—

atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/707, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų alfa cipermetrino, beflubutamido, benalaksilo, bentiavalikarbo, bifenazato, boskalido, bromoksinilo, kaptano, ciazofamido, desmedifamo, dimetoato, dimetomorfo, diurono, etefono, etoksazolio, famoksadono, fenamifoso, flumioksazino, fluoksastrobino, folpeto, foramsulfurono, formetanato, metalaksilo-M, metiokarbo, metribuzino, milbemektino, Paecilomyces lilacinus (padermė 251), fenmedifamo, fosmeto, metilpirimifoso, propamokarbo, protiokonazolo, s-metolachloro ir tebukonazolio patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (1),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (2), visų pirma į jo 21 straipsnį ir 17 straipsnio pirmą pastraipą,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/408 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 80 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo ir dėl keistinų medžiagų sąrašo sudarymo (3),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo (5),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.

kadangi 2003 m. sausio 1 d. pagal Komisijos direktyvą 2002/81/EB (6) flumioksazinas buvo įtrauktas į Tarybos direktyvos 91/414/EEB (7) I priedą ir, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009, yra laikomas patvirtintu;

B.

kadangi flumioksazino patvirtinimo pratęsimo procedūra pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 844/2012 (8) tęsiasi jau nuo 2010 m. (9) ir atitinkama paraiška pateikta pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 1141/2010 (10) 4 straipsnį;

C.

kadangi veikliosios medžiagos flumioksazino patvirtinimo laikotarpis jau buvo pratęstas penkeriems metams Komisijos direktyva 2010/77/ES (11), po to nuo 2015 m. kasmet buvo pratęsiamas vieniems metams Komisijos įgyvendinimo reglamentais (ES) 2015/1885 (12), (ES) 2016/549 (13), (ES) 2017/841 (14), (ES) 2018/917 (15), o dabar dar kartą pratęstas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/707, pagal kurį patvirtinimo laikotarpis pratęsiamas iki 2020 m. birželio 30 d.;

D.

kadangi Komisija pratęsimo priežasčių nepaaiškino, tik pareiškė, kad: „atsižvelgiant į tai, kad medžiagas įvertinti pavėluota dėl nuo pareiškėjų nepriklausančių priežasčių, šių veikliųjų medžiagų patvirtinimas veikiausiai baigs galioti prieš priimant sprendimą dėl jo pratęsimo“;

E.

kadangi Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 siekiama užtikrinti aukšto lygio žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugą ir sykiu apsaugoti Sąjungos žemės ūkio konkurencingumą; kadangi ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamų gyventojų grupių, įskaitant nėščias moteris, kūdikius ir vaikus, apsaugai;

F.

kadangi turėtų būti taikomas atsargumo principas ir kadangi Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 pažymima, jog medžiagos augalų apsaugos produktams turėtų būti naudojamos tik įrodžius jų neabejotiną naudą augalų auginimui, o tikimybės, kad jos darytų kenksmingą poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai arba neleistiną poveikį aplinkai, nėra;

G.

kadangi Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 pažymima, kad saugumo sumetimais veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimo laikotarpis turėtų būti ribotas; kadangi patvirtinimo laikotarpis turėtų proporcingai atitikti galimą riziką, susijusią su šių medžiagų naudojimu, tačiau akivaizdu, kad proporcingumo nepaisoma;

H.

kadangi per 16 metų nuo tada, kai flumioksazinas patvirtintas kaip veiklioji medžiaga, nustatyta, kad jis pasižymi 1B kategorijos toksiniu poveikiu reprodukcijai (jis taip pat priskirtas šiai veikliųjų medžiagų kategorijai) ir galbūt ardo endokrininę sistemą, vis dėlto per šį laiką jo patvirtinimas nebuvo nei peržiūrėtas, nei atšauktas;

I.

kadangi, nustačius žalingo poveikio sveikatai galimybę, tačiau esant mokslinių abejonių dėl tokio poveikio, Komisija ir valstybės narės turi galimybę ir pareigą veikti vadovaudamosi atsargumo principu bei patvirtinti laikinas rizikos valdymo priemones, kurios yra būtinos aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugai užtikrinti;

J.

kadangi, kalbant konkrečiau, Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 21 straipsniu Komisijai užtikrinama galimybė bet kuriuo metu peržiūrėti veikliosios medžiagos patvirtinimą, ypač jei atsižvelgusi į naujas mokslines ir technines žinias ji laikosi nuomonės, kad esama požymių, jog medžiaga nebeatitinka 4 straipsnyje nurodytų patvirtinimo kriterijų, o ši peržiūra gali lemti medžiagos patvirtinimo atšaukimą arba dalinį pakeitimą;

K.

kadangi, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 (16), flumioksazinas suderintai klasifikuojamas kaip 1B kategorijos reprodukcijai toksiška, labai toksiška vandens augmenijai ir gyvūnijai medžiaga, daranti ilgalaikį labai toksišką poveikį vandens augmenijai ir gyvūnijai;

L.

kadangi Europos maisto saugos tarnyba jau 2014 m. ir vėliau 2017 ir 2018 m. padarė išvadą, kad susirūpinimą kelia tai, jog flumioksazinas klasifikuojamas kaip 1B kategorijos reprodukcijai toksiška medžiaga ir dar nėra galutinai nustatyta, ar jis neardo endokrininės sistemos, ir tai išlieka labai svarbus susirūpinimą keliantis klausimas;

M.

kadangi 2015 m. flumioksazinas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/408 įtrauktas į „keistinų medžiagų“ sąrašą, nes jis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 yra ar turi būti klasifikuojamas kaip 1A ar 1B kategorijos reprodukcijai toksiška medžiaga;

N.

kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.6.4 punktą veikliosios medžiagos negali būti leidžiamos, jeigu jos patenka į 1B kategorijos reprodukcijai toksiškų medžiagų kategoriją, išskyrus atvejus, kai, remiantis kartu su paraiška pateikiamais dokumentais pagrįstais įrodymais, veiklioji medžiaga yra būtina siekiant kontroliuoti didelį pavojų augalų sveikatai, kurio negalima išvengti kitomis priemonėmis, įskaitant ir nechemines priemones, su sąlyga, kad naudojant veikliąją medžiagą taikomos rizikos mažinimo priemonės, kuriomis užtikrinamas kuo mažesnis poveikis žmonėms ir aplinkai;

O.

kadangi, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.6.5 punktu, veikliosios medžiagos negali būti tvirtinamos, jeigu laikoma, kad jos turi endokrininę sistemą ardančių savybių, galinčių daryti neigiamą poveikį žmonėms, nebent augalų apsaugos produkte esančios tos veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio poveikis žmonėms siūlomomis realiomis naudojimo sąlygomis yra nežymus, t. y. produktas yra naudojamas uždarose sistemose arba kitomis sąlygomis, kai nėra kontakto su žmonėmis galimybės ir kai atitinkamos veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio likučiai maiste ir pašaruose neviršija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 18 straipsnio 1 dalies b punktą nustatytos numatytosios vertės (17);

P.

kadangi flumioksazinas pasižymi didele biokoncentracijos rizika, jis yra labai toksiškas dumbliams ir vandens augalams ir yra vidutiniškai toksiškas sliekams, bitėms, žuvims ir vandens bestuburiams gyvūnams;

Q.

kadangi nepriimtina, kad, rizikuojant visuomenės sveikata ir gera aplinkos būkle, Sąjungoje ir toliau leidžiama naudoti medžiagą, kuri, kaip žinoma, atitinka veikliųjų medžiagų, kurios yra mutageninės, kancerogeninės ir (arba) toksiškos reprodukcijai ar turi endokrininę sistemą ardančių savybių, atmetimo kriterijus, taikomus siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinkos būklę;

R.

kadangi pareiškėjai gali piktnaudžiauti Komisijos darbo metodų mašinalumu siekdami, kad veikliųjų medžiagų patvirtinimo laikotarpiai būtų pratęsiami iškart, nelaukiant, kol bus užbaigtas rizikos vertinimas, ir tyčia uždelsti pakartotinio vertinimo procesą pateikdami neišsamius duomenis arba prašydami pritaikyti daugiau nukrypti leidžiančių nuostatų ir ypatingų sąlygų, o tai kelia neleistiną pavojų aplinkos būklei ir žmonių sveikatai, nes per tą laiką pavojingoji medžiaga toliau daro poveikį;

S.

kadangi 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliucijoje dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo Parlamentas ragino Komisiją ir valstybes nares „užtikrinti, kad procedūrinis patvirtinimo laikotarpio pratęsimas procedūros metu pagal reglamento 17 straipsnį nebūtų taikomas veikliosioms medžiagoms, kurios yra mutageninės, kancerogeninės, toksiškos reprodukcijai ir todėl priklauso 1A arba 1B kategorijoms, arba veikliosioms medžiagoms, kurios turi endokrininę sistemą ardančių medžiagų savybių ir yra kenksmingos žmonėms ar gyvūnams, kaip šiuo metu yra medžiagų, tokių kaip flumioksazinas, tiaklopridas, chlortoluronas ir dimoksistrobinas, atveju“;

T.

kadangi Nyderlandų parlamentas pareiškė susirūpinimą dėl tokių patvirtinimo pratęsimų ir reikalauja liautis pratęsinėjus medžiagų, kurios, kaip žinoma, kelia didelę grėsmę biologinei įvairovei (pirmiausia bitėms ir kamanėms) arba yra kancerogeninės, mutageninės, ardančios endokrininę sistemą ir (arba) toksiškos reprodukcijai, patvirtinimo laikotarpį (18);

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

—

atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 nuostatos dėl veikliųjų medžiagų amidosulfurono, beta ciflutrino, bifenokso, chlorotolurono, klofentenzino, klomazono, cipermetrino, daminozido, deltametrino, dikambos, difenokonazolo, diflubenzurono, diflufenikano, p-fenoksapropo, fenpropidino, fludioksonilo, flufenaceto, fostiazato, indoksakarbo, lenacilo, MCPA, MCPB, nikosulfurono, pikloramo, prosulfokarbo, piriproksifeno, tiofanatmetilo, triflusulfurono ir tritosulfurono patvirtinimo galiojimo pratęsimo (D062951/02,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (1), visų pirma į jo 21 straipsnį ir 17 straipsnio pirmą dalį,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/408 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 80 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo ir dėl keistinų medžiagų sąrašo sudarymo (2),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo (4),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.

kadangi 2006 m. kovo 1 d. chlorotoluronas buvo įtrauktas į Tarybos direktyvos 91/414/EEB (5) I priedą pagal Komisijos direktyvą 2005/53/EB (6) ir, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009, yra laikomas patvirtintu;

B.

kadangi procedūra chlorotolurono patvirtinimo galiojimui pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 844/2012 (7) atnaujinti tęsiasi nuo 2013 m.;

C.

kadangi veikliosios medžiagos chlorotolurono patvirtinimo galiojimo laikotarpis jau buvo metams pratęstas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 533/2013 (8), tuomet metams Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2017/1511 (9), tada dar metams Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2018/1262 (10), o dabar ir vėl metams šiuo Komisijos įgyvendinimo reglamento projektu, pagal kurį patvirtinimo galiojimo laikotarpis būtų pratęstas iki 2020 m. spalio 31 d.;

D.

kadangi Komisija pratęsimo priežasčių nepaaiškina niekaip kitaip, išskyrus tai, kad „Šių medžiagų įvertinimui vėluojant dėl pareiškėjams nepavaldžių priežasčių, minėtųjų veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimas greičiausiai baigsis anksčiau nei bus priimtas sprendimas dėl jo atnaujinimo“;

E.

kadangi Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 siekiama užtikrinti aukšto lygio žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugą ir sykiu apsaugoti Sąjungos žemės ūkio konkurencingumą; kadangi ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamų gyventojų grupių, įskaitant besilaukiančias moteris, kūdikius ir vaikus, apsaugai;

F.

kadangi turėtų būti taikomas atsargumo principas ir kadangi Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 pažymima, jog medžiagos augalų apsaugos produktams turėtų būti naudojamos tik įrodžius jų neabejotiną naudą augalų auginimui, o tikimybės, kad jos darytų kenksmingą poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai arba neleistiną poveikį aplinkai, nėra;

G.

kadangi Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 pažymima, kad saugumo sumetimais veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimo laikotarpis turėtų būti ribotas; kadangi patvirtinimo laikotarpis turėtų proporcingai atitikti galimą riziką, susijusią su šių medžiagų naudojimu, tačiau akivaizdu, kad proporcingumo nepaisoma;

H.

kadangi per 13 metų nuo tada, kai chlorotoluronas buvo patvirtintas kaip veiklioji medžiaga, nustatyta, jog jis galimai ardo endokrininę sistemą, nežiūrint į tai, per šį laiką jo patvirtinimo galiojimas nebuvo peržiūrėtas ar panaikintas;

I.

kadangi, nustačius žalingo poveikio sveikatai galimybę, tačiau tebesant mokslinių abejonių, Komisija ir valstybės narės turi galimybę ir pareigą veikti vadovaudamosi atsargumo principu bei patvirtinti laikinas rizikos valdymo priemones, kurios yra būtinos aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugai užtikrinti;

J.

