ISSN 1977-0960

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 175
European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

64 metai
2021m. gegužės 7d.

Turinys

Puslapis

 

I   Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

 

NUOMONĖS

 

Regionų komitetas

 

Nuotolinė 143-ioji RK plenarinė sesija per Interactio, 2021 3 17–2021 3 19

2021/C 175/01

Europos regionų komiteto nuomonė. Naujai traktuojama Atlanto vandenyno strategija. Persvarstytas Atlanto vandenyno veiksmų planas. Atnaujintas veiksmų planas, kuriuo siekiama Atlanto vandenyno Europos Sąjungos regione kurti darnią, atsparią ir konkurencingą mėlynąją ekonomiką

1

2021/C 175/02

Europos regionų komiteto nuomonė. Europos švietimo erdvės sukūrimas iki 2025 m.

6

2021/C 175/03

Europos regionų komiteto nuomonė Svarbiausiųjų žaliavų veiksmų planas

10

2021/C 175/04

Europos regionų komiteto nuomonė Prekybos politikos peržiūra

17

2021/C 175/05

Europos regionų komiteto nuomonė. Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas

23

 

III   Parengiamieji aktai

 

Regionų komitetas

 

Nuotolinė 143-ioji RK plenarinė sesija per Interactio, 2021 3 17–2021 3 19

2021/C 175/06

Europos regionų komiteto nuomonė Naujas Migracijos ir prieglobsčio paktas

32

2021/C 175/07

Europos regionų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo sukuriamas prisitaikymo prie Brexit’o rezervas

69

2021/C 175/08

Europos regionų komiteto nuomonė Deramas minimalusis darbo užmokestis Europos Sąjungoje

89

LT

 

I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

NUOMONĖS

Regionų komitetas

Nuotolinė 143-ioji RK plenarinė sesija per Interactio, 2021 3 17–2021 3 19

2021 5 7   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/1

Europos regionų komiteto nuomonė. Naujai traktuojama Atlanto vandenyno strategija. Persvarstytas Atlanto vandenyno veiksmų planas

Atnaujintas veiksmų planas, kuriuo siekiama Atlanto vandenyno Europos Sąjungos regione kurti darnią, atsparią ir konkurencingą mėlynąją ekonomiką

(2021/C 175/01)

Pranešėja:

Paula FERNÁNDEZ VIAÑA (ES/RENEW), Kantabrijos vyriausybės kabineto ministrė, atsakinga už vidaus reikalus, teisingumą ir išorės veiksmus

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Atlanto vandenyno veiksmų plano veiklos sritys ir tikslai

1.

 atkreipia dėmesį į tai, kad Atlanto vandenyno regionai susiduria su dvejopa ekonomikos krize. Be COVID-19 pandemijos sukeltos krizės, teks patirti dar iki šiol kiekybiškai neįvertintus „Brexit’o“ padarinius žuvininkystei, turizmui, prekybai ir transportui. Matome, kad drastiškai sumažėjęs judumas daro ypatingą poveikį infrastruktūrai, jūrų transporto jungtims, logistikos grandinėms ir turizmo veiklai;

2.

 todėl ragina imtis poveikio švelninimo priemonių, specialiai skirtų Atlanto vandenyno pakrančių ir jūrų regionams, ir atsižvelgti į derybų dėl „Brexit’o“ rezultatus ir galimą jų poveikį Atlanto vandenyno jūrų strategijos ateičiai ir jos veiksmų planui. Šiuo požiūriu reiškia susirūpinimą dėl galimų Jungtinės Karalystės išstojimo pasekmių bendrai žuvininkystės politikai (BŽP);

3.

 pabrėžia svarbų Atlanto vandenyno vaidmenį švelninant ir valdant klimato kaitą ir poreikį geriau stebėti, tirti ir suprasti vandenyno ekosistemos veikimą, taip pat bendradarbiauti mokslinių tyrimų srityje;

4.

 atkreipia dėmesį į kompleksinį keturių veiklos sričių tikslų ir veiksmų pobūdį, o jų įgyvendinimas priklausys nuo gero įvairių Komisijos departamentų, nacionalinių valdymo institucijų ir projektų koordinatorių bendradarbiavimo. Tačiau įspėja, kad nors dabartinės veiklos sritys yra tinkamos, jas reikėtų apibrėžti iš naujo, nes jos nepakankamai atspindi Europos sektorių politikos peržiūrą, ir kad būtina šią politiką tinkamai suderinti su Atlanto strategija;

5.

 apgailestauja, kad į Atlanto vandenyno veiksmų planą neįtrauktos labai svarbios mėlynosios ekonomikos veiklos sritys: statybų, laivybos ir jūrų transporto pramonė, sportinė laivyba, su ja susijusios paslaugos, pagalbinė pramonė, su jūrų aplinka susijęs tvarus turizmas, įskaitant vandens sportą, kruizinių kelionių turizmą ir keltų veiklą, ir kad šiame plane nei žuvininkystei, nei belaivei žvejybai, nei akvakultūrai neskiriamas deramas dėmesys;

6.

 todėl ragina įtraukti šiuos sektorius į plano veiklos sritis, nes jūrinės kilmės maisto produktų tiekimas yra vienas iš Europos žaliojo kurso prioritetų. Taip pat reikėtų įtraukti jūrų ekosistemų plėtrą ir jų didesnį anglies dioksido saugojimo potencialą;

7.

 kalbant apie I ir III veiklos sritis, susijusias su galimais mėlynosios ekonomikos veiklos sektoriais (uostai ir atsinaujinantieji energijos ištekliai), mano, kad į planą įtraukus tik šias sritis, apribojama pačio plano aprėptis, nes nesudaroma galimybė įtraukti kitas esamus ir besiformuojančius veiklos sektorius, kurie ypač svarbūs Atlanto vandenyno regionams;

8.

 todėl siūlo šias dvi veiklos sritis sujungti į vieną, kuri galėtų būti pavadinta „Mėlynosios ekonomikos veiklos sritys – tvaraus pakrančių regionų vystymosi veiksnys“, ir nustatyti penkis tikslus: uostus paversti mėlynosios ekonomikos regioninės ekosistemos katalizatoriais; uostus paversti inovacijų centrais, plėtojančiais naujus technologinius sprendimus; stiprinti brandžius sektorius (žvejybos, jūrų transporto ir logistikos ir kt.) ir juos derinti su darnaus vystymosi tikslais; remti su mėlynuoju augimu susijusius besiformuojančius veiklos sektorius, visų pirma atsinaujinančiuosius jūros energijos išteklius; skaitmeninti mėlynosios ekonomikos veiklą;

9.

 primena, kad susisiekimas tarp uostų ir jiems priklausančių baseinų yra svarbus klausimas, ir palankiai vertina tai, kad į planą įtraukta Atlanto vandenyno uostams skirta veiklos sritis. Būtina pašalinti geležinkelių transporto ir jungiamųjų kelių („paskutinio kilometro“ jungtys) kliūtis, atsiradusias dėl su pajėgumais susijusių problemų ar dėl tarpinio perkrovimo. Palankiai vertina tai, kad nurodomas uostų kaip prekybos ir verslo Atlanto vandenyno regione katalizatoriaus vaidmuo, tačiau apgailestauja, kad nepabrėžiama jų akivaizdi svarba kuriant gerovę ir darbo vietas savo veiklos teritorijose;

10.

 pritaria tam, kad būtų išplėsti Atlanto vandenyno jūrų greitkeliai, sudarant sąlygas naujoms TEN-T visuotinio tinklo uostų jungtims, ir pasisako už tai, kad Europos uostų apskritai ir konkrečiai Atlanto vandenyno uostų įtraukimo į TEN-T kriterijai būtų grindžiami jų strategine svarba ES ir jos teritorijoms. Šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į strateginę jūrų greitkelių vertę užtikrinant jungtis tarp Airijos ir žemyno po „Brexit’o“;

11.

 ragina į šį tinklą įtraukti Atlanto vandenyno uostus, kurie yra strategiškai svarbūs formuojant Europos transporto sistemą, tačiau šiuo metu nėra įtraukti į TEN-T pagrindinį tinklą. Taip pat prašo skirti finansavimą priemonėms, kuriomis sudaromos sąlygos plėtoti jūrų greitkelius ir gerinti trumpųjų nuotolių laivybos paslaugas, kaip tvarias ir įtraukias šiame regione teikiamas transporto paslaugas. Šios investicijos turėtų būti vykdomos tiek uostuose, tiek sausumoje, be kita ko, „paskutinio kilometro“ jungiamuosiuose keliuose ir visų pirma modernizuojant ir gerinant geležinkelio linijas, kurios yra būtinos tvariam transporto tinklui sukurti ir periferinių teritorijų sanglaudai užtikrinti;

12.

 pritaria Atlanto geležinkelių magistralės ir geležinkelių ir uostų jungčių, taip pat esminių „paskutinio kilometro“ jungiamųjų kelių tarp esamos infrastruktūros ir tarp TEN-T koridorių ir kitų Atlanto vandenyno regiono maršrutų plėtrai;

13.

 palankiai vertina tai, kad į vieną iš Atlanto veiksmų plano veiklos sričių įtraukti atsinaujinantieji jūros energijos ištekliai, nes Atlanto regionas turi didžiulį potencialą ir didelę patirtį; kita vertus, apgailestauja, kad, nors įvairių formų jūrų atsinaujinančiosios energijos vystymas yra vienas iš Atlanto vandenyno regionų prioritetų, dabartinės krizės sąlygomis pagrindinės investicijos į jų plėtrą buvo sustabdytos;

14.

 mano, kad Atlanto strategija turėtų būti remiami jūrų atsinaujinančiosios energijos projektai plačiąja prasme, įskaitant konkurencingos vertės grandinės skatinimą ir naujų besiformuojančių technologijų, kurios prisideda prie būsimų gamybos sistemų planavimo ir koordinavimo, demonstravimą ir patvirtinimą;

15.

 Atlanto vandenyno regione atliekami įvairūs tyrimai, susiję su bangų, srovių ir vėjo naudojimu, todėl siūlo juos įtraukti į galimų išteklių planus ir prašo III veiklos srityje atsižvelgti į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos iš jūros šaltinių suderinamumą su jau vykdoma veikla, pavyzdžiui, žvejyba, belaivė žvejyba ir akvakultūra; taip pat reikėtų atsižvelgti į jūrų ekosistemas ir biologinę įvairovę;

16.

 kritikuoja tai, kad nė į vieną veiklos sritį neįtrauktas turizmas ir kultūros paveldas, kurie yra neatsiejami nuo Europos Atlanto vandenyno regiono tapatumo ir nuo Europos žemyno prekės ženklo kūrimo;

Mėlynojo augimo Europos Sąjungoje skatinimo įgūdžiai ir finansavimo programos

17.

 mano, kad turėtų būti parengta speciali Atlanto strategijai skirta ekonominė ir biudžetinė priemonė, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ją įgyvendinti ir plėtoti su ja susijusius veiksmus patrauklesniu būdu. Atlanto strategijos ir Atlanto veiksmų plano tikslų integravimas į daugiametę finansinę programą (DFP) yra ypač svarbus atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės sprendimą išstoti iš Europos Sąjungos;

18.

 pakartoja, kad sanglaudos politika, vykdoma pasinaudojant ERPF ir ESF, buvo svarbiausia ES investavimo priemonė per pastarąjį programavimo laikotarpį. Norint ateityje sėkmingai įgyvendinti Atlanto strategijos projektus, bus labai svarbu visapusiškai pasinaudoti sanglaudos politika ir EJRŽAF bei EŽŪFKP teikiamomis finansavimo galimybėmis. ESI fondų supaprastinimas leis padidinti vietos projektų finansavimo galimybes;

19.

 primena, kad Atlanto veiksmų plano tvarkaraštis parengtas taip, kad ES valstybių narių ir pakrančių regionų vadovaujančiosios institucijos galėtų į jį atsižvelgti rengdamos 2021–2027 m. partnerystės susitarimus ir programas, ir kad daugelis veiksmų, įtrauktų į šias su veiksmų planu susijusias programas, padės siekti ES klimato tikslų. Todėl atkreipia dėmesį į jau esamus vėlavimus dėl COVID-19 pandemijos ir pabrėžia, kad 2021–2027 m. programavimo laikotarpio pradžioje reikia užtikrinti, kad Europos struktūriniai ir investicijų fondai ir nacionalinės veiksmų programos būtų prieinami ir veiktų;

20.

 pabrėžia, kad Atlanto veiksmų plano įgyvendinimas labai priklausys nuo investicijų, kurios bus vykdomos viešosiomis ir privačiomis lėšomis. Be to, pavyzdiniai pagal Atlanto strategiją rengiami projektai turėtų būti geriau suderinti su ES programomis;

21.

 atsižvelgdamas į didėjantį finansinių priemonių skaičių, ragina Europos Komisiją, galbūt bendradarbiaujant Europos regionų komitetu, organizuoti vietos ir regionų valdžios institucijoms skirtas informacines kampanijas apie geriausią patirtį, susijusią su prieiga prie šių finansinių priemonių ir galimybėmis jomis pasinaudoti;

Mėlynoji ekonomika ir duomenų svarba jos metodinei plėtrai vietos ir regionų lygmeniu

22.

 pažymi, kad mėlynosios ekonomikos poveikis regionų ir vietos lygmeniu dar nėra visapusiškai įvertintas, nes tam dar reikia sukurti patikimais duomenimis grindžiamą rodiklių sistemą, kad būtų galima išmatuoti tikslų veiklos, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo jūros, poveikį;

23.

 pabrėžia, kad mėlynosios ekonomikos srityje, be pirmiau minėtos veiklos, sukaupta daug patirties kitose veiklos srityse, kaip antai, laivų statyba ir laivyba, jūrų energijos gamybos struktūrų arba biologinių komponentų panaudojant jūrų gamtinius elementus kūrimas;

24.

 rekomenduoja patvirtinti regionines pažangiosios specializacijos strategijas, skirtas mėlynosios ekonomikos metodinei plėtrai vietos ir regionų lygmeniu, atsižvelgiant į esamų išteklių įvairovę ir didelį kiekį ir siekiant padėti nustatyti tinkamiausius veiksmus;

25.

 siūlosi sudaryti mėlynosios ekonomikos veiklos kiekviename savo regione ir teritorijoje aprašą ir taip sukurti tikrą mėlynosios ekonomikos plėtros Europos Sąjungoje žemėlapį. Siekiant nustatyti gerąją patirtį šioje srityje, kiekvieno regiono konkretūs suinteresuotieji subjektai turėtų reguliariai jį atnaujinti prižiūrint NAT komisijai;

Daugiapakopis valdymas Atlanto vandenyno regione

26.

 remia naują valdymo struktūrą ir stebėsenos sistemą ir siūlo kiekvieno tikslo atveju nustatyti veiksmų planą ar gaires siekiant suteikti daugiau konkretumo numatytiems veiksmams;

27.

 mano, kad plėtojant Atlanto strategiją tikslinga pripažinti LEADER metodo svarbą ir jo taikymui skiriamą paramą, visų pirma įgyvendinti bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas dalyvaujant žuvininkystės vietos veiklos grupėms, kurios yra konkreti priemonė, susijusi su pakrantėmis ir jos ekonominiais bei socialiniais subjektais, ir kurios turi sukauptos patirties ir žinių;

28.

 tvirtai remia veiksmingą daugiapakopį valdymą, kuriuo atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės institucinę sistemą, ir mano, kad atnaujinta jūrų strategija turėtų sudaryti sąlygas regionams aktyviai dalyvauti Atlanto vandenyno valdyme;

29.

 primygtinai tvirtina, kad reikia suderinti įvairių ES procesų ir politikos sričių darbotvarkes ir tikslus, nes dažnai tai, kas nebelaikoma prioritetu darbotvarkėje, kuri baigiasi tam tikrą dieną, tampa kito proceso darbotvarkės prioritetu, kurios pabaigos terminas yra kitas. Ši valdymo problema rodo, kad struktūra yra fragmentiška ir kad trūksta tinkamo koordinavimo bei teisingos ir naujausios informacijos;

Bendradarbiavimas Atlanto vandenyno regione

30.

 pabrėžia, kad Europos Komisijos pasiūlytų keturių Atlanto veiksmų plano veiklos sričių tikslų ir veiksmų – nepaisant to, kad jie yra nepakankami – įgyvendinimas turės teigiamą poveikį ir bus naudingas ne Atlanto regionams, ir primygtinai rekomenduoja vykdyti platesnį bendradarbiavimą su šiais regionais;

31.

 ragina stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą už jūrų sienų ir teritorijų ribų parengiant supaprastintus kvietimus teikti pasiūlymus dėl tarpvalstybinių projektų ir stiprinti INTERREG programas ir kitas biudžetines priemones;

32.

 primena, kad teritorinio bendradarbiavimo programos, kuriose dalyvauja Atlanto vandenyno regionai, buvo naudingos ir išmaniai prisidės prie naujojo veiksmų plano tikslų įgyvendinimo, ir pabrėžia, kad galima tikėtis didesnio poveikio, jei būtų paskelbtas specialus kvietimas dėl paramos tarpvalstybiniams projektams pagal konkrečią Atlanto vandenyno strategijos biudžeto sistemą, nustačius konkrečius ir su veiksmų planu derančius tikslus ir aiškius lengvai valdomus vertinimo rodiklius;

33.

 pabrėžia, kad siekiant geresnio bendradarbiavimo reikia, viena vertus, gerinti žinias apie „kitus“, todėl šiuo tikslu būtų naudinga sudaryti suinteresuotųjų subjektų, problemų ir galimybių sąrašus ir supažindinti su jais kiekvienos šalies ir (arba) regiono subjektus; antra vertus, reikia kiekvienam mėlynosios ekonomikos sektoriui nustatyti veiksmų ir technologines gaires atsižvelgiant į konkrečią atskirų regionų specializaciją, kartu skatinti tarpusavio bendradarbiavimą ir pateikti bendrą pasiūlymą, kad nereikėtų konkuruoti;

34.

 mano, kad norint plėtoti ir sustiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, būtina sukurti palankias sąlygas sinergijai ir darbui tarpdisciplininėse ir daugiakultūrėse grupėse suderinant interesus ir darbotvarkes, mokslinius prioritetus, valdymo ir valdysenos priemones, skatinant sąžiningą įvairių regionų žmonių grupių bendradarbiavimą, sukuriant paprastus ir tęstinius finansavimo mechanizmus, kad būtų galima imtis veiksmų laikantis realistinių terminų ir skatinti platų visuomenės dalyvavimą, kad jie būtų sėkmingai įgyvendinti;

35.

 atkreipia dėmesį, kad dėl daugybės lygiagrečių, tačiau nesusijusių programų kyla painiava ir gali būti neveiksmingai naudojamos viešosios lėšos. Reikia suderinti viešąjį mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą siekiant kuo didesnės investicijų darnos ir poveikio bei optimaliai išnaudoti mokslo darbuotojų turimą laiką; ragina sujungti regionines, nacionalines ir Europos lygmens priemones ir paramą, kad poveikis būtų daug didesnis nei įgyvendinant įvairias nesusietas programas, ir taip veiksmingai prisidėti prie našios Europos mokslinių tyrimų erdvės mėlynosios ekonomikos srityje;

36.

 mano, kad bendradarbiaujant neturėtų būti apsiribojama jūrų ir uostų klausimais, reikėtų atsižvelgti į jūros ir sausumos sąveiką ir skirti dėmesio klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos (žiedinė ekonomika, tvarus judumas, jūrų ekosistemos ir t. t.);

37.

 pabrėžia bendradarbiavimo, grindžiamo atitinkamomis Atlanto vandenyno regionų pažangiosios specializacijos strategijomis (S3) ir pavyzdinių projektų Atlanto pažangiosios jūrų specializacijos vietovėse plėtojimo svarbą;

38.

 norėtų pabrėžti, kad ekonomikos gaivinimo po COVID-19 ir įvykusio „Brexit’o“ kontekste bendradarbiavimas Atlanto vandenyno regione tampa dar svarbesnis dėl numatomo socialinės ir ekonominės padėties pablogėjimo ir jo poveikio darbo vietoms ir mėlynajam augimui, taip pat dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos padarinių ir „Brexit’o“ poveikio prisitaikymo fondui;

39.

 šiomis aplinkybėmis norėtų žvelgti į ateitį ir pandemijos ir „Brexit’o“ sukeltus sutrikimus vertinti kaip galimybes, jei mūsų pagrindiniai sektoriai atnaujins savo technologinius pajėgumus. Todėl Komitetas palankiai vertina naujas priemones, kurios gali paskatinti naujas Europos vertės grandines, grindžiamas regioninių pažangiosios specializacijos strategijų prioritetais;

40.

 mano, kad, atsižvelgiant į Tarybos išvadas dėl ES makroregioninių strategijų įgyvendinimo, atėjo laikas sukurti ir plėtoti Atlanto vandenyno baseino makroregioninę strategiją numatant konkretų biudžetą ir įgyvendinimo sistemą, atitinkančius tikrąją šio regiono padėtį ir potencialą;

41.

 mano, kad Atlanto makroregiono sukūrimas – tai būdas stiprinti bendradarbiavimą, spręsti jūrų problemas ir įveikti teritorinius iššūkius, gerinti regionų ir valstybių narių veiksmų koordinavimą ir racionalizuoti finansavimo panaudojimą;

42.

 mano, kad makroregiono jūrinis aspektas turėtų būti papildytas inovacijų potencialu, kurį gali paskatinti bendros Atlanto vandenyno regionų pažangiosios specializacijos sritys, ir kad reikia plėtoti transatlantinį bendradarbiavimą sudarant sąlygas dalyvauti atokiausiems regionams, trečiosiomis šalimis ir jų regionais taikant Alpių makroregiono daugiapakopio valdymo modelį, pagal kurį tiesiogiai ir aktyviai dalyvauja regionai.

Briuselis, 2021 m. kovo 19 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

2021 5 7   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/6

Europos regionų komiteto nuomonė. Europos švietimo erdvės sukūrimas iki 2025 m.

(2021/C 175/02)

Pranešėjas

Emil BOC (RO / EPP), Klužo-Napokos meras

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos švietimo erdvės sukūrimas iki 2025 m.“

COM(2020) 625 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

 pabrėžia, kad švietimas būtinas darniam vietos ir regionų valdžios institucijų vystymuisi, ypač naujomis aplinkybėmis, kai švietimas yra pagrindinis strateginis veiksnys kuriant žinių ekonomiką. Švietimas taip pat daro esminį poveikį kitoms vietos ir regionų valdžios institucijoms svarbioms sritims, pavyzdžiui, protų nutekėjimui ar įtekėjimui, socialinei sanglaudai, pažangiosios specializacijos strategijų įgyvendinimui, skaitmeninei transformacijai, inovacijoms (technologinėms ir socialinėms), ekologiškoms bendruomenėms ir akademinės bendruomenės bei kitų sektorių bendradarbiavimui. Švietimas yra svarbus veiksnys didinant bendruomenių atsparumą, kuris padeda joms lengviau įveikti ekonomikos ar kitas krizes ir prisitaikyti prie naujų poreikių ir aplinkybių. Švietimo ir mokymo rėmimas vietos ir regionų lygmeniu turi būti laikomas svarbia investicija į mūsų ateitį;

2.

 mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo siekiant sėkmingo Europos švietimo erdvės projekto yra labai svarbus dėl jų tiesioginių ir tvirtų ryšių su bendruomenėmis, kuriose turi būti įgyvendinama Europos lygmeniu nustatyta švietimo politika ir kurioms ši politika turi tiesioginio poveikio. Vietos ir regionų valdžios institucijos atsakingos už 70 proc. ES teisės aktų įgyvendinimą. Galiausiai švietimas vyksta vietos lygmeniu, todėl atsižvelgiant į tai ir laikantis subsidiarumo principo, į planus be nacionalinio ir Europos lygmens reikėtų įtraukti vietos ir regionų lygmenis, kad jie nuo pat pradžių dalyvautų sprendimų priėmimo procese. Taigi akivaizdu, kad šioje svarbioje srityje Komisija ir RK turi užmegzti struktūruotus ir nuolatinius santykius;

3.

 mano, kad svarbu kuo geriau susieti Europos švietimo erdvės strateginius tikslus ir aiškius bei identifikuojamus vietos ir regionų valdžios institucijoms prieinamus finansinius išteklius;

4.

 mano, kad darnaus vystymosi tikslų ir aplinkos tvarumo siekimas bei europinės, nacionalinės ir regioninės tapatybės stiprinimas turėtų būti pagrindiniai Europos švietimo erdvės tikslai;

5.

 pabrėžia, kad norint įvertinti Europos švietimo erdvės tikslų įgyvendinimo pažangą Europos, nacionaliniu ir kai tinkama regionų ir vietos lygmeniu, reikia parengti veiksmų gaires, nustatyti etapus ir metinius rodiklius. Būtina remti dabartinės padėties vietos ir regionų lygmeniu įvertinimą ir atitinkamai apibrėžti tikslus, siekius bei paramos sistemą;

6.

 atkreipia dėmesį, kad būtina surengti išsamias diskusijas Europos lygmeniu dėl vietos ir regionų valdžios institucijų atsakomybės kuriant Europos švietimo erdvę, turint omenyje, kad vietos ir regionų valdžios institucijų atsakomybė švietimo srityje valstybėse narėse labai skiriasi. Labai svarbu susieti šią atsakomybę su nacionalinių vyriausybių strategijomis ir veiksmais. Kiekvienas miestas, savivaldybė ir regionas į savo strategiją turi įtraukti pagrindinius švietimo tikslus, susijusius su nacionaliniais ir Europos tikslais;

7.

 pažymi, kad nors švietimo problemos ir iššūkiai yra bendri, vietos ir regionų valdžios institucijų turimos priemonės ir ištekliai skiriasi. Be to, ne visų šių valdžios institucijų administraciniai gebėjimai yra vienodi, o tai daro tiesioginę įtaką jų galimybėms sėkmingai rengti ir įgyvendinti įvairias švietimo strategijas ir politiką. Labai svarbu nustatyti regioninius švietimo poreikius ir skatinti konkrečią švietimo politiką, kuria atsižvelgiama į vietos aplinkybes. Todėl svarbu sukurti priemones, kuriomis būtų sudarytos galimybės vietos ir regionų valdžios institucijoms pasimokyti iš kitų ES vietos bendruomenių gerosios praktikos. Sukūrus bendrą Europos regionų turimų išteklių sistemą, kuri leistų juos lanksčiai ir efektyviai naudoti, bus prisidėta prie Europos švietimo erdvės kūrimo. Bendradarbiavimas yra labai svarbus teikiant švietimo paslaugas ir siekiant išvengti dubliavimosi. Komisija turėtų remti šį požiūrį ir užtikrinti, kad bus pašalintos visos bendradarbiavimo kliūtys aktyviai plėtojant ir remiant lanksčią, prieinamą ir lengvai suprantamą bendradarbiavimo sistemą;

8.

 mano, kad svarbu mažinti švietimo skirtumus tarp atokių, kaimo ir miesto vietovių, regioninius skirtumus, skirtumus tarp įvairių švietimo lygmenų (pradinio, vidurinio ir aukštojo mokslo) ir švietimo įstaigų. Dėl šių skirtumų vis dar nepavyksta užtikrinti vienodų galimybių gauti išsilavinimą ir siekti ilgalaikių rezultatų, visų pirma patekti į darbo rinką ir rasti gerai apmokamą darbą;

9.

 pažymi, kad būtina laikyti nuoseklaus požiūrio į įvairias Europos Sąjungos švietimo ir mokymo programas bei finansavimą. Pagal naują požiūrį, be programos „Erasmus+“, reikia integruoti papildomas priemones, pavyzdžiui, programą „Europos horizontas“ ir struktūrinius fondus. Šis požiūris turi būti įtraukus ir visomis ES priemonėmis turi būti padedama regionams ir vietos bendruomenėms dalyvauti lanksčiame ir sklandžiame transformacijos procese, pritaikytame prie esamos įvairovės, užtikrinant sinergiją ir vengiant dubliavimosi švietimo ir mokymosi srityje (turint omenyje ir besimokančius, ir mokytojus);

10.

 pabrėžia, kad labai svarbu laikytis principo – niekas neturi būti paliktas nuošalyje. Menkas išsilavinimas dažnai siejamas su skurdu ir individualių išteklių trūkumu. Jei ir toliau nebus tinkamai remiamas švietimas, susidarys užburtas ratas: dėl prastų rezultatų ir įgūdžių neaugs vietos ekonomika, todėl dar labiau didės išteklių trūkumas. Labai svarbu, kad strategijoje ir (arba) veiklos programose taip pat būtų atsižvelgiama į piliečius ir kitus nepalankioje padėtyje esančius asmenis, kurie neturi pakankamai išteklių ir kuriems švietimas yra viena iš nedaugelio galimybių įveikti skurdą;

11.

 be to, pabrėžia, kad menkas išsilavinimas taip pat susijęs su kliūtimis, kylančiomis dėl įvairių diskriminacijos atvejų, įskaitant lytį, rasinę ar etninę kilmę, religiją ar tikėjimą, negalią ar seksualinę orientaciją. Todėl būtina užtikrinti įtraukų, teisingą ir nešališką ugdymą visiems ir imtis reikiamų priemonių kovai su rasizmu ir diskriminacija švietimo įstaigose;

12.

 mano, kad po COVID-19 krizės reikės pasiremti didele vietos ir regionų bendruomenių patirtimi švietimo srityje. Krizė padarė didelį poveikį vietos ir regionų bendruomenių švietimui ir jos buvo priverstos spręsti pagrindines problemas, susijusias su krizių valdymu, ekonominiu ir socialiniu atsparumu, technologijų naudojimu švietimo srityje, žmogiškųjų išteklių pritaikymu prie naujų realijų, poreikiu bendradarbiauti ir užtikrinti kokybišką ir įtraukų švietimą. Švietimo procese teko spręsti šiuos uždavinius: pereiti prie skaitmeninių technologijų, taikyti naujus mokymo metodus, sukurti gerovės ir saugumo pojūtį mokiniams ir mokytojams, palaikyti ir pertvarkyti mokinių ir mokytojų judumą. Svarbu nustatyti sistemai kylančius sunkumus, taip pat tai, ką reikia keisti, kad švietimo sistemos ateityje būtų atsparios panašioms situacijoms. Švietimo sistemų atsparumas turi būti vienas iš bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetų; atsparumui užtikrinti reikia pasitelkti švietimo inovacijas ir naujas technologijas (pvz., dirbtinį intelektą, superkompiuterius ir (arba) itin našias kompiuterines sistemas ir kibernetinį saugumą). Atsižvelgiant į socialinius, etninius ir regioninius skirtumus ir iššūkius, taip pat svarbu užtikrinti, kad visos bendruomenės turėtų vienodas galimybes naudotis skaitmeniniu švietimu, įskaitant įrangą, išteklius ir skaitmeninį ugdomąjį turinį;

13.

 pabrėžia, kad mokytojo profesijos prestižo stiprinimas (taip pat ir finansiniu požiūriu), įskaitant nuolatinį motyvuotų ir kompetentingų žmogiškųjų išteklių vystymą, yra pagrindiniai Europos švietimo erdvės sukūrimo veiksniai. Aiškiai nepripažinus esminio mokytojų vaidmens, bus neįmanoma sukurti sėkmingos švietimo strategijos. Siekiant išlaikyti valstybių narių švietimo sistemų kokybę ir konkurencingumą ir sustiprinti ES kaip pasaulinės lyderės poziciją, labai svarbu investuoti į tokias sritis kaip mokytojų rengimas, veiksmingos mokytojų atrankos, įdarbinimo ir atestavimo sistemos ir mokytojo profesijos patrauklumo didinimas, ypač kaimo vietovėse;

14.

 pabrėžia, kad tampa vis svarbiau kurti strategines vietos ir regionų valdžios institucijų ir jų teritorijose veikiančių universitetų (kurie yra pagrindiniai „žinių kvadrato“, kurį sudaro švietimas, moksliniai tyrimai, inovacijos ir paslaugos visuomenei, dalyviai) partnerystes. Kuriant atsparias vietos ir regionų bendruomenes labai svarbus universitetų vaidmuo. Aukštasis mokslas gali paskatinti protų įtekėjimą ir apykaitą, taip pat padėti Europai pritraukti aukštos kokybės tarptautinių žmogiškųjų išteklių. ES lygmeniu siūlomos plataus užmojo aukštojo mokslo reformos, įskaitant Europos universitetų iniciatyvą, studentų judumą, Europos studento pažymėjimą, absolventų karjeros stebėjimą ir tarpusavio aukštojo mokslo diplomų pripažinimą. Vietos ir regionų valdžios institucijos turi plėtoti strategines partnerystes su universitetais ir prisidėti prie šio pertvarkos proceso;

15.

 atkreipia dėmesį į glaudžias Europos švietimo erdvės ir Europos mokslinių tyrimų erdvės sąsajas ir ragina laikytis naujos Europos švietimo ir mokslinių tyrimų erdvės strategijos, primindamas, kad šiuos klausimus reikia spręsti kompleksiškai, visų pirma juos glaudžiai susiejant su regionine politika (1);

16.

 pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės pripažintų aukštojo mokslo diplomus, vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo pažymėjimus. Toks abipusis pripažinimas remiantis numatytais mokymosi rezultatais pagal kvalifikacijų sandarą yra būtinas, jei norime pasiekti pažangą;

17.

 pažymi, kad svarbu parengti lanksčias mokymo programas, daugiausia dėmesio skiriant įgūdžiams ir kuriant atviruosius švietimo išteklius, pritaikytus prie technologijomis grindžiamo mokymosi proceso; taip pat mano, kad lanksčios mokymo programos sudaro galimybes integruoti vietoms ir regionams būdingus aspektus, kai aiškinant dalykus ir ugdant įgūdžius atsižvelgiama į kiekvienos bendruomenės ir regiono realijas ir poreikius ir (arba) uždavinius;

18.

 mano, kad būtina nustatyti ir skleisti sėkmingo Europos švietimo erdvės tikslų įgyvendinimo vietos ir regionų lygmeniu pavyzdžius. Geriausios praktikos analizė ir sklaida gali padidinti valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijų veiksmų pridėtinę vertę;

19.

 mano, kad būtina pakeisti vietos lygmens švietimo infrastruktūros plėtros prioritetus, ir atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos rems perėjimą prie modernios, veiksmingos, skaitmeninės ir žaliosios švietimo infrastruktūros savo bendruomenėse. Svarbiausia yra atsisakyti nelanksčių švietimo struktūrų ir pereiti prie lanksčių modelių, kurie leidžia pašalinti formalias kliūtis tiek tarp institucijų, tiek tarp švietimo lygmenų;

20.

 mano, kad švietimas yra pagrindinis veiksnys keičiant ekonominį modelį vietos ir regionų lygmeniu (t. y. užtikrinant perėjimą prie žaliosios ekonomikos, grindžiamos žiniomis ir skaitmenine transformacija). Dvejopos, t. y. ekologinės ir skaitmeninės, pertvarkos turi būti siekiama visais švietimo procesais ir šis aspektas turi būti įtrauktas į kompleksinius švietimo ir mokymo tikslus;

21.

 palankiai vertina koalicijos „Švietimas klimato labui“ sudarymą, kuriuo siekiama paremti Europos klimato pakto įgyvendinimą, ir teigia esąs pasiruošęs aktyviai įsitraukti į šią pavyzdinę Europos švietimo erdvės iniciatyvą, kad būtų pasiekta teisinga, žalioji ir skaitmeninė visuomenės pertvarka visiems;

22.

 prašo Europos Komisijos į koaliciją „Švietimas klimato labui“ įtraukti regionus ir vietos bendruomenes ir iniciatyvas, pavyzdžiui, Pasaulinį merų paktą dėl klimato ir energetikos, siekiant užtikrinti ryšį tarp iniciatyvų „iš apačios į viršų“ ir ES lygmens veiksmų, kuriais remiami įsipareigojimai ir konkretūs veiksmai siekiant tvaraus elgesio visoje ES;

23.

 mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti gyvenimo ir universaliesiems įgūdžiams, siekiant padidinti Europos piliečių gebėjimą prisitaikyti prie dinamiškos ir nuolat kintančios darbo rinkos;

24.

 pabrėžia, kad reikia gerinti švietimo kokybę vietos ir regionų lygmeniu, nes tai yra veiksnys, galintis labai apriboti protų nutekėjimą, ir atkreipia dėmesį į Europos Komisijos ir Europos Sąjungos paramos, skirtos sustabdyti protų nutekėjimą ir pereiti prie protų apykaitos, svarbą;

25.

 mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijų parama moksleivių ir studentų, taip pat piliečių ir valstybės tarnautojų skaitmeniniam švietimui ir įtraukčiai yra labai svarbi (atsižvelgiant į naująjį Komisijos Skaitmeninio švietimo veiksmų planą);

26.

 pabrėžia, kad svarbu pagerinti švietimo procesų kokybę tokiose srityse kaip pagrindinių įgūdžių ugdymas, tarpkultūriškumas ir kalbų mokymasis, kultūrų ir kalbų įvairovė, taip pat, kad būtų užtikrinta, jog nepalankioje padėtyje esantys vaikai galėtų įgyti įgūdžių, kuriuos kiti vaikai įgyja namuose;

27.

 mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su formaliojo ir neformaliojo švietimo ir mokymo įstaigomis, gali pasiūlyti labai reikalingas mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui skirtas programas, kad vykstant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai žmonės galėtų išsilaikyti sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje arba į ją sugrįžti, įskaitant ir kitas gyvenimo sritis. Tokios programos taip pat gali būti pritaikytos konkrečių grupių, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonių, poreikiams, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, taip pat bendrą šių grupių pasitenkinimo ir jų integracijos lygį. Universitetai taip pat galėtų (turėtų) tapti pagrindiniais vietos ir regionų valdžios institucijų partneriais rengiant ir įgyvendinant novatoriškas programas vietos subjektams, kurios būtų pritaikytos prie vietos ir regionų ypatumų;

28.

 ragina vietos ir regionų valdžios institucijas remti „Erasmus +“ programas įgyvendinančius universitetus, profesinio rengimo įstaigas ir kitus subjektus, kad būtų skatinamas ne tik studentų, bet ir valstybių narių jaunųjų verslininkų bei savanorių judumas;

29.

 mano, jog labai svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos skatintų mokyklose užtikrinti visiems vaikams saugią aplinką, kurioje nėra smurto ir bauginimo, mokyklinių patyčių, žalingos retorikos, dezinformacