1.

ši rezoliucija grindžiama Rezoliucija dėl 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategijos (1), Rezoliucija, kuria nustatomos ES jaunimo dialogo valdymo gairės (2), Išvadomis dėl Europos jaunimo demokratinio sąmoningumo ir demokratinio aktyvumo skatinimo (3), Išvadomis dėl daugiapakopio valdymo stiprinimo skatinant jaunimo dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose (4) ir ankstesnių ES jaunimo dialogo ciklų rezultatais;

2.

Rezoliucijoje dėl 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategijos nustatyti bendri tikslai, pagrindiniai principai ir pagrindas tolesniam bendradarbiavimui jaunimo srityje ES lygmeniu. Toje rezoliucijoje raginama į dialogą su sprendimus priimančiais asmenimis pritraukti daugiau dalyvaujančio jaunimo ir įtraukti jaunuolius iš įvairios aplinkos ir socialinių grupių;

3.

ES jaunimo dialogas yra dalyvavimo mechanizmas, skirtas jaunuoliams Europos Sąjungoje. Jis veikia kaip nuolatinių bendrų svarstymų ir konsultacijų bendradarbiavimo ES lygmeniu jaunimo srityje prioritetų, įgyvendinimo ir su juo susijusios tolesnės veiklos klausimais forumas, skirtas sprendimus priimantiems asmenims, jaunimui ir jiems atstovaujančioms organizacijoms (5), ir sudaro sąlygas palaikyti nuolatinę partnerystę šių procesų valdymo vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis srityje;

4.

valstybės narės raginamos sudaryti sąlygas jaunimo dalyvavimui visais ES jaunimo dialogo įgyvendinimo etapais įtraukiant jaunimo sektorių ir, kai tinkama, atitinkamai nacionalinei jaunimo reikalų tarybai (6) suteikiant vadovaujamą vaidmenį nacionalinėje darbo grupėje ir Europos iniciatyvinėje grupėje;

5.

8-ojo ES jaunimo dialogo ciklo rezultatai grindžiami šio ciklo metu surengtomis trimis ES jaunimo konferencijomis, dialogo etapu surengtų nacionalinių ir Europos kokybinių konsultacijų ir renginių grįžtamąja informacija, kiekybiniais ES jaunimo dialogo pagrindinio tyrimo rezultatais ir poveikio etapo nacionaliniu ir Europos lygmeniu rezultatais ir jais prisidedama prie jaunimo tikslo Nr. 9 „Visiems skirta erdvė ir visų dalyvavimas“ daugiapakopio ir tarpsektorinio įgyvendinimo integravimo. Šį ciklą Europos lygmeniu koordinavo Europos iniciatyvinė grupė;

6.

šio dokumento tikslas – užtikrinti, kad atitinkami suinteresuotieji subjektai nacionalinės ir Europos jaunimo politikos srityje pripažintų 8-ojo ES jaunimo dialogo ciklo rezultatus ir vykdytų su jais susijusią tolesnę veiklą, taip pat užtikrinti ES jaunimo dialogo proceso bei jo rezultatų įgyvendinimo kokybę ir tęstinumą,

7.

8-asis ES jaunimo dialogo ciklas Vokietijos, Portugalijos ir Slovėnijos pirmininkavimo laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., kurio bendra tema „Europa jaunimui – jaunimas Europai: erdvė demokratijai ir dalyvavimui“, grindžiamas Europos jaunimo tikslais, konkrečiai – 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategijoje nustatytu jaunimo tikslu Nr. 9 „Visiems skirta erdvė ir visų dalyvavimas“;

8.

nors Rezoliucijoje dėl 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategijos raginama į ES jaunimo dialogo procesą aktyviau įtraukti jaunimą, tam reikia pakankamų pajėgumų, visų pirma finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad būtų pasiekti visi jaunuoliai ir su jais palaikomas ryšys vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis;

9.

nacionalinių darbo grupių indėlis yra svarbus vedant ES jaunimo dialogo procesus nacionaliniu lygmeniu, be kita ko, regionų ir vietos lygmenimis, visų pirma stengiantis pasiekti įvairias jaunuolių grupes ir skirtingus nacionalinius, regioninius bei vietos suinteresuotuosius subjektus susieti į šį procesą;

10.

tarptautinių nevyriausybinių jaunimo organizacijų indėlis svarbus siekiant politikos dialogą praturtinti įvairiomis perspektyvomis iš visos Europos ir siekiant užtikrinti kokybišką indėlį ES jaunimo dialogo proceso tarpvalstybinio aspekto srityje;

11.

vienas ypatingas 8-ojo ciklo bruožas buvo tai, kad akcentuota dalyvavimo kokybė ir kad sveikatos krizės kontekste aktyviai naudotasi skaitmeninėmis priemonėmis. 8-asis ES jaunimo dialogo proceso ciklas truko COVID-19 pandemijos metu ir daugelyje ES šalių buvo nustatytos fizinio atstumo laikymosi priemonės, o tai ribojo galimybes rengti fizinius susitikimus. Dėl pandemijos visos trys ES jaunimo konferencijos glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis nacionalinėmis jaunimo reikalų tarybomis buvo surengtos virtualiai;

12.

Vokietija savo pirmininkavimo laikotarpiu pagal šūkį „Jaunimas ir demokratija“ daugiausia dėmesio skyrė jaunimo Europoje demokratiniam sąmoningumui ir demokratiniam aktyvumui. Kaip pagrindas nacionalinėms ir Europos lygmens konsultacijoms ir renginiams, nacionalinėms darbo grupėms valstybėse narėse ir tarptautinėms nevyriausybinėms jaunimo organizacijoms buvo pasiūlyti kokybiniai klausimai, kuriais dėmesys sutelkiamas į septynis jaunimo tikslo Nr. 9 „Visiems skirta erdvė ir visų dalyvavimas“ uždavinius;

13.

Portugalija savo pirmininkavimo laikotarpiu daugiausia dėmesio skyrė daugiapakopio valdymo stiprinimui skatinant jaunimo dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose ir itin akcentavo jaunimo dalyvavimą pasitelkiant skaitmenines inovacijas. Be to, skirta dėmesio jaunimo teisėmis grindžiamam požiūriui į jaunimo politiką –tai buvo 2021 m. gegužės 17 d. Jaunimo reikalų ministrų tarybos posėdyje vykusių politinių debatų tema. Kadangi Portugalijos pirmininkavimo laikotarpis sutapo su perėjimu nuo dialogo etapo prie įgyvendinimo etapo, buvo parengtas priemonių rinkinys su konkrečiais veiksmais, skirtais įgyvendinti jaunimo tikslą Nr. 9, atsižvelgiant į ataskaitas dėl kokybinių konsultacijų bei renginių ir Portugalijos atstovų ES jaunimo konferencijoje surengtas diskusijas. Be to, buvo surengtas 48 val. trukmės hakatonas „Solve the Gap“, jo rezultatas – sukurta internetinė priemonė, skirta propaguoti jaunimo aktyvumą demokratiniuose procesuose. Ši priemonė bus pateikta Europos jaunimo portale;

14.

Slovėnija savo pirmininkavimo laikotarpiu analizavo jaunimo dalyvavimui skirtų pilietinių erdvių svarbą ir tai, kaip jas išsaugoti. Ji taip pat apžvelgė kiekybinius ES jaunimo dialogo pagrindinio tyrimo rezultatus ir Portugalijos pirmininkavimo laikotarpiu pateiktų orientacinių klausimų rezultatus ir juos panaudojo analizuodama jaunimo tikslo Nr. 9 ir jo uždavinių įgyvendinimo gerąją praktiką ir šią praktiką pavertė jaunimo veiksmais. Buvo nustatytos jų įgyvendinimo kliūtys ir tolesni veiksmai,

15.

kiekvienas ES jaunimo dialogo ciklas grindžiamas ankstesniais ciklais, ES jaunimo konferencijomis ir ES Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių darbu jaunimo srityje. Tai pabrėžia trijų paeiliui pirmininkaujančių valstybių narių grupės vienybės vaidmenį ir svarbą siekiant kiekvieno ES jaunimo dialogo ciklo tikslų ir prisidedant prie to, kad būtų įvykdyti jaunimo tiksluose nustatyti uždaviniai, susiejant vienas po kito einančius ciklus;

16.

nacionalinės darbo grupės taikė įvairius metodus, pavyzdžiui dalyvaujamuosius vizualinius metodus ir su dalyvaujamaisiais veiksmais susijusių mokslinių tyrimų metodus, apskritojo stalo renginius ir internetinius jaunimo dialogo renginius. Tarptautinės nevyriausybinės jaunimo organizacijos sudarė palankesnes sąlygas surengti apskritojo stalo renginius, kuriuose dalyvavo politikos formuotojai ir jaunimas Europos lygmeniu;

17.

Europos iniciatyvinė grupė pasiūlė, kad ES jaunimo dialogo pagrindinis tyrimas būtų būdas išnagrinėti kitus jaunimo dalyvavimo segmentus, siekiant apimti kuo platesnį nuomonių spektrą, ir būdas skatinti nacionalines darbo grupes ir tarptautines nevyriausybines jaunimo organizacijas daugiau dėmesio skirti kokybiniams ir prasmingiems dalyvavimo dialogo procese formatams ir tokiu būdu suteikti pridėtinės vertės konsultacijoms ES lygmeniu;

18.

ES trijų paeiliui pirmininkaujančių valstybių narių ir jų atitinkamų nacionalinių jaunimo reikalų tarybų, Europos jaunimo forumo ir Europos Komisijos prasmingas bendradarbiavimas ir bendra kūryba yra vieni iš pagrindinių principų, kuriais grindžiamas 8-ojo ES jaunimo dialogo ciklo įgyvendinimas;

19.

vienas iš svarbiausių aspektų, užtikrinusių 8-ojo ES jaunimo dialogo ciklo sėkmę, buvo tai, kad rengiant, planuojant, įgyvendinant, stebint, vertinant šį ciklą bei visą jo veiklą ir vykdant su tuo susijusią tolesnę veiklą pagrindinis vaidmuo teko jaunimui ir jaunimo organizacijoms, užtikrinant, kad pirmininkaujančios valstybės narės nacionalinė jaunimo reikalų taryba turėtų teisę bendrapirmininkauti Europos iniciatyvinei grupei;

20.

siekiant užtikrinti, kad dialogas turėtų tvirtą europinį aspektą, svarbu toliau pripažinti tarptautinių nevyriausybinių jaunimo organizacijų dalyvavimą ES jaunimo dialogo procese ir indėlį į jį; turėtų būti užtikrintas tvarus, struktūrinis ir pakankamas finansavimas ir politinė parama Europos ir nacionaliniu lygmenimis, kad tiek nacionalinės darbo grupės, tiek tarptautinės nevyriausybinės jaunimo organizacijos galėtų vykdyti savo veiklą oficialaus ES jaunimo dialogo proceso struktūroje;

21.