kadangi, kalbant konkrečiau, Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 21 straipsniu Komisijai suteikiama galimybė bet kuriuo metu peržiūrėti veikliosios medžiagos patvirtinimą, ypač jei atsižvelgusi į naujas mokslines ir technines žinias ji laikosi nuomonės, kad esama požymių, jog medžiaga nebeatitinka 4 straipsnyje nustatytų patvirtinimo kriterijų, o ši peržiūra gali lemti medžiagos patvirtinimo atšaukimą arba dalinį pakeitimą;

K.

kadangi, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 (11), chlorotoluronas suderintai klasifikuojamas kaip labai nuodinga vandens augmenijai ir gyvūnijai medžiaga, labai toksišką ilgalaikį poveikį vandens augmenijai ir gyvūnijai daranti medžiaga, galimas vėžio sukėlėjas (kancerogeniškumo pavojaus klasė Carc. 2) ir negimusiems vaikams žalinga medžiaga (toksinio poveikio reprodukcijai pavojaus klasė Repr. 2);

L.

kadangi 2015 m. chlorotoluronas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/408 buvo įtrauktas į keistinų medžiagų sąrašą, nes laikomasi nuomonės, kad jis turi endokrininę sistemą ardančių savybių, galinčių daryti neigiamą poveikį žmonėms, be to, jis atitinka kriterijus, dėl kurių gali būti laikomas patvaria nuodingąja medžiaga;

M.

kadangi, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.6.5 punktu, veikliosios medžiagos negali būti tvirtinamos, jeigu laikoma, kad jos turi endokrininei sistemai kenkiančių savybių, galinčių daryti neigiamą poveikį žmonėms, nebent augalų apsaugos produkte esančios tos veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio poveikis žmonėms siūlomomis realiomis naudojimo sąlygomis yra nežymus, t. y. produktas yra naudojamas uždarose sistemose arba kitomis sąlygomis, kai nėra kontakto su žmonėmis galimybės ir kai atitinkamos veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio likučiai maiste ir pašaruose neviršija pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 18 straipsnio 1 dalies b punktą nustatytos numatytosios vertės (12);

N.

kadangi nepriimtina, kad medžiagą, kaip žinoma, atitinkančią veikliųjų medžiagų, kurios yra mutageninės, kancerogeninės, toksiškos reprodukcijai arba turi endokrininei sistemai kenkiančių savybių, atmetimo kriterijus, nustatytus siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir užtikrinti gerą aplinkos būklę, ir toliau leidžiama naudoti Sąjungoje rizikuojant visuomenės sveikata ir gera aplinkos būkle;

O.

kadangi pareiškėjai gali piktnaudžiauti Komisijos darbo metodams būdinga automatinio veikimo sistema, pagal kurią nebaigus rizikos vertinimo veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimo laikotarpiai pratęsiami iškart, pvz., tyčia užtęsti pakartotinio vertinimo procesą pateikdami ne visus reikiamus duomenis arba prašydami pritaikyti daugiau nukrypti leidžiančių nuostatų ir ypatingų sąlygų, o tai reiškia neleistiną pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, nes per tą laiką toliau patiriamas pavojingosios medžiagos poveikis;

P.

kadangi savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliucijoje dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo (13) Parlamentas ragino Komisiją ir valstybes nares „užtikrinti, kad procedūrinis patvirtinimo laikotarpio pratęsimas procedūros metu pagal reglamento 17 straipsnį nebūtų taikomas veikliosioms medžiagoms, kurios yra mutageninės, kancerogeninės, toksiškos reprodukcijai ir todėl priklauso 1A arba 1B kategorijoms, arba veikliosioms medžiagoms, kurios turi endokrininę sistemą ardančių medžiagų savybių ir yra kenksmingos žmonėms ar gyvūnams, kaip šiuo metu yra medžiagų, tokių kaip flumioksazinas, tiaklopridas, chlortoluronas ir dimoksistrobinas, atveju“;

Q.

kadangi Nyderlandų parlamentas pareiškė susirūpinimą dėl šių pratęsimų ir paragino liautis pratęsinėjus medžiagų, kurios, kaip žinoma, kelia didelę grėsmę biologinei įvairovei – pirmiausia bitėms ir kamanėms – arba yra kancerogeninės, mutageninės, kenksmingos endokrininei sistemai ar toksiškos reprodukcijai (14);

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

—

atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZHG0JG (SYN-ØØØJG-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projektą (D061869/04,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2019 m. balandžio 30 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti ir į tai, kad apeliacinis komitetas 2019 m. birželio 5 d. nubalsavęs taip pat nusprendė nuomonės neteikti,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (2), 11 ir 13 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2018 m. spalio 17 d. priimtą ir 2018 m. lapkričio 14 d. paskelbtą nuomonę (3),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimų naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) suteikimui (4),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.

kadangi 2016 m. rugsėjo 1 d. bendrovė „Syngenta Crop Protection NV/SA“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius Vokietijos nacionalinei kompetentingai institucijai bendrovės „Syngenta Crop Protection AG“ vardu pateikė paraišką (toliau – paraiška) dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų (GM) kukurūzų MZHG0JG, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pateikimo rinkai; kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra GM kukurūzų MZHG0JG (kukurūzai MZHG0JG) arba kurie iš jų sudaryti, naudojimą kitais tikslais nei maistui ir pašarams, išskyrus auginimą;

B.

kadangi 2018 m. spalio 17 d. EFSA priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2018 m. lapkričio 14 d. (5);

C.

kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku;

D.

kadangi kukurūzai MZHG0JG padaryti atsparūs glifosato ir amonio gliufozinato herbicidams (6);

E.

kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė EFSA daug kritinių pastabų (7); kadangi svarbiausios pastabos susijusios su toksikologiniu vertinimu, lyginamąja analize ir rizikos aplinkai vertinimu; kadangi keletas valstybių narių mano, kad duomenų apie toksiškumą nepakanka ir jie nepatikimi, ypač dėl glifosato ir gliufozinato liekanų kiekio; kadangi viename komentare atkreipiamas dėmesys į tai, kad lyginamoji analizė parodė, jog kukurūzuose MZHG0JG yra skirtingas ferulinės rūgšties – svarbios augalų ląstelių sienelių sudėtinės dalies – kiekis, palyginti su kontrolinėmis veislėmis, ir dėl to gali kauptis daugiau herbicidų;

F.

kadangi nepriklausomame tyrime (8) daroma išvada, kad esamas EFSA rizikos vertinimas yra nepriimtinas, nes jame tinkamai neįvertintas toksiškumas, ypač galimas dviejų transgenų ir papildomų herbicidų bei jų metabolitų kaupiamasis poveikis; kadangi tyrime reiškiama abejonė dėl 90 dienų šėrimo tyrimo duomenų patikimumo, be to, daroma išvada, kad EFSA rizikos aplinkai vertinimas yra nepriimtinas, nes jame neatsižvelgiama į transgenų, plintančių perduodant genus iš kukurūzų MZHG0JG jam giminingai laukinei rūšiai Euchlaena mexicana, riziką tuo atveju, jei gyvybingi kukurūzai MZHG0JG patektų į aplinką;

G.

kadangi įrodyta, jog auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras naudojama daugiau herbicidų, visų pirma dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių (9); kadangi dėl šios priežasties tikėtina, jog kukurūzų MZHG0JG pasėliai bus purškiami didesniu glifosato ir gliufozinato kiekiu ir tai bus daroma dažniau, dėl to derliuje gali kauptis didesnis jų liekanų kiekis;

H.

kadangi pagal naujausią suderintą daugiametę Sąjungos kontrolės programą (2020, 2021 ir 2022 m.) valstybės narės nėra įpareigotos vertinti gliufozinato ir glifosato liekanų kiekio importuojamuose kukurūzuose (10); kadangi negalima atmesti galimybės, jog kukurūzuose MZHG0JG arba iš jų pagamintuose produktuose, skirtuose maistui ir pašarams, bus viršytas Sąjungos didžiausias leistinas liekanų kiekis (DLLK), kuris buvo nustatytas siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį;

I.

kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų (1B kategorija), todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 (11) nustatytus atmetimo kriterijus; kadangi leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti 2018 m. liepos 31 d. (12);

J.

kadangi tebėra neatsakyta į klausimus dėl glifosato kancerogeniškumo; kadangi EFSA 2015 m. lapkričio mėn. padarė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas; kadangi, kitaip nei EFSA, 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra glifosatą priskyrė prie galimų žmonėms pavojingų kancerogenų;

K.

kadangi, remiantis EFSA, nėra toksikologinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti kelių rūšių glifosato skilimo produktų, svarbių genetiškai modifikuotų glifosatui atsparių kultūrų požiūriu, riziką vartotojams (13);

L.

kadangi genetiškai modifikuotuose augaluose papildomi herbicidai augalo yra suskaidomi, o skilimo produktų (metabolitų) sudėtį, taigi ir toksiškumą, gali lemti pati genetinė modifikacija; kadangi, remiantis EFSA, taip yra tuo atveju, kai papildomas herbicidas yra glifosatas (14);

M.

kadangi manoma, kad herbicidų ir jų metabolitų genetiškai modifikuotuose augaluose liekanų vertinimas nepatenka į EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritį;

N.

kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas balsuodamas 2019 m. balandžio 30 d. nusprendė nuomonės neteikti, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi apeliacinis komitetas balsuodamas 2019 m. birželio 5 d. taip pat nusprendė nuomonės neteikti;

O.

kadangi ir savo 2015 m. balandžio 22 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 nuostatos dėl valstybių narių galimybės apriboti ar uždrausti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimą savo teritorijose, ir 2017 m. vasario 14 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, aiškinamajame memorandume, Komisija apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Komisija priėmė sprendimus dėl leidimų be pritariamosios valstybių narių komiteto nuomonės ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą, tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų – tai didelė išimtis kalbant apie šią procedūrą apskritai; kadangi Komisijos pirmininkas J. C. Juncker jau ne kartą pasmerkė šią praktiką kaip nedemokratišką (15);

P.

kadangi per savo aštuntąją kadenciją Europos Parlamentas priėmė rezoliucijų, kuriomis nepritarė tam, kad į rinką būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi kvalifikuota valstybių narių dauguma nepritarė leidimo naudoti nė vieną iš šių GMO suteikimui; kadangi, nepaisant to, kad pati pripažįsta demokratijos trūkumą, valstybių narių paramos nebuvimą ir Parlamento prieštaravimus, Komisija ir toliau teikia leidimus naudoti GMO, nors nėra teisiškai įpareigota to daryti;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

—

atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projektą (D062417/04,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ypač į jo 11 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2019 m. birželio 11 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti, ir į tai, kad apeliacinis komitetas 2019 m. liepos 12 d. nubalsavęs taip pat nusprendė nuomonės neteikti,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (2), 11 ir 13 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2018 m. lapkričio 29 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2019 m. sausio 14 d. (3),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (4),

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.

kadangi Komisijos sprendimu 2008/730/EB (5) buvo leista teikti rinkai maistą ir pašarus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (toliau – sojų A2704-12); kadangi tas leidimas apima ir kitų nei maistas ar pašarai produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12, arba kurie iš jų sudaryti, pateikimą rinkai naudoti pagal tą pačią paskirtį kaip ir bet kurias kitas sojas, išskyrus auginimą;

B.

kadangi 2017 m. rugpjūčio 29 d. leidimo turėtojas „Bayer CropScience AG“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 11 ir 23 straipsnius Komisijai pateikė prašymą dėl leidimo atnaujinimo (paraiška atnaujinti);

C.

kadangi 2018 m. lapkričio 29 d. EFSA priėmė palankią nuomonę dėl atnaujinimo paraiškos, kuri buvo paskelbta 2019 m. sausio 14 d. (6);

D.

kadangi sojos A2704–12 buvo išvestos, kad būtų atsparios amonio gliufozinato savo sudėtyje turintiems herbicidams; kadangi atsparumas šiems herbicidams gaunamas naudojant PAT (fosfinotricino acetiltransferazės) baltymą (7);

E.

kadangi nemažai mokslinių tyrimų rodo, kad herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas lemia platesnio masto herbicidų naudojimą (8); kadangi dėl šios priežasties tikėtina, kad sojų A2704-12 pasėliams bus dažniau naudojami didesni kiekiai gliufozinato, o tai gali lemti didesnį liekanų kiekį nuimtose sojose;

F.

kadangi pagal naujausią Sąjungos suderintą daugiametę kontrolės programą (2020, 2021 ir 2022 m.) (9) valstybės narės nėra įpareigotos vertinti gliufozinato liekanų kiekio įvežamose sojose; kadangi negalima atmesti, kad sojose A2704-12 arba iš jų pagamintuose produktuose, skirtuose maistui ir pašarams, bus viršytas Sąjungos didžiausias leistinas liekanų kiekis (toliau – DLLK), kuris buvo nustatytas siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį;

G.

kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų (Europos cheminių medžiagų agentūros 1B kategorija) ir todėl atitinka ribinius kriterijus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 (10); kadangi leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti 2018 m. liepos 31 d. (11);

H.

kadangi genetiškai modifikuotuose augaluose papildomi herbicidai augalo yra suskaidomi, o skilimo produktų (metabolitų) sudėtį, taigi ir toksiškumą, gali lemti pati genetinė modifikacija (12);

I.

kadangi laikoma, kad herbicidų ir jų metabolitų GM augaluose liekanų vertinimas nepatenka į EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritį;

J.

kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė EFSA daug kritinių pastabų (13); kadangi kritiškiausios pastabos išsakytos dėl negalėjimo tinkamai įvertinti rizikos, susijusios su sojų A2704-12 naudojimu maiste ir pašaruose, nes nėra atlikta pakankamai šios srities lauko tyrimų, apskritai trūksta duomenų apie gliufozinato liekanas ir nėra atlikta lėtinio arba poūmio toksiškumo tyrimų; kadangi keletas valstybių narių pastebėjo, kad aplinkos stebėsenos planas neatitinka nei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB (14) ir atitinkamų gairių, nei EFSA rekomendacijų dėl aplinkos stebėsenos po pateikimo rinkai (2011); kadangi kelios valstybės narės išreiškė susirūpinimą dėl sojų A2704-12 auginimo poveikio biologinei įvairovei ir visuomenės sveikatai šalyse gamintojose ir eksportuojančiose šalyse;

K.

kadangi nepriklausomame tyrime daroma išvada, kad dabartinės formos EFSA rizikos vertinimas (15) nepasiteisino, nes nebuvo nenustatytos žinių spragos ir neaiškumai bei nebuvo tinkamai įvertintas bendras sojų A2704-12 saugumas ir toksiškumas; kadangi atlikus tyrimą nustatyta, kad EFSA nepatvirtino per 10 metų laikotarpį nuo pradinio leidimo naudoti sojas A2704-12 įvykusių pokyčių, susijusių su agronominėmis sąlygomis, kuriomis auginamos herbicidams atsparios sojos, pvz., dėl didėjančio problemų, susijusių su herbicidams atspariomis piktžolėmis, dėl kurių būtini vis didesni herbicidų kiekiai, skaičiaus;

L.

kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku; kadangi šie teisėti veiksniai turėtų apimti Sąjungos įsipareigojimus pagal JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją;

M.

kadangi JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais neseniai paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad ypač besivystančiose šalyse pavojingi pesticidai turi katastrofiškų padarinių sveikatai ir gali lemti ūkininkų ir žemės ūkio darbuotojų, bendruomenių, kurios gyvena arti žemės ūkio paskirties žemės, čiabuvių bendruomenių ir nėščių moterų bei vaikų žmogaus teisių pažeidimus (16); kadangi DVT Nr. 3.9 siekiama iki 2030 m. iš esmės sumažinti mirčių ir ligų, susijusių su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, skaičių ir oro, vandens ir dirvožemio taršą (17);

N.

kadangi miškų naikinimas yra pagrindinė biologinės įvairovės nykimo priežastis; kadangi žemės naudojimo ir žemės naudojimo paskirties keitimo (daugiausia dėl miškų naikinimo) metu išmetamas kiekis yra antra pagal dydį klimato kaitos priežastis po iškastinio kuro deginimo (18); kadangi Paryžiaus susitarimu ir 2011–2020 m. pasauliniu Strateginiu biologinės įvairovės planu, įskaitant pagal Biologinės įvairovės konvenciją patvirtintus Aičio biologinės įvairovės tikslus, yra skatinama tvari miškotvarka, miškų apsauga ir atkūrimas (19);

O.

kadangi DVT 15 tikslas yra iki 2020 m. sustabdyti miškų naikinimą (20); kadangi miškai atlieka daugiafunkcį vaidmenį ir padeda siekti daugumos DVT (21);

P.

kadangi sojų auginimas yra bene svarbiausia pietų Amerikoje esančių Amazonės, Cerrado ir Gran Chaco miškų naikinimo priežastis; kadangi 97 proc. Brazilijoje ir 100 proc. Argentinoje užaugintų sojų yra genetiškai modifikuotos (22); kadangi Brazilijoje, Argentinoje ir kitose vietose leidžiama auginti genetiškai modifikuotas sojas A2704-12 (23);

Q.

kadangi Europos Sąjunga yra antra pagal dydį sojų importuotoja pasaulyje, o didžioji dalis į Sąjungą importuojamų sojų yra sunaudojama gyvūnų pašarams; kadangi Komisijai atlikus tyrimą paaiškėjo, jog sojos istoriškai daugiausia prisidėjo prie Sąjungos nulemto miškų naikinimo pasaulyje ir su tuo susijusio išmetalų kiekio: sojos sudaro beveik pusę Sąjungos importo sukeliamo poveikio miškų naikinimui (24);

R.

kadangi devynių rūšių genetiškai modifikuotas sojas, kurias leidžiama auginti Brazilijoje, kaip maistą ir pašarus jau galima importuoti į Sąjungą; kadangi, be to, jau pateiktas prašymas dėl leidimo importuoti į Sąjungą kaip maistą ir pašarus trijų rūšių genetiškai modifikuotas sojas, kurias leidžiama auginti Brazilijoje, įskaitant sojas A2704-12 (25);

S.

kadangi, remiantis naujausios Sąjungos mastu atliktos apklausos duomenimis, beveik 90 proc. respondentų mano, jog reikia priimti naujus teisės aktus, kuriais būtų užtikrinta, kad gaminant Sąjungoje parduodamus produktus nebūtų prisidedama prie miškų naikinimo pasaulyje (26);

T.

kadangi tiek Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje, per 2019 m. birželio 11 d. vykusį balsavimą, tiek apeliacinis komitetas per 2019 m. liepos 12 d. įvykusį balsavimą nusprendė neteikti nuomonės, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma;

U.

kadangi tiek aiškinamajame memorandume dėl 2015 m. balandžio 22 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 nuostatos dėl valstybių narių galimybės apriboti ar uždrausti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimą savo teritorijose, tiek aiškinamajame memorandume dėl 2017 m. vasario 14 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, Komisija apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Komisija priima sprendimus dėl leidimų, nesiremdama Valstybių narių komiteto nuomone, ir kad priimant sprendimus dėl leidimų, susijusių su genetiškai modifikuotais maisto produktais ir pašarais, norma tapo sugrąžinti klausimą Komisijai, kad ši priimtų galutinį sprendimą, nors tai yra retai taikoma visos procedūros išimtis; kadangi Komisijos pirmininkas šią praktiką jau ne kartą kritikavo kaip nedemokratišką (27);

V.

kadangi per savo aštuntąją kadenciją parlamentas priėmė rezoliucijų, kuriomis nepritarė tam, kad į rinką būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi nė vienas iš šių GMO nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi nepaisydama to, kad pati pripažįsta demokratijos spragas, kad šio klausimo neremia valstybės narės ir jam prieštarauja Parlamentas, Komisija ir toliau išduoda leidimus dėl GMO, nors ir neturi teisinės prievolės to daryti;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

—

atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 89034, 1507, MON 88017, 59122 ir DAS-40278-9 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (D062827), projektą,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2019 m. rugsėjo 16 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti ir į tai, kad apeliacinis komitetas 2019 m. liepos 12 d. nubalsavęs taip pat nusprendė nuomonės neteikti,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (2), 11 ir 13 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2018 m. lapkričio 28 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2019 m. sausio 14 d. (3),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) (4),

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.

kadangi 2013 m. vasario 6 d. bendrovė „Dow AgroSciences Europe“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius Nyderlandų nacionalinei kompetentingai institucijai korporacijos „Dow AgroSciences LLC“ vardu pateikė paraišką pateikti rinkai maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų (GM) kukurūzų MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 („genetiškai modifikuoti kukurūzai su sukauptais transformacijų įvykiais“), kurie iš jų sudaryti arba pagaminti; kadangi prašymas apėmė ir produktų, kurių sudėtyje yra arba jie susideda iš GM kukurūzų su sukauptais transformacijų įvykiais, pateikimą rinkai kitais nei maistui ir pašarams tikslais, išskyrus auginimą;

B.

kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra GM kukurūzų su sukauptais transformacijų įvykiais, kurie susideda arba yra pagaminti iš genetiškai modifikuotus kukurūzus su sukauptais transformacijų įvykiais sudarančių 25 atskirų transformacijos įvykių modifikacijų derinių, pateikimo rinkai; kadangi 11 iš tų modifikacijų derinių jau suteiktas leidimas (5); kadangi likę 14 modifikacijų derinių, be genetiškai modifikuotų kukurūzų su sukauptais transformacijų įvykiais, yra įtraukti į Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektą;

C.

kadangi 2018 m. lapkričio 28 d. EFSA pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2019 m. sausio 14 d. (6);

D.

kadangi genetiškai modifikuoti kukurūzai su sukauptais transformacijų įvykiais gaunami kryžminant penkis genetiškai modifikuotų kukurūzų derinius ir suteikia atsparumą herbicidams, kurių sudėtyje yra gliufosinato, glifosato ir 2,4-D, taip pat dėl šešių insekticidinių baltymų („Bt“ arba „Cry“ baltymų): Cry1Ab105, Cry2Ab2, Cry1F ir CryBb1, kurie yra toksiški tam tikroms Lepidoptera būrio kenkėjų lervoms, ir Cry34Ab1 ir Cry25Ab1, kurie yra toksiški kai kurioms kietasparnių (Coleoptera būrio) kenkėjų lervoms (7);

E.

kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį (8) valstybės narės EFSA pateikė daug kritinių pastabų, įskaitant tai, kad negalima daryti galutinės išvados (ypač dėl maisto produktų), atsižvelgiant į ilgalaikį tiriamo maisto ir (arba) pašarų poveikį reprodukcinei funkcijai arba vystymuisi, kad norint užbaigti rizikos vertinimą reikia papildomos informacijos, kad sudėties analizė rodo, jog genetiškai modifikuoti kukurūzai su sukauptais transformacijos įvykiais nėra lygiaverčiai įprastiniams kukurūzams ir kad dėl šios priežasties negalima užtikrinti saugos, kad aplinkos stebėsenos po pateikimo rinkai planas yra netinkamas ir kad reikia atlikti daugiau tyrimų dėl Cry baltymų biologinio vaidmens ir jų poveikio žinduoliams, o neatlikus šių tyrimų jie negali būti laikomi saugiais;

F.

kadangi paraiškos teikėjas nepateikė jokių tyrimų duomenų apie 14 GM kukurūzų su sukauptais transformacijų įvykiais modifikacijų derinių, kuriems šiuo metu nesuteikta leidimo (9); kadangi nereikėtų suteikti leidimų jokiems deriniams su sukauptais transformacijos įvykiais neturint nuodugnaus kiekvieno modifikacijų derinio tyrimų duomenų įvertinimo;

G.

kadangi keletas mokslinių tyrimų rodo, kad herbicidams atsparios genetiškai modifikuotos kultūros lemia platesnio masto herbicidų naudojimą (10); kadangi dėl to reikia tikėtis, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai su sukauptais transformacijų įvykiais ne tik bus apdorojami didesnėmis gliufozinato, glifosato ir 2,4-D dozėmis, bet tai vyks pakartotinai, todėl liekanų kiekis derliuje gali būti didesnis;

H.

kadangi pagal Sąjungos suderintą daugiametę kontrolės programą 2020, 2021 ir 2022 m. valstybės narės nėra įpareigotos vertinti glifosato, gliufozinato ar 2,4-D liekanų kiekį įvežamuose kukurūzuose (11); kadangi negalima atmesti, kad GM kukurūzuose su sukauptais transformacijų įvykiais arba iš jų pagamintuose produktuose, skirtuose maistui ir pašarams, bus viršytas Sąjungos didžiausias leistinas liekanų kiekis (toliau – DLLK), kuris buvo nustatyta siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą;

I.

kadangi tebėra neatsakyta į klausimus dėl glifosato kancerogeniškumo; kadangi EFSA 2015 m. lapkričio mėn. padarė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas; kadangi, priešingai, 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra glifosatą priskyrė prie žmonėms galimai pavojingų kancerogenų;

J.

kadangi, remiantis EFSA, nėra toksikologinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti kelių rūšių glifosato skilimo produktų, svarbių genetiškai modifikuotų glifosatui atsparių kultūrų atžvilgiu, riziką vartotojams (12);

K.

kadangi genetiškai modifikuotuose augaluose papildomi herbicidai yra suskaidomi paties augalo, o skilimo produktų (metabolitų) sudėtį, taigi ir toksiškumą, gali lemti jau genetinė modifikacija; kadangi, remiantis EFSA, taip yra tuo atveju, kai papildomas herbicidas yra glifosatas (13);

L.

kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų (1B kategorija), todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 (14) nustatytus atmetimo kriterijus; kadangi leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti2018 m. liepos 31 d. (15);

M.

kadangi nepriklausomuose moksliniuose tyrimuose reiškiamas susirūpinimas dėl 2,4-D veikliosios medžiagos keliamų pavojų, susijusių su embrionų vystymusi, apsigimimais ir endokrininės sistemos ardymu;

N.

kadangi eksperto, dalyvavusio kuriant genetiškai modifikuotus augalus, neseniai paskelbtame straipsnyje keliami klausimai, ar genetiškai modifikuotos kultūros, atsparios 2,4-D veikliajai medžiagai, yra saugios dėl jos susiskaidymo į citotoksišką skilimo produktą 2,4-dichlorfenolį (2,4-DCP) (16);

O.

kadangi daugelyje tyrimų matyti, kad buvo nustatytas šalutinis poveikis imuninei sistemai, susijęs su Bt baltymų poveikiu, ir kad kai kurie Bt baltymai gali turėti adjuvantinių savybių (17), t. y. dėl jų gali padidėti kitų baltymų, su kuriais šie baltymai sąveikauja, alergeniškumas;

