Euro kursas (1)

2021 m. rugsėjo 27 d.

(2021/C 392/01)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1698
JPY	Japonijos jena	129,74
DKK	Danijos krona	7,4360
GBP	Svaras sterlingas	0,85420
SEK	Švedijos krona	10,1738
CHF	Šveicarijos frankas	1,0850
ISK	Islandijos krona	150,10
NOK	Norvegijos krona	10,0655
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,443
HUF	Vengrijos forintas	358,13
PLN	Lenkijos zlotas	4,5955
RON	Rumunijos lėja	4,9495
TRY	Turkijos lira	10,3471
AUD	Australijos doleris	1,6129
CAD	Kanados doleris	1,4812
HKD	Honkongo doleris	9,1054
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6711
SGD	Singapūro doleris	1,5840
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 382,04
ZAR	Pietų Afrikos randas	17,6179
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,5609
HRK	Kroatijos kuna	7,5028
IDR	Indonezijos rupija	16 673,16
MYR	Malaizijos ringitas	4,8991
PHP	Filipinų pesas	59,881
RUB	Rusijos rublis	84,9955
THB	Tailando batas	39,276
BRL	Brazilijos realas	6,2187
MXN	Meksikos pesas	23,5043
INR	Indijos rupija	86,4025

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

Komisijos pranešimas dėl dabartinių valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normų ir nuo 2021 10 01 taikomų orientacinių bei diskonto normų

(Paskelbta remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 10 straipsniu (1))

(2021/C 392/02)

Bazinės normos apskaičiuotos pagal Komisijos komunikatą dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (OL C 14, 2008 1 19, p. 6). Atsižvelgus į orientacinės normos taikymą, dar turi būti pridėtos atitinkamos maržos, kaip nustatyta šiame komunikate. Vadinasi, diskonto normos atveju turi būti pridėta 100 bazinių punktų marža. 2008 m. sausio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 271/2008, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 794/2004, taip pat numatyta apskaičiuoti susigrąžinimo normą prie bazinės normos pridedant 100 bazinių punktų, jeigu specialiu sprendimu nenumatyta kitaip.

Pakeistos normos nurodytos paryškintuoju šriftu.

Ankstesnė lentelė paskelbta OL C 340, 2021 08 24, p. 3.

Nuo	Iki	AT	BE	BG	CY	CZ	DE	DK	EE	EL	ES	FI	FR	HR	HU	IE	IT	LT	LU	LV	MT	NL	PL	PT	RO	SE	SI	SK	UK
2021 10 01	…	-0,45	-0,45	0,00	-0,45	1,03	-0,45	0,03	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	0,22	1,46	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	0,18	-0,45	1,75	-0,01	-0,45	-0,45	0,17
2021 09 01	2021 09 30	-0,45	-0,45	0,00	-0,45	0,82	-0,45	0,04	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	0,22	1,22	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	0,15	-0,45	1,75	-0,01	-0,45	-0,45	0,17
2021 07 01	2021 08 31	-0,45	-0,45	0,00	-0,45	0,60	-0,45	0,04	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	0,22	0,93	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	0,15	-0,45	1,75	0,01	-0,45	-0,45	0,15
2021 06 01	2021 06 30	-0,45	-0,45	0,00	-0,45	0,50	-0,45	0,04	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	0,22	0,80	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	0,15	-0,45	1,75	0,01	-0,45	-0,45	0,15
2021 05 01	2021 05 31	-0,45	-0,45	0,00	-0,45	0,50	-0,45	0,04	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	0,22	0,80	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	0,15	-0,45	1,75	0,01	-0,45	-0,45	0,11
2021 04 01	2021 04 30	-0,45	-0,45	0,00	-0,45	0,50	-0,45	0,04	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	0,22	0,80	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	0,15	-0,45	1,75	-0,02	-0,45	-0,45	0,11
2021 03 01	2021 03 31	-0,45	-0,45	0,00	-0,45	0,44	-0,45	0,04	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	0,22	0,80	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	0,15	-0,45	2,07	-0,02	-0,45	-0,45	0,11
2021 02 01	2021 02 28	-0,45	-0,45	0,00	-0,45	0,44	-0,45	0,05	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	0,22	0,80	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	0,19	-0,45	2,07	-0,02	-0,45	-0,45	0,12
2021 01 01	2021 01 31	-0,45	-0,45	0,00	-0,45	0,44	-0,45	0,06	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	0,22	0,80	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	-0,45	0,23	-0,45	2,07	0,00	-0,45	-0,45	0,15

---

(1)  OL L 140, 2004 4 30, p. 1.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.10375 — ArcelorMittal/Condesa Tubos)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2021/C 392/03)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.10247 — CVC/ „Cooper“ )

(Tekstas svarbus EEE)

(2021/C 392/04)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.10379 — HDT Automotive Solutions/Veritas)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2021/C 392/05)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Produkto specifikacijos reikšmingo pakeitimo patvirtinimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies b punktą

(2021/C 392/06)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

GARANTUOTO TRADICINIO GAMINIO SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PARAIŠKA

Pakeitimo patvirtinimo paraiška pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą

„HEUMILCH“/„HAYMILK“/„LATTE FIENO“/„LAIT DE FOIN“/„LECHE DE HENO“

ES Nr. TSG-AT-1035-AM01 – 2021 2 25

1.   Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas

Grupės pavadinimas:	„ARGE Heumilch Österreich“
Adresas:	Grabenweg 68
	6020 Innsbruck
	ÖSTERREICH
Telefonas	+43 512345245
El. paštas	office@heumilch.at

Pareiškimas dėl teisėto grupės intereso

Pakeitimo paraišką teikia gamintojų grupė, pateikusi šienu šeriamų gyvulių pieno įregistravimo paraišką.

Nurodant šienu šeriamų gyvulių pieno pavadinimą kalbomis šalių, turinčių šienu šeriamų gyvulių pieno gaminimo tradiciją, išreiškiamas įsipareigojimas šiam tradiciniam gamybos metodui ir garantuotam tradiciniam gaminiui. Taip sustiprinama šienu šeriamų gyvulių pieno pavadinimo apsauga, o tai naudinga ir pareiškėjų grupei.

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Austrija

3.   Keičiama (-os) produkto specifikacijos dalis (-ys)

☒ Produkto pavadinimas

☐ Produkto aprašymas

☐ Gamybos metodas

☐ Kita (nurodyti)

4.   Pakeitimo (-ų) rūšis

☒	Registruoto GTG specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą.

5.   Pakeitimai

Šienu šeriamų gyvulių pieno pavadinimo slovėnų kalba įtraukimas

Punkte „3.1. Registruojami pavadinimai“ (produkto specifikacijoje pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 668/2014 II priede pateiktą šabloną, dabar punktas „1. Registruojamas (-i) pavadinimas (-ai)“) įterpiamas šienu šeriamų gyvulių pieno pavadinimas slovėnų kalba:

„Heumilch“ (de)/„Haymilk“ (en)/„Latte fieno“ (it)/„Lait de foin“ (fr)/„Leche de heno“ (es)/„Seneno mleko“ (sl)

Priežastis. Kadangi šienu šeriamų gyvulių pienas Slovėnijoje gaminamas pagal produkto specifikacijoje nurodytą tradicinį gamybos metodą, turėtų būti saugomas ir slovėniškas pavadinimas.

GARANTUOTO TRADICINIO GAMINIO SPECIFIKACIJA

„Heumilch“/„Haymilk“/„Latte fieno“/„Lait de foin“/„Leche de heno“/„Seneno mleko“

ES Nr. TSG-AT-1035-AM01 – 2021 2 25

Austrija

1.   Pavadinimas (-ai)

„Heumilch“/„Haymilk“/„Latte fieno“/„Lait de foin“/„Leche de heno“/„Seneno mleko“

2.   Produkto rūšis

1.4 klasė. Kiti gyvūniniai produktai (kiaušiniai, medus, įvairūs pieno produktai, išskyrus sviestą, ir kt.)

3.   Registravimo pagrindas

3.1.   Produktas

☒	kurio gamybos ar perdirbimo metodas ar sudėtis atitinka to produkto ar maisto produkto gaminimo tradicijas;

☐	gaminamas iš tradiciškai naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių.

Šienu šeriamų gyvulių pieno gamyba yra pats natūraliausias pieno gamybos būdas. Pienas gaunamas iš tradiciniuose, tvariuose pienininkystės ūkiuose laikomų gyvulių. Pagrindinį standartinio pieno ir šienu šeriamų gyvulių pieno skirtumą ir pastarojo pieno tradicines ypatybes lemia tai, kad, kaip ir ankstyviausiais pieno gamybos laikais, gyvuliai nėra šeriami fermentuotais pašarais. Nuo 7-ojo dešimtmečio industrializavus ir mechanizavus žemės ūkį, siloso (fermentuotų pašarų) gamyba vis labiau populiarėjo, o šienu šeriamų gyvulių dalis vis mažėjo. Be to, teisės aktais draudžiama naudoti gyvulius ir pašarus, kurie, remiantis galiojančiais teisės aktais, yra laikomi genetiškai modifikuotais. Šėrimo tvarka yra suderinta su sezonų kaita: šėrimo žaliuoju pašaru laikotarpiu gyvuliai šeriami šviežia žole ir iš dalies šienu ir pašarais, kuriuos leidžiama naudoti pagal 4.2 punktą; žiemą gyvuliai šeriami šienu arba kitos rūšies pašarais, kuriuos leidžiama naudoti pagal 4.2 punktą.

3.2.   Pavadinimas

☐	tradiciškai vartojamas konkrečiam produktui pavadinti,

☒	perteikia produkto tradicinį ar specifinį pobūdį.

4.   Aprašymas

4.1.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas, įskaitant pagrindines fizines, chemines, mikrobiologines ar juslines savybes, kuriomis grindžiamas to produkto specifinis pobūdis (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

Karvės pienas, kaip nurodyta taikomuose teisės aktuose.

