Europos regionų komiteto rezoliucija dėl pasiūlymų atsižvelgiant į Europos Komisijos 2022 m. darbo programą

(2021/C 440/01)

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS,

atsižvelgdamas į:

—	2012 m. vasario mėn. Protokolą dėl bendradarbiavimo su Europos Komisija,

—	RK rezoliuciją „Europos regionų komiteto 2020–2025 m. prioritetai“ (1),

—	teisėkūros galią turinčių regioninių parlamentų indėlį, gautą pagal RK ir CALRE bendradarbiavimo susitarimą,

Ekonomikos atgaivinimas ir sanglauda

1.

kadangi priemonės „Next Generation EU“ įgyvendinimas bus vienas iš pagrindinių Europos Komisijos 2022 m. darbo programos prioritetų, RK ragina Komisiją užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kurie yra labai svarbūs siekiant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikslų, užtikrinant geresnį koordinavimą su sanglaudos politikos programomis ir regionų parengtomis pažangiosios specializacijos strategijomis ir užkertant kelią galimai žemam lėšų įsisavinimo lygiui. Taip pat pabrėžia, kad būtina įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į Europos semestro procesus, nes dauguma konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų turi vietos ir regionų aspektą;

2.

pakartoja savo raginimą Komisijai integruoti darnaus vystymosi tikslus į reformuotą Europos semestrą, nurodyti juos nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose (NEGADP) ir tuo remiantis integruoti juos į kitą ciklą, pradedant metine tvaraus augimo apžvalga. RK taip pat tikisi, kad bus sukurta ES įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma DVT klausimais, siekiant padėti Komisijai ir ją konsultuoti dėl DVT įgyvendinimo laiku;

3.

ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą iki 2022 m. pabaigos pratęsti dabartines išimtines lankstumo priemones pagal Išplėstinę atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII), pvz., galimybę taikyti 100 proc. ES bendro finansavimo normą, ir apsvarstyti galimybę laikinai padidinti valstybės pagalbos de minimis ribą, kad būtų galima toliau remti tvarias investicijas tuo pačiu laikotarpiu;

4.

primygtinai ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendintas teisiškai privalomas veiksmų planas siekiant nustatyti naujus nuosavus išteklius dabartinės DFP laikotarpiu, be kita ko, laiku pateikiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

5.

ragina Komisiją, atnaujinant Europos ekonomikos valdymo sistemos peržiūrą, atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijų realybę ir poreikius, taip pat į COVID-19 pandemijos poveikį skolos ir deficito lygiui, visų pirma kiek tai susiję su viešosiomis investicijomis visais valdžios lygmenimis;

6.

ragina Europos Komisiją persvarstant atokiausiems regionams skirtą ES strategiją, atsižvelgiant į rimtas COVID-19 pandemijos pasekmes šiems regionams, didžiausią dėmesį skirti darniam vystymuisi ir darbo vietų kūrimui, taip pat įsipareigoja dalyvauti rengiant ir įgyvendinant šią strategiją, kaip rekomenduota Komisijos;

7.

ragina Komisiją įtraukti demografinius aspektus į visas savo politikos sritis ir numatyti finansines priemones, kad būtų galima parengti demografinių problemų sprendimo veiksmus ir priemones regionuose, kuriuose demografinių pokyčių padariniai turi ypatingą poveikį;

Aplinka ir tvarumas

8.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą kartu su RK nustatyti nulinės taršos stebėseną, o vėliau parengti ES regionų ekologinių rezultatų suvestinę pagal jos nulinės taršos veiksmų planą; siūlo bendradarbiauti siekiant stebėti visų žaliojo kurso politikos sričių pažangą ir poveikį, įskaitant klimato politikos veiksmų įgyvendinimą ir žaliąjį atsigavimą regioniniu lygmeniu; prašo leisti dalyvauti organizuojant Europos ekologiškesnių miestų metus, jei jie bus patvirtinti 2022 m., ir ragina, siekiant įgyvendinti žaliojo kurso politiką, atsižvelgti į ypatingą kaimo vietovių padėtį, ypač tų, kurios nukentėjo nuo gyventojų skaičiaus mažėjimo;

9.

ragina Komisiją į Europos žaliąjį kursą įtraukti vandenynų teisės aktą kaip visa apimančią strategiją su išmatuojamais tikslais ir terminais, kuria siekiama apsaugoti jūrų aplinką, mažinti taršą ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, kartu apsaugant ir skatinant smulkiosios žvejybos veiklos vykdytojus;

10.

siūlo Komisijai aplinkos ir klimato sanglaudą integruoti kaip papildomą ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos koncepcijos aspektą, nes tai yra vienas pagrindinių – greta darnaus vystymosi, JT 2030 m. darbotvarkės, DVT ir anglies dioksido poveikio neutralizavimo tikslo – Europos ir pasaulio atsigavimo veiksnių;

11.

pritaria Europos Parlamento raginimui Komisijai iki 2022 m. pabaigos pateikti teisiškai privalomą biologinės įvairovės teisės aktą. Priedo turėtų būti nustatytas rodikliais paremtos stebėsenos mechanizmas oficialiai įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas;

12.

ragina Komisiją peržiūrėti reglamentą dėl energetikos sąjungos valdymo siekiant priderinti jį prie žaliojo kurso įgyvendinimo, geriau integruoti subnacionalinių institucijų indėlius į nacionalinius planus ir suderinti nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus su nacionaliniais 2030 m. JT darbotvarkės ir DTV sistemos įgyvendinimo planais; siūlo rengiant Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sistemą ir su ja susijusį ES klimato valdymą oficialiai atsižvelgti į subnacionalinių veiksmų sistemą;

13.

tikisi, kad Komisija pradės integruoti lyčių aspektą į savo politikos procesus – į žaliąjį kursą, į NEGADP ir į partnerystės susitarimus pagal ES struktūrinių ir investicinių fondų programas, visų pirma pateikdama lyčių aspekto poveikio ES programoms vertinimo metodiką pagal tarpinstitucinio susitarimo 16 straipsnio f punktą ne vėliau kaip 2023 m. sausio 1 d.;

14.

ragina Komisiją pradėti struktūrinį dialogą su vietos ir regionų valdžios institucijomis dėl Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinio rengimo ir įgyvendinimo;

15.

pritaria strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ iškeltiems tikslams, kurie dar turi būti perkelti į bendros žemės ūkio politikos teisės aktus. Be to, ragina Komisiją pasiūlyti teisingo maistingumo ženklinimo, taip pat gyvūninių produktų kilmės ir gamybos būdų ženklinimo sistemas;

16.

ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad Europos kaimo darbotvarkė būtų įgyvendinama visose politikos srityse ir kad joje būtų nustatyti plataus užmojo ir konkretūs politiniai tikslai stiprinti kaimo vietovių inovacijų dinamiką, organizuoti pažangų tarpteritorinį bendradarbiavimą ir skatinti piliečių veiksmus įgyvendinant vietos plėtros strategijas;

Skaitmeninė pertvarka ir pramonė

17.

ragina Komisiją skaitmeninę sanglaudą integruoti kaip papildomą ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos koncepcijos aspektą ir taip užkirsti kelią dvigubai skaitmeninei atskirčiai, kurią lemia infrastruktūros, prieigos ir prie elektronikos prietaisų ir skaitmeninių kompetencijų trūkumas;

18.

prašo Komisijos e. valdžios lyginamosios analizės ataskaitoje atsižvelgti į regioninius ir vietos skirtumus ir susijusius rodiklius, nes didėja miesto ir kaimo atotrūkis naudojimosi e. valdžios paslaugomis srityje;

19.

ragina Komisiją sudaryti sąlygas struktūriniam dialogui su Europos miestais ir regionais dėl to, kaip stiprinti regionines pramonės ekosistemas, klasterius ir tarpregioninius aljansus įgyvendinant pramonės strategiją, atsižvelgiant į pažangiosios specializacijos strategijas, nes komunikate dėl 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimo iš esmės neatspindėtas teritorinis požiūris;

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir judumas

20.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą parengti bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliose situacijose priemonę ir ragina parengti teisės aktus, kuriais būtų užtikrinami būtiniausi Europos standartai ir procedūros, užtikrinančios atviras vidaus sienas, taip pat ir krizių metu;

21.

pabrėžia, kad reikalinga ES politikos sistema, kuri sudarytų sąlygas veiksmingai kurti ir valdyti tarpvalstybines viešąsias paslaugas; taip pat ragina Europos teisės aktų leidėją, valstybes nares, regionus ir vietos valdžios institucijas toliau plėtoti ir skatinti dalyvaujamosios tarpvalstybinės demokratijos priemones, kuriomis skatinamas vietos piliečių dalyvavimas Europos integracijos procese;

22.

labai apgailestauja, kad valstybių narių diskusijos dėl siūlomo Europos mechanizmo žlugo; kadangi teisinės ir administracinės kliūtys labai riboja tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir gyvenimo kokybę pasienio regionuose, RK ragina Komisiją pateikti naują pasiūlymą dėl reglamento dėl Europos mechanizmo;

23.

ragina Europos Komisiją imtis tolesnių veiksmų ir parengti konkrečias gaires dėl naujos judumo mieste sistemos, kuri padidins judumo mieste tvarumą ir sumažins jo poveikį žmonių sveikatai;

24.

palankiai vertina tarpinstitucinį susitarimą dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP). Tikisi, kad bendrai finansuojami transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) ir transeuropinės energetikos infrastruktūros (TEN-E) projektai padės užbaigti trūkstamas jungtis, ypač pasienio regionuose, ir primena Komisijai, kad reikia skirti pakankamą biudžetą bendram visuotinio tinklo projektų finansavimui;

Migracija ir socialinė apsauga

25.

siūlo parengti regioninę socialinių rodiklių suvestinę, kad būtų galima įvertinti visus socialinius iššūkius ES ir užtikrinti, kad Europos socialinių teisių ramstis būtų įgyvendinamas visais lygmenimis;

26.

ragina Komisiją remti valstybes nares įgyvendinant Europos vaikų garantijų iniciatyvą ir vykdyti įgyvendinimo stebėseną, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas keistis geriausia patirtimi šioje srityje;

27.

tikisi, kad Komisija pateiks plataus užmojo pasiūlymą dėl platformų darbuotojų darbo sąlygų gerinimo, kuriuo bus atsižvelgiama į nacionalinius darbo rinkos modelius ir ES sprendimų priėmimo įgaliojimus;

28.

ragina Komisiją įtraukti RK rekomendacijas į ilgalaikės priežiūros iniciatyvą, atsižvelgiant į jos stiprią sąsają su dideliu įgūdžių trūkumu šioje srityje ir demografiniais pokyčiais, ypač opiais regionuose, kuriuose visuomenė senėja;

29.

įsipareigoja aktyviai dalyvauti Europos kovos su benamyste platformoje, kurią turėtų papildyti Komisijos pasiūlymas dėl ES nacionalinių benamystės strategijų sistemos;

30.

ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti kultūros ir kūrybos sektorių atsigavimo ir atsparumo stiprinimui atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją ir spręsti menininkų prastų darbo sąlygų problemą palengvinant judumą ir abipusį jų statuso pripažinimą;

Migracija ir integracija

31.

ragina Komisiją užtikrinti pažangą kuriant Europos migracijos ir prieglobsčio valdymo sistemą pagal naująjį migracijos ir prieglobsčio paktą; pakartoja, kad naujoje RK ir Komisijos partnerystėje integracijos klausimais reikėtų atsižvelgti į migracijos ir integracijos vietos ir regionų aspektą ir jį remti;

Saugumas

32.

prašo Komisijos leisti RK, kaip visateisiam partneriui, dalyvauti įgyvendinant ES įsipareigojimą siekti miestų saugumo bei atsparumo, taip pat prisidėti prie naujosios iniciatyvos „ES miestai prieš radikalizaciją ir terorizmą“;

Sveikata, civilinė sauga ir turizmas

33.

primena Komisijai, kad atliekant bet kokią Šengeno teisinės sistemos peržiūrą būtina atsižvelgti į netoli vidaus sienų esančių miestų ir regionų nuomonę ir poreikius; prašo, kad su juo būtų konsultuojamasi ankstyvuoju etapu pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo;

34.

ragina Europos Komisiją vadovauti greitam procesui, kuriuo siekiama rasti patenkinamą ir nuolatinį humanitarinės krizės Viduržemio jūros regione problemos sprendimą, visų pirma sutelkiant dėmesį į migrantų gyvybės apsaugą, bet taip pat ir į žmogaus teisių laikymąsi ir pagrindinių laisvių užtikrinimą. Regionų komitetas ir vietos ir regionų valdžios institucijos siūlo kuo glaudžiau bendradarbiauti šioje srityje;

35.

ragina Komisiją pateikti ryžtingų pasiūlymų dėl pagrindinių vaistų kūrimo ir gamybos ES, siekiant užtikrinti ES strateginį savarankiškumą mažinant priklausomybę nuo trečiųjų šalių; tikisi, kad Komisija taip pat pasiūlys konkrečias ir griežtas priemones, kuriomis būtų skatinama prieiga prie generinių ir biologiškai panašių vaistų ir kad krizės metu būtų užtikrinta prieiga prie vaistų;

36.

pritaria Europos Sąjungos vaidmens visuomenės sveikatos politikoje peržiūrai konferencijos dėl Europos ateities metu, atsižvelgiant į tai, kad sveikatos politika yra pagrindinė valstybių narių kompetencija ir ji dažnai vykdoma subnacionaliniu lygmeniu;

37.

tikisi, kad jo nuomonė dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat 3-iosios „RegHub“ konsultacijos rezultatai bus pateikti trečiojoje ataskaitoje dėl direktyvos veikimo, kuri turi būti pateikta 2022 m.;

38.

tikisi prisidėti prie Komisijos pasiūlymo dėl Europos skiepijimo kalendoriaus ir kortelės siekiant užtikrinti, kad visi europiečiai turėtų teisę į apsaugą, kurią suteikia vakcinacija, ir į ją įrodantį dokumentą, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena;

39.

primygtinai ragina Komisiją daryti pažangą nustatant ir rengiant Sąjungos atsparumo nelaimėms didinimo tikslus civilinės saugos srityje, – tai būtų neprivalomi tikslai, kuriais remiami prevencijos ir pasirengimo veiksmai, – kartu pabrėžiant, kad tai turi būti daroma bendradarbiaujant ne tik su nacionalinėmis vyriausybėmis, bet ir su vietos ir regionų valdžios institucijomis; taip pat tikisi, kad bus galutinai įdiegtas Sąjungos civilinės saugos žinių tinklas, ir ragina Komisiją įtraukti į jį nelaimių valdymo ekspertines žinias, kurių yra sukaupta ir subnacionaliniu lygmeniu. be to, tikisi, kad bus parengtas aiškus ES civilinės saugos mechanizmo ir jo priemonių, pvz., „rescEU“ ir Europos medicinos korpuso, ilgalaikių įsipareigojimų ir finansinio stiprinimo planas;

40.

pakartoja savo raginimą parengti naują Europos turizmo strategiją ir prašo Komisijos pateikti Europos turizmo darbotvarkę iki 2030–2050 m. (pirmąjį projektą – iki pasibaigiant pirmajam 2022 m. pusmečiui), siekiant remti Europos turizmo ekosistemos žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, stiprinti jos konkurencingumą ir skatinti vietos ir regionų užimtumo šioje srityje gaivinimą;

Išorės bendradarbiavimas

41.

apgailestauja, kad 2020 m. gruodžio 24 d. ES ir Jungtinės Karalystės pasirašytame prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nenumatytas joks konkretus ar struktūrinis vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas; tačiau RK, visų pirma pasitelkdamas RK ir JK ryšių grupės politinį darbą, apsvarstys būdus, kaip užtikrinti mūsų bendradarbiavimo su JK vietos valdžios ir decentralizuotų administracijų atstovais tęstinumą; taip pat ragina Komisiją atidžiai stebėti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą įgyvendinant prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervą;

42.

ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su RK, visų pirma per jungtinius konsultacinius komitetus su Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija, taip pat per Vakarų Balkanų darbo grupę, teikti nuolatinę ir struktūruotą paramą tarpusavio bendradarbiavimui tarp Vakarų Balkanų vietos valdžios institucijų ir jų partnerių ES valstybėse narėse;

43.

palankiai vertina sprendimą įsteigti Rytų partnerystės viešojo administravimo akademiją ir didesnį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant Rytų partnerystės politiką, strategijas ir pavyzdines iniciatyvas;

44.

primygtinai ragina visas ES institucijas įgyvendinant atnaujintą partnerystę su pietinėmis kaimyninėmis šalimis vietos ir regionų valdžios institucijas laikyti pagrindinėmis darnaus vystymosi ir programavimo partnerėmis siekiant paskatinti naują decentralizacijos reformų dinamiką;

45.

ragina Komisiją pripažinti vaidmenį, kurį vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti prisidėdamos prie taikos ir gerovės trečiosiose šalyse, įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip Nikosijos iniciatyva – tai konkretus tarpusavio bendradarbiavimo pavyzdys, kuris padeda kurti pasitikėjimą ir palaikyti atvirą vietos ir regionų valdžios institucijų vidaus dialogą;

Subsidiarumas ir Europos ateitis

46.

pakartoja savo raginimą Komisijai paspartinti darbą ir bendradarbiavimą su piliečiais ir vietos bei regionų valdžios institucijomis konferencijoje dėl Europos ateities ir už jos ribų ir parengti tinkamas priemones, kad būtų galima imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į konferencijos rekomendacijas; ragina Komisiją stiprinti savo atstovybių valstybėse narėse ir RK bendradarbiavimą organizuojant vietos dialogus ne tik sostinėse;

47.

ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų dėl teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių, išdėstytų Europos demokratijos veiksmų plane, į jų taikymo sritį įtraukiant regionų ir vietos rinkimus, vietos žiniasklaidą ir kovą su dezinformacija regionų ir vietos lygmenimis;

48.

laikosi įsipareigojimo įgyvendinti Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupės rekomendacijas ir aktyvaus subsidiarumo požiūrį; ragina sistemingai naudotis subsidiarumo vertinimo lentele;

49.

paveda savo pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ES institucijoms ir ES Tarybai pirmininkaujančioms valstybėms narėms.

---

(1)  COR-2020-01392-00-00-RES-TRA.

Europos regionų komiteto rezoliucija „Europos vizija. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo ateitis“

(2021/C 440/02)

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

tvirtai tiki didele tarpvalstybinio bendradarbiavimo, kaip esminės Europos Sąjungos projekto ir politikos dalies, pridėtine verte, nes juo siekiama sustiprinti teritorinę sanglaudą ir teritorijų bei piliečių ryšius, mainus ir bendradarbiavimą apibus sausumos ir jūrų sienų;

2.

yra susirūpinęs dėl didžiausio tarpvalstybinio bendradarbiavimo nuosmukio per pastaruosius dešimtmečius, kurį paskatino COVID-19 pandemija; atsižvelgdamas į diskusijas dėl Europos ateities ragina Europos Sąjungą tarpvalstybinį bendradarbiavimą sugrąžinti į ES politinę darbotvarkę kaip vieną iš svarbiausių klausimų, kad jis galėtų padėti atsigauti po krizės;

3.

atsižvelgdamas į RK viešąsias konsultacijas dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo ateities ir pasikonsultavęs su Europos pasienio regionų piliečių aljansu, siūlo šią tarpvalstybinio bendradarbiavimo artimiausiais metais viziją;

Skubiosios pagalbos tarnybos, sveikatos priežiūra ir būsimos krizės

4.

ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo prie sausumos ir jūrų sienų ir gyvenimo abipus sienų kilus ES masto ar regioninei krizei. Šiame pasiūlyme reikėtų numatyti, kad ES vidaus sienos liks atviros taip užtikrinant laisvą asmenų judėjimą, tarpvalstybinių paslaugų teikimą ir visapusišką bei sklandų bendrosios rinkos ir Šengeno erdvės veikimą;

5.

pabrėžia, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės visada turėtų pasikonsultuoti su vietos ir regionų valdžios institucijomis dar prieš svarstydamos uždaryti sienas ar imtis kitokių veiksmų, kurie gali turėti poveikio piliečių gyvenimui; be to, tokie veiksmai turi atitikti proporcingumo principą ir neviršyti to, kas yra būtina siekiant teisėtai ir skaidriai nustatytų politikos tikslų;

6.

pabrėžia, kad Europos Sąjungos gyventojams turi būti kuo skubiau suteikta galimybė kreiptis į skubiosios pagalbos ir sveikatos priežiūros tarnybas; kviečia valstybes nares apsvarstyti priemones, leidžiančias skubiosios pagalbos ir sveikatos priežiūros tarnybų darbuotojams ir transporto priemonėms laisvai judėti per sieną;

7.

siūlo valstybėms narėms keičiant sveikatos ir skubiosios pagalbos tarnybų veiklą arba planuojant ar įgyvendinant naujus nacionalinius, regioninius ar vietos sveikatos planus atsižvelgti į tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Be to, kiek įmanoma labiau ir atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos priežastis reikėtų įgyvendinti Sąjungos sveikatos planus ir jų laikytis;

8.

ragina valstybes nares parengti bendrus tarpvalstybinius ekstremaliųjų situacijų valdymo planus kiekvienai sienai ar net pasienio ruožui, kad būtų galima geriau pasirengti ir reaguoti ekstremaliosios situacijos atveju. Rengiant tokius planus reikėtų konsultuotis su ES pasienio regionais, ypač euroregionais, darbo bendruomenėmis, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupėmis (ETBG) ir kitomis tarpvalstybinėmis struktūromis, numatant galimybę, kad jos būtų atsakingos už šių planų įgyvendinimą arba bendrą valdymą, kai tai yra tikslinga;

9.

ragina glaudžiai bendradarbiauti su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC) ir kompetentingomis regionų valdžios institucijomis, visų pirma įsteigiant vietos ar regionų lygmens tarpvalstybinius sveikatos stebėjimo centrus;

Labiau integruoti pasienio regionai

10.

ragina Europos Sąjungą, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir vietos bei regionų valdžios institucijomis, skatinti plėtoti funkcines gyvenamąsias zonas prie sausumos ir jūrų sienų esančiuose Sąjungos regionuose ir kaimyninėse šalyse, įskaitant atokiausius regionus, ir savo būsimas finansavimo galimybes ir politiką orientuoti į šias vietoves;

11.

ragina Europos Komisiją rengiant savo politiką įvairiuose sektoriuose atsižvelgti į tarpvalstybinį matmenį;

12.

ragina Europos Komisiją, visų pirma Eurostatą, taip pat atitinkamas nacionalines statistikos institucijas sistemingai rinkti statistinius duomenis apie gyvenimą pasienio teritorijose, nustatant tarpvalstybinius srautus ir tarpusavio priklausomybę visose susijusiose politikos srityse ir viešajame gyvenime, kad būtų galima pateikti konkrečių faktų ateityje formuojant politiką;

13.

prašo valstybių narių apsvarstyti galimybę parengti bendras integruotų pasienio regionų strategijas ir numatyti specialius išteklius tarpvalstybiniams projektams, teritorijų planavimui, infrastruktūrai, ekonomikos strategijoms ir integruotai darbo rinkai plėtoti. Šių strategijų rengimas ir įgyvendinimas būtų finansuojamas pagal INTERREG programą 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos lėšomis;

14.

mano, kad visos Europos Komisijos tarnybos turėtų žinoti apie ETBG egzistavimą. Todėl Europos regionų komitetas ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad ETBG būtų pripažintos juridiniais asmenimis ir galėtų dalyvauti visuose ES kvietimuose teikti projektus;

15.

pabrėžia, kad turėtų būti užtikrinta papildoma aplinkos būklės (oro, dirvožemio ir vandens kokybė) ir pasienio regionų gyventojų sveikatos apsauga, kad būtų galima išvengti kitoje sienos pusėje keliamos oro taršos ir pramoninės rizikos;

16.

siekiant užtikrinti sklandų gyvenimą pasienio regionuose, RK ragina Europos Komisiją pradėti dialogą su valstybėmis narėmis siekiant rasti veiksmingų būdų, kaip tarpusavyje pripažinti piliečių ir įmonių kvalifikacijas ir teises;

Tarpvalstybinių transporto ir ryšių jungčių gerinimas

17.

ragina remti tarpvalstybinio junglumo ir įvairių transporto rūšių derinimo prie sausumos ir jūrų sienų gerinimą skiriant atitinkamą finansavimą ir vykdant strateginį planavimą. Pagal tokias priemones, kaip antai Europos infrastruktūros tinklų priemonė, visada reikėtų numatyti konkrečius raginimus kurti trūkstamas tarpvalstybines jungtis, net ir už TEN-T pagrindinio tinklo ribų. Europos investicijų banko (EIB) ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar įstaigų finansuojamomis ilgalaikėmis investicijomis taip pat reikėtų finansuoti tarpvalstybinius projektus, o pagal INTERREG veiklos programas turėtų būti padidintas šių transporto kliūčių šalinimo finansavimas;

18.

pabrėžia, kad reikia aktyviau skatinti visus sprendimus, kuriais siekiama sumažinti tarpvalstybinių srautų priklausomybę nuo iškastinio kuro, kad iki 2030 m. būtų galima pasiekti klimato tikslus, o iki 2050 m. – poveikio klimatui neutralumo tikslą. Tai taip pat pasakytina apie bendrą tarifų politiką ar bilietų sistemas, tvarkaraščių derinimą ir informacijos prieinamumą keleiviams;

19.

atsižvelgdamas į iššūkius, su kuriais susiduria salos, kalnų ir periferiniai regionai, taip pat norėtų pabrėžti tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų svarbą siekiant užtikrinti teritorinį vientisumą ir tarpvalstybinį judumą, tvarų gamtos išteklių valdymą ir remti energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir žiedinę ekonomiką atitinkamuose regionuose ir jūrų baseinuose;

20.

pabrėžia, kad daugiau dėmesio ir lėšų reikėtų skirti tarpvalstybiniams IT ryšio projektams, prieigai prie plačiajuosčio ryšio tinklų ir dirbtinio intelekto priemonių naudojimui, nes taip būtų remiamas ekonominis ir socialinis pasienio regionų bendradarbiavimas, ypač skiriant daug dėmesio kaimo vietovių poreikiams;

Tarpvalstybinių paslaugų kūrimas

21.

pabrėžia, jog reikia ES teisinės sistemos, kad būtų galima sudaryti sąlygas veiksmingai kurti ir valdyti tarpvalstybines viešąsias paslaugas, kurios tenkintų pasienio regionuose gyvenančių mūsų piliečių poreikius, ypač atsižvelgiant į gyventojų poreikius pasienio regionuose, susiduriančiuose su demografiniais iššūkiais, ir taip užkirsti kelią tolesniam gyventojų skaičiaus mažėjimui šiuose regionuose teikiant kokybiškas viešąsias paslaugas. Visose svarbiose gyvenimo pasienio regione srityse turėtų būti kuriamos tarpvalstybinės viešosios paslaugos gyventojams ir įmonėms;

22.

ragina ES pasienio regionus, ypač euroregionus, darbo bendruomenes, ETBG ir kitas tarpvalstybines struktūras, neapsiriboti sienomis ir aktyviai ieškoti sinergijos, galimai sutaupyti išteklių ir ieškoti papildomų paslaugų, kad būtų galima piliečiams ir turistams abipus sienos pasiūlyti patrauklias paslaugas;

23.

pabrėžia, kad reikia gerinti prieigą prie audiovizualinio turinio ir jo platinimą ribojant geografinį blokavimą, ypač pasienio regionuose, nes tai taip pat būtų naudinga kalbinėms mažumoms;

24.

pabrėžia, kad pasienio regionuose veikiančioms įmonėms labai svarbu mažinti administracinę naštą, todėl įsipareigoja šiam klausimui teikti prioritetą Ateičiai tinkamo reglamentavimo platformoje ir pateikti atitinkamų pasiūlymų tokiose srityse kaip viešieji pirkimai ir skaitmeninės viešųjų pirkimų priemonės ir procesai; pabrėžia skaitmeninimo svarbą plėtojant tarpvalstybinį viešųjų paslaugų teikimą, tam pasitelkiant tris aspektus: gamybinę struktūrą, paslaugas piliečiams teikiančias viešojo administravimo institucijas ir subjektus, taip pat pačius piliečius;

25.

ragina Europos Komisiją pradėti rengti teisės aktų sistemą, kuri sudarytų sąlygas pasienio valstybėms priimti pasienio darbuotojų statutus;

Integruotų tarpvalstybinių darbo rinkų kūrimas

26.

pabrėžia, kad labai tarpusavyje susijusiuose regionuose būtinos bendros vystymo pastangos, taip užtikrinant sanglaudą ir tvarų augimą. Tam būtina integruota teritorinė strategija, teisingas tarpvalstybinį darbą atliekant gautų pajamų paskirstymas ir tarpvalstybinės infrastruktūros ir viešųjų paslaugų, kurios būtinos norint užtikrinti pasienio regiono veikimą, tarpvalstybinis finansavimas;

27.

prašo labiau skatinti ir palengvinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą judumo srityje, kai į kitą šalį vykstama mokytis ir dirbti. Tokio pobūdžio judumas asmenims suteikia daugiau perspektyvų įsidarbinti, padeda atsiverti pasauliui ir stiprina Europos pilietiškumą;

28.

pabrėžia, kad švietimo sistemos, įskaitant universitetus, suaugusiųjų mokymo ir profesinio rengimo įstaigas pasienio regionuose, turėtų kuo ankstesniu etapu ir laikantis mokymosi visą gyvenimą principo pasiūlyti galimybių mokytis kaimyninės šalies kalbos ir pritaikyti mokymo programas prie dabartinių ir būsimų darbo rinkos poreikių;

Tarpvalstybinio valdymo stiprinimas

29.

prašo tarpvalstybinėms struktūroms, pavyzdžiui, euroregionams, darbo bendruomenėms ar tarpvalstybinėms ETBG, suteikti svarbesnį vaidmenį pasienio regionų valdymo srityje ir su jomis reguliariai konsultuotis visais gyvenimo pasienio regionuose aspektais. Valstybės narės ir vietos bei regionų valdžios institucijos turėtų nustatyti darbo metodus, kad tai būtų galima užtikrinti;

Bendro tapatybės jausmo ugdymas abipus sienos

30.

pabrėžia, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas svarbus ne tik ekonominiu požiūriu, bet ir gyvenimui pasienio regionuose ir bendros tapatybės ugdymui. Reikėtų išplėtoti kultūra grindžiamą požiūrį, kuriuo atkreipiamas dėmesys į bendro pasienio regionų materialiojo ir nematerialiojo paveldo įvairovę, gyventojams suteikiant galimybę reguliariai bendrauti ir palaikyti socialinius ryšius su savo kaimynais ir stiprinti abipusį pasitikėjimą. Šiuo metu tai yra didžiausia tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūtis. Šiuo atžvilgiu ypač svarbūs yra žmonių tarpusavio ryšiais grindžiami projektai, nes jais stiprinamas vietos lygmens bendradarbiavimas, kuris piliečiams atrodo artimesnis, nes tai yra kasdienio jų gyvenimo dalis. Ypatingą dėmesį taip pat reikėtų skirti gyventojų įvairovei ir ieškoti tinkamų priemonių įtraukiam požiūriui taikyti;

31.

pritaria ES skaitmeninės tarpvalstybinių paslaugų kortelės sukūrimui ir primena teisės aktų leidėjams, kad pirminė paslaugų e. kortelės idėja – supaprastinti su administracinių formalumų atlikimu susijusias sudėtingas procedūras ir sumažinti išlaidas tarpvalstybinių paslaugų teikėjams, ypač MVĮ;

32.

ragina Europos Sąjungą, valstybes nares ir vietos ir regionų valdžios institucijas remti reguliarių tarpvalstybinių kultūros, švietimo ir sporto renginių ir festivalių organizavimą; pabrėžia, kad reikėtų toliau plėtoti jaunimo savanorišką darbą ir dalyvavimą tarpvalstybinėse ir Europos bendradarbiavimo iniciatyvose, papildant INTERREG iniciatyvą „Volunteer Youth“ ir Europos solidarumo korpusą;

33.

mano, kad Europos Sąjunga turėtų skatinti universaliųjų automatinio vertimo įrenginių, kurie yra ypač naudingi pasienio regionuose, kūrimą;

Geresnis reguliavimas pasienio regionams stiprinti

34.

pabrėžia, kad Europos Sąjunga yra priėmusi nemažai teisės aktų ir sutarčių, galinčių gerokai pagerinti gyvenimą pasienio regionuose, tačiau jų įgyvendinimas ir tolesni veiksmai yra nepakankami; primygtinai ragina Europos Komisiją peržiūrėti esamų teisės aktų įgyvendinimą ir sustiprinti pajėgumus imtis tolesnių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad jie būtų tinkamai įgyvendinami visais lygmenimis;

35.

ragina Europos Komisiją pasiūlyti valstybių narių koordinavimo priemonę perkeliant ES direktyvas į nacionalinę teisę, kad nebūtų sukurta naujų teisinių kliūčių pasienyje;

36.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares atlikti visų atitinkamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurie gali turėti tarpvalstybinį poveikį, tarpvalstybinio teritorinio poveikio vertinimą, siekiant išvengti naujų kliūčių atsiradimo pasienio regionuose;

37.

ragina Europos Komisiją pasiūlyti peržiūrėti arba patikslinti Šengeno sutartį, visų pirma nuostatas, leidžiančias valstybėms narėms uždaryti sienas ar nustatyti papildomus administracinius reikalavimus dėl jų kirtimo;

38.

labai apgailestauja, kad valstybių narių diskusijos dėl pasiūlyto Europos mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti žlugo, nes pagal pasiūlymą buvo galima padaryti didelę pažangą tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje. Kadangi tarpvalstybinės teisinės ir administracinės kliūtys labai trukdo tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir mažina gyvenimo kokybę pasienio regionuose, RK ragina Komisiją parengti naują iniciatyvą dėl Reglamento dėl mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti persvarstymo atsižvelgiant į anksčiau valstybių narių iškeltus klausimus. Prieš priimant pasiūlymą dėl naujo reglamento RK siūlosi surengti diskusijas su Europos Komisija, Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis, regionų ir vietos valdžios institucijomis ir kitais šia tema besidominčiais suinteresuotaisiais subjektais;

39.

prašo Europos Komisijos ir valstybių narių pripažinti euroregionų, kaip pagrindinės Europos integracijos ir sanglaudos priemonės, vaidmenį kuriant euroregiono identitetą, priimant bendras strategijas, siekiant panaikinti susijusias išlaidas ir vykdant glaudų bendradarbiavimą; todėl ragina remti ir skatinti euroregionų vaidmenį tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje teikiant jiems didesnę finansinę paramą;

Europos teritorinio bendradarbiavimo gerinimas

40.

ragina Europos Sąjungą atliekant daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą gerokai daugiau lėšų skirti INTERREG programoms ir Europos teritoriniam bendradarbiavimui;

41.

prašo gerokai supaprastinti INTERREG projektus ir pabrėžia, kad jie turėtų būti pakankamai lankstūs norint patenkinti realius pasienio regionų poreikius; ragina INTERREG programų valdymo organus ir toliau vengti perteklinio reglamentavimo. Reikėtų atsisakyti nebūtinų administracinių procedūrų ir kai kurių pernelyg dažnai atliekamų patikrinimų ir auditų, nes dėl dabartinės administracinės naštos daugelis vietos ir regionų valdžios institucijų ir kitų subjektų negali įgyvendinti tarpvalstybinių projektų arba jų nenori;

42.

mano, kad 2021–2027 m. laikotarpiu būtina išlaikyti visas 2014–2020 m. laikotarpiu nustatytas tarpvalstybinio bendradarbiavimo geografines teritorijas ir užtikrinti, kad be pagrįstų priežasčių neišnyktų įvairių tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų reikalavimus atitinkančios teritorijos;

43.

mano, kad ES pasienio regionai ir INTERREG programos daugiau išteklių turėtų investuoti į žmonių tarpusavio (P2P) projektus arba mikroprojektus, kurie gali būti valdomi reguliariai skelbiant kvietimus teikti paraiškas arba sukuriant mažų projektų fondą, pasienio regionuose, siekiant sudaryti daugiau galimybių susitikimams ir abipusį pasitikėjimą stiprinančiai veiklai, taip pat siūlo siekti glaudesnės sąveikos ir tarpvalstybinio, tarptautinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo;

44.

pabrėžia tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiksmų ir Europos finansavimo programų, kurioms taikomas tiesioginis, netiesioginis ir, visų pirma, pasidalijamasis valdymas, sąveikos ir papildomumo svarbą;

45.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal INTERREG programas Sąjunga turėtų finansuoti pasienio regionuose dirbančių pareigūnų tęstinį mokymą tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje ir pasiūlyti kalbų mokymosi ir į „Erasmus“ panašias programas valstybės tarnautojams pasienio regionuose taip siekiant sustiprinti bendradarbiavimą abipus sienos;

46.

pabrėžia RK įsipareigojimą bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, ES institucijomis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais įgyvendinant šioje rezoliucijoje išdėstytus pasiūlymus;

47.

pažymi, kad šioje rezoliucijoje pateiktais pasiūlymais siekiama prisidėti prie diskusijų dėl Konferencijos dėl Europos ateities; todėl kviečia pasienio regionų vietos ir regionų valdžios institucijas organizuoti tarpvalstybinius piliečių dialogus ir numatyti nuolatinius konsultacijų mechanizmus, kad piliečių galėtų prisidėti prie Konferencijos dėl Europos ateities;

Tarpvalstybinio bendradarbiavimo išorės matmuo

48.

primena, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir nuolatinės tarpvalstybinės struktūros kaip antai euroregionai, darbo bendruomenės ar ETBG, gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant tvaraus vystymosi anapus išorės sienos, padėti stiprinti ES bendradarbiavimą su savo kaimynais, remti vietos ir regionų valdžios institucijas, skatinti didesnį saugumą ir gerinti socialinį ir ekonominį vystymąsi. Prie ES išorės sausumos ir jūrų sienų esančios vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų intensyviau bendradarbiauti su savo kaimynais iš ES nepriklausančių šalių abiejų pusių naudai: plėtoti bendrą infrastruktūrą, stiprinti socialinį ir ekonominį bendradarbiavimą ir kultūrinius mainus, kartu sudarant sąlygas kurti bendras paslaugas, kurios būtų naudingos tos pasienio teritorijos piliečiams;

49.

ragina Europos, nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų tarpvalstybinį bendradarbiavimą laikyti pagrindiniu ilgalaikio humanitarinės krizės Europoje ir jos kaimynystėje sprendimo elementu;

50.

pabrėžia pagrindinį tarpvalstybinės programos PEACE vaidmenį taikos procese Airijos ir Šiaurės Airijos pasienyje ir apgailestauja dėl JK vyriausybės sprendimo nebedalyvauti kitose Europos teritorinio bendradarbiavimo programose. Atsižvelgdamas į sėkmingą pagal INTERREG programas vykdytą veiklą Šiaurės jūros regione, RK mano, kad būsimų tarpvalstybinių projektų ir struktūrų skatinimas yra svarbus žingsnis siekiant išlaikyti tvirtus ryšius su JK miestais ir regionais, net ir oficialiai nedalyvaujant ES bendradarbiavimo programose;

51.

primena, kad ES išorės sienos apima Karibų jūros regioną, Indijos vandenyną ir Vakarų Afrikos pakrantę, nes šiose teritorijose yra atokiausi Europos regionai. Tai teritorijos, kurioms, be kita ko, gresia didelė rizika ir ekstremaliosios situacijos, susijusios su migrantų judėjimu, neteisėta prekyba, gaivalinėmis nelaimėmis ar sveikatos krizėmis. Kitaip nei kitų kaimyninių šalių išorės sienų atveju, ES nėra parengusi bendrų strategijų šioms teritorijoms; ragina ES toliau laikytis šios pozicijos ir parengti veiksmų planus kiekvienai iš šių teritorijų, stiprinant bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis ir išnaudojant strateginį Europos atokiausių regionų potencialą.

