Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Įvairiarūšis vežimas ir daugiarūšio vežimo logistika siekiant, kad ekologiškumo tikslais transporto rūšys papildytų viena kitą“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2021/C 374/01)

Pranešėjas Stefan BACK

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2021 3 25
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2021 6 24
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 7 7
Plenarinė sesija Nr.	562
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	230 / 0 / 6

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Rasti ilgalaikį perspektyvų sprendimą, kaip plėtoti veiksmingą ir tvarų daugiarūšį vežimą ir logistiką, galima tik sprendžiant problemas, dėl kurių daugiarūšis vežimas tampa brangesnis, lėtesnis ir ne toks patikimas, kaip vienarūšis transportas, būtent kelių transportas. To nepavyks pasiekti finansinėmis paskatomis ar reguliavimo parama.

1.2.

Reguliavimo požiūriu toks metodas taip pat padėtų efektyviai naudoti išteklius, nes nereikėtų specialios reguliavimo sistemos.

1.3.

Siekiant pagerinti daugiarūšį eismą, EESRK taip pat rekomenduoja ne tik diegti technines inovacijas ir spręsti konkurencijos problemas, bet ir visiškai internalizuoti visų transporto rūšių išorės sąnaudas, kad būtų galima užtikrinti vienodas sąlygas. EESRK ragina imtis rimtų priemonių, kad būtų apsaugota ir (arba) atnaujinta Europos keičiamo sąstato prekinių traukinių sistema, strateginė infrastruktūra (pvz., uostai) būtų susieta su geležinkelio sprendimais, būtų investuojama į pramoninės paskirties privažiuojamuosius kelius ir įtraukiamos stambios logistikos bendrovės, kad jos perorientuotų savo srautus.

1.4.

Siekiant užtikrinti sąžiningą visų transporto rūšių konkurenciją, EESRK rekomenduoja, kad visos transporto rūšys būtų pavyzdinės socialiniu požiūriu, taip užtikrinant aukštos kokybės transporto paslaugas, aukštos kokybės darbo vietas ir geras socialines sąlygas siekiant visiems rinkos dalyviams užtikrinti vienodas sąlygas.

1.5.

Dabartinės su daugiarūšiu vežimu susijusios problemos, nepaisant papildomų išlaidų dėl perkrovimo ir papildomų sandorio sąnaudų, yra trūkumai, pavyzdžiui, ilga pristatymo trukmė, sudėtingumas, didesnė rizika ir mažesnis patikimumas. Būtent tai neleidžia įsibėgėti vežimui daugiarūšiu transportu.

1.6.

Todėl būtina imtis priemonių, kad pats daugiarūšis krovinių vežimas taptų konkurencingas ir kad daugiarūšio krovinių vežimo srautai būtų veiksmingi ir sklandūs, o kaina būtų tokia pati kaip ir vienarūšio vežimo.

1.7.

Be to, geležinkelių transnporto srityje taip pat turi būti geriau prisitaikoma prie atviros rinkos sąlygų ir sprendžiamos problemos, kylančios dėl nepakankamo punktualumo, patikimumo, nuspėjamumo ir lankstumo, nes tai daro neigiamą poveikį su geležinkeliu susijusiems daugiarūšio vežimo sprendimams.

1.8.

Vežimo vidaus vandenų keliais atveju, atrodo, reikėtų gerinti tarpvalstybinio transporto pajėgumus.

1.9.

Tinkama terminalų infrastruktūra yra labai svarbi, kad vežimas įvairiarūšiu transportu būtų sėkmingas. Efektyviam išteklių naudojimui užtikrinti taip pat būtų naudinga, jei valstybės narės susitartų bendradarbiauti planuojant terminalų infrastruktūrą pasienio regionuose. Atstumas tarp terminalų turėtų būti pritaikytas atsižvelgiant į paklausą, tinklo tankumą ir kitas vietos sąlygas.

1.10.

Valstybės skolos klausimu EESRK rekomenduoja ir po COVID-19 krizės viešosioms investicijoms į įvairiarūšio vežimo infrastruktūrą netaikyti Stabilumo ir augimo pakto nuostatų.

1.11.

Kad vežimas daugiarūšiu transportu tinkamai veiktų, svarbu atsižvelgti į taisyklių dėl, pavyzdžiui, pavojingų krovinių vežimo skirtingomis transporto priemonėmis nuoseklumą ir į tai, kad turi būti išspręsti kiti reguliavimo ir praktiniai klausimai, galintys apsunkinti transporto rūšių sąveiką ar vežimą tarp valstybių narių.

1.12.

Nemažai problemų, trukdančių įvairiarūšiam vežimui, gali būti išspręstos taikant pažangius skaitmeninius sprendimus, pavyzdžiui, stebėjimo ir sekimo galimybes ir kitus skaitmeninius sprendimus, padedančius veiksmingai valdyti daugiarūšio vežimo srautus.

1.13.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1056 (1) dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. bus palengvintas veiklos vykdytojų ir institucijų keitimasis reglamentavimo informacija skaitmeninėse platformose ir pagerinti įvairiarūšio transporto srautai.

1.14.

EESRK ragina Europos Komisiją rengiant būsimą įvairiarūšio vežimo reglamentavimo sistemos peržiūrą atsižvelgti į pirmiau pateiktus pasiūlymus ir sudaryti sąlygas daugiarūšiam vežimui tapti visaverčiu transporto sistemos dalyviu be specialių paramos priemonių.

2.   Bendroji informacija

2.1.

Europos Komisijos komunikate dėl darnaus ir išmanaus judumo strategijos (COM(2020) 789) nurodoma, kad siekiant remti krovinių vežimo operacijų žalinimą Europoje, esamą įvairiarūšio transporto sistemą reikia iš esmės pertvarkyti ir paversti veiksminga priemone. Komunikate taip pat pažymima, kad reikėtų peržiūrėti reglamentavimo sistemą, įskaitant Kombinuoto krovinių vežimo direktyvą (Tarybos direktyva 92/106/EEB (2), toliau – direktyva), ir numatyti ekonomines paskatas ir veiklai, ir infrastruktūrai. Paskatos turėtų būti grindžiamos išmetamųjų teršalų stebėsena.

2.2.

Darnaus ir išmanaus judumo strategijos esmė – iki 2050 m. 90 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Strategijoje, kuria siekiama užtikrinti aplinkos požiūriu optimizuotą transporto rūšių sąveiką, įskaitant krovinių vežimo keliais dominavimo mažinimą, svarbus vaidmuo tenka daugiarūšiam vežimui.

2.3.

Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje taip pat pabrėžiama daugiarūšio vežimo logistikos svarba, taip pat ir miestų teritorijose, ir pažymima, kad būtinas veiksmingas planavimas, siekiant išvengti reisų be krovinio; be to, nurodoma, kad planuojant judumą mieste reikia įtraukti krovinių vežimą.

2.4.

Šioje strategijoje taip pat nurodoma problema – perkrovimo infrastruktūros trūkumas, įskaitant daugiarūšio vidaus transporto terminalus, taip pat poreikis tobulinti perkrovimo technologijas, įskaitant keitimąsi daugiarūšio transporto duomenimis, ir naudoti išmanias visų rūšių transporto eismo valdymo sistemas. Komisija ketina skirti lėšų ir nukreipti politiką, įskaitant mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip, kad šie klausimai būtų sprendžiami. Šiuo požiūriu taip pat gali būti naudinga peržiūrėti geležinkeliams taikomas valstybės pagalbos taisykles.

2.5.

Prie darnaus ir išmanaus judumo strategijos pridedamame veiksmų plane Komisija planuoja 2022 m. peržiūrėti įvairiarūšio vežimo reglamentavimo sistemą, įskaitant direktyvą.

2.6.

2017 m. pasiūlyme (COM(2017) 648) Komisija pasiūlė iš dalies pakeisti direktyvą, pabrėždama, kad valstybės narės turi geriau koordinuoti įvairiarūšio vežimo terminalų statybą ir įvairius administravimo supaprastinimus, tačiau nurodė, kad būtinas skatinimas, įskaitant specialias taisykles dėl patekimo į rinką, ypač atsižvelgiant į automobilių keliu einančias atkarpas. Teisėkūros proceso metu pasiūlymas buvo stipriai pakeistas, todėl Komisija nusprendė jo atsisakyti.

2.7.

Tačiau Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/1055 (3), kuriuo iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 (4), valstybėms narėms suteikta galimybė nukrypti nuo specialių taisyklių dėl patekimo į rinką automobilių keliu einančiose atkarpose ir taikyti įprastas kabotažo taisykles.

3.   Bendrosios pastabas

3.1.

Rasti ilgalaikį perspektyvų sprendimą, kaip plėtoti veiksmingą ir tvarų daugiarūšį vežimą ir logistiką, galima tik sprendžiant problemas, dėl kurių daugiarūšis vežimas tampa brangesnis, lėtesnis ir ne toks patikimas, kaip vienarūšis transportas, būtent kelių transportas. To nepavyks pasiekti finansinėmis paskatomis ar reguliavimo parama.

3.2.

Toks metodas taip pat leistų atsisakyti sudėtingų taisyklių, kuriomis apibrėžiamas mišrusis arba daugiarūšis vežimas, ir užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų teisę gauti finansinę paramą arba jiems būtų taikomos specialios patekimo į rinką taisyklės. Todėl reguliavimo požiūriu tai taip pat padėtų efektyviai naudoti išteklius.

3.3.

Siekiant pagerinti daugiarūšį eismą, EESRK rekomenduoja ne tik diegti technines inovacijas ir spręsti konkurencijos problemas, bet ir visiškai internalizuoti visų transporto rūšių išorės sąnaudas, kad būtų galima užtikrinti vienodas sąlygas. EESRK ragina imtis rimtų priemonių, kad būtų apsaugota ir (arba) atnaujinta Europos keičiamo sąstato prekinių traukinių sistema, strateginė infrastruktūra (pvz., uostai) būtų susieta su geležinkelio sprendimais, būtų investuojama į pramoninės paskirties privažiuojamuosius kelius ir įtraukiamos stambios logistikos bendrovės, kad jos perorientuotų savo srautus.

3.4.

Siekiant užtikrinti sąžiningą visų transporto rūšių konkurenciją, EESRK rekomenduoja, kad visos transporto rūšys būtų pavyzdinės socialiniu požiūriu, taip užtikrinant aukštos kokybės transporto paslaugas, aukštos kokybės darbo vietas ir geras socialines sąlygas siekiant visiems rinkos dalyviams užtikrinti vienodas sąlygas.

3.5.

EESRK pabrėžia, kad kvalifikuoti ir motyvuoti darbuotojai bei geros darbo sąlygos yra itin svarbi išankstinė sėkmingo daugiarūšio vežimo vystymosi sąlyga. EESRK prašo persvarstyti komandiravimo taisykles, kad būtų atsižvelgta į itin judžių geležinkelio darbuotojų padėtį. Be to, EESRK rekomenduoja numatyti paprastas, aiškias ir patikrinamas taisykles ir tinkamą atitikties stebėsenos sistemą, kad visiems transporto srities darbuotojams būtų sudarytos sąžiningos darbo sąlygos (mokymas, darbo valandos ir poilsio laikas, kalbos mokėjimo lygis, darbo užmokestis, darbuotojų sveikata ir sauga, šiuolaikinės sanitarinės patalpos, tinkamos nakvynės vietos ir kt.) taip atsižvelgiant į sveikatą ir užtikrinant sąžiningą konkurenciją.

3.6.

Su daugiarūšiu vežimu susijusios problemos, nepaisant papildomų išlaidų dėl perkrovimo ir papildomų sandorio sąnaudų, yra trūkumai, pavyzdžiui, ilga pristatymo trukmė, sudėtingumas, didesnė rizika ir mažesnis patikimumas. Būtent tai neleidžia įsibėgėti vežimui daugiarūšiu transportu.

3.7.

Neseniai atliktas tyrimas (5) parodė, kad vienarūšio (vežimas tik keliais) ir įvairiarūšio vežimo sąnaudos stipriai skiriasi. Sąnaudos išauga dėl papildomo darbo organizuojant daugiarūšį vežimą (50–100 EUR vienam vežimui), dėl ilgesnės pervežimo trukmės (nuo 4 iki 120 valandų), kuri vidutiniškai yra 25 val. ir papildomai kainuoja 75–100 EUR vienam vežimui, ir nesuderintų dokumentų tvarkymo procedūrų, dėl kurių kiekvieno vežimo atveju prarandama nuo 5 iki 150 EUR.

3.8.

Vis dėlto tyrime daroma išvada, kad pelno ir nuostolių pusiausvyrą galima pasiekti vežant dideliais atstumais ir nurodoma, kad, neįtraukiant paramos priemonių, ši pusiausvyra pasiekiama vežant 595 km. geležinkeliais ir keliais, 266 km. – vidaus vandens keliais ir keliais ir 736 m. – trumpųjų nuotolių jūrų transportu ir keliais.

3.9.

Tyrime ypač apgailestaujama dėl to, kad dažnai nėra stebėjimo ir sekimo įrangos arba neįmanoma naudoti dokumentų elektronine forma.

3.10.

2017 m. pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl direktyvos poveikio vertinimas rodo, kad bendros papildomos įvairiarūšio vežimo sprendimų sąnaudos siekia beveik 60 % ir daugiausia susidaro dėl įgyvendinimo, vėlavimo, sandorių sąnaudų ir kt. (6)

3.11.

Todėl akivaizdu, jog reikia imtis priemonių, kad pats daugiarūšis krovinių vežimas taptų konkurencingas ir kad būtų sprendžiamos pirmiau išdėstytos problemos ir siekiama, kad daugiarūšio krovinių vežimo srautai būtų veiksmingi ir sklandūs, o kaina būtų tokia pati kaip ir vienarūšio vežimo.

3.12.

Šiomis aplinkybėmis taip pat galima pažymėti, kad geležinkelių transportas turi geriau prisitaikyti prie atviros rinkos sąlygų ir spręsti problemas, kylančias dėl nepakankamo punktualumo, patikimumo, nuspėjamumo ir lankstumo, nes tai akivaizdžiai daro neigiamą poveikį su geležinkeliu susijusiems daugiarūšio vežimo sprendimams.

3.13.

Vežimo vidaus vandenų keliais atveju, atrodo, reikėtų gerinti tarpvalstybinio transporto pajėgumus.

3.14.

Papildomų problemų kelia kliūtys, atsirandančios dėl nepakankamų daugiarūšio transporto terminalų ir logistikos centrų pajėgumų. Prie Darnaus ir išmanaus judumo strategijos pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (7) nurodoma, kad 300 km. atstumai tarp terminalų, kaip, pavyzdžiui, yra Suomijoje ir tam tikruose Švedijos regionuose, yra per dideli, nes sumažėja galimybių vežti trumpomis, apie 150 km. kelio atkarpomis. Nors pripažįstama didelė tinkamų terminalų pajėgumų, ypač TEN-T pagrindinio tinklo koridoriuje, svarba, negalima pamiršti, kad atstumas tarp terminalų taip pat turi būti susietas su transporto apimtimi regione ir skirtingu tinklo tankumu įvairiuose Europos regionuose.

3.15.

Kita vertus, terminalų planavimo pasienio regionuose koordinavimas tarp kaimyninių valstybių narių yra itin svarbus atsižvelgiant į veiksmingą išteklių naudojimą.

3.16.

Šiuo požiūriu vertėtų pažymėti, kad neseniai atliktame tyrime (8), kuriame nagrinėjamas kabotažo apribojimų mišriajam vežimui kelio atkarpomis poveikis, daroma išvada, kad mišrusis kabotažas yra gana dažnas reiškinys dėl problemų, susijusių su vairuotojų trūkumu ir lankstumu ir sąnaudų skirtumais, ir kad tokio pobūdžio kabotažo apribojimai gali sukelti tam tikrą tiesioginį neigiamą poveikį susijusiems subjektams, įskaitant atvirkštinį poveikį grįžtant prie vienarūšio vežimo keliais ir krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų sumažėjimą, nors terminalų operatoriai mano, kad ilguoju laikotarpiu pagerintas terminalų našumas ir paslaugos kompensuotų galimą vežimo sąnaudų padidėjimą.

3.17.

Taip pat svarbu atsižvelgti į taisyklių dėl, pavyzdžiui, pavojingų krovinių vežimo skirtingomis transporto priemonėmis nuoseklumą ir į tai, kad turi būti išspręsti kiti praktiniai ir reguliavimo klausimai, galintys apsunkinti transporto rūšių sąveiką ir vežimą tarp valstybių narių.

3.18.

Ne vieną iš pirmiau nurodytų problemų galima išspręsti taikant išmanius skaitmeninius sprendimus. Kaip pavyzdį būtų galima pateikti stebėjimo ir sekimo galimybes ir kitus skaitmeninius sprendimus, palengvinančius daugiarūšio vežimo srautų valdymą.

3.19.

Pagal Reglamentą (ES) 2020/1056 dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. bus palengvintas veiklos vykdytojų ir institucijų keitimasis reglamentavimo informacija skaitmeninėse platformose ir bent iš dalies išspręstas pirmiau aprašytų standartinių dokumentų ir elektroninio keitimosi dokumentais klausimas.

3.20.

Taigi turėtų būti galima išspręsti daugumą pirmiau išdėstytų problemų, kurios neleidžia suklestėti daugiarūšiam krovinių vežimui.

3.21.

Tačiau tam būtina tinkama terminalų infrastruktūra. Efektyviam išteklių naudojimui užtikrinti taip pat būtų naudinga, jei valstybės narės susitartų bendradarbiauti planuojant terminalų infrastruktūrą pasienio regionuose.

3.22.

Valstybės skolos klausimu EESRK rekomenduoja ir po COVID-19 krizės viešosioms investicijoms į daugiarūšio vežimo infrastruktūrą netaikyti Stabilumo ir augimo pakto nuostatų.

3.23.

Kaip nurodyta pirmiau, būtina labiau į rinką orientuota geležinkelių ir ypač vidaus vandenų kelių terminalų veikla.

3.24.

Jei pirmiau nurodytos problemos bus tinkamai išspręstos, daugiarūšis vežimas galės tapti visaverčiu transporto sistemos dalyviu be specialių paramos priemonių.

---

(1)  2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1056 dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos (OL L 249, 2020 7 31, p. 33).

(2)  1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos direktyva 92/106/EEB dėl tam tikrų mišriojo krovinių vežimo tarp valstybių narių tipų bendrųjų taisyklių nustatymo (OL L 368, 1992 12 17, p. 38).

(3)  2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1055, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1071/2009, (EB) Nr. 1072/2009 ir (ES) Nr. 1024/2012, siekiant juos suderinti su pokyčiais kelių transporto sektoriuje (OL L 249, 2020 7 31, p. 17).

(4)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL L 300, 2009 11 14, p. 72).

(5)  TRT „Papildomų duomenų apie ES mišrųjį krovinių vežimą surinkimas. Galutinė ataskaita“ (Gathering additional data on ES combined transport – Final report), 2017 m.

(6)  Komisijos tarnybų darbo dokumentas „Poveikio vertinimas“ (SWD(2017) 362).

(7)  SWD(2020) 331.

(8)  Mobility Package 1 – Data gathering an analysis of the impacts of cabotage restrictions on combined transport road legs TRT Transporti e Territorio SRL.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Skaitmeninimo ekonominių ir socialinių galimybių išnaudojimas ir ekonomikos, visų pirma MVĮ, skaitmeninės transformacijos gerinimas, daugiausia dėmesio skiriant į žmogų orientuotiems dirbtiniam intelektui ir duomenims“

(tiriamoji nuomonė)

(2021/C 374/02)

Pranešėja

Antje GERSTEIN

Konsultavimasis	ES Tarybai pirmininkaujanti Slovėnija, 2021 3 19
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 6 15
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 7 7
Plenarinė sesija Nr.	562
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	217 / 0 / 1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Nors dabar vykstančios pandemijos metu supratome, kad nuotolinis darbas, namų biurai ir lankstaus darbo schemos bent tam tikru lygiu išliks „nauja norma“, taip pat turime suprasti, kad skaitmeniniai verslo modeliai vis stipriau formuos mūsų darbo pasaulį. Šie modeliai turi būti kuriami orientuojantis į žmogų ir vertybes. Platesne visuomenine prasme, uždavinys yra garantuoti ypač pažeidžiamų grupių skaitmeninę įtrauktį.

1.2.

Numatoma, kad sukūrus bendrąją skaitmeninę rinką prie ES ekonominių rezultatų kasmet būtų prisidedama 415 mlrd. EUR. Nors skaitmeninė transformacija suteikia daug galimybių įmonėms visoje ES, daugelis įmonių vykdydamos tarpvalstybinę veiklą susiduria ne tik su didžiuliu teisiniu netikrumu, bet ir su didele rizika atsilikti dėl nepakankamos prieigos ar investicinių išteklių bei įgūdžių trūkumo, kuris paprastai būdingas daugeliui MVĮ ir ypač veikia labai mažas įmones.

1.3.

Viena iš Europos bendrosios skaitmeninės rinkos sėkmės priežasčių bus atvirumas technologijoms, reguliuojant naujus skaitmeninius verslo modelius ir taikomąsias programas, tokias kaip dirbtinis intelektas (DI), ir galimybė gauti finansavimą inovacijoms, kad MVĮ galėtų pasinaudoti naujų skaitmeninių taikomųjų programų teikiama nauda. EESRK atliko dirbtinio intelekto mažosiose ir vidutinėms įmonėse tyrimą, kuriame galima rasti naudingų įžvalgų (1).

1.4.

EESRK buvo diskusijų dėl dirbtinio intelekto centre nuo tada, kai 2017 m. paskelbė pirmąją savo nuomonę dėl dirbtinio intelekto, ir per pastaruosius porą metų paskelbė dar keletą nuomonių šia tema. EESRK šiuo metu rengia oficialią nuomonę dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl Dirbtinio intelekto akto („DIA pasiūlymas“). Ši nuomonė rugsėjo mėn. bus pristatyta EESRK plenarinio posėdžio metu ir, be kitų temų, joje konkrečiai bus nagrinėjama DI apibrėžtis, nes tai yra svarbi DIA pasiūlymo dalis.

2.   Įžanga

2.1.

Atsižvelgdama į numatomus savo kaip pirmininkausiančios valstybės narės prioritetus, ES Tarybai pirmininkausianti Slovėnija parengė pasiūlymus, dėl kurių 2021 m. kovo 18 d. laišku paprašė Komiteto pateikti tiriamąsias nuomones. Šios ES politikos sritys yra ypač svarbios pirmininkausiančiai valstybei narei.

2.2.

Taigi ši nuomonė yra atsakas į ES Tarybai pirmininkausiančios Slovėnijos prašymą parengti tiriamąją nuomonę dėl ekonominių ir socialinių skaitmeninimo galimybių.

2.3.

Šioje tiriamojoje nuomonėje apibendrinamos kelios su skaitmeninimu susijusios temos, nagrinėtos neseniai parengtose ar rengiamose EESRK nuomonėse. Joje atsakoma į keturis pirmininkausiančios valstybės narės pateiktus klausimus, susijusius su Duomenų valdymo aktu, Skaitmeninių paslaugų aktu ir Dirbtinio intelekto aktu. Visą kitą reikalingą informaciją šiomis temomis galima rasti atitinkamose EESRK nuomonėse (2).

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

COVID-19 krizės metu išryškėjo ne tik tai, kad ES atsilieka skaitmeninimo srityje, bet ir tai, kad ji turi didžiulį potencialą. Dabar labiau nei bet kada turime suprasti, kad ES reikia stiprios bendrosios skaitmeninės rinkos. Tai apima pajėgumų tokiose srityse kaip debesijos kompiuterija, 5G ir saugus duomenų naudojimas stiprinimą. Norint neatsilikti nuo pasaulinio lygio veikėjų JAV ir Kinijos, būtina investuoti į stiprią skaitmeninę Europą.

3.2.

Numatoma, kad sukūrus bendrąją skaitmeninę rinką prie ES ekonominių rezultatų kasmet būtų prisidedama 415 mlrd. EUR. Prognozuojamoji priežiūra, skaitmeninės platformos ir kvantinė kompiuterija yra tik trys pavyzdžiai, kokiais būdais skaitmeninės technologijos turės reikšmingos įtakos Europos ekonomikos skaitmeninimui. Nors skaitmeninė transformacija suteikia daug galimybių įmonėms visoje ES, daugelis įmonių vykdydamos tarpvalstybinę veiklą susiduria ne tik su didžiuliu teisiniu netikrumu, bet ir su didele rizika atsilikti dėl nepakankamos prieigos ar investicinių išteklių bei įgūdžių trūkumo, kuris paprastai būdingas daugeliui MVĮ ir ypač veikia labai mažas įmones.

3.3.

Nors dabar vykstančios pandemijos metu supratome, kad nuotolinis darbas, namų biurai ir lankstaus darbo schemos bent tam tikru lygiu išliks „nauja norma“, taip pat turime suprasti, kad skaitmeniniai verslo modeliai vis stipriau formuos mūsų darbo pasaulį. Šie modeliai turi būti sukurti orientuojantis į žmogų ir vertę.

3.4.

Turime užtikrinti, kad ekonomikoje po pandemijos mažosios ir vidutinės įmonės tam tikruose ypač nukentėjusiuose sektoriuose (paslaugų sektoriuose, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos ir turizmo) neprarastų savo pozicijų, nes investicijų poreikiai yra per dideli (o santaupos per daugiau nei metus trunkantį pandemijos laikotarpį buvo išnaudotos). Šių įmonių skaitmeninei transformacijai ir tolesnei verslo modelių plėtrai reikia specialios paramos, kuri turi būti įtraukta ir į nacionalines ekonomikos gaivinimo programas, susijusias su ES Ekonomikos gaivinimo fondu. Europos Komisija turi imtis koordinatoriaus vaidmens, kad būtų išvengta įvairių Europos fondų susiskaidymo ir užtikrinta, kad veikla ir projektai šioje konkrečioje srityje (MVĮ skaitmeninė transformacija) būtų racionalizuoti.

3.5.

Norint užtikrinti, kad MVĮ galėtų pasinaudoti skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis, politinė sistema turi būti tinkama. Reguliavimas turėtų būti svarstomas tik tais atvejais, kai galima aiškiai numatyti nepageidaujamą pokytį. Reikia užtikrinti tam tikrą erdvę inovacijoms ir naujiems verslo modeliams plėtoti. Dėl per greitai priimamų ar griežtų Europos reglamentų Europos įmonės, ypač MVĮ, atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su tarptautiniu mastu pasaulyje veikiančiomis korporacijomis.

3.6.

Tačiau tam tikrose šakose, ypač paslaugų sektoriuje (pvz., mažmeninės prekybos, turizmo, maitinimo), reikia skubiai sukurti reguliavimo sistemą, kuri padėtų kovoti su dezinformacija skaitmeninėje erdvėje ir leistų imtis veiksmų, pavyzdžiui, prieš suklastotus atsiliepimus, kurie gali stipriai pakenkti verslams. EESRK išsamiai aptarė šias problemas, ypač paplitusias skaitmeninėse platformose (3), savo naujausioje nuomonėje dėl Skaitmeninių paslaugų akto.

3.7.

Pažanga technikos raidos srityje ir skaitmeninė ekonomikos transformacija taip pat kelia tam tikrų pavojų, kurių nereikėtų pamiršti, norint visapusiškai išnaudoti jų potencialą. Todėl būtina užtikrinti, kad kartu su technologine pažanga ir skaitmenizacija, būtų užtikrinami ir mechanizmai, padedantys kovoti su ypač pažeidžiamų grupių skaitmenine atskirtimi.

3.8.

EESRK buvo diskusijų dėl dirbtinio intelekto centre nuo tada, kai 2017 m. paskelbė pirmąją savo nuomonę dėl dirbtinio intelekto (4), ir per pastaruosius porą metų paskelbė dar keletą nuomonių šia tema (5). EESRK pasisako už žmogaus atliekamą DI procesų valdymą, kurį vykdant žmonės ne tik toliau valdo DI technine prasme, bet ir išlaiko galimybę nuspręsti, ar, kada ir kaip jį apskritai naudoti mūsų visuomenėje. EESRK palankiai vertino 2018 m. paskelbtą Europos dirbtinio intelekto strategiją, Komisijos komunikatą dėl patikimo dirbtinio intelekto etikos gairių ir septynių patikimam DI keliamų reikalavimų patvirtinimą. Be to, EESRK atkreipė dėmesį į DI poveikį darbo vietoms, į tai, kaip svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą tarp reguliavimo, savireguliacijos ir etikos gairių, ir be kitų elementų, į DI poveikį vartotojams.

3.9.

EESRK šiuo metu rengia oficialią nuomonę dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl Dirbtinio intelekto akto („DIA pasiūlymas“) (6); ši nuomonė bus pristatyta EESRK plenariniame posėdyje rugsėjo mėn. EESRK kol kas negali pateikti savo oficialios pozicijos dėl DIA, bet gali pateikti tam tikrų svarstymų atsakydamas į ES Tarybai pirmininkausiančios Slovėnijos pateiktą klausimą apie DIA pasiūlyme nurodytą DI apibrėžtį.

3.10.

Kalbant apie darbo vietą, visiems darbuotojams, kaip pagrindinis skaitmeninimo amžiaus principas, turi būti užtikrintas deramas darbas. Įmonėse darbuotojai ir jų atstovai turi būti įtraukti į dirbtinio intelekto (DI), kuris tiesiogiai veikia darbuotojus, diegimo proceso ankstyvąjį etapą ir dalyvauti nustatant, kaip DI bus naudojamas. Darbuotojai naujoms darbo vietoms skaitmeniniame darbo pasaulyje turi būti rengiami iš anksto ir laiku.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

Pirmininkausianti valstybė narė mano, kad dirbtinis intelektas yra svarbiausias skaitmeninimo aspektas. Kiti labai svarbūs klausimai yra pažangiųjų technologijų integravimas į visuomenę ir perėjimas prie gigabitinės visuomenės. Besiformuojant tokioms technologijoms kaip dirbtinis intelektas ir duomenų ekonomika, ES gali greitai atsigauti po krizės ir tapti pirmaujančia pasaulio skaitmenine visuomene.

4.2.

Pirmininkausianti valstybė narė paprašė EESRK atsakyti į keturis konkrečius klausimus: — Duomenų valdymo aktu nustatomi nauji verslo modeliai, tokie kaip dalijimosi duomenimis paslaugų teikėjai, kurie paskatins naudoti duomenis. Koks EESRK požiūris į tokių paslaugų ekonominį poveikį? — Duomenų valdymo akte nurodomos duomenų altruizmo organizacijos, kurios palengvins pakartotinį fizinių ir juridinių asmenų pateiktų duomenų naudojimą. Tai taip pat leis teikti naujas paslaugas, įskaitant fizinių asmenų pateiktų duomenų rinkimą visuotinės svarbos tikslais. Kokia EESRK nuomonė šiuo klausimu? — Kokia yra EESRK pozicija dėl pasiūlymo dėl tinkamos dirbtinio intelekto apibrėžties (įtrauktos į 2021 m. balandžio mėn. priimtą Dirbtinio intelekto aktą)? — Kokia EESRK nuomonė apie Skaitmeninių paslaugų aktą?

4.3.

Duomenų valdymo aktas nustato naujus verslo modelius, tokius kaip dalijimosi duomenimis paslaugų teikėjai, kurie paskatins naudoti duomenis. Koks EESRK požiūris į tokių paslaugų ekonominį poveikį? (7)

4.3.1.

EESRK mano, kad Duomenų valdymo aktas yra tinkamas ir būtinas, atsižvelgiant į tai, kad skaitmeninių duomenų tvarkymas, saugojimas ir dalijimasis jais tampa vis svarbesnis dėl ekonominių ir socialinių bei pilietinių priežasčių – asmenims, administracijoms ir įmonėms taikoma sudėtinga, tarpusavyje susijusi reguliavimo sistema.

4.3.2.

EESRK svarsto galimybę pripažinti kooperatinio modelio naudingumą nustatant duomenų tvarkymą ir keitimąsi jais ir vertina jį kaip labai naudingą neutralaus bendro duomenų tvarkymo priemonę. Šiuo požiūriu jis ragina Komisiją ir valstybes nares remti MVĮ, kad jos galėtų imtis iniciatyvų kurti savitarpio pagalbos tvarkant duomenis ir jais kečiantis struktūras.

4.3.3.

Atrodo, kad kooperatyvai ir kitos bendradarbiavimu grindžiamos struktūros būtų ypač tinkamos valdyti tarpininkavimo veiklą ir keitimąsi ar dalijimąsi duomenimis tarp piliečių (darbuotojų, vartotojų, verslininkų) ir įmonių. Būtent kooperatyvai leistų suderinti duomenų subjektų ir kooperatyvo duomenų turėtojo, kuris šiuo atveju priklausytų tiems patiems duomenų subjektams, duomenų valdymo interesus, todėl šios struktūros galėtų užtikrinti piliečių, įmonių ir verslininkų, kurie ir teiktų duomenis, ir jais naudotųsi, bendrą dalyvaujamąjį valdymą. Šis mechanizmas galėtų sustiprinti pasitikėjimo ir atvirumo atmosferą, kuri yra būtina gero duomenų valdymo Europos bendrojoje skaitmeninėje rinkoje sąlyga.

4.4.

Duomenų valdymo akte nurodomos duomenų altruizmo organizacijos, kurios palengvins pakartotinį fizinių ir juridinių asmenų pateiktų duomenų naudojimą. Tai taip pat leis teikti naujas paslaugas, įskaitant fizinių asmenų pateiktų duomenų rinkimą visuotinės svarbos tikslais. Kokia EESRK nuomonė šiuo klausimu? (8)

4.4.1.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą priimti reglamentą organizacijoms, užsiimančioms „altruistiniu duomenų valdymu“. Jis pritaria pasiūlymo nuostatai, kad šios organizacijos turėtų būti juridiniai asmenys, veikiantys nesiekdami pelno ir dėl bendro intereso, ir, visų pirma, kad jos turėtų būti autonomiškos ir nepriklausomos, ypač nuo kitų organizacijų, siekiančių komercinių tikslų ar pelno duomenų valdymo sumetimais.

4.4.2.

Šios nuostatos ir specialaus viešo altruistinių duomenų organizacijų registro sukūrimas tinkamai patenkintų poreikį užtikrinti skaidrumą ir apsaugoti piliečių ir įmonių, kurie siejami su altruistiniu keitimusi duomenimis, teises ir interesus. Taip būtų sustiprintas visų suinteresuotųjų subjektų pasitikėjimas.

4.5.

Kokia yra EESRK pozicija dėl pasiūlymo dėl tinkamos dirbtinio intelekto apibrėžties (įtrauktos į 2021 m. balandžio mėn. priimtą Dirbtinio intelekto aktą)?

4.5.1.

EESRK palankiai vertina aiškią žinią, kurią Europos Komisija neseniai išdėstė pateiktame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl dirbtinio intelekto, kad pagrindinės teisės ir europinės vertybės sudaro Europos požiūrio į DI pagrindą. Į šį pasiūlymą buvo įtraukta daug per paskutinius porą metų pateiktų EESRK rekomendacijų.

4.5.2.

Reaguodamas į pasiūlymą, EESRK šiuo metu rengia atskirą nuomonę, kurioje, visų pirma, bus nagrinėjama pasiūlyme pateikta DI apibrėžtis, nes tai svarbus DIA pasiūlymo elementas.

4.5.3.

Pirmiausia EESRK pabrėžia, kad DI iš esmės išlieka ginčijama sąvoka, nes nėra visuotinai priimtos apibrėžties. Vienas apsunkinantis veiksnys yra tai, kad teisinės apibrėžtys skiriasi nuo grynai mokslinių apibrėžčių, nes jos turėtų atitikti daugelį reikalavimų, įskaitant įtraukumą, tikslumą, išsamumą, praktiškumą ir pastovumą, kai kurie iš jų yra teisiškai privalomi, o kai kurie laikomi gera reglamentavimo praktika.

4.5.4.

Viena vertus, DIA pasiūlymas apima ne tik pačią technologiją, bet ir kam ir kaip ji naudojama. Antra vertus, jame pateikiama konkreti DI apibrėžtis, apimanti DI metodų, patenkančių į reglamento taikymo sritį, sąrašą. Toks DIA pasiūlymas paremtas dvejomis idėjomis. Ar šis šiek tiek dviprasmiškas požiūris bus tinkamas reikiamai spręsti konkrečius su DI susijusius sunkumus ir skatinti jo galimybes, išsamiau bus aptariama būsimoje EESRK nuomonėje dėl DIA pasiūlymo.

4.6.

Kokia EESRK nuomonė apie Skaitmeninių paslaugų aktą? (9)

4.6.1.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl Skaitmeninių paslaugų bendrosios rinkos tokiu metu, kai atsirado naujų ir novatoriškų informacinės visuomenės skaitmeninių paslaugų, kurios keičia kasdienį ES piliečių gyvenimą, formuodamos ir keisdamos tai, kaip jie bendrauja, palaiko ryšį, vartoja ir vykdo verslo veiklą.

4.6.2.

EESRK remia Komisijos pastangas užkirsti kelią vidaus rinkos susiskaidymui dėl gausių nacionalinių taisyklių ir reglamentų bei ragina aiškiai išdėstyti išsamų Skaitmeninių paslaugų akto pobūdį. Tai yra galimybė skaitmeninėms rinkoms nustatyti visuotinius standartus, pagal kuriuos Europa galėtų žengti į šią naują erą, užtikrindama aukšto lygio vartotojų saugą ir apsaugą internetinėje erdvėje.

4.6.3.

EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti tinkamą diskusijų ir įtraukių viešųjų konsultacijų inicijavimo ir reglamento bei strategijos įgyvendinimo tvarkaraštį. Labai svarbu, kad šiame procese dalyvautų socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos, siekiant visiems dalyviams sudaryti vienodas sąlygas.

4.6.4.

EESRK palankiai vertina didesnį rekomendavimo sistemų ir reklamos skaidrumą, užtikrinant, kad visi vartotojai matytų tik tas reklamas, kurias nori matyti.

4.6.5.

EESRK pažymi, kad kilmės šalies principas turi daug trūkumų ir ragina atidžiai išnagrinėti alternatyvius metodus, pavyzdžiui, paskirties šalies principą, visų pirma mokesčių, darbo ir vartotojų klausimų atžvilgiu, nebent ES lygmeniu būtų priimtas griežtesnis reglamentas, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir aukščiausią galimą vartotojų apsaugos lygį.

4.6.6.

EESRK ragina sukurti tinkamą sistemą, kad įmonės galėtų užtikrinti savo dirbtinio intelekto sistemų sąžiningumą, patikimumą ir saugumą, atsižvelgdamos į kuo aukštesnį vartotojų ir darbuotojų apsaugos lygį.

4.6.7.

Atleidimas nuo atsakomybės už prieglobos paslaugas turėtų būti nebetaikomas tik tuo atveju, kai turinys yra akivaizdžiai neteisėtas arba teismo sprendimu pripažintas neteisėtu. EESRK rekomenduoja tam tikromis aplinkybėmis nustatyti pozityvią atsakomybės tvarką elektroninėms prekyvietėms.

4.6.8.

Komitetas atkreipia dėmesį į didžiulę užduotį užtikrinti tinkamą visų susijusių priemonių ir iniciatyvų koordinavimą laikantis platesnio reguliavimo požiūrio į platformų ekonomiką. Reikalinga tinkama apžvalga, kaip galima integruoti šiuos Skaitmeninių paslaugų aktui poveikio turinčius skirtingus aspektus.

4.6.9.

EESRK nuomone, apmokestinimas (10), duomenų valdymas, užimtumo statusas, darbo sąlygos ir vartotojų apsauga yra veiksniai, ženkliai prisidedantys prie kai kuriais atvejais nesąžiningos konkurencijos skaitmeninėje ekonomikoje, o tam derėtų skirti ypatingą dėmesį.

