįsta, kad vandenilio paklausa turėtų būti sutelkta į sektorius, kuriuose vandenilio naudojimas yra beveik konkurencingas arba kurių priklausomybės nuo iškastinio kuro šiuo metu negalima sumažinti naudojant kitus technologinius sprendimus; pritaria Komisijai, kad pagrindinės vandenilio paklausos eksperimentinės rinkos yra pramonė, oro, jūrų ir sunkusis transportas; mano, kad šiuose sektoriuose ES lygmeniu, remiantis nepriklausomais moksliniais tyrimais ir bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, turėtų būti parengti paklausos plėtojimo, investicijų ir mokslinių tyrimų poreikių planai, atsižvelgiant į individualias valstybių narių aplinkybes ir regioninius vandenilio naudojimo, technologinio pasirengimo ir infrastruktūros skirtumus;

40.

palankiai vertina tai, kad Komisija svarsto įvairias paskatų, nukreiptų į paklausą, teikimo galimybes; pritaria Komisijai, kad į paklausą orientuota politika ir aiškios vandenilio naudojimo ir naudojimo galutinių vartotojų sektoriuose paskatos, siekiant paskatinti vandenilio paklausą, pvz., vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo kvotos tam tikruose konkrečiuose sektoriuose, Europos investicijų banko garantijos, kad būtų sumažinta pradinė bendrų investicijų rizika, kol jos taps konkurencingomis sąnaudų atžvilgiu ir finansinės priemonės, įskaitant sandorius dėl anglies dioksido skirtumų (angl. CCfD) projektams, kuriuose naudojamas vandenilis iš atsinaujinančių energijos išteklių arba mažo anglies dioksido kiekio vandenilis, galėtų būti svarstomi pereinamuoju laikotarpiu, kad būtų skatinamas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas per vandenilį, kas yra gyvybiškai svarbų norint galutiniams vartotojams išlaikyti konkurencingumą; pažymi, kad reikia užtikrinti, jog kompensacija išliktų proporcinga, ir vengti subsidijų, skirtų gamybai ir naudojimui dubliavimosi, dirbtinių poreikių kūrimo ir nederamų rinkos iškraipymų; ragina skubiai parengti bandomąją sandorių dėl anglies dioksido kainų skirtumo sudarymo sistemą, ypač švariojo plieno srityje; pabrėžia, kad tvarių sprendimų viešieji pirkimai, pvz., statybai ar renovacijai skirtas švarusis plienas, taip pat gali prisidėti prie apčiuopiamos ir nuspėjamos paklausos; pabrėžia, kad paklausos politika turėtų būti suderinama su kitomis politikos priemonėmis ir kad reikia atlikti išsamų poveikio vertinimą, kad būtų išvengta neigiamo poveikio energiją stipriai vartojančioms pramonės šakoms, kuriose susiduriama su tarptautine konkurencija;

41.

pastebi, kad kai kuriose dabartinėse reguliavimo sistemose yra kliūčių vandenilio naudojimui; ragina Komisiją ir valstybes nares pritaikyti tas reguliavimo sistemas siekiant skatinti vandenilio paklausą ir pašalinti kliūtis, pvz., teisinį netikrumą;

42.

primygtinai ragina Komisiją skatinti pagrindines vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių technologijų rinkas ir jų naudojimą neutralizuoto poveikio gamybai, ypač plieno, cemento ir chemijos pramonėje, kaip naujosios Europos pramonės strategijos atnaujinimo ir įgyvendinimo proceso dalį; ragina Komisiją įvertinti galimybę pripažinti, kad plienas, pagamintas naudojant vandenilį iš atsinaujinančių energijos išteklių yra teigiamas indėlis siekiant visam transporto priemonių parkui taikomų išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslų; be to, primygtinai ragina Komisiją skubiai pateikti ES švariojo plieno strategiją, kurioje pakankamai dėmesio turėtų būti skiriama vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui;

43.

primena, kad transporto sektoriuje išmetamas ketvirtadalis ES išmetamo CO2 kiekio ir kad tik šiame sektoriuje nepavyko sumažinti išmetamo teršalų kiekio, palyginti su 1990 m. baziniu lygiu; pabrėžia vandenilio, kaip vienos iš priemonių, padedančių mažinti transporto rūšių išmetamą CO2 kiekį, potencialą, ypač tais atvejais, kai visiška elektrifikacija sudėtinga ar dar neįmanoma; pabrėžia, kad degalų papildymo infrastruktūros diegimas yra būtinas siekiant paskatinti vandenilio naudojimą transporto sektoriuje; Atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu peržiūrėti Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reglamentą (20) ir Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvą, kad visoje ES būtų užtikrinta galimybė naudotis viešai prieinamomis vandenilio papildymo stotimis, nustatant konkrečius tikslus integruoti vandenilio infrastruktūrą į transporto sistemas; palankiai vertina Komisijos ketinimą plėtoti vandenilio papildymo infrastruktūrą rengiant Tvaraus ir išmanaus judumo strategiją ir vykdant Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvos peržiūrą; be to, pabrėžia, kad reikia kurti TEN-T, TEN-E ir alternatyviųjų degalų strategijų sinergiją, kad palaipsniui būtų diegiamos vandenilio degalinės, kartu nustatant esminius techninius reikalavimus ir suderintus standartus, pagrįstus rizikos vertinimu;

44.

pabrėžia, kad dėl vandenilio savybių jį galima tinkamai pakeisti iškastiniu kuru ir sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį tam tikrų rūšių transporte; pabrėžia, kad gryno vandenilio arba kaip sintetinio kuro ar biožibalo naudojimas, yra pagrindinis veiksnys siekiant pakeisti aviacijoje naudojamą iškastinį žibalą kitomis medžiagomis; be to, pabrėžia, kad vandenilis tam tikru mastu jau naudojamas transporto sektoriuje, ypač kelių transporto, viešojo transporto ir tam tikruose geležinkelių sektoriaus segmentuose, ypač tais atvejais, kai linijos elektrifikavimas nėra ekonomiškai pagrįstas; pabrėžia, kad reikia griežtesnių teisės aktų, kuriais būtų skatinama naudoti netaršius degalus, taip pat kitas švarias technologijas, įskaitant vandenilį iš atsinaujinančių energijos išteklių ir, kai tik jos bus visiškai prieinamos, galbūt pradėti juos naudoti sunkiosiose transporto priemonėse ir aviacijos bei jūrų transporto sektoriuose;

45.

ragina Komisiją didinti mokslinius tyrimus ir investicijas pagal Tvaraus ir pažangaus judumo strategiją ir įvertinti, ar reikia persvarstyti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems atsinaujinančiosios energijos sprendimams transporto srityje;

Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra, inovacijos ir finansavimas

46.

pabrėžia mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų visoje vertės grandinėje ir parodomųjų projektų vykdymo pramoniniu mastu, įskaitant bandomuosius projektus, ir jų diegimo rinkoje svarbą siekiant, kad vandenilis iš atsinaujinančių energijos išteklių taptų konkurencingas ir įperkamas, taip pat užbaigiant energetikos sistemos integraciją, kartu užtikrinant geografinę pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant daug anglies dioksido išmetantiems regionams; ragina Komisiją skatinti pastangas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje įgyvendinant plataus masto didelio poveikio projektus, siekiant užtikrinti technologijų perdavimą vandenilio vertės grandinėje; šiuo atžvilgiu palankiai vertina judumo laboratorijų kūrimą ES miestuose, kad būtų skatinama tvari visuomeninio transporto praktika, pagrįsta alternatyviųjų degalų naudojimu, ir ragina įtraukti vandenilį kaip vieną iš kuro rūšių šiai praktikai vykdyti;

47.

pabrėžia, kad reikia investuoti dideles pinigų sumas į vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir gamybos pajėgų didinimą, kad jis taptų konkurencingas ir būtų skatinami vandeniliu paremti sprendimai, kurie dažnai dar tik pradedami kurti, o tam taip pat reikėtų sumažinti investicijų į vandenilį iš atsinaujinančių energijos išteklių riziką, pavyzdžiui, taikant sandorius dėl kainų skirtumo (CfD); pabrėžia, kad ES programos ir finansavimo priemonės, pvz., Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, programa „Europos horizontas“, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, programa „InvestEU“, įskaitant naują strateginių ES investicijų liniją, Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą, Teisingos pertvarkos fondą ir ATLPS inovacijų fondą, atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant darnią vandenilio ekonomikos plėtrą visoje ES; be to, atkreipia dėmesį į svarbų vietos ir regionų viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių vaidmenį skatinant vandenilio plėtrą ir naudojimą;

48.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti visų esamų investicinių fondų, programų ir finansinių priemonių sąveiką, siekiant užtikrinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą skatinant investicijas į įvairiausius projektus; susirūpinęs atkreipia dėmesį į sumažėjusias investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas švarios energijos technologijų srityje, kaip matyti iš 2020 m. energetikos sąjungos būklės ataskaitos;

49.

ragina Komisiją parengti suderintą investicijų į atsinaujinančiąją energiją ir vandenilį strategiją, suderintą su nacionalinėmis mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijomis, atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių pradinę padėtį;

50.

ragina Komisiją pabrėžti svarbų MVĮ vaidmenį šioje strategijoje; pabrėžia, kad startuoliams ir MVĮ turi būti numatytos apsauginės reguliavimo priemonės ir užtikrinta galimybė gauti finansavimą ir naudotis turtu inovacijų srityje, pvz., inkubatoriais ir bendrais mokslinių tyrimų projektais, kad jie galėtų įsitvirtinti vandenilio pramonėje; ragina Komisiją užtikrinti vienodas galimybes patekti į rinką ir palengvinti patekimą į rinką tokioms įmonėms, bei skatinti jų dalyvavimą, inter alia, aktyviai įtraukiant jas į apskritojo stalo diskusijas ir į viešus konsultacijų procesus; ragina Komisiją įvertinti MVĮ poreikius ir sąnaudas, susijusias su jų gamybos procesų ir energijos tiekimo naudojant vandenilį priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, ir stebėti jų pažangą taikant tinkamus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, siekiant prisidėti prie įrodymais grindžiamo politikos formavimo;

51.

pabrėžia, kad ES pirmauja gaminant elektrolizerius ir turi išlaikyti bei skatinti šį konkurencinį pranašumą; mano, kad ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pastangos turėtų būti sutelktos į įvairius galimus naujus vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių šaltinius ir technologijas, pvz., vandenilį iš fotosintezės, dumblių ar jūros vandens elektrolizerių, siekiant padidinti technologinės parengties lygį;

52.

palankiai vertina Europos švaraus vandenilio aljansą (angl. Alliance), kitas atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio iniciatyvas ir asociacijas, Europos vandenilio forumą ir bendriems Europos interesams svarbius projektus, nes tai svarbi priemonė investicijoms į vandenilį iš atsinaujinančių energijos išteklių didinti; ragina valstybes nares, Komisiją ir ekonominės veiklos vykdytojus kuo greičiau išnaudoti bendriems Europos interesams svarbių projektų (BEISP) potencialą siekiant remti ES vandenilio ekonomikai svarbius projektus; ragina laikytis pragmatinio požiūrio siekiant palengvinti šių projektų patvirtinimą; taip pat, palankiai vertina Komisijos ketinimą persvarstyti Gaires dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai, siekiant palengvinti vandenilio gamybą ir jį greitai pateikti į rinką;

53.

ragina Aljansą, bendradarbiaujant su Kuro elementų ir vandenilio bendrąja įmone (KEV BĮ), parengti investicijų darbotvarkę ir projektų planą, kuriais būtų galima kuo greičiau užtikrinti vandenilio tikslų įgyvendinimą; pabrėžia, kad Aljansas turėtų sutelkti dėmesį į vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimą ir aiškiai įsipareigoti siekti 2030 m. ir 2050 m. ES klimato tikslų; pabrėžia, kad Aljansas taip pat turėtų užtikrinti proporcingą atstovavimą visiems atitinkamiems ES suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant atsinaujinančiosios energijos gamintojus, mokslininkus, nepriklausomus ekspertus, ekspertų grupes, aplinkos NVO ir socialinius partnerius; pabrėžia, kad Aljanso sprendimų priėmimo procedūra turėtų būti patobulinta atsižvelgiant į skaidrumą ir įtraukumą, o šiam procesui turėtų vadovauti Komisija ir jį turėtų remti nepriklausoma mokslo ekspertų įstaiga. Juo turėtų būti siekiama apibrėžti pereinamuosius kelius ir teikti rekomendacijas dėl vandenilio poreikių; pastebi, kad šiuo metu yra vėluojama organizuoti Aljanso darbą ir ragina Komisiją paspartinti procesą;

54.

palankiai vertina KEV bendrosios įmonės įgaliojimų atnaujinimą pagal programą „Europos horizontas“; pabrėžia jos darbo svarbą ir prašo Komisijos ją naudoti kaip kompetencijos centrą vandenilio srityje ą ir suteikti jai pakankamai finansinių išteklių, kad ji galėtų atlikti savo vaidmenį įgyvendinant Europos žaliojo kurso tikslus; pabrėžia, kad ji turėtų skatinti mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą visoje vertės grandinėje, kad būtų užtikrintas ekonomiškai efektyvus vandenilio finansavimo naudojimas ir geresnis koordinavimas; pabrėžia, kad ji turėtų plėtoti sąveiką su transporto sektoriaus bendrosiomis įmonėmis, kad būtų skatinama tinkama vandenilio technologijos ir transporto infrastruktūros bei paslaugų integracija; ragina Komisiją pasinaudoti KEV BĮ įgyta patirtimi ir skatinti tolesnius kuro elementų ir vandenilio energijos technologijų mokslinius tyrimus;

55.

prašo Komisijos įvertinti galimą vandenilio diegimo įtraukimą į bendruosius Partnerystės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) tikslus, atsižvelgiant į programos „Europos horizontas“ prioritetus, siekiant sustiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus ir plėtoti žinias bei bendrus novatoriškus sprendimus visame Viduržemio jūros regione regione;

Tarptautinis bendradarbiavimas vandenilio srityje

56.

pabrėžia, kad pagrindinis ES vaidmuo gaminant vandenilio technologijas suteikia galimybę skatinti ES pramonės pirmavimą ir inovacijas pasauliniu mastu, kartu stiprinant ES, kaip pasaulinės klimato lyderės, vaidmenį; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama vandenilio tiekimo grandinės sukūrimui ES kad būtų skatinami pradininkės pranašumai, pramonės konkurencingumas ir energijos tiekimo saugumas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia tikslą didinti vidaus vandenilio gamybą, kartu pripažindamas, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į savo poreikius, taip pat gali išnagrinėti galimybę importuoti energijos, vandenilio ir vandenilio produktus iš kaimyninių regionų ir ES nepriklausančių šalių, kad būtų patenkinta didėjanti vandenilio paklausa vidaus rinkoje;

57.

Todėl ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti atvirą ir konstruktyvų dialogą siekiant užmegzti abipusiai naudingą bendradarbiavimą ir partnerystę su kaimyniniais regionais, pavyzdžiui, Šiaurės Afrika, Artimaisiais Rytais ir Rytų partnerystės šalimis, užtikrinant ES strateginius interesus ir ES bei jos partnerių energetinį saugumą; pabrėžia, kad šis bendradarbiavimas būtų naudingas kuriant švarių ir naujų technologijų rinkas perduodant žinias, skatinant perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos ir siekiant JT darnaus vystymosi tikslų; pabrėžia, kad reikia vengti poveikio aplinkai perkėlimo, įskaitant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir bet kokio vėlavimo mažinant elektros energijos tinklo priklausomybę nuo iškastinio kuro ES nepriklausančiose šalyse;

58.

pabrėžia, kad turėtų būti toliau plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas vandenilio srityje su ES nepriklausančiomis šalimis, visų pirma su Jungtine Karalyste, Europos ekonomine erdve, Energijos bendrija ir JAV, kuris vykdomas remiantis abipusiškai gerbiamomis taisyklėmis ir principais, pavyzdžiui, trečiųjų šalių prieiga, nuosavybės atskyrimu, skaidrumu ir nediskriminaciniais tarifais, siekiant stiprinti vidaus rinką ir energetinį saugumą; pabrėžia, kad reikėtų vengti bendradarbiavimo su ES nepriklausančiomis šalimis, kurioms taikomos ES ribojamosios priemonės, pvz., ekonominės sankcijos, ir su tomis šalimis, kurios neužtikrina atitikties saugos, aplinkosaugos standartams ir skaidrumo reikalavimams, arba kai toks bendradarbiavimas pakenktų ES ir valstybių narių saugumui;

59.

pabrėžia, kad ES tarptautiniu mastu turėtų propaguoti savo vandenilio standartus ir tvarumo kriterijus; šiuo atžvilgiu rakina kurti tarptautinius standartus ir nustatyti bendras apibrėžtis bei metodikas, siekiant apibrėžti bendrą išmetamųjų teršalų kiekį kiekvienam pagamintam vandenilio vienetui, taip pat tarptautinius tvarumo kriterijus, kurie būtini bet kokiam vandenilio ir jo ruošinių importui; pabrėžia, kad siekiant išvengti bet kokio anglies dioksido nutekėjimo, visas vandenilio importas turėtų būti sertifikuojama tokiu pat būdu kaip ir ES pagamintas vandenilis, įskaitant gamybą ir transportavimą, ir turėtų atitikti būsimą Europos Sąjungos pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į būtiną infrastruktūrą ir esamos infrastruktūros pertvarkymą uostuose ir į tarpvalstybines jungtis, skirtas vandeniliui iš atsinaujinančių energijos išteklių importuoti; ragina Komisiją skatinti euro, kaip orientacinės valiutos, vaidmenį tarptautinėje prekyboje vandeniliu;

60.

mano, kad vandenilis turėtų tapti ES tarptautinio bendradarbiavimo dalimi, inter alia, atsižvelgiant į Tarptautinės atsinaujinančiosios energijos agentūros (IRENA) veiklą, bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje, diplomatiją klimato bei energetikos srityse ir Europos kaimynystės politiką;

Vandenilio vaidmuo integruotoje energetikos sistemoje

61.

pabrėžia, kad norint vėliausiai iki 2050 m. pasiekti neutralus poveikio klimatui tikslą ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, yra būtina integruota energetikos sistema; šiuo atžvilgiu palankiai vertina vandenilio įtraukimą į Komisijos energetikos sistemos integravimo strategiją; mano, kad energetikos sektorių ir vektorių integravimas bei nuoseklus elektros energijos, dujų ir vandenilio tinklų planavimas yra naudingas siekiant tvarumo, energetikos pertvarkos ir gerai veikiančios vandenilio ir energijos rinkos; mano, kad daugiau dėmesio reikia skirti novatoriškiems projektams, kuriais derinama elektros energijos, vandenilio ir šilumos gamyba bei regeneravimas;

62.

todėl pažymi, kad vandenilio ekonomikos plėtra gali prisidėti prie visos energetikos sistemos pusiausvyros trūkumų mažinimo; pakartoja, kad vandenilis gali atlikti pagrindinį vaidmenį energijos kaupimo srityje, kompensuojant atsinaujinančiųjų išteklių energijos pasiūlos ir paklausos svyravimus; todėl pabrėžia, kad būtina planuoti vandenilio transportavimo ir saugojimo infrastruktūros plėtrą, numatant poreikį plėtoti energijos gamybos įrenginius, kad būtų užtikrintas techninis ir ekonominis optimizavimas;

63.

pabrėžia, kad reikia parengti plataus užmojo ir savalaikę energijos kaupimo strategiją naudojant vandenilį novatoriškuose pramonės ir judumo sprendimuose; vis dėlto pažymi, kad vandenilio naudojimas energijos kaupimui dar nėra konkurencingas dėl didelių gamybos sąnaudų, o šiuo metu manoma, jog energijos nuostoliai, susiję su energijos kaupimu naudojant vandenilį cikle į abi puses sudaro apie 60 proc.; todėl, dar kartą pabrėžia poreikį mažinti vandenilio iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos sąnaudas ir skatinti vienodas sąlygas lankstiems ir subalansuotiems sprendimams visoje energetikos sistemoje; todėl ragina Komisiją išanalizuoti vandenilio kaupimo galimybes ir pajėgumus; pažymi, kad vandenilio kaupimui gali būti taikomi prieštaringi reglamentavimo režimai, visų pirma susiję su dujų ir elektros energijos kaupimu, todėl pabrėžia, kad reikia išaiškinti ir šį aspektą atitinkamuose teisės aktuose;

o o

64.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją visoms ES institucijoms ir valstybėms narėms.

(1) OL C 324, 2020 10 1, p. 41.

(2) OL L 328, 2018 12 21, p. 82.

(3) OL L 328, 2018 12 21, p. 1.

(4) OL L 307, 2014 10 28, p. 1.

(5) OL L 169, 2014 6 7, p. 108.

(6) OL L 115, 2013 4 25, p. 39.

(7) OL L 348, 2013 12 20, p. 129.

(8) OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

(9) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0198.

(10) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0199.

(11) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.

(12) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0078.

(13) OL C 23, 2021 1 21, p. 116.

(14) OL C 345, 2020 10 16, p. 80.

(15) OL C 463, 2018 12 21, p. 10.

(16) Komisijos teigimu, „švarus vandenilis“ reiškia vandenilį, pagamintą elektrolizės būdu, naudojant elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių. jis taip pat gali būti gaminamas reformuojant biodujas arba biocheminės biomasės konversijos pagalba, jei procesas atitinka tvarumo reikalavimus.

(17) Komisijos teigimu, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantis vandenilis apima vandenilį iš iškastinio kuro su anglies dioksido surinkimu ir elektrolizinį vandenilį, kurių per visą gyvavimo ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra gerokai mažesnis palyginti su šiuo metu gaminamu vandeniliu.

(18) 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51).

(19) 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (OL L 158, 2019 6 14, p. 125).

(20) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).

2022 1 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/70

P9_TA(2021)0242

Žmogaus teisių apsauga ir ES išorės migracijos politika

2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių apsaugos ir ES išorės migracijos politikos (2020/2116(INI))

(2022/C 15/07)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 13 ir 14 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į jos papildomą protokolą,

—	atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir į 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir į jų papildomus protokolus,

—	atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo,

—	atsižvelgdamas į 1984 m. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, ypač į jos 3 straipsnį ir papildomą protokolą,

—	atsižvelgdamas į 1989 m. Vaiko teisių konvenciją ir į jos papildomus protokolus,

—	atsižvelgdamas į 1990 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo,

—	atsižvelgdamas į JT Palermo protokolus dėl prekybos žmonėmis ir neteisėto migrantų įvežimo,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 3 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pranešimą dėl žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos, taip pat dėl migrantų žmogaus teisių propagavimo būdų ir priemonių,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 19 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 71/1 dėl Niujorko deklaracijos dėl pabėgėlių ir migrantų,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 19 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 72/179 dėl migrantų apsaugos,

—

atsižvelgdamas į įvairių tarptautinių žmogaus teisių organų atliktą darbą, įskaitant JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais parengtas ataskaitas, visų pirma į jo tolesnius veiksmus, susijusius su 2015 m. gegužės 8 d. regioniniu tyrimu dėl Europos Sąjungos išorės sienų valdymo ir jo poveikio migrantų žmogaus teisėms, taip pat į 2020 m. gegužės mėn. ataskaitą dėl migrantų teisės į asociacijų laisvę ir kitų specialiųjų pranešėjų ataskaitas, visuotinį periodinį vertinimą ir kitų pagal sutartį įsteigtų organų darbą,

—	atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) darbą ir ataskaitas, įskaitant Rekomenduojamus žmogaus teisių laikymosi prie tarptautinių sienų principus ir gaires ir Tranzitu vykstančių migrantų padėties ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir Pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 26 d. JT visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos komiteto ir JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais bendras rekomendacijas dėl COVID-19 pandemijos poveikio migrantų žmogaus teisėms,

—	atsižvelgdamas į Dakos orios migracijos principus,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 21 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 79 ir 80 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 656/2014, kuriuo nustatomos išorės jūrų sienų stebėjimo vykdant Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros koordinuojamą operatyvų bendradarbiavimą taisyklės (1),

—	atsižvelgdamas į atitinkamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 23 d. Komisijos pateiktą naują migracijos ir prieglobsčio paktą,

—	atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl 2020–2024 m. ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir pridedamą 2020–2024 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuriam Taryba pritarė 2020 m. lapkričio 17 d.,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 25 d. Komisijos bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „2020–2024 m. ES žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų planas“ (JOIN(2020)0005),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikatą dėl visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą (VPMJ) (COM(2011)0743),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkę (COM(2016)0385),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 30 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Teisėmis grindžiamas požiūris, apimantis visas žmogaus teises, ES vystomojo bendradarbiavimo srityje“ (SWD(2014)0152),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 23 d. Komisijos komunikatą dėl naujo Migracijos ir prieglobsčio pakto (COM(2020)0609),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 3 d. Europos Vadovų Tarybos narių Maltos deklaraciją „Migracijos išorės aspektai: centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršruto problemos sprendimas“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Trečiasis ES lyčių lygybės veiksmų planas. Vykdant ES išorės veiksmus įgyvendinama plataus užmojo lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo darbotvarkė“ (SWD(2020)0284),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 9 d. bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“ (JOIN(2020)0004),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 3 d. pasirašytą Afganistano ir Europos Sąjungos susitarimą dėl bendrų tolesnių veiksmų migracijos klausimais,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į kitus neoficialius susitarimus, ypač su Gambija (Geroji praktika tapatybės nustatymo ir grąžinimo klausimais, įsigaliojo 2018 m. lapkričio 16 d.), su Bangladešu (Standartinės veiklos procedūros, dėl kurių susitarta 2017 m. rugsėjo mėn.), su Etiopija (Priėmimo procedūros, dėl kurių susitarta 2018 m. vasario 5 d.), su Gvinėja (Geroji praktika, galioja nuo 2017 m. liepos mėn.) ir su Dramblio Kaulo Krantu (Geroji praktika, galioja nuo 2018 m. spalio mėn.),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas migracijos klausimais, ypač į 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir migracijos trečiosiose šalyse (2), 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją (3), 2015 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl pastaruoju metu Viduržemio jūroje įvykusių nelaimių ir ES migracijos ir prieglobsčio politikos (4) ir į 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl kovos su prekyba žmonėmis palaikant ES išorės santykius (6),

—	atsižvelgdamas į įvairius pilietinės visuomenės organizacijų pranešimus dėl migrantų žmogaus teisių padėties,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 23 d. Komisijos komunikatą „Komisijos gairės dėl ES taisyklių dėl padėjimo neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi apibrėžimo ir prevencijos įgyvendinimo“ (C(2020)6470),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl vystymosi veiksmingumo ir pagalbos efektyvumo gerinimo (7),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0060/2021),

kadangi migracija yra pasaulinis reiškinys, kurį stiprina globalizacija, kylantys konfliktai, nelygybė, klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas; kadangi laipsniški norminiai pabėgėlių ir migrantų teisių pokyčiai šiuolaikinėje tarptautinėje žmogaus teisių sistemoje, nepriklausomai nuo pabėgėlių ir migrantų teisinio statuso, yra žmonijos pažangos ir kolektyvinio pasididžiavimo šaltinis; kadangi vis dėlto migrantai ir ypač perkeltieji asmenys tebėra vieni pažeidžiamiausių ir nepalankiausioje padėtyje esančių grupių visame pasaulyje ir toliau pažeidinėjamos jų teisės; kadangi vieni iš pažeidžiamiausių migrantų yra moterys, vaikai, pagyvenę žmonės ir neįgalieji; kadangi daugeliui asmenų migracija tebėra kelionė, kurią lydi kančia, diskriminacija ir smurtas; kadangi tūkstančiai migrantų žuvo migracijos maršrute;

kadangi Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms migracija yra ir toliau bus iššūkis bei galimybė; kadangi valstybėms narėms, į kurias dėl jų geografinės padėties atvykstama pirmiausia, tenka neproporcingai didelė atsakomybė; kadangi atsakomybė turi būti neatsiejama nuo solidarumo; kadangi Europos Sąjungai, kaip istoriniam emigracijos ir imigracijos regionui ir bendruomenei, kurią vienija pagrindinės žmogaus orumo, laisvės ir žmogaus teisių vertybės, ir kaip vienai iš didžiausių paramos teikėjų pasaulyje, skatinančių darnų vystymąsi, remiančių perkeltuosius asmenis, sprendžiančių migracijos veiksnių klausimą ir siekiančių daugiašaliuose forumuose rasti tvarius sprendimus, tenka ypatinga pareiga gerbti, apsaugoti ir propaguoti migrantų teises, ypač savo išorės santykiuose; kadangi visų migrantų žmogaus orumas turi būti visų šios srities ES politikos priemonių pagrindas;

C.	kadangi, siekiant laikytis visapusiško požiūrio į migraciją ir prieglobsčio sistemą, reikia atsižvelgti į ES migracijos politikos išorės aspektą; kadangi šio išorės aspekto poveikis labai priklauso nuo bendrų ES lygmens veiksmų ir aktyvaus veiklos koordinavimo su išorės partneriais;

D.	kadangi 2017 m. birželio mėn. priimtame Europos konsensuse dėl vystymosi atkreipiamas dėmesys į tai, kad tinkamai valdoma migracija ir judumas gali teigiamai prisidėti prie įtraukaus augimo ir darnaus vystymosi, atitinkančių Darbotvarkę iki 2030 m.

kadangi vis dažniau pranešama apie žmogaus teisės pažeidimus, tarptautinės humanitarinės ir (arba) pabėgėlių teisės pažeidimus, pvz., negrąžinimo principo pažeidimą, priverstinį grąžinimą ir smurtinius išpuolius prieš migrantus, savavališką ir neterminuotą sulaikymą nežmoniškomis sąlygomis, išnaudojimą, kankinimą bei kitokį netinkamą elgesį, įskaitant išžaginimą, dingimą ir mirtį, visame pasaulyje, be kita ko, prie ES išorės sienų; kadangi valstybės narės yra įsipareigojusios gerbti Sąjungos, žmogaus teisių ir tarptautinę teisę, humanitarinę ir pabėgėlių teisę; kadangi Komisija turi užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų savo įsipareigojimus humanitarinės pagalbos ir žmogaus teisių srityse, ir turi pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, jei pastarieji įsipareigojimai nevykdomi; kadangi Komisija vis dar turi imtis veiksmų dėl įrodytų ar tariamų priverstinio grąžinimo atvejų;

kadangi gelbėjimas jūroje yra pagal tarptautinę teisę, visų pirma Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 98 straipsnį, nustatyta juridinė prievolė, pagal kurią reikalaujama padėti bet kokiam nelaimėje jūroje atsidūrusiam asmeniui; kadangi sienų valdymo pajėgumų stiprinimu ir kova su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis neturėtų būti naudojamasi siekiant kriminalizuoti migrantus ar jiems padedančius asmenis; kadangi Komisija paragino to dar nepadariusias valstybes nares taikyti Direktyvos 2002/90/EB (8) (toliau – Padėjimo direktyva) 1 straipsnio 2 dalį;

kadangi 2011 m. Komisijos komunikate dėl visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą (VPMJ) nurodytas į migrantus orientuotas požiūris, pagal kurį teigiama, kad žmogaus teisėms skiriama daugiausia dėmesio, siekiant „užtikrinti migrantų pagrindines teises ir žmogaus teises išvykimo, tranzito ir atvykimo šalyse“;

kadangi 2016 m. birželio 7 d. Komisijos komunikate dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkę, kuris grindžiamas VPMJ principais, pabrėžiama, kad migracijos klausimai yra vienas svarbiausių ES išorės santykių prioritetų; kadangi siekiant įgyvendinti šį modelį reikia intensyviau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, ypač Europos kaimyninėmis šalimis, užmezgant partnerystes, kuriomis siekiama užtikrinti bendradarbiavimą migracijos valdymo srityje, veiksmingai užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir grąžinti neteisėtus migrantus, be kita ko, taikant teigiamas ir neigiamas paskatas, kylančias iš įvairių ES kompetencijai priklausančių politikos elementų, įskaitant kaimynystę, paramą vystymuisi, prekybą, judumą, energetiką, saugumą ir skaitmeninę politiką, visais šiais veiksmais siekiant to paties tikslo; kadangi turi būti nustatytas aiškus visų minėtų partnerysčių teisinis pagrindas;

kadangi savo 2016 m. komunikate Komisija nustatė tris pagrindinius bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis tikslus: gelbėti gyvybes Viduržemio jūroje, didinti į kilmės ir tranzito šalis grąžinamų asmenų skaičių ir sudaryti sąlygas migrantams ir pabėgėliams likti arti namų ir išvengti pavojingų kelionių; kadangi 2016 m. komunikate nurodyta, kad neteisėtos migracijos problemos sprendimas yra Sąjungos prioritetas, ir nustatomas požiūris „mažiau paramos už mažesnę pažangą“, kuriuo vadovaudamasi Komisija teigia esanti pasirengusi taikyti visas ES priemones, išskyrus humanitarinę pagalbą, kaip paskatas siekiant trečiųjų valstybių bendradarbiavimo readmisijos ir sienų kontrolės srityse;

kadangi kova su neteisėtu migrantų gabenimu – tai bendras iššūkis, kuriam atremti reikia užtikrinti bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą su trečiosiomis valstybėmis; kadangi nauju ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planu bus skatinamas ES ir trečiųjų valstybių bendradarbiavimas pasitelkiant tikslines kovos su neteisėtu migrantų gabenimu partnerystes, kurios būtų platesnių partnerysčių su šiuo klausimu svarbiausiomis trečiosiomis valstybėmis dalis; kadangi Europolas atlieka pagrindinį vaidmenį kovojant su neteisėtu migrantų gabenimu;

kadangi bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis yra nepaprastai svarbus siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir su ja kovoti; kadangi prekybos žmonėmis tinklai gali išnaudoti migracijos maršrutus; kadangi prekyba žmonėmis daro neproporcingai didelį poveikį moterims ir mergaitėms, kurios sudaro didžiąją prekybos žmonėmis aukų daugumą ir savo migracijos kelyje kenčia smurtą bei išnaudojimą; kadangi kovos su prekyba žmonėmis priemonės neturėtų neigiamai paveikti prekybos žmonėmis aukų, migrantų, pabėgėlių ir asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, teisių;

kadangi nuo 2016 m. ES ir kai kurios atskiros valstybės narės sudarė daugiau neoficialių susitarimų ir nustatė tvarką su trečiosiomis valstybėmis, siekdamos stiprinti savo veiklos pajėgumus sienų kontrolės ir valdymo srityse, taip pat kovą su prekyba žmonėmis; kadangi šie susitarimai ir tvarka su trečiosiomis valstybėmis taip pat apima veiksmingą grąžinimą ir readmisiją, įskaitant bendrus pareiškimus dėl migracijos, susitarimo memorandumus, bendrus tolesnius veiksmus, standartines veiklos procedūras ir gerąją praktiką, taip pat susitarimus dėl policijos bendradarbiavimo; kadangi, panašiai kaip ir oficialiuose readmisijos susitarimuose, tokiais neoficialiais susitarimais patvirtinami valstybių įsipareigojimai priimti atgal savo piliečius (ar kitus asmenis) ir nustatyti praktines grąžinimo procedūras; kadangi nuo 2016 m. ES sudarė bent 11 neoficialių susitarimų, tačiau tik vieną naują readmisijos susitarimą; kadangi neoficialiais ES ir trečiųjų valstybių susitarimais neužtikrinama nuspėjama politika arba bet kokios stabilios ir nuoseklios teisės aktų nuostatos dėl neteisėtos migracijos;

kadangi savo komunikate dėl naujo Migracijos ir prieglobsčio pakto Komisija pakartojo, kad migracijos vidaus ir išorės aspektai yra neatsiejamai susiję ir būtina vykdyti konkretiems poreikiams pritaikytus visapusiškus ir suderintus dialogus bei partnerystes migracijos klausimais su kilmės ir tranzito šalimis, siekiant abiem pusėms naudingų tikslų, tokių kaip pagrindinių migracijos veiksnių šalinimas, kova su neteisėtu migrantų gabenimu ir parama trečiosiose valstybėse gyvenantiems pabėgėliams bei gerai valdomai teisėtai migracijai; kadangi, kaip nurodyta Komisijos komunikate dėl naujo pakto, nepaprastai svarbu bendradarbiauti regionų ir pasaulio lygmenimis siekiant papildyti tokius dialogus ir partnerystę; kadangi, be to, jame pabrėžiama, kad vykdant visapusišką partnerystę su trečiosiomis valstybėmis migracija turėtų būti tokios partnerystės pagrindiniu klausimu ir susieta su kitomis politikos priemonėmis, pvz., susijusiomis su vystomuoju bendradarbiavimu, saugumu, vizomis, prekyba, žemės ūkiu, investicijomis ir užimtumu, energetika, aplinkosauga, klimato kaita ir švietimu;

kadangi 2020–2024 m. ES žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų plane ES ir jos valstybės narės įpareigojamos „raginti užtikrinti migrantų, pabėgėlių, šalies viduje perkeltų asmenų ir asmenų be pilietybės specialią apsaugą“; kadangi šiame veiksmų plane propaguojama skatinti „nediskriminacines galimybes naudotis socialinėmis paslaugomis, įskaitant kokybiškas ir įperkamas sveikatos priežiūros ir švietimo (taip pat internetu) paslaugas, ir stiprinti specialistų gebėjimus tenkinti konkrečius (…) migrantų [ir] pabėgėlių (…) poreikius“, taip pat „remti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį į migracijos valdymą ir stiprinti valstybių, pilietinės visuomenės ir JT partnerių gebėjimus jo laikytis“;

kadangi, JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (UNHCR) duomenimis, moterys sudaro maždaug 48 proc. visų pasaulio pabėgėlių ir didelę dalį pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų; kadangi Trečiajame ES lyčių lygybės veiksmų plane ES įpareigojama užtikrinti, kad „moterų ir mergaičių žmogaus teisės būtų visapusiškai užtikrinamos taikant lyčių klausimu atveikią migracijos politiką, programas ir teisės aktus ir kad būtų sustiprintas lyčių klausimu atveikus migracijos valdymas pasauliniu, regionų ir nacionaliniu lygmenimis“; kadangi konstruktyvia lyčių klausimu migracijos politika būtų užtikrinamos moterų, mergaičių ir LGTBIQ+ asmenų teisės ir apsauga nuo galimo smurto, priekabiavimo, išžaginimo ir prekybos žmonėmis;

kadangi 2015 m. ataskaitoje buvęs JT specialusis pranešėjas migrantų žmogaus teisių klausimais atkreipia dėmesį į ES požiūrio į migraciją trūkumus dėl jo skaidrumo ir aiškumo stokos, taip pat dėl silpno daugelio pagal šią sistemą pasiektų susitarimų statuso, nes, jo nuomone, jiems paprastai trūksta stebėsenos ir atskaitomybės priemonių; kadangi JT specialusis pranešėjas taip pat padaro išvadą, kad yra požymių, jog partnerystė judumo srityje lėmė papildomą naudą žmogaus teisių ir vystymosi srityje, nors dėl bendro dėmesio saugumui ir politikos suderinamumo trūkumo taikant šį požiūrį apskritai kyla pavojus, kad bet kokią naudą žmogaus teisių ir vystymosi projektų srityje gali užgožti labiau į saugumą orientuotų politikos priemonių antrinis poveikis;

kadangi JT žmogaus teisių ekspertai ir pilietinės visuomenės organizacijos įspėjo, kad COVID-19 pandemija daro neproporcingai didelį poveikį migrantams ir jų šeimoms visame pasaulyje; kadangi jie ragino valstybes apsaugoti migrantų ir jų šeimų, nepaisant jų migracijos statuso, teises; kadangi dėl pandemijos pailgėjo prieglobsčio prašymų nagrinėjimo trukmė;

R.	kadangi nepaprastai svarbu užtikrinti judėjimo laisvę ir teisę dirbti, siekiant sudaryti sąlygas migrantams tapti savarankiškais ir taip padėti jiems toliau integruotis; kadangi migracija regionų viduje – svarbus šių tarpvalstybinių ekonominių modelių elementas;

I. Migracijos politikos sistema ir jos išorės aspektas

pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės, bendradarbiaudamos migracijos srityje su trečiosiomis valstybėmis ir kitais ES nepriklausančiais subjektais, turi ne tik Sutartimi grindžiamą pareigą visuose išorės santykiuose laikytis pagarbos žmogaus orumui, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms bei tarptautinei teisei vertybių, bet ir turi laikytis įsipareigojimų žmogaus teisių srityje trečiųjų valstybių piliečių atžvilgiu;

pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti šiuos įsipareigojimus reikia ne tik atitinkamų standartų taikymo pripažinimo, bet ir tinkamo praktinio taikymo pasitelkiant išsamias ir konkrečias priemones, kuriomis praktiškai užtikrinama veiksminga apsauga ir apsaugos priemonės, taip pat visam migracijos politikos ciklui taikant žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, ypač daug dėmesio skiriant moterims migrantėms ir nelydimiems vaikams;

yra susirūpinęs dėl didėjančio nelydimų nepilnamečių, keliaujančių neteisėtos migracijos keliais, skaičiaus ir nepakankamos jų apsaugos; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad nevykdoma veiksminga stebėsena ir neteikiamos ES agentūrų ir valstybių narių ataskaitos dėl nelydymų nepilnamečių apsaugos; ragina ES užtikrinti, kad valstybės narės ir trečiosios valstybės teiktų ataskaitas dėl mechanizmų, taikomų siekiant apsaugoti vaikų teises laikantis JT vaiko teisių konvencijos;

primena, kad, laikantis ES sutarties 3 straipsnio 5 dalies ir 21 straipsnio bei Chartijos, ES ir valstybės narės, taikydamos ES teisę, vykdydamos savo išorės ir ekstrateritorinius veiksmus, sudarydamos susitarimus ir bendradarbiaudamos migracijos, sienų ir prieglobsčio srityse turi užtikrinti žmogaus teises, be kita ko, teisę į gyvybę, teisę į laisvę, teisę į prieglobstį, įskaitant individualų prieglobsčio prašymų vertinimą suteikiant tinkamas garantijas pagal tarptautinę teisę, teisę į žmogaus orumą ir saugumą, apsaugą nuo priverstinio dingimo, kankinimo ir netinkamo elgesio, vergijos ir priverstinio darbo draudimą, teisę į asmens duomenų apsaugą, apsaugą perkėlimo, išsiuntimo ar ekstradicijos atveju, religijos, tikėjimo, minties ir sąžinės laisvę ir pareigą pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus, taip pat priimti lyčiai atžvalgų požiūrį; be to, primena, kad jos turi užtikrinti nediskriminavimą bei procedūrines garantijas, pvz., teisę į veiksmingą teisinę gynybą, taip pat teisę į šeimos susijungimą, ir užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo jų tėvų ar teisėtų globėjų;

pažymi, kad Komisija dar turi įvertinti savo tolesnių migracijos politikos programų, visų pirma VPMJ ir naujo partnerystės modelio, įgyvendinimo poveikį trečiųjų valstybių piliečių žmogaus teisėms, taip pat ES bendradarbiavimo migracijos srityje su trečiosiomis valstybėmis poveikį žmogaus teisėms, įskaitant ES paramos, teikiamos šalių partnerių sienų kontrolės ir saugumo pajėgoms, poveikį; tvirtina, kad reikia sistemingai atlikti tokį išsamų, įtraukų ir viešą vertinimą siekiant užtikrinti, kad ES išorės migracijos politika visapusiškai atitiktų žmogaus teises;

labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad atskirais atvejais trūksta operatyvinių, ataskaitų teikimo, stebėsenos, vertinimo ir atskaitomybės mechanizmų, kad būtų galima aptikti galimus pažeidimus ir į juos reaguoti, taip pat trūksta veiksmingų teisių gynimo priemonių asmenims, kurių teisės, kaip įtariama, pažeidžiamos dėl neoficialių ES susitarimų ir finansinio bendradarbiavimo;

pakartoja, kad, siekiant tinkamo Sąjungos migracijos politikos veikimo, ES turi stiprinti išorės bendradarbiavimą su kilmės šalimis ir siekti užtikrinti tvarią ir veiksmingą grąžinamų asmenų readmisiją; ragina ES užtikrinti, kad readmisijos susitarimai ir susitarimai dėl bendradarbiavimo sienų valdymo srityje būtų sudaromi tik su tomis trečiosiomis valstybėmis, kurios aiškiai įsipareigoja gerbti žmogaus teises, įskaitant negrąžinimo principą, ir JT konvencijoje dėl pabėgėlių statuso įtvirtintas teises; ragina ES užtikrinti, kad dėl tokio bendradarbiavimo šios teisės nebūtų pažeidžiamos ir būtų suteikiamos veiklos priemonės veiksmingai atskaitomybei užtikrinti tokių pažeidimų atveju;

pažymi, kad daugumoje iš iki šiol sudarytų 18 oficialių ES readmisijos susitarimų numatoma nuostata dėl trečiųjų valstybių piliečių readmisijos į tranzito šalį; pabrėžia, kad grąžinimas į tranzito šalis kelia pavojų, jog gali būti pažeistos grąžinamų asmenų žmogaus teisės; pritaria rekomendacijai, pateiktai 2011 m. Komisijos readmisijos susitarimų vertinime, kad iš esmės ES visada turėtų pirmiausia bandyti vykdyti asmens readmisiją į jo kilmės šalį tiek, kiek tai leidžia aplinkybės;

ragina Komisiją užtikrinti, kad nepriklausomos ES įstaigos ir ekspertai, pvz., ES pagrindinių teisių agentūra, atliktų skaidrius rizikos vertinimus dėl bet kokio oficialaus, neoficialaus ar finansinio ES bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis poveikio migrantų ir pabėgėlių, įskaitant moteris, teisėms, vietos žmogaus teisių gynėjams ir pilietinei visuomenei, kurie siekia apsaugoti šias teises, ir, kuo didesniu mastu, dėl poveikio, kurį toks bendradarbiavimas darytų didesnei gyventojų grupei susijusioje šalyje, atsižvelgiant į galimybę naudotis teisėmis, indėlį į žmonių saugumą ir taiką bei tvarų vystymąsi; ragina Komisiją prieš pradedant bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis nustatyti ES agentūroms ir valstybėms narėms skirtas įgyvendinimo gaires; atsižvelgdamas į tai, ragina ypač būti budriems šalių, kurios susiduria su vykstančiais ar įšaldytais konfliktais ir kurioms kyla didesnė žmogaus teisių pažeidimų rizika, atžvilgiu; ragina Komisiją užtikrinti, kad bet koks ES bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis būtų visapusiškai formalizuotas, siekiant užtikrinti, kad būtų galima veiksmingai stebėti susitarimus su trečiosiomis valstybėmis;

10.

ragina Komisiją sukurti nepriklausomą, skaidrų ir veiksmingą stebėsenos mechanizmą, pagrįstą tarptautine teise, Chartija ir darnaus vystymosi tikslais, kuris apimtų periodines oficialių, neoficialių ir finansinių susitarimų su trečiosiomis valstybėmis, kurie galėtų turėti įtakos migrantų ir pabėgėlių teisėms ir žmogaus teisių gynėjų bei pilietinės visuomenės, ginančių šias teises trečiosiose šalyse, veiklai, pvz., migracijos partnerysčių, readmisijos susitarimų ir tarptautinio bendradarbiavimo migracijos valdymo ir valdysenos srityje, įgyvendinimo ataskaitas, be kita ko, tiesiogiai sprendžiant su migracija ir priverstiniu perkėlimu susijusias problemas; pabrėžia, kad toks stebėsenos mechanizmas turi būti dalyvaujamojo pobūdžio ir viešas; tvirtina, jog būtina užtikrinti priemones, kurias taikant pilietinė visuomenė ir kiti suinteresuotieji subjektai galėtų prisidėti prie šio mechanizmo veikimo; pabrėžia, kad tokia sistema turėtų būti prisidedama prie atskaitomybės už žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant neteisėtą grąžinimą, kuriuo pažeidžiamas negrąžinimo principas, užtikrinimo; ragina Komisiją nustatyti tolesnių veiksmų mechanizmą, kuriuo į atitinkamą susitarimą, tvarką ar veiksmus būtų tinkamai įtraukti vertinimo rezultatai ir ekspertų rekomendacijos; pabrėžia, kad reikia užtikrinti parlamentinį tikrinimą ir demokratinę priežiūrą;

11.

ragina ES apsvarstyti būdus, kuriais būtų užtikrinta asmenų, kuriuos paveikė priemonės, kuriomis įgyvendinamas ES ir trečiųjų valstybių bendradarbiavimas migracijos srityje, teisė kreiptis į teismą, be kita ko, sukuriant nepriklausomą ir prieinamą skundų teikimo mechanizmą; prašo numatyti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad žmogaus teisių pažeidimus galintys patirti asmenys galėtų naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis ir taip gauti žalos atlyginimą arba skriaudos atitaisymą;

12.

pažymi, kad ES išorės migracijos politikos įgyvendinimas ir finansavimas yra patikėtas skirtingiems Komisijos generaliniams direktoratams ir yra integruotas į ES migracijos ir prieglobsčio, taip pat vystymosi ir užsienio politikos sritis; susirūpinęs pažymi, kad dėl tokio vykdomųjų pareigų derinimo stokojama pakankamos ir nuoseklios Komisijos veiklos priežiūros, kuri sudarytų sąlygas Parlamentui vykdyti demokratinį ES išorės migracijos politikos tikrinimą; tvirtina, jog svarbu užtikrinti nuoseklumą, sąveiką ir papildomumą, kad būtų išvengta skirtingų priemonių dubliavimosi;

13.

atkreipia dėmesį į praktines pasekmes žmogaus teisėms, susijusias su neoficialių grąžinimo ir readmisijos susitarimų, kurie sudaromi nesant tinkamo demokratinio tikrinimo ir parlamentinės priežiūros ir kuriems netaikoma teisminė kontrolė, didėjančiu skaičiumi ir neteisminiu pobūdžiu; pažymi, kad prieglobsčio prašytojų teisės iš esmės priklauso nuo galimybės vertinti žmogaus teisių pažeidimus teisme; primygtinai ragina Komisiją parengti planą ir imtis visų priemonių, kurių reikia siekiant pradėti ar užbaigti derybas, ir atitinkamai pasirašyti readmisijos susitarimus, teikti pirmenybę oficialių readmisijos susitarimų sudarymui, taip užtikrinant visapusišką SESV 218 straipsnio 6 dalies laikymąsi, ir užtikrinti, kad sudarius oficialius ES readmisijos susitarimus neoficialūs susitarimai nebebūtų taikomi; mano, kad Parlamentas privalo tikrinti neoficialius susitarimus, į kuriuos įtraukti įsipareigojimai dėl klausimų, priklausančių jo kompetencijai, pvz., dėl readmisijos, ir kad Komisija turi būti pasirengusi imtis tolesnių veiksmų, be kita ko, sustabdymo, jei šie neoficialūs susitarimai būtų nesuderinami su Sutartimis; ragina Komisiją nustatyti bendrą veiksmingos visų esamų ir būsimų ES readmisijos susitarimų įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo sistemą ir į ją įtraukti specialias stebėsenos nuostatas;

II. Žmogaus teisių paisymas ir išorės migracijos politiką įgyvendinantys ES subjektai

14.

atkreipia dėmesį į išaugusį Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) vaidmenį praktiniu ir operatyviniu požiūriu bendradarbiaujant su trečiosiomis valstybėmis, be kita ko, grąžinimo ir readmisijos klausimais, kovojant su prekyba žmonėmis, rengiant mokymus, teikiant operatyvinę ir techninę pagalbą trečiųjų valstybių institucijoms sienų valdymo ir kontrolės tikslais, vykdant operacijas arba jungtines operacijas prie ES išorės sienų arba trečiųjų valstybių teritorijose ir dislokuojant ryšių palaikymo pareigūnus bei operatyvinius darbuotojus trečiosiose valstybėse; ragina reguliariai atlikti agentūros poreikių vertinimą, siekiant užtikrinti optimalų jos veikimą; ragina Komisiją nustatyti nepriklausomą, skaidrų ir veiksmingą visos Frontex vykdomos veiklos stebėsenos mechanizmą, kuris papildytų jau veikiantį vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmą;

15.

pabrėžia susitarimų dėl statuso svarbą siekiant ES išorės sienų saugumo ir užtikrinant Frontex ir trečiųjų valstybių sienų valdymo institucijų bendradarbiavimo teisinę sistemą; primena, kad ad hoc susitarimai dėl statuso, kuriuos turi patvirtinti Parlamentas, yra reikalingi siekiant dislokuoti Frontex sienų valdymo būrius trečiojoje valstybėje, kurioje šių būrių nariai vykdys vykdomuosius įgaliojimus; apgailestauja, kad į du iki šiol sudarytus susitarimus dėl statuso neįtrauktos konkrečios priemonės dėl žmogaus teisių įgyvendinimo vykdant sienų valdymą ir jais neužtikrinama, kad materialinė parama ir mokymai trečiosiose valstybėse nebūtų teikiami žmogaus teisių pažeidėjams; apgailestauja, kad taip pat šiais susitarimais aiškiai nereglamentuojama atskaitomybė už galimus žmogaus teisių pažeidimus, ir ragina tokias priemones įtraukti į bet kokius būsimus susitarimus dėl statuso;

16.

pabrėžia, kad pagal Reglamentą (ES) 2019/1896 (9) Frontex turi užtikrinti, kad Parlamentui būtų laiku teikiamos nuoseklios, skaidrios, išsamios ir tikslios ataskaitos dėl agentūros veiklos, susijusios su bendradarbiavimu su trečiosiomis valstybėmis ir visų pirma su technine ir operatyvine pagalba sienų valdymo ir grąžinimo į trečiąsias valstybes srityje, ryšių palaikymo pareigūnų siuntimu ir išsamia informacija apie tai, kaip paisoma pagrindinių teisių; ragina Frontex reguliariai informuoti Parlamento Žmogaus teisių pakomitetį, Užsienio reikalų komitetą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą apie bet kokią veiklą, susijusią su bendradarbiavimu su trečiųjų valstybių institucijomis, ir ypač apie žmogaus teisių įgyvendinimą vykdant tokią veiklą;

17.

pažymi, kad Reglamentu (ES) 2019/1240 (10) dėl Europos imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo sukūrimo turėtų būti dar labiau pagerinti ES pajėgumai koordinuoti veiksmus, bendradarbiauti ir keistis informacija tarp imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų, dislokuotų trečiosiose valstybėse, Komisijos ir ES agentūrų, kad būtų veiksmingiau reaguojama į Sąjungos migracijos srities prioritetus; pabrėžia, kad viena iš pagrindinių šio ES tinklo Valdančiosios tarybos užduočių – remti imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų pajėgumų stiprinimą, be kita ko rengiant gaires dėl žmogaus teisių įgyvendinimo vykdant jų veiklą; ragina Komisiją, pasitelkiant Valdančiąją tarybą, nedelsiant parengti tokias žmogaus teisėmis pagrįstas gaires;

18.

primena, kad kiti ES subjektai, įgyvendinantys išorės migracijos politiką, pvz., vykdant ES karinio laivyno misijas, taip pat turi laikytis taikomos tarptautinės teisės ir kad, remiantis tarptautinės teisės nuostatomis, informacijos perdavimas trečiųjų valstybių institucijoms, dėl kurio galiausiai migrantai ir pabėgėliai neteisėtai grąžinami į nesaugias šalis, gali būti laikomas pagalba vykdant žmogaus teisių pažeidimus; pabrėžia, kad pagal ES išorės migracijos politiką neturėtų būti remiami sulaikymai jūroje, kuriuos vykdant žmonės grąžinami į nesaugų uostą;

19.

rekomenduoja padidinti Pagrindinių teisių agentūros įgaliojimus, kompetenciją ir biudžetą, kad ji galėtų veiksmingai stebėti ES prieglobsčio ir migracijos politikos išorės aspektą, be kita ko, atitinkamoms valdžios institucijoms pateikdama įspėjimus apie trūkumus žmogaus teisių srityje; ragina Pagrindinių teisių agentūrą parengti atitinkamas priemones ir gaires;

20.

labai susirūpinęs pažymi, kad neįmanoma nustatyti daugumos Viduržemio jūrą bandžiusių perplaukti žuvusių asmenų tapatybės; mano, kad būtina nustatyti koordinuotą Europos požiūrį, siekiant užtikrinti greitus ir veiksmingus tapatybės nustatymo procesus, ir sukurti asmenų, kurie žuvo keliaudami į ES, taip pat jų turto ir asmeninių daiktų duomenų bazę, kad būtų galima teikti informaciją jų šeimos nariams ir giminaičiams ir palengvinti kūnų identifikavimą; prašo ES ir jos valstybių narių geriau koordinuoti ir tobulinti Europos veiksmus siekiant užtikrinti tinkamas ir veiksmingas paieškos ir gelbėjimo operacijas;

III. ES bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis ir finansinė parama joms migracijos srityje

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2016 m. vis dažniau naudojamasi didesniu vystomojo bendradarbiavimo ir migracijos valdymo, įskaitant grąžinimą ir readmisiją, sąlygiškumu; pažymi, kad ES vystomasis bendradarbiavimas ir pagalba turi būti suderinti su darnaus vystymosi tikslais, be kita ko, su lytimis susijusių veiksmų kontekste; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į EBPO Paramos vystymuisi komiteto oficialios paramos vystymuisi apibrėžtį ir EBPO paramos vystymuisi veiksmingumo principus; pabrėžia, kad, laikantis ES sutarties 21 straipsnio ir SESV 208 straipsnio, pagrindinis Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslas – sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą, kovojant su nelygybe ir atskirtimi, skatinant demokratinį valdymą ir žmogaus teises ir stiprinant darnų ir įtraukų vystymąsi; pabrėžia, kad tokie veiksmai kartu su stabilių institucijų kūrimu yra labai svarbūs šalinant pagrindines migracijos priežastis; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad vystomojo bendradarbiavimo politika, įskaitant paramą vystymuisi arba dvišales ar daugiašales partnerystes, neprieštarautų SESV 208 straipsnyje įtvirtintiems principams;

22.

ragina laikytis poreikiais grindžiamo požiūrio į humanitarinę pagalbą, kuriuo turėtų būti paisoma humanitarinių principų, tarptautinės žmogaus teisių teisės, tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės pabėgėlių teisės; vis dėlto pabrėžia, kad nuo bendradarbiavimo su ES migracijos srityje priklausomas humanitarinės pagalbos ir neatidėliotinos pagalbos teikimas nėra suderinamas su humanitarinės pagalbos principais;

23.

pažymi, kad vis dar neparengta išsami vieša ES finansavimo trečiosioms valstybėms siekiant palengvinti bendradarbiavimą migracijos klausimais apžvalga; ragina Komisiją užtikrinti visišką skaidrumą, be kita ko, parengiant aiškią visų į ES biudžetą įtrauktų priemonių, naudojamų bendradarbiavimui su trečiosiomis valstybėmis migracijos valdymo srityje finansuoti, apžvalgą, be kita ko, pateikiant informaciją apie finansavimo sumą, tikslą ir šaltinį, taip pat išsamią informaciją apie visas kitas galimas ES agentūrų, pvz., Frontex, teikiamas paramos priemones, siekiant užtikrinti, kad Parlamentas galėtų veiksmingai atlikti savo institucinę ES biudžeto vykdymo tikrinimo funkciją;

24.

atkreipia dėmesį į Europos finansinių priemonių tikslą remti trečiąsias valstybes kuriant reikiamą institucinę sistemą ir pajėgumus siekiant valdyti migraciją visais jos aspektais, kartu užtikrinant suderinimą su Europos ir tarptautiniais standartais; pabrėžia, kad svarbu skirti didelę būsimo ES finansavimo migracijos srityje dalį pilietinės visuomenės, nevyriausybinėms ir bendruomeninėms grupėms, taip pat vyriausybinėms, tarpvyriausybinėms, regioninėms ir vietos organizacijoms, veikiančioms trečiosiose valstybėse teikiant pagalbą, apsaugant bei stebint migrantų teises, remiant priverstinai perkeltus asmenis ir juos priimančias bendruomenes; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad didelė dalis ES finansavimo būtų skiriama žmogaus teisėms, tarptautinei apsaugai ir pabėgėlių ateities perspektyvoms gerinti; ragina teikiant ES finansinę paramą kurti tvarius sprendimus, kuriais būtų sprendžiamos vietos ir regioninio lygmens problemos, ypač susijusios su demokratiniais procesais ir teisine valstybe, socialine bei ekonomine plėtra, sveikatos priežiūra, švietimu, pagrindinėmis skurdo priežastimis, jaunimo užimtumu kilmės šalyse, socialine atskirtimi, lyčių lygybe, klimato kaita, konfliktais ir galimybe naudotis paslaugomis, ir propaguoti pabėgėlių teises bei didinti savarankiškumą;

25.

ragina Komisiją reguliariai ir viešai teikti Parlamentui, įskaitant Užsienio reikalų komiteto išorės finansinių priemonių darbo grupę, ataskaitas dėl su migracija susijusių bendradarbiavimo programų finansavimo trečiosiose valstybėse ir jų poveikio žmogaus teisėms, taip pat dėl šio finansavimo panaudojimo šalyse partnerėse būdų; apgailestauja dėl to, kad Parlamentas nedalyvauja tikrinant skubiosios pagalbos fondus, įskaitant ES patikos fondus; ragina Parlamentui skirti didesnį vaidmenį stebint ES finansinių įnašų naudojimo poveikį žmogaus teisėms atitinkamose trečiosiose valstybėse;

26.

mano, kad Parlamentas turi visapusiškai pasinaudoti savo įgyvendinimo, tikrinimo ir biudžeto kontrolės įgaliojimais, taip pat Europos Audito Rūmų audito procedūromis, taikomomis vystymosi fondams, patikos fondams, priemonėms ir kitoms finansavimo priemonėms, naudojamoms ES politikos tikslams, susijusiems su migracija, pasiekti, ir užtikrinti, kad ES finansavimo sprendimai bei susiję asignavimai atitiktų Sąjungos teisėtumo ir patikimo finansų valdymo principus, laikantis ES finansinio reglamento (11);

27.

pabrėžia, kad žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris taikomas visiems Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP) ramsčiams, įskaitant reagavimą į krizę pagal greitojo reagavimo ramstį; dar kartą pabrėžia, kad įgyvendinant KVTBP su migracija susijusios išlaidos preliminariai turėtų sudaryti 10 proc. ir su migracija susijusi veikla pagal KVTBP turėtų būti sutelkta į pagrindinių neteisėtos migracijos ir priverstinio perkėlimo priežasčių šalinimą ir paramą aktyvesniam dalyvavimui sudarant geresnes sąlygas saugiai, tvarkingai, teisėtai ir atsakingai migracijai, taip pat suplanuotos ir tinkamai valdomos migracijos politikos bei valdymo įgyvendinimą; pabrėžia, kad KVTBP – tai išorės priemonė ir turėtų būti aiškiai atskirtos ES vidaus ir išorės migracijos politika, priemonės ir lėšos; pabrėžia, kad galutinis susitarimas dėl su migracija susijusios veiklos pagal KVTBP turėtų būti horizontaliai suderintas su ES vidaus fondais, taip pat Pasirengimo narystei paramos priemone (PNPP), kad būtų išvengta dubliavimosi; pažymi, kad su migracija susijusiais veiksmais kilus krizei, taikant greitojo reagavimo veiksmų ramstį turėtų būti visų pirma tenkinami poreikiai, susiję su priverstiniu perkėlimu, įskaitant paramą priimančiosioms bendruomenėms, laikantis tarptautinės humanitarinės teisės ir principų; atsižvelgdamas į tai, tvirtina, jog reikia užtikrinti, kad 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa būtų papildyta tvirta žmogaus teisių sistema, skirta būsimoms bendradarbiavimo migracijos srityje programoms nustatyti, įgyvendinti ir stebėti, kad ES finansavimo paskirstymas būtų susietas su įsipareigojimais žmogaus teisių srityje;

IV. ES išorės politika žmogaus teisių srityje ir migracijos tikslai

28.

primena ES ir jos valstybių narių įsipareigojimą pagal Pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių dalytis atsakomybe už veiksmingą ir visapusišką pabėgėlių apsaugą ir mažinti spaudimą priimančiosioms šalims; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turėtų padidinti perkėlimo įsipareigojimus, užtikrindamos, kad perkėlimas nepriklausytų nuo tranzito šalies bendradarbiavimo readmisijos ar sienų kontrolės srityje, taip pat turėtų užtikrinti daugiau saugių bei teisėtų kelių ir užkirsti kelią priverstiniam pabėgėlių grąžinimui iš priimančiųjų šalių; ragina ES ir jos valstybes nares prisidėti prie struktūriškesnio ir didesnio finansavimo bendruomenėms ir šalims, priimančioms daugiausia pabėgėlių; pakartoja, kad svarbu visapusiškai įgyvendinti Pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos 23 tikslus; mano, kad Parlamentas privalo vykdyti tinkamą abiejų susitarimų įgyvendinimo ES kontrolę;

29.

ragina ES ir jos valstybes nares vykdyti migracijos politiką, kuri visapusiškai atspindėtų migrantų ir pabėgėlių žmogaus teises, įtvirtintas tarptautinėje, regioninėje ir nacionalinėje teisėje; ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis migrantų teisių – neatsiejamo ES žmogaus teisių politikos aspekto – klausimu; primygtinai reikalauja, kad žmogaus teisių ir migracijos ryšys būtų tinkamai įtrauktas į dvišalius ES dialogus žmogaus teisių klausimais su atitinkamomis šalimis; ragina ES delegacijas tose šalyse atidžiai stebėti migrantų teises, ypač tranzito šalyse, taip pat pabėgėlių bei šalies viduje perkeltų asmenų teises; pabrėžia, kad reikia nedelsiant sukurti ir stiprinti saugius ir teisėtus migracijos ir apsaugos maršrutus, kad būtų užtikrintos žmogaus teisės ir išvengta žūčių; primygtinai ragina ES aktyviai veikti šalyse, kuriose žmogaus teisių gynėjams ir pilietinės visuomenės bei bendruomeninėms organizacijoms, įskaitant apsaugančius migrantų ir prieglobsčio prašytojų, kuriems kyla pavojus, gyvybes, grasinama arba jie kriminalizuojami už savo teisėtą darbą;

30.

ragina ES vykdyti pasaulinę kampaniją siekiant remti visuotinį Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokolo ratifikavimą; primygtinai ragina valstybes nares rodyti pavyzdį ir laikytis JT konvencijos dėl darbuotojų migrantų teisių, kuri yra viena iš pagrindinių JT žmogaus teisių konvencijų;

31.

mano, kad daugiašaliuose forumuose ES turi imtis vadovaujančio vaidmens remiant politikos ir normatyvinius pokyčius, susijusius su migrantų teisėmis; atkreipia dėmesį į nepaprastai svarbų vaidmenį, kurį atlieka tarptautinės organizacijos, regioninės įstaigos ir NVO, pvz., Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (UNHCR), JT pagalbos ir darbų agentūra Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), taip pat JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) ir JT specialusis pranešėjas migrantų žmogaus teisių klausimais; ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti finansinę ir politinę paramą šioms organizacijoms ir subjektams;

32.

ragina ES įtraukti diasporą, nukentėjusias bendruomenes, pabėgėlių ir migrantų vadovaujamas organizacijas, visų pirma moterų vadovaujamas organizacijas, ir pilietinės visuomenės atstovus į trečiosiose valstybėse vykdomų projektų rengimą, įgyvendinimą ir vertinimą;

o o

33.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 189, 2014 6 27, p. 93.

(2) OL C 215, 2018 6 19, p. 111.

(3) OL C 294, 2016 8 12, p. 18.

(4) OL C 346, 2016 9 21, p. 47.

(5) OL C 58, 2018 2 15, p. 9.

(6) OL C 101, 2018 3 16, p. 47.

(7) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0323.

(8) 2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2002/90/EB, apibrėžianti padėjimą neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi (OL L 328, 2002 12 5, p. 17).

(9) 2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, p. 1).

(10) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1240 dėl Europos imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo sukūrimo (OL L 198, 2019 7 25, p. 88).

(11) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

2022 1 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/81

P9_TA(2021)0243

2019–2020 m. ataskaitos dėl Turkijos

2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2019–2020 m. Komisijos ataskaitų dėl Turkijos (2019/2176(INI))

(2022/C 15/08)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą dėl ES plėtros politikos (COM(2020)0660) ir prie jo pridedamą 2020 m. ataskaitą dėl Turkijos (SWD(2020)0355),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. derybų su Turkija programą ir į tai, kad, kaip ir visų šalių kandidačių atveju, Turkijos stojimas į ES priklauso nuo to, ar visiškai laikomasi Kopenhagos kriterijų, taip pat nuo poreikio normalizuoti santykius su visomis ES valstybėmis narėmis, įskaitant Kipro Respubliką,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 29 d. Komisijos komunikatą dėl ES plėtros politikos (COM(2019)0260) ir prie jo pridedamą 2019 m. ataskaitą dėl Turkijos (SWD(2019)0220),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalimis“ (COM(2020)0057),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 21 d. Europos bendrijos ir jos valstybių narių pareiškimą, paskelbtą po Turkijos deklaracijos, priimtos pasirašant 2005 m. liepos 29 d. Ankaros protokolą, kuriame įtraukta nuostata, kad visų valstybių narių pripažinimas yra būtinas derybų elementas, taip pat nustatyta, jog Turkija turi toliau stengtis normalizuoti savo santykius su visomis valstybėmis narėmis ir visapusiškai įgyvendinti Ankaros susitarimo papildomą protokolą visų valstybių narių atžvilgiu, be apribojimų ar diskriminacijos pašalinti visas laisvo prekių judėjimo kliūtis, įskaitant apribojimus transporto priemonėms,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvencijos 46 straipsnį, kuriame nurodoma, kad susitariančiosios šalys įsipareigoja vykdyti galutinius Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimus kiekvienoje byloje, su kuria jos susijusios kaip bylos šalys, ir dėl to į Turkijos įsipareigojimą įgyvendinti visus Europos teismų, įskaitant EŽTT, sprendimus,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 26 d. ir 2019 m. birželio 18 d. Tarybos išvadas dėl plėtros ir stabilizacijos bei asociacijos proceso, 2019 m. liepos 15 d. ir spalio 14 d. Tarybos išvadas dėl Turkijos vykdomos neteisėtos gręžimo veiklos rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, 2019 m. gruodžio 12 d., 2020 m. spalio 1–2 d. ir 15–16 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, 2020 m. gegužės 15 d. ES užsienio reikalų ministrų pareiškimą ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. jų vaizdo konferenciją dėl padėties rytinėje Viduržemio jūros dalyje, 2020 m. rugpjūčio 27–28 d. ES užsienio reikalų ministrų neoficialaus susitikimo Gymniche rezultatus ir visas ankstesnes atitinkamas Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 10 d. UNESCO pareiškimą dėl Stambule esančios Šventosios Išminties katedros,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 22 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą dėl dabartinės ES ir Turkijos politinių, ekonominių ir prekybos santykių padėties (JOIN(2021)0008),

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės 2020 m. vasario 19 d. pranešimą po jos vizito į Turkiją, vykusio 2019 m. liepos 1–5 d.,

—	atsižvelgdamas į susijusias JT Saugumo Tarybos (JT ST) rezoliucijas dėl Kipro, įskaitant rezoliuciją Nr. 550 (1984) ir rezoliuciją Nr. 789 (1992),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimą,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 30 d. Komisijos komunikatą „Ketvirtoji metinė ataskaita dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės“ (COM(2020)0162),

—	atsižvelgdamas į tai, kad pagal organizacijos „Žurnalistai be sienų“ paskelbtą 2020 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą Turkija tarp 180 šalių užima 154-ąją vietą, ir į Bertelsmano fondo Transformacijos indekso 2020 m. ataskaitą dėl Turkijos,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 15 d. rezoliuciją dėl armėnų genocido 100-ųjų metinių (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos Venecijos komisijos nuomones, ypač į 2017 m. kovo 10–11 d. nuomonę dėl Konstitucijos pakeitimų, kuriuos 2017 m. sausio 21 d. priėmė Didžioji Nacionalinė Asamblėja ir dėl kurių buvo balsuojama 2017 m. balandžio 16 d. vykusiame nacionaliniame referendume, dėl neseniai priimtuose įstatyminiuose dekretuose dėl nepaprastosios padėties numatytų priemonių, susijusių su žiniasklaidos laisve, ir dėl baudžiamųjų taikos teisėjų pareigų, kompetencijos ir veiklos, į 2017 m. spalio 6–7 d. nuomonę dėl 2016 m. rugsėjo 1 d. įstatyminio dekreto dėl nepaprastosios padėties Nr. 674 nuostatų dėl vietos demokratijos veiklos Turkijoje, 2016 m. gruodžio 9–10 d. nuomonę dėl įstatyminių dekretų dėl nepaprastosios padėties Nr. 667–676, priimtus po nepavykusio 2016 m. liepos 15 d. valstybės perversmo, ir 2016 m. spalio 14–15 d. nuomonę dėl Konstitucijos 83 straipsnio antros pastraipos nuostatų (parlamentinė neliečiamybė) taikymo sustabdymo,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Turkijos, ypač į 2019 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Komisijos ataskaitos dėl Turkijos (2), 2019 m. rugsėjo 19 d. rezoliuciją dėl padėties Turkijoje nuo pareigų nušalinus išrinktus merus (3), 2019 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl Turkijos karinės operacijos šiaurės rytų Sirijoje ir jos pasekmių (4) ir 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl pasirengimo specialiajam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, atsižvelgiant į pavojingai padidėjusią įtampą ir Turkijos vaidmenį rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje (5), taip pat į 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl didėjančios įtampos Varošoje po neteisėtų Turkijos veiksmų ir neatidėliotinos būtinybės atnaujinti derybas (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Peticijų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0153/2021),

kadangi Turkija nuo 1964 m. yra susieta su ES asociacijos susitarimu (7) ir kadangi 1995 m. buvo įsteigta muitų sąjunga; kadangi 1999 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba suteikė Turkijai šalies kandidatės statusą ir 2005 m. buvo pradėtos derybos dėl narystės; kadangi todėl nuo 1999 m. Turkija naudojasi plačiausių užmojų ir abipusiais reikalavimais pagrįstų santykių modeliu, kurį ES gali pasiūlyti šaliai, turinčiai kandidatės tapti ES nare statusą; kadangi Turkija yra šalis kandidatė ir svarbi ES partnerė ir tikimasi, kad ji gerbs Kopenhagos kriterijus ir jų laikysis bei vadovausis aukščiausiais demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinės valstybės standartais, įskaitant tarptautinių konvencijų, prie kurių ES yra prisijungusi, laikymąsi; kadangi tai reiškia, kad, siekiant paspartinti stojimo procesą, būtina tvirtai įsipareigoti vykdyti reformas, kurių reikalaujama pagal įvairius atidarytus skyrius, ir todėl reikia palaipsniui prisijungti prie ES acquis ir visais aspektais pradėti vadovautis ES vertybėmis, interesais, standartais ir politika; kadangi norint būti šalimi kandidate reikia nesirenkant siekti gerų kaimyninių santykių su ES ir jos valstybėmis narėmis ir juos palaikyti; kadangi Turkija, būdama šalis kandidatė ir vykdydama stojimo procesą, ėmėsi daugelio svarbių reformų, kurios tam tikrą laiką teikė vilties užtikrinti pažangą siekiant narystės ES; kadangi per visus šiuos metus ES labai rėmė stojimo procesą tiek politiniu, tiek finansiniu požiūriu;

kadangi teisinės valstybės principo ir tarptautinės teisės, ypač, be kitų dalykų, valdžių padalijimo principo laikymasis ir kova su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu, asociacijų laisvė ir teisė į taikų protestą, saviraiškos laisvė ir etninių bei kitų mažumų ir bendruomenių teisės yra esminė gerų ES ir Turkijos santykių sudedamoji dalis;

kadangi Komisijos ataskaitų dėl Turkijos nuo 2014 m., ypač 2019 m. ir 2020 m. ataskaitų, analizė rodo, kad Turkijos vyriausybė, deja, vis labiau ir sparčiai atsiribojo nuo ES vertybių bei jos norminės sistemos ir elgiasi priešingai, negu būtų tikimasi iš šalies kandidatės, ne tik blogindama šalies demokratinę padėtį, bet ir vykdydama agresyvius užsienio politikos veiksmus, įskaitant neteisėtus veiksmus prieš ES valstybes nares; pažymi, jog šiose ataskaitose teigiama, kad Turkija neįgyvendino ankstesnėse ataskaitose pateiktų rekomendacijų, o tai rodo Turkijos įsipareigojimų trūkumą ir kelia abejones dėl jos noro siekti narystės; kadangi ir kitos atitinkamos tarptautinės organizacijos, tokios kaip Europos Taryba, bei tarptautinės žmogaus teisių organizacijos reiškia susirūpinimą dėl bendros blogėjančios padėties Turkijoje ir kritiškai ją vertina; kadangi tai rodo ir didėjantis EŽTT bylų ir kritinių sprendimų skaičius; kadangi šis padėties blogėjimas pastebėtas trijose pagrindinėse srityse: prastėja situacija teisinės valstybės ir pagrindinių teisių, institucinės struktūros ir susijusių reformų srityje, taip pat užsienio politikoje, kuri tampa vis labiau konfliktine ir kurią vykdant linkstama į karinius veiksmus, o ne į dialogą ir diplomatiją; kadangi visose šiose trijose srityse akivaizdžiai nukrypstama nuo ES standartų, politikos ir interesų;

kadangi ankstesnėje metinėje ataskaitoje Parlamentas pabrėžė savo susirūpinimą dėl įvykių Turkijoje ir didelio padėties blogėjimo ir paprašė Turkijos susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais būtų pažeistas ES valstybių narių suverenitetas ir suverenios teisės, taip pat provokacijų, kurios pakenktų konstruktyvaus ir nuoširdaus dialogo perspektyvai, ir paragino Komisiją bei valstybes nares oficialiai sustabdyti stojimo derybas su Turkija pagal derybų programą; kadangi Parlamentas tebėra įsipareigojęs vykdyti demokratinį ir politinį dialogą su Turkija; kadangi tuo metu, kai Turkijos vyriausybė įsipareigojo vykdyti svarbias reformas, Parlamentas ne kartą ragino pradėti derybas dėl 23 skyriaus (Teisminės institucijos ir pagrindinės teisės) ir 24 skyriaus (Teisingumas, laisvė ir saugumas); kadangi Parlamentas iš esmės sumažino Turkijos pasirengimo narystei finansavimą, atsižvelgdamas į demokratinės padėties pablogėjimą ir negebėjimą laikytis teisinės valstybės principo; kadangi Komisija nurodė, kad, kalbant apie finansinius išteklius programoms Turkijoje, ES dabar siūlo tik minimalią paramą pilietinei visuomenei ir atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, pvz., žurnalistams ir žmogaus teisių gynėjams;

kadangi, nepaisant šios principinės Parlamento pozicijos ir visų dabartinių aplinkybių, Europos Vadovų Taryba savo 2020 m. spalio 1–2 d. išvadose pasiūlė Turkijai atnaujintą ir daug sričių apimančią pozityvią darbotvarkę su sąlyga, kad Turkija toliau dės konstruktyvias pastangas, kad būtų nutraukti neteisėti veiksmai Graikijos ir Kipro atžvilgiu, bus daromos abipusės nuolaidos, sumažės įtampa ir bus sustabdytas agresyvus elgesys toliau siekiant atkurti mūsų santykius; kadangi tose pačiose išvadose Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad atnaujintų vienašališkų provokacijų ar veiksmų, kuriais Turkija pažeidžia tarptautinę teisę, atveju ES naudosis visomis turimomis priemonėmis ir galimybėmis, be kita ko, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 29 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 215 straipsnio, kad apgintų savo ir valstybių narių interesus, ir prireikus priims sprendimus; kadangi Turkija neseniai sutiko atnaujinti tiriamąsias derybas su Graikija, siekdama išspręsti likusius klausimus, darančius poveikį Turkijos ir Graikijos santykiams ir susijusius su Graikijos suvereniomis teisėmis; kadangi tai teigiamas pokytis, kuris galėtų reikšti naujo Turkijos ir ES bei jos valstybių narių dialogo ir bendradarbiavimo laikotarpio pradžią; kadangi pozityvesni Turkijos veiksmai ir iniciatyvos, visų pirma realūs veiksmai, o ne vien deklaracijos, labai padėtų atnaujinti supratimą apie būsimus dvišalius santykius; kadangi šiomis aplinkybėmis svarbu skatinti pasitikėjimo stiprinimą ir platesnio masto svarstymus dėl Turkijos ir ES santykių ateities, taip pat sudaryti sąlygas diplomatijai įgyvendinti siekius ir lūkesčius, susijusius su ES ir Turkijos santykiais, kartu išlaikant didelį budrumą ir dialogą žmogaus teisių padėties Turkijoje klausimais;

Bendras stojimo proceso vertinimas

su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais, nors Turkija yra šalis kandidatė, jos vyriausybė nuolat ir vis labiau atsiribojo nuo ES vertybių ir standartų; pažymi, kad, be to, dėl vienašalių veiksmų rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, taip pat griežtų ir kartais provokuojančių pareiškimų, nukreiptų prieš ES ir jos valstybes nares, ES ir Turkijos santykiai pasiekė istoriškai žemą lygį, ir jie pablogėjo tokiu mastu, kad dėl to abi šalys turi iš esmės iš naujo įvertinti dabartinę šių santykių padėtį ir jų pagrindą, kad būtų atkurtas dialogas abipusio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo sąlygomis ir veiksmingai pašalintos pagrindinės dabartinių konfliktų priežastys;

pažymi, kad Turkijos politinės valios įgyvendinti reformas, kurių reikia vykdant stojimo procesą, trūkumas ir tai, kad ji neišsprendė rimtų ES susirūpinimą keliančių klausimų dėl teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių, padarė didelį neigiamą poveikį stojimo procesui ir jo perspektyvoms, todėl ES ir Turkijos santykiai palaipsniui tapo labiau paremti sandoriais ir priklausomi nuo aplinkybių, kurios atspindi tik iš pradžių numatytą tolygaus ir laipsniško suderinimo su iš anksto nustatytais kriterijais formatą; pažymi, kad dėl to vykstant stojimo deryboms buvo atidaryta tik 16 skyrių iš 35 skyrių ir preliminariai uždarytas tik vienas skyrius; todėl pabrėžia, kad dabartinėmis aplinkybėmis Turkijos stojimo derybos iš esmės, deja, sustojo;

yra labai susirūpinęs, kad bėgant metams nepakankama Turkijos pažanga konvergencijos srityje pavirto visišku veiksmų nutraukimu, kuriam būdingas ryškus nuosmukis trijose pagrindinėse srityse: i) padėties pablogėjimo teisinės valstybės ir pagrindinių teisių srityje, ii) regresyvių institucinių reformų priėmimo ir iii) konfrontacinės ir priešiškos užsienio politikos vykdymo, be kita ko, ES ir jos valstybių narių, ypač Graikijos ir Kipro, atžvilgiu; taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad šis regresas vis dažniau stebimas kartu su aukšto rango vyriausybės pareigūnų, įskaitant prezidentą, naudojamu aiškiu ir kartais agresyviu prieš ES nukreiptu naratyvu, kurį šalyje sustiprina vyriausybę palaikančios žiniasklaidos priemonės; atsižvelgdamas į tai, ragina Turkiją iš naujo įvertinti ir įtikinamai parodyti, ar jos įsipareigojimas siekti glaudesnių santykių ir suderinimo su Europos Sąjunga ir narystės ES yra nuoširdus, nes tai yra būtina viso stojimo proceso gyvybingumo sudedamoji dalis;

pabrėžia, kad jokia ES siūloma paskata negali pakeisti labai reikalingos Turkijos politinės valios užtikrinti pagarbą demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms ir galiausiai tapti ES nare; primena, kad stojimo procesas yra nuopelnais grindžiamas procesas, priklausantis nuo objektyvios pažangos ir realaus įsipareigojimo laikytis Kopenhagos kriterijų, gerų kaimyninių santykių su ES valstybėmis narėmis ir ES vertybių; pripažįsta nuolatinę atvirumo ir geros valios strategiją, kurią priėmė ES ir kuri neseniai įgyvendinta atnaujintoje pozityvioje darbotvarkėje, kurią 2020 m. spalio mėn. pristatė Europos Vadovų Taryba; be to, pripažįsta ES dedamas diplomatines pastangas, kuriomis siekiama atkurti tikro ir veiksmingo dialogo su Turkija pajėgumus;

pripažįsta, kad rezultatų nebuvimas vis labiau stagnuojančiame stojimo procese prisidėjo prie abiejų šalių jaučiamo nuovargio ir laipsniško Turkijos valdžios institucijų atsiribojimo bei didėjančio Komisijos pažangos stebėsenos procedūros rezultatų ir Parlamento rezoliucijų nepaisymo; todėl primena, kad tuo metu, kai Turkijos vyriausybė įsipareigojo vykdyti svarbias reformas (nors niekada jų neįvykdė) ir galėjo naudoti aiškius kriterijus, Taryba nuolat blokavo derybų dėl 23 skyriaus (Teisminės institucijos ir pagrindinės teisės) ir 24 skyriaus (Teisingumas, laisvė ir saugumas) atidarymą; vis dėlto pabrėžia, kad Tarybos blokavimas negali būti pastaraisiais metais stebimo padėties blogėjimo priežastis; mano, kad stojimo procesas tapo savaime suprantamu tikslu;

apgailestauja, kad nuo paskutinio Parlamento pranešimo padėtis toli gražu nepagerėjo, bet dar labiau pablogėjo, atsižvelgiant į vidaus, institucinę ir užsienio politiką; todėl primygtinai ragina, jei dabartinė neigiama tendencija skubiai ir nuosekliai nepasikeis, kad Komisija, atsižvelgdama į 2005 m. spalio mėn. derybų programą, rekomenduotų oficialiai sustabdyti stojimo derybas su Turkija, kad abi šalys galėtų realistiškai bei vykdydamos struktūrizuotą ir išsamų aukšto lygio dialogą peržiūrėti dabartinės sistemos tinkamumą ir jos pajėgumą veikti arba prireikus išnagrinėti galimus naujus būsimų santykių modelius; pripažįsta, kad bet kuriuo atveju derybos turėtų būti vedamos sąžiningai ir jos neturėtų būti sužlugdytos ar sustabdytos vien dėl kultūrinių ar religinių motyvų;

apgailestauja, kad šiuo metu trūksta ES ir Turkijos tarpusavio supratimo, tačiau dar kartą patvirtina savo tvirtą įsitikinimą, kad Turkija yra strateginės svarbos politiniu, ekonominiu ir užsienio politikos požiūriu šalis partnerė, kuri yra labai svarbi siekiant užtikrinti stabilumą platesniame regione, ir sąjungininkė, su kuria ES nori palaikyti kuo geresnius santykius, be kita ko, NATO viduje, ir siekdama sukurti stabilią ir saugią aplinką rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, grindžiamą geru dialogu, įsipareigojimu, pagarba ir tarpusavio pasitikėjimu; dar kartą patvirtina, kad yra suinteresuotas strateginiu derinimu ir konstruktyviu bendradarbiavimu, paremtu bendromis vertybėmis ir interesais tokiose srityse kaip užsienio politika ir saugumas, ekonomika, prekyba, migracija, klimato kaita ir skaitmeninimas; yra nusivylęs, kad visas šias teigiamų santykių perspektyvas žlugdo dabartinė Turkijos vadovybės politika, įskaitant destabilizuojantį Turkijos elgesį regione ir jos vienašalius veiksmus, kuriais pažeidžiama tarptautinė teisė;

reiškia norą stiprinti ir gilinti Turkijos ir ES valstybių narių visuomenių tarpusavio pažinimą bei supratimą, skatinant kultūros augimą, socialinius ir kultūrinius mainus bei kovojant su visomis socialinių, religinių, etninių ar kultūrinių stereotipų apraiškomis ir netolerancija; griežtai pakartoja, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės visų pirma yra Turkijos ir Turkijos žmonių, su kuriais ES palaiko glaudžius komercinius, kultūrinius ir istorinius ryšius, bičiulės ir partnerės; pareiškia, kad yra visapusiškai įsipareigojęs toliau remti Turkijos nepriklausomą pilietinę visuomenę bet kokiomis aplinkybėmis ir bet kokiu santykių pagrindu ir ateityje; vis dėlto mano, kad stojimo procesas vis dar būtų galingiausia priemonė daryti normatyvinį spaudimą Turkijos vyriausybei ir vykdyti konstruktyvų dialogą su ja, taip pat geriausias pagrindas Turkijos visuomenės demokratiniams ir proeuropietiškiems siekiams palaikyti bei skatinti konvergenciją su ES ir jos valstybėmis narėmis politikos ir standartų srityje, įskaitant pagrindines teises ir demokratines vertybes; pabrėžia, kad vien tik sandoriais pagrįsti santykiai vargu ar prisidės prie Turkijos pažangos siekiant demokratiškesnio modelio, ir kad pastarajam įgyvendinti reikės politinės valios aukščiausiu politiniu lygmeniu;

atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu kartu su dialogo instituciniu lygmeniu pajėgumais užtikrinti glaudžius veikiančius ryšius su Turkijos visuomene; todėl primygtinai ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) pirmenybę teikti aktyviai Turkijos pilietinei visuomenei ir jos pastangoms remti demokratiją, taip pat toliau remti Turkijos pilietinės visuomenės organizacijas pasitelkiant atitinkamas finansines priemones, įskaitant Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP), nes šios organizacijos galėtų prisidėti prie politinės valios, būtinos tvirtam ES integracijos proceso pagrindui sukurti, stiprinimo; atsižvelgdamas į tai, pakartoja savo reikalavimą, kad PNPP finansavimą politinėms reformoms Turkijoje valdytų ES ir toliau daugiausia dėmesio būtų skiriama dialogo skatinimui ir paramos pilietinei visuomenei, nevalstybiniams subjektams ir žmonių tarpusavio ryšiams teikimui, kol šalis nedaro jokios pažangos demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių srityse; skatina sukurti naują ir neatidėliotiną konstruktyvaus dialogo su Turkijos pilietine visuomene mechanizmą siekiant sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą ir palaikyti demokratinius bei proeuropietiškus Turkijos visuomenės siekius, kuriuo būtų remiami mainai, visų pirma demokratizacijos, žmogaus teisių, teisinės valstybės, gero valdymo, darnaus vystymosi ir žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srityse, tuo pačiu metu tikintis pakankamo ES finansavimo, kad būtų užtikrinti veiksmingi rezultatai; prašo Komisijos ir EIVT toliau remti Turkijos jaunimą taikant atitinkamas finansines priemones ir išplečiant dalyvavimą programoje „Erasmus+“ ir teikiant Jeano Monnet stipendijas, siekiant, be kita ko, remti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje ir bendrą kovą su klimato kaita, aplinkos apsaugą ir moterų įgalėjimą visuomenėje ir versle;

Teisinė valstybė ir pagrindinės teisės

10.

yra labai susirūpinęs dėl rimto situacijos pablogėjimo pagrindinių laisvių srityje, nes tai rodo prastą žmogaus teisių padėtį Turkijoje, ir dėl toliau prastėjančios demokratijos bei teisinės valstybės padėties, kai nesilaikoma Kopenhagos kriterijų;

11.

mano, kad ši itin svarbi pagrindinių teisių ir laisvių sritis, kuri yra stojimo proceso pagrindas, negali būti atskirta ir izoliuota nuo bendrų santykių ir kad ji tebėra pagrindinė kliūtis, trukdanti daryti pažangą įgyvendinant bet kokią pozityvią darbotvarkę, kurią būtų galima pasiūlyti Turkijai, ir ji taip pat turėtų priklausyti nuo visapusiško tarptautinės teisės ir pagrindinio gerų kaimyninių santykių ir regioninio bendradarbiavimo principo laikymosi;

12.

pabrėžia, kad padėtis pagrindinių laisvių srityje Turkijoje pradėjo blogėti jau prieš paskelbiant nepaprastąją padėtį po mėginimo įvykdyti perversmą 2016 m., ir dar kartą pakartoja, kad griežtai tai smerkia; mano, kad išskirtinėmis aplinkybėmis, pvz., mėginant įvykdyti perversmą, ypatingos priemonės gali būti pateisinamos, tačiau jos turi būti proporcingos ir ribotos laiko ir taikymo srities atžvilgiu; su dideliu susirūpinimu pažymi, kad nepaisant to, jog 2018 m. liepos mėn. ši nepaprastoji padėtis oficialiai buvo atšaukta, į teisės aktus įtraukta daugybė nepaprastosios padėties taisyklių teisinių nuostatų ir ribojančių elementų ir kad dėl to nepaprastosios padėties poveikis demokratijai ir pagrindinėms teisėms tebėra labai jaučiamas, nepaisant to, kad egzistencinė grėsmė, laimei, išnyko jau seniai;

13.

labai apgailestauja dėl to, kad ši represinė valdymo forma dabar tampa apgalvota, nepaliaujama ir sisteminga valstybės politika, kuri taikoma bet kokiai ypatingos svarbos veiklai, pvz., taikiam politinių aktyvistų judėjimui kurdų ir alevitų žmonėms rūpimais klausimais, taikiems protestams ir demonstracijoms, kurias rengia buvę viešojo sektoriaus darbuotojai, moterų ir LGBTI teisių aktyvistai bei nuo nepaprastosios padėties nukentėję asmenys, ar net įvykiams, kurie vyko prieš bandymą įvykdyti perversmą, pvz., Gezi parko protestams;

14.

apgailestauja dėl to, kad dabartinės pernelyg plačios kovos su terorizmu nuostatos ir piktnaudžiavimas kovos su terorizmu priemonėmis tapo šios žmogaus teisių ir bet kokios kritiškos nuomonės šalyje malšinimu grindžiamos valstybinės politikos pagrindu, veikiant išvien teisminėms institucijoms, kurios negali ar nenori sustabdyti piktnaudžiavimo konstitucine tvarka; apgailestauja dėl to, kad ši plati terorizmo samprata prieštarauja pagrindiniam asmeninės atsakomybės principui, pasitelkiant kolektyvinius bendro pobūdžio kaltinimus; su dideliu susirūpinimu pažymi, kad tebėra masiškai kalinami žmonės, įskaitant žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir politinius oponentus, nuteisti ar laikomi kardomajame kalinime dėl negausiais įrodymais pagrįstų su terorizmu susijusių kaltinimų, ypač už tariamą narystę teroristinėje organizacijoje; yra labai susirūpinęs dėl to, kad, kaip nurodyta priimant visuotinį periodinį vertinimą, Turkijos valdžios institucijos daugiau neketina persvarstyti Kovos su terorizmu įstatymo; todėl primygtinai ragina Turkiją suderinti savo kovos su terorizmu teisės aktus su tarptautiniais standartais, siekiant užtikrinti veiksmingą pagrindinių teisių ir laisvių apsaugą bei proporcingumą ir lygybę prieš įstatymą; pripažįsta, kad Turkija turi pagrįstų nuogąstavimų dėl saugumo ir teisę kovoti su terorizmu; vis dėlto pabrėžia, kad tai turi būti daroma visapusiškai gerbiant teisinės valstybės principą, žmogaus teises ir pagrindines laisves; pakartoja, kad griežtai ir nedviprasmiškai smerkia tai, jog Kurdistano darbininkų partija (PKK), kuri nuo 2002 m. įtraukta į ES teroristinių organizacijų sąrašą, vykdo žiaurius teroristinius išpuolius; reiškia nuoširdžią užuojautą Turkijos visuomenei ir ypač 13-os Turkijos piliečių, 2021 m. vasario mėn. nužudytų per teroro išpuolį Garoje (Irakas), šeimoms;

