2021 5 26

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 198/1

PER PIRMĄJĮ SVARSTYMĄ PRIIMTA TARYBOS POZICIJA (ES) Nr. 19/2021

siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/…, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo mokesčių srityje programa „Fiscalis“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1286/2013

Tarybos priimta 2021 m. gegužės 10 d.

2021/C 198/01

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 ir 197 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

programa „Fiscalis 2020“, kuri buvo nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1286/2013 (3) ir kuri Komisijos yra įgyvendinama bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir asocijuotosiomis valstybėmis, taip pat programos, kurias ši programa pakeitė, labai padėjo sudaryti palankesnes sąlygas mokesčių institucijų bendradarbiavimui Sąjungoje ir jį sustiprinti. Dalyvaujančių valstybių mokesčių institucijos pripažino, kad tos programos suteikė pridėtinės vertės, be kita ko, prisidėjo prie valstybių narių ir mokesčių mokėtojų finansinių ir ekonominių interesų apsaugos. Išspręsti ateinančio dešimtmečio iššūkius pavyks tik jei valstybės narės neapsiribos vien savo administracinėmis teritorijomis ir aktyviai bendradarbiaus su savo partneriais;

(2)

programa „Fiscalis 2020“ yra Sąjungos sistema, kuria naudodamosi valstybės narės gali plėtoti bendradarbiavimo veiklą. Naudotis ta sistema yra ekonomiškai efektyviau, nei kiekvienai valstybei narei kurti atskiras bendradarbiavimo sistemas dvišaliu arba daugiašaliu pagrindu. Todėl tikslinga užtikrinti programos „Fiscalis 2020“ tęstinumą nustatant naują tos pačios srities programą – programą „Fiscalis“ (toliau – Programa);

(3)

Programa, kaip veiksmų sistema, kuria remiama vidaus rinka, skatinamas Sąjungos konkurencingumas ir apsaugomi Sąjungos bei jos valstybių narių finansiniai ir ekonominiai interesai, turėtų padėti: remti mokesčių politiką ir su mokesčiais susijusios Sąjungos teisės įgyvendinimą; vykdyti mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo, agresyvaus mokesčių planavimo bei visiško neapmokestinimo prevenciją ir kovoti su jais; vengti nereikalingos administracinės naštos piliečiams ir įmonėms vykdant tarpvalstybinius sandorius ir tą naštą mažinti; remti teisingesnes ir veiksmingesnes mokesčių sistemas; atskleisti visą vidaus rinkos potencialą ir skatinti sąžiningą konkurenciją Sąjungoje; padėti laikytis bendro Sąjungos požiūrio tarptautiniuose forumuose; remti mokesčių institucijų administracinių pajėgumų stiprinimą, be kita ko, modernizuojant ataskaitų teikimo ir audito metodus, taip pat remti mokesčių institucijų personalo mokymą tose srityse;

(4)

šiame reglamente nustatomas Programos finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto sudarymo procedūros metu yra svarbiausia orientacinė suma, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant naujų nuosavų išteklių įvedimo planą, (4) 18 punkte;

(5)

siekiant remti trečiųjų valstybių stojimo ir asociacijos procesą, Programoje, tenkinant tam tikras sąlygas, turėtų būti leidžiama dalyvauti stojančiosioms valstybėms ir šalims kandidatėms, taip pat potencialioms šalims kandidatėms ir Europos kaimynystės politikos šalims partnerėms. Atsižvelgiant į konkrečiuose Sąjungos ir kitų trečiųjų valstybių susitarimuose, kurie apima tų trečiųjų valstybių dalyvavimą bet kurioje Sąjungos programoje, nustatytas sąlygas, Programoje galėtų dalyvauti ir tos trečiosios valstybės;

(6)

šiai Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (5) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(7)

veiksmai pagal programą „Fiscalis 2020“ buvo tinkami, todėl jie turėtų būti vykdomi ir toliau. Kad Programa būtų vykdoma paprasčiau ir lanksčiau, o dėl to jos tikslai būtų geriau įgyvendinami, veiksmai turėtų būti apibrėžiami tik bendromis kategorijomis, kartu pateikiant konkrečią veiklą iliustruojančių pavyzdžių sąrašą, pavyzdžiui: posėdžių ir panašių ad hoc renginių kategorija, įskaitant, kai tinkama, lankymąsi administraciniuose biuruose ir dalyvavimą administraciniuose tyrimuose; projektais pagrįsto struktūruoto bendradarbiavimo kategorija, įskaitant, kai tinkama, bendrus auditus; ir IT pajėgumų stiprinimo kategorija, įskaitant, kai tinkama, mokesčių institucijų prieigą prie tarpusavyje sujungtų registrų. Kai tinkama, veiksmais taip pat turėtų būti siekiama sutelkti dėmesį į prioritetines sritis, kad būtų pasiekti Programos tikslai. Bendradarbiaujant ir stiprinant gebėjimus, Programa taip pat turėtų būti skatinamas ir remiamas inovacijų diegimas ir didinamas jų poveikis siekiant pagerinti galimybes įgyvendinti pagrindinius mokesčių srities prioritetus;

