—

atsižvelgdamas į dėl Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų benfluralino, dimoksistrobino, fluazinamo, flutolanilo, mankozebo, mekopropo-P, mepikvato, metiramo, oksamilo ir piraklostrobino patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, projektą (D064213/02,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (1), ypač į jo 17 straipsnio pirmą pastraipą ir 21 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/408 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 80 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo ir dėl keistinų medžiagų sąrašo sudarymo (2),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (3), 11 ir 13 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo (4),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.

kadangi 2006 m. spalio 1 d. dimoksistrobinas buvo įtrauktas į Tarybos direktyvos 91/414/EEB (5) I priedą pagal Komisijos direktyvą 2006/75/EB (6) ir, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009, yra laikomas patvirtintu;

B.

kadangi procedūra dimoksistrobino patvirtinimo galiojimui pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 844/2012 (7) atnaujinti tęsiasi nuo 2013 m.;

C.

kadangi veikliosios medžiagos dimoksistrobino patvirtinimo galiojimo laikotarpis, kuris iš pradžių turėjo baigtis 2016 m. rugsėjo 30 d., jau buvo 16 mėnesių pratęstas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1136/2013 (8), tuomet metams Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/84 (9), tada dar metams Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2018/1796 (10), o dabar ir vėl jį rengiamasi pratęsti metams šiuo Komisijos įgyvendinimo reglamento projektu, pagal kurį patvirtinimo galiojimo laikotarpis būtų pratęstas iki 2021 m. sausio 31 d.;

D.

kadangi 2006 m. liepos 1 d. mankozebas buvo įtrauktas į Direktyvos 91/414/EEB I priedą pagal Komisijos direktyvą 2005/72/EB (11) ir, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009, yra laikomas patvirtintu;

E.

kadangi procedūra mankozebo patvirtinimo galiojimui pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 844/2012 atnaujinti tęsiasi nuo 2013 m.;

F.

kadangi veikliosios medžiagos mankozebo patvirtinimo galiojimo laikotarpis, kuris iš pradžių turėjo baigtis 2016 m. birželio 30 d., jau buvo 19 mėnesių pratęstas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 762/2013 (12), tuomet metams Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/84, tada dar metams Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2018/1796, o dabar ir vėl jį rengiamasi pratęsti metams šiuo Komisijos įgyvendinimo reglamento projektu, pagal kurį patvirtinimo galiojimo laikotarpis būtų pratęstas iki 2021 m. sausio 31 d.;

G.

kadangi Komisija pratęsimų priežasčių nepaaiškina niekaip kitaip, išskyrus tai, kad „atsižvelgiant į tai, kad šias medžiagas įvertinti pavėluota dėl nuo pareiškėjų nepriklausančių priežasčių, šių veikliųjų medžiagų patvirtinimas veikiausiai baigs galioti prieš priimant sprendimą dėl jo pratęsimo.“;

H.

kadangi Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 siekiama užtikrinti aukšto lygio žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugą ir sykiu apsaugoti Sąjungos žemės ūkio konkurencingumą; kadangi reikėtų skirti ypatingą dėmesį pažeidžiamų gyventojų grupių, įskaitant nėščias moteris, kūdikius ir vaikus, apsaugai;

I.

kadangi turėtų būti taikomas atsargumo principas ir kadangi Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatyta, jog medžiagos augalų apsaugos produktams turėtų būti naudojamos tik įrodžius jų neabejotiną naudą augalų auginimui, o tikimybės, kad jos darytų kenksmingą poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai arba neleistiną poveikį aplinkai, nėra;

J.

kadangi Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 pažymima, kad saugumo sumetimais veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimo laikotarpis turėtų būti ribotas; kadangi patvirtinimo laikotarpis turėtų proporcingai atitikti galimą riziką, susijusią su šių medžiagų naudojimu, tačiau šiais atvejais akivaizdu, kad proporcingumo nepaisoma;

K.

kadangi, nustačius žalingo poveikio sveikatai galimybę, tačiau tebesant mokslinių abejonių, Komisija ir valstybės narės turi galimybę ir pareigą veikti vadovaudamosi atsargumo principu bei patvirtinti laikinas rizikos valdymo priemones, kurios yra būtinos aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugai užtikrinti;

L.

kadangi, kalbant konkrečiau, Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 21 straipsniu Komisijai užtikrinama galimybė bet kuriuo metu peržiūrėti veikliosios medžiagos patvirtinimą, ypač jei atsižvelgusi į naujas mokslines ir technines žinias ji laikosi nuomonės, kad esama požymių, jog medžiaga nebeatitinka 4 straipsnyje nurodytų patvirtinimo kriterijų, o ši peržiūra gali lemti medžiagos patvirtinimo atšaukimą arba dalinį pakeitimą;

M.

kadangi 2015 m. dimoksistrobinas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/408 įtrauktas į „keistinų medžiagų“ sąrašą, nes šios veikliosios medžiagos ūmaus poveikio etaloninė dozė (ŪPED) yra gerokai mažesnė už daugumos patvirtintų veikliųjų medžiagų, priklausančių savo grupėms, dozę ir laikoma, kad ji turi endokrininę sistemą ardančių savybių, galinčių daryti neigiamą poveikį žmonėms;

N.

kadangi, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.6.5 punktu, veikliosios medžiagos negali būti tvirtinamos, jeigu laikoma, kad jos turi endokrininei sistemai kenkiančių savybių, galinčių daryti neigiamą poveikį žmonėms, nebent augalų apsaugos produkte esančios tos veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio poveikis žmonėms siūlomomis realiomis naudojimo sąlygomis yra nežymus, t. y. produktas yra naudojamas uždarose sistemose arba kitomis sąlygomis, kai nėra kontakto su žmonėmis galimybės ir kai atitinkamos veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio likučiai maiste ir pašaruose neviršija pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 18 straipsnio 1 dalies b punktą (13) nustatytos numatytosios vertės;

O.

kadangi 2019 m. vasario 27 d. Rizikos vertinimo komiteto (RAC) 47-ajame posėdyje buvo susitarta mankozebą priskirti prie 1B kategorijos toksiškų reprodukcijai medžiagų;

P.

kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.6.4 punktą veikliosios medžiagos negali būti leidžiamos, jeigu jos patenka į 1B kategorijos reprodukcijai toksiškų medžiagų kategoriją, išskyrus atvejus, kai, remiantis kartu su paraiška pateikiamais dokumentais pagrįstais įrodymais, veiklioji medžiaga yra būtina siekiant kontroliuoti didelį pavojų augalų sveikatai, kurio negalima išvengti kitomis priemonėmis, įskaitant ir nechemines priemones, su sąlyga, kad naudojant veikliąją medžiagą taikomos rizikos mažinimo priemonės, kuriomis užtikrinamas kuo mažesnis poveikis žmonėms ir aplinkai;

Q.

kadangi mankozebo poveikis siejamas su didesne susirgimo Parkinsono liga rizika, su kuria susiduria ūkininkai ir kiti žmonės, gyvenantys kaimo vietovėse Nyderlanduose ir Prancūzijoje (14);

R.

kadangi mankozebas yra dviejų kitų ditiokarbamatų, t. y. manebo ir zinebo, kurių nebeleidžiama naudoti Sąjungoje dėl jų keliamo pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkos būklei, derinys;

S.

kadangi mankozebas yra labai toksiškas vandens organizmams, įtariama, kad jis kenkia žmogaus vaisiui, ir gali sukelti alergines odos reakcijas;

T.

kadangi nepriimtina, kad, rizikuojant visuomenės sveikata ir gera aplinkos būkle, Sąjungoje ir toliau leidžiama naudoti medžiagas, kurios, kaip žinoma, atitinka veikliųjų medžiagų, kurios yra mutageninės, kancerogeninės ir (arba) toksiškos reprodukcijai ar turi endokrininę sistemą ardančių savybių, atmetimo kriterijus, taikomus siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinkos būklę;

U.

kadangi pareiškėjai gali piktnaudžiauti Komisijos darbo metodams būdinga automatinio veikimo sistema, pagal kurią nebaigus rizikos vertinimo veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimo laikotarpiai pratęsiami iškart, pvz., tyčia užtęsti pakartotinio vertinimo procesą pateikdami ne visus reikiamus duomenis arba prašydami pritaikyti daugiau nukrypti leidžiančių nuostatų ir ypatingų sąlygų, o tai reiškia neleistiną pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, nes per tą laiką toliau patiriamas pavojingosios medžiagos poveikis;

V.

kadangi savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliucijoje dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo Parlamentas ragino Komisiją ir valstybes nares „užtikrinti, kad procedūrinis patvirtinimo laikotarpio pratęsimas procedūros metu pagal reglamento 17 straipsnį nebūtų taikomas veikliosioms medžiagoms, kurios yra mutageninės, kancerogeninės, toksiškos reprodukcijai ir todėl priklauso 1A arba 1B kategorijoms, arba veikliosioms medžiagoms, kurios turi endokrininę sistemą ardančių medžiagų savybių ir yra kenksmingos žmonėms ar gyvūnams, kaip šiuo metu yra medžiagų, tokių kaip flumioksazinas, tiaklopridas, chlortoluronas ir dimoksistrobinas, atveju“;

W.

kadangi Nyderlandų parlamentas pareiškė susirūpinimą dėl patvirtinimo laikotarpių pratęsimo ir paragino liautis pratęsinėjus medžiagų, kurios, kaip žinoma, kelia didelę grėsmę biologinei įvairovei – pirmiausia bitėms ir kamanėms – arba yra kancerogeninės, mutageninės, kenksmingos endokrininei sistemai ar toksiškos reprodukcijai (15);

X.

kadangi Europos maisto saugos tarnybos viešų konsultacijų dėl mankozebo terminas buvo 2018 m. balandžio 28 d.; kadangi, remdamasi šiuo metu turima Sąjungos rizikos vertinimo informacija, Nyderlandų augalų apsaugos produktų ir biocidų autorizavimo taryba (Ctgb) mano, kad turima pakankamai duomenų, kad būtų galima greitai priimti sprendimą, ar pratęsti mankozebo patvirtinimo galiojimą (16);

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities sutartis ir priemones, ypač į 1966 m. gruodžio 16 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Niujorke priimtus Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir susijusią Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją (JT VTK),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 3, 8, 21 ir 23 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnį ir į trečiosios dalies IV bei V antraštines dalis,

—

atsižvelgdamas į Chartijos 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. Tarybos patvirtintas ES lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio mėn. priimtus Džokjakartos principus (dėl tarptautinės žmogaus teisių teisės, susijusios su seksualine orientacija ir lytine tapatybe, taikymo) ir į 2017 m. lapkričio 10 d. priimtus dešimt papildomų principų („YP+10“, papildomi principai ir valstybės įsipareigojimai dėl tarptautinės žmogaus teisių teisės, susijusios su seksualine orientacija, lytine tapatybe, lyties raiška ir lyties požymiais, taikymo),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 31 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją CM/Rec(2010)5 dėl kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės priemonių,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai (1),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl ES kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų plano (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl veiksmų plano LGBTI asmenų lygybei skatinti ateities (2019–2024 m.) (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2017 m. (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl vaiko teisių minint Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 30-ąsias metines (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 13 d. rezoliuciją dėl priešiškos reakcijos į moterų teises ir lyčių lygybę ES (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl lytinio švietimo kriminalizavimo Lenkijoje (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES žiniasklaidos sektoriuje (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (9),

—

atsižvelgdamas į ES Pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2012 m. pradėto ES tyrimo dėl LGBT asmenų rezultatus,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi teisė į vienodą požiūrį ir nediskriminavimą yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Sutartyse ir Chartijoje, ir jos turėtų būti visapusiškai paisoma;

B.

kadangi visos valstybės narės pagal tarptautinę teisę ir ES sutartis prisiėmė įsipareigojimus ir pareigas laikytis pagrindinių teisių ir jas užtikrinti, apsaugoti ir įgyvendinti;

C.

kadangi iš mokslinių tyrimų, apklausų ir ataskaitų (10) matyti, kad visoje ES didėja LGBTI asmenų viešas diskriminavimas ir daugėja neapykantą jiems kurstančių kalbų; kadangi Europos Sąjungoje daugėja su fobija LGBTI asmenims susijusių neapykantos nusikaltimų; kadangi šiais išpuoliais pažeidžiamos pagrindinės LGBTI asmenų teisės, o valdžios institucijų atsakas per dažnai būna netinkamas;

D.

kadangi išpuoliai prieš LGBTI asmenų pagrindines teises kelia didelę grėsmę pagarbai pagrindinėms teisėms Europos Sąjungoje ir kadangi šie išpuoliai dažnai vykdomi kartu su išpuoliais prieš moterų ir mažumų teises;

E.

kadangi neapykantą LGBTI asmenims kurstanti valdžios institucijų retorika turi platesnio masto poveikį, nes ja visoje visuomenėje įteisinamos ir sukuriamos LGBTI asmenų persekiojimo, diskriminavimo ir smurto prieš juos sąlygos;

