TARYBOS REKOMENDACIJA

2021 m. liepos 13 d.

dėl euro zonos ekonominės politikos

(2021/C 283/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 136 straipsnį kartu su 121 straipsnio 2 dalimi,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1), ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (2), ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)

dėl COVID-19 pandemijos sukeltos krizės 2020 m. pirmą pusmetį euro zonos ekonomika patyrė staigų ir gilų nuosmukį. Nepaisant to, kad trečiąjį 2020 m. ketvirtį atšaukus viruso plitimo valdymo priemones ekonomika ženkliai atsigavo, padidėjus COVID-19 plitimui ir2020 m. ketvirtąjį ketvirtį pradėjus taikyti naujas viruso plitimo valdymo priemones, dar labiau padidėjo neapibrėžtumas ir paaiškėjo, kad užsitęsusi sveikatos krizė euro zonos ekonomikai vis dar kelia grėsmę. COVID-19 krizė sukėlė įvairių didelių pasiūlos ir paklausos sukrėtimų, dėl to, remiantis Komisijos tarnybų 2020 m. rudens ekonomine prognoze, 2020 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų sumažėti 7,8 %. Atitinkamai numatoma, kad 2021 m. ekonomika atsigaus lėčiau, nei tikėtasi anksčiau, ir 2020 m. susidaręs didelis, maždaug –7,0 % potencialiojo euro zonos BVP dydžio, gamybos apimties atotrūkis iki 2021 m. pabaigos neišnyks. Vyrauja didelis neapibrėžtumas dėl ekonominės perspektyvos, susijęs su COVID-19 pandemijos raida ir ekonominės veiklos vykdytojų elgesio pokyčiais. Atsverti kai kuriuos neigiamus paklausos ir pasiūlos sukrėtimo padarinius ir stabilizuoti rinkas labai padėjo skubūs nacionalinio ir Sąjungos lygmens veiksmai, be kita ko, Europos Vadovų Tarybos pasiektas susitarimas dėl gaivinimo priemonės „Next Generation EU“ . Smarkiai nukentėjo ir privatus vartojimas, ir investicijos, o tai savo ruožtu turėjo neigiamos įtakos kainoms ir darbo užmokesčiui. Septynerius metus gerėjusi darbo rinkos perspektyva taip pat pablogėjo. Nedarbo didėjimą iki šiol švelnino sėkmingas plataus užmojo politikos priemonių įgyvendinimas visose valstybėse narėse, pavyzdžiui, sutrumpinto darbo laiko tvarka ir kita paramos politika, kuria siekiama išvengti masinio atleidimo iš darbo ir didelio pajamų praradimo, ir susijęs bendro dirbtų valandų skaičiaus sumažėjimas, taip pat sumažėjęs aktyvumo lygis;

(2)

dėl COVID-19 krizės didėja euro zonos valstybių narių ekonominiai skirtumai. Šiuos skirtumus lemia keli veiksniai, įskaitant: COVID-19 sukelto sukrėtimo intensyvumą ir trukmę; sektorių, kuriuose daug kontaktų su klientais, pavyzdžiui, turizmo, verslo kelionių ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų, santykinį dydį bei svarbą ekonomikai ir turimų fiskalinio manevravimo galimybių skirtumus. Tie skirtumai daro poveikį pasitikėjimui, investicijoms ir augimo perspektyvoms, taip pat regioniniams skirtumams, kurie jau egzistavo iki COVID-19 krizės, bet kurie dabar gali dar paaštrėti. Ilguoju laikotarpiu dabartinė krizė galėtų turėti ilgalaikį neigiamą poveikį potencialiajam augimui ir pajamų skirtumams dėl mažesnio tiek materialiojo, tiek nematerialiojo žmogiškojo ir fizinio kapitalo. Tas galimas neigiamas poveikis galėtų lemti dar mažesnį darbo našumo ir pajamų augimą ir didesnę nelygybę;

(3)

greita ir ryžtinga Sąjungos reakcija, įskaitant priemonę „Next Generation EU“, kuri apima Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241 (3) įsteigtą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP), padidino rinkos pasitikėjimą ir parodė valstybių narių solidarumą ir tikslo vienybę koordinuojant pastangas atgaivinti ekonomikos augimą ir didinti ekonominį ir socialinį atsparumą. Per labai trumpą laiką susitarta dėl kelių naujų Sąjungai ir euro zonai skirtų priemonių. Tomis priemonėmis jau užtikrinama apsauga darbuotojams pagal Europos laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE), įsteigtą Tarybos reglamentu (ES) 2020/672 (4), įmonėms pagal Europos investicijų banko visos Europos garantijų fondo programą ir valstybėms narėms, siekiant remti vidaus finansavimą tiesioginėms ir netiesioginėms sveikatos priežiūros, gydymo ir prevencijos išlaidoms, susijusioms su COVID 19 krize, pagal 2020 m gegužės 15 d. Europos stabilumo mechanizmo Valdytojų tarybos priimtą Europos stabilumo mechanizmo paramos kovai su pandemijos krize priemonę. Sąjungos atsakomosios politikos priemonės taip pat apėmė Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą ir laikinąją sistemą, kad būtų galima pasinaudoti lankstumu pagal Sąjungos valstybės pagalbos taisykles. Išplėstinė atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/460 (5) ir Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva PLUS pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/558 (6) sanglaudos politikos lėšas nukreipė ten, kur jų labiausiai reikia;

(4)

tinkamai parengtos politikos įgyvendinimas pasinaudojant „Next Generation EU“ priemone ir jos pagrindine Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone suteiks valstybėms narėms naują postūmį pradėti augimą skatinančias reformas ir didinti investicijų lygį bei kokybę, siekiant atsparumo bei žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslų. Tas įgyvendinimas turėtų prisidėti prie žmogiškojo kapitalo didinimo ir padėti darbuotojams sėkmingai pakeisti darbą – kartu su sanglaudos politikos lėšomis tai bus labai svarbu siekiant užtikrinti sanglaudą, kelti užimtumą ir našumą, ir didinti ekonominį bei socialinį atsparumą. Svarbiausi yra Sąjungos augimo tikslai ir nacionaliniai struktūriniai uždaviniai, įskaitant tuos, kurie nustatyti 2019 ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose. 2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikate nustatytoje 2021 m. metinėje tvaraus augimo strategijoje, kuria remiami šie tikslai, siūlomos septynios pavyzdinės iniciatyvos: 1) pagreitinimas, 2) renovacija, 3) įkrovimas ir degalų papildymas, 4) ryšys, 5) modernizavimas, 6) plėtra, 7) persikvalifikavimas ir įgūdžių tobulinimas. Šios pavyzdinių iniciatyvų sritys – bendri iššūkiai, kuriems įveikti būtinos koordinuotos investicijos ir reformos. Valstybės narės raginamos kreipti investicijas, įgyvendinti reformas ir toliau integruoti savo vertės grandines šių pavyzdinių iniciatyvų srityse. Reglamente (ES) 2021/241 nustatyta, kad euro zonos valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai turi atitikti Tarybos rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos nustatytus uždavinius ir prioritetus. Vertinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus reikėtų atsižvelgti į tokią atitiktį;

(5)

siekiant sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį, euro zonai reikia remiamojo pobūdžio, koordinuoto, visapusiško ir nuoseklaus ekonominės politikos priemonių derinio, kuris visapusiškai atitiktų Sutartyje nustatytas apsaugos priemones, susijusias su atitinkamomis institucijomis. Tikslas – apriboti bet kokį neigiamą ilgalaikį poveikį darbo rinkai, sumažinti didelius ekonominius ir socialinius skirtumus, šalinti disbalansą ir kitą makroekonomiškai reikšmingą riziką ir apskritai išvengti neigiamų pasekmių potencialiam augimui ir kainų stabilumui bei užtikrinti tvarius viešuosius finansus vidutiniu laikotarpiu. Siekiant užtikrinti remiamojo pobūdžio bendrą euro zonos politikos kryptį, būtina užtikrinti trijų pagrindinių euro zonos politikos priemonių aspektų: piniginio, fiskalinio ir struktūrinio, tarpusavio nuoseklumą, o kartu ir finansinį stabilumą;

(6)

išlaikyti pinigų politikos poveikio kanalus ir užtikrinti vidutinio laikotarpio kainų stabilumą siekiama laiku imantis Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos intervencinių priemonių. ECB paskelbė apie didelį viešojo ir privačiojo sektorių turto pirkimą pagal specialiąją Europos Centrinio Banko sprendimu (ES) 2020/440 (7) įsteigtą pandeminę pirkimo programą, siekiančią 1 850 mlrd. EUR bent iki 2022 m. kovo pabaigos ir Europos Centrinio Banko sprendimu (ES) 2016/948 (8) įsteigtą bendrovių sektoriaus pirkimo programą, siekiančią 20 mlrd. EUR vertės grynųjų pirkimų per mėnesį, taip pat papildomas 120 mlrd. EUR vertės paketas iki 2020 m. pabaigos. Be to, ECB siūlo tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas labai palankiomis sąlygomis, remdamas bankų skolinimą įmonėms ir namų ūkiams.

