2021 7 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 288/4

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2021/C 288/04)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINĮ PAKEITIMĄ, DĖL KURIO KEIČIAMAS BENDRASIS DOKUMENTAS

„Touraine“

PDO-FR-A0501-AM02

Pranešimo pateikimo data – 2021-5-7

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Oficialusis geografinių kodų registras

Arčiausiai esančios geografinės vietovės komunų sąrašas atnaujintas atsižvelgiant į Oficialųjį geografinių kodų registrą.

Vietovės ribos lieka nepakitusios.

Iš dalies pakeisti bendrojo dokumento 6 ir 9 punktai.

2. Šviežių rožinių vynų išbraukimas

Išbraukta produkto specifikacijoje nurodyta galimybė gaminti šviežius rožinius vynus. Ji išbraukta dėl to, kad toks produktas nebegaminamas. Ryšys su kilmės vietove iš dalies pakeistas – išbraukta nuoroda į šviežius vynus.

Dėl šio pakeitimo iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 8 punktas.

3. Vynuogių veislės

Vynuogių veislė „Cabernet franc“, iš kurios gaminami nuoroda žymimi raudonieji vynai, iš kategorijos „pagrindinės vynuogių veislės“ perkelta į kategoriją „papildomos vynuogių veislės“.

Vynuogių veislė „Cabernet franc“, iš kurios gaminami raudonieji vynai „Chenonceaux“, iš kategorijos „pagrindinės vynuogių veislės“ perkelta į kategoriją „papildomos vynuogių veislės“, o veislė „Gamay“ išbraukta.

Dėl šių pakeitimų pakoreguotos taisyklės, susijusios su vynuogių veislių proporcijomis sklype. Taip pat iš dalies pakeistos nuoroda „Gamay“ žymimiems vynams taikomos taisyklės dėl vynuogių veislių proporcijos sklype.

Dėl šio pakeitimo bendrasis dokumentas nekeičiamas.

4. Atstumas

Atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje sumažintas iki 0,90 m.

Iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 5 punktas.

5. Genėjimas

Genėjimo metodai buvo supaprastinti ir produkto specifikacijoje nurodyta tik tai, kad vynmedžiai genimi arba paliekant ilgas šakas, arba trumpai, ir neminimas genėjimo metodas.

Iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 5 punktas.

6. Didžiausias derliaus kiekis sklype

Suderintas nuoroda „Touraine“ žymimiems raudoniesiems, rožiniams, baltiesiems ir putojantiems vynams, kuriems netaikoma papildoma geografinė nuoroda, gaminti skirtų vynuogių didžiausias derliaus kiekis sklype – jis yra 11 000 kg/ha.

Dėl šio pakeitimo bendrasis dokumentas nekeičiamas.

7. Agrarinės aplinkosaugos nuostatos

Įterptos dvi agrarinės aplinkosaugos nuostatos:

—	būtina palaikyti nuolatinę augaliją aplink sklypus (pakraščiuose ir neapsodintose arba nedirbamose erdvėse tarp sklypų). Šis įpareigojimas netaikomas atkuriant pakraščių augalijos būklę, ypač po erozijos ar ypatingų klimato reiškinių,

—	draudžiamas cheminis piktžolių naikinimas visuose sklypuose, skirtuose vynams, kurie gali būti žymimi papildoma geografine nuoroda, gaminti.

Dėl šio pakeitimo bendrasis dokumentas nekeičiamas.

8. Maišymas

Peržiūrėtos maišymo taisyklės: iš dalies pakeistos taisyklės dėl vynuogių veislių proporcijos sklype.

Dėl šio pakeitimo bendrasis dokumentas nekeičiamas.

9. Medžio anglių naudojimas

Išbrauktas draudimas naudoti medžio anglis, kad būtų galima išnaikinti pelėsių ir žemės skonį kiuvė, užterštame grybinėmis ligomis.

Iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 5 punktas.

10. Ryšys su geografine vietove

Dalyje „Ryšys su vietove“ pateiktame vyno „Chenonceaux“ aprašyme žodžiai „raudonųjų uogų natos“ pakeisti į „juodųjų uogų natos“.

Iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 8 punktas.

11. Pereinamojo laikotarpio priemonės

Iš produkto specifikacijos išbrauktos pereinamojo laikotarpio priemonės, kurių galiojimas baigėsi.

Dėl šio pakeitimo bendrasis dokumentas nepakeistas.

12. Deklaravimo prievolė

Pretendavimo į SKVN deklaracijos pateikimo data nukelta iš lapkričio 30 d. į gruodžio 10 d.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

13. Vyno žymėjimo platesne nuoroda deklaracija

Įterpta nuostata dėl vyno žymėjimo platesne nuoroda:

„9.

Vyno žymėjimo platesne nuoroda deklaracija

Bet kuris veiklos vykdytojas, prekiaujantis bendresne saugoma kilmės vietos nuoroda žymimu vynu, ne vėliau kaip prieš penkiolika dienų iki vyno žymėjimo platesne nuoroda pradžios pateikia atitinkamą deklaraciją apsaugos ir valdymo institucijai bei kontrolės įstaigai.“

Dėl šio pakeitimo bendrasis dokumentas nekeičiamas.

14. Kontrolės įstaigos duomenys

Siekiant redakcijos suderinamumo su kitomis nuorodų specifikacijomis, peržiūrėta nuorodos į kontrolės įstaigą redakcija. Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio.

Dėl šio pakeitimo bendrasis dokumentas nekeičiamas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Pavadinimas (-ai)

Touraine

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

5.	Rūšinis putojantis vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

1. Analitinės savybės

TRUMPAS APRAŠYMAS

Tai neputojantys baltieji, raudonieji ir rožiniai vynai ir putojantys baltieji ir rožiniai vynai. Neputojančių baltųjų, raudonųjų ir rožinių vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10 %.

Po išpilstymo kiekvienos partijos vynui būdingos toliau nurodytos analitinės savybės. Fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis baltuosiuose ir rožiniuose vynuose yra ne didesnis negu 4 g/l, o bendrasis rūgštingumas – didesnis negu 3,5 g/l vyno rūgšties. Fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis raudonuosiuose vynuose neviršija 2 g/l. Raudonųjų vynų fermentavimas užbaigiamas pienarūgščiu rūgimu. Obuolių rūgšties kiekis yra ne didesnis negu 0,3 g/l. Be sodrinimo etapo gaminamuose baltuosiuose ir rožiniuose vynuose, kurių mažiausia faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 12,5 %, fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis yra ne didesnis negu 6 g/l. Tokiu atveju bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgšties kiekiu, negali būti daugiau nei 1 g/l mažesnis už fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekį.

Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija: baltųjų, raudonųjų ir rožinių vynų – 12,5 %, baltųjų ir rožinių putojančių vynų – 13 % (jei misa sodrinama).

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

2. Rūgštingumas

TRUMPAS APRAŠYMAS

Neputojančių baltųjų ir rožinių vynų lakusis rūgštingumas ir bendras sieros dioksido kiekis nustatyti Sąjungos teisės aktuose. Neputojančių raudonųjų vynų lakusis rūgštingumas, bendrasis rūgštingumas ir bendras sieros dioksido kiekis nustatyti Sąjungos teisės aktuose.

Putojančių rožinių ir baltųjų vynų lakusis rūgštingumas, bendrasis rūgštingumas, bendras sieros dioksido kiekis ir anglies dioksido kiekis nustatyti Sąjungos teisės aktuose.

Bet kurios partijos neišpilstyto vyno, kuris gali būti ženklinamas nuoroda „primeur“ (šviežias) arba „nouveau“ (jaunas), lakusis rūgštingumas yra ne didesnis kaip 10,2 miliekvivalento viename litre.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

3. Aprašymas

TRUMPAS APRAŠYMAS

Vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda „Touraine“ būdingas sodrus skonis ir gaivus, gerai subalansuotas poskonis. Baltieji vynai dažniausiai būna blyškios aukso spalvos. Jiems būdinga plati aromatų paletė su citrusinius ar egzotinius vaisius ir baltos spalvos gėles primenančiomis natomis. Šie vynai išlaiko gaivų poskonį.

Rožiniams vynams būdingi subtilūs aromatai, kurie gali priminti juoduosius serbentus, egzotinius ar citrusinius vaisius.

Iš vynuogių veislės „Gamay N“ pagamintiems raudoniesiems vynams (vynams su nuoroda „Gamay“ ir vynams su nuoroda „primeur“ (šviežias) arba „nouveau“ (jaunas)) dažniausiai būdinga vyšnių spalva ir šilti smulkių raudonų uogų aromatai bei švelnūs taninai. Šiuose subalansuotuose vynuose puikiai dera lengvumas ir subtilumas. Vynai, gaminami į vakarus nuo Tūro meridiano derinant kelias vynuogių veisles arba tik iš vienos „Cabernet franc N“ vynuogių veislės, yra elegantiški ir stiprūs, su tinkamos struktūros taninais. Jiems būdingi raudonųjų ir juodųjų uogų aromatai ir tamsaus rubino ar intensyvi granatų spalva.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

5.1. Specifiniai vynininkystės metodai

1. Specifinis vynininkystės metodas

Gaminant rožinius vynus medžio anglis leidžiama naudoti apdorojant misą ir dar besifermentuojantį jauną vyną, neviršijant 15 % atitinkamo vyndario konkrečiais derliaus metais pagaminto rožinio vyno tūrio ir didžiausios 60 g dozės vienam hektolitrui.

—	Tokiu atveju nustatomas didžiausias 10 % dalinės koncentracijos dydis, palyginti su gamybos apimtimi.

—	Putojantys vynai gaminami tik vykdant antrinę fermentaciją buteliuose.

—	Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija: baltųjų, raudonųjų ir rožinių vynų – 12,5 %, baltųjų ir rožinių putojančių vynų – 13 % (jei misa sodrinama).

Vynai turi būti gaminami laikantis ne tik pirmiau nurodytų nuostatų, bet ir visoje Sąjungoje taikytinų bei Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

2. Auginimo praktika

Mažiausias vynuogyno tankumas – 4 500 vynmedžių sodinių viename hektare, atstumas tarp eilių – ne didesnis kaip 2,10 m. Tarpai tarp sodinių toje pačioje eilėje yra ne mažesni negu 0,9 m.

Vynmedžiai genimi arba paliekant ilgas šakas, arba trumpai, ant sodinio paliekant ne daugiau kaip 11 pumpurų.

Neatsižvelgiant į genėjimo metodą, vynmedžiai gali būti genimi ant sodinio paliekant 2 papildomus pumpurus, jeigu 11–12 lapų fenologinėje stadijoje vaisius mezgančių šakų bus ne daugiau kaip 11.

5.2. Didžiausia išeiga

Baltieji vynai

72 hektolitrai iš hektaro

Raudonieji ir rožiniai vynai

66 hektolitrai iš hektaro

Putojantys vynai

78 hektolitrai iš hektaro

6. Nustatyta geografinė vietovė

Vynuogės skinamos, vynas gaminamas ir brandinamas, taip pat putojantiems vynams skirtos vynuogės skinamos, putojantys vynai gaminami, brandinami ir išpilstomi toliau nurodytų komunų teritorijoje (sąrašas parengtas atsižvelgiant į 2020 m. Oficialųjį geografinių kodų registrą):

—

Endro ir Luaros departamentas: Amboise, Anché, Artannes-sur-Indre, Athée-sur-Cher, Avoine, Avon-les-Roches, Azay-le-Rideau, Azay-sur-Cher, Beaumont-en-Véron, Benais, Bléré, Bossay-sur-Claise, Bourgueil, Brizay, Candes-Saint-Martin, Cangey, Chambray-lès-Tours, Chançay, Chanceaux-sur-Choisille, La Chapelle-sur-Loire, Chargé, Cheillé, Chemillé-sur-Indrois, Chenonceaux, Chinon, Chisseaux, Chouzé-sur-Loire, Cinais, Cinq-Mars-la-Pile, Civray-de-Touraine, Coteaux-sur-Loire, Couziers, Cravant-les-Côteaux, La Croix-en-Touraine, Crouzilles, Dierre, Draché, Epeigné-les-Bois, Esvres, Fondettes, Francueil, Genillé, Huismes, L’Ile-Bouchard, Ingrandes-de Touraine, Joué-lès-Tours, Langeais (tik buvusi šios komunos, kuri tapo administraciniu centru, teritorija: Langeais), Larçay, Lémeré, Lerné, Lignières-de-Touraine, Ligré, Limeray, Lussault-sur-Loire, Luynes, Luzillé, Marçay, Montlouis-sur-Loire, Montreuil-en-Touraine, Mosnes, Nazelles-Négron, Neuillé-le-Lierre, Noizay, Panzoult, Parçay-Meslay, Pocé-sur-Cisse, Pont-de-Ruan, Razines, Restigné, Reugny, Rigny-Ussé, Rivarennes, Rivière, La Roche-Clermault, Rochecorbon, Saché, Saint-Avertin, Saint-Benoît-la-Forêt, Saint-Etienne-de-Chigny, Saint-Germain-sur-Vienne, Saint-Martin-le-Beau, Saint-Nicolas-de-Bourgueil, Saint-Ouen-les-Vignes, Saint-Règle, Sainte-Maure-de-Touraine, Savigny-en-Véron, Savonnières, Sazilly, Seuilly, Souvigny-de-Touraine, Tavant, Theneuil, Thilouze, Thizay, Tours, Vallères, Véretz, Vernou-sur-Brenne, Villaines-les-Rochers, Vouvray;

—

Luaro ir Šero departamentas: Angé, Blois, Chailles, Châteauvieux, Châtillon-sur-Cher, Chaumont-sur-Loire, Chémery, Chissay-en-Touraine, Choussy, Le Controis-en-Sologne (šios įgaliotosios komunos teritorija: Contres et de Thenay), Couddes, Couffy, Faverolles-sur-Cher, Mareuil-sur-Cher, Méhers, Mesland, Meusnes, Monteaux, Monthou-sur-Bièvre, Monthou-sur-Cher, Montrichard Val de Cher, Noyers-sur-Cher, Oisly, Pontlevoy, Pouillé, Rilly-sur-Loire, Saint-Aignan, Saint-Georges-sur-Cher, Saint-Julien-de-Chédon, Saint-Romain-sur-Cher, Sassay, Seigy, Soings-en-Sologne, Thésée, Valaire, Valencisse (šios įgaliotosios komunos teritorija: Chambon-sur-Cisse et Molineuf) Vallières-les-Grandes, Valloire-sur-Cisse (šios įgaliotosios komunos teritorija: Chouzy-sur-Cisse), Veuzain-sur-Loire (šios įgaliotosios komunos teritorija: Onzain).

7. Pagrindinė (-ės) vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Cabernet franc N“

„Cabernet-Sauvignon N“

„Chardonnay B“

„Chenin B“

„Cot N“ – „Malbec“

„Gamay N“

„Grolleau N“

„Grolleau gris G“

„Meunier N“

„Orbois B“

„Pineau d’Aunis N“

„Pinot gris G“

„Pinot noir N“

„Sauvignon B“ – „Sauvignon blanc“

„Sauvignon gris G“ – „Fié gris“

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

Geografinė vietovė išsidėsčiusi Paryžiaus baseino pietvakariuose esančioje kiek nelygaus paviršiaus plynaukštėje. Vietovė apima teritoriją, kurioje Šeras, Endras ir Vjenas įteka į Luarą. Beveik šimtą kilometrų besitęsiantis vynuogynas daugiausia pasodintas slėniuose, išskyrus rytuose esantį Solonės vynuogyną, kuris auga tarp Šero ir Luaros upių esančioje plynaukštėje.

Papildomų geografinių nuorodų „Amboise“ ir „Mesland“ geografinės vietovės iš vakarų į rytus driekiasi palei Luaros žemumą išsidėsčiusiuose slėniuose, o papildomos nuorodos „Azay-le-Rideau“ geografinė vietovė – palei Endro slėnį. Papildomos geografinės nuorodos „Chenonceaux“ vietovė išsidėsčiusi Šero žemupio slėnyje, o „Oisly“ geografinė vietovė užima tarp Luaros ir Šero esančią rytinę plynaukštę.

Geografinės vietovės, kurią sudaro 143 komunos, teritorijoje bendras aukštis retai viršija 100–120 m.

Vynai gaminami griežtai ir tiksliai nustatytuose sklypuose, kurie daugiausia apima istorinius gamybos centrus. Išskiriami tokie sklypai: sklypai, kuriems būdingas iš molio su titnago nuosėdomis ir mioceno periodo smėlio priemaišomis sudarytas dirvožemis, vietinių vadinamas „bournais perrucheux“; sklypai, kuriems būdingas iš molio su titnago nuosėdomis sudarytas dirvožemis, vietinių vadinamas „perruches“, arba iš molio, klinčių ir akmenų sudarytas dirvožemis, vietinių vadinamas „aubuis“ (tai greitai įšylantys ir pralaidūs dirvožemiai, dengiantys priekalnes arba slėnius); sklypai su slėniams būdingu dirvožemiu, kuris dengia senąsias sąnašines terasas ir kuris vietinių vadinamas „graviers“.

Geografinei vietovei būdingas jūrinis klimatas, kurio poveikis gerokai švelnėja tolstant į rytinę geografinės vietovės dalį ties Tūro meridianu. Tokį klimato švelnėjimą rodo temperatūra ir kritulių kiekis. Kritulių kiekis vakarinėje dalyje siekia maždaug 550 mm, rytinėje dalyje – iki 650 mm. Didesni temperatūros svyravimai rytuose taip pat liudija, kad jūrinio klimato įtaka gerokai sumažėjo.

Netoli Azė le Rido esančioje Šejė komunoje rastos seno vynuogių spaustuvo liekanos rodo, kad vynuogės Turene buvo auginamos jau nuo II amžiaus. Vynuogininkystė dėl bažnyčios įtakos itin suklestėjo VIII–XII a.

Tai, kad XVI a. Luaros slėnio Šamboro ir Šenonso pilyse gyveno karališkosios šeimos, gerokai prisidėjo prie kokybiškų vynų gamybos apimties padidėjimo, taip pat prie aukštos kokybės vynų „Cru“ išgarsėjimo. Gamyba dar labiau išaugo paskelbus Dvidešimties ljė ediktą, kuriuo buvo draudžiama aplink Paryžių gaminti vyną. Panašiu metu pradėtos auginti iš Liono regiono kilusios veislės „Gamay“ vynuogės.

Gamtiniai keliai – Luaros ir Šero upės – savaime paskatino pradėti prekybą geografinės vietovės produkcija, plėtoti ir eksportuoti šią produkciją. Geriausiais vynais per netoli Nanto esantį Engrando prie Luaros muitinės postą daugiausia prekiauta su Olandija ir Anglija. Tuo metu šie kokybiški vynai dėl savo tinkamumo gabenti buvo pavadinti „jūros vynais“.

XVIII a. vynuogynas plėtėsi į Šero žemutinį slėnį, aplink Blerė, Tezė, Montrišaro ir Šenonso miestus. Vynuogininkystės sektoriuje naudotų vynuogių veislių aprašymas pateiktas atlikus XII metų pagal prancūzų revoliucinį kalendorių žemės ūkio sektoriaus tyrimą (1804 m.). Tyrimo ataskaitos dalyje „Šero šlaituose labiausiai paplitusių vynmedžių lentelė“ vynuogių veislė „Côt“ nurodoma kaip pagrindinė vynuogių veislė, kuri yra „labiausiai paplitusi pietų kryptimi išsidėsčiusiuose Šero šlaituose ir iš kurios vynuogių gaminamas aukščiausios kokybės vynas“.

1845 m. grafas Odaras savo veikale „Ampélographie“ (liet. ampelografija) „Cot N“ vynuogių veislę taip pat nurodo kaip „Šero ir Lo pakrantėse daugiausia auginamą vynuogių veislę“. 1860 m. Žiulis Gijo savo aprašymuose, kaip visada, labai tiksliai pažymi: „Pagrindinis Bretanės vynuogių veislės („Cabernet franc N“) auginimo centras yra Burgėjuje, tarp Šinono ir Somiūro, kur iš jos gaminami puikūs vynai. Vis dėlto keliaujant į regiono rytus ši veislė nusileidžia veislėms „Côt“, „Chardenet“, „Pinot noir“, „Beurot“ ir „Meunier“ <...>, kurios dominuoja Luaro ir Šero krašte <...>“.

Po filokserų krizės Tureno vynuogynas buvo atkurtas pasitelkiant įvairias vynuogių veisles, visų pirma tokias naujas įskiepytas vynuogių veisles, kaip „Gamay N“ ir „Sauvignon B“. Tuo metu pamažu formavosi geografinė vietovė, į kurią buvo įtraukiami gerą kokybinį potencialą turintys vynuogininkystės sklypai, o prieš pat Antrojo pasaulinio karo pradžią, t. y. 1939 m., buvo pripažinta saugoma kilmės vietos nuoroda „Coteaux de Touraine“.

1953 m. galutinai patvirtintas pavadinimas „Touraine“.

Tuo metu vynuogynas užėmė 8 000 hektarų plotą, o į penkis vyndarystės kooperatyvus susibūrę gamintojai tobulino vynus, gaminamus iš vynuogių veislių „Sauvignon B“ ir „Gamay N“. Geras šių vynų vardas tapo gerai žinomas restoranų sektoriuje, kuriame jie bendrai buvo vadinami „Sauvignon de Touraine“ ir „Gamay de Touraine“.

Gerai žinodami savo vietovės ir vynuogių veislių potencialą, Šero slėnio augintojai nuo 1985 m. šlaituose esančiuose sklypuose pradėjo auginti vynuogių veisles „Cot N“ ir „Sauvignon B“, o Solonės vynuogyno sklypuose su smėlingu dirvožemiu – vynuogių veislę „Sauvignon B“.

Tokias autentiškumo paieškas vainikuoja papildomų geografinių nuorodų pripažinimas: „Chenonceaux“ – Šero šlaituose gaminamiems baltiesiems ir raudoniesiems vynams, „Oisly“ – Solonės vynuogyne gaminamiems baltiesiems vynams.

2009 m. vynuogynas užėmė 4 500 hektarų plotą. Jame dirbo maždaug 800 augintojų. Pagaminama maždaug 260 000 hektolitrų vyno, o 60 % šio kiekio sudaro baltieji vynai. Vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda „Touraine“ būdingas sodrus skonis ir gaivus, gerai subalansuotas poskonis.

Baltieji vynai dažniausiai būna blyškios aukso spalvos. Jiems būdinga plati aromatų paletė su citrusinius ar egzotinius vaisius ir baltos spalvos gėles primenančiomis natomis. Šie vynai išlaiko gaivų poskonį.

Rožiniams vynams būdingi subtilūs aromatai, kurie gali priminti juoduosius serbentus, egzotinius ar citrusinius vaisius.

Iš veislės „Gamay N“ vynuogių pagamintiems raudoniesiems vynams (vynams su nuoroda „Gamay“ ir vynams su nuoroda „primeur“ (šviežias)) dažniausiai būdinga vyšnių spalva ir šilti smulkių raudonų uogų aromatai bei švelnūs taninai. Šiuose subalansuotuose vynuose puikiai dera lengvumas ir subtilumas. Vynai, gaminami į vakarus nuo Tūro meridiano derinant kelias vynuogių veisles arba tik iš vienos „Cabernet franc N“ vynuogių veislės, yra elegantiški ir stiprūs, su tinkamos struktūros taninais. Jiems būdingi raudonųjų ir juodųjų uogų aromatai ir tamsaus rubino ar intensyvi granatų spalva.

Baltųjų ir rožinių putojančių vynų struktūroje dominuoja rūgštumas, vynams suteikiantis ypatingo gaivumo ir subtilumo. Rūgštumą papildo vaisių natos, o brandinant gali atsiskleisti brijošės aromatas. Platus Luaros, Vjeno, Šero ir Endro suformuotas hidrografinis tinklas ilgainiui iš minkštų mezozojaus ir terciaro periodo uolienų suformavo nelygią plokštikalnę. Viduramžiais bažnyčios paskatinti žmonės taip susiformavusiuose šlaituose ir pakraščiuose pasodino vynuogyną.

Šalia tekėjusios upės jau Renesanso laikais buvo didelis privalumas, leidęs eksportuoti vynus „Touraine“. Taigi dėl nuolat veikiančio Engrando prie Luaros muitinės posto, iš kurio vynai būdavo išplukdomi į Olandiją, ir dėl 1577 m. paskelbto Dvidešimties ljė edikto taikymo pradėjo formuotis Luaros slėnio vynuogynas, kuriame buvo gaminamas kokybiškas vynas. Vynuogių veislės būdavo parenkamos atsižvelgiant į klimato sąlygas, todėl vakarinėje geografinės vietovės dalyje buvo auginamos vynuogių veislės „Chenin B“ ir „Cabernet franc N“, o rytinėje dalyje – „Sauvignon B“, „Cot N“ ir „Gamay N“. Šią natūralią klimato sąlygų ribą žymi Tūro meridianas. Tokiomis įvairiomis augintojų sutinkamomis vynuogininkystės sąlygomis tinkamiausios vynuogių veislės išryškėjo savaime.

Tradiciškai vynuogėms auginti parenkami sklypai, kuriuose pralaidus dirvožemis daugiausia susidaręs ant turonio ir senonio periodo pagrindo. Molio, kuriame gausu titnago nuosėdų ir silikatinių akmenų, dažniausiai pasitaiko vietovės centre esančiuose slėniuose. Paviršiuje titnago gausus dirvožemis turi didelę reikšmę vynuogėms nokstant, nes padidina dirvožemio ir aplinkos šilumos mainus. Tokios sąlygos labai prisideda prie kokybiškų baltųjų ir raudonųjų vynų gamybos. Vynuogių veislei „Sauvignon B“ labai tinka sklypų dirvožemis iš molio su titnago nuosėdomis ir iš molio, klinčių ir akmenų. Tokia aplinka nuo seno laikoma pagrindine tinkamo šios veislės vynuogių nokimo sąlyga. Esant tokiam dirvožemiui ir klimato sąlygoms, iš šios veislės pagaminti vynai įgauna gaivumo ir originalumo. 2009 m. šie vynai sudarė du trečdalius produkcijos su saugoma kilmės vietos nuoroda. Po filokserų antplūdžio atkuriant vynuogyną pasodinta juodųjų vynuogių veislė „Gamay N“ daugiausia auga molio su titnago nuosėdomis dirvožemyje. Iš šios veislės pagaminti vynai yra intensyvaus vaisiško skonio. Į rytus nuo Tūro meridiano pagrindinė raudoniesiems vynams gaminti naudojama vynuogių veislė yra „Cot N“, o į vakarus – „Cabernet franc N“. Šios vynuogių veislės vynui suteikia gerą taninų struktūrą.

Saugomos kilmės vietos nuorodos „Touraine“ geografinėje vietovėje pripažintos penkios papildomos geografinės nuorodos.

„Amboise“

Minkštos kreidos plokštikalnei būdingas palyginti nelygus reljefas, o jos aukštis siekia 80–100 m. Geologinių ir dirvožemio sąlygų įvairovė kiekvienam augintojui suteikė galimybę atrasti tas vynuogių veisles, kurios galėtų optimaliai atskleisti savo savybes ir įsitvirtinti. Rožiniai vynai yra vaisiški ir gaivūs. Jiems būdinga gera taninų struktūra, o aromatai yra gan intensyvūs ir daugiausia dvelkia raudonosiomis uogomis. Baltieji vynai dažniausiai būna sausi, bet kartais juose gali būti fermentuojamų cukrų – tuomet jie vadinami pusiau sausais, pusiau saldžiais arba saldžiais vynais. Raudonųjų vynų brandinimas leidžia sušvelninti taninų struktūrą. Brandinant baltuosius vynus sustiprėja kompleksiški aromatai.

„Azay-le-Rideau“

Šis vynuogynas auga tarp Luaros ir Endro slėnių, todėl vietovei būdingas nuosaikus klimatas. Vynuogių veislės „Grolleau N“ ir „Chenin B“ auga smėlingame ir žvyringame kalvų ir terasų dirvožemyje. Šios veislės puikiai tinka elegantiškiems ir gaiviems baltiesiems vynams, taip pat vaisiškiems rožiniams vynams gaminti. Tradiciškai rožiniai vynai turi būti gaminami naudojant tiesioginio spaudimo techniką, prieš kurią vynuogės fermentuojamos siekiant išgauti vaisiškumą. Baltieji vynai, kuriuose kartais gali pasitaikyti fermentuojamų cukrų, yra elegantiški ir pasižymi mineralingumu.

„Chenonceaux“

Ši geografinė vietovė driekiasi abiejuose Šero upės krantuose esančiuose šlaituose. Vynmedžiai sodinami tuose sklypuose, kurių dirvožemyje gausu titnago nuosėdų. Baltiesiems vynams dažniausiai būdingas intensyvus, augalų (gudobelių, akacijų ir kt.) žiedus primenantis aromatas ir vaisiškesnės (citrusinių vaisių, džiovintų vaisių ir kt.) natos. Brandinimas bent iki kitų metų po derliaus nuėmimo balandžio 30 d. suteikia vynams sodrumo ir subtilumo. Raudoniesiems vynams būdinga gera taninų struktūra. Jų aromatai yra palyginti intensyvūs ir daugiausia primena juodųjų uogų natas. Brandinimas bent iki kitų metų po derliaus nuėmimo rugpjūčio 31 d. suteikia vynams kompleksiškų aromatų ir leidžia susiformuoti sodriems, bet švelniems taninams.

„Mesland“

Ši geografinė vietovė yra saugomos kilmės vietos nuorodos „Touraine“ geografinės vietovės šiaurės rytuose ir driekiasi į Luarą atsigręžusiu plokštikalnės pakraščiu. Čia dirvožemis visur toks pat: su titnago nuosėdomis ir mioceno periodo smėliu. Dideli temperatūros skirtumai ir geografinės vietovės padėtis leidžia atsiskleisti ankstyvųjų vynuogių veislių savybėms. Daugiausia iš vynuogių veislės „Gamay N“ gaminamiems raudoniesiems ir rožiniams vynams būdingi koncentruoti smulkių raudonųjų uogų aromatai. Baltiesiems vynams, kuriuose kartais gali pasitaikyti fermentuojamų cukrų, būdingi kompleksiški aromatai, primenantys augalų žiedus (gudobelių, liepų, verbenų ir kt.), ir vaisiškesnės natos (citrusinių vaisių, kriaušių ir kt.). Degustacijos pabaigoje dažnai atsiranda gaivumo pojūtis.

„Oisly“

Vietovė yra Solonės vynuogyno centre. Šiame vynuogyne baltieji sausi vynai gaminami iš vienintelės vynuogių veislės „Sauvignon B“, visas savo galimybes atskleidžiančios žemyniniame smėlio ir žvyro dirvožemyje su būdingomis Solonės formacijomis, kurias sudaro smėlis, molis ir mergelis su kriauklių liekanomis. Geografinės vietovės klimatui būdingas visame Tureno regione ryškiausias pusiau sausas sezonas. Gamtinė aplinka suteikia vynams gaivumo, kurį dar labiau paryškina švelnūs ir subtilūs aromatai, primenantys citrusinius vaisius ir baltos spalvos gėles. Brandinimas bent iki kitų metų po derliaus nuėmimo balandžio 30 d. suteikia vynams kompleksiškumo.

Senųjų vynuogynų tradicijas perėmęs ir kadaise karalių liaupsintuose slėniuose įsikūręs Tureno vynuogynas yra vienas iš geriausių šiaurės Prancūzijos vynuogynų. Išsaugotas šio vynuogyno kraštovaizdis ir šimtametės vynmedžių auginimo tradicijos prisidėjo prie Luaros slėnio įtraukimo į UNESCO istorinio paveldo sąrašą.

