—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnį ir 179–181 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 2 d. klausimą Komisijai, į kurį atsakoma raštu, dėl mialginio encefalomielito tyrimų (E-002599/2019) ir į 2019 m. spalio 28 d. Komisijos atsakymą,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 4 d. klausimą Komisijai, į kurį atsakoma raštu, dėl lėtinio nuovargio sindromo (E-006124/2018) ir į 2019 m. sausio 30 d. Komisijos atsakymą,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 28 d. Komisijai pateiktą klausimą, į kurį atsakoma raštu, tema „Mialginis encefalomielitas: Pasaulio sveikatos organizacijos pripažinimas ir Komisijos parama moksliniams tyrimams ir mokymui“ (E-004360/2018) ir į 2018 m. lapkričio 1 d. Komisijos atsakymą,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 9 d. klausimą Komisijai, į kurį atsakoma raštu, dėl mialginio encefalomielito ir lėtinio nuovargio sindromo tyrimų finansavimo (E-006901/2017) ir į 2017 m. gruodžio 18 d. Komisijos atsakymą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 227 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi Peticijų komitetas gavo keletą peticijų, kuriose išreikštas susirūpinimas dėl gydymo nebuvimo ir dėl šiuo metu nepakankamo finansavimo, skiriamo mialginio encefalomielito ir lėtinio nuovargio sindromo (angl. ME/CFS) biomedicininiams tyrimams ES;

B.

kadangi pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnį kiekvienas asmuo turi „teisę į gydymą nacionalinių teisės aktų ir praktikos nustatyta tvarka“, o kituose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, įskaitant Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir Neįgaliųjų teisių konvenciją, pripažįstama arba nurodoma teisė į sveikatą ar jos elementai, pvz., teisė į medicininę priežiūrą;

C.

kadangi valstybių narių ir Sąjungos veiksmais turi būti siekiama gerinti visuomenės sveikatą; kadangi šis tikslas turėtų būti pasiektas Sąjungai remiant valstybes nares, stiprinant bendradarbiavimą ir skatinant ligų priežasčių, plitimo ir prevencijos mokslinius tyrimus;

D.

kadangi ME/CFS yra sekinanti, lėtinė ir daugiasisteminė nežinomos etiologijos liga, kurios simptomai, sunkumas ir progresavimas labai skiriasi;

E.

kadangi Pasaulio sveikatos organizacija pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (ICD-11) ME/CFS klasifikuoja kaip nervų sistemos sutrikimą, žymimą kodu 8E49 (povirusinis nuovargio sindromas);

F.

kadangi ME/CFS yra sudėtinga, dažnai nedarbingumą sukelianti liga, nes dėl ekstremalaus nuovargio ir kitų fizinių simptomų kasdienė veikla gali tapti neįmanoma; kadangi gyvenimo kokybė gali labai pablogėti, o pacientai, sergantys ME/CFS, kurie dėl ligos galbūt nesikelia iš patalo arba negali išeiti iš namų, patiria didelių kančių, tai turi neigiamų padarinių socialiniams ir šeimos santykiams ir didelių išlaidų visuomenei dėl prarastų darbingumo pajėgumų;

G.

kadangi ypatingą dėmesį reikia skirti didelei asmenų, sergančių ME/CFS, socialinės atskirties rizikai; kadangi šiuo požiūriu šia liga sergantiems darbuotojams labai svarbu turėti galimybę išlaikyti savo darbo vietas, kad jie nebūtų izoliuoti;

H.

kadangi reikėtų imtis visų įmanomų priemonių siekiant pritaikyti ME/CFS sergančių darbuotojų darbo sąlygas ir aplinką; kadangi jiems taip pat turėtų būti suteikta teisė į darbo vietos ir darbo laiko pritaikymą;

I.

kadangi vis dar nėra patvirtintų biomedicininių diagnostinių tyrimų ME/CFS nustatyti, taip pat nėra jokių ES Europos vaistų agentūros patvirtintų gydymo būdų;

J.

kadangi dėl koordinuoto ir išsamaus duomenų rinkimo ES lygmeniu trūkumo nežinoma apie ME/CFS sergamumo rodiklį ir ligos paplitimą ES, taip pat apie bendrą socialinę ir ekonominę su tuo susijusią naštą;

K.

kadangi, remiantis 2019 m. rugpjūčio 30 d. Komisijos atsakymu į peticiją Nr. 0204/2019, ME/CFS diagnozuota maždaug 24 mln. žmonių visame pasaulyje, tačiau manoma, kad tai sudaro tik 10 proc. visų sergančiųjų ME/CFS;

L.

kadangi, Amerikos mialginio encefalomielito ir lėtinio nuovargio sindromo draugijos vertinimu, maždaug 17–24 mln. žmonių visame pasaulyje kenčia nuo ME/CFS;

M.

kadangi manoma, kad maždaug du milijonai žmonių ES, nepriklausomai nuo jų etninės kilmės, amžiaus ar lyties, kenčia nuo ME/CFS; kadangi tarp suaugusiųjų labiausiai nukenčia moterys;

N.

kadangi iki šiol ME/CFS yra prastai suprantamas ir dėl to nepakankamai diagnozuojamas dėl nepakankamų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų žinių apie šią ligą arba dėl sunkumų, su kuriais susiduriama nustatant simptomus, ir dėl to, kad nėra tinkamų diagnostinių tyrimų; kadangi nepakankamas ME/CFS supratimas gali labai trukdyti pacientų profesinio neįgalumo pripažinimui;

O.

kadangi pacientų bendruomenė jaučiasi esanti nepalankioje padėtyje, ignoruojama valdžios institucijų ir visuomenės apskritai, ji teisėtai prašo didinti informuotumą ir skirti papildomą finansavimą mokslinių tyrimų pažangai remti; kadangi pacientai smerkia tai, kad jie kenčia nuo stigmatizacijos dėl prastų žinių apie šią ligą; kadangi pernelyg dažnai menkai pripažįstama stigmatizacija, susijusi su ME/CFS turinčių asmenų teisėmis, ir atitinkama psichologinė įtampa, kuri daro didžiulį poveikį asmenims, šeimoms ir visuomenei bei kiekvienam piliečių gyvenimo aspektui;

P.

kadangi vaikų ir jaunuolių, sergančių ME/CFS, galimybės gauti išsilavinimą galėtų būti apribotos;

Q.

kadangi akivaizdu, kad būtina geriau pripažinti šios rūšies ligas valstybių narių lygmeniu; kadangi turėtų būti rengiami tiksliniai mokymai siekiant didinti valdžios institucijų, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir apskritai pareigūnų informuotumą;

R.

kadangi peticija Nr. 0204/2019, kurioje raginama daugiau išteklių investuoti į biomedicininius ME/CFS mokslinius tyrimus ir pacientų paramą, sulaukė ir toliau gauna daug pacientų ir jų šeimų, taip pat mokslo bendruomenės atstovų parašų;

S.

kadangi per keletą metų Komisijai buvo pateikti kelių Europos Parlamento narių klausimai dėl galimybės gauti ES finansavimą ME/CFS moksliniams tyrimams;

T.

kadangi mokslinių tyrimų pastangos ME/CFS srityje tebėra gana fragmentiškos ir trūksta mokslinių tyrimų koordinavimo ES lygmeniu; kadangi, nepaisant pagal ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) suteiktos paramos keliems mokslinių tyrimų projektams įvairios etiologijos neurologinių sutrikimų srityje, taip pat skausmo tyrimams (pvz., Help4Me, GLORIA ir RTCure), Komisija savo 2019 m. sausio 30 d. atsakyme į klausimą, į kurį atsakoma raštu, Nr. E-006124/2018 pripažino, kad iki šiol pagal ES bendrąsias mokslinių tyrimų programas ir ES inovacijų programas nebuvo remiami jokie konkretūs projektai, susiję su ME/CFS diagnostika ir (arba) gydymu;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis (1), 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų (2), 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl euro zonos biudžeto pajėgumų (3) ir į 2019 m. vasario 13 d. rezoliuciją dėl diskusijų dėl Europos ateities padėties (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio (5),

—

atsižvelgdamas į paskirtosios Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen 2019 m. liepos 16 d. pasiūlymą, susijusį su kitos kadencijos Europos Komisijos (2019–2024 m.) politinėmis gairėmis dėl Konferencijos dėl Europos ateities (toliau – Konferencijos) organizavimo,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 22 d. Komisijos komunikatą „Rengiamės Konferencijai dėl Europos ateities“ (COM(2020)0027),

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2019 m. gruodžio 12 d. išvadas dėl bendro požiūrio į Konferenciją dėl Europos ateities,

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento pozicijos dėl Konferencijos dėl Europos ateities (6),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 12 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Konferencijos dėl Europos ateities,

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais (7),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 15 d. rezoliuciją dėl naujos daugiametės finansinės programos, nuosavų išteklių ir gaivinimo plano (8),

—

atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos pareiškimą dėl R. Šumano deklaracijos 70-ųjų metinių,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi reikia spręsti tiek vidaus, tiek išorės problemas, su kuriomis susiduria Europa, taip pat naujus socialinius ir tarpvalstybinius uždavinius, kurie nebuvo iki galo numatyti priimant Lisabonos sutartį; kadangi Sąjungą ištikusių didelių krizių skaičius rodo, kad daugelyje valdymo sričių reikalinga institucinė ir politinė reforma;

B.

kadangi dabartinė COVID-19 krizė parodė, kad ES tebėra nebaigtas projektas, ir už tai teko sumokėti labai aukštą kainą, todėl Konferencijoje reikia geriau spręsti negebėjimo užtikrinti solidarumą ir koordinavimą, ekonominių, sveikatos apsaugos ir socialinių sukrėtimų ir tebesitęsiančių išpuolių prieš pagrindines teises ir teisinės valstybės principus klausimus; kadangi, turint tai omenyje ir atsižvelgiant į besitęsiančią krizę, esama dar didesnės būtinybės Europos Sąjungai pradėti svarstyti, kaip ji gali tapti veiksmingesnė, demokratiškesnė ir artimesnė piliečiams;

C.

kadangi Parlamentas, Komisija ir Taryba pareiškė, kad turėtų būti organizuota Konferencija dėl Europos ateities ir kad šios Konferencijos procesas turėtų suteikti galimybę glaudžiai įtraukti ES piliečius remiantis principu „iš apačios į viršų“, kad jie būtų išklausyti ir prisidėtų prie diskusijų dėl Europos ateities;

D.

kadangi Konferencija turėtų sudaryti sąlygas surengti atvirą įvairių dalyvių diskusijų forumą be iš anksto nustatytų rezultatų; kadangi dėl to bendras trijų institucijų susitarimas turėtų būti susijęs tik su Konferencijos formatu ir organizavimu;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 2, 9, 10, 19 straipsnius bei 216 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (Chartija), ypač į jos 3, 15, 20, 21, 23, 25, 26 ir 47 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 17 principą dėl neįgaliųjų įtraukties, 3 principą dėl lygių galimybių ir 10 principą dėl sveikos, saugios ir gerai pritaikytos darbo aplinkos ir duomenų apsaugos,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją (NTK) ir į tai, kad 2011 m. sausio 21 d. ji įsigaliojo vadovaujantis 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu (1),

—

atsižvelgdamas į NTK bendruosius komentarus, kaip į autoritetingas NTK įgyvendinimo gaires,

—

atsižvelgdamas į Tarybos, valstybių narių ir Komisijos elgesio kodeksą, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos vykdomo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir atstovavimo jai vidaus tvarka (2),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 2 d. JT Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – NTK komitetas) baigiamąsias pastabas dėl Europos Sąjungos pirminės ataskaitos,

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (Europos žmogaus teisių konvencija), Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—

atsižvelgdamas į JT Vaiko teisių konvenciją (VTK) ir JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (KDPM),

—

atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno strateginius tyrimus dėl to, kaip Europos Komisija užtikrina neįgaliesiems galimybę naudotis jos interneto svetainėmis (OI/6/2017/EA), dėl to, kokią tvarką Europos Komisija taiko neįgaliesiems pagal ES darbuotojų bendrąją sveikatos draudimo sistemą (OI/4/2016/EA), ir Sprendimą atlikus bendrą tyrimą bylose 1337/2017/EA ir 1338/2017/EA dėl silpnaregių kandidatų galimybės dalyvauti ES valstybės tarnautojų atrankos procedūrose, kurias organizuoja Europos personalo atrankos tarnyba,

—

atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus (DVT), kuriuos ES yra įsipareigojusi įgyvendinti,

—

atsižvelgdamas į tai, kad į darnaus vystymosi tikslus, susijusius su švietimu (4 DVT), ekonomikos augimu ir užimtumu (8 DVT), nelygybe (10 DVT), žmonių apgyvendintų vietovių prieinamumu (11 DVT) ir duomenų rinkimu (17 DVT), aiškiai įtrauktos su negalia susijusios nuostatos,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

—

atsižvelgdamas į Parlamento prašymu parengtą Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto tiriamąją nuomonę dėl neįgalių moterų padėties,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (3),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (4),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (5),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Lygių užimtumo galimybių direktyvos) (7), taikymo,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (nauja redakcija) (8),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ (COM(2010)0636),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 14 d. Komisijos komunikatą „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“ (COM(2020)0014),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 2 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo pažangos ataskaita“ (SWD(2017)0029),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426) ir 2009 m. balandžio 2 d. Parlamento poziciją dėl šio pasiūlymo (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2017 m. (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 30 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į NTK komiteto baigiamąsias pastabas (12),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto patvirtinto klausimų sąrašo, susijusio su pirmine Europos Sąjungos ataskaita (13),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir į 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios (14),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (15),

—

atsižvelgdamas į savo 1988 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl gestų kalbų kurtiesiems (16), 1998 m. lapkričio 18 d. rezoliuciją dėl gestų kalbų (17) ir į 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl gestų kalbų ir profesionalių gestų kalbų vertėjų (18),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus atliktą tyrimą „Europos struktūriniai ir investicijų fondai ir neįgalieji Europos Sąjungoje“,

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos informacinį pranešimą „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios“,

—

atsižvelgdamas į Europos ombudsmenės 2018 m. metinį pranešimą,

—

atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „2020–2030 m. ES darbotvarkės dėl neįgaliųjų teisių kūrimas“,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2019 m. ataskaitas dėl pagrindinių teisių,

—

atsižvelgdamas į FRA temines ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos pareiškimą dėl ES strategijos dėl negalios po 2020 m.,

—

atsižvelgdamas į Eurostato statistinius duomenis apie neįgaliųjų galimybes patekti į darbo rinką, gauti švietimo ir mokymo paslaugas, taip pat apie skurdą ir pajamų nelygybę,

—

atsižvelgdamas į neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų ataskaitas ir rekomendacijas,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (19), ypač į jo 4, 6 ir 7 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (20), ypač į jo 5 straipsnio 9 dalies a punktą,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (21), ypač į jo 2 straipsnio 3 dalį ir į 8 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (22),

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi visi neįgalieji, kaip visaverčiai piliečiai, yra lygiateisiai visose gyvenimo srityse (įskaitant galimybę patekti į atvirą darbo rinką ir gauti išsilavinimą) ir turi teisę į neatimamą orumą, vienodą požiūrį, nepriklausomą gyvenimą, savarankiškumą ir visapusišką dalyvavimą visuomenės gyvenime, jų indėlis į ES socialinę ir ekonominę pažangą yra gerbiamas ir vertinamas; kadangi daugiau kaip pusėje valstybių narių psichikos sveikatos sutrikimų arba protinę negalią turintiems žmonėms nesuteikiama balsavimo teisė;

B.

kadangi Europos Sąjungoje yra apytiksliai 100 milijonų neįgaliųjų (23), kurie vis dar negali pasinaudoti savo pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir siekdami nepriklausomai gyventi kasdien patiria sunkumų; kadangi daugiau kaip 60 proc. neįgaliųjų yra moterys ir didžioji dalis neįgaliuosius prižiūrinčiųjų asmenų taip pat yra moterys; kadangi dėl neturimų statistinių duomenų nežinomas neįgalių vaikų skaičius, bet jis gali siekti 15 proc. visų Europos Sąjungoje gyvenančių vaikų skaičiaus; kadangi vis labiau senėjančioje visuomenėje matysime vis daugiau neįgaliųjų ir asmenų, kuriems bus reikalinga prieinamesnė ir palankesnė aplinka, įskaitant tinkamai pritaikytas paslaugas;

C.

kadangi, vadovaujantis SESV, Sąjunga turi kovoti su diskriminacija dėl negalios nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus (10 straipsnis) ir yra įgaliota priimti teisės aktus, būtinus norint kovoti su tokio pobūdžio diskriminacija (19 straipsnis);

D.

kadangi Chartijos 21 ir 26 straipsniuose aiškiai draudžiama diskriminacija dėl negalios ir numatytas lygiateisiškas neįgaliųjų dalyvavimas visuomenės gyvenime;

E.

kadangi NTK yra pirmoji tarptautinė žmogaus teisių sutartis, kurią bus ratifikavusi ES ir visos jos valstybės narės;

F.

kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika patvirtina, kad NTK yra privaloma ES ir jos valstybėms narėms, kai jos priima ir įgyvendina ES teisę, nes ši konvencija yra Sąjungos antrinės teisės priemonė (24);

G.

kadangi ES ir kelios jos valstybės narės nėra ratifikavusios NTK fakultatyvaus protokolo;

H.

kadangi neįgaliems vaikams kaip ir kitiems vaikams turi būti suteiktos galimybės naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, įskaitant teisę augti savo šeimose ar šeiminėje aplinkoje atsižvelgiant į vaiko interesus, kaip nustatyta Vaiko teisių konvencijoje; kadangi šeimos nariams dažnai tenka sumažinti arba nutraukti profesinę veiklą, kad galėtų prižiūrėti neįgalius šeimos narius; kadangi Europos Komisijos vaiko garantijų iniciatyvos galimybių studijoje (tarpinėje ataskaitoje) nurodyta, kad nustatytos pagrindinės neįgaliems vaikams kylančios kliūtys yra fizinio prieinamumo problemos, paslaugų ir objektų nepritaikymas vaikų poreikiams ir, daugeliu atvejų, paprasčiausiai galimybės jais naudotis nebuvimas; kadangi tame pačiame tyrime daug respondentų nurodė diskriminacijos problemas, visų pirma susijusias su švietimo problemomis, ir įperkamumą, susijusį su būsto problemomis;

I.

kadangi NTK principai apima gerokai daugiau nei diskriminacija ir jais siekiama užtikrinti galimybes visiems neįgaliesiems ir jų šeimoms visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis įtraukioje visuomenėje;

J.

kadangi pagal ESTT praktiką laikoma, kad politika gali būti laikoma netiesiogiai diskriminuojančia, jei faktiškai ginčijama nuostata turi neigiamą poveikį gerokai didesnei neįgaliųjų daliai; kadangi net įtarus, kad nuostata iš esmės yra diskriminuojanti ir gali turėti panašų neigiamą poveikį, ji taip pat bus laikoma diskriminuojančia;

K.

kadangi NTK 1 straipsnyje nurodyta, kad „neįgalieji – tai asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis“; kadangi šiuo atžvilgiu ypač svarbus yra NTK 9 straipsnis;

L.

kadangi 2018 m. 37 proc. 28-ių ES valstybių narių gyventojų nuo 15 metų teigė kenčiantys dėl vidutinių arba itin didelių fizinių ar jutiminių apribojimų; kadangi 2018 m. 24,7 proc. 28-ių ES valstybių narių gyventojų nuo 16 metų teigė, kad užsiimdami įprasta veikla dėl sveikatos problemų patiria tam tikrų arba didelių ilgalaikių apribojimų; kadangi 17,7 proc. teigė susiduriantys su tam tikrais, o 7 proc. su itin dideliais ilgalaikiais apribojimais (25);

M.

kadangi pagrindinių lėtinių ligų našta apskaičiuojama pagal dėl sveikatos sutrikimų prarastus sveiko gyvenimo metus (DALY); kadangi visoje ES skiriasi lėtinėms ligoms taikomos programos, o tam tikrose valstybėse narėse jos gali būti įtrauktos į platesnes neįgalumo sistemas;

N.

kadangi EUROFOUND nurodė, kad kyla neaiškumų dėl (lėtinės) ligos įtraukimo į negalios apibrėžtį (26); kadangi agentūra rekomenduoja, kad atliekant Europos strategijos dėl negalios peržiūrą būtų siekiama išspręsti šį klausimą;

O.

kadangi į 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios neįtrauktas ir joje nesprendžiamas neįgalių moterų ir mergaičių, kurios susiduria su daugialype diskriminacija ir kitais jų teisių pažeidimais, padėties, diskriminacijos formų ir teisių pažeidimų klausimas; kadangi dėl daugialypės diskriminacijos atsirandantis skurdas, socialinė, švietimo atskirtis ir atskirtis darbo rinkoje (didesnė tikimybė dirbti mažai mokamą, laikiną ar mažų garantijų darbą) dar labiau didina įtampą ir psichologinę naštą neįgaliesiems, jų šeimoms ir prižiūrintiesiems asmenims; kadangi vienodą požiūrį galima užtikrinti taikant teigiamas priemones ir politiką, skirtas neįgalioms moterims, neįgalių vaikų motinoms (tėvams), neįgaliems vienišiems tėvams ir (arba) vienišiems neįgalių vaikų tėvams; kadangi įtraukus lyčių aspektą į numatomą Europos strategiją dėl negalios po 2020 m. bus prisidedama prie tarpsektorinio požiūrio į neįgalių moterų ir mergaičių diskriminacijos panaikinimą;