P.

kadangi EFSA genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės narys, kuris patvirtino mažumos nuomonę, atlikdamas panašių, tačiau skirtingų genetiškai modifikuotų kukurūzų su sukauptais transformacijos įvykiais ir jų modifikacijų derinių, vertinimą nustatė, kad nors nepageidaujamas poveikis nebuvo nustatytas jokio naudojimo atveju, kai buvo vykdoma Bt baltymų ekspresija, tokio poveikio „nebuvo galima nustatyti pasitelkus toksikologinius tyrimus, <…> kurie šiuo metu yra rekomenduojami ir vykdomi EFSA, siekiant įvertinti genetiškai modifikuotų augalų saugumą, nes tokie tyrimai neapima tinkamų šiam tikslui skirtų bandymų“ (18);

Q.

kadangi neseniai atliktas tyrimas rodo, kad sparčiai didėjantis neonikotinoidinių sėklų apdorojimo atvejų skaičius Jungtinėse Valstijose sutampa su išaugusiu genetiškai modifikuotų Bt kukurūzų sodinimu (19); kadangi Sąjunga uždraudė lauke naudoti tris neonikotinoidus, įskaitant jų naudojimą sėklų dražavimui, nes jie daro poveikį bitėms ir kitiems apdulkintojams (20);

R.

kadangi manoma, kad herbicidų ir jų metabolitų GM augaluose liekanų bei jų potencialios sąveikos su Bt baltymais vertinimas nepatenka į EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritį;

S.

kadangi tiek Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje, per 2019 m. liepos 12 d. vykusį balsavimą, tiek apeliacinis komitetas per 2019 m. rugsėjo 16 d. įvykusį balsavimą nepateikė nuomonės, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma;

T.

kadangi ir savo 2015 m. balandžio 22 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 nuostatos dėl valstybių narių galimybės apriboti ar uždrausti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimą savo teritorijose, ir 2017 m. vasario 14 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, aiškinamajame memorandume, Komisija apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Komisija priėmė sprendimus dėl leidimų be pritariamosios valstybių narių komiteto nuomonės ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą, tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų – tai didelė išimtis kalbant apie šią procedūrą apskritai; kadangi Komisijos pirmininkas šią praktiką jau ne kartą kritikavo kaip nedemokratišką (21);

U.

kadangi per savo aštuntąją kadenciją Parlamentas priėmė rezoliucijų, kuriomis nepritarė tam, kad į rinką būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi kvalifikuota valstybių narių dauguma nepritarė leidimo naudoti nė vieną iš šių GMO suteikimui; kadangi nepaisydama to, kad pati pripažįsta demokratijos spragas, kad šio klausimo neremia valstybės narės ir jam prieštarauja Parlamentas, Komisija ir toliau išduoda leidimus dėl GMO naudojimo, nors ir neturi teisinės prievolės to daryti;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ES pagrindinių teisių chartiją, visų pirma į jos 7, 8, 11, 12, 39, 40, 47 ir 52 straipsnius, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, visų pirma į jos 8, 9, 10, 11, 13, 16 ir 17 straipsnius, ir į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolą, visų pirma į jo 3 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, ypač į jo 2, 17, 19, 20 ir 25 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos kova su internetine dezinformacija“ (COM(2018)0236),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą kovos su dezinformacija veiksmų planą (JOIN(2018)0036) ir 2019 m. birželio 14 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą kovos su dezinformacija veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitą (JOIN(2019)0012),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į tyrimą „Kova su dezinformacija automatinėmis priemonėmis“ (angl. Automated tackling of disinformation), kurį 2019 m. kovo 15 d. paskelbė Europos Parlamento Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl grėsmių saugumui, susijusių su Kinijos technologijų plitimu ES, ir galimų ES lygmens veiksmų siekiant jas mažinti (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 13 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl veiksmų, kurių ėmėsi EIVT, praėjus dvejiems metams po to, kai buvo priimtas EP pranešimas dėl ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą, apžvalgos (4),

—

atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (5), ir į vykdomą jos reformą,

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl „Cambridge Analytica“ naudojimosi „Facebook“ naudotojų duomenimis ir poveikio duomenų apsaugai (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl metinės bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo ataskaitos (7),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 24 d. Komisijos komunikatą „Devynioliktoji pažangos, padarytos kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita“ (COM(2019)0353),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (8),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo (COM(2018)0434),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi valstybinių ir nevalstybinių subjektų iš trečiųjų šalių pastangos daryti įtaką sprendimų priėmimui ES ir jos valstybėse narėse ir spaudimas ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintoms vertybėms piktavališkai kišantis yra platesnės tendencijos, kurią visame pasaulyje patiria demokratinės valstybės, dalis;

B.

kadangi kišamasis iš užsienio gali būti vykdomas pačiais įvairiausias būdais, įskaitant dezinformacijos kampanijas socialinėje žiniasklaidoje viešajai nuomonei formuoti, su rinkimais susijusius kibernetinius išpuolius ir tiesioginę bei netiesioginę finansinę paramą politiniams veikėjams;

C.

kadangi užsienio kišimasis į rinkimus ES yra didžiulis iššūkis, nes kelia rimtą grėsmę Europos demokratinėms visuomenėms ir institucijoms, pagrindinėms teisėms ir laisvėms, teisinei valstybei, saugumui, ekonominei gerovei bei galiausiai pačiam Europos suverenitetui;

D.

kadangi pasauliniais žmonių ir ekonomikų ryšiais, palaikomais naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis, ir naujosiomis technologijomis taip pat naudojasi ir piktnaudžiauja tos valstybės, kurios kišasi į kitų valstybių reikalus; kadangi žiniasklaida, ypač socialinės platformos, gali būti lengvai naudojamos siekiant skleisti dezinformaciją;

E.

kadangi būtina didinti sąmoningumą apie Rusijos dezinformacijos kampanijas, nes tai vienas pagrindinių Europoje skleidžiamos dezinformacijos šaltinių;

F.

kadangi į Europos viešąsias diskusijas piktavališkai kišasi valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai ne tik iš Rusijos, bet ir iš kitų iš trečiųjų šalių;

G.

kadangi 2019 m. birželio mėn. Komisijos atlikta preliminari analizė parodė, kad priemonės, kurių imtasi siekiant apsaugoti Europos Parlamento rinkimų sąžiningumą, padėjo apriboti užsienio valstybių ir nevalstybinį kišimąsi į 2019 m. gegužės mėn. Europos Parlamento rinkimus;

H.

kadangi ES sėkmingai įgyvendino keletą priemonių, kuriomis siekiama sumažinti užsienio įtaką 2019 m. Europos Parlamento rinkimams ir išsaugoti jų nepažeidžiamumą, įskaitant Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, Skubių pranešimų sistemą ir Europos bendradarbiavimo rinkimų klausimais tinklą; kadangi Komisija paskelbė apie savo ketinimą imtis tolesnių veiksmų šiems klausimams spręsti;

I.

kadangi ES labai priklausoma nuo užsienio technologijų, programinės įrangos ir infrastruktūros, dėl kurių ji gali būti labiau pažeidžiama, kai užsienio šalys kišasi į jos rinkimus;

J.

kadangi piktavališkų veiksmų mastas yra toks, kad reikia suderinto Europos atsako, apimančio kelias viena kitą papildančias kryptis;

K.

kadangi už kovą su dezinformacija ir užsienio šalių rinkiminiu kišimusi yra atsakingos ne tik valdžios institucijos, bet ir interneto bei socialinės žiniasklaidos bendrovės, kurios dėl šios priežasties turėtų bendradarbiauti siekdamos šio tikslo nekenkdamos žodžio laisvei ir netapdamos privatizuotomis cenzūros institucijomis;

L.

kadangi atlikus kelis tyrimus paaiškėjo, kad esminės rinkimų taisyklės buvo pažeistos ar apeitos, visų pirma galiojančios nuostatos dėl kampanijų finansavimo skaidrumo, taip pat buvo teigiama, kad ne pelno organizacijos iš trečiųjų šalių, ypač iš Rusijos, vykdo politines išlaidas;

M.

kadangi įvykiai, apie kuriuos buvo pranešta, susiję su užsienio šalių kišimusi į rinkimus, rodo, kad esama pastaraisiais metais besikartojančios sisteminės tendencijos;

N.

kadangi iki 2020 m. pabaigos valstybėse narėse turi būti surengta daugiau nei 50 prezidento, nacionalinio, vietinio ar regioninio lygmens rinkimų;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 310, 311, 312 ir 323 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymus dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos,

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“ (1) ir rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos (2),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa. Parlamento pozicija siekiant susitarimo“ (4),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 10 d. Tarybos ir Komisijos pareiškimus „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 ir 5 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9, 145, 148, 149, 151, 152, 153, 154, 155, 156, 158, 165, 166, 174 ir 349 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos IV antraštinę dalį (Solidarumas),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ypač 1, 3, 4, 5, 8, 10 ir 13 tikslus,

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. socialinių investicijų priemonių paketą,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų ataskaitą (2)„Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 14 d. Tarybos rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (3),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 12 d. Komisijos komunikatą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimas: per ketverius metus nuo penkių pirmininkų pranešimo padaryta pažanga. Europos Komisijos medžiaga 2019 m. birželio 21 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimui“ (COM(2019)0279),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 5 d. Komisijos komunikatą „2019 m. Europos semestras. Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos“ (COM(2019)0500),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 27 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2019)0151) ir į 2019 m. balandžio 4 d. Parlamento poziciją dėl šio pasiūlymo (4),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 21 d. Komisijos komunikatą „2019 m. metinė augimo apžvalga. Stipresnė Europa pasaulinio neapibrėžtumo sąlygomis“ (COM(2018)0770),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ir Tarybos bendrą užimtumo ataskaitą, patvirtintą 2019 m. kovo 15 d.,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 21 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2018)0759),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 21 d. Komisijos ataskaitą „2019 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita“ (COM(2018)0758),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendaciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (5),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 21 d. Komisijos komunikatą „Bendras 2019 m. biudžeto planų projektų vertinimas“ (COM(2018)0807),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2017)0677) ir į 2018 m. balandžio 19 d. Parlamento poziciją dėl šio pasiūlymo (6),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo (COM(2017)0250),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Dirbančių tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros palaikymo iniciatyva“ (COM(2017)0252),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių (COM(2018)0132),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikatą dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. (COM(2011)0173) ir į vėlesnes įgyvendinimo bei vertinimo ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2019/1158/ES dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES (7),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2013 m. rekomendacijos „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ įgyvendinimo rezultatų apžvalga“ (SWD(2017)0258),

—

atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“, 2011–2020 m. Europos lyčių lygybės paktą ir susijusias 2011 m. kovo 7 d. Tarybos išvadas (8),

—

atsižvelgdamas į 2002 m. Barselonos tikslus vaikų priežiūros srityje, t. y. iki 2010 m. užtikrinti bent 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomo mokyklinio amžiaus priežiūrą ir bent 33 proc. jaunesnių kaip trejų metų amžiaus vaikų priežiūrą,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“ (COM(2016)0646),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (COM(2016)0604),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Europos investicijų, skirtų darbo vietoms kurti ir ekonomikos augimui užtikrinti, didinimas. Antrasis Europos strateginių investicijų fondo etapas ir naujasis Europos išorės investicijų planas“ (COM(2016)0581),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (COM(2016)0381),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016)0356),

—

atsižvelgdamas į Žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinį (direktyvas (ES) 2018/849 (9), (ES) 2018/850 (10), (ES) 2018/851 (11) ir (ES) 2018/852 (12)),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „Europa vėl investuoja. Investicijų plano Europai rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai“ (COM(2016)0359),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Pradedamos konsultacijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio“ (COM(2016)0127) ir jo priedus,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 16 d. Komisijos baltąją knygą „Adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkė“ (COM(2012)0055),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimo,

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2019 m. metinėje augimo apžvalgoje“ (13),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją „Švietimas skaitmeniniame amžiuje: ES politikos formavimo iššūkiai, galimybės ir pamokos“ (14),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl euro zonos užimtumo ir socialinės politikos (15),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl po sužalojimo ir ligos sveikstančių darbuotojų reintegracijos į kokybiškas darbo vietas būdų (16),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl kovos su nelygybe kaip darbo vietų kūrimo ir augimo skatinimo veiksnio (17),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl politikos, kuria užtikrinamos minimalios pajamos kaip kovos su skurdu priemonė (18),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl naujos Europos įgūdžių darbotvarkės (19),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio (20),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas. Lyčių aspektas“ (21),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 2 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje gerinti, sukūrimo (22),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos (23),

—

atsižvelgdamas į EBPO ir Europos Komisijos iniciatyvą „Sveikatos būklė ES“ (24) ir į susijusią ataskaitą „Apie sveikatą glaustai. Europa 2018 m.“ (25),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 26 d. paskelbtą Komisijos parengtą 2018 m. pensijų adekvatumo ataskaitą „Dabartinių ir būsimų pajamų adekvatumas senatvėje ES“,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 28 d. paskelbtą Komisijos parengtą 2018 m. ataskaitą dėl senėjimo „Ekonominės ir biudžeto prognozės ES valstybėms narėms (2016–2070 m.),