---

(1)  Tyrimas „Dirbtinio intelekto naudojimo Europos labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse skatinimas“.

(2)  Duomenų valdymo aktas (OL C 286, 2021 7 16, p. 38); Skaitmeninių paslaugų aktas (OL C 286, 2021 7 16, p. 70); Dirbtinio intelekto aktas.

(3)  Skaitmeninių paslaugų aktas.

(4)  OL C 288, 2017 8 31, p. 1.

(5)  OL C 440, 2018 12 6, p. 1, OL C 440, 2018 12 6, p. 51, OL C 240, 2019 7 16, p. 51, OL C 47, 2020 2 11, p. 64; OL C 364, 2020 10 28, p. 87.

(6)  Dirbtinio intelekto aktas.

(7)  Duomenų valdymo aktas.

(8)  Duomenų valdymo aktas.

(9)  Skaitmeninių paslaugų aktas.

(10)  OL C 367, 2018 10 10, p. 73.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Įtraukios, saugios ir patikimos skaitmenizacijos atnaujinimo visiems“

(tiriamoji nuomonė)

(2021/C 374/03)

Pranešėjas	Philip VON BROCKDORFF
Bendrapranešėjė	Violeta JELIĆ

Konsultavimasis	ES Tarybai pirmininkaujanti Slovėnija, 2021 3 19
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 6 15
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 7 7
Plenarinė sesija Nr.	562
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	221 / 0 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK rekomenduoja neatidėliojant patvirtinti įtraukiąją ES skaitmeninės valdžios politiką, remiantis 2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planu, Talino deklaracija dėl e. valdžios, Berlyno deklaracija dėl skaitmeninės visuomenės ir vertybėmis pagrįstos skaitmeninės valdžios. (1) Tarybos išvadose pripažįstama, kad viešojo administravimo institucijoms tenka papildoma atsakomybė užtikrinti, kad su piliečiais būtų elgiamasi vienodai ir kad jiems būtų užtikrinamos vienodos prieigos prie skaitmeninės valdžios paslaugų teisės.

1.2.

EESRK rekomenduoja, kad siekdamos įtraukumo Vyriausybės nustatytų išsamias strategijas, palaikymo priemones ir parengtų tinkamus bei proporcingus teisės aktus, kad būtų užtikrintas skaitmeninių viešųjų paslaugų ir produktų sąveikumas, kokybė, orientavimasis į žmogų, skaidrumas, apsauga, saugumas ir prieinamumas, taip pat optimalios galimybės naudotis sveikatos priežiūros, švietimo ir ekonominėmis bei kultūrinėmis galimybėmis. Nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos turi kuo greičiau skaitmenizuotis ir paspartinti naujos skaitmeninės infrastruktūros, įskaitant 5G, diegimą.

1.3.

EESRK pripažįsta, kad norint pasiekti įtraukumą, reikia didelių valdžios institucijų skiriamų investicijų. Be to, daroma prielaida, kad valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose įtraukumas užims svarbią vietą planuojamoje skaitmeninėje transformacijoje, panaudojant, nors ir ribotą, ES Teisingos pertvarkos fondą, kuris yra priemonės „Next Generation ES“ dalis, taip pat Skaitmeninės Europos programą ir Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ypač Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) ir „Europos socialinį fondą +“ (ESF +)).

1.4.

EESRK pripažįsta, kad skaitmenizacija verslui gali suteikti ir galimybių, ir grėsmių. Todėl visų dydžių įmonėms, ypač MVĮ, valdžios institucijos turi teikti tinkamą finansinę paramą, įskaitant ES fondų lėšas. Tai padės sėkmingai prisitaikyti prie perėjimo.

1.5.

EESRK taip pat rekomenduoja įgyvendinti tokias darbo praktikas, kaip nuotolinis darbas, visapusiškai atsižvelgiant į profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Socialinis dialogas, pagalba MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėms bei pagarba darbuotojų teisėms, įskaitant kolektyvines derybas, yra nepaprastai svarbūs užtikrinant sklandų perėjimą.

1.6.

EESRK rekomenduoja valstybėms narėms glaudžiau bendradarbiauti kuriant ir patvirtinant skaitmeninius sprendimus ir sukuriant tinklą, kuriame būtų dalijamasi geriausia patirtimi.

1.7.

EESRK taip pat rekomenduoja visoje ES peržiūrėti valdžios institucijų politiką ir priemones, kad atitinkamos suinteresuotosios šalys būtų įtrauktos į šį procesą ir galėtų pasiūlyti veiksmingų socialiniu teisingumu pagrįstų priemonių. Tai turėtų apimti politiką ir finansinius išteklius, siekiant palengvinti skaitmeninę transformaciją. EESRK taip pat pabrėžia, kad per ateinančius metus reikia gerokai padidinti besimokančiųjų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) švietimo programose skaičių.

1.8.

EESRK rekomenduoja stiprinti Skaitmeninių paslaugų aktą (angl. DSA) ir Skaitmeninių rinkų aktą (angl. DMA), kurie yra išankstinė sąlyga norint užtikrinti patikimą skaitmeninę transformaciją, kurioje vartotojams būtų suteiktos pasirinkimo galimybės tikrai atviroje ir konkurencingoje rinkoje. Skaitmeninių paslaugų akte turėtų būti aiškiau ir geriau nei dabar siūloma apibrėžta atsakomybė ir įsipareigojimai, susiję su platformų veikla. Į DMA turėtų būti įtrauktas draudimas naudoti „tamsiuosius modelius“ ir kitą „neneutralią“ pasirinkimo architektūrą, kuri slapta daro įtaką vartotojų elgsenai.

1.9.

Galiausiai, EESRK pripažįsta, kad skaitmenizacija ir žalesnė ES ekonomika bei ES tikslai dėl anglies dioksido poveikio neutralumo yra susiję. Labai svarbu tapti „žaliais ir skaitmeniniais“, tačiau EESRK dar kartą pabrėžia, kad teisingumas ir socialinis dialogas visada turėtų būti pagrindiniai skaitmeninių ir žaliųjų technologijų diegimo principai.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Europos visuomenė keliasi į virtualią erdvę. COVID-19 pandemija sustiprino visuomenės poreikį skaitmenizuotis, nes skaitmeniniai kanalai karantino metu dažnai buvo vieninteliai kanalai, prieinami piliečiams ir įmonėms.

2.2.

Savo ruožtu daugelis verslo savininkų pripažįsta faktą, kad norint užsitikrinti ilgalaikę verslo sėkmę, būtina žengti į skaitmeninį pasaulį. Darbuotojai ir visuomenė taip pat turi suprasti, kas yra skaitmenizacija, kaip tai veikia jų, kaip verslo organizacijos ar viešojo sektoriaus subjekto narių ar tiesiog kaip bendruomenės narių, profesinį ir kasdienį gyvenimą. Kaip numatyta Naujojoje vartotojų darbotvarkėje, Europos vartotojai turėtų būti skaitmeninio perėjimo pagrindas, o vartotojams pokyčių procese turėtų būti suteikta tinkama apsauga ir galios.

2.3.

Kalbant apie Vyriausybes visoje ES, greita skaitmenizacija yra neišvengiama ir tai įmanoma padaryti tik skiriant viešąsias išlaidas skaitmeninei infrastruktūrai sukurti. Vietos, regionų, nacionalinės ir Europos valdžios institucijos turi tapti lanksčiomis, atspariomis ir novatoriškomis organizacijomis, besinaudojančiomis skaitmeninės transformacijos pranašumais, besiformuojančiomis technologijomis ir pažangiais pajėgumais, kad užtikrintų įtraukias, nepertraukiamas, patogias, skaidrias, saugias ir patikimas, į žmogų orientuotas skaitmenines paslaugas piliečiams ir įmonėms.

2.4.

Viešojo administravimo institucijos, įmonės, darbuotojai ir plačioji visuomenė turi prisitaikyti (suteikiant jiems paramą ir, jei reikia, teikiant analogiškus sprendimus kaip alternatyvą) prie dabartinio į technologijas orientuoto pasaulio; taip pat svarbu suprasti, kuo skiriasi skaitmeninimas, skaitmenizacija ir skaitmeninė transformacija.

2.5.

Skaitmeninimas reiškia fizinių ar analoginių daiktų skaitmeninę versiją, ir tai svarbus veiksnys kalbant apie verslą ir valdžios institucijas bei darbo valandų skaičių. Skaitmeninimo procesas sukuria įvykių grandinę, kuri gali smarkiai optimizuoti bet kokio verslo ir valdžios institucijos darbo srautus, nes leidžia automatizuoti verslo ir valdžios institucijų procesus. Tai kelia sunkumų tiek darbuotojams, tiek valstybės tarnautojams.

2.6.

Nors daugelis įmonių ir valdžios sektorių savo kasdieniuose procesuose naudoja paprastus skaitmeninimo metodus, yra daug daugiau būdų efektyviai pritaikyti skaitmeninimą. Pasitikėjimo tarp darbuotojų, valstybės tarnautojų ir plačiosios visuomenės stiprinimas yra išbandymas, jei norima sėkmingai prisitaikyti prie naujų skaitmeninių darbo srautų ir procesų. Darbovietėse šis perėjimas turėtų būti vykdomas pasitelkiant socialinį dialogą ir kolektyvines derybas. Perėjimas gali padaryti didelę įtaką darbuotojų gyvenimams, todėl reikia teikti informaciją ir rengti konsultacijas nuo pat proceso pradžios. Lygiai taip pat reikia informuoti visuomenę apie nenumatytas transformacijos pasekmes.

2.7.

Nors atrodo, kad skaitmeninimas padidina įmonių ir valdžios institucijų efektyvumą (galima nauda visada buvo pervertinta), visada tenka susidurti su neigiama puse, pvz., atleidžiami darbuotojai ar valstybės tarnautojai, arba kai visuomenė, ypač vyresnio amžiaus žmonės ir neįgalieji nepakankamai greitai ar visiškai neprisitaiko prie skaitmeninimo. Todėl svarbu skaitmenizaciją padaryti prieinamą visiems, nepaisant jų amžiaus, lyties, socialinės ir ekonominės padėties ar negalios. Panašiai į nepalankią konkurencinę padėtį gali patekti MVĮ, jei nespėja išlaikyti savo pramonės skaitmeninimo tempo, ypač jei tokiems procesams reikia didelių pradinių išlaidų.

2.8.

Antras terminas, kurį turi suprasti verslas, darbuotojai ir plačioji visuomenė – tai skaitmenizacija. Ji apima daug elementų. Pasitelkus skaitmenines technologijas skaitmenizacija padeda pakeisti tai, kaip veikia verslo įmonės. Tai paveikia verslo modelius, verslo vidaus ir išorės komunikacijos srautus ir apskritai visą vertės grandinę.

2.9.

Skaitmenizacija atveria naujas galimybes verslui, nes sukuriami skaitmenizacija pagrįsti pajamų srautai, kurių anksčiau niekada nebuvo. Nuo socialinių tinklų integracijos iki galimybės pasiūlyti prenumeruojamas duomenų paslaugas klientams – vartotojams pritaikytos taikomosios verslo programos ateityje įmonėms gali būti raktas į inovacijas, augimą ir plėtrą. Naujos skaitmeninės technologijos, ypač žymimos trumpiniu SMACIT (socialinės, mobiliosios, analitinės, debesų ir daiktų interneto), yra puiki galimybė MVĮ, nes šios technologijos didelėms ir seniai įkurtoms organizacijoms vienu metu reiškia ir galimybes, ir grėsmes.

2.10.

Daugelį metų vykdytas skaitmeninių transformacijų metu pasiektų rezultatų tyrimas parodė, kad šios pastangos nėra sėkmingos: pasiekiama mažiau nei 30 % planuotų rezultatų. Naujausio „McKinsey“ tyrimo rezultatai apklausus 263 respondentus rodo, kad tik 16 % respondentų teigė, jog jų organizacijų skaitmeninės transformacijos padėjo sėkmingai pagerinti našumą. Su tokiais sunkumais susiduria ir „išmanioji pramonė“, pvz. aukštosios technologijos, žiniasklaida ir telekomunikacijų bendrovės – čia sėkmingų rezultatų dalis neviršija 26 % Kita vertus, organizacijose, kuriose dirba mažiau nei 100 darbuotojų, respondentai 2,7 karto labiau linkę pabrėžti sėkmingesnę skaitmeninę transformaciją, nei didelėse organizacijose, kuriose dirba daugiau nei 50 000 darbuotojų.

2.11.

Tačiau nepaisant įmonių dydžio, versle vis dar vyrauja labiau tradiciniai procesai, o taip rizikuojama prarasti konkurencingumą ir neteisinga a priori manyti, kad visos įmonės gali sėkmingai įgyvendinti skaitmenizaciją. Tas pats pasakytina ir apie darbuotojus, ypač dirbančius labiau tradicinius darbus.

2.12.

Perėjimas prie skaitmenizacijos gali padėti padidinti verslo efektyvumą ir atverti įmonėms naujas galimybes gauti pajamų, be to, padėti sumažinti anglies dioksido išmetimo rodiklius. Tai taip pat gali padidinti mobilumą darbo rinkoje, padidinti produktyvumą ir lankstumą darbo vietoje ir sudaryti sąlygas profesinio ir asmeninio gyvenimo integracijai, kai darbuotojai dirba nuotoliniu būdu iš namų, taip, kaip atsitiko per COVID-19 pandemiją.

2.13.

Tačiau tikrovė gali būti kitokia, todėl reikia diskutuoti, ar skaitmenizacija ir ypač nuotolinis darbas iš tikrųjų lėmė geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Nors daugelis darbuotojų palankiai vertina nuotolinį darbą, dažnu atveju procesas buvo įgyvendinamas padrikai ir darė įtaką darbo sąlygoms, ypač dirbančių motinų ir nepakankamų skaitmeninių įgūdžių turinčių darbuotojų atveju. Todėl pagrįstai galime klausti, ar skaitmenizacija panaikino privataus ir profesinio gyvenimo ribas. Nors skaitmenizacija gali pagerinti darbuotojų ir verslo veiklos rezultatus, pasekmės šeimos gyvenimui ir sveikatai gali būti visiškai kitokios. Paskubomis per pandemiją pradėti naudoti dirbtinio intelekto įrankiai padidino darbuotojų stresą, riziką sveikatai ir saugai.

2.14.

Taip pat pastebima tendencija, kad asmenys „neatsijungia“ nuo skaitmeninių darbo procesų. Nuotoliniam darbui tampant įprastu įmonėse ir viešosiose įstaigose, labai svarbu, kad jis vyktų socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų kontekste. Teisė atsijungti taip pat turi būti įtvirtinta visoje ES taikomoje priemonėje.

2.15.

Paskutinis skaitmenizacijos aspektas veikia ne tik įmonių savininkus, bet ir visuomenę apskritai. Per tris pastaruosius dešimtmečius, ypač per pastaruosius dešimt metų įvyko ryškus perėjimas prie skaitmeninių technologijų pritaikymo visose socialinėse aplinkose ir žmogaus veikloje. Tai iš esmės suformavo vadinamuosius „skaitmeninius vartotojus“, nes vis daugiau žmonių pasikliauna skaitmenizacija praktiškai visose savo kasdienio gyvenimo srityse. Skaitmenizacija pamažu tampa pagrindu, kuriuo remdamosi daugybė įvairių organizacijų bendrauja su klientais, tačiau būtų neteisinga manyti, kad visi asmenys, nepaisant jų amžiaus, sugeba neatsilikti nuo naujų skaitmeninių pokyčių.

2.16.

Todėl turime atskirti skaitmenizaciją nuo skaitmeninės transformacijos. Būtent skaitmeninė transformacija reiškia verslo ir socialinės srities veiksmų pavertimą skaitmeninio pasaulio elementais, kaip mes visi įvairiais aspektais patyrėme pandemijos metu, pavyzdžiui, daugiau dirbant nuotoliniu būdu.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.

Vykstanti mūsų visuomenės ir ekonomikos skaitmenizacija tik augs ir gilės, ir nors skaitmenizacija žada dar daugiau socialinių ir ekonominių pranašumų, tačiau taip pat nerimaujama dėl jos poveikio skaldant visuomenę ir dėl to, ar vis daugiau žmonių iš tikrųjų yra skaitmeniškai sumanūs. Teoriškai proveržio technologijos skatina socialinę įtrauktį, o ne didina atotrūkį tarp skaitmeniškai sumanių ir ne tokių sumanių žmonių, tačiau tikrovė gali būti kiek kitokia. Daug žmonių tiesiog nespėja prisitaikyti prie greito skaitmeninės transformacijos tempo. Tai ypač būdinga vyresniems žmonėms, neįgaliesiems ir žmonėms, gyvenantiems kaimo ir atokiuose regionuose.

3.2.

Nors skaitmenizacija reikalinga visiems, siekiant padidinti efektyvumą ir produktyvumą, taip pat paspartinti socialinę ir ekonominę plėtrą pasaulyje po pandemijos, skaitmeninė transformacija turi būti vykdoma teisingai. Tai reiškia, kad skaitmeninės transformacijos politika, skirta ir viešajam, ir privačiajam sektoriui, turi būti įtrauki, bet kokia kaina vengiant visuomenės grupių, tokių kaip pagyvenę žmonės, socialių ir ekonominių palankių sąlygų neturintys asmenys, neįgalieji ir kaimo vietovėse gyvenantys asmenys, atskirties.

3.3.

Norint pasiekti įtraukumo, valdžios institucijos turi nustatyti išsamias strategijas ir palaikymo priemones, kad būtų užtikrinti skaitmeninių viešųjų paslaugų ir produktų sąveikumas, kokybė, orientavimas į žmogų, skaidrumas, apsauga, saugumas ir viešųjų skaitmeninių paslaugų ir produktų prieinamumas, taip pat optimalios galimybės naudotis sveikatos priežiūros, švietimo ir ekonominėmis bei kultūrinėmis galimybėmis. Šiomis aplinkybėmis viešojo administravimo institucijos gali naudoti skaitmenizacijos priemones, kad įtrauktų piliečius į skaitmeninių viešųjų paslaugų kūrimą, kartu užtikrindamos, kad tokios paslaugos atitiktų jomis besinaudojančių piliečių poreikius ir pageidavimus.

3.4.

Pirmiausia, siekiant įtraukumo reikia didžiulių Vyriausybių investicijų ir daroma prielaida, kad valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose įtraukumas užims svarbią vietą planuojamoje skaitmeninėje transformacijoje, panaudojant ES Teisingos pertvarkos fondą kaip priemonės „Next Generation ES“ dalį, taip pat Skaitmeninės Europos programą ir Europos struktūrinius ir investicinius fondus (ypač ERPF ir ESF+). Tačiau dėl Teisingos pertvarkos fondo buvo išreikštos abejonės dėl jo tinkamumo spręsti pereinamojo laikotarpio skaitmenizacijos ir klimato kaitos problemas (2). Nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos turi vykdyti skaitmenizaciją ir paspartinti naujos skaitmeninės infrastruktūros, įskaitant 5G, diegimą.

3.5.

Skaitmeninės transformacijos banga, kalbant apie jos tempą, apimtis ir mastą, neturi precedento. Nėra realu tikėtis, kad visos įmonės, MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonės greitai ir sėkmingai prisitaikys prie šios precedento neturinčios pokyčių bangos. Nukentėjusiųjų dėl transformacijos gali būti tiek pat, kiek sėkmės pavyzdžių, nebent įmonėms bus suteikta laiko prisitaikyti ir joms bus skiriamos atitinkamos priemonės.

3.6.

Tokios priemonės turėtų apimti įmonėms teikiamą infrastruktūrą, reikalingą skaitmeninei transformacijai paremti, ir atitinkamą teisinę sistemą, kuri būtų proporcinga ir tinkama šiam tikslui. Taip pat svarbu, kad valstybės narės glaudžiai bendradarbiautų kuriant ir patvirtinant skaitmeninius sprendimus ir taip sukurtų tinklą, kuriame būtų dalijamasi geriausia patirtimi. Kitos priemonės galėtų apimti mokesčių kreditus, kad būtų toliau skiriamos verslui reikalingos investicijos į skaitmeninę įmonių veiklos ir darbo procesų transformaciją.

3.7.

Išankstinė sąlyga patikimai skaitmenizacijai yra rinka, kuria vartotojai gali pasitikėti, kurioje jais nebus manipuliuojama ir kurioje jie galės priimti sprendimus tikrai atviroje ir konkurencingoje aplinkoje. Tačiau padėtis dažnai būna priešinga, jei turėsime omenyje tam tikrų rinkų koncentraciją (socialiniai tinklai, komunikacijos programėlės, paieškos programos, operacinės sistemos ir kt.) ir dažnai pažeidžiamas vartotojų teises. EESRK nuomonėje dėl naujos vartotojų darbotvarkės (INT/922 (3)) pabrėžiama, kad vartotojų apsaugos taisyklės turi būti pritaikytos ir skaitmeniniam pasauliui. Dėl naujus išbandymus keliančių besiformuojančių skaitmeninių technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas (DI), daiktų internetas (IoT) ir robotika, reikia sustiprinti dabartinę vartotojų apsaugą.

3.8.

Kita išankstinė sąlyga norint pasiekti norimų skaitmeninės transformacijos rezultatų yra visų dydžių įmonių, įskaitant socialinės ekonomikos įmones, pasiruošimas skaitmeninei transformacijai. Tai apima paramą iš tinkamų finansinių išteklių ir mokymo programas, skirtas tam, kad smulkaus verslo savininkai ir darbuotojai susipažintų su naujausiomis technologijomis ir jų teikiamomis galimybėmis. Antra, apie visus šių esminių pokyčių aspektus reikia pranešti visiems darbuotojams. Trečia, būtina didinti informuotumą apie būtinybę taikyti naujus darbo, elgesio ir bendravimo metodus, atsižvelgiant į precedento neturinčius pokyčius organizacijos kultūroje.

3.9.

Dėl skaitmeninės transformacijos labai išaugo skaitmeninių įgūdžių turinčių darbuotojų paklausa beveik visose pramonės šakose, nuo gamybos iki finansinių paslaugų ir kitų sričių, o artimiausioje ateityje ši paklausa tik didės. Todėl būtina, kad valdžios institucijos ir įmonės toliau investuotų į visiems pasiekiamą švietimą ir mokymą, įskaitant profesinį rengimą, tam kad skaitmeninė transformacija vyktų sklandžiai ir turint reikiamų talentų, o žmonės ir įmonės galėtų pasinaudoti šio perėjimo teikiama nauda. Tai taip pat turėtų apimti mokymus apie veiklą skaitmeninėse platformose.

3.10.

Įsibėgėjant skaitmeninei transformacijai, per ateinančius metus reikia gerokai padidinti besimokančiųjų STEM švietimo programose skaičių. Įgauti STEM įgūdžių būtina, norint palaikyti transformaciją, mažinti lyčių nelygybę ir išauginti naują inovatorių kartą. STEM mokymo programos padės sustiprinti ekonomiką ir sukurti darbo vietų.

3.11.

Skaitmeninė transformacija padidino darbo intensyvumą ir nesaugumą, todėl tai kelia rimtus išbandymus darbuotojų apsaugai, atstovavimui ir sąžiningam elgesiui su jais. 2019 m. priimtoje TDO šimtmečio deklaracijoje dėl darbo ateities buvo pasiūlytas į žmogų orientuotas požiūris diegiant naujas technologijas darbo aplinkoje. Tačiau mūsų laukia sunkus uždavinys – kaip tai paversti veiksminga politika, teisės aktais ir priemonėmis, apsaugančiomis darbuotojus ir užtikrinančiomis tinkamą atstovavimą. Štai kodėl nuspręsta, kad visoje ES reikia atlikti politikos (ir, galbūt, proporcingų ir tikslus atitinkančių teisės aktų) ir priemonių peržiūrą; tai leistų ne tik užtikrinti politikos nuoseklumą, bet ir įtraukti atitinkamas suinteresuotąsias šalis į politikos kūrimą, pagrįstą pagrindiniu tikslu – socialiniu teisingumu.

3.12.

Galiausiai, bet kokioje diskusijoje apie visiems skirtą skaitmenizaciją būtina kalbėti apie jos sąsają su žalesne ES ekonomika ir ES anglies dioksido poveikio neutralumo tikslais, o ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose turėtų būti pabrėžiamos iniciatyvos, kuriomis remiami šie tikslai.

3.13.

„Žalioji ir skaitmeninė“ pertvarka turėtų ne tik eiti koja kojon – tai taip pat svarbu skatinant naujoves visoje ES. Toks pavyzdys galėtų būti blokų grandinės technologijos, skirtos tiekimo grandinei optimizuoti ir efektyvumui padidinti; jos padėtų sumažinti išteklių sunaudojimą, kartu stebint komponentus, produktus ir medžiagas, taip prisidedant prie žiedinės ekonomikos. Be to, skaitmeninės technologijos gali padėti neutralizuoti ar kompensuoti išmetamųjų teršalų kiekį, kai jų tvarkymo būdai yra techniškai sudėtingi ar brangūs. Labai svarbu tapti „žaliais ir skaitmeniniais“, tačiau, kaip buvo pabrėžta šioje nuomonėje, teisingumas visuomenės nariams visada turėtų būti pagrindinis įgyvendinimo principas. Kitaip tariant, visiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti skaitmeninės transformacijos teikiamais privalumais, pavyzdžiui, taikant naujausias technologijas, leidžiančias teikti pažangias, nepertraukiamas ir vartotojui nebrukamas paslaugas energetikos, saugumo, mobilumo, sveikatingumo ir bendruomenės srityse, kurios kartu padėtų pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą.

3.14.

Suprantame, kad tai pasiekti nelengva, tačiau būtent todėl į skaitmenizacijos planus, susijusius su žalesnės ES ekonomikos kūrimu, turėtų būti įtrauktas konsultavimasis su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis ir analizė, pagrįsta socialiniu dialogu ir kolektyvinėmis derybomis, o pagrindinis dėmesys turi būtų skiriamas vidutinės trukmės ir ilgalaikiams tikslams, kurie iš tikrųjų keičia europiečių gyvenimą.

---

(1)  Tai atitinka Tarybos išvadas dėl Europos skaitmeninės ateities kūrimo (2020 m. birželio 9 d.), kuriose Taryba „ragina Komisiją pasiūlyti sustiprintą ES skaitmeninės valdžios politiką, atsižvelgiant į visų piliečių ir privačių subjektų e. įtrauktį, siekiant užtikrinti viešojo administravimo institucijų skaitmeninės transformacijos visose ES valstybėse narėse koordinavimą ir rėmimą, įskaitant saugių tarpvalstybinių viešojo sektoriaus duomenų srautų ir paslaugų sąveikumą ir bendrus standartus.“

(2)  https://www.epsu.org/article/proposed-transition-fund-really-just.

(3)  OL C 286, 2021 7 16, p. 45.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Suaugusiųjų mokymosi“

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos prašymu)

(2021/C 374/04)

Pranešėja

Tatjana BABRAUSKIENĖ

Tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos prašymas	Raštas, 2021 3 19
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Biuro sprendimas	2021 3 23
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2021 6 21
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 7 8
Plenarinė sesija Nr.	562
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	233 / 3 / 5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad daugiau dėmesio skiriama suaugusiųjų mokymuisi, mokymui ir įgūdžių tobulinimui, kaip pakartota naujausiose Europos Komisijos iniciatyvose, daugiausia Europos įgūdžių darbotvarkėje. EESRK ragina nedelsiant parengti ir įgyvendinti tikslingas politikos priemones, kartu skatinant valstybes nares, kaip jau buvo nurodyta EESRK nuomonėje „Švietimo sistemos, padedančios išvengti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties. Kokio perėjimo reikia?“ (1).

1.2.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad spartų naujų technologijų išradimą ir plitimą turi lydėti veiksmingas kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas. EESRK pabrėžia, kad COVID-19 krizės poveikis Europos visuomenei ir ekonomikai dar labiau išryškino veiksmingos švietimo ir mokymo politikos ir aukštos kokybės darbo vietų svarbą remiant tvarų ir teisingą socialinį ir ekonominį atsigavimą ir atsparumą, nes tai labai svarbu siekiant padėti Europai pašalinti pandemijos padarinius. Investicijos į suaugusiųjų mokymąsi ir įgūdžių tobulinimą gali atlikti labai svarbų vaidmenį atgaivinant ekonomiką ir kuriant socialinę Europą.

1.3.

EESRK rekomenduoja Europos Komisijai ir valstybėms narėms stiprinti suaugusiųjų mokymosi politiką, laikantis holistinio požiūrio ir gerinant mokymo prieinamumą, kokybę ir įtraukumą, taip pat atsižvelgiant į nacionalinę švietimo kompetenciją ir subsidiarumo principą. EESRK ragina gerinti suaugusiųjų mokymosi politiką plačiąja prasme, atsižvelgiant į veiksmingas strategijas, skirtas naujų įgūdžių reikalavimams, pritaikytiems prie vietos poreikių, tenkinti. EESRK ir socialiniai partneriai pabrėžia, kad svarbu gerinti suaugusiųjų mokymosi pedagogiką ir andragogiką, užtikrinant kokybišką pirminį mokymą, nuolatinį profesinį tobulėjimą ir geresnes bei sąžiningas darbo sąlygas, taip pat palankią darbo aplinką suaugusiųjų mokymo srityje dirbantiems edukologams.

1.4.

EESRK pabrėžia, kad suaugusiųjų mokymasis yra labai svarbus siekiant padėti suaugusiems įgyti ir tobulinti pilietiškumo įgūdžius ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Kad būtų galima įveikti visuomenėje esančius skirtumus ir nelygybę, mokymasis visą gyvenimą turėtų tapti visų žmonių gyvenimo būdu, taip pat jis turėtų tapti realybe darbovietėse. Šiuo atžvilgiu daugiau nei svarbu vartoti savoką „įgūdžiai“ platesne reikšme ir prasme, siejant ir su darbo vieta, ir socialiniu ir asmeniniu gyvenimu holistinio įgūdžių tobulinimo procese.

1.5.

EESRK pabrėžia suaugusiųjų švietimo svarbą ir apgailestauja, kad ES institucijos ir kelios valstybės narės jo nelaiko politiniu prioritetu, nors suaugusiųjų švietimas yra esminis veiksnys siekiant išnaudoti visą užimtumo ir socialinės įtraukties potencialą ir sudaryti sąlygas suaugusiesiems aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir būti demokratiškais piliečiais. EESRK rekomenduoja valstybėms narėms stiprinti suaugusiųjų mokymosi politiką, valdymą ir finansavimą pagal principus, kuriuos nustato UNESCO keturi švietimo ramsčiai (2): mokytis sužinoti, mokytis veikti, mokytis būti ir mokytis gyventi kartu. Siekiant įgyvendinti 4-ąjį darnaus vystymosi tikslą, reikia veiksmingai remti pilietinę visuomenę, kad būtų sukurta partnerystė neformaliojo ir savaiminio mokymosi srityse ir kad būtų užtikrintas veiksmingas žmonių informavimas.

1.6.

EESRK siūlo, kad Europos Komisija ir valstybės narės nustatytų pasiekiamus ilgalaikius tikslus ir, atsižvelgdamos į regioninius skirtumus, kiekvienoje valstybėje narėje sukurtų nuolatinę suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi veikloje ir kokybiško bei prieinamo mokymosi visą gyvenimą, įskaitant darbuotojų mokymą, stebėsenos sistemą. Šia sistema turėtų būti siekiama užtikrinti, kad kiekvienas asmuo turėtų žinių, įgūdžių, kompetencijų ir nuostatų, kurių reikia Europai, norint sukurti teisingą, darnią, tvarią, skaitmeninę ir turtingą visuomenę. Taip pat svarbu gerinti mokslinius tyrimus ir su įgūdžiais susijusios informacijos apie įgūdžių poreikius ir prognozes rinkimą sektorių ir nacionaliniu lygmenimis, siekiant atnaujinti suaugusiųjų mokymąsi tiems suaugusiesiems, kurių statusas darbo rinkoje keičiasi, ir pagerinti duomenis apie valstybių narių investicijas į suaugusiųjų mokymąsi, taip pat užtikrinti dažną stebėseną ir duomenų apie įmonių rengiamus mokymus ir kursus darbuotojams rinkimą. Socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė turėtų aktyviai dalyvauti gerinant su įgūdžiais susijusios informacijos rinkimą nacionaliniu lygmeniu, įskaitant įgūdžių poreikių analizę, prognozavimą ir numatymą.

1.7.

Valstybės narės turi paspartinti 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendacijos dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems (3) įgyvendinimą, siekiant užtikrinti, kad visi menkų įgūdžių ir žemos kvalifikacijos suaugusieji tobulintų savo pagrindinius įgūdžius ir būtų orientuojami bei motyvuojami dalyvauti mokyme, kad pagerėtų jų gyvenimo ir įsidarbinimo galimybės. Siekiant užtikrinti, kad 80 % suaugusiųjų turėtų pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, EESRK ragina Europos Komisiją ir valstybes nares remti suaugusiuosius, kad jie nemokamai įgytų bent minimalius pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, kurie padėtų jiems lengviau įgyti darbo ir kasdienio gyvenimo įgūdžių.

1.8.

EESRK primena, kad visiems suaugusiesiems, nepriklausomai nuo jų kvalifikacijos ir socialinės bei ekonominės padėties, reikia padėti gauti prieigą prie kokybiško ir įtraukaus mokymosi visą gyvenimą bei patvirtinti savo įgūdžius ir kompetencijas. Valstybinės užimtumo tarnybos turėtų sudaryti daugiau ir geresnių galimybių gauti deramas ir nemokamas orientavimo bei konsultavimo paslaugas ir užtikrinti, kad visi suaugusieji būtų informuojami apie mokymosi visą gyvenimą galimybes, o darbuotojai – apie tai, kaip keisis darbo vietos ir kokie įgūdžiai reikalingi naujoms darbo vietoms ir užduotims atlikti.

1.9.

EESRK prašo Europos Komisijos ir valstybių narių kartu su socialiniais partneriais pradėti informavimo ir sąmoningumo didinimo kampanijas, skirtas suaugusiesiems bei žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos paveiktiems darbuotojams, siekiant padėti darbo jėgai įgyti reikiamų įgūdžių. Europos Komisija, remdamasi Profesinio mokymo įgūdžių savaitės pavyzdžiu, turėtų organizuoti kasmetinius renginius, kad informuotų suaugusiuosius apie suaugusiųjų mokymąsi ir tolesnio mokymosi galimybes ir juos motyvuotų bei padėtų šalims įgyvendinti nacionalinę politiką.

1.10.

EESRK pabrėžia subsidiarumo principo svarbą suaugusiųjų mokymosi politikoje, kad būtų atsižvelgta į nacionalinių ir sektorių socialinių partnerių vaidmenį nustatant įgūdžių reikalavimus ir valdant nacionalines sistemas, skirtas finansuoti ir užtikrinti prieigą prie suaugusiųjų mokymosi ir darbuotojų mokymo. EESRK pažymi, kad įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį turėtų būti užtikrinta, kad visos įmonės turėtų teisę ir galimybę parengti įgūdžių strategijas, atitinkančias inovacijų poreikius, ir remti teisingą darbuotojų perėjimą ir kokybišką pameistrystę jaunimui ir suaugusiesiems žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos kontekste. 2020 m. Tarybos priimtose užimtumo gairėse (4) aiškiai atskiriamas teisių į mokymą užtikrinimas ir individualių tikslinių išmokų mokymuisi, kaip vienos iš galimų priemonių, teikimas, suteikiant šalims galimybę nuspręsti, kaip užtikrinti tokias teises. Individualios tikslinės išmokos mokymuisi yra priemonės, kurios gali suteikti teisę į mokymo paslaugas. Visi suaugusieji ir darbuotojai – pagal kolektyvines sutartis ir nacionalinės teisės aktus – turi turėti teisę į kokybišką darbuotojų mokymą, apmokamas mokymosi atostogas, kvalifikacijos įgijimą, neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimą, taip pat į kokybišką ir lankstų orientavimą ir konsultavimą. ES valstybės narės, dalyvaujant socialiniams partneriams, turi sukurti finansinius mechanizmus ir priemones, kurie palengvintų suaugusiųjų, visų pirma darbuotojų, galimybes mokytis ir dalyvauti mokyme.

1.11.

EESRK primena valstybėms narėms, kad jos turi užtikrinti, jog visi suaugusieji, ypač asmenys iš nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančių šeimų, turėtų vienodas galimybes mokytis visą gyvenimą ir kad taip būtų patenkinti jų asmeniniai ar karjeros raidos interesai. Siekiant užtikrinti aktyvų ir sveiką senėjimą, reikia teikti tikslinę paramą NEET (nesimokantiems, nedirbantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems asmenims), migrantams ir pabėgėliams, nepalankioje padėtyje esančioms ir pažeidžiamoms grupėms, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms. EESRK ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad naujojoje ES neįgaliųjų teisių strategijoje švietimo klausimu dėmesys būtų skiriamas visų amžiaus grupių besimokantiems asmenims ir būtų siekiama užtikrinti, kad suaugusiųjų švietimas būtų prieinamas ir nemokamas visiems neįgaliems ir mokymosi sunkumų patiriantiems asmenims fiziškai prieinamoje aplinkoje, taip pat, kad mokytojai būtų mokomi, kaip pritaikyti savo pamokas ir užtikrinti, kad mokymasis internetu taip pat būtų prieinamas.

1.12.

EESRK pabrėžia, kad švietimo ir mokymo sistemoms labai svarbus yra demokratinis valdymas, įskaitant veiksmingą socialinį dialogą ir prasmingas konsultacijas su pilietinės visuomenės organizacijomis, siekiant remti visų suaugusiųjų, ypač darbuotojų ir bedarbių, įgūdžių tobulinimą, kartu įgyvendinant ES dalyvavimo suaugusiųjų mokymosi veikloje tikslus, nustatytus Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane, Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo ir Osnabriuko deklaracijoje, taip pat prisidedant prie būsimos Tarybos rezoliucijos dėl suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad socialinis dialogas ir profesinių sąjungų bei darbdavių sąveika yra labai svarbūs didinant suaugusiųjų mokymosi prieinamumą visiems, skatinant lankstumą ir orientavimą, derinant mokymą su darbo rinkos poreikiais, užtikrinant mokymo kokybę ir finansavimą.

1.13.

EESRK pabrėžia, kad visi suaugusieji, ypač darbuotojai, turi turėti geresnę prieigą prie naujausios informacijos apie įgūdžių pripažinimo ir patvirtinimo procedūras. Tai galima pasiekti veiksmingai įgyvendinant 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimo (5) ir užtikrinant, kad pripažinimo sistemoms būtų skiriamas pakankamas viešasis finansavimas kiekvienoje ES šalyje. Užtikrindami mokymo rezultatų pripažinimą, darbdaviai ir profesinės sąjungos gali padėti kelti darbuotojų kvalifikacijos lygį, prisidėti prie jų karjeros raidos ir pasirūpinti, kad darbo rinkoje jiems būtų užtikrintas teisingas perėjimas iš vienos darbo vietos į kitą. Labai svarbu, kad socialiniai partneriai dalyvautų suaugusiųjų mokymosi, darbuotojų mokymo ir apmokamų mokymosi atostogų sistemų valdyme, be kita ko, skatinant bendrus socialinių partnerių veiksmus.

1.14.