Europos regionų komiteto nuomonė dėl „Darnaus ir išmanaus judumo strategijos“

(2021/C 440/03)

Pranešėjas Robert VAN ASTEN (NL / „Renew Europe“) Hagos savivaldybės tarybos narys Pamatinis dokumentas Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ COM(2020) 789 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

1.

palankiai vertina ES darnaus ir išmanaus judumo strategiją. Šiuo komunikatu Europos Komisija susieja ES žaliojo kurso darnaus vystymosi darbotvarkę, skaitmeninę darbotvarkę ir judumo vaidmenį gaivinant ekonomiką po COVID-19 krizės;

2.

nurodo, kad judumas jungia žmones, miestus ir regionus ir yra būtina gerai veikiančios ekonomikos sąlyga. Tačiau judumui Europoje taip pat tenka ketvirtadalis viso išmetamo CO2 kiekio; todėl pritaria plačiam Europos Komisijos požiūriui, kuriuo siekiama didinti judumo darnumą, gerinti galimybes naudotis tvariomis alternatyvomis ir įgyvendinti tinkamas paskatas, įskaitant kainų paskatas;

3.

vis dėlto primena, kad darnaus judumo užtikrinimas turi būti derinamas su susijusiais uždaviniais, pavyzdžiui, prieinamumu, pasiekiamumu, įperkamumu, kelių eismo sauga, sveikata, teritorijų planavimu, veiksmingų alternatyvų privačiam transportui buvimu ir demografiniais pokyčiais. Strategijoje trūksta konkrečių priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad įgyvendinami šie uždaviniai galėtų vienas kitą stiprinti;

4.

pažymi, kad miestuose ir regionuose judumas užtikrina susisiekimą tarp gyvenamosios vietos, sveikatos priežiūros, darbo, žinių įgijimo, apsipirkimo ir laisvalaikio vietų. Judumo pertvarka daugiausia vykdoma regionų ir vietos lygmeniu. Strategijoje daugiau dėmesio reikėtų skirti miestų ir regionų žinioms ir patirčiai, kaip užtikrinti didesnį judumo darnumą. Norint pereiti prie darnaus ir išmanaus judumo reikia laikytis bendro požiūrio, apimančio visus valdymo lygmenis (daugiapakopį valdymą), laikantis aktyvaus subsidiarumo koncepcijos;

5.

mano, kad turi būti siekiama ne tik padidinti transporto priemonių tvarumą (pereinant prie netaršių transporto priemonių), bet ir, kai galima, sumažinti keliavimo atstumą bei dažnumą, taip pat keisti judumo rūšis (pasirenkant tvaresnes aktyvaus judumo formas, pavyzdžiui, ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu, autobusu ar traukiniu) bei dalytis transporto priemonėmis, pavyzdžiui, naudojantis išmaniosiomis ir skaitmeninėmis technologijomis susieti važiavimo poreikius (važiavimas viena transporto priemone), taip pat ir kaimo vietovėse;

6.

pažymi, kad vykdant judumo pertvarką reikia keisti elgseną, todėl šiuo požiūriu labai svarbų vaidmenį atlieka naudotojai. Daugiau dėmesio reikėtų skirti socialinėms inovacijoms, orientuotoms į veiksmingas skatinimo priemones, kurias miestai ir regionai galėtų naudoti aktyviam judumui skatinti, pavyzdžiui, instituciniu lygmeniu populiarinti važiavimą dviračiu, statyti dviračių stovėjimo aikšteles, stebėti, kad dviračių ir pėsčiųjų takais būtų naudojamasi tinkamai, ir kurti visą reikiamą infrastruktūrą, kuri pagerintų prieinamumą visiems piliečiams;

7.

apgailestauja, kad strategijoje nepateikiama išsami Europos judumo politikos vizija, pagal kurią būtų bendrai ir suderintai atsižvelgiama į visas transporto rūšis; šiuo požiūriu pabrėžia, kad Komisija turėtų daugiau dėmesio skirti kitoms tvarioms transporto rūšims, pavyzdžiui, autobusams, kurie gali atlikti labai svarbų vaidmenį pereinant prie darnaus, saugaus ir prieinamo judumo;

8.

mano, kad ES, jos valstybėms narėms, regionams ir miestams metas viešąsias erdves laikyti bendrąja gėrybe, ypač projektuojant ir planuojant miestus, taip pat planuojant su klimato ir energetikos politika susijusius veiksmus. Tai padėtų pakeisti viešųjų erdvių naudojimą jas skiriant bendroms gyventojų reikmėms, o ne daugiausia privatiems automobiliams;

9.

ragina valstybes nares, jų regionus ir miestus dėti daug daugiau pastangų siekiant padidinti ėjimo pėsčiomis, važiavimo dviračiais, viešuoju transportu ir kito tvaraus kolektyvinio transporto dalį miesto, tarpinėse ir kaimo vietovėse;

10.

apgailestauja, kad Europos Komisijos pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama privačioms transporto priemonėms, nepaisant jų sudaromų spūsčių ir kito neigiamo išorinio poveikio (triukšmo, oro taršos, eismo įvykių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, barjerinio poveikio ir pan.). Tai ypač aktualu tranzito regionuose ir miestuose. Be to, kai kuriose valstybėse narėse didėja kasdienių kelionių skaičius, nes gyventojai persikelia gyventi iš centro į miesto pakraščius ir priemiesčius;

11.

palankiai vertina svarbų tvaraus judumo mieste planų vaidmenį. Šiais planais remiasi vis daugiau Europos miestų, tačiau reikėtų išplėsti planų aprėptį įtraukiant aplinkinius regionus kaip kasdienę miesto sistemą (angl. daily urban system) (1). Ši sistema įvairiuose miestuose ar regionuose gali skirtis ir gali apimti priemiesčius ir aplinkines kaimo vietoves;

12.

pabrėžia itin svarbų pagal programą „Europos horizontas“ įgyvendinamų misijų, ypač misijos „100 neutralizuoto poveikio klimatui miestų iki 2030 m.“, indėlį sprendžiant pagrindinius ES strategijoje nustatytus visuomeninius uždavinius ir jų kompleksinį pobūdį, derinant įvairias temines sritis;

13.

nurodo, kad geras susisiekimas yra svarbus ES ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai; pažymi, kad judumo strategijoje pasigendama konkrečių Europos Komisijos iniciatyvų kaimo, izoliuotoms ir atokioms vietovėms, atsižvelgiant į svarbų judumo vaidmenį užtikrinant visuotinės svarbos paslaugų teikimą kaimo vietovėse, kuriose mažai infrastruktūros. Apie du trečdaliai Europos gyventojų gyvena ne didžiuosiuose miestuose. Viešojo transporto paslaugas sudėtinga teikti rečiau apgyvendintose vietovėse, salų, atokiuose ir kalnų regionuose. Europos lėšos ir reguliavimo veiksmai turėtų padėti visur pagerinti piliečių judumą;

14.

primena, kad regionai ir miestai taip pat dažnai patys organizuoja viešąjį transportą arba sudaro sutartis dėl šių paslaugų teikimo ir nustato viešųjų paslaugų įsipareigojimus, pavyzdžiui, susijusius su transportu sveikatos srityje ir su viešosiomis reguliaraus keleivių vežimo keliais paslaugomis; šiuo požiūriu prašo Europos Komisijos peržiūrint Reglamento dėl kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimų aiškinamąsias gaires labiau atsižvelgti į transporto tvarumo aspektą, ypač siekiant vietos ir regionų valdžios institucijoms suteikti galimybę taikyti griežtesnius reikalavimus;

Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo

15.

nurodo, kad miestai ir regionai susiduria su įvairiais iššūkiais. Kai kuriose teritorijose, turinčiose didelių miestų bei tranzito regionų, susidaro daug eismo spūsčių, didelė oro tarša ir daug aplinkos triukšmo. Kituose, ypač retai apgyvendintuose regionuose ar didžiųjų miestų priemiesčiuose, didelė problema – gerų jungčių trūkumas, apsunkinantis prieinamumą ir pasiekiamumą. Galiausiai yra regionų, kuriuose sezono metu gyventojų skaičius padidėja iki trijų kartų. Dideli regionai gali vienu metu susidurti su visų rūšių problemomis;

16.

pripažįsta ES vandenilio strategiją ir pabrėžia naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius išgauto vandenilio ir iš jo išgaunamų elektrosintetinių degalų potencialą sumažinti transporto sričių, kuriose elektrifikacija nėra tikslinga ar numatoma, priklausomybę nuo iškastinio kuro, pavyzdžiui, sunkiasvorio transporto, laivybos ir aviacijos. Žaliasis vandenilis taip pat gali būti naudinga alternatyva vietiniam viešajam transportui ir savivaldybių specialiosioms transporto priemonėms (2);

17.

nurodo, kad judumas yra neatsiejamas nuo teritorijų planavimo, pavyzdžiui, nuo gyvenamųjų, darbo, paslaugų ir kultūros objektų projektavimo ir išdėstymo, taip pat pėsčiųjų ir dviračių takų, viešojo transporto stotelių, automobilių stovėjimo aikštelių ir pan. įrengimo. Planuojant teritoriją ir žemės naudojimo paskirtį numatoma judumui užtikrinti reikalinga infrastruktūra ir nustatomi jos statybos kriterijai. Kadangi ES vien siekia užtikrinti didesnį visų esamų judumo formų darnumą, šie erdviniai aspektai lieka nepakankamai pripažįstami;

18.

pažymi, kad būtent judumas kaimo vietovėse yra vienas iš esminių teritorijų planavimo aspektų, nes jis sudaro sąlygas susisiekimui tarp gyvenviečių centrų ir pagrindinio miestelio centro, kuriame sukoncentruotos visos esminės viešosios paslaugos. Dėl šios priežasties judumas kaimo vietovėse, pasitelkiant veiksmingiausias transporto rūšis, pralaidumą ir teritorijos aprėptį, suteikia piliečiams galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis (švietimo, sveikatos priežiūros, socialinėmis paslaugomis ir t. t.) tokiomis pat sąlygomis kaip ir miesto ar priemiesčių gyventojams;

19.

nurodo, kad siekiant sumažinti teršalų, kurie išmetami judumo tikslais naudojant iškastines žaliavas, kiekį, rekomenduojama, kad pagrindiniai objektai, pavyzdžiui, būsto paslaugos, darbovietės, švietimo įstaigos, sveikatos priežiūros įstaigos, prekybos bei laisvalaikio centrai (3) ir maisto bei buities prekių parduotuvės, būtų labai arti kiekvieno gyvenamojo rajono. Be to, COVID-19 pandemija ir nuotolinis darbas gali prisidėti prie gyvenamosios vietos priklausomybės nuo darbo vietos mažinimo, o dėl to ilguoju laikotarpiu taip pat gali sumažėti transporto apimtys; todėl, kai tai įmanoma ir kai atsižvelgiama į skirtingas Europos savivaldybių sąlygas, palaiko koncepciją „15 minučių miestas“, pagal kurią visus žmonių poreikius ir daug pageidavimų galima patenkinti keliaujant ne ilgiau kaip 15 minučių. 15 minučių mieste gali būti numatytas tam tikras vaidmuo variklinėms transporto priemonėms, tačiau jos nelemia tokio miesto masto ar išdėstymo;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia atsižvelgti į kliūtis atokiausiuose regionuose, kuriuose sunkiau ir brangiau planuoti, įrengti ir prižiūrėti gyventojams skirtą viešojo transporto tinklą ir kuriuose dėl alternatyvų stokos asmeninis automobilis išlieka pagrindinė transporto priemonė;

21.

pažymi, kad miestai ir regionai skatina aktyvų judumą kurdami tinkamą pėsčiųjų, dviratininkų ir viešojo transporto infrastruktūrą. Tai darant dėmesys turėtų būti skiriamas nesudėtingo ir saugaus persėdimo galimybėms, dviračių naudojimui būtinai įrangai ir geram bei įperkamam susisiekimui miestų pakraščiuose ir kaimiškųjų regionų gyvenvietėse gyvenantiems žmonėms; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad strategijoje nepateikiama aiškios viešojo kolektyvinio transporto vizijos. Taip pat būtina, kad siūlomoje strategijoje skirtingiems judumo poreikiams būtų priskirtos tos transporto rūšys, kurios kiekvienu atitinkamu atveju yra veiksmingesnės, tvaresnės ir geriau pritaikytos piliečių poreikiams;

22.

nurodo, kad geras susisiekimas yra svarbus ES ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai. Jis jungia visus regionus ir miestus bendrojoje rinkoje ir užtikrina, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Tai aktualu ne tik ekonominiuose centruose esančioms metropolinėms zonoms, bet ir vidutinio dydžio miestams, kaimo vietovėms, kalnuotoms vietovėms, periferinėms teritorijoms, atokiausiems regionams ir saloms;

Tvaraus judumo mieste planai

23.

pažymi, kad strategijos pagrindas – tvaraus judumo mieste planai (angl. SUMP). Ši 2013 m. įvesta savanoriška politikos priemonė skirta judumo mieste valdymui ir miestų bei aplinkinių (priemiesčio) teritorijų jungtims. Šiuo metu Europoje tvaraus judumo mieste planus yra parengę apie 1 000 miestų. Pastaraisiais metais ES (4) paskelbė gaires įvairiais klausimais, be kita ko dėl mažos taršos- zonų, važinėjimo dviračiais ir dalijimosi transporto priemonėmis, e. judumo skatinimo ir klimato politikos planavimo viešose kaimo erdvėse;

24.

kai kuriose valstybėse narėse rengiami regioniniai judumo planai, kurie geriau atspindi kylančių iššūkių mastą ir atitinka regioninę kasdienę miestų sistemą. Šiuo metu yra vartojama sąvoka „funkciniai miesto regionai“, tačiau jos dabartinė Eurostato apibrėžtis nepakankamai atspindi policentrinių regionų, tarp kurių vyksta transporto srautai, struktūrines ir funkcines realijas. Regioniniai darnaus judumo planai taip pat turėtų būti priemonė siekiant veiksmingai ir tvariai užtikrinti transporto paslaugas labiausiai apgyvendintuose kaimo regionuose;

25.

tvaraus judumo mieste planai turėtų būti pakankamai lankstūs, kad būtų atspindėta miestų ir regionų įvairovė ir laikomasi subsidiarumo principo. Svarbu finansiškai remti tvaraus judumo mieste planų kūrimą ir juose pateiktų priemonių įgyvendinimą, kad ši metodika leistų vietos ir regionų valdžios institucijoms įgyti patirties ir mokytis įgyvendinant naujas politikos koncepcijas ir eksperimentuojant su elgsenos keitimu;

26.

tvaraus judumo planuose būtina atsižvelgti į kaimo, atokių bei kalnuotų vietovių, salų ir atokiausių regionų svarbą, siekiant užtikrinti gerą susisiekimą ir prieinamumą. Tam reikia plėtoti judumo modelius, grindžiamus veiksmingomis ir tvariomis sistemomis, pvz., užsakomuoju transportu. Į šiuos planus taip pat turi būti įtrauktos kaimo vietovės, kurios yra priklausomos nuo pagrindinio miesto centro, taip užtikrinant tinkamą jungtį su išsibarsčiusiomis gyvenvietėmis bei atokiomis ir sunkiai pasiekiamomis vietovėmis;

Finansinės priemonės

27.

pabrėžia, kad kolektyvinis viešasis transportas turi išlikti svarbus tvaraus judumo mieste planų ramstis ir reikia integruoti mokyklinį transportą, kad būtų galima sumažinti transporto priemonių skaičių keliuose ir neigiamą poveikį; prašo Komisijos naujoje judumo mieste sistemoje pripažinti šią transporto priemonę darnaus judumo pagrindu ir užtikrinti pakankamą paramą jos plėtrai;

28.

nurodo, kad daugelį būtinų investicijų į judumo pertvarką artimiausiais metais reikės finansuoti iš nuosavų nacionalinių, regioninių ir vietos išteklių. Todėl ES reikia Stabilumo ir augimo pakte ir valstybės pagalbos taisyklėse sudaryti sąlygas investicijoms, mažinančioms transporto poveikį aplinkai ir padedančioms pasiekti Europos žaliojo kurso tikslą;

29.

vis dėlto pažymi, jog reikia papildomų ES lėšų, kad būtų galima investuoti, visų pirma siekiant įgyvendinti tvaraus judumo mieste planuose numatytas priemones į patogius gyventi miestus ir regionus. Tokios priemonės apima geresnes viešojo kolektyvinio transporto paslaugas ir pėsčiųjų bei dviračių takus ir tinkamos infrastruktūros, kaip antai elektra ar vandeniliu varomoms transporto priemonėms skirtų viešų įkrovimo arba pildymo stotelių, bendro naudojimo judumo sistemų ir išmaniųjų programėlių kūrimą. Mažiau išsivysčiusiems regionams, kurių finansinis pajėgumas mažesnis, turėtų būti skiriami finansiniai ištekliai ankstyvojo etapo investicijoms ir ilgalaikėms transporto paslaugų veiklos sąnaudoms padengti. Dėl griežtų ES finansavimo panaudojimo reikalavimų ir sudėtingos valstybių narių biudžeto struktūros vietos ir regionų valdžios institucijoms kartais būna sunkiau gauti šias lėšas, palyginti su kitomis finansavimo galimybėmis. Iš regionų, kurių ekonomika stipriai orientuota į automobilių ir tiekimo pramonę, daug reikalaujama vykdant šio sektoriaus restruktūrizaciją. Elektrinių ir hibridinių transporto priemonių gamyba visoje vertės grandinėje (nuo gamybos iki techninio aptarnavimo dirbtuvių) yra gerokai mažiau imli darbui. Naujoms technologijoms reikalingi visiškai kiti įgūdžiai. Regionai, kuriuose automobilių pramonei tenka didelė ekonomikos ir užimtumo dalis, turi papildomai gauti paramą iš Europos fondų, kad galėtų sumažinti riziką ir kompensuoti galimus neigiamus technologinių pokyčių, kurių šio sektoriaus imtis ragina ES, padarinius ekonomikai ir užimtumui;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija nurodo savo įsipareigojimą aktyviai remti vietos ir regionų valdžios institucijas, tačiau jos strategijai trūksta integruoto požiūrio. Tai padėtų vietos ir regionų valdžios institucijoms gauti paramą geriau jas informuojant, steigiant vieno langelio principu veikiančius centrus ir teikiant techninę pagalbą prašant dotacijų ar atliekant vertinimą, skirtą pasidalyti patirtimi ir pritaikyti ją prie regionų aplinkybių;

31.

nurodo, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali gauti finansavimą judumo pertvarkai iš Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo (TPF), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir ES ekonomikos gaivinimo fondo (EGADP); tačiau pažymi, kad šių lėšų toli gražu nepakanka vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmeniui atlikti užtikrinant darnesnį judumą; todėl šiuo tikslu ragina minimalią šių išteklių dalį numatyti joms, priklausomai nuo kompetencijos srities;

32.

taip pat apgailestauja, kad net jei pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą (BNR) ir ERPF reglamentą, kuriuos balsuodami priėmė Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, leidžiama sanglaudos politikos lėšas investuoti į judumo pertvarką, šias investicijas kartais blokuoja Europos Komisijos tarnybos vykstant deryboms dėl ERPF veiksmų programų;

33.

nurodo, kad vietos investicijos finansuojamos ir pagal INTERREG. Ši programa yra svarbi vietos ir regionų valdžios institucijoms, nes papildomai prie investicijų ji suteikia galimybę mokytis vieniems iš kitų; pabrėžia, kad svarbu keistis gerosios praktikos pavyzdžiais vietos ir regionų lygmeniu, pavyzdžiui, dviračių transporto politikos srityje. Šiuo požiūriu svarbų vaidmenį galėtų atlikti makroregioninės strategijos;

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad paskirstant pirmiau minėtas ES lėšas pirmenybė turėtų būti teikiama perėjimui nuo privačių transporto priemonių prie tvaresnių transporto rūšių, kurios atliks svarbų vaidmenį vykdant energetikos pertvarką, pavyzdžiui, kolektyvinio keleivinio transporto;

35.

pritaria pasiūlymui padidinti TEN-T tinklų finansavimą iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) biudžeto, kad jis apimtų „pirmojo ir paskutinio kilometro“ sprendimus, įskaitant daugiarūšio judumo mazgus, „Statyk ir važiuok“ aikšteles ir saugią aktyvaus judumo infrastruktūrą, skirtą pėstiesiems ir dviratininkams; pabrėžia, kad finansuojant TEN-T taip pat turėtų būti remiami viešojo ir kolektyvinio transporto infrastruktūros projektai, pvz., geležinkelio ir autobusų stočių renovacija, geležinkelio linijų aktyvavimas ir elektrifikavimas arba sprendimai, kuriais skatinamas įvairiarūšis transportas; sutinka, kad šiuo tikslu turi būti parengti privalomi tvaraus judumo mieste planai;

36.

nurodo, kad siekiant plačiu mastu pereiti prie tvarių ir atsinaujinančiųjų išteklių degalų vartojimo (TEN-T tinkluose), būtinas sujungimas su energetikos tinklu (TEN-E tinklais), kad būtų galima įkrauti elektrines, užpildyti vandeniliu varomas transporto priemones ar kitais alternatyviais degalais varomas visų rūšių transporto priemones ir paremti šių transporto priemonių naudojimą. Šiuo požiūriu labai svarbi sistemų integracija;

37.

pabrėžia, kad norint išplėsti TEN-T tinklą svarbesnį vaidmenį turėtų atlikti miestų transporto mazgai. Šiuo metu šie mazgai gauna tik 1 proc. EITP finansavimo ir juos reikia geriau apibrėžti, kad jie atitiktų bendro finansavimo reikalavimus. Miestų transporto mazgai yra platesnio jungčių tinklo dalis. Reikėtų aprašyti ir paremti šių mazgų atliekamą pagalbinį vaidmenį užtikrinant aktyvų judumą ir viešąjį transportą, taip pat vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį valdant TEN-T. Todėl miestų transporto mazgus valdančios vietos valdžios institucijos turėtų būti sistemingai įtraukiamos į TEN-T pagrindinio tinklo, kuriam šie mazgai priklauso, „koridorių forumo“ posėdžius. Be to, Europos Komisija turėtų geriau apibrėžti tinkamas finansuoti investicijas į miestų transporto mazgus pagal EITP kvietimų teikti paraiškas prioritetus „geležinkelio linijos“ ir „daugiarūšio keleivių transporto centrai“. Galiausiai, turėtų būti išplėstas TEN-T tinklo miestų transporto mazgų sąrašas, atliekant pastarojo tinklo peržiūrą, kuri numatyta 2021 m. rudenį, nes dabartiniu sąrašu labai apribojamos galimybės sutelkti lėšas;

38.

palankiai vertina programą „Europos horizontas“ ir jos veiksmų grupes „Klimatas, energetika ir judumas“ ir „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“ ir remia 100 neutralizuoto poveikio klimatui ir pažangių miestų misiją. Judumo pertvarkai būtinos inovacijos, erdvė eksperimentavimui ir galimybės keistis žiniomis. Miestuose ir regionuose galima išbandyti tiek techninius dalykus, tiek įtraukties aspektus, pavyzdžiui, susijusius su aktyviu judumu. Misijos ir jų naujos inovatyvios finansinės priemonės gali padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms įgyvendinti savo uždavinius ir suformuluoti iš anksto nustatomus tikslus;

39.

atkreipia dėmesį į programą „InvestEU“, kurioje „tvari infrastruktūra“ yra viena iš keturių politikos sričių („linijų“). Tačiau tai yra finansinės priemonės, iš kurių turėtų būti galima gauti investicijų grąžos; pažymi, kad tikrai ne visos investicijos duoda tokios grąžos. Todėl svarbu, kad „InvestEU“ konsultacijų centras pripažintų plačius miestų ir regionų poreikius ir plėtotų tikrą ES finansų inžineriją;

Politikos priemonės

40.

nurodo, kad Europos strategijoje numatyta daug politikos priemonių, kurios gali padėti miestams ir regionams vykdyti judumo pertvarką, tačiau, Komiteto nuomone, dėl kai kurių aspektų nėra pateikta konkrečių politinių pasiūlymų;

41.

pažymi, kad siekiant užtikrinti vienodas sąlygas būtinas ES reglamentavimas suderinimo, standartizavimo ir sąveikumo srityse. Tinkama duomenų standartizacija, apsauga bei keitimasis jais, griežtos išmetamųjų teršalų normos ir kelių eismo saugumo standartai gali būti reglamentuojami tik ES lygmeniu;

42.

mano, kad būtina nustoti subsidijuoti iškastinį kurą ir vietoje to skatinti alternatyvias netaršias varomąsias sistemas, ir, kai įmanoma, pirmenybę teikti naujosioms technologijoms, kad pertvarka vyktų sparčiau, o ne sulėtėtų. Tai galima pasiekti taikant principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“ ir panaikinant mokesčių lengvatas iškastiniam kurui; kartu atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių schemos daug kur stipriai skatina rinktis tarnybinius automobilius su degimo varikliais, o tai prieštarauja ilgalaikiams ir vidutinės trukmės ES tikslams klimato srityje;

43.

pritaria Europos Komisijos projektui įtraukti kelių transportą į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Tačiau yra susirūpinęs, kad šis įtraukimas pakenktų pažeidžiamiems vartotojams. Todėl primygtinai reikalauja, kad iš šio naujo mokesčio būtų finansuojama plataus masto viešųjų investicijų programa būsimoje sanglaudos politikoje, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų kurti nuo iškastinio kuro nepriklausomas transporto galimybes visiems ES piliečiams, kad ir kur jie gyventų, ypač siekiant kaimo ir atokias vietoves sujungti su miestų centrais;

44.

nurodo, kad siekiant pereiti prie kitų transporto rūšių reikia taikyti įvairias paskatas. Tai galėtų būti pozityvios paskatos, kurios apimtų, pavyzdžiui, viešojo transporto plėtrą, mokestinę naudą įsigyjant netaršias transporto priemones (dviračius, motorolerius ir lengvuosius automobilius) ir veikiantį, patikimą ir įperkamą geležinkelių transportą. Tai taip pat apima įvairius klausimus, kaip antai rinkliavos, vietos ir laiko požiūriu diferencijuojamas spūsčių mokestis sudarant palankias sąlygas tvaraus kolektyvinio transporto naudojimui, reaktyvinių degalų apmokestinimas aviacijos sektoriuje, apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos išplėtimas įtraukiant aviaciją bei laivybą ir platesnis ekologinis mokestis siekiant mažinti kelių transporto eismą ir taršą, pavyzdžiui, Alpių šalyse ar kitose tarpvalstybinėse teritorijose, kuriose ypač dažnos spūstys dėl tranzito;

45.

pažymi, kad COVID-19 krizės metu daugelis miestų ir regionų (vėl) atrado aktyvų judumą. Važiavimas dviračiu ir ėjimas pėsčiomis yra ne tik sveikas ir atsparus judėjimo būdas, bet ir teikia naudos klimatui. Todėl būtina aktyviam judumui teikti didesnį prioritetą ES politinėje darbotvarkėje;

46.

atkreipia dėmesį į tai, kad Energijos mokesčių direktyvos persvarstymas suteikia unikalią galimybę sumažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro ir skatinti naudoti efektyviausiai energiją naudojančias transporto priemones, pavyzdžiui, kolektyvinį keleivinį transportą, ir padidinti transporto sąnaudų internalizavimą;

47.

priduria, kad kolektyvinio transporto skatinimas turi būti derinamas su priemonėmis, kuriomis būtų sudaromos palankios sąlygos visiems naudotojams juo naudotis, tiek kainų požiūriu (be kita ko, nustatant nedideles kainas naudotojams ar suteikiant tam tikroms grupėms galimybę šiuo transportu naudotis nemokamai), tiek numatant galimybę derinti jo naudojimą su važiavimu dviračiais, kad būtų skatinami mišrūs judumo modeliai;

48.

atkreipia dėmesį į tai, kad priklausomai nuo regioninių ir vietos sąlygų, atsinaujinantieji biodegalai, elektrosintetiniai degalai, vandenilis ir kiti novatoriški degalai ir varymo sistemos gali būti tvarūs sprendimai ir jiems reikia sudaryti vienodas sąlygas;

49.

nurodo, kad viešojo ir privačiojo sektorių sprendimai gali padėti sumažinti nedarnaus judumo mastą, susitariant su įmonėmis dėl darbo namuose, vietos pasirinkimo politikos ar miestų logistikos. ES gali užtikrinti, kad šie viešojo ir privačiojo sektorių sprendimai būtų plačiau taikomi;

50.

pažymi, kad miestai ir regionai stengiasi apriboti automobilių ir krovininių transporto priemonių srautus nustatydami aplinkos apsaugos zonas ir nulinės taršos zonas; ragina tinkamo vykdymo užtikrinimo sumetimais vietos ir regionų valdžios institucijoms suteikti prieigą prie EUCARIS (5) sistemos, kurioje laikomi transporto priemonių registracijos duomenys iš kitų valstybių narių;

51.

palankiai vertina pasiūlymus dėl netaršių transporto priemonių (CO2 normos ir normos, baigus galioti Euro VI standartui), tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad taisyklės turėtų būti taikomos taip, kad jos neatsiliktų nuo būtino atsinaujinančiosios energijos gamybos, perdavimo tinklų ir regioninių bei vietos skirstomųjų tinklų ir pildymo bei įkrovimo stotelių plėtros. Pagal naująsias normas turi būti palikta pakankama veiksmų laisvė inovacijoms ir jos turi būti technologiškai neutralios. Tai turėtų būti taikoma ne tik lengviesiems automobiliams ir autobusams, bet ir netaršiems furgonams bei sunkvežimiams, siekiant užtikrinti netaršią miestų logistiką; taip pat ragina priimti ES teisės aktus dėl aplinką teršiančių mopedų bei motorolerių ir vidaus vandenų laivų. Siekiant sumažinti orą teršiančių kietųjų dalelių kiekį, svarbu ne tik mažinti teršalus, bet ir taikyti griežtesnes taisykles padangoms ir stabdžiams. Visais atvejais reikia pasirūpinti, kad transporto priemonėms būtų taikomi ir kiti reikalavimai (ypač dėl nuvažiuojamo atstumo ir įkrovimo arba pildymo trukmės), kurie yra labai svarbūs keleivių transporto, pervežimo, o ypač viešojo transporto veikimui;

52.

ragina sukurti aiškią ES lengvųjų elektrinių transporto priemonių, pvz., elektrinių paspirtukų, greitųjų elektrinių dviračių ir kitų mikromobilumo formų, sistemą (Reglamentas (ES) Nr. 168/2013); palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą dar 2021 m. paskelbti gaires, kuriomis būtų remiamas saugus mikromobilumo prietaisų naudojimas;

53.

prašo Europos Komisijos dėti daugiau pastangų siekiant skatinti įsigyti elektrinius arba mažataršius ir vandeniliu varomus automobilius ar dviračius, numatant paskatas, kurios prisidėtų prie gamybos apimčių didinimo ir tinkamos infrastruktūros kūrimo, o dėl to sumažėtų šių transporto priemonių kaina, kuri šiuo metu yra labai didelė ir daugeliui vartotojų neprieinama. Be to, tai galėtų apimti PVM direktyvos peržiūrą, kad valstybės narės, taikydamos mažesnį mokesčio tarifą, galėtų skatinti pirkti elektrinius dviračius;

54.

pripažįsta, kad daugelyje miestų ir regionų paslauginis judumas (MaaS) yra svarbi koncepcija, skatinanti vežimą „nuo durų iki durų“. Šiuo tikslu svarbu, kad Europos Sąjungoje būtų siekiama įvesti daugiarūšio transporto bilietus ir teikti integruotą informaciją apie visas įmanomas transporto rūšis ar jų derinimą (6);

55.

pritaria naujiems pasiūlymams, kuriuos Europos Komisija pateiks siekdama skatinti diegti įkrovimo infrastruktūrą ir vandenilio papildymo stoteles (7). Tai svarbu dėl sparčių techninių pokyčių (greitojo įkrovimo, įkrovos stotelių ir vandenilio srityse) ir priešgaisrinės saugos požiūriu. ES lygmeniu turėtų būti susitarta dėl įkrovimo punktų technologinių standartų bei reikalavimų ir vienodų mokėjimo galimybių. Dabartinis tinkamos infrastruktūros trūkumas apriboja privačias investicijas į rinką;

56.

nurodo, kad daugiarūšio transporto mazgai savivaldybėse užtikrina gerą junglumą su tarpmiestinio ir tarptautinio transporto jungtimis, tačiau taip pat suteikia (perkrovimo) galimybių regioninėms krovininio transporto logistikos sistemoms ir miestų paskirstymo sistemoms. Savalaikis Europos TEN-T koridorių išplėtimas turi būti neatsiejamas nuo daugiarūšio transporto logistikos ir perkrovimo infrastruktūros plėtros;

57.

pažymi, kad Komisija ketina iki 2030 m. užtikrinti, kad planinės kolektyvinės kelionės trumpesniu nei 500 km atstumu ES viduje būtų neutralaus poveikio klimatui ir numato, kad šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį atliks dvigubos apimties greitojo transporto eismas kaip alternatyva orlaiviams. Iki 2050 m. krovinių vežimas geležinkeliais turėtų daugiau nei padvigubėti, o jų gabenimas oro transportu, laivais ir vidaus vandenų keliais turėtų tapti kur kas darnesnis. Europos Komisija, kai tik įmanoma, pirmenybę turėtų teikti alternatyvioms netaršioms transporto rūšims;

58.

nurodo, kad didinant darnumą ir konkurencingumą būtina geriau suderinti geležinkelių ir vidaus vandenų transporto taisykles. Taip pat reikėtų kurti arba stiprinti daugiarūšio krovinių pakrovimo punktus transporto ašyse ir regionuose. Be to, tarptautinis geležinkelių eismas turi apimti ne tik greitųjų geležinkelių linijas, bet ir įprastas (pasienio) jungtis. ES turėtų toliau pagal EITP remti trūkstamų tarpvalstybinių geležinkelio jungčių, kurios būtinos Europos regionų susisiekimui, kūrimą. Padidinus greitį iki 160–200 km/h, šiose jungtyse dar galima gauti daug naudos. Vykstant į keliones trumpais ir vidutiniais atstumais reikia įtikinti žmones rinktis keliauti geležinkeliu ar autobusu ne tik vietoj orlaivio, bet ir vietoj automobilio; todėl remia Europos geležinkelių metus;

59.

pabrėžia sėkmingą Europos Komisijos ir Europos regionų komiteto bendradarbiavimą, susijusį su Europos geležinkelių metais; su pasitenkinimu pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos labai susidomėjo Komisijos kvietimu teikti pasiūlymus dėl renginių, kuriais siekiama propaguoti geležinkelį kaip tvariausią, efektyviausiai energiją naudojančią ir saugiausią transporto rūšį;

60.

pažymi, kad judumo pertvarka taip pat yra socialinė pertvarka. Kai kurios darbo vietos išnyks, kitos – keisis, o kartu bus sukurta ir daug naujų darbo vietų. Svarbu užtikrinti, kad darbuotojai, ypač automobilių pramonės, būtų laiku apmokyti ir perkvalifikuoti. Didelė elektra varomų transporto priemonių pridėtinės vertės dalis tenka baterijoms, kurių didžioji dalis šiuo metu gaminama ne Europoje, laikantis kitų aplinkos ir socialinių normų. Vykdant pertvarką būtina užtikrinti, kad darbas ir pridėtinė vertė nebūtų perkelti į pasaulio regionus, kuriuose užmojai klimato ir aplinkos srityje nėra dideli. Tvarumas turi būti vertinamas pasauliniu mastu ir per visą gyvavimo ciklą. Judumo pertvarka taip pat turės įtakos antrinei rinkai, nepriklausomoms techninio aptarnavimo dirbtuvėms ir prekybai atsarginėmis dalimis. Reikia remti antrinės rinkos restruktūrizaciją ir švelninti socialines pasekmes;

61.

nurodo, kad autonominės transporto priemonės gali iš esmės pakeisti gyvenamųjų erdvių naudojimą. Atsižvelgiant į Europoje vykstančius demografinius pokyčius, autonominės transporto priemonės suteikia galimybių kaimo ir miesto vietovėms. Dėl šių pokyčių kaimo vietovėse, retai apgyvendintų vietovių mažose savivaldybėse gali būti plėtojamas užsakomasis viešasis transportas. Regionams tai suteikia vystymosi galimybių, potencialo diegti socialines inovacijas ir galimybių pasipriešinti gyventojų kėlimuisi iš kaimo į miestą; miestuose autonominės transporto priemonės gali padidinti eismo efektyvumą ir pagerinti pajėgumų panaudojimą. Tai gali padėti spręsti spūsčių, oro taršos ir aplinkos triukšmo problemas didžiuosiuose miestuose;

62.

pažymi, kad siekiant įgyti piliečių pasitikėjimą, būtinas mokslinių tyrimų įstaigų, pramonės, įstatymų leidėjų, savivaldybių ir regionų bendradarbiavimas ir dalijimasis patirtimi. Kelių eismo saugumo didinimas turi būti vienas iš pagrindinių transporto automatizavimo plėtros etapų. Automatizavimas turėtų padėti įgyvendinti visiškai saugaus eismo viziją. Įvairios savivaldybės ir regionai turėtų tapti autonominio judumo projektų bandomosiomis laboratorijomis. Autonominėms transporto priemonėms turi būti sudarytos sąlygos nekliudomai judėti visais keliais, taigi ir kaimiškuosiuose regionuose, ir siauromis miestų ir savivaldybių gatvėmis. Plėtojant ir valdant autonominį transportą, reikia atsižvelgti į tai, kad svarbiausi prioritetai yra skatinti ir užtikrinti pėsčiųjų ir dviratininkų saugumą užstatytose teritorijose.