—

atsižvelgdamas į persvarstytą Europos socialinę chartiją ir 2014 m. pradėtą Turino procesą, kuriuo siekiama stiprinti Europos socialinės chartijos sutarčių sistemą Europos Taryboje ir jos sąsajas su Europos Sąjungos teise (26),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo ES (27),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl 2014 m. birželio mėn. pradinės Europos Sąjungos ataskaitos,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (Vienodo požiūrio direktyva) (28) ir į Europos bendrijos steigimo sutarties 141 straipsnį dėl vienodo užmokesčio abiejų lyčių darbuotojams už vienodą arba vienodos vertės darbą principo,

—

atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ ir į jo vyrų ir moterų pensijų skirtumo mažinimo tikslą kaip pagrindinį prioritetą, ir į Komisijos 2018 m. Pensijų adekvatumo ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2019–2027 m. ES jaunimo strategiją, pagrįstą 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos rezoliucija, ir į strategijos „Europa 2020“ tikslą sumažinti švietimo ir mokymo nebaigusių asmenų skaičių iki mažiau nei 10 proc.,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio mėn. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2017 „Jaunimo nedarbas – ar kas pasikeitė įgyvendinus ES politikas? Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimas“,

—

atsižvelgdamas į EBPO 2018 ir 2019 m. pranešimus dėl užimtumo perspektyvų,

—

atsižvelgdamas į Europos prieinamumo aktą,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 9 d. Tarybos rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (2019/C 136/01),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. Komisijos metinę apžvalgą „Užimtumas ir socialinė raida Europoje“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2019 m. ataskaitą apie dirbančiųjų skurdą,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. Tarybos rekomendaciją dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje (29),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0016/2019),

A.

kadangi darbo rinkos sąlygos ES ir toliau gerėja, visų pirma dėl ilgo palankios tarptautinės ekonomikos aplinkos laikotarpio; kadangi užimtumo lygis toliau didėjo ir paskutinį 2018 m. ketvirtį pasiekė 73,5 proc., t. y. dirbo 240,7 mln. žmonių – tai naujas rekordas; kadangi užimtumo lygis euro zonoje padidėjo nuo 66,5 proc. 2017 m. iki 67,4 proc. 2018 m.; kadangi vis dar esama didelių užimtumo lygio skirtumų tarp valstybių narių, regionų ir gyventojų grupių; kadangi užimtumo lygio augimas sulėtėjo ir kadangi numatoma, kad tokia tendencija išliks; kadangi, jei ši dinamika tęsis, 2020 m. užimtumo lygis pasieks 74,3 proc.;

B.

kadangi vis dar skubiai reikia imtis spręsti ilgalaikius uždavinius, kaip antai visuomenės senėjimo, skaitmeninimo ir jo poveikio darbui, klimato kaitos ir netausaus gamtinių išteklių naudojimo;

C.

kadangi labai išaugo vyresnių nei 55 metų darbuotojų užimtumo lygis; kadangi 2018 m. 55–64 metų amžiaus darbuotojų užimtumo lygis euro zonoje buvo 58,8 proc., o tai vis dar gerokai mažiau už vidurkį; kadangi šioje amžiaus kategorijoje būtent moterų užimtumo lygis yra žemesnis (52,9 proc.); kadangi demografinės prognozės rodo didėjantį vyresnio amžiaus darbuotojų skaičių; kadangi demografiniai pokyčiai daro poveikį pensijų, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sistemoms;

D.

kadangi reikia veiksmingų politikos priemonių, kurios apimtų įvairias užimtumo formas ir tinkamai apsaugotų darbuotojus nuo piktnaudžiavimo, diskriminacijos ir skurdo;

E.

kadangi skurstantys dirbantieji sudaro didelę dirbančiųjų dalį; kadangi 2017 m. 9,4 proc. dirbančiųjų grėsė skurdas ir namų ūkiuose, kuriems grėsė skurdas, gyveno beveik 20,5 mln. dirbančiųjų; kadangi dirbančiųjų skurdo rizika yra gerokai didesnė tam tikrų gyventojų grupių, visų pirma ne visą darbo dieną ir savarankiškai dirbančių asmenų, laikinųjų darbuotojų, jaunesnių žmonių, mažiau išsilavinusių asmenų ir vieno asmens namų ūkių atveju, o tam tikrais atvejais dirbančiųjų skurdo rizika gerokai padidėjo per pastaruosius keletą metų;

F.

kadangi 2018 m. vyrų ir moterų užimtumo skirtumas siekė 11,6 proc. ir nuo 2013 m. beveik nepasikeitė; kadangi visoje ES moterys uždirba vidutiniškai 16 proc. mažiau nei vyrai, nors padėtis įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi; kadangi ES 28 šalyse 65– 79 metų amžiaus į pensiją išėjusių vyrų ir moterų pensijų skirtumas yra maždaug 37,2 proc.; kadangi nevienodas priežiūros pareigų pasiskirstymas tarp moterų ir vyrų vis dar gajus ES;

G.

kadangi pagrindinė atsakomybė už jaunimo nedarbo mažinimą tenka valstybėms narėms, nes jos turėtų kurti ir įgyvendinti darbo rinkos reglamentavimo sistemas, švietimo ir mokymo sistemas ir aktyvią darbo rinkos politiką;

H.

kadangi bendras dirbtų valandų skaičius nuo 2013 m. nuolat, bet lėtai didėja; kadangi nuolatinio darbo sutartis turinčių ir visą darbo dieną dirbančių asmenų skaičius toliau didėja, o ne visą darbo dieną dirbančiųjų skaičius mažėjo 2018 m.; kadangi ne visą darbo dieną dirbančių asmenų ES dalis nuo 15 proc. 2002 m. padidėjo iki 19 proc. 2017 m.; kadangi 2017 m. ES ne visą darbo dieną dirbančių moterų skaičius buvo daug didesnis (31 proc.) nei vyrų (8 proc.); kadangi ne savo noru dirbančių ne visą darbo laiką asmenų skaičius tebėra labai didelis ir nuo 2008 m. padidėjo 1,3 mln.; kadangi laikinų darbuotojų ES dalis nuo 11 proc. 2002 m. padidėjo iki 13 proc. 2017 m.;

I.

kadangi kai kurios valstybės narės susiduria su struktūrinėmis darbo rinkos problemomis, pvz., mažu dalyvavimu ir įgūdžių ir kvalifikacijos pasiūlos ir paklausos neatitiktimi; kadangi vis labiau didėja poreikis imtis konkrečių neaktyvios darbo jėgos integravimo arba reintegravimo priemonių, kad būtų patenkinti darbo rinkos poreikiai;

J.

kadangi 2019 m. birželio mėn. nedarbo lygis sumažėjo iki 6,3 proc. ES ir iki 7,5 proc. euro zonoje; kadangi nedarbo lygis sumažėjo visose amžiaus grupėse ir tiek vyrų, tiek moterų grupėse; kadangi tebėra dideli rodiklių skirtumai tarp valstybių narių, o nuo 2007 m. vis didėja nedarbo lygio skirtumai nacionalinėse ir subnacionalinėse teritorijose; kadangi jaunimo nedarbas išlieka nepriimtinai aukštas – 14,2 proc. 2019 m. balandžio mėn. duomenimis (2018 m. ES vidurkis buvo 15,2 proc., 2018 m. euro zonos vidurkis – 16,9 proc.), tačiau jis mažesnis nei prieš krizę 2008 m.; kadangi valstybių narių skirtumai yra labai dideli; kadangi vidutiniškai kas antras darbo ieškantis asmuo nedirbo ilgiau kaip 12 mėnesių ir 3,8 proc. ilgalaikio nedarbo lygis vis dar viršija iki krizės buvusį 2,9 proc. lygį; kadangi ypač neįgaliųjų nedarbo lygis išlieka labai didelis;

K.

kadangi, remiantis Eurostato duomenimis, 2017 m. ES 28 šalyse buvo 8,973 mln. ne visu pajėgumu ir ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų; kadangi dar 8,127 mln. asmenų galėjo dirbti, bet neieškojo darbo, o dar 2,289 mln. asmenų ieškojo darbo, bet artimiausiu metu negalėjo pradėti dirbti; kadangi visa tai reiškia, kad 2017 m. 28 ES valstybėse narėse 19,389 mln. asmenų turėjo į nedarbą panašių požymių, tačiau nebuvo įskaičiuojami nustatant nedarbo lygį, o tai yra beveik tiek pat žmonių, kiek buvo laikomi bedarbiais (18,776 mln.);

L.

kadangi išlieka horizontalioji ir vertikalioji darbo rinkos segmentacija ir dirbančiųjų skurdas, ir tai visų pirma daro poveikį moterims, žemos kvalifikacijos darbuotojams, jauniems ir vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, nacionalinėms, kalbinėms, etninėms ir seksualinėms mažumoms ir migrantų kilmės asmenims; kadangi 2016 m. neįgaliųjų užimtumo lygis buvo 48,1 proc., o tai gerokai mažiau už vidutinį užimtumo lygį;

M.

kadangi ilgalaikis nedarbas neproporcingai veikia jaunus žmones, vienišus tėvus, neformaliuosius slaugytojus, ilgą laiką sergančius asmenis, neįgaliuosius ar sveikatos problemų turinčius asmenis, migrantus ir etninėms bei religinėms mažumoms priklausančius žmonės, kurie, norėdami gauti darbą, vis dar patiria specifinių kliūčių ir diskriminaciją visais įdarbinimo etapais;

N.

kadangi kokybiškas užimtumas yra svarbus veiksnys kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi; kadangi reikia pasiekti visus visuomenės narius, kurie yra labiausiai nutolę nuo darbo rinkos ir kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis;

O.

kadangi auga neužimtų darbo vietų skaičius, o darbo jėgos paklausos ir pasiūlos neatitiktis vis dar yra svarbi nedarbo priežastis daugelyje valstybių narių; kadangi struktūrinė įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktis daro neigiamą poveikį daugeliui sektorių, pavyzdžiui, turizmui, tradicinei amatininkystei ir IRT sektoriui – tikėtina, kad juose specialistų paklausos ir pasiūlos atotrūkis ES iki 2020 m. pasieks apie 500 000; kadangi, nepaisant nerimą keliančio gebėjimų trūkumo ir didėjančio atotrūkio, apie 39 proc. ES darbuotojų dirba žemos kvalifikacijos darbą, kuriam jų kvalifikacija yra per aukšta;

P.

kadangi, remiantis Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) vertinimais, 2017 m. darbo jėgos įgūdžių pasiskirstymas iš esmės atitiko darbo rinkos kvalifikacijos reikalavimus, o darbo jėgos pasiūla viršijo visų kvalifikacijos rūšių paklausą ir buvo ypač didelė žemo ir vidutinio lygio kvalifikacijų atveju; kadangi kvalifikuotos darbo jėgos paklausa tikriausiai ir toliau augs, ir naujausios CEDEFOP prognozės rodo, kad 2017–2025 m. bus sukurta daugiau kaip 13 mln. darbo vietų, kurioms būtina turėti aukšto lygio išsilavinimą, o žemos kvalifikacijos darbo vietų skaičius sumažės beveik 6 mln.;

Q.

kadangi CEDEFOP prognozės rodo, kad iki 2025 m. sykiu didės ir įgūdžių paklausa bei pasiūla; kadangi vis dėlto tikimasi, kad įgūdžių pasiūla augs šiek tiek sparčiau už įgūdžių paklausą, nes, pavyzdžiui, numatoma, kad darbo jėgos, turinčios tik pradinį ar pagrindinį išsilavinimą, dalis nuo 20,2 proc. 2017 m. sumažės iki 16,8 proc. 2025 m.; kadangi numatoma, kad žemos kvalifikacijos darbuotojams skirtų darbo vietų dalis sumažės nuo 18,4 proc. iki 15,4 proc., tačiau ši tendencija neapsaugo nuo galimos įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikties, pavyzdžiui, pernelyg aukštos kvalifikacijos;

R.

kadangi darbo rinka yra labai fragmentuota ir kiekvienas segmentas pasižymi savais ypatumais;

S.

kadangi daugiau nei vienam europiečiui iš penkių gresia skurdas ir socialinė atskirtis; kadangi pasiekta tam tikros pažangos siekiant strategijos „Europa 2020“ skurdo mažinimo tikslo – nuo 2008 m. skurstančiųjų sumažėjo 5,6 mln., tačiau tikslas iki 2020 m. sumažinti skurstančiųjų skaičių bent 20 mln. vis dar toli gražu nepasiektas, nes 113 mln. žmonių vis dar patiria skurdo riziką; kadangi didesnį skurdą patiria pažeidžiamos grupės, pavyzdžiui, vaikai, vieniši tėvai, neįgalieji ir asmenys, turintys lėtinių fizinių ir psichikos sveikatos sutrikimų, migrantai, romai ir etninės mažumos, ilgalaikiai bedarbiai ir benamiai; kadangi sparčiai didėja dirbančiųjų skurdas (9,6 proc.) ir gilėja skurdo ir nelygybės atotrūkis visoje ES; kadangi daugelyje valstybių narių socialinės išmokos yra labai svarbios mažinant skurdą –vidutiniškai jų (išskyrus pensijas) poveikis 2017 m. siekė 32,4 proc.; kadangi šis poveikis nuo 2010 m. kiekvienais metais mažėjo (išskyrus 2013 m.), ir skirtumai tarp valstybių narių yra dideli;

T.

kadangi visuotinė prieiga prie kokybiško ir įperkamo būsto ir sveikatos priežiūros paslaugų yra pagrindinis socialinis poreikis;