15.

labai apgailestauja dėl to, kad Turkijos kovos su terorizmu nuostatose ir priemonėse išliko daug nepaprastosios padėties metu taikytų apribojimų, ir jie toliau daro neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, be kita ko, ribojant tinkamo proceso garantijas, pratęsiant kardomojo kalinimo trukmę ir toliau sudarant sąlygas atleisti valstybės pareigūnus dėl tariamų ryšių su teroristinėmis organizacijomis;

16.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad rasistinis dešiniųjų pažiūrų ekstremistų judėjimas „Ülkücü“ (žinomas kaip „Pilkieji vilkai“), kuris yra glaudžiai susijęs su valdančiosios koalicijos partija MHP (Nacionalistinio judėjimo partija), plinta ne tik pačioje Turkijoje, bet ir ES valstybėse narėse; ragina ES ir jos valstybes nares išnagrinėti galimybę įtraukti „Pilkuosius vilkus“ į ES teroristų sąrašą, uždrausti šio judėjimo asociacijas ir organizacijas ES šalyse, atidžiai stebėti jo veiklą ir kovoti su jo daroma įtaka, nes tai kelia ypač didelę grėsmę kurdų, armėnų ar graikų kilmės asmenims ir visiems asmenims, kuriuos jis laiko priešininkais;

17.

mano, kad teisinės valstybės silpnėjimas ir sisteminis teisminių institucijų nepriklausomumo trūkumas tebėra du aktualiausi ir didžiausią nerimą keliantys klausimai; smerkia vis griežtesnį vykdomosios valdžios vykdomą stebėjimą ir politinį spaudimą, darantį poveikį teisėjų, prokurorų, advokatų ir advokatų asociacijų darbui; yra labai susirūpinęs dėl didėjančių struktūrinių problemų, susijusių su teisminių institucijų nepriklausomybės nebuvimu, kuris naudingas vykdomajai valdžiai; atkreipia dėmesį į tai, kad teisminių institucijų nepriklausomybės nebuvimas kartu su atgrasomuoju vyriausybės pastaraisiais metais įvykdytų masinių atleidimų poveikiu kelia rimtą grėsmę teisinei valstybei ir kenkia visų teisminių institucijų pajėgumui užtikrinti veiksmingą teisinę gynybą žmogaus teisių pažeidimų atvejais tiek atsižvelgiant į priemones, kurių imtasi nepaprastosios padėties atveju, tiek apskritai; su susirūpinimu pažymi, kad šiuo požiūriu teismų reformos strategijos ir trijų su ja susijusių teisės aktų rinkinių nepakaks, kad būtų pasiekti nustatyti tikslai, ypač tuo atveju, jeigu jie nepadės iš esmės pakeisti prokurorų elgsenos ir jeigu teismų nutarimai ir toliau prieštaraus tarptautiniams standartams; pabrėžia, kad reikia skubiai iš esmės reformuoti teisėkūros ir teismines institucijas, siekiant pagerinti prieigą prie teisingumo sistemos, padidinti jos veiksmingumą ir suteikti geresnę teisės į bylos nagrinėjimą per pagrįstą laikotarpį apsaugą;

18.

smerkia maždaug 30 proc. Turkijos teisėjų ir prokurorų atleidimą iš pareigų ir didelio masto perkėlimus bei priverstinius nušalinimus, nes tai lemia nerimą keliantį bauginimo mastą, savicenzūrą ir apskritai teismo sprendimų kokybės mažėjimą; primena, kad bet koks atleidimas iš pareigų ir paskyrimas į pareigas teisminėse institucijose turėtų būti ypač kruopščiai tikrinamas, kad vykdomajai valdžiai turėtų būti draudžiama kištis ar mėginti daryti įtaką teisminėms institucijoms ir kad skiriant teisėjus turėtų būti laikomasi nepriklausomumo ir nešališkumo principų; labai apgailestauja dėl to, kad 2020 m. spalio mėn. patvirtinant visuotinio periodinio vertinimo rezultatus Turkija atsisakė priimti rekomendacijas dėl konstitucijos pakeitimo, kad Teisėjų ir prokurorų taryba (turk. Hâkimler ve Savcılar Kurulu, HSK) taptų nepriklausoma nuo vykdomosios valdžios; ragina pašalinti šios Tarybos struktūros ir narių atrankos procedūros trūkumus, siekiant užtikrinti jos nepriklausomumą ir nutraukti savavališkus sprendimus;

19.

yra labai susirūpinęs dėl advokatų padėties Turkijoje, nes pastaruosius kelerius metus šimtai jų buvo (ir toliau yra) persekiojami, areštuojami, traukiami baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisti dėl savo profesinės veiklos ir dėl to, kad atstovavo savo klientams; pritaria susirūpinimui, išreikštam 2020 m. spalio mėn. priimtoje Venecijos komisijos nuomonėje dėl 2020 m. liepos mėn. atliktų 1969 m. Advokatūros įstatymo pakeitimų, visų pirma susijusių su daugelio advokatų asociacijų steigimu tame pačiame mieste; pabrėžia, kad tai skatins tolesnį teisininkų profesijos politizavimą, kuris yra nesuderinamas su teisininkų profesijos nešališkumo reikalavimu ir kelia grėsmę advokatų nepriklausomumui; mano, kad ši teisinė reforma gali būti dar vienas smūgis teisminių institucijų veikimui ir mėginimas panaikinti esamų advokatų asociacijų galias bei užgniaužti likusių kritikų balsus; primygtinai ragina Turkijos valdžios institucijas gerbti advokatų nepriklausomumą ir sudaryti jiems sąlygas laisvai atlikti savo darbą pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus; ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus advokatus, kurie sulaikomi tik dėl to, kad verčiasi teisininko profesija;

20.

apgailestauja dėl advokatės Ebru Timtik mirties po 238 dienų bado streiko reikalaujant teisingo bylos nagrinėjimo po to, kai ji buvo nuteista už tariamą narystę teroristinėje organizacijoje, o jos apeliacinis skundas buvo nagrinėjamas Kasaciniame teisme; primena, kad po to, kai mirė du grupės „Grup Yorum“ muzikantai Helin Bölek ir Ibrahim Gökçek bei Mustafa Koçak, ji yra ketvirta kalinė, 2020 m. mirusi dėl bado streiko reikalaujant teisingo bylos nagrinėjimo; tikisi, kad vykstančiame teismo procese prieš tris policijos pareigūnus, kaltinamus kurdų žmogaus teisių advokato Tahiro Elçi nužudymu, bus galiausiai atskleistos visos jo mirties aplinkybės ir įvykdytas teisingumas šioje byloje;

21.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad Turkijos teisminės institucijos ir Turkijos vyriausybė nepaiso EŽTT sprendimų ir kad žemesnės instancijos teismai vis dažniau nesilaiko Konstitucinio Teismo sprendimų; pripažįsta, kad buvo atvejų, kai EŽTT priėmus sprendimą Turkijos teisminės institucijos dar kartą nagrinėjo kalinių bylas; tačiau apgailestaudamas pažymi, kad šie pakartotinio bylos nagrinėjimo atvejai dažnai neatitinka tarptautiniu mastu pripažintų teisingo bylos nagrinėjimo standartų, kaip antai İlhano Sami Çomako atveju; ragina Turkiją užtikrinti visišką Europos žmogaus teisių konvencijos laikymąsi ir atitinkamų EŽTT sprendimų bei nutarčių vykdymą bei bendradarbiauti su Europos Taryba siekiant stiprinti teisinę valstybę, demokratiją ir pagrindines teises; tikisi, kad EŽTT galės teikti pirmenybę sprendimų priėmimui įvairiose jo nagrinėjamose Turkijos bylose ir jį paspartinti, įskaitant žurnalistės Hanım Büşra Erdal bylą; palankiai vertina neseniai priimtą EŽTT sprendimą garsaus rašytojo Ahmeto Altano byloje, kuri buvo nagrinėjama nuo 2017 m. ir kurioje buvo nuspręsta, kad, be kita ko, buvo pažeistos jo teisės į laisvę ir saugumą bei saviraiškos laisvė; palankiai vertina jo vėlesnį paleidimą iš kalėjimo po to, kai Turkijos kasacinis teismas panaikino dėl jo priimtą sprendimą, ir dar kartą ragina atitinkamas Turkijos valdžios institucijas skubiai taikyti visus kitus EŽTT sprendimus; pažymi, kad Turkijos teisminės institucijos nepaiso ir sprendimų, kuriuos priima JT mechanizmai, pavyzdžiui, JT Žmogaus teisių komitetas ir JT darbo grupė savavališko sulaikymo klausimais;

22.

reiškia nepasitenkinimą Turkijoje sulaikyto ir nuteisto Prancūzijos piliečio Fabieno Azoulay, daugiau kaip ketverius metus kalinamo kalėjime, pastaruoju metu – Giresun kalėjime, kur patiria fizinį smurtą ir nuolatinį žiaurų elgesį, kalinimo sąlygomis ir mėginimais priversti jį priimti islamą; griežtai smerkia homofobinius ir antisemitinius motyvus, kuriais remiantis su juo nuolat žiauriai elgiamasi; ragina Turkijos valdžios institucijas nedelsiant imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrinta jo apsauga ir perkėlimas į gimtąją šalį;

23.

apgailestauja, kad nėra veiksmingos teisinės gynybos, kuria būtų naudojamasi kai vyksta didelio masto atleidimai, darantys poveikį daugeliui asmenų, iš kurių yra daugiau nei 152 000 valstybės tarnautojų, įskaitant mokytojus, gydytojus, akademinės bendruomenės narius, teisininkus, teisėjus ir prokurorus, kurie buvo atleisti ir jiems buvo visam laikui uždrausta dirbti viešajame sektoriuje ar netgi apskritai užsiimti savo profesija; pabrėžia, kad daugelis šių atleidimų ir toliau daro pražūtingą poveikį šiems žmonėms ir jų šeimoms, įskaitant ilgalaikę socialinę ir profesinę stigmą; labai abejoja dėl Nepaprastosios padėties priemonių tyrimo komisijos (CoSEM), kaip vidaus teisių gynimo priemonės, veiklos efektyvumo, nes jai trūksta nepriklausomumo, nešališkumo ir veiksmingumo; pažymi, kad savavališkas pasų galiojimo panaikinimas, nepaisant tam tikro laipsniško pagerėjimo, tebėra didelis nepagrįstas susijusių asmenų judėjimo laisvės suvaržymas; ragina Turkijos valdžios institucijas gerbti atleistų asmenų teises į gynybą ir užtikrinti tarptautinius standartus atitinkančią vertinimo procedūrą;

24.

yra sukrėstas aukšto rango vykdomųjų institucijų ir valdančiosios koalicijos atstovų pareiškimų dėl galimo mirties bausmės, kurią Turkija panaikino 2004 m., grąžinimo; įspėja, kad toks apgailėtinas žingsnis ne tik prieštarautų esamiems Turkijos tarptautiniams įsipareigojimams, bet ir būtų nesuderinamas su stojimo į ES procesu;

25.

pabrėžia žiniasklaidos laisvės ir nepriklausomumo svarbą, nes tai yra viena iš pagrindinių ES vertybių ir bet kurios demokratinės šalies pagrindas; reiškia didelį susirūpinimą dėl neproporcingų ir savavališkų priemonių, kuriomis ribojama saviraiškos laisvė, žiniasklaidos laisvė ir galimybės gauti informaciją Turkijoje, dažnai piktnaudžiaujant kovos su terorizmu teisės aktais siekiant nutildyti kritikus, kai tuo pačiu metu slegia pliuralizmo žiniasklaidos priemonėse trūkumas; primygtinai ragina Turkiją prioritetine tvarka užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir žodžio laisvę socialinės žiniasklaidos platformose, be kita ko, reformuojant Baudžiamojo kodekso 299 straipsnį (dėl prezidento įžeidimo), kuriuo nuolat piktnaudžiaujama persekiojant rašytojus, reporterius, straipsnių autorius ir redaktorius, taip pat nedelsiant paleisti ir išteisinti visus žurnalistus, rašytojus, žiniasklaidos darbuotojus ir socialinių tinklų naudotojus, neteisėtai sulaikytus už tai, kad jie vykdo savo profesinę veiklą ir naudojosi pilietinėmis teisėmis; pažymi, kad net jei praėjusiais metais kalinčių žurnalistų skaičius sumažėjo nuo 160 iki daugiau nei 70, šis skaičius išlieka labai didelis ir tebekelia rimtą susirūpinimą, ir kad asmenys per dažnai kalinami dėl nereikšmingų priežasčių; ragina Turkijos valdžios institucijas parodyti, kad jos visiškai netoleruoja jokių fizinio ir žodinio piktnaudžiavimo ar grasinimų žurnalistams atvejų, ir leisti žiniasklaidos priemonėms, kurios buvo savavališkai uždarytos, vėl pradėti veiklą; yra labai susirūpinęs dėl 2020 m. spalio 20 d. Stambulo provincijos teismo sprendimo panaikinti ankstesnį išteisinamąjį nuosprendį ir dar kartą nagrinėti organizacijos „Žurnalistai be sienų“ Turkijos atstovo Erolo Önderoğlu, žmogaus teisių gynėjos Şebnem Korur Fincancı ir rašytojo bei žurnalisto Ahmeto Nesino, kurie kaltinami keliais nusikaltimais, įskaitant teroristinės propagandos skleidimą, nes dalyvavo solidarumo su laikraščiu kampanijoje, bylą ir dėl to, kad jiems gresia 14,5 metų laisvės atėmimo bausmė;

26.

yra labai susirūpinęs dėl neigiamo poveikio, kurį 2020 m. liepos mėn. Įstatymas dėl informacijos skelbimo internete ir kovos su nusikaltimais, padarytais skelbiant tokią informaciją, turės saviraiškos laisvei, nes juo įtvirtinami nauji drakoniški įpareigojimai socialinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, suteikiami vyriausybei platūs įgaliojimai cenzūruoti turinį internete ir nustatomi kiti pagrindai persekioti socialinių tinklų naudotojus; atkreipia dėmesį į panaikintą draudimą Vikipedijai, tačiau pabrėžia, kad tebėra užblokuota daugiau nei 400 000 svetainių ir vis dar galioja keli socialinių tinklų naudojimo apribojimai;

27.

yra labai susirūpinęs dėl viešųjų subjektų, tokių kaip Aukščiausioji radijo ir televizijos taryba (RTÜK) ir Spaudos reklamos agentūra (BİK), kurie naudojami kaip priemonė savavališkai sustabdyti žiniasklaidos priemonių, laikomų kritiškai nusiteikusiomis vyriausybės atžvilgiu, veiklą, ją uždrausti, skirti joms baudas ar finansiškai jas sužlugdyti, nepriklausomumo ir nešališkumo stokos, nes dėl to sudaromos galimybės beveik visiškai kontroliuoti žiniasklaidą; apgailestauja dėl to, kad 2019 m. prezidento institucijos Komunikacijos direktoratas panaikino daugiau nei 700 žurnalisto pažymėjimų galiojimą, ir dėl sunkumų, kuriuos dirbdami savo darbą patiria vietos ir tarptautiniai žurnalistai;

28.

palankiai vertina tai, kad, nepaisant masinių politinių represijų, Turkijoje egzistuoja gyvybinga, pliuralistinė, aktyvi ir nevienalytė pilietinė visuomenė, nes ji yra viena iš nedaugelio likusių galimybių priversti Turkijos vyriausybę atsiskaityti ir gali padėti šaliai spręsti sunkius politinius ir socialinius uždavinius; yra labai susirūpinęs dėl tolesnio padėties blogėjimo, darančio poveikį susirinkimų ir asociacijų laisvėms, ir smerkia savavališką pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant žinomas nevyriausybines žmogaus teisių organizacijas ir žiniasklaidą, uždarymą; atsižvelgdamas į tai smerkia naują 2020 m. gruodžio mėn. Įstatymą dėl masinio naikinimo ginklų platinimo finansavimo prevencijos, kuriuo Turkijos vidaus reikalų ministerijai ir prezidentui suteikiami plataus masto įgaliojimai apriboti nevyriausybinių organizacijų, verslo partnerysčių, nepriklausomų grupių ir asociacijų veiklą, ir panašu, kad juo siekiama toliau riboti, varžyti ir kontroliuoti pilietinę visuomenę; tvirtai remia kelių JT specialiųjų įgaliotinių raginimą Turkijos vyriausybei persvarstyti šį teisės aktą siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Turkijos tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje; ragina Turkiją laikyti kritikų ar disidentų, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, akademinės bendruomenės narius ir žurnalistus, nuomonę vertinga socialinio dialogo plėtojimo priemone, o ne destabilizuojančia jėga;

29.

apgailestauja dėl smarkiai blogėjančios padėties akademinės laisvės srityje Turkijoje, ypač dėl nuolatinių taikių akademinės bendruomenės narių teisių pažeidimų, nepaisant 2019 m. liepos mėn. Konstitucinio Teismo sprendimo, ir dėl Turkijos aukštojo mokslo tarybos įstatymo pakeitimų, kuriais, be jau galiojančių priemonių, nustatomos papildomos ribojamosios priemonės;

30.

smerkia Turkijos valdžios institucijų vykdomas smurtines represijas protestų, susijusių su tuo, kad vyriausybė paskyrė Bosforo universiteto rektorių, atžvilgiu; yra pasibaisėjęs masiniu studentų sulaikymu, pernelyg dideliu policijos jėgos naudojimu taikiose demonstracijose, Stambulo gubernatoriaus sprendimu pasirinktinai uždrausti visų rūšių susitikimus ir demonstracijas aplink universitetą esančiame rajone, protestuotojų, t. y. studentų, absolventų ir akademinės bendruomenės atstovų, laikymu teroristais ir išpuoliais prieš LGBTI grupes; ragina Turkiją panaikinti kaltinimus ir paleisti savavališkai sulaikytus asmenis dėl to, kad jie naudojasi savo teise į taikius susirinkimus;

31.

primygtinai ragina Turkiją susilaikyti nuo žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų kalinimo ir traukimo baudžiamojon atsakomybėn kaip priemonės juos įbauginti arba atgrasyti nuo laisvų pasisakymų žmogaus teisių klausimais; primygtinai ragina Turkiją nedelsiant ir nepriklausomai ištirti žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų, akademinės bendruomenės narių ir pilietinės visuomenės aktyvistų bauginimo ir priekabiavimo prie jų atvejus ir patraukti atsakomybėn už tokius pažeidimus atsakingus asmenis;

32.

yra labai susirūpinęs dėl nuolatinių išpuolių prieš Turkijos opozicijos partijas ir spaudimo joms, įskaitant opozicijos narių nuteisimą ar dabartinės vyriausybės piktnaudžiavimą finansiniais ištekliais ir valstybės valdymo įgaliojimais, nes tai kenkia tinkamam demokratinės sistemos veikimui; ragina pagrindines Turkijos partijas toliau dėti demokratines ir parlamentines pastangas skatinant Turkijos europinius siekius pagal Turkijos įstatymus ir Konstituciją;

33.

su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kaip Turkijos valdžios institucijos kryptingai ir nuolat persekioja Liaudies demokratinę partiją (HDP) ir jos jaunimo organizacijas; griežtai smerkia kaltinamąjį aktą, kurį Turkijos kasacinio teismo prokuroras pateikė Konstituciniam Teismui, siekdamas likviduoti HDP partiją ir uždrausti daugiau kaip 600 jos narių politinę veiklą; pabrėžia, kad tai ne tik būtų rimta politinė klaida vidutinės trukmės laikotarpiu, bet ir negrįžtamas smūgis pliuralizmui ir demokratiniams principams, nes nebebūtų atstovaujama milijonams Turkijos rinkėjų; griežtai smerkia tai, kad ir toliau kalinami buvę HDP partijos bendrapirmininkiai – opozicijos lyderė Figen Yüksekdağ ir buvęs kandidatas į prezidentus Selahattin Demirtaș bei buvusi Dijarbakyro merė Gülten Kışanak; atkreipia dėmesį į 2018 m. lapkričio 20 d. EŽTT sprendimą S. Demirtașo byloje, kurį patvirtino EŽTT didžiosios kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimas, kuriuo Turkijos valdžios institucijos raginamos nedelsiant jį paleisti; yra sukrėstas dėl to, kad nuolat nesilaikoma šio privalomo EŽTT sprendimo; smerkia Stambulo Bakirkėjaus 46-ojo pirmosios instancijos baudžiamojo teismo neseniai priimtą sprendimą skirti Selahattinui Demirtaşui trejų su puse metų laisvės atėmimo bausmę už tariamą prezidento įžeidimą – tai yra vienas iš griežčiausių kada nors už tokius kaltinimus paskelbtų nuosprendžių; apgailestauja dėl to, kad 2021 m. sausio 7 d. Ankaros 22-asis prisiekusiųjų teismas priėmė kitą kaltinamąjį aktą prieš iš viso 108 politikus, įskaitant S. Demirtașą ir F. Yüksekdağ, dėl jų tariamo vaidmens 2014 m. spalio mėn. vykusiuose Kobanės miesto protestuose, nors jis grindžiamas tais pačiais faktais ir incidentais, kuriuos didžioji kolegija jau pripažino nepakankamu sulaikymo pagrindu; taip pat smerkia vis pasikartojantį opozicijos parlamento narių parlamentinio statuso panaikinimą, nes tai labai kenkia parlamento, kaip demokratinės institucijos, įvaizdžiui; yra susirūpinęs dėl to, kad Ankaros vyriausiasis prokuroras rengia tyrimus dėl dar devynių HDP partijos pirmininko pavaduotojų, įskaitant dabartinę HDP bendrapirmininkę Pervin Buldan, Meral Danış Beştaş, Hakkı Saruhaną Oluçą, Garo Paylaną, Hüdą Kayą, Sezai Temelli, Serpil Kemalbay Pekgözegü, Pero Dündar ir Fatmą Kurtulan, parlamentinio imuniteto panaikinimo; atkreipia dėmesį į Turkijos žaliųjų / kairiųjų partijos jaunimo sparno nario Cihano Erdalo atvejį, kai jis, laikinai atvykęs į Turkiją aplankyti savo šeimos, 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo areštuotas ir sulaikytas vien dėl to, kad prieš šešerius metus iki arešto buvo HDP partijos narys; smerkia sprendimą uždaryti HDP partijos parlamento nario Ömero Faruko Gergerlioğlu parlamentinę būstinę ir panaikinti jo parlamentinį imunitetą ir vėliau jį suimti Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos patalpose; mano, kad šis sprendimas yra atsakomasis veiksmas už jo aktyvumą žmogaus teisių srityje, be kita ko, dėl to, kad jis parlamente pristatė plačiai paplitusius įtarimus dėl visuminių kūno apieškų (išrengiant) ir priekabiavimo kalėjimuose bei laikino sulaikymo metu ir pradėjo prieš tai nukreiptą socialinės žiniasklaidos kampaniją;

34.

yra labai susirūpinęs dėl laipsniškai didėjančio spaudimo pagrindinei opozicijos partijai (CHP) ir jos lyderiui Kemalui Kılıçdaroğlu, įskaitant partijos brošiūrų konfiskavimą teismo sprendimu, prašymą atšaukti lyderio imunitetą remiantis jo politiniais pareiškimais, jam viešai pareikštus grasinimus ar net fizinius išpuolius; pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl nuolatinio politinio ir teisminio Stambulo provincijos CHP partijos skyriaus pirmininkės Canan Kaftancıoğlu persekiojimo, ji 2019 m. rugsėjo mėn. buvo nuteista beveik 10 metų laisvės atėmimo bausme politiškai motyvuotoje byloje, dėl kurios dar nepriimtas Aukščiausiojo Teismo sprendimas, ir jai 2020 m. gruodžio mėn. buvo pareikšti kaltinimai, už kuriuos gresia dar 10 metų laisvės atėmimo bausmė naujoje politinėje byloje, kuri taip pat susijusi su keturiais dienraščio „Cumhuriyet“ žurnalistais; palankiai vertina tai, kad CHP partijai atstovaujantis parlamento narys Enis Berberoğlu atgavo savo vietą parlamente ir parlamentinį imunitetą pagal antrąjį 2021 m. sausio 21 d. Konstitucinio Teismo sprendimą, nes į jo ankstesnį sprendimą žemesnės instancijos teismai neatsižvelgė;

35.

ragina atitinkamas Turkijos valdžios institucijas paleisti visus įkalintus žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus, teisininkus, akademinės bendruomenės narius ir kitus asmenis, kurie sulaikyti pateikus nepagrįstus kaltinimus, ir leisti jiems visomis aplinkybėmis vykdyti savo veiklą nesusiduriant su grėsmėmis ar kliūtimis; ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti apsaugą ir paramą, teikiamą žmogaus teisių gynėjams, kuriems kyla grėsmė Turkijoje, be kita ko, pasitelkiant dotacijas ekstremaliosios situacijos atvejais; smerkia Stambulo apygardos apeliacinio teismo priimtą sprendimą palikti galioti keturių žmogaus teisių gynėjų ilgalaikio laisvės atėmimo bausmes dėl su terorizmu susijusių kaltinimų Biujukados byloje, nepaisant to, kad nėra jokių nusikalstamos veikos įrodymų ir to, kad įtarimai šiems atsakovams buvo ne kartą paneigti, įskaitant pačios valstybės pateiktus įrodymus; mano, kad ši byla yra dar vienas priešiškos aplinkos pilietinės visuomenės organizacijoms ir pasikartojančios piktavališko politinio diskurso įtakos, lemiančios šališkus teismų sprendimus, pavyzdys; smerkia pakartotinį rašytojo Ahmeto Altano areštą 2019 m. lapkričio mėn., praėjus vos savaitei po to, kai jis buvo paleistas iš kalėjimo po daugiau nei trejus metus trukusio kardomojo kalinimo; yra labai susirūpinęs dėl priekabiavimo prie žinomo žmogaus teisių gynėjo ir Žmogaus teisių asociacijos (turk. İnsan Hakları Derneği (İHD)) bendrapirmininkio Öztürko Türkdoğano, jis neseniai buvo suimtas per su įslaptintu ikiteisminiu tyrimu susijusį reidą namuose ir vėliau paleistas į laisvę;

36.

griežtai smerkia žinomo ir gerbiamo pagrindinio pilietinės visuomenės veikėjo Osmano Kavalos pakartotinį suėmimą praėjus vos kelioms valandoms po jo išteisinimo 2020 m. vasario mėn. ir tolesnį daugiau nei trejus metus trunkantį kalinimą, remiantis melagingais kaltinimais, o tai reiškia akivaizdų atsisakymą laikytis galutinio Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo ir vėlesnio Europos Tarybos Ministrų Tarybos raginimo; mano, kad nauja byla ir kaltinimai jam bei JAV akademinės bendruomenės nariui Henriui Barkey už tariamą šnipinėjimą ir mėginimą nuversti Turkijos konstitucinę tvarką yra nepagrįsti, pateikti be jokių įrodymų, taigi politiškai motyvuoti; yra labai sukrėstas neseniai priimtų teismo sprendimų, pvz., 2021 m. sausio 22 d. Stambulo apeliacinio teismo sprendimo, kuriuo panaikintas ankstesnis išteisinamasis nuosprendis ir sprendimas, priimtas pakartotinai nagrinėjant Gezi parko bylą, ir 2021 m. vasario 5 d. Stambulo teismo sprendimo sujungti šią naujai atnaujintą bylą su kita byla dėl šnipinėjimo, visiškai neatsižvelgiant į EŽTT nuosprendį;; pabrėžia, kad EŽTT jau paskelbė sprendimą Gezi byloje ir kad dėl abiejų bylų sujungimo kardomojo kalinimo pratęsimas tampa dar absurdiškesnis ir neteisėtas; yra pasibaisėjęs Teisėjų ir prokurorų tarybos sprendimu atlikti tyrimą dėl trijų Stambulo 30-ojo sunkiųjų baudžiamųjų bylų teismo teisėjų, kurie 2020 m. vasario mėn. išteisino Osmaną Kavalą ir likusius kaltinamuosius Gezi parko byloje dėl įrodymų trūkumo; yra taip pat pasibaisėjęs tuo, kad buvęs Stambulo prokuroro pavaduotojas Hasan Yılmaz, atsakingas už antrąjį kaltinimą Osmanui Kavalai, vėliau buvo paskirtas teisingumo ministro pavaduotoju;

37.

yra labai susirūpinęs dėl nuolatinių įtarimų smurtiniais areštais, mušimų, kankinimų, netinkamo elgesio ir žiauraus bei nežmoniško ar žeminamo elgesio policijos ir karinėse areštinėse bei kalėjimuose, taip pat dėl priverstinio dingimo atvejų per pastaruosius ketverius metus, prokurorų negebėjimo atlikti prasmingo tokių įtarimų tyrimo ir nusistovėjusios saugumo pajėgų narių ir valstybės pareigūnų nebaudžiamumo kultūros; ragina Turkijos vyriausybę galiausiai išaiškinti šimtų dingusių asmenų atvejus ir pateikti atsakymą judėjimo „Cumartesi Anneleri“ (Šeštadienio motinos“) atstovėms, kurios jau daugiau nei 800 kartų buvo susirinkusios prašyti teisingumo; primygtinai ragina Turkijos valdžios institucijas ištirti nuolatinius ir patikimus pranešimus apie kankinimus ir netinkamą elgesį areštinėse ir patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn; ragina Turkiją laikytis visiško kankinimų netoleravimo politikos; ragina Turkiją nutraukti bet kokį sulaikymą neleidžiant susisiekti bei sulaikymą neoficialiose sulaikymo vietose; yra pasibaisėjęs pranešimais apie nėščių ir pagimdžiusių moterų areštų praktiką ir primygtinai ragina Turkiją paleisti šias moteris ir nutraukti moterų suėmimus prieš pat gimdymą arba iškart po jo; atkreipia dėmesį į buvusio viešojo sektoriaus darbuotojo Yusufo Bilge Tunço dingimą, apie kurį pranešta 2019 m. rugpjūčio mėn.; yra labai susirūpinęs dėl to, kad vis dažniau pranešama apie tai, kad sistemingai ir piktnaudžiaujant vykdomi asmens kūno apieškojimai sulaikymo vietose ir kalėjimuose, ypač įtariamųjų ir sulaikytųjų moterų atveju;

38.

yra susirūpinęs dėl naujų teisės aktų, pagal kuriuos Turkijos policijai bus leidžiama naudoti karinius įrankius, įskaitant sunkiąją ginkluotę ir slaptosios tarnybos įrangą, ir taip reaguoti į viešuosius incidentus ir įvykius, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui, netaikant jokių papildomų procedūrų;

39.

pažymi, kad, atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, teisės aktų rinkinyje buvo numatyta sąlyginai paleisti iki 90 000 kalinių, išskyrus (ir tai yra diskriminacija) kalinius, kuriems taikomas kardomasis kalinimas dėl įtariamų su terorizmu susijusių nusikalstamų veikų, įskaitant teisininkus, žurnalistus, politikus ir žmogaus teisių gynėjus, nes jie negali būti anksčiau paleisti taikant šias priemones;

40.

griežtai smerkia ne Turkijoje gyvenančių Turkijos piliečių priverstinę ekstradiciją ar grobimą dėl politinių priežasčių, nes tai teisinės valstybės principo ir pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas; yra labai susirūpinęs dėl to, kad Turkijos vyriausybė naudojasi savo įtaka, kad užtikrintų priverstinį savo piliečių grįžimą pažeidžiant tarptautinę teisę, kai kuriais tokiais atvejais buvo nesilaikoma ir vidaus teisinių ekstradicijos procedūrų, ir primygtinai ragina ES reaguoti į šią situaciją; smerkia bet kokius bandymus naudoti smurtą prieš turkų kilmės opozicijos narius ir politikus, taip pat intelektualus, politikus ir aktyvistus apskritai Europoje, prie jų priekabiauti ar daryti jiems spaudimą;

41.

yra susirūpinęs dėl to, kad Turkijos ombudsmenas ir Žmogaus teisių ir lygybės institucija nesilaikė Paryžiaus principų ar Europos Komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija bendrosios politikos rekomendacijų Nr. 2 ir 7 kriterijų, susijusių su statutu, struktūra, funkcija, veikla, finansiniu ir veiklos nepriklausomumu, valdybos narių nepriklausomumu, tinkamumu ir naryste;

42.

atkreipia dėmesį į neseniai priimtą veiksmų planą žmogaus teisių srityje, kuris, kaip numatyta, turi būti įgyvendintas per dvejų metų laikotarpį ir kuriame numatytos kelios teisinės reformos, nustatyti devyni pagrindiniai uždaviniai, 50 tikslų ir beveik 400 veiksmų, kurie varijuoja nuo konkrečių ir techninių įsipareigojimų iki didžia dalimi bendrų ir neaiškių pareiškimų; pabrėžia, kad, nors veiksmų plane teigiama, kad reikia spręsti tokius pagrindinius klausimus, kaip antai susijusius su teismų nepriklausomumu, saviraiškos ir asociacijų laisve ir pažeidžiamų grupių apsauga, jame nenumatoma, kaip šalinti didžiulius trūkumus, susijusius su žmogaus teisių ir teisinės valstybės padėtimi Turkijoje, nes į planą neįtraukti veiksmai, kuriais būtų siekiama panaikinti piktnaudžiavimą su terorizmu susijusiais kaltinimais, nutraukti savavališkus sulaikymus ar užtikrinti, kad būtų laikomasi EŽTT sprendimų; mano, kad bet koks veiksmų planas suteiks galimybę pagerinti bendrą padėtį tik tuo atveju, jei pagal jį bus imamasi realių ir patikimų priemonių, skirtų įvairioms problemoms žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityje spręsti; ragina Turkijos vyriausybę pateikti aiškesnį jo veiksmingo įgyvendinimo tvarkaraštį ir įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus į bet kokios atitinkamos politikos šioje srityje rengimo procesą;

43.

yra susirūpinęs dėl plačiai paplitusios korupcijos Turkijoje; pabrėžia, kad Komisijos ataskaitoje nurodoma, kad nesama ženklų, jog būtų pasiekta pažanga šalinant daugybę Turkijos kovos su korupcija sistemos spragų, ir ragina Turkiją pateikti veiksmingą kovos su korupcija strategiją ir veiksmų planą; pažymi, kad būtina gerinti viešųjų institucijų atskaitomybę ir skaidrumą; pažymi, kad kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje Turkijos padaryta pažanga yra ribota; ragina Turkiją suderinti savo duomenų apsaugos teisės aktus su ES standartais, kad būtų galima bendradarbiauti su Europolu, siekiant pagerinti kovos su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir kibernetiniais nusikaltimais reglamentavimą;

44.

tebėra labai susirūpinęs dėl padėties Turkijos pietryčiuose ir Kurdų klausimo, nes tam skiriama mažiau dėmesio nei reikėtų, ypač kalbant apie žmogaus teisių apsaugą, politinį aktyvumą, saviraiškos laisvę ir religijos laisvę; yra susirūpinęs dėl kurdų klausimu dirbančių žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų teisių apribojimų ir dėl nuolatinio spaudimo, daromo kurdų žiniasklaidai, kultūros ir kalbos institucijoms bei raiškai visoje šalyje, nes taip toliau mažėja kultūrinių teisių; yra susirūpinęs dėl to, kad prieš kurdų kilmės piliečius nukreipta neapykantos retorika kalba ir grasinimai tebėra rimta problema; pabrėžia, kad reikia skubiai atnaujinti patikimą politinį procesą, kuriame dalyvautų visos susijusios šalys bei demokratinės jėgos ir kuris padėtų taikiai išspręsti kurdų klausimą; yra itin susirūpinęs dėl nuolatinės nepalankios kurdų moterų padėties, kurią pablogina išankstinis nusistatymas prieš jų etninę ir kalbinę tapatybę, dėl to jos toliau marginalizuojamos kalbant apie jų pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises; ragina Turkiją užtikrinti kurdų moterims visas sąlygas naudotis lygiomis teisėmis ir galimybėmis; ragina Turkiją nedelsiant ištirti visus rimtus įtarimus dėl žmogaus teisių pažeidimų, žudymų bei priverstinių dingimų ir leisti tarptautiniams stebėtojams vykdyti nepriklausomą stebėseną; yra susirūpinęs dėl neseniai Dijarbakyro mieste vykdytų masinių reidų ir sulaikymų, susijusių su teisininkais, politikais ir pilietinių teisių aktyvistais, taip pat dėl penkių pilietinės visuomenės veikėjų, įskaitant Turkijos gydytojų asociacijos Vyriausiosios garbės tarybos narį dr. Șeyhmusą Gökalpą, įkalinimo; primygtinai ragina Turkiją užtikrinti, kad būtų atliktas skubus, nepriklausomas ir nešališkas įtarimų dėl Serveto Turguto ir Osmano Şıbano, dviejų Vano kaimo gyventojų, kuriuos žandarmerijos pajėgos sulaikė 2020 m. rugsėjo 11 d., kankinimo, po kurio Servet Turgut mirė, o Osman Șıban buvo sunkiai sužalotas;

45.

primygtinai ragina Turkijos vyriausybę ginti mažumų ir pažeidžiamų grupių, įskaitant moteris ir vaikus, LGBTI asmenis, pabėgėlius, etnines mažumas, pvz., romus, graikų ir armėnų kilmės Turkijos piliečius ir religines mažumas, pvz., krikščionis, žydus ar alevitus, teises; ragina Turkiją skubiai priimti išsamius kovos su diskriminacija teisės aktus, apimančius draudimą diskriminuoti dėl etninės kilmės, religijos, kalbos, pilietybės, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, ir priemones kovai su rasizmu ir homofobija ar transfobija;

46.

griežtai smerkia Turkijos vyriausybės sprendimą pasitraukti iš Stambulo konvencijos, nes tai atitolina Turkiją nuo ES ir tarptautinių standartų ir sukelia rimtų abejonių dėl jos įsipareigojimų užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir skatinti moterų teises, taip pat tai yra aiškus ženklas, kad šalyje smarkiai pablogėjo žmogaus teisių padėtis; mano, kad šis sprendimas yra nesuprantamas, nes konvencija nepasikeitė nuo tada, kai Turkija tapo pirmąja ją pasirašiusia ir ratifikavusia šalimi, taip pat pavojingas atsižvelgiant į tai, kad pandemijos metu daugėja smurto prieš moteris atvejų, ir į didelį moterų žudymo dėl lyties lygį šalyje; ragina Turkijos vyriausybę skubiai jį atšaukti; ragina, kad bet kurie nauji santykiai su Turkija būtų grindžiami pagrindinėmis demokratinėmis vertybėmis, įskaitant moterų teisių paisymą; tebėra susirūpinęs dėl smurto prieš moteris, įskaitant žudymus dėl garbės, neteisėtas vaikų santuokas ir seksualinę prievartą, paplitimo ir sunkumo Turkijos visuomenėje ir dėl Turkijos valdžios institucijų nenoro bausti smurtaujančius dėl lyties asmenis; nepritaria jokiai teisės nuostatai, pagal kurią būtų įmanoma suteikti galimybę ateityje atidėti bausmę už seksualines nusikalstamas veikas prieš vaikus nuteistiems asmenims, jeigu jie veda savo auką; ragina Turkijos valdžios institucijas dėti daugiau pastangų kovojant su vaikų darbu, kuris pastaraisiais metais sumažėjo, tačiau jo lygis vis dar nemažas Turkijoje, ir kovoti su bet kokios formos vaikų išnaudojimu; apgailestauja dėl ir toliau labai mažo moterų atstovavimo vyriausybėje, parlamente, vietos lygmens institucijose arba apskritai kalbant apie bet kokias su sprendimų priėmimu susijusias pareigas (tik 17,3 proc.);

47.

yra labai susirūpinęs dėl LGBTI asmenų žmogaus teisių pažeidimų, ypač dėl fizinių išpuolių, pratęstų draudimų „Pride“ žygiams šalyje arba susirinkimų, susivienijimų ir saviraiškos laisvių apribojimų; primena, kad Turkija yra viena iš šalių, kuriose translyčių asmenų nužudymų skaičius yra didžiausias; smerkia aukšto rango vyriausybės pareigūnų, įskaitant Turkijos religijos reikalų direktorato (Diyanet) vadovą, ombudsmeno instituciją ar Raudonojo Pusmėnulio draugijos pirmininką, homofobiškas ir neapykantą kurstančias kalbas; ragina Turkijos valdžios institucijas dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią neapykantos nusikaltimams, išankstiniam nusistatymui ir socialinei lyčių nelygybei; primena, kad neapykantą kurstančias kalbas reglamentuojantys Turkijos teisės aktai neatitinka EŽTT praktikos;

48.

yra labai susirūpinęs dėl Šv. Sofijos soboro, kaip istorinio ir religinio paminklo, pavertimo mečete nesuorganizavus tinkamo dialogo, nes taip gali būti pažeista UNCESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija, kurią pasirašė Turkija; ragina Turkijos vyriausybę persvarstyti ir atšaukti šį sprendimą siekiant, kad būtų visapusiškai paisoma istorinio ir kultūrinio kultūros ir religinių paminklų ir simbolių, ypač UNESCO pasaulio paveldo objektų, pobūdžio; primena, kad Šv. Sofijos soboras yra vieta atvira visoms bendruomenėms ir religijoms, ir ragina UNESCO imtis tinkamų veiksmų siekiant išsaugoti šį pasaulio paveldo objektą; pabrėžia, kad sprendimas dėl Šv. Sofijos soboro kenkia religinių bendruomenių dialogo ir bendradarbiavimo pastangoms, taip pat pliuralistinei, daugiakultūrei socialinei Turkijos struktūrai; apgailestauja dėl to, kad Moni tis Choras / Chora bažnyčia per pastaruosius mėnesius iš muziejaus buvo paversta mečete;

49.

ragina Turkijos valdžios institucijas skatinti teigiamas ir veiksmingas reformas minties, sąžinės ir religijos laisvės srityje suteikiant religinėms bendruomenėms gauti juridinio asmens statusą ir taikant Venecijos komisijos rekomendacijas dėl religinių bendruomenių statuso, visus atitinkamus EŽTT sprendimus ir Europos Tarybos rezoliucijas, be kita ko, dėl graikų ortodoksų populiacijos Gekčeados (Imrozo) ir Bozdžaados (Tenedo) salose; apgailestauja dėl veiksmų prieš Mor Gabrielio vienuolyną ir kitus pietryčių Turkijos vienuolynus, ir pakartoja savo raginimą Turkijai gerbti ortodoksų krikščionių ekumeninį patriarchatą visame pasaulyje, pripažinti jo teisinį subjektiškumą ir viešą bažnytinio titulo „ekumeninis patriarchas“ naudojimą; pažymi, kad reikia panaikinti dvasininkų mokymo, paskyrimo ir įpėdinystės apribojimus, sudaryti sąlygas atidaryti Chalkės seminariją ir panaikinti visas kliūtis tinkamam jos veikimui;

50.

ragina Turkiją bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma su Europos Taryba, kovos su prekyba žmonėmis ir kultūros paveldo naikinimu ir jų prevencijos srityje; pabrėžia, kad svarbu tęsti dialogą su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir ES kultūros ir religinio paveldo išsaugojimo klausimais;

51.

yra susirūpinęs dėl Turkijoje gyvenančių uigūrų, nes jiems kyla vis didesnė rizika būti sulaikytiems ir deportuotiems į kitas šalis, galinčias juos perduoti Kinijai, kur, tikėtina, jie patirtų didelio masto persekiojimą;

52.

ragina veiksmingai įgyvendinti antrąjį veiksmų planą ir nacionalinę romų strategiją laikantis įtraukesnio požiūrio į pilietinę visuomenę, užtikrinant stipresnį lyčių aspektu grindžiamą požiūrį, glaudesnį bendradarbiavimą su vietos valdžios institucijomis ir būtinų išteklių skyrimą;

53.

nurodo, kad norint ugdyti pliuralistinę visuomenę itin svarbi profesinių sąjungų laisvė ir socialinis dialogas; šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl trūkumų teisės aktuose, susijusiuose su darbo ir profesinių sąjungų teisėmis, ir pabrėžia, kad teisė jungtis į organizacijas, teisė į kolektyvines derybas ir teisė streikuoti yra pagrindinės darbuotojų teisės; yra susirūpinęs dėl to, kad darbdaviai ir toliau smarkiai diskriminuoja profsąjungas ir kad kai kurių sąjungų vadovai ir nariai toliau patiria atleidimus, priekabiavimą ir sulaikymus; ragina Turkijos valdžios institucijas laikytis TDO nustatytų pagrindinių darbo standartų, kurių pati šalis įsipareigojo laikytis;

54.

ragina Turkiją toliau siekti pažangos derinant savo teisės aktus su ES direktyvomis ir acquis aplinkos ir klimato kaitos srityje ir ratifikuoti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos; palankiai vertina Turkijos aplinkos teisių gynėjų darbą ir įspėja dėl nepaprastai didelio pastaraisiais metais įgyvendinamų didelių viešosios infrastruktūros projektų, įskaitant trečiąjį ir didžiausią Stambulo oro uostą bei trečiąjį Bosforo tiltą, poveikio aplinkai; yra ypač susirūpinęs dėl ekologinės destrukcijos, kurią gali sukelti planuojamas Stambulo kanalo projektas; pabrėžia, kad teisme buvo iškelta keletas bylų dėl šio projekto teigiamo poveikio aplinkai vertinimo (PAV), ir ragina atlikti nepriklausomus poveikio aplinkai vertinimus, taip pat užtikrinti skaidrias viešųjų pirkimų procedūras ir įtraukius atitinkamų viešųjų konsultacijų procesus; ragina Turkiją užbaigti derinimą su ES PAV direktyva (8), įskaitant nuostatas, pagal kurias reikėtų pradėti tarpvalstybines konsultacijas su kaimyninėmis šalimis; dar kartą ragina Turkijos vyriausybę sustabdyti savo planus statyti Akuju atominę elektrinę regione, kuriame gali būti didelių žemės drebėjimų, o tai kelia didelę grėsmę ne tik Turkijai, bet ir visam Viduržemio jūros regionui; todėl prašo Turkijos vyriausybės prisijungti prie Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencijos), kurią pasirašiusios šalys įsipareigoja pranešti viena kitai apie svarstomus didelius projektus, galinčius turėti didelį neigiamą tarpvalstybinio masto poveikį aplinkai, ir tarpusavyje dėl jų konsultuotis; šiuo tikslu prašo Turkijos vyriausybės įtraukti kaimyninių šalių vyriausybes arba bent su jomis konsultuotis toliau plėtojant Akuju elektrinės projektą;

Institucinė sistema

55.

yra sunerimęs dėl autoritarinio prezidentinės sistemos interpretavimo įtvirtinimo; yra labai susirūpinęs dėl nuolatinės pernelyg didelės prezidentinės valdžios centralizacijos – kenkiančios ne tik parlamentui, bet ir pačiai ministrų tarybai – pagal reformuotą konstitucinę sąrangą, kuri neužtikrina patikimo ir veiksmingo vykdomosios valdžios ir įstatymų leidžiamosios valdžios bei teisminių institucijų galių atskyrimo; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad Venecijos komisija savo nuomonėje dėl Turkijos konstitucijos pakeitimų išreiškė susirūpinimą dėl valdžios padalijimo principo įgyvendinimo; apgailestauja dėl dabartinių apribojimų, taikomų stabdžių ir atsvarų sistemai, kuri reikalinga veiksmingai vykdomosios valdžios demokratinei atskaitomybei, ir ypač dėl prezidentinės valdžios atskaitomybės trūkumo; yra susirūpinęs dėl didėjančios prezidentinės valdžios įtakos valstybės įstaigoms ir reguliavimo institucijoms, kurios turėtų išlikti nepriklausomos; yra itin susirūpinęs dėl parlamento marginalizavimo, kuris pastebimai kenkia jo teisėkūros ir priežiūros funkcijoms, o jo prerogatyvos yra nuolat pažeidinėjamos prezidento dekretais; ragina peržiūrėti dabartinę prezidentinę sistemą ir jos įgyvendinimą laikantis demokratijos principų, kaip nurodyta 2017 m. Europos Tarybos Venecijos komisijos rekomendacijose;

56.

primena, kad 10 proc. išrinkimo slenkstis – didžiausias tarp Europos Tarybos narių – prieštarauja EŽTT jurisprudencijai ir mažina galimybes atstovauti didelėms rinkėjų grupėms; yra susirūpinęs dėl viešų pareiškimų apie galimas rinkimų reformas, kurios gali dar labiau trukdyti politinių partijų patekimui į parlamentą, dalyvavimui parlamento veikloje ir galbūt parlamentinės daugumos suformavimui; ragina Turkiją užtikrinti platesnę rinkimų aplinką visais šalies lygmenimis, sudarant sąžiningas ir laisvas vienodas sąlygas visiems kandidatams ir partijoms, taip pat laikytis Venecijos komisijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) rekomendacijų dėl rinkimų sistemos spragų šalinimo ir atsižvelgti į jų raginimą pakeisti sprendimus, neatitinkančius tarptautinių normų ir standartų;

57.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės tarnybos sistema ir toliau pasižymi šališkumu ir yra politizuota, o dėl to ir dėl pernelyg didelės prezidento kontrolės visais valstybės mechanizmo lygmenimis apskritai sumažėjo viešojo administravimo efektyvumas, pajėgumai ir kokybė; ragina Turkiją imtis priemonių, kad būtų atkurta nuopelnais pagrįsta konkurencinga paaukštinimo tarnyboje sistema ir užtikrintas administravimo skaidrumas ir atskaitomybė;

58.

yra susirūpinęs dėl to, kad valdantysis elitas vis dažniau pasitelkia ultranacionalistinį ir provokacinį naratyvą, kurį plačiai perėmė šalies politinės jėgos, o tai lemia vis priešiškesnį požiūrį į ES, jos valstybes nares ir kitas kaimynines šalis; yra susirūpinęs dėl gilaus Turkijos politikos susipriešinimo, kurį pabrėžia naujoji prezidentinė sistema, ir dėl dažnėjančių poliarizuojančių populistinių naratyvų, kurie dar labiau skaido Turkijos visuomenę ir trukdo partijų tarpusavio dialogui bei susitaikymui; yra susirūpinęs dėl didėjančios religinio konservatyvizmo įtakos politiniame gyvenime, kuri prieštarauja seniai nusistovėjusiai pasaulietinei šalies tradicijai; šiuo atžvilgiu yra susirūpinęs dėl didėjančio Religijos reikalų direktorato (turk. Diyanet) vaidmens ir išteklių visose Turkijos viešojo gyvenimo srityse, įskaitant švietimą, ir taip pat užsienyje, įskaitant juntamą jo įtaką Europoje;

59.

yra labai susirūpinęs dėl neigiamo neseniai Turkijos valdžios institucijų priimtų sprendimų poveikio vietos politikai ir vietos demokratijai; griežtai smerkia bent 47 demokratiškai išrinktų merų (įskaitant Dijarbakyro, Vano, Mardino ir, visai neseniai, Karso miestų merus) pašalinimą iš pareigų bei įkalinimą remiantis abejotinais įrodymais ir ypač jų savavališką pakeitimą centrinės vyriausybės paskirtais neišrinktais patikėtiniais; yra tvirtai įsitikinęs, kad šie neteisėti sprendimai yra tiesioginis išpuolis prieš pačius pagrindinius demokratijos principus, dėl kurio milijonai rinkėjų netenka demokratiškai išrinktų atstovų; ragina Turkiją grąžinti į pareigas nušalintus merus;

60.

atkreipia dėmesį į politines, teisėkūros, finansines ir administracines priemones, kurių vyriausybė ėmėsi tam, kad paralyžiuotų opozicijos partijų merų vadovaujamas savivaldybes Stambulo, Ankaros, Izmiro ir šalies pietryčių miestuose; smerkia Aukščiausiosios rinkimų tarybos (turk. YSK) sprendimus rengti pakartotinius Stambulo mero rinkimus ir atsisakymą suteikti mero mandatus laimėjusiems HDP kandidatams antroje vietoje esančių Teisingumo ir vystymosi partijos (turk. AKP) kandidatų naudai, nes tai kenkia rinkimų procesų teisėtumui ir vientisumui bei institucijos nepriklausomumui nuo politinio kišimosi;

Platesni ES ir Turkijos santykiai ir Turkijos užsienio politika

61.

primena svarbų vaidmenį, kurį Turkija atliko ir vis dar atlieka priimdama beveik keturis milijonus pabėgėlių, iš kurių apie 3,6 mln. yra Sirijos pabėgėliai ir apie 360 000 užregistruoti pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai iš kitų šalių, remiantis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro duomenimis, ir primena, kad tai didžiausia pabėgėlių bendruomenė pasaulyje; pažymi, kad uždaviniai sprendžiant šią krizę padidėjo dėl COVID-19 pandemijos; palankiai vertina visų susijusių valdžios institucijų, ypač savivaldybių, pastangas gerinant pabėgėlių gyventojų integraciją; mano, kad ES turėtų toliau teikti reikiamą paramą Sirijos pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms Turkijoje, be kita ko, toliau remdama atitinkamas JT programas, skirtas pabėgėlių bendruomenėms Turkijoje; pritaria objektyviam ES ir Turkijos pareiškimo ir bendradarbiavimo pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir migracijos klausimais vertinimui, įskaitant poveikio žmogaus teisėms vertinimą, ir pabrėžia, kad abi šalys įgyvendinimo procese turi laikytis savo atitinkamų įsipareigojimų ir gerbti pagrindines teises; pabrėžia, kad negalima pritarti naudojimuisi migrantais ir pabėgėliais kaip politiniu svertu ir šantažo priemone; griežtai smerkia tai, kad 2020 m. kovo mėn. Turkija naudojo migracijos spaudimą politiniais tikslais ir Turkijos valdžios institucijos, teikdamos klaidinančią informaciją, aktyviai skatino migrantus, pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus rinktis sausumos kelią į Europą per Graikiją; pažymi, kad tol, kol visų valstybių narių atžvilgiu ES ir Turkijos readmisijos susitarimas (9) nėra visapusiškai ir veiksmingai įgyvendintas, turėtų būti tinkamai įgyvendinami galiojantys dvišaliai readmisijos susitarimai ir panašių susitarimų su valstybėmis narėmis bei kartu su jomis nustatytų priemonių nuostatos; primena, kad Sirijos pabėgėliai turėtų būti repatrijuojami į Siriją tik tuo atveju, jei jie savanoriškai apsisprendžia ir gali grįžti į savo pradines bendruomenes;

62.

dar kartą patvirtina savo raginimą, išreikštą 2015 m. balandžio 15 d. rezoliucijoje, ir dar kartą ragina Turkiją pripažinti Armėnijos genocidą, taip atveriant kelią tikram Turkijos ir Armėnijos tautų susitaikymui; atsižvelgdamas į tai, ragina Turkiją susilaikyti nuo bet kokios prieš Armėniją nukreiptos propagandos ir neapykantą kurstančių kalbų bei visapusiškai laikytis savo įsipareigojimų saugoti armėnų ir kitų tautų kultūros paveldą;

63.

yra tvirtai įsitikinęs, kad su COVID-19 pandemija galima kovoti tik pasitelkiant bendradarbiavimą viso pasaulio mastu; mano, kad šiuo atžvilgiu ES ir Turkijos bendradarbiavimas galėtų būti toliau stiprinamas, įskaitant tvarių tiekimo grandinių kūrimą; palankiai vertina teigiamą Turkijos vaidmenį tiekiant apsaugos priemones kelioms valstybėms narėms ir kitoms šalims; yra sunerimęs, kad netinkamai naudojami prezidento dekretai ir ministrų sprendimai, kuriais toliau pažeidžiamas teisėtumo principas sprendimais, priimtais kovojant su COVID-19 pandemija; kritikuoja Turkijos valdžios institucijų išpuolius prieš Turkijos gydytojų asociaciją, siekiant ją nutildyti dėl bet kokių kritinių klausimų, susijusių su vyriausybės COVID-19 pandemijos valdymu; smerkia tai, kad prieš žurnalistus, kurie išreiškė susirūpinimą dėl pandemijos valdymo Turkijoje, naudojama teisingumo sistema, vykdomi neteisėti jų sulaikymai, priekabiavimas ir nepagrįsti nusikalstamų veikų tyrimai; pažymi, kad dėl COVID-19 pandemijos Turkijoje sparčiai padidėjo nedarbo ir skurdo lygis;

64.

pabrėžia, kad muitų sąjungos modernizavimas būtų naudingas abiem šalims ir padėtų Turkijai išlaikyti ekonominį ir norminį ryšį su ES, be to, būtų sukurta atnaujinta pozityvaus dialogo ir bendradarbiavimo galimybė, palanki geresnei ES investicijų Turkijoje reglamentavimo sistemai, įskaitant ginčų sprendimo mechanizmą, ir darbo vietų tiek ES, tiek Turkijoje kūrimui bei Europos žaliojo kurso bendradarbiavimo projektų įgyvendinimui; pabrėžia, kad dabartinėmis aplinkybėmis, įskaitant vis didėjantį Turkijos nukrypimų nuo dabartinių įsipareigojimų sąrašą, tai, kad tarp ES ir Turkija šiuo metu vyksta ginčas Pasaulio prekybos organizacijoje arba pasigirsta nepriimtini raginimai boikotuoti ES valstybes nares, atrodo, kad modernizuoti muitų sąjungą būtų ypač sunku, tačiau mano, kad reikėtų palikti galimybę sukurti palankesnes sąlygas konstruktyvioms pastangoms ir atnaujintam dialogui visais neišspręstais klausimais ir išnagrinėti muitų sąjungos modernizavimo aplinkybes; pakartoja, kad toks modernizavimas turėtų būti grindžiamas griežtomis sąlygomis, susijusiomis su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, kaip nustatyta Kopenhagos kriterijuose, gerais kaimyniniais santykiais su ES ir visomis jos valstybėmis narėmis ir įgyvendinamas nediskriminuojant; šiuo atžvilgiu primena, kad dabartinės muitų sąjungos teikiamos galimybės nebus panaudojamos visapusiškai tol, kol Turkija visiškai neįgyvendins papildomo protokolo dėl Ankaros susitarimo taikymo be išlygų ir diskriminavimo visoms valstybėms narėms ir nebus nepašalintos visos esamos kliūtys prekybai;

65.

toliau rems vizų režimo liberalizavimo procesą, kai tik bus įvykdytos nustatytos sąlygos; atkreipia dėmesį į tai, kad vizų režimo liberalizavimas būtų svarbus žingsnis siekiant palengvinti žmonių tarpusavio santykius, ir pažymi, kad jis yra labai svarbus, ypač studentams, mokslininkams, verslo atstovams ir asmenims, turintiems šeiminių ryšių ES valstybėse narėse; palankiai vertina 2019 m. gegužės mėn. prezidento aplinkraštį, kuriame raginama paspartinti demaršus, tačiau pabrėžia, kad pasiekta labai mažai realios pažangos įgyvendinant šešis likusius kriterijus, kuriuos Turkija vis dar turi įvykdyti; prašo Turkijos vyriausybės visapusiškai laikytis šių kriterijų nediskriminuojant, be kita ko, nė vienos ES valstybė narės, ir ypatingą dėmesį skirti Kovos su terorizmu įstatymui ir Duomenų apsaugos įstatymui;

66.

pažymi, kad Turkijai, ES ir jos valstybėms narėms yra svarbu išlaikyti glaudų dialogą ir bendradarbiavimą užsienio politikos ir saugumo klausimais; pripažįsta, kad Turkija, kaip ir bet kuri suvereni šalis, turi teisę vykdyti savo užsienio politiką, atsižvelgdama į savo interesus ir tikslus; vis dėlto mano, kad Turkija, kaip ES šalis kandidatė, turėtų siekti vis labiau suderinti savo užsienio politiką su ES bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP); labai apgailestauja dėl to, kad, priešingai, Turkija nusprendė pakartotinai veikti vienašališkai ir nuolat prieštarauja ES prioritetams daugeliu užsienio reikalų klausimų, ir kad dėl to Turkijos politikos suderinamumo lygis su BUSP šiuo metu sumažėjo iki 14 proc.; ragina Turkiją glaudžiai bendradarbiauti ir toliau derinti pozicijas su ES užsienio politikos, gynybos ir saugumo klausimais, įskaitant bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje; primena, kad Turkija yra ilgalaikė NATO aljanso narė ir išsidėsčiusi svarbioje geostrateginėje vietoje, iš kurios palaikomas ir stiprinamas regioninis ir Europos saugumas; kadangi, kaip NATO sąjungininkė, Turkija turėtų būti skatinama veikti pagal NATO sutartį, kurioje nurodyta, kad valstybės narės savo tarptautiniuose santykiuose turėtų susilaikyti nuo grėsmės ar jėgos naudojimo bet kokiu būdu, nesuderinamu su Jungtinių Tautų tikslais; taip pat pažymi, kad NATO struktūroje ES valstybės narės ir Turkija toliau bendradarbiauja (karinės) strateginės svarbos klausimais; taip pat primena, kad ES ir NATO išlieka patikimiausiomis ilgalaikėmis Turkijos partnerėmis vykdant tarptautinį bendradarbiavimą saugumo srityje, ir ragina Turkiją išlaikyti politinį nuoseklumą užsienio ir saugumo politikos srityse, atsižvelgiant į savo, kaip NATO narės ir ES šalies kandidatės, vaidmenį, ir visapusiškai įsipareigoti NATO, kaip savo vieninteliam saugumo ramsčiui; ragina pradėti transatlantinį dialogą su naująja JAV administracija dėl santykių su Turkija siekiant priimti bendrą politiką Turkijos atžvilgiu ir su ja, kuria būtų stiprinamas bendradarbiavimą ir siekiama vertybių bei interesų konvergencijos;

67.

pabrėžia, kad, nepaisant Turkijos pretenzijų, visus klausimus reikėtų spręsti diplomatijos ir dialogo būdu, remiantis tarptautine teise, ir kad bet kokie mėginimai daryti spaudimą kitoms šalims naudojant jėgą, grasinimus arba priešišką ir įžeidžiančią retoriką, ypač ES ir jos valstybių narių atžvilgiu, yra nepriimtini ir netinkami ES šaliai kandidatei; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai laikytis tvirtos pozicijos dėl bet kokių Turkijos vyriausybės atstovų įžeidžiamų pasisakymų prieš ES ir jos valstybes nares;

68.

yra labai susirūpinęs dėl precedento neturinčio neteisėto Turkijos kaip ES šalies kandidatės elgesio rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, nukreipto prieš ES valstybes nares, ir dėl su tuo susijusios grėsmės saugumui ir stabilumui; smerkia neteisėtą Turkijos veiklą Graikijos ir Kipro vandenyse, taip pat Graikijos nacionalinės oro erdvės pažeidimus, įskaitant skrydžius virš apgyvendintų teritorijų ir teritorinės jūros, kurie pažeidžia ES valstybės narės suverenitetą, suverenias teisės ir tarptautinę teisę; reiškia visapusišką solidarumą su Graikija ir Kipro Respublika; dar kartą patvirtina Kipro Respublikos teisę sudaryti dvišalius susitarimus dėl savo išskirtinės ekonominės zonos (IEZ) ir tirti bei naudoti savo gamtos išteklius visapusiškai laikantis atitinkamos tarptautinės teisės; yra labai susirūpinęs dėl neteisėtos Turkijos žvejybos veiklos Graikijos teritoriniuose vandenyse Egėjo jūroje ir dėl Turkijos žvejybos laivyno vykdomos nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos veiklos tarptautiniuose vandenyse Egėjo jūroje bei rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje; primygtinai ragina Turkiją ir visus susijusius suinteresuotuosius subjektus siekti taikaus ginčų sprendimo gera valia ir susilaikyti nuo bet kokių vienašališkų ir neteisėtų veiksmų arba grasinimų; pabrėžia, kad tvaraus konfliktų sprendimo galima pasiekti tik palaikant dialogą, vykdant diplomatiją ir vedant derybas vadovaujantis geros valios dvasia ir laikantis tarptautinės teisės; ragina visas šalis tikrai kartu dalyvauti derybose siekiant sąžiningai, visiškai laikantis tarptautinės teisės ir gerų kaimyninių santykių apibrėžti IEZ ir kontinentinio šelfo ribas; apgailestaudamas pažymi, kad Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos 1995 m. grasinimas karo veiksmais Graikijai dar neatšauktas; palankiai vertina naują Graikijos ir Turkijos tiriamųjų derybų raundą po penkerių metų pertraukos, kuriuo siekiama, be kita ko, spręsti kontinentinio šelfo ir IEZ ribų nustatymo klausimą pagal tarptautinę teisę; dar kartą ragina Turkijos vyriausybę pasirašyti ir ratifikuoti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją. kuri yra Europos Sąjungos acquis dalis; palankiai vertina ir visapusiškai remia Europos Vadovų Tarybos pasiūlymą surengti daugiašalę konferenciją rytinės Viduržemio jūros regiono dalies klausimais, siekiant sukurti ginčų sprendimo dialogu platformą, ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį kuo greičiau jį įgyvendinti; pakartoja savo raginimą Tarybai būti pasirengusiai sudaryti papildomų ribojamųjų sektorinių ir tikslinių sankcijų sąrašą, jei nebus pasiekta reikšmingos pažangos ar neatsiras perspektyvų bendradarbiaujant su Turkija; pažymi, kad 2019 m. liepos 15 d. Tarybos išvados, kuriose, atsižvelgiant į Turkijos nuolatinę ir naują neteisėtą gręžimo veiklą, raginama kurį laiką nerengti Asociacijos tarybos bei kitų ES ir Turkijos aukšto lygio dialogų susitikimų, taip pat 2019 m. lapkričio 11 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2019/1894, kuriuo nustatomos ribojamosios priemonės, atsižvelgiant į neteisėtą Turkijos vykdomą gręžimo veiklą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje (10), yra pirmieji atvejai, kai tokia reakcija buvo laikoma būtina atsižvelgiant į šalies kandidatės elgesį; primygtinai ragina Turkiją dalyvauti taikiai sprendžiant ginčus ir susilaikyti nuo bet kokių vienašalių ir neteisėtų veiksmų ar grasinimų, nes jie gali turėti neigiamą poveikį geriems kaimyniniams santykiams su ES ir jos valstybėmis narėmis; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai apsvarstyti galimybę paskirti Europos Sąjungos specialųjį pasiuntinį, atsakingą už rytinę Viduržemio jūros regiono dalį, kad būtų pagerinti diplomatiniai ryšiai su Turkija;

69.

griežtai smerkia Turkijos parlamento pirmininko pareiškimą, pagal kurį Turkija paprastu prezidento dekretu galėtų pasitraukti iš Montrė konvencijos – svarbaus tarptautinio susitarimo, kuriuo reglamentuojama laisva tarptautinė laivyba Dardanelų ir Bosforo sąsiauriuose; pažymi, kad šis pareiškimas susijęs su ankstesnėmis Turkijos pastangomis ginčyti Lozanos taikos sutarties galiojimą ir taip pakenkti tarptautinei taikai ir stabilumui platesnėje teritorijoje, visų pirma, be kita ko, Turkijos kaimyninėse šalyse;

70.

griežtai smerkia dalinį neteisėtą Varošos atidarymą Famagustos mieste, nes tai kenkia tarpusavio pasitikėjimui, taigi ir galimybei atnaujinti tiesiogines derybas dėl visapusiško Kipro klausimo sprendimo, daro neigiamą poveikį susiklosčiusiai situacijai, didina susiskaldymą ir įtvirtina nuolatinį Kipro padalijimą; įspėja dėl bet kokių status quo Varošoje pakeitimų pažeidžiant JT ST rezoliucijas; ragina Turkiją atšaukti šiuos veiksmus ir vengti bet kokių vienašalių veiksmų, kurie galėtų dar labiau padidinti įtampą saloje, atsižvelgiant į neseniai paskelbtą JT ST raginimą; ragina Turkiją išvesti karines pajėgas iš Kipro, pagal JT ST rezoliuciją Nr. 550 (1984) perduoti Varošos zoną teisėtiems jos gyventojams, ją laikinai administruojant JT, ir susilaikyti nuo veiksmų, keičiančių demografinę salos pusiausvyrą, vykdant neteisėtų gyvenviečių kūrimo politiką; pakartoja savo raginimą Turkijai įsipareigoti ir prisidėti siekiant visapusiško sprendimo pagal atitinkamas JT ST rezoliucijas, be kita ko, dėl nuosavybės grąžinimo ir religinių vietų išsaugojimo; apgailestauja, kad aukščiausiosios Turkijos valdžios institucijos pritarė dviejų valstybių sambūviu grindžiamam sprendimui politiniais ir nacionalistiniais tikslais, ir ragina Turkijos vyriausybę konkrečiai atsižvelgti į JT generalinio sekretoriaus raginimą ir įsipareigoti atnaujinti derybas; primygtinai ragina susijusias šalis kuo skubiau atnaujinti derybas dėl Kipro susivienijimo, padedant JT generaliniam sekretoriui, nuo ten, kur jos nutrūko ir remiantis 2017 m. Kransmontanos procese jau pasiektais susitarimais; ragina ES ir jos valstybes nares imtis aktyvesnio vaidmens siekiant, kad derybos būtų sėkmingai užbaigtos; pakartoja, kad palaiko teisingą, išsamų ir įgyvendinamą sprendimą, pagrįstą dviejų bendruomenių, dviejų zonų federacija, kuri turėtų vieną tarptautinį teisės subjekto statusą, vieną aukščiausiąją valdžią ir vieną pilietybę ir kurioje abi bendruomenės būtų politiškai lygios, kaip apibrėžta atitinkamose JT ST rezoliucijose, vadovaujantis tarptautine teise bei ES acquis ir laikantis principų, kuriais grindžiama Sąjunga; yra tvirtai įsitikinęs, kad tvaraus konfliktų sprendimo galima pasiekti tik palaikant dialogą, vykdant diplomatiją ir vedant derybas vadovaujantis geros valios dvasia ir laikantis tarptautinės teisės; yra tvirtai įsitikinęs, kad tvarus Kipro problemos sprendimas būtų naudingas visoms regiono šalims; pabrėžia, kad, išsprendus Kipro problemą, visoje saloje būtina įgyvendinti ES acquis, ir tai, kad svarbu bendradarbiauti su turkų kilmės kipriečių bendruomenės demokratinėmis jėgomis; giria svarbų dviejų bendruomenių Be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto, kuris ieško ir turkų kilmės, ir graikų kilmės dingusių kipriečių, darbą ir palankiai vertina tai, kad jau keletui metų buvo užtikrintos geresnės galimybės pateikti į atitinkamas vietoves, įskaitant karines zonas; ragina Turkiją padėti Be žinios dingusių asmenų paieškos komitetui, teikiant informaciją iš savo karinių archyvų; apgailestauja dėl to, kad Turkija nuolat atsisako laikytis aviacijos teisės aktų ir sukurti ryšių kanalą tarp Turkijos ir Kipro Respublikos skrydžių valdymo centrų, kurio nebuvimas kelia realų pavojų saugumui ir grėsmę, kaip nustatė Europos aviacijos saugos agentūra ir Tarptautinė oro linijų pilotų asociacijų federacija; mano, kad šioje srityje Turkija galėtų įrodyti savo įsipareigojimą imtis pasitikėjimo stiprinimo priemonių, ir ragina Turkiją bendradarbiauti visapusiškai įgyvendinant ES aviacijos teisės aktus; primena savo poziciją, išreikštą ankstesnėse rezoliucijose, dėl pateiktos iniciatyvos Taryboje, pagal kurią visos ES valstybės narės sustabdytų ginklų eksporto į Turkiją licencijavimą pagal Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP;

71.

griežtai smerkia Turkijos karines intervencijas Sirijoje, kurios vertinamos kaip sunkūs tarptautinės teisės pažeidimai ir kenkia viso regiono stabilumui ir saugumui; ragina Turkijos vyriausybę nutraukti neteisėtą Šiaurės Sirijos ir Afrino okupaciją ir išvesti karines bei sukarintas įgaliotąsias pajėgas; pakartoja, kad susirūpinimas dėl saugumo negali pateisinti vienašališkų karinių veiksmų trečiojoje šalyje; primena, kad sprendžiant Idlibo klausimą negali būti tvaraus karinio sprendimo, o tik politinis sprendimas; itin susirūpinęs ir griežtai smerkia džihadistų grupuočių kovotojų ir samdinių perkėlimą iš šiaurinės Sirijos dalies į Libiją ir į konflikto su Kalnų Karabachu vietą; ragina Turkijos valdžios institucijas sudaryti tinkamas sąlygas Sirijos viduje perkeltoms bendruomenėms grįžti į namus ir leisti joms tai padaryti;

72.

ragina Turkiją ir toliau laikytis įsipareigojimo taikiai išspręsti konfliktą Libijoje remiant JT ir visapusiškai laikytis JT ST nustatyto ginklų embargo; palankiai vertina Europos Sąjungos karinio laivyno pajėgų darbą vykdant Viduržemio jūros regiono operaciją IRINI (EUNAVFOR MED IRINI) ir pastangas laikytis įgalioto ginklų embargo bei užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir narkotikais; apgailestauja dėl to, kad bent dviem atvejais Turkija atsisakė leisti EUNAVFOR MED IRINI darbuotojams tikrinti iš Turkijos į Libiją plaukiančius laivus; todėl ragina Turkiją visapusiškai kooperuotis su EUNAVFOR MED IRINI, kuri vykdoma pagal JT ST rezoliucijas Nr. 2292 ir Nr. 2526, kurios yra privalomos visoms JT valstybėms narėms, įskaitant Turkijos Respubliką; atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą pradėti EUNAVFOR MED IRINI ir NATO operacijos „Sea Guardian“ bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti, kad operacijai EUNAVFOR MED IRINI būtų skirti būtini ištekliai ir darbuotojai, kad būtų galima veiksmingai atlikti jos pagrindinę užduotį – stebėti sausumos, jūrų ir oro eismą bei prisidėti prie visiško visų šalių taikomo ginklų embargo laikymosi; pabrėžia, kad reikia išlaikyti paliaubas ir nedelsiant bei besąlygiškai išvesti visas užsienio pajėgas ir samdinius iš visos Libijos teritorijos, laikantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijų; griežtai smerkia du Turkijos ir Libijos pasirašytus susitarimo memorandumus dėl visapusiško saugumo srities ir karinio bendradarbiavimo ir jūrų sienos nustatymo, kurie yra tarpusavyje susiję ir akivaizdžiai pažeidžia ir tarptautinę teisę, ir atitinkamas JT ST rezoliucijas;

73.

smerkia tai, kad užuot raginusi nutraukti smurtą ir atnaujinti taikias derybas bei parėmusi ESBO Minsko grupės pirmininkų pastangas, Turkija nusprendė besąlygiškai palaikyti ir remti Azerbaidžano karinius veiksmus pastarojo meto Kalnų Karabacho konflikte, griebdamasi provokuojančios retorikos, kuria kursto įtampą, o ne ją mažina; smerkia užsienio kovotojų perkėlimą iš Sirijos ir kitų šalių į Kalnų Karabachą, kaip patvirtino ESBO Minsko grupės pirmininkų šalys, ir ragina Turkiją susilaikyti nuo bet kokių veiksmų ir retorikos, kurie galėtų dar labiau padidinti įtampą Pietų Kaukazo regione, ir remti tarptautinį dialogą ir taikos procesą, kurį prižiūri ESBO Minsko grupė;

74.

ragina EIVT Strateginės komunikacijos skyrių dokumentuoti įtarimus dėl Turkijos dezinformacijos, nukreiptos prieš ES, visų pirma Afrikoje ir Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione, ir pranešti apie savo išvadas Europos Parlamentui;

Tolesni veiksmai ES ir Turkijos santykių srityje

75.

mano, kad atėjo laikas rimtai apsvarstyti ES santykių su Turkija padėtį ir sudaryti išsamią, vieningą ir nuoseklią vidutinės trukmės ir ilgalaikę visų ES institucijų ir valstybių narių strategiją; ragina Turkiją pradėti konstruktyvų ir geros valios dialogą, be kita ko, užsienio politikos klausimais, dėl kurių Turkijos ir ES nuomonės išsiskyrė, siekiant vėl rasti bendrą pagrindą ir bendrą sutarimą su ES, atnaujinti dialogą ir bendradarbiavimą gerų kaimyninių santykių srityje ir atnaujinti reformų procesą Turkijoje, ypatingą dėmesį skiriant pagrindinių teisių sričiai; mano, kad ES turėtų toliau siekti visų įmanomų dialogo, bendro supratimo ir pozicijų konvergencijos su Turkija galimybių, tačiau pakartoja, kad jei tai nepavyktų ir būtų atnaujinti vienašaliai veiksmai ar provokacijos, pažeidžiantys tarptautinę teisę, ES turėtų pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis ir galimybėmis, įskaitant kraštutiniu atveju taikomas tikslines sankcijas, kurios neturėtų daryti neigiamo poveikio Turkijos žmonėms, pilietinei visuomenei ar pabėgėliams Turkijoje;

76.

mano, kad ES neturėtų painioti Turkijos ir dabartinės vyriausybės politikos, todėl pabrėžia, kad ES turėtų ir toliau būti įsipareigojusi remti Turkijos pilietinę visuomenę, siekdama apsaugoti ir skatinti demokratines vertybes ir principus, žmogaus teises ir teisinę valstybę, atsižvelgdama į tvirtą bendrą Turkijos visuomenės proeuropietišką kryptį ir europietišką tapatybę; atsižvelgdamas į tai, ragina visas ES institucijas, ypač Tarybą, imantis veiksmų šalies atžvilgiu pagrindinį dėmesį skirti žmogaus teisių aspektui ir pagrindinių laisvių bei teisinės valstybės padėčiai Turkijoje; atkreipia dėmesį į neseniai paskelbtą bendrą komunikatą dėl ES ir Turkijos politinių, ekonominių ir prekybos santykių padėties (JOIN(2021)0008), kuris yra glausta dabartinės padėties santrauka; apgailestauja, kad 2021 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose nepakankamai atsižvelgta į demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėties blogėjimą Turkijoje; pabrėžia, kad teisinės valstybės ir žmogaus teisių aspektas turėtų būti mūsų politikos Turkijos atžvilgiu vertinimo pagrindas; todėl ragina Komisiją ir Tarybą nustatant kitus galimus ES ir Turkijos santykių etapus kaip vieną iš pagrindinių kriterijų įtraukti žmogaus teisių ir teisinės valstybės aspektą; pabrėžia, kad tai galėtų padėti sustabdyti pastaruoju metu Turkijoje pastebėtą pagrindinių laisvių blogėjimą ir būtų drąsinanti žinia didelei proeuropietiškai ir demokratiją palaikančiai Turkijos visuomenės daliai;

77.

mano, kad ES ir Turkija suvokia, jog būtina ir svarbu tarpusavio santykyje ieškoti konstruktyvaus, taikaus ir pagarbaus požiūrio, taip pat, kad komunikacijos ir dialogo stiprinimas visais lygmenimis yra labai svarbus siekiant atkurti ES ir Turkijos tarpusavio pasitikėjimu grįstus santykius, kuriais būtų padėti tvirti ir ilgalaikiai konstruktyvaus augimo, nuolatinio piliečių gyvenimo gerinimo ir taikos išlaikymo pagrindai; mano, kad reikėtų stiprinti kitus komunikacijos kanalus, įskaitant tarp savivaldybių, remiant atitinkamą Regionų komiteto darbą, taip pat akademinės bendruomenės, kultūros ir žurnalistikos srityse; ragina visas ES institucijas dėti bendras pastangas ir valstybes nares imtis konkrečių veiksmų šioje srityje ir ragina Komisiją apie tokius veiksmus pranešti kitoje ataskaitoje dėl ES ir Turkijos santykių; pažymi, kad ES ir Turkijos jungtinis parlamentinis komitetas surengė savo paskutinį 78-ąjį posėdį 2018 m. gruodžio 19-20 d. Ankaroje; apgailestauja dėl šio nepagrįsto ES ir Turkijos jungtinio parlamentinio komiteto neveiklumo laikotarpio ir todėl tikisi, kad bus greitai atnaujinti Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos ir Europos Parlamento posėdžiai ES ir Turkijos jungtinio parlamentinio komitete, nes tai yra svarbus diskusijų ir deeskalacijos pagrindas;

78.

ragina surengti ES ir Turkijos lyderių susitikimą pasibaigus tikram deeskalacijos procesui, siekiant persvarstyti dabartinę santykių sistemą arba ištirti naujus, veiksmingesnius ES ir Turkijos santykių modelius;

79.

mano, kad siekiant pagerinti bendrą santykių būklę, yra būtina, kad abi šalys laikytųsi pagarbios kalbos, dėtų pastangas kovojant su esamais išankstiniais nusistatymais ir neteisingais įsitikinimais ir suteiktų galimybę objektyviau ir išsamiau atsižvelgti į kitos šalies įvaizdį, kurią formuoja atitinkama viešoji nuomonė, pakeičiant abipusį blogėjančios padėties suvokimą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pradėti komunikacijos su Turkijos visuomene politiką, kuria siekiama didinti informuotumą apie ES, teikti objektyvią informaciją apie jos politiką ir atkurti Turkijos piliečių suvokimą apie ES; pabrėžia, kad karinga ir agresyvi retorika tik sustiprina kraštutines pozicijas abiejose šalyse ir kad vien tik konfrontaciniu požiūriu naudojasi tie, kurie siekia išskirti Turkiją ir ES;

o o

80.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Turkijos Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui ir prašo Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos išversti 2020 m. ataskaitą dėl Turkijos ir šią rezoliuciją į turkų kalbą ir nusiųsti kopiją Parlamentui.

(1) OL C 328, 2016 9 6, p. 2.

(2) OL C 23, 2021 1 21, p. 58.

(3) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0017.

(4) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0049.

(5) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0230.

(6) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0332.

(7) 1963 m. rugsėjo 12 d. Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos steigimo susitarimas (OL L 361, 1977 12 31, p. 29).

(8) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).

(9) Europos Sąjungos ir Turkijos Respublikos susitarimas dėl neteisėtai šalyje gyvenančių asmenų readmisijos (OL L 134, 2014 5 7, p. 3).

(10) OL L 291, 2019 11 12, p. 4.

2022 1 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/100

P9_TA(2021)0244

2019–2020 m. ataskaitos dėl Juodkalnijos

2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2019–2020 m. Komisijos ataskaitų dėl Juodkalnijos (2019/2173(INI))

(2022/C 15/09)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (1), kuris įsigaliojo 2010 m. gegužės 1 d.,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 15 d. Juodkalnijos paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos nuomonę dėl Juodkalnijos narystės Europos Sąjungoje prašymo (COM(2010)0670), 2010 m. gruodžio 16–17 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Juodkalnijai šalies kandidatės statusą ir 2012 m. birželio 29 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti derybas su Juodkalnija dėl stojimo į ES,

—	atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. birželio 5 d. Juodkalnija prisijungė prie NATO,

—	atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui Salonikuose pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime paskelbtą Sofijos deklaraciją ir prie jos pridėtą Sofijos prioritetų darbotvarkę,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 28 d. pradėtą Berlyno procesą,

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Komisijos ataskaitos dėl Juodkalnijos (2),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 25–26 d. Podgoricoje vykusiame ES ir Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto (SAPK) 18-ame posėdyje priimtą pareiškimą ir rekomendacijas,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalimis“ (COM(2020)0057),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 29 d. Komisijos komunikatą „2019 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2019)0260) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Juodkalnijos 2019 m. ataskaita“ (SWD(2019)0217),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „2020 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2020)0660) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Juodkalnijos 2020 m. ataskaita“ (SWD(2020)0353),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas“ (COM(2020)0641),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 8 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Komunikatas dėl pasaulinio ES atsako į COVID-19 protrūkį“ (JOIN(2020)0011),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2020 m. balandžio 21 d. Juodkalnijos ekonominių reformų programos (2020–2022 m) vertinimą (SWD(2020)0066) ir 2020 m. gegužės 19 d. Tarybos priimtas ES ekonominio ir finansinio dialogo su Vakarų Balkanais ir Turkija bendras išvadas,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Parama Vakarų Balkanų šalims kovoti su COVID-19 ir atsigauti po pandemijos“ (COM(2020)0315),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 30 d. Briuselyje vykusį penktąjį Stojimo konferencijos su Juodkalnija posėdį pavaduotojų lygiu, per kurį pradėtos derybos dėl paskutinio peržiūrėto skyriaus (8 skyriaus „Konkurencijos politika“),

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl šios šalies,

—	atsižvelgdamas į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos, per kurią buvo stebėti 2020 m. rugpjūčio 30 d. parlamento rinkimai Juodkalnijoje, 2020 m. gruodžio 11 d. paskelbtą pareiškimą dėl preliminarių rezultatų ir išvadų,

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Vakarų Balkanų po 2020 m. aukščiausiojo lygio susitikimo (3),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Vakarų Balkanų parlamentų pirmininkų aukščiausiojo lygio susitikimo, kurį sušaukė Europos Parlamento pirmininkas ir Vakarų Balkanų parlamentų pirmininkai, bendrą deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į Zagrebo deklaraciją, dėl kurios buvo susitarta 2020 m. gegužės 6 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime vykstant vaizdo konferencijai,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 5 d. Poznanėje ir 2020 m. lapkričio 10 d. Sofijoje pagal Berlyno procesą vykusius ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimus,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo mėn. paskelbtą Europos Komisijos antrąją šalių kovos su rasizmu ir netolerancija stebėjimo ataskaitą dėl Juodkalnijos (penktasis stebėsenos ciklas) ir į 2020 m. birželio mėn. paskelbtas išvadas dėl Juodkalnijos, susijusias su 2017 m. rekomendacijų įgyvendinimo padėtimi,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 5 d. Vakarų Balkanų partnerių deklaraciją dėl romų integracijos ES plėtros procese ir 2016–2020 m. strategiją dėl romų ir egiptiečių socialinės įtraukties Juodkalnijoje,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0131/2021),

A.	kadangi kiekviena plėtros šalis vertinama atskirai pagal jos nuopelnus, o stojimo tvarkaraštis priklauso nuo reformų įgyvendinimo greičio ir kokybės;

B.	kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį bet kuri Europos valstybė gali pateikti prašymą tapti Sąjungos nare, jei ji atitinka visus Kopenhagos kriterijus, įskaitant pagarbą mažumoms ir jų apsaugą;

C.	kadangi demokratija ir teisinės valstybės principas yra pagrindinės vertybės, kuriomis grindžiama ES ir kurios yra tiek plėtros proceso, tiek stabilizacijos ir asociacijos proceso pagrindas; kadangi reikia įgyvendinti reformas, kad būtų galima išspręsti šiose srityse likusias problemas;

D.	kadangi dabar Juodkalnija yra labiausiai pažengusi derybų procese, pradėjusi derybas dėl visų 33 peržiūrėtų ES acquis skyrių ir preliminariai baigusi derybas dėl trijų;

E.	kadangi Juodkalnija ir toliau daro tinkamą pažangą įgyvendindama Stabilizacijos ir asociacijos susitarime nustatytus įsipareigojimus;

F.	kadangi po 2020 m. rugpjūčio 30 d. parlamento rinkimų šalyje pirmą kartą valdžia keitėsi demokratinėje aplinkoje po to, kai buvo nustatyta daugiapartinė sistema; kadangi valdžia buvo perduota tvarkingai;

G.	kadangi ankstesnė vyriausybė pripažino rinkimų rezultatus ir valdžios pasikeitimą ir tai patvirtina Juodkalnijoje pasiektą demokratinės brandos lygį ir padarytą pažangą;

H.	kadangi Europos Sąjunga – didžiausia Juodkalnijos prekybos partnerė: 2019 m. jai teko 37 proc. visų eksportuojamų prekių ir 47 proc. visų importuojamų prekių, o prekybos apimtis sudarė 1,38 mlrd. EUR;

I.	kadangi ES – tai didžiausia finansinės paramos Juodkalnijai teikėja ir kadangi Juodkalnija pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP) gauna pasirengimo narystei paramą, kuri 2007–2020 m. laikotarpiu iš viso siekė 504,9 mln. EUR;

J.	kadangi ES sutelkė 38 mln. EUR dydžio tiesioginę paramą Vakarų Balkanų šalims siekiant įveikti dėl COVID-19 susidariusią ekstremaliąją sveikatos situaciją;

K.	kadangi ES sutiko perskirstyti 374 mln. EUR iš PNPP, kad padėtų sušvelninti socialinį ir ekonominį COVID-19 poveikį Vakarų Balkanų regione; kadangi Komisija ir Juodkalnija susitarė dėl 53 mln. EUR sumos;

L.	kadangi Juodkalnijai taip pat buvo pasiūlytas 60 mln. EUR vertės makrofinansinės paramos paketas ir kadangi nuo 1999 m. teikiant Europos investicijų banko paskolas buvo suteikta 804 mln. EUR;

M.	kadangi Komisija pagal PNPP II patvirtino 70 mln. EUR paketą, kad padėtų finansuoti Vakarų Balkanų šalių galimybę gauti ES valstybių narių įsigytų COVID-19 vakcinų; kadangi 2020 m. spalio mėn. Juodkalnija pasirašė susitarimą pagal iniciatyvą COVAX dėl 248 800 šios vakcinos dozių gavimo;

N.	kadangi COVID-19 pandemija padarė itin didelį poveikį romams ir egiptiečiams, nes jie ir toliau kenčia nuo giliai įsišaknijusių prietarų tiek socialinėje, tiek profesinėje aplinkoje;

Įsipareigojimas dėl plėtros

palankiai vertina Juodkalnijos nuolatinį dalyvavimą integracijos į ES procese ir jos bendrą pažangą;

pabrėžia, kad svarbu skubiai įgyvendinti persvarstytą plėtros metodiką, pagrįstą teminių derybų skyrių grupėmis ir laipsnišku atskirų ES politikos priemonių ir programų įtraukimu, siekiant paspartinti bendrą derybų procesą ir suteikti aiškias bei apčiuopiamas paskatas, kurios tiesiogiai domina Juodkalnijos piliečius;

palankiai vertina derybų dėl 8 skyriaus (konkurencijos politika) pradžią ir Juodkalnijos sprendimą pritarti persvarstytai plėtros metodikai; ragina Juodkalniją visų pirma veiksmingai įvykdyti tarpinius 23 ir 24 skyrių kriterijus – jie bus kitas orientyras, ir tvirtai remia stojimo skyrių uždarymą Juodkalnijai įvykdžius būtinus kriterijus ir įgyvendinus reformas pagal juos; primena, kad nuo derybų dėl pirmojo skyriaus pradžios 2012 m. gruodžio mėn. preliminariai uždaryti trys skyriai, ir ragina Juodkalniją aiškiai sutelkti dėmesį į darbą siekiant įvykdyti visų kitų derybų skyrių kriterijus;

teigiamai vertina tai, kad po 2020 m. rugpjūčio 30 d. rinkimų įvyko pirmasis valdžios perdavimas po to, kai buvo nustatyta daugiapartinė sistema, visapusiškai laikantis demokratijos standartų ir Juodkalnijos konstitucijos, taip pat tai, kad ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras nustatė, jog rinkimai buvo efektyvūs, konkurencingi ir skaidrūs; palankiai vertina tai, kad rinkimų rezultatai nebuvo užginčyti ir visi išrinkti parlamento nariai iš tiesų eina savo pareigas; reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie išorės įtaką rinkimų procese;

teigiamai vertina tai, kad pirmą darbo dieną naujai suformuota Juodkalnijos vyriausybė surengė keitimąsi nuomonėmis su Europos Parlamento nariais ir ES pareigūnais, taip pat naujos vyriausybės aiškų įsipareigojimą toliau siekti integracijos į ES, atitikti reikiamus standartus, kad šalis darytų pažangą siekdama narystės ES, ir stiprinti transatlantinį aljansą;

pabrėžia, kad nepaprastai svarbu vykdant reformų procesą nepanaikinti ankstesnių laimėjimų, ir ragina naująją vyriausybę pasinaudoti savo įgaliojimais siekiant paspartinti su ES susijusias reformas ir stojimo derybas; pažymi, kad būtinas atviras ir konstruktyvus visų politinių ir socialinių suinteresuotųjų subjektų dialogas, taip pat sutarimas dėl pagrindinių klausimų, susijusių su bendra šalies pažanga, tam, kad Juodkalnija darytų pažangą siekdama narystės ES;

pabrėžia, kad prezidentas, naujoji vyriausybė ir parlamentas (Skupština) turi bendradarbiauti ir konstruktyviai dirbti kartu, siekiant sustiprinti Juodkalnijos pažangą siekiant narystės ES ir toliau didinti šalies demokratinę pažangą; ragina visas šalis laikytis demokratinių ir konstitucinių principų;

palankiai vertina naujausių viešosios nuomonės apklausų rezultatus, iš kurių matyti, kad vis daugiau Juodkalnijos piliečių (76,6 proc.) pritaria šalies būsimai narystei ES, o tai yra aiški žinia naujajai vyriausybei, kad žmonės nori reformų, grindžiamų Europos vertybėmis; pažymi, kad ši viešoji parama ES yra viena iš didžiausių regione; šiomis aplinkybėmis teigiamai vertina tai, kad Komisija, priėmusi naują Vakarų Balkanų strategiją ir ekonomikos ir investicijų planą, 2020 m. suteikė naują postūmį plėtrai;

palankiai vertina Juodkalnijos pažangą keliose derybų dėl stojimo srityse, įskaitant tarptautinį policijos bendradarbiavimą ir kovą su organizuotu nusikalstamumu (be kita ko, siekiant pirminių rezultatų prekybos žmonėmis ir narkotikų kontrabandos srityse); ragina valdžios institucijas paspartinti politines ir ekonomines reformas, ypač teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių, teisminių institucijų, žiniasklaidos laisvės ir kovos su korupcija srityse, kuriose reikia toliau daryti didelę pažangą;

10.

ragina tinkamai įtraukti Vakarų Balkanų šalis, įskaitant pilietinę visuomenę bei jaunimą, į Konferenciją dėl Europos ateities, kad jos joje aktyviai dalyvautų, taip pat ragina atsižvelgti į jų indėlį, turint mintyje jų įsipareigojimą ateityje tapti ES valstybėmis narėmis;

11.

ragina kurti naujas galimybes vykdyti aukšto lygio politinį dialogą ir dialogą politikos klausimais su Vakarų Balkanų šalimis, reguliariai rengiant ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimus ir palaikant intensyvesnius ministrų bei parlamento narių ryšius, kad būtų stiprinamas politinis plėtros proceso patikimumas ir užtikrintas tvirtesnis valdymas bei dalyvavimas aukštu lygmeniu, kaip, be kita ko, raginta peržiūrėtoje plėtros metodikoje;

12.

primena, kad būtent vyriausybė turėtų būti suinteresuota užtikrinti tinkamą atstovavimą užsienyje; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį, kad dar nepaskirtas Juodkalnijos misijos ES vadovas;

Demokratija ir teisinė valstybė

13.

atsižvelgia į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro tarptautinių stebėtojų paskelbtus rezultatus ir išvadas ir ragina valdžios institucijas visapusiškai ir tinkamu laiku iki kitų nacionalinių rinkimų atsižvelgti į jų rekomendacijas; palankiai vertina tai, kad vyriausybė priėmė sprendimą dėl Rinkėjų registro kontrolės tarybos įsteigimo; pažymi, kad 2020 m. gruodžio mėn. Skupština priėmė sprendimą dėl Visapusiškos rinkimų reformos komiteto steigimo, ir tikisi, kad šis komitetas nedelsdamas pradės veikti;

14.

ragina Juodkalniją vietos rinkimus rengti vienu metu visoje šalyje, siekiant užtikrinti didesnį demokratijos stabilumą, išvengti nuolatinių kampanijų ir sumažinti politinę įtampą; reiškia nusivylimą dėl to, kad, nepaisant partijų susitarimo vietos rinkimus rengti tą pačią dieną, teisinėje sistemoje į šį klausimą vis dar nepakankamai atsižvelgiama; primena, kad, norint iš dalies pakeisti Įstatymą dėl tarybų ir parlamento narių rinkimų, reikalinga dviejų trečdalių dauguma, o tam reikia plataus parlamento partijų bendro sutarimo;

15.

ragina visas naujai išrinktos Skupštinos politines jėgas dalyvauti konstruktyviame, prasmingame ir įtraukiame parlamento dialoge, nes jis yra sėkmingos parlamentinės demokratijos pagrindas; teigiamai vertina opozicijos sprendimą neboikotuoti Skupštinos darbo ir pakartoja, kad veikianti parlamentinė demokratija yra pagrįsta tiek vyriausybės, tiek opozicijos dalyvavimu parlamento sprendimų priėmimo procese; pabrėžia, kad platus valdančiosios daugumos ir opozicijos bendras sutarimas yra nepaprastai svarbus siekiant pažangos stojimo į ES ir reformų įgyvendinimo procese; ragina imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama stiprinti įvairių politinių veikėjų dialogą ir pasitikėjimą;

16.

palankiai vertina pastarojo meto paskyrimus į Juodkalnijos delegaciją ES ir Juodkalnijos SAPK ir tai, kad baigta formuoti Juodkalnijos delegacija SAPK; ragina kuo greičiau atnaujinti SAPK darbą ir palankiai vertina 2021 m. birželio mėn. planuojamą surengti nuotolinį SAPK posėdį; pabrėžia parlamentinių mainų ir du kartus per metus vykstančių susitikimų atnaujinimo svarbą;

17.

teigiamai vertina priemones, kuriomis siekiama gerinti Skupštinos atliekamą priežiūros vaidmenį, taip pat skaidrumą ir atvirumą piliečiams bei pilietinei visuomenei; ragina naujai išrinktą Skupštiną užtikrinti įtraukų politinį dialogą parlamente ir ragina užtikrinti didesnį pilietinės visuomenės vaidmenį;

18.

pakartoja, kad svarbu paspartinti darbą, susijusį su 23 ir 24 skyrių veiksmų planų ir kitų strateginių dokumentų teisinės valstybės ir pagrindinių teisių klausimais įgyvendinimu, visų pirma pasitelkiant veiksmingą partijų dialogą, kurio tikslas – užtikrinti būtiną kvalifikuotą balsų daugumą skiriant į pagrindines pareigas teismuose ir prokuratūroje, taip pat vykdant viešas ir ekspertų konsultacijas dėl svarbių teisės aktų pakeitimų; reiškia susirūpinimą dėl to, kad pastaraisiais metais nebuvo susitikusi 24 skyriaus darbo grupė;

19.

yra susirūpinęs dėl naujausių pokyčių, susijusių su specialiuoju prokuroru, tiriančiu organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos bylas, taip pat su planuotais prokuratūros tarybos sudėties pakeitimais; ragina Juodkalnijos vyriausybę iš dalies pakeisti svarbius teisės aktus, be kita ko, atsižvelgiant į pasiūlytus įstatymo dėl prokuratūros ir įstatymo dėl specialiosios prokuratūros pakeitimus, laikantis demokratinių normų ir nusistovėjusios Europos praktikos, taip pat imtis tolesnių veiksmų dėl Venecijos komisijos nuomonės šiuo klausimu; pabrėžia, kad nepriklausomas specialiosios prokuratūros veikimas ir sąžiningumas yra itin svarbūs aspektai Juodkalnijai siekiant pažangos teisinės valstybės srityje;

20.

apgailestauja, kad teisminių institucijų srityje padaryta nedidelė pažanga, ir ragina Juodkalnijos valdžios institucijas skubiai spręsti likusias problemas, susijusias su teisminių institucijų nepriklausomumu, profesionalumu, veiksmingumu ir atskaitomybe, įgyvendinant galiojančius teisės aktus ir laikantis Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) ir Venecijos komisijos pateiktų rekomendacijų; pabrėžia, kad Juodkalnija turi toliau siekti pažangos įgyvendindama reformas teisinės valstybės srityje, be kita ko, toliau vykdyti teismų reformą ir jos nestabdyti, laikantis tinkamų demokratinių normų ir praktikos; pakartoja, kad dėl jau įgyvendintų reformų Juodkalnijoje sukurtos įstaigos ir mechanizmai, kuriais užtikrinama teismų ir prokuratūros nepriklausomybė ir atskaitomybė; ragina valdžios institucijas nuosekliai naudotis šiais mechanizmais ir remtis atliktu darbu siekiant tolesnių rezultatų ir didesnės pažangos kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu;

21.

reiškia didelį susirūpinimą dėl Teisėjų tarybos pateikto konstitucijos aiškinimo, kuriuo toleruojamas neteisėtas teismo pirmininkų paskyrimas daugiau nei dviem kadencijoms; pažymi, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Baro, Kotoro ir Plavo pagrindinių teismų pirmininkai atsistatydino po to, kai teisėjai, einantys ne vienas pareigas, buvo paraginti atsistatydinti, ir taip buvo laikomasi geros Europos praktikos bei demokratijos standartų;

22.

teigiamai vertina tai, kad kovojant su organizuotu nusikalstamumu padaryta tam tikra pažanga, visų pirma susijusi su policijos pajėgumų didinimu ir profesionalumu; ragina Juodkalniją toliau dėti pastangas šioje srityje, visų pirma kovojant su tarptautiniu mastu veikiančiais nusikaltėlių tinklais, ypač daug dėmesio skiriant kovai su pinigų plovimu, prekyba žmonėmis, narkotikais ir ginklais, neteisėtu lošimu bei cigarečių kontrabanda, ir stebint jų galimus ryšius su politikais ir valstybinių institucijų atstovais;

23.

teigiamai vertina naujausią ministro pirmininko pavaduotojo pasiekimą sulaikant žinomus asmenis, susijusius su organizuotu nusikalstamumu; griežtai smerkia jam skirtus grasinimus mirtimi; ragina remti ir apsaugoti visus pareigūnus, kurie kovoja su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, net ir rizikuodami savo gyvybe, ir reiškia solidarumą su jais;

24.

pabrėžia, kad tebėra sisteminių baudžiamosios teisenos sistemos trūkumų ir kad juos reikia šalinti prioritetine tvarka; primygtinai ragina valdžios institucijas nustatyti konkrečias priemones, kuriomis derybos dėl kaltinimų pripažinimo būtų leidžiamos išimtiniais atvejais, siekiant padidinti teismų reagavimo į organizuotą nusikalstamumą skaidrumą ir patikimumą;

25.

yra labai susirūpinęs dėl nedidelės pažangos kovojant su korupcija ir ragina atsakingas institucijas siekti gerokai geresnių šalies rezultatų nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo, baudžiamojo persekiojimo ir galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių srityse, visų pirma didelio atgarsio sulaukusiose bylose, iš esmės gerinant baudžiamosios veikos tyrimų ir teisėsaugos kokybę bei nepriklausomumą;

26.

atkreipia dėmesį į teigiamus pokyčius, susijusius su Korupcijos prevencijos agentūros veikla; vis dėlto pabrėžia, kad vis dar esama problemų, susijusių su jos nepriklausomumu ir prioritetų nustatymu, ir ragina agentūrą veikti nepriklausomai ir nuosekliai įgyvendinti įstatymą dėl korupcijos prevencijos;

27.

pakartoja, kad reikia tvirto atsako į aukšto lygio korupciją baudžiamosios teisenos srityje; primena, kad reikia veiksmingai reaguoti į tariamą piktnaudžiavimą valstybės ištekliais, skirtais politinėms partijoms, ir neteisėtą politinių partijų finansavimą;

28.

palankiai vertina pastangas įgyvendinti viešojo administravimo reformą ir jau pasiektus rezultatus; yra susirūpinęs dėl išvadų, kad narystė partijoje vis dar daro didelę įtaką įdarbinimui Juodkalnijos viešajame sektoriuje, ir ragina naująją vyriausybę vengti politiniais motyvais pagrįsto valstybės tarnautojų atleidimo iš darbo ir samdymo; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas toliau dėti pastangas siekiant sukurti veiksmingą viešąjį administravimą ir išlaikyti kompetencijos lygį, ypač stojimo į ES proceso srityje, ir šiuo atžvilgiu teigiamai vertina skaidrias skyrimo procedūras; apgailestauja dėl to, kad instituciniai konkurencijos ir kovos su korupcija įstaigų pajėgumai tebėra menki;

29.

reiškia susirūpinimą dėl Skupštinoje priimtų įstatymo dėl valstybės tarnautojų ir valstybinių įstaigų darbuotojų pakeitimų, kuriais sumažinami darbo viešojo administravimo srityje kriterijai ir galėtų būti pakenkta pažangai, padarytai reformuojant viešąjį administravimą siekiant įgyvendinti nuopelnais pagrįstą įdarbinimą;

30.

teigiamai vertina naujos vyriausybės pažadus smarkiai didinti skaidrumą visose srityse, įskaitant viešuosius finansus, ir ragina ją nedelsiant parengti ir priimti patobulintą įstatymą dėl laisvos prieigos prie informacijos;

31.

atkreipia dėmesį į būsimą gyventojų ir būstų surašymą Juodkalnijoje ir ragina atsakingas institucijas užtikrinti, kad jis atitiktų Europos standartus ir tarptautines rekomendacijas; primygtinai ragina vengti bet kokio proceso politizavimo ir ragina ištirti visus kaltinimus dėl užsienio šalių kišimosi į surašymo procedūrą;

32.

ragina Juodkalnijos valdžios institucijas ypatingą dėmesį skirti pinigų plovimui, mokesčių slėpimui ir bet kokiai kitai nusikalstamai veiklai pagal pilietybės suteikimo investuotojams programą, kuri baigs galioti 2021 m.; palankiai vertina Juodkalnijos vyriausybės neseniai priimtą sprendimą iki metų pabaigos ją palaipsniui nutraukti;

Pagarba pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms

33.

apgailestauja dėl saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos laisvės padėties: šioje srityje, kaip nurodyta penkiose iš eilės Komisijos ataskaitose, pažangos nepadaryta, visų pirma kalbant apie visuomeninio transliuotojo RTCG darbą; griežtai smerkia visų rūšių išpuolius prieš žiniasklaidą ir žurnalistų bauginimą ir ragina skubiai ir veiksmingai tokius atvejus tirti, įskaitant ankstesnius atvejus, siekiant panaikinti nebaudžiamumą už nusikaltimus prieš žurnalistus; apgailestauja, kad kai kurie smurto prieš žurnalistus atvejai vis dar neištirti; ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti žiniasklaidos ir žurnalistų nepriklausomumą; primygtinai ragina Juodkalniją sudaryti palankias sąlygas veiksmingai naudotis saviraiškos laisve, kuri yra viena iš pagrindinių ES vertybių ir esminis Juodkalnijos stojimo į ES proceso elementas;

34.

yra susirūpinęs dėl didelės žiniasklaidos poliarizacijos, visų pirma dėl didėjančios dezinformacijos, be kita ko, nukreiptos į etninės įtampos didinimą, rinkimų procesų iškraipymą ir gyventojų paramos euroatlantinei integracijai mažinimą; pabrėžia, kad gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir žiniasklaidos laisvė bei nepriklausomybė yra nepaprastai svarbūs siekiant kovoti su dezinformacija; pabrėžia, kad reikia gerinti koordinavimą, kad būtų kovojama su regioninėmis dezinformacijos kampanijomis;

35.

ragina stiprinti Europos bendradarbiavimą su Juodkalnija kovojant su dezinformacija ir kibernetinėmis bei hibridinėmis grėsmėmis, kuriomis siekiama pakenkti europinei regiono perspektyvai; yra susirūpinęs dėl didėjančio Juodkalnijos pažeidžiamumo, visų pirma Kinijos atžvilgiu, dėl išaugusios Juodkalnijos valstybės skolos; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir Juodkalnijos vyriausybę bendradarbiauti ieškant sprendimo dėl itin prieštaringai vertinamos Baro-Boljarės magistralei skirtos Kinijos paskolos, kurią paėmė ankstesnė vyriausybė, kad būtų išvengta priklausomybės nuo skolos ir Juodkalnijai nereikėtų grąžinti užstato Kinijos kreditoriams; primygtinai reikalauja, kad Juodkalnijos valdžios institucijos lygiagrečiai atliktų išsamų ir skaidrų šios paskolos ir jos išlaidų tyrimą ir patrauktų atsakomybėn politiškai atsakingus asmenis; ragina Komisiją kartu su tarptautinėmis finansų įstaigomis rasti pagrįstą sprendimą siekiant paremti Juodkalnijos fiskalinį tvarumą ir reformas, vadovaujantis šalies europine perspektyva;

36.

ragina Juodkalniją, ES valstybes nares ir Europos Sąjungos delegaciją Juodkalnijoje toliau vykdyti aktyvesnę ir veiksmingesnę komunikacijos politiką apie europinę perspektyvą, skirtą tiek vietos, tiek ES piliečiams, ir toliau dėti suderintas pastangas didinant ES finansuojamų projektų matomumą; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą remti į Balkanų šalis orientuoto kompetencijos centro dezinformacijos klausimais sukūrimą;

37.

ragina Juodkalnijos valdžios institucijas imtis konkrečių atsparumo ir kibernetinio saugumo didinimo veiksmų tuo metu, kai šalis susiduria su didėjančiu užsienio šalių kišimosi, siekiant pakenkti jos valstybingumui ir vakarietiškai orientacijai, spaudimu, ir užtikrinti didesnę žiniasklaidos aplinkos priežiūrą, kad būtų kovojama su melagingomis naujienomis bei kita dezinformacijos veikla, visų pirma susijusiomis su žalinga užsienio šalių įtaka, ir garantuoti Juodkalnijos žiniasklaidos reguliavimo institucijų ir visuomeninio transliuotojo veiklos nepriklausomumą, kartu užtikrinant pusiausvyrą tarp kovos su dezinformacija ir neproporcingų saviraiškos laisvės internete apribojimų;

38.

griežtai smerkia žodinius ir fizinius išpuolius prieš tautines mažumas ir jų bauginimą, ypač Plevlioje po 2020 m. rugpjūčio mėn. parlamento rinkimų, ir naujesnius atvejus Beranėje ir Nikšičiuje; primygtinai ragina Juodkalnijos valdžios institucijas nuodugniai ištirti visus tokius incidentus ir patraukti nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn;

39.

pabrėžia, kad reikia apsaugoti visų nacionalinių mažumų teises, visų pirma dėl to, kad kai kurios iš jų nebeturi mažumos partijos atstovų Skupštinoje; primygtinai ragina Juodkalnijos valdžios institucijas ypatingą dėmesį skirti su nacionaline ir etnine Juodkalnijos piliečių priklausomybe susijusiems klausimams; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į naujausią Juodkalnijos vyriausybės pasiūlymą iš dalies pakeisti Juodkalnijos pilietybės įstatymą; pabrėžia, kad dėl tokių opių įstatymų pakeitimų turi būti plačiai konsultuojamasi ir jie turėtų būti priimami tik laikantis demokratinių normų ir nusistovėjusios Europos praktikos bei siekiant pažangos Juodkalnijos europinės perspektyvos srityje; ragina gerbti šalies daugiatautiškumą, įskaitant vartojamas kalbas, kultūros paveldą ir vietos bendruomenių tradicijas; pabrėžia, kad reikia daryti tolesnę pažangą romų ir egiptiečių socialinės įtraukties į Juodkalnijos darbo rinką, švietimą ir viešąjį gyvenimą srityje, ir ragina valdžios institucijas užtikrinti jų galimybę gauti asmens dokumentus, garantuoti jų teisinį statusą ir imtis veiksmingų kovos su neapykantos retorika priemonių;

40.

atkreipia dėmesį į įstatymą dėl apsaugos nuo smurto šeimoje ir numatytus jo pakeitimus ir primygtinai ragina Juodkalnijos valdžios institucijas jį visapusiškai įgyvendinti, be kita ko, skiriant pakankamai išteklių, nes smurtas dėl lyties, smurtas šeimoje ir smurtas prieš vaikus toliau kelia didelį susirūpinimą; ragina būti budresnius ir sukurti per COVID-19 pandemiją patirto smurto šeimoje aukų paramos sistemas;

41.

primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti visapusišką Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) standartų įgyvendinimą, be kita ko, didinant tinkamai parengtų ir lyčiai atžvalgių teisėsaugos pareigūnų ir teisėjų skaičių, kad būtų užtikrintas tinkamas smurto šeimoje nusikaltimų tyrimas ir patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už juos ir būtų pradėtos taikyti veiksmingos kovos su seksualiniu priekabiavimu, be kita ko, darbo vietoje, priemonės;

42.

yra susirūpinęs dėl ribotų dabartinės politikos ir projektų, kuriais siekiama skatinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, formuojant politiką bei politikoje ir šalinti pažeidžiamumą užimtumo ir socialinės politikos srityje, rezultatų; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja dėl mažėjančio parlamento narių moterų skaičiaus ir nepakankamos politinio atstovavimo rinkimuose ir naujoje Skupštinoje bei vyriausybėje lyčių pusiausvyros; ragina numatyti teisines ir politines priemones, kurių reikia siekiant skatinti moterų dalyvavimą politikoje;

43.

primena, kad, nors Juodkalnijos vyriausybė patvirtino metinį neįgaliųjų apsaugos nuo diskriminacijos strategijos ir lygybės skatinimo veiksmų planą, jo įgyvendinimas yra pagrindinis tikslas; apgailestauja dėl to, kad neįgalieji vis dar susiduria su diskriminacija ir sunkumais siekdami pasinaudoti teise kreiptis į teismą; pabrėžia, kad reikia gerinti neįgaliųjų, šalies viduje perkeltų asmenų ir kitų pažeidžiamų grupių galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis;

44.

palankiai vertina pažangą LGBTI asmenų teisių apsaugos srityje ir tai, kad Juodkalnija yra pirmoji regiono šalis, priėmusi įstatymą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės; ragina valdžios institucijas užtikrinti visas reikiamas sąlygas, kad jis būtų tinkamai įgyvendintas; pabrėžia, kad reikia gerinti translyčių ir nebinarinio lytiškumo asmenų padėtį; palankiai vertina tai, kad 2019 m. buvo taikiai surengtos LGBTI asmenų eitynės; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas toliau gerinti visuomeninės įtraukties ir tolerancijos atmosferą ir rinkti išskaidytus duomenis, susijusius su neapykantos retorika ir nusikaltimais dėl seksualinės orientacijos bei lytinės tapatybės;

45.

ragina Juodkalnijos valdžios institucijas toliau vykdyti nuoširdų dialogą religijos laisvės klausimu su religiniais atstovais bei atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir laikantis 2019 m. birželio 24 d. Venecijos komisijos nuomonės; ragina kaimynines šalis nesikišti sprendžiant šį klausimą ir į kitus Juodkalnijos vidaus reikalus;

46.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad naujoji vyriausybė, pasitelkdama skubią procedūrą ir nevykdydama viešų diskusijų ar dialogo su visomis religinėmis bendruomenėmis, taip pat negavusi Venecijos komisijos nuomonės, priėmė įstatymo dėl religijos ar tikėjimo laisvės ir religinių bendruomenių teisinio statuso pakeitimus; pažymi, kad prezidentas jau pasirašė šį įstatymą;

Susitaikymas, geri kaimyniniai santykiai ir tarptautinis bendradarbiavimas

47.

palankiai vertina Juodkalnijos įsipareigojimą vykdyti įtraukų regioninį bendradarbiavimą ir jos konstruktyvų vaidmenį, kurį ji atlieka Vakarų Balkanų regione, ir teigiamai vertina jos aktyvų dalyvavimą daugelyje regioninių iniciatyvų; pabrėžia, kad regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai yra siejami su Juodkalnijos ES perspektyva;

48.

teigiamai vertina tai, kad 2019 m. gegužės mėn. pasirašytas protokolas dėl Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos ir Serbijos Respublikos sienos perėjimo punkto nustatymo, ir ragina Juodkalniją toliau konstruktyviai ir kuo greičiau stojimo procese spręsti neišspręstus dvišalius klausimus su savo kaimynėmis, įskaitant neišspręstus sienų demarkacijos klausimus su Serbija ir Kroatija; primena, kad turėtų būti laikomasi galiojančių dvišalių susitarimų dėl sienų; pakartoja, kad ginčai dėl sienų turėtų būti sprendžiami dvišaliu sutarimu laikantis geros kaimynystės santykių principo ir naudojantis esamais tarptautiniais mechanizmais; pažymi, kad dvišaliai santykiai su Serbija pasižymi įtampa, ir pabrėžia, kad visi dvišaliai ginčai turi būti sprendžiami vykdant įtraukų ir nekonfrontacinį dialogą, kartu vengiant bet kokios formos užsienio subjektų kišimosi sprendžiant vidaus klausimus;

49.

griežtai smerkia teisingumo, žmogaus ir mažumų teisių ministro pareiškimą, neigiantį Srebrenicos genocidą, ir abejones dėl Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) sprendimų ir teisėtumo; palankiai vertina kitų vyriausybės narių greitai pareikštus prieštaravimus ir pasiūlymą jį atleisti;

50.

teigiamai vertina tai, kad sukurta bendra regioninė rinka, kuri padės šaliai visapusiškai prisijungti prie ES bendrosios rinkos; tvirtai tiki, kad tokios iniciatyvos galėtų būti svarbi priemonė didinant regiono galimybes, patrauklumą ir konkurencingumą ir ypač galėtų padėti regiono ekonomikai atsigauti po pandemijos;

51.

griežtai smerkia bet kokius Juodkalnijos ir kitų šio regiono politikų mėginimus paneigti Srebrenicos genocidą ar bet kokius kitus karo nusikaltimus, įvykdytus buvusioje Jugoslavijoje; palankiai vertina tai, kad Bosnijos ir Hercegovinos ir Juodkalnijos vyriausybės pasirašė protokolą dėl bendradarbiavimo ieškant dingusių asmenų, nes tai yra tinkamas bendradarbiavimo tiriant dingusių asmenų bylas pavyzdys; yra susirūpinęs dėl nepakankamos pažangos nagrinėjant Juodkalnijoje įvykdytus karo nusikaltimus ir ragina valdžios institucijas intensyvinti savo pastangas bausti už karo nusikaltimus ir sužinoti, koks likimas ištiko dingusius asmenis, taip pat remti ir plėtoti įsteigtą Dokumentacijos ir informacijos centrą;

52.

pakartoja, kad remia iniciatyvą sukurti Regioninę faktų apie karo nusikaltimus ir kitus sunkius žmogaus teisių pažeidimus buvusiosios Jugoslavijos teritorijoje nustatymo komisiją; palankiai vertina Juodkalnijos vyriausybių įsipareigojimą ir narystės Regioniniame jaunimo bendradarbiavimo biure (RYCO) prievolių vykdymą ir pabrėžia, koks svarbus yra dabartinis rotacijos principu vykstantis Juodkalnijos pirmininkavimas šiai organizacijai;

53.

ragina Juodkalnijos valdžios institucijas visapusiškai laikytis nuostatų, susijusių su buvusiosios Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos palikimu, ypač kariniu turtu;

54.

palankiai vertina tai, kad Juodkalnija visapusiškai suderino savo politiką su ES bendra užsienio ir saugumo politika, ir jos aktyvų dalyvavimą ES misijose pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką, visų pirma ES karinio laivyno pajėgų Somalyje operacijoje ATALANTA ir ES mokymo misijoje Malyje, taip pat kitose tarptautinėse misijose, būtent, JT misijoje dėl referendumo Vakarų Sacharoje, JT taikos palaikymo pajėgose Kipre, NATO vadovaujamoje Tvirtos paramos misijoje Afganistane ir NATO misijoje Kosove (KFOR);

55.

reiškia susirūpinimą dėl vyriausybės paskyrimų saugumo ir karinės žvalgybos sektoriuje ir dėl pavojaus, kad galėtų kilti abejonių dėl Juodkalnijos strateginio aljanso su ES ir NATO; pabrėžia strateginę Juodkalnijos narystės NATO svarbą ir ragina Juodkalnijos valdžios institucijas bendradarbiauti su ES ir NATO atsparumo užsienio šalių kišimuisi ir kibernetinio saugumo srityse;

56.

pabrėžia, kad ES ir Jungtinės Valstijos turi stiprinti partnerystę ir koordinavimą Vakarų Balkanuose, kad būtų daroma pažanga įgyvendinant pagrindines reformas, gerinamas valdymas ir užtikrintas susitaikymas;

57.

teigiamai vertina Juodkalnijos pažangą ir atnaujintą įsipareigojimą tarptautinio policijos bendradarbiavimo srityje ir ragina ją toliau dėti pastangas siekiant spręsti neteisėtos migracijos problemą toliau plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą sienų apsaugos bei readmisijos klausimais ir didinant savo pajėgumus vykdyti neteisėto migrantų gabenimo tinklų baudžiamąjį persekiojimą;

58.

atkreipia dėmesį į tai, kad įsigaliojo Juodkalnijos ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) susitarimas dėl bendradarbiavimo sienų valdymo srityje, kuris suteiks galimybę Frontex padėti Juodkalnijai valdyti sienas, vykdant bendras operacijas ir kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu prie šalies jūrų sienų, įskaitant narkotikų ir ginklų kontrabandą, ir su prekyba žmonėmis bei terorizmu;

59.

primygtinai ragina Juodkalnijos valdžios institucijas savo migracijos ir sienų politiką grįsti pagarba žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms ir tarptautinei teisei; ragina vykdant Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų (Frontex) operacijas Juodkalnijos teritorijoje laikytis tų pačių standartų;

Ekonomika ir COVID-19 pandemija

60.

teigiamai vertina Juodkalnijos pažangą didinant savo finansų sektoriaus stabilumą, taip pat įgyvendinant konkrečius darbo rinkos sąlygų patobulinimus; vis dėlto pažymi, kad nedarbo lygis išlieka didelis, visų pirma kalbant apie moteris, jaunimą, romus ir žemos kvalifikacijos asmenis; ragina valdžios institucijas gerinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir spręsti tokius klausimus, kaip vyrų ir moterų užimtumo ir darbo užmokesčio skirtumai bei įperkamos vaikų priežiūros paslaugos;

61.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad iki 2020 m. pabaigos nepateiktas pasiūlymas dėl 2021 m. biudžeto įstatymo, ir ragina laiku vykdyti skaidresnį nacionalinio biudžeto sudarymo procesą;

62.

palankiai vertina tai, kad Juodkalnija įgyvendino reikiamas reformas, kad atitiktų ES gero mokesčių srities valdymo principus, ir tai, kad 2020 m. vasario 18 d. Taryba ją pašalino iš mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašo;

63.

ragina Juodkalniją intensyviau dirbti siekiant geriau suderinti švietimo sistemą su darbo rinka, kad būtų veiksmingiau sprendžiama jaunimo įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties reiškinio ir protų nutekėjimo problema; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas siekti vykdyti atvirą ir skaidrią žmogiškųjų išteklių politiką viešojo administravimo srityje, taip pat padidinti viešąsias investicijas tvariai socialinei ir ekonominei plėtrai;

64.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į COVID-19 pandemijos poveikį Juodkalnijos ekonomikai, nes 2020 m. jos bendrasis vidaus produktas sumažėjo 14,3 proc.; ragina vyriausybę vykdyti atsakingą makroekonominę ir fiskalinę politiką atsižvelgiant į didelę valstybės skolą; ragina valdžios institucijas kuo geriau pasinaudoti ES pagalba siekiant sušvelninti krizės poveikį, be kita ko, kuriant ir įgyvendinant tikslines priemones, kuriomis būtų švelninamas pandemijos poveikis marginalizuotoms bendruomenėms ir pažeidžiamiems asmenims; pabrėžia, kad svarbu ugdyti jaunimo verslumo įgūdžius;

65.

ragina Komisiją remti Juodkalnijos pastangas mažinti nedarbą, kurio lygis labai išaugo dėl COVID-19 pandemijos, ypač turizmo sektoriuje, kuris sudaro daugiau nei 20 proc. Juodkalnijos bendrojo vidaus produkto, atsižvelgiant į labai sumažėjusį turistų skaičių;

66.

pakartoja, kad Europos Sąjunga skubiai mobilizavo neatidėliotiną finansinę ir materialinę paramą Vakarų Balkanams, kad būtų galima įveikti su COVID-19 pandemija susijusią sveikatos krizę ir paspartinti socialinį bei ekonominį regiono atsigavimą; primena, kad Juodkalnijai suteikta 53 mln. EUR skubiai reikalingai medicininei įrangai įsigyti ir labiausiai nuo COVID-19 krizės nukentėjusiems sektoriams padėti; taip pat primena sprendimą suteikti iki 60 mln. EUR dydžio makrofinansinę paramą, skirtą padėti Juodkalnijai apriboti neigiamus socialinius ir ekonominius pandemijos padarinius;

67.

pabrėžia, kad COVID-19 pandemija dėl padidėjusios nelygybės ir paaštrėjusių esamų problemų padarė neigiamą poveikį visai visuomenei, ypač moterims, nepilnoms šeimoms ir pažeidžiamoms grupėms, kaip antai romams, egiptiečiams, LGBTI asmenims, neįgaliesiems ir kitoms mažumoms; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas rengiant ir įgyvendinant socialinės ir ekonominės paramos dėl COVID-19 priemones atsižvelgti į šių grupių poreikius;

68.

palankiai vertina ES civilinės saugos mechanizmo, pagal kurį suteikta itin reikalinga parama medicinine įranga ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis, vaidmenį Juodkalnijai kovojant su COVID-19;

69.

reiškia susirūpinimą dėl vykstančio visuomenės sveikatos institucijų vadovų atleidimo iš darbo proceso metu, kai Juodkalnija labai kenčia nuo COVID-19 pandemijos, taip pat dėl naujos 750 mln. EUR paskolos, kurią vyriausybė paėmė nepasikonsultavusi su Skupština;

70.

ragina Komisiją ir Tarybą parodyti solidarumą su Vakarų Balkanų šalimis ir padėti joms gauti COVID-19 vakcinų, taip pat įtraukti Juodkalniją į bendrus ES vakcinų pirkimus; teigiamai vertina Komisijos ir Tarybos veiksmus, kuriais siekiama padėti Juodkalnijai įsigyti vakcinų nuo COVID-19 pagal priemonę COVAX ir kitas priemones, kaip antai derinant ES valstybių narių dovanojamą kiekį; ragina teikti papildomą paramą siekiant užtikrinti, kad kuo skubiau būtų skirta pakankamai vakcinų nuo COVID-19 visų Vakarų Balkanų šalių gyventojams, atsižvelgiant į kiekvienos šalies pandemijos situaciją; tvirtai mano, kad vakcinų politika apskritai turėtų būti humanitarinė ir ja neturėtų būti siekiama jokių geopolitinių interesų;

71.

ragina Juodkalniją kuo geriau pasinaudoti Komisijos parengtu Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planu; pripažįsta jo svarbą remiant tvarų transporto ir infrastruktūros sujungiamumą, žmogiškąjį kapitalą, konkurencingumą ir integracinį augimą regione, kartu pabrėžia, kad visos investicijos turi atitikti Paryžiaus susitarimo tikslus ir ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus;

72.

pažymi, kad visi PNPP II investicijų tikslai yra vienodai svarbūs; šiuo požiūriu ragina Komisiją tinkamą PNPP III lėšų dalį skirti Juodkalnijoje vykdomam perėjimui prie demokratijos, ypač atsižvelgiant į nuolat kylančias problemas investicijų aplinkos, gebėjimo panaudoti lėšas ir aplinkos apsaugos standartų srityse;

Aplinka, energetika ir transportas

73.

teigiamai vertina Juodkalnijos pažangą įvairinant elektros energijos gamybą bei pereinant prie atsinaujinančiųjų išteklių ir viršijant bendrą savo 2020 m. atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslą ir elektros ir šildymo bei vėsinimo sektorių tikslus, taip pat jos aktyvų dalyvavimą įgyvendinant Vakarų Balkanų sujungiamumo darbotvarkę; ragina Juodkalniją numatyti racionalizuotas ir supaprastintas taisykles, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos tolesniam atsinaujinančiosios energijos projektų įgyvendinimui; pabrėžia ES paramos svarbą pereinant prie švaresnės ir atsinaujinančiosios energijos; yra susirūpinęs dėl naftos ir dujų gręžimo projektų prie pat Juodkalnijos pakrantės, kurie gali pakenkti aplinkai, gamtai ir turizmui – svarbiausiam šalies ekonomikos sektoriui;

74.

palankiai vertina Juodkalnijos sprendimą nutraukti finansinės paramos teikimą mažoms hidroelektrinėms, kurios neatitinka tinkamų aplinkos apsaugos standartų; atkreipia dėmesį į tai, kad daroma nedidelė pažanga ir vėluojama uždaryti Plevlios šiluminę elektrinę, ir ragina Juodkalniją nedelsiant pradėti laikytis Didelių kurą deginančių įrenginių direktyvos (4) taisyklių;

75.

atkreipia dėmesį į priemones, kurių Juodkalnija ėmėsi siekdama sukurti elektroninę kilmės garantijų sistemą, kad būtų užtikrintas suderinamumas su standartizuota Europos energijos sertifikatų sistema; atkreipia dėmesį į padarytą pažangą įgyvendinant reformas elektros energijos sektoriuje ir ragina Juodkalniją nedelsiant į nacionalinę teisę perkelti Reglamentą dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (5), o į nacionalines elektros įrenginių įrengimo bendrąsias taisykles – tinklo kodeksus; ragina Juodkalniją didinti mažą tarpzoninį pralaidumą, kuriuo šiuo metu gali naudotis elektros energijos rinkos dalyviai, laikantis geriausios ES praktikos; palankiai vertina tai, kad Juodkalnija pirmauja nustatant anglies dioksido kainodarą ir apyvartinių taršos leidimų prekybos mechanizmą regione; teigiamai vertina tai, kad visapusiškai laikomasi Degalų kokybės direktyvos (6), ir ragina daryti tolesnę pažangą užtikrinant nenumatytiems atvejams skirtų naftos produktų atsargas;

76.

palankiai vertina teigiamus pokyčius toliau derinant Juodkalnijos nacionalinius aplinkos ir klimato kaitos teisės aktus, taip pat nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą su ES acquis ir ragina dėti daugiau pastangų siekiant nedelsiant baigti rengti šį dokumentą, laikantis Energijos bendrijos ministrų tarybos rekomendacijų; palankiai vertina tai, kad Juodkalnija Zetos upę saugo kaip gamtos parką; ragina valdžios institucijas skubiai imtis priemonių siekiant geriau apsaugoti saugomas teritorijas ir galimas tinklo „Natura 2000“ teritorijas, įskaitant Ulcinio Saliną, Skadaro ežerą, Taros upę ir kt.; ragina Juodkalniją gerinti atliekų valdymą ir spręsti neteisėto atliekų šalinimo problemą; ragina valdžios institucijas įtraukti vietos bendruomenes ir pilietinę visuomenę šalyje įgyvendinant aplinkosaugos, klimato ir energetikos politiką bei projektus;

77.

su džiaugsmu primena, kad Juodkalnija, kaip nurodyta jos konstitucijos 1 straipsnyje, yra ekologiška valstybė; primena, kad nustatant Siniajevinos karinių pratybų ir ginklų bandymų teritorijas UNESCO saugomose teritorijose turi būti laikomasi UNESCO socialinio ir kultūrinio bei ekologinio tvarumo principų; pažymi, kad kuriant papildomus hidroenergijos ir turizmo pajėgumus, visų pirma šiose saugomose teritorijose, turėtų būti atsižvelgiama į ES aplinkos apsaugos standartus; ragina valdžios institucijas įvertinti prie Taros upės vykdomos magistralės statybos poveikį aplinkai ir geriau apsaugoti vertingiausias vietoves; pakartoja savo raginimą atlikti išsamius ir visapusiškus infrastruktūros projektų poveikio aplinkai, ekonominio ir socialinio poveikio ex ante vertinimus, laikantis Europos standartų;

78.

teigiamai vertina tai, kad Vakarų Balkanuose pradėta įgyvendinti žalioji darbotvarkė, kuria gali būti skatinamas perėjimas prie tvarios, neutralaus anglies dioksido poveikio ekonomikos; ragina Juodkalniją toliau numatyti ir įgyvendinti reikiamus teisės aktus, kad būtų siekiama sutartų bendrų skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslų;

79.

ragina Juodkalniją, kuri pagal miško plotą yra ketvirta Europos šalis, gerinti savo miškų valdymą, visų pirma jiems skiriant daugiau išteklių ir aktyviai kovojant su neteisėtu miškų kirtimu; atkreipia dėmesį į neseniai atliktą tyrimą, kuriame pabrėžiama, kad Juodkalnijoje kasmet susidaro maždaug šimtas tūkstančių kubinių metrų medienos atliekų, kurias būtų galima lengvai pakartotinai panaudoti; ragina valdžios institucijas apsvarstyti, kaip būtų galima skatinti žiedinės ekonomikos modelius šiame ir kituose ekonomikos sektoriuose;

80.

ragina Juodkalnijos valdžios institucijas užtikrinti teisę susipažinti su aplinkosaugine informacija, susijusia su infrastruktūros projektais, laikantis jos konstitucijos ir Orhuso konvencijos, kurią Juodkalnija ratifikavo 2009 m.;

o o

81.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Juodkalnijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 108, 2010 4 29, p. 1.

(2) OL C 363, 2020 10 28, p. 127.

(3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0168.

(4) 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL L 309, 2001 11 27, p. 1).

(5) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL L 326, 2011 12 8, p. 1).

(6) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/30/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 98/70/EB nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmą (OL L 140, 2009 6 5, p. 88).

2022 1 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/111

P9_TA(2021)0245

Klimato kaitos poveikis žmogaus teisėms ir aplinkos gynėjų vaidmuo šioje srityje

2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl klimato kaitos poveikio žmogaus teisėms ir aplinkos gynėjų vaidmens šioje srityje (2020/2134(INI))

(2022/C 15/10)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, susijusias Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių srities sutartis, konvencijas bei susijusius dokumentus, ypač į JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių (angl. UNDRIP), kurią 2007 m. rugsėjo 13 d. priėmė JT Generalinė Asamblėja, ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), kuriose nurodyta, kad visi žmonės turi teisę be diskriminacijos visapusiškai naudotis savo žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis,

—	atsižvelgdamas į 1998 m. JT deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų,

—	atsižvelgdamas į 1999 m. kovo 8 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/53/144, kuria priimta Deklaracija dėl žmogaus teisių gynėjų,

—	atsižvelgdamas į 1992 m. Rio de Žaneire priimtą Biologinės įvairovės konvenciją, kurią pasirašė 168 valstybės, ir į savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl 15-osios Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos (COP 15) (1),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos patvirtintą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

—	atsižvelgdamas į JT bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK), kuri įsigaliojo 1994 m. kovo 21 d., į 1997 m. gruodžio 11 d. Kioto protokolą ir 2016 m. balandžio 22 d. Paryžiaus susitarimą,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 21 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją 40/11, pagal kurią pripažįstamas už aplinką kovojančių žmogaus teisių gynėjų indėlis į naudojimąsi žmogaus teisėmis, aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi,

—	atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių srities įsipareigojimų, susijusių su naudojimusi saugia, švaria, sveika ir tvaria aplinka, klausimais 2016 m. vasario 1 d. pranešimą 31/52 ir 2019 m. pranešimą A/74/161,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 12 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją 41/21 dėl žmogaus teisių ir klimato,

—	atsižvelgdamas į JT aplinkosaugos programos (UNEP) 2015 m. gruodžio 10 d. ataskaitą dėl klimato kaitos ir žmogaus teisių ir UNEP pateiktą žmogaus teisių aplinkos apsaugos srityje gynėjų apibrėžtį „kas yra aplinkos gynėjai?“,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 17 d. Jungtinių Tautų JT specialiojo pranešėjo ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių klausimais pranešimą dėl klimato kaitos ir skurdo,

—	atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 2019 m. specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos, dykumėjimo, dirvožemio degradacijos, tvarios žemėtvarkos, aprūpinimo maistu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų srautų sausumos ekosistemose,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. birželio mėn. JT ataskaitą „Gender, Climate & Security: Sustaining Inclusive Peace on the Frontlines of Climate Change“ („Lytis, klimatas ir saugumas. Įtraukios taikos palaikymas vietovėse, kurios pirmiausia kenčia dėl klimato kaitos“), parengtą kartu su JT aplinkosaugos programa, organizacija „JT Moterys“, JT vystymosi programa (UNDP) ir JT Politinių ir taikos kūrimo reikalų departamentu (UNDPPA),

—	atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,

—	atsižvelgdamas į Chartijos 37 straipsnį, kuriame ES įpareigojama į savo politiką įtraukti aukšto lygio aplinkos apsaugą ir aplinkos kokybės gerinimą,

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos penktąją dalį „Sąjungos išorės veiksmai“ ir šios dalies I, II, III, IV ir V antraštines dalis,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 25 d. Komisijos komunikatą „2020–2024 m. ES veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje“ (JOIN(2020)0005),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 15 d. Tarybos išvadas dėl čiabuvių tautų ir 2016 m. spalio 17 d. bendrą tarnybų darbinį dokumentą „ES išorės politikos dėl čiabuvių tautų įgyvendinimas“ (SWD(2016)0340), 2018 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl diplomatijos vandens srityje, 2019 m. birželio 17 d. Tarybos išvadas dėl ES veiksmų, skirtų taisyklėmis grindžiamam daugiašališkumui stiprinti, ir 2020 m. sausio 20 d. Tarybos išvadas dėl diplomatijos klimato srityje,

—	atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių gaires dėl saugaus geriamojo vandens ir sanitarijos paslaugų, kurias Taryba priėmė 2019 m. birželio 17 d., ir į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų,

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl korupcijos ir žmogaus teisių trečiosiose šalyse (2),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 4 d. Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitą „The European environment – state and outlook 2020: knowledge for transition to a sustainable Europe“ („Aplinka Europoje: 2020 m. padėtis ir perspektyva. Žinios, būtinos siekiant tvarios Europos“),

—

atsižvelgdamas į 1992 m. Rio de Žaneiro deklaracijos dėl aplinkos ir plėtros 10-ąjį įgyvendinimo principą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad kiekvienas asmuo turėtų prieigą prie informacijos, turėtų galimybę dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir turėtų galimybę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, kad dabartinėms ir būsimoms kartoms būtų užtikrinta teisė į sveiką ir tvarią aplinką,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380), 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640) ir 2019 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ (COM(2019)0352),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso (3),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos ataskaitą „Pasaulinė maisto ir žemės ūkio biologinės įvairovės padėtis“,

—	atsižvelgdamas į didžiulę biologinės įvairovės praradimo grėsmę, aprašytą Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos 2019 m. gegužės 31 d. visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitoje,

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl pasaulyje vykdomų čiabuvių tautų teisių pažeidimų, įskaitant žemės grobimą (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų siekiant kovoti su COVID-19 pandemija ir jos padariniais (5),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0039/2021),

A.	kadangi visi asmenys, vietos bendruomenės ar gyventojai turi teisę visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis, įtvirtintomis Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje;

kadangi klimato kaitos ir nuolatinio aplinkos būklės blogėjimo poveikis gėlo vandens ištekliams, ekosistemoms ir bendruomenių pragyvenimui jau kenkia veiksmingam naudojimuisi žmogaus teisėmis, įskaitant teisę į gyvybę, aprūpinimą maistu, saugų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas, sveikatą, būstą, apsisprendimą, darbą ir vystymąsi, kaip nurodyta JT Žmogaus teisių tarybos rezoliucijoje 41/21; kadangi, net jeigu bus pasiektas tarptautinis tikslas užtikrinti, kad pasaulio temperatūros didėjimas būtų mažesnis nei 2 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, artimiausiais dešimtmečiais šis poveikis smarkiai padidės; kadangi šalys skirtingai prisideda prie klimato kaitos, taigi jų įsipareigojimas bendras, bet diferencijuotas; kadangi klimato kaita kelia tiesioginę ir plataus masto grėsmę pasaulio gyventojams, visų pirma neturtingiausiems pasaulio gyventojams, kurie yra itin pažeidžiami, kaip nurodyta JT žmogaus teisių tarybos rezoliucijoje 7/23;

C.	kadangi JT, kartu su kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir ekspertais, ragina visame pasaulyje pripažinti teisę į sveiką ir saugią aplinką;

kadangi klimato kaitos problemos sprendimas kelia klausimus dėl teisingumo ir lygiateisiškumo tiek tarptautiniu ir nacionaliniu mastu, tiek tarp skirtingų kartų; kadangi teisė kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais, teisė gauti informaciją ir visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus yra įtvirtinti pagal Rio de Žaneiro aplinkos ir plėtros deklaracijos 10-ąjį įgyvendinimo principą, 1998 m. birželio 25 d. Orhuso konvenciją (6) ir 2018 m. kovo 4 d. Escazu konvenciją (7);

kadangi aplinkos būklės blogėjimas, klimato kaita ir nedarnus vystymasis yra vienos iš skubiausių ir rimčiausių grėsmių dabartinių ir būsimų kartų gebėjimui naudotis įvairiomis žmogaus teisėmis; kadangi Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalys privalo imtis veiksmingų priemonių, kad sušvelnintų klimato kaitą, padidintų pažeidžiamų gyventojų gebėjimą prisitaikyti ir užkirstų kelią numatomoms žūtims;

F.	kadangi Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalys yra įsipareigojusios rinkti ir skleisti informaciją apie poveikį aplinkai ir sudaryti palankesnes sąlygas visuomenei dalyvauti priimant sprendimus aplinkos klausimais;

kadangi žvelgiant į klimato kaitą iš žmogaus teisių perspektyvos akcentuojami visuotinumo ir nediskriminavimo principai, pabrėžiant, kad teisės užtikrinamos visiems asmenims pasaulyje, įskaitant priklausančius pažeidžiamoms grupėms, niekaip jų neskirstant, pvz., dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinės ar kitokios nuomonės, nacionalinės ar socialinės kilmės, turto, gimimo ar kito statuso;

kadangi vyriausybėms, visuomenėms ir pavieniams asmenims tenka etinė ir kartų atsakomybė vis aktyviau vykdyti politiką ir bendradarbiauti, kad susitartų dėl tarptautinių standartų, kad būtų galima apsaugoti ir išsaugoti planetą dabartinėms ir būsimoms kartoms, siekiant užtikrinti, kad jos galėtų visapusiškai naudotis savo žmogaus teisėmis ir sušvelninti neigiamus klimato kaitos padarinius;

kadangi plačiai pripažįstama, kad valstybių įsipareigojimai žmogaus teisių srityje ir valstybių bei privačiojo sektoriaus įsipareigojimai žmogaus teisių srityje turi konkretų poveikį klimato kaitai; kadangi aplinkos ir ją ginančių asmenų apsaugos neužtikrinimas prieštarauja teisiškai privalomiems valstybių įsipareigojimams žmogaus teisių srityje ir gali būti laikomas tam tikrų teisių, kaip antai teisės į sveiką aplinką ir teisės į gyvybę, pažeidimu; kadangi didėjantis verslo veiklos ir operacijų skaičius trečiosiose šalyse daro didelį poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai;

kadangi Paryžiaus susitarimas yra pirmoji tarptautinė sutartis, kurioje aiškiai pripažįstamas klimato politikos veiksmų ir žmogaus teisių ryšys ir taip sudaromos sąlygos naudotis esamomis su žmogaus teisėmis susijusiomis teisinėmis priemonėmis siekiant paraginti valstybes ir privačias įmones mažinti išmetamųjų teršalų kiekį; kadangi Paryžiaus susitarime nėra konkrečių priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad valstybiniai ir įmonių subjektai būtų patraukiami atsakomybėn už poveikį klimato kaitai ir naudojimuisi žmogaus teisėmis;

K.	kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškiai nustatė, kad įvairių rūšių aplinkos būklės blogėjimas gali lemti materialinių žmogaus teisių, pvz., teisės į gyvybę, teisės į privatų ir šeimos gyvenimą bei teisės taikiai naudotis savo namais, ir nežmoniško bei žeminančio elgesio draudimo pažeidimus;

kadangi su klimatu susijusiu teisingumu siekiama kovoti su klimato krize taikant žmogaus teisių teisę, kad būtų užpildyta atskaitomybės už klimato valdymą spraga, naudojantis bylinėjimusi dėl klimato kaitos prieš valstybes ir įmonių subjektus, kad jie būtų atskaitingi ir užtikrintų, kad yra atsakingi už savo veiksmus gamtos išsaugojimo dėl jos pačios požiūriu, kad dabartinei ir būsimoms kartoms būtų galima sudaryti sąlygas oriai ir sveikai gyventi;

M.	kadangi keliose dar neišspręstose teisinėse bylose buvo nustatyti žmogaus teisių pažeidimai ir sudarytos sąlygos reikalauti atskaitomybės dėl pavienių asmenų, valstybių ir įmonių subjektų klaidų ar neveikimo kovojant su klimato kaitos padariniais;

kadangi dėl suintensyvėjusios konkurencijos dėl gamtos išteklių tarp privačiųjų bendrovių, kurios kartais bendradarbiauja su vyriausybe, aplinkos gynėjai ir čiabuviai, siekiantys apsaugoti savo tradicines žemes, atsiduria aplinkosaugos veiksmų priešakyje ir tampa pagrindiniais persekiojimo taikiniais;

kadangi klimato kaitos padarinius žmogaus teisėms pajus ne tik pažeidžiamiausi žmonės, bet ir visi pasaulio gyventojai; kadangi pažeidžiamiausios bendruomenės, kurios mažiausiai teršia ir mažiausiai naikina aplinką, labiausiai kenčia nuo tiesioginių klimato kaitos padarinių; kadangi ligų ir ankstyvos mirties dėl aplinkos taršos atvejų skaičius jau yra tris kartus didesnis nei bendras mirties dėl AIDS, tuberkuliozės ir maliarijos atvejų skaičius, o tai kelia grėsmę teisei į gyvybę, sveiką aplinką ir švarų orą; kadangi gaivalinės nelaimės, kaip antai potvyniai, tropinės audros ir ilgi sausros laikotarpiai, kyla vis dažniau ir sukelia žalingų padarinių aprūpinimui maistu globaliuosiuose Pietuose esančiose šalyse ir naudojimuisi žmogaus teisėmis;

kadangi socialinis teisingumas apima teisingumą sprendžiant aplinkos klausimus ir kadangi klimato kaitos poveikis yra asimetriškas, o jos neigiamas poveikis kenkia dabartinei ir būsimoms kartoms, ypač besivystančiose šalyse; kadangi klimato kaita daro didelį poveikį besivystančioms šalims ir didina esamą socialinę ir ekonominę nelygybę, dėl kurios pažeidžiamos grupės patiria neproporcingai didelį neigiamą klimato kaitos poveikį;

kadangi klimato kaita vis labiau prisideda prie gyventojų perkėlimo ir migracijos tiek šalių viduje, tiek tarptautiniu mastu; kadangi neišvengiamai reikės perkelti tam tikras bendruomenes, pvz., gyvenančias vietovėse, kurioms kyla grėsmė dėl dykumėjimo, sparčiai tirpstančiuose Arkties ledynuose, žemai esančiose pakrantės zonose ir mažose salose ar kitose pažeidžiamose ekosistemose ir teritorijose, kurioms kyla grėsmė; kadangi nuo 2008 m. dėl katastrofiškų gaivalinių nelaimių kasmet perkeliama vidutiniškai 24 mln. žmonių, daugiausia trijuose pažeidžiamiausiuose regionuose: Užsachario Afrikoje, Pietų Azijoje ir Lotynų Amerikoje; kadangi, remiantis UNDP, 80 proc. dėl klimato kaitos perkeltų asmenų yra moterys; kadangi plintantis žmonių perkėlimo dėl klimato kaitos reiškinys gali kelti tiesioginę grėsmę atitinkamų gyventojų žmogaus teisėms, kultūrai ir tradicinėms žinioms ir gali daryti didelį poveikį šalių ir teritorijų, kuriose jie įsikuria, vietos bendruomenėms;

kadangi dėl COVID-19 apribojimų ir izoliavimo priemonių sumažėjo skaidrumas ir žmogaus teisių pažeidimų stebėsena, taip pat suintensyvėjo politinis bauginimas ir skaitmeninis sekimas ir kartu buvo apribotos galimybės kreiptis į teismą ir aplinkosaugos gynėjų, vietos veikėjų, čiabuvių bendruomenių ir kitų subjektų galimybės veiksmingai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose; kadangi čiabuvių bendruomenių izoliavimas apribojo jų galimybes patruliuoti ir apsaugoti savo teritorijas; kadangi tokie apribojimai turėtų būti lydimi teisėtų ir demokratinių teisės aktų; kadangi dėl pandemijos smarkiai sumažėjo tarptautinės bendruomenės pajėgumas stebėti ir nagrinėti įtariamus pažeidimus;

kadangi žmonių gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos didele dalimi yra susijęs su jų galimybėmis naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir su gera ekosistemų būkle, nuo kurių priklauso jų pragyvenimas ir gerovė; kadangi klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonės, pvz., galimybė gauti gamtos išteklių, kaip antai žemės, vandens ir miškų, ir juos naudoti bei žmonių perkėlimas taip pat gali turėti neigiamos įtakos naudojimuisi žmogaus teisėmis; kadangi, remiantis 2019 m. liepos 17 d. JT specialiojo pranešėjo ataskaita dėl ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių, nustatyta, kad besivystančios šalys ir regionai patirs 75–80 proc. klimato kaitos išlaidų;

T.	kadangi klimato kaita galėtų pakeisti žmogaus socialinę raidą dėl sumažėjusio žemės ūkio produktyvumo, padidėjusio maisto ir vandens stygiaus, išaugusio ekstremalių gaivalinių nelaimių poveikio, sunaikintų ekosistemų ir padidėjusio pavojaus sveikatai;

kadangi, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, numatoma, kad nuo 2030 m. dėl klimato kaitos dar maždaug 250 000 žmonių kasmet mirs dėl netinkamos mitybos, maliarijos, viduriavimo ir karščio sukelto streso; kadangi, remiantis Pasaulio maisto programa, klimato sukrėtimai yra vienas iš trijų pagrindinių maisto stygių sukeliančių veiksnių visame pasaulyje; kadangi 2019 m. beveik 750 mln. žmonių, t. y. beveik vienas iš dešimties žmonių pasaulyje, patyrė didelį maisto stygių;

kadangi dėl klimato krizės didėja lyčių nelygybė, nes ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, gaivalinės nelaimės ir ilgalaikis aplinkos būklės blogėjimas kelia grėsmę namams, pragyvenimo šaltiniams, bendruomenių socialiniams tinklams ir infrastruktūrai, o tai daro neproporcingai didelį poveikį moterims ir mergaitėms, kuris apima didesnio masto moterų atliekamą neapmokamą priežiūrą ir darbą namų ūkyje, smurto dėl lyties plitimą ir moterų švietimo, dalyvavimo ir lyderystės marginalizaciją;

kadangi smurtas prieš aplinkosaugos aktyvistus, ypač moteris, ir aplinkosaugos teisių gynėjus bei jų advokatus tapo gerai dokumentais pagrįsta tendencija, be kita ko, nušviesta žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose; kadangi moterys aktyvistės patiria įvairių formų smurtą dėl lyties ir bauginimą, ir tai kelia didelį susirūpinimą;

kadangi aplinkos gynėjai yra kovos su klimato kaita ir atskaitomybės priešakinėse linijose; kadangi žmogaus teisių institucijos vis labiau atkreipia dėmesį į būtinybę teikti specialią apsaugą aplinkos gynėjams; kadangi mažėjanti erdvė pilietinei visuomenei yra pasaulinis reiškinys, darantis neproporcingai didelį poveikį žmogaus teisių gynėjams, kurie dirba aplinkos ir žemės klausimų srityje, dažnai kaimo ir izoliuotose vietovėse, ir turi mažiau galimybių naudotis apsaugos mechanizmais; kadangi didžioji dauguma žmogaus teisių ir aplinkos gynėjų žmogaus teisių pažeidimų įvykdoma beveik visiško nebaudžiamumo sąlygomis; kadangi parama žmogaus teisėms ir aplinkos gynėjams ir jų apsauga yra nurodoma tarp ES išorės veiksmų visame pasaulyje ir kaimynystėje prioritetų; kadangi Sąjunga šioje srityje turi naudoti visas turimas priemones;

Y.	kadangi pastaraisiais metais nuolat daugėja aplinkos gynėjų žudymo, grobimo, kankinimo, smurto dėl lyties prieš juos, jų grasinimo, bauginimo, priekabiavimo prie jų, šmeižto kampanijų prieš juos, jų kriminalizavimo, teisminio priekabiavimo prie jų, jų priverstinio iškeldinimo ir perkėlimo atvejų;

kadangi specialusis pranešėjas žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais išreiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių gynėjų visose šalyse, nes jie patiria judėjimo, susirinkimų, žodžio ir asociacijų laisvės apribojimus ir jiems taikomi melagingi kaltinimai, neteisingi teismo procesai, savavališki suėmimai ir sulaikymai, kankinimai ir egzekucijos;

AA.

kadangi iš 2020 m. organizacijos „Global Witness“ ataskaitos matyti, kad 2019 m. žuvo 212 žemės ir aplinkos apsaugos aktyvistų, t. y. 30 proc. daugiau nei 2018 m.; kadangi apie 40 proc. šių aukų buvo čiabuviai ir tradiciniai žemės savininkai, o daugiau kaip du trečdaliai nužudymų įvykdyta Lotynų Amerikoje;

AB.

kadangi čiabuvių tautos turi specialias teises, susijusias su aplinkos, žemės ir išteklių apsauga, kaip įtvirtinta 1989 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų 7 straipsnyje; kadangi 2007 m. JT deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių 29 straipsnyje patvirtinama, kad „čiabuvių tautos turi teisę į aplinkos ir savo žemių ar teritorijų ir išteklių gamybos pajėgumų išsaugojimą ir apsaugą“;

AC.

kadangi Escazu susitarimas yra pirmasis regioninis susitarimas dėl galimybės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione; kadangi Escazu susitarimas, kurį galima ratifikuoti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., yra pirmoji sutartis, kuria nustatoma teisė į sveiką aplinką (4 straipsnis); kadangi Escazu susitarimas, kuriame dar kartą pabrėžiama regioninio bendradarbiavimo svarba, gali būti pavyzdys kitiems regionams, susiduriantiems su panašiais iššūkiais; kadangi Orhuso konvencijoje nustatyta daug asmenų ir pilietinės visuomenės organizacijų teisių, susijusių su aplinka, įskaitant galimybę susipažinti su aplinkos apsaugos informacija, visuomenės dalyvavimą priimant su aplinka susijusius sprendimus ir teisę kreiptis į teismą; kadangi Konvencijos šalys privalo patvirtinti atitinkamas nuostatas, kad (nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens) valdžios institucijos galėtų užtikrinti galimybę pasinaudoti šiomis teisėmis;

Klimato kaitos poveikis žmogaus teisėms

pabrėžia, kad žmogaus orumu grindžiamas naudojimasis žmogaus teisėmis, jų apsauga bei skatinimas ir sveika bei tvari planeta yra tarpusavyje susiję dalykai; ragina, kad ES ir jos valstybes narės veiktų kaip patikimas ir tikras partneris pasaulinėje arenoje priimant, stiprinant ir įgyvendinant teisės aktus, suderintus su visapusišku žmogaus teisėmis grindžiamu požiūriu į klimato politiką, vadovautų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos politikai ir priemonėms ir užtikrintų, kad jos būtų tinkamos, pakankamai plataus užmojo, nediskriminuojančios ir atitiktų įsipareigojimus pagrindinių žmogaus teisių srityje; pažymi, kad vykdant visą su klimato kaita susijusią politiką ir programavimą ir visais šio proceso etapais reikėtų vadovautis su tarptautine žmogaus teisių teise susijusiais principais ir standartais; ragina ES ir jos valstybes nares katinti ES nepriklausančias valstybes, įmones ir vietos valdžios institucijas įgyvendinti ir priimti sprendimus ir priemones, kuriais būtų prisidedama prie aplinkos apsaugos ir sprendžiami klimato kaitos padarinių klausimai;

ragina Sąjungą ir jos valstybes nares stiprinti žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos sąsają vykdant išorės veiksmus, taip pat prisidėti prie tarptautinių, regioninių ir vietos žmogaus teisių mechanizmų, kurie pasitelkiami sprendžiant aplinkos apsaugos problemas, visų pirma susijusias su klimato kaitos poveikiu galimybei visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis, ir remti šiuos mechanizmus; ragina Komisiją užtikrinti, kad klimato kaitos ir žmogaus teisių klausimai būtų integruoti į visas susijusias ES politikos kryptis, ir užtikrinti šių politikos krypčių suderinamumą; pažymi, kad svarbu remti veiklą, kuria didinamas informuotumas apie klimato kaitos, aplinkos būklės blogėjimo ir biologinės įvairovės nykimo poveikį žmogaus teisėms; taip pat ragina Sąjungą remti ir stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, kad į aplinkos apsaugos teisės aktus ir politiką būtų įtrauktas žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris;

pažymi, kad visiems būtinos žmogaus socialinės raidos galimybės; pabrėžia žmogaus teisių pažeidimų pavojų tradicinių ir žaliųjų technologijų atsinaujinančiosios energijos tarptautinėse biržos prekių tiekimo grandinėse, kaip antai vaikų darbas kobalto kasyklose, kurios teikia žaliavas pasaulinei ličio jonų baterijų grandinei; ragina Komisiją atsižvelgti į poveikį žmogaus teisėms vertinant Sąjungos energetikos ir transporto technologijų raidos kryptis;

pabrėžia, kad vandens trūkumas – vienas iš klimato kaitos padarinių, darančių įtaką daugybei žmonių visame pasaulyje; ragina ES ir jos valstybes nares vandens trūkumo klausimą iškelti kaip pagrindinį prioritetą savo teisėkūros ir politinėje darbotvarkėje; pažymi, kad netinkamas žemės ir gamtos išteklių valdymas prisideda prie naujų konfliktų ir kenkia taikiam esamų konfliktų sprendimui; primena, kad vis didėja konkurencija dėl mažėjančių išteklių ir padėtį dar labiau apsunkina aplinkos būklės blogėjimas, gyventojų skaičiaus didėjimas ir klimato kaita;

primena įsipareigojimą gerbti teisinį teisės į saugią, švarią, sveiką ir tvarią aplinką pripažinimą – tai, be kita ko, yra tvarios ekonominės veiklos, teikiančios šaltinį pavienių asmenų ir bendruomenių gerovei ir pragyvenimui, vykdymo sąlyga; primena, kad tarptautinėje žmogaus teisių teisėje numatytos teisių gynimo priemonės, kuriomis siekiama atlyginti klimato kaitos padarytą žalą pavieniams asmenims, čiabuvių bendruomenėms ir žmogaus teisių gynėjams aplinkos apsaugos srityje, įgyvendinti kovos su klimato kaita priemones ir patraukti valstybes, įmones ir pavienius asmenis atsakomybėn už veiksmus, darančius poveikį klimato kaitai ir žmogaus teisėms; atsižvelgdamas į tai, ragina ES kovą su nebaudžiamumu laikyti vienu iš pagrindinių savo prioritetų ir sukurti priemones, kuriomis būtų sudarytos galimybės visiškai, efektyviai ir tvariai įgyvendinti žmogaus teises ir aplinkos apsaugos teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą;

ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinami ir stebimi konkretūs įsipareigojimai žmogaus teisių, aplinkos ir klimato kaitos srityse, jau nustatyti 2020–2024 m. ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje, ir kad į plano įgyvendinimą būtų įtrauktas lyčių aspektas;

remia JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir aplinkos klausimais įgaliojimus siekti visuotinio teisės gyventi saugioje, švarioje, sveikoje ir tvarioje aplinkoje pripažinimo žmogaus teise; ragina Sąjungą ir valstybes nares kitoje JT Generalinėje Asamblėjoje remti visuotinį šios teisės pripažinimą; mano, kad šis pripažinimas turėtų būti tvirtesnės aplinkos apsaugos politikos, geresnės teisėsaugos, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais, prieigos prie informacijos ir teisingumo bei geresnių rezultatų žmonėms ir planetai katalizatorius;

primygtinai ragina Komisiją toliau vykdyti žmogaus teisių ir klimato kaitos padėties stebėseną siekiant įvertinti pažangą, padarytą diegiant ir integruojant žmogaus teises į visus klimato politikos aspektus nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, glaudžiai bendradarbiaujant su JT žmogaus teisių taryba ir JT vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru; todėl ragina Sąjungą imtis veiksmų, kad į Chartiją būtų įtraukta teisė į saugią ir sveiką aplinką ir visapusiškai laikytis jos 37 straipsnio; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis ir visais susijusiais instituciniais subjektais, kurie prisideda prie užtikrinimo, kad būtų tinkamai įgyvendinamos nuostatos dėl žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos;

pabrėžia, kad visiems žmonėms be diskriminacijos turėtų būti suteikta pagrindinė teisė į saugią, švarią, sveiką ir tvarią aplinką bei stabilų klimatą ir kad ši teisė turi būti įgyvendinama vykdant plataus užmojo politiką ir visapusiškai užtikrinama taikant teisingumo sistemą visais lygmenimis;

10.

mano, kad žmogaus teisės į sveiką aplinką įtraukimas į pagrindinius aplinkos apsaugos susitarimus ir procesus yra itin svarbus siekiant pateikti visapusišką atsaką į COVID-19, apimantį žmonių ir gamtos sąryšio rekonceptualizaciją, kuri padės sumažinti riziką ir užkirsti kelią būsimai žalai dėl aplinkos būklės blogėjimo;

11.

ragina ES ir jos valstybes nares imtis drąsios iniciatyvos, aktyviai remiant ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, siekiant pasauliniu lygiu kovoti su nusikaltimų aplinkai vykdytojų nebaudžiamumu ir sudaryti sąlygas Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT), kad prasidėtų naujos šalių derybos siekiant pripažinti „ekocidą“ tarptautiniu nusikaltimu pagal Romos statutą; ragina Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai parengti programą, pagal kurią būtų stiprinami nacionalinių valstybių narių jurisdikcijų pajėgumai šiose srityse;

12.

ragina Sąjungą ir jos valstybes nares reguliariai įvertinti, kaip Europos žaliojo kurso išorės aspektas gali geriausiai prisidėti prie holistinio ir žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio į klimato politikos veiksmus ir prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo; ragina ES pasinaudoti įvairių krypčių išorės politika, turimais įrankiais ir politinėmis bei finansinėmis priemonėmis, kad būtų įgyvendintas Europos žaliasis kursas; ragina ES peržiūrėti savo kovos su klimato kaita finansavimo mechanizmus ir prireikus pasiūlyti juos iš dalies pakeisti, kad būtų užtikrinta visapusiška pagarba žmogaus teisėms, ir šiuo tikslu nustatyti griežtas apsaugos priemones; ragina atitinkamose Komisijos tarnybose ir Europos išorės veiksmų tarnyboje sukurti klimato ryšių punktus, kurie, be kita ko, užtikrintų, kad visi ES išorės sandoriai būtų atsparūs klimato kaitai; ragina skaidriai ir informatyviai pranešti apie šiuos klausimus ES vystomojo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis programose;

13.

ragina integruoti lyčių aspektą į darnaus vystymosi politiką ir programas siekiant užtikrinti, kad moterų ir mergaičių teisės, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises ir būtinas sveikatos priežiūros paslaugas, lyčių lygybės skatinimas ir su klimato kaita susijęs teisingumas būtų įtraukti į visas šios politikos strategines programas;

14.

ragina Komisiją didinti finansinę ir techninę pagalbą ir gebėjimų stiprinimo veiklą siekiant padėti trečiosioms šalims į savo nacionalinius veiksmus ir programas klimato srityje integruoti žmogaus teises ir laikytis tarptautinių aplinkos teisės aktų, siekiant užtikrinti, kad su klimato kaita susiję tikslai netrukdytų naudotis žmogaus teisėmis tose šalyse; atkreipia dėmesį į pasiektą tarpinstitucinį susitarimą dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP), pagal kurį 30 proc. lėšų bus skiriama klimato ir aplinkos tikslams remti; primygtinai reikalauja, kad visa Europos finansų įstaigų, t. y. Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, veikla atitiktų ES įsipareigojimus klimato srityje ir žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį; ragina stiprinti ir tobulinti jų atitinkamus skundų nagrinėjimo mechanizmus (8), numatytus pavieniams asmenims ar jų grupėms, manantiems (-čioms), kad dėl tokios veiklos buvo pažeistos jų teisės ir kad jie (jos) galėtų pretenduoti į teisių gynimo priemones;

15.

tvirtai remia žmogaus teisių integravimą į Pasaulinę biologinės įvairovės strategiją po 2020 m., kaip numatyta neseniai paskelbtame Komisijos komunikate „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“; mano, kad, norint įtraukti žmogaus teises į Pasaulinę biologinės įvairovės strategiją po 2020 m., vadovaujantis naujais tikslais turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teisės į švarią, sveiką, saugią ir tvarią aplinką pripažinimo ir įgyvendinimo nacionaliniu bei pasauliniu lygmenimis;

16.

pakartoja, kad svarbu nuo klimato kaitos apsaugoti Arktį ir kad būtina ES politika dėl Arkties regiono;

17.

pripažįsta klimato kaitos, aplinkos būklės blogėjimo ir gaivalinių nelaimių ryšio – migracijos ir gyventojų persikėlimo dėl klimato varomosios jėgos – poveikį ir apgailestauja, kad tarptautiniu lygmeniu nėra saugomos dėl to kenčiančių asmenų žmogaus teisės; mano, kad tokio persikėlimo problema turėtų būti sprendžiama tarptautiniu lygmeniu; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti siekiant sukurti tarptautinę sistemą, pagal kurią gyventojų persikėlimo dėl klimato ir migracijos problemos būtų sprendžiamos ir tarptautiniuose forumuose, ir įgyvendinant ES išorės veiksmų politiką; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti siekiant labiau remti atsparumo priemones regionuose, kuriuose dažniau susiduriama su neigiamu klimato kaitos poveikiu, ir padėti žmonėms, kuriems teko persikelti dėl klimato kaitos ir kurie nebegali pasilikti savo gyvenamojoje vietoje; atkreipia ypatingą dėmesį į JT žmogaus teisių komiteto sprendimą, kad valstybės narės, svarstydamos galimybę deportuoti prieglobsčio prašytojus, turi atsižvelgti į klimato krizės poveikį žmogaus teisėms jų kilmės šalyje; teigiamai vertina tai, kad į Kankūno prisitaikymo prie klimato kaitos programą įtrauktas migracijos dėl klimato klausimas;

18.

pritaria žmogaus teisėmis grindžiamam požiūriui į migracijos valdymą trečiosiose šalyse ir tam, kad dėmesio būtų skiriama visoms žmogaus teisių apsaugos spragoms, susijusioms su migracija; atsižvelgdamas į tai primena esamas teisėtų būdų įgyvendinimo priemones ir mano, kad šios priemonės turėtų būti toliau nustatomos asmenims, kuriems būtina apsauga; pritaria tam, kad būtų apibrėžiama ir skatinama geroji praktika, susijusi su prievolėmis ir įsipareigojimais žmogaus teisių srityje, pagal kurią būtų remiamas ir stiprinamas aplinkos apsaugos politikos formavimas ES ir tarptautiniu lygmenimis;

19.

primygtinai ragina užtikrinti visų asmenų – pirmiausia tų, kurie dėl neigiamo klimato kaitos poveikio yra pažeidžiamiausi – teises, nediskriminuojant jų gyvenamosios vietos ar socialinių sąlygų pagrindu; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ir skatinti viešą tokių pažeidžiamų grupių dalyvavimą priimant sprendimus, dėl kurių nukenčia jų pragyvenimas;

20.

primena, kad klimato kaita lemia dar didesnę moterų patiriamą nelygybę, smurtą ir diskriminaciją; ragina ES ir jos valstybes nares parengti ir įgyvendinti politiką, kuri apimtų universalų lyčių aspektu grindžiamą požiūrį prekybos, bendradarbiavimo, klimato politikos ir išorės veiksmų srityse, skatinant moterų įgalėjimą ir dalyvavimą sprendimų priėmimo procese bei pripažįstant konkrečius suvaržymus, su kuriais susiduria mergaitės ir moterys;

21.

ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti regioninių žmogaus teisių tarnybų ir kitų mechanizmų vaidmenį bei pajėgumą sprendžiant klimato kaitos ir žmogaus teisių ryšio klausimą, remianti su aplinka susijusias teises ir apsaugant su aplinka susijusių teisių gynėjus; visų pirma ragina Komisiją inicijuoti programą Eskasu susitarimui paremti, siekiant, inter alia, padėti susitarimą pasirašiusioms valstybėms narėms jį ratifikuoti ir įgyvendinti, padėti pilietinei visuomenei įsitraukti į su šiuo susitarimu susijusią veiklą ir prisidėti prie jo įgyvendinimo bei teikti paramą pagal minėtąjį susitarimą įsteigtam savanoriškam fondui;

Atsakas į COVID-19

22.

pabrėžia, kad pasaulinė COVID-19 pandemija puikiai iliustruoja aplinkos būklės blogėjimo poveikį, nes sudaromos sąlygos zoonozėms plisti, įskaitant itin skaudžias pasekmes sveikatos, socialiniu, ekonominiu bei politiniu požiūriais; ragina Komisiją ir valstybes nares įsipareigoti, kad bet koks atsakas į COVID-19 pandemiją apimtų su aplinka susijusias teises ir jų gynėjų apsaugą; ragina valstybes nares ir kitas suinteresuotąsias šalis atsižvelgti į Komisijos vykdomą visuotinę COVID-19 poveikio demokratijai ir žmogaus teisėms stebėseną;

23.

nepaprastai nerimauja, kad dėl COVID-19 pandemijos nulemto visuotinio nuosmukio gali sumažėti, vėluoti arba pasikeisti valstybių įsipareigojimai, susiję su tarptautiniais klimato politikos tikslais ir žmogaus teisių standartais; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad ekonomikai gaivinti numatyta politika būtų visapusiškai suderinama su Lisabonos sutarties 21 straipsnyje įtvirtintais žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos tikslais bei aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi siekiais;

24.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį, Komisiją bei valstybes nares palaikyti veiksmingą atsaką į COVID-19 krizę visapusiškai gerbiant, apsaugant ir užtikrinant teisę į saugią, švarią, sveiką ir tvarią aplinką, kad ateityje būtų apsisaugota nuo aplinkos ir sveikatos krizių, dėl kurių pavojuje gali atsidurti pagrindinės žmogaus teisės; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) didinti savo užmojus klimato ir aplinkos politikos srityse atsižvelgiant į COVID 19 krizę bei parengti plataus užmojo strateginį požiūrį į klimato diplomatiją;

25.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad ne vienos pasaulio šalies politinė valdžia, saugumo pajėgos ir nevalstybinės ginkluotos grupuotės galėjo piktnaudžiauti neatidėliotinomis ir izoliavimo priemonėmis, kurių buvo imtasi reaguojant į COVID-19, siekdamos riboti žmogaus teisių gynėjų, įskaitant su aplinka ir žeme susijusių teisių gynėjus, veiklą, juos bauginti ir žudyti; atsižvelgdamas į tai, primena neproporcingai didelį čiabuvių bendruomenių teisių gynėjų pažeidžiamumą COVID-19 akivaizdoje, kurį lemia silpna sveikatos infrastruktūra atokiose vietovėse ir vyriausybės aplaidumas;

26.

pažymi, kad COVID-19 pandemija kelia grėsmę milijonų viso pasaulio žmonių aprūpinimui maistu ir mitybai, nes pasaulinės maisto tiekimo grandinės nukentėjo būtent tuo metu, kai aprūpinimas maistu ir maisto sistemos ir taip patiria spaudimą dėl klimato kaitos bei gaivalinių nelaimių; pabrėžia, kad pandemijos krizė galėtų tapti lūžio tašku atkuriant maisto sistemų pusiausvyrą ir jas pertvarkant, kad jos taptų įtraukesnės, tvaresnės bei atsparesnės;

Žmogaus teisių, susijusių su aplinka, gynėjai ir čiabuvių bendruomenių vaidmuo

27.

primena valstybių pareigą apsaugoti aplinkos gynėjus ir jų šeimas nuo persekiojimo, bauginimo ir smurto, kaip nustatyta žmogaus teisių teisėje, bei užtikrinti jų pagrindines laisves, taip pat jų pareigą pripažinti čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių teises bei jų patirties ir žinių indėlį į kovą su biologinės įvairovės praradimu ir aplinkos būklės blogėjimu; akcentuoja ypatingą jų vaidmenį ir praktinę patirtį žemėtvarkos ir žemės išsaugojimo srityse ir ragina labiau bendradarbiauti su čiabuvių bendruomenėmis ir labiau jas įtraukti bei dėti pastangas siekiant stiprinti jų demokratinį dalyvavimą reikiamuose sprendimų priėmimo procesuose, įskaitant susijusius su tarptautine klimato diplomatija; teigiamai vertina Komisijos pastangas remti čiabuvių bendruomenių dalyvavimą teikiant konkrečią pagalbą įvairiems projektams, pvz., Čiabuvių tautų dokumentacijos, mokslinių tyrimų ir informacijos centrui (DOCIP); ragina Komisiją toliau skatinti dialogą ir bendradarbiavimą tarp čiabuvių bendruomenių ir Europos Sąjungos bei su tarptautiniais forumais, ypač klimato kaitos klausimais;

28.

pabrėžia, kad su išpuoliais ir grėsmėmis susiduriama visame pasaulyje, tačiau, JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais teigimu, situacija ypač dramatiška Lotynų Amerikoje ir Azijoje, kur kai kurie tarptautiniai investuotojai, bendrovės ir vietos valdžios institucijos ignoruoja teisėtus gyventojams rūpimus klausius; pažymi, kad daugeliu atvejų konfliktai ir pažeidimai vyksta ekonominės nelygybės ir socialinės atskirties kontekste; smerkia aplinkos aktyvistų teisminį persekiojimą ir kriminalizavimą Amazonės regione, kur daugėja išpuolių prieš aplinkos aktyvistus, jų žudymo ir persekiojimo atvejų; smerkia Hondūre išaugusį išpuolių prieš aplinkos aktyvistus ir jų persekiojimo mastą bei neseniai įvykdytą Guapinolio aplinkos aktyvisto žmogžudystę; pažymi, kad per pastaruosius trejus metus užregistruoti 578 aplinkos, žemės ir čiabuvių bendruomenių teisių gynėjų nužudymo atvejai; pažymi, kad šalių, kuriose pavojingiausia būti su aplinka susijusių teisių gynėju, sąraše nuolat „pirmauja“ Filipinai; atsižvelgdamas į tai, kad šalyje vykdomi sunkūs žmogaus teisių pažeidimai ir kad Filipinų valdžios institucijos nedaro nieko, kad padėtis iš esmės pasitaisytų, bei nerodo noro bendradarbiauti, dar kartą ragina Komisiją pradėti procedūrą, kurios pagrindu galėtų būti laikinai atšauktos lengvatos, taikomos pagal bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemą (BLS +);

29.

rekomenduoja ES valstybėms narėms, kurios dar nėra ratifikavusios Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų, tai padaryti;

30.

ragina Komisiją užtikrinti, kad ES neremtų iniciatyvų ir projektų, dėl kurių būtų sudaromos sąlygos neteisėtam žemės grobimui, neteisėtai medienos ruošai ir miškų naikinimui arba būtų daromas kitoks panašus žalingas poveikis aplinkai; smerkia bet kokius mėginimus panaikinti aplinkos ir žmogaus teisių apsaugos reglamentavimą COVID-19 pandemijos ir kitų krizių kontekste;

31.

griežtai smerkia tai, kad visame pasaulyje auga čiabuvių gyventojų ir žmogaus teisių, susijusių su aplinka, bei žemės gynėjų žmogžudysčių, šmeižto išpuolių prieš juos, jų persekiojimo aktų, kriminalizavimo, įkalinimo, puldinėjimo ir bauginimo mastas, ir ragina reikalauti šių aktų vykdytojų atsakomybės;

32.

pabrėžia, kad moterys, ginančios žmogaus teises, susijusias su aplinka, susiduria su papildomais iššūkiais darbe, savo bendruomenėse ir namuose, nes tampa grasinimų ir smurto dėl lyties taikiniais arba objektais; pažymi, kad minėtąsias teises ginančios moterys labiau negu jų kolegos vyrai rizikuoja patirti tam tikrų formų smurtą ir kitas skriaudas, susidurti su prietarais, atskirtimi bei išsižadėjimu;

33.

ragina ES ir jos valstybes nares remti visus žmogaus teisių gynėjus, pirmiausia su aplinka susijusių teisių gynėjus ir jų teisinius atstovus, bei prireikus kelti jų atvejus į viešumą; yra įsitikinęs parama teisių, susijusių su aplinka, gynėjams turėtų būti didinama ir kad ES – viešais pareiškimais ir prireikus vietos lygmens veiksmais – turėtų smerkti visas represijas ar išpuolius, kurių prieš juos imamasi; pakartoja savo poziciją, kad EIVT, Komisija ir valstybės narės turi investuoti į konkrečius, prieinamus, lyties aspektu pagrįstus mechanizmus ir programas teisių, susijusių su aplinka, gynėjams, įskaitant vietos ir čiabuvių bendruomenių gynėjus, apsaugoti bei pastaruosius įtraukti į visus pažeidimų tyrimus;

34.

reiškia gilų susirūpinimą dėl visame pasaulyje be perstojo blogėjančios aplinkos gynėjų, pranešėjų, žurnalistų ir teisininkų, kurie specializuojasi aplinkos srityje, padėties; ragina ES ir jos valstybes nares apsaugoti saviraiškos ir žiniasklaidos laisves, pliuralizmą bei teisę rinktis į susirinkimus, taip pat užtikrinti žurnalistų ir pranešėjų saugumą ir apsaugą tiek ES, tiek jai įgyvendinant savo išorės santykių politiką; reiškia gilų susirūpinimą dėl smurto, nusikaltimų ir mirtinų išpuolių, kurių prieš žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus griebiamasi dėl jų veiklos; atkreipia dėmesį į tai, kad informavimas yra saviraiškos ir informacijos laisvės forma bei atlieka esminį vaidmenį atskleidžiant Sąjungos teisės pažeidimus ir užkertant jiems kelią, taip pat stiprinant demokratinę atskaitomybę ir skaidrumą; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją stebėti, kaip valstybės narės į savo nacionalinę teisę perkelia Direktyvą (ES) 2019/1937 (9), ir užtikrinti visapusišką jos taikymą; mano, jog informacijos laisvė yra ne mažiau svarbi priemonė siekiant, kad asmenys, kurie gali nukentėti dėl klimato kaitos padarinių, būtų iš anksto tinkamai informuojami apie žalingą klimato kaitos poveikį ir prisitaikymo prie jos priemones; ragina užtikrinti, kad informacijos laisvė būtų gerbiama;

35.

pripažįsta, kad veiksmai, kurių imasi aplinkos gynėjai, yra nepaprastai svarbūs, nes taip ieškoma įmanomų klimato kaitos prevencijos, atsparumo jai ir prisitaikymo prie jos sprendimų bei mechanizmų, jie randami ir jais dalijamasi su poveikį patiriančių teritorijų gyventojais;

36.

ragina Komisiją ypatingą dėmesį atkreipti į skirtingus žmogaus teisių gynėjų moterų apsaugos poreikius pripažįstant, kad moterys yra galinga permainų varomoji jėga, ypač klimato politikos srityje; šiuo požiūriu akcentuoja būtinybę remti pajėgumų ugdymą ir moterų, kaip švietėjų ir permainų rėmėjų, vaidmenį bei užtikrinti tinkamą šių organizacijų finansavimą; primena, kad moterys, tapusios bendruomenių lyderėmis ir aplinkos apsaugos aktyvistėmis, dažnai tampa represijų ir netgi žmogžudysčių aukomis: tai iliustruoja ir bebaimių aktyvisčių, nominuotų Europos Parlamento Sacharovo premijai už minties laisvę ir įtrauktų į galutinį kandidatų sąrašą, Marielle‘ės Franco iš Brazilijos (nužudytos 2018 m.) ir Bertos Cáceres iš Hondūro (nužudytos 2016 m.), pavyzdžiai;

37.

ragina ES ir jos valstybes nares reikalauti ir užtikrinti, kad įgyvendinant visus susitarimus ar plėtros projektus, galinčius paveikti čiabuvių bendruomenių žemes, teritorijas ar gamtos išteklius, būtų be prievartos gerbiama teisė į laisvą, išankstinį ir informacija pagrįstą čiabuvių bendruomenių sutikimą; pabrėžia, kad čiabuvių bendruomenių teisių ir jų tradicinės praktikos rėmimas svarbus siekiant darnaus vystymosi, kovojant su klimato kaita, išsaugant ir atkuriant biologinę įvairovę bei sykiu užtikrinant deramas apsaugos priemones;

38.

ragina Komisiją ir Tarybą pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant nuostatas dėl žmogaus teisių įgyvendinimo ir užtikrinimo vykdant Sąjungos užsienio politiką ir asociacijos susitarimus, siekiant veiksmingai remti ir apsaugoti žmogaus ir su aplinka susijusių teisių gynėjus ES kaimynystėje bei paraginti ES šalis kandidates veiksmingai perimti Europos vertybes ir standartus;

39.

ragina priimti ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų priedą, kuris būtų skirtas konkretiems aplinkos gynėjų iššūkiams ir reikmėms bei politikai, kurią šiuo atžvilgiu įgyvendina ES; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti projekto „ProtectDefenders.eu“ tęstinumą numatant didesnį finansavimą, taip pat kitų šiuo metu įgyvendinamų ES priemonių žmogaus teisių gynėjams remti tęstinumą;

40.

ragina priimti ES prioritetinių šalių, kuriose EIVT, Komisija ir valstybės narės imtųsi aktyvesnių veiksmų su aplinka susijusių teisių gynėjams remti ir bendradarbiautų su vietos valdžia diegiant ar tobulinant apsaugos mechanizmus bei konkrečius teisės aktus, kuriais būtų apibrėžiami aplinkos apsaugos gynėjai, pripažįstamas jų darbas ir užtikrinama jų apsauga, sąrašą; primygtinai laikosi nuomonės, kad šį prioritetinį sąrašą turėtų parengti EIVT, išsamiai konsultuodamasi su suinteresuotosiomis šalimis ir Parlamentu, bei kad jis turėtų būti kasmet atnaujinamas; taip pat ragina Komisijos pirmininką ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį pateikti viešą metinę veiksmų, kurių imtasi prioritetinėse šalyse, ir su aplinka susijusių teisių gynėjų apsaugos visame pasaulyje ataskaitą;

41.

primygtinai ragina JT imtis didesnio vaidmens apsaugant pasaulines ekosistemas ir aplinkos gynėjus, ypač kai klimato kaita daro didelį poveikį čiabuvių ir vietos bendruomenėms; todėl ragina ES remti JT lygmens iniciatyvą, pagal kurią tarptautiniai stebėtojai stebėtų didelės žalos aplinkai ir sunkių aplinkos krizių atvejus arba situacijas, kuriomis su aplinka susijusių teisių gynėjai patiria didžiausią riziką, ir bendradarbiautų su valdžios institucijomis bei padėtų joms kurti šiems gynėjams saugią aplinką;

42.

ragina Komisiją ir valstybes nares palaikant politinį dialogą skatinti priimti nacionalinius veiksmų planus, kuriais būtų užtikrinama aplinkos gynėjams saugi ir laisva aplinka, integruojant platesnę kolektyvinės apsaugos perspektyvą, įskaitant politines priemones bendruomenėms ir grupėms, įsitraukusioms į aplinkos apsaugos veiklą, įteisinti; ragina Komisiją aiškiai spręsti čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių žmogaus teisių klausimą vadovaujantis savanoriškos partnerystės susitarimais dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT savanoriškos partnerystės susitarimais);

43.

primena, kad, remiantis JT deklaracija dėl žmogaus teisių gynėjų, valstybės turi apsaugoti biologinės įvairovės gynėjus kaip žmogaus teisių gynėjus; teigiamai vertina tai, kaip rengiamos tarptautinės sutartys, pvz., Eskasu susitarimas, kuris yra pagrindinė priemonė Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione – regione, kuriame užregistruojama daugiausia žmogaus teisių, susijusių su aplinka, gynėjų nužudymo atvejų;

Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (UNFCCC), teisingumas ir atskaitomybė

44.

apgailestauja dėl to, kad, net jeigu visos valstybės iki galo įgyvendintų dabartinius nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (NDC), vis tiek nebūtų išvengta katastrofiško pasaulinės temperatūros kilimo 3 oC, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, pažeidžiant Paryžiaus susitarimą; įspėja, kad toks scenarijus lemtų ekstremalų poveikį klimatui ir aplinkai bei didelį neigiamo poveikio žmogaus teisėms mastą;

45.

palankiai vertina tai, kad žmogaus teisės įtrauktos į Paryžiaus susitarimo preambulę, ir ragina imtis veiksmingų priemonių, kad įgyvendinant Paryžiaus susitarimą bei imantis veiksmų klimato politikos srityje, būtų gerbiami ir skatinami įsipareigojimai žmogaus teisių srityje; vis dėlto apgailestauja, kad nesama konkrečių nuostatų, pagal kurias būtų reikalaujama valstybės ir įmonių subjektų atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su klimato kaita;

46.

primygtinai ragina UNFCCC šalis toliau didinti savo užmojus klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityse laikantis Paryžiaus susitarimo tikslų ir integruoti žmogaus teisių aspektą į savo NDC bei komunikaciją prisitaikymo klausimais; ragina UNFCCC sekretoriatą bendradarbiaujant su JT vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru parengti gaires, kaip žmogaus teisių apsauga galėtų būti integruojama į NDC ir komunikaciją prisitaikymo klausimais; ragina šalis peržiūrėti numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (INDC) ir NDC bei parengti NDC stebėsenos mechanizmus visapusiškai ir veiksmingai dalyvaujant čiabuvių bendruomenėms;

47.

pabrėžia, kad būtina stiprinti su klimatu ir žmogaus teisėmis susijusių pareigų pranešti sąveiką; mano, jog Paryžiaus susitarimo (13 straipsnis) skaidrumo užtikrinimo sistemos gairėse šalių turėtų būti prašoma teikti informaciją ne tik apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet ir apie tai, ar klimato politika įgyvendinama laikantis kitų visuomeninių tikslų ir galiojančių teisinių sistemų, bei, savo ruožtu, įtraukti informaciją apie gerąją praktiką, įskaitant teisėmis grindžiamą požiūrį į klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, bei paramą;

48.

primygtinai ragina ES institucijas aktyviai bendradarbiauti propaguojant žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį per šiuo metu vykstančias tarptautines derybas dėl klimato, visų pirma taikant darnaus vystymosi mechanizmą ir kitas mechanizmų gaires pagal Paryžiaus susitarimo 6 straipsnio 4 dalį, kuriomis būtų užtikrinamas prasmingas ir informacija pagrįstas teisių turėtojų dalyvavimas, tinkamos aplinkos ir socialinės apsaugos priemonės bei nepriklausomi žalos atlyginimo mechanizmai; pabrėžia, kad taikant darnaus vystymosi mechanizmą turėtų būti siekiama finansuoti projektus, naudingus dėl klimato kaitos poveikio pažeidžiamiausiems asmenims, ir kad turėtų būti vertinamas pagal darnaus vystymosi mechanizmą finansuojamų projektų poveikis žmogaus teisėms, o registruoti būtų galima tik teigiamą poveikį darančius projektus;

49.

ragina Komisiją parengti tinkamumo ES dotacijoms gauti kriterijus, kad aplinkos NVO, kurios kitu atveju negalėtų pretenduoti į finansavimą dėl savo dydžio, naudotųsi įtraukesne prieiga prie lėšų;

50.

pabrėžia, jog, siekiant užtikrinti visų subjektų atskaitomybę, tokie nauji mechanizmai, kaip darnaus vystymosi mechanizmas, turi apimti institucinių apsaugos priemonių politiką ir skundų teikimo mechanizmus veiksmingai teisių apsaugai garantuoti;

51.

ragina UNFCCC sekretoriatą kartu su konvencijos šalimis parengti bendrą teisinę klimato teisingumo sistemą;

52.

pabrėžia, kad Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje nurodytas bendros pažangos įvertinimas turėtų būti naudojamas pažangai, padarytai integruojant žmogaus teisių ir kitus principus į klimato politiką, apžvelgti; pažymi, kad jį atliekant turėtų būti sudarytos galimybės prisidėti pilietinei visuomenei ir tarpvyriausybinėms organizacijoms; mano, kad Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo vertinimas turėtų būti naudingas įvardijant gerąją praktiką ir jo įgyvendinimo kliūtis bei tapti informacijos, kuria būtų grindžiami būsimieji NDC ir tarptautinis bendradarbiavimas, šaltiniu;

53.

pabrėžia, kad, įgyvendinant visus veiksmingus teisėmis pagrįstus klimato politikos veiksmus, turėtų būti užtikrinamas laisvas, aktyvus, prasmingas ir informacija pagrįstas dalyvavimas; rekomenduoja viešai skelbti, skaidriai finansuoti ir kartu su paveiktomis ir (arba) galimai paveiktomis, ypač pažeidžiamiausiomis, grupėmis rengti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos planus;

54.

pabrėžia, kad besivystančios šalys negali vienos spręsti klimato kaitos poveikio problemos ir kad savo krizių valdymo pajėgumo bei pajėgumo prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio bei jį prognozuoti aspektais jos dažnai priklauso nuo tarptautinės pagalbos;

55.

pabrėžia, jog yra įsitikinęs, kad žmogaus teisių institucijos ir teisės aktai, kuriais paprastai naudojamasi siekiant užpildyti valdymo atskaitomybės spragą, jokiu būdu negali pakeisti veiksmingų priemonių, kuriomis būtų užkertamas kelias klimato kaitos daromai žalai ir ji būtų atlyginama; mano, kad nacionalinės žmogaus teisių institucijos ir pilietinė visuomenė gali atlikti veiksmingą vaidmenį taikant nacionalinius atskaitomybės ir priežiūros mechanizmus, skirtus prieigai prie teisių gynimo priemonių tiems, kurie kenčia dėl klimato kaitos daromos žalos žmogaus teisėms, užtikrinti;

56.

mano, jog ES turi atlikti aktyvų, tvirtą ir plataus užmojo vadovaujamąjį vaidmenį rengiantis 26-ajai JT klimato kaitos konferencijai (COP 26), užtikrindama, kad žmogaus teisių principų įtraukimas taptų kertiniu tarptautinio klimato kaitos politikos formavimo akmeniu, siekiant išvengti nepataisomos žalos dabartinei ir būsimai žmogaus raidai bei kartoms;

57.

pripažįsta aktyvų pilietinės visuomenės, įskaitant nevyriausybines organizacijas ir aplinkos gynėjus, vaidmenį ir dalyvavimą propaguojant žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį į klimato politiką bei ragina ES remti šią veiklą; pabrėžia, kad būtina užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą įgyvendinant Paryžiaus susitarimo 13 straipsnyje nustatytą skaidrumo užtikrinimo sistemą;

58.

atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 (10) (vadinamasis Orhuso reglamentas) ir turėtų būti pagerintas Orhuso konvencijos įgyvendinimas ES lygmeniu; be to, ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą reikiamų ES teisės aktų (pvz., Direktyvos 2011/92/ES (11)) ir tarptautinių teisiškai privalomų nuostatų (Orhuso konvencijos) perkėlimą į savo teisinę sistemą, kad būtų užtikrinta įtrauki prieiga prie informacijos, visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus bei teisė kreiptis į teismą aplinkos klausimais;

59.

pabrėžia, kad aplinkos aktyvistų veiksmai visiškai atitinka darnaus vystymosi tikslus, taip pat kad vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis turėtų būti siekiama sistemingo šių tikslų įgyvendinimo;

60.

primena, kad valstybės narės turi reglamentuoti korporacijų veiklą ir užtikrinti, kad jos nepažeidinėtų žmogaus teisių, taip pat kad privatūs ir įmonių subjektai turi pareigą spręsti klimato kaitos poveikio žmogaus teisėms problemą, kaip nustatyta JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose;

61.

ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai dalyvauti rengiant, nustatant ir skatinant taikyti apsaugos priemones ir atskaitomybės procesus tarptautiniu mastu pripažintose įstaigose, siekiant užtikrinti, kad struktūriniai pokyčiai, kurių imtasi išmetamam teršalų kiekiui iki 2030 m. drastiškai apriboti, kaip numatyta pagal klimato politiką, būtų įgyvendinami ir stebimi užtikrinant paveiktų tautų ir bendruomenių teisių, įskaitant teisę dirbti, apsaugą, ir skatinti teisingas bei lygiavertes darbo sąlygas; pabrėžia, kad žalioji pertvarka turėtų būti įgyvendinama teisingai, nė vieno nepaliekant nuošaly;

62.

akcentuoja įmonių išsamaus patikrinimo, taip pat tvarios ir skaidrios įmonių atskaitomybės svarbą, nes tai reikšminga ir būtina šiurkščių žmogaus teisių ir aplinkosauginių pažeidimų prevencijos bei apsaugos nuo jų priemonė; ragina ES remti tvarų ir atskaitingą įmonių valdymą, nes tai svarbus Europos žaliojo kurso elementas; ragina valstybes nares įgyvendinti veiksmingas reglamentavimo priemones, siekiant nustatyti ir įvertinti galimus ir (arba) faktinius žmogaus teisių pažeidimus, nuo jų apsisaugoti ir užkirsti jiems kelią, juos švelninti, stebėti, apie juos informuoti, reikalauti už juos atsiskaityti, kelti jų problemą ir už juos atlyginti, bei reikalauti įmonių atsakomybės siekiant užtikrinti, kad jos vykdytų savo išsamaus patikrinimo pareigas, susijusias su klimato kaitos poveikiu žmogaus teisėms, vadovaudamosi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principais;

63.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl privalomo įmonių išsamaus patikrinimo žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos aspektais, kurį įmonės turėtų užtikrinti visoje savo tiekimo grandinėje; rekomenduoja pagal šį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto remti ir skatinti bendrų poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo metodikų sukūrimą; akcentuoja veiksmingų, prasmingų ir informacija pagrįstų konsultacijų ir komunikacijos su visomis paveiktomis arba galimai paveiktomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant aplinkos gynėjus, svarbą; primygtinai ragina ES remti vykstančias derybas dėl privalomos JT sutarties dėl verslo ir žmogaus teisių, siekiant reglamentuoti tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veiklą, bei veiksmingai jose dalyvauti; mano, kad bet kokia tokia priemone įmonių subjektai ir investuotojai turi būti skatinami prisiimti atsakomybę, susijusią su žmogaus teise į sveiką aplinką; mano, kad į bet kokią tokią priemonę turi būti įtrauktos tvirtos aplinkos apsaugos nuostatos, taip pat kad ją taikant prisiimti atsakomybę, susijusią su žmogaus teise į sveiką aplinką, turi būti skatinamos ne tik įmonių subjektai ir finansų įstaigos, bet ir regioninės investicijų ar plėtros institucijos;

64.

pabrėžia, kad su korupcija svarbu kovoti pasauliniu mastu, nes dėl jos pakertamos galimybės naudotis žmogaus teisėmis, be to, ji daro konkretų neigiamą poveikį ir neproporcingai kenkia nepalankiausiomis sąlygomis gyvenančioms, labiausiai marginalizuotoms ir pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, pvz., moterims, vaikams, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus asmenims, skurstantiesiems, čiabuviams gyventojams ar mažumoms priklausantiems asmenims, inter alia, atimant iš jų lygiavertę prieigą prie gamtos išteklių, įskaitant žemę;

65.

ragina Tarybą ir EIVT priskirti su korupcija susijusius nusikaltimus veiksmams, už kuriuos baudžiama pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą (vadinamąjį S. Magnickio aktą), ir užtikrinti, kad jis būtų nedelsiant priimtas ir įgyvendintas;

66.

laikosi nuomonės, kad šiuo metu atliekama ES prekybos politikos peržiūra turėtų tapti proga iš naujo apibrėžti, skatinti ir stiprinti žmogaus teisių apsaugą įgyvendinant prekybos politiką; pabrėžia, kad būsimų prekybos susitarimų skyriams dėl darnaus vystymosi turi būti taikomi šiais susitarimais numatyti ginčų sprendimo mechanizmai;

o o

67.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT generaliniam sekretoriui, 74-osios JT Generalinės Asamblėjos sesijos pirmininkui, JT žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT vyriausiajai žmogaus teisių komisarei ir ES delegacijų vadovams.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0015.

(2) OL C 337, 2018 9 20, p. 82.

(3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.

(4) OL C 118, 2020 4 8, p. 15.

(5) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.

(6) 1998 m. birželio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais.

(7) 2018 m. kovo 4 d. regioninis susitarimas dėl galimybės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo ir teisingumo aplinkos apsaugos klausimais Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione.

(8) Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko nepriklausomas projektų atskaitomybės mechanizmas ir Europos investicijų banko grupės skundų nagrinėjimo mechanizmas.

(9) 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

(10) 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13).

(11) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).

2022 1 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/125

P9_TA(2021)0248

Demografinių tendencijų pakeitimas ES regionuose naudojant sanglaudos politikos priemones

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl demografinių tendencijų pakeitimo ES regionuose naudojant sanglaudos politikos priemones (2020/2039(INI))

(2022/C 15/11)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į darbuotojų judėjimo laisvę, kurią garantuoja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 45 straipsnis,

—	atsižvelgdamas į SESV 174 straipsnį dėl Europos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimo Sąjungoje,

—	atsižvelgdamas į SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, kuriuo leidžiama naudoti pagalbą tam tikrų ekonominių sričių plėtrai palengvinti, jei pagalba nedaro neigiamo poveikio konkurencijai („C kategorijos“ regionai),

—	atsižvelgdamas į SESV 349 straipsnį dėl atokiausių regionų,

—	atsižvelgdamas į SESV 9, 46, 47, 48 ir 147 straipsnius dėl įvairių ES darbo ir užimtumo aspektų,

—	atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 2, 3 ir 20 principus,

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės (COM(2018)0375), ir ypač į jo II skyrių dėl teritorijų vystymosi,

—	atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (COM(2020)0408),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 17 d. rezoliuciją „Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimas Europos Sąjungoje: septintoji Europos Komisijos ataskaita“ (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos priemonių taikymo regionuose reaguojant į demografinius pokyčius (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl demografinių pokyčių ir jų padarinių būsimai ES sanglaudos politikai (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 27 d. pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (4),

—	atsižvelgdamas į SESV 20 straipsnį, Reglamentą (ES) Nr. 492/2011 (5) ir Direktyvą 2004/38/EB (6) dėl laisvo darbuotojų ir jų šeimų judėjimo Sąjungoje,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 17 d. Komisijos ataskaitą dėl demografinių pokyčių poveikio,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 27 d. Komisijos veiksmų planą „Kaimo plėtra. Ilgalaikė kaimo vietovių vizija“ (7),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 8 d. priimtas Tarybos išvadas „Demografiniai iššūkiai. Tolesni veiksmai“,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 27 d. Komisijos pristatytą Žaliąją knygą dėl senėjimo „Kartų solidarumo ir tarpusavio atsakomybės puoselėjimas“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 16 d. Komisijos veiksmų gaires „Demografiniai Europos pokyčiai. Žalioji knyga dėl senėjimo“ (8),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio mėn. Europos teritorijų planavimo ir sanglaudos stebėsenos tinklo (ESPON) ataskaitą dėl naujos užimtumo dinamikos Europoje geografijos,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio mėn. ESPON politikos apžvalgą „Darbo jėgos migracijos problemų sprendimas Europoje: tvirtesnis funkcinis požiūris“,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento Gyventojų skyriaus pranešimą dėl 2019 m. pasaulio gyventojų skaičiaus prognozės (angl. World Population Prospects 2019),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 17 d. Europos Komisijos ataskaitą dėl demografinių pokyčių poveikio (9),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. Europos regionų konkurencingumo indeksą,

—	atsižvelgdamas į EBPO dokumentą dėl prisitaikymo prie demografinių pokyčių, parengtą pirmajam G 20 Užimtumo darbo grupės posėdžiui, kuris vyko 2019 m. vasario 25–27 d. Tokijuje, G 20 pirmininkaujant Japonijai,

—	atsižvelgdamas į 2002 m. Barselonos tikslus,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. Regionų komiteto ataskaitą dėl demografinių pokyčių poveikio Europos regionams,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. Regionų komiteto pranešimą „Protų nutekėjimo klausimo sprendimas. Vietos ir regionų matmuo“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 12–14 d. Regionų komiteto nuomonę „Demografiniai pokyčiai – pasiūlymai dėl neigiamo jų poveikio ES regionams įvertinimo ir šalinimo“,

—	atsižvelgdamas į šiuo metu rengiamą Komisijos ilgalaikę kaimo vietovių viziją,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 8–10 d. Regionų komiteto nuomonę „ES kaimo vietovių atgaivinimo strategija“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 30 d. Regionų komiteto demografinių pokyčių teritorinio poveikio vertinimo ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A9-0061/2021),

kadangi gyventojų pasiskirstymas vietos, regionų, nacionaliniu ir ES lygmenimis, taip pat jo stabilumas ar pokyčiai valstybėse narėse ir jų regionuose pasižymi labai skirtinga dinamika, o tai daro nevienodą poveikį gyventojų skaičiaus mažėjimo reiškiniui ir galiausiai Sąjungos socialinei, ekonominei ir teritorinei sanglaudai; kadangi, remiantis 2019 m. Europos regionų konkurencingumo indeksu, esama atotrūkio tarp sostinių (didmiesčių regionų) ir labiau periferinių regionų, t. y. 78 proc. Europos gyventojų gyvena miestuose arba funkcinėje miesto zonoje ir naudojasi kokybiškomis energetikos, transporto ir skaitmeninio junglumo paslaugomis, o daugelis periferinių regionų vis dar susiduria su sunkumais šiose srityse; kadangi sanglaudos politika, kaip pagrindinis viešųjų investicijų šaltinis ES, sudaranti 8,5 proc. valdžios sektoriaus kapitalo investicijų, gali atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant šias demografines problemas, taip pat siekiant išsaugoti ES natūralią demografinę pusiausvyrą ilguoju laikotarpiu;

kadangi šiame pranešime „išsiunčiantieji regionai“ – tai regionai, kurie dėl nuolatinės emigracijos per tam tikrą laikotarpį praranda aukšto lygio įgūdžius ir (arba) kompetenciją (viename ar keliuose sektoriuose / srityse) kitų regionų naudai, o „priimantieji regionai“ – tai regionai, kurie dėl nuolatinės imigracijos per tam tikrą laikotarpį įgyja aukšto lygio įgūdžius ir (arba) kompetenciją (viename ar keliuose sektoriuose / srityse);

kadangi demografinėms tendencijoms įtaką daro ir klimato kaita, ypač su šiuo procesu susiję potvyniai ir karščio bangos; kadangi koordinuotas požiūris, kuriuo integruojami tvarumo, žalinimo ir skaitmeninimo principai į įvairias ES politikos sritis, taip pat galėtų padėti pakeisti neigiamas demografines tendencijas;

kadangi esama didelės sąsajos tarp, viena vertus, teikiamų socialinių paslaugų, fizinio ir IRT junglumo, švietimo ir darbo galimybių ir, kita vertus, galimybės išlaikyti gyventojus tam tikrose vietovėse ar į jas pritraukti; kadangi daugelyje ES regionų, įskaitant kaimo vietoves, kurios sudaro 44 proc. Sąjungos ploto, atokius, periferinius, salų ir kalnuotus regionus, kurie patiria sunkumų geografiniu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu, vis dar esama didelių šių paslaugų teikimo spragų; kadangi šiems regionams ypač didelį poveikį daro mažas tankumas, gyventojų kėlimasis iš kaimo į miestą ir jų skaičiaus mažėjimas, o tai daro neigiamą poveikį senėjimui, kartų atsinaujinimui ir žemės ūkio plėtrai; kadangi turėtų būti plėtojama didesnė sąveika su ES transporto politika, kad būtų patenkinti konkretūs retai apgyvendintų ir tuštėjančių regionų poreikiai; kadangi dabartinė ES gyventojų senėjimo tendencija turi svarbių ekonominių ir socialinių padarinių, pvz., aukštesnį priklausomybės dėl amžiaus santykį, spaudimą fiskalinės ir socialinės apsaugos sistemų tvarumui bei didesnę įtampą sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemose;

E.	kadangi laisvas darbuotojų judėjimas yra viena iš keturių Europos Sąjungos ir jos bendrosios rinkos laisvių;

kadangi, nors ankstesniais dešimtmečiais ES gyventojų skaičius labai išaugo, augimo tempas dabar mažėja ir tikėtina, kad ilgainiui gyventojų skaičius smarkiai sumažės; kadangi 2015 m. Europos Sąjungoje pirmą kartą natūraliai sumažėjo gyventojų skaičius – gimimų buvo mažiau nei mirčių; kadangi 2019 m. Europoje gyveno tik 6,9 proc. pasaulio gyventojų, o iki 2070 m. joje gyvens mažiau nei 4 proc. pasaulio gyventojų ir ypač jų sumažės Rytų ir Pietų Europoje dėl mažo gimstamumo rodiklio ir grynosios vidinės ES migracijos iš šių teritorijų; kadangi ilgalaikės demografinės tendencijos Europos regionuose teberodo mažesnį gimstamumą ir senstančią visuomenę, išskyrus tam tikrus atokiausius regionus, visų pirma Majotą, kur prognozuojama, kad 2050 m. gyventojų skaičius išaugs 38 proc. palyginti su 2010 m., ir Prancūzijos Gvianą, kur atitinkamai numatomas 26 proc. augimas (10);

kadangi demografiniai aspektai turėtų būti integruoti į įvairias politikos sritis, be kita ko, įtraukiant juos į ilgalaikius prioritetus; kadangi svarbu rinkti ir stebėti patikimus statistinius duomenis ir remti mokslinius tyrimus bei keitimąsi gerąja patirtimi visais lygmenimis, kad būtų skatinamas geresnis demografinių problemų supratimas, numatomas jų poveikis darbo rinkoms ir kuriami novatoriški ir veiksmingi sprendimai siekiant užtikrinti vyresnio amžiaus žmonėms palankią aplinką;

kadangi dėl COVID-19 pandemijos kilusi sveikatos ir ekonomikos krizė aiškiai parodė, kad kartų solidarumas, kartu su tinkamu sveikatos ir socialinės priežiūros sistemų finansavimu ir tvaria ekonomika, yra atkūrimo proceso ir įtraukesnės bei atsparesnės visuomenės kūrimo varomosios jėgos; kadangi COVID-19 pandemija atskleidė mūsų sveikatos priežiūros sistemų pažeidžiamumą, visų pirma dėl visuomenės senėjimo; kadangi COVID-19 pandemija dar kartą pabrėžė pagyvenusių žmonių orumo ir jų pagrindinių teisių apsaugos ir propagavimo ES svarbą;

kadangi tikėtina, kad COVID-19 krizė turės didelį poveikį gimstamumui ir mirtingumui bei migracijos srautams Europoje, tačiau visos ekonominės, socialinės ir su užimtumu susijusios pandemijos pasekmės vis dar nežinomos; kadangi reikės nuodugniai išanalizuoti ypatingų priemonių, kurių imtasi reaguojant į krizę, trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį demografinėms tendencijoms, be kita ko, atsižvelgiant į lyčių aspektą; kadangi iš preliminarių tyrimų matyti, jog pandemija padidino esamą vyrų ir moterų nelygybę, įskaitant didesnį neapmokamo priežiūros darbo mastą ir darbo vietų praradimą; kadangi visuomenės sveikatos krizė daro neproporcingą poveikį moterims ir mergaitėms, visų pirma priklausančioms pažeidžiamiausioms grupėms, ir į tai reikėtų atsižvelgti vykdant sanglaudos politiką, be kita ko, nukreipiant investicijas į priežiūros paslaugas ir gerinant darbo sąlygas šiame sektoriuje, taip pat remiant perėjimą prie priežiūros ekonomikos;

kadangi nuo 2008 m. ekonomikos krizės pradžios Europoje registruojamas jaunų išsilavinusių specialistų judėjimas iš Pietų ir Rytų Europos į Šiaurės-Vakarų Europos šalis; kadangi esama didelės koreliacijos tarp regiono socialinių ir ekonominių sąlygų ir jo protų nutekėjimo ir (arba) protų įtekėjimo dinamikos; kadangi išsiunčiantieji regionai ir priimantieji regionai turės dirbti kartu sprendžiant iškilusias problemas ir taikant integruotus metodus, kad būtų parengta ilgalaikė politika, kuria siekiama užtikrinti kuo geresnę gyventojų gyvenimo kokybę;

K.	kadangi inovacijos ir investicijos į žmogiškąjį kapitalą yra pagrindinės socialinio, ekonominio ir užimtumo augimo varomosios jėgos valstybėse narėse ir jų regionuose vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais;

Dabartiniai su demografiniais pokyčiais susiję ypatumai ir uždaviniai ES

Bendrosios aplinkybės

pabrėžia, kad keturios laisvės yra ES konkurencingumo ir jos vertybių kertinis akmuo; vis dėlto pažymi, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti jų poveikiui demografinėms tendencijoms ir su tuo susijusioms pasekmėms pusiausvyrai tarp valstybių narių ir jų viduje, taip pat jų ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai; pabrėžia, kad ES susiduria su dideliu demografiniu iššūkiu, kurį, nepaisant skirtingo poveikio regionuose, reikia pripažinti ir spręsti kompleksiškai, kad būtų atkurta pastaraisiais metais buvusi neigiama natūrali demografinė pusiausvyra; kadangi dabartinių neigiamų demografinių tendencijų Europos teritorijose pakeitimas, taikant priemones, kuriomis šalinamos jų priežastys, o ne tik pasekmės, Europos Sąjungai turėtų būti prioritetinės svarbos klausimas, greta dvejopo tikslo paspartinti klimato politikos veiksmus ir skaitmeninę pertvarką;

šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į didelius demografinius kontrastus, susijusius su skirtingomis ekonominėmis galimybėmis, paslaugų teikimu, prieinamumu, transportu ir skaitmeniniu junglumu tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmeniu tarp pagrindinių, didmiesčių regionų ir periferijos; atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad transeuropinis transporto tinklas (TEN-T) gali būti veiksmingas tik tuo atveju, jei vietos transporto infrastruktūra veiks efektyviai; pabrėžia, kad šie skirtumai ypač pastebimi kaimo vietovėse arba vietovėse, kuriose esama gamtinių ar specifinių kliūčių, pvz., retai apgyvendintuose ir kalnuotuose regionuose, taip pat žemyninėje dalyje ir salose bei atokiausiuose regionuose; pakartoja, kad prieigai prie daugumos salų ir atokiausių regionų būdingas retas ir dažnai brangus transportas;

pastebi, kad BVP vienam gyventojui, pajamų lygis, užimtumo lygis, gimstamumo rodiklis, socialiniai ir ekonominiai veiksniai, kaimo ir miesto atskirtis ir visuomenės senėjimas yra vieni svarbiausių veiksnių, turinčių tiesioginį poveikį demografijai; pažymi, kad visų pirma dabartinė užimtumo dinamika sukuria demografinius srautus ES regionuose, o tai lemia socialinius ir teritorinius skirtumus ir problemas, kurias reikės spręsti įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m.; pabrėžia, kad iš rytinių, pietinių ir centrinių regionų į šiaurės ir šiaurės vakarų regionus Sąjungoje dažniausiai migruoja jauni, išsilavinę ir kvalifikuoti darbuotojai; pažymi, kad pastaraisiais metais dėl ne ES piliečių migracijos ES pavyko išvengti gyventojų skaičiaus sumažėjimo;

atkreipia dėmesį į tai, kad Europoje akivaizdi visuomenės senėjimo ir gimstamumo mažėjimo problema, o tai daro įtaką priklausomybės dėl amžiaus santykiui ir neigiamą poveikį darbo jėgos augimui, kuris gerokai atsilieka nuo praėjusio dešimtmečio; įspėja apie matomą darbo jėgos skaičiaus mažėjimą Rytų, Pietų ir Vidurio Europos regionuose; pažymi, kad visuomenės senėjimas taip pat turi įtakos būsto ir transporto planavimui, infrastruktūros ir paslaugų poreikiams, taip pat fiskalinės ir socialinės apsaugos sistemų tvarumui; pažymi, jog reikalinga aktyvaus senėjimo politika, kad būtų sumažintas neigiamas demografinių pokyčių aspektas, visų pirma kaimo ir atokiose vietovėse, ir užtikrinta tinkamo lygio gyvenimo kokybė visiems gyventojams;

atkreipia dėmesį į besitęsiančią COVID-19 sveikatos krizę ir galimą vidutinės trukmės ir ilgalaikį socialinį bei ekonominį poveikį darbo rinkos dinamikai; taip pat apgailestauja, kad COVID-19 pandemija neigiamai paveikė vidutinę gyvenimo trukmę Europoje; pabrėžia, kad saviizoliacijos ir socialinių kontaktų ribojimo priemonės, nepaisant jų teigiamo poveikio mažinant užsikrėtimų skaičių, turėjo matomą poveikį gamybai, paklausai ir prekybai, dėl to sulėtėjo ekonominė veikla ir padidėjo nedarbas, labai sumažėjo įmonių pajamos ir padidėjo valstybės deficitas; pažymi, kad dėl to galima prognozuoti naują jaunimo migracijos bangą tiek valstybių narių viduje, tiek tarp jų;

pabrėžia, kad tebesitęsianti COVID-19 krizė atskleidė didelius sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo skirtumus; atsižvelgdamas į tai primena, kad reikia remti viešąsias paslaugas kaimo vietovėse, pvz., sveikatos priežiūros įstaigas, siekiant panaikinta labai didelę nelygybę ir tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumus, susijusius su gyvenamąja vieta, socialiniu statusu ir išsilavinimo lygiu; primena, kad pandemija taip pat atskleidė skaitmeninę atskirtį, ir ji visų pirma paveikė vyresnio amžiaus žmones ir asmenis, gyvenančius mažiau išsivysčiusiuose regionuose, kaimo ir (arba) kalnuotose atokiose vietovėse, taip pat atokiausiuose regionuose;

pabrėžia dar vieną pandemijos atskleistą problemą, t. y. poreikį užtikrinti deramas darbo ir gyvenimo sąlygas sezoniniams darbuotojams, kurie yra svarbūs užpildant laisvas darbo vietas tam tikruose ekonomikos sektoriuose, ypač žemės ūkyje;

pabrėžia, kad nustatyti gyventojų skaičiaus mažėjimo proceso mastą yra tikras iššūkis, nes statistiniai įrašai nesuteikia tikslių duomenų, kadangi skaičiai apie tam tikras teritorijas paliekančius žmones pateikiami pavėluotai tik po daugelio metų; be to, pažymi, kad Eurostato prognozėse dėl gyventojų skaičiaus ateinantį dešimtmetį nurodoma, kad gyventojų skaičius gali sumažėti tiek kaimo, tiek miesto regionuose; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu teisingai įvertinti demografinių problemų mastą ir tinkamai jas spręsti, be kita ko, siekiant kovoti su radikalėjimu ir Europos integracijos procesui priešiškais judėjimais, taip pat stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; rekomenduoja išnagrinėti galimybę, be BVP ir gyventojų tankumo, naudoti ir kitus rodiklius didelių ir nuolatinių trūkumų turinčioms teritorijoms klasifikuoti; be to, pabrėžia atnaujintų statistinių demografinių duomenų, suskirstytų bent NUTS 3 lygmeniu, svarbą siekiant geriau stebėti demografinių tendencijų poveikį teritorijoms ir sudaryti sąlygas imtis veiksmingesnių ir tikslingesnių veiksmų joms spręsti; prašo valstybių narių investuoti į duomenų rinkimo pajėgumų modernizavimą siekiant nustatyti demografinius pokyčius skirtingais NUTS lygmenimis;

Vietos ir regionų aspektai

Išsiunčiantieji regionai

pažymi, kad apskritai kaimo vietovėse, poindustrinėse vietovėse ir miestuose, kurie, palyginti su pagrindinėmis didmiesčių teritorijomis, yra nepakankamai išvystyti, taip pat atokiose teritorijose, įskaitant salas ir daugumą atokiausių regionų, susiduriama su keletu joms būdingų situacijų: gerokai sumažėjęs gyventojų skaičius, taip pat ir dėl gimstamumo, mažesnis nei vidutinis nacionalinis ar ES pajamų lygis ir teritorinės integracijos su kitais regionais sunkumai, dėl kurių kyla didesnė gyventojų skaičiaus mažėjimo rizika; pažymi, kad tokia padėtis taip pat lemia sudėtingą viešųjų paslaugų, pvz., būsto, švietimo, sveikatos priežiūros, prieinamumą, įskaitant galimybę gauti būtinų vaistų; atkreipia dėmesį į tai, kad kaimo regionams šiuo metu tenka 28 proc. Europos gyventojų, tačiau prognozuojama, kad ateityje jų labai sumažės; pabrėžia, kad būtina toliau stiprinti kaimo vietovėms skirtas ES iniciatyvas, pvz., sanglaudos ir žemės ūkio politiką, remiant geresnį politikos iniciatyvų, kuriomis didinamas jaunimo užimtumas, verslininkystė, skaitmeninimas ir parama jauniems ir naujiems ūkininkams, koordinavimą; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos ketinimą paspartinti didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros kūrimą retai apgyvendintose ir kaimo teritorijose ir mano, kad tai yra galimybė pagerinti gyvenimo kokybę ir skatinti mokymosi galimybes, darbo vietų kūrimą, inovacijas, geresnį sveikatos priežiūros paslaugų ir kitų viešųjų paslaugų prieinamumą, prisitaikymą prie technologinių pokyčių ir kultūros vietų bei laisvalaikio užsiėmimų plėtrą; pabrėžia, kad moterys kaimo vietovėse yra labai svarbios šių bendruomenių raidai ir kad labiau pripažįstant moterų darbą ir teises kaimo vietovių darbo rinkoje reikšmingai sumažėtų gyventojų skaičiaus mažėjimo rizika; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti konkrečias strategijas, kuriomis būtų skatinamas moterų įgalėjimas kaimo vietovėse; ragina rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis siekiant nustatyti dabartinę lyčių nelygybę ir su ja kovoti;

10.

atkreipia dėmesį į kai kuriuos demografinius pokyčius, verčiančius vienus gyventojus iš minėtų regionų išvykti, o kitus atgrasančius nuo persikėlimo ten: prasta infrastruktūra, įskaitant spartaus plačiajuosčio interneto ir transporto tinklų trūkumą, didelis jaunimo nedarbas, mažiau galimybių įsidarbinti, visų pirma pareigose, kurioms būtinas aukštasis išsilavinimas, ir apskritai moterims, viešųjų ir privačių paslaugų trūkumas, sudėtinga prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų, mažiau švietimo, komunalinių ir socialinių paslaugų galimybių, todėl sunkiau prisitaikyti prie technologinių pokyčių, taip pat kultūros vietų ir laisvalaikio užsiėmimų stoka; be to, primena klimato kaitos ir su ja susijusių gamtinių pavojų daromą poveikį gyventojų skaičiaus mažėjimui, pvz., intensyvių karščio bangų, kurios lemia dykumėjimą tam tikrose pietinėse vietovėse;

11.

pabrėžia, kad dėl nepakankamos tam tikrų regionų ekonominės struktūros įvairovės gali būti sukurta neigiama „etiketė“, taip pat tarp jų gyventojų, reiškiančių nepasitenkinimą gyvenimo kokybe ir jiems prieinama infrastruktūra bei paslaugomis; šiuo atžvilgiu reiškia susirūpinimą dėl „nepasitenkinimo geografijos“ – ji vystosi daugelyje ES regionų, kuriuose žmonės jaučiasi palikti nuošalyje, ir yra glaudžiai susijusi su demografiniais pokyčiais; atsižvelgdamas į tai pabrėžia protų nutekėjimo veiksnius, kurie lemia gerai apmokytų ir kvalifikuotų žmonių migraciją iš vieno regiono ar šalies į kitą; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad dėl medicinos darbuotojų, pvz., gydytojų, slaugytojų, ir mokytojų masinio išvykimo, kurį paskatino pastaraisiais metais gerokai sumažintas viešasis sveikatos ir socialinės priežiūros finansavimas, pablogėjo sveikatos priežiūros ir švietimo kokybė, todėl, ypač atokiose ir kaimo vietovėse bei atokiausiuose regionuose, sunku gauti aukštos kokybės sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas;

12.

mano, kad miestų teritorijoms taip pat būdingas gyventojų skaičiaus mažėjimas, nes nuo 1990 m. kas penktas Europos miestas susidūrė su gyventojų skaičiaus mažėjimu; vis dėlto pažymi, kad miestų gyventojų skaičiaus mažėjimas ne visada yra nuolatinis linijinis procesas ir gali būti epizodinis arba laikinas, atsižvelgiant į teritorinį kontekstą;

13.

pabrėžia „vidinio pakraščio“ modelį ta prasme, kad Centrinės, Rytų ir Pietų Europos regionai praneša apie labai neigiamą bendrą gyventojų migracijos lygį, o Šiaurės ir Vakarų Europos regionai praneša apie iš esmės teigiamą lygį ir priima daug ekonominių migrantų; mano, kad šie skirtumai taip pat didėja kaimo vietovėse, kuriose sanglaudos politika ir BŽŪP ištekliai turi būti labiau orientuoti į inovacijas, siekiant paskatinti jaunimą pradėti ūkininkauti, taip pat į skaitmeninimą, judumą kaimo vietovėse ir pažangiųjų miestų plėtrą, ir į pagalbą šeimos ūkiams pasinaudoti inovacijomis ir naujomis technologijomis;

Priimantieji regionai

14.

pripažįsta, kad didmiesčių vietovėse aplink didžiuosius miestus migracijos lygis yra teigiamas ir jiems būdingas gyventojų judėjimas iš kaimo į miestus dėl vis labiau urbanizuotos užimtumo augimo modelių koncentracijos;

15.

taip pat pažymi, kad regionus, kuriuose gyvena daug žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, ir kuriuose aukštą išsilavinimo lygį turintiems asmenims suteikiama daugiau užimtumo galimybių, mažiau veikia gyventojų skaičiaus mažėjimo procesas;

16.

pabrėžia, kad žinių ekonomikos sektoriai prisideda prie regionų vystymosi ir siūlo aukštą socialinio kapitalo, tinklų ir technologijų lygį; pripažįsta, kad novatoriška ekonominė veikla paprastai vyksta technologiškai pažangesniuose regionuose, kuriuose lengviau prieinamas pakankamas pažangių įmonių aglomeracijų kiekis;

17.

kita vertus, pabrėžia, kad per didelis gyventojų susitelkimas tam tikrose miestų teritorijose jau sukėlė neigiamą šalutinį poveikį, pvz., spūstis, didėjančias būsto ir transporto išlaidas, taršą, nepakankamą vandens prieinamumą, atliekų tvarkymo problemas, dideles energijos sąnaudas, gyvenimo kokybės pablogėjimą ir miesto plėtimąsi, taip pat didelę skurdo ir socialinės atskirties riziką ir tam tikrų gyventojų grupių patiriamą neužtikrintumą; pabrėžia, kad būtent dėl šio neigiamo poveikio vietos valdžios institucijos negali teikti paslaugų visiems miesto vietovių gyventojams; įspėja apie tam tikrą neigiamą didelės gyventojų santalkos miesto teritorijose poveikį visuomenės sveikatai, kurį atskleidė COVID-19 pandemija;

18.

pažymi, kad migracija daro tiesioginį poveikį miestų integracijai, todėl reikia pritaikyti politinius sprendimus ir paramos priemones įvairiems teritoriniams kontekstams; šiuo atžvilgiu primena, kad ekonominiai migrantai sumoka daugiau mokesčių ir socialinių įmokų, nei gauna asmeninių piniginių išmokų; pabrėžia, kad reikia stiprinti įtraukties politiką ir remti vietos ir regionų valdžios institucijas šioje srityje;

Tinkamas atsakas: demografinio nuosmukio problemos sprendimo būdai

19.

pabrėžia tokių dabartinių iniciatyvų, kaip Europos inovacijų partnerystė vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje, iniciatyva „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“ ir Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) žinių ir inovacijų skaitmeninėje ir sveikatos srityse bendruomenės, svarbą; ragina Komisiją sprendžiant Europos regionuose kylančias demografines problemas atsižvelgti į jau sukurtus sprendimus įgyvendinant šias iniciatyvas, skirtus prisitaikyti prie demografinių pokyčių; pabrėžia, kokia svarbi Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandara, skirta švietimui ir mokymui vietovėse, kurioms kyla gyventojų skaičiaus mažėjimo grėsmė, remti;

20.

pabrėžia, kad vietos, regionų ir nacionalinės valdžios institucijos, profesinės asociacijos ir NVO yra būtinos siekiant nustatyti ir įvertinti specifinius investicijų į judumą, teritorinį prieinamumą ir pagrindines paslaugas poreikius kaimo ir miesto vietovėse ir taip išlaisvinti atitinkamų vietovių potencialą, įskaitant ekonomines, socialines ir demografines tendencijas; todėl mano, kad jos turėtų atlikti lemiamą vaidmenį aktyviai dalyvaudamos rengiant vietos bendruomenių inicijuotas teritorines strategijas; pabrėžia, kad, siekiant pakeisti demografines tendencijas, svarbu, kai įmanoma, skirti konkretų biudžetą atitinkamoms ES programoms ir atlikti viešosios politikos demografijos srityje poveikio vertinimus; atkreipia dėmesį į tai, kad teritorinis požiūris į ES priemones, pvz., tvarią miestų plėtrą, bendruomenės vadovaujamas vietos plėtros strategijas ar integruotas teritorines investicijas (ITI), galėtų būti naudinga priemonė siekiant išlaikyti ir kurti darbo vietas, gerinti regiono patrauklumą ir didinti paslaugų prieinamumą vietos lygmeniu; pripažįsta didelį žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos potencialą atgaivinant šias sritis ir ragina teikti individualiai pritaikytą techninę pagalbą, siekiant padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms rengti ir įgyvendinti šias strategijas, be kita ko, taikant dalyvaujamuosius metodus, įtraukiant vietos suinteresuotuosius subjektus, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę;

21.

pažymi, kad reikia parengti Europos kaimo darbotvarkę, kuria būtų siekiama gerinti kaimo ir atokių vietovių prieinamumą, patrauklumą ir darnų vystymąsi, kad būtų padarytas teigiamas poveikis sklandžiam tiekimo grandinės ir vidaus rinkos veikimui; pažymi, kad šių sričių prieinamumą ir patrauklumą galima padidinti verslininkams ir MVĮ suteikiant galimybę gauti kapitalo ir investuojant į inovacijų ekosistemas, siekiant remti žinių kūrimą ir technologijų sklaidą, taip pat teikiant kokybiškas viešąsias ir pagrindines paslaugas, užtikrinant skaitmeninimą, be kita ko, mažosioms įmonėms, skaitmenines inovacijas ir skaitmeninį junglumą bei aukštos kokybės transporto paslaugas; mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų nustatyti, kaip tinkamai teikti paslaugas efektyviausiu įmanomu būdu, ir kad, siekiant patenkinti konkrečius kaimo ir atokių vietovių poreikius, turėtų būti naudojama „tinkamumo kaimui“ koncepcija, daugiausia dėmesio skiriant politikos įgyvendinimui ir tinkamų sprendimų parengimui;

22.

pakartoja, kad transporto tinklai gali atlikti lemiamą vaidmenį sprendžiant demografinių pokyčių problemą ir stabdant gyventojų skaičiaus mažėjimą, tuo tikslu stiprinant kaimo ir miesto regionų junglumą, be kita ko, investuojant į viešąjį transportą ir kitas judumo paslaugas kaimo vietovėse; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu gerinti transporto infrastruktūrą, be kita ko, palaikant ir atgaivinant esamas transporto jungtis ir užtikrinant jungtis su TEN-T, kurie yra ypač svarbūs kaimo, periferiniuose, salų ir atokiausiuose regionuose, remiant perėjimą prie tvarių ir pažangių transporto tinklų ir stiprinant transporto sistemų sąveikumą pagal Darnaus ir išmanaus judumo strategiją;

23.

laikosi nuomonės, kad tvarus kaimo turizmas galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį sprendžiant gyventojų skaičiaus mažėjimo problemą ir skatinant darbo vietų kūrimą bei ekonominį ir demografinį kaimo vietovių įvairinimą;

24.

pripažįsta, kad į kaimo regionų poreikius ir jiems kylančius iššūkius, įskaitant susijusius su klimato kaita, būtina atsižvelgti pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ir tvaraus bei išmanaus judumo pagal Žaliojo kurso tikslus; be to, mano, kad šios investicijos sudarys sąlygas sąžiningam ir lygiateisiam perėjimui prie skaitmeninės ekonomikos ir skaitmeninės internetinės švietimo sistemos, prieinamos visiems piliečiams, įskaitant pažeidžiamiausius asmenis; šiuo atžvilgiu laikosi nuomonės, kad sanglaudos politika atlieka esminį vaidmenį investuojant į kokybiškas viešąsias ir pagrindines paslaugas;

25.

mano, kad ES miestų darbotvarkė, kurioje nustatyti pagrindiniai gyvenimo kokybės gerinimo miestuose prioritetai ir veiksmai, galėtų prisidėti formuojant tinkamas priemones augimui, integracijai, bendradarbiavimui ir naujovėms skatinti bei socialinėms problemoms spręsti; taip pat primygtinai pabrėžia poreikį parengti strategijas, kuriomis siekiama stiprinti žinių ekonomiką ir pažangiąją specializaciją Europos regionuose, be kita ko, vystant žinių tinklus ir teikiant paramą investicijoms į žmogiškąjį kapitalą; pabrėžia miestų ir regionų vaidmenį tiek ištuštėjusiose, tiek per daug gyventojų turinčiose teritorijose; pakartoja, kad miestams ir regionams reikia suteikti daugiau tiesioginių finansavimo galimybių, kad būtų galima įgyvendinti programas vietos lygmeniu, ir ragina kuo labiau išnaudoti Europos miestų iniciatyvą;

26.

pabrėžia, kad sanglaudos politika turėtų padėti geriau integruoti moteris į regionų ir miestų plėtros politikos planavimą, kad būtų kuriami visiems tinkami lyčių požiūriu įtraukūs miestai ir bendruomenės; be to, mano, kad ESF+ investicijomis turėtų būti skatinamos moterų ir vienišų tėvų, kuriems sunku rasti darbą, įsidarbinimo galimybės, turėtų būti užtikrintas įperkamas vaikų priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų finansavimas ir remiamos jaunos šeimos; primena, kad taip pat turėtų būti atsižvelgiama į vaikų, kuriais rūpinasi šeimos narys arba kurie gyvena vieni, kol tėvai dirba užsienyje, poreikius teikiant konsultavimo paslaugas, suteikiant galimybę gauti būstą, sveikatos priežiūrą ir švietimą; taip pat pabrėžia šeimai palankių teisės aktų, kuriais sudaromos sąlygos lengviau pasiekti tinkamą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, svarbą;

27.

pabrėžia, kad investicijomis taip pat turėtų siekiama remti jaunimą, vyresnio amžiaus žmones, neįgaliuosius ir kitas pažeidžiamas grupes jiems patekus į darbo rinką arba joje liekant, ir padėti jiems rasti kokybišką darbą, ypatingą dėmesį skiriant mažiausiai apgyvendintoms kaimo ir atokioms vietovėms; mano, kad taip pat reikėtų išnagrinėti galimybę rengti specialius mokymus siekiant propaguoti gerovės ekonomikos koncepciją ir sveiko bei aktyvaus senėjimo metodus;

28.

primena, kad sprendžiant demografines problemas taip pat turėtų būti atsižvelgiama į etninių mažumų poreikius;

29.

primena, kad reikia strategijų, kuriomis būtų siekiama pakeisti darbo jėgos migracijos tendencijas ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis; ragina vietos regionines, nacionalines ir ES valdžios institucijas parengti politiką, kuria būtų didinamas jų regionų patrauklumas įsidarbinimo galimybių požiūriu, ir spręsti protų nutekėjimo išsiunčiančiuose regionuose problemą vykdant prevenciją, švelninant jos poveikį ir tinkamai reaguojant, be kita ko, pasitelkiant sanglaudos politikos teikiamas priemones; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad įvairiose valstybėse narėse jau yra keletas iniciatyvų, pvz., paskatos darbuotojams, turintiems labai specializuotų įgūdžių, kuriomis siekiama protų nutekėjimą paversti protų įtekėjimu atitinkamuose regionuose;

30.

pabrėžia, kad COVID-19 sveikatos krizė skirtingai paveikė visas valstybes nares ir regionus ir gali lemti naujas demografinių srautų tendencijas; atsižvelgdamas į tai primena, kad papildomi ištekliai, kurie ERPF ir ESF teikiami pagal REACT-EU, nors tai tik laikina priemonė, kuria siekiama užtikrinti patikimą ir tvirtą ES ekonomikos atsigavimą po krizės, galėtų labai padėti išlaikyti žmonių užimtumą ir kurti naujas darbo vietas vietovėse, kur kyla gyventojų skaičiaus mažėjimo rizika, be kita ko, remiant MVĮ ir savarankiškai dirbančius asmenis; palankiai vertina tai, kad pradėtos taikyti lanksčios darbo sąlygos, įskaitant nuotolinį darbą ar sutrumpintą darbo laiką, ir pabrėžia, kad ši parama turi būti teikiama nediskriminuojant;

31.

šiuo atžvilgiu primena, kad pandemija išryškino skaitmeninimo svarbą visose ekonomikos srityse mažinant socialinių kontaktų ribojimo ir judėjimo laisvės ribojimo padarinius, taip pat sudarant palankesnes sąlygas sveikatos stebėsenai arba nuotolinėms konsultacijoms ir teikiant sveikatos priežiūros paslaugas retai apgyvendintose vietovėse arba vietovėse, kuriose susiduriama su gamtinėmis ar demografinėmis problemomis; mano, kad tokias atsirandančias galimybes reikėtų išnaudoti kuriant naujas darbo vietas vietovėse, kuriose yra daug vyresnio amžiaus gyventojų;

32.

atkreipia dėmesį į dažnesnį nuotolinio darbo paplitimą COVID-19 krizės metu ir mano, kad tai gali būti naudinga priemonė siekiant pakeisti gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijas kaimo vietovėse, sudarant sąlygas jauniems išsilavinusiems žmonėms pasilikti vietovėse, kurias jie priešingu atveju paliktų; ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti, kaip nuotolinis darbas galėtų paveikti būsimą judumą ES viduje ir suvokimą apie įvairių regionų patrauklumą;

Politikos rekomendacijos

33.

ragina Komisiją pasiūlyti demografinių pokyčių strategiją, grindžiamą šiais pagrindiniais elementais: deramos darbo sąlygos, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, politikos priemonių, kuriomis remiama ekonominė veikla ir užimtumas, teritorinis aspektas, tinkamas visuotinės svarbos socialinių paslaugų teikimas visose teritorijose, efektyvus vietos viešasis transportas ir tinkama išlaikomų asmenų priežiūra bei ilgalaikė priežiūra, ypatingą dėmesį skiriant naujoms darbo formoms ir jų socialiniam poveikiui;

34.

primygtinai ragina valstybes nares ir regionų valdžios institucijas įgyvendinti integruotą požiūrį į demografinių problemų sprendimą taikant sanglaudos politikos priemones ir ragina skatinti pažangiuosius kaimus ir kitas paskatų programas, kuriomis siekiama išlaikyti gyventojus ir pritraukti jaunimą į kaimo ir pusiau kaimiškas vietoves;

35.

primena, kad pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę bus teikiama didelio masto finansinė parama, kad valstybių narių ekonomika taptų atsparesnė ir geriau pasirengusi ateičiai, ir primygtinai ragina, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į konkrečias aplinkybes, savo nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose pasiūlytų priemonių demografinių pokyčių, visų pirma pažeidžiamiausiose vietovėse, problemai spręsti; mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi aktyviai dalyvauti rengiant šiuos planus, nes tai ypač svarbu vertinant planus ir vėliau valstybėms narėms juos administruojant; mano, kad turėtų būti plėtojama sanglaudos politikos ir „Next Generation EU“ programų sąveika siekiant užtikrinti visapusiškesnį požiūrį į demografines problemas;

36.

pabrėžia Teisingos pertvarkos fondo (TPF) ir jo įgyvendinimo mechanizmo, kuriuo siekiama remti bendruomenes, nukentėjusias nuo energetikos pertvarkos, svarbą prisidedant prie naujų galimybių kaimo ir poindustrinėms vietovėms kūrimo ir gyventojų skaičiaus mažėjimo rizikos mažinimo; mano, kad šiuo atžvilgiu reikėtų remti vietos ir regionų bendradarbiavimo iniciatyvas;

37.

pakartoja, kad demografiniai pokyčiai yra vienas svarbiausių ES uždavinių ir kad jam spręsti turėtų būti teikiama pirmenybė rengiant ir įgyvendinant programas; atsižvelgdamas į tai primena, kad vienas iš pagrindinių ERPF ir Sanglaudos fondo reglamente dėl kitos daugiametės finansinės programos (2021–2027 m.) nustatytų tikslų yra remti miesto ir kaimo vietoves, turinčias geografinių ar demografinių trūkumų, o valstybės narės turi skirti ES finansinę paramą projektams, kuriais atitinkamuose regionuose skatinamas aplinkos požiūriu tvarus ir socialiai įtraukus ekonomikos vystymasis; šiuo atžvilgiu primena, kad konkreti parama turėtų būti skiriama NUTS 3 lygio vietovėms arba vietos administracinių vienetų grupėms, kuriose gyventojų tankis yra mažesnis nei 12,5 gyventojų viename kvadratiniame kilometre arba kurių metinis vidutinis gyventojų skaičiaus mažėjimas 2007–2017 m. laikotarpiu viršija 1 proc., kurioms turėtų būti taikomos konkrečios regioninės ir nacionalinės politikos priemonės siekiant užtikrinti geresnį fizinį ir IRT junglumą, pagerinti socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę, skatinti verslininkystę ir galimybes kurti kokybiškas darbo vietas pasitelkiant sanglaudos politikos priemones; palankiai vertina naują ERPF ir Sanglaudos fondo reglamento straipsnį, kuriame raginama parengti nacionalinius planus dėl paramos regionų ir vietos teritorijoms, kuriose nuolat mažėja gyventojų skaičius;

38.

ragina valstybes nares labiau sutelkti ESF ir TPF išteklius ir juos derinti su nacionalinėmis ir vietos investicijomis, siekiant kovoti su socialine atskirtimi, energijos nepritekliumi ir materialiniu nepritekliumi, veiksmingai kovoti su skaitmenine takoskyra ir skaitmenine atskirtimi, ypač kaimo vietovėse, tarp jaunimo, vyresnio amžiaus asmenų ir neįgaliųjų, taip pat užtikrinti galimybę naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir programomis bei prieinama ryšių infrastruktūra; todėl ragina sukurti prieinamų ir įperkamų galimybių įgyti skaitmeninių įgūdžių tokiu būdu, kuris būtų pritaikytas vyresnio amžiaus žmonių poreikiams; pažymi, kad daugiau galimybių sėkmingai įgyvendinti šias iniciatyvas atsiras tuo atveju, jei jos bus susietos su galimybėmis vykti kartų mainams; šiuo atžvilgiu mano, kad skaitmeninimo, robotizavimo ir dirbtinio intelekto potencialas galėtų būti toliau tiriamas ir skatinamas, kartu užtikrinant aukštus etikos standartus ir sustiprinant įtrauktį, siekiant pagerinti vyresnio amžiaus žmonių savarankiškumą ir gyvenimo sąlygas bei sveikatą;

39.

pakartoja, kad reikia daugiau vieta pagrįstų ir integruotų sanglaudos politikos metodų, bendros žemės ūkio politikos nacionalinių strateginių planų ir nacionalinių ekonomikos gaivinimo strateginių planų, siekiant lengviau, bet kartu ir patikimai, valdyti finansinius išteklius ir kuo labiau padidinti įvairių ES fondų ir integruotų priemonių sąveiką; pabrėžia, kad reikia stiprinti administracinius gebėjimus mažinti biurokratizmą ir užtikrinti nuoseklius teisės aktus viso projekto įgyvendinimo proceso metu bei teikti tikslingą techninę pagalbą visais etapais;

40.

ragina valstybes nares vykdyti 2021–2027 m. sanglaudos politikos programavimo ir įgyvendinimo procesą, visapusiškai laikantis partnerystės principo, ir savo partnerystės susitarimuose atsižvelgti į konkrečius regionų, kuriuose esama demografinių kliūčių, poreikius; pabrėžia, kad svarbu teikti pirmenybę regionų ir subregionų poreikiams, įskaitant demografinius ir migracijos aspektus bei teritorines (miesto ir kaimo) problemas; mano, kad šias strategijas turėtų lydėti teritorinio ir demografinio poveikio vertinimai, kurie būtų vykdomi lygiagrečiai su ekonominio, socialinio poveikio ir poveikio aplinkai vertinimais; ragina Komisiją stebėti ir prireikus užtikrinti visapusišką Partnerystės elgesio kodekso įgyvendinimą, nes tai gali padėti padidinti sanglaudos politikos lėšų įsisavinimo lygį, kartu užtikrinant geresnę projektų kokybę;

41.

ragina valstybes nares atsižvelgti į įvairias demografines problemas rengiant savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, savo nacionalinę vystymosi politiką, ilgalaikes darnaus vystymosi strategijas ir pritaikytas sanglaudos politikos programas, susijusias su Europos semestro tikslais, siekiant užtikrinti tinkamą finansavimą, skirtą gyventojų skaičiaus mažėjimo problemai spręsti ir neigiamoms tendencijoms pakeisti bei teritoriniam patrauklumui didinti;

42.

ragina vietos, regionų ir nacionalines valdžios institucijas regionuose, kuriems gresia gyventojų skaičiaus mažėjimas, sutelkti investicijas į tai, kaip skatinti jaunas šeimas įsikurti tuose regionuose, taip pat į visuotinį kokybiškų paslaugų ir infrastruktūros prieinamumą, dalyvaujant MVĮ ir paslaugų valdymo įmonėms, ir daugiausia dėmesio skirti darbo vietų kūrimui, visų pirma jaunimui, darbuotojų perkvalifikavimui, verslumo sąlygų sudarymui ir MVĮ rėmimui; ragina valstybes nares sustiprinti savo paramą šiam tikslui; mano, kad investicijos į visų lygių švietimą, įskaitant ikimokyklinį ugdymą, įperkamas, prieinamas ir sąžiningas judumo paslaugas, vaikų priežiūros įstaigas siekiant skatinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, ir mokymąsi visą gyvenimą yra prioritetinės svarbos, visų pirma kaimo vietovėse ir atokiausiuose regionuose; mano, kad ypač svarbu sudaryti tinkamas sąlygas jaunimui likti šiuose regionuose ir mažinti mokyklos nebaigiančių jaunuolių skaičių, siūlant jiems patrauklias švietimo, mokymosi, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes vietos ir regiono lygmeniu, įskaitant skaitmeninius įgūdžius, mokantis klasėje ar nuotoliniu būdu, kad jie būtų skatinami studijuoti šiuose regionuose; supranta, kad įgyvendinant šį siekį regionams reikės bendros Sąjungos ir valstybių narių paramos;

43.

ragina labiau remti regionus, kuriuose sparčiai didėja gimstamumas, tokius kaip Majotas ar Prancūzijos Gviana, skiriant tinkamas lėšas nuolatiniam pakankamų ir kokybiškų pagrindinių paslaugų teikimui užtikrinti, visų pirma švietimo, sveikatos priežiūros ir transporto sektoriuose;

44.

mano, kad tikslinga įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas į ilgalaikes bendradarbiavimu grindžiamo valdymo ir planavimo iniciatyvas įvairiais lygmenimis; prašo Komisijos ir valstybių narių skleisti gerąją patirtį, susijusią su tokio pobūdžio valdymo ir planavimo priemonių taikymu ir nauda, siekiant remti policentrinį vystymąsi, ir naudotis teritorinio poveikio vertinimais toliau formuojant ES ir nacionalinę politiką, darančią poveikį demografiniams pokyčiams; atsižvelgdamas į tai, pakartoja, jog labai svarbu, kad regionai aktyviai ir faktiškai dalyvautų planuojant ir valdant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kad būtų padidintas priemonės veiksmingumas;

45.

mano, kad inovacijos ir moksliniai tyrimai gali turėti teigiamą šalutinį poveikį regioniniu lygmeniu; ragina regionų ir nacionalinio lygmens politikos formuotojus pasinaudoti naująja Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone bei ERPF ir investuoti į plačiajuosčio ryšio plėtrą siekiant paskatinti skaitmeninę ir žiniomis grindžiamą ekonomiką, taip pat į išteklių, kokybiškų viešųjų paslaugų ir paskatų teikimą, siekiant išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kad įvairiuose regionuose būtų plėtojami mokslinių tyrimų centrai, taip padidinant ištuštėjusių vietovių patrauklumą, ypač jauniems talentams ir verslininkams; ragina toliau plėtoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų bei programos „Europos horizontas“ ir kitų iniciatyvų, pvz., remiamų Europos inovacijų ir technologijų instituto, sąveiką; be to, mano, kad patraukli fiskalinė politika verslo investicijoms, taikant mažesnius mokesčių tarifus šeimoms ir fiskalines paskatas darbdaviams bei savarankiškai dirbantiems asmenims, palengvintų darbo vietų kūrimą ir investavimo galimybes; taip pat mano, kad siekiant spręsti gyventojų skaičiaus mažėjimo problemas būtų galima svarstyti priemones, kuriomis jaunos šeimos skatinamos įsigyti pirmąjį būstą, ir užtikrinti didesnį valstybės taisyklių lankstumą;

46.

ragina regionus išnaudoti savo konkurencinius pranašumus, kaip nustatyta pažangiosios specializacijos strategijose; rekomenduoja parengti vadinamąsias „oazės strategijas“, daugiausia dėmesio skiriant sėkmingiausiems, gyvybingiausiems ir augantiems sektoriams, išnaudojant vietinį regiono plėtros potencialą; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas investuoti į Jaunimo užimtumo iniciatyvą, daugiausia dėmesio skiriant jaunų ir apmokytų darbuotojų pritraukimui, šiuo metu dirbančiųjų išsaugojimui, verslumo skatinimui ir vietos, nacionalinėms bei ES paskatoms; taip pat pabrėžia, kad svarbu remti kartų solidarumą, aktyvų senėjimą ir vadinamosios „sidabrinės ekonomikos“ galimybes skatinančias priemones, kaip svarbų kaimo vietovių politikos pokytį, paverčiant gyventojų senėjimo problemą kaimo vietovių plėtros galimybe;

47.

pabrėžia, kad reikia platesnės teritorinės perspektyvos, atitinkančios dokumentą „Naujoji Leipcigo chartija. Siekti bendrojo gėrio pasitelkiant miestų galią skatinti pokyčius“ ir „2030 m. teritorinę darbotvarkę“, siekiant stiprinti antraeilių miestų ir mažesnių miestelių tinklus, kad būtų išnaudotas didelis jų potencialas skatinti teritorinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą už jų tiesioginių ribų, užtikrinant glaudesnius miesto ir kaimo ryšius, funkcines sritis ir regionų bendradarbiavimą;

48.

ragina Komisiją sprendžiant demografines problemas sutelkti dėmesį į politikos koordinavimą ES lygmeniu klausimais, susijusiais su funkcinio bendradarbiavimo sritimis įvairiais lygmenimis, pvz., tarpvalstybiniu, makroregioniniu ir kaimo bei miesto;

49.

primygtinai ragina, kad investicijos būtų sutelktos į informacines ir ryšių technologijas bei žmogiškąjį kapitalą, nes tai gali padėti sumažinti atstumus tarp naudotojų ir pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kad būtų išvengta skaitmeninės atskirties ir būtų užtikrinta skaitmeninė sanglauda; pabrėžia, kad svarbu finansuoti IRT infrastruktūrą, šių technologijų plėtrą ir pritaikymą MVĮ ir mokykloms kaimo, salų, kalnuotuose ir izoliuotuose regionuose bei pramonės pertvarką vykdančiuose regionuose, be kita ko, naudojantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis ir apskritai sanglaudos politikos fondų lėšomis; pabrėžia, kad svarbu stengtis šias technologijas regionuose ir valstybėse narėse diegti vienodai ir lygiagrečiai, kad būtų sumažinti patrauklumo skirtumai ir skaitmeninė atskirtis;

50.

pripažįsta, kad traukos centrais tapę miestai labiausiai prisideda kuriant regioninius augimo centrus; vis dėlto pabrėžia, kad antraeiliai miestai atlieka itin svarbų vaidmenį vykdant regionų plėtrą, ir šiuo atžvilgiu ragina Komisiją ir valstybes nares praktiškai įgyvendinti suderinto šių miestų vystymosi strategijas;

51.

mano, kad savivaldybės turėtų skatinti „atvirųjų inovacijų“ iniciatyvas, pasitelkdamos žinias, kad būtų paspartintas inovacijų procesas ir plėtojamas bendradarbiavimo su atitinkamais partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais metodas, siekiant sukurti regionines inovacijų ekosistemas;

52.

pabrėžia mėlynosios ekonomikos potencialą pakeisti neigiamą demografinę tendenciją mažose salose ir periferiniuose jūrų regionuose ES; pabrėžia, kad tinkamai įgyvendinama mėlynosios ekonomikos veikla, jei būtų atidžiai stebima, kad būtų sušvelnintas neigiamas išorinis poveikis aplinkai ir padidinta socialinė ir ekonominė nauda visai vertės grandinei, įskaitant smulkųjį verslą, atokias teritorijas ir vietos gyventojus, galėtų padėti kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu pietiniuose Europos regionuose ir prisidėti perkeliant dalį pajamų iš pakrančių miestų į kaimus, kad būtų padidinta socialinė įtrauktis ir pasiekti Europos žaliajame kurse nustatyti tikslai;

53.

rekomenduoja, jei reikia, persvarstyti švietimo ir mokymo sistemas valstybėse narėse, be kita ko, parengiant švietimo trajektorijas profesijoms, kurios yra suderinamos su nuotoliniu darbu, derinant su politika, kuria siekiama užkirsti kelią nuolatiniam protų nutekėjimui iš išsiunčiančiųjų regionų; primygtinai ragina naudotis vietos ir regioniniais pranašumais, taip pat vystyti vietos ekonomines ir socialines priemones bei pritaikytus sprendimus, siekiant ne tik užkirsti kelią protų nutekėjimui, bet ir pakeisti šį reiškinį priešingu; mano, kad profesinis rengimas ir mokymas, įskaitant darbo jėgos judumą, gali būti veiksmingas būdas įgūdžiams ir profesinei patirčiai perduoti, darbuotojų įgūdžiams pagerinti ir jų atsparumui sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje sustiprinti, o tai padėtų išvengti protų nutekėjimo; ragina regionų ir vietos valdžios institucijas sudaryti sąlygas lengviau gauti dvigubą išsilavinimą, kad būtų lengviau pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką; be to, mano, kad reikia skatinti visos Europos „diasporos strategijas“, kuriomis siekiama paskatinti sugrįžti į „patrauklesnį“ regioną išvykusius asmenis, daugiausia dėmesio skiriant žemės ūkio ir kaimo ekonomikos programų aukštųjų mokyklų studentams, kurie turėtų būti skatinami po studijų grįžti į savo regioną siekiant prisidėti prie atitinkamų išsiunčiančiųjų regionų ekonominio gyvybingumo;

54.

ragina Komisiją užtikrinti, kad iniciatyva dėl ilgalaikės kaimo vietovių vizijos apimtų praktinius sprendimus ir paramos priemones su periferinėmis teritorijomis ir demografiniais pokyčiais susijusioms problemoms spręsti; mano, kad ši ilgalaikė kaimo vietovių vizija turėtų tapti tikra Europos kaimo darbotvarke su realiais ir konkrečiais tikslais, kurią projektuojant ir įgyvendinant dalyvautų visi atitinkami regionų ir vietos subjektai; taip pat mano, kad į ją turėtų būti įtraukta lyčių aspekto integravimo strategija ir poveikio vertinimo priemonės; ragina Komisiją, suderinus su valstybėmis narėmis ir vietos bei regionų valdžios institucijomis, pasiūlyti naują susitarimą dėl demografinės padėties ES kaip daugiapakopį politikos metodą, kuriuo remiantis būtų įgyvendinta Europos demografinių tendencijų strategija; mano, kad demografiniai klausimai, įskaitant gyventojų skaičiaus mažėjimą ir senėjimą, turėtų būti viena iš Konferencijos dėl Europos ateities temų;

o o

55.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir valstybių narių nacionaliniams bei regioniniams parlamentams.

(1) OL C 390, 2019 11 18, p. 53.

(2) OL C 356, 2018 10 4, p. 10.

(3) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 9.

(4) OL C 108, 2021 3 26, p. 566.

(5) 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (OL L 141, 2011 5 27, p. 1).

(6) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).

(7) Ares(2020)3866098.

(8) Ares(2020)6799640.

(9) https://ec.europa.eu/info/files/report-impact-demographic-change-reader-friendly-version-0_lt

(10) Šaltiniai: INSEE (Prancūzijos nacionalinis statistikos ir ekonomikos tyrimų institutas), Jungtinės Tautos

2022 1 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/137

P9_TA(2021)0249

ES taisyklių poveikis laisvam darbuotojų ir paslaugų judėjimui: darbo jėgos judumas ES viduje kaip priemonė darbo rinkos poreikiams ir įgūdžiams suderinti

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija „ES taisyklių poveikis laisvam darbuotojų ir paslaugų judėjimui: darbo jėgos judumas ES viduje kaip priemonė darbo rinkos poreikiams ir įgūdžiams suderinti“ (2020/2007(INI))

(2022/C 15/12)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 5 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į SESV 45, 56, 153, 154 ir 174 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (angl. UNCRPD),

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) nustatytus pagrindinius darbo standartus ir jos konvencijas bei rekomendacijas dėl darbo administravimo ir darbo inspekcijų,

—	atsižvelgdamas į išsamų Sąjungos teisės acquis darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, ypač į 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (1) ir jos atskiras bei susijusias direktyvas,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 8 d. Tarybos išvadas dėl perkvalifikavimo ir įgūdžių tobulinimo kaip tvarumo didinimo ir įsidarbinamumo gerinimo pagrindo ekonomikos gaivinimo ir socialinės sanglaudos kontekste,

—	atsižvelgdamas į kitos kadencijos Europos Komisijos (2019–2024 m.) politines gaires „Daugiau siekianti Sąjunga. Mano Europos darbotvarkė“, kurias pristatė kandidatė į Komisijos pirmininko pareigas Ursula von der Leyen,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1149, kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 883/2004, (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) 2016/589 ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2016/344 (2),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (3),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/589 dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) Nr. 1296/2013 (4),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 2 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2018/170 dėl duomenų rinkimo ir analizės, reikalingų stebint ir vertinant, kaip veikia EURES tinklas, vienodų išsamių specifikacijų,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos ataskaitą dėl EURES veiklos 2016 m. sausio mėn. – 2019 m. balandžio mėn.,

—	atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (5),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 987/2009, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (6),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1071/2009, nustatantį bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantį Tarybos direktyvą 96/26/EB (7),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (8),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (9),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (10),

—	atsižvelgdamas į 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3577/92, taikantį laisvės teikti paslaugas jūrų transportui principą valstybėse narėse (jūrų kabotažas) (11),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (12),

—	atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (13),

—	atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo (14),

—

atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvą 1999/63/EB dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo (15), iš dalies pakeistą 2009 m. vasario 16 d. Tarybos direktyva 2009/13/EB, įgyvendinančia Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje (16),

—	atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (17),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (18),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (19),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2020/1057, kuria nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės ir iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/22/EB nuostatos dėl vykdymo užtikrinimo reikalavimų ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (20),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 8 d. Tarybos sprendimą (ES) 2019/1181 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (21),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2016/344 dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti, sukūrimo (22),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (23),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų apsaugos Europoje COVID-19 krizės metu (24),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl naujos Europos įgūdžių darbotvarkės (25),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl veiksmingų darbo inspekcijų kaip darbo sąlygų gerinimo Europoje strategijos (26),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Europos ekonomikos gaivinimo planas ir 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 5 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl tvaraus visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir įgūdžių ugdymo finansavimo atsižvelgiant į kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Kroatijos prašymu),

—	atsižvelgdamas į Europos regionų komiteto nuomonę „Protų nutekėjimas ES. Problemos sprendimas visais lygmenimis“ (C 141/34),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio teisingumo ir atsparumo“ (COM(2020)0274) ir į prie jo pridedamus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus (SWD(2020)0121) ir (SWD(2020)0122),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 14 d. Komisijos komunikatą „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“ (COM(2020)0014),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos komunikatą „2020 m. metinės tvaraus augimo strategijos“ (COM(2019)0650),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“ (COM(2016)0381),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 17 d. pasiūlymą dėl Komisijos ir Tarybos bendros užimtumo ataskaitos, pridedamą prie komunikato „2020 m. metinė tvaraus augimo strategija“,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 25 d. Komisijos pranešimą dėl 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (COM(2019)0426), taikymo ir įgyvendinimo,

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2019 m. metinę ataskaitą dėl darbo jėgos judumo ES viduje,

—	atsižvelgdamas į CEDEFOP ataskaitą „Įgūdžių poreikių prognozė. Tendencijos ir iššūkiai iki 2030 m.,

—	atsižvelgdamas į 2010 m. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ataskaitą „Komandiruoti darbuotojai Europos Sąjungoje“ (27) ir nacionalines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 6 d. Komisijos paskelbtą 2020 m. pavasario Europos ekonominę prognozę,

—	atsižvelgdamas į Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) 2020 m. balandžio 24 d. gaires „COVID-19. Grįžimas į darbo vietą. Darbo vietų pritaikymas ir darbuotojų apsauga“,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. Europos Parlamento tyrimą „ES socialinės ir darbo teisės ir ES vidaus rinkos teisė“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 17 d. Komisijos gaires dėl sezoninių darbuotojų darbo ES atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 9 d. Tarybos išvadas dėl sezoninių ir kitų mobiliųjų darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygų gerinimo,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 13 d. Tarybos rekomendaciją dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. Komisijos tyrimą „Darbo užmokesčio nustatymo sistemos ir minimalios užmokesčio normos, taikytinos komandiruotiems darbuotojams pagal Direktyvą 96/71/EB, pasirinktose valstybėse narėse ir sektoriuose“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 30 d. Komisijos parengtas Darbuotojų naudojimosi laisvo judėjimo teise COVID-19 protrūkio metu gaires,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 15 d. Komisijos komunikatą „Laipsniško ir koordinuoto judėjimo laisvės atkūrimo ir vidaus sienų kontrolės atšaukimo metodas – COVID-19“ (2020/C 169/03),

—	atsižvelgdamas į Eurofound (2015 m.) tyrimą „Socialinis judumo ES viduje mobilumo aspektas: poveikis viešosioms paslaugoms“,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0066/2021),

kadangi nediskriminavimas yra pagrindinis Sutartyse įtvirtintas principas; kadangi laisvas darbuotojų judėjimas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos principų; kadangi pagal vienodo požiūrio principą, įtvirtintą SESV 45 straipsnyje, nustatyta, kad dėl laisvo darbuotojų judėjimo draudžiama bet kokia darbuotojų iš valstybių narių diskriminacija dėl pilietybės užimtumo, atlyginimo ir kitais darbo ir užimtumo sąlygų klausimais;

kadangi ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad „Sąjunga skatina socialinį teisingumą ir apsaugą“; kadangi SESV 9 straipsnyje nurodyta, kad Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga,

C.	kadangi laisvas darbuotojų judėjimas, įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas yra esminiai vidaus rinkos principai;

kadangi laisvas darbuotojų ir paslaugų judėjimas turėtų atitikti Europos socialinių teisių ramstyje įtvirtintus principus; kadangi Sąjungos įsipareigojimas įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus, Europos žaliąjį kursą ir lyčių lygybės strategiją, įskaitant teisingo darbo užmokesčio apsaugą ir skatinimą, lyčių lygybę ir deramas darbo bei užimtumo sąlygas, turi būti integruotas į visas vidaus rinkos politikos sritis, tuo pat metu tinkamai atsižvelgiant į socialinius ir aplinkos aspektus;

kadangi laisvas darbuotojų, įskaitant sezoninius darbuotojus, judėjimas yra labai svarbus Europos integracijai; kadangi toks judėjimas gali teikti abipusę naudą tiek siunčiančiosioms, tiek priimančiosioms valstybėms narėms ir padeda siekti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų; kadangi Sąjunga ir valstybės narės turi visapusiškai pasinaudoti judumo ES viduje galimybėmis, veiksmingai užtikrindamos, kad būtų laikomasi taikomų darbo jėgos judumo taisyklių;

kadangi laisvas darbuotojų ir paslaugų judėjimas padeda užtikrinti ekonomikos augimą ir sanglaudą Sąjungoje ir dėl jo atsiranda užimtumo galimybių; kadangi bendroji rinka gali būti tvari ir dėl jos gerovė gali didėti tik tuo atveju, jeigu ji grindžiama sąžiningomis, bendromis ir vienodo požiūrio principu pagrįstomis taisyklėmis, visų pirma susijusiomis su laisvu darbuotojų ir paslaugų judėjimu;

kadangi Sąjunga ir toliau turėtų atlikti svarbų vaidmenį remiant keitimąsi gerąja praktika visais valdžios lygmenimis bei rengiant gaires ir rekomendacijas, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais ir siekdama visiems, įskaitant pažeidžiamų darbuotojų grupes, užtikrinti deramas darbo ir įdarbinimo sąlygas;

kadangi laisvo paslaugų judėjimo socialinės pasekmės gali turėti teigiamos ir (arba) neigiamos įtakos kilmės regionams ir regionams, į kuriuos vyksta mobilieji darbuotojai; kadangi darbo jėgos trūkumas ir protų nutekėjimo lygis, atsiradęs dėl dabartinio Sąjungos regionų ekonominio ir socialinio disbalanso, ypač po finansų krizės, kai kuriose valstybėse narėse pasiekė kritinį lygį ir dėl to kilo papildomų problemų, pvz., demografinių skirtumų, priežiūros paslaugų ir medicinos darbuotojų trūkumo, taip pat apskritai dėl to padidėjo regionų nelygybė; kadangi šie reiškiniai turi itin didelį poveikį kaimo ir atokioms vietovėms; kadangi reikalingos tvari pramonės politika ir tvirta sanglaudos politika, kuriomis būtų siekiama išsaugoti ir kurti kokybiškas darbo vietas pertvarkomuose sektoriuose ir regionuose, siekiant užkirsti kelią protų nutekėjimui ir judumui ne savo noru;

kadangi konkurencija darbo sąnaudų srityje yra žalinga valstybių narių sanglaudai; kadangi siekiant išvengti nesąžiningos konkurencijos darbo sąnaudų srityje ir skatinti didėjančią visų asmenų socialinę konvergenciją reikalingas Sąjungos lygmeniu suderintas metodas; kadangi siekiant užtikrinti deramas darbo ir įdarbinimo sąlygas, kokybiškas paslaugas ir sąžiningą konkurenciją būtinas veiksmingas reglamentavimas ir kolektyvinės sutartys;

J.	kadangi pasienio darbuotojai kuria tam tikrų regionų socialinių ir ekonominių sluoksnių gerovę;

kadangi siekiant apsaugoti mobiliųjų darbuotojų teises, stiprinti taikomų taisyklių laikymąsi ir skatinti sudaryti vienodas sąlygas ir sąžiningą visų bendrovių konkurenciją, itin svarbu gerinti, suderinti ir koordinuoti tarpvalstybinį darbo jėgos judumo srities Sąjungos taisyklių vykdymo užtikrinimą ir spręsti piktnaudžiavimo atvejus, įskaitant nedeklaruojamą darbą;

kadangi dauguma darbuotojų Sąjungoje dirba labai mažose, mažosiose ir vidutinio dydžio įmonėse (MVĮ); kadangi labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės ir savarankiškai dirbantys asmenys yra labiausiai pažeidžiami Sąjungos teisės aktų pažeidimų atveju; kadangi vidaus rinkoje labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, savarankiškai dirbantiems asmenims ir bona fide įmonėms dėl prieštaraujančių nacionalinės teisės aktų, nereikalingos administracinės naštos ir nesąžiningos konkurencijos kyla didžiausi sunkumai; kadangi labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir pradedančiosioms įmonėms skirtos iniciatyvos turėtų padėti įmonėms laikytis dabartinių taisyklių ir neturėtų sukelti nereikalingos administracinės naštos, dvigubų standartų taikymo ar prastesnės darbuotojų apsaugos;

M.	kadangi skaitmeninimas suteikia precedento neturinčią galimybę sudaryti palankesnes sąlygas judumui ir kartu padeda tikrinti, ar griežtai laikomasi Sąjungos darbo jėgos judumui taikomų taisyklių;

kadangi Europos darbo institucija (EDI) buvo įsteigta siekiant padėti didinti teisingumą ir pasitikėjimą vidaus rinka, darbuotojų judėjimo laisvę, darbuotojų komandiravimą ir labai judžias paslaugas, stebėti, kaip laikomasi Sąjungos darbo jėgos judumo ir socialinės apsaugos koordinavimo taisyklių, taip pat stiprinti valstybių narių ir socialinių partnerių bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausia praktika, užtikrinant sąžiningą darbo jėgos judumą ir kovojant su nedeklaruojamu darbu; kadangi teisingo darbo užmokesčio skatinimas, taip pat deramos darbo ir įdarbinimo sąlygos, yra labai svarbūs kuriant gerai veikiančią, teisingą ir tvarią bendrąją rinką;

O.	kadangi tikimais, kad naujai įkurta Europos darbo institucija iki 2024 m. pradės dirbti visu pajėgumu;

P.	kadangi darbuotojų komandiravimas, darbas per laikinojo įdarbinimo įmones ir sezoninis darbas yra laikini dėl jų pobūdžio ir teisinės apibrėžties;

kadangi tinkamos teisinės apsaugos ir darbuotojų galimybių naudotis socialinės apsaugos sistemomis stoka dažnai atsiranda dėl piktnaudžiavimo netipinio užimtumo formomis, dirbtiniais susitarimais, pavyzdžiui, fiktyviu savarankišku darbu, neatlyginamu ir (arba) tik menkai atlyginamu darbu pagal iškvietimą, pvz., nenustatytos apimties darbo sutartimis, piktnaudžiavimu laikino darbo sutartimis ir stažuotėmis, jomis pakeičiant įprastas darbo sutartis, įskaitant viešojo sektoriaus įmones, ir naudojimusi priedangos įmonėmis; kadangi būtina spręsti aukščiau išvardytas problemas; kadangi vis dažniau naudojant įvairius subrangos susitarimus taip pat gali būti piktnaudžiavimo atvejų, o tam būtina taikyti atsakomąsias priemones; kadangi darbo jėgos judumas ES viduje, tiesiogiai grindžiamas SESV 45 straipsniu, gali natūraliai padėti patenkinti ilgalaikius darbo jėgos poreikius taikant standartines darbo formas, kuriomis gali naudotis Sąjungos piliečiai nepatirdami diskriminacijos dėl pilietybės;

kadangi socialinė sanglauda yra vienas iš pagrindinių Sąjungos principų; kadangi vis dėlto Sąjungoje vis dar išlieka didelių gyvenimo ir darbo sąlygų skirtumų; kadangi didesnis darbo užmokestis ir BVP, tvirta socialinė apsauga, lengvesnės galimybės patekti į darbo rinką ir didesnis užimtumo lygis yra vieni svarbiausių judumo ES viduje traukos veiksnių (28); kadangi, kita vertus, skurdas, socialinė atskirtis, prastos gyvenimo ir darbo sąlygos ir socialinės paramos trūkumas stūmos veiksnys, skatinantis judumą ES viduje; kadangi nuolatinį darbo jėgos trūkumą tam tikrų valstybių narių kai kuriuose itin svarbiuose sektoriuose taip pat galima iš esmės paaiškinti prastomis darbo sąlygomis ir mažu darbo užmokesčiu; kadangi šie trūkumai turėtų būti ištaisyti gerinant darbo sąlygas šiuose sektoriuose, ypač vykdant socialinį dialogą ir kolektyvines derybas, o ne paliekant prastos kokybės darbą migruojantiems darbuotojams ir mobiliems darbuotojams, įskaitant tarpvalstybinius ir pasienio darbuotojus, ir (arba) nedeklaruojamiems darbuotojams;

kadangi pasirinkimas pasinaudoti teise į judėjimo laisvę visada turėtų būti savanoriškas, o ne priverstinis dėl galimybių gyvenamosios vietos valstybėje narėje stokos; kadangi sąžiningas judumas, pagrįstas tvirtomis socialinėmis ir darbo teisėmis, yra būtina tvarios Europos integracijos, socialinės sanglaudos ir teisingos pertvarkos sąlyga;

kadangi piktnaudžiavimas, pvz., socialinis ir aplinkosauginis dempingas, silpnina visuomenės paramą Sąjungai ir tolesnei Europos integracijai, kenkia vidaus rinkos veikimui ir įmonių konkurencingumui, ypač labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų konkurencingumui, ir silpnina darbuotojų teises; kadangi dėl to turi būti sustiprinta atitikties taikomiems teisės aktams stebėsena; rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į technologinio neutralumo principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“; kadangi reikėtų vengti viena kitai prieštaraujančių nacionalinių teisės aktų nuostatų, nes jos sukuria kliūtis labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

kadangi vienodo požiūrio principas yra būtina socialinės rinkos ekonomikos ir aukštynkryptės socialinės konvergencijos sąlyga, pagal kurią reikalaujama laikytis paskirties šalies taikomų teisės aktų ir kolektyvinių sutarčių atitikties ir taip užtikrinti vienodas sąlygas vietos ir mobiliesiems darbuotojams, taip pat vietos ir užsienio paslaugų teikėjams;

kadangi daugiau kaip 8 proc. mobiliųjų darbuotojų dirba sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuje, daugiau kaip 7 proc. – transporto paslaugų sektoriuje ir daugiau kaip 10 proc. – apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose; kadangi mobilieji ir sezoniniai darbuotojai dažnai yra būtini valstybėms narėms, pvz., sveikatos priežiūros, pagyvenusių žmonių arba neįgaliųjų priežiūros sektoriuose arba statybose;

W.	kadangi ES bent 80 mln. darbuotojų neatitinka kvalifikacijos ir daugiau kaip 5 iš 10 sunkiai užpildomų darbo vietų yra aukštos kvalifikacijos profesijų srityje (29);

kadangi COVID-19 pandemija dar kartą įrodė, kad labai judūs darbuotojai, kurie dažnai juda Sąjungoje, yra patys svarbiausi; kadangi pandemija taip pat parodė, kad sezoniniai, komandiruoti, migruojantys ir mobilieji darbuotojai, įskaitant tarpvalstybinius ir pasienio darbuotojus, labai prisidėjo prie Sąjungos ekonomikos išlikimo ir Sąjungos tarptautinės prekybos pandemijos metu; kadangi minėti darbuotojai, kaip ir pirminės grandies specialistai, dirbo, patirdami didžiulį pavojų jų pačių ir jų šeimų sveikatai; kadangi sezoniniai darbuotojai pasirodė esą labai svarbūs siekiant išlaikyti daugelio Europos ūkių veiklą; kadangi labai judūs darbuotojai taip pat tebėra pažeidžiamiausi ir mažiausiai apsaugoti; kadangi per pirmąjį COVID-19 pandemijos etapą šie darbuotojai buvo vieni iš tų, kuriuos nekoordinuotos sienų valdymo priemonės paveikė labiausiai;

kadangi COVID-19 pandemijos metu sezoniniams ir komandiruotiems darbuotojams dažnai trūko pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų, tinkamo būsto, asmeninių apsaugos priemonių ir pakankamos informacijos; kadangi jie dažnai neturėjo tinkamų arba jokių galimybių priimančiosiose valstybėse narėse naudotis socialinės apsaugos sistemomis, įskaitant nedarbo išmokomis dėl ligos ir trumpalaikio nedarbo sistemomis; kadangi kai kuriais atvejais jie netgi buvo išsiųsti atgal; kadangi darbuotojų judumas labai priklauso nuo turimų transporto priemonių, o tai ypač paliečia darbuotojus iš salų ir atokiausių Sąjungos regionų; kadangi sienų uždarymas taip pat paveikė tarpvalstybinius ir pasienio darbuotojus, nes jiems tapo sunkiau vykti į savo darbo vietas ir grįžti į namo, taip pat buvo ribojamos jų galimybės naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis; kadangi, kai kuriais atvejais mobilieji darbuotojai kentėjo dėl diskriminacijos ir prastų gyvenimo ir darbo sąlygų ir dėl to kilo COVID-19 infekcijos protrūkiai;

kadangi COVID-19 protrūkis atskleidė ir pablogino šimtų tūkstančių ES sezoninių darbuotojų, kurių didžioji dauguma yra mobilieji darbuotojai, ir daugiau kaip milijono komandiruotų darbuotojų sunkias ir dažnai apverktinas darbo ir gyvenimo sąlygas; kadangi šios jau buvę mažų garantijų sąlygos buvo dar pablogintos struktūrine diskriminacija darbo rinkoje ir nepakankamu tinkamų taikomų teisės aktų ir reglamentų vykdymo užtikrinimu;

AA.

kadangi COVID-19 pandemija atskleidė daug struktūrinių Europos ir nacionalinių reguliavimo sistemų trūkumų; kadangi daugelis šių trūkumų buvo susiję ne tik su pandemija; kadangi šie trūkumai turėtų būti skubiai šalinami Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vienodą vertinimą vidaus rinkoje; kadangi COVID-19 pandemija turi esminį ir ilgalaikį poveikį Europos darbo rinkoms;

AB.

kadangi dėl darbo jėgos judumo ir ypač darbuotojų komandiravimo neturi atsirasti konkurencija, pagrįsta mažų garantijų darbo sąlygomis ir darbdavių vengimu vykdyti įsipareigojimus ir (arba) taikomų nacionalinių teisės aktų ir kolektyvinių sutarčių apėjimu priimančiosiose valstybėse narėse, kadangi dėl tokios piktnaudžiavimo praktikos tik atsiranda įtampa tarp valstybių narių, nesąžininga konkurencija tarp įmonių ir darbuotojų nepasitikėjimas; kadangi šis neigiamas poveikis, įskaitant protų nutekėjimą ir nesąžiningą konkurenciją, taip pat gali atsirasti dėl to, kad trūksta aukštynkryptės socialinės konvergencijos; kadangi darbo jėgos judumą reikėtų vertinti kaip galimybę padėti dalytis įgūdžiais ir profesine patirtimi ir skatinti aukštynkryptę socialinę konvergenciją; kadangi darbo jėgos judumo ir darbuotojų komandiravimo taisyklės neturėtų sudaryti neproporcingos administracinės naštos; kadangi komandiravimo taisyklės taip pat taikomos iš vienos valstybės narės į kitą komandiruotiems piliečiams, kurie yra ypač pažeidžiami išnaudojimo požiūriu ir todėl jiems ypatingą dėmesį turi skirti nacionalinės darbo inspekcijos ir Europos darbo institucija;

AC.

kadangi įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktis ir įgūdžių trūkumas kelia didelių iššūkių Sąjungos darbo rinkai ir švietimo bei mokymo sistemoms; kadangi tai parodo, kad labai reikia tobulinti švietimo ir profesinio mokymo sistemas, kad jos taptų perspektyvesnės ir labiau orientuotos į ateitį, taip pat tobulinti darbuotojų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą; kadangi vis dar nėra oficialių statistinių duomenų ar rodiklių, pagal kuriuos būtų galima įvertinti įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktį;

AD.	kadangi tikimasi, kad darbo vietų poliarizacija toliau didės ir kad bus daugiau darbo vietų aukštesnėje ir žemesnėje įgūdžių spektro dalyse;

AE.

kadangi miesto ir kaimo skaitmeninė takoskyra ir socialinių ir ekonominių veiksnių poveikis skaitmeninei takoskyrai ir toliau yra didelės problemos, kurias reikia nedelsiant spręsti; kadangi darbo jėgai labai trūksta skaitmeninių ir žaliųjų įgūdžių, o šią problemą reikėtų spręsti, be kita ko, mokymusi visą gyvenimą;

AF.

kadangi įmonių investicijos į mokymą ir švietimą bei darbo ir užimtumo sąlygas yra svarbi priemonė kvalifikuotiems darbuotojams pritraukti; kadangi kvalifikacijų tarpusavio pripažinimas ir skaidrumas atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant profesijų konvergencijos, laisvės teikti paslaugas ir sąžiningo darbuotojų judumo;

AG.

kadangi šiomis aplinkybėmis turėtų būti atsižvelgiama į neformaliai įgytų žinių ir įgūdžių, pvz., neformaliųjų slaugytojų atveju, pripažinimo sistemos tobulinimą; kadangi atsižvelgiant į dabartines demografines problemas ir tendencijas, susijusias su senėjančiomis valstybių narių visuomenes šis tobulinimas yra labai svarbus;

AH.

kadangi veiksmingas trišalis ir socialinis dialogas gali sėkmingai papildyti vyriausybės ir institucijų pastangas įveikti esamą įtampą ir susiskaldymą ES; kadangi socialinių partnerių dalyvavimas gali pagerinti politikos formavimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą ir jį reikia toliau stiprinti visais politiniais lygmenimis;

AI.

kadangi ES mastu nėra sistemingai renkami duomenys, kuriais būtų siekiama teikti tinkamus duomenis apie mobiliuosius darbuotojus arba suteikti jiems galimybes nustatyti savo socialinės apsaugos statusą ir naudotis įgyta teise į įvairias išmokas; kadangi galimybė gauti informaciją apie taikomas taisykles, taip pat veiksmingas jų laikymasis, stebėsena ir vykdymo užtikrinimas yra būtinos sąlygos sąžiningam judumui ir kovai su piktnaudžiavimu sistema; kadangi laikantis duomenų apsaugos taisyklių reikėtų skatinti ir naudoti skaitmenines technologijas, kuriomis būtų galima sudaryti palankias sąlygas teisės aktų, kuriais užtikrinamos mobiliųjų darbuotojų teisės, priežiūrai ir vykdymui;

pažymi, kad paskirties šalies nuostata yra tas principas, kuriuo yra grindžiama Paslaugų direktyva, ir mano, kad šios nuostatos nereikėtų keisti; pabrėžia, kad laisvas paslaugų judėjimas privalo būti pasiektas nesumenkinant darbuotojų teisių ir socialinių teisių; primena, kad vienodo požiūrio ir laisvo judėjimo principai yra taikomi ne tik paslaugų teikėjams, bet taip pat ir darbuotojams; mano, kad laisvas paslaugų judėjimas yra neatsiejamas nuo laisvo ir sąžiningo šias paslaugas teikiančių darbuotojų judumo ir, kad vidaus rinkai yra palanku, kai laikomasi taisyklių dėl mobiliųjų darbuotojų darbo sąlygų bei saugoma jų sveikata ir sauga; kadangi Europos socialinių teisių ramstyje įtvirtintų principų, kaip minimalaus standarto, įgyvendinimas galėtų padėti stiprinti Europos darbuotojų teises ir apsaugą;

pabrėžia, kad Sąjungos teisės aktai, susiję su laisvu paslaugų judėjimu, jokiu būdu neturi daryti poveikio valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu pripažįstamų pagrindinių teisių naudojimui, įskaitant teisę streikuoti arba imtis kitų veiksmų, numatytų konkrečiose valstybių narių darbo santykių sistemose, laikantis nacionalinių įstatymų ir (arba) metodų; jie taip pat negali daryti poveikio teisei derėtis, sudaryti ir vykdyti kolektyvines sutartis arba imtis kolektyvinių veiksmų laikantis nacionalinių įstatymų ir (arba) metodų; pabrėžia, kad kokybiški teisės aktai ir veiksmingas jų įgyvendinimas yra ilgalaikė investicija;

primena, kad mobiliųjų darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygų apsauga, grindžiama vienodo požiūrio principu, turi apimti laisvą darbuotojų judėjimą ir laisvę teikti paslaugas; yra susirūpinęs dėl vis dar pasitaikančių mobiliųjų darbuotojų, įskaitant tarpvalstybinius ir pasienio darbuotojus, apsaugos trūkumų, kuriuos išryškino COVID-19 pandemija; pabrėžia, kad joks darbuotojas neturi patirti sunkumų dėl to, kad pasinaudojo savo teise laisvai judėti arba dėl Sąjungos taisyklių dėl laisvo paslaugų teikimo; pabrėžia, kad būtina nepagrįstai nedelsiant šalinti bet kokius reglamentavimo trūkumus Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis; be to, pabrėžia, kad laisvo darbuotojų judėjimo ir laisvo paslaugų judėjimo atžvilgiu turi būti laikomasi taikomų teisės aktų, susijusių su galimybe naudotis socialinėmis teisėmis ir socialine apsauga, įskaitant jų perkeliamumą, diplomų, kvalifikacijų ir įgūdžių pripažinimą ir galimybes mokytis; primena, kad taikant bet kokius sienų kirtimo ES apribojimus, net jei jie buvo priimti reaguojant į didelę visuomenės sveikatos krizę, turėtų būti atsižvelgiama į jų poveikį mobiliesiems darbuotojams ir reaguojama į jų ypatingą padėtį;

yra susirūpinęs dėl to, kad valstybėms narėms šiuo metu stinga suderinto ES teisės aiškinimo, pvz., kalbant apie neseniai persvarstytą Darbuotojų komandiravimo direktyvą (30) ir dėl to įvairiose valstybėse narėse paslaugas teikiančioms įmonėms trūksta teisinio aiškumo ir užkraunama biurokratinė našta; ragina Komisiją tiesiogiai padėti valstybėms narėms per visą perkėlimo į nacionalinę teisę procesą, kad būtų užtikrintas vienodas Europos teisės aiškinimas;

šiuo klausimu pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti darbuotojams, gyvenantiems Europos Sąjungos atokiausiuose regionuose, ir kad būtina remti šių darbuotojų judumą – keliones į žemyną ir atgal, taip pat iš vieno atokiausio regiono į kitą;

apgailestauja, kad 2019 m. tik 4,2 proc. darbingo amžiaus ES piliečių gyveno kitoje šalyje nei jų pilietybės šalis (31); ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti darbuotojų ir įmonių judumo kliūtis;

primena, kad laisvas darbuotojų judėjimas turi būti užtikrinamas siekiant išsaugoti darbo vietas, apsaugoti tam tikrų regionų ekonomiką ir užtikrinti, kad būtų išlaikyta tam tikra veikla, pavyzdžiui, žemės ūkio veikla;

ragina valstybes nares tinkamai ir laiku įgyvendinti ir stebėti persvarstytą Darbuotojų komandiravimo direktyvą siekiant apsaugoti komandiruotus darbuotojus ir jų laisvę teikti paslaugas komandiruotės metu, nustatant privalomas nuostatas dėl darbo sąlygų ir darbuotojų sveikatos ir saugos;

ragina valstybes nares visiškai išnaudoti galimybę taikyti į visas kolektyvines sutartis įtrauktas nuostatas dėl atlyginimų ir darbo sąlygų ES komandiruojamiems darbuotojams, ir darbuotojams užtikrinti vienodą užmokestį už vienodą darbą toje pačioje darbo vietoje ir vienodas sąlygas įmonėms įgyvendinant peržiūrėtą Darbuotojų komandiravimo direktyvą;

10.

ragina Komisiją atlikti išsamų tendencijų, darančių poveikį komandiruotų trečiųjų šalių piliečių darbo sąlygoms, tyrimą; pabrėžia, kad remiantis šių mokslinių tyrimų rezultatais gali reikėti priimti Sąjungos arba nacionalinio lygmens politikos priemones; yra labai susirūpinęs dėl to, kad šiuo metu didėja trečiųjų šalių piliečių dalis sektoriuose, kurie garsėja mažų garantijų darbo sąlygomis ir piktnaudžiavimo atvejais; pabrėžia, kad trečiųjų šalių piliečiai dažnai yra pažeidžiamesni išnaudojimo požiūriu, todėl juos būtina apsaugoti; pažymi, kad išnaudojimas apima tokią piktnaudžiaujamojo pobūdžio veiklą kaip fiktyvios komandiruotės, fiktyvi savarankiška veikla, apgaule paremta subranga ir įdarbinimo agentūros, priedangos bendrovės ir nedeklaruojamas darbas; pabrėžia, kad trečiųjų šalių piliečiai gali dirbti ES su darbo leidimais, su išankstine sąlyga, kad visomis apsaugos priemonėmis, numatytomis nacionalinėje ir Sąjungos darbo teisėje, bus veiksmingai užtikrinta apsauga ir deramos darbo sąlygos ir trečiųjų šalių piliečiams ir kad dėl to nebus iškreipta darbo rinka; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad dirbant su trečiųjų šalių piliečiais būtų laikomasi galiojančių teisės aktų ir taisyklių dėl įdarbinimo sąlygų, siekiant panaikinti piktnaudžiavimą; ragina valstybes nares įgyvendinti Direktyvoje 2009/52/EB numatytas apsaugos nuostatas, užtikrinant prieinamus ir veiksmingus skundų pateikimo mechanizmus ir sudarant galimybę veiksmingai reikalauti grąžinti mokėtiną darbo užmokestį ir socialinio draudimo įmokas;

11.

primena Europos masto tiekimo grandinių pobūdį strateginiuose pramonės sektoriuose, kurie yra pagrindinis mobiliųjų darbuotojų ir paslaugų įmonių užimtumo ir veiklos šaltinis ir kuriems didelį poveikį daro nekoordinuojamos priemonės, pvz., įvairios taisyklės, susijusios su COVID-19 testais ir karantinais, kuriuos taiko valstybės narės, kovodamos su pandemija; ragina Komisiją saugių sąlygų darbuotojams užtikrinimą laikyti tokiu pat svarbiu aspektu kaip ir laisvo judėjimo bei prekių judėjimo atkūrimas;

12.

primena, kad tai, jog nėra suderintų karantino laikotarpių, testavimo reikalavimų ir kelionių taisyklių ES, yra didelis iššūkis daugeliui įmonių ir daugeliui mobiliųjų ir pasienio darbuotojų bei jų šeimoms, ypač didelio judumo sektoriuose; ragina valstybes nares koordinuoti pastangas siekiant išplėsti socialinio draudimo aprėptį, galimybes gauti nedarbingumo išmokas ir laikino nedarbo sistemas, taip pat apsaugoti pasienio, tarpvalstybinius ir mobiliuosius darbuotojus, ypač tuos, kuriuos paveikė krizė ir kurie dėl to kenčia dėl skurdo, nedarbo, socialinės atskirties ir prastų gyvenimo sąlygų;

13.

pakartoja, jog žmonių kasdieniam gyvenimui labai svarbu, kad būtinosios prekės, pvz., maisto produktai, medicinos reikmenys ar apsaugos priemonės, būtų visada tiekiamos visoje ES; ragina Komisiją užtikrinti nuolatinį laisvą būtinųjų prekių ir paslaugų judėjimą vidaus rinkoje krizių atvejais, pvz., per pandemiją;

14.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares strateginės gamybos tiekimo grandinių, pvz., medicininės įrangos ir kitų, mobiliuosius darbuotojus pripažinti būtinais arba ypatingos svarbos ir todėl persvarstyti jiems taikomus karantino reikalavimus pagal Tarybos rekomendaciją dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją, jeigu nekyla rizika visuomenės sveikatai ir saugumui ir jeigu tai įrodoma atlikus atitinkamus tyrimus;

15.

ragina Komisiją išnagrinėti apsaugos spragas siekiant mobiliesiems darbuotojams užtikrinti deramas darbo ir gyvenimo sąlygas ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui bei tinkamai užtikrinti Sąjungos teisės aktų dėl subrangos vykdymą; ragina Komisiją užtikrinti bendrąją ir individualiąją atsakomybę visoje subrangos grandinėje, kad būtų apsaugotos darbuotojų teisės; pabrėžia, kad tokia iniciatyva turėtų padidinti skaidrumą ir sustiprinti pagrindinių rangovų atsakomybę subrangos grandinėse, teisiškai užtikrinant visų socialinio draudimo įmokų ir darbuotojams priklausančių išmokų mokėjimą ir raginant nacionalines valdžios institucijas prireikus veiksmingai taikyti atgrasomąsias sankcijas; ragina Komisiją skatinti, o valstybes nares užtikrinti profesinių sąjungų prieigą prie visų darbo vietų, įskaitant darbo vietas ne toje šalyje, kurioje darbuotojai įdarbinti; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant stiprinti ir skatinti socialinį dialogą ir socialinių partnerių autonomiją bei raginti darbuotojus organizuotis, nes tai labai svarbi priemonė pasiekti aukštus užimtumo standartus;

16.

ragina Komisiją išnagrinėti su darbuotojų judumu susijusius neigiamus pokyčius, visų pirma protų nutekėjimo tam tikruose sektoriuose ir tam tikruose regionuose reiškinį; pabrėžia, kad kova su protų nutekėjimu turi būti neatsiejama nuo pastangų skatinti aukštynkryptę socialinę konvergenciją; tvirtina, kad, nepaisant COVID-19 pandemijos ir siekiant užtikrinti vienodas sąlygas vietos ir mobiliesiems darbuotojams, valstybės narės turėtų leisti ir sudaryti palankesnes galimybes kirsti sienas dėl profesinių priežasčių, jei priimančiojoje valstybėje narėje profesinė veikla atitinkamuose sektoriuose leidžiama; prašo Komisijos nustatyti aiškius kiekybinius ir kokybinius rodiklius, skirtus Europos semestrui įgyvendinti ir konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms skelbti, kad būtų galima stebėti, kaip įgyvendinamos su laisvu darbuotojų judėjimu susijusios taisyklės ir kaip jų laikomasi; ragina Komisiją pateikti rekomendacijų siekiant užtikrinti sąžiningas, teisingas ir deramas mobiliųjų darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygas;

17.

pabrėžia, kad Europos socialinių teisių ramsčio tikslai, JT darnaus vystymosi tikslai, Europos žaliasis kursas ir Lyčių lygybės strategija taip pat turi atsispindėti požiūryje į bendrąją rinką skatinant aukštus socialinius ir aplinkos standartus kaip būtinąją našumo didinimo sąlygą; pabrėžia viešųjų pirkimų svarbą siekiant šių tikslų;

18.

ragina Komisiją užtikrinti, kad EDI skubiai pradėtų visapusiškai veikti ir stebėtų bei skatintų Sąjungos teisės, susijusios su darbo jėgos judumu ir socialinės apsaugos koordinavimu, taikymą ir vykdymo užtikrinimą; ragina Komisiją remti ir stiprinti kompetentingų nacionalinių institucijų, taip pat socialinių partnerių, pajėgumus ir bendradarbiavimą siekiant užtikrinti sąžiningą teisėmis grindžiamą judumą, tinkamą darbuotojų ir darbdavių informavimą apie jų teises ir pareigas ir veiksmingą tarpvalstybinį darbuotojų teisių, įskaitant teisių ir išmokų perkeliamumą, įgyvendinimą, taip pat veiksmingai kovoti su sukčiavimu ir piktnaudžiavimu socialinės apsaugos srityje; mano, kad EDI turėtų sutelkti dėmesį į geresnį galiojančių ES teisės aktų vykdymo užtikrinimą ir įgyvendinimą, kad konkurencija bendrojoje rinkoje būtų sąžininga ir teisinga; pabrėžia, jog siekiant, kad EDI veiksmingai kovotų su neteisėta praktika, pirmenybę ji turėtų teikti tikralaikės duomenų bazės, kuri padėtų patvirtinti užsienio paslaugų teikėjų informaciją, kūrimui; pabrėžia, kad EDI turi turėti pakankamai išteklių savo užduotims tinkamai atlikti; pabrėžia, kad daliniu EURES tinklo integravimu į EDI turėtų būti sustiprintas judėjimo laisvės skatinimo ir informacijos teikimo bei atitinkamos teisės aktų sistemos, kuria apsaugomi mobilieji darbuotojai ir piliečiai, nuostatų laikymosi ryšys;

19.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl ES kovos su nesąžininga konkurencija darbo sąnaudų srityje bendrųjų nuostatų, siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai paisoma vienodo požiūrio principo ir to paties užmokesčio už tą patį darbą toje pačioje darbo vietoje, patiriant vienodas darbo sąnaudas, principo;

20.

primena, kad Parlamentas ne kartą prašė Komisijos atsiimti savo pasiūlymus dėl Europos paslaugų e. kortelės ir dėl pranešimo apie paslaugas procedūros persvarstymo; palankiai vertina tai, kad tai galiausiai padaryta 2021 m. Komisijos darbo programoje;

21.

pabrėžia, kad įdiegus skaitmeninę valstybių narių keitimosi duomenimis sistemą būtų galima palengvinti teisingą ir sąžiningą laisvą darbuotojų judėjimą, taip pat atitinkamų Sąjungos taisyklių įgyvendinimo užtikrinimą; ragina Komisiją, atlikus poveikio vertinimą, nepagrįstai nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl skaitmeninio Europos socialinio draudimo numerio (ESDN) (kartu užtikrinant, kad šiam numeriui būtų taikomos griežtos duomenų apsaugos taisyklės), kuris būtinas siekiant užtikrinti teisinį tikrumą darbuotojams ir įmonėms, sąžiningą judumą ir veiksmingą darbuotojų teisių apsaugą, perkeliamumą, atsekamumą bei jų įgyvendinimą, taip pat remti sąžiningą konkurenciją, užtikrinant vienodas sąlygas įmonėms; mano, kad, siekiant pagerinti koordinavimą ir informacijos mainus tarp kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų, ESDN turėtų papildyti nacionalinius socialinio draudimo numerius bei nuostatus ir palengvinti elektroninius socialinės apsaugos informacijos mainus (EESSI); pažymi, kad EESSI turėtų sudaryti sąlygas greitai ir tiksliai patikrinti socialinį draustumą, taip suteikiant asmenims ir valdžios institucijoms kontrolės mechanizmą, kuris padėtų lengvai patikrinti draudimą ir įmokų mokėjimą;

22.

pabrėžia, kad reikia toliau derinti ir koordinuoti darbo jėgos judumo reglamentus ir stebėsenos procedūras, įskaitant bendrus kontrolės standartus, bendrai atliekamus patikrinimus ir keitimąsi informacija vadovaujant EDI ir bendradarbiaujant su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis; ragina valstybes nares sustiprinti geriausios praktikos mainus tarp kompetentingų nacionalinių institucijų; ragina užtikrinti, kad Europos darbo institucija, bendradarbiaudama su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, turėtų tikrus darbo inspekcijos įgaliojimus tarpvalstybiniais atvejais; ragina Europos darbo instituciją pagerinti duomenų rinkimą ir sukurti tikralaikes darbo jėgos judumo duomenų bazes analizės ir rizikos vertinimo tikslais, taip pat parengti informavimo kampanijas ir tikslinius patikrinimus; primena, kad TDO rekomenduoja nustatyti 10 000 darbuotojų vienam darbo inspektoriui lyginamąjį rodiklį;

23.

pabrėžia, kad Sąjungos finansavimu ir dotacijomis turėtų būti prisidedama prie deramo darbo, siekiant skatinti darnųjį vystymąsi ir socialinę pažangą;

24.

primena socialinio dialogo svarbą ir šiuo atžvilgiu ragina į Sąjungos agentūrų, valdžios institucijų, komitetų ir institucijų veiklą aktyviau įtraukti socialinius partnerius, kad būtų užtikrintos į praktiką orientuotos iniciatyvos ir teisės aktai, kuriais būtų atsižvelgiama į įvairius Europos darbo rinkos modelius; primena, kaip svarbu stiprinti ES lygmens trišalį dialogą rengiant ir įgyvendinant reglamentus dėl paslaugų teikimo ir darbuotojų judumo, taip pat užtikrinant abipusį profesijų, diplomų, kvalifikacijų ir įgūdžių pripažinimą, laikantis Europos socialinių teisių ramstyje įtvirtintų principų; ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas, dirbant kartu su socialiniais partneriais, parengti ir įgyvendinti būtinas paramos struktūras darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo, atitinkamos viešosios politikos įgyvendinimo ir kokybiškų darbo vietų teikimo srityse;

25.

pabrėžia, kad šios srities Sąjungos teisės aktuose darbuotojų apsaugai ir socialinių partnerių dalyvavimui turėtų būti skiriamas pagrindinis dėmesys, siekiant užtikrinti demokratinį veikimą, ekonomikos augimą ir aukštus socialinius ir aplinkos standartus;

26.

ragina Komisiją kuo greičiau pristatyti naują Darbuotojų saugos ir sveikatos strateginę programą po 2020 m. ir įsipareigoti užtikrinti, kad iki 2030 m. nebeliktų su darbu susijusių mirčių atvejų; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl direktyvos dėl su darbu susijusio streso ir raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų ir dėl direktyvos dėl psichinės gerovės darbo vietoje, taip pat ES psichinės sveikatos strategiją, siekiant apsaugoti visus darbuotojus darbo vietoje; be to, ragina Komisiją atlikti platesnio užmojo Kancerogenų ir mutagenų direktyvos peržiūrą ir į direktyvą dėl kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe įtraukti ne mažiau kaip 50 medžiagų ribines vertes; ragina į direktyvą įtraukti medžiagas, darančias žalingą poveikį reprodukcinei sistemai;

27.

ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į poreikį samdomiems ir savarankiškai dirbantiems darbuotojams užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, be kita ko, ypatingą dėmesį skiriant laisvam darbuotojų judėjimui, taip pat užtikrinti deramas jų darbo ir gyvenimo sąlygas, visų pirma atliekant būsimą ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos peržiūrą; ragina valstybes nares spręsti nedeklaruojamo darbo problemą, įskaitant nedeklaruojamą sezoninį darbą, vykdant glaudesnį bendradarbiavimą su Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platformą ir, be kita ko, didinant darbuotojų ir darbdavių informuotumą apie jų teises ir pareigas; ragina valstybes nares priemones nustatyti vienodu pagrindu ir nediskriminuojant;

28.

primygtinai ragina Komisiją ir EDI ištirti tuos daugybę atvejų, kai buvo draudžiama patekti į darbo rinką, taip pat ištirti su darbo sąlygomis susijusio piktnaudžiavimo ir diskriminacijos dėl pilietybės atvejus, kurie tapo labai akivaizdūs per COVID-19 krizę; ragina EDI užtikrinti, kad nacionaliniams socialiniams partneriams teikiant ieškinius EDI būtų taikomos prieinamos, skaidrios ir nediskriminacinės procedūros, ir būtų patikinama, jog į juos bus veiksmingai reaguojama laikantis Reglamento (ES) 2019/1149 nuostatų;

29.

ragina valstybes nares taikyti visas Komisijos rekomendacijas dėl priemonių, susijusių su COVID-19 pandemija, priėmimo, koordinavimo ir panaikinimo; be to, ragina valstybes nares sukurti bendrą sveikatos priežiūros protokolą mobiliesiems darbuotojams, įskaitant tarpvalstybinius ir pasienio darbuotojus, atsižvelgiant į Europos ligų prevencijos centro (ECDC) gaires; pabrėžia, kad pagrindiniai principai, taikomi bet kokiai priemonei, kurios imamasi krizės atveju, ir kelias į atsigavimą turėtų būti visų darbuotojų sveikata ir sauga, pagarba pagrindinėms teisėms, įskaitant vienodą požiūrį į vietos ir mobiliuosius darbuotojus ir darbuotojus migrantus, tuo pat metu pripažįstant itin pažeidžiamą pasienio, komandiruojamų, sezoninių, tarpvalstybinių ir kitų mobiliųjų darbuotojų padėtį COVID-19 pandemijos metu ir po jos; primena apie valstybių narių pagrindinę teisę viršyti Europos Sąjungos direktyvose nustatytus minimalius reikalavimus vykdant savo nacionalinius demokratinius teisėkūros procesus, kad būtų pasiekti politikos tikslai, pvz., užtikrintos kokybiškos viešosios paslaugos ir darbuotojų, vartotojų ir aplinkos aukšto lygio apsauga;

30.

pabrėžia, kad judėjimo laisvei labai pakenkė tai, jog COVID-19 pandemijos metu valstybės narės visiškai ar iš dalies uždarė sienas; apgailestauja, kad dėl skuboto ir nekoordinuoto staigaus sienų uždarymo ir papildomų priemonių taikymo įstrigo tranzitu vykę asmenys ir smarkiai nukentėjo pasienio regionuose gyvenantys asmenys, nes buvo apribotos jų galimybės kirsti sieną darbo tikslais, norint teikti ir gauti paslaugas arba lankyti draugus ar šeimos narius; pabrėžia itin neigiamą vidaus ir išorės sienų uždarymo poveikį tarptautinio verslo, mokslo ir turizmo sektoriams; pabrėžia, kad, užuot įvedusios sienų kontrolę, valstybės narės turėtų stengtis taikyti būtinas priemones, suteikiančias galimybę žmonėms kirsti sienas, kartu užtikrinant kuo didesnę saugą ir sveikatos apsaugą;

31.

pripažįsta labai svarbų slaugytojų ir prižiūrėtojų vaidmenį, ypač pandemijos metu; ragina užtikrinti jų nepertraukiamą judumą, siekiant patenkinti įvairių valstybių narių ir regionų poreikius, atsižvelgiant į demografines problemas ir galimus su pandemijomis arba sveikata susijusius iššūkius ateityje; ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir vietos valdžios institucijomis, pagal įprastą teisėkūros procedūrą pradėti taikyti bendrą Sąjungos masto moksliškai pagrįstą protokolą dėl judėjimo laisvės sveikatos krizių ir kitų krizinių situacijų metu ir atidžiai apsvarstyti EDI vaidmenį šioje srityje; ragina valstybes nares, kurios dar nėra ratifikavusios TDO konvencijos Nr. 189 dėl namų ūkio darbuotojų, ją nedelsiant ratifikuoti ir įgyvendinti; ragina valstybes nares sukurti teisines sistemas, kuriomis būtų sudarytos geresnės sąlygos teisėtam namų ūkio darbuotojų ir neformaliųjų slaugytojų darbui;

32.

pabrėžia, kad reikia toliau naudoti derinimo ir abipusio pripažinimo priemones, skirtas profesinių diplomų, įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimui visoje Sąjungoje, vengiant biurokratijos ir sudarant palankesnes sąlygas prekybai ir transportui, laikantis pagrindinio vienodų sąlygų sudarymo principo ir nemažinant valstybių narių švietimo standartų ir patvirtinimo mechanizmų lygio; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir stiprinti esamus abipusio pripažinimo mechanizmus ir skaidrų mobilumą palengvinančius bei skatinančius darbo mobilumo portalus, kaip antai Europos darbo mobilumo portalą EURES, interneto platformą „Europass“ ir Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikavimo sistemą (ESCO); visų pirma ragina valstybes nares megzti tarpvalstybinės partnerystės ryšius siekiant padėti mobiliesiems darbuotojams pasienio regionuose; ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas laisvam neįgaliųjų judėjimui Sąjungos viduje ir primygtinai ragina jas užtikrinti, kad būtų patvirtinta bendra Europos neįgalumo statuso apibrėžtis pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją, ir užtikrinti abipusį neįgaliųjų statuso pripažinimą valstybėse narėse;

33.

mano, kad nacionalinės nuostatos, praktika ir taisyklės dėl patekimo į tam tikrų profesijų rinką ir vertimosi tokia profesine veikla bei patekimo į paslaugų teikimo rinką ir vertimosi paslaugų teikimu, siekiant apsaugoti bendrus interesus ir darbuotojus ir (arba) vartotojus, netrukdo stiprinti bendrosios rinkos;

34.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad mobilieji darbuotojai turėtų galimybių mokytis ir persikvalifikuoti, siekiant reaguoti į darbo jėgos trūkumą tam tikruose sektoriuose ir padėti vykdyti skaitmenines pertvarkas ir priemones, kuriomis siekiama pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos;

35.

primena apie valstybių narių pagrindinę teisę viršyti Europos Sąjungos direktyvose nustatytus minimalius reikalavimų lygius, nesukuriant nepagrįstų ir neproporcingų kliūčių;

36.

susirūpinęs pažymi, kad mobiliesiems darbuotojams, ypač tarpvalstybiniams ir pasienio darbuotojams, kyla sunkumų ir nepakanka galimybių tinkamai naudotis socialinės apsaugos sistemomis; pabrėžia koordinuotų Sąjungos lygmens veiksmų svarbą, tačiau pripažįsta ir palankiai vertina valstybių narių pasirašytus sėkmingus dvišalius susitarimus, kuriais siekiama visiems darbuotojams užtikrinti socialinės apsaugos teises, kaip nustatyta Tarybos rekomendacijoje dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti mobiliųjų darbuotojų socialines teises sveikatos krizės ar kitų krizių atvejais;

37.

primena, kad geros darbo ir įdarbinimo sąlygos yra įmonių konkurencinis pranašumas, padedantis pritraukti kvalifikuotus darbuotojus; pabrėžia įmonių investicijų į formalųjį mokymą, savišvietą ir mokymąsi visą gyvenimą svarbą, siekiant remti teisingą perėjimą prie skaitmeninės ir žiedinės ekonomikos; pabrėžia, jog dirbtinį intelektą, robotiką ir susijusias technologijas diegiančios įmonės yra atsakingos už deramą visų susijusių darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, kad jie išmoktų naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir galėtų dirbti su robotais, kurių veikimas grindžiamas bendradarbiavimu (angl. „co-bot“), taip pat kitomis naujomis technologijomis ir taip prisitaikę prie kintančių darbo rinkos poreikių išsaugotų darbo vietą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia Europos socialinių partnerių pagrindų susitarimo dėl skaitmeninimo svarbą; primena, kad minėtame susitarime nustatyta, jog darbdaviai yra atsakingi už darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo užtikrinimą, ypač atsižvelgiant į darbo vietų skaitmeninimą;

38.

pabrėžia, kad reikia visiškai skaitmeninti procedūras, susijusias su darbo jėgos judumu ir darbuotojų komandiravimu, siekiant pagerinti keitimąsi informacija tarp nacionalinių valdžios institucijų ir suteikti veiksmingo vykdymo užtikrinimo galimybę, be kita ko, įsteigiant vieno langelio principu veikiančią pagalbos darbuotojams ir būsimiems darbdaviams tarnybą, konsultuojančią taikytinų Sąjungos taisyklių klausimais ir tiek skaitmeniniu, tiek fiziniu požiūriu įsikūrusią Europos darbo institucijoje; primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai remti viešųjų paslaugų skaitmeninimą, visų pirma socialinės apsaugos institucijose, kad būtų galima lengviau įgyvendinti Europos darbuotojų judumo procedūras, kartu užtikrinant teisių perkeliamumą ir su laisvu judėjimu susijusių pareigų vykdymą; pabrėžia, kad reikia sukurti geresnes statistines priemones, kuriomis būtų galima įvertinti įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikimą Europos darbo rinkose ir įvertinti darbo rinkų poreikius ir jų skirtumus; pabrėžia EURES svarbą ir visų pirma atkreipia dėmesį į EURES veiklos susiejimą su darbo rinkos poreikiais, siekiant patenkinti prioritetinius sektorių ir įgūdžių poreikius ir paremti darbo ieškantiems žmonėms rasti naują darbą;

39.

ragina Komisiją per pagrįstą laikotarpį įvertinti EDI įgaliojimus, kai ši institucija pradės veikti ir bus veikusi visu pajėgumu ne mažiau kaip dvejus metus; ragina Komisiją įtraukti įvairius darbo rinkos modelius gerai išmanančius suinteresuotuosius subjektus į EDI veiklą ir vertinimus;

40.

ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktų sistemą, kuria būtų reglamentuojamos nuotolinio darbo sąlygos visoje ES ir užtikrinti tinkamas darbo ir įdarbinimo sąlygas;

41.

ragina Komisiją, valstybes nares bei vietos valdžios institucijas, dirbant kartu su socialiniais partneriais ir EDI, parengti konkrečias sektorių strategijas, kuriomis būtų siekiama ne tik skatinti ir lengvinti savanorišką darbuotojų judumą, bet ir kurti bei įgyvendinti reikalingas paramos struktūras, skirtas darbuotojų kvalifikacijai kelti ir jiems perkvalifikuoti, atitinkamai viešajai politikai įgyvendinti ir kokybiškoms darbo galimybėms, atitinkančioms darbuotojų įgūdžius, kurti; pabrėžia abipusio įgūdžių ir kvalifikacijų suderinamumo pripažinimo, grindžiamo esamais pripažinimo mechanizmais, pvz., EURES darbo mobilumo portalu, interneto platforma „Europass“ ir ESCO klasifikavimo sistema, pridėtinę vertę;

42.

yra susirūpinęs dėl to, kad darbuotojų ir darbdavių galimybės gauti informaciją apie darbo jėgos judumą ir paslaugas tebėra problema; pažymi, kad bendrose oficialiose nacionalinėse svetainėse teikiama informacija apie įdarbinimo sąlygas ir kolektyvines sutartis labai dažnai pagal pobūdį yra ribota ir pateikiama vos keliomis kalbomis; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti galimybes gauti informaciją, sukuriant oficialioms nacionalinėms svetainėms bendrą šabloną;

43.

primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą socialinės apsaugos koordinavimą, be kita ko, peržiūrint Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 ir stiprinant teisių perkeliamumą, ypatingą dėmesį skiriant neįgaliųjų socialinio draudimo išmokų perkeliamumui; pabrėžia, kad skaitmeninimas suteikia beprecedentę galimybę palengvinti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių tarpvalstybiniu mastu vykdomą veiklą, kartu užtikrinant, kad būtų griežtai laikomasi sąžiningo judumo taisyklių; pabrėžia išankstinio pranešimo ir A1 pažymėjimų taikymo prieš darbuotojo tarpvalstybinio paskyrimo pradžią svarbą;

44.

pabrėžia, kad siekiant užtikrinti Sąjungos taisyklių dėl darbo jėgos judumo vykdymą turi būti laikomasi vienodo požiūrio principo, nediskriminavimo ir darbuotojų apsaugos principo ir turi būti sumažinta nereikalinga administracinė našta;

45.

ragina Komisiją nustatyti apsaugos spragas ir apsvarstyti, ar reikia persvarstyti Direktyvą 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones, siekiant užtikrinti deramas laikinųjų darbuotojų darbo ir įdarbinimo sąlygas;

46.

pabrėžia, kad neįgalūs darbuotojai ir toliau susiduria su daugeliu kliūčių, dėl kurių jiems sunku arba neįmanoma visapusiškai pasinaudoti laisvu paslaugų judėjimu; ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti Direktyvą (ES) 2019/882 (Europos prieinamumo aktą), kad būtų veiksmingai šalinamos kliūtys neįgaliems darbuotojams ir užtikrinta galimybė naudotis prieinamomis paslaugomis, taip pat paslaugų teikimo sąlygų tinkamumas; pabrėžia, kad itin svarbu sukurti visiškai prieinamą bendrąją rinką, kurioje būtų užtikrinamas vienodas požiūris ir ekonominė bei socialinė neįgalių darbuotojų integracija;

47.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

(2) OL L 186, 2019 7 11, p. 21.

(3) OL L 141, 2011 5 27, p. 1.

(4) OL L 107, 2016 4 22, p. 1.

(5) OL L 166, 2004 4 30, p. 1.

(6) OL L 284, 2009 10 30, p. 1.

(7) OL L 300, 2009 11 14, p. 51.

(8) OL L 300, 2009 11 14, p. 72.

(9) OL L 293, 2008 10 31, p. 3.

(10) OL L 102, 2006 4 11, p. 1.

(11) OL L 364, 1992 12 12, p. 7.

(12) OL L 128, 2014 4 30, p. 8.

(13) OL L 255, 2005 9 30, p. 22.

(14) OL L 80, 2002 3 23, p. 35.

(15) OL L 167, 1999 7 2, p. 33.

(16) OL L 124, 2009 5 20, p. 30.

(17) OL L 18, 1997 1 21, p. 1.

(18) OL L 173, 2018 7 9, p. 16.

(19) OL L 159, 2014 5 28, p. 11.

(20) OL L 249, 2020 7 31, p. 49.

(21) OL L 185, 2019 7 11, p. 44.

(22) OL L 65, 2016 3 11, p. 12.

(23) OL C 189, 2017 6 15, p. 15.

(24) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0176.

(25) OL C 337, 2018 9 20, p. 135.

(26) OL C 482, 2016 12 23, p. 31.

(27) http://www.eurofound.europa.eu/publications/report/2010/working-conditions-industrial-relations/posted-workers-in-the-european-union

(28) Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties direktoratas, 2017 m. metinė ataskaita dėl darbo jėgos judumo ES viduje, galutinė ataskaita, 2018 m. Europos Komisija, Study on the movement of skilled labour, Final report (written by ICF), 2018; Malmström, Cecilia, Foreword to Rethinking the attractiveness of EU Labour Immigration Policies: Comparative perspectives on the EU, the US, Canada and beyond, edited by S. Carrera, E. Guild and K. Eisele, CEPS, 2018.

(29) EBPO darbo vietoms reikalingų įgūdžių duomenų bazė, https://www.oecdskillsforjobsdatabase.org/#FR/_.

(30) 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 173, 2018 7 9, p. 16).

(31) Europos Komisija, 2019 m. metinė ataskaita dėl darbuotojų judumo ES viduje, 2020 m. sausio mėn.

2022 1 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/151

P9_TA(2021)0250

Pažangos spartinimas ir kova su nelygybe siekiant iki 2030 m. užtikrinti, kad AIDS nebekeltų grėsmės visuomenės sveikatai

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pažangos spartinimo ir nelygybės mažinimo siekiant iki 2030 m. likviduoti AIDS kaip grėsmę visuomenės sveikatai (2021/2604(RSP))

(2022/C 15/13)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimą dėl ŽIV / AIDS, kurį numatyta rengti Niujorke 2021 m. birželio 8–10 d.,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą politinę deklaraciją dėl ŽIV ir AIDS: dėl pagreitinto veiksmų plano, siekiant paspartinti kovą su ŽIV ir iki 2030 m. likviduoti AIDS epidemiją,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 18 d. aukšto lygio susitikimo dėl visuotinės sveikatos apsaugos metu JT Generalinės Asamblėjos priimtą politinę deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendros kovos su ŽIV / AIDS programoje pateiktą atnaujintą 2020 m. informaciją apie AIDS padėtį pasaulyje „Naudojantis proga: įsitvirtinusios nelygybės sprendimas, siekiant užkirsti kelią epidemijoms“ (angl. Seizing the Moment – Tackling entrenched inequalities to end epidemics),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro metinę ataskaitą dėl atsako į ŽIV,

—

atsižvelgdamas į 2001 m. balandžio 27 d. Abudžos deklaraciją dėl ŽIV / AIDS, tuberkuliozės ir kitų susijusių infekcinių ligų, 2016 m. aukšto lygio susitikimo metu pristatytą Afrikos bendrąją poziciją ir į 2016 m. skatinamąjį veiksmų planą, siekiant iki 2030 m. likviduoti AIDS, tuberkuliozę ir užkirsti kelią Maliarijai Afrikoje,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo mėn. Niujorke priimtą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir joje numatytus darnaus vystymosi tikslus (DVT),

—	atsižvelgdamas į Pekino veiksmų platformą ir Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą ir jų peržiūros konferencijų rezultatus,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadas dėl lyčių aspekto vystymosi srityje,

—	atsižvelgdamas į Trečiąjį ES lyčių lygybės veiksmų planą 2021–2025 m.,

—	atsižvelgdamas į ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2020–2024 m.,

—	atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl vystymosi: „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“,

—	atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl teisėmis grindžiamo požiūrio į tai, kaip ES rengiasi įveikti ŽIV / AIDS (1) ir 2017 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl ES kovos su ŽIV / AIDS, tuberkulioze ir hepatitu C (2),

—	atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl pažangos spartinimo ir nelygybės mažinimo siekiant iki 2030 m. likviduoti AIDS kaip grėsmę visuomenės sveikatai (O-000027/2021 – B9-0015/2021),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 taisyklės 5 dalį ir 132 taisyklės 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.	kadangi nuo epidemijos pradžios 1981 m. beveik 76 mln. žmonių užsikrėtė AIDS ir beveik 33 mln. žmonių mirė nuo su šia liga susijusių priežasčių; kadangi ŽIV epidemija išlieka pasauline krize ir iš viso 38 mln. žmonių yra užsikrėtę ŽIV; kadangi 2019 m. ŽIV užsikrėtė 1,7 mln. žmonių;

B.	kadangi 2019 m. 12 mln. ŽIV užsikrėtusių žmonių neturėjo galimybės gauti gyvybę gelbstinčio antiretrovirusinio gydymo ir beveik 700 000 žmonių pasaulyje mirė nuo su AIDS susijusių priežasčių;

C.	kadangi visuotinė galimybė gauti antiretrovirusinį ŽIV gydymą ir priežiūra reikšmingai sumažina tolesnio ligos plitimo grėsmę ir užtikrina beveik įprastą gyvenimo trukmę bei pakankamą gyvenimo kokybę ŽIV užsikrėtusiems žmonėms;

kadangi ŽIV epidemiją skatinanti nelygybė, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus ir lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, atsižvelgiant į Pekino veiksmų platformą ir Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą ir jų peržiūros konferencijų rezultatus, taip pat į stigmą ir diskriminaciją, didėja, o dėl COVID-19 pandemijos ši problema dar labiau išaugo;

kadangi vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, translyčiai asmenys, asmenys, vartojantys intraveninius narkotikus, seksualinių paslaugų teikėjai ir jų klientai bei kaliniai (pagrindinės gyventojų grupės) susiduria su didesne užsikrėtimo ŽIV rizika nei kitos grupės; kadangi jų įsitraukimas yra būtinas kovoje su ŽIV;

kadangi 159 šalys taiko bent vieną diskriminacinio ar baudžiamojo pobūdžio teisės aktą, kuriuo trukdoma kovoti su ŽIV; kadangi ŽIV užsikrėtusių ar rizikos grupėje esančių žmonių kriminalizavimas skatina stigmą ir diskriminaciją, taip mažinant prevencijos priemonių ir gydymo paslaugų įsisavinimą bei didinant sergamumą ŽIV;

kadangi dėl lyčių nelygybės, nevienodų galimybių įgyti išsilavinimą ir gauti lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas bei informaciją, taip pat dėl seksualinio smurto ir smurto dėl lyties auga ŽIV užsikrėtimo grėsmė moterims ir mergaitėms, o su AIDS susijusios ligos yra viena iš pagrindinių reprodukcinio amžiaus moterų mirties priežasčių pasaulyje;

kadangi egzistuojantys prevencijos metodai nebuvo pakankami, siekiant sustabdyti ŽIV plitimą, ypač kalbant apie moteris, kurioms tenka neproporcingai didelė epidemijos našta, ypač Užsachario Afrikoje; kadangi reikia investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, siekiant parengti naujus ir pagerintus mechanizmus, kuriais būtų užtikrinama ŽIV ir AIDS prevencija, diagnostika ir gydymas, įskaitant su lyčių aspektu susijusias priemones, taip pat nauji gydymo būdai tam, kad būtų sprendžiamas atsparumo ŽIV vaistams atsiradimas;

kadangi jauni 15–27 m. žmonės sudaro daugiau nei trečdalį visų suaugusiųjų užsikrėtimo atvejų ir kadangi daugėja dėl su AIDS susijusių priežasčių mirštančių paauglių; kadangi daug jaunų žmonių turi ribotas galimybes gauti socialinę apsaugą, pasinaudoti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūra bei programomis, kurios įgalintų juos apsisaugoti nuo ŽIV;

J.	kadangi privalomas visapusis lytinis švietimas mokyklų sistemose yra būtinas, siekiant užkirsti kelią AIDS ir kitų lytiškai plintančių infekcijų plitimui;

kadangi probleminėje humanitarinės pagalbos reikalaujančioje padėtyje atsidūrusiems ir neformalioje bei pažeidžiamoje aplinkoje esantiems žmonėms, taip pat neįgaliesiems, čiabuviams, LGBTIQ+ priklausantiems asmenims, migrantams ir judžioms gyventojų grupėms kyla ŽIV užsikrėtimo grėsmė, taip pat jie susiduria su problemomis, siekdami gauti ŽIV gydymo paslaugas;

kadangi Užsachario Afrika išlieka stipriausiai paveiktu regionu, kurio gyventojai sudaro 57 proc. visų naujų užsikrėtimo ŽIV atvejų ir 84 proc. vaikų (iki 14 m.) užsikrėtimo atvejų; šiame regione moterų užsikrėtimas ŽIV yra žymiai dažnesnis nei vyrų, kiekvieną savaitę ŽIV užsikrečia 4 500 mergaičių ir jaunų moterų (15–24 m.), taip pat šiame regione gyvena 25,6 mln. ŽIV užsikrėtusių žmonių;

kadangi dėl COVID-19 pandemijos kyla dar daugiau problemų, kovojant su AIDS, dėl to taip pat suprastėjo iki šiol pasiekti rezultatai – kelios valstybės nepasiekia tikslų, kuriuos buvo numačiusios įgyvendinti iki 2020 m.; kadangi tai kelia riziką, kad nebus įgyvendintas DVT uždavinys, kuriuo numatyta iki 2030 m. likviduoti AIDS kaip grėsmę visuomenės sveikatai;

N.	kadangi reikia stiprinti atsparias ir tvarias sveikatos priežiūros sistemas kaip visuotinės sveikatos apsaugos dalį, išsaugant iki šiol pasiektus laimėjimus kovojant su AIDS;

O.	kadangi, siekiant užtikrinti teisę į sveikatą, reikia spręsti problemą, susijusią su nelygiomis galimybės gauti paslaugas, ir pagerinti ŽIV užsikrėtusių bei rizikos grupėje esančių asmenų gyvenimo kokybę ir gerbūvį visą jų gyvenimą;

P.	kadangi bendruomenėms ir bendruomenių inicijuotam atsakui, kurie yra labai svarbūs kovojant su ŽIV, yra ir toliau kenkiama dėl ypač mažo finansavimo, mažėjančios pilietinės visuomenės veikimo erdvės ir visapusio įsitraukimo bei integracijos stokos, rengiant nacionalinius atsakus į ŽIV;

kadangi keletas vidutines pajamas gaunančių besivystančių šalių dėl patento suteikiamos teisinės apsaugos susiduria su sunkumais importuojant ar vietoje gaminant generinius antiretrovirusinių vaistų variantus; kadangi tarptautinės farmacijos įmonės vis dažniau vidutines pajamas gaunančioms besivystančioms šalims nesuteikia galimybės gauti dotacijų, pirkti sumažinta kaina ir nesudaro sąlygų įgyvendinti savanorišką licencijavimo sistemą, taip trukdydamos joms gauti įperkamus generinius vaistus;

kadangi žmogaus teisė į sveikatą yra aukščiau už taisykles dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS); kadangi Dohos deklaracijoje dėl TRIPS susitarimo ir visuomenės sveikatos pripažįstama besivystančių šalių teisė visapusiškai naudotis TRIPS susitarimo lankstumo nuostatomis, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, o ypač užtikrinti galimybę visiems gauti vaistus;

S.	kadangi Pasaulinis kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondas, kuris buvo įsteigtas po pasaulinio masto ŽIV / AIDS protrūkio, reikšmingai prisidėjo kovojant su ŽIV / AIDS;

pabrėžia, jog svarbu pasiekti teigiamus rezultatus 2021 m. birželio 8–10 d. vyksiančiame JT aukšto lygio susitikime dėl ŽIV /AIDS; prašo Tarybos prisidėti politinėje deklaracijoje priimant perspektyvius ir plataus užmojo įsipareigojimus;

pritaria, jog kiekvienas turi teisę į geriausius įmanomus sveikatos standartus, taip pat kiekvienam turi būti užtikrinta lygybė, siekiant gyventi orų gyvenimą;

vertina ES vaidmenį rengiant tarpsektorinį atsaką į AIDS ir ragina Komisiją spręsti AIDS, kaip pasaulinės visuomenės sveikatos krizės, problemą bei paspartinti visas pastangas tam, kad būtų įgyvendinti 2025 m. tikslai, taip pat didinti investicijas į UNAIDS ir Pasaulinį kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondą;

reikalauja įtraukti esminę nuostatą, kuria būtų užtikrinamos pakankamos Pasauliniam kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondui skirtos priemonės, siekiant įgalinti šį fondą reikšmingai prisidėti kovojant su ŽIV / AIDS;

pabrėžia, kad norint reaguoti į AIDS pasaulio mastu, reikia užtikrinti visų sektorių įsitraukimą ir daugiapakopį bendradarbiavimą, numatant terminų laikymąsi, aprėptį, įtraukumą, partnerystę ir inovacijas;

ragina Komisiją užtikrinti, kad rengiant Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę būtų remiamos šalių partnerių pastangos kuriant stiprias ir atsparias sveikatos priežiūros sistemas, įskaitant mokslinius tyrimus sveikatos srityje ir reguliavimo sistemas, taip pat bendruomenių sveikatos priežiūros sistemas, kurias įgyvendinant būtų galima teikti ŽIV atžvalgias visuotines sveikatos priežiūros paslaugas;

prašo Europos išorės veiksmų tarnybos, Komisijos ir valstybių narių įgyvendinti ES žmogaus teisių veiksmų planą ir Trečiąjį ES lyčių lygybės veiksmų planą, siekiant spręsti ŽIV / AIDS skatinančias su žmogaus teisėmis ir lyčių nelygybe susijusias priežastis, pirmenybę teikiant kovai su stigma ir diskriminacija, seksualiniam smurtui ir smurtui dėl lyties, tos pačios lyties santykių kriminalizavimui bei kitiems baudžiamojo ir diskriminacinio pobūdžio teisės aktams ir politikai, siekiant prisidėti prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų prieinamumo visiems, galimybės įgyti kokybiškas švietimo paslaugas, įskaitant visapusį lytinį švietimą, prie galimybės gauti teisingas ir įperkamas sveikatos priežiūros paslaugas, galimybės įsidarbinti, taip pat prisidėti prie nukentėjusių bendruomenių dalyvavimo visose visuomeninio gyvenimo srityse;

ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su šalimis partnerėmis, siekiant į jų nacionalinius švietimo planus įtraukti privalomą visapusį lytinį švietimą tam, kad būtų užkertamas kelias AIDS ir kitų lytiškai plintančių ligų plitimui, ypač šalyse, kuriose fiksuojamas didžiausi infekcijos rodikliai;

primena, kad sveikata yra būtina žmogaus vystymosi sąlyga; ragina Komisiją teikti pirmumą sveikatai, kaip daliai ES ir Afrikos strategijos, kuria numatoma sutelkti papildomas viešąsias lėšas, siekiant užtikrinti visuotinę sveikatos priežiūrą, įskaitant lėšas, skiriamas lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms, ŽIV, tuberkuliozei ir maliarijai, taip pat sutelkti dėmesį į tarptautinius sveikatos tyrimus ir plėtrą, stiprinti ES ir Afrikos bendradarbiavimą sveikatos srities mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir kartu didinti Afrikos ir Europos sveikatos produktų, įrangos ir vaistų gamybos pajėgumus; pabrėžia, kad parama vystymuisi visų pirma turėtų būti skiriama siekiant užtikrinti horizontalią visuotinę sveikatos priežiūros sistemą, pasitelkiant holistinį ir teisėmis grindžiamą požiūrį, į kurį, laikantis „vienos sveikatos“ principo, turi būti visapusiškai įtrauktas daugiamatis sveikatos pobūdis (atsižvelgiant į glaudžias sąsajas su lytimi, maisto saugumu ir maistingumu, vandeniu ir sanitarija, švietimu ir skurdu); ypač ragina skatinti investicijas į integruotas su ŽIV susijusias teises, taip pat į lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises, didelį dėmesį skiriant moterims ir mergaitėms, seksualinių paslaugų teikėjams, translyčiams asmenims, žmonėms, vartojantiems intraveninius narkotikus, kaliniams ir kitoms pažeidžiamoms grupėms;

10.

ragina Komisiją spręsti liūdinančiai menkas gydymo galimybes ŽIV užsikrėtusiems vaikams, taip pat užtikrinti galimybę gauti su ŽIV susijusias paslaugas nėščioms moterims ir krūtimi maitinančioms motinoms, siekiant išvengti ŽIV perdavimo iš motinos vaikui;

11.

ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti gerą lėšų panaudojimą ir išteklių sutelkimą, kurių reikia, norint visose ES valstybėse narėse įgyvendinti 2025 m. tikslus;

12.

ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir partnerėmis, kad įgyvendinant visuotinės sveikatos priežiūros darbotvarkę, pirmenybė būtų teikiama integruotam požiūriui į pasaulinę sveikatos apsaugą, į šį požiūrį įtraukiant kovos ir su esamomis pandemijomis, tokiomis kaip ŽIV, ir su naujomis pandemijomis priemones;

13.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis ryžtingo politinio vaidmens dalyvaujant dialoge su besivystančiomis šalims ES partnerėmis, įskaitant Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančias šalis, parengiant tvarios nacionalinių finansavimo šaltinių pertvarkos planus, tam, kad ŽIV programos išliktų veiksmingos ir tvarios, taip pat siekiant užtikrinti šių programų plėtrą ankstesniems tarptautiniams paramos teikėjams nutraukus finansavimą; ragina Komisiją ir Tarybą ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su šiomis šalimis, siekiant užtikrinti, kad jos prisiimtų atsakomybę už savo kovą su ŽIV bei imtųsi iniciatyvos šioje srityje;

14.

ragina ES parengti aiškią ir nuoseklią visuotinę skiepijimo nuo COVID-19 strategiją, dėmesį sutelkiant į tai, kad būtų užtikrinta, kad besivystančių šalių gyventojai, ypač priklausantys pažeidžiamoms ir didelės rizikos grupėms, įskaitant žmones, užsikrėtusius ŽIV / AIDS, turėtų lygias galimybes pasiskiepyti laiku ir už prieinamą kainą; todėl ragina ES remti Indijos ir Pietų Afrikos PPO iniciatyvą dėl laikino įsipareigojimų atidėjimo dėl COVID-19 vakcinų, įrangos ir gydymo būdų intelektinės nuosavybės teisių ir primygtinai ragina farmacijos įmones dalytis savo žiniomis ir duomenimis per Pasaulio sveikatos organizacijos COVID-19 technologinės prieigos rezervą (C-TAP);

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad rengiant pasaulinį atsaką į COVID-19 pandemiją, būtų atsižvelgta į kovojant su ŽIV išmoktas pamokas, tokiose srityse kaip: žmogaus teisių apsauga ir su stigma bei diskriminacija susijusių problemų sprendimas, ypač pagrindinių ir kitų pažeidžiamų visuomenės grupių atveju; pasipriešinimas dėl lyčių nelygybės kylančioms sveikatos apsaugos kliūtims; parama sveikatos priežiūros specialistams ir tyrėjams, ypač neturtinguose regionuose; bendruomenių įtraukimas rengiant atsaką ir sąžiningas ribotų išteklių bei naujų priemonių paskirstymas, siekiant nė vieno nepalikti nuošalyje;

16.

primygtinai ragina ES parengti visapusę pasaulinio masto strategiją ir veiksmų gaires, siekiant užtikrinti DVT įgyvendinimą, įskaitant tikslus, susijusius su sveikata ir ŽIV / AIDS rodiklių mažinimu; pažymi, kad šioje strategijoje turi būti ypač atsižvelgiama į COVID-19 pandemijos poveikį, nes DVT įgyvendinimas yra būtinas, siekiant užtikrinti mūsų pasirengimą būsimoms pandemijoms ir kitiems sukrėtimams, įskaitant sukrėtimus, darančius poveikį sveikatos priežiūros sistemoms; ragina parengti veiksmingą ilgalaikę pasaulinio masto ES sveikatos strategiją; pabrėžia, kad Komisija turi padvigubinti savo pastangas ir sustiprinti savo veiklą, siekdama užtikrinti veiksmingas pasaulinio masto sveikatos programas, kuriose būtų nagrinėjamos besivystančių šalių sveikatos priežiūros sistemos;

17.

ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir partnerėmis, remiant paslaugas, kurios atlieptų pagrindinių visuomenės grupių ir kitų prioritetinių grupių, susiduriančių su specifinėmis problemomis siekiant gauti su ŽIV susijusias paslaugas, įskaitant jaunimui pritaikytų lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų teikimą, poreikius;

18.

ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir partnerėmis, siekiant palengvinti ir propaguoti tvirtesnį įsipareigojimą teikti ŽIV gydymą visuose konfliktiniuose regionuose, taip pat panaikinti su ŽIV susijusią pabėgėlių diskriminaciją, ypač kalbant apie vienodas galimybes gauti antiretrovirusinį gydymą ir sveikatos paslaugas priimančiose šalyse;

19.

ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir partnerėmis, siekiant padidinti paramą socialinei apsaugai, įskaitant aprūpinimo maistu ir maistingumo užtikrinimą pažeidžiamoms visuomenės grupėms, ypač neįgaliesiems, senyvo amžiaus ŽIV užsikrėtusiems žmonėms ir AIDS sergantiems našlaičiams;

20.

ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir partnerėmis, siekiant remti bendruomenių įsitraukimą ir bendruomenių inicijuotą atsaką ir į tai investuoti, nes tai yra būtini elementai, siekiant veiksmingo atsako į ŽIV / AIDS ir kovojant su dėl ŽIV / AIDS kylančia stigma ir diskriminacija, taip pat ragina į kitus vietos sveikatos priežiūros paslaugų pasiūlymus integruoti ŽIV prevenciją ir priežiūrą, taip siekiant užtikrinti su ŽIV susijusios informacijos, švietimo ir komunikacijos sklaidą bei mokymą;

21.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti investicijas į tikralaikių duomenų rinkimą ir į naujus galimus įperkamus bei prieinamus, lyčiai atžvalgius ŽIV bei kitų su skurdu susijusių ir užleistų infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo metodus ir vakcinas, taip pat ragina stiprinti regioninius ir tarpregioninius pajėgumus bei bendradarbiavimą mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse; primygtinai ragina ES teikti išskirtinę paramą besivystančioms šalims, ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims, siekiant užtikrinti veiksmingą TRIPS sutartyje dėl visuomenės sveikatos apsaugos numatytų lankstumo nuostatų įgyvendinimą, ypač kalbant apie privalomą licencijų suteikimą ir paralelinį importą, taip pat ragina optimizuoti naudojimąsi savanoriška licencijavimo sistema ir dalijimosi technologijomis mechanizmus, kad būtų įgyvendinti visuomenės sveikatos tikslai, reikalaujant tarptautinių farmacijos įmonių į tokius mechanizmus įtraukti vidutines pajamas gaunančias besivystančias šalis ir šiose šalyse teikti prieinamą ŽIV gydymą; platesniu mastu skatina atsieti moksliniams tyrimams ir plėtrai skirtas išlaidas nuo vaistų kainos, pavyzdžiui, pasitelkiant patentų suvienijimą, mokslinius tyrimus, atliekamus naudojantis viešai prieinamais šaltiniais, dotacijas ir subsidijas, siekiant užtikrinti, kad gydymas būtų prieinamas, įperkamas ir pasiekiamas visiems, kuriems jo reikia;

22.

ragina Komisiją nepritarti papildomų TRIPS priemonių įtraukimui į laisvosios prekybos susitarimus su vidutines pajamas gaunančiomis šalimis, siekiant užtikrinti viso ŽIV antiretrovirusinio gydymo prieinamumą, visapusiškai laikantis Dohos deklaracijos dėl TRIP susitarimo ir visuomenės sveikatos;

23.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininkui ir UNAIDS.

(1) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 95.

(2) OL C 334, 2018 9 19, p. 106.

2022 1 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/156

P9_TA(2021)0251

Karo belaisviai po naujausio Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl karo belaisvių po naujausio Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto (2021/2693(RSP))

(2022/C 15/14)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Armėnijos ir Azerbaidžano,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. įvykusį ES ir Armėnijos partnerystės tarybos posėdį ir į 2020 m. gruodžio 18 d. įvykusį ES ir Azerbaidžano bendradarbiavimo tarybos posėdį bei jų atitinkamas išvadas,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų (JT) Chartiją, JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Europos žmogaus teisių konvenciją ir Ženevos (III) konvenciją dėl elgesio su karo belaisviais,

—	atsižvelgdamas į Armėnijos, Azerbaidžano ir Rusijos 2020 m. lapkričio 9 d. trišalį pareiškimą dėl ugnies nutraukimo, kuris įsigaliojo 2020 m. lapkričio 10 d.,

—	atsižvelgdamas į organizacijos „Human Rights Watch“2021 m. kovo 19 d. ataskaitą „Azerbaidžanas: smurtas prieš laikomus armėnų karo belaisvius“,

—	atsižvelgdamas į ES 2021 m. balandžio 28 d. pareiškimą dėl asmenų, patekusių į nelaisvę per pastarojo meto Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą,

—	atsižvelgdamas į ESBO Minsko grupės pirmininkų 2020 m. spalio 25 d., 2020 m. spalio 30 d., 2020 m. gruodžio 14 d., 2021 m. balandžio 13 d. ir 2021 m. gegužės 5 d. pareiškimus,

—	atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. kovo 9 d. pranešimą Europos Tarybos Ministrų Komitetui, pateiktą pagal Teismo darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnį, dėl laikinų priemonių, susijusių su pastarojo meto Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktu,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.	kadangi nuo pirmojo 1988–1994 m. vykusio karo dėl Kalnų Karabacho tarptautinė bendruomenė, vadovaujama ESBO Minsko grupės pirmininkų, mėgina tarpininkauti, kad būtų sudarytas ilgalaikis ir išsamus taikos susitarimas, siekiant baigti Kalnų Karabacho konfliktą;

kadangi per naujausią Armėnijos ir Azerbaidžano ginkluotą konfliktą, kuris tęsėsi nuo 2020 m. rugsėjo 27 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d., žuvo daugiau nei 5 000 kareivių, sužalojimus patyrė ir gyvybės neteko šimtai, o be namų liko tūkstančiai civilių; kadangi gyventojai ir toliau dėl jo kenčia, nes neturi informacijos apie artimųjų buvimo vietą, namo sugrįžo tik kai kurie karo belaisviai ir kiti nelaisvėje buvę asmenys, kyla problemų dėl žmonių palaikų grąžinimo, trukdoma gauti humanitarinę pagalbą, be to, buvo sugriauta pagrindinė infrastruktūra;

C.	kadangi šio įsisenėjusio konflikto paliesti žmonės ir taip patiria pernelyg dideles kančias; kadangi konfliktas apskritai pasiglemžė neleistinai daug civilių aukų;

D.	kadangi karo veiksmai buvo nutraukti po 44 dienų, Armėnijai, Azerbaidžanui ir Rusijai sudarius susitarimą dėl visiško ugnies nutraukimo Kalnų Karabache ir jo apylinkėse, kuris buvo pasirašytas 2020 m. lapkričio 9 d., o įsigaliojo 2020 m. lapkričio 10 d.;

E.	kadangi trišalio pareiškimo dėl ugnies nutraukimo 8 punkte pažymima, kad turi įvykti apsikeitimas karo belaisviais, įkaitais ir kitais sulaikytaisiais bei žuvusiųjų palaikais; kadangi šis apsikeitimas turėtų būti vykdomas laikantis principo „visi už visus“;

kadangi ir Armėnija, ir Azerbaidžanas yra Ženevos (III) konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais šalys, o šios konvencijos 118 straipsnyje pažymima, kad, nutraukus aktyvius karo veiksmus, karo belaisviai turi būti nedelsiant išlaisvinti ir repatrijuoti; kadangi Ženevos (III) konvencijos 13 straipsnyje pažymima, kad su karo belaisviais visada turi būti elgiamasi žmoniškai, o bet kokie sulaikančiosios šalies veiksmai ar aplaidumas, dėl kurių karo belaisvis miršta arba kyla rimtas pavojui jo sveikatai, draudžiami ir bus traktuojami kaip šiurkštus šios konvencijos pažeidimas; kadangi pagal konvenciją karo belaisviai taip pat saugomi nuo smurto ar bauginimo, įžeidinėjimo ir visuomenės smalsumo;

kadangi, vadovaujantis tarptautine teise, iki ir po ugnies nutraukimo sulaikytiems kariškiams ir civiliams taikomas skirtingas statusas; pirma, kadangi kariškis, paimtas į nelaisvę iki ir po ugnies nutraukimo, turėtų būti pripažįstamas karo belaisviu ir apsauga jam turėtų būti užtikrinama pagal Ženevos konvencijas; antra, kadangi civiliai, sulaikyti konflikto metu, turi būti pripažįstami saugomais asmenimis ir apsauga jiems taip pat užtikrinama pagal Ženevos konvencijas; tačiau kadangi civiliai, sulaikyti po ugnies nutraukimo, yra saugomi pagal tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatas;

H.	kadangi nuo tada, kai buvo sustabdyti karo veiksmai, įvyko keletas apsikeitimų belaisviais – tiek kariais, tiek civiliais, – o paskutinysis jų buvo surengtas 2021 m. gegužės 4 d.;

kadangi, remiantis susirūpinimą keliančiais pranešimais, Azerbaidžanas nelaisvėje laiko apie 200 armėnų; kadangi, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teigimu, jis yra gavęs skundus dėl 249 armėnų, kuriuos į nelaisvę yra paėmęs Azerbaidžanas; kadangi EŽTT yra pritaikęs laikinas priemones dėl 229 armėnų, ir 183 iš jų tebegalioja; kadangi 2021 m. kovo 9 d. EŽTT padarė išvadą, kad Azerbaidžanas jų neįgyvendino, – tai matyti iš pateiktos informacijos, kuri yra pernelyg bendro pobūdžio ir ribota; kadangi Azerbaidžano valdžios institucijos pripažino, kad nelaisvėje laiko 72 armėnus; kadangi informacijos apie dar 112 asmenų Azerbaidžanas EŽTT nepateikė; kadangi kitų armėnų karo belaisvių likimas nežinomas; kadangi nuo tada, kai buvo nutraukti karo veiksmai, į Armėniją buvo repatrijuoti 73 karo belaisviai ir civiliai;

J.	kadangi EŽTT taip pat yra gavęs skundus dėl 16 azerbaidžaniečių, tariamai paimtų į nelaisvę Armėnijos, kurių 12 buvo repatrijuota 2020 m. gruodžio mėn.; kadangi EŽTT, atsižvelgęs į Armėnijos vyriausybės pateiktos informacijos pobūdį, sustabdė savo nagrinėjimą pagal 39 straipsnį dėl dar 4 asmenų;

kadangi gauta patikimos informacijos apie tai, kad Armėnijos kariškiai ir civiliai paimami į nelaisvę ir po karo veiksmų nutraukimo 2020 m. lapkričio 10 d.; kadangi, Azerbaidžano valdžios institucijų teigimu, šie įkaitai ir kaliniai yra teroristai, nenusipelnantys karo belaisvio statuso pagal Ženevos konvenciją;

kadangi organizacija „Human Rights Watch“2021 m. kovo 19 d. pranešė, kad Azerbaidžano saugumo ir ginkluotosios pajėgos smurtavo prieš armėnų karo belaisvius: žiauriai ir žeminamai su jais elgėsi bei juos kankino juos paėmus į nelaisvę, pervežant arba laikant įvairiose sulaikymo įstaigose; kadangi Azerbaidžano pajėgos prievarta sulaiko civilius ir juos kankina bei laiko nežmoniškomis ir žeminamomis sulaikymo sąlygomis: dėl to mirė mažiausiai du Azerbaidžano nelaisvėje laikyti asmenys; kadangi Azerbaidžano pajėgos sulaikė šiuos civilius net ir neturėdamos įrodymų, kad jie būtų kėlę grėsmę saugumui, kuria būtų galima pateisinti jų suėmimą pagal tarptautinę humanitarinę teisę; kadangi Azerbaidžanas neigia kaltinimus, kad elgesys su armėnų karo belaisviais pažeidžia Ženevos konvencijų nuostatas;

kadangi internete ir socialinėje žiniasklaidoje platinami vaizdo įrašai liudija, kad prieš belaisvius smurtauja ir netinkamai su jais elgiasi abiejų šalių ginkluotosios pajėgos; kadangi nesama ženklų, kad Azerbaidžano ar Armėnijos valdžios institucijos būtų atlikusios greitą, viešą ir veiksmingą šių incidentų tyrimą arba kad remiantis šiais tyrimais, jei tokių būta, imtasi baudžiamojo persekiojimo; kadangi esama įtarimų dėl karo belaisvių ir kitų saugomų asmenų neteisminių egzekucijų, priverstinio dingimo ir mirusiųjų palaikų išniekinimo;

kadangi Komisija 2021 m. gegužės 17 d. paskelbė, kad skirs dar 10 mln. EUR dydžio humanitarinę pagalbą, reikalingą padėti per pastarojo meto konfliktą Kalnų Karabache ir jo apylinkėse nukentėjusiems civiliams, taigi nuo karo veiksmų pradžios 2020 m. rugsėjo mėn. ES pagalba žmonėms, kuriems ji būtina, viršija 17 mln. EUR;

O.	kadangi visos šalys turi pateikti naujausius minų laukų žemėlapius, kad civiliai galėtų grįžti į regionus, kuriuose anksčiau liepsnojo konfliktas;

kadangi, kaip pranešama, 2021 m. balandžio 12 d. Baku atidarytame Karo trofėjų parke eksponuojama armėnų karinė įranga, mirusius ir mirštančius armėnų karius vaizduojantys vaško manekenai ir vienutėje grandinėmis surakintus armėnų karo belaisvius vaizduojantys manekenai, o tai gali būti suvokiama kaip smurto šlovinimas, taigi rizikuojama dar labiau kurstyti priešiškumą ir neapykantos retoriką ar netgi skatinti nežmoniškai elgtis su likusiais karo belaisviais ir kitais nelaisvėje laikomais armėnų civiliais, taip leidžiant įsišaknyti neapykantos atmosferai ir paneigiant bet kokius oficialius pareiškimus apie susitaikymą;

kadangi 2021 m. gegužės 12 d. Azerbaidžano kariai trumpam įžengė į Armėnijos teritoriją, o tai prilygsta Armėnijos teritorinio vientisumo ir tarptautinės teisės pažeidimui; kadangi šis įsibrovimas į suverenią Armėnijos teritoriją įvyko po nerimą keliančių Azerbaidžano atstovų, įskaitant prezidentą, pareiškimų, kuriais, atrodytų, buvo keliamos teritorinės pretenzijos ir grasinama panaudoti jėgą bei taip pakirsti pastangas užtikrinti saugumą ir stabilumą regione;

R.	kadangi pastaraisiais mėnesiais buvo repatrijuojami žmonių palaikai ir teikiama humanitarinė pagalba nuo konflikto labai nukentėjusiems gyventojams;

S.	kadangi reikia iš naujo dėti pastangų, kad būtų kuriamas abiejų šalių tarpusavio pasitikėjimas ir daroma pažanga siekiant tvarios taikos;

ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus per konfliktą ir po jo sulaikytus kalinamus armėnus – tiek karo belaisvius, tiek sulaikytus civilius, ir ragina Azerbaidžaną ateityje nebevykdyti savavališkų sulaikymų; primygtinai ragina šalis visiškai įgyvendinti 2020 m. lapkričio 9 d. trišalį pareiškimą dėl ugnies nutraukimo, kuriame numatyta apsikeisti karo belaisviais, įkaitais ir kitais sulaikytais asmenimis, taip pat per karo veiksmus žuvusių žmonių palaikais;

griežtai smerkia smurtą, kuris buvo vykdomas per naujausią Armėnijos ir Azerbaidžano karą dėl Kalnų Karabacho; reiškia solidarumą su jo aukomis ir jų šeimomis; griežtai smerkia ugnies nutraukimo paliaubų pažeidimą, sukėlusį dar daugiau žmonių kančių, mirčių ir turto sunaikinimo; smerkia visus išpuolius, nukreiptus prieš civilius gyventojus, ir primena valstybių pareigą pagal tarptautinę humanitarinę teisę saugoti civilių gyventojų gyvybes;

ragina Azerbaidžano vyriausybę pateikti išsamius visų dėl ginkluoto konflikto nelaisvėje laikomų asmenų, įskaitant nelaisvėje mirusius asmenis, sąrašus ir pateikti informaciją apie asmenų buvimo vietą ir sveikatos būklę;

atkreipia dėmesį į tai, kad informacijos apie dingusių asmenų likimą ir buvimo vietą neatskleidimas gali būti prilyginamas prievartiniam dingimui, kurio neleisti įsipareigojo ir Azerbaidžanas, ir Armėnija; ragina visas šalis išaiškinti dingusių asmenų likimą ir buvimo vietą ir oriai elgtis su žmonių palaikais;

ragina Azerbaidžano vyriausybę užtikrinti teisines garantijas, suteikti galimybę advokatams, gydytojams ir žmogaus teisių gynėjams susitikti su belaisviais armėnais ir palengvinti belaisvių galimybes bendrauti su giminaičiais;

reiškia didelį susirūpinimą dėl patikimų pranešimų, kuriuose nurodoma, kad karo belaisviai ir kiti nelaisvėje laikomi armėnai buvo ir yra laikomi žeminančiomis sąlygomis ir kad su jais buvo nežmoniškai elgiamasi bei jie buvo kankinami juos sulaikius arba kalinimo metu; smerkia visus kankinimo ir priverstinio dingimo atvejus, įskaitant kankinimą ir priverstinį dingimą per ginkluotą konfliktą, taip pat netinkamą elgesį su palaikais ir jų išniekinimą;

ragina Azerbaidžano valdžios institucijas užtikrinti, kad asmenims, kurie vis dar yra sulaikyti, būtų suteikta visa pagal tarptautinę žmogaus teisių ir humanitarinę teisę privaloma apsauga, įskaitant laisvę nuo kankinimo ir nežmoniško elgesio; ragina Armėnijos ir Azerbaidžano valdžios institucijas atlikti nepriklausomus, greitus, viešus ir veiksmingus tyrimus ir patraukti atsakomybėn dėl visų patikimų įtarimų dėl šiurkščių Ženevos konvencijų pažeidimų ir kitų tarptautinės teisės pažeidimų bei karo nusikaltimų, siekiant užtikrinti, kad atsakingi asmenys atsakytų už savo veiksmus ir kad būtų ginamos nukentėjusiųjų teisės, galbūt padedant specialiai tarptautinei misijai; ragina Azerbaidžano vyriausybę visapusiškai bendradarbiauti su EŽTT siekiant ištirti pranešimų apie nužmoginantį elgesį su belaisviais armėnais pagrįstumą ir patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn;

primena, kad šiuo metu nėra viešai prieinamos patikimos informacijos apie Armėnijoje kalinamus karo belaisvius ir sulaikytus azerbaidžaniečius;

primena visoms konflikto šalims apie jų pareigą laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, pagal kurią draudžiamas kankinimas ir kitoks žeminantis ar nežmoniškas elgesys, ir pakartoja, kad karo belaisvių kankinimas ir netinkamas elgesys su jais yra karo nusikaltimai;

10.

griežtai smerkia 2021 m. balandžio 9 d. įvykusį incidentą, kai Azerbaidžano valdžios institucijos lėktuvą, kuriuo turėjo būti repatrijuoti armėnų belaisviai, atsiuntė tuščią; mano, kad tai labai nejautrus poelgis ir, be to, rodo bendrą niekinantį Azerbaidžano požiūrį į belaisvius armėnus ir jų šeimas;

11.

pabrėžia, kad skubiai būtina susilaikyti nuo bet kokios priešiškos retorikos ar veiksmų, kurie gali būti suvokiami kaip neapykantos kurstymas ar akivaizdus smurtas arba nebaudžiamumo skatinimas, arba veiksmų, kurie gali kenkti pastangoms sukurti ir skatinti aplinką, palankią pasitikėjimui ir susitaikymui, bendradarbiavimui ir tvariai taikai;

12.

ragina Azerbaidžano vyriausybę visapusiškai bendradarbiauti su EŽTT belaisvių armėnų klausimu ir laikytis Teismo laikinųjų priemonių, kuriomis Azerbaidžanas buvo įpareigotas pateikti išsamią informaciją apie belaisvių laikymo sąlygas, jų sveikatos būklę ir priemones, kurių imtasi jiems grąžinti;

13.

mano, kad apsikeitimas visais belaisviais ir žuvusiųjų ir mirusiųjų palaikais bei galutinis šios problemos išsprendimas yra neatidėliotinai spręstinas humanitarinis klausimas, ypač nukentėjusių asmenų šeimoms, ir tai būtų pirmoji ir gyvybiškai svarbi pasitikėjimo stiprinimo priemonė, kad regione būtų sukurta stabilumo užuomazga;

14.

ragina Azerbaidžano vyriausybę užtikrinti laisvą ir nevaržomą galimybę pas belaisvius patekti atitinkamoms tarptautinėms organizacijoms, pvz., Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui ir Europos komitetui prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą;

15.

pabrėžia, jog reikia skubiai užtikrinti, kad humanitarinė pagalba pasiektų tuos, kuriems jos reikia, kad būtų užtikrintas Kalnų Karabacho gyventojų armėnų ir jų kultūros paveldo saugumas ir kad šalies viduje perkeltiems asmenims ir pabėgėliams būtų leidžiama grįžti į savo buvusias gyvenamąsias vietas;

16.

primygtinai reikalauja, kad abi šalys susilaikytų nuo bet kokių veiksmų, kuriais būtų naikinamas armėnų paveldas Azerbaidžane ir azerbaidžaniečių paveldas Armėnijoje; ragina visiškai restauruoti sugriautus objektus, o tarptautinę bendruomenę – labiau įsitraukti užtikrinant pasaulio paveldo apsaugą regione;

17.

primena ESBO Minsko grupės pirmininkų vadovaujamos tarptautinės bendruomenės pastangas rasti taikų, ilgalaikį, visapusišką ir tvarų sprendimą remiantis ESBO 2009 m. pagrindiniais principais (jėgos nenaudojimo, teritorinio vientisumo ir tautų lygiateisiškumo ir laisvo apsisprendimo principais), siekiant nustatyti būsimą Kalnų Karabacho regiono statusą; primena, kad tai galima pasiekti tik derybomis radus politinį sprendimą ir iš tiesų įsipareigojus visoms susijusioms šalims; ragina šalis kuo greičiau atnaujinti aukšto lygio politinį dialogą, kurį globotų ESBO Minsko grupės pirmininkai; ragina Armėnijos ir Azerbaidžano vyriausybes, taip pat tarptautinius tarpininkus sistemingai įtraukti moteris į taikos procesą ir konsultuotis su žmogaus teisių gynėjomis;

18.

apgailestauja, kad ES valstybės narės, dalyvaujančios ESBO Minsko grupėje, nedalyvavo tarpininkaujant derantis dėl susitarimo dėl ugnies nutraukimo ir kad ES neparodė vadovaujančio vaidmens sėsti prie derybų stalo pakviesdama dvi iš savo labai vertinamų Rytų šalių partnerių;

19.

smerkia tai, kad Baku atidarytas vadinamasis Trofėjų parkas, kurį visuomenė gali lankyti 2021 m. balandžio 14 d., nes juo dar labiau stiprinami ilgalaikiai priešiški jausmai ir trukdoma Armėnijos ir Azerbaidžano tarpusavio pasitikėjimui; todėl primygtinai ragina nedelsiant jį uždaryti;

20.

ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Komisiją tiek Armėnijai, tiek Azerbaidžanui pasiūlyti visą būtiną pagalbą siekiant konsoliduoti ugnies nutraukimą ir remti visas pastangas, kuriomis siekiama stabilumo, atstatymo, pasitikėjimo stiprinimo ir atkūrimo po karo, taip pat atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamos ugnies nutraukimo paliaubų nuostatos, ypač kiek tai susiję su jo stebėsenos mechanizmu; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą, Komisiją ir valstybes nares didinti paramą pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių gynėjams ir su jais bendradarbiauti, ypač jų veiklos ribojimo atvejais; mano, kad šiuo požiūriu svarbus vaidmuo tenka ES specialiajam įgaliotiniui Pietų Kaukaze;

21.

ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti skubios humanitarinės pagalbos teikimą ir tarptautinių organizacijų darbą šioje srityje bei kultūros ir religinio paveldo apsaugą, taip pat remti Armėnijos ir Azerbaidžano pilietinės visuomenės organizacijas, kurios iš tiesų prisideda prie susitaikymo;

22.

ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį ir Komisijos pirmininkės pavaduotoją kartu su valstybėmis narėmis 2021 m. rudenį įvyksiančiame kitame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime taip pat spręsti saugumo, stabilumo ir regioninio bendradarbiavimo Pietų Kaukaze klausimus;

23.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, ESBO generaliniam sekretoriui, Minsko grupės pirmininkams, Armėnijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui bei Azerbaidžano prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

2022 1 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/170

P9_TA(2021)0255

Kinijos atsakomosios sankcijos, taikomos ES subjektams ir Europos Parlamento nariams bei nacionalinių parlamentų nariams

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kinijos atsakomųjų sankcijų, taikomų ES subjektams ir Europos Parlamento nariams bei nacionalinių parlamentų nariams (2021/2644(RSP))

(2022/C 15/17)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas ir pranešimus dėl padėties Kinijoje ir ES ir Kinijos santykių, visų pirma į 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl represijų prieš demokratinę opoziciją Honkonge (1) ir 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl priverstinio darbo ir uigūrų padėties Sindziango uigūrų autonominiame regione (XUAR) (2),

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes su Honkongu susijusias rekomendacijas, ypač į 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Honkongo praėjus 20 metų po perdavimo (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl 2020 m. metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo (4),

—	atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. Sacharovo premija buvo paskirta uigūrų ekonomistui Ilhamui Tohti, kovojančiam už Kinijos uigūrų mažumos teises,

—	atsižvelgdamas į EP lyderių 2021 m. kovo 23 d. pareiškimą po Kinijos valdžios institucijų sprendimo taikyti sankcijas Žmogaus teisių pakomitečiui ir kitiems ES subjektams bei pareigūnams,

—	atsižvelgdamas į savo pirmininko Davido Marios Sassoli, Žmogaus teisių pakomitečio pirmininkės Marios Arenos ir Delegacijos ryšiams su Kinijos Liaudies Respublika pirmininko Reinhardo Bütikoferio kalbas, pasakytas 2021 m. kovo 24 d. Parlamento plenarinės sesijos atidarymo metu,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 25 d. Europos tyrimų instituto vadovų pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio kalbą, pasakytą per 2021 m. balandžio 28 d. Parlamente vykusias diskusijas dėl Kinijos atsakomųjų sankcijų, taikomų ES subjektams ir Europos Parlamento nariams bei nacionalinių parlamentų nariams, ir tolesnes diskusijas,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 29 d. Europos Parlamento pirmininko, Belgijos Atstovų Rūmų pirmininkės, Nyderlandų Karalystės Atstovų Rūmų pirmininkės ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės bendrą pareiškimą dėl Kinijos sankcijų Parlamento nariams,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 22 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/478, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) 2020/1998 dėl ribojamųjų kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais priemonių (5), ir 2021 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2021/481, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2020/1999 dėl ribojamųjų kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais priemonių (6),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 12 d. G 7 pareiškimą dėl rinkimų sistemos pakeitimų Honkonge ir 2021 m. gegužės 5 d. G 7 užsienio reikalų ir vystymosi ministrų komunikatą,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 17 d. Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio atstovo spaudai pareiškimą dėl demokratiją palaikančių Honkongo aktyvistų nuteisimo,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 29 d. Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio atstovo spaudai pareiškimą dėl žurnalistų, teisininkų ir žmogaus teisių gynėjų nuteisimo,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 22 d. Kinijos Liaudies Respublikos Užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai pranešimą dėl sankcijų atitinkamiems ES subjektams ir personalui,

—	atsižvelgdamas į Tarybos pirmininko Ch. Michelio ir Komisijos pirmininkės U. von der Leyen bendrą pareiškimą dėl ES interesų ir vertybių gynimo sudėtingoje ir itin svarbioje partnerystėje, paskelbtą po 2020 m. birželio 22 d. įvykusio 22-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 9 d. įvykusio 21-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą pareiškimą,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 12 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės bendrą komunikatą „ES ir Kinija. Strateginė perspektyva“ (JOIN(2019)0005),

—	atsižvelgdamas į Kinijos Liaudies Respublikos Konstitucijos 36 straipsnį, kuriuo visiems piliečiams užtikrinama religijos laisvė, ir jos 4 straipsnį, kuriuo įtvirtinamos etninių mažumų teisės,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 26 d. Jungtinių Tautų ekspertų raginimą imtis ryžtingų priemonių pagrindinėms laisvėms Kinijoje apsaugoti,

—	atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Kinija pasirašė 1998 m., bet iki šiol neratifikavo,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,

—	atsižvelgdamas į 1930 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo 2014 m. protokolą, kurio Kinija nepasirašė,

—	atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

kadangi žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės skatinimas ir paisymas turėtų sudaryti ilgalaikių ES ir Kinijos santykių pagrindą, nes ES yra įsipareigojusi remti šias vertybes vykdydama savo išorės veiksmus, o Kinija išreiškė ketinimą vadovautis jomis plėtodama vystomąjį ir tarptautinį bendradarbiavimą;

kadangi 2020 m. gruodžio 7 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2020/1998, kuriuo nustatomas ES visuotinis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas, pagal kurį ES gali nustatyti ribojamąsias priemones konkretiems asmenims, subjektams ir įstaigoms, įskaitant valstybinius ir nevalstybinius subjektus, atsakingiems už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus ir jų nepaisymą visame pasaulyje, juose dalyvaujantiems arba su jais susijusiems; kadangi svarbu pabrėžti, jog ES yra atsakinga už tai, kad naudotųsi šiuo reglamentu, kai daromi plataus masto žmogaus teisių pažeidimai;

kadangi 2021 m. kovo 22 d. ES Užsienio reikalų taryba patvirtino ribojamąsias priemones pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, taikomas Zhu Hailunui, buvusiam Kinijos Sindziango uigūrų autonominio regiono (XUAR) 13-ojo Liaudies kongreso vadovo pavaduotojui, Wangui Junzhengui, Sindziango gamybos ir statybos tarnybos (XPCC) partijos sekretoriui ir Kinijos XUAR Partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojui, Wangui Mingshanui, XUAR Partijos komiteto Nuolatinio komiteto nariui ir XUAR Politinio ir teisės reikalų komiteto sekretoriui, Chenui Mingguo, Sindziango viešojo saugumo biuro (XPSB) direktoriui ir XUAR Liaudies Vyriausybės pirmininko pavaduotojui, ir XPCC viešajam saugumo biurui, kuris administruoja sulaikymo centrus Sindziange; kadangi šie keturi asmenys ir subjektas yra atsakingi už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant plataus masto savavališkus sulaikymus ir žeminantį elgesį su XUAR gyvenančiais uigūrais ir kitoms musulmonų etninėms mažumoms priklausančiais asmenimis;

kadangi patvirtinus ES sąrašą vos po kelių akimirkų Kinijos Liaudies Respublikos Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai paskelbė apie patvirtintas sankcijas penkiems EP nariams (Reinhardui Bütikoferiui, Michaeliui Gahleriui, Raphaëliui Glucksmannui, Ilhanui Kyuchyukui ir Miriam Lexmann), Parlamento Žmogaus teisių pakomitečiui, trims ES valstybių narių parlamentų nariams (Sjoerdui Wiemerui Sjoerdsmai, Samueliui Cogolati ir Dovilei Šakalienei), Europos Sąjungos Tarybos Politiniam ir saugumo komitetui, kurį sudaro 27 ES valstybių narių ambasadoriai, dviem mokslininkams (Adrianui Zenzui ir Björnui Jerdénui) ir dviem mokslinių tyrimų institutams (Kinijos studijų Merkatoriaus institutui (MERICS) Vokietijoje ir Demokratiškų šalių aljanso fondui Danijoje) už „Kinijos suverenumui daromą didelę žalą ir piktybiškai skleidžiamą melą bei dezinformaciją“;

E.	kadangi, kaip rašoma atstovo spaudai pranešime spaudai, atitinkamiems asmenims ir jų šeimos nariams draudžiama atvykti į žemyninę Kiniją, Honkongą ir Makao ir kadangi jiems ir visoms su jais susijusioms įmonėms ar įstaigoms taip pat draudžiama turėti dalykinių ryšių su Kinija;

F.	kadangi praėjus kelioms dienoms Kinija patvirtino sankcijas Jungtinės Karalystės, Kanados ir JAV parlamentų nariams, subjektams ir mokslinių tyrimų institutams, nes šios valstybės taip pat pradėjo taikyti priemones, nukreiptas prieš žmogaus teisių pažeidimus Sindziange;

G.	kadangi Kinijos priemonės – tai išpuolis prieš visą Europos Sąjungą ir jos Parlamentą kaip Europos demokratijos ir vertybių šerdį ir išpuolis prieš mokslinių tyrimų laivę;

kadangi ES sankcijos yra nukreiptos prieš žmogaus teisių pažeidimus ir yra grindžiamos tarptautinėje teisėje įtvirtintomis teisėtomis ir proporcingomis priemonėmis, o Kinijos sankcijos neturi jokio teisinio pagrindo, yra visiškai nepagrįstos, savavališkos ir nukreiptos prieš tokių žmogaus teisių pažeidimų kritiką; kadangi šios sankcijos neabejotinai yra bandymas sulaikyti ES nuo tolesnio jos darbo ir veiksmų, nukreiptų prieš žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje;

kadangi Kinija yra padariusi žmogaus teisių pažeidimų, sąmoningai pažeisdama savo dvišalius ir daugiašalius įsipareigojimus šiose srityse, ir kadangi autoritetinguose pranešimuose teigiama, kad žmogaus teisių padėtis Kinijoje yra blogiausia nuo žudynių Tiananmenio aikštėje dienos; kadangi Kinija nuolat teikė rezoliucijas Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai, kuriomis siekiama „suverenumą, nesikišimą ir tarpusavio pagarbą“ padaryti pagrindiniais nediskutuotinais principais, o asmenų žmogaus teisių skatinimą ir apsaugą laikyti antraeilės svarbos klausimu;

kadangi 2020 m. gruodžio mėn. ES ir Kinija iš esmės susitarė dėl ES ir Kinijos visapusiško susitarimo dėl investicijų; kadangi Kinijos nustatytos sankcijos labai apsunkina Europos Parlamento galimybes tinkamai išnagrinėti visapusišką susitarimą dėl investicijų, nes bent jau Žmogaus teisių pakomitetis negali bendradarbiauti su Kinijos ekspertais; kadangi nėra priimtina palaikyti santykius prekybos ir investicijų srityje neatsižvelgiant į bendrą padėtį, susijusią su žmogaus teisių klausimais ir platesniais politiniais santykiais;

kadangi Kinijos paskelbtos sankcijos yra naujausias epizodas, bylojantis apie laipsnišką Kinijos komunistų partijos vadovybės perėjimą prie konfrontacinio požiūrio, kuriuo vadovaujantis, be kita ko, skleidžiama prieš ES nukreipta dezinformacija ir vykdomi kibernetiniai išpuoliai, o ES ir Kinijos santykiai tampa vis labiau įtempti dėl veiksmų prieš uigūrus ir kitas etnines mažumas, demokratijos suvaržymo Honkonge ir vis stiprėjančių konfrontacinių veiksmų Taivano sąsiauryje; kadangi, atsižvelgiant į tai, kad atsiskleidė esamos ES ir Kinijos strategijos trūkumai, ES ir Kinijos santykiai negali tęstis kaip įprastai;

L.	kadangi po to, kai Kinija paskelbė sankcijas Europos Parlamento nariams, 2021 m. balandžio 30 d. Rusijos valdžios institucijos priėmė sprendimą taikyti sankcijas aštuoniems ES piliečiams, įskaitant Europos Parlamento pirmininką Davidą Sassoli ir Komisijos pirmininkės pavaduotoją Věrą Jourovą;

kadangi nuo 2014 m., kai Kinijos vyriausybė pradėjo vykdyti vadinamąją Aktyvios kovos su smurtiniu terorizmu kampaniją, kuri daugiausia nukreipta prieš uigūrų mažumą Sindziange, sulaikymo stovyklose, vadinamose „politinio perauklėjimo“ arba „mokymo“ centrais, įkalinta daugiau kaip milijonas žmonių – tai didžiausia masinio įkalinimo sistema pasaulyje; kadangi uigūrų tauta yra Kinijos vyriausybės pastangų sunaikinti išskirtinį jų, kaip tautos, tapatumą ir apskritai juos išnaikinti pasitelkiant tokias priemones, kaip kankinimai, priverstinis dingimas, masinis sekimas, kultūros ir religijos sunaikinimas, priverstinė moterų sterilizacija, seksualinis smurtas, reprodukcinės sveikatos teisių pažeidimai ir šeimos išskyrimas, auka; kadangi žmogaus teisių organizacijos įvertino, kad pagal tarptautinę teisę šie nusikaltimai galėtų būti prilyginami nusikaltimams žmoniškumui;

kadangi nuo to laiko, kai 2021 m. sausio 21 d. priimta Europos Parlamento rezoliucija, susidorojimo su politine opozicija Honkonge mastas vis auga – už taikų dalyvavimą protestuose nuteista daug demokratiją remiančių aktyvistų ir politinių atstovų, pvz., Joshua Wong, Martin Lee, Jimmy Lai, Andy Li ir Lester Shum, kai kuriais atvejais net neturint įrodymų apie aktyvų vaidmenį riaušėse; kadangi šių metų kovo mėn. padaryti Honkongo rinkimų sistemos pakeitimai, kurie yra labai svarbūs Honkongo politinės sistemos pasikeitimas, nes įvedamas žemyninės dalies patriotizmo reikalavimas ir Honkongo rinkimų komisijoje sutelkta galia ir įtaka, ir dėl to radikaliai sumažės tiesiogiai renkamų Honkongo įstatymų leidžiamosios tarybos atstovų dalis;

O.	kadangi 10 ES valstybių narių vis dar turi galiojančias ekstradicijos sutartis su Kinija, pagal kurias uigūrai, Honkongo piliečiai, tibetiečiai ir Kinijos disidentai Europoje gali būti išsiųsti atgal į Kiniją dalyvauti politiniame teismo procese;

P.	kadangi Honkongo gyventojas ir Švedijos pilietis Gui Minhai ir toliau kalinamas nepaisant daugybės Parlamento raginimų jį išlaisvinti;

kuo griežčiausiai smerkia Kinijos valdžios institucijų taikomas nepagrįstas ir savavališkas sankcijas, kurios prilygsta išpuoliui prieš žodžio laisvę, akademinę laisvę ir tarptautinį įsipareigojimą ginti visuotines žmogaus teises ir jų sampratą; primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas panaikinti šias nepagrįstas sankcijas;

reiškia visapusišką solidarumą su Europos Parlamento nariais, Žmogaus teisių pakomitečiu ir su visais kitais asmenimis ir subjektais, kuriems taikomos Kinijos sankcijos, konkrečiai Europos Sąjungos Tarybos Politiniu ir saugumo komitetu, nacionalinių parlamentų nariais, Švedijos ir Vokietijos mokslininkais ir Vokietijos bei Danijos mokslinių tyrimų institutais; reiškia visapusišką solidarumą su ne ES šalių, pvz., Jungtinės Karalystės, Kanados, JAV ir Australijos, parlamentų nariais, kuriems taip pat taikomos sankcijos;

dar kartą patvirtina, kad pagrindinės laisvės, saviraiškos laisvė, laisvas dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose, akademinė laisvė ir žmogaus teisių gynimas yra mūsų demokratijos ramsčiai ir kad ES ir Kinijos santykių srityje šių vertybių niekada nebus atsisakyta; pabrėžia, kad mėginimai bauginti yra bergždi ir kad mes, kaip išrinkti Europos Parlamento nariai, toliau aktyviai ir nepaliaujamai smerksime žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimus bei dirbsime šioje srityje ir primygtinai raginsime ES ir toliau laikyti pagarbą žmogaus teisėms pagrindiniu visų jos išorės politikos priemonių elementu; šiuos Kinijos išpuolius laiko nuolatinio rungtyniavimo aspekto ES ir Kinijos santykiuose apraiška;

griežtai smerkia šį naują ir ankstesnį Kinijos valstybinių ir nevalstybinių subjektų mėginimą kištis į Europos Sąjungos ir jos valstybių narių demokratinį gyvenimą ir skleisti dezinformaciją viešose diskusijose; mano, kad sankcijos yra pastangų kontroliuoti tai, kas sakoma apie Kiniją visame pasaulyje, ir spręsti, ką galima kalbėti ir diskutuoti pasaulyje, dalis, ir laiko šias pastangas totalitarinės grėsmės dalimi;

pakartoja, kad yra itin susirūpinęs dėl įvairių pagrindinių teisių ir žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, žmogaus orumo žeminimo, teisių į kultūros laisvę ir religinius įsitikinimus ir žodžio laisvės, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvės pažeidimų, o ypač dėl sistemingo uigūrų, tibetiečių, mongolų ir kitų etninių mažumų, žmogaus teisių gynėjų, aktyvių visuomenininkų, religinių grupių, žurnalistų ir peticijų pateikėjų bei protestuotojų prieš neteisingumą persekiojimo, taip pat dėl vis stiprėjančių represijų prieš visus, kurie reiškia skirtingą ir priešingą nuomonę, ypač Honkonge;

primena savo poziciją, išsakytą 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliucijoje, kad pažeidimai Sindziange prilygsta nusikaltimams žmoniškumui, ir atkreipia dėmesį į daugėjančius tokių nusikaltimų įrodymus; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares sustiprinti pastangas siekti pakankamos tarptautinės paramos nepriklausomam Jungtinių Tautų tyrimui Sindziange; todėl palankiai vertina tai, kad į sąrašą pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą buvo įtraukti keturi Kinijos asmenys ir vienas Kinijos subjektas, nes jie atsakingi už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje; primygtinai ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares imtis visų būtinų priemonių ir naudotis visais turimais svertais, visų pirma ekonominiais svertais, siekiant įtikinti Kinijos vyriausybę uždaryti stovyklas ir nutraukti visus žmogaus teisių pažeidimus Sindziange ir kitose vietovėse, pavyzdžiui, Tibete;

apgailestauja dėl to, kad kelios tarptautinės bendrovės, konkrečiai drabužių ir tekstilės sektoriuje, buvo plačiai ir dideliu mastu boikotuotos po to, kai išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie priverstinį darbą Sindziange ir priėmė sprendimą nutraukti tiekimo grandinės ryšius su Sindziangu, ir griežtai smerkia agresyvią politinę prievartą, kurią prieš jas vykdo Kinijos vyriausybė; dar kartą ragina, kad Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba sparčiai užbaigtų rekomendacijas tiekimo grandinės verslui ir bendrovėms skirtas gaires dėl rizikos, kad bus naudojamasi priverstiniu uigūrų darbu, ir teiktų pagalbą skubiai nustatant alternatyvius tiekimo šaltinius;

reiškia susirūpinimą dėl to, kad atsakomosios priemonės, nukreiptos prieš ES ir valstybių narių institucijas ir jų darbą žmogaus teisių srityje, yra dalis sąmoningos strategijos, kuria siekiama susilpninti žmogaus teises tarptautiniu mastu ir tas teises iš naujo apibrėžti taip, kad jos galiausiai prarastų savo pirminę prasmę; apgailestauja dėl to, kad ES iki šiol taikytas požiūris ir priemonės nepadėjo užtikrinti apčiuopiamos pažangos Kinijos žmogaus teisių srityje, nes per pastarąjį dešimtmetį padėtis šioje srityje tik blogėjo; primygtinai ragina Komisiją parengti ir įgyvendinti holistinę ES strategiją, siekiant Kinijoje užtikrinti tikrą pažangą žmogaus teisių srityje;

mano, kad Kinijos atsakomosios sankcijos, nepagrįstos tarptautine teise, yra didelis žingsnis atgal ES ir Kinijos santykių srityje; mano, jog labai svarbu, kad ES ir visos jos institucijos susivienytų prieš šį išpuolį prieš Europos demokratiją ir gintų mūsų bendras vertybes; ragina Tarybos ir Komisijos pirmininkus pateikti aiškų pareiškimą, kad Kinijos sankcijos išrinktiems politikams nebus toleruojamos; mano, jog tikslinga ir būtina, kad Komisijos pirmininkės pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis ir ES valstybės narės keltų šį klausimą dvišaliuose dialoguose su kolegomis iš Kinijos visais lygmenimis, ir prašo informuoti Parlamentą apie šias pastangas;

10.

laikosi pozicijos, kad bet koks ES ir Kinijos visapusiško susitarimo dėl investicijų svarstymas ir bet kokia diskusija dėl jo ratifikavimo Europos Parlamente turi būti pagrįstai sustabdyti, kol Kinija taikys sankcijas; reikalauja, kad Kinija panaikintų sankcijas, jei norima, kad Parlamentas imtųsi visapusiško susitarimo dėl investicijų klausimu, nedarant poveikio galutinei visapusiško susitarimo dėl investicijų ratifikavimo proceso išdavai; tikisi, kad prieš imdamasi bet kokių veiksmų, kuriais siekiama sudaryti ir pasirašyti visapusišką susitarimą dėl investicijų, Komisija pasitars su Parlamentu; ragina Komisiją pasinaudoti diskusijomis dėl visapusiško susitarimo dėl investicijų kaip svertu siekiant pagerinti žmogaus teisių apsaugą ir paramą pilietinei visuomenei Kinijoje ir primena Komisijai, kad Parlamentas atsižvelgs į žmogaus teisių padėtį Kinijoje, be kita ko, ir Honkonge, kai jo bus prašoma pritarti visapusiškam susitarimui dėl investicijų;

11.

pabrėžia, kad būtina skubiai iš naujo nustatyti ES ir Kinijos santykių pusiausvyrą ir tuo tikslu priimti priemonių rinkinį, kurį sudarytų autonominės priemonės, be kita ko, teisės aktai, nukreipti prieš užsienio subsidijų iškraipomąjį poveikį vidaus rinkai, tarptautinė viešųjų pirkimų priemonė, tiekimo grandinės teisės aktai, kuriuose numatomi privalomi išsamaus patikrinimo reikalavimai ir draudimas importuoti prekes, pagamintas naudojant priverstinį darbą, patobulintas ir sustiprintas ES reglamentas dėl užsienio investicijų tikrinimo, veiksminga kovos su prievarta priemonė, jei būtina, papildomos tikslinės priemonės pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, kuriomis siekiama toliau kovoti su represijomis Sindziange ir Honkonge ir to, kad Kinija nutrauktų visus pažeidimus, tinkamai sprendžiami klausimai, susiję su Kinijos keliamomis grėsmėmis kibernetiniam saugumui ir civilinės ir karinės sričių sintezės programa;

12.

primygtinai ragina Kinijos vyriausybę ratifikuoti ir įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 29 dėl priverstinio darbo, TDO konvenciją Nr. 105 dėl priverstinio darbo panaikinimo, TDO konvenciją Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo ir TDO konvenciją Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas; primygtinai ragina Kiniją ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą;

13.

ragina Kinijos ir Honkongo valdžios institucijas atkurti pasitikėjimą Honkongo demokratiniu procesu ir nedelsiant nutraukti demokratines vertybes propaguojančių asmenų persekiojimą; apgailestauja dėl to, kad ES Taryboje trūksta vienybės prieš demokratijos suvaržymą Honkonge nukreiptų priemonių priėmimo klausimu; primygtinai ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį ir Tarybą pasiūlyti ir priimti išvadas dėl Honkongo, neatsižvelgiant į tai, kad nėra vieningo pritarimo joms, ir ragina sustabdyti valstybių narių ekstradicijos sutarčių su Kinija galiojimą;

14.

pabrėžia, kad reikia sukurti sistemą, pagal kurią būtų tikrinama, ar ES vidaus rinkoje veikiantys subjektai yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su žmogaus teisių pažeidimais Sindziange, ir nustatyti su prekyba susijusias priemones, pvz., draudimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir kitas sankcijas; primygtinai reikalauja, kad ES visais lygmenimis ir visose ES institucijose būtų užkirstas kelias su išnaudojimu susijusių technologijų, naudojamų žmogaus teisių pažeidimų atvejais, pirkimui;

15.

ragina Europos Vadovų Tarybą laikytis griežtos pozicijos Kinijos sankcijų atžvilgiu ir priimti išvadas šiuo klausimu; laikosi nuomonės, kad į šias sankcijas ir neigiamus pokyčius bei padėties blogėjimą pačioje Kinijoje ir Kinijos, kaip tarptautinės veikėjos, atžvilgiu turėtų būti deramai atsižvelgta ir reaguojama šiuo metu atliekant bendro komunikato „ES ir Kinija. Strateginė perspektyva“ peržiūrą, siekiant pereiti prie tvirtesnės ES ir Kinijos strategijos su tikslu suvienyti visas valstybes nares;

16.

ragina ES stiprinti koordinavimą ir bendradarbiavimą su JAV vykdant transatlantinį dialogą dėl Kinijos, įskaitant suderintą požiūrį į priemones, skirtas žmogaus teisių pažeidimų problemai spręsti, ir prašo, kad šis dialogas turėtų tvirtą parlamentinį aspektą;

17.

mano, kad tai, jog sustabdytas ES ir Kinijos visapusiško susitarimo dėl investicijų ratifikavimas, neturėtų turėti įtakos kitiems prekybos ir investicijų susitarimams su regioniniais partneriais, įskaitant Taivaną;

18.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0027.

