2021 10 28

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 438/1

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR AUDITO RŪMAMS

2020 m. Europos plėtros fondo metinės ataskaitos

(2021/C 438/01)

TURINYS

ATASKAITŲ PATVIRTINIMAS

EPF IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS IR APSKAITA

EUROPOS KOMISIJOS VALDOMOS LĖŠOS

EPF FINANSINĖS ATASKAITOS

EPF KONSOLIDUOTŲ ES PATIKOS FONDŲ FINANSINĖS ATASKAITOS

2020 M. ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ FINANSINĖS ATASKAITOS

2020 M. ES PATIKOS FONDO AFRIKAI FINANSINĖS ATASKAITOS

EPF IR ES PATIKOS FONDŲ KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS

EPF FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA

METINĖ VYKDYMO ATASKAITA. EUROPOS INVESTICIJŲ BANKO VALDOMOS LĖŠOS

ATASKAITŲ PATVIRTINIMAS

Europos plėtros fondo 2020 m. metinės ataskaitos parengtos vadovaujantis 11-ojo Europos plėtros fondo finansinio reglamento X antraštine dalimi ir finansinių ataskaitų pastabose nustatytais apskaitos principais, taisyklėmis ir metodais.

Patvirtinu savo atsakomybę už Europos plėtros fondo metinių ataskaitų parengimą ir pateikimą vadovaujantis 11-ojo Europos plėtros fondo finansinio reglamento 18 straipsniu.

Iš leidimus suteikiančio pareigūno ir EIB gavau visą informaciją, kurios patikimumą jie patvirtino ir kuri būtina norint parengti ataskaitas, kuriose parodyti Europos plėtros fondų turtas, įsipareigojimai ir biudžeto vykdymas.

Remdamasi šia informacija ir tokiomis patikromis, kurios, mano manymu, būtinos ataskaitoms pasirašyti, tvirtinu, kad esu pagrįstai įsitikinusi, jog ataskaitose visais reikšmingais aspektais parodyta tikra ir teisinga Europos plėtros fondo finansinė būklė.

Rosa ALDEA BUSQUETS

Apskaitos pareigūnė

2021 m. birželio 22 d.

EPF IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS IR APSKAITA

1. PAGRINDINIAI FAKTAI

Europos Sąjunga (toliau – ES) palaiko bendradarbiavimu grindžiamus santykius su daugeliu besivystančių šalių. Jais visų pirma siekiama skatinti ekonominį, socialinį ir aplinkos vystymąsi, daugiausiai dėmesio skiriant ilgalaikiam skurdo mažinimui ir naikinimui, šalims gavėjoms teikiant paramą vystymuisi ir techninę pagalbą. Tuo tikslu ES drauge su šalimis partnerėmis rengia bendradarbiavimo strategijas ir mobilizuoja finansinius išteklius joms įgyvendinti. Šie vystomajam bendradarbiavimui skirti ištekliai gaunami iš trijų šaltinių:

—	ES biudžeto,

—	Europos plėtros fondo,

—	Europos investicijų banko.

Europos plėtros fondas (toliau – EPF) yra pagrindinė pagalbos priemonė, skirta vystomajam bendradarbiavimui Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (toliau – AKR) valstybėse bei Užjūrio šalyse ir teritorijose (toliau – UŠT).

EPF nefinansuojamas iš ES biudžeto. Jį vidaus susitarimu įsteigė valstybių narių atstovai Taryboje, o valdo specialus komitetas. Europos Komisija (toliau – Komisija) yra atsakinga už operacijų, atliekamų su EPF ištekliais, finansinį vykdymą. Europos investicijų bankas (toliau – EIB) valdo investicinę priemonę.

2014–2020 m. AKR valstybėms ir UŠT teikiama geografinė pagalba ir toliau bus daugiausia finansuojama iš EPF. Kiekvienas EPF paprastai sudaromas maždaug penkerių metų laikotarpiui, jam taikomas atskiras finansinis reglamentas, pagal kurį reikalaujama parengti kiekvieno atskiro EPF finansines ataskaitas. Atitinkamai rengiamos atskiros kiekvieno EPF Komisijos valdomos dalies finansinės ataskaitos. Šios finansinės ataskaitos taip pat pateikiamos suvestine forma, kad būtų parodyta bendra išteklių, už kuriuos atsakinga Komisija, finansinė būklė.

2013 m. birželio mėn. per posėdį Taryboje valstybės narės pasirašė vidaus susitarimą, kuriuo įsteigiamas 11-asis EPF (1). Jis įsigaliojo 2015 m. kovo 1 d.

2018 m. Taryba priėmė 11-ajam EPF taikomą finansinį reglamentą (2). Juo panaikintas anksčiau galiojęs reglamentas ir jis taikomas operacijoms, kurios finansuojamos iš ankstesnių EPF, nepažeidžiant esamų teisinių įsipareigojimų. Šis reglamentas netaikomas investicinei priemonei pagal ankstesnius EPF.

Remiantis AKR ir ES partnerystės susitarimu buvo sukurta investicinė priemonė, valdoma EIB ir skirta privačiojo sektoriaus vystymuisi AKR valstybėse remti, daugiausia (tačiau ne vien tik) finansuojant privačiąsias investicijas. Priemonė sukurta kaip atnaujinamas fondas, t. y. grąžinamos paskolos gali būti vėl investuojamos į kitas operacijas, taigi, priemonė yra atsinaujinanti ir finansiškai nepriklausoma. Kadangi investicinės priemonės Komisija nevaldo, ji nekonsoliduota pirmojoje metinių ataskaitų dalyje – EPF finansinėse ataskaitose ir susijusioje finansinio vykdymo ataskaitoje. Investicinės priemonės finansinės ataskaitos į metines ataskaitas įtraukiamos kaip atskira dalis (II dalis), siekiant parodyti visą EPF paramą vystymuisi.

2. KAIP FINANSUOJAMAS EPF?

2013 m. gruodžio 2 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (3). Taip pat buvo nuspręsta, kad geografinis bendradarbiavimas su AKR valstybėmis nebus įtrauktas į ES biudžetą, bet bus toliau finansuojamas pagal esamą tarpvyriausybinį EPF.

ES biudžetas yra metinis ir, remiantis biudžeto metinio periodiškumo principu, išlaidos ir pajamos planuojamos ir iš esmės patvirtinamos vieniems metams. Kitaip nei ES biudžetas, EPF veikia daugiamečiu pagrindu: paprastai vystomasis bendradarbiavimas vykdomas penkerių metų laikotarpiu. Kadangi ištekliai skiriami daugiamečiu pagrindu, skirtos lėšos gali būti naudojamos per EPF laikotarpį. Šis metinio periodiškumo principas atsispindi biudžeto vykdymo ataskaitoje, o EPF biudžeto vykdymas vertinamas atsižvelgiant į visas fondo lėšas.

EPF ištekliai yra ES valstybių narių ad hoc įnašai. Maždaug kas penkerius metus valstybių narių atstovai tarpvyriausybiniu lygmeniu susitinka, kad nuspręstų dėl bendros sumos, kuri bus skiriama fondui, ir kad prižiūrėtų jo vykdymą. Komisija valdo fondą laikydamasi Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos. Kadangi valstybės narės vykdo savo pačių vystymosi ir pagalbos politiką, kuri papildo Sąjungos lygmens politiką, jos turi koordinuoti savo politiką su ES politika, kad būtų užtikrinta, jog jos papildytų viena kitą.

Be pirmiau minėtų įnašų, valstybės narės taip pat gali sudaryti bendro finansavimo susitarimus arba mokėti savanoriškus finansinius įnašus EPF.

3. EPF VEIKLA PO 2020 M. GRUODŽIO 31 D.

Pasiektas 11-ojo EPF galutinis etapas, nes laikino galiojimo sąlyga įsigaliojo 2020 m. gruodžio 31 d. Šia sąlyga nustatoma įsipareigojimų pagal 11-ąjį EPF galutinė data. Nuo 2021 m. nebegalima pasirašyti jokių kitų finansavimo susitarimų pagal 11-ąjį EPF. Tačiau konkrečios sutartys dėl esamų finansavimo susitarimų vis dar bus pasirašomos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Siekiant užtikrinti vystymosi programų tęstinumą, nuo 2021 m. EPF programos bus įtraukiamos į ES daugiametę finansinę programą (DFP). Tai reiškia, kad nors iki šiol EPF programos buvo finansuojamos savanoriškais ES valstybių narių įnašais, nuo 2021 m. vystymosi programos bus finansuojamos iš ES biudžeto. Tai taip pat reiškia, kad vystymosi programų finansavimui reikės Europos Parlamento leidimo ir kad operacijos turės atitikti ES finansines taisykles taip pat, kaip ir kitos ES finansavimo programos.

4. JUNGTINĖS KARALYSTĖS IŠSTOJIMAS IŠ EUROPOS SĄJUNGOS

2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė nustojo būti Europos Sąjungos valstybe nare. Abiem šalims sudarius Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Susitarimas dėl išstojimo), Jungtinė Karalystė įsipareigojo įvykdyti visus savo įsipareigojimus pagal dabartinę DFP ir ankstesnes finansines perspektyvas, lyg ji vis dar būtų valstybė narė. JK toliau dalyvavo EPF veikloje pagal Susitarimo dėl išstojimo penktos dalies 5 skyriaus nuostatas.

Pagal Susitarimo dėl išstojimo 152 straipsnį Jungtinė Karalystė išlieka EPF šalimi iki 11-ojo EPF ir visų ankstesnių veiklos neužbaigusių EPF veiklos užbaigimo ir šiuo atžvilgiu prisiima tokius pačius įsipareigojimus kaip ir valstybės narės. JK paramos gavėjai ir toliau atitinka dalyvavimo 11-ojo EPF ir ankstesnių EPF projektuose reikalavimus tomis pačiomis sąlygomis kaip ir anksčiau. JK, kaip stebėtoja be balsavimo teisės, gali dalyvauti EPF komitete ir Investicinės priemonės komitete (Susitarimo dėl išstojimo 152 straipsnio 2 dalis). Pasibaigus investavimo terminui, EPF investicinei priemonei skirta JK dalis grąžinama Jungtinei Karalystei. Jeigu nesusitarta kitaip, Jungtinės Karalystės kapitalo dalis pasibaigus 11-ojo EPF įsipareigojimų laikotarpiui iš naujo nepaskiriama arba į vėlesnius laikotarpius neperkeliama (Susitarimo dėl išstojimo 152 straipsnio 4 dalis).

Kai projektų sumos pagal 10-ąjį EPF arba ankstesnius EPF šio susitarimo įsigaliojimo dieną nebuvo skirtos arba jų įsipareigojimai buvo panaikinti, Jungtinei Karalystei priklausanti tų sumų dalis pakartotinai nenaudojama. Tas pats taikytina ir Jungtinės Karalystės pagal 11-ąjį EPF po 2020 m. gruodžio 31 d. neskirtų lėšų daliai arba sumoms, kurių įsipareigojimai buvo panaikinti (153 straipsnis).

JK išlieka atsakinga už garantijas, suteiktas pagal visus EPF. Kartu JK tebeturi teisę į savo dalį bet kurių sumų, susigrąžintų pagal valstybių narių garantijų sąlygas, ir į savo, kaip valstybės narės, pareikalavimo sąskaitos likutį proporcingai jos atitinkamai dalyvavimo kiekviename garantijos susitarime daliai (154 straipsnis).

Šių preliminariųjų ataskaitų perdavimo metu, remiantis sudarytu ir jau veikiančiu Susitarimu dėl išstojimo, finansinio poveikio, kurį reikėtų nurodyti EPF metinėse ataskaitose, nėra.

5. ATSKAITOMYBĖ METŲ PABAIGOJE

5.1. METINĖS ATASKAITOS

Pagal EPF finansinio reglamento 18 straipsnio 3 dalį EPF finansinės ataskaitos rengiamos remiantis kaupiamosios apskaitos taisyklėmis, kurios grindžiamos tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS). Siekiant nustatyti vienodas apskaitos, vertinimo ir ataskaitų pateikimo taisykles ir taip suderinti finansinių ataskaitų parengimo procesą, visos ES institucijos ir įstaigos taiko Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintas apskaitos taisykles. Šios ES apskaitos taisyklės taip pat taikomos EPF, atsižvelgiant į specifinį jo veiklos pobūdį.

EPF metinių ataskaitų rengimas pavestas Komisijos apskaitos pareigūnui, kuris taip pat yra EPF apskaitos pareigūnas. Apskaitos pareigūnas užtikrina, kad EPF metinėse ataskaitose būtų parodyta tikra ir teisinga EPF finansinė būklė.

Metinės ataskaitos pateikiamos tokia seka:

I dalis. Komisijos valdomos lėšos

(i)	EPF finansinės ataskaitos ir aiškinamosios pastabos

(ii)	EPF konsoliduotų ES patikos fondų finansinės ataskaitos

(iii)

EPF ir ES patikos fondų konsoliduotosios finansinės ataskaitos

(iv)	EPF finansinio vykdymo ataskaita

II dalis. Metinė vykdymo ataskaita. EIB valdomos lėšos

(i)	Investicinės priemonės finansinės ataskaitos

Dalis „EPF konsoliduotų ES patikos fondų finansinės ataskaitos“ apima abiejų prie EPF įkurtų patikos fondų – ES patikos fondo „Bêkou“ (žr. skirsnį „ES patikos fondo „Bêkou“ finansinės ataskaitos“) ir ES patikos fondo Afrikai (žr. skirsnį „ES patikos fondo Afrikai finansinės ataskaitos“) – finansines ataskaitas. Už patikos fondų atskirų finansinių ataskaitų parengimą atsakingas Komisijos apskaitos pareigūnas; jų išorės auditą atlieka privatus auditorius. Į šias metines ataskaitas įtraukti patikos fondų skaičiai yra preliminarūs.

EPF metines ataskaitas Komisija turi patvirtinti ne vėliau kaip iki po paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos einančių metų liepos 31 d. ir pateikti jas Europos Parlamentui ir Tarybai, kad jie patvirtintų biudžeto įvykdymą.

6. AUDITAS IR BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMAS

6.1. AUDITAS

EPF metines ataskaitas audituoja jo išorės auditorius – Europos Audito Rūmai (toliau – Audito Rūmai), kurie parengia metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.2. BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMAS

Biudžeto įvykdymo patvirtinimas – atitinkamų finansinių metų EPF išteklių finansinio įvykdymo galutinė kontrolė. Atlikus auditą ir baigus rengti metines ataskaitas, Taryba turi pateikti rekomendacijas, o Europos Parlamentas tada turi nuspręsti, ar patvirtinti atitinkamų finansinių metų Komisijos EPF išteklių finansinį įvykdymą. Šis sprendimas grindžiamas ataskaitų peržiūra, Audito Rūmų metine ataskaita (į kurią įtrauktas oficialus patikinimo pareiškimas) ir Komisijos atsakymais į biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos klausimus ir prašymus pateikti papildomos informacijos.

FINANSINIO VYKDYMO 2020 M. SVARBIAUSI ASPEKTAI

Grynoji suma, tik 10-asis ir 11-asis EPF.

Biudžeto vykdymas

Sprendimų (10-asis ir 11-asis EPF) 2020 m. (bendrieji įsipareigojimai – 2 687 mln. EUR), sutarčių (individualūs įsipareigojimai – 3 670 mln. EUR) ir mokėjimų (4 599 mln. EUR) finansiniam vykdymui poveikį padarė ES atsakas į nenumatytą COVID-19 krizę, kuri tapo Komisijos prioritetu. Todėl 2020 m. buvo rekordiniai mokėjimų metai dėl didesnių išmokų projektams, kuriais prisidedama prie kovos su COVID krize. Dėl to taip pat paspartėjo lėšų įsisavinimo laikotarpis, kuris 2020 m. sutrumpėjo iki 3 metų. 2020 m. gruodžio 31 d. buvo įvykdyta 11-ojo EPF laikino galiojimo sąlyga. Tai reiškia, kad nuo 2021 m. 11-ojo EPF projektams nebeliks jokių bendrų įsipareigojimų (išsamiau žr. Finansinio vykdymo ataskaitos skirsnį).

Veiklos poveikis finansinėse ataskaitose

Finansinėse ataskaitose pirmiau minėtos veiklos poveikis yra akivaizdžiausias šiose srityse:

—	išankstinio finansavimo (žr. 2.2 pastabą): 29 mln. EUR padidėjimas daugiausia dėl 2020 m. pasirašytų naujų sutarčių ir išmokėtų išankstinių mokėjimų,

—

pagalbos priemonių išlaidų (žr. 3.3 pastabą): reikšmingas padidėjimas (852 mln. EUR) dėl per metus padidėjusios veiklos siekiant kovoti su neigiamais COVID-19 pandemijos padariniais, visų pirma dėl to, kad projektai buvo perorientuoti į krizės sukeltų problemų sprendimą, tačiau taip pat dėl įprasto EPF gyvavimo ciklo, nes 11-ojo EPF veikla pasiekė aukščiausią tašką,

—	pinigų ir pinigų ekvivalentų (žr. 2.5 pastabą): 451 mln. EUR sumažėjimas dėl per metus labai padidėjusių mokėjimų siekiant padengti išaugusias išlaidas ir išankstinius mokėjimus pagal naujas sutartis,

—	sukauptų sąnaudų (žr. 2.8 pastabą): padidėjimas 208 mln. EUR dėl to, kad metų pabaigoje padaugėjo vykdomų sutarčių, pagal kurias metų pabaigoje nebuvo patvirtinta jokių prašymų padengti išlaidas.

EUROPOS KOMISIJOS VALDOMOS LĖŠOS

TURINYS

EPF FINANSINĖS ATASKAITOS

EPF BALANSAS

EPF FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

EPF PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

EPF BALANSAS

EPF FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

EPF FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS

EPF KONSOLIDUOTŲ ES PATIKOS FONDŲ FINANSINĖS ATASKAITOS

2020 M. ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ FINANSINĖS ATASKAITOS

BALANSAS

FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

2020 M. ES PATIKOS FONDO AFRIKAI FINANSINĖS ATASKAITOS

BALANSAS

FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

EPF IR ES PATIKOS FONDŲ KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS

KONSOLIDUOTASIS BALANSAS

KONSOLIDUOTOJI FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

KONSOLIDUOTOJI PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

KONSOLIDUOTOJI GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

EPF FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA

EPF FINANSINĖS ATASKAITOS (4)

EPF BALANSAS

(mln. EUR)
	Pastaba	2020 12 31	2019 12 31
ILGALAIKIS TURTAS
Finansinis turtas	2.1	33	36
Išankstinis finansavimas	2.2	873	910
Patikos fondo įnašai	2.3	394	266
		1 300	1 213
TRUMPALAIKIS TURTAS
Išankstinis finansavimas	2.2	1 355	1 288
Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos	2.4	140	123
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	2.5	728	1 179
		2 223	2 590
IŠ VISO TURTO		3 523	3 803
ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Finansiniai įsipareigojimai	2.6	(2)	(19)
		(2)	(19)
TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Mokėtinos sumos	2.7	(615)	(516)
Sukauptos sąnaudos ir būsimojo laikotarpio pajamos	2.8	(1 527 )	(1 319 )
		(2 143 )	(1 835 )
IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ		(2 145 )	(1 854 )
GRYNASIS TURTAS		1 379	1 948
FONDAI IR REZERVAI
Tikrosios vertės rezervas	2.9	(5)	(2)
Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF	2.10	58 986	54 809
Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas	2.10	2 252	2 252
Iš ankstesnių metų perkeltas ekonominis rezultatas		(55 111 )	(51 155 )
Ekonominis metų rezultatas		(4 744 )	(3 956 )
GRYNASIS TURTAS		1 379	1 948

EPF FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

(mln. EUR)
	Pastaba	2020	2019
PAJAMOS
Pajamos iš neprekybinių operacijų	3.1
Susigrąžinimo veikla		92	28
		92	28
Pajamos iš prekybos operacijų	3.2
Finansinės pajamos		6	7
Kitos pajamos		37	39
		43	46
Iš viso pajamų		135	74
IŠLAIDOS
Pagalbos priemonės	3.3	(4 607 )	(3 755 )
Bendro finansavimo išlaidos	3.4	(53)	(14)
Finansinės išlaidos	3.5	(21)	(1)
Kitos išlaidos	3.6	(197)	(260)
Iš viso išlaidų		(4 878 )	(4 030 )
EKONOMINIS METŲ REZULTATAS		(4 744 )	(3 956 )

EPF PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

(mln. EUR)
	Pastaba	2020	2019
Ekonominis metų rezultatas		(4 744 )	(3 956 )
Pagrindinė veikla
Kapitalo padidėjimas – įnašai (grynąja verte)		4 177	4 385
Patikos fondų įnašų (padidėjimas) / sumažėjimas		(127)	(65)
Išankstinio finansavimo (padidėjimas) / sumažėjimas		(29)	136
Iš prekybos gautinų sumų ir neprekybinių susigrąžintinų sumų (padidėjimas) / sumažėjimas		(17)	15
Finansinių įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)		(17)	2
Mokėtinų sumų padidėjimas / (sumažėjimas)		99	275
Sukauptų sąnaudų ir būsimojo laikotarpio pajamų padidėjimas / (sumažėjimas)		209	37
Kiti nepiniginiai pokyčiai		(3)	(2)
Investicinė veikla
Parduoti laikomo finansinio turto (padidėjimas) / sumažėjimas		2	(36)
GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI		(452)	792
Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas / (sumažėjimas)		(451)	792
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje	2.5	1 179	387
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje	2.5	728	1 179

EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

(mln. EUR)
	Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)	Nepareika-lautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)	Pareikalau-tasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) — (B)	Sukaupti rezervai (D)	Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas (E)	Tikrosios vertės rezervas (F)	Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E) + (F)
LIKUTIS 2018 12 31	73 264	22 840	50 423	(51 155 )	2 252	—	1 521
Tikrosios vertės pokyčiai					(2)		(2)
Kapitalo padidėjimas – įnašai	—	(4 385 )	4 385	—	—		4 385
Ekonominis metų rezultatas	—	—	—	(3 956 )	—		(3 956 )
LIKUTIS 2019 12 31	73 264	18 455	54 809	(55 111 )	2 252	(2)	1 948
Tikrosios vertės pokyčiai						(3)	(3)
Kapitalo padidėjimas – įnašai	(223)	(4 400 )	4 177	—	—		4 177
Ekonominis metų rezultatas	—	—	—	(4 744 )	—		(4 744 )
LIKUTIS 2020 12 31	73 041	14 055	58 986	(59 854 )	2 252	(5)	1 378

EPF BALANSAS

(mln. EUR)
		2020 12 31					2019 12 31
	Pastaba	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	Iš viso	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	Iš viso
ILGALAIKIS TURTAS
Finansinis turtas	2.1	—	—	(2)	35	33	—	—	—	36	36
Išankstinis finansavimas	2.2	—	3	292	578	873	—	6	325	580	910
Patikos fondo įnašai	2.3	—	29	9	355	394	—	—	—	266	266
		—	33	299	969	1 300	—	6	325	882	1 213
TRUMPALAIKIS TURTAS
Išankstinis finansavimas	2.2	—	9	341	1 005	1 355	—	26	441	821	1 288
Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos	2.4	181	(177)	1 723	(1 586 )	140	183	121	2 201	(2 382 )	123
EPF jungiamosios sąskaitos		181	(246)	1 663	(1 598 )	—	182	53	2 160	(2 395 )	—
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	2.5	—	—	—	728	728	—	—	—	1 179	1 179
		362	(414)	3 726	(1 451 )	2 224	365	201	4 801	(2 777 )	2 590
IŠ VISO TURTO		362	(381)	4 025	(483)	3 523	365	207	5 127	(1 896 )	3 803
ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Finansiniai įsipareigojimai	2.6	—	—	—	(2)	(2)	—	—	(1)	(18)	(19)
		—	—	—	(2)	(2)	—	—	(1)	(18)	(19)
TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Mokėtinos sumos	2.7	—	(1)	(62)	(554)	(615)	—	(5)	(108)	(404)	(516)
Sukauptos sąnaudos ir būsimojo laikotarpio pajamos	2.8	—	(67)	(217)	(1 244 )	(1 527 )	—	(96)	(240)	(983)	(1 319 )
		—	(67)	(279)	(1 798 )	(2 143 )	—	(101)	(348)	(1 386 )	(1 835 )
IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ		—	(67)	(279)	(1 800 )	(2 145 )	—	(101)	(349)	(1 405 )	(1 854 )
GRYNASIS TURTAS		362	(448)	3 747	(2 282 )	1 379	365	106	4 778	(3 300 )	1 948
Tikrosios vertės rezervai	2.9	—	—	(2)	(4)	(5)	—	—	—	(2)	(2)
Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF	2.10	12 164	10 535	20 960	15 327	58 986	12 164	10 758	20 960	10 927	54 809
Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas	2.10	627	1 625	—	—	2 252	627	1 625	—	—	2 252
Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF	2.10	(2 512 )	2 041	188	283	—	(2 510 )	2 109	265	136	—
Iš ankstesnių metų perkeltas ekonominis rezultatas		(10 098 )	(14 440 )	(18 606 )	(11 966 )	(55 111 )	(10 098 )	(14 406 )	(18 077 )	(8 573 )	(51 155 )
Ekonominis metų rezultatas		—	36	(457)	(4 324 )	(4 744 )	—	(34)	(529)	(3 393 )	(3 956 )
GRYNASIS TURTAS		181	(203)	2 084	(683)	1 379	183	53	2 618	(905)	1 948

EPF FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

(mln. EUR)
		2020					2019
	Pastaba	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	Iš viso	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	Iš viso
PAJAMOS
Pajamos iš neprekybinių operacijų	3.1
Susigrąžinimo veikla		(1)	5	69	19	92	—	—	18	10	28
		(1)	5	69	19	92	—	—	18	10	28
Pajamos iš prekybos operacijų	3.2
Finansinės pajamos		—	5	1	1	6	—	—	3	4	7
Kitos pajamos		—	5	18	13	37	1	6	21	12	39
		—	10	19	13	43	1	6	24	16	46
Iš viso pajamų		(1)	15	88	32	135	1	6	42	26	74
IŠLAIDOS
Pagalbos priemonės	3.3	—	34	(462)	(4 179 )	(4 607 )	—	(35)	(579)	(3 141 )	(3 755 )
Bendro finansavimo išlaidos	3.4	—	—	(41)	(12)	(53)	—	—	(9)	(5)	(14)
Finansinės išlaidos	3.5	1	(3)	(16)	(4)	(21)	—	2	(2)	(1)	(1)
Kitos išlaidos	3.6	—	(9)	(25)	(162)	(197)	(1)	(8)	20	(272)	(260)
Iš viso išlaidų		1	21	(545)	(4 356 )	(4 878 )	(1)	(40)	(571)	(3 418 )	(4 030 )
EKONOMINIS METŲ REZULTATAS		—	36	(457)	(4 324 )	(4 744 )	—	(35)	(529)	(3 393 )	(3 956 )

EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

(mln. EUR)
8-asis EPF	Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)	Nepareika-lautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)	Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) — (B)	Sukaupti rezervai (D)	Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas (E)	Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF (F)	Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E) + (F)
LIKUTIS 2018 12 31	12 164	—	12 164	(10 098 )	627	(2 509 )	184
Perkėlimas į 10-ąjį EPF ir iš jo			—			(1)	(1)
LIKUTIS 2019 12 31	12 164	—	12 164	(10 098 )	627	(2 510 )	183
Perkėlimas į 10-ąjį EPF ir iš jo			—			(2)	(2)
LIKUTIS 2020 12 31	12 164	—	12 164	(10 098 )	627	(2 512 )	181

(mln. EUR)
9-asis EPF	Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)	Nepareika-lautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)	Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) — (B)	Sukaupti rezervai (D)	Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalau-tasis fondo kapitalas (E)	Pareikalauto-jo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF (F)	Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E) + (F)
LIKUTIS 2018 12 31	10 773	—	10 773	(14 406 )	1 625	2 137	129
Perkėlimas į 10-ąjį EPF ir iš jo		15	(15)				(15)
Perkėlimas į 10-ąjį EPF ir iš jo			—			(27)	(27)
Ekonominis metų rezultatas			—	(34)			(34)
LIKUTIS 2019 12 31	10 773	15	10 758	(14 440 )	1 625	2 109	53
Kapitalo padidėjimas – įnašai		—	—				—
Perkėlimas į 10-ąjį EPF ir iš jo			—			(69)	(69)
Kompensacijos valstybėms narėms	(223)		(223)
Ekonominis metų rezultatas			—	—		—	—
LIKUTIS 2020 12 31	10 550	15	10 535	(14 440 )	1 625	2 041	(203)

(mln. EUR)
10-asis EPF	Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)	Nepareikalau-tosios lėšos – aktyvūs EPF (B)	Pareikalauta-sis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) — (B)	Sukaupti rezervai (D)	Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas (E)	Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF (F)	Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E) + (F)
LIKUTIS 2018 12 31	20 960	—	20 960	(18 077 )	—	55	2 938
Perkėlimas į 8-ąjį ir 9-ąjį EPF ir iš jų			—			28	28
Perkėlimas į 11-ąjį EPF ir iš jo			—			181	181
Ekonominis metų rezultatas			—	(529)			(529)
LIKUTIS 2019 12 31	20 960	—	20 960	(18 606 )	—	265	2 618
Perkėlimas į 8-ąjį ir 9-ąjį EPF ir iš jų			—			71	71
Perkėlimas į 11-ąjį EPF ir iš jo			—			(147)	(147)
Ekonominis metų rezultatas			—	(457)		—	(457)
LIKUTIS 2020 12 31	20 960	—	20 960	(19 063 )	—	188	2 084

(mln. EUR)
11-asis EPF	Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)	Nepareika-lautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)	Pareikalau-tasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) — (B)	Sukaupti rezervai (D)	Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalau-tasis fondo kapitalas (E)	Pareikalau-tojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF (F)	Tikrosios vertės rezervas (G)	Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E) + (F) + (G)
LIKUTIS 2018 12 31	29 367	22 840	6 527	(8 573 )	—	317	—	(1 729 )
Tikrosios vertės pokyčiai						—	(2)	(2)
Kapitalo padidėjimas – įnašai		(4 400 )	4 400					4 400
Perkėlimas į 8-ąjį, 9-ąjį ir 10-ąjį EPF ir iš jų			—		—	(181)		(181)
Ekonominis metų rezultatas			—	(3 393 )		—		(3 393 )
LIKUTIS 2019 12 31	29 367	18 440	10 927	(11 966 )	—	136	(2)	(905)
Tikrosios vertės pokyčiai							(2)	(2)
Kapitalo padidėjimas – įnašai		(4 400 )	4 400			147		4 547
Ekonominis metų rezultatas			—	(4 324 )		—		(4 324 )
LIKUTIS 2020 12 31	29 367	14 040	15 327	(16 290 )	—	283	(4)	(683)

EPF FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS (5)

1. SVARBIAUSI APSKAITOS POLITIKOS PRINCIPAI

1.1. APSKAITOS PRINCIPAI

Finansinių ataskaitų tikslas – pateikti plačiam naudotojų ratui naudingos informacijos apie suinteresuotųjų subjektų finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus.

Bendri aspektai (arba apskaitos principai), kurių reikia laikytis rengiant finansines ataskaitas, išdėstyti ES apskaitos taisyklėje Nr. 1 „Finansinės ataskaitos“ ir yra tokie patys, kaip ir aprašytieji TVSAS 1, t. y. teisingo pateikimo, kaupiamojo principo, veiklos tęstinumo, pateikimo nuoseklumo, reikšmingumo, sumavimo, atskaitymo ir lyginamosios informacijos. Finansinės atskaitomybės kokybinės savybės yra svarbumas, sąžiningas pateikimas (patikimumas), suprantamumas, savalaikiškumas, palyginamumas ir patikrinamumas.

1.2. ATASKAITŲ RENGIMO PAGRINDAS

1.2.1. Ataskaitinis laikotarpis

Finansinės ataskaitos teikiamos kasmet. Finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

1.2.2. Valiuta ir perskaičiavimo pagrindas

ES funkcinė valiuta yra euro, todėl metinių ataskaitų duomenys nurodomi tūkstančiais eurų. Sandoriai užsienio valiuta yra perskaičiuojami eurais taikant sandorio atlikimo dieną galiojantį valiutos keitimo kursą. Į finansinės veiklos ataskaitą įtraukiamas valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai, patirti vykdant sandorius užsienio valiuta ir perskaičiuojant užsienio valiuta išreikštą piniginį turtą ir įsipareigojimus, taikant metų pabaigoje galiojantį valiutos keitimo kursą. Nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrenginiams bei nematerialiajam turtui, kurie išlaiko savo vertę eurais tokiu kursu, kuris galiojo jų įsigijimo dieną, taikomi skirtingi perskaičiavimo metodai.

Piniginio turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta likučiai metų pabaigoje perskaičiuojami į eurus toliau pateikiamu gruodžio 31 d. galiojančiu Europos Centrinio Banko (ECB) valiutos kursu.

Euro kursas

Valiuta	2020 12 31	2019 12 31	Valiuta	2020 12 31	2019 12 31
BGN	1,9558	1,9558	PLN	4,5597	4,2568
CZK	26,2420	25,4080	RON	4,8683	4,783
DKK	7,4409	7,4715	SEK	10,0343	10,4468
GBP	0,8990	0,8508	CHF	1,0802	1,0854
HRK	7,5519	7,4395	JPY	126,4900	121,9400
HUF	363,8900	330,5300	USD	1,2271	1,1234

1.2.3. Įverčių taikymas

Pagal TVSAS ir bendruosius apskaitos principus finansinėse ataskaitose nurodomos sumos būtinai turi būti pagrįstos įverčiais ir vadovybės prielaidomis, pagrįstais patikimiausia turima informacija. Reikšmingi įverčiai turi apimti bent jau šiuos elementus: išmokų darbuotojams įsipareigojimų sumas, sukauptas ir būsimojo laikotarpių pajamas bei sąnaudas, atidėjinius, finansinę riziką, susijusią su gautinomis sumomis, neapibrėžtąjį turtą ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus ir turto vertės sumažėjimo laipsnį. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo šių įverčių.

Pagrįsti įverčiai yra esminė finansinių atskaitų rengimo dalis ir netrukdo jų patikimumui. Įvertį gali tekti peržiūrėti iš naujo, jeigu pasikeičia aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas toks įvertis, ar jeigu atsiranda naujos informacijos arba daugiau patirties. Įverčio peržiūrėjimas dėl paties jo pobūdžio nėra siejamas su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais ir nėra klaidos taisymas. Apskaitos įverčio pokyčio poveikis pripažįstamas nurodant perteklių ar deficitą tais laikotarpiais, kai jis tapo žinomas.

1.2.4. Naujų ir iš dalies pakeistų Europos Sąjungos apskaitos taisyklių taikymas

Naujos Europos Sąjungos apskaitos taisyklės, kurios taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau

Nėra priimtų naujų Europos Sąjungos apskaitos taisyklių, kurios būtų taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau.

Naujos priimtos, bet 2020 m. gruodžio 31 d. dar neįsigaliojusios Europos Sąjungos apskaitos taisyklės

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Komisijos apskaitos pareigūnas priėmė peržiūrėtą Europos Sąjungos apskaitos taisyklę Nr. 11 „Finansinės priemonės“, kuri galioja 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems ataskaitiniams laikotarpiams. Peržiūrėta Europos Sąjungos apskaitos taisyklė Nr. 11 atnaujinta atsižvelgiant į naująjį TVSAS Nr. 41 „Finansinės priemonės“ ir ja nustatomi ES subjektų turimo finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų finansinės atskaitomybės principai. Daugiau informacijos pateikiama 2020 m. ES metinėse ataskaitose. Dėl mažos finansinių priemonių sumos subjekto finansinėse ataskaitose nenumatoma jokio reikšmingo šio pokyčio poveikio.

1.3. BALANSAS

1.3.1. Finansinis turtas

Finansinis turtas skirstomas į šias kategorijas: „tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas“, „paskolos ir gautinos sumos“, „investicijos, į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą“ ir „parduoti laikomas finansinis turtas“. Dėl finansinių priemonių klasifikavimo nusprendžiama pirminio pripažinimo metu ir jis peržiūrimas kiekvieną paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

i) Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas

Finansinis turtas priskiriamas prie šios kategorijos, jeigu jis įsigytas turint pagrindinį tikslą jį greitai parduoti arba jeigu taip nusprendė subjektas. Prie šios kategorijos taip pat priskiriamos išvestinės finansinės priemonės. Šios kategorijos turtas yra priskiriamas prie trumpalaikio turto, jeigu jį tikimasi realizuoti per 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos. Šiais finansiniais metais subjektas neturėjo jokių prie šios kategorijos priskiriamų investicijų.

ii) Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos – neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatomais mokėjimais, nekotiruojamas aktyviojoje rinkoje. Šios sumos atsiranda, kai subjektas tiesiogiai skolininkui suteikia pinigų, prekių arba paslaugų be ketinimo prekiauti gautinomis sumomis. Jos nurodomos kaip ilgalaikis turtas, išskyrus sumas, kurios turi būti sumokėtos per 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos. Paskolos ir gautinos sumos apima terminuotuosius indėlius, kurių pradinis terminas viršija tris mėnesius.

iii) Investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą

Investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatomais mokėjimais bei fiksuotais išpirkimo terminais, kurių subjektas ketina ir gali laikytis. Šiais finansiniais metais subjektas neturėjo jokių prie šios kategorijos priskiriamų investicijų.

iv) Parduoti laikomas finansinis turtas

Parduoti laikomas finansinis turtas yra neišvestinė finansinė priemonė, kuri arba yra priskirta prie šios kategorijos arba nepatenka į jokią kitą kategoriją. Jis klasifikuojamas arba kaip trumpalaikis arba kaip ilgalaikis turtas, priklausomai nuo laikotarpio, kurį subjektas tikisi jį laikyti ir kuris paprastai yra iki išpirkimo datos. Šiais finansiniais metais subjektas neturėjo jokių prie šios kategorijos priskiriamų investicijų.

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Tikrąja verte vertinamo finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito, laikomo iki išpirkimo termino ir parduoti, pirkimas ir pardavimas pripažįstamas prekybos dieną, t. y. tą dieną, kai subjektas įsipareigoja pirkti arba parduoti turtą. Pinigų ekvivalentai ir paskolos pripažįstami tada, kai pinigai laikomi finansų įstaigoje arba iš anksto sumokami skolininkams. Finansinės priemonės pirmą kartą pripažįstamos tikrąja verte. Sandorių, susijusių su visu finansiniu turtu, kuris neapskaitomas tikrąja verte kaip perteklius arba deficitas, išlaidos pridedamos prie tikrosios vertės pirminio pripažinimo metu.

Finansinių priemonių pripažinimas nutraukiamas, kai teisių į pinigų srautus iš investicijų galiojimas baigiasi arba subjektas kitai šaliai perleidžia iš esmės visą su nuosavybe susijusią riziką ir atlygį.

Vėlesnis vertinimas

Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas vėliau apskaitomas tikrąja verte, įskaitant pelną ir nuostolius, atsirandančius dėl tikrosios vertės pokyčių, įtraukiamus į finansinės veiklos ataskaitą jų atsiradimo laikotarpiu.

Paskolos ir gautinos sumos bei iki išpirkimo termino laikomos investicijos yra apskaitomos amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą.

Parduoti laikomas finansinis turtas vėliau apskaitomas tikrąja verte. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl tikrosios vertės pokyčių, pripažįstami tikrosios vertės rezerve. Parduoti laikomo finansinio turto palūkanos, apskaičiuotos taikant faktinių palūkanų metodą, pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

Kiekvieną paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną subjektas įvertina, ar nėra objektyvių įrodymų apie sumažėjusią finansinio turto vertę ir ar į finansinės veiklos ataskaitą nereikia įtraukti nuostolio dėl vertės sumažėjimo.

1.3.2. Išankstinio finansavimo sumos

Išankstinis finansavimas – tai mokėjimas, kuriuo gavėjui suteikiamas pinigų avansas, t. y. pradinės lėšos. Šios lėšos gali būti padalytos į kelis mokėjimus per konkrečioje sutartyje, sprendime, susitarime arba pagrindiniame teisės akte nustatytą laikotarpį. Pradinės lėšos arba avansas per susitarime nustatytą laikotarpį yra naudojami tuo tikslu, kuriuo buvo išmokėti, arba grąžinami. Jeigu gavėjas nepatiria finansuoti tinkamų išlaidų, jis privalo išankstinį finansavimą grąžinti subjektui. Taigi, suma pripažįstama kaip turtas, kadangi subjektas išlaiko išankstinio finansavimo kontrolę ir turi teisę susigrąžinti reikalavimų neatitinkančią dalį.

Išankstinis finansavimas pirmą kartą pripažįstamas balanse, kai pinigai pervedami gavėjui. Jis vertinamas sumokėto atlygio suma. Vėlesniais laikotarpiais išankstinis finansavimas vertinamas pirmą kartą balanse pripažinta suma, atėmus per laikotarpį patirtas finansuoti tinkamas išlaidas (kai reikia, įskaitant apskaičiuotąsias sumas).

1.3.3. Gautinos ir susigrąžintinos sumos

Pagal ES apskaitos taisykles reikalaujama prekybos ir neprekybines operacijas parodyti atskirai. Siekiant atskirti šias dvi kategorijas, terminas „gautina suma“ taikomas tik prekybos operacijoms, o neprekybinėms operacijoms, t. y. kai ES gauna vertę iš kito subjekto, mainais tiesiogiai nesuteikdama maždaug vienodos vertės, vartojamas terminas „susigrąžintinos sumos“ (pvz., iš valstybių narių susigrąžintinos sumos, susijusios su nuosavais ištekliais).

Iš prekybos operacijų gautinos sumos atitinka finansinių priemonių apibrėžtį, todėl yra priskiriamos prie paskolų ir gautinų sumų kategorijos bei atitinkamai apskaičiuojamos.

Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos apskaitomos pradine suma (patikslinta atsižvelgus į palūkanas ir nuobaudas), atėmus vertės sumažinimą dėl vertės sumažėjimo. Vertės sumažinimas dėl vertės sumažėjimo nustatomas tada, kai yra objektyvių įrodymų, kad subjektas negalės surinkti visų pradinio dydžio gautinų sumų. Vertės sumažinimo suma lygi turto balansinės vertės ir atsiperkamosios vertės skirtumui. Vertės sumažinimo suma pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje.

1.3.4. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai yra finansinės priemonės, jie apima pinigus kasoje, bankuose laikomus indėlius iki pareikalavimo arba trumpalaikius indėlius ir kitas trumpalaikes itin likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai.

1.3.5. Mokėtinos sumos

Mokėtinos sumos apima sumas, susijusias ir su prekybos operacijomis, kaip antai prekių ir paslaugų pirkimu, ir su neprekybinėmis operacijomis, pvz., su dotacijų arba kitokio ES finansavimo gavėjų prašymais padengti išlaidas arba gautu išankstiniu finansavimu (žr. 1.4.1 pastabą).

Kai gavėjams skiriamos dotacijos ar kitoks finansavimas, prašymai padengti išlaidas įrašomi kaip mokėtinos sumos, lygios prašomai sumai, tuo metu, kai gaunamas prašymas padengti išlaidas. Atlikus patikrinimą ir priėmus finansuoti tinkamas išlaidas, mokėtinos sumos vertinamos patvirtintos ir reikalavimus atitinkančios sumos dydžiu.

Mokėtinos sumos, susijusios su prekių ir paslaugų pirkimu, pripažįstamos gavus pradinės sumos sąskaitą faktūrą. Susijusios išlaidos įtraukiamos į apskaitą, kai prekės yra pristatytos arba paslaugos suteiktos ir kai jas priima subjektas.

1.3.6. Sukauptos ir būsimojo laikotarpio pajamos bei sąnaudos

Operacijos ir įvykiai finansinėse ataskaitose pripažįstami tuo laikotarpiu, su kuriuo jie susiję. Metų pabaigoje, jeigu paslauga buvo suteikta arba subjektas pristatė prekes, arba yra sudarytas sutartinis susitarimas (pavyzdžiui, remiantis sutartimi), bet sąskaita faktūra dar neišrašyta, sukauptos pajamos bus pripažintos finansinėse atskaitose. Be to, metų pabaigoje, jeigu sąskaita faktūra išrašyta, o paslaugos dar nesuteiktos arba prekės dar nepristatytos, pajamos bus atidėtos ir pripažintos kitą ataskaitinį laikotarpį.

Išlaidos taip pat apskaitomos tuo laikotarpiu, su kuriuo jos susijusios. Sukauptos sąnaudos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pripažįstamos remiantis apskaičiuotąja pervedimo įsipareigojimo, kuris turi būti atliktas per tam tikrą laikotarpį, suma. Sukauptos sąnaudos apskaičiuojamos pagal apskaitos pareigūno parengtas išsamias veiklos ir praktines gaires. Jomis siekiama užtikrinti, kad finansinėse ataskaitose būtų tiksliai nurodyti ekonominiai ir kiti reiškiniai, kuriems jos skirtos. Analogiškai, kai mokėjimas už dar nesuteiktas paslaugas arba dar nepristatytas prekes atliekamas avansu, išlaidos bus atidėtos ir pripažintos kitą ataskaitinį laikotarpį.

1.4. FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

1.4.1. Pajamos

Pajamos apima subjekto gautas ir gautinas bendrosios ekonominės naudos įplaukas ar naudojimo galimybes, kurios lemia grynojo turto padidėjimą (o šis padidėjimas atsiranda ne dėl savininkų įnašų).

Atsižvelgiant į susijusių operacijų pobūdį, finansinės veiklos ataskaitoje išskiriamos pajamos:

i) Pajamos iš neprekybinių operacijų

Pajamos iš neprekybinių operacijų yra mokesčiai ir pervedimai, kadangi perdavėjas pateikia išteklius subjektui gavėjui, o subjektas gavėjas tiesiogiai mainais nepateikia maždaug vienodos vertės išteklių. Pervedimai – tai kitokios nei mokesčiai, su neprekybinėmis operacijomis susijusios ateityje gautinos ekonominės naudos įplaukos arba naudojimo galimybės. ES subjektų atveju pervedimus daugiausia sudaro iš Komisijos gautos lėšos (pvz., subalansavimo subsidija tradicinėms agentūroms, veiklos subsidija pagal susitarimus dėl įnašo).

Subjektas pervestą turtą pripažįsta tada, kai jis kontroliuoja išteklius dėl praeities įvykio (pervedimo) ir tikisi iš jų gauti būsimos ekonominės naudos arba naudojimo galimybių, ir kai galima patikimai nustatyti tikrąją vertę. Dėl neprekybinės operacijos gaunami ištekliai, pripažinti kaip turtas (pvz., pinigai), taip pat pripažįstami kaip pajamos, išskyrus atvejus, kai subjektas turi dabartinį įsipareigojimą to pervedimo atžvilgiu (jam taikoma sąlyga), kuri turi būti įvykdyta, kad pajamas būtų galima pripažinti. Kol sąlyga neįvykdoma, pajamos atidedamos ir pripažįstamos kaip įsipareigojimas.

ii) Pajamos iš prekybos operacijų

Prekių ir paslaugų pardavimo pajamos pripažįstamos, kai didžioji su prekių nuosavybe susijusios rizikos ir atlygio dalis perduodama pirkėjui. Su paslaugų teikimu susijusio sandorio pajamos pripažįstamos atsižvelgiant į sandorio baigtumo laipsnį finansinių ataskaitų sudarymo dieną.

1.4.2. Išlaidos

Išlaidos yra ekonominės naudos arba naudojimo galimybių sumažėjimas ataskaitiniu laikotarpiu dėl turto netekimo ar panaudojimo arba prisiimtų įsipareigojimų, dėl kurių sumažėja grynasis turtas. Išlaidos apima tiek prekybos, tiek neprekybinių operacijų išlaidas.