4.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, gamybos metodo, kurio privalo laikytis gamintojai, įskaitant, jei tinka, naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių rūšį bei savybes, ir paruošimo metodo aprašymas (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

Šienu šeriamų gyvulių pienas yra gaminamas laikantis tradicinių gamybos sąlygų, atitinkančių „Heumilchregulativ“ (teisės aktus, kuriais reglamentuojama šienu šeriamų gyvulių pieno gamyba). Šios rūšies pienui taikomos taisyklės, kuriomis draudžiama naudoti fermentuotus pašarus, pavyzdžiui, silosą, ir taisyklės, kuriomis draudžiama naudoti gyvulius ir pašarus, kurie, remiantis galiojančiais teisės aktais, yra laikomi genetiškai modifikuotais.

„Heumilchregulativ“

Šienu šeriamų gyvulių pienas yra pieningų karvių pienas, kurį gamina pienininkystės ūkio ūkininkai, įsipareigoję laikytis šių kriterijų: nenaudoti gyvulių ar pašarų, kurie, remiantis galiojančiais teisės aktais, yra laikomi genetiškai modifikuotais.

Visame ūkyje ūkininkaujama laikantis šienu šeriamų gyvulių pieno gamybos taisyklių.

a)	Tačiau ūkį galima padalyti į aiškiai vieną nuo kito atskirtus gamybos vienetus, iš kurių ne visi tvarkomi laikantis minėtų taisyklių. Tai turi būti skirtingos gamybos šakos.

b)

Jeigu, kaip minima a punkte, ne visi ūkio vienetai tvarkomi laikantis šienu šeriamų gyvulių pieno gamybos taisyklių, ūkininkas tuos gyvulius, kurie naudojami šienu šeriamų gyvulių pieno gamybos vienetuose, turi laikyti atskirai nuo kituose ūkio vienetuose naudojamų gyvulių ir atitinkamai vesti atskirą jų apskaitą.

Leidžiamos pašarų rūšys

—	Šėrimo žaliuoju pašaru laikotarpiu gyvuliai daugiausiai šeriami šviežia žole, ankštiniais ir kitokiais augalais, o žiemą – šienu.

—	Leidžiama naudoti šiuos papildomus stambiuosius pašarus: žaliąją rapsų masę, žaliąją kukurūzų masę, žaliąją rugių masę ir pašarinius runkelius, taip pat šieno, liucernos bei kukurūzų granules ir panašius pašarus.

—	Stambiųjų pašarų dalis racione ištisus metus turi sudaryti mažiausiai 75 proc. sausųjų medžiagų.

—	Taip pat leidžiama naudoti toliau nurodytus įprasto prekinio pavidalo javus (pvz., jų sėlenas, granules ir kt.), taip pat jų ir mineralinių medžiagų mišinius: kviečius, miežius, avižas, kvietrugius, rugius ir kukurūzus.

—	Pašarams taip pat gali būti naudojamos pupos, pašariniai žirniai, lubinai, aliejinių augalų sėklos ir jų rupiniai bei išspaudos.

Draudžiamos pašarų rūšys

—	Draudžiami šių rūšių pašarai: silosas (fermentuoti pašarai), drėgnas šienas ir fermentuotas šienas.

—

Gyvuliai neturi būti šeriami alaus daryklų, spirito varyklų, vaisių spaudimo įmonių šalutiniais produktais ar kitais maisto pramonės šalutiniais produktais, kaip antai drėgnais salyklojais ar drėgnomis išspaudomis. Išimtis yra cukraus gamybos šalutiniai produktai – džiovintos išspaudos ir melasa – ir grūdų perdirbimo šalutiniai produktai – sausi baltyminiai pašarai.

—	Pieningi gyvuliai negali būti šeriami jokiais drėgnaisiais pašarais.

—	Gyvuliai negali būti šeriami gyvūniniais produktais (pienu, išrūgomis, mėsos ir kaulų miltais ir t. t.), išskyrus jaunus gyvulius, kurie gali būti šeriami pienu ir išrūgomis.

—	Gyvuliai negali būti šeriami sodo atliekomis, nukritusiais vaisiais, bulvėmis, ar šlapalu.

Tręšimo sąlygos

—	Visose pieno tiekėjo žemės ūkio naudmenose yra draudžiama naudoti nuotekų dumblą, nuotekų dumblo produktus arba kompostą iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių, išskyrus žaliosios masės kompostą.

—	Pieno tiekėjai, patręšę žemę organinėmis trąšomis, turi palaukti mažiausiai tris savaites prieš pradėdami joje ganyti gyvulius.

Papildomų cheminių medžiagų naudojimas

—	Sintetinius cheminius pesticidus leidžiama naudoti tik selektyviai, prižiūrint patyrusiems agronomijos specialistams ir pesticidų naudojimui pasirenkant konkrečias pienininkystės ūkio žaliojo pašaro auginimo plotų vietas.

—	Leidžiami purškalai nuo musių gali būti naudojami karvių tvartuose tik tada, kai juose nėra pieningų karvių.

Draudimas pristatyti pieną

—	Šienu šeriamų gyvulių pieną galima pradėti tiekti praėjus ne mažiau kaip dešimčiai dienų po veršiavimosi.

—	Jei melžiamos silosu (fermentuotais pašarais) šeriamos karvės, turi būti taikomas mažiausiai 14 dienų išlaukos laikotarpis.

—

Pienininkystės ūkiuose laikomi Alpių ganyklose ganomi gyvuliai, kurie tvartiniu laikotarpiu buvo šeriami silosu (fermentuotais pašarais), 14 dienų prieš išgenant į Alpių ganyklas turi būti šeriami nesilosuotais pašarais arba jų pienas gali būti laikomas šienu šeriamų gyvulių pienu tik jiems praleidus 14 dienų tokio pieno tiekėjui priklausančiose Alpių ganyklose. Alpių ganyklose negalima nei gaminti siloso, nei juo šerti gyvulių.

Draudimas naudoti genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus

—	Siekiant išsaugoti šienu šeriamų gyvulių pieno tradicinę gamybą, negali būti naudojami gyvuliai ar pašarai, kurie pagal galiojančius teisės aktus laikomi genetiškai modifikuotais.

Kiti reikalavimai

—	Negalima gaminti ir laikyti siloso (fermentuotų pašarų).

—	Negalima gaminti ir laikyti jokių plėvele apvyniotų šieno ritinių.

—	Negalima gaminti drėgno ar fermentuoto šieno.

4.3.   Pagrindinių produkto tradicinį pobūdį lemiančių elementų aprašymas (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

Ypatybės

Kadangi šienu šeriamų gyvulių pienas yra gaminamas laikantis specialių gamybos sąlygų pagal „Heumilchregulativ“ 4.2 punktą, jis skiriasi nuo standartinio karvės pieno.

Dr. Ginzingerio ir kitų Alpių pienininkystės ūkių federalinei agentūrai (vok. Bundesanstalt für alpenländische Milchwirtschaft) priklausančių tyrėjų Rotholce 1995 m. ir 2001 m. atlikti tyrimai parodė, kad 65 proc. visų tirtų silosu šeriamų gyvulių pieno ėminių viename litre pieno buvo daugiau kaip 1 000clostridia sporų. Stambiems sūrio gamintojams pristatyto pieno tyrimai parodė, kad 52 proc. ėminių viename litre pieno buvo daugiau kaip 10 000clostridia sporų. Tyrimai parodė, kad 85 proc. ne silosu, o šienu šeriamų gyvulių pieno ėminių viename litre pieno buvo mažiau kaip 200 sporų, o 15 proc. ėminių viename litre pieno buvo 200–300 sporų. Šienu šeriamų gyvulių piene dėl specialių šėrimo metodų clostridia sporų yra ypač mažai. Kai kietasis sūris gaminamas iš žalio šienu šeriamų gyvulių pieno, rečiau kyla didelių problemų dėl sūrio skylių ir skonio.

Vykdant siloso poveikio pieno kokybei tyrimo projektą buvo tiriamas gyvulių, kurie buvo arba nebuvo šeriami silosu, pieno skonis (Ginzinger ir Tschager, Bundesanstalt für alpenländische Milchwirtschaft, Rotholz, 1993). 77 proc. tirtų šienu šeriamų gyvulių pieno ėminių skonio problemų nebuvo. Silosu šeriamų gyvulių pieno (standartinio pieno) ėminių atveju skonio problemų nebuvo tik 29 proc. pieno ėminių. Taip pat labai skyrėsi pieno, pristatyto pieno sunkvežimiais, tyrimų rezultatai. 94 proc. tirtų ne silosu, o šienu šeriamų gyvulių pieno ėminių skonio problemų nebuvo. Tačiau silosu šeriamų gyvulių pieno ėminių, kuriuose nebuvo skonio problemų, dalis sudarė tik 45 proc..

Vienos universitete atliktais disertaciniais tyrimais (Schreiner, Seiz ir Ginzinger, 2011) įrodyta, kad šienu šeriamų gyvulių piene omega 3 riebalų rūgščių ir konjuguotosios linolo rūgšties yra maždaug dvigubai daugiau nei standartiniame piene, nes tokį pieną duodantys gyvuliai yra šeriami stambiaisiais pašarais ir ganomi ganyklose.