P.

kadangi 2018 m. apie 28,7 proc. visų ES neįgaliųjų (16 metų ir vyresnių) grėsė skurdas arba socialinė atskirtis (27);

Q.

kadangi, nepaisant to, kad NTK 19 straipsnyje nurodyta, kad „Valstybės, šios Konvencijos Šalys, pripažįsta visų neįgaliųjų lygias teises gyventi bendruomenėje, lygias galimybes su kitais rinktis ir imasi veiksmingų ir atitinkamų priemonių, kad sudarytų sąlygas neįgaliesiems visapusiškai įgyvendinti šią teisę ir būti visiškai įtrauktiems į bendruomenę bei dalyvauti joje“, ES vis dar yra 800 000 neįgaliųjų, kurie neturi balsavimo teisės;

R.

kadangi neregintys ir kurti asmenys turi ypatingą dvejopą negalią, apimančią dviejų jutimų – regos ir klausos – sutrikimus, kurie riboja visapusišką jų dalyvavimą ir sukelia tam tikrų sunkumų, pvz., informacijos ir ryšių prieinamumo, judumo ir socialinės sąveikos srityse;

S.

kadangi su negalia susijusios išmokos turėtų būti laikomos valstybės parama, skirta padėti žmonėms panaikinti su jų negalia ir (arba) sveikatos būkle susijusias kliūtis, siekiant visapusiškai dalyvauti visuomenėje bei prireikus pakeisti pajamas;

T.

kadangi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnyje nurodyta, kad būtina imtis atitinkamų priemonių, kad neįgaliesiems, ypač moterims ir mergaitėms, būtų užtikrintas realus fizinės aplinkos, transporto priemonių, informacijos ir ryšių, įskaitant informacijos ir ryšių technologijų, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumas tiek miesto, tiek kaimo vietovėse;

U.

kadangi 2019 m. birželio mėn. priimtoje Direktyvoje dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (28) pirmą kartą ES lygmeniu nustatyta kiekvieno darbuotojo teisė į penkių darbo dienų prižiūrinčiojo asmens atostogas per metus;

V.

kadangi 2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios (toliau – Strategija) buvo remiamasi kaip politinių ir teisėkūros pasiūlymų dėl NTK įgyvendinimo pagrindu tiek ES, tiek už jos ribų;

W.

kadangi neįgalieji vis dar visapusiškai nedalyvauja visuomenėje ir nesinaudoja savo teisėmis; kadangi, laikantis NTK 29 straipsnio, sėkmingai įtraukti neįgaliuosius galima tik tuo atveju, jei jie dalyvautų politiniame ir visuomenės gyvenime, kur jiems dažnai per menkai atstovaujama;

X.

kadangi Strategija nebuvo pritaikyta naujoms politikos sritims, pvz., ji nebuvo suderinta nei su Darbotvarke iki 2030 m., kurią įgyvendinti įsipareigojusi ES ir visos jos valstybės narės, nei su Europos socialinių teisių ramsčiu;

Y.

kadangi per COVID-19 krizę neįgalieji susidūrė su rimtais iššūkiais ir teisių pažeidimais, pvz., asmeninės pagalbos, priežiūros ir paramos paslaugų sutrikimais, nevienodomis galimybėmis gauti su sveikata susijusios informacijos ir sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant skubią priežiūrą, ir (arba) visišku atskyrimu nuo jų, bendro pobūdžio, su visuomenės sauga susijusios informacijos, pateikiamos aiškiai ir paprastai, be kita ko, prieinamomis, be kliūčių ir naudojamomis formomis, trūkumu, atsargumo priemonių trūkumu gyvenamosiose įstaigose, nelygiomis galimybėmis naudotis švietimo įstaigų siūlomomis galimybėmis, įskaitant nuotolinį mokymąsi ir mokymąsi internetu, ir su smurtu namuose; kadangi yra galimybė, kad pandemija ir minėti iššūkiai ateinančiais mėnesiais gali atsinaujinti;

Z.

kadangi Strategija neapima visų NTK nuostatų;

AA.

kadangi Komisija iki šiol nesiėmė kompleksinės ir išsamios savo teisės akto peržiūros, kad užtikrintų visišką jo suderinimą su NTK nuostatomis;

AB.

kadangi įgyvendinant Strategiją padaryta nedidelė pažanga;

AC.

kadangi neįgaliųjų teisės neįtrauktos į daugelį ES politikos sričių;

AD.

kadangi vis dar yra naujų ir peržiūrėtų teisės aktų, kuriuose nėra jokių nuorodų į NTK ir prieinamumą; kadangi prieinamumas yra būtina savarankiško gyvenimo ir dalyvavimo sąlyga; kadangi ES, kaip NTK šalis, yra įsipareigojusi užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis ir aktyvų jų dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant teisės aktus ir politiką, tuo pat metu atsižvelgiant į įvairias negalios sąvokas;

AE.

kadangi būtina, kad neįgalieji galėtų visapusiškai ir lygiomis galimybėmis įsidarbinti, ir kadangi tai tebėra sudėtinga – šiuo metu darbo rinkoje dalyvauja 50,6 proc. neįgaliųjų (53,3 proc. neįgalių vyrų ir 48,3 proc. neįgalių moterų), palyginti su 74,8 proc. negalios neturinčių asmenų (29), o neįgalių 20–64 amžiaus asmenų nedarbo lygis siekia 17 proc., palyginti su 10 proc. negalios neturinčių asmenų, vadinasi, daug neįgaliųjų negali gyventi savarankiško ir aktyvaus gyvenimo; kadangi didelę dalį iš 4 mln. benamių žmonių kasmet sudaro neįgalieji; kadangi smarkiai skiriasi skirtingų negalios rūšių ir paramos poreikių duomenys;

AF.

kadangi darbdavius reikia remti ir skatinti, siekiant užtikrinti, kad neįgalieji būtų įgalinti nuo švietimo pradžios iki pat jų įsidarbinimo; kadangi dėl to darbdavių informuotumo didinimas – vienas iš būdų kovoti su diskriminacija įdarbinant neįgaliuosius;

AG.

kadangi darbo vietoje taikomos priemonės yra labai svarbios skatinant gerą psichikos sveikatą, užkertant kelią prastai psichikos sveikatai ir psichosocialinei negaliai;

AH.

kadangi veiksmai, kuriais siekiama įveikti demografinių pokyčių keliamus iššūkius, turi apimti reikiamas priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad neįgalieji būtų aktyvūs ir dalyvautų darbo rinkoje; kadangi į jas įtrauktos ne tik prevencinės priemonės, susijusios su darbuotojų sauga ir sveikata darbo vietoje, bet ir priemonės, kuriomis didžiausias dėmesys būtų skiriamas reabilitacijai ir dalyvavimui po ligos ar nelaimingo atsitikimo;

AI.

kadangi dalyvavimas gali būti visiškai užtikrintas tik jeigu bus įtraukta daug neįgaliųjų ir jiems atstovaujančių organizacijų ir bus prasmingai konsultuojamasi su visų tipų suinteresuotaisiais subjektais, atsižvelgiant į skirtingas negalios apibrėžtis;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

63.

64.