(8)

atsižvelgiant į tai, kad didėja mokesčių mokėtojų judumas, tarpvalstybinių sandorių skaičius, vyksta finansinių priemonių tarptautinimas ir auga dėl to kylanti mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo rizika, o visa tai gerokai peržengia Sąjungos ribas, Sąjunga ar valstybės narės galėtų būti suinteresuotos pritaikyti ar išplėsti bendradarbiavimui su trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, ir tarptautinėmis organizacijomis skirtas Europos elektronines sistemas. Visų pirma tokie pritaikymai ar plėtiniai padėtų išvengti administracinės naštos ir išlaidų, susijusių su dviejų panašių elektroninių sistemų, skirtų Sąjungos ir tarptautiniam keitimuisi informacija, plėtojimu ir veikimu. Todėl, kai tinkamai pateisinama tuo interesu, tokie pritaikymai ar plėtiniai turėtų būti laikomi atitinkančiais reikalavimus gauti finansavimą pagal Programą;

(9)

atsižvelgiant į globalizacijos svarbą ir į kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu svarbą, pagal Programą turėtų būti numatyta galimybė įtraukti išorės ekspertus, kaip tai suprantama Finansinio reglamento 238 straipsnyje. Didžiąją dalį tokių išorės ekspertų turėtų sudaryti vyriausybės institucijų, be kita ko, neasocijuotųjų trečiųjų valstybių, įskaitant mažiausiai išsivysčiusias valstybes, vyriausybės institucijų atstovai, taip pat tarptautinių organizacijų, ekonominės veiklos vykdytojų, mokesčių mokėtojų ir pilietinės visuomenės atstovai. Tomis aplinkybėmis mažiausiai išsivysčiusi šalis turėtų būti suprantama kaip trečioji valstybė ar ES nepriklausanti teritorija, kuri, vadovaujantis atitinkamu sąrašu, kurį viešai skelbia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Paramos vystymuisi komitetas ir kuris yra pagrįstas Jungtinių Tautų mažiausiai išsivysčiusios šalies apibrėžtimi, atitinka reikalavimus gauti oficialią paramą vystymuisi. Ekspertų atranka į ekspertų grupes turėtų būti grindžiama 2016 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendimu, kuriuo nustatomos Komisijos ekspertų grupių kūrimo ir veiklos horizontaliosios taisyklės. Kiek tai susiję su ekspertais, skiriamais individualiai nepriklausomai veikti viešojo intereso labui, Komisija turėtų užtikrinti, kad tie ekspertai būtų nešališki, kad nebūtų galimybės, jog jiems kiltų interesų konfliktai, susiję su jų profesine atsakomybe, ir kad informacija apie jų atranką ir dalyvavimą būtų prieinama viešai;

(10)

atsižvelgiant į 2010 m. spalio 19 d. komunikate dėl ES biudžeto peržiūros Komisijos prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti finansavimo programų suderinamumą ir supaprastinimą, reikėtų dalytis ištekliais su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis, jei pagal Programą numatytais veiksmais siekiama įvairioms finansavimo priemonėms bendrų tikslų, bet neturėtų būti dvigubo finansavimo. Veiksmais pagal Programą turėtų būti užtikrintas darnus Sąjungos išteklių, kuriais remiama mokesčių politika ir mokesčių institucijos, naudojimas;

(11)

siekiant ekonominio efektyvumo, įgyvendinant Programą turėtų būti siekiama išnaudoti galimą sinergiją su kitomis Sąjungos priemonėmis susijusiose srityse, pavyzdžiui, su Europos Pralamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/444 (6) nustatyta programa „Muitinė“, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/… (7) (1) nustatyta Sąjungos kovos su sukčiavimu programa, Europos Pralamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/… (8) (2) nustatyta Bendrosios rinkos programa, Europos Pralamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241 (9) nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone ir Europos Pralamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/240 (10) nustatyta techninės paramos priemone;

(12)

informacinių technologijų (toliau – IT) pajėgumų stiprinimo veiksmai yra nustatyti taip, kad pritrauktų didžiausią Programos biudžeto dalį. Todėl konkrečiomis nuostatomis turėtų būti atitinkamai apibūdinti ir atskirti bendri ir nacionaliniai Europos elektroninių sistemų komponentai. Be to, turėtų būti aiškiai apibrėžta veiksmų aprėptis bei Komisijos ir valstybių narių atsakomybė. Kiek įmanoma turėtų būti siekiama bendrų ir nacionalinių Europos elektroninių sistemų komponentų sąveikumo ir sinergijos su kitomis atitinkamų Sąjungos programų elektroninėmis sistemomis;

(13)

šiuo metu nėra reikalavimo parengti Mokesčių daugiametį strateginį planą, kad Sąjungoje būtų sukurta nuosekli ir sąveiki elektroninė apmokestinimo aplinka. Siekiant užtikrinti, kad IT pajėgumų stiprinimo veiksmai būtų suderinami ir koordinuojami, Programa turėtų būti numatytas reikalavimas parengti tokį planą, t. y. planavimo priemonę, kuria turėtų būti laikomasi iš atitinkamų Sąjungos teisės aktų kylančių pareigų ir kuria nebūtų reikalaujama daugiau;