(2) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0375.

(3) OL C 369, 2018 10 11, p. 156.

(4) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0012.

(5) OL L 99 I, 2021 3 22, p. 1.

(6) OL L 99 I, 2021 3 22, p. 25.

2022 1 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/176

P9_TA(2021)0256

Data Protection Commissioner / Facebook Ireland Limited, Maximillian Schrems („Schrems II“), byla C-311/18

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2020 m. liepos 16 d. ESTT sprendimo Data Protection Commissioner prieš Facebook Ireland Limited ir Maximillian Schrems („Schrems II“), byla C–311/18 (2020/2789(RSP))

(2022/C 15/18)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), ypač į jos 7, 8, 16, 47 ir 52 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C–311/18 Data Protection Commissioner prieš Facebook Ireland Limited ir Maximillian Schrems („Schrems II“) (1),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C–362/14 Maximillian Schrems prieš Data Protection Commissioner („Schrems I“) (2),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-623/17 Privacy International prieš Secretary of State of Foreign and Commonwealth Affairs ir kt. (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl transatlantinių duomenų srautų (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ užtikrinamos apsaugos tinkamumo (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ užtikrinamos apsaugos tinkamumo (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl „Cambridge Analytica“ naudojimosi „Facebook“ naudotojų duomenimis ir poveikio duomenų apsaugai (7),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 5 d. Komisijos sprendimą 2010/87/ES dėl sutarčių standartinių sąlygų, nustatytų asmens duomenų perdavimui trečiosiose šalyse įsikūrusiems tvarkytojams pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB nuostatas (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 593) (8),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/1250 dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ užtikrinamos apsaugos tinkamumo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB (pranešta dokumentu Nr. C(2016) 4176) (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl ES prekybos politikos peržiūros (10),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (11), ypač į jo V skyrių,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl privatumo ir elektroninių ryšių (COM(2017)0010), atsižvelgdamas į sprendimą pradėti tarpinstitucines derybas, patvirtinto Parlamento plenariniame posėdyje 2017 m. spalio 25 d., ir 2021 m. vasario 10 d. priimtą Tarybos bendrąjį požiūrį (6087/21),

—

atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos valdybos (EDAV) rekomendacijas Nr. 01/2020 dėl priemonių duomenų perdavimo priemonėms papildyti, siekiant užtikrinti atitiktį ES asmens duomenų apsaugos lygiui, ir EDAV rekomendacijas Nr. 02/2020 dėl Europos pagrindinių garantijų teikiant stebėjimo priemones, taip pat 2020 m. lapkričio 19 d. EDAV pareiškimą dėl E. privatumo reglamento ir būsimo priežiūros institucijų ir EDAV vaidmens,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

kadangi galimybė perduoti asmens duomenis iš vienos valstybės į kitą gali būti pagrindinė inovacijų, našumo ir ekonominio konkurencingumo varomoji jėga; kadangi tai yra juolab svarbu atsižvelgiant į dabartinę COVID-19 pandemiją, nes toks duomenų perdavimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti veiklos ir vyriausybės veiksmų tęstinumą, taip pat socialinę sąveiką; kadangi jis taip pat gali paremti išeities iš pandemijos strategijas ir prisidėti prie ekonomikos atsigavimo;

kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) bylos „Schrems I“ sprendime Komisijos sprendimą dėl saugaus uosto pripažino negaliojančiu remdamasis nustatytais faktais ir nurodė, kad žvalgybos tarnyboms leidžiant nediferencijuotai susipažinti su elektroninės komunikacijos turiniu pažeidžiama Chartijos 7 straipsnyje nustatytos teisės į komunikacijos konfidencialumą esmė;

C.	kadangi bylos „Schrems II“ sprendime Teisingumo Teismas nustatė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ne JAV piliečiams neužtikrina pakankamų teisių gynimo priemonių dėl masinio sekimo ir tai, kad taip pažeidžiama teisės į Chartijos 47 straipsnyje nustatytą teisinę gynybą esmė;

kadangi Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) taikomas visoms Sąjungoje esančių duomenų subjektų asmens duomenis tvarkančioms įmonėms, kai duomenų tvarkymo veikla yra susijusi su prekių ar paslaugų siūlymu tokiems duomenų subjektams Sąjungoje arba jų elgesio, jei jie veikia Sąjungoje, stebėsena;

E.	kadangi Europos piliečių duomenys, kuriuos saugo ir perduoda telekomunikacijų operatoriai ir įmonės, yra labai svarbus išteklius, prisidedantis prie ES strateginių interesų;

F.	kadangi valstybinių subjektų vykdomas masinis sekimas pasitelkiant elektronines paieškos priemones (angl. dragnet) kenkia Europos piliečių, vyriausybių ir įmonių pasitikėjimui skaitmeninėmis paslaugomis ir, atitinkamai, skaitmeninei ekonomikai;

kadangi vartotojų ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų ištekliai yra riboti ir duomenų apsaugos teisių ir pareigų vykdymas negali priklausyti nuo jų veiksmų; kadangi dėl nacionalinių procedūrų ir praktikos įvairovės iškyla sunkumų taikant BDAR nustatytą tarpvalstybinių skundų nagrinėjimo mechanizmą; kadangi nėra aiškių terminų, procesai paprastai vyksta lėtai, priežiūros institucijos neturi pakankamų išteklių, tam tikrais atvejais trūksta noro naudotis jau paskirtais ištekliais arba jie naudojami neveiksmingai; kadangi šiuo metu vienos nacionalinės institucijos rankose susikaupė daug skundų dėl įtariamų didžiųjų technologijų įmonių padarytų pažeidimų, dėl to stringa įgyvendinimas;

H.	kadangi nagrinėjant bylą, kurioje buvo priimtas šis ESTT sprendimas, taip pat paaiškėjo, kad duomenų subjektams ir vartotojams sunku apginti savo teises ir taip daromas atgrasomasis poveikis jų gebėjimui apginti savo teises Airijos duomenų apsaugos pareigūno institucijoje;

kadangi Parlamentas savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliucijoje, nurodydamas, kad JAV nesilaikė 2018 m. rugsėjo 1 d. termino, iki kurio turėjo visiškai atitikti privatumo skydo reikalavimus, jau ragino Komisiją sustabdyti privatumo skydo taikymą iki tol, kol JAV valdžios institucijos ims laikytis jo sąlygų;

kadangi duomenų subjektų teisės, garantuojamos ES duomenų apsaugos teisės aktais, turėtų būti gerbiamos nepriklausomai nuo rizikos, kurią jie patiria tvarkant asmens duomenis, lygio, įskaitant atvejus, susijusius su asmens duomenų perdavimu į trečiąsias šalis; kadangi duomenų valdytojai visada turėtų būti atsakingi už tai, kad būtų laikomasi duomenų apsaugos prievolių, jie taip pat privalo įrodyti, kad jų laikosi tvarkydami visus duomenis, neatsižvelgiant į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą, tikslus ir riziką duomenų subjektams;

kadangi iki šiol, nepaisant reikšmingų ESTT praktikos pokyčių per pastaruosius penkerius metus ir veiksmingo BDAR taikymo nuo 2018 m. gegužės 25 d., priežiūros institucijos nepriėmė sprendimo, kuriuo būtų nustatytos taisomosios priemonės, susijusios su asmens duomenų perdavimu pagal BDAR nuoseklumo užtikrinimo mechanizmą; kadangi priežiūros institucijos nacionaliniu lygmeniu nepriėmė prasmingo sprendimo, kuriuo būtų nustatytos taisomosios priemonės ar baudos, susijusios su asmens duomenų perdavimu trečiosioms šalims;

kadangi pirmą dieną, kai pradėjo eiti pareigas, JAV prezidentas D. Biden paskyrė JAV prekybos departamento tarnybų sekretoriaus pavaduotoją, kuris bus vyriausiasis derybininkas komercinių duomenų perdavimo iš ES klausimais; kadangi prezidento paskirtoji JAV prekybos sekretorė Gina Raimondo per Senato patvirtinimo klausymą pareiškė, kad greitas derybų dėl privatumo skydą pakeisiančio susitarimo užbaigimas yra vienas svarbiausių prioritetų;

Bendrosios pastabos

atkreipia dėmesį į 2020 m. liepos 16 d. ESTT sprendimą, kuriuo Teisingumo Teismas iš esmės paliko galioti Sprendimą 2010/87/ES dėl sutarčių standartinių sąlygų, kuris yra dažniausiai naudojamas tarptautinio duomenų perdavimo mechanizmas; be to, pažymi, kad Teisingumo Teismas Komisijos sprendimą (ES) 2016/1250 dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ užtikrinamos apsaugos tinkamumo paskelbė negaliojančiu; pažymi, kad iki šiol ESTT nebuvo teisiškai patvirtintas nė vienas tvarus mechanizmas, kuriuo būtų užtikrinamas teisėtas komercinių asmens duomenų perdavimas tarp ES ir JAV;

atkreipia dėmesį į tai, kad ESTT konstatavo, jog standartinės sutarčių sąlygos yra veiksmingas mechanizmas, kuriuo užtikrinamas ES numatyto apsaugos lygio laikymasis, bet pareikalavo, kad prieš perduodant duomenis Europos Sąjungos įsteigtas duomenų valdytojas (tvarkytojas) privalėtų patikrinti, ar atitinkamoje trečiojoje šalyje laikomasi pagal ES teisės aktus reikalaujamo apsaugos lygio; primena, kad tam, be kita ko, vertinamas teisinis režimas, susijęs su valdžios institucijų prieiga prie asmens duomenų, siekiant užtikrinti, kad duomenų subjektams ir jų perduodamiems duomenims nekiltų pavojaus, kad jiems būtų taikomos JAV sekimo programos, pagal kurias gali būti masiškai renkami asmens duomenys; primena, kad tais atvejais, kai gavėjas negali laikytis standartinių sutarčių sąlygų, ESTT nusprendė, kad duomenų valdytojai ar tvarkytojai įpareigojami sustabdyti duomenų perdavimą ir (arba) nutraukti sutartį; tačiau pažymi, kad daugelis įmonių, ypač MVĮ, neturi pakankamai žinių ar pajėgumų, kad atliktų tokį patikrinimą, ir dėl to gali būti sutrikdytas verslas;

mano, kad ESTT sprendimas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama duomenų apsaugos lygiui, užtikrinamam ES duomenų subjektams, kurių duomenys buvo perduoti JAV pagal privatumo skydo mechanizmą, taip pat turi poveikį su kitomis trečiosiomis šalimis, įskaitant Jungtinę Karalystę, susijusiems sprendimams dėl tinkamumo; dar kartą patvirtina, kad būtina užtikrinti teisinį aiškumą ir tikrumą, nes galimybė saugiai perduoti asmens duomenis tarpvalstybiniu lygmeniu įgyja vis didesnę svarbą asmenims jiems siekiant apsaugoti savo asmens duomenis ir teises, taip pat visų rūšių organizacijoms, tiekiančioms prekes ir teikiančioms paslaugas tarptautiniu lygmeniu, ir įmonėms dėl teisinio režimo, kurio jos laikosi savo veikloje; tačiau pabrėžia, kad esami sprendimai dėl tinkamumo lieka galioti, kol ESTT jų neatšaukė, nepakeitė ar nepaskelbė negaliojančiais;

yra nusivylęs tuo, kad Airijos duomenų apsaugos pareigūnas pareiškė ieškinį Maximilianui Schremsui ir „Facebook“ Airijos aukščiausiajam teismui, užuot priėmęs sprendimą pagal savo įgaliojimus, nustatytus Sprendimo 2010/87/ES 4 straipsnyje ir BDAR 58 straipsnyje; tačiau primena, kad duomenų apsaugos pareigūnas pasinaudojo teisine priemone, kurią taikant abejonių turinčios duomenų apsaugos institucijos (DAI) dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo galiojimo gali kreiptis į nacionalinį teisėją, kad ESTT būtų pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad duomenų apsaugos pareigūnas, kurio institucija atlieka svarbiausią vaidmenį nagrinėjant tokius atvejus, dar nepriėmė sprendimo dėl 2018 m. gegužės 25 d., kai pradėtas taikyti BDAR, pateiktų kelių skundų, taip pat dėl kitų skundų, kuriuos pateikė privatumo organizacijos ir vartotojų grupės, dėl BDAR pažeidimų; yra susirūpinęs tuo, kad duomenų apsaugos pareigūnas BDAR 60 straipsnio 3 dalyje vartojamą sąvoką „nedelsdama“, priešingai, nei norėta teisės aktų leidėjų, aiškina kaip ilgesnį nei kelių mėnesių laikotarpį; nerimauja dėl to, kad priežiūros institucijos nesiėmė aktyvių veiksmų pagal BDAR 61 ir 66 straipsnius, kad priverstų duomenų apsaugos pareigūną vykdyti savo prievoles pagal BDAR; taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad duomenų apsaugos pareigūno institucijoje dirba per mažai technologijų specialistų ir naudojamos pasenusios sistemos; apgailestauja dėl nesėkmingo duomenų apsaugos pareigūno bandymo perkelti teismo proceso išlaidas atsakovui poveikio, nes taip jis būtų sukėlęs didžiulio masto atgrasomąjį poveikį; ragina Komisiją pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš Airiją dėl netinkamo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento vykdymo užtikrinimo;

yra susirūpinęs dėl nepakankamo BDAR vykdymo užtikrinimo lygio, visų pirma tarptautinio duomenų perdavimo srityje; reiškia susirūpinimą tuo, kad nacionalinės priežiūros institucijos nenustato prioritetų ir neatlieka bendro tikrinimo, susijusio su asmens duomenų perdavimu trečiosioms šalims, nors per pastaruosius penkerius metus įvyko svarbių ESTT praktikos pokyčių; apgailestauja dėl to, kad šiuo klausimu nepriimta prasmingų sprendimų ir nenustatyta taisomųjų priemonių, ir primygtinai ragina EDAV ir nacionalines priežiūros institucijas į savo audito, atitikties ir vykdymo užtikrinimo strategijas įtraukti asmens duomenų perdavimą; pažymi, kad siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir nagrinėti tarpvalstybinius skundus, reikalingos suderintos privalomos administracinės procedūros dėl atstovavimo duomenų subjektams ir priimtinumo;

atkreipia dėmesį į Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl standartinių sutarčių sąlygų projektą dėl asmens duomenų perdavimo trečiosioms šalims; ragina EDAV paskelbti tolesnes gaires įmonėms, o ypač – MVĮ, dėl tarptautinio duomenų perdavimo, įskaitant duomenų perdavimo įvertinimo kontrolinį sąrašą, priemones, kuriomis siekiama įvertinti, ar vyriausybėms leidžiama arba ar jos gali prieiti prie duomenų, ir informaciją apie papildomas priemones, kurios turi būti taikomos perduodant duomenis pagal standartines sutarčių sąlygas; siūlo EDAV taip pat prašyti nepriklausomų akademinės bendruomenės atstovų pateikti nuomonę dėl galimos nacionalinės teisės aktų kolizijos valstybėse, kurios yra svarbios prekybos partnerės;

primena, kad remiantis EDAV gairėmis 2/2018 (12) dėl nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo Reglamento (ES) 2016/679 49 straipsnio, kai duomenys perduodami ne pagal sprendimus dėl tinkamumo ar kitus aktus, kuriomis užtikrinamos tinkamos apsaugos priemonės, o remiantis nuostatomis, kuriomis tam tikrais atvejais leidžiama nukrypti nuo BDAR 49 straipsnio, jos turi būti aiškinamos griežtai, kad išimtis netaptų taisykle; tačiau pažymi, kad ES ir JAV privatumo skydą paskelbus negaliojančiu transatlantiniai duomenų srautai buvo išlaikyti skaitmeninės reklamos tikslais, nepaisant abejonių dėl duomenų perdavimo reklamos tikslais teisinio pagrindo; ragina EDAV ir DAI užtikrinti, kad tokių nukrypti leidžiančių nuostatų taikymas ir kontrolė būtų nuosekliai aiškinami pagal EDAV gaires;

palankiai vertina tarptautines diskusijas dėl BDAR ir Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyvos (Teisėsaugos direktyva) (13) reikalavimus atitinkančių tarpvalstybinių asmens duomenų srautų; pabrėžia, kad BDAR, Teisėsaugos direktyva, e. privatumo taisyklės ir kitos esamos ir būsimos priemonės, kuriomis saugomos pagrindinės teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, neturi būti pažeistos arba turi būti įtrauktos į tarptautines prekybos sutartis; primygtinai ragina Komisiją laikytis 2018 m. ES horizontaliosios pozicijos (14) ir nuo jos nenukrypti ir, vertinant trečiųjų šalių tinkamumą, atsižvelgti į atitinkamus jų įsipareigojimus pagal prekybos teisę, be kita ko, dėl tolesnio duomenų perdavimo;

Standartinės sutarčių sąlygos

atkreipia dėmesį į Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektą ir į standartinių sutarčių sąlygų projektą; palankiai vertina tai, kad Komisija siekė surinkti iš suinteresuotųjų subjektų grįžtamąją informaciją ir surengė viešas konsultacijas dėl šio projekto; pažymi, kad EDAV ir EDAPP, pareikšdami bendrą nuomonę 2021 m. sausio 15 d. (15), teigiamai atsiliepė apie standartinių sutarčių sąlygų projektą, tačiau pasiūlė keletą papildomų patobulinimų; tikisi, kad prieš pradėdama komiteto procedūrą Komisija atsižvelgs į gautą informaciją;

10.

primena, kad standartinėmis sutarčių sąlygomis naudojasi labai daug MVĮ; pabrėžia, kad reikia skubiai parengti visų rūšių įmonėms skirtas gaires ir teikti pagalbą siekiant užtikrinti teisinį tikrumą taikant bei aiškinant Teisingumo Teismo sprendimą;

11.

atkreipia dėmesį į EDAV rekomendacijas Nr. 01/2020 (16) dėl priemonių duomenų perdavimo priemonėms papildyti, siekiant užtikrinti atitiktį ES asmens duomenų apsaugos lygiui; palankiai vertina tai, kad EDAV surengė viešas konsultacijas dėl savo rekomendacijų; yra susirūpinęs dėl to, kad šios rekomendacijos gali neatitikti Komisijos pasiūlymo dėl standartinių sutarčių sąlygų nuostatų; ragina Komisiją ir EDAV bendradarbiauti rengiant galutinę jų atitinkamų dokumentų redakciją, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas priėmus ESTT sprendimą; mano, kad Komisija turėtų vadovautis EDAV gairėmis;

12.

visų pirma palankiai vertina EDAV rekomendacijas dėl būtinybės duomenų valdytojams vertinant, ar dėl trečiosios šalies teisės ar praktikos gali sumažėti tinkamų apsaugos priemonių veiksmingumas taikant nagrinėjamų duomenų perdavimo priemonės, remtis objektyviais, o ne subjektyviais veiksniais, kaip antai tikimybe, kad valdžios institucijos gaus prieigą prie duomenų taip, kad tai neatitiks ES standartų, kuriuos ESTT yra ne kartą atmetęs; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją užtikrinti, kad jos pasiūlymas dėl standartinių sutarčių sąlygų būtų visiškai suderintas su taikytina ESTT jurisprudencija;

13.

pabrėžia, kad asmens duomenis iš ES perduodančioms ES įmonėms itin svarbu turėti galimybę naudoti patikimus mechanizmus, atitinkančius ESTT sprendimą; šiuo atžvilgiu mano, kad dabartiniame Komisijos pasiūlyme dėl standartinių sutarčių sąlygų šablono turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į visas susijusias EDAV rekomendacijas; pritaria tam, kad būtų sukurtas papildomų priemonių, pvz., saugumo ir duomenų apsaugos sertifikavimo, šifravimo apsaugos ir pseudoniminimo priemonių, kurias pripažintų reguliavimo institucijos, rinkinys ir būtų viešai prieinami ištekliai apie atitinkamus pagrindinių ES prekybos partnerių teisės aktus;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal šias standartines sutarčių sąlygas duomenų valdytojai, kuriems taikomos JAV užsienio žvalgybos informacijos sekimo akto (FISA) nuostatos, dėl didelės masinio sekimo rizikos negali perduoti asmens duomenų iš Sąjungos; tikisi, kad tuo atveju, jei greitai nebus sudarytas susitarimas su JAV, kuris užtikrintų apsaugos lygį, kuris būtų iš esmės lygiavertis apsaugos lygiui, numatytam BDAR ir Chartijoje, taigi ir tinkamas, visi duomenų perdavimai bus sustabdyti, kol padėtis nebus išspręsta; atkreipia dėmesį į ESTT išvadą, kad nei FISA 702 skirsnis, nei Vykdomasis potvarkis Nr. 12333 (E.O. 12333), taikomi kartu su Prezidento politikos direktyva Nr. 28 (PPD-28), neprilygsta minimaliosioms apsaugos priemonėms, kurios pagal ES teisę grindžiamos proporcingumo principu, tad pagal minėtas nuostatas sekimo programų negalima laikyti užtikrinančiomis duomenų naudojimo apribojimą tuo, kas visiškai būtina; pabrėžia, kad reikia iš esmės spręsti Teisingumo Teismo sprendime nustatytas problemas, kad būtų užtikrinta tinkama duomenų subjektų asmens duomenų apsauga; primena, kad jokia įmonių sutartis negali užtikrinti apsaugos nuo žvalgybos institucijų nediferencijuotos prieigos prie elektroninių ryšių turinio, taip pat jokia įmonių sutartis negali suteikti pakankamų teisių gynimo priemonių, jei vykdomas masinis sekimas; pabrėžia, kad tam reikia įvykdyti JAV sekimo įstatymų ir praktikos reformą, siekiant užtikrinti, kad JAV saugumo institucijų prieiga prie duomenų, perduodamų iš ES, neviršytų to, kas būtina ir proporcinga, ir kad Europos duomenų subjektai turėtų galimybę pasinaudoti veiksmingomis teisminėmis teisių gynimo priemonėmis JAV teismuose;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad nors Europos MVĮ ir ne pelno organizacijos bei asociacijos turi ribotą derybinę bei finansinę galią ir teisnumą, tikimasi, kad jos, remdamosi įgaliotais trečiųjų šalių tinkamumo įsivertinimais, galės suprasti trečiosiose šalyse taikomas sudėtingas teisines sistemas; primygtinai ragina Komisiją ir EDAV pateikti gaires, kaip praktiškai taikyti patikimas papildomas priemones, ypač MVĮ;

16.

primygtinai ragina DAI vykdyti savo įsipareigojimus, nustatytus ESTT sprendime, siekiant užtikrinti, kad BDAR būtų įgyvendintas tinkamai ir greitai, įdėmiai stebint standartinių sutarčių sąlygų naudojimą; ragina DAI padėti įmonėms laikytis Teisingumo Teismo jurisprudencijos; primygtinai ragina DAI taip pat naudotis visais savo tiriamaisiais ir taisomaisiais įgaliojimais, nustatytais BDAR 58 straipsnyje, tais atvejais, kai duomenų eksportuotojai perduoda asmens duomenis, nepaisant galiojančių trečiosios šalies, į kurią per duodami duomenys, įstatymų, trukdančių duomenų importuotojui laikytis standartinių sutarčių sąlygų, ir nėra numatytų veiksmingų papildomų priemonių; primena ESTT nuomonę, kad visos priežiūros institucijos „privalo […] vykdyti savo užduotį – užtikrinti visapusišką BDAR laikymąsi“;

Privatumo skydas

17.

pažymi, jog ESTT nustatė, kad ES ir JAV privatumo skydas neužtikrina iš esmės lygiaverčio (taigi, ir tinkamo) apsaugos lygio palyginti su tuo, kuris nustatytas BDAR ir Chartija, visų pirma dėl JAV valdžios institucijų masinės prieigos prie asmens duomenų, perduodamų pagal privatumo skydą, kuris neatitinka būtinumo ir proporcingumo principų, ir dėl to, kad JAV teismuose arba bet kuriose kitose nepriklausomose institucijose, veikiančiose kaip teismai, ES duomenų subjektams nesuteikiamos įgyvendinamos teisės, kuriomis jie galėtų remtis JAV valdžios institucijų atžvilgiu; tikisi, kad esama JAV administracija aktyviau vykdys įsipareigojimus taikant galimus būsimus duomenų perdavimo mechanizmus nei ankstesnės administracijos, kurios nebuvo pakankamai politiškai įsipareigojusios laikytis saugaus uosto taisyklių bei užtikrinti jų vykdymą ir užtikrinti privatumo skydo taisyklių vykdymą;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios įmonės, reaguodamos į sprendimą byloje „Schrems II“, paskubomis persvarstė savo pranešimus dėl privatumo ir sutartis su trečiosiomis šalimis, susijusias su jų įsipareigojimais pagal privatumo skydo sistemą, neįvertindamos geriausių priemonių teisėtai perduoti duomenis;

19.

apgailestauja dėl to, kad, nepaisant daugelio Parlamento raginimų jo 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. rezoliucijose Komisijai imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad privatumo skydas visiškai atitiktų BDAR ir Chartiją, Komisija nesiėmė veiksmų pagal BDAR 45 straipsnio 5 dalį; apgailestauja dėl to, kad Komisija ignoravo Parlamento raginimus sustabdyti privatumo skydo taikymą, kol JAV valdžios institucijos nepradės laikytis jo sąlygų, ir dėl to iškilo pavojus, kad ESTT paskelbs privatumo skydą negaliojančiu; primena, kad 29 straipsnio darbo grupė ir EDAV ne kartą atkreipė dėmesį į su privatumo skydo veikimu susijusias problemas;

20.

apgailestauja dėl to, kad Komisija santykiams su JAV teikė didesnę svarbą nei ES piliečių interesams, taip užduotį ginti ES teisę palikdama pavieniams piliečiams;

Masinis sekimas ir teisinė sistema

21.

ragina Komisiją aktyviai stebėti masinio sekimo technologijų naudojimą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose trečiosiose šalyse, kurių atžvilgiu yra arba gali būti daromos tinkamumo išvados, pvz., Jungtinėje Karalystėje; primygtinai ragina Komisiją nepriimti sprendimų dėl tinkamumo dėl šalių, kurių masinio sekimo įstatymų ir programų nuostatos formaliai ar iš esmės neatitinka ESTT kriterijų;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad JAV neseniai įsigaliojo Kalifornijos vartotojų privatumo aktas (CCPA); atkreipia dėmesį į susijusias federalinio lygmens diskusijas ir teisėkūros pasiūlymus; atkreipia dėmesį į tai, kad, nors imamasi veiksmų tinkama linkme, nei CCPA, nei joks federalinio lygmens pasiūlymas neatitinka BDAR nustatytų reikalavimų, kad būtų galima padaryti tinkamumo išvadas; primygtinai ragina JAV teisės aktų leidėją priimti teisės aktus, kurie atitiktų šiuos reikalavimus, ir taip prisidėti prie to, kad pagal JAV teisę būtų suteikiama apsauga, kurios lygis būtų iš esmės lygiavertis ES užtikrinamai apsaugai;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad vien tik tokių vartotojų duomenų apsaugos ir privatumo teisės aktų nepakaks, kad būtų išspręstos pagrindinės Teismo nustatytos problemos, susijusios su JAV žvalgybos tarnybų vykdomu masiniu sekimu ir nepakankamomis galimybėmis pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis; ragina JAV teisės aktų leidėją iš dalies pakeisti FISA 702 skirsnį, o JAV prezidentą – Vykdomąjį potvarkį Nr. 12333 ir Prezidento politikos direktyvą Nr. 28, visų pirma siekiant nutraukti masinį sekimą ir užtikrinti tokio paties lygio apsaugą ES ir JAV piliečiams; ragina JAV numatyti mechanizmus, kuriais būtų užtikrinama, kad asmenys gautų (vėlesnius) pranešimus ir galėtų užginčyti netinkamą sekimą pagal 702 skirsnį ir Vykdomąjį potvarkį Nr. 12333, ir numatyti teisės aktuose numatytą mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinama, kad ne JAV piliečiai turėtų įgyvendinamas teises, suteikiančias daugiau galimybių nei Teisminio teisių gynimo įstatymas;

24.

primena, kad valstybės narės ir toliau keičiasi asmens duomenimis su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis pagal Terorizmo finansavimo sekimo programą (TFSP) bei ES ir JAV susitarimą dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) ir vykdo automatinius mokesčių duomenų mainus pagal tarpvyriausybinius susitarimus, kuriais įgyvendinamas JAV užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo aktas (FATCA), darantis neigiamą poveikį „atsitiktiniams amerikiečiams“, kaip pažymėta 2018 m. liepos 5 d. Parlamento rezoliucijoje dėl neigiamo JAV užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto (FATCA) poveikio ES piliečiams, ypač „atsitiktiniams amerikiečiams“ (17); primena, kad JAV ir toliau turi prieigą prie valstybių narių teisėsaugos duomenų bazių, kuriose saugomi ES piliečių pirštų atspaudai ir DNR duomenys; prašo Komisijos išanalizuoti sprendimų bylose „Schrems I“ ir „Schrems II“ poveikį šiems duomenų mainams ir iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui pateikti savo analizę ir raštu bei viešai pranešti, kaip ji ketina užtikrinti, kad šie mainai atitiktų šiuos sprendimus;

25.

taip pat ragina Komisiją išnagrinėti debesijos paslaugų teikėjų, kuriems taikomas FISA 702 skirsnis ir kurie perduoda duomenis naudodamiesi standartinėmis sutarčių sąlygomis, padėtį; taip pat ragina Komisiją išnagrinėti poveikį teisėms, suteikiamoms pagal ES ir JAV bendrąjį susitarimą, įskaitant teisę į teisių gynimą teismine tvarka, atsižvelgiant į tai, kad JAV aiškiai suteikia šią teisę tik nurodytų šalių piliečiams, kurie leidžia perduoti duomenis į JAV komerciniais tikslais; mano, jog nepriimtina, kad praėjus metams po galutinio termino Komisija dar nepaskelbė savo pirmosios bendros bendrojo susitarimo peržiūros išvadų, ir ragina Komisiją prireikus nedelsiant suderinti susitarimą su standartais, nustatytais ESTT sprendimais;

26.

mano, kad, atsižvelgiant į nustatytas Europos piliečių duomenų, perduodamų į Jungtines Amerikos Valstijas, apsaugos spragas, būtina remti investicijas į Europos duomenų saugojimo priemones (pvz., debesijos paslaugas), kad būtų sumažinta Sąjungos saugojimo pajėgumų priklausomybė nuo trečiųjų šalių ir padidintas Sąjungos strateginis savarankiškumas duomenų valdymo ir apsaugos srityje;

Sprendimai dėl tinkamumo

27.

ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad visi nauji sprendimai dėl tinkamumo, susiję su JAV, visiškai atitiktų Reglamentą (ES) 2016/679, Chartiją ir visus ESTT sprendimų aspektus; primena, kad tinkamumo sistemos labai palengvina ekonominę veiklą, ypač MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms, kurios, skirtingai nei didelės įmonės, dažnai neturi reikiamų finansinių, teisinių ir techninių pajėgumų, kad galėtų pasinaudoti kitomis perdavimo priemonėmis; ragina valstybes nares sudaryti su JAV nešnipinėjimo susitarimus; ragina Komisiją pasinaudoti savo ryšiais su partnerėmis JAV ir perduoti joms žinią, kad JAV nepakeitus savo sekimo įstatymų ir praktikos vienintelė įmanoma galimybė sudaryti sąlygas ateityje priimti sprendimą dėl tinkamumo būtų sudaryti nešnipinėjimo susitarimus su valstybėmis narėmis;

28.

mano, kad joks būsimas Komisijos sprendimas dėl tinkamumo neturėtų būti grindžiamas savarankiško patvirtinimo sistema, kaip buvo ir saugaus uosto, ir privatumo skydo atveju; ragina Komisiją visapusiškai įtraukti EDAV į vertinimą, kaip laikomasi naujų JAV atžvilgiu priimtų sprendimų dėl tinkamumo ir kaip jie vykdomi; šiuo požiūriu ragina Komisiją susitarti su JAV administracija dėl būtinų priemonių, kad EDAV galėtų veiksmingai atlikti šį vaidmenį; tikisi, kad prieš priimdama tokį sprendimą Komisija rimčiau atsižvelgs į Europos Parlamento poziciją dėl naujo sprendimo dėl apsaugos lygio JAV tinkamumo;

29.

primena, kad Komisija šiuo metu peržiūri visus pagal Direktyvą 95/46/EB priimtus sprendimus dėl tinkamumo; pabrėžia, kad Komisija turėtų taikyti griežtesnius BDAR ir ESTT sprendimuose „Schrems I“ ir „Schrems II“ nustatytus standartus, kad įvertintų, ar užtikrinamas apsaugos lygis, iš esmės lygiavertis numatytajam BDAR, be kita ko, dėl galimybės naudotis veiksmingomis apsaugos priemonėmis ir apsauga nuo nepagrįstos trečiosios šalies valdžios institucijų prieigos prie asmens duomenų; primygtinai ragina Komisiją skubiai užbaigti šias peržiūras ir atšaukti arba sustabdyti visus iki BDAR priimtus sprendimus, jei ji nustato, kad atitinkama trečioji šalis neužtikrina apsaugos lygio, kuris yra iš esmės lygiavertis, ir jei padėties negalima ištaisyti;

30.

mano, kad J. Bideno administracija, paskyrusi patyrusį privatumo ekspertą vyriausiuoju derybininku dėl privatumo skydą pakeisiančio susitarimo, pademonstravo įsipareigojimą teikti prioritetą tam, kad būtų rastas sprendimas dėl komercinių duomenų perdavimo tarp ES ir JAV; tikisi, kad ateinančiais mėnesiais suintensyvės Komisijos ir jos partnerių Jungtinėse Amerikos Valstijose dialogas, pradėtas iš karto po to, kai buvo priimtas ESTT sprendimas;

31.

ragina Komisiją JAV atžvilgiu nepriimti jokio naujo sprendimo dėl tinkamumo, nebent būtų įgyvendintos reikšmingos reformos, visų pirma nacionalinio saugumo ir žvalgybos tikslais, kurias galima užtikrinti skaidriai, teisiškai tvariai, patikimai ir be diskriminacijos reformuojant JAV įstatymus ir praktiką; šiuo požiūriu dar kartą pabrėžia patikimų apsaugos priemonių svarbą valdžios institucijų prieigos prie asmens duomenų srityje; ragina Komisiją praktiškai įgyvendinti savo „geopolitinius siekius“ siekiant JAV ir kitose trečiosiose šalyse užtikrinti duomenų apsaugą, kuri būtų iš esmės lygiavertė jų apsaugai ES;

32.

tuo atveju, jei Komisija priims naują sprendimą dėl tinkamumo JAV atžvilgiu, o šios reikšmingos reformos nebus įgyvendintos, rekomenduoja nacionalinėms duomenų apsaugos institucijoms sustabdyti asmens duomenų, su kuriais gali susipažinti JAV valdžios institucijos, perdavimą;

33.

palankiai vertina tai, kad Komisija laikosi pagal BDAR priimtame 29 straipsnio darbo grupės dokumente „Tinkamumo pavyzdžiai“ (18) (kurį patvirtino EDAV) ir EDAV rekomendacijoje Nr. 01/2021 dėl tinkamumo pavydžių pagal Teisėsaugos direktyvą (19) nustatytų kriterijų; mano, jog Komisija neturėtų taikyti mažesnių kriterijų nei šie, kai vertina, ar trečioji šalis atitinka sprendimo dėl tinkamumo reikalavimus; atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgdama į ESTT jurisprudenciją EDAV neseniai atnaujino savo rekomendacijas dėl Europos pagrindinių garantijų taikant stebėjimo priemones (20);

o o

34.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Europos Vadovų Tarybai, Europos Sąjungos Tarybai, Europos duomenų apsaugos valdybai, valstybių narių nacionaliniams parlamentams, Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresui bei vyriausybei ir Jungtinės Karalystės parlamentui bei vyriausybei.

(1) 2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo sprendimas Data Protection Commissioner prieš Facebook Ireland Limited ir Maximillian Schrems, C–311/18, ECLI:EU:C:2020:559.

(2) 2015 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Maximillian Schrems prieš Data Protection Commissioner, C-362/14, ECLI:EU:C:2015:650.

(3) 2020 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-623/17 Privacy International prieš Secretary of State for Foreign and Commonwealth Affairs ir kt., ECLI:EU:C:2020:790.

(4) OL C 76, 2018 2 28, p. 82.

(5) OL C 298, 2018 8 23, p. 73.

(6) OL C 118, 2020 4 8, p. 133.

(7) OL C 345, 2020 10 16, p. 58.

(8) OL L 39, 2010 2 12, p. 5.

(9) OL L 207, 2016 8 1, p. 1.

(10) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0337.

(11) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

(12) https://edpb.europa.eu/sites/default/files/files/file1/edpb_guidelines_2_2018_ derogations_lt.pdf

(13) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

(14) ES pasiūlymas dėl nuostatų dėl tarpvalstybinių duomenų srautų ir asmens duomenų bei privatumo apsaugos, http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2018/july/tradoc_157130.pdf.

(15) 2021 m. sausio 14 d. EDAV ir EDAPP bendra nuomonė Nr. 2/2021 dėl standartinių sutarčių sąlygų, taikomų asmens duomenų perdavimui į trečiąsias šalis: https://edpb.europa.eu/our-work-tools/our-documents/edpbedps-joint-opinion/edpb-edps-joint-opinion-22021-standard_lt

(16) 2020 m. lapkričio 11 d. EDAV rekomendacijos Nr. 01/2020 dėl priemonių duomenų perdavimo priemonėms papildyti, siekiant užtikrinti atitiktį ES asmens duomenų apsaugos lygiui, https://edpb.europa.eu/our-work-tools/public-consultations-art-704/2020/recommendations-012020-measures-supplement-transfer_lt.

(17) OL C 118, 2020 4 8, p. 141.

(18) https://ec.europa.eu/newsroom/article29/item-detail.cfm?item_id=614108

(19) https://edpb.europa.eu/our-work-tools/our-documents/recommendations/recommendations-012021-adequacy-referential-under-law_lt

(20) https://edpb.europa.eu/our-work-tools/our-documents/recommendations/recommendations-022020-european-essential-guarantees_lt

2022 1 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/186

P9_TA(2021)0259

Bendrovių atsakomybė už žalą aplinkai

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendrovių atsakomybės už žalą aplinkai (2020/2027(INI))

(2022/C 15/20)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (1) (Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (Nusikaltimų aplinkai direktyva) (2),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 14 d. Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui pagal Direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) 18 straipsnio 2 dalį (COM(2016)0204),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 4 ir 191 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 37 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Direktyva 2004/35/EB iš dalies pakeista 2006 m. kovo 15 d. Direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo (3), taip pat į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo (4) ir 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos (5),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 14 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą REFIT vertinimas“ (SWD(2016)0121), pridėtą prie Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai pagal Direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) 18 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 6 d. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) pranešimą „Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą įgyvendinimas: Komisijos atlikta vertinimo proceso apžvalga“,

—	atsižvelgdamas į savo Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus 2020 m. gegužės 15 d. tyrimą „Bendrovių atsakomybė už aplinkos apsaugą“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės mėn. Komisijos tyrimą „Improving financial security in the context of the Environmental Liability Directive“) („Finansinio saugumo didinimas atsižvelgiant į direktyvą dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą“),

—	atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2019 m. gruodžio 11 d. atliktą Nusikaltimų aplinkai direktyvos vertinimą,

—	atsižvelgdamas į EPRS 2020 m. spalio mėn. informacinį pranešimą „Environmental liability of companies: selected possible amendments of the ELD“ („Įmonių atsakomybė už aplinką apsaugą: keletas galimų Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą pakeitimų“),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 28 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europos kultūros paveldo veiksmų programa“ (SWD(2020)0259),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos kovos su nusikaltimais gamtai veiksmų (EFFACE) tyrimų projekto 2016 m. kovo mėn. išvadas ir rekomendacijas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0112/2021),

kadangi, remiantis SESV 191 straipsnio 1 dalimi, įgyvendinant Sąjungos aplinkos politiką turi būti padedama siekti tokių tikslų, kaip žmonių sveikatos apsauga, aplinkos kokybės apsauga ir gerinimas, apdairaus ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo skatinimas bei skatinimas taikyti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti;

B.	kadangi pagal Chartijos 37 straipsnį reikalaujama, kad aukštas aplinkosaugos lygis ir aplinkos kokybės gerinimas būtų integruotas į Sąjungos politiką ir užtikrintas pagal tvaraus vystymosi principus;

kadangi koordinuota ES aplinkos strategija skatinamas bendradarbiavimas ir užtikrinama, kad ES politikos kryptys būtų suderintos tarpusavyje; kadangi Europos žaliajame kurse numatyti platūs nulinės taršos užmojai, kurie turi būti įgyvendinti taikant kompleksinę strategiją, kuria siekiama apsaugoti piliečių sveikatą nuo aplinkos būklės blogėjimo ir taršos, ir kartu raginama vykdyti teisingą pertvarką, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje;

kadangi atsakingas verslo elgesys reiškia, kad įmonės tinkamai atsižvelgia į aplinkosaugos klausimus; kadangi atsakomybės už žalą aplinkai užtikrinimas yra labai svarbus siekiant didesnio Europos įmonių tvarumo ilguoju laikotarpiu; kadangi tokie laimėjimai yra glaudžiai susiję su susijusių teisės aktų dėl bendrovių išsamaus patikrinimo, įmonių socialinės atskaitomybės ir tvaraus įmonių valdymo tobulinimu; kadangi atsakomybė turi būti atitikti nacionalinės teisės aktus;

E.	kadangi žala aplinkai, pavojingos ir kenksmingos cheminės medžiagos ir klimato kaita kelia didelę riziką žmonių sveikatai dėl oro, dirvožemio ir vandens taršos;

kadangi Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva taikoma kartu su kitomis ES ir valstybių narių lygmens priemonėmis ir nuostatomis, kuriomis nustatoma atsakomybė; kadangi įvykus incidentams, dėl kurių atsiranda atsakomybė pagal Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą, tuo pačiu metu gali būti pradėtos baudžiamosios, civilinės ar administracinės procedūros, sukuriant teisinį netikrumą ir nesaugumą tiek atitinkamoms įmonėms, tiek galimoms aukoms;

kadangi Komisijos 2016 m. atsakomybės už aplinką ataskaitoje nurodoma, kad, nepaisant Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos privalumų, susijusių su pastangomis gerinti teisinį nuoseklumą ES lygmeniu, šioje srityje vis dar susiduriama su reglamentavimo skaidymu ir teisinio bei praktinio vienodumo stoka;

H.	kadangi esamos Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos apibrėžtys „žala aplinkai“ ir „veiklos vykdytojas“ buvo įvairių analizių objektas ir iš jų paaiškėjo, kad šias sąvokas sunku aiškinti; kadangi žalos aplinkai ribos reikšmė aiškinama ir taikoma skirtingai, todėl ją reikia išsamiau paaiškinti;

I.	kadangi daugėja atvejų, kai nukentėjusieji nuo Europos bendrovių patronuojamųjų įmonių, vykdančių veiklą ne ES, sukeltos taršos mėgina teikti ieškinius dėl atsakomybės už žalą aplinkai prieš patronuojančiąsias bendroves ES teismuose;

J.	atkreipia dėmesį į tai, kad atsakomybės už pasklidąją taršą tvarka ES teisėje yra fragmentiška;

kadangi Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva sukuriama atsakomybės už aplinkos apsaugą sistema pagal principą „teršėjas moka“, siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją atlyginti; kadangi Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva papildo pagrindinius ES aplinkos teisės aktus, su kuriais ji yra tiesiogiai arba netiesiogiai susijusi, visų pirma Buveinių direktyvą (6), Paukščių direktyvą (7), Vandens pagrindų direktyvą (8), Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (9) ir Saugos jūroje direktyvą (10);

kadangi 2016 m. Komisijos ataskaitoje dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą visoms valstybėms narėms buvo rekomenduota įsipareigoti registruoti duomenis apie Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos nesilaikymo įvykius ir juos skelbti, jei jos dar to nepadarė (11); kadangi, nepaisant to, tik septynios valstybės narės turi viešai prieinamus su Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva susijusių atvejų registrus, o kitos keturios valstybės narės turi viešai neprieinamus registrus; kadangi kelios valstybės narės renka informaciją, kuriai taikomi kiti ES teisės aktai, bet ne konkrečiai Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva, arba turi platesnės ar kitokios apimties registrus, o kelios valstybės narės renka duomenis regioniniu lygmeniu; kadangi 14 valstybių narių neturi duomenų bazės, kurioje būtų registruojami su aplinka susiję incidentai arba su Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva susiję atvejai; kadangi Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos įgyvendinimas pasižymi dideliu valstybių narių lankstumu, grindžiamu reglamentavimo susiskaidymu ir nepakankamu vienodumu tiek teisiniu, tiek praktiniu požiūriu;

kadangi, regis, dauguma valstybių narių savo teisės aktuose nenumato privalomų finansinio užtikrinimo priemonių, tačiau kelios šalys jų reikalauja (12); kadangi ten, kur šios priemonės buvo įgyvendintos, jos pasirodė esančios vertingos ir parodė, kad reikia įvertinti privalomo finansinio užtikrinimo sistemos įdiegimą;

kadangi, nors daugumoje rinkų galima gauti pakankamą draudimą, taip pat ir papildomam ir kompensaciniam žalos ištaisymui, jo paklausa paprastai yra nedidelė dėl to, kad nepranešama apie incidentus, nepakankamai užtikrinamas reikalavimų vykdymas ir vyksta lėtesni pokyčiai besiformuojančiose rinkose (13); kadangi tai savaime nesudaro kliūčių privalomoms finansinėms garantijoms nustatyti;

O.	kadangi operatorių nemokumas įvykus didelėms avarijoms vis dar yra problema ES; kadangi Komisija turėtų išanalizuoti esamas nacionalines ir reglamentavimo sistemas ir priimti suderintą ES požiūrį, siekdama apsaugoti mokesčių mokėtojus nuo įmonės nemokumo padarinių;

P.	kadangi nuo Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos priėmimo finansinio užtikrinimo priemonių prieinamumas gerokai padidėjo;

Q.	palankiai vertina tai, kad 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus (14), kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB, priimta ir ją valstybės narės taikys nuo 2023 m. birželio 25 d.;

R.	kadangi kai kuriais atvejais, nors bendrovių valdybos nariai žino apie veiklą, dėl kurios kyla didelė žalos aplinkai rizika, jų sprendimų priėmimas išlieka nukreiptas į pelną paminant atsakingą elgesį ir pakenkiant aplinkai;

S.	kadangi atliekant Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos persvarstymą būtinai turėtų būti siekiama rasti pusiausvyrą tarp įmonėms rūpimų klausimų ir aplinkos apsaugos;

kadangi pastaraisiais metais Parlamentas atlieka aktyvų vaidmenį ragindamas nustatyti atsakomybės už žalą aplinkai tvarką, kuri būtų taikoma žalos aplinkai ir žmogaus teisių pažeidimų trečiosiose šalyse atvejais, visų pirma priimdamas savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse (15);

U.	kadangi Komisijai suteikus įgaliojimus turėtų būti užtikrintas nuostatų dėl vienodų sąlygų aplinkosaugos klausimais nustatymo arba išlaikymo ES prekybos susitarimuose vykdymas, kai tos nuostatos yra tokio susitarimo dalis;

kadangi Europos aplinkos agentūra tiria, kaip rizika ir nauda aplinkai yra pasiskirsčiusios visuomenėje; kadangi 2015 m. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos pabrėžiama, kad svarbu atsižvelgti į pažeidžiamų žmonių teises; kadangi JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras neseniai paskelbė pagrindinius žmogaus teisių ir aplinkos principus, kuriais paaiškinami valstybių įsipareigojimai žmogaus teisių srityje, susiję su švaria, sveika ir tvaria aplinka; kadangi, be to, Jungtinės Tautos šiuo metu derasi dėl įmonių atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus sistemos;

kadangi žalos aplinkai poveikis ir nusikaltimai aplinkai daro neigiamą poveikį ne tik biologinei įvairovei ir klimatui, bet ir žmogaus teisėms ir žmonių sveikatai; kadangi reikėtų atlikti tyrimą, kuriame būtų atsižvelgiama į tai, kokią riziką kelia tarpvalstybinis žalos aplinkai, sunkaus organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos pobūdis, taip pat kokia rizika kyla žmogaus teisėms ir aplinkai;

kadangi pagal Stokholmo deklaracijos 21 principą ir Rio deklaracijos 2 principą pripažįstama suvereni valstybių teisė naudotis savo gamtos ištekliais vadovaujantis savo aplinkos politika, tačiau kartu nustatoma atsakomybė užtikrinti, kad jų nacionalinei jurisdikcijai priklausanti arba jų kontroliuojama veikla nedarytų žalos kitų valstybių ar nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių teritorijų aplinkai;

Bendrosios pastabos

palankiai vertina Komisijos pastangas įvertinti ir panaikinti Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos ir Nusikaltimų aplinkai direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse spragas;

apgailestauja, kad Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvoje nustatyta veiksmų laisvė, informuotumo ir informacijos apie šią direktyvą trūkumas, nepakankami ištekliai ir žinios ir silpni atitikties užtikrinimo ir veiksmingo valdymo nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis mechanizmai lėmė įgyvendinimo trūkumus, didelius valstybių narių skirtumus, susijusius su šios direktyvos vykdymo užtikrinimu ir laikymusi ir ypač atvejų skaičiumi, ir nevienodas veiklos sąlygas veiklos vykdytojams; apgailestauja, kad tokie trūkumai taip pat daro poveikį Nusikaltimų aplinkai direktyvos įgyvendinimui; todėl laikosi nuomonės, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti reguliavimo standartizavimą ES ir didesnį visuomenės pasitikėjimą ES teisės aktų veiksmingumu, nes taip bus galima veiksmingiau užkirsti kelią žalai aplinkai ir ją ištaisyti bei rasti tinkamą pusiausvyrą tarp įmonių interesų ir aplinkos apsaugos;

palankiai vertina tai, kad, imantis tolesnių veiksmų, susijusių su 2018 m. Komisijos veiksmų planu (16), įsteigtas Aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo forumas, kuriame dalyvauja už aplinkosaugos reikalavimų laikymosi užtikrinimą atsakingi specialistai, taip pat palankiai vertina 2020–2022 m. darbo programą, kuria siekiama pagerinti aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi ir aplinkos valdymą ir kurią šis forumas patvirtino 2020 m. vasario mėn. (17);

apgailestauja, kad daugelyje valstybių narių aplinkos inspekcijų biudžetai dėl finansų krizės nekito arba sumažėjo ir kad net didelėms, daug išteklių turinčioms valdžios institucijoms gali būti sunku savarankiškai įgyti žinių apie geriausius būdus atitikčiai užtikrinti; todėl mano, kad reikia didesnės paramos ES lygmeniu, pvz., pasitelkiant prieinamus informacinius portalus, plačiai naudojamus tinklus (ES specialistų tinklus), informaciją apie geriausią praktiką ir gaires, papildomas teisėjams ir specialistams skirtas mokymo programas, susijusias su aplinkos teisės ypatumais ir nusikaltimais ES ir nacionaliniu lygmenimis, mokymo medžiagą ir gaires dėl įgūdžių, bendradarbiaujant su nacionalinėmis valdžios institucijomis, nes tai galėtų padidinti spaudimą reikalavimų nesilaikančioms įmonėms ir būtų naudinga įmonėms, kurios laikosi teisės aktų, taip pat tai suteiktų galimybę suinteresuotiesiems subjektams, veiklos vykdytojams ir visuomenei geriau susipažinti su Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvoje numatyta tvarka ir jos taikymu bei prisidėtų prie geresnės aplinkai daromos žalos prevencijos ir ištaisymo (atlyginimo);

apgailestauja, kad nusikaltimai aplinkai yra vienos iš pelningiausių tarptautinės nusikalstamos veiklos formų; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skirti tinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius nusikaltimų aplinkai prevencijai, tyrimui ir baudžiamajam persekiojimui už juos ir didinti dalyvaujančių institucijų, įskaitant prokurorus ir teisėjus, ekspertines žinias, siekiant veiksmingiau vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus aplinkai ir už juos bausti; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares nacionalinėse policijos tarnybose įsteigti specializuotus padalinius arba juos sustiprinti, kad būtų tinkamai atliekami nusikaltimų aplinkai tyrimai; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visos valstybės narės nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis taikytų tinkamas aplinkos krizių valdymo procedūras, ir ragina valstybes nares naudotis jungtinėmis tyrimų grupėmis ir keistis informacija tarpvalstybinių nusikaltimų aplinkai bylose, nes tai padeda koordinuoti keliose valstybėse narėse lygiagrečiai vykdomus tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą;

mano, jog viena iš daugybės nepakankamo Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos suderinimo priežasčių yra tai, kad nenumatyta taikyti standartinės administracinės procedūros, pagal kurią kompetentingoms institucijoms būtų pranešama apie neišvengiamą žalos aplinkai grėsmę arba faktinę žalą aplinkai; todėl apgailestauja, kad nenustatyta pareiga skelbti tokius pranešimus arba informaciją apie tai, kaip buvo reaguota atitinkamais atvejais; pažymi, kad kai kurios valstybės narės pastebėjo nacionalinės teisės aktų ribotumą šiuo klausimu ir atitinkamai sukūrė duomenų bazes, kuriose kaupiami pranešimai, informacija apie incidentus ir atvejus; tačiau pažymi, kad skirtingų valstybių narių praktika labai skiriasi ir yra gana ribota;

atkreipia dėmesį į tai, kad turėtų būti renkami patikimi duomenys apie aplinkosaugos incidentus, dėl kurių taikoma Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva arba kitos administracinės, civilinės ar baudžiamosios priemonės, prižiūrint ES Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos darbo grupei ir atitinkamus duomenis skelbiant viešai; ragina Komisiją tinkamai įvertinti padėtį, siekiant nustatyti, ar taikant skirtingų teisinių priemonių derinį būtų galima tinkamai reaguoti į žalą aplinkai, ar vis dar yra didelių spragų, kurias reikia pašalinti; primygtinai ragina užtikrinti teisingą Atsakomybės už žalą aplinkai direktyvos įgyvendinimą, skatinant valstybes nares registruoti duomenis apie incidentus, susijusius su šia direktyva, skelbti direktyvos registrus bei rinkti duomenis, kurie būtini efektyviam ir veiksmingam direktyvos taikymui jų šalyje fiksuoti, kad padidėtų pasitikėjimas direktyvoje nustatyta sistema ir veiksmingesniu jos įgyvendinimu;

pabrėžia, kad beveik visais su Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva susijusiais atvejais veiklos vykdytojai bendradarbiauja su administracinėmis institucijomis, siekdami ištaisyti padėtį; vis dėlto pažymi, kad vidutinės taisomųjų veiksmų išlaidos yra 42 000 EUR (18), tačiau kai kuriais reikšmingais atvejais išlaidos buvo gerokai didesnės; todėl apgailestauja, kad tokiais atvejais išlaidų susigrąžinti buvo neįmanoma dėl veiklos vykdytojo nemokumo ir kad dėl to išlaidas turėjo padengti valstybė ir netiesiogiai mokesčių mokėtojai, o to ateityje reikia vengti;

pažymi, kad visose valstybėse narėse yra nedaug įmonių, kurios patrauktos baudžiamojon atsakomybėn aplinkosaugos bylose, nors akivaizdžiai vykdomos nusikalstamos veikos, apibrėžtos Nusikaltimų aplinkai direktyvoje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Komisija arba valstybės narės dar nėra išsamiai išanalizavusios ir paaiškinusios šios padėties priežasčių;

Rekomendacijos

10.

ragina kuo greičiau persvarstyti Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą ir paversti ją visiškai suderintu reglamentu; tuo tarpu pabrėžia, kad Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą reikia atnaujinti ir suderinti su kitais ES teisės aktais, skirtais aplinkai apsaugoti, įskaitant Nusikaltimų aplinkai direktyvą; pabrėžia, kad dėl ES įmonių atsakomybės už žalą aplinkai taisyklių įgyvendinimo ir taikymo skirtumų šiuo metu ES pramonės įmonėms neužtikrinamos vienodos sąlygos, o tai iškreipia tinkamą ES vidaus rinkos veikimą; ragina dėti daugiau pastangų siekiant suderinti Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos įgyvendinimą valstybėse narėse;

11.

ragina atnaujinti Nusikaltimų aplinkai direktyvą atlikus išsamų poveikio vertinimą, kuriame, be kita ko, būtų įvertinta direktyvos taikymo sritis, kartu atsižvelgiant į naujas nusikaltimų aplinkai rūšis ir modelius; be to, pabrėžia, kad reikia užtikrinti veiksmingą galiojančių teisės aktų vykdymą;

12.

atkreipia dėmesį į didėjantį valstybių narių įsipareigojimą siekti, kad vadinamasis ekocidas būtų pripažintas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis; prašo Komisijos išnagrinėti jo svarbą ES teisei ir ES diplomatijai;

13.

ragina Komisiją kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir prokurorams pateikti išsamesnius paaiškinimus ir gaires dėl pagrindinių Nusikaltimų aplinkai direktyvoje vartojamų teisinių sąvokų ir parengti suderintą nusikaltimų aplinkai klasifikaciją;

14.

pabrėžia svarbų privalomos teisinės galios neturinčių priemonių, pvz., rekomendacinių dokumentų dėl abiejose direktyvose vartojamų teisinių sąvokų aiškinimo, žalos vertinimo, ar informavimo apie sankcijų taikymo praktikos valstybėse narėse ir jos palyginimo, vaidmenį didinant direktyvų įgyvendinimo veiksmingumą; pabrėžia, kad valstybėse narėse turi būti imamasi daug savalaikiškesnių ir griežtesnių reglamentavimo veiksmų;

15.

laikosi nuomonės, kad vykdymo užtikrinimas turėtų būti suderintas ir kad turėtų būti sukurta ES Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos darbo grupė, kurią sudarytų aukštos kvalifikacijos ekspertai ir Komisijos pareigūnai, siekiant, viena vertus, padėti valstybėms narėms įgyvendinti direktyvą ir užtikrinti jos vykdymą, kita vertus, padėti nukentėjusiesiems nuo žalos aplinkai ir juos konsultuoti dėl galimų teisinių veiksmų ES lygmeniu galimybių (panašiai kaip SOLVIT);

16.

mano, kad peržiūrėta sistema turėtų padėti pagerinti duomenų rinkimą ES mastu, keitimąsi informacija, skaidrumą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais tarp valstybių narių, padedant ES Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos darbo grupei;

17.

rekomenduoja būsimai ES Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos darbo grupei padėti įgyvendinti išsamią stebėsenos sistemą, kuria kompetentingoms institucijoms būtų suteikiamos efektyvios priemonės stebėti ir užtikrinti aplinkos teisės aktų laikymąsi;

18.

ragina Komisiją ir valstybes nares padedant ES Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos darbo grupei sukurti apsaugos ir paramos schemas nuo žalos aplinkai nukentėjusiems subjektams ir jiems užtikrinti visapusišką teisę kreiptis į teismą, teisę gauti informaciją ir kompensaciją; pabrėžia nevyriausybinių aplinkos apsaugos organizacijų vaidmenį didinant informuotumą ir nustatant galimus ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų pažeidimus;

19.

ragina Komisiją įvertinti greito žalos kompensavimo sistemų veiksmingumą siekiant užtikrinti greitą žalos atlyginimą nukentėjusiesiems nemokumo atvejais, kuriai žala gali būti daroma toliau;

20.

palankiai vertina tai, kad priimta Direktyva (ES) 2020/1828;

21.

pripažįsta, kad Orhuso reglamentas šiuo metu yra persvarstomas (19); pakartoja, kad Orhuso reglamentu sudaromos sąlygos prieiti prie informacijos, visuomenei dalyvauti priimant sprendimus ir teisei kreiptis į teismą aplinkos klausimais, taigi ir visuomenės vykdomai ES aktų, turinčių įtakos aplinkai, kontrolei; pabrėžia, kad į Orhuso reglamentą įtraukta Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva;

22.

ypač pabrėžia aplinkos apsaugos žmogaus teisių gynėjų, siekiančių užtikrinti teises ir pagrindines laisves, vaidmenį, nes jos susijusios su naudojimusi saugia, sveika ir tvaria aplinka, ir griežtai smerkia bet kokios formos smurtą, grasinimus, priekabiavimą ir bauginimą jų atžvilgiu, be kita ko ir tada, kai tai daroma siekiant procedūriškai pakenkti jų pastangoms patraukti teisinėn atsakomybėn asmenis, darančius žalą aplinkai; ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą ir efektyvų tokių veiksmų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos;

23.

palaiko esamus reikalavimus taip pat teikti ataskaitas dėl nefinansinių klausimų; tačiau pažymi, kad iki šiol teikti tokias ataskaitas buvo teisiškai privaloma tik didelėms įmonėms; ragina Komisiją, atliekant būsimą Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos peržiūrą, ypač daug dėmesio skirti šių ataskaitų teikimo reikalavimų vykdymui užtikrinti jų nevykdymo atveju (20);

24.

mano, kad dauguma Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvoje pateiktų apibrėžčių, visų pirma žalos aplinkai ir subjekto apibrėžčių, turėtų būti toliau tikslinamos ir prireikus išplečiamos, kad direktyva būtų teisinga ir aiški visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams ir neatsiliktų nuo sparčios teršalų raidos; todėl palankiai vertina dabartines pastangas parengti bendro sutarimo dokumentą dėl pagrindinių Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos apibrėžčių ir sąvokų; vis dėlto apgailestauja, kad Komisija ir iš vyriausybių ekspertų sudarytos Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos grupės nepasiekė susitarimo dėl tokio dokumento formato, o tai reiškia, kad bendro sutarimo dokumentas tebėra dokumentas, kurį parengė konsultacinė įmonė, kurią pasamdė Komisija, siekdama padėti įgyvendinti 2017–2020 m. daugiametę Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos darbo programą;

25.

mano, kad Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos persvarstymas turėtų būti suderintas su Paryžiaus klimato susitarimu, siekiant apsaugoti ES piliečių interesus ir aplinką; pripažįsta tikrąją aplinkos ir ekosistemų vertę ir jų teisę į veiksmingą apsaugą;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad atsakomybės už pasklidąją taršą tvarka ES teisėje yra fragmentiška; ragina Komisiją atlikti tyrimą, kaip išsklaidytosios taršos problema sprendžiama taikant įvairias ES atsakomybės sistemas;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad nevienodas Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos I priedo kriterijų, kuriuose detalizuojama žalos aplinkai apibrėžtis, nustatyta Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punkte, aiškinimas ir taikymas yra viena iš priežasčių, dėl kurių direktyva taikoma nenuosekliai; todėl ragina kriterijus taikyti nuosekliau, juos išsamiau išaiškinti ir dėl pateikti gaires dėl jų ir to, kas yra didelė žala pagal Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą;

28.

ragina Komisiją įvertinti, ar Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos taikymo srities ir jos III priede išvardytos veiklos sąrašo išplėtimas, galėtų sumažinti trumpalaikę ir ilgalaikę žalą aplinkai, žmonių sveikatai ir oro kokybei; be to, prašo Komisijos įvertinti, ar taikant atsargumo principą tinkamai ir veiksmingai numatoma galima pavojinga rizika ar poveikis;

29.

primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą nusikaltimus aplinkai laikyti prioritetu; ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti SESV 83 straipsnio 2 dalimi ir apsvarstyti galimybę priimti bendrą pagrindų direktyvą dėl nusikaltimų aplinkai ir veiksmingų bei proporcingų sankcijų, kurioje būtų apibrėžti veiksmai, už kuriuos turi būti baudžiama, pažeidimų pobūdis, pažeidimų rūšys, žalos atlyginimo tvarka, atkūrimo priemonės ir mažiausios taikytinos sankcijos, įskaitant bendrą juridinių ir individualių asmenų atsakomybę; ragina Komisiją įvertinti galimybę į SESV 83 straipsnio 1 dalyje pateikiamą nusikaltimų sričių sąrašą įtraukti nusikaltimus aplinkai;

30.

mano, kad visapusiškos ir veiksmingos prevencijos priemonės ir atgrasomos bei proporcingos baudžiamosios sankcijos yra svarbios atgrasomosios priemonės siekiant apsisaugoti nuo žalos aplinkai; apgailestauja dėl žemo nusikaltimų aplinkai nustatymo, tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir apkaltinamųjų nuosprendžių už juos lygio; be to, mano, kad pagal principą „teršėjas moka“ įmonės turėtų padengti visas išlaidas, susijusias su jų tiesiogiai padaryta žala aplinkai, siekiant jas skatinti internalizuoti išorinį poveikį aplinkai ir išvengti sąnaudų perkėlimo išorės subjektams;

31.

pabrėžia, kad dėl žalos aplinkai atsakingoms įmonėms turėtų būti taikoma administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė pagal ne bis in idem principą; pažymi, kad šios atsakomybės formos egzistuoja kartu su kitomis verslo teisės atsakomybės sistemomis, pvz., vartotojų teise arba konkurencijos teise;

32.

reiškia susirūpinimą dėl didelio nusikaltimų aplinkai skaičiaus, o jungtiniais EBPO, Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC), Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) ir Interpolo duomenimis apie visų nusikaltimų aplinkai piniginę išraišką, tokia nusikaltimų rūšis yra ketvirta pagal dydį tarptautinio lygmens nusikaltimų rūšis; pripažįsta, kad nusikaltimai aplinkai tiesiogiai arba netiesiogiai yra susiję su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir korupcija (21); ragina Europolą atnaujinti 2015 m. atliktą tyrimą (22) ir reguliariai teikti naujausius duomenis; pažymi, kad nusikalstamu būdu, įskaitant nusikaltimus aplinkai, įgytų pajamų įšaldymas ir konfiskavimas yra itin svarbios kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonės, ir pabrėžia, kad svarbu šias pajamas naudoti ir socialiniams tikslams, siekiant atitaisyti padarytą žalą ir gerinti aplinką;

33.

ragina Komisiją išnagrinėti galimybę išplėsti Europos prokuratūros įgaliojimus, kai ji bus baigta kurti ir taps visapusiškai funkcionali, kad ateityje jie apimtų nusikaltimus aplinkai;

34.

ragina Europolą ir Eurojustą sustiprinti nusikaltimų aplinkai dokumentų rengimą, tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą; ragina Komisiją, Europolą ir Eurojustą teikti tolesnę finansinę, žmogiškąją ir techninę paramą ir nustatyti veiksmingesnę bei labiau institucionalizuotą struktūrą esamiems specialistų, tarpvalstybinių teisėsaugos institucijų, aplinkos apsaugos agentūrų ir specializuotų prokurorų tinklams, pavyzdžiui, Europos aplinkos klausimų prokurorų tinklui (ENPE) ir Europos Sąjungos aplinkos klausimų teisėjų forumui (EUFJE);

35.

pabrėžia, kad svarbu rengti (e.) mokymus nusikaltimų aplinkai srityje veikiantiems teisėsaugos subjektams, ir ragina Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūrą (CEPOL) sustiprinti savo mokymus šioje srityje;

36.

pabrėžia, kad svarbu stiprinti Europolo kovos su nusikaltimais aplinkai tinklą (EnviCrimeNet) nacionaliniu ir Europos lygmenimis, kad būtų galima atlikti nepriklausomus ir veiksmingus tyrimus siekiant kovoti su nusikaltimais aplinkai;

37.

pabrėžia, kad taikant ES atsakomybės už žalą aplinkai tvarką turi būti paisoma politikos suderinamumo vystymosi labui ir žalos nedarymo principo;

38.

ragina Komisiją įvertinti galimybę nustatyti antrinės atsakomybės, t. y. tėvų ir grandininės atsakomybės už žalą, padarytą žmonių sveikatai ir aplinkai (23), tvarką ir atlikti už ES ribų veikiančių patronuojamųjų įmonių dabartinės atsakomybės padėties vertinimą, įskaitant galimus patobulinimus dėl žalos aplinkai atvejų;

39.

palankiai vertina tai, kad Komisija paskelbė, kad į savo pasiūlymą dėl įmonėms tenkančios išsamaus patikrinimo prievolės ir įmonių atskaitomybės bus įtraukta atsakomybės sistema, ir mano, jog tam, kad nukentėjusieji galėtų pasinaudoti veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis, įmonės turėtų pagal nacionalinę teisę būti laikomos atsakingomis už žalą, kurią jų kontroliuojamos įmonės padarė arba prie kurios prisidėjo savo veiksmais ar neveikimu, kai pastarosios įvykdė žmogaus teisių pažeidimus arba padarė žalą aplinkai, nebent įmonė gali įrodyti, kad ji veikė deramai, laikydamasi savo išsamaus patikrinimo prievolių, ir ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią tokiai žalai;

40.

laikosi nuomonės, kad pagal Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą galimybės leisti pasinaudoti leidimu grindžiamu apsigynimu ir pažangiausiais metodais grindžiamu apsigynimu turėtų būti išlaikytos tik tada, kai įmonė gali įrodyti, kad negalėjo žinoti apie savo veiklos keliamą pavojų (prievolės įrodyti perkėlimas); todėl ragina persvarstyti atsakomybės už aplinkos apsaugą tvarką, siekiant apriboti leidimo ir pažangiausiais metodais grindžiamo apsigynimo taikymo sritį, kad ji taptų veiksmingesnė ir atitiktų principą „teršėjas moka“;

41.

ragina Komisiją ištirti galimybę suderinti Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą su įmonių valdybų civilinės atsakomybės teisės aktais tais atvejais, kai gali būti nustatytas priežastinis ryšys tarp įmonių valdybos veiksmų ar neveikimo ir žalos aplinkai atsiradimo, kaip apibrėžta Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvoje, įskaitant atvejus, kai tokia žala atsirado dėl vykdomos taršios veiklos, siekiant kuo labiau padidinti įmonės pelną ir valdybos narių premijas (24);

42.

pabrėžia, kad mokesčių mokėtojų ir atsakingų subjektų su žala aplinkai susijusias išlaidas galima labai sumažinti naudojant finansinio saugumo priemones; vis dėlto pažymi, kad Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvoje nėra numatyta privaloma finansinio saugumo sistema;

43.

prašo Komisijos išnagrinėti galimybę nustatyti privalomą finansinio užtikrinimo sistemą (apimančią draudimą, bankų garantijas, įmonių grupes, vertybinius popierius ir obligacijas arba fondus), nustatant didžiausią ribą kiekvienam atvejui, siekiant išvengti, kad mokesčių mokėtojams tektų padengti išlaidas, susijusias su žalos aplinkai ištaisymu; be to, prašo Komisijos parengti suderintą ES maksimalios atsakomybės ribos apskaičiavimo metodiką, atsižvelgiant į veiklą ir poveikį aplinkai; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad būtų galima gauti finansinę kompensaciją, net jei atsakingas subjektas yra nemokus;

44.

prašo Komisijos atlikti Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos finansinio kompensavimo sistemos įdiegimo ES arba nacionaliniu lygmeniu tyrimą dėl atvejų, kai, atsižvelgiant į žalos mastą, teisių gynimo priemonės yra netinkamos; pabrėžia, kad susijusiose diskusijose, be kita ko, turėtų būti aptarti galimi žalos aplinkai kiekybinio įvertinimo būdai;

45.

mano, kad, atsižvelgiant į Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos tikslą – užkirsti kelią žalai aplinkai ir ją ištaisyti, būsimasis reglamentas (Atsakomybės už aplinkos apsaugą reglamentas) turėtų būti taikomas visoms ES veikiančioms įmonėms, neatsižvelgiant į tai, kur jos yra įsteigtos ar kur yra jų būstinė, ir kad siekiant patenkinti įmonių poreikius pasaulio ekonomikos kontekste būtinas holistinis požiūris ir abipusiškumas; taip pat mano, kad būsimasis reglamentas turėtų būti taikomas visiems subjektams, kuriems skiriamos ES, nacionalinės arba regioninės lėšos ir kurie savo veiksmais daro arba gali padaryti tam tikrą žalą aplinkai;

46.

palankiai vertina tai, kad vis daugiau Europos įmonių siekia tvaraus vertės kūrimo tikslo, ir ragina visas įmones siekti trigubo galutinio rezultato;

47.

pripažįsta, kad perėjimas prie tvaresnių ir aplinkai palankesnių gamybos metodų iš įmonių gali pareikalauti daug laiko ir išlaidų, ir nurodo teisinio ir planavimo tikrumo reikšmę atitinkamoms įmonėms;

48.

primena, jog ES turėtų skatinti aukšto lygio aplinkos apsaugą savo teritorijoje ir daryti viską, kad būtų užkirstas kelias žalai, kurią trečiųjų šalių aplinkai padaro ES valstybėse narėse įsisteigusios bendrovės; sykiu primena, kad nesama ES teisinės priemonės, kurią taikant būtų galimas Europos bendrovių baudžiamasis persekiojimas už nusikaltimus aplinkai arba veiklą, dėl kurios daroma žala aplinkai, užsienyje; ragina ES skatinti patronuojančiąsias bendroves savo bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis grįsti tvariu ir atsakingu požiūriu, laikantis tarptautinių žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos standartų, bei nesiimti investavimo strategijų, kurios tiesiogiai lemia pavojingus rezultatus; ragina Komisiją sukurti paskatų įmonėms, kurios savanoriškai imasi gamtos apsaugos priemonių, platesnių nei nustatytosios gamtos ir rūšių apsaugos taisyklės, ir įvertinti šias priemones, siekiant galiausiai nustatyti geriausią patirtį ir šias žinias kaip geruosius pavyzdžius perteikti kitoms įmonėms;

49.

ragina Komisiją, be kita ko, padedant ES už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingam vyriausiajam pareigūnui, užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendintos visų prekybos susitarimų nuostatos dėl biologinės įvairovės ir kad būtų užtikrintas jų vykdymas; mano, kad Komisija turėtų geriau įvertinti prekybos susitarimų poveikį biologinei įvairovei, įskaitant, kai tinkama, tolesnius veiksmus, kuriais siekiama stiprinti galiojančių ir būsimų susitarimų nuostatas dėl biologinės įvairovės;

50.

ragina Komisiją užtikrinti nuostatų dėl vienodų sąlygų aplinkosaugos klausimais nustatymo arba išlaikymo ES prekybos susitarimuose vykdymas, kai tos nuostatos yra tokio susitarimo dalis;

51.

mano, kad iš anksto nustatytais itin paplitusios taršos atvejais siekiant išspręsti šią problemą reikėtų taikyti ne tik atsakomybės už aplinkos apsaugą priemones, bet ir daugelį kitų priemonių, įskaitant administracines priemones, finansines baudas ir kai kuriais atvejais baudžiamąjį persekiojimą;

52.

ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų taikomos Nusikaltimų aplinkai direktyvoje nustatytos sankcijos;

53.

šiuo atžvilgiu ragina Komisiją užtikrinti, kad viešųjų pirkimų sutartyse ir skiriant viešąsias lėšas būtų atsižvelgiama į įmonių socialinę atsakomybę užkertant kelią žalai aplinkai ir ją ištaisant;

54.

ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl aplinkosauginių tikrinimų ES lygmeniu, kaip pasiūlė Aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo forumas devintojoje savo darbo programoje, tačiau mano, kad rekomendacijos nustatyti minimalius aplinkosauginių tikrinimų kriterijus nepakanka;

55.

ragina Komisiją skatinti ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų ir dėti daugiau pastangų kovojant su nusikaltimais aplinkai; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti informuotumą ir tarptautiniuose forumuose skatinti ieškoti sprendimų;

56.

siūlo prireikus atnaujinti 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją (25), kurioje išsamiai paaiškinama, kaip turėtų būti atliekami aplinkosauginiai tikrinimai, ir ją perkelti į privalomą dokumentą ar reglamentą;

57.

prašo ES ombudsmeno daugiau dėmesio skirti klausimams, susijusiems su aplinkos acquis;

58.

mano, kad įmonėms, pripažintoms kaltomis už nusikaltimus aplinkai, turėtų būti tinkamą, tačiau ribotą laikotarpį neleidžiama pasinaudoti priemonėmis, numatytomis į Skaidrumo registrą įtrauktiems subjektams; šiuo tikslu siūlo persvarstyti Skaidrumo registro taikymo sritį ir elgesio kodeksą, kad būtų galima įtraukti nuostatas dėl įmonių, pripažintų kaltomis dėl nusikaltimų aplinkai, laikino pašalinimo iš šio registro;

59.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl konfidencialios informacijos, susijusios su pramoninės veiklos poveikiu, tvarkymo, taip pat dėl sunkumų, susijusių su tokios veiklos, kaip neteisėtas medžiagų ar atliekų išmetimas į jūrą, dujų šalinimas ir alyvos išleidimas iš laivų, stebėsena ir nustatymu, gali padaugėti teisės aktų, susijusių su vandens tarša, pažeidimų; todėl pabrėžia, kad valstybės narės atitinkamą informaciją turi skelbti viešai, kad būtų lengviau įvertinti galimą priežastinį ryšį tarp pramoninės veiklos ir žalos aplinkai;

60.

palaiko JT raginimą JT lygmeniu pasauliniu mastu pripažinti teisę į saugią, švarią, sveiką ir tvarią aplinką;

61.

primena, kad visame pasaulyje augantis nusikalstamumo aplinkos srityje mastas kelia vis didesnę grėsmę JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimui ir kad besivystančių šalių gyventojų apsirūpinimas maistu, sveikata ir ekonominis saugumas tiesiogiai priklauso nuo aplinkos; apgailestauja, kad biologinės įvairovės nykimas dėl nusikaltimų aplinkai ir su tuo susijęs išteklių praradimas lemia vis didesnį jų pažeidžiamumą;

62.

ragina labiau remti besivystančių šalių vietos valdžios institucijas ir vyriausybes derinant vidaus teisės aktus ir politiką su tarptautiniais aplinkosaugos standartais; pabrėžia, kad reikia remti trečiųjų šalių ir besivystančių šalių pilietinę visuomenę ir vietos subjektus siekiant, kad valdžios institucijos būtų atsakingos už valstybės toleruojamą arba remiamą privačių ir valstybinių bendrovių daromą žalą aplinkai;

o o

63.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 143, 2004 4 30, p. 56.

(2) OL L 328, 2008 12 6, p. 28.

(3) OL L 102, 2006 4 11, p. 15.

(4) OL L 140, 2009 6 5, p. 114.

(5) OL L 178, 2013 6 28, p. 66.

(6) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(7) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

(8) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(9) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

(10) 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos (OL L 178, 2013 6 28, p. 66).

(11) COM(2016)0204, p. 10.

(12) Aplinkos generalinis direktoratas, „Outcome of the Specific Contract 'Support for the REFIT actions for the ELD – phase 2“, Europos Komisija, Briuselis, 2019, p. 17.

(13) Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą REFIT vertinimas, p. 47.

(14) OL L 409, 2020 12 4, p. 1.

(15) OL C 215, 2018 6 19, p. 125.

(16) 2018 m. sausio 18 d. Komisijos komunikatas „ES aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkosaugos valdymo gerinimo veiksmai“ (COM(2018)0010).

(17) Aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo forumas, patvirtinta 2020–2022 m. aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo gerinimo darbo programą, Europos Komisija, Briuselis, 2020 m.

(18) Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius „Įmonių atsakomybė už aplinkos apsaugą“, Europos Parlamentas, Briuselis, 2020, p. 110.

(19) 2020 m. spalio 14 d. Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (COM(2020)0642).

(20) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (OL L 330, 2014 11 15, p. 1).

(21) Žr. Europos Sąjungos kovos su nusikaltimais gamtai veiksmų tyrimų projekto (EFFACE) pranešimą „Organizuotas nusikalstamumas ir nusikaltimai aplinkai. Tarptautinių teisinių priemonių analizė“ (2015 m.), arba tyrimą „Tarpvalstybiniai nusikaltimai aplinkai kelia grėsmę darniam vystymuisi“ (2019 m.).

(22) Europolo ataskaita dėl nusikaltimų aplinkai Europoje, 2015 m. birželio 5 d.

(23) Žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje Akzo Nobel NV ir kiti prieš Europos Bendrijų Komisiją, C-97/08 B, ECLI:EU:C:2009:536.

(24) Pvz., „Dyzelgeito“ skandalas ir įmonės „Volkswagen“ generalinio direktoriaus atvejis.

(25) 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija, nustatanti minimalius aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijus (OL L 118, 2001 4 27, p. 41).

2022 1 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/196

P9_TA(2021)0260

Nauji teisėtos darbuotojų migracijos keliai

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujų teisėtos darbuotojų migracijos kelių (2020/2010(INI))

(2022/C 15/21)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 3 straipsnio 2 dalį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 79 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, ypač į jos 4 protokolo 2 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 45 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 13 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 5, 6, 10, 12 ir 16 principus,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos Tarptautinės darbo konferencijos priimtus tarptautinius darbo standartus dėl darbo jėgos migracijos ir į 1990 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės asamblėjos priimtą Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Europos migracijos darbotvarkė“ (COM(2015)0240),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 6 d. Komisijos komunikatą „Bendros Europos prieglobsčio sistemos reformavimas ir teisėtų kelių į Europą tiesimas“ (COM(2016)0197) ir į 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Teisėtų atvykimo į Europą būdų stiprinimas – neatsiejama suderintos ir visapusiškos migracijos politikos dalis“ (COM(2018)0635),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 23 d. Komisijos komunikatą „Naujas migracijos ir prieglobsčio paktas“ (COM(2020)0609),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 11–12 d. Valetoje įvykusiame Europos Sąjungos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime migracijos klausimais priimtą veiksmų planą ir politinę deklaraciją, ypač į tas jų dalis, kurios skirtos teisėtai migracijai ir judumui,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 10 d. Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą,

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 15 d. darbo dokumentą dėl tinkamų teisėtos ekonominės migracijos kanalų plėtojimo (2),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 24 d. Komisijos komunikatą „2021–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų planas“ (COM(2020)0758),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų apsaugos Europoje COVID-19 krizės metu (3),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1149, kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija (4),

—

atsižvelgdamas į savo Vidaus politikos generalinio direktorato Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus 2015 m. rugsėjo mėn. tyrimą „Ieškant naujų sričių, kuriose būtų reikalingi darbo jėgos migracijos į Europos Sąjungą teisės aktai“ ir 2015 m. spalio mėn. tyrimą „ES bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis migracijos srityje“ ir 2019 m. kovo mėn. Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinio direktorato (DG EPRS) tyrimą „ES veiksmų nebuvimo teisėtos migracijos srityje kaštai“,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 29 d. Komisijos „ES teisės aktų teisėtos migracijos srityje tinkamumo patikrą“ (toliau – tinkamumo patikra),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 23 d. Komisijos Jungtinio tyrimų centro tyrimą „Svarbūs darbuotojai imigrantai: jų indėlis į Europos atsaką į COVID-19 pandemiją“ ir 2020 m. gegužės 19 d. techninę ataskaitą „Pažeidžiama darbo jėga: darbuotojai migrantai kilus COVID-19 pandemijai“,

—	atsižvelgdamas į Europos migracijos tinklo atliktus tyrimus,

—	atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktus tyrimus,

—	atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais veiklą ir pranešimus,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos darbą, ataskaitas ir rezoliucijas,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės migracijos organizacijos darbą ir ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į 2004–2016 m. parengtą ES teisėtos darbo jėgos migracijos acquis, kuriame reglamentuojamos darbuotojų iš trečiųjų šalių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygos, įskaitant:

—	2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvą 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (5) (toliau – Mėlynosios kortelės direktyva),

—

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų (6) (toliau – Vieno leidimo direktyva),

—	2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų (7) (toliau – Sezoninių darbuotojų direktyva),

—	2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų (8) (toliau – Perkėlimo bendrovės viduje direktyva),

—	2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (9),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 7 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukšto lygio įgūdžių reikalaujantį darbą sąlygų (COM(2016)0378) ir į 2017 m. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos pozicijas,

—	atsižvelgdamas į direktyvas, kuriomis reglamentuojamos bendresnio pobūdžio trečiųjų šalių piliečių kategorijų atvykimo ir apsigyvenimo sąlygos ir teisės, pavyzdžiui, į direktyvas dėl teisės į šeimos susijungimą (10) ir dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (11),

—

atsižvelgdamas į direktyvas, kuriomis reglamentuojamos trečiųjų šalių piliečių, kurie atvyksta į ES ne darbo tikslais, bet kuriems leidžiama dirbti, kategorijų atvykimo ir buvimo sąlygos, pavyzdžiui, direktyvą, kuria asmenims, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, po jų statuso pripažinimo suteikiama teisė įsidarbinti ir dirbti savarankiškai, arba direktyvą, kuria tarptautinės apsaugos prašytojams teisė įsidarbinti suteikiama ne vėliau kaip po devynių mėnesių nuo jų prašymo pateikimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0143/2021),

A.	kadangi dabartinė Sąjungos teisėtos darbuotojų migracijos teisės aktų sistema yra susiskaldžiusi ir apima sektorių direktyvas, kuriose išdėstytos konkrečių trečiųjų šalių piliečių kategorijų atvykimo ir apsigyvenimo sąlygos;

B.	kadangi dėl taisyklių kratinio, pagrįsto 27 nacionaliniais požiūriais, Sąjunga ir valstybės narės tampa nepatraukliomis šalimis teisėtai migracijai;

C.	kadangi, nepaisant Europos migracijos darbotvarkėje įtvirtintų ketinimų laikytis visapusiško požiūrio, nuo 2015 m. teisėtos migracijos klausimas beveik neįtrauktas rengiant ES migracijos politiką;

D.	kadangi į naują migracijos ir prieglobsčio paktą neįtraukta jokių konkrečių pasiūlymų dėl teisėtos darbo jėgos migracijos, nors teisėta darbo jėgos migracija yra būtina siekiant vykdyti visapusišką migracijos ir prieglobsčio politiką;

kadangi dabartinė teisės aktų sistema nukreipta į užimtumą tarptautinėse korporacijose (Perkėlimo bendrovės viduje direktyva) arba Sąjungos darbo rinkos sektoriuose, kuriuose reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų ar mokamas didelis darbo užmokestis (Mėlynosios kortelės direktyva), ir tik viena direktyva yra orientuota į mažesnį darbo užmokestį gaunančių darbuotojų migraciją (Sezoninių darbuotojų direktyva);

kadangi ES trūksta darbuotojų, turinčių specialaus lygio kvalifikaciją, darbuotojų tam tikruose sektoriuose ir tam tikram darbui dirbti, įskaitant žemos kvalifikacijos darbą (12); kadangi 2018 m. Komisijos komunikate dėl teisėtų atvykimo į Europą būdų stiprinimo atkreipiamas dėmesys į tai, kad trūksta kvalifikuotų prekybininkų ir mažiau formaliųjų įgūdžių turinčių specialistų;

kadangi COVID-19 pandemija parodė, kad esame labai priklausomi nuo būtiniausių paslaugų sektoriuose dirbančių darbuotojų ir kad darbuotojai migrantai atlieka pagrindinį vaidmenį teikiant būtiniausias paslaugas ES, kurios visuomenė sparčiai senėja ir kurioje vidutiniškai 13 proc. svarbių darbuotojų yra imigrantai (13); kadangi COVID-19 smarkiai paveikė migrantus, jų šeimas, priimančiąsias bendruomenes ir kilmės šalis, taip pat padidino esamą darbuotojų migrantų ir jų šeimų pažeidžiamumą, kurį jie patiria visoje ES, pakenkė jų judumui, galimybei patekti į darbo rinką, teisei į deramas darbo sąlygas, galimybei gauti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas;

kadangi priėmus Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos didinamas bendradarbiavimas migracijos srityje ir jame pripažįstamos bendros visų valstybių narių pareigos atsižvelgti į viena kitos poreikius ir susirūpinimą keliančius klausimus dėl migracijos, taip pat visa apimantis įsipareigojimas gerbti, saugoti ir įgyvendinti visų migrantų žmogaus teises, neatsižvelgiant į jų migracijos statusą, kartu skatinant visų bendruomenių saugumą ir klestėjimą;

visų pirma pažymi, kad migracija yra normalus reiškinys ir kad žmonės nuolat keliauja iš vienos vietos į kitą; atkreipia dėmesį į trečiųjų šalių piliečių indėlį, kuriuo jie praturtina mūsų visuomenes, ekonomiką ir kultūrą, ir pabrėžia, kad migracija turi būti tvarkingai ir saugiai valdoma bei reguliuojama; yra įsitikinęs, kad, siekiant sukurti naujus teisėtos darbuotojų migracijos būdus, ES turėtų nustatyti plataus užmojo ir perspektyvius tikslus, kartu veiksmingai pasinaudodama esama teisine ir politikos sistema ir ją tobulindama;

Dabartinė ES teisės aktų sistema

pažymi, kad SESV 79 straipsnyje yra numatyta galimybė valdyti teisėtą migraciją Sąjungos lygmeniu ir įpareigojimas valstybėms narėms kurti bendrą imigracijos politiką, be kita ko, apimančią trečiųjų šalių piliečiams taikomas bendras taisykles dėl atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų, taip pat teisėtai Sąjungoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių teisių apibrėžimą, įskaitant sąlygas, reglamentuojančias judėjimo ir apsigyvenimo laisvę kitose valstybėse narėse; pripažįsta, kad SESV 79 straipsnio 5 dalyje užtikrinama teisė valstybėms narėms nustatyti į jų teritoriją ieškoti darbo atvykstančių trečiųjų šalių piliečių priėmimo apimtis;

pabrėžia teigiamą ES teisėtos darbuotojų migracijos teisės aktų sistemos poveikį, kurį Komisija apibrėžė atlikusi tinkamumo patikrą; atkreipia dėmesį į tam tikrą esamą sąlygų, procedūrų ir teisių suderinimo lygį ir didesnį teisinį tikrumą trečiųjų šalių piliečiams, darbdaviams ir vietos, regioninėms ir nacionalinėms administracijoms; be to, atkreipia dėmesį į šio suderinimo naudą konkurencijai ES darbo rinkose;

pabrėžia, kad ES požiūris į teisėtą darbo jėgos migraciją savaime nereiškia, kad nereikia nacionalinės teisės aktų sistemos; vis dėlto primena, kad galiojanti Sąjungos sistema, kuria reglamentuojama teisėta migracija į Sąjungą, yra susiskaidžiusi, joje daugiausia dėmesio skiriama konkrečioms darbuotojų kategorijoms, visų pirma darbuotojams, dirbantiems didelio darbo užmokesčio sektoriuose, pagal ją šių kategorijų darbuotojams netaikomos vienodos sąlygos, be kita ko, numatant skirtingo lygio teises, ir leidžiama lygiagrečiai taikyti nacionalines teisines sistemas; pabrėžia, kad dėl dabartinio asimetrinio nacionalinių ir ES teisės aktų derinio, atspindinčio nacionalinių darbo rinkų skirtumus, šios nacionalinės teisės aktų sistemos konkuruoja tarpusavyje ir su Sąjungos sistema, o tai, be kita ko, reiškia biurokratines procedūras tiek potencialiems darbuotojams, tiek darbdaviams;

yra įsitikinęs, kad taikant tokį metodą gali būti patenkinti tik trumpalaikiai poreikiai ir nėra siekiama Sąjungos tikslo sukurti visapusišką požiūrį į migracijos politiką; mano, kad gerai parengta ir gerai valdoma teisėta darbo jėgos migracija gali būti tiek siunčiančių, tiek priimančių šalių klestėjimo, inovacijų ir augimo šaltinis;

pabrėžia, kad atlikdama tinkamumo patikrą Komisija padarė panašią išvadą ir nustatė, kad reikia šalinti nenuoseklumus, spragas ir trūkumus, taikant daug ir įvairių priemonių, įskaitant teisėkūros priemones; be to, atkreipia dėmesį į teigiamą naujų teisėtos darbo jėgos migracijos būdų poveikį mažinant neteisėtą migraciją, kuri yra pavojinga darbo Sąjungoje ieškantiems trečiųjų šalių piliečiams ir gali turėti neigiamą poveikį valstybių narių darbo rinkoms;

supranta, kad dabartinė teisėtą migraciją reglamentuojanti Sąjungos sistema iš dalies buvo sukurta siekiant užkirsti kelią išnaudojimui darbe ir apsaugoti darbuotojų, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, teises; vis dėlto reiškia kritiką dėl to, kad galiojančios direktyvos turi tik ribotą poveikį išnaudojimo darbe prevencijai ir kad darbuotojai migrantai toliau susiduria su nevienodu požiūriu ir išnaudojimu darbe; ragina Sąjungą imtis suderintų veiksmų, kad būtų sprendžiami tokie nevienodo požiūrio ir išnaudojimo klausimai; mano, kad ribotos trukmės veiklos leidimų taikymas nustačius išnaudojimo atvejus yra tinkama nacionalinio lygmens praktika, kurią reikėtų skatinti Sąjungos lygmeniu; pabrėžia, kad reikia priemonių, kuriomis būtų gerinamas prieinamumas ir veiksmingumas vykdant darbo vietos stebėseną; pabrėžia, kad turėtų būti sukurti veiksmingi skundų teikimo mechanizmai, siekiant apsaugoti visus darbuotojus migrantus nuo išnaudojimo, laikantis 2009 m. Sankcijų darbdaviams direktyvos (14), kuria visų pirma turėtų būti užtikrinta veiksminga teisė kreiptis į teismą ir pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, taip užtikrinant vienodas sąlygas;

Supaprastinto metodo taikymas

atkreipia dėmesį į tai, kad taikant dabartinę teisės aktų sistemą ir valstybėms narėms skirtingai įgyvendinant esamas direktyvas, trečiųjų šalių piliečiams taikomame reglamentavime yra daug nenuoseklumų, kalbant apie vienodą požiūrį, atvykimo ir pakartotinio atvykimo sąlygas, leidimą dirbti šalyje, gyventojo statusą, judumą Europos Sąjungoje, socialinės apsaugos sistemas, kvalifikacijų pripažinimą ir šeimos susijungimą; pažymi, kad šie nenuoseklumai gali trukdyti integracijai; be to, akcentuoja, kad dėl šių nenuoseklumų taip pat kyla sunkumų įmonėms, kuriose dirba trečiųjų šalių piliečiai (15), ir vietos valdžios institucijoms, teikiančioms paslaugas, kuriomis siekiama užtikrinti integraciją; ragina nacionaliniu lygmeniu skleisti įmonėms svarbią informaciją;

pabrėžia, kad visapusiška Sąjungos teisėtos migracijos sistema kaip holistinio požiūrio į migraciją dalis turi pridėtinės vertės, nes ja suteikiamos galimybės teisėtai ir saugiai su darbu susijusiai migracijai, gerinamos trečiųjų šalių piliečių galimybės patekti į Sąjungos darbo rinką, labiau skatinama teisėta migracija, pritraukiami darbuotojai, besimokantys asmenys ir įmonės, kurie reikalingi ES ir nacionalinėse darbo rinkose, padedama suardyti nusikalstamą neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis verslo modelį, užtikrinama, kad trečiųjų šalių darbuotojams būtų taikomos pagrindinės teisės, gerinamos jų galimybės dirbti deramomis sąlygomis ir skatinama lygiateisė vyrų ir moterų integracija; mano, kad toks holistinis požiūris naudingas darbuotojams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, ir jų šeimoms, priimančiosioms bendruomenėms ir kilmės šalims;

10.

pakartoja, kad pirmieji praktiniai veiksmai, kurių reikia imtis, yra geresnis ir nuoseklesnis dabartinės teisės aktų sistemos įgyvendinimas, geresnis esamose direktyvose nustatytų teisių vykdymo užtikrinimas ir geresnė informacijos sklaida, siekiant didinti informuotumą apie taikomas procedūras;

11.

rekomenduoja supaprastinti ir suderinti teisės aktų sistemą suderinant galiojančių teisėtos migracijos direktyvų nuostatas dėl prašymų teikimo procedūrų, priėmimo ir atsisakymo priimti pagrindų, procedūrinių garantijų, vienodo požiūrio taikymo, patekimo į darbo rinką, įskaitant teisę keisti darbdavį, šeimos susijungimo pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir judumo Europos Sąjungoje;

12.

palankiai vertina Europos Komisijos planuojamą Vieno leidimo direktyvos peržiūrą; siūlo išplėsti šios direktyvos taikymo sritį ir taikymą, kad ji apimtų platesnę darbuotojų kategoriją; be to, palankiai vertina Komisijos planuojamą Ilgalaikio gyventojo statuso direktyvos peržiūrą, nes tai suteiktų galimybę didinti judumą ir supaprastinti bei suderinti procedūras; laukia būsimos Komisijos įgyvendinimo ataskaitos dėl Sezoninių darbuotojų direktyvos, kurioje turėtų būti išsamiai išnagrinėtos nuostatos dėl gyventojo statuso, vienodo požiūrio ir ilgiausio buvimo laikotarpio; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę atlikti šios direktyvos peržiūrą po to, kai bus atliktas jos vertinimas; ragina Komisiją pateikti atitinkamų teisėkūros veiksmų pasiūlymus, kad būtų patobulintos esamos direktyvos, suderinant jas pagal pačias palankiausias nuostatas;

Judumo Europos Sąjungoje gerinimas

13.

pabrėžia tai, kad trečiųjų šalių piliečių judumas Europos Sąjungoje yra pagrindinė ES teisėtos migracijos politikos sudedamoji dalis, nes tokiu būdu suteikiama aiški pridėtinė vertė, kurios negalima pasiekti valstybių narių lygmeniu; primena, kad laisvas darbuotojų judėjimas padeda suderinti paklausą ir pasiūlą ES darbo rinkose ir kilus krizei taip pat gali prisidėti prie darbo rinkos pritaikymo ir bendro ekonomikos augimo;

14.

ragina valstybes nares stiprinti nacionalinių valdžios institucijų veiklos koordinavimą, susijusį su trečiųjų šalių piliečių judumo Europos Sąjungoje programomis; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas rinkti duomenis, statistinę ir patvirtinamąją informaciją, stiprinti nacionalinių valdžios institucijų dalijimąsi informacija, veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą siekiant pagerinti acquis veiksmingumą ir efektyvumą ir kuo geriau išnaudoti ES pridėtinę vertę;

15.

pabrėžia, kad taikant labiau suderintas ir nuolaidesnes taisykles, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos judumui Europos Sąjungoje, būtų sukurta paskata trečiųjų šalių piliečiams ir pozityvioji priemonė darbdaviams, taip pat būtų padedama valstybėms narėms užpildyti spragas savo darbo rinkoje ir suteiktas stimulas jų ekonomikai; akcentuoja, kad didesnis judumas ES taip pat suteiktų galimybę trečiųjų šalių piliečiams, kurie jau yra ES, pagerinti savo integracijos perspektyvas;

16.

pažymi, kad neseniai priimtose direktyvose dėl studentų, tyrėjų ir bendrovės viduje perkeliamų asmenų trečiųjų šalių piliečiams suteikiamos daug platesnės judumo teisės, nei anksčiau priimtose teisėtos migracijos direktyvose, pavyzdžiui, pradinėje Mėlynosios kortelės direktyvoje ir Ilgalaikio gyventojo statuso direktyvoje;

17.

rekomenduoja, kad įgyvendinant pirmąjį veiksmą, kuriuo siekiama supaprastinimo, būtų stiprinamos judumo Europos Sąjungoje teisės, nustatytos visose dabartinėse teisėtos migracijos direktyvose; pakartoja, kad Komisija turėtų pasiūlyti atitinkamus teisėkūros veiksmus;

Specialistų rezervo sukūrimas

18.

pabrėžia, kad reikia naujų įrankių, siekiant padėti darbdaviams rasti potencialius darbuotojus, spręsti darbo jėgos rinkoje trūkumo klausimą ir sudaryti geresnes sąlygas trečiosiose šalyse įgytos formaliosios kvalifikacijos ir įgūdžių pripažinimui Sąjungos lygmeniu; pabrėžia tai, kad darbdaviai ir trečiųjų šalių piliečiai turėtų būti geriau informuojami apie teisėtą migraciją į ES ir kad reikia plėsti struktūrizuotą ir prasmingą dialogą apie teisėtą migraciją su atitinkamomis trečiosiomis šalimis;

19.

rekomenduoja sukurti ES specialistų rezervo ir pasiūlos bei paklausos suderinimo platformą, kuri veiktų pagal vieno langelio principą ir kuri būtų skirta trečiųjų šalių darbuotojams, ES darbdaviams ir nacionalinėms administracijoms; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija planuoja nagrinėti galimybę plėtoti tokį specialistų rezervą; rekomenduoja, kad tai apimtų visus žemos, vidutinės ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų, samdomų ir savarankiškai dirbančių asmenų, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones bei startuolius, užimtumo sektorius; pažymi, kad tokios platformos veikloje dalyvaujant ES ir kilmės šalių valstybinėms užimtumo tarnyboms, taip pat ir vietos lygmeniu, būtų galima padėti stiprinti valstybių narių ir trečiųjų šalių partnerystes ir didinti jų tarpusavio pasitikėjimą, sukurti aplinką investicijoms bei padėti tinkamiau reaguoti į vietos užimtumo poreikius ar darbo jėgos trūkumą rinkoje; rekomenduoja sudaryti palankesnes sąlygas trečiosioms šalims dalyvauti naudojant tokį specialistų rezervą, pvz., internetu arba per ES ir valstybių narių diplomatines atstovybes;

20.

pabrėžia, kad toks ES specialistų rezervas galėtų būti svarbi nauja priemonė siekiant suderinti įgūdžių pasiūlą su nacionalinėmis darbo rinkomis ir ją valdyti, o ES galėtų atlikti svarbų vaidmenį kuriant, stebint ir prižiūrint tokią priemonę, be kita ko, teikdama finansavimą ir dalydamasi žiniomis; rekomenduoja, kad platforma būtų naudojama dalyvaujančių valstybių narių ir trečiųjų šalių švietimo ir mokymo reikalavimams patikslinti ir geriau suderinti; mano, kad suderinta ES lygmens paraiškų teikimo sistema, pagrįsta šiuo specialistų rezervu, padėtų sumažinti biurokratiją valstybių narių lygmeniu; mano, kad ES gali atlikti svarbų vaidmenį iš anksto patikrinant kandidatų kvalifikaciją, kalbų mokėjimo lygį ir įgūdžius; pabrėžia tikslinės informacijos sklaidos svarbą skatinant naudotis specialistų rezervu ir pasiūlos bei paklausos suderinimo platforma trečiosiose šalyse ir dalyvaujančiose valstybėse narėse;

21.

rekomenduoja, kad visose valstybėse narėse būtų supaprastintas, paspartintas, teisingiau vykdomas ir racionalizuotas diplomų, pažymėjimų ir kitų profesinių kvalifikacijų, įskaitant formaliai ir neformaliai mokantis trečiosiose šalyse įgytus įgūdžius, vertinimas, abipusis pripažinimas ir sertifikavimas, vykdant pagreitintas procedūras ir palengvinant prieigą prie informacijos; mano, kad tai sustiprintų judumą Europos Sąjungoje; pabrėžia, kad Europos kvalifikacijų sandara yra geras pagrindas susieti trečiųjų šalių kvalifikacijų sistemas su bendra ES orientacine sistema;

22.

primygtinai ragina valstybes nares pagal 2012 m. Tarybos rekomendaciją (16) nedelsiant sukurti mechanizmus ir nustatyti priemones, kad būtų galima patvirtinti profesinę patirtį, neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatus; pabrėžia, kad nacionalinės valdžios institucijos turi dalytis geriausia patirtimi; pabrėžia, kad svarbu įtraukti atitinkamas pilietinės visuomenės organizacijas, socialinius partnerius ir diasporos tinklus ir pačius darbuotojus, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, taip pat vietos valdžios institucijas ir tarptautines organizacijas (ypač Tarptautinę migracijos organizaciją (TMO), Tarptautinę darbo organizaciją (TDO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO)) į diskusijas dėl įgūdžių apibrėžties, kurios turėtų apimti mokymą darbo vietoje, neformaliąją kvalifikaciją ir darbo patirtį;

Ryšių su trečiosiomis šalimis stiprinimas ir galimybių teisėtai atvykti skatinimas

23.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, kad ES visuomenė senėja ir darbo jėga mažėja, darbuotojų judumo sistemos turi potencialo atgaivinti ES darbo rinkas ir prisidėti prie ekonomikos augimo;

24.

remia pasaulinį ir regionų bendradarbiavimą migracijos srityje, kaip vieną iš būdų padidinti teisėtos migracijos būdų prieinamumą ir lankstumą; tebėra įsitikinęs, kad propaguojant tinkamus teisėtos migracijos kanalus būtų galima sumažinti neteisėtą migraciją, suardyti nusikalstamą neteisėto žmonių gabenimo verslo modelį, sumažinti prekybą žmonėmis ir išnaudojimą darbe, sustiprinti visų darbuotojų lygias galimybes ir pasiūlyti teisėtą būdą atvykti tiems, kurie svarsto galimybę migruoti į Sąjungą; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją reglamentuoti įdarbinimo agentūrų veiklą, galimai pasitelkiant Europos darbo instituciją;

25.

mano, kad platesnis dialogas migracijos klausimais, pavyzdžiui, reguliariai rengiant ES ir įvairių trečiųjų šalių aukščiausiojo lygio susitikimus, galėtų padėti patenkinti ES darbo rinkų poreikius ir plėtoti darnias partnerystes, be kita ko, įmonių ir pilietinės visuomenės iniciatyvą, kuri gali padėti pasirengti trečiųjų šalių piliečių integracijai į paskirties šalies darbo rinką ir paskatinti tvarų įgytų įgūdžių perdavimą tarp kilmės ir paskirties šalių; pabrėžia, kad galima būtų pasiremti esamais įgūdžiais grindžiamais susitarimais dėl specialistų pritraukimo partnerystės plėtojimo, pagal kuriuos paskirties šalis gali tiesiogiai dalyvauti formuojant trečiųjų šalių piliečių, kurie yra potencialiai suinteresuoti galimybe migruoti į ES, įgūdžių rinkinius, be kita ko, nustatant mokymo priemones ir programas trečiosioms šalims, ir kuriais atsižvelgiama į partnerysčių su trečiosiomis šalimis skaidrumo poreikį, be kita ko, pasitelkiant poreikį įtraukti socialinius partnerius;

26.

pabrėžia, kad emigrantų siunčiamos perlaidos yra svarbios ir kad saugi, reguliuojama ir teisėta migracija yra naudinga tiek siunčiančioms, tiek priimančioms šalims; remia pastangas spręsti protų nutekėjimo ir protų įtekėjimo keliamas problemas toliau plėtojant priemones, kuriomis būtų suteikta galimybė vykti apykaitinei migracijai; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją išanalizuoti kitose šalyse taikomų esamų modelių, pvz., taškais grindžiamos sistemos ir susidomėjimo pareiškimu grindžiamų modelių, naudą ir trūkumus; siekdamas palengvinti apykaitinę migraciją rekomenduoja nustatyti preferencinį judumą, galimybę gauti atnaujinamus leidimus ir pakartotinio atvykimo teisę ir pratęsti leistiną trečiųjų šalių piliečių nebuvimo laikotarpį, kad jie galėtų grįžti į savo gimtąsias šalis;

ES teisės aktų sistemos plėtra

27.

primena, kad ES atsilieka konkuruodama dėl talentingų žmonių iš viso pasaulio; pažymi, kad vienintelis ankstesnės Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl teisėtos darbo jėgos migracijos buvo susijęs su Mėlynosios kortelės direktyvos peržiūra; tebėra pasiryžęs siekti prasmingos ir patikimos Mėlynosios kortelės direktyvos peržiūros, kad būtų sukurta pridėtinė vertė, kalbant apie suderinimą, įgūdžių pripažinimą, procedūrų supaprastinimą ir geresnį judumą Europos Sąjungoje;

28.

pagrindžia poreikį palaikyti struktūrinį dialogą ir konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant atitinkamas pilietinės visuomenės organizacijas, socialinius partnerius ir diasporos tinklus, pačius darbuotojus, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, ir vietos valdžios institucijas bei tarptautines organizacijas (visų pirma TMO, TDO ir EBPO), svarstant būsimą ES teisės aktų sistemos plėtojimą;

29.

mano, kad vykdant ES ir nacionalinę teisėtos migracijos politiką didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas darbo jėgos ir įgūdžių trūkumui; todėl ragina Komisiją analizuoti darbo rinkos tyrimų ir darbuotojų migracijos sistemų, neatitinkančių tikrųjų darbo rinkos poreikių, trūkumus; rekomenduoja, kad Sąjunga plėtotų savo teisės aktų sistemą, siekdama į ją didesniu mastu įtraukti trečiųjų šalių piliečius, kurie ieško žemos ar vidutinės kvalifikacijos darbo (17);

30.

atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad trečiųjų šalių piliečiai dažnai įdarbinami namų ekonomikos ir priežiūros namuose sektoriuose (18); pažymi, kad šiame sektoriuje dauguma darbuotojų yra moterys; ragina ES ir valstybes nares ratifikuoti TDO Konvenciją Nr. 189 dėl namų ūkio darbuotojų ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai taikomi užimtumo standartai; be to, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pasiūlyti teisėkūros veiksmus šioje srityje;

31.

ragina Komisiją parengti ES masto sistemą, pagal kurią siekiant skatinti inovacijas būtų pritraukiami savarankiškai dirbantys asmenys, verslininkai ir startuoliai ir palengvinama tarpvalstybinė jų veikla, taip pat pritraukiami jaunesni trečiųjų šalių piliečiai, neturintys formaliosios kvalifikacijos, ir jiems sudaromos palankesnės sąlygos, pavyzdžiui, išduodant darbo ieškančio asmens ir mokymo vizas, atsižvelgiant į platformos „Europass“ paslaugas pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2018/646 (19);

32.

pripažįsta, kad konkretiems sektoriams skirtos direktyvos nėra universali priemonė, kurią įgyvendinant būtų patenkinti ES darbo rinkos poreikiai ar išspręsti bendresni teisėtos migracijos iššūkiai, ir kartu pažymi, kad dauguma valstybių narių yra priėmusios nacionalines programas, kuriomis siekiama pritraukti darbuotojų migrantų; yra įsitikinęs, kad vidutinės trukmės laikotarpiu ES turi atsisakyti sektorinio metodo ir priimti imigracijos kodeksą, nustatantį plataus masto taisykles, kuriomis būtų reglamentuojamas darbo Europos Sąjungoje ieškančių trečiųjų šalių piliečių atvykimas ir apsigyvenimas bei suderinamos tokių trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimų teisės;

33.

atkreipia dėmesį į tai, kad taikant tokią bendrąją teisėkūros priemonę būtų išspręsta dabartinio procedūrų kratinio problema, neliktų skirtingų įvairiose valstybėse narėse taikomų reikalavimų, būtų užtikrintas būtinas taisyklių supaprastinimas ir suderinimas, nediskriminuojant nė vieno užimtumo sektoriaus ar nė vienos kategorijos darbuotojų; be to, mano, kad tokia priemonė palengvintų valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir ES bei trečiųjų šalių bendradarbiavimą;

o o

34.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 58, 2018 2 15, p. 9.

(2) PE573.223v01-00.

(3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0176.

(4) OL L 186, 2019 7 11, p. 21.

(5) OL L 155, 2009 6 18, p. 17.

(6) OL L 343, 2011 12 23, p. 1.

(7) OL L 94, 2014 3 28, p. 375.

(8) OL L 157, 2014 5 27, p. 1. Bendrovės viduje perkeliami asmenys iš įmonės, įsteigtos už ES ribų, komandiruojami į tai pačiai įmonių grupei priklausančią ES įsteigtą įmonę.

(9) OL L 132, 2016 5 21, p. 21.

(10) 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (OL L 251, 2003 10 3, p. 12).

(11) 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL L 16, 2004 1 23, p. 44).

(12) C teminio skyriaus tyrimai „Ieškant naujų sričių, kuriose būtų reikalingi darbo jėgos migracijos į Europos Sąjungą teisės aktai“ ir „ES bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis migracijos srityje“.

(13) F. Fasani ir J. Mazza „Svarbūs darbuotojai imigrantai: jų indėlis į Europos atsaką į COVID-19 pandemiją“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2020 m.

(14) 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (OL L 168, 2009 6 30, p. 24).

(15) Atliekant tinkamumo patikrą buvo nustatytos šios pagrindinės sritys, kuriose esama daugiausia vidinių suderinamumo problemų: prašymų teikimo procedūros, priėmimo ir gyvenimo šalyje sąlygos (įskaitant prašymų atmetimo ir leidimų atšaukimo priežastis), vienodo požiūrio taikymas sąlygos, judumas Europos Sąjungoje ir šeimos susijungimas.

(16) 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (OL C 398, 2012 12 22, p. 1).

(17) Žr., pvz., Europos migracijos tinklo publikaciją „Darbo jėgos trūkumo ir darbo migracijos poreikio iš trečiųjų šalių į ES nustatymas“ (angl. Determining labour shortages and the need for labour migration from third countries in the EU), Europos Komisija, Briuselis, 2015 m.

(18) Taip pat žr. EPRS tyrimą „ES veiksmų nebuvimo teisėtos migracijos srityje kaštai“ (angl. The cost of non-Europe in the area of legal migration), Europos Parlamentas, Briuselis, 2019 m., p. 21–22.

(19) 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2018/646 dėl bendros geresnių paslaugų, susijusių su įgūdžiais ir kvalifikacijomis, teikimo sistemos („Europass“) (OL L 112, 2018 5 2, p. 42).

2022 1 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/204

P9_TA(2021)0261

Europos skaitmeninė ateitis: bendroji skaitmeninė rinka ir dirbtinio intelekto (DI) naudojimas siekiant naudos vartotojams ES

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos skaitmeninės ateities kūrimas: kliūčių bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui šalinimas ir dirbtinio intelekto naudojimo gerinimas siekiant naudos vartotojams Europos Sąjungoje“ (2020/2216(INI))

(2022/C 15/22)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ (COM(2020)0067),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos baltąją knygą „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“ (COM(2020)0065),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos ataskaitą dėl dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir robotikos poveikio saugai ir atsakomybei (COM(2020)0064),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Kliūčių bendrojoje rinkoje nustatymas ir šalinimas“ (COM(2020)0093),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Ilgalaikis geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų planas“ (COM(2020)0094),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą „Naujoji vartotojų darbotvarkė. Siekiant tvaraus atsigavimo didinamas vartotojų atsparumas“ (COM(2020)0696),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 25 d. Komisijos komunikatą „Dirbtinis intelektas Europai“ (COM(2018)0237),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. vasario mėn. bendrovės „McKinsey & Company“ Komisijos užsakymu parengtą darbinį dokumentą „Skaitmeninės transformacijos Europoje kūrimas“ (1),

—	atsižvelgdamas į Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) 2020 m. ataskaitas ir specialius Eurobarometro rezultatus „Požiūris į skaitmeninimo poveikį kasdieniam gyvenimui“ (2),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 9 d. Tarybos išvadas dėl Europos skaitmeninės ateities kūrimo,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2020)0066),

—	atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (3),

—	atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (4),

—	atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (5),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva) (6),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (7),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (8),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto (10),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/302 dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 2006/2004 ir (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB (11),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (12),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/2161, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, kiek tai susiję su geresniu Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu (13),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (14),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (15),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (16),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. vasario 12 d. rezoliuciją „Automatizuoti sprendimų priėmimo procesai. Vartotojų apsaugos ir laisvo prekių ir paslaugų judėjimo užtikrinimas“ (17),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai „Skaitmeninių paslaugų aktas: bendrosios rinkos veikimo gerinimas“ (18),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl intelektinės nuosavybės teisių plėtojant dirbtinio intelekto technologijas (19),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl dirbtinio intelekto, robotikos ir susijusių technologijų etinių aspektų sistemos (20),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl naudojant dirbtinį intelektą taikomos civilinės atsakomybės tvarkos (21),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 20 d. rezoliuciją „Bendrosios rinkos stiprinimas: laisvo paslaugų judėjimo ateitis“ (22),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0149/2021),

A.	kadangi skaitmeninėje rinkoje tebėra kliūčių ir jas reikia panaikinti, siekiant visapusiškai išnaudoti visą jos potencialą, ir kadangi siekiant užtikrinti, kad ji veiktų sėkmingai, būtina laikytis bendro, į žmogų orientuoto ES požiūrio;

B.	kadangi skaitmeninimas gali suteikti didelės pridėtinės vertės visai bendrajai rinkai, jis svarbus tiek Europos vartotojams, tiek tradiciniams ir netradiciniams sektoriams ir gali tapti konkurenciniu pranašumu pasaulinėje rinkoje;

C.	kadangi bendroji skaitmeninė rinka kelia įvairių iššūkių tradicinėms rinkoms, todėl reikėtų laikytis principo, jog tai, kas yra neteisėta ne internete, yra neteisėta ir internete;

D.	kadangi dirbtiniam intelektui (DI) tam tikru mastu jau taikomi galiojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai;

E.	kadangi turime didinti visuomenės pasitikėjimą DI, standartiškai įtraukdami visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms, vartotojų apsaugą, duomenų apsaugą ir saugumą bei skatindami inovacijas Europoje;

kadangi Baltojoje knygoje dėl dirbtinio intelekto pripažįstama, kad žemės ūkis yra vienas iš sektorių, kuriame DI gali padidinti efektyvumą, ir kadangi vienas iš bendrųjų būsimos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslų yra skatinti pažangų ūkininkavimą; kadangi su DI susiję moksliniai tyrimai ir darbas žemės ūkio bei gyvulininkystės srityse gali padidinti sektoriaus patrauklumą jaunimui, pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, ir sustiprinti gyvūnų gerovę bei produktyvumą; kadangi strategija „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategija siekiama padėti ūkininkams auginti kokybišką produkciją ir iki 2030 m. sumažinti maistinių medžiagų nuostolius ir pesticidų bei trąšų naudojimą;

G.	kadangi įgyvendinant skaitmeninę pertvarką būtina didinti investicijas į svarbiausius skaitmeninės ekonomikos veiksnius ir suderinti jas su žaliosios pertvarkos politika;

H.	kadangi DI gali būti labai naudingas, tačiau kelia ir tam tikrą riziką;

kadangi pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją ES valstybės narės ir ES institucijos yra įpareigotos užtikrinti, kad naudojant naujas ir besiformuojančias technologijas nebūtų nepagrįstai varžoma kiekvieno asmens teisė į privatumą, duomenų apsaugą, saviraiškos laisvę ir susirinkimų laisvę, nediskriminavimą, orumą ir kitas pagrindines teises;

J.	kadangi DI naudojimas taip pat kelia riziką ir susirūpinimą dėl asmens duomenų rinkimo, naudojimo ir sklaidos etikos, apimties ir skaidrumo;

1 dalis. Kliūčių bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui šalinimas

mano, kad vykdant ES skaitmeninę politiką turėtų būti kuriami ir remiami Europos viešajam ir privačiajam sektoriams reikalingi pagrindai, siekiant pasauliniu mastu pirmauti patikimų ir į žmogų orientuotų skaitmeninių inovacijų srityje; laikosi nuomonės, kad bendroji skaitmeninė rinka yra vienas tokių pagrindų, ji garantuoja, kad būtų atskleistas visas naujų technologijų potencialas, padėdama šalinti nepagrįstas nacionalines kliūtis, užtikrindama teisinį aiškumą vartotojams ir įmonėms, kurdama naudą Europos Sąjungos piliečiams ir stiprindama konkurenciją; mano, kad geriau parengtas ir bendras Europos požiūris į rinkos integraciją ir derinimą gali padėti pasiekti šį rezultatą; mano, kad siekiant šio tikslo reikia imtis daugiau veiksmų tiek valstybių narių, tiek ES lygmenimis;

pabrėžia, kokia svarbi vartotojams ir įmonėms yra visiškai veikianti bendroji skaitmeninė rinka, ir ragina remti MVĮ skaitmeninę transformaciją, taip pat tikisi, kad Komisija, prieš pateikdama pasiūlymą dėl teisės aktų, atliks jų tinkamumo MVĮ patikrą;

mano, kad ES požiūris į skaitmeninimą turi būti visiškai suderintas su pagrindinėmis teisėmis, vartotojų apsauga, technologijų neutralumo ir tinklo neutralumo principais, duomenų apsaugos taisyklėmis, taip pat įtraukumo ir nediskriminavimo principais;

mano, kad skaitmeninimas ir besiformuojančios technologijos, tokios kaip DI, gali padėti siekti ES pramonės strategijos ir Europos žaliojo kurso tikslų, taip pat prisidėti įveikiant tam tikrus dėl COVID-19 krizės kilusius sunkumus; be to, mano, kad tarpusavio papildomumu grindžiamas politinis požiūris į žaliąjį kursą, pramonės strategiją ir skaitmeninimą galėtų padėti įgyvendinti jų tikslus ir kartu skatinti ES lyderystę technologijų srityje; atkreipia dėmesį į skaitmeninių sprendimų, tokių kaip nuotolinis darbas ir DI prietaikos, potencialą remti neįgaliųjų dalyvavimą bendrojoje skaitmeninėje rinkoje; mano, kad dėl COVID-19 krizės taip pat atsirado galimybė paspartinti skaitmeninimą ir kad skaitmeninė transformacija turi visapusiškai atitikti viešąjį interesą; mano, kad skaitmeninė transformacija galėtų padėti patenkinti ES miestų, kaimų ir izoliuotų regionų poreikius;

atkreipia dėmesį į naujų technologijų potencialą pereinant prie žiedinės ir tvarios ekonomikos, palengvinant žiedinių verslo modelių diegimą, skatinant duomenų apdorojimo ir saugojimo sistemų energijos vartojimo efektyvumą, prisidedant prie tvaresnių vertės grandinių kūrimo ir optimizuojant išteklių naudojimą;

ragina Komisiją skatinti ir remti tvarių technologijų diegimą ir plėtojimą įgyvendinant žaliąjį kursą, be kita ko, vertinant dalijimosi duomenimis poveikį aplinkai ir infrastruktūras, reikalingas tvariam skaitmeninių paslaugų diegimui užtikrinti;

pabrėžia, kad siekiant išnaudoti visą žaliojo kurso potencialą būtina sudaryti sąlygas dalytis būtinais ir aiškiai apibrėžtais duomenų rinkiniais ir suteikti prieigą prie jų; ragina Komisiją įvertinti, kurie duomenų rinkiniai yra būtini šiam tikslui pasiekti;

mano, kad reikėtų panaikinti praktiką, kuria pažeidžiamos vartotojų teisės, duomenų apsauga ir darbuotojų teisės;

pabrėžia, kad Komisija turėtų laikytis subalansuoto, perspektyvaus ir įrodymais grindžiamo požiūrio į teisės aktus, kurie būtų priimami laikantis subsidiarumo principo ir kuriais būtų kuriama viešųjų paslaugų teikimą užtikrinanti, konkurencinga, sąžininga, prieinama, technologiškai neutrali, inovacijoms ir vartotojams palanki, į žmogų orientuota ir patikima bendroji skaitmeninė rinka, padedanti formuoti saugią duomenų visuomenę ir ekonomiką;

10.

pabrėžia, kad skaitmeninės ekonomikos ir tradicinės ekonomikos apmokestinimo srityje turėtų vyrauti vienodos sąlygos, remiantis bendru supratimu apie tai, kur sukuriama vertė;

11.

pabrėžia, kad atitinkamais atvejais MVĮ ir kiti ekonominės veiklos vykdytojai galėtų gauti naudos naudodami bendradarbiavimo modelius, pavyzdžiui, atvirojo kodo ir atvirąją programinę įrangą, priklausomai nuo skirtingų situacijų ar aplinkybių, atsižvelgiant į galimus privalumus, kibernetinį saugumą, privatumą ir duomenų apsaugą ir nedarant poveikio taikytiniems teisės aktams; mano, kad tai gali padėti siekti Europos strateginio savarankiškumo skaitmeninėje srityje;

12.

ragina Komisiją būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų laikytis savo pagrindinių principų, vengti bendrosios skaitmeninės rinkos susiskaidymo, pašalinti visas esamas nepagrįstas kliūtis ir nereikalingus administracinius reikalavimus, remti inovacijas, ypač diegiamas MVĮ, ir naudoti tinkamas paskatas, kuriomis sukuriamos vienodos sąlygos ir vienodos galimybės investuoti;

13.

prašo Komisijos užtikrinti veiksmingą ir efektyvų tiek galiojančiuose, tiek bet kokiuose naujuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymą; mano, kad reikėtų veiksmingai užtikrinti vykdymą tarpvalstybiniu mastu ir tarp sektorių – siekiant šio tikslo turi glaudžiau bendradarbiauti valdžios institucijos, taip pat reikia tinkamai atsižvelgti į kiekvienos valdžios institucijos praktinę patirtį ir atitinkamą kompetenciją; mano, kad Komisija turėtų parengti orientacinę sistemą, kuria būtų užtikrintas bet kokių naujų reglamentavimo reikalavimų, taikomų DI arba susijusiose srityse, koordinavimas;

14.

ragina Komisiją siekti inovacijoms ir vartotojams palankios reglamentavimo aplinkos, šiuo tikslu stiprinant finansinę ir institucinę paramą Europos skaitmeninei ekonomikai, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais ir taikant tam tikras priemones, pavyzdžiui, investicijas į švietimą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, paramą inovacijoms Europoje, didesnę ir platesnio masto prieigą prie lengvai įskaitomų ir sąveikių aukštos kokybės pramoninių ir viešųjų duomenų, skaitmeninės infrastruktūros kūrimą, bendro skaitmeninių įgūdžių prieinamumo gyventojams didinimą, technologinės lyderystės verslo aplinkoje skatinimą, taip pat proporcingos ir suderintos reglamentavimo aplinkos kūrimą;

15.

atsižvelgdamas į tai, mano, kad pažangieji viešieji pirkimai, pvz., Europos platforma „GovTech“, gali padėti remti skaitmeninius pokyčius visoje ES;

16.

mano, kad reikia didelių investicijų į DI ir kitas svarbias naujas technologijas, šiais klausimais taip pat turi būti bendradarbiaujama viešajame ir privačiajame sektoriuose; palankiai vertina ES finansavimo programų naudojimą mūsų visuomenės ir pramonės skaitmeninimui remti tiek, kiek jos grindžiamos veiksmingumo, skaidrumo ir įtraukumo principais; ragina koordinuotai naudoti įvairius fondus, kad būtų kuo labiau padidinta programų sąveika; siūlo strategiškai suskirstyti lėšas, kad būtų sukurta būtina skaitmeninė infrastruktūra; ragina didinti investicijas pagal programą „NextGenerationEU“ ir skiriant viešąjį bei privatųjį finansavimą, atsižvelgiant į ES užmojį pasaulio mastu pirmauti technologijų srityje, stiprinti savo mokslinius tyrimus ir žinias bei siekti, kad visi visuomenės nariai galėtų visapusiškai pasinaudoti skaitmeninimo teikiama nauda;

17.

mano, kad dirbtinis intelektas yra ypatingas iššūkis MVĮ ir kad nebūtini sudėtingi reguliavimo reikalavimai gali neproporcingai paveikti jų konkurencingumą; perėjimas prie DI sprendimų turėtų padėti šioms įmonėms vykdyti savo veiklą ir nauji teisės aktai dėl DI naudojimo neturėtų sukurti nepagrįstos administracinės naštos, kenkiančios jų konkurencingumui rinkoje;

18.

ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal priemonę „NextGenerationEU“ numatytame ekonomikos gaivinimo plane būtų platesniu mastu koordinuojamos investicijos; ragina Komisiją šiame plane pasiūlyti konkrečius veiksmus, kuriais ES būtų remiamos didelio poveikio technologijos ir infrastruktūra, pvz., dirbtinis intelektas, itin našios kompiuterinės sistemos, kvantinė kompiuterija, debesijos infrastruktūra, platformos, išmanieji miestai, 5G ir šviesolaidinė infrastruktūra;

19.

primena, kad MVĮ yra Europos ekonomikos pagrindas ir norint pereiti prie skaitmeninių technologijų, joms yra reikalinga speciali ES finansavimo programų parama; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti savo paramą startuoliams ir labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, pasitelkiant Bendrosios rinkos programą, skaitmeninių inovacijų centrus ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kad šios įmonės galėtų plėtoti ir taikyti skaitmenines technologijas, siekiant toliau skatinti skaitmeninę pertvarką, ir sudaryti joms sąlygas visapusiškai plėtoti savo skaitmeninius pajėgumus ir konkurencingumą, kad būtų užtikrintas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas Europoje;

20.

pažymi, kad, palyginti su kitomis rinkomis, Europoje labai trūksta rizikos ir parengiamojo etapo kapitalo, taip pat finansavimo privačiu akciniu kapitalu; mano, kad dėl šios priežasties Europos startuoliai dažnai plečia veiklą trečiųjų šalių rinkose, o ne ES; mano, kad tai trukdo platesnei Europos ekonomikai pasinaudoti didele Europoje įsteigtų įmonių išorinio poveikio teikiama nauda; atkreipia dėmesį į dabartinį neproporcingai didelį viešųjų subjektų vaidmenį inovacijų ir mokslinių tyrimų finansavimo srityje ir į didelius startuolių ekosistemų ir turimo finansavimo skirtumus tarp valstybių narių; ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti visapusišką Europos požiūrį, kuriuo vadovaujantis būtų siekiama sukurti daugiau kapitalo šaltinių investicijoms į technologijas ES, įskaitant iniciatyvas, skirtas Europos privačiojo sektoriaus lyderių neformaliosioms investicijoms remti, taip pat sudaryti palankesnes galimybes Europos įmonėms ir startuoliams gauti rizikos ir parengiamojo etapo kapitalo;

21.

pabrėžia, kad Skaitmeninės Europos programa, taip pat programa „Europos horizontas“ ir Europos infrastruktūros tinklų programos yra būtinos Europos skaitmeninei transformacijai skatinti ir joms turėtų būti skiriamas tinkamas finansavimas; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad šios programos būtų kuo greičiau įgyvendintos; primena, kad valstybės narės turi laikytis įsipareigojimo pagal strategiją „Europa 2020“ investuoti 3 proc. savo BVP į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą;

22.

ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant, kad ES užimtų pirmaujančias pozicijas įsisavinant ir standartizuojant naujas technologijas, užtikrinant, kad DI būtų orientuotas į žmogų, pagrįstas Europos vertybėmis, pagrindinėmis teisėmis ir normomis; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į pirmavimo technologijų srityje ir technologinės plėtros visuotinį pobūdį, pasaulinių standartų nustatymo klausimu būtina bendradarbiauti su standartizacijos organizacijomis, pramonės atstovais ir tarptautiniais partneriais; mano, kad Europos standartizacijos komiteto (CEN) darbo grupių susitarimo naudojimas tam tikrose srityse, pvz., DI ir naujų, besiformuojančių technologijų srityse, padėtų veiksmingiau kurti darniuosius standartus;

23.

remia Komisijos tikslą didinti ne asmens duomenų prieinamumą ir dalijimąsi jais, taip pat stiprinti Europos ekonomiką; mano, kad siekiant šio tikslo reikėtų atsižvelgti į riziką, susijusią su didesne prieiga prie ne asmens duomenų, pvz., duomenų reidentifikavimą;

24.

mano, kad reikia skatinti MVĮ prieigą prie didesnio duomenų kiekio, ir ragina taikyti paskatas siekiant suteikti MVĮ prieigą prie ne asmens duomenų, kuriuos savanoriškai ir abipusiai naudingu pagrindu teikia kiti privatūs suinteresuotieji subjektai, laikantis visų būtinų apsaugos priemonių pagal Reglamentą (ES) 2016/679 ir intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančią teisinę sistemą;

25.

pažymi, kad teikdamos viešąsias paslaugas arba vykdydamos viešųjų pirkimų sutartis, viešojo sektoriaus įmonės generuoja, renka ir tvarko didelį kiekį ne asmens duomenų, kurie yra labai vertingi pakartotinai juos naudojant komerciniais tikslais ir yra naudingi visuomenei; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad tokie duomenys būtų plačiau prieinami pakartotiniam bendrojo intereso naudojimui, siekiant įgyvendinti Atvirųjų duomenų direktyvos tikslus;

26.

primena, kad turime sukurti visoje ES veikiančią duomenų ekonomiką, nes ji yra pagrindinis skaitmeninimo veiksnys; mano, kad aukšto lygio patikimo DI duomenų apsauga galėtų padėti padidinti vartotojų pasitikėjimą; mano, jog svarbu, kad ES užtikrintų didelį vartotojų skaičių ir, kai taikytina, patys vartotojai kontroliuotų savo duomenis, išlaikytų aukščiausius asmens duomenų apsaugos standartus nustatydama aiškias ir subalansuotas intelektinės nuosavybės teisių taisykles, tačiau laikosi nuomonės, kad būtina išlaikyti atvirumą trečiosioms šalims ir svarbu, kad tarpvalstybiniu lygmeniu būtų galima nevaržomai perduoti ne asmens duomenų srautus;

27.

atkreipia dėmesį į Skaitmeninių paslaugų aktą ir Skaitmeninės rinkos aktą ir mano, kad jie turėtų padėti remti inovacijas, užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir stiprinti vartotojų teises, pasitikėjimą ir saugumą internete; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad Europos rinka išliktų aktyvi ir itin konkurencinga;

28.

nurodo, kad skaitmeninių paslaugų teisės akte daug dėmesio reikėtų skirti vartotojų apsaugai, ir yra įsitikinęs, kad didesnis elektroninių prekyviečių skaidrumas ir išsamus patikrinimas padidintų produktų saugumą ir taip būtų stiprinamas vartotojų pasitikėjimas elektroninėmis prekyvietėmis;

29.

todėl pabrėžia, kad turi būti nustatyta aiški elektroninių prekyviečių atsakomybė, pagrįsta proporcingumo principu; nurodo, kad turėtų būti išaiškintos turinio prieglobos platformų atsakomybės už jose esančias parduodamas ar reklamuojamas prekes taisyklės, kad būtų panaikinta teisinė spraga, dėl kurios vartotojas negauna iš tiekėjo to, ką jis turi teisę gauti pagal teisės aktus arba pagal prekių tiekimo sutartį, pavyzdžiui, dėl to, kad negalima nustatyti pirminio pardavėjo, t. y verslo principas „pažink savo verslo klientą“;

30.

palankiai vertina Komisijos pasiūlytą naująją vartotojų darbotvarkę ir ragina Komisiją prireikus atnaujinti vartotojų apsaugos teisės aktus siekiant, kad būtų geriau atsižvelgiama į naujų technologijų poveikį ir galimą žalą vartotojams, visų pirma pažeidžiamiausioms grupėms, ir atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos poveikį; mano, kad Europos vartotojai turėtų būti įgalinti aktyviai dalyvauti vykdant skaitmeninę pertvarką ir kad vartotojų pasitikėjimas ir skaitmeninių technologijų diegimas priklauso nuo to, ar jų teisės bus apsaugotos visais atvejais;

31.

primena, kad nepagrįstas internetinių paslaugų geografinis blokavimas yra didelė kliūtis bendrajai rinkai ir nepagrįstas Europos vartotojų diskriminavimas; atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą Geografinio blokavimo reglamento pirmąją trumpojo laikotarpio peržiūrą ir ragina Komisiją tęsti vertinimą ir pradėti dialogą su suinteresuotaisiais subjektais, atsižvelgiant į didėjančią tarpvalstybinės prieigos prie audiovizualinių paslaugų paklausą ir siekiant skatinti kokybiško turinio sklaidą visoje ES;

32.

pakartoja ES pagrindines teises į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, įskaitant, be kita ko, aiškų informuoto asmens sutikimą, kaip įtvirtinta Bendrajame duomenų apsaugos reglamente; atkreipia dėmesį į tai, kad sutikimas turėtų būti grindžiamas suprantama ir lengvai prieinama informacija apie tai, kaip bus naudojami ir tvarkomi asmens duomenys, ir kad to turėtų būti laikomasi ir tada, kai naudojami algoritmai;

33.

palankiai vertina naująją ES skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategiją, kuri būtina siekiant užtikrinti piliečių pasitikėjimą ir pasinaudoti inovacijomis, junglumu ir automatizavimu skaitmeninės transformacijos srityje, kartu apsaugant pagrindines teises, ir ragina veiksmingai ir sparčiai įgyvendinti nustatytas priemones;

34.

ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti Europos prieinamumo aktą, siekiant veiksmingai pašalinti kliūtis neįgaliems piliečiams ir užtikrinti galimybę naudotis prieinamomis skaitmeninėmis paslaugomis, taip pat tinkamas sąlygas, kuriomis šios paslaugos būtų teikiamos, siekiant užtikrinti visiškai įtraukią ir prieinamą bendrąją skaitmeninę rinką, kurioje būtų užtikrintas vienodas požiūris į neįgaliuosius ir jų įtrauktis; ragina valstybes nares išplėsti Direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo taikymo sritį įtraukiant viešam naudojimui atviras vietoves, visų pirma sveikatos, transporto, pašto paslaugų ar telekomunikacijų sektoriuose (23);

2 dalis. DI naudojimo gerinimas siekiant naudos vartotojams ES

35.

tvirtai mano, kad DI, jei bus plėtojamas pagal taikomus teisės aktus, gali pagerinti tam tikrų sričių darbą Europos piliečiams ir teikti didelę naudą ir vertę ekonomikai, saugai, saugumui, švietimui, sveikatos priežiūrai, transportui ir aplinkai; mano, kad reikia užtikrinti dirbtiniu intelektu grindžiamų produktų ir paslaugų saugą, saugumą, įtrauktį, nediskriminavimą, prieinamumą ir sąžiningumą, ypač pažeidžiamomis laikomų vartotojų grupėms, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje ir nauda būtų prieinama visai visuomenei;

36.

pripažįsta, kad norint pasinaudoti DI teikiama nauda, Komisija, valstybės narės, privatusis sektorius, pilietinė visuomenė ir mokslo bendruomenė turi veiksmingai bendradarbiauti, siekiant sukurti ekosistemą saugiam į žmogų orientuotam DI, kuris bus naudingas visai visuomenei;

37.

pažymi, kad nors DI turi gerą potencialą, jis taip pat gali kelti didelę riziką dėl problemų, susijusių su šališkumu ir neskaidrumu; mano, kad ši rizika gali pasireikšti konkrečiomis aplinkybėmis arba DI naudojimo atvejais; prašo užtikrinti, kad DI grindžiami sistemų atsekamumo procesai būtų skaidrūs ir kad juos būtų galima peržiūrėti tuo atveju, jei įrodoma didelė žala;

38.

mano, kad, be kitų kliūčių skaitmeninių technologijų plėtrai, įgyvendinimui ir veiksmingam reglamentavimui ES, dėl nepakankamo vartotojų pasitikėjimo gali kilti kliūčių plačiam DI naudojimui; atkreipia dėmesį į tai, kad piliečiai nepakankamai suvokia procesus, kaip pažangios algoritminės ir dirbtinio intelekto sistemos priima sprendimus;

39.

pažymi, kad produkto gedimo atveju vartotojams būtina aiški ir nuspėjama teisinė sistema;

40.

ragina Komisiją ir valstybes nares nuolat gerinti viešąjį administravimą, kuris bus atsakingas už būsimų teisės aktų dėl DI įgyvendinimą;

41.

palankiai vertina Komisijos baltąją knygą dėl dirbtinio intelekto ir ragina Komisiją sukurti bendrą į žmogų orientuotą, rizika grindžiamą, aiškią ir perspektyvią ES DI reglamentavimo sistemą; mano, kad viso to reikia siekiant prižiūrėti automatizuotas sprendimų priėmimo sistemas ir kad tai turėtų papildyti galiojančius teisės aktus, susijusius su DI, ir užtikrinti, kad jie būtų proporcingi rizikos lygiui;

42.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti adekvačią žmogaus vykdomą algoritminių sprendimų priėmimo kontrolę ir taikyti tinkamus ir veiksmingus teisių gynimo mechanizmus;

43.

pabrėžia, kad svarbu mokyti vartotojus pagrindų ir lavinti jų įgūdžius, susijusius su DI, kad jie galėtų gauti daugiau naudos iš šių technologijų ir kartu apsisaugoti nuo bet kokios galimos grėsmės;

44.

pažymi, kad, nors ir skirtingu mastu tačiau DI jau taikomi dabar galiojantys ES teisės aktai, dėl DI kyla naujų, iki šiol neišspręstų teisinių klausimų, todėl ragina Komisiją parengti aiškias visų dabar galiojančių teisės aktų ir bet kurių siūlomų naujų priemonių veikimo ir sąveikos gaires, kad būtų užpildytos esamos teisinės spragos ir sukurta proporcinga ir nuosekli teisinė sistema; mano, kad, siekiant sustiprinti bendrąją skaitmeninę rinką, svarbu užtikrinti valstybių narių bendradarbiavimą;

45.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti glaudų bendradarbiavimą įgyvendinant reglamentavimo sistemą, kad būtų užkirstas kelias suskaidytai bendrajai rinkai;

46.

mano, kad DI yra sparčiai kintanti technologija, kuri turi būti veiksmingai reguliuojama teisės aktais, o ne vien tik gairėmis, pagristomis principais ir proporcingumu; mano, kad to siekiant reikia plačiai apibrėžti dirbtinį intelektą, kad bet kokios skirtingų sektorių reguliavimo priemonės būtų toliau lanksčiai pritaikomos atsižvelgiant į būsimus pokyčius ir atitinkamai apimtų skirtingus DI naudojimo rizikos lygius, kurie būtų išsamiau apibrėžiami atskiruose sektoriuose; mano, kad būsimame reglamente turi būti tinkamai atsižvelgta į tai, kokio masto numatyta su DI susijusi rizika kyla praktikoje, jį naudojant įvairiais būdais;

47.

atkreipia dėmesį į tai, kad pasitelkdamos savimokos funkciją turinčius algoritmus įmonės gali išsamiai susipažinti su vartotojo asmenine padėtimi ir elgesio modeliais; todėl ragina Komisiją išsamiai reglamentuoti DI technologijas, kad būtų užkirstas kelias nesąžiningam tokių sistemų naudojimui ar piktnaudžiavimui jomis;

48.

mano, kad DI reglamentavimo sistema reikėtų siekti sukurti patikimų ir saugių dirbtiniu intelektu grindžiamų produktų, prietaikų ir paslaugų vidaus rinką, šį tikslą įgyvendinant pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio nuostatas;

49.

pabrėžia vartotojų teisę laiku ir lengvai prieinamu būdu gauti tinkamą informaciją apie DI sistemų egzistavimą ir galimus rezultatus, taip pat apie tai, kaip galima patikrinti, veiksmingai užginčyti ir ištaisyti sistemos sprendimus;

50.

ragina privalomose nuostatose dėl informavimo nurodyti, ar vartotojai sąveikauja su DI sistemomis;

51.

mano, kad aiškumas ir skaidrumas yra nepaprastai svarbūs kuriant ir išlaikant vartotojų pasitikėjimą DI sistemomis. mano, kad procesai turi būti skaidrūs ir turi būti atvirai informuojama apie DI sistemų galimybes ir paskirtį, o sprendimai turi būti paaiškinami tiesiogiai susijusiems asmenims;

52.

mano, kad įgyvendinant reglamentavimo sistemą reikia stiprinti patikimų DI sistemų kūrimą ir reikėtų užtikrinti aukštus vartotojų apsaugos standartus, siekiant stiprinti vartotojų pasitikėjimą DI grindžiamais produktais; mano, kad reikia laipsniškiau nustatyti riziką ir atitinkamus teisinius reikalavimus bei apsaugos nuo žalos vartotojams priemones; taip pat mano, kad įgyvendinant reglamentavimo sistemą reikėtų užtikrinti skaidrumą bei atskaitomybę ir aiškiai informuoti vartotojus ir reglamentavimo institucijas apie atitinkamus reikalavimus ir aktyviai teikti paskatas DI kūrėjams ir diegėjams, siekiant diegti patikimą DI;

53.

ragina Komisiją skatinti valstybių narių valdžios institucijas keistis su algoritmų sistemomis susijusia informacija ir remti bendro algoritminių sistemų supratimo ugdymą bendrojoje rinkoje teikiant gaires, nuomones ir dalykines žinias;

54.

mano, kad tokią sistemą reikėtų grįsti etišku, į žmogų orientuotu, pagrindinėmis teisėmis grindžiamu požiūriu, taikomu per visą DI produktų kūrimo, diegimo ir gyvavimo ciklą, remiantis pagrindinių teisių išsaugojimu ir skaidrumo, paaiškinamumo (kai tinkama), atskaitomybės principais ir teisėmis, BDAR nustatytais įsipareigojimais – įskaitant pritaikytąjį ir duomenų kiekio mažinimą, tikslo apribojimą ir duomenų apsaugą;

55.

mano, kad naujų reglamentavimo reikalavimų taikymo sritį reikėtų išplėsti taip, kad DI prietaikoms atitinkamose srityse, kurios laikomos keliančiomis didžiausią riziką, būtų taikomi griežčiausi reglamentavimo reikalavimai ir kontrolės priemonės, įskaitant galimybę uždrausti žalingą ar diskriminacinę praktiką; ragina Komisiją, be dabar galiojančiuose vartotojų teisės aktuose esančių nuostatų, parengti objektyvią žalos rizikos apskaičiavimo metodiką; mano, kad taikant tokią metodiką reikėtų vengti ribojamojo, dvikrypčio požiūrio, kuris greitai galėtų tapti nebeaktualus, priešingai – daugiausia dėmesio derėtų skirti DI kontekstui, taikymui ir konkrečiam panaudojimui;

56.

pabrėžia, kad vykdant ES masto DI standartizaciją turėtų būti skatinamos inovacijos ir sąveikumas, be to, bus užtikrinama aukšto lygio vartotojų apsauga; pripažįsta, kad, nors jau nustatyta daug standartų, būtina toliau skatinti ir plėtoti bendrus DI standartus, pvz., taikomus sudedamosioms dalims ar visoms taikomosioms programoms;

57.

mano, kad, priėmus aiškias teisės normas ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus, būtų galima apsvarstyti savanoriško patikimo DI ženklinimo vaidmenį; kartu svarbu atsižvelgti į tai, kad dėl informacijos asimetrijos, kuri neatsiejama nuo algoritminių mokymosi sistemų, ženklinimo sistemų vaidmuo tampa itin sudėtingas; mano, kad toks ženklinimas galėtų padidinti DI grindžiamų technologijų skaidrumą; pabrėžia, kad bet kuri tokia ženklinimo sistema turi būti suprantama vartotojams ir turi būti įrodyta, kad ji svariai prisideda prie vartotojų informuotumo ir pasitenkinimo suderintomis DI prietaikomis, įgalinant juos priimti informacija pagrįstą sprendimą, nes priešingu atveju ji bus menkai naudojama realiame gyvenime;

58.

yra tvirtai įsitikinęs, kad nauji reglamentavimo reikalavimai ir vertinimai turi būti suprantami ir įgyvendinami, taip pat, kai galima, juos reikėtų įtraukti į esamus konkretiems sektoriams taikomus reikalavimus ir išlaikyti proporcingą administracinę naštą;

59.

ragina Komisiją ir valstybes nares naudotis novatoriškomis reglamentavimo priemonėmis, pvz., apribota bandomąja reglamentavimo aplinka, atitinkančia atsargumo principą, siekiant startuoliams ir mažosioms įmonėms teikti aiškią pagalbą veiklos plėtrai; mano, kad šiomis priemonėmis galima padėti skatinti inovacijas, jeigu jos bus taikomos kontroliuojamoje aplinkoje; nurodo, kad nuoseklios novatoriško technologijomis, pvz., DI, grindžiamų produktų tikrinimo ir patvirtinimo aplinkos kūrimas, padės Europos įmonėms įveikti bendrosios rinkos susiskaidymą ir pasinaudoti ekonomikos augimo galimybėmis visoje ES;

60.

mano, kad veiksmingiausias būdas sumažinti šališkumą yra užtikrinti duomenų rinkinių, naudojamų DI sistemoms mokyti, kokybę;

61.

mano, kad DI didelės rizikos aplinkybėmis reikėtų naudoti tik konkrečiais tikslais, visapusiškai vadovaujantis taikytinų teisės aktų nuostatomis ir laikantis skaidrumo reikalavimų; pabrėžia, kad tik aiški ir teisiškai pagrįsta teisinė sistema turės lemiamą reikšmę siekiant užtikrinti saugą ir saugumą, duomenų ir vartotojų apsaugą, visuomenės pasitikėjimą ir paramą, susijusią su tokių technologijų diegimo būtinumu ir proporcingumu; ragina Komisiją atidžiai apsvarstyti, ar yra tam tikrų naudojimo atvejų, situacijų ir metodų, kurių atžvilgiu reikėtų taikyti konkrečius techninius standartus, įskaitant pagrindinius algoritmus; mano, kad, jei tokie techniniai standartai būtų priimti, kompetentingoms institucijoms juos reikėtų nuolat peržiūrėti ir vertinti iš naujo, atsižvelgiant į sparčią technologinę plėtrą;

62.

mano, kad organizacijoms ir įmonėms įsteigus DI produktų ir paslaugų peržiūros valdybas, siekiant įvertinti galimą naudą ir žalą, ypač galimą socialinį poveikį, kurį gali sukelti didelės rizikos ir poveikio DI grindžiami projektai, jos gali būti naudinga priemonė, padedanti organizacijoms priimti atsakingus sprendimus dėl DI produktų ir paslaugų, ypač į jas įtraukus svarbius suinteresuotuosius subjektus;

63.

pabrėžia, kad švietimas ir moksliniai tyrimai yra svarbūs DI; pabrėžia, kad ES turi stiprinti savo skaitmeninius pajėgumus, ragindama daugiau žmonių siekti karjeros su IRT susijusiuose sektoriuose, apmokydama daugiau DI srities duomenų specialistų, taip pat susijusių naujų sričių, pvz., DI investavimo ir DI saugos, specialistų; ragina iš esmės investuoti į Europos dirbtinio intelekto kompetencijos centrų tinklą ir sukurti visos Europos universitetų ir mokslinių tyrimų tinklą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama DI; mano, kad šis tinklas turėtų padėti stiprinti keitimąsi informacija apie DI, remti su DI susijusius talentus ES ir pritraukti naujų talentų, skatinti novatoriškų įmonių, aukštojo mokslo įstaigų, mokslinių tyrimų institucijų ir dirbtinio intelekto kūrėjų bendradarbiavimą, taip pat rengti specializuotus mokymus reguliavimo institucijoms ir gerinti jų veiklą, siekiant užtikrinti tinkamą šių technologijų naudojimą ir apsaugoti Europos piliečius nuo galimos rizikos ir žalos jų pagrindinėms teisėms; be to, pabrėžia, kokios svarbios yra priemonės ir informacijos kanalai, skirti padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei startuoliams veiksmingai vykdyti skaitmeninimą ir penktąją pramonės revoliuciją – „Pramonė 5.0“; pripažįsta, kad dalijantis DI prietaikų komponentais ir juos pakartotinai naudojant didėja DI sprendimų naudojimas ir įsisavinimas; pabrėžia fundamentaliųjų DI pagrindų mokslinių tyrimų svarbą; pabrėžia, kad reikia sudaryti sąlygas išsamiems visų DI prietaikų ir technologijų moksliniams tyrimams;

64.

ragina atlikti skaitmeninės atskirties pasekmių žmonėms poveikio vertinimus ir imtis konkrečių veiksmų, kaip ją įveikti; ragina švelninti neigiamą poveikį pasitelkiant švietimą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į lyčių aspektą, turint omenyje nepakankamą moterų dalyvavimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse ir skaitmeninėse įmonėse; mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti raštingumo DI srityje programoms;

65.

ragina Komisiją atnaujinti esamą produktų saugos ir atsakomybės sistemą, kad būtų galima spręsti naujus uždavinius, susijusius su naujomis skaitmeninėmis technologijomis, pvz., su dirbtiniu intelektu; ir primygtinai ragina Komisiją atnaujinti, be kita ko, Direktyvą dėl bendros gaminių saugos ir Atsakomybės už gaminius direktyvą, visų pirma apsvarstant galimybę pakeisti sąvoką „prievolė įrodyti“ žalą, kurią padarė besiformuojančios technologijos, aiškiai apibrėžtais atvejais ir atlikus tinkamą vertinimą, taip pat pritaikyti sąvokas „produktas“, „žala“ ir „trūkumas“, kad jos atspindėtų besiformuojančių technologijų, įskaitant produktus su integruotu DI, daiktų internetu ar robotika, autonominę programinę įrangą ir programinę įrangą arba atnaujinimus, dėl kurių produktas iš esmės pakeičiamas ir dėl to faktiškai sukuriamas naujas produktas, sudėtingumą;

66.

pažymi, kad, siekiant įgyvendinti DI bei visas kitas naujas technologijas, reikia užtikrinti tinkamą junglumą, be kita ko, demografinių ar ekonominių sunkumų patiriančiuose regionuose; ragina atsižvelgti į nevienodas galimybes naudotis technologijomis kaimo vietovėse, ypač kai Sąjungos lėšos naudojamos 5G tinklams diegti, baltų dėmių skaičiui mažinti ir junglumo infrastruktūrai apskritai; ragina parengti ES komunikacijos strategiją, pagal kurią ES piliečiams būtų teikiama patikima informacija, taip pat vykdyti informuotumo apie 5G didinimo kampanijas;

67.

ragina Komisiją įvertinti paskirstytojo registro technologijų, įskaitant blokų grandines, kūrimą ir naudojimą, konkrečiai – išmaniąsias sutartis bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, ir pateikti gaires bei apsvarstyti galimybę parengti tinkamą teisinę sistemą, kad būtų galima užtikrinti įmonėms ir vartotojams teisinį tikrumą, visų pirma teisėtumo ir išmaniųjų sutarčių vykdymo tarpvalstybinėse situacijose užtikrinimo ir, kai taikytina, notarinių reikalavimų klausimais;

68.

ragina užbaigti keliašales Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) derybas dėl e. prekybos ir pasiekti subalansuotą rezultatą; ragina Komisiją atidžiai įvertinti nuostatos dėl šaltinio kodo, dėl kurios šiuo metu diskutuojama derybose dėl e. prekybos PPO lygmeniu, jos poveikį būsimiems ES DI srities teisės aktams, įskaitant jos poveikį vartotojų teisėms, ir į šį vertinimo procesą įtraukti Europos Parlamentą; apgailestauja, kad dėl to, kad nėra visuotinių taisyklių, ES įmonės gali susidurti su netarifinėmis skaitmeninės prekybos kliūtimis, pvz., nepagrįstu geografiniu blokavimu, duomenų lokalizavimu ir privalomais technologijų perdavimo reikalavimais; pažymi, kad šios kliūtys mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) kelia ypač daug sunkumų; pabrėžia, kad pasaulinės skaitmeninės prekybos taisyklės galėtų dar labiau padidinti vartotojų apsaugą; pritaria tam, kad PPO moratoriumas dėl elektroninio perdavimo būtų nuolatinis, ir pabrėžia, kad svarbu suteikti aiškumą elektroninio perdavimo apibrėžčiai; ragina visapusiškai įgyvendinti ir plačiau patvirtinti PPO informacinių technologijų susitarimą, jo išplėtimą ir PPO telekomunikacijų paslaugų rekomendacinį dokumentą;

69.

pripažįsta siekį, kad ES taptų pasauline lydere DI plėtojimo ir taikymo srityje; ragina ES glaudžiau dirbti su partneriais, pvz., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir PPO, siekiant nustatyti pasaulinius DI standartus, kad būtų sumažintos prekybos kliūtys ir skatinamas patikimas DI, atitinkantis ES vertybes; remia EBPO šalių bendradarbiavimą tarptautinių taisyklių srityje ir kitas bendradarbiavimo formas skaitmeninės ekonomikos srityje, įskaitant Pasaulinę partnerystę dirbtinio intelekto srityje; ragina ES šiuo klausimu aktyviau bendradarbiauti su JT ir tarptautinėmis standartų institucijomis; pažymi, kad buvo sudarytas taisyklėmis grindžiamas Azijos regioninės išsamios ekonominės partnerystės susitarimas, kuriuo buvo paruošta dirva didžiausiam pasaulyje ekonomikos integracijos projektui; mano, kad ES turėtų skatinti skaitmenines taisykles, atitinkančias demokratinius principus, žmogaus teises ir darnų vystymąsi; šiuo atžvilgiu pritaria pasiūlymui įsteigti ES ir JAV prekybos ir technologijų tarybą;

70.

atsižvelgdamas į tai, remia darbą, susijusį su transatlantiniu susitarimu dėl DI, kuriuo siekiama tvirtesnio ir platesnio sutarimo dėl etiško DI principų ir duomenų valdymo, ir, laikantis šių principų, skatinti inovacijas ir dalijimąsi duomenimis siekiant plėtoti DI, sudaryti palankesnes sąlygas prekybai ir parengti suderintas skaitmeninės prekybos taisykles ir standartus, kartu užtikrinant, kad nustatant tuos standartus ES atliktų pagrindinį vaidmenį; pabrėžia, kad šiame transatlantiniame susitarime dėl DI taip pat turėtų būti skyrius, skirtas duomenų saugumui ir naudotojų bei vartotojų duomenų apsaugai, siekiant užtikrinti ES taisyklių apsaugą; ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su JAV, Japonija ir kitais panašiai mąstančiais partneriais reformuojant PPO taisykles dėl, inter alia, subsidijų, priverstinio technologijų perdavimo ir valstybinių įmonių; pabrėžia ES laisvosios prekybos susitarimų svarbą propaguojant ES įmonių, vartotojų ir darbuotojų interesus ir vertybes pasaulinėje skaitmeninėje ekonomikoje ir mano, kad jie papildo konkurencingą bendrąją skaitmeninę rinką; pažymi, kad ypač svarbus yra bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste, kuri atlieka svarbų vaidmenį pasaulinėje skaitmeninėje ekonomikoje;

71.

primygtinai ragina valstybes nares į savo ekonomikos gaivinimo planus įtraukti transporto skaitmeninimo projektus; pabrėžia, kad reikia užtikrinti stabilų ir tinkamą intelektinėms transporto sistemoms (ITS) skirtos transporto ir IRT infrastruktūros, įskaitant saugų 5G tinklų diegimą, 6G tinklų ir būsimų belaidžių tinklų plėtrą, kūrimo proceso finansavimą, kad būtų galima išnaudoti visas skaitmeninio transporto teikiamas galimybes, kartu užtikrinant aukštus transporto saugos standartus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina kurti naują infrastruktūrą ir atnaujinti esamą infrastruktūrą; ragina valstybes nares sukurti saugią, atsparią ir kokybišką transporto infrastruktūrą, kuria sudaromos palankesnės sąlygos susietojo ir automatizuoto judumo paslaugų diegimui; pažymi, kad reikia paspartinti atitinkamos transporto ir skaitmeninės infrastruktūros transeuropiniame transporto tinkle (TEN-T) atnaujinimą; todėl ragina Komisiją, persvarstant TEN-T reglamentą ir Krovinių vežimo geležinkeliais koridorių reglamentą, pasiūlyti mechanizmus, kuriais būtų užtikrintas šis procesas;

72.

pabrėžia didžiules DI teikiamas galimybes transporto sektoriuje ir jo gebėjimą padidinti kelių, geležinkelių, vandens ir oro transporto automatizavimą; pabrėžia DI vaidmenį skatinant daugiarūšiškumą ir perėjimą prie kitų transporto rūšių, taip pat pažangiųjų miestų plėtrą, taip gerinant kelionių sąlygas visiems piliečiams, užtikrinant, kad transportas, logistika ir eismo srautai būtų veiksmingesni, saugesni ir labiau tausojantys aplinką, sutrumpinant kelionės laiką, mažinant spūstis, mažinant kenksmingų išmetamųjų teršalų kiekį ir mažinant išlaidas; pabrėžia didžiulį sistemų, kurios DI naudoja transporto sektoriuje, potencialą kelių eismo saugumo ir visiškai saugaus eismo vizijoje nustatytų tikslų įgyvendinimo požiūriu; pabrėžia, kad DI padės toliau plėtoti integruotą daugiarūšiškumą, vadovaujantis paslauginio judumo (angl. Mobility as a Service, MaaS) koncepcija; ragina Komisiją ištirti, kaip sudaryti palankesnes sąlygas subalansuotai MaaS plėtrai, ypač miestų teritorijose;

73.

palankiai vertina Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų (SESAR) bendrosios įmonės laimėjimus ir ragina intensyviau vykdyti mokslinius tyrimus ir investicijas, kad būtų kuo labiau padidintas DI potencialas aviacijos sektoriuje, atsižvelgiant į vartotojus, tobulinant oro transporto bendrovių rinkodaros, pardavimo, platinimo, kainų apskaičiavimo procesus bei antžemines paslaugas (saugos patikras ir kt.); pažymi, kad DI gali padėti plėtoti automatizuotą navigaciją tolimųjų ir trumpųjų nuotolių laivyboje bei vidaus vandens keliuose ir pagerinti jūrų stebėjimą didėjant laivų eismui; ragina visuose Europos uostuose diegti DI ir užtikrinti didesnį skaitmeninimo lygį siekiant pagerinti efektyvumą ir konkurencingumą; pabrėžia, kad skaitmeninimas, DI ir robotika atliks itin svarbų vaidmenį turizmo sektoriuje, taip prisidedant prie pramonės tvarumo ilguoju laikotarpiu; pažymi, kad reikės skirti pakankamai lėšų ir paskatų turizmo infrastruktūrai, visų pirma labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kad jos galėtų pasinaudoti skaitmeninimo teikiamais privalumais ir atnaujinti savo pasiūlą vartotojams; pažymi, kad tai padės skatinti ES skaitmeninę lyderystę tvaraus turizmo srityje pasitelkiant mokslinius tyrimus ir plėtrą, bendrąsias įmones ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes;

74.

primena, kad DI gali lemti šališkumą, taigi ir įvairių formų diskriminaciją, pvz., diskriminaciją dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos; atsižvelgdamas į tai, primena, kad turi būti visapusiškai apsaugotos kiekvieno asmens teisės ir kad DI iniciatyvos jokiu būdu negali būti diskriminuojančios; pabrėžia, kad toks šališkumas ir diskriminacija gali atsirasti dėl jau šališkų duomenų rinkinių, atspindinčių dabartinę diskriminaciją visuomenėje; pabrėžia, kad DI turi vengti šališkumo, dėl kurio atsiranda draudžiama diskriminacija, ir neturi atkartoti diskriminacijos procesų; pabrėžia, kad kuriant DI technologijas reikia atsižvelgti į šią riziką, taip pat pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su DI technologijų teikėjais siekiant pašalinti vis dar išliekančias spragas, dėl kurių sudaromos palankesnės sąlygos diskriminacijai; rekomenduoja, kad DI kūrimo ir plėtojimo grupėse būtų atspindėta visuomenės įvairovė;

75.

pabrėžia, kad siekiant visapusiškai apsaugoti pagrindines teises yra svarbus algoritmų skaidrumas; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į esminius etinius ir teisinius aspektus, teisės aktų leidėjai turi apsvarstyti sudėtingą atsakomybės klausimą, visų pirma kūno sužalojimo ir materialinės žalos atveju, ir kad atsakomybė už visas DI prietaikas visada turėtų tekti fiziniam ar juridiniam asmeniui;

76.

akcentuoja būtinybę užtikrinti, kad DI visoje Europoje būtų plačiai prieinamas kultūros ir kūrybos sektoriams bei pramonei, siekiant nuolat užtikrinti vienodas sąlygas ir sąžiningą konkurenciją visoms suinteresuotosioms šalims Europoje; pabrėžia DI technologijų potencialą kultūros ir kūrybos sektorių bei pramonės požiūriu, pradedant geresniu auditorijos valdymu, informavimu ir įtraukimu, baigiant pagalba kuruojant turinį, kultūros archyvų atnaujinimu ir pagalba tikrinant faktus bei duomenų žurnalistika; pabrėžia, jog reikia pasiūlyti mokymosi ir mokymo galimybių, kad Europos visuomenė galėtų įgyti žinių apie DI naudojimą, galimą riziką ir jo teikiamas galimybes; atsižvelgdamas į tai pakartoja, jog laikosi nuomonės, kad DI ir robotikos inovacijos turi būti įtrauktos į švietimo planus ir mokymo programas; primena ypatingus profesinio rengimo ir mokymo reikalavimus, susijusius su DI, ir ragina vadovautis bendradarbiavimu grindžiama Europos lygmens strategija, parengta taip, kad visoje Europoje būtų stiprinamas DI potencialas profesinio rengimo ir mokymo srityje; pabrėžia, kad Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (24) (AŽPD) perkėlimas į nacionalinę teisę yra nepaprastai svarbus norint sukurti tikrą bendrąją skaitmeninę rinką, kurioje būtų skatinama kultūrų įvairovė;

77.

pabrėžia Europos rizikos kapitalo finansavimo trūkumą, galimybių gauti finansavimą trūkumą ir duomenų trūkumą, taip pat pripažįsta išorės ir vidaus kliūtis, trukdančias diegti DI technologijas, ypač mažiau išsivysčiusiuose sektoriuose ir MVĮ; ragina Sąjungoje laikytis visapusiško požiūrio, grindžiamo verslumo skatinimu pasitelkiant investuotojams palankų reguliavimą, siekiant užtikrinti perspektyvių Europos startuolių galimybes gauti finansavimą visais augimo etapais; ragina dėti bendras pastangas siekiant užkirsti kelią jaunų perspektyvių Europos įmonių, kurios, patekusios į rinką, dažnai negauna finansavimo, išvykimui ir nuo jo atgrasyti;

78.

primena, kad dabartiniuose Sąjungos teisės aktuose iš esmės nėra numatyti privalomi produktų ir paslaugų kibernetinio saugumo reikalavimai; ragina įtraukti esminius reikalavimus į projektavimo etapą (projektinis saugumas) ir taip pat naudoti tinkamus kibernetinio saugumo standartus ir procesus tiek produktų ir paslaugų gyvavimo ciklo metu, tiek jų tiekimo grandinėse;

79.

atkreipia dėmesį į tai, kad ketvirtoji pramonės revoliucija priklausys, be kita ko, nuo galimybės gauti žaliavų, pvz., ličio ir retųjų žemių elementų, o Sąjunga turi sumažinti savo priklausomybę nuo jų importo apribodama absoliutų vartojimą ir pati vykdydama aplinkos požiūriu atsakingą gavybą bei pasitelkdama žiedinę ekonomiką; mano, kad tvirtesnė žiedinės ekonomikos politika, taikoma skaitmeniniams prietaisams ir puslaidininkiams, galėtų tuo pat metu prisidėti prie Sąjungos pramonės suverenumo ir išvengti neigiamo su žaliavomis susijusios kasybos poveikio;

80.

ragina parengti aiškesnę Europos skaitmeninių inovacijų centrų strategiją siekiant skatinti MVĮ, vidutinės kapitalizacijos įmones ir startuolius plačiai įsisavinti naujas technologijas; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklas turėtų užtikrinti plačią geografinę aprėptį visoje Europoje, įskaitant atokias, kaimo ir salų vietoves, taip pat pradėti tarpsektorinį dialogą; ragina Komisiją parengti plataus užmojo ir išsamią strategiją, pagal kurią būtų remiamas startuolių kūrimas ir augimas, siekiant per 10 metų sukurti naują Europos skaitmeninių vienaragių kartą; šioje strategijoje visų pirma turėtų būti nagrinėjamos tokios priemonės kaip mokesčių paskatos startuoliams ir naujai įsteigtoms MVĮ bei ES startuolių vizos įvedimas;

81.

palankiai vertina naują Komisijos debesijos strategiją ir Europos debesijos iniciatyvą;

82.

palankiai vertina teigiamą poveikį, kurį DI galėtų daryti Europos darbo rinkoms, įskaitant darbo vietų kūrimą, saugesnių ir įtraukesnių darbo vietų užtikrinimą, kovą su diskriminacija įdarbinant ir darbo užmokesčio srityje, geresnės įgūdžių pasiūlos ir paklausos atitikties ir darbo srautų skatinimą, jei vykstant skaitmeninei pažangai bus mažinama rizika ir reguliariai atnaujinamos reglamentavimo sistemos;

83.

ragina valstybes nares investuoti į kokybiškas, poreikiais grindžiamas ir įtraukias švietimo, profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą sistemas bei sektorių, kurie gali patirti itin neigiamą DI poveikį, įskaitant žemės ūkio ir miškininkystės sektorius, darbuotojų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo politiką; pabrėžia, kad šiuo požiūriu ypatingas dėmesys turi būti teikiamas nepalankioje padėtyje esančių grupių įtraukčiai;

84.

atkreipia dėmesį į įgūdžių Europos darbo rinkose trūkumą; palankiai vertina Komisijos atnaujintą Europos įgūdžių darbotvarkę ir naują Skaitmeninio švietimo veiksmų planą (2021–2027 m.), kuriuos įgyvendinant darbuotojams bus lengviau gerinti skaitmeninius įgūdžius, įgyti ateities darbo rinkai reikalingą kvalifikaciją, spręsti su kvalifikacijos ir žinių pritaikymu ir įgijimu susijusius klausimus vykstant skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai; pabrėžia, kad etiniai DI aspektai ir įgūdžių tobulinimas su etika susijusiais tikslais turi tapti neatskiriama visų švietimo ir mokymo programų, skirtų DI vystytojams ir su juo dirbantiems asmenims, dalimi; primena, kad su DI dirbantys kūrėjai, programuotojai, sprendimų priėmėjai ir įmonės turi suvokti savo etinę atsakomybę; pabrėžia, kad užtikrinus galimybę įgyti reikiamų įgūdžių ir žinių DI srityje galima pašalinti skaitmeninę atskirtį visuomenėje, ir kad DI sprendimais turėtų būti remiama pažeidžiamų grupių (pavyzdžiui, neįgaliųjų ar atokiose arba kaimo vietovėse gyvenančių asmenų) integracija į darbo rinką;

85.

pabrėžia, kad lyčių lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų ir turėtų atsispindėti visose ES politikos srityse; ragina pripažinti esminį moterų vaidmenį siekiant Europos skaitmeninės strategijos tikslų, atitinkančių lyčių lygybės tikslus; primena, kad moterų dalyvavimas skaitmeninėje ekonomikoje yra labai svarbus formuojant klestinčią skaitmeninę visuomenę ir skatinant ES skaitmeninę vidaus rinką; ragina Komisiją užtikrinti ministrų lygmeniu pasirašytos Įsipareigojimų deklaracijos dėl moterų skaitmeniniame pasaulyje įgyvendinimą; mano, kad, siekiant tikslo skatinti lyčių lygybę, DI gali labai prisidėti prie pastangų įveikti diskriminaciją dėl lyties ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria moterys, jei būtų sukurta tinkama teisinė ir etikos sistema, pašalintas sąmoningas ir nesąmoningas šališkumas ir laikomasi lyčių lygybės principų;

86.

pabrėžia, kad žemės ūkio sektorius yra sektorius, kuriame DI atliks labai svarbų vaidmenį sprendžiant maisto gamybos ir tiekimo problemas ir susidorojant su iššūkiais; pabrėžia, kad daiktų interneto technologijos ir ypač DI suteikia daug galimybių modernizuoti, automatizuoti žemės ūkio maisto produktų sektorių ir padidinti jo veiksmingumą bei tvarumą, taip pat vykdyti kaimo vietovių plėtrą, didinti pasėlių gamybos apimtį ir gerinti pasėlių kokybę; mano, kad skaitmeninių technologijų ir DI naudojimas, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros stiprinimas žemės ūkio maisto produktų sektoriuje yra būtini siekiant didinti tvarumą, efektyvumą ir tikslumą bei skatinti našumą; pabrėžia daiktų interneto ir DI potencialą tiksliojo ūkininkavimo srityje, visų pirma numatant oro sąlygas, įvertinant dirvožemio maistines medžiagas ir vandens poreikius, taip pat nustatant kenkėjų antplūdžius ir augalų ligas; pabrėžia, kad stebėsena naudojant automatizuotas ir skaitmenines priemones gali padėti kuo labiau sumažinti žemės ūkio poveikį aplinkai bei klimatui; ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti žemės ūkio sektoriui šiems tikslams skirtus išteklius ir investicijas, taip pat skirti pakankamai išteklių ir vystymo priemonių DI naudojimo šiose srityse moksliniams tyrimams, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamiems ūkininkams geriau panaudoti turimus išteklius, padidinti veiksmingumą ir gamybą, taip pat skatinti kurti inovacijų centrus ir startuolius šioje srityje;

87.

mano, kad DI taikymas Sąjungoje ir su tuo susijęs ES piliečių asmens duomenų naudojimas turėtų atitikti mūsų vertybes ir pagrindines teises, kurios pripažįstamos ES pagrindinių teisių chartijoje, pvz., žmogaus orumo, privatumo, duomenų apsaugos ir saugumo; pabrėžia, kad DI iš esmės būdingas duomenų tvarkymas, todėl jį taikant turi būti laikomasi ES duomenų apsaugos teisės aktų, visų pirma Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR); pakartoja, kad svarbu nepriklausomoms viešoms duomenų apsaugos institucijoms suteikti reikiamų išteklių, kad jos galėtų stebėti, kaip laikomasi duomenų apsaugos teisės aktų, ir veiksmingai užtikrinti jų laikymąsi;

88.

pabrėžia, kad investicijos į mokslą, mokslinius tyrimus ir plėtrą skaitmeninių technologijų ir DI srityse, geresnės prieigos prie rizikos kapitalo skatinimas, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų ir elektroninių ryšių tinklų kibernetinio saugumo didinimas ir prieiga prie nešališkų kokybiškų duomenų yra kertiniai elementai norint užtikrinti Sąjungos skaitmeninį suverenumą; ragina Komisiją išnagrinėti įvairius būdus, kuriais Sąjungai kyla rizika tapti priklausoma nuo išorės subjektų; pažymi, kad neaiškus, pernelyg didelis ar fragmentiškas reglamentavimas trukdys steigtis novatoriškiems aukštųjų technologijų vienaragiams, startuoliams ir MVĮ arba paskatins juos kurti savo produktus ir paslaugas už Europos ribų;

89.

pabrėžia, kad saugios ir įtraukios Europos gigabitinės visuomenės sukūrimas yra būtina sėkmingo Sąjungos perėjimo prie skaitmeninės ekonomikos sąlyga; pabrėžia junglumo, kuriam visų pirma būdingas 5G ryšys ir šviesolaidinė infrastruktūra, vaidmenį keičiant darbo ir švietimo būdus, verslo modelius ir ištisus sektorius, pvz., gamybos, transporto ir sveikatos priežiūros, ypač kartu su kitomis technologijomis, pvz., virtualizavimu, debesijos kompiuterija, paribio kompiuterija, DI, tinklo padalijimu ir automatizavimu, bei turi galimybių užtikrinti didesnį našumą ir daugiau inovacijų bei naudotojų patirties;

90.

ragina Komisiją skatinti Europos įmones pradėti kurti ir stiprinti naujos kartos judriojo ryšio tinklų technologinius pajėgumus; ragina Komisiją išanalizuoti nevienodos prieigos prie skaitmeninių technologijų ir ryšio skirtumų valstybėse narėse poveikį;

91.

pažymi, kad siekiant išnaudoti visą DI ir kitų besiformuojančių technologijų potencialą labai svarbu investuoti į itin našias kompiuterines sistemas (angl. HPC); ragina mažinti investicijų į junglumą atotrūkį pasitelkiant „Next Generation EU“, taip pat nacionalinį ir privatųjį finansavimą, kad 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) būtų kompensuotas ES investicijų į ateities technologijas mažinimas;

92.

ragina laikytis visos visuomenės įtraukimu paremto požiūrio į kibernetinį saugumą; pabrėžia, kad nauji požiūriai į kibernetinį saugumą turėtų būti parengti remiantis atsparumu ir prisitaikymu prie spaudimo ir išpuolių; ragina laikytis holistinio požiūrio į kibernetinį saugumą, kai atsižvelgiama į visą sistemą, nuo sistemos struktūros bei tinkamumo naudoti iki piliečių švietimo ir mokymo; pabrėžia, kad dėl skaitmeninės transformacijos, kurią lemia spartus paslaugų skaitmeninimas ir didelio masto susietųjų įrenginių diegimas, mūsų visuomenė ir ekonomika neišvengiamai tampa labiau paveikiamos kibernetinių išpuolių; pabrėžia, kad pažanga kvantinės kompiuterijos srityje sutrikdys esamus šifravimo metodus; ragina Komisiją remti mokslinius tyrimus, kurie leistų Europai įveikti šį iššūkį ir pabrėžia, kad reikalingas stiprus ir saugus ištisinis šifravimas; ragina Komisiją išnagrinėti blokų grandine grindžiamų kibernetinio saugumo protokolų ir prietaikų naudojimą siekiant padidinti DI infrastruktūros atsparumą, patikimumą ir patvarumą; pabrėžia, kad kibernetinio saugumo komponentus reikia įtraukti į visų sektorių politiką; pabrėžia, kad norint užtikrinti veiksmingą apsaugą, ES ir nacionalinės institucijos turi dirbti kartu, padedant ENISA, kad užtikrintų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų ir elektroninių ryšių tinklų saugumą, vientisumą, atsparumą ir tvarumą; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą persvarstyti TIS direktyvą ir jos ketinimą išplėsti direktyvos taikymo sritį bei sumažinti taikymo skirtumus valstybėse narėse; ragina laikytis atsargaus požiūrio į galimą priklausomybę nuo didelės rizikos tiekėjų, ypač diegiant 5G tinklus;

o o

93.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) https://ec.europa.eu/newsroom/dae/document.cfm?doc_id=64962

(2) https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/2228

(3) OL L 178, 2000 7 17, p. 1.

(4) OL L 11, 2002 1 15, p. 4.

(5) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.

(6) OL L 149, 2005 6 11, p. 22.

(7) OL L 376, 2006 12 27, p. 36.

(8) OL L 304, 2011 11 22, p. 64.

(9) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

(10) OL C 11, 2018 1 12, p. 55.

(11) OL L 60 I, 2018 3 2, p. 1.

(12) OL L 295, 2018 11 21, p. 1.

(13) OL L 328, 2019 12 18, p. 7.

(14) OL L 151, 2019 6 7, p. 70.

(15) OL L 130, 2019 5 17, p. 92.

(16) OL L 186, 2019 7 11, p. 57.

(17) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0032.

(18) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0272.

(19) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0277.

(20) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0275.

(21) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0276.

(22) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0007.

(23) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1), 34 konstatuojamoji dalis.

(24) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 303, 2018 11 28, p. 69).