Prekybos operacijų išlaidos, patiriamos perkant prekes ir paslaugas, pripažįstamos, kai prekės pristatomos ir subjektas jas priima. Jos vertinamos pradine sąskaitoje faktūroje nurodyta suma. Be to, paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną išlaidos, susijusios su per laikotarpį suteikta paslauga, už kurią sąskaita faktūra dar negauta arba nepriimta, pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

Neprekybinių operacijų išlaidos yra susijusios su pervedimais gavėjams ir gali būti trijų rūšių: teisės į gautinas sumas, pervedimai pagal susitarimą ir atskiros dotacijos, įnašai ir dovanojamos lėšos. Pervedimai pripažįstami sąnaudomis tą laikotarpį, kurį įvyko įvykiai, dėl kurių buvo atliktas pervedimas, jeigu tik pervedimo pobūdis yra leidžiamas pagal reglamentą arba yra pasirašytas susitarimas, pagal kurį leidžiama atlikti pervedimą; gavėjas atitiko visus tinkamumo kriterijus; galima pagrįstai apskaičiuoti sumą.

Kai gaunamas bet koks pripažinimo kriterijus atitinkantis mokėjimo prašymas arba prašymas padengti išlaidas, jis pripažįstamas išlaidomis, lygiomis reikalavimus atitinkančiai sumai. Finansuoti tinkamos išlaidos, kurios turi būti kompensuotos gavėjams, tačiau apie kurias dar nėra pranešta, metų pabaigoje yra įvertinamos ir įrašomos kaip sukauptos sąnaudos.

1.5. NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS IR NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

1.5.1. Neapibrėžtasis turtas

Neapibrėžtasis turtas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti turtas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau subjekto nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimųjų įvykių. Neapibrėžtasis turtas parodomas, kai tikimasi gauti ekonominės naudos arba turėti naudojimo galimybių.

1.5.2. Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Neapibrėžtasis įsipareigojimas – arba galimas įsipareigojimas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau subjekto nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių, arba dabartinis įsipareigojimas, kai nėra tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą arba naudojimo galimybių teikiantys ištekliai.

Retais atvejais neapibrėžtasis įsipareigojimas taip pat atsiranda, kai esamas įsipareigojimas egzistuoja, tačiau jo negalima pakankamai patikimai įvertinti.

Neapibrėžtieji įsipareigojimai sąskaitose nepripažįstami. Jie parodomi, nebent ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų arba naudojimo galimybių tikimybė yra maža.

1.6. FONDO KAPITALAS

EPF valstybės narės teikia įnašus į fondą EPF programoms įgyvendinti, kaip nustatyta kiekvieno EPF vidaus susitarime. Remiantis taikytinu teisiniu pagrindu, reikalavimai įmokėti lėšas, t. y. prašymai dėl finansavimo konkrečiais N metais, priimami Tarybos sprendimu N – 1 metais, o gautinos lėšos aiškiai priskiriamos konkretiems būsimiems laikotarpiams.

Įnašai atitinka savininkų įnašo kriterijus (Europos Sąjungos apskaitos taisyklė Nr. 1), todėl jie EPF finansinėse ataskaitose laikomi fondo kapitalu. Fondo kapitalą sudaro bendra įnašų, gautinų iš EPF valstybių narių, suma. Kadangi nepareikalautasis fondo kapitalas yra atvirai atskaitomas iš viso fondo kapitalo (žr. Grynojo turto pokyčių ataskaitą), balanse pripažįstamas tik pareikalautasis fondo kapitalas.

Kadangi sutarti įnašai priskiriami konkretiems ataskaitiniams laikotarpiams, EPF teisiniai reikalavimai EPF valstybėms narėms atsiranda tik šiais laikotarpiais, todėl visos iš anksto gautos sumos pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių kapitalo įnašai mokėtinų sumų eilutėje, o ne kaip pareikalautasis kapitalas.

1.7. BENDRAS FINANSAVIMAS

Gauti bendro finansavimo įnašai atitinka sąlyginių pajamų iš neprekybinių operacijų kriterijus ir yra parodyti kaip valstybėms narėms, ne valstybėms narėms ir kitiems subjektams mokėtinos sumos. EPF turi panaudoti įnašus paslaugoms trečiosioms šalims teikti, o jei to nedaro – turi grąžinti turtą (gautus įnašus). Likusią mokėtiną bendro finansavimo susitarimų sumą sudaro gauti bendro finansavimo įnašai, atėmus su projektu susijusias patirtas išlaidas. Grynajam turtui tai nedaro jokio poveikio.

Su bendro finansavimo projektais susijusios išlaidos pripažįstamos tuomet, kai patiriamos. Atitinkama įnašų suma pripažįstama kaip veiklos pajamos ir ekonominiam metų rezultatui tai nedaro jokio poveikio.

2. BALANSO PASTABOS

TURTAS

2.1. FINANSINIS TURTAS

2020 m. gruodžio 31 d. EPF finansinio turto vertė siekė 33 mln. EUR (2019 m. – 36 mln.). Jį sudarė parduoti laikomas finansinis turtas, kuris beveik visas yra investicijos į nuosavo kapitalo priemones.

2.2. IŠANKSTINIS FINANSAVIMAS

Pagal daugumą sutarčių numatoma, kad išankstiniai mokėjimai atliekami iki darbų pradžios, tiekiamų prekių pristatymo arba paslaugų suteikimo. Kartais sutartyse pateiktame mokėjimų tvarkaraštyje numatoma mokėjimus atlikti atsižvelgiant į pažangos ataskaitas. Išankstinis finansavimas paprastai atliekamas šalies arba teritorijos, kurioje vykdomas projektas, valiuta.

Pagal išankstinio finansavimo galimo panaudojimo laiką nustatoma, ar išankstinis finansavimas bus parodomas kaip trumpalaikis ar kaip ilgalaikis. Panaudojimo laikas nustatytas su projektu susijusiame susitarime. Visos sumos, panaudotinos per dvylikos mėnesių terminą nuo finansinių ataskaitų sudarymo dienos, parodomos kaip trumpalaikis išankstinis finansavimas. Kadangi dauguma EPF projektų yra ilgalaikiai, jiems skiriamais išankstiniais mokėjimais turėtų būti galima naudotis ilgiau nei vienus metus. Todėl šios išankstinio finansavimo sumos parodomos kaip ilgalaikis turtas.

(mln. EUR)
	Pastaba	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	2020 12 31	2019 12 31
Ilgalaikis išankstinis finansavimas	2.2.1	—	3	292	578	873	910
Trumpalaikis išankstinis finansavimas	2.2.2	—	9	341	1 005	1 355	1 288
Iš viso		—	12	633	1 583	2 228	2 199

Bendro išankstinio finansavimo padidėjimas 29 mln. EUR 2020 m. gruodžio 31 d. yra bendras 11-ojo EPF išankstinio finansavimo padidėjimo (2019 m. – 1 401 mln. EUR) ir 10-ojo EPF išankstinio finansavimo sumažėjimo (2019 m. – 766 mln. EUR) poveikis.

Išankstinio finansavimo padidėjimą 11-ajame EPF iš esmės galima paaiškinti išankstinių mokėjimų, atliktų pagal naujas per metus pasirašytas sutartis, padidėjimu. 11-asis EPF pradėjo veiklą 2015 m., o 2020 m. sutarčių dėl EPF veiklos sudarymas pasiekė aukščiausią tašką. Vykdomų sutarčių skaičius padidėjo nuo maždaug 3 400 2019 m. iki 3 550 2020 m. Dėl šio išankstinio finansavimo padidėjimo išaugo išmokamų pinigų srautai, taigi sumažėjo pinigų ir pinigų ekvivalentų (žr. 2.5 pastabą).

Išankstinio finansavimo 10-ajame EPF sumažėjimas yra įprasto EPF gyvavimo ciklo pasekmė. Laipsniškai nutraukiant 10-ojo EPF veiklą buvo įvykdyta ir užbaigta daug sutarčių. Pagal šį EPF vykdomų sutarčių skaičius sumažėjo nuo maždaug 2 600 2019 m. iki maždaug 2 500 2020 m. Todėl išankstinio finansavimo mokėjimų paramos gavėjams lygis sumažėjo, o išankstinio finansavimo patvirtinimų padaugėjo.

2.2.1. Ilgalaikis išankstinis finansavimas pagal valdymo būdus

(mln. EUR)

2020 12 31

2019 12 31

Tiesioginis valdymas

Vykdo:

Komisija

139

190

ES vykdomosios įstaigos

ES delegacijos

171

244

Netiesioginis valdymas

Vykdo:

EIB ir EIF

266

313

Tarptautinės organizacijos

347

291

Privatinės teisės įstaigos, teikiančios viešąsias paslaugas

Viešosios teisės įstaigos

Trečiosios šalys

ES įstaigos ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigos

702

666

Iš viso

873

910

2.2.2. Trumpalaikis išankstinis finansavimas

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	2020 12 31	2019 12 31
Išankstinis finansavimas (bendra suma)	—	98	1 527	3 472	5 097	5 030
Padengta atliekant atskyrimą	—	(89)	(1 186 )	(2 467 )	(3 742 )	(3 742 )
Iš viso	—	9	341	1 005	1 355	1 288

2.2.3. Trumpalaikis išankstinis finansavimas pagal valdymo būdus

(mln. EUR)

2020 12 31

2019 12 31

Tiesioginis valdymas

Vykdo:

Komisija

(40)

ES vykdomosios įstaigos

ES delegacijos

206

188

180

283

Netiesioginis valdymas

Vykdo:

EIB ir EIF

224

Tarptautinės organizacijos

572

569

Privatinės teisės įstaigos, teikiančios viešąsias paslaugas

Viešosios teisės įstaigos

146

119

Trečiosios šalys

155

180

ES įstaigos ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigos

1 175

1 005

Iš viso

1 355

1 288

2.2.4. Gautos išankstinio finansavimo garantijos

Garantijos yra skirtos išankstiniam finansavimui užtikrinti ir jų atsisakoma, kai sumokama paskutinė pagal projektą reikalaujama suma.

(mln. EUR)
	2020 12 31	2019 12 31
Išankstinio finansavimo garantijos	49	46

Išankstinio finansavimo garantijų padidėjimas yra išankstinio finansavimo padidėjimo pasekmė.

Daugiausia išankstinio finansavimo išmokėta pagal netiesioginį valdymą. Šiuo atveju garantijos gavėjas yra ne EPF, o perkančioji organizacija. Net jei EPF nėra gavėjas, tomis garantijomis apsaugomas jo turtas.

2.3. PATIKOS FONDO ĮNAŠAI

Šioje kategorijoje nurodyta suma, sumokėta kaip įnašai į ES patikos fondą Afrikai ir ES patikos fondą „Bêkou“. Įnašai neapima sąnaudų, kurias patyrė patikos fondai ir kurios priskirtinos EPF.

Patikos fondo įnašus Komisija naudoja laikydamasi tiesioginio valdymo principo.

(mln. EUR)
	Grynasis įnašas 2019 12 31	2020 m. sumokėti įnašai	Patikos fondų grynųjų išlaidų priskyrimas 2020 m.	Grynasis įnašas 2020 12 31
Afrika	263	771	(649)	385
„Bêkou“	4	29	(24)	9
Iš viso	266	800	(673)	394

Įnašai į patikos fondus padidėjo nuo 600 mln. EUR 2019 m. iki 800 mln. EUR 2020 m. Padidinti finansavimą buvo būtina siekiant padengti padidėjusią patikos fondų veiklą, dėl kurios padidėjo šios srities išlaidos.

2.4. NEPREKYBINĖS SUSIGRĄŽINTINOS SUMOS IR IŠ PREKYBOS GAUTINOS SUMOS

Prekybos operacijos – tai operacijos, kuriomis subjektas gauna turtą ar paslaugas arba panaikina įsipareigojimus ir mainais tiesiogiai suteikia kitai šaliai maždaug vienodą vertę (visų pirma prekių, paslaugų ar turto naudojimo pavidalu). Neprekybinės operacijos – tai operacijos, kuriomis subjektas gauna vertę iš kito subjekto, tiesiogiai neperleisdamas maždaug vienodos vertės mainais, arba suteikia vertę kitam subjektui tiesiogiai negaudamas maždaug vienodos vertės mainais.

(mln. EUR)
	Pastaba	2020 12 31	2019 12 31
Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos	2.4.1	48	32
Iš prekybos operacijų gautinos sumos	2.4.2	92	91
Iš viso		140	123

2.4.1. Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	2020 12 31	2019 12 31
Valstybės narės	—	—	—	—	—	1
Klientai	—	5	50	5	61	27
Viešosios įstaigos	—	11	14	2	27	21
Trečiosios valstybės	—	1	2	1	4	7
Vertės sumažinimas	—	(15)	(28)	(4)	(49)	(27)
Įmonių grupei priklausančių įmonių jungiamosios sąskaitos su ES institucijomis	—	—	—	4	4	5
Iš viso	—	2	38	8	48	32

2.4.2. Iš prekybos operacijų gautinos sumos

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	2020 12 31	2019 12 31
Sukauptos pajamos	—	67	21	—	88	88
EPF jungiamosios sąskaitos	181	(246)	1 663	(1 598 )	—	—
Kita	—	—	—	4	4	4
Iš viso	181	(179)	1 684	(1 594 )	92	91

Į sukauptas pajamas įtrauktos sukauptos palūkanos už išankstinį finansavimą, t. y. 62,6 mln. EUR suma, susijusi su skolos mažinimo projektu kartu su Pasaulio banku, ir 18 mln. EUR suma, susijusi su ES Afrikos infrastruktūros fondu kartu su EIB.

Kategorijoje „kita“ nurodoma vien Pasauliniam energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos fondui gautina suma.

Siekiant padidinti veiksmingumą, 11-ajam EPF skiriamas visiems EPF bendras iždas; taip galima vykdyti operacijas tarp skirtingų EPF, kurios išlyginamos įvairius EPF balansus siejančiose EPF jungiamosiose sąskaitose.

EPF jungiamosios sąskaitos nurodytos tik atskiruose EPF. Bendra EPF jungiamųjų sąskaitų suma yra nulis.

2.5. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI (6)

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	2020 12 31	2019 12 31
Specialiosios sąskaitos
Centriniai bankai	—	—	—	693	693	729
	—	—	—	693	693	729
Einamosios sąskaitos
Komerciniai bankai	—	—	—	8	8	421
Pinigai, priklausantys finansinėms priemonėms	—	—	—	27	27	30
	—	—	—	35	35	450
Iš viso	—	—	—	728	728	1 179

Šios kategorijos sumų sumažėjimą 451 mln. EUR daugiausia galima paaiškinti tuo, kad padidėjo mokėjimai iš komercinio banko sąskaitų, o tai atitinka padidėjusias išlaidas (žr. 3.3 pastabą) ir išankstinio finansavimo padidėjimą (žr. 2.2 pastabą). 2020 m. EPF grynieji mokėjimai pasiekė rekordinį lygį – 4 605 mln. EUR (2019 m. – 3 910 mln. EUR), daugiausia dėl COVID-19 pandemijos poveikio. Reaguodama į pandemiją, ES pritaiko savo prioritetus ir programas su šalimis partnerėmis, todėl padidėjo išmokos, visų pirma projektams, kuriais siekiama kovoti su COVID krize.

Kaip ankstesniais metais, siekiant apriboti sandorio šalies riziką, centrinių bankų sąskaitose laikoma daugiau grynųjų pinigų nei komerciniuose bankuose (žr. 5.1 pastabą).

ĮSIPAREIGOJIMAI

2.6. FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

2.6.1. Bendro finansavimo mokėtinos sumos

Bendro finansavimo mokėtinos sumos yra pagal bendro finansavimo susitarimus EPF gautos lėšos. EPF turi naudoti šiuos įnašus sutartoms paslaugoms teikti trečiosioms šalims, o nepanaudotas lėšas grąžinti įnašų mokėtojams. Nuo bendro finansavimo sumų panaudojimo laiko priklauso, ar jos parodomos kaip trumpalaikės, ar kaip ilgalaikės.

Metų pabaigoje įvertinama kiekviena bendro finansavimo mokėtina suma, o visos sumos, kurios greičiausiai nebus panaudotos per ateinančius 12 mėnesių, laikomos ilgalaikėmis. Trumpalaikės sumos parodomos 2.7.2 pastaboje.

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	2020 12 31	2019 12 31
Ilgalaikės bendro finansavimo mokėtinos sumos	—	—	—	2	2	19
Trumpalaikės bendro finansavimo mokėtinos sumos	—	—	10	32	42	69
Iš viso	—	—	10	34	44	88

Bendros bendro finansavimo mokėtinos sumos sumažėjo 44 mln. EUR daugiausia dėl padidėjusių išlaidų, patirtų įgyvendinant bendrai finansuojamus projektus (53,2 mln. EUR), visų pirma susijusių su 11-uoju EPF (žr. 3.4 pastabą), kurias iš dalies kompensavo nauji 9 mln. EUR vertės bendro finansavimo projektai. Reikšmingas ilgalaikio bendro finansavimo sumažėjimas atitinka bendro finansavimo projektų gyvavimo ciklą: metų pabaigoje atliekama nebaigto bendro finansavimo analizė ir tik tos sumos, kurios kitais metais nebus patirtos, priskiriamos ilgalaikiam bendram finansavimui.

2.7. MOKĖTINOS SUMOS

(mln. EUR)
	Pastaba	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	2020 12 31	2019 12 31
Trumpalaikės mokėtinos sumos	2.7.1	—	1	53	291	345	182
Įvairios mokėtinos sumos	2.7.2	—	—	8	262	270	334
Iš viso		—	1	62	553	615	516

2.7.1. Trumpalaikės mokėtinos sumos

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	2020 12 31	2019 12 31
Tiekėjai	—	4	44	93	141	97
Valstybės narės	—	—	—	—	—	2
Trečiosios valstybės	—	—	2	187	189	78
Viešosios įstaigos	—	—	21	79	100	92
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos	—	(4)	(13)	(68)	(85)	(88)
Iš viso	—	—	53	291	345	182

Mokėtinos sumos didele dalimi apima EPF gautas išlaidų ataskaitas, susijusias su gavėjams skiriamomis dotacijomis. Jos įrašomos tuo metu, kai gaunama išlaidų ataskaita, ir įrašoma visa išlaidų ataskaitoje nurodyta suma. Atlikus tinkamumo patikrą gavėjams išmokamos tik reikalavimus atitinkančios sumos. Metų pabaigoje analizuojamos neapmokėtos išlaidų deklaracijos ir su tomis išlaidų deklaracijomis susijusios numatomos reikalavimus atitinkančios sumos pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje. Apskaičiuotos reikalavimų neatitinkančios sumos nurodomos kaip kitos trumpalaikės mokėtinos sumos.

Mokėtinos sumos, visų pirma tiekėjams ir trečiosioms valstybėms, padidėjo dėl kelių sąskaitų faktūrų, kurios nebuvo patvirtintos ir apmokėtos iki metų pabaigos.

2.7.2. Įvairios mokėtinos sumos

(mln. EUR)
	Pastaba	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	2020 12 31	2019 12 31
Bendro finansavimo mokėtinos sumos	2.6.1	—	—	10	32	42	69
Būsimųjų laikotarpių kapitalo įnašai	2.7.2.1	—	—	—	223	223	264
Kitos įvairios mokėtinos sumos		—	—	(2)	7	5	1
Iš viso		—	—	8	262	270	334

2.7.2.1. Būsimųjų laikotarpių kapitalo įnašai

2020 m. gruodžio 31 d. visa 223 mln. EUR suma yra susijusi su kompensacijomis valstybėms narėms iš 8-ojo ir 9-ojo EPF projektų lėšų, kurių įsipareigojimai buvo panaikinti, arba kurios nebuvo nepanaudotos (žr. 2.10.1 pastabą). Valstybės narės susitarė, kad lėšų grąžinimas turi būti kompensuojamas įnašais iš 11-ojo EPF per pirmąjį kvietimą mokėti įnašus 2021 m.

2020 m. gruodžio 31 d., be kompensacijos, iš anksto sumokėtų kapitalo įnašų nebuvo.

2.8. SUKAUPTOS SĄNAUDOS IR BŪSIMOJO LAIKOTARPIO PAJAMOS

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	2020 12 31	2019 12 31
Sukauptos sąnaudos	—	67	217	1 243	1 526	1 318
Kitos sukauptos sąnaudos ir būsimojo laikotarpio pajamos	—	—	—	1	1	1
Iš viso	—	67	217	1 244	1 527	1 319

Sukauptos sąnaudos apima numatomas įgyvendinamų arba pasibaigusių sutarčių veiklos sąnaudas, be patvirtintų prašymų padengti išlaidas, kai finansuoti tinkamos lėšų gavėjų patirtos išlaidos buvo apskaičiuotos remiantis išsamiausia tuo metu turėta informacija. Numatomų sukauptų sąnaudų dalis, susijusi su išmokėtu išankstiniu finansavimu, įrašyta kaip išankstinio finansavimo sumų sumažinimas (žr. 2.2 pastabą).

Padidėjimas pagal šią kategoriją yra bendras sukauptų sąnaudų pagal 11-ąjį EPF padidėjimo (2019 m. – 983 mln. EUR) ir sukauptų sąnaudų pagal 10-ąjį EPF sumažėjimo (2019 m. – 240 mln. EUR) poveikis. Tai atitinka EPF gyvavimo ciklą ir taip pat yra susiję su pagal šiuos EPF vykdomų sutarčių skaičiaus pokyčiais. 11-asis EPF 2020 m. veikė visu pajėgumu, todėl 2020 m. gruodžio 31 d. buvo daug daugiau vykdomų sutarčių, kurių sąnaudas reikėjo apskaičiuoti ir sukaupti (žr. 2.2 pastabą).

GRYNASIS TURTAS

2.9. TIKROSIOS VERTĖS REZERVAS

Remiantis apskaitos taisyklėmis, parduoti laikomo finansinio turto koregavimas, kad atitiktų tikrąją vertę, įtraukiamas į tikrosios vertės rezervą.

(mln. EUR)
	2020 12 31	2019 12 31
Tikrosios vertės rezervas	5	2

2.10. FONDO KAPITALAS

2.10.1. Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	Iš viso
Fondo kapitalas	12 164	10 773	20 960	29 367	73 264
Nepareikalautasis fondo kapitalas	—	(15)	—	(18 440 )	(18 455 )
Nepareikalautasis fondo kapitalas 2019 12 31	12 164	10 758	20 960	10 927	54 809
Fondo kapitalas	12 164	10 550	20 960	29 367	73 041
Nepareikalautasis fondo kapitalas	—	(15)	—	(14 040 )	(14 055 )
Nepareikalautasis fondo kapitalas 2020 12 31	12 164	10 535	20 960	15 327	58 986

Fondo kapitalas – visa atitinkamo EPF valstybių narių įnašų suma, kaip nustatyta kiekviename vidaus susitarime. Nepareikalautosios lėšos – sumos, kurių valstybių narių dar nepareikalauta sumokėti. Pareikalautasis fondo kapitalas – įnašai, kuriuos EPF pareikalavo sumokėti ir kuriuos valstybės narės pervedė į iždo sąskaitas (žr. toliau).

Tarybos sprendimu (ES) 2020/1708 (7) vidaus susitarimuose dėl 8-ojo ir 9-ojo EPF nustatyti valstybių narių įnašai buvo atitinkamai sumažinti 223 mln. EUR 8-ojo ir 9-ojo EPF lėšų, kurių įsipareigojimai buvo panaikinti, suma. Kadangi 8-ojo EPF lėšos, kurių įsipareigojimai buvo panaikinti, jau buvo pervestos į kitus EPF, 223 mln. EUR buvo atskaityti iš 9-ojo EPF kapitalo. Grąžinamosios išmokos, kurios susidaro dėl šio sumažinimo, buvo kompensuotos pateikus papildomą prašymą skirti lėšų pagal 11-ąjį EPF. Iš tiesų, grąžinamosios išmokos bus panaudotos pirmajai 2021 m. įmokai, o tai paaiškina 223 mln. EUR būsimųjų laikotarpių kapitalo sumą (žr. 2.7.2 pastabą).

2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė nustojo būti Europos Sąjungos valstybe nare. Nors Jungtinė Karalystė išlieka EPF šalimi iki visų programų užbaigimo ir prisiima tokius pačius įsipareigojimus kaip ir valstybės narės, remiantis Susitarimo dėl išstojimo 153 straipsniu, jos 8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo EPF lėšų, kurios nebuvo skirtos arba kurių įsipareigojimai panaikinti, dalis negali būti pakartotinai panaudota.

2.10.2. Pareikalautasis ir nepareikalautasis fondo kapitalas pagal valstybes nares ir JK

(mln. EUR)
Įnašai į 11-ąjį EPF	%	Nepareikalautasis fondo kapitalas 2019 12 31	2020 m. pareikalauta-sis kapitalas	Nepareikalau-tasis fondo kapitalas 2020 12 31
Austrija	2,40	442	(105)	337
Belgija	3,25	599	(143)	456
Bulgarija	0,22	40	(10)	31
Kroatija	0,23	42	(10)	32
Kipras	0,11	21	(5)	16
Čekija	0,80	147	(35)	112
Danija	1,98	365	(87)	278
Estija	0,09	16	(4)	12
Suomija	1,51	278	(66)	212
Prancūzija	17,81	3 285	(784)	2 501
Vokietija	20,58	3 795	(906)	2 889
Graikija	1,51	278	(66)	212
Vengrija	0,61	113	(27)	86
Airija	0,94	173	(41)	132
Italija	12,53	2 311	(551)	1 759
Latvija	0,12	21	(5)	16
Lietuva	0,18	33	(8)	25
Liuksemburgas	0,26	47	(11)	36
Мalta	0,04	7	(2)	5
Nyderlandai	4,78	881	(210)	671
Lenkija	2,01	370	(88)	282
Portugalija	1,20	221	(53)	168
Rumunija	0,72	132	(32)	101
Slovakija	0,38	69	(17)	53
Slovėnija	0,22	41	(10)	32
Ispanija	7,93	1 463	(349)	1 114
Švedija	2,94	542	(129)	413
Jungtinė Karalystė	14,68	2 707	(646)	2 061
Iš viso	100,00	18 440	(4 400 )	14 040

Kadangi 8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo EPF kapitalas buvo pareikalautas ir visas gautas ankstesniais metais, 2020 m. buvo pareikalauta 4 400 mln. EUR suma, susijusi tik su 11-uoju EPF.

2.10.3. Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	2020 12 31	2019 12 31
Iš veiklą užbaigusių EPF pervestos lėšos	627	1 625	—	—	2 252	2 252

Į šią kategoriją įtraukti iš veiklą užbaigusių EPF į 8-ąjį ir 9-ąjį EPF pervesti ištekliai.

2.10.4. Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	Iš viso
Likutis 2018 12 31	(2 509 )	2 137	55	317	—
Nepanaudotų sumų pervedimas iš ankstesnių EPF į 10-ojo EPF veiklos lėšų rezervą	(1)	(27)	28	—	—
Nepanaudotų sumų pervedimas iš ankstesnių EPF į 11-ojo EPF veiklos lėšų rezervą	—	—	181	(181)	—
Likutis 2019 12 31	(2 510 )	2 109	265	136	—
Nepanaudotų sumų pervedimas iš ankstesnių EPF į 10-ojo EPF veiklos lėšų rezervą	(2)	(69)	71	—	—
Nepanaudotų sumų pervedimas iš ankstesnių EPF į 11-ojo EPF veiklos lėšų rezervą	—	—	(147)	147	—
Likutis 2020 12 31	(2 512 )	2 041	188	283	—

Į šią kategoriją įtraukti tarp aktyvių EPF pervesti ištekliai.

Įsigaliojus Kotonu susitarimui, visos ankstesniuose aktyviuose EPF nepanaudotos lėšos pervedamos į naujausią įsigaliojusį EPF po įsipareigojimų panaikinimo. Iš kitų EPF pervestais ištekliais padidinami gaunančiojo fondo asignavimai ir sumažinami fondo, kuriam lėšos buvo skirtos iš pradžių, asignavimai. Į 10-ojo ir 11-ojo EPF veiklos lėšų rezervą pervestos lėšos gali būti naudojamas tik laikantis vidaus susitarimuose nustatytų specialių sąlygų.

3. FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITOS PASTABOS

PAJAMOS

(mln. EUR)
	Pastaba	2020	2019
Pajamos iš neprekybinių operacijų	3.1	92	28
Pajamos iš prekybos operacijų	3.2	43	46
Iš viso		135	74

3.1. PAJAMOS IŠ NEPREKYBINIŲ OPERACIJŲ

(mln. EUR)
	Pastaba	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	2020	2019
Išlaidų susigrąžinimas		(1)	5	28	7	39	13
Bendro finansavimo pajamos	3.1.1	—	—	41	12	53	14
Iš viso		(1)	5	69	19	92	28

Pajamas iš neprekybinių operacijų galima suskirstyti pagal valdymo metodą:

(mln. EUR)

2020

2019

Tiesioginis valdymas

Vykdo:

Komisija

ES delegacijos

Netiesioginis valdymas

Vykdo:

Trečiosios šalys

Viešosios teisės įstaigos

Tarptautinės organizacijos

Privatinės teisės įstaigos, teikiančios viešąsias paslaugas

Iš viso

3.1.1. Bendro finansavimo pajamos

Gauti bendro finansavimo įnašai atitinka sąlyginių pajamų iš neprekybinių operacijų kriterijus ir neturėtų turėti poveikio finansinės veiklos ataskaitai. Įnašai nurodomi prie įsipareigojimų (žr. 2.6.1 ir 2.7.2 pastabas), kol neįvykdomos su skirtomis lėšomis susijusios sąlygos, t. y. nepatiriama finansuoti tinkamų išlaidų (žr. 3.4 pastabą). Tuomet atitinkama suma finansinės veiklos ataskaitoje pripažįstama bendro finansavimo pajamomis iš neprekybinių operacijų. Todėl ekonominiam metų rezultatui tai nedaro jokio poveikio.

3.2. PAJAMOS IŠ PREKYBOS OPERACIJŲ

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	2020	2019
Finansinės pajamos	—	5	1	1	6	7
Kitos pajamos	—	5	18	13	37	39
Iš viso	—	10	19	14	43	46

Finansines pajamas iš esmės sudaro palūkanos už neįvykdytus vykdomuosius raštus sumoms susigrąžinti (1,5 mln. EUR) ir palūkanos už išankstinį finansavimą (4,7 mln. EUR). Kitos pajamos yra daugiausia susijusios su užsienio valiutos keitimo pelnu. Atitinkami užsienio valiutos keitimo nuostoliai įrašomi kaip kitos sąnaudos (žr. 3.6 pastabą).

IŠLAIDOS

Šioje kategorijoje nurodytos su veikla susijusios patirtos išlaidos.

3.3. PAGALBOS PRIEMONĖS

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	2020	2019
Programuojama pagalba	—	—	244	2 646	2 889	2 120
Makroekonominė parama	—	(8)	—	—	(8)	29
Sektorių politika	—	3	—	—	3	(0)
AKR vidaus projektai	—	(22)	212	829	1 019	951
Neatidėliotina pagalba	—	(7)	5	21	19	112
Institucinė parama	—	—	2	10	13	7
Įnašai į patikos fondus	—	—	—	673	673	535
Iš viso	—	(33)	462	4 179	4 607	3 755

EPF veiklos išlaidos apima įvairias pagalbos priemones ir gali būti įvairių rūšių, atsižvelgiant į tai, kaip pinigai išmokami ir valdomi.

2020 m. veiklos išlaidos padidėjo net 852 mln. EUR, daugiausia dėl padidėjusių išlaidų pagal 11-ąjį EPF (nuo 3 141 tūkst. EUR 2019 m. iki 4 179 tūkst. EUR 2020 m.). Dėl COVID-19 krizės padidėjo išlaidos pagal 11-ąjį EPF, visų pirma dėl to, kad projektai buvo perorientuoti į krizės klausimų sprendimą. Be to, 10-ojo ir 11-ojo EPF išlaidų pokyčiai taip pat atitinka EPF gyvavimo ciklą ir yra susiję su pagal šiuos EPF vykdomų sutarčių skaičiaus pokyčiais. 11-ojo EPF terminas baigėsi 2020 m., o tai reiškia, kad metų pabaigoje buvo daug daugiau sutarčių, pagal kurias buvo patirtos išlaidos (žr. 2.2 pastabą). Kita vertus, daugelis sutarčių pagal 10-ąjį ir ankstesnius EPF 2020 m. buvo įvykdytos ir užbaigtos, todėl pagal tuos EPF patirta mažiau išlaidų.

Kalbant apie 11-ąjį EPF, išlaidų padidėjimą daugiausia lėmė programuojamos pagalbos padidėjimas (padidėjimas nuo 2 120 tūkst. EUR 2019 m. iki 2 889 tūkst. EUR 2020 m.) ir įnašai į patikos fondus (padidėjimas nuo 535 mln. EUR 2019 m. iki 673 mln. EUR 2020 m.). Kita vertus, išlaidos, susijusios su neatidėliotina pagalba, sumažėjo 92 mln. EUR. Kaip pažymėta pirmiau, visų pirma pagal 11-ąjį EPF pagalbos priemonių išlaidų struktūra pasikeitė, palyginti su 2019 m., kad būtų patenkinti dėl COVID-19 pandemijos atsiradę poreikiai.

Neigiamą 9-ojo EPF sumą daugiausia lėmė 2019 m. veiklos užbaigimo operacijų atšaukimas.

3.4. BENDRO FINANSAVIMO IŠLAIDOS

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	2020	2019
Bendras finansavimas	—	—	41	12	53	14

Šioje kategorijoje nurodytos su bendro finansavimo projektais susijusios 2020 m. patirtos išlaidos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad patirtos išlaidos apima apskaičiuotąsias sumas, susijusias su ataskaitinių laikotarpių atskyrimu (ir atitinkamai su praėjusiais metais susijusių apskaičiuotųjų sumų atkūrimu).

2020 m. daugelis pagal 11-ąjį EPF bendrai finansuotų projektų buvo užbaigti arba atėjo jų terminas, todėl padidėjo išlaidos ir sumažėjo bendro finansavimo įsipareigojimai (žr. 2.6.1 ir 2.7.2 pastabas).

Pagal bendro finansavimo apskaitos taisykles patirtos sąnaudos metų rezultatui poveikio neturėjo, nes jos buvo pripažintos tiek bendro finansavimo išlaidomis, tiek bendro finansavimo pajamomis (3.1.1 pastaba).

Pagalbos priemonės ir bendro finansavimo išlaidos pagal valdymo metodą

(mln. EUR)

2020

2019

Tiesioginis valdymas

Vykdo:

Komisija

168

ES vykdomosios įstaigos

(13)

Patikos fondai

483

ES delegacijos

1 969

1 141

2 170

1 697

Netiesioginis valdymas

Vykdo:

EIB ir EIF

(67)

145

Tarptautinės organizacijos

1 268

1 003

Privatinės teisės įstaigos, teikiančios viešąsias paslaugas

243

126

Viešosios teisės įstaigos

248

184

Trečiosios šalys

795

613

ES įstaigos su viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigomis

2 490

2 073

Iš viso

4 660

3 770

3.5. FINANSINĖS IŠLAIDOS

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	2020	2019
Gautinų sumų vertės sumažinimas	(1)	3	16	4	21	1

Padidėjimą pagal šią kategoriją lėmė padidėjusios apskaičiuotos išlaidos, susijusios su nesusigrąžinamomis sumomis, atsiradusiomis dėl senėjančių vykdomųjų raštų sumoms susigrąžinti (per 2 metus), bankrotų ir įsipareigojimų atidėjimo.

3.6. KITOS IŠLAIDOS

Į kategoriją „Administracinės ir IT išlaidos“ įtrauktos sumos, pagrįstos EPF vidaus susitarimu, skirtos Komisijai tiek būstinės, tiek delegacijų patiriamoms administracinėms išlaidoms, susijusioms su EPF programų valdymu, padengti. Vadinamosios paramos išlaidos yra daugiausiai susijusios su projektų rengimo, tolesnių veiksmų, stebėjimo ir vertinimo išlaidomis, taip pat kompiuterinių tinklų, techninės pagalbos, finansų valdymo bei prognozių ir kt. išlaidomis.

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	2020	2019
Administracinės ir IT išlaidos	—	—	—	120	120	220
Rizikos ir sąnaudų atidėjiniai	—	—	—	—	—	—
Realizuoti nuostoliai, susiję su pirkėjų įsiskolinimu	—	4	1	—	4	3
Valiutos keitimo nuostoliai	—	6	24	42	72	37
Iš viso	(0)	9	25	162	196	260

Sumažėjimas pagal šią kategoriją yra bendras didelio administracinių ir IT išlaidų įvertinimo metų pabaigoje sumažėjimo (2019 m. – 220 mln. EUR) ir su valiutos keitimo nuostoliais susijusių išlaidų padidėjimo (2019 m. – 37 mln. EUR) poveikis.

4. NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS BEI ĮSIPAREIGOJIMAI IR KITA SVARBI INFORMACIJA

4.1. NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	2020 12 31	2019 12 31
Įvykdymo garantijos	—	7	4	—	12	15
Sulaikytų sumų garantijos	—	5	3	—	9	9
Iš viso	—	13	7	—	21	24

Įvykdymo garantijų reikalaujama siekiant užtikrinti, kad EPF finansavimo gavėjai įvykdytų savo sutartyse su EPF numatytus įsipareigojimus.

Sulaikytų sumų garantijos susijusios tik su darbų sutartimis. Paprastai 10 % tarpinių mokėjimų gavėjams sulaikoma siekiant užtikrinti, kad rangovas įvykdytų savo įsipareigojimus. Šios sulaikytos sumos parodomos kaip mokėtinos sumos. Perkančiajai organizacijai sutikus rangovas vietoj to gali pateikti sulaikytų sumų garantiją, kuri pakeičia sulaikytas tarpinių mokėjimų sumas. Šios sulaikytų sumų garantijos parodomos kaip neapibrėžtasis turtas.

Netiesioginiu būdu valdomų sutarčių atveju garantijos priklauso kitai nei EPF perkančiajai organizacijai, todėl EPF jų neatskleidžia.

4.2. KITA SVARBI INFORMACIJA

4.2.1. Į apskaitą dar neįtraukti neįvykdyti įsipareigojimai

Toliau nurodyta suma yra neįvykdytas biudžetinis įsipareigojimas (pranc. „Reste à Liquider“), atėmus susijusias sumas, kurios finansinės veiklos ataskaitoje buvo įtrauktos į išlaidas. Neįvykdytas biudžetinis įsipareigojimas yra suma, kurią sudaro nepanaudotų įsipareigojimų, pagal kuriuos dar neatlikti mokėjimai ir (arba) dar nepanaikinti įsipareigojimai. Tai įprasta daugiamečių programų pasekmė.

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	2020 12 31	2019 12 31
Į apskaitą dar neįtraukti neįvykdyti įsipareigojimai	—	42	580	6 602	7 224	8 564

2020 m. gruodžio 31 d. neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai iš viso sudarė 9 286 mln. EUR (2019 m. – 10 270 mln. EUR).

5. FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS

Toliau pateikiama informacija apie EPF finansinės rizikos valdymą yra susijusi su iždo operacijomis, kurias EPF vardu atlieka Komisija, kad panaudotų fondo išteklius.

5.1. RIZIKOS VALDYMO POLITIKA IR APSIDRAUDIMO VEIKSMAI

Iždo operacijų valdymo taisyklės ir principai nustatyti 11-ojo EPF finansiniame reglamente ir vidaus susitarime.

Remiantis pirmiau nurodytu reglamentu, taikomi šie pagrindiniai principai:

a)	EPF įnašus valstybės narės moka į specialiąsias sąskaitas, kurios yra atidarytos kiekvienos valstybės narės centriniame banke arba jos paskirtoje finansų įstaigoje. Įnašų sumos lieka tose specialiosiose sąskaitose iki tol, kol turės būti atlikti EPF mokėjimai.

b)	EPF įnašus valstybės narės moka eurais, o EPF mokėjimai atliekami eurais ir kitomis valiutomis.

c)	EPF vardu Komisijos atidarytos banko sąskaitos negali būti pereikvotos.

Be specialiųjų sąskaitų, Komisija EPF vardu yra atidariusi kitas banko sąskaitas finansų įstaigose (centriniuose ir komerciniuose bankuose), kad galėtų atlikti mokėjimus ir gauti kitokias įplaukas nei valstybių narių įnašai į biudžetą.

Iždo ir mokėjimo operacijos yra itin automatizuotos ir atliekamos naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis sistemomis. Siekiant garantuoti sistemų saugumą ir užtikrinti pareigų atskyrimą pagal Finansinį reglamentą, taikomos specialios procedūros, Komisijos vidaus kontrolės standartai ir audito principai.

Siekiant riboti veiklos ir finansinę riziką bei užtikrinti tinkamą kontrolės lygį, raštišku gairių ir procedūrų rinkiniu reguliuojamas iždo ir mokėjimo operacijų valdymas. Šios gairės ir procedūros apima įvairius operacijų aspektus, ir reguliariai tikrinama, kaip jų laikomasi.

5.2. VALIUTOS RIZIKA

Metų pabaigoje EPF tenkanti valiutos rizika – grynoji pozicija

(mln. EUR)
	2020 12 31							2019 12 31
	USD	GBP	DKK	SEK	EUR	Kita	Iš viso	USD	GBP	DKK	SEK	EUR	Kita	Iš viso
Finansinis turtas
Gautinos ir susigrąžintinos sumos	65	—	—	—	69	6	140	—	—	—	—	115	8	123
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	2	—	—	—	726	—	728	1	—	—	—	1 178	—	1 179
	67	—	—	—	795	6	868	1	—	—	—	1 293	8	1 302
Finansiniai įsipareigojimai
Ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai	—	—	—	—	(2)	—	(2)	—	—	—	—	(19)	—	(19)
Mokėtinos sumos	(16)	—	(6)	—	(603)	10	(615)	(7)	—	—	—	(509)	—	(516)
	(16)	—	(6)	—	(605)	10	(617)	(7)	—	—	—	(528)	—	(535)
Iš viso	51	—	(6)	—	190	16	251	(6)	—	—	—	765	8	767

Visi įnašai laikomi eurais, o kitos valiutos perkamos tik tada, kai jų prireikia mokėjimams atlikti. Dėl to EPF iždo operacijoms valiutos rizika nekyla.

5.3. PALŪKANŲ NORMOS RIZIKA

EPF pinigų neskolina, todėl nepatiria kredito palūkanų normos rizikos. Kadangi ECB indėlių priemonės palūkanų norma yra neigiama (-0,5 % nuo 2019 m. rugsėjo mėn.), todėl indėlių eurais palūkanos neigiamos.

EPF įnašus valstybės narės moka į specialiąsias sąskaitas, kurios yra atidarytos kiekvienos valstybės narės centriniame banke arba jos paskirtoje finansų įstaigoje. Remiantis Tarybos reglamentu (ES) 2016/888 (8), bet kokį neigiamą atlyginimą už tas sąskaitas dengia susijusi valstybė narė.

Tačiau vienos nakties indėliams komercinių bankų sąskaitose taikomi neigiami palūkanų mokesčiai. Todėl Komisija EPF vardu įdiegė pinigų valdymo procedūras, kad kuo labiau sumažintų šiose sąskaitose laikomus likučius ir kuo labiau sumažintų neigiamų palūkanų išlaidas. Palūkanų mokesčiai skaičiuojami remiantis kintamomis rinkos palūkanų normomis, kurioms taikoma sutartinė marža (teigiama arba neigiama). Siekiant užtikrinti, kad šie palūkanų mokesčiai atitiktų sutartinius susitarimus, taikomos kontrolės priemonės.

5.4. KREDITO RIZIKA (SANDORIO ŠALIES RIZIKA)

Finansinis turtas, kurio mokėjimai nepradelsti ir vertė nesumažėjusi

(mln. EUR)
	Iš viso	Nepradelsta ir vertė nesumažėjusi	Pradelsta, bet vertė nesumažėjusi
	Iš viso	Nepradelsta ir vertė nesumažėjusi	< 1 metai	1–5 metai	> 5 metai
Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos	140	124	7	9	—
Iš viso 2020 12 31	140	124	7	9	—
Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos	123	100	16	7	—
Iš viso 2019 12 31	123	100	16	7	—

Finansinis turtas pagal rizikos kategorijas

(mln. EUR)
	2020 12 31			2019 12 31
	Gautinos sumos	Pinigai	Iš viso	Gautinos sumos	Pinigai	Iš viso
Sandorio šalys, turinčios išorės kredito reitingą
Aukščiausio ir aukšto lygio	9	372	381	7	958	965
Aukštesnio vidutinio lygio	—	211	211	—	220	220
Žemesnio vidutinio lygio	—	145	145	—	1	1
Neinvesticinio lygio	—	—	—	—	—	—
	9	728	737	7	1 179	1 186
Sandorio šalys, neturinčios išorės kredito reitingo
1 grupė (skolininkai, praeityje neturėję įsipareigojimų neįvykdymo atvejų)	131	—	131	116	—	116
2 grupė (skolininkai, praeityje turėję įsipareigojimų neįvykdymo atvejų)	—	—	—	—	—	—
Iš viso	131	—	131	116	—	116
Iš viso	140	728	868	123	1 179	1 302

Neinvesticinio lygio ir žemesnio vidutinio lygio kategorijų lėšos daugiausia susijusios su valstybių narių įnašais į EPF, kurie mokami į specialiąsias sąskaitas, atidarytas valstybių narių pagal EPF FR 20 straipsnio 3 dalį. Remiantis šiuo reglamentu, tokių įnašų suma privalo likti tose specialiosiose sąskaitose, kol reikės atlikti mokėjimus.

Pagal EPF FR dauguma EPF iždo išteklių laikoma valstybių narių atidarytose specialiosiose sąskaitose, kurios skirtos jų įnašams mokėti. Dauguma tokių sąskaitų laikomos valstybių narių ižduose arba nacionaliniuose centriniuose bankuose. Šios įstaigos EPF kelia mažiausią sandorio šalių riziką (rizika tenka jame dalyvaujančioms valstybėms narėms).

Mokėjimams padengti komerciniuose bankuose laikomų EPF iždo išteklių atveju šios sąskaitos papildomos reikiamu laiku ir jas automatiškai tvarko Komisijos iždo pinigų valdymo sistema. Kiekvienoje sąskaitoje laikomos minimalios pinigų sumos, atitinkančios kasdienių iš jos atliekamų mokėjimų vidurkį. Dėl to šiose sąskaitose per naktį laikomos sumos visada yra nedidelės ir taip užtikrinama, kad EPF tenka nedidelė rizika.

Be to, siekiant sumažinti EPF tenkančią sandorio šalies riziką, atrenkant komercinius bankus taikomos specialios gairės.

Visi komerciniai bankai atrenkami konkurso būdu. Norint dalyvauti konkurso procedūrose, minimalus trumpalaikis kredito reitingas turi būti „Moody's“ P-1 arba lygiavertis reitingas (S&P A-1 arba „Fitch“ F1). Tam tikromis tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis gali užtekti mažesnio lygio reitingo.

5.5. LIKVIDUMO RIZIKA

Finansinių įsipareigojimų terminų analizė pagal likusius sutartinius terminus

(mln. EUR)
	< 1 metai	1–5 metai	> 5 metai	Iš viso
Finansiniai įsipareigojimai 2020 12 31	615	2	—	617
Finansiniai įsipareigojimai 2019 12 31	516	2	17	535

EPF taikomais biudžeto principais užtikrinama, kad biudžeto laikotarpiu mokėjimams atlikti visada užtektų bendrų pinigų išteklių. Iš tiesų bendra valstybių narių įnašų suma atitinka bendrą atitinkamo biudžeto laikotarpio mokėjimo asignavimų sumą.

Vis dėlto valstybės narės įnašus EPF moka tris kartus per metus, o mokėjimams būdingas sezoniškumas.

Siekiant užtikrinti, kad iždo išteklių visada užtektų mokėjimams, kurie turi būti atlikti konkretų mėnesį, padengti, Komisijos iždo tarnyba ir atitinkami mokėjimus atliekantys departamentai reguliariai keičiasi informacija apie iždo būklę.