EESRK pabrėžia, kad kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas yra itin svarbūs remiant žaliąją ir skaitmeninę pramonės pertvarką ir kad jie turi būti laikomi socialine ir ekonomine pareiga, siekiant užtikrinti įtraukų mokymą kokybiškoms darbo vietoms ir teisingą pertvarką visiems žmonėms. Siekiant remti darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, reikia į ateitį orientuotos pramonės strategijos, įskaitant veiksmingą įgūdžių politiką. Tai gali padėti užtikrinti teisingą ir socialiniu požiūriu deramą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, subalansuojant darbo rinką, taip prisidedant prie įtraukaus skaitmeninimo ir aukštos kokybės darbo vietų. Bendrovėms reikia suteikti veiksmingą paramą, kad jos galėtų stiprinti ir finansuoti savo darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, siekiant skatinti inovacijas. Kartu turėtų būti atsižvelgiama į bendrus ekonominius ir socialinius interesus. Pagal kolektyvines sutartis turėtų būti nustatytos galimybės gauti įvairių rūšių apmokamas mokymosi atostogas darbuotojų asmeniniams ir profesiniams poreikiams tenkinti. EESRK primena ES valstybėms narėms, kad jos turi kiek galima greičiau darbuotojų galimybes išeiti apmokamų mokymosi atostogų suderinti su TDO konvencija Nr. 140 dėl apmokamų mokymosi atostogų, imantis veiksmų nacionaliniu lygmeniu ir sudarant kolektyvines sutartis, taip pat, padedant socialiniams partneriams, užtikrinti veiksmingą naudojimąsi šiomis atostogomis.

1.15.

EESRK pritaria tvariam nacionaliniam suaugusiųjų mokymosi finansavimui, kurį papildo veiksmingas ES lėšų naudojimas, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP), siekiant remti ekonomikos augimą ir kurti atsparią visuomenę, atsižvelgiant į skaitmeninę ir žaliąją ekonomikos pertvarką, taip pat visiems užtikrinant kokybišką ir įtraukų suaugusiųjų mokymąsi, įskaitant bedarbius ir darbo rinkoje nedalyvaujančius asmenis, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad būtų užtikrintas mokymo paslaugų teikimas ir prieinamumas visiems darbuotojams. Šiuo tikslu reikia aiškaus įsipareigojimo Europos ir nacionaliniu lygmenimis skirti atitinkamą turimų išteklių dalį, siekiant skatinti sistemingų ir koordinuotų suaugusiųjų mokymosi sistemų, kaip pagrindinės nacionalinių planų dalies, kūrimą.

1.16.

EESRK pabrėžia, kad svarbu užtikrinti suaugusiųjų mokymosi ir mokymo kokybę, aktualumą, veiksmingumą ir įtraukumą. EESRK siūlo paraginti valstybes nares užtikrinti, kad visose švietimo ir darbuotojų mokymo programose ir planuose būtų aiškiai apibrėžti mokymosi rezultatai ir bendrieji gebėjimai, o Europos Komisija turėtų toliau dirbti įgyvendinant 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (6) ir remiant bendrus socialinių partnerių veiksmus. Svarbu tobulinti suaugusiųjų mokymosi kokybės užtikrinimo sistemas ir toliau plėtoti Europos Komisijos EQAVET tinklą, taikant juos suaugusiųjų mokymuisi, tęstiniam profesiniam rengimui ir mokymui, pameistrystei ir darbuotojų mokymui. Taip turėtų būti atsižvelgiama į ekonomikos, darbdavių ir darbuotojų poreikių įtraukimą į suaugusiųjų mokymosi programas ir planus.

1.17.

EESRK ragina valstybes nares kuo labiau įtraukti įmones ir profesines sąjungas į įgūdžių tobulinimo strategijų kūrimą pereinant prie skaitmeninės ir ekologiškos pramonės. EESRK siūlo aplinkos politiką susieti su švietimo politika ir parengti nacionalines žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų strategijas, kad kiekvienas suaugęs asmuo, mokydamasis visą gyvenimą, žinotų apie klimato kaitą, jaustų atsakomybę už poveikį aplinkai ir už darnų vystymąsi ir tam tikslui būtų paskiriami nacionaliniai koordinatoriai.

1.18.

EESRK ragina Europos Komisiją ir valstybes nares stiprinti suaugusiųjų mokymosi politiką, kad kokybiški ir įtraukūs suaugusiųjų mokymosi gyvenimo įgūdžiai taptų visų suaugusiųjų teise, taip pat pasiekti ir padidinti 60 % suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi veikloje per metus tikslą, sprendžiant įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą ir stiprinant suaugusiųjų mokymosi, įskaitant darbuotojų mokymą, valdymą bei finansavimą. EESRK ragina Europos Komisiją atkurti atviro koordinavimo metodų valdomą atitinkamų ES valstybių narių ministerijų, atsakingų už suaugusiųjų mokymąsi, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės darbo grupę bei užtikrinti, kad būtų tęsiamas produktyvus ankstesnių suaugusiųjų mokymosi darbo grupių darbas. EESRK taip pat ragina sukurti platformą, kuri būtų skirta nacionaliniams suaugusiųjų mokymosi koordinatoriams, socialiniams partneriams bei suinteresuotiesiems subjektams ir kuri būtų atskirta nuo Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninės platformos (EPALE) (7) ir siūlo reguliariai rengti šių įvairių subjektų tinklo susitikimus.

2.   Bendra informacija

2.1.

COVID-19 krizė, demografiniai pokyčiai, darbo rinkos skaitmeninimas ir ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas lemia didžiulius darbo vietų ir užduočių pokyčius. Dar prieš pandemiją buvo prognozuojama, kad dviejose iš penkių darbo vietų kai kurios užduotys pakis, o dėl skaitmeninimo pasikeis 14 % darbo vietų (CEDEFOP). Iki 2030 m. dėl žaliosios pramonės pertvarkos visame pasaulyje gali būti sukurta iki 20 mln. darbo vietų (EBPO). Apie 128 mln. suaugusiųjų (8) – 46,1 % visų Europos suaugusiųjų – reikia kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti. Dėl skaitmeninimo, robotizacijos, naujų ekonominių modelių, kaip antai ketvirtosios pramonės revoliucijos ir žiedinės ir dalijimosi ekonomikos, poveikio naujiems įgūdžių reikalavimams, reikia imtis suderintų veiksmų, kad Europoje būtų skatinamas tolesnis suaugusiųjų mokymasis.

2.2.

2021 m. gegužės 7 d. įvykusiame Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime ES šalių vadovai siekė sustiprinti savo įsipareigojimą įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį. Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane siūlomomis priemonėmis siekiama šių tikslų: sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, skatinti kvalifikaciją ir lygybę ir gerinti socialinę apsaugą ir įtrauktį. Vadovai išsikėlė iki 2030 m. pasiektinus tikslus, pavyzdžiui, bent 60 % suaugusiųjų kasmet turėtų dalyvauti suaugusiųjų mokymosi programoje, o 80 % suaugusiųjų turėtų turėti bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius. Šie tikslai susiję su pirmuoju Europos socialinių teisių ramsčio principu, pagal kurį „kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti gebėjimus, leidžiančius visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai įveikti permainas darbo rinkoje“, ir ketvirtajame principe nurodytomis teisėmis, įskaitant paramą mokymui ir perkvalifikavimui, ypač jaunimo galimybes toliau mokytis, atlikti pameistrystę ir stažuotes.

2.3.

Įgyvendinant naujausias Europos Komisijos politikos iniciatyvas (9), susijusias su mokymusi visą gyvenimą, kvalifikacijos kėlimu ir perkvalifikavimu, reikia padėti įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstyje nustatytus tikslus dėl suaugusiųjų mokymosi, veiksmingai plėtojant socialinį dialogą su socialiniais partneriais ir konsultuojantis su pilietine visuomene. Atsižvelgiant į Komisijos rekomendaciją (ES) 2021/402 (10), suaugusiųjų mokymosi sistemas reikia papildyti sukuriant veiksmingas orientavimo visą gyvenimą sistemas, vykdant konsultavimo ir informuotumo didinimo veiklą, integruojant pažeidžiamas grupes ir įdiegiant visiems asmenims taikomas veiksmingas neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimo sistemas.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Tvirtesnis demokratinis Europos ir nacionalinio lygmens valdymas ir socialinių partnerių galimybės nustatyti įgūdžių poreikius bei prisidėti prie integracijos į darbo rinką didinimo yra labai svarbūs veiksniai kuriant ir įgyvendinant prieinamesnes ir kokybiškesnes suaugusiųjų mokymosi sistemas, kuriomis būtų gerinami visų suaugusiųjų gyvenimo ir socialiniai įgūdžiai, įskaitant informuotumo apie darnų vystymąsi didinimą, atsakomybę už aplinką, demokratinį pilietiškumą, toleranciją ir Europos vertybes. Svarbu stiprinti suaugusiųjų mokymosi politiką plačiąja prasme ir atsižvelgti į veiksmingas strategijas, skirtas naujiems įgūdžių reikalavimams tenkinti.

3.2.

Veiksmingas socialinis dialogas su socialiniais partneriais ir konsultacijos su pilietine visuomene yra labai svarbūs siekiant užtikrinti, kad suaugusiųjų mokymosi politika būtų sėkmingai parengta ir įgyvendinta. Socialiniai partneriai atlieka svarbų vaidmenį apibrėždami įgūdžių poreikius ir atnaujindami kvalifikacijos profilius, nes bendrovės ir darbuotojai kasdien susiduria su darbo vietų ir užduočių raida. Bendrovės ir darbuotojai turi visapusiškai dalyvauti rengiant strategijas, skirtas tobulinti įgūdžius, susijusius su skaitmenine ir žaliąja pramonės pertvarka.

3.3.

Kad suaugusiųjų mokymosi sistemos visiems taptų prieinamesnės, reikia parengti tvirtas nacionalines strategijas ir vykdyti tolesnį ES šalių politinį bendradarbiavimą, visų pirma tarp ministerijų, socialinių partnerių švietimo srityje ir atitinkamų pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų. Svarbu susieti ES ir nacionalinę, regioninę ir vietos politiką, veiksmingai naudojantis suaugusiųjų mokymosi ir darbuotojų mokymo galimybėmis, taip pat susieti įvairias politikos sritis, kad vykdant socialinę, aplinkos, skaitmeninimo ir finansų politiką būtų pagerintas suaugusiųjų mokymasis.

3.4.

Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane nustatytas plataus užmojo suaugusiųjų mokymosi tikslas gali būti pasiektas, jei, įgyvendinant Tarybos rekomendacija grindžiamą ES iniciatyvą, šalių Vyriausybės bus skatinamos įvairiomis finansinėmis priemonėmis užtikrinti geresnę prieigą ir pakankamą finansavimą suaugusiųjų mokymuisi ir darbuotojų mokymui. EESRK remiasi savo nuomone „Tvarus mokymosi visą gyvenimą ir įgūdžių ugdymo finansavimas atsižvelgiant į kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą“ (11) ir pabrėžia, kad tvarios viešosios investicijos į suaugusiųjų mokymąsi ir veiksmingos privačios investicijos į darbuotojų mokymą yra būtina sėkmingo politikos priemonių, skirtų visų amžiaus grupių besimokančių asmenų socialiniam ir ekonominiam įsitraukimui užtikrinti, įgyvendinimo ir paramos bendrovėms sąlyga. Todėl ekonomikos gaivinimo plano, priemonės „Next Generation ES“ ir kitų ES fondų (pavyzdžiui, ESF+, teisingos pertvarkos fondų) lėšos turi būti naudojamos veiksmingai, jomis, per Europos semestrą, turi būti nuosekliai remiama švietimo ir mokymo politika.

3.5.

EESRK pažymi (12), kad svarbu gerinti visų Europos gyventojų įgūdžius, kompetencijas ir požiūrį aplinkos klausimais, taip pat patenkinti įgūdžių poreikius. ES valstybės narės turi susieti aplinkos politiką su švietimo politika ir parengti nacionalines žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų strategijas, kad kiekvienas suaugęs asmuo, mokydamasis visą gyvenimą, suvoktų klimato kaitą, jaustų atsakomybę už aplinką ir tvarų vystymąsi, taip pat jos turi užtikrinti, kad darbuotojai turėtų žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų tinkamai pramonės pertvarkai.

3.6.

Parama mokymui turi būti skiriama tiems, kuriems jos labiausiai reikia, pavyzdžiui, menkų įgūdžių ir netipiniams darbuotojams. Organizuojant darbuotojų mokymą ir mokymą už bendrovės ribų, kurį finansuoja bendrovės, turi būti remiamas įgūdžių tobulinimas, siekiant patenkinti bendrovių ir darbuotojų poreikius. Siekiant užtikrinti, kad visi darbuotojai, nepriklausomai nuo jų kvalifikacijos lygio ir nuo to, kokios yra jų darbo sąlygos pagal darbo sutartį, gautų galimybę kelti savo kvalifikaciją ir persikvalifikuoti, reikia sudaryti sektorių, nacionalinio ir įmonės lygmens susitarimus, kuriuose būtų numatyti mokymo poreikiai ir mokymo teikimo sąlygos. Reikia sudaryti kolektyvines sutartis, kad darbuotojai turėtų įvairių paskatų naudotis suaugusiųjų mokymosi galimybėmis ir apmokamomis mokymosi atostogomis.

3.7.

EESRK remiasi Tarybos rezoliucija dėl atnaujintos Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės (13) ir atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės turi dėti daugiau pastangų mokymo kokybei suaugusiųjų mokymosi sektoriuje gerinti, stiprindamos pirminį švietimą ir tęstinį profesinį tobulėjimą dalyvaujant pedagogams, sudarydamos palankesnes sąlygas pedagogų, instruktorių ir kitų suaugusiųjų mokymo darbuotojų judumui ir užtikrindamos geras darbo sąlygas bei palankią darbo aplinką suaugusiųjų mokymosi personalui. Reikia veiksmingo socialinio dialogo su profesinėmis sąjungomis, kad būtų galima susitarti dėl priemonių, kuriomis siekiama, kad ši profesija taptų patrauklesnė ir pagerinti įdarbinimo procedūras bei darbo vietos išsaugojimą.

3.8.

Skaitmeninei medžiagai ir kursams skirtos Europos mainų platformos sukūrimas pagal 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planą ir Europos standartai dėl mikrokredencialų gali būti naudingi, suteikiant galimybę dalyvauti suaugusiųjų mokymosi kursuose ir užtikrinant pasitikėjimą jais. Besimokantiems asmenims reikia teikti išsamią informaciją apie tai, ar, išklausius kursus, bus suteikiama visapusiška ar dalinė kvalifikacija, ar bus suteikiami mikrokredencialai, taip pat, kas patvirtina ir užtikrina kursų kokybę, ar ir kaip tie kursai pripažįstami, ir kaip juos galima pakeisti į visapusišką kvalifikaciją.

---

(1)  OL C 228, 2019 7 5, p. 16.

(2)  https://en.unesco.org/themes/education/research-foresight/revisiting-learning.

(3)  OL C 484, 2016 12 24, p. 1.

(4)  Užimtumo gairės.

(5)  OL C 398, 2012 12 22, p. 1.

(6)  OL C 189, 2018 6 4, p. 1, https://ec.europa.eu/education/education-in-the-eu/council-recommendation-on-key-competences-for-lifelong-learning_lt.

(7)  https://epale.ec.europa.eu/en.

(8)  CEDEFOP, Empowering adults through upskilling and reskilling pathways.Volume 1: adult population with potential for upskilling and reskilling, 2020 m. vasario mėn.

(9)  Šios iniciatyvos – tai komunikatas „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“, 2020 m. lapkričio 24 d. Tarybos rekomendacija, dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo (OL C 417, 2020 12 2, p. 1), komunikatas „Jaunimo užimtumo rėmimas. Tiltas jaunai kartai į darbo rinką“, Tarybos rekomendacija „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“ ir 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas.

(10)  2021 m. kovo 4 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2021/402 dėl veiksmingos aktyvios paramos užimtumui po COVID-19 sukeltos krizės (EASE) (OL L 80, 2021 3 8, p. 1).

(11)  OL C 232, 2020 7 14, p. 8.

(12)  OL C 56, 2021 2 16, p. 1.

(13)  OL C 372, 2011 12 20, p. 1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“

(COM(2021) 118 final)

(2021/C 374/05)

Pranešėjas

Gonçalo LOBO XAVIER

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 4 21
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 6 15
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 7 7
Plenarinė sesija Nr.	562
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	207 / 0 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos Komisijos 2030 m. skaitmeninės politikos kelrodžio planas pateiktas labai svarbiu Sąjungai ir visam pasauliui momentu. EESRK palankiai vertina iniciatyvą ir tikslą naudoti skaitmenines technologijas siekiant gerinti piliečių gyvenimą, kurti daugiau darbo vietų ir skatinti pažangą bei didinti Europos konkurencingumą. Pandemija pabrėžė skaitmeninių pokyčių svarbą ir jų teikiamas galimybes, taip pat, kad reikia prisitaikyti, be to, pakeitė žmonių bendravimo ir darbo būdus. ES turi tinkamai spręsti šias problemas. Norint ketinimus paversti rezultatais, būtina turėti strategiją, planą su konkrečiais tikslais ir būdą pažangai įvertinti.

1.2.

EESRK mano, kad skaitmeninės inovacijos visada turi padėti apsaugoti pagrindines teises, užtikrinant kiekvieno žmogaus sveikatą, saugumą ir privatumą (asmens duomenų apsauga). Labai svarbu, kad piliečiai suprastų, jog pokyčiai ir augimas daro teigiamą poveikį jų gyvenimo kokybei. Naujų technologijų, palengvinančių mūsų kasdienį gyvenimą, poveikis turi būti geras ir teisingai paskirstytas, kad iš tikrųjų būtų naudingas visuomenei, o teisė į sveikatą visada turi vyrauti ir būti pripažinta pagrindinių skaitmeninės pilietybės teisių sąraše.

1.3.

EESRK ragina atkurti visuomenės pasitikėjimą ir gerinti kibernetinį saugumą bei kibernetinį atsparumą užtikrinant „pritaikytąjį saugumą“ visoje skaitmeninės vertės grandinėje, kad žmonėms būtų suteikta geresnė galimybė pasirinkti ir valdyti savo duomenis (toliau – Duomenų etika) ir nustatyti tarpininkų atsakomybę kovojant su neteisėtu ir žalingu turiniu.

1.4.

Visų pagrindinių Europos ir nacionalinių viešųjų paslaugų internetinė prieiga yra pagrįstas tikslas. Nepaisant to, EESRK perspėja, kad niekas neturėtų būti paliktas nuošalyje ir kad būtina remti tuos, kurie negali iš karto gauti skaitmeninimo proceso naudos. Vis dar yra nemažai piliečių, kuriems trūksta žinių bei įgūdžių ir net būtinos techninės ir programinės įrangos, kad galėtų naudotis šiomis galimybėmis. EESRK ragina Komisiją remti tuos, kurie dabar patiria šį pereinamojo laikotarpio procesą.

1.5.

EESRK atkreipia dėmesį į didžiulę nepalankios su mokymusi susijusios padėties, kuri gali atsirasti dėl neproporcingų investicijų, riziką. Reikia nepamiršti skaitmeninio skurdo padarinių, kurie veikia daugelį – nuo vaikų iki pagyvenusių žmonių, – todėl didžiausią dėmesį reikėtų skirti realiai rizikai. Norint mažinti spragas, reikia vienu metu investuoti į infrastruktūrą ir į mokymąsi.

1.6.

EESRK pabrėžia būtinybę padėti žmonėms tobulinti įgūdžius ir persikvalifikuoti. Tai turėtų būti daroma sukuriant lygias galimybes, skatinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę įgūdžių tobulinimo ir persikvalifikavimo srityje (tiek dabartinių darbuotojų, tiek suaugusių besimokančių asmenų atveju), skatinant mokymąsi visą gyvenimą.

1.7.

EESRK mano, kad siekiant kurti skaitmeninę visuomenę reikia modernizuoti švietimą. Svarbu skatinti švietimo sistemų skaitmeninimą, atnaujinant švietimo turinį ir pritaikant jį skaitmeniniam amžiui, ir sukurti viešojo ir privačiojo sektorių ekosistemas, kad būtų galima įgyvendinti naujas švietimo metodikas, kurios būtų atviros ir prieinamos, kad visiems būtų suteiktos vienodos galimybės.

1.8.

Skaitmeniniai pokyčiai apima tokią riziką, kaip sukčiavimas, privatumo pažeidimai ir skaidrumo trūkumas – visa tai gali pakenkti dokumente nustatytų tikslų įgyvendinimui. EESRK mano, kad turi būti sudarytos sąlygos užkirsti kelią tokiai rizikai ir reguliuoti atsakomybę ES lygmeniu.

1.9.

EESRK pabrėžia, kad reikia apsvarstyti strategijas, kurias būtų galima taikyti galimo atleidimo iš darbo dėl darbuotojų pakeitimo technologijomis atvejais. Kaip minėta ankstesnėse nuomonėse, pripažįstama, kad dirbtinis intelektas (DI) ir robotika pakeis darbuotojus ir pertvarkys darbo vietas, dalį pašalins ir sukurs kitų. Bet kokiu atveju ES privalo užtikrinti, kad taikant Europos socialinių teisių principus visi dirbantieji, tiek darbuotojai, tiek savarankiškai dirbantys, tiek fiktyviai savarankiškai dirbantys asmenys turėtų galimybę gauti socialinę apsaugą. Visais lygmenimis turi būti skatinamas socialinis dialogas šiais klausimais, o įsipareigojimai ir teisės turi būti suderinti su dabartine skaitmenine ir platformomis grindžiama ekonomika.

1.10.

EESRK mano, jog norint, kad skaitmeninė transformacija būtų įtraukiai ir socialiniu požiūriu atsakingai valdoma ir būtų galima spręsti prarastų darbo vietų problemą, ypač po COVID-19 laikotarpio, vienas iš prioritetų turi būti Europos fondas, remiamas daugiausia apmokestinant didžiausias technologijų įmones, siekiant padėti darbuotojams, prarandantiems darbą ir verslą dėl ekonomikos skaitmeninimo, suteikiant tinkamą mokymą, galimybę tobulinti įgūdžius ir persikvalifikuoti.

1.11.

EESRK taip pat ragina vykdyti suderintą politiką, kuria būtų veiksmingai atsižvelgiama į Europos atskaitos tašką ir kuri atitiktų technologinius ir visuomenės pokyčius, kuriuos matėme pastaruosius kelerius metus ir kurie paspartėjo dėl pandemijos: labai svarbi yra pramonės strategija – įskaitant konkurencijos politiką ir konkretaus sektoriaus reglamentus, pirmiausia saugaus ryšio užtikrinimui.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK remia Europos Komisijos planą „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“, kuris yra platesnio Europos ekonomikos ir socialinio atsigavimo veiksmų plano dalis.

2.2.

COVID-19 krizė atskleidė didelę išorės priklausomybę nuo technologijų ir duomenų procesų ir šį klausimą reikia spręsti efektyviai ir sparčiai. Šiose srityse turi būti geriau naudojamas Europos turtas ir labiau įtraukiami Europos piliečiai.

2.3.

EESRK pabrėžia, kad nė vieno piliečio negalima palikti nuošalyje. Skaitmeninis neraštingumas Europoje vis dar didelis – Komisijos duomenimis, jis sudaro 35 % – ir reikia sumažinti prieigos prie skaitmeninių išteklių trūkumą. Tačiau turi būti užtikrinta galimybė ekonominius ir administracinius santykius palaikyti padedant žmonėms. Taip pat svarbu užtikrinti, kad skaitmeninimo nauda neatitektų mažumai. Skaitmeninimo dešimtmetis turi būti naudingas visiems.

2.4.

Europos įmonės, ypač MVĮ, turi būti remiamos savo skaitmeninimo srityje ir joms turi būti suteikiamos galimybės konkuruoti pasauliniu mastu. Kai ES turi arba finansuoja kompiuterijos išteklius, pavyzdžiui, kvantinio pagreičio kompiuterius, prieiga prie jų turi būti teisingai paskirstyta, remiantis objektyviais kriterijais.

2.5.

Nepaisant to, norint pasiekti norimų rezultatų neužtenka vien užmojų ir viešųjų pinigų. Mums taip pat reikalinga suderinta politika, kuria būtų veiksmingai atsižvelgiama į Europos atskaitos tašką ir kuri atitiktų technologinius ir visuomenės pokyčius, kuriuos matėme per pastaruosius kelerius metus ir kurie paspartėjo dėl pandemijos: pramonės strategija – įskaitant konkurencijos politiką ir konkretiems sektoriams skirtus reglamentus, būtent siekiant užtikrinti saugų ryšį, yra svarbiausia.

2.6.

EESRK palankiai vertina skaitmeninės švietimo ir inovacijų ekosistemos kūrimo viziją ir pabrėžia, kad norint pasiekti šį tikslą reikia pritraukti aukščiausio lygio Europos mokslo ir akademines institucijas.

2.7.

Norint pasiekti ilgalaikę tvarią, sąžiningą ir įtraukią skaitmeninę pertvarką, reikia skatinti esamą viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą ir pasiekti didesnę sinergiją, kad atsirastų naujasis skaitmeninis kursas, pagrįstas valdymo modeliu, apjungiančiu socialinius, aplinkos ir ekonominius aspektus.

2.8.

EESRK pabrėžia, kad reikia apsvarstyti strategijas, kurias būtų galima taikyti galimo atleidimo iš darbo dėl darbuotojų pakeitimo technologijomis atvejais. Kaip minėta ankstesnėse nuomonėse (1), pripažįstama, kad dirbtinis intelektas (DI) ir robotika pakeis darbuotojus ir pertvarkys darbo vietas, dalį pašalins ir sukurs kitų. Bet kokiu atveju ES privalo užtikrinti, kad taikant Europos socialinių teisių principus visi dirbantieji, tiek darbuotojai, tiek savarankiškai dirbantys, tiek fiktyviai savarankiškai dirbantys asmenys turėtų galimybę gauti socialinę apsaugą. Visais lygmenimis turi būti skatinamas socialinis dialogas šiais klausimais. Turėtų būti priimtos ir koordinuojamos priemonės, skirtos technologijų pakeistiems darbuotojams remti, galbūt finansuojamos ES mokesčiu įmonėms, gaunančioms daugiausia pelno skaitmeninėje ekonomikoje.

2.9.

Negalima nepaisyti rizikos kapitalo, akcijų rinkų ir asmeninių investicijų vaidmens. Technologinius pokyčius Europoje skatins privačios įmonės, o ES galės konkuruoti pasauliniu mastu tik tuo atveju, jei ji išliks palanki vieta tokioms investicijoms. Visa tai turi vykti deramai atsižvelgiant į socialinius standartus.

2.10.

Plataus užmojo junglumo tikslai turėtų būti derinami su įsipareigojimu sukurti palankesnę reguliavimo sistemą, remiančią asmenines investicijas į tinklo infrastruktūrą. Itin svarbu bus suderinti ES pramonės strategiją ir Europos lyderystės skaitmeninio junglumo srityje viziją su konkurencijos politika ir telekomunikacijų sektoriaus reguliavimo praktika.

2.11.

Skaitmeninio dešimtmečio gairėse pateikiami planai Europai stiprinti „savo debesijos infrastruktūrą ir pajėgumus“, siekiant užkirsti kelią Europoje sugeneruotiems duomenims judėti į užsienį, kur šiuo metu yra daugiau nei 90 % Europos duomenų. Europa neturi būti naivi ir turi toliau kovoti, kad taptų labiau nepriklausoma ir išlaikytų savo piliečių duomenis, ypač neskelbtinus, savo teritorijoje. Šiuo atžvilgiu skaitmeninio dešimtmečio plane siekiamas tikslas turėti 10 000 labai saugių neutralaus poveikio klimatui tinklo paribio ir debesijos mazgų yra žingsnis teisinga linkme. „Gaia-X“ projektas turi būti paspartintas ir greitai pradėtas įgyvendinti.

2.12.

EESRK remia idėją skatinti Europos technologijų sektorių, siekiant sumažinti priklausomybę nuo Amerikos ir Kinijos technologijų gigantų ir pasivyti tokias sritis kaip 5G diegimas, lustų gamyba ir duomenų tvarkymas, tačiau perspėja, kad Europoje nebūtų laikomasi protekcionistinės duomenų ekonomikos strategijos. Reikėtų skatinti tarptautinę partnerystę ir bendradarbiavimą.

2.13.

Norint pasiekti šiuos tikslus, iki 2030 m. atitinkamose darbo srityse reikės įdarbinti 20 mln. technologijų specialistų, palyginti su 7,8 mln. šiandien. 2019 m. iš 7,8 mln. IRT darbuotojų tik 18 % buvo moterys. Įvairovė skaitmeniniuose sektoriuose yra labai svarbi ir padės formuoti pasaulio viziją bei uždavinius, būtent siekiant sumažinti šališkumo riziką. Tikslas pasiekti lyčių pusiausvyrą turi būti atidžiai stebimas ir skatinama moterų prieiga prie gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos disciplinų. Socialinis dialogas turėtų būti skatinamas visais (įmonės, pramonės ir nacionaliniu) lygmenimis, nes tai gali padėti siekti šio tikslo. Valstybėse narėse turėtų būti skatinamos galingos kampanijos, pradedant nuo pradinių mokyklų, siekiant paskatinti mergaites rinktis mokslo ir technologijų disciplinas. Skaitmeninė atskirtis yra didžiulė problema. Daugelyje kaimo vietovių dar nėra 3G. Europa ir valstybės narės, norėdamos skatinti investuoti į kaimo vietoves, kad nė vienas pilietis nebūtų paliktas nuošalyje, turėtų užtikrinti paskatas.

2.14.

Šios investicijos galėtų skatinti teritorinę sanglaudą ir regionų vystymąsi ir suteikti žmonėms galimybę, jei jie to pageidauja, gyventi savarankiškiau už didžiųjų miestų centrų ribų (komunikate tai vadinama „pažangiaisiais kaimais“). Nuotolinis darbas turi būti plėtojamas per socialinį dialogą ir kolektyvines derybas visais lygmenimis, siekiant apsaugoti darbuotojų sveikatą ir gerovę.

2.15.

EESRK ragina Europos Komisiją sukurti paskatas žmonėms judėti už didelių miestų teritorijų ribų, skatinant ekonominę ir socialinę kaimo vietovių plėtrą. Tai galima padaryti tik tuo atveju, jei bus sukurta tinkama infrastruktūra, ypač telekomunikacijų ir transporto srityse.

2.16.

Ateinantį dešimtmetį reikia įveikti didelius aplinkosaugos uždavinius, todėl atliekant visus veiksmus šioje srityje taip pat reikėtų atsižvelgti į aplinkosaugos aspektą. Be to, skaitmeninės politikos kelrodis turėtų būti naudojamas kaip dar viena priemonė, padedanti įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus ir sumažinti poveikį aplinkai.

2.17.

Skaitmeninės technologijos taip pat turi būti skaidrios, įtraukios, nediskriminuojančios, teisingos ir nešališkos. Tai dar svarbiau, nes viešosios paslaugos tampa vis labiau skaitmenizuotos. Šiandien, Komisijos duomenimis, 65 % Europos piliečių turi pagrindinius skaitmeninius įgūdžius. Tikslas – iki 2030 m. pasiekti 80 % Likusių 20 % žmonių (apie 90 mln. ES piliečių) įtraukimas ir palaikymas yra labai svarbus siekiant sumažinti skurdą ir atskirtį. Šie piliečiai paprastai yra vieni iš skurdžiausių, vyriausių ir gyvena kaimo vietovėse. Jie gali tapti dar labiau pažeidžiami kalbant apie viešąsias ir privačias paslaugas, kurios tampa vis labiau skaitmenizuotos. EESRK pabrėžia, kad turi būti užtikrinta galimybė žmonėms palaikyti ekonominius ir administracinius santykius.

2.18.

EESRK visiškai pritaria tikslui, kad visos pagrindinės Europos viešosios paslaugos būtų prieinamos internete, o Europos piliečių medicinos dokumentai taip pat turės būti visiškai skaitmenizuoti, nes tikimasi, kad 80 % piliečių naudos skaitmeninę tapatybę. Tačiau tam taip pat reikės visų valstybių narių suderintų pastangų ir politinės valios. EESRK ragina įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas į šio tikslo įgyvendinimą. Pagrindinės skaitmeninės viešųjų paslaugų priemonės iš esmės turėtų būti nemokamos. Bet kokiu atveju viešųjų paslaugų skaitmeninimas neturi sukelti didesnių finansinių kliūčių naudotojams.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.

Didesnis gyvenimo skaitmeninimas reikalauja ypatingo atsargumo, ypač kibernetinio saugumo ir apsaugos nuo sukčiavimo, todėl būtina šviesti piliečius šiuo klausimu. Dėvimosios technologijos reguliavimas kelia ypatingą susirūpinimą ir joms turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.

3.2.

Europos teisės aktai, susiję su skaitmenine ekonomika, sparčiai kinta. Piliečiai ir įmonės turi būti supažindinti su savo teisėmis ir pareigomis skaitmeninėje srityje. Reikėtų nuolat stengtis įtvirtinti teisėkūros iniciatyvas ir padaryti teisės aktus lengviau suprantamus ir pritaikytus piliečiams ir įmonėms.

3.3.

EESRK palankiai vertina nuolatinę komunikate nurodytų tikslų ir valdymo sistemos stebėseną, o daugiašaliai projektai yra būtini norint įgyvendinti jame nustatytą viziją.

3.4.

EESRK siūlo parengti tam tikrų sektorių valstybėse narėse ir ES nepriklausančiose šalyse atvejų tyrimus, siekiant Europos lygmeniu priimti arba skatinti geriausią praktiką. Reikėtų skatinti apribotą bandomąją reglamentavimo aplinką, užtikrinančią saugią erdvę naujiems verslo modeliams ir idėjoms išbandyti. Plataus užmojo skaitmeninė ekonomika turi sukurti paslankius ir palankius bandymų laukus.

4.   Skaitmeninių įgūdžių turintys gyventojai ir aukštos kvalifikacijos skaitmeninės srities specialistai

4.1.

EESRK pritaria tikslui turėti 20 mln. įdarbintų IRT specialistų, suvienodinant vyrų ir moterų skaičių (2) (2019 m. padėtis – 7,8 mln.) Tam, žinoma, reikės investuoti į tinkamas švietimo sistemas, kurios galėtų padėti pasiekti šį tikslą.

4.2.

Liberalių profesijų paslaugų, kurios yra glaudžiai susijusios su viešaisiais interesais, tokiais kaip sveikata, saugumas, teisė ir gyvenimo lygis, skaitmeninimas daro didelę įtaką visuomenei ir reikalauja naujų profesinių ir etinių metodų (3). Jo sėkmė priklauso nuo aukštos kvalifikacijos specialistų, nuo skaitmeninių įgūdžių ir naudotojų, pacientų, klientų ir vartotojų supratimo.

4.3.

EESRK pabrėžia didėjantį poreikį žmonėms tobulinti įgūdžius ir persikvalifikuoti, skatinant mokymąsi visą gyvenimą.

4.4.

Pandemija paskatino nuotolinį mokymąsi. Be to, tapo aišku, kad kyla didelė rizika, kad žemesnių socialinių klasių vaikai atsiliks. Įgyvendinant 2030 m. skaitmeninių tikslų veiksmų planą, skaitmeniniam skurdui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.

5.   Bendras ES vaidmuo skaitmeniniame dešimtmetyje ir vienodos sąlygos MVĮ

5.1.

Kalbant apie MVĮ, be abejo, svarbu remti jų skaitmeninimo pastangas taikant skirtingus metodus, tačiau taip pat svarbu pabrėžti MVĮ, kaip skaitmeninių technologijų naujovių variklio, vaidmenį.

5.2.

Programinės įrangos kūrimas yra sparčiai augantis skaitmeninio proceso pasektoris. Reikia skirti ypatingą paramą inovatyvioms MVĮ. EESRK remia finansinius mechanizmus, kurie gali užtikrinti tinkamą paramą MVĮ, kad būtų užtikrinta sklandi pertvarka. Kartu turi būti užtikrintas tęstinumas, o tai reiškia, kad naudotojams turėtų būti teikiamos naujesnės versijos, kad jiems nereikėtų nuolat investuoti į naujas programas.

5.3.

Visoms įmonėms, tiek MVĮ, tiek pradedančiosioms, tiek verslą plečiančioms įmonėms, reikia kapitalo. Dokumente nustatytuose tiksluose pabrėžiama, kad būtina skubiai sukurti kapitalo rinkų sąjungą, kurioje būtų svarstomi rinkos sprendimai ir mažinama priklausomybė nuo bankų finansavimo ir išankstinės paramos, o tai palengvina santaupų perdavimą tarp skirtingų valstybių narių, siekiančių geriausios grąžos, ir poreikį panaikinti mokesčių šališkumą skolos naudai. Inovatyvioms įmonėms reikia nuosavo kapitalo ir mokesčių sistemos, kuri per daug nebaustų verslininkų ribiniais mokesčių tarifais, taikomais jų kapitalo prieaugiui.

6.   Rizikos ir apsaugos priemonės

6.1.

Saugumas, nuspėjamumas ir fizinė bei psichikos sveikata taip pat turi būti šios darbotvarkės prioritetas. Svarbu didinti žmonių informuotumą apie saugumą ir technologijas, kurios pagerintų gyvenimo ir darbo kokybę. Remiantis šiuo principu, EESRK mano, kad Europos Komisija turėtų pasinaudoti kasmetinio planuojamo stebėsenos proceso teikiama galimybe ir išsiaiškinti, ar, europiečių nuomone, gerbiamos jų teisės ir vertybės, užtikrindama, kad būtų tinkamai apsaugota jų teisė į sveikatą.

6.2.

Atitinkamai EESRK rekomenduoja, kad ES parengtų šią naują pramonės revoliuciją lydinčią konkrečią stebėsenos strategiją, kuri apimtų visą šiuo metu turimų technologijų generuojamą elektromagnetinę taršą. Tai leistų įvertinti elektromagnetinį poveikį visoje Europoje ir sukaupti konkrečios informacijos šiuo klausimu, kad galiausiai sukūrus Europos elektroninį sveikatos registrą ir atsiradus galimybei palyginti duomenis, būtų užtikrinta žmonių sveikata. Šią stebėseną turėtų vykdyti kiekviena valstybė narė, o gauti duomenys turėtų būti perkelti į bendrą Europos duomenų bazę. Reikėtų parengti Europos politiką, ja padidinant žmonių pasitikėjimą šia sritimi.

6.3.

Skaitmeninės technologijos turėtų tarnauti Europos piliečiams, kurie niekada neturėtų būti laikomi objektais ar tik duomenų šaltiniais. Reikėtų atsižvelgti į esamas etines ir technines gaires, pvz., Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais patikimo dirbtinio intelekto etikos gaires.

6.4.

EESRK rekomenduoja, atsižvelgiant į duomenų tvarkymo keliamą riziką, imtis priemonių norint užtikrinti, kad nebūtų saugoma daugiau duomenų nei iš tikrųjų reikia verslui, ir šie duomenys būtų saugomi ne ilgiau, nei yra būtina. Be to, duomenimis grindžiamos inovacijos yra pagrindinis veiksnys, galintis būti konkurencingas skaitmeninėje aplinkoje, ir valdžios institucijos turėtų siekti, kad būtų sukurta kelių sektorių dalijimosi duomenimis reguliavimo sistema, kad būtų leista vykdyti į vartotoją orientuotą dalijimąsi duomenimis. Taikoma sistema turi skatinti prieigą prie duomenų ir sutelkti dėmesį į suderinamumą.

6.5.

20 % Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) skiriama skaitmeniniam junglumui, o 37 % – žaliajai pertvarkai. Tam reikia plataus užmojo ir nuoseklios Europos telekomunikacijų pramonės vizijos ir įsipareigojimo sukurti palankesnį reguliavimo pagrindą, kuriuo būtų remiamos asmeninės investicijos į tinklo infrastruktūrą, taip pat plėtoti suverenias integruotas telekomunikacijų paslaugas su debesijos, tinklo, duomenų ir DI technologijomis.

6.6.

EESRK mano, kad skaitmeninė pertvarka turi būti suderinta su perėjimu prie ekologiškesnės ekonomikos ir atsižvelgti į poveikį aplinkai. Išteklių (įskaitant ribotus išteklius) naudojimas ir jų energijos suvartojimas turi būti pagrįstas. Debesijos paslaugų anglies dioksido išmetimo rodiklio skaidrumas turėtų būti privalomas Europos lygmeniu, kad bet kuri organizacija galėtų apskaičiuoti savo skaitmeninį anglies dioksido išmetimo rodiklį ir parengti planus, kaip jį mažinti.