(14)

šis reglamentas turėtų būti įgyvendinamas vykdant darbo programas. Atsižvelgiant į tai, kad siekiama vidutinio ir ilgojo laikotarpio tikslų, ir remiantis ilgainiui sukaupta patirtimi, turėtų būti galima numatyti, kad darbo programų trukmė apimtų keletą metų. Metines darbo programas pakeitus daugiametėmis darbo programomis, kiekvienai iš jų trunkant ne daugiau nei trejus metus, būtų sumažinta tiek Komisijai, tiek valstybėms narėms tenkanti administracinė našta;

(15)	siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (11);

(16)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (12) 22 ir 23 punktais, ši Programa turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas Programos poveikis vietoje. Tarpiniais ir galutiniais vertinimais, kurie turėtų būti atlikti ne vėliau kaip per ketverius metus atitinkamai nuo Programos įgyvendinimo pradžios ir pabaigos, turėtų būti remiamasi kitų daugiamečių finansinių programų sprendimų priėmimo procese. Tarpiniais ir galutiniais vertinimais taip pat turėtų būti siekiama spręsti su likusiomis Programos tikslus pasiekti trukdančiomis kliūtimis susijusius klausimus ir pateikti geriausios praktikos pavyzdžių. Siekiant stebėti padarytą pažangą, turėtų būti ne tik atliekami tarpiniai ir galutiniai vertinimai pagal veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistemą, bet ir rengiamos metinės pažangos ataskaitos. Į tas ataskaitas turėtų būti įtrauktas įgytos patirties apibendrinimas ir, kai tinkama, nurodyta, su kokiomis kliūtimis buvo susidurta įgyvendinant Programos veiklą aptariamais metais;

(17)	Komisija turėtų rengti reguliarius mokesčių institucijų seminarus, kuriuose paramą gaunančių valstybių narių atstovai galėtų aptarti problemas ir pasiūlyti galimus patobulinimus, susijusius su Programos tikslais, įskaitant mokesčių institucijų keitimąsi informacija;

(18)

siekiant tinkamai reaguoti į mokesčių politikos prioritetų pokyčius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamas rodiklių, pagal kuriuos nustatoma, ar pasiekti konkretūs Programos tikslai, sąrašas ir šis reglamentas būtų papildytas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos nustatymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(19)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (13), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (14), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (15) ir (ES) 2017/1939 (16) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (17), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(20)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą (18), kuriame numatyta, kad programos įgyvendinamos pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remiantis kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti numatyta konkreti nuostata pagal kurią reikalaujama, kad trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(21)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(22)

finansavimo pagal šį reglamentą rūšys ir įgyvendinimo pagal šį reglamentą metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Atliekant tą pasirinkimą, be kita ko, turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, finansavimą nustatyto dydžio suma ir fiksuotuosius vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje. Tinkamos finansuoti išlaidos turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į reikalavimus atitinkančių veiksmų pobūdį. Siekiant užtikrinti nacionalinių ekspertų ir mokesčių institucijų dalyvavimą vykdant bendrus veiksmus itin svarbu, kad būtų padengiamos posėdžių ir panašių ad hoc renginių dalyvių kelionių, apgyvendinimo ir pragyvenimo išlaidos bei su renginių organizavimu susijusios išlaidos;

(23)

pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skirta jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos finansuoti, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Siekiant išvengti bet kokio Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, finansavimo sprendime turėtų būti įmanoma numatyti – ribotą laikotarpį 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos vykdymo pradžioje ir tik tinkamai pagrįstais atvejais, – kad veikla ir išlaidos būtų tinkamos finansuoti nuo 2021 finansinių metų pradžios, net jei veikla buvo vykdoma ir išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką;

(24)

kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(25)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 1286/2013 turėtų būti panaikintas;

(26)	siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas pradėti įgyvendinimą nuo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. nustatoma bendradarbiavimo mokesčių srityje programa „Fiscalis“ (toliau – Programa).

Šiuo reglamentu nustatomi Programos tikslai, jos biudžetas laikotarpiui nuo 2021 m. iki 2027 m., Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

apmokestinimas (mokesčiai) – su toliau nurodytais mokesčiais ir muitais susiję klausimai, įskaitant sandarą, administravimą, vykdymo užtikrinimą ir reikalavimų laikymąsi:

a)	pridėtinės vertės mokestis, kaip numatyta Tarybos direktyvoje 2006/112/EB (19);

b)	akcizai už alkoholį, kaip numatyta Tarybos direktyvoje 92/83/EEB (20);

c)	akcizai tabako produktams, kaip numatyta Tarybos direktyvoje 2011/64/ES (21);

d)	energetikos produktų ir elektros energijos mokesčiai, kaip numatyta Tarybos direktyvoje 2003/96/EB (22);

e)	kiti mokesčiai ir muitai, nurodyti Tarybos direktyvos 2010/24/ES (23) 2 straipsnio 1 dalies a punkte, tiek, kiek jie svarbūs vidaus rinkai ir valstybių narių administraciniam bendradarbiavimui;

2)	mokesčių institucijos – viešojo sektoriaus institucijos ir kitos įstaigos, kurios yra atsakingos už apmokestinimą ar su mokesčiais susijusią veiklą;

3)	Europos elektroninė sistema – elektroninė sistema, kuri yra reikalinga vykdyti apmokestinimą ir mokesčių institucijų užduotis.

3 straipsnis

Programos tikslai

1. Bendri Programos tikslai – remti mokesčių institucijas ir apmokestinimą siekiant stiprinti vidaus rinkos veikimą, skatinti Sąjungos konkurencingumą ir sąžiningą konkurenciją Sąjungoje, saugoti Sąjungos bei jos valstybių narių finansinius ir ekonominius interesus, įskaitant tų interesų apsaugą nuo mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo, bei pagerinti mokesčių surinkimą.

2. Konkretūs Programos tikslai – remti mokesčių politiką ir su mokesčiais susijusios Sąjungos teisės įgyvendinimą, skatinti mokesčių institucijų bendradarbiavimą, įskaitant keitimąsi mokesčių informacija, bei remti administracinių gebėjimų stiprinimą, be kita ko, kiek tai susiję su žmogiškųjų išteklių kompetencija bei Europos elektroninių sistemų plėtojimu ir veikimu.

4 straipsnis

Biudžetas

1. Finansinis paketas Programai įgyvendinti 2021–2027 m. laikotarpiu yra 269 000 000 EUR einamosiomis kainomis.

2. Iš 1 dalyje nurodytos sumos taip pat gali būti finansuojamos su Programos valdymu ir Programos tikslų pasiekimo vertinimu susijusios pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo ir kitos veiklos išlaidos. Be to, iš jos gali būti finansuojamos išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, jei jos susijusios su Programos tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, kuriais daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir keitimuisi ja, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones ir kitą techninę ir administracinę paramą, kurios reikia Programai valdyti.

5 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:

stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose ar panašiuose susitarimuose, ir pagal Sąjungos bei tų šalių susitarimuose nustatytas konkrečias sąlygas;

Europos kaimynystės politikos šalys pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose ar panašiuose susitarimuose, ir pagal Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytas konkrečias sąlygas, jei tos šalys yra pakankamai suderinusios atitinkamus savo teisės aktus ir administracinius metodus su Sąjungos teisės aktais ir metodais;

kitos trečiosios valstybės pagal konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytas sąlyga, jeigu tuo susitarimu:

i)	užtikrinama teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir gaunamos naudos pusiausvyra;

ii)	nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, įskaitant atskiroms programoms skirtų finansinių įnašų apskaičiavimą, ir tų programų administracinės išlaidos;

iii)	trečiajai valstybei nesuteikiami sprendimų priėmimo įgaliojimai Programos atžvilgiu;

iv)	garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

Pirmos pastraipos d punkto ii papunktyje nurodyti įnašai yra asignuotosios pajamos pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį.

6 straipsnis

Įgyvendinimas ir Sąjungos finansavimo formos

1. Programa įgyvendinama taikant tiesioginį valdymą pagal Finansinį reglamentą.

2. Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijų, apdovanojimų, viešųjų pirkimų bei išorės ekspertų kelionių ir pragyvenimo išlaidų kompensavimo forma.

II SKYRIUS

TINKAMUMAS

7 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai

1. Reikalavimus gauti finansavimą atitinka tik tie veiksmai, kurie vykdomi siekiant 3 straipsnyje išdėstytų tikslų.

2. 1 dalyje nurodyti veiksmai apima:

a)	posėdžius ir panašius ad hoc renginius;

b)	projektais pagrįstą struktūruotą bendradarbiavimą;

c)	IT pajėgumų stiprinimo veiksmus, visų pirma Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą;

d)	žmogiškųjų išteklių kompetencijos stiprinimo ir kitus gebėjimų stiprinimo veiksmus;

rėmimo veiksmus ir kitus veiksmus, įskaitant:

i)	tyrimų ir kitos susijusios rašytinės medžiagos parengimą;

ii)	su inovacijomis susijusią veiklą, visų pirma koncepcijų įrodymo, bandomųjų projektų ir prototipų kūrimo iniciatyvas;

iii)	bendrai plėtojamus komunikacijos veiksmus;

iv)	visus kitus susijusius veiksmus, numatytus 13 straipsnyje nurodytose darbo programose, kurie yra būtini, kad būtų pasiekti 3 straipsnyje išdėstyti tikslai arba kad būtų padedama siekti tų tikslų.

I priede pateikiamas galimų susijusių veiksmų, kaip nurodyta pirmos pastraipos a, b ir d punktuose, formų nebaigtinis sąrašas.

III priede pateikiamas prioritetinių sričių, kuriose reikia imtis veiksmų, nebaigtinis sąrašas.

3. Veiksmai, apimantys bendradarbiavimui su trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, arba tarptautinėmis organizacijomis skirtų Europos elektroninių sistemų bendrų komponentų pritaikymų ar plėtinių plėtojimą ir veikimą, atitinka reikalavimus gauti finansavimą, jeigu jie atitinka Sąjungos ar valstybių narių interesus. Komisija nustato būtiną administracinę tvarką, pagal kurią gali būti numatytas atitinkamų trečiųjų šalių finansinis įnašas į tuos veiksmus.

4. Jeigu IT pajėgumų stiprinimo veiksmas, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies antros pastraipos c punkte, yra susijęs su Europos elektroninės sistemos plėtojimu ir veikimu, reikalavimus gauti finansavimą pagal Programą atitinka tik išlaidos, susijusios su Komisijai pagal 11 straipsnio 2 dalį suteikta atsakomybe. Išlaidas, susijusias su valstybėms narėms pagal 11 straipsnio 3 dalį suteikta atsakomybe, padengia valstybės narės.

8 straipsnis

Išorės ekspertų dalyvavimas

1. Jeigu naudinga veiksmo, kuriuo siekiama 3 straipsnyje išdėstytų Programos tikslų, užbaigimui, vyriausybės institucijų atstovai, įskaitant atstovus iš trečiųjų valstybių, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, įskaitant atstovus iš mažiausiai išsivysčiusių valstybių, ir, kai aktualu, tarptautinių ir kitų susijusių organizacijų atstovai, ekonominės veiklos vykdytojų atstovai, organizacijų, atstovaujančių ekonominės veiklos vykdytojams, atstovai ir pilietinės visuomenės atstovai gali dalyvauti tokiame veiksme kaip išorės ekspertai.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išorės ekspertų išlaidos yra tinkamos kompensuoti pagal Programą, vadovaujantis Finansinio reglamento 238 straipsniu.

3. 1 dalyje nurodytus išorės ekspertus, be kita ko, iš valstybių narių pasiūlytų ekspertų, ad hoc pagrindu atrenka Komisija, atsižvelgdama į jų įgūdžius, patirtį ir žinias, kurių reikia konkrečiam veiksmui, ir į poreikius.

Komisija įvertina inter alia tų išorės ekspertų nešališkumą ir tai, ar jiems nekyla interesų konfliktai, susiję su jų profesine atsakomybe.

III SKYRIUS

DOTACIJOS

9 straipsnis

Skyrimas, papildomumas ir jungtinis finansavimas

1. Dotacijos pagal Programą skiriamos ir valdomos laikantis Finansinio reglamento VIII antraštinės dalies.

2. Veiksmui, kuriam buvo skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, taip pat gali būti skirtas įnašas pagal Programą, jei skirtingais įnašais nepadengiamos tos pačios išlaidos. Kiekvienos Sąjungos programos, iš kurios lėšų skiriamas įnašas, taisyklės taikomos atitinkamam jos įnašui į veiksmą. Sudėtinio finansavimo suma neviršija bendros veiksmo tinkamų finansuoti išlaidų sumos, o iš skirtingų Sąjungos programų skiriamos paramos sumos gali būti apskaičiuojamos proporcingai pagal dokumentus, kuriuose nustatytos paramos sąlygos.

3. Laikantis Finansinio reglamento 195 straipsnio pirmos pastraipos f punkto dotacijos skiriamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, jeigu reikalavimus atitinkantys subjektai yra valstybių narių arba su Programa asocijuotųjų trečiųjų valstybių, kaip nurodyta šio reglamento 5 straipsnyje, mokesčių institucijos ir jeigu tenkinamos šio reglamento 5 straipsnyje išdėstytos sąlygos.

4. Vadovaujantis Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a punktu, atsižvelgiant į tai, kad šio reglamento įsigaliojimas atidėtas, ir siekiant užtikrinti tęstinumą, kaip nustatyta finansavimo sprendime, ribotą laikotarpį pagal šį reglamentą remiama veikla ir pagrindinės išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jeigu veikla buvo vykdoma ir išlaidos buvo patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką.

10 straipsnis

Bendro finansavimo norma

1. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 190 straipsnio, pagal Programą gali būti finansuojama iki 100 % veiksmo tinkamų finansuoti išlaidų.

2. Taikytina bendro finansavimo norma, kai veiksmams būtina skirti dotacijas, nustatoma daugiametėse darbo programose, nurodytose 13 straipsnyje.

IV SKYRIUS

KONKREČIOS NUOSTATOS, SKIRTOS IT PAJĖGUMŲ STIPRINIMO VEIKSMAMS

11 straipsnis

Atsakomybė

1. Komisija ir valstybės narės kartu užtikrina 12 straipsnyje nurodytame mokesčių daugiamečiame strateginiame plane (toliau – DSP-MO) išvardytų Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą, įskaitant tų sistemų kūrimą, specifikavimą, atitikties bandymą, diegimą, techninę priežiūrą, raidą, saugumą, kokybės užtikrinimą ir kokybės kontrolę.

2. Komisija visų pirma užtikrina:

a)	bendrų komponentų, nustatytų pagal DSP-MO, plėtojimą ir veikimą;

b)	bendrą Europos elektroninių sistemų plėtojimo ir veikimo koordinavimą jų veikimo, tarpusavio sujungiamumo, nuolatinio tobulinimo ir sinchronizuoto įgyvendinimo atžvilgiu;

c)	Europos elektroninių sistemų koordinavimą Sąjungos lygmeniu jų skatinimo ir įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu atžvilgiu;

d)	Europos elektroninių sistemų plėtojimo ir veikimo koordinavimą, kiek tai susiję su tų sistemų sąveika su trečiosiomis šalimis, išskyrus veiksmus, skirtus nacionaliniams reikalavimams vykdyti;

e)	Europos elektroninių sistemų koordinavimą su kitais atitinkamais veiksmais Sąjungos lygmeniu, susijusiais su e. valdžia.

3. Kiekviena valstybė narė visų pirma užtikrina:

a)	nacionalinių komponentų, nustatytų pagal DSP-MO, plėtojimą ir veikimą;

b)	Europos elektroninių sistemų nacionalinių komponentų plėtojimo ir veikimo koordinavimą nacionaliniu lygmeniu;

c)	Europos elektroninių sistemų koordinavimą su kitais atitinkamais veiksmais nacionaliniu lygmeniu, susijusiais su e. valdžia;

d)	reguliarų informacijos apie priemones, kurių ji ėmėsi, kad jos institucijos ir ekonominės veiklos vykdytojai visapusiškai naudotųsi Europos elektroninėmis sistemomis, teikimą Komisijai;

e)	Europos elektroninių sistemų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu.

12 straipsnis

Mokesčių daugiametis strateginis planas

1. Komisija ir valstybės narės parengia mokesčių daugiametį strateginį planą (DSP-MO) ir nuolat jį atnaujina. DSP-MO suderinamas su atitinkamais Sąjungos teisės aktais. Jame išvardijamos visos užduotys, kurios yra svarbios Europos elektroninių sistemų plėtojimui ir veikimui, ir kiekviena Europos elektroninė sistema ar tokios Europos elektroninės sistemos dalis priskiriama:

a)	bendram komponentui, t. y. Sąjungos lygmeniu plėtojamam Europos elektroninių sistemų komponentui, kuriuo gali naudotis visos valstybės narės arba kuris dėl veiksmingumo, saugumo ir racionalizavimo Komisijos buvo nustatytas kaip bendras;

b)	nacionaliniam komponentui, t. y. nacionaliniu lygmeniu plėtojamam Europos elektroninių sistemų komponentui, kuriuo galima naudotis valstybėje narėje, kurioje jis buvo sukurtas arba kuri dalyvavo jį kuriant bendrai, arba

c)	a ir b punktuose nurodytų komponentų deriniui.

2. Į DSP-MO taip pat įtraukiami inovaciniai ir bandomieji veiksmai, taip pat su Europos elektroninėmis sistemomis susijusios pagalbinės metodikos ir priemonės.

3. Valstybės narės Komisijai praneša apie kiekvieną užbaigtą užduotį, joms skirtą pagal DSP-MO. Jos taip pat Komisijai reguliariai praneša apie savo užduočių vykdymo pažangą.

4. Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. valstybės narės Komisijai pateikia metines pažangos ataskaitas dėl DSP-MO įgyvendinimo, apimančias laikotarpį nuo prieš tai ėjusių metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Tos metinės ataskaitos yra iš anksto nustatyto formato.

5. Ne vėliau kaip kiekvienų metų spalio 31 d. Komisija, remdamasi 4 dalyje nurodytomis metinėmis ataskaitomis, parengia konsoliduotą ataskaitą, kurioje įvertinama Komisijos ir valstybių narių padaryta pažanga įgyvendinant DSP-MO, ir tą ataskaitą paskelbia viešai.

V SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

13 straipsnis

Darbo programa

1. Programa įgyvendinama vykdant daugiametes darbo programas, kaip nurodyta Finansinio reglamento 110 straipsnio 2 dalyje.

2. Komisija priima daugiametes darbo programas priimdama įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.

14 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1. Rodikliai, skirti Programos veiklos pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų konkrečių tikslų, ataskaitai pateikti, išdėstyti II priede.

2. Siekiant užtikrinti veiksmingą Programos veiklos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant jos tikslų, įvertinimą Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais rodiklių atžvilgiu iš dalies keičiamas II priedas, jei tai laikoma reikalinga, taip pat kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad Programos veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami ekonomiškai, efektyviai ir laiku. Tuo tikslu Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

15 straipsnis

Vertinimas

1. Programos vertinimai atliekami taip, kad į jų rezultatus sprendimų priėmimo procese būtų galima atsižvelgti laiku. Komisija vertinimus skelbia viešai.

2. Komisija atlieka tarpinį Programos vertinimą, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet ne vėliau kaip praėjus ketveriems metams po jos įgyvendinimo pradžios.

3. Baigiant įgyvendinti Programą, bet ne vėliau kaip praėjus ketveriems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį Programos vertinimą.

4. Tarpinių ir galutinių vertinimų išvadas, įskaitant savo pastabas, Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

16 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Jeigu Programos veikloje pagal tarptautinį susitarimą priimto sprendimo arba kitos teisinės priemonės pagrindu dalyvauja trečioji valstybė, ji suteikia būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, kaip numatyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013.

VI SKYRIUS

ĮGALIOJIMŲ DELEGAVIMAS IR KOMITETO PROCEDŪRA

17 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. Įgaliojimai priimti 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 14 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

18 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas – programos „Fiscalis“ komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

VII SKYRIUS

INFORMAVIMAS, KOMUNIKACIJA IR VIEŠINIMAS

19 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo tų lėšų kilmę ir užtikrina Sąjungos finansavimo matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus), teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2. Komisija vykdo informavimo ir komunikacijos veiksmus, susijusius su Programa, su remiantis ta Programa vykdytais veiksmais ir su gautais rezultatais. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinio informavimo apie Sąjungos politinius prioritetus tiek, kiek tie prioritetai yra susiję su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

VIII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 1286/2013 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

21 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šiuo reglamentu nedaroma poveikio pagal Reglamentą (ES) Nr. 1286/2013 pradėtų veiksmų tęsimui ar jų pakeitimui, ir tas reglamentas toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2. Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti dengiamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos siekiant užtikrinti perėjimą nuo priemonių, priimtų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1286/2013, prie Programos.

3. Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į Sąjungos biudžetą po 2027 m., siekiant padengti 4 straipsnio 2 dalyje numatytas išlaidas, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

22 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

…

Tarybos vardu

Pirmininkas

…

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 118.

(2) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 158, 2021 4 30, p. 459) ir 2021 m. gegužės 10 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą. … m. … … d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos mokesčių sistemų veikimo gerinimo veiksmų programa („Fiscalis 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1482/2007/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 25).

(4) OL L 433I, 2020 12 22, p. 28.

(5) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(6) 2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/444, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo muitinių klausimais programa „Muitinė“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1294/2013 (OL L 87, 2021 3 15, p. 1).

(7) … m. … … d .Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/… (+), kuriuo nustatoma Sąjungos kovos su sukčiavimu programa ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 250/2014 (OL L …).

(1) Dokumente st 5330/1/21 REV 1 (2018/0211 (COD)) esančio reglamento numeris.

(8) … m. … … d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/… (++), kuriuo nustatoma vidaus rinkos, įmonių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, konkurencingumo, augalų, gyvūnų, maisto bei pašarų srities ir Europos statistikos programa (Bendrosios rinkos programa) ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 99/2013, (ES) Nr. 1287/2013, (ES) Nr. 254/2014 bei (ES) Nr. 652/2014 (OL L …).

(2) Dokumente st 14281/20 (2018/0231 (COD)) esančio reglamento numeris.

(9) 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).

(10) 2021 m. vasario 10 d. Europos Pralamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 1).

(11) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(12) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(13) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(14) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(15) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(16) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(17) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(18) OL L 1, 1994 1 3, p. 3.

(19) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

(20) 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus, struktūrų derinimo (OL L 316, 1992 10 31, p. 21).

(21) 2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų (OL L 176, 2011 7 5, p. 24).

(22) 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51).

(23) 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (OL L 84, 2010 3 31, p. 1).

I PRIEDAS

Galimų veiksmų, nurodytų 7 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a, b ir d punktuose, formų nebaigtinis sąrašas

7 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a, b ir d punktuose nurodytų veiksmų formos, be kitų, gali būti tokios:

kiek tai susiję su posėdžiais ir panašiais ad hoc renginiais:

—	seminarai ir praktiniai mokymai, kuriuose paprastai dalyvauja dalyviai iš visų dalyvaujančių valstybių ir kuriuose vyksta pristatymai, o dalyviai įtraukiami į aktyvias diskusijas ir veiklą, susijusias su konkrečiu klausimu;

—	darbo vizitai, kurie yra organizuojami tam, kad pareigūnai galėtų įgyti arba pagerinti praktinę patirtį ar žinias mokesčių politikos klausimais;

—	lankymasis administraciniuose biuruose ir dalyvavimas atliekant administracinius tyrimus;

kiek tai susiję su projektais pagrįstu struktūruotu bendradarbiavimu:

—	projektų grupės, kurias paprastai sudaro ribotas dalyvaujančių valstybių atstovų skaičius ir kurios veikia tam tikrą laikotarpį siekdamos iš anksto nustatyto tikslo ir tiksliai apibrėžto rezultato, įskaitant koordinavimą ar lyginamąją analizę;

—

darbo grupės, t. y. struktūruotos bendradarbiavimo formos, kurios yra nuolatinio arba nenuolatinio pobūdžio ir kuriose sutelkiama praktinė patirtis siekiant atlikti užduotis konkrečiose srityse arba vykdyti operacinę veiklą, tikėtina naudojantis internetinėmis bendradarbiavimo paslaugomis, administracine pagalba ir infrastruktūra bei įranga;

—	daugiašalė ar vienalaikė kontrolė, kurią sudaro koordinuotas vieno ar daugiau susijusių apmokestinamųjų asmenų mokestinės padėties tikrinimas, kurį organizuoja dvi ar daugiau dalyvaujančių valstybių, įskaitant bent dvi valstybes nares, turinčių bendrų ar vienas kitą papildančių interesų;

—	bendri auditai, kuriuos sudaro vieno ar daugiau susijusių apmokestinamųjų asmenų mokestinės padėties tikrinimas, kurį atlieka viena audito grupė, kurią sudaro dvi ar daugiau dalyvaujančių valstybių, įskaitant bent dvi valstybes nares, turinčių bendrų ar vienas kitą papildančių interesų;

—	bet kokia kita administracinio bendradarbiavimo forma, nustatyta Tarybos reglamentu (ES) Nr. 904/2010 (1)

—	ar (ES) Nr. 389/2012 (2) arba Tarybos direktyva 2010/24/ES ar 2011/16/ES (3);

kiek tai susiję su žmogiškųjų išteklių kompetencijos stiprinimo ir kitų gebėjimų stiprinimo veiksmais:

—	bendrieji mokymai arba e. mokymosi plėtojimas siekiant padėti ugdyti būtinus profesinius įgūdžius ir žinias, susijusius su mokesčiais;

—	techninė parama, kuria siekiama tobulinti administracines procedūras, stiprinti administracinius gebėjimus ir gerinti mokesčių administratorių veikimą ir operacijas, inicijuojant gerąją praktiką ir ja dalijantis.

(1) 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 268, 2010 10 12, p. 1).

(2) 2012 m. gegužės 2 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 389/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2073/2004 (OL L 121, 2012 5 8, p. 1).

(3) 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).

II PRIEDAS

Rodikliai, nurodyti 14 straipsnio 1 dalyje

Ataskaitai dėl Programos veiklos pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytų konkrečių tikslų, pateikti naudojami šie rodikliai:

A. Gebėjimų stiprinimas (administraciniai, žmogiškieji ir IT pajėgumai)

1)	Sąjungos teisės ir politikos taikymo ir įgyvendinimo indeksas (pagal Programą Sąjungos teisės ir politikos, susijusių su mokesčiais, taikymo ir įgyvendinimo kontekste vykdomų veiksmų skaičius ir po tų veiksmų pateiktų rekomendacijų skaičius);

2)	mokymosi indeksas (panaudotų e. mokymosi modulių skaičius, apmokytų pareigūnų skaičius, ir dalyvių pateiktas kokybės vertinimo balas);

3)	Europos elektroninių sistemų prieinamumas (procentais išreikštas laikas);

4)	bendro ryšio tinklo prieinamumas (procentais išreikštas laikas);

5)	supaprastintų IT procedūrų, kuriomis naudojasi mokesčių institucijos ir ekonominės veiklos vykdytojai, indeksas (registruotų ekonominės veiklos vykdytojų skaičius, paraiškų skaičius ir konsultacijų pagal Programą finansuojamose skirtingose elektroninėse sistemose skaičius);

B. Dalijimasis žiniomis ir tinklaveika

6)	bendradarbiavimo aktyvumo indeksas (sukurtos tinklaveikos mastas, tiesioginių susitikimų skaičius ir internetinių bendradarbiavimo grupių skaičius);

7)	geriausios patirties ir gairių indeksas (šioje srityje pagal Programą vykdomų veiksmų skaičius ir mokesčių institucijų, kurios pasinaudojo pasitelkiant Programą išplėtotomis darbo praktika ir (arba) gairėmis, procentinė dalis).

III PRIEDAS

Galimų prioritetinių sričių, kuriose reikia imtis veiksmų, nurodytų 7 straipsnyje, nebaigtinis sąrašas

Atsižvelgiant į konkrečius ir bendrus Programos tikslus, 7 straipsnyje nurodyti veiksmai gali būti sutelkiami, be kita ko, šiose prioritetinėse srityse:

1)	su mokesčiais susijusios Sąjungos teisės įgyvendinimo, įskaitant darbuotojų mokymą tuo atžvilgiu, rėmimas ir pagalba siekiant nustatyti galimus būdus pagerinti mokesčių institucijų tarpusavio administracinį bendradarbiavimą, įskaitant pagalbą vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais;

2)	veiksmingo keitimosi informacija, įskaitant grupinius prašymus, standartinių IT formatų plėtojimo, mokesčių institucijų prieigos prie informacijos apie tikruosius savininkus ir gautos informacijos naudojimo gerinimo rėmimas;

3)	veiksmingo mokesčių institucijų tarpusavio administracinio bendradarbiavimo ir keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais, įskaitant geriausią praktiką vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, mechanizmų veikimo rėmimas;

4)	skaitmeninimo ir mokesčių institucijų taikomų metodikų atnaujinimo rėmimas;

5)	keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje rėmimas.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 198

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	64 metai 2021m. gegužės 26d.

Turinys		Puslapis
	III Parengiamieji aktai
	TARYBA
2021/C 198/01	Per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija (ES) Nr. 19/2021 siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/…, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo mokesčių srityje programa Fiscalis ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1286/2013 Tarybos priimta 2021 m. gegužės 10 d.	1
2021/C 198/02	Per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija (ES) Nr. 19/2021 siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo mokesčių srityje programa Fiscalis ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1286/2013	18