Be to, kas paminėta pirmiau, vykdant EPF iždo operacijas automatizuotomis pinigų valdymo priemonėmis užtikrinama, kad kiekvienos EPF banko sąskaitos likvidumas kasdien būtų pakankamas.

6. SUSIJUSIŲ ŠALIŲ TEIKIAMA INFORMACIJA

Susijusios EPF šalys yra „Bêkou“, Afrikos ir ES patikos fondai ir Europos Komisija. Šių subjektų tarpusavio sandoriai yra įprasta EPF operacijų dalis ir todėl pagal ES apskaitos taisykles šiems sandoriams nekeliami jokie specialūs informacijos atskleidimo reikalavimai.

EPF neturi jokios atskiros vadovybės, nes jį valdo Komisija. ES aukščiausiojo rango vadovų, be kita ko, ir Komisijos, teisės į gautinas sumas paskelbtos Europos Sąjungos konsoliduotųjų metinių ataskaitų 7.2 antraštinėje dalyje „Aukščiausiojo rango vadovų teisės į gautinas sumas“.

7. ĮVYKIAI PO PASKUTINĖS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO DIENOS

Šių ataskaitų siuntimo dieną EPF apskaitos pareigūnas nebuvo pastebėjęs jokių reikšmingų įvykių, ir jam nebuvo pranešta apie jokius reikšmingus įvykius, kurie turėtų būti atskirai parodyti šiame skirsnyje. Metinės ataskaitos ir susijusios pastabos buvo parengtos remiantis naujausiais turimais duomenimis – tą patvirtina pirmiau pateikta informacija.

8. EKONOMINIO REZULTATO IR BIUDŽETO REZULTATO SUDERINIMAS

Ekonominis metų rezultatas apskaičiuotas pagal kaupiamosios apskaitos principus. Tačiau biudžeto rezultatas grindžiamas pinigų apskaitos taisyklėmis. Kadangi ekonominis rezultatas ir biudžeto rezultatas yra tų pačių susijusių veiklos operacijų rezultatai, naudinga kontrolės priemonė – užtikrinti, kad jie būtų suderinami. Toliau pateikiamoje lentelėje šis suderinimas parodomas pabrėžiant pagrindines derinamas sumas, išskaidytas į pajamų ir išlaidų punktus. Lentelės pastabose pateikiama papildoma informacija apie svarbiausių derinamų punktų pobūdį.

(mln. EUR)
	2020	2019
EKONOMINIS METŲ REZULTATAS	(4 744 )	(3 956 )
Pajamos
Teisės į gautinas sumas, neturinčios poveikio biudžeto rezultatui	(2)	—
Einamaisiais metais nustatytos teisės į gautinas sumas, kurios dar nesurinktos	(23)	(16)
Ankstesniais metais nustatytos teisės į gautinas sumas, kurios surinktos einamaisiais metais	13	23
Grynasis išankstinio finansavimo poveikis	61	53
Sukauptos pajamos (grynosios)	(33)	(67)
Kita	—	(3)
Išlaidos
Dar neapmokėtos einamųjų metų išlaidos	119	107
Einamaisiais metais sumokėtos ankstesnių metų išlaidos	(817)	(672)
Grynasis išankstinio finansavimo poveikis	(281)	(44)
Sukauptos sąnaudos (grynosios)	1 102	719
METINIS BIUDŽETO REZULTATAS	(4 604 )	(3 856 )

8.1. DERINAMI PUNKTAI. PAJAMOS

Finansinių metų biudžeto pajamos yra pajamos, gautos surinkus gautinas sumas pagal per metus nustatytas teises, ir sumos, gautos pagal teises, nustatytas ankstesniais metais.

Teisės į gautinas sumas, neturinčios poveikio biudžeto rezultatui, įtraukiamos į ekonominį rezultatą, tačiau biudžeto prasme jų negalima laikyti pajamomis, nes sumokėta suma pervedama į rezervus ir jos nebegalima vėl panaudoti be Tarybos sprendimo.

Einamaisiais metais nustatytos teisės į gautinas sumas, kurios dar nesurinktos, suderinimo tikslais turi būti išskaitomos iš ekonominio rezultato, nes jos nesudaro biudžeto pajamų dalies. Tačiau einamaisiais metais surinktos sumos pagal ankstesniais metais nustatytas teises į gautinas sumas suderinimo tikslais turi būti pridėtos prie ekonominio rezultato.

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis – išankstinio finansavimo ir iš gavėjų susigrąžintų sumų tarpuskaita. Šios piniginės įplaukos yra biudžeto pajamos, tačiau jos neturi poveikio ekonominiam rezultatui, todėl jas reikia pridėti suderinimo tikslais.

Grynąsias sukauptas pajamas daugiausia sudaro sukauptos sumos, nustatytos metų pabaigos ataskaitinių laikotarpių atskyrimo tikslais. Atsižvelgiama tik į grynąjį poveikį, t. y. einamųjų metų sukauptas pajamas, atėmus atkurtas sukauptas ankstesnių metų pajamas.

8.2. DERINAMI PUNKTAI. IŠLAIDOS

Dar neapmokėtos einamųjų metų išlaidos suderinimo tikslais turi būti pridedamos, nes jos įtrauktos į ekonominį rezultatą, bet nepriskiriamos biudžeto išlaidoms. Tačiau einamaisiais metais apmokėtos ankstesnių metų išlaidos suderinimo tikslais turi būti išskaitomos iš ekonominio rezultato, nes jos yra einamųjų metų biudžeto išlaidų dalis, bet neturi poveikio ekonominiam rezultatui, arba dėl jų sumažėja išlaidos, jeigu atliekamos pataisos.

Panaikintų mokėjimų piniginės įplaukos nedaro poveikio ekonominiam rezultatui, tačiau daro poveikį biudžeto rezultatui.

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis yra naujų išankstinio finansavimo sumų, išmokėtų einamaisiais metais (pripažintų kaip metų biudžeto išlaidos), ir išankstinio finansavimo sumų, išmokėtų einamaisiais metais arba ankstesniais metais priėmus finansuoti tinkamas išlaidas, padengimo derinys. Pastarosios sumos yra išlaidos kaupimo, bet ne biudžeto sąskaitų požiūriu, nes pradinio išankstinio finansavimo mokėjimas jau buvo laikomas biudžeto išlaidomis, kai tas mokėjimas buvo atliekamas.

Grynąsias sukauptas sąnaudas daugiausia sudaro sukauptos sumos metų pabaigos ataskaitinių laikotarpių atskyrimo tikslais, t. y. finansuoti tinkamos išlaidos, kurias patyrė EPF lėšų gavėjai, bet apie kurias Komisijai dar nepranešta. Atsižvelgiama tik į grynąjį poveikį, t. y. einamųjų metų sukauptas sąnaudas, atėmus atkurtas sukauptas ankstesnių metų sąnaudas.

EPF KONSOLIDUOTŲ ES PATIKOS FONDŲ FINANSINĖS ATASKAITOS

2020 M. ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ FINANSINĖS ATASKAITOS (9)

ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ AIŠKINAMOJI INFORMACIJA

Sąjungos patikos fondų bendroji informacija

Įsteigimas

Remiantis Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (ES FR) (10) 234 ir 235 straipsniais ir 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (EPF FR) (11) 35 straipsniu, Europos Komisijai leidžiama įsteigti Sąjungos patikos fondus išorės veiksmams finansuoti (toliau – ES patikos fondai). Sąjungos patikos fondai įsteigiami pagal susitarimus su kitais paramos teikėjais siekiant vykdyti veiksmus ekstremaliųjų situacijų atveju ir veiksmus po ekstremaliųjų situacijų, kurių reikia norint reaguoti į krizę, arba teminius veiksmus.

Sąjungos patikos fondus priimdama sprendimą steigia Europos Komisija, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Taryba arba gavusi jų pritarimą. Šis sprendimas apima steigiamąjį susitarimą su kitais paramos teikėjais.

Sąjungos patikos fondai steigiami ir jų veikla vykdoma, tik kai tenkinamos šios sąlygos:

—	Sąjungos intervencija turi pridėtinę vertę: Sąjungos patikos fondų tikslų, visų pirma dėl jų masto ar galimo poveikio, geriau siekti Sąjungos, o ne nacionaliniu lygmeniu, ir kai esamų finansinių priemonių naudojimo nepakaktų Sąjungos politikos tikslams pasiekti,

—	Sąjungos patikos fondų veikla užtikrinamas aiškus Sąjungos politinis matomumas ir valdymo privalumai, taip pat užtikrinama geresnė Sąjungos vykdoma rizikos kontrolė bei geresnis Sąjungos ir kitų paramos teikėjų įnašų išmokėjimas,

—	Sąjungos patikos fondai nesidubliuoja su kitais esamais finansavimo kanalais ar panašiomis priemonėmis neteikdami papildomos naudos,

—	Sąjungos patikos fondų tikslai atitinka Sąjungos priemonės ar biudžeto punkto, kurių lėšomis jie finansuojami, tikslus.

Dabartiniai ES patikos fondai

Iki šiol Komisija įsteigė keturis ES patikos fondus:

—	ES patikos fondas „BÊKOU“, kurio tikslas – visais atžvilgiais padėti Centrinės Afrikos Respublikai išeiti iš krizės ir remti jos atstatymo veiklą. Įsteigtas 2014 m. liepos 15 d.

—	ES patikos fondas „MADAD“ – Europos Sąjungos regioninis patikos fondas, sukurtas reaguojant į krizę Sirijoje. Įsteigtas 2014 m. gruodžio 15 d.

—	ES patikos fondas „AFRICA“ – Europos Sąjungos skubiosios pagalbos patikos fondas stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti. Įsteigtas 2015 m. lapkričio 12 d.

—	ES patikos fondas „COLOMBIA“, kurio tikslas – padėti įgyvendinti taikos susitarimą ankstyvajame atkūrimo etape ir stabilizuoti padėtį po konflikto. Įsteigtas 2016 m. gruodžio 12 d.

Misija

ES patikos fondas „Bêkou“ įsteigtas siekiant remti Centrinės Afrikos Respublikos (CAR) stabilizavimą ir rekonstrukciją. Kaip nustatyta jo steigiamajame susitarime, jo pagrindinis tikslas – „teikti nuoseklią tikslinę pagalbą, skirtą pažeidžiamų grupių atsparumui didinti, ir teikti paramą bet kuriems veiklos aspektams, padedantiems įveikti krizę Centrinės Afrikos Respublikoje ir ją atkurti, koordinuoti veiksmus trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu ir padėti kaimyninėms šalims pašalinti krizės pasekmes“.

Pagrindinė veikla

Sąjungos patikos fondas sutelkia įvairių paramos teikėjų išteklius programoms finansuoti remiantis sutartais tikslais. Nuo ES patikos fondo „Bêkou“ įsteigimo 2014 m. liepos mėn. šis fondas priėmė 22 programų ir jo parama pasiekė daugiau kaip 2,5 mln. paramos gavėjų. Programos skirtos padėti Centrinės Afrikos Respublikai (CAR) ir jos gyventojams po 2013 m. krizės. Konkrečiau, ES patikos fondas „Bêkou“ siekia užtikrinti galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis (daugiausia sveikatos, vandens ir sanitarijos), remti ekonomikos atsigavimą ir darbo vietų kūrimą, skatinti socialinę sanglaudą ir susitaikymą.

Valdymas

ES patikos fondo „Bêkou“ valdymą užtikrina Europos Komisija: ji taip pat atlieka fondo dviejų valdymo organų – patikos fondo valdybos ir einamosios veiklos valdybos – sekretoriato funkcijas. ES patikos fondo „Bêkou“ valdybą ir veiklos komitetą sudaro paramos teikėjų, Komisijos, Europos Parlamento atstovai, Centrinės Afrikos Respublikos valdžios institucijų atstovas ir stebėtojai. Valdybos sudarymo taisyklės ir jos vidaus taisyklės nustatomos Sąjungos patikos fondo steigiamajame susitarime.

Pagrindinė valdybos užduotis – nustatyti ir peržiūrėti bendrą patikos fondo strategiją. Einamosios veiklos valdyba yra atsakinga už fondo finansuojamų veiksmų atranką ir prižiūri jų įgyvendinimą. Ji taip pat tvirtina metines ataskaitas ir metines patikos fondo finansuojamos veiklos ataskaitas.

Finansavimo šaltiniai

ES patikos fondas „Bêkou“ finansuojamas paramos teikėjų įnašais.

Metinės ataskaitos

Ataskaitų rengimo pagrindas

Teisinis pagrindas ir metinių ataskaitų parengimo terminai nustatyti Susitarime, kuriuo įsteigiamas Europos Sąjungos patikos fondas Centrinės Afrikos Respublikai (ES patikos fondas „Bêkou“) ir jo vidaus taisyklėse (toliau – steigiamasis susitarimas). Pagal šį steigiamąjį susitarimą metinės ataskaitos rengiamos pagal Komisijos apskaitos pareigūno priimtas taisykles (ES apskaitos taisyklės), kurios grindžiamos tarptautiniu mastu pripažintais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS).

Apskaitos pareigūnas

Komisijos apskaitos pareigūnas veikia kaip Sąjungos patikos fondo apskaitos pareigūnas. Apskaitos pareigūnas atsakingas už visiems Sąjungos patikos fondams bendrų apskaitos procedūrų ir sąskaitų plano nustatymą. Komisijos vidaus auditorius, OLAF ir Audito Rūmai turi tokius pačius įgaliojimus Sąjungos patikos fondo atžvilgiu, kaip ir kitų veiksmų, kuriuos vykdo Komisija, atžvilgiu. Sąjungos patikos fondus taip pat kasmet tikrina nepriklausomas išorės auditorius.

Metinių ataskaitų sudėtis

Metinės ataskaitos apima laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., jas sudaro finansinės ataskaitos ir biudžeto vykdymo ataskaitos. Nors finansinės ataskaitos ir papildomi aiškinamieji raštai rengiami kaupimo principu, biudžeto vykdymo ataskaitos visų pirma grindžiamos grynųjų pinigų judėjimu.

Procesas nuo preliminariųjų ataskaitų iki biudžeto įvykdymo patvirtinimo

Atliekamas nepriklausomas metinių ataskaitų išorės auditas. Apskaitos pareigūno parengtos preliminariosios metinės ataskaitos iki kitų metų kovo 1 d. perduodamos audito įmonei, kurią subjektas atrinko konkurso tvarka. Po audito, apskaitos pareigūnas parengia galutines metines ataskaitas ir pateikia jas Veiklos komitetui tvirtinti (8.3.4 straipsnio c punktas).

ES patikos fondo „Bêkou“ metinės ataskaitos konsoliduojamos Europos plėtros fondo metinėse ataskaitose.

Pagrindinės veiklos kryptys

Pagrindiniai metų laimėjimai

2014 m. liepos mėn. ES įsteigė pirmąjį patikos fondą, pavadintą „Bêkou“ (tai reiškia viltį sango kalba), kad padėtų Centrinės Afrikos Respublikai (CAR) ir jos gyventojams po 2013 m. krizės. ES patikos fondo „Bêkou“ tikslas – užtikrinti galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis (daugiausia sveikatos, vandens ir sanitarijos), remti kaimo plėtrą ir ekonomikos atsigavimą, taip pat skatinti susitaikymą. Nuo ES patikos fondo „Bêkou“ įsteigimo šis fondas priėmė 23 programų ir jo parama pasiekė daugiau kaip 2,8 mln. paramos gavėjų.

Nepaisant to, kad yra demokratiškai išrinkta vyriausybė ir 2019 m. vasario mėn. buvo pasirašytas taikos susitarimas, saugumo padėtis CAR tebėra nestabili. Šioje sudėtingoje ir nestabilioje aplinkoje ES patikos fondas „Bêkou“ naudojasi savo lyginamaisiais lankstumo ir gebėjimo prisitaikyti prie kintančių aplinkybių pranašumais. Be to, ES patikos fondas „Bêkou“ dabar ir toliau yra vienintelė priemonė, kuria, taikant tikrą pagalbos, atkūrimo ir vystymosi susiejimo metodą, didinamas tiek gyventojų, tiek valstybės atsparumas.

Svarbiausi 2020 m. veiklos momentai:

—

Balandžio mėn. ES patikos fondas „Bêkou“ pagal rašytinę procedūrą priėmė tris naujas programas. Tai, be kita ko, trečiasis lyčių lygybės programos etapas, antrasis susitaikymo veiksmų etapas, kuriuo numatoma toliau teikti paramą Centrinės Afrikos radijo stotims, visų pirma „Radio Ndeke Luka“, taip pat nauja profesinio mokymo kaimo sektoriuje programa.

—

Reaguodamas į COVID-19 protrūkį, ES patikos fondas „Bêkou“ dėjo daug pastangų siekdamas perorientuoti, paspartinti veiksmus ir nustatyti jų prioritetus, kad būtų galima veiksmingiausiai reaguoti į krizę. Atsižvelgiant į tai, sveikatos ir vandens bei sanitarijos veiksmų programos buvo itin svarbios remiant Europos komandos principu grindžiamą reagavimą į krizę, dėl kurios abiejuose sektoriuose padidėjo esami poreikiai. Birželio mėn. ES patikos fondas „Bêkou“ patvirtino dviejų veiksmų peržiūrą – sveikatos programos biudžetas padidintas 2,2 mln. EUR, o vandens ir sanitarijos veiksmų biudžetas – 2 mln. EUR.

—

Gruodžio mėn. ES patikos fondas „Bêkou“ patvirtino civilinės saugos įgyvendinimo rėmimo programą, kuriai iš viso skirta 4 mln. EUR. Be to, siekiant išvengti finansavimo trūkumo visuose svarbiuose sveikatos priežiūros sektoriuose, ES patikos fondas „Bêkou“ dar kartą padidino vykdomos sveikatos programos biudžetą (III etapas) (papildomi 10 mln. EUR).

—

ES patikos fondo „Bêkou“ projektų įgyvendinimui buvo būdinga tai, kad jie vykdomi nestabiliomis saugumo sąlygomis (vietinio pobūdžio konfliktai Bangyje ir nuošaliose teritorijose, po kurių sekė santykinio stabilumo laikotarpiai), taip pat esant netikrumui, nes artėjo 2020 m. gruodžio mėn. prezidento rinkimai.

2020 m. gruodžio mėn., po oficialaus ES patikos fondo valdybos prašymo, ES patikos fondo „Bêkou“ veikla pratęsta iki 2021 m. gruodžio 31 d., taip prailginant bendrą jo veiklos trukmę nuo 78 iki 90 mėnesių. Tai sudarys sąlygas ES patikos fondui „Bêkou“ laiku prisiimti įsipareigojimus ir sudaryti sutartis dėl visų gautų įnašų, atsižvelgiant į CAR poreikius. Tai antrasis ir paskutinis ES patikos fondo veiklos pratęsimas.

Biudžetas ir biudžeto vykdymas

Kalbant apie finansinę padėtį, 2020 m. pabaigoje ES patikos fondo įnašų mokėtojų įsipareigojimai sudarė beveik 308,3 mln. EUR. Palyginti su 2019 m., ši suma padidėjo 12,5 mln. EUR. Iš šių 308,3 mln. EUR dar reikia patvirtinti 1 mln. EUR.

Kalbant apie sutartis, 2020 m. ES patikos fondas „Bêkou“ pasirašė 7 naujas sutartis ir 9 priedus dėl sutarties termino pratęsimo išlaidų, kurių bendra vertė viršija beveik 53 mln. EUR. Jie padeda įgyvendinti programas sveikatos, vandens ir sanitarijos, kaimo plėtros, ekonomikos gaivinimo ir susitaikymo srityse.

Galiausiai, be ankstesniais metais atliktų mokėjimų, 2020 m. išmokėta daugiau kaip 46 mln. EUR; nuo ES patikos fondo „Bêkou“ sukūrimo iš viso išmokėta beveik 197 mln. EUR.

Pagrindinis COVID-19 poveikis ES patikos fondo „Bêkou“ biudžeto vykdymui 2020 m. yra toks:

—	mažiau sutarčių dėl sunkumų rengiant veiksmus;

—	mažesnės išlaidos dėl nesugebėjimo įgyvendinti projektus ir sunkumų baigiant rengti finansines ataskaitas ir išlaidų tikrinimo ataskaitas.

Veiklos poveikis finansinėse ataskaitose

Finansinėse ataskaitose pirmiau minėtos veiklos poveikis yra akivaizdžiausias šiose srityse:

—	veiklos išlaidų (žr. 3.3 pastabą): jų bendra suma sumažėjo 661 tūkst. EUR; tačiau išlaidos, susijusios su pagrindinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, nes reaguojant į papildomus sunkumus, kilusius dėl COVID-19 pandemijos, padidėjo biudžetas,

—	išankstinio finansavimo (žr. 2.1 pastabą): jis sumažėjo 3 685 tūkst. EUR dėl to, kad pasirašius mažiau sutarčių, atlikta mažiau išankstinių mokėjimų lėšų (7 naujos sutartys 2020 m., palyginti su 11 sutarčių 2019 m.),

—	finansinių įsipareigojimų (žr. 2.4 pastabą): jie sumažėjo 11 889 tūkst. EUR daugiausia dėl to, kad surinktų paramos teikėjų įnašų nepakanka metiniams mokėjimų srautams padengti. Dėl to taip pat sumažėjo pinigų ir pinigų ekvivalentų (žr. 2.3 pastabą).

BALANSAS

(tūkst. EUR)
	Pastaba	2020 12 31	2019 12 31
ILGALAIKIS TURTAS
Išankstinis finansavimas	2.1	2 418	3 273
		2 418	3 273
TRUMPALAIKIS TURTAS
Išankstinis finansavimas	2.1	15 482	18 312
Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos	2.2	5 340	1 853
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	2.3	7 339	17 432
		28 161	37 597
IŠ VISO TURTO		30 579	40 870
ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Finansiniai įsipareigojimai	2.4	(17 838 )	(29 727 )
		(17 838 )	(29 727 )
TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Mokėtinos sumos	2.5	(795)	(10)
Sukauptos sąnaudos	2.6	(11 947 )	(11 133 )
		(12 741 )	(11 143 )
IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ		(30 579 )	(40 870 )
GRYNASIS TURTAS		—	—
FONDAI IR REZERVAI
Narių įnašai		—	—
Sukauptas perteklius		—	—
Ekonominis metų rezultatas		—	—
GRYNASIS TURTAS		—	—

FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

(tūkst. EUR)
	Pastaba	2020	2019
PAJAMOS
Pajamos iš neprekybinių operacijų
Pajamos iš paramos teikėjų	3.1	47 889	48 343
Išlaidų susigrąžinimas	3.2	115	68
		48 004	48 410
Pajamos iš prekybos operacijų
Finansinės pajamos		—	(2)
		—	(2)
Iš viso pajamų		48 004	48 408
IŠLAIDOS
Veiklos išlaidos	3.3	(46 959 )	(47 620 )
Finansinės išlaidos	3.4	(68)	—
Kitos išlaidos	3.5	(978)	(789)
Iš viso išlaidų		(48 004 )	(48 408 )
EKONOMINIS METŲ REZULTATAS

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

(tūkst. EUR)
	2020	2019
Išankstinio finansavimo (padidėjimas) / sumažėjimas	3 685	11 405
Iš prekybos gautinų sumų ir neprekybinių susigrąžintinų sumų (padidėjimas) / sumažėjimas	(3 487 )	(715)
Finansinių įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)	(11 889 )	(13 010 )
Mokėtinų sumų padidėjimas / (sumažėjimas)	784	(908)
Sukauptų sąnaudų padidėjimas / (sumažėjimas)	814	6 734
GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI	(10 093 )	3 506
Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas / (sumažėjimas)	(10 093 )	3 506
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje	17 432	13 926
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje	7 339	17 432

2020 M. ES PATIKOS FONDO AFRIKAI FINANSINĖS ATASKAITOS (12)

ES PATIKOS FONDO AFRIKAI AIŠKINAMOJI INFORMACIJA

Sąjungos patikos fondų bendroji informacija

Įsteigimas

Remiantis Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (ES FR) (13) 234 ir 235 straipsniais ir 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (EPF FR) (14) 35 straipsniu, Europos Komisijai leidžiama įsteigti Sąjungos patikos fondus išorės veiksmams finansuoti (toliau – ES patikos fondai). Sąjungos patikos fondai įsteigiami pagal susitarimus su kitais paramos teikėjais siekiant vykdyti veiksmus ekstremaliųjų situacijų atveju ir veiksmus po ekstremaliųjų situacijų, kurių reikia norint reaguoti į krizę, arba teminius veiksmus.

Sąjungos patikos fondai steigiami ir jų veikla vykdoma, tik kai tenkinamos šios sąlygos:

—	Sąjungos intervencija turi pridėtinę vertę: Sąjungos patikos fondų tikslų, visų pirma dėl jų masto ar galimo poveikio, geriau siekti Sąjungos, o ne nacionaliniu lygmeniu, ir kai esamų finansinių priemonių naudojimo nepakaktų Sąjungos politikos tikslams pasiekti,

—	Sąjungos patikos fondų veikla užtikrinamas aiškus Sąjungos politinis matomumas ir valdymo privalumai, taip pat užtikrinama geresnė Sąjungos vykdoma rizikos kontrolė bei geresnis Sąjungos ir kitų paramos teikėjų įnašų išmokėjimas,

—	Sąjungos patikos fondai nesidubliuoja su kitais esamais finansavimo kanalais ar panašiomis priemonėmis neteikdami papildomos naudos,

—	Sąjungos patikos fondų tikslai atitinka Sąjungos priemonės ar biudžeto punkto, kurių lėšomis jie finansuojami, tikslus.

Dabartiniai ES patikos fondai

Iki šiol Komisija įsteigė keturis ES patikos fondus:

—	ES patikos fondas „BÊKOU“, kurio tikslas – visais atžvilgiais padėti Centrinės Afrikos Respublikai išeiti iš krizės ir remti jos atstatymo veiklą. Įsteigtas 2014 m. liepos 15 d.

—	ES patikos fondas „MADAD“ – Europos Sąjungos regioninis patikos fondas, sukurtas reaguojant į krizę Sirijoje. Įsteigtas 2014 m. gruodžio 15 d.

—	ES patikos fondas „AFRICA“ – Europos Sąjungos skubiosios pagalbos patikos fondas stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti. Įsteigtas 2015 m. lapkričio 12 d.

—	ES patikos fondas „COLOMBIA“, kurio tikslas – padėti įgyvendinti taikos susitarimą ankstyvajame atkūrimo etape ir stabilizuoti padėtį po konflikto. Įsteigtas 2016 m. gruodžio 12 d.

Misija

Pagrindinis ES patikos fondo Afrikai tikslas – remti visus stabilumo aspektus ir prisidėti prie geresnio migracijos valdymo, taip pat prie pagrindinių destabilizavimo, prievartinio perkėlimo ir nelegalios migracijos priežasčių šalinimo, visų pirma propaguojant atsparumą, ekonomines ir lygias galimybes, saugumą bei vystymąsi ir sprendžiant žmogaus teisių pažeidimų klausimus.

Pagrindinė veikla

Sąjungos patikos fondas sutelkia įvairių paramos teikėjų išteklius veiksmui finansuoti remiantis sutartais tikslais. ES patikos fondas Afrikai veikia trijose pagrindinėse geografinėse teritorijose: Sahelio regione ir Čado ežero regione, Somalio pusiasalyje ir Šiaurės Afrikoje. Patikos fondo projektais atskirais atvejais gali pasinaudoti ir reikalavimus atitinkančių šalių kaimyninės šalys. Patikos fondas įsteigtas ribotam laikotarpiui, jo paskirtis – trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu reaguoti į regionuose kylančias problemas.

Valdymas

ES patikos fondo Afrikai valdymą užtikrina Europos Komisija: ji taip pat atlieka fondo dviejų valdymo organų – patikos fondo valdybos ir einamosios veiklos valdybos – sekretoriato funkcijas. ES patikos fondo Afrikai valdybą ir veiklos komitetą sudaro paramos teikėjų bei Komisijos atstovai, taip pat įnašų nemokančių ES valstybių narių, reikalavimus atitinkančių šalių institucijų ir regioninių organizacijų atstovai stebėtojų teisėmis. Valdybos sudarymo taisyklės ir jos vidaus taisyklės nustatomos Sąjungos patikos fondo steigiamajame susitarime.

Finansavimo šaltiniai

ES patikos fondas Afrikai finansuojamas paramos teikėjų įnašais.

Metinės ataskaitos

Ataskaitų rengimo pagrindas

Teisinis pagrindas ir metinių ataskaitų parengimo terminai nustatyti Susitarime, kuriuo įsteigiamas Europos Sąjungos skubiosios pagalbos patikos fondas stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti (toliau – steigiamasis susitarimas). Pagal šį steigiamąjį susitarimą metinės ataskaitos rengiamos pagal Komisijos apskaitos pareigūno priimtas taisykles (ES apskaitos taisyklės), kurios grindžiamos tarptautiniu mastu pripažintais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS).

Apskaitos pareigūnas

Remiantis steigiamuoju susitarimu, Komisijos apskaitos pareigūnas veikia kaip patikos fondo apskaitos pareigūnas.

Metinių ataskaitų sudėtis

Procesas nuo preliminariųjų ataskaitų iki biudžeto įvykdymo patvirtinimo

ES patikos fondo Afrikai metinės ataskaitos konsoliduojamos Europos plėtros fondo metinėse finansinėse ataskaitose.

Pagrindinės veiklos kryptys

Pagrindiniai metų laimėjimai

2020 m. ES patikos fondas Afrikai dar kartą įrodė esąs greito ir veiksmingo įgyvendinimo priemonė. Jis sudarė palankesnes sąlygas politiniam dialogui su Afrikos šalimis partnerėmis, taikė novatoriškus metodus ir pasiekė apčiuopiamų rezultatų visuose trijuose ES patikos fondo Afrikai regionuose (Sahelyje ir Čade, Somalio pusiasalyje ir Šiaurės Afrikoje) sutelkdamas įvairių suinteresuotųjų subjektų finansavimą ir patirtį.

ES patikos fondas Afrikai toliau stiprino savo laimėjimus bendradarbiaudamas su ES valstybių narių plėtros agentūromis, JT organizacijomis, NVO ir šalimis partnerėmis, veiklos komitetams visuose trijuose regionuose patvirtinus 37 papildomas programas ir 26 papildomų programų išmokų, kurių bendra suma – 560 mln. EUR. Taigi bendras patvirtintų programų skaičius siekia 254 programas, įskaitant 4 kryžmines programas, o bendras biudžetas – daugiau kaip 4,8 mlrd. EUR. 2020 m. su įgyvendinančiaisiais partneriais pasirašytos naujos sutartys, kurių vertė – daugiau kaip 1 mln. EUR, taigi bendra pasirašytų sutarčių vertė siekia daugiau kaip 4,5 mlrd. EUR. Iki 2020 m. pabaigos buvo išmokėta maždaug 3 mlrd. EUR.

2020 m. ES patikos fondas Afrikai toliau siekė dviejų tikslų – skatinti stabilumą ir šalinti pagrindines priverstinio perkėlimo ir neteisėtos migracijos Sahelio ir Čado ežero, Somalio pusiasalio ir Šiaurės Afrikos regionuose priežastis. Spręsdamas neteisėtos migracijos problemas ES patikos fondas Afrikai toliau laikėsi subalansuoto požiūrio, daugiausia dėmesio skirdamas abipusio ES ir Afrikos intereso sritims. Jos apima kovą su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis, savanoriško grįžimo į savo kilmės šalį rėmimą ir tvarią migrantų reintegraciją joje.

Praėjusiais metais ES patikos fondas Afrikai pasinaudojo papildomais finansiniais įsipareigojimais skirti 361,9 mln. EUR, iš jų – 29,2 mln. EUR iš ES valstybių narių ir kitų paramos teikėjų. Todėl bendri ES patikos fondui Afrikai skirti ištekliai 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė daugiau kaip 5 mlrd. EUR, iš jų 619,7 mln. EUR įsipareigojo skirti ES valstybės narės ir kiti paramos teikėjai (Norvegija ir Šveicarija).

Kaip ir 2019 m., ES patikos fondas Afrikai toliau glaudžiai bendradarbiavo su įvairiais įgyvendinimo partneriais (valstybių narių agentūromis, JT ir tarptautinėmis organizacijomis, vietos ir tarptautinėmis NVO).

ES patikos fondo Afrikai laikotarpio vidurio vertinimas, pradėtas 2019 m. siekiant ES išorės bendradarbiavimo tarnyboms ir plačiajai visuomenei pateikti bendrą nepriklausomą ES patikos fondo Afrikai laikotarpio vidurio vertinimą, buvo atliktas 2020 m. Vertinimas apėmė daugiau kaip 200 iš 600 2016–2019 m. įgyvendintų projektų. Konsultuotasi su visomis atitinkamomis Komisijos tarnybomis, EIVT ir ES delegacijomis trijuose regionuose. Apsilankymai vietoje vyko šešiose šalyse: Etiopijoje, Libijoje, Maroke, Nigeryje, Senegale ir Somalyje. 2020 m. baigta rengti galutinė ataskaita bus paskelbta 2021 m. pavasarį.

Visus metus iš Sahelio ir Čado ežero bei Somalio pusiasalio stebėsenos ir mokymosi sistemos ataskaitų buvo matyti, kad ES patikos fondas Afrikai pasiekė apčiuopiamų rezultatų įvairiose veiklos srityse. Remiantis Šiaurės Afrikos regiono stebėsenos ir mokymosi sistema parengtos dvi stebėsenos ataskaitas, kurias galima rasti ES patikos fondo interneto svetainėje; jomis siekiama išanalizuoti, kaip ES patikos fondo lėšomis finansuojami projektai padeda siekti penkių strateginių ES patikos fondo tikslų Šiaurės Afrikos regione.

Atskaitomybė ir skaidrumas pagerėjo didinant komunikaciją, be kita ko, reguliariai atnaujinant informaciją ES patikos fondo Afrikai interneto svetainėje, skelbiant pranešimus socialiniuose tinkluose ir organizuojant komunikacijos renginius.

2020 m. COVID-19 pandemija padarė didelį poveikį, be kita ko, Afrikoje. Reaguodama į COVID-19 pandemijos protrūkį, 2020 m. balandžio mėn. Komisija priėmė bendrą komunikatą dėl pasaulinio ES atsako į COVID-19 protrūkį, kuriame raginama sutelkti dėmesį į pažeidžiamiausius asmenis, įskaitant migrantus, pabėgėlius, šalies viduje perkeltus asmenis ir juos priimančiąsias bendruomenes. ES ir jos valstybės narės, veikdamos kartu kaip Europos komanda, ėmėsi visapusiškų ir ryžtingų veiksmų, kad užkirstų kelią destruktyviam COVID-19 poveikiui, priderindamos prioritetus ir programas, įskaitant ES patikos fondo Afrikai programas, kad spręstų su krize susijusius klausimus.

Sahelio ir Čado ežero regione masinis gyventojų perkėlimas kartu su klimato kaita, nekontroliuojamu gyventojų skaičiaus augimu, endeminiu skurdu ir COVID-19 pandemija sustiprino anksčiau buvusį spaudimą ir darė vis didesnį poveikį migracijai ir konfliktams. Ištisus metus didėjantis smurtas ir masinis priverstinis perkėlimas lėmė didėjantį nesaugumą regione. Atsižvelgdamas į tai, ES patikos fondo Afrikai veiklos komitetas patvirtino 15 naujų programų ir 10 papildomų programų išmokų, kurių bendra suma – 225,9 mln. EUR, prašymų. Siekiant pagerinti valdymą ir sustiprinti socialinę sanglaudą, šioms stabilizavimo pastangoms buvo skirta 57 % 2020 m. patvirtintų ES patikos fondo Afrikai veiksmų. Ypatingas dėmesys taip pat skirtas pagalbai įstrigusiems migrantams ir šalies viduje perkeltiems gyventojams. 24 % naujų ES patikos fondo Afrikai veiksmų buvo skirti paramos gavėjų atsparumui didinti remiant aprūpinimą maistu ir mitybos saugumą, apsaugant pažeidžiamus pragyvenimo šaltinius ir skatinant socialinės apsaugos sistemas labiausiai pažeidžiamiems asmenims, taip pat šalies viduje perkeltiems asmenims, pabėgėliams juos priimančiosioms bendruomenėms.

2020 m. pradžioje prasidėjusi COVID-19 pandemija dar labiau padidino pažeidžiamumą Somalio pusiasalio regione, kuris jau nukentėjo nuo ne vienos sausros ir potvynių; konfliktų ir nesaugumo; užsitęsusių pabėgėlių ir vidaus perkėlimo krizių; ir didžiausią dykumos skėrių protrūkį per dešimtmečius. Visose regiono šalyse labai trūko medicininės priežiūros ir įrangos, prieigai prie pagrindinių paslaugų trukdė komendanto valandos ir izoliavimas, o keli politiniai įvykiai, įskaitant visuotinius rinkimus Etiopijoje, buvo atidėti. Keliuose esamuose projektuose perorientuota veikla, kuria siekiama kovoti su viruso plitimu ir sušvelninti pandemijos ekonominį poveikį. Atsižvelgiant į šį iššūkį, buvo prisiimti nauji įsipareigojimai, jie buvo perskirstyti ir padidinti. 2020 m. Veiklos komitetas iš viso patvirtino 12 naujų programų ir 13 papildomų programų išmokų, kurių bendra suma – 212,15 mln. EUR.

2020 m. ES patikos fondas Afrikai turėjo visapusiškai reaguoti į iškilusias problemas Šiaurės Afrikos regione ir gelbėti gyvybes, apsaugoti pažeidžiamiausius asmenis, remti priimančiąsias bendruomenes, suteikti saugaus ir organizuoto judumo galimybių ir šalinti COVID-19 pandemijos padarinius. Šiaurės Afrikos programa toliau buvo įgyvendinama pagal veiksmų kryptis, dėl kurių susitarė ES patikos fondo strateginė valdyba, įskaitant paramą migracijos valdymui gerinti; darbo jėgos migracijai ir judumui remti; pažeidžiamų migrantų apsaugai, savanoriškam grįžimui ir tvariai reintegracijai, taip pat bendruomenių stabilizavimui ir integruotam sienų valdymui. 2020 m. Veiklos komitetas iš viso patvirtino 10 naujų veiksmų, kuriems iš viso skirta 113,6 mln. EUR. Tai, be kita ko apima 30 mln. EUR perskirstytų lėšų iš Libijos sienų valdymo programos (II etapas), kurios suma buvo sumažinta iki 15 mln. EUR. Be to, Veiklos komitetas patvirtino 12,3 mln. EUR, papildydamas jau vykdomus veiksmus trimis papildomomis biudžeto išmokomis.

Biudžetas ir biudžeto vykdymas

Bendra biudžetinių įsipareigojimų suma 2020 m. buvo 740,7 mln. EUR, palyginti su 722,7 mln. EUR 2019 m. Bendra sudarytų sutarčių suma 2020 m. buvo 1,1 mlrd. EUR, o 2019 m. ji siekė 951,3 mln. EUR.

2020 m. biudžeto vykdymas pagal sutartis panaudotais turimais įsipareigojimais siekė 99 %, o mokėjimai ataskaitiniu laikotarpiu viršijo 1 mlrd. EUR. 2020 m. bendra mokėjimų suma buvo 143 mln. EUR didesnė nei 2019 m.

Kadangi Sahelio ir Čado ežero regione dėl bendro COVID-19 ir didėjančio smurto poveikio sveikatos priežiūros tarnyboms iškilo didelių sunkumų, taip pat buvo sukurtos kelios ES patikos fondo programos arba buvo įsitraukta į veiklą, kuria siekiama remti reagavimą į pandemiją ir šalinti jos ekonominius padarinius. Šalių partnerių sveikatos sistemoms stiprinti, reagavimo į ekstremalias situacijas ir prevencijos priemonėms įgyvendinti ir ekonominiam atsakui į COVID-19 pandemiją remti iš viso skirta 377,6 mln. EUR.

Pačioje pandemijos pradžioje Somalio pusiasalyje keli ES patikos fondo Afrikai projektai perorientuoti į kovos su viruso plitimu, ekonominio poveikio švelninimo ir paramos šioms pažeidžiamoms gyventojų grupėms, įskaitant pabėgėlius ir įstrigusius migrantus, veiklą. Tame regione ES patikos fondas Afrikai iš viso skyrė 56,1 mln. EUR sveikatos priežiūros sistemoms paremti ir 144,05 mln. EUR COVID-19 ekonominiam poveikiui mažinti.

Atsižvelgiant į sudėtingą padėtį, susidariusią dėl COVID-19, ES patikos fondas Afrikai užtikrino Šiaurės Afrikoje vykdomų veiksmų tęstinumą, įskaitant greitą esamų veiksmų perskirstymą ir naujų veiksmų, skirtų pandemijos padariniams šalinti, priėmimą. Visų pirma ES patikos fondas Afrikai labai greitai patvirtino 20 mln. EUR vertės reagavimo į COVID-19 programą Libijai ir 10 mln. EUR vertės reagavimo į koronaviruso grėsmę priemonę, skirtą Šiaurės Afrikos šalims, daugiausia dėmesio teikiant pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.

Veiklos poveikis finansinėse ataskaitose

Finansinėse ataskaitose pirmiau minėtos veiklos poveikis yra akivaizdžiausias šiose srityse:

—	išankstinio finansavimo (žr. 2.1 pastabą): 184 933 tūkst. EUR padidėjimas dėl 2020 m. pasirašytų naujų sutarčių ir išmokėtų išankstinių mokėjimų,

—	veiklos išlaidų (žr. 3.4 pastabą): 133 110 tūkst. EUR padidėjimas dėl per metus išaugusios veiklos, visų pirma kovojant su neigiamais COVID pandemijos padariniais,

—	pajamų iš paramos teikėjų (žr. 3.1 pastabą): jos labai padidėjo (146 923 tūkst. EUR padidėjimas, palyginti su 2019 m.), siekiant finansuoti padidėjusias išlaidas,

—	finansinių įsipareigojimų (žr. 2.4 pastabą): jos padidėjo 161 968 tūkst. EUR daugiausia dėl per metus padidėjusių paramos teikėjų įnašų grynaisiais pinigais.

BALANSAS

(tūkst. EUR)
	Pastaba	2020 12 31	2019 12 31
ILGALAIKIS TURTAS
Išankstinis finansavimas	2.1	92 655	48 539
		92 655	48 539
TRUMPALAIKIS TURTAS
Išankstinis finansavimas	2.1	559 386	418 569
Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos	2.2	6 346	18 471
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	2.3	57 971	26 915
		623 703	463 955
IŠ VISO TURTO		716 359	512 495
ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Finansiniai įsipareigojimai	2.4	(546 379 )	(384 411 )
		(546 379 )	(384 411 )
TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Mokėtinos sumos	2.5	(45 377 )	(25 969 )
Sukauptos sąnaudos	2.6	(124 602 )	(102 114 )
		(169 979 )	(128 083 )
IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ		(716 359 )	(512 495 )
GRYNASIS TURTAS		—	—
FONDAI IR REZERVAI
Narių įnašai		—	—
Sukauptas perteklius		—	—
Ekonominis metų rezultatas		—	—
GRYNASIS TURTAS		—	—

FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

(tūkst. EUR)
	Pastaba	2020	2019
PAJAMOS
Pajamos iš neprekybinių operacijų
Išlaidų susigrąžinimas		—	467
Pajamos iš paramos teikėjų	3.1	921 014	774 090
		921 014	774 557
Pajamos iš prekybos operacijų
Finansinės pajamos		—	(7)
Kitos pajamos iš prekybinių operacijų	3.2	2 883	1 855
		2 883	1 848
Iš viso pajamų		923 897	776 405
IŠLAIDOS
Veiklos išlaidos	3.3	(889 014 )	(755 904 )
Finansinės išlaidos	3.4	(518)	(9)
Kitos išlaidos	3.5	(34 365 )	(20 492 )
Iš viso išlaidų		(923 897 )	(776 405 )
EKONOMINIS METŲ REZULTATAS		—	—

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

(tūkst. EUR)
	2020	2019
Ekonominis metų rezultatas	—	—
Pagrindinė veikla
Išankstinio finansavimo (padidėjimas) / sumažėjimas	(184 933 )	(159 750 )
Iš prekybos gautinų sumų ir neprekybinių susigrąžintinų sumų (padidėjimas) / sumažėjimas	12 125	(1 815 )
Finansinių įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)	161 968	14 412
Mokėtinų sumų padidėjimas / (sumažėjimas)	19 408	13 236
Sukauptų sąnaudų padidėjimas / (sumažėjimas)	22 488	13 968
GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI	31 056	(119 949 )
Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas / (sumažėjimas)	31 056	(119 949 )
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje	26 915	146 864
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje	57 971	26 915

EPF IR ES PATIKOS FONDŲ KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS (15)

KONSOLIDUOTASIS BALANSAS

(mln. EUR)
	2020 12 31	2019 12 31
ILGALAIKIS TURTAS
Finansinis turtas	33	36
Patikos fondų įnašai	(2)	—
Išankstinis finansavimas	968	962
	999	998
TRUMPALAIKIS TURTAS
Išankstinis finansavimas	1 930	1 725
Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos	152	143
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	793	1 223
	2 875	3 092
IŠ VISO TURTO	3 874	4 090
ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Finansiniai įsipareigojimai	(173)	(167)
	(173)	(167)
TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Mokėtinos sumos	(661)	(542)
Sukauptos sąnaudos ir būsimojo laikotarpio pajamos	(1 664 )	(1 432 )
	(2 325 )	(1 974 )
IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ	(2 498 )	(2 141 )
GRYNASIS TURTAS	1 376	1 948
FONDAI IR REZERVAI
Tikrosios vertės rezervas	(5)	(2)
Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF	58 986	54 809
Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas	2 252	2 252
Iš ankstesnių metų perkeltas ekonominis rezultatas	(55 111 )	(51 155 )
Ekonominis metų rezultatas	(4 746 )	(3 956 )
GRYNASIS TURTAS	1 376	1 948

KONSOLIDUOTOJI FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

(mln. EUR)
	2020	2019
PAJAMOS
Pajamos iš neprekybinių operacijų
Susigrąžinimo veikla	92	28
Pajamos iš patikos fondų paramos teikėjų	296	287
	388	316
Pajamos iš prekybos operacijų
Finansinės pajamos	6	7
Kitos pajamos	40	41
	46	48
Iš viso pajamų	434	364
IŠLAIDOS
Pagalbos priemonės	(3 937 )	(3 220 )
Patikos fondų patirtos išlaidos	(936)	(804)
Bendro finansavimo išlaidos	(53)	(14)
Finansinės išlaidos	(22)	(1)
Kitos išlaidos	(232)	(282)
Iš viso išlaidų	(5 180 )	(4 320 )
EKONOMINIS METŲ REZULTATAS	(4 746 )	(3 956 )

KONSOLIDUOTOJI PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

(mln. EUR)
	2020	2019
Ekonominis metų rezultatas	(4 746 )	(3 956 )
Pagrindinė veikla
Kapitalo padidėjimas – įnašai	4 177	4 385
Išankstinio finansavimo (padidėjimas) / sumažėjimas	(210)	(12)
Iš prekybos gautinų sumų ir neprekybinių susigrąžintinų sumų (padidėjimas) / sumažėjimas	(7)	13
Finansinių įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)	6	(62)
Mokėtinų sumų padidėjimas / (sumažėjimas)	119	288
Sukauptų sąnaudų ir būsimojo laikotarpio pajamų padidėjimas / (sumažėjimas)	232	58
Kiti nepiniginiai pokyčiai	(3)	(2)
Investicinė veikla
Parduoti laikomo finansinio turto (padidėjimas) / sumažėjimas	2	(36)
GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI	(431)	676
Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas / (sumažėjimas)	(430)	676
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje	1 223	548
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje	793	1 223

KONSOLIDUOTOJI GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

(mln. EUR)
	Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)	Nepareika-lautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)	Pareikalau-tasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) — (B)	Sukaupti rezervai (D)	Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalau-tasis fondo kapitalas (E)	Tikrosios vertės rezervas (F)	Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E) + (F)
LIKUTIS 2018 12 31	73 264	22 840	50 423	(51 155 )	2 252	—	1 521
Tikrosios vertės pokyčiai						(2)	(2)
Kapitalo padidėjimas – įnašai		(4 385 )	4 385	—	—		4 385
Ekonominis metų rezultatas	—	—	—	(3 956 )	—		(3 956 )
LIKUTIS 2019 12 31	73 264	18 455	54 809	(55 111 )	2 252	(2)	1 948
Tikrosios vertės pokyčiai						(3)	(3)
Kapitalo padidėjimas – įnašai		(4 400 )	4 400				4 400
Kompensacijos valstybėms narėms	(223)						—
Ekonominis metų rezultatas			—	(4 746 )			(4 746 )
LIKUTIS 2020 12 31	73 041	14 055	58 986	(59 857 )	2 252	(5)	1 376

EPF FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA

TURINYS

PAGRINDINIAI FAKTAI

1.1.