F.

kadangi LGBTI bendruomenės saugumas yra neatskiriamas nuo visų Europoje gyvenančių žmonių saugumo ir kadangi to saugumo mažėjimas rodo, kad silpnėja visos pagrindinės teisės; kadangi ksenofobinė retorika taip pat prisidėjo prie to, kad sąlygos, kuriomis veikia LGBTI teises ginančios organizacijos ir žmogaus teisių gynėjai, taptų vis nesaugesnės ir netvaresnės;

G.

kadangi Europos Sąjungoje ir už jos ribų kyla priešiška reakcija į lyčių lygybę, kuri yra tiesiogiai nukreipta į LGBTI asmenis ir apskritai moteris ir daro jiems poveikį; kadangi šią priešišką reakciją paskatino populizmas ir kraštutinių dešiniųjų ekstremizmas;

H.

kadangi stigmatizacija dėl faktinės arba numanomos seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės arba lyties požymių yra paplitusi visoje Europos Sąjungoje;

I.

kadangi neapykantos ir smurto prieš LGBTI asmenis srityje nėra sisteminės stebėsenos, dokumentavimo ir duomenų rinkimo;

J.

kadangi apie per daug nusikaltimų, kurie prieš LGBTI asmenis padaromi būtent dėl šių asmenų seksualinės orientacijos, lieka nepranešta; kadangi pranešant apie nusikaltimą kyla rizika ir baimė, kad bus atskleista asmens seksualinė orientacija, lytinė tapatybė, lyties požymiai ir lyties raiška;

K.

kadangi teisinės kovos su diskriminacija ir smurtu priemonės galioja daugumoje valstybių narių; kadangi vis dėlto jų įgyvendinimas išlieka nepakankamas, todėl LGBTI asmenims toliau kyla neapykantos nusikaltimų, neapykantą kurstančių kalbų ir diskriminacijos pavojus, visų pirma sveikatos priežiūros, švietimo, užimtumo ir būsto srityse;

L.

kadangi daug išpuolių, kuriuos prieš LGBTI asmenis įvykdė valdžios institucijos, buvo nukreipti į švietimo įstaigas ir mokyklas; kadangi tai ypač kenkia jauniems LGBTI asmenims;

M.

kadangi seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė priklauso asmens teisės į privatumą sričiai ir ši teisė garantuojama pagal tarptautinę, Europos ir nacionalinę žmogaus teisių teisę ir kadangi valdžios institucijos turėtų skatinti lygybę ir nediskriminavimą (11);

N.

kadangi realiame gyvenime ir internete turėtų būti garantuojama žiniasklaidos, kultūros organizacijų, nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir pavienių asmenų žodžio laisvė, visų pirma atsižvelgiant į nerimą keliančią tendenciją pašalinti ir uždrausti su LGBTI asmenimis susijusį turinį socialiniuose tinkluose;

O.

kadangi LGBTI asmenų diskriminacija ir smurtas prieš juos apima įvairias formas, įskaitant naujausius atvejus, susijusius su homofobiniais pareiškimais per referendumo dėl šeimos apibrėžimo susiaurinimo kampaniją Rumunijoje, išpuoliais prieš LGBTI asmenų socialinius centrus keliose valstybėse narėse, pvz., Vengrijoje ir Slovėnijoje, homofobinius pareiškimus ir neapykantą kurstančias kalbas, nukreiptas prieš LGBTI asmenis, pastaruoju metu pastebėtas Estijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vengrijoje ir Lenkijoje, visų pirma per rinkimus, ir teisines priemones, kurios gali būti naudojamos siekiant taikyti apribojimus žiniasklaidai, kultūrai, švietimui ir prieigai prie kitos formos turinio taip, kad būtų netinkamai apribojama žodžio laisvė LGBTI asmenų klausimais, pvz., kaip Lietuvoje ir Latvijoje;

P.

kadangi nuo 2019 m. pradžios Lenkijoje pasitaikė daugiau nei 80 atvejų, kai regionai, apygardos arba savivaldybės priėmė rezoliucijas, kuriose paskelbė esantys nepriklausomi nuo vadinamosios LGBT ideologijos, arba priėmė regionines šeimos teisių chartijas ar jų svarbias nuostatas, kuriomis visų pirma diskriminuojamos vieno tėvo (motinos) šeimos ir LGBTI šeimos; kadangi šiose rezoliucijose vietos valdžios institucijos raginamos susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais skatinama tolerancija LGBTI asmenims, neteikti finansinės paramos NVO, kurios propaguoja lygias teises, neorganizuoti švietimo kovos su diskriminacija klausimais ir niekaip kitaip neremti LGBTI asmenų; kadangi zonų be LGBTI asmenų sukūrimas, net jei tai nereiškia fizinės sienos pastatymo, yra itin diskriminacinė priemonė, kuria ribojama ES piliečių judėjimo laisvė; kadangi šios rezoliucijos yra dalis platesnio masto išpuolių prieš LGBTI bendruomenę Lenkijoje, kurie apima dažnėjančias neapykantą kurstančias valstybės ir išrinktų pareigūnų kalbas ir tokias kalbas visuomeninėje žiniasklaidoje, taip pat išpuolius per LGBTI asmenų eitynes ir draudimus rengti tokias eitynes, taip pat informuotumo didinimo programas bei veiksmus, pavyzdžiui, renginį „Vaivorykštės penktadienis“ (angl. Rainbow Friday);

Q.

kadangi, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros tyrimą LGBT asmenų klausimu (12), be užimtumo srities, 32 proc. respondentų jautėsi diskriminuojami ir kitose srityse, pavyzdžiui, švietimo srityje; kadangi LGBTI vaikų savižudybės rizika yra didesnė, palyginti su ne LGBTI vaikais; kadangi įtraukus švietimas yra nepaprastai svarbus kuriant saugią aplinką mokykloje, kurioje visi vaikai gali klestėti, įskaitant mažumoms priklausančius vaikus, pavyzdžiui, LGBTI vaikus ir vaikus iš LGBTI šeimų; kadangi pirmosios išpuolių prieš LGBTI teises aukos yra kaimo vietovėse ir mažesnių miestų centruose gyvenantys vaikai ir jaunimas, kuriems kyla ypač didelis smurto pavojus ir kurie dažnai yra atstumiami ir jaučiasi neužtikrinti, todėl jiems reikalinga speciali valstybės ir vietos valdžios institucijų arba NVO parama ir pagalba;

R.

kadangi dėl to, kad daugelyje valstybių narių stokojama nediskriminavimo įstatymų daugumai marginalizuotų gyventojų kyla diskriminacijos ir smurto rizika; kadangi horizontalioji direktyva dėl nediskriminavimo padėtų užpildyti šią apsaugos spragą, tačiau ji jau 11 metų įstrigusi Taryboje; kadangi ES ir daugelio valstybių narių teisės aktuose yra spraga, dėl kurios neužtikrinama apsauga nuo nusikaltimų dėl šališkumo dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės;

S.

kadangi žmonės gali susidurti su daugialype ir tarpsektorine diskriminacija; kadangi įgyvendinant politikos priemones, skirtas vienam diskriminacijos pagrindui, turėtų būti atkreiptas dėmesys į konkrečių grupių, kurios gali būti daugialypės diskriminacijos dėl, be kita ko, amžiaus, rasės, religijos, lytinės orientacijos, lyties ar negalios, aukomis, padėtį;

T.

kadangi LGBTI asmenys patiria diskriminaciją ir smurtą visame pasaulyje;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 4 ir 13 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107, 108, 113, 115 ir 116 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į EBPO 2015 m. spalio mėn. BEPS veiksmų planą ir ypač į jo 1 veiksmą,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 29 d. EBPO darbo programą siekiant parengti bendrą sprendimą dėl mokesčių srities iššūkių, kylančių dėl ekonomikos skaitmeninimo,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 9 d. ir 2019 m. lapkričio 8 d. EBPO viešų konsultacijų dokumentus, atitinkamai „Sekretoriato pasiūlymas dėl Vieningo metodo pagal pirmąjį ramstį“ ir „Pasiūlymas dėl visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija („GloBE“). Antrasis ramstis“ (abu pasiūlymus pateikė EBPO sekretoriatas),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. TAXE komiteto rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (1), 2016 m. liepos 6 d. TAX2 komiteto rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (2), 2017 m. gruodžio 13 d. PANA komiteto rekomendaciją Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo (3) ir 2019 m. kovo 26 d. TAX3 komiteto rezoliuciją dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje (5),

—

atsižvelgdamas į Komisijos veiksmus, kurių ji ėmėsi atsižvelgdama į kiekvieną iš pirmiau išvardytų Europos Parlamento rezoliucijų (6),

—

atsižvelgdamas į įvairių aukščiausiojo lygio G7, G8 ir G20 susitikimų, susijusių su tarptautinio apmokestinimo klausimais, rezultatus,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinio valiutos fondo politikos dokumentą „Įmonių apmokestinimas pasaulio ekonomikoje“ (7),

—

atsižvelgdamas į daugybę tyrimų žurnalistų atskleistų faktų, pavyzdžiui, į „LuxLeaks“, Panamos dokumentus, „Rojaus dokumentus“, ir į pastaruoju metu kilusius „cum-ex“ skandalus, taip pat pinigų plovimo atvejus, į kuriuos visų pirma įsivėlę Danijos, Estijos, Vokietijos, Latvijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės bankai,

—

atsižvelgdamas į tyrimą „Skaitmeninimo poveikis tarptautinių mokesčių klausimams. Uždaviniai ir jų sprendimo būdai“ (8),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tyrimus agresyvaus mokesčių planavimo rodiklių tema (9),

—

atsižvelgdamas į įrodymus, kuriuos TAX3 komitetas surinko surengęs 34 klausymus su ekspertais arba keisdamasis nuomonėmis su Komisijos nariais ir ministrais ir per misijas į Jungtines Amerikos Valstijas, Latviją, Meno Salą, Estiją ir Daniją,

—

atsižvelgdamas į atnaujintą ir tvirtesnę pelno mokesčio sistemą, nustatytą per šią kadenciją, ypač į kovos su mokesčių vengimu direktyvas (ATAD I (10) ir ATAD II (11)),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus, kurie dar nepriimti, visų pirma dėl bendros (konsoliduotosios) pelno mokesčio bazės (B(K)PMB) (12), skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo dokumentų rinkinio (13) ir viešųjų ataskaitų pagal šalis teikimo (CBCR) (14), taip pat į Parlamento poziciją dėl šių pasiūlymų,

—

atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 1 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų priimtą rezoliuciją dėl verslo apmokestinimo elgesio kodekso (15) ir į reguliarias Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) ataskaitas ECOFIN Tarybai,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 21 d. Komisijos komunikatą dėl naujų reikalavimų dėl kovos su mokesčių vengimu ES teisės aktuose, kuriais visų pirma reglamentuojamos finansavimo ir investavimo operacijos (C(2018)1756),

—

atsižvelgdamas į Komisijos vykdomus valstybės pagalbos tyrimus ir sprendimus (16),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą „Veiksmingo apmokestinimo išorės strategija“ (COM(2016)0024), kuriame Komisija ragina pirmauti rodant pavyzdį,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadas dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 28 d. pirmininkaujančios valstybės pranešimą „Skaitmeninio sektoriaus apmokestinimas. Dabartinė padėtis“,

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl mokesčių vengimo ir slėpimo – su valdymu, socialine apsauga ir vystymusi besivystančiose šalyse susijusių problemų (17),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 15 d. Komisijos komunikatą „Siekiant veiksmingesnio ir demokratiškesnio ES mokesčių politikos sprendimų priėmimo“ (COM(2019)0008),

—

atsižvelgdamas į už prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą atsakingos vykdomosios pirmininko pavaduotojos, už piliečiams naudingą ekonomiką atsakingo vykdomojo pirmininko pavaduotojo ir už ekonomikos ir pinigų politikos reikalus bei eurą atsakingo Komisijos nario įgaliojamuosius raštus ir klausymus (18),

—

atsižvelgdamas į klausimą Komisijai „Sąžiningas apmokestinimas skaitmenizuotoje ir globalizuotoje ekonomikoje. BEPS 2.0 (O-000040/2019 – B9-0060/2019),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi dabartinės tarptautinės pelno mokesčio taisyklės gali būti neveiksmingos ir gali reikėti jas atnaujinti, nes jos buvo nustatytos XX a. pradžioje ir nebuvo pritaikytos prie skaitmeninės ekonomikos uždavinių, todėl šalys imasi vienašalių priemonių šiems uždaviniams spręsti;

B.

kadangi po 2008–2009 m. finansų krizės ir daugybės žurnalistų ir pilietinės visuomenės organizacijų atskleistų mokesčių slėpimo, agresyvaus mokesčių planavimo, mokesčių vengimo ir pinigų plovimo praktikos pavyzdžių G 20 šalys susitarė šias problemas spręsti visame pasaulyje EBPO lygmeniu įgyvendinant mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) projektą, kurio pagrindu buvo parengtas BEPS veiksmų planas; kadangi taikant EBPO BEPS taisykles aktyviai dalyvaujama ir įsipareigojama įvairiais lygmenimis;