Tradicinės savybės

Šienu šeriamų gyvulių pieno gamyba ir perdirbimas turi tokias pat gilias šaknis, kaip ir pienininkystė, kuri atsirado maždaug V a. prieš Kristų. Viduramžiais Alpių ir Tirolio kalnų papėdėse sūris jau buvo gaminamas iš šienu šeriamų gyvulių pieno nedideliuose Alpių pienininkystės ūkiuose, vadinamuose „Schwaighöfe“. Žodis „Schwaig“ yra kilęs iš vėlyvaisiais viduramžiais vartotos vokiečių kalbos ir reiškia specialų gyvenvietės tipą ir, visų pirma, ūkininkavimą Alpių regione. „Schwaighof“ ūkius, kaip nuolatines gyvenvietes, dažnai įsteigdavo žemvaldžiai, o jų galvijai dažniausiai būdavo naudojami pienininkystėje (visų pirma, sūrio gamybai). Tokie ūkiai Tirolyje ir Zalcburge egzistuoja nuo XII a. Kalnuotose teritorijose šienu šeriamų gyvulių pieno gamyba buvo, visų pirma, siejama su kietojo sūrio gamyba iš žalio pieno. Jau XX a. pradžioje buvo išleisti įstatymai (teisės aktai, kuriais reglamentuojama pieno gamyba) dėl kietajam sūriui gaminti tinkamo pieno, gaunamo iš silosu nešeriamų gyvulių. Austrijoje tokie įstatymai 6-ojo dešimtmečio pradžioje sudarė „Milchregulative“ (teisės aktų, kuriais reglamentuojama pieno gamyba) pagrindą Vorarlbergo, Tirolio ir Zalcburgo federacinėse žemėse. 1975 m. šie „Milchregulative“ teisės aktai buvo suderinti, o Austrijos pienininkystės įstaiga nustatė, kad juos privaloma taikyti pienui, kuris naudojamas kietajam sūriui gaminti (žr. „Bestimmungen über die Übernahme von hartkäsetauglicher Milch“ (pienui, kuris naudojamas kietajam sūriui gaminti, taikomos taisyklės), Österreichische Milchwirtschaft Heft 14, Beilage 6 Nr. 23c, 1975 7 21). Buvusi Austrijos pienininkystės institucija iki 1993 m. reguliavo tam tikras gamybos teritorijas, vadinamas ne siloso zonomis, siekdama išsaugoti žalią žaliavą – šienu šeriamų gyvulių pieną (kuris dar vadinamas ne silosu šeriamų gyvulių pienu ir kietajam sūriui gaminti tinkamu pienu) nuo žalio pieno priklausantiems sūrio gamintojams. 1995 m. šienu šeriamų gyvulių pienui gaminti naudojamai ne siloso zonai papildomą apsaugą suteikė Federalinė žemės ir miškų ūkio, vandens ir aplinkos valdymo ministerija, taikydama siloso nenaudojimo priemonę, įtrauktą į specialias gaires, kuriomis siekiama skatinti aplinką tausojantį ekstensyvųjį žemės ūkį, padedantį apsaugoti natūralią gyvenamąją erdvę (Austrijos aplinką tausojančio žemės ūkio programa ÖPUL).

Alpių regionuose gyvuliai visada tradiciškai buvo šeriami laikantis šienu šeriamų gyvulių pieno gamybos kriterijų. Yra išlikę 1544 m. ir vėlesnių dokumentų, kuriais reglamentuojama Alpių sūrio gamyba „Wildschönauer Holzalm“ Alpių ganykloje Tirolyje.

Nuo 9-ojo dešimtmečio pradžios kai kurie šienu šeriamų gyvulių pieną gaminantys ūkininkai taip pat ūkininkauja laikydamiesi ekologinio ūkininkavimo kriterijų.

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

Produkto specifikacijos reikšmingo pakeitimo patvirtinimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies b punktą

(2021/C 392/07)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

GARANTUOTO TRADICINIO GAMINIO SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PARAIŠKA

Pakeitimo patvirtinimo paraiška pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą

„SCHAF-HEUMILCH“/„SHEEP’S HAYMILK“/„LATTE FIENO DI PECORA“/„LAIT DE FOIN DE BREBIS“/„LECHE DE HENO DE OVEJA“

ES Nr. TSG-AT-2289-AM01 – 2021 2 25

1.   Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas

Grupės pavadinimas:	„ARGE Heumilch Österreich“
Adresas:	Grabenweg 68
	6020 Innsbruck
	AUSTRIA
Telefonas	+43 512345245
El. paštas	office@heumilch.at

Pareiškimas dėl teisėto grupės intereso

Pakeitimo paraišką teikia gamintojų grupė, pateikusi šienu šeriamų avių pieno įregistravimo paraišką.

Nurodant šienu šeriamų avių pieno pavadinimą kalbomis šalių, turinčių šienu šeriamų avių pieno gaminimo tradiciją, išreiškiamas įsipareigojimas šiam tradiciniam gamybos metodui ir garantuotam tradiciniam gaminiui. Taip sustiprinama šienu šeriamų avių pieno pavadinimo apsauga, o tai naudinga ir pareiškėjų grupei.

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Austrija

3.   Keičiama (-os) produkto specifikacijos dalis (-ys)

☒	Produkto pavadinimas

☐	Produkto aprašymas

☒	Gamybos metodas

☐	Kita (nurodyti)

4.   Pakeitimo (-ų) rūšis

☒	Registruoto GTG specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą.

5.   Pakeitimai

5.1.   Šienu šeriamų avių pieno pavadinimo slovėnų kalba įtraukimas

Punkte „1. Registruojamas (-i) pavadinimas (-ai)“ įterpiamas šienu šeriamų avių pieno pavadinimas slovėnų kalba, nurodant atitinkamas kalbas (de, en, it, fr, es, sl):

„Schaf-Heumilch“ (de) / „Sheep’s Haymilk“ (en) / „Latte fieno di pecora“ (it) / „Lait de foin de brebis“ (fr) / „Leche de heno de oveja“ (es) / „Ovčje seneno mleko“ (sl)

Priežastis. Kadangi šienu šeriamų avių pienas Slovėnijoje gaminamas pagal produkto specifikacijoje nurodytą tradicinį gamybos metodą, turėtų būti saugomas ir slovėniškas pavadinimas. Pažymint atitinkamas kalbas aiškiai nurodoma, kuriose kalbose pavadinimas saugomas kaip GTG.