(7)

2020 m. fiskalinė kryptis buvo itin ekspansinė ir prognozuojama, kad 2021 m. išliks remiamojo pobūdžio tiek euro zonos, tiek nacionaliniu lygmenimis, išskyrus neatidėliotinas priemones, taip pat dėl kai kurių jau paskelbtų gaivinimo priemonių. Siekiant veiksmingai reaguoti į COVID-19 krizę, užtikrinti tvarų gaivinimą ir tinkamą ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) veikimą, labai svarbu koordinuoti nacionalinę fiskalinę politiką visapusiškai laikantis Stabilumo ir augimo pakto. 2020 m. kovo 20 d. Komisija padarė išvadą, kad Sąjunga patiria didelį ekonomikos nuosmukį ir sąlygos, kurioms esant galima pradėti taikyti Stabilumo ir augimo pakte nustatytą bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą, yra įvykdytos. 2020 m. kovo 23 d. valstybių narių finansų ministrai patvirtino šią išvadą. Siekdamos suvaldyti COVID-19 krizę ir teikti paramą itin nukentėjusiems asmenims ir įmonėms, valstybės narės ėmėsi didelės apimties biudžeto priemonių, taip pat pradėjo teikti išskirtinę likvidumo paramą, daugiausia teikiant garantijas įmonėms ir bankams, kad būtų užtikrintas kredito srautas. Sąjungos lygmeniu bus toliau teikiama koordinuota fiskalinė parama, visų pirma taikant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, o bendroji nukrypti leidžianti išlyga bus taikoma ir 2021 m. 2021 m. pavasarį Komisija, atsižvelgdama į atnaujintas makroekonomines projekcijas, iš naujo įvertins padėtį ir apžvelgs bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą;

(8)

COVID-19 krizės ekonominiai padariniai daro didelį neigiamą poveikį viešiesiems finansams. Kai leis sveikatos ir ekonominės sąlygos, užtikrinti fiskalinį tvarumą vidutiniu laikotarpiu padės fiskalinės politikos perorientavimas siekiant apdairios vidutinio laikotarpio fiskalinės būklės, be kita ko, laipsniškai panaikinant neatidėliotinas priemones. Toks perorientavimas turėtų būti daromas taip, kad būtų sušvelnintas krizės socialinis poveikis ir poveikis darbo rinkai bei didinamas socialinis tvarumas. Ypač svarbios yra reformos, kuriomis siekiama pagerinti nacionalinių biudžetų sudėtį ir užtikrinti fiskalinį tvarumą ilguoju laikotarpiu, be kita ko, atsižvelgiant į klimato kaitą ir sveikatos apsaugos uždavinius. Labai reikalingų fiskalinio manevravimo galimybių gali būti sukurta gerinant nacionalinių biudžetų sudėtį, visų pirma atliekant išlaidų peržiūras ir naudojant veiksmingas viešųjų pirkimų sistemas. Spręsti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos bei aplinkos apsaugos uždavinius taip pat gali padėti žaliojo biudžeto sudarymo praktika. Tinkamos, veiksmingos ir įtraukios sveikatos ir socialinės apsaugos sistemos suteikia labai reikalingą apsaugą tiems, kuriems jos reikia, atlieka esminį vaidmenį kaip automatinės stabilizavimo priemonės ir turėtų padėti išsaugoti fiskalinį tvarumą. Be to, potencialią gamybos apimtį didina ir kartu išvengti neigiamo trumpalaikio poveikio visuminei paklausai padeda tinkamai ir laiku įgyvendinamos reformos, kuriomis stiprinamas darbo, kapitalo, produktų ir paslaugų rinkų veikimas;

(9)

COVID-19 krizė didina reformų svarbą siekiant veiksmingesnių ir teisingesnių viešųjų pajamų sistemų. Kadangi daugumoje euro zonos valstybių narių darbo jėgos mokesčių pleištas tebėra didelis, tos reformos apima mokesčių naštos perkėlimą pereinant prie mokesčių bazių, kurios mažiau kenkia darbo pasiūlai ir paklausai, našumui, investicijoms ir augimui, kartu atsižvelgiant į susijusį paskirstomąjį poveikį. Platesnio masto aplinkos mokesčių taikymas ir (arba) kitų formų išorės veiksnių įkainojimas gali prisidėti prie tvaraus augimo, nes taip skatinamas ekologiškesnis elgesys. Padidinti mokesčių sistemų veiksmingumą ir teisingumą gali priemonės, kuriomis tiek tarptautiniu mastu, tiek Sąjungoje sprendžiama agresyvaus mokesčių planavimo ir mokesčių vengimo problema. Be to, dėl globalizacijos tapo būtina pritaikyti mokesčių sistemą prie šiuolaikiškos ir vis labiau skaitmeninės ekonomikos tiek Sąjungos, tiek pasauliniu lygmeniu. Siekiant pasauliniu bendru sutarimu grindžiamo su mokesčiais susijusių iššūkių, kylančių dėl ekonomikos skaitmeninimo, sprendimo vyksta darbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO);

(10)

atsižvelgiant į didelį neapibrėžtumą, sukeltą COVID-19 krizės ir jo neigiamo poveikio investicijoms, ypač svarbu ankstinti reformas, kuriomis šalinami investavimo trukdžiai ir pasiūlos suvaržymai. Labai svarbu imtis priemonių, kurios paspartintų Sąjungos lėšų įsisavinimą ir veiksmingą bei rezultatyvų išteklių naudojimą, visų pirma tose valstybėse narėse, kurios atsilieka tose srityse ir kuriose didelė investicijų dalis finansuojama iš Sąjungos lėšų. Reformos, kuriomis mažinama įmonėms tenkanti administracinė našta, kaip antai viešojo administravimo institucijų skaitmeninimas, įskaitant elektroninę atpažintį arba teismų reformos, ir užkertamas kelias netinkamai panaudoti lėšas (pvz., korupcijai, sukčiavimui ir pinigų plovimui) gali pagerinti verslo aplinką ir padėti skatinti privačiąsias investicijas ir darbo vietų bei įmonių kūrimą;

(11)

dėl COVID-19 krizės daugelis įmonių negavo daug pajamų ir visoje euro zonoje kyla rizika įmonių mokumui. Veiksmingos nemokumo sistemos atlieka esminį vaidmenį remiant laikinų problemų patiriančias gyvybingas įmones ir užtikrinant tvarkingą negyvybingų įmonių pasitraukimą. Nemokumo sistemų tobulinimas taip pat gali padėti spręsti tikėtino neveiksnių paskolų didėjimo klausimą ir išlaikyti kreditus ekonomikai, nes būtų sudarytos palankesnės sąlygos bankų balansams tvarkyti, taip pat ilgainiui skatinti tarpvalstybines investicijas. Šiomis aplinkybėmis, siekiant į visų valstybių narių nacionalinius mokumo teisės aktus įtraukti minimaliuosius standartus, kad būtų užtikrinta, kad finansinių sunkumų patiriantys skolininkai galėtų naudotis prevencinio restruktūrizavimo sistemomis, siekiant numatyti procedūras, pagal kurias būtų nurašomos pernelyg įsiskolinusių verslininkų skolos, ir siekiant padidinti visų rūšių nemokumo procedūrų veiksmingumą, priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1023 (9). Svarbu tęsti Direktyvos (ES) 2019/1023 perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą. 2020 m. rugsėjo mėn. Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų plane, išdėstytame komunikate „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“, Komisija taip pat paskelbė, kad imsis darbo dėl minimalaus suderinimo arba didesnės konvergencijos tikslinėse įmonių (ne bankų) nemokumo teisės srityse. Be to, valstybės narės dar turi galimybių toliau vertinti savo nemokumo sistemų veiksmingumą ir efektyvumą pagal geriausią tarptautinę praktiką ir šalinti likusius trūkumus;

(12)

tolesnis bendrosios prekių ir paslaugų rinkos stiprinimas ir euro zonos pritaikymas skaitmeniniam amžiui gali būti pagrindinis ekonomikos augimo, konvergencijos ir atsparumo variklis. Bendra valiuta ir bendroji rinka veikia kartu, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos ekonomikai stabilizuoti ir ilgalaikiam augimui užtikrinti. COVID-19 krizė paskatino skaitmeninių priemonių naudojimą, išryškino bendrosios skaitmeninės rinkos svarbą ir paspartino skaitmeninių ir kitų mokėjimo metodų nenaudojant grynųjų pinigų naudojimą. Tačiau bendroji rinka vis dar nebaigta kurti, visų pirma paslaugų, o konkrečiau – mažmeninės prekybos ir profesinių paslaugų srityje. Bendroji rinka gali apriboti kainų nelankstumą, taip teigiamai veikiant tiek pinigų politikos poveikio mechanizmą, tiek ekonominį atsparumą. Bendroji rinka taip pat padeda užtikrinti gamybos veiksnių judumą, kuris leidžia sektoriams, regionams ir valstybėms narėms kuo labiau sumažinti ekonomines sąnaudas, pavyzdžiui, susijusias su nedarbu, reaguojant į sukrėtimus. Siekiant toliau integruoti bendrąją prekių ir paslaugų rinką, būtina panaikinti visus likusius nereikalingus apribojimus, stiprinti rinkos priežiūros mechanizmus ir imtis priemonių, kad būtų užtikrinti reikalingi administraciniai gebėjimai tokiems tikslams pasiekti;

(13)

esminis veiksnys didinant ekonominį ir socialinį atsparumą ir remiant ekonomikos gaivinimą yra reformos ir investicijos, kuriomis gerinama integracija į darbo rinką ir galimybės keisti darbą, ypatingą dėmesį skiriant skaitmeninėms ir žaliosioms darbo vietoms. Skubiai patvirtintos nacionalinės ir Sąjungos reagavimo į krizę priemonės apribojo neigiamą ekonominį ir socialinį poveikį darbuotojams. Kartu dar aktualesnės tapo kai kurios ilgalaikės reformos: veiksminga aktyvi darbo rinkos politika, įskaitant individualizuotą paramą, švietimo ir mokymo sistemų kokybės ir įtraukumo didinimas siekiant gerinti mokymosi rezultatus nuo ankstyvo amžiaus, tvirtos persikvalifikavimo ir įgūdžių tobulinimo priemonės ir investicijos į suaugusiųjų švietimą bei mokymą ir į nuotolinio mokymosi platformas, kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemos sprendimas, ir užimtų gyventojų pažeidžiamiausių grupių, įskaitant jaunimą ir ilgalaikius bedarbius, užimtumo perspektyvų gerinimas, taip pat lyčių nelygybės mažinimas. Siekiant remti tvarų ir įtraukų ekonomikos gaivinimą, labai svarbu skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą ir gerinti darbo sąlygas, visų pirma užtikrinant tinkamą minimalųjį darbo užmokestį bei mažinant darbo rinkos segmentaciją ir darbo jėgos judumo kliūtis. Svarbus vaidmuo užtikrinant sėkmingą politikos formavimą ir įgyvendinimą tenka socialiniam dialogui ir kolektyvinėms deryboms;

