2021 7 5

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 262/1

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

ES saugaus veiklos atnaujinimo kultūros ir kūrybos sektoriuose COVID-19 sąlygomis gairės

(2021/C 262/01)

I. ES KULTŪROS SEKTORIAI IR COVID-19 PANDEMIJA

Kultūros ir kūrybos sektoriai ir industrijos (KKSI), taip pat vadinami industrijos ekosistema, atliko itin svarbų vaidmenį beprecedentėmis COVID-19 pandemijos sąlygomis. Krizė parodė kultūros svarbą žmonių gerovei (1) ir psichikos sveikatai. Kultūra padėjo žmonėms įveikti izoliavimo ir socialinių kontaktų ribojimo poveikį, nes KKSI dalyvauja ir kūrybingai pasiekia auditoriją novatoriškoje virtualioje aplinkoje. Nuo pandemijos pradžios nustatyti plataus masto apribojimai ypač stipriai paveikė KKSI: didelę dalį veiklos teko sustabdyti, nes buvo uždarytos renginių vietos ir erdvės, atšaukti renginiai, festivaliai ir gastrolės, smarkiai sumažėjo kultūros srities specialistų judumas ir kultūros kūrinių sklaida.

2021 m. metinėje bendrosios rinkos ataskaitoje (2) patvirtinta, kad ši ekosistema buvo viena labiausiai nukentėjusių ES sektorių ekosistemų. Kaip teigiama ataskaitoje, „visų pirma tai pasakytina apie veiklą, kuri vykdoma renginių vietose ir yra priklausoma nuo tiesioginio dalyvavimo: scenos meno ir paveldo sektoriams (pvz., gyvos muzikos, teatrų, cirko, festivalių, kino, muziejų ir paveldo objektų). Pavyzdžiui, ES kino teatrų valdytojai nurodo, kad 2020 m. bilietų pardavimas sumažėjo 70 proc., muzikos salių lankomumas – 76 proc. (pajamos – 64 proc.), o muziejai prarado iki 75–80 proc. pajamų (turistiniuose regionuose).“ Šį poveikį taip pat rodo tai, kad kolektyvinio administravimo organizacijų renkamas autorių ir atlikėjų autorinis atlyginimas sumažėjo maždaug 35 proc.; tikėtina, kad 2021 ir 2022 m. jis ir toliau mažės (3).

Bendresniu sektorių lygmeniu Eurostato pridėtinės vertės duomenys rodo, kad 2020 m., palyginti su 2019 m., labiausiai sumažėjo meno, pramogų ir poilsio veiklos mastas (žr. 1 diagramą). Poveikis buvo ypač stiprus antrąjį ir ketvirtąjį ketvirčius – būtent per didžiausias pandemijos bangas (4). Didelė dalis minėtos veiklos vykdoma šioje ekosistemoje.

Procentinis pokytis, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Šaltinis – Eurostatas.

Kultūra ir KKSI turi didelių turtų ir yra svarbūs tvariam ES ekonomikos atsigavimui, didesniam mūsų visuomenių atsparumui ir apskritai mūsų europinei gyvensenai. Kad sektorius galėtų saugiai ir palaipsniui atnaujinti savo veiklą ir tapti atsparesnis bei pasirengęs būsimoms krizėms, būtinos labiau koordinuotos ir pritaikytos valstybių narių pastangos. Be to, KKSI būtina aiški perspektyva.

Komisija ėmėsi kelių priemonių, kad papildytų ir paremtų valstybių narių veiksmus ir sušvelnintų pandemijos padarinius sektoriui. KKSI pasinaudojo kompleksinėmis neatidėliotino ES reagavimo priemonėmis ir tiksline ES finansuota parama. Jie taip pat gaus paramą integraciniam ir tvariam atsigavimui ir atsparumui pagal naująją 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą ir priemonę „NextGeneration EU“ (5) , (6).

Padidėjęs skiepijimo tempas suteikia optimizmo, kad skiepijimas mums padės gerokai sumažinti COVID-19 plitimą, todėl valstybės narės palaipsniui pradėjo svarstyti ir įgyvendinti apribojimų panaikinimą, be kita ko, kultūros srityje: suteikta teisė atverti kultūros renginių vietas, atnaujinti veiklą ir renginius. Atsižvelgiant į pandemijos dinamiką, šie veiksmai grindžiami sudėtingais sprendimais. Be to, priemonės, kurių imamasi nacionaliniu lygmeniu, labai skiriasi.

Siekiant padėti valstybėms narėms priimti sprendimus, komunikate „Koronavirusas. Bendras kelias saugaus Europos atvėrimo link“ (7) paskelbtos ES gairės dėl saugaus kultūros sektoriaus veiklos atnaujinimo muzikos, garso ir vaizdo, scenos meno, parodų erdvių (pavyzdžiui, muziejų ar galerijų), bibliotekų ir kultūros paveldo srityse. Šių gairių tikslas – palengvinti valstybių narių sprendimus ir padėti koordinuoti jų priemones ES lygmeniu. Jos apima du pagrindinius aspektus: kultūros sektoriaus veiklos saugaus atnaujinimo ir jo tvaraus atsigavimo.

Gairės teikiamos atsižvelgiant į laipsnišką visuomenės sveikatos padėties ES gerėjimą (8), į pastaruoju metu paspartėjusį vakcinų tiekimą ir skiepijimą, taip pat į tai, kad sumažėjo naujų susirgimų ir mirčių, padaugėjo nuo ligos apsaugotų gyventojų grupių ir visose valstybėse narėse taikomų viruso plitimo mažinimo priemonių (9). Pagrindo optimizmui tikrai yra, tačiau didelėje ES/EEE dalyje užsikrėtimų SARS-CoV-2 vis dar gana daug, be to, kyla papildoma susirūpinimą keliančių atmainų grėsmė, todėl būtinas nuolatinis stebėjimas, budrumas ir kruopštus rizikos vertinimas.

II. ES SAUGAUS KULTŪROS IR KŪRYBOS SEKTORIŲ VEIKLOS ATNAUJINIMO GAIRĖS

Svarbu tai, kad įvairiose KKSI erdvėse visoje ES surengti bandomieji renginiai parodė, kad su infekcijos perdavimu kultūros renginiuose arba netoli jų sietina nedaug COVID-19 atvejų. Konkretūs dalyvavimui taikomi reikalavimai ir duomenų stebėsena vykdant tolesnę su šiais eksperimentais susijusią veiklą buvo labai svarbūs siekiant užtikrinti saugų veiklos organizavimą.

Šiose ES gairėse nustatytas bendras visos ES požiūris į koordinuotą ir saugų KKSI veiklos atnaujinimą. Jomis siekiama suteikti reikiamą lankstumą, kad būtų galima atsižvelgti į skirtingą epidemiologinę padėtį valstybėse narėse, prisitaikyti prie pandemijos padarinių švelninimo pažangos ir užtikrinti sąveikumą su kitomis ES ir tarptautinėmis priemonėmis bei standartais. Gairės grindžiamos Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) indėliu ir diskusijomis su Sveikatos saugumo komitetu 2021 m. gegužės mėn.

Toliau pateikiamos ES gairės, kurias sudaro:

—	bendrieji principai bei rodikliai ir

—	rekomendacijos.

Valstybės narės raginamos naudotis šiomis gairėmis, tačiau, visapusiškai laikantis subsidiarumo principo, jos tebėra neprivalomos.

1. Saugaus kultūros sektoriaus veiklos atnaujinimo bendrieji principai ir rodikliai

a) Skiepijimo aprėptis

Pakankama gyventojų skiepijimo aprėptis yra būtina, kad visuomenė, įskaitant kultūros įstaigas, galėtų saugiai atnaujinti veiklą. Palaipsniui artėjame prie tikslo – iki šios vasaros paskiepyti bent 70 proc. suaugusių gyventojų (10), tačiau daug žmonių dar nepaskiepyti. Todėl labai svarbu suplanuoti socialinės veiklos atnaujinimą laipsniškai, atsižvelgiant į kiekviename etape įgytą patirtį, kaip veiksmingai sumažinti infekcijos riziką, taip pat į susidariusią epidemiologinę padėtį.

b) Sąlygos ir aplinkybės

Kultūros įstaigų veiklos sąlygos yra įvairios (pvz., veikla vykdoma patalpose ar lauke, svečiai juda erdvėje ar sėdi paskirtose ar pasirinktose vietose), taip pat skiriasi žmonių susibūrimų intensyvumas. Svarbu žinoti, kokiu mastu judėjimo srautus galima kontroliuoti ir koks galimas sąveikos intensyvumas. Įvairios priemonės (pavyzdžiui, plitimo mažinimo) infekcijos perdavimo riziką padeda sumažinti, tačiau ne visiškai ją pašalinti. Todėl sprendimas leisti surengti tam tikrą renginį turėtų būti priimamas kruopščiai įvertinus riziką (11). Atnaujindamos sustabdytą kultūrinę veiklą valstybės narės turėtų atsižvelgti į rodiklius, pateiktus 1 lentelėje (populiacijos lygmuo) (12), 2 lentelėje (individualus lygmuo) ir 3 lentelėje (kultūros objektų lygmuo) (13).

1 lentelė.

Rodikliai populiacijos lygmeniu

Rodiklis	Paaiškinimas
Bendroji epidemiologinė padėtis	Viruso plitimas bendruomenėje daro tiesioginį poveikį galimo užsikrėtimo rizikai bet kokioje aplinkoje, įskaitant kultūros įstaigas.
Skiepijimo aprėptis populiacijos lygmeniu	Laikoma, kad vienintelis tvarus būdas panaikinti taikomas priemones ir vėl atverti visuomeninį gyvenimą, įskaitant kultūros įstaigų veiklą, – užtikrinti didelę gyventojų skiepijimo aprėptį, pradedant nuo tų, kuriems gresia didesnė rizika susirgti sunkios formos COVID-19.
Susirūpinimą keliančių imuninės sistemos neatpažįstamų atmainų plitimas	Paskiepytų ar anksčiau užsikrėtusių asmenų infekcijos perdavimo rizika gali būti didesnė vietovėse, kuriose vyksta imuninės sistemos neatpažįstamų atmainų perdavimas bendruomenėje.

2 lentelė.

Rodikliai individualiu lygmeniu

Rodiklis	Paaiškinimas
Amžiaus grupė ir turimi sveikatos sutrikimai	Didesnis nei 60 metų amžius ir turimi sveikatos sutrikimai yra rizikos susirgti sunkios formos COVID-19 veiksniai. Tarp nurodomų tokių rizikos veiksnių pavyzdžių yra hipertenzija, diabetas, širdies ir kraujagyslių liga, lėtinė kvėpavimo takų liga, lėtinė inkstų liga, nusilpęs imunitetas, vėžys ir nutukimas.
Testavimas, skiepijimo būklė ir anksčiau užsikrėtę asmenys	Neigiamas greitasis antigenų testas prie įėjimo į renginio vietą gali sumažinti riziką, kad į vidų pateks užsikrėtę žmonės. Paskiepyti asmenys kelia ribotą COVID-19 perdavimo kitiems lankytojams ir dalyviams riziką. Mažesnę ligos perdavimo riziką kelia ir žinomai persirgę asmenys. Kiek laiko išlieka apsauga po persirgimo, nėra aišku. Teigiami antikūnų testai nelaikomi pakankamu neinfektyvumo įrodymu, todėl neturėtų būti naudojami nustatant, ar asmuo gali patekti į kultūrinės veiklos vietą ir tokioje veikloje dalyvauti (14).
Plitimo mažinimo priemonių įgyvendinimas	Viena iš svarbiausių prevencinių priemonių – fizinių kontaktų vengimas ir 1–2 metrų fizinio atstumo išlaikymas. Socialinių kontaktų ribojimas aktyviai skatinamas Europoje ir visame pasaulyje. Manoma, kad dėvint veido kaukės infekcijos perdavimas sumažėja šiek tiek ar vidutiniškai, todėl jos gali būti naudojamos kaip papildoma priemonė siekiant sumažinti infekcijos perdavimą uždarose patalpose ir atvirose masinio susibūrimo vietose. Per visą pandemiją primygtinai rekomenduojama laikytis kvėpavimo higienos priemonių; tai visų ligų, kurios perduodamos per tiesioginį sąlytį dėl kvėpavimo takų išskyrų, prevencijos geroji patirtis. Per visą pandemiją primygtinai rekomenduojama laikytis rankų higienos priemonių; tai visų ligų, kurios perduodamos per tiesioginį sąlytį dėl kvėpavimo takų išskyrų, prevencijos geroji patirtis.

3 lentelė.

Rodikliai kultūros įstaigos lygmeniu

Rodiklis	Paaiškinimas
Renginio pobūdis	Lauko renginiai siejami su mažesne rizika nei vidaus renginiai, todėl, kai įmanoma, lauko renginiams turėtų būti teikiama pirmenybė. Vidaus erdvėse turėtų būti užtikrintas optimalus vėdinimas pagal taikomas pastatų eksploatavimo taisykles, atsižvelgiant į renginio vietos dydį ir lankytojų / dalyvių skaičių.
Žmonių pasiskirstymas	SARS-CoV-2 ypač plinta minioje. Be to, tais atvejais, kai dalyviai juda (palyginti su renginiais, kuriuose žmonės sėdi), išlaikyti saugų atstumą sunkiau. Sėdimos vietos priskyrimas suteikia pridėtinės vertės, jei reikia atsekti kontaktus.
Renginio dydis	Renginio dydis tiesiogiai susijęs su galimo kontaktų atsekimo sudėtingumu, jei vėliau nustatoma teigiamų atvejų. Po didelių renginių su dalyviais kontaktų atsekimas gali būti sudėtingesnis.

c) Koordinavimo ir komunikacijos priemonės

Labai svarbu, kad būtų įdiegti mechanizmai, kuriais būtų užtikrintas valdžios institucijų ir kultūros sektoriaus veiklos vykdytojų, taip pat vietos ir nacionalinių / regionų valdžios institucijų veiklos koordinavimas ir komunikacija. Informavimas apie riziką, be kita ko, naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis, taip pat yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad visuomenė būtų gerai informuota apie vietos aplinkybes, apie priemones, kurių reikia imtis įtarus COVID-19 atvejus, apie tai, kaip naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir t. t., visų pirma dėl to, kad didesnių renginių ar įstaigų auditorija gali būti iš kitų regionų ar šalių. Aiškios gairės ir aiškus priemonių įsigaliojimo arba švelninimo laikas yra labai svarbūs siekiant paremti šį sektorių.

d) Patikima priežiūra ir tęstinė stebėsena

Per visoje ES organizuotus renginius išbandyti dalyviams taikomi dalyvavimo ir tolesnių veiksmų reikalavimai kontaktų atsekimo tikslais (15), siekiant nustatyti, ar tokie renginiai gali būti organizuojami saugiai. Atsižvelgdamos į tai ir taikydamos pirmiau minėtą rizikos vertinimą, valstybės narės turėtų toliau svarstyti galimybę tam tikromis sąlygomis kultūros renginius ir renginių vietas atverti renginių dalyviams. Griežta priežiūra ir stebėsena turėtų išlikti neatsiejama bet kokių masinių susibūrimų dalimi, kad tokie renginiai netaptų superplatinimo įvykiais.

2. Rekomendacijos dėl kultūros įstaigoms skirtų sveikatos protokolų

Šalia ECDC rizikos vertinimų ir atitinkamų sveikatos priežiūros institucijų (visų pirma Pasaulio sveikatos organizacijos) rekomendacijų, toliau pateikiamos rekomendacijos turėtų padėti parengti ir įgyvendinti priemones ir protokolus, kad valstybėse narėse būtų galima atnaujinti kultūros paslaugas ir renginius. Taip siekiama remti koordinuotą požiūrį, atitinkantį konkrečias nacionalines / regionines / vietos sąlygas, ir auditorijai, kultūros specialistams ir darbuotojams užtikrinti saugesnes sąlygas, KKSI naudojant sveikatos protokolus.

Kultūros įstaigoms skirtas priemones ir protokolus rengiančios valstybės narės raginamos:

—	glaudžiai bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais ir užtikrinti, kad priemonės būtų pritaikytos ir proporcingos paslaugos dydžiui ir pobūdžiui. Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę remti tų priemonių įgyvendinimą;

—	reguliariai iš naujo įvertinti ir koreguoti priemones, kuriomis siekiama apsaugoti auditorijos ir darbuotojų sveikatą, atsižvelgiant į visas atitinkamas ekspertines žinias bei aplinkybes ir įvertinant dabartinius visuomenės sveikatos poreikius;

—

užtikrinti vietos ir (arba) nacionalinių visuomenės sveikatos institucijų ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų teikėjų glaudų tarpsektorinį koordinavimą, kad konkrečioje geografinėje teritorijoje būtų dalijamasi informacija apie naujausias taisykles bei nuostatas, kad jos būtų taikomos ir kad jų įgyvendinimas būtų stebimas, taip pat

—	vienodai taikyti siūlomas priemones ir protokolus kultūros įstaigoms / kultūros institucijoms, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra valstybinės, privačios, savivaldės ar kitokios.

Rekomenduojamos šios priemonės (16):

Valstybės narės turėtų ir toliau laikytis strateginio laipsniško požiūrio – pradėti nuo palaipsnio atvėrimo ir riboto dalyvių skaičiaus. Skaičius gali būti padidintas, jei epidemiologinė padėtis nepablogėja (įskaitant dėl padidėjusio susirūpinimą keliančių atmainų plitimo) ir jei skiepijimo tempas pakankamai spartus.

Kultūros įstaigos turėtų turėti parengties planą, kuriame būtų nustatyti veiksmai, kurių reikia imtis siekiant užkirsti kelią SARS-CoV-2 infekcijos perdavimui per renginį / kultūros įstaigoje. Visiems darbuotojams visada turėtų būti užtikrinta galimybė susipažinti su konkrečiu veiksmų planu, kuriame būtų išsamiai nurodytos darbuotojų funkcijos ir pareigos. Be kita ko, turėtų būti pateikti veiksmų, kurių imamasi nustačius COVID-19 atvejus, protokolai.

Kultūros įstaigų vadovai taip pat darbuotojams turėtų sudaryti sąlygas laikytis kuo daugiau rekomendacijų dėl plitimo mažinimo priemonių. Be kita ko, tai gali apimti pagrįstas nuostatas dėl tinkamos apsaugos, vietoje esančių darbuotojų skaičiaus mažinimo, kuo didesnio fizinių kontaktų su kitais žmonėmis skaičiaus ir trukmės apribojimo, sąlygų dirbti nuotoliniu būdu sudarymo, nevienalaikių pertraukų, kuo geresnio elektroninių ryšių išnaudojimo ir tinkamo visų darbuotojų mokymo užtikrinimo (17).

4)	Darbdaviai turėtų darbuotojams sudaryti ir remti palankesnes sąlygas skiepytis nuo COVID-19 pagal nacionalinius planus, nes kultūros įstaigų darbuotojai bendrauja su visuomene ir kitais darbuotojais.

5)	Prieš atvykimą ir vietoje lankytojai turėtų gauti visą būtiną informaciją prieinamu būdu (be kita ko, skaitmeninėmis priemonėmis) apie visas taikomas vietos visuomenės sveikatos institucijų rekomendacijas ir konkrečias priemones renginio vietoje.

Galimybė patekti į kultūros objektus galėtų būti suteikiama su sąlyga, kad būtų pateiktas tam tikro laikotarpio neigiamo COVID-19 testo (AT-PGR testo arba greitojo antigenų testo) ir (arba) vakcinacijos ir (arba) COVID-19 diagnozę patvirtinantis dokumentas (panašus į ES skaitmeninį COVID pažymėjimą). Įstaigos taip pat gali apsvarstyti galimybę prie įėjimo atlikti greituosius antigenų testus, jei tai įmanoma. Atsižvelgiant į vietos epidemiologinę padėtį (pvz., imuninės sistemos neatpažįstamų atmainų plitimą), šis reikalavimas galėtų būti taikomas ir visiškai paskiepytiems asmenims.

Įstaigos turėtų turėti lankytojų kontaktinius duomenis, jei prireiktų atsekti kontaktus. Kontaktų atsekimo priemonės turėtų būti taikomos tik kovos su COVID-19 protrūkiu tikslais. Įstaigos turėtų informuoti dalyvius apie galimybę naudotis mobiliosiomis kontaktų atsekimo programėlėmis, nes jos gali padėti atsekti po renginių susirgusių asmenų kontaktus. Daugelyje valstybių narių tokios programėlės yra sukurtos pagal E. sveikatos tinklo bendrą ES priemonių dėl mobiliųjų kontaktų atsekimo programėlių, naudojamų kovai su COVID-19, rinkinį, o kai kurios valstybės narės deda pastangas, kad papildytų šias programėles kitomis funkcijomis, pvz., skaitmeninio kontaktų atsekimo, kad būtų galima pateikti masinius pranešimus apie COVID-19 židinius.

8)	Didelių renginių dalyviai turėtų būti stebimi, o protrūkiai nustatomi ir tiriami, siekiant pagerinti supratimą apie tai, kaip saugiai atnaujinti kultūrinę veiklą.

Įstaigos turėtų imtis tikslinių priemonių užtikrinti, kad bendrose erdvėse, kuriose žmonės veikiausiai praleis nemažai laiko (t. y. daugiau nei 15 minučių), būtų išlaikomas saugus atstumas, pavyzdžiui, nustatyti didžiausią kiekvienoje bendroje erdvėje (kaip antai restoranuose, kavinėse, baruose, fojė, eilėse renginių vietų viduje ir išorėje) leidžiamą svečių skaičių. Jei saugaus atstumo tinkamai laikytis neįmanoma, reikėtų rimtai apsvarstyti galimybę reikalauti, kad dalyviai dėvėtų veido kaukes, net jei renginys vyksta atviroje erdvėje.

10)	Be socialinių kontaktų ribojimo, turėtų būti taikomos specialios asmeninės apsaugos priemonės (pvz., rankų ir kvėpavimo higiena) ir valymo bei dezinfekavimo protokolai (18).

11)

Rankų higiena yra labai svarbi plitimo mažinimo priemonė, todėl apie jos svarbą turėtų būti aiškiai informuojama. Įstaigose turėtų būti lengvai prieinamos patalpos, kuriose būtų galima nusiplauti rankas ir būtų muilo, vienkartinių popierinių rankšluosčių arba automatinių džiovintuvų ir alkoholinio rankų dezinfekanto.

12)

Reikalavimas, kad tiek darbuotojai, tiek lankytojai dėvėtų veido kaukes, turėtų būti laikomas papildoma priemone (jei negalima užtikrinti 1–2 m atstumo), vis dėlto nepakeičiančia pagrindinių prevencinių priemonių. Tinkamas veido kaukių dėvėjimas yra svarbus ir turėtų būti paaiškintas veiklos vykdytojams ir auditorijai, ypač tais atvejais, kai negalima išlaikyti saugaus atstumo (19).

13)	Uždaras patalpas rekomenduojama vėdinti kuo dažniau ir įleisti kuo daugiau lauko oro natūraliomis arba mechaninėmis vėdinimo priemonėmis, priklausomai nuo įstaigos (20).

14)	Labai svarbu kuo dažniau (bent kartą per dieną, o jei įmanoma – ir dažniau) valyti dažnai liečiamus paviršius (21).

15)	Reikėtų kruopščiai remti reikalavimų įgyvendinimo stebėseną ir priežiūrą.

III. TVARAUS KULTŪROS SEKTORIŲ ATSIGAVIMO RĖMIMO VEIKSMAI

Kultūros erdvių veiklos atnaujinimas turėtų būti vykdomas kartu imantis įvairių veiksmų, kad būtų užtikrintas tvarus viso sektoriaus atsigavimas ir atsparumas, atsižvelgiant į neseniai atnaujintą ES pramonės strategiją (22) ir laikantis valstybės pagalbos taisyklių. Valstybės narės galėtų imtis šių veiksmų glaudžiai bendradarbiaudamos su kultūros sektoriais ir pasektoriais, kad paremtų jų atsigavimą ir padidintų jų atsparumą.

a) ES priemonės veiklos atnaujinimui palengvinti

Komisijos prašymu Europos standartizacijos komitetas pateikė sveikatos ir saugos protokolus, kad būtų užkirstas kelias COVID-19 plitimui turizmo ekosistemoje; jie skirti konkretiems kultūros sektoriams. Be to, pagal iniciatyvą numatytas specialus ženklas – ES saugaus sveikatai turizmo ženklas, kuriuo gali pasirūpinti valstybės narės. Valstybės narės taip pat gali padėti kultūros organizacijoms, norinčioms taikyti šį saugos ženklą, pasinaudoti įvairiomis ES finansavimo galimybėmis, prieinamomis turizmo ir kultūros sektoriams, kad būtų padengtos galimos su jo įgyvendinimu susijusios išlaidos (23).

Įgyvendindamos savo nacionalinius sprendimus valstybės narės gali nuspręsti ir yra skatinamos naudoti ES skaitmeninį COVID pažymėjimą (24), kad būtų užtikrinta galimybė saugiai prisijungti prie kultūrinės veiklos ir dalyvauti joje (25). ES skaitmeninis COVID pažymėjimas leis supaprastinti piliečių kelionių į kitas valstybes nares ir dalyvavimo kultūros renginiuose formalumus.

Valstybės narės turėtų pasinaudoti galimybėmis, kurių teikia internetinė platforma „Re-open EU“ (26), kurioje pateikiama esminė informacija, be kita ko, apie kultūros erdvių atvėrimą, kad europiečiai galėtų saugiai planuoti savo keliones. Valstybės narės turėtų ir toliau šioje platformoje laiku teikti patvirtintą informaciją apie kultūros erdves.