5.2.   Bulvių įtraukimas į draudžiamų pašarų rūšių sąrašą

Punkto „4.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, gamybos metodo, kurio privalo laikytis gamintojai, <...> aprašymas“ dalies „Draudžiamos pašarų rūšys“ penktoje įtraukoje įterpiamas žodis „bulvėmis“.

Punkto „Draudžiamos pašarų rūšys“ penktoji įtrauka „Gyvuliai negali būti šeriami sodo ir vaisių atliekomis ar šlapalu.“ išdėstoma taip:

„–	Gyvuliai negali būti šeriami sodo ir vaisių atliekomis, bulvėmis ar šlapalu.“

Priežastis. Bulvės niekada nebuvo plačiai naudojamas ar leidžiamos naudoti šienu šeriamų avių pienui gaminti. Jos specifikacijoje konkrečiai nebuvo paminėtos tik dėl autoriaus neapsižiūrėjimo, kurį dabar reikia ištaisyti.

GARANTUOTO TRADICINIO GAMINIO SPECIFIKACIJA

„SCHAF-HEUMILCH“/„SHEEP’S HAYMILK“/„LATTE FIENO DI PECORA“/„LAIT DE FOIN DE BREBIS“/„LECHE DE HENO DE OVEJA“/„OVČJE SENENO MLEKO“

ES Nr. TSG-AT-2289-AM01 – 2021 2 25

Austrija

1.   Pavadinimas (-ai)

„Schaf-Heumilch“ / „Sheep’s Haymilk“ / „Latte fieno di pecora“ / „Lait de foin de brebis“ / „Leche de heno de oveja“ / „Ovčje seneno mleko“

2.   Produkto rūšis

1.4 klasė. Kiti gyvūniniai produktai (kiaušiniai, medus, įvairūs pieno produktai, išskyrus sviestą, ir kt.)

3.   Registravimo pagrindas

3.1.   Produktas

☒	kurio gamybos ar perdirbimo metodas ar sudėtis atitinka to produkto ar maisto produkto gaminimo tradicijas;

☐	gaminamas iš tradiciškai naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių.

Šienu šeriamų gyvulių pieno gamyba yra pats natūraliausias pieno gamybos būdas. Pienas gaunamas iš tradiciniuose, tvariuose pienininkystės ūkiuose laikomų gyvulių. Pagrindinį standartinio pieno ir šienu šeriamų gyvulių pieno skirtumą ir pastarojo pieno tradicines ypatybes lemia tai, kad, kaip ir ankstyviausiais pieno gamybos laikais, gyvuliai nėra šeriami fermentuotais pašarais. Nuo 7-ojo dešimtmečio industrializavus ir mechanizavus žemės ūkį, siloso (fermentuotų pašarų) gamyba vis labiau populiarėjo, o šienu šeriamų gyvulių dalis vis mažėjo. Be to, teisės aktais draudžiama naudoti gyvulius ir pašarus, kurie, remiantis galiojančiais teisės aktais, yra laikomi genetiškai modifikuotais. Šėrimo tvarka yra suderinta su sezonų kaita: šėrimo žaliuoju pašaru laikotarpiu gyvuliai šeriami šviežia žole bei lapija ir iš dalies šienu ir pašarais, kuriuos leidžiama naudoti pagal 4.2 punktą; žiemą gyvuliai šeriami šienu arba kitos rūšies pašarais, kuriuos leidžiama naudoti pagal 4.2 punktą.

3.2.   Pavadinimas

☐	tradiciškai vartojamas konkrečiam produktui pavadinti,

☒	perteikia produkto tradicinį ar specifinį pobūdį.

Avys yra vienos iš seniausių pasaulio naminių gyvūnų. Nuo pat ankstyvojo akmens amžiaus žmonės naudojo avis mėsai, pienui, odai ir vilnai. Labiausiai tikėtina, kad avis pradėta veisti pietvakarių Azijos stepėse, o į Vidurio Europą jos buvo atgabentos per Persiją ir Balkanus. Nuo senų laikų Alpių regionai laikomi tinkamais avių veisimui. Tirolyje nuo XII a. vidurio buvo paplitusi speciali intensyvios gyvulininkystės produkcijos forma, vadinama „Schwaigen“. Žodis „Schwaig“ yra kilęs iš vėlyvaisiais viduramžiais vartotos vokiečių kalbos ir reiškia specialų gyvenvietės tipą ir, visų pirma, ūkininkavimą Alpių regione. „Schwaighof“ ūkiai buvo dažnai įsteigiami žemvaldžių, kaip nuolatinės galvijų ir avių veisimo gyvenvietės. Rasta įrodymų, kad Tirolyje tokių gyvenviečių būta jau XII a. Vėliau sąvoka „Schwaige“ kartais buvo vartojama tik vasaros mėnesiais naudojamoms kalnų ganykloms pavadinti. Alpių pienininkystės ūkių ūkininkai taip pat vadinami „Schwaiger“ arba „Schwaigerin“. Iki XIV a. pabaigos Tirolio „Schwaighof“ ūkiai daugiausia užsiėmė avių veisimu. Taigi, plačiose Tirolio alpinėse pievose avininkystė vystoma jau kelis šimtus metų.