65.

66.

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 101–109 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į atitinkamas Komisijos taisykles, gaires, rezoliucijas, viešas konsultacijas, komunikatus ir atitinkamus dokumentus konkurencijos klausimais,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 15 d. Komisijos 2018 m. konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2019)0339) ir prie jos pridėtą tą pačią dieną paskelbtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą,

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 31 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos (1),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 10 d. išrinktos pirmininkės Ursulos von der Leyen įgaliojamąjį raštą Margrethei Vestager,

—

atsižvelgdamas į paskirtosios Komisijos narės Margrethe Vestager raštu ir žodžiu pateiktus atsakymus per Europos Parlamento 2019 m. spalio 8 d. surengtą klausymą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą – Komisijos pranešimą (2) dėl neteisėtos ir su vidaus rinka nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1 (3), kuria siekiama įgalinti valstybių narių konkurencijos institucijas, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrintojos, ir kuria užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos veikimas,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1150 (4) dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos 2019 m. liepos 15 d. paskelbtos 2018 m. konkurencijos politikos ataskaitos,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Komisijos 2019 m. liepos 15 d. paskelbtos 2018 m. konkurencijos politikos ataskaitos,

—

atsižvelgdamas į Komisijos aukšto lygio ekspertų 2019 m. balandžio 4 d. ataskaitą „Skaitmeninio amžiaus konkurencijos politika“,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 26 d. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno preliminarią nuomonę „Privatumas ir konkurencingumas didelių duomenų rinkinių amžiuje. Duomenų apsaugos, konkurencijos teisės ir vartotojų apsaugos sąveika skaitmeninėje ekonomikoje“ ir į 2016 m. rugsėjo 23 d. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę 8/2016 „Nuoseklus pagrindinių teisių įgyvendinimas didelių duomenų kiekių amžiuje“,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 29 d. Europos duomenų apsaugos valdybos pareiškimą dėl ekonominės koncentracijos poveikio duomenų apsaugai,

—

atsižvelgdamas į Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Lenkijos ekonomikos ir finansų ministrų 2020 m. vasario 4 d. laišką Komisijos narei Margrethei Vestager, taip pat į bendrą Austrijos, Čekijos, Estijos, Ispanijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Portugalijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos ir Švedijos dokumentą, parengtą rengiantis 2020 m. kovo mėn. vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 4 d. Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos pasiūlymą dėl „Dėl modernizuotos Europos konkurencijos politikos“,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. Europos vartotojų organizacijų asociacijos (BEUC) ataskaitą „Konkurencijos politikos vaidmuo apsaugant vartotojų gerovę skaitmeniniame amžiuje“,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 7 d. Europos Komisijos sprendimą iki 2022 m. pabaigos pratęsti septynių ES valstybės pagalbos taisyklių rinkinių (2020–2014 m. valstybės pagalbos modernizavimo iniciatyva) galiojimą ir tuo tarpu pradėti vertinimus,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 22 d. ir gegužės 27 d. Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į 18 valstybių narių pareiškimą, padarytą per 2018 m. gruodžio 18 d. vykusį 6-ąjį ministrų susitikimą „Friends of Industry“,

—

atsižvelgdamas į Strateginio bendriems Europos interesams svarbių projektų forumo ataskaitą „Strateginių vertės grandinių stiprinimas kuriant perspektyvią ES pramonę“,

—

atsižvelgdamas į vykdomą horizontaliojo bendradarbiavimo gairių peržiūrą,

—

atsižvelgdamas į viešas konsultacijas dėl horizontalių bendrųjų išimčių reglamentų,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Sukurti socialinės ekonomikos įmonėms pritaikytą Europos teisinę sistemą“,

—

atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones,

—

atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto laišką,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9–0022/2020),

A.

kadangi konkurencija ir veiksmingas konkurencijos politikos įgyvendinimas turi duoti naudos visiems ES piliečiams, ypač tiems, kurių vartotojų padėtis silpna, ir kartu turi būti skatinamos inovacijos ir sąžininga bendrojoje rinkoje veikiančių įmonių konkurencija, visų pirma užtikrinant mažosiomis ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) galimybę konkuruoti sąžiningomis sąlygomis;

B.

kadangi konkurencijos politika turi būti pritaikyta taip, kad būtų galima atremti skaitmeninius, ekologinius, pramoninius ir socialinius iššūkius, ir turi atitikti Europos žaliajame kurse išdėstytus prioritetus ir Paryžiaus susitarimo tikslus, siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visuose sektoriuose, nes tai yra kertinis ES socialinės rinkos ekonomikos akmuo, sykiu atsižvelgiant į socialinės ekonomikos įmones;

C.

kadangi pasaulinio masto bendradarbiavimas siekiant užtikrinti konkurenciją padeda išvengti taisomųjų priemonių ir vykdymo užtikrinimo priemonių rezultatų neatitikimų ir padeda įmonėms sumažinti taisyklių laikymosi sąnaudas;

D.

kadangi sparčiai kintančiose skaitmeninėse rinkose konkurencijos politika kai kuriais atvejais gali būti vykdoma pernelyg lėtai ir todėl gali būti neveiksminga šalinant sisteminį rinkos nepakankamumą ir atkuriant konkurenciją; kadangi papildomas ex ante reguliavimas bei stebėsena galėtų būti naudingi siekiant užtikrinti veiksmingesnę priežiūrą;

E.

kadangi Europos konkurencijos institucijos turėtų būti vienodai atidžios siekiant išvengti nepakankamo vykdymo užtikrinimo skaitmeninėse rinkose, lygiai kaip pastarosios nerimauja dėl pernelyg didelio vykdymo užtikrinimo;

F.

kadangi pagrindinis ES konkurencijos politikos tikslas yra užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui siekiant išsaugoti vidaus rinkos vientisumą ir apsaugoti vartotojus;

G.

kadangi kai kurie pastarojo meto skandalai, tyrimai ir įrodymai parodė, kaip asmens duomenys renkami, naudojami ir parduodami trečiosioms šalims ir kaip dominuojančioje padėtyje esantys technologijų operatoriai ir platformos sistemingai seka vartotojus internetu;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

63.

64.

65.

66.

67.

68.

69.

70.

71.

72.

73.

74.

75.

76.

77.

78.

79.

80.

81.

82.

83.

84.

85.

86.

87.

88.

89.

90.

91.

92.

93.

94.

95.

96.

97.

98.

99.

100.

101.

102.

103.

104.

105.

106.

107.

108.

109.

110.

111.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (SESV) 13 straipsnio 2 dalį ir 17 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnius sprendimus ir rezoliucijas dėl Komisijos 2014, 2015, 2016, 2017 ir 2018 m. biudžeto įvykdymo,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) atliko administracinius Čekijoje įgyvendinamo projekto „Stork Nest“ tyrimus ir nustatė „rimtus pažeidimus“,

—

atsižvelgdamas į faktų nustatymo misiją Čekijoje, kurią atliko Biudžeto kontrolės komitetas 2014 m. kovo 26 ir 27 d.,

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 13 d. savo rezoliuciją dėl interesų konflikto ir ES biudžeto apsaugos Čekijos Respublikoje (1),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 16 d. Čekijos įstatymą Nr. 159/2006 dėl interesų konflikto, kurio 4 straipsnio c punktas įsigaliojo 2017 m. vasario mėn.,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (2) (toliau – naujasis Finansinis reglamentas), kuris įsigaliojo 2018 m. rugpjūčio 2 d., ypač į jo 61 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos (3),

—

atsižvelgdamas į klausimus ir skundą, nusiųstus Komisijai dėl galimo interesų konflikto Čekijoje (4),

—

atsižvelgdamas į Komisijos teisės tarnybos 2018 m. lapkričio 19 d. nuomonę dėl naujojo Finansinio reglamento 61 straipsnio (interesų konfliktai) poveikio išmokoms iš Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 4 d. valstybės generalinio prokuroro spaudos konferenciją dėl Čekijos Respublikos ministro pirmininko netinkamo ES fondų panaudojimo tyrimo atnaujinimo,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 18 d. savo plenarinio posėdžio diskusijas dėl interesų konflikto ir korupcijos poveikio ES finansiniams interesams valstybėse narėse,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 15 d. savo plenarinio posėdžio diskusiją dėl Čekijos Respublikos ministro pirmininko netinkamo ES fondų panaudojimo ir galimo interesų konflikto tyrimo atnaujinimo,

—

atsižvelgdamas į faktų nustatymo misiją Čekijoje, kurią atliko Biudžeto kontrolės komitetas 2020 m. kovo 26–28 d.,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 18 d. Čekijos Konstitucinio Teismo sprendimą Pl. ÚS 4/17,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi Čekijos valstybės generalinis prokuroras neseniai atnaujino baudžiamąjį tyrimą, kuris prieš Čekijos ministrą pirmininką Andrejų Babišą buvo pradėtas gavus OLAF pranešimą apie neteisėtą mažosioms įmonėms skirtų ES subsidijų panaudojimą, tačiau buvo sustabdytas praėjus dvejiems metams; primena, kad įgyvendinant „Stork Nest“ projektą „Agrofert“ dirbtinai sukurta vidutinio dydžio įmonė, kurią vis dar kontroliuoja „Agrofert“, buvo skirta būtent mažosios ir vidutinėms įmonėms skirtoms lėšoms gauti, kurių vertė iš viso sudarė apytiksliai 2 mln. EUR;

B.

kadangi Čekijos valstybės generalinis prokuroras paskelbė, kad baudžiamojo tyrimo nutraukimas buvo „neteisėtas ir per ankstyvas“, nes nebuvo atsižvelgta į ES teisę, kartu nurodydamas, kad subsidijų paskirstymo procese buvo atliekama per mažai patikrinimų;

C.

kadangi Finansinio reglamento 61 straipsnio 1 dalyje (kartu su 61 straipsnio 3 dalimi) nustatyta, kad:

D.

kadangi pagal Finansinio reglamento 63 straipsnį reikalaujama, kad valstybės narės įdiegtų valdymo ir kontrolės sistemas, kurias taikant, kaip reikalaujama 36 straipsnio 3 dalyje, būtų galima išvengti interesų konflikto;

E.

kadangi 2017 m. vasario mėn. Čekijos įstatymas Nr. 159/2006 dėl interesų konfliktų buvo iš dalies pakeistas, siekiant į jį įtraukti uždraustą veiklą, įskaitant nuostatas, pagal kurias tam tikroms įmonėms užkertamas kelias dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, net ir rangovo teisėmis, arba gauti dotacijas; kadangi įstatymu siekiama užkirsti kelią visų formų interesų konfliktui;

F.

kadangi viešųjų pirkimų taisyklėmis valstybės narės įpareigojamos vengti interesų konfliktų (Direktyvos 2014/24/ES (5) 24 straipsnis), įskaitant tiesioginius ar netiesioginius asmeninius interesus, be to, jau nustatytos taisyklės tais atvejais, kurie laikomi interesų konfliktais, ir taisyklės dėl konkrečių prievolių esant pasidalijamajam valdymui, (pvz., Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013);

G.

kadangi, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (6), „interesų konfliktas savaime ir vertinant objektyviai yra didelis pažeidimas ir jį nustatant nebūtina atsižvelgti į atitinkamų šalių ketinimus ir į tai, ar jie elgėsi geranoriškai ar negeranoriškai“;

H.

kadangi Komisija privalo sustabdyti išmokas iš ES fondo tais atvejais, kai yra didelių valdymo ir kontrolės sistemų veikimo trūkumų ir paaiškėja, kad esama nekonstatuotų, nedeklaruotų ir neištaisytų didelių pažeidimų, susijusių su interesų konfliktu;

I.

kadangi „Agrofert“ yra Čekijos ministro pirmininko įkurtas konglomeratas, kurį sudaro daugiau nei 230 įmonių, kuriose dirba daugiau nei 34 000 darbuotojų (2017 m. duomenimis); kadangi paaiškėjo, jog A. Babiš taip pat yra bendrovės „Agrofert“ tikrasis savininkas ir kad ši bendrovė per patikos fondus „AB I“ ir „AB II“, kurių steigėju ir vieninteliu naudos gavėju jis ir yra, kontroliuoja grupę „Agrofert“, apimančią be kita ko keletą svarbių Čekijos žiniasklaidos priemonių; kadangi visais atvejais, A. Babišui nusprendus panaikinti šiuos patikos fondus, jis atgauna visą nuosavybę į tų fondų valdomą turtą;

J.

kadangi 2019 m. sausio – vasario mėn. keletas Komisijos tarnybų (Regioninės ir miestų politikos GD / Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD, kuris padėjo atlikti auditą) atliko išsamų auditą dėl Sąjungos ir nacionalinės teisės taikymo; kadangi dar vykdomo Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD audito metu taip pat nagrinėjami tariami interesų konfliktai dėl Čekijos žemės ūkio ministro;

K.

kadangi 2019 m. lapkričio mėn. Komisija Regioninės ir miestų politikos GD ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD parengtą galutinę audito ataskaitą nusiuntė Čekijos valdžios institucijoms, paaiškėjus įtarimams dėl interesų konflikto Čekijoje pagal Finansinio reglamento 61 straipsnį, kurie buvo nutekinti Čekijos žiniasklaidai;

L.

kadangi 2019 m. gruodžio 16 d. Biudžeto kontrolės komitetas surengė uždarą posėdį su Komisijos nariu Johannesu Hahnu;

M.

kadangi Komisijos narys J. Hahn informavo Biudžeto kontrolės komitetą apie tai, kad Komisija savo audito išvadas viešai paskelbs tik tinkamai išnagrinėjusi ir išsamiai išanalizavusi visus įrodymus; kadangi Čekijos valdžios institucijos 2020 m. gegužės 29 d. pateikė savo atsakymus į Regioninės ir miestų politikos GD parengtą audito ataskaitą;

N.

kadangi Komisija auditą vis dar atlieka, todėl taikant atsargumo priemones ir iki to laiko, kai padėtis taps aiški, iš ES biudžeto pagal ESI fondus nebus atliekami jokie mokėjimai įmonėms, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso ministrui pirmininkui A. Babišui, kai dėl to gali būti daroma įtaka tariamam interesų konfliktui;

O.

kadangi Komisija nekompensuoja Čekijos valdžios institucijoms Kaimo plėtros fondo lėšų, susijusių su „Agrofert“ grupės projektais, kurie gali būti susiję su tariamu interesų konfliktu;

P.