Valstybių narių vietos valdžios institucijos raginamos naudotis programėle „Cultural gems“ (27) – atvira Europos kultūros ir kūrybos objektų kartografavimo platforma, kad lankytojams būtų teikiama miestų bei miestelių kultūrinė informacija ir taip remiamas kultūrinis turizmas. Į kartografavimo procesą vietos valdžios institucijos galėtų įtraukti vietos gyventojus.

b) Pasitikėjimo atkūrimas įtraukiant prarastą auditoriją

Valstybės narės turėtų padėti kurti ir taikyti naujus verslo modelius bei novatoriškas schemas, atsižvelgiant į poreikį didinti sektorių pajėgumą išbristi iš krizės.

Sektoriai taip pat išbandė naujas bendradarbiavimo su savo auditorija formas naudodamiesi skaitmeninėmis technologijomis, pavyzdžiui, audiovizualinėje srityje, kurioje kino sektorius bendradarbiavo su interneto platformomis, arba scenos meno ir muzikos srityje. Įvairių sričių festivaliai taip pat pradėjo taikyti novatoriškus internetinius auditorijos informavimo modelius.

Pagal programą „Kūrybiška Europa“ pradėta taikyti nauja priemonė „Perform Europe“, skirta novatoriškai, įtraukiai ir tvariai sklaidai ir gastrolių modeliams scenos meno sektoriuje remti (28). 2021 m. taip pat bus parengta novatoriška paramos tvariam Europos muzikos sektoriaus atsigavimui sistema (29).

c) Naujų kultūrinio turinio populiarinimo būdų išbandymas ir reagavimas į auditorijos elgsenos pokyčius

Derindamos skaitmeninei ir fizinei aplinkai skirtus veiksmus, valstybės narės turėtų padėti sektoriui prisitaikyti prie naujų visuomenės poreikių po pandemijos. Turėtų būti skatinamos priemonės skaitmeninės auditorijos įtraukimui ir supratimui palengvinti.

2021 m. antrąjį pusmetį Komisija sukurs skaitmeninės auditorijos ekspertų grupę, kuri sutelks dėmesį į patirtį, įgytą taikant su COVID susijusią praktiką ir inovacijas, kad būtų išsaugota esama auditorija ir telkiama nauja auditorija internete. Valstybės narės raginamos šiai grupei teikti ekspertinių žinių ir įgyvendinti atitinkamą jos sukauptą gerąją patirtį.

d) Kultūrinės pasiūlos pritaikymas prie konkrečių tikslų ir skirtingų sąlygų, taip pat kultūros ir gerovės sąsajų stiprinimas

Valstybės narės raginamos skatinti glaudesnes kultūros, švietimo ir gerovės sąsajas. Jos turėtų remti sektoriaus pastangas patenkinti nuo pandemijos itin nukentėjusių grupių poreikius ir užtikrinti, kad pažeidžiamų grupių prieiga prie kultūros išliktų prioritetu. Komisija paskelbė kvietimą remti kultūros ir gerovės politikos plėtojimą pagal principą „iš apačios į viršų“ (30).

e) Palankesnių sąlygų investicijoms į sektoriaus tvarumo ir atsparumo skatinimo strategijas sudarymas

Labai svarbu, kad valstybės narės visapusiškai pasinaudotų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (31), kad būtų sudarytos sąlygos atsigauti po neigiamo pandemijos poveikio ir kad KKSI taptų atsparesni būsimoms krizėms sprendžiant jiems kylančias struktūrines problemas.

Valstybės narės taip pat turėtų glaudžiai bendradarbiauti su regionais ir vietos valdžios institucijomis, kad kuo geriau pasinaudotų kultūros galimybėmis, susijusiomis su 2021–2027 m. programavimo laikotarpio sanglaudos politika (32).

Valstybės narės turėtų toliau nagrinėti papildomo kultūros paveldo finansavimo galimybes. Kartu su kultūros institucijomis jos turėtų apsvarstyti, kaip visoje ES skleisti ir įgyvendinti geriausios patirties rezultatus, kuriuos neseniai nustatė Komisija (33).

Valstybės narės taip pat turėtų išnagrinėti galimybes naudoti mišrius šaltinius, kad būtų palengvinta papildoma finansinė našta (pvz., sveikatos protokolų ir jų įgyvendinimo priemonių, tokių kaip darbuotojų mokymas ir bendravimas su auditorija, taikymo išlaidos), susijusi su veiklos atnaujinimu.

f) Investicijos į įgūdžius, skaitmeninį mokymą ir skaitmeninių gebėjimų ugdymą

Valstybės narės ir KKSI raginami skatinti naujus mokymo modelius, tarpusavio mokymąsi ir kvalifikacijos kėlimą, kad kultūros srities darbuotojai ir specialistai įgytų naujų įgūdžių, kurių reikia skaitmeniniam atsigavimui.

ES lygmeniu „Įgūdžių paktas“ (34) sudarys palankesnes sąlygas suinteresuotiesiems subjektams gauti informaciją. Pagal Europos įgūdžių darbotvarkę (35) remiami skaitmeniniai įgūdžiai, įskaitant MVĮ skirtus intensyvius skaitmeninių įgūdžių kursus ir vadinamųjų skaitmeninių savanorių programą, kuria siekiama tobulinti dabartinių MVĮ darbuotojų įgūdžius skaitmeninėse srityse.

Pagal programą „Kūrybiška Europa“ specialistams ir toliau bus padedama įgyti reikiamų įgūdžių, kad jie galėtų visapusiškai pasinaudoti skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis tiek kūrybinės, tiek darbinės veiklos tikslais. 2021 m. pagal paprogramę „Kultūra“ parama skaitmeninių priemonių, kuriomis skatinama transformacija ir didinamas konkurencingumas, plėtojimui nurodyta kaip galimas visų sektorių prioritetas ir viena iš aktualių muzikos ir kultūros paveldo specialistų gebėjimų stiprinimo priemonių. Įgyvendinant programos „Kūrybiška Europa“ paprogramės „Media“ įgūdžių ir talentų ugdymo veiklą bus toliau remiami audiovizualinio sektoriaus specialistai.

Naujoji programa „Skaitmeninė Europa“ (36) bus vienas iš svarbiausių išteklių, padedančių siekti, kad valstybės narės ir KKSI galėtų užtikrinti skaitmeninių technologijų valdytojų sąveiką ir skaitmeninių gebėjimų stiprinimą.

Valstybės narės raginamos stebėti projekto CHARTER – „Erasmus+“ sektorių įgūdžių ugdymo aljanso kultūros paveldo srityje – raidą ir išvadas (37).

g) Bandomųjų renginių duomenų sklaida ir susiję tolesni veiksmai

Valstybės narės raginamos rinkti ir skleisti duomenis apie bandomųjų kultūros renginių rezultatus ir saugą, kad būtų remiamas keitimasis informacija tarp KKSI ir, kai tinkama, su mokslo bendruomene.

h) Didesni ištekliai pagal naujas ES programas

Valstybės narės turėtų teikti informaciją KKSI apie naujas finansavimo galimybes pagal naujos kartos (2021–2027 m.) ES programas. Kultūros institucijos ir organizacijos turėtų būti skatinamos išnaudoti galimybes, kurių teikia tokios programos kaip „Kūrybiška Europa“ ir „Europos horizontas“, iš kurių KKSI numatyta skirti gerokai daugiau lėšų. Siekiant patenkinti skubiausius sektorių poreikius, pagal programą „Kūrybiška Europa“ papildoma parama bus sutelkta pradiniame etape – 2021 ir 2022 m. bus skirta 728 mln. EUR.

Remdamasi 2021 m. pavasarį audiovizualiniam ir žiniasklaidos sektoriams sukurta interaktyvia internetine priemone, Komisija 2021 m. rudenį paskelbs specialų internetinį daugiau kaip 15 ES fondų aprėpiantį vadovą apie ES finansavimą kultūrai, kuriuo skatinamos naudotis valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai.

i) PVM tarifai ir kitos priemonės

Valstybės narės raginamos atsižvelgti į kultūros sektoriaus darbuotojų (ypač menininkų) ir specialistų, kurių darbo sąlygos yra labai prastos, padėties ypatumus. Siekdamos skatinti perėjimą prie labiau skaitmeninės ir tvaresnės kultūros ekosistemos, valstybės narės gali pageidauti taikyti įvairias priemones – nuo investicijų iki subsidijų pagal valstybės pagalbos taisykles, kad padėtų išsaugoti KKSI darbo vietas ir darbuotojų teises. Valstybės narės jau turi galimybę naudotis mažesniais PVM tarifais, visų pirma kultūros sektoriaus teikiamoms paslaugoms, kad galėtų taikyti jų nuomone tinkamiausius PVM tarifus šiam sektoriui paremti.

Kalbant apie valstybės pagalbą, laikinoji ekonomikos rėmimo reaguojant į COVID krizę (38) sistema taikoma visiems sektoriams, įskaitant KKSI. Dauguma schemų, apie kurias pranešta, buvo taikomos įvairiuose sektoriuose, todėl neįmanoma nurodyti tikslios pagal šią sistemą KKSI suteiktos pagalbos sumos. Tačiau iki 2021 m. gegužės mėn. pabaigos KKSI paremti skirtos konkrečios valstybės pagalbos schemos, apie kurias pranešta, sudarė maždaug 268 mln. EUR (39).

j) Menininkų darbo sąlygos

Menininkų statusas ir darbo sąlygos bus svarbi ES bendradarbiavimo kultūros srityje tema. 2021 m. balandžio mėn. Komisija surengė dialogą kultūros klausimais su 47 kultūros ir kūrybos sektoriaus organizacijomis (40), o 2021 m. rudenį darbą pradės nauja valstybių narių ekspertų grupė. Komisija tęsia sektorių socialinį dialogą su scenos meno organizacijomis Gyvų pasirodymų komitete (41). Komisija taip pat pradėjo ES muzikos kūrėjų sveikatos ir gerovės tyrimą (42).

IV. TOLESNI VEIKSMAI

Komisija ragina valstybes nares pasinaudoti šiame komunikate pateiktomis gairėmis. Taip bus sudarytos palankesnės sąlygos ECDC ir valstybių narių atstovams laiku keistis informacija apie saugaus Europos kultūros sektorių veiklos atnaujinimo priemonių įgyvendinimą. ES lygmeniu bus surengta tikslinė diskusija su KKSI dėl šių rekomendacijų taikymo ir eksperimentų rezultatų bei jų svarbos saugiam ir tvariam atitinkamų sektorių veiklos atnaujinimui. Šių diskusijų rezultatais taip pat turėtų būti grindžiamas būsimas ES politikos bendradarbiavimas kultūros srityje.

(1) COVID-19 pandemijos psichikos sveikatos aspektas buvo aptartas 2021 m. gegužės 10 d. konferencijoje (https://ec.europa.eu/health/non_communicable_diseases/events/ev_20210510_en).

(2) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „2021 m. metinė bendrosios rinkos ataskaita“, pridedamas prie komunikato „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“, SWD(2021) 351, 2021 m. gegužės 5 d.

(3) Rebuilding Europe – the cultural and creative economy before and after the COVID-19 crisis, EY (2021 m. sausio mėn.).

(4) 2021 m. metinė bendrosios rinkos ataskaita.

(5) https://ec.europa.eu/culture/resources/coronavirus-response

https://ec.europa.eu/info/strategy/recovery-plan-europe_en

(6) Siekdama užtikrinti intensyvesnį keitimąsi gerąja patirtimi sektoriuose ir tarp ES valstybių narių, 2020 m. pavasarį Komisija sukūrė dvi naujas platformas: KKSI platformą „Creatives Unite“ ir ES valstybėms narėms skirtą platformą, kurioje kultūros ministerijų atstovai gali keistis gerąja patirtimi.

(7) https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/communication-safe-sustained-reopening_en.pdf

(8) ECDC, Weekly COVID-19 Country overview page: https://www.ecdc.europa.eu/en/covid-19/country-overviews

(9) ECDC Rapid Risk Assessment: Assessing SARS-CoV-2 circulation, variants of concern, non-pharmaceutical interventions and vaccine rollout in the EU/EEA 15th Update, 2021 m. birželio 10 d., https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/rapid-risk-assessment-sars-cov-2-circulation-variants-concern.

(10) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52021DC0035

(11) Parengta masinių duomenų rinkimo planuotojams skirta rizikos vertinimo priemonė (https://www.who.int/publications/i/item/10665-333185). Planuoti didesnius renginius taip pat gali padėti Europos COVID-19 prognozių centras, galintis teikti protrūkių prognozes.

(12) Duomenis apie susiklosčiusią epidemiologinę padėtį galima rasti ECDC COVID-19 savaitinėje šalies apžvalgoje, duomenys apie skiepijimo aprėptį pateikiami ECDC COVID-19 vakcinų sekiklio suvestinėje, o informacija apie viruso atmainų plitimą – ECDC SARS-CoV-2 atmainų suvestinėje.

(13) Kita informacija ir rodikliai, galintys padėti įvertinti riziką: a) SARS-CoV-2 infekcijos perdavimo bandomuosiuose kultūros renginiuose duomenys; b) visapusiškai laikantis ES privatumo ir duomenų apsaugos taisyklių pateikiami duomenys apie SARS-CoV-2 infekcijos perdavimo riziką, kurią kelia visiškai pasiskiepiję asmenys vidutinio dydžio arba dideliuose mišraus arba nežinomo skiepijimo statuso asmenų susirinkimuose; ir c) visapusiškai laikantis ES privatumo ir duomenų apsaugos taisyklių pateikiami duomenys apie užsikrėtimo SARS-CoV-2 riziką, kylančią nepaskiepytiems ir anksčiau užsikrėtusiems asmenims vidutinio dydžio arba dideliuose mišraus arba nežinomo skiepijimo statuso asmenų susirinkimuose.

(14) https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/use-antibody-tests-sars-cov-2-context-digital-green-certificates

(15) Tyrimų, pvz., Berlyno technikos universiteto tyrimo dėl užsikrėtimo per aerozolines daleles kultūros renginių vietose (GCF 2/2021 – oficiali nuoroda: http://dx.doi.org/10.14279/depositonce-11401), išvados suteikia mokslinį pagrindą skatinti kultūrinės veiklos atnaujinimą. „Institut Pasteur“ 2020 m. gruodžio mėn. paskelbtame tyrime pabrėžta, kad kultūros renginiai prie viruso plitimo prisidėjo labai mažai – spėjama (nors neįrodyta), kad su kultūros įvykiais sietina tik 2,2 proc. teigiamų atvejų. Žr. citatą priešpaskutinėje šio dokumento pastraipoje 7 puslapyje (tik prancūzų kalba). Du pagrindiniai saugių bandomųjų kultūros renginių pavyzdžiai: bandomasis renginys Barselonoje kovo 27 d.: https://www.thelancet.com/journals/laninf/article/PIIS1473-3099(21)00268-1/fulltext; koncertas Paryžiaus „Accor“ arenoje gegužės 29 d. (https://www.culturematin.com/publics/securite-accueil/live-le-concert-test-de-l-accor-hotel-arena-s-est-il-bien-passe.html?nl=103306&utm_source=email&utm_id=219248&utm_campaign=newsletter-2021-06-03).

Daugiau pavyzdžių galima rasti adresu https://creativesunite.eu

(16) Atsižvelgiant į epidemiologinę padėtį; naujausias ECDC greitasis rizikos vertinimas (2021 m. birželio 10 d.): https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/rapid-risk-assessment-sars-cov-2-circulation-variants-concern.

(17) https://osha.europa.eu/lt/themes/covid-19-resources-workplace

(18) COVID-19 plitimo mažinimo priemonių įgyvendinimo gairės (https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/covid-19-guidelines-non-pharmaceutical-interventions).

(19) Using face masks in the community: first update - Effectiveness in reducing transmission of COVID-19, ECDC (https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/using-face-masks-community-reducing-covid-19-transmission).

(20) Heating, ventilation and air-conditioning systems in the context of COVID-19: first update, ECDC (https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/heating-ventilation-air-conditioning-systems-covid-19).

(21) https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/disinfection-environments-covid-19

(22) https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/europe-fit-digital-age/european-industrial-strategy_lt ES pramonės strategijoje šis sektorius įvardytas kaip viena iš 14 sektorių ekosistemų siekiant įtraukaus bei tvaraus atsigavimo ir dvejopos (žaliosios ir skaitmeninės) ES ekonomikos pertvarkos.

(23) https://ec.europa.eu/growth/content/new-european-tourism-covid-19-safety-seal-available_en Naujajame Europos standartizacijos komiteto Turizmo sektoriaus darbo grupės susitarime taip pat nustatyti protokolai muziejams, paveldo vietovėms, naktinei ekonomikai, scenos menui ir parodoms.

(24) ES skaitmeninis COVID pažymėjimas. Taryba (europa.eu).

(25) Nacionalinėje teisėje numatant būtiną asmens duomenų tvarkymo teisinį pagrindą, kuris turi atitikti Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktus.

(26) Re-open EU (europa.eu)

(27) https://culturalgems.jrc.ec.europa.eu

(28) „Perform Europe“

(29) 2020 Preparatory action Music Moves Europe: Innovative support scheme for a sustainable music ecosystem.

(30) Preparatory action - Bottom-up Policy Development for Culture & Well-being in the EU | Culture and Creativity (europa.eu).

(31) Recovery and Resilience Facility. Europos Komisija (europa.eu).

(32) 2021–2027 m. sanglaudos politika. Regioninė politika. Europos Komisija (europa.eu).

(33) 2021 m. sausio mėn. praktiniame seminare dėl papildomo kultūros paveldo finansavimo Komisija padėjo nustatyti, kaip neapsiribojant viešosiomis subsidijomis padidinti kultūros ir kultūros paveldo finansavimą. Nustatyta ir paskelbta daugiau kaip 100 gerosios patirties pavyzdžių. Daugiau įžvalgų pateikiama įgyvendinant du ES finansuojamus projektus: pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamą projektą „Žiediniai modeliai, pritraukiantys investicijas į kultūros paveldo pakartotinį taikomąjį naudojimą“ ir pagal programą „INTERREG Europe“ finansuojamą projektą „Kultūros paveldo valorizacijos finansavimo poveikis regioninei plėtrai“. Daugiau informacijos https://ec.europa.eu/culture/cultural-heritage/funding-opportunities-cultural-heritage.

(34) Įgūdžių paktas. Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis. Europos Komisija (europa.eu)

(35) EUR-Lex - 52016DC0381 - LT - EUR-Lex (europa.eu)

(36) DIGITALEUROPE - The voice of digitally transforming industries in Europe.

(37) Home - CHARTER (charter-alliance.eu)

(38) EUR-Lex - 52020XC0320(03) - LT - EUR-Lex (europa.eu)

(39) Pagal laikinąją sistemą priimtų sprendimų sąrašas pateikiamas adresu Competition - State aid - State aid rules and coronavirus - European Commission (europa.eu).

(40) Status and Working Conditions of Artists and Cultural and Creative Professionals – Voices of Culture.

(41) Sektorių socialinis dialogas. Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis. Europos Komisija (europa.eu).

(42) https://ec.europa.eu/culture/sectors/music/music-moves-europe

2021 7 5

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 262/24

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2021/C 262/11)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINĮ PAKEITIMĄ, DĖL KURIO KEIČIAMAS BENDRASIS DOKUMENTAS

„Bordeaux“

PDO-FR-A0821-AM06

Pranešimo data: 2021 5 7

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Nuoroda į Oficialųjį geografinių kodų registrą

Komunų sąrašas atnaujinamas atsižvelgiant į 2020 m. Oficialųjį geografinių kodų registrą.

Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio, geografinė vietovė nekeičiama.

Atlikus šį pakeitimą, iš dalies keičiami bendrojo dokumento 6 ir 9 punktai.

2. Prisitaikymo prie klimato kaitos tikslais naudojamų vynuogių veislių įtraukimas

Kalbant apie vynuogių veisles, iš kurių gaminami raudonieji vynai, įtraukiamos prisitaikymo prie klimato kaitos tikslais naudojamos vynuogių veislės „Arinarnoa“, „Castets“, „Marselan“ ir „Touriga nacional“. Šios vynuogių veislės vėlai sunoksta ir tai galima laikyti privalumu atsižvelgiant į visuotinį atšilimą. Be to, jos gana atsparios puviniui, miltligei ir netikrajai miltligei. Iš šių keturių vynuogių veislių gaminami ryškios spalvos, kompleksiški, sodraus skonio ir aiškią struktūrą turintys vynai, kurių savybės dera su nuoroda „Bordeaux“ žymimų raudonųjų vynų savybėmis.

Kalbant apie vynuogių veisles, iš kurių gaminami baltieji vynai, įtraukiamos prisitaikymo prie klimato kaitos tikslais naudojamos vynuogių veislės „Alvarinho“ ir „Liliorila“. Šios vynuogių veislės taip pat vėlai sunoksta, yra atsparios puviniui, o iš jų gaminami vynai pasižymi nuoroda „Bordeaux“ žymimiems vynams būdingomis juslinėmis savybėmis.

Kalbant apie vynuogių veisles, iš kurių gaminami rožiniai vynai, įtraukiamos prisitaikymo prie klimato kaitos tikslais naudojamos vynuogių veislės „Arinarnoa“, „Castets“, „Marselan“, „Touriga nacional“, „Alvarinho“ ir „Liliorila“.

Šios vynuogių veislės turi sudaryti ne daugiau kaip 5 % visų ūkyje auginamų veislių ir ne daugiau kaip 10 % mišinio, iš kurio gaminamas atitinkamos spalvos vynas.

Bendrajam dokumentui šie pakeitimai įtakos neturi.

3. Klareto tipo vynų pakeisto spalvos sodrumo pakeitimas

Kad būtų labiau atsižvelgiama į gaminamų Bordo vynų savybes, didžiausias klareto tipo vynų pakeistas spalvos sodrumas padidinamas nuo 2,5 iki 3 (tai atitinka 420 nm, 520 nm ir 620 nm optinio tankio vyno matavimų sumą).

Bendrajam dokumentui šie pakeitimai įtakos neturi.

4. Nustatytas sklypų plotas

Į priedą, kuriame pateikiamas nustatytą sklypų plotą patvirtinusio kompetentingo nacionalinio komiteto posėdžių sąrašas, įtraukiama 2021 m. vasario 11 d. data.

Šiuo pakeitimu siekiama įtraukti datą, kurią kompetentinga valdžios institucija patvirtino geografinėje gamybos vietovėje nustatyto sklypų ploto pakeitimą. Sklypų nustatymas reiškia geografinėje gamybos vietovėje esančių sklypų, kuriuose gali būti gaminamas saugomos kilmės vietos nuoroda žymimas produktas, parinkimą.

Bendrajam dokumentui šie pakeitimai įtakos neturi.

5. Ryšys su vietove

Susijungus kai kurioms komunoms, peržiūrėtas ryšys su vietove ir atnaujintas komunų skaičius.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 8 punktas.

6. Kontrolės įstaigos duomenys

Siekiant redakcijos suderinamumo su kitomis nuorodų specifikacijomis, peržiūrėta nuorodos į kontrolės įstaigą redakcija. Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio. Šiuo pakeitimu bendrasis dokumentas nekeičiamas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Pavadinimas (-ai)

Bordeaux

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

4 Vyno (-ų) aprašymas

Baltieji sausi neputojantys vynai

GLAUSTAS APRAŠYMAS

Baltiesiems sausiems neputojantiems vynams būdingos tokios savybės:

—	mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais – 10 %;

—	fermentuojamųjų cukrų kiekis – ≤ 3 g/l. Šis kiekis gali būti padidintas iki 5 g/l, jei bendrasis rūgštingumas yra ≥ 2,7 g/l H2SO4.

Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais yra ≤ 13 %.

Prieš išpilstymą vyno:

—	lakusis rūgštingumas yra ≤ 13,26 meq/l;

—	bendras SO2 kiekis yra ≤ 180 mg/l.

Kiti jusliniai standartai atitinka ES teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Iš veislės „Sauvignon B“ vynuogių gaminami baltieji sausi vynai yra labai aromatingi, gaivaus ir vaisinio kvapo su gėlių ir citrusinių vaisių pokvapiais. Veislės „Sémillon B“ vynuogės vynams suteikia sodrumo ir tirštumo, o derinant su veislės „Muscadelle B“ vynuogėmis atsiskleidžia gėlių aromatas. Su kitomis veislėmis derinamos antrinės vynuogių veislės suteikia rūgštumo ir citrusinių vaisių pokvapį. Šiuos gaivinančius vynus labiausiai tinka vartoti jaunus (vienų ar dvejų metų senumo).

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	18
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	200

Baltieji neputojantys vynai su liekamuoju cukrumi

GLAUSTAS APRAŠYMAS

Baltiesiems neputojantiems vynams su fermentuojamaisiais cukrumis būdinga:

—	mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais – 10,5 %;

—	fermentuojamųjų cukrų kiekis – > 5 g/l ir ≤ 60 g/l.

Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais yra ≤ 13,5 %.

Prieš išpilstymą vyno:

—	lakusis rūgštingumas yra ≤ 13,26 meq/l;

—	bendras SO2 kiekis yra ≤ 250 mg/l.

Kiti jusliniai standartai atitinka ES teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Baltieji vynai su fermentuojamaisiais cukrumis daugiausia gaminami iš veislės „Sémillon B“ vynuogių, kurios vynui suteikia išbaigtumo, sodrumo, aukso spalvą, cukatų aromatą, o šias vynuoges derinant su veislių „Sauvignon B“ vynuogėmis vynas įgauna gaivumo. Nors šie vynai brandinami ne vienus metus, jie gali būti vartojami ir jauni.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	10
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	18
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	250

Rožiniai neputojantys vynai

GLAUSTAS APRAŠYMAS

Rožiniams neputojantiems vynams būdingos tokios savybės:

—	mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais – 10 %;

—	fermentuojamųjų cukrų kiekis – ≤ 3 g/l. Šis kiekis gali būti padidintas iki 5 g/l, jei bendrasis rūgštingumas yra ≥ 2,7 g/l H2SO4;

—	pakeistas spalvos sodrumas (optinis tankis 420 + optinis tankis 520 + optinis tankis 620) – ≤ 1,1.

Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais yra ≤ 13 %.

Prieš išpilstymą vyno:

—	lakusis rūgštingumas yra ≤ 13,26 meq/l;

—	bendras SO2 kiekis yra ≤ 180 mg/l.

Kiti jusliniai standartai atitinka ES teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Atsižvelgiant į taikomą gamybos būdą (tiesioginis vynuogių spaudimas, apmirkymas, pirmųjų sulčių nutekinimas), rožiniai vynai būna nuo blankiai rožinės iki sodresnės rožinės spalvos, vaisių arba gėlių aromato, kurį papildo subalansuotas vos rūgštokas skonis. Puikiai atsiskleidžia visi skoniai ir aromatai. Šiuos vynus tinka vartoti jaunus (vienų ar dvejų metų senumo).

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	18
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	200

Raudonieji neputojantys vynai

GLAUSTAS APRAŠYMAS

Raudoniesiems neputojantiems vynams būdingos tokios savybės:

—	mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais – 10,5 %;

—	fermentuojamųjų cukrų kiekis – ≤ 3 g/l;

—	obuolių rūgšties kiekis – ≤ 0,3 g/l.

Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais yra ≤ 13,5 %.

Prieš išpilstymą vyno:

—	lakusis rūgštingumas yra ≤ 13,26 meq/l;

—	bendras SO2 kiekis yra ≤ 140 mg/l.

Kiti jusliniai standartai atitinka ES teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Raudonieji vynai, kurie daugiausia gaminami iš veislės „Merlot N“ vynuogių, yra švelnūs, vaisių skonio ir ne itin rūgštūs. Jei gaminant papildomai dedama veislių „Petit verdot N“ ir „Cot N“ vynuogių, ilgai brandinamas vynas įgauna gaivaus rūgštumo. Vis dėlto dažniausiai veislės „Merlot N“ vynuogės derinamos su veislės „Cabernet-Sauvignon N“, kiek rečiau – su „Cabernet franc N“ vynuogėmis, dėl kurių vynai įgauna kompleksišką aromatą ir ryškių taninų, leidžiančių išsaugoti ir plėtoti aromatus.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	20
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	150

5. Vyno gamybos metodai

5.1. Specifiniai vynininkystės metodai

1. Sodinimo tankumas ir atstumai tarp eilių bei augalų

Auginimo praktika

Nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. užsodinamuose sklypuose mažiausias vynuogienojų tankumas yra 4 000 vynmedžių sodinių viename hektare. Atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 2,50 m, o atstumas tarp augalų toje pačioje eilėje turi būti ne mažesnis nei 0,85 m. – Toks tankumas gali būti sumažintas iki 3 300 vynmedžių sodinių viename hektare. Tokiu atveju atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 3 m, o atstumas tarp augalų toje pačioje eilėje turi būti ne mažesnis nei 0,85 m.

2. Genėjimo taisyklės

Auginimo praktika

Vynmedžių šakas leidžiama genėti tik trumpai arba paliekant ilgesnes šakas. Genint veislių „Merlot N“, „Sémillon B“ ir „Muscadelle B“ vynuoges, ant vynuogienojų paliekama ne daugiau kaip 45 000 pumpurų viename hektare ir ne daugiau kaip 18 pumpurų ant vieno augalo. Genint kitų veislių, pvz., „Cabernet franc N“, „Cabernet-Sauvignon N“, „Sauvignon B“, „Sauvignon gris G“, vynuoges, ant vynuogienojų paliekama ne daugiau kaip 50 000 pumpurų viename hektare ir ne daugiau kaip 20 pumpurų ant vieno augalo. Pašalinus nereikalingus pumpurus, vaisingų šakų skaičius ant vieno vynuogienojaus negali viršyti: – vynuogių veislių „Merlot N“, „Sémillon B“ ir „Muscadelle B“ atveju – 12 šakų ant vieno vynuogienojaus, jei vynuogienojų tankumas sklype yra ne mažesnis kaip 4 000 augalų viename hektare, ir 15 šakų ant vieno vynuogienojaus, jei vynuogienojų tankumas sklype mažesnis negu 4 000 augalų viename hektare; – kitų vynuogių veislių, pvz., „Cabernet franc N“, „Cabernet-Sauvignon N“, „Sauvignon B“, „Sauvignon gris G“, atveju – 14 šakų ant vieno vynuogienojaus, jei vynuogienojų tankumas sklype yra ne mažesnis kaip 4 000 augalų viename hektare, ir 17 šakų ant vieno vynuogienojaus, jei vynuogienojų tankumas sklype mažesnis negu 4 000 augalų viename hektare. Genima ne vėliau kaip išsiskleidus lapams (Lorenzo 9 etapas). Nereikalingi pumpurai pašalinami prieš užsimezgant vaisiams.

3. Specifinis vynininkystės metodas

Gaminant rožinius vynus (išskyrus vynus, kurie žymimi nuoroda „Clairet“), misai apdoroti leidžiama naudoti vynininkystėje naudojamas medžio anglis, neviršijant 20 % atitinkamo vyndario atitinkamais gamybos metais pagaminto rožinio vyno tūrio.

4. Sodrinimas

Specifinis vynininkystės metodas

Leidžiama sodrinti iš dalies koncentruojant raudonuosius vynus, bet neviršijant 15 % tokiu būdu praturtinto tūrio koncentracijos. Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais yra: – Po sodrinimo raudonųjų ir baltųjų vynų su fermentuojamaisiais cukrumis visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13,5 %. – Po sodrinimo rožinių ir sausų baltųjų vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13 %.

5.2. Didžiausias gamybos kiekis

Baltieji neputojantys vynai (sausieji ir su fermentuojamaisiais cukrumis):

77 hektolitrai iš hektaro.

Rožiniai neputojantys vynai:

72 hektolitrai iš hektaro.

Raudonieji neputojantys vynai (vynuogienojų tankumas sklype – ≥ 4 000 sodinių/ha):

68 hektolitrai iš hektaro.

Raudonieji neputojantys vynai (vynuogienojų tankumas sklype – < 4 000 sodinių/ha):

64 hektolitrai iš hektaro.

6. Nustatyta geografinė vietovė

Vynuogių derlius nurenkamas, vynas gaminamas ir brandinamas toliau nurodytose Žirondos departamento komunose, atsižvelgiant į 2020 m. vasario 26 d. Oficialųjį geografinių kodų registrą:

Abzac, Aillas, Ambarès-et-Lagrave, Ambès, Anglade, Arbanats, Arcins, Arsac, Artigues-près-Bordeaux, Arveyres, Asques, Aubiac, Auriolles, Auros, Avensan, Ayguemorte-les-Graves, Bagas, Baigneaux, Barie, Baron, Barsac, Bassanne, Bassens, Baurech, Bayas, Bayon-sur-Gironde, Bazas, Beautiran, Bégadan, Bègles, Béguey, Bellebat, Bellefond, Belvès-de-Castillon, Bernos-Beaulac, Berson, Berthez, Beychac-et-Caillau, Bieujac, Birac, Blaignac, Blaignan-Prignac, Blanquefort, Blasimon, Blaye, Blésignac, Bommes, Bonnetan, Bonzac, Bordeaux, Bossugan, Bouliac, Bourdelles, Bourg, Branne, Brannens, Braud-et-Saint-Louis, Brouqueyran, Bruges, Budos, Cabanac-et-Villagrains, Cabara, Cadarsac, Cadaujac, Cadillac, Cadillac-en-Fronsadais, Camarsac, Cambes, Camblanes-et-Meynac, Camiac-et-Saint-Denis, Camiran, Camps-sur-l’Isle, Campugnan, Canéjan, Capian, Caplong, Carbon-Blanc, Cardan, Carignan-de-Bordeaux, Cars, Cartelègue, Casseuil, Castelmoron-d’Albret, Castelnau-de-Médoc, Castelviel, Castets et Castillon, Castillon-la-Bataille, Castres-Gironde, Caudrot, Caumont, Cauvignac, Cavignac, Cazats, Cazaugitat, Cénac, Cenon, Cérons, Cessac, Cestas, Cézac, Chamadelle, Cissac-Médoc, Civrac-de-Blaye, Civrac-sur-Dordogne, Civrac-en-Médoc, Cleyrac, Coimères, Coirac, Comps, Coubeyrac, Couquèques, Courpiac, Cours-de-Monségur, Cours-les-Bains, Coutras, Coutures, Créon, Croignon, Cubnezais, Cubzac-les-Ponts, Cudos, Cursan, Cussac-Fort-Médoc, Daignac, Dardenac, Daubèze, Dieulivol, Donnezac, Donzac, Doulezon, Escoussans, Espiet, Etauliers, Eynesse, Eyrans, Eysines, Faleyras, Fargues, Fargues-Saint-Hilaire, Flaujagues, Floirac, Floudès, Fontet, Fossés-et-Baleyssac, Fours, Francs, Fronsac, Frontenac, Gabarnac, Gaillan-en-Médoc, Gajac, Galgon, Gans, Gardegan-et-Tourtirac, Gauriac, Gauriaguet, Générac, Génissac, Gensac, Gironde-sur-Dropt, Gornac, Gours, Gradignan, Grayan-et-l’Hôpital, Grézillac, Grignols, Guillac, Guillos, Guîtres, Haux, Hure, Illats, Isle-Saint-Georges, Izon, Jau-Dignac-et-Loirac, Jugazan, Juillac, La Brède, La Lande-de-Fronsac, La Réole, La Rivière, La Roquille, La Sauve, Labarde, Labescau, Ladaux, Lados, Lagorce, Lalande-de-Pomerol, Lamarque, Lamothe-Landerron, Landerrouat, Landerrouet-sur-Ségur, Landiras, Langoiran, Langon, Lansac, Lapouyade, Laroque, Laruscade, Latresne, Lavazan, Le Bouscat, Le Fieu, Le Haillan, Le Nizan, Le Pian-Médoc, Le Pian-sur-Garonne, Le Pout, Le Puy, Le Taillan-Médoc, Le Tourne, Le Verdon-sur-Mer, Léogeats, Léognan, Les Artigues-de-Lussac, Les Billaux, Les Eglisottes-et-Chalaures, Les Esseintes, Les Lèves-et-Thoumeyragues, Les Peintures, Les Salles, Lesparre-Médoc, Lestiac-sur-Garonne, Libourne, Lignan-de-Bazas, Lignan-de-Bordeaux, Ligueux, Listrac-de-Durèze, Listrac-Médoc, Lormont, Loubens, Loupes, Loupiac, Loupiac-de-la-Réole, Ludon-Médoc, Lugaignac, Lugasson, Lugon-et-l’Ile-du-Carnay, Lussac, Macau, Madirac, Maransin, Marcenais, Margaux-Cantenac, Margueron, Marimbault, Marions, Marsas, Martignas-sur-Jalle, Martillac, Martres, Masseilles, Massugas, Mauriac, Mazères, Mazion, Mérignac, Mérignas, Mesterrieux, Mombrier, Mongauzy, Monprimblanc, Monségur, Montagne, Montagoudin, Montignac, Montussan, Morizès, Mouillac, Mouliets-et-Villemartin, Moulis-en-Médoc, Moulon, Mourens, Naujac-sur-Mer, Naujan-et-Postiac, Néac, Nérigean, Neuffons, Noaillac, Noaillan, Omet, Ordonnac, Paillet, Parempuyre, Pauillac, Pellegrue, Périssac, Pessac, Pessac-sur-Dordogne, Petit-Palais-et-Cornemps, Peujard, Pineuilh, Plassac, Pleine-Selve, Podensac, Pomerol, Pompéjac, Pompignac, Pondaurat, Porchères, Porte-de-Benauge, Portets, Préchac, Preignac, Prignac-et-Marcamps, Pugnac, Puisseguin, Pujols, Pujols-sur-Ciron, Puybarban, Puynormand, Queyrac, Quinsac, Rauzan, Reignac, Rimons, Riocaud, Rions, Roaillan, Romagne, Roquebrune, Ruch, Sablons, Sadirac, Saillans, Saint-Aignan, Saint-André-de-Cubzac, Saint-André-du-Bois, Saint-André-et-Appelles, Saint-Androny, Saint-Antoine-du-Queyret, Saint-Antoine-sur-l’Isle, Saint-Aubin-de-Blaye, Saint-Aubin-de-Branne, Saint-Aubin-de-Médoc, Saint-Avit-de-Soulège, Saint-Avit-Saint-Nazaire, Saint-Brice, Saint-Caprais-de-Bordeaux, Saint-Christoly-de-Blaye, Saint-Christoly-Médoc, Saint-Christophe-de-Double, Saint-Christophe-des-Bardes, Saint-Cibard, Saint-Ciers-d’Abzac, Saint-Ciers-de-Canesse, Saint-Ciers-sur-Gironde, Sainte-Colombe, Saint-Côme, Sainte-Croix-du-Mont, Saint-Denis-de-Pile, Saint-Emilion, Saint-Estèphe, Saint-Etienne-de-Lisse, Sainte-Eulalie, Saint-Exupéry, Saint-Félix-de-Foncaude, Saint-Ferme, Sainte-Florence, Sainte-Foy-la-Grande, Sainte-Foy-la-Longue, Sainte-Gemme, Saint-Genès-de-Blaye, Saint-Genès-de-Castillon, Saint-Genès-de-Fronsac, Saint-Genès-de-Lombaud, Saint-Genis-du-Bois, Saint-Germain-de-Grave, Saint-Germain-de-la-Rivière, Saint-Germain-d’Esteuil, Saint-Germain-du-Puch, Saint-Gervais, Saint-Girons-d’Aiguevives, Sainte-Hélène, Saint-Hilaire-de-la-Noaille, Saint-Hilaire-du-Bois, Saint-Hippolyte, Saint-Jean-de-Blaignac, Saint-Jean-d’Illac, Saint-Julien-Beychevelle, Saint-Laurent-d’Arce, Saint-Laurent-des-Combes, Saint-Laurent-du-Bois, Saint-Laurent-du-Plan, Saint-Laurent-Médoc, Saint-Léon, Saint-Loubert, Saint-Loubès, Saint-Louis-de-Montferrand, Saint-Macaire, Saint-Magne-de-Castillon, Saint-Maixant, Saint-Mariens, Saint-Martial, Saint-Martin-de-Laye, Saint-Martin-de-Lerm, Saint-Martin-de-Sescas, Saint-Martin-du-Bois, Saint-Martin-du-Puy, Saint-Martin-Lacaussade, Saint-Médard-de-Guizières, Saint-Médard-d’Eyrans, Saint-Médard-en-Jalles, Saint-Michel-de-Fronsac, Saint-Michel-de-Lapujade, Saint-Michel-de-Rieufret, Saint-Morillon, Saint-Palais, Saint-Pardon-de-Conques, Saint-Paul, Saint-Pey-d’Armens, Saint-Pey-de-Castets, Saint-Philippe-d’Aiguille, Saint-Philippe-du-Seignal, Saint-Pierre-d’Aurillac, Saint-Pierre-de-Bat, Saint-Pierre-de-Mons, Saint-Quentin-de-Baron, Saint-Quentin-de-Caplong, Sainte-Radegonde, Saint-Romain-la-Virvée, Saint-Sauveur, Saint-Sauveur-de-Puynormand, Saint-Savin, Saint-Selve, Saint-Seurin-de-Bourg, Saint-Seurin-de-Cadourne, Saint-Seurin-de-Cursac, Saint-Seurin-sur-l’Isle, Saint-Sève, Saint-Sulpice-de-Faleyrens, Saint-Sulpice-de-Guilleragues, Saint-Sulpice-de-Pommiers, Saint-Sulpice-et-Cameyrac, Sainte-Terre, Saint-Trojan, Saint-Vincent-de-Paul, Saint-Vincent-de-Pertignas, Saint-Vivien-de-Blaye, Saint-Vivien-de-Médoc, Saint-Vivien-de-Monségur, Saint-Yzan-de-Soudiac, Saint-Yzans-de-Médoc, Salaunes, Salleboeuf, Samonac, Saucats, Saugon, Sauternes, Sauveterre-de-Guyenne, Sauviac, Savignac, Savignac-de-l’Isle, Semens, Sendets, Sigalens, Sillas, Soulac-sur-Mer, Soulignac, Soussac, Soussans, Tabanac, Taillecavat, Talais, Talence, Targon, Tarnès, Tauriac, Tayac, Teuillac, Tizac-de-Curton, Tizac-de-Lapouyade, Toulenne, Tresses, Uzeste, Val-de-Livenne, Val de Virvée, Valeyrac, Vayres, Vendays-Montalivet, Vensac, Vérac, Verdelais, Vertheuil, Vignonet, Villandraut, Villegouge, Villenave-de-Rions, Villenave-d’Ornon, Villeneuve, Virelade, Virsac, Yvrac.