Tačiau nuo XIV iki XIX a. avių veisimo mastas Austrijoje smarkiai sumažėjo ir buvo palaipsniui pakeistas kiaulių veisimu. Dabar avys vėl tampa svarbiomis pieno ir mėsos gamybai.

4.   Aprašymas

4.1.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas, įskaitant pagrindines fizines, chemines, mikrobiologines ar juslines savybes, kuriomis grindžiamas to produkto specifinis pobūdis (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

Avies pienas, kaip nurodyta taikomuose teisės aktuose.

4.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, gamybos metodo, kurio privalo laikytis gamintojai, įskaitant, jei tinka, naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių rūšį bei savybes, ir paruošimo metodo aprašymas (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

Šienu šeriamų avių pienas gaminamas laikantis tradicinių gamybos sąlygų, atitinkančių „Heumilchregulativ“ (teisės aktus, kuriais reglamentuojama šienu šeriamų gyvulių pieno gamyba). Šios rūšies pienui taikomos taisyklės, kuriomis draudžiama naudoti fermentuotus pašarus, pavyzdžiui, silosą, ir taisyklės, kuriomis draudžiama naudoti gyvulius ir pašarus, kurie, remiantis galiojančiais teisės aktais, yra laikomi genetiškai modifikuotais.

„Heumilchregulativ“

Šienu šeriamų avių pienas yra pieningų avių pienas, kurį gamina pienininkystės ūkio ūkininkai, įsipareigoję laikytis šių kriterijų: nenaudoti gyvulių ar pašarų, kurie, remiantis galiojančiais teisės aktais, yra laikomi genetiškai modifikuotais.

Visame ūkyje ūkininkaujama laikantis šienu šeriamų gyvulių pieno gamybos taisyklių.

Leidžiamos pašarų rūšys

—	Šėrimo žaliuoju pašaru laikotarpiu gyvuliai daugiausia šeriami šviežia žole, ankštiniais ir kitokiais augalais, o žiemą – šienu.

—	Leidžiama naudoti šiuos papildomus stambiuosius pašarus: nesunokusias rapsų sėklas, nesunokusius kukurūzus, nesunokusius rugius ir pašarinius runkelius, taip pat šieną, liucerną ir kukurūzų granules.

—	Stambiųjų pašarų dalis racione ištisus metus turi sudaryti mažiausiai 75 proc. sausojo pašaro.

—	Taip pat leidžiama naudoti kviečių, miežių, avižų, kvietrugių, rugių ir kukurūzų grūdines kultūras įprastu prekiniu pavidalu arba mišiniuose su mineralais (pvz., kaip sėlenos ar granulės).

—	Pašarams taip pat gali būti naudojami: pupelės, dirviniai žirniai, aliejinių augalų sėklos ir jų rupiniai bei išspaudos.

Draudžiamos pašarų rūšys

—	Draudžiami šių rūšių pašarai: silosas (fermentuoti pašarai), drėgnas šienas ir fermentuotas šienas.

—

Gyvuliai neturi būti šeriami alaus daryklų, spirito varyklų ar vaisių spaudimo įmonių šalutiniais produktais ar kitais maisto pramonės šalutiniais produktais, kaip antai drėgnais salyklojais ar drėgnomis išspaudomis. Išimtys yra cukraus gamybos šalutiniai produktai – džiovintos išspaudos ir melasa – ir grūdų perdirbimo šalutiniai produktai – sausi baltyminiai pašarai.

—	Pieningi gyvuliai negali būti šeriami jokiais drėgnaisiais pašarais.

—	Gyvuliai negali būti šeriami gyvūniniais produktais, išskyrus jaunus gyvulius, kurie gali būti šeriami pienu ir išrūgomis.

—	Gyvuliai negali būti šeriami sodo ir vaisių atliekomis, bulvėmis ar šlapalu.

Tręšimo sąlygos

—	Visose pienininkystės ūkio naudmenose draudžiama naudoti nuotekų dumblą, nuotekų dumblo produktus arba kompostą iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių, išskyrus žaliosios masės (įvairių augalų mišinio) kompostą.

—	Gyvulininkystės ūkiai, patręšę žemę organinėmis trąšomis, turi palaukti mažiausiai tris savaites prieš pradėdami joje ganyti gyvulius.

Papildomų cheminių medžiagų naudojimas

—	Sintetinius cheminius pesticidus leidžiama naudoti tik selektyviai, prižiūrint agronomijos specialistams ir pesticidų naudojimui pasirenkant konkrečias gyvulininkystės ūkio žaliojo pašaro auginimo plotų vietas.