(14)

siekiant užtikrinti ekonominį ir socialinį atsparumą svarbu turėti galimybę naudotis tinkamomis, įtraukiomis ir tvariomis sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemomis, kurios COVID-19 krizės metu veikia kaip automatinės stabilizavimo priemonės. Prieiga prie tų sistemų padeda per visą ekonominį ciklą išlaikyti socialinę sanglaudą, deramą gyvenimo lygį ir gerą gyventojų sveikatą, taip pat spręsti skurdo ir socialinės atskirties problemas, o tai itin svarbu užtikrinant našaus darbo ekonomiką. Valstybių narių prioritetu ir toliau turėtų likti investicijos, kuriomis remiamos sveikatos priežiūros reformos ir atsparios sveikatos priežiūros sistemos. Labai svarbus veiksnys formuojant politiką – Europos socialinių teisių ramsčio, 2017 m. paskelbto Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, įgyvendinimas. COVID-19 krizės akivaizdoje dar svarbesnis tapo poreikis visiems užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą, t. y. tiek kokybišką sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą, tiek visų darbuotojų, įskaitant pagal netipines sutartis dirbančius ir savarankiškai dirbančius asmenis, pajamų pakeitimą. Daugelis valstybių narių ėmėsi laikinų pajamų rėmimo ir socialinės paramos priemonių, skirtų labai mažas pajamas gaunančioms pažeidžiamoms grupėms ir darbuotojams, neturintiems teisės į bedarbio pašalpą. Imtasi priemonių, susijusių su išmokomis, tinkamumo jas gauti sąlygomis ir papildomomis paslaugomis natūra. Socialinės apsaugos sistemų tinkamumą ir aprėptį reikia stiprinti taip, kad būtų užtikrintas ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas ir kartų tarpusavio teisingumas;

(15)

pastaraisiais metais padaryta didelė pažanga, tačiau dėl COVID-19 krizės ekonominių padarinių vėl kilo spaudimas finansų sektoriui. Dabartinės krizės pradžioje euro zonos bankų turimi nuostolių padengimo pajėgumai buvo didesni, negu prieš prasidedant pasaulinei finansų krizei. Kartu su pinigų ir fiskalinės politikos priemonėmis tai padėjo išvengti rinkos finansavimo sąlygų sugriežtinimo pasibaigus pradiniam krizės etapui ir užtikrinti nuolatinį kreditų teikimą privačiajam sektoriui. Tikėtina, kad krizė dar labiau apsunkins jau ir taip žemą bankų pelningumo lygį ir neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykį. Šie pokyčiai galėtų varžyti kreditų teikimą ekonomikai, kuris yra esminis jos gaivinimo veiksnys. Siekiant pažangos šioje srityje, ypač svarbu plėtoti neveiksnių paskolų antrines rinkas, veiksmingai diegti nacionalines turto valdymo bendroves, kai tikslinga, ir reformuoti nemokumo sistemas, taip pat spręsti mažo pelningumo struktūrines problemas. Greitos ir didelės apimties intervencinės politikos priemonės sustiprino pasitikėjimą ir padėjo išsaugoti makrofinansinį stabilumą. Valstybės paskolų garantijų sistemos padeda toliau skolinti ekonomikai, apsaugoti įmones ir sušvelninti grįžtamojo ryšio su bankų sektoriumi ciklus, tačiau valstybių narių biudžetams taip pat sukuria neapibrėžtųjų įsipareigojimų. Dėl moratoriumo pratęsimo nemokumo atveju ir neveiksnių paskolų restruktūrizavimo reikia rasti sudėtingą pusiausvyrą tarp nuolatinės paramos gyvybingoms įmonėms užtikrinimo ir netinkamo lėšų paskirstymo rizikos, didesnių nuostolių dėl galimo bankroto bei mažesnio aiškumo dėl pagrindinio kredito kokybės;

(16)

vis dar labai svarbu baigti kurti EPS struktūrą. Užpildžius likusias spragas būtų galima dar labiau padidinti euro zonos stabilumą ir atsparumą ir taip sustiprinti tarptautinį euro vaidmenį, kuris pastaraisiais metais liko iš esmės stabilus. Imantis tolesnių veiksmų reikėtų atsižvelgti į patirtį, įgytą vykdant išsamų Europos ekonominės politikos atsaką į COVID-19 krizę. Be trumpalaikio stabilizavimo poveikio ir vaidmens remiant ekonomikos gaivinimą, „Next Generation EU“ gali daryti poveikį EPS ilgesniu laikotarpiu, skatindama augimą skatinančias investicijas ir struktūrines reformas bei didindama euro zonos atsparumą būsimiems sukrėtimams. Išleidžiant eurais išreikštų skolos vertybinių popierių, įskaitant žaliąsias ir socialinio poveikio obligacijas, didelės apimties emisiją, bus padidintas aukštos kokybės eurais išreikštų skolos vertybinių popierių rinkos gilumas ir likvidumas, o tai gali prisidėti prie tarptautinio euro vaidmens stiprinimo. Tačiau vis dar trūksta svarbių EPS elementų, pavyzdžiui, užbaigtos bankų sąjungos ir glaudesnės kapitalo rinkų sąjungos. Bankų sąjungos stiprinimas tebėra itin svarbus. Todėl reikia nedelsiant ir vienodais užmojais, remiantis bendru sutarimu, tęsti darbą, susijusį su visais elementais, įskaitant tuos, kurie aptarti Aukšto lygio darbo grupėje dėl Europos indėlių garantijų sistemos. Siekiant toliau įgyvendinti Europos priežiūros mechanizmo reformų rinkinį ir, atsižvelgiant į pažangą, padarytą mažinant riziką, ir tolesnes priemones, išdėstytas 2020 m. lapkričio 30 d. Euro grupės pareiškime, Bendro pertvarkymo fondo, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 806/2014 (10), bendros finansinio stabilumo stiprinimo priemonės įsigaliojimo paankstinimas iki 2022 m. pradžios yra dar vienas svarbus žingsnis siekiant baigti kurti bankų sąjungą ir stiprinti EPS. Reikėtų tęsti darbą ieškant sprendimų, kaip pašalinti dabartinės likvidumo užtikrinimo vykdant pertvarkymą struktūros trūkumus. Kaip matyti iš 2020 m. rugsėjo mėn. naujo veiksmų plano, vienas iš svarbiausių prioritetų – kapitalo rinkų sąjungos stiprinimas. Stipri ir atspari EPS taip pat bus svarbi siekiant stiprinti tarptautinį euro vaidmenį ir užtikrinti Sąjungos ekonominį ir finansinį savarankiškumą, kaip nustatyta 2021 m. sausio 19 d. Komisijos komunikate „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“, šiame procese visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos vidaus rinką ir jį vykdant atvirai ir skaidriai euro zonai nepriklausančių valstybių narių atžvilgiu,

REKOMENDUOJA euro zonos valstybėms narėms 2021–2022 m. laikotarpiu atskirai, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, ir kartu Euro grupėje imtis šių veiksmų:

1.

Užtikrinti politikos kryptį, kuria remiamas ekonomikos gaivinimas po COVID-19 krizės. Kadangi ekstremalioji sveikatos situacija tebesitęsia, nustatyti fiskalinę politiką, kuri visose euro zonos valstybėse narėse turėtų likti remiamojo pobūdžio ištisus 2021 m. Priimti politikos priemonės, kurios pritaikytos prie konkrečių šalių aplinkybių ir taikomos laiku, laikinai ir tikslingai. Toliau koordinuoti veiksmus, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas tvarus ekonomikos gaivinimas. Esant tinkamoms epidemiologinėms ir ekonominėms sąlygoms, laipsniškai panaikinti neatidėliotinas priemones, kartu kovojant su krizės socialiniu poveikiu ir poveikiu darbo rinkai. Vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Vykdyti reformas, kuriomis visų atžvilgiu būtų stiprinama sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų aprėptis, tinkamumas ir tvarumas. Ypatingą dėmesį skirti biudžeto priemonių kokybei. Gerinti viešųjų pirkimų sistemas ir viešųjų finansų valdymą, ypač kiek tai susiję su investavimo sistemomis ir žaliojo biudžeto sudarymo priemonių naudojimu. Pasinaudoti išlaidų peržiūromis, kad viešosios išlaidos būtų geriau nukreiptos į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo poreikius.

2.

Toliau didinti konvergenciją, atsparumą ir tvarų bei integracinį augimą Mažinti papildomų skirtumų riziką ir didinti ekonominį bei socialinį atsparumą euro zonoje toliau kovojant su struktūriniais iššūkiais, įgyvendinant reformas, kuriomis didinamas našumas ir užimtumas, užtikrinamas sklandus išteklių perskirstymas ir gerinamas rinkų ir viešojo administravimo veikimas, didinant viešųjų investicijų lygį ir skatinant privačiojo sektoriaus investicijas, kad būtų remiamas teisingas ir įtraukus ekonomikos gaivinimas, atitinkantis žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslus. Toliau integruoti bendrąją prekių ir paslaugų rinką, įskaitant bendrąją skaitmeninę rinką, panaikinant nereikalingus apribojimus, stiprinant rinkos priežiūrą ir užtikrinant pakankamus administracinius gebėjimus. Užtikrinti veiksmingą aktyvią darbo rinkos politiką ir paramą keičiant darbą, visų pirma pereinant prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos. Skatinti tinkamas darbo sąlygas, mažinti darbo rinkos segmentaciją ir stiprinti įtrauktį. Užtikrinti veiksmingą socialinių partnerių dalyvavimą formuojant politiką ir stiprinti socialinį dialogą bei kolektyvines derybas. Stiprinti įtraukias švietimo ir mokymo sistemas ir didinti investicijas į įgūdžius, sprendžiant kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą. Toliau dirbti Taryboje siekiant pasauliniu sutarimu pagrįsto sprendimo, kad būtų išspręsti mokesčių srities uždaviniai, kylantys dėl ekonomikos skaitmeninimo pagal EBPO mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo įtraukią sistemą, tikintis, kad susitarimas tame forume bus pasiektas ne vėliau kaip 2021 m. viduryje. Dalyvauti atitinkamame parengiamajame darbe, susijusiame su tolesniais veiksmais, siekiant spręsti tuos skaitmeninės ekonomikos mokesčių srities uždavinius, be kita ko, jei iki 2021 m. vidurio nebus pasiektas tarptautinis sutarimas. Toliau daryti pažangą kovojant su agresyviu mokesčių planavimu, mažinti mokesčių pleištą ir remti perėjimą prie anglies dioksido apmokestinimo ir aplinkos mokesčių.