Putojantys vynai

Putojantys vynai pradėti gaminti pirmiau minėtomis aplinkybėmis. Tureno gamintojai pastebėjo, kad rūsiuose į butelius išpilstytas vynas kartais imdavo vėl fermentuoti, taigi nusprendė suvaldyti šį natūralaus putojimo reiškinį ir pakreipti jį savo naudai. Taip pagaminti vynai, pavadinti „putojančiais vynais“, nuo XIX a. pradėti tiekti vartotojams. Tuo metu tobulinti gamybą labai padėjo kreidiniame smiltainyje iškasti rūsiai, nes šiems vynams laikyti ir prižiūrėti reikia didelių erdvių, kuriose vyrauja vidutinė temperatūra.

Šiuo metu putojančių vynų gamintojai naudojasi ne tik daugiau nei šimtmetį puoselėtomis žiniomis, bet ir puikiai įvaldyta vynų maišymo praktika. Teritorinį baltųjų vynų originalumą atspindi reikalavimas naudoti 60 % veislės „Chenin B“ arba „Orbois B“ vynuogių. Ilgas vyno brandinimas horizontaliai suguldytuose buteliuose leidžia atsiskleisti brijošės aromatui ir vyno kompleksiškumui.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata.

Sąlygos aprašymas

Arčiausiai esančią vietovę, kuri nustatyta su vynų gamyba ir brandinimu, taip pat su putojančių vynų gamyba, brandinimu ir išpilstymu susijusioje nukrypti leidžiančioje nuostatoje, sudaro toliau nurodytų komunų teritorijos (sąrašas parengtas pagal 2020 m. Oficialųjį geografinių kodų registrą):

—	Endro departamentas: Faverolles-en-Berry, Fontguenand, Lye, La Vernelle, Veuil, Villentrois;

—	Endro ir Luaros departamentas: Bréhémont, La Chapelle-aux-Naux, Chaveignes, Chezelles, Crissay-sur-Manse;

—	Luaro ir Šero departamentas: Candé-sur-Beuvron, Cheverny, Cormeray, Fresnes, Le Controis-en-Sologne (šių įgaliotųjų komunų teritorija: Feings, Fougères-sur-Bièvre ir Ouchamps), Les Montils, Mont-près-Chambord, Sambin, Selles-sur-Cher;

—	Meno ir Luaros departamentas: Brain-sur-Allonnes, Montsoreau.

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

—	Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytas taisykles, po saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimo privaloma nurodyti pavadinimą „Gamay“.

—	Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytas taisykles, prie saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimo gali būti pateikiama viena iš šių papildomų geografinių nuorodų: „Amboise“, „Azay-le-Rideau“, „Chenonceaux“, „Mesland“ arba „Oisly“.

—	Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytas taisykles, prie saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimo gali būti pateikiamos nuorodos „primeur“ (šviežias) arba „nouveau“ (jaunas).

—	Visi papildomi užrašai, kurių naudojimą pagal Sąjungos teisės nuostatas gali reglamentuoti valstybės narės, etiketėse užrašomi rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) yra ne daugiau kaip du kartus didesnis už rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydį.

—	Geografinė nuoroda „Val de Loire“ užrašoma rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei du trečdaliai rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Papildomos geografinės nuorodos

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

—	Papildomos geografinės nuorodos „Amboise“, „Azay-le-Rideau“ ar „Mesland“ rašomos iškart po saugomos geografinės nuorodos pavadinimo rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydis.

—	Papildomos geografinės nuorodos „Chenonceaux“ ar „Oisly“ rašomos po saugomos geografinės nuorodos pavadinimu rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydis.

—

Baltųjų vynų su papildomomis geografinėmis nuorodomis „Amboise“, „Mesland“ ar „Azay-le-Rideau“ etiketėse privaloma pateikti nuorodą „demi-sec“ (pusiau sausas), atsižvelgiant į specifikacijoje šiai nuorodai nustatytas analitines savybes, ir nuorodas „moelleux“ (pusiau saldus) arba „doux“ (saldus), atsižvelgiant į šiame vyne esantį fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekį, kuris yra nustatytas Sąjungos teisės aktuose.

Ženklinimas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

—

Rožinių vynų su papildoma geografine nuoroda „Mesland“ etiketėse privaloma pateikti nuorodą „demi-sec“ (pusiau sausas), atsižvelgiant į specifikacijoje šiai nuorodai nustatytas analitines savybes, ir nuorodas „moelleux“ (pusiau saldus) arba „doux“ (saldus), atsižvelgiant į šiame vyne esantį fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekį, kuris yra nustatytas Sąjungos teisės aktuose.

—	Vynų, kuriems gali būti suteikta nuoroda „primeur“ (šviežias) arba „nouveau“ (jaunas), etiketėse privaloma nurodyti derliaus metus.

—

Vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, etiketėse galima nurodyti mažesnę geografinę vietovę, jeigu ji:

—	įtraukta į kadastrą;

—	nurodyta derliaus deklaracijoje.

—	Nuoroda „Gamay“ rašoma iškart po saugomos geografinės nuorodos pavadinimu rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) ne mažesnis nei 2/3 rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydis, arba tokio pat dydžio rašmenimis.

Nuoroda į produkto specifikaciją

http://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-3cc0de2e-abb5-4e4c-a927-b9edf3c0b4b5.

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

2021 7 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 288/15

Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2021/C 288/05)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Vänerlöjrom“

ES Nr. PDO-SE-02412 – 2018 m. kovo 6 d.

SKVN (X) SGN ( )

1. Pavadinimas

„Vänerlöjrom“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Švedija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1 Produkto rūšis

1.7.	Šviežios žuvys, moliuskai bei vėžiagyviai ir jų produktai

3.2 Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Vänerlöjrom“ yra natūralus produktas, gaminamas tik iš paprastosios seliavos (Coregonus albula) ikrų ir druskos (NaCl). Produktas „Vänerlöjrom“ parduodamas šviežias, šaldytas arba atšildytas. „Vänerlöjrom“ savybės yra vienodos, nepaisant formos, kuria jis parduotas.

Produktui „Vänerlöjrom“ būdingos šios savybės:

Išvaizda – natūraliai blizga, žėri kaip akmenukai. Turi būti matomi sveiki ikrai.

Konsistencija – produktui „Vänerlöjrom“ būdingi sveiki kiaušinėliai, kurie spragteli, kai ragaujant prispaudžiami prie gomurio.

Dydis – kiaušinėlių dydis svyruoja nuo 0,8 iki 2,0 mm, priklausomai nuo žvejybos sezono ir nuo to, kokioje Venerno ežero dalyje buvo pagautos paprastosios seliavos.

Spalva – skaidri ir šviesi, žvejybos sezono metu gali būti nuo šviesiai oranžinės iki šiek tiek tamsesnės oranžinės spalvos (nuo S1060-Y30R iki 080-Y40R pagal natūralių spalvų sistemą).

Druskos kiekis – 4,0–4,5 proc. NaCl.

Drėgnis – nedidelis, kad produktas „Vänerlöjrom“ neiškristų iš apversto šaukšto. Padėti ant plokščio paviršiaus ikrai taip pat turi išlaikyti savo formą.

Skonis – švelnus ir grynas lašišos ir umamio skonis su subalansuotu sūrumu. Skonis sustiprėja, kai maži kiaušinėliai sutraiškomi burnoje.

3.3 Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Paprastosios seliavos minta tik planktonu (Bythothrepes cederstroemi, Daphnia (sp), Bosmina (sp), Eurytemora (sp), Heterocope (sp) ir Diaptomus (sp)), kuris natūraliai randamas gėlame Venerno ežero vandenyje.

Žaliavos

Produkto „Vänerlöjrom“ žaliava yra Venerno ežere sugautų paprastųjų seliavų (Coregonus albula) ikrai.

Kitos sudedamosios dalys – nejoduota druska (NaCl).

3.4 Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Produktas „Vänerlöjrom“ gaminamas iš Venerno ežere sugautų paprastųjų seliavų (Coregonus albula) ikrų. Visi gamybos proceso etapai, pradedant žvejyba ir baigiant „Vänerlöjrom“ paruošimu (suspaudimas, plakimas, išankstinis skalavimas, nusunkimas, kruopštus valymas, džiovinimas ir sūdymas), turi būti atliekami nustatytoje geografinėje vietovėje, nurodytoje 4 punkte.

3.5 Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6 Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Be bendrųjų ženklinimo taisyklių, visi produkto „Vänerlöjrom“ gamintojai gaminį turi paženklinti toliau esančiu logotipu.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Produkto „Vänerlöjrom“ gamybos vietovė apima Venerno ežerą ir aplinkines apylinkes:

Vesės savivaldybėje – Vesę ir Estra Fogelviką;

Elmės savivaldybėje – Elmę ir Varnumą;

Visnumo savivaldybėje – Visnumą ir Visnums Kilį;

Karlstado savivaldybėje – Karlstado kaimo ir miesto apylinkes ir Hamarę;

Grumso savivaldybėje – Segerstadą, Grumsą ir Edą;

Neso savivaldybėje – Milesviką, Eskilseterį, Elseriudą, Botilseterį, Bi, Bru, Siodra Ni ir Tvetą

(visos jos yra Vermlando lene).

Vadsbu savivaldybėje – Leksbergą, Bjošeterį, Tušę, Haslę, Bergą, Lirestadą, Amneheradą ir Mariestado miestą;

Kinefjerdingo savivaldybėje – Kelbį, Šebį, Hiusabį ir Sevarę;

Šinės savivaldybėje – Medelplaną, Vesterplaną, Esterplaną ir Fošhemą;

Kolando savivaldybėje – Todenę, Nora Kedumą, Ešliosą, Sionę, Rakebį, Skalundą, Sunešbergą, Gioslundą, Strio, Oteštadą ir Lidšiopingo miestą;

Osės savivaldybėje – Flu, Osą, Salį, Venešnesą, Tiuną, Karabį ir Frielį;

Venės savivaldybėje – Vestra Tiunhemą, Vasendą-Naglumą ir Venešborgo miestą;

Sundalio savivaldybėje – Bolstadą, Grinstadą, Jestadą ir Frendefošą;

Nordalio savivaldybėje – Skoleriudą, Holmą ir Jerną;

Tiosbu savivaldybėje – Omolio kaimo ir miesto apylinkes Tiosę ir Tidję ir Onimskugą

(visos jos yra Vestra Jotalando lene).

5. Ryšys su geografine vietove

Konkretus geografinės vietovės apibūdinimas

Venerno ežeras yra didžiausias Švedijos ir trečias pagal dydį Europos ežeras. Jis yra pietvakarių Švedijoje, jo paviršiaus plotas sudaro maždaug 5 650 km2. Vidutinis jo gylis yra 27 m, o didžiausias gylis – 106 m. Venerno ežerą dėl jo dydžio galima palyginti su vidaus jūra, kurioje yra platus daugiau kaip 12 000 salų salynas. Nepaisant šio plataus salyno, ežeras yra pirmiausia pelaginis.

Venerno ežero centre šiaurėje esantis Lurės salynas tęsiasi link Kolando salyno pietuose. Šie du salynai daugmaž dalija ežerą į du didelius baseinus, pietvakarinis – Dalbo ežeras, o šiaurės rytinis – Vermlando ežeras. Dalbo ežeras yra seklesnis ir jo vandens tūris mažesnis nei Vermlando ežero. Tai reiškia, kad dviejuose baseinuose šiek tiek skiriasi metiniai temperatūros ciklai.

Venerno ežeras susidarė maždaug prieš 10 000 metų, kai po paskutinio ledynmečio įvykęs pakilimas jį palaipsniui atskyrė nuo vandens masės, kuri tapo Baltijos jūra. Šiandien vidutinis vandens lygis ežere yra 44,3 m virš jūros lygio. Kadangi Venerno ežeras atskirtas nuo Baltijos jūros, jame gyvena kai kurie ledyniniai reliktiniai vėžiagyviai.

Ežeras turi platų vandens baseiną, besitęsiantį iki Norvegijos. Klarelveno upė, kurios baseinas siekia 11 847,6 km2, o vidutinis srautas yra 162,5 m3/s (didelis vandens srautas yra 690 m3/s), yra pagrindinis intakas.

Vidutinis metinis kritulių kiekis yra maždaug 600 mm ties Venerno ežeru ir maždaug 1 000 mm vietovėje, esančioje palei Norvegijos sieną į vakarus ir šiaurės vakarus. Žiemą krituliai daugiausia būna sniego pavidalu. Sniego danga gali būti didelė (60–65 cm), visų pirma šiaurės vakarų baseino dalyje. Sniego paprastai vis dar būna balandžio mėn., o tai prisideda prie pavasario potvynių daugelyje upių, įtekančių į Venerno ežerą.

Švedijos vandens baseino dalis sudaro maždaug 10 proc. šalies teritorijos ir ją daugiausia sudaro miškai, o tai reiškia, kad į ežerą patenka šiek tiek organinių medžiagų (organinių medžiagų Venerno ežere yra apie 5–6 mg/l). Paviršinio vandens temperatūra nuo gruodžio iki vasario mėn. yra maždaug -5–0° C, o nuo gegužės iki rugsėjo mėn. – apie 10–16° C. Susiformavus Venerno ežerui, jame besiveisiančios paprastosios seliavos buvo atskirtos nuo savo gentainių Baltijos jūroje, o tai reiškia, kad šiandien jos genetiškai skiriasi nuo kitų paprastųjų seliavų ir yra prisitaikiusios prie natūralių Venerno ežero sąlygų.

Venerno ežere besiveisiančios paprastosios seliavos yra pelaginės žuvys, gyvenančios dideliuose būriuose, kurie juda tarp Dalbo ežero ir Vermlando ežero, priklausomai nuo veiksnių, įskaitant vandens temperatūrą ir povandenines sroves. Jos daugiausia būna šaltesniame vandenyje žemiau termoklino.

Venerne besiveisiančios paprastosios seliavos yra plačiai paplitusios ir sudaro apie 30 proc. biomasės atviruose vandenyse. Jos subręsta maždaug vienų metų amžiaus. Klimatas turi įtakos jų reprodukciniam ciklui. Gausūs krituliai žiemą, taip pat dideli pavasario potvyniai ir geras organinių medžiagų srautas padeda užtikrinti aukštesnį planktono, kuris yra pagrindinis paprastosios seliavos maisto šaltinis, lygį.

Žmogiškųjų veiksnių aprašymas

„Vänerlöjrom“ gaminamas iš Venerno ežere sugautų paprastųjų seliavų (Coregonus albula) ikrų.

Produkto „Vänerlöjrom“ savybes lemia asmenų, žvejojančių subrendusias ikringas Venerno ežere besiveisiančias paprastąsias seliavas ir dalyvaujančių vėlesniame paruošimo procese, įgūdžiai ir praktinė patirtis.

„Vänerlöjrom“ kokybė galiausiai priklauso nuo paprastųjų seliavų neršto laikotarpio, kai jos pagaunamos. Venerne paprastoji seliava neršia nuo spalio iki gruodžio mėn. Tiksliam neršto laikotarpiui įtakos turi vandens temperatūra, o tai reiškia, kad neršto laikas įvairiose Venerno ežero vietose skiriasi. Neršto laikotarpiu paprastosios seliavos renkasi vietoves, kuriose srovės ir ežero dugno reljefas verčia dugninius vandenis link paviršiaus. Kalbant apie nerštą, būriai pirmiausia randami 10–20 m gylyje. Nepaisant šiuolaikinių pagalbinių priemonių, labai svarbios žvejų žinios apie tai, kaip paprastosios seliavos elgiasi atsižvelgiant į sroves, dugno reljefą, orą ir vėjo kryptis, kad būtų galima sugauti ikringą žuvį tinkamu neršto laikotarpiu, kad žaliava – ikrai – būtų kuo aukštesnės kokybės.

Paprastosios seliavos gaudomos tik tinklais, kurių akių dydis yra ne mažesnis kaip 16,5 mm. Kiekvienas žvejys vienai žvejybos operacijai gali naudoti ne didesnį kaip 1 400 metrų tinklą. Paprastųjų seliavų žvejyba yra reguliuojama ir vykdoma paprastųjų seliavų neršto sezono metu vėlyvą rudenį. Žvejybos laikotarpį nustato Švedijos jūrų ir vandens valdymo agentūra.