6.7.

EESRK pabrėžia, kad reikia žengti koja kojon su sparčia technologijų ir verslo modelių raida, siekiant pašalinti visas reguliavimo spragas, ypač tas, kurios gali pakenkti vartotojams ir labiausiai pažeidžiamiems piliečiams.

---

(1)  OL C 440, 2018 12 6, p. 1.

(2)  DESI 2b1 rodiklis. Kol kas iš įdarbintų IRT specialistų moterys sudaro tik 18 %.

(3)  OL C 286, 2021 7 16, p. 8.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (nauja redakcija)

(COM(2021) 85 final – 2021/0045 (COD))

(2021/C 374/06)

Pranešėjas

Christophe LEFÈVRE

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2021 3 24 Europos Sąjungos Taryba, 2021 3 11
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 6 15
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 7 7
Plenarinė sesija Nr.	562
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	204 / 0 / 1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pažymi, kad Komisijos pasiūlymas yra susijęs su: — infrastruktūros, susijusios su baltųjų zonų panaikinimu ir dideliu junglumu, diegimu ir naujos kartos technologijų (5G) diegimu, — tikslu užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir judriojo ryšio tinklų operatorių konkurenciją, — tikslu sukurti prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą, siekiant užtikrinti, kad nebūtų atkurtos bendrosios rinkos kliūtys.

1.2.

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlymu bus padidintas mažmeniniu lygmeniu užtikrinamas skaidrumas, visų pirma pagal sutarčių sąlygas: — nurodant, kokios paslaugų kokybės galima tikėtis naudojantis tarptinkliniu ryšiu Europos Sąjungoje, — informuojant apie pridėtinės vertės paslaugas, apie tai, už kurių rūšių paslaugas gali būti taikomi didesni mokesčiai, ir panašią informaciją pateikiant SMS žinutėje, kuria sveikinama atvykus į šalį, — pateikiant informaciją apie įvairius susisiekimo su skubios pagalbos tarnybomis būdus. Apskritai šiuo pasiūlymu bus padidintas vartotojų apsaugos lygis.

1.3.

Nors tyrimas atskleidė, kad vietinio tinklo, kuriuo naudojamasi tarptinkliniam ryšiui, prieinamumas sumažėjo, pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad tarptinklinio ryšio paslaugos (tarptinklinis ryšys savo šalies kainomis) būtų teikiamos tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir savo šalyje, suteikiant neribotą prieigą prie esamų tarptinklinio ryšio naujausių kartų ir tinklo technologijų. Tais atvejais, kai vietos infrastruktūros kokybė yra nepakankama, EESRK rekomenduoja didinti investicijas į šią infrastruktūrą, visų pirma siekiant gerinti baltųjų zonų aprėptį, taip pat nustatyti būtiniausius kriterijus, kuriuos operatoriai turėtų palaipsniui įgyvendinti, kad vartotojai galėtų visapusiškai naudotis šiomis paslaugomis.

1.4.

Palankiai vertintina ir tai, kad sumažintos didžiausios kainos (angl. pricecaps), kurias lankomų šalių tinklai gali taikyti operatoriams, kurių klientai lankosi jų šalyse, tačiau šio sumažinimo mastas nepakankamas, atsižvelgiant į skirtumą tarp perskaičiuotų kainų ir tarptinklinio ryšio faktinių sąnaudų lankomos šalies tinkle. Dėl to didėja pagrindinės abonentinės sutarties kaina vartotojams ir mažėja virtualiojo judriojo ryšio tinklų operatorių (angl. mobile virtual network operator, MVNO), kurie turi pirkti tarptinklinio ryšio paslaugas iš didžiųjų judriojo ryšio operatorių, konkurencingumas. Ypač sparčiai didėja duomenų vartojimas. Kad virtualiojo judriojo ryšio tinklų operatoriams ir smulkiems judriojo ryšio tinklų operatoriams nebūtų padarytas neigiamas poveikis masto didinimo požiūriu, didžiausios didmeninės kainos turi proporcingai mažėti tiek, kiek didėja vartojimas.

1.5.

EESRK turėtų pritarti tinkamiausiai galimybei pasiūlyme „3 galimybė. Tvarus ir iš tiesų veikiantis tarptinklinis ryšys savo šalies kainomis (TRSŠK) (tinkamiausia galimybė)“ ir užtikrinti didesnį didžiausių kainų sumažėjimą, nei nurodyta pasiūlyme.

1.6.

Nors pasiūlymu dėl reglamento didinamas pridėtinės vertės mokesčių skaidrumas, susijęs su pridėtinės vertės paslaugoms teikti skirtų numerių serijomis, sukuriant centralizuotą ES duomenų bazę, kurioje operatoriai gali susipažinti su informacija apie šias numerių serijas, Komitetas rekomenduoja pasiūlyme numatyti galimybę nutraukti sukčiavimu grindžiamą paslaugą (angl. ping-call), apie tai pranešus teisminėms ar policijos institucijoms, numatant teisių gynimo priemones, skirtas šiomis paslaugomis besinaudojantiems subjektams.

1.7.

Nors apibūdinant naudojimąsi tarptinkliniu ryšiu reglamente kalbama apie „sąžiningą naudojimą“, Komitetas apgailestauja, kad jame visiškai nenurodytos ribos ir nenustatomos sąžiningo naudojimo taisyklės, taikomos neribotų tarifų planams, ir nenustatomos tarptautinių skambučių kainos, neatsižvelgiant į tai, ar pirminis klientas naudojasi tarptinkliniu ryšiu, ar ne. Komitetas siūlo išbraukti terminą „su sąlyga, kad <…> bus naudojamasi sąžiningai“, nes nepaaiškinta jo taikymo sritis, o šiuo metu šiuo argumentu naudojasi operatoriai, kad labai apribotų fiksuoto dydžio mokėjimo už tarptinklinį ryšį taikymą.

1.8.

Kalbant apie įspėjimus dėl naudojimo, atsižvelgiant į vartotojo arba operatoriaus nustatytą viršutinę ribą, Komitetas rekomenduoja reikalauti, kad operatorius iš naujo įspėtų vartotoją kaskart, kai vėl sunaudojamas kiekis, dėl kurio pateikiamas pirmasis įspėjimas, ypač per tą patį skambutį arba duomenų naudojimo seansą.

1.9.

Komitetas ypač daug dėmesio skiria situacijoms, susijusioms su judriojo ryšio prietaisų naudojimu tarpvalstybinėje zonoje su šalimis, kurios nėra Europos Sąjungos narės, ir rekomenduoja: — reikalauti, kad operatoriai, veikiantys Europos Sąjungos teritorijoje, nustatytų tarptinklinio ryšio mokestį ES TRSŠK, taikomą šioms šalims arba kaimyninei geografinei vietovei, — sudaryti tarptautinius susitarimus, kad būtų išplėstas tarptinklinis ryšys ES TRSŠK su šiomis ES šalių kaimyninėmis šalimis.

1.10.

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad dalis visų tyrimų ir konsultacijos dėl Europos reglamento persvarstymo buvo atlikta prieš COVID-19 krizę. Dėl šios krizės buvo drastiškai apribotos kelionės Europos viduje, buvo masiškai naudojamasi nuotolinio darbo priemonėmis, internetu transliuojamos universitetų paskaitos, ypač studentams pagal programą „Erasmus+“.

1.11.

Komitetas pabrėžia, kad Europos Sąjungoje vis dar yra daug vietovių, kuriose vietine linija neteikiamas plačiajuostis ryšys, ir ypač atkreipia dėmesį į nepakankamą spartą, kad būtų galima patenkinti šių vaizdo konferencijų, kurioms sunaudojama daug duomenų ir kurios nebūtinai transliuojamos tarptinkliniu ryšiu, lemtą paklausą.

1.12.

Komitetas rekomenduoja gerokai sustiprinti šviesolaidinio plačiajuosčio ryšio aprėpties teritorijose strategiją ir plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimo vietine linija arba per judriojo ryšio tinklus pajėgumus.

1.13.

EESRK rekomenduoja įgyvendinti Europos reglamentą, kad galiausiai Europos Sąjungoje būtų sukurta tikra bendroji rinka ir sudarytos sąlygos vartotojams, Europoje sudariusiems abonentinę telefono ryšio sutartį, skambinti ir naudoti duomenis judriuoju ir fiksuotuoju ryšiu, taikant „vietinį“ tarifą ir tokia pat sparta bei suteikiant tokias pat galimybes naudotis infrastruktūra, neatsižvelgiant į šalį, iš kurios skambinama ar kurioje priimami skambučiai.

1.14.

Komitetas nerimauja dėl siūlomo didžiausių didmeninių kainų peržiūros metodo pakeitimo deleguotuoju aktu ir rekomenduoja išsamiai persvarstyti teisės aktus, atsižvelgiant į visuomeninius tarptinklinio ryšio plėtros aspektus.

2.   Svarbiausios Komisijos pasiūlymo nuostatos

2.1.

Pasiūlymu siekiama pratęsti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 531/2012 (1), kuris nustoja galioti 2022 m. birželio 30 d., galiojimą. Pasiūlymu numatoma pakoreguoti didžiausias didmenines kainas, kad būtų užtikrintas mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų savo šalyje taikomomis kainomis teikimo tvarumas. Juo taip pat nustatomos naujos skaidrumo didinimo priemonės ir siekiama užtikrinti, kad tarptinklinis ryšys savo šalies kainomis būtų išties vertingas, t. y. kad būtų gaunama kokybiška paslauga ir kad būtų galima tarptinkliniu ryšiu susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis. Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 buvo keletą kartų iš dalies pakeistas, todėl šio pasiūlymo tikslas – išdėstyti jį nauja redakcija, kad jis taptų aiškesnis, ir šia nauja redakcija pakeisti visus teisės aktus, kuriais jis buvo iš dalies keičiamas.

2.2.

Pagrindinių siūlomų pakeitimų tikslas – užtikrinti, kad operatoriai galėtų tvariai teikti tarptinklinį ryšį savo šalies kainomis ir padengti savo sąnaudas didmeniniu lygmeniu. Siūloma ES lygmeniu nustatyti mažesnes nei iki 2022 m. birželio 30 d. galiosiančios didžiausias didmenines tarptinkliniu ryšiu atliekamų skambučių, siunčiamų SMS žinučių ir perduodamų duomenų kainas.

2.3.

Be taikomų didžiausių didmeninių kainų sumažinimo, pasiūlyme numatomi pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad tarptinklinis ryšys savo šalies kainomis būtų išties vertingas galutiniams naudotojams, sudaryti palankesnes inovacijų ir naudojimosi tinklais sąlygas ir kartu nustatyti perspektyvią vartotojams ir operatoriams skirtą reguliavimo sistemą.

2.4.

Apskritai pasiūlymu prisidedama prie tikslo kurti prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą ir užmojo kuo geriau pasinaudoti skaitmeninės pertvarkos teikiamomis galimybėmis, kad žmonės turėtų daugiau galimybių megzti ryšius, bendrauti ir palankesnėmis sąlygomis vykdyti profesinę ir komercinę veiklą bendrojoje rinkoje. Pasiūlymo tikslas – užtikrinti, kad bendrosios rinkos kliūtys, kurios buvo pašalintos panaikinus papildomus mažmeninius tarptinklinio ryšio mokesčius, nebūtų atkurtos.

3.   Teisinis pagrindas

3.1.

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas – 114 straipsnis, įprastos teisėkūros procedūros, kuria siekiama kurti vidaus rinką arba gerinti jos veikimą, pagrindas (SESV 26 straipsnis).

4.   Bendrosios pastabos

4.1.

Komitetas palankiai vertina šį Europos reglamento projektą ir mano, kad būtina, jog pasiūlymu galiausiai būtų siekiama suteikti vartotojams tokio pat lygio paslaugas užsienyje, kaip ir jų šalyje, ir užtikrinti tokio pat lygio vartotojų apsaugą. Tačiau operatoriams turėtų būti suteikta galimybė derėtis dėl savo didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimų pagal savo komercinius poreikius. Reglamentu neturėtų būti įvestas apribojimas, kad didmeninės prieigos susitarimus galima sudaryti tik su tais operatoriais, kurie valdo pažangiausius tinklus.

4.2.

Komitetas pažymi, kad Komisijos pasiūlymas yra susijęs su: — infrastruktūros, susijusios su baltųjų zonų panaikinimu ir dideliu junglumu, diegimu ir naujos kartos technologijų (5G) diegimu, — tikslu užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir judriojo ryšio tinklų operatorių konkurenciją, — tikslu sukurti prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą, siekiant užtikrinti, kad nebūtų atkurtos bendrosios rinkos kliūtys.

4.3.

EESRK pažymi, kad nuo 2018 m. Komisija vykdė poveikio tyrimus, visų pirma 12 savaičių trukmės viešas konsultacijas 2020 m., apimančias: 1) mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas (paaiškinimus ir priemones, susijusius su paslaugų kokybe, pridėtinės vertės paslaugomis ir susisiekimu su skubios pagalbos tarnybomis naudojantis tarptinkliniu ryšiu); 2) didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimą; 3) su Reglamentu (ES) Nr. 531/2012 susijusią administracinę naštą ir galimų supaprastinimo priemonių poveikį.

4.4.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlymu bus padidintas mažmeniniu lygmeniu užtikrinamas skaidrumas, visų pirma pagal sutarčių sąlygas: — nurodant, kokios paslaugų kokybės galima tikėtis naudojantis tarptinkliniu ryšiu Europos Sąjungoje, — informuojant apie pridėtinės vertės paslaugas, apie tai, už kurių rūšių paslaugas gali būti taikomi didesni mokesčiai, ir panašią informaciją pateikiant SMS žinutėje, kuria sveikinama atvykus į šalį, — SMS žinutėje, visų pirma kuria sveikinama atvykus į šalį, pateikiant informaciją apie įvairius susisiekimo su skubios pagalbos tarnybomis būdus.

4.5.

2019 m. Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (BEREC) atliktas tyrimas atskleidė, kad tarptinklinio ryšio paslaugų prieinamumas sumažėjo, o visoje teritorijoje įgyvendinama techninių patobulinimų strategija. Pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad tarptinklinio ryšio paslaugos būtų teikiamos tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir savo šalyje, ir jų kokybė būtų tokia pat, kaip savo šalyje teikiamų paslaugų ir kad judriojo ryšio tinklų operatoriai galėtų suteikti prieigą prie visų esamų tinklo technologijų ir visų kartų tinklų.

4.6.

Taigi siūlomos priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų patenkinti teisėti vartotojų lūkesčiai ir įgyvendinti pradiniai tarptinklinio ryšio reglamento užmojai. Tais atvejais, kai vietos infrastruktūros kokybė yra nepakankama, EESRK rekomenduoja didinti investicijas į šią infrastruktūrą, visų pirma siekiant gerinti baltųjų zonų aprėptį, taip pat nustatyti būtiniausius kriterijus, kuriuos operatoriai turėtų palaipsniui įgyvendinti, kad vartotojai galėtų visapusiškai naudotis šiomis paslaugomis.

4.7.

Galima palankiai vertinti ir tai, kad sumažintos didžiausios kainos (angl. pricecaps), kurias lankomų šalių tinklai gali taikyti apsilankiusiems operatoriams, tačiau šio sumažinimo mastas nepakankamas, atsižvelgiant į skirtumą tarp perskaičiuotų kainų ir tarptinklinio ryšio faktinių sąnaudų lankomos šalies tinkle. Dėl to didėja pagrindinės abonentinės sutarties kaina vartotojams ir mažėja virtualiojo judriojo ryšio tinklų operatorių, kurie turi pirkti tarptinklinio ryšio paslaugas iš didžiųjų judriojo ryšio operatorių, konkurencingumas.

4.8.

EESRK turėtų pritarti tinkamiausiai galimybei pasiūlyme „3 galimybė. Tvarus ir iš tiesų veikiantis TRSŠK (tinkamiausia galimybė)“ ir užtikrinti didesnį didžiausių kainų sumažėjimą, nei nurodyta pasiūlyme.

4.9.

Pasiūlymu didinamas didmeniniu lygmeniu užtikrinamas skaidrumas, susijęs su pridėtinės vertės paslaugoms teikti skirtų numerių serijomis, sukuriant centralizuotą ES pridėtinės vertės paslaugų numerių serijų duomenų bazę, kuria gali naudotis operatoriai.

4.10.

Komitetas rekomenduoja pasiūlyme numatyti galimybę nutraukti sukčiavimu grindžiamą paslaugą (angl. ping-call), apie tai pranešus teisminėms ar policijos institucijoms, numatant teisių gynimo priemones, skirtas šiomis paslaugomis besinaudojantiems subjektams.

4.11.

Pasiūlymu užtikrinama, kad vartotojai galėtų tarptinkliniu ryšiu nemokamai susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis, imantis konkrečių priemonių didmeniniu lygmeniu, įskaitant nemokamą skambutį ir geografinės vietos nustatymą.

4.12.

Pasiūlymu dėl reglamento iš tiesų siekiama pašalinti anomalijas, pastebėtas vartotojui, sudariusiam abonentinę sutartį šalyje, kurioje teikiamas tarptinklinis ryšys, naudojantis tarptinklinio ryšio tinklu (ryšio sklandumas, ribota prieiga prie 3G arba 4G ir kt.), tačiau EESRK pažymi, kad pasiūlymu nereglamentuojama praktika, kuri, jo nuomone, yra neįprasta, pavyzdžiui: — tai, kad užsienyje ribojamas abonentinėje sutartyje numatytas megabaitų kiekis, kai juo naudojamasi tarptinkliniu ryšiu, ir — praktika, susijusi su vis dar per dideliais tarifais, kurie taikomi tarptinkliniu ryšiu nesinaudojantiems vartotojams, kai jie susisiekia su abonentu, sudariusiu judriojo ryšio abonentinę sutartį kitoje šalyje.

4.13.

Nors apibūdinant naudojimąsi tarptinkliniu ryšiu reglamente kalbama apie „sąžiningą naudojimą“, Komitetas apgailestauja, kad jame visiškai nenurodytos ribos ir nenustatomos sąžiningo naudojimo taisyklės, taikomos neribotų tarifų planams, ir nenustatomos tarptautinių skambučių kainos, neatsižvelgiant į tai, ar pirminis klientas naudojasi tarptinkliniu ryšiu, ar ne. Komitetas siūlo išbraukti terminą „su sąlyga, kad <…> bus naudojamasi sąžiningai“, nes nepaaiškinta jo taikymo sritis, o šiuo metu šiuo argumentu naudojasi operatoriai, kad labai apribotų fiksuoto dydžio mokėjimo už tarptinklinį ryšį taikymą.

4.14.

Komitetas ypač daug dėmesio skiria situacijoms, susijusioms su judriojo ryšio prietaisų naudojimu tarpvalstybinėje zonoje su šalimis, kurios nėra Europos Sąjungos narės, ir rekomenduoja: — reikalauti, kad operatoriai, veikiantys Europos Sąjungos teritorijoje, nustatytų tarptinklinio ryšio mokestį ES TRSŠK, taikomą šioms šalims arba kaimyninei geografinei vietovei, — sudaryti tarptautinius susitarimus, kad būtų išplėstas tarptinklinis ryšys ES TRSŠK su šiomis ES šalių kaimyninėmis šalimis.

4.15.

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad dalis visų tyrimų ir konsultacijos dėl Europos reglamento persvarstymo buvo atlikta prieš COVID-19 krizę. Dėl šios krizės buvo drastiškai ribojamos kelionės Europos viduje, masiškai naudojamasi nuotolinio darbo priemonėmis, internetu transliuojamos universitetų paskaitos, ypač studentams pagal programą „Erasmus+“.

4.16.

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungoje vis dar yra daug vietovių, kuriose vietine linija neteikiamas plačiajuostis ryšys, ir ypač į nepakankamą spartą, kad būtų galima patenkinti su šiomis vaizdo konferencijomis, kurioms sunaudojama daug duomenų ir kurios nebūtinai transliuojamos tarptinkliniu ryšiu, susijusią paklausą.

4.17.

Komitetas rekomenduoja kokybės požiūriu gerokai sustiprinti šviesolaidinio plačiajuosčio ryšio aprėpties teritorijose strategiją ir plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimo vietine linija arba per judriojo ryšio tinklus pajėgumus.

4.18.

Kalbant apie įspėjimus dėl naudojimo, atsižvelgiant į vartotojo arba operatoriaus nustatytą viršutinę ribą, Komitetas rekomenduoja reikalauti, kad operatorius iš naujo įspėtų vartotoją kaskart, kai vėl sunaudojamas kiekis, dėl kurio pateikiamas pirmasis įspėjimas, ypač per tą patį skambutį arba duomenų naudojimo seansą. Jei minėtų perspėjimų nepavyksta atlikti arba jie nėra įgyvendinami, turėtų būti numatyti piktnaudžiavimo mokesčių kompensavimo mechanizmai.

4.19.

Kalbant apie planuojamą sukurti centralizuotą pridėtinės vertės paslaugoms teikti skirtų numerių duomenų bazę, Komitetas rekomenduoja įtraukti galimybę nutraukti sukčiavimu grindžiamą paslaugą (angl. ping-call), apie tai pranešus teisminėms ar policijos institucijoms, numatant teisių gynimo priemones, skirtas šiomis paslaugomis besinaudojantiems subjektams.

4.20.

EESRK rekomenduoja įgyvendinti Europos reglamentą, kad galiausiai Europos Sąjungoje būtų sukurta tikra bendroji rinka ir sudarytos sąlygos vartotojams, Europoje sudariusiems abonentinę telefono ryšio sutartį, skambinti ir naudoti duomenis judriuoju ir fiksuotuoju ryšiu, taikant „vietinį“ tarifą ir tokia pat sparta bei suteikiant tokias pat galimybes naudotis infrastruktūra, neatsižvelgiant į šalį, iš kurios skambinama ar kurioje priimami skambučiai.

4.21.

Komitetas nerimauja dėl siūlomo didžiausių didmeninių kainų peržiūros metodo pakeitimo deleguotuoju aktu. Todėl vertėtų išsamiai persvarstyti teisės aktus, atsižvelgiant į visus visuomeninius tarptinklinio ryšio plėtros aspektus. Šiuo požiūriu svarbi Europos Parlamento ir organizuotos pilietinės visuomenės nuomonė.

---

(1)  2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (OL L 172, 2012 6 30, p. 10).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai dėl naujos finansavimo strategijos priemonei „Next Generation ES“ finansuoti

(COM(2021) 250 final)

(2021/C 374/07)

Pranešėja

Judith VORBACH

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2021 5 31
Reglamentavimo pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2021 6 22
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 7 8
Plenarinė sesija Nr.	562
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	186 / 0 / 4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad visos valstybės narės užbaigė nacionalines Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 (1) dėl nuosavų išteklių (toliau – NIS) ratifikavimo procedūras ir todėl 2021 m. birželio 1 d. įsigaliojo naujasis NIS, suteikiantis Komisijai galimybę pradėti skolintis finansinių išteklių ekonomikos gaivinimo priemonei. EESRK ragina visus suinteresuotuosius subjektus nedelsiant imtis tolesnių veiksmų, kad būtų galima skirti lėšas.

1.2.

Priemonės „Next Generation ES“ pasitikėjimą stiprinantis poveikis jau padėjo stabilizuoti ES ir valstybių narių ekonomiką bei skolinimosi išlaidas. NGEU finansavimas padidins ES saugaus turto apimtį ir sustiprins tarptautinį euro vaidmenį. EESRK pažymi, kad NGEU finansavimo strategija grindžiama skolinimusi kapitalo rinkoje ir privačiomis investicijomis.

1.3.

Priešingai nei plataus masto diskusijos dėl NGEU išlaidų, manoma, kad finansavimas yra techninis klausimas. Tačiau gerai veikianti finansavimo strategija yra sklandaus NGEU įgyvendinimo pagrindas. Stabilus finansavimas, patikimas rizikos valdymas, mažos skolinimosi išlaidos ir tvarus finansavimo modelis atitinka pilietinės visuomenės, kuriai galiausiai tenka rinkos rizika, interesus. Skolinimasis ir skolų valdymas turi būti grindžiami demokratine kontrole, teisėtumu ir skaidrumu.

1.4.

Siekiant patenkinti NGEU finansavimo poreikius, reikalinga sudėtinga strategija, kuria būtų užtikrinta, kad ES galėtų laiku ir palankiomis rinkos sąlygomis įvykdyti mokėjimų įsipareigojimus. EESRK pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija tiesiogiai valdytų finansavimo strategiją ir palankiai vertina tai, kad Komisija padidino savo atitinkamus žmogiškuosius išteklius šioje srityje. Tačiau tai turėtų būti daroma atsižvelgiant į lyčių pusiausvyrą. Be to, reikėtų įsteigti patariamąją tarybą, kurioje būtų atstovaujama Komisijai, Europos Parlamentui, Tarybai, socialiniams partneriams ir organizuotai pilietinei visuomenei.

1.5.

EESRK pabrėžia, kad svarbu išsaugoti didelį ES kreditingumą ir nedideles skolinimosi išlaidas, kad būtų išvengta pajamų perskirstymo poveikio tarp skolininkų ir skolintojų. Be to, kartu su didėjančiu ekonomikos augimu tai palengvins paskolų grąžinimą. Kreditingumas visų pirma priklausys nuo ES ekonominės, politinės ir socialinės galios ir bus konsoliduojamas stiprinant EPS. Bet kuriuo atveju reikėtų pasirengti krizėms, be kita ko, numatant, kad ECB galėtų veikti kaip „paskutinės instancijos“ pirkėjas.

1.6.

Apskritai didelė naujosios finansavimo strategijos dalis yra skirta ryšiams su investuotojais. EESRK palankiai vertina sprendimą dėl skolinimosi ir finansavimo planus, kurie visų pirma užtikrina finansų rinkų skaidrumą. Tačiau komunikacija su visuomene ir jos atstovais niekada neturėtų tapti antruoju prioritetu. Palankiai vertintina tai, kad viena išankstinė dalyvavimo Pirminių maklerių tinkle sąlyga yra, be kita ko, Sąjungos kompetentingos institucijos vykdoma priežiūra. Kadangi būtina laikytis atitinkamų taisyklių, EESRK pritaria galimam OLAF dalyvavimui vykdant šią priežiūrą ir palankiai vertina tai, kad taip pat gali būti paskirtos kitos valdžios institucijos, kurios tikrintų, ar Pirminių maklerių tinklo nariai laikosi sprendime nustatytų taisyklių.

1.7.

Masinis dalyvavimas kapitalo rinkose bus susijęs su įvairia rizika. EESRK pritaria tvirtų rizikos valdymo sistemų sukūrimui ir NGEU sąskaitos laikymui ECB. Atsižvelgiant į viešąjį interesą, susijusį su patikimu rizikos valdymu, vyriausiasis rizikos pareigūnas, rengdamas aukšto lygio rizikos ir atitikties užtikrinimo politiką, turėtų konsultuotis su Europos Parlamentu ir Taryba. Galiausiai, EESRK ragina Komisiją užtikrinti atskaitomybę, skaidrumą ir patikimą finansų valdymą nuo pat NGEU skolinimosi pradžios ir įspėja dėl pernelyg didelio investuotojų skolinimosi už ES ribų, kartu pritaria naujų nuosavų išteklių įvedimui.

1.8.

Apskritai, EESRK palankiai vertina sustiprintą NGEU rizikos pasidalijimo elementą, tačiau taip pat pabrėžia rizikos mažinimo svarbą siekiant užtikrinti finansų rinkos stabilumą ir tinkamai apsaugoti Sąjungos finansinius interesus. Siekiant tinkamai atsižvelgti į pilietinės visuomenės interesus, EESRK palankiai vertina planuojamą NGEU žaliųjų obligacijų sistemą ir siūlo apsvarstyti galimybę išleisti NGEU socialines obligacijas.

2.   Nuomonės rengimo aplinkybės

2.1.

Pagal priemonę „Next Generation ES“ ES ekonomikai bus skirta iki 806 mlrd. EUR (5 % ES BVP) dotacijų ir paskolų forma. ES vardu Komisija šias sumas pasiskolins vykdydama finansavimo operacijas tarptautinėse kapitalo rinkose. NGEU sukurta kaip laikina priemonė. Skolinimosi tvarkaraštis numatytas nuo 2021 m. vidurio iki 2026 m. Per šį laikotarpį Komisija per metus įvykdys 150–200 mlrd. EUR vertės finansavimo operacijų. ES surinktas lėšas valstybės narės turės grąžinti arba tiesiogiai (paskolų atveju) arba per ES biudžetą (negrąžintinos paramos atveju) ne vėliau kaip 2058 m. gruodžio mėn.

2.2.

Komunikatas dėl naujos finansavimo strategijos priemonei „Next Generation ES“ finansuoti (2) priimtas pagal Sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 5 straipsnio 3 dalį, kurioje reikalaujama, kad Komisija nustatytų būtiną skolinimosi operacijų administravimo tvarką ir reguliariai informuotų Europos Parlamentą ir Tarybą apie visus jos vykdomo skolos valdymo strategijos aspektus. Visoms valstybėms narėms patvirtinus Sprendimą dėl nuosavų išteklių, Komisija įgyvendins finansavimo strategiją, kaip nurodyta komunikate ir patikslinta trijuose sprendimuose (3). Finansavimo priemonės bus ES obligacijos ir ES vekseliai; kaip finansavimo metodai bus naudojami sindikuotieji sandoriai ir aukcionai. Bus priimtas metinis sprendimas dėl skolinimosi, kuriuo bus nustatytos didžiausios pasiskolintinos sumos ir pusmečio finansavimo planai. Komisija stiprins savo struktūras ir sukurs Europos pirminių maklerių tinklą.

3.   Bendrosios pastabas

3.1.

EESRK nuo pat pradžių rėmė NGEU ir ne kartą išreiškė savo pritarimą (4). Savo nuomonėje dėl 2021 m. metinės tvaraus augimo strategijos (5) EESRK patvirtina, kad „iniciatyva „Next Generation ES“ buvo parengta ir priimta tinkama forma ir pačiu laiku“. Dėl pasitikėjimo didinimo NGEU jau daro teigiamą poveikį ES ekonomikai ir sumažino gilios krizės kai kuriose šalyse tikimybę. Tikimasi, kad ilgalaikėje perspektyvoje NGEU gerokai padidins ES gamybos apimtis, o tai reiškia, kad galiausiai visos valstybės narės greičiausiai taps grynosiomis naudos gavėjomis (6). EESRK palankiai vertina tai, kad visos valstybės narės užbaigė nacionalines Sprendimo dėl nuosavų išteklių (toliau – NIS) ratifikavimo procedūras, todėl galima pradėti skolintis, ir ragina visus suinteresuotuosius subjektus nedelsiant imtis tolesnių veiksmų, kad pajudėtų pinigų srautai.

3.2.

Pagrįstai vyksta plataus masto diskusijos dėl NGEU lėšų panaudojimo ir – mažesniu mastu – dėl naujų nuosavų išteklių. Palyginti su tuo, mažai dėmesio skirta NGEU finansavimui, kuris laikomas labiau techniniu, o ne politiniu klausimu. Tačiau NGEU skolinimasis labai padidins Sąjungos finansinius įsipareigojimus ir turi būti vykdomas laikantis demokratinės kontrolės, teisėtumo ir skaidrumo principų. EESRK pabrėžia, kad stabilus ir tvarus finansavimas, patikimas rizikos valdymas, mažos skolinimosi išlaidos atitinka pilietinės visuomenės interesus. Už susidariusias skolas galiausiai bus atsakinga Europos pilietinė visuomenė, o didesnių skolinimosi sąnaudų perskirstymo poveikį pajustų nebe skolininkai, o skolintojai. Gerai veikianti finansavimo strategija yra sklandaus NGEU įgyvendinimo pagrindas.

3.3.

EESRK pažymi, kad siūloma strategija grindžiama finansavimu per tarptautines kapitalo rinkas. Kapitalo rezervai, kaip Europos stabilumo mechanizmo (ESM) atveju, nenumatyti ir neplanuojama pratęsti įsipareigojimų po 2058 m. Tačiau viešai buvo diskutuojama ir apie kitus būdus, pavyzdžiui, nuolatines obligacijas, kurias bendrai garantuotų ir išleistų ECB (7). Ilgalaikėje perspektyvoje, ypač nuolatinės bendrų skolos vertybinių popierių emisijos atveju, reikėtų apsvarstyti galimybę patikėti ECB „paskutinės instancijos“ skolintojo vaidmenį.

3.4.

Atsižvelgiant į didelius NGEU finansavimo poreikius, priemonės sudėtingą ir galbūt neaiškų lėšų išmokėjimo grafiką bei tiksliai nežinomus biudžeto paketus, būtina parengti išsamią finansavimo strategiją, kad būtų galima skolintis rinkose. Finansų rinkos pokyčiai turi būti numatyti siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų laiku įvykdyti mokėjimo įsipareigojimus, neprivalėdama pritraukti kapitalo nepalankiomis rinkos sąlygomis. Tam reikia rinkos įgūdžių ir lankstumo sprendžiant, kada vykdyti finansavimo operacijas ir kokius finansavimo metodus naudoti siekiant užtikrinti kuo mažesnę vykdymo riziką ir finansavimo išlaidas. EESRK pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija tiesiogiai valdytų finansavimo strategiją, o ne pavestų tai atlikti tretiesiems asmenims. Reikia sukurti naujus veiklos pajėgumus ir Komisija pagrįstai didina savo atitinkamus žmogiškuosius išteklius ir kompetenciją. EESRK ragina Komisiją tai darant laikytis lyčių pusiausvyros principo.

3.5.

Be to, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad kartu su NGEU finansavimo strategija išplečiama Komisijos atsakomybė ir palankiai vertina įsipareigojimą reguliariai informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie visus skolos valdymo strategijos aspektus laikantis Tarpinstitucinio susitarimo nuostatų (8). Kasmet atnaujinama informacija bus pradėta teikti nuo 2021 m. trečiojo ketvirčio. Atsižvelgiant į didelį visuomenės susidomėjimą tvirtu NGEU finansavimu, atrodo, kad tai yra minimalus dalyvavimo lygis. EESRK siūlo įsteigti NGEU finansavimo patariamąją tarybą. NGEU rizikos ir atitikties komiteto nariai turėtų kas pusmetį susitikti su Europos Parlamento, Tarybos, socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės atstovais, atsakingais už finansų rinkos klausimus.

3.6.

Dėl aukšto ES kredito reitingo ir stabilios perspektyvos Komisija galės skolintis palankesnėmis finansinėmis sąlygomis ir perduoti naudą valstybėms narėms. EESRK pabrėžia, kad svarbu per visą finansavimo laikotarpį išlaikyti nedideles skolinimosi išlaidas. Kartu su numatomais didesniais ekonomikos augimo tempais, tai labai palengvins grąžinimą. Visų pirma ES kreditingumas priklausys nuo jos ekonominės, politinės ir socialinės galios ir bus konsoliduotas stiprinant EPS. Kita vertus, išcentrinės jėgos ir užsitęsę valstybių narių konfliktai gali ją susilpninti. Skolinių įsipareigojimų prisiėmimas (9) kai kurių valstybių narių sąskaita gali sukelti didelę politinę įtampą (10). Be to, reikėtų numatyti ekonominio pobūdžio arba su finansų rinka, sveikata ar kt. susijusias krizes. Todėl labai svarbu parengti finansavimo strategiją, grindžiamą kuo atsparesniu ir tvaresniu pagrindu, į kurį taip pat gali būti įtrauktas EIB kaip „paskutinės instancijos“ pirkėjas.

3.7.

Nors NGEU finansavimo veikla jau prasidėjo, naujų nuosavų išteklių įvedimo grafikas yra kur kas mažiau konkretus. 2021 m. viduryje Komisija pateiks pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl naujų nuosavų išteklių, grindžiamų anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmu, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ir skaitmeniniu mokesčiu. Kiti pasiūlymai, kurie bus pateikti 2024 m., galėtų apimti finansinių sandorių mokestį arba su įmonių sektoriumi susijusį finansinį įnašą. Jei naujų nuosavų išteklių atsiras iki 2028 m. sausio mėn., jie bus panaudoti siekiant anksčiau pradėti grąžinimą. EESRK ragina Komisiją teikti 2024 m. numatytus pasiūlymus ir pasisako už greitą naujų nuosavų išteklių įvedimą. Tinkamai įgyvendinti nauji nuosavi ištekliai ne tik kompensuotų tuos atvejus, kai dėl mokesčių konkurencijos neįmanoma veiksmingai užtikrinti mokesčių vykdymo nacionaliniu lygmeniu, bet ir prisidėtų prie teisingo grąžinimo sistemos bei kovos su klimato kaita. Tai taip pat padėtų išvengti būtinybės didinti nacionalinius įnašus arba mažinti ES biudžeto išlaidas.

3.8.

Maždaug 800 mlrd. EUR vertės NGEU skolinimasis padidins eurais išreikšto saugaus turto apimtį iki maždaug 2 trln. EUR, įskaitant SURE (11) ir dar 800 mlrd. EUR vertės turtą, išleistą ESM/EFPIS ir EIB prieš pandemiją (12). Europos saugaus turto, apimančio visus terminus iki 30 metų, stiprinimas suteiks naujų saugių investicijų priemonių, padės bankams įvairinti valstybių valdomas obligacijas, padidins euro zonos patrauklumą ir sustiprins tarptautinį euro vaidmenį. Be to, dėl pasitikėjimą didinančio NGEU poveikio taip pat gali sumažėti valdžios ir privačiojo sektoriaus skolinimosi išlaidos, visų pirma euro zonos šalyse, kurios labai skiriasi lyginant su Vokietija. NGEU skolinimas taip pat suteiks galimybę valstybėms narėms rinkos neramumų, darančių poveikį nacionalinių obligacijų emisijoms, atveju. EESRK palankiai vertina rizikos pasidalijimo elemento stiprinimą, tačiau taip pat pabrėžia rizikos mažinimo svarbą užtikrinant patikimą finansų rinkos reguliavimą ir priežiūros konvergenciją.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad metiniu pamatiniu sprendimu dėl skolinimosi bus nustatytos, pavyzdžiui, ilgalaikio ir trumpalaikio finansavimo didžiausios ribos ir kad skolinimasis bus organizuojamas remiantis šešių mėnesių finansavimo planais, pagrįstais informacija apie būsimus mokėjimus. Akivaizdu, kad jais siekiama rinkų skaidrumo užtikrinant emisijų nuspėjamumą investuotojams ir sudarant palankesnes sąlygas koordinuoti veiklą su kitais emitentais, taip pat jais remiantis bus teikiama informacija Europos Parlamentui ir Tarybai. EESRK puikiai supranta investuotojų ir emitentų santykių svarbą, tačiau pabrėžia, kad komunikacija su visuomene ir jos atstovais niekada neturėtų būti antraeilis prioritetas ir kad reikia labai saugoti Sąjungos finansinius interesus.

4.2.

Nuolat planuojant likvidumą bus užtikrinta, kad grynųjų pinigų rezervas būtų pakankamas, kad būtų išvengta likvidumo trūkumo, kartu išvengiant nereikalingų ir didelių grynųjų pinigų likučių. Atsižvelgiant į ribotus kapitalo rinkų įsisavinimo pajėgumus ir tai, kad dėl likvidumo trūkumo būtų sutrikdytas NGEU įgyvendinimas, EESRK prašo pirmenybę teikti tvirtiems rizikos rezervams, o ne pernelyg didelių sąnaudų sumažinimui, ir aiškiai pritaria tam, kad prudencinis grynųjų pinigų rezervas būtų laikomas ECB specialioje sąskaitoje, siekiant išvengti bet kokios sandorio šalies rizikos.

4.3.

Priklausymas Pirminių maklerių tinklui suteikia finansų įstaigoms teisę dalyvauti aukcionuose ir apima rinkos likvidumo skatinimą, sąžiningų konsultacijų ir rinkos informacijos teikimą Komisijai, kartu laikantis pirkimo ir ataskaitų teikimo įsipareigojimų. EESRK palankiai vertina tai, kad pareiškėjai jau turi būti aktyviais ES pirminių maklerių tinklo nariais ir būti prižiūrimi kompetentingos Sąjungos institucijos. Pirminiai makleriai atliks svarbų vaidmenį NGEU finansavimo srityje ir bet koks aplaidumas ar nusižengimas gali lemti didesnes skolinimosi išlaidas. Be to, reikia atsižvelgti į sandorio šalies riziką, taip pat į pirminių maklerių įtaką rinkoje ir jų sisteminę svarbą.

4.3.1.

Kadangi pirminių maklerių tinklo nariams tenka didelė atsakomybė, būtina, kad jie laikytųsi atitinkamų taisyklių. Sprendime (13) nustatytų taisyklių laikymosi priežiūra didžiąja dalimi grindžiama pačių pirminių maklerių prievolėmis teikti ataskaitas. Be to, EESRK pritaria galimam OLAF dalyvavimui vykdant priežiūrą ir palankiai vertina tai, kad ne tik Komisija, bet ir kitos valdžios institucijos gali būti paskirtos trečiosiomis šalimis, kad būtų galima patikrinti, ar pirminių maklerių tinklo nariai laikosi sprendimo.

4.3.2.

Komisija taip pat parengs metodą, pagal kurį nustatys, kurie pirminiai makleriai gali dalyvauti sindikuotuosiuose sandoriuose, ir jie bus skiriami kiekvienam skolinimosi sandoriui. Ypač aktyvūs nariai turėtų būti tinkami veikti kaip sindikuotųjų sandorių pagrindiniai valdytojai ir bendravaldžiai ir jiems turėtų būti atlyginama. Ši maklerių grupė taip pat turėtų vykdyti rinkos formavimą, skatinti investuotojų susidomėjimą emisijomis ir teikti Komisijai sąžiningas konsultacijas ir rinkos informaciją. EESRK atkreipia dėmesį į svarbų finansų įstaigų vaidmenį finansuojant veiklą ir į galimus interesų konfliktus, ypač susijusius su patariamuoju vaidmeniu. Bet kuriuo atveju labai pageidautina, kad valdžios institucijose būtų užtikrinti aukšto lygio finansų rinkos pajėgumai ir žvalgyba.

4.4.

Plataus masto dalyvavimas kapitalo rinkose bus susijęs su didele rizika, o atsakomybė už tai galiausiai teks Europos pilietinei visuomenei. EESRK visiškai sutinka su Komisija, kad „atsižvelgiant į precedento neturintį operacijų mastą ir reikalingos finansavimo strategijos sudėtingumą, itin svarbu, kad NGEU operacijoms būtų taikoma patikima ir nepriklausoma rizikos valdymo ir atitikties sistema“. Iš tiesų, reikia užtikrinti, kad NGEU operacijos būtų vykdomos laikantis aukščiausių sąžiningumo, padorumo ir patikimo finansų valdymo standartų. EESRK pritaria tam, kad būtų sukurtos patikimos valdymo ir rizikos valdymo sistemos, įskaitant principų ir struktūrų sukūrimą, kad būtų užtikrinta patikima ir nepriklausoma visų NGEU finansinių operacijų priežiūra.

4.4.1.

Pagrindinis šios sistemos ramstis bus vyriausiasis rizikos pareigūnas, kuris, vykdydamas savo užduotis, turės visišką autonomiją ir, be kita ko, teiks ataskaitas Biudžeto generalinio direktorato generaliniam direktoriui ir už biudžetą atsakingam Kolegijos nariui. Jis bus atsakingas už aukšto lygio rizikos ir atitikties užtikrinimo politikos parengimą ir užtikrins, kad visos NGEU operacijos atitiktų jos reikalavimus, kartu padedant atitikties užtikrinimo pareigūnui ir Rizikos ir atitikties komitetui. Atsižvelgiant į patikimo rizikos valdymo svarbą ir su tuo susijusį viešąjį interesą, turėtų būti apsvarstyta nuostata, kad vyriausiasis rizikos pareigūnas, rengdamas aukšto lygio rizikos ir atitikties politiką, turėtų konsultuotis su Europos Parlamentu ir Taryba.

4.4.2.

Išlieka klausimų dėl rizikos valdymo skolinimosi veiklos pradžioje, ypač laikotarpiu iki vyriausiojo rizikos pareigūno paskyrimo ir trijų mėnesių laikotarpiu, suplanuotu parengti aukšto lygio rizikos ir atitikties užtikrinimo politiką. Siekdama kompensuoti paskolų ir pagrindinių finansavimo priemonių terminų nesutapimus, ypač 2021 m., Komisija taikys tam tikras finansų rinkos priemones, įskaitant apsikeitimo sandorius ir galbūt komercinius vekselius, kurie yra ypač rizikingi. EESRK ragina Komisiją nuo pat NGEU skolinimosi pradžios užtikrinti atskaitomybę, skaidrumą ir patikimą finansų valdymą.

4.5.

Akivaizdu, kad norint tinkamai valdyti diversifikuotą finansavimo strategiją reikalinga išsami ir detali apskaitos sistema. EESRK palankiai vertina tai, kad sustiprintos Komisijos administravimo ir apskaitos funkcijos. Išbandytos ir patikrintos programinės įrangos naudojimas turi būti privalomas. EESRK pabrėžia svarbų atsakingo Komisijos apskaitos pareigūno vaidmenį užtikrinant tinkamą visų NGEU operacijų apskaitą ir ECB atidarytą NGEU sąskaitą.

4.6.

EESRK pripažįsta, kad didelę naujosios finansavimo strategijos dalį sudaro santykių su investuotojais strategijos ir papildomų priemonių rengimas. Planuojama leisti ES finansavimo informacinį biuletenį, per kurį Komisija galės reguliariai ir skaidriai informuoti investuotojus. Vykdydama sistemingą struktūrizuotų apsilankymų programą Komisija taip pat aktyviai bendradarbiaus su investuotojais visame pasaulyje. Tačiau EESRK įspėja dėl pernelyg didelio skolinimosi iš ES nepriklausančių investuotojų, kuris, ypač krizės metu, galėtų būti susijęs su didėjančia rizika, pavyzdžiui, staigiu skolinimo veiklos nutraukimu.

4.7.

Komisija sieks surinkti 30 % NGEU lėšų išleisdama žaliąsias obligacijas, kurios iš viso galėtų sudaryti iki 250 mlrd. EUR žaliųjų obligacijų emisijos, tokiu būdu ES taptų viena didžiausių pasaulyje žaliųjų obligacijų emitentų, taip pat sustiprėtų ES politinė ir rinkos lyderystė tvaraus finansavimo srityje. EESRK palankiai vertina planuojamą NGEU žaliųjų obligacijų sistemą, grindžiamą valstybių narių įsipareigojimu užtikrinti, kad 37 % pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę finansuojamų išlaidų būtų skirta kovai su klimato kaita. Be to, taip pat reikėtų padidinti socialinių obligacijų emisiją pagal NGEU ir papildyti SURE programai skirtą 100 mlrd. EUR sumą. Kad galėtų gautų paramą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, ES šalys taip pat turėtų parengti projektus, be kita ko, integracinio augimo ir socialinės sanglaudos politikos srityse – tai pagrindas socialinių obligacijų išleidimo sistemai kurti. Tokiu būdu finansavimo strategijoje būtų galima visapusiškai atsižvelgti į pilietinės visuomenės interesus.

---

(1)  2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (OL L 424, 2020 12 15, p. 1).

(2)  COM(2021) 250 final.

(3)  C(2021) 2500 final (OL L 131, 2021 4 16, p. 170), C(2021) 2501 final, C(2021) 2502 final.

(4)  OL C 364, 2020 10 28, p. 124.

(5)  OL C 155, 2021 4 30, p. 45.

(6)  „The nonsense of Next Generation EU net balance calculations“ (Bruegel).

(7)  „Covid Perpetual Eurobonds: Jointly guaranteed and supported by the ECB“.

(8)  Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2020 m. gruodžio 16 d. tarpinstitucinis susitarimas.

(9)  Dėl NIS priėmimo.

(10)  Žr. Sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 9 straipsnio 5 dalį.

(11)  Europos laikinos paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti.

(12)  Klaus Regling, internetinis seminaras, „Ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimas ir ESM vaidmuo“, 2021 m. gegužės 5 d.

(13)  C(2021) 2500 final.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano

(COM(2021) 102 final)

(2021/C 374/08)

Pranešėjai

Cristian PÎRVULESCU Carlos Manuel TRINDADE

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 3 26
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2021 6 21
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 7 8
Plenarinė sesija Nr.	562
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	160 / 79 / 19

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą (toliau – planas) ir jo įgyvendinimą ES bei nacionaliniu lygmeniu, deramai atsižvelgiant į atitinkamas kompetencijas, ir mano, kad jis parengtas pačiu laiku, ypač kai COVID-19 pandemija visais aspektais sutrikdė žmonių gyvenimą, pagilino jau anksčiau egzistavusias socialines problemas ir sukėlė didžiulę įtampą tiek valstybės institucijoms, bendruomenėms, organizacijoms, tiek ir įmonėms. EESRK įspėja, kad pandemija artimiausiu metu nesibaigs; todėl ES ir valstybės narės turi sukurti ir naudoti tinkamą infrastruktūrą, kad laikydamosi plano atremtų jos iššūkius vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, žinant, kad vykdomas pilietinis ir socialinis dialogas ir aktyvus socialinių partnerių kaip svarbios konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos dalies įsitraukimas šiuo atžvilgiu atlieka ypač svarbų vaidmenį.

1.2.

EESRK teigiamai vertina bendrą politinį sutarimą dėl plano, pasiektą Porte vykusio socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo metu, o taip pat Porto įsipareigojimą. EESRK taip pat palankiai vertina Tarybos priimtą Porto deklaraciją. Jos 4 punkte teigiama (EESRK tam visiškai pritaria), kad plano „įgyvendinimu bus sustiprintas Sąjungos veržlumas siekiant pereiti prie skaitmeninės, žaliosios ir sąžiningos pertvarkos, ir jis padės pasiekti aukštynkryptę socialinę ir ekonominę konvergenciją bei įveikti demografinius iššūkius. Socialinis aspektas, socialinis dialogas ir aktyvus socialinių partnerių dalyvavimas visada buvo itin konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos pagrindas. Įsipareigodami būti vieningi ir solidarūs taip pat turime užtikrinti lygias galimybes visiems ir tai, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje“.

1.3.

EESRK pritaria plane išdėstytai vizijai bei tikslams ir palankiai vertina planą grindžiančią idėją, kad nustačius aktualius ir konsensuso pagrindu priimtus socialinius tikslus bus lengviau sutelkti politines pastangas siekiant rezultatų, ir tai reikšmingai paskatins valstybes nares vykdyti reformas ir investicijas. EESRK taip pat pabrėžia, kad veiksmų planas turėtų būti grindžiamas konkrečiais ir įgyvendinamais tikslais, veiksmai turėtų būti išmatuojami ir stebimi stebėsenos sistemomis, dėl kurių bendrai susitaria atitinkami suinteresuotieji subjektai ir kurios apima socialinius, aplinkos ir ekonominius kriterijus (1).

1.4.

EESRK pripažįsta, kad socialiniai modeliai visoje ES skiriasi, tačiau jie turi bendrą pagrindą. Tai sudaro mūsų bendrą istoriją ir bendro įsipareigojimo kurti Europos socialinį modelį, kuris yra neatsiejama bendrosios rinkos ir visos ES politikos sričių dalis, pagrindą. Šalys, kuriose taikomi ne tokie patikimi socialiniai modeliai, turėtų būti tvirtai remiamos skatinant investicijas, mokymąsi ir lyginamąją analizę. Piliečių gerovė ir pagrindinės teisės turėtų būti grindžiamos bendru ir nuosekliu socialiniu modeliu, pakankamai lanksčiu, kad būtų galima pritaikyti įvairias nacionalines tradicijas ir patirtį, atitinkančias Sutarties, ramsčio ir atnaujinto bei į ateitį orientuoto bendro sutarimo vertybes, principus ir tikslus.

1.5.

EESRK mano, kad nepaprastai svarbu kiekvienam ES gyvenančiam asmeniui užtikrinti minimalius socialinius standartus siekiant kurti teisingą ir įtraukią visuomenę. Įgyvendinant socialinį ramstį reikėtų siekti derinti teisės aktus ir privalomos teisinės galios neturinčius teisės aktus. Teisės aktai turėtų būti visiškai suderinti su ES pagrindinių teisių chartija ir geresnio reglamentavimo principais, dėl jų turėtų būti visapusiškai konsultuojamasi su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis ES ir nacionaliniu lygmeniu.

1.6.

Kaip anksčiau yra nurodęs EESRK, konkurencingumas ir didesnis įgūdžiais ir žiniomis grindžiamas našumas yra patikimas būdas išsaugoti Europos visuomenės gerovę. Turime stiprinti savo Europos socialinės rinkos ekonomikos sistemos privalumus ir šalinti jos spragas, taip pritaikydami ją būsimiems iššūkiams (2).

1.7.

EESRK mano, kad visiems 20 ramsčio principų turėtų būti nustatyti konkretūs tikslai ir uždaviniai. EESRK taip pat ragina valstybes nares nebijoti plačių užmojų savarankiškai nustatant savo tikslus, kad visos valstybės narės kartu su savo socialiniais ir pilietiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis prisidėtų prie Europos tikslų įgyvendinimo. Europos Komisija turėtų stebėti ir remti su ramsčiu ir planu susijusio dialogo kokybę bei rezultatus ir apie juos pranešti. Šiuos tikslus ir uždavinius reikėtų įtraukti į Europos semestro ir nacionalinių reformų planų ataskaitų teikimo mechanizmą.

1.8.

Siekiant veiksmingesnio planuojamo laikotarpio vidurio vertinimo, EESRK manymu, valstybės narės, vesdamos konstruktyvų dialogą su socialiniais partneriais galėtų apibrėžti tarpinius šio plano tikslus ir uždavinius 2025 m., kad būtų galima įvertinti pažangą iki jo įgyvendinimo laikotarpio vidurio. Komisija valstybių narių atžvilgiu pirmenybę turėtų teikti esamų koordinavimo mechanizmų naudojimo gairėms.

1.9.

EESRK siūlo plano taikymui Europos semestro sistemoje naudoti Europos koordinavimo mechanizmą. Šiuo koordinavimo mechanizmu galėtų būti ES tarpinstitucinis forumas dėl socialinio ramsčio, kuris būtų reguliariai rengiamas siekiant įvertinti pažangą ir suteiktų naują postūmį planui.

1.10.

EESRK pritaria ketinimui prireikus atnaujinti socialinių rodiklių suvestinę siekiant suderinti juos su 2030 m. JT darbotvarke ir darnaus vystymosi tikslais.

1.11.

EESRK mano, kad Europos semestras yra šio plano stebėsenai tinkama struktūra – tiek pat dėmesio reikėtų skirti socialiniams ir aplinkosaugos tikslams ir makroekonominiam stabilumui ir produktyvumui. Jis pritaria plane pateiktam pareiškimui, kad nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai teikia unikalią galimybę planuoti ir finansuoti investicijas bei reformas, skirtas į darbo vietas nukreiptam socialiniam atsigavimui remti, tuo pačiu vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką bei įgyvendinant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas pagal Europos semestrą. Plane valstybės narės teisingai raginamos kuo geriau pasinaudoti Europos semestru ir unikalia galimybe, kurią teikia Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė.

1.12.

EESRK pažymi, kad plane nėra aiškiai nurodyto poreikio tęsti skubią paramą tol, kol ekonomikai jos nebereikės, taigi nepakankamai įvertintas poreikis saugoti darbo vietas ir bendroves krizės metu. EESRK taip pat pažymi, kad nors priemonė „Next Generation ES“, remiantis SESV 122 straipsniu, yra neatidėliotinos pagalbos priemonė ir toliau bus laikoma išskirtine, tačiau taip pat ji yra drąsaus ir konstruktyvaus veikimo pavyzdys.

1.13.

EESRK pažymi, kad šiame plane pripažįstama, jog dėl ryžtingo nacionalinio ir ES lygmens politinio atsako į COVID-19 pandemiją buvo sėkmingai sušvelnintos jos pasekmės užimtumo ir socialinėje srityje, suteikiant paramą įmonėms ir darbuotojams. Taip pat jis pažymi, kad pandemija dar labiau išryškino esamą nelygybę (ypač mažiau išsilavinusių darbuotojų, moterų, jaunimo, migrantų ir kitų pažeidžiamų grupių atžvilgiu) ir parodė, kad dėl to nedarbas ir nelygybė, tikėtina, toliau didės, jeigu socialinė pažanga nebus derinama su tvariu ekonomikos augimu. EESRK tikisi, kad planas padės nukreipti šią tendenciją priešinga linkme ir nurodo būtinybę skatinti tvarią ir konkurencingą ekonomiką, kurios pagrindą sudarytų kokybiškos darbo vietos ir lygios galimybės visiems.

1.14.

EESRK mano, kad ES ir valstybėse narėse gali būti dedama daugiau pastangų kovos su skurdu srityje, atsižvelgiant į pirmąjį 2030 m. JT darbotvarkės darnaus vystymosi tikslą. Konkrečiai kalbant, EESRK mano, kad ES turėtų išsikelti tikslą sumažinti vaikų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių nuo 22,8 % 2019 m. iki 10 % 2030 m. ir pasiekti, kad kiekviena valstybė narė panašiai savanoriškai įsipareigotų.

1.15.

EESRK siūlo į planą įtraukti priemones, kurios padėtų spręsti su pajamų nelygybe susijusias problemas, atsižvelgiant į tiksliai apibrėžtą socialinės sanglaudos prioritetą kaip Europos socialinio modelio esminį elementą.

1.16.

EESRK mano, kad šis planas turėtų skatinti ne tik siekti pagrįsto tikslo kurti naujas darbo vietas, bet ir aukštos užimtumo kokybės, įskaitant kovą su mažų garantijų darbu. Nacionaliniu lygmeniu turėtų būti atliekama tinkama teisinė ir administracinė patikra, siekiant užtikrinti, kad darbuotojų darbo sąlygos būtų saugios, darbo užmokestis – tinkamas ir prognozuojamas, o darbovietėse darbuotojai galėtų organizuotai daryti poveikį sprendimų priėmimui. EESRK ypač nerimauja dėl daugelio sezoninių darbuotojų, ES ir ne ES piliečių, dirbančių žemės ūkio, paslaugų ir statybos sektoriuose, darbo sąlygų ir ragina veiksmingai įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1152 (3) dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų, kuria siekiama gerinti darbo sąlygas skatinant skaidresnį ir nuspėjamesnį užimtumą ir kartu užtikrinant darbo rinkos gebėjimą prisitaikyti. EESRK manymu, dirbančiųjų skurdo rizikos lygis turėtų būti gerokai sumažintas. Tikslo panaikinti dirbančiųjų skurdą turėtų būti siekiama ES lygmeniu nustatant minimalius bendrus Europos standartus.

1.17.

EESRK palankiai vertina ketinimą per dešimtmetį sumažinti vyrų ir moterų užimtumo ir darbo užmokesčio skirtumą ir siekį didinti ankstyvojo vaikų ugdymo ir priežiūros įstaigų skaičių, nors dar nėra nustatyta, kiek jis turėtų būti didinamas. Šiuo tikslu EESRK remia Europos vaiko garantijų sistemą. Lyčių lygybės turėtų būti siekiama visose ekonomikos ir socialinio gyvenimo srityse.

1.18.

EESRK pažymi, kad į planą nėra įtrauktas pasiūlymas dėl direktyvos dėl minimalios pajamų apsaugos, kuris, jo nuomone, yra būtinas siekiant įveikti didžiausią skurdą.

1.19.

EESRK pritaria Komisijos raginimui Europos Parlamentui ir Europos Vadovų Tarybai baigti derybas dėl socialinės apsaugos koordinavimo taisyklių siekiant padidinti darbuotojų mobilumą ir suteikti tinkamą socialinę apsaugą ES nesukuriant nereikalingų kliūčių darbuotojams ir bendrovėms.

1.20.

EESRK pritaria Komisijos pareikštai nuomonei dėl poreikio skatinti kolektyvinių derybų aprėptį ir socialinių partnerių ir organizacijų dalyvavimą jose. Todėl jis siūlo apsvarstyti galimybę ES ir nacionaliniu lygmeniu nustatyti bei stebėti atitinkamus rodiklius ir siekti, kad čia keliami tikslai būtų remiami pasitelkus tikslines lėšas gebėjimams stiprinti ir bendrus veiksmus plano tikslams pasiekti, išsaugant socialinių partnerių savarankiškumą. EESRK pritaria plane pateiktam pasiūlymui, kad būtų deramasi dėl tolesnių ES lygmens susitarimų siekiant prisidėti prie sėkmingos Europos darbo rinkos transformacijos, taip pat jame išreikštam raginimui valstybėms narėms skatinti gerinti kolektyvinių derybų ir socialinio dialogo visais lygmenimis veikimą ir veiksmingumą bei sudaryti tam sąlygas.

1.21.

EESRK pritaria rengiant šį planą vykusių konsultacijų išvadoms, kuriose buvo pabrėžta, kad esamas ES darbo ir socialinės srities teisės normas svarbu tiksliau įgyvendinti, taikyti ir užtikrinti jų vykdymą. Komisija turėtų aktyviau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekdama, kad ES teisės aktai būtų laiku ir kokybiškai perkelti į nacionalinę teisę ir būtų vykdomi. EESRK tikisi, kad Komisija pasinaudos pažeidimų nagrinėjimo procedūromis, jei valstybės narės nevykdys savo įsipareigojimų pagal ES teisę.

1.22.

EESRK pabrėžia poreikį nacionalinės politikos finansavimą susieti su plano tikslais ir veiksmais bei užtikrinti, kad nebūtų grįžtama prie tokių Stabilumo ir augimo pakto taisyklių, kokios jos buvo pradžioje, ir kad visos persvarstytos jų versijos visapusiškai palengvintų plano įgyvendinimą.

1.23.

EESRK ragina skirti daugiau dėmesio galimam viešųjų pirkimų, kaip priemonės plano tikslams įgyvendinti, indėliui.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.   Plano projektas

2.1.1.

2017 m. paskelbus ramstį, EESRK ragino parengti aiškias veiksmų gaires jam įgyvendinti (4) ir todėl planą vertina palankiai. Komitetas remia raginimą visiems suinteresuotiesiems subjektams imtis kolektyvinių veiksmų ramsčiui įgyvendinti savo kompetencijos srityse. EESRK pažymi, kad plano sėkmė priklausys ne tik nuo ES institucijų indėlio, bet ir nuo valstybių narių bei jų socialinių partnerių įsipareigojimo įgyvendinti visus jo principus.

2.1.2.

Gegužės 7 ir 8 d. Porte vykusiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime buvo priimtas įsipareigojimas įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį vykdant Porto socialinį įsipareigojimą. Komitetas palankiai įvertino Europos Komisijos Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą (toliau – planas) ir paragino visus susijusius veikėjus pasimokyti iš pandemijos metu įgytos patirties ir suvienyti jėgas.

2.1.3.

EESRK pripažįsta, kad plane nustatomi teisėkūros ir neteisėkūros veiksmai, taip pat bendrieji tikslai, kurių reikia siekti bendrais suinteresuotųjų subjektų, ypač socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės veiksmais vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis. EESRK tikisi, kad plano tvarkaraštyje nurodyti teisės aktai visiškai atitiks Pagrindinių teisių chartiją ir bus atliekamas jų poveikio vertinimas, ir pabrėžia, kad reikia plačiai konsultuotis su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene. Bet koks teisėkūros sprendimas turėtų būti pagrįstas įrodymais, atsižvelgiant į atitinkamų suinteresuotųjų subjektų nuomones.

2.1.4.

EESRK remia plane išdėstytus tikslus ir nuomonę, kad jie padės sutelkti politines jėgas rezultatui pasiekti ir taps svarbiu reformų bei investicijų akstinu valstybėse narėse siekiant aukštynkryptės konvergencijos ir gerovės. EESRK taip pat pabrėžia, kad planas turėtų būti grindžiamas konkrečiais ir įgyvendinamais tikslais, o veiksmai turėtų būti išmatuojami ir stebimi stebėsenos sistemomis, dėl kurių bendrai susitaria atitinkami suinteresuotieji subjektai ir kurios apima socialinius, aplinkos ir ekonominius kriterijus.

2.1.5.

EESRK palaiko ES pagrindinius tikslus ir pritaria Komisijos raginimui valstybėms narėms savanoriškai nustatyti savo nacionalinius tikslus. Jis ragina pastarąsias išsikelti plataus užmojo tikslus, kad visos valstybės narės kartu su savo socialiniais ir pilietiniais partneriais prisidėtų prie Europos tikslų įgyvendinimo, ir pabrėžia, kad be didelių koordinuojamų pastangų jų pasiekti nebus įmanoma. Nustatant tris pagrindinius prioritetus – kurti darbo vietas, kelti kvalifikaciją ir skatinti socialinę įtrauktį – bus sudaryta bendra veiksmų sistema, taip pat ir nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo srityje.

2.1.6.

EESRK teigiamai vertina, kad užimtumo tikslą papildys įsipareigojimas skatinti įtraukų užimtumą ir mažinti užimtumo skirtumus, ypač išlaisvinti darbo rinkos potencialą, perpus sumažinti lyčių užimtumo skirtumą, mažinti nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo skaičių ir užtikrinti, kad kitos nepakankamai atstovaujamos grupės dalyvautų darbo rinkoje didžiausiu pajėgumu; Komitetas ragina Komisiją visus šiuos įsipareigojimus išreikšti kiekybiškai, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais.

2.1.7.

EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad plane daug dėmesio skiriama švietimui, įgūdžiams ir mokymuisi visą gyvenimą, įskaitant nuolatinį kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, siekiant didinti įsidarbinimo galimybes, skatinti inovacijas, užtikrinti socialinį teisingumą ir panaikinti skaitmeninių įgūdžių spragą, taip pat pažymi, kad, kaip Komitetas jau yra nurodęs, galimybė pasinaudoti nuolatiniu mokymusi ir mokymusi visą gyvenimą turi būti kiekvieno asmens individuali teisė, kad galėtų prisitaikyti prie skaitmeninės ir DI raidos, gebėtų formuoti pažangą ir laikytis principo „procesą valdo žmogus“ (5).

2.1.8.

Siekiant veiksmingesnio planuojamo laikotarpio vidurio vertinimo, EESRK siūlo valstybėms narėms pradėti konstruktyvų dialogą su socialiniais partneriais ir pagalvoti apie tarpinių šio plano uždavinių nustatymą 2025 m., kad būtų galima siekti pažangos iki jo įgyvendinimo laikotarpio vidurio.

2.2.   Darbo vietų kūrimas ir darbo ateitis

2.2.1.

EESRK teigiamai vertina plano teiginį, kad darbo sąlygos ES yra vienos iš geriausių pasaulyje, taip pat pripažinimą, kad naujos darbo formos atneša naujų išbandymų ir naujų galimybių. Socialiniai partneriai – tiek Europos, tiek nacionalinio lygmens – kviečiami įsitraukti į bendras pastangas dirbti kartu siekiant patenkinti darbo ateities poreikius, kad būtų pasiekta aukštynkryptė konvergencija ir užtikrinta, kad darbuotojai yra saugomi ir saugūs, nepriklausomai nuo to, kuriame sektoriuje dirba ir kurioje šalyje gyvena. Socialiniai partneriai – tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu – yra svarbiausi subjektai dedant bendras pastangas šioje srityje. Plane teisingai pastebima, kad naujų kokybiškų darbo vietų kūrimas ir išsaugojimas yra ES prioritetas. COVID-19 krizė parodė, kad mūsų visuomenių funkcionavimą lemia būtiniausi darbuotojai, dirbantys įvairiuose sektoriuose, kaip antai transporto, sveikatos ir žemės ūkio. Turime kurti naujas darbo vietas ateičiai remdamiesi būtiniausiomis šiandienos darbo vietomis.

2.2.2.

EESRK pritaria strateginiam laipsniško perėjimo nuo neatidėliotinų priemonių prie veiksmų, kurie gali padėti siekti plane numatytų užimtumo tikslų, požiūriui.

2.2.3.

EESRK sutinka su plane išreikštu susirūpinimu dėl grupių, kurioms pandemija turėjo didžiausią poveikį, įskaitant moteris, jaunimą, žemos kvalifikacijos, mažai apmokamą darbą dirbančius, laikinuosius darbuotojus, savarankiškai dirbančius asmenis ir darbuotojus migrantus.

2.2.4.

EESRK mano, kad reikėtų stebėti, kaip paskirstomos ES lėšos prioritetams – kiek lėšų skiria Komisija ir kiek valstybės narės bei socialiniai partneriai.

2.2.5.

EESRK remia Komisijos raginimą valstybėms narėms naudotis prieinamomis ES lėšomis, kad paskatintų aktyvią ir veiksmingą paramą užimtumui.

2.2.6.

EESRK pritaria Komisijos požiūriui į darbo skaitmeninės pertvarkos poveikį. EESRK pritaria Savarankiškam bendrajam susitarimui dėl skaitmeninimo ir yra pasirengęs bendradarbiauti su socialiniais partneriais taikant tolesnes susitarimo priemones.

2.2.7.

EESRK atkreipia dėmesį į neseniai paskelbtą 2020 m. EBPO užimtumo perspektyvos ataskaitą „Darbuotojų saugumas ir COVID-19 krizė“ (6). EESRK pripažįsta, kad darbuotojų gerovė darbo vietose teigiamai veikia bendrus įmonių, organizacijų ir institucijų, kuriose jie dirba, veiklos rezultatus. EESRK tikisi ne tik skatinti darbuotojų sveikatą ir saugą, bet ir tinkamu lygmeniu, laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, imtis priemonių darbo rinkų veikimui gerinti, kad jos prisidėtų prie ekonomikos augimo, tarptautinės konkurencijos ir skatintų deramas darbo sąlygas. Darbo rinkos poslinkius reikia remti, o ne jiems trukdyti, tuo siekiant užtikrinti, kad darbuotojai būtų apsaugoti, saugūs ir prisidėtų prie bendro bendrovių, organizacijų bei institucijų, kuriose jie dirba, veiklos rezultatų.

2.2.8.

EESRK tikisi, kad, vadovaujantis subsidiarumo ir proporcingumo principais, atitinkamu lygmeniu bus imamasi priemonių, skirtų aukštynkryptei konvergencijai skatinti, siekiant patobulinti darbo rinkos veikimą, kad ji skatintų ekonomikos augimą ir tarptautinę konkurenciją, ir padėtų užtikrinti tinkamas darbo sąlygas bei gerovę.

2.2.9.

EESRK pabrėžia, kad ES turi likti ištikima principui, kad negali būti darbo santykių, nepriklausomai nuo jų pobūdžio, be socialinės apsaugos. EESRK mano, kad visos nedeklaruojamo darbo formos yra nepriimtinos ir ragina valstybes nares su juo kovoti.

2.2.10.

EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų būtinų priemonių, siekiant užtikrinti, kad skaitmeninimas neskatintų mažų garantijų darbo ir pažeidžiamumo, ir tuo pačiu užtikrinti, kad skaitmeninimo teikiamos galimybės būtų visapusiškai išnaudojamos.

2.2.11.

EESRK norėtų, kad būtų sukurta tvirtesnė sąsaja tarp plataus užmojo tikslo įgūdžių, švietimo ir mokymosi visą gyvenimą srityje bei turimų finansinių išteklių šiam tikslui pasiekti. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad viešosios išlaidos švietimui ES sumažėjo nuo 5 % 2010 m. iki 4,7 % 2019 m., ir pabrėžia, kad socialinio ramsčio tikslų ir uždavinių negalima siekti be didesnių valstybės investicijų į švietimą. Komitetas taip pat pabrėžia, kad reikalingos valstybės ir privačios investicijos mokymui ir mokymuisi visą gyvenimą remti, ir ragina darbdavius plėsti galimybes darbuotojams mokytis darbovietėse.

2.2.12.

EESRK supranta Komisijos susirūpinimą dėl žaliosios ir demografinės pertvarkos ir jų poveikio užimtumui bei įgūdžiams. Tačiau planui taip pat galėtų būti naudingi konkretūs suderinti įsipareigojimai ir iniciatyvos šiuo klausimu, todėl planą ir nacionalinius dokumentus reikėtų išplėtoti.

2.2.13.

Ypač didelį poveikį pandemija padarė jaunimui. Statistiniai duomenys rodo, kad pusė visų ES jaunuolių dirba laikiną darbą. Sprendžiant rizikos, susijusios su nesavanorišku laikinu darbu, klausimus plane yra tam tikrų aiškių galimybių gerinti jaunimo užimtumo kokybę, visų pirma peržiūrint rekomendaciją dėl stažuočių, daugiau dėmesio skiriant pasiūlymų pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą kokybei ir suplanuotoms iniciatyvoms, susijusioms su darbo sąlygomis, pavyzdžiui, platformų darbuotojams ir darbuotojams, gaunantiems minimalų darbo užmokestį.

2.2.14.

Nors plane pateikiamos aiškios nuostatos dėl socialinių partnerių (profesinių sąjungų ir darbdavių) vaidmens stiprinimo iniciatyvose, jame labai mažai kalbama apie pilietinės visuomenės organizacijų, pavyzdžiui, jaunimo organizacijų, kurios atlieka labai svarbų vaidmenį atstovaujant ES piliečiams, vaidmenį.

2.3.   Įgūdžiai ir lygybė

2.3.1.

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad kvalifikuota darbo jėga yra klestinčios žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos variklis, kurio veikimą užtikrina novatoriškos idėjos ir produktai bei technologinė plėtra. Kaip teigiama plane, švietimo ir mokymo sistemos atlieka svarbų vaidmenį dedant mokymosi visą gyvenimą ir įsidarbinimo galimybių pagrindus ir gali padėti įveikti įgūdžių trūkumą, jei jos yra pritaikytos darbo rinkos poreikiams. Švietimas ir įgūdžiai turėtų būti politinių veiksmų, skirtų darbo vietų kūrimui remti, pagrindas.

2.3.2.

EESRK remia siekį tobulinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir išreiškia susirūpinimą dėl galimybės įgyti pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, kuriuos jis, taip pat kaip Komisija, laiko įtraukties ir dalyvavimo skaitmeniniu būdu transformuotoje Europoje išankstine sąlyga.

2.3.3.

EESRK apgailestauja, kad nėra numatyta tikslo siekti lyčių lygybės mokymosi visą gyvenimą srityje, ir ragina Komisiją jį nustatyti. EESRK pažymi, kad reikia integruoti lyčių aspektą į visą ES politiką ir strategijas.

2.3.4.

EESRK šiuo metu rengia atskirą nuomonę dėl siūlomos direktyvos, kuria siekiama stiprinti vienodo užmokesčio už vienodą darbą arba vienodos vyrų ir moterų darbo vertės taikymo principą, ir ją pateiks.

2.4.   Socialinė apsauga ir įtrauktis

2.4.1.

EESRK nuomone, reikėtų naujų pasiūlymų dėl socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties. Komitetas pritaria plane išdėstytai nuomonei, kad Europoje geriausiai pasaulyje užtikrinama lygybė, taikomi aukščiausi darbo sąlygų standartai ir teikiama plati socialinė apsauga. Nepaisant to, skurdo lygis ES tebėra netoleruotinai aukštas ir vis dar reikia dėti daug pastangų, kad kiekvienoje šalyje būtų užtikrintos panašios sąlygos.

2.4.2.

Iš asmenų, kuriems gresia skurdas ES, vaikai sudaro 20 % – JT specialiojo pranešėjo ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių klausimais nuomone, tai yra „pernelyg didelis skaičius pagal išsivysčiusių šalių standartus“ (7). EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl ES vaiko teisių strategijos ir rekomendacijos dėl vaiko garantijos sistemos, taip pat dėl uždavinio iki 2030 m. ištraukti iš skurdo penkis milijonus vaikų. Jis dar kartą ragina „kurti Europoje „priežiūros kursą“, užtikrinantį aukštesnės kokybės paslaugų teikimą visiems visą gyvenimo ciklą“ (8), o valstybes nares – investuoti į aukštos kokybės, įperkamas, prieinamas ir įvairias priežiūros paslaugas. Jo nuomone, vaikų skurdo panaikinimas labai padėtų sumažinti jaunų suaugusiųjų ir bedarbių skurdą.

2.4.3.

EESRK mano, kad ES turėtų nustatyti minimalius socialinius standartus, kurie turėtų būti visiškai suderinti su ES pagrindinių teisių chartija ir šio proceso metu turėtų būti visapusiškai konsultuojamasi su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis ES ir nacionaliniu lygmeniu.

2.4.4.

EESRK pažymi, kad į planą nėra įtrauktas pasiūlymas dėl direktyvos dėl minimalios pajamų apsaugos, o vietoje jo – rekomendacija (9), jo nuomone, yra būtinas siekiant įveikti didžiausią skurdą.

2.4.5.

EESRK nuomone, būtina imtis svarių priemonių socialinės apsaugos sistemų atsparumui ir jų koordinavimui ES lygmeniu didinti, užtikrinant visuotinį jų prieinamumą darbuotojams, atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją, susijusią su galimybe naudotis socialine apsauga.

2.4.6.

Komitetas pritaria Komisijos nuomonei, kad sveikatos sistemų reformos ir investicijos į jas yra būtinos siekiant, be kita ko, padidinti kokybiškos sveikatos priežiūros prieinamumą visiems ir sumažinti socialinę, teritorinę ir ekonominę nelygybę sveikatos srityje. Tačiau jei Komisijos parama valstybėms narėms apsiriboja faktais grindžiamos informacijos teikimu ir dalijimusi geriausia patirtimi, to visiškai nepakanka. Reikėtų nuveikti daug daugiau atsižvelgiant į kompetencijų pasidalijimą: suformuluoti tikslus ir uždavinius, skatinti investicijas į infrastruktūrą, mokyti sveikatos sistemos darbuotojus, kurti bendruosius kokybės standartus ir finansuoti sveikatos srities tyrimus.

2.4.7.

EESRK palankiai vertina aukšto lygio ekspertų grupės planą nagrinėti gerovės valstybės ateitį. Kaip organizuotos Europos pilietinės visuomenės atstovas ir socialinio bei pilietinio dialogo forumas, Komitetas yra geriau nei kas kitas pasirengęs svarstyti valstybių narių gerovės valstybės uždavinius. Konkrečiai kalbant, Komitetas pasisako už fiskalinių modelių priėmimą, atsižvelgiant į nacionalinės ekonomikos ypatumus ir skatinant tvarų ekonomikos augimą, kuris leistų išsaugoti tinkamas ir pakankamas socialines išmokas, remti viešąsias ir socialines paslaugas ir nešališkai paskirstyti mokesčių naštą, o tuo pat metu skatintų aktyvią integraciją į darbo rinką ir skaitmeninę bei demografinę pertvarką.

2.5.   Plano įgyvendinimas

2.5.1.

EESRK pritaria Porto socialiniame įsipareigojime valstybių ir Vyriausybių vadovų išreikštam pasiryžimui toliau plėsti Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą ES ir nacionaliniu lygmeniu, tinkamai atsižvelgiant į atitinkamas kompetencijas ir subsidiarumo bei proporcingumo principus. EESRK taip pat pabrėžia socialinio aspekto, socialinio dialogo ir aktyvaus socialinių partnerių bei labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos įsitraukimo papildomumą.

2.5.2.

EESRK pabrėžia, kad nacionalinės politikos finansavimą reikia derinti su plano tikslais ir uždaviniais. Tai dar viena priežastis, kodėl negalima grįžti prie Stabilumo ir augimo pakto taisyklių. Be to, visos peržiūrėtos taisyklės turi visapusiškai palengvinti plano įgyvendinimą.

2.5.3.

EESRK tikisi, kad gyvendinant planą bus įdiegta socialiai atsakingų viešųjų pirkimų praktika, kurią apibrėžė ir propaguoja Europos Komisija. Viešųjų pirkimų vertė yra daugiau kaip septynis kartus didesnė nei DFP ir EGADP kartu sudėjus (ir sudaro maždaug 2 trln. EUR – t. y. 14 % BVP per metus), todėl jie gali būti labai reikšmingi kaip rinka, kad paskatintų darbuotojų organizacijas, jų atstovus, kolektyvines derybas ir tvarios kokybės užimtumą bei aplinkosaugos praktiką.

2.5.4.

EESRK dar kartą patvirtina, kad svarbu integruoti skirtingas politikos sritis siekiant socialinės pažangos, atidžiai sekant ekonomikos atsigavimą ir klestėjimą. Reikia sukurti sinergiją tarp esamų ir būsimų iniciatyvų bei strategijų, kurioms taikomi skirtingi socialinio ramsčio principai. Jo tikslai turi būti integruoti ir įtraukti į Europos strateginę ekonomikos atgaivinimo programą po 2020 m.

2.5.5.

EESRK ragina valstybes nares pripažinti ir stiprinti dvišalį ir trišalį socialinį ir pilietinį dialogą, nes jie abu atlieka konkretų vaidmenį įgyvendinant planą.

2.6.   Socialinio ramsčio ir Europos semestro sąryšis

2.6.1.

EESRK mano, kad Europos semestras yra šio plano stebėsenai tinkama struktūra – tiek pat dėmesio reikėtų skirti socialiniams ir aplinkosaugos tikslams ir makroekonominiam stabilumui ir produktyvumui. Jis pritaria plane pateiktam pareiškimui, kad nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai teikia unikalią galimybę planuoti ir finansuoti investicijas bei reformas, skirtas į darbo vietas nukreiptam socialiniam atsigavimui remti, tuo pačiu vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką bei įgyvendinant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas pagal Europos semestrą. Plane valstybės narės teisingai raginamos kuo geriau pasinaudoti Europos semestru ir unikalia galimybe, kurią teikia Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė.

2.6.2.

EESRK rekomenduoja, kad Europos semestre būtų reguliariai atliekamas aukšto lygio pažangos vertinimas, taip pat, kai reikia, ir nacionaliniu lygmeniu, pasitelkus rodiklius, sukurtus bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, integruojant ramsčio principus ir JT DVT.

2.6.3.

EESRK nuomone, planas turėtų tapti ES socialinės politikos struktūrizavimo priemone. Jis turi tapti pagrindine atnaujinto ekonominio ir socialinio valdymo priemone, skirta tvariam ir įtraukiam ekonomikos atgaivinimui ir augimui, su nurodytais stebėsenos rodikliais ir procedūromis, kuriais remiantis kiekvienai šaliai teikiamos konkrečios rekomendacijos visais su juo susijusiais klausimais.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.

EESRK atkreipia dėmesį į poreikį pritaikyti Europos statistikos sistemą prie poreikio stebėti tikslus ir rodiklius, nustatytus socialinių rodiklių suvestinėje.

3.2.

EESRK sutinka su plane išdėstyta nuomone, kad esamo rodiklių rinkinio integravimas ir atnaujinimas padėtų visapusiškiau stebėti pažangą įgyvendinant ramsčio principus, taip pat padėtų stebėti plane pasiūlytų politikos veiksmų įgyvendinimą.

3.3.

Komitetas sutinka, kad reikia persvarstyti darbingo amžiaus gyventojų sąvoką ir ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis šioje srityje, atsižvelgiant į senėjimo politikos ir Pagrindinių teisių chartijoje pripažintų ir ja saugomų teisių integravimą.

3.4.

EESRK pažymi, kad profesinio mokymo tikslas įgyvendinamas nuo 2016 m., nes Europos statistikos sistema šį rodiklį apskaičiuoja tik kas penkerius metus. Šis rodiklis turėtų būti vertinamas kiekvienais metais, siekiant tinkamai stebėti pažangą.

3.5.

EESRK pakartoja savo poziciją dėl darbo skaitmeninėje platformoje ir pažymi, kad ES ir valstybės narės turėtų siekti suvienodinti koncepcijas, kad platformų ekonomikoje būtų užtikrintas deramas darbas (10).

3.6.

Atsižvelgdamas į socialinę apsaugą, EESRK ragina Komisiją įgyvendinti nurodytą principą, kad „darbo jėgai tenkanti mokesčių našta turėtų būti perkelta kitiems šaltiniams, kad būtų geriau remiamas užimtumas […], tuo pačiu metu atsižvelgiant į klimato ir aplinkos tikslus […], kartu apsaugant pajamas, reikalingas adekvačiai socialinei apsaugai“, turint galvoje, kad pagrindinis uždavinys yra užtikrinti tinkamą apsaugą visiems darbuotojams kintančioje darbo rinkoje, visapusiškai laikantis pirmiau pateiktame 3.2.9 punkte nustatyto principo, kad visoms užimtumo formoms turi būti užtikrinta socialinė apsauga.

3.7.

EESRK remia Komisijos raginimą Europos Parlamentui ir Europos Vadovų Tarybai baigti derybas dėl socialinės apsaugos koordinavimo taisyklių siekiant padidinti darbuotojų mobilumą ir suteikti tinkamą socialinę apsaugą ES nesukuriant nereikalingų kliūčių darbuotojams ir bendrovėms.

3.8.

EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad investicijų į švietimą ir mokymą ekspertų grupės paskelbto darbo rezultatai atsispindėtų priimant priemones, kurios reikšmingai stiprintų švietimo ir mokymo sistemas, ypač įgyvendinant plane nurodytus uždavinius.

3.9.

EESRK nuomone, priežiūros sritis yra vienas didžiausių iššūkių visoje ES. EESRK pritaria tam, kad į planą būtų įtraukta iniciatyva dėl ilgalaikės priežiūros, kuri užtikrina didesnį kokybiškų paslaugų prieinamumą žmonėms, kuriems jų reikia.

3.10.

Dėl ES kaip atsakingos pasaulio lyderės vaidmens Komitetas dar kartą patvirtina savo ankstesnes rekomendacijas, kad Europos Komisija, EBPO ir TDO visais atitinkamais lygmenimis bendradarbiautų su socialiniais partneriais, taip pat su platesnės pilietinės visuomenės organizacijomis, kad parengtų tinkamas nuostatas dėl deramų darbo sąlygų ir reikalingos apsaugos (11), taip pat dėl pažangios, sąžiningos ir tvarios prekybos politikos skatinimo (12).

3.11.

Šiomis aplinkybėmis EESRK tikisi, kad Komisijos, EBPO ir TDO bendras darbas gali paskatinti parengti galimą TDO konvenciją dėl platformų (13). Taip pat reikėtų dėti pastangas, kad nuotolinis darbas būtų reglamentuojamas. EESRK atkreipia dėmesį į savo rekomendaciją, kad „Europos Komisija, TDO ir EBPO turėtų pradėti bendrą procesą siekiant parengti TDO konvenciją dėl nuotolinio darbo“. Be to, EESRK mano, kad deramo nuotolinio darbo sąlygos turėtų būti įtrauktos į TDO deramo darbo darbotvarkę ir atitinkamas nacionalines programas (14).

3.12.

EESRK taip pat mano, kad ES turėtų prisiimti didesnę atsakomybę padedant pasauliui kovoti su COVID-19 pandemija. Plane turėtų būti pripažįstamas ES dalyvavimas įgyvendinant pasaulinės prieigos prie COVID-19 vakcinos priemonę, atsižvelgiant į Europos Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen kalbą ir jos pareiškimą, kad Europa turi užtikrinti, kad saugia vakcina pasiskiepyti galėtų ne tik tie, kurie išgali, bet ir visi tie, kuriems reikia“ (15).

---

(1)  EESRK indėlis į Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimą (OL C 286, 2021 7 16, p. 6).

(2)  EESRK indėlis į Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimą (OL C 286, 2021 7 16, p. 6), 7 punktas.

(3)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje (OL L 186, 2019 7 11, p. 105).

(4)  OL C 81, 2018 3 2, p. 145, OL C 14, 2020 1 15, p. 1.

(5)  OL C 14, 2020 1 15, p. 46, 1.4 punktas.

(6)  2020 m. EBPO užimtumo perspektyvos ataskaita „Darbuotojų saugumas ir COVID-19 krizė“.

(7)  Profesoriaus Olivier De Schutter pranešimas.

(8)  OL C 220, 2021 6 9, p. 13.

(9)  Kaip ir prieš 30 metų – 1992 m. birželio 24 d. Tarybos rekomendacija 92/441/EEB dėl pakankamų išteklių ir socialinės paramos socialinės apsaugos sistemose bendrų kriterijų (OL L 245, 1992 8 26, p. 46).

(10)  OL C 429, 2020 12 11, p. 173, 1.8 išvada.

(11)  OL C 125, 2017 4 21, p. 10, 3.9 punktas.

(12)  OL C 47, 2020 2 11, p. 38, 1.4 punktas.

(13)  OL C 429, 2020 12 11, p. 173, 1.14 išvada.

(14)  OL C 220, 2021 6 9, p. 1, 1.14 išvada.

(15)  2020 m. rugsėjo 16 d. pranešimas apie Sąjungos padėtį.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Lygybės sąjunga. 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija“

(COM(2021) 101 final)

(2021/C 374/09)

Pranešėjas

Ioannis VARDAKASTANIS

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 3 26
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2021 6 21
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 7 7
Plenarinė sesija Nr.	562
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	233 / 0 / 2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina naująją ES neįgaliųjų teisių strategiją, kurioje atsižvelgta į daugelį Europos neįgaliųjų judėjimo ir pilietinės visuomenės pateiktų pasiūlymų. Ji taip pat atspindi daugelį pasiūlymų, pateiktų 2019 m. EESRK nuomonėje (1), ja siekiama įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (NTK) ES lygmeniu ir ji yra labai svarbi Lygybės sąjungos dalis. Tačiau EESRK yra susirūpinęs dėl privalomų priemonių ir įpareigojančių teisės aktų, kuriais Strategija yra įgyvendinama, sušvelninimo, bet pripažįsta, kad naujoji Strategija yra aiškus žingsnis į priekį, palyginti su 2010–2020 m. Strategija.

1.2.

Įsipareigojimas sukurti Neįgaliųjų platformą teikia daug vilčių, tačiau taip pat gali nuvilti, jei bus prastai įgyvendintas. Turi būti užtikrintas skaidrumas, susijęs su nariais, posėdžių darbotvarkėmis (su galimybe prisidėti rengiant darbotvarkės punktus) ir rezultatais. Šia platforma taip pat turi būti užtikrinama, kad neįgaliųjų organizacijos turėtų galimybę išreikšti savo tvirtą nuomonę. Manome, kad EESRK turi atlikti tam tikrą vaidmenį ir turėti galimybę dalyvauti platformoje.

1.3.

Ryšys tarp Neįgaliųjų strategijos ir didelių investicijų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) turi būti sustiprintas. Taip pat turėtų būti užtikrintas ir sustiprintas ryšys su ES socialinių teisių ramsčio veiksmų plano įgyvendinimu ir stebėsena, visų pirma su Socialinių teisių ramsčio 17 principu. EESRK norėtų, kad Europos Komisija (EK) parengtų aiškesnę ir griežtesnę darbotvarkę, kaip skatinti nacionalinės EGADP naudojimą, siekiant padėti neįgaliesiems atsigauti po pandemijos. EK turi atkreipti dėmesį į tas valstybes nares, kurių planais nebuvo skaidrūs arba kurios nesilaikė EK gairių, kad užtikrintų prasmingas konsultacijas su pilietine visuomene. EK taip pat turi ryžtingai nepritarti planams, kuriais siūlomos NTK prieštaraujančios investicijos, pavyzdžiui, investicijos į institucinės globos įstaigas.

1.4.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą įsteigti Europos išteklių centrą „AccessibleEU“, nors šiuo metu jis nevisiškai atitinka Komiteto prašymą įsteigti ES prieinamumo klausimų tarybą („ES Access Board“). EK turi aiškiai ir skaidriai informuoti apie tai, kaip ji planuoja finansuoti ir aprūpinti šią agentūrą personalu bei kaip ji užtikrins, kad būtų atstovaujama neįgaliesiems; jiems turi būti atstovaujama viduje, kaip darbuotojams ir ekspertams, o ne tik išorėje, kaip subjektams, su kuriais konsultuojamasi.

1.5.

EESRK tvirtai pritaria pavyzdinei iniciatyvai dėl ES neįgaliojo kortelės ir mano, kad ji gali paskatinti didelius pokyčius. Tačiau EESRK apgailestauja, kad kol kas nėra jokio įsipareigojimo dėl to, kaip užtikrinti, kad valstybės narės ją pripažintų. Komitetas pažymi, kad ES neįgaliojo kortelė turi būti įgyvendinta reglamentu, kuriuo remiantis ji būtų tiesiogiai taikoma ir įgyvendinama visoje ES.

1.6.

EESRK pritaria planui parengti gerosios rinkimų praktikos vadovą, kuriame dėmesys būtų skiriamas neįgaliųjų dalyvavimui rinkimų procese. Vadovą planuojama parengti 2023 m. Jis taip pat remia su valstybėmis narėmis, Europos bendradarbiavimo rinkimų klausimais tinklu ir Europos Parlamentu planuojamą darbą, kuriuo siekiama užtikrinti neįgaliųjų politines teises tokiomis pat sąlygomis kaip ir kitų asmenų. EESRK siūlo šio tikslo įgyvendinimą nukelti vėlesniam laikui, kad nacionalinės ir vietos valdžios institucijos turėtų laiko pradėti taikyti prieinamesnę praktiką iki 2024 m. Europos Parlamento rinkimų.

1.7.

Trūksta konkrečių veiksmų, kuriais būtų atsižvelgta į neįgalių moterų ir mergaičių poreikius. EESRK ragina šią problemą kiek įmanoma spręsti užtikrinant, kad lyčių matmuo būtų integruotas į visus Strategijoje jau numatytus veiksmus. Į tai reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį imantis veiksmų, kuriais kovojama su smurtu. Kalbant apie šeimos narius, teikiančius ilgalaikę ir neformaliąją priežiūrą savo neįgaliems artimiesiems, dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas moterims, nes joms ypač dažnai tenka imtis priežiūros. Atlikus Strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą, EESRK norėtų, kad antroje Strategijos įgyvendinimo laikotarpio pusėje būtų pasiūlyta speciali pavyzdinė iniciatyva, skirta neįgalioms moterims.

1.8.

Veiksmai, susiję su teise kreiptis į teismą ir neįgaliaisiais kaip smurto aukomis, yra labai svarbūs. EESRK mano, kad vykdant šiuos veiksmus, visų pirma susijusius su teisingumo sistemos specialistų ir teisėsaugos pareigūnų mokymu, taip pat turi būti pateiktos gairės, kaip užtikrinti, kad iš neįgaliųjų nebūtų atimta teisė kreiptis į teismą dėl teisinio neveiksnumo arba jiems siekiant teisingumo nebūtų delsiama dėl prieinamumo problemų, nepakankamos paramos priimant sprendimus arba dėl nepakankamos pagalbos komunikacijos srityje, pavyzdžiui, vertimo į gestų kalbą.

1.9.

Siūlomos gairės dėl savarankiško gyvenimo ir įtraukties bendruomenėje gerinimo yra klausimas, kuriam EK turi skirti ypatingą dėmesį. Gairės turi būti grindžiamos labai aiškiomis apibrėžtimis to, kas yra suprantama kaip institucinė globa, bendruomeninės paslaugos ir savarankiškas gyvenimas. EESRK rekomenduoja EK savo apibrėžtis grįsti tomis apibrėžtimis, kurias nustatė ir dėl kurių susitarė Europos ekspertų grupė dėl perėjimo nuo institucinės prie bendruomeninės globos, taip pat NTK 19 straipsnio Bendrąja pastaba Nr. 5.

1.10.

Siūlomas rinkinys dėl užimtumo rezultatų gerinimo ir pačios Europos Komisijos įsipareigojimas pagerinti neįgaliųjų įdarbinimą ir įtrauktį ES institucijose yra aiškus atsakas į pilietinės visuomenės raginimus. Reikia nuolat pabrėžti, kaip svarbu, atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, sutelkti dėmesį į kokybiško neįgaliųjų užimtumo didinimą (2). Šiuo požiūriu Strategijos tikslai galėjo būti drąsesni. EESRK primygtinai rekomenduoja pradėti darbą nustatant rodiklius šių veiksmų įgyvendinimui stebėti, ir dėti pastangas, kad šios priemonės būtų suderintos su civilinės saugos ir sveikatos ir saugos darbe priemonėmis. Kalbant apie užimtumą valstybėse narėse, tai iš dalies būtų galima pasiekti EK pasiūlymu į naują Socialinio ramsčio socialinių rodiklių suvestinę įtraukti rodiklius, susijusius su neįgaliųjų užimtumo skirtumu, o į kai kuriuos kitus rodiklius pateikti juos suskirstant ir pagal negalią. EESRK pabrėžia, kad siekiama ne tik padidinti užimtumo lygį, bet ir užtikrinti kokybišką užimtumą, kuris leistų neįgaliesiems dirbant pagerinti savo socialinę padėtį. Todėl siūlome, kad rodiklių suvestinėje būtų pateikti rodikliai, kurie rodytų neįgaliųjų užimtumo kokybę, pavyzdžiui, ar jie yra sudarę viso darbo laiko ir ilgalaikes sutartis, ir ar dirba atviroje darbo rinkoje. EK turės ryžtingai siekti, kad valstybėse narėse būtų nustatyti tikslai, kuriais būtų numatyta, kiek jos iki 2030 m. turėtų sumažinti neįgaliųjų užimtumo atotrūkį. Norime, kad būtų nustatyti plataus užmojo tikslai, kuriais būtų siekiama kuo labiau sumažinti bet kokį užimtumo skirtumą, daugiausia dėmesio skiriant užimtumui atviroje darbo rinkoje.

1.11.

Strategijoje siūloma keletas su švietimu susijusių veiksmų. EESRK pabrėžia, kad veiksmai, susiję su mokytojų pasirengimu dirbti su specialiųjų ugdymo poreikių mokiniais, taip pat turėtų būti sutelkiami į mokytojų pasirengimą mokyti įprastinėse ugdymo įstaigose siekiant užtikrinti įtraukų mokymąsi klasėse. Valstybėse narėse turi būti skatinamos pedagogus, dirbančius su specialiųjų ugdymo poreikių mokiniais, integruoti į įtraukaus švietimo įstaigas, kad neįgalūs vaikai galėtų gauti jiems reikalingą specializuotą paramą, kartu būdami įprastinių mokyklų, kurias taip pat lanko negalios neturintys moksleiviai, dalimi.

1.12.

Pasiūlymas atnaujinti „Teisėmis grindžiamo požiūrio, apimančio visas žmogaus teises ES vystomojo bendradarbiavimo srityje“ priemonių rinkinį yra teigiamas žingsnis. Tai turėtų būti daroma prisidedant nacionalinėms ir vietos neįgaliųjų organizacijoms, įsikūrusioms šalyse, kuriose vykdomos šios investicijos.

1.13.

Veiksmai, kuriais siekiama remti valstybes nares įgyvendinant 2000 m. Hagos konvenciją, prieštarautų NTK tokiais klausimais kaip priverstinis gydymas ir prievarta. Prieš EK imantis tolesnių veiksmų, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas bendradarbiaujant su neįgaliųjų organizacijomis.

1.14.

EESRK palankiai vertina tai, kad EK įsipareigojo rodyti pavyzdį. Pateikti pasiūlymai, pavyzdžiui, dėl EK pastatų prieinamumo neįgaliesiems, turi būti griežtai vykdomi, o juos įgyvendinant neatsiliekama nuo Strategijoje nustatyto įgyvendinimo tvarkaraščio.

1.15.

Siūloma duomenų rinkimo strategija yra vienas iš svarbiausių pasiūlymų. EESRK pabrėžia būtinybę užtikrinti sistemingesnį suskirstytų duomenų rinkimą, galbūt skatindama naudotis Vašingtono grupės parengtu trumpu klausimų sąrašu.

1.16.

Tikimasi, kad Strategijos tikslų ir veiksmų stebėsenos sistema bus parengta iki 2021 m. EESRK, visų pirma EESRK aukšto lygio grupė neįgaliųjų klausimams spręsti, yra pasirengusi padėti EK ją kurti kartu su neįgaliųjų organizacijomis, kurios turėtų visapusiškai ir prasmingai dalyvauti visame procese.

1.17.

Strategijoje teigiama, kad neįgalieji turėtų visapusiškai dalyvauti Konferencijoje dėl Europos ateities. EESRK norėtų, kad EK įgyvendintų šį įsipareigojimą įtraukdama neįgaliuosius ir jiems atstovaujančias organizacijas į visas sritis, kurios bus svarstomos Konferencijoje, o ne tik į tas, kurios konkrečiai susijusios su negalia.

1.18.

EESRK ragina EK pradėti ruoštis ES kandidato į Neįgaliųjų teisių konvencijos komitetą atrankai ir rekomenduoja, kad kandidatė būtų neįgali europietė.

1.19.

ES Tarybai taip pat tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant Strategiją. EESRK ragina Tarybą prisijungti prie Neįgaliųjų platformos ir skubiai paskirti neįgalumo koordinatorių, kaip numatyta Strategijoje. Tarybos paskirtas neįgalumo koordinatorius turėtų būti NTK ryšių centras, kaip siūloma ES 2015 m. NTK peržiūros baigiamosiose pastabose.

1.20.

EESRK taip pat ragina neįgaliųjų judėjimą aktyviai veikti ir siekti, kad kiekvienas šios Strategijos veiksmas atitiktų duotus pažadus, taip pat būti solidariam užtikrinant, kad priemonės būtų naudingos ir neįgaliems imigrantams bei pabėgėliams. Neįgaliųjų teisių strategijos paskelbimas yra tik atskaitos taškas. Realius pokyčius neįgaliesiems lems ne pati Strategija, o kiekvienos jos sudedamosios dalies veiksmingumas per ateinantį dešimtmetį. Socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos taip pat turėtų visapusiškai remti naujos Strategijos įgyvendinimą.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK džiaugiasi, kad ES 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija yra aiškus žingsnis į priekį, palyginti su ankstesne strategija. EESRK taip pat teigiamai vertina EK konsultacijų procesą ir tai, kad daugelis EESRK nuomonėje (3) pateiktų pasiūlymų buvo įtraukti į galutinę strategiją. Tai taip pat pabrėžia, kad Komitetas aiškiai gali turėti įtakos naujos ES politikos formavimui ir iniciatyvų rezultatų užtikrinimui.

2.2.

EESRK teigiamai vertina EK įsipareigojimą pateikti septynis pavyzdinius pasiūlymus, kuriuose nustatyti aiškūs tikslai ir įgyvendinimo datos. Toks skaidrumo lygis labai palengvins EESRK, pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių darbą rengiant šiuos veiksmus.

2.3.

Iš visų pavyzdinių pasiūlymų EESRK įžvelgia ypatingą išteklių centro „AccessibleEU“ sėkmę. Jo sėkmė iš dalies priklausys nuo jam skirtų EK išteklių, jį valdančių darbuotojų kompetencijos ir gebėjimo suburti ekspertus, kurie itin vertingomis žiniomis galės pasidalyti su valstybėmis narėmis.

2.4.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą sukurti ES neįgaliojo kortelę. Šios kortelės poveikis neįgaliųjų gyvenimui priklausys nuo to, kokios teisės šia kortele bus suteiktos, kai ji bus pradėta naudoti, ir nuo to, ar bus imtasi veiksmų siekiant užtikrinti, kad ji galiotų visose valstybėse narėse.

2.5.

Vienas iš Strategijos privalumų yra tai, kaip ji paveiks EK vidaus darbą, taip pat ryšius su kitomis ES institucijomis. EESRK ypač palankiai vertina įsipareigojimą kasmet keistis informacija tarp Europos Komisijos ir EESRK. Taip pat manome, kad EESRK kartu su neįgaliųjų organizacijomis turėtų atlikti tam tikrą vaidmenį naujai sukurtoje Neįgaliųjų platformoje.

2.6.

Kai kuriais atžvilgiais atrodo, kad Strategija yra nenoromis žengtas žingsnis į priekį. Strategijoje atsižvelgiama į daugelį EESRK nuomonėje pateiktų pasiūlymų (4), tačiau įsipareigojimo priimti naujus teisės aktus nėra. Keturi iš penkių veiksmų, susijusių su įpareigojančiais teisės aktais, yra jau vykdoma galiojančių teisės aktų peržiūra, penktasis – pasiūlymas „prireikus“ išnagrinėti galimybę priimti teisės aktus. Naujoje Strategijoje pirmenybė teikiama tokiems mechanizmams kaip gairės ir priemonių rinkiniai, kurie, nors jais iš tiesų galėtų būti gerinama valstybių narių praktika, kelia daug didesnę neatitikties riziką be galimybės apskųsti valstybes nares Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

2.7.

Strategijoje EK pažadėjo tam tikrus klausimus spręsti remiantis kitomis ES strategijomis ir veiksmų planais, pavyzdžiui, ES skaitmeninės valdžios strategija ir socialinės ekonomikos veiksmų planu. EK ne visada pateikia išsamią informaciją apie tai, kaip remiantis šiomis strategijomis bus sprendžiami su negalia susiję klausimai. Reikėtų pateikti daugiau informacijos apie tai, kaip EK siūlo tai įgyvendinti.

2.8.

EESRK nerimauja dėl veiksmų, kuriais siekiama remti valstybes nares įgyvendinant 2000 m. Hagos konvenciją ir kurie prieštarautų NTK tokiais klausimais kaip priverstinis gydymas ir prievarta taikant medicinines procedūras. Prieš EK imantis tolesnių veiksmų, tai turėtų būti sprendžiama bendradarbiaujant su neįgaliųjų organizacijomis.

2.9.

EESRK mano, kad šia Strategija galima pasiekti realių pokyčių, tačiau tai visiškai priklauso nuo to, kaip ji bus įgyvendinama ir koks platus bus konkrečių veiksmų užmojis. Jei EK ir valstybės narės nesiims plataus užmojo veiksmų, kuriais būtų siekiama keisti esamą padėtį, Strategija galėtų nepateisinti daugiau kaip 100 mln. ES gyvenančių neįgalių žmonių lūkesčių.

2.10.

EESRK ragina neįgaliųjų judėjimą aktyviai siekti, kad Strategija būtų išpildyti duoti pažadai. Realius pokyčius neįgaliesiems lems ne pati Strategija, o kiekvienos jos sudedamosios dalies veiksmingumas per ateinantį dešimtmetį.

3.   Prieinamumas ir naudojimasis ES teisėmis

3.1.

Strategijos antrame ir trečiame skyriuose aptariami veiksmai, susiję su prieinamumu ir naudojimusi ES teisėmis. Pagrindiniai veiksmai yra šie:

3.1.1.

Pavyzdinė iniciatyva įsteigti išteklių centrą „AccessibleEU“. Iniciatyva bus suburiamos už prieinamumo taisyklių įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos ir visų prieinamumo sričių ekspertai ir specialistai ir bus skatinama dalytis gerąja patirtimi kuriant priemones ir standartus, kuriais bus siekiama palengvinti ES teisės įgyvendinimą. Tai atspindi EESRK raginimą įsteigti Europos prieinamumo tarybą („European Access Board“). EK turi patikslinti, kaip šis išteklių centras bus finansuojamas ir aprūpinamas darbuotojais, ir kaip į jį bus įtraukiami visų prieinamumo sričių ekspertai, su prieinamumo problemomis susidūrę asmenys ir neįgaliųjų organizacijos.

3.1.2.

Iki 2023 m. pabaigos sukurti Europos neįgaliojo kortelę, kuri būtų pripažįstama visose valstybėse narėse. EESRK džiaugiasi, kad tai tiesiogiai atitinka jo 2019 m. nuomonėje pateiktą raginimą (5). Šios iniciatyvos sėkmė priklausys nuo kortele suteikiamų teisių apimties ir nuo to, ar visos valstybės narės sutiks ją visapusiškai įgyvendinti. EESRK ragina EK siekti plataus užmojo tikslų dėl neįgaliojo kortelės, atsižvelgiant į tai, kad ji bus vienas iš pagrindinių Strategijos rezultatų ir vienas iš kriterijų, kuriuo remiantis daugelis vertins Strategijos sėkmę.

3.1.3.

Įvertinti Interneto svetainių prieinamumo direktyvos taikymą ir spręsti, ar direktyva turėtų būti peržiūrėta. Šis įvertinimas suteikia galimybę išanalizuoti, ar šie teisės aktai yra tinkami vis labiau skaitmenizuotame viešajame sektoriuje, ypač po COVID-19 pandemijos. EESRK mano, kad EK turėtų nutraukti išimtį tam tikroms interneto svetainėms, kurioms taikoma direktyva (pvz., mokyklose, vaikų darželiuose ir lopšeliuose), nes šios galimos išimtys galėtų turėti neigiamą poveikį neįgaliesiems, kurie gali naudotis jiems prieinamomis viešosiomis paslaugomis tik pasitelkdami skaitmenines priemones. Taip pat norėtume aiškiau paaiškinti, kokių veiksmų bus imtasi valstybėse narėse, kurios neatitinka direktyvos reikalavimų.

3.1.4.

Peržiūrėti kai kurių galiojančių teisės aktų sistemą, visų pirma teisės aktus, susijusius su pastatų energiniu naudingumu, įskaitant jų poveikį prieinamumo gerinimui dėl renovacijos reikalavimų; keleivių teisių reglamentavimo sistemą; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1315/2013 (6) dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kad būtų sustiprinta prieinamumo nuostata; Judumo mieste dokumentų rinkinį. EESRK apgailestauja, kad EK nesiekė platesnio užmojo tikslų, pasiūlydama daugiau veiksmų, grindžiamų įpareigojančiais teisės aktais, tačiau palankiai vertina tai, kad jo raginimas imtis veiksmų, susijusių su apstatytos aplinkos ir transporto prieinamumu, prisidėjo prie Strategijos rengimo. EESRK ragina EK savo pakeitimuose siekti plataus užmojo tikslų ir propaguoti ryžtingas prieinamumo priemones.

3.1.5.

Parengti gerosios rinkimų praktikos vadovą, skirtą neįgaliųjų dalyvavimui rinkimų procese, ir bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, Europos bendradarbiavimo rinkimų klausimais tinklu ir Europos Parlamentu, siekiant užtikrinti neįgaliųjų politines teises, įskaitant teisę dalyvauti rinkimuose ir gauti prieinamą informaciją. EK į neįgaliųjų poreikius taip pat atsižvelgs elektroninio balsavimo praktikos kompendiume ir rems įtraukų demokratinį dalyvavimą. Siekiant užtikrinti, kad kiti ES rinkimai būtų prieinami, bus svarbu, kad EK glaudžiai bendradarbiautų su Europos Parlamentu, taip užtikrinant, kad ES rodytų pavyzdį.

4.   Derama gyvenimo kokybė ir vienodas dalyvavimas

4.1.

Strategijos ketvirtame ir penktame skyriuose aptariami veiksmai, susiję su gyvenimo kokybe ir lygybe. Pagrindiniai veiksmai yra šie:

4.1.1.

Valstybėms narėms pasiūlyti pavyzdinę iniciatyvą dėl savarankiško gyvenimo gairių, siekiant pagerinti savarankišką gyvenimą ir įtrauktį bendruomenėje. EESRK mano, kad tai gali būti labai svarbi iniciatyva. Jos poveikis priklausys nuo aiškios ir griežtos apibrėžties, nurodančios kas yra institucinė globa, kodėl jos reikėtų vengti ir kaip turėtų būti suprantamos investicijos į bendruomenines paslaugas ir savarankišką gyvenimą. Šios gairės turi būti parengtos prisidedant neįgaliesiems ir jiems atstovaujančioms organizacijoms.

4.1.2.

Sukurti socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sistemą, kuria bus siekiama gerinti paslaugų teikimą neįgaliesiems ir didinti darbo vietų šioje srityje patrauklumą. EESRK mano, kad šia sistema dėmesys turi būti sutelktas ne tik į tai, kaip socialinių paslaugų sektorių padaryti patrauklesnį darbo užmokesčio ir darbo sąlygų požiūriu, bet ir į tai, kaip užtikrinti, kad paslaugų teikėjai būtų tinkamai apmokomi teikti paramą, grindžiamą paslaugų vartotojų pasirinkimais ir laikantis į žmogų orientuoto ir žmogaus teisėmis pagrįsto požiūrio.

4.1.3.

Naujas dokumentų rinkinys dėl neįgaliųjų darbo rinkos rezultatų. Pagal šį dokumentų rinkinį EK ir toliau užtikrins, kad valstybės narės be išlygų taikytų Užimtumo lygybės direktyvoje nustatytas teises, ir 2021 m. pateiks šios direktyvos taikymo ataskaitą. EK taip pat prižiūrės, kaip 2021 m. bus rengiamas Socialinės ekonomikos veiksmų planas, įskaitant su neįgaliaisiais susijusias galimybes ir integravimą į atvirą darbo rinką. Neįgalieji susiduria su daugybe kliūčių įsidarbinti. EESRK mano, kad EK turi aiškiai nurodyti, kokios kliūtys egzistuoja ir kurias iš jų reikia kuo skubiau pašalinti, taip pat pasakyti, kaip COVID-19 pablogino padėtį. Prieš rengiant dokumentų rinkinį rekomenduojame atlikti tyrimą arba apklausą, kurių metu neįgaliųjų ir neįgaliųjų organizacijų būtų klausiama, ką jie norėtų pamatyti nuveikto. EESRK taip pat mano, kad užimtumo srities dokumentų rinkinyje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama galimybėms gauti kokybišką darbo vietą atviroje darbo rinkoje, įskaitant socialinės ekonomikos ir tinklo D-WISE užimtumo modelius, užkertant kelią tolesnei neįgaliųjų atskirčiai, ir ypač neįgalių moterų ir darbo ieškančių jaunuolių įtraukčiai. Turėtų būti siekiama ne tik padidinti užimtumo lygį, bet ir sudaryti sąlygas neįgaliesiems gerinti savo socialinę padėtį ir finansinę gerovę dirbant apmokamą darbą.

4.1.4.

2022 m. atlikti tyrimą dėl neįgaliųjų socialinės apsaugos ir jiems teikiamų paslaugų, po kurio būtų parengtos gairės, siekiant padėti valstybėms narėms vykdyti tolesnes socialinės apsaugos reformas, daugiausia dėmesio skiriant neįgalumo vertinimo sistemoms. Tyrime daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama socialinėms paslaugoms, kuriomis sudaromas pagrindas oriam neįgaliųjų gyvenimui, taip pat šeimų ir globėjų vaidmeniui. Taigi minėtose gairėse turi būti pabrėžiama, kad šios paslaugos privalo atitikti individualius neįgaliųjų poreikius, būti teikiamos bendruomenėje, o ne izoliuotoje aplinkoje, taip pat užtikrinant atitinkamą negalios pašalpą. Labai svarbu, kad gairėse dėl socialinės apsaugos reformų būtų sprendžiamas padidėjusių pragyvenimo išlaidų neįgaliesiems klausimas ir valstybės narės laikytųsi lankstesnio požiūrio, leisdamos žmonėms toliau gauti negalios pašalpas nepriklausomai nuo jų, jų sutuoktinio ar partnerio pajamų. Neįgalieji turėtų turėti galimybę laisvai ieškoti darbo arba gyventi su savo partneriu ir (arba) susituokti dėl to finansiškai nenukentėdami.

4.1.5.

Teisingumo srities specialistų mokymo strategijoje daugiausia dėmesio skiriama ES teisės aktams dėl neįgalumo, įskaitant JT NTK. Tai apims tyrimą dėl procesinių garantijų pažeidžiamiems suaugusiesiems baudžiamosiose bylose ir įvertins, ar reikia pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų stiprinama parama pažeidžiamiems suaugusiesiems ir jų apsauga, atsižvelgiant į ES strategiją dėl nusikaltimų aukų teisių. EK taip pat pateiks valstybėms narėms gaires dėl neįgaliųjų teisės kreiptis į teismą ES. Ji padės valstybėms narėms skatinti neįgaliųjų kaip specialistų dalyvavimą teisingumo sistemoje ir rinks sprendimų priėmimo pagalbos gerosios patirties pavyzdžius. EESRK teigiamai vertina šiuos pasiūlymus, kurie atitinka jo nuomonėje (7) pateiktas rekomendacijas. EESRK taip pat džiaugiasi, kad EK paprašys Pagrindinių teisių agentūros išnagrinėti globos įstaigose gyvenančių neįgaliųjų padėtį smurto, prievartos ir kankinimo požiūriu. Vykdant šiuos veiksmus, taip pat turėtų būti pateiktos gairės, kaip užtikrinti, kad iš neįgaliųjų nebūtų atimta teisė kreiptis į teismą arba nebūtų delsiama dėl prieinamumo problemų, teisnumo stokos, pagalbos nesuteikimo priimant pagrįstus sprendimus arba dėl nepakankamos pagalbos komunikacijos srityje, pavyzdžiui, vertime į gestų kalbą. Geroji patirtis, susijusi su pagrįstu sprendimų priėmimu, turėtų būti renkama pagal NTK 12 ir 13 straipsnius. Taip pat būtų naudinga ištirti, kaip valstybės narės įgyvendino 2013 m. lapkričio 27 d. Komisijos rekomendaciją dėl procesinių garantijų pažeidžiamiems asmenims, įtariamiems ar kaltinamiems baudžiamosiose bylose (8).

4.1.6.

Keletas veiksmų švietimo srityje. Kaip paskelbta 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų plane, valstybėms narėms bus padedama užtikrinti pagalbines technologijas ir parūpinti prieinamą skaitmeninę mokymosi aplinką ir turinį. EK taip pat siūlo parengti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų įtraukties priemonių rinkinį, kuriame specialus skyrius būtų skirtas neįgaliems vaikams. Galiausiai, EK padės valstybėms narėms toliau tobulinti mokytojų rengimo sistemas, kad būtų sprendžiama specialiojo ugdymo srityje dirbančių mokytojų trūkumo problema ir visi švietimo specialistai gebėtų valdyti įvairovę klasėje ir užtikrinti įtraukų švietimą. EESRK palankiai vertina tai, kad EK pripažįsta vaidmenį, kurį ES gali atlikti skatindama įtraukų švietimą, visų pirma elektroninį mokymąsi, nes neįgalūs besimokantieji COVID-19 pandemijos metu susidūrė su daug prieinamumo problemų. Tačiau EESRK norėtų pabrėžti, kad veiksmai, susiję su mokytojų pasirengimu dirbti su specialiųjų ugdymo poreikių mokiniais, taip pat turėtų būti sutelkiami į mokytojų pasirengimą mokyti įprastinėse ugdymo įstaigose siekiant užtikrinti įtraukų mokymąsi klasėse. EK turėtų skatinti įtraukų švietimą įprastinėse ugdymo įstaigose ir skatinti valstybes nares skirti pedagogus, dirbančius su specialiųjų ugdymo poreikių turinčiais mokiniais, dirbti įtraukaus švietimo aplinkoje. Taip pat reikėtų investuoti į švietimo sistemose dalyvaujančių neįgaliųjų profesinį orientavimą ir jį tobulinti.

4.1.7.

Įtraukaus meno ir kultūros, sporto, laisvalaikio ir pramoginės veiklos, įskaitant turizmą, srityse Strategija bus sustiprintas dalyvavimas visuomenės gyvenime, būtent bendradarbiaujant su įprastinėmis ir neįgaliųjų sporto organizacijomis, remiant neįgaliųjų kuriamą meną ir pasitelkiant ES finansavimą, kad kultūros paveldo vietos ir meno renginiai taptų prieinamesni neįgaliesiems.

4.1.8.

EESRK apgailestauja dėl to, kad, kalbant apie galimybę priimti horizontaliąją nediskriminavimo direktyvą, kuri pastarąjį dešimtmetį buvo blokuojama Tarybos, Strategija nėra pakankamai plataus užmojo. Nėra jokių realių planų, kaip įveikti šią kliūtį ar pasiūlyti alternatyvas, jei Tarybai nepavyktų susitarti.

4.1.9.

EESRK taip pat norėtų, kad daugiau dėmesio būtų skiriama su sveikata susijusiems klausimams spręsti. Palankiai vertiname tai, kad Strategijoje skiriama dėmesio Kovos su vėžiu planui, tačiau joje labai trūksta aiškumo dėl psichikos sveikatos, informacijos apie sveikatą prieinamumo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vis dar įstaigose gyvenantiems neįgaliesiems.

5.   Neįgaliųjų teisių skatinimas pasaulyje

5.1.

Šeštame strategijos skyriuje aptariami veiksmai, susiję su neįgaliųjų teisių skatinimu pasaulyje. Pagrindiniai veiksmai yra šie:

5.1.1.

Stiprinti ES duomenų apie neįgaliuosius rinkimą teikiant ES finansuojamą humanitarinę pagalbą, pavyzdžiui, skatinant naudotis Vašingtono grupės parengtu trumpu klausimų sąrašu. Tai puikus pasiūlymas, kuriuo reaguojama į anksčiau EESRK pateiktus prašymus. Komitetas norėtų, kad visose srityse būtų geriau renkami suskirstyti duomenys, ypač apie asmenis, gyvenančius globos įstaigose. ES turėtų remti JT NTK įgyvendinimą ir skatinti visuotinį ratifikavimą.

5.1.2.

2021 m. atnaujinti priemonių rinkinį „Teisėmis grindžiamas požiūris, apimantis visas žmogaus teises ES vystomojo bendradarbiavimo srityje“. Tai turėtų būti daroma bendradarbiaujant ne tik su neįgaliųjų organizacijomis ES, bet ir su nacionalinėms bei vietos neįgaliųjų organizacijoms, įsikūrusioms šalyse, kuriose vykdomos šios investicijos.

5.1.3.

Sistemingai naudoti EBPO Paramos vystymuisi komiteto (DAC) neįgaliųjų įtraukties rodiklį ir stebėti neįgaliųjų požiūriu įtraukias investicijas, siekiant tikslinės ES finansavimo stebėsenos. EESRK labai palankiai vertina tai, kad į šį jo Nuomonėje SOC/616 (9) pateiktą pasiūlymą buvo atsižvelgta.

6.   Strategijos įgyvendinimas ir tinkamo pavyzdžio rodymas

6.1.

Septintame ir aštuntame Strategijos skyriuose aptariami veiksmai, susiję su Strategijos įgyvendinimu, ir tai, kaip EK pakeis jos struktūrą ir darbo metodus šiam tikslui pasiekti. Pagrindiniai veiksmai yra šie:

6.1.1.

Kasmet keistis nuomonėmis su EESRK. EESRK džiaugiasi, kad jo dalyvavimas įgyvendinant Strategiją bus oficialiai įteisintas, ir tikisi nuolatinio, struktūruoto bendradarbiavimo. Jis taip pat palankiai vertina tai, kad EK rengs reguliarius aukšto lygio Europos Parlamento, Tarybos ir EIVT susitikimus, kuriuose dalyvaus neįgaliesiems atstovaujančios organizacijos.

6.1.2.

Sukurti Neįgaliųjų platformą, kuri pakeistų Aukšto lygio grupę neįgaliųjų klausimams spręsti. Šia platforma bus remiamas Strategijos, taip pat nacionalinių strategijų dėl negalios įgyvendinimas. Ji suburs nacionalinius NTK ryšių centrus, neįgaliųjų organizacijas ir EK. Ji veiks kaip forumas, kuriame bus dalijamasi Jungtinių Tautų vertinimais, kaip valstybės narės įgyvendina NTK. EESRK deda daug vilčių į šią naują struktūrą, kuri, kaip tikimasi, bus atviresnė ir skaidresnė nei Aukšto lygio grupė.

6.1.3.

Atnaujinti Žmogiškųjų išteklių strategiją, siekiant padidinti neįgalių darbuotojų įdarbinimą ir karjeros galimybes, įskaitant Įvairovės ir įtraukties tarnybą, kuri prižiūrės veiksmų, kuriais visoje EK skatinama įvairovė ir įtrauktis, plėtojimą ir įgyvendinimą. EESRK mano, kad tai yra vienas iš perspektyviausių Strategijos veiksmų, ir tikisi, kad jį įgyvendinus neįgaliųjų įdarbinimo ES institucijose mastas iš tiesų didės. EESRK taip pat džiaugiasi galėdamas pažymėti, kad EK atnaujins EPSO tikslinę komunikacijos ir informavimo veiklos strategiją ir stiprins visų EK tarnybų vadovų teikiamas ataskaitas apie įvairovę ir tinkamų sąlygų sudarymą neįgaliems darbuotojams.

6.1.4.

Iki 2023 m. pagerinti visų EK audiovizualinių pranešimų ir grafinio dizaino paslaugų prieinamumą. EESRK palankiai vertina šį veiksmą ir ragina EK bendradarbiauti su prieinamumo srities ekspertais, kad būtų užtikrintas kuo didesnis prieinamumas.

6.1.5.

Užtikrinti visų naujai pradedamų naudoti EK pastatų prieinamumą. EK taip pat užtikrins, kad iki 2030 m. EK renginiams skirtos vietos būtų prieinamos ir kad visi EK pastatai atitiktų Europos prieinamumo standartus. EESRK ragina EK įgyvendinti šį veiksmą nepaliekant jokių klaidų.

6.1.6.

Parengti duomenų rinkimo strategiją, kuria vadovausis valstybės narės, ir pateikti esamų duomenų šaltinių ir rodiklių, įskaitant administracinius duomenis, analizę. EESRK pabrėžia, kad reikia rinkti suskirstytus duomenis, galimai pasinaudojant Vašingtono grupės parengtu trumpu klausimų sąrašu, kaip jau užsiminta Strategijoje.

6.1.7.

Paskelbti šios strategijos tikslų ir veiksmų stebėsenos sistemą, po kurios būtų parengti nauji negalios rodikliai, o 2024 m. – paskelbta Strategijos įgyvendinimo pažangos ataskaita, kurioje bus įvertinta esama padėtis ir, prireikus, atnaujinti jos tikslai ir veiksmai. EESRK, visų pirma EESRK grupė neįgaliųjų klausimams spręsti, yra pasirengę padėti EK kurti šią sistemą kartu su neįgaliųjų organizacijomis. EESRK palankiai vertina tai, kad jau yra nustatyta įgyvendinimo ataskaitos pateikimo data, kad EK Strategijos įgyvendinimo laikotarpiu galėtų ištaisyti bet kokius trūkumus.

---

(1)  OL C 97, 2020 3 24, p. 41.

(2)  Disability and labour market integration: Policy trends and support.

(3)  OL C 97, 2020 3 24, p. 41.

(4)  OL C 97, 2020 3 24, p. 41.

(5)  OL C 97, 2020 3 24, p. 41, OL C 56, 2021 2 16, p. 36.

(6)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).

(7)  OL C 97, 2020 3 24, p. 41.

(8)  OL C 378, 2013 12 24, p. 8.

(9)  OL C 97, 2020 3 24, p. 41.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema

(COM(2021) 137 final),

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES vaiko teisių strategija“

(COM(2021) 142 final)

(2021/C 374/10)

Pranešėja	Kinga JOÓ
Bendrapranešėjė	Maria del Carmen BARRERA CHAMORRO

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 5 31
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Biuro sprendimas	2021 3 23
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2021 6 21
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 7 7
Plenarinė sesija Nr.	562
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	231 / 0 / 2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Nepriimtinai daug – vienas iš keturių vaikų visoje ES auga skurdo ir socialinės atskirties rizikos sąlygomis, todėl Europai reikalingas suderintas požiūris, pagrįstas tvirta politika ir teisinėmis sistemomis, siekiant sustabdyti šią tendenciją ir padėti išsivaduoti iš kartos į kartą perduodamos nepalankios socialinės padėties. Turi būti užsibrėžtas aukštas tikslas iki 2030 m. iš skurdo išvaduoti ne tik penkis milijonus vaikų, bet visus vaikus.

1.2.

Labai svarbu integruoti vaiko teisių aspektą į politikos formavimą. Praktiškai kiekviena politikos sritis daro įtaką vaikų gyvenimui, todėl reikia laikytis visos visuomenės požiūrio, siekiant užtikrinti, kad skirtingomis politikos strategijomis (susijusiomis su šeima, švietimu, ekonomika, skaitmeniniu pasauliu, aplinka ar būstu) vaikams būtų suteikiamos galios ir būtų daromas ilgalaikis teigiamas poveikis jų sveikatai ir gerovei. Reikia skubiai patvirtinti integruotą požiūrį ir horizontaliąsias priemones ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, siekiant aprėpti visas svarbias sritis, kurios gali turėti įtakos vaikų gyvenimui tiek šiandien, tiek ateityje.

1.3.

EESRK rekomenduoja į nacionalinius veiksmų planus dėl vaiko garantijų sistemos įtraukti dvi ir daugiau kartų apimančias priemones, skirtas remti tiek vaikus, tiek jų tėvus, nes vaiko pažeidžiamumo klausimo negalima spręsti neatsižvelgiant į jo šeimos pažeidžiamumą. Tėvai ir globėjai turi būti remiami įvairiais veiksmais, kaip antai pakankamomis pajamomis, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, deramai apmokamomis motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogomis, taip pat slaugos atostogomis, lanksčiomis darbo sąlygomis ir šeimoms palankiomis darbo vietomis.

1.4.

Kaip nurodyta ES sutarties 2 straipsnyje, visos valstybės narės privalo užtikrinti žmogaus ir vaiko teises. Reikia tvirtesnės Europos politikos sistemos dėl vaiko teisių. Ją sukurti ragino daugelis suinteresuotųjų subjektų. Būtina konsultuotis su organizuota pilietine visuomene, ypač su socialinėmis tarnybomis, vaikų, šeimų organizacijomis, formaliojo ir neformaliojo švietimo paslaugų teikėjais, ir tinkamai juos įtraukti į nacionalinių veiksmų planų rengimą ir jų stebėsenos mechanizmus. Tiksliniai veiksmai būtų geriausia parama veiksmingam šių dviejų ES sistemų įgyvendinimui siekiant panaikinti skurdą ir skatinti vaikų sveikatą ir gerovę.

1.5.

Tik 11 šalių skyrė specialų ESF+ finansavimą vaikams iš skurdo išvaduoti, o kai kurių kitų valstybių narių vaikų skurdo rizikos rodikliai buvo labai arti ES vidurkio. EESRK rekomenduoja visoms valstybėms narėms bent 5 % ESF+ finansavimo skirti vaikų skurdo panaikinimui. Be to, reikia gerinti kokybiškų suskirstytų duomenų rinkimą, kad būtų galima stebėti pažangą, siekiant panaikinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį.

1.6.

EESRK rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti galimybę nevaržomai naudotis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, švietimo, mokyklinės veiklos ir sveikatos priežiūros paslaugomis ir jas gauti nemokamai. Arba, valstybės narės gali tinkamomis išmokomis pinigais užtikrinti, kad vaikai šias pagrindines paslaugas gautų neužkraunant papildomos finansinės naštos šeimoms.

1.7.

EESRK rekomenduoja valstybėms narėms, rengiant savo nacionalinius planus pagal vaiko garantijų sistemą, prireikus nurodyti tikslinę amžiaus grupę, kartu pažymint, kad vaiko teisės taikomos jaunesniems nei 18 metų asmenims. Tai ypač svarbu siekiant užtikrinti tokių sistemų kaip vaiko garantijų sistema ir Jaunimo garantijų iniciatyva sąveiką, kuo geriau atsižvelgiant į paramos gavėjų interesus.

1.8.

EESRK ragina Komisiją suderinti Vaiko teisių strategiją horizontaliuoju koordinavimo lygmeniu su kitomis neseniai patvirtintomis Europos strategijomis, tokiomis kaip Lyčių lygybės strategija, LGBTIQ asmenų lygybės strategija, Romų strategija ir Neįgaliųjų teisių strategija.

2.   Įvadas

2.1.

Vaiko teisės yra visų jaunesnių nei 18 metų asmenų žmogaus teisės. Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnio 3 dalyje ir ES pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnyje nustatytas ES tikslas užtikrinti vaiko teisių apsaugą. Europos Taryba skatina ir gina vaikų žmogaus teises, remdamasi Europos žmogaus teisių konvencija, Vaiko teisių strategija (2016–2021 m.) ir kitais atitinkamais teisės standartais. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją (JT VTK) kiekvienam jaunesniam nei 18 metų amžiaus asmeniui pasaulyje turi būti suteikiamos tokios pačios pilietinės, politinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės, nepriklausomai nuo jo etninės kilmės, lyties, religijos, kalbos, gebėjimų, migracijos statuso, seksualinės orientacijos ar bet kokio kito statuso. Šiuo atveju taip pat taikoma Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (JT NTK) ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai (DVT).

2.2.

2007 m. birželio 4 d. buvo pradėtas kasmetinis Vaiko teisių forumas. Šia platforma sudaromos sąlygos ES institucijų ir kitų suinteresuotųjų šalių dialogui ir kasmet stebimi ES veiksmai vaiko teisių srityje. 2010 m. EESRK priėmė nuomonę dėl Vaikų skurdo ir gerovės (1), o 2011 m. – nuomonę dėl ES vaiko teisių darbotvarkės (2), kuriose valstybės narės raginamos visais įmanomais būdais remti vaikus.

2.3.

2013 m. vasario 20 d. Komisija priėmė rekomendacijas dėl vaikų teisių stiprinimo, vaikų skurdo mažinimo ir vaikų gerovės gerinimo (3). 2015 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamentas paragino Komisiją ir ES valstybes nares sukurti vaiko garantijų sistemą ir programas, suteikiančias tėvams paramą ir galimybes išsivaduoti iš socialinės atskirties ir įsilieti į darbo rinką (4). 2017 m. gruodžio 13 d. Parlamentas, Taryba ir Komisija paskelbė Europos socialinių teisių ramstį, kuriame taip pat daug dėmesio skiriama 11 principui „Vaikų priežiūra ir parama vaikams“ (5). Pagal Europos socialinių teisių ramstį taip pat skelbiama teisė į apsaugą nuo skurdo ir teisė į konkrečias priemones, skirtas didinti lygias galimybes. Imdamasi tolesnių veiksmų, 2020 m. liepos mėn. Komisija užsakė atlikti galimybių studiją (6), o 2020 m. rugpjūčio mėn. pradėjo viešas konsultacijas dėl vaiko garantijų sistemos ir ES vaiko teisių strategijos įgyvendinimo.

2.4.

2021 m. kovo 24 d., remiant Europos Parlamentui (7), Komisija priėmė pirmąją išsamią 2021–2024 m. ES vaiko teisių strategiją, taip pat pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema.

3.   Bendros pastabos dėl ES vaiko teisių strategijos ir Komisijos pasiūlymo dėl Europos vaiko garantijų sistemos

3.1.

ES vaiko teisių strategija yra teisėmis pagrįsta politikos sistema, integruojanti vaiko teises kaip kompleksinį ES politikos ir teisės aktų klausimą. Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl ES vaiko garantijų sistemos yra teisiškai privalomas ir jame numatomi aiškūs įgyvendinimo veiksmai, tikslai ir priemonės, kuriuos atidžiai stebės ES. EESRK palankiai vertina abu pasiūlymus, tikėdamas, kad jų įgyvendinimas padės Europos ir nacionaliniu lygmenimis skatinti vaikų gerovę ir mažinti vaikų skurdą.

3.2.

Vaikai yra pažeidžiamiausi mūsų visuomenės nariai ir patys negali kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi. Plačiai paplitusios yra įvairios smurto prieš vaikus formos. Per COVID-19 pandemiją dažniau pasitaiko tam tikrų formų smurto atvejų, kaip praneša policija ir pagrindines paslaugas teikiančios pagalbos tarnybos, kaip antai vaikams skirtos pagalbos linijos daugelyje valstybių narių, kuriose auga tokių atvejų skaičius (8). Remiantis 2019 m. Eurostato duomenimis, 18 mln. vaikų arba 22,2 % vaikų ES augo skurdo ir socialinės atskirties rizikos sąlygomis, ir tikėtina, kad šis skaičius didės dėl socialinių ir ekonominių pandemijos pasekmių (9). Vienas iš keturių vaikų ES auga stabilaus pagrindo neturinčiose šeimose, kurioms reikalinga parama siekiant išsivaduoti iš ištisoms kartoms būdingo skurdo.

3.3.

Vaikai prabilo apie norimas teises ir ateitį apklausoje „Mūsų Europa. Mūsų teisės. Mūsų ateitis“ (10), kuria buvo prisidėta prie ES vaiko teisių strategijos ir vaiko garantijų sistemos formavimo. Apskritai penkios vaiko teisių organizacijos sukaupė daugiau kaip 10 000 vaikų nuomonių. Išvados aiškiai parodė, kad vaikų nuomonė turi padėti formuoti ES ekonomines, socialines, teisines ir politines sistemas bei prioritetus.

3.4.

ES vaiko teisių strategijoje laikomasi holistinio požiūrio, o svarbiausias jos tikslas – padėti geresnio gyvenimo pagrindus ES ir viso pasaulio vaikams šešiose svarbiose srityse: i) vaikų dalyvavimo ES politiniame ir demokratiniame gyvenime; ii) socialinės ir ekonominės įtraukties, švietimo ir sveikatos; iii) visų formų smurto ir diskriminacijos prevencijos bei apsaugos nuo jų; iv) vaiko interesus atitinkančio teisingumo; v) vaikų skaitmeniniame amžiuje ir vi) vaiko teisių pasaulinio aspekto. Pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema, daugiausia dėmesio skiriama socialinei ir ekonominei įtraukčiai ir galimybėms vaikams naudotis pagrindinių paslaugų rinkiniu: ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra, švietimu ir mokykline veikla, galimybe naudotis sveikatos priežiūra, sveikai maitintis ir gyventi tinkamame būste. Juo taip pat prisidedama prie ES vaiko teisių strategijos, kurioje dėmesys skiriamas ES gyvenantiems vaikams.

3.5.

Strategijoje raginama skatinti įtraukesnį ir sisteminį vaikų dalyvavimą vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis. Tai bus pasiekta pasitelkiant naują ES vaikų dalyvavimo platformą, kuri bus sukurta kartu su Europos Parlamentu ir vaiko teisių organizacijomis, siekiant užtikrinti geresnį vaikų dalyvavimą priimant sprendimus.

3.6.

Strategijoje raginama užtikrinti, kad vaikai augtų nepatirdami smurto ir išnaudojimo. Vaikai gali tapti aukomis, liudytojais, taip pat smurtinių nusikaltimų vykdytojais. Remiantis TDO ataskaitomis, daugelis vaikų darbo rinkoje yra išnaudojami ir naudojami priverstiniam darbui, įskaitant seksualinį išnaudojimą ir prostituciją. Šioje strategijoje taip pat raginama užtikrinti vaiko interesus atitinkantį teisingumą ir pabrėžiama, kad teismo procesai turi būti pritaikyti atsižvelgiant į jų amžių ir poreikius, ir paisoma vaiko interesų. Turi būti užtikrinta vaikų teisė kreiptis į teismą taip siekiant visiško vaikų teisių pripažinimo ir įgyvendinimo, kartu išlaikant teisinių procedūrų veiksmingumą, be kita ko, rengiant specializuotus mokymus teismų pareigūnams.

3.7.

Šeimos aplinka yra labai svarbi vaikų gebėjimui aktyviai veikti. Savo 2020–2025 m. lyčių lygybės strategijoje Komisija pažymi, kad vienodas vaikų priežiūros pareigų pasidalijimas tarp tėvų yra labai svarbus užtikrinant vaikų socialinę įtrauktį. Per COVID-19 pandemiją daromas neproporcingas socialinis ir ekonominis poveikis moterims, todėl tėvai kaip komanda labiau nei bet kada turėtų dirbti kartu ir paisyti vaiko interesų. Tiek vaiko garantijų sistemos, tiek vaiko teisių strategijos įgyvendinimas turi būti susietas su pagrindinėmis Europos socialinių teisių ramsčio iniciatyvomis, pavyzdžiui, ES profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvos perkėlimu į nacionalinę teisę.

3.8.

ES yra daug įvairių šeimos modelių, įskaitant vaivorykštės šeimas, kurių vienas ar daugiau narių yra LGBTI asmenys. Remiantis Komisijos 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija, vaivorykštės šeimų vaikai turi būti apsaugoti, ypač tarpvalstybiniais atvejais, kai dėl šeimos teisės skirtumų tarp valstybių narių šeimos ryšiai gali nebebūti pripažįstami jiems kertant ES vidaus sienas. Pagal 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją neįgalūs vaikai turi turėti vienodą teisę būti įtrauktiems į bendruomenę ir turėti tokias pat kaip ir kitų asmenų pasirinkimo galimybes. Kaip numatyta 2020–2030 m. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginiame plane, reikia spręsti romų vaikų socialinių sąlygų gerinimo klausimą. Diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar lyties raiškos ir lytinių požymių, negalios ar etninės kilmės prevenciją reikėtų skatinti nuo ankstyvo amžiaus.

3.9.

Pasiūlyme dėl garantijų sistemos valstybėms narėms pateikiamos gairės ir ištekliai siekiant remti vaikus, kuriems reikia pagalbos, atsižvelgiant į didelę koreliaciją tarp vaikų socialinės atskirties ir negalėjimo gauti pagrindines paslaugas. Pažeidžiamoms vaikų grupėms priklauso: i) benamiai vaikai arba vaikai, gyvenantys labai prastomis būsto sąlygomis; ii) neįgalūs vaikai; iii) migrantų kilmės vaikai; iv) mažumos rasinės ar etninės kilmės (visų pirma, romų kilmės) vaikai; v) vaikai, kuriems skirta alternatyvi priežiūra (ypač institucinė), ir vi) vaikai stabilaus pagrindo neturinčiose šeimose.

3.10.

Garantijų sistema yra strateginė sistema, pagal kurią 27 valstybių narių veiksmai grindžiami nacionaliniais veiksmų planais, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas garantijų sistemos įgyvendinimui ir šeimoms, turinčioms vaikų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis. Rekomendaciją turi priimti ES Taryba, po to visos valstybės narės per šešis mėnesius turės parengti vaiko garantijų sistemos nacionalinius veiksmų planus. Pasiūlyme dėl garantijų sistemos pabrėžiama, kad nors galimybių naudotis paslaugomis užtikrinimas yra svarbi kovos su vaikų socialine atskirtimi dalis, tai reikėtų nustatyti taikant platesnį požiūrį ir remiantis galimybių suteikiančia socialinės ir šeimos politikos sistema.

3.11.

Strategijoje pateikiamos rekomendacijos dėl veiksmų ES ir nacionaliniu lygmenimis įvairiose politikos srityse ir finansavimo programose, kurios turi įtakos vaikų sveikatai ir gerovei, kaip antai ES lėšos, migracija, sveikatos priežiūra, būstas, švietimas, ekonomika, aplinka ir skaitmeninė transformacija.

3.12.

Komisija praneš apie įgyvendinant strategiją padarytą pažangą ES ir nacionaliniu lygmenimis metiniame ES forume vaiko teisių klausimais. Strategijos vertinimas bus atliktas 2024 m. pabaigoje, dalyvaujant vaikams. Komisija stebės šios garantijų sistemos pažangą, taikydama įvairias priemones, įskaitant Europos semestrą.

3.13.

Skaidrūs duomenys apie ES ir nacionalinių fondų naudojimą turėtų būti įtraukti į nacionalinius veiksmų planus kartu su veiklos vykdymo tvarkaraščiu. Valstybės narės gali pasinaudoti ES lėšomis savo veiksmams remti, visų pirma ESF+ ir priemone „Next Generation ES“. Pagal ESF+ yra nustatytas konkretus su šiuo klausimu susijęs tikslas ir numatyta lėšų kovai su vaikų skurdu. Pagal naująjį reglamentą ES valstybės narės, kuriose vaikų skurdo vidurkis yra didesnis už 2017–2019 m. ES vidurkį (23,4 %), turės skirti ne mažiau kaip 5 % savo ESF+ finansinių išteklių kovai su vaikų skurdu.

4.   Konkrečios pastabos dėl ES vaiko teisių strategijos

4.1.

ES vaiko teisių strategija yra labai reikalinga Europos Sąjungos sistema, skirta vaikų teisėms apsaugoti ir suteikti jiems galių. Nors suaugusieji gali balsuoti ir jiems gali būti taikomas teisių gynimas ir oficialių skundų nagrinėjimo procedūros, net jei jų teisės pažeistos, vaikams dažnai šie mechanizmai netaikomi. Todėl politikos formavimo procese vaikai yra bejėgiai ir Vyriausybės gali nepastebėti jų interesų ir sąmoningai ir sistemingai nedėti pastangų juos apsaugoti ir skatinti jų teises.

4.2.

Kad vaikų dalyvavimas būtų kuo veiksmingesnis ir prasmingesnis, reikia iš esmės keisti politines ir institucines struktūras, taip pat požiūrį, vertybes ir kultūrinę praktiką, kad vaikai būtų pripažinti piliečiais ir suinteresuotaisiais subjektais. Siekiant remti vaikų dalyvavimą ir užtikrinti, kad jų balsas ir reikalavimai būtų išgirsti, būtina stiprinti tiek vaikų, tiek suaugusiųjų gebėjimus, be kita ko, vykdant neformalią veiklą, kurią organizuoja pilietinės visuomenės veikėjai mokyklose ir už jų ribų. Konferencija dėl Europos ateities suteikia puikią galimybę praktiškai užtikrinti vaikų dalyvavimą, o EESRK taip pat išnagrinės būdus, kaip paskatinti vis aktyvesnį vaikų dalyvavimą.

4.3.

Vaikas yra asmuo ir šeimos bei bendruomenės narys, turintis teises ir pareigas, atitinkančias jo amžių ir raidos etapą bei teisę į gyvenimo kokybę. Tėvai ir globėjai yra labai svarbūs vaiko kognityvinei, fizinei ir emocinei raidai. Šilti ir palaikantys santykiai tarp senelių, tėvų ir vaikų yra ypač svarbus vaikų gerovės ir atsparumo elementas. Brolių ir seserų tarpusavio ryšiai taip pat yra reikšmingi vaikų raidai. Šis ryšys tampa dar svarbesnis tokiems vaikams, kuriems skirta alternatyvi priežiūra, todėl broliams ir seserims turėtų būti suteikta galimybė likti kartu, nebent tai prieštarautų jų interesams. Politikoje pirmenybė turi būti teikiama investicijoms į vaikus ir jų šeimas ir užtikrinama, kad tinkama ir kokybiška parama būtų teikiama taikant sisteminį, keletą kartų apimantį požiūrį, kad šeimoms būtų padedama auginti vaikus pasitelkiant pozityviosios tėvystės įgūdžius.

4.4.

Strategijoje numatyta iniciatyva, kuria remiamas integruotų vaiko apsaugos sistemų plėtojimas ir stiprinimas, turėtų būti papildyta priemonėmis, skirtomis užkirsti kelią visų formų smurtui prieš vaikus. Vaikystėje patirtas ar matytas smurtas gali turėti ilgalaikių pasekmių vaikų fizinei, emocinei ir psichologinei raidai. Reikia plano, apimančio visus valdymo lygmenis, pradedant ES ir baigiant savivaldybių lygmeniu, siekiant užkirsti kelią smurtui prieš vaikus ir spręsti šią problemą, taip pat turi būti kovojama su visų formų smurtu, prievarta ir nepriežiūra, įskaitant fizinį ir psichologinį smurtą, seksualinį smurtą, smurtą internete, smurtą šeimoje, institucinį smurtą ir smurtą mokykloje. Reikėtų spręsti dėl įvairių pagrindų pažeidžiamų vaikų problemą kaip antai didėjančią smurto grėsmę, su kuria susiduria mergaitės, neįgalūs vaikai (ypač mergaitės) ir pažeidžiamoje padėtyje esantys arba namų ūkiuose, kuriuose linkstama smurtauti, gyvenantys vaikai. Nepilnamečių, kaip smurtautojų, atveju reikia ne tik vaikams palankių teisminių procedūrų, bet ir vaikams palankios institucinės aplinkos, kuri palengvintų jų visišką socialinę reintegraciją. Siekiant užtikrinti tvarumą ir veiksmingumą, skubioms pagalbos linijoms ir kitoms tokio pobūdžio NVO teikiamoms paslaugoms, skirtoms vaikams ir šeimoms remti, turėtų būti skiriamas struktūrinis finansavimas.

4.5.

Vaiko teisių klausimas taip pat turi būti sprendžiamas pagrindinėse įtakos zonose, kurios daro poveikį vaikų ir jų šeimų gerovei. Sprendimus priimantys asmenys turėtų sistemingai integruoti vaiko teises siekiant įvertinti iniciatyvos, galinčios paveikti vaikus ir jų teises, poveikį. Šiuo požiūriu, svarstant vaiko teisių klausimą ir palaikant santykius su trečiosiomis šalimis, svarbu prireikus veikti skubiai ir veiksmingai. Tai strategijoje taikomas bendras požiūris, kuris turi būti pagrindinis įgyvendinimo ir vertinimo procese. Be to, įgyvendinant strategiją valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė naudotis geriausios praktikos pavyzdžiais iš kitų šalių, kuriose jie davė gerų rezultatų.

4.6.

Vaikų atsakomybė už klimato kaitą yra mažiausia, tačiau jiems tenka didžiausia jos poveikio našta. Strategijoje aptariamas aplinkos ir klimato krizės poveikis vaikams, tačiau ši problema turėtų toliau būti sprendžiama, užtikrinant, kad aplinkos politika ir teisės aktais būtų atsižvelgta į vaikų fizinę ir psichikos sveikatą kaip į atskaitos tašką siekiant riboti aplinkai kylančio pavojaus poveikį vaikams. Vaikai yra jautresni ir pažeidžiamesni aplinkai kylančiai rizikai nei suaugusieji.

4.7.

Tikėtina, kad naujosios kartos realusis ir internetinis gyvenimas visiškai susilies. Toks yra strategijoje taikomas požiūris: integruoti vaiko teises į skaitmeninį pasaulį, kad jos būtų perspektyvios. Šiandien skaitmeniniais įtaisais pradeda naudotis vis daugiau vaikų ir vis anksčiau. Mums reikia prieinamos skaitmeninės aplinkos, kuri standartiškai veiktų visiems vaikams, stipriai reguliuojant internetą, kad jis būtų saugesnis, ir remiant skaitmeniniu pilietiniu ugdymu. Vaikai turi teisę naudotis internete pateikiama informacija iš įvairių šaltinių ir jiems neturi būti taikomi savimokos algoritmai ar reklamos verslo modeliai, dėl kurių gaunama nekokybiška informacija.

4.8.

Vaikai dar ankstyvame amžiuje gali tapti kibernetinių patyčių aukomis, o tai gali sukelti rimtų psichikos problemų, kurios netgi gali baigtis mirtimi. Be to, vaikai dažniau nei bet kada anksčiau tampa seksualinės prievartos internete aukomis, ypač šiuo karantino laikotarpiu, kai internete vis dažniau dalijamasi vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga (11). Bet kokios formos smurto internete prevencija ir kova su juo yra ypač svarbi vaikų saugumui internete užtikrinti.

4.9.

Visos žiniasklaidos priemonės ir reklamuotojai turėtų gerbti vaikų, ypač jaunesnio amžiaus, teises, o vaikai turėtų būti apsaugoti kaip vartotojai. Tai visų pirma pasakytina apie sveiką mitybą, kuri yra prieinama ir gaunama iš aplinkos požiūriu tvaraus šaltinio. Strategijoje siūloma išplėtoti geriausią praktiką ir parengti savanorišką elgesio kodeksą, siekiant sumažinti gaminių, kuriuose daug cukraus, riebalų ir druskos, reklamos poveikį vaikams. Reikia nuoseklaus politikos formavimo, griežtesnės teisėkūros kontrolės dėl informacijos apie gaminius, maisto saugą ir rinkodarą, siekiant riboti nesveikų maisto produktų ir gėrimų reklamos poveikį.

5.   Konkrečios pastabos dėl Europos vaiko garantijų sistemos

5.1.

Vaikų skurdas, nepriteklius, diskriminacija ir atskirtis yra keletas didžiausių kliūčių, trukdančių užtikrinti vaikų teises; todėl EESRK palankiai vertina tai, kad pagal Europos vaiko garantijų sistemą daugiausia dėmesio skiriama šioms sritims, atsižvelgiant į 2030 m. kovos su skurdu tikslą pagal Europos socialinių teisių ramstį, kuriuo siekiama iki 2030 m. iš skurdo išvaduoti ne mažiau kaip 5 mln. vaikų. Tai svarbus žingsnis į priekį, tačiau EESRK ragina kiekvieną valstybę narę savo vaiko garantijų sistemos veiksmų planuose pristatyti kokybinius ir kiekybinius tikslus, kurie viršytų Europos Komisijos tikslą, atsižvelgiant į COVID-19 poveikį. Šie veiksmų planai turėtų būti susiję su galiojančiais teisiniais ir politikos dokumentais, priimtais pagal JT VTK stebėseną.

5.2.

Vaiko garantijų sistemos galimybių studijoje nagrinėti dvejopo metodo privalumai, pagal kurį visi vaikai, įskaitant tuos, kuriems labiausiai reikia pagalbos, turėtų turėti galimybes naudotis paslaugomis (12). Tiems vaikams, kurie susiduria su didžiausiomis kliūtimis gaunant paslaugas, prireikus, turėtų būti teikiama papildoma tikslinė parama, kad jiems būtų užtikrinta prieiga naudojant automatinius mechanizmus, užkertančius kelią bet kokiai stigmatizacijos formai. Tai turėtų būti taikoma visoms vaiko garantijų sistemoje nurodytoms paslaugų sritims taikant visapusišką ir tarpsektorinį požiūrį, kad kiekvienas vaikas turėtų vienodas galimybes ir atskaitos tašką, nepaisant jo šeimos aplinkos ar kilmės, ar specialiųjų poreikių, ir visiškai laikantis perėjimo prie kokybiškų globos šeimoje ir bendruomenėje paslaugų.

5.3.

2020 m. bendrame pareiškime dėl vaikų priežiūros paslaugų ES socialiniai partneriai pabrėžia, kad kiekvienas vaikas turi teisę gauti kokybišką, įtraukų ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą gyvenimui pradėti, atsižvelgiant į Barselonos tikslus ir būsimą jų persvarstymą. Tai nereiškia, kad tai yra privaloma: tėvams turėtų būti suteikta teisė laikytis savo nuomonės, kuri, jų manymu, geriausiai atitiktų jų vaiko interesus iki privalomo mokyklos lankymo. Tačiau reikia užtikrinti tęstinumą tarp pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais ar metais šeimų teikiamos priežiūros ir individualiems poreikiams pritaikyto profesionalaus ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, kai vaikai prisijungia prie švietimo sistemos, o tėvai grįžta į darbo rinką arba mokymo sistemą.

5.4.

Vyresnio amžiaus (t. y. 15–18 metų) vaikams turi būti užtikrintas vaiko garantijų sistemos ir Jaunimo garantijų iniciatyvos nuoseklumas, pripažįstant galimus sutapimus, užtikrinant aiškų biudžeto paskirstymą ir rengiant pagal amžių tinkamas ir skiriamąsias priemones nacionaliniuose veiksmų planuose, siekiant padėti vaikams ir jų tėvams užtikrinti sklandų perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką. Tai apima stereotipų nesuvaržytą informaciją vaikams apie darbo pasaulį, siekiant juos paruošti darbo realijoms, ir vaikų, ypač mergaičių, dalyvavimo mokslo, inžinerijos ir matematikos studijose skatinimą, tuo tarpu berniukus reikėtų skatinti stoti į priežiūros ir mokymo profesijas.

5.5.

Skirtingų galimybių naudotis sveikatos priežiūra problema yra morališkai neteisinga ir socialiniu požiūriu nesąžininga. Esant tokiai nelygybei pažeidžiama pagrindinė pacientų teisė į aukščiausią siektiną sveikatą, įskaitant psichikos sveikatą, be to, ji turi ne tik žmogiškąją kainą, bet ir yra brangi ekonominio viešųjų išlaidų tvarumo požiūriu. Pastebėta, kad vaikų emocinės ir psichinės gerovės sumažėjimas yra ne tik pavojingas sveikatai, bet ir yra viena iš COVID-19 pandemijos pasekmių: daugelis vaikų patiria nerimą, nes trūksta informacijos ir tikrumo dėl esamos padėties, jie jaučiasi vieniši ir pagalvoja apie savižudybę. Tokiais atvejais labai svarbu skubiai suteikti aukštos kokybės medicinos pagalbą ir palaikyti psichikos sveikatą.

5.6.

Vidutiniškai 5,4 % mokyklinio amžiaus vaikų (6–16 metų) Europoje gyvena namų ūkiuose, kur neišgalima įsigyti kompiuterio ar sumokėti už interneto ryšį. Kova su vaikų ir šeimų skurdu pagal vaiko garantijų sistemą taip pat reiškia kovą su skaitmeninių įtaisų nepritekliumi. ES SPGS didelio materialinio nepritekliaus rodiklis (13) turėtų apimti bent vieną skaitmeninių įtaisų nepritekliaus kintamąjį. Vienas iš keturių europiečių negali tinkamai apšviesti, šildyti ar atvėsinti savo namų, todėl kasmet miršta 100 000 žmonių. Remiantis 2020 m. rudenį paskelbta Europos socialinės politikos tinklo ataskaita, energijos nepriteklių patiria ne tik mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, bet ir didelė dalis vidutines pajamas gaunančių namų ūkių daugelyje valstybių narių. Energijos prieinamumas daro poveikį vaikų gyvenimo kokybei ir pasirinkimui, taip pat jų sveikatos būklei. Siekiant užtikrinti socialinį ir aplinkosauginį teisingumą, vaikų energijos nepritekliaus problema turėtų būti sprendžiama pagal Vaiko garantijų iniciatyvą kartu su veiksmais pagal Europos socialinių teisių ramsčio 20-ą principą.

5.7.

Skubiai priėmus Tarybos rekomendaciją, nacionaliniai veiksmų planai dėl vaiko garantijų sistemos turėtų atitikti Komisijos rekomendacijoje 2013/112/ES (14) dėl investicijų į vaikus nustatytą trejopą požiūrį (galimybė naudotis tinkamais ištekliais, galimybė naudotis prieinamomis kokybiškomis paslaugomis ir vaikų teisė dalyvauti) ir būti plėtojami konsultuojantis su vaikais, jų šeimomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, stiprinant nacionalinį, regioninį ir vietos pilietinį dialogą. Paramos paslaugas teikiančios organizacijos – tiek valstybinės, tiek ir ne pelno – turėtų būti įtrauktos tarp vaiko garantijų sistemos procese dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų ir socialinių partnerių, susijusių su paslaugų sritimis, siekiant užtikrinti deramas darbo sąlygas ir galimybę vaikams naudotis aukščiausios kokybės paslaugomis.