ES jaunimo konferencijos yra reikšminga jaunimo dialogo proceso dalis – sukuriamos saugios erdvės, kuriose dalyviai turi žinių ir galimybių, reikalingų siekiant prisidėti, ir turėtų suburti sprendimus priimančius asmenis, kad jie prasmingai dalyvautų dialoge, keistųsi nuomonėmis su jaunimu dėl vienodų sąlygų, kartu su jais rengtų konferencijų rezultatus ir, kai įmanoma, integruotų rezultatus į politinių sprendimų priėmimą, siekiant užtikrinti prasmingą jaunimo dalyvavimo procesą;

22.

siekiant procesą padaryti prasmingesnį jaunimui ir sprendimus priimantiems asmenims, svarbu visus su ES jaunimo dialogu susijusius renginius organizuoti kuo tvariau ir atsižvelgti į visus aplinkos, socialinius ir ekonominius tvarumo aspektus;

23.

sutelkus dėmesį į jaunimo tikslo Nr. 9 įgyvendinimą siekiant jo uždavinius paversti jaunimo veiksmais, ES jaunimo dialogo procesui buvo suteiktas svarbus naujas aspektas – sukurti pokyčiai, reikalingi siekiant pagerinti jaunuolių gyvenimą Europoje, taigi galėtų būti pritaikytas būsimiems ES jaunimo dialogo ciklams kaip gera ir įkvepianti praktika,

24.

jaunimas yra tvarios, socialios, neutralaus poveikio klimatui, klestinčios ir demokratiškos Europos, kuri yra pritaikyta skaitmeniniam amžiui, dabartis ir ateitis. Jo dalyvavimas itin svarbus formuojant Europos dabartį ir ateitį, užtikrinant, kad visi jos piliečiai galėtų užsitikrinti savirealizaciją ir gerovę, ir įgalinant juos būti aktyviais ir atsakingais piliečiais;

25.

COVID-19 pandemija ir išimtinės priemonės, kurių imtasi kovai su ja, padarė didelį poveikį jaunimo dalyvavimui ir jaunimo pilietinėms erdvėms – jos nuolat mažėja ir galėtų būti proaktyviai saugomos. COVID-19 pandemija taip pat išryškino tai, kad svarbu toliau nagrinėti ir plėtoti naujas dalyvavimo ir pilietinio angažuotumo formas, visų pirma jaunimo skaitmeninio dalyvavimo kontekste, kartu pripažįstant ir šalinant skaitmeninį atotrūkį ir skaitmeninio dalyvavimo apribojimus (7),

26.

aktyvų jaunimo dalyvavimą nacionalinėse ir europinėse kokybinėse konsultacijose, kurias įgyvendina nacionalinės darbo grupės ir tarptautinės nevyriausybinės jaunimo organizacijos, ir jų aktyvų dalyvavimą ES jaunimo dialogo pagrindiniame tyrime, kurį pradėjo Europos iniciatyvinė grupė, taip pat jų aktyvų dalyvavimą įgyvendinimo etape. Vykdant konsultacijas ir įgyvendinimo etape buvo įvairiai ir novatoriškai naudojamasi mažo mastelio tyrimais, pasitelktos tikslinės grupė, rengti dideli jaunimo dialogo renginiai, vyko praktiniai seminarai, buvo vykdomi su dalyvaujamaisiais veiksmais susiję moksliniai tyrimai, taikyti dalyvaujamieji vizualiniai metodai, vyko apskritojo stalo renginiai ir skaitmeniniai jaunimo dialogo renginiai;

27.

veiklą ir priemones, pasiūlytas ir vykdomas sudėtingomis pandemijos sąlygomis nacionalinių darbo grupių ir tarptautinių nevyriausybinių jaunimo organizacijų, kaip jaunimo tikslo Nr. 9 pavertimo jaunimo veiksmais proceso dalis;

28.

sėkmingą bendradarbiavimą su lygiavertę partnerystę su Europos iniciatyvine grupe viso ciklo metu, remiantis ankstesnių ES jaunimo dialogo ciklų metu suformuluotomis rekomendacijomis dėl daugiapakopio ir tarpsektorinio ES jaunimo dialogo įgyvendinimo;

29.

rengiant ir įgyvendinant būsimą jaunimo politiką atsižvelgti į 8-ojo ES jaunimo dialogo ciklo rezultatus, įskaitant I priede pateikiamas jaunimo rekomendacijas, užtikrinant sinergiją su visomis jaunimui poveikį darančiomis politikos sritimis, ir nagrinėti kitus būdus, kaip įgyvendinti Europos jaunimo tikslus ir su jais susijusius uždavinius;

30.

sustiprinti ir pagerinti ES jaunimo dialogo procesą, atsižvelgiant į geriausios 8-ojo ES jaunimo dialogo ciklo praktikos pavyzdžius ir principus, kurie padėjo jį sėkmingai įgyvendinti, ir, kur įmanoma, juos taikant, visų pirma jaunimą ir jaunimo organizacijas laikant proceso šerdimi ir užtikrinant, kad ES jaunimo dialogas būtų jaunimo vadovaujamas procesas, kuriame jaunimas ir sprendimus priimantys asmenys vestų realų poveikį darantį konstruktyvų dialogą, kuriame siekiama sprendimų. Todėl nacionalinės jaunimo reikalų tarybos, kai tinkama, turėtų toliau būti pagrindiniai suinteresuotieji subjektai nacionalinėse darbo grupėse ir joms turėtų būti suteikta reikiama politinė ir finansinė parama šiam vaidmeniui atlikti;

31.

pripažinti nacionalinių darbo grupių vaidmenį, jų būtiną įsipareigojimą dalyvauti procese ir jų svarbą, susijusią su informavimo veikla ir perspektyvų įvairove, ir teikti šiems aspektams prioritetą;

32.

nacionalinio ir ES lygmens renginiuose teikti prioritetą ES jaunimo dialogui bei užtikrinti jo matomumą ir skatinti jaunimą dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose visais lygmenimis, taip pat remti ir stiprinti įvairių suinteresuotųjų subjektų, būtent, Europos iniciatyvinės grupės, nacionalinių darbo grupių, Europos jaunimo forumo, nacionalinių jaunimo reikalų tarybų, tarptautinių nevyriausybinių jaunimo organizacijų ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, tarpusavio bendradarbiavimą;

33.

teikti reikiamą paramą, įskaitant adekvačius finansinius išteklius, ir jaunimui patrauklias dalyvavimo priemones, kurių reikia, kad būtų pasiekta daugiau jaunuolių iš įvairios aplinkos ir socialinių grupių visais lygmenimis ir su jais palaikomas ryšys, siekiant 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategijoje ES jaunimo dialogo procesui nustatytų plataus užmojo tikslų;

34.

užtikrinti tvaresnį ir labiau strateginį požiūrį į komunikaciją ir informavimo veiklą ES jaunimo dialogo srityje, įgyvendinant visa apimančią vidaus ir išorės komunikacijos strategiją Europos lygmeniu, ir nacionalinėms darbo grupėms teikti papildomą paramą, kai aktualu, siekiant intensyvinti jų komunikaciją ES jaunimo dialogo srityje, bendrai sukurtą su jaunimo organizacijomis, laikantis Europos komunikacijos strategijos, sukurtos bendrai vadovaujant jaunimo organizacijoms, įskaitant bendrą ES jaunimo dialogo logotipą, kuriuo pažymimi visi ES jaunimo dialogo veiksmai Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

35.

Europos Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti ilgalaikės institucinės atminties ir darbo tęstinumo tarp ES jaunimo dialogo ciklų stiprinimą. Turi būti organizuojami reguliarūs mainai ir koordinavimo veikla, kuri yra jaunimo vadovaujama ir tinkamai remiama tarp trijų paeiliui pirmininkaujančių valstybių narių grupės, paskutinės pirmininkavusios valstybės narės iš ankstesnės trijų paeiliui pirmininkaujančių valstybių narių grupės, pirmosios pirmininkausiančios valstybės narės iš būsimos trijų paeiliui pirmininkaujančių valstybių narių grupės, Komisijos ir Europos jaunimo forumo. Europos iniciatyvinės grupės dokumentai turėtų būti viešai skelbiami Europos jaunimo portale;

36.

nuolat teikti grįžtamąją informaciją jaunimui ir jaunimo organizacijoms, dalyvaujantiems visuose ES jaunimo dialogo proceso etapuose, siekiant užtikrinti prasmingą dialogą ir jaunimo dalyvavimą visais lygmenimis,

1.

2017 m. Geteborgo socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais ES vadovai bendrai paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį, kuriame kaip pirmas jo principas nustatyta teisė į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą visiems, kaip ketvirtas principas – teisė gauti paramą ieškant darbo, mokantis ir persikvalifikuojant, taip pat teisė perkelti socialinės apsaugos ir mokymo teises keičiant profesinę veiklą;

2.

2017 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose (1) švietimas įvardytas kaip itin svarbus veiksnys kuriant įtraukias ir darnias visuomenes ir išlaikant Europos konkurencingumą; tokiu būdu pirmą kartą švietimui ir mokymui Europos politinėje darbotvarkėje skirtas didžiausias dėmesys;

3.

2019–2024 m. ES strateginėje darbotvarkėje ES vadovai susitarė didinti investicijas į žmonių įgūdžius ir švietimą;

4.

2021 m. gegužės 7 d. ES vadovai susitiko Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime, kad sustiprintų Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą, politiniuose veiksmuose daugiausia dėmesio skirdami švietimui ir įgūdžiams;

5.

2021 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose ES vadovai palankiai įvertino ES pagrindinius tikslus, susijusius su darbo vietomis, įgūdžiais ir skurdo mažinimu, išdėstytus Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane, atsižvelgiant į Porto deklaraciją, įskaitant ES lygmens tikslą, kad iki 2030 m. bent 60 % visų suaugusiųjų kasmet dalyvautų mokymosi veikloje;

6.

reikėtų atsižvelgti į atitinkamus dokumentus, nurodytus šios rezoliucijos III priede;

7.

atnaujintą Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkę, kurią Europos Sąjungos Taryba priėmė 2011 m., kad būtų tęsiamas, papildomas ir stiprinamas darbas suaugusiųjų mokymosi srityje pagal Tarybos strateginėje programoje „ET 2020“ nustatytus keturis strateginius tikslus;

8.

Tarybos rekomendaciją dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems (2016 m.), kurioje pabrėžiami konkretūs suaugusiųjų poreikiai, visų pirma žemos kvalifikacijos asmenų, bedarbių ir pažeidžiamų asmenų grupių, kuriems reikia papildomo dėmesio ir paramos, kad būtų pagerinti jų pagrindiniai įgūdžiai ir būtų sudarytos galimybės pažangai;

9.

ataskaitą „Pažanga pagal atnaujintą Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkę “ (angl. Achievements under the Renewed European Agenda for Adult Learning) (2019 m.), kurioje apžvelgiama 2011–2018 m. pažanga. Joje taip pat nustatytos naujos temos ir prioritetai, į kuriuos būtų galima atsižvelgti laikotarpiu po 2020 m., įskaitant tolesnį darbą valdymo, tiekimo ir įsisavinimo, lankstumo ir prieigos srityse, taip pat kokybės užtikrinimą;

10.