Siekiant užtikrinti, kad produktas „Vänerlöjrom“ turėtų būdingų savybių, paruošimo metu turi būti išlaikyta žaliavos kokybė. Paruošimas atliekamas rankomis, o darbas turi būti atliktas greitai. Produkto „Vänerlöjrom“ ruošimas pradedamas iškart iškrovus laimikį. Norint išsaugoti ikrų kokybę, būtinas greitas paruošimo procesas, todėl produktas ruošiamas šalia ežero (ne toliau kaip 5 km nuo vandens linijos esant įprastam vandens lygiui).

Ruošiant „Vänerlöjrom“ ikrai iš žuvies išspaudžiami rankomis ir vėliau plakant išvalomi nuo kraujo, membranų ir netinkamų kiaušinėlių. Ikrai gali sudaryti 5–10 proc. subrendusios paprastųjų seliavų patelės kūno svorio (maždaug 30 g). Ikrus iš ikringos žuvies ranka išspaudžia miklūs ir ilgametę patirtį turintys darbuotojai. Proceso metu vizualiai patikrinama žaliavos švara ir kokybė.

Po plakimo ikrai nedelsiant tris–penkis kartus nuskalaujami švariu šaltu vandeniu. Likusios priemaišos pašalinamos ir ikrai surenkami nusunkimui skirtais audiniais, kurie pakabinami, kad vanduo nutekėtų. Kad ikrai neprarastų spalvos ir neišbrinktų iki įtrūkimo, laikas tarp pirminio skalavimo ir nusunkimo turi būti kuo trumpesnis (maždaug 10 min.).

Nusunkti ikrai maždaug 48 val. džiovinami 3–6 °C temperatūros šaldymo patalpoje. Džiovinimo procesas sumažina svorį maždaug 8–10 proc. Džiovinti ikrai sūdomi nejoduota druska (NaCl).

Paruošto produkto savybės įvertinamos imant ėminius ir atliekant akluosius ragavimus žvejybos sezono metu. Vertinimus atlieka nepriklausomi vertintojai. Tik specifikacijas atitinkantys ikrai yra fasuojami ir parduodami kaip produktas „Vänerlöjrom“.

Produktas „Vänerlöjrom“ glaudžiai susijęs su gamybos vietove.. Kasmet įvairūs renginiai, susiję su Venerno ežeru ir ikrų žvejyba, įskaitant Paprastųjų seliavų ikrų dieną, pritraukia daug lankytojų.

Produkto ypatumai

Produktas „Vänerlöjrom“ yra gaminamas iš Venerno ežere sugautų paprastųjų seliavų – gėlavandenių žuvų, genetiškai atskirtų nuo paprastųjų seliavų Botnijos įlankoje prieš 8 000–9 000 m – ikrų.

„Vänerlöjrom“ yra natūralus produktas be jokių priedų, išskyrus valgomąją druską (NaCl). Tuo jis išsiskiria iš daugumos kitų rinkoje esančių žuvų ikrų produktų.

„Vänerlöjrom“ įgyja specifinių savybių iš mineralų ir maistinių medžiagų, esančių Venerno ežero vandenyse. Kiaušinėliai yra šiek tiek mažesni nei paprastųjų seliavų Botnijos įlankoje. Ikrai yra blyškesnės, ryškiai oranžinės spalvos.

Produktui „Vänerlöjrom“ būdingas subalansuotas sūrumas, leidžiantis išgauti švelnų, išbaigtą ikrų skonį.

Dėl nedidelio kiaušinėlių dydžio produktas „Vänerlöjrom“ suvokiamas kaip mažiau „grūdėtas“, o tai kartu su subalansuotu sūrumu ir natūraliai subtilesniu skoniu padeda sukurti malonią valgymo patirtį.

Produktas „Vänerlöjrom“ yra gerai nusausintas (džiovintas), išleidžiantis mažiau vandens nei kiti panašūs rinkoje esantys produktai.

Priežastinis ryšys

Venerno ežeras yra labai ypatinga vieta. Maždaug prieš 10 000 metų ežeras buvo atskirtas nuo Baltijos jūros. Jo ekosistema nuo to laiko vystėsi neturėdama sąlyčio su Baltijos jūra, tad jo paprastosios seliavos ištekliai šiandien genetiškai skiriasi nuo paprastųjų seliavų Baltijos jūroje. Venerno ežere taip pat yra ledyninio reliktinio zooplanktono populiacija.

Venerno ežero vanduo suteka iš daugybės didelių ir mažų vandentakių, kurie daugiausia eina per miškingą moreninę žemę ir per daugiau humuso turinčias pelkes ir ežerus. Ežere yra palyginti nedaug maistinių medžiagų, todėl kai iškritus daug kritulių įteka daug maistinių medžiagų turinčio vandens, stimuliuojamas planktono augimas, o tai savo ruožtu suteikia maisto unikalioms ežero paprastųjų seliavų populiacijoms, vadinamoms Venerno paprastosiomis seliavomis.

Venerno ežero vandens kokybė ir tai, kad maisto išteklius sudaro tik gėlavandeniai organizmai, prisideda prie ypatingo Venerno paprastųjų seliavų ikrų pobūdžio. Kiaušinėliai yra šiek tiek mažesni nei paprastųjų seliavų Botnijos įlankoje, taip pat jie yra ryškiai oranžinės spalvos.

Produkto „Vänerlöjrom“ gamybai paprastoji seliava turi būti sugauta tinkamu neršto laikotarpiu, kad būtų užtikrinta aukščiausios kokybės žaliava. Dėl Venerno ežero dydžio, oro sąlygos ir vėjas gali lengvai paveikti ežero sąlygas. Rudenį paprastosios seliavos neršto sezono metu sąlygos gali tapti labai sunkios, ir žvejai turi į tai atsižvelgti. Vandens temperatūra, srovės ir ežero dugno reljefas turi įtakos Venerno paprastųjų seliavų elgesiui neršto metu. Norėdamas pagauti ikringas pateles tinkamame kiaušinėlių neršimo etape, žvejas turi būti susipažinęs su paprastųjų seliavų elgesiu ir iš savo patirties numatyti, kur paprastoji seliava nerš vyraujančiomis oro sąlygomis.

Pagavus ikringą paprastąją seliavą, paruošimo metu turi būti išlaikoma ikrų kokybė, kad būtų išgautas ypatingas produkto „Vänerlöjrom“ pobūdis. Paruošimą rankomis atlieka žmonės, turintys ilgametę patirtį ir įgūdžių, reikalingų aukštos kokybės paprastųjų seliavų ikrams išgauti, ir kurie yra įvaldę tam tikrą techniką, reikalingą ikrui išspausti iš žuvies rankomis.

Ypatingas produktą „Vänerlöjrom“ apibūdinančias savybes lemia tik natūralios geografinės vietovės sąlygos ir žmonių gebėjimas naudoti ir tvarkyti žaliavą, atsirandančią dėl natūralių sąlygų.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://www.livsmedelsverket.se/globalassets/produktion-handel-kontroll/livsmedelsinformation-markning-halsopastaenden/skyddade-beteckningar/produktspecifikation-vanerlojrom_2020_05_11-002.pdf

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

2021 7 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 288/20

Vyno sektoriaus produkto specifikacijos pakeitimo paraiškos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnyje, paskelbimas

(2021/C 288/06)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (1) 98 straipsnį per du mėnesius nuo paskelbimo dienos.

PRODUKTO SPECIFIKACIJOS PAKEITIMO PARAIŠKA

„ARDÈCHE“

PGI-FR-A1198-AM03

Paraiškos pateikimo data – 2016 9 23

1. Pakeitimui taikomos taisyklės

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnis (Reikšmingas pakeitimas)

2. Pakeitimo aprašymas ir pagrindimas

2.1. Leidžiamos vynuogių veislės

Leidžiamų vynuogių veislių sąrašas papildomas šiomis veislėmis:

—	„Couston N“. Ši į 2010 m. oficialų leidžiamų vynuogių veislių katalogą įtraukta veislė pasižymi naudingomis savybėmis, ypač gaminant rožinius vynus. Tai yra naši, prie SGN „Ardèche“ žymimos gamybos vietovės, kurioje yra auginama, skurdaus dirvožemio prisitaikiusi veislė, atspari pilkajam pelėsiui.

—	„Floréal B“, „Muscaris B“, „Solaris B“, „Soreli B“, „Souvignier Gris B“, „Voltis B“, „Artaban N“, „Monarch N“, „Prior N“, „Vidoc N“.

Šios vynuogių veislės atsparios grybinėms ligoms. Dėl šių savybių galima naudoti mažiau augalų apsaugos produktų, o veislės vis tiek atitinka veislių, naudojamų SGN žymimiems vynams gaminti, savybes. Naudojant šias veisles SGN žymimų vynų savybės nekinta.

2.2. Ženklinimas

Iš dalies keičiamas išsamus vynuogių veislių, kurių pavadinimus produkto etiketėje galima pateikti kartu su nuorodos „Ardèche“ pavadinimu, sąrašas. Pareiškėjų grupė pageidauja pabrėžti visų geografinėje gamybos vietovėje auginamų vynuogių veislių vertę.

Taigi išbraukiamas šis sakinys: „Vynuogių veislės, kurių pavadinimus galima pateikti kartu su saugomos geografinės nuorodos „Ardèche“, kuri gali būti papildyta nuoroda „Coteaux de l’Ardèche“, pavadinimu, yra šios:

—	raudonojo arba rožinio vyno atveju: „Cabernet franc N“, „Cabernet-Sauvignon N“, „Caladoc N“, „Carignan N“, „Chatus N“, „Cinsault N“, „Gamaret N“, „Gamay N“, „Grenache N“, „Marselan N“, „Merlot N“, „Pinot N“, „Syrah N“;

—	baltojo vyno atveju: „Chardonnay B“, „Clairette B“, „Grenache B“, „Marsanne B“, „Muscat petits grains B“, „Roussanne B“, „Sauvignon B“, „Ugni B“, „Viognier B“.“

2.3. Gamybos kiekis

Nuo 90 iki 110 hl/ha padidintas didžiausias rožinių vynų gamybos kiekis.

Toks nedidelis gamybos kiekio pakeitimas neturi įtakos saugoma geografine nuoroda „Ardèche“ žymimų rožinių vynų savitumui.

2.4. Vynuogių produktų kategorijos

Išbraukiamos nuostatos dėl rūšinių putojančių vynų gamybos. Šis pakeitimas susijęs su 2015 m. kovo 2 d. Valstybės Tarybos sprendimu, kuriuo panaikinama 2011 m. spalio 28 d. sprendimo dėl SGN „Ardèche“ dalis, kuria patvirtinamos specifikacijos nuostatos dėl rūšinių rožinių ar baltųjų putojančių vynų.

2.5. Nacionaliniai ir sąjungos reikalavimai. Pagrindiniai tikrintini punktai

Patikslinamos nuostatos dėl produktų kontrolės: juslinė produktų kontrolė vykdoma tuo atveju, kai atliekant vidaus kontrolę (neišpilstytų ir išpilstytų vynų juslinį patikrinimą) nustatomas neatitikimas.

2.6. Ryšys su geografine vietove

Produkto ryšys su jo kilme papildomas išsamiau nusakant SGN priežastinį ryšį.

Dalies apie priežastinį ryšį pradžioje įterpiamas įžanginis sakinys, kuriame nurodoma, kad „geografinės vietovės ir SGN „Ardèche“ žymimų vynų priežastinis ryšys grindžiamas geru Ardešo vynų vardu, kurį jie įgijo dėl savo kokybės“. Be to, priežastinio ryšio aprašymas papildomas taip: „Norėdami atrasti Ardešo vynuogyno turtus ir susipažinti su vynuogininkystės ypatumais, turistai gali rinkti iš šimto gamtos ir kultūros vietų. Ardešo turistinį patrauklumą lemia kraštovaizdis, sudarantis sąlygas laisvalaikį leisti gamtoje. Dėl gero Ardešo vynuogyno vardo turizmo plėtos agentūra „Atout France“ įtraukė jį į sąrašą „Vynuogynai ir atradimai“, taip pripažindama jo privalumus vyno turizmo srityje.“

Ryšio aprašymas taip pat papildomas siekiant tiksliau apibūdinti vynų savybes: „Raudoniesiems, rožiniams ir baltiesiems vynams visais atvejais būdingas vaisių aromatas, kurio stiprumą lemia naudojamos vynuogių veislės ir technologijos.“

Taip pat patikslinamos gamtinės aplinkos ypatybės:

—	„Labai senas Sevenų smiltainio dirvožemis, susiformavęs dėl uolienų erozijos geologiniu triaso laikotarpiu, yra rūgštus, itin laidus ir jame mažai organinių medžiagų. Dėl šių ypatybių raudoniesiems vynams būdingas labai stiprus vaisių aromatas.“;

—

Žemutinės Vivarė regionas „driekiasi per negilų klintinį dirvožemį, ir čia, išlaikant nedidelį gamybos kiekį, iš vynuogių veislės „Grenache“ gaminami aukštos kokybės vynai. Dėl akmenų gausos dirvožemis pavasarį įšyla, o naktimis vynmedžius pasiekia dienos metu sukaupta šiluma. Šioje vietovėje gaminami raudonieji vynai pasižymi vaisių aromatu su prieskonių pokvapiu ir aiškesne struktūra.“;

—	Žemutinės Vivarė regiono pakraštyje esantis Kuaronas – „Viduržemio jūros regiono Centrinio Masyvo anklavas, suteikiantis tikrą bazalto pagrindą. Bazaltas, kuriame gausu mikroelementų ir silicio, raudoniesiems vynams suteikia vaisiškumo ir gaivumo, o baltiesiems vynams – subtilumo.“;

—

Galiausiai Ronos slėnio pietuose „vynmedžiai auginami iš glotnių akmenėlių sudarytuose saulėtuose šlaituose. Todėl šioje vietovėje gaminami vaisiški, aiškios struktūros ir kompleksiški raudonieji vynai. Minkšti ochros spalvos lioso dirvožemiai suteikia baltiesiems ir rožiniams vynams gaivumo ir vaisiškumo bei užtikrina švelnią vaisiškų raudonųjų vynų struktūrą.“

2.7. Vynų juslinių savybių aprašymas

Vynų juslinių savybių aprašymas patobulintas patikslinant spalvą ir vynų juslines savybes.

Kalbant apie raudonuosius vynus, nurodyta, kad „ekstrahavimas atliekamas gaminant daugiausia švelnios struktūros vynus, kuriems būdingi brandūs ir švelnūs taninai, bet esama ir sodresnių vynų. Raudonieji vynai pasižymi labai įvairiais aromatais – nuo vaisiško uogų iki prieskonių. Jiems būdinga ryški aviečių raudona arba granatų raudona spalva.“

Baltiesiems vynams „būdinga blankiai geltona su žaliu atspalviu arba aukso geltona spalva. Jų stiprų aromatą papildo vaisių baltu minkštimu gaivumas ir citrusinių vaisių ar gėlių pokvapiai.“

Galiausiai rožiniai vynai „pasižymi stipriu, gaiviu ir išskirtiniu uogų, gėlių ir citrusinių vaisių aromatu. Jiems būdingos labai įvairios spalvos – nuo neryškios pilkos su lašišų atspalviu, netgi pilkai rožinės, iki ryškesnės arba ryškios rožinės.“

2.8. Geografinė vietovė ir arčiausiai esanti vietovė

Geografinę vietovę ir arčiausiai esančią vietovę sudarančių teritorijų sąrašas pakeistas komunų sąrašu, sudarytu pagal 2019 m. Oficialųjį geografinių kodų registrą – nacionalinį sąrašą. Šiuo komunų sąrašo perrašymu nekeičiama geografinė vietovė ir arčiausiai esanti vietovė.

2.9. Kontrolės įstaigos kontaktiniai duomenys

Atnaujinti už kontrolę atsakingos institucijos, t. y. kontrolės įstaigos CERTIPAQ, kontaktiniai duomenys.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Pavadinimas (-ai)

Ardèche

2. Geografinės nuorodos tipas

SGN – saugoma geografinė nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

SGN „Ardèche“

Saugoma geografine nuoroda „Ardèche“ žymimi neputojantys raudonieji, rožiniai ir baltieji vynai.