7. Pagrindinė (-ės) vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Cabernet franc N“

„Cabernet-Sauvignon N“

„Carmenère N“

„Cot N“ – „Malbec“

„Merlot N“

„Muscadelle B“

„Petit Verdot N“

„Sauvignon B“ – „Sauvignon blanc“

„Sauvignon gris G“ – „Fié gris“

„Semillon B“

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

Geografinei vietovei būdingos palyginti vienodos klimato sąlygos puikiai tinka vyno gamybai: netoliese esantys dideli vandens telkiniai (Atlanto vandenynas, Žirondos upės žiotys, Garonos ir Dordonės upių slėniai) turi svarbią termoreguliacinę reikšmę. Vis dėlto pavasario šalnas švelninanti vandenyno įtaka tolstant nuo vandenyno ir didžiųjų slėnių ir artėjant prie Landų, Sentonžo ir Perigoro Dublio miškų masyvų palaipsniui mažėja. Dėl šių ypatumų geografinės vietovės šiauriniuose ir pietiniuose bei pietvakariniuose pakraščiuose vynuogynų sodinama mažai. Geografinė vietovė apima 494 iš 535 Žirondos departamento komunų, išskyrus departamento pietvakarinę dalį, kurioje plėtojama ne vyno gamyba, o miškininkystė.

Jūrinio klimato sąlygomis auginamos Bordo vynuogės nuo XVII ir XVIII amžių buvo paremiamos poliais, po to paplito treliažai; visa tai buvo daroma tam, kad vynuogių derlius būtų vienodai pasiskirstęs, o lapų paviršius – pakankamas tinkamai chlorofilo sintezei, užtikrinančiai geriausią brandą. Atsižvelgiant į aplinkos savybes – skirtingus dirvožemio tipus ir nevienodą saulės spindulių kiekį – buvo atrinktos ir pritaikytos įvairios vynuogių veislės. Galima išskirti keturis dirvožemio tipus:

—	daugiausia šlaituose paplitęs kalkinio molio ir kalkinio mergelio dirvožemis, kuriame puikiai auga veislė „Merlot N“;

—	dirvožemis, kuriame vyrauja silicis su molio ir kalkių priemaišomis, labai tinkantis, pavyzdžiui, veislėms „Merlot N“ ir „Sauvignon B“;

—	lengvesnis aliuvinis dirvožemis su smulkiomis silicio dalelėmis, tinkantis vynuogėms, iš kurių gaminami sausi baltieji vynai, auginti;

—	žvyringas dirvožemis, kurį sudaro žvyras, kvarcas ir smulkesnis arba stambesnis smėlis, būdingas gerai drenuojamose ir šiltose terasose, kurios puikiai tinka vynuogėms, ypač veislei „Cabernet-Sauvignon N“, auginti.

Vynuogių veislių, biologinės ir fizinės aplinkos įvairovės, vynuogyno priežiūros ir vyno gamybos būdų derinimas leidžia pagaminti išskirtinio stiliaus vynus, kuriems būdinga plati aromatų gama. Turimas uostas ir glaudūs istoriniai ryšiai su kitomis tautomis labai anksti paskatino imtis įvairiapusės ir plačios prekybos. Bordo regiono vyno gamintojai visada buvo atviri pasauliui, todėl turėjo galimybę naudotis techninėmis naujovėmis ir jas skleisti, taigi galėjo skatinti savo vynuogynų dinamiškumą, stiprinti, plėtoti ir eksportuoti savo patirtį, kartu išsaugodami šimtametes tradicijas.

Po Akvitanijos kunigaikštytės Eleonoros ir būsimo Anglijos karaliaus Henriko Plantageneto vedybų 1152 m. prekybiniai mainai buvo išplėtoti dar labiau ir anglai ėmė importuoti Bordo vynus, kuriuos dėl šviesios spalvos vadino „Claret“. Ilgainiui šis pavadinimas prigijo, tad net ir dabar tam tikri vynai vadinami „Clairet“ arba „Claret“.

XVII amžiuje atsiradus naujų vartotojų prasidėjo nauja prekybos era. Eksportas tebėra svarbi Bordo vynų platinimo dalis. Trečdalis pagaminto kiekio išsiunčiama į daugiau nei 150 šalių. Vyno su saugoma kilmės vietos nuoroda (pagrindinio Žirondos departamento ištekliaus) gamyba reikšmingai prisidėjo formuojant kaimų ir miestų peizažą bei vietinę architektūrą (vyndarių pilaites, vyno rūsius).

Pagrindiniai departamento miestai yra upių uostai, kurių plėtrą nulėmė prekyba vynais.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas

Arčiausiai esanti vietovė, nustatyta nukrypti leidžiančioje nuostatoje dėl vyno, kuris gali būti žymimas saugoma kilmės vietos nuoroda „Bordeaux“ su papildoma nuoroda „Clairet“ ar „Claret“ arba be jos, gamybos ir brandinimo, apima šių komunų teritorijas, kaip jos apibrėžtos 2020 m. vasario 26 d. Oficialiajame geografinių kodų registre:

—	Dordonės departamentas: Le Fleix, Fougueyrolles, Gageac-et-Rouillac, Gardonne, Minzac, Pomport, Port-Sainte-Foy-et-Ponchapt, Razac-de-Saussignac, Saint-Antoine-de-Breuilh, Saint-Seurin-de-Prats, Saussignac, Thénac, Villefranche-de-Lonchat;

—	Lo ir Garonos departamentas: Baleyssagues, Beaupuy, Cocumont, Duras, Esclottes, Lagupie, Loubès-Bernac, Sainte-Colombe-de-Duras, Savignac-de-Duras, Villeneuve-de-Duras.

Geografiniai pavadinimai. Papildomos nuorodos

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Atsižvelgiant į atitinkamam vynui nustatytus reikalavimus, visų pirma susijusius su jusliniais standartais, prie SKVN „Bordeaux“ papildomai gali būti pateikiama nuoroda „Claret“ (raudonieji vynai) arba „Clairet“ (tamsūs rožiniai vynai).

Prie SKVN „Bordeaux“ taip pat gali būti papildomai pateikiama geografinė nuoroda „Haut-Benauge“ (baltieji vynai) pagal šiai papildomai geografinei nuorodai nustatytus reikalavimus, visų pirma susijusius su geografine vietove, vynuogynų veisimu, gamybos kiekiu ir jusliniais standartais.

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Geografinė nuoroda „Haut-Benauge“ iškart po saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimo „Bordeaux“ turi būti rašoma ne didesniu šriftu (nei aukštesniu, nei platesniu) nei šriftas, kuriuo užrašyta saugoma kilmės vietos nuoroda.

Teisinis pagrindas:

ES teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Baltieji vynai, kurių fermentuojamųjų cukrų kiekis yra didesnis nei 5 gramai viename litre ir mažesnis nei 60 gramų viename litre, ženklinami atitinkama nuoroda į vyne esantį kiekį, kaip tai nustatyta ES teisės aktuose.

Didesnė geografinė vietovė

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Saugoma kilmės vietos nuoroda žymimų vynų etiketėse galima nurodyti didesnę geografinę vietovę „Vin de Bordeaux“ Šios didesnės geografinės vietovės pavadinimas turi būti užrašomas rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) yra ne didesnis kaip 2/3 rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Nuoroda į produkto specifikaciją

http://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-f63da9a1-2281-41d3-9e85-431aa741ffa5

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

2021 7 5

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 262/33

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2021/C 262/12)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINĮ PAKEITIMĄ, DĖL KURIO KEIČIAMAS BENDRASIS DOKUMENTAS

„Bordeaux supérieur“

PDO-FR-A0306-AM05

Pranešimo data: 2021 5 7

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Nuoroda į Oficialųjį geografinių kodų registrą

Komunų sąrašas atnaujinamas atsižvelgiant į 2020 m. Oficialųjį geografinių kodų registrą.

Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio, geografinė vietovė nekeičiama.

Atlikus šį pakeitimą, iš dalies keičiami bendrojo dokumento 6 ir 9 punktai.

2. Prisitaikymo prie klimato kaitos tikslais naudojamų vynuogių veislių įtraukimas

Kalbant apie vynuogių veisles, iš kurių gaminami baltieji vynai, įtraukiama prisitaikymo prie klimato kaitos tikslais naudojama vynuogių veislė „Liliorila“. Ši vynuogių veislė taip pat vėlai sunoksta, yra atspari puviniui, o iš jos gaminami vynai pasižymi nuoroda „Bordeaux supérieur“ žymimiems vynams būdingomis juslinėmis savybėmis.