Europos įgūdžių darbotvarkėje, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo (2020 m.), be kita ko, siūlomas 8 veiksmas „Įgūdžiai visam gyvenimui“, kuriuo numatoma, kad Komisija ir valstybės narės sieks naujų Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės prioritetų, kad būtų sukurtos visapusiškos, kokybiškos ir įtraukios suaugusiųjų mokymosi sistemos;

11.

Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo (2020 m.) ir Osnabriuko deklaracijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo (2020 m.) raginama toliau plėtoti profesinį rengimą ir mokymą kaip patrauklią ir kokybišką darbo ir gyvenimo trajektoriją ir didinti bei skatinti suaugusiųjų informuotumą apie tai, kad mokymasis yra visą gyvenimą siektinas tikslas;

12.

Tarybos rezoliucijoje dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu numatoma, kad Europos bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje laikotarpiu iki 2030 m. (2021–2030 m.) turėtų būti vykdomas taikant įtraukų, holistinį ir mokymusi visą gyvenimą grindžiamą požiūrį, taip pat nurodoma, kad mokymasis visą gyvenimą apima visas švietimo ir mokymo formas ir lygmenis nuo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros iki suaugusiųjų švietimo, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą ir aukštąjį mokslą;

13.

Europos Sąjungos valstybėse narėse taikomi skirtingi suaugusiųjų mokymosi modeliai, atsižvelgiant į jų nacionalinius, regioninius ir vietos poreikius, aplinkybes, politiką, strategijas ir tradicijas. Iš ataskaitų matyti, kad dėl COVID-19 pandemijos suaugusiųjų mokymosi ir mokymosi aplinkos koregavimas visoje Europoje nulėmė, kad suaugusiųjų mokymosi praktika tapo dar įvairesnė (2);

14.

2020 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje (3) nurodoma, kad dalyvavimo suaugusiųjų mokymosi veikloje lygis yra žemas: keturias paskutines savaites iki 2019 m. apklausos ES suaugusiųjų mokymosi veikloje dalyvavo vidutiniškai tik 10,8 % 25–64 metų amžiaus suaugusiųjų (11,9 % moterų ir 9,8 % vyrų). Be to, Eurostato 2020 m. duomenys rodo, kad dalyvavimo suaugusiųjų mokymosi veikloje lygis yra žemesnis negu prieš COVID-19 pandemiją: keturias paskutines savaites iki apklausos ES suaugusiųjų mokymosi veikloje dalyvavo vidutiniškai tik 9,2 % 25–64 metų amžiaus suaugusiųjų (10,0 % moterų ir 8,3 % vyrų);

15.

iš tinklo „Eurydice“ ataskaitos „Suaugusiųjų švietimas ir mokymas Europoje: įtraukių trajektorijų ugdyti įgūdžius ir kvalifikacijas kūrimas“ (2021 m.) matyti, kad maždaug vienas iš penkių suaugusiųjų ES nėra baigęs vidurinio ugdymo ir kad didelė dalis suaugusiųjų Europoje kenčia dėl žemo raštingumo, skaičiavimo ir (arba) skaitmeninių įgūdžių lygio. Šalys taip pat skiriasi suaugusiųjų dalyvavimo švietime ir mokyme atžvilgiu; tačiau bendras bruožas yra tai, kad didžioji dalis mokymosi veiklos, kurioje dalyvauja suaugusieji, yra neformalaus pobūdžio;

16.

naujoje mokymosi kultūroje reikėtų pabrėžti pagrindinių įgūdžių visiems ir nuolatinio atitinkamų žinių, įgūdžių ir kompetencijų įgijimo visais lygmenimis formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymo kontekstuose per visą gyvenimą svarbą. Asmenys, turintys išvystytą mokymosi visą gyvenimą mąstyseną, yra geriau pasirengę prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir ugdyti įgūdžius, kurių jiems reikia darbui, taip pat visapusiškam dalyvavimui visuomenės gyvenime ir asmeniniam tobulėjimui;

17.

suaugusiųjų mokymuisi skiriamas ypatingas dėmesys Europos bendradarbiavimo strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę strateginiu prioritetu „Mokymosi visą gyvenimą ir judumo pavertimas tikrove visiems“ – dabar to reikia skubiau negu bet kada dėl ekonomikos atsigavimo po COVID-19 krizės iššūkių ir atsparumo poreikio, kintančių darbo rinkos poreikių, įgūdžių neatitikties, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, taip pat dėl to, kad Europoje suaugusiųjų, kurių pagrindinių žinių, įgūdžių ir gebėjimų lygis yra žemas, dalis tebėra didelė;

18.

turi būti sprendžiamas suaugusiųjų mokymosi susiskaidymo tarp sektorių, politikos sričių ir teisinių sistemų klausimas. Reikia, kad visos šalys dalyvautų dialoge siekiant užtikrinti bendrą viziją dėl sustiprintos suaugusiųjų mokymosi paslaugų pasiūlos, kuria būtų atsižvelgiama į suaugusiųjų mokymosi socialinį aspektą ir įsidarbinamumą. Kadangi individualiems asmenims, darbdaviams ir valstybei yra naudingas suaugusiųjų mokymasis, turėtų būti pripažinta kiekvienos šalies atsakomybė ir indėlis;

19.

itin svarbu didinti darbdavių informuotumą apie tai, kad suaugusiųjų mokymasis prisideda prie darbo procesų kokybės ir rezultatų, taip pat prie darbuotojų įsitraukimo į darbą kokybės. Suaugusiųjų mokymasis gali prisidėti prie našumo, konkurencingumo, socialinės įtraukties, lyčių lygybės, kūrybiškumo, inovacijų ir verslumo. Tai yra svarbus veiksnys, suteikiantis paskatų darbdaviams imtis aktyvesnio vaidmens remiant kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, taip pat nuolat gerinant savo darbuotojų įsidarbinamumo ir asmens statuso pokyčių darbo rinkoje galimybes. Todėl svarbu, kad visose darbo vietose būtu sukurta mokymosi kultūra, kad mokymosi galimybės būtų planuojamos ir organizuojamos darbo vietoje ir kad tai skatintų ir remtų visi suinteresuotieji subjektai;

20.

tačiau suaugusiųjų mokymasis turi apimti ne tik su darbu susijusių įgūdžių ugdymą. Taip pat svarbu didinti plačiosios visuomenės informuotumą apie dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą veikloje svarbą ir naudą. Suaugusiųjų mokymas turėtų būti susietas su visų rūšių ir lygių švietimu ir mokymu, įskaitant aukštąjį mokslą, taikant lanksčias formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi trajektorijas;

21.

suaugusiųjų mokymasis gali pagerinti suaugusiųjų gyvenimo ir darbo galimybes, neatsižvelgiant į jų socialines, demografines ir asmenines aplinkybes. Individuali atsakomybė už karjeros raidą turėtų būti laikoma profesinio orientavimo visą gyvenimą ir paramos dalimi. Be to, suaugusiųjų mokymasis gali prisidėti prie aktyvaus pilietiškumo ir bendruomenės mokymosi. Jis taip pat padeda asmeniniam, socialiniam ir profesiniam tobulėjimui ir savirealizacijai, sveikatai ir gerovei, atsižvelgiant į asmens dabartinius ir būsimus poreikius, talentus ir siekius. Suaugusiųjų mokymuisi tenka labai svarbus vaidmuo reaguojant į dabartinius ir būsimus iššūkius ir galimybes gyvenime ir darbe, kuriant tvarias bendruomenes;

22.

dėl demografinių pokyčių, taip pat žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos poveikio reikia naujų metodų, kad suaugusiesiems, įskaitant tuos, kurie nėra linkę dalyvauti mokymosi veikloje, ir vyresnius nei 65 metų amžiaus asmenis, būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti suaugusiųjų mokymosi veikloje, kad būtų remiama jų visapusiška integracija ir dalyvavimas visuomenės gyvenime;

23.

suaugusiųjų mokymuisi reikalingas holistinis požiūris, įskaitant tarpsektorinį ir įvairių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, ir veiksmingas koordinavimas Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, atsižvelgiant į įvairius suaugusiųjų mokymosi modelius Europos Sąjungoje ir visapusiškai laikantis konkrečios įvairių politikos lygmenų kompetencijos;

24.

laikotarpiu iki 2030 m. imtinai naujosios 2021–2030 m. Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės (toliau – naujoji 2030 m. Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkė) bendras tikslas bus didinti ir gerinti formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi galimybių visiems sudarymą, skatinimą ir pasinaudojimą jomis;

25.

naujosios 2030 m. Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės pagrindinės prioritetinės sritys užtikrina darbo tęstinumą ir tolesnį suaugusiųjų mokymosi plėtojimą, kaip nurodyta toliau ir išsamiai išdėstyta I priede:

26.

atvirasis koordinavimo metodas (AKM). Laikotarpiu iki 2030 m. valstybės narės ir Komisija glaudžiai bendradarbiaus, kad įvertintų techniniu lygmeniu atliktą darbą, vertins procesą ir jo rezultatus taikydamos AKM ir prisiimdamos atsakomybę už procesą atitinkamoje savo kompetencijos srityje nacionaliniu, regioniniu ar Europos lygmeniu. Tai turėtų būti atliekama konsultuojantis su Darbo grupe suaugusiųjų mokymosi klausimais, įsteigta vykdant Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.), ir su suaugusiųjų mokymosi nacionalinių koordinatorių tinklu;

27.

tarpusavio mokymasis. Tarpusavio mokymasis yra vienas iš svarbiausių naujosios 2030 m. Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės elementų, nes jis suteikia galimybę nustatyti gerąją patirtį įvairiose valstybėse narėse ir iš jos pasimokyti. Tarpusio mokymasis dalyvaujant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams bus vykdomas taikant tokias priemones kaip tarpusavio mokymosi veikla, tarpusavio konsultavimas ir keitimasis geriausia politika bei geriausios praktikos pavyzdžiais, konferencijos, seminarai, aukšto lygio forumai ir ekspertų grupės, taip pat naudojant tyrimus ir analizes, tinklus (įskaitant pagrįstus žiniatinkliu) bei kitas sklaidos formas ir užtikrinant aiškų rezultatų matomumą;

28.

veiksmingas valdymas: naujoji 2030 m. Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkė yra sudėtinė Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) dalis;

29.

proceso stebėsena: periodinė pažangos siekiant ES lygmens tikslų (4) stebėsena pasitelkiant ES lygmens rodiklius (išsamiai išdėstyti šio dokumento II priede), taikomus sistemingai renkant ir analizuojant tarptautiniu mastu palyginamus duomenis, suteikia itin svarbų indėlį formuojant įrodymais grindžiamą politiką nesukuriant papildomos naštos valstybėms narėms. Metinė stebėsena bus vykdoma pasitelkiant Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenį ir Europos semestro procesą (pasitelkiant socialinių rodiklių suvestinę), stebint pažangą siekiant įgyvendinti visus sutartus ES lygmens tikslus suaugusiųjų mokymosi srityje. ES lygmens tikslų ir rodiklių stebėsena ir vertinimas turėtų būti atliekami bendradarbiaujant su Rodiklių ir lyginamųjų standartų nuolatine grupe, o 2023 m. turėtų būti atlikta peržiūra;

30.