Raudoniesiems, rožiniams ir baltiesiems vynams visais atvejais būdingas vaisių aromatas, kurio stiprumas ir pobūdis skiriasi atsižvelgiant į naudojamas vynuogių veisles ir technologijas.

Kalbant apie raudonuosius vynus, ekstrahavimas atliekamas gaminant daugiausia švelnios struktūros vynus, kuriems būdingi brandūs ir švelnūs taninai, bet esama ir sodresnių vynų. Raudonieji vynai pasižymi labai įvairiais aromatais – nuo uogų iki prieskonių. Jiems būdinga ryški aviečių raudona arba granatų raudona spalva.

Dėl gaminant rožinius vynus taikomų gamybos būdų užtikrinama puiki pusiausvyra, išsaugomas vynų gaivumas ir vaisiškumas. Rožiniai vynai pasižymi stipriu, gaiviu ir išskirtiniu uogų, gėlių ir citrusinių vaisių aromatu. Jiems būdingos labai įvairios spalvos – nuo neryškios pilkos su lašišų atspalviu, netgi pilkai rožinės, iki ryškesnės arba ryškios rožinės.

Dėl gaminant baltuosius vynus taikomų gamybos būdų užtikrinama puiki pusiausvyra, išsaugomas vynų gaivumas ir vaisiškumas. Šiems vynams būdinga blankiai geltona su žaliu atspalviu arba aukso geltona spalva. Jų stiprų aromatą papildo vaisių baltu minkštimu gaivumas ir citrusinių vaisių ar gėlių pokvapiai.

Vynų analitinės savybės atitinka ES teisės aktus.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	9
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

a) Pagrindiniai vynininkystės metodai

Vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

b) Didžiausias gamybos kiekis

SGN „Ardèche“ žymimi baltieji ir raudonieji vynai:

90 hektolitrų iš hektaro.

SGN „Ardèche“ žymimi rožiniai vynai:

110 hektolitrų iš hektaro.

6. Nustatyta geografinė vietovė

Saugoma geografine nuoroda „Ardèche“ žymimiems vynams gaminti skirtų vynuogių derlius nuimamas, vynininkyste užsiimama ir vynai gaminami šiuose departamentuose, kuriuos sudaro toliau nurodytų komunų, kaip jos apibrėžtos 2019 m. balandžio mėn. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorija:

—	Ardešo departamentas: visos komunos;

—	Garo departamentas: Barjac, Le Garn, Issirac, Laval-Saint-Roman, Montclus, Rivières, Rochegude, Saint-André-de-Roquepertuis, Saint-Denis, Saint-Jean-de-Maruéjols-et-Avéjan, Saint-Privat-de-Champclos.

7. Pagrindinės vyninių vynuogių veislės

„Alicante Henri Bouschet N“

„Aligoté B“

„Alphonse Lavallée N“

„Aléatico N“

„Aramon N“

„Aramon blanc B“

„Aramon gris G“

„Aranel B“

„Arinarnoa N“

„Artaban N“

„Aubun N“ – „Murescola“

„Barbaroux Rs“

„Biancu Gentile B“

„Bourboulenc B“ – „Doucillon blanc“

„Brun argenté N“ – „Vaccarèse“

„Cabernet franc N“

„Cabernet-Sauvignon N“

„Caladoc N“

„Calitor N“

„Cardinal Rg“

„Carignan N“

„Carignan blanc B“

„Chambourcin N“

„Chardonnay B“

„Chasan B“

„Chasselas B“

„Chasselas rose Rs“

„Chatus N“

„Chenanson N“

„Chenin B“

„Cinsaut N“ – „Cinsault“

„Clairette B“

„Clairette rose Rs“

„Clarin B“

„Colombard B“

„Cot N“ – „Malbec“

„Couderc noir N“

„Counoise N“

„Couston N“

„Danlas B“

„Egiodola N“

„Floreal B“

„Gamaret“

„Gamay Fréaux N“

„Gamay N“

„Gamay de Bouze N“

„Gamay de Chaudenay N“

„Ganson N“

„Gewurztraminer Rs“

„Gramon N“

„Grenache N“

„Grenache blanc B“

„Grenache gris G“

„Gros Manseng B“

„Gros vert B“

„Jurançon noir N“ – „Dame noire“

„Listan B“ – „Palomino“

„Lival N“

„Lledoner pelut N“

„Macabeu B“ – „Macabeo“

„Marsanne B“

„Marselan N“

„Mauzac rose Rs“

„Melon B“

„Merlot N“

„Merlot blanc B“

„Meunier N“

„Mollard N“

„Monarch N“

„Mondeuse N“

„Mondeuse blanche B“

„Monerac N“

„Montils B“

„Morrastel N“ – „Minustellu“, „Graciano“

„Mourvaison N“

„Mourvèdre N“ – „Monastrell“

„Mouyssaguès“

„Muresconu N“ – „Morescono“

„Muscadelle B“

„Muscardin N“

„Muscaris B“

„Muscat Ottonel B“ – „Muscat“, „Moscato“

„Muscat cendré B“ – „Muscat“, „Moscato“

„Muscat d’Alexandrie B“ – „Muscat“, „Moscato“

„Muscat de Hambourg N“ – „Muscat“, „Moscato“

„Muscat à petits blancs B“ – „Muscat“, „Moscato“

„Muscat à petits grains roses Rs“ – „Muscat“, „Moscato“

„Muscat à petits grains rouges Rs“ – „Muscat“, „Moscato“

„Müller-Thurgau B“

„Nielluccio N“ – „Nielluciu“

„Noir Fleurien N“

„Négret de Banhars N“

„Négrette N“

„Oberlin noir N“

„Ondenc B“

„Orbois B“

„Pagadebiti B“

„Pascal B“

„Perdea B“

„Persan N“

„Petit Courbu B“

„Petit Manseng B“

„Petit Meslier B“

„Petit Verdot N“

„Picardan B“ – „Araignan“

„Pineau d’Aunis N“

„Pinot blanc B“

„Pinot gris G“

„Pinot noir N“

„Piquepoul blanc B“

„Piquepoul gris G“

„Piquepoul noir N“

„Plant de Brunel N“

„Plant droit N“ – „Espanenc“

„Plantet N“

„Portan N“

„Portugais bleu N“

„Poulsard N“ – „Ploussard“

„Prior N“

„Prunelard N“

„Précoce Bousquet B“

„Précoce de Malingre B“

„Raffiat de Moncade B“

„Ravat blanc B“

„Rayon d’or B“

„Riesling B“

„Riminèse B“

„Rivairenc N“ – „Aspiran noir“

„Rivairenc blanc B“ – „Aspiran blanc“

„Rivairenc gris G“ – „Aspiran gris“

„Romorantin B“ – „Danery“

„Rosé du Var Rs“

„Roublot B“

„Roussanne B“

„Rubilande Rs“

„Sacy B“

„Saint Côme B“

„Saint-Macaire N“

„Saint-Pierre doré B“

„Sauvignon B“ – „Sauvignon blanc“

„Sauvignon gris G“ – „Fié gris“

„Savagnin blanc B“

„Savagnin rose Rs“

„Sciaccarello N“

„Segalin N“

„Seinoir N“

„Select B“

„Semebat N“

„Semillon B“

„Servanin N“

„Seyval B“

„Solaris B“

„Soreli B“

„Souvignier gris Rs“

„Sylvaner B“

„Syrah N“ – „Shiraz“

„Tannat N“

„Tempranillo N“

„Terret blanc B“

„Terret gris G“

„Terret noir N“

„Tibouren N“

„Tourbat B“

„Tressot N“

„Trousseau N“

„Téoulier N“

„Ugni blanc B“

„Valdiguié N“

„Valérien B“

„Varousset N“

„Velteliner rouge précoce Rs“

„Verdesse B“

„Vermentino B“ – „Rolle“

„Vidoc N“

„Villard blanc B“

„Villard noir N“

„Viognier B“

„Voltis B“

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

Geografinės vietovės ir produktų ypatumai

Prancūzijos pietryčiuose esančio Ardešo departamento, besidriekiančio per istorinio Vivarė regiono teritoriją, kraštovaizdis labai įvairus, kaip matyti iš aukščio skirtumo, susidariusio Ronos ir Ardešo upės santakoje (40 m virš jūros lygio) departamento pietryčiuose, ir Mezenko kalno, kurio viršūnė siekia 1 754 m (vidurio vakarinėje dalyje). Rytinę departamento ribą žymi 140 km ilgio Ronos slėnis, vakarinę – Centrinio Masyvo aukštikalnės.

Ilgą laiką iš šiame vynuogyne auginamų vynuogių gaminami gerai žinomi ir seniai gerą vardą užsitarnavę vynai. Ardešo departamente paplitusi vynuogininkystė ir turizmas laikomi struktūriniais šios teritorijos plėtros elementais. Vynuogininkystė yra pagrindinė departamente vykdomos žemės ūkio gamybos sritis, o vynuogynas, kurio didžioji dalis yra Ardešo vidurio pietuose, – trečiasis pagal svarbą Ronos-Alpių regiono vynuogynas. Pažymėtina, kad Ardešo departamentui priklausančioje Sevenų dalyje (dešimtajame dešimtmetyje) buvo iš naujo atrasta vietinė vynuogių veislė „Chatus N“, kurios derlių 1880 m. sunaikino filokserų epidemija. Laimei, šią veislę iš naujo pradėta auginti šioje Sevenų dalyje, mat iš šių vynuogių gaminami stiprūs, daug taninų turintys ir išskirtinėmis savybėmis pasižymintys vynai.

Raudoniesiems, rožiniams ir baltiesiems vynams visais atvejais būdingas vaisių aromatas, kurio stiprumą lemia naudojamos vynuogių veislės ir technologijos.

Sevenai. Vynmedžiai labai gerai prisitaikę. Žemutinėje pietų Sevenų dalyje auginama vynuogių veislė „Gamay“, atviresniuose šlaituose labiau paplitusios tokios veislės kaip „Syrah“, „Cinsault“, „Grenache“ ir „Chatus“. Šiame 200–900 m aukštyje esančiame žemės ūkio regione vynmedžiai daugiausia sodinami akmeninėmis sienelėmis sutvirtintose terasose (faïsses), kurias rūpestingai prižiūri ūkininkai. Tokiomis sąlygomis vynuogėse susiformuoja tinkamas fenolio junginių kiekis. Labai senas Sevenų smiltainio dirvožemis, susiformavęs dėl uolienų erozijos geologiniu triaso laikotarpiu, yra rūgštus, itin laidus ir jame mažai organinių medžiagų. Dėl šių ypatybių raudoniesiems vynams būdingas labai stiprus vaisių aromatas.

Žemutinė Vivarė. Vynai gaminami iš sausuose ir nederlinguose šlaituose bei plokštikalnėse auginamų vynuogių. Šlaituose paprastai auginamos veislės „Grenache“ vynuogės, šiek tiek derlingesniame dirvožemyje – veislės „Syrah N“ vynuogės. Šioje vietovėje auginami augalai vasarą susiduria su sausra. Vietovė driekiasi per negilų klintinį dirvožemį ir čia, išlaikant nedidelį gamybos kiekį, iš vynuogių veislės „Grenache“ gaminami aukštos kokybės vynai. Dėl akmenų gausos dirvožemis pavasarį įšyla, o naktimis vynmedžius pasiekia dienos metu sukaupta šiluma. Čia gausiai auga čiobreliai, dašiai, varpinės ir tikrosios levandos. Šioje vietovėje gaminami raudonieji vynai pasižymi vaisių aromatu su prieskonių pokvapiu ir aiškesne struktūra.

Kuaronas. Šioje su Žemutine Vivarė besiribojančioje vietovėje taip pat auginamos vynuogės. Atsižvelgiant į aukštį ir temperatūros skirtumus, auginamos ankstyvųjų vynuogių veislės, iš kurių, taikant tinkamiausius gamybos būdus, gaminami išskirtinėmis savybėmis pasižymintys rožiniai vynai. Viduržemio jūros regiono Centrinio Masyvo anklavas suteikia tikrą bazalto pagrindą. Bazaltas, kuriame gausu mikroelementų ir silicio, raudoniesiems vynams suteikia vaisiškumo ir gaivumo, o baltiesiems vynams – subtilumo.

Ronos slėnis. SGN žymimi vynai gaminami iš sklypuose, kurie įrengti šiaurinėje teritorijos dalyje esančiose terasose ir šlaituose, auginamų kokybiškų veislių vynuogių („Merlot N“, „Cabernet-Sauvignon N“, „Syrah N“, „Caladoc N“ ir kt.). Pietuose vynmedžiai auginami iš glotnių akmenėlių sudarytuose saulėtuose šlaituose. Todėl šioje vietovėje gaminami vaisiški, aiškios struktūros ir kompleksiški raudonieji vynai. Minkšti ochros spalvos lioso dirvožemiai suteikia baltiesiems ir rožiniams vynams gaivumo ir vaisiškumo bei užtikrina švelnią vaisiškų raudonųjų vynų struktūrą.

Geografinės vietovės ypatumų ir produkto ypatumų priežastinis ryšys

Geografinės vietovės ir SGN „Ardèche“ žymimų vynų priežastinis ryšys grindžiamas geru Ardešo vynų vardu, kurį jie įgijo dėl savo pripažintos kokybės.

Ardeše vynuogininkystė yra labai svarbi erdvės planavimo srityje, nes ji pritaikoma prie aplinkos suvaržymų („sudėtingų“ teritorijų apsodinimas, terasų arba faïsses įrengimas ir kt.) ir taip formuoja kraštovaizdį. Šį kraštovaizdžio planavimą lemia daug veiksnių, nes vynuogynas driekiasi per beveik 350 komunų teritoriją.

Akmeningas dirvožemis, gariga apaugę plotai ar iš glotnių akmenėlių sudarytos terasos, kuriose auginami vynmedžiai, siejami su mezoklimatu, kuriam turi įtakos Viduržemio jūros ir žemyninis klimatas. Ši vietovė tinkama SGN „Ardèche“ žymimiems vaisių aromatu pasižymintiems vynams gaminti.

Per pastaruosius dešimtmečius Ardešo vynuogynas labai pasikeitė, o XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje buvo pakeistos jame auginamos vynuogių veislės.

Be to, tiek privačiuose rūsiuose, tiek kooperatyvų sektoriuje buvo modernizuotos vyndarystės priemonės (1980 m.).

Sektoriaus dinamiškumą lemia daug veiklos vykdytojų: 12-ai kooperatinių rūsių (susivienijusių į „Ardešo šlaitų vyndarių sąjungą“), 4-iems nepriklausomiems kooperatiniams rūsiams ir 60-iai privačių rūsių priklauso apie 7 500 ha vynmedžių.

Dėl didelio vadinamojo Ardešo tarpeklių regiono ir apskritai Ardešo departamento turistinio patrauklumo bei prekybos plėtros rūsiuose, turguje ir vietos renginiuose (Riuonso turgus, Serjero vynų mugė ir kt.) šie vynai tapo palankiai vertinami vietos mastu. Norėdami atrasti Ardešo vynuogyno turtus ir susipažinti su vynuogininkystės ypatumais, turistai gali rinkti iš šimto gamtos ir kultūros vietų. Ardešo turistinį patrauklumą lemia kraštovaizdis, sudarantis sąlygas laisvalaikį leisti gamtoje. Dėl gero Ardešo vynuogyno vardo turizmo plėtos agentūra „Atout France“ įtraukė jį į sąrašą „Vynuogynai ir atradimai“, taip pripažindama jo privalumus vyno turizmo srityje.

Dėl savo kokybės SGN „Ardèche“ žymimi vynai pripažįstami ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Nuo 1970 m. Ardešo vynai pristatomi Paryžiaus visuotinėje žemės ūkio parodoje, kur yra dažnai apdovanojami. Jie taip pat dažnai įtraukiami į pripažintus vadovus, kaip antai „Hachette“ vynų gidą. Šie vynai susilaukia pripažinimo ir tarptautinėse parodose, pvz., Liono tarptautinėje vynų parodoje.