3.

Stiprinti nacionalines institucines sistemas. Tęsti ir ankstinti reformas, kad būtų šalinami investavimo trukdžiai ir užtikrintas veiksmingas Sąjungos lėšų, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšas, panaudojimas laiku. Didinti viešojo administravimo institucijų, įskaitant teisingumo ir sveikatos sistemas, taip pat valstybines užimtumo tarnybas, veiksmingumą ir skaitmeninimą. Mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą ir gerinti verslo aplinką. Toliau tobulinti kovos su sukčiavimu bei korupcija ir pinigų plovimo bei terorizmo finansavimo prevencijos sistemas. Skatinti konkrečius veiksmus nemokumo sistemų veiksmingumui, efektyvumui ir proporcingumui didinti, neveiksnioms pozicijoms pertvarkyti ir veiksmingam kapitalo paskirstymui užtikrinti.

4.

Užtikrinti makrofinansinį stabilumą. Kol būtina per šią precedento neturinčios COVID-19 krizės sukeltą ekstremaliąją situaciją, išlaikyti kreditų kanalus ekonomikai ir priemones gyvybingoms įmonėms remti. Išlaikyti patikimus bankų sektoriaus balansus, be kita ko, toliau sprendžiant neveiksnių paskolų klausimą ir visų pirma plėtojant antrines neveiksnių paskolų rinkas.

5.

Baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą ir stiprinti tarptautinį euro vaidmenį. Daryti pažangą stiprinant EPS, kad būtų padidintas euro zonos atsparumas užbaigiant kurti bankų sąjungą, nedelsiant toliau tęsiant tokio paties užmojo darbą, susijusį su visais elementais, be kita ko, tais, dėl kurių diskutuota Aukšto lygio darbo grupėje dėl Europos indėlių garantijų sistemos, ir stiprinant kapitalo rinkų sąjungą, taip pat remiant iniciatyvas, kuriomis įgyvendinama skaitmeninė finansų, mažmeninių finansų ir tvari finansų politika. Tęsti darbą ieškant sprendimų, kaip pašalinti dabartinės likvidumo užtikrinimo vykdant pertvarkymą struktūros trūkumus, ir stiprinant Sąjungos reglamentavimo ir priežiūros sistemą, be kita ko, užtikrinant nuoseklią ir veiksmingą kovos su pinigų plovimu taisyklių priežiūrą ir jų vykdymą.

Imantis tolesnių EPS stiprinimo veiksmų reikėtų atsižvelgti į patirtį, įgytą vykdant visapusišką Sąjungos ekonominės politikos atsaką į COVID-19 krizę. Pažanga stiprinant EPS, visapusiškai gerbiant Sąjungos vidaus rinką ir atvirai bei skaidriai vykdoma euro zonai nepriklausančių valstybių narių atžvilgiu, padės stiprinti tarptautinį euro vaidmenį ir visame pasaulyje propaguoti Sąjungos ekonominius interesus.

---

(1)  OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2)  OL L 306, 2011 11 23, p. 25.

(3)  2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).

(4)  2020 m. gegužės 19 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/672 dėl Europos laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti (SURE) sukūrimo (OL L 159, 2020 5 20, p. 1).

(5)  2020 m. kovo 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/460, kuriuo dėl konkrečių priemonių investicijoms į valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas ir kitus jų ekonomikos sektorius sutelkti reaguojant į COVID-19 protrūkį iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 508/2014 (Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva) (OL L 99, 2020 3 31, p. 5).

(6)  2020 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/558, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1301/2013 ir (ES) Nr. 1303/2013, kiek tai susiję su konkrečiomis priemonėmis, kuriomis sudaromos išskirtinės lanksčios sąlygos naudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas reaguojant į COVID-19 protrūkį (OL L 130, 2020 4 24, p. 1).

(7)  2020 m. kovo 24 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2020/440 dėl laikinos specialiosios pandeminės pirkimo programos (ECB/2020/17) (OL L 91, 2020 3 25, p. 1).

(8)  2016 m. birželio 1 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2016/948 dėl bendrovių sektoriaus pirkimo programos įgyvendinimo (ECB/2016/16) (OL L 157, 2016 6 15, p. 28).

(9)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132 (Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyva) (OL L 172, 2019 6 26, p. 18).

(10)  2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

Euro kursas (1)

2021 m. liepos 14 d.

(2021/C 283/02)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1812
JPY	Japonijos jena	130,30
DKK	Danijos krona	7,4376
GBP	Svaras sterlingas	0,85158
SEK	Švedijos krona	10,2050
CHF	Šveicarijos frankas	1,0840
ISK	Islandijos krona	146,30
NOK	Norvegijos krona	10,3320
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,646
HUF	Vengrijos forintas	358,08
PLN	Lenkijos zlotas	4,5736
RON	Rumunijos lėja	4,9287
TRY	Turkijos lira	10,1485
AUD	Australijos doleris	1,5817
CAD	Kanados doleris	1,4732
HKD	Honkongo doleris	9,1742
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6819
SGD	Singapūro doleris	1,5990
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 355,24
ZAR	Pietų Afrikos randas	17,2975
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,6268
HRK	Kroatijos kuna	7,4928
IDR	Indonezijos rupija	17 107,91
MYR	Malaizijos ringitas	4,9616
PHP	Filipinų pesas	59,365
RUB	Rusijos rublis	87,4789
THB	Tailando batas	38,525
BRL	Brazilijos realas	6,0591
MXN	Meksikos pesas	23,5734
INR	Indijos rupija	87,9885

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

Kvietimai teikti pasiūlymus ir susijusi veikla pagal Europos inovacijų tarybos 2022 m. darbo programą, vykdomą pagal bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“ (2021–2027 m.)

(2021/C 283/03)

Pranešama apie paskelbtus kvietimus teikti pasiūlymus ir susijusią veiklą pagal Europos inovacijų tarybos 2022 m. darbo programą, vykdomą pagal programą „Europos horizontas“ (2021 m. gegužės 12 d. priimtas Tarybos sprendimas (ES) 2021/764, kuriuo nustatoma specialioji programa, kuria įgyvendinama 2021–2027 m. bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“) ir pagal 2021 m. gegužės 12 d. priimtą Komisijos sprendimą 2021/C 234 I/03, kuriuo įsteigiama programos „Europos horizontas“ Europos mokslinių tyrimų taryba ir panaikinamas Sprendimas C(2013) 8915.

EMTT 2022 m. darbo programą Komisija priėmė 2021 m. liepos 14 d. Sprendimu C(2021) 4860.

Laukiama pasiūlymų pagal šiuos kvietimus.

EMTT 2022 m. darbo programą, įskaitant informaciją apie terminus ir biudžetus, galima rasti Finansavimo ir viešųjų pirkimų konkursų svetainėje. Joje taip pat pateikiama informacija apie kvietimų teikti pasiūlymus ir susijusios veiklos sąlygas ir apie tai, kaip teikti pasiūlymus: https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/portal/screen/home

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.10283 – MEF 4/CDC/3i EOPF Topco/NGM)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2021/C 283/04)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2021/C 283/05)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pateikti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„FERTŐD VIDÉKI SÁRGARÉPA“

ES Nr. PGI-HU-02493 – 2019 m. kovo 8 d.

SKVN ( ) SGN (X)

1.   [SKVN arba SGN] pavadinimas (-ai)

„Fertőd vidéki sárgarépa“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Vengrija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.6 klasė. Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Saugoma geografinė nuoroda „Fertőd vidéki sárgarépa“ žymimos morkos, gaunamos auginant Daucus carota L. rūšies augalus. Naudojamos veislės – „Fertődi vörös“, taip pat „Nantes“ tipo „Napa“ ir „Napoli“ morkos.

Rinkai pateikiamos „Fertőd vidéki sárgarépa“ morkos yra cilindro / kūgio formos, 150–250 mm ilgio, 15–40 mm skersmens ir sveria 50–150 g.; morka neturi antrinių šaknų ir jos galiukas nėra išsišakojęs. Šaknis yra šviesiai raudona, ilga ir lygi, be jokių atsišakojimų ar įtrūkimų. „Fertőd vidéki sárgarépa“ išsiskiria saldoku skoniu. „Fertőd vidéki sárgarépa“ skiriasi nuo kitų morkų tuo, kad ji yra rausva ir saldesnė, intensyvaus skonio, ilga, glotni ir nešakota.

Cheminiai „Fertőd vidéki sárgarépa“ parametrai:

—	cukraus kiekis – ne mažiau kaip 5 mg/100 g šviežio produkto,

—	kalcio kiekis – ne mažiau kaip 40 mg/100 g šviežio produkto,

—	fosforo kiekis – ne mažiau kaip 30 mg/100 g šviežio produkto.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

–

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

„Fertőd vidéki sárgarépa“ auginamos ir jų derlius nuimamas 4 punkte nurodytoje geografinėje vietovėje.

3.5.   Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

–

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

–

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Šios morkos auginamos Dėro-Mošono-Šoprono medėje Vengrijos vakarų Padniestrės regione, Hedekės ir Fertėhomoko kaimų administracinėse teritorijose, vietovėje į šiaurę nuo per šiuos kaimus einančio pagrindinio kelio ir į pietus nuo Fertės ežero.

5.   Ryšys su geografine vietove

Produktą ir geografinę vietovę sieja jo kokybė.

Aplink Fertės ežerą auginamos šios rūšies morkos gerai žinomos ir plačiai vartojamos jau maždaug 200 metų. „Fertőd vidéki sárgarépa“ skiriasi nuo kitur Vengrijoje auginamų morkų tuo, kad ji yra rausvesnė ir saldesnė, intensyvaus skonio, ilga, glotni ir neišsišakojusi. Šias savybes lemia dirvožemis ir klimatas aplink Fertės ežerą bei greta esantys Alpių šlaitai. Kadangi buvo imtasi potvynių kontrolės priemonių, birus, gilus, gaivus išsausinto ežero dirvožemis leidžia šiai šakninei daržovei augti giliai ir užauginti lygias šaknis be atsišakojimų.