---

(1)  Kasdienė miesto sistema – tai aplink miestą esančios vietovės, iš kurių kasdien važinėjama į darbą. Tai būdas apibrėžti miesto regioną įtraukiant vietoves, iš kurių asmenys važinėja į darbą.

(2)  CoR 2020/549.

(3)  Geras pavyzdys – 15 minučių miestas. Juose per 15 minučių („tankis“) pėsčiomis arba važiuodami dviračiu („išdėstymas“) gyventojai gali pasiekti visus reikiamus objektus: parduotuves, biurus, švietimo įstaigas, sveikatos priežiūros įstaigas, sporto, kultūros ir laisvalaikio centrus („įvairovė“).

(4)  https://www.eltis.org/mobility-plans/sump-guidelines

(5)  EUCARIS yra tarpvyriausybinė nacionalinių transporto priemonių registracijos duomenų bazių tinklo taikomoji programa. Šiuo metu ji naudojama įgyvendinant Direktyvą (ES) 2015/413 dėl keitimosi informacija apie kelių eismo taisyklių pažeidimus.

(6)  Persvarstant ES direktyvą dėl intelektinių transporto sistemų.

(7)  Peržiūrint Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvą (AFID) ir Pastatų energinio naudingumo direktyvą, nustatant nuostatas dėl įkrovimo infrastruktūros apstatytoje aplinkoje.

Europos regionų komiteto nuomonė „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė“

(2021/C 440/04)

Pranešėjas: Vincenzo BIANCO (IT / PES), Katanijos savivaldybės tarybos narys Pamatiniai dokumentai: Bendras Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė“ JOIN(2021) 2 final; SWD(2021) 23 final Bendras darbinis dokumentas „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis ir Ekonomikos ir investicijų planas pietinėms kaimyninėms šalims“, kuris pridedamas prie Bendro Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė“ JOIN(2021) 2 final; SWD(2021) 23 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

a)   Bendrosios pastabos

1.

pabrėžia, kad istoriniu ir kultūriniu požiūriu Viduržemio jūra per šimtmečius skirtingų žemynų tautoms buvo veikiau natūrali vienijanti jėga, o ne skiriamoji linija;

2.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą atnaujinti partnerystę su ES pietinėmis kaimyninėmis šalimis siekiant taikos, stabilumo ir gerovės regione; pritaria bendrame komunikate Komisijos nurodytai atsigavimo nuo COVID-19 laikotarpio perspektyvai, kuri suteiks išskirtinę galimybę orientuoti Viduržemio jūros regiono darbotvarkę į žmones;

3.

palankiai vertina tai, kad ES pirmą kartą skiria atskirą komunikatą savo pietinėms kaimyninėms šalims, o tai rodo, kad šie santykiai svarbūs abiem pusėms;

4.

yra tvirtai įsitikinęs, kad pasiekti apčiuopiamų rezultatų bendradarbiaujant yra ypač svarbu siekiant labiau klestinčios, teisingesnės, tvaresnės ir saugesnės Viduržemio jūros regiono ateities;

5.

ragina ES ir jos šalis partneres konkrečiai ir tinkamai pasinaudoti vietos ir regionų valdžios institucijomis kaip arti žmonių esančia teritorinio vystymosi varomąja jėga. Bendradarbiavimas turi būti naudingas ne tik sostinėms. Naujomis iniciatyvomis turėtų būti mažinami, o ne didinami labai dideli esami teritoriniai skirtumai kaimyninėse šalyse. Šiuo požiūriu ypatingą dėmesį reikėtų skirti tarpvalstybinių projektų, kuriais stiprinami trijų Viduržemio jūros pakrančių regionų santykiai ir kurie suteikia pridėtinės vertės sprendžiant pasaulines problemas vietos lygmeniu, plėtojimui. Atsižvelgiant į horizontalųjį DVT matmenį ir jų transformuojamąjį potencialą, ES turėtų parengti regionines atsigavimo po COVID-19 krizės strategijas ir per ateinančius dešimt metų paspartinti perėjimą prie tvarumo Viduržemio jūros regione, remiantis Viduržemio jūros makroregiono valdymo sistema, apimančia įvairius valdymo lygmenis;

6.

primena, kad Europos regionų komitetas kartu su šioje srityje veikiančiomis teritorinėmis asociacijomis 2010 m. įkūrė Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėją (ARLEM) siekdamas suteikti vietos ir regionų valdžios institucijoms galimybę pareikšti savo nuomonę Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių santykių procese;

7.

pabrėžia, kad ir toliau bus dedamos pastangos stiprinti regioninį, subregioninį ir tarpregioninį bendradarbiavimą, Viduržemio jūros šalių sąjunga (VJS) bus šio proceso ašis, o jos darbotvarkės – bendras orientyras;

b)   Žmogaus socialinė raida, geras valdymas ir teisinė valstybė

8.

pabrėžia, kad reikia stiprinti esamas žmogaus teisių apsaugos priemones, nes tai, ką ES iš tiesų padarė šioje srityje, žinoma, yra teigiama, tačiau dar nepakankama. Į tai atsižvelgdamas, teigiamai vertintų aukštynkryptę teisių ir pareigų konvergenciją lygybės ir kovos su visų formų diskriminacija srityse, kuri būtų naudinga visiems partnerystės trečiųjų šalių piliečiams;

9.

taip pat siūlo pradėti Viduržemio jūros regiono žmogaus teisių chartijos, kurią galėtų pasirašyti partnerystės šalys, paskelbimo procesą. Šis dokumentas, į kurį būtų įtrauktas ES pagrindinių teisių chartijos turinys, galėtų tapti esminės žmogaus teisių konvergencijos ES pagrindu. Šiuo požiūriu pažymi, kad kai kurios iš pradžių Barselonos deklaraciją pasirašiusios šalys šiuo metu yra ES valstybės narės (Kipras ir Malta);

10.

siūlo kurti ad hoc forumus daugiapakopiam dialogui ir mainams tarp vietos, regionų ir nacionalinių valdžios institucijų, taip pat Europos ir pietinių kaimyninių šalių pilietinės visuomenės atstovų arba remti jau veikiančius forumus, tokius kaip Trijų Viduržemio jūros regiono kultūrų fondas (Fundación Tres Culturas del Mediterráneo), kuriame dalyvauja Viduržemio jūros pakrančių regionai, siekiant skatinti gerą valdymą ir dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose;

11.

įsipareigoja skatinti moterų įgalėjimą ir lyčių lygybę užtikrinant teises ir galimybes, nes tai yra labai svarbus išteklius skatinant regiono stabilumą ir socialinį bei ekonominį vystymąsi. Vienodai daug moterų ir mergaičių turėtų užimti lyderiaujančias pozicijas tiek viešojoje, tiek privačioje sferoje, nes tik taip bus sukurta visiškai veikianti demokratija ir ekonomika ir visiems bus užtikrintos žmogaus teisės. Reikia sudaryti sąlygas, kuriomis būtų stiprinamas moterų dalyvavimas ir vadovaujamosios pozicijos regiono politikoje ir viešajame gyvenime, taip pat sprendimų priėmimo procesuose vietos, regionų, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, ir panaikinti visas teisines ir kitas kliūtis moterų politiniam dalyvavimui rinkimų procesuose, taigi ir būti išrinktomis, įskaitant aukščiausiu lygiu, siekiant kovoti su lyčių nelygybe, skatinti įtraukių visuomenių stiprinimą, taip užtikrinant lygiateisiškesnę ir tvaresnę socialinę struktūrą Viduržemio jūros baseino regionuose ir miestuose;

12.

šiuo požiūriu pažymi, kad moterų vaidmens viešojoje politikoje skatinimas turi būti ne mažiau svarbus, kaip siekis sukurti teisinę ir reglamentavimo sistemą, kuria būtų panaikintas bet koks smurtas dėl lyties, pripažįstant pilietines laisves ir panaikinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą bei laikantis holistinio požiūrio į profesinio ir šeimos gyvenimo derinimą siekiant pagerinti dabartinę padėtį;

13.

ragina ES stiprinti ekonomines ir socialines teises ir įgalėti moteris ir mergaites, kad jos turėtų vienodas sąlygas gauti išsilavinimą ir kad visi, įvairioms grupėms priklausantys asmenys, turėtų lygias galimybes ir prieigą prie deramo darbo ir gautų vienodą užmokestį už vienodos vertės darbą. Be to, moterys ir vyrai turėtų vienodai dalintis priežiūros pareigomis ir turėtų turėti galimybę gauti pakankamas socialinės apsaugos paslaugas. Apskritai veiksmai turėtų prisidėti prie darbo rinkos segregacijos mažinimo, stiprinant moterų lyderystę ir didinant jų derybinę galią, kartu sudarant palankią aplinką jų ekonominiam įgalėjimui;

14.

palankiai vertina visas pastangas, kurios dedamos siekiant partnerystės ir bendradarbiavimo, pavyzdžiui, neseniai paskelbtą Lyčių lygybės stebėsenos mechanizmą Europos ir Viduržemio jūros regione, siekiant pagal lytis surinkti duomenis 4 prioritetinėse 2017 m. ministrų Kairo deklaracijoje nustatytose srityse. Šiuo tolesnio darbo mechanizmu, papildytu pažangai stebėti skirtais rodikliais, siekiama įvertinti lyčių atotrūkį ir pateikti duomenų mokslu paremtoms rekomendacijoms, kurios būtų teikiamos sprendimus priimantiems subjektams, kad būtų galima stebėti moterų gyvenimo kokybę ir vaidmenį mūsų visuomenėse;

15.

prašo ES sudaryti palankesnes sąlygas pietinių kaimyninių šalių piliečiams dalyvauti ES programose, pagal kurias numatyti mainai mokslinių tyrimų, inovacijų, kultūros ir švietimo srityse;

16.

ragina ES stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį skatinant skaitmeninimą ir e. valdžios paslaugas, nes jos turi galimybių geriau užmegzti ryšius su privačiu vietos sektoriumi ir padėti užtikrinti, kad centrinės valdžios programos būtų veiksmingesnės ir rezultatyvesnės;

17.

ragina ES propaguoti politiką, kuria būtų siekiama mažinti mokyklos nebaigiančio jaunimo skaičių ES nepriklausančiose šios partnerystės šalyse, taip pat numatyti priemones jaunuoliams iš imigrantų šeimų, visų pirma dėmesį skirti daug problemų turintiems miestų rajonams ir mokykloms, suteikiant šiems jaunuoliams antrą galimybę įgyti išsilavinimą ir mokytis ir stiprinant integracijos į darbo rinką programas;

c)   Atsparumas, gerovė ir perėjimas prie skaitmeninių technologijų

18.

palankiai vertina naujosios darbotvarkės kryptį atnaujintoje Europos politikoje didžiausią dėmesį skirti žmonėms, ypač jaunimui, atsižvelgiant į tai, kad beveik 50 proc. pietinių kaimyninių šalių gyventojų yra jaunesni nei 25 metų amžiaus; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į savo konkretų indėlį puoselėjant jaunimo verslumą, visų pirma tokiose srityse kaip skaitmeninė pertvarka, kuri atveria galimybes siekti geresnių veiklos rezultatų, inovacijoms, augimui, konkurencingumo didinimui ir integraciniam bei tvariam vystymuisi, ir kuriant vietos verslumui palankią ekosistemą įsteigus ARLEM apdovanojimą jauniesiems Viduržemio jūros regiono vietos verslininkams; be to, pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį gali atlikti inovacijų ekosistemos (1) skatinant ekonomikos atsigavimą po pražūtingų socialinių ir ekonominių COVID-19 pandemijos padarinių užtikrinant žalią, skaitmeninę ir įtraukią pertvarką;

19.

ragina parengti ES iniciatyvą, skirtą sudaryti palankesnes sąlygas kurti darbo vietas gerinant vietos verslo aplinką, skatinant verslumą ir pritraukiant investicijas į tvarų ekonominį vystymąsi pietinėse kaimyninėse šalyse; Europos ir Viduržemio jūros regiono partneriai turėtų dėti daugiau pastangų Viduržemio jūros regiono MVĮ ekosistemai pagerinti: suderinti taisykles, dalytis gerąja patirtimi, skatinti kurti naujas MVĮ ir gerinti galimybes gauti finansavimą;

20.

pabrėžia, kad ekonominis vystymasis turi vykti kartu užtikrinant įtraukų ir tvarų socialinį vystymąsi, siekiant didinti gyventojų atsparumą ir bendrą stabilumą, kad būtų lengviau pasiekti Darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslus;

21.

ragina ir toliau šalinti struktūrines kliūtis, įskaitant išliekančius stereotipus, kuriais remiasi skaitmeninė atskirtis, kad būtų galima užtikrinti įtraukią skaitmeninę pertvarką, skatinti lyčių požiūriu konstruktyvias programas, kuriomis remiama teisinga skaitmeninė pertvarka šalyse partnerėse;

d)   Taika ir saugumas

22.

mano, kad taika ir saugumas yra būtinos sąlygos norint pasiekti visus kitus darbotvarkėje nustatytus tikslus, ir kad būtina šalinti stabilizavimui trukdančius veiksnius: skurdą, nelygybę, korupciją, klimato kaitą, silpną ekonominį ir socialinį vystymąsi ir galimybių trūkumą, visų pirma jaunimui;

23.

skatina užtikrinti Jungtinių Tautų chartijoje ir ES saugumo sąjungos strategijoje numatytų priemonių sąveiką: ateities reikalavimus atitinkančią saugią aplinką, kad būtų galima reaguoti į kintančias grėsmes (apsauga nuo terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo);

24.

kaip konkretų miestų ir tarpusavio diplomatijos pavyzdį primena Nikosijos iniciatyvą (2) dėl bendradarbiavimo su Libijos savivaldybėmis, pagal kurią vietos ir regionų valdžios institucijos gali svariai prisidėti tvariai sprendžiant ilgalaikius tarptautinius uždavinius;

e)   Migracija ir judumas

25.

mano, kad migracijos srityje ES neseniai priimtų pozityvių priemonių šiuo klausimu vis dar nepakanka. Nenumačius papildomų ir Europos lygmeniu bendrai taikomų priemonių, įskaitant migrantams perkelti skirtą solidarumu grindžiamą paskirstymo mechanizmą, migrantų krizės valdymo našta visų pirma tenka Europos šalių, į kurias atvykstama pirmiausia, o konkrečiau – ES pietinių pasienio regionų ir savivaldybių, kurios patiria didžiausią Viduržemio jūros regiono migrantų srautų spaudimą, vietos ir regionų valdžios institucijoms; be to, mano, jog labai svarbus vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas ir ES parama didinant Europos visuomenės informuotumą tokiais klausimais kaip solidarumas, tolerancija ir pagarba teisėtumui bei dialogui, siekiant padėti teisingai suprasti su migrantais susijusius klausimus;

26.

primena, kad labai svarbu laikytis subalansuoto požiūrio, kuris apimtų visus su migracija susijusius aspektus. Atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina naujos darbotvarkės pasiūlymą sutelkti visas atitinkamas ES politikos sritis ir priemones šioms visapusiškoms, subalansuotoms ir abipusiškai naudingoms partnerystėms su pietinėmis kaimyninėmis šalimis remti, įskaitant susijusias su vystomuoju bendradarbiavimu, vizomis, prekyba ir investicijomis, užimtumu ir švietimu;

27.

palankiai vertina Europos Komisijos pastangas reformuoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, išdėstytą naujajame Migracijos ir prieglobsčio pakte, ir pripažįsta, kad šio pakto išorės aspektas yra pagrindinis naujosios Viduržemio jūros regiono darbotvarkės aspektas. Prašo skirti pakankamai lėšų regionams ir vietos valdžios institucijoms, kad jos galėtų plėtoti savo politiką; pritaria Komisijos pasiūlymui teikti finansinę paramą trečiosioms kilmės ar tranzito šalims, kurios pasirengusios plėtoti bendrą migracijos politiką;

28.

pabrėžia, kad reikia kovoti su neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis ir sukurti saugius kelius atvykti į ES asmenims, turintiems teisę į apsaugos statusą pagal tarptautinę teisę, ir ragina užtikrinti specialią apsaugą potencialioms prekybos žmonėmis aukoms (moterims, jaunimui, vaikams);

29.

mano, kad reikia stiprinti ES bendradarbiavimą migracijos srityje su trečiosiomis šalimis, ypač su pietinėmis kaimyninėmis šalimis, ir palankiai vertina ketinimą remti migracijos ir prieglobsčio politiką, įskaitant šalių partnerių sienų valdymo pajėgumus. Prašo, be kita ko, Europos Sąjungos skirti tinkamus išteklius regionams ir vietos valdžios institucijoms, kad jie galėtų plėtoti savo integracijos ir įtraukties politiką; siūlo skatinti bendradarbiavimą su trečiosiomis kilmės ar tranzito šalimis, kad jos sutiktų priimti grąžinamus neteisėtus migrantus, tačiau nedaryti poveikio galimybei gauti tarptautinę apsaugą pabėgėliams, kuriems ji būtina;

30.

palankiai vertina pagalbą, kuria siekiama sukurti socialines ir ekonomines galimybes migrantams, priverstinai perkeltiems asmenims ir priimančiosioms bendruomenėms, be kita ko, atsigaunant po COVID-19, ypatingą dėmesį skiriant marginalizuotiems regionams, ir pakartoja, kad yra pasirengęs skatinti dialogą ir bendradarbiavimą su migrantų kilmės ir tranzito šalių vietos ir regionų valdžios institucijomis;

f)   Perėjimas prie žaliosios ekonomikos: atsparumas klimato kaitai, energetika ir aplinka

31.

pabrėžia, kad pietinės kaimyninės šalys yra vienas iš svarbiausių pasaulio taškų klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo požiūriu, todėl ragina Europos institucijas kuo greičiau įgyvendinti Europos žaliąjį kursą ES pietinėse kaimyninėse šalyse, bendradarbiauti dėl didelės apimties Viduržemio jūros žaliojo kurso ir padidinti išteklius, numatytus klimato tikslams pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“), be kita ko, įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis siekiama iš naujo atrasti ir apsaugoti Viduržemio jūrą – didžiausią taršos, biologinės įvairovės praradimo, jūros lygio kilimo, potvynių ir vandens atšilimo paveiktą jūrų regioną, kurio ekonominės plėtros potencialas aplinkos srityje yra milžiniškas ir primena, kad 2016 m. mėlynoji ekonomika sudarė 1,3 proc. ES BVP (3);

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad Viduržemio jūros regione ypač reikalingi konkretūs vietos veiksmai klimato srityje, nes nacionaline politika nesprendžiami iššūkiai, su kuriais susiduria šie regionai, o veiksmai turėtų būti inicijuojami ir pritaikomi atsižvelgiant į vietos aplinkybes ir gyventojų poreikius. Šiuo požiūriu siūlo remtis sėkmingu „Clima-Med“ projektu ir kviečia pietinių Viduržemio jūros regiono šalių merus toliau jungtis prie Merų pakto (4), taip pat skatinti ES ir ne ES miestų, esančių Viduržemio jūros regiono šalyse, partnerystes pagal INTERREG MED programą;

33.

tikisi, kad rengiantis JTBKKK COP 26 Glazge (Jungtinė Karalystė) ir JTBĮK COP 15 Kunminge (Kinija) bus užmegzta tvirta vietos ir regionų valdžios institucijų partnerystė, siekiant sustiprinti vietos ir regionų valdžios institucijoms tenkantį vaidmenį pasauliniame valdyme įgyvendinti JT DVT, sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir padidinti užmojus klimato srityje;

34.

todėl mano, kad taršos mažinimas ir ypač taršos prevencija Viduržemio jūroje bei atsakingas jūros naudojimas yra dar viena vystymosi galimybė visoms aplink Viduržemio jūrą esančioms šalims; pažymi, kad reikia skatinti gamtos procesais paremtus sprendimus, taip įveikiant šiuos didžiuosius iššūkius ir mano, kad būtina skubiai skatinti tvarią gamybą ir vartojimą, tausų išteklių naudojimą ir atliekų tvarkymo iniciatyvas, įskaitant maisto atliekas ir jūrą teršiančias šiukšles, remti biologinės įvairovės apsaugą ir atkūrimą, be kita ko, veiksmingų ir gerai valdomų pakrančių ir jūrų saugomų teritorijų tinklų kūrimą, taip pat šlapynių išsaugojimą kaip gamtos procesais paremtus sprendimus, vandens baseinus ir tarpvalstybinius baseinus;

35.

ragina plėtoti regioninės politikos tinklus siekiant sustiprinti mėlynosios ekonomikos principais grindžiamus socialinius ir ekonominius ryšius; taip pat prašo kurti Viduržemio jūros biosferas, kad būtų užtikrintas geresnis ekonominės veiklos ir gamtos apsaugos sambūvis, ir nustatyti regionines stebėsenos sistemas, skirtas vertinti jūrų ir pakrančių ekosistemų būklę ir įvairių pramonės šakų poveikį Viduržemio jūros biosferai; taip pat prašo plėtoti iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama didinti piliečių supratimą, kad svarbu gerinti mūsų jūrų ir pakrančių ekosistemų būklę, informuojant apie šių ekosistemų naudą dabartinėms ir būsimoms kartoms;

36.

ragina dėti daugiau pastangų remiant ir įgyvendinant tvaraus turizmo, kuris yra pagrindinis regiono ekonomikos sektorius, darbotvarkę, kad būtų sumažintas neigiamas jo poveikis aplinkai. Šie veiksmai turėtų būti įgyvendinami visų pirma taikant planavimo priemones, skirtas žmogaus veiklai valdyti natūraliose gamtinėse zonose, atsižvelgiant į ekosistemų ir kraštovaizdžio sąveiką; taip pat ragina COVID-19 krize pasinaudoti kaip galimybe naujai pažvelgti į šį sektorių ir susieti jo sėkmingą vystymąsi su Viduržemio jūros regiono aplinkos išsaugojimu;

37.

tikisi, kad parama Europos žaliajam kursui bus ypač naudinga žemės ūkiui, t. y. sektoriui, kuris yra labai svarbus daugumos ES nepriklausančių partnerystės šalių ekonomikai, visų pirma šiose šalyse taikant griežtus Europos teisės aktuose nustatytus standartus; ragina, atsižvelgiant į strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ (5) tikslus, remti tvarių maisto sistemų kūrimą, investicijas į jas ir įgyvendinimą nuo gamybos iki vartojimo, daug dėmesio skiriant maisto saugai, augalų ir gyvūnų sveikatai ir gerovei, taip pat siekiant užtikrinti regioninį apsirūpinimo maistu saugumą;

38.

primena ARLEM rekomendaciją, pateiktą priimtame pranešime dėl žemės ūkio ir aprūpinimo maistu atsižvelgiant į klimato kaitą Viduržemio jūros regione, todėl ragina Europos Sąjungą ir Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungą apsvarstyti galimybę parengti Viduržemio jūros regiono bendrą apsirūpinimo maistu saugumo ir apsirūpinimo maistu savarankiškumo strategiją, skatinti perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo praktikos, kuria saugoma dirvožemio ir žemės ūkio biologinė įvairovė, ir apsvarstyti galimybę sukurti ženklą „Viduržemio jūros regiono produktai“ arba „Viduržemio jūros regiono mityba“ įgyvendinant platesnę visam Viduržemio jūros regionui skirtą makroregioninę strategiją;

39.

pabrėžia, kad mažinant iškastiniu kuru grindžiamą energiją iki visiško jos atsisakymo kartu būtina remti perėjimą prie alternatyvių energijos šaltinių; be to, mano, kad labai svarbu teikti tikslinę paramą siekiant remti didelio masto investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir švaraus vandenilio gamybą tiek vidaus vartojimui, tiek eksportui; šios investicijos turėtų visiškai atitikti žalos nedarymo principą ir prisidėtų prie žalių plotų ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Pabrėžia, kad šioje srityje svarbus vaidmuo tenka miestams ir regionams, nes jie yra atsakingi už įvairios su DVT susijusios politikos – miestų augimo, klimato kaitos, socialinės ir ekonominės nelygybės mažinimo, energetikos, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, gero valdymo ir kt. – įgyvendinimą;

g)   Įgyvendinimas ir investicijų planas

40.

palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą dėl Ekonomikos ir investicijų plano pietinėms kaimyninėms šalims, kuriuo siekiama paremti naujojoje Viduržemio jūros regiono darbotvarkėje nurodytų klausimų įgyvendinimą, daug dėmesio skiriant tiems aspektams, kuriais prisidedama prie atsparumo didinimo tokiuose trapiausiuose sektoriuose kaip vanduo, aplinka, energetika ir investicijų į atsinaujinančiuosius išteklius skatinimas, įskaitant pakartotinį vandens naudojimą ir nuotekų perdirbimą naudojant atsinaujinančiąją energiją;

41.

palankiai vertina tai, kad pasiūlyta 12 orientacinių pavyzdinių iniciatyvų prioritetinėse srityse, kuriomis siekiama didinti atsparumą, kurti gerovę ir didinti prekybą ir investicijas siekiant paremti konkurencingumą ir tvarų bei integracinį socialinį ir ekonominį augimą;

42.

palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą šiai darbotvarkei įgyvendinti sutelkti iki 7 mlrd. EUR. Europos darnaus vystymosi fondo garantijų suteikimas ir derinimas Kaimynystės investicijų platformoje, pietinėse kaimyninėse šalyse padėtų pritraukti iki 30 mlrd. EUR privačiųjų ir viešųjų investicijų;

43.

palankiai vertina Tarybos ir Europos Parlamento pasiektą susitarimą dėl reglamento, kuriuo pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP) nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė – KVTBP „Globali Europa“, kuriai skirtas 79,5 mlrd. EUR einamosiomis kainomis asignavimas suteiks ES galimybę veiksmingai remti ir propaguoti savo vertybes ir interesus visame pasaulyje, kartu remiant pasaulines daugiašales pastangas;

44.

pritaria tam, kad mažiausiai 500 mln. EUR visos sumos, numatytos ES bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis pagal geografinį KVTBP „Globali Europa“ ramstį, bus skirta vietos ir regionų valdžios institucijoms; ragina tinkamai sustiprinti šias priemones ir išteklius. Reikėtų skatinti lankstų finansavimą aktyviai dalyvaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios turėtų nurodyti regionų poreikius pagal jų svarbą. Ragina padidinti lėšas, skirtas su klimatu susijusiems tikslams pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“);

45.

atsižvelgdamas į sustiprintą geografinį požiūrį ir į darbotvarkėje nustatytus prioritetus, primygtinai ragina visas ES institucijas vietos ir regionų valdžios institucijas ir jų asociacijas laikyti pagrindiniais tvaraus vystymosi veiksniais ir programavimo partneriais;

46.

Viduržemio jūros regiono vietos ir regionų valdžios institucijos ir jų bendradarbiavimo tinklai, pavyzdžiui, Viduržemio jūros regiono bendradarbiavimo aljansas, gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant geriau koordinuoti esamas tarpvalstybines sistemas ir atverti konkrečias galimybes įgyvendinti politiką ir panaudoti fondus vietoje, kartu informuoti apie vietos realijas aukštesniu valdymo lygmeniu. Taip galima užtikrinti skirtingo masto paramą ir didesnį iniciatyvų veiksmingumą.

---

(1)  Šiuo klausimu RK atlieka tyrimą, skirtą ARLEM pranešimui „Viduržemio jūros regiono novatoriškos ekosistemos ir startuoliai – atsigavimo po COVID-19 krizės priemonės“.

(2)  Ši iniciatyva pradėta 2015 m., o 2021 m. bus žengiama į naują etapą, pradedant įgyvendinti daugiausiai ES lėšomis finansuojamus įvairius svarbius naujus projektus, susijusius su savivaldybių darbuotojų gebėjimų stiprinimu, vietos ekonomikos plėtra ir vietos valdymu

(daugiau informacijos https://cor.europa.eu/en/our-work/Pages/Libya.aspx).

(3)  Žr. 2020 m. sausio 23 d. ARLEM plenarinėje sesijoje priimtą pranešimą „Mėlynoji ekonomika Viduržemio jūros regiono vietos ir regionų valdžios institucijoms“.

(4)  62 Merų paktą pasirašę miestai jau prisijungė pagal ankstesnį CES-MED projektą ir daugiau kaip 250 yra įtraukti į norinčiųjų prisijungti sąrašą.

(5)  Žr. CDR-594-2020.