Ankstesni EPF

1.2.

10-asis ir 11-asis EPF

FINANSINIS VYKDYMAS

2.1.

Finansinės veiklos rezultatas

2.2.

Pajamos

2.3.

Veiklos išlaidos ir specialiosios programos

ŽODYNĖLIS

1. PAGRINDINIAI FAKTAI

Europos plėtros fondas (EPF) pradėjo veiklą 1959 m. ir yra pagrindinė ES pagalbos priemonė, skirta vystomajam bendradarbiavimui Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėse bei Užjūrio šalyse ir teritorijose (UŠT). Pagrindinis šio susitarimo tikslas – mažinti ir ilgainiui visai panaikinti skurdą.

EPF vidaus susitarimu įsteigė valstybių narių atstovai, o valdo specialus komitetas. EPF ištekliai yra ad hoc įnašai iš ES valstybių narių, kurios sprendžia dėl bendros sumos, kuri bus skiriama fondui (per penkerius metus). Be šių įnašų, valstybės narės taip pat gali sudaryti bendro finansavimo susitarimus arba mokėti savanoriškus finansinius įnašus EPF. Europos Komisija yra atsakinga už operacijų, atliekamų su EPF ištekliais, finansinį vykdymą. Europos investicijų bankas yra atsakingas už investicinės priemonės valdymą.

EPF yra fondas, veikiantis daugiamečiu pagrindu. Kiekvienas EPF sudaromas maždaug penkerių metų laikotarpiui, jam taikomas atskiras finansinis reglamentas, pagal kurį reikalaujama parengti kiekvieno atskiro EPF finansines ataskaitas. Atitinkamai rengiamos atskiros kiekvieno EPF Komisijos valdomos dalies finansinės ataskaitos.

Vidaus susitarimas, kuriuo įsteigiamas paskutinis EPF, 11-asis EPF (2014–2020 m.), įsigaliojo 2015 m. kovo 1 d. Nuo 2021 m. bendradarbiavimas su AKR šalimis yra įtrauktas į Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP). Tačiau vykdomi projektai, finansuojami iš EPF, bus toliau įgyvendinami pagal atitinkamą EPF teisinį pagrindą.

Ši ataskaita parengta pagal 11-ojo EPF finansinio reglamento (16) 39 straipsnį. Joje pateikiama tikra ir teisinga EPF pajamų ir išlaidų operacijų būklė, daugiausia dėmesio skiriant svarbiems įvykiams, turėjusiems didelį poveikį 2020 m. finansiniam vykdymui.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal ankstesnius EPF nevykdomos jokios operacijos (17), šioje ataskaitoje pateikiami tik 10-ojo ir 11-ojo EPF duomenys.

1.1. ANKSTESNI EPF

6-ojo EPF veikla užbaigta 2006 m., o 7-ojo EPF – 2008 m. 2019 m. Komisija užbaigė likusias 8-ojo EPF projektų operacijas. Galutinė 8-ojo EPF finansinio vykdymo ataskaita pateikiama kartu su 2019 m. metinėmis ataskaitomis. Komisija siekia 2021 m. pabaigoje užbaigti 9-ojo EPF veiklą.

Pagal 9-ojo EPF vidaus susitarimo 1 straipsnio 2 dalies b punktą ankstesnių EPF likučiai ir panaikinti įsipareigojimai perkelti į 9-ąjį EPF.

1.2. 10-ASIS IR 11-ASIS EPF

2000 m. birželio 23 d. Kotonu Europos bendrijos valstybės narės ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybės pasirašė AKR ir EB partnerystės susitarimą. Jis įsigaliojo 2003 m. balandžio 1 d. (juo įsteigiamas 9-asis EPF). Kotonu susitarimas buvo iš dalies pakeistas du kartus, pirmą kartą – 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pasirašytu susitarimu (kuriuo įsteigiamas 10-asis EPF), antrą kartą – 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu pasirašytu susitarimu (kuriuo įsteigiamas 11-asis EPF).

2001 m. lapkričio 27 d. ES Tarybos sprendimas 2001/822/EB (18) dėl užjūrio šalių bei teritorijų (UŠT) ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) įsigaliojo 2001 m. gruodžio 2 d. Šis sprendimas iš dalies pakeistas 2007 m. kovo 19 d. (Sprendimas 2007/249/EB) (19).

2013 m. rugpjūčio mėn. Europos bendrijos valstybių narių vyriausybių atstovų priimtas Vidaus susitarimas dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą remiantis peržiūrėtu Kotonu susitarimu įsigaliojo 2015 m. kovo mėn.

Pagal Kotonu susitarimą (antrajam laikotarpiui, 2008–2013 m.) 10-ajam EPF numatytas bendras biudžetas yra 22 682 mln. EUR. Iš šios sumos:

—	21 966 mln. EUR skirta AKR šalims,

—	286 mln. EUR – UŠT, o

—	430 mln. EUR – Komisijai kaip paramos išlaidos EPF programavimui ir veiklos vykdymui.

AKR šalims skirta suma atitinkamai išskaidyta taip:

—	17 766 mln. EUR skiriama nacionalinėms ir regioninėms orientacinėms programoms,

—	2 700 mln. EUR – AKR vidaus ir tarpregioniniam bendradarbiavimui, o

—	1 500 mln. EUR – investicinėms priemonėms.

Visų pirma didesnė biudžeto dalis skiriama regioninėms programoms, tokiu būdu pabrėžiant regioninės ekonominės integracijos, kaip nacionalinio ir vietos vystymosi pagrindo, svarbą. 10-ojo EPF naujovė buvo vadinamųjų skatinamųjų lėšų kiekvienai šaliai sukūrimas.

Remiantis Kotonu susitarimu, trečiasis Bendrijos pagalbos AKR šalims ir UŠT laikotarpis (2014–2020 m.) finansuojamas iš 11-ojo EPF, kurio lėšos sudaro 30 506 mln. EUR, iš jų:

29 089 mln. EUR skirta AKR šalims remiantis vidaus susitarimo 1 straipsnio 2 dalies a punktu ir 2 straipsnio d punktu, iš jų 27 955 mln. EUR valdo Europos Komisija;

364,5 mln. EUR skirta UŠT šalims remiantis vidaus susitarimo 1 straipsnio 2 dalies a punktu ir 3 straipsnio 1 dalimi, iš jų 359,5 mln. EUR valdo Europos Komisija;

1 052,5 mln. EUR skirta Komisijai padengti išlaidoms, susidarančioms dėl 11-ojo EPF išteklių programavimo ir įgyvendinimo, remiantis vidaus susitarimo 1 straipsnio 2 dalies a punktu.

2. FINANSINIS VYKDYMAS

2.1. FINANSINĖS VEIKLOS REZULTATAS

10-OJO EPF ASIGNAVIMŲ POKYČIAI

10-asis EPF

ASIGNAVIMŲ POKYČIAI 2020 m. gruodžio 31 d.

ASIGNAVIMŲ ANALIZĖ PAGAL PRIEMONES

(mln. EUR)
	PRIEMONĖ	PRADINIS ASIGNAVIMAS	SUKAUPTŲ IŠTEKLIŲ PADIDĖJIMAS / SUMAŽĖJIMAS 2019 M. GRUODŽIO 31 D.	IŠTEKLIŲ PADIDĖJIMAS ARBA SUMAŽĖJIMAS 2020 M.	Pastabos	DABARTINIS ASIGNAVIMŲ LYGIS
AKR	Įprasti VN įnašai	20 896	60	(340)		20 616
	Bendras finansavimas	0	202	(0)		202
	TARPINĖ SUMA. AKR	20 896	262	(340)		20 818
UŠT	Įprasti VN įnašai	0	271	(28)		243
UŠT	TARPINĖ SUMA. UŠT	0	271	(28)		243
	IŠ VISO. 10-asis EPF	20 896	533	(368)		21 061

11-OJO EPF ASIGNAVIMŲ POKYČIAI

11-asis EPF

ASIGNAVIMŲ POKYČIAI 2020 m. gruodžio 31 d.

ASIGNAVIMŲ ANALIZĖ PAGAL PRIEMONES

(mln. EUR)
	PRIEMONĖ	PRADINIS ASIGNAVIMAS	SUKAUPTŲ IŠTEKLIŲ PADIDĖJIMAS / SUMAŽĖJIMAS 2019 M. GRUODŽIO 31 D.	IŠTEKLIŲ PADIDĖJIMAS ARBA SUMAŽĖJIMAS 2020 M.	Pastabos	DABARTINIS ASIGNAVIMŲ LYGIS
AKR	Įprasti VN įnašai	29 008	172	124		29 304
	Bendras finansavimas	0	73	3		75
	EK vidaus susitarimai dėl paslaugų lygio	0	1			1
	TARPINĖ SUMA. AKR	29 008	246	127		29 381
UŠT	Įprasti VN įnašai	0	355	(4)		351
	Bendras finansavimas	0	0			0
	EK vidaus susitarimai dėl paslaugų lygio	0	0			0
	TARPINĖ SUMA. UŠT	0	355	(4)		351
	IŠ VISO, 11-asis EPF	29 008	601	123		29 731

10-OJO EPF ĮSIPAREIGOJIMŲ, ASIGNUOTŲJŲ LĖŠŲ IR MOKĖJIMŲ POKYČIAI

EPF SUVESTINĖS ATASKAITOS 2020 M. GRUODŽIO 31 D.

PAGALBOS GRUPĖ

AKR + UŠT – 10-asis EPF

(mln. EUR)
		ASIGNA-VIMAI	SPRENDIMAI			ASIGNUOTOSIOS LĖŠOS			MOKĖJIMAI
		ASIGNA-VIMAI	SUVEST.	PER METUS	%	SUVEST.	PER METUS	%	SUVEST.	PER METUS	%
		(1)	(2)		(2):(1)	(3)		(3):(2)	(4)		(4):(3)
	Įprasti VN įnašai
AKR	NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI (A paketas) (suprogramuota)	12 513	12 500	(150)	100 %	12 382	(57)	99 %	12 047	193	97 %
	NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI (B paketas) (neatidėliotina pagalba)	1 980	1 980	(11)	100 %	1 968	(2)	99 %	1 955	5	99 %
	ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PAJAMOS IŠ PALŪKANŲ	529	526	18	99 %	522	15	99 %	507		97 %
	AKR VIDAUS ASIGNAVIMAI	3 691	3 683	83	100 %	3 460	321	94 %	3 074	100	89 %
	REGIONINIAI ASIGNAVIMAI	1 857	1 851	(45)	100 %	1 807	(20)	98 %	1 667	43	92 %
	Bendras finansavimas
	NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI	185	180	(0)	97 %	177	0	98 %	161	9	91 %
	ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PAJAMOS IŠ PALŪKANŲ	5	5	0	111 %	3	0	65 %	3	0	87 %
	AKR VIDAUS ASIGNAVIMAI	12	11	(0)	91 %	11	0	100 %	11		100 %
	Nemobilizuojamas rezervas
	NEMOBILIZUOJAMAS REZERVAS	46
	Įprasti VN įnašai
UŠT	NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI	186	186	(0)	100 %	183	1	98 %	167	10	91 %
	NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI	15	15	0	100 %	14	0	99 %	14	0	100 %
	ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PAJAMOS IŠ PALŪKANŲ	5	5	0	100 %	5		100 %	5		100 %
	REGIONINIAI ASIGNAVIMAI	36	35	(3)	98 %	34	(2)	96 %	34	(0)	99 %
	Nemobilizuojamas rezervas
	NEMOBILIZUOJAMAS REZERVAS	1
	IŠ VISO: AKR + UŠT (ĮSK. REZERVUS) (A + B)	21 061	20 978	(110)	100 %	20 567	256	98 %	19 645	360	96 %

11-OJO EPF ĮSIPAREIGOJIMŲ, ASIGNUOTŲJŲ LĖŠŲ IR MOKĖJIMŲ POKYČIAI

EPF SUVESTINĖS ATASKAITOS 2020 M. GRUODŽIO 31 D.

PAGALBOS GRUPĖ

AKR + UŠT – 11-asis EPF

(mln. EUR)
		ASIGNA-VIMAI	SPRENDIMAI			ASIGNUOTOSIOS LĖŠOS			MOKĖJIMAI
		ASIGNA-VIMAI	SUVEST.	PER METUS	%	SUVEST.	PER METUS	%	SUVEST.	PER METUS	%
		(1)	(2)		(2):(1)	(3)		(3):(2)	(4)		(4):(3)
	Įprasti VN įnašai
AKR	A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI (suprogramuota)	15 582	15 555	1 294	100 %	13 093	1 960	84 %	8 332	2 204	64 %
	B PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI (neatidėliotina pagalba)	1 072	1 064	219	99 %	926	200	87 %	744	107	80 %
	ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PAJAMOS IŠ PALŪKANŲ	1 071	1 070	206	100 %	873	42	82 %	803	27	92 %
	AKR VIDAUS ASIGNAVIMAI	4 014	3 912	389	97 %	3 443	423	88 %	2 701	445	78 %
	REGIONINIAI ASIGNAVIMAI	7 317	7 296	647	100 %	6 398	754	88 %	3 971	1 380	62 %
	Bendras finansavimas
	A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI	42	42	10	100 %	41	10	98 %	6	4	15 %
	ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PAJAMOS IŠ PALŪKANŲ	4	4	1	100 %	1	0	21 %	0	0	47 %
	AKR VIDAUS ASIGNAVIMAI	26	26	4	100 %	24	2	91 %	22	5	93 %
	REGIONINIAI ASIGNAVIMAI	4	4	2	100 %	4	2	100 %	4	2	100 %
	Mobilizuojami rezervai
	AKR VIDAUS REZERVAS	1
	NOP / ROP REZERVAS	(100)
	Nemobilizuojamas rezervas
	NEMOBILIZUOJAMAS REZERVAS	347
	EK vidaus susitarimai dėl paslaugų lygio
	A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI	1	1	(0)	52 %	1	0	100 %	1		100 %
	Įprasti VN įnašai
UŠT	A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI	213	213	17	100 %	193	1	91 %	171	51	88 %
	B PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI	12	12	4	100 %	9	1	79 %	8	1	84 %
	PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖ	0
	ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PAJAMOS IŠ PALŪKANŲ	9	8	1	100 %	5	0	56 %	4	0	90 %
	REGIONINIAI ASIGNAVIMAI	103	103	4	100 %	99	19	97 %	25	12	25 %
	Nemobilizuojamas rezervas
	NEMOBILIZUOJAMAS REZERVAS	15
	IŠ VISO: AKR + UŠT (ĮSK. REZERVUS) (A + B)	29 731	29 309	2 798	99 %	25 110	3 413	86 %	16 791	4 239	67 %

2.2. PAJAMOS

Pajamų pobūdis

Pagrindinės EPF pajamos yra valstybių narių įnašai. Tris kartus per metus Europos Komisija ir Europos investicijų bankas pareikalauja valstybių narių sumokėti įnašą į EPF. Kiekvienais metais pareikalautų įnašų suma atitinka per metus padengtiną mokėjimo sumą.

Valstybių narių įnašų apžvalga

2.3. VEIKLOS IŠLAIDOS IR SPECIALIOSIOS PROGRAMOS

Išlaidų pobūdis

Pagal daugiametę finansinę programą Komisijai kaip paramos išlaidas galima skirti 3 % sumą, o 97 % suma skiriama EPF projektų įgyvendinimui. Sumos nustatomos kiekviename vidaus susitarime ir gali būti padidintos savanoriškais įnašais ir pajamomis, gautomis iš operacijų.

Įsipareigotos, sutartyse numatytos ir išmokėtos sumos pasiskirstymas pagal išlaidų pobūdį

	ASIGNA-VIMAI	SPRENDIMAI			ASIGNUOTOSIOS LĖŠOS			MOKĖJIMAI
	ASIGNA-VIMAI	SUVEST.	PER METUS	%	SUVEST.	PER METUS	%	SUVEST.	PER METUS	%
	(1)	(2)		(2):(1)	(3)		(3):(2)	(4)		(4):(3)
IŠ VISO. ADMINISTRACINĖS ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PAJAMOS IŠ PALŪKANŲ	1 622	1 619	226	100 %	1 409	57	87 %	1 322	28	81 %
IŠ VISO. PRAKTINIS ĮGYVENDINIMAS	49 170	48 668	2 461	99 %	44 268	3 613	90 %	35 114	4 571	71 %
IŠ VISO. 10-asis ir 11-asis EPF: AKR + UŠT (ĮSK. REZERVUS) (A + B)	50 792	50 287	2 687	99 %	45 677	3 670	91 %	36 436	4 599	80 %

Įsipareigotos, sutartyse numatytos ir išmokėtos sumos pasiskirstymas pagal regioną ir šalį

		EPF SUJUNGTOS SĄSKAITOS 2020 M. GRUODŽIO 31 D. PAGAL ŠALĮ, ASIGN. %
	10-asis ir 11-asis EPF	IŠ VISO. 10-asis ir 11-asis EPF (mln. EUR)
	Sujungtos sąskaitos 2020 m.	Asignavimai	Sprendimai	Asign. %	Asignuoto-sios lėšos	Asign. %	Mokėjimas	Asign. %
AKR	Administracinės ir finansinės išlaidos	1 609	1 605	100 %	1 399	87 %	1 313	82 %
	Visos AKR šalys	2 846	2 553	90 %	2 553	90 %	1 821	64 %
	Administracinės ir finansinės išlaidos + visos AKR šalys	4 455	4 158	93 %	3 952	89 %	3 134	70 %
	Angola	349	349	100 %	309	88 %	239	68 %
	Beninas	741	739	100 %	685	92 %	623	84 %
	Botsvana	130	130	100 %	128	98 %	119	91 %
	Burkina Fasas	1 310	1 310	100 %	1 293	99 %	1 183	90 %
	Burundis	579	572	99 %	544	94 %	425	73 %
	Žaliasis Kyšulys	147	147	100 %	146	99 %	144	98 %
	Kamerūnas	522	522	100 %	489	94 %	384	74 %
	Centrinės Afrikos Respublika	626	625	100 %	612	98 %	475	76 %
	Čadas	940	940	100 %	794	84 %	663	71 %
	Komorai	80	80	99 %	68	85 %	62	78 %
	Kongas (Brazavilis)	164	164	100 %	145	88 %	99	60 %
	Kongo Demokratinė Respublika	1 430	1 430	100 %	1 223	85 %	996	70 %
	Džibutis	186	186	100 %	148	80 %	112	60 %
	Eritrėja	215	215	100 %	215	100 %	35	16 %
	Etiopija	1 656	1 655	100 %	1 530	92 %	1 301	79 %
	Gabonas	35	35	100 %	33	92 %	26	75 %
	Gambija	316	316	100 %	307	97 %	226	72 %
	Gana	796	793	100 %	722	91 %	676	85 %
	Bisau Gvinėja	186	186	100 %	185	99 %	141	76 %
	Gvinėja (Konakris)	506	506	100 %	453	89 %	372	74 %
	Dramblio Kaulo Krantas	715	713	100 %	694	97 %	603	84 %
	Kenija	881	881	100 %	834	95 %	583	66 %
	Lesotas	259	259	100 %	241	93 %	165	64 %
	Liberija	495	495	100 %	432	87 %	373	75 %
	Madagaskaras	792	791	100 %	684	86 %	448	57 %
	Malavis	1 026	1 026	100 %	893	87 %	726	71 %
	Malis	1 425	1 424	100 %	1 390	98 %	1 147	80 %
	Mauritanija	349	349	100 %	319	91 %	246	70 %
	Mauricijus	83	83	100 %	81	98 %	77	93 %
	Mozambikas	1 476	1 470	100 %	1 135	77 %	866	59 %
	Namibija	189	189	100 %	174	92 %	155	82 %
	Nigeris	1 294	1 289	100 %	1 258	97 %	1 102	85 %
	Nigerija	1 187	1 175	99 %	1 138	96 %	920	78 %
	Ruanda	841	841	100 %	812	96 %	750	89 %
	San Tomė ir Prinsipė	56	56	100 %	44	79 %	39	70 %
	Senegalas	671	670	100 %	625	93 %	564	84 %
	Seišeliai	23	23	100 %	21	95 %	21	92 %
	Siera Leonė	663	663	100 %	600	90 %	502	76 %
	Somalis	905	902	100 %	898	99 %	653	72 %
	Pietų Sudanas	92	91	100 %	91	100 %	91	100 %
	Sudanas	298	298	100 %	228	76 %	128	43 %
	Svazilandas	135	135	100 %	107	80 %	92	68 %
	Tanzanija	1 179	1 179	100 %	1 003	85 %	844	72 %
	Togas	379	378	100 %	354	93 %	315	83 %
	Uganda	1 000	1 000	100 %	943	94 %	647	65 %
	Zambija	837	837	100 %	682	81 %	498	59 %
	Zimbabvė	472	472	100 %	466	99 %	409	87 %
	Iš viso Afrikos šalims	28 638	28 589	100 %	26 176	91 %	21 266	74 %
	Antigva ir Barbuda	16	16	98 %	15	97 %	13	83 %
	Barbadosas	22	22	100 %	18	83 %	17	79 %
	Belizas	43	43	100 %	28	67 %	21	48 %
	Dominika	41	41	100 %	41	99 %	37	90 %
	Dominikos Respublika	283	283	100 %	277	98 %	262	92 %
	Grenada	21	21	100 %	20	97 %	20	95 %
	Gajana	84	81	97 %	78	93 %	69	82 %
	Haitis	1 031	1 030	100 %	829	80 %	690	67 %
	Jamaika	243	243	100 %	236	97 %	202	83 %
	Sent Kitsas ir Nevis	9	9	100 %	8	90 %	6	66 %
	Sent Lusija	32	32	100 %	32	99 %	25	76 %
	Sent Vinsentas ir Grenadinai	27	27	100 %	26	96 %	22	80 %
	Surinamas	27	27	100 %	27	97 %	20	73 %
Trinidadas ir Tobagas	29	29	100 %	28	99 %	22	75 %
Iš viso Karibų šalims	1 909	1 905	100 %	1 665	87 %	1 425	75 %
Kuko Salos	5	5	100 %	5	99 %	5	99 %
Rytų Timoras	175	174	99 %	172	98 %	129	74 %
Fidžis	49	49	100 %	46	95 %	36	73 %
Kiribatis	42	42	100 %	41	97 %	25	59 %
Maršalo Salos	17	17	100 %	17	98 %	11	66 %
Mikronezija	23	23	100 %	21	89 %	10	43 %
Nauru	4	4	100 %	4	96 %	4	89 %
Niujė	3	3	100 %	3	98 %	3	96 %
Palau	5	5	100 %	4	70 %	3	60 %
Papua Naujoji Gvinėja	246	246	100 %	202	82 %	126	51 %
Saliamono Salos	69	69	100 %	60	87 %	56	82 %
Tonga	29	28	100 %	28	99 %	28	98 %
Tuvalu	14	14	100 %	13	99 %	10	74 %
Vanuatu	55	55	100 %	49	90 %	35	65 %
Vakarų Samoa	67	67	100 %	67	99 %	66	98 %
Iš viso Ramiojo vandenyno šalims	804	803	100 %	732	91 %	548	68 %
Karibų regionas	540	531	98 %	429	80 %	283	52 %
Centrinės Afrikos regionas	556	556	100 %	461	83 %	291	52 %
Rytų, Pietų Afrika ir Indijos vandenynas	3 040	3 032	100 %	2 617	86 %	1 727	57 %
AKR vidaus asignavimai	7 744	7 632	99 %	6 938	90 %	5 808	75 %
Daugiaregioniai (PALOP)	62	62	99 %	59	94 %	45	72 %
Ramiojo vandenyno regionas	324	324	100 %	253	78 %	170	52 %
Pietų Afrikos regionas	142	142	100 %	142	100 %	134	95 %
Vakarų Afrikos regionas	1 959	1 951	100 %	1 696	87 %	1 171	60 %
Iš viso regioniniam AKR bendradarbiavimui	14 369	14 230	99 %	12 594	88 %	9 629	67 %
AKR	50 174	49 686	99 %	45 118	90 %	36 002	72 %
UŠT	Visos UŠT šalys	30	14	46 %	10	33 %	9	31 %
	Visos UŠT šalys	30	14	46 %	10	33 %	9	31 %
	Angilija	28	28	100 %	27	97 %	26	95 %
		2	2	100 %	2	98 %	2	90 %
	Folklando Salos	10	10	100 %	10	100 %	8	77 %
	Montseratas	33	33	100 %	33	100 %	29	88 %
	Pitkerno Salos	5	5	99 %	5	99 %	5	99 %
	Šv. Elenos Sala	38	38	100 %	38	100 %	35	92 %
	Terkso ir Kaikoso Salos	33	33	100 %	32	100 %	31	95 %
	Iš viso Britanijos UŠT	148	148	100 %	146	99 %	135	92 %
	Aruba	21	21	100 %	21	99 %	14	66 %
	Olandijos Antilai – Boneras	4	4	100 %	4	91 %	0	0 %
	Olandijos Antilai – Saba	4	4	100 %	3	97 %	3	97 %
	Olandijos Antilai – Sint Eustatijus	2	2	100 %	2	97 %	2	97 %
	Olandijos Antilai	41	41	100 %	23	57 %	18	43 %
	Sint Martenas	14	14	100 %	6	45 %	0	0 %
	Iš viso Nyderlandų UŠT	86	86	100 %	60	70 %	38	44 %
	Prancūzijos Polinezija	51	51	100 %	49	97 %	45	89 %
	Majotas	29	29	100 %	29	100 %	29	100 %
	Naujoji Kaledonija	50	50	100 %	49	98 %	48	96 %
	Sen Pjeras ir Mikelonas	47	47	100 %	46	98 %	46	98 %
	Volisas ir Futūna	39	39	100 %	36	94 %	25	64 %
	Iš viso Prancūzijos UŠT	215	215	100 %	209	97 %	193	90 %
	Regioninis UŠT bendradarbiavimas	139	138	99 %	133	96 %	59	42 %
	Iš viso regioniniam UŠT bendradarbiavimui	139	138	99 %	133	96 %	59	42 %
	UŠT	618	601	97 %	559	90 %	434	70 %
	IŠ VISO. AKR + UŠT	50 792	50 287	99 %	45 677	90 %	36 436	72 %

Įsipareigotos, sutartyse numatytos ir išmokėtos sumos pasiskirstymas pagal 11-ojo EPF išlaidų sritis

11-ojo EPF įsipareigotos, sutartyse numatytos ir išmokėtos sumos pasiskirstymas pagal išlaidų sritis (DAC sektorių kodai) (20)

(mln. EUR)
Sektorius	Įsipareigota (21)	Sutartyse numatyta (21)	Išmokėta (21)
Socialinė infrastruktūra ir paslaugos
110 – Švietimas	1 197,26	1 038,76	758,36
120 – Sveikata	2 226,42	2 323,60	1 907,70
130 – Demografinė politika / programos ir reprodukcinė sveikata	352,44	38,39	20,24
140 – Vanduo ir sanitarija	775,90	639,26	283,71
150 – Vyriausybė ir pilietinė visuomenė	5 905,39	5 450,64	4 156,20
160 – Kita socialinė infrastruktūra ir paslaugos	979,35	1 339,34	1 128,02
Socialinė infrastruktūra ir paslaugos, IŠ VISO	11 436,77	10 829,99	8 254,24
Ekonominė infrastruktūra ir paslaugos
210 – Transportas ir sandėliavimas	1 445,48	1 827,48	595,21
220 – Ryšio priemonės	140,96	99,39	64,78
230 – Energetika	2 016,01	1 566,30	675,00
240 – Bankininkystės ir finansinės paslaugos	93,93	96,23	38,59
250 – Verslo ir kitos paslaugos	346,23	178,15	84,80
Ekonominė infrastruktūra ir paslaugos, IŠ VISO	4 042,59	3 767,55	1 458,38
Gamybos sektoriai
310 – žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė	3 187,79	2 509,57	1 478,27
320 – Pramonė, mineraliniai ištekliai ir kasyba, statyba	623,58	356,84	115,46
330 – Prekyba ir turizmas	497,21	353,36	138,53
Gamybos sektoriai, IŠ VISO	4 308,58	3 219,77	1 732,26
Daugelio sektorių / svarbiausia
410 – Bendroji aplinkos apsauga	999,94	760,45	390,13
430 – Kiti daugelio sektorių	3 841,16	2 343,95	609,07
Daugelio sektorių / svarbiausia, IŠ VISO	4 841,10	3 104,40	999,19
Pagalba prekėms ir bendroji programinė pagalba
510 – Bendroji parama biudžetui	3 116,32	3 059,65	2 345,18
520 – Vystomoji pagalba maisto srityje	614,50	385,27	332,91
Pagalba prekėms ir bendroji programinė pagalba, IŠ VISO	3 730,82	3 444,92	2 678,10
Su skola susiję veiksmai
600 – Su skola susiję veiksmai	91,50	—	—
Su skola susiję veiksmai, IŠ VISO	91,50	—	—
Humanitarinė pagalba
720 – Reagavimas į ekstremaliąsias situacijas	746,19	505,17	458,31
730 – Rekonstrukcijos ir reabilitacijos pagalba	137,83	43,40	33,36
740 – Pasirengimas nelaimėms	133,29	106,16	69,14
Humanitarinė pagalba, IŠ VISO	1 017,31	654,72	560,80
Administracinės paramos teikėjų išlaidos / nepaskirta / nenurodyta
910 – Administracinės paramos teikėjų išlaidos	978,02	786,39	739,89
998 – Nepaskirta / nenurodyta	586,30	434,28	421,68
Nėra duomenų	214,40	0,64	—
Administracinės paramos teikėjų išlaidos / nepaskirta / nenurodyta, IŠ VISO	1 778,72	1 221,31	1 161,57
11-OJO EPF įsipareigotos, sutartyse numatytos ir išmokėtos sumos BENDRA SUMA	31 247,39	26 242,65	16 844,55

Sukauptų įsipareigotų, sutartyse numatytų ir išmokėtų sumų pagal 11-ojo EPF išlaidų sritis pokyčiai

3. ŽODYNĖLIS

ABAC

Taip pavadinta Komisijos apskaitos sistema, kuri nuo 2005 m. papildyta kaupiamosios apskaitos taisyklėmis. Be grynaisiais pinigais pagrįstų biudžeto sąskaitų, Komisija rengia kaupimo principu pagrįstas sąskaitas, kuriose pajamos pripažįstamos tuomet, kai jos yra uždirbamos, o ne tada, kai jos gaunamos. Išlaidos pripažįstamos tada, kai jos patiriamos, o ne tada, kai jos apmokamos. Tai skiriasi nuo pinigų principu grindžiamos biudžeto apskaitos, pagal kurią sandoriai ir kiti įvykiai pripažįstami tik tada, kai gaunami arba sumokami pinigai.

Administraciniai asignavimai

Administraciniai asignavimai apima institucijų ir subjektų einamąsias išlaidas (darbuotojų, pastatų, biuro įrangos).

Agentūros

ES įstaigos, turinčios atskirą teisinį subjektiškumą ir kurioms, laikantis griežtų sąlygų, gali būti suteikti biudžeto vykdymo įgaliojimai. Jos turi gauti atskirą biudžeto įvykdymo patvirtinimą iš biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos.

Apskaita

Finansinių operacijų įrašymo į sąskaitas ir pranešimo apie jas veiksmas, apimantis operacijos sukūrimą, jos pripažinimą, tvarkymą ir apibendrinimą finansinėse ataskaitose.

Apskaitos pareigūnas

Apskaitos pareigūno vaidmuo, įgaliojimai ir atsakomybė nustatyti Finansiniame reglamente:

—	tinkamas mokėjimų vykdymas,

—	pajamų surinkimas,

—	sumų susigrąžinimas ir įskaitymas,

—	apskaitos tvarkymas, rengimas ir teikimas,

—	apskaitos taisyklių ir metodų bei sąskaitų plano parengimas,

—	apskaitos sistemų nustatymas bei tvirtinimas ir atitinkamais atvejais sistemų, kurias leidimus suteikiantis pareigūnas yra nustatęs apskaitos informacijos teikimui ir pagrindimui (vietos sistemų), tvirtinimas,

—	iždo valdymas,

—	avansinių lėšų administratorių paskyrimas,

—	banko sąskaitų atidarymas ir uždarymas institucijos vardu.

Asignavimai

Biudžeto finansavimas.

Biudžete prognozuojami tiek įsipareigojimai (teisiniai įsipareigojimai teikti finansavimą, jei tenkinamos tam tikros sąlygos), tiek mokėjimai (mokėjimai gavėjams tiek pinigais, tiek banko pavedimu). Asignavimai įsipareigojimams ir mokėjimams dažnai skiriasi (diferencijuotieji asignavimai), nes lėšas daugiametėms programoms ir projektams paprastai įsipareigojama skirti tais metais, kai priimamas sprendimas, bet jos išmokamos per tuos metus, per kuriuos programos ir projektai įgyvendinami. Nediferencijuotieji asignavimai taikomi administracinėms išlaidoms ir įsipareigojimų asignavimams, kurie lygūs mokėjimų asignavimams.

Asignavimų panaikinimas

Nepanaudoti asignavimai, kurių nebegalima naudoti.

Asignavimų perkėlimas į kitus metus

Metinio periodiškumo principo taikymo išimtis, pagal kurią asignavimai, kurie negalėjo būti panaudoti konkrečiais biudžetiniais metais, griežtomis sąlygomis išimties tvarka gali būti perkelti, kad juos būtų galima panaudoti kitais metais.

Bendrosios įmonės (BĮ)

ES teisės subjektas, įsteigtas pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo. Šis terminas gali būti vartojamas bet kokiai bendradarbiavimo struktūrai, reikalingai „Sąjungos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programoms veiksmingai vykdyti“, apibūdinti.

Biudžetas

Pagal biudžeto principus parengtas metinis finansinis planas, kuriame pateikiamos prognozės ir tvirtinamas kiekvienų finansinių metų būsimų sąnaudų, pajamų ir išlaidų įvertis. Biudžete pateikiamas išsamus jų aprašymas ir pagrindimas (pastarasis įtraukiamas kaip biudžeto pastaba).

Biudžetinis įsipareigojimas

Biudžetinis įsipareigojimas yra asignavimų rezervavimas vėlesnėms išlaidoms padengti.

Biudžeto punktas / Biudžeto eilutė / Biudžeto pozicija

Kalbant apie biudžeto struktūrą, pajamos ir išlaidos biudžete parodytos pagal privalomą nomenklatūrą, kuri atspindi kiekvieno punkto pobūdį ir tikslą, nustatytus biudžeto valdymo institucijos. Atskiros antraštės (antraštinė dalis, skyrius, straipsnis arba punktas) sudaro formalų nomenklatūros aprašą.

Biudžeto rezultatas

Gautų pajamų ir išmokėtų sumų, įskaitant patikslinimus dėl perkėlimų, panaikinimų ir valiutos kurso skirtumų, skirtumas.

Agentūrų atveju gauta suma turės būti grąžinta finansavimo institucijai, kaip numatyta agentūroms taikomame finansiniame reglamente.

Biudžeto valdymo institucija

Institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus biudžeto klausimais: sprendimus dėl ES institucijų priima Europos Parlamentas ir Ministrų Taryba.

Agentūrų ir bendrųjų įmonių biudžeto valdymo institucija yra jų valdyba.

Biudžeto vykdymas

Biudžeto panaudojimas vykdant išlaidų ir pajamų operacijas.

Biudžeto vykdymo rezultatas

Plg. Biudžeto rezultatas.

Deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas

Kiekvienoje įstaigoje deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas yra atsakingas už pajamų ir išlaidų tvirtinimą, vadovaujantis gero finansų valdymo principais, ir už tai, kad būtų laikomasi teisėtumo bei taisyklingumo reikalavimų.

Deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas yra atsakingas už visų finansinių sprendimų dėl veiksmų, už kuriuos jis yra atsakingas, priėmimą. Visų pirma, remdamasis savo atlikta rizikos analize, jis turi priimti sprendimus dėl biudžeto vykdymo.

Diferencijuotieji asignavimai

Diferencijuotieji asignavimai naudojami daugiametėms operacijoms finansuoti; einamaisiais finansiniais metais jie apima visas teisinių įsipareigojimų, prisiimtų dėl veiksmų, kurių įgyvendinimas trunka daugiau kaip vienus finansinius metus, išlaidas. Finansinio reglamento 7 straipsnis: Diferencijuotieji asignavimai skirti daugiametėms operacijoms finansuoti. Juos sudaro įsipareigojimų asignavimai ir mokėjimų asignavimai.

Dotacijos

Finansiniai įnašai, kuriais iš biudžeto tiesiogiai ir neatlygintinai remiama veikla, kuria siekiama padėti siekti kurios nors ES politikos tikslo, arba įstaigos, siekiančios kokio nors bendro Europos intereso arba turinčios tikslą, kurio siekia ir kuri nors ES politika, veikla.

Ekonominis rezultatas

Išlaidų ir pajamų poveikis balansui, pagrįstas kaupiamosios apskaitos taisyklėmis.

Finansavimo šaltinis

Asignavimų rūšis.

Finansinis reglamentas (FR)

Šiame reglamente, priimtame pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pasikonsultavus su Europos Audito Rūmais, nustatytos Europos Sąjungos bendrojo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.

Žr. 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (22).

Išlaidos

Terminas, vartojamas biudžeto išlaidoms iš visų rūšių finansavimo šaltinių apibūdinti.

Išorės ir vidaus asignuotosios pajamos

Gautos pajamos, skirtos konkretiems išlaidų punktams finansuoti.

Pagrindiniai išorės asignuotųjų pajamų šaltiniai – trečiųjų šalių finansiniai įnašai Sąjungos finansuojamoms programoms.

Pagrindiniai vidaus asignuotųjų pajamų šaltiniai yra iš trečiųjų šalių už jų prašymu patiektas prekes, suteiktas paslaugas arba atliktus darbus gautos pajamos, pajamos, gautos iš sugrąžintų nepagrįstai išmokėtų sumų, ir pajamos iš leidinių ir filmų, įskaitant esančius elektroninėse laikmenose, pardavimo.

Išsamus asignuotąsias pajamas sudarančių straipsnių sąrašas pateikiamas Finansinio reglamento 21 straipsnyje.

Įgyvendinimas

Plg. Biudžeto vykdymas.

Įsipareigojimų asignavimai

Įsipareigojimų asignavimai apima bendras teisinių įsipareigojimų (sutarčių, susitarimų ar sprendimų dėl dotacijų), kurie galėtų būti pasirašyti einamaisiais finansiniais metais, sąnaudas. Finansinio reglamento 7 straipsnis: Įsipareigojimų asignavimai apima visas einamųjų finansinių metų teisinių įsipareigojimų (sutarčių, dotacijos susitarimų ar sprendimų dėl dotacijų), prisiimtų dėl daugiau kaip vienerius metus trunkančios veiklos, išlaidas.

Įsipareigojimų panaikinimas

Veiksmas, kuriuo panaikinamas ankstesnis įsipareigojimas (arba jo dalis).

Koregavimas

Biudžeto taisymas arba lėšų perkėlimas iš vieno biudžeto punkto į kitą.

Lėšų susigrąžinimas

Vykdomasis raštas sumoms susigrąžinti yra procedūra, pagal kurią deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas užregistruoja Komisijos teisę į išmoką, siekiant atgauti priklausančią sumą. Ši teisė yra Komisijos teisė reikalauti sumos, kurią turi sumokėti skolininkas, paprastai gavėjas.

Metinis periodiškumas

Biudžeto principas, pagal kurį išlaidos ir pajamos programuojamos ir tvirtinamos vieniems metams, kurie prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

Mokėjimas

Mokėjimas yra išmoka, skirta teisiniams įsipareigojimams vykdyti.

Mokėjimų asignavimai

Mokėjimų asignavimai apima einamaisiais metais mokėtinas išlaidas, susijusias su einamaisiais ir (arba) ankstesniais metais prisiimtais teisiniais įsipareigojimais (Finansinio reglamento 7 straipsnis).

Nebegaliojantys asignavimai

Nepanaudoti asignavimai, kurie finansinių metų pabaigoje turi būti panaikinami. Nebegaliojimas reiškia viso leidimo (asignavimo) patirti išlaidas ir (arba) prisiimti įsipareigojimus arba jo dalies panaikinimas.

Tik bendrųjų įmonių nepanaudoti asignavimai gali būti įrašyti į kitų ne daugiau kaip trejų finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatą (vadinamoji „N + 3“ taisyklė), kaip nurodyta jų finansinėse taisyklėse. Todėl nebegaliojantys BĮ asignavimai galėtų būti vėl panaudoti iki „N + 3“ finansinių metų.

Nediferencijuotieji asignavimai

Nediferencijuotieji asignavimai skiriami metinio pobūdžio operacijoms. (Finansinio reglamento 9 straipsnis). ES biudžete nediferencijuotieji asignavimai taikomi administracinėms išlaidoms, paramai žemės ūkio rinkai ir tiesioginėms išmokoms.

Neįvykdyti įsipareigojimai

Neįvykdyti įsipareigojimai (arba RAL, pranc. „reste à liquider“) apibrėžiami kaip įsipareigota skirti, bet dar nesumokėta asignavimų suma arba teisinių įsipareigojimų, kurie ne visiškai apmokėti, suma. Jie tiesiogiai susiję su daugiamečių programų egzistavimu ir įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų atsiskyrimu.

Neįvykdyti įsipareigojimai

Neįvykdytų įsipareigojimų suma. Plg. Neįvykdyti įsipareigojimai (žr. pirmiau pateiktą apibrėžtį).

Pajamos

Plg. Pajamos (žr. toliau pateikiamą apibrėžtį).

Pajamos

Terminas, kuriuo apibūdinamos pajamos iš visų biudžeto finansavimo šaltinių.

Paskirtos pajamos

Pajamos, paskirtos konkrečiam tikslui, tokios kaip fondų pajamos, subsidijos, dovanos ir testamentu paliktas turtas, įskaitant kiekvienai konkrečiai institucijai paskirtas pajamas.

Plg. asignuotosios pajamos.

Patvirtintas biudžetas

Biudžeto projektas tampa patvirtintu biudžetu, kai jį patvirtina biudžeto valdymo institucija. Plg.

Biudžetas

Perkėlimas

Perkėlimai reiškia asignavimų perkėlimą iš vienos biudžeto eilutės į kitą per finansinius metus, todėl jie yra laikomi biudžeto konkretumo principo išimtimi. Tačiau jie yra aiškiai leidžiami pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo Finansiniame reglamente nustatytomis sąlygomis. Finansiniame reglamente išskiriamos atskiros perkėlimų rūšys, priklausomai nuo to, ar perkeliama iš vienos biudžeto antraštinės dalies, skyriaus, straipsnio arba išlaidų kategorijos į kitą ar perkeliama juose, ir jiems atlikti reikalingi skirtingo lygio leidimai.

Perviršis

Teigiamas pajamų ir išlaidų skirtumas (plg. biudžeto vykdymo rezultatas), kuris turi būti grąžintas finansavimo institucijai, kaip numatyta Finansiniame reglamente.

Rezultatas

Plg. Biudžeto rezultatas.

Taikymo taisyklės

Išsamios Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklės. Jos išdėstytos Komisijos reglamente, priimtame pasikonsultavus su visomis institucijomis, ir negali pakeisti finansinio reglamento, nuo kurio jos priklauso.

Taisomasis biudžetas

Sprendimas, priimtas per biudžetinius metus iš dalies pakeisti (padidinti, sumažinti, perkelti) tų metų patvirtinto biudžeto aspektus.

Teisės į gautinas sumas

Teisės į gautinas sumas yra vykdomieji raštai sumoms susigrąžinti, kuriuos Europos Sąjunga turi parengti, kad surinktų pajamas.

Teisinis įsipareigojimas

Teisiniu įsipareigojimu nustatoma teisinė prievolė trečiosioms šalims.

Teisinis pagrindas (pagrindinis teisės aktas)

Teisinis pagrindas arba pagrindas paprastai yra teisės aktas, grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo straipsniu, kuriuo Bendrijai suteikiama kompetencija konkrečioje politikos srityje ir nustatomos tos kompetencijos, įskaitant biudžeto vykdymą, įgyvendinimo sąlygos. Tam tikrais Sutarties straipsniais Komisijai suteikiamas įgaliojimas imtis tam tikrų veiksmų, dėl kurių gali būti patiriamos išlaidos be papildomo teisės akto.

Valiutos kurso skirtumas

Skirtumas, susidarantis dėl valiutos keitimo kursų, taikomų sandoriams su euro zonai nepriklausančiomis šalimis, arba dėl turto ir įsipareigojimų perkainojimo užsienio valiuta ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Veiklos asignavimai

Iš veiklos asignavimų finansuojamos įvairios politikos sritys, daugiausia dotacijų arba viešųjų pirkimų forma.

METINĖ VYKDYMO ATASKAITA. EUROPOS INVESTICIJŲ BANKO VALDOMOS LĖŠOS

EUROPOS INVESTICIJŲ BANKAS

ĮA/541/21

2021 m. kovo 11 d.

Dokumentas Nr. 21/101

DIREKTORIŲ VALDYBA

INVESTICINĖS PRIEMONĖS

FINANSINĖS ATASKAITOS

2020 M. GRUODŽIO 31 D.

a)	Finansinės būklės ataskaita

b)	Pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita

c)	Įnašų mokėtojų išteklių pokyčių ataskaita

d)	Pinigų srautų ataskaita

e)	Finansinių ataskaitų pastabos

f)	Nepriklausomo auditoriaus ataskaita

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA

2020 M. gruodžio 31 d.

(tūkst. EUR)
	Pastabos	2020 12 31	2019 12 31
TURTAS
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	5	923 940	837 777
Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos	9/17	68 908	86 330
Iždo finansinis turtas	10	351 873	330 587
Išvestinės finansinės priemonės	6	33 584	14 184
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai	7	1 673 445	1 518 675
Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai	8	526 810	619 928
Kitas turtas	11	109	—
Iš viso turto		3 578 669	3 407 481
ĮSIPAREIGOJIMAI IR ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIAI
ĮSIPAREIGOJIMAI
Išvestinės finansinės priemonės	6	642	191
Būsimojo laikotarpio pajamos	12	29 732	32 566
Atidėjiniai suteiktoms garantijoms	13	851	628
Atidėjiniai kreditavimo įsipareigojimams	14	33 152	37 269
Trečiosioms šalims mokėtinos sumos	15	152 378	147 438
Kiti įsipareigojimai	16	3 446	2 353
Iš viso įsipareigojimų		220 201	220 445
ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIAI
Pareikalautasis valstybių narių įnašas į priemonę	17	3 221 695	2 967 000
Nepaskirstytasis pelnas		136 773	220 036
Iš viso įnašų mokėtojų išteklių		3 358 468	3 187 036
Iš viso įsipareigojimų ir įnašų mokėtojų išteklių		3 578 669	3 407 481

PELNO ARBA NUOSTOLIŲ IR KITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA

2020 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGĘ METAI

(tūkst. EUR)
	Pastabos	Nuo 2020 1 1	Nuo 2019 1 1
	Pastabos	iki 2020 12 31	iki 2019 12 31
Palūkanos ir panašios pajamos (1)	19	84 783	93 923
Palūkanos ir panašios išlaidos	19	-5 250	-2 948
Grynosios palūkanos ir panašios pajamos		79 533	90 975
Mokesčių ir komisinių pajamos	20	353	4 438
Mokesčių ir komisinių išlaidos	20	-225	-721
Grynosios mokesčių ir komisinių pajamos		128	3 717
Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokytis		18 949	12 611
Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių grynasis rezultatas	21	-46 717	9 904
Paskolų ir išankstinių mokėjimų, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, grynasis rezultatas	7	-29 621	-8 331
Parduotos paskolos ir pelnas iš susigrąžinimo veiksmų		2 362	2 064
Grynasis užsienio valiutos keitimo nuostolis		-48 545	-61 998
Grynasis finansinių operacijų rezultatas		- 103 572	-45 750
Paskolų ir išankstinių mokėjimų vertės sumažėjimo pokytis, atėmus atkūrimą	7	-4 312	17 243
Atidėjinių suteiktoms garantijoms pokytis, atėmus atkūrimą	13	-228	107
Atidėjinių kreditavimo įsipareigojimams pokytis, atėmus atkūrimą	14	3 715	-13 244
Bendrosios administracinės išlaidos	22	-58 527	-50 009
Metų (nuostolis) / pelnas		-83 263	3 039
Kitos bendrosios pajamos		—	—
Iš viso kitų bendrųjų (nuostolių) per metus		-83 263	3 039

ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIŲ POKYČIŲ ATASKAITA

2020 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGĘ METAI

(tūkst. EUR)
	Pastabos	Pareikalautasis įnašas	Nepaskirstytasis pelnas	Iš viso
2020 m. sausio 1 d.		2 967 000	220 036	3 187 036
Per metus pareikalauti valstybių narių įnašai	17	209 614	—	209 614
9-ojo EPF įnašo, skirto palūkanų subsidijoms ir techninei pagalbai, perskirstymas į įnašų mokėtojo išteklius	17	45 081	—	45 081
2020 m. (nuostolis)		—	-83 263	-83 263
Įnašų mokėtojų išteklių pokyčiai		254 695	-83 263	171 432
2020 m. gruodžio 31 d.		3 221 695	136 773	3 358 468
2019 m. sausio 1 d.		2 697 000	216 997	2 913 997
Per metus pareikalauti valstybių narių įnašai	17	270 000	—	270 000
2019 m. pelnas		—	3 039	3 039
Įnašų mokėtojų išteklių pokyčiai		270 000	3 039	273 039
2019 m. gruodžio 31 d.		2 967 000	220 036	3 187 036

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

2020 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGĘ METAI

(tūkst. EUR)
	Pastabos	Nuo 2020 1 1 iki 2020 12 31	Nuo 2019 1 1 iki 2019 12 31
PAGRINDINĖ VEIKLA
Metų (nuostolis) / pelnas		-83 263	3 039
Padaryti patikslinimai:
Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių grynasis rezultatas	8	47 909	-8 629
Paskolų ir išankstinių mokėjimų vertės sumažėjimo pokytis, atėmus atkūrimą	7	4 312	-17 243
Paskolų ir išankstinių mokėjimų, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, grynasis rezultatas		29 621	8 331
Paskolų ir išankstinių mokėjimų sukauptų palūkanų ir amortizuotos savikainos pokytis	7	-5 202	-5 087
Atidėjinių suteiktoms garantijoms grynasis pokytis, atėmus atkūrimą	13	228	-107
Atidėjinių kreditavimo įsipareigojimams grynasis pokytis, atėmus atkūrimą		-4 117	13 447
Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokyčiai		-18 949	-12 611
Iždo finansinio turto sukauptų palūkanų ir amortizuotos savikainos pokytis	10	1 067	331
Būsimojo laikotarpio pajamų pokytis		-2 834	-1 198
Valiutos kurso pokyčio poveikis paskoloms	7	90 878	-17 752
Valiutos kurso pokyčio poveikis akcijoms ir kitiems kintamo pelningumo vertybiniams popieriams	8	33 616	-6 812
Valiutos kurso pokyčio poveikis turimiems gryniesiems pinigams		9 233	2 369
Pagrindinės veiklos pelnas / (nuostolis) iki pagrindinės veiklos turto ir įsipareigojimų pokyčių		102 499	-41 922
Išmokėtos paskolos	7	- 560 291	- 311 185
Grąžintos paskolos	7	276 101	355 078
Parduotos paskolos ir pelnas iš susigrąžinimo veiksmų		2 362	2 194
Sukauptų palūkanų už grynuosius pinigus ir pinigų ekvivalentus pokytis	5	66	-93
Iždo finansinio turto padidėjimas	10	-2 710 009	-2 948 021
Iždo finansinio turto išpirkimo terminai	10	2 689 790	2 952 905
Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių sumažėjimas	8	-85 305	- 106 943
Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių grynosios pajamos		85 477	71 024
Kito turto padidėjimas / (sumažėjimas)		109	-171
Kitų įsipareigojimų (padidėjimas) / sumažėjimas		-1 093	140
Europos investicijų bankui mokėtinų sumų padidėjimas		8 543	2 187
Pagrindinės veiklos grynieji pinigų srautai		- 191 751	-24 807
FINANSAVIMO VEIKLA
Iš valstybių narių gauti įnašai		227 035	284 820
Iš valstybių narių gautos sumos, susijusios su palūkanų subsidijomis ir technine pagalba		60 387	30 000
Valstybių narių vardu sumokėtos sumos, susijusios su palūkanų subsidijomis ir technine pagalba		-18 807	-28 220
Finansavimo veiklos grynieji pinigų srautai		268 615	286 600
Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas		76 864	261 793
Pinigų srautų suvestinė ataskaita
Pinigai ir pinigų ekvivalentai finansinių metų pradžioje		837 980	573 818
Grynieji pinigų srautai
Pagrindinė veikla		- 191 751	-24 937
finansavimo veikloje ir iš jos		268 615	286 730
valiutos kurso pokyčių poveikio pinigams ir pinigų ekvivalentams		9 233	2 369
Pinigai ir pinigų ekvivalentai finansinių metų pabaigoje		924 077	837 980
Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro:
Grynieji pinigai kasoje	5	398 991	72 166
Terminuotieji indėliai (neskaitant sukauptų palūkanų)	5	380 000	622 991
Komerciniai vekseliai	5	145 086	142 823
		924 077	837 980

2020 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų pastabos

1. Bendra informacija

Investicinė priemonė (toliau – Priemonė arba IP) buvo sukurta pagal Kotonu susitarimą dėl bendradarbiavimo ir paramos plėtrai (toliau – susitarimas), dėl kurio 2000 m. birželio 23 d. susiderėjo Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno grupės (AKR) valstybės ir Europos Sąjunga bei jos valstybės narės ir kuris buvo peržiūrėtas 2005 m. birželio 25 d. ir 2010 m. birželio 22 d.

Priemonė nėra atskiras juridinis subjektas ir Europos investicijų bankas (toliau – EIB arba Bankas) administruoja įnašus valstybių narių (paramos teikėjų) vardu pagal susitarimo sąlygas ir veikia kaip Priemonės administratorius.

Pagal susitarimą numatyta, kad finansavimas teikiamas iš ES valstybių narių biudžetų. ES valstybės narės moka įnašus, kurie skiriami finansuoti IP ir palūkanų subsidijoms finansuoti skirtoms dotacijoms, kaip numatyta pagal daugiametes finansines programas (2000–2007 m. laikotarpį apimantį Pirmąjį finansinį protokolą, vadinamą 9-uoju Europos plėtros fondu (EPF), 2008–2013 m. laikotarpį apimantį Antrąjį finansinį protokolą, vadinamą 10-uoju EPF, ir 2014–2020 m. laikotarpį apimantį Trečiąjį finansinį protokolą, vadinamą 11-uoju EPF). EIB pavesta valdyti:

—	Priemonę, 3 685,5 mln. EUR vertės rizikos apyvartinį fondą, skirtą privačiojo sektoriaus investicijoms AKR valstybėse skatinti, iš jų 48,5 mln. EUR skirti Užjūrio šalims ir teritorijoms (toliau – UŠT šalys),

—	palūkanų subsidijoms finansuoti skirtas dotacijas, kurių vertė ne didesnė kaip 1 220,85 mln. EUR AKR valstybėms ir ne didesnė kaip 8,5 mln. EUR UŠT šalims. Iki 15 % šių subsidijų gali būti panaudota su projektais susijusiai techninei pagalbai finansuoti.

ES ir AKR šalys susitarė dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, kurios leistų EIB toliau pasirašyti operacijas AKR regione iki 2021 m. lapkričio mėn. pabaigos arba kol įsigalios naujas AKR ir ES susitarimas, arba kai bus pradėtas naujojo Sąjungos ir AKR valstybių susitarimo laikinas taikymas, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė (2020 m. gruodžio 4 d. AKR ir ES ambasadorių komiteto sprendimas Nr. 2/2020, kuriuo iš dalies keičiamas AKR ir ES ambasadorių komiteto sprendimas Nr. 3/2019 priimti pereinamojo laikotarpio priemones pagal AKR ir ES partnerystės susitarimo 95 straipsnio 4 dalį (23)).

2020 m. gruodžio 15 d. pasiektas susitarimas dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP), kuri apima ES išorės veiksmus 2021–2027 m. laikotarpiu. Tai apima dabartinio nebiudžetinio EPF įtraukimą į ES biudžetą. KVTBP reglamentas bus teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija galės ateityje suteikti ES įgaliojimus EIB vykdyti veiklą už ES ribų. Jame taip pat bus nustatyta išorės investicijų sistema, kad Sąjunga galėtų bendradarbiauti su institucijomis partnerėmis teikdama dotacijas arba garantijas iš ES biudžeto. Tikimasi, kad KVTBP teisinis tekstas bus oficialiai priimtas 2021 m. pavasarį.

2020 m. gruodžio 23 d. Taryba nusprendė pratęsti dabartinį AKR investicinės priemonės įsipareigojimų laikotarpį bent šešiems mėnesiams. Ateityje grįžtamosios lėšos iš AKR IP bus naudojamos pagal KVTBP sistemą, derinant specialią AKR privačiojo sektoriaus liniją pagal Europos darnaus vystymosi fondą (EDVF+) ir patikos fondą, kuriuos abu įgyvendins EIB.

Po to, kai bus pratęstas investicinės priemonės įsipareigojimų laikotarpis, Bankas pagal savo įgaliojimą toliau tvirtins operacijas iki 2021 m. birželio 30 d. arba tol, kol įsigalios reglamentas, kuriuo nustatoma išorės finansavimo priemonė, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 30 d. (24)

Finansinės ataskaitos parengtos remiantis veiklos tęstinumo principu, pagal kurį daroma prielaida, kad pagal investicinę priemonę bus galima padengti visas pagal bet kokias operacijas mokėtinas sumas. Investicinė priemonė yra neterminuota. Vidaus susitarimas dėl 11-ojo EPF tebegalioja (atsižvelgiant į jo 14 straipsnio 3 dalį) tiek, kiek reikia visoms pagal AKR ir ES partnerystės susitarimą, Užjūrio asociacijos sprendimą ir daugiametę finansinę programą finansuojamoms operacijoms visiškai atlikti.

Šios finansinės ataskaitos apima laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

EIB valdymo komiteto siūlymu 2021 m. kovo 11 d. EIB direktorių valdyba priėmė finansines ataskaitas ir leido jas pateikti EIB valdytojų tarybai tvirtinti iki 2021 m. balandžio 23 d.

2. Svarbiausi apskaitos politikos principai

2.1. Ataskaitų rengimo pagrindas – atitikties patvirtinimas

Priemonės finansinės ataskaitos parengtos pagal Europos Sąjungos priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS).

a. Svarbiausi apskaitos sprendimai ir įverčiai

Rengiant finansines ataskaitas būtina naudoti apskaitos įverčius. Taip pat reikalaujama, kad Banko vadovybė pati nuspręstų dėl Investicinės priemonės apskaitos politikos taikymo. Svarbesni arba sudėtingesni sprendimai bei finansinėms ataskaitoms svarbios prielaidos ir įverčiai atskleidžiami toliau.

Sprendimai ir įverčiai daugiausia taikomi toliau nurodytose srityse.

Finansinių priemonių tikrosios vertės nustatymas

Finansinio turto (FT) ir finansinių įsipareigojimų (FĮ), kuriais prekiaujama aktyviosiose rinkose, tikroji vertė yra grindžiama kotiruojamomis rinkos kainomis arba finansų maklerių pateiktomis kainomis. Jei tikrosios vertės aktyviosiose rinkose negalima nustatyti, ji nustatoma taikant įvairius vertinimo metodus, įskaitant matematinius modelius. Šių modelių duomenys, jei įmanoma, gaunami iš stebimų rinkų, tačiau, jei tai neįmanoma, nustatant tikrąsias vertes reikia priimti tam tikrą sprendimą. Vertinimai skirstomi į įvairius lygius tikrosios vertės hierarchijoje remiantis duomenimis, naudojamais taikant vertinimo metodus, kaip aprašyta ir atskleista 2.4.2 ir 4 pastabose.

Nuostoliai dėl paskolų ir išankstinių mokėjimų vertės sumažėjimo

Tikėtiniems kredito nuostoliams apskaičiuoti reikia, kad vadovybė taikytų svarbius sprendimus, visų pirma įvertintų reikšmingą kredito rizikos padidėjimą nuo pirminio pripažinimo, įtrauktų į ateitį orientuotą informaciją ir toliau apskaičiuotų būsimų pinigų srautų ir užtikrinimo priemonių verčių sumą ir laiką, kai nustatomi vertės sumažėjimo nuostoliai. Šiuos įverčius lemia įvairūs veiksniai, dėl kurių gali labai keistis galimų pripažintinų kredito nuostolių laikas ir suma (2.4.2 pastaba). Atitinkamos prielaidos dėl COVID-19 sukelto poveikio vertės sumažėjimui išsamiai aprašytos 2.4.2 pastaboje ir 3.2.3.7 pastaboje.

Investicijų į nekotiruojamus nuosavybės vertybinius popierius vertinimas

Investicijų į nekotiruojamus nuosavybės vertybinius popierius vertinimas paprastai grindžiamas vienu iš šių veiksnių:

—	naujausiomis rinkos operacijomis tarp lygiaverčių šalių,

—	kitos priemonės, kuri iš esmės yra tokia pati, dabartine tikrąja verte,

—	tikėtinais pinigų srautais, diskontuotais dabartinėmis normomis, taikomomis panašių terminų ir panašios rizikos priemonėms,

—	patikslintos grynosios vertės metodu arba

—	kitais vertinimo modeliais.

Norint nustatyti investicijų į nekotiruojamus nuosavybės vertybinius popierius pinigų srautus ir diskonto veiksnius, reikia atlikti reikšmingą įvertinimą. Taikant Priemonę periodiškai tikrinami vertinimo metodai bei jų galiojimas, taikant stebimų dabartinių rinkų operacijų ta pačia priemone kainą arba kainą, kuri grindžiama kitais turimais stebimais rinkos duomenimis.

Subjektų, kuriuose Priemonė turi dalių, konsolidavimas

EIB priėmė svarbius sprendimus, kad subjektai, kuriuose jis turi dalių, nebūtų kontroliuojami Priemonės. Taip yra dėl to, kad visuose tokiuose subjektuose arba bendrasis partneris, arba fondo valdytojas ar valdyba yra vieninteliai atsakingi už partnerystės reikalų ir veiklos valdymą ir kontrolę ir yra įgalioti atlikti visus reikiamus veiksmus, kad pasiektų partnerystės tikslą ir įvykdytų uždavinius, laikydamiesi investavimo ir politikos gairių.

b. Apskaitos politikos pokyčiai

Išskyrus toliau nurodytus pokyčius, pagal Priemonę visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiais buvo nuosekliai taikoma 2.4 pastaboje nustatyta politika. Taikant Priemonę priimti toliau nurodomi nauji standartai ir standartų pataisos.

Priimti standartai

Nuo 2020 m. sausio 1 d. Priemonės finansinėms ataskaitoms taikomi toliau nurodyti aiškinimai, taip pat esamų standartų pakeitimai ir peržiūrėtos nuostatos: Palūkanų normų lyginamojo indekso reforma.

9-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos

2019 m. rugsėjo mėn. TASV paskelbė 9-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisas, pagal kurias numatytos laikinos lengvatos, kurios leistų neapibrėžtumo laikotarpiu tęsti apsidraudimo apskaitą prieš pakeičiant esamą palūkanų normos lyginamąjį indeksą alternatyvia beveik nerizikinga palūkanų norma.

Į 9-ojo TFAS pataisas įtrauktos kelios lengvatos, taikomos visiems apsidraudimo sandoriams, kuriems palūkanų normos lyginamojo indekso reforma daro tiesioginį poveikį. Pirmosiomis trimis lengvatomis numatoma:

—	įvertinti, ar prognozuojamas sandoris (arba jo sudedamoji dalis) yra labai tikėtinas,

—	įvertinti, kada pinigų srautų apsidraudimo rezervo sumą reikia perklasifikuoti į pelną ir nuostolius,

—	įvertinti apdraustojo objekto ir apsidraudimo priemonės ekonominį ryšį.

Kiekvienos iš šių lengvatų atveju daroma prielaida, kad lyginamasis indeksas, kuriuo pagrįsti apdraustieji pinigų srautai, dėl IBOR reformos nesikeičia.

Pagal ketvirtąją lengvatą numatoma, kad sutartyje nenurodytas rizikos komponentas turi būti atskirai identifikuotas tik pirminio apsidraudimo priemonės priskyrimo metu, o ne nuolat.

Lengvatų taikymas yra privalomas ir, jei neįvyksta jokių pataisose aprašytų įvykių, lengvatos galioja neribotą laiką. Pataisomis taip pat nustatomi specialūs informacijos atskleidimo reikalavimai apsidraudimo sandoriams, kuriems taikomos lengvatos. Pataisos turi būti taikomos retrospektyviai. Tačiau bet kokie apsidraudimo priemonės ryšiai, kurie anksčiau buvo panaikinti, pritaikius pataisas negali būti atkurti, be to, negalima nustatyti jokių apsidraudimo priemonės ryšių vertinant iš laiko perspektyvos.

Pataisų priėmimas reikšmingo poveikio Priemonės finansinėms ataskaitoms neturėjo.

Sąvokos „reikšminga“ apibrėžtis. 1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ ir 8-ojo TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ pataisos.

Pataisose paaiškinama sąvokos „reikšminga“ apibrėžtis ir suderinama konceptualiuosiuose pagrinduose ir pačiuose standartuose vartojama sąvokos apibrėžtis. Pagal pataisytą sąvokos apibrėžtį reikšminga „yra tokia informacija, kurios nepateikimas arba klaidingas ar neaiškus pateikimas pagrįstai tikėtina gali daryti įtaką sprendimams, kuriuos pagrindiniai bendrosios paskirties finansinių ataskaitų vartotojai priima remdamiesi tomis finansinėmis ataskaitomis, kuriose pateikiama finansinė informacija apie konkretų ataskaitas teikiantį ūkio subjektą“. Šioje pataisoje taip pat patikslinama „pagrindinių bendrosios paskirties finansinių ataskaitų vartotojų“, kuriems šios finansinės ataskaitos yra skirtos, reikšmė, apibrėžiant juos kaip „esamus ir potencialius investuotojus, skolintojus ir kitus kreditorius“, kurie norėdami gauti jiems reikalingą finansinę informaciją turi kliautis bendrosios paskirties finansinėmis ataskaitomis.

Pataisų taikymas neturėjo didelio poveikio Priemonės finansinėms ataskaitoms.

TFAS pateikiamų nuorodų į Konceptualiuosius pagrindus pataisos

Patikslinti konceptualieji finansinės atskaitomybės pagrindai nėra standartas ir nė viena iš sąvokų nėra viršesnė už kuriame nors standarte vartojamas sąvokas ar standarto reikalavimus; jų pagrindinis tikslas – padėti Valdybai rengti standartus, padėti rengėjams sukurti nuoseklią apskaitos politiką, jei taikytino standarto nėra, ir padėti visoms šalims suprasti ir aiškinti standartus. Konceptualiuose pagrinduose įtraukta keletas naujų sąvokų, pateiktos atnaujintos turto ir įsipareigojimų apibrėžtys bei pripažinimo kriterijai ir paaiškintos kai kurios svarbios sąvokos.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. Priemonė patvirtino patikslintus konceptualiuosius pagrindus. Patikslinti konceptualieji pagrindai neturėjo didelio poveikio Priemonės finansinėms ataskaitoms.

Paskelbti, bet dar nepriimti standartai

2 etapas. 9-ojo TFAS, 39-ojo TAS , 7-ojo, 4-ojo ir 16-ojo TFAS pataisos

2020 m. rugpjūčio 27 d. TASV paskelbė Palūkanų normų lyginamojo indekso reformą. 2 etapas. 9-ojo TFAS, 39-ojo TAS, 7-ojo, 4-ojo ir 16-ojo TFAS pataisos. Paskelbus 2 etapo pataisas TASV baigė savo darbą, susijusį su IBOR reforma.

Pataisomis numatomos laikinos lengvatos, kuriomis atsižvelgiama į finansinės atskaitomybės poveikį, kai tarpbankinė palūkanų norma (IBOR) pakeičiama alternatyvia beveik nerizikinga palūkanų norma.

Pataisos taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau. Priemonei taikyti šios pataisos nebuvo priimtos anksčiau, o poveikiui įvertinti ir perėjimui valdyti veikia įvairias tarnybas apimanti IBOR darbo grupė.

c. Svarbiausių apskaitos principų santrauka

Finansinės būklės ataskaitoje turtas ir įsipareigojimai pateikiami likvidumo mažėjimo tvarka ir jame neišskiriami trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai.

i. Užsienio valiutos perskaičiavimas

Priemonės finansinės ataskaitos pateikiamos eurais (EUR), kurie yra ir funkcinė valiuta. Jeigu nenurodyta kitaip, eurais pateikiama finansinė informacija yra suapvalinta iki artimiausio tūkstančio.

Operacijos užsienio valiuta yra perskaičiuojamos taikant operacijos atlikimo dieną galiojantį valiutos keitimo kursą.

Piniginis turtas ir įsipareigojimai kita nei euras valiuta perskaičiuojami į eurus pagal finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojantį valiutos keitimo kursą. Tokio perskaičiavimo pelnas arba nuostoliai įtraukiami į pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą.

Nepiniginiai straipsniai, kurie vertinami įsigijimo savikaina užsienio valiuta, perskaičiuojami taikant pirminių operacijų atlikimo dieną galiojusį valiutos keitimo kursą. Nepiniginiai straipsniai, kurie vertinami tikrąja verte užsienio valiuta, perskaičiuojami taikant tikrosios vertės nustatymo dieną galiojusį valiutos keitimo kursą.

Valiutos keitimo skirtumai, susidarę atsiskaitant už operacijas kitu nei operacijos dieną galiojusiu valiutos keitimo kursu, ir nerealizuotas užsienio valiutos keitimo kurso skirtumas, susidaręs dėl užsienio valiutos piniginio turto ir įsipareigojimų, už kuriuos neatsiskaityta, įtraukiami į pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą.

ii. Finansinis turtas, išskyrus išvestines finansines priemones

Neišvestinės finansinės priemonės pirmą kartą pripažįstamos atsiskaitymo dieną.

Klasifikavimas ir vertinimas

Finansinis turtas

Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas klasifikuojamas kaip finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina, vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, arba vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, o finansinis įsipareigojimas – kaip finansinis įsipareigojimas, vertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.

Pagal 9-ąjį TFAS klasifikavimas pradedamas nustatant, ar finansinis turtas laikomas skolos ar nuosavo kapitalo priemone. 9-ajame TFAS pateikiamos nuorodos į 32-ojo TAS „Finansinės priemonės. Pateikimas“ apibrėžtis.

Skolos priemonės – priemonės, kurios sandorio šalies požiūriu atitinka finansinio įsipareigojimo apibrėžtį, paskolos ir skolos vertybiniai popieriai, įskaitant struktūrizuotų ūkio subjektų, valdžios sektoriaus ar bendrovių išleistas obligacijas, vekselius ar sertifikatus.

Skolos priemonė klasifikuojama amortizuota savikaina, jeigu ji atitinka abi toliau nurodomas sąlygas ir nėra nurodyta tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais:

—	turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas – laikyti turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus, taip pat

—	dėl finansinio turto sutarties sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai (toliau – SPPI kriterijai).

Skolos priemonė klasifikuojama tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, jeigu ji atitinka abi toliau nurodomas sąlygas ir nėra nurodyta tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais:

—	turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje numatytus pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą, ir

—	dėl finansinio turto sutarties sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie atitinka SPPI kriterijus.

Pirmiau nurodyti reikalavimai turėtų būti taikomi visam finansiniam turtui, net jei jis apima įterptąją išvestinę finansinę priemonę.

Nuosavybės priemonės yra priemonės, kurios atitinka nuosavybės apibrėžtį emitento požiūriu; t. y. priemonės, kuriose nėra sutartinių įsipareigojimų mokėti ir kurios įrodo likutinę emitento grynojo turto dalį. Nuosavybės priemonės vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.

Investicijų į nuosavą kapitalą, kurios nėra skirtos parduoti, pirminio pripažinimo metu pagal Priemonę gali būti neatšaukiamai nuspręsta pateikti vėlesnius kitų bendrųjų pajamų pokyčius. Ši galimybė pasirenkama vertinant konkrečią investiciją.

Visas kitas finansinis turtas klasifikuojamas vertinant tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.

Verslo modelio vertinimas

Verslo modelio vertinimas EIB, kaip Priemonės valdytojas, įvertina verslo modelio, pagal kurį skolos priemonė laikoma portfelio lygmeniu, tikslą, nes tai geriausiai atspindi tai, kaip valdoma įmonė ir informacija teikiama vadovybei. Ta informaciją apima:

—

portfelio politiką bei tikslus ir tos politikos praktinį veikimą. Visų pirma, ar vadovybės strategijoje dėmesys sutelkiamas į tai, kad būtų gaunamos sutartinės pajamos iš palūkanų, išlaikomas tam tikras palūkanų normos profilis, finansinio turto trukmė atitiktų įsipareigojimų, kuriais finansuojamas tas turtas, trukmę arba parduodant turtą būtų realizuojami pinigų srautai,

—	būdą, kaip įvertinami portfelio veiklos rezultatai ir apie juos pranešama Priemonės vadovybei,

—	riziką, kuri turi įtakos verslo modelio veikimui (ir pagal tą verslo modelį laikomam finansiniam turtui), ir kaip ta rizika valdoma, taip pat

—	ankstesnių laikotarpių pardavimų dažnumą, apimtį ir laiką, tokio pardavimo priežastis ir jos lūkesčius, susijusius su būsima pardavimo veikla.

Tačiau informacija apie pardavimo veiklą vertinama ne atskirai, o bendrai vertinant, kaip yra pasiektas paskelbtas Priemonės finansinio turto valdymo tikslas ir kaip panaudojami pinigų srautai.

Poveikio finansavimo priemonių paketo tiesioginių skolinimo operacijų verslo modelis aprašytas ir atskleistas 24 pastaboje.

Tik pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimo (SPPI) kriterijai

Šiame vertinime terminas „pagrindinis“ apibrėžiamas kaip skolos priemonės tikroji vertė pirminio pripažinimo metu. Terminas „palūkanos“ apibrėžiamas kaip atlygis už pinigų laiko vertę ir už kredito riziką, susijusią su per tam tikrą laikotarpį nepadengta pagrindine suma, ir už kitą pagrindinę skolinimo riziką ir išlaidas (pvz., likvidumo riziką ir administracines išlaidas), taip pat kaip pelno marža.

Vertinant, ar sutartyje numatyti pinigų srautai yra tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai, atsižvelgiama į Priemonės sutarties sąlygas. Tai apima vertinimą, ar į finansinį turtą įtraukta sutarties sąlyga, dėl kurios galėtų pakisti sutartyje numatytų pinigų srautų laikas ar suma taip, kad jis neatitiktų šios sąlygos.

Pripažinimo panaikinimas

Priemonei taikyti finansinio turto pripažinimas nutraukiamas, kai nustoja galioti sutartyje numatytos teisės į finansinio turto pinigų srautus arba teisės gauti sutartyje numatytus pinigų srautus yra perduodamos atliekant operaciją, per kurią taikant Priemonę perduodama iš esmės visa su finansinio turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda, arba iš esmės išlaikoma visa su nuosavybe susijusi rizika ir nauda, bet neišlaikoma finansinio turto kontrolė.

Kai panaikinamas finansinio turto arba finansinio įsipareigojimo pripažinimas (2.4.4 pastaba), skirtumas tarp turto arba įsipareigojimo balansinės vertės (arba balansinės vertės, priskiriamos turto ar įsipareigojimo, kurio pripažinimas panaikintas, daliai) ir i) gauto ar sumokėto atlygio ir ii) bet kokio sukaupto pelno ar nuostolių, pripažintų kitomis bendrosiomis pajamomis, sumos yra pripažįstamas pelno arba nuostolių ataskaitoje, išskyrus sukauptą pelną arba nuostolius, pripažintus kitomis bendrosiomis pajamomis iš investicijų į nuosavą kapitalą, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, kurios pervedamos į rezervo fondą, o ne perleidžiamu pelnu arba nuostoliais.

Perklasifikavimas

Finansinis turtas nėra perklasifikuojamas po jo pirminio pripažinimo, išskyrus laikotarpį, kai Priemonė pakeičia finansinio turto verslo valdymo modelį.

Pakeitimas

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas laikomas pakeistu, kai jo sutartyje numatyti pinigų srautai persvarstomi arba kitaip pakeičiami. Dėl persvarstymo arba pakeitimo gali būti panaikintas senosios finansinės priemonės pripažinimas ir pripažinta nauja finansinė priemonė, bet gali ir nebūti.

Esminis sutartyje numatytas finansinio turto, vertinamo amortizuota savikaina, pinigų srautų pakeitimas, dėl kurio panaikinamas finansinio turto pripažinimas, reiškia, kad naujas finansinis turtas pripažįstamas tikrąja verte, o pakeitimo poveikis pelnui arba nuostoliams įrašomas konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip finansinių operacijų rezultatas.

Sutarties pakeitimas laikomas esminiu, jei diskontuota pinigų srautų dabartinė vertė pagal peržiūrėtas sąlygas (diskontuota taikant pradinę faktinių palūkanų normą) bent 10 % skiriasi nuo pradinio finansinio turto likusių pinigų srautų diskontuotos dabartinės vertės. Taip pat atsižvelgiama į kokybinius veiksnius, pavyzdžiui, valiutos, kuria denominuotas finansinis turtas, pokytį ir perskaičiavimo požymius.

Finansinių priemonių tikrosios vertės nustatymas

Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių pagrindinėje, o jos nesant – palankiausioje rinkoje, prie kurios Priemonė tuo metu turi prieigą.

Kai taikoma, Priemonės vardu EIB apskaičiuoja priemonės tikrąją vertę, remdamasis tos priemonės aktyviojoje rinkoje kotiruojama kaina. Rinka laikoma aktyviąja rinka, jei sandoriai dėl turto arba įsipareigojimo sudaromi gana dažnai ir jų apimtis yra gana didelė, kad būtų galima nuolat gauti informacijos apie kainų nustatymą.

Jei į finansinės būklės ataskaitą įtraukto finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės aktyviosiose rinkose negalima nustatyti, ji nustatoma taikant įvairius vertinimo metodus, įskaitant matematinius modelius. Šių modelių duomenys, jei įmanoma, gaunami iš stebimų rinkų, tačiau, jei tai neįmanoma, nustatant tikrąsias vertes reikia priimti tam tikrą sprendimą. Pasirinktas vertinimo metodas apima visus veiksnius, į kuriuos atsižvelgtų rinkos dalyviai nustatydami sandorio kainą.

Šie vertinimo metodai gali apimti grynosios dabartinės vertės ir diskontuotų pinigų srautų modelius, palyginimą su panašiomis priemonėmis, kurių stebimos rinkos kainos jau egzistuoja, Black-Scholes ir polinominius pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modelius ir kitus vertinimo modelius. Vertinimo metodams naudojamos prielaidos ir duomenys apima nerizikingas palūkanų normas ir palūkanų normų lyginamuosius indeksus, kredito maržas, naudojamas apskaičiuojant diskonto normas, obligacijų ir akcijų kainas, užsienio valiutos keitimo kursus, akcijų ir akcijų indeksų kainas ir tikėtinus kainų svyravimus ir koreliacijas.

Vertinimo metodų tikslas – nustatyti tikrąją vertę, kuri yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių.

Bankas naudoja plačiai pripažintus vertinimo modelius įprastų ir nesudėtingų finansinių priemonių, tokių kaip palūkanų normos ir valiutos apsikeitimo sandoriai, tikrajai vertei nustatyti; šie modeliai remiasi tik stebimais rinkos duomenimis ir nereikalauja ypatingo vadovybės vertinimo ir skaičiavimų. Stebimas kainas ir modelių duomenis paprastai galima gauti oficialiojo sąrašo skolos ir nuosavybės vertybinių popierių, biržinių išvestinių finansinių priemonių ir paprastų ne biržos išvestinių finansinių priemonių, tokių kaip palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, rinkose. Stebimų rinkos kainų ir modelių duomenų prieinamumas sumažina vadovybės vertinimo ir skaičiavimų poreikį, taip pat sumažina netikrumą, susijusį su tikrosios vertės nustatymu. Stebimų rinkos kainų ir duomenų prieinamumas skiriasi: priklauso nuo produktų ir rinkų, ir yra linkęs kisti dėl konkrečių įvykių ir bendrų finansų rinkų sąlygų.

Sudėtingesnėms priemonėms Bankas naudoja savo paties vertinimo modelius, sukurtus pagal pripažintus vertinimo modelius. Kai kurių arba visų svarbių duomenų, naudojamų šiuose modeliuose, gali nebūti rinkoje; jie yra išvesti iš rinkos kainų arba normų arba apskaičiuoti remiantis prielaidomis. Priemonių, susijusių su svarbiais rinkoje negaunamais duomenimis, pavyzdžiai apima tam tikras paskolas ir garantijas, kurių aktyvioji rinka neegzistuoja. Vertinimo modeliai, kuriems naudojami svarbūs rinkoje negaunami duomenys, reikalauja aukštesnio lygio vadovybės vertinimo ir skaičiavimų nustatant tikrąją vertę. Vadovybės vertinimo ir skaičiavimų paprastai reikia renkantis tinkamą vertinimo modelį, kuris bus naudojamas, nustatant vertinamos finansinės priemonės tikėtinus būsimuosius pinigų srautus, nustatant sandorio šalių įsipareigojimų nevykdymo ir išankstinių mokėjimų tikimybę ir pasirenkant tinkamas diskonto normas.

Priemonė apskaičiuoja tikrąją vertę, naudodamasi tokia tikrosios vertės hierarchija, atspindinčia apskaičiavimams naudotų duomenų svarbą:

—	1 lygis – duomenys, kurie yra identiškų priemonių netikslintos kotiruojamos rinkos kainos aktyviosiose rinkose, prie kurių Priemonė turi prieigą.

—

2 lygis – kiti nei kotiruojamos kainos 1 lygio duomenys, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. gauti iš kainų). Šiai kategorijai priklauso priemonės, vertinamos naudojantis panašių priemonių kotiruojamomis rinkos kainomis aktyviosiose rinkose, identiškų arba panašių priemonių kotiruojamomis rinkos kainomis rinkose, kurios laikomos ne tokiomis aktyviomis, arba taikant kitus vertinimo metodus, kai visi reikšmingi duomenys yra tiesiogiai arba netiesiogiai nustatomi iš rinkos duomenų.

—

3 lygis – duomenys, kurie nėra stebimi. Šiai kategorijai priklauso visos priemonės, kurių vertinimo metodas remiasi duomenimis, nepagrįstais stebimais duomenimis, o rinkoje negaunami duomenys turi didelį poveikį priemonės vertinimui. Šiai kategorijai priklauso priemonės, kurios vertinamos remiantis panašių priemonių kotiruojamomis kainomis, kai siekiant atspindėti priemonių skirtumus reikia atlikti svarbius patikslinimus arba prielaidas, remiantis rinkoje negaunamais duomenimis.

Priemonė perkėlimus tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių pripažįsta ataskaitinio laikotarpio, per kurį įvyko pokytis, pabaigoje.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

9-asis TFAS grindžiamas į ateitį orientuotu tikėtinų kredito nuostolių modeliu. EIB nustatė numatomų kredito nuostolių apskaičiavimo sistemą, kuri priklauso nuo makroekonomikos būklės. Tai apima laiko momento (PIT) kredito rizikos parametrų (įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė ir nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo) nustatymą remiantis sisteminiu veiksniu (kredito ciklu), kurį lemia makroekonomika ir kuris prognozuojamas makroekonominėse prognozėse arba scenarijuose. Galutinis tikėtinas kredito nuostolis yra atitinkamo makroekonominio scenarijaus tikėtino kredito nuostolio tikimybės svertinis vidurkis. Šis į ateitį orientuotas vertės sumažėjimo modelis taikomas finansiniam turtui, kuris vertinamas amortizuota savikaina, finansinių garantijų sutartims, taip pat nebalansiniams įsipareigojimams.

Vadovaujantis 9-uoju TFAS, atidėjiniai nuostoliams vertinami remiantis vienu iš toliau nurodytų pagrindų:

—	tikėtinais kredito nuostoliais 12-os mėnesių laikotarpiu. Tai tikėtini kredito nuostoliai, kurių dėl galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių gali atsirasti per 12 mėnesių nuo finansinių ataskaitų sudarymo dienos; taip pat

—	tikėtinais kredito nuostoliais visu finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu. Tai tikėtini kredito nuostoliai, kurių dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių gali atsirasti per visą tikėtiną finansinės priemonės galiojimo laikotarpį.

9-ajame TFAS nustatytas trijų etapų vertės sumažėjimo modelis, pagrįstas kredito kokybės pokyčiais nuo pirminio pripažinimo. Finansinės priemonės klasifikuojamos 1 etape, išskyrus tas priemones, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai padidėjo. Tai apima tiek kiekybinę, tiek kokybinę informaciją ir analizę, pagrįstą Banko ekspertinėmis žiniomis, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją.

Nusipirktas arba suteiktas dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės turtas yra finansinis turtas, kuris nuo pirminio pripažinimo momento priskiriamas 3 etapui. Nusipirkto arba suteikto dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinio turto atveju sukaupti tikėtinų galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai nuo pradinio pripažinimo yra pripažįstami pelno arba nuostolių ataskaitoje.

Banko atliktas etapo vertinimas pagrįstas nuosekliu metodu, kuris atitinka Kredito rizikos gaires ir Finansų stebėsenos gaires ir procedūras, apimančias visų pirma ankstyvo perspėjimo priežastis, stebėjimo sąrašą, vidaus reitingą ir įsiskolinimus.

Atsižvelgdamas į standartus nustatančių subjektų paskelbtas gaires ir rinkos praktiką, EIB mano, kad COVID-19 trumpalaikių restruktūrizavimo priemonių taikymas veiklą vykdančioms sandorio šalims, kuriomis siekiama šalinti neigiamą sisteminį ekonominį COVID-19 pandemijos poveikį, neturėtų vien dėl to būti laikomas savaiminiu veiksniu, leidžiančiu daryti išvadą, kad kredito rizika reikšmingai padidėjo. Kaip nurodyta 3.2.3.8 pastaboje, vertindamas tokių sandorio šalių kredito riziką EIB taiko ekspertų vertinimą.

EIB mano, kad COVID-19 pandemijos poveikis atsispindi dabartiniame į ateitį orientuotame tikėtino kredito nuostolio modelyje, kuris laikomas pakankamai tvirtu, kad būtų galima atsižvelgti į tokius ekstremalius įvykius. Visų pirma atitinkamas poveikis buvo tiesiogiai nustatytas makroekonominėse prognozėse ir įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės sąlygų struktūrose.

Jei kredito rizika reikšmingai padidėjo, finansinė priemonė perkeliama į 2 etapą, tačiau dar nelaikoma, kad jos vertė sumažėjo dėl kredito rizikos. Jei finansinės priemonės vertė sumažėjo dėl kredito rizikos, finansinė priemonė perkeliama į 3 etapą.

Siekdamas nustatyti 3 etapo rizikos poziciją, Bankas nustato, ar yra objektyvių su neveiksnia pozicija susijusių įrodymų. Laikoma, kad su finansiniu turtu susiję įsipareigojimai nevykdomi, kai mažai tikėtina, kad skolininkas įvykdys visus su Priemone susijusius savo kreditinius įsipareigojimus, Priemonei neturint atgręžtinio reikalavimo teisės, arba kai skolininkas pradelsia bet kokio reikšmingo kreditinio įsipareigojimo Priemonei vykdymą daugiau kaip 90 dienų.

Šiuo atveju laikoma, kad finansinis turtas nuvertėjo, kai nustatoma, jog yra tikėtina, kad Priemonė negalės surinkti visų sumų, kurios turi būti sumokėtos pagal pradines sutarties sąlygas, arba lygiavertę vertę. Atskiros kredito pozicijos vertinamos pagal skolininko savybes, bendrą finansinę padėtį, išteklius ir ankstesnius mokėjimus, paramos iš bet kokių finansiškai atsakingų garantų perspektyvas ir, kai taikoma, bet kokio įkaito realizavimo vertę.

Visi su vertės sumažėjimu susiję reikalavimai peržiūrimi ir analizuojami bent kas pusmetį. Bet kokie vėlesni tikėtinų būsimų pinigų srautų sumų ir laiko pokyčiai, palyginti su ankstesnėmis sąmatomis, lems atidėjinių kredito nuostoliams pokytį ir bus įtraukti arba įskaityti į pajamų ataskaitą. Sumažinimas dėl vertės sumažėjimo panaikinamas tik tada, kai kredito kokybė pagerėja tiek, kad būtų galima pagrįstai užtikrinti, jog pagal reikalavimų susitarimo pradines sutarties sąlygas bus laiku surinkta pagrindinė suma ir palūkanos. Nurašymas atliekamas tada, kai laikoma, kad viso reikalavimo arba jo dalies nepavyks atgauti arba jo nebebus reikalaujama. Nurašytos sumos išskaičiuojamos iš anksčiau nustatytų vertės sumažėjimo sumų arba tiesiogiai pajamų ataskaitoje ir jomis sumažinama pagrindinė reikalavimo suma. Iš dalies arba visiškai susigrąžintos anksčiau nurašytos sumos įtraukiamos į pajamų ataskaitą.

Tikėtinų kredito nuostolių apskaičiavimas. Duomenys, prielaidos ir metodai

Tikėtinų kredito nuostolių finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu apskaičiavimas taikomas 2 ir 3 etapų turtui, o tikėtinų kredito nuostolių 12-os mėnesių laikotarpiu apskaičiavimas taikomas 1 etapo turtui.

Tikėtini kredito nuostoliai buvo apskaičiuoti remiantis šiais kintamaisiais:

—	kredito reitingu ir PIT įsipareigojimų neįvykdymo tikimybe,

—	PIT nuostoliu dėl įsipareigojimų neįvykdymo,

—	pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui.

Sandorio šalies kredito reitingas nustatomas tam tikrą dieną, naudojant vertinimo rezultatų suvestinės modelius, pritaikytus įvairioms sandorio šalių ir pozicijų kategorijoms.

Kiekvienas kredito reitingas vaizduoja įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę, kuri yra tikimybė, kad sandorio šalis neįvykdys savo finansinių įsipareigojimų per artimiausius 12 mėnesių arba per likusį įsipareigojimo galiojimo laikotarpį. Taigi, reitingai – pagrindiniai duomenys, naudojami nustatant PIT pozicijų įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės struktūrą pagal terminą. EIB surenka su Priemonės kredito rizikos pozicijomis susijusią informaciją apie veiklos rezultatus ir įsipareigojimų neįvykdymą. Surinkti duomenys suskirstomi pagal pramonės rūšį ir regiono tipą. Skirtingos pramonės šakos ir regionai, kurie vienodai reaguoja į kredito ciklus, analizuojami kartu.

EIB taiko statistinius modelius, kad išanalizuotų surinktus duomenis ir sugeneruotų likusio pozicijų galiojimo laikotarpio įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės įverčius ir kaip jie turėtų keistis laikui bėgant ir atsižvelgiant į konkrečius makroekonominius scenarijus.

Nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo reiškia EIB numatomą pozicijos nuostolio, susidariusio dėl sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo, ir neįvykdytų įsipareigojimų sumos santykį. Nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo taip pat gali būti apibrėžiamas kaip „1. Susigrąžinimo norma“. Nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įverčiai daugiausia nustatomi pagal sandorio šalies pobūdį ir tipą, nurodant penkias pagrindines pozicijų klases: valstybės, valstybės institucijų, finansų įstaigų, bendrovių ir projektų finansų. Nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo vertės gali būti toliau tikslinamos pagal pozicijos produkto ir sutarties specifines savybes.

EIB į savo vertinimą įtraukia PIT ir į ateitį orientuotą informaciją apie tai, ar priemonės kredito rizika nuo pirminio jos pripažinimo ir tikėtinų kredito nuostolių apskaičiavimo reikšmingai padidėjo.

Vertindamas tikėtiną kredito nuostolį, EIB parengė sąlyginį modeliavimo metodą įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės struktūroms pagal terminą apskaičiuoti, įskaitant:

—	ekonomiškai pagrįstos ryšio funkcijos tarp kredito ciklo ir makroekonominių kintamųjų apibrėžimą ir

—	trijų makroekonominių scenarijų rinkinį (vienas pagrindinis scenarijus ir du scenarijai, atspindintys ekonomikos nuosmukį ir pakilimą), pagal kurį numatomas daugiametis potencialus BVP realizavimas ir su juo susijusios tikimybės.

Makroekonominiams scenarijams rengti EIB naudoja pasaulio ekonomikos pusiau struktūrinį daugiašalį ir daugialypį modelį su konkrečiais šaliai būdingais blokais. Pagrindinis scenarijus parengtas taip, kad atitiktų naujausias Europos Komisijos prognozes. Teigiami ir neigiami scenarijai parengti atsižvelgiant į pagrindinį scenarijų, įdiegiant daugiašalį ir daugialypį modelį. Scenarijai yra išvedami dėl sukrėtimų poveikio BVP, kuris yra pagrindinis ekonominės veiklos rodiklis. Poveikį realiajam BVP turintys sukrėtimai kalibruojami taip, kad atkartotų ankstesnį kintamojo kintamumą. Be to, siekiant patikslinti BVP sukrėtimų dydį ir pastovumą, prireikus taikomas ekspertų vertinimas. Todėl sukrėtimai nustatomi kartu su smukimo funkcija siekiant nustatyti sukrėtimų poveikį laikui bėgant. Su kiekvienu scenarijumi susijusios tikimybės apibrėžiamos atsižvelgiant į rinkos (svyravimo) rodiklius ir viduje parengtus rodiklius / sekiklius, laikui bėgant nuosekliai naudojamus neapibrėžtumui nustatyti.

Pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui reiškia tikėtiną poziciją įsipareigojimų neįvykdymo atveju ir yra pagrįsta dabartine pozicija sandorio šalies atžvilgiu ir galimais pagal sutartį leidžiamos dabartinės sumos pokyčiais, įskaitant amortizaciją. Finansinio turto pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui yra jo bendra balansinė vertė. Skolinimo įsipareigojimų ir finansinių garantijų atveju į poziciją esant įsipareigojimų neįvykdymui įtraukiama panaudota suma.

2020 m., atsižvelgdamas į šiuo metu atliekamą modelio peržiūrą ir priežiūrą, EIB atnaujino savo PIT, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo modelius, naudojamus tikėtino kredito nuostolio įverčiams apskaičiuoti. Atnaujinimas daugiausia susijęs su pradinių duomenų šaltinių, tiksliau kredito ir makroekonominių duomenų, naudojamų kredito ciklo modeliavimui, kad būtų galima apskaičiuoti PIT tikėtino kredito nuostolio (gyvavimo trukmė ir 12 mėn.), pakeitimu. Kredito ciklas dabar yra sudarytas iš išorės reitingų agentūros reitingų mažėjimo ir įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių duomenų ir prognozuojamas remiantis realiojo BVP metiniu augimu ir ilgalaikių bei trumpalaikių palūkanų normų skirtumu, t. y. palūkanų normos priedu už terminą, o ankstesnėje pavyzdinėje versijoje kredito ciklas buvo paimtas iš išorės duomenų teikėjo pateiktų PIT tikėtino kredito nuostolio priemonių ir įtrauktas tik vienas makroekonominis kintamasis, t. y. realiojo BVP ketvirčio augimo tempai.

Atnaujinant modelį atliekami keli patobulinimai, t. y. nauja kredito ciklo apibrėžtis dėl to, kad didėja heterogeniškumas pramonės ir regionų segmentuose, ryšys su makroekonominiais kintamaisiais yra stipresnis ir sudaromos sąlygos įtraukti antrąjį išorinį aiškinamąjį kintamąjį (priedą už terminą). Modelio atnaujinimo poveikis aprašytas 7.2 ir 14 pastabose.

1. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Priemonė pinigus ir pinigų ekvivalentus apibrėžia kaip einamąsias sąskaitas, trumpalaikius indėlius arba komercinius vekselius, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai. Pinigai ir pinigų ekvivalentai finansinės būklės ataskaitoje perkeliami amortizuota savikaina.

2. Iždo finansinis turtas

Iždo finansinį turtą sudaro kotiruojamos ir nekotiruojamos obligacijos, kurias ketinama laikyti iki išpirkimo termino, ir komerciniai vekseliai, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai, ir jis galiausiai klasifikuojamas amortizuota savikaina.

Šios obligacijos ir komerciniai vekseliai iš pradžių vertinami kaina, kuri parodo tikrąją vertę kartu su bet kokiomis tiesiogiai priskirtinomis sandorio išlaidomis. Pradinės kainos ir išpirkimo vertės skirtumas amortizuojamas taikant faktinių palūkanų metodą per likusį priemonės galiojimo laikotarpį.

3. Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

Paskolų ir išankstinių mokėjimų portfelį gali sudaryti skolos priemonės, pavyzdžiui, paskolos ir skolos vertybiniai popieriai, įskaitant obligacijas, vekselius ar sertifikatus, kuriuos išleido struktūrizuoti ūkio subjektai, ketindami laikyti juos iki išpirkimo termino ir surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus.

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai apima:

—	paskolas ir išankstinius mokėjimus, įvertintus amortizuota savikaina,

—	paskolas ir išankstinius mokėjimus, privalomai įvertintus tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.

Priemonės paskolos pripažįstamos Priemonės turtu tada, kai pinigai iš anksto sumokami skolininkams. Neišmokėtos paskolos dalys įrašomos į nebalansinius straipsnius jų nominaliąja verte. Paskolos, kurioms taikomas SPPI testas, iš pradžių įrašomos savikaina (jų grynąja išmokėta suma), t. y. tikrąja pinigų verte, reikalinga paskolai suteikti, įskaitant bet kokias sandorio išlaidas, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina pagal faktinės palūkanų normos metodą.

Skolos vertybiniai popieriai pripažįstami Priemonės turtu, kai pinigai iš anksto sumokami emitentui ir gali būti sutartimi susieta arba vieno segmento skolos priemonė. Neišmokėtos skolos vertybinių popierių dalys įrašomos į nebalansinius straipsnius jų nominaliąja verte. Skolos vertybiniai popieriai iš pradžių vertinami savikaina, t. y. tikrąja verte, pridėjus bet kokias tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas, o vėliau vertinami amortizuota savikaina pagal faktinės palūkanų normos metodą. Pradinės kainos ir išpirkimo vertės skirtumas amortizuojamas taikant faktinių palūkanų metodą per likusį priemonės galiojimo laikotarpį.

Paskolų ir išankstinių mokėjimų vertės sumažėjimo politika aprašyta 2.4.2 pastaboje.

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai, neatitinkantys SPPI kriterijaus, privalomai vertinami tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Tikrosios vertės nustatymo metodas yra pagrįstas diskontuotų pinigų srautų metodu arba likvidacine verte.

4. Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

Priemonės investicijos į nuosavą kapitalą yra dviejų rūšių: i) tiesioginės investicijos į nuosavą kapitalą ir ii) investicijos į rizikos kapitalo fondus. Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai pirmą kartą pripažįstami tikrąja verte, pridėjus sandorių išlaidas. Vėliau tikrosios vertės pokyčiai, įskaitant užsienio valiutos keitimo pelną ir nuostolius, pripažįstami pelno arba nuostolių ataskaitoje, o kitos bendrosios pajamos – pagal grynąjį akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių rezultatą.

Nekotiruojamų investicijų atveju, kai tikrosios vertės negalima gauti iš aktyvių rinkų, tikroji vertė nustatoma taikant pripažintus vertinimo metodus (4.2.1 pastaba).

Priemonės įsigytos dalyvavimo teisės paprastai yra investicijos į privatų kapitalą arba rizikos kapitalo fondus. Remiantis pramonės sektoriaus praktika, paprastai tokios investicijos yra investicijos, kurias bendrai pasirašė keletas investuotojų, iš kurių nė vienas atskirai negali turėti įtakos tokio fondo kasdienėms operacijoms ir investicinei veiklai. Todėl investuotojo narystė tokio fondo valdymo organe iš esmės nesuteikia jam galios daryti įtakos kasdienėms fondo operacijoms. Be to, individualūs privataus kapitalo arba rizikos kapitalo fondo investuotojai nenustato fondo politikos, kaip antai dividendų paskirstymo ar kitokios paskirstymo politikos. Tokius sprendimus paprastai priima fondo vadovybė, remdamasi akcininkų susitarimu dėl fondo vadovybės ir visų akcininkų teisių bei įsipareigojimų. Akcininkų susitarimas paprastai padeda išvengti to, kad atskiri investuotojai vykdytų dvišalius svarbius sandorius su fondu, keistų vadovaujančius darbuotojus ar įgytų privilegijų susipažinti su esmine technine informacija. Priemonės investicijos vykdomos remiantis pirmiau išdėstyta pramonės sektoriaus praktika, užtikrinant, kad Priemonė nekontroliuotų nė vienos iš šių investicijų, įskaitant investicijas, kurių atveju Priemonei priklauso daugiau kaip 20 % balsavimo teisių, ir joms Priemonė nedarytų jokios didelės įtakos, kaip nurodyta 10-ajame TFAS ir 28-ajame TAS.

iii. Finansinės garantijos

Finansinių garantijų sutartys – sutartys, pagal kurias reikalaujama, kad Priemonė sumokėtų konkrečias sumas garantijos turėtojui, kad atlygintų nuostolius, kuriuos šis patiria dėl konkretaus skolininko laiku nesumokėtų įmokų pagal skolos priemonės sąlygas.

Remiantis galiojančiomis taisyklėmis, šios garantijos neatitinka draudimo sutarties apibrėžties (4-ojo TFAS „Draudimo sutartys“).

Finansinės garantijos apskaitomos pagal 9-ąjį TFAS „Finansinės priemonės“ kaip išvestinės finansinės priemonės arba kaip finansinės garantijos, priklausomai nuo jų savybių ir ypatybių, kaip apibrėžta 9-ajame TFAS.

Išvestinių finansinių priemonių apskaitos politika išdėstyta 2.4.5 pastaboje.

Finansinės garantijos pirmą kartą pripažįstamos finansinės būklės ataskaitos antraštinėje dalyje „Atidėjiniai suteiktoms garantijoms“ tikrąja verte, pridėjus sandorio išlaidas, kurios yra tiesiogiai priskirtinos finansinių garantijų suteikimui. Įpareigojimas sumokėti pirminio pripažinimo metu parodomas tikrąja verte, kuri atitinka numatomų priedų įplaukų arba pradinių tikėtinų nuostolių grynąją dabartinę vertę.

Po pirminio pripažinimo finansinės garantijos vertinamos didesniąja iš šių verčių:

—	atidėjinių nuostoliams suma, kaip nustatyta pagal 9-ąjį TFAS, taip pat

—	pirmą kartą pripažintu priedu, atėmus pajamas, pripažintas pagal 15-ojo TFAS principus.

Bet koks grynosios įsipareigojimų sumos padidėjimas arba sumažėjimas (vertinamas pagal 9-ąjį TFAS), susijęs su finansinėms garantijoms, išskyrus reikalavimus dėl garantijos išmokėjimo, pripažįstamas pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos antraštinėje dalyje „Atidėjinių garantijoms pokytis“.

Gauti priedai pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje parodomi kaip mokesčių ir komisinės pajamos, remiantis 15-ajame TFAS nustatytu amortizacijos grafiku, taikomu visą finansinės garantijos galiojimo laikotarpį.

iv. Finansiniai įsipareigojimai, išskyrus išvestines finansines priemones

Klasifikavimas ir vertinimas

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinis įsipareigojimas, išskyrus finansinius įsipareigojimus, kurie atitinka skirtų parduoti apibrėžtį (pvz., išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimus), yra vertinamas amortizuota savikaina.

Priemonė nutraukia finansinio įsipareigojimo pripažinimą, kai sutartiniai įsipareigojimai įvykdomi, anuliuojami arba pasibaigia jų galiojimo laikotarpis.

v. Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinės finansinės priemonės apima skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius, skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandorius, trumpalaikius valiutų apsikeitimo sandorius ir palūkanų normų apsikeitimo sandorius.

Išvestinės finansinės priemonės pirmą kartą pripažįstamos naudojantis prekybos data.

Visos išvestinės finansinės priemonės vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, ir nurodomos kaip išvestinės finansinės priemonės. Tikroji vertė gaunama visų pirma iš diskontuotų pinigų srautų modelių, pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modelių ir trečiųjų šalių skelbiamų kainų.

Išvestinės finansinės priemonės įrašomos tikrąja verte ir apskaitomos kaip turtas, kai jų tikroji vertė yra teigiama, ir kaip įsipareigojimai, kai jų tikroji vertė neigiama. Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokyčiai parodomi pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos dalyje „Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokytis“.

Pagal 9-ąjį TFAS finansiniam turtui arba finansiniams įsipareigojimams taikytini reikalavimai dėl įterptųjų išvestinių finansinių priemonių išskaidymo buvo panaikinti, todėl į mišriąją sutartį apskritai atsižvelgiama atitinkamai klasifikuojant finansinį turtą arba finansinį įsipareigojimą.

vi. Įnašai

Valstybių narių įnašai finansinės būklės ataskaitoje kaip gautinos sumos pripažįstami Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomi valstybių narių mokėtini Priemonės finansiniai įnašai, dieną.

Valstybių narių įnašai atitinka toliau nurodytas sąlygas ir todėl priskiriami prie nuosavo kapitalo:

—	kaip apibrėžta susitarime dėl įnašų, jie suteikia teisę valstybėms narėms priimti sprendimą dėl Priemonės grynojo turto panaudojimo Priemonės likvidavimo atveju,

—	jie priskiriami prie priemonių grupės, kuri yra žemesnė už visas kitas priemonių grupes,

—	visos finansinės priemonės, priklausančios priemonių grupei, kuri yra žemesnė už visas kitas priemonių grupes, turi vienodas savybes,

—	priemonei nebūdingos savybės, dėl kurių ją reikėtų priskirti prie įsipareigojimų; taip pat

—	bendri laukiami pinigų srautai, priskiriami priemonei per jos galiojimo laikotarpį, iš esmės yra pagrįsti pelnu arba nuostoliais, pripažinto grynojo turto pokyčiu arba Priemonės pripažinto ir nepripažinto grynojo turto tikrosios vertės pokyčiu per priemonės galiojimo laikotarpį.

Finansinėse ataskaitose įnašai klasifikuojami ir vertinami amortizuota savikaina.

vii. Palūkanos ir panašios pajamos

Priemonės paskolų palūkanos įrašomos pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje („Palūkanos ir panašios pajamos“) ir finansinės būklės ataskaitoje („Paskolos ir išankstiniai mokėjimai“) pagal kaupiamąjį principą, taikant faktinę palūkanų normą, t. y. normą, kuria tiksliai diskontuojami numatomi būsimi pinigų mokėjimai arba įplaukos per tikėtiną paskolos galiojimo laikotarpį paskolos grynąja apskaitine verte. Kai apskaityta paskolos vertė sumažinama dėl vertės sumažėjimo, pajamos iš palūkanų ir toliau parodomos taikant pradinę faktinę palūkanų normą, taikomą naujai balansinei vertei.

Nusipirkto arba suteikto dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės turto paskolų palūkanos įrašomos pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje („Palūkanos ir panašios pajamos“) ir finansinės būklės ataskaitoje („Paskolos ir išankstiniai mokėjimai“) pagal kaupiamąjį principą, per visą paskolos galiojimo laikotarpį taikant pagal kreditą patikslintą faktinę palūkanų normą, t. y. normą, kuria tiksliai diskontuojami numatomi būsimi pinigų mokėjimai arba įplaukos per tikėtiną paskolos galiojimo laikotarpį paskolos amortizuota savikaina.

Palūkanų subsidijos, gautos už Priemonės išteklius, yra atidedamos ir pripažįstamos kaip faktinio pelningumo koregavimas, įtraukiamos į pajamų ataskaitos straipsnį „Palūkanos ir panašios pajamos“ laikotarpiu nuo subsidijuojamos paskolos išmokėjimo iki grąžinimo.

Įsipareigojimo mokesčiai yra laikomi būsimojo laikotarpio pajamomis ir yra pripažįstami taikant faktinių palūkanų metodą per laikotarpį nuo susijusios paskolos išmokėjimo iki grąžinimo, ir pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra nurodomi prie palūkanų ir panašių pajamų.

viii. Palūkanų subsidijos ir techninė pagalba

Viena iš Priemonės veiklos sričių – valstybių narių vardu administruojamos palūkanų subsidijos ir techninė pagalba.

Valstybių narių įnašų, skirtų palūkanų subsidijoms ir techninei pagalbai mokėti, dalis nepriskiriama Priemonės įnašų mokėtojų ištekliams, bet klasifikuojama kaip trečiosioms šalims mokėtinos sumos. Priemonė atlieka mokėjimus galutiniams gavėjams, o tada sumažinamos trečiosioms šalims mokėtinos sumos.

Kai su palūkanų subsidijomis ir technine pagalba susijusios įneštos sumos iki galo nesuteikiamos, jos perklasifikuojamos kaip Priemonei skirti įnašai.

ix. Pajamos iš pinigų ir pinigų ekvivalentų palūkanų

Pajamos iš pinigų ir pinigų ekvivalentų palūkanų pripažįstamos Priemonės pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje pagal kaupiamąjį principą.

x. Mokesčiai, komisiniai ir dividendai

Už suteiktas paslaugas per laikotarpį gauti mokesčiai pripažįstami pajamomis paslaugų suteikimo momentu, o mokesčiai, gauti vykdant svarbią veiklą, pripažįstami pajamomis, kai užbaigiama svarbi veikla. Šie mokesčiai pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje nurodomi prie mokesčių ir komisinių pajamų.

Dividendai, susiję su akcijomis ir kitais kintamo pelningumo vertybiniais popieriais, pripažįstami tada, kai gaunami, ir pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje nurodomi prie grynojo realizuoto pelno iš akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių.

xi. Mokesčių sistema

Protokole dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridedamame prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, nustatyta, kad Sąjungos institucijų turtas, pajamos ir kita nuosavybė yra neapmokestinami jokiais tiesioginiais mokesčiais.

3. Rizikos valdymas

Šioje pastaboje pateikiama informacija apie Priemonės kredito ir finansinę riziką bei šios rizikos valdymą ir kontrolę, visų pirma apie pagrindinę riziką, susijusią su taikomomis finansinėmis priemonėmis. Tai:

—	kredito rizika – nuostolių rizika, kylanti dėl to, kad klientas arba kita sandorio šalis nevykdo įsipareigojimų, įvairiais būdais gresiančią kreditui, įskaitant atsiskaitymų riziką,

—	likvidumo rizika – rizika, kad subjektas negalės finansuoti turto padidėjimo ir suėjus terminui įvykdyti įsipareigojimų, nepatirdamas nepriimtinų nuostolių,

—	rinkos rizika – rizika, kad rinkos kainų ir normų, kaip antai palūkanų normų, akcijų kainų ir užsienio valiutų kursų, pokyčiai turės poveikio subjekto pajamoms arba turimų finansinių priemonių vertei.

3.1. Rizikos valdymo organizavimas

EIB nuolat pritaiko IP rizikos valdymo sistemą.

EIB rizikos valdymo direktoratas nepriklausomai nustato, įvertina, stebi ir praneša apie Priemonei kylančią riziką. Remiantis pareigų atskyrimą užtikrinančia sistema, rizikos valdymo padalinys yra nepriklausomas nuo veiklos padalinių.

EIB lygmeniu grupės vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas apie grupės riziką atsiskaito EIB valdymo komitetui prižiūrint už riziką atsakingam valdymo komiteto nariui. Grupės vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas turi tiesioginę prieigą prie Rizikos politikos komiteto ir gali tiesiogiai kreiptis į EIB direktorių valdybą ir su ja bendrauti visais savo kompetencijos srities klausimais.

3.2. Kredito rizika

Kredito rizika – potencialūs nuostoliai, kurie gali būti patirti dėl to, kad klientas arba kita sandorio šalis nevykdo įsipareigojimų, ši rizika kreditui gali kilti įvairiais būdais, įskaitant atsiskaitymų riziką.

3.2.1. Kredito rizikos politika

Vykdydamas paskolos sandorio šalių kredito analizę, EIB įvertina kredito riziką ir tikėtinus nuostolius, siekdamas kiekybiškai išreikšti riziką ir ją įkainoti. EIB parengė vidaus reitingo metodiką, skirtą su savo kreditais susijusių sandorio šalių (skolininkų ar garantų) vidaus reitingams nustatyti. Metodika grindžiama vertinimo lapų, parengtų specialiai kiekvienai svarbiai kredito sandorio šaliai (pvz., bendrovėms, finansų įstaigoms ir kt.), sistema. Atsižvelgiant į geriausią bankininkystės praktiką, taikomą EIB, ir Bazelio tarptautinio susitarimo dėl kapitalo („Bazelis II“) principus, visos tam tikro sandorio kredito profiliui svarbios sandorio šalys klasifikuojamos pagal vidaus reitingo kategorijas, taikant tam tikros rūšies sandorio šaliai skirtą vidaus reitingo metodiką. Atlikus išsamią sandorio šalies verslo ir finansinės rizikos profilio analizę ir jos valstybės rizikos analizę, kiekvienai sandorio šaliai priskiriamas vidaus reitingas, kuris atspindi jo įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę. Prireikus ekspertai atliekai koregavimus atsižvelgiant į juridinių asmenų kontroliuojančiosios įstaigos ar vyriausybės paramą, o galutinis reitingas leidžia neatsižvelgti į informaciją (pvz., rinkos kainodarą), į kurią neatsižvelgta vertinimo lape.

Atliekant projekto finansų ir kitų struktūrinių riboto naudojimo operacijų kredito vertinimą, taikomos atitinkamos sektoriaus kredito rizikos priemonės, daugiausia orientuotos į pinigų srautų buvimą ir gebėjimą vykdyti su skola susijusius įsipareigojimus. Šios priemonės apima projekto sutarties pagrindo ir sandorio šalies analizę, taip pat pinigų srautų modeliavimą. Panašiai kaip bendrovių ir finansų įstaigų atveju, kiekvienam projektui priskiriamas vidaus rizikos reitingas. Galiausiai ne ES valstybių narių vyriausybes pagal statistinį modelį reitinguoja Ekonomikos departamentas.

Visi vidaus reitingai paskolos laikotarpiu stebimi ir reguliariai atnaujinami.

Visoms ne valstybės atliekamoms (arba ne valstybės garantuotoms ar panašioms) operacijoms taikomas tam tikras sandorio lygmuo ir sandorio šalies dydžio ribos. Sandorio šalies apribojimai nustatomi atsižvelgiant į konsoliduotosios grupės rizikos lygmenį, jei taikoma. Šie apribojimai paprastai taikomi, pvz., sandorio šalių nuosavų lėšų dydžiui.

Siekdamas sumažinti kredito riziką EIB, kai tinkama ir atsižvelgdamas į kiekvieną atskirą atvejį, įvairiai didina kredito vertę, pvz.:

—	taikomos su sandorio šalimi arba projektu susijusios garantijos (pvz., akcijų užstatas; turto užstatas; teisių suteikimas; sąskaitų užstatas) arba (ir)

—	garantijos, kurias paprastai teikia finansuojamo projekto rėmėjas (pvz., užbaigimo garantijos, garantijos pagal pirmą pareikalavimą), arba banko garantijos.

Taikant Priemonę nesinaudojama jokiomis kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis kredito rizikai sumažinti.

3.2.2. Didžiausia kredito rizika, neatsižvelgiant į jokį užstatą ir kitokį kredito vertės didinimą

Toliau pateikiamoje lentelėje nurodoma didžiausia finansinės būklės ataskaitos elementų, įskaitant išvestines finansines priemones, kredito rizika. Pateikta bendroji didžiausia rizika, neatsižvelgiant į sumažinimo poveikį taikant užstatą.

(tūkst. EUR)

Didžiausia rizika

2020 12 31

2019 12 31

TURTAS

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

923 940

837 777

Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos

68 908

86 330

Iždo finansinis turtas

351 873

330 587

Išvestinės finansinės priemonės

33 584

14 184

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

1 673 445

1 518 675

Kitas turtas

109

—

Iš viso

3 051 859

2 787 553

Atidėjiniai kreditavimo įsipareigojimams

-33 152

-37 269

NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI

Neapibrėžtieji įsipareigojimai

—	Išduotos garantijos

998 560

200 013

Įsipareigojimai

—	Neišmokėtos paskolos

1 722 618

1 357 320

—	Neišduotos garantijos

554 686

1 359 818

Nebalansiniai straipsniai, iš viso

3 275 864

2 917 151

Kredito rizika, iš viso

6 294 571

5 667 435

3.2.3. Paskolų ir išankstinių mokėjimų kredito rizika

3.2.3.1. Paskolų ir išankstinių mokėjimų kredito rizikos nustatymas

Pagal Priemonę prisiimtų paskolų ir avansų arba garantijos atveju atliekamas išsamus rizikos vertinimas ir kiekybinis tikėtinų nuostolių įvertinimas, į kuriuos atsižvelgiama klasifikuojant paskolas. Pagal poveikio finansavimo priemonių paketą (apibūdintą 24 pastaboje) atliekamoms operacijoms, išskyrus per tarpininkus teikiamas paskolas, taikoma kita procedūra, o ne kredito rizikos politikos gairės. Paskolų klasifikacija nustatyta remiantis visuotinai priimtais kriterijais, grindžiamais skolininko kokybe, paskolos terminu, garantija ir, prireikus, garantu.

Paskolų klasifikavimo sistema apima metodikas, procesus, duomenų bazes ir IT sistemas, kuriomis atliekamas skolinimo operacijų kredito rizikos vertinimas ir kiekybinis tikėtinų nuostolių įvertinimas. Ja apibendrinama daug informacijos, siekiant nustatyti tinkamą paskolų kredito rizikos reitingą. Paskolų klasifikacija nurodo dabartinę apskaičiuotų tikėtinų nuostolių, kurie įvertinami atsižvelgiant į pagrindinių skolininkų įsipareigojimų nevykdymo tikimybę, poziciją esant įsipareigojimų nevykdymui ir nuostolių dydį įsipareigojimų nevykdymo atveju, vertę. Paskolų klasifikacijos paskirtis:

—	ji padeda tiksliau ir kiekybiškiau įvertinti skolinimo riziką,

—	ji yra kredito rizikos pokyčių rodiklis siekiant nustatyti stebėsenos pastangų prioritetus,

—	ja apibūdinama paskolos portfelio kokybė bet kuriuo konkrečiu metu,

—	ji lyginamasis rodiklis apskaičiuojant metinius bendrojo paskolų rezervo papildymus, taip pat

—	ji yra vienas iš rodiklių priimant rizikos įvertinimo sprendimus.

Klasifikuojant paskolas, vertinami tokie veiksniai:

skolininko kreditingumas. Rizikos valdymo padalinys nepriklausomai atlieka skolininkų apžvalgą ir, remdamasi vidaus metodika bei išorės duomenimis, įvertina jų kreditingumą. Remdamasis pasirinktu „Bazelis III“ vidaus reitingais pagrįstu metodu, bankas parengė vidaus reitingo metodiką, skirtą skolininkų ir garantų vidaus reitingams nustatyti. Ji grindžiama vertinimo lapais, skirtais konkrečios rūšies sandorio šaliai.

ii)

Įsipareigojimų nevykdymo koreliacija. Ja kiekybiškai įvertinama galimybė, kad skolininkui ir garantui vienu metu gali kilti finansinių sunkumų. Kuo didesnė skolininko ir garanto įsipareigojimų nevykdymo tikimybių koreliacija, tuo mažesnė garantijos vertė ir kartu tuo žemesnė (prastesnė) paskolos klasifikacija.

iii)	Garantijos priemonių ir garantijų vertė. Ši vertė vertinama atsižvelgiant į garantijos pateikėjo kreditingumo ir taikytos priemonės derinį.

iv)	Taikytina susigrąžinimo norma – suma, kurią numatoma susigrąžinti po to, kai atitinkama sandorio šalis neįvykdo įsipareigojimų, išreikšta atitinkamos paskolos pozicijos procentine dalimi.

v)	Sutarties pagrindas. Patikimas sutarties pagrindas didina paskolos kokybę ir jos klasifikaciją.

vi)	Paskolos trukmė arba, bendrai paėmus, paskolos pinigų srautai. Visiems kitiems veiksniams esant vienodiems, ilgesnė paskolos trukmė reiškia didesnę riziką patirti su paskola susijusių įsipareigojimų vykdymo sunkumų.

Tikėtini paskolos nuostoliai apskaičiuojami atsižvelgiant į pirma aptartų penkių elementų derinį. Atsižvelgiant į tų nuostolių dydį, paskola priskiriama vienai iš toliau išvardytų paskolos klasifikacijos klasių.

„A“

– aukščiausios kokybės paskolos; jų yra trys subkategorijos:

—	„A0“ – ES valstybei narei suteiktos arba jos garantuotos paskolos, kurių tikėtini nuostoliai yra 0 %.

—	„A+“ – tai kitiems nei ES valstybės narės subjektams suteiktos (arba jų garantuotos) paskolos, kurių kokybės pablogėjimo nenumatoma jų trukmės metu.

—	„A-“– apima tokias skolinimo operacijas, kai esama tam tikrų abejonių dėl esamos padėties išsaugojimo, tačiau numatoma, kad bet kokie neigiami aspektai turėtų būti nežymūs.

„B“	– aukštos kokybės paskolos: tai Bankui priimtina turto klasė, nors neatmetama galimybė, kad ateityje padėtis gali šiek tiek pablogėti. B+ ir B- apibūdina reliatyvią tikimybę, kad minėtas pablogėjimas gali įvykti.

„C“	– geros kokybės paskolos: pavyzdžiui, paskolos be garantijos, skirtos patikimiems bankams ir bendrovėms, kurių visa suma grąžinama suėjus 7 metų terminui arba kurios grąžinamos dalimis per atitinkamą terminą.

„D“	– ši reitingo klasė – skiriamoji riba tarp priimtinos kokybės paskolų ir paskolų, kurių atveju patirta tam tikrų sunkumų. Ši paskolų klasifikavimo takoskyra tiksliau apibrėžiama D+ ir D- subkategorijomis. D- reitingu įvertintoms paskoloms būtina padidinta stebėsena.

„E“

– ši paskolų klasifikacijos kategorija apima paskolas, kurių rizikos profilis yra didesnis nei paprastai priimtina. Ji taip pat apima paskolas, per kurių galiojimo trukmę patirta rimtų problemų ir negalima atmesti galimybės, kad atsiras nuostolių. Todėl šias paskolas būtina atidžiai ir griežtai stebėti. E+ ir E- subkategorijos skiriasi minėto specialaus stebėsenos proceso intensyvumu, E- subkategorijai priskirtų operacijų atveju esama didelės galimybės, kad su skola susiję įsipareigojimai nebus vykdomi laiku ir todėl reikės tam tikro skolos restruktūrizavimo, dėl kurio kyla galimybė patirti nuostolių dėl vertės sumažėjimo.

„F“

– „F“ (įsipareigojimų nevykdymas, angl. „fail“) nurodo paskolas, su kuriomis susijusi nepriimtina rizika. F- klasei priskirtos paskolos gali atsirasti tik dėl neįvykdytų sandorių, po kurių pasirašymo susidurta su nenumatytomis, išskirtinėmis ir itin nepalankiomis aplinkybėmis. Visos operacijos, dėl kurių Priemonė patiria pagrindinės sumos nuostolių, vertinamos F ir joms taikoma speciali nuostata.

Apskritai paskolos, įvertintos D- ar žemesniu vidaus reitingu, įtraukiamos į paskolos vidaus klasifikaciją remiantis stebėjimo sąrašu. Tačiau jeigu paskola iš pradžių buvo patvirtinta su D- ar žemesniu rizikos profiliu, į stebėjimo sąrašą ji bus įtraukta tik atsitikus svarbiam su kreditu susijusiam įvykiui, dėl kurio jos klasifikacija dar sumažėja ir tampa mažesnė už patvirtintą.

3.2.3.3 skirsnyje esančioje lentelėje pateikta Priemonės paskolų portfelio kredito kokybės analizė, grindžiama pirma apibūdintomis įvairiomis paskolų klasifikacijos klasėmis.

3.2.3.2. Skolinimo kredito rizikos analizė

Toliau pateikiamoje lentelėje nurodoma didžiausia pasirašytų (išmokėtų ir neišmokėtų) paskolų kredito rizika (grynąja balansine verte) pagal skolininko pobūdį, atsižvelgiant į garantų suteiktas garantijas.

(tūkst. EUR)
2020 12 31	Su garantija	Kitoks kredito vertės didinimas	Be garantijos	Iš viso	Iš viso išmokėta %
Finansų įstaigos	87 269	—	963 366	1 050 635	64 %
Bendrovės	203 772	27 026	177 321	408 119	24 %
Valstybės institucijos	21 866	—	1 057	22 923	1 %
Valstybės	—	1 506	190 262	191 768	11 %
Iš viso išmokėta	312 907	28 532	1 332 006	1 673 445	100 %
Neišmokėta	196 692	—	1 492 774	1 689 466	—
Iš viso išmokėta ir neišmokėta	509 599	28 532	2 824 780	3 362 911	—

(tūkst. EUR)
2019 12 31	Su garantija	Kitoks kredito vertės didinimas	Be garantijos	Iš viso	Iš viso išmokėta %
Finansų įstaigos	111 806	—	803 861	915 667	60 %
Bendrovės	190 006	36 704	172 082	398 792	26 %
Valstybės institucijos	26 908	—	1 686	28 594	2 %
Valstybės	—	2 085	173 537	175 622	12 %
Iš viso išmokėta	328 720	38 789	1 151 166	1 518 675	100 %
Neišmokėta	191 191	—	1 128 860	1 320 051	—
Iš viso išmokėta ir neišmokėta	519 911	38 789	2 280 026	2 838 726	—

Operacijų valdymo ir restruktūrizavimo direktoratas yra atsakingas už skolininkų ir garantų stebėjimą, taip pat su projektais susijusią finansinę ir sutarčių priežiūrą. Todėl Priemonės paskolų, skolininkų ir garantų kreditingumas yra nuolat stebimas, tai atliekama ne rečiau kaip kartą per metus, tačiau dažniau – pagal poreikį ir įvykus kredito įvykiui. Operacijų valdymo ir restruktūrizavimo direktoratas visų pirma peržiūri, ar laikomasi sutartyse numatytų teisių, o jeigu pablogėja reitingas ir (arba) neįvykdomi sutartiniai įsipareigojimai, imasi taisomųjų veiksmų. Prireikus, vadovaujantis kredito rizikos gairėmis, taikomos rizikos mažinimo priemonės. Be to, jeigu atnaujinamos paskoloms suteiktos banko garantijos, užtikrinama, kad jos būtų pakeistos arba būtų laiku imamasi veiksmų.

3.2.3.3. Kredito kokybės analizė pagal skolininko tipą

Tolesnėje lentelėje pateikiama 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. Priemonės paskolų portfelio kredito kokybės analizė pagal paskolos klasifikavimo paraiškas, remiantis pasirašytų paskolų (išmokėtų ir neišmokėtų) rizika.

(tūkst. EUR)
2020 12 31		Aukštas reitingas	Standartinis reitingas	Mažiausia priimtina rizika	Didelė rizika	Be reitingo (25)	Iš viso	Viso biudžeto %
2020 12 31		Nuo A iki B-	C	D+	D- ir žemesnis	Be reitingo (25)	Iš viso	Viso biudžeto %
Skolininkas	Finansų įstaigos	290 565	90 445	475 331	815 120	—	1 671 461	50 %
	Bendrovės	118 990	46 861	14 433	512 142	313 762	1 006 188	30 %
	Valstybės institucijos	—	21 866	—	—	1 057	22 923	1 %
	Valstybės	—	4 865	3 926	653 548	—	662 339	19 %
Iš viso		409 555	164 037	493 690	1 980 810	314 819	3 362 911	100 %

(tūkst. EUR)
2019 12 31		Aukštas reitingas	Standartinis reitingas	Mažiausia priimtina rizika	Didelė rizika	Be reitingo (26)	Iš viso	Viso biudžeto %
2019 12 31		Nuo A iki B-	C	D+	D- ir žemesnis	Be reitingo (26)	Iš viso	Viso biudžeto %
Skolininkas	Finansų įstaigos	234 072	219 467	335 841	817 894	—	1 607 274	57 %
	Bendrovės	100 115	49 458	—	524 532	95 925	770 030	27 %
	Valstybės institucijos	—	26 908	—	—	1 686	28 594	1 %
	Valstybės	—	6 285	4 486	422 057	—	432 828	15 %
Iš viso		334 187	302 118	340 327	1 764 483	97 611	2 838 726	100 %

3.2.3.4. Paskolų ir išankstinių mokėjimų rizikos koncentracija

3.2.3.4.1. Geografinė analizė

Atsižvelgiant į skolininko šalį, Priemonės paskolų portfelį galima analizuoti pagal toliau nurodytus geografinius regionus.

(tūkst. EUR)
Skolininko šalis	2020 12 31	2019 12 31
Egiptas	319 040	101 316
Nigerija	236 149	179 499
Kenija	195 917	230 837
Etiopija	92 346	62 005
Mauricijus	76 419	96 014
Barbadosas	75 037	75 342
Uganda	61 869	64 882
Tanzanija	60 058	96 640
Ruanda	59 114	48 839
Kongo Demokratinė Respublika	56 527	66 754
Zambija	42 553	43 036
Naujoji Kaledonija	41 224	43 980
Mauritanija	38 131	49 139
AKR regionas	37 497	14 674
Kamerūnas	36 749	32 238
Senegalas	32 850	42 750
Dominikos Respublika	30 741	45 393
Jamaika	23 411	33 436
Gana	21 249	31 635
Gvinėja	18 534	20 399
Malavis	17 349	21 800
Žaliasis Kyšulys	14 952	17 226
Angola	14 654	19 269
Malis	12 918	4 234
Mozambikas	10 775	12 709
Togas	10 625	18 022
Prancūzijos Polinezija	8 783	12 556
Kaimanų Salos	8 027	12 203
Beninas	3 932	59
Seišeliai	3 359	4 201
Mikronezija	3 073	648
Haitis	2 617	3 345
Nigeris	2 243	5 399
Samoa	1 898	3 036
Burkina Fasas	1 267	1 861
Vanuatu	1 200	1 527
Palau	358	768
Botsvana	—	1 004
Iš viso	1 673 445	1 518 675

3.2.3.4.2. Pramonės sektorių analizė

Tolesnėje lentelėje Priemonės paskolų portfelis analizuojamas pagal skolininko pramonės sektorių. Operacijos, kai paskolos prieš jas išmokant galutiniam gavėjui pirma išmokamos finansų tarpininkams, parodomos eilutėje „Tretinės paslaugos ir kt.“

(tūkst. EUR)
Skolininko pramonės sektorius	2020 12 31	2019 12 31
Tretinės paslaugos ir kt.	1 079 088	932 901
Elektros energija, anglys ir kt.	207 940	226 314
Miestų plėtra, renovacija ir transportas	206 201	195 042
Cheminės medžiagos, plastikas ir farmacijos produktai	89 495	51 865
Žaliavos ir kasyba	34 292	44 746
Oro uostų ir oro eismo valdymo sistemos	21 866	26 908
Telekomunikacijos	14 964	21 546
Investicinės prekės, ilgo naudojimo prekės	11 531	4 186
Atliekų perdirbimas	6 063	6 812
Maisto grandinė	2 005	8 355
Iš viso	1 673 445	1 518 675

3.2.3.5. Kiekvieno vidaus rizikos reitingo kredito rizikos pozicija

EIB naudoja vidaus reitingo metodiką, atitinkančią vidaus reitingais grindžiamą metodą pagal sistemą „Bazelis III“. Daugumai Priemonės sandorio šalių pagal šią metodiką buvo suteiktas vidaus reitingas. Toliau pateikiamoje lentelėje parodytas Priemonės paskolų portfelio pasiskirstymas pagal geresnius skolininko arba garanto vidaus reitingus, jei tokių yra. Tais atvejais, kai vidaus reitingo nėra, atliekant šią analizę buvo naudojamas išorės reitingas.

Lentelėje parodomos ir pasirašytos (išmokėtos ir neišmokėtos) pozicijos, ir pagal riziką įvertintos pozicijos, pagrįstos vidaus metodika, kuri taikant Priemonę naudojama riboms valdyti.

(tūkst. EUR)
		2020
	„Moody’s“ reitingo ekvivalentas	Tikėtini kredito nuostoliai 12-os mėnesių laikotarpiu	Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi	Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi	Nusipirkto arba suteikto dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės turto paskolos	Tikroji vertė, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais	Iš viso
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai amortizuota savikaina
Vidaus reitingas Nr. 1 – Minimali kredito rizika	Aaa	—	73 545	—	—	—	73 545
Vidaus reitingas Nr. 2 – Labai maža kredito rizika	Aa1 – Aa3	75 048	—	—	—	—	75 048
Vidaus reitingas Nr. 3 – Maža kredito rizika	A1 – A3	2 087	—	—	—	—	2 087
Vidaus reitingas Nr. 4 – Vidutinė kredito rizika	Baa1 – Baa3	54 412	6 087	—	—	—	60 499
Vidaus reitingas Nr. 5 – Finansiškai silpna sandorio šalis	Ba1 – Ba3	392 787	19 761	—	—	—	412 548
Vidaus reitingas Nr. 6 – Didelė kredito rizika	B1 – B3	581 607	193 877	32 032	—	—	807 516
Vidaus reitingas Nr. 7 – Labai didelė kredito rizika	mažesnis nei Caa1	70 495	177 919	1 493	—	—	249 907
Vidaus reitingas Nr. 8 – Įsipareigojimų nevykdanti sandorio šalis	mažesnis nei Caa1, bet įsipareigojimai nevykdomi	—	5 693	45 000	—	—	50 693
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais		—	—	—	—	92 436	92 436
Atidėjinys nuostoliams ir tikrosios vertės koregavimas		-16 389	-43 976	-44 538	—	-45 931	- 150 834
Paskolų ir išankstinių mokėjimų bendra balansinė vertė		1 160 047	432 906	33 987	—	46 505	1 673 445
Kreditavimo įsipareigojimai
Vidaus reitingas Nr. 1 – Minimali kredito rizika	Aaa	—	—	—	—	—	—
Vidaus reitingas Nr. 2 – Labai maža kredito rizika	Aa1 – Aa3	95 067	—	—	—	—	95 067
Vidaus reitingas Nr. 3 – Maža kredito rizika	A1 – A3	87 000	—	—	—	—	87 000
Vidaus reitingas Nr. 4 – Vidutinė kredito rizika	Baa1 – Baa3	57 282	—	—	—	—	57 282
Vidaus reitingas Nr. 5 – Finansiškai silpna sandorio šalis	Ba1 – Ba3	152 264	—	—	—	—	152 264
Vidaus reitingas Nr. 6 – Didelė kredito rizika	B1 – B3	675 365	8 964	—	—	—	684 329
Vidaus reitingas Nr. 7 – Labai didelė kredito rizika	mažesnis nei Caa1	72 500	110 331	—	—	—	182 831
Vidaus reitingas Nr. 8 – Įsipareigojimų nevykdanti sandorio šalis	mažesnis nei Caa1, bet įsipareigojimai nevykdomi	—	—	38 497	—	—	38 497
Vidaus reitingo nėra (27)		129 669	27 365	—	—	—	157 034
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais		—	—	—	—	268 314	268 314
Atidėjinys nuostoliams ir tikrosios vertės koregavimas		-6 817	-26 335	—	—	—	-33 152
Kreditavimo įsipareigojimų balansinė vertė		1 262 330	120 325	38 497	—	268 314	1 689 466

(tūkst. EUR)
		2019
	„Moody’s“ reitingo ekvivalen-tas	Tikėtini kredito nuostoliai 12-os mėnesių laikotarpiu	Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi	Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi	Nusipirkto arba suteikto dėl kredito rizikos sumažėju-sios vertės turto paskolos	Tikroji vertė, kurios pokyčiai pripažįs-tami pelnu arba nuostoliais	Iš viso
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai amortizuota savikaina
Vidaus reitingas Nr. 1 – Minimali kredito rizika	Aaa	—	82 211	—	—	—	82 211
Vidaus reitingas Nr. 2 – Labai maža kredito rizika	Aa1 – Aa3	75 352	—	—	—	—	75 352
Vidaus reitingas Nr. 3 – Maža kredito rizika	A1 – A3	5 399	—	—	—	—	5 399
Vidaus reitingas Nr. 4 – Vidutinė kredito rizika	Baa1 – Baa3	60 385	16 449	—	—	—	76 834
Vidaus reitingas Nr. 5 – Finansiškai silpna sandorio šalis	Ba1 – Ba3	192 201	6 199	—	—	—	198 400
Vidaus reitingas Nr. 6 – Didelė kredito rizika	B1 – B3	708 162	159 858	—	—	—	868 020
Vidaus reitingas Nr. 7 – Labai didelė kredito rizika	mažesnis nei Caa1	79 411	145 176	—	—	—	224 587
Vidaus reitingas Nr. 8 – Įsipareigojimų nevykdanti sandorio šalis	mažesnis nei Caa1, bet įsipareigojimai nevykdomi	—	—	136 749	—	—	136 749
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais		—	—	—	—	37 366	37 366
Atidėjinys nuostoliams ir tikrosios vertės koregavimas		-17 191	-38 509	- 114 307	—	-16 236	- 186 243
Paskolų ir išankstinių mokėjimų bendra balansinė vertė		1 103 719	371 384	22 442	—	21 130	1 518 675
Kreditavimo įsipareigojimai
Vidaus reitingas Nr. 2 – Labai maža kredito rizika	Aa1 – Aa3	102 092	—	—	—	—	102 092
Vidaus reitingas Nr. 3 – Maža kredito rizika	A1 – A3	12 000	—	—	—	—	12 000
Vidaus reitingas Nr. 4 – Vidutinė kredito rizika	Baa1 – Baa3	61 461	—	—	—	—	61 461
Vidaus reitingas Nr. 5 – Finansiškai silpna sandorio šalis	Ba1 – Ba3	323 080	—	—	—	—	323 080
Vidaus reitingas Nr. 6 – Didelė kredito rizika	B1 – B3	405 773	126 076	—	—	—	531 849
Vidaus reitingas Nr. 7 – Labai didelė kredito rizika	mažesnis nei Caa1	14 883	104 328	—	—	—	119 211
Vidaus reitingas Nr. 8 – Įsipareigojimų nevykdanti sandorio šalis	mažesnis nei Caa1, bet įsipareigojimai nevykdomi	—	—	51 377	—	—	51 377
Vidaus reitingo nėra (28)		79 669	—	—	—	—	79 669
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais		—	—	—	—	76 581	76 581
Atidėjinys nuostoliams ir tikrosios vertės koregavimas		-3 943	-33 326	—	—	—	-37 269
Kreditavimo įsipareigojimų balansinė vertė		995 015	197 078	51 377	—	76 581	1 320 051

EIB toliau stebi įvykius, turinčius įtakos jos skolininkams ir garantams, ypač bankams. Visų pirma, EIB kiekvienu konkrečiu atveju vertina sutartyje numatytas teises, jei reitingas pablogėja ir siekiama imtis rizikos mažinimo priemonių. Be to, atidžiai stebimos atnaujinamos banko garantijos, kurios suteikiamos už jo išduotas paskolas, siekiant užtikrinti, kad jos būtų pakeistos arba prireikus būtų laiku imamasi veiksmų.

3.2.3.6. Įsiskolinimai už paskolas ir vertės sumažėjimas

Įsiskolinimų sumos yra nustatomos, stebimos ir apie jas pranešama laikantis procedūrų, nustatytų Banko dokumente „Finansų stebėsenos gairės ir procedūros“. Šios procedūros atitinka geriausią bankininkystės praktiką ir yra taikomos visoms EIB valdomoms paskoloms.

Stebėsenos proceso struktūra tokia, kad būtų užtikrinta, kad i) per kuo trumpesnį laiką būtų nustatyti įsiskolinimai ir apie juos pranešta atsakingoms tarnyboms; ii) kritiniai atvejai būtų skubiai perduodami spręsti tinkamu operaciniu ir sprendimų priėmimų lygmeniu; iii) būtų reguliariai teikiama informacija Priemonės vadovybei apie bendrą būklę.

Paskolų ir išankstinių mokėjimų įsiskolinimus ir vertės sumažėjimą galima analizuoti taip:

(tūkst. EUR)
	Paskolos ir išankstiniai mokėjimai	Paskolos ir išankstiniai mokėjimai
	2020 12 31	2019 12 31
Balansinė vertė	1 673 445	1 518 675
Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi
Bendra suma	45 000	136 749
Vertės sumažėjimas dėl atidėjinių nuostoliams	-44 538	- 114 307
Tikėtinų kredito nuostolių finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi, balansinė vertė	462	22 442
Pradelsta, bet vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi
Laiku nesumokėta:
0–30 dienų	2 008	61
30–60 dienų	—	924
60–90 dienų	—	—
90–180 dienų	174	135
daugiau kaip 180 dienų	—	26
Balansinė vertė, kai laiku nesumokėta, bet vertė dėl kredito rizikos nesumažėjo	2 182	1 146
Balansinė vertė, kai laiku sumokėta ir vertė dėl kredito rizikos nesumažėjo	1 670 801	1 495 087
Visa paskolų ir išankstinių sumų balansinė vertė	1 673 445	1 518 675

3.2.3.7. Tikėtino kredito nuostolio jautrumas būsimoms ekonominėms sąlygoms (tūkst. EUR)

Tikėtino kredito nuostolis priklauso nuo sprendimų ir prielaidų, susijusių su į ateitį orientuotų scenarijų formulavimu. EIB atlieka reikšmingų savo turto klasių pripažįstamo tikėtino kredito nuostolio jautrumo analizę.

Būsimų ekonominių sąlygų prognozės (pagal makroekonominius scenarijus) yra naudojamos prognozės modeliui, pagal kurį gaunami sąlyginiai rizikos parametrai, į kuriuos atsižvelgiama apskaičiuojant atidėjinius nuostoliams.

Scenarijai yra išvedami dėl sukrėtimų poveikio BVP, kuris yra pagrindinis ekonominės veiklos rodiklis. Poveikį realiajam BVP turintys sukrėtimai kalibruojami taip, kad atkartotų ankstesnį kintamojo kintamumą. Be to, siekiant patikslinti BVP sukrėtimų dydį ir pastovumą, prireikus taikomas ekspertų vertinimas. Todėl sukrėtimai nustatomi kartu su smukimo funkcija siekiant nustatyti sukrėtimų poveikį laikui bėgant. Su kiekvienu scenarijumi susijusios tikimybės apibrėžiamos atsižvelgiant į rinkos (svyravimo) rodiklius ir viduje parengtus rodiklius / sekiklius, laikui bėgant nuosekliai naudojamus neapibrėžtumui nustatyti. Teigiamų ir neigiamų sukrėtimų koeficientas priklauso nuo rizikos ekonomikoje pusiausvyros, vidutiniškai neigiami ir teigiami sukrėtimai: -20 533 EUR (2019 m. – -2,670 EUR) ir 17 658 EUR (2019 m. – 2 396 EUR), buvo atitinkamai taikyti ankstesnėse ketvirčio projekcijose.

Toliau pateikiamoje lentelėje parodytas 1 ir 2 etapų paskolų ir išankstinių mokėjimų atidėjinys nuostoliams. Kiekvienam perspektyviniam scenarijui (pvz., pagrindiniam, teigiamam ir neigiamam) buvo taikomas 100 % koeficientas, o ne scenarijaus tikimybės koeficientai visuose trijuose scenarijuose.

(tūkst. EUR)
	2020
	Teigiami	Pagrindiniai	Neigiami
Bendroji pozicija	3 063 652	3 063 652	3 063 652
Atidėjiniai nuostoliams	70 645	88 303	108 836

(tūkst. EUR)
	2019
	Teigiami	Pagrindiniai	Neigiami
Bendroji pozicija	2 748 523	2 748 523	2 748 523
Atidėjiniai nuostoliams	89 255	91 651	94 321

3.2.3.8. Paskolų sąlygų pakeitimas ir restruktūrizavimo priemonės

EIB paskolas laiko restruktūrizuotomis paskolomis (t. y. paskolomis, skolos vertybiniais popieriais ir paskolų įsipareigojimais), kurioms buvo taikomos restruktūrizavimo priemonės. Restruktūrizavimo priemones sudaro nuolaidos, kurias EIB nusprendžia suteikti skolininkui, kuris dėl savo finansinių sunkumų laikomas negalinčiu laikytis sutartyje numatytų su skola susijusių įsipareigojimų ir sąlygų, kad skolininkas galėtų laikytis su skola susijusių įsipareigojimų arba visiškai ar iš dalies refinansuoti sutartį. Pozicijos laikomos restruktūrizuotomis, jei buvo suteikta nuolaida, neatsižvelgiant į tai, ar kokia nors suma yra pradelsta, ar pozicija klasifikuojama kaip pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui. Pozicijos nelaikomos restruktūrizuotomis, jeigu skolininkas neturi finansinių sunkumų.

Įprastomis veiklos sąlygomis atliekant paskolų klasifikaciją konkrečios paskolos būtų buvusios priskirtos prastesnei klasei ir prieš peržiūrint sąlygas paskola būtų buvusi įtraukta į stebėjimo sąrašą, o finansinė priemonė pagal trijų etapų vertės sumažėjimo modelį būtų perkelta iš 1 etapo į 2 etapą. Peržiūrėjus sąlygas, EIB ir toliau atidžiai stebės šias paskolas, o finansinės priemonės kreditavimas sumažėtų ir jis būtų perkeltas į 3 etapą. Jei paskolos klasifikacija pakankamai pagerės, ji bus pašalinta iš stebėjimo sąrašo, laikantis EIB procedūrų.

Reaguodamas į COVID-19 pandemijos ekonominį poveikį, Bankas nusprendė tam tikromis aplinkybėmis savo klientams taikyti tam tikras pagalbines priemones, kurios, be kita ko, apima: i) finansinių sąlygų ir kitų pagrindinių sąlygų laikiną palengvinimą (įskaitant įsipareigojimų atidėjimą), ii) pinigų srautų pertvarkymą nustatant naujus grąžinimo tvarkaraščius arba laikiną grąžinimo įsipareigojimų sustabdymą ir iii) tam tikras kitas papildomas paramos priemones, pavyzdžiui, naujų sutarčių, kuriomis spartinamas paskolų išmokėjimas ir skolininkams didinamos skolinamos sumos, pasirašymą. Bankas vertina prašymus imtis tokių priemonių kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į tam tikras konkrečias sąlygas. Šias priemones ketinama taikyti ir klientams, kurie laikinai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos ekonominių padarinių, tačiau kurie nepatiria jokių struktūrinių finansinių sunkumų ar mokumo problemų ir kurie tokių priemonių taikymo metu laikomi veikiančiais. Jeigu atlikus vertinimą klientas neatitinka šių reikalavimų arba Priemonė nustato riziką ilgalaikiam kliento verslo modelio tvarumui, bus apsvarstytos kitos tinkamos priemonės ir prireikus bus laikomasi standartinių EIB restruktūrizavimo procesų.

Restruktūrizavimo priemonės ir veiksmai, kurių per ataskaitinį laikotarpį ėmėsi EIB, apima terminų pratęsimą, pagrindinės sumos mokėjimo atidėjimą, pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimo atidėjimą, esminių sąlygų pažeisimą ir pradelstų skolų kapitalizavimą, bet tuo neapsiriboja.

Operacijos, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės, nurodytos kaip tokios toliau pateikiamoje lentelėje:

(tūkst. EUR)
	2020 12 31		2019 12 31
	Veiksnios	Neveiksnios	Veiksnios	Neveiksnios
Sutarčių, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės, skaičius	12	14	19	9
Balansinė vertė (įskaitant palūkanas ir įsiskolinimų sumas)	169 274	58 748	182 619	62 915
Pripažintas tikėtinų kredito nuostolių sumažinimas	19 311	28 934	7 916	57 321
Pajamos iš restruktūrizuotų sutarčių palūkanų	7 729	5 099	8 130	854
Nurašytos / neįtrauktos pozicijos (po operacijos nutraukimo / pardavimo)	—	49 472	—	280

(tūkst. EUR)
	Restruktūrizavimo priemonės
	2019 12 31	Išpirkimo terminų pratęsimas	Pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimo atidėjimas	Esminių finansinių sąlygų pažeidimas	Kita	Grąžinimas, nutraukimas ir (arba) nurašymas pagal sutartį (29)	2020 12 31
Finansų įstaigos	51 468	-1 995	11 989	43 746	—	-14 683	90 525
Bendrovės	194 066	-1 074	—	-3 515	—	-51 980	137 497
Iš viso	245 534	-3 069	11 989	40 231	—	-66 663	228 022

3.2.4. Pinigų ir pinigų ekvivalentų kredito rizika

Turimos lėšos investuojamos vadovaujantis Priemonės sutartinių mokėjimo įsipareigojimų tvarkaraščiu. 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. investicijos buvo vykdomos tik banko indėlių, indėlių sertifikatų ir komercinių vekselių pavidalu.

Įgaliotieji subjektai turi reitingą, kuris yra panašus į trumpalaikius ir ilgalaikius reitingus, kurių reikalaujama paties EIB iždo investicijoms. Jeigu kelios kredito reitingų agentūros suteikė skirtingus reitingus, atsižvelgiama į žemiausiąjį. Didžiausia leistina riba kiekvienam įgaliotajam bankui šiuo metu siekia 50 000 000 EUR (penkiasdešimt milijonų eurų). Taisyklės išimtis padaryta bankui „Societe Generale“, kuriame yra Priemonės grynųjų pinigų iš veiklos sąskaitos. 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d.„Societe Generale“ trumpalaikio kredito riba siekė 110 000 000 EUR (šimtą dešimt milijonų eurų). Padidinta riba taikoma grynųjų pinigų iš veiklos sąskaitoje laikomai pinigų sumai ir priemonėms, kurias išleido ši sandorio šalis ir kurios laikomos iždo portfelyje.

Visos investicijos padarytos į įgaliotuosius subjektus ne ilgiau kaip trims mėnesiams nuo įskaitymo datos. Apie visus kredito rizikos pažeidimus pranešama įgaliojimus suteikiančioms institucijoms. 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. visų terminuotųjų indėlių, komercinių vekselių ir grynųjų pinigų kasoje, laikomų Priemonės iždo portfelyje, reitingas atsiskaitymo dieną buvo ne mažesnis kaip P-2 („Moody's“ ekvivalentas).

Toliau pateikiamoje lentelėje pateikiama pinigų ir pinigų ekvivalentų, įskaitant sukauptas palūkanas, apžvalga (tūkst. EUR).

Žemiausias trumpalaikis reitingas	Žemiausias ilgalaikis reitingas	2020 12 31		2019 12 31
(„Moody’s“ terminas)	(„Moody’s“ terminas)	2020 12 31		2019 12 31
P-1	Aaa	49 988	5 %	98 945	12 %
P-1	Aa2	25 022	3 %	67 799	8 %
P-1	Aa3	130 024	14 %	89 983	11 %
P-1	A1	99 969	11 %	213 914	26 %
P-1	A2	119 972	13 %	212 199	25 %
P-1	A3	498 965	54 %	104 944	12 %
P-2	A3	—	—	49 993	6 %
Iš viso		923 940	100 %	837 777	100 %

3.2.5. Išvestinių finansinių priemonių kredito rizika

3.2.5.1. Išvestinių finansinių priemonių kredito rizikos politika

Išvestinių finansinių priemonių kredito rizika išreiškiama nuostoliais, kuriuos konkreti šalis patirtų, jeigu kita sandorio šalis nepajėgtų vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Išvestinių finansinių priemonių kredito rizika kinta priklausomai nuo daugelio veiksnių (pvz., palūkanų ir valiutų kursų), paprastai ji atitinka tik nedidelę jų tariamosios vertės dalį.

Vykdant įprastinę veiklą pagal Priemonę gali būti sudaryti apsikeitimo sandoriai, siekiant apdrausti nuo rizikos specialias skolinimo operacijas, arba išankstinius valiutos sandorius kitomis nei euras aktyviai prekiaujamomis valiutomis, valiutos pozicijai apdrausti nuo rizikos. Visus apsikeitimo sandorius EIB vykdo su išorės sandorio šalimi. Apsikeitimo sandoriai tvarkomi pagal tuos pačius EIB ir išorės sandorio šalių pasirašytus pagrindinius apsikeitimo sandorių susitarimus (angl. „Master Swap Agreements“) ir kredito užtikrinimo priedus (angl. „Credit Support Annexes“).

3.2.5.2. Išvestinių finansinių priemonių kredito rizikos nustatymas

Visi EIB vykdomi su Priemone susiję apsikeitimo sandoriai tvarkomi remiantis tuo pačiu sutartiniu pagrindu ir metodikomis, kurie taikomi išvestinėms finansinėms priemonėms, dėl kurių EIB susiderėjo savo reikmėms. Visų pirma, apsikeitimo sandorių šalių tinkamumą EIB nustato remdamasis tomis pačiomis tinkamumo sąlygomis, kurios taikomos bendraisiais apsikeitimo sandorių tikslais.

Su apsikeitimo sandoriais ir išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusią kredito riziką EIB nustato taikydamas grynosios rinkos rizikos (angl. „Net Market Exposure“, NME) ir galimos būsimos rizikos (angl. „Potential Future Exposure“, PFE) metodą, skirtą atskaitomybei ir ribos stebėsenai. NME ir PFE visiškai apima su investicine priemone susijusias išvestines finansines priemones.

Priemonė sudaro trumpalaikius valiutų apsikeitimo sandorius, siekiant apdrausti nuo valiutų rizikos paskolas, išduodamas kitomis nei euras valiutomis. Valiutų apsikeitimo sandorių trukmė ne ilgesnė kaip trys mėnesiai, jie nuolat pratęsiami. 2020 m. gruodžio 31 d. valiutų apsikeitimo sandorių sąlyginė suma siekė 1 480,0 mln. EUR, palyginti su 1 545,0 mln. EUR 2019 m. gruodžio 31 d.2020 m. gruodžio 31 d. valiutų apsikeitimo sandorių tikroji vertė siekė 33,6 mln. EUR, o palyginti su 14,1 mln. EUR 2019 m. gruodžio 31 d.

Taikant Priemonę sudaromi palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, siekiant apdrausti nuo palūkanų normos rizikos išmokėtas paskolas. 2020 m. gruodžio 31 d. buvo likę du palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, kurių tariamoji suma siekė 17,7 mln. EUR (2019 m. – 24,2 mln. EUR), o tikroji vertė – -0,6 mln. EUR (2019 m. – -0,1 mln. EUR).

3.2.6. Iždo finansinio turto kredito rizika

Toliau pateikiamoje lentelėje parodoma iždo portfelio, kurį sudaro vien tik valstybinio pavaldumo įstaigų, bankų ir subjektų, kurie nėra bankai, komerciniai vekseliai, kurių likęs terminas yra trumpesnis kaip trys mėnesiai, būklė. ES valstybės narės, jų agentūros, bankai ir subjektai, kurie nėra bankai, yra reikalavimus atitinkantys emitentai. Didžiausia leistina riba kiekvienam įgaliotajam emitentui yra 50 000 000 EUR (penkiasdešimt milijonų eurų). Remiantis investavimo gairėmis ir atsižvelgiant į likvidumo reikalavimus, taip pat galima investuoti į vidutinės trukmės ir ilgalaikes obligacijas.

(tūkst. EUR)
Žemiausias trumpalaikis reitingas	Žemiausias ilgalaikis reitingas	2020 12 31		2019 12 31
(„Moody’s“ terminas)	(„Moody’s“ terminas)	2020 12 31		2019 12 31
P-1	Aa1	50 006	14 %	50 046	15 %
P-1	Aa2	50 040	14 %	19 997	6 %
P-1	Aa3	50 016	14 %	11.. 50 025	12.. 15 %
P-1	Aaa	51 705	15 %	—	0 %
P-1	A1	—	0 %	55 050	17 %
P-1	A2	50 058	15 %	—	0 %
P-2	A3	—	0 %	85 027	26 %
P-2	Baa1	50 035	14 %	30 433	9 %
P-2	Baa3	50 013	14 %	40 009	12 %
Iš viso		351 873	100 %	330 587	100 %

3.3. Likvidumo rizika

Likvidumo rizika reiškia subjekto gebėjimą finansuoti turto padidėjimą ir suėjus terminui vykdyti įsipareigojimus, nepatiriant nepriimtinų nuostolių. Ji gali būti skirstoma į finansavimo likvidumo riziką ir rinkos likvidumo riziką. Finansavimo likvidumo rizika – tai rizika, kad subjektas nesugebės veiksmingai patenkinti tiek numatytų, tiek nenumatytų einamųjų ir būsimųjų pinigų srautų poreikių, nepakenkdamas savo kasdienei veiklai ar finansų būklei. Rinkos likvidumo rizika – tai rizika, kad subjektas negalės lengvai kompensuoti arba parduoti pozicijos rinkos kaina dėl nepakankamo rinkos gilumo ar rinkos sutrikimo.

3.3.1. Likvidumo rizikos valdymas

Priemonė visų pirma finansuojama metiniais valstybių narių įnašais, taip pat dėl Priemonės vykdomų operacijų atsirandančiomis grįžtamosiomis lėšomis. Priemonės finansavimo likvidumo rizika valdoma daugiausia planuojant jos grynuosius likvidumo poreikius ir reikalingus valstybių narių metinius įnašus.

Siekiant apskaičiuoti metinius valstybių narių įnašus, analizuojama ir visus metus stebima esamo ir numatomo portfelio lėšų išmokėjimo eiga. Siekiant patikslinti metinius likvidumo reikalavimus, atsižvelgiama į ypatingus įvykius, pvz., anksti gautas grąžinamąsias išmokas, akcijų pardavimą ar įsipareigojimų nevykdymo atvejus.

Siekiant papildomai sumažinti likvidumo riziką, palaikomas Priemonės likvidumo rezervas, kuris yra pakankamas, kad bet kuriuo PIT būtų galima padengti numatytas pinigines išmokas, apie kurias reguliariai praneša EIB skolinimo skyrius. Lėšos investuojamos pinigų rinkoje ir obligacijų rinkose tarpbankinių indėlių ir kitų trumpalaikių finansinių priemonių forma atsižvelgiant į Priemonės įsipareigojimus dėl piniginių išmokų. Priemonės likvidųjį turtą valdo banko iždo departamentas, siekdamas išlaikyti tinkamą likvidumą, kad būtų galima tenkinti pagal Priemonę prisiimtus įsipareigojimus.

Laikantis veiklos ir administracinių padalinių pareigų atskyrimo principo, už atsiskaitymo operacijas, susijusias su šio turto investavimu, atsako EIB Operacijų planavimo ir atsiskaitymo departamentas. Be to, už sandorio šalių įgaliojimą ir iždo investicijų ribų nustatymą ir tų ribų stebėjimą atsakingas Banko rizikos valdymo direktoratas.

3.3.2. Likvidumo rizikos vertinimas

Šio skirsnio lentelėse analizuojami finansiniai pagal Priemonę prisiimti įsipareigojimai pagal išpirkimo datą, remiantis laikotarpiu, likusiu nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos iki sutartyje nustatytos išpirkimo datos (remiantis nediskontuotais pinigų srautais).

Neišvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų atžvilgiu Priemonė susijusi su įsipareigojimais pagal neišmokėtas kredito dalis pagal pasirašytus paskolos susitarimus, pagal neišmokėtas pasirašytų kapitalo pasirašymo ir (arba) investicinių susitarimų dalis, pagal suteiktas paskolų garantijas arba pagal palūkanų subsidijas ir techninę pagalbą, kurias įsipareigota skirti.

Paskoloms pagal investicinę priemonę (IP) nustatytas išmokėjimo terminas. Tačiau išmokų laikas ir sumos atspindi susijusių investicinių projektų pažangą. Be to, IP paskolos yra operacijos, atliekamos santykinai kintančioje aplinkoje, todėl jų išmokėjimo grafikui būdingas didelis neapibrėžtumas.

Kapitalo investicijos tampa mokėtinomis, kai akcijų fondų valdytojai parengia galiojančius kvietimus įnešti kapitalo lėšų, kurie rodo jų investicinės veiklos pažangą. Lėšų įnešimo laikotarpis paprastai yra 3 metai, tačiau jis dažnai pratęsiamas vieniems arba dvejiems metams. Kai kurių išmokėjimo įsipareigojimų laikotarpis paprastai yra ilgesnis nei lėšų įnešimo laikotarpis, t. y. iki to laiko, kai galima visiškai disponuoti fondo investicijomis, kadangi fondo likvidumas gali būti nepakankamas, kad laikas nuo laiko būtų galima įvykdyti mokėjimo įsipareigojimus, kylančius dėl mokesčių ar kitokių išlaidų.

Garantijoms netaikomi specialūs išmokėjimo įsipareigojimai, nebent pareikalaujama įvykdyti garantiją. Neapmokėtų garantijų suma sumažinama, atsižvelgiant į garantija užtikrintų paskolų grąžinimo grafiką.

Palūkanų subsidijos, kurias įsipareigota skirti, išmokamos, kai subsidijuojamos paskolos finansuojamos iš banko nuosavų išteklių. Todėl nurodytos išlaidos yra tik įsipareigojimai, susiję su tomis paskolomis, o ne su visa neišmokėtų palūkanų subsidijų, kurias įsipareigota skirti, suma. Kaip ir paskolų atveju, jų išmokėjimo grafikas nėra aiškus.

Techninės pagalbos, kurią įsipareigojama skirti, bendros nominaliosios išlaidos lentelėje „Neišvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas“ rodo visą pagal pasirašytas techninės pagalbos sutartis neišmokėtą dalį. Išmokėjimo grafikui būdingas didelis neapibrėžtumas. Išmokamų pinigų srautai, priskirti terminų intervalui „3 mėnesiai arba trumpesnis“, reiškia iki finansinių ataskaitų sudarymo dienos gautų neapmokėtų sąskaitų faktūrų sumą.

Neišvestinių priemonių finansiniai įsipareigojimai, kuriems sutartimi nenustatyta konkreti išpirkimo data, priskiriami kategorijai „Išpirkimo data neapibrėžta“. Įsipareigojimai, dėl kurių finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra užregistruotas išmokos reikalavimas, priskiriami atitinkamam terminų intervalui.

Išvestinių finansinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas rodo apsikeitimo sandorių, įskaitant skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius (angl CCS – „cross currency swaps“), skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandorius (angl. CCIRS – „cross currency interest rate swaps“), trumpalaikius valiutų apsikeitimo sandorius ir palūkanų normų apsikeitimo sandorius, sutartinius nediskontuotus bendruosius pinigų srautus.

(tūkst. EUR)
Neišvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas	3 mėnesiai arba trumpesnis	Nuo 3 mėn. iki 1 metų	Ilgesnis nei 1 metai 5 metai	Ilgesnis nei 5 metai	Neapibrėžtas terminas	Bendros nominaliosios išlaidos
2020 12 31	3 mėnesiai arba trumpesnis	Nuo 3 mėn. iki 1 metų	Ilgesnis nei 1 metai 5 metai	Ilgesnis nei 5 metai	Neapibrėžtas terminas	Bendros nominaliosios išlaidos
Paskolų, kurias įsipareigojama skirti, bet kurios neišmokėtos, išlaidos	199 006	—	—	—	1 523 612	1 722 618
Investicinių lėšų, kurias įsipareigojama skirti, ir pasirašytų akcijų išlaidos	1 043	—	—	—	377 303	378 347
Kita (pasirašytos, bet neišduotos garantijos, išduotos garantijos)	—	—	—	—	1 553 246	1 553 246
Palūkanų subsidijų, kurias įsipareigojama skirti, išlaidos	18 494	—	—	—	356 391	374 885
Techninės pagalbos, kurią įsipareigojama skirti, išlaidos	2 504	—	—	—	43 029	45 533
Iš viso	221 047	—	—	—	3 853 581	4 074 629

(tūkst. EUR)
Neišvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas	3 mėnesiai arba trumpesnis	Nuo 3 mėn. iki 1 metų	Ilgesnis nei 1 metai 5 metai	Ilgesnis nei 5 metai	Neapibrėžtas terminas	Bendros nominaliosios išlaidos
2019 12 31	3 mėnesiai arba trumpesnis	Nuo 3 mėn. iki 1 metų	Ilgesnis nei 1 metai 5 metai	Ilgesnis nei 5 metai	Neapibrėžtas terminas	Bendros nominaliosios išlaidos
Paskolų, kurias įsipareigojama skirti, bet kurios neišmokėtos, išlaidos	33 038	—	—	—	1 324 282	1 357 320
Investicinių lėšų, kurias įsipareigojama skirti, ir pasirašytų akcijų išlaidos	369	—	—	—	405 551	405 920
Kita (pasirašytos, bet neišduotos garantijos, išduotos garantijos)	—	—	—	—	1 559 831	1 559 831
Palūkanų subsidijų, kurias įsipareigojama skirti, išlaidos	—	—	—	—	350 678	350 678
Techninės pagalbos, kurią įsipareigojama skirti, išlaidos	3 898	—	—	—	21 166	25 064
Iš viso	37 305	—	—	—	3 661 508	3 698 813

(tūkst. EUR)
Išvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas	3 mėnesiai arba trumpesnis	Ilgesnis kaip 3 mėnesiai, iki 1 metų	Ilgesnis kaip 1 metai, iki 5 metai	Bendros nominaliosios įplaukos / išlaidos
2020 12 31	3 mėnesiai arba trumpesnis	Ilgesnis kaip 3 mėnesiai, iki 1 metų	Ilgesnis kaip 1 metai, iki 5 metai	Bendros nominaliosios įplaukos / išlaidos
Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai. Įplaukos	1 480 000	—	—	1 480 000
Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai. Išlaidos	-1 448 077	—	—	-1 448 077
Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai. Įplaukos	147	394	775	1 317
Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai. Išlaidos	—	-815	-1 142	-1 957
Iš viso	32 070	-421	367	31 283

(tūkst. EUR)
Išvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas	3 mėnesiai arba trumpesnis	Ilgesnis kaip 3 mėnesiai, iki 1 metų	Ilgesnis kaip 1 metai, iki 5 metai	Bendros nominaliosios įplaukos / išlaidos
2019 12 31	3 mėnesiai arba trumpesnis	Ilgesnis kaip 3 mėnesiai, iki 1 metų	Ilgesnis kaip 1 metai, iki 5 metai	Bendros nominaliosios įplaukos / išlaidos
Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai. Įplaukos	1 545 000	—	—	1 545 000
Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai. Išlaidos	-1 535 571	—	—	-1 535 571
Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai. Įplaukos	310	820	2 045	3 175
Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai. Išlaidos	—	-1 128	-2 138	-3 266
Iš viso	9 739	-308	-93	9 338

3.3.3. Iš viso Ilgalaikis finansinis turtas ir įsipareigojimai

Toliau pateikiamoje lentelėje nurodytas neišvestinis finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai, kuriuos tikimasi atgauti arba padengti per daugiau nei 12 mėnesių nuo finansinių ataskaitų sudarymo dienos.

(tūkst. EUR)
	2020 12 31	2019 12 31
Finansinis turtas:
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai	1 812 807	1 636 520
Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai	526 810	619 928
Kitas turtas	109	—
Iš viso	2 339 726	2 256 448
Finansiniai įsipareigojimai:
Atidėjiniai suteiktoms garantijoms	851	628
Trečiosioms šalims mokėtina suma (30)	81 371	93 531
Atidėjiniai kreditavimo įsipareigojimams	33 152	37 269
Iš viso	115 374	131 428

3.4. Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų ir normų, kaip antai palūkanų normų, akcijų kainų ir užsienio valiutų kursų, pokyčiai turės poveikio subjekto pajamoms arba turimų finansinių priemonių vertei.

3.4.1. Palūkanų normos rizika

Palūkanų normos rizika kyla dėl pozicijų, už kurias mokamos palūkanos, ekonominės vertės arba iš jų gaunamų pajamų kintamumo, susijusio su nepalankiais palūkanų normos svyravimais.

Priemonė nėra tiesiogiai veikiama savo ekonominės vertės svyravimo arba įvairių turto, įsipareigojimų ir apsidraudimo priemonių kainų skirtumo, nes i) ji nepatiria jokių tiesioginio skolinimosi išlaidų arba palūkanų, skaičiuojamų įsipareigojimams, ir ii) ji pripažįsta palūkanų normų svyravimų poveikį pajamoms iš savo investicijų.

Priemonė savo paskolų portfelio ir mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorių jautrumą palūkanų normos svyravimui vertina apskaičiuodama bazinio punkto vertę (BPV).

Remiantis BPV, vertinamas atitinkamo portfelio grynosios dabartinės vertės padidėjimas arba sumažėjimas, kai 1 baziniu punktu (0,01 %) padidėja palūkanų normos, esant konkrečiam terminui: „pinigų rinkos – iki vienų metų“, „labai trumpam – 2–3 metai“, „trumpam – 4–6 metai“, „vidutiniam“ – 7–11 metų, „ilgam – 12–20 metų“ arba „labai ilgam – daugiau kaip 21 metai“.

Siekiant nustatyti Priemonės eurais išreikštų paskolų pinigų srautų grynąją dabartinę vertę, naudojama EIB finansavimo eurais kreivė (apsikeitimo sandorių eurais kreivė + EIB finansavimo marža). EIB finansavimo JAV doleriais kreivė naudojama JAV doleriais išreikštų paskolų pinigų srautų grynajai dabartinei vertei apskaičiuoti. Valiutomis, kurių patikimos ir pakankamai išsamios diskonto kreivės negalima gauti, išreikštų paskolų pinigų srautų grynoji dabartinė vertė nustatoma kaip pakaitalą naudojant EIB finansavimo eurais kreivę.

Siekdama apskaičiuoti Priemonės mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorių grynąją dabartinę vertę, eurais išreikštiems pinigų srautams naudojama apsikeitimo sandorių eurais kreivė, o JAV doleriais išreikštiems pinigų srautams – apsikeitimo sandorių JAV doleriais kreivė.

Kaip parodyta toliau pateikiamoje lentelėje, 2020 m. gruodžio 31 d. paskolų portfelio, įskaitant susijusius mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorius, grynoji dabartinė vertė sumažėjo 697 tūkst. EUR (2019 m. gruodžio 31 d. sumažėjo 533 tūkst. EUR), visoms svarbioms palūkanų normos kreivėms kartu pakilus 1 baziniu punktu.

(tūkst. EUR)
Bazinio punkto vertė	Pinigai	Labai trumpas	Trumpas	Vidutinis	Ilgas	Labai ilgas	Iš viso
	Rinka
2020 12 31	1 metai	2–3 metai	4–6 metai	7–11 metų	12–20 metų	21 metai
Bendras paskolų ir mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorių jautrumas	-45	-113	-313	-215	-11	—	-697

(tūkst. EUR)
Bazinio punkto vertė	Pinigai	Labai trumpas	Trumpas	Vidutinis	Ilgas	Labai ilgas	Iš viso
	Rinka
2019 12 31	1 metai	2–3 metai	4–6 metai	7–11 metų	12–20 metų	21 metai
Bendras paskolų ir mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorių jautrumas	-42	-99	-172	-163	-57	—	-533

3.4.2. Užsienio valiutos kurso rizika

Užsienio valiutos kurso rizika – tai IP kylanti rizika netekti pajamų arba ekonominės vertės dėl nepalankių užsienio valiutos kurso pokyčių.

Atsižvelgiant į pasirinktą apskaitos valiutą (IP atveju tai yra EUR), užsienio valiutos kurso rizika Priemonei kyla tuomet, kai yra neatitikimas tarp turto ir įsipareigojimų, išreikštų kita apskaitos valiuta. Užsienio valiutos kurso rizika apima ir kita apskaitos valiuta išreikštų būsimųjų pinigų srautų, pvz., palūkanų ir dividendų mokėjimų, vertės pokyčių, kuriuos lemia valiutos kurso svyravimai, poveikį.

3.4.2.1. Užsienio valiutos kurso rizika ir iždo turtas

IP iždo turtas išreiškiamas eurais arba JAV doleriais.

Nuo užsienio valiutos kurso rizikos apsidraudžiama sudarant skirtingų valiutų neatidėliotinus valiutos keitimo sandorius arba išankstinius sandorius, taip pat valiutų apsikeitimo sandorius arba skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius. Jeigu mano esant būtina ir tinkama, EIB Iždo departamentas gali imtis bet kokių kitų banko politiką atitinkančių priemonių, kuriomis apsaugoma nuo rinkos rizikos, patiriamos dėl IP finansinės veiklos.

3.4.2.2. Užsienio valiutos kurso rizika ir IP finansuojamos arba garantuojamos operacijos

Valstybių narių įnašai pagal IP mokami eurais. IP finansuojamos arba garantuojamos operacijos, taip pat palūkanų subsidijos gali būti išreikštos eurais, JAV doleriais ar bet kuria kita leistina valiuta.

Užsienio valiutos kurso rizika (euro kaip pasirinktosios valiutos atžvilgiu) kyla visada, kai operacijos, atliekamos kita nei euras valiuta, nėra apdraustos. IP apdraudimo nuo užsienio valiutos kurso rizikos gairės pateiktos toliau.

3.4.2.2.1. JAV doleriais išreikštų operacijų apdraudimas

Nuo užsienio valiutos kurso rizikos, kylančios, kai operacijos išreiškiamos JAV doleriais, turi būti apsidraudžiama agreguotuoju pagrindu, naudojant euro ir JAV dolerio apsikeitimo sandorius, kurie periodiškai pratęsiami ir kurių suma periodiškai patikslinama. Naudojant užsienio valiutų apsikeitimo sandorius siekiama dviejų tikslų. Viena vertus, gauti lėšų, reikalingų naujoms išmokoms (paskolos ir nuosavas turtas), kita vertus, išlaikyti užsienio valiutos makrolygio rizikos draudimą.

Atsižvelgiant į planuojamas ar tikėtinas grįžtamąsias lėšas ar lėšų išmokėjimą, kiekvieno laikotarpio pradžioje nustatomi būsimojo laikotarpio JAV doleriais gautini ar mokėtini pinigų srautai. Kartu pratęsiami užsienio valiutos apsikeitimo sandoriai, kurių galiojimas baigiasi, o jų suma patikslinama taip, kad padengtų bent jau būsimu laikotarpiu numatomus likvidumo poreikius JAV doleriais.

Kas mėnesį JAV dolerių užsienio valiutos kurso pozicija yra apdraudžiama, jei viršija atitinkamas ribas, sudarant neatidėliotinus valiutos keitimo sandorius arba išankstinius sandorius.

Nenumatytas likvidumo JAV doleriais trūkumas pratęsimo laikotarpiu gali būti dengiamas sudarant ad hoc užsienio valiutos apsikeitimo sandorius, o dėl užsienio valiutos kurso pozicijos didinimo atsiradęs likvidžių lėšų perteklius investuojamas į iždo turtą arba iškeičiamas į eurus.

3.4.2.2.2. Kitomis nei euras ar JAV doleris valiutomis atliekamų operacijų apdraudimas

Kitomis nei euras ar JAV doleris valiutomis išreikštos IP operacijos apdraudžiamos tokio paties finansinio profilio kaip susijusi paskola skirtingų valiutų apsikeitimo sandoriais su sąlyga, kad veikia apsikeitimo sandorių rinka.

Pagal IP vykdomos operacijos, išreiškiamos tokiomis valiutomis, kurioms negalima pritaikyti apsidraudimo galimybių arba toks apsidraudimas brangiai kainuoja. Šios operacijos išreikštos vietos valiutomis, tačiau atliktos eurais arba JAV doleriais. IP finansinės rizikos programoje, kurią 2015 m. sausio 22 d. patvirtino IP komitetas, nustatyta galimybė sintetiniu būdu apsidrausti nuo užsienio valiutos kurso pozicijos rizikos vietos valiutų, kurios yra stipriai teigiamai susietos su JAV doleriais, atveju, taikant JAV doleriais išreikštas išvestines finansines priemones. Vietos valiutos, kurios apsaugomos sintetiniu būdu, taikant JAV doleriais išreikštas išvestines finansines priemones, nurodytos 3.4.2.2.3 skirsnio lentelėje „Vietos valiutos (pagal sintetinį apsidraudimą)“, o vietos valiutos, kurioms netaikomas šis sintetinis apsidraudimas, nurodytos toje pačioje lentelėje kaip „Vietos valiutos (ne pagal sintetinį apsidraudimą)“.

3.4.2.2.3. Užsienio valiutos kurso pozicija (tūkst. EUR)

Šios pastabos lentelėse nurodoma Priemonės užsienio valiutos kurso pozicija.

Užsienio valiutos kurso pozicija nurodyta toliau pateikiamose lentelėse pagal IP rizikos politiką (aprašytą IF finansinės rizikos programoje). Užsienio valiutos kurso pozicija taikant rizikos politiką yra grindžiama apskaitos duomenimis ir apibrėžiama kaip pasirinkto turto ir įsipareigojimų likutis. Užsienio valiutos kurso pozicijoje taikant rizikos politiką apibrėžti turtas ir įsipareigojimai pasirenkami taip, kad būtų užtikrinta, jog gautos pajamos būtų perskaičiuojamos tik į atskaitomybės valiutą (EUR).

Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių tikrosios vertės pokytis yra įtraukiamas į užsienio valiutos kurso poziciją taikant rizikos politiką, kaip ir paskolų bei išankstinių mokėjimų vertės sumažėjimas. Į užsienio valiutos kurso poziciją taikant rizikos politiką įtrauktos išvestinės finansinės priemonės vertinamos nominaliąja, o ne tikrąja verte, kad būtų suderintos su turto, kuris taip pat vertinamas nominaliąja verte, patikslinta pagal paskolų vertės sumažėjimą, išlaikyta verte.

Toliau pateikiamose lentelėse likusi turto ir įsipareigojimų dalis, kurią pirmiausia sudaro susikaupusios paskolų, išvestinių finansinių priemonių ir subsidijų palūkanos, pateikiama kaip „Užsienio valiutos kurso pozicija netaikant rizikos politikos“.

2020 m. gruodžio 31 d.	Turtas ir įsipareigojimai			Įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai
Valiutos	Užsienio valiutos kurso pozicija taikant rizikos politiką	Užsienio valiutos kurso pozicija netaikant rizikos politikos	Užsienio valiutos kurso pozicija balanso sudarymo dieną	Įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai
USD	- 117 144	-51 893	- 169 037	479 103
Vietos valiutos (pagal sintetinį apsidraudimą) (2)
KES	23 439	-960	22 479	—
TZS	27 302	272	27 574	—
DOP	14 538	320	14 858	—
UGX	44 997	572	45 569	—
RWF	44 523	-872	43 651	—
Vietos valiutos (ne pagal sintetinį apsidraudimą) (2)
HTG, MUR, MZN, XOF, ZMW, BWP, JMD, NGN, ZAR	98 509	-1 512	96 997	—
Iš viso kita nei EUR valiuta	136 164	-54 073	82 091	479 103
EUR	—	3 276 377	3 276 377	1 661 939
Iš viso EUR ir ne EUR	136 164	3 222 304	3 358 468	2 141 042

2019 m. gruodžio 31 d.	Turtas ir įsipareigojimai			Įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai
Valiutos	Užsienio valiutos kurso pozicija taikant rizikos politiką	Užsienio valiutos kurso pozicija netaikant rizikos politikos	Užsienio valiutos kurso pozicija balanso sudarymo dieną	Įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai
USD	- 103 746	-56 632	- 160 378	637 693
Vietos valiutos (pagal sintetinį apsidraudimą) (3)
KES	29 472	464	29 936	—
TZS	48 092	354	48 446	—
DOP	25 383	602	25 985	—
UGX	37 132	574	37 706	—
RWF	30 766	47	30 813	—
Vietos valiutos (ne pagal sintetinį apsidraudimą) (3)
HTG, MUR, MZN, XOF, ZMW, BWP, JMD, NGN, ZAR	99 864	-530	99 334	—
Iš viso kita nei EUR valiuta	166 963	-55 121	111 842	637 693
EUR	—	3 075 194	3 075 194	2 741 023
Iš viso EUR ir ne EUR	166 963	3 020 073	3 187 036	3 378 716

3.4.2.3. Jautrumo užsienio valiutos kursui analizė

2020 m. gruodžio 31 d. EUR kursui sumažėjus 10 procentų visų kitų valiutų atžvilgiu, įnašų mokėtojų ištekliai padidėtų ir sudarytų 9,1 mln. EUR (2019 m. gruodžio 31 d. – 14,0 mln. EUR). EUR kursui padidėjus 10 procentų visų kitų valiutų atžvilgiu, įnašų mokėtojų ištekliai sumažėtų ir sudarytų - 7,5 mln. EUR (2019 m. gruodžio 31 d. – 11,4 mln. EUR).

3.4.2.4. Konvertavimo kursai

Toliau nurodyti konvertavimo kursai buvo taikyti sudarant 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. balansus.

	2020 m. gruodžio 31 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
Ne ES šalių valiutos
Botsvanos pula (BWP)	13,2045	11,8376
Dominikos Respublikos pesai (DOP)	71,2661	59,3644
Fidžio doleriai (FJD)	2,4584	2,4045
Haičio gurdas (HTG)	87,33	100,99
Jamaikos doleris (JMD)	172,0954	147,6966
Kenijos šilingai (KES)	133,8	113,63
Mauritanijos ugijos (MRU)	44,1396	42,2135
Mauricijaus rupijos (MUR)	48,52	40,63
Mozambiko metikalis (MZN)	91,02	68,64
Nigerijos naira (NGN)	466,78	343,45
Ruandos frankai (RWF)	1 210,77	1 051,12
Tanzanijos šilingai (TZS)	2 838,58	2 573,66
Ugandos šilingai (UGX)	4 474	4 108
JAV doleriai (USD)	1,2271	1,1234
CFA frankai (XAF / XOF)	655,957	655,957
Pietų Afrikos randai (ZAR)	18,0219	15,7773
Zambijos kvača (ZMW)	25,9324	15,7894

3.4.3. Akcijų kainų rizika

Akcijų kainų rizika – tai rizika, kad tikroji investicijų į nuosavą kapitalą vertė sumažės dėl akcijų kainų lygio ir (arba) investicijų į nuosavą kapitalą vertės pokyčių.

Akcijų kainų rizika IP kyla dėl investicijų į tiesioginį nuosavą kapitalą ir rizikos kapitalo fondus.

Į biržos sąrašus neįtrauktų akcijų pozicijų verte negalima greitai pasinaudoti stebėsenos ir nuolatinės kontrolės tikslais. Geriausi tokių pozicijų rodikliai, kuriais galima pasinaudoti, yra kainos, gautos taikant bet kokius tinkamus vertinimo metodus.

+ / –10 % pakitus atskirų tiesioginių investicijų į nuosavą kapitalą ir į rizikos kapitalą vertei, o visiems kitiems kintamiesiems nepakitus, poveikis Priemonės įnašų mokėtojų ištekliams (pasikeitus nuosavo kapitalo priemonių portfelio tikrajai vertei) 2020 m. gruodžio 31 d. buvo lygus 52,7 mln. EUR, arba atitinkamai - 52,7 mln. EUR (2019 m. gruodžio 31 d. – 62,0 mln. EUR, arba atitinkamai - 62,0 mln. EUR).

4. Finansinių priemonių tikroji vertė

4.1 Apskaitos klasifikacijos ir tikrosios vertės

Toliau pateikiamoje lentelėje parodoma finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų balansinė vertė ir tikroji vertė, įskaitant jos lygį tikrosios vertės hierarchijoje. Čia neįtraukta informacija apie finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, kurie nėra apskaitomi tikrąja verte, jei balansinė vertė yra artima tikrajai vertei, tikrąją vertę.

(tūkst. EUR)
2020 m. gruodžio 31 d.	Balansinė vertė						Tikroji vertė
	Išvestinės finansinės priemonės	Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai	Pinigai, paskolos ir išankstiniai mokėjimai	Iždo finansinis turtas	Kitas finansinis turtas / įsiparei-gojimai	Iš viso	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso
Finansinis turtas, privalomai vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais
Išvestinės finansinės priemonės	33 584	—	—	—	—	33 584	—	33 584	—	33 584
Rizikos kapitalo fondas	—	437 142	—	—	—	437 142	—	—	437 142	437 142
Tiesioginės investicijos į nuosavą kapitalą	—	89 668	—	—	—	89 668	—	—	89 668	89 668
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai	—	—	47 309	—	—	47 309	—	—	47 309	47 309
Visas finansinis turtas, privalomai vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais	33 584	526 810	47 309	—	—	607 703	—	33 584	574 119	607 703
Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	—	—	923 940	—	—	923 940	—	—	—	—
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai	—	—	1 626 136	—	—	1 626 136	—	1 757 593	—	1 757 593
Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos	—	—	68 908	—	—	68 908	—	—	—	—
Iždo finansinis turtas	—	—	—	351 873	—	351 873	300 174	50 032	—	350 206
Kitas turtas	—	—	—	—	109	109	—	—	—	—
Visas finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina	—	—	2 618 984	351 873	109	2 970 966	300 174	1 807 625	—	2 107 799
Iš viso finansinio turto	33 584	526 810	2 666 293	351 873	109	3 578 669
Finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais
Išvestinės finansinės priemonės	-642	—	—	—	—	-642	—	-642	—	-642
Visi finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais	-642	—	—	—	—	-642	—	-642	—	-642
Finansiniai įsipareigojimai amortizuota savikaina
Atidėjiniai suteiktoms garantijoms	—	—	—	—	-851	-851
Atidėjiniai kreditavimo įsipareigojimams	—	—	—	—	-33 152	-33 152
Trečiosioms šalims mokėtinos sumos	—	—	—	—	- 152 378	- 152 378
Kiti įsipareigojimai	—	—	—	—	-3 446	-3 446
Visi finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina	—	—	—	—	- 189 827	- 189 827
Iš viso finansinių įsipareigojimų	-642	—	—	—	- 189 827	- 190 469

(tūkst. EUR)
2019 m. gruodžio 31 d.	Balansinė vertė						Tikroji vertė
	Išvestinės finansinės priemonės	Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai	Pinigai, paskolos ir išankstiniai mokėjimai	Iždo finansinis turtas	Kiti finansiniai įsipareigo-jimai	Iš viso	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso
Finansinis turtas, privalomai vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais
Išvestinės finansinės priemonės	14 184	—	—	—	—	14 184	—	14 184	—	14 184
Rizikos kapitalo fondas	—	504 694	—	—	—	504 694	362	—	504 332	504 694
Tiesioginės investicijos į nuosavą kapitalą	—	115 234	—	—	—	115 234	15 255	—	99 979	115 234
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai	—	—	21 702	—	—	21 702	—	—	21 702	21 702
Visas finansinis turtas, privalomai vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais	14 184	619 928	21 702	—	—	655 814	15 617	14 184	626 013	655 814
Finansinis turtas amortizuota savikaina
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	—	—	837 777	—	—	837 777	—	—	—	—
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai	—	—	1 496 973	—	—	1 496 973	—	1 699 057	—	1 699 057
Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos	—	—	86 330	—	—	86 330	—	—	—	—
Iždo finansinis turtas	—	—	—	330 587	—	330 587	144 097	186 083	—	330 180
Kitas turtas	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
Visas finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina	—	—	2 421 080	330 587	—	2 751 667	144 097	1 885 140	—	2 029 237
Iš viso finansinio turto	14 184	619 928	2 442 782	330 587	—	3 407 481
Finansiniai įsipareigojimai, privalomai vertinami tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais
Išvestinės finansinės priemonės	-191	—	—	—	—	-191	—	-191	—	-191
Visi finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais	-191	—	—	—	—	-191	—	-191	—	-191
Finansiniai įsipareigojimai amortizuota savikaina
Atidėjiniai suteiktoms garantijoms	—	—	—	—	-628	-628
Atidėjiniai kreditavimo įsipareigojimams	—	—	—	—	-37 269	-37 269
Trečiosioms šalims mokėtinos sumos	—	—	—	—	- 147 438	- 147 438
Kiti įsipareigojimai	—	—	—	—	-2 353	-2 353
Visi finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina	—	—	—	—	- 187 688	- 187 688
Iš viso finansinių įsipareigojimų	-191	—	—	—	- 187 688	- 187 879

4.2. Tikrosios vertės nustatymas

4.2.1. Vertinimo metodai ir svarbūs rinkoje negaunami duomenys

Toliau pateikiamoje lentelėje pateikta informacija apie vertinimo metodus ir svarbius rinkoje negaunamus duomenis, naudojamus finansinių priemonių, tikrosios vertės hierarchijoje priskiriamų 2 ir 3 lygiams, vertinimui.

Vertinimo metodas		Svarbūs rinkoje negaunami duomenys	Rinkoje negaunamų duomenų ir tikrosios vertės nustatymo santykis
Tikrąja verte apskaitomos finansinės priemonės
Išvestinės finansinės priemonės	Diskontuotas pinigų srautas. Būsimieji pinigų srautai apskaičiuojami remiantis išankstiniu valiutos kursu / palūkanų normomis (iš stebimų išankstinių valiutos kursų ir pelningumo kreivių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje) ir sutartinėmis išankstinėmis / palūkanų normomis, diskontuotomis taip, kad būtų atsižvelgta į įvairių sandorio šalių kredito riziką.	Netaikoma.	Netaikoma.
Rizikos kapitalo fondas	Patikslintos grynosios vertės metodas. Tikroji vertė nustatoma vadovaujantis arba Priemonės nuosavybės grynąją turto vertę lemiančioje priemonėje procentine dalimi, kuri atsispindi vėliausioje ataskaitoje, patikslintoje pagal pinigų srautus, arba, kai įmanoma, atitinkamo fondo valdytojo pateikta tikslia akcijos verte tą pačią dieną. Siekiant išlyginti turimos naujausios grynosios turto vertės ir metų pabaigos ataskaitose pateiktos vertės skirtumą, atliekama vėlesnių įvykių peržiūros procedūra ir, jei reikia, patikslinama pateikta grynoji turto vertė.	Laiko, praėjusio nuo paskutinės rizikos kapitalo fondo finansinių ataskaitų sudarymo dienos iki vertinimo dienos, tikslinimas, atsižvelgiant į: veiklos išlaidas ir valdymo mokesčius, tolesnius rizikos kapitalo fondo pagrindinio turto tikrosios vertės pokyčius, papildomus įsipareigojimus, rinkos pokyčius ar kitus ekonominių sąlygų pokyčius.	Kuo ilgesnis laikotarpis praėjo nuo vertinimo tikrąja verte dienos iki paskutinės rizikos kapitalo fondo finansinių ataskaitų sudarymo dienos, tuo didesnis praėjusio laiko tikslinimas.
Tiesioginės investicijos į nuosavą kapitalą	Patikslintas grynasis turtas.	Laiko, praėjusio nuo subjekto, į kurį investuojama, paskutinės finansinių ataskaitų sudarymo dienos iki vertinimo dienos, tikslinimas, atsižvelgiant į: veiklos išlaidas, tolesnius subjekto, į kurį investuojama, pagrindinio turto tikrosios vertės pokyčius, papildomus įsipareigojimus, rinkos pokyčius ar kitus ekonominių sąlygų pokyčius, kapitalo padidinimą, pardavimą ar kontrolės pasikeitimą.	Kuo didesnė paklausos diskonto norma, tuo mažesnė tikroji vertė.
		Diskontas dėl nepakankamos paklausos (likvidumo), nustatomas atsižvelgiant į ankstesnių sandorių su panašiomis akcijomis toje šalyje (regione) kainas, svyruojantis nuo 5 iki 30 %.
Paskolos tikrąja verte (IFE)	Veiklą tęsiantiems skolininkams. Diskontuoti pinigų srautai, naudojant sutartyje numatytus / tikėtinus būsimuosius pinigų srautus, diskontuotus taikant atitinkamą pagal riziką pakoreguotą diskonto normą, kuri atspindi paskolai būdingą riziką (įskaitant skolininko kredito riziką). Diskonto norma lyginama (vertinama) su bet kuriuo atitinkamu rinkos lyginamuoju rodikliu. Veiklos netęsiantiems skolininkams. Grynojo turto metodas (likvidacinės vertės metodas).	Diskonto normos komponentai, atspindintys skolininko kredito riziką, palyginti su nerizikingomis rinkos normomis.	Kuo didesnė diskonto norma, tuo mažesnė tikroji vertė.
Tikrąja verte neapskaitomos finansinės priemonės
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai	Diskontuoti pinigų srautai. Vertinimo modeliuose naudojami sutartyje numatyti pinigų srautai, kurie priklauso nuo to, ar skolininkas vykdys finansinius įsipareigojimus, ir neatsižvelgiama į jokias užtikrinimo priemonių, kuriomis padengiamos pagrindinės pozicijos, vertes ar ankstyvo paskolos grąžinimo scenarijus. Norint apskaičiuoti paskolų grynąją dabartinę vertę, pagal modelį diskontuojami kiekvienos paskolos sutartyje numatyti pinigų srautai, naudojant patikslintą rinkos diskonto normos kreivę. Tada atskiros paskolos grynoji dabartinė vertė yra patikslinama atsižvelgiant į svarbius susijusius tikėtinus nuostolius. Tada rezultatai susumuojami, kad būtų gauta paskolų ir išankstinių mokėjimų tikroji vertė.	Netaikoma.	Netaikoma.
Iždo finansinis turtas	Diskontuoti pinigų srautai.	Netaikoma.	Netaikoma.

Pradėjus taikyti 13-ąjį TFAS, į išvestinių finansinių priemonių tikrąją vertę 2020 m. ir 2019 m. gruodžio 31 d. įtraukiamos vertinimo patikslinimo sumos, t. y.:

—	kredito vertinimo koregavimo sumos, rodančios sandorio šalių kredito riziką išvestinių finansinių priemonių sandoriuose, kurios sudarė -34,3 tūkst. EUR 2020 m. gruodžio 31 d. ir -32,8 tūkst. EUR 2019 m. gruodžio 31 d.,

—	debeto vertinimo patikslinimo sumos, rodančios kredito riziką išvestinių finansinių priemonių sandoriuose, kurios sudarė +21,8 tūkst. EUR 2020 m. gruodžio 31 d. ir +28,7 tūkst. EUR 2019 m. gruodžio 31 d.

4.2.2. Perkėlimai tarp 1 ir 2 lygių

Priemonės politika – pripažinti perkėlimus tarp lygių įvykio dieną arba perkėlimą lėmusio aplinkybių pasikeitimo dieną.

2020 ir 2019 m. taikant Priemonę neatlikta perkėlimų iš tikrosios vertės hierarchijos 1 lygio į 2 lygį ar iš 2 lygio į 1 lygį.

4.2.3. 3 lygio tikrosios vertės

3 lygio tikrųjų verčių suderinimas

Toliau pateikiamoje lentelėje nurodomi 3 lygio priemonių pokyčiai 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais:

(tūkst. EUR)
Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai
Likutis 2020 m. sausio 1 d.	604 311
Pelnas arba nuostoliai, pripažinti pelno arba nuostolių ataskaitoje:
Realizuotosios tikrosios vertės koregavimas pardavimo atveju	-15 632
Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių grynasis tikrosios vertės pokytis	-47 909
Iš viso	-63 541
Išmokos	85 305
Grąžintos sumos	-65 649
Užsienio valiutos kursų skirtumai	-33 616
Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.	526 810

(tūkst. EUR)
Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai
Likutis 2019 m. sausio 1 d.	550 617
Pelnas arba nuostoliai, pripažinti pelno arba nuostolių ataskaitoje:
Užsienio valiutos kursų skirtumai	1 708
Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių grynasis tikrosios vertės pokytis	17 666
Iš viso	19 374
Išmokos	106 943
Grąžintos sumos	-79 435
Užsienio valiutos kursų skirtumai	6 812
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	604 311

2020 ir 2019 m. taikant Priemonę neatlikta perkėlimų iš tikrosios vertės hierarchijos 3 lygio ar į jį.

5. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro:

(tūkst. EUR)
	2020 12 31	2019 12 31
Grynieji pinigai kasoje	398 991	72 166
Terminuotieji indėliai	380 000	622 991
Komerciniai vekseliai	145 086	142 823
Pinigai ir pinigų ekvivalentai pinigų srautų ataskaitoje	924 077	837 980
Sukauptos palūkanos	-137	-203
Pinigai ir pinigų ekvivalentai finansinės būklės ataskaitoje	923 940	837 777

6. Išvestinės finansinės priemonės

Pagrindiniai išvestinių finansinių priemonių komponentai, priskiriami skirtiems parduoti:

(tūkst. EUR)
2020 m. gruodžio 31 d.	Tikroji vertė		Tariamoji suma
2020 m. gruodžio 31 d.	Turtas	Įsipareigojimai	Tariamoji suma
Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai	—	-642	17 710
Valiutų apsikeitimo sandoriai	33 584	—	1 480 000
Iš viso išvestinių finansinių priemonių	33 584	-642	1 497 710

(tūkst. EUR)
2019 m. gruodžio 31 d.	Tikroji vertė		Tariamoji suma
2019 m. gruodžio 31 d.	Turtas	Įsipareigojimai	Tariamoji suma
Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai	99	-191	24 181
Valiutų apsikeitimo sandoriai	14 085	—	1 545 000
Iš viso išvestinių finansinių priemonių	14 184	-191	1 569 181

7. Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

7.1. Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

Toliau pateikiamoje lentelėje parodoma, kaip suderinamas paskolų ir išankstinių mokėjimų laikotarpio pradžios ir pabaigos balansas.

(tūkst. EUR)
	Bendrosios paskolos (4)	Pirmaeilės paskolos	Subordinuotosios paskolos	Nusipirkto arba suteikto dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės turto paskolos	Iš viso
Nominali paskolų suma amortizuota savikaina 2020 m. sausio 1 d.	1 021 556	597 364	27 714	—	1 646 634
Išmokos	433 466	67 762	—	—	501 228
Nurašytos sumos	-15 170	-2 268	-27 905	—	-45 343
Grąžintos sumos	- 214 018	-60 571	—	—	- 274 589
Užsienio valiutos kursų skirtumai	-74 436	-29 423	191	—	- 103 668
Nominali paskolų suma amortizuota savikaina 2020 m. gruodžio 31 d.	1 151 398	572 864	—	—	1 724 262
Vertės sumažėjimas dėl atidėjinių nuostoliams 2020 m. sausio 1 d.	-96 166	-36 650	-27 714	—	- 160 530
Tikėtinų kredito nuostolių 12-os mėnesių laikotarpiu grynasis pokytis	-1 344	-2 531	—	—	-3 875
Tikėtinų kredito nuostolių finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi, grynasis pokytis	-5 888	-3 628	—	—	-9 516
Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi	-12 373	—	—	—	-12 373
Tikėtinų kredito nuostolių finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi, atkūrimas	19 565	1 887	—	—	21 452
Nurašytos sumos	15 170	2 268	27 905	—	45 343
Užsienio valiutos kursų skirtumai	12 793	3 104	-191	—	15 706
Vertės sumažėjimas dėl atidėjinių nuostoliams 2020 m. gruodžio 31 d.	-68 243	-35 550	—	—	- 103 793
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai amortizuota savikaina, 2020 m. gruodžio 31 d.	1 083 155	537 314	—	—	1 620 469
Nominali paskolų suma tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, 2020 m. sausio 1 d.	1 080	36 858	—	—	37 938
Išmokos	—	29 063	30 000	—	59 063
Grąžintos sumos	—	-1 512	—	—	-1 512
Užsienio valiutos kursų skirtumai	—	-2 916	—	—	-2 916
Nominali paskolų suma tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, 2020 m. gruodžio 31 d.	1 080	61 493	30 000	—	92 573
Tikrosios vertės tikslinimas 2020 m. sausio 1 d.	-1 080	-15 156	—	—	-16 236
Grynasis tikrosios vertės pokytis	—	-11 330	-18 291	—	-29 621
Užsienio valiutos kursų skirtumai	—	593	—	—	593
Tikrosios vertės tikslinimas 2020 m. gruodžio 31 d.	-1 080	-25 893	-18 291	—	-45 264
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, 2020 m. gruodžio 31 d.	—	35 600	11 709	—	47 309
Amortizuota savikaina	-3 578	-5 100	—	—	-8 678
Palūkanos	7 325	7 020	—	—	14 345
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai 2020 m. gruodžio 31 d.	1 086 902	574 834	11 709	—	1 673 445

(tūkst. EUR)
	Bendrosios paskolos (5)	Pirmaeilės paskolos	Subordinuotosios paskolos	Nusipirkto arba suteikto dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės turto paskolos	Iš viso
Nominali paskolų suma amortizuota savikaina 2019 m. sausio 1 d.	1 051 317	593 324	60 717	3 588	1 708 946
Išmokos	164 308	123 416	—	—	287 724
Nurašytos sumos	-2	-278	—	—	-280
Grąžintos sumos	- 206 517	- 113 100	-34 496	—	- 354 113
Parduotos paskolos	-2 591	—	—	—	-2 591
Verslo modelio keitimas (IFE (6))	—	-10 062	—	-3 588	-13 650
Užsienio valiutos kursų skirtumai	15 041	4 064	1 493	—	20 598
Nominali paskolų suma amortizuota savikaina 2019 m. gruodžio 31 d.	1 021 556	597 364	27 714	—	1 646 634
Vertės sumažėjimas dėl atidėjinių nuostoliams 2019 m. sausio 1 d.	- 103 868	-49 609	-29 360	-1 794	- 184 631
Tikėtinų kredito nuostolių 12-os mėnesių laikotarpiu grynasis pokytis	5 164	-86	—	—	5 078
Tikėtinų kredito nuostolių finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi, grynasis pokytis	-15 558	2 559	2 205	—	-10 794
Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi	-4 397	-47	—	—	-4 444
Tikėtinų kredito nuostolių finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi, atkūrimas	21 811	5 592	—	—	27 403
Parduotos paskolos	2 591	—	—	—	2 591
Verslo modelio keitimas (IFE (6))	—	5 031	—	1 794	6 825
Nurašytos sumos	2	278	—	—	280
Užsienio valiutos kursų skirtumai	-1 911	-368	-559	—	-2 838
Vertės sumažėjimas dėl atidėjinių nuostoliams 2019 m. gruodžio 31 d.	-96 166	-36 650	-27 714	—	- 160 530
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai amortizuota savikaina, 2019 m. gruodžio 31 d.	925 390	560 714	—	—	1 486 104
Nominali paskolų suma tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, 2019 m. sausio 1 d.	1 800	—	—	—	1 800
Išmokos	—	23 461	—	—	23 461
Verslo modelio keitimas (IFE (6))	—	13 650	—	—	13 650
Grąžintos sumos	-720	-245	—	—	-965
Užsienio valiutos kursų skirtumai	—	-8	—	—	-8
Nominali paskolų suma tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, 2019 m. gruodžio 31 d.	1 080	36 858	—	—	37 938
Tikrosios vertės tikslinimas 2019 m. sausio 1 d.	-1 080	—	—	—	-1 080
Grynasis tikrosios vertės pokytis	—	-8 331	—	—	-8 331
Verslo modelio keitimas (IFE (6))	—	-6 825	—	—	-6 825
Tikrosios vertės tikslinimas 2019 m. gruodžio 31 d.	-1 080	-15 156	—	—	-16 236
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, 2019 m. gruodžio 31 d.	—	21 702	—	—	21 702
Amortizuota savikaina	-3 545	-4 950	10	—	-8 485
Palūkanos	10 451	8 903	—	—	19 354
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai 2019 m. gruodžio 31 d.	932 296	- 586 369	10	—	1 518 675

7.2. Paskolų ir išankstinių mokėjimų vertės sumažėjimas. Atidėjiniai nuostoliams

(tūkst. EUR)
	2020
	Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu
	Tikėtini kredito nuostoliai 12-os mėnesių laikotarpiu	Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi	Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi	Nusipirkto arba suteikto dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės turto paskolos	Iš viso
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai amortizuota savikaina
Likutis 2020 m. sausio 1 d. (7)	17 191	38 509	104 830	—	160 530
Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius 12-os mėnesių laikotarpiu	96	-167	—	—	-71
Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi	-732	6 380	-6 080	—	-432
Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi	-127	-54	8 522	—	8 341
Atidėjinio nuostoliams grynasis vertinimas	5 440	3 010	-6 554	—	1 896
Finansinis turtas, kurio pripažinimas nutraukiamas	-802	347	-4 967	—	-5 422
Nurašymai	—	—	-45 343	—	-45 343
Užsienio valiutos kursų skirtumai	-4 677	-4 049	-6 980	—	-15 706
Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.	16 389	43 976	43 428	—	103 793

(tūkst. EUR)
	2019
	Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu
	Tikėtini kredito nuostoliai 12-os mėnesių laikotarpiu	Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi	Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi	Nusipirkto arba suteikto dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės turto paskolos	Iš viso
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai amortizuota savikaina
Likutis 2019 m. sausio 1 d.	22 023	27 342	133 472	1 794	184 631
Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius 12-os mėnesių laikotarpiu	3 952	—	—	—	3 952
Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi	-4 005	25 150	—	—	21 145
Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi	—	-46	—	—	-46
Atidėjinio nuostoliams grynasis vertinimas	-4 897	-4 249	-22 961	—	-32 107
Parduotos paskolos	—	—	-2 591	—	-2 591
Verslo modelio keitimas (IFE (31))	—	-10	-5 031	-1 794	-6 835
Finansinis turtas, kurio pripažinimas nutraukiamas	-129	-10 049	—	—	-10 178
Nurašymai	—	—	-280	—	-280
Užsienio valiutos kursų skirtumai	247	371	2 221	—	2 839
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	17 191	38 509	104 830	—	160 530

8. Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

Toliau pateikiamoje lentelėje parodoma, kaip suderinamas investicijų į nuosavą kapitalą laikotarpio pradžios ir pabaigos balansas.

(tūkst. EUR)
	Rizikos kapitalo fondai	Tiesioginės investicijos į nuosavą kapitalą	Iš viso
Savikaina 2020 m. sausio 1 d.	462 304	101 424	563 728
Išmokos	85 305	—	85 305
Grąžintos sumos / pardavimai	-66 011	-18 274	-84 285
Užsienio valiutos kursų skirtumai	-29 437	-6 892	-36 329
Savikaina 2020 m. gruodžio 31 d.	452 161	76 258	528 419
Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2020 m. sausio 1 d.	42 390	13 810	56 200
Nerealizuoto pelno ir nuostolių grynasis pokytis	-45 079	-2 830	-47 909
Realizuotosios tikrosios vertės koregavimas pardavimo atveju	-15 632	3 019	-12 613
Užsienio valiutos kursų skirtumai	3 302	-589	2 713
Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2020 m. gruodžio 31 d.	-15 019	13 410	-1 609
Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai 2020 m. gruodžio 31 d.	437 142	89 668	526 810

(tūkst. EUR)
	Rizikos kapitalo fondai	Tiesioginės investicijos į nuosavą kapitalą	Iš viso
Savikaina 2019 m. sausio 1 d.	421 593	93 214	514 807
Išmokos	90 972	15 971	106 943
Grąžintos sumos / pardavimai	-56 387	-8 042	-64 429
Užsienio valiutos kursų skirtumai	6 126	281	6 407
Savikaina 2019 m. gruodžio 31 d.	462 304	101 424	563 728
Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2019 m. sausio 1 d.	45 559	6 926	52 485
Nerealizuoto pelno ir nuostolių grynasis pokytis	-3 488	12 117	8 629
Realizuotosios tikrosios vertės koregavimas pardavimo atveju	—	-5 319	-5 319
Užsienio valiutos kursų skirtumai	319	86	405
Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2019 m. gruodžio 31 d.	42 390	13 810	56 200
Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai 2019 m. gruodžio 31 d.	504 694	115 234	619 928

9. Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos

68,9 mln. EUR (2019 m. – 86,3 mln. EUR) iš įnašų mokėtojų gautinas sumas sudaro vien tik pareikalauti, bet neįmokėti valstybių narių įnašai.

10. Iždo finansinis turtas

Iždo portfelį sudaro kotiruojamos obligacijos, kurių likęs terminas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra trumpesnis nei trys mėnesiai. Toliau pateikiamoje lentelėje parodomi iždo portfelio pokyčiai.

(tūkst. EUR)
Likutis 2020 m. sausio 1 d.	330 587
Įsigijimas	2 710 009
Išpirkimo terminai	-2 689 790
Priedų / nuolaidų amortizacijos pokytis	-208
Sukauptų palūkanų pokytis	1 275
Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.	351 873

(tūkst. EUR)
Likutis 2019 m. sausio 1 d.	335 140
Įsigijimas	2 948 021
Išpirkimo terminai	-2 952 905
Priedų / nuolaidų amortizacijos pokytis	-93
Sukauptų palūkanų pokytis	424
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	330 587

11. Kitas turtas

Pagrindiniai kito turto komponentai:

(tūkst. EUR)
	2020 12 31	2019 12 31
Finansinės garantijos	109	—
Iš viso kito turto	109	—

12. Būsimojo laikotarpio pajamos

Pagrindiniai būsimojo laikotarpio pajamų komponentai:

(tūkst. EUR)
	2020 12 31	2019 12 31
Būsimojo laikotarpio palūkanų subsidijos	28 788	32 085
Būsimojo laikotarpio komisiniai už paskolas ir išankstinius mokėjimus	944	481
Iš viso būsimojo laikotarpio pajamų	29 732	32 566

13. Atidėjiniai suteiktoms garantijoms, atėmus atkūrimą

Toliau pateikiamose lentelėse parodoma, kaip suderinamas atidėjinių finansinėms garantijoms laikotarpio pradžios ir pabaigos balansas.

(tūkst. EUR)
	2020
	Tikėtini kredito nuostoliai 12-os mėnesių laikotarpiu	Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi	Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi	Iš viso
Suteiktos garantijos
Sausio 1 d. likutis	628	—	—	628
Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius 12-os mėnesių laikotarpiu	—	—	—	—
Garantijos, kurių pripažinimas nutraukiamas	—	—	—	—
Atidėjinio nuostoliams grynasis vertinimas	228	—	—	228
Reikalavimai mokėti pagal garantiją	—	—	—	—
Mokėjimo pradžios mokesčių amortizacija	—	—	—	—
Užsienio valiutos kursų skirtumai	-5	—	—	-5
Gruodžio 31 d. likutis	851	—	—	851

(tūkst. EUR)
	2019
	Tikėtini kredito nuostoliai 12-os mėnesių laikotarpiu	Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi	Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi	Iš viso
Suteiktos garantijos
Sausio 1 d. likutis	94	699	—	793
Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius 12-os mėnesių laikotarpiu	534	—	—	534
Garantijos, kurių pripažinimas nutraukiamas	—	-588	—	-588
Reikalavimai mokėti pagal garantiją	—	-53	—	-53
Mokėjimo pradžios mokesčių amortizacija	—	-71	—	-71
Užsienio valiutos kursų skirtumai	—	13	—	13
Gruodžio 31 d. likutis	628	—	—	628

14. Atidėjiniai kreditavimo įsipareigojimams

Toliau pateikiamose lentelėse parodoma, kaip suderinamas neišmokėtų paskolų atidėjinių nuostoliams (kreditavimo įsipareigojimų) laikotarpio pradžios ir pabaigos balansas.

(tūkst. EUR)
	2020
	Tikėtini kredito nuostoliai 12-os mėnesių laikotarpiu	Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi	Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi	Iš viso
Kreditavimo įsipareigojimai
Sausio 1 d. likutis (8)	3 943	33 326	—	37 269
Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius 12-os mėnesių laikotarpiu	4 067	—	—	4 067
Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi	—	2 773	—	2 773
Atidėjinio nuostoliams grynasis vertinimas	388	-5 932	—	-5 544
Finansinis turtas, kurio pripažinimas nutraukiamas	-1 158	-3 853	—	-5 011
Užsienio valiutos kursų skirtumai	-423	21	—	-402
Gruodžio 31 d. likutis	6 817	26 335	—	33 152

(tūkst. EUR)
	2019
	Tikėtini kredito nuostoliai 12-os mėnesių laikotarpiu	Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi	Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi	Iš viso
Kreditavimo įsipareigojimai
Sausio 1 d. likutis	7 225	16 597	—	23 822
Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius 12-os mėnesių laikotarpiu	1 669	9 983	—	11 652
Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi	-836	15 138	—	14 302
Atidėjinio nuostoliams grynasis vertinimas	696	773	—	1 469
Verslo modelio keitimas (IFE) (32)	-2 974	-1 387	—	-4 361
Finansinis turtas, kurio pripažinimas nutraukiamas	-1 960	-7 858	—	-9 818
Užsienio valiutos kursų skirtumai	123	80	—	203
Gruodžio 31 d. likutis	3 943	33 326	—	37 269

15. Trečiosioms šalims mokėtinos sumos

Pagrindiniai trečiosioms šalims mokėtinų sumų komponentai:

(tūkst. EUR)
	2020 12 31	2019 12 31
Grynosios bendrosios administracinės išlaidos, mokėtinos EIB	58 527	50 009
Kitos sumos, mokėtinos EIB	56	31
Valstybėms narėms dar neišmokėtos palūkanų subsidijos ir TP	93 795	97 398
Iš viso trečiosioms šalims mokėtinos sumos	152 378	147 438

16. Kiti įsipareigojimai

Pagrindiniai kitų įsipareigojimų komponentai:

(tūkst. EUR)
	2020 12 31	2019 12 31
Iš anksto gauti paskolos mokėjimai	3 166	1 961
Būsimojo laikotarpio pajamos iš palūkanų subsidijų	280	339
Finansinių garantijų reikalavimai	—	53
Iš viso kitų įsipareigojimų	3 446	2 353

17. Pareikalautieji valstybių narių įnašai (tūkst. EUR)

Valstybės narės	Priemonei skirtas įnašas (9)	Įnašas, skirtas palūkanų subsidijoms ir techninei pagalbai (9)	Iš viso įnešta,	Pareikalauta, bet neįmokėta (33)
Austrija	82 689	9 852	92 541	1 687
Belgija	121 923	14 470	136 393	2 471
Bulgarija	1 567	421	1 988	98
Kipras	1 008	270	1 278	—
Čekija	5 710	1 532	7 242	357
Danija	67 377	8 118	75 495	1 400
Estija	560	150	710	35
Suomija	47 569	5 876	53 445	—
Prancūzija	729 689	82 689	812 379	13 685
Vokietija	720 567	84 614	805 181	14 350
Graikija	42 735	5 648	48 383	1 029
Vengrija	6 158	1 652	7 810	385
Airija	23 221	3 345	26 566	637
Italija	407 583	50 996	458 579	9 002
Latvija	784	210	994	49
Lietuva	1 344	360	1 704	84
Liuksemburgas	9 119	1 097	10 216	189
Мalta	336	90	426	21
Nyderlandai	164 029	19 716	183 745	3 395
Lenkija	14 555	3 905	18 460	910
Portugalija	33 266	4 411	37 677	805
Rumunija	4 143	1 111	5 254	259
Slovakija	2 351	631	2 982	147
Slovėnija	2 015	541	2 556	126
Ispanija	210 652	29 338	239 990	5 495
Švedija	88 064	10 923	98 987	1 918
Jungtinė Karalystė	432 681	57 030	489 711	10 374
Iš viso 2020 m. gruodžio 31 d.	3 221 695	398 996	3 620 692	68 908
Iš viso 2019 m. gruodžio 31 d.	2 967 000	383 691	3 350 691	86 330

18. Įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai

(tūkst. EUR)
	2020 12 31	2019 12 31
Įsipareigojimai
Neišmokėtos paskolos	1 722 618	1 357 320
Neišmokėtos sumos, kurias įsipareigota skirti, susijusios su akcijomis ir kitais kintamo pelningumo vertybiniais popieriais	378 347	405 920
Išduotos garantijos	998 560	200 013
Palūkanų subsidijos ir techninė pagalba	483 897	455 671
Neapibrėžtieji įsipareigojimai
Pasirašytos, bet neišduotos garantijos	554 686	1 359 818
Visi įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai	4 138 108	3 778 742

19. Pajamos iš palūkanų ir panašios pajamos ir išlaidos

Pagrindiniai pajamų iš palūkanų ir panašių pajamų komponentai:

(tūkst. EUR)
	Nuo 2020 01 01	Nuo 2019 01 01
	iki 2020 12 31	iki 2019 12 31
Paskolos ir išankstiniai mokėjimai	80 252	89 244
Palūkanų subsidijos	4 531	4 679
Iš viso pajamų iš palūkanų ir panašių pajamų	84 783	93 923

Pagrindiniai palūkanų ir panašių išlaidų komponentai:

(tūkst. EUR)
	Nuo 2020 01 01	Nuo 2019 01 01
	iki 2020 12 31	iki 2019 12 31
Išvestinės finansinės priemonės	-541	-261
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	-2 961	-722
Iždo finansinis turtas	-1 748	-1 965
Iš viso palūkanų ir panašių išlaidų	-5 250	-2 948

20. Mokesčių ir komisinių pajamos ir išlaidos

Pagrindiniai mokesčių ir komisinių pajamų komponentai:

(tūkst. EUR)
	Nuo 2020 01 01	Nuo 2019 01 01
	iki 2020 12 31	iki 2019 12 31
Paskolų ir išankstinių mokėjimų mokesčiai ir komisiniai	141	4 399
Finansinių garantijų mokesčiai ir komisiniai	211	39
Kita	1	—
Iš viso mokesčių ir komisinių pajamų	353	4 438

Pagrindiniai mokesčių ir komisinių išlaidų komponentai:

(tūkst. EUR)
	Nuo 2020 01 01	Nuo 2019 01 01
	iki 2020 12 31	iki 2019 12 31
Trečiosioms šalims sumokėti su akcijomis ir kitais kintamo pelningumo vertybiniais popieriais susiję komisiniai	-225	-721
Iš viso mokesčių ir komisinių išlaidų	-225	-721

21. Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių grynasis rezultatas

Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių grynojo rezultato pagrindiniai komponentai:

(tūkst. EUR)
	Nuo 2020 01 01	Nuo 2019 01 01
	iki 2020 12 31	iki 2019 12 31
Grynasis realizuotas pelnas dėl pardavimų ir investicijų atsisakymo	-3 069	-133
Dividendų pajamos	4 261	1 408
Grynasis tikrosios vertės pokytis	-47 909	8 629
Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių grynasis rezultatas	-46 717	9 904

22. Bendrosios administracinės išlaidos

Bendrosios administracinės sąnaudos – tai faktinės EIB patirtos Priemonės valdymo išlaidos, atėmus pajamas iš standartinių įvertinimo mokesčių, kuriais EIB tiesiogiai apmokestina Priemonės klientus.

Pagrindiniai bendrųjų administracinių išlaidų komponentai:

(tūkst. EUR)
	Nuo 2020 01 01	Nuo 2019 01 01
	iki 2020 12 31	iki 2019 12 31
Faktinės EIB patirtos išlaidos	-61 470	-52 982
Pajamos iš Priemonės klientams tiesiogiai taikomų įvertinimo mokesčių	2 943	2 973
Iš viso bendrųjų administracinių išlaidų	-58 527	-50 009

23. Ryšiai su nekonsoliduojamais struktūrizuotais ūkio subjektais (tūkst. EUR)

Struktūrizuoto ūkio subjekto apibrėžtis

Struktūrizuotas ūkio subjektas – tai subjektas, sukurtas taip, kad balsavimo arba panašios teisės nebūtų lemiamas veiksnys sprendžiant, kas kontroliuoja subjektą. 12-ajame TFAS nurodoma, kad struktūrizuotam ūkio subjektui dažnai būdingi keli ar visi šie požymiai:

—	apribota veikla,

—

siauras ir aiškiai apibrėžtas tikslas, pavyzdžiui, suorganizuoti nuomą palankiomis mokestinėmis sąlygomis, vykdyti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, suteikti kapitalo arba finansavimo šaltinį subjektui arba suteikti investavimo galimybių investuotojams, perduodant investuotojams su struktūrizuoto ūkio subjekto turtu susijusią riziką ir naudą,

—	nepakankamai nuosavybės, kad struktūrizuotas ūkio subjektas galėtų finansuoti savo veiklą be subordinuotos finansinės paramos,

—	finansavimas naudojant daugelį priemonių, kurios susietos sutartimis su investuotojais ir dėl kurių atsiranda kredito ar kitokios rizikos koncentracija (segmentai).

Nekonsoliduojami struktūrizuoti ūkio subjektai

Terminas „nekonsoliduojami struktūrizuoti ūkio subjektai“ taikomas visiems struktūrizuotiems ūkio subjektams, kurių Priemonė nekontroliuoja, ir apima nekonsoliduojamų struktūrizuotų ūkio subjektų palūkanas.

Dalių struktūrizuotuose ūkio subjektuose apibrėžtis

12-jame TFAS „dalys“ apibrėžiamos taip, kad būtų įtrauktas sutartinis ir nesutartinis ryšys, dėl kurio ataskaitas teikiantis subjektas gauna kintamą grąžą iš to kito subjekto veiklos. Tokių dalių pavyzdžiai apima dalyvavimą nuosavybės dalių valdyme ir kitokius ryšius, pvz., finansavimo teikimą, paramą likvidumui užtikrinti, kredito vertės didinimo priemones, įsipareigojimus ir garantijas kitam subjektui. 12-ajame TFAS nurodyta, kad ataskaitas teikiantis subjektas nebūtinai turi dalį kitame subjekte tik dėl to, kad su juo palaiko įprastus kliento ir tiekėjo santykius.

Toliau pateikiamoje lentelėje aprašyti struktūrizuotų ūkio subjektų, kurių Priemonė nekonsoliduoja, bet kuriuose Priemonė turi dalių, tipai.

Struktūrizuoto ūkio subjekto tipas

Pobūdis ir paskirtis

Priemonės turimos dalys

Projektų finansavimas. Skolinimas specialiosios paskirties įmonėms (SPĮ)

Projektų finansavimo operacijos (PF operacijos) – tai operacijos, kurias vykdant Priemonės skolos tvarkymas priklauso nuo skolininko, kurio vienintelis ar pagrindinis pajamų šaltinis – vienos arba kelių rūšių turtas, finansuojamas tokios skolos lėšomis, arba kitas ankstesnis turtas, sutartimi susijęs su projektu. PF operacijas dažnai finansuoja SPĮ.

Grynosios išmokėtos sumos

Pajamos iš palūkanų.

Rizikos kapitalo operacijos

Priemonė finansuoja rizikos kapitalo ir investicinius fondus. Rizikos kapitalo ir investiciniai fondai sutelkia ir valdo investuotojų, norinčių turėti privataus akcinio kapitalo dalių didelių augimo galimybių turinčiose mažose ir vidutinio dydžio įmonėse ir finansuoti infrastruktūros projektus, pinigus.

Investicijos į rizikos kapitalo subjekto išleistus vienetus ir (arba) akcijas.

Dividendai, gauti kaip dividendų pajamos.

Toliau pateikiamoje lentelėje parodytos nekonsoliduojamų struktūrizuotų ūkio subjektų, kuriuose Priemonė turi dalių, balansinės vertės finansinių ataskaitų sudarymo dieną, taip pat didžiausia Priemonės nuostolių, susijusių su tais ūkio subjektais, rizika. Didžiausia nuostolių rizika apima balansines vertes ir susijusias neišmokėtas sumas, kurias įsipareigota skirti.

Struktūrizuoto ūkio subjekto tipas	Antraštinė dalis	Balansinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.	Balansinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	Didžiausia nuostolių rizika 2020 12 31	Didžiausia nuostolių rizika 2019 12 31
Rizikos kapitalo fondai	Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai	437 142	504 332	437 142	834 955
Iš viso		437 142	504 332	437 142	834 955

Priemonė struktūrizuotiems subjektams neteikia jokios paramos, išskyrus atitinkamą finansavimą.

24. Poveikio finansavimo priemonių paketas (tūkst. EUR)

2013 m. birželio mėn. bendrame AKR ir ES ministrų tarybos susitikime patvirtintas naujas 11-ojo Europos plėtros fondo (EPF), apimančio 2014–2020 m. laikotarpį, finansinis protokolas.

Buvo susitarta dėl 500 mln. EUR skyrimo naujai investicinei priemonei – poveikio finansavimo priemonių paketui (angl. „Impact Financing Envelope“, IFE), kurio tikslas – remti projektus, galinčius turėti ypač didelį poveikį vystymuisi, kartu prisiimant didesnę tokioms investicijoms būdingą riziką. Šis paketas suteikia naujų galimybių pasinaudoti Priemone ir didinti paskolas privačiajam sektoriui, investuojant į šias priemones:

Socialinio poveikio kapitalo fondus, kuriuos palaiko nauji privataus kapitalo fondų valdytojai, socialinių ir aplinkos problemų sprendimą laikantys savo fondų investavimo strategijos pagrindu, tačiau ir toliau siekiantys fondų ir bendrovių, į kurias investuojama, tvarumo.

Paskolas finansų tarpininkams (pvz., mikrofinansų įstaigoms, vietos bankams ir kredito unijoms), veikiantiems AKR šalyse, kuriose EIB, remdamasis kredito rizikos gairėmis, negali teikti finansavimo (visų pirma, vietos valiuta) pvz., dėl didelės šalies rizikos, valiutos kurso svyravimo arba kainų nustatymo lyginamųjų kriterijų nebuvimo. Pagrindinis tokių paskolų tikslas – finansuoti projektus, kuriais daromas didelis poveikis plėtrai, visų pirma, susijusius su parama labai mažoms ir mažoms įmonėms ir žemės ūkiu, kuriems paprastai negali būti taikomas finansavimas pagal IP.

Rizikos pasidalijimą lengvinančias priemones, kurios taikomos kaip pirmųjų nuostolių garantijos, sudarančios palankesnes sąlygas EIB rizikos dalijimosi su vietos finansų tarpininkais (daugiausia komerciniais bankais) operacijoms. Ši priemonė taikoma MVĮ ir smulkiems projektams, kurie šiuo metu tokia pagalba negali naudotis ir kurie atitinka poveikio finansavimo kriterijus, tais atvejais, kai nustatoma rinkos spraga, susijusi su MVĮ ir (arba) smulkių projektų galimybe gauti finansavimą. Pirmųjų nuostolių garantijos priemonė veiks kaip priešpriešinė garantija, taikoma EIB pagal investicinę priemonę ir kitų tarptautinių finansų įstaigų bei vystymosi finansų įstaigų finansuotoms pirmaeilės garantijos dalims, taip užtikrinant didelį sverto poveikį.

Tiesioginiam finansavimui, taikant skolos ar nuosavo kapitalo priemones projektams, kuriuos įgyvendina patikimi ir patyrę vykdytojai ir kurie turi didelį poveikį plėtrai; tačiau įgyvendinant šiuos projektus kyla didesnė nuostolių ir sunkumų susigrąžinti investicijas rizika (nuosavo kapitalo tipo rizika su didesniais nei įprasta tikėtinais nuostoliais). Pagal šią priemonę EIB taiko griežtus atrankos ir tinkamumo finansuoti kriterijus, nes šie projektai, nepaisant didelio jų poveikio plėtrai, negalėtų atitikti priimtinų finansavimo kriterijų (pvz., mažai tikėtina galimybė atgauti investuotas lėšas arba kompensuoti nuostolius palūkanomis ir (arba) nuosavo kapitalo grąža).

Poveikio finansavimo priemonių paketas sudaro sąlygas vykdyti veiklą naujuose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ir švietimo, žemės ūkio ir aprūpinimo maistu, ir plėtoti naujas ir novatoriškas rizikos pasidalijimo priemones. 2016 m. IFE pajėgumas padidintas iki 800 mln. EUR, iš dalies atnaujinus poveikio finansavimo priemonių paketą.

Finansų ir apskaitos požiūriu poveikio finansavimo priemonių paketas yra IP portfelio dalis ir įtraukiamas į bendras IP metines finansines ataskaitas.

Šioje lentelėje pagal turto rūšis pateikiamos balansinės vertės ir skirtos, bet neišmokėtos sumos.

Poveikio finansavimo priemonių paketo investicijų rūšis	Antraštinė dalis	Vertinimas	Bendroji balansinė vertė 2020 12 31	Atidėjinys nuostoliams / koreguota tikroji vertė 2020 12 31	Balansinė vertė 2020 12 31	Neišmokėta suma 2020 12 31	Nebalansinė tikėtinų kredito nuostolių koreguota suma 2020 12 31
Paskolos finansų tarpininkams	Paskolos ir išankstiniai mokėjimai	Amortizuota savikaina	49 522	-1 839	47 683	26 954	-199
Tiesioginės skolinimo operacijos	Paskolos ir išankstiniai mokėjimai	Tikroji vertė, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais	91 186	-44 681	46 505	98 314	—
Socialinio poveikio kapitalo fondas	Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai	Tikroji vertė, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais	41 885	-4 778	37 107	73 362	—
Tiesioginis dalyvavimas valdant kapitalą	Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai	Tikroji vertė, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais	57 395	9 195	66 590	14	—
Rizikos pasidalijimą lengvinančios priemonės	Išduotos garantijos	Metodas „kuri didesnė“ (10)	—	—	—	40 746	—
Iš viso			239 988	-42 103	197 885	239 390	-199

Poveikio finansavimo priemonių paketo investicijų rūšis	Antraštinė dalis	Vertinimas	Bendroji balansinė vertė 2019 12 31	Atidėjinys nuostoliams / koreguota tikroji vertė 2019 12 31	Balansinė vertė 2019 12 31	Neišmokėta suma 2019 12 31	Nebalansinė tikėtinų kredito nuostolių koreguota suma 2019 12 31
Paskolos finansų tarpininkams	Paskolos ir išankstiniai mokėjimai	Amortizuota savikaina	22 347	-354	21 993	42 400	-1 251
Tiesioginės skolinimo operacijos	Paskolos ir išankstiniai mokėjimai	Tikroji vertė, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais	37 136	-15 156	21 980	75 700	—
Socialinio poveikio kapitalo fondas	Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai	Tikroji vertė, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais	33 417	-3 175	30 242	66 840	—
Tiesioginis dalyvavimas valdant kapitalą	Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai	Tikroji vertė, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais	58 643	19 626	78 269	14	—
Rizikos pasidalijimą lengvinančios priemonės	Išduotos garantijos	Metodas „kuri didesnė“ (11)	—	—	—	47 331	-50
Iš viso			151 543	941	152 484	232 285	-1 301

EIB IFE tiesioginėms skolinimo operacijoms (išskyrus paskolas finansų tarpininkams) taiko bendrojo įgaliojimo rizikos principus, kaip numatyta EIB kredito ir nuosavo kapitalo rizikos gairėse, taip pat stebi ir praneša apie riziką, susijusią su IFE tiesioginėmis skolinimo operacijomis, remiantis jų tikrąja verte. Pagal metodą Bankas atlieka kokybinį rizikos vertinimą, kuriuo siekiama įvertinti tokių operacijų investicinio pagrindo pagrįstumą ir tikėtiną verslo gyvybingumą.

25. Vėlesni įvykiai

COVID-19 pandemijos sąlygomis pagal investicinę priemonę toliau atidžiai stebima padėtis, visų pirma atliekant tolesnę įvykių peržiūrą. Laikoma, kad po paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos reikšmingų įvykių, dėl kurių reikėtų koreguoti finansines ataskaitas arba jas atskleisti, 2020 m. gruodžio 31 d. nebuvo.

(1) O L 210, 2013 8 6, p. 1.

(2) 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/1877 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento, panaikinantis Reglamentą (ES) 2015/323 (OL L 307, 2018 12 3, p. 1).

(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(4) Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių šiose lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

(5) Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

(6) Remiantis 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento 53 straipsnio nuostatomis, iždo lėšos nurodomos 11-ojo EPF balanse. Įvairių banko sąskaitų pobūdis nurodytas 5 skyriuje „Finansinės rizikos valdymas“.

(7) 2020 m. lapkričio 13 d. Tarybos sprendimas (ES) 2020/1708 dėl valstybių narių į Europos plėtros fondą mokėtinų finansinių įnašų, įskaitant 2022 m. viršutinę ribą, metinę 2021 m. sumą, pirmąją įnašo 2021 m. dalį ir preliminarią neprivalomą tikėtinų metinių įnašų 2023 m. ir 2024 m. sumų prognozę (OL L 385, 2020 11 17, p. 13).

(8) 2016 m. birželio 6 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/888, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento nuostatos, susijusios su įnašų dalių mokėjimu (OL L 149, 2016 6 7, p. 1).

(9) Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki tūkstančių eurų (tūkst. EUR) kai kurių lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

(10) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(11) 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/1877 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento, panaikinantis Reglamentą (ES) 2015/323 (OL L 307, 2018 12 3, p. 1).

(12) Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki tūkstančių eurų (tūkst. EUR) kai kurių lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

(13) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(14) 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/1877 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento, panaikinantis Reglamentą (ES) 2015/323 (OL L 307, 2018 12 3, p. 1).

(15) Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

(16) Tarybos reglamentas (ES) 2018/1877.

(17) Išskyrus operacijas Pietų Sudane.

(18) OL L 314, 2001 11 30, p. 1.

(19) OL L 109, 2007 4 26, p. 33.

(20) Bendros sumos (t. y. išskyrus panaikintus įsipareigojimus ir vykdomuosius raštus sumoms susigrąžinti).

(21) Sumos įsipareigotų, sutartyse numatytų ir išmokėtų sumų skiltyse yra išskirtos spalvomis.

(22) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

(1) 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais palūkanos ir panašios pajamos sudarė 77,9 mln. EUR (2019 m. – 93,9 mln. EUR), apskaičiuotus pagal turtą amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą.

(23) OL L 420, 2020 12 14, p. 32.

(24) 2020 m. gruodžio 23 d. Tarybos sprendimas 2020/2233 dėl grįžtamųjų lėšų, gaunamų iš AKR investicinės priemonės operacijų įgyvendinant 9-ąjį, 10-ąjį ir 11-ąjį Europos plėtros fondus, skyrimo (OL L 437, 2020 12 28, p. 188).

(25) Skolinimo operacijos, vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.

(26) Skolinimo operacijos, vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.

(27) Agentūros susitarimai, kuriuose finansinių ataskaitų sudarymo dieną nėra pagrindinių sandorio šalių.

(28) Agentūros susitarimai, kuriuose finansinių ataskaitų sudarymo dieną nėra pagrindinių sandorio šalių.

(29) Sumažėjusios sumos paaiškinamos per metus atliktais operacijų, kurios jau buvo laikomos restruktūrizuotomis 2020 m. gruodžio 31 d. pagrindinės sumos mokėjimais ir tais metais atliktu restruktūrizavimo priemonių nutraukimu.

(30) Trečiosioms šalims mokėtinos sumos apima palūkanų subsidijas ir techninę pagalbą, kurios dar nėra išmokėtos valstybėms narėms, kai terminas iš esmės nenustatytas.

(2) Išsamiau apie sintetinį apsidraudimą žr. 3.4.2.2.2 skirsnyje.

(3) Išsamiau apie sintetinį apsidraudimą žr. 3.4.2.2.2 skirsnyje.

(4) Įskaitant agentūrų susitarimus.

(5) Įskaitant agentūrų susitarimus.

(6) Išsamios informacijos žr. 24 pastabą.

(7) Remiantis 2.4.2 pastaboje nurodytomis atnaujintomis pavyzdinėmis versijomis, 12 mėn. ir gyvavimo trukmės nekredito vertės sumažėjimo tikėtinas kredito nuostolio pradinis balansas būtų didesnis atitinkamai 0,3 mln. EUR ir 1,5 mln. EUR.

(31) Išsamios informacijos žr. 24 pastabą.

(8) Remiantis 2.4.2 pastaboje nurodytomis atnaujintomis pavyzdinėmis versijomis, 12 mėn. ir gyvavimo trukmės nekredito vertės sumažėjimo tikėtinas kredito nuostolio pradinis balansas būtų mažesnis - 0,2 mln. EUR ir atitinkamai didesnis 1,1 mln. EUR.

(32) Išsamios informacijos žr. 24 pastabą.

(33) 2020 m. lapkričio 10 d. Taryba nustatė kiekvienos valstybės narės iki 2021 m. sausio 21 d. mokėtinų įnašų sumas. 2020 m. gruodžio 31 d. buvo neįmokėta 68,9 mln. EUR.

(9) 2020 m. liepos 14 d. 9-ojo EPF 45,1 mln. EUR nepanaudotų įsipareigojimų dėl palūkanų subsidijų ir techninės pagalbos buvo perskirstyta įnašų mokėtojų ištekliams pagal 9-ojo EPF įnašų paskirstymo schemą.

(10) Išsamiau žr. 2.4.3 pastabos skirsnį „Vėlesnis vertinimas“.

(11) Išsamiau žr. 2.4.3 pastabos skirsnį „Vėlesnis vertinimas“.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 438

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	64 metai 2021m. spalio 28d.

Turinys		Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2021/C 438/01	Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams – 2020 m. Europos plėtros fondo metinės ataskaitos	1
2021/C 438/02	Europos Parlamentui ir Tarybai teikiamas Audito Rūmų patikinimo pareiškimas dėl 8-ojo, 9-ojo, 10-ojo ir 11-ojo EPF. Nepriklausomo auditoriaus ataskaita	163