Hedekės ir Fertėhomoko kaimų pakraščiai ribojasi su Fertės ežeru, o bendri jų dirvožemio ypatumai – nevienalytė, netolygiai išsidėsčiusių, aliuvinių sluoksnių dirvožemio sandara, labai įvairi mechaninė dirvožemio sudėtis, didelis kalcio karbonato kiekis ir šarmingumas arba, kai kuriais atvejais, stiprus šarmingumas.

Fertės ežero baseino dirvožemį istoriškai formavo natūralus vandens judėjimas. Kai Fertė ežero vandens lygis pakyla arba pučia nuolatiniai šiaurės vėjai, ežero vandenys dažnai užtvindo žemiau esančias vietoves, dėl ko į užtvindytas teritorijas patenka ištirpusi, su smėliu susimaišiusi druska, dumblas ir molio dalelės. Todėl pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos dirvožemio formavimuisi šioje teritorijoje, yra nuosėdų kaupimasis ir pasiskirstymas, pievų dirvožemio formavimasis, druskos kaupimasis ir druskėjimas. Šie dirvožemiai paprastai yra pilkšvos spalvos, juose yra ežero dugno nuosėdų ir stambaus smėlio. Jie yra lengvai įdirbami, o taip pat su gera vandens pusiausvyra, todėl jie puikiai tinka šakninėms daržovėms „Fertőd vidéki sárgarépa“ auginti.

Morkose randamą didesnį kalcio ir fosforo kiekį nulemia pagrindiniai veiksniai, darantys poveikį Fertės ežero teritorijos dirvožemio formavimuisi, t. y. nuosėdų kaupimasis ir pasiskirstymas, pievų dirvožemio formavimasis, druskos kaupimasis ir druskėjimas.

Vietos klimato sąlygos taip pat palankios „Fertőd vidéki sárgarépa“ auginti, nes ši vietovė yra vėsiausia ir drėgniausia Vengrijos lyguma. Kritulių kiekis tolygiai pasiskirsto visą auginimo laikotarpį, o tai puikiai tinka „Fertőd vidéki sárgarépa“ vystymuisi. Didelį vienodos drėgmės lygį, kurio reikia morkų dygimo ir šaknies formavimosi metu, užtikrina regiono metinis 650–700 mm kritulių kiekis. Derlingumo lygis yra gerai subalansuotas dėl dirvožemyje esančio vandens kiekio ir didžiulio Fertės ežero gruntinio vandens paviršiaus, kuris yra maždaug už 1 200–1 500 metrų ir užtikrina drėgmę, kurios reikia dėl vyraujančių šiaurės ir šiaurės vakarų vėjų.

Vidutinė sausio mėn. temperatūra yra –2 °C, liepos mėn. – +22 °C, o vidutinė metinė temperatūra – apie + 10 °C. Mažesnė vasaros temperatūra puikiai tinka „Fertőd vidéki sárgarépa“ auginti, nes morkos geriausiai auga esant maždaug 16 °C temperatūrai. Karšto oro sąlygos skatina lapų augimą, tačiau kenkia šaknų susidarymui. Vidutinio intensyvumo šiluma taip pat skatina karotino formavimąsi, o tai suteikia „Fertőd vidéki sárgarépa“ raudonesnę ir organoleptiškai labiau pastebimą spalvą, negu kitur auginamų morkų (Hanna Némethy Zoltánné Uzoni, 2001).

Vietovė nuo pavasario iki rudens būna labai saulėta (iki 2 000 saulėtų valandų per metus). Brandinimo metu didelis saulėtų valandų skaičius skatina cukraus formavimąsi, dėl ko morkos įgyja saldumo.

Sėjant morkas į lysves (toks sodinimo būdas pagrįstas vietos patirtimi), žemė sukasama 30 cm lysvėmis, kurių keteros viena nuo kitos nutolusios 75 cm. Kiekvienos lysvės keteroje pasėjama 25–30 sėklų / metrą, dviem eilėmis. Sėklos sėjamos 1–2 cm gylyje. Sėjimo gylis nulemia, ar augalai sudygs vienodai.

Sėjimo keteroje metodas leidžia susiformuoti lygioms, neišsišakojusioms šaknims, kaip tai savo daktaro laipsnio gynimo disertacijoje (2001 m.) įrodė Hanna Némethy.

Tiek regiono vidutinio tankumo smėlingas dirvožemis, tiek jo klimatas puikiai tinka tokioms šakninėms daržovėms kaip „Fertőd vidéki sárgarépa“ auginti. Sėjimo keteroje metodas jau 150 metų perduodama iš kartos į kartą ir yra šių morkų auginimo sėkmės pagrindas.

„Fertőd vidéki sárgarépa“ yra gerai žinomas, populiarus ir vartotojų pageidaujamas produktas. Jo svarba pabrėžiama 2012 m. Pečo universitete Dénes Sándor parengtoje daktaro disertacijoje „A gasztronómia szerepe Magyarország idegenforgalmi földrajzában“ („Gastronomijos vaidmuo Vengrijos turizmo žemėlapyje“), kurioje „Fertőd vidéki sárgarépa“ aprašomos kaip vakarų Padniestrės regionui būdingas vietos ingredientas.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://gi.kormany.hu/foldrajzi-arujelzok

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2021/C 283/06)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINĮ PAKEITIMĄ, DĖL KURIO KEIČIAMAS BENDRASIS DOKUMENTAS

„Graves“

PDO-FR-A1012-AM02

Pranešimo pateikimo data – 2021-5-7

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1.   Oficialusis geografinių kodų registras

Komunų sąrašas atnaujinamas atsižvelgiant į 2020 m. Oficialųjį geografinių kodų registrą.

Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio, geografinė vietovė nekeičiama.

Atlikus šį pakeitimą, iš dalies keičiami bendrojo dokumento 6 ir 9 punktai.

2.   Nustatytas sklypų plotas

Į priedą, kuriame pateikiamas nustatytą sklypų plotą patvirtinusio kompetentingo nacionalinio komiteto posėdžių sąrašas, įtraukiama 2021 m. vasario 11 d. data.

Šiuo pakeitimu siekiama įtraukti datą, kurią kompetentinga valdžios institucija patvirtino geografinėje gamybos vietovėje nustatyto sklypų ploto pakeitimą. Sklypų nustatymas reiškia geografinėje gamybos vietovėje esančių sklypų, kuriuose gali būti gaminamas saugoma kilmės vietos nuoroda žymimas produktas, parinkimą.

Bendrajam dokumentui šie pakeitimai įtakos neturi.

3.   Kontrolės įstaigos duomenys

Siekiant redakcijos suderinamumo su kitomis nuorodų specifikacijomis, peržiūrėta nuorodos į kontrolės įstaigą redakcija. Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio.

Šiuo pakeitimu bendrasis dokumentas nekeičiamas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Pavadinimas (-ai)

Graves

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

1.   Raudonasis neputojantis vynas

GLAUSTAS APRAŠYMAS

Raudonieji vynai gaminami iš subalansuoto veislių rinkinio – veislė „Cabernet-Sauvignon N“ suteikia aromatų ir yra pagrindinė veislė, „Merlot N“ suteikia kvapą ir malonų skonį, jas papildo veislės „Cabernet franc N“, „Petit Verdot N“, „Malbec N“ ir „Carménère N“. Jauniems raudoniesiems vynams dažnai būdingas uogų kvapas, kurį papildo prieskonių ir skrudėsių aromatai. Šie skoningi, struktūriški, subtilūs ir kvapnūs vynai harmoningai bręsta ir gali įgauti dūmus primenantį aromatą. Atsižvelgiant į vynuogių derlių ir kilmę, tinkamiausia vynus vartoti po 5–10 metų.

Natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais – ne mažesnė kaip 11 %.

Visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais po sodrinimo – 13,5 %.

Raudoniesiems vynams turi būti taikomas pienarūgštis rūgimas.

Obuolių rūgšties kiekis – ne didesnis kaip 0,30 g/l.

Fermentuojamų cukrų kiekis – ne didesnis kaip 3 g/l.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

2.   Sausas baltasis neputojantis vynas

GLAUSTAS APRAŠYMAS

Baltieji vynai yra subtilūs ir stipraus skonio. Jie gaminami iš veislės „Sémillon B“ vynuogių, paprastai pasižymi gėlių ir natūralių riebalų aromatais, kurie nenustelbia gaivumo. Kai naudojama vynuogių veislė „Sauvignon B“, kuri vynams suteikia gyvumo ir išraiškingo skonio, ir veislė „Muscadelle B“, suteikianti muskato aromatą, šie vynai dažnai įgauna gėlių ir citrusinių vaisių aromatų su egzotinių vaisių ar mėtų pokvapiais. Tam tikrais atvejais brandinama statinėse; tuomet vynai po kelerių metų tampa sodrūs ir kompleksiški.

Natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais – ne mažesnė kaip 10,5 %.

Visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais po sodrinimo – 13 %.

Fermentuojamų cukrų kiekis – ne didesnis kaip 4 g/l.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	13,27
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5.   Vyno gamybos metodai

5.1.    Specifiniai vynininkystės metodai

1.   Sodinimo tankumas ir atstumai tarp eilių bei augalų

Auginimo praktika

Mažiausias vynuogyno tankumas – 5 000 vynmedžių sodinių viename hektare. Atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 2 m, o atstumas tarp augalų toje pačioje eilėje turi būti ne mažesnis nei 0,8 m.

2.   Vynmedžių genėjimo taisyklės

Auginimo praktika

Genima ne vėliau kaip išsiskleidus lapams (Lorenzo 9 etapas). Vynmedžiai genimi taikant toliau nurodytus metodus, paliekant ne daugiau kaip dvylika pumpurų ant vieno sodinio:

—	vadinamąjį trumpą genėjimą (arba su ataugomis (coursons)) arba ilgąjį genėjimą (à astes);

—	trumpą genėjimą paliekant dvi šakas arba genėjimą formuojant vėduoklę su keturiomis šakomis.