žinių kaupimas ir įrodymais grindžiama suaugusiųjų mokymosi politika: reikia toliau plėtoti išsamią duomenų analizę ir mokslinius tyrimus, kai įmanoma, tarptautiniu, Europos ir nacionaliniu lygmeniu, pasitelkiant įvairias priemones ir pasinaudojant Eurostato, tinklo „Eurydice“, CEDEFOP, Europos mokymo fondo (ETF), EUROFOUND, EBPO ir kitų organizacijų darbu. Į šią analizę taip pat turėtų būti įtraukta pažeidžiamų suaugusiųjų grupių stebėsena ir investicijų į švietimą ir mokymą duomenys, jeigu įmanoma, taip pat, be kita ko, darbdavių ir vietos bendruomenių lygmeniu. Siekiant pertvarkyti darbo vietas ir dėti didžiules kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo pastangas, reikia patikimos ir tikslinės su įgūdžiais susijusios informacijos, kad būtų nustatyti būsimi darbo rinkos įgūdžių poreikiai. Tai padės suaugusiesiems jų karjeros raidos visą gyvenimą srityje ir palengvins asmens statuso pokyčius tiek darbo rinkoje, tiek visuomenėje;

31.

bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis: svarbu stiprinti bendradarbiavimą su tokiomis organizacijomis kaip EBPO (visų pirma pasinaudojant Suaugusiųjų gebėjimų tarptautinio vertinimo programos (PIAAC) rezultatais), JT (visų pirma UNESCO ir TDO) ir Europos Taryba, taip pat įgyvendinant atitinkamas regionines ar pasaulines iniciatyvas;

32.

finansavimas: suaugusiųjų mokymasis finansuojamas pagal įvairias skirtingas priemones, naudojantis įvairiais šaltiniais. Pageidautina, kad, kai tikslinga, ir laikantis subsidiarumo principo suaugusiųjų mokymuisi būtų teikiamas nuolatinis ir reguliarus finansavimas, o ne su projektais ar programomis susijusios subsidijos. Finansavimo metodai, grindžiami bendra viešųjų ir privačiųjų suinteresuotųjų subjektų atsakomybe, gali padėti padidinti ir sustiprinti išteklius;

33.

sutelkti savo pastangas 2021–2030 m. laikotarpiu į I priede išvardytas prioritetines sritis, tokiu būdu taip pat, kai aktualu, prisidedant prie Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) įgyvendinimo, ir atsižvelgiant į savo nacionalinį, regioninį ir vietos kontekstą, aplinkybes ir teisės aktus;

34.

užtikrinti veiksmingą ryšį tarp atitinkamų ministerijų, taip pat su suinteresuotaisiais subjektais, tokiais kaip socialiniai partneriai, įmonės, nevyriausybinės organizacijos ir pilietinės visuomenės organizacijos, siekiant suaugusiųjų mokymosi politikos ir platesnės socialinės bei ekonominės politikos didesnės darnos. Šis veiksmus visais valdžios lygmenimis ir įvairius suinteresuotuosius subjektus apimantis požiūris gali būti dar labiau sustiprintas vykdant veiksmingą nacionalinį, regioninį ir vietos lygmens koordinavimą, kuris susietų politiką ir praktiką;

35.

remti suaugusiųjų mokymąsi teikiant profesinį orientavimą ir užtikrinant karjeros raidą visą gyvenimą – tai daryti kuriant partnerystes visais lygmenimis. Laikantis kokybės užtikrinimo principų, šis orientavimas turėtų būti susietas su informavimo veikla, rezultatų patvirtinimu ir informuotumo didinimu, tokiu būdu prisidedant prie Tarybos rekomendacijos dėl įgūdžių tobulinimo krypčių įgyvendinimo. Taip bus užtikrinta, kad visi suaugusieji turėtų galimybę ugdyti savo pagrindinius įgūdžius ir svarbiausias kompetencijas, remiantis jų poreikiais, ir pasiekti tokį įgūdžių lygį, kokio reikia šiandienos visuomenėje ir darbo rinkoje;

36.

įgyvendinant Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimo daryti pažangą užtikrinant, kad rezultatų patvirtinimo galimybėmis galėtų naudotis visi suaugusieji, tokiu būdu taip pat užtikrinant antrą galimybę mokytis, ir galbūt įgyti visas reikiamas arba dalines kvalifikacijas;

37.

remti suaugusiųjų mokymosi plėtrą viduriniu ir tretiniu lygmenimis, tiek bendrojo lavinimo, tiek profesinio mokymo srityse, pasitelkiant lankstųjį mokymąsi, pavyzdžiui, vakarines paskaitas, neakivaizdines studijas, nuotolinį ir mišrųjį mokymąsi, ir suteikti suaugusiems besimokantiems asmenims galimybę a) įgyti EKS 4 lygmens arba aukštesnę kvalifikaciją ir b) užbaigti trumpus kursus, suteikiančius galimybę atnaujinti, išplėsti ir pagilinti kompetencijas;

38.

didinti andragogų ir dėstytojų (5) profesinį statusą bei paramą jiems ir gerinti jų pradinį bei tęstinį švietimą bei mokymą ir profesinį tobulėjimą, be kita ko, remiant novatoriškų metodų (tokių kaip mišrusis mokymasis, nuotolinis mokymasis internetu, nuotolinis ir hibridinis mokymasis) ir išteklių (IRT infrastruktūros ir įrangos) naudojimą;

39.

kai tikslinga, remti aukštos kokybės ir į įtraukumą orientuotą švietimo, mokymo ir mokymosi procesų skaitmeninimą organizaciniu ir individualiu lygmenimis. Be to, padėti, šviesti ir mokyti andragogus plačiau ir veiksmingiau naudoti skaitmenines priemones, kartu atsižvelgiant į skaitmeninę atskirtį ir lyčių skaitmeninį atotrūkį;

40.

siekti sukurti paprastus, lanksčius ir plačius mechanizmus bendrovėms ir asmenims, siekiant didinti asmenų ir visuomenės informuotumą ir skatinti mąstysenos pokyčius, remiantis mokymosi visą gyvenimą koncepcija, pagal kurią akcentuojamas poreikis nuolat įgyti žinių, įgūdžių ir kompetencijų;

41.

sudaryti palankesnes sąlygas mokymuisi visą gyvenimą, kad būtų skatinamas suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi veikloje taikant įvairias priemones, tokias kaip EPALE – Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninę platformą (pvz., remiant suaugusiųjų mokymosi srities specialistus, be kita ko, andragogus ir dėstytojus, teikiant orientavimo paslaugas ir paramą darbuotojams, tyrėjams bei akademikams ir politikos formuotojams);

42.

skatinti suaugusių besimokančių asmenų ir suaugusiųjų mokymosi srities darbuotojų mobilumą mokymosi tikslais, taip pat tarpvalstybinį bendradarbiavimą, be kita ko, kai tikslinga, įgyvendinant programą „Erasmus+“, panaudojant ES sanglaudos politikos lėšas ir kitas priemones;

43.

dėti daugiau pastangų siekiant pašalinti esamas kliūtis ir barjerus visų rūšių mokymuisi, įskaitant klausimus, susijusius su judumu, prieinamumu, lyčių nelygybe, orientavimu, informavimu, paslaugomis studentams ir ankstesnio mokymosi kaip mokymosi rezultatų pripažinimu;

44.

toliau plėtoti kokybės užtikrinimo mechanizmus, pavyzdžiui, propaguojant vidaus ir išorės kokybės užtikrinimą, susijusį su programomis, procesais, įgyvendinančiomis organizacijomis, andragogais bei dėstytojais ir konsultavimo veikla, ir plėtojant duomenų rinkimą, pavyzdžiui, naudojantis informacija, gauta vykdant absolventų karjeros stebėjimą;

45.

remti valstybes nares joms įgyvendinant naująją 2030 m. Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkę ir jos prioritetus I priede išvardytose srityse, taip pat joms galimai plėtojant veiksmų visais valdžios lygmenimis nacionalines įgūdžių strategijas;

46.

užtikrinti pagal naująją 2030 m. Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkę įgyvendinamų ES politikos iniciatyvų tarpusavio papildomumą ir nuoseklumą;

47.

palaikyti glaudžius ryšius su valstybėmis narėmis, kad būtų užtikrintas lanksčios ir veiksmingos valdymo struktūros diegimas, kaip nurodyta Tarybos rezoliucijoje dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.), visų pirma įtraukiant Darbo grupę suaugusiųjų mokymosi klausimais, suaugusiųjų mokymosi nacionalinių koordinatorių tinklą, tarpusavio mokymosi veiklą ir kitą tinklaveikos veiklą;

48.

remti suaugusiųjų mokymosi nacionalinius koordinatorius finansuojant jų darbą siekiant palengvinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su Komisija įgyvendinant naująją 2030 m. Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkę;

49.

stiprinti žinias apie suaugusiųjų mokymąsi Europoje vykdant studijas ir mokslinius tyrimus, susijusius su suaugusiųjų mokymosi klausimų analize, be kita ko, pasitelkiant tinklą „Eurydice“, CEDEFOP ir ETF, ir bendradarbiaujant su kitais atitinkamais tinklais ir institucijomis, visapusiškai pasinaudojant jų informacijos ir mokslinių tyrimų pajėgumais, nesukuriant papildomos naštos valstybėms narėms. Taip pat reikėtų skirti dėmesio vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų grupei ir parengti palyginamus įrodymus bei duomenis jų dalyvavimo suaugusiųjų mokymesi klausimu;

50.

tęsti ir intensyvinti bendradarbiavimą su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip EBPO, JT (visų pirma UNESCO ir TDO) ir Europos Taryba, taip pat įgyvendinant atitinkamas regionines ar pasaulines iniciatyvas, pavyzdžiui, Vakarų Balkanuose, Rytų partnerystę ir t. t.;

51.

užtikrinti, kad Europos lygmeniu būtų skiriamos lėšos naujosios 2030 m. Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės įgyvendinimui pasitelkiant atitinkamas ES programas, fondus ir priemones, pavyzdžiui, programą „Erasmus+“, „Europos socialinį fondą +“ (ESF+), Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą atleistiems darbuotojams, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, Teisingos pertvarkos fondą, „InvestEU“, techninės paramos priemonę ir t. t.;

52.

pristatyti vykdomos ir planuojamos politikos, bendradarbiavimo priemonių, finansavimo priemonių, iniciatyvų ir tikslinių kvietimų Sąjungos lygmeniu, pavyzdžiui, įgūdžių tobulinimo krypčių, „Erasmus+“ ir Europos semestro, kuriais prisidedama prie Naujosios 2030 m. Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės įgyvendinimo, sisteminę apžvalgą ir veiksmų gaires ir reguliariai informuoti Tarybą apie jas;

53.

teikti Naujosios 2030 m. Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės, kuri yra Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos (2021–2030 m.) dalis, įgyvendinimo ataskaitas, remiantis suaugusiųjų mokymosi nacionalinių koordinatorių, Darbo grupės suaugusiųjų mokymosi klausimais, studijų ir mokslinių tyrimų ekspertų darbu;

54.

sudaryti sąlygas toliau plėtoti ir įgyvendinti EPALE, kuri remia ir stiprina suaugusiųjų mokymosi srities specialistus vykdant kolegų mainus, pasitelkiant tinklaraščių įrašus, forumus, tinklaveiką ir teikiant aukštos kokybės, tikslią ir aktualią informaciją visais suaugusiųjų mokymosi aspektais;

55.

remti valstybes nares, be kita ko, teikiant finansavimą, joms reguliariai dalyvaujant mokslinių tyrimų cikluose siekiant gauti palyginamų duomenų, susijusių su jų padaryta pažanga suaugusiųjų įgūdžių srityje (EBPO Suaugusiųjų gebėjimų tyrimas [PIAAC], suaugusiųjų švietimo tyrimas ir darbo jėgos tyrimas).