—	Leidžiami purškalai nuo musių gali būti naudojami karvių tvartuose tik tada, kai juose nėra pieningų karvių.

Draudimas pristatyti pieną

—	Šienu šeriamų avių pieną galima pradėti tiekti praėjus ne mažiau kaip dešimčiai dienų po ėriavimosi.

—	Jei melžiamos avys šeriamos silosu (fermentuotais pašarais), turi būti taikomas mažiausiai 14 dienų laukimo laikotarpis.

—

Ūkiuose laikomi alpinėse ganyklose ganomi gyvuliai, kurie tvarte buvo šeriami silosu (fermentuotais pašarais), 14 dienų prieš išgenant į alpines ganyklas turi būti šeriami nesilosuotais pašarais arba jų pienas gali būti klasifikuojamas kaip šienu šeriamų avių pienas tik jiems praleidus 14 dienų tokio pieno tiekėjui priklausančiose alpių ganyklose. Alpių ganyklose negalima nei gaminti siloso, nei juo šerti gyvulių.

Draudimas naudoti genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus

—	Siekiant išsaugoti šienu šeriamų avių pieno tradicinę gamybą, negali būti naudojami gyvuliai ar pašarai, kurie pagal galiojančius teisės aktus laikomi genetiškai modifikuotais.

Kiti reikalavimai

—	Gyvulininkystės ūkyje negalima gaminti ir laikyti siloso (fermentuotų pašarų).

—	Gyvulininkystės ūkyje negalima gaminti ir laikyti jokių plėvele apvyniotų šieno ritinių.

—	Gyvulininkystės ūkyje negalima gaminti drėgno ar fermentuoto šieno.

4.3.   Pagrindinių produkto tradicinį pobūdį lemiančių elementų aprašymas (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

Šienu šeriamų gyvulių pieno tradicines ypatybes lemia tai, kad, kaip ir ankstyviausiais pieno gamybos laikais, gyvuliai nėra šeriami fermentuotais pašarais. Nuo 7-ojo dešimtmečio industrializavus ir mechanizavus žemės ūkį, siloso (fermentuotų pašarų) gamyba vis labiau populiarėjo, o šienu šeriamų gyvulių dalis vis mažėjo.

Gyvulininkystė buvo grindžiama ganymu ganyklose ir žolės ir šieno ruošimu pievose. Remiantis rašytiniais dokumentais, šieno arba šieno ir stambiųjų žaliųjų pašarų ruošimas ne mažiau kaip du kartus per metus (fenum primum et secundum) yra įprasta nuo XIII a. Tirolyje taikoma praktika (Stolz, O., Rechtsgeschichte des Bauernstandes und der Landwirtschaft in Tirol und Vorarlberg (Tirolio ir Forarlbergo ūkininkų ir žemės ūkio teisės istorija), 1949).

Zalcburgo arkivyskupijos žemės kadastre yra labai išsamios informacijos apie gyvulių skaičių „Schwaig“ gyvenvietėse ir visą kitą 1607 m. Zilertalio slėnyje arkivyskupijai priklausiusią nuosavybę. Konkrečiai, prie kiekvieno išsamaus atskiros nuosavybės sklypų aprašymo pateikiamas toks sakinys: „žiemą laiko […] skaičių arklių, galvijų, avių ar ožkų“. Alpių ūkininkai žiemą laikydavo mažiau galvijų nei vasarą, kai buvo galima naudotis ganyklomis. Neabejojama, kad „Schwaig“ gyvenvietėse buvo intensyviai praktikuojamas ganymas kaimo ganyklose, kurios buvo pagrindinis gyvulių pašaro šaltinis. Turima net ankstesnio laikotarpio, t. y. XIII ir XIV a., dokumentais pagrįstų įrodymų, kad „Schwaighof“ ūkiai apėmė pievas ir laukus, taip pat ganyklas ir alpines pievas. Tai reiškia, kad nuo seniausių laikų „Schwaighof“ ūkiuose buvo auginama žolė ir ruošiamas šienas. Netoli nuo ūkių yra kalnų grandinės, kurios taip pat priklauso „Schwaig“ gyvenvietėms. Šiose kalnų grandinėse yra ganyklos, į kurias galvijai varomi ganymuisi kelioms savaitėms pavasarį, ir kurios likusiu metų laiku yra naudojamos šienui ruošti. Iš įvairių ganyklų tipų šios kalnų arba aukštumų pievos yra labiausiai išplitusios Alpėse. Žolė jose pjaunama ne dažniau kaip kartą per metus, o kai kuriose vietose – kartą per dvejus ar ketverius metus. Šieno paruošiama nedaug, tačiau jis labai kvapnus ir maistingas (Stolz, O., Die Schwaighöfe in Tirol („Schwaighof“ ūkiai Tirolyje), 1930).

Šienas laikomas jaujoje. Šieno atsargos turi būti laikomos iki kito pavasario, nes dažnai pasitaiko, kad sniegas iškrenta netrukus po to, kai galvijai išgenami į alpines pievas (Trientl, A., Die Landwirtschaft in den Gebirgsländern (Žemės ūkis kalnuotose šalyse), 1892).

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.