3.   Drėkinimas

Auginimo praktika

Vynmedžių auginimo laikotarpiu gali būti leidžiama drėkinti tik tuo atveju, jei yra sausra ir ji trukdo vynuogių fiziologiniam vystymuisi ir geram vynuogių nokimui.

4.   Sodrinimas

Specifinis vynininkystės metodas

Gaminant raudonąjį vyną, leidžiama taikyti sodrinimo pašalinant vandenį metodus, jei koncentracija neviršija 15 %.

Po sodrinimo raudonųjų vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13,5 %.

Po sodrinimo baltųjų vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13 %.

5.2.    Didžiausias gamybos kiekis

Raudonasis vynas

65 hektolitrai iš hektaro.

Baltasis vynas

68 hektolitrai iš hektaro.

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Vynuogių derlius nurenkamas, vynas gaminamas ir brandinamas toliau nurodytų Žirondos departamento komunų, kaip jos 2020 m. vasario 26 d. apibrėžtos Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijoje: Arbanats, Ayguemorte-les-Graves, Beautiran, Bègles, La Brède, Budos, Cabanac-et-Villagrains, Cadaujac, Canéjan, Castres-Gironde, Cérons, Cestas, Eysines, Gradignan, Guillos, Le Haillan, Illats, Isle-Saint-Georges, Landiras, Langon, Léogeats, Léognan, Martillac, Mazères, Mérignac, Pessac, Podensac, Portets, Pujols-sur-Ciron, Roaillan, Saint-Médard-d’Eyrans, Saint-Michel-de-Rieufret, Saint-Morillon, Saint-Pardon-de-Conques, Saint-Pierre-de-Mons, Saint-Selve, Saucats, Talence, Toulenne, Villenave-d’Ornon, Virelade ir Kuamero komunos dalyje, sutampančioje su A sekcija (vadinamuoju Hereru) – 1-asis kadastro lapas (1934 m. persvarstytas planas), patvirtintas 2010 m. lapkričio 5 d. išsaugojimo plano kopijoje.

7.   Pagrindinė (-ės) vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Cabernet franc N“

„Cabernet-Sauvignon N“

„Carménère N“

„Cot N“ – „Malbec“

„Merlot N“

„Muscadelle B“

„Petit Verdot N“

„Sauvignon B“ – „Sauvignon blanc“

„Sauvignon gris G“ – „Fié gris“

„Semillon B“

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

Saugomos kilmės vietos nuorodos „Graves“ geografinė vietovė – tai maždaug dešimties kilometrų pločio juosta kairiajame Garonos krante, besitęsianti nuo Bordo šiaurinės iki Langono pietrytinės dalies.

Kaip matyti iš pavadinimo, Gravo vietovėje yra žvirgždo, daugiau ar mažiau stambių akmenų, žvyro ir smėlio, kurie susimaišę su dumblu ir moliu. Vietomis jie guli ant klinčių paviršiaus, tačiau daugiausia ant gryno smėlio ar su geležimi susimaišiusio smiltainio, molio. Vietovė apima 43 Žirondos departamento komunas.

Dirvožemio formavimasis yra ilga ir sudėtinga geologinė istorija, glaudžiai susijusi su Garonos atsiradimu, jos pasikeitusia vaga ir vienas po kito einančiais kvartero periodo ledynmečio laikotarpiais. Per šiuos laikotarpius Pirėnų ledynai išgraužė slėnius ir suformavo uolėtus darinius, kuriuos upeliai nurideno iki Bordo regiono. Šiandien vieninteliai šių palaipsniui besikaupiančių darinių pėdsakai yra žvyringos kalvos.

Dėl didelio žvirgždo ir akmenukų kiekio susidariusiam dirvožemiui būdingas didelis pralaidumas. Nors Gravo regiono išskirtinumą lemia ne vien dirvožemis, jis yra produkto kokybės pagrindas ir įrodymas. Dėl šlaitų, kuriais gerai nuteka vanduo, gerai drenuojamas dirvos paviršius. Tokį drenavimą sustiprina ir platus hidrografinis Garonos intakų tinklas. Dėl dirvožemio ypatumų vynmedžių aprūpinimas vandeniu labai griežtai reglamentuojamas.

Klimatas yra ypatingas ir tinkantis vynuogynui – vakaruose nuo blogų orų jį saugo pušynai, svarbus temperatūros reguliatorius. Nuo karščių ir drėgmės pertekliaus gelbsti natūralus vėdinimas, atsirandantis dėl arti esančios Garonos upės, o vandenyno įtaka padeda apsisaugoti nuo pavasario šalnų. Vynuogynų kraštovaizdį tarp upės ir pušynų sudaro nuolaidūs šlaitai, kuriuos dengiantys šviesūs ir blizgūs akmenukai atspindi šviesą į vynuoges.

Gravo regionas, kuriame pradėti gaminti garsūs Bordo regiono baltieji ir raudonieji vynai, yra dar ir šiandien naudojamų vyno gamybos metodų lopšys. Veikiant jūriniam klimatui auginamos vynuogės nuo XVII ir XVIII amžių buvo paremiamos poliais, po to paplito treliažai ir griežti genėjimo metodai; visa tai buvo daroma tam, kad vynuogių derlius būtų vienodas, o lapų paviršius – pakankamas fotosintezei, užtikrinančiai gerą brandą.

Laikantis jau 1937 m. kovo 4 d. dekrete apibrėžtų SKVN „Graves“ taikomų metodų, vynuogėms auginti nustatyti sklypai su būdingomis natūralaus drenažo savybėmis skirstomi pagal jų drenavimo kokybę arba pagal vietą – kalvos viršūnėje ar šlaite. Neįtraukiamos tos vietos, kurioms dėl geografinės ir topografinės padėties – atokumo nuo Garonos ar izoliacijos dėl miško (kai blokuojami šalto oro srautai) – būdingos pavasario šalnos.

Tiksliai apibrėžiant sklypus užtikrinama, kad vietinių veislių vynuogių, kurios ilgainiui buvo atrinktos dėl savo tinkamumo ilgam saugojimui ir brandai – dalykų, reikalingų produktams vežti ilgais nuotoliais, – savybės tinkamiausiai atsiskleistų.

Nors dėl akmeningo, šilto ir nederlingo dirvožemio raudonųjų vynų gamyba natūraliai ribojama, tačiau dėl jo ir dėl arti esančios Garonos upės termoreguliacijos geriausiai sunoksta veislių „Cabernet-Sauvignon N“ ir „Merlot“ vynuogės. Iš jų pagamintiems vynams būdinga gera struktūra, jie vėliau brandinami, kad prieš pateikiant rinkai ir vartotojui geriausiai atsiskleistų jų savybės.

Smėlėtas ar molingas dirvožemis tinkamesnis šios nuorodos baltųjų vynų gamybai, tam daugiausia naudojamos veislių „Sauvignon B“ ir „Sémillon B“ vynuogės, kurios vynams suteikia gaivumo ir subtilumo bei gėlių ir vaisių aromatus.

Siekiant užtikrinti pakankamą vynuogių derlių nedidinant vynuogių kiekio ant vynuogienojų (taip užtikrinama tinkama branda), padidintas mažiausias leistinas augalų sodinimo tankumas.

Dėl netoliese esančio Bordo uosto, kuriame istoriškai buvo intensyviai plėtojama prekybos rinka, padėjusi šiems vynams paplisti pasaulyje, originalių geografinių bei dirvožemio savybių saugomos kilmės vietos nuoroda „Graves“ tapo žinoma tarptautiniu mastu.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis:

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas

Pritaikius su vyndaryste susijusią nukrypti leidžiančią nuostatą nustatyta arčiausiai esanti gamybos ir brandinimo vietovė apima toliau nurodytų Žirondos departamento komunų, kaip jos 2020 m. vasario 26 d. apibrėžtos Oficialiajame geografinių kodų registre, teritoriją: Barsac, Béguey, Bieujac, Bommes, Cadillac, Fargues, Langoiran, Loupiac, Le Pian-sur-Garonne, Preignac, Rions, Saint-Loubert, Saint-Maixant, Saint-Pierre-d’Aurillac, Sainte-Croix-du-Mont, Sauternes ir dalį Kastė ir Kastijono komunos, atitinkančios buvusios Kastė an Dorto komunos teritoriją, prieš jai 2017 m. sausio 1 d. susijungiant su Kastė Kastijonu.

Didesnė geografinė vietovė

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas:

Vynų, kuriems suteikta saugoma geografinė nuoroda, etiketėse galima nurodyti didesnę geografinę vietovę „Vin de Graves“. Šios didesnės geografinės vietovės pavadinimas turi būti rašomas ne didesniu šriftu (nei aukštesniu, nei platesniu) nei 2/3 šrifto, kuriuo užrašyta saugoma kilmės vietos nuoroda.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-f819edf9-40af-4f73-9357-def82d1a30d2.

---

(1)  OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2021/C 283/07)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINĮ PAKEITIMĄ, DĖL KURIO KEIČIAMAS BENDRASIS DOKUMENTAS

„Béarn“

PDO-FR-A0597-AM02

Pranešimo pateikimo data – 2021-5-7

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1.   Nustatytas sklypų plotas

Aprašymas ir pagrindimas Specifikacijos IV antraštinės dalies 1 punkte Kanė komuna pakeičiama Risklio komuna (buvusios Kanė komunos teritorija), susikūrusi susijungus abiem komunoms. Šia specifikacijos pakeitimo paraiška suteikiama galimybė ištaisyti vienos geografinei vietovei priklausančios komunos pavadinimo rašybą – Corbères-Abères.

Atitinkamai iš dalies keičiamas su geografine vietove susijusio bendrojo dokumento 1.6 punktas.