2022 1 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/218

P9_TA(2021)0262

Tinkama asmens duomenų apsauga Jungtinėje Karalystėje

2021 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tinkamos asmens duomenų apsaugos Jungtinėje Karalystėje (2021/2594(RSP))

(2022/C 15/23)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), ypač į jos 7, 8, 16, 47 ir 52 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimą byloje C-311/18 Data Protection Commissioner prieš Facebook Ireland Limited ir Maximillian Schrems (sprendimas byloje „Schrems II“) (1),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 6 d. ESTT sprendimą byloje C-362/14 Maximillian Schrems prieš Data Protection Commissioner (sprendimas byloje „Schrems I“) (2),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. ESTT sprendimą byloje C-623/17 Privacy International prieš Secretary of State of Foreign and Commonwealth affairs (3),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ užtikrinamos apsaugos tinkamumo (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl „Cambridge Analytica“ naudojimosi „Facebook“ naudotojų duomenimis ir poveikio duomenų apsaugai (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl 2020 m. liepos 16 d. ESTT sprendimo Data Protection Commissioner prieš Facebook Ireland Limited ir Maximillian Schrems („Schrems II“), byla C–311/18 (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl ES prekybos politikos peržiūros (8),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl ES ir JK derybų rezultatų (10),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (11) (toliau – BDAR),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (12) (toliau – Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyva),

—	atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (13),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 10 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (COM(2017)0010) ir į 2017 m. spalio 20 d. priimtą Europos Parlamento poziciją dėl jo (14),

—

atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos valdybos (EDAV) rekomendacijas, įskaitant jos 2021 m. kovo 9 d. pareiškimą dėl E. privatumo reglamento ir 2020 m. lapkričio 10 d. rekomendacijas Nr. 01/2020 dėl priemonių duomenų perdavimo priemonėms papildyti siekiant užtikrinti atitiktį ES asmens duomenų apsaugos lygiui,

—	atsižvelgdamas į tinkamumo kriterijus, kuriuos 2018 m. vasario 6 d. priėmė 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupė ir patvirtino EDAV,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 2 d. EDAV rekomendacijas Nr. 01/2021 dėl tinkamumo kriterijų pagal Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyvą,

—	atsižvelgdamas į sprendimų dėl tinkamumo projektus, kuriuos Komisija paskelbė 2021 m. vasario 19 d., vieną – pagal BDAR (15), kitą – pagal Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyvą (16),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 13 d. EDAV nuomones Nr. 14/2021 ir Nr. 15/2021 dėl Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimo pagal Direktyvą (ES) 2016/680 dėl asmens duomenų tinkamos apsaugos Jungtinėje Karalystėje projekto,

—	atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK) ir Europos Tarybos konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, taip pat jos iš dalies keičiantį protokolą (108-oji konvencija plius), kurių šalis yra Jungtinė Karalystė,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

kadangi galimybė perduoti asmens duomenis iš vienos valstybės į kitą gali būti pagrindinė inovacijų, našumo ir ekonominio konkurencingumo varomoji jėga ir yra labai svarbi norint veiksmingai bendradarbiauti kovojant su tarpvalstybiniu organizuotu ir sunkių formų nusikalstamumu, taip pat kovojant su terorizmu, nes toks bendradarbiavimas vis labiau priklauso nuo keitimosi asmens duomenimis;

kadangi ESTT sprendime „Schrems I“ nurodė, kad žvalgybos tarnyboms leidžiant nediferencijuotai susipažinti su elektroninės komunikacijos turiniu pažeidžiama Chartijos 7 straipsnyje numatytos teisės į ryšių konfidencialumą esmė ir kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) neužtikrina pakankamų teisių gynimo priemonių ne JAV asmenims dėl masinio sekimo pažeisdamos Chartijos 47 straipsnį;

C.	kadangi JK pagal tradiciją yra svarbi daugelio ES valstybių narių prekybos partnerė, taip pat glaudžius ryšius palaikanti sąjungininkė saugumo srityje; kadangi ES ir JK, nepaisydamos JK išstojimo iš ES, turėtų palaikyti šį glaudų bendradarbiavimą, nes tai bus naudinga abiem šalims;

kadangi Europos įmonėms reikia teisinio aiškumo ir tikrumo, nes galimybė perduoti asmens duomenis iš vienos valstybės į kitą tampa vis svarbesnė visų rūšių įmonėms, kurios tarptautiniu mastu tiekia prekes ir teikia paslaugas; kadangi pagal BDAR priimamas JK skirtas sprendimas dėl tinkamumo yra labai svarbus, nes daug Europos įmonių vykdo prekybą per Lamanšo sąsiaurį, ypač turint omenyje tai, kad „Brexit’as“ įvyko dar labai neseniai, o duomenų judėjimui Sąjungoje nebuvo taikomi apribojimai; kadangi, jei nebus patvirtinta patikima tinkamumo sistema, kiltų pavojus, kad bus sutrikdytas komercinis tarpvalstybinis asmens duomenų perdavimas tarp ES ir JK, taip pat atsiras didelių reikalavimų laikymosi išlaidų;

kadangi į prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS) įtraukta keletas apsaugos priemonių ir sąlygų, taikomų keičiantis atitinkamais asmens duomenimis teisėsaugos srityje; kadangi derybos dėl asmens duomenų judėjimo vyko tuo pat metu kaip ir derybos dėl PBS, tačiau iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. 2020 m. gruodžio 31 d., nebuvo baigtos; kadangi, siekiant užtikrinti asmens duomenų judėjimo tarp JK ir ES tęstinumą, kol bus priimtas sprendimas dėl tinkamumo, į PBS, kaip laikinas sprendimas, buvo įtraukta nuostata dėl pereigos, taikytina tuo atveju, jeigu JK įsipareigos nekeisti savo dabartinės duomenų apsaugos sistemos; kadangi pradinis keturių mėnesių trukmės laikotarpis buvo pratęstas ir baigsis 2021 m. birželio mėn. pabaigoje;

kadangi Komisijos prieš pateikiant įgyvendinimo sprendimo projektą atliktas vertinimas nėra išsamus ir nevisiškai atitinka ESTT nustatytus tinkamumo vertinimų reikalavimus, kaip EDAV pabrėžė savo nuomonėse dėl tinkamumo, kuriose ji rekomenduoja Komisijai išsamiau įvertinti konkrečius Jungtinės Karalystės (toliau – JK) teisės ar praktikos aspektus, susijusius su masiniu duomenų rinkimu, informacijos atskleidimu užsienyje ir tarptautiniais susitarimais dalijimosi žvalgybos informacija srityje, tolesniu surinktos informacijos naudojimu teisėsaugos tikslais ir teismo komisarų nepriklausomumu;

kadangi Komisija neatsižvelgė į tam tikrus JK teisės ir (arba) praktikos aspektus, todėl buvo parengti ES teisės neatitinkantys įgyvendinimo sprendimų projektai; kadangi BDAR 45 straipsnyje teigiama, kad vertindama apsaugos lygio tinkamumą Komisija visų pirma atsižvelgia į „<…> atitinkamus bendruosius ir atskiriems sektoriams skirtus teisės aktus, įskaitant susijusius su visuomenės saugumu, gynyba, nacionaliniu saugumu, baudžiamąja teise ir valdžios institucijų prieiga prie asmens duomenų, taip pat tokių teisės aktų įgyvendinimą, duomenų apsaugos taisykles, profesines taisykles ir saugumo priemones, įskaitant taisykles dėl tolesnio asmens duomenų perdavimo į kitą trečiąją valstybę ar kitai tarptautinei organizacijai, kurių laikomasi toje valstybėje arba kurių laikosi ta tarptautinė organizacija, teismų praktikos precedentus <…>“ ir „<…> atitinkamos trečiosios valstybės arba tarptautinės organizacijos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ar kitus įsipareigojimus, atsirandančius dėl teisiškai privalomų konvencijų ar priemonių, taip pat dėl jų dalyvavimo daugiašalėse ar regioninėse sistemose, visų pirma kiek tai susiję su asmens duomenų apsauga“, kurie apima tarptautinius susitarimus kitose srityse, susijusiose su prieiga prie duomenų ar keitimusi informacija, todėl reikalingas tokių tarptautinių susitarimų vertinimas;

kadangi ESTT savo sprendime „Schrems I“ aiškiai nurodė, kad „<…> vertindama trečiosios šalies užtikrinamą apsaugos lygį Komisija privalo įvertinti šioje šalyje taikomų taisyklių turinį, kurį lemia tos šalies teisės aktai arba tarptautiniai įsipareigojimai, taip pat praktika, kuria siekiama užtikrinti šių taisyklių laikymąsi, nes ši institucija, remdamasi Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnio 2 dalimi, turi atsižvelgti į visas asmens duomenų perdavimo į trečiąją šalį aplinkybes“ (75 punktas);

kadangi, kaip patvirtinta ESTT sprendimuose „Schrems I“ ir „Schrems II“, pagal Sutartis valstybių narių žvalgybos tarnybų veikla ir dalijimasis informacija su trečiosiomis šalimis nepriskiriami ES teisės taikymo sričiai – šie klausimai įtraukiami į būtiną trečiųjų šalių suteikiamos asmens duomenų apsaugos lygio tinkamumo vertinimą;

J.	kadangi duomenų apsaugos standartai grindžiami ne tik galiojančiais teisės aktais, bet ir tų teisės aktų taikymu praktikoje, ir kadangi Komisija, rengdama savo sprendimą, įvertino tik teisės aktus, tačiau neįvertino faktinio jų taikymo praktikoje;

K.	kadangi šiuo metu Komisija pripažįsta, kad 12 trečiųjų šalių pagal BDAR užtikrina tinkamą apsaugą, ir neseniai užbaigė derybas su Korėjos Respublika šiuo klausimu; kadangi JK yra pirmoji šalis, kurios atžvilgiu Komisija siūlė patvirtinti tinkamumą pagal Teisėsaugos direktyvą;

kadangi JK atvejis skiriasi nuo visų kitų ankstesnių tinkamumo vertinimų, nes jis susijęs su buvusia ES valstybe nare, kuri yra įtraukusi BDAR nuostatas į nacionalinę teisę, taip pat yra numačiusi, kad visi „ES teise grindžiami vidaus teisės aktai“, įskaitant teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Teisėsaugos direktyva, ir toliau bus taikomi pasibaigus pereinamajam laikotarpiui;

I. BENDRASIS DUOMENŲ APSAUGOS REGLAMENTAS

Bendrosios pastabos

pažymi, kad JK yra pasirašiusi EŽTK ir Europos Tarybos konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu; tikisi, kad JK užtikrins tokią pačią būtiniausią duomenų apsaugos sistemą nepaisant to, kad išstojo iš Europos Sąjungos;

palankiai vertina JK įsipareigojimą gerbti demokratiją ir teisinę valstybę, saugoti pagrindines teises, pvz., nustatytas EŽTK, įskaitant aukšto lygio duomenų apsaugą, ir užtikrinti jų įgyvendinimą šalies viduje; primena, kad tai būtina išankstinė ES bendradarbiavimo su JK sąlyga; primena, kad nepaisant to, kad EŽTK 8 straipsnis dėl teisės į privatumą pagal 1998 m. Žmogaus teisių aktą yra JK vidaus teisės dalis ir dėl naujo delikto dėl netinkamo privatumo informacijos naudojimo –bendrosios teisės dalis, vyriausybė balsavo prieš pagrindinę teisę į duomenų apsaugą;

atkreipia dėmesį į tai, kad ES, rengdama patikimas duomenų apsaugos taisykles, nustatytas BDAR, nusprendė vadovautis į žmogaus teises orientuotu požiūriu į duomenų valdymą, todėl yra labai susirūpinęs dėl JK ministro pirmininko viešų pareiškimų, kad JK sieks nukrypti nuo ES duomenų apsaugos taisyklių ir nustatyti savo „suverenias“ kontrolės priemones; mano, kad 2020 m. JK nacionalinė duomenų strategija reiškia perėjimą nuo asmens duomenų apsaugos prie platesnio duomenų naudojimosi ir dalijimosi jais, o tai pagal BDAR nesuderinama su teisingumo, duomenų kiekio mažinimo ir tikslų apribojimo principais; atkreipia dėmesį į tai, kad savo nuomonėse dėl tinkamumo EDAV pabrėžė, jog dėl to gali kilti pavojus, kad sumažės iš ES perduotiems asmens duomenims suteikiama apsauga;

pažymi, kad galiojantys sprendimai dėl tinkamumo labai padeda užtikrinti piliečių pagrindinių teisių apsaugą, o įmonėms – teisinį tikrumą; vis dėlto pabrėžia, kad sprendimai dėl tinkamumo, grindžiami neišsamiais Komisijos vertinimais ir jai neužtikrinant tinkamo jų vykdymo, gali duoti priešingų rezultatų, jeigu bus ginčijami teisme;

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos prieš pateikiant įgyvendinimo sprendimo projektą atliktas vertinimas nėra išsamus ir neatitinka ESTT nustatytų tinkamumo vertinimų reikalavimų, kaip EDAV pabrėžė savo nuomonėse dėl tinkamumo, kuriose ji rekomenduoja Komisijai išsamiau įvertinti konkrečius JK teisės ar praktikos aspektus, susijusius su masiniu duomenų rinkimu, informacijos atskleidimu užsienyje ir tarptautiniais susitarimais dalijimosi žvalgybos informacija srityje, tolesniu surinktos informacijos naudojimu teisėsaugos tikslais ir teismo komisarų nepriklausomumu;

BDAR vykdymo užtikrinimas

reiškia susirūpinimą dėl to, kad JK, kai dar buvo ES narė, nepakankamai vykdė, o dažnai ir visiškai nevykdė BDAR nuostatų; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad praeityje JK informacijos komisaro tarnyba netinkamai vykdė BDAR; atkreipia dėmesį į atvejį, kai Informacijos komisaras (angl. ICO) baigė nagrinėti skundą dėl reklamos technologijos tik surengęs du susitikimus su suinteresuotaisiais subjektais, pateikęs ataskaitą („Atnaujinta reklamos technologijų ataskaita“, angl. Update Report on Adtech) ir pažymėjęs, kad „reklamos technologijų sektoriuje, atrodo, dar nevisapusiškai suprantami duomenų apsaugos reikalavimai“, tačiau nepasinaudojęs jokiais jam suteiktais vykdymo užtikrinimo įgaliojimais (17); yra susirūpinęs dėl to, kad toks vykdymo neužtikrinimas yra struktūrinė problema, įtvirtinta Informacijos komisaro reguliavimo veiksmų politikos gairėse, kuriose aiškiai teigiama, kad „[d]auguma atvejų įgaliojimais naudojamasi rimčiausiais atvejais, t. y. tuomet, kai sunkiausiai pažeidžiami su teisėmis į informaciją susiję įsipareigojimai. Paprastai tokie atvejai apima tyčinius ar sąmoningus veiksmus, aplaidumą ar pakartotinius įsipareigojimų, susijusių su teisėmis į informaciją, pažeidimus, dėl kurių asmenys patiria žalą ar nuostolių“; pabrėžia, jog praktiškai tai reiškia, kad daug duomenų apsaugos teisės aktų pažeidimų Jungtinėje Karalystėje nėra pašalinti;

atkreipia dėmesį į 2020 m. gruodžio 9 d. atnaujintą JK nacionalinę duomenų strategiją, kurioje teigiama, kad bus pereinama nuo asmens duomenų apsaugos prie dažnesnio ir platesnio duomenų naudojimosi ir dalijimosi jais; atkreipia dėmesį į tai, kad šios strategijos nuostata „duomenų nepranešimas gali daryti neigiamą poveikį visuomenei“ nesuderinama su BDAR ir pirminės teisės aktuose nustatytais duomenų kiekio mažinimo ir tikslo apribojimo principais;

atkreipia dėmesį į tai, kad 2004 m. JK Parlamento Konstitucinių reikalų komitetas (18) ir 2014 m. JK Parlamento Viešųjų reikalų komitetas (19) rekomendavo užtikrinti Informacijos komisaro nepriklausomumą ir, užuot Informacijos komisarus toliau skyrus Skaitmeninimo, žiniasklaidos ir sporto ministrui, šią pareigybę paskirti Parlamento pareigūnams, atskaitingiems Parlamentui; apgailestauja, kad ši rekomendacija nebuvo įgyvendinta;

Duomenų tvarkymas imigracijos kontrolės tikslais

pažymi, kad JK duomenų apsaugos teisės aktuose numatytos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo tam tikrų pagrindinių duomenų apsaugos teisių ir principų aspektų, pvz., prieigos teisės ir duomenų subjekto teisės žinoti, su kuo buvo pasidalinta jo duomenimis, jei tokia apsauga „trukdytų veiksmingai kontroliuoti imigraciją“; pabrėžia, kad naudojimosi šia išimtimi stebėsena ir atitiktis reikalavimams turi būti vykdoma ir užtikrinama laikantis standartų, įtvirtintų Orientaciniuose tinkamumo kriterijuose, pagal kuriuos reikalaujama atsižvelgti į praktiką, taip pat į principus, ir kuriuose pažymima, kad „turi būti atsižvelgiama ne tik į taisyklių, taikomų trečiajai šaliai perduodamiems asmens duomenims, turinį, <…> bet ir į sistemą, nustatytą tokių taisyklių veiksmingumui užtikrinti“; pripažįsta, kad šią išimtį, kuria gali naudotis visi JK duomenų valdytojai, patvirtino ICO ir teismas, kad ja galima remtis tik konkrečiais atvejais ir kad ji turi būti taikoma proporcingai ir tuomet, kai tai yra būtina; primena neseniai atskleistą informaciją, kad buvo pateikta 17 780 prašymų suteikti prieigą prie duomenų, kuriuos JK Vidaus reikalų ministerija tvarkė nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., susijusių su 146,75 mln. duomenų subjektų, ir kad 2020 m. daugiau kaip 70 proc. visų JK Vidaus reikalų ministerijai duomenų subjektų pateiktų prašymų buvo pritaikyta imigracijos išimtis (20); pabrėžia, kad net tais atvejais, kai JK Vidaus reikalų ministerija pasinaudojo šia nukrypti leidžiančia nuostata, prieiga prie informacijos nebuvo visiškai uždrausta ir buvo leista susipažinti su kupiūruotais dokumentais;

10.

pažymi, kad dabar ši išimtis taikoma ES piliečiams, kurie gyvena arba ketina apsigyventi JK; yra labai susirūpinęs dėl to, kad išimtimi panaikinamos pagrindinės atskaitomybės ir teisių gynimo galimybės, ir pabrėžia, kad tai nėra tinkamas apsaugos lygis;

11.

pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl JK imigracijos politikoje taikomos duomenų subjektų teisių išimties; pakartoja savo poziciją, ne kartą išreikštą, be kita ko, 2020 m. vasario 12 d. rezoliucijoje dėl siūlomų derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste įgaliojimų (21) ir 2021 m. vasario 5 d. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonėje (22), kad prieš priimant galiojantį sprendimą dėl tinkamumo reikia iš dalies pakeisti JK duomenų apsaugos akte numatytą išimtį dėl asmens duomenų tvarkymo imigracijos tikslais; ragina Komisiją siekti panaikinti imigracijos išimtį arba užtikrinti, kad ji būtų pertvarkyta taip, kad šia išimtimi ir jos taikymo būdais duomenų subjektams būtų suteikiama pakankamai apsaugos priemonių ir nebūtų pažeidžiami standartai, kurių turėtų laikytis trečioji šalis;

Masinis sekimas

12.

primena apie JAV ir JK vykdomą masinį sekimą, kurį atskleidė pranešėjas Edward Snowden; primena, kad pagal JK programą „Tempora“, kurią vykdo Vyriausybės ryšių centrinė tarnyba (GCHQ), naudojantis šviesolaidiniais optiniais interneto magistraliniais kabeliais šiuo metu perimami ryšiai ir registruojami duomenys, kad vėliau juos būtų galima tvarkyti ir surasti; primena, kad šis masinis ryšių turinio ir metaduomenų sekimas vyksta neatsižvelgiant į tai, ar yra konkrečių įtarimų ir kokių nors tikslinių duomenų;

13.

primena, kad ESTT savo sprendimuose „Schrems I“ ir „Schrems II“ nustatė, kad masinė prieiga prie privačių pranešimų turinio susijusi su pačia teisės į privatumą esme ir kad tokiais atvejais net nebereikia atlikti būtinumo ir proporcingumo patikros; pabrėžia, kad šie principai taikomi duomenis perduodant trečiosioms šalims, išskyrus JAV, tačiau įskaitant Jungtinę Karalystę;

14.

primena savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją, kurioje teigiama, kad Jungtinės Karalystės žvalgybos agentūros GCHQ vykdomos beatodairiškos ir įtarimais negrindžiamos masinio sekimo programos yra nesuderinamos su būtinumo ir proporcingumo principais demokratinėje visuomenėje ir nėra tinkamos pagal ES duomenų apsaugos teisę; pripažįsta, kad nuo tada JK iš esmės pertvarkė savo sekimo įstatymus ir nustatė apsaugos priemones, kurios viršija Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendime Schrems II (23) apibrėžtas sąlygas, taip pat daugumos valstybių narių sekimo įstatymuose numatytas apsaugos priemones; ypač palankiai vertina tai, kad suteikiamos visapusiškos galimybės pasinaudoti veiksmingo apskundimo teismine tvarka priemonėmis; primena, kad JT specialusis pranešėjas teisės į privatumą klausimais palankiai įvertino 2016 m. Tyrimų įgaliojimų akte (angl. IPA) nustatytas griežtas apsaugos priemones, ypač tokius jų aspektus kaip būtinumo ir proporcingumo principai ir nepriklausomas teisminės institucijos leidimas;

15.

primena, kad 2018 m. rugsėjo mėn. Europos Žmogaus Teisių Teismas patvirtino, kad JK masinių duomenų perėmimo ir saugojimo programos, įskaitant „Tempora“, buvo „neteisėtos ir nesuderinamos su demokratinės visuomenės sąlygomis“ (24);

16.

mano, jog nepriimtina, kad sprendimų dėl tinkamumo projektuose neatsižvelgiama nei į tai, kad nėra JK masinių duomenų įgaliojimų naudojimo apribojimų, nei į faktinį naudojimąsi JK ir JAV stebėjimo operacijomis, kurias atskleidė Edward Snowden, įskaitant tai, kad:

a)	Informacijos komisaro tarnyba arba teismai nevykdo veiksmingos esminės priežiūros, kaip taikoma JK duomenų apsaugos teisės aktuose nustatyta nacionalinio saugumo išimtis;

b)	pačiuose teisės aktuose nenustatyti naudojimosi JK su masiniais duomenimis susijusiais įgaliojimais apribojimai, kaip to reikalauja ESTT (šis klausimas veikiau priskiriamas vykdomosios valdžios diskrecijai, o priimtiems sprendimams taikoma „reikalavimus atitinkanti“ teisminė peržiūra);

sprendimų projektuose pateikiama antrinių duomenų (metaduomenų) apibrėžtis yra labai klaidinanti ir joje nepažymėta, kad tokiais duomenimis gali būti atskleidžiama daug informacijos ir pažeidžiamas privatumas ir kad atliekama sudėtinga automatizuota tokių duomenų analizė (kaip ESTT nustatė sprendime „Digital Rights Ireland“ (25)), tačiau pagal JK teisės aktus metaduomenys nėra tinkamai apsaugoti nuo neteisėtos JK žvalgybos agentūrų prieigos, jų atliekamo masinio duomenų rinkimo ir DI grindžiamos analizės;

d)	aljansui „Penkios akys“ (angl. 5EYES) priklausančios agentūros, ypač GCHQ ir Nacionalinė saugumo agentūra (NSA), praktiškai iš tikrųjų dalijasi visais žvalgybos duomenimis;

be to, atkreipia dėmesį į tai, kad, kalbant apie JAV, JK piliečiams taikomos tam tikros neoficialios GCHQ ir NSA apsaugos priemonės; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad šios apsaugos priemonės neapsaugo ES piliečių ar gyventojų, kurių duomenys gali būti toliau perduodami ir jais gali būti dalijamasi su NSA;

17.

ragina valstybes nares su JK sudaryti nešnipinėjimo susitarimus ir ragina Komisiją pasinaudoti keitimosi informacija su kolegomis iš JK procedūra ir pranešti, kad, jei nebus pakeisti JK sekimo įstatymai ir praktika, vienintelė įmanoma galimybė palengvinti sprendimų dėl tinkamumo priėmimą bus su valstybėmis narėmis sudaryti susitarimus dėl nešnipinėjimo;

Tolesnis perdavimas

18.

griežtai pabrėžia tai, kad 2018 m. (išstojimo iš) Europos Sąjungos akte nustatyta, kad iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ESTT sukurta praktika taps „palikta galioti ES teise“ ir todėl yra teisiškai privaloma JK; atkreipia dėmesį į tai, kad JK, vertindama kitų ES nepriklausančių šalių tinkamumą, privalo laikytis ESTT sprendimų bylose „Schrems I“ ir „Schrems II“ nustatytų principų ir sąlygų; yra susirūpinęs dėl to, kad JK teismai vis tiek nebetaikys Chartijos; atkreipia dėmesį į tai, kad JK nebepriklauso ESTT – aukščiausios instancijos aiškinant Chartiją – jurisdikcijai;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad JK taisyklės dėl dalijimosi asmens duomenimis pagal 2017 m. Skaitmeninės ekonomikos aktą ir dėl tolesnio mokslinių tyrimų duomenų perdavimo akivaizdžiai nėra „iš esmės lygiavertės“ BDAR nustatytoms taisyklėms, kaip jas aiškino ESTT;

20.

yra susirūpinęs dėl to, kad JK sau suteikė teisę paskelbti, kad kitos trečiosios šalys ar teritorijos užtikrina tinkamą duomenų apsaugą neatsižvelgiant į tai, ar ES laikosi nuomonės, kad atitinkamoje trečiojoje šalyje ar teritorijoje užtikrinama tokia apsauga; primena, kad JK jau paskelbė, kad Gibraltaras užtikrina tokią apsaugą, nors ES to nėra padariusi; yra labai susirūpinęs tuo, kad dėl JK tinkamumo statuso nebus paisoma ES taisyklių dėl duomenų perdavimo šalims ar teritorijoms, kurios pagal ES teisę laikomos netinkamomis;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. vasario 1 d. JK pateikė prašymą prisijungti prie Visapusiško ir pažangaus Ramiojo vandenyno šalių partnerystės susitarimo, visų pirma siekdama „pasinaudoti šiuolaikinėmis skaitmeninės prekybos taisyklėmis, kuriomis sudaromos sąlygos laisvam duomenų judėjimui tarp valstybių narių, pašalinamos nereikalingos kliūtys įmonėms ir pan.“; susirūpinęs pažymi, kad prie Visapusiško ir pažangaus Ramiojo vandenyno šalių partnerystės susitarimo yra prisijungę 11 narių – aštuoni iš jų dar negavo ES sprendimo dėl tinkamumo; yra labai susirūpinęs dėl galimo tolesnio ES piliečių ir gyventojų asmens duomenų perdavimo šioms šalims, jei JK bus suteiktas sprendimas dėl tinkamumo (26);

22.

apgailestauja, kad Komisija neįvertino Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir Japonijos visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimo, į kurį įtraukta nuostatų dėl asmens duomenų, poveikio duomenų apsaugos lygiui ir galimos susijusios rizikos;

23.

yra susirūpinęs dėl to, kad jeigu JK į bet kokius būsimus prekybos susitarimus, be kita ko, JAV ir JK prekybos susitarimus, įtrauks nuostatas dėl duomenų perdavimo, būtų pakenkta BDAR numatytam apsaugos lygiui;

II. DUOMENŲ APSAUGOS TEISĖSAUGOS SRITYJE DIREKTYVA

24.

pabrėžia, kad JK yra pirmoji šalis, dėl kurios Komisija pasiūlė priimti sprendimą dėl tinkamumo pagal Direktyvą (ES) 2016/680;

25.

atkreipia dėmesį į JK tarpvalstybinio lygmens duomenų susitarimą su JAV (27) pagal JAV CLOUD įstatymą – šis susitarimas turėtų palengvinti duomenų perdavimą teisėsaugos tikslais; yra labai susirūpinęs dėl to, kad tai suteiks JAV valdžios institucijoms neteisėtą prieigą prie ES piliečių ir gyventojų asmens duomenų; pritaria EDAV susirūpinimui, kad, kalbant apie prieigą prie asmens duomenų, mutatis mutandis taikomos ES ir JAV bendrajame susitarime (28) numatytos apsaugos priemonės gali neatitikti aiškių, tikslių ir prieinamų taisyklių kriterijų ir kad susitarime gali būti nepakankamai įtvirtinamos tokios apsaugos priemonės, kad jos pagal JK teisę būtų veiksmingos ir jomis būtų galima pasinaudoti;

26.

primena, kad ESTT sprendimas C-623/17 turi būti aiškinamas kaip draudžiantis nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos valstybės institucijai leidžiama reikalauti, kad elektroninių ryšių paslaugų teikėjai perduotų vartotojų srauto ir vietos duomenis valstybės saugumo ir žvalgybos tarnyboms ir saugotų tokius duomenis bendrai, jų nediferencijuojant, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą;

27.

pažymi, kad šiuo atveju ESTT nusprendė, kad masinis duomenų rinkimas JK pagal 2000 m. Tyrimo įgaliojimų reglamentavimo aktą (angl. Regulation of Investigatory Powers Act 2000) buvo neteisėtas; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo to laiko aktas buvo pakeistas Tyrimų įgaliojimų aktu (angl. Investigatory Powers Act (the IPA 2016)), siekiant sustiprinti būtinumo ir proporcingumo principus; pabrėžia, kad pagal 2016 m. Tyrimų įgaliojimo aktą duomenų perėmimui taikoma teisminė priežiūra ir asmenims suteikiama teisė susipažinti su savo duomenimis bei pateikti skundus tyrimo įgaliojimų teismui; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad 2016 m. Tyrimų įgaliojimų aktas ir toliau sudaro sąlygas masiškai saugoti duomenis;

28.

yra susirūpinęs dėl naujausių pranešimų, kad masinių duomenų rinkimo ir saugojimo sistema yra JK vidaus reikalų ministerijos pagal 2016 m. Tyrimo įgaliojimų aktą vykdomo tyrimo dalis;

29.

primena, kad savo 2020 m. vasario 12 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė negali turėti tiesioginės prieigos prie ES informacinių sistemų duomenų ar dalyvauti ES agentūrų valdymo struktūrose laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, o bet kokiam keitimuisi informacija, įskaitant asmens duomenis, su Jungtine Karalyste turėtų būti taikomos griežtos apsaugos priemonės, audito ir priežiūros sąlygos, įskaitant asmens duomenų apsaugą, lygiavertę taikomai pagal ES teisę; atkreipia dėmesį į nustatytus trūkumus, susijusius su tuo, kaip JK įgyvendino duomenų apsaugos teisės aktus, kol ji dar buvo ES narė; primena, kad JK registravo ir kopijavo Šengeno informacinės sistemos (SIS) duomenis; tikisi, kad JK teisėsaugos institucijos, ateityje keisdamosi asmens duomenimis, visapusiškai laikysis taikomų taisyklių; primena, kad JK tik pagal principą „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“ ir toliau turi prieigą prie kai kurių ES teisėsaugos duomenų bazių ir kad ji pagal teisės nuostatas negali naudotis SIS;

30.

reiškia susirūpinimą dėl 2021 m. sausio mėn. atskleistos informacijos, kad iš JK nacionalinės policijos kompiuterio buvo netyčia ištrinta 400 000 įrašų apie teistumą; pabrėžia, kad tai nepadeda didinti pasitikėjimo JK pastangomis apsaugoti duomenis jais naudojantis teisėsaugos tikslais;

31.

pažymi, kad sprendimo dėl tinkamumo projekte išsamiai įvertinamos kiekvienos JK valdžios institucijos, pagal nacionalinę teisę įgaliotos dėl su nacionaliniu saugumu susijusių priežasčių perimti ir saugoti asmens duomenis, teisės; be to, palankiai vertina tai, kad išsamiose už žvalgybos bendruomenę atsakingų institucijų priežiūros ataskaitose pateikiama informacija apie dabartinę JK sekimo praktiką; ragina Komisiją išsamiau įvertinti ir stebėti ryšių duomenų, kuriems taikomi JK duomenų saugojimo ir teisėto perėmimo įgaliojimai, rūšis;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad į ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS) įtrauktos antraštinės dalys, susijusios su keitimusi DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenimis, keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų perdavimu ir tvarkymu, bendradarbiavimu operatyvinės informacijos srityje ir bendradarbiavimu su Europolu ir Eurojustu, kurios bus taikomos neatsižvelgiant į sprendimą dėl tinkamumo; vis dėlto primena, kad 2021 m. vasario mėn. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonėje dėl PBS išreikštas susirūpinimas dėl ypatingo asmens duomenų, suteiktų JK pagal PBS Priumo ir PNR antraštines dalis, naudojimo ir ilgesnio saugojimo, kurie neatitinka naudojimo ir saugojimo valstybėse narėse; primena teisę kreiptis į ESTT siekiant patikrinti numatomo sudaryti tarptautinio susitarimo teisėtumą, visų pirma jo suderinamumą su pagrindinės teisės apsauga (29);

Išvados

33.

ragina Komisiją ES įmonėms užtikrinti, kad sprendimas dėl tinkamumo suteiks tvirtą, pakankamą ir į ateitį orientuotą teisinį pagrindą duomenų perdavimui; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog šis sprendimas dėl tinkamumo būtų laikomas priimtinu, jei jį nagrinės ESTT, ir pabrėžia, kad reikėtų atsižvelgti į visas EDAV nuomonėje pateiktas rekomendacijas;

34.

palankiai vertina tai, kad sprendimai dėl tinkamumo bus taikomi tik ketverius metus, nes JK dabar, kai ji jau nėra ES valstybė narė, gali nuspręsti pakeisti teisės aktus, kurių tinkamumą vertina Komisija; ragina Komisiją toliau stebėti JK duomenų apsaugos lygį teisės aktuose ir praktikoje ir prieš atnaujinant sprendimą dėl tinkamumo 2025 m. atlikti išsamų vertinimą;

35.

laikosi nuomonės, kad priimdama du įgyvendinimo sprendimus, kurie nesuderinami su ES teise, neišsprendusi visų šioje rezoliucijoje iškeltų susirūpinimą keliančių klausimų Komisija viršija Reglamentu (ES) 2016/679 ir Direktyva (ES) 2016/680 suteiktus įgyvendinimo įgaliojimus; todėl nepritaria dviem įgyvendinimo aktams, nes įgyvendinimo sprendimų projektai neatitinka ES teisės;

36.

ragina Komisiją iš dalies pakeisti du Komisijos įgyvendinimo sprendimų projektus, kad jie visapusiškai atitiktų ES teisę ir teismų praktiką;

37.

prašo nacionalinių duomenų apsaugos institucijų stabdyti asmens duomenų, prie kurių JK žvalgybos tarnyboms galėtų būti suteikiama nediferencijuota prieiga, perdavimą, jeigu Komisija sprendimus dėl JK užtikrinamos apsaugos tinkamumo priims prieš JK išsprendžiant pirmiau nurodytus klausimus;

38.

ragina Komisiją ir JK kompetentingas institucijas parengti veiksmų planą, kad būtų kuo greičiau pašalinti EDAV nuomonėse nustatyti trūkumai ir išspręsti kiti likę JK duomenų apsaugos sistemos klausimai, nes tai turi būti išankstinė sąlyga, kad būtų priimtas galutinis sprendimas dėl tinkamumo;

39.

ragina Komisiją toliau atidžiai stebėti duomenų apsaugos lygį, taip pat JK masinio sekimo įstatymus ir praktiką; atkreipia dėmesį į tai, kad BDAR V skyriuje numatyta ir kitų teisinių galimybių perduoti asmens duomenis JK; primena, kad pagal EDAV gaires perduoti duomenis remiantis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis konkrečiais atvejais pagal BDAR 49 straipsnį galima tik išskirtiniais atvejais;

40.

apgailestauja, kad Komisija nepaisė Parlamento raginimų sustabdyti privatumo skydo galiojimą, kol JAV valdžios institucijos ims laikytis jo sąlygų, tačiau visuomet pirmenybę teikė galimybei stebėti padėtį, nors tai neduoda jokių konkrečių rezultatų piliečių duomenų apsaugos ir įmonių teisinio tikrumo srityse; primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į tai, kad ji anksčiau nepaisė Parlamento ir ekspertų raginimų, susijusių su ankstesnių sprendimų dėl tinkamumo priėmimu ir stebėsena, ir tinkamo ES duomenų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimo klausimo nepalikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui gavus asmenų skundus;

41.

ragina Komisiją atidžiai stebėti JT duomenų apsaugos teisę ir praktiką, nedelsiant informuoti Parlamentą ir konsultuotis su juo dėl bet kokių būsimų JK duomenų apsaugos tvarkos pakeitimų, taip pat naujojoje institucinėje struktūroje užtikrinti Parlamento, įskaitant atitinkamas įstaigas, pvz., Specialųjį teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetą, atliekamą priežiūros vaidmenį;

o o

42.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, valstybėms narėms ir JK vyriausybei.

(1) ECLI:EU:C:2020:559.

(2) ECLI:EU:C:2015:650.

(3) ECLI:EU:C:2020:790.

(4) OL C 378, 2017 11 9, p. 104.

(5) OL C 118, 2020 4 8, p. 133.

(6) OL C 345, 2020 10 16, p. 58.

(7) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0256.

(8) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0337.

(9) OL L 444, 2020 12 31, p. 14.

(10) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0141.

(11) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

(12) OL L 119, 2016 5 4, p. 89.

(13) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.

(14) A8-0324/2017.

(15) Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl asmens duomenų tinkamos apsaugos Jungtinėje Karalystėje.

(16) Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl asmens duomenų tinkamos apsaugos Jungtinėje Karalystėje projektą.

(17) Lomas, N., UK’s ICO faces legal action after closing adtech complaint with nothing to show for it, TechCrunch, San Francisco, 2020.

(18) 2006 m. birželio 13 d. Bendruomenių Rūmų paskelbta Konstitucinių reikalų komiteto Septintoji ataskaita. 108 punktas išdėstytas taip: „Manome, kad būtų labai naudinga, jeigu Informacijos komisaras taptų tiesiogiai atskaitingu Parlamentui ir jo finansuojamu pareigūnu, ir rekomenduojame, atsiradus galimybei iš dalies pakeisti teisės aktus, apsvarstyti tokius pokyčius“.

(19) 2014 m. lapkričio 4 d. Bendruomenių Rūmų paskelbta Viešojo administravimo komiteto ataskaita „Kas atskaitingas? Vyriausybės ir viešojo sektoriaus įstaigų tarpusavio santykiai“ (angl. Who's accountable? Relationships between Government and arm's-length bodies) 64 punktas išdėstytas taip: „Informacijos komisaras ir Jos Didenybės Kalėjimų inspekcija turėtų būti visapusiškiau nepriklausomi nuo Vyriausybės ir atskaitingi Parlamentui. Informacijos komisaras, Viešųjų paskyrimų komisaras ir Viešojo gyvenimo standartų komiteto pirmininkas turėtų būti Parlamento pareigūnai, kaip jau yra Parlamento ir sveikatos priežiūros paslaugų ombudsmeno bei Kontrolieriaus ir generalinio auditoriaus atvejais.“.

(20) Organizacijos „Open Rights Group“2021 m. kovo 3 d. pranešimas spaudai „Dokumentai atskleidžia prieštaringus atvejus, kai imigracijos išimtis buvo pritaikyta 70 proc. prašymų, pateiktų Vidaus reikalų ministerijai“ (angl. Documents reveal controversial Immigration Exemption used in 70 % of access requests to Home Office).

(21) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0033.

(22) Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonė dėl sprendimo dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymo Sąjungos vardu, LIBE_AL(2021)680848.

(23) 2020 m. liepos 16 d. Sprendimas Duomenų apsaugos pareigūnas / Facebook Ireland Limited ir Maximillian Schrems, C-311/18, ECLI:EU:C:2020:559.

(24) 2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Big Brother Watch ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimų Nr. 58170/13, 62322/14, 24960/15.

(25) 2014 m. balandžio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas bylose C-293/12 ir C-594/12 Digital Rights Ireland Ltd prieš Minister for Communications, Marine and Natural Resources ir kt. ir Kärntner Landesregierung ir kt., ECLI:EU:C:2014:238.

(26) 2021 m. sausio 30 d. JT Tarptautinės prekybos departamento pranešimas spaudai „JT teikia prašymą prisijungti prie didžiulės Ramiojo vandenyno laisvosios prekybos erdvės Visapusiško ir pažangaus Ramiojo vandenyno šalių partnerystės susitarimo“ (angl. UK applies to join huge Pacific free trade area CPTPP).

(27) 2019 m. spalio 3 d. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimas dėl prieigos prie elektroninių duomenų siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais.

(28) Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos susitarimas dėl su nusikalstamų veikų prevencija, tyrimu, atskleidimu ir baudžiamuoju persekiojimu susijusios asmeninio pobūdžio informacijos apsaugos (OL L 336, 2016 12 10, p. 3).

(29) Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos sprendimo projekto dėl tinkamo JAV muitinių ir sienos apsaugos biurui perduodamų keleivio duomenų įrašuose (PNR) esančių asmens duomenų apsaugos lygio (OL C 103 E, 2004 4 29, p. 665).

2022 1 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/257

P9_TA(2021)0237

Anglies ir plieno mokslinių tyrimų fondas *

2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2008/376/EB dėl Anglies ir plieno mokslinių tyrimų fondo mokslinių tyrimų programos ir tos programos daugiamečių techninių gairių priėmimo (COM(2020)0320 – C9-0214/2020 – 2020/0141(NLE))

(Konsultavimosi procedūra)

(2022/C 15/42)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2020)0320),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 37 dėl EAPB sutarties galiojimo pabaigos finansinių padarinių ir dėl Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo 2 straipsnio antrą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9-0214/2020),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9-0102/2021),

pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį;

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)	2016 m. spalio 5 d. Sąjunga ratifikavo Paryžiaus susitarimą (28). Šiuo tarptautiniu susitarimu jį ratifikavusios šalys raginamos aktyviau pasaulio mastu reaguoti į klimato kaitos grėsmę ir stengtis , kad temperatūra pasaulyje pakiltų gerokai mažiau nei 2 oC;

(1)

2016 m. spalio 5 d. Sąjunga ratifikavo Paryžiaus susitarimą , priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (28) , ir jis įsigaliojo 2016 m . lapkričio 4 d. Šiuo tarptautiniu susitarimu jį ratifikavusios šalys raginamos aktyviau pasaulio mastu reaguoti į klimato kaitos grėsmę, ribojant temperatūros pasaulyje pakilimą gerokai mažiau nei 2 oC ir dėti pastangas, kad temperatūros padidėjimas neviršytų 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu (28a);

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl sprendimo

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)	todėl reikia užtikrinti, kad APMTF mokslinių tyrimų programos tikslai atitiktų tarptautinius susitarimus, kaip antai Paryžiaus susitarimą, taip pat Sąjungos mokslinius , technologinius bei politinius siekius iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui;

(6)

todėl reikia užtikrinti, kad APMTF mokslinių tyrimų programos tikslai atitiktų tarptautinius susitarimus, kaip antai Paryžiaus susitarimą, geriausius turimus mokslinius įrodymus , visų pirma Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos pateiktas išvadas, taip pat Sąjungos 2050 m. poveikio klimatui neutralumo technologinius ir politinius tikslus ;

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl sprendimo

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6a)	Mokslinių tyrimų programoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas žaliavų, gaunamų iš anglių atliekų, moksliniams tyrimams, atsižvelgiant į didelį jų potencialą kuriant labai pažangius produktus strateginėse vertės grandinėse, pvz., baterijų anodus ar anglies pluoštus, ir chemijos pramonėje;

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 1 punktas

Sprendimas 2008/376/EB

2 straipsnio 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagal Mokslinių tyrimų programą remiami anglių ir plieno sektoriuose bendradarbiaujant vykdomi moksliniai tyrimai . Pagal Mokslinių tyrimų programą taip pat remiamas švarių plieno technologijų proveržis, kad būtų galima imtis anglies dioksido beveik neišskiriančios plieno gamybos projektų, ir mokslinių tyrimų projektai, skirti anksčiau veikusių arba uždaromų anglių kasyklų ir susijusios infrastruktūros teisingai pertvarkai valdyti, remiantis Teisingos pertvarkos mechanizmu ir laikantis Tarybos sprendimo 2003/76/EB 4 straipsnio 2 dalies. Mokslinių tyrimų programa turi atitikti politinius, mokslinius bei technologinius Sąjungos siekius ir papildo valstybėse narėse ir pagal dabartines ES mokslinių tyrimų programas, visų pirma mokslinių tyrimų , technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos bendrąją programą (toliau – Mokslinių tyrimų bendroji programa), vykdomą veiklą.

Pagal Mokslinių tyrimų programą skiriama parama anglių ir plieno sektoriuose bendradarbiaujant vykdomiems moksliniams tyrimams visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, taip pat mažosioms ir vidutinėms įmonėms . Pagal Mokslinių tyrimų programą taip pat remiamas švarių plieno technologijų proveržis, kad būtų galima imtis anglies dioksido beveik neišskiriančios plieno gamybos projektų, o taip pat mokslinių tyrimų projektai , įskaitant didelius pramonės mokslinių tyrimų projektus , skirti anksčiau veikusių arba uždaromų anglių kasyklų ir susijusios infrastruktūros teisingai pertvarkai valdyti, remiantis Teisingos pertvarkos mechanizmu ir laikantis Tarybos sprendimo 2003/76/EB 4 straipsnio 2 dalies. Mokslinių tyrimų programa turi atitikti politinius, socialinius, ekonominius, klimato, aplinkos, mokslinius bei technologinius Sąjungos siekius ir papildyti valstybėse narėse ir pagal dabartines Sąjungos mokslinių tyrimų programas, visų pirma bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“ (toliau – Mokslinių tyrimų bendroji programa), vykdomą veiklą. Mokslinių tyrimų programa visų pirma turi derėti su Paryžiaus susitarimu.

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 1 punktas

Sprendimas 2008/376/EB

2 straipsnio 2 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Pagal Mokslinių tyrimų programą remiama mokslinių tyrimų veikla, įskaitant parodomuosius projektus, kuriais technologijos priartinamos prie rinkos, siekiant 3 skirsnyje nustatytų tikslų anglies pramonės srityje ir 4 skirsnyje nustatytų tikslų plieno sektoriuje.

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 2 punktas

Sprendimas 2008/376/EB

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Mokslinių tyrimų projektais remiami pokyčiai , kad iki 2050 m. Sąjungos ekonomikos poveikis klimatui būtų neutralizuotas, ir siekiama remti laipsnišką iškastinio kuro atsisakymą, vystyti alternatyvią veiklą buvusių kasyklų vietose ir išvengti uždaromų bei anksčiau veikusių anglių kasyklų ir jų aplinkos daromos žalos aplinkai arba tokią žalą atitaisyti. Projektuose daugiausia dėmesio skiriama:

1. Mokslinių tyrimų projektais prisidedama prie Sąjungos 2030 m. klimato tikslų įgyvendinimo ir remiama pramonės pertvarka , kad iki 2050 m. Sąjungos ekonomikos poveikis klimatui būtų neutralizuotas, ir siekiama remti laipsnišką iškastinio kuro atsisakymą, vystyti alternatyvią veiklą buvusių kasyklų ar anglimis kūrenamų elektrinių vietose ir išvengti uždaromų bei anksčiau veikusių anglių kasyklų ir jų aplinkos daromos žalos aplinkai arba tokią žalą atitaisyti. Nedarant poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio taikymui, projektuose daugiausia dėmesio skiriama:

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 2 punktas

Sprendimas 2008/376/EB

4 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)	anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo technologijų kūrimui ir bandymui;

a)	su anglių naudojimu susijusių anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo technologijų , įskaitant anglies perdirbimą kure ir medžiagose, kūrimui ir bandymui , siekiant skatinti žiedinę ekonomiką ;

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 2 punktas

Sprendimas 2008/376/EB

4 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)	geoterminės energijos naudojimui buvusių anglių kasyklų vietose;

b)	švarios energetikos plėtojimui buvusių anglių kasyklų vietose , ypatingą dėmesį skiriant energijos vartojimo efektyvumui ir tiekimo saugumui, įskaitant geoterminių išteklių eksploatavimą, energijos kaupimą, e. kurą ir vandenilį iš atsinaujinančiųjų išteklių ;

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 2 punktas

Sprendimas 2008/376/EB

4 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ba)	anglies šildymo ir vėsinimo infrastruktūros, pvz., centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklų bei pramoninių procesų, pertvarkymui į atsinaujinančiųjų išteklių šildymo ir vėsinimo alternatyvas, pvz., geoterminę energiją;

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 2 punktas

Sprendimas 2008/376/EB

4 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)	anksčiau veikusių arba uždaromų anglių kasyklų kasybos atliekų ir liekanų naudojimui ne energetikos reikmėms ir žaliavų gamybai, tinkamai įvertinus, ar jų poveikis klimatui, aplinkai ir sveikatai yra minimizuotas ir mažesnis nei alternatyvių sprendimų;

anksčiau veikusių anglių kasyklų arba uždaromų kasyklų kasybos atliekų ir liekanų naudojimui ne energetikos reikmėms ir žaliavų gamybai, tinkamai įvertinus, ar jų poveikis klimatui, aplinkai ir sveikatai yra minimizuotas ir mažesnis nei alternatyvių sprendimų , visapusiškai laikantis žiedinės ekonomikos principų ;

Pakeitimas 11

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 2 punktas

Sprendimas 2008/376/EB

4 straipsnio 1 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e)	laipsniško anglių atsisakymo paveiktiems darbuotojams skirtų veiksmingų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programų rengimo skatinimui . Tai apima anglių sektoriuje dirbančių ar dirbusių darbuotojų mokymo ir perkvalifikavimo mokslinius tyrimus.

poveikio užimtumui vietos bendruomenėse ir regionuose, kuriuos paveikė laipsniškas anglių atsisakymas, vertinimui ir regioninės ekonominės plėtros koncepcijos kūrimo skatinimui, darbo vietų kūrimui ir tuose regionuose paveiktiems darbuotojams skirtoms veiksmingoms perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programoms . Tai apima anglių sektoriuje dirbančių ar dirbusių darbuotojų mokymo ir perkvalifikavimo mokslinius tyrimus , siekiant paremti anglių pramonės regionus pereinamuoju laikotarpiu .

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 3 punktas

Sprendimas 2008/376/EB

5 straipsnio 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Vykdant mokslinių tyrimų projektus daugiausia dėmesio skiriama su kasybos veikla susijusioms ligoms, siekiant pagerinti pertvarkomuose anglių pramonės regionuose gyvenančių žmonių sveikatą. Vykdant mokslinių tyrimų projektus taip pat užtikrinamos apsaugos priemonės, taikytinos uždarant kasyklas ir anksčiau veikusiose kasyklose.	Vykdant mokslinių tyrimų projektus daugiausia dėmesio skiriama su kasybos veikla susijusioms ligoms, o ypač oro taršos sukeltiems susirgimams, siekiant pagerinti pertvarkomuose anglių pramonės regionuose gyvenančių žmonių sveikatą. Vykdant mokslinių tyrimų projektus taip pat užtikrinamos apsaugos priemonės, taikytinos uždarant kasyklas ir anksčiau veikusiose kasyklose.

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 4 punktas

Sprendimas 2008/376/EB

6 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Pertvarkomų anglių kasyklų poveikio aplinkai mažinimas	Pertvarkomo anglių sektoriaus poveikio aplinkai prevencija ir to poveikio mažinimas

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 4 punktas

Sprendimas 2008/376/EB

6 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Pirmumas teikiamas projektams, kuriuose numatoma bent vienos iš šių rūšių veikla:	2. Pirmumas teikiamas projektams, grindžiamiems naujoviškomis technologijomis arba naujoviškų technologijų junginiams, kuriuose numatoma bent vienos iš šių rūšių veikla:

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 4 punktas

Sprendimas 2008/376/EB

6 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)	uždaromų ir anksčiau veikusių anglių kasyklų kasybos atliekų, lakiųjų pelenų ir desulfuravimo produktų tvarkymas ir pakartotinis naudojimas, įtraukiant, jei tinka, kitų rūšių atliekas;

c)	uždaromų ir anksčiau veikusių anglių kasyklų ir anglimis kūrenamų elektrinių kasybos atliekų, lakiųjų pelenų ir desulfuravimo produktų tvarkymas ir pakartotinis naudojimas, įtraukiant, jei tinka, kitų rūšių atliekas;

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 4 punktas

Sprendimas 2008/376/EB

6 straipsnio 2 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f)	buvusių arba uždaromų įrenginių, kuriuose naudotos anglys, aplinkos, ypač vandens, žemės, dirvožemio ir biologinės įvairovės, atkūrimas;

f)	buvusių arba uždaromų su anglimis susijusių įrenginių aplinkos, ypač vandens, žemės, dirvožemio ir biologinės įvairovės, atkūrimas;

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 4 punktas

Sprendimas 2008/376/EB

6 straipsnio 2 dalies g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ga)	regioninės ekonominės veiklos įvairinimo koncepcijos plėtra, siekiant vietos plėtros ir kurti ekologiškas ir kokybiškas darbo vietas, pritaikant užimtumo struktūrą ir įgūdžių koregavimą.

Pakeitimas 18

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 6 punktas

Sprendimas 2008/376/EB

8 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Moksliniais tyrimais ir technologine plėtra (MTTP) siekiama kurti, demonstruoti ir tobulinti plieno gamybos procesus, kuriems vykstant beveik neišsiskiria anglies dioksidas, ir kartu gerinti gaminių kokybę ir didinti našumą. Neatsiejama pageidaujamos veiklos dalis yra pastangos žymiai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, energijos sąnaudas, anglies pėdsaką ir kitokį poveikį aplinkai, taip pat išsaugoti išteklius. Mokslinių tyrimų projektuose nagrinėjama bent viena iš šių sričių:

Moksliniais tyrimais ir technologine plėtra (MTTP) siekiama kurti, demonstruoti ir tobulinti plieno gamybos procesus, kuriems vykstant beveik neišsiskiria anglies dioksidas, ir kartu gerinti gaminių kokybę ir didinti našumą , glaudžioje sinergijoje su šiame sektoriuje veikiančiomis įmonėmis . Neatsiejama pageidaujamos veiklos dalis yra pastangos žymiai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, energijos sąnaudas, anglies pėdsaką ir kitokį poveikį aplinkai, taikant objektyviai patikrinamas priemones, parametrus ir duomenis, o taip pat išsaugoti išteklius. Mokslinių tyrimų projektuose nagrinėjama bent viena iš šių sričių:

Pakeitimas 19

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 6 punktas

Sprendimas 2008/376/EB

8 straipsnio 1 dalies g punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

g)	geležies ir plieno gamybos procesams skirtos inovatyvios technologijos ir sprendimai , kuriais skatinama bendra kelių sektorių veikla ir demonstraciniai projektai, apimantys energijos gamybą neišskiriant anglies dioksido arba prisidedantys prie netaršaus vandenilio ekonomikos.

geležies ir plieno gamybos procesams skirtų inovatyvių technologijų ir sprendimų , kuriais lengvinama bendra kelių sektorių veikla , sinergija, pramonės klasterių kūrimas ir simbiozė, siekiant sudaryti sąlygas didesniam žiediškumui, demonstraciniai projektai, apimantys energijos gamybą neišskiriant anglies dioksido arba prisidedantys prie netaršaus vandenilio ekonomikos.

Pakeitimas 20

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 7 punktas

Sprendimas 2008/376/EB

9 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)	plieno savybių, kaip antai mechaninių ir fizinių savybių, tinkamumo toliau apdoroti, tinkamumo naudoti įvairiais tikslais ir įvairiomis darbinėmis sąlygomis, gerinimas;

b)	plieno savybių, kaip antai mechaninių ir fizinių savybių, tinkamumo toliau apdoroti, tinkamumo naudoti įvairiais tikslais ir įvairiomis darbinėmis sąlygomis, gerinimas , ypatingą dėmesį skiriant perdirbtam plienui ;

Pakeitimas 21

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 7 punktas

Sprendimas 2008/376/EB

9 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)	naudojimo laiko ilginimas, ypač gerinant plieno ir plieno konstrukcijų atsparumą kaitrai ir korozijai, mechaniniam ir terminiam nuovargiui ir (arba) kitokiam poveikiui, dėl kurio blogėja savybės;

c)	naudojimo laiko ilginimas, leidžiantis projektuoti žiediškumą, įskaitant moduliškumą, ir medžiagų naudojimo efektyvumą, ypač didinant plieno ir plieno konstrukcijų atsparumą kaitrai ir korozijai, mechaniniam ir terminiam nuovargiui ir (arba) kitokiam poveikiui, dėl kurio blogėja savybės;

Pakeitimas 22

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 7 punktas

Sprendimas 2008/376/EB

9 straipsnio 1 dalies g punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

g)	kokybiškasis plienas, skirtas naudoti tokiose srityse kaip judumas, įskaitant darnumo aspektus, ekologinio dizaino metodai, modifikavimas, lengvųjų konstrukcijų dizainas ir (arba) saugos sprendimai .

g)	kokybiškasis plienas, skirtas naudoti tokiose srityse kaip judumas, įskaitant darnumo aspektus, ekologinio dizaino metodai, modifikavimas, lengvųjų konstrukcijų dizainas ir (arba) toks saugos sprendimas kaip lengvasis plienas .

Pakeitimas 23

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 8 punktas

Sprendimas 2008/376/EB

10 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)	iš įvairių šaltinių gaunamo nebenaudojamo plieno ir šalutinių produktų perdirbimo ir plieno laužo kokybės gerinimo būdai;

a)	iš įvairių šaltinių gaunamo nebenaudojamo ir plieno ir šalutinių produktų perdirbimo bei kūrybinio perdirbimo ir plieno laužo kokybės gerinimo būdai , ypatingą dėmesį skiriant plieno kokybės pablogėjimui dėl užteršimo kitais metalais, pvz., variu ;

Pakeitimas 24

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 8 punktas

Sprendimas 2008/376/EB

10 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)	atliekų apdorojimas ir vertingų antrinių žaliavų, įskaitant šlaką, išgavimas plieno gamykloje ir kitur;

b)	atliekų apdorojimas ir vertingų antrinių žaliavų, įskaitant šlaką, atgavimas plieno gamykloje ir kitur , o taip pat antrinių žaliavų, liekanų ir šalutinių produktų iš kitų pramonės šakų, pvz., biomasės, pakartotinis naudojimas plieno gamybai ir legiravimui ;

Pakeitimas 25

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 8 punktas

Sprendimas 2008/376/EB

10 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)	plieno markių ir surenkamųjų konstrukcijų kūrimas, kad būtų lengviau regeneruoti plieną perdirbti arba naudoti pakartotinai;

d)	plieno markių ir surenkamųjų konstrukcijų kūrimas, kad būtų lengviau tvarkyti metalo laužą ir išmontavimą gyvavimo ciklo pabaigoje, leisti nesunkiai regeneruoti plieną , jį arba kitas žaliavas perdirbti arba naudoti pakartotinai;

Pakeitimas 26

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 9 punktas

Sprendimas 2008/376/EB

10 a straipsnio b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ba)	darbo jėgos valdymo gerinimas taikant darbo jėgos paklausos ir perskirstymo prognozavimo modelius.

(28) Daugiašalė sutartis, XXVII skyrius. Aplinka, 7.d. Paryžiaus susitarimas. Įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d.

(28) OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(28a) Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies a punktas.

2022 1 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/272

P9_TA(2021)0254

Aplinkosauga: Orhuso reglamentas ***I

2021 m. gegužės 20 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (COM(2020)0642 – C9-0321/2020 – 2020/0289(COD)) (1)

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2022/C 15/46)

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 (4) buvo priimtas siekiant prisidėti prie Orhuso konvencijoje nustatytų įpareigojimų įgyvendinimo, nustatant jos taikymo Sąjungos institucijoms ir organams taisykles;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 (4) buvo priimtas siekiant prisidėti prie Orhuso konvencijoje nustatytų įpareigojimų įgyvendinimo, nustatant jos taikymo Sąjungos institucijoms ir organams taisykles. Todėl šiuo reglamentu iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006, kad būtų įgyvendintos Konvencijos 9 straipsnio 3 ir 4 dalys;

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)

savo 2019 m. gruodžio 11 d. komunikate Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ Komisija įsipareigojo apsvarstyti galimybę peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006, kad būtų pagerintos piliečių ir aplinkos apsaugos srities nevyriausybinių organizacijų, kuriems kelia susirūpinimą poveikį aplinkai darančių sprendimų suderinamumas su aplinkos teise, pasinaudoti administracine ir teismine peržiūra Sąjungos lygmeniu. Komisija taip pat įsipareigojo imtis veiksmų, kad pagerintų jų galimybes kreiptis į nacionalinius teismus visose valstybėse narėse; šiuo tikslu ji paskelbė Komunikatą „Geresnis teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais ES ir jos valstybėse narėse užtikrinimas“;

(3)

savo 2019 m. gruodžio 11 d. komunikate dėl Europos žaliojo kurso Komisija įsipareigojo apsvarstyti galimybę peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006, kad būtų pagerintos piliečių ir aplinkos apsaugos srities nevyriausybinių organizacijų, kuriems konkretų susirūpinimą kelia poveikį aplinkai darančių administracinių aktų suderinamumas su aplinkos apsaugos teise, pasinaudoti administracine ir teismine peržiūra Sąjungos lygmeniu. Komisija taip pat įsipareigojo imtis veiksmų, kad pagerintų jų galimybes kreiptis į nacionalinius teismus visose valstybėse narėse; šiuo tikslu ji paskelbė savo 2020 m. spalio 14 d. komunikatą „Geresnis teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais ES ir jos valstybėse narėse užtikrinimas“ , kuriame patvirtino, kad „galimybė kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais per ES Teisingumo Teismą (ESTT) ir nacionalinius teismus, kaip Sąjungos teismus, yra svarbi paramos priemonė siekiant padėti pereiti prie Europos žaliojo kurso ir stiprinti pilietinės visuomenės, kaip sergėtojos, vaidmenį demokratinėje erdvėje“ ;

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl reglamento

3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3a)

Orhuso konvencijos 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo procesas pagal Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalį neturėtų būti pernelyg brangus. Siekiant užtikrinti, kad teismo procesai pagal Reglamento (EB) Nr. 1367/2006 12 straipsnį nebūtų pernelyg brangūs (1a) ir kad pareiškėjo išlaidos būtų nuspėjamos, Sąjungos institucijos ar organai turėtų teikti pagrįstus prašymus atlyginti išlaidas tik tuo atveju, kai jie laimi bylą;

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)

atsižvelgiant į Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Atitikties Orhuso konvencijai komiteto išreikštą susirūpinimą (5), Sąjungos teisė turėtų būti suderinta su Orhuso konvencijos dėl galimybės kreiptis į teismą aplinkos apsaugos klausimais nuostatomis taip, kad ji atitiktų pagrindinius Sąjungos teisės principus ir jos teisminės peržiūros sistemą;

(4)

atsižvelgiant į Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas ir Atitikties Orhuso konvencijai komiteto rekomendacijas (5), Sąjungos teisė turėtų būti suderinta su Orhuso konvencijos dėl galimybės kreiptis į teismą aplinkos apsaugos klausimais nuostatomis taip, kad ji atitiktų pagrindinius Sąjungos teisės , įskaitant jos sutartis, principus ir jos teisminės peržiūros sistemą . Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006;

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4a)

Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kiekviena Šalis užtikrina, kad visuomenės atstovai, atitinkantys nacionaliniuose įstatymuose numatytus kriterijus, galėtų pasinaudoti teismo arba kitomis pakartotinio nagrinėjimo procedūromis, kad teisiniu ir procesiniu požiūriu užginčytų bet kokio sprendimo, veiksmų ar neveikimo, kuriais pažeidžiamos su aplinka susijusios nacionalinių įstatymų nuostatos, teisėtumą. Administracinės peržiūros procedūra pagal Orhuso konvenciją papildo bendrą Sąjungos administracinės ir teisminės peržiūros sistemą, kurią įgyvendinant sudaromos sąlygos visuomenės nariams kreiptis dėl administracinių aktų peržiūros ginčijant juos tiesiogiai Sąjungos lygmeniu, t. y. pagal SESV 263 straipsnio 4 dalį, ir nacionaliniuose teismuose, kurie pagal Sutartis yra neatsiejama Sąjungos sistemos dalis, pagal SESV 267 straipsnį;

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)

Reglamente (EB) Nr. 1367/2006 numatytas apribojimas atlikti tik individualiai taikomų administracinių aktų vidaus peržiūrą yra pagrindinė kliūtis aplinkos apsaugos srities nevyriausybinėms organizacijoms , siekiančioms pasinaudoti vidaus peržiūra pagal Reglamento 10 straipsnį ir administracinių aktų, kurių taikymo sritis platesnė, atveju. Todėl būtina išplėsti reglamente nustatytos vidaus peržiūros procedūros taikymo sritį, kad į ją būtų įtraukti bendro pobūdžio ne teisėkūros procedūra priimti aktai;

(5)

Reglamente (EB) Nr. 1367/2006 numatytas apribojimas atlikti tik individualiai taikomų administracinių aktų vidaus peržiūrą yra pagrindinis nepriimtinumo motyvas, su kuriuos susiduria aplinkos apsaugos srities nevyriausybinės organizacijos , siekiančios pasinaudoti vidaus peržiūra pagal Reglamento 10 straipsnį ir administracinių aktų, kurių taikymo sritis platesnė, atveju. Todėl tikslinga išplėsti reglamente nustatytos vidaus peržiūros procedūros taikymo sritį, kad į ją būtų įtraukti bendro pobūdžio ne teisėkūros procedūra priimti aktai;

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)

administracinio akto apibrėžtis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 turėtų apimti ne teisėkūros procedūra priimtus aktus. Tačiau dėl ne teisėkūros procedūra priimto akto gali reikėti patvirtinti nacionalinio lygmens įgyvendinimo priemones, kurių atžvilgiu aplinkos apsaugos srities nevyriausybinės organizacijos gali gauti teisminę apsaugą , be kita ko, Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT), taikant prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą pagal SESV 267 straipsnį . Todėl tikslinga į vidaus peržiūros taikymo sritį neįtraukti tokių ne teisėkūros procedūra priimamų aktų nuostatų, dėl kurių Sąjungos teisėje reikalaujama patvirtinti įgyvendinimo priemones nacionaliniu lygmeniu;

(6)

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)	siekiant teisinio tikrumo, kad tam tikros nuostatos nebūtų įtrauktos į administracinio akto sąvoką, Sąjungos teisėje turi būti aiškiai reikalaujama priimti šių nuostatų įgyvendinimo aktus;

Išbraukta.

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)

Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 taikomas aktams, priimtiems pagal aplinkos apsaugos teisę. Tačiau Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalis apima galimybę užginčyti aktus , kuriais pažeidžiamos su aplinkos apsauga susijusios įstatymų nuostatos. Todėl būtina paaiškinti, kad vidaus peržiūrą reikėtų atlikti siekiant patikrinti, ar administraciniu aktu pažeidžiama aplinkos apsaugos teisė;

(9)

Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 taikomas aktams, priimtiems pagal aplinkos apsaugos teisę. Tačiau Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalis apima galimybę užginčyti veiksmus arba neveikimą , kuriais pažeidžiamos su aplinkos apsauga susijusios įstatymų nuostatos. Todėl būtina paaiškinti, kad vadovaujantis ESTT praktika vidaus peržiūrą reikėtų atlikti siekiant patikrinti, ar administraciniu aktu pažeidžiama aplinkos apsaugos teisė , apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies f punkte ;

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)

vertinant, ar administraciniame akte yra nuostatų, kuriomis dėl jų poveikio gali būti pažeidžiama aplinkos apsaugos teisė, būtina apsvarstyti, ar tokios nuostatos gali turėti neigiamą poveikį Sąjungos aplinkos politikos tikslų, nustatytų SESV 191 straipsnyje, įgyvendinimui. Todėl vidaus peržiūros mechanizmas taip pat turėtų apimti aktus, priimtus įgyvendinant ne tik Sąjungos aplinkos politiką, bet ir kitas politikos kryptis;

(10)

vertinant, ar administraciniame akte yra nuostatų, kuriomis gali būti pažeidžiama aplinkos apsaugos teisė, apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies f punkte, vadovaujantis ESTT praktika būtina apsvarstyti, ar tokios nuostatos gali turėti neigiamą poveikį Sąjungos aplinkos politikos tikslų, nustatytų SESV 191 straipsnyje, įgyvendinimui. Jei nustatoma, kad jos gali turėti tokį poveikį, vidaus peržiūros mechanizmas taip pat turėtų apimti aktus, priimtus įgyvendinant ne tik Sąjungos aplinkos politiką, bet ir kitas politikos kryptis;

Pakeitimas 11

Pasiūlymas dėl reglamento

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10a)

atsižvelgiant į SESV 263 straipsnio pirmąją pastraipą, kaip ją aiškina ESTT (1a) , laikoma, kad aktas turi išorinį poveikį ir todėl gali būti prašoma jį peržiūrėti, jei juo siekiama sukelti teisinį poveikį trečiųjų šalių atžvilgiu. Administraciniai aktai, pavyzdžiui, paskyrimai ar parengiamieji aktai, kuriais nedaromas teisinis poveikis trečiųjų šalių atžvilgiu ir kurie negali būti laikomi turinčiais išorinį poveikį pagal ESTT praktiką, neturėtų būti laikomi administraciniais aktais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006;

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl reglamento

10 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10b)

siekiant užtikrinti teisinį nuoseklumą, aktas laikomas turinčiu teisinį poveikį ir todėl gali būti prašoma jį peržiūrėti, vadovaujantis SESV 263 straipsnio pirma pastraipa, kaip ją aiškina ESTT (1a) . Jeigu aktas laikomas turinčiu teisinę poveikį, gali būti pateiktas prašymas atlikti jo peržiūrą, neatsižvelgiant į akto formą, nes jo pobūdis vertinamas pagal jo poveikį, tikslą ir turinį (1b) ;

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl reglamento

10 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10c)

visi administracinės ir (arba) teisminės kontrolės procedūriniai terminai turėtų būti taikomi tik tada, kai suinteresuotieji asmenys faktiškai sužino apie administracinio akto, susijusio su aplinkos teise saugomais svarbiais visuomenės interesais ir dėl to esančio ginčijimo objektu, turinį, ypač tais atvejais, kai atitinkamas atskiras administracinis aktas yra nebeaktualus. Tai būtina siekiant išvengti praktikos, kuri galėtų prieštarauti Orhuso konvencijos 9 straipsniui ir ESTT praktikai, visų pirma 2019 m. lapkričio 12 d. Teismo sprendimui C-261/18, Komisija / Airija (1a) ;

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl reglamento

10 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10d)

ankstyvos ir veiksmingos visuomenės dalyvavimo rengiant ir priimant Sąjungos teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamus aktus priemonės yra svarbios, kad būtų galima ankstyvame etape spręsti susirūpinimą keliančius klausimus ir įvertinti, ar reikia pateikti dar vieną pasiūlymą siekiant horizontaliai pagerinti visuomenės dalyvavimą;

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl reglamento

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11a)

atsižvelgdamos į pagrindinį aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų vaidmenį didinant informuotumą ir imantis teisinių veiksmų, Sąjungos institucijos ar įstaigos turėtų užtikrinti tinkamas galimybes gauti informaciją, dalyvauti ir kreiptis į teismą;

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)	pagal ESTT praktiką (6) aplinkos apsaugos srities nevyriausybinės organizacijos , prašančios atlikti administracinio akto vidaus peržiūrą, turi pateikti pakankamai reikšmingų faktų ar teisinių argumentų, kad, nurodydamos savo prašymo atlikti peržiūrą pagrindą, galėtų sukelti rimtų abejonių;

(12)

pagal ESTT praktiką (6) šalis , prašanti atlikti administracinio akto vidaus peržiūrą, turi pateikti pakankamai reikšmingų faktų ar teisinių argumentų, kad, nurodydamos savo prašymo atlikti peržiūrą pagrindą, galėtų sukelti rimtų abejonių . Toks reikalavimas taip pat turėtų būti taikomas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006;

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12a)

svarstant prašymą dėl vidaus peržiūros, kitoms šalims, kurioms tas prašymas daro tiesioginį poveikį, kaip antai bendrovėms ar valdžios institucijoms, turėtų būti suteikta galimybė pateikti pastabas atitinkamai Sąjungos institucijai ar organui per Reglamente (EB) Nr. 1367/2006 nustatytus terminus;

Pakeitimas 18

Pasiūlymas dėl reglamento

12 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12b)

remiantis ESTT praktika (1a) , jeigu valstybės pagalbos priemonė pagal SESV 107 straipsnį pažeidžia Sąjungos aplinkos teisės normas, negali būti laikoma, kad ta priemonė yra suderinama su vidaus rinka. Komisija turėtų parengti aiškias gaires, kad būtų lengviau įvertinti valstybės pagalbos suderinamumą su atitinkamomis Sąjungos teisės nuostatomis, įskaitant Sąjungos teisės aktus, susijusius su aplinka;

Pakeitimas 19

Pasiūlymas dėl reglamento

12 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12c)

Reglamentu (EB) Nr. 1367/2006 nustatomos bendrosios nuostatos, taikymo sritis ir apibrėžtys, susijusios su teise gauti informaciją, visuomenės dalyvavimu priimant sprendimus ir teise kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais Sąjungos lygmeniu. Tai yra tinkama, padeda suteikti teisinio apibrėžtumo ir padidina įgyvendinimo priemonių, priimtų laikantis Orhuso konvencijoje numatytų įsipareigojimų, skaidrumą;

Pakeitimas 20

Pasiūlymas dėl reglamento

12 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12d)

į peržiūros procedūros taikymo sritį pagal Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 reikėtų įtraukti ginčijamo akto materialinį ir procesinį teisėtumą. Vadovaujantis ESTT praktika, procesas pagal SESV 263 straipsnio 4 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1367/2006 12 straipsnį negali būti grindžiamas argumentais ar įrodymais, kurių nebuvo prašyme dėl peržiūros, nes priešingu atveju su tokio prašymo motyvavimu susijęs reikalavimas, įtvirtintas Reglamento (EB) Nr. 1367/2006 10 straipsnio 1 dalyje, netektų savo veiksmingumo ir būtų pakeistas šiuo prašymu inicijuotos procedūros dalykas (1a) ;

Pakeitimas 21

Pasiūlymas dėl reglamento

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13a)

vadovaujantis Sutartimis ir nacionalinių teismų autonomijos principu, valstybių narių valdžios institucijų priimti aktai, įskaitant valstybių narių lygmeniu priimtas nacionalines įgyvendinimo priemones, kurias reikalaujama priimti ne teisėkūros procedūra priimamu aktu pagal Sąjungos teisę, nepatenka į Reglamento (EB) Nr. 1367/2006 taikymo sritį;

Pakeitimas 22

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)

šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), visų pirma teisės į gerą administravimą (41 straipsnis) ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (47 straipsnis). Šiuo reglamentu prisidedama prie Sąjungos administracinės ir teisminės peržiūros sistemos veiksmingumo, todėl sustiprinamas Chartijos 41 ir 47 straipsnių taikymas ir taip prisidedama prie teisinės valstybės, įtvirtintos Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnyje;

(14)

šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), visų pirma aplinkos apsaugos principo (37 straipsnis), teisės į gerą administravimą (41 straipsnis) ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (47 straipsnis). Šiuo reglamentu prisidedama prie Sąjungos administracinės ir teisminės peržiūros aplinkosaugos klausimais sistemos veiksmingumo, todėl sustiprinamas Chartijos 37, 41 ir 47 straipsnių taikymas ir taip prisidedama prie teisinės valstybės, įtvirtintos Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnyje;

Pakeitimas 23

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006

2 straipsnio 1 dalies g punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Administracinis aktas – tai Sąjungos institucijos ar organo ne teisėkūros procedūra priimtas aktas, kuris yra teisiškai įpareigojantis ir turi išorinį poveikį ir kurio nuostatos dėl savo poveikio gali pažeisti aplinkos apsaugos teisę, apibrėžtą 2 straipsnio 1 dalies f punkte , išskyrus tas šio akto nuostatas, dėl kurių Sąjungos teisėje aiškiai reikalaujama patvirtinti įgyvendinimo priemones ES arba nacionaliniu lygmeniu ;

Administracinis aktas – tai Sąjungos institucijos ar organo ne teisėkūros procedūra priimtas aktas, kuris turi teisinį ir išorinį poveikį ir kurio nuostatos gali pažeisti aplinkos apsaugos teisę, apibrėžtą 2 straipsnio 1 dalies f punkte ; administraciniai aktai neapima valstybių narių valdžios institucijų priimtų aktų;

Pakeitimas 24

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006

2 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

1a.	2 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

2. Administraciniai aktai ir administracinis neveikimas neapima priemonių, kurių imasi Bendrijos institucija arba organas, vykdantis administracinės peržiūros organo funkcijas, arba jo neveikimo , pavyzdžiui , pagal:

„2. Administraciniai aktai ir administracinis neveikimas neapima priemonių, kurių imasi Bendrijos institucija arba organas, vykdantis administracinės peržiūros organo funkcijas, arba jo neveikimo, pagal:

a)	Sutarties 81, 82 , 86 ir 87 straipsnius ( konkurencijos taisyklės );

a)	Sutarties 81 ir 82 straipsnius [SESV 101 ir 102 straipsniai] ( įskaitant susijungimų taisykles );

b)	Sutarties 226 ir 228 straipsnius (pažeidimo procedūra);

b)	Sutarties 226 ir 228 straipsnius [SESV 258 ir 260 straipsniai] (pažeidimo procedūra);

c)	Sutarties 195 straipsnį (Ombudsmeno vykdomas nagrinėjimas);

c)	Sutarties 195 straipsnį [SESV 228 straipsnis] (Ombudsmeno vykdomas nagrinėjimas);

d)	Sutarties 280 straipsnį (OLAF vykdomas nagrinėjimas);

d)	Sutarties 280 straipsnį [SESV 325 straipsnis] (OLAF vykdomas nagrinėjimas);

da)	SESV 86 ir 87 straipsnius [SESV 106 ir 107 straipsniai] (konkurencijos taisyklės) iki … [18 mėnesių po šio reglamento priėmimo dienos];

db)

ne vėliau kaip … [18 mėnesių po šio reglamento priėmimo dienos] Komisija priima gaires, kuriomis siekiama palengvinti valstybės pagalbos suderinamumo su atitinkamomis Sąjungos teisės nuostatomis, susijusiomis su aplinka, vertinimą, įskaitant gaires dėl informacijos, kurią valstybės narės turi pateikti pranešdamos Komisijai apie valstybės pagalbą.“

Pakeitimas 25

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 1 b punktas (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006

4 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

1b.	4 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

2. Skelbtina ir platintina informacija apie aplinką turi būti atitinkamai atnaujinama. Be Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų dokumentų, duomenų bazėse ar registruose turi būti pateikiami:

„2. Skelbtina ir platintina informacija apie aplinką turi būti atitinkamai atnaujinama. Be Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų dokumentų, duomenų bazėse ar registruose turi būti pateikiami šie konsoliduoti dokumentai :

a)	aplinkosaugos arba su aplinkosauga susijusių tarptautinių sutarčių, konvencijų arba susitarimų bei Bendrijos teisės aktų tekstai ir su aplinka susijusių politikos sričių, planų ir programų tekstai;

a)	aplinkosaugos arba su aplinkosauga susijusių tarptautinių sutarčių, konvencijų arba susitarimų bei Sąjungos teisės aktų tekstai ir su aplinka susijusių politikos sričių, planų ir programų tekstai;

aa)	valstybių narių pozicijos, išreikštos sprendimų priėmimo procedūrose, po kurių priimami Sąjungos teisės aktai ar administraciniai aktai dėl aplinkos apsaugos arba su ja susiję;

b)	a punkte nurodytų dokumentų įgyvendinimo pažangos ataskaitos, kai Bendrijos institucijos arba organai jas parengia ar saugo elektronine forma;

b)	a punkte nurodytų dokumentų įgyvendinimo pažangos ataskaitos, kai Sąjungos institucijos arba organai jas parengia ar saugo elektronine forma;

c)	priemonės, kurių imamasi taikant procedūras Bendrijos teisės pažeidimo atveju nuo pagrįstos nuomonės pareiškimo etapo pagal Sutarties 226 straipsnio 1 dalį;

c)	priemonės, kurių imamasi taikant procedūras Bendrijos teisės pažeidimo atveju nuo pagrįstos nuomonės pareiškimo etapo pagal Sutarties 258 straipsnio 1 dalį;

d)	4 dalyje nurodytos aplinkos būklės ataskaitos;

d)	4 dalyje nurodytos aplinkos būklės ataskaitos;

e)	duomenys, gauti stebint veiklą, darančią arba galinčią daryti įtaką aplinkai, arba tokių duomenų santraukos;

e)	duomenys, gauti stebint veiklą, darančią arba galinčią daryti įtaką aplinkai, arba tokių duomenų santraukos;

f)	leidimai, darantys reikšmingą įtaką aplinkai, ir susitarimai aplinkosaugos srityje arba nuoroda, kur galima kreiptis dėl tokios informacijos arba ją rasti;

f)	leidimai, darantys reikšmingą įtaką aplinkai, ir susitarimai aplinkosaugos srityje arba nuoroda, kur galima kreiptis dėl tokios informacijos arba ją rasti;

g)	poveikio aplinkai studijos ir su aplinkos elementais susiję rizikos įvertinimai arba nuoroda, kur galima kreiptis dėl tokios informacijos arba ją rasti.

g)	poveikio aplinkai studijos ir su aplinkos elementais susiję rizikos įvertinimai arba nuoroda, kur galima kreiptis dėl tokios informacijos arba ją rasti.“

Pakeitimas 26

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis

Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006

10 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bet kuri nevyriausybinė organizacija, atitinkanti 11 straipsnyje nustatytus kriterijus, turi teisę pateikti prašymą dėl vidaus peržiūros Sąjungos institucijai ar organui, priėmusiam administracinį aktą, arba įtariamo administracinio neveikimo atveju – tam, kuris turėjo priimti tokį aktą, remdamasi tuo, kad tokiu aktu arba neveikimu pažeidžiama aplinkos apsaugos teisė.

Bet kuri nevyriausybinė organizacija arba visuomenės nariai , atitinkantys 11 straipsnyje nustatytus kriterijus, turi teisę pateikti prašymą dėl vidaus peržiūros Sąjungos institucijai ar organui, priėmusiam administracinį aktą, arba įtariamo administracinio neveikimo atveju – tam, kuris turėjo priimti tokį aktą, remdamasi tuo, kad tokiu aktu arba neveikimu pažeidžiama aplinkos apsaugos teisė.

Pakeitimas 27

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis

Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006

10 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kai administracinis aktas yra Sąjungos lygmens įgyvendinimo priemonė, kurią reikalaujama priimti kitu ne teisėkūros procedūra priimamu aktu, nevyriausybinė organizacija, prašydama peržiūrėti tą įgyvendinimo priemonę, taip pat gali prašyti peržiūrėti ne teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriam ši įgyvendinimo priemonė reikalinga, nuostatą.

Kai administracinis aktas yra Sąjungos lygmens įgyvendinimo priemonė, kurią reikalaujama priimti kitu ne teisėkūros procedūra priimamu aktu, nevyriausybinė organizacija arba visuomenės nariai, atitinkantys 11 straipsnyje nustatytus kriterijus , prašydama peržiūrėti tą įgyvendinimo priemonę, taip pat gali prašyti peržiūrėti ne teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriam ši įgyvendinimo priemonė reikalinga, nuostatą.

Pakeitimas 28

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis

Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006

10 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. 1 dalyje nurodyta Sąjungos institucija arba organas apsvarsto kiekvieną tokį prašymą, nebent prašymas yra aiškiai nepagrįstas. Savo sprendimo motyvus Sąjungos institucija ar organas nurodo atsakyme, kuris pateikiamas raštu kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per šešiolika savaičių nuo prašymo gavimo.“

2. 1 dalyje nurodyta Sąjungos institucija arba organas apsvarsto kiekvieną tokį prašymą, nebent prašymas yra aiškiai nepagrįstas. Tuo atveju, kai Sąjungos institucija ar organas gauna kelis prašymus peržiūrėti tą patį veiksmą ar neveikimą, kuriuose nurodomi tie patys motyvai, institucija ar organas gali nuspręsti sujungti prašymus ir juos laikyti vienu. Tokiu atveju Sąjungos institucija ar organas kuo greičiau praneša apie tą sprendimą visiems, kurie pateikė prašymą dėl to paties veiksmo ar neveikimo vidaus peržiūros. Per keturias savaites nuo tokio prašymo pateikimo trečiosios šalys, kurioms prašymas daro tiesioginį poveikį, gali pateikti pastabas tai Sąjungos institucijai ar organui. Savo sprendimo motyvus Sąjungos institucija ar organas nurodo atsakyme, kuris pateikiamas raštu kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per šešiolika savaičių nuo prašymo gavimo.

Pakeitimas 29

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006

11 straipsnio 1 dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a.	11 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„1a. prašymą dėl peržiūros vidaus tvarka pagal 10 straipsnį taip pat gali pateikti visuomenės nariai, rodantys pakankamą interesą arba įrodę teisės, kuriai taikoma 2 dalis, pažeidimą.“

Pakeitimas 30

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 2 b punktas (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006

11 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

2b.	11 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

2. Komisija priima nuostatas, reikalingas užtikrinti nuoseklų ir skaidrų 1 dalyje minėtų kriterijų taikymą.

„2. Komisija priima nuostatas, reikalingas užtikrinti nuoseklų ir skaidrų 1 ir 1a dalyse minėtų kriterijų taikymą. Ne vėliau kaip [18 mėnesių po šio reglamento priėmimo dienos] Komisija pagal 12a straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriame nurodomi kriterijai, kuriuos turi atitikti šio straipsnio 1a dalyje nurodyti visuomenės nariai. Komisija bent kas trejus metus peržiūri šių kriterijų taikymą ir prireikus iš dalies pakeičia deleguotąjį aktą, kad užtikrintų veiksmingą naudojimąsi 1a dalyje nurodytiems visuomenės nariams suteikta teise.

Pagal šią dalį priimtame deleguotajame akte nustatytais kriterijais:

a)	užtikrinama, kad būtų suteikta veiksminga teisė kreiptis į teismą, laikantis bendrų Orhuso konvencijos tikslų;

b)	reikalaujama, kad skirtingų valstybių narių visuomenės nariai pateiktų prašymą, susijusį su Sąjungos veiksmais ar neveikimu, darančiais poveikį visuomenei daugiau nei vienoje valstybėje narėje;

c)	siekiama išvengti actio popularis, be kita ko, užtikrinant, kad, įrodydami pakankamą susidomėjimą ar teisės pažeidimą, visuomenės nariai privalėtų įrodyti, kad jiems daromas tiesioginis poveikis, palyginti su plačiąja visuomene;

d)	kuo labiau sumažinti Sąjungos institucijų ir organų administracinę naštą.“

Pakeitimas 31

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 2 c punktas (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006

11 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2c.	įterpiamas šis straipsnis:

„11a straipsnis

Viešas prašymų atlikti vidaus peržiūrą registras

Sąjungos institucijos ir įstaigos ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. sudaro visų prašymų, kurie atitinka 11 straipsnyje nustatytus tinkamumo reikalavimus, taip pat tuos reikalavimus atitinkančių ir prašymus pateikusių pareiškėjų registrą. Tas registras reguliariai atnaujinamas.“

Pakeitimas 32

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 2 d punktas (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006

12 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

2d.	12 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

1. Nevyriausybinė organizacija, pateikusi prašymą dėl vidaus peržiūros pagal 10 straipsnį, gali pradėti teisminį procesą Teisingumo Teisme pagal atitinkamas Sutarties nuostatas .

„1. Jeigu nevyriausybinė organizacija arba visuomenės nariai , pateikusi (-ę) prašymą dėl vidaus peržiūros pagal 10 straipsnį, mano , kad Sąjungos institucijos ar organo sprendimo, priimto atsakant į tą prašymą, nepakanka aplinkos teisės laikymuisi užtikrinti, jie gali pradėti teisminį procesą Teisingumo Teisme pagal Sutarties 263 straipsnį dėl to sprendimo materialinio ir procesinio teisėtumo peržiūros .“

Pakeitimas 33

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 2 e punktas (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006

12 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

2e.	12 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

2. Kai Bendrijos institucija arba organas nesiima veiksmų pagal 10 straipsnio 2 arba 3 dalį, nevyriausybinė organizacija gali pradėti teisminį procesą Teisingumo Teisme pagal atitinkamas Sutarties nuostatas.

„2. Kai Sąjungos institucija arba organas nesiima veiksmų pagal 10 straipsnio 2 arba 3 dalį, nevyriausybinė organizacija ar visuomenės nariai, pateikę prašymą dėl vidaus peržiūros pagal 10 straipsnį, gali pradėti teisminį procesą Teisingumo Teisme pagal atitinkamas Sutarties nuostatas.“

Pakeitimas 34

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 2 f punktas (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006

12 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2f.	įterpiama ši dalis:

„2a. Nepažeidžiant Teisingumo Teismo prerogatyvos paskirstyti išlaidas, turi būti užtikrinta, kad teismo procesas nebūtų pernelyg brangus. 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos Sąjungos institucijos ir organai teikia tik pagrįstus prašymus kompensuoti išlaidas.“

Pakeitimas 35

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 2 g punktas (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006

12 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2g.	įterpiamas šis straipsnis:

„12a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo … [šio reglamento įsigaliojimo datos].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 11 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 11 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0152/2021).

(4) 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13).

(1a) 2019 m. balandžio 4 d. Komisijos komunikatas „2019 m. aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Europa saugo savo piliečius ir gerina jų gyvenimo kokybę“ ir 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatas „Geresnis teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais ES ir jos valstybėse narėse užtikrinimas“.

(5) Žr. Atitikties Orhuso konvencijai komiteto išvadas byloje ACCC/C/ 2008 / 32 adresu https:// www .unece.org/env/pp/ compliance / Compliancecommittee/32TableEC . html .

(5) Atitikties Orhuso konvencijai komiteto rekomendacijos ACCC/M/2017/3 ir ACCC/C/ 2015 / 128 adresu https:// unece.org/env/pp/cc/accc.m.2017 . 3_european-union ir https:// unece.org/env/pp/ cc / accc . c.2015.128_european-union .

(1a) 2013 m. spalio 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kiti / Parlamentas ir Taryba, C-583/11 P, ECLI:EU:C:2013:625, 56 punktas.

(1a) 2021 m. sausio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo ClientEarth / EIB, T-9/19 P, ECLI:ES:C:2021:42, 149 ir 153 punktai . Taip pat žr. Sprendimo C-583/11 P 56 punktą.

(1b) 1957 m. gruodžio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimai Usines à tubes de la Sarre / Vyriausioji valdyba, 1/57 ir 14/57, ECLI:EU:C:1957:13, p. 114; 1971 m. kovo 31 d. Sprendimo Komisija / Taryba, 22/70, ECLI:EU:C:1971:32 42 punktas; 1993 m. birželio 16 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C-325/91, ECLI:EU:C:1993:245, 9 punktas; 1997 m. kovo 20 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C-57/95, ECLI:EU:C:1997:164, 22 punktas; 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija / Komisija, C-463/10 P ir C-475/10 P, ECLI:EU:C:2011:656, 36 punktas.

(1a) 2019 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas, C-261/18, Komisija / Airija, ECLI:EU:C:2019:955.

(6) 2019 m. rugsėjo 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas TestBioTech / Komisija, C-82/17 P, ECLI:EU:C:2019:719, 69 punktas.

(6) 2019 m. rugsėjo 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo TestBioTech / Komisija, C-82/17 P, ECLI:EU:C:2019:719, 69 punktas ir Sprendimas T-9/19 .

(1a) 2020 m. rugsėjo 22 d. Teisingumo Teismo sprendimas Austrija / Komisija, C-594/18 P, ECLI:ES:C:2020:742.

(1a) Sprendimo C-82/17 P 39 punktas.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 15

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	65 metai 2022m. sausio 12d.

	III Parengiamieji aktai
	Europos Parlamentas
	2021 m. gegužės 17 d., pirmadienis
2022/C 15/24	2021 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. mainų, pagalbos ir mokymo programa, skirta euro apsaugai nuo padirbinėjimo (programa Pericles IV), ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 331/2014 (06164/1/2021 – C9-0137/2021 – 2018/0194(COD))	228
	2021 m. gegužės 18 d., antradienis
2022/C 15/25	2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento sprendimas dėl pasiūlymo dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vykdomojo direktoriaus skyrimo (N9-0005/2021 – C9-0114/2021 – 2021/0900(NLE))	229
2022/C 15/26	2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento sprendimas dėl pasiūlymo dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) pirmininko skyrimo (N9-0022/2021 – C9-0163/2021 – 2021/0901(NLE))	230
2022/C 15/27	P9_TA(2021)0219 Teisingos pertvarkos fondas ***I 2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (COM(2020)0022 – C9-0007/2020 – 2020/0006(COD)) P9_TC1-COD(2020)0006 Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. gegužės 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/…, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas	231
2022/C 15/28	2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento, kuriuo Reglamento (ES) 2021/…, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. mainų, pagalbos ir mokymo programa, skirta euro apsaugai nuo padirbinėjimo (programa Pericles IV), ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 331/2014, taikymas išplečiamas nedalyvaujančioms valstybėms narėms, projekto (13255/2020 – C9-0017/2021 – 2018/0219(APP))	233
2022/C 15/29	2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Kubos Respublikos susitarimo pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXVIII straipsnį dėl visoms į ES skirtą CLXXV sąrašą įtrauktoms tarifinėms kvotoms taikomų nuolaidų pakeitimo, susijusio su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos, sudarymo Sąjungos vardu projekto (10637/2020 – C9-0097/2021 – 2020/0233(NLE))	234
2022/C 15/30	2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Tuniso Respublikos, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių vardu projekto (COM(2018)0603 – C9-0302/2020 – 2018/0310(NLE))	235
2022/C 15/31	2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Sąjungos bei jos valstybių narių vardu projekto (06048/2020 – C9-0383/2020 – 2020/0024(NLE))	236
2022/C 15/32	2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Islandijos ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl laiko apribojimų, taikomų orlaivių su įgula teikimo susitarimams, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (11645/2020 – C9-0392/2020 – 2019/0126(NLE))	237
2022/C 15/33	2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl doko mokesčio taikymo Prancūzijos atokiausiuose regionuose tvarkos, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 940/2014/ES (COM(2021)0095 – C9-0105/2021 – 2021/0051(CNS))	238
2022/C 15/34	2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl importo ir tam tikrų prekių tiekimo ir paslaugų teikimo neapmokestinimo PVM, kai taikomos Sąjungos viešojo intereso priemonės (COM(2021)0181 – C9-0132/2021 – 2021/0097(CNS))	239
2022/C 15/35	2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal Estijos paraišką EGF/2020/002 EE/Estonia Tourism (COM(2021)0151 – C9-0127/2021 – 2021/0076(BUD))	240
2022/C 15/36	2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Graikijai ir Prancūzijai dėl stichinių nelaimių ir Airijai, Albanijai, Austrijai, Belgijai, Čekijai, Estijai, Graikijai, Ispanijai, Italijai, Juodkalnijai, Kroatijai, Latvijai, Lietuvai, Liuksemburgui, Portugalijai, Prancūzijai, Rumunijai, Serbijai, Vengrijai ir Vokietijai dėl ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos (COM(2021)0201 – C9-0117/2021 – 2021/0077(BUD))	244
2022/C 15/37	2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2021 finansinių metų Taisomojo biudžeto Nr. 2/2021 projekto, kuriuo finansuojamos atsako į COVID-19 priemonės ir įtraukiami su galutiniu daugiametės finansinės programos priėmimu susiję patobulinimai ir atnaujinimai (08145/2021 – C9-0155/2021 – 2021/0078(BUD))	247
2022/C 15/38	Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2021 m. kovo 24 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo dėl metinių priežiūros mokesčių, kuriuos Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija sandorių duomenų saugykloms taiko 2021 m., iš dalies keičiami deleguotieji reglamentai (ES) Nr. 1003/2013 ir (ES) 2019/360 (C(2021)01874 – 2021/2617(DEA))	249
2022/C 15/39	Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2021 m. kovo 25 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl techninių reguliavimo standartų, kuriais nustatomi kriterijai vadovaujamoms pareigoms, kontrolės funkcijoms, reikšmingiems verslo padaliniams ir reikšmingam poveikiui reikšmingo verslo padalinio rizikos pobūdžiui apibrėžti, taip pat kriterijai, pagal kuriuos nustatomi darbuotojai ar kategorijos darbuotojų, kurių profesinės veiklos poveikis įstaigos rizikos pobūdžiui toks reikšmingas, kaip ir direktyvos 92 straipsnio 3 dalyje nurodytų darbuotojų ar darbuotojų kategorijų (C(2021)01906 – 2021/2618(DEA))	251
2022/C 15/40	2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma Europos solidarumo korpuso programa ir panaikinami reglamentai (ES) 2018/1475 ir (ES) Nr. 375/2014 (14153/1/2020 – C9-0143/2021 – 2018/0230(COD))	253
2022/C 15/41	2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa Erasmus+ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 (14148/1/2020 – C9-0135/2021 – 2018/0191(COD))	255
	2021 m. gegužės 19 d., trečiadienis
2022/C 15/42	2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2008/376/EB dėl Anglies ir plieno mokslinių tyrimų fondo mokslinių tyrimų programos ir tos programos daugiamečių techninių gairių priėmimo (COM(2020)0320 – C9-0214/2020 – 2020/0141(NLE))	257
2022/C 15/43	2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. programa Kūrybiška Europa ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013 (14146/1/2020 – C9-0134/2021 – 2018/0190(COD))	267
2022/C 15/44	2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo įsteigiamas Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas (05628/2/2021 – C9-0152/2021 – 2018/0328(COD))	269
2022/C 15/45	2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo mokesčių srityje programa Fiscalis ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1286/2013 (06116/1/2021 – C9-0179/2021 – 2018/0233(COD))	270
	2021 m. gegužės 20 d., ketvirtadienis
2022/C 15/46	2021 m. gegužės 20 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (COM(2020)0642 – C9-0321/2020 – 2020/0289(COD))	272
2022/C 15/47	2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (COM(2020)0225 – 2020/0112R(APP))	290

Turinys		Puslapis

	EUROPOS PARLAMENTAS 2021–2022 M. SESIJA 2021 m. gegužės 17–21 d. posėdžiai PRIIMTI TEKSTAI	1

	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Europos Parlamentas
	2021 m. gegužės 18 d., antradienis
2022/C 15/01	2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo peržiūros (2020/2087(INI))	2
2022/C 15/02	2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įpareigojimo iškrauti laimikį pagal bendros žuvininkystės politikos 15 straipsnį tikslų pasiekimo (2019/2177(INI))	9
	2021 m. gegužės 19 d., trečiadienis
2022/C 15/03	2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl sporto renginių organizatorių iššūkių skaitmeninėje aplinkoje (2020/2073(INL))	18
2022/C 15/04	2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dirbtinio intelekto švietimo, kultūros ir audiovizualiniame sektoriuose (2020/2017(INI))	28
2022/C 15/05	2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos energetikos sistemų integracijos strategijos (2020/2241(INI))	45
2022/C 15/06	2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos strategijos dėl vandenilio (2020/2242(INI))	56
2022/C 15/07	2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių apsaugos ir ES išorės migracijos politikos (2020/2116(INI))	70
2022/C 15/08	2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2019–2020 m. Komisijos ataskaitų dėl Turkijos (2019/2176(INI))	81
2022/C 15/09	2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2019–2020 m. Komisijos ataskaitų dėl Juodkalnijos (2019/2173(INI))	100
2022/C 15/10	2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl klimato kaitos poveikio žmogaus teisėms ir aplinkos gynėjų vaidmens šioje srityje (2020/2134(INI))	111
	2021 m. gegužės 20 d., ketvirtadienis
2022/C 15/11	2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl demografinių tendencijų pakeitimo ES regionuose naudojant sanglaudos politikos priemones (2020/2039(INI))	125
2022/C 15/12	2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija ES taisyklių poveikis laisvam darbuotojų ir paslaugų judėjimui: darbo jėgos judumas ES viduje kaip priemonė darbo rinkos poreikiams ir įgūdžiams suderinti (2020/2007(INI))	137
2022/C 15/13	2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pažangos spartinimo ir nelygybės mažinimo siekiant iki 2030 m. likviduoti AIDS kaip grėsmę visuomenės sveikatai (2021/2604(RSP))	151
2022/C 15/14	2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl karo belaisvių po naujausio Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto (2021/2693(RSP))	156
2022/C 15/15	2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Haityje (2021/2694(RSP))	161
2022/C 15/16	2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Čade (2021/2695(RSP))	166
2022/C 15/17	2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kinijos atsakomųjų sankcijų, taikomų ES subjektams ir Europos Parlamento nariams bei nacionalinių parlamentų nariams (2021/2644(RSP))	170
2022/C 15/18	2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2020 m. liepos 16 d. ESTT sprendimo Data Protection Commissioner prieš Facebook Ireland Limited ir Maximillian Schrems (Schrems II), byla C–311/18 (2020/2789(RSP))	176
2022/C 15/19	2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Parlamento teisės į informaciją, kiek tai susiję su tebevykdomu nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimu (2021/2703(RSP))	184
2022/C 15/20	2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendrovių atsakomybės už žalą aplinkai (2020/2027(INI))	186
2022/C 15/21	2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujų teisėtos darbuotojų migracijos kelių (2020/2010(INI))	196
2022/C 15/22	2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija Europos skaitmeninės ateities kūrimas: kliūčių bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui šalinimas ir dirbtinio intelekto naudojimo gerinimas siekiant naudos vartotojams Europos Sąjungoje (2020/2216(INI))	204
	2021 m. gegužės 21 d., penktadienis
2022/C 15/23	2021 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tinkamos asmens duomenų apsaugos Jungtinėje Karalystėje (2021/2594(RSP))	218