Dėl gero šių vynų vardo šiandien Ardešo departamentas yra didžiausias SGN žymimų vynų gamintojas Ronos-Alpių regione – čia parduodama 350 000 hl vyno, 20 proc. jo eksportuojama, todėl šie vynai pasiekiami daugiau kaip 20 šalių (visų pirma JAV, Didžiojoje Britanijoje ir kitur).

9. Kitos esminės sąlygos

Ženklinimas

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Saugoma geografinė nuoroda „Ardèche“ gali būti pateikiama su vienos ar kelių vynuogių veislių pavadinimais ir nuoroda „primeur“ (šviežias) arba „nouveau“ (jaunas).

Saugoma geografinė nuoroda „Ardèche“ gali būti pateikiama kartu su mažesnės geografinės vietovės pavadinimu „Coteaux de l’Ardèche“.

Jei nuoroda „Indication géographique protégée“ (saugoma geografinė nuoroda) pakeičiama tradicine nuoroda „Vin de Pays“ (krašto vynas), etiketėje būtina pateikti Europos Sąjungos SGN logotipą.

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas

Nukrypti leidžiančioje nuostatoje apibrėžta arčiausiai esanti vietovė, kurioje gali būti gaminami ir brandinami vynai su saugoma geografine nuoroda „Ardèche“, apima toliau nurodytų komunų, kaip jos apibrėžtos 2019 m. balandžio mėn. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritoriją:

Dromo departamentas (26) – 75 komunos:

—

Albon, Allan, Ambonil, Ancône, Andancette, Anneyron, La Bâtie-Rolland, Beaumont-lès-Valence, Beaumont-Monteux, Beausemblant, Beauvallon, Bonlieu-sur-Roubion, Bourg-lès-Valence, Chanos-Curson, Chantemerle-les-Blés, Charols, Châteauneuf-de-Galaure, Châteauneuf-du-Rhône, Claveyson, Cléon-d’Andran, Cliousclat, Condillac, La Coucourde, Crozes-Hermitage, Donzère, Érôme, Espeluche, Étoile-sur-Rhône, Fay-le-Clos, La Garde-Adhémar, Gervans, Les Granges-Gontardes, Granges-les-Beaumont, Larnage, La Laupie, Laveyron, Livron-sur-Drôme, Loriol-sur-Drôme, Malataverne, Manas, Marsanne, Mercurol-Veaunes, Mirmande, Montboucher-sur-Jabron, Montéléger, Montélimar, La Motte-de-Galaure, Mureils, Pierrelatte, Ponsas, Pont-de-l’Isère, Portes-en-Valdaine, Portes-lès-Valence, Puygiron, Ratières, La Roche-de-Glun, Rochefort-en-Valdaine, Roynac, Saint-Avit, Saint-Barthélemy-de-Vals, Saint-Gervais-sur-Roubion, Saint-Marcel-lès-Sauzet, Saint-Marcel-lès-Valence, Saint-Martin-d’Août, Saint-Rambert-d’Albon, Saint-Uze, Saint-Vallier, Saulce-sur-Rhône, Sauzet, Savasse, Serves-sur-Rhône, Tain-l’Hermitage, La Touche, Les Tourrettes, Valence;

Izero departamentas (38) – 21 komuna:

—

Agnin, Anjou, Assieu, Auberives-sur-Varèze, Bougé-Chambalud, Chanas, La Chapelle-de-Surieu, Cheyssieu, Clonas-sur-Varèze, Le Péage-de-Roussillon, Roussillon, Sablons, Saint-Alban-du-Rhône, Saint-Clair-du-Rhône, Saint-Maurice-l’Exil, Saint-Prim, Saint-Romain-de-Surieu, Salaise-sur-Sanne, Sonnay, Vernioz, Ville-sous-Anjou;

Garo departamentas(30) – 44 komunos:

—

Aiguèze, Allègre-les-Fumades, Aujac, Bessèges, Bonnevaux, Bordezac, Bouquet, Carsan, Chambon, Chamborigaud, Concoules, Cornillon, Courry, Gagnières, Génolhac, Goudargues, Les Mages, Malons-et-Elze, Le Martinet, Méjannes-le-Clap, Meyrannes, Molières-sur-Cèze, Navacelles, Peyremale, Pont-Saint-Esprit, Ponteils-et-Brésis, Portes, Potelières, Robiac-Rochessadoule, Saint-Alexandre, Saint-Ambroix, Saint-Brès, Saint-Christol-de-Rodières, Saint-Florent-sur-Auzonnet, Saint-Jean-de-Valériscle, Saint-Julien-de-Cassagnas, Saint-Julien-de-Peyrolas, Saint-Laurent-de-Carnols, Saint-Paulet-de-Caisson, Saint-Victor-de-Malcap, Salazac, Sénéchas, Tharaux, La Vernarède;

Luaros departamentas (42) – 22 komunos:

—	Bessey, Bourg-Argental, Burdignes, La Chapelle-Villars, Chavanay, Chuyer, Colombier, Graix, Lupé, Maclas, Malleval, Pélussin, Roisey, Saint-Appolinard, Saint-Julien-Molin-Molette, Saint-Michel-sur-Rhône, Saint-Pierre-de-Boeuf, Saint-Sauveur-en-Rue, Thélis-la-Combe, Véranne, Vérin, La Versanne;

Aukštutinės Luaros departamentas (43) – 41 komuna:

—

Alleyrac, Arlempdes, Barges, Chadron, Le Chambon-sur-Lignon, Champclause, Chaudeyrolles, Chenereilles, Dunières, Les Estables, Fay-sur-Lignon, Freycenet-la-Cuche, Freycenet-la-Tour, Goudet, Lafarre, Landos, Laussonne, Le Mas-de-Tence, Mazet-Saint-Voy, Le Monastier-sur-Gazeille, Montfaucon-en-Velay, Montregard, Moudeyres, Pradelles, Présailles, Raucoules, Rauret, Riotord, Saint-Arcons-de-Barges, Saint-Bonnet-le-Froid, Saint-Étienne-du-Vigan, Saint-Front, Saint-Haon, Saint-Jeures, Saint-Julien-Molhesabate, Saint-Martin-de-Fugères, Saint-Paul-de-Tartas, Salettes, Tence, Les Vastres, Vielprat;

Lozero departamentas (48) – 15 komunų:

—	Altier, Auroux, La Bastide-Puylaurent, Chastanier, Cheylard-l’Évêque, Langogne, Luc, Naussac-Fontanes, Pied-de-Borne, Pourcharesses, Prévenchères, Rocles, Saint-André-Capcèze, Saint-Flour-de-Mercoire, Villefort;

Vokliūzo departamentas (84) – 7 komunos:

—	Bollène, Lagarde-Paréol, Lamotte-du-Rhône, Lapalud, Mondragon, Mornas, Sainte-Cécile-les-Vignes.

Nuoroda į produkto specifikaciją

http://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-606d5181-139d-4c39-b7c0-ae4daaf8de55

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

2021 7 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 288/31

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2021/C 288/07)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„BARDOLINO“

PDO-IT-A0436-AM03

Pranešimo data: 2021 4 26

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Nuoroda ir vynai

Aprašymas

a)	Dabar nustatyti parajoniai, kurių pavadinimai yra Montebaldas (Montebaldo), La Roka (La Rocca) ir Somakampanja (Sommacampagna). Šiems parajoniams taikomos taisyklės yra pateiktos 1 priede, jį galima rasti produkto specifikacijos pabaigoje ir jis yra neatskiriama specifikacijos dalis.

PAGRINDIMAS

Šiuo pakeitimu tradicinis produktas – kasdienai skirti lengvi raudonieji vynai, patiekiami atšaldyti ir daugiausia skirti vietos rinkai bei Vidurio Europai – papildomas trimis konkrečiais istoriniais parajoniais, kuriuose galima gaminti subtilesnius, rafinuotesnius ir ilgaamžiškesnius vynus, kartu išlaikant stilistinius elementus, būdingus ženklu „Bardolino“, kuris pirmą kartą kaip „denominazione di origine controllata“ („registruota kilmės vietos nuoroda“) patvirtintas 1968 m., žymimiems vynams. Tuo siekiama nutolti nuo dabartine produkto specifikacija formuojamo požiūrio, kad vynai yra niekuo neišsiskiriantys. Padarius pakeitimą gali būti kuriamas įvaizdis vynų, kurie gali labiau išreikšti vietos tapatybės savybes ir kuriuos galima ilgiau laikyti. Tai galima pasiekti labiau pasinaudojus savybėmis, kuriomis šie trys parajoniai jau seniai garsėja, patekus į naujas tikslines rinkas, kuriose esama susidomėjimo subtilesniais ir ilgaamžiškesniais raudonaisiais vynais, ir dėl to atsiradus galimybei padidinti antkainį.

Keičiamas produkto specifikacijos 1 straipsnis ir 1 priedas.

Šiuo pakeitimu į bendrojo dokumento skirsnius „Vyno (-ų) aprašymas“, „Vyno gamybos metodai“ ir „Ryšys su geografine vietove“ įtraukiamos parajonių nuorodos.

2. Veislių derinys

APRAŠYMAS

a)	Vynuogių „Corvina“ dalis maišant veisles dabar yra ne didesnė nei 95 proc., o ne 80 proc., vynuogės „Rondinella“ dabar sudaro ne mažiau kaip 5 proc., o ne 10 proc.

Pagrindimas

Viršutinę vynuogių „Corvina“ kiekio ribą padidinus iki 95 proc., vietovėse, itin tinkamose šios veislės vynuogėms auginti, galima geriau pasinaudoti šia veisle. Būtent tai ir pasakytina apie parajonius: iš gamtinės aplinkos kartografinio tyrimo rezultatų matyti, kad, apskritai paėmus, dėl „Corvina“ veislės vynuogių gebėjimo prisitaikyti, naudojant būtent šios veislės vynuoges gaunama aukščiausio standarto kokybė, kartu užtikrinant, kad būtų visiškai išlaikytos skiriamosios vynų ypatybės.

Šiuo siūlomu pakeitimu, nustatant šias sąlygas ir siekiant, kaip nurodyta pirmiau, pagerinti ženklo „Bardolino“ savybes, susijusias su gamtine aplinka, siekiama visada, kai tik yra tam tinkamos sąlygos, t. y. laikantis gamtinės aplinkos tyrime pateiktų rekomendacijų, vyną „Bardolino“ gaminti maišant šių dviejų vietos veislių („Corvina“ („Corvinone“) ir „Rondinella“) vynuoges. O kai dėl aplinkybių to prireiks arba bus patartina, šis veislių derinys gali būti papildytas labai įvairiomis kitomis veislėmis, laikantis šios vietovės tradicinės praktikos, tačiau visada bus siekiama, kad būtų juntami tipiniai gamtinės aplinkos bruožai.

Kad „Corvina“ galėtų sudaryti 95 proc. derinio, mažiausią būtiną „Rondinella“ kiekį teko sumažinti iki 5 proc.

Keičiamas produkto specifikacijos 2 straipsnis.

3. Auginimo vietovė

APRAŠYMAS

Nustatytos augimo vietovės yra vynuogių, naudojamų gaminant Montebaldo, La Rokos ir Somakampanjos parajonių vynus, vietovės.

Pagrindimas

Remiantis gamtinės aplinkos kartografinio tyrimo rezultatais, kiekvieno iš trijų parajonių – Montebaldo, La Rokos ir Somakampanjos – administracinės ribos nustatytos pagal istorinius ir agronominius veiksnius.

Keičiamas produkto specifikacijos 1 straipsnis ir 1 priedas.

4. Vynuogių auginimo taisyklės

APRAŠYMAS

a)	Pataisytos auginimo sistemų taisyklės.

b)	Derlingumas iš hektaro sumažintas iki 12 tonų.

Įtrauktos keturios pastraipos, kuriomis nurodyta, kad, apsaugos asociacijai paprašius, pasikonsultavusios su profesinėmis organizacijomis regioninės institucijos gali priimti sprendimus dėl to, kur turi būti siunčiamos vynuogės, kam jos gali būti naudojamos ir koks didžiausias vynuogių kiekis iš hektaro gali būti naudojamas, sumažinti leidžiamą vynuogių derlingumą ir vyno išeigos rodiklį, o didžiausią leidžiamą papildomą derlingumą iš hektaro, kurį galima laikyti kaip rezervą naudojimui ateityje, padidinti ne daugiau kaip 20 proc.

PAGRINDIMAS

Šiuo pakeitimu leidžiama naudoti treliažus (pergola) su nuožulniu skliautu, o ne tik vienos atramos treliažo sistemą, vadinamą pergoletta. Dėl vietovės dirvožemio ir klimato, taikant šią Gardos ežero regionui būdingą auginimo sistemą, galima užauginti aukštos kokybės vynuoges ir net pasiekti, kad jos anksti sunoktų, tiek, kiek tai leidžiama pagal produkto specifikaciją.

Pastaruosius penkerius metus registruotos kilmės vietos nuorodos „Bardolino“ apsaugos asociacija, siekdama stabilizuoti kainas ir išvengti žlugimo, diegė rinkos reguliavimo politiką. Veneto regiono institucijoms, besirengiančioms patvirtinti priemones, kuriomis būtų apribotas didžiausias registruotos kilmės vietos nuorodos „Bardolino“ 2016 m. derlius – tokių priemonių buvo imtasi penkerius metus iš eilės, – pasitarus su profesinėmis organizacijomis, šios organizacijos „Bardolino“ apsaugos asociaciją primygtinai ragino imtis tinkamesnių priemonių, t. y. persvarstyti produkto specifikaciją. Šis pasitarimas su profesinėmis organizacijomis nurodytas Veneto regiono institucijų 2016 m. rugsėjo 8 d. dekrete, kuriuo tos priemonės buvo patvirtintos.

Todėl šis pasiūlymas sumažinti derlingumą iš hektaro nuo 13 tonų iki 12 atitinka pramonės sektoriaus, profesinių organizacijų ir Veneto regiono institucijų poreikius.

Derlingumas iš hektaro turi būti sumažintas siekiant padidinti ekonominę vertę ir kokybę, kurią žymi šis vyno pavadinimas. Bet kuriuo atveju, šiuo pakeitimu gamyba tik suderinama su vynuogynų valdymo būdais, senąją auginimo sistemą visiškai pakeitus auginimu eilėmis. Atlikus analizę matyti, kad į butelius išpilstyto vyno kiekis per pastaruosius penkerius metus beveik nekito ir kad rinkoje galima parduoti tik dalį pagaminto vyno, tai reiškia, kad tik nedidelė vyno dalis gali būti parduodama už kainą, kuri, tikėtina, atneš pelno vyno gamintojams ir padės dėl kokybės įtvirtinti gerą šių vynų vardą nacionalinėse ir tarptautinėse rinkose. Todėl pramonė pasirinko bendrai sumažinti vyno, kurį leidžiama žymėti registruota kilmės vietos nuoroda „Bardolino“, kiekį.

c)	Dabar tekste pateikta keletas vynuogių auginimo taisyklių, taikytinų tam tikromis konkrečiomis sąlygomis. Keičiamas produkto specifikacijos 4 straipsnis. Keičiama bendrojo dokumento skirsnio „Vyno gamybos metodai“ antraštinė dalis „Didžiausias derlius“.

5. Vyno gamybos taisyklės

APRAŠYMAS

a)	Nebėra nustatyta, kad putojantys vynai („Bardolino“Chiaretto Spumante) yra tik briuto, labai sauso ir sauso vyno kategorijos vynai.

b)	Pataisyta vietovė, kurioje iš bazinio vyno turi būti gaminamas putojantis vynas (gaminant „Bardolino“Chiaretto Spumante).

c)	Kad vyną būtų galima vadinti „Bardolino“Novello, reikalaujamas maceravimo anglies dioksidu rodiklis nuo 85 proc. vynuogių turėjo būti padidintas iki 100 proc.

d)	Dabar leidžiama maišyti kelių vynuogių derliaus metų vynus; tai leidžiama tik tuo atveju, kai vynai yra pagaminti ne daugiau kaip prieš dvejus metus iki vynuogių derliaus metų ir praėjus ne daugiau kaip metams po vynuogių derliaus metų, kurie patvirtinami kaip vyno metai.

e)	Produkto specifikacijoje dabar nurodyta, kad vynus „Bardolino“ ir „Bardolino“Classico į rinką galima išleisti nuo metų, kuriais buvo nuimtas vynui naudotų vynuogių derlius, sausio 15 d.

Įtrauktos trys pastraipos, kuriomis nurodyta, kad, apsaugos asociacijai paprašius, pasikonsultavusios su profesinėmis organizacijomis regioninės institucijos gali nustatyti mažesnę, nei nurodyta produkto specifikacijoje, vyno, kurį galima sertifikuoti, kiekio viršutinę ribą – tai reiškia, kad bet kokia iš perteklinių vynuogių gauta misa ir vynas laikomi neišpilstyti ir, apsaugos asociacijai paprašius, gali būti sertifikuoti.

PAGRINDIMAS

Dėl šio pakeitimo vynas „Bardolino“Chiaretto Spumante gali būti gaminamas bet kurios įstatymais leidžiamos putojančių vynų kategorijos, išskyrus saldų vyną, – tai reiškia, kad gamintojai galės patenkinti įvairių rūšių produktų paklausą.

Kadangi „Bardolino“Chiaretto Spumante yra putojantis rožinis vynas, kuriam būdingas švelnus skonis, skirtingų vynuogių derliaus metų vynuogės gali labiau tikti įvairioms putojančio vyno kategorijoms.

b)	Putojantis vynas iš bazinio vyno dabar gali būti gaminamas bet kurioje Veneto regiono vietovėje, taip pat Mantujos, Brešos ir Trento provincijose.

„Bardolino“Novello buvo pirmas itališkas vino novello (vynas nouveau), kuriam suteikta registruota kilmės vietos nuoroda (1987 m.). Šios vietovės vyndariai šį vyną gamina naudodami tik maceravimą anglies dioksidu. Maceravimo anglies dioksidu procentinė dalis, būtina, kad vynas galėtų būti „Bardolino“Novello, padidinta siekiant pagerinti kokybę.

Nustačius apribojimą, kad maišant kelių vynuogių derliaus metų vynus galima naudoti tik vynus, pagamintus ne daugiau kaip prieš dvejus metus iki vynuogių derliaus metų ir praėjus ne daugiau kaip metams po vynuogių derliaus metų, kurie nurodomi vyną parduodant, užtikrinama, kad saugoma kilmės vietos nuoroda „Bardolino“ pažymėtiems vynams visada bus būdingas gaivumas ir lengvumas, dėl kurių „Brandolino“ vynai tradiciškai žinomi.

e)	Taisyklė, kad vynais „Bardolino“ ir „Bardolino“Classico negali būti prekiaujama iki sausio 15 d., nustatyta siekiant pagerinti kokybę ir padidinti rinkos vertę.

f)	Suderinama su teisės aktu. Keičiamas produkto specifikacijos 5 straipsnis. Keičiama bendrojo dokumento skirsnio „Vyno gamybos metodai“ antraštinė dalis „Specifiniai vynininkystės metodai“.

6. Savybės ir vartojimas

APRAŠYMAS

a)	„Bardolino“Chiaretto ir „Bardolino“Chiaretto Classico spalvos aprašymas pakeistas į „nuo šviesiai rožinės iki oranžinės“.

b)	„Bardolino“Chiaretto Spumante putos aprašymas pakeistas į „plona ir ilgai išliekanti“.

c)	„Bardolino“Chiaretto Spumante spalvos aprašymas pakeistas į „nuo šviesiai rožinės iki oranžinės“.

d)	„Bardolino“Chiaretto Spumante kvapo aprašymas pakeistas į „aromatingas ir vaisinis, kai taikomas putojančio vyno gamybos statinėse metodas; puikus aromatas, gaunamas fermentuojant buteliuose, kai taikomas tradicinis metodas“.

e)	„Bardolino“Chiaretto Spumante skonio aprašymas pakeistas į „nuo natūralaus briuto (zéro dosage) iki pusiau sauso, gaivus, sodrus, ilgai išliekantis“.

PAGRINDIMAS

a)	Šis pakeitimas padarytas siekiant teisingai apibūdinti „Bardolino“Chiaretto spalvą.

b)	Šis pakeitimas padarytas siekiant teisingai apibūdinti būdingas putos savybes.

c)	Šis pakeitimas padarytas siekiant teisingai apibūdinti „Bardolino“Chiaretto Spumante spalvą.

d)	Šis pakeitimas padarytas siekiant teisingai apibūdinti „Bardolino“Chiaretto Spumante kvapą pagal kiekvieną taikomą gamybos metodą.

e)	Šis pakeitimas padarytas siekiant teisingai apibūdinti „Bardolino“Chiaretto Spumante skonį pagal cukraus kiekį. Keičiamas produkto specifikacijos 6 straipsnis. Keičiamas bendrojo dokumento skirsnis „Vyno (-ų) aprašymas“.

7. Ženklinimas, pavadinimas ir pateikimas

APRAŠYMAS

a)	Pavadinimas „Chiaretto di Bardolino“ dabar gali būti nurodomas ant Chiaretto rūšies vyno etikečių.

Pagrindimas

Tradiciškai pavadinimas „Chiaretto di Bardolino“ šnekamojoje kalboje šioje vietovėje vartotas pagal sąskambį jį tiesiogiai siejant su istoriniu pavadinimu „Chiaretto del Garda“, vartotu toje vietovėje dar iki tada, kai įvairių Gardos ežero regiono vynų pavadinimai buvo pripažinti kilmės vietos nuorodomis. Laikui bėgant, ypač per pastaruosius penkerius metus, pavadinimas „Chiaretto di Bardolino“ tiek Italijoje, tiek užsienyje po truputį tapo aprašomąja „Bardolino“Chiaretto forma. Dabar jis taip plačiai vartojamas – tiek spaudoje, tiek veiklos vykdytojų, pavyzdžiui pirkėjų, restoranų ir didžiųjų mažmenininkų, – kad platintojų, restoranų ir didžiausių mažmenininkų sąrašuose, taip pat žinomiausiuose šio sektoriaus žinynuose, specializuotoje ir plačiajai visuomenei skirtoje spaudoje iš esmės pakeitė pavadinimą „Bardolino“Chiaretto, taigi, dabar šnekamosios kalbos forma jį vartoja labai daug vartotojų. Tai reiškia, kad dabar esama didelio atotrūkio tarp formuluotės ant vyno etikečių („Bardolino“ DOC Chiaretto) ir įsigalėjusio pavadinimo, plačiai vartojamo rinkoje ir spaudoje („Chiaretto di Bardolino“), ir tai gali turėti nemažą poveikį gamintojų komercinėms ir rinkodaros galimybėms. Todėl prašoma šio pakeitimo, kad būtų galima sektoriaus tiekiamo produkto aprašymą suderinti su vartotojams pažįstamu produktu.

Keičiamas produkto specifikacijos 7 straipsnis.

8. Išpilstymas

APRAŠYMAS

a)	Bet kurie su vyno išpilstymu susijusių teisės aktų pakeitimai dabar pradedami taikyti automatiškai.

PAGRINDIMAS

Dauguma „Bardolino“ registruotos kilmės vietos nuoroda žymimų vynų žinomi dėl savo gaivumo, ir pirmiausia siekiama, kad jie būtų parduoti ir suvartoti per metus. Todėl, kad gamintojai galėtų iš karto reaguoti į rinkos paklausą ir konkuruoti tarptautiniu mastu, svarbu jiems leisti kuo greičiau pradėti naudoti naujas technologijas, kai tik įstatymais leidžiama tai daryti. Todėl gamintojai aiškiai pareiškė norintys, kad bet kurie priimti nauji teisės aktai, susiję su vyno išpilstymu, turėtų būti automatiškai taikomi šiai kilmės nuorodai. Tai visų pirma pasakytina apie išpilstymą į kartono dėžes su sandariu maišeliu viduje: tarptautinė į kartono dėžes su sandariu maišeliu viduje išpilstytų rožinių vynų, žymimų kilmės vietos nuoroda, paklausa nuolat ir sparčiai auga, tačiau teisės aktais dabar neleidžiama tokios taros naudoti Chiaretto rūšies vynui. Dėl to registruotos kilmės vietos nuorodos „Bardolino“ padėtis yra nepalanki, palyginti su jos didžiausių užsienio konkurentų padėtimi. Todėl jeigu, kaip tikimasi, būtų leista laisviau taikyti kartono dėžių su sandariu maišeliu viduje naudojimo taisykles ir jas būtų galima taikyti Chiaretto rūšies vynui, gamintojai nori turėti galimybę iškart pasinaudoti tokiu pakeitimu.

Keičiamas produkto specifikacijos 8 straipsnis.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Produkto pavadinimas

Bardolino

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

Putojantis vynas

Rūšinis putojantis vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

1. „Bardolino“

TRUMPAS APRAŠYMAS

—	Spalva – nuo rubino raudonos iki vyšninės spalvos, ilgiau laikant spalva tampa tamsiai raudona.

—	Kvapas – charakteringas vyno aromatas.

—	Skonis – labai sausas, sodrus, harmoningas.

—	Didžiausia bendra alkoholio koncentracija – 10,50 % tūrio.

—	Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 17,0 g/l.

Bet kokie analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti toliau pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

—

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

—

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

4,5 g/l (išreikštas vyno rūgštimi)

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

—

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

—

2. „Bardolino“ Classico

TRUMPAS APRAŠYMAS

—	Spalva – nuo rubino raudonos iki vyšninės spalvos, ilgiau laikant spalva tampa tamsiai raudona.

—	Kvapas – charakteringas vyno aromatas.

—	Skonis – labai sausas, sodrus, harmoningas.

—	Didžiausia bendra alkoholio koncentracija – 10,50 % tūrio.

—	Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 17,0 g/l.

Bet kokie analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti toliau pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

—

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

—

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

4,5 g/l (išreikštas vyno rūgštimi)

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

—

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

—

3. „Bardolino“ Chiaretto

TRUMPAS APRAŠYMAS

—	Spalva – nuo šviesiai rožinės iki oranžinės.

—	Kvapas – charakteringas, vaisinis, subtilus.

—	Skonis – sodrus, harmoningas.

—	Didžiausia bendra alkoholio koncentracija – 10,50 % tūrio.

—	Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 16,0 g/l.

—	Liekamųjų redukuojančiųjų cukrų kiekis – daugiausia 9 g/l.

Bet kokie analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti toliau pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

—

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

—

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

5 g/l (išreikštas vyno rūgštimi)

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

—

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

—

4. „Bardolino“ Chiaretto Classico

TRUMPAS APRAŠYMAS

—	Spalva – nuo šviesiai rožinės iki oranžinės.

—	Kvapas – charakteringas, vaisinis, subtilus.

—	Skonis – sodrus, harmoningas.

—	Didžiausia bendra alkoholio koncentracija – 10,50 % tūrio.

—	Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 16,0 g/l.

—	Liekamųjų redukuojančiųjų cukrų kiekis – daugiausia 9 g/l.

Bet kokie analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti toliau pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

—

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

—

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

5 g/l (išreikštas vyno rūgštimi)

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

—

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

—

5. „Bardolino“ Chiaretto Spumante

TRUMPAS APRAŠYMAS

—	Puta – plona ir ilgai išliekanti.

—	Spalva – nuo šviesiai rožinės iki oranžinės.

—	Kvapas – aromatingas ir vaisinis, kai taikomas putojančio vyno gamybos statinėse metodas; puikus aromatas, gaunamas fermentuojant buteliuose, kai taikomas tradicinis metodas.

—	Skonis – nuo natūralaus briuto (zéro dosage) iki pusiau sauso, gaivus, sodrus, ilgai išliekantis.

—	Didžiausia bendra alkoholio koncentracija – 10,50 % tūrio.

—	Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 17,0 g/l.

Bet kokie analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti toliau pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

—

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

—

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

5 g/l (išreikštas vyno rūgštimi)

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

—

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

—

6. „Bardolino“ Novello

TRUMPAS APRAŠYMAS

—	Spalva – šviesi rubino raudonumo.

—	Kvapas – charakteringas, intensyvus, vaisinis.

—	Skonis – labai sausas, švelnus, sodrus, švelniai rūgštus, gaivus, kartais lengvai putojantis.

—	Didžiausia bendra alkoholio koncentracija – 11,00% tūrio.

—	Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 17,0 g/l.

—	Liekamųjų redukuojančiųjų cukrų kiekis – daugiausia 10,0 g/l.

Bet kokie analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti toliau pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

—

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

—

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

5 g/l (išreikštas vyno rūgštimi)

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

—

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

—

7. „Bardolino“ Classico Novello

TRUMPAS APRAŠYMAS

—	Spalva – šviesi rubino raudonumo.

—	Kvapas – charakteringas, intensyvus, vaisinis.

—	Skonis – labai sausas, švelnus, sodrus, švelniai rūgštus, gaivus, kartais lengvai putojantis.

—	Didžiausia bendra alkoholio koncentracija – 11,00% tūrio.

—	Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 17,0 g/l.

—	Liekamųjų redukuojančiųjų cukrų kiekis – daugiausia 10,0 g/l.

Bet kokie analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti toliau pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

—

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

—

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

5 g/l (išreikštas vyno rūgštimi)

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

—

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

—

8. „Bardolino“ – Montebaldo parajonis

TRUMPAS APRAŠYMAS

—	Spalva – šviesi rubino raudonumo, spindinti.

—	Kvapas – charakteringas, šviežių uogų, prieskonių, gali būti šiek tiek juntami žolės ir gėlių pokvapiai.

—	Skonis – labai sausas, subtilus, sodrus, harmoningas.

—	Didžiausia bendra alkoholio koncentracija – 11,00% tūrio.

—	Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 20,00 g/l.

Bet kokie analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti toliau pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

—

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

—

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

4,5 g/l (išreikštas vyno rūgštimi)

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

—

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

—

9. „Bardolino“ – La Roka parajonis

TRUMPAS APRAŠYMAS

—	Spalva – šviesi rubino raudonumo, spindinti.

—	Kvapas – charakteringas, šviežių uogų, prieskonių, gali būti šiek tiek juntami žolės ir gėlių pokvapiai.

—	Skonis – labai sausas, subtilus, sodrus, harmoningas.

—	Didžiausia bendra alkoholio koncentracija – 11,00% tūrio.

—	Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 20,00 g/l.

Bet kokie analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti toliau pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

—

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

—

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

4,5 g/l (išreikštas vyno rūgštimi)

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

—

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

—

10. „Bardolino“ – Somakampanjos parajonis

TRUMPAS APRAŠYMAS

—	Spalva – šviesi rubino raudonumo, spindinti.

—	Kvapas – charakteringas, šviežių uogų, prieskonių, gali būti šiek tiek juntami žolės ir gėlių pokvapiai.

—	Skonis – labai sausas, subtilus, sodrus, harmoningas.

—	Didžiausia bendra alkoholio koncentracija – 11,00% tūrio.

—	Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 20,00 g/l.

Bet kokie analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti toliau pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

—

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

—

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

4,5 g/l (išreikštas vyno rūgštimi)

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

—

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

—

5. Vyno gamybos metodai

5.1. Specifiniai vynininkystės metodai

1. Vino novello (vynas nouveau)

Specifinis vynininkystės metodas

Novello vynas turi būti išpilstytas į butelius iki metų, kuriais auginamos vynuogės, gruodžio 31 d. ir jis turi būti pagamintas naudojant 100 proc. maceravimą anglies dioksidu.

5.2. Didžiausias derlius

„Bardolino“, „Bardolino“ Classico, „Bardolino“ Chiaretto, „Bardolino“ Chiaretto Classico, „Bardolino“ Chiaretto Spumante

12 000 kilogramų vynuogių iš hektaro.

„Bardolino“ Novello, „Bardolino“ Classico Novello

12 000 kilogramų vynuogių iš hektaro.

„Bardolino“ Montebaldo, „Bardolino“ La Rocca, „Bardolino“ Sommacampagna

10 000 kilogramų vynuogių iš hektaro.

6. Nustatyta geografinė vietovė

Teritoriją, kurioje auginamos vynuogės „Bardolino“ registruotos kilmės vietos nuorodos vynams gaminti, sudaro administracinė Bardolino, Gardos, Lacizės, Afio, Kostermano, Kavajon Veronezės, Tori del Benako, Kaprino Veronezės, Rivoli Veronezės, Pastrengo, Busolengo, Sonos, Somakampanjos, Kastelnuovo del Gardos, Peskjera del Gardos ir Valedžo sul Minčo savivaldybių teritorija (visa teritorija arba jos dalis).

Montebaldo parajonio vynai turi būti gaminami iš vynuogių, auginamų nustatytoje vietovėje (kaip apibrėžta „Bardolino“ registruotos kilmės vietos nuorodos produkto specifikacijos 3 straipsnio a punkte), priklausančioje Afio, Kavajon Veronezės, Kastelnuovo del Gardos, Rivoli Veronezės savivaldybėms.

La Rokos parajonio vynai turi būti gaminami iš vynuogių, auginamų nustatytoje vietovėje (kaip apibrėžta „Bardolino“ registruotos kilmės vietos nuorodos produkto specifikacijos 3 straipsnio a punkte), priklausančioje Bardolino, Kastelnuovo del Gardos, Gardos, Lacizės, Peskjera del Gardos ir Tori del Benako savivaldybėms.

Somakampanjos parajonio vynai turi būti gaminami iš vynuogių, auginamų nustatytoje vietovėje (kaip apibrėžta „Bardolino“ registruotos kilmės vietos nuorodos produkto specifikacijos 3 straipsnio a punkte), priklausančioje Busolengo, Pastrengo, Somakampanjos, Sonos ir Valedžo sul Minčo savivaldybėms.

7. Pagrindinė(s) vyninių vynuogių veislė(s)

„Corvina N.“ – „Cruina“

„Corvinone N.“

„Molinara N.“

„Rondinella N.“

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

8.1. „Bardolino“. 1 kategorija – vynas

a) Geografinės vietovės ypatumai

Gamtiniai veiksniai

Vynai „Bardolino“ gaminami vietovėje, kurioje vyrauja Gardos ežero rytinės pakrantės morenos, suneštos šią vietovę formavusių ledynų, palikusių prie ežero baseino koncentriškai išsidėsčiusių kalvų grupes. Vietovei būdingas labai įvairus dirvožemis – paprastai storo sluoksnio ir žvyringas, žiemai pasibaigus jis greitai sušyla, todėl vynmedžiai anksti sprogsta, jų augimo ciklas būna stabilus, o tai labai svarbu, kad ūgliai ir kekės optimaliai formuotųsi ir noktų net nepalankiausiais metais.

Vietovės klimatas yra Viduržemio jūros, vasaros būna karštos, tačiau netvankios, o žiemos – švelnios. Klimatui daro įtaką vandens masė (t. y. ežeras), Monte Baldo kalnų masyvas ir šiaurėje plytintis Adidžės upės slėnis.

Šioje vietovėje prie ežero yra mažesnė sausumos dalis, kuriai būdingas specifinis klimatas ir aplinkos ypatumai ir kurioje laikomasi dar senesnių tradicijų. Būtent toje dalyje ir gaminami vynai Classico. Pagal geografinį išsidėstymą, dirvožemį ir klimatą gali būti atskirti dar trys parajoniai: teritorija į krašto gilumą šalia Monte Baldo kalnų, teritorija Gardos ežero pakrantėje – jos skiriamasis bruožas yra kalva, vadinama La Roka, ir pietinė kalvota dalis aplink Somakampanją.

Istoriniai ir žmogaus veiksniai

Bronzos amžiaus ir Romos imperijos laikų radiniai, viduramžių bažnyčias puošiančių vynuogių kekių atvaizdai ir dokumentuose bei žymių senovės autorių darbuose minimas vynuogynų pardavimas – visa tai įrodo tos gamybos vietovės ilgalaikę nenutrūkstamą vynuogių auginimo ir vyno gamybos tradiciją.

Pavadinimai „Bardolino“ (raudonieji vynai) ir „Chiaretto“ (rožiniai vynai) vietos vynams žymėti pradėti naudoti ir visų trijų parajonių pavadinimai vartoti jau devynioliktame amžiuje: 1837 m. žemės ūkio apžvalgininkas Bernardino Angelini aprašė derlių „Kaprino, Bardolino ir Vilafrankos rajonuose“, o 1900 m. paskelbtame tekste Giovanni Battista Perez aprašė, kaip nuo to amžiaus pradžios „nusimanantys vynų vertintojai“ nustatydavo skirtingas vynų iš parajonių, tuo metu vadintų „Valle di Caprino“ arba „distretto di Montebaldo“, „distretto di Bardolino“ ir „Colli Morenici Meridionali“ (dabar – Somakampanjos teritorija), kainas.

Remiantis pasakojimais, vynų Chiaretto receptūrą Gardės ežero regione 1896 m. sukūrė Venecijos senatorius Pompeo Molmenti, baltųjų vynų iš raudonųjų vynuogių gamybos išmokęs Prancūzijoje. 1970 m. Zeffiro Bocci rašė, kad „Veronos vynuogynuose prie Gardos ežero visada buvo gaminami gerai žinomi vynai Chiaretto del Garda“.

Žmogiškieji veiksniai

„Bardolino“ vyndarių meistriškumą pirmiausia lemia jų gebėjimas atskleisti specifines vietos vynuogių veislių – „Corvina Veronese“ ir „Rondinella“ – charakteristikas, kartu išryškinant kitas ypatingas šių vynuogių savybes: jų vaisiškus ir prieskonių aromatus, gaivumą ir skonio sodrumą.

Vynams Chiaretto gaminti vynuogių derlius imamas arba atskirai (ankstyvas derliaus nuėmimas), arba naudojama rožinio vyno saignée gamybos technika, nupilant tam tikrą kiekį sulčių vynams „Bardolino“ gaminti. Abiem atvejais gamintojai labai stengiasi užtikrinti, kad rožiniai vynai išlaikytų spalvos sodrumą, esantį viena iš jiems būdingų savybių. Putojančių vynų gamybos technika toje vietovėje taip pat ištobulinta, ir pagal ypatingas Chiaretto savybes buvo sukurti Spumante vynai.

8.2. „Bardolino“. 1 kategorija – vynas

b) Produkto ypatumai

Pagrindinės vynų „Bardolino“ ir „Chiaretto“ savybės yra jų gaivumas, uogų ir prieskonių aromatas, tai, kad jie lengvai geriami, lengvai derinami vynai, taip pat tai, kad tai jaunas vynas, turintis būdingą sūrumo poskonį, autorių aprašytą dar devynioliktojo amžiaus pabaigoje ir dvidešimtojo pradžioje.

„Bardolino“ – spindinčios rubino raudonos spalvos vaisinio aromato, turinčio švelnų prieskonių pokvapį, vynas. Kalbant apie skonį, vynas yra labai sausas, švelnus ir subalansuotas, gaivus ir lengvai geriamas.

Vynams „Chiaretto“ būdinga spindinti šviesiai rožinė spalva. Kvapas ir skonis primena subtilius uogų ir prieskonių aromatus. Dar viena jų skiriamoji ypatybė – begalinis gaivumas.

c) Priežastinis aplinkos ir produkto ryšys

Palanki krašto padėtis, Gardos ežero regiono švelnus ir vėsus klimatas, tai, kad vasarą mažai lyja, o vynuogynai sumaniai valdomi, teikia galimybių pasiekti tinkamą vynams „Bardolino“ ir „Chiaretto“ gaminti naudojamų vynuogių sunokimą. Nuo ežero pučiant švelniam vėjui dienos ir nakties temperatūra pakankamai skiriasi, ir tai padeda susidaryti tinkamam fenolio junginių kiekiui ir išskirtiniams vaisiniams aromatams. Dirvožemio struktūra ir cheminė sudėtis, taip pat jo moreninė kilmė vynams suteikia charakteringą skonio sodrumą ir jauno vyno gaivumą – tuo jie skiriasi nuo panašių vynų, gaminamų kaimyninėse vietovėse.

Šis bendras apibūdinimas apima ir tam tikroms zonoms būdingus elementus, dėl kurių vynai yra išskirtinio aromato, kurį nulemia našlaičių pokvapis dėl žvyringo, smėlingo dirvožemio, vyšnių pokvapis vynuose iš pietinės dalies (joje vasaros klimatas šiltesnis už vidutinį visos vietovės klimatą) ir prieskonių pokvapiai bei didesnis rūgštingumas dėl to, kad dirvožemis yra virš pamatinės uolienos, kuri driekiasi link Monte Baldo keteros ir Adidžės upės slėnio.

8.3. „Putojantis vynas“ (4 kategorija) ir „Rūšinis putojantis vynas“ (5 kategorija)

a) Geografinės vietovės ypatumai

Gamtiniai veiksniai

Su „Bardolino“ kilmės vieta siejama putojančio vyno gamybos tradicija, ir tai visų pirma pasakytina apie kategoriją Chiaretto. Bazinis vynas antrą kartą fermentuojamas naudojant ir tradicinį fermentacijos buteliuose, ir fermentacijos statinėse metodą. Šie putojantys vynai (Chiaretto Spumante) glaudžiai susiję su konkrečiais gamybos vietovės geografiniais veiksniais, taip pat su gaiviu ir sodriu skoniu, išgaunamu dėl dirvožemio ir klimato.

Gamybos vietovėje vyrauja Gardos ežero rytinės pakrantės morenos, suneštos šią vietovę formavusių ledynų, palikusių prie ežero baseino koncentriškai išsidėsčiusių kalvų grupes. Vietovei būdingas labai įvairus dirvožemis – paprastai storo sluoksnio ir žvyringas, gausus mineralinių druskų. Klimatui daro įtaką didelė vandens masė (t. y. Gardos ežeras), taip pat Monte Baldo kalnų masyvas ir Adidžės upės slėnis. Vasaros ten būna karštos, tačiau netvankios, o žiemos – švelnios, taigi, apskritai kalbant, galima sakyti, kad vietovei būdingas Viduržemio jūros klimatas. Šie veiksniai reiškia, kad dirvožemis žiemai pasibaigus greitai sušyla, todėl vynmedžiai anksti sprogsta, jų augimo ciklas būna stabilus.

Istoriniai ir žmogaus veiksniai

Bronzos amžiaus ir Romos imperijos laikų archeologiniai radiniai, viduramžių bažnyčias puošiančių vynuogių kekių atvaizdai ir dokumentuose bei senovės autorių darbuose minimas vynuogynų pardavimas – visa tai įrodo tos gamybos vietovės ilgalaikę nenutrūkstamą vynuogių auginimo ir vyno gamybos tradiciją.

Remiantis tradicija, vynų Chiaretto receptūrą Gardės ežero regione 1896 m. sukūrė senatorius Pompeo Molmenti, baltųjų vynų iš raudonųjų vynuogių gamybos išmokęs Prancūzijoje. 1970 m. Zeffiro Bocci rašė, kad „Veronos vynuogynuose prie Gardos ežero visada buvo gaminami gerai žinomi vynai Chiaretto del Garda“.

Šiuolaikinė vietovės vynų istorija prasideda 1968 m., kai „Brandolino“, įskaitant putojančius vynus Chiaretto Spumante, buvo suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda.

Žmogiškieji veiksniai

Vyndarių meistriškumą pirmiausia lemia jų gebėjimas atskleisti specifines vietos vynuogių veislių – „Corvina Veronese“ ir „Rondinella“ – charakteristikas ir jų glaudų ryšį su gamtine aplinka. Vietos gamintojai, remdamiesi savo patirtimi, siekia, kad kiekvienam jų gaminamam produktui, taip pat ir Chiaretto Spumante, vynuogės idealiai sunoktų. Derliaus nuėmimo ir vyno gamybos metodus jie derina prie klimato pokyčių ir rinkos paklausos. Vynuogių, skirtų vynams Chiaretto, ypač Chiaretto Spumante, derlius imamas anksti.

Gamintojai labai stengiasi užtikrinti, kad rožiniai vynai išlaikytų spalvos sodrumą, esantį viena iš jiems būdingų savybių, taip pat kad tradicinėms vietovės vynuogių veislėms būdingas miško uogų aromatas vynuose išryškėtų, kartu išlaikant daug gaivumo.

8.4. „Putojantis vynas“ (4 kategorija) ir „Rūšinis putojantis vynas“ (5 kategorija)

b) Produkto ypatumai

Rožinio vyno gamybos technika, taikoma gaminant Chiaretto, yra trumpa maceracija su odelėmis – būtent tai vynams suteikia charakteringą spindinčią rožinę spalvą. Putojantis vynas (Chiaretto Spumante) gaminamas naudojant misą arba vyną, atitinkantį produkto specifikacijoje nustatytas sąlygas, vėliau vyksta natūralus antrinės fermentacijos procesas – fermentuojama buteliuose (tradicinis metodas) arba statinėse (Charmat metodas).

Chiaretto Spumante kvapas primena subtilų miško uogų aromatą, lydimą labai subtilių prieskonių pokvapių. Jo skonis sultingas, primena raudonąsias uogas, kartu juntamas jauno vyno gaivumas. Dėl lengvo, vaisinio, prieskonių skonio ir gaivumo vyną Chiaretto Spumante lengva derinti tiek tradicinėje virtuvėje, tiek su šiuolaikiškais ir tarptautiniais patiekalais.

c) Priežastinis aplinkos ir produkto ryšys

Palanki krašto padėtis, moreninio dirvožemio struktūra ir cheminė sudėtis, Gardos ežero regiono švelnus ir vėsus klimatas, tai, kad vasarą mažai lyja, o vynuogynai sumaniai valdomi, teikia galimybių pasiekti optimalų vynuogių, naudojamų misai arba vynui, iš kurio turi būti gaminami vynai Chiaretto Spumante, sunokimą.

Moreninio dirvožemio skirtinga struktūra ir cheminė sudėtis suteikia vynui jam charakteringą skonio sodrumą ir sūrumą, taip pat gaivumą, jaunumą, gyvumą – tai puikios šių putojančių vynų savybės, juos skiriančios nuo panašių vynų, gaminamų kaimyninėse vietovėse. Be to, nuo ežero pučiant švelniam vėjui dienos ir nakties temperatūra pakankamai skiriasi, tai taip pat padeda susidaryti tinkamam fenolio junginių kiekių ir išskirtiniams vaisiniams aromatams.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

—

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/16809

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 288

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	64 metai 2021m. liepos 19d.

Turinys		Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2021/C 288/01	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.10303 — Astorg/Bridgepoint/Fenergo) ( 1 )	1
2021/C 288/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.10250 — Accor/Keys/Hotel Portfolio) ( 1 )	2

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2021/C 288/03	2021 m. liepos 16 d. Euro kursas	3

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1802
JPY	Japonijos jena	130,03
DKK	Danijos krona	7,4381
GBP	Svaras sterlingas	0,85298
SEK	Švedijos krona	10,2428
CHF	Šveicarijos frankas	1,0853
ISK	Islandijos krona	145,90
NOK	Norvegijos krona	10,3878
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,538
HUF	Vengrijos forintas	359,73
PLN	Lenkijos zlotas	4,5867
RON	Rumunijos lėja	4,9285
TRY	Turkijos lira	10,0521
AUD	Australijos doleris	1,5907
CAD	Kanados doleris	1,4856
HKD	Honkongo doleris	9,1684
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6836
SGD	Singapūro doleris	1,5993
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 347,94
ZAR	Pietų Afrikos randas	16,9840
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,6373
HRK	Kroatijos kuna	7,4968
IDR	Indonezijos rupija	17 083,05
MYR	Malaizijos ringitas	4,9681
PHP	Filipinų pesas	59,364
RUB	Rusijos rublis	87,5186
THB	Tailando batas	38,669
BRL	Brazilijos realas	6,0146
MXN	Meksikos pesas	23,4589
INR	Indijos rupija	88,0310

	V Nuomonės
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2021/C 288/04	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas	4
2021/C 288/05	Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	15
2021/C 288/06	Vyno sektoriaus produkto specifikacijos pakeitimo paraiškos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnyje, paskelbimas	20
2021/C 288/07	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas	31


	(1) Tekstas svarbus EEE.