5.8.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl vaiko garantijų sistemos nacionalinių koordinatorių, turinčių tinkamus išteklius ir įgaliojimus, kurie koordinuos ir stebės rekomendacijos įgyvendinimą. Veiksminga sistema bus labai svarbi siekiant įdiegti tarpvyriausybinius koordinavimo mechanizmus (nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis), skirtus vaikų gerovei kurti, įgyvendinti ir stebėti ir vaikų skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti. Reikia užtikrinti, kad integruotas požiūris nacionaliniu lygmeniu taptų integruotu požiūriu regionų ir vietos lygmenimis ir kad veiksmingais mechanizmais būtų užtikrinta jų sąveika. Visi atitinkami rodikliai, jei įmanoma, turėtų būti suskirstyti vietos lygmeniu, siekiant aiškiau nustatyti teritorinius skirtumus ir geriau planuoti bei stebėti rekomendacijos įgyvendinimą.

5.9.

COVID-19 pandemija išryškino jau esamus sunkumus ir neatidėliotinus daugelio nesaugioje padėtyje atsidūrusių šeimų, kurias su ekonomika, švietimu, sveikata ir gerove susijusios ilgalaikės pandemijos pasekmės gali paveikti labiausiai, poreikius. Padidėjo sistemų koordinavimo spragos ir jo trūkumas. Blogėjančios ekonominės ir socialinės sąlygos padidino vaiko nepriežiūros riziką. Uždarius švietimo įstaigas, daugeliui tėvų ir globėjų kilo rimtų sunkumų. Dėl nelankomumo padidėjo rizika marginalizuotų grupių vaikams nebaigti mokslų, o tai labai apsunkino neįgalių vaikų, įskaitant tuos, kurie turi intelekto negalią, padėtį. Labai svarbu, kad mokyklos aplinkoje kiekvienam vaikui būtų suteiktos vienodos galimybės ir prireikus – tikslinė parama.

5.10.

Paramos šeimoms paslaugos gali atlikti svarbų vaidmenį padedant šeimoms susidoroti su esama padėtimi (15). Parama šeimoms, kad jos galėtų atlikti savo pagrindinį vaidmenį, apima švietimo spragų užpildymą, mokymą, socialinę įtrauktį, tėvystės įgūdžius, psichologinę gerovę, galimybes naudotis paslaugomis, užimtumą ir pajamas, neapsiribojant tik socialine politika. Tačiau EESRK pakartoja savo raginimą parengti „Europos susitarimą dėl priežiūros“, užtikrinant aukštesnės kokybės paslaugų teikimą per visą gyvenimą (16). Vaikų sveikata ir gerovė priklauso nuo universalios XXI a. šeimos politikos, pagal kurią su vaikais elgiamasi vienodai, nepriklausomai nuo šeimos modelio.

5.11.

Socialinis dialogas atlieka svarbų vaidmenį kuriant praktines priemones, kad vaikų priežiūra taptų prieinamesnė ir įperkamesnė, pavyzdžiui, kolektyvinėmis sutartimis kuriant bendruosius fondus, siekiant remti vaikų priežiūros projektus, skirtus specialiesiems dirbančių tėvų poreikiams konkrečiuose sektoriuose tenkinti, kaip antai sergančių ir neįgalių vaikų priežiūrai ir priežiūrai nenustatytomis jų darbo valandomis. Todėl labai svarbu atsižvelgti į bendrą socialinių partnerių pareiškimą, kad popamokinės ir atostogų metu teikiamų vaikų priežiūros paslaugų trūkumas Europoje yra pagrindinė kliūtis mokyklinio amžiaus vaikų turintiems tėvams dirbti mokamą darbą visą darbo dieną. Priežiūros visą dieną ir socialinės bei kultūrinės srities įstaigų, pavyzdžiui, sporto klubų, muzikos mokyklų ir kultūrinių iniciatyvų, bendradarbiavimas yra labai svarbus. Fizinis aktyvumas ir kultūrinis švietimas yra labai naudingi vaikų fizinei, socialinei, emocinei ir kultūrinei raidai.

---

(1)  OL C 44, 2011 2 11, p. 34.

(2)  OL C 43, 2012 2 15, p. 34.

(3)  OL L 59, 2013 3 2, p. 5.

(4)  2015 m. Europos Parlamento rezoliucija dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant vaikų skurdui (OL C 366, 2017 10 27, p. 19), 46 punktas.

(5)  Tarpinstitucinė deklaracija dėl Europos socialinių teisių ramsčio.

(6)  Vaiko garantijų sistemos galimybių studija, galutinė ataskaita.

(7)  EP rezoliucija (2021) dėl vaikų teisių, atsižvelgiant į ES vaiko teisių strategiją.

(8)  PSO Europos regiono biuras, The rise and rise of interpersonal violence – an unintended impact of the COVID-19 response on families (2020 m.).

(9)  UNICEF, Supporting Families and Children Beyond COVID-19 – Social protection in high-income countries (2021 m.).

(10)  UNICEF, Children speak up about the rights and the future they want (2021 m.).

(11)  OL C 10, 2021 1 11, p. 63.

(12)  Vaiko garantijų sistemos galimybių studija, galutinė ataskaita.

(13)  Šis rodiklis pakeičiamas Didelio materialinio ir socialinio nepritekliaus lygio rodikliu.

(14)  2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendacija 2013/112/ES „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ (OL L 59, 2013 3 2, p. 5).

(15)  EBPO, Looking beyond COVID-19: Strengthening family support services across the OECD.

(16)  OL C 220, 2021 6 9, p. 13.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Civilinės, gynybos ir kosmoso pramonės sinergijos veiksmų planas“

(COM(2021) 70 final)

(2021/C 374/11)

Pranešėjas	Manuel GARCÍA SALGADO
Bendrapranešėjis	Jan PIE

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 3 26
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI)
Priimta skyriuje	2021 6 17
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 7 8
Plenarinės sesijos Nr.	562
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	195 / 0 / 7

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK mano, kad iniciatyva, skirta skatinti ES finansuojamų priemonių sinergiją ir tuo pačiu palengvinti civilinės, gynybos ir kosmoso pramonės šakų kryžmaveiką, gali sustiprinti Europos strateginį savarankiškumą ir technologinį suverenumą, padidinti piliečių saugumą, toliau plėtoti vidaus rinką ir stiprinti konkurencingumą, ekonomikos augimą ir užimtumą. Todėl EESRK visiškai pritaria veiksmų plano tikslams ir ragina skubiai, energingai ir ryžtingai įgyvendinti vienuolika veiksmų.

1.2.

Naujų skaitmeninių ir kitų besiformuojančių technologijų diegimas gynybos ir saugumo srityje turėtų būti vienas iš pagrindinių veiksmų plano prioritetų. Siekiant palengvinti šį diegimą, reikėtų užtikrinti, kad įgyvendinant atitinkamas civilines iniciatyvas nuo pat pradžių būtų laikomasi gynybos ir saugumo reikalavimų. Tai taip pat padėtų optimizuoti konkrečių gynybos ir saugumo finansavimo priemonių taikymą ir veiksmingumą.

1.3.

EESRK laikosi požiūrio, kad veiksmų plane nereikėtų apsiriboti esančių sinergijos galimybių nustatymu. Jame taip pat turėtų būti aptariama, kaip nuo ad hoc požiūrio pereiti prie sistemingesnio, kuriuo sinergija būtų kuriama apgalvotai. Todėl EESRK ragina Komisiją į visas susijusias programas įtraukti naujus kompleksinio planavimo metodus.

1.4.

EESRK nuomone, įgūdžių, technologijų ir vertės grandinių susiejimas gali padėti užtikrinti didesnį nuoseklumą ir labiau strateginį ES lėšų panaudojimą. Todėl Komitetas ragina Komisiją šiuo tikslu parengti atitinkamas ES programas.

1.5.

EESRK mano, kad planuojamas Ypatingos svarbos technologijų stebėjimo centras yra esminis šio plano elementas. Siekiant civilių, gynybos, saugumo ir kosmoso sektorių kryžmaveikos, stebėjimo centras visų pirma turėtų sukurti visiems sektoriams taikomą bendrą technologijų taksonomiją.

1.6.

EESRK mano, kad veiksmų planas yra ES pramonės strategijos pagrindas. Šiuo požiūriu labai svarbu pasiekti, kad technologijų veiksmų planai sėkmingai virstų tikromis pavyzdinėmis pramonės iniciatyvomis. Todėl Komitetas ragina Komisiją dėti pastangas, kad stebėsenos centro veikla duotų apčiuopiamų rezultatų.

1.7.

EESRK nuomone, siekiant sėkmingai įgyvendinti veiksmų planą, labai svarbus visapusiškas atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, visų pirma pramonės, mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų, dalyvavimas. Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą imtis konkrečių veiksmų, kuriais būtų remiami startuoliai, MVĮ ir mokslinių tyrimų bei technologijų organizacijos, kad būtų vykdoma ES programų ir priemonių sklaida.

1.8.

Taip pat svarbu didinti visuomenės informuotumą apie gynybos ir saugumo ES finansavimo ekonominius ir technologinius privalumus Sąjungos piliečiams. Šiuo tikslu Komisija turėtų pradėti specialias informavimo kampanijas, kuriose dalyvautų pilietinės visuomenės atstovai.

1.9.

EESRK mano, kad įgyvendinant veiksmų planą svarbus vaidmuo tenka MVĮ. Todėl svarbu užtikrinti, kad šios įmonės galėtų naudotis visomis numatytomis priemonėmis.

1.10.

Istoriškai gynybos srities inovacijos būdavo pritaikomos civilinės paskirties produktams kurti. Šiandien besiformuojančių technologijų raidą skatina didžiulės verslo sektorių investicijos, o technologijų sklaida vis dažniau vyksta priešinga kryptimi – iš civilinės veiklos sričių į gynybos pramonę. Šiomis aplinkybėmis skaitmeninė pertvarka yra ypač svarbi. Veiksmų planas yra būtinas skatinant naujų skaitmeninių ir kitų besiformuojančių technologijų integraciją gynybos, saugumo ir kosmoso pramonės ekosistemoje.

1.11.

Siekiant skatinti socialinę įtrauktį ir lyčių lygybę vis dar vyrų dominuojamoje ekosistemoje, pirmenybė turėtų būti teikiama tikslingam moterų įdarbinimui, išlaikymui ir tolesnės karjeros skatinimui gynybos ir saugumo sektoriuose bei kokybiškų ir kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų jaunimui užtikrinimui.

1.12.

Be teisių į lygias galimybes ir nediskriminavimą, kokybiškas užimtumas yra naujos visuomenės sutarties, kuri turės būti sudaryta su Europos piliečiais, dalis.

1.13.

Investicijas reikia susieti su socialiniais aspektais, t. y. investicijų grąžą reikėtų vertinti ne tik ekonominiu požiūriu, bet ir atsižvelgiant į tokius svarbius aspektus kaip užimtumas, darbo vietų kūrimas ir jų kokybė. Atverti kosmoso pramonės teikiamas galimybes MVĮ, sudarant joms palankesnes sąlygas naudotis atsparumo didinimo fondais, plėtojant sinergiją tokiose srityse, kaip MVĮ darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, taip pat jų judumas, stiprinant ekosistemas visoje vertės grandinėje, išvengiant išteklių dubliavimosi ir juos paskirstant visoms ES šalims.

1.14.

Be to, būtina numatyti atlikti vertinimus ir vykdyti stebėseną laikantis nustatytų įmonių arba įmonių socialinės atsakomybės standartų, įskaitant ir didelės strateginės vertės investicijas.

1.15.

Reikalavimas laikyti šių svarbių vertybių turi būti taikomas visoms Europos lygmeniu vykdomoms investicijoms ir jokioms sritims, į kurias investuojamos viešosios lėšos, neturi būti daroma išimčių.

2.   Aplinkybės ir pagrindas

2.1.

Kosmoso, gynybos ir saugumo pramonės sektoriai, kartu su civilinės aviacijos pramone, sudaro Europai strategiškai svarbią aukštųjų technologijų ekosistemą. Daugelis bendrovių šioje ekosistemoje vykdo ir gynybos srities, ir civilinę veiklą, taip pat priklauso sudėtingoms tarpvalstybinėms tiekimo grandinėms, kurias sudaro daugybė vidutinės kapitalizacijos įmonių ir MVĮ. Ši ekosistema jau seniai garsėja joje veikiančių sektorių tarpusavio sinergija ir sinergija su kitų civilinių aukštųjų technologijų pramonės sektoriais. Naujų technologijų atsiradimas suteikia didelių galimybių sinergijai ateityje.

2.2.

Istoriškai gynybos srities inovacijos būdavo pritaikomos civilinės paskirties produktams kurti. Šiandien besiformuojančių technologijų raidą skatina didžiulės verslo sektorių investicijos, o technologijų sklaida vis dažniau vyksta priešinga kryptimi – iš civilinės veiklos sričių į gynybos pramonę. Šiomis aplinkybėmis skaitmeninė pertvarka yra ypač svarbi. Veiksmų planas yra būtinas skatinant naujų skaitmeninių ir kitų besiformuojančių technologijų integraciją gynybos, saugumo ir kosmoso pramonės ekosistemoje.

2.3.

EESRK mano, jog siekiant atsigauti po COVID-19 krizės ir pasiekti, kad vykstanti technologijų revoliucija būtų sėkminga, ES reikia atnaujinti pramonę, pasitelkus pažangias skaitmenines technologijas, kurios paskatintų ekonomikos plėtrą ir padėtų sukurti atsparesnį ekonomikos modelį.

2.4.

Technologinė pažanga yra tęstinis, dinamiškas procesas, o proveržių būna visada, bet juos sunku prognozuoti. Todėl nepaprastai svarbu skatinti besiformuojančių dvejopo naudojimo technologijų konvergenciją įgyvendinant didelės apimties Europos projektus, skirtus inovacijoms, konkurencingumui ir technologinei lyderystei strategiškai svarbiuose sektoriuose skatinti.

2.5.

2020 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba pažymėjo, kad vienas iš pagrindinių Sąjungos tikslų – užtikrinti strateginį savarankiškumą kartu išsaugant atvirą ekonomiką ir paragino ES siekti savarankiškumo kosmoso pramonėje ir kurti labiau integruotą gynybos pramonės pagrindą. Šie tikslai remiami daugeliu svarbių ES iniciatyvų, kaip antai Europos gynybos fondas (1), ES kosmoso programa (2), Skaitmeninės Europos programa, „Europos horizontas“, Saugumo sąjungos strategija ir naujoji Pramonės strategija. Sinergijos veiksmų planą mes laikome šių priemonių ir strategijų jungiamąja grandimi ir raginame Europos Komisiją dėti visas pastangas, kad siūlomi veiksmai būtų ambicingai ir veiksmingai įgyvendinti.

2.6.

Investicijų grąžą reikėtų vertinti ne tik ekonominiu požiūriu, bet taip pat atsižvelgiant į svarbiausius užimtumo, darbo vietų kūrimo ir užimtumo kokybės aspektus. Todėl EESRK pabrėžia švietimo ir įgūdžių svarbą sėkmingam Veiksmų plano įgyvendinimui. Be aukštos kvalifikacijos darbo jėgos nebus inovacijų ir konkurencingumo, o naujų besiformuojančių technologijų įsisavinimui reikės taikyti papildomas perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo priemones. Be to, technologijų sinergijos tarp sektorių skatinimo iniciatyvas turėtų papildyti priemonės darbuotojų tarpsektoriniam mobilumui lengvinti.

2.7.

EESRK mano, kad įvairovė yra ypač svarbi inovacijų varomoji jėga ir ragina Komisiją Veiksmų planą naudoti ir kaip priemonę socialinei įtraukčiai ir lyčių lygybei skatinti vis dar vyrų dominuojamoje ekosistemoje. Moksliniai tyrimai rodo, kad įvairovė užtikrina geresnį sprendimų priėmimą. Todėl moterų dalyvavimas visais sprendimų priėmimo lygmenimis yra labai svarbus ir turėtų būti skatinamas įdarbinimo, išlaikymo ir tolesnės karjeros politika. Be to, Komitetas ragina imtis priemonių, kuriomis būtų kovojama su vertikaliąja segregacija, o mergaitėms būtų suteiktas pradinis postūmis siekti karjeros šiuose sektoriuose, pavyzdžiui, jau ankstyvajame švietimo etape sužadinant jų susidomėjimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematiko sektoriais.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Europos Komisijos veiksmų plane konkrečiai aptariama ir pabrėžiama „sinergija“, kuri vertinama atsižvelgiant į „sudėtingas tarptautines sąlygas, kuriomis ES turi išsaugoti savo technologinį pranašumą ir remti savo pramoninę bazę“. Naujomis geopolitinėmis aplinkybėmis ypač svarbu remti sektorius, kurie prisideda prie ES strateginio savarankiškumo ir technologinio suverenumo.

3.2.

ES 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) numatoma smarkiai didinti investicijas į technologijas strateginiuose gynybos, saugumo, judumo, sveikatos, informacijos valdymo, kibernetiniame ir kosmoso sektoriuose. Įsteigus Europos gynybos fondą, į jį pirmą kartą įtraukta ES programa, konkrečiai skirta bendradarbiavimo projektams gynybos srityje. Vadovaujantis papildomumo principu, atitinkamos DFP programos apima mokslinius tyrimus, plėtrą, demonstravimą, prototipų kūrimą ir diegimą (novatoriškų produktų ir paslaugų viešąjį pirkimą). Taigi ES programos turi didžiulį sinergijos potencialą. Visiškai išnaudojus šią sinergiją labai padidėtų Europos investicijų pridėtinė vertė, todėl tai turi būti Komisijos svarbiausias prioritetas.

3.3.

Viešosios išlaidos moksliniams tyrimams ir inovacijoms Europoje kol kas yra gerokai mažesnės nei JAV ir Kinijoje. Mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo pastangos turi lemiamos įtakos pramonės konkurencingumui ir Europos autonomijai. Todėl ES programų sinergija turi optimizuoti investicijų grąžą, bet neturi pakeisti tyrimų ir inovacijų finansavimo. Valstybės narės taip pat turi dėti daugiau pastangų ir nesinaudoti Europos investicijomis kaip pretekstu mažinti savo pačių išlaidas strateginių sektorių finansavimui. Ne mažiau svarbu suderinti ES programas, pavyzdžiui, tas, kurios įtrauktos į Europos semestrą, ir nacionalines mokslinių tyrimų ir inovacijų programas siekiant užtikrinti optimalų išteklių panaudojimą.

3.4.

Naujų skaitmeninių ir kitų besiformuojančių technologijų atsiradimą skatina didžiulės verslo sektorių investicijos. Jos taip pat yra nepakeičiamos telkiant gynybos ir saugumo pajėgumus. Todėl šių technologijų įsisavinimas gynybos ir saugumo srityse turėtų būti vienas iš šio veiksmų plano prioritetų. Plane turėtų būti užtikrinta, kad civilinių sričių programose, kaip antai Europos debesijos iniciatyvoje, Švariojo vandenilio partnerystėje ir Europos procesorių iniciatyvoje, nuo pat pradžių būtų atsižvelgiama į gynybos ir saugumo reikalavimus.

3.5.

Technologinė sinergija daugiausia yra galima žemesniajame technologinės parengties lygyje, taip pat komponentų ir posistemių srityse. Skaitmeninių technologijų, kaip antai dirbtinio intelekto, našiosios kompiuterijos ir blokų grandinės, srityse įvairūs sektoriai remiasi daugeliu tų pačių modelių ir teorijų. Bendromis pastangomis vykdomi tyrimai šiose srityse paspartintų sprendimų kūrimą konkrečiuose sektoriuose ir padėtų rasti išteklių jiems diegti. Naujas požiūris į pramonės, valdžios institucijų, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą valdymo srityje turėtų užtikrinti teisingą ekosistemų pertvarką vykstant skaitmeninei ir žaliajai transformacijai. Pirmenybė bus teikiama siekiui užtikrinti sinergiją tarp ekosistemų ir sektorių, susiduriančių su didžiausiais iššūkiais, kad būtų pasiekti atsparumo ir tvarumo tikslai, atsižvelgiant į tris – aplinkosaugos, socialinį ir valdymo –aspektus. Bus skatinama įtraukti MVĮ į transeuropinius, tarpdisciplininius ir tarpsektorinius klasterius, susiejančius ypatingos svarbos orlaivių ir erdvėlaivių ir gynybos ekosistemų vertės grandines, visų pirma susijusias su judumu, automobilių pramone ir transporto bei sveikatos sistemomis. Reikės padėti joms įveikti sukrėtimus ir pažeidžiamumo problemas ar įvairinti jų veiklą sudarant sąlygas užmegzti ryšius su naujais vietos ir tarpvalstybiniais partneriais, šiuo tikslu įgyvendinant tvaraus konkurencingumo veiksmų planus.

3.6.

Sinergija mokslinių tyrimų etape nepanaikins skirtumų tarp technologijų pritaikymo būdų konkrečiuose sektoriuose. Dėl skirtingų klientų poreikių 5G technologija gynybos srityje skirsis nuo 5G technologijos verslo srityje, o debesijos paslaugos kovos veiksmų srityje skirsis nuo debesijos paslaugų verslo srityje, net jeigu jų technologinis pamatas bus panašus. Gynybos, saugumo ir kosmoso pramonės srityse būtina taikyti besiformuojančias technologijas ir pasitelkti jas kuriant konkretiems sektoriams pritaikytus sprendimus.

3.7.

EESRK požiūriu, įgyvendinant veiksmų planą taip pat būtina atsižvelgti į gynybos, saugumo, kosmoso ir civilinės rinkos skirtumus. Kadangi verslo modeliai ir reglamentavimo sistemos skiriasi, reikia rasti pusiausvyrą tarp dalijimosi mokslinių tyrimų rezultatais, intelektinės nuosavybės teisių, didelės rizikos investicijų garantijų, ekonominės grąžos užtikrinimo ir t. t. Šiuo požiūriu dėl besiformuojančių technologijų taip pat kils naujų iššūkių, pvz., susijusių su duomenų standartizavimu ir apsauga.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK mano, kad veiksmų plane privalo būti atsižvelgiama į susijusias saugumo ir gynybos srities iniciatyvas, kurias iniciavo valstybės narės. Pavyzdžiui, tokias kaip strateginis kelrodis, suderinta metinė peržiūra gynybos srityje (CARD), nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO) ir susitarimas dėl civilinių BSGP pajėgumų.

4.2.

EESRK taip pat mano, kad svarbu skirti dėmesį ES ir NATO bendradarbiavimui ir visų pirma užtikrinti NATO ir ES išteklių sąveikumą, įskaitant šifruotą ir saugų ryšį. Komisijos tarnybos turėtų toliau glaudžiai bendradarbiauti su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir Europos gynybos agentūra (EGA), kurių veikla turėtų skatinti sinergiją ir kryžmaveiką.

4.3.

EESRK džiaugiasi, kad veiksmų plane didelė reikšmė teikiama pavyzdiniams projektams. Tokios pavyzdinės iniciatyvos, apjungiančios įvairaus dydžio ir skirtingų sektorių bendroves visoje Europos Sąjungoje, skatina tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir gali tapti veiksmingomis nuoseklaus pramonės politikos priemonių taikymo programomis. Kad Europos socialinių teisių ramstis būtų veiksmingai įgyvendinamas vykdant skaitmeninę ir žaliąją pertvarką ir siekiant užtikrinti ilgalaikį ir struktūrinį su Europos semestro ciklu susijusių tvaraus konkurencingumo mechanizmų poveikį, Komitetas rekomenduoja kartu su siūlomomis priemonėmis taikyti daugiašalę valdymo sistemą, kad būtų užtikrintas įvairių veiksmų nuoseklumas ir veiksmingas visų susijusių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas.

4.4.

EESRK ragina Komisiją įgyvendinti veiksmų planą ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu: trumpuoju laikotarpiu ji turėtų skatinti esamų ES finansuojamų iniciatyvų kryžmaveiką. Veiksmų plane išvardijama daug iniciatyvų įvairiose srityse nuo kosmoso iki jūrų saugumo, kurios šiuo atžvilgiu atrodo perspektyvios.

4.5.

Tuo pačiu EESRK laikosi požiūrio, kad veiksmų plane nereikėtų apsiriboti esančių sinergijos galimybių nustatymu. Jame taip pat turėtų būti aptariama, kaip nuo ad hoc požiūrio pereiti prie sistemingesnio, kuriuo sinergija būtų kuriama apgalvotai. Veiksmų plane yra keletas elementų, kurie gali padėti tai padaryti: tarpsektorinis technologijų stebėjimas, pajėgumų planavimas, glaudus finansavimo programų koordinavimas, technologijų veiksmų gairės, vertės grandinės ir t. t. Siekiant, kad šie elementai būtų veiksmingi ir turėtų ilgalaikį struktūrizuojantį poveikį, mes rekomenduojame ne tik imtis siūlomų veiksmų, bet ir kurti naujas valdymo struktūras ir vykdyti atitinkamus visų svarbių programų planavimo procesus. Atrodo, kad tai būtina siekiant užtikrinti įvairių veiksmų suderinamumą ir veiksmingai įtraukti visas susijusias suinteresuotąsias šalis.

4.6.

EESRK mano, kad skaidrumas yra ne mažiau svarbus. Paramos skyrimo technologijoms, veiksmų gairėms ir pavyzdinėms iniciatyvoms principai turėtų būti aiškūs ir grindžiami objektyviais kriterijais. Kas dvejus metus numatomoje rengti pažangos ataskaitoje turėtų būti suformuluoti pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai pažangai įvertinti, taip pat reiktų įtraukti etapų vertinimus siekiant tobulinti šį procesą ir numatyti galimybę stabdyti veiklą, jeigu nesukuriama jokios vertės. Vertinimo procesas taip pat turėtų apimti teisinius ir reguliavimo aspektus, kad būtų galima nustatyti, ar ir kaip reikėtų pakeisti ES programų teisinį pagrindą ir nuostatas, siekiant skatinti ir panaudoti sinergiją.

4.7.

Vertindamas kiekvieną veiksmą atskirai EESRK laikosi tokios nuomonės:

4.7.1.

1 VEIKSMAS: iki 2021 m. pabaigos, remdamasi geriausia gynybos ir kosmoso sektorių patirtimi, Komisija pateiks pasiūlymą, kaip sustiprinti ateities perspektyvomis grindžiamą ir ankstyvą poreikių ir sprendimų vidaus saugumo ir teisėsaugos srityje nustatymą skatinant taikyti pajėgumais grindžiamą požiūrį visuose saugumo sektoriuose. EESRK požiūriu, šis veiksmas yra ypač sveikintinas siekiant įveikti dabartinį Europos saugumo rinkos susiskaidymą ir užtikrinti, kad galutiniai saugumo paslaugų gavėjai galėtų užbėgti už akių grėsmei saugumui dabar ir ateityje. Numatomas integruoto sienų valdymo pajėgumų planavimo procesas yra sveikintinas, bet jis turi būti kuriamas žymiai sparčiau, kad būtų galima pasinaudoti susijusiomis išlaidų programoms, kol nesibaigė dabartinė DFP. Kad būtų valdoma saugumo paslaugų galutinių gavėjų įvairovė ir kiek stabilizuoti planavimo procesai, mes rekomenduojame ES lygmeniu nustatyti saugumo misijas, kurios būtų pakankamai plačios, kad aprėptų įvairius ir kintančius pajėgumo reikalavimus. Numatomas požiūris turėtų būti strateginis ir ilgalaikis, bet taip pat ir pakankamai lankstus, kad aprėptų mažai tikėtinus, bet didelį poveikį turinčius įvykius (tokius kaip pandemija), ir leistų reaguoti į staigias nenumatytas grėsmes.

4.7.2.

2 VEIKSMAS: iki 2021 m. pabaigos ir atsižvelgdama į 2022 m. darbo programas, Komisija dar sustiprins savo vidaus procesą, kad paskatintų kosmoso, gynybos ir susijusių civilinės pramonės šakų sinergiją, gerindama ES programų ir priemonių koordinavimą ir pradėdama veiksmus, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą. EESRK nuomone, šis veiksmas yra viena iš pagrindinių veiksmų plano dalių. ES turėtų horizontaliai išnaudoti galimą sinergiją tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų programų (pvz., EGF ir „Europos horizonto“) siekdama skatinti kryžmaveiką, o taip pat vertikaliai – tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų bei diegimo programų (pvz., saugumo srities tyrimų ir Vidaus saugumo fondo) siekdama skatinti tyrimų rezultatų panaudojimą rinkoje. Kyla pavojus, kad skirtingos programų taisyklės ir sąlygos taps kliūtimi sinergijai ir atsiras būtinybė atidžiai išnagrinėti teisinius ir techninius klausimus, tokius kaip intelektinės nuosavybės teisės. Ypač svarbu Komisijoje sukurti naujus integruoto programavimo ir planavimo metodus ir užtikrinti, kad sinergija vyktų ne atsitiktinai, o apgalvotai.

4.7.3.

3 VEIKSMAS: 2021 m. antrąjį pusmetį Komisija pradės skelbti tikslinius veiksmus, skirtus startuoliams, MVĮ ir mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijoms, kuriais bus siekiama didinti informuotumą apie ES programas ir priemones, kurios suteikia finansavimo galimybių, teikia techninę paramą ir praktinius mokymus, teikia verslo spartinimo paslaugas, demonstruoja novatoriškus sprendimus ir sudaro palankesnes sąlygas patekti į gynybos, saugumo, kosmoso ar kitas susijusias civilines rinkas. EESRK sutinka, kad startuoliai ir MVĮ yra pagrindinės inovacijų varomosios jėgos ir atlieka svarbų vaidmenį kuriant sinergiją, nes dažnai veikia skirtinguose sektoriuose ir tarp civilinio ir gynybos sektorių. Kartu jiems paprastai trūksta pajėgumų sudėtingiems projektams vykdyti ir finansinio pajėgumo veikti nepriklausomai, vien tik viešose, itin reguliuojamose rinkose, tenkinančiose labai specifinius klientų poreikius. Todėl jiems reikia tvirtų ryšių su sistemų integravimo bendrovėmis, kad galėtų diegti inovacijas rinkoje. Taigi veiksmų plane turėtų būtų išreikšta parama startuolių ir MVĮ integracijai į tarpvalstybines tiekimo grandines ir stiprinami ryšiai tarp mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų ir pramonės sektorių.

4.7.4.

4 VEIKSMAS: Komisija parengs technologijų veiksmų gaires, kuriomis bus skatinamos inovacijos, susijusios su ypatingos svarbos technologijomis gynybos, kosmoso ir susijusiuose civiliniuose sektoriuose, ir skatinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas, o visos svarbios ES priemonės bus naudojamos užtikrinant sinergiją. Šios veiksmų gairės bus grindžiamos vertinimu, kurį kas dvejus metus atliks naujas Komisijoje įsteigtas Ypatingos svarbos technologijų stebėjimo centras. Veiksmų gairės gali paskatinti imtis naujų pavyzdinių projektų. EESRK visiškai pritaria stebėjimo centro steigimui ir jo misijai rengti technologijų veiksmų gaires, suartinančias gynybos, kosmoso ir su jomis susijusias civilinės pramonės šakas. Mes taip pat pritariame ketinimui į vertinimą įtraukti vertės grandines, nes tai paruošia dirvą nuosekliam ir derinamam pramonės politikos priemonių taikymui skatinant technologinę lyderystę strateginiuose sektoriuose. Šio veiksmo sėkmė tuo pačiu priklauso nuo daugelio veiksnių. Stebėjimo centrui reikės: — sukurti tvirtas sąsajas su susijusiais pajėgumų planavimo procesais,; — aktyviai stebėti technologijų raidos tendencijas pasaulyje ir kuo anksčiau pastebėti technologijų proveržius ir nesėkmes, — nustatyti technologijų vertinimo tikslus, taisykles ir kriterijus, — sukurti bendrą, visiems susijusiems sektoriams taikytiną taksonomiją, siekiant užtikrinti, kad kosmoso, gynybos ir saugumo pramonės sektoriuose būtų vartojama ta pati „technologinė kalba“. Galiausiai reikia užtikrinti, kad stebėjimo centro kuriamos veiksmų gairės būtų įgyvendinamos ne vien tik popieriuje, o iš tikrųjų įtraukiamos į darbo programas ir pavyzdines iniciatyvas. Kad šis tikslas būtų pasiektas, mes rekomenduojame stebėjimo centrui remtis panašių vykdomų procesų metu sukaupta patirtimi, kaip antai Jungtinės darbo grupės (EGA-EKA-EB) dėl ypatingos svarbos kosmoso technologijų patirtimi.

4.7.5.

5 VEIKSMAS: glaudžiai bendradarbiaudama su kitais pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, Komisija iki 2022 m. pabaigos pateiks planą, kaip skatinti naudoti esamus mišrius civilinės ir (arba) gynybos standartus ir kurti naujus. EESRK nuomone, standartai yra galinga rinkų formavimo priemonė. Taikyti mišrius standartus prasminga tuomet, kai tai yra tikslinga, o ChBRN ar saugumo duomenų erdvės pavyzdžiai iš tikrųjų yra daug žadantys. Tačiau sunkumų kyla dėl lėto techninių standartų nustatymo proceso, kurį įgyvendinant vis sunkiau neatsilikti nuo naujų inovacijų plėtros. Su standartais susiję reikalavimai taip pat turėtų būti įtraukti į programos „Europos horizontas“ konkursus, taip užtikrinant, kad naujos inovacijos iš tikrųjų būtų tinkamos naudoti galutiniams naudotojams.

4.7.6.

6 VEIKSMAS: 2022 m. pirmąjį pusmetį Komisija, bendradarbiaudama su Europos inovacijų taryba ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, pradės įgyvendinti inovacijų inkubatorių, kuris rems naujas technologijas ir formuos dvejopo naudojimo inovacijas. Komisija taip pat rems tarpvalstybinius gynybos inovacijų tinklus, kurie išbandys civilinio sektoriaus technologijų aktualumą ir rems atsakingas inovacijas gynybos sektoriaus vertės grandinėse. Be to, šiais veiksmais bus sprendžiamas dabartinio civilinių ir gynybos inovacijų aplinkos susiskaidymo, įgūdžių trūkumo, taip pat lygybės ir įtraukties tikslų klausimai. EESRK mano, kad kurti dvejopo naudojimo inkubatorius ir gynybos inovacijų tinklus yra įdomu ir tai verta išbandyti. Šiuo požiūriu ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į tai, kad daugelis komercinių technologijų sparčiai sensta ir tai neretai tampa didele kliūtimi siekiant jas taikyti gynybos tikslais. Mes taip pat raginame Komisiją aktyviai skatinti technologijų perdavimą iš vieno sektoriaus į kitą, kartu su lydinčiomis administracinės ir finansinės paramos priemonėmis. Kadangi tai atveria naujas galimybes, EESRK rekomenduotų aktyviai stebėti ir reguliariai vertinti šį veiksmą siekiant įvertinti jo poveikį.

4.7.7.

7 VEIKSMAS: nuo 2021 m. birželio mėn. Komisija kartu su valstybėmis narėmis steigs Kibernetinio saugumo kompetencijos centrą ir skirs reikiamų išteklių iš atitinkamų ES programų. Komisija sieks stiprinti centro, EGF ir ES kosmoso programos, susijusios su kibernetiniu saugumu ir kibernetine gynyba, veikimo sinergiją, kito sektoriaus technologijų perėmimą ir tarpsektorinį technologijų išplatinimą, kad būtų sumažintas pažeidžiamumas ir padidintas veiksmingumas. EESRK mano, kad 7 veiksme nurodyta veikla yra būtina Europos savarankiškumui svarbiausiose technologijų srityse. Saugumo, gynybos ir kosmoso pramonės šakų sinergija akivaizdžiai reikalinga kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos srityse, todėl joms iš tikrųjų turi būti teikiamas ypatingas prioritetas. Glaudus viešojo sektoriaus institucijų ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas šiuo atveju ypač svarbus.

4.7.8.

8 VEIKSMAS: nuo 2022 m. pirmojo pusmečio, siekdama remti perversmines technologijas, Komisija pristatys novatoriškas finansavimo formas, kad paskatintų netradicinių subjektų dalyvavimą, pritrauktų startuolius ir skatintų sprendimų kryžmaveiką, remdamasi ES programų ir priemonių, įskaitant Skaitmeninės Europos programos ir EGF, teikiamomis galimybėmis. EESRK pritaria, kad būtų remiamos galimos perversminės technologijos, logiškai papildant labiau tradicinį pajėgumais grindžiamą požiūrį, ir skatina glaudžiai susieti jas su numatomu įkurti technologijų stebėjimo centru. Mes taip pat pritariame EGF ir Skaitmeninės Europos programos įtraukimui į šią veiklą ir rekomenduojame toliau šiuo pagrindu plėtoti visavertę Europos agentūrą, panašią į DARPA (3), vidutinės trukmės laikotarpiu.

4.7.9.

9 VEIKSMAS: ES bepiločių orlaivių technologijos. Daugybė bepiločių orlaivių (4) naudojimo pavyzdžių rodo, kad šios technologijos naudojamos komercinėje aeronautikoje, taip pat kosmoso, saugumo ir gynybos pramonėje. Kryžmaveika yra bepiločių orlaivių technologijos pamatas, o civilinės ir karinės paskirties bepiločių orlaivių naudojimas aeronautikos sektoriuje taip pat turi dvejopą paskirtį. Taigi EESRK visiškai pritaria, kad dėl minėtų akivaizdžių priežasčių būtų pradėtas bepiločių orlaivių pavyzdinis projektas ir rekomenduoja jį paremti konkrečiomis technologijų veiksmų gairėmis, kuriose būtų teikiama pirmenybė susijusiems technologijų kūrimo elementams, atsižvelgiant į jų svarbą Europos strateginiam savarankiškumui ir technologiniam suverenumui.

4.7.10.

10 VEIKSMAS: ES kosminė pasaulinė saugios komunikacijos sistema. EESRK mano, kad šis pavyzdinis projektas yra labai svarbus, nes jis aprėpia pagrindinius Europos savarankiškumo ir technologinio suverenumo elementus. Tuo pačiu mums lieka neaišku, kaip šis projektas sukurs sinergiją su gynybos sektoriumi ar gaus iš jos naudos. Komiteto nuomone, vienas iš būdų kurti didesnę sinergiją būtų padidinti šios sistemos naudingąją apkrovą. Tam būtų galima pasitelkti kosmoso stebėjimo jutiklius, kurie kurtų sinergiją tarp dviejų su kosmosu susijusių pavyzdinių iniciatyvų.

4.7.11.

11 VEIKSMAS: Kosmoso eismo valdymas Norint užtikrinti kosmose esančios įrangos ir infrastruktūros, turinčios vis didesnę reikšmę šiuolaikinės visuomenės veiklai, saugumą, būtina valdyti kosmoso eismą. Todėl EESRK pritaria, kad būtų pradėtas konkretus pavyzdinis kosmoso eismo valdymo projektas. Tuo pačiu esame susirūpinę, kad ši iniciatyva apsiriboja reguliavimo ir standartizavimo aspektais, kurie yra svarbūs, bet nepakankami. Todėl Komisija taip pat turėtų apsvarstyti galimybę kurti kosmoso stebėjimo duomenų platformą (tokį tikslą yra iškėlusios JAV). Siekdama plėtoti patikimą Europos požiūrį į kosmoso eismo valdymą, Europa turėtų gerokai patobulinti savo kosmoso stebėjimo pajėgumus (įsigyti naujus jutiklius, stiprinti analizės ir skaičiavimo pajėgumus ir t. t.).

---

(1)  2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/697, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2018/1092 (OL L 170, 2021 5 12, p. 149).

(2)  Komunikatas „Europos kosmoso politika“ (COM(2021) 208, 2021 m. balandžio 21 d.).

(3)  The Defense Advanced Research Projects Agency (Gynybos pažangiųjų mokslinių tyrimų projektų agentūra) (DARPA) yra JAV gynybos departamento mokslinių tyrimų ir plėtros agentūra, atsakinga už besiformuojančių technologijų kūrimą.

(4)  OL C 129, 2018 4 11, p. 51.