1.

COVID-19 pandemija labai paveikė švietimo ir mokymo sistemas ir joms sukėlė precedento neturintį spaudimą visame pasaulyje ir visoje Sąjungoje. Visuomenės laisvių apribojimai labai pakeitė mokymą ir mokymąsi, taip pat švietimo ir mokymo bendruomenių komunikavimą ir bendradarbiavimą (1). Tai turėjo įtakos besimokantiems asmenims, jų šeimoms, mokytojams, profesijos mokytojams ir įstaigų vadovams, taip pat ugdymą remiantiems bendruomenių specialistams, pavyzdžiui, socialiniams darbuotojams, psichologams, kitiems konsultavimo specialistams, sveikatos priežiūros specialistams ir kultūros pedagogams. Valstybės narės sugebėjo greitai mobilizuoti nuotolinio mokymosi sprendinius ir paramą tokiam mokymuisi, daugeliu atveju pasinaudodamos skaitmeninėmis technologijomis. Padaryta naudingų išvadų dėl naujų švietimo ir mokymo galimybių, įskaitant tai, kad pastebimas reikšmingas mokytojų skaitmeninių įgūdžių ir skaitmeninės kompetencijos padidėjimas ir glaudesni mokyklų ryšiai su platesne bendruomene. Tačiau daugelis valstybių narių susidūrė su sistemos trūkumais – labai trūko pasirengimo ir išteklių pereiti prie kitokių mokymo ir mokymosi metodų, o tai išryškino ir padidino esamą nelygybę, spragas bei poreikius (2). Švietimo ir mokymo sistemos turi spręsti šias problemas, taip pat didinti savo atsparumą, kad ateityje sugebėtų geriau atsilaikyti kintant aplinkybėms ir prie jų prisitaikyti;

2.

Tarybos išvadose dėl kovos su COVID-19 krize švietimo ir mokymo srityje valstybių narių prašoma „atnaujinti tiesioginio mokymosi ir mokymo veiklą“, kartu „teikiant nuotolinio, skaitmeninio ir mišriojo mokymosi galimybes“ ir „daugiau dėmesio skiriant lygių galimybių užtikrinimui“. Be to, Tarybos išvadose dėl skaitmeninio švietimo Europos žinių visuomenėje (3) Komisijos prašoma „glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir remiantis įrodymais, vykdyti tolesnę veiklą, susijusią su“ pirmiau minėtomis Tarybos išvadomis, „siekiant bendro supratimo Sąjungos lygmeniu dėl požiūrio į veiksmingus, įtraukius ir dalyvavimu pagrįstus nuotolinio mokymosi procesus“;

3.

2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų plane išdėstyta kokybiško, įtraukaus ir prieinamo skaitmeninio švietimo Europoje Europos Komisijos vizija. Tai raginimas glaudžiau bendradarbiauti Europos lygmeniu, kad būtų galima pasimokyti iš COVID-19 pandemijos patirties ir švietimo bei mokymo sistemas pritaikyti prie skaitmeninio amžiaus. Plane akcentuojamas technologijų potencialas sudaryti palankesnes sąlygas labiau prieinamam, lankstesniam, labiau individualiems poreikiams pritaikytam ir į besimokančiuosius orientuotam mokymuisi. Juo siekiama pašalinti nelygybę švietimo ir mokymo srityje, kai trūksta skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų, galimybės naudotis tinkamomis priemonėmis ir patikimo interneto ryšio. Plane pabrėžiama, kad švietimo ir mokymo sistemose reikia stiprinti skaitmeninius pajėgumus;

4.

vienas iš Europos švietimo erdvės, kurioje būtų galima „išnaudoti visą švietimo ir kultūros potencialą, skatinantį darbo vietų kūrimą, socialinį teisingumą bei aktyvų pilietiškumą, ir padedantį patirti visą Europos tapatybės įvairovę“ (4), tikslų – skatinti kompetencijų ugdymą. Tarybos rezoliucijoje dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) (5) nurodoma, kad pagrindinis Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje siekis turėtų būti remti tolesnį švietimo ir mokymo sistemų plėtojimą valstybėse narėse, tomis sistemomis siekiant užtikrinti visų piliečių asmeninę, socialinę ir profesinę realizaciją, kartu propaguojant demokratines vertybes, lygybę, socialinę sanglaudą, aktyvų pilietiškumą ir kultūrų dialogą, taip pat tvarų ekonomikos klestėjimą, žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir įsidarbinimo galimybes;

5.

pagal pirmąjį Europos socialinių teisių ramsčio (6) principą kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti įgūdžius, leidžiančius visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai valdyti savo statuso pokyčius darbo rinkoje. Ramsčio 11 principe teigiama, kad vaikai iš socialiai remtinos aplinkos turi teisę į specialias lygių galimybių skatinimo priemones. Veiksmingas šių principų įgyvendinimas labai priklauso nuo valstybių narių ryžto ir veiksmų. Nacionalinius veiksmus gali papildyti ES lygmens veiksmai, o savo indėlį Komisija pristatė Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane (7);

6.

Europos įgūdžių darbotvarkėje (8) apibrėžiami veiksmai, kurių tikslas yra padėti pavieniams asmenims ir įmonėms įgyti daugiau bei geresnių įgūdžių ir juos panaudoti, stiprinant tvarų konkurencingumą ir užtikrinant didesnį atsparumą krizių akivaizdoje, remiantis patirtimi, įgyta per COVID-19 pandemiją; jame taip pat siūloma, kad moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtais veiksmais būtų skatinamas ugdymas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityje;

7.

Tarybos rekomendacijoje, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema (9), valstybių narių prašoma vaikams, kuriems reikia pagalbos (t. y. kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis), užtikrinti veiksmingą ir nemokamą galimybę gauti švietimo paslaugas ir dalyvauti mokyklinėje veikloje. ES vaiko teisių strategijoje (10) raginama stiprinti įtraukų ir kokybišką ugdymą;

8.

sparčiai kintančiame pasaulyje, kuriame viskas glaudžiai susiję, kiekvienam žmogui reikia įgyti įvairių kompetencijų ir nuolat jas tobulinti visą gyvenimą. Europos orientaciniuose metmenyse dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą kompetencijų (11) apibrėžtomis bendrosiomis kompetencijomis siekiama sukurti pagrindą, padėsiantį siekti lygesnės ir demokratiškesnės visuomenės. Jos dera su integracinio ir tvaraus augimo, socialinės sanglaudos ir tolesnio demokratinės kultūros plėtojimo poreikiais;

9.

Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (12) teigiama, kad kompetencijų ugdymas palengvinamas propaguojant įvairius mokymosi metodus ir aplinkas, įskaitant tinkamą skaitmeninių technologijų naudojimą, teikiant paramą pedagoginiams darbuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, remiantiems mokymosi procesus, įskaitant šeimas, remiant ir toliau tobulinant įvairiose struktūrose įgytų bendrųjų kompetencijų vertinimą ir patvirtinimą, taip pat stiprinant švietimo, mokymo ir mokymosi struktūrų sąsajas visais lygmenimis ir įvairiose srityse;

10.

Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo (13) siūloma atnaujinta ES profesinio rengimo ir mokymo politikos vizija, įskaitant jos skaitmenizaciją ir mišriojo mokymosi naudojimą. Osnabriuko deklaracijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo kaip ekonomikos atsigavimą ir teisingą perėjimą prie skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos įgalinančios priemonės teigiama, kad svarbų ir papildomąjį vaidmenį gali atlikti skaitmeninis mokymasis (14);

11.

Tarybos išvadose dėl Europos mokytojų ir dėstytojų ateities (15) pripažįstama, kad mokytojai, dėstytojai ir mokyklų vadovai yra būtina švietimo ir mokymo varomoji jėga – jie turėtų būti įtraukti į švietimo ir mokymo politikos rengimą, kad galėtų savarankiškai taikyti šią politiką praktikoje, tačiau juos taip pat reikia remti taikant visapusišką požiūrį į jų pirminį rengimą, įvadinius kursus ir tęstinį profesinį tobulėjimą;

12.

dėl pandemijos dar labiau padidėjo ilgą laiką buvęs susirūpinimas fizine, psichikos ir emocine vaikų ir jaunimo gerove. Visiems vaikams ir jaunuoliams turėtų būti teikiama parama, kurios jiems reikia siekiant sveikos ir aktyvios gyvensenos (16), skatinant teigiamus viso gyvenimo įpročius, ir sudarytos sąlygos dalyvauti įvairioje sporto ir kitoje fizinėje veikloje, kuri gerina motoriką ir stiprina psichikos bei emocinę gerovę. Taip pat reikia remti vaikų ir jaunuolių psichikos ir emocinę gerovę mokantis, įskaitant mokymosi užduotis sudėtingomis aplinkybėmis ir supratimą apie saugų ir atsakingą elgesį internete (17). Parama reikalinga ir tiems besimokantiems asmenims, kurie daug laiko praleidžia be savo šeimų, bendraamžių ar mokyklos darbuotojų paramos. Be to, svarbu nustatyti tobulintinas ir taisytinas sritis, kad būtų atsižvelgta į prarastas mokymosi galimybes ir poveikį gerovei;

13.

visiškai pripažįstant tiesioginio mokymosi, mokymosi įvairiais būdais ir skirtingoje aplinkoje, įskaitant mokyklą, namus, lauko aplinką, kultūros objektus, darbo vietas ir skaitmeninę aplinką, vertę, galima motyvuoti vaikus ir jaunuolius aktyviau ugdyti plataus pobūdžio kompetencijas. Tai savo ruožtu gali padėti jiems suprasti formaliojo švietimo ir mokymo svarbą jų gyvenimui visuomenėje ir dėl to tapti motyvuotiems, taip pat padėti jiems dar aktyviau domėtis vietos ir pasauliniais iššūkiais, pavyzdžiui, susijusiais su tvarumu, aplinka ir klimato kaita;

14.

teisė į mokslą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių ir viena iš vaiko teisių. Galimybė gauti išsilavinimą turi būti užtikrinta nepriklausomai nuo aplinkos, kurioje jis teikiamas – mokykloje, kitoje fizinėje aplinkoje, nuotoliniu būdu arba derinant visus šiuos būdus, – ir nepriklausomai nuo skirtingų asmeninių ir socialinių besimokančių asmenų aplinkybių. Net ir be pandemijos konteksto, mišriojo mokymosi metodai, kartu visiškai pripažįstant mokymo mokykloje ir tiesioginio mokymo vertę, yra galimybė pagerinti švietimo ir mokymo kokybę, padidinti jo aktualumą ir įtraukumą, pavyzdžiui, sudaryti geresnes galimybes mokytis kaimo ir atokiose vietovėse, įskaitant atokiausius regionus ir salų bendruomenes, taip pat kitiems besimokantiems asmenims, kurie (laikinai) negali nuolat lankyti mokyklos – klajoklių bendruomenių nariams ar mobiliems darbuotojams, jauniems prižiūrintiesiems asmenims, tiems, kurie turi sveikatos problemų arba yra ligoninėse ir priežiūros centruose, tiems, kurie dalyvauja intensyviuose mokymuose, ir tiems, kurie dalyvauja profesiniame rengime ir mokyme arba dirba apmokamą darbą. Visa aplinka ir priemonės turėtų būti vienodai prieinamos mažumų grupėms, vaikams ir jaunuoliams su negalia ir iš socialiai bei ekonomiškai nepalankios aplinkos ir neturėtų sukelti diskriminacijos ar segregacijos;

15.

taikant mišriojo mokymosi metodus pripažįstama mokyklos, kaip bendros asmeninei ir socialinei sąveikai skirtos erdvės, vertė – tai yra svarbu pažinimui, nes padeda suprasti ir įprasminti pasaulį. Šiuo požiūriu svarbi tiek mokyklų architektūra, tiek mokyklų erdvės projektavimas;

16.

taikant mišriojo mokymosi metodus galima paskatinti plataus pobūdžio kompetencijų ugdymą, atsižvelgiant į įvairias mokymosi užduotis ir priemones, kurias jie gali aprėpti. Skaitmeninių technologijų naudojimas, įskaitant prietaisų sujungimą internete, gali palengvinti besimokančiojo sąveiką su kitais besimokančiais asmenimis, interaktyvų naudojimąsi mokymosi programomis ir kitais informacijos šaltiniais, taip pat gali padėti mokytis tiesiogiai ir įvairiose aplinkose. Skaitmeninių ir su duomenimis susijusių kompetencijų įgijimas gali būti palengvintas taikant mišriojo mokymosi metodus. Papildomai naudojant mokslinę įrangą, atviruosius švietimo išteklius, amatų įrankius, kasdieniame gyvenime randamus ir naudojamus objektus, paskelbtus tekstus ir rašymo bei vaizduojamojo meno priemones, galima remti kūrybiškumą ir asmeninę išraišką tiek individualiai, tiek dirbant grupėje;

17.

norint taikyti mišriojo mokymosi metodus reikia laikytis nuoseklaus visą sistemą aprėpiančio požiūrio, kad būtų sudarytos palankios sąlygos. Šiuo tikslu, be kita ko, turi būti įtraukiami įvairių kompetencijos sričių specialistai ir skatinama bendradarbiauti su bendruomene – taip puoselėjama bendra atsakomybė už vaikų ir jaunimo ugdymą. Sistemingų priemonių, kuriomis remiami mišriojo mokymosi metodai, veiksmingumas taip pat priklausys nuo įvairių ekosistemos elementų ryšių ir ryšių tarp vietos, regioninių ir nacionalinių švietimo ir mokymo institucijų formavimo ir rėmimo, nuo švietimo išteklių sektoriaus (teikiančio technologijų, leidybos ir kitą mokymo programoms reikalingą įrangą), mokslinių tyrimų, švietimo ir mokymo įstaigų, bendruomenių, pilietinės visuomenės organizacijų ir iniciatyvų, taip pat šeimų ir pačių besimokančių asmenų, nepriklausomai nuo jų poreikių ar gebėjimų lygio;

18.

mišriojo mokymosi metodai yra plačiai paplitusi pirminio profesinio rengimo ir mokymo praktika (18); tačiau dėl su pandemija susijusių apribojimų sumažėjo institucijų ir organizacijų gebėjimas užtikrinti mokymąsi darbo vietoje ir palaikyti ryšį su profesijos mokytojais ir mentoriais, be to, tai turėjo įtakos pameistrystės paslaugų teikimui. Sumažėjus galimybių gauti praktinės patirties, išryškėjo žinomas poreikis profesinio rengimo ir mokymo srityje naudotis skaitmeninėmis technologijomis, įskaitant skaitmeninius prietaisus ir mokymosi platformas, e. portfelius, taip pat papildytąją realybę ir virtualiąją realybę modeliavimui. Dėl to taip pat tapo dar svarbiau suprasti, kaip skaitmeninės technologijos naudojamos mokantis įvairioje aplinkoje (pvz., mokykloje arba mokomosios praktikos metu), ir koordinuoti su tuo susijusius veiksmus, kad besimokantys asmenys būtų parengti gyvenimui ir būsimai darbo rinkai;

19.

neformaliojo mokymosi svarba ir aktualumas išryškėja iš patirties, įgytos dirbant su jaunimu, vykdant savanorišką veiklą ir dalyvaujant kultūrinėje veikloje, įskaitant mėgėjišką sportą. Neformaliajam mokymuisi tenka svarbus vaidmuo remiant svarbiausių tarpasmeninių, komunikacinių, kognityvinių ir asmeninių įgūdžių, įskaitant kūrybiškumą, ugdymą – šie įgūdžiai palengvina jaunuolių perėjimą į suaugusiųjų gyvenimo, aktyvaus pilietiškumo ir profesinio gyvenimo etapą (19). Nustatant naujus mokymosi būdus, be kita ko, turi geriau bendradarbiauti formaliojo ir neformaliojo mokymosi struktūros (20);

20.

—

derina mokyklos ir kitas fizines aplinkas už mokyklos ribų (dalyvaujant mokytojui ir (arba) profesijos mokytojui, arba atskirtas erdve ir (arba) nuotolinio mokymosi laiku);

—

derina įvairias mokymosi priemones – jos gali būti skaitmeninės (įskaitant mokymąsi internetu) ir neskaitmeninės.

1.

Vadovaudamosi patirtimi, įgyta per COVID-19 krizę, remtų švietimo ir mokymo sistemų atsigavimą ir pasirengimą įvertindamos pandemijos pasekmes besimokantiems asmenims, mokytojams, profesijos mokytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams, plėtotų labiau ilgalaikį strateginį požiūrį į mišrųjį mokymąsi ir remtųsi sėkmingomis inovacijomis, įdiegtomis arba išbandytomis per pandemiją, kad pasidalytų gerąja praktika ir įvertintų jos mastą, laikydamosi šioje rekomendacijoje išdėstytų principų (21). Šios inovacijos ne pakeičia mokyklą ir tiesioginį mokymąsi, bet juos papildo.

2.

Remtų besimokančius asmenis apsvarstydamos galimybę taikyti šias priemones:

a)

suteikti papildomų mokymosi galimybių ir tikslinę paramą besimokantiems asmenims, kad būtų kompensuotas mokymosi praradimas dėl dalinio mokyklų uždarymo ir tiesioginio mokymo apribojimų, visų pirma tiems, kurie turi mokymosi sutrikimų, specialiųjų ugdymosi poreikių, priklauso palankių sąlygų neturinčioms grupėms arba yra kitaip nukentėję nuo švietimo ir mokymo procesų sutrikimo. Tai galėtų apimti, pavyzdžiui, aktyviau teikiamą individualią paramą ir asmeninį mokymą, mentorystės sistemas (įskaitant tarpusavio mentorystę), įtraukias mokymosi bendruomenes, papildomus klasei skirtus mokytojų išteklius (pvz., bendrą mokymą), didesnę konsultavimo paramą, papildomą mokymosi laiką per mokslo metus ir (arba) atostogų laikotarpiu ir galimybę naudotis papildomomis mokymosi aplinkomis, tokiomis kaip viešosios bibliotekos ir bendruomenės erdvės, taip pat gauti popamokines paslaugas su pedagogų pagalba;

b)

teikti pirmenybę besimokančių asmenų ir jų šeimų fizinei ir psichikos gerovei. Tai galėtų apimti: psichologinės paramos stiprinimą ir psichikos sveikatos gairių rengimą; besimokančių asmenų gerovės ir kovos su patyčiomis politikos įtraukimą į mokyklų tikslus; stebėsenos ir kokybės užtikrinimo procesus (kaip reguliaraus kokybės užtikrinimo ar mokyklų inspektavimo veiklos dalį arba atliekant specialius mokyklų padėties vertinimus pandemijos kontekste); specialių darbuotojų paskyrimą arba palankesnių sąlygų sudarymą kreiptis į kvalifikuotus psichikos sveikatos ir pagalbos specialistus ir naudotis tokiomis paslaugomis;

c)

skatinti visų besimokančių asmenų ir jų šeimų skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų ugdymą atsižvelgiant į skaitmeninę atskirtį ir skaitmeninę lyčių atskirtį, kartu kovojant su visais stereotipais ir šališkumu, įskaitant lyčių stereotipus ir šališkumą lyčių atžvilgiu, ir stiprinti švietimo ir mokymo sistemų skaitmeninius pajėgumus skatinant investicijas mokyklos ir bendruomenės lygmenimis į turimus įrenginius bei junglumą ir suteikiant galimybes tobulinti skaitmeninius įgūdžius ir kompetencijas, įskaitant technologijų naudojimą komunikacijai, savarankiškam ir bendradarbiaujamajam mokymuisi ir įsivertinimui siekiant gerinti tolesnį mokymąsi. Įgyvendinant nacionaliniuose ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planuose numatytas investicijas ir reformas užtikrinama, kad visi besimokantys asmenys galėtų naudotis būtina įranga ir mokymosi galimybėmis;

d)

išnagrinėti būdus, kaip plėtoti mišriojo mokymosi metodus pradinio ir vidurinio ugdymo srityje, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, kad tai būtų naudinga visiems besimokantiems asmenims, ir užtikrinti ilgalaikį teigiamą poveikį mokymui ir mokymuisi, pritaikytiems prie besimokančių asmenų amžiaus, gebėjimų, konkrečių poreikių ir mokymosi tikslų, kartu visapusiškai pripažįstant mokymosi mokykloje ir tiesioginio mokymosi vertę. Šiuo tikslu, be kita ko, galėtų būti aktyviau kuriamos ir geriau įtvirtinamos įvairios mokymosi priemonės, kad būtų sudarytos sąlygos tyrimams ir raiškai, įskaitant gamtamokslinio, skaitmeninio ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo ugdymą; mokymosi įvairiose aplinkose siekiant praplėsti mokymosi patirtį rėmimą; tinkamos pusiausvyros tarp mokytojų ir mokinių vedamo mokymosi, taip pat tarp bendradarbiaujamojo ir savarankiško mokymosi sukūrimą; mokymosi metodų nagrinėjimą, kad naujos galimybės taptų patrauklios ir būtų pasiūlyti geresni mokymosi sprendimai tiek besimokantiems asmenims, tiek mokytojams;

e)

naudoti mišriojo mokymosi metodus kaip būdą remti besimokančių asmenų gerovę, savarankiškumą ir individualų mokymąsi (atsižvelgiant į besimokančių asmenų amžių, gebėjimus ir konkrečius mokymosi poreikius) ir ugdyti jų asmenines, socialines ir mokymosi mokytis kompetencijas (vieną iš aštuonių bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (22), kuris ir toliau plėtojamas pagal Komisijos parengtą Europos pagrindų iniciatyvą „LifeComp“ (23)).