Europos regionų komiteto nuomonė „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis rengiantis COP 26“

(2021/C 440/05)

Pranešėjas Vincent CHAUVET (FR / RE), Oteno meras Pamatinis dokumentas Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“ (COM(2020) 562 final) Nuomonė savo iniciatyva

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

ES išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų didinimas, kad iki 2050 m. būtų veiksmingai pasiektas poveikio klimatui neutralumas

1.

reiškia didelį susirūpinimą dėl dabartinės kritinės pasaulio klimato padėties ir visapusiškai remia tikslą iki 2050 m. ES veiksmingai pasiekti negrįžtamąjį poveikio klimatui neutralumą; palankiai vertina Europos klimato teisės akte nustatytus realistiškus metodus, kurie turėtų padėti pasiekti laipsniško išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo trajektoriją, kuri būtų teisinga ateities kartoms, ir formuos ES žaliąjį ekonomikos gaivinimą po COVID–19 krizės ir tolesniu laikotarpiu, padėtų išvengti taršių technologijų pančių, užtikrintų teritorinį atsparumą ir nustatytų platesnio užmojo klimato kaitos politikos sistemą, kuri turėtų būti grindžiama teigiama ir neigiama ankstesnių dešimtmečių patirtimi;

2.

pripažįsta, kad ES užima lyderės poziciją tarptautinėse derybose dėl klimato kaitos ir turėtų rodyti teigiamą pavyzdį, kaip būtų galima kovoti su klimato kaita, remiantis daugiapakopiu valdymu;

3.

visiškai pritaria Europos Parlamento ir Tarybos pasiektam susitarimui dėl Klimato teisės akto, pagal kurį nustatomas naujas tikslas iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį „sumažinti bent 55 proc.“, palyginti su 1990 m., ir prašoma, ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams po Paryžiaus susitarimo pirmojo visuotinio padėties įvertinimo, pateikti pasiūlymą dėl 2040 m. tikslo; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie suinteresuotieji subjektai mano, kad to vis dar nepakanka norint laiku pasiekti poveikio klimatui neutralumą; apgailestauja, kad naujojoje sistemoje daugiausia dėmesio teikiama CO2, o kitos išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos svarstomos neaiškiai ir į jas nepakankamai atsižvelgiama; šiuo požiūriu tikisi, kad Komisija spręs visų likusių atitinkamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų klausimą, kad iki 2050 m. ES taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu;

4.

ragina ES ir valstybes nares nustatyti dėl iškastinio kuro naudojimo išmetamų teršalų kainą taikant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir mokesčius, kad būtų galima ekonomiškai efektyviai spręsti išmetamųjų teršalų problemą ir išlaisvinti išteklius, kuriuos būtų galima panaudoti pertvarkai. Šis klausimas turėtų būti sprendžiamas peržiūrint ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) ir ES energijos mokesčių direktyvą būsimame „Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą“ teisės aktų rinkinyje; atsižvelgdamas į tai, taip pat palankiai vertina būsimą Europos Komisijos pasiūlymą dėl pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo, nes reikia veiksmingų priemonių siekiant išvengti anglies dioksido nutekėjimo, tiksliau atspindėti importuojamiems gaminiams tenkantį CO2 kiekį ir užtikrinti, kad ES žaliesiems tikslams nebūtų pakenkta perkeliant gamybą į šalis, kuriose klimato politika yra mažesnio užmojo;

5.

pabrėžia, jog svarbu sudaryti sąlygas taikyti įvairius sprendimus ir juos propaguoti, atsižvelgiant į technologinę plėtrą ir skirtingas ES regionų sąlygas, susijusias su klimatu, geografija, infrastruktūra, energetikos sistemomis ir kt. ES reguliavimo sistema turėtų, kai galima, būti technologiškai neutrali siekiant išmetamųjų dujų sumažinimo ir tvarumo ir vengti perteklinio reguliavimo ir didesnės administracinės naštos tvariems sprendimams;

6.

kita vertus, pažymi, kad dėl specifinio tam tikrų regionų pobūdžio jiems bus ypač sunku pasiekti naujus tikslus. Šių regionų energetikos ir ekonomikos pertvarka turi vykti teisingai, todėl svarbus Modernizavimo fondo ir pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo vaidmuo;

7.

pripažįsta, kad, kaip nurodyta Komisijos komunikato „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“ poveikio vertinime, prie ES klimato politikos turės prisidėti visi sektoriai; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina žaliąjį kursą kaip augimo strategiją ir žaliąją priesaiką kaip esminę priemonę, kuria siekiama užtikrinti, kad šis tikslas būtų pasiektas;

8.

pabrėžia, kad Europoje ir už jos ribų daug miestų ir regionų pasirodė klimato politikos srityje siekiantys aukštesnių tikslų nei valstybės narės. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, Japonijoje, vietos ir regionų valdžios institucijų nustatyti vietos lygmens įpareigojantys veiksmai netgi paskatino šalių vyriausybes atnaujinti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, todėl manome, kad labai naudinga užtikrinti veiksmingą daugiapakopį valdymą, įtraukti vietos ir regionų lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus į nacionalinių įpareigojančių veiksmų nustatymo procesą;

Būtinybė vietos ir regionų valdžios institucijas aktyviai įtraukti į klimato politikos formavimą, norint pasiekti 55 proc. sumažinimo tikslą

9.

nurodo, kad vietos ir regionų valdžios institucijos įgyvendina 70 proc. visų ES teisės aktų, 70 proc. klimato kaitos švelninimo priemonių ir 90 proc. prisitaikymo prie klimato kaitos politikos priemonių (1). Be to, Europos miestuose ir regionuose, siekiančiuose nulinio grynojo kiekio tikslų, šiuo metu gyvena daugiau kaip 162 mln. žmonių (36 proc. ES gyventojų) (2). Todėl vietos ir regionų valdžios institucijos yra ir bus atsakingos už daugumos Europos žaliojo kurso strategijų vykdymą ir įgyvendinimą vietoje;

10.

mano, kad įgyvendinus tikslą iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti išmetamą CO2 kiekį iš esmės pasikeis miestų, regionų ir žmonių bendruomenių organizavimo būdai. COVID-19 protrūkis, nauji klimato politikos tikslai ir jaučiami klimato kaitos padariniai lems struktūrinius pokyčius Europos visuomenėje, o dėl jų kils iššūkių vietos ir regionų valdžios institucijoms, nes jos yra arčiausiai piliečių ir teritorijų esantis administravimo ir viešojo valdymo lygmuo;

11.

pripažįsta, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka dvejopą vaidmenį kaip nuomonės formuotojos ir kaip kontaktiniai centrai piliečių prioritetiniams klausimams spręsti. COVID-19 krizė parodė, kad vietos ir regionų valdžios institucijos užima itin svarbią vietą žmonių gyvenime. Ypatingai svarbu įtraukti suinteresuotuosius subjektus, įmones ir piliečius į sprendimų dėl klimato politikos priėmimo procesą, kad būtų užtikrintas pasitikėjimas ir priimtinumas bei sėkmingas šios politikos įgyvendinimas, taip pat ir perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui padarinių atžvilgiu. Reikia iš anksto numatyti ir valdyti galimus neigiamus padarinius, be kita ko, parengiant vietos darbo jėgos kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo planus, ypač kaimo bendruomenėse ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Išrinkti vietos politikai turi daugiausiai teisėtų įgaliojimų, kad galėtų iš anksto numatyti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus ir padėti juos spręsti;

12.

pabrėžia, kad dauguma pagrindinių sektorių, kuriuose siekiama padidinti 2030 m. klimato srities užmojus, yra tiesiogiai susiję su vietos ar regionų lygmens kompetencija. Po pirmojo didelio išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo, pasiekto uždarius anglimis kūrenamas elektrines ir švarinant daug energijos suvartojančią pramonę, toliau išmetamą teršalų kiekį siekiama mažinti transporto, žemės ūkio ir pastatų sektoriuose, kurie yra ypač svarbūs vietos ir regionų lygmeniu tiek miesto, tiek kaimo vietovėse;

13.

pripažįsta, kad įprastiniu būdu varomus automobilius reikės palaipsniui pakeisti mažataršėmis ir netaršiomis transporto priemonėmis, vertinant pagal visą jų gyvavimo ciklą, ir platesnio masto tvaraus kolektyvinio transporto paslaugų naudojimu, todėl šiuo tikslu reikės regioninio koordinavimo, o vietos lygmeniu – viešųjų alternatyvių degalų infrastruktūros statymo bei kokybiškos infrastruktūros viešajam transportui, pavyzdžiui, autobusams ir traukiniams, kad perėjimas prie netaršaus judumo piliečiams taptų patrauklus ir įperkamas;

14.

išreiškia susirūpinimą, kad žemės ūkio sektoriuje per pastaruosius metus išmetamųjų teršalų mažėjimas stagnavo, o kai kuriais atvejais jų kiekis padidėjo. Todėl, kartu atsižvelgiant į anglies dioksido šalinimo ir absorbentų valdymo funkcijas, ūkininkai ir miškų valdytojai atsiduria priešakinėse linijose kovojant su klimato kaita, o jų veikla, kurią taip pat stipriai veikia klimato kaitos padariniai, yra labai svarbi maisto gamybai ir regionams tiek socialiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Todėl ragina Komisiją įgyvendinant ir galbūt peržiūrint bendrą žemės ūkio politiką atsižvelgti į būtinas investicijas į žemės ūkio sektoriaus perėjimą prie neutralaus CO2 poveikio, kartu nepamirštant ūkių ekonominio pelningumo ir jų svarbaus maisto tiekėjo vaidmens Europos visuomenei, kurį įrodė pandemija, taip pat užtikrinant, kad žemės ūkio paskirties žemės naudojimas būtų suderinamas su atsinaujinančiosios energijos gamyba nualintoje žemės ūkio paskirties žemėje, kurią galima naudoti ir regeneruoti, ir pabrėžia, kad reikia stiprinti klimatui nekenkiančias žemės naudojimo sistemas; be to, pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse vietos ir regionų valdžios institucijos yra pagrindinės valstybinės miškų savininkės ir atlieka tiesioginį vaidmenį šioje ūkio šakoje; atsižvelgiant į šią padėtį, palankiai vertina tai, kad rengiama anglies dioksido šalinimo sertifikavimo sistema, skirta tiesiogiai skatinti pavienius ūkininkus arba miškų valdytojus;

15.

mano, kad energetikos sektoriuje didelio masto atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas turi būti paremtas plataus užmojo ir netolimoje ateityje įgyvendinamais plėtros tikslais ir priemonėmis ir kad tam reikia tiek plataus masto, tiek decentralizuoto infrastruktūros planavimo. Tam reikalingas konkretus vietos ir regionų valdžios institucijų vykdomas valdymas, pavyzdžiui, projektų valdymas ir gyventojų pritarimas infrastruktūrai vietos lygmeniu; taip pat didinti piliečių informuotumą ir skatinti jų dalyvavimą bendruose projektuose, pavyzdžiui, pasitelkiant vietos energetikos bendruomenių mechanizmus;

16.

supranta, kad pastatų sektoriuje, greitai pradėjus įgyvendinti iniciatyvą „Renovacijos banga“, bus pradėti tam tikri veiksmai, kad būtų padidintas kiekvieno konkretaus pastato ir rajono renovacijos gylis ir mastas, o tai konkrečiai reiškia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos vykdys stebėseną ir investuos; jos taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant, kad pastatų renovacija atitiktų žemės naudojimo ir miestų planavimo reikalavimus, skatintų kovos su gyventojų skaičiaus mažėjimu priemones ir atitiktų socialinio teisingumo bei aplinkos apsaugos kriterijus;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad visi regionai ir miestai daro nevienodą pažangą siekdami neutralaus poveikio klimatui: vieniems jau pavyko sumažinti savo išmetamųjų teršalų kiekį, kiti šiuo metu jį mažina, o treti susiduria su sunkumais. Todėl formuojant klimato politiką reikia atsižvelgti į teritorinius ypatumus, pavyzdžiui, izoliuotas energetikos sistemas, saugomas istorines ar gamtos teritorijas, daug anglies dioksido išmetančius regionus ir pan., kad būtų užtikrinta visiems Europos piliečiams ir regionams priimtina teisinga pertvarka; yra tvirtai įsitikinęs, kad tokios priemonės kaip Europos regioninė rodiklių suvestinė (3) arba Europos poveikio klimatui neutralizavimo observatorija (4), kurias sukurti jau ragino mūsų institucija, yra svarbios priemonės šiam tikslui pasiekti;

18.

palankiai vertina tai, kad sukurta Europos salų priemonė „Nauji energetikos sprendimai, optimaliai pritaikyti saloms“ (NESOI) ir ES salų sekretoriato iniciatyvą „Švari energija“ – šiais ir kitais veiksmais siekiama atsižvelgti į teritorinius ypatumus;

19.

pakartoja savo raginimą aktyviai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas formuojant Europos klimato politiką apskritai ir rengiant, įgyvendinant ir stebint Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinį, ypač siekiant užtikrinti, kad jis būtų veiksmingas, tikslus ir priimtinas vietoje, nes šios valdžios institucijos turi įgaliojimus dirbti bendrų piliečių interesų labui, o ne atstovauja konkretiems interesams;

Daugiapakopis valdymas ir subsidiarumas – esminiai elementai siekiant neutralizuoti poveikį klimatui ir į šį procesą įtraukti ES piliečius

20.

pabrėžia aktyvaus subsidiarumo svarbą (5) klimato politikai, laiku atsižvelgiant į vietos ir regionų lygmenį, o ne tik sutelkiant dėmesį į ES ir nacionalinio lygmens vedamą dialogą;

21.

nurodo, kad Europos miestai ir regionai įgavo pagreitį kaip subjektai, dalyvaujantys formuojant klimato politiką, ir pabrėžia, kad kartais jie, dalyvaudami tokiuose judėjimuose kaip Merų paktas ir kitose veiksmingose vietos ir regionų lygmeniu plėtojamose iniciatyvose, daro didesnę pažangą ES lygmeniu, palyginti su nacionaliniu lygmeniu; todėl pakartoja savo raginimą vesti veiksmingą ir įtraukų daugiapakopį dialogą, siekiant, kad klimato politikos tikslai būtų integruoti į sektorių politiką;

22.

remia Merų pakto iniciatyvas ir pastangas į šio pakto veiklą labiau įtraukti subnacionalines, sektorines ir temines merų asociacijas; ragina didinti Merų pakto įtvirtinimą ir matomumą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis;

23.

palankiai vertina iniciatyvą įtraukti RK į Europos pakto politinę valdybą ir yra pasirengęs užtikrinti tvirtesnį ryšį tarp Merų pakto valdymo ES lygmeniu ir 2-osios Merų pakto kolegijos, siekiant suteikti politinę paramą šiai iniciatyvai, skatinti Merų paktą ir padėti palaikyti dialogą su nacionaliniais organais, taip pat užtikrinti sanglaudą bei vietos ir regionų valdžios institucijų pagalbos ir atstovavimo Europos lygmeniu darną tokiomis aplinkybėmis, kurios daugumai jų yra gana sudėtingos;

Vietos ir regionų valdžios institucijų aprūpinimas poveikio klimatui neutralizavimo priemonėmis

24.

pabrėžia, kad daug vietos ir regionų valdžios institucijų tebemano, kad informacijos apie klimato srities iniciatyvas bei projektus ir jų finansavimą vis dar sunku gauti. Sunkumai yra susiję su šiais klausimais: — žinių apie teikiamą finansavimą ir esamas iniciatyvas, kurios geriausiai tinka atitinkamo miesto ar regiono projektui, trūkumas, — Europos ir nacionalinių aplinkybių sudėtingumas ir painiava dėl įvairių esamų platformų ir iniciatyvų, — nepakankama vietos lygmens techninė kompetencija teikti paraiškas dėl lėšų, jas valdyti ir stebėti, — nepakankamas pajėgumas konkuruoti su privačiuoju sektoriumi siekiant pritraukti ir išlaikyti ekspertus, — dviprasmiški signalai, siunčiami į rinką energetikos bendruomenių ir vietos projektų atžvilgiu, — nepakankamas vietos valdžios institucijų ir įmonių gebėjimas panaudoti lėšas;

25.

išreiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl ankstesniuose punktuose minėtų sunkumų vietos ir regionų valdžios institucijos gali dvejoti patvirtinti vietos žaliąjį kursą ir prisiimti 2030 m. įsipareigojimus;

26.

prašo Jungtinio tyrimų centro atlikti tyrimą, kuriame būtų apžvelgtas (iki 3 teritorinių statistinių vienetų lygmens) vietos ir regionų valdžios institucijų ir įmonių gebėjimas panaudoti lėšas, atsižvelgiant į didelį naują finansavimą, skiriamą pagal žaliąjį kursą ir ekonomikos gaivinimo planą, ir yra pasirengęs prisidėti RK turimomis priemonėmis, pavyzdžiui, per Regioninių centrų tinklą;

27.

įspėja Komisiją, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms itin didelių iššūkių kelia dabartinės sveikatos krizės valdymas ir kad sunku skirti finansinių ir žmogiškųjų išteklių poveikio klimatui neutralizavimo iniciatyvoms ir metodams; todėl ragina skirti pakankamai išteklių siekiant paremti vietos ir regionų valdžios institucijas įgyvendinant šią užduotį ateinantį dešimtmetį ir atsižvelgiant į visą projektų gyvavimo ciklą (įskaitant stebėseną);

28.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia gerinti vietos ir regionų valdžios institucijų įgyvendinimo gebėjimus ir kad svarbu turėti pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, ypač savivaldybių lygmeniu ir kaimo vietovėse. Reikia sistemingai skirti reikalingus darbuotojus, kad būtų galima koordinuoti daugelį darbo ir atsakomybės sričių, susijusių su klimato politikos tikslų įgyvendinimu;

29.

palankiai vertina Europos klimato paktą ir Teisingos pertvarkos platformos taikomą vietos požiūrį, kaip svarbias priemones, kuriomis remiamas ir spartinamas perėjimas prie poveikio klimatui neutralumo, kartu su kitomis esamomis iniciatyvomis; vis dėlto ragina Europos Komisiją sukurti skėtinę platformą, galbūt pasitelkiant Europos klimato paktą, skatinant minėtų priemonių integraciją ir papildomumą, pateikiant gairių vietos ir regionų valdžios institucijoms, kaip rinktis atsižvelgiant į savo ypatumus, ir užtikrinant nuoseklumą, paprastas galimybes gauti informacijos, tarpusavyje nekonkuruojančius įsipareigojimus, taip pat supaprastinant bei suvienodinant (kiek įmanoma) prieigą prie iniciatyvų;

30.

ragina Europos Komisiją pripažinti faktą, kad vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo yra didesnis nei kitų nevalstybinių subjektų, ir ragina patvirtinti šį specifiškumą skėtinės platformos veikla;

31.

pritaria tam, kad būtų parengti vietos klimato paktai siekiant užtikrinti, kad poveikio klimatui neutralizavimo būdai būtų dalyvaujamojo pobūdžio, plačiai priimtini ir remiami gyventojų, taip pat apimtų Europos piliečiams rūpimus klausimus ir jų poreikius;

32.

pripažįsta, kad pusiau oficialios institucijos, pavyzdžiui, piliečių miesto tarybos, vietos konsultaciniai organai ir burtų keliu renkami piliečių konventai, atlieka svarbų vaidmenį suteikiant reikiamą impulsą ir spartinant energetikos pertvarką; todėl ragina kiekvieną ne mažiau kaip 10 000 gyventojų turinčią savivaldybę apsvarstyti galimybę savo valdymo struktūroje sukurti piliečių parlamentus, kurie apsvarstytų konkrečias išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemones;

33.

pabrėžia, kad dauguma miestų ir regionų nežino, koks yra jų dabartinis ir ankstesnis išmetamas CO2 kiekis, todėl jiems sunku kiekybiškai įvertinti savo pastangas ir parengti veiksmingus poveikio klimatui neutralizavimo būdus; primygtinai ragina Komisiją padėti teikti būtiną techninę ir gebėjimų ugdymo pagalbą siekiant padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms atlikti išmetamųjų teršalų kiekio įvertinimą, visų pirma visapusiškai pasitelkiant vietos ir regionų energetikos agentūras, už klimato kaitos klausimus atsakingas vietos ir regionų valdžios institucijas ir kitus atitinkamus partnerius; Taip pat rekomenduojama į vietos valdžios institucijas įtraukti už klimato klausimus atsakingo vadybininko pareigybę siekiant savivaldybėse propaguoti Merų paktą ir koordinuoti bei įgyvendinti tvarios energetikos ir kovos su klimato kaita veiksmų planus. Šis vadybininkas gali būti atsakingas už kelias mažesnes institucijas;

34.

atsižvelgdamas į tai, remia Visuotinio merų pakto bendrą ataskaitų teikimo sistemą kaip žingsnį siekiant suderinti vietos ir regioninius balsus;

35.

pakartoja, kad remia regionų ir vietos lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų sistemą, kuria siekiama oficialiai pripažinti, stebėti ir skatinti miestus, savivaldybes ir regionus visame pasaulyje mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį. Europos Komisijos prašoma bendradarbiauti su RK siekiant išnagrinėti, kaip Tvarios energetikos ir kovos su klimato kaita veiksmų planai arba lygiaverčiai planai galėtų atlikti regionų ir vietos lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų funkciją, įnešant vietos indėlį į JT Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinant ir oficialiai pripažįstant juos nacionalinių lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų papildymu;

36.

palankiai vertina pasaulinio lygmens iniciatyvas „Race to Zero“ ir „Race to Resilience“ (6) ir ragina Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) bendradarbiauti su RK ir kitais atitinkamais Vietos valdžios ir savivaldybių grupės (LGMA) partneriais, siekiant oficialiai pripažinti subnacionalinių vyriausybių indėlį į klimato politikos veiksmus ir užmegzti konkretų dialogą su subnacionalinio lygmens valdžios institucijomis;

37.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi išskirtinio potencialo diegti tiek socialines, tiek technines inovacijas klimato politikos srityje ir dažnai dalyvauja mokslinių tyrimų ir inovacijų projektuose; siekdamas užtikrinti, kad šis potencialas būtų visapusiškai išplėtotas ir panaudotas kaip priemonė ieškant naujų anglies dioksido poveikio neutralizavimo sprendimų, ragina Komisiją Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinyje skirti deramą dėmesį lanksčios sistemos, kuri garantuotų inovacijų ir eksperimentavimo iniciatyvas vietos lygmeniu, sukūrimui, kad būtų priimti principu „iš apačios į viršų“ grindžiami ir vietos poreikiais paremti sprendimai;

38.

pabrėžia, kad technologiniu, politiniu ir demokratiniu požiūriu turi būti užtikrinta laisvė vietos lygiu pasirinkti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo būdus. Iš išorės primesti sprendimai lemia nenorą juos vykdyti;

Atstovavimas vietos ir regionų valdžios institucijoms COP 26

39.

pripažįsta, kad, nors nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai yra pagrindinė valstybių atskaitomybės užtikrinimo priemonė, į išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo procesą turi būti įtraukta visa plačioji visuomenė, jei norima sukurti atsparią ir neutralaus poveikio klimatui teritoriją;

40.

pabrėžia, kad tarptautinėse derybose ir iniciatyvose dėl klimato kaitos tapo stipresnis vietos ir regionų valdžios institucijų balsas, ir palankiai vertina iniciatyvas, kurias šiuo metu įgyvendina vietos ir regionų valdžios institucijų tinklų, pvz., Periferinių jūrų regionų konferencija (CPMR), „Vietos valdžios institucijos už tvarų vystymąsi“ (ICLEI) , C40, koalicija „Under2“, Regions4, Klimato aljansas, Europos agentūrų ir regionų energetikos ir aplinkos klausimais federacija (FEDARENE), Susivienijusių miestų ir savivaldybių organizacija (UCLG) ir Pasaulinis merų paktas, ir jų indėlį į UNFCCC Nevalstybinių subjektų veiksmų klimato kaitos srityje platformą (NAZCA);

41.

mano, kad UNFCCC 26-oji šalių konferencija (COP 26) yra itin svarbus žingsnis įtvirtinant ES poziciją lyderiaujant pasaulio klimato politikos veiksmų srityje, ir pabrėžia, kad šiuo metu vykdoma regionų ir miestų veikla bei įsipareigojimai turėtų atlikti svarbų vaidmenį rengiantis COP 26 ir joje sulaukti oficialaus matomumo;

42.

ragina pasaulio ir Europos veikėjus investuoti į lyčių aspekto analizę ir pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimą, kad būtų galima visapusiškai suprasti klimato kaitos poveikį visoms pažeidžiamoms grupėms, įgyvendinti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą metodus ir užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti formuojant politiką visų lyčių atstovams ir visais lygmenimis; atsižvelgdamas į tai, pritaria raginimui didinti lyčių pusiausvyrą nacionalinėse delegacijose ir COP 26 vyresniosios vadovybės grupėje ir palankiai vertina UNFCCC darbą, susijusį su lyčių ir klimato politikos sąsajomis (7), ir ragina Europos Komisiją dirbti ta pačia kryptimi;

43.

mano, kad Edinburgo deklaracija dėl biologinės įvairovės yra svariausias kada nors buvęs dokumentas, kuriuo pripažįstamos, įtraukiamos ir įgalimos vietos ir regionų valdžios institucijos bet kokiame JT procese; siūlo ir kitur laikytis panašaus požiūrio ir jį taikyti kituose JT organuose ir ragina mūsų UNFCCC partnerius sudaryti susitarimo memorandumą su Europos regionų komitetu, kaip su Europos miestų ir regionų instituciniu atstovu;

44.

ragina pradėti stipresnį daugiapakopį politikos dialogą klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos klausimais tuose sektoriuose, kuriuose jau aktyviai dalyvauja vietos ir regionų valdžios institucijos ir kuriuose kai kuriose pasaulio dalyse jau yra decentralizuoti įgaliojimai, pavyzdžiui, energijos tiekimo ir paklausos, transporto, žemės ūkio ir pastatų;

45.

ragina vykdyti stipresnį daugiapakopį politikos dialogą klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos klausimais tuose sektoriuose, kuriuose imantis veiksmų klimato kaitos srityje būtina atsižvelgti į kitus aplinkos klausimus, pavyzdžiui, biologinės įvairovės išsaugojimą ar maisto produktų gamybos, švaraus vandens, tvaraus žemės ūkio ir miškininkystės problemas. Itin aktuali erdvinė žemėnaudos strategija ir joje lemiamai svarbus vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas; ji taip pat turi įtakos sprendimui dėl Komisijos priimtų strategijų, turinčių poveikio žemės ūkio sektoriui ir kurių pasekmės turi būti įvertintos atliekant poveikio vertinimą, įgyvendinimo;

46.

teigiamai vertina Europos Komisijos ir Merų pakto iniciatyvas, kuriomis siekiama būsimose UNFCCC šalių konferencijose geriau pristatyti vietos ir regionų valdžios institucijų veiklą ir dalyvavimą rengiant bei įgyvendinant poveikio klimatui neutralizavimo politiką, taip pat skatinti lyderystę vertikaliosios klimato politikos integracijos srityje; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją bendradarbiauti su RK ir organizuoti vietos klimato politikos veiksmams ES skirtą teminę dieną, kuri suteiktų galimybę pristatyti įvairias ES iniciatyvas;

47.

ragina RK narius savo bendruomenėse, prieš vykstant COP 26, organizuoti vietos ir regionų konferencijas klimato kaitos klausimais pagal COP modelį ir jose siekti ne tik skleisti informaciją apie ekstremaliąją klimato padėtį, bet ir sužinoti piliečių ir įmonių nuomonę apie jų poreikius ir geriausią praktiką, kuri galėtų paspartinti žaliąją pertvarką ir padėti greičiau pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus;

48.

primena, kad ES pasiryžo būti COP derybų lydere ir todėl turi imtis didelio poveikio veiksmų, kad pasiektų savo tikslą, o tam reikia bendro kūrimo ir bendradarbiavimo su vietos ir regionų valdžios institucijomis; šiuo požiūriu ragina UNFCCC bendradarbiauti su RK siekiant toliau propaguoti pagal COP modelį rengiamų vietos ir regionų konferencijų inovatyvią patirtį.

---

(1)  Rezoliucija „Žaliasis kursas bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis“, 2019 m. gruodžio mėn.

(2)  Remiantis Naujojo klimato instituto paskelbta informacija, 2020 m. gruodžio mėn.

(3)  Klimato kaitos poveikis regionams. Europos žaliojo kurso vertinimas.

(4)  Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija.

(5)  Aktyvus subsidiarumas turėtų būti suprantamas taip, kaip apibrėžė Europos Komisijos Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupė.

(6)  https://racetozero.unfccc.int/race-to-resilience/.

(7)  https://unfccc.int/gender

Europos regionų komiteto nuomonė „Europos demokratijos veiksmų planas“

(2021/C 440/06)

Pranešėja: Aleksandra DULKIEWICZ (PL / EPP), Gdansko merė Pamatinis dokumentas: Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos demokratijos veiksmų plano, COM(2020) 790, 2020 m. gruodžio 3 d.

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Įžanga

1.

mano, kad nors Europos demokratijos veiksmų plane daugiausia dėmesio skiriama trumpalaikiams apsaugos mechanizmams, skirtiems demokratiniams procesams apsaugoti, jis turėtų būti papildytas siekiant apimti ilgesnį laikotarpį ir strategiškesnį požiūrį į Europos demokratijos skatinimą visais lygmenimis, tiek atstovaujamosios, tiek dalyvaujamosios demokratijos matmenyje. Toks požiūris galėtų būti grindžiamas esamais teisės aktais ir geriausia praktika, jau taikoma valstybėse narėse nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, ir padėti parengti Europos demokratijos chartiją;

2.

pakartoja, kad Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje, kuriame apibrėžiamas subsidiarumo principas, numatyta, kad „tose srityse, kurios nepriklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai, ji ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti“;

3.

sveikina iniciatyvą patvirtinti Europos demokratijos veiksmų planą (toliau – veiksmų planas). Europos viešojoje ir politinėje erdvėje didėja populizmo, nacionalizmo, manipuliavimo visuomene, dezinformacijos, neapykantos retorikos ir sąmokslo teorijų keliama grėsmė. Todėl visuomenėje kyla įtampa, agresija, netolerancija ir vis labiau trūksta solidarumo. Bendras tikslas – stiprinti piliečių padėtį ir visoje Europos Sąjungoje kurti tvirtą demokratiją – yra lemiamas kuriant mūsų bendrijos stiprinimo priemones;

4.

pabrėžia, kad Europos Sąjunga (ES) savo struktūra prilygsta susisiekiantiems indams. Pilietinių teisių ir laisvių blogėjimas vienoje valstybėje narėje turi realų ir neigiamą poveikį demokratijai visoje Europos šeimoje ir kelia grėsmę mūsų bendroms vertybėms;

5.

pabrėžia, kad reikia parengti grėsmių demokratijai ir naujoviškos gerosios patirties pavyzdžių, susijusių su piliečių dalyvavimu, katalogą. Tam labiausiai tinka regionų ir vietos valdžios institucijos; ragina Komisiją, Parlamentą ir Tarybą susipažinti su 2021 m. pranešimo „Europos Sąjungos padėtis: regionų ir miestų požiūris“, kuris bus publikuotas 2021 m. spalio mėn., rekomendacijomis;

6.

palaiko kovos su dezinformacija veiksmų plane išreikštą nuomonę, kad piliečių sąmoningumo didinimas – ilgas ir sudėtingas procesas, grindžiamas, be kita ko, gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymu, įskaitant naujų informacijos gavimo ir platinimo būdų naudojimą. Šie gebėjimai turi būti derinami su kritine informacijos ir jos šaltinių analize;

7.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gerai pasirengusios prisidėti kovojant su dezinformacija ir jos keliamomis grėsmėmis;

8.

nurodo, kad narystė ES reiškia ne vien laisves ir finansinius išteklius, bet ir pagarbą pamatinėms vertybėms. Reikia konkrečių teisinių instrumentų, kad būtų galima imtis skubių ir veiksmingų priemonių, kurios padėtų skatinti, o kraštutiniais atvejais – priversti Europos bendrijos nares taikyti demokratinės valstybės ir teisinės valstybės principus. Dabar tokių teisinių instrumentų nėra. Todėl Europos Komisijos priemonės ne itin veiksmingos kai kuriose valstybėse narėse priimtų probleminių sprendimų atveju, kaip nurodyta 2021 m. birželio 10 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl teisinės valstybės padėties Europos Sąjungoje ir Sąlygų reglamento 2020/2092 taikymo, kuriai RK visiškai pritaria; abejoja, ar Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnis yra pakankamas atsakas į šį iššūkį;

9.

ragina kaip įmanoma greičiau imtis strateginių priemonių ir parengti teisės aktus, kuriais būtų galima veiksmingai spręsti problemas kai kuriose ES šalyse, pavyzdžiui, rinkimų saugumo srityje, visais lygmenimis;

10.

pabrėžia, kad grėsmę Europos demokratijai kelia ne vien išorės agresoriai, norintys destabilizuoti ES, bet ir vidaus veikėjai, besitaikantys į ES esmę – bendriją;

11.

todėl mano, kad veiksmų planas palengvintų santykių ir ryšių su trečiosiomis šalimis, kurios neigia demokratijos standartus ir pažeidžia pagrindines žmogaus ir piliečių teises, kūrimą. Kaip pavyzdį galima nurodyti ES politiką tokių šalių kaip Rusija, Baltarusija ar Kinija atžvilgiu ir Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės veiklą; teigia, kad reikia remti demokratinius judėjimus ES kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, įgyvendinant Rytų partnerystės programas;

12.

pabrėžia, kad reikia bandyti rasti pusiausvyrą tarp kovos su pandemijos keliamomis grėsmėmis ir piliečių laisvių apsaugos (pvz., duomenų apsaugos arba susirinkimų ir demonstracijų teisės apribojimo prevencijos klausimu);

13.

nurodo, kad žiniasklaidos puolimas kelia grėsmę europinėms vertybėms ir veda mus link autoritarizmo. Be laisvos žiniasklaidos neįmanoma tikroji visuomenės atliekama kontrolė. Žurnalistikos standartų trūkumas kuria terpę, palankią sąmokslo teorijoms, dezinformacijai, populizmui ir neapykantos retorikai plisti; atkreipia dėmesį ir įspėja dėl žiniasklaidos renacionalizacijos kai kuriose ES valstybėse narėse;

14.

teigia, kad Europos demokratijos veiksmų plane nepakankamai dėmesio skiriama viešosios informacijos prieinamumui. Demokratijos ir žmogaus teisių laikymosi pagrindas – laisvi informacijos ir idėjų mainai. Institucijų renkama informacija priklauso piliečiams, o visų lygmenų viešojo administravimo sektoriaus atstovai šiuos duomenis valdo jų vardu (1); pabrėžia, kad valdžios institucijos, naudojančios instrumentus, užtikrinančius piliečiams galimybę gauti informaciją ir jų tiesioginį dalyvavimą vykdant įgaliojimus, yra geras viešųjų institucijų atvirumo ir atskaitomybės pavyzdys (2);

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad demokratiška ES turi laikytis savo įsipareigojimo ginti ES vertybes, integraciją ir lygybę visais aspektais, neatsižvelgiant į lytį, rasę, etninę kilmę, religiją, įsitikinimus, negalią, amžių ar seksualinę orientaciją, o valstybės narės taip pat privalo dėti pastangas šia linkme;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmų plane nėra tiesiogiai nurodyta vietos ir regionų valdžios institucijų priemonių;

Prioritetai

17.

primygtinai ragina stiprinti ES ir valstybių narių autoritetą, teisinės valstybės principą gerbiančių viešųjų institucijų patikimumą, švietimą, vietos ir regionų valdžios institucijų kaip demokratiją skatinančių institucijų vaidmenį;

18.

nurodo, kad Europos Sąjungos piliečių pasitikėjimas svarbiausių ES institucijų veiksmais – būtina demokratinės Europos bendrijos plėtros sąlyga. Valstybių narių centrinių institucijų nuspėjamumui ir patikimumui užtikrinti reikia, kad šalys laikytųsi teisinės valstybės principų. Veiksminga nepriklausomų institucijų veikla ir demokratinių vertybių užtikrinimas nacionaliniuose teisės aktuose – tai Europos bendrijos pamatas;

19.

pabrėžia esminį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį stiprinant pilietiškumą. Vietos ir regionų valdžios institucijos yra arčiausiai piliečių ir jomis labiausiai pasitikima (3). Vis didesnė strateginė reikšmė tenka regionų ir miestų vaidmens stiprinimui, pavyzdžiui, kuriant finansinius instrumentus, kuriuos taikant lėšos skirstomos tik pagal tinkamus kriterijus;

20.

ragina daugiausia dėmesio skirti nepriklausomų, tolerantiškų, gebančių susitarti europiečių, kurie ieškotų taikaus konfliktų sprendimo, lavinimui ir švietimui. Skirtingų požiūrių ir nuomonių sambūvis – tai veiksminga „vakcina“ nuo fanatizmo, rasizmo ir etninių konfliktų;

Politinis švietimas. Kritinis mąstymas ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis

21.

pabrėžia, jog valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį švietimo srityje sukurdamos sąlygas tam, kad vietos bendruomenės ugdytų teigiamus demokratiško elgesio pavyzdžius;

22.

įspėja dėl visuomenės radikalėjimo ir to, kad valdžią perima dezinformacija besinaudojantys populistai. Siekiant užkirsti kelią dezinformacijai, reikia išsiaiškinti tikslines grupes, kurias labiausiai veikia neigiama įtaka. Ypač turėtų būti saugomi paaugliai, vyresnio amžiaus asmenys, nacionalinių ir etninių mažumų atstovai, migrantai ir asmenys, negalintys naudotis skaitmeninėmis priemonėmis. Europos Komisija turėtų skirti ypatingą dėmesį regionams ir grupėms, kuriuos labiausiai veikia vidinė ir išorinė dezinformacija;

23.

atkreipia dėmesį į gegužės 26 d. Europos Komisijos pateiktas gaires, kuriomis siekiama pašalinti Kovos su dezinformacija praktikos kodekso trūkumus. Teigiamas dalykas yra tai, kad Komisija ragina prisiimti tvirtesnius ir konkretesnius įsipareigojimus visose kodekso srityse ir ypač tobulinti stebėsenos metodus, taip pat kviečia kitas ES veikiančias platformas, privačių pranešimų mainų paslaugų teikėjus ir kitus internetinės reklamos ekosistemos dalyvius prisijungti taikant šį kodeksą. Tačiau tai, kad Komisijai sunku patikrinti platformų pateiktų stebėsenos ataskaitų teisingumą ir kad nėra jokio sankcijų mechanizmo, labai mažina šio kodekso veiksmingumą, todėl reikia imtis tolesnių reguliavimo veiksmų ES lygmeniu;

24.

atsižvelgdamas į tai, siūlo kurti neprivalomą ir valstybių narių nesaistantį visai Europai tinkamą pilietinio ugdymo, kritinio mąstymo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymo planą, dėl kurio būtų rengiamos viešosios konsultacijos, remiantis Suomijos programa CIVIS kaip gerosios patirties pavyzdžiu, kuris po to būtų pritaikytas taip, kad atitiktų regionų ir vietos poreikius. Ugdymo turinys turėtų apimti mokyklinį, valstybės tarnautojų švietimą, mokymąsi visą gyvenimą ir viešąsias kampanijas. RK norėtų aktyviai prisidėti prie šio plano rengimo ir ragina Europos Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir kompetencijos paskirstymą;

Kova su dezinformacija ir neapykantos retorika

25.

mano, jog glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Parlamento INGE komitetu būtų tikslinga įsteigti Europos agentūrą (4), kuriai būtų patikėtos prevencinės priemonės dezinformacijos, neapykantos retorikos, netolerancijos, prievartos prieš tam tikras visuomenės grupes ir sąmokslo teorijų plitimo srityse;

26.

apgailestauja dėl to, kad vietos institucijos atlieka nepagrindinį vaidmenį taikant kovos su dezinformacijos plitimu priemones, nes dažnai taip nutinka dėl dalykinių žinių, gebėjimų ir išteklių trūkumo; ragina kurti vieningą kovos su dezinformacija finansavimo mechanizmą;

27.

palankiai vertina Saugumo sąjungos strategiją, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas valstybinių ir nevalstybinių veikėjų hibridiniams išpuoliams, kibernetiniams išpuoliams, kritinėms infrastruktūroms daromai žalai, dezinformacijos kampanijoms ir politinio naratyvo radikalėjimui;

28.

mano, kad būtina diskutuoti dėl nuomonės laisvės ir to, ką ji reiškia, kai kalbama apie internetą; atkreipia dėmesį į Paweło Adamowicziaus vardo apdovanojimą (5) už socialinės integracijos, lygių galimybių ir žmogaus teisių bei piliečių laisvių skatinimą, taip pat už kovą su išankstiniu nusistatymu ir ksenofobija, kurį Regionų komitetas, bendradarbiaudamas su Tarptautiniu prieglobsčio miestų tinklu (ICORN) ir Gdansko miestu įsteigė siekdamas žengti tvirtą žingsnį šia linkme;

29.

kartu su valdžios institucijomis ir pilietine visuomene taip pat turėtų būti įtraukta žiniasklaida. Informacijos srityje dirbantys asmenys dėl savo praktinės ir profesinės patirties gali ypač gerai atskirti dezinformaciją;

30.

pabrėžia Skaitmeninių paslaugų akto, kaip priemonės, kurią galima naudoti siekiant užtikrinti didesnį skaitmeninės aplinkos skaidrumą ir padidinti interneto platformų atskaitomybę, svarbą;

31.

nurodo, kad reikia užtikrinti visapusišką Europos demokratijos veiksmų plano, audiovizualinių ir žiniasklaidos technologijų veiksmų plano bei teisėkūros institucijų diskusijų dėl skaitmenines paslaugas reglamentuojančio teisės akto suderinamumą;

32.

ragina priimti Skaitmeninių paslaugų direktyvą, kurioje būtų pasiūlytas horizontalusis internetinės erdvės reguliavimo priežiūros pagrindas ir nuostatos platformų atsakomybei dėl turinio, reklamos ir tikslinių mikrogrupių formavimo veiklos valdymo užtikrinti;

Žurnalistų saugumas ir vietos žiniasklaidos priemonių rėmimas

33.

pabrėžia patikimos žurnalistikos vaidmenį, ypač vietos lygmeniu, didinant visuomenės pasitikėjimą. Nepriklausomos žiniasklaidos priemonės yra vienas svarbiausių demokratijos ramsčių ir daro konkrečią įtaką viešųjų diskusijų lygmeniu;

34.

neigiamai vertina tai, kad SLAPP ieškiniai (strateginiai ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą) naudojami nepriklausomų žiniasklaidos priemonių veiklai riboti, ir ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl žurnalistų ir pilietinės visuomenės apsaugos;

35.