Šios vynuogių veislės turi sudaryti ne daugiau kaip 5 % visų ūkyje auginamų veislių ir ne daugiau kaip 10 % mišinio, iš kurio gaminamas atitinkamos spalvos vynas.

Bendrajam dokumentui šie pakeitimai įtakos neturi.

3. Nustatytas sklypų plotas

Į priedą, kuriame pateikiamas nustatytą sklypų plotą patvirtinusio kompetentingo nacionalinio komiteto posėdžių sąrašas, įtraukiama 2021 m. vasario 11 d. data.

Bendrajam dokumentui šie pakeitimai įtakos neturi.

4. Ryšys su vietove

Susijungus kai kurioms komunoms, peržiūrėtas ryšys su vietove ir atnaujintas komunų skaičius.

Bendrajam dokumentui šie pakeitimai įtakos neturi.

5. Kontrolės įstaigos duomenys

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Pavadinimas (-ai)

Bordeaux supérieur

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

Baltieji neputojantys vynai su fermentuojamaisiais cukrumis

GLAUSTAS APRAŠYMAS

Baltiesiems neputojantiems vynams būdingos tokios savybės:

—	natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais – ≥ 12 %;

—	fermentuojamųjų cukrų kiekis – > 17 g/l.

Prieš išpilstymą vyno:

—	lakusis rūgštingumas yra ≤ 13,26 meq/l;

—	bendras SO2 kiekis yra ≤ 260 mg/l.

Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais yra ≤ 15 %.

Baltieji vynai su fermentuojamaisiais cukrumis daugiausia gaminami iš veislės „Sémillon B“ vynuogių, kurios vynui suteikia išbaigtumo, sodrumo, aukso spalvą, cukatų aromatą, o šias vynuoges derinant su veislių „Sauvignon B“ ir „Muscadelle B“ vynuogėmis vynas įgauna gaivumo. Brandiems vynams (4–8 metų) dažnai būdingas gėlių, medaus ir prieskonių aromatas.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	18
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	300

Raudonieji neputojantys vynai

GLAUSTAS APRAŠYMAS

Raudoniesiems neputojantiems vynams būdingos tokios savybės:

—	natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais – ≥ 11 %;

—	fermentuojamųjų cukrų kiekis – ≤ 3 g/l;

—	obuolių rūgšties kiekis – ≤ 0,3 g/l.

Prieš išpilstymą vyno:

—	lakusis rūgštingumas yra ≤ 13,26 meq/l;

—	bendras SO2 kiekis yra ≤ 140 mg/l.

Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais yra ≤ 13,5 %.

Raudonieji vynai, daugiausia gaminami derinant veislių „Merlot N“ ir „Cabernet-Sauvignon N“ vynuoges ir šiek tiek rečiau – veislės „Cabernet franc N“ vynuoges, yra išbaigti, sodrūs ir pasižymintys aiškia struktūra. Jauniems vynams paprastai būdingas šviežių ir konservuotų uogų kvapas, o brandintų vynų aromatą dažnai papildo prieskonių ir virtų vaisių pokvapiai.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	20
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	150

5. Vyno gamybos metodai

5.1. Specifiniai vynininkystės metodai

1. Sodinimo tankumas ir atstumai tarp eilių bei augalų

Auginimo praktika

Nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. užsodinamuose sklypuose mažiausias vynuogienojų tankumas yra 4 500 vynmedžių sodinių viename hektare. Atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 2,20 m, o atstumas tarp augalų toje pačioje eilėje turi būti ne mažesnis nei 0,85 m.

Toks tankumas gali būti sumažintas iki 3 300 vynmedžių sodinių viename hektare. Tokiu atveju atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 3 m, o atstumas tarp augalų toje pačioje eilėje turi būti ne mažesnis nei 1 m.

2. Genėjimo taisyklės

Auginimo praktika

Vynmedžių šakas leidžiama genėti tik trumpai arba paliekant ilgesnes šakas. Po genėjimo veislių „Merlot N“, „Sémillon B“ ir „Muscadelle B“ vynuogienojų pumpurų skaičius neturi viršyti 40 000 viename hektare ir 17 ant vieno vynmedžio sodinio. Genint kitų veislių, pvz., „Cabernet franc N“, „Cabernet-Sauvignon N“, „Sauvignon B“, „Sauvignon gris G“, vynuoges, ant vynuogienojų paliekama ne daugiau kaip 45 000 pumpurų viename hektare ir ne daugiau kaip 19 pumpurų ant vieno augalo. Pašalinus nereikalingus pumpurus, vaisingų šakų skaičius ant vieno vynuogienojaus negali viršyti: – vynuogių veislių „Merlot N“, „Sémillon B“ ir „Muscadelle B“ atveju – 11 šakų ant vieno vynuogienojaus, jei vynuogienojų tankumas sklype yra ne mažesnis kaip 4 500 augalų viename hektare, ir 14 šakų ant vieno vynuogienojaus, jei vynuogienojų tankumas sklype mažesnis negu 4 500 augalų viename hektare; – kitų vynuogių veislių, pvz., „Cabernet franc N“, „Cabernet-Sauvignon N“, „Sauvignon B“, „Sauvignon gris G“, atveju – 13 šakų ant vieno vynuogienojaus, jei vynuogienojų tankumas sklype yra ne mažesnis kaip 4 500 augalų viename hektare, ir 16 šakų ant vieno vynuogienojaus, jei vynuogienojų tankumas sklype mažesnis negu 4 500 augalų viename hektare. Genima ne vėliau kaip išsiskleidus lapams (Lorenzo 9 etapas).

Nereikalingi pumpurai pašalinami prieš užsimezgant vaisiams.

3. Sodrinimas

Specifinis vynininkystės metodas

Po sodrinimo raudonųjų vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13,5 %, baltųjų vynų – 15 %.

Leidžiama sodrinti iš dalies koncentruojant raudonuosius vynus, bet neviršijant 15 % tokiu būdu praturtinto tūrio koncentracijos.

5.2. Didžiausias gamybos kiekis

Baltieji neputojantys vynai su fermentuojamaisiais cukrumis:

60 hektolitrų iš hektaro.

Raudonieji neputojantys vynai (vynuogienojų tankumas sklype – ≥ 4 500 sodinių/ha):

66 hektolitrai iš hektaro.

Raudonieji neputojantys vynai (vynuogienojų tankumas sklype – ≥ 4 000 sodinių/ha ir < 4 500 sodinių/ha):

55 hektolitrai iš hektaro.

Raudonieji neputojantys vynai (vynuogienojų tankumas sklype – ≥ 3 300 sodinių/ha ir < 4 000 sodinių/ha):

50 hektolitrų iš hektaro.

6. Nustatyta geografinė vietovė

Vynuogių derlius nurenkamas, vynas gaminamas ir brandinamas toliau nurodytose Žirondos departamento komunose, atsižvelgiant į 2020 m. vasario 26 d. Oficialųjį geografinių kodų registrą: Abzac, Aillas, Ambarès-et-Lagrave, Ambès, Anglade, Arbanats, Arcins, Arsac, Artigues-près-Bordeaux, Arveyres, Asques, Aubiac, Auriolles, Auros, Avensan, Ayguemorte-les-Graves, Bagas, Baigneaux, Barie, Baron, Barsac, Bassanne, Bassens, Baurech, Bayas, Bayon-sur-Gironde, Bazas, Beautiran, Bégadan, Bègles, Béguey, Bellebat, Bellefond, Belvès-de-Castillon, Bernos-Beaulac, Berson, Berthez, Beychac-et-Caillau, Bieujac, Birac, Blaignac, Blaignan-Prignac, Blanquefort, Blasimon, Blaye, Blésignac, Bommes, Bonnetan, Bonzac, Bordeaux, Bossugan, Bouliac, Bourdelles, Bourg, Branne, Brannens, Braud-et-Saint-Louis, Brouqueyran, Bruges, Budos, Cabanac-et-Villagrains, Cabara, Cadarsac, Cadaujac, Cadillac, Cadillac-en-Fronsadais, Camarsac, Cambes, Camblanes-et-Meynac, Camiac-et-Saint-Denis, Camiran, Camps-sur-l’Isle, Campugnan, Canéjan, Capian, Caplong, Carbon-Blanc, Cardan, Carignan-de-Bordeaux, Cars, Cartelègue, Casseuil, Castelmoron-d’Albret, Castelnau-de-Médoc, Castelviel, Castets et Castillon, Castillon-la-Bataille, Castres-Gironde, Caudrot, Caumont, Cauvignac, Cavignac, Cazats, Cazaugitat, Cénac, Cenon, Cérons, Cessac, Cestas, Cézac, Chamadelle, Cissac-Médoc, Civrac-de-Blaye, Civrac-sur-Dordogne, Civrac-en-Médoc, Cleyrac, Coimères, Coirac, Comps, Coubeyrac, Couquèques, Courpiac, Cours-de-Monségur, Cours-les-Bains, Coutras, Coutures, Créon, Croignon, Cubnezais, Cubzac-les-Ponts, Cudos, Cursan, Cussac-Fort-Médoc, Daignac, Dardenac, Daubèze, Dieulivol, Donnezac, Donzac, Doulezon, Escoussans, Espiet, Etauliers, Eynesse, Eyrans, Eysines, Faleyras, Fargues, Fargues-Saint-Hilaire, Flaujagues, Floirac, Floudès, Fontet, Fossés-et-Baleyssac, Fours, Francs, Fronsac, Frontenac, Gabarnac, Gaillan-en-Médoc, Gajac, Galgon, Gans, Gardegan-et-Tourtirac, Gauriac, Gauriaguet, Générac, Génissac, Gensac, Gironde-sur-Dropt, Gornac, Gours, Gradignan, Grayan-et-l’Hôpital, Grézillac, Grignols, Guillac, Guillos, Guîtres, Haux, Hure, Illats, Isle-Saint-Georges, Izon, Jau-Dignac-et-Loirac, Jugazan, Juillac, La Brède, La Lande-de-Fronsac, La Réole, La Rivière, La Roquille, La Sauve, Labarde, Labescau, Ladaux, Lados, Lagorce, Lalande-de-Pomerol, Lamarque, Lamothe-Landerron, Landerrouat, Landerrouet-sur-Ségur, Landiras, Langoiran, Langon, Lansac, Lapouyade, Laroque, Laruscade, Latresne, Lavazan, Le Bouscat, Le Fieu, Le Haillan, Le Nizan, Le Pian-Médoc, Le Pian-sur-Garonne, Le Pout, Le Puy, Le Taillan-Médoc, Le Tourne, Le Verdon-sur-Mer, Léogeats, Léognan, Les Artigues-de-Lussac, Les Billaux, Les Eglisottes-et-Chalaures, Les Esseintes, Les Lèves-et-Thoumeyragues, Les Peintures, Les Salles, Lesparre-Médoc, Lestiac-sur-Garonne, Libourne, Lignan-de-Bazas, Lignan-de-Bordeaux, Ligueux, Listrac-de-Durèze, Listrac-Médoc, Lormont, Loubens, Loupes, Loupiac, Loupiac-de-la-Réole, Ludon-Médoc, Lugaignac, Lugasson, Lugon-et-l’Ile-du-Carnay, Lussac, Macau, Madirac, Maransin, Marcenais, Margaux-Cantenac, Margueron, Marimbault, Marions, Marsas, Martignas-sur-Jalle, Martillac, Martres, Masseilles, Massugas, Mauriac, Mazères, Mazion, Mérignac, Mérignas, Mesterrieux, Mombrier, Mongauzy, Monprimblanc, Monségur, Montagne, Montagoudin, Montignac, Montussan, Morizès, Mouillac, Mouliets-et-Villemartin, Moulis-en-Médoc, Moulon, Mourens, Naujac-sur-Mer, Naujan-et-Postiac, Néac, Nérigean, Neuffons, Noaillac, Noaillan, Omet, Ordonnac, Paillet, Parempuyre, Pauillac, Pellegrue, Périssac, Pessac, Pessac-sur-Dordogne, Petit-Palais-et-Cornemps, Peujard, Pineuilh, Plassac, Pleine-Selve, Podensac, Pomerol, Pompéjac, Pompignac, Pondaurat, Porchères, Porte-de-Benauge, Portets, Préchac, Preignac, Prignac-et-Marcamps, Pugnac, Puisseguin, Pujols, Pujols-sur-Ciron, Puybarban, Puynormand, Queyrac, Quinsac, Rauzan, Reignac, Rimons, Riocaud, Rions, Roaillan, Romagne, Roquebrune, Ruch, Sablons, Sadirac, Saillans, Saint-Aignan, Saint-André-de-Cubzac, Saint-André-du-Bois, Saint-André-et-Appelles, Saint-Androny, Saint-Antoine-du-Queyret, Saint-Antoine-sur-l’Isle, Saint-Aubin-de-Blaye, Saint-Aubin-de-Branne, Saint-Aubin-de-Médoc, Saint-Avit-de-Soulège, Saint-Avit-Saint-Nazaire, Saint-Brice, Saint-Caprais-de-Bordeaux, Saint-Christoly-de-Blaye, Saint-Christoly-Médoc, Saint-Christophe-de-Double, Saint-Christophe-des-Bardes, Saint-Cibard, Saint-Ciers-d’Abzac, Saint-Ciers-de-Canesse, Saint-Ciers-sur-Gironde, Sainte-Colombe, Saint-Côme, Sainte-Croix-du-Mont, Saint-Denis-de-Pile, Saint-Emilion, Saint-Estèphe, Saint-Etienne-de-Lisse, Sainte-Eulalie, Saint-Exupéry, Saint-Félix-de-Foncaude, Saint-Ferme, Sainte-Florence, Sainte-Foy-la-Grande, Sainte-Foy-la-Longue, Sainte-Gemme, Saint-Genès-de-Blaye, Saint-Genès-de-Castillon, Saint-Genès-de-Fronsac, Saint-Genès-de-Lombaud, Saint-Genis-du-Bois, Saint-Germain-de-Grave, Saint-Germain-de-la-Rivière, Saint-Germain-d’Esteuil, Saint-Germain-du-Puch, Saint-Gervais, Saint-Girons-d’Aiguevives, Sainte-Hélène, Saint-Hilaire-de-la-Noaille, Saint-Hilaire-du-Bois, Saint-Hippolyte, Saint-Jean-de-Blaignac, Saint-Jean-d’Illac, Saint-Julien-Beychevelle, Saint-Laurent-d’Arce, Saint-Laurent-des-Combes, Saint-Laurent-du-Bois, Saint-Laurent-du-Plan, Saint-Laurent-Médoc, Saint-Léon, Saint-Loubert, Saint-Loubès, Saint-Louis-de-Montferrand, Saint-Macaire, Saint-Magne-de-Castillon, Saint-Maixant, Saint-Mariens, Saint-Martial, Saint-Martin-de-Laye, Saint-Martin-de-Lerm, Saint-Martin-de-Sescas, Saint-Martin-du-Bois, Saint-Martin-du-Puy, Saint-Martin-Lacaussade, Saint-Médard-de-Guizières, Saint-Médard-d’Eyrans, Saint-Médard-en-Jalles, Saint-Michel-de-Fronsac, Saint-Michel-de-Lapujade, Saint-Michel-de-Rieufret, Saint-Morillon, Saint-Palais, Saint-Pardon-de-Conques, Saint-Paul, Saint-Pey-d’Armens, Saint-Pey-de-Castets, Saint-Philippe-d’Aiguille, Saint-Philippe-du-Seignal, Saint-Pierre-d’Aurillac, Saint-Pierre-de-Bat, Saint-Pierre-de-Mons, Saint-Quentin-de-Baron, Saint-Quentin-de-Caplong, Sainte-Radegonde, Saint-Romain-la-Virvée, Saint-Sauveur, Saint-Sauveur-de-Puynormand, Saint-Savin, Saint-Selve, Saint-Seurin-de-Bourg, Saint-Seurin-de-Cadourne, Saint-Seurin-de-Cursac, Saint-Seurin-sur-l’Isle, Saint-Sève, Saint-Sulpice-de-Faleyrens, Saint-Sulpice-de-Guilleragues, Saint-Sulpice-de-Pommiers, Saint-Sulpice-et-Cameyrac, Sainte-Terre, Saint-Trojan, Saint-Vincent-de-Paul, Saint-Vincent-de-Pertignas, Saint-Vivien-de-Blaye, Saint-Vivien-de-Médoc, Saint-Vivien-de-Monségur, Saint-Yzan-de-Soudiac, Saint-Yzans-de-Médoc, Salaunes, Salleboeuf, Samonac, Saucats, Saugon, Sauternes, Sauveterre-de-Guyenne, Sauviac, Savignac, Savignac-de-l’Isle, Semens, Sendets, Sigalens, Sillas, Soulac-sur-Mer, Soulignac, Soussac, Soussans, Tabanac, Taillecavat, Talais, Talence, Targon, Tarnès, Tauriac, Tayac, Teuillac, Tizac-de-Curton, Tizac-de-Lapouyade, Toulenne, Tresses, Uzeste, Val-de-Livenne, Val de Virvée, Valeyrac, Vayres, Vendays-Montalivet, Vensac, Vérac, Verdelais, Vertheuil, Vignonet, Villandraut, Villegouge, Villenave-de-Rions, Villenave-d’Ornon, Villeneuve, Virelade, Virsac, Yvrac.

7. Pagrindinė (-ės) vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Cabernet franc N“

„Cabernet-Sauvignon N“

„Carmenère N“

„Cot N“ – „Malbec“

„Merlot N“

„Muscadelle B“

„Petit Verdot N“

„Sauvignon B“ – „Sauvignon blanc“

„Sauvignon gris G“ – „Fié gris“

„Semillon B“

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

Jūrinio klimato sąlygomis auginamos Bordo vynuogės nuo XVII ir XVIII amžių buvo paremiamos poliais, po to paplito treliažai; visa tai buvo daroma tam, kad vynuogių derlius būtų vienodai pasiskirstęs, o lapų paviršius – pakankamas chlorofilo sintezei, užtikrinančiai gerą brandą. Vietovei būdingas įvairių tipų dirvožemis ir skirtinga vynuogynų padėtis saulės atžvilgiu, todėl, atsižvelgiant į aplinkos savybes ir nuo senų laikų paplitusią maišytų vynų gamybą, atrinktos ir pritaikytos įvairios vynuogių veislės. Galima išskirti keturis dirvožemio tipus:

—	daugiausia šlaituose paplitęs kalkinio molio ir kalkinio mergelio dirvožemis, kuriame puikiai auga veislė „Merlot N“;

—	dirvožemis, kuriame vyrauja silicis su molio ir kalkių priemaišomis, labai tinkantis veislėms „Merlot N“ ir „Sauvignon B“;

—	lengvesnis aliuvinis dirvožemis su smulkiomis silicio dalelėmis, labiausiai tinkantis vynuogėms, iš kurių gaminami baltieji vynai, auginti;

—	žvyringas dirvožemis, kurį sudaro žvyras, kvarcas ir smulkesnis arba stambesnis smėlis, būdingas gerai drenuojamose ir šiltose terasose, kurios puikiai tinka vynuogėms, ypač veislei „Cabernet-Sauvignon N“, auginti.

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Bordeaux supérieur“ žymimi vynai atitinka reikalavimus, kuriuos ilgainiui nustatė saugoma kilmės vietos nuoroda „Bordeaux“ žymimų vynų gamintojai. Šie reikalavimai susiję su vynuogyno tankumu (didesnis), genėjimo taisyklėmis (mažesnis pumpurų skaičius), didžiausiu derliumi (mažesnis). Šiomis sąlygomis gaminami didesnės koncentracijos vynai, kuriuose mažiausias cukraus kiekis, pvz., mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais, yra didesnis nei saugoma kilmės vietos nuoroda „Bordeaux“ žymimų vynų. Saugoma kilmės vietos nuoroda „Bordeaux supérieur“ žymimi raudonieji ir baltieji vynai laikomi išskirtinio stiliaus vynais. Jie išsiskiria savo harmoningumu, tam tikru subtilumu, tinkama pusiausvyra ir aromatų gausa – šias savybes, be kita ko, padėjo užtikrinti biologinės ir fizinės aplinkos įvairovė, vynuogių veislės, taip pat vynuogyno priežiūros ir vyno gamybos būdai, taikyti gaminant brandžius vynus. Turimas uostas ir glaudūs istoriniai ryšiai su kitomis tautomis labai anksti paskatino imtis įvairiapusės ir plačios prekybos. Bordo regiono vyno gamintojai visada buvo atviri pasauliui, todėl turėjo galimybę naudotis techninėmis naujovėmis ir jas skleisti, taigi galėjo skatinti savo vynuogynų dinamiškumą, stiprinti, plėtoti ir eksportuoti savo patirtį, kartu išsaugodami šimtametes tradicijas. Po Akvitanijos kunigaikštytės Eleonoros ir būsimo Anglijos karaliaus Henriko Plantageneto vedybų 1152 m. prasidėjo labai svarbūs prekybiniai mainai. Anglai eksportavo maisto produktus, tekstilės gaminius ir metalo dirbinius, o importavo Bordo vynus. XVII amžiuje atsiradus naujų vartotojų prasidėjo nauja prekybos era. Eksportas tebėra svarbi Bordo vynų platinimo dalis. Tokiu būdu visame pasaulyje taip pat skleidžiama praktinė patirtis, saugoma kilmės vietos nuoroda „Bordeaux supérieur“ žymimų vynų įvaizdis ir vardas. Šiandien du trečdaliai šių vynų išpilstomi į butelius gamybos vietovėje. Šiems vynams būdinga kompleksiškesnė struktūra ir juos galima brandinti ilgiau nei saugoma kilmės vietos nuoroda „Bordeaux“ žymimus vynus, t. y. penkerius ar šešerius metus.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Išpilstymas nustatytų ribų geografinėje vietovėje

Sąlygos aprašymas

Pritaikius su vyndaryste susijusią nukrypti leidžiančią nuostatą, nustatyta arčiausiai esanti vynų gamybos ir brandinimo vietovė apima toliau nurodytų komunų, kaip jos apibrėžtos 2020 m. vasario 26 d. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritoriją:

—	Dordonės departamentas: Le Fleix, Fougueyrolles, Gageac-et-Rouillac, Gardonne, Minzac, Pomport, Port-Sainte-Foy-et-Ponchapt, Razac-de-Saussignac, Saint-Antoine-de-Breuilh, Saint-Seurin-de-Prats, Saussignac, Thénac, Villefranche-de-Lonchat;

—	Lo ir Garonos departamentas: Baleyssagues, Cocumont, Duras, Esclottes, Loubès-Bernac, Sainte-Colombe-de-Duras, Savignac-de-Duras, Villeneuve-de-Duras.

Didesnė geografinė vietovė

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Saugoma kilmės vietos nuoroda žymimų vynų etiketėse galima nurodyti didesnę geografinę vietovę „Vin de Bordeaux“ arba „Grand Vin de Bordeaux“. Šios didesnės geografinės vietovės pavadinimas turi būti užrašomas rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) yra ne didesnis kaip 2/3 rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-acf2cbea-d0b8-4acf-b65b-40814c3030e0.

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 262

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	64 metai 2021m. liepos 5d.

Turinys		Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2021/C 262/01	Komisijos komunikatas. ES saugaus veiklos atnaujinimo kultūros ir kūrybos sektoriuose COVID-19 sąlygomis gairės	1
2021/C 262/02	Iebildumu necelšana pret paziņoto koncentrāciju (Lieta M.10289 — PSP/Aviva/10 Station Road) (Dokuments attiecas uz EEZ)	11

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2021/C 262/03	2021 m. liepos 2 d. Euro kursas	12
	Audito Rūmai
2021/C 262/04	Specialioji ataskaita Nr. 14/2021. INTERREG bendradarbiavimas. Europos Sąjungos pasienio regionų potencialas dar nėra visiškai išnaudotas	13

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2021/C 262/05	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.10342 — Leonard Green & Partners/Goldman Sachs Group/AEA Investors/Visual Comfort). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	14
2021/C 262/06	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.10373 — Primonial/Samsung/Target). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	16
2021/C 262/07	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.10305 — CDPQ/DWS/Ermewa). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	18
2021/C 262/08	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.10232 — Brose/Sitech) ( 1 )	20
2021/C 262/09	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.10255 — Triton/Bergman Clinics) ( 1 )	21
2021/C 262/10	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.10321 — DSV/Agility). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	22
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2021/C 262/11	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas	24
2021/C 262/12	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas	33

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1823
JPY	Japonijos jena	131,74
DKK	Danijos krona	7,4360
GBP	Svaras sterlingas	0,86003
SEK	Švedijos krona	10,1583
CHF	Šveicarijos frankas	1,0945
ISK	Islandijos krona	147,30
NOK	Norvegijos krona	10,2375
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,606
HUF	Vengrijos forintas	352,10
PLN	Lenkijos zlotas	4,5264
RON	Rumunijos lėja	4,9283
TRY	Turkijos lira	10,2780
AUD	Australijos doleris	1,5836
CAD	Kanados doleris	1,4677
HKD	Honkongo doleris	9,1838
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6988
SGD	Singapūro doleris	1,5969
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 343,49
ZAR	Pietų Afrikos randas	17,0787
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,6594
HRK	Kroatijos kuna	7,4887
IDR	Indonezijos rupija	17 191,94
MYR	Malaizijos ringitas	4,9225
PHP	Filipinų pesas	58,423
RUB	Rusijos rublis	87,1200
THB	Tailando batas	38,052
BRL	Brazilijos realas	5,9421
MXN	Meksikos pesas	23,5936
INR	Indijos rupija	88,3055


	(1) Tekstas svarbus EEE.