3.

Remtų mokytojus ir profesijos mokytojus apsvarstydamos galimybę taikyti šias priemones:

a)

remti mokytojų įsivertinimą skaitmeninių technologijų naudojimo atžvilgiu, taip pat kvalifikacijos kėlimo kursus ir kitų formų mokytojams ir profesijos mokytojams skirtą profesinį mokymąsi, siekiant padėti jiems naudotis skaitmeninėmis programomis ir priemonėmis ir jas įtraukti į mokymą (24). Kurti ir platinti internetinius ir įprastus pedagoginius modulius bei išteklius, kurie padėtų mokytojams ir profesijos mokytojams pritaikyti savo mokymo metodus ir praktiką prie mišriojo mokymo metodų (25), remiantis jų patirtimi bei grįžtamąja informacija, ir palaikyti ryšius su jais naujų priemonių ir medžiagos naudojimo klausimais, įskaitant tai, kaip saugiai ir etiškai veikti skaitmeninėje aplinkoje ir kaip padėti mokiniams tai daryti;

b)

vis daugiau dėmesio skirti mokytojų ir profesijos mokytojų, mokyklų vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų gerovei ir profesinės veiklos kokybei, siekiant sumažinti stresą ir užkirsti kelią perdegimui. Tai galėtų apimti šiuos veiksmus: sudaryti palankesnes sąlygas kreiptis į kvalifikuotus psichikos sveikatos ir pagalbos specialistus ir naudotis tokiomis paslaugomis; skatinti tarpusavio paramos plėtojimą ir (arba) organizavimą siekiant sumažinti stresą; ir pirminio mokytojų rengimo bei tęstinio profesinio tobulėjimo programose numatyti didesnes mokymo galimybes atsparumo ir (arba) psichikos gerovės klausimais;

c)

įtraukti mišriojo mokymosi metodus į pirminio mokytojų rengimo (26) ir tęstinio profesinio tobulėjimo (27) programas, siekiant padėti pedagoginiams darbuotojams atitinkamai pritaikyti mokymosi planą pagal savo profesinį kontekstą ir padėti įgyti kompetenciją sudaryti palankesnes sąlygas mokymuisi įvairiose vidaus ir išorės aplinkose, naudojantis įvairiomis priemonėmis ir vykdant įvairias užduotis;

d)

suteikti prieigą prie kompetencijos centrų ir tinkamų išteklių, kurie nukreipia ir pagerina mišriojo mokymosi metodus. Remti švietimo ir mokymo darbuotojus, kad jie plėtotų mišriojo mokymosi metodus savo konkrečioje situacijoje per darbuotojų mainus ir tarpusavio mokymąsi, kurti stiprias mokyklų komandas pasitelkiant bendradarbiaujamąjį mokymąsi, tinklus, bendradarbiavimo projektus ir praktikos bendruomenes;

e)

parengti gaires dėl naujo požiūrio į vertinimą ir baigiamuosius egzaminus, be kita ko, internetu, naudojantis tinkamomis ugdomojo ir apibendrinamojo vertinimo priemonėmis, kurios tinka skirtingiems lygmenims ir mokymosi struktūroms švietimo ir mokymo srityje;

f)

skatinti pedagoginius darbuotojus dalyvauti tiriamuosiuose projektuose ir moksliniuose tyrimuose, įskaitant užduočių naudojimo kitose mokymosi aplinkose testavimą ir skaitmeninių technologijų naudojimą mokymosi ir mokymo procesams remti.

4.

Remtų mokyklas apsvarstydamos galimybę taikyti šias priemones:

a)

teikti mišriojo mokymosi metodams skirtas priemones ir išteklius, taip pat gaires mokykloms dėl efektyvaus jų naudojimo (28);

b)

mobilizuoti ar įdarbinti papildomų darbuotojų, kad būtų suteikta daugiau laiko individualiai pagalbai mokykloje ir po pamokų, jei įmanoma;

c)

remti veiksmingą skirtingų švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų, be kita ko, iš vietos ir regionų valdžios institucijų, verslo, profesinių asociacijų, meno, kultūros paveldo, sporto, gamtos, aukštojo mokslo sričių, ir mokslo tiriamųjų įstaigų, pilietinės visuomenės, švietimo išteklių sektoriaus (įskaitant technologijų, leidybos ir kitos mokymo programų įrangos) ir švietimo mokslinių tyrimų partnerystę kuriant infrastruktūrą ir teikiant išteklius;

d)

padėti mokykloms stebėti ir pačioms vertinti savo įtraukties strategijas bei praktiką, susijusias su mišriojo mokymosi metodais, ir imtis reikiamų priemonių trūkumams pašalinti, be kita ko, naudojantis ES priemonėmis (29);

e)

padėti tėvams, teisėtiems globėjams ir šeimoms geriau suprasti mokymosi aplinkas, priemones ir užduotis užtikrinant sistemingą komunikaciją ir orientavimą, neužkraunant jiems papildomos naštos;

f)

investuoti į mokyklos ir nuotolinio mokymosi aplinkai skirtą spartųjį interneto ryšį, nes nuo jo priklauso mokymasis internetu, kartu parengiant techninės infrastruktūros priežiūros ir modernizavimo planus;

g)

kai įmanoma, laikantis nacionalinės ir regioninės teisės aktų bei atsižvelgiant į aplinkybes, suteikti tinkamą savarankiškumą mokyklos lygmens (mokyklų tarybų, direktorių, vadovų) sprendimams priimti, siekiant palengvinti naujovių diegimą, reagavimą ir prisitaikymą prie vietos ir regioninių poreikių;

h)

remti mokyklų vadovus, kurie yra itin svarbūs valdant organizacinius pokyčius ir nuolatinį tobulinimą, suteikiant jiems specialias profesinio tobulėjimo galimybes ir gaires, kad jie galėtų atlikti savo pareigas. Padėti mokykloms ir susijusiems švietimo ir mokymo paslaugų teikėjams apsvarstyti mišriojo mokymosi metodus strateginio planavimo ir mokyklos tobulinimo procesuose, kurie gali apimti įsivertinimo priemonių naudojimą;

i)

remti įvairių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant šeimas, dalyvaujančių mokyme mokykloje bei kitoje fizinėje aplinkoje ir nuotoliniu būdu, dialogą ir tinklaveiką, kad jie iš įvairių šaltinių gautų atsiliepimų ir pasisemtų idėjų plėtojimui ateityje. Tai taip pat turėtų apimti dialogą, gaires ir strategijas, skirtas užtikrinti vaikų ir jaunuolių saugą, jų duomenų konfidencialumą bei apsaugą ir jų saugumą bei privatumą skaitmeninėje erdvėje;

j)

kai įmanoma, dalį mokyklos vidaus ir (arba) išorės peržiūros ir kokybės užtikrinimo mechanizmų naudoti mokymosi aplinkos ir priemonių derinimui, įtraukiant kitų paslaugų teikėjų (ne mokyklos) vertinimą ir (arba) vertinimą per kitus paslaugų teikėjus.

5.

Visapusiškai išnaudoti ES lėšas ir kompetenciją reformoms ir investicijoms į infrastruktūrą, priemones ir pedagogiką, kad būtų padidintas ateičiai pasiruošusių mokyklų atsparumas ir pasirengimas, visų pirma „Erasmus+“, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, „Europos socialinį fondą +“, Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), Skaitmeninės Europos programą, programą „Europos horizontas“ ir techninės paramos priemonę.

6.

Investuoti į politikos iššūkių ir šių iniciatyvų poveikio švietimo ekosistemai mokslinius tyrimus, stebėseną ir vertinimą, kad būtų galima pasinaudoti įgyta patirtimi ir naudotis ja vykdant būsimą politikos reformą, be kita ko, remiantis besimokančių asmenų patirtimi ir surinktais duomenimis, jei jų yra, kad būtų plėtojama patobulintoms mokymosi programoms skirta geriausia praktika ir pritaikyti dirbtinio intelekto sprendimai.

7.

Imtis priemonių ir tolesnių veiksmų, susijusių su šios rekomendacijos įgyvendinimu, atsižvelgiant į nacionalines ir regionines švietimo ir mokymo sistemas. Jei tinkama, atsižvelgti į mišriojo mokymo metodus remiančias priemones, numatytas nacionaliniuose veiksmų planuose Europos vaiko garantijų sistemai įgyvendinti.

1.

Remti rekomendacijos įgyvendinimą sudarant palankias sąlygas tarpusavio mokymuisi ir mainams tarp valstybių narių ir visų susijusių suinteresuotųjų subjektų nustatant ir toliau plėtojant priemones, naudojantis:

2.

Bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis padėti plėtoti išteklius, kurie būtų naudojami savanoriškai, pavyzdžiui:

3.

Remti mokytojų, profesijos mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų profesinio tobulėjimo ir mokymosi galimybes:

4.

Bendradarbiauti su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant programinės ir aparatinės įrangos teikėjus, ieškant būdų tobulinti skaitmeninę infrastruktūrą ir priemones, taip pat gerinti jų naudojimą švietimo ir mokymo srityje; be to, akcentuoti konfidencialumo ir duomenų apsaugos svarbą tame kontekste.

5.

Remti iniciatyvas, kuriomis siekiama toliau plėtoti ir skatinti įtraukų, teisingą, kokybišką švietimą ir mokymosi visą gyvenimą galimybes visiems, ypač dėl besimokančių asmenų įtraukties įvairiomis aplinkybėmis, turinčiomis įtakos jų galimybėms naudotis tam tikra mokymosi aplinka ir priemonėmis, ir asmenų, kuriems reikia tikslinės paramos mokymosi procese, įtraukties.

6.

Toliau padėti valstybėms narėms vykdyti reformas, kuriomis siekiama gerinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę bei įtraukumą ir remti jų skaitmeninę parengtį pagal 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų plano tikslus.

7.

Aptarti mišriojo mokymosi metodų plėtojimo pradinio ir vidurinio ugdymo srityje, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, klausimus reguliariose Europos švietimo erdvės pažangos ataskaitose ir pagal 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planą.

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32021M10463. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32021M10489. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32021M10439. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32021M10532. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32021M10382. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1.C

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1.C

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1.C

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1.C

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1.C

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1.C

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1.C

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1.C.

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

Belgique/BELGIË

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1.C.

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

1.

Vynas

16.

Vynas iš pernokusių vynuogių

—

Išvaizda: vynai turi būti bent labai intensyvios spalvos. Tonas: raudonos spalvos, atspalviai kinta nuo violetinio jaunų vynų atveju iki plytų raudonumo brandintų vynų atveju.

—

Aromatas: vynai turi pasižymėti bent labai intensyviu kvapu ir juodųjų ir raudonųjų uogų aromatu. Brandintiems vynams būdingi prieskonių ir skrudintų produktų poskoniai.

—

Degustavimo etapas: vynai turi būti bent sodrūs. Subalansuoti. Ilgai išliekantis poskonis. Gerai subalansuotas rūgštingumas. Vyno iš statinės poskoniai (kepintų ir (arba) skrudintų produktų skonis).

≥ 0,65 g/l acto rūgšties jaunų vynų atveju

≥ 0,85 g/l acto rūgšties brandintų vynų atveju

—

Išvaizda: geltonos spalvos, jauni vynai pasižymi šiaudų spalva, o fermentuotiems ir (arba) statinėse brandintiems vynams būdinga aukso spalva. Skaidrūs ir blizgūs.

—

Aromatas: vynai turi pasižymėti bent labai intensyviu, vaisiniu kvapu bei atogrąžų vaisių pokvapiais. Brandintas vynas įgyja prieskonių aromatą.

—

Degustavimo etapas: vynai turi būti bent vidutinio sodrumo. Gaivūs ir vaisiški. Tiek jauni, tiek brandinti vynai yra gerai subalansuoti.

≥ 0,65 g/l acto rūgšties jaunų vynų atveju

≥ 0,85 g/l acto rūgšties brandintų vynų atveju

—

Išvaizda: intensyvios, švarios ir blizgios geltonai auksinės spalvos.

—

Aromatas: vynai turi pasižymėti bent labai intensyviu kvapu. Medaus, prinokusių svarainių ir figų kvapai. Labai vaisiški.

—

Degustavimo etapas: vynai turi būti bent vidutinio sodrumo, išbaigti ir tiršti. Ilgai išliekantis poskonis.

≥ 0,74 g/l acto rūgšties jaunų vynų atveju

≥ 0,85 g/l acto rūgšties brandintų vynų atveju

≤ 0,72 g/l + 0,06 g/l acto rūgšties kiekvienam natūralios alkoholio koncentracijos laipsniui, viršijančiam 10 tūrio proc., jei vynas pagamintas iš grybeliu botrytis paveiktų vynuogių

Veislės „Cabernet Sauvignon“, „Tempranillo“ ir „Merlot“

7 500 kilogramų vynuogių iš hektaro

52 hektolitrai iš hektaro

Veislės „Sauvignon Blanc“ ir „Chardonnay“

7 400 kilogramų vynuogių iš hektaro

48 hektolitrai iš hektaro

„Syrah“

7 300 kilogramų vynuogių iš hektaro

51 hektolitras iš hektaro

Veislė „Moscatel de grano menudo“

7 200 kilogramų vynuogių iš hektaro

28 hektolitrai iš hektaro

5 poligonas: sklypas Nr. 1 658;

5 poligonas: sklypas Nr. 1 659;

5 poligonas: sklypas Nr. 1 660;

5 poligonas: sklypas Nr. 1 661;

5 poligonas: sklypas Nr. 1 662;

5 poligonas: sklypas Nr. 1 663;

5 poligonas: sklypas Nr. 1 884;

5 poligonas: sklypas Nr. 1 885 ir A sklypo dalis, E, F, G ir H sklypai.

„CABERNET SAUVIGNON“

„CHARDONNAY“

„MERLOT“

„MOSCATEL DE GRANO MENUDO“

„SAUVIGNON BLANC“

„SYRAH“

„TEMPRANILLO“

—

vynai gerai subalansuoti, tinkamo stiprumo, su dideliu polifenolių kiekiu;

—

ilgu auginimo ciklu pasižyminčios veislės, pavyzdžiui, „Cabernet Sauvignon“, gerai prisitaikė prie aplinkos. Dėl to kietosios uogos dalys visiškai sunoksta, o iš jų gaunamems vynams būdingas didelis polifenolių kiekis;

—

geras rūgštingumo lygis, todėl po išpilstymo į butelius vynai gerai išsilaiko ir turi ilgą galiojimo laiką;

—

vynai pasižymi brandžiais, didelio intensyvumo aromatais, įskaitant šviežių vaisių pokvapius.

—

Lietus plūsta iš pietinės pusės: kadangi pučia fenas, dėl Siera de Monkajo kalnų lietus lyja pietinėje pusėje ir nepasiekia šių kalnų šiaurinio slėnio, kuriame įsikūrusi nustatytų ribų vietovė „Bolandin“.

—

Lietus plūsta iš šiaurinės pusės: dėl Ebro upės artumo poveikio lietus iš šiaurinės pusės nepasiekia pietinės upės dalies, kurioje yra nustatytų ribų vietovė. Šį poveikį sustiprina tai, kad prieš pradedant lyti pučia šiaurinių krypčių vėjai, kurie dėl žemos temperatūros sumažina santykinę drėgmę ir taip padidina sausumą.

—

Raudonieji vynai yra intensyvesnės spalvos, jų bendras polifenolių kiekis ir polimerizacijos laipsnis yra didesnis, jie pasižymi brandumu, subtilumu ir švelniais taninais, t. y. ragaujant yra sodraus skonio, neaitrūs ir labai aromatingi.

—

Raudonuosiuose, baltuosiuose ir iš pernokusių vynuogių pagamintuose baltuosiuose vynuose yra ddaug alkoholio, kuris sustiprina aromatingumo ir saldumo pojūtį burnoje.

—

Raudonieji, baltieji ir iš pernokusių vynuogių pagaminti baltieji vynai pasižymi subalansuotu rūgštingumu, kuris niekada nebūna labai didelis. Juose obuolių rūgšties lygis yra ypač mažas, nes dėl vasarą nokimo metu vyraujančios aukštos temperatūros organinės rūgštys sudega. Tai reiškia, kad nei raudonieji, nei baltieji, nei iš pernokusių vynuogių pagaminti baltieji vynai niekada nebūna aštriai rūgštūs, kaip gali nutikti vynų iš kitų šiauriau esančių pazonių, kuriuose obuolių rūgšties lygis yra didesnis, atveju.

—

Raudonieji, baltieji ir iš pernokusių vynuogių pagaminti baltieji vynai pasižymi labai brandžiais fenoliniais junginiais, dėl kurių ribojamas vyno afinitetas deguoniui, todėl išvengiama redukcinės sieros pokvapių. Dėl to gaunami labai aromatingi ir išraiškingo skonio vynai.

—

Dėl didelės polifenolių koncentracijos raudonieji, baltieji ir iš pernokusių vynuogių pagaminti baltieji vynai lėtai sensta ir oksiduojasi, o tai reiškia, kad jų galiojimo laikas ilgas ir jie gerai išsilaiko.

—

Iš pernokusių vynuogių pagaminti baltieji vynai yra sodraus skonio, jų bendra alkoholio koncentracija labai didelė, o spalva – aukso geltonumo, nes dėl didelio saulės spindulių kiekio produktas įgauna auksinę spalvą. Dėl lietaus trūkumo vynuogės pernoksta per ilgą laiką, todėl prinokusių vaisių, medaus ir citrusinių vaisių aromatas yra tinkamo intensyvumo.

Teisinė sistema:

nustatyta nacionalinės teisės aktuose.

Kitų sąlygų tipas:

išpilstymas nustatytų ribų geografinėje vietovėje

—

50–63 % kiaušinių makaronų,

—

30–40 % padažo,

—

6–10 % bešamelio.

—

30–40 % šviežios mėsos, įskaitant:

—

0–15 % pomidorų koncentrato ir 0–30 % pomidorų tyrės.

—

1–3 % salierų, 1–3 % morkų, 2–5% gvazdikėliais prismaigstyto baltojo svogūno, įvairių aromatinių žolelių (pagal skonį), kurios turi būti šviežios, nedžiovintos ir nepakeistos cheminėmis kvapiosiomis medžiagomis,

—

2–5 % taurės sauso baltojo vyno,

—

0–5 % kiaulienos arba žandinės lašinių,

—

4–8 % ypač gryno alyvuogių aliejaus,

—

maltos druskos ir juodųjų pipirų pagal skonį,

—

2–5 % tarkuoto SKVN „Parmigiano Reggiano“ arba SKVN „Grana Padano“ žymimo sūrio,

—

vandens tiek, kad apsemtų mėsą (3).

—

0–8 % UHT nenugriebto pieno arba pasterizuoto šviežio pieno (nebūtina).

—

80–90 % UHT nenugriebto pieno arba pasterizuoto šviežio pieno,

—

5–10 % paprastųjų kvietinių miltų,

—

5–10 % sviesto,

—

druskos, maltų juodųjų pipirų ir muskato riešuto pagal skonį.

—

32–35 % šviežių vištų kiaušinių ir 0–3 % kiaušinių trynių. Kiaušinius ir kiaušinių trynius galima pakeisti pasterizuotais skystais kiaušinių produktais,

—

60–65 % paprastųjų kvietinių arba kietųjų kviečių miltų,

—

0–3 % šaukšto ypač gryno alyvuogių aliejaus arba lydyto sviesto,

—

0–4 % šaukšto virto vyno (4) arba SKVN „Marsala“ žymimo vyno;

—

druskos pagal skonį.

—

1927 m. virėjo Cesare’o Tirabasso knygoje „Guida in cucina“ („Bisson & Leopardi“, Mačerata, 1927 m., 91 psl.) teigiama, kad „patiekalas „Vincisgrassi“ yra plačiai paplitęs Markėje, ypač Mačeratos provincijoje“.

—

Knygoje „Le ricette regionale italiano“ (A. Gosetti della Salda, „La cucina italiana“, Milanas 1967 m., p. 608) teigiama, kad „šis skanus ir labai maistingas patiekalas „Vincisgrassi“ yra nuo senų laikų ir tradiciškai gaminamas Mačeratos provincijoje“.

—

2010 m. knygoje „Cucina delle Marche“ (P. Carsetti, „Newton Compton“, p. 133) receptas laikomas kodifikuotu.

—

2010 m. knygoje „Le ricette d’oro delle migliori osterie e trattorie italiane“ (C. Cambi, „Newton Compton“, p. 515) receptas vadinamas „Vincisgrassi alla maceratese“.

—

2003 m. knygoje „Marche a tavola“ (A. Carnival Mallè ir kt.) patiekalo „Vincisgrassi“ receptas pateikiamas 34 puslapyje pavadinimu „Vincisgrassi alla maceratese“.

—

Leidinys „Vincisgrassi“, kurį 2000 m. išleido Mačeratos provincijos prekybos rūmai kartu su „Confcommercio, Accademia Italiana della Cucina“ (Italijos virtuvės akademija) ir „Federcuochi“.