įspėja, kad nepriklausoma spauda yra marginalizuojama, monopolizuojant ir politizuojant žiniasklaidą, ypač kai tai daroma ES lėšomis; ragina labiau kontroliuoti tokiam tikslui skirtas priemones; palaiko regionų įtraukimą į ES lėšų skirstymą; pritaria tam, kad gerbiant valstybių narių kompetenciją būtų sukurtos papildomos teisėkūros priemonės, kuriomis būtų siekiama stiprinti ES gebėjimą įsikišti siekiant užtikrinti, kad nepriklausomos žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas ir toliau būtų mūsų demokratijos ramstis;

36.

pabrėžia, kad išpuoliai prieš teisę į saviraišką riboja viešąsias diskusijas; nurodo teisę į saviraišką akademinėje, ekonomikos ir meno srityse; mano, kad gąsdinimas, diskredituojantys išpuoliai, politinis spaudimas, finansiniai ribojimai ir kliūtys, kuriomis bandoma užkirsti kelią viešųjų išteklių prieinamumui, kelia grėsmę mokslininkų, žiniasklaidos priemonių ir nevyriausybinių organizacijų veiklai ir neleidžia jiems vykdyti savo kontrolės funkcijos; įspėja apie kai kurių vyriausybių bandymus apriboti tiriamosios veiklos nepriklausomumą ir taikyti neaiškiais ir ginčytinais kriterijais grindžiamas sankcijas;

Piliečių aktyvumo stiprinimas

37.

atkreipia dėmesį į tai, kad Konferencija dėl Europos ateities turėtų būti organizuojama kaip įmanoma didesniame skaičiuje Europos regionų, taikant principą „iš apačios į viršų“, o tai leistų įsitraukti ir dalyvauti įvairioms piliečių grupėms; siūlo pripažinti piliečių forumus kaip dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procese būdą;

38.

ragina ES institucijas kurti veiksmingus, skaidrius ir įtraukius kanalus, padedančius pasiekti piliečius, ypač tuos, kuriems trūksta motyvacijos dalyvauti viešajame ir visuomeniniame gyvenime; nurodo, kad šiame procese svarbiausias yra jaunimas;

39.

supranta, kad Europos piliečių forumas yra unikali galimybė įtraukti piliečius. Šis inovatyvus ir visą Europą apimantis dalyvavimo būdas leis kartu priimti sprendimus dėl demokratinės Europos ateities, struktūros ir prioritetų. RK įsipareigoja visapusiškai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į Konferenciją, kad būtų galima patikrinti geriausią praktiką ir išgirsti piliečių bei valdžios institucijų nuomonę;

Laisvė ir demokratiški rinkimai

40.

atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmų plane išreikštas rūpestis dėl laisvų ir demokratiškų rinkimų turėtų vienodai galioti Europos, nacionaliniams, regioniniams ir savivaldos rinkimams;

41.

pažymi, kad vis daugiau politinių kampanijų vykdoma internete; todėl mano, kad būtina parengti reikalavimus dėl politinių partijų ir valstybinių narių skaidrumo teikiant remiamą politinį turinį ir gairių užtikrinimo; ragina atsižvelgti į savivaldos rinkimų ypatumus, kurių dažnai nebuvo paisoma rengiant visoje ES galiojančius teisės aktus;

42.

konstatuoja, kad veiksmų plane nepakankamai atsižvelgta į laikotarpį tarp rinkimų; pabrėžia, kad dezinformacija, propaganda, manipuliavimas ir bandymai daryti įtaką piliečių nuomonei dažniausiai vyksta šiuo laiku;

43.

pabrėžia, kad ES struktūriniai fondai turėtų būti naudojami pilietinės visuomenės priemonėms finansuoti bei instituciniams ir administraciniams pajėgumams ir struktūroms, kurie yra būtini aktyviam piliečių dalyvavimui politiniame gyvenime, kurti; mano, kad fondų prieinamumas turėtų būti kaip įmanoma paprastesnis, o jų administravimas kiek įmanoma turėtų būti priskirtas regionų kompetencijai;

44.

palankiai vertina tai, kad balandžio 19 d. Europos Komisija pradėjo viešas konsultacijas, kurios vyks iki liepos 12 d. (6), siekdama per paskutinį 2021 m. ketvirtį pateikti atnaujintas direktyvas, kurių tikslas – kitoje ES valstybėje narėje gyvenantiems ES piliečiams suteikti teisę balsuoti ir būti kandidatais tiek savivaldybių, tiek Europos Parlamento rinkimuose. Iš tiesų, kaip nurodyta ir Europos piliečių iniciatyvoje „Rinkėjai be sienų“ (7), nors daugiau kaip 14 mln. judžių ES piliečių turi teisę balsuoti, rinkėjų aktyvumas ir kandidatuojančių judžių ES piliečių skaičius tebėra mažesnis nei panašių asmenų grupių nacionaliniu lygmeniu ir jie vis dar susiduria su sunkumais naudodamiesi savo rinkimų teisėmis;

45.

primygtinai nurodo, kad pandemijos laikotarpiu paaiškėjo, su kokiais iššūkiais dėl ribojančių reikalavimų tenka susidurti norint surengti visiškai demokratiškus rinkimus. Balsavimo paštu ir (arba) elektroniniu būdu saugumo užtikrinimas tapo organizaciniu ir technologiniu iššūkiu, atsižvelgiant į kibernetines grėsmes;

Išvada

46.

ragina Europos Komisiją ieškoti ilgalaikių instrumentų, padėsiančių ES apsiginti nuo naujų grėsmių. Mūsų ieškoma demokratijos vakcina turi būti veiksminga, inovatyvi ir efektyvi ir turėtų sustiprinti mūsų demokratinę infrastruktūrą dabar ir ilguoju laikotarpiu;

47.

pabrėžia, kad neribojamas dalyvavimas visuomeniniame gyvenime yra esminis pliuralistinės ir demokratinės bendrijos ramstis. Bet tam būtina sąlyga – piliečių pasitikėjimas valstybinėmis institucijomis. Be pasitikėjimo neįmanomas dalyvavimas. Pastarojo negalima užtikrinti nešviečiant visuomenės; mano, kad šiomis aplinkybėmis regionų ir vietos valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo;

48.

galiausiai nurodo, kad demokratija ir teisinė valstybė yra saugios tik tada, kai politinė valdžia visais lygmenimis užtikrina dialogą su nepriklausomais piliečiais.

---

(1)  Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos 59 rezoliucijoje (1946 m.), taip pat Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (1948 m.) 19 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (1950 m.) 10 straipsnyje teisė gauti informaciją yra neatsiejama pagrindinės teisės į saviraišką dalis.

(2)  Tokių vietos valdžios instrumentų pavyzdžiai yra vieši duomenys, piliečių biudžetai ir piliečių forumai.

(3)  https://cor.europa.eu/lt/our-work/Pages/EURegionalBarometer-2020.aspx

(4)  Pvz., kartu su Regionų komitetu.

(5)  Paweł Adamowicz taip pat parengė dvi Gdansko strategijas, skirtas šiems idealams: imigrantų integracijos modelį ir lygių teisių modelį.

(6)  Viešos konsultacijos dėl dalyvavimo Europos Parlamento rinkimuose (https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12684-Itraukus-ES-Parlamento-rinkimai-parama-ES-pilieciu-teisei-balsuoti-ir-buti-kandidatais-kitoje-ES-salyje_lt) ir dėl dalyvavimo vietos savivaldos rinkimuose (https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12733-Itraukus-rinkimai-Europoje-ES-pilieciams-gyvenantiems-kitoje-ES-salyje-suteikiama-galimybe-pasinaudoti-savo-teise-dalyvauti-vietos-savivaldos-rinkimuose_lt).

(7)  https://eci.ec.europa.eu/013/public/#/screen/home

Europos regionų komiteto nuomonė „Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas iki 2030 m.“

(2021/C 440/07)

Pranešėjas Ricardo RIO (PT / EPP), Bragos meras Pamatinis dokumentas JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas. Visapusiškas požiūris 2021 m. metinė tvaraus augimo strategija

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

mano, kad darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimas yra nepaprastai svarbus visoms 194 valstybėms, kurios priėmė JT darnaus vystymosi darbotvarkę, ir mano, kad besitęsianti pandemija ir numatomos jos su sveikata susijusios, ekonominės, socialinės, ekologinės ir kultūrinės pasekmės suteikia naują postūmį šiam tikslui; todėl ragina Europos vadovus sudaryti plataus užmojo ir nuoseklias vidaus ir užsienio politikos darbotvarkes ir paskelbti turint vieną aiškų tikslą, kad Europos Sąjunga visais valdymo lygmenimis taptų DVT įgyvendinimo lydere ir akivaizdžia jų propaguotoja;

2.

mano, kad ši nuomonė turi būti vertinama kaip raginimas Europos Komisijai (EK) sustiprinti DVT, kurie turi būti neatsiejami nuo pagrindinių Europos vertybių ir tapatybės, ir tokiu būdu juos atitinkamai pabrėžti savo visaapimančiame naratyve ir prioritetuose;

3.

palankiai vertina Europos Komisijos politinę lyderystę įgyvendinant DVT per Europos žaliąjį kursą ir perorientuojant Europos semestrą į DVT, taip pat Komisijos požiūrį į plataus užmojo darbotvarkės, skirtos pasiekti tvaresnę, konkurencingesnę ir darnesnę Europą, atvirą pasauliui ir pasiruošusią 21-ojo amžiaus iššūkiams, skatinimą, visa tai sustiprinus papildomomis priemonės „New Generation EU“ lėšomis siekiant sukurti žalesnę, labiau skaitmeninę ir atsparesnę Europą;

4.

tačiau ir toliau pritaria Tarybos, Europos Parlamento, RK ir buvusios ES įvairių suinteresuotųjų subjektų platformos dėl DVT įgyvendinimo prašymui parengti visa apimančią darnaus vystymosi tikslų strategiją, kuri pakeistų strategiją „Europa 2020“ ir sukurtų bendrą darnaus vystymosi modelio viziją, kurią norime propaguoti Europos Sąjungos labui ir iš jos – į išorę, sudarant sąlygas visoms vietos ir regionų valdžios institucijoms, kalbant ta pačia kalba, siekti tų pačių tikslų ir uždavinių;

5.

primena, kad ES prekybos politikos peržiūra siekiama skatinti didesnį tvarumą atsižvelgiant į įsipareigojimą įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus; tik tvariu ir nuosekliu prekybos modeliu, kuris atitinka pagrindines Europos Sąjungos vertybes, galima prisidėti prie visų žmonių gerovės ir klestėjimo tiek ES, tiek kitose pasaulio dalyse;

6.

be to, apgailestauja, kad DVT pamažu buvo išstumti iš ES naratyvo, o formuojant ES politiką jiems tekdavo mažesnis dėmesys, todėl iškilo grėsmė galimybėms įgyvendinti šiuos tikslus iki 2030 m.;

7.

mano, kad su DVT susiję komunikacijos ir tarpusavio mokymosi gebėjimai yra labai svarbūs didinant visų partnerių informuotumą ir įsipareigojimą, o tam būtinas glaudesnis ES valdymo sistemų koordinavimas ekonominiais, socialiniais ir aplinkos klausimais, kaip antai, Europos semestras, Europos žaliasis kursas ir Europos socialinių teisių ramsčio bei darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimas;

8.

pažymi, kad išvardytų iniciatyvų ir DVT sąsajos kartais atrodo nežymios; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Komisija turėtų įtraukti visus atitinkamus savo padalinius ir vengti izoliuoto pobūdžio iniciatyvų;

9.

palankiai vertina Europos Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl DVT įgyvendinimo iki 2030 m., kaip naudingą įgyvendinimui skirtą ataskaitą, tačiau apgailestauja, kad jame tik išvardijamos DVT priskirtos iniciatyvos;

10.

pavyzdžiui, 2021 m. gegužės mėn. pateiktoje atnaujintoje naujojoje pramonės strategijoje (1) DVT neminimi, todėl ji negali prisidėti prie platesnio masto pastangų užtikrinti politikos suderinamumą ir darnų vystymąsi. Tai sumažina Komisijos tarnybų darbinio dokumento naudingumą DVT įgyvendinimui;

11.

palankiai vertina 2021 m. balandžio 29 d. Komunikate dėl geresnio reglamentavimo (2) pareikštą įsipareigojimą įtraukti DVT į visų sričių politiką, taip pat kiekvieno pasiūlymo atveju nustatyti atitinkamus DVT bei išnagrinėti, kaip iniciatyva padės pasiekti tuos tikslus, tokiu būdu reaguojant į ankstesnį RK prašymą (3). Be to, RK mano, kad skaidrūs ir plataus masto ex ante poveikio vertinimai yra ypač svarbūs pasiūlymų tvarumo patikrai;

12.

palankiai vertina tai, kad Komisijos tarnybų darbiniame dokumente daug dėmesio skiriama suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo svarbai ir Europos regionų komiteto bei vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens ir darbo pripažinimui. Taip pat atkreipia dėmesį į svarbų nacionalinių, Europos ir tarptautinių regionų ir miestų asociacijų vaidmenį;

13.

pažymi, kad anksčiau paskelbtos tolesnio keitimosi informacija ir dialogo priemonės Europos Komisijos rengiamose konferencijose ir reguliariuose renginiuose dar nepradėtos taikyti ir ragina Europos Komisiją, Tarybą, Europos Parlamentą ir Europos regionų komitetą glaudžiau bendradarbiauti įgyvendinant DVT ES lygmeniu;

14.

pabrėžia, kad COVID-19 pandemija parodė darnaus vystymosi svarbą ir kad DVT gali padėti pereiti prie nuoseklios, holistinės vizijos įgyvendinant priemonę „Next Generation EU“ ir ypač įtraukiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę;

15.

mano, kad dėl nepakankamo vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo kai kuriose valstybėse narėse ir nesant prasmingo konsultacijų proceso rengiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kai nustatomi prioritetai ir planuojami veiksmai, kai kuriose valstybėse narėse kyla pavojus šių planų sėkmei, nes tokiu būdu tik ribotai atsižvelgiama į plataus masto ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių permainų regioninį aspektą. Akivaizdu, kad būtina remti DVT perkėlimą į vietos lygmenį, kad būtų galima viską atkurti geriau ir teisingiau;

16.

pabrėžia, kad yra dvi labai svarbios papildomos kryptys: nuoseklesnis DVT ir svarbiausių Europos Sąjungos politikos sričių koordinavimas ir naujas postūmis įgyvendinti DVT vietos ir regionų lygmenimis. Tai turi būti daroma nustatant aiškias paskatas visiems suinteresuotiesiems subjektams; Šiuo požiūriu visiems subjektams būtų naudinga didesnė Europos institucijų ir vietos bei regionų lygmens sąveika;

DVT valdymas ir Europos institucijos

17.

palankiai vertina tai, kad dabartinė Europos Komisija prisiėmė tvirtą politinį įsipareigojimą įgyvendinti DVT. Tačiau tai turėtų papildyti konkrečios Europos Komisijos vidaus valdymo priemonės, pavyzdžiui, reguliarūs Pirmininkės kabineto ir kitų Komisijos narių kabinetų koordinaciniai susitikimai dėl DVT integravimo;

18.

pareiškia, kad ES įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma DVT klausimais yra geras žingsnis siekiant įtraukti pilietinę visuomenę ir vietos bei regionų valdžios institucijas į sprendimų dėl DVT priėmimą Europos lygmeniu. Platformos rekomendacijomis dėl DVT įgyvendinimo ES turėtų būti vadovaujamasi imantis tolesnių veiksmų (4);

19.

pripažįsta, kad Europos klimato paktu žengiamas žingsnis skatinant pradėti veikti daugiau žmonių, tačiau juo dėmesys sutelkiamas tik į žaliąsias temas ir suinteresuotieji subjektai raginami imtis veiksmų, tuo tarpu platforma apėmė visus DVT ir buvo pagrindas dialogui, kuriuo buvo padedama ir patariama Europos Komisijai, kaip laiku įgyvendinti DVT;

20.

rekomenduoja naudoti ankstesnės platformos įgaliojimų pabaigoje pateiktą ataskaitą ir pasirengti bet kokiems tolesniems struktūruotiems dialogams. Taip pat pasisako už tai, kad struktūruotuose dialoguose ir toliau būtų kiek galima labiau atstovaujama plačiam DVT suinteresuotųjų subjektų ratui iš pilietinės visuomenės organizacijų, privataus sektoriaus, profesinių sąjungų, akademinės bendruomenės, regionų ir vietos valdžios institucijų ir mažumų ar pažeidžiamų grupių, kurios atstovauja keturis darnaus vystymo matmenis (ekonominį, aplinkosauginį, socialinį ir valdymo) ir turi pasiteisinusios veiklos ir patirties, susijusios su DVT ES lygmeniu. Mainais suinteresuotieji subjektai turėtų būti atskaitingi savo atstovaujamiesiems, rinkdami iš jų nuomones ir jiems teikdami informaciją;

21.

pabrėžia, kad svarbu įtraukti lyčių lygybę ir lygias galimybes visiems į ES politiką ir programas, kuriomis įgyvendinami DVT, kaip pabrėžta neseniai Europos Audito Rūmų paskelbtoje ataskaitoje „Lyčių aspekto integravimas į ES biudžetą“ (5);

22.

todėl prašo Europos Komisijos atnaujinti DVT platformą arba sukurti kitą dialogo platformą, kuri turėtų įtakos ir suteiktų galimybę imtis struktūruotų tolesnių veiksmų skatinant visų skirtingų viešųjų ir privačiųjų institucijų suinteresuotųjų subjektų kompetenciją, susijusią su Darbotvarke iki 2030 m., ir tiesiogiai patariant EK;

23.

dar kartą ragina įvairius sektorius, visų pirma Europos regionų komitetą, veikti kaip aktyvų subsidiarumo principo rėmėją, kad suderinti ES veiksmai būtų labiau grindžiami keitimusi geriausios praktikos pavyzdžiais, poveikio vertinimais ir būtų geriau susieti su vadinamąja „keturguba spirale“ (mokslu, politika, pramone ir visuomene). Didžiausią poveikį daro žinių ir patirties, įgytos įvairiose srityse, politikos sektoriuose, ir visų DVT integravimas. Puikus pavyzdys, kurį reikėtų skatinti ir plėtoti kituose generaliniuose direktoratuose ir politikos srityse, yra EK Pažangiųjų miestų iššūkio iniciatyva, taip pat DVT skirta pažangiosios specializacijos strategijų (S3) platforma, kuria galėtų geriau pasinaudoti Europos regionai;

24.

mano, kad Europos Komisija turėtų pasirinkti keletą socialinių, ekonominių ir aplinkos duomenų rodiklių vietos ir regionų lygmeniu, tokių rodiklių, kuriems gali daryti poveikį vietos ir regionų lygmuo, kad išnagrinėtų Darbotvarkės iki 2030 m. raidą visoje ES ir, kai įmanoma, jos poveikį tarptautiniu mastu. Tai darant reikėtų atsižvelgti į kai kuriose šalyse jau įdėtas pastangas šiuo tikslu;

25.

primygtinai teigia, kad stebėsena ir duomenys yra pagrindinės bendravimo su piliečiais ir pilietine visuomene vietos ir regionų lygmeniu priemonės. RK ir vietos bei regionų valdžios institucijos yra įsipareigojusios perkelti DVT į vietos lygmenį ir surenka daug duomenų. Pavyzdžiui, RK bendradarbiauja su EBPO ir nuolat renka duomenis apie vietos ir regionų lygmens įsitraukimą siekiant DVT ir mano, kad tai yra pavyzdinis partnerystės, kuri remiasi faktais grindžiamais tyrimais, atvejis;

26.

ragina Europos Komisiją padidinti Eurostato rengiamos DVT stebėsenos ataskaitos patikimumą įtraukiant į ją lengvai kiekybiškai įvertinamus ir nebiurokratiškai nustatomus DVT įgyvendinimo lygius. Komisija turėtų toliau naudoti šias ataskaitas Europos semestro procese ir papildyti jas vietos ir regionų valdžios institucijų duomenimis ir geriausia praktika, nes dabartinė stebėsena neapima NUTS-2 lygmens duomenų;

DVT vaidmuo Europos semestre siekiant tvaraus ekonomikos atsigavimo

27.

teigiamai vertina svarbų Europos Komisijos darbą siekiant įtraukti DVT į Europos semestrą per 2020 m. semestro ciklą. Laipsniškas DVT įtraukimas į metinę tvaraus augimo strategiją, šalių ataskaitas ir nacionalines reformų programas parodė, kad ES yra iš tiesų pasiryžusi pakeisti paradigmą darnaus vystymosi kryptimi;

28.

pritaria Europos žaliajam kursui ir ragina sąveikiau interpretuoti DVT kovos su klimato kaita srityje, todėl atkreipia dėmesį į DVT, visų pirma 13-ojo DVT, naudingumą ir galimybę dirbti kompromisų ir politikos suderinamumo su DVT sistema srityje;

29.

mano, kad būtina geriau derinti visų finansavimo programų prioritetus, kad jie padėtų visuotinai integruoti darnaus vystymosi tikslus. Pavyzdžiui, 100 neutralizuoto poveikio klimatui miestų 2030 m. yra žingsnis, padėsiantis paspartinti DVT įgyvendinimą. Investicijos į socialinių klausimų sprendimą naudingos ir klimatui;

30.

todėl ragina Europos Komisiją aiškiai įtraukti DVT į reformuotą Europos semestrą, kad būtų užtikrintas tvarus ekonomikos atsigavimas vietoje, ir kad jame visapusiškai dalyvautų vietos ir regionų valdžios institucijos ir kuris papildytų reformas ir investicijas valstybėse narėse, o taip pat būtų patikrintas DVT požiūriu ir teiktų Europos pridėtinę vertę;

31.

šiomis aplinkybėmis pakartoja, kad Europos Komisijai reikia pateikti „struktūrinių reformų“ apibrėžtį Europos semestro kontekste. Tokia apibrėžtis reikalinga norint užtikrinti, kad šios reformos apsiribotų tomis politikos sritimis, kurios svarbios ES sutarties tikslų įgyvendinimui ir visaapimančioms Europos Sąjungos politikos strategijoms, įskaitant DVT, ir kurios, tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą, būtų tiesiogiai susijusios su ES kompetencija (6);

32.

ragina Komisiją indėlį siekiant DVT laikyti bendru ir kompleksiniu tikslu visose Europos finansavimo programose, kurioms taikomas tiesioginis ir netiesioginis valdymas;

33.

todėl mano, kad jo rekomendacijos pagerinti atskaitomybę už Europos semestrą dabar yra dar aktualesnės, todėl į šį procesą būtina nedelsiant įtraukti regionus, miestus, kaimo savivaldybes ir suinteresuotuosius subjektus ir užtikrinti demokratiškesnį ir skaidresnį valdymą; pažymi, kad Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo taip pat pasirinkta ši kryptis, patvirtinant būtinybę į DVT įgyvendinimą įtraukti suinteresuotuosius subjektus;

34.

pakartoja savo raginimą priimti Europos elgesio kodeksą, kad į Europos semestrą būtų įtrauktos vietos ir regionų valdžios institucijos ir joms atstovaujančios asociacijos ir pažymi, kad Europos Komisija turėtų rodyti pavyzdį ir užmegzti Europos semestrui skirtą struktūruotą dialogą su suinteresuotaisiais subjektais, ypač todėl, kad atsirado spraga neatnaujinus ES aukšto lygio suinteresuotųjų subjektų platformos DVT klausimais;

35.

siūlo, kad pirmuoju žingsniu šia kryptimi galėtų tapti abiejų patariamųjų komitetų remiama suinteresuotųjų subjektų konferencija Europos semestro klausimais, ir (arba) kad su komitetais būtų konsultuojamasi prieš paskelbiant kitą metinę tvaraus augimo strategiją;

36.

pabrėžia, kad dvejopos pertvarkos ir Europos socialinių teisių ramsčio ir jo veiksmų plano įgyvendinimo propagavimas nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose yra nepakankamas, kad darniai ir nuosekliai būtų atsižvelgta į DVT, siekiant pateikti aiškias gaires tarpiniams ir pagrindiniams tikslams pasiekti. Dabartinė krizė parodė, kad ES turi pasirinkti DVT kaip platesnį pagrindą, kuris taip pat apimtų kitas politikos sritis, tokias kaip biologinė įvairovė ir sveikata, ir būtų su jomis susietas, tokiu būdu ateityje išvengiant krizių;

37.

ragina Europos Komisiją, Europai atsidūrus kryžkelėje, pasinaudoti kita, 2022 m. metine tvaraus augimo strategija ir oficialiai įtraukti DVT į Europos semestrą, geriau susieti DVT ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir aiškiai patvirtinti DVT kaip būdą ES formuoti tvarų ekonomikos atsigavimą;

38.

mano, kad integravus DVT įmanoma išsaugoti Europos semestro kaip ES šalių ekonominės politikos koordinavimo sistemos vaidmenį ir kad DVT į Europos semestrą sugrąžinti turi būti kiek galima greičiau;

39.

ragina Europos Komisiją atliekant nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimą nedelsiant pradėti tokį pakartotinį integravimą, nustatant DVT nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, kuriuos pateikia valstybės narės; pabrėžia, kad tokią analizę turėtų atlikti Europos Komisijos departamentai, įvertindami, kaip planai prisidėtų prie DVT. Tai leistų gerai įvertinti, ar šie planai yra visapusiški, kartu nesukuriant papildomos administracinės ataskaitų teikimo naštos;

40.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti paprastos ir nebiurokratinės struktūros aplinkos rezultatų suvestinę, kuri papildytų Europos semestro socialinių rodiklių suvestinę ir padėtų pasirengti oficialiai integruoti darnaus vystymosi tikslus į kitą Europos semestro ciklą;

41.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip geriau suderinti įmonių atsakomybės reikalavimus su darnaus vystymosi darbotvarkės įgyvendinimu. Taip pat būtų galima apsvarstyti galimybę sukurti paprastą, nebiurokratinį Europos įmonių atsakomybės pasą didelėms įmonėms – jame būtų nustatyti reikalavimai, susiję su darnaus vystymosi tikslais darbo santykių, lyčių lygybės, tiekimo grandinės valdymo, mokesčių ir finansinio skaidrumo srityse;

42.

mano, kad Komisijos pasiūlymas dėl Stabilumo ir augimo pakto peržiūros, kuris bus pateiktas paskutinį 2021 m. ketvirtį, turėtų sudaryti sąlygas tvarumu grindžiamai ES biudžeto ir makroekonominės priežiūros mechanizmų reformai, siekiant užtikrinti pakankamai aukštos kokybės viešųjų investicijų į tvarią Europos Sąjungos pertvarką. Tai turėtų apimti pasiūlymus į fiskalinę sistemą įtraukti paprastus ir nebiurokratinius rodiklius, kurie veiksmingiau nei BVP parodytų, kokį kelią reikės nueiti įgyvendinant DVT;

Vietos ir regionų indėlis siekiant DVT

43.

atkreipia dėmesį į EBPO apskaičiavimą, kad 65 proc. 169 uždavinių, kurie sudaro 17 DVT, neįmanoma pasiekti be vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo ar koordinavimo su jomis (7);

44.

pažymi, kad 2018 m. vietos ir regionų valdžios institucijoms teko vidutiniškai 53 proc. visų viešųjų investicijų ES (8). Dauguma šių investicijų susijusios su pagrindinių paslaugų, už kurias iš esmės yra atsakingi miestai ir (arba) regionai, infrastruktūra, ir kurioms, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos, socialinės infrastruktūros, geriamojo vandens, sanitarinių sąlygų sudarymo, kietųjų atliekų tvarkymo, energijos, transporto ir būsto, kartais taikomi konkretūs darnaus vystymosi tikslai; taip pat pažymi, kad vienas DVT – vienuoliktasis – yra skirtas būtent miestams ir vietos bendruomenėms;

45.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra labai svarbios skatinant vietos, regioninę ir atitinkamai nacionalinę politiką svarbiose su DVT susijusiose srityse, pavyzdžiui, aplinkos, viešųjų paslaugų, švietimo, sveikatos ir ekonominio bei teritorinio vystymosi srityse, ir jos padeda siekti daugelio kitų tikslų, pavyzdžiui, lyčių lygybės, tvaraus vartojimo, užimtumo, inovacijų, įtraukios visuomenės, gero valdymo ir partnerysčių. Todėl svarbu sustiprinti esamą konsensusą, kad ES politikoje reikia plėsti teritorinius prioritetus. Daugelis tinklų įsteigė darbo grupes, kuriose nariai dalijasi informacija ir patirtimi, susijusia su DVT įgyvendinimu jų šalyse – ir, kai kuriais atvejais, su kolegomis šalyse partnerėse, ir bando užsitikrinti Europos Komisijos paramą savo tikslams, o taip pat juos propaguoja tarptautiniuose forumuose; taip pat mano, kad svarbu Europos lygmeniu naudotis įgaliojimais, kuriuos vietos ir regionų valdžios institucijos turi savo valstybėse, nes tai palengvintų viešosios politikos skatinimą siekiant DVT visais lygmenimis;

46.

palankiai vertina preliminarius RK ir EBPO apklausos dėl DVT vaidmens atsigavimui rezultatus (9), kurie parodė, kad nepaisant pandemijos, vietos ir regionų valdžios institucijos tebėra susitelkusios DVT įgyvendinimui, nes 60 proc. vietos ir regionų lygmens respondentų pareiškė įsitikinimą, kad darnaus vystymosi tikslai gali padėti laikytis holistiškesnio požiūrio į atsigavimą, o 43 proc. sakė turintys konkrečią jų įgyvendinimo valdymo struktūrą;

47.

reiškia pagarbą tarptautinių ir Europos asociacijų ir organizacijų darbui remiant DVT perkėlimą į vietos lygmenį Europos ir tarptautiniu mastu taikant decentralizuotą bendradarbiavimą ir ragina dėti daugiau pastangų siekiant skatinti tokias partnerystes (10);

48.

ragina toliau plėtoti JT iniciatyvą „DVT perkėlimas į vietos lygmenį“, siekiant paspartinti ir padidinti pastangas, kad iki 2030 m. būtų pasiekti DVT; pažada bendradarbiauti su JT ir Europos Komisija, kad skatintų vis didėjančią miestų ir regionų mobilizaciją perkeliant DVT į vietos lygmenį ir rengiant savanoriškas vietos, regionų ar subnacionalines apžvalgas, kurios galiausiai galėtų prisidėti prie savanoriškų nacionalinių peržiūrų;

49.

pabrėžia, kad reikia imtis vietos lygmens veiksmų pažangai siekiant DVT įvertinti. ES turėtų padėti miestams ir regionams, atsižvelgiant į jų atitinkamas aplinkybes, stebėti savo pažangą siekiant DVT (11);

50.

prašo Jungtinio tyrimų centro tęsti savo darbą, susijusį su savanoriškais vietos vertinimais, parengiant jiems vadovus, ir įtraukti šį darbą į pažangiosios specializacijos mechanizmus, kurie padeda miestams ir savivaldybėms naudoti sanglaudos ir kitas finansines priemones. Be to, EK turėtų numatyti paskatas miestams ir regionams dirbti, kad DVT būtų pritaikyti prie vietos ir regionų sąlygų. RK turėtų koordinuoti šį plataus masto procesą;

51.

pažymi, kad reikia stiprinti gebėjimus vietos lygmeniu įgyvendinti DVT. RK mano, kad labai svarbu kartu kurti darnaus vystymosi strateginio valdymo modelius ir konkrečias valdymo priemones, taip pat organizuoti mokymą sprendimus priimantiems asmenims ir vietos valdžios institucijų darbuotojams bei vietos suinteresuotiesiems subjektams. ES galėtų remti Europos bendro vystymosi tinklus ir tokias mokymo galimybes; RK taip pat mano, kad mokslinių tyrimų – tiek mokslinių ir technologinių, tiek humanitarinių – vaidmuo yra labai svarbus norint pasiekti DVT, todėl turėtų būti užtikrintas tinkamas žinių ir inovacijų kūrimo centrų finansavimas;

52.

pažymi, kad reikia skatinti visų sektorių ir lygmenų, kuriais įgyvendinami DVT, bendradarbiavimo kultūrą;

53.

todėl prašo EK sukurti tiesiogines paskatas vietos ir regionų valdžios institucijoms tiesiogiai bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi ir pilietine visuomene siekiant pažangos DVT srityje;

54.

pabrėžia itin svarbų regionų vaidmenį kuriant ir įgyvendinant DVT vietos lygmeniu ir veikiant kaip pagrindiniams nacionalinių ir vietos subjektų partneriams vadovaujantis 17 DVT įtvirtinta bendradarbiavimo dvasia. Finansinė ir techninė parama regionams yra būtina norint padėti ir kurti vietos pajėgumus, kurių reikia norint perkelti DVT į vietos lygmenį ir garantuoti, kad tvarūs kaimo ir priemiesčio regionai tvariai sąveikautų su miestais;

55.

tvirtai remia keitimąsi vietos ir regionų geriausia praktika ir mano, kad labai svarbu propaguoti DVT darbotvarkę, pavyzdžiui, pasitelkiant neseniai sukurtą bandomąjį miestų tinklą URBACT, skirtą DVT perkėlimui į vietos lygmenį. Vis dėlto ES turi sukurti naują keitimosi gerąja patirtimi tarp visos ES miestų ir regionų, įtraukiant ir kitų žemynų miestus, programą, kad būtų galima nustatyti pasaulinę gerąją patirtį ir skatinti dvišalius susitarimus;

56.

pažymi, kad RK yra įsipareigojęs suvienyti jėgas su kitomis Europos institucijomis organizuojant renginius „Mokslas ir regionai“ ir veiksmų projektus DVT srityje (bandymas, eksperimentavimas, prototipų kūrimas ir masto didinimas), ypač remiantis regionų, kurie savo politiką grindžia DVT, patirtimi, ir vėliau skatinant šios politikos atkartojamumą ir pritaikomumą;

57.

prašo ES sukurti paskatas, kurios būtų skirtos visuomenės ir vietos organizacijų dalyvavimo priemonėms siekiant įgyvendinti DVT propaguoti. Šiomis paskatomis turėtų būti gerinama Darbotvarkės iki 2030 m. sklaida ir plačiojoje visuomenėje propaguojami DVT tiek Europoje, tiek už jos ribų pasitelkiant daugiapakopes ir daugelį suinteresuotųjų subjektų jungiančias partnerystes;

58.

patvirtina esąs įsipareigojęs stiprinti savo partnerystę su EBPO, EUROCITIES, Europos regionų asamblėja, CEMR-PLATFORMA ir Regions4, kad būtų spartinamas DVT perkėlimas į vietos lygmenį, ir ragina įtvirtinti DVT kaip visa apimančią ES pagrindinę vertybę; įsipareigoja sudaryti kitas partnerystes, kad būtų dar labiau remiamas DVT perkėlimas į vietos lygmenį Europoje ir už jos ribų;

59.

primena savo nuomonę „Darnaus vystymosi tikslai (DVT) – pagrindas ES ilgalaikei strategijai dėl darnios Europos iki 2030 m.“ (12), kurioje buvo išdėstytas RK politinis požiūris į svarstymų dokumentą „Darni Europa – iki 2030 m.“ ir kuri neprarado aktualumo ypač prisimenant Komiteto raginimus Europos Komisijai „imtis vadovaujamo vaidmens ir pradėti taikyti daugiapakopį, daugiasubjektį ir tarpsektorinį valdymą, sudarant sąlygas integruoti visus DVT aspektus į visų sričių ES politiką“.

---

(1)  2021 m. gegužės 5 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“ https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52021DC0350&qid=1626348051234.

(2)  https://ec.europa.eu/info/files/better-regulation-joining-forces-make-better-laws_en

(3)  Europos regionų komiteto nuomonės „Darnaus vystymosi tikslai (DVT) – pagrindas ES ilgalaikei strategijai dėl darnios Europos iki 2030 m.“ 42 punktas, pranešėjas Arnoldas Abramavičius.

https://webapi2016.cor.europa.eu/v1/documents/cor-2019-00239-00-00-ac-tra-lt.docx/content

(4)  https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/sdg_multi-stakeholder_platform_input_to_reflection_paper_sustainable_europe2.pdf

(5)  https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR21_10/SR_Gender_mainstreaming_LT.pdf

(6)  Žr. RK nuomonę 3764/2018 dėl Reformų rėmimo programos https://webapi2016.cor.europa.eu/v1/documents/COR-2018-03764-00-00-AC-TRA-LT.docx/content.

(7)  EBPO cituoja JT darnaus vystymosi sprendimų tinklą: A Territorial Approach to the Sustainable Development Goals: A role for Cities and Regions to leave no-one behind (2017 m. – EBPO).

(8)  Key Data on Local and Regional Governments in the EU (2019 m. – EBPO).

(9)  RK ir EBPO apklausa: Darnaus vystymosi tikslai – ekonomikos atsigavimo po COVID-19 pagrindas miestuose ir regionuose. Buvo vykdoma nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki birželio 18 d.

(10)  Keletas pavyzdžių – EBPO ir jos bandomasis projektas, skirtas teritoriniam požiūriui į DVT; Europos savivaldybių ir regionų taryba (CEMR) ir jos darbas padedant nacionalinėms regionų ir miestų asociacijoms parengti Savanoriškas subnacionalines peržiūras, kurios apima jų šalis; Europos regionų asamblėja ir jos darbas, susijęs su DVT įgyvendinimu vietos ir regionų lygmeniu; Regions4 ir jos veiklos bendruomenė DVT srityje; EUROCITIES ir jos DVT darbo grupė; PLATFORMA ir Susivienijusių miestų ir savivaldybių organizacija (UCLG) ir jos DVT skirti mokymai instruktoriams; ES URBACT DVT; Miestų merų fondas tvarumui skatinti; ICLE, svarbus viso pasaulio miestų tinklas tvarumo programų srityje.

(11)  Taip, pavyzdžiui, šiuo metu yra Portugalijoje, kur Portugalijos katalikiškasis universitetas įgyvendina „CESOP Local“ projektus, o Lisabonos universitetas – „ODS Local“ projektus.

(12)  Pranešėjas Arnoldas Abramavičius (LT / EPP), priimta 2019 m. birželio 26 d., COR-2019-00239.

Europos regionų komiteto nuomonė „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“

(2021/C 440/08)

Pranešėjas Markku MARKKULA (FI / EPP), Espo miesto tarybos narys Pamatinis dokumentas Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ COM(2021) 82 – final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Pagrindinės bendrosios pastabos

1.

palankiai vertina naujojoje ES miestų ir regionų prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje išreikštą Europos Komisijos raginimą kartu su Regionų komitetu (RK) sudaryti sąlygas didesniems užmojams atsparumo klimato kaitai srityje ir įsipareigoti geriau integruoti ES priemones į nacionalinius, regioninius ir vietos teisės aktus bei veiklą;

2.

susirūpinęs pažymi, kad 1980–2016 m. dėl ekstremalių oro sąlygų patirti ekonominiai nuostoliai sudarė daugiau kaip 436 mlrd. EUR ir, jei dėl visuotinio atšilimo pasaulio temperatūra viršys ikipramoninio laikotarpio temperatūrą 3 oC, ši suma augs iki mažiausiai 170 mlrd. EUR per metus;

3.

pakartoja, kad dėl būtinybės neatidėliojant spręsti klimato kaitos keliamas problemas pagal Paryžiaus susitarimą reikia ryžtingo politinio vadovavimo visais valdymo lygmenimis, skatinant į veiksmus orientuotą ir aiškiai apibrėžtą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui Europos, grindžiamą principu „iš apačios į viršų“, kurio laikantis naudojamos gerai integruotos prisitaikymo ir švelninimo priemonės;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitė miestų ir regionų vaidmuo: orientaciją į administravimą ir valdžios organus pakeitė orientacija į paslaugas ir bendradarbiavimą, įtraukianti piliečius, akademinę bendruomenę, įmones ir trečiąjį sektorių. RK ragina miestus ir regionus analizuoti ir atnaujinti savo vaidmenį, bendradarbiavimą ir inovacijų politiką, kad būtų skatinama kurti plataus masto visuomenines ir technologijomis paremtas inovacijas. Tai padės jiems spręsti pagrindines visuomenės problemas ir sudaryti tinkamas sąlygas gerovės visuomenėms susiformuoti;

5.

ragina vykdyti paklausa grindžiamą politiką ir remtis anglies pėdsako ir anglies atspaudo rodikliais kaip kriterijais vykdant tvarius viešuosius pirkimus, siekiant skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir padidinti tvarių ir klimatui nekenkiančių prekių ir paslaugų paklausą;

6.

pabrėžia suvokimo ir įsipareigojimo veikti vietos lygmeniu svarbą. Siekiant tai skatinti, reikia naujais, novatoriškais ir kokybiškais būdais remti vietos lygmens veiksmus. RK bendradarbiaus su Europos Komisija, kad pagal temą „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“ būtų parengti veiklos modeliai, skirti įvairaus dydžio ir skirtinguose vystymosi etapuose esančioms savivaldybėms, atsižvelgiant į padėtį jų vietos lygmeniu;

7.

atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant užsibrėžtų tikslų labai svarbu užtikrinti, kad naujausios mokslinių tyrimų žinios būtų kur kas greičiau nei iki šiol panaudojamos, keičiamos ir pritaikomos prie galimų veiklos poreikių; todėl ragina Europos Komisiją steigti EMTE centrus, kad juose daugiausia dėmesio būtų skiriama visuomenės požiūriu vietos ir regionų lygmeniu reikalingoms inovacijoms skatinti ir kad būtų kuriamos mokslo, verslo, visuomenės ir atskirų asmenų ekosistemos;

8.

pasitelkęs RK politinę ir komunikacijos kampaniją „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“ parodo, kaip miestai ir regionai gali paspartinti teisingą ir tvarų perėjimą naudodami vietos, regionų, nacionalinius ir ES viešuosius ir privačiuosius finansus bei kitas pagalbines iniciatyvas. RK yra įsipareigojęs bendradarbiauti su Europos Komisija, ES misijomis, Europos inovacijų taryba, regioninių EMTE centrų tinklu bei kitomis atitinkamų suinteresuotųjų subjektų iniciatyvomis ir kartu rasti proveržio sprendimus;

9.

pažymi, kad maždaug 40 proc. ES miestų, kuriuose yra daugiau kaip 150 000 gyventojų, priėmė prisitaikymo prie klimato kaitos planus (1); ragina visus miestus prisidėti ir reguliariai atnaujinti mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų teikiamas žinias ir geriausią patirtį. RK kviečia miestus ir regionus suvienyti jėgas ir kurti partnerystės ryšius su vietos ir tarptautine pramone siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos ir švelninti jos poveikį bei ragina Komisiją skleisti teigiamus rezultatus;

10.

tvirtai remia strategijoje pateiktą požiūrį atsparumo siekti teisingai ir sąžiningai. Su klimatu susiję pokyčiai problemų kelia visų pirma pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims, vyresniems, ligotiems ir mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Būtent šioms asmenų grupėms strategijoje turi būti skiriamas ypatingas dėmesys;

11.

pabrėžia savo pasirengimą ir įsipareigojimą kartu su miestais ir regionais kurti Europos masto prisitaikymo sistemą ir gerai veikiančią daugiapakopio valdymo struktūrą su aiškiai paskirstyta atsakomybe. Taip Komitetas siekia sudaryti sąlygas imtis veiksmų ir kurti veiksmingus regionų ir vietos prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo mechanizmus, remiantis viešojo, privačiojo ir trečiojo sektorių bendradarbiavimu, taip pat gilinti žinias, didinti pajėgumus ir gerinti finansinių išteklių naudojimą;

Prisitaikymo strategija Europos žaliojo kurso programoje

12.

mano, kad per vienus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija turėtų priimti gaires dėl bendros praktikos ir principų, kaip nustatyti, klasifikuoti ir apdairiai valdyti fizinę ir materialinę klimato srities riziką planuojant, rengiant, įgyvendinant ir stebint planus, programas ir projektus;

13.

mano, kad turėtų būti užtikrinta prisitaikymo gairių ir poveikio aplinkai vertinimo direktyvų sinergija;

14.

pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos įgyvendina daugiau nei 70 proc. klimato kaitos švelninimo priemonių ir iki 90 proc. prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų, todėl jokia prisitaikymo politika nebus sėkminga, jeigu nebus atsižvelgiama į regionų ir miestų poreikius, požiūrį ir praktinę patirtį;

15.

ragina regionus ir miestus aktyviai dalyvauti rengiant jų veiksmų gaires dėl klimato kaitos ir kampanijos „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“ veiksmų planus kaip pastangų spręsti su klimato kaita susijusias problemas pagrindą, taip pat siekiant užkirsti kelią tam, prie ko prisitaikyti neįmanoma, ir prisitaikyti prie to, kas neišvengiama;

16.

ragina stiprinti regioninį subjektų bendradarbiavimą prisitaikymo prie klimato kaitos planų ir priemonių klausimais vietoje. Būtent vietos ir regionų lygmeniu reikia kartu su piliečiais ir įmonėmis įgyvendinti priemones;

17.

pripažįsta, kad atokiausi ES regionai susiduria su rimtomis prisitaikymo prie klimato kaitos problemomis dėl ypatingo pažeidžiamumo, dėl kurio jie yra ypač jautrūs klimato kaitos poveikiui; palankiai vertina visas pastangas jį sušvelninti, pavyzdžiui, keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir pasaulinius ir regioninius prisitaikymo sprendimus, kuriuos turi skatinti ir remti Komisija ir valstybės narės;

18.

pabrėžia, kad svarbu bendromis pastangomis kurti tinkamus prisitaikymo metodus ir priemones, kad būtų remiamas bendras visuomeninių inovacijų kūrimas, tarpvalstybinis bendradarbiavimas, keitimasis patirtimi ir atsparumo didinimo pajėgumai; to siekiant gali būti labai svarbios priemonės pagal 2021–2027 m. INTERREG 2 konkretų tikslą;

19.

pabrėžia, kad daugėja tvirtų įrodymų, rodančių, kad klimato kaitos požiūriu kai kuriose valstybėse narėse moterys yra kur kas labiau pažeidžiamos dėl įsitvirtinusių socialinių normų ir socialinių bei ekonominių struktūrų, kuriomis joms užkertamas kelias naudotis ištekliais, sprendimų priėmimu, informacija, švietimu, profesija ir t. t.; todėl mano, kad ES politika, įskaitant Europos žaliąjį kursą, yra itin svarbi siekiant įveikti šias kliūtis ir visapusiškai padidinti moterų ir mergaičių įgūdžių, žinių ir kvalifikacijos potencialą, kad būtų užtikrintas prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimo veiksmingumas ir tvarumas;

20.

pabrėžia, kad svarbu greičiau gauti ekspertų konsultacijas dėl ES žinių ir finansavimo priemonių naudojimo;

21.

pabrėžia, kad būtinas pusiau natūralus miškų ir miškininkystės įmonių prisitaikymas prie klimato kaitos. Miškai ir jų savininkai atlieka itin svarbų vaidmenį klimato apsaugos srityje, tačiau jie taip pat laibai nukentėjo nuo klimato kaitos; tikisi, kad paskelbtoje ES miškų strategijoje bus atsižvelgta į skirtingus įvairių Europos regionų miškų ypatumus ir ji bus glaudžiai susieta su ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija ir ES biologinės įvairovės strategija, taip pat numatytos ES paramos priemonės, skirtos padėti pusiau natūraliems miškams prisitaikyti prie klimato kaitos ir didinti jų kaip CO2 saugyklų pajėgumus;

22.

ragina skubiai ir ryžtingai įgyvendinti strategijoje paskelbtas priemones, skirtas populiarinti gamtos procesais pagrįstus sprendimus, įskaitant naujus ir novatoriškus finansavimo sprendimus ir produktus. Tai visų pirma susiję su šlapynių ir durpynų apsauga ir atkūrimu bei miestų žalinimu. Tokie sprendimai padeda didinti atsparumą klimato kaitai, propaguoti sveiką gyvenseną ir siekti kitų žaliojo kurso tikslų;

23.

mano, kad būtinos didelės viešojo ir privačiojo sektorių investicijos į naujų inovatyvių sprendimų kūrimą ir įgyvendinimą. Vienas iš esamų žinių pavyzdžių yra 2021 m. gegužės mėn. paskelbtas Tarptautinės energetikos agentūros pranešimas „Net Zero by 2050: A Roadmap for the Global Energy Sector“, kuriame pateikiamas veiksmų planas, grindžiamas daugiau nei 400 tarpinių tikslų, kaip iki 2050 m. pasiekti visuotinį poveikio neutralumą. Svarbu, kad tokiomis investicijomis taip pat būtų skatinamas ekonomikos augimas ir užkertamas kelias pirmalaikėms mirtims;

24.

atkreipia dėmesį į bendradarbiavimą su Jungtiniu tyrimų centru (JRC) ir kitais Komisijos generaliniais direktoratais plėtojant vietos mokslinių platformų, skirtų klimato kaitai (jau veikiančių „vietos Tarpvyriausybinių klimato kaitos komisijų“), koncepciją, siekiant skatinti bendradarbiavimą su mokslininkais ir padėti vietos lygmeniu išrinktiems pareigūnams priimti sprendimus;

Anglies atspaudo mažinimas – naujas požiūris į poveikio klimatui apskaičiavimą

25.

palankiai vertina Komisijos ketinimą koordinuoti įvairių politikos sričių veiksmus, kad būtų panaudotas sinerginis poveikis;

26.

rekomenduoja mažinti anglies pėdsaką iki minimumo sumažinant neigiamą produktų, susidariusių atliekų, paslaugų ir organizacijų poveikį; taip pat ragina sutelkti dėmesį į anglies atspaudo mažinimą, remiantis Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais, parodant tvarumo požiūriu teigiamą klimatui nekenkiančių produktų ir paslaugų poveikį;

27.

palankiai vertina ketinimą susieti prisitaikymą prie klimato kaitos su Pastatų energinio naudingumo direktyva, Statybos produktų reglamentu ir Ekologinio projektavimo direktyva;

28.

ragina Europos pramonę inicijuoti ir investuoti į anglies atspaudo mažinimo verslo plėtrą, pavyzdžiui, į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, žaliavų naudojimo mažinimą, klimatui nekenkiančių žaliavų naudojimą, atliekų kiekio mažinimą, gaminių naudojimo trukmės ilginimą ir gaminių tinkamumo naudoti didinimą;

29.

ragina viešąjį sektorių, pasitelkus savo vaidmenį ir išteklius, įvairiopai padėti pramonės sektoriams sparčiau kurti naujus neutralaus anglies dioksido poveikio sprendimus: vykdant viešuosius pirkimus skatinti tvarių naujų prekių ir paslaugų paklausą ir jų kūrimą, naudoti atviruosius duomenis problemoms analizuoti ir klimatui nekenkiantiems sprendimams plėtoti, visuomenės patalką inovacijoms ir startuolių platformoms kurti ir užsiimti tinklaveika naujoms koncepcijoms ir sprendimams vystyti ir skleisti siekiant didesnio tvarumo;

Anglies dioksido apmokestinimas – neatsiejama žaliosios pertvarkos dalis

30.

mano, kad tiek viešasis, tiek privatusis sektoriai, vykdydami viešųjų pirkimų procedūras, turėtų atidžiau vertinti poreikius, kad būtų išvengta pertekliaus, o tikrieji poreikiai būtų tenkinami naudojant tvarius produktus ir paslaugas;

31.

ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti veiksmingos CO2 kainų nustatymo sistemos užtikrinimui, nes tai viena veiksmingiausių kovos su klimato kaita priemonių. Siekiant pritraukti reikiamų investicijų, CO2 kaina turėtų būti prognozuojama ir tinkamo dydžio, joje turėtų būti atsižvelgta į faktines išlaidas, susijusias su CO2 išmetimo sukeliama žala, kad energetikos ir kitos bendrovės būtų skatinamos investuoti į klimatui nekenkiančius sprendimus;

32.

pabrėžia, kad CO2 kainų nustatymo sistema greičiausiai apims ir pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, kad tarptautiniu lygmeniu būtų sukurtos vienodos skaidrios sąlygos, kurios neleistų atsirasti piktnaudžiautojams;

33.

siūlo nustatyti solidžias skatinamąsias, rinka grindžiamas priemones naujų anglies dioksido absorbentų ir didelio anglies pėdsako medžiagų tvarių pakaitalų mažo anglies pėdsako medžiagomis kūrimui skatinti. Siekiant kurti naujas CO2 mažinimo technologijas ir matavimo metodus, reikia teikti paramą moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms;

34.

ragina derinti tinkamus rinkos mechanizmus, mokesčius, finansavimo priemones, teisines nuostatas ir savanorišką viešojo sektoriaus įsipareigojimą pritraukti investicijų į ne ATLPS sektorių, siekiant ekonomiškai efektyviai mažinti teršalų išmetimą;

35.

ragina toliau tobulinti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), visų pirma susijusią su šildymu, aušinimu, žemės naudojimu, transportu ir miškininkyste (LULUCF). Imantis sisteminių ATLPS plėtojimo veiksmų, nacionaliniai energijos ir klimato mokesčiai turėtų būti integruoti į pasaulinę apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą;

36.

yra įsitikinęs, kad turi būti kuo sparčiau taikomos veiksmingos priemonės siekiant laipsniškai panaikinti tiesiogines ir netiesiogines subsidijas iškastiniam kurui, pavyzdžiui, egzistuojantis atleidimas nuo mokesčių orlaivių kurui, siekiant sudaryti vienodas sąlygas atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai. Jos taip pat paskatins elgesio pokyčius ir padės gauti išteklių, reikalingų teisingai pertvarkai įgyvendinti;

37.

ragina ES imtis tvirto vadovaujamojo vaidmens pasaulio mastu siekiant iki 2030 m. sukurti būtinas CO2 kainų nustatymo ir biudžeto sudarymo sistemas ir derėtis dėl panašių elementų su savo pasauliniais prekybos partneriais;

Finansavimas su klimato kaita susijusioms problemoms spręsti

38.

pripažįsta, kad reikia didžiulių pradinių investicijų, įskaitant su energija susijusias investicijas, kurios, Europos Komisijos teigimu, 2021–2030 m. laikotarpiu kiekvienais metais sudarys 350 mlrd. EUR daugiau nei per praėjusį dešimtmetį (2). RK pabrėžia didžiulę partnerysčių svarbą, kuriose parama viešosiomis lėšomis turėtų būti daugiausia skiriama veiklos spartinimui;

39.

ragina teikti paramą miestams ir regionams, siekiant surasti tinkamą viešųjų ir privačiųjų finansavimo šaltinių derinį prisitaikymo veiksmams remti tarptautiniu, Europos ir vietos lygmenimis; ragina mažinti biurokratizmą ir supaprastinti prieigą prie ES finansavimo šaltinių;

40.

ragina ES ir kitus subjektus kurti su klimato kaita susijusios rizikos galimo poveikio viešiesiems finansams vertinimo metodus, plėtoti su klimato kaita susijusio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis priemones bei modelius ir atsižvelgti į klimato kaitą teikiant ataskaitas ir valdant biudžeto sistemas;

41.

pabrėžia, kad būtina atnaujinti nacionalinį energijos rūšių derinį naudojant naujas pažangias technologijas siekiant kuo geriau įgyvendinti ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategiją, taip pat visapusiškai atsižvelgti į gaminančių vartotojų, vietos energetikos bendruomenių ir naujų technologijų indėlį ir juo pasinaudoti; pabrėžia patikimų žemos ir vidutinės įtampos elektros energijos tinklų svarbą ir poreikį didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį bazinės apkrovos energijos atžvilgiu, visų pirma plėtojant kaupimo ir valdymo technologijas ir energetikos tinklus siekiant geriau prijungti naujus smulkius gamintojus prie žemos ir vidutinės įtampos tinklų; ragina Komisiją į siūlomos naujosios TEN-E sistemos bendrojo intereso projektų sąrašą įtraukti daugiau pažangiųjų tinklų projektų;

42.

pažymi, kad siekiant mažinti klimato apsaugos skirtumus reikia stiprinti dialogą tarp politikos formuotojų ir suinteresuotųjų subjektų, ypač pramonės ir investuotojų, įskaitant draudikus ir pensijų fondus;

43.

palankiai vertina naują Europos investicijų banko (EIB) įsipareigojimo lygį iki 2025 m. padidinti finansavimą klimato politikai ir parengti Klimato banko veiksmų planą (3); palankiai vertina tai, kad sistemingam fizinių klimato kaitos pavojų vertinimui buvo įdiegta EIB klimato rizikos vertinimo sistema (CRA);

Europos klimato ir sveikatos observatorija – sveikatos integravimas į klimato srities tikslus

44.

pritaria Europos klimato ir sveikatos observatorijos steigimui prie „Climate-ADAPT“. Vadovaujantis bendros sveikatos koncepcija, šioje observatorijoje galima telkti ir sieti duomenis, priemones bei patirtį, siekiant informuoti apie klimato kaitos poveikį žmonių sveikatai, jį stebėti ir analizuoti, taip pat vykdyti jo prevenciją; tačiau mano, kad reikėtų išplėsti taikymo sritį, kad ji apimtų urbanizacijos ir visuomenės senėjimo poveikį;

45.

pabrėžia būtinybę toliau rinkti vietoje patikrintus gerosios praktikos pavyzdžius ir padaryti juos viešai prieinamus bei lengvai randamus „Climate-ADAPT“ portale sukurtoje saugykloje ir (arba) Merų pakto interneto svetainės lyginamųjų indeksų kataloge; pabrėžia, kad žinių perdavimą taip pat palengvins miestų tarpusavio bendradarbiavimas, be to, bus nustatoma, skatinama bei finansuojama tinkama tarpusavio ir mentorystės veikla;

Skaitmeninimas, duomenys ir erdvė

46.

pabrėžia novatoriškų skaitmeninių technologijų, 5G technologijos, daiktų interneto, dirbtinio intelekto ir duomenų analizės svarbą skatinant miestų ir regionų skaitmeninę ir žaliąją transformaciją; kaimo vietovėms ypač svarbu užtikrinti pakankamą stiklo pluošto kabelių tiesimą;

47.

pabrėžia, jog norint, kad visi klimato politikos veiksmai, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos, būtų sėkmingi, jie turi būti grindžiami geriausiomis turimomis žiniomis ir inovacijomis ir jiems absoliučiai būtinas piliečių palaikymas;

48.

pabrėžia, kad, vertinant pavojus ir riziką vietos lygmeniu, svarbu naudoti sistemingas ir visapusiškas prevencines informacines sistemas, kaip antai „Galileo“ ir „Copernicus“, remiantis regionų ir vietos duomenų gavybos sprendimais ir naudojant palydovus bei jutiklius su GIS pagalbinėmis priemonėmis, kad būtų galima nustatyti pažeidžiamumą, kurį lemia įvairi su klimatu susijusi rizika; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas naudotis „Copernicus“ klimato kaitos paslaugomis (C3S);

49.

tikisi, kad bus pasinaudota palydovinių stebėjimo sistemų, kaip antai GALILEO ir „Copernicus“, duomenimis dėl metano ir kitų klimatui žalingų dujų nuotėkio, kad nacionalinėmis, Europos ir tarptautinėmis priemonėmis būtų galima kuo greičiau pašalinti nuotėkį;

50.

ragina regionų lygmeniu keisti prisitaikymo prie klimato kaitos politikos strategiją ir pritaria Prisitaikymo prie klimato kaitos misijos valdybai, kad reikalingos pažangiosios duomenų apie klimatą paslaugos, kurias teikia „Copernicus“, „Climate-ADAPT“, Nelaimių rizikos valdymo žinių centras bei kitos priemonės ir šaltiniai, kaip antai Žemės stebėjimo palydovai ir vietoje įrengti jutikliai (įskaitant antžemines stotis, oro ir jūros jutiklius);

51.

pabrėžia, kad būtina daugiau investuoti į kosmines technologijas, kad jos teiktų aktualią informaciją apie su klimatu susijusią riziką ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemones, taip pat bendradarbiauti su Komisija, JRC ir EAA siekiant padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms geriau jomis pasinaudoti;

„Europos horizonto“ misijos

52.

ragina greičiau pritaikyti ir įgyvendinti planuojamą „Europos horizonto“ misiją „Prisitaikymas prie klimato kaitos“ ir kitas su prisitaikymu susijusias misijas, įskaitant misijas dėl dirvožemio būklės, neutralaus poveikio klimatui miestų ir vandenynų, kai tik jos yra patvirtinamos;

53.

pabrėžia dviejų į klimatą orientuotų misijų – „klimatui atsparios Europos“ ir „100 neutralaus poveikio klimatui miestų iki 2030 m.“ – ypatingą svarbą; ragina visai Europos teritorijų geografinei, socialinei ir ekonominei įvairovei atstovaujančius miestus ir regionus bendradarbiauti siekiant ES poveikio klimatui neutralumo tikslo;

54.

siūlo ES Jungtiniam tyrimų centrui, bendradarbiaujant su RK, plėtoti ir organizuoti mokslinių tyrimų ir mokymosi veiklą, siekiant paremti ES misijų veiksmus pagal programą „Mokslas ir regionai“. Tai padidintų misijų poveikį, o pasiektais rezultatais būtų galima greitai pasidalyti ir juos pritaikyti visoje Europoje;

55.

pabrėžia savo įsipareigojimą kartu su Mokslinių tyrimų ir inovacijų generaliniu direktoratu (RTD GD) įgyvendinti ES misijas pagal veiksmų planą, kurį pasirašė Komisijos narė M. Gabriel. RK pabrėžia, kad ES misijoms reikia veiksmingos daugiapakopės valdymo sistemos, regioninių vietos inovacijų ekosistemų ir pažangiosios specializacijos strategijų savo tikslams pasiekti;

56.

prisideda prie ES misijų aktyviu dalyvavimu vietos lygmeniu ir remia EMTE centrų steigimą aktyviai prisidėdamas prie eksperimentų, greitojo prototipų kūrimo, testavimo, demonstravimo ir plataus misijos tyrimų bei inovacijų veiklos rezultatų diegimo;

57.

pabrėžia, kad į regionines pažangiosios specializacijos strategijas svarbu integruoti programą „Europos horizontas“, bendras parodomąsias ir įgyvendinimo priemones, vietos lygmens viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės inovacijų iniciatyvas ir daugiapakopio valdymo finansavimo priemones;

58.

pabrėžia, kad labai svarbu sudaryti partnerysčių sutartis tarp ES ir parodomuosius projektus vykdančių miestų ir regionų, dalyvaujančių pažangiųjų miestų ir prisitaikymo prie klimato kaitos misijose, siekiant Europos masto įtakos, pažangiausių klimato tikslų ir rezultatų plačiu mastu;

59.

vykdant su klimatu susijusias misijas siūlo laikytis požiūrio, kurį sudaro trys etapai 1) regionų ir miestų įvairus įtraukimas į misiją pasitelkus atvirą interaktyvų procesą; 2) reikiamo skaičiaus pirmaujančių bendruomenių įtraukimas į novatoriškų misijos sprendimų bandymą realiomis sąlygomis ir 3) sutarimas dėl parodomųjų bendruomenių indėlio į plataus masto novatoriškų sprendimų diegimą ir platų geriausių sprendimų taikymą visoje Europoje;

60.

skatina Prisitaikymo prie klimato kaitos misijos ir Merų pakto dalyvių bendradarbiavimą, kad būtų įtraukta kuo daugiau miestų ir regionų siekiant plėtoti gerą su klimato kaita susijusios rizikos supratimą, pasirengimą jai ir jos valdymą; RK Merų pakto ambasadoriai šiame procese gali atlikti aktyvų vaidmenį;

61.

tvirtai remia tai, kad sukurta politikos rėmimo priemonė, skirta teikti tiesioginę techninę pagalbą, siekiant padėti kurti ir įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir planus; mano, kad ši priemonė turi apimti prisitaikymo pagalbos tarnybą, praktinius seminarus ir kitas priemones, kurios turi būti kuriamos užtikrinant sineregiją su Merų paktu, ir yra pasirengęs remti šios priemonės kūrimą ir įgyvendinimą;

Svarbiausios partnerystės ir COP 26

62.

pabrėžia, kad UNFCCC 26-oji šalių konferencija (COP 26) yra itin svarbus žingsnis užtikrinant ES lyderystę pasaulio klimato politikos veiksmų srityje ir kad šiuo metu vykdoma regionų ir miestų veikla bei įsipareigojimai turėtų atlikti svarbų ir matomą vaidmenį COP 26;

63.

ragina UNFCCC didinti subnacionalinių valdžios institucijų matomumą ir pripažinimą pasaulinėje klimato diplomatijoje ir veikloje, bendradarbiaujant su tarptautinėmis bendruomenėmis ir tinklo organizacijomis, tokiomis kaip ICLEI, „Under2Coalition“, „Regions4“, Klimato aljansas ir UCLG (Susivienijusių miestų ir savivaldybių organizacija);

64.

rekomenduoja stiprinti miestų ir regionų vaidmenį platformoje „Climate-ADAPT“ (4) ir yra pasirengęs stiprinti bendradarbiavimą, visų pirma su Europos aplinkos agentūra, „EIT Climate KIC“ ir Jungtiniu tyrimų centru; rekomenduoja užtikrinti, kad jie reguliariai teiktų naujausią informaciją apie su klimato kaita susijusias mokslines žinias ir projektus, jos poveikį ir pažeidžiamas vietas pagrindiniuose biogeografiniuose Europos regionuose;

65.

ragina Komisiją primygtinai rekomenduoti valstybėms narėms įtraukti subnacionalines valdžios institucijas į savo prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų rengimą ir skatinti regioninių ir vietos strategijų rengimą bei regioninį nacionalinių strategijų suskirstymą; RK yra pasirengęs šiuo tikslu surengti daugiapakopius dialogus energetikos ir klimato klausimais.

---

(1)  Ataskaita dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos įgyvendinimo, COM(2018) 738 final.

(2)  Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis, COM(2020) 562 final.

(3)  https://www.eib.org/en/about/partners/cso/consultations/item/cb-roadmap-stakeholder-engagement.htm

(4)  https://climate-adapt.eea.europa.eu/

Europos regionų komiteto nuomonė „ES pagrindinių teisių chartijos taikymo ES stiprinimo strategija“

(2021/C 440/09)

Pranešėjas Jean-Luc VANRAES (BE / „Renew Europe“) Iklio savivaldybės tarybos narys Pamatinis dokumentas Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pagrindinių teisių chartijos taikymo ES stiprinimo strategija“ COM(2020) 711 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

palankiai vertina naująją ES pagrindinių teisių chartijos taikymo stiprinimo strategiją, nes joje konkrečiai pripažįstamas vietos ir regionų valdžios institucijų, kaip pagrindinių suinteresuotųjų subjektų, vaidmuo propaguojant ir ginant Chartijoje numatytas teises;

2.

ragina nuolat įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas – esminį demokratinio teisėtumo lygmenį – į Chartijos vertybių propagavimą ir stebėjimą, kaip laikomasi su ja susijusių principų;

3.

sutinka, kad ES turėtų toliau skatinti gerosios praktikos ir patirties mainus tarp visų valdžios lygmenų (nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens) ir rengti labiau tikslines gaires ir mokymus apie Chartiją;

4.

pabrėžia tikslinių gairių svarbą aiškinant, kodėl pagrindinės teisės yra svarbios vietos ir regionų valdžios institucijoms, iš dalies todėl, kad jose pateikiami pavyzdžiai, kaip valdžios institucijos gali pasinaudoti ES chartija;

5.

ragina bendradarbiauti su Europos Taryba siekiant stiprinti ES pagrindinių teisių chartijos taikymą;

6.

palankiai vertina Komisijos ketinimą nuo 2021 m. rengti metinę Pagrindinių teisių chartijos taikymo valstybėse narėse ataskaitą ir ragina Komisiją ataskaitoje pateikti miestų ir regionų gerosios praktikos pavyzdžių ir pasidalyti patirtimi taikant Chartiją. Tam reikėtų iš anksto aktyviai bendrauti su miestais ir regionais. Šiuo požiūriu bus svarbus bendradarbiavimas su RK;

7.

atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį šioje srityje gali atlikti nacionalinės ir Europos vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijos, ir įsipareigoja stiprinti savo bendradarbiavimą su jomis siekiant didinti vietos ir regionų valdžios institucijų informuotumą ir supratimą apie ES chartiją;

8.

pripažįsta, kad svarbu įsteigti ryšių centrus ir tinklą, kurie palengvintų informacijos apie Chartiją srautą tarp įvairių valdymo lygmenų bei dalijimąsi gerosios praktikos pavyzdžiais, taip pat galėtų pateikti gaires vietos ir regionų valdžios institucijoms, kaip formuoti politiką visapusiškai laikantis Chartijos nuostatų;

9.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisijos pagal Teisių ir vertybių programą skyrė lėšų, kurios padės savivaldybėms ir asociacijoms bendradarbiauti sprendžiant bendro intereso klausimus, kad būtų galima keistis gerąja patirtimi, ir kurti miestų tinklus;

10.

pripažįsta, kad visos ES valstybės narės turi paskirti vietos koordinatorius, jiems pavedant aiškią Chartijos įgyvendinimo misiją, kaip siūlo Europos Komisija;

11.

atsižvelgdamas į svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį užtikrinant Pagrindinių teisių chartijos taikymą, mano, kad RK dalyvavimas tarpinstituciniame dialoge dėl Chartijos yra labai svarbus;

12.

pabrėžia, kad prieš skirdama ES lėšas Europos Komisija turėtų sistemingai atlikti kryžminę Chartijos taikymo patikrą, naudodama aiškią ir skaidrią procedūrą. Atitiktis ES sutarties 2 straipsniui, kuriame įtvirtintos Sąjungos vertybės, turėtų būti laikoma sąlyga tinkamumui gauti ES lėšas. 2020 m. gruodžio 16 d. Reglamente (ES) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (1) primenama, kad „2020 m. liepos 21 d. išvadose Europos Vadovų Taryba nurodė, kad Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugomi pagal bendruosius Sutartyse įtvirtintus principus, visų pirma ES sutarties 2 straipsnyje nustatytų vertybių“. Tame pačiame reglamente nustatyta, kad tais atvejais, kai valstybės narės vykdo Sąjungos biudžetą, teisinės valstybės principo laikymasis, kuris neatsiejamai susijęs su pagarba demokratijai ir pagrindinėms teisėms, yra „viena iš pagrindinių išankstinių sąlygų, būtinų, kad būtų laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 317 straipsnyje įtvirtintų patikimo finansų valdymo principų“;

13.

ragina deramai aptarti Pagrindinių teisių chartiją minint Europos dieną (gegužės 9 d.) ir vykstant Konferencijai dėl Europos ateities ir taip padidinti jos žinomumą, ir prašo savo narių skatinti visapusiškai prieinamą ir įtraukią vietos lygmens veiklą, aiškinant ir pabrėžiant didžiulę pagrindinių teisių ir Europos chartijos svarbą mūsų demokratinėms valstybėms ir piliečiams;

14.

visiškai pritaria Europos Sąjungos prisijungimui prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos;

15.

rekomenduoja įsteigti instituciją, kuri stebėtų, ar tinkamai taikoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija;

16.

siekiant šviesti jaunimą ir vaikus Pagrindinių teisių chartijos klausimais, ragina jiems skirtose programose, pavyzdžiui, „Euroscola“, „eTwinning“, Europos solidarumo korpusas ir kt., numatyti nuolatinį finansavimą su Chartija susijusiems veiksmams;

17.

taip pat rekomenduoja Europos Sąjungai prisijungti prie Europos socialinės chartijos, kad būtų užtikrinta aukščiausio lygio visų pagrindinių teisių apsauga;

18.

mano, kad šis pasiekimas bus svarbus žingsnis stiprinant ES pagrindinių teisių chartijos taikymą Europos Sąjungoje ir kartu dar labiau sustiprins ES poziciją siekiant, kad žmogaus teisės taptų esmine jos išorės veiksmų dalimi.