C.

kadangi priėmus BEPS veiksmų planą pavyko rasti bendrą sutarimą daugeliu aspektų kovojant su mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu ir mokesčių vengimu; kadangi vis dėlto nebuvo pasiektas susitarimas dėl ekonomikos skaitmeninimo keliamų su mokesčiais susijusių uždavinių sprendimo, todėl 2015 m. buvo parengta atskira galutinė BEPS 1 veiksmo ataskaita;

D.

kadangi Europos Parlamentas savo TAXE, TAX2, TAX3 ir PANA rezoliucijose, taip pat savo nuomonėje dėl bendros pelno mokesčio bazės ne kartą ragino reformuoti tarptautinę pelno mokesčių sistemą, kad būtų kovojama su mokesčių slėpimu ir vengimu bei dėl skaitmeninės ekonomikos kylančiais apmokestinimo uždaviniais, ir ragino Komisiją ir valstybes nares susitarti dėl bendros Europos pozicijos EBPO / G 20 lygmeniu arba imtis veiksmų ES lygmeniu, jei neįmanoma pasiekti tarptautinio susitarimo;

E.

kadangi 2018 m. vykusiose derybose dėl tarptautinio susitarimo sudarymo Europos Komisija pateikė du pasiūlymus, susijusius su skaitmeninės ekonomikos apmokestinimu; kadangi Europos Parlamentas pritarė šiems pasiūlymams, tačiau Taryba jų nepriėmė dėl to, kad keletas valstybių narių tam prieštaravo, todėl nebuvo galima pasiekti vieningo susitarimo dėl: trumpalaikio sprendimo, kuriuo nustatomas skaitmeninių paslaugų mokestis (SPM), ir ilgalaikio sprendimo, kuriuo apibrėžiama reikšminga skaitmeninė veiklavietė (RSV), kuriuos susiejus būtų nustatytas įmonių apmokestinimas ir kuriais būtų pakeistas SPM;

F.

kadangi, remiantis G 20 finansų ministrų 2017 m. kovo mėn. suteiktais įgaliojimais, pagal EBPO / G 20 įtraukiąją kovos su BEPS programą, kurią įgyvendina Skaitmeninės ekonomikos darbo grupė, 2018 m. kovo mėn. buvo pateikta tarpinė ataskaita „Su skaitmeninimu susiję mokestiniai iššūkiai“;

G.

kadangi 2019 m. gegužės mėn. pagal Įtraukiąją programą buvo priimta Darbo programa siekiant sutarimo, kurią patvirtino G 20, kad iki 2020 m. pabaigos būtų pasiektas susitarimas;

H.

kadangi pagal Įtraukiąją programą buvo siūloma suskirstyti narių pasiūlymus, kuriais sprendžiami aktualūs skaitmeninimo keliami uždaviniai, į du ramsčius: pirmasis ramstis sutelkiamas į apmokestinimo teisių paskirstymą taikant naujas pelno paskirstymo ir susietumo taisykles, o antruoju ramsčiu sprendžiamos likusios BEPS problemos, nustatant minimalaus apmokestinimo lygio užtikrinimo priemones;

I.

kadangi 2019 m. spalio 9 d. EBPO sekretoriatas, remdamasis savo pasiūlymu dėl „vieningo metodo“, pradėjo viešas konsultacijas, kad būtų pasiektas sutarimas dėl trijų pagal pirmąjį ramstį nustatytų alternatyvų; kadangi 2019 m. spalio 18 d. G 20 (19) nariai teigiamai įvertino EBPO sekretoriato pastangas siekiant įgyvendinti siūlomą vieningą metodą pagal pirmąjį ramstį, bet oficialiai nepritarė pasiūlymui; kadangi 2019 m. lapkričio 8 d. EBPO sekretoriatas pradėjo viešas konsultacijas dėl „GloBE“ pasiūlymo pagal antrąjį ramstį;

J.

kadangi sąžininga ir veiksminga mokesčių sistema yra labai svarbi kovojant su nelygybe ir užtikrinant tikrumą bei stabilumą, kurie yra būtina konkurencingumo sąlyga, taip pat vienodas konkurencijos sąlygas įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms; kadangi sąžininga ir veiksminga mokesčių sistema taip pat yra labai svarbi valstybėms narėms užtikrinant mokestines pajamas, suteikiančias joms galimybę įgyvendinti patikimą politiką, kuri naudinga visai ES dėl padidėjusio stabilumo;

K.

kadangi nominalūs pelno mokesčio tarifai ES lygmeniu sumažėjo nuo vidutiniškai 32 proc. 2000 m. iki 21,7 proc. 2019 m. (20), t. y. sumažėjo 32 proc.; kadangi šis sumažėjimas gali turėti įtakos ES gerovės valstybių tvarumui ir galimą šalutinį poveikį kitoms šalims; kadangi 22 iš 38 šalių, kurios dalyvavo apklausoje rengiant 2018 m. EBPO mokesčių politikos reformos ataskaitą (21), jau taiko 25 proc. arba mažesnį teisės aktais nustatytą įmonių pelno mokesčio tarifą, o 2000 m. tokių šalių buvo šešios;

L.

kadangi kai kuriose ataskaitose pagal šalis Komisija išreiškė kritiką dėl nacionalinių mokesčių sistemų trūkumų, kurie sudaro palankesnes sąlygas agresyviam mokesčių planavimui, teigdama, kad tai kenkia Europos bendrosios rinkos vientisumui;

M.

kadangi tarptautinių įmonių (TĮ) vertės grandinėse laipsniškai pereinama nuo materialiosios produkcijos prie nematerialiojo turto, kaip rodo pastarųjų penkerių metų autorinių atlyginimų ir licencijų mokesčių pajamų santykiniai augimo rodikliai (beveik 5 proc. kasmet), palyginti su prekyba prekėmis ir tiesioginėmis užsienio investicijomis (mažiau nei 1 proc. per metus); kadangi kai kuriose valstybėse narėse TĮ nemoka beveik jokių mokesčių, pasinaudodamos teisėtomis mokesčių planavimo strategijomis, nepaisant jų gausaus skaitmeninio turinio ir tose valstybėse narėse gaunamų didelių pajamų;

N.

kadangi perkeliant apmokestinimo srities kompetenciją iš nacionalinio į ES lygmenį būtų būtina keisti Sutartį;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 4, 5, 6, 7, 9 ir 10 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 20 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6, 7, 8, 10, 11, 12 ir 47 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į nuomonę dėl konstitucinės tvarkos, valdžių padalijimo, teisminių institucijų ir teisėsaugos nepriklausomumo Maltoje, kurią savo 117-ojoje plenarinėje sesijoje, 2018 m. gruodžio 14–15 d. vykusioje Venecijoje, priėmė Venecijos komisija,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 23 d. Komisijos pranešimą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pilietybės ir leidimo gyventi suteikimo investuotojams schemos Europos Sąjungoje“ (COM(2019)0012),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl parduodamos ES pilietybės (1) ir į 2014 m. sausio 29 d. bendrą Komisijos ir Maltos valdžios institucijų pranešimą spaudai dėl Maltos individualių investuotojų programos (IIP),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo (2) ir savo 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl poreikio sukurti visapusišką ES mechanizmą, skirtą demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms apsaugoti (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės padėties Maltoje (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 3 d. rezoliuciją dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės Europos Sąjungoje (5),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 11 d. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Tyrimo komiteto įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti (PANA) ad hoc delegacijos ataskaitą dėl vizito į Maltą 2017 m. lapkričio 30 d.–gruodžio 1 d.,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 16 d. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ad hoc delegacijos ataskaitą dėl vizito į Maltą ir Slovakiją 2018 m. rugsėjo 17 –20 d.,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 4 d. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto įsteigtos Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos grupės surengtus klausymus ir keitimąsi nuomonėmis,

—

atsižvelgdamas į Maltos ministro pirmininko 2019 m. kovo 13 d. laišką,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 26 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2293 (2019) „Daphnės Caruanos Galizios nužudymas ir teisinės valstybės principų laikymasis Maltoje ir už jos ribų – kaip užtikrinti visos tiesos atskleidimą“,

—

atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl teisinės valstybės ir kovos su korupcija ES, ypač Maltoje ir Slovakijoje, padėties (6),

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ad hoc delegacijos vizitą į Maltą 2019 m. gruodžio 3–4 d.,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi Europos Sąjunga grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinės valstybės principams, žmogaus teisėms vertybėmis ir kadangi tos vertybės yra visuotinės ir bendros valstybėms narėms;

B.

kadangi teisinės valstybės principas, pagarba demokratijai, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat vertybėms bei principams, įtvirtintiems ES sutartyse ir tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, yra įsipareigojimai, kuriuos prisiėmė Sąjunga ir jos valstybės narės, ir jų turi būti laikomasi; kadangi pagal ES sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnį Sąjunga yra įgaliota imtis veiksmų, kad apsaugotų bendras vertybes, kuriomis ji grindžiama, ir kadangi teisinės valstybės principas turėtų būti taikomas vienodai visose valstybės narės;

C.

kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija yra ES pirminės teisės dalis; kadangi saviraiškos laisvė ir žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas įtvirtinti Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 10 straipsnyje;

D.

kadangi SESV 19 straipsnio 1 dalyje, Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas ir tai yra demokratinio valdžių atskyrimo principo esmė;

E.

kadangi sistemingas vienos valstybės narės atsisakymas laikytis pagrindinių Europos Sąjungos vertybių ir Sutarčių, prie kurių ji laisvai prisijungė, daro poveikį visai ES;

F.

kadangi 2017 m. spalio 16 d., sprogus automobilyje padėtai bombai, nužudyta su korupcija kovojusi Maltos tiriamosios žurnalistikos atstovė ir tinklaraštininkė Daphnė Caruana Galizia;

G.

kadangi Maltos valdžios institucijų vadovaujami nužudymo tyrimai, padedant Europolui, iki šiol padėjo nustatyti ir pareikšti kaltinimus keliems įtariamiesiems ir vienam galbūt nužudymo kurstytojui, t. y. Dubajuje įsikūrusios įmonės „17 Black Ltd.“ savininkui, kuris buvo suimtas 2019 m. lapkričio 20 d. jam akivaizdžiai bandant pabėgti iš Maltos savo jachta;

H.

kadangi vienas iš įtariamų bendrininkų ir įtariamas užsakovas į žmogžudystės planavimą ir finansavimą buvo įtraukę buvusį vyriausybės kanclerį;

I.

kadangi dėl šių atskleistų faktų Maltoje vyko daug didelių demonstracijų ir pilietinės visuomenės protestų, per kuriuos buvo reikalaujama teisingumo, atskaitomybės ir teisinės valstybės principų laikymosi;

J.

kadangi vyriausybės kancleris buvo susipažinęs su policijos ir Maltos saugumo tarnybos pranešimuose pateikta informacija apie saugumą; kadangi 2019 m. lapkričio 26 d. jis atsistatydino po policijos apklausos dėl Daphnės Caruanos Galizios bylos; kadangi nuo to laiko jis kelis kartus buvo suimtas, apklaustas ir paleistas policijai nepateikus kaltinimų;

K.

kadangi 2019 m. lapkričio 26 d. atsistatydino ir turizmo ministras; kadangi ekonomikos reikalų ministras tą pačią dieną sustabdė savo įgaliojimus ministerijoje, tačiau 2019 m. gruodžio 1 d. buvo grąžintas į darbą;

L.

kadangi Maltos ministras pirmininkas paskelbė, kad atsistatydins po partijos vadovybės rinkimų, kurie vyks 2020 m. sausio 12 d. dėl didėjančios politinės sumaišties, susijusios su nužudymo tyrimu;

M.

kadangi Maltos vyriausybė paskelbė 2019 m. rugsėjo 20 d. pradėsianti „viešą nepriklausomą Daphnės Caruanos Galizios nužudymo tyrimą“; kadangi atsižvelgdamas į D. Caruanos Galizios šeimos ir tarptautinių stebėtojų išsakytą aštrią kritiką, ministras pirmininkas paskyrė du naujus kabineto narius ir iš esmės pakeitė tyrimo apimtį, o tai dabar tenkina visas šalis;

N.

kadangi įtariamajam, kuris galbūt yra žmogžudystės tarpininkas, 2019 m. lapkričio 25 d. buvo suteikta prezidento malonė, kurią ministras pirmininkas suteikė vien savo nuožiūra mainais už informaciją, kuri atskleistų užsakovą, su sąlyga, kad visa informacija bus patvirtinta įrodymais; kadangi įtariamo užsakovo, kurio advokatas viešai pareiškė, kad gali pateikti informaciją apie nužudymo sąmokslą ir korupciją, susijusią su ministrui pirmininkui artimais asmenimis, įskaitant buvusį vyriausybės kanclerį ir buvusį turizmo ministrą, prašymą suteikti malonę iš pradžių savo nuožiūra atmetė ministras pirmininkas, o vėliau – ir kabinetas, pasikonsultavęs su policijos komisaru ir generaliniu prokuroru;

O.

kadangi daugybė pilietinės visuomenės organizacijų, žiniasklaidos agentūros, studentų organizacijos, profesinės sąjungos ir verslo asociacijos, pvz., Maltos darbdavių asociacija, Prekybos ir pramonės rūmai ir Advokatų rūmai, viešai paragino ministrą pirmininką nedelsiant atsistatydinti;

P.

kadangi didelį susirūpinimą vis dar tebekelia kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu Maltoje; kadangi tai gali pakenkti piliečių pasitikėjimui viešosiomis institucijomis, o dėl to gali atsirasti pavojingų nusikalstamų grupuočių ir valdžios institucijų ryšių;

Q.

kadangi, nepaisant pakartotinių Europos Parlamento ir kitų tarptautinių institucijų raginimų, nebuvo rastas sprendimas dėl laikinos atminimo vietos Valetoje, nes įstatymai ir vyriausybės požiūris nepasikeitė, o atminimo dovanas beveik kasdien šalina viešojo administravimo darbuotojai;

R.

kadangi Daphnės Caruanos Galizios šeima vis dar susiduria su neapykantos kampanijomis ir jiems keliamos bylos dėl šmeižto, įskaitant Maltos vyriausybės narių ieškinius, ir kadangi keletas vyriausybės pareigūnų, įskaitant ministrą pirmininką, nurodė, kad jie nemato priežasčių, kodėl šios bylos dėl šmeižto turėtų būti nutrauktos;

S.

kadangi pagal organizacijos „Žurnalistai be sienų“ 2019 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą Malta užima 77-ą vietą, nukritusi nuo 65-os vietos 2018 m. ir 47-os vietos 2017 m. (7);

T.

kadangi 2019 m. CIVICUS stebėsenos apžvalgoje Maltos pilietinės erdvės reitingas pasikeitė iš „atviros“ į „ribotą“; kadangi portalas CIVICUS apibūdina žurnalistų aplinką kaip „vis labiau priešišką, ypač tiems, kurie praneša apie korupciją“, ir teigia, kad „nebaudžiamumas po […] Daphnės Caruanos Galizios nužudymo sudarė sąlygas valstybei įbauginti ir persekioti aktyvistus ir tuos, kurie pasisako už teisingumą“ (8);

U.

kadangi žurnalistai, ypač užsiimantys tiriamąja žurnalistika, tačiau ne tik, vis dažniau susiduria su prieš juos nukreiptu vadinamuoju strateginiu bylinėjimusi prieš visuomenės dalyvavimą (angl. Strategic Lawsuits Against Public Participation – SLAPP), kurio tikrasis tikslas – trukdyti jų darbui;

V.

kadangi po 2019 m. lapkričio 29 d. ministro pirmininko biure įvykusios spaudos konferencijos žurnalistams buvo laikinai uždrausta palikti patalpą ir pastatą; kadangi nepakankamas žurnalistų saugumas ir dėl to erdvės, būtinos pilietinės visuomenės veiklai, mažėjimas dėl persekiojimo ir bauginimo trukdo vykdyti vykdomosios valdžios priežiūrą bei pakerta piliečių visuomeninį aktyvumą;

W.

kadangi vykdomi penki instituciniai tyrimai dėl įtarimų korupcija, t. y. tyrimas dėl „Pilatus Bank“, tyrimas dėl pinigų sumos, kuri buvo perduota dalyvaujant buvusiam vyriausybės kancleriui ir „Nexia BT“ auditoriui, tyrimas dėl kyšininkavimo tarp buvusio vyriausybės kanclerio ir Adriano Hillmano iš „Times of Malta“, tyrimas dėl „17 Black Ltd.“ ir dviejų kitų įmonių – „Tillgate“ ir „Hearnville“, taip pat tyrimas dėl „Viarnville“;

X.

kadangi nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. vyriausybės kancleris, turizmo ministras bei buvęs energetikos ministras buvo vieninteliai iš visų ES valstybių narių pareigas ėjusių aukšto rango vyriausybės pareigūnų, kurie, kaip nustatyta, buvo tikrieji bendrovės, paviešintos Panamos dokumentuose, savininkai;

Y.

kadangi vienas iš numanomų nužudymo užsakovų yra Dubajuje įsikūrusios bendrovės „17 Black Ltd.“ savininkas ir buvęs bendrovės „Electrogas Malta Ltd.“, dalyvaujančios įgyvendinant ilgalaikį susitarimą dėl dujų tiekimo iš Azerbaidžano į Maltą, valdybos narys;

Z.

kadangi savo 2019 m. rugsėjo 12 d. ataskaitoje Europos Tarybos kovos su pinigų plovimu įstaiga MONEYVAL paragino Maltos valdžios institucijas stiprinti praktinį savo kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių taikymą, nusprendė taikyti griežtesnę tolesnių veiksmų procedūrą ir paragino Maltą 2020 m. gruodžio mėn. pateikti ataskaitą; kadangi šioje ataskaitoje nurodoma, kad teisėsaugos institucijos šiuo metu negali efektyviai ir laiku nagrinėti sudėtingų aukšto lygio pinigų plovimo bylų, susijusių su finansiniais, kyšininkavimo ir korupcijos nusikaltimais (9);

AA.

kadangi savo 2019 m. kovo 22 d. ataskaitoje Europos Tarybos kovos su korupcija įstaiga GRECO padarė išvadą, kad kyla abejonių dėl valdžios institucijų, dalyvaujančių stabdžių ir atsvarų sistemoje, veiksmingumo, nes pastaraisiais metais šalis susidūrė su precedento neturinčia prieštaringų žinių apie vyresniųjų vyriausybės pareigūnų iki paties aukščiausio lygio sąžiningumą, banga (10);

AB.

kadangi 2019 m. Europos semestro ataskaitoje dėl Maltos (SWD(2019)1017) Komisija nurodė, kad kovos su korupcija institucinė sistema turi trūkumų ir kad esama interesų konflikto įvairiais valdžios lygmenimis rizikos;

AC.

kadangi iš 2019 m. rugsėjo mėn. Komisijos ataskaitos matyti, kad Maltoje mokesčių slėpimo lygis yra didžiausias Europoje, ir joje atskleidžiama, kad Maltos piliečiai turi daug turto lengvatinio apmokestinimo zonose ir savo turtą laiko užjūryje (11);

AD.

kadangi 2019 m. vasarą paskelbtoje Europos Centrinio Banko ataskaitoje nurodyti dideli trūkumai, dėl kurių, nepaisant pakartotinių įspėjimų, daugelį metų Valetos banke galėjo būti tęsiamas pinigų plovimas ar kita nusikalstama veikla;

AE.

kadangi GRECO taip pat padarė išvadą, kad Nuolatinė kovos su korupcija komisija vargu ar gali būti laikoma specializuota institucija, skirta korupcijos tyrimui palengvinti, ir kad jos indėlis į Maltos kovos su korupcija pastangas buvo nežymus (12);

AF.

kadangi 2019 m. pranešta apie bent penkis atvejus, kai Maltos pilietybės ir leidimo gyventi šalyje suteikimo investuotojams sistemos klientai buvo apkaltinti sunkiais finansiniais nusikaltimais;

AG.

kadangi pasų tarpininkavimo agentūros „Chetcuti Cauchi Advisors Ltd.“ atstovas slaptai nufilmuotame interviu Prancūzijos televizijos programai „ENQUETE exclusive“ teigė, kad jo asmeniniai ryšiai su ministru pirmininku, teisingumo ministru ir Parlamento sekretoriumi, atsakingu už reformas, pilietybę ir administracinių procedūrų supaprastinimą, gali būti naudingi paraiškos nagrinėjimo procesui, taip pat ir baudžiamąjį teistumą turinčių klientų atvejais; kadangi dėl šių atskleistų faktų kyla rimtų abejonių dėl Maltos pilietybės ir leidimo gyventi šalyje suteikimo programų patikimumo ir tikrinimo;

AH.

kadangi 2019 m. lapkričio 8 d. Maltos vyriausybė paskelbė Individualių investuotojų programos reguliavimo tarnybos ataskaitą dėl tyrimo bendrovės „Chetcuti Cauchi Advocates“ įgaliojimų veikti kaip Individualių investuotojų programos atstovei; kadangi šios ataskaitos santraukoje teigiama, kad analizė „neatskleidė jokių signalų, kurie visiškai ar iš dalies patvirtintų nurodytus įtarimus“ (13);

AI.

kadangi bendrovė „Chetcuti Cauchi Advisors Ltd.“ buvo pirmoji sėkmingai pateikusi paraišką pagal Maltoje įsteigtą naują Individualių investuotojų programą ir 2016 m. jai suteiktas privilegijuotos patvirtintos agentūros statusas, nes ji „atitiko „Identity Malta“ nustatytus kokybės, patikimumo ir apimties reikalavimus“; kadangi įmonės reklaminis vaizdo įrašas buvo nufilmuotas Auberge de Castille pastate, Ministro Pirmininko kabinete, ir jame taip pat buvo parodytas už pilietybę atsakingas Parlamento sekretorius; kadangi 2019 m. rugsėjo 23 d. vyriausybė sustabdė pilietybės suteikimo tarpininkavimo agentūros licencijų Nr. IIP 001 ir Nr. IIP 124 galiojimą remdamasi tuo, kad bendrovė platino „klaidinančią informaciją“;

AJ.

kadangi ES valstybių narių taikomos pilietybės ir leidimo apsigyventi suteikimo investuotojams programos kelia rimtą grėsmę kovai su pinigų plovimu, kenkia abišaliam pasitikėjimui ir Šengeno erdvės vientisumui, sudaro galimybę įsileisti trečiųjų šalių piliečius vien sukaupto turto, o ne naudingų žinių, įgūdžių ar humanitarinių sumetimų pagrindu, o tai faktiškai prilygsta prekybai ES pilietybe; kadangi Komisija yra aiškiai pažymėjusi, kad nepalaiko Maltos pilietybės ir leidimo gyventi šalyje suteikimo investuotojams programų;

AK.

kadangi Venecijos komisija savo nuomonėje dėl Maltos, priimtoje 2018 m. gruodžio 14–15 d. vykusioje 117-ojoje plenarinėje sesijoje (14), pateikė keletą pasiūlymų dėl konstitucinių reformų;

AL.

kadangi Malta yra pradėjusi diskusijas dėl konstitucinių reformų proceso, kuriam vadovauja šalies prezidentas ir į kurį yra įsitraukusios įvairios politinės jėgos bei pilietinė visuomenė, o šioms reformoms įgyvendinti prireiks dviejų trečdalių parlamento paramos; kadangi šiuo metu vyksta reformų procesas, kuriuo sprendžiamas prieštaringai vertinamo konstitucinio generalinio prokuroro vaidmens ir dabartinės teisėjų skyrimo sistemos klausimas;

AM.

kadangi Europos Parlamentas ir kelios kitos tarptautinės institucijos ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl teisėsaugos nešališkumo, valdžių padalijimo ir teisminių institucijų nepriklausomumo Maltoje, ypač dėl atrankos ir skyrimo, pvz., į policijos vadovo pareigas, procesų politizavimo ir jų skaidrumo stokos;

AN.

kadangi 2019 m. liepos 17 d. Komisija paskelbė komunikatą „Teisinės valstybės stiprinimas Sąjungoje. Veiksmų planas“ (COM(2019)0343) po to, kai Europos Parlamentas priėmė kelias plačiai remiamas rezoliucijas (15), kuriose siūloma sukurti išsamų ir nepriklausomą mechanizmą, pagal kurį būtų kasmet stebima demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėtis visose valstybėse narėse;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

—

atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „ES iniciatyva dėl apdulkintojų“ (COM(2018)0395),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūros (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Veiksmų plano gamtai, žmonėms ir ekonomikai (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros (3),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.

kadangi Komisija, reaguodama į 2018 m. birželio 1 d. Europos Parlamento ir Tarybos raginimus spręsti apdulkintojų populiacijos mažėjimo problemą, paskelbė ES iniciatyvą dėl apdulkintojų;

B.

kadangi jau atlikta nemažai apdulkintojų populiacijų mažėjimo priežasčių mokslinių tyrimų; kadangi šių tyrimų išvadoms įgyvendinti reikia daug pastangų;

C.

kadangi apdulkinant pasėlius itin svarbų vaidmenį atlieka laukiniai apdulkintojai; kadangi naminės bitės prisideda prie šio darbo;

D.

kadangi bičių atliekamas apdulkinimas tik papildo, o ne pakeičia įvairių rūšių vabzdžių (4), įskaitant pavienes bites, drugelius, žiedines muses ir vabalus, atliekamą apdulkinimą;

E.

kadangi 2019 m. spalio 11 d. Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (angl. IUCN), reaguodama į didėjančią biologinės įvairovės krizę, primygtinai paragino visapusiškai išplėsti rūšių išsaugojimo veiklą; kadangi IUCN ragino pasaulio valstybių vyriausybes iki 2030 m. sustabdyti rūšių nykimą ir užkirsti kelią žmonių vykdomam rūšių naikinimui, taip pat pagerinti nykstančių rūšių išsaugojimo būklę, kad iki 2050 m. būtų pasiektas visuotinis atsigavimas;

F.

kadangi apdulkintojai teikia labai svarbias tiesiogines ir netiesiogines ekosistemines paslaugas, kaip antai apdulkinimas, kenkėjų kontrolė, dirvožemio ir vandens kokybės išsaugojimas, kraštovaizdžio estetika;

G.

kadangi reikia nuolat dėti pastangas, kad būtų užtikrintas apdulkintojų svarbos žemės ūkio našumui pripažinimas;

H.

kadangi vien tik ES 78 proc. laukinių gėlių rūšių, bent iš dalies, yra priklausomos nuo gyvūnų atliekamo apdulkinimo (5);

I.

kadangi nepakanka duomenų ir informacijos apie kitus nei bitės ir drugeliai vabzdžius apdulkintojus;

J.

kadangi apdulkintojai, be kita ko, yra vabzdžiai, pvz., bitės, žiedinės musės, drugeliai, kandys, vabalai, vapsvos, tripsai, ir žinduoliai, pvz., šikšnosparniai, taip pat paukščiai;

K.

kadangi apdulkintojų sveikata – tai būtina žemės ūkio veiklos Sąjungoje sąlyga, nes 84 proc. augalų rūšių (6) ir 76 proc. maisto gamybos Europoje priklauso nuo vabzdžių atliekamo apdulkinimo; kadangi iki 15 mlrd. EUR metinės ES žemės ūkio produkcijos gali būti tiesiogiai siejama su apdulkintojais (7);

L.

kadangi apdulkintojai yra vienas svarbiausių mūsų aplinkos sveikatos rodiklių; kadangi statistiniai duomenys ir tendencijos visoje Europoje, nors iš dalies neišsamūs, visi byloja apie nerimą keliantį apdulkintojų populiacijų mažėjimą;

M.

kadangi akivaizdu, kad drugelių ir jų pusiau natūralių pievų buveinių išsaugojimo būklė yra prasta ir tai yra naudingas laukinių bičių, žiedinių musių, kandžių ir kitų apdulkintojų padėties rodiklis;-

N.

kadangi tik 56 apdulkintojų rūšys saugomos pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva) (8) ir 67 proc. šių rūšių vertinimai yra nepalankūs;

O.

kadangi Parlamentas inicijavo keletą bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, siekiant geriau ištirti apdulkintojų skaičiaus mažėjimą ir parengti konkrečius sprendimus, kaip sumažinti nerimą keliantį apdulkintojų populiacijų mažėjimą (9);

P.

kadangi, siekiant tinkamai apsaugoti apdulkintojus ir atkurti jų populiaciją, reikėtų labai sumažinti pesticidų, kurie kenkia apdulkintojams ir jų maistui, naudojimą;

Q.

kadangi tam tikrų pesticidų naudojimas yra susijęs su neigiamu poveikiu ekologijai, įskaitant didelę riziką tiek naminėms, tiek ir laukinėms bitėms, atsakingoms už daugelio rūšių augalų apdulkinimą visame pasaulyje;

R.

kadangi pagal 2009 m. spalio 21 d. Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (10), profesionalūs pesticidų naudotojai pesticidų naudojimo registravimo duomenis privalo saugoti bent trejus metus, nurodant augalų apsaugos produkto pavadinimą, naudojimo laiką ir kiekį, plotą ir pasėlius, kuriuose produktas buvo naudojamas;

S.

kadangi 2018 m. balandžio mėn. Sąjunga sutiko visiškai uždrausti naudoti imidaklopridą, klotianidiną ir tiametoksamą, žinomus kaip neonikotinoidai;

T.

kadangi keletas valstybių narių pranešė apie neatidėliotinas išimtis dėl šių neonikotinoidų naudojimo jų teritorijoje; kadangi tokie pranešimai turėtų būti aukštos kokybės ir viešai skelbiami; kadangi Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) priėjo prie išvados, kad maždaug trečdaliui produktų, kuriems buvo išduoti skubūs leidimai, buvo galima rasti alternatyvą; kadangi EFSA gali atlikti tam tikrą vaidmenį nagrinėjant skubius leidimus (11);

U.

kadangi įrodyta, jog naudojant glifosatą naikinamos bičių žarnyno bakterijos ir taip prisidedama prie apdulkintojų populiacijos mažėjimo ir buveinių nykimo; kadangi tam tikri fungicidai gali padvigubinti ūmų insekticidų toksiškumą (12);

V.

kadangi valstybės narės nevisiškai pritarė EFSA rekomendaciniam dokumentui dėl augalų apsaugos produktų rizikos, susijusios su bitėmis (2013 m. EFSA bičių gairės), vertinimo, kuris buvo patvirtintas 2013 m. ir kuris laikomas naujausia moksline pesticidų rizikos Apis mellifera, Bombus spp. ir pavienėms bitėms metodika; kadangi tokia padėtis trukdo tinkamai taikyti Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytus patvirtinimo kriterijus, taigi ir užtikrinti geresnę šių rūšių apsaugą;

W.

kadangi, be insekticidų poveikio apdulkintojams, kraštovaizdžio mastu naudojami plataus spektro herbicidai, kaip antai prevenciniai piktžoles naikinantys ar džiūvimą greitinantys produktai, naikina apdulkintojų maisto šaltinius ne kultūrinių augalų žydėjimo sezono metu ir prisideda prie populiacijų nykimo;

X.

kadangi, net ir visapusiškai taikant 2013 m. EFSA gaires dėl bičių, drugeliai, kandys ir žiedinės musės liks neapsaugoti dėl tokios pesticidų patvirtinimo tvarkos;

Y.

kadangi sujungtos apdulkintojų buveinės, pavyzdžiui, apsauginės juostos ir žolėmis apsėti vandens keliai, gali prisidėti prie erozijos kontrolės ir apskritai pagerinti biologinę įvairovę, taip pat gali būti naudingi gerinant naminėms bitėms ir laukiniams apdulkintojams tinkamo maisto kokybę;

Z.

kadangi daugelis apdulkintojų buveinių tapo labai fragmentiškos, o būdingoms rūšims kyla vis didesnė grėsmė dėl netinkamo buveinių valdymo ir klimato kaitos;

AA.

kadangi vietinių gėlių teritorijų buvimas, išsaugojimas ir atkūrimas, taip pat ir miestų vietovėse, yra labai svarbus geros būklės laukinių apdulkintojų populiacijoms;

AB.

kadangi Europoje laukiniai apdulkintojai ir bitininkai augalų apdulkinimo paslaugas teikia beveik nemokamai; kadangi tokia padėtis kitose pasaulio dalyse yra visiškai priešinga, t. y. jose augalų apdulkinimo kaina atitinka kitas ūkio gamybos sąnaudas, tokias kaip sėklos, trąšos ir pesticidai;

AC.

kadangi apdulkintojai yra naudingi socialiniu ir kultūriniu požiūriu, kalbant apie vaistus, produktus, meną ir tradicijas;

AD.

kadangi ši daugiausia neatlygintina augalų apdulkinimo paslauga papildo laukinių apdulkintojų paslaugas ir jas galima teikti tik todėl, kad pagrindinis bitininkų pajamų šaltinis yra medaus ir kitų bičių produktų pardavimas; kadangi falsifikuoto medaus importas kelia grėsmę ES bitininkystės ekonominiam pagrindui;

AE.

kadangi visoje ES agrarinės aplinkosaugos priemonės nebuvo įgyvendintos pakankamu mastu, kad būtų kompensuota už apdulkintojų buveinių praradimą ir prastėjančią buveinių kokybę; kadangi žalinimu nepavyko pasiekti reikšmingo pagerėjimo;

AF.

kadangi Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pozicijose svarstant pasiūlymą dėl BŽŪP strateginių planų reglamento (COM(2018)0392) buvo raginama nustatyti poveikio apdulkintojams rodiklį;

AG.

kadangi su apdulkintojais susijusio rodiklio nustatymas gali prisidėti užtikrinant optimalų sprendimų priėmimo procesą, veiksmingesnes viešąsias išlaidas, didesnę atskaitomybę ir geresnį politikos bei teisės aktų poveikio supratimą;

AH.

kadangi dėl pasėlių pertręšimo išauga mažiau žydinčių augalų, kurie yra potencialus apdulkintojų maisto pagrindas;

AI.

kadangi nitratų tarša sukelia eutrofikaciją ir skatina augti vešlią žolę, kuri išstumia iš vejos žoleles ir gėles, padengia tuščią dirvą, daugelio apdulkintojų naudojamą kaip vietą perėjimui, ir sudaro žemą šešėlį, dėl kurio susiformuoja vėsus mikroklimatas, netinkamas daugeliui vietinių rūšių;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

—

atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 25 d. Komisijos komunikatą „Sudaryti sąlygas skaitmeninei sveikatos priežiūros ir slaugos transformacijai bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, suteikti galių piliečiams, kurti sveikesnę visuomenę“ (COM(2018)0233),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 30 d. Komisijos komunikatą „e. sveikata – Europos piliečiams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų tobulinimas. Veiksmų planas siekiant Europos e. sveikatos erdvės“ (COM(2004)0356),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Pirmaujančios rinkos iniciatyvos veiksmų planas e. sveikatos srityje“ – komunikato „Europos pirmaujančios rinkos iniciatyva“ I priedą (COM(2007)0860, SEC(2007)1730),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 2 d. Komisijos rekomendaciją dėl tarpvalstybinio elektroninių sveikatos įrašų sistemų suderinamumo (pranešta dokumentu Nr. C(2008)3282) (1),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 4 d. Komisijos komunikatą dėl nuotolinės medicinos naudos pacientams, sveikatos priežiūros sistemoms ir visuomenei (COM(2008)0689),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatą „2012–2020 m. E. sveikatos veiksmų planas. Novatoriška sveikatos priežiūra XXI amžiui“ (COM(2012)0736),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (2),

—

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 7/2019 „ES veiksmai tarpvalstybinės sveikatos priežiūros srityje. Užmojai platūs, bet būtina gerinti valdymą“,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 6 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2019/243 dėl Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formato (3),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (4),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (5),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 8 d. Tarybos išvadas „Sveikata skaitmeninėje visuomenėje. Siekiant pažangos duomenimis grindžiamų inovacijų srityje sveikatos apsaugos sektoriuje“ (6),

—

atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl sąlygų skaitmeninei sveikatos priežiūros ir slaugos transformacijai bendrojoje skaitmeninėje rinkoje sudarymo, galių piliečiams suteikimo, sveikesnės visuomenės kūrimo (O-000042/2019 – B9-0062/2019),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.

kadangi pradedant taikyti naujas technologijas geresnės sveikatos priežiūros kūrimo srityje atsiranda ir galimybių, ir susiduriama su iššūkiais; kadangi Europos sveikatos priežiūros ir slaugos sistemos susiduria su didelėmis problemomis, kylančiomis dėl visuomenės senėjimo, ilgesnės gyvenimo trukmės ir nuolat mažėjančio gimstamumo, todėl kyla susirūpinimas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ateityje tvarumo; kadangi, kita vertus, atsirandant naujoms technologijoms randasi ir naujų galimybių; kadangi šiomis aplinkybėmis reikalingas paradigmos pokytis, kad būtų kuriamos iniciatyvios ir atviros sveikatos priežiūros sistemos, kuriose didžiausias dėmesys būtų skiriamas geros sveikatos išsaugojimui, o ne ligų valdymui;

B.

kadangi išlaidos sveikatos priežiūrai sparčiai didėja ir sudaro 9,6 proc. (7) visos ES BVP; kadangi sveikatos priežiūros sistemos turi kuo labiau padidinti prieinamų, atsparių ir tvarių sveikatos priežiūros paslaugų ir ilgalaikės slaugos veiksmingumą ir efektyvumą ir užtikrinti, kad prireikus jomis galėtų pasinaudoti visi asmenys, taip pat teikti naujas paslaugas, kurios atitiktų visuomenės pokyčius, užtikrinti, kad visi slaugos paslaugų teikėjai teiktų nepriekaištingas paslaugas ir tobulinti pacientams svarbias sritis, įskaitant kintančius ir didėjančius jų sveikatos priežiūros ir slaugos poreikius, gerovę ir gyvenimo kokybę, kartu atsižvelgiant į pacientų skirtumus kalbant apie jų galimybes prisijungti prie interneto, turimus skaitmeninius įgūdžius ir sveikatos raštingumą;

C.

kadangi novatoriški skaitmeniniai sveikatos ir slaugos sprendimai gali pagerinti ligų prevenciją ir paskatinti sveiką gyvenimo būdą, pagerinti piliečių gyvenimo kokybę ir sudaryti sąlygas veiksmingiau organizuoti ir teikti sveikatos ir slaugos paslaugas;

D.

kadangi duomenys, susiję su ES piliečių sveikata, yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių skaitmeninę transformaciją, jie turi būti griežtai saugomi nuo netinkamo naudojimo; kadangi duomenų prieinamumas valstybėse narėse labai skiriasi, ir kadangi dėl nepakankamo sveikatos priežiūros sistemų sąveikumo ir rinkos susiskaidymo piliečiai dar negali visapusiškai pasinaudoti bendrąja skaitmenine rinka;

E.

kadangi sveikatos priežiūros skaitmeninimas apims ne tik didesnį mobiliųjų sveikatos programėlių naudojimą, bet ir duomenų gavybą, t. y. didelių duomenų rinkinių analizę, kuri sudaro dirbtinio intelekto ir kompiuterio mokymosi pagrindą;

F.

kadangi valstybės narės atsako už sveikatos ir socialinės priežiūros organizavimą ir teikimą; kadangi Sąjunga gali remti valstybių narių bendradarbiavimą skatinant visuomenės sveikatą ir ligų prevenciją, gerinant jų tarpvalstybinių sveikatos paslaugų papildomumą, taip pat remiant ir sudarant sąlygas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai pažangios sveikatos srityje Europoje;

G.

kadangi didėja pacientų lūkesčiai ir siekis stebėti savo sveikatą, o taip pat atitinkamai didėja poreikis suteikti galių pacientams jų sveikatos klausimais teikiant į naudotojus orientuotas paslaugas ir kuriant labiau prevencinio pobūdžio, labiau individualizuotus ir veiksmingesnius būdus asmenims bendrauti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais ir sveikatos priežiūros specialistais;

H.

kadangi vykdant laipsnišką visuomenės skaitmeninimą pacientai, slaugytojai ir sveikatos priežiūros specialistai ir galbūt visi sveikatos priežiūros grandinės subjektai, naudodami informacines technologijas ir skaitmeninę pacientų įrašų infrastruktūrą, vis dažniau susidurs su sunkumais, dėl kurių kyla su asmens duomenų saugumu ir privatumu susijusių klausimų;

I.

kadangi asmens sveikatos duomenys yra itin slapto pobūdžio, jiems turėtų būti taikomi griežti etikos reikalavimai, o piliečiai turėtų duoti informuoto asmens sutikimą dėl jų rinkimo, apdorojimo, naudojimo ir saugojimo;

J.

kadangi itin svarbu, kad piliečiai pasitikėtų asmens sveikatos duomenų rinkimo, tvarkymo, naudojimo ir laikymo saugumu ir konfidencialumu;

K.

kadangi kiekvienoje valstybėje narėje skiriasi skaitmeninių sveikatos priežiūros paslaugų sistemų įgyvendinimas ir naudojimas, pvz., kalbant apie naudojimąsi atnaujintomis technologijomis, skaitmeninei transformacijai skirtą pagalbinę infrastruktūrą ir elektroninių sveikatos įrašų naudojimą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas;

L.

kadangi, siekiant skatinti sveikatos duomenų mainus ir remti naujų prevencijos strategijų, taip pat gydymo, vaistų, medicinos priemonių ir rezultatų mokslinius tyrimus, Europos sveikatos duomenų erdvės kūrimas įtrauktas į siuntimą į už sveikatą atsakingo Komisijos nario, įgaliojamąjį raštą;

M.

kadangi mokslas, moksliniai tyrimai ir inovacijos atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant Europos konkurencingumą ir atsparumą; kadangi eksponentiškai didėjant prieinamų duomenų kiekiui ir plėtojantis duomenų apdorojimui skatinama kurti mokslinių tyrimų iniciatyvas, kurias įgyvendinant siekiama suprasti ligas ir sveikatos sutrikimus, užkirsti jiems kelią ir juos gydyti; kadangi duomenų valdymo metodai gali papildomai arba veiksmingiau padėti nustatyti priežiūros spragas, riziką, tendencijas ir modelius;

N.

kadangi žmonių žemesnės socialinės padėties poveikis sveikatai paprastai nulemia jų didesnes sveikatos priežiūros reikmes ir jiems taip pat gresia didesnė atskirties rizika dėl sveikatos priežiūros skaitmeninimo;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2019 m. gruodžio 10 d. pareiškimą ES vardu dėl Žmogaus teisių dienos,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 13 d. Komisijos pranešimą spaudai, kuriame pranešama apie papildomą 35 mln. EUR humanitarinę pagalbą Afrikos Sahelio regionui,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 7 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai pareiškimą dėl padėties Burkina Fase,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. liepos mėn. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Fredericos Moherini vizitą Sahelio regione ir jos 2019 m. liepos 9 d. kalbą Burkina Fase,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 17 d. kalbą Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Fredericos Moherini vardu per Parlamento plenarinio posėdžio diskusijas dėl saugumo padėties Burkina Fase,

—

atsižvelgdamas į tyrimą „Religijos ar tikėjimo laisvė ir saviraiškos laisvė“, kurį paskelbė Parlamento Europos Sąjungos išorės politikos generalinis direktoratas 2009 m. vasario mėn.,

—

atsižvelgdamas į Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio viešą klausymą „Religijos ar tikėjimo laisvė. Persekiojamų mažumų, visų pirma krikščionių, padėtis“, surengtą 2017 m. lapkričio 22 d.,

—

atsižvelgdamas į ES specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais 2019 m. lapkričio 21 d. pranešimą „ES specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už Europos Sąjungos ribų klausimais įgaliojimai. Veikla ir rekomendacijos“,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires,

—

atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimas),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 1 d. pareiškimą, priskirtiną Jungtinių Tautų Civilizacijų aljanso vyriausiojo įgaliotinio atstovui spaudai, dėl išpuolio prieš bažnyčią Burkina Fase,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 11 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pranešimą dėl Sahelio penketuko jungtinių pajėgų,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. spalio mėn. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) atnaujintą veiklos informaciją dėl Burkina Faso,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 13 d. JT Generalinio Sekretoriaus pareiškimą dėl išpuolio prieš mečetę Burkina Faso šiaurinėje dalyje,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. spalio mėn. Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) humanitarinės padėties ataskaitą Nr. 8 dėl Burkina Faso,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. Žmogaus socialinės raidos ataskaitą dėl nelygybės žmogaus socialinės raidos srityje 21-ame amžiuje ir ypač žmogaus socialinės raidos Burkina Fase ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurią Burkina Fasas yra pasirašęs,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 12 d. Jungtinių Tautų religinių vietų apsaugos veiksmų planą,

—

atsižvelgdamas į Burkina Faso Respublikos Konstituciją,

—

atsižvelgdamas į pareiškimą, kurį paskelbė Burkina Faso, Nigerio, Malio, Dramblio Kaulo Kranto ir Ganos vyskupai, kunigai ir vyskupų konferencijų pasaulietiniai delegatai po 2019 m. lapkričio 12 ir 13 d. vykusios bendros konferencijos praktinio seminaro saugumo Sahelyje klausimais,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 5 d. Dorio vyskupo Laurent Birfuoré Dabiré pareiškimą kreipiantis į katalikų pagalbos bažnyčiai labdaros organizaciją,

—

atsižvelgdamas į 1981 m. birželio 27 d. priimtą Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, įsigaliojusią 1986 m. spalio 21 d.,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 12 ir 13 d. Paryžiaus taikos forumą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi Burkina Fasas turi tvirtą religinės tolerancijos ir pasaulietiškumo tradiciją, tačiau tapo pažeidžiamas dėl nestabilumo – ypač dėl musulmonų ortodoksų radikalizacijos, kurią patiria didelis Sahelio regionas, – ir patiria bendrą augančio smurto, priverstinės migracijos, bado, skurdo ir klimato kaitos poveikį;

B.

kadangi didėjantis nesaugumas Burkina Fase lėmė siaubingus nusikaltimus, kuriuos vykdo tiek džihadistai, tiek kitos ginkluotos grupuotės; kadangi, anot tarptautinės organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaitos, šios ginkluotos grupuotės Burkina Fase įvykdė mirties bausmę asmenims, įtariamiems bendradarbiavimu su vyriausybe, baugino mokytojus ir sėjo baimę tarp gyventojų visoje šalyje; kadangi Burkina Faso saugumo pajėgos 2017 ir 2018 m. vykdė kovos su terorizmu operacijas, dėl kurių buvo vykdomos neteisminės egzekucijos, šiurkščiai elgiamasi su suimtais įtariamaisiais ir vykdomi savavališki suėmimai; kadangi Burkina Faso vyriausybė žadėjo ištirti šiuos įtarimus;

C.

kadangi nuo 2015 m. džihadistai ir kitos ginkluotos grupuotės, kurios anksčiau aktyviai veikė kaimyniniame Malyje, terorizavo Burkina Faso gyventojus ir įvykdė nemažai išpuolių prieš valstybės simbolius, pavyzdžiui, karinius taikinius, mokyklas ir sveikatos priežiūros įstaigas, tačiau taip pat visų pirma prieš bažnyčias ir krikščionių tikinčiuosius; kadangi nuo 2015 m. per džihadistų ir kitų ginkluotų grupuočių išpuolius žuvo ne mažiau nei 700 asmenų ir tūkstančiai žmonių sužeista Vagadugu ir šiaurinėse provincijose, visų pirma Sumo provincijoje, ir 2018 m. išpuoliai išsiplėtė į rytines ir vakarines provincijas; kadangi smurtą patiria ne vien išimtinai krikščionys; kadangi 2019 m. spalio 11 d., pavyzdžiui, šiaurinėje Burkina Faso dalyje Salmosio mieste per penktadienio pamaldas įvykdytas išpuolis prieš mečetę;;

D.

kadangi pranešta, kad nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. įvyko 520 saugumo incidentų, palyginti su 404, užregistruotais 2015–2018 m.; kadangi vien 2019 m. spalio mėn. užregistruoti 52 incidentai, susiję su nevalstybinėmis ginkluotomis grupuotėmis, iš šių incidentų beveik 70 proc. buvo nukreipti prieš civilius gyventojus ir saugumo pajėgas;

E.

kadangi išpuolius vykdė tiek tarpvalstybinės ginkluotos grupuotės, kurios veikia iš užsienio, iš Malio ir Nigerio, įskaitant grupuotes „Jamaat Nusrat al-Islam wal Muslimeen“ ir Didžiosios Sacharos „Islamo valstybė“, taip pat šalies vidinės grupuotės, visų pirma „Ansarul Islam“, kurios veikia iš šiaurinių ir rytinių Burkina Faso provincijų;

F.

kadangi 2019 m. per įvairius išpuolius Burkina Fase žuvo per 60 krikščionių, įskaitant naujausią išpuolį, įvykdytą 2019 m. gruodžio 1 d. prieš tikinčiuosius, susirinkusius į sekmadienio mišias protestantų bažnyčioje rytinės dalies Hantukuros mieste, per kurį žuvo 14 žmonių;

G.

kadangi nemažai kunigų, dvasininkų ir tikinčiųjų tapo tikslinių visoje šalyje vykdomų žudynių ir pagrobimų aukomis; kadangi dėl augančio smurto daug žmonių, ypač šiaurinėje šalies dalyje, paliko savo tradicinius namus, pavyzdžiui, visiškai neseniai – Hitės ir Rungos kaimus, ir pabėgo į šalies viduje perkeltų asmenų stovyklas ar kitas šalies vietas, įskaitant sostinę Vagadugu;

H.

kadangi didžiąją Burkina Faso gyventojų dalį sudaro malikitų sunitai, taip pat šalyje yra didelės krikščionių ir čiabuvių religinės mažumos; kadangi įvairių religijų ribos Burkina Fase yra nepastovios, nes visų religijų tikintieji paprastai praktikuoja sinkretinę religijos formą ir įprasta yra religinė tolerancija; kadangi pastaruoju metu salafistų ginkluotos grupuotės vykdė partizaninius išpuolius ir prieš sunitų, ir prieš krikščionių maldos vietas; kadangi dėl to padidėjo įtampa tarp religijų ir kadangi religinių bendruomenių, įskaitant daugybei krikščionių bendruomenių priklausančius žmones, persekiojimas sutrikdė socialinę struktūrą ir padidino emigracijos lygį;

I.

kadangi džihadistų grupuotės nori daryti spaudimą tikėjimų sambūviui Burkina Fase, nes tai yra jų platesnės strategijos, kuria siekiama skatinti etninius ir religinius konfliktus ir priversti gyventojus persikelti, dalis;

J.

kadangi dėl nepakankamos vyriausybės apsaugos Vahigujos vyskupijos vyskupas Justin Kientega rekomendavo imtis saugumo priemonių šiaurės rytinėje Burkina Faso dalyje, siekiant geriau apsaugoti krikščionių maldininkus;

K.

kadangi dėl rugpjūtį prasiveržusio smurto Burkina Faso ir Nigerio vyskupų konferencijos pirmininkas Dorio vyskupas Laurent Birfuoré Dabiré paragino pasaulio bendruomenę padidinti savo paramą krikščionims Burkina Fase, kad būtų užkirstas kelias krikščionių išvarymui; kadangi ne kartą buvo raginama pasmerkti cenzūros grėsmę ir remti nuolatinį religijų dialogą;

L.

kadangi JT generalinis sekretorius savo 2019 m. rugsėjo 12 d. paskelbtame religinių vietų apsaugos veiksmų plane pabrėžė, kad maldos namai visame pasaulyje turi būti saugios apmąstymų ir taikos, o ne kraujo praliejimo ir teroro vietos, ir žmonėms turi būti leidžiama taikiai išpažinti ir praktikuoti savo tikėjimą;

M.

kadangi humanitarinės organizacijos – daugelis iš jų yra religinio pobūdžio – atlieka labai svarbų vaidmenį padedant smurto aukoms, visų pirma moterims, vaikams ir šalies viduje perkeltiems asmenims;

N.

kadangi Burkina Faso vyriausybei trūksta pajėgumų, kad būtų veiksmingai įgyvendinti didžiulių šalies saugumo, socialinių ir ekonominių problemų sprendimai; kadangi kai kurie regionai, visų pirma šiaurės rytinės šalies dalys, yra iš esmės atskirtos nuo centrinės valdžios;

O.

kadangi Burkina Fasas yra viena iš 10 skurdžiausių pasaulio šalių; kadangi dėl nestabilumo, klimato kaitos ir konfliktų šalyje dar labiau sumažėjo ekonominės galimybės, išaugo skurdas ir pradėjo labai stigti maisto; kadangi šias pasekmes apsunkina spartus šiaurinio regiono dykumėjimas ir dėl to atsiradęs vandens bei išteklių trūkumas ir blogėjantis dirvožemis; kadangi dėl to daugiau nei 1 mln. žmonių kyla maisto trūkumo grėsmė, o 1,5 mln. žmonių skubiai reikia humanitarinės pagalbos;

P.

kadangi nustatyta, kad 2014 m. suaugusiųjų raštingumo lygis siekė 34,5 proc.; kadangi padidėjęs nesaugumas ir terorizmas tam tikruose šalies regionuose daro neigiamą poveikį švietimo ir sveikatos sektoriams; kadangi turėjo užsidaryti 85 sveikatos priežiūros įstaigos ir daugiau kaip 2 000 mokyklų, o tai paveikė atitinkamai daugiau kaip 1 mln. pacientų ir 300 000 moksleivių; kadangi dėl dabartinės itin blogos saugumo padėties 93 kitos sveikatos priežiūros įstaigos veikia minimaliai;

Q.

kadangi dėl smurto Burkina Fase persikėlė beveik pusė milijono žmonių; kadangi daugelis jų yra pažeidžiami, o vaikai sudaro 44 proc. šių perkeltųjų asmenų; kadangi Burkina Fase yra dar 31 000 Malio pabėgėlių; kadangi JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui kyla didelių sunkumų norint įvertinti Burkina Fase esančius šalies viduje perkeltus asmenis ir pabėgėlius; kadangi šalies viduje perkeltiems asmenims ir pabėgėliams, kuriuos paveikė humanitarinė krizė regione, kyla su apsauga susijusi rizika ir, jei nebus imtasi tinkamų priemonių aprūpinti juos būstu, darbo vietomis ir maistu, jų buvimas gali lemti konfliktą su vietos gyventojais dėl ribotų gamtos išteklių; kadangi dėl to kylantys konfliktai dėl išteklių kelia grėsmę, kad smurto ciklas šalyje intensyvės;

R.

kadangi per pastaruosius septynerius metus ES mobilizavo daugiau kaip 1 mlrd. EUR vystymosi programoms Burkina Fase įgyvendinti ir neseniai skyrė 15,7 mln. EUR pagrindinei šalies viduje perkeltų asmenų maisto stygiaus ir netinkamos mitybos problemai spręsti; kadangi šalis – viena iš pagrindinių finansinės paramos iš Europos plėtros fondo (EPF) gavėjų (628 mln. EUR) ir taip pat gauna didelę finansinę paramą (245,8 mln. EUR) iš EPF lėšomis finansuojamo Skubiosios pagalbos patikos fondo 2016–2020 m. laikotarpiu;

S.

kadangi Burkina Fasas dalyvauja Jungtinių Tautų daugialypėje integruotoje stabilizavimo misijoje Malyje (MINUSMA), jungtinėje Afrikos Sąjungos ir Jungtinių Tautų operacijoje Darfūre (UNAMID), Sacharos kovos su terorizmu partnerystėje (TSCTP) ir Sahelio penketuke; kadangi dėl dalyvavimo šiose misijose ir iniciatyvose šalis tapo pagrindiniu nevalstybinių ginkluotų grupuočių, siekiančių sužlugdyti Burkina Faso indėlį į regioninį saugumą ir nuo jo atgrasyti, taikiniu; kadangi JT generalinio sekretoriaus ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos įvykdė Sahelio penketukui priklausančios Malio pajėgos;

T.

kadangi ES tiesiogiai prisideda prie stabilumo Sahelio regione vykdydama civilines EUCAP SAHEL misijas Malyje ir Nigeryje ir Europos Sąjungos mokymo misiją Malyje (EUTM Mali), taip pat netiesiogiai prisideda valstybėms narėms dalyvaujant misijoje MINUSMA ir operacijoje „Barkhane“; kadangi ES remiamas Sahelio penketukas – bendros Burkina Faso, Čado, Malio, Mauritanijos ir Nigerio pastangos gynybos srityje – didina regioninio vystymosi ir saugumo koordinavimą siekiant neutralizuoti ginkluotas grupuotes ir sumažinti jų patrauklumą; kadangi per 2019 m. gruodžio 11 d. išpuolį prieš karinę bazę Tahvoje (Nigeris) žuvo 71 Nigerio kareivis ir 12 buvo sužeisti ir tai buvo daugiausia aukų pareikalavęs atskiras incidentas regione nuo 2016 m.;

U.

kadangi Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS) 2019 m. rugsėjo 14 d. Vagadugu vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime paskelbė 1 mlrd. JAV dolerių vertės planą siekiant kovoti su didėjančiu nesaugumu Sahelio regione;

V.

kadangi įgyvendinant ES bendrą užsienio ir saugumo politiką siekiama plėtoti ir stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę bei užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Afganistano, ypač į 2017 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl vaikų teisių 30-ųjų JT vaiko teisių konvencijos metinių proga (2),

—

atsižvelgdamas į darbo grupės „Group of Friends of Children and Armed Conflict“ (CAAC), kurios narė yra Europos Sąjunga, 2019 m. gruodžio 3 d. pareiškimus dėl tariamo berniukų seksualinio išnaudojimo Logaro provincijoje ir veiksmų, kurių iškėlus šį klausimą buvo imtasi prieš žmogaus teisių gynėjus,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 5 d. ratifikuotą Afganistano įstatymą dėl vaiko teisių apsaugos,

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. JT vaiko teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į UNICEF 2019 m. lapkričio mėn. ataskaitą „Convention on the Rights of the Child at a crossroads“ („Vaiko teisių konvencija kryžkelėje“),

—

atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus 2018 m. kovo 23 d. ir 2019 m. kovo 29 d. ataskaitas Saugumo Tarybai dėl seksualinės prievartos vykstant konfliktams bei 2019 m. kovo 10 d. ataskaitą dėl vaikų ir ginkluotojo konflikto Afganistane,

—

atsižvelgdamas į ES gaires dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos, dėl vaikų ir ginkluotųjų konfliktų bei dėl žmogaus teisių gynėjų,

—

atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. balandžio 8 d. išvadas dėl Afganistano,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 18 d. pasirašytą ES ir Afganistano bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi, JT generalinio sekretoriaus 2019 m. ataskaitos dėl vaikų ir ginkluotojo konflikto Afganistane duomenimis, 2015–2018 m. Afganistane įvykdyta 14 000 vaikų išžaginimų; kadangi mažiausiai 12 599 vaikai – beveik trečdalis visų nukentėjusių civilių – buvo nužudyti arba suluošinti; kadangi ne vienoje Afganistano provincijoje yra įsigalėjusi seksualinė prievarta prieš berniukus, jų žaginimas ir išnaudojimas – vaikų seksualinei vergijai prilyginama praktika, žinoma pavadinimu bacha bazi;

B.

kadangi, remiantis JT pagalbos misijos Afganistane (UNAMA) pranešimais, mažiausiai šešiose Logaro provincijos mokyklose pedofilų tinklas seksualiai išnaudojo 136 afganistaniečius berniukus; kadangi atliekant tyrimą iki šiol rasta daugiau nei 100 internete paskelbtų vaizdo įrašų; kadangi mažiausiai septyni vaizdo įrašuose matyti berniukai rasti negyvi, o penki buvo nužudyti savo šeimos narių;

C.

kadangi bacha – paprastai 10–18 metų amžiaus berniukus – iš skurstančių šeimų nusiperka arba pagrobia įtakingi kaimo vietovių elito atstovai, įskaitant politikus ir kariuomenės pareigūnus; kadangi moteriškais drabužiais aprengti berniukai tampa šokėjais privačiuose pobūviuose, po kurių neretai būna seksualiai išnaudojami vyrų;

D.

kadangi su šia praktika siejami Logaro provincijos mokyklų direktoriai, mokytojai ir vietos valdžios institucijos; kadangi nebaudžiamumas už seksualinę prievartą tapo įprastas dėl to, kad jos vykdytojai neretai užima įtakingas pareigas, aukomis netiki jų šeimos ir bendruomenės, be to, vadovaujamasi vertybių sistema, pagal kurią šeimos garbė yra aukščiau vieno vaiko interesų;

E.

kadangi žaginami ir seksualiai prievartaujami vaikai Afganistane turi labai ribotas galimybes siekti teisingumo ar kreiptis pagalbos; kadangi pranešimuose pažymima, kad reakcija būna atvirkštinė, o apie seksualinę prievartą pranešę vaikai neretai susiduria su dar didesniu smurtu, stigmatizacija, atstūmimu ir netgi mirtimi nuo prievartautojų, valdžios institucijų, ginkluotų grupuočių lyderių ir savo pačių šeimos narių rankos bei patiria dar didesnę fizinę ir psichologinę traumą;

F.

kadangi Logaro jaunimo socialinė ir civilinė tarnyba tiria padėtį kitose regiono mokyklose; kadangi manoma, kad bacha bazi aukomis provincijoje yra tapę tūkstančiai kitų berniukų;

G.

kadangi 2018 m. Afganistanas reformavo savo baudžiamąjį kodeksą ir kriminalizavo seksualinę prievartą prieš vaikus; kadangi 2019 m. Afganistano valdžios institucijos priėmė Vaiko teisių apsaugos įstatymą; kadangi nuostatų, kuriomis kriminalizuojamas vaikų verbavimas, užverbuotų vaikų išnaudojimas ir seksualinė prievarta bei smurtas prieš juos, vykdymo užtikrinimas tebėra problemiškas;

H.

kadangi Nacionalinė saugumo direkcija savavališkai sulaikė žmogaus teisių gynėjus Mohammadą Musą Mahmudi ir Ehsanullahą Hamidi iš Logaro jaunimo socialinės ir civilinės tarnybos, vykusius susitikti su ES ambasadoriumi Kabule; kadangi, juos abu išlaisvinus 2019 m. lapkričio 27 d., susirūpinimą ir toliau kelia jų saugumas; kadangi šie du žmogaus teisių gynėjai yra sulaukę grasinimų – taip pat ir iš valstybės pareigūnų – socialinėje žiniasklaidoje; be to, kadangi provincijos gubernatorius grasino juos nubausti už melagingos informacijos skleidimą;

I.

kadangi Afganistano žmogaus teisių gynėjai patiria vis didesnį Afganistano valdžios institucijų ir ginkluotų grupuočių puolimą bei yra persekiojami, bauginami, jiems grasinama ir prieš juos smurtaujama; kadangi Afganistano vyriausybė nesiima tirti išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus – ir taip jau ne kartą;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

—

atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Rusijos ir dėl ES ir Rusijos santykių,

—

atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2019 m. lapkričio 23 d. pareiškimą dėl „užsienio agentų“ įstatymo pakeitimų Rusijos Federacijoje ir 2017 m. lapkričio 26 d. pareiškimą dėl Rusijos įstatymo, pagal kurį užsienio žiniasklaidos įmones leidžiama registruoti kaip „užsienio agentes“,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. ES delegacijos Europos Taryboje pareiškimą dėl „užsienio agentų“ įstatymo pakeitimų Rusijos Federacijoje,

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 19 straipsnį dėl teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę ir 20 straipsnį dėl teisės jungtis į asociacijas ir teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų, ypač į jos 13 straipsnį dėl asociacijų laisvės,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), ypač į jo 22 straipsnį dėl asociacijų laisvės,

—

atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (Europos žmogaus teisių konvencija),

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir jos protokolus, ypač į jos 10 straipsnį dėl teisės į saviraiškos laisvę ir 11 straipsnį dėl teisės į susirinkimų ir asociacijų laisvę,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

—

atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos Konstituciją, ypač į jos 2 skyrių dėl piliečių teisių ir laisvių,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 20 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 15 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro nuomonę „Rusijos Federacijos teisės aktai dėl nekomercinių organizacijų, atsižvelgiant į Europos Tarybos standartus“ ir į jo atnaujintą nuomonę „Teisėkūra ir teismo praktika nekomercinių organizacijų atžvilgiu Rusijos Federacijoje, atsižvelgiant į Europos Tarybos standartus: naujausi duomenys“, paskelbtą 2015 m. liepos 9 d.,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 27 d. Europos demokratijos per teisę komisijos (Venecijos komisija) nuomonę dėl Federalinio įstatymo dėl nekomercinių organizacijų (toliau – įstatymas dėl „užsienio agentų“), 2016 m. birželio 13 d. nuomonę dėl Rusijos federalinio įstatymo Nr. 129-FZ (dėl nepageidaujamos užsienio ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų veiklos) ir 2019 m. kovo 18 d. Venecijos komisijos ataskaitą dėl asociacijų finansavimo,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi teisė į minties ir žodžio laisvę, teisė jungtis į asociacijas ir teisė laisvai rinktis į taikius susirinkimus yra įtvirtintos Rusijos Federacijos Konstitucijoje;

B.

kadangi Rusijos Federacija yra pasirašiusi Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir Europos žmogaus teisių konvenciją, ji taip pat yra Europos Tarybos narė, taigi įsipareigojo laikytis tarptautinių standartų ir principų, kuriais reglamentuojama teisinė valstybė ir žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės;

C.

kadangi 2012 m. liepos mėn. Rusijos parlamentas priėmė įstatymą dėl „užsienio agentų“, pagal kurį reikalaujama, kad Rusijos NVO užsiregistruotų Rusijos Federacijos teisingumo ministerijoje kaip „užsienio agentų funkcijas atliekančios organizacijos“, jei jos gauna finansavimą iš užsienio ir vykdo veiklą, kuri apytiksliai apibūdinama kaip „politinė veikla“; kadangi 2014 m. birželio mėn. įstatymas buvo iš dalies pakeistas, kad Teisingumo ministerija galėtų savo iniciatyva registruoti NVO kaip „užsienio agentus“; kadangi 2017 m. lapkričio mėn. įstatymo taikymo sritis buvo išplėsta, kad bet kokia užsienio žiniasklaidos įmonė, tiesiogiai ar netiesiogiai gaunanti finansavimą iš užsienio, galėtų būti laikoma „užsienio agente“;

D.

kadangi Rusijos parlamentas 2019 m. lapkričio 21 d. patvirtino naujausias įstatymo dėl „užsienio agentų“ pataisas ir taip praplėtė sąvoką „užsienio agentai“ ir į ją įtraukė privačius asmenis, įskaitant tinklaraštininkus ir nepriklausomus žurnalistus, o Prezidentas Vladimiras Putinas 2019 m. gruodžio 2 d. pasirašė naują įstatymą; kadangi šiame įstatyme numatyti specialūs reikalavimai dėl publikacijų registracijos, apskaitos ir žymėjimo, o šių reikalavimų nesilaikymas traktuojamas kaip nusikalstama veika, be kita ko, numatyta galimybė nustatyti sankcijas, skiriant administracines baudas ar iki dviejų metų trukmės laisvės atėmimo bausmę;

E.

kadangi pagal šį įstatymą rusai ir užsieniečiai, bendradarbiaujantys su užsienio agentais įvardintais naujienų centrais ar platinantys tokių centrų turinį, taip pat įvardijami kaip „užsienio agentai“, taip stigmatizuojant žurnalistus, jų šaltinius ar netgi tuos asmenis, kurie dalijasi informacija socialiniuose tinkluose, užsienio agentais ir tokiu būdu gali kilti savicenzūros grėsmė ir tokie asmenys gali būti atgrasomi ne tik nuo publikacijų rengimo, bet ir nuo dalijimosi jomis;

F.

kadangi Rusijos įstatymas dėl „užsienio agentų“ pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją – Europos Tarybos tarptautinį susitarimą, kuriuo, be kita ko, ginamos žodžio ir žiniasklaidos laisvės; kadangi Rusija dėl šios priežasties nevykdo savo, kaip Europos Tarybos narės, prievolių; kadangi Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras šį įstatymą pasmerkė kaip nesuderinamą su tarptautiniais ir Europos žmogaus teisių standartais; kadangi įstatymu dėl „užsienio agentų“ pažeidžiami Rusijos, kaip ESBO narės ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją pasirašiusios valstybės, įsipareigojimai; kadangi ES tikisi, kad Rusijos Federacija – nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė – laikysis visų prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų;

G.

kadangi įvairios žmogaus teisių gynimo organizacijos ir NVO, pavyzdžiui, organizacijos „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“, mano, kad pakeistas įstatymas turės žalingą poveikį ir taip jau suvaržytai nepriklausomos žurnalistikos aplinkai Rusijoje ir toliau ribos žodžio laisvę; kadangi įstatymas nukreiptas prieš kokybišką žiniasklaidą, kuriai įtakos nedaro vyriausybinės ar provyriausybinės struktūros ir kuri bendradarbiauja su daug Rusijos korespondentų visoje šalyje ir dažnai yra vienintelis patikimos informacijos šaltinis ir alternatyva valstybinei žiniasklaidai atokiuose regionuose, taip trukdant jos darbui ir galimybei gauti nešališką informaciją iš žiniasklaidos;

H.

kadangi teisės aktais nustatyti suvaržymai ir tikslinis persekiojimas remiantis šiuo įstatymu dėl „užsienio agentų“ Rusijoje pastaraisiais mėnesiais įgavo represiškesnį pavidalą ir dėl to buvo apribota žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės galimybė gauti nepriklausomą finansavimą, taip pakenkiant jų reputacijai ir trukdant užsiimti veikla, ribojant galimybes naudotis pagrindinėmis teisėmis ir sumažinant veiksmų erdvę nepriklausomiems, kitokią nuomonę turintiems veikėjams Rusijoje;

I.

kadangi „užsienio agentų“ įstatymas yra platesnės kampanijos, kuria siekiama nuslopinti kitokią nuomonę turinčią, opozicinę ir pilietinę visuomenę visoje Rusijoje, dalis; kadangi Rusijos nepriklausomos pilietinės visuomenės erdvė mažėja ir taip atsiranda daugiau galimybių kurtis priklausomoms vyriausybės kuriamoms nevyriausybinėms organizacijoms; kadangi Rusijos vyriausybė priklausomas vyriausybės kuriamas nevyriausybines organizacijas pasitelkia siekdama populiarinti savo pačios politiką, sykiu išlaikant nepriklausomos pilietinės visuomenės įvaizdį;

J.

kadangi įstatymo dėl „užsienio agentų“ taikinys – daugelis NVO; kadangi, remiantis šiuo įstatymu, iš viso 80 NVO yra laikomos užsienio agentais, įskaitant beveik visas svarbiausias žmogaus teisių srityje dirbančias NVO Rusijoje; kadangi 49 Rusijos NVO Europos Žmogaus Teisių Teismui yra pateikusios ieškinius, teigdamos, kad įstatymu dėl „užsienio agentų“ pažeidžiamos tam tikros žmogaus teisės, be kita ko, teisė į žodžio laisvę ir susirinkimų laisvę, ir protestuoja dėl įstatymo kokybės ir jų persekiojimo, joms neužsiregistravus užsienio agentais, taip pat dėl pernelyg didelės valstybės kontrolės;

K.

kadangi daugybė organizacijų, dirbančių aplinkos apsaugos srityje, nuo 2014 m. buvo priverstinai įrašytos į užsienio agentų sąrašą, nepaisant Rusijos Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriame aiškiai nurodyta, kad aplinkosaugos srities subjektai nepriklauso šio įstatymo taikymo sričiai; kadangi daugelis atitinkamų subjektų, nenorėdami būti įvardytais užsienio agentais, nutraukė veiklą arba negalėjo sumokėti baudų;

L.

kadangi per pastarąjį dešimtmetį pasaulyje pastebima nerimą kelianti tendencija, kai vis daugiau valstybių priima ir naudoja teisės aktus siekdamos riboti teisę į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę gauti ir skleisti informaciją ir idėjas be valdžios institucijų kišimosi ir peržengiant visas sienas, apima susirinkimų ir asociacijų laisvę ir yra naudojama siekiant trukdyti pilietinės visuomenės organizacijų ir asmenų darbui;

M.

kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas keliuose savo sprendimuose pabrėžė, kad NVO vykdomas viešosios priežiūros vaidmuo yra labai svarbus demokratinei visuomenei ir tokios pat svarbos kaip žiniasklaidos vaidmuo;

N.

kadangi teisėtas tikslas užtikrinti užsienio finansavimą gaunančių NVO skaidrumą negali pateisinti priemonių, kuriomis ribojama NVO, veikiančių demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityje, veikla;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

—

atsižvelgdamas į visuotinius žmogaus teisių principus ir pagrindinius Europos Sąjungos, kaip vertybėmis pagrįstos bendrijos, principus,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 m. gruodžio 10 d. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 19 d. rezoliuciją dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai (1),

—

atsižvelgdamas į kai kurių nacionalinių parlamentų priimtas rezoliucijas ir deklaracijas dėl totalitarinių komunistinių režimų įvykdytų nusikaltimų,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi 2019 m. ypatingi tuo, kad praėjo 30 metų nuo Rumunijos revoliucijos, kurią paskatino sukilimai Timišoaroje, kuri vėliau tęsėsi visose šalies dalyse ir kurios kulminacija buvo antitotalitarinė revoliucija Bukarešte, lėmusi komunistinio režimo žlugimą ir demokratijos įsitvirtinimą; kadangi ši revoliucija buvo Rumunijos žmonių perėjimas prie laisvės ir teisinės valstybės principų, kurio metu tragiškai žuvo 1 142 asmenys, 3 138 asmenys buvo sunkiai sužeisti ir daugiau kaip 760 asmenų buvo neteisėtai sulaikyti ir kankinami;

B.

kadangi 1989 m. gruodžio mėn. Rumunijos revoliucija buvo smurtiškiausia iš visų sukilimų, lėmusių komunizmo žlugimą Geležine uždanga atskirtose valstybėse;

C.

kadangi 1989 m. gruodžio mėn. revoliucija ir Rumunijos piliečių, drąsiai stovėjusių kovos lauke, pasiaukojimas atvėrė šaliai kelią į NATO, Europos Sąjungą ir demokratinį pasaulį, nuo kurio ji prieš Rumunijos žmonių valią buvo atkirsta pasibaigus Antrajam pasauliniam karui;

D.

kadangi tai, kad 1989 m. gruodžio mėn. buvo panaudota jėga prieš Rumunijos žmones, iki širdies gelmių sukrėtė visą Rumunijos visuomenę ir kadangi tikrųjų šių nusikaltimų vykdytojų nustatymas aukoms, jų šeimoms ir visiems Rumunijos piliečiams vis dar yra itin skausmingas neišspręstas klausimas;

E.

kadangi už visus karinės agresijos prieš savo žmones aktus turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė;

F.

kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose (Asociacija „1989 m. gruodžio 21 d.“ ir kiti prieš Rumuniją; Acatrinei ir kiti prieš Rumuniją; Șandru ir kiti prieš Rumuniją) pripažįstama, kad per revoliuciją buvo daromi masiniai pagrindinių teisių pažeidimai, pavyzdžiui, buvo pažeidinėjama teisė į gyvybę, pažeidžiamas kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimas bei teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, ir kad šiuos pažeidimus vykdė komunistinio diktatoriško režimo pajėgos, kurios pradėjo šaudyti į taikius protestuotojus ir iš daugelio demontracijose prieš N. Ceaușescu priespaudą dalyvavusių asmenų atėmė laisvę; kadangi, net praėjus tiek daug metų, nei nukentėjusieji, nei jų įpėdiniai nesužinojo tiesos apie tikslias šių tragiškų įvykių aplinkybes;

G.

kadangi, kaip įtvirtinta Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje, Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms; kadangi šios vertybės yra bendros visų valstybių narių vertybės;

H.

kadangi Rumunijos valstybė be reikalo atidėlioja tiesos nustatymo ir viešo paskelbimo procesą, nes tai itin svarbu siekiant užtikrinti aukų ir jų įpėdinių teisę į teisingą kompensaciją ir žalos atlyginimą; kadangi nacionalinės valdžios institucijos nepademonstravo reikiamo deramo stropumo, nustatyto pagal tarptautines žmogaus teisių normas;

1.