U.

kadangi socialinės apsaugos sistemų aprėpties spragos ir galimybių gauti paslaugų atotrūkis išlieka; kadangi atsirado naujų darbo formų, įskaitant platformų darbą ir savarankišką darbą; kadangi socialinė apsauga tradiciškai taikoma darbuotojams, dirbantiems visą darbo laiką pagal neterminuotas darbo sutartis, todėl ją reikia koreguoti; kadangi visų pirma netipiniai darbuotojai dažnai neturi visapusiškos prieigos prie socialinės apsaugos, o daugelis savarankiškai dirbančių asmenų jos neturi visai arba turi tik ribotą socialinę apsaugą; kadangi vis dar populiarus fiktyvus savarankiškas darbas – jis kelia netikrumą ir nesaugumą ir daro neigiamą poveikį visų pirma pažeidžiamoms grupėms; kadangi dėl nepakankamų galimybių naudotis socialine apsauga nukenčia darbo jėgos gerovė ir darbo rinkų veikimas;

V.

kadangi ES Jaunimo garantijų iniciatyva turi būti toliau tobulinama atsižvelgiant į Europos Audito Rūmų rekomendacijas, siekiant padėti visiems nesimokantiems ir nedirbantiems jaunuoliams (NEET);

W.

kadangi esama tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumų, susijusių su socialiniu ir ekonominiu statusu; kadangi šie skirtumai gerai atspindi su rizikos veiksniais susijusius skirtumus (įskaitant riziką darbe) ir kadangi mažas pajamas gaunantys namų ūkiai dažniau praneša apie nepatenkintus sveikatos srities poreikius nei dideles pajamas gaunantys namų ūkiai; kadangi dėl to svarbu toliau pabrėžti sveikatos veiksnius ir į juos atsižvelgti vykdant užimtumo ir socialinę politiką;

X.

kadangi vidurinio lygmens kolektyvinėse derybose užtikrinama gana siauro spektro darbo užmokesčio struktūra; kadangi kolektyvinių derybų susilpnėjimas keliose valstybėse narėse sutapo su mažą atlyginimą gaunančių darbuotojų (t. y. darbuotojų, gaunančių mažiau kaip du trečdalius darbo užmokesčio medianos) skaičiaus didėjimu;

Y.

kadangi gera psichikos sveikata yra itin svarbi asmens gerovei; kadangi 2016 m. daugiau nei vienas iš šešių ES valstybių narių gyventojų turėjo psichikos sveikatos sutrikimų; kadangi visose ES šalyse daug mažiau tikėtina, kad lėtine depresija sergantys asmenys galės dirbti;

Z.

kadangi bendra su psichikos ligomis susijusių išlaidų suma visoje ES siekia daugiau kaip 600 mlrd. EUR, t. y. daugiau kaip 4 proc. BVP;

AA.

kadangi 2017 m. bendros namų ūkio disponuojamos pajamos euro zonoje viršijo 2008 m. ikikrizinį lygį, nors aštuoniose valstybėse narėse ir daugelyje regionų taip nėra; kadangi bendros namų ūkių pajamos augo lėčiau nei BVP – tai rodo, kad pajamos, gautos iš ekonomikos atsigavimo, namų ūkius pasiekė tik tam tikru mastu, o tai reiškia, kad pastarųjų metų augimas nėra įtraukus; kadangi realiai vidutinis darbo užmokestis daugelyje valstybių narių vis dar nesiekia ikikrizinio lygio, o jo augimas 2017 m., palyginti su produktyvumo augimu, buvo menkesnis; kadangi pajamų nelygybė yra dažnai susijusi su nevienodomis švietimo, mokymo ir socialinės apsaugos galimybėmis;

AB.

kadangi, remiantis 2018 m. „Eurobarometro“ duomenimis, socialinė ir ekonominė padėtis ir aplinkos klausimai yra ES piliečiams svarbiausi asmeniniai klausimai;

AC.

kadangi pasauliniai pokyčiai, pvz., skaitmeninimas ir perėjimas prie ekologiškos ekonomikos, rodo, kad skubiai reikalingas bendras ES požiūris; kadangi šie pasauliniai iššūkiai skirtingai veikia įvairius regionus ir teritorijas; kadangi socialiniam dialogui, socialiniams partneriams ir pilietinei visuomenei tenka labai svarbus vaidmuo siekiant įtraukaus perėjimo; kadangi daugelyje valstybių narių socialiniai partneriai vis dar menkai įtraukiami į politikos formavimą;

AD.

kadangi ekonomikos sektoriuose, kuriuose išmetama beveik 90 proc. viso išmetamo CO2 kiekio, dirba apie 25 proc. ES darbuotojų; kadangi šios darbo jėgos perkvalifikavimas yra svarbi perėjimo prie darnios ekonomikos dalis;

AE.

kadangi vykdant plataus užmojo klimato politiką kuriamos darbo vietos ir skatinamas ekonomikos augimas, taip pat daromas teigiamas poveikis gerovei; kadangi, remiantis prognozėmis, visiškai įgyvendinus Paryžiaus susitarimą iki 2030 m. ES bus papildomai sukurta 1,2 mln. darbo vietų, be tų 12 mln. naujų darbo vietų, kurias jau tikimasi sukurti;

AF.

kadangi iš 2011–2018 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų buvo įgyvendinta tik 9 proc., 17 proc. rekomendacijų atveju padaryta esminė pažanga, 44 proc. – padaryta tam tikra pažanga, 25 proc. – tik nedidelė pažanga, o 5 proc. apskritai neįgyvendintos;

AG.

kadangi 2019 m. Komisija 15 valstybių narių pateikė rekomendacijų, kaip padidinti sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumą, prieinamumą ir tvarumą;

AH.

kadangi ES sumažėjo vidutinės būsto išlaidos ir per didelių išlaidų būstui rodikliai, bet daugelyje valstybių narių vis dar auga tinkamų ir įperkamų būstų trūkumo problema; kadangi 2017 m. vienas iš dešimties europiečių būsto išlaidoms išleido 40 proc. ar daugiau namų ūkio pajamų;

AI.

kadangi gerai veikiantis socialinis dialogas yra pagrindinis Europos socialinės rinkos ekonomikos elementas, stiprinantis socialinę sanglaudą ir mažinantis konfliktus visuomenėje, o tai naudinga darbuotojams, darbdaviams ir vyriausybėms; kadangi socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos yra labai svarbūs formuojant ir įgyvendinant politiką, kuri gali pagerinti darbo ir užimtumo sąlygas;

AJ.

kadangi pilietinės visuomenės organizacijos iš esmės prisideda teikiant paslaugas, susijusias su įtrauktimi, taip pat atstovauja įvairiam požiūriui formuojant politiką;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

—

atsižvelgdamas į Komisijos reglamento, kuriuo dėl augalų apsaugos produktų poveikio naminėms bitėms vertinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 546/2011, projektą (D045385/06,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (1), ypač į jo 4 straipsnį ir 78 straipsnio 1 dalies c punktą bei II priedo 3.8.3 punktą,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 546/2011, kuriuo dėl vienodų augalų apsaugos produktų vertinimo ir registravimo principų įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (2),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 283/2013, kuriuo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, nustatomi duomenų apie veikliąsias medžiagas pateikimo reikalavimai (3), ir į 2013 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 284/2013, kuriuo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, nustatomi duomenų apie augalų apsaugos produktus pateikimo reikalavimai (4),

—

atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) gairių dokumentą dėl augalų apsaugos produktų bitėms keliamos rizikos vertinimo (rūšims Apis mellifera, Bombus ir pavienėms bitėms), patvirtintą 2013 m. birželio 27 d. ir paskutinį kartą atnaujintą 2014 m. liepos 4 d. (5) („2013 EFSA gairės dėl bičių“),

—

atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, 5a straipsnio 3 dalies b punktą (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros (7),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 4 dalies c punktą,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.

kadangi, Komisijos teigimu, „yra smarkiai sumažėję naminių bičių ir daugelio Europos laukinių vabzdžių apdulkintojų, įskaitant laukines bites, žiedmuses, drugelius ir kandis, populiacijos ir jų įvairovė. Daug apdulkintojų rūšių jau išnykusios arba joms gresia išnykimas“ (8);

B.

kadangi 2016 m. vasario 29 d. EFSA išorinė mokslinė ataskaita dėl pesticidų toksiškumo parodė, kad „ilgalaikis toksiškumas gali viršyti prognozes, pagrįstas trumpalaikio pobūdžio bandymais“ (9);

C.

kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 1 straipsnio 3 dalį to reglamento tikslas – „užtikrinti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį ir pagerinti vidaus rinkos veikimą suderinant augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką taisykles bei kartu padidinti žemės ūkio produktyvumą“;

D.

kadangi Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „veiklioji medžiaga tvirtinama pagal II priedą, jei vertinant pagal dabartines mokslo ir technikos žinias galima tikėtis, kad, atsižvelgiant į to priedo 2 ir 3 punktuose nustatytus patvirtinimo kriterijus, tą veikliąją medžiagą turintys augalų apsaugos produktai atitiks 2 ir 3 dalyse numatytas sąlygas“;

E.

kadangi, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnio 3 dalies e punktu, augalų apsaugos produktas „neturi turėti nepriimtino poveikio aplinkai“, ypač atsižvelgiant į tam tikrus aspektus, kai yra prieinami Tarnybos pripažinti moksliniai metodai, skirti tokiam poveikiui įvertinti, visų pirma tai, kad atsižvelgiama į „jo poveikį netikslinėms rūšims, ypač į šių rūšių elgesį“;

F.

kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.8.3 punkto antrą įtrauką veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga arba sinergiklis patvirtinami tik tuo atveju, jei, atlikus atitinkamą rizikos įvertinimą remiantis Bendrijos ar tarptautiniu mastu suderintomis bandymų gairėmis, nustatoma, kad naudojant augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos arba sinergiklio, siūlomomis sąlygomis „nebus nepriimtino stipraus arba nuolatinio poveikio naminių bičių šeimos išgyvenimui ir vystymuisi, atsižvelgiant į poveikį bičių lervoms ir elgsenai“;

G.

kadangi taip Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 buvo pasiekta daugiau negu ankstesne Tarybos direktyva 91/414/EEB (10), inter alia, aiškiai nustatant aiškius reikalavimus dėl veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio naudojimo nuolatinio poveikio kolonijos išgyvenamumui ir vystymuisi;

H.

kadangi duomenų apie veikliąsias medžiagas ir augalų apsaugos produktus reikalavimai buvo pakeisti 2013 m., siekiant įtraukti tokių medžiagų ir produktų lėtinio poveikio bitėms tyrimus, taip pat tokių medžiagų ir produktų poveikio naminių bičių vystymuisi ir kitiems naminių bičių gyvenimo etapams tyrimą (11);

I.

kadangi 2013 m. EFSA atitinkamai atnaujino rizikos vertinimo metodiką, inter alia, atsižvelgdama į nuolatinį poveikį bitėms ir neigiamą poveikį kamanėms ir pavienėms bitėms;

J.

kadangi EFSA atliekant patvirtinamųjų duomenų vertinimus pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 485/2013 (12) dėl trijų neonikotinoidų buvo taikoma atnaujinta rizikos vertinimo metodika, dėl kurios 2018 m. buvo įvesti beveik visiški apribojimai (13);

K.

kadangi Reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsniu įsteigtas nuolatinis komitetas (toliau – nuolatinis komitetas) vis dar oficialiai nepatvirtino 2013 m. EFSA bičių gairių;

L.

kadangi Komisija mano, kad ji gali remtis 2013 m. EFSA bičių gairėmis tik dėl sprendimų atliekant ad hoc patvirtinimo peržiūras pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 21 straipsnį, bet ne dėl standartinių sprendimų dėl patvirtinimo ar atnaujinimo prašymų, jei valstybės narės nėra patvirtinusios šių gairių;

M.

kadangi Komisija bandė nustatyti, kad 2013 EFSA bičių gairės būtų įgyvendintos ir kad jas būtų galima taikyti ir standartiniams sprendimams dėl veikliųjų medžiagų patvirtinimo ar atnaujinimo ir augalų apsaugos produktų registracijos arba pakartotinės registracijos;

N.

kadangi 2013 m. EMST bičių gairių įgyvendinimą iš dalies galima pasiekti iš dalies pakeičiant Reglamente (ES) Nr. 546/2011 nustatytus vienodus principus;

O.

kadangi Komisija vis dėlto to nedarė, kai 2018 m. 16 valstybių narių paprieštaravo, kad būtų įgyvendintos 2013 EFSA bičių gairės, nes nebuvo numatyta tolesnė peržiūra (14), visų pirma tų dalių, kurios susijusios su lėtinio pavojaus vertinimo metodika;

P.

kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 78 straipsnio 1 dalies c punktą Reglamento (ES) Nr. 546/2011 pakeitimai turi būti daromi atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias;

Q.

kadangi Komisijos reglamento projekto 2 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad būtina pakeisti šiuos vienodus augalų apsaugos produktų vertinimo ir registravimo principus atsižvelgiant į naujausius mokslo ir technikos žinių pokyčius;

R.

kadangi Komisijos reglamento projektu numatoma taikyti tik pakeitimus, nurodytus 2013 m. EFSA bičių gairėse, susijusius tik su ūmiu toksiškumu naminėms bitėms, tačiau jame iš vis neužsimenama apie lėtinį toksiškumą bitėms, taip pat toksiškumą kamanėms ir pavienėms bitėms;

S.

kadangi Komisijos reglamento projekte neatsižvelgiama į naujausius mokslo ir technikos žinių pokyčius, o tai prieštarauja to reglamento 2 konstatuojamojoje dalyje išdėstytiems reikalavimams ir prieštarauja Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 78 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytiems reikalavimams, o tai savo ruožtu pažeidžia to reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą patvirtinti medžiagas atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, o tai, be kita ko, kenkia to reglamento 1 straipsnio 3 dalyje numatytam tikslui, t. y. pasiekti aukštą gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį;

T.

kadangi, EFSA nuomone, siekiant tinkamai įvertinti bites bitėms, svarbu įvertinti ūmų toksiškumą, chronišką toksiškumą ir toksiškumą lervoms (15);

U.

kadangi labai svarbu, jog lėtinis toksiškumas ir toksiškumas lervoms būtų įvertinti, kad būtų galima pašalinti naujos kartos sisteminių augalų apsaugos produktų keliamą riziką, nes tai sukelia ilgalaikį chronišką poveikį, o ne trumpalaikį ūmų poveikį;

V.

kadangi reglamento projekte Komisijos pasiūlyti pakeitimai galiausiai tik patobulintų su ūmiu toksiškumu susijus tyrimus (16), bet dėl to, remiantis pesticidų pramonės poveikio vertinimu, apsaugos lygis nepasikeis (17);

W.

kadangi į Komisijos reglamento projektą įtraukti EFSA siūlomus pakeitimus tik dėl ūmaus toksiškumo yra nepakankama, netinkama ir tai neatitinka Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytų patvirtinimo kriterijų;

X.

kadangi pareiškėjai turi pateikti atitinkamus duomenis apie lėtinį toksiškumą pagal Reglamentą (ES) Nr. 283/2013 ir Reglamentą (ES) Nr. 284/2013;

Y.

kadangi Reglamente (ES) Nr. 546/2011 nesama nuostatų dėl lėtinio toksiškumo, Komisija ir valstybės narės, priimdamos sprendimus dėl patvirtinimo arba leidimo, susiduria su sunkumais atsižvelgdamos į lėtinį tokių medžiagų ir produktų poveikį bitėms;

Z.

kadangi ši padėtis trukdo tinkamai taikyti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje ir II priede nustatytus reikalavimus, susijusius su bitėmis, o tai, savo ruožtu, kenkia Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 tikslui, t. y. pasiekti aukštą gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį;

AA.

kadangi nepriimtina, kad valstybės narės nepritaria tam, kad būtų visiškai įgyvendintos 2013 m. EFSA bičių gairės, ir taip trukdo tinkamai taikyti bitėms taikomus patvirtinimo kriterijus;

AB.

kadangi toks prieštaravimas dar labiau nepriimtinas atsižvelgiant į tai, kad parengtos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) bandymų gairės, susijusios su lėtiniu toksiškumu bitėms ir poveikiu bičių lervoms (EBPO bandymų gairės Nr. 245 ir 239), ir gairės ūminio toksiškumo bandymams dėl kamanių (EBPO bandymų gairės Nr. 246 ir 247);

AC.

kadangi Komisija nuolatiniam komitetui net nepateikė projekto, kuris būtų atitikęs 2013 m. EFSA bičių gaires; kadangi taip buvo apeitas Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 4 dalyje nustatytas įpareigojimas pateikti pasiūlymą Tarybai, po ko ji būtų galėjusi patvirtinti priemonę, jei Taryba tam būtų nepaprieštaravusi kvalifikuota balsų dauguma;

AD.

kadangi labai gaila, jog Komisija nepasinaudojo savo įgaliojimais pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 2 dalį, o tai veiksmingai paskatino 16 valstybių narių, kurios vis dėlto nesudarė kvalifikuotos balsų daugumos, sėkmingai sutrukdyti tinkamai taikyti su bitėmis susijusius patvirtinimo kriterijus;

AE.

kadangi Europos Parlamentas savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliucijoje pažymėjo, kad patį Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 ir jo įgyvendinimą reikia patobulinti, kad jis pasiektų savo tikslą, ir aiškiai paragino Komisiją ir valstybes nares nedelsiant patvirtinti atnaujintas bičių gaires, naudojamas EFSA;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ugandos,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu, visų pirma į 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl ES kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų plano (1) ir 2019 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl Veiksmų plano LGBTI asmenų lygybei skatinti ateities (2019–2024 m.) (2),

—

atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Europos Tarybos generalinio sekretoriaus 2019 m. spalio 9 d. bendrą deklaraciją dėl Europos ir pasaulinės kovos su mirties bausme dienos,

—

atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini 2019 m. gegužės 17 d. deklaraciją ES vardu, paskelbtą Tarptautinės kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dienos proga,

—

atsižvelgdamas į informaciją apie Ugandą, įtrauktą į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2018 m., kurią Europos Vadovų Taryba patvirtino 2019 m. gegužės 13 d.,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 21, 24, 29 ir 31 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 10 ir 215 straipsnius, kuriais ES ir jos valstybės narės įpareigojamos užtikrinti ir skatinti visuotines žmogaus teises bei apsaugoti asmenis palaikant santykius su kitomis pasaulio šalimis, o tais atvejais, kai žmogaus teisės šiurkščiai pažeidžiamos – priimti ribojamąsias priemones,

—

atsižvelgdamas į tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, įskaitant tuos, kurie įtraukti į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybos priemonių rinkinį lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų naudojimuisi visomis žmogaus teisėmis paremti ir apsaugoti (priemonių LGBTI asmenims rinkinys),

—

atsižvelgdamas į ES gaires LGBTI asmenų naudojimuisi visomis žmogaus teisėmis paremti ir apsaugoti,

—

atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės, dėl kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu bei dėl žmogaus teisių gynėjų,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos atliktą naujausią visuotinį periodinį Ugandos vertinimą,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 21 straipsnį, kuriuo draudžiama diskriminacija dėl seksualinės orientacijos,

—

atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), kurio šalis nuo 1995 m. yra Uganda,

—

atsižvelgdamas į bendrą partijų laišką dėl LGBTI bendruomenės narių persekiojimo Ugandoje, kurį 2019 m. spalio 15 d. pasirašė 70 EP narių,

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl konsultacijų siekiant laikinai sustabdyti Ugandos ir Nigerijos dalyvavimą Kotonu susitarime atsižvelgiant į naujai priimtus teisės aktus, pagal kuriuos homoseksualumas laikomas nusikaltimu, pradėjimo (3),

—

atsižvelgdamas į AKR ir ES partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimas), ypač jo 8 straipsnio 4 dalį dėl nediskriminavimo,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio mėn. priimtus Džokjakartos principus („Principai ir valstybių įsipareigojimai, susiję su tarptautinės žmogaus teisių teisės taikymu seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties raiškos ir lyties požymių atžvilgiu“) ir 2017 m. lapkričio 10 d. priimtus 10 papildomų principų („Plius 10“),

—

atsižvelgdamas į Ugandos Respublikos Konstituciją,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi pastarosiomis savaitėmis Ugandoje stiprėjo kraštutinė homofobiška valdžios retorika: 2019 m. spalio 10 d. Ugandos valstybės ministras, atsakingas už etiką ir dorovę, Simon Lokodo paskelbė ketinąs grąžinti kovos su homoseksualumu įstatymą, pagal kurį būtų numatyta mirties bausmė už vadinamuosius sunkius homoseksualumo atvejus; kadangi siūlomam naujajam įstatymui pritaria ir ne vienas Ugandos parlamento narys;

B.

kadangi spalio 12 d. vyriausybės atstovas spaudai Ofwono Opondo patvirtino, kad vyriausybė neketina siūlyti naujų įstatymų dėl LGBTI asmenų veiklos, nes šiuo metu galiojančios baudžiamojo kodekso nuostatos yra pakankamos; kadangi tai patvirtino Prezidento J. Museveni vyresnysis atstovas spaudai;

C.

kadangi šiuo metu galiojančiomis baudžiamojo kodekso nuostatomis pažeidžiamos žmogaus teisės ir kriminalizuojamas homoseksualumas; kadangi, remiantis Ugandos baudžiamojo kodekso 145 ir 146 skirsniais, tos pačios lyties asmenų lytiniai santykiai tebėra neteisėti ir už juos gali būti kalinama net iki gyvos galvos, be to, pagal šį kodeksą, be kita ko, kriminalizuojami „gamtos dėsniams prieštaraujantys kūniški santykiai su bet kuriuo asmeniu“, o pagal daugelį galiojančių įstatymų LGBTI asmenis leidžiama diskriminuoti ribojant jų galimybes įsidarbinti, gauti būstą, naudotis socialinės apsaugos, švietimo ar sveikatos paslaugomis;

D.

kadangi kovos su homoseksualumu įstatymas, kuriuo draudžiamas homoseksualumo viešinimas, o už homoseksualius santykius baudžiama mirtimi, 2014 m. jau buvo pradėtas taikyti Prezidento J. Museveni iniciatyva, tačiau Ugandos Konstitucinis Teismas paskelbė jį niekiniu; kadangi pasiūlytą įstatymą griežtai pasmerkė visa tarptautinė bendruomenė, o daugelis paramos teikėjų, įskaitant ES valstybes nares, JAV ir Pasaulio banką, nusprendė sustabdyti šaliai numatytos paramos vystymuisi skyrimą;

E.

kadangi šis įvykis atskleidžia, deja, pasibaisėtiną LGBTI asmenų padėtį Ugandoje, kur homofobiškos pažiūros yra plačiai paplitusios; kadangi žmogaus teisių organizacijos reguliariai praneša apie diskriminaciją visuomenėje, neapykantos nusikaltimus ir prieš homoseksualus nukreiptas kampanijas, įskaitant persekiojimą, smurtą, turto prievartavimą, iškeldinimą, savavališką sulaikymą ir kalinimą bei žmogžudystes;

F.

kadangi, pasak žmogaus teisių grupių, vis dažnesni išpuoliai prieš LGBTI asmenis Ugandoje kelia didelį susirūpinimą; kadangi, LGBTI organizacijų aljanso „Sexual Minorities Uganda“ duomenimis, pernai buvo nužudyti trys homoseksualūs vyrai ir viena translytė moteris, iš kurių paskutinis buvo LGBTI bendruomenės aktyvistas Brian Wasswa, 2019 m. spalio 4 d. užpultas savo namuose;

G.

kadangi Ugandos Konstitucijoje draudžiama diskriminuoti daugybe pagrindų, tačiau šis draudimas neapima diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos;

H.

kadangi įgyvendinant Europos Sąjungos bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP) siekiama plėtoti ir stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę bei užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms; kadangi parama vystymuisi, kurią ES Ugandai teikia pagal 2014–2020 m. nacionalinę orientacinę programą, siekia 578 mln. EUR; kadangi pagrindinis joje numatytas tikslas yra gero valdymo skatinimas ir užtikrinimas bei pagarba žmogaus teisėms;

I.

kadangi Europos plėtros fondo paramos gavėjams taikomos griežtos sąlygos, susijusios su pagarba teisinės valstybės principui, religijos laisve ir mažumų apsauga;

J.

kadangi 2019 m. gegužės mėn. Uganda ir Europos Sąjunga, vadovaudamosi Kotonu susitarimo 8 straipsniu, patvirtino, kad yra artimos politinio dialogo partnerės;

K.

kadangi ES tarptautinio bendradarbiavimo pagrindu turėtų būti remiamos AKR valstybių pastangos kurti palankias teisines ir politikos sistemas bei atsisakyti baudžiamojo pobūdžio įstatymų, politikos, praktikos, stigmatizacijos ir diskriminacijos, dėl kurių nukenčia žmogaus teisės;

L.

kadangi santykius tarp tos pačios lyties asmenų kriminalizuoja 32 iš visų 54 Afrikos šalių ir kadangi Mauritanijoje, Sudane, šiaurės Nigerijoje ir Somalyje už homoseksualumą baudžiama mirtimi;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Egipto, ypač į 2014 m. liepos 17 d. rezoliuciją dėl žodžio ir susirinkimų laisvės Egipte (1), 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl padėties Egipte (2), 2016 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Egipto, ypač dėl Giulio Regeni atvejo (3), 2018 m. vasario 8 d. rezoliuciją dėl egzekucijų Egipte (4) ir 2018 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl Egipto, ypač dėl žmogaus teisių gynėjų padėties (5),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. rugpjūčio mėn. ir 2014 m. vasario mėn. ES Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Egipto,

—

atsižvelgdamas į 2001 m. ES ir Egipto asociacijos susitarimą, įsigaliojusį 2004 m. ir konsoliduotą 2007 m. ES ir Egipto veiksmų planu, atsižvelgdamas į ES ir Egipto partnerystės 2017–2020 m. prioritetus, priimtus 2017 m. liepos 25 d., į po 2017 m. ES ir Egipto asociacijos tarybos paskelbtą bendrą pareiškimą, taip pat į po 2018 m. birželio mėn. vykusio 6-ojo ES ir Egipto politinių klausimų, žmogaus teisių ir demokratijos pakomitečio posėdžio paskelbtą bendrą pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 19 d. ES pareiškimo 4 punktą, pateiktą JT Žmogaus teisių taryboje, kuriame minimas Egiptas,

—

atsižvelgdamas į naują ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių srityje, kuriais siekiama žmogaus teisių apsaugą ir stebėseną padaryti visų ES politikos sričių pagrindiniu aspektu,

—

atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės, kovos su kankinimu, saviraiškos laisvės ir žmogaus teisių gynėjų,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (TESKTP), Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Vaiko teisių konvenciją, kurias visas yra ratifikavęs Egiptas,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 27 d. Jungtinių Tautų vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet pareiškimą dėl protestų Egipte,

—

atsižvelgdamas į Egipto Konstituciją, visų pirma jos 52 (dėl visų formų ir rūšių kankinimo uždraudimo), 73 (dėl susirinkimų laisvės) ir 93 (dėl privalomojo tarptautinės žmogaus teisių teisės pobūdžio) straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 1981 m. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią Egiptas ratifikavo 1984 m. kovo 20 d.,

—

atsižvelgdamas į Arabų lygos žmogaus teisių chartiją, prie kurios yra prisijungęs Egiptas,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. birželio mėn. priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2473 (2019), kuria atnaujinamos priemonės, skirtos ginklų embargui Libijai įgyvendinti,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi per pastarąsias savaites Egipto valdžios institucijos, reaguodamos į taikias demonstracijas, kurios prasidėjo 2019 m. rugsėjo 20 d., savavališkai sulaikė daugiau kaip 4 300 asmenų (beveik 3 000 iš jų dar yra taikomas kardomasis kalinimas), įskaitant mažiausiai 114 moterų, ir bent 111 nepilnamečių, kaip teigia „Amnesty International“ ir „Belady Foundation“; kadangi pranešama, kad policija ir saugumo tarnybos, siekdamos išsklaidyti demonstrantus, panaudojo pernelyg didelę jėgą;

B.

kadangi per antivyriausybines demonstracijas buvo protestuojama prieš griežto taupymo priemones, įsigalėjusią valdžios korupciją ir sistemingas represijas, taip pat buvo reikalaujama, kad Egipto prezidentas Abdel Fattah al-Sisi atsistatydintų;

C.

kadangi pastarieji veiksmai, kurių ėmėsi Egipto valdžios institucijos, pažeidžia pagrindines žodžio, asociacijų ir susirinkimų laisves, įtvirtintas Egipto Konstitucijoje, taip pat tarptautinę žmogaus teisių teisę; kadangi tai yra dar didesni išpuoliai prieš pilietinę visuomenę ir pagrindines teises Egipte, visų pirma saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime, asociacijų ir susirinkimų laisvės, politinio pliuralizmo ir teisinės valstybės principo apribojimus;

D.

kadangi Egipto valdžios institucijos ir toliau malšino taikias demokratines opozicines partijas Egipte, pažeisdamos teises dalyvauti viešuosiuose reikaluose ir saviraiškos laisvę, įskaitant savavališką dešimčių piliečių sulaikymą „Vilties byloje“ ir dešimčių kitų taikių politinių partijų narių sulaikymą nuo 2019 m. rugsėjo mėn.;

E.

kadangi žmogaus teisių srities teisininkai, žurnalistai, aktyvistai ir opozicijos nariai kalinami dėl sunkių nusikaltimų, be kita ko, susijusių su terorizmu; kadangi taikiems disidentams, demokratiją propaguojantiems aktyvistams ir žmogaus teisių gynėjams gali kilti pavojus, nes jiems kabinamos teroristų etiketės; kadangi šie areštai yra susiję vien su jų taikiu ir teisėtu darbu žmogaus teisių gynimo srityje;

F.

kadangi vykdomas žmogaus teisių gynėjų dingimas tampa sisteminga Egipto valdžios institucijų praktika, o vėliau jie pasirodo valstybinės prokuratūros rankose, taip atsitiko Alaa Abdelio Fattaho, Asmaa Daabesio, Esraa Abdeli oFattaho, Emano Al-Helwo, Mohamedo Ibrahimo, Abdelrahmano Tareko, Ezzato Ghoneimo, HaythamoMohamadeeno ir Ibrahimo Metwally Hegazy atvejais; kadangi kiti, įskaitant Ibrahimą Ezz El-Diną, vis dar neatsirado;

G.

kadangi, siekiant užkirsti kelią žmogaus teisių gynėjams ir jų advokatams, pvz., Mahienour El-Masry, Mohamed El-Baqer, Esraa Abdel Fattah ir Mohamed Ramadan, Egipte vykdoma pernelyg daug kardomojo kalinimo ir atsargumo priemonių;

H.

kadangi Egipto valdžios institucijos trukdė atlikti tyrimą ir atskleisti tiesą apie Italijos jaunojo mokslininko Giulio Regeni pagrobimą, kankinimą ir nužudymą; kadangi Italijos parlamentas nutraukė diplomatinius santykius su Egipto parlamentu ir paragino valstybių narių parlamentus vadovautis solidarumo principu;

I.

kadangi organizacija „Žurnalistai be sienų“ dokumentais patvirtino, kad mažiausiai 31 žiniasklaidos darbuotojas šiuo metu kalinamas Egipte dėl savo darbo, o jų kalinimas pagrįstas politiškai motyvuotais kaltinimais ir daugybiniais teismo proceso pažeidimais; kadangi šeši iš šių žurnalistų buvo suimti per naujausius protestus; kadangi persekiojami ir užsienio žiniasklaidos darbuotojai, o ne vienas tarptautinės žiniasklaidos priemonių korespondentas buvo deportuotas arba jam nebuvo leista atvykti į Egiptą; kadangi tarptautinės organizacijos užfiksavo naujienų svetainių blokavimą ir prieigos prie internetinių pokalbių programėlių blokavimą ar apribojimą, ypač pastarosiomis savaitėmis;

J.

kadangi, nors 2019 m Egipto NVO įstatymu buvo panaikintos laisvės atėmimo bausmės ir atsisakyta saugumo agentūros, kuriai anksčiau buvo pavesta tvirtinti ir stebėti užsienio finansavimą, vis dėlto kyla pavojus, kad pilietinė visuomenė bus smarkiai apribota, taip pat toliau kyla problemų dėl teisės naudotis asociacijų laisve ir dėl to, kad labai varžoma vidaus ir užsienio NVO veikla;

K.

kadangi moterų žmogaus teisių gynėjai Egipte ir toliau patiria įvairių formų valstybės priekabiavimą, visų pirma šmeižikiškas kampanijas ir teisminį persekiojimą; kadangi aktyvistai, ginantys LGBTQI asmenų ir moterų teises, nuolat patiria represijas, be kita ko, prisidengiant „visuomenės moralės“ išsaugojimu;

L.

kadangi Egipte teisė į gyvybę toliau pažeidžiama teisminių institucijų, kurios išdavė ir įgyvendino neregėtą mirties bausmių daugeliui asmenų skaičių, net nuteisdami vaikus, be kita ko, ir po karinių ir masinių teismo procesų, kuriems nebuvo užtikrintas net minimaliai teisingas bylos nagrinėjimas; kadangi baudžiamieji ir kariniai teismai nuo 2014 m. yra paskyrę daugiau nei 3 000 mirties bausmių, o 50 asmenų grėsmingai artėja mirties bausmės įvykdymas;

M.

kadangi Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (JT OHCHR) paskelbė, kad teismuose nagrinėjamos kelios bylos dėl asmenų, nuteistų remiantis kankinimais išgautais parodymais, kuriems gresia mirties bausmė; kadangi atrodo, kad šie kaltinamieji nuosprendžiai tiesiogiai nepaiso Egipto ir tarptautinės teisės ir procedūrų;

N.

kadangi beveik nėra atsakomybės už sunkius žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos padarė Egipto saugumo pajėgos, ir nėra tinkamo korupcijos atvejų tyrimo prieš karinius subjektus;

O.

kadangi 2013 m. per Rabaa aikštės protestus Egipto saugumo pajėgos nužudė mažiausiai 900 žmonių; kadangi, nors per kitą tyrimą buvo smerkiama daug pažeidimų, o JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras jį apibūdino kaip sunkų teisingumo pažeidimą, nė vienas iš asmenų, atsakingų už žudynes, dar nebuvo teisiamas;

P.

kadangi JT žmogaus teisių tarybos Egipto visuotinio periodinio vertinimo (VPV) procesas, prasidėjęs 2019 m. lapkričio mėn., suteikia tarptautinei bendruomenei unikalią galimybę patikrinti Egipto žmogaus teisių padėtį ir pateikti rekomendacijas dėl patobulinimo;

Q.

kadangi daugeliui žmogaus teisių aktyvistų taikomos represinės priemonės ir tai yra atsakomieji veiksmai už dalyvavimą Egipto 2014 m. visuotinio periodinio vertinimo procese; kadangi dešimt žmogaus teisių gynėjų ir septynios NVO, nurodytos byloje 173/2011 (toliau – „Užsienio finansavimo byla“), nukentėjo nuo turto įšaldymo; kadangi draudimas keliauti nepanaikintas bent 31 žmogaus teisių gynėjui ir nepriklausomų Egipto NVO, dalyvaujančių byloje 173/2011, darbuotojams, nors 2013 m. toje pačioje byloje nuteisti 43 užsienio pilietinės visuomenės organizacijų darbuotojai buvo išteisinti;

R.

kadangi po 2011 m. revoliucijos Egipte įvyko keletas sudėtingų pokyčių, o tarptautinė bendruomenė remia šalį sprendžiant įvairius uždavinius; kadangi saugumo padėtis Egipte yra nestabili ir esama didelės rizikos, kad Sinajaus pusiasalyje ir pagrindiniuose šalies miestuose vyks teroristinės atakos, kurias vykdytų įvairios islamistų organizacijos, nepaisant to, kad vyriausybė naudoja agresyvius veiksmus ir kartais piktnaudžiavimo taktiką; kadangi dėl teroristinių išpuolių žuvo daug nekaltų civilių gyventojų, įskaitant koptus; kadangi nuo 2013 m. pabaigos Šiaurės Sinajaus regione karinės operacijos ir toliau dažnėjo, o vyriausybė vykdė masinius namų griovimus ir dešimčių tūkstančių gyventojų priverstinį iškeldinimą, kartu užkirsdama kelią nepriklausomoms žinioms, įvesdama beveik visišką žiniasklaidos atribojimą ir judėjimo į Sinajų ir iš jo apribojimus;

S.

kadangi ES ir jos valstybės narės nepateikė oficialaus, tvirto ir vieningo atsako į 2019 m. rugsėjo ir spalio mėn. išpuolius Egipte; kadangi 2017 m. birželio mėn. priimti 2017–2020 m. ES ir Egipto partnerystės prioritetai grindžiami bendru įsipareigojimu užtikrinti visuotines vertybes: demokratiją, teisinės valstybės principą ir pagarbą žmogaus teisėms; kadangi šiais prioritetais apibrėžiama atnaujinta politinės partnerystės ir glaudesnio bendradarbiavimo sistema saugumo, teismų reformos ir kovos su terorizmu srityse, paremta tinkama pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms; kadangi ES pastangos bendradarbiauti su Egiptu, kad jis spręstų sudėtingiausius žmogaus teisių pažeidimų klausimus, nedavė apčiuopiamų rezultatų;

T.

kadangi Egiptas yra svarbus Europos Sąjungos ir jos valstybių narių partneris įvairiose srityse, įskaitant prekybą, saugumą ir žmonių tarpusavio ryšius; kadangi 2013 m. rugpjūčio 21 d. Užsienio reikalų taryba pavedė Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui persvarstyti ES paramą Egiptui; kadangi Taryba nusprendė, jog ES bendradarbiavimas su Egiptu bus iš naujo koreguojamas atsižvelgiant į pokyčius šalyje; kadangi ES ir Egiptas 2017 m. birželio mėn. patvirtino partnerystės prioritetus, kuriais siekiama stiprinti bendradarbiavimą įvairiose srityse, įskaitant kovą su terorizmu, visapusiškai laikantis žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių;

U.

kadangi 2013 m. rugpjūčio 21 d. ES Užsienio reikalų tarybos išvadose teigiama, kad „valstybės narės taip pat susitarė laikinai sustabdyti Egiptui suteiktų eksporto licencijų, išduotų įrangai, kuri galėtų būti panaudota vidaus represijoms, galiojimą ir iš naujo įvertinti įrangai, kuriai taikoma Bendroji pozicija 2008/944/BUSP, išduotas licencijas bei peržiūrėti savo paramą Egiptui saugumo srityje“; kadangi keliose ES valstybėse narėse įsisteigusios bendrovės ir toliau eksportavo sekimo technologijas, kenkimo programinę įrangą ir kitą saugumo įrangą į Egiptą, taip palengvindamos įsilaužimą bei kitų formų išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus ir pilietinės visuomenės aktyvistus tiek fiziškai, tiek internetu; kadangi tokia veikla lėmė išraiškos laisvės internete nuslopinimą;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Indonezijos,

—

atsižvelgdamas į ES ir Indonezijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS), kuris įsigaliojo 2014 m. gegužės 1 d.,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 1 d. 7-ąjį ES ir Indonezijos dialogą žmogaus teisių klausimais,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. birželio mėn. vykusį 8-ąjį derybų dėl ES ir Indonezijos laisvosios prekybos susitarimo raundą,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 15 d. pateiktą Baudžiamojo kodekso projektą,

—