---

(1)  https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2020/2092/oj

Europos regionų komiteto nuomonė „Regioninių oro uostų ateitis. Iššūkiai ir galimybės“

(2021/C 440/10)

Pranešėjas Władysław ORTYL (ECR / PL), Pakarpatės vaivadijos maršalka

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Dabartinė regioninių oro uostų padėtis

1.

pabrėžia, kad ES lygmeniu nėra visuotinai suderintos termino „regioninis oro uostas“ apibrėžties. Šioje nuomonėje laikoma, kad ši sąvoka taikoma oro uostams, kurie nėra pagrindiniai ir kurie neaptarnauja atitinkamos šalies sostinės. Tačiau Europos Komisija turėtų patikslinti šią sąvoką remdamasi tokiais kriterijais kaip siūlomų maršrutų tipas, keleivių skaičius ir jungčių su kitais oro uostais skaičius; todėl ragina Europos Komisiją nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų apibrėžiamos skirtingos regioninių oro uostų kategorijos atitinkamuose periferiniuose, salų ar atokiausiuose regionuose bei mažiau išsivysčiusiose vietovėse, taip pat šioms kategorijoms taikomas finansavimo ir konkurencijos taisykles;

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad oro susisiekimas yra vienas iš labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusių sektorių ir kad regioninių oro uostų padėtis kelia ypač didelį susirūpinimą. Daugiau kaip 6 000 maršrutų, kuriais buvo vykdomi skrydžiai iš Europos oro uostų, praėjus devyniems mėnesiams nuo COVID-19 krizės pradžios vis dar nėra aptarnaujami (1). Tiesioginių skrydžių maršrutų, ypač keleivinių skrydžių, srityje didžiausių nuostolių patyrė smulkesni regioniniai oro uostai. Pavyzdžiui, iš Trevizo (Italija) skrydžiai nevykdomi 95 proc. maršrutų, iš Vasos (Suomija) – 91 proc., Kempero (Prancūzija) – 87 proc. ir Burgaso (Bulgarija) – 82 proc.; tačiau didžiuosiuose Europos krovininiuose oro uostuose, pavyzdžiui, Lježo (Belgija), krovininių skrydžių apimtis padidėjo 10,7 proc.;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad atitinkamų organizacijų, kaip antai Eurokontrolės (2), duomenimis, 2020 m. oro vežėjų, oro uostų ir oro navigacijos paslaugų teikėjų patirti grynieji nuostoliai siekė 56,2 mlrd. EUR, keleivių skaičius sumažėjo 1,7 mlrd. ir įvykdyta 6,1 mln. mažiau skrydžių (neretai bent perpus mažiau). Be to, Europoje šiame sektoriuje prarasta 191 000 tiesioginių darbo vietų. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI) (3) vertinimu, 2020 m. staiga sumažėjus keleivių vežimui stipriai sumažėjo Europos oro uostų pajamos – 33,6 mlrd. EUR (-68,8 proc.). Eurokontrolės 2021 m. sausio mėn. skaičiavimais, geriausiu atveju oro susisiekimas vėl pasieks 2019 m. lygį 2024 m., o blogiausiu – tik 2029 m.;

4.

konstatuoja, jog ACI Europe analizės rodo, kad vidutinės trukmės laikotarpiu 2021 m. oro uostai papildomai patirs 25 mlrd. EUR nuostolių, palyginti su 2019 m.;

5.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl staiga sumažėjusių pajamų kai kurie oro uostai atsidūrė tokioje sunkioje padėtyje, kad be išorinės pagalbos jie gali tapti nemokūs. 2020 m. spalio mėn. 193 oro uostams grėsė nemokumas per keletą artimiausių mėnesių (4). Tai daugiausia regioniniai oro uostai, aptarnaujantys atitinkamų regionų gyventojus. Šie oro uostai kartu sukuria 277 000 darbo vietų ir BVP papildo 12,4 mlrd. EUR. Jų nemokumas turėtų dramatiškų pasekmių regionų, kuriuose jie yra, užimtumui ir ekonomikai;

Aviacija ir Europos žaliasis kursas

6.

pažymi, kad Europos Komisija savo viziją dėl oro transporto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo išdėstė Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje (5), pagal kurią siekiama iki 2050 m. transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 proc. Aviacija ir oro uostai turi padėti įgyvendinti Sąjungos tikslus sumažinti išmetamą CO2 kiekį. Europos žaliajame kurse pabrėžiama, kad oro kokybė turėtų būti gerinama šalia oro uostų, sprendžiant lėktuvų ir dėl oro uostų veiklos išmetamų teršalų problemą, pavyzdžiui, palaipsniui didinant alternatyvių neutralaus poveikio klimatui degalų dalį, transformuojant daugiarūšio judumo mazgus ir kurdami neutralaus anglies dioksido poveikio oro uostus. Regioniniai oro uostai galėtų būti idealūs žaliųjų inovacijų pradininkai, nes jiems būdingos savybės yra tai, kad jie yra mažesnės apimties, lankstesni ir lengviau pritaikomi prie naujesnių ir ekologiškesnių orlaivių tipų;

7.

pabrėžia, kad dėl papildomų išlaidų, susijusių su izoliuotumu, infrastruktūros statyba, siekiant pereiti prie netaršių oro uostų, salose bus daug brangesnė nei to pačio pobūdžio statyba žemyne; ragina valstybes nares užtikrinti konkrečią finansinę paramą regionų valdžios institucijoms ir (arba) įmonėms siekiant paskatinti perėjimą prie netaršių oro uostų salose;

8.

pažymi, kad oro uostai valstybėse narėse ir regionuose pasiskirstę nevienodai. Kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Beniliukso šalyse, Vokietijoje ar Šiaurės Italijoje, jie yra labai tankiai paplitę, o kituose, pavyzdžiui, Vidurio Rytų Europoje, veikia palyginti nedaug regioninių oro uostų. Tai kelia platesnę nelygios prieigos prie transporto problemą, nes žalesnės alternatyvos paprastai yra kur kas labiau paplitusios regionuose, kuriuose taip pat yra daugiau regioninių oro uostų. Todėl reikėtų imtis veiksmų siekiant sumažinti šiuos skirtumus ir siekti, kad būtų mažiau regionų, kuriuose nėra regioninio oro uosto;

9.

atkreipia dėmesį į tai, kad aviacija po kelių eismo yra antras pagal dydį transporto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis ir daro žalą klimatui išskirdama ne tik CO2, bet ir kitas medžiagas (pvz., dideliais kiekiais išskiriami vandens garai ir sulfatai); mano, kad tai daro tokį pat didelį poveikį kaip ir išmetamas CO2 kiekis (6). Nors pastaruoju metu padaryta pažanga gerinant degalų vartojimo efektyvumą, tačiau naudą aplinkai nusveria nuolat augantis oro susisiekimo mastas (nuo 2005 m. iki 2017 m. oro eismas išaugo 60 proc., o iki 2050 m. gali padidėti ir trigubai); mano, kad dėl COVID-19 itin staiga sumažėjęs eismo srautas bus laikinas;

10.

kartu pabrėžia, kad remiantis Europos universitetinio instituto pranešimu (7), oro uostai daro tiesioginį poveikį tik apie 2 proc. bendro visame pasaulyje aviacijos išmetamų teršalų kiekio;

11.

atkreipia dėmesį į 2011 m. persvarstytos baltosios knygos, kuri yra pagrindinis ES transporto politikos dokumentas, tikslą sumažinti Europos transporto priklausomybę nuo naftos importo, didinti jo efektyvumą ir sumažinti išmetamą CO2 kiekį. Dokumente taip pat pabrėžiama, kokie svarbūs yra įvairiarūšis vežimas ir lankstusis vežimas veiksmingai naudojant įvairias transporto rūšis atskirai arba derinant keletą jų, kad būtų pasiektas optimalaus ir tausaus išteklių naudojimo tikslas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad valstybės narės ir vietos valdžios institucijos turi reguliariai keistis patirtimi, kad būtų galima užtikrinti geresnę transporto priemonių, ypač oro ir geležinkelių transporto, integraciją, pavyzdžiui, įdiegiant bendrus bilietus vykstant traukiniu ir lėktuvu arba numatant galimybę dar prieš atvykstant į oro uostą geležinkelio stotyje įsiregistruoti skrydžiui ir priduoti bagažą. Ilgalaikėje perspektyvoje reikėtų apsvarstyti, ar nederėtų atsisakyti trumpų atstumų skrydžių ir juos pakeisti investicijomis į geležinkelio jungtis ir greituosius traukinius;

12.

pabrėžia, kad siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įvairiarūšiam vežimui ir lanksčiajam vežimui, artimoje ateityje turi būti sistemingai kuriamos patrauklios geležinkelių jungtys, įskaitant greituosius ir krovininius traukinius į oro uostus; paslaugų keleiviams klausimu oro transporto, traukinių ir autobusų bendrovių turėtų būti reikalaujama parduoti bendrus bilietus, kad keleiviai galėtų nusipirkti vieną bilietą mišriai kelionei; klausimai, susiję su praleistais persėdimais, turi būti sprendžiami keleivių teisių reglamente;

13.

pabrėžia teigiamą aviacijos, įskaitant turizmo sektorių, poveikį regionų ekonominiam vystymuisi; atkreipia dėmesį į 2020 m. priimtą savo nuomonę „Siekiant tvaresnio turizmo ES miestuose ir regionuose“, kurioje raginama išnagrinėti ir įdiegti arba įgyvendinti geresnio Europos miestų ir regionų junglumo galimybes, teikti pirmenybę mažiau taršioms alternatyvoms ir išnagrinėti įvairiarūšio vežimo gerinimo galimybes, atsižvelgiant į galutinį Europos žaliojo kurso tikslą;

14.

rekomenduoja ištirti pandemijos metu įgytą patirtį ir įvertinti sumažėjusio oro eismo poveikį aplinkai ir klimatui, taip pat regionų bei miestų ekonominiam vystymuisi, pateikiant įrodymų tolesnėms diskusijoms ir sprendimams dėl būsimų tvaraus turizmo strategijų ir regioninių oro uostų ateities;

15.

nurodo, kad siekdami sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, oro uostai gali moduliuoti oro transporto bendrovių mokamus oro uostų mokesčius, remdamiesi aplinkosaugos kriterijais, pavyzdžiui, sumažindami oro uostų mokesčius orlaiviams, skleidžiantiems mažesnį triukšmą ir išmetantiems mažiau oro teršalų. Jie taip pat gali teikti pirmenybę didesnių apkrovos koeficientų turinčioms oro transporto bendrovėms, kad jos sumažintų vienam keleiviui tenkantį išmetamųjų teršalų kiekį. Be to, oro uostai gali taikyti paskatas, skatinančias naudoti naujus degalus arba mažinti triukšmą, uždrausdami kilti lėktuvams po tam tikros valandos vakare arba įvesdami draudimą naktimis skraidyti ne naujausios kartos lėktuvams. Galiausiai, atsižvelgiant į lėktuvų tipus ir kitus tikslus, jie gali nustatyti laiko tarpsnių apribojimus;

16.

primygtinai ragina užtikrinti, kad viešosios investicijos į regioninius oro uostus (pagal Europos finansavimo ar valstybės pagalbos schemas) atitiktų Europos žaliojo kurso tikslus ir principą „nekenkti aplinkai“;

17.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija deda daugiau pastangų mažinti aviacijos išmetamųjų teršalų kiekį ir kad ES valstybės narės remia Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemą (CORSIA);

Regioninių oro uostų svarba

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. Europos aviacijos dalis vertinant pasaulinį keleivių srautą siekė 25,9 proc., šis sektorius užtikrino 13,5 mln. darbo vietų ir prie ES ekonomikos prisidėjo 991 mlrd. EUR. Apskaičiuota, kad apie 1,7 mln. žmonių tiesiogiai dirba oro uostus valdančiose įmonėse ir įstaigose arba su oro uostais bendradarbiaujančiose įmonėse (8);

19.

pabrėžia, kad regioniniai oro uostai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant susisiekimą toli nuo pagrindinių transporto mazgų esančiuose, silpnesnės ekonomikos regionuose, atokiausiuose regionuose ir salose, taigi jie svariai prisideda prie ekonomikos vystymosi ir darbo vietų kūrimo šiuose regionuose. Jie skatina vystymąsi ir palengvina politinių teritorinės, ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslų įgyvendinimą;

20.

pažymi, kad regioniniai oro uostai taip pat teikia profesionalias ir sudėtingas antžemines paslaugas bendrajai aviacijai, o tai atlieka svarbų vaidmenį, ypač aviacijos mokymo srityje;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad regioniniai oro uostai yra esminė ypatingos svarbos infrastruktūros, turinčios lemiamos reikšmės valstybės ir jos piliečių saugumui, dalis. Be jų neįsivaizduojama greitoji oro pagalba (skubi arba suplanuota), stebėjimo skrydžiai (pranešimai apie gaisrus) ir miškų gaisrų gesinimas, taip pat pagalba susidarius ekstremaliajai situacijai (gaivalinės ir kitos nelaimės, potvyniai), taigi tuo jie prisideda prie sklandaus gelbėjimo tarnybų, viešojo administravimo, institucijų ir įmonių veikimo;

Būtina darnaus regionų vystymosi sąlyga – jų junglumas

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad regionų vystymosi tempas labai priklauso nuo jų junglumo kokybės ir kad regioniniai oro uostai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ES teritorinę sanglaudą, ypač salynuose, kuriuose regioniniai oro uostai yra labai svarbūs alternatyvų, pavyzdžiui, geležinkelių ar kelių, neturinčių regionų vidaus sanglaudai, ir retai apgyvendintuose, periferiniuose ir atokiausiuose ar mažiau išsivysčiusiuose regionuose, kai jiems trūksta kitų patogių ir aplinką tausojančių transporto priemonių;

23.

pakartoja, kad teritorinė sanglauda yra ES tikslas, kuris Lisabonos sutartyje pripažįstamas kaip trečiasis sanglaudos tikslo matmuo greta ekonominės ir socialinės sanglaudos;

24.

atsižvelgdamas į tai džiaugiasi, kad buvo pasiektas susitarimas dėl būsimo Europos regioninės plėtros fondo reglamento, kuriame, kaip Regionų komitetas rekomenduoja savo nuomonėje dėl ERPF (9), atsižvelgiama į ypatingą atokių regionų ir regioninių oro uostų padėtį. Remiantis reglamentu, ES lėšų neleidžiama investuoti į oro uostų infrastruktūrą, išskyrus atokius regionus ir jau esamus regioninius oro uostus, su sąlyga, kad investicijos yra susijusios su tikslinėmis priemonėmis poveikiui aplinkai švelninti, saugumu ar sauga;

Regioninių oro uostų ateitis

25.

mano, kad dabar reikia įvertinti Europos regioninių oro uostų svarbą. Atliekant šį vertinimą reikėtų įvertinti jų svarbą piliečių prieinamumui, regionų ekonominiam vystymuisi, įskaitant turizmą ir krovinių vežimą, atsižvelgti į COVID-19 pandemijos metu įgytą patirtį ir jos poveikį, taip pat į jų indėlį įgyvendinant plataus užmojo ES klimato politiką;

26.

tikisi, kad Europos Komisija, valstybės narės, regionai, akademinė bendruomenė ir įmonės imsis suderintų veiksmų, siekdami pasiūlyti naują visapusišką Europos transporto sistemą, išsaugant oro eismą ir orientuojant jį į tvarų augimą. Šiomis priemonėmis turėtų būti užtikrintas didesnis aviacijos sektoriaus atsparumas kilus krizei, jo glaudesnis susiejimas su kitų rūšių transportu, visų pirma geležinkelių, ir jo dalyvavimas įgyvendinant Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus;

27.

pabrėžia, kad svarbu rasti pusiausvyrą tarp aplinkosaugos reikalavimų, kuriais siekiama mažinti aviacijos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, ir tam tikrų, perspektyvių alternatyvų neturinčių periferinių, salų ar atokiausių regionų priklausomybės nuo regioninių oro uostų;

Valstybių ir ES pagalba

28.

mano, kad Europos Komisija pirmiausia galėtų įpareigoti valstybes nares pateikti trumpalaikius ir ilgalaikius strateginius regioninių oro uostų planus ir atitinkamai parengti specialias priemones, skirtas aviacijos sektoriaus poveikiui klimatui mažinti ir jo ekologinei pertvarkai remti;

29.

mano, kad valstybės narės, laikydamosi Europos Komisijos gairių dėl valstybės pagalbos ir viešųjų paslaugų įsipareigojimų, taip pat COVID-19 pandemijos metu oro susisiekimui taikomų taisyklių, tam tikromis aplinkybėmis gali remti nuo pandemijos nukentėjusias įmones, tarp jų ir regioninius oro uostus;

30.

vis dėlto pabrėžia, kad regioniniai oro uostai, ypač salose, retai apgyvendintuose, periferiniuose ir atokiausiuose ar mažiau išsivysčiusiuose regionuose, susiduria su dideliais struktūriniais sunkumais padengti finansavimo ir veiklos išlaidas, todėl jiems reikia papildomo finansavimo. Tokie oro uostai dirba nepalankiomis konkurencijos sąlygomis, kurios dėl jų siauros veiklos srities jiems neleidžia padengti savo pastoviųjų išlaidų;

31.

todėl ragina Europos Komisiją vykdant teisėkūros darbą parengti dar lankstesnes ir veiksmingesnes valstybės pagalbos taisykles, kurios leistų valstybėms narėms užtikrinti finansinę pagalbą regioniniams oro uostams, suderinamą su atitinkamomis ERPF ir EGADP nuostatomis investicijų išlaidoms padengti konkrečiuose periferiniuose, salų ar atokiausiuose ar mažiau išsivysčiusiuose regionuose, kai nėra veiksmingesnės ir tvaresnės alternatyvos (pvz., geležinkelio);

32.

taip pat siūlo, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į aplinkos reikalavimus, regioninių oro uostų atžvilgiu galėtų taikyti daugialypį požiūrį, taip atsižvelgiant tiek į pačių oro uostų įgyvendinamas priemones, tiek ir į priemones, kurių vietoje imasi su jais bendradarbiaujantys subjektai;

Aviacija naujame ES 2021–2027 m. perspektyviniame finansiniame plane

33.

ragina Europos Komisiją, kad 2021–2027 m laikotarpiu įgyvendinant ES sanglaudos politiką, laikantis pirmiau išvardytų apribojimų, investicijoms skirtas lėšas būtų galima naudoti kaip pagalbą regioniniams oro uostams. Jomis būtų galima tiesiogiai remti procesus išmetamam CO2 kiekiui mažinti arba su mažatarše žiedine ekonomika susijusius procesus;

34.

be to, ragina Europos Komisiją nustatyti naujas valstybės pagalbos taisykles mažiems, su kitais oro uostais nekonkuruojantiems regioniniams oro uostams, kurių vidutinis metinis keleivių srautas neviršija milijono keleivių, ir atleisti juos nuo pareigos pranešti apie viešąsias investicijas arba veiklos pagalbą (jei jie negali užtikrinti 25 proc. nuosavo įnašo);

35.

ragina Europos Komisiją skirti atitinkamą ES finansavimą saugiam eksploatavimui ir saugumui skirtos infrastruktūros plėtrai, taip pat novatoriškų technologijų naudojimui arba oro uostų skaitmeninimui, kurie padės pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus;

36.

mano, kad tam, kad oro susisiekimas labiau tausotų aplinką, būtina ES lėšomis remti mokslinių tyrimų ir plėtros rezultatų diegimą ir taikymą, ypač orlaivių keliamo triukšmo ir aviacinių variklių išmetamų teršalų mažinimo srityse naudojant alternatyvius degalus;

37.

pabrėžia, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (10) numatytos intervencijos sritys, susijusios su „esamų oro uostų saugumo, saugos ir oro eismo vadybos sistemomis“ ir „parama atokiausių regionų oro uostams“, su sąlyga, kad taikant šias priemones „visapusiškai laikomasi Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei prioritetų ir principo „nedaryti reikšmingos žalos“, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį“. Todėl valstybės narės kartu su Europos Komisija turėtų nuodugniai išnagrinėti galimybes remti regioninius oro uostus pagal nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;

38.

be to, tikisi, kad Europos Komisija užtikrins, kad atokiausiuose regionuose esantys regioniniai oro uostai būtų skatinami naudoti ES lėšas pagal nacionalines arba regionines programas, įgyvendinamas pagal naują 2021–2027 m. perspektyvinį finansinį planą, investicijoms, kurios yra susijusios su aplinkos apsauga, arba papildomoms investicijoms, kurių reikia norint sušvelninti arba sumažinti neigiamą oro uostų struktūros poveikį aplinkai;

Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo

39.

pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra atsakingos už viešojo transporto paslaugų planavimą ir teikimą savo teritorijoje ir regionų ekonominio vystymosi skatinimą. Daugelis vietos ir regionų valdžios institucijų yra regioninių oro uostų savininkės arba juos valdo, teikia būtiną infrastruktūrą ir kitas paslaugas, susijusias su jų veikimu, ir kartais labai prisideda prie jų finansavimo;

40.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi nuolat stengtis gerinti judumo modelius ir pasirinkti tinkamiausias transporto rūšis, kartu įvertinant susisiekimo su regioniniais oro uostais pranašumus ir trūkumus. Šiuo tikslu neutralaus poveikio klimatui transporto srityje reikia remti visų pirma mažataršio ar net visiškai netaršaus viešojo, bet kartu ir individualaus transporto projektus, nevariklinių transporto priemonių infrastruktūrą ir novatoriškas įkrovimo stoteles, taip pat viešojo transporto priemonių įkrovimo infrastruktūrą ir viešojo transporto integraciją. Visų pirma, kai įmanoma, turi būti sudaryta galimybė į oro uostus vykti geležinkeliu, nes tai taip pat mažina ekonomikos išmetamą teršalų kiekį;

41.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos kartu su aviacijos sektoriumi svariai prisideda rengiant bendras regionines komunikacijos kampanijas, skirtas didinti visuomenės informuotumą įvairiais klausimais, kaip antai aviacijos sauga, aplinką tausojančios inovacijos orlaiviuose, saugumas oro uostuose ir vežimo daugiarūšiu transportu – oru, geležinkeliais, keliais ir vandens keliais – pranašumai;

42.

mano, kad oro uostų operatoriai turi nedelsiant peržiūrėti savo vystymosi strategijas, ne tik siekiant prisitaikyti prie dėl COVID-19 pandemijos pasikeitusių oro susisiekimo rinkos sąlygų, bet pirmiausia siekiant atsižvelgti į tai, jog būtinos investicijos į darnų vystymąsi ir indėlis siekiant neutralaus poveikio klimatui transporto;

43.

primena, kad 2021 m. kovo mėn. Komisijos patvirtintoje 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijoje pažymima, kad imantis bet kokių politinių priemonių ir visose srityse, taigi ir transporto srityje, turi būti atsižvelgiama į neįgaliųjų teises; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kaip svarbu, kad regioninių oro uostų operatoriai atliktų būtinus objektų pakeitimus ir pritaikytų juos neįgaliesiems, kad jie galėtų nevaržomai naudotis visomis siūlomomis paslaugomis;

Greiti ir koordinuoti veiksmai – ekonomikos atsigavimo pagrindas

44.

ragina Europos Komisiją taikyti sprendimus, kuriais pandemijos metu būtų galima užtikrinti judėjimo laisvę Europos Sąjungoje. Vienodos taisyklės, pavyzdžiui, ES skaitmeninis COVID pažymėjimas, neabejotinai padės vėl atgaivinti judumą, įskaitant oro susisiekimą ir su juo glaudžiai susijusį turizmo sektorių, tačiau jos jokiu būdu negali būti diskriminuojančios keleivių atžvilgiu ir jų nustatymas neturėtų tapti (finansine) našta tik regioniniams oro uostams.

---

(1)  Airports Council International (ACI) – Airport Industry Connectivity Report.

(2)  EUROCONTROL Think Paper #8 – Impact of COVID-19 on European Aviation in 2020 and Outlook 2021.

(3)  ACI Advisory Bulletin: The impact of COVID-19 on the airport business, 8 December 2020.

(4)  Airports Council International (ACI) forecast, 27 October 2020 – Europe: Airports Council International Europe | ACI EUROPE – Media (aci-europe.org).

(5)  Darnaus ir išmanaus judumo strategija.

(6)  Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) pateikta informacija, 2020 m. lapkričio mėn.

(7)  Pranešimas 2021/02, 2021 m. sausio mėn.

(8)  Oro transporto veiksmų grupė (ATAG), „Aviation: Benefits Beyond Borders report for 2020“, 2020 m. spalio mėn.

(9)  COTER-VI-046, Europos regionų komiteto nuomonė „Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas“.

(10)  2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241.

Europos regionų komiteto nuomonė „Ateities planas slaugytojams ir priežiūros sektoriui. Vietos ir regionų galimybės atremti Europos lygmens iššūkį“

(2021/C 440/11)

Pranešėjas Heinrich DORNER (AT / PES), Burgenlando žemės vyriausybės narys

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Politiniai prioritetai

1.

suvokia visuomenės senėjimo (1), kintančių visuomenės ir šeimos struktūrų, pavyzdžiui specialiųjų poreikių turinčių asmenų poreikių tenkinimo srityje, šiuolaikinės darbo aplinkos reikalavimų poveikį ir dėl jo augančią formaliosios ir neformaliosios priežiūros paslaugų – pastarąsias dažniausiai užtikrina šeimos nariai – paklausą; kartu pripažįsta, kad ilguoju laikotarpiu svarbu daugiau dėmesio skirti vyresnių žmonių aktyvumo skatinimo programų kūrimui ir pažaboti ankstyvą vyresnių žmonių fizinės ir psichinės būklės blogėjimą. Rengiant atitinkamas programas taip pat reikėtų atsižvelgti į vyresnio amžiaus žmonių socialinio dalyvavimo stiprinimą ir vyresnio amžiaus asmenims skirtos infrastruktūros gerinimą. Didesnės dalyvavimo galimybės stiprina vyresnio amžiaus žmonių įgalėjimą ir padeda išvengti vienatvės ir socialinės izoliacijos;

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad visuomenės senėjimas labiau pasireiškia kaimo vietovėse, ypač gyventojų skaičiaus mažėjimo paveiktose vietovėse, kuriose vyresnio amžiaus ir priklausomų asmenų priežiūra yra mažiau prieinama ir turi būti labiau remiama bendruomeninių paslaugų. Todėl svarbu atsižvelgti ir į neigiamą slaugytojų iš mažiau išsivysčiusių regionų migracijos į labiau išsivysčiusius regionus poveikį, dėl kurio mažiau išsivysčiusiuose regionuose labai sumažėja darbuotojų; pripažįsta bendruomeninių paslaugų kaimo vietovėse ir mažai gyventojų turinčiose teritorijose svarbą vyresnio amžiaus ir priklausomiems asmenims, nes jomis siekiama remti žmonių gyvenimą jų įprastinėje aplinkoje, skatinti jų savarankiškumą, gebėjimą savarankiškai vykdyti kasdienę veiklą ir jų socialinę įtrauktį, teikiant įvairią techninę, materialinę ir (arba) ekonominę paramą. Visuomenės senėjimas taip pat daro didelį poveikį miestams. Vyresnio amžiaus žmonių skaičius čia sparčiai auga, todėl didėja žmogiškųjų išteklių ir naujos infrastruktūros (globos namų, pagalbos namuose ir kt.) poreikis;

3.

pripažįsta itin svarbų vaidmenį, kurį priežiūros sektorius kartu su sveikatos sektoriumi atliko COVID-19 krizės metu; todėl primygtinai ragina visapusiškai užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir proporcingą slaugytojų atlyginimą kaip pagrindinę pareigą pripažįstant jų paslaugas;

4.

mano, kad regionai ir miestai ir toliau turi dėti pastangas kovojant su slaugos ir priežiūros sričių darbuotojų trūkumu ir galbūt jas sustiprinti, kad būtų galima atremti vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu gresiantį darbuotojų stygių. Toks darbuotojų trūkumas daro įtaką tiek miesto, tiek kaimo vietovėms, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į demografinio nuosmukio paveiktas vietoves, atokius ar mažiau išsivysčiusius regionus, kuriuose vyresnio amžiaus ir priklausomų asmenų priežiūros paslaugos yra ribotos. Pripažindamas, kaip svarbu laikytis viso gyvenimo ciklo principo atremiant senėjimo iššūkius (2), dabartinėmis dėl pandemijos perkrautų sveikatos priežiūros tarnybų sąlygomis Komitetas ragina Komisiją užtikrinti finansines priemones, kuriomis miestai ir regionai galėtų tiesiogiai naudotis siekdami veiksmingai pašalinti slaugytojų trūkumą;

5.

atsižvelgdamas į trumpuoju laikotarpiu pastebimą darbuotojų trūkumą, atsiradusį dėl krizės (COVID-19) apribojus tarpvalstybinį sveikatos ir priežiūros darbuotojų judumą, atkreipia dėmesį į ankstesnes RK politines rekomendacijas (pvz., vadinamųjų sveikatos koridorių tarp pasienio regionų sukūrimas) (3);

6.

remia bendrą tikslą – žmonėms, kuriems reikia pagalbos, sudaryti sąlygas naudotis tomis slaugos ir priežiūros paslaugomis, kurios, specialistų nuomone, yra būtinos ir kurioms priežiūros paslaugas gaunantys asmenys teikia pirmenybę;

7.

mano, kad specialistų trūkumas asmenų, kuriems reikia pagalbos, slaugos ir priežiūros srityje gali padėti atremti visų pirma dėl COVID-19 krizės poveikio tikėtiną nedarbo augimą visoje Europoje ir tokiu būdu žengti svarbų žingsnį siekiant Europos Sąjungoje išsaugoti ekonominę ir socialinę sanglaudą; pabrėžia, kad kuriant naujas vyresnio amžiaus ir priklausomų asmenų priežiūros paslaugas sukuriamos naujos darbo vietos, kurios padeda skatinti ekonomikos augimą ir išvengti gyventojų išsikėlimo iš kaimo vietovių ir mažai gyventojų turinčių teritorijų. Bendruomeninės socialinės paslaugos šiose teritoriniu požiūriu pažeidžiamose vietovėse yra akivaizdus kaimo vietovių atgaivinimo ir socialinės bei teritorinės sanglaudos elementas;

8.

įspėja, kad priežiūros sektorius turi ne tik persitvarkyti, bet ir pereiti prie naujų modelių: nuo priežiūros prie prevencijos ir įtraukties; nuo kokybiškos priežiūros prie kokybiško gyvenimo; nuo institucijų prie namų; nuo profesionalios sferos prie bendrų pastangų kartu su šeima, siekiant ją įtraukti; nuo medicininio požiūrio prie priežiūros bei paslaugų požiūrio; nuo vieno visiems taikomo modelio prie specialiai pritaikyto gyvenimo būdo; nuo sistemos išmanymo prie orientavimosi į klientą; nuo nepasitikėjimo technologijomis prie jų diegimo; nuo tradicinių sprendimų prie vartotojui draugiškų skaitmeninių sprendimų; nuo pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių naudojimo prie „sveiko proto“;

9.

palankiai vertina Europos Komisijos žaliosios knygos dėl senėjimo tikslą suteikti postūmį plačioms diskusijoms senėjimo klausimais siekiant aptarti, kaip pasirengti jo iššūkiams ir galimybėms į jį reaguoti, ir ypač atkreipia dėmesį į žaliosios knygos 5.1 punkte pateiktus teiginius ir samprotavimus (4);

10.

atkreipia dėmesį į Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą ir laukia 2022 m. planuojamos Ilgalaikės priežiūros strategijos, taip pat pabrėžia ramsčio 18 principą, kad kiekvienas turi teisę į kokybiškas ilgalaikės priežiūros paslaugas, visų pirma į namuose teikiamas priežiūros paslaugas ir bendruomenines paslaugas (5);

11.

pakartoja savo raginimą Europos Komisijai „apsvarstyti galimybę sudaryti Europos lygmens susitarimą dėl priežiūros, panašų į Jaunimo garantijų iniciatyvą, siekiant patenkinti priežiūros poreikius laikantis teisėmis grindžiamo požiūrio, pagal kurį priežiūra būtų ekonominės veiklos pagrindas, didinant investicijas į sveikatą ir priežiūrą pagal gerbūvio ekonomikos strategijos nuostatas“; taip pat ragina „Komisiją ir valstybes nares įtraukti namų ūkio darbuotojų reikalavimus dėl darbo sąlygų į TDO konvenciją Nr. 189“ (6). Toje pačioje nuomonėje RK primygtinai ragino Europos Sąjungą persvarstyti ir toliau plėtoti Barselonos tikslus, kad jie taptų privalomi, ir „nustatyti ne tik su Barselonos (Barselonos +) tikslais susijusius priežiūros tikslus, kad būtų atsižvelgta į priežiūros poreikius senėjančioje visuomenėje, ir pripažinti, kad priežiūros sektoriuje labai dominuoja moterys, tačiau jų darbas nėra pakankamai apmokamas atsižvelgiant į jo socialinę vertę“;

Statistinė informacija ir perspektyvos

12.

atkreipia dėmesį į dabartines prognozes, kad 2070 m. 65 metų ir vyresnių Europos gyventojų skaičius bus išaugęs nuo dabartinio 20 proc. iki apytikriai 30 proc., o 80 metų ir vyresnių žmonių dalis iki 2070 m. padidės dvigubai – iki daugiau nei 13 proc. (7) Taigi, vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių skaičius veikiausiai padidės nuo 87 iki 150 mln., o vyresnių nei 80 metų asmenų skaičius – nuo 23 iki 62 mln.;

13.

supranta, kad numatomas asmenų, kuriems gali reikėti ilgalaikės priežiūros, skaičius ES 27 padidės nuo 19,5 mln. 2016 m. iki 23,6 mln. 2030 m. ir 30,5 mln. 2050 m. (8);

14.

pažymi, kad vien siekiant, kad ir ateityje šimtui vyresnių nei 65 metų asmenų tektų penki ilgalaikę priežiūrą teikiantys darbuotojai, iki 2040 m. EBPO šalyse šio sektoriaus darbuotojų skaičius turi padidėti 13,5 mln. (9) Vien 2018–2030 m. laikotarpiu 27 ES valstybėse narėse reikės iš viso 11 mln. sveikatos priežiūros ir slaugos sričių specialistų, kad būtų galima patenkinti augančius poreikius (10);

15.

pabrėžia didžiulį slaugos sektoriaus potencialą darbo rinkai ir šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad per ateinantį dešimtmetį sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų sektoriuje gali atsirasti aštuoni milijonai darbo vietų (11);

16.

be to, pabrėžia, kad senjorų ekonomika (12), apimanti vyresnio amžiaus žmonių priežiūros paslaugas, yra veiksminga kovos su gyventojų skaičiaus mažėjimu priemonė, padedanti nedelsiant spręsti senėjimo ir nedarbo problemas nepalankiausioje padėtyje esančiose kaimo vietovėse. Senjorų ekonomika sukuria konkurencinius ir sanglaudos pranašumus regionams ir teikia naudos visiems susijusiems subjektams (tripusiškai naudinga situacija). Be to, dėl laipsniško senėjimo daugelyje mūsų regionų atsiranda realių darbo vietų ir gerovės kūrimo išteklių, o tai keičia stereotipus ir požiūrius, kurių pagrindu reikia dirbti;

Aktualumas vietos ir regionų lygmeniui

17.

mano, kad atsižvelgiant į vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu gresiantį darbuotojų trūkumą Europos Sąjungos miestai ir regionai turi išnagrinėti slaugos ir priežiūros darbuotojų stygiaus priežastis. Visų pirma tai taikoma tiems regionams, kurių sistemos yra priklausomos nuo darbuotojų iš kaimyninių šalių ir kurie susiduria su trumpalaikiu darbuotojų trūkumu dėl pandemijos uždarius sienas;

18.

suvokia Europoje egzistuojančius regioninius skirtumus ir prioritetus (13), susijusius su formaliąja ir neformaliąja priežiūra – pastarąją dažniausiai užtikrina šeimos nariai – ir remia paslaugų pasiūlos įvairovę ir skirtingus regioninius sprendimus atitinkamam priežiūros poreikiui patenkinti;

19.

pritaria regionų jungimuisi į tinklus visoje Europoje ir jį remia, siekiant paspartinti bendrą keitimąsi patirtimi ir bendrą, tarpusavyje koordinuojamą priemonių kūrimą; atkreipia dėmesį į svarbų regionų ir miestų vaidmenį rengiant konkrečias vyresnio amžiaus ir priklausomų asmenų priežiūros priemones, siekiant priartinti bendruomenines paslaugas prie kaimo vietovių, susiduriančių su senėjimo ir gyventojų skaičiaus mažėjimo problemomis, nes tai yra būtina šių grupių, gyvenančių šiose geografiniu požiūriu pažeidžiamose teritorijose, kuriose sunkiau gauti būtiniausias bendruomenines paslaugas, priežiūros strategija, siekiant užtikrinti tinkamą socialinę ir sveikatos priežiūrą jų įprastoje gyvenamojoje aplinkoje;

Moterų dalis

20.

lyties aspektu pabrėžia, kad ES 92 proc. moterų reguliariai, t. y. daugiau nei vieną dieną per savaitę, atlieka nemokamą darbą priežiūros srityje, o 81 proc. moterų ES kasdien prižiūri artimuosius (14), be to, moterys sudaro didelę sveikatos priežiūros ir slaugos srities darbuotojų dalį (15). Ši padėtis ypač opi kalbant apie moteris, gyvenančias kaimo vietovėse ir mažai gyventojų turinčiose vietovėse, kuriose sunku gauti būtiniausių pagrindinių priežiūros ir sveikatos bei socialinės priežiūros paslaugų;

21.

pabrėžia, kad didžioji priežiūros dalis Europoje tenka namuose artimuosius slaugantiems asmenims, visų pirma moterims, kurios dažnai neturi specialaus šios srities išsilavinimo ir negauna profesinių nurodymų, joms nėra atitinkamai atlyginama ir nesuteikiama socialinė apsauga, o dėl to dar labiau didėja esamas vyrų ir moterų pensijų skirtumas;

22.

pripažįsta, kad būtina politika ir programos, kuriomis siekiama sumažinti moterų, kurioms tenka didžioji neapmokamo slaugos darbo dalis, naštą. Tiek neapmokami slaugytojai, tiek prie slaugos neprisidedantys šeimos nariai turi suprasti, kad slauga yra darbas ir turi būti atitinkamai traktuojama. Moterys nei privalo, nei yra įpareigotos slaugyti už tai negaudamos atlygio, šis darbas turėtų būti lygiai padalytas tarp lyčių, siekiant užtikrinti moterų ekonominę nepriklausomybę, kaip teigiama Europos lyčių lygybės strategijoje;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad daug moterų yra pasirengusios slaugyti ir prižiūrėti asmenis nepaisydamos mažų garantijų darbo sąlygų ir nepakankamo atlyginimo, nes jos kilusios iš šalių, kuriose darbo užmokestis yra nedidelis. Dažniausiai šios moterys yra imigrantės, todėl jos turėtų turėti galimybę naudotis integracijos paslaugomis savo gimtąja kalba ir gauti informacijos apie savo, kaip darbuotojų imigrantų, teises ir prieinamas paslaugas. Labai svarbu visiškai įgyvendinti Darbuotojų komandiravimo direktyvą ir užtikrinti, kad šiai konkrečiai darbuotojų grupei būtų taikoma nacionalinės teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio apsauga; šiuo tikslu pabrėžia, kad „minimaliojo darbo užmokesčio „aukštynkryptės konvergencijos“ reikia siekti taip pat atsižvelgiant į tai, kad mažas darbo užmokestis tebėra užimtumo Europos Sąjungoje požymis“ ir kad moterys „sudaro 59 proc. minimalųjį darbo užmokestį gaunančių asmenų“ (16); taip pat pažymi, kad ES turi ir toliau padėti valstybėms narėms įgyvendinti veiksmingą ir įtraukią socialinę ir užimtumo politiką ir vykdyti būtinas reformas šiam tikslui pasiekti;

24.

pabrėžia, jog Europos Sąjungoje būtina spręsti kartu gyvenančių slaugytojų mažų garantijų darbo sąlygų klausimą, nes dažniausiai tai yra moterys ir neretai tai migrantės iš trečiųjų šalių, kai kurios jų dirba neteisėtai kaip dokumentų neturinčios migrantės, o kitų judumas susijęs su apykaitine arba laikina migracija; šiuo požiūriu pritaria Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui (EESRK), kuris pabrėžia, kad kartu gyvenantiems slaugytojams turėtų būti taikomos panašios sąlygos kaip ir kitiems slaugytojams, ir ragina tobulinti Sankcijų darbdaviams direktyvoje (2009/52/EB) nustatytas apsaugos priemones siekiant apsaugoti dokumentų neturinčių darbuotojų teises ir griežtai taikyti Nusikaltimų aukų teisių direktyvą (2012/29/ES), siekiant teikti veiksmingą pagalbą kartu gyvenantiems slaugytojams, kurie yra išnaudojimo aukos, neatsižvelgiant į jų migracijos statusą (17);

Rekomendacijos atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams

25.

pabrėžia, jog būtina gerinti informacijos sklaidą ir komunikaciją visuomenei apie dabartinę slaugos ir priežiūros sričių profesijų paklausą, siekiant pritraukti didesnį darbo ieškančių asmenų segmentą, taip pat stengiantis gerokai sumažinti lyčių disbalansą ir užtikrinti, kad daugiau vyrų ateityje pasirinktų tokias profesijas. Vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų dalyvauti šioje veikloje rengdamos seminarus, praktinius seminarus ir reklamuodamos slaugytojo profesiją specialiai vyrams, taip kovojant su stereotipais ir nepakankamu informuotumu. Kartu būtų galima dėti bendras pastangas gerinti darbo sąlygas slaugos sektoriuje, kad slaugytojo profesija taptų patrauklesnė, taip pat ir jaunimui, ir ypač vietovėse, kuriose mažai gyventojų ir (arba) gyvena daug senyvo amžiaus asmenų;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į dabartinę COVID-19 krizę slaugos ir priežiūros srityje galima užtikrinti darbo vietas ir priežiūros tęstinumą įtvirtinus krizėms atsparias darbdavių struktūras – tai visų pirma taikytina nuosavybės struktūroms ir gauto pelno naudojimui;

27.

supranta, kad potencialiems pradedantiesiems renkantis profesiją labai svarbi yra tinkama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Todėl profesionalios priežiūros srityje būtina taikyti darbo laiko modelius, leidžiančius derinti šeimos gyvenimą, laisvalaikį bei darbą ir skatinančius jų pusiausvyrą;

28.

pabrėžia, kad norint sukurti ir palaikyti sveiką darbo aplinką, labai svarbi yra tiek fizinė, tiek psichinė darbuotojų sveikata, todėl darbuotojus reikia atitinkamai remti (pvz., priežiūra, tikslinis tęstinis švietimas ir mokymasis, psichikos sveikatos palaikymas) ir taip akivaizdžiai pasipriešinti augančiam šios srities darbuotojų perdegimo rodikliui;

29.

pabrėžia, kad svarbu persvarstyti naujus struktūrinius reikalavimus dėl vyresnio amžiaus žmonių globos namų, kad būtų suderinti nauji sveikatos ir saugos standartai, įskaitant infekcijų prevenciją ir kontrolę, kurie bus naudingi gyventojams ir darbuotojams. Bendras tikslas – užtikrinti optimalias aplinkos, gyvenimo ir darbo sąlygas, taip pat sąlygas, skatinančias socialinius ryšius;

30.

mano, kad techninių priemonių naudojimas slaugos, veiksmingo ir išsamaus dokumentų rengimo ir tarpdalykinės komunikacijos srityje labai padeda palengvinti kasdienį slaugos ir priežiūros srities darbuotojų darbą;

31.

atkreipia dėmesį į didėjančią skaitmeninimo svarbą, be kita ko, priežiūros sektoriuje; ragina teikti specialią techninę pagalbą vyresnio amžiaus žmonių globos namams skatinant nuotolinę mediciną, kaip priemonę gerinti ten gyvenančių asmenų sveikatos valdymą. Be to, toliau bus tobulinamos per pandemiją naudotos skaitmeninės ir nuotolinės pagalbos priemones, skirtos stebėti ir tikrinti atskirai gyvenančius, vienišus, šeimos paramos neturinčius žmones, siekiant sudaryti geresnes galimybes naudotis priežiūros paslaugomis. Tačiau kartu su šiais pokyčiais turi būti imamasi priemonių skaitmeninei atskirčiai mažinti visose srityse, kaip antai skaitmeninė atskirtis dėl lyties, gyvenimo kaimo vietovėse ar vyresnio amžiaus. Sektoriaus specialistai turi būti mokomi naudotis šiomis naujomis priemonėmis taikant tęstinio mokymo programas. Be to, reikia sukurti naują suderintą ir integruotą komunikacijos sistemą, apimančią sveikatos priežiūros sistemą, priežiūros paslaugų teikėjus ir šeimas. Labai svarbu mokyti naudotis naujomis ryšių technologijomis globos namuose dirbančius priežiūros darbuotojus ir juose gyvenančius asmenis;

32.

mano, kad finansinė parama mokymosi laikotarpiu yra svarbi papildoma priemonė siekiant sudaryti palankesnes sąlygas suinteresuotiesiems asmenims patekti į darbo rinką ar keisti profesiją;

33.

pasisako už tinkamą atlygį slaugos ir priežiūros darbuotojams, kuris atspindėtų šios veiklos socialinę ir visuomeninę vertę;

34.

primena, kad Europos socialinių teisių ramsčio 9 principas dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros numato, jog „tėvai ir priežiūros pareigų turintys asmenys turi teisę į deramas atostogas, lanksčias darbo sąlygas ir galimybę pasinaudoti priežiūros paslaugomis“; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį tai, kaip viešosios paramos slaugytojų įdarbinimui priemonės pasitelkiant subsidijas ar kitas finansavimo formas gali padėti laikytis šio principo, siekiant sureguliuoti ir pagerinti priežiūros sektoriaus darbuotojų sąlygas;

35.

rekomenduoja ES valstybėms narėms nustatyti pagrindines socialinės apsaugos sąlygas artimuosius prižiūrintiems asmenims. Tai pasakytina tiek apie pragyvenimo užtikrinimą šiai asmenų grupei, tiek apie draudimą ligos, nelaimingo atsitikimo atveju, taip pat pensinį draudimą. Artimuosius slaugantys giminaičiai neturėtų būti verčiami atsisakyti darbo, valstybės skiriamos išmokos negali būti susietos su bedarbio statusu. Visada yra sunku priimti sprendimą slaugyti giminaitį, todėl nebūtino pasiaukojimo neturėtų būti;

36.

pabrėžia profesionalios paramos neformaliosios priežiūros, kurią dažniausiai užtikrina šeimos nariai, srityje svarbą, kad prižiūrintiesiems asmenims būtų galima suteikti reikiamų įgūdžių ir kartu būtų užtikrinta tinkama priežiūros priemonių kokybė. Be to, būtini pasiūlymai krūviui sumažinti (pvz., trumpalaikė priežiūra įstaigose), kad, prireikus, būtų galima sumažinti prižiūrintiesiems asmenims tenkantį krūvį;

37.

ragina ES valstybes nares ir atitinkamus vietos ir regionų lygmens suinteresuotuosius subjektus reguliariai klausti atitinkamų gyventojų grupių nuomonės, kad būtų galima ja pasinaudoti ir atsižvelgti į jos pokyčius strateginio paslaugų plėtojimo srityje;

Rekomendacijos Europos Komisijai

38.

ragina Europos Komisiją atnaujinti galiojančią 2012 m. Europos ilgalaikės priežiūros paslaugų kokybės sistemą, siekiant neatsilikti nuo naujausių pokyčių ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo srityje ir susijusių įgūdžiams taikomų reikalavimų, taip pat palengvinti slaugytojų judumą; šiuo tikslu siūlo Europos Komisijai ir valstybėms narėms įdiegti Europos kokybės ženklą, skirtą profesionaliems tiek institucinės, tiek neinstitucinės priežiūros „vyresnio amžiaus ir priklausomų asmenų slaugytojams“, siekiant įtvirtinti principą, kad tokias paslaugas teikiantys slaugytojai turėtų tinkamą kompetenciją ir kvalifikaciją. Dabartiniame Europos kontekste būtina nustatyti palyginamuosius standartus patvirtinant standartizuotą kokybės sertifikatą, kuris būtų pritaikytas kiekvienos valstybės narės poreikiams; pabrėžia, kad aukščiausias prioritetas turi būti slaugomų asmenų teisės ir šių asmenų fizinė ir psichinė gerovė, įskaitant prevenciją ir vienatvės palengvinimą;

39.

siūlo Europos Komisijai ir ES valstybėms narėms, įtraukiant miestus, regionus ir socialinius partnerius, apsvarstyti ES prižiūrinčiųjų asmenų strategiją ir bendrą profesijos apibrėžtį (įskaitant kartu gyvenančius slaugytojus, kurių darbas turėtų būti laikomos ilgalaikės priežiūros dalimi). Šia strategija turėtų būti didinamas informuotumas taip pat pasitelkus kampaniją žiniasklaidoje, kad būtų galima padėti tvariai keisti sveikatos priežiūros ir slaugos sričių profesijų įvaizdį;

40.

taip pat siūlo Europos Komisijai apsvarstyti pasiūlymus dėl artimuosius prižiūrinčiųjų pripažinimo ir veiksmingos paramos jiems;

41.

prašo Europos Komisijos parengti pasiūlymą dėl veiksmingos išsamaus duomenų rinkimo ir analizės sistemos, apimančios taip pat kartu gyvenančių slaugytojų darbą, kuris daugiausia atliekamas neturint dokumentų, sukūrimo, kad valstybėms narėms ir regionams būtų galima suteikti tvirtą pagrindą būsimam tarpregioniniam koordinavimui;

42.

rekomenduoja Europos Komisijai sukurti platformą, kurioje galėtų vykti dalykiniai tarpusavio mainai ir būtų galima pateikti geriausios patirties slaugos ir priežiūros srityse, taip pat bendrų programų, kaip antai socialinės rūpybos planai arba artimuosius prižiūrinčių šeimų paramos strategijos, pavyzdžių;

43.

palankiai vertina esamų ir būsimų ES struktūrinių fondų (ESF 2014–2020 m. su REACT-EU arba ESF + 2021–2027 m.) teikiamas finansavimo ir paramos galimybes, taip pat 2021–2027 m. programos „ES – sveikatos labui“ sukuriamą sinergiją ir papildomumą, ir pabrėžia jų lėšomis finansuojamų priemonių prioritetą;

44.

ragina nustatyti biudžeto prioritetus ir tikslingai paskirstyti biudžeto išteklius siekiant spręsti sveikatos priežiūros ir slaugos sričių specialistų trūkumo problemą, visų pirma atsižvelgiant į Europos Komisijos darbo rinkos darbotvarkę įgyvendinant Europos semestrą. Europos Komisija turėtų stebėti savo rekomendacijų įgyvendinimą ir veiksmingumą.

---

(1)  2020 m. 20,6 proc. ES gyventojų buvo 65 metų amžiaus arba vyresni. Tai yra 3 procentiniais punktais daugiau už prieš dešimtmetį buvusią atitinkamą dalį. Eurostatas, 2021 3 16, https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/-/ddn-20210316-1.

(2)  COM(2021) 50 final.

(3)  RK nuomonė „Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų įgyvendinimas ir perspektyvos“ (COR-2019-04597).

(4)  COM(2021) 50 final.

(5)  COM(2021) 102 final.

(6)  RK nuomonė „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COR-2020-02016).

(7)  COM(2020) 241 final, Ataskaita dėl demografinių pokyčių poveikio.

(8)  COM(2021) 50 final.

(9)  OECD (2020), Who Cares? Attracting and Retaining Care Workers for the Elderly,

https://www.oecd.org/els/health-systems/who-cares-attracting-and-retaining-elderly-care-workers-92c0ef68-en.htm.

(10)  JRC121698 – JRC (2021), Health and long-term care workforce: demographic challenges and the potential contribution of migration and digital technology.

(11)  COM(2021) 50 final.

(12)  Pasak Europos Komisijos, senjorų ekonomika apibrėžiama kaip ekonominės galimybės, atsirandančios dėl viešųjų ir vartotojų išlaidų, susijusių su senėjančia visuomene ir specialiaisiais vyresnių nei 50 metų amžiaus gyventojų poreikiais.

(13)  JRC121698.

(14)  EIGE (2021), Gender inequalities in care and consequences for the labour market,

https://eige.europa.eu/publications/gender-inequalities-care-and-consequences-labour-market.

(15)  JRC121698.

(16)  RK nuomonė „Deramas minimalusis darbo užmokestis Europos Sąjungoje“ (COR-2020-05859).

(17)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė savo iniciatyva „Kartu gyvenančių slaugytojų teisės“ (SOC/535 – EESC-2016-00941).

Europos regionų komiteto nuomonė „Socialinės ekonomikos veiksmų planas“

(2021/C 440/12)

Pranešėjas Mikel IRUJO AMEZAGA (ES / EA), Navaros vyriausybės ekonomikos ir verslo vystymosi ministras

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Europos socialinės ekonomikos veiksmų plano svarba skatinant socialinės ekonomikos indėlį į Europos vietos ir regionų vystymąsi

1.

palankiai vertina Europos Komisijos įsipareigojimą 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį pateikti socialinės ekonomikos veiksmų planą, atsižvelgiant į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Europos Parlamento Socialinės ekonomikos jungtinės grupės, Europos Komisijos socialinio verslumo ekspertų grupės (GECES) (1), įvairių ES vyriausybių ir Europos tinklų, prisidedančių prie socialinės ekonomikos plėtros, pavyzdžiui, Europos socialinės ekonomikos tinklo (Social Economy Europe) arba REVES (2), prašymus;

2.

mano, kad Europos Sąjungos veiksmai, skirti socialinės ekonomikos plėtrai, yra ypač svarbūs dabartinėmis aplinkybėmis, kai dėl COVID-19 sukeltos ekonomikos ir socialinės krizės reikia sutelkti visą socialinės ekonomikos įmonių ir organizacijų potencialą siekiant atgaivinti ekonomiką, skatinti kolektyvinį verslumą ir kurti kokybiškas darbo vietas;

3.

primena, kad, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto duomenimis (3), Europoje (ES 28) yra 2,8 mln. socialinės ekonomikos įmonių ir organizacijų, kuriose dirba 13,6 mln. darbuotojų, t. y. apie 6,3 proc. visų dirbančių ES gyventojų. Socialinės ekonomikos sektoriui taip pat priklauso daugiau kaip 232 mln. kooperatyvų, savidraudos draugijų ir panašių organizacijų narių ir 82,8 mln. savanorių;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos socialinės ekonomikos sektorių sudaro įvairios įmonės ir organizacijos, pavyzdžiui, labai įvairių formų kooperatyvai, savidraudos draugijos, asociacijos, fondai ar įvairių formų socialinės įmonės, taip pat kiti atskirai valstybei narei būdingų teisinių formų subjektai, pavyzdžiui, darbuotojams priklausančios bendrovės, socialinių tikslų siekiančios bendrovės, solidarumo institucijos ir kt.;

5.

primena, kad šioms įvairioms ir visuose veiklos sektoriuose veikiančioms įmonėms ir organizacijoms būdingas tvirtas bendromis vertybėmis ir ypatumais grindžiamas identitetas: asmenų ir socialinio tikslo viršenybė kapitalo atžvilgiu, lyčių lygybė, demokratinis valdymas ir didžiosios pelno dalies reinvestavimas į įmonės ar organizacijos darnaus vystymosi arba į kolektyvinio ir bendro intereso tikslus;

6.

atkreipia dėmesį į glaudžias socialinės ekonomikos įmonių ir organizacijų sąsajas su teritorija, nes jos įsisteigusios tam tikroje vietovėje ir priklauso joje gyvenantiems žmonėms, todėl jų veikla niekada neperkeliama, jos tvirtai įsipareigojusios siekti ekonominio ir socialinio teritorijos, kurioje vykdo veiklą, vystymosi; primena socialinės ekonomikos svarbą kaimo plėtrai, nes ji sudaro sąlygas vystyti regiono vidaus išteklius ir pasipriešinti gyventojų skaičiaus mažėjimui, taip pat atsižvelgiant į šių veiksnių svarbą socialinės ekonomikos plėtrai kaimo vietovėse ir jos sąsajoms su miesto teritorijomis; tai padeda išlaikyti gyventojus ir stiprinti socialinę sanglaudą;

7.

pabrėžia, kad socialinės ekonomikos subjektai vadovaujasi principais ir vertybėmis, kurie sudaro sąlygas vystymuisi, derančiam su ekonominiais ir aplinkos aspektais, ir tai rodo didelį įsipareigojimą įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. Todėl šie subjektai atspindi pliuralistinę ekonomiką, pusiausvyrą ir tvarumą pasauliniu mastu, o tai yra būtina siekiant prisidėti prie kiekvieno iš 17 darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo;

8.

ragina Europos Komisiją sukurti Europos teisinę socialinės ekonomikos sistemą, pagal kurią būtų galima bendrai apibrėžti ir organizuoti bei integruoti tam tikrus organizacinius ir veiklos kriterijus atitinkančias įmones, be to, tai būtų didelė parama skatinant šį sektorių;

9.

mano, kad socialinės ekonomikos subjektai turėtų vadovautis darnaus vystymosi tikslais;

10.

pabrėžia, kad pagal Įgūdžių paktą Komisija turėtų remti socialinės ekonomikos darbuotojų mokymą ir galimybes mokytis visą gyvenimą tokiose srityse kaip skaitmeninimas, įskaitant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, dalyvaujamoji lyderystė, atsparumas ir žalioji pertvarka, siekiant padėti jiems patekti į socialinės ekonomikos įmonių darbo rinką arba joje išsilaikyti. Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, Komitetas siūlo bendradarbiauti su socialinės ekonomikos pramonės ekosistema, kurioje visų pirma turi dalyvauti viešojo administravimo institucijos, profesinio mokymo centrai ir universitetai. Be to, pagal Merų paktą dėl klimato ir energetikos galima remti mokymo programų, skatinančių aplinkos apsaugą ir žiedinę ekonomiką, propagavimui. Todėl atkreipiame dėmesį į RK nuomonėje „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“ pateiktus pasiūlymus šiuo klausimu iš vietos ir regionų valdžios institucijų perspektyvos, kuri taip pat yra labai svarbi socialinės ekonomikos srityje;

11.

ragina išnagrinėti socialinės ekonomikos potencialą profesinio mokymo ir aktyvios užimtumo politikos, taip pat įgūdžių ir gebėjimų ugdymo srityse, ypatingą dėmesį skiriant grupėms, kurioms sunkiau patekti į darbo rinką, pavyzdžiui, jaunimui, ilgalaikiams bedarbiams, neįgaliesiems ar atokiose vietovėse gyvenantiems asmenims, turintiems ribotas galimybes naudotis skaitmeniniais ištekliais;

12.

siūlo Europos Komisijai išnagrinėti įmonių perdavimo darbuotojams taikant socialinės ekonomikos formules klausimą. Greta šio tyrimo specialioje ES platformoje turėtų būti keičiamasi gerąja patirtimi tarp valstybių narių, vietos ir regionų valdžios institucijų ir socialinės ekonomikos tinklų, taip pat turėtų būti nagrinėjamas socialinės ekonomikos potencialas pramonės verslumo požiūriu;

13.

pabrėžia socialinės ekonomikos įmonių grupių potencialą integruotis į Europos vertės grandines ir plėtoti partnerystes su kitais verslo subjektais, viešojo administravimo institucijomis, profesinio mokymo centrais, profesinėmis mokyklomis, universitetais ir mokslinių tyrimų centrais, kad būtų pasiekti strateginiai tikslai ir sutelkti ištekliai;

14.

pripažįsta, kad socialinė ekonomika gali būti įtraukta į Europos verslo grupių bendradarbiavimo platformą (4), siekiant palengvinti partnerysčių kūrimą ir socialinės ekonomikos įmonių ir organizacijų dalyvavimą strateginėse vertės grandinėse;

15.

pabrėžia, kad svarbu įtraukti socialinę ekonomiką į pažangiosios specializacijos strategijas, kaip pagrindinį ekonominio ir socialinio vystymosi svertą; be to, primena, kad socialinė ekonomika gali sėkmingai skatinti socialines inovacijas, ir šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad „socialinės ekonomikos iniciatyvos padeda didinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą bei pasitikėjimą visoje Europos Sąjungoje, nes jos grindžiamos bendruomenes sudarančių piliečių bendradarbiavimu ir dalyvavimu“ (5);

16.

pabrėžia, kad svarbu skatinti tarpregioninį bendradarbiavimą socialinės ekonomikos srityje, nes tai yra pagrindinė priemonė sudaryti tarpvalstybines įmonių grupes, tarpvalstybiniu lygmeniu išnaudoti sinergiją ir unikalų bendradarbiavimą, kurį vykdo atokiausi regionai savo atitinkamuose bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis forumuose, ir remti socialinės ekonomikos įmonių ir organizacijų internacionalizavimą bendrojoje rinkoje. Šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad Europos pažangiosios specializacijos platformos socialinės ekonomikos teminė platforma yra naudinga priemonė tarpregioniniam bendradarbiavimui skatinti; ši teminė platforma jungia septynis Europos regionus ir į jų patirtį ir geriausią praktiką reikėtų atsižvelgti būsimame Europos socialinės ekonomikos veiksmų plane;

17.

ragina Komisiją padidinti savo iniciatyvų užmojį ir jų nuoseklumą, kad būtų galima sustiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį skatinant socialinę ekonomiką; primena, kad daugelis vietos ir regionų valdžios institucijų jau turi plataus užmojo socialinės ekonomikos skatinimo strategijas ir veiksmų planus. Komisija juos turėtų nustatyti ir įtraukti rengdama būsimą Europos socialinės ekonomikos veiksmų planą; be to, Komisija turėtų remti vietos ir regionų valdžios institucijų keitimąsi geriausia patirtimi ir esamomis iniciatyvomis (pvz., per vietos ir regionų valdžios institucijų tinklą siekiant skatinti socialinę ekonomiką);

18.

ragina Europos Komisiją atlikti regionų ir vietos viešosios politikos, kuria siekiama skatinti socialinę ekonomiką ES, tyrimą įtraukiant keletą kitų pasaulio regionų ir vietos valdžios institucijų pavyzdžių;

19.

pripažįsta didelį Europos socialinės ekonomikos regionų iniciatyvos ir socialinės ekonomikos misijų projekto poveikį kuriant plačią vietos ir regionų valdžios institucijų, įsipareigojusių plėtoti socialinę ekonomiką, bendruomenę ir ragina Komisiją stiprinti šią programą pagal Socialinės ekonomikos veiksmų planą;

20.

prašo Komisijos skatinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą GECES veikloje kartu su valstybėmis narėmis ir socialinės ekonomikos tinklais. Šiuo tikslu ragina įsteigti GECES darbo grupę regioninės ir vietos socialinės ekonomikos politikos klausimais;

21.

ragina atliekant analizę, vykdant tyrimus, taikant siūlomas priemones ir stebėsenos bei paramos metodus ir mechanizmus, susijusius su socialine ekonomika, kai renkami statistiniai duomenys apie darbuotojus arba įvairių socialinės ekonomikos įmonių formas, atsižvelgti į lyčių aspektą, kad būtų galima teikti pagal lytį suskirstytus duomenis ir įtraukti lyčių rodiklius;

Didinti socialinės ekonomikos matomumą

22.

ragina Europos Komisiją sukurti bendrą internetinę platformą, skirtą remti socialinės ekonomikos formas plėtojančias įmones, organizacijas ir verslą, kurioje būtų pateikiamos nuorodos į visus Europos socialinės ekonomikos tyrimus ir ataskaitas, taip pat nurodomos galimybės, kurias ES suteikia šioms įmonėms ir organizacijoms;

23.

rekomenduoja šią interneto platformą kurti ir valdyti bendradarbiaujant su Europos socialinės ekonomikos tinklais ir GECES;

24.

siūlo Komisijai Socialinės ekonomikos veiksmų plane numatyti plataus masto informavimo kampaniją, kurią rengiant ir įgyvendinant dalyvautų Regionų komitetas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir socialinės ekonomikos tinklai. Ši kampanija yra labai svarbi skatinant kolektyvinį verslumą ir informuojant apie Europos paramos socialinei ekonomikai priemones;

25.

ragina Komisiją parengti viešosios socialinės ekonomikos politikos vadovą, kuriame būtų atsižvelgta į socialinės ekonomikos teisinių formų įvairovę Europoje ir kuris taptų pagalbos vietos ir regionų valdžios institucijoms priemone;

26.

primena, kad socialinės ekonomikos įvairovė ir jos gebėjimas pasiūlyti novatoriškus pagrindinių ekonominių, socialinių, švietimo ir aplinkos problemų sprendimus yra jos sėkmės garantas;

27.

ragina Komisiją kasmet išrinkti Europos socialinės ekonomikos sostinę surengiant demokratinį ir skaidrų procesą, kuriame dalyvautų Regionų komitetas, EESRK ir GECES;

28.

siūlo geriau integruoti socialinę ekonomiką į Europos įmonių tinklą ir didinti jos matomumą; be to, rekomenduoja daugiau dėmesio skirti socialinei ekonomikai pagal verslaus Europos regiono (VER) ženklo skyrimo kriterijus;

29.

primena, kad svarbu remti, finansuoti ir stiprinti Europos socialinės ekonomikos tinklus, taip pat prie socialinės ekonomikos plėtros prisidedančius miestus ir regionus, nes jie yra pagrindiniai partneriai įgyvendinant veiksmų planą ir informuojant apie jo teikiamas galimybes;

Gerinti socialinės ekonomikos įmonių ir organizacijų galimybes gauti finansavimą

30.

atkreipia dėmesį į papildomus sunkumus, su kuriais susiduria socialinės ekonomikos įmonės ir organizacijos, norėdamos gauti finansavimą, iš dalies dėl menkai matomų ir žinomų jų verslo modelių, pagal kuriuos pirmenybė teikiama kolektyviniam arba bendrajam interesui, o ne kuo didesniam pelnui;

31.

primena pagrindinį sanglaudos fondų, visų pirma ERPF ir ESF, vaidmenį finansuojant socialinės ekonomikos projektus;

32.

ragina stiprinti visų socialinės ekonomikos grupių kolektyvinį verslumą numatant finansinę paramą, skirtą socialinės ekonomikos įmonėms kurti, ir užtikrinti, kad jos galėtų atremti būsimus verslo iššūkius;

33.

pabrėžia, kad programa „InvestEU“ bus itin svarbi finansuojant novatoriškus socialinės ekonomikos projektus pagal keturias veiksmų kryptis, ypatingą dėmesį skiriant „MVĮ“ ir „socialinių investicijų ir įgūdžių“ kryptims, kurios apima mikrofinansavimą ir socialinės ekonomikos įmonių finansavimą;

34.

rekomenduoja Europos Komisijai į Patariamąjį komitetą įtraukti vieną Regionų komiteto narį, o į Investicijų komitetą – socialinės ekonomikos įmonių ir organizacijų finansavimo ekspertus;

35.

ragina Europos Komisiją parengti aiškią, skaidrią ir veiksmingą socialinių ir aplinkosaugos investicijų taksonomiją;

36.

pabrėžia, kad socialinės ekonomikos finansų subjektai (etiški ir kooperatiniai bankai, kredito unijos, mikrofinansų įstaigos, socialinės finansų įstaigos, savidraudos ir kooperatinės draudimo bendrovės ir kt.) yra labai svarbūs užtikrinant tvarų finansavimą ir atkreipia dėmesį į jų svarbų vaidmenį kaimo vietovėse bei mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir jų pastangas siekiant finansinės pažeidžiamų grupių įtraukties ir investicijų į realiąją ekonomiką;

37.

ragina atsižvelgti į lyčių aspektą sudarant socialinės ekonomikos įmonėms ir subjektams galimybes gauti finansavimą, turint omenyje tai, kad moterims sunkiau gauti paskolą ir finansinių išteklių nei vyrams. Šią realybę būtina suvokti pradedant kurti bet kokią priemonę, kuria siekiama pagerinti galimybes gauti finansavimą;

Skatinti verslumą socialinės ekonomikos srityje

38.

primena, kad, atsižvelgiant į 2015 m. Tarybos išvadas dėl socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimo, svarbu ugdyti verslumą ir organizuoti šios srities mokymus pasitelkiant socialinės ekonomikos formas visais švietimo lygmenimis: nuo pradinio ugdymo iki aukštojo mokslo (universitetinis ir profesinis mokymas);

39.

atkreipia dėmesį į tai, kad tokie projektai kaip Socialinės ekonomikos verslo mokykla, kurią pagal pažangiosios specializacijos platformos programą remia septyni Europos regionai, padeda novatoriškai spręsti mokymo apie socialinės ekonomikos įmones trūkumo problemą ir rengti kompetentingus specialistus, galinčius prisidėti prie šių įmonių ir organizacijų augimo ir jam suteikti kryptį;

40.

primena, kad socialinės ekonomikos įmonėms ir organizacijoms reikia specialių įgūdžių, kaip antai įtraukus vadovavimas, kurie taip pat yra tinkami tradicinėms įmonėms;

41.

ragina Europos Komisiją labiau išnaudoti programos „Erasmus+“ galimybes siekiant ugdyti verslumą, organizuoti šios srities mokymus ir skatinti dirbti socialinės ekonomikos įmonėse; atsižvelgdamas į tai, siūlo išnagrinėti galimybes socialinės ekonomikos įmonėms ir organizacijoms labiau pasinaudoti programa „Erasmus jauniesiems verslininkams“, ypač atokiausiuose Europos regionuose, kuriuose jaunimas susiduria su didesniais judumo apribojimais, nes šios teritorijos yra nutolusios nuo Europos žemyno;

42.

ragina išnagrinėti naujas galimybes skatinti socialinės ekonomikos darbuotojų švietimą, mokymą ir kvalifikacijos kėlimą pasitelkiant sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planą ir žinių sąjungą. Be to, žinios ir įgūdžiai, įgyti visais švietimo lygmenimis ir pasitelkiant neformalųjį švietimą, turėtų paskatinti žmones kuo geriau pasinaudoti žiniomis, t. y. ugdyti socialinius įgūdžius ir sudaryti palankesnes sąlygas prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos;

Gerinti galimybes patekti į rinką ir dalyvauti socialiai atsakinguose viešuose pirkimuose

43.

primena, kad socialinės ekonomikos įmonės ir organizacijos, palyginti su kitomis MVĮ, susiduria su papildomomis kliūtimis vykdyti tarpvalstybinę veiklą bendrojoje rinkoje. Šie sunkumai kyla dėl to, kad bendros teisinės sistemos, taikomos visų teisinių formų socialinės ekonomikos subjektams (pvz., kooperatyvams, įskaitant įvairias kooperatinės veiklos formas, tokias kaip savidraudos draugijos, asociacijos, fondai ir socialinės įmonės) yra labai įvairios, o kartais ir dėl to, kad tokios sistemos nėra;

44.

primena moterų vaidmens svarbą socialinių įmonių valdyme siekiant sėkmingai ugdyti verslumą socialinėje ekonomikoje;

45.

taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta Europos priemonių šioms kliūtims įveikti. Todėl dėl Europos teisinės sistemos nebuvimo vis dar sunku sukurti tarpvalstybinę Europos asociaciją, jungiančią narius iš kelių šalių, įskaitant savidraudos draugijų ir fondų atvejį;

46.

ragina Europos Komisiją toliau skatinti Europos viešojo administravimo institucijas organizuoti socialiai atsakingus viešuosius pirkimus, nes tai yra pagrindinė priemonė didinti viešųjų pirkimų skaidrumą, kovoti su korupcija, remti įvairių dydžių verslo subjektų konkurenciją ir dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose ir propaguoti socialiai atsakingą verslo praktiką, kuri būdinga socialinei ekonomikai;

47.

ragina išplėsti Socialinio poveikio pirkimų projektą (angl. Buying for social impact), kurį įgyvendinant buvo išnagrinėta, kaip penkiolika valstybių narių perkėlė į nacionalinę teisę viešųjų pirkimų direktyvą, ir buvo organizuojami nacionaliniai ir (arba) teritoriniai renginiai, skirti informuoti kitas ES valstybes nares apie atsakingų viešųjų pirkimų galimybes;

48.

ragina visas vietos ir regionų valdžios institucijas parengti skaidrių ir socialiai atsakingų viešųjų pirkimų strategijas, pagal kurias viešųjų pirkimų sutartys, be kita ko, būtų susietos su teisingo darbo užmokesčio ir kitų teisės aktuose ir (arba) kolektyvinėse sutartyse nustatytų sąlygų laikymusi, taip pat subrangos grandinėse;

Veiksmų planas, kuriuo nustatomos stebėsenos priemonės ir mechanizmai ir skatinamas struktūrinis dialogas su socialinės ekonomikos subjektais ir kitomis institucijomis

49.

ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad Socialinės ekonomikos veiksmų planas būtų įgyvendinamas bent penkerius metus, ir į jį įtraukti ex ante vertinimą, greta metinio ir ex post vertinimo mechanizmų, taip pat numatyti plano atnaujinimą po jo įgyvendinimo;

50.

prašo Komisijos stiprinti savo socialinės ekonomikos politikos stebėsenos ir rėmimo mechanizmus: Socialinio verslumo ekspertų grupę (GECES), Komisijos vidaus socialinės ekonomikos darbo grupę ir nuolatinį ir struktūrinį dialogą socialinės ekonomikos klausimais su Regionų komitetu ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, būtinai užtikrinant lyčių pusiausvyrą;

51.

ragina Komisiją išnagrinėti socialinės ekonomikos sektoriaus darbdavių įtraukimo į tarpsektorinį socialinį dialogą klausimą, įskaitant priemones, skirtas Europos socialinės ekonomikos darbdavių organizacijos įgalėjimui ir konsolidavimui.

---

(1)  Europos Komisijos socialinės ekonomikos ir socialinių įmonių ekspertų grupė.

(2)  Europos miestų ir regionų socialinės ekonomikos tinklas.

(3)  https://www.eesc.europa.eu/sites/default/files/files/qe-04-17-875-en-n.pdf

(4)  https://clustercollaboration.eu/social-economy

(5)  COR-2016-06945.