kadangi Čekijos parlamentas neturi jokios galimų viešųjų pirkimų procedūrų apžvalgos, tai reiškia, kad „Agrofert“ grupė gali toliau gauti pelno iš Čekijos nacionalinių subsidijų arba valstybės remiamų viešųjų investicijų;

Q.

kadangi „Agrofert“ grupei priklauso du didžiausi Čekijos dienraščiai – „Mladá fronta Dnes“ ir „Lidové Noviny“, – be to, ji kontroliuoja „Óčko“ televizijos stotį ir „Impuls“ bei „RockZone“ radijo stotis; kadangi, remiantis Europos žurnalistų federacijos ataskaita, ministrui pirmininkui A. Babišui de facto priklauso 30 proc. privačios žiniasklaidos priemonių Čekijoje (7);

R.

kadangi „Agrofert“ grupės pajamos A. Babišui einant valstybines pareigas gerokai padidėjo, tuo pat metu „Agrofert“ grupė gavo ES žemės ūkio subsidijų, kurių suma iš viso sudaro 970 414 000 Čekijos kronų (CZK) 2016 m., 1 048 685 000 CZK 2017 m. ir 973 284 000 CZK 2018 m. vien Čekijoje; kadangi „Agrofert“ grupė tariamai gavo subsidijų iš ES sanglaudos fondų, kurių suma 2014–2020 m. Čekijoje sudarė 427 385 000 CZK; kadangi labai tikėtina, kad „Agrofert“ grupė gavo papildomų subsidijų kitose valstybėse narėse, pvz., Slovakijoje ir Vokietijoje;

S.

kadangi Čekijos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2020 m. vasario mėn. sprendime Pl. ÚS 4/17 atmetė Čekijos Respublikos Prezidento ir Čekijos Respublikos Parlamento narių pareikštą ieškinį dėl Čekijos įstatymo, kuriame apibrėžiama valstybės pareigūnų intereso konflikto sąvoka, panaikinimo; kadangi Konstitucinis Teismas tame pačiame sprendime paaiškino, kad rinkimų paskirtis nėra perimti valstybės kontrolę siekiant panaudoti arba net piktnaudžiauti laimėtojui suteiktais įgaliojimais ir ištekliais taikant bet kokias tinkamas priemones;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją „Bankų sąjunga. 2018 m. metinė ataskaita“ (1),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ir Europos Centrinio Banko (ECB) pastabas dėl 2019 m. sausio 16 d. Parlamento rezoliucijos „Bankų sąjunga. 2018 m. metinė ataskaita“,

—

atsižvelgdamas į tai, kad buvo patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos priemonių bankų sektoriuje rinkinys,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų ataskaitą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 siekiant sukurti Europos indėlių garantijų sistemą (COM(2015)0586),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. pamatinį susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 16 d. Ursulos von der Leyen pristatytas 2019–2024 m. kadencijos Europos Komisijos politines gaires „Daugiau siekianti Sąjunga. Mano Europos darbotvarkė“,

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl susitarimo „Bazelis III“ galutinio patvirtinimo (2) ir į ECOFIN tarybos 2016 m. liepos 12 d. išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 24 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių (COM(2018)0339),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. kovo mėn. paskelbtą Europos Centrinio Banko (ECB) 2018 m. priežiūros veiklos metinę ataskaitą (3),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. liepos mėn. Europos sisteminės rizikos valdybos ataskaitą „EU Non-bank Financial Intermediation Risk Monitor 2019“ (liet. „2019 m. ES ne bankų finansinio tarpininkavimo rizikos stebėjimo apžvalga“) (4),

—

atsižvelgdamas į Europos bankininkystės institucijos (EBI) finansinių technologijų veiksmų gairių išvadas, pateiktas per 2018 m. kovo mėn. konsultacijas dėl EBI požiūrio į finansines technologijas,

—

atsižvelgdamas į EBI 2019 m. lapkričio mėn. ataskaitą „Risk Assessment of the European Banking System“ (5) (liet. „Europos bankininkystės sistemos rizikos vertinimas“),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 18 d. EBI ataskaitą dėl „FinTech“ bendrovių veiklos reglamentavimo aprėpties, reglamentavimo statuso ir leidimų išdavimo tvarkos,

—

atsižvelgdamas į Europos priežiūros institucijų (EPI) 2019 m. sausio mėn. ataskaitą „FinTech: Regulatory sandboxes and innovation hubs“ (6) (liet. „FinTech. Reglamentavimo bandomoji aplinka ir inovacijų centrai“),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 7 d. Europos Parlamento ir Europos Centrinio Banko tarpinstitucinį susitarimą dėl demokratinės atskaitomybės vykdymo ir Europos Centriniam Bankui pavestų uždavinių vykdymo priežiūros praktinių sąlygų įgyvendinant bendrą priežiūros mechanizmą (7),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 9 d. ECB ir Europos Audito Rūmų (EAR) susitarimo memorandumą dėl ECB vykdomų priežiūros uždavinių auditų (8),

—

atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. gruodžio 14 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime buvo patvirtintas įtraukios sudėties Euro grupės sprendimas įsteigti Aukšto lygio darbo grupę,

—

atsižvelgdamas į tai, kad tame pačiame euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime buvo patvirtinti Bendro pertvarkymo fondo bendros finansinio stabilumo stiprinimo priemonės įgaliojimai,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 30 d. Komisijos ataskaitą dėl Direktyvos 2014/59/ES (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos (BGPD)) ir Reglamento (ES) Nr. 806/2014 (Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento (BPeMR)) taikymo ir peržiūros (COM(2019)0213),

—

atsižvelgdamas į pareiškimą, dėl kurio buvo susitarta per 2019 m. birželio 21 d. vykusį euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimą,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2019 m. liepos 10 d. specialiąją ataskaitą dėl ES masto bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis (9),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio 22 d. ECB pranešimą dėl priežiūros lūkesčių dėl prudencinio naujų neveiksnių paskolų padengimo atidėjiniais peržiūros siekiant atsižvelgti į naują ES reglamentą dėl lūkesčių dėl prudencinio padengimo atidėjiniais peržiūros (10),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 12 d. Komisijos komunikatą „Ketvirtoji pažangos ataskaita dėl neveiksnių paskolų mažinimo ir tolesnio rizikos mažinimo bankų sąjungoje“ (COM(2019)0278),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 18 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos Europos Komisijai pateiktus techninius patarimus dėl tvarumo aspektų kredito reitingų rinkoje (11),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. spalio mėn. Europos stabilumo mechanizmo diskusijoms skirtą dokumentą „Completing banking union to support Economic and Monetary Union“ (liet.„Bankų sąjungos sukūrimas siekiant paremti ekonominę ir pinigų sąjungą“) (12),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas“ (COM(2018)0097),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Kredito reitingų agentūros: ateities perspektyvos“ (13),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio mėn. Komisijos tyrimą dėl bankų nemokumo teisės aktų skirtumų ir galimo jų suderinimo,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Sąjungos kovos su pinigų plovimu teisės aktų įgyvendinimo padėties (14),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio 8 d. EBI nuomonę dėl reikalavimus atitinkančių indėlių, draudimo sumos ir indėlių garantijų sistemų (IGS); 2019 m. spalio 30 d. nuomonę dėl išmokų pagal indėlių garantijų sistemą ir 2020 m. sausio 23 d. nuomonę dėl IGS finansavimo ir IGS lėšų naudojimo,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 4 d. paskelbtą bendrą Europos priežiūros institucijų (EPI) nuomonę dėl Europos Sąjungos finansų sektoriui kylančios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos (15),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio mėn. Komisijos tyrimą dėl pasirinkimo galimybės ir nacionalinės teisės veikti savo nuožiūra pagal Indėlių garantijų sistemos direktyvą ir jų traktavimo Europos indėlių garantijų sistemos kontekste,

—

atsižvelgdamas į ECB ir kompetentingų institucijų, atsakingų už kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, susitarimą dėl keitimosi informacija,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Europos Komisija atsiėmė pasiūlymą dėl struktūrinių priemonių ES kredito įstaigų atsparumui didinti (COM(2014)0043),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio mėn. EBI pranešimą dėl neveiksnių paskolų „Report on NPLs: Progress made and challenges ahead“ (liet. „Neveiksnios paskolos: pasiekta pažanga ir ateities uždaviniai)“ (16),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio mėn. ECB finansinio stabilumo apžvalgą,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 10 d. bendras EPI rekomendacijas Europos Komisijai dėl būtinybės sustiprinti ES finansų sektoriaus IRT rizikos valdymo reikalavimus (17),

—

atsižvelgdamas į Tarptautinių atsiskaitymų banko 2018 m. metinę ekonominę ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 29 d. EBI ataskaitą „Report on potential impediments to the cross-border provision of banking and payment services“ (liet. „Galimos tarpvalstybinio bankininkystės ir mokėjimo paslaugų teikimo kliūtys“) (18),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9–0026/2020),

A.

kadangi norint sukurti stabilesnę, konkurencingą ir darnią ekonominę ir pinigų sąjungą reikia tvirtos bankų sąjungos ir geriau išvystytos ir saugios kapitalo rinkų sąjungos, taip pat reikia sukurti biudžeto priemonę;

B.

kadangi bankų sąjungos užbaigimas yra itin svarbus tarptautinio euro pripažinimo ir jo didesnio vaidmens tarptautinėse rinkose veiksnys;

C.

kadangi pasaulinės ir euro zonos ekonomikos vystymosi sulėtėjimo rizika padidėjo, ypač prasidėjus pasauliniam COVID-19 pandemijos protrūkiui, ir tebekelia iššūkių finansiniam stabilumui;

D.

kadangi bankų sąjunga nebus sukurta tol, kol joje, kaip trečiojo bankų sąjungos ramsčio, nebus Bendram pertvarkymo fondui ir Europos indėlių garantijų sistemai (EIGS) skirtos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės;

E.

kadangi gerai veikianti mažmeninių finansinių paslaugų rinka yra svarbi tiek ES ekonomikai, tiek jos piliečiams;

F.

kadangi bankų sąjunga vis dar stokoja veiksmingų priemonių, skirtų susidoroti su vartotojams kylančiomis problemomis: dirbtiniu sudėtingumu, nesąžininga komercine veikla, pagrindinių paslaugų stoka pažeidžiamų grupių gyventojams ir ribotu valdžios institucijų dalyvavimu;

G.

kadangi, nepaisant bendro neveiksnių paskolų skaičiaus sumažėjimo pastaraisiais metais, neveiksnių paskolų lygis kai kuriose finansų įstaigose tebėra aukštas;

H.

kadangi ECB pavestų sisteminės svarbos finansų įstaigų priežiūros funkcijų vykdymas davė gerų rezultatų; kadangi ECB prireikus gali vykdyti priežiūros uždavinius, susijusius su visomis kredito įstaigomis, kurioms suteiktas dalyvaujančių valstybių narių leidimas, ir filialais, įsteigtais dalyvaujančiose valstybėse narėse;

I.

kadangi bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM), kuriuo siekiama užtikrinti vienodas taisykles bei procedūras ir bendrą sprendimų priėmimo procesą siekiant tvarkingo žlungančių bankų pertvarkymo, kuris turėtų kuo mažesnį poveikį realiajai ekonomikai, buvo naudinga priemonė; kadangi, nepaisant to, reikia dar daug nuveikti, kad būtų veiksmingai išvengta žlungančių bankų gelbėjimo mokesčių mokėtojų lėšomis;

J.

kadangi neseniai nuskambėję didelės apimties pinigų plovimo skandalai, kuriuose dalyvavo ES finansų įstaigos, rodo, jog prudencinė ir kovos su pinigų plovimu priemonių priežiūra negali būti vertinamos atskirai ir kad neturime tinkamos priežiūros ir ES teisės aktų laikymosi užtikrinimo sistemos;

K.

kadangi Europos bankų sektorius vienareikšmiškai tebėra pagrindinis finansavimo tiekėjas įmonėms, priešingai nei kitose jurisdikcijose, kuriose didelę dalį finansavimo įmonės gauna iš kapitalo rinkų;

L.

kadangi net praėjus dešimčiai metų nuo finansų krizės „per didelių, kad jiems būtų leista žlugti“ ir „pernelyg susijusių, kad jiems būtų leista žlugti“ bankų problemos tebėra neišspręstos, ir Finansinio stabilumo tarnyba nagrinėja šią problemą;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi turizmas yra kompleksinė ekonominė veikla, daranti plataus masto poveikį ekonomikos augimui, užimtumui ir socialiniam bei darniam vystymuisi;

B.

kadangi turizmo sektoriuje dirba 22,6 mln. žmonių, kurie sudaro 11,2 proc. viso ES užimtumo, ir 2019 m. jame buvo sukurta 9,5 proc. ES BVP, jis padeda skatinti subalansuotą regioninę struktūrą ir daro teigiamą poveikį regioninei plėtrai; pažymi, kad ES iškilo pavojus prarasti mažiausiai 6,4 mln. darbo vietų;

C.

kadangi turizmas, ypač pernelyg išaugęs turizmas, kaip ir visa žmogaus veikla, daro poveikį klimato kaitai, taip pat poveikį aplinkai ir ekonomikai, pvz., didėja tarša, nyksta biologinė įvairovė, susidaro spūstys, didėja infrastruktūros priežiūros sąnaudos ir kainos; kadangi vis dėlto šis sektorius yra įsipareigojęs spartinti pažangą siekiant tvaraus turizmo plėtros ir užtikrinti, kad iniciatyvomis, kuriomis siekiama mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, jis prisidėtų prie Europos ir tarptautinių kovos su klimato kaita tikslų;

D.

kadangi turizmą sudaro sudėtinga įvairių suinteresuotųjų subjektų vertybių grandinė, tiesiogiai susijusi su keleivinio transporto veikla;

E.

kadangi transporto, kultūros ir turizmo sektoriai dėl COVID-19 nukentėjo labiausiai iš visų didžiųjų ekonomikos sektorių, kuriuose fiksuotas didelis nedarbas, visų pirma darantis neigiamą poveikį sezoniniams darbuotojams ir pažeidžiamiems asmenims;

F.

kadangi kultūros objektams ir vietovėms, festivaliams ir muziejams sveikatos krizės neigiamas poveikis yra ypatingai didelis, kai 4 iš 10 turistų lankomas vietas renkasi pagal jos patrauklumą kultūriniu požiūriu;