2.   Vynuogių veislės

Specifikacijos V antraštinės dalies 2 punkte dėl naudojamų vynuogių veislių dalies pakeitimo paraiškos su raudonuoju vynu susijusi specifikacijos dalis iš dalies keičiama taip: „Veislės „Tannat N“ vynuogės gali sudaryti 50 %.“ Kalbant apie rožinius vynus, įterpiama ši nuostata: „Veislės „Tannat N“ vynuogės sudaro ne mažiau kaip 20 %.“ Toliau pateikta raudoniesiems vynams taikoma taisyklė išplečiama įtraukiant rožinius vynus: „Šie įpareigojimai netaikomi vynuogių augintojams, kurie iš savo produktų patys negamina vyno, naudoja mažiau kaip 1,5 hektaro saugoma kilmės vietos nuoroda žymimoms vynuogių veislėms auginti ir kurių ūkyje pagrindinių veislių dalis sudaro 50 % arba daugiau.“ Kalbant apie rožiniams vynams gaminti naudojamas vynuogių veisles, įterpiama nuostata dėl mažiausios vynuogių veislės „Tannat“ dalies, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su maišymo taisyklėmis, pagal kurias veislės „Tannat“ vynuogės turi sudaryti bent 25 %.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

3.   Maišymas

I skyriaus IX antraštinės dalies 1 punkto b papunktis iš dalies keičiamas taip: „Rožiniuose vynuose pagrindinės vynuogių veislės sudaro ne mažiau kaip 70 %, veislė „Tannat N“ – ne mažiau kaip 25 % mišinio.“ Šis pakeitimas susijęs su kitų pagrindinių vynuogių veislių, t. y. „Cabernet franc“ ir „Cabernet Sauvignon“, pakeitimu. Apsaugos ir valdymo įstaigos duomenimis, SKVN „Béarn“ žymimiems vynams gaminti taip pat naudojama vis didesnė šių pagrindinių vynuogių veislių dalis. Šios vynuogių veislės ypatingos tiek dėl savo augimo ir aplinkos aspektų, tiek dėl juslinių savybių, suteikiančių vynams vaisiškumo ir palyginti aiškią struktūrą. Veislės „Tannat“ vynuogių daliai mišinyje sumažėjus iki 25 %, Bearno rožinio vyno išskirtinės savybės lieka nepakitusios.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

4.   Vynuogyno priežiūra

Į VI antraštinės dalies 1 punkto c papunktį įterpiama konkreti nuostata dėl terasose sodinamų vynmedžių. Ši nuostata pateikiama 2011 m. patvirtintos specifikacijos versijos punkte „Sodinimo tankumas“, tačiau jos nėra punkte „Lapijos aukštis“: „Terasose sodinamų vynmedžių priraišiotų šakų lapijos aukštis yra ne mažesnis kaip 1,55 m.“ Iš tiesų vynmedžių priežiūra terasose dažnai nulemia atstumus tarp sodinių eilių, kurie kinta atsižvelgiant į topografiją, ir atstumus tame pačiame sklype; šie atstumai didesni nei įprastai auginamų vynmedžių atveju.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

5.   Vyno išleidimas į apyvartą

Specifikacija iš dalies keičiama vienu mėnesiu sutrumpinant rožinių vynų brandinimo laikotarpį, t. y. iki gruodžio 1 d. Todėl vynai pateikiami rinkai gruodžio 15 d. Tiekiant vynus rinkai nuo derliaus nuėmimo metų gruodžio 15 d. apsaugos ir valdymo įstaigai suteikiama galimybė išsaugoti prekybos dinamiškumą. „Papildomas“ brandinimui skirtas mėnuo panaikinamas. Iš tiesų, išpilstant vyną į butelius numatytu laiku (gruodžio mėn.), sudaromos palankesnės sąlygos atsiskleisti rožinių vynų juslinėms savybėms – ragaujant juntamam gaivumui ir gėlių aromatui.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

6.   Analitinės savybės

Į IX antraštinės dalies 1 punkto d papunktį įterpiama ši nuostata: „Kiekvienos neišpilstyto ar išpilstyto parduodamo rožinio vyno partijos fermentuojamųjų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis yra ne didesnis kaip 4 g/l. Šis kiekis gali būti padidintas iki 5 g/l, jei bendrasis rūgštingumas, išreikštas H2SO4 kiekiu, yra ne mažesnis kaip 81,6 miliekvivalento (arba 4 g H2SO4) viename litre.“ Kalbant apie rožinio vyno gyvumą, galima užtikrinti dar geresnę ragaujant juntamo rūgštumo ir vaisiškumo pusiausvyrą, dėl kurios šis vynas tampa švelnesnis ir aromatingesnis.

Atitinkamai iš dalies keičiamas su rožinių vynų cukraus kiekio pakeitimu susijęs bendrojo dokumento 1.4 punktas.

7.   Pereinamojo laikotarpio priemonės

Pereinamojo laikotarpio priemonės išbraukiamos, nes pasibaigė jų galiojimas.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

8.   Ryšys su vietove

Peržiūrėtas ryšys su vietove: „Raudonieji, rožiniai ir baltieji vynai daugiausia gaminami iš vynuogių mišinio“. Taip siekiama patikslinti, kad vynai nėra išimtinai gaminami iš vynuogių mišinio, kaip buvo galima suprasti prieš pakeičiant šią nuostatą.

Ryšys su vietove taip pat peržiūrėtas rožinių vynų aprašymui skirtoje dalyje. Kad būtų atsižvelgta į blankesnės spalvos vynus, patikslinama rožinių vynų spalva, taip pat įtraukiamas aromatų aprašymas: „Rožiniai vynai paprastai būna nuo rausvos iki sodresnės rožinės spalvos. Šiems gaiviems ir švelniems, malonios struktūros vynams būdingi uogų ir citrusinių vaisių aromatai.“

Atitinkamai iš dalies keičiamas su nuostatos dėl aromatų įtraukimu, vynų spalvos pakeitimu ir iš vienos veislės vynuogių gaminamais vynais susijęs bendrojo dokumento 1.8 punktas.

9.   Kontrolės įstaiga

Siekiant redakcijos suderinamumo su kitomis nuorodų specifikacijomis, peržiūrėta nuorodos į kontrolės įstaigą redakcija. Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio.

Šiuo pakeitimu bendrasis dokumentas nekeičiamas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Pavadinimas (-ai)

Béarn

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

1.   Raudonieji vynai

GLAUSTAS APRAŠYMAS

Šių vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 11 %.

Kalbant apie kiekvieną paruošto parduoti išpilstyto ar neišpilstyto vyno partiją:

—	po sodrinimo visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13,5 %;

—	obuolių rūgšties kiekis – ne didesnis kaip 0,4 g/l (gramo viename litre);

—	fermentuojamųjų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis yra ne didesnis kaip:

3 g/l raudonųjų vynų atveju, kai natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra ne didesnė kaip 14 %;

4 g/l raudonųjų vynų atveju, kai natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais viršija 14 %.

Bendrojo rūgštingumo, lakiojo rūgštingumo ir bendro sieros dioksido kiekio vertės atitinka nustatytąsias teisės aktuose. Raudonieji vynai gali būti gaminami iš vynuogių veislių mišinio. Pažymėtina, kad vynams gaminti naudojamos pagrindinės vynuogių veislės yra vietinės veislės, gerai prisitaikiusios prie šio regiono dirvožemio ir klimato sąlygų. Tai iš dalies lemia šia nuoroda žymimų vynų išskirtinumą.

Raudonuosiuose vynuose gali susidaryti daug taninų. Šiems vynams dažnai būdingas vaisių kvapas, kuris brandinant tampa kompleksiškesnis.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

2.   Baltieji vynai

GLAUSTAS APRAŠYMAS

Šių vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 11 %.

Kalbant apie kiekvieną paruošto parduoti išpilstyto ar neišpilstyto vyno partiją:

—	po sodrinimo visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13,5 %;

—	fermentuojamųjų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis yra ne didesnis kaip 4 g/l.

Bendrojo rūgštingumo, lakiojo rūgštingumo ir bendro sieros dioksido kiekio vertės atitinka nustatytąsias teisės aktuose. Vynai gali būti gaminami iš vynuogių veislių mišinio. Pažymėtina, kad vynams gaminti naudojamos pagrindinės vynuogių veislės yra vietinės veislės, gerai prisitaikiusios prie šio regiono dirvožemio ir klimato sąlygų. Tai iš dalies lemia šia nuoroda žymimų vynų išskirtinumą.

Baltiesiems vynams būdinga gaivumo ir glotnumo pusiausvyra, tam tikras kompleksiškas aromatas su vyraujančiais vaisių ir gėlių pokvapiais.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

3.   Rožiniai vynai

GLAUSTAS APRAŠYMAS

Šių vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 11 %.

Kalbant apie kiekvieną paruošto parduoti išpilstyto ar neišpilstyto vyno partiją:

—	po sodrinimo visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13,5 %;

—	rožinių vynų fermentuojamųjų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis yra ne didesnis kaip 4 g/l. Šis kiekis gali būti padidintas iki 5 g/l, jei bendrasis rūgštingumas, išreikštas H2SO4 kiekiu, yra ne mažesnis kaip 81,6 miliekvivalento (arba 4 g H2SO4) viename litre.

Bendrojo rūgštingumo, lakiojo rūgštingumo ir bendro sieros dioksido kiekio vertės atitinka nustatytąsias teisės aktuose. Vynai gali būti gaminami iš vynuogių veislių mišinio. Pažymėtina, kad vynams gaminti naudojamos pagrindinės vynuogių veislės yra vietinės veislės, gerai prisitaikiusios prie šio regiono dirvožemio ir klimato sąlygų. Tai iš dalies lemia šia nuoroda žymimų vynų išskirtinumą.

Rožiniai vynai paprastai būna nuo rausvos iki sodresnės rožinės spalvos. Šiems gaiviems ir švelniems, malonios struktūros vynams būdingi uogų ir citrusinių vaisių aromatai.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5.   Vyno gamybos metodai

5.1.    Specifiniai vynininkystės metodai

1.   Specifinis vynininkystės metodas

—	Baltieji ir rožiniai vynai gaunami tiesiogiai spaudžiant vynuoges.

—	Gaminant rožinį vyną draudžiama naudoti grynas medžio anglis ar jų mišinį su kitais preparatais.

—	Po sodrinimo visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13,5 %.

Be to, kas nurodyta pirmiau, vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

2.   Auginimo praktika

Sodinimo tankumas

Mažiausias vynuogyno tankumas – 4 000 vynmedžių sodinių viename hektare, atstumas tarp eilių viršija 2,50 m.

Raudoniesiems ir rožiniams vynams gaminti skirtos vynuogės auginamos toliau išvardytų Atlanto Pirėnų departamento komunų teritorijoje: Abos, Arbus, Artiguelouve, Aubertin, Bosdarros, Cardesse, Cuqueron, Estialesq, Gan, Gelos, Haut-de-Bosdarros, Jurançon, Lacommande, Lahourcade, Laroin, Lasseube, Lasseubétat, Lucq-de-Béarn, Mazères-Lezons, Monein, Narcastet, Parbayse, Rontignon, Saint-Faust ir Uzos; čia didžiausias atstumas tarp vynmedžių eilių gali būti 2,80 m.

Šios nuostatos netaikomos terasose auginamiems vynmedžiams.

Genėjimo taisyklės

Vynmedžiai genimi paprastuoju arba dvipečiu Guyot metodu, paliekant ne daugiau kaip:

16 pumpurų veislių „Tannat N“, „Manseng N“, „Gros Manseng B“, „Raffiat de Moncade B“ atveju;

20 pumpurų kitų veislių atveju.

Nužydėjus žiedams (23-ioji Lorenzo fenologinė stadija), vaisius mezgančių šakų skaičius ant ūglio per metus yra ne didesnis kaip:

12 pumpurų veislių „Tannat N“, „Manseng N“, „Gros Manseng B“, „Raffiat de Moncade B“ atveju;

16 pumpurų kitų veislių atveju.

—	Vynuogyną leidžiama drėkinti.

5.2.    Didžiausias gamybos kiekis

Bearno raudonieji, rožiniai ir baltieji vynai

60 hektolitrų iš hektaro.

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Vynuogių derlius nuimamas, vyndaryste užsiimama, vynai gaminami ir brandinami toliau išvardytų komunų teritorijoje:

—	Žero departamentas: Riscle (buvusios Kanė komunos teritorija), Maumusson-Laguian, Viella;

—	Aukštutinių Pirėnų departamentas: Castelnau-Rivière-Basse, Hagedet, Lascazères, Madiran, Saint-Lanne ir Soublecause;

—

Atlanto Pirėnų departamentas: Abos, Arbus, Arricau-Bordes, Arrosès, Artiguelouve, Aubertin, Aubous, Aurions-Idernes, Aydie, Baigts-de-Béarn, Bellocq, Bérenx, Bétracq, Bosdarros, Burosse-Mendousse, Cadillon, Cardesse, Carresse, Castagnède, Castetpugon, Castillon (Lembėjaus kantonas), Conchez-de-Béarn, Corbère-Abères, Crouseilles, Cuqueron, Diusse, Escurès, Estialescq, Gan, Gayon, Gelos, Haut-de-Bosdarros, L’Hôpital-d’Orion, Jurançon, Lacommande, Lagor, Lahontan, Lahourcade, Laroin, Lasserre, Lasseube, Lasseubetat, Lembeye, Lespielle-Germenaud-Lannegrasse, Lucq-de-Béarn, Mascaraàs-Haron, Mazères-Lezons, Moncaup, Moncla, Monein, Monpezat, Mont-Disse, Mourenx, Narcastet, Ogenne-Camptort, Oraàs, Orthez, Parbayse, Portet, Puyoo, Ramous, Rontignon, Saint-Faust, Saint-Jean-Poudge, Salies-de-Béarn, Salles-Mongiscard, Sauvelade, Séméacq-Blachon, Tadon-Sadirac-Viellenave, Tadousse-Ussau, Uzos, Vialer, Vielleségure.

7.   Pagrindinė (-ės) vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Cabernet franc N“

„Cabernet-Sauvignon N“

„Gros Manseng B“

„Petit Manseng B“

„Raffiat de Moncade B“

„Tannat N“

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

Bearno raudonieji, rožiniai ir baltieji vynai

Geografinę vietovę sudaro trys pagrindinės Bearno provincijos vynuogių auginimo zonos. Didžioji vietovės dalis driekiasi per Pirėnų papėdės šlaitus, todėl dirvožemis bei topologinės ir klimato sąlygos labai skiriasi.

Į šį kraštovaizdį subtiliai, tačiau jį pertraukdamas įsilieja vynuogynas. Jis priklauso įvairios mišrios augalininkystės sistemai. Reljefą formuojančias uolienas daugiausia sudaro žemyninės kilmės nuosėdos (molasa, mergelis, klintys, molis, smėlynai, žvirgždo klodai), kartais jūrinės kilmės nuosėdos (rudžemis). Tam tikrose vietose dar yra kvartero laikotarpiu vėjo suneštų ir ant paviršiaus nugulusių sąnašų.

Nors didžiąją dalį vietovės sudaro rūgštus išplautas dirvožemis, vietomis jis labai skiriasi. Kai kur matyti ant klinčių susiformavęs dirvožemis. Šio dirvožemio akmeningumas skiriasi – šlaitų paviršiumi driekiasi žvirgždo klodai, o iš rudžemio susiformavę kampuoti akmenys. Smėlis ir akmenys padeda užtikrinti geresnį drenažą. Apskritai dėl savo akmeningumo dirvožemis greitai išdžiūva ir įšyla. Šlaitai dažnai asimetriški. Įvairiomis kryptimis – pietų, rytų ar vakarų – besidriekiantys itin nelygaus reljefo grioveliai ir pakankamas nuolydis leidžia pašalinti lietaus vandenį.

Vyrauja drėgnas ir švelnus jūrinis klimatas, šiaurinėje vietovės dalyje kasmet iškrenta 1 000 mm kritulių, vakarinėje dalyje – iki 1 300 mm kritulių. Kritulių kiekis per metus pasiskirsto gana tolygiai, vasarą ir rudens pradžioje kritulių iškrenta mažiau. Tuo metų laiku taip pat dažniausiai (kas trečią dieną) pučia šiltas ir sausas pietų vėjas fenas.

Remiantis vietinių kartuliarijų ir archyvų duomenimis, dalyje vietovės vynuogynas buvo pasodintas jau XIII amžiuje.

XIV amžiaus viduryje baltuosius ir raudonuosius Bearno vynus šiuo pavadinimu pradėta eksportuoti į Nyderlandus. Eksportas vystytas iki XIX amžiaus.

XV amžiuje, be Bigoro ir Pirėnų, buvo atverta dar viena rinka. Nuo XVI amžiaus baltieji vynai daugiausia gaminami iš veislių „Petit Manseng B“, „Gros Manseng B“, „Arrufiac B“, „Courbu B“ ir „Le Raffiat de Moncade B“ vynuogių.

XVIII amžiuje naudota nedaug raudonųjų vynuogių veislių – veislės „Fer N“ ir „Bouchy“ („Cabernet Franc N“) papildytos itin ryškios spalvos ir daug taninų turinčia vietine veisle „Tannat N“.

XX amžiaus pradžioje šia nuoroda žymimi rožiniai vynai tapo labai žinomi, nes juos pradėta pardavinėti Paryžiaus regiono turguose.

1951 m. pripažinta rožinių ir baltųjų vynų kilmės vietos nuoroda „Vin Délimité de Qualité Supérieure Béarn“.

1975 m. Bearnas pripažintas raudonųjų, rožinių ir baltųjų vynų saugoma kilmės vietos nuoroda.

XX amžiuje gerokai sumažėjo vynuogyno plotas. Nuo 1980 m. vynuogynas vėl plečiamas. Vynmedžiai auginami maždaug 300 hektarų plote.

Dėl vyndarių, kurie stengiasi perduoti savo praktines žinias ir jas tobulinti, šiandien Bearno vynai ir vėl gerai vertinami regiono mastu.

Atsižvelgiant į geografinės vietovės kraštovaizdį, kuriam būdingas kalvotas, iš dalies miškingas reljefas, įvairūs grioveliai ir labai nevienodas dirvožemis, vynmedžiai turi būti sodinami netolygiai, suformuojant raižytą kraštovaizdį. Kalvų šlaitai sukuria palankias topologines ir klimato sąlygas ir leidžia nutekėti lietaus vandens pertekliui. Kai jie išsidėstę tinkama kryptimi, derliui sunokti padeda saulė ir temperatūra. Šiltas ir sausas pietų vėjas, pučiantis vynuogėms nokstant, šiame paprastai drėgname regione sudarė palankias sąlygas vynininkystei.

Vynuogių auginimo sklypo teritorijoje tiksliai nustatyti sklypai, tinkamiausi vynuogėms nokinti geromis sanitarinėmis sąlygomis – tai tinkama kryptimi apsodinti sklypai su santykinai drenuojamu dirvožemiu.

Gerą vardą turintis vynuogynas, kuriame daugiausia auginamos vietinės vynuogių veislės, buvo sukurtas atsižvelgiant į prieinamas rinkas. Bėgant šimtmečiams šio vynuogyno žinomumą iš dalies lėmė jame auginamos vietinės vynuogių veislės, tinkamai prisitaikiusios prie gana drėgno klimato ir vėlai sunokstančios. Šioms vynuogių veislėms reikia specialių praktinių žinių, kurios buvo sukauptos šioje geografinėje vietovėje: įvaldyti raudonųjų vynuogių veislių taninų potencialą, valdyti baltųjų vynuogių veislių stiprų alkoholio koncentracijos potencialą, pasirinkti derliaus nuėmimo datą ir mišinius.

Raudonieji, rožiniai ir baltieji vynai paprastai gaunami iš vynuogių veislių mišinio. Pažymėtina, kad vynams gaminti naudojamos pagrindinės vynuogių veislės yra vietinės veislės, gerai prisitaikiusios prie šio regiono dirvožemio ir klimato sąlygų. Tai iš dalies lemia šia nuoroda žymimų vynų išskirtinumą.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Didesnė geografinė vietovė

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Kartu su SKVN „Béarn“ galima pateikti papildomą geografinę nuorodą, kuria patikslinama didesnė geografinė vietovė „Sud-Ouest“.

Nuoroda į produkto specifikaciją

http://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-b053abef-87b5-43bf-a8a5-f3afe4be0e75

---

(1)  OL L 9, 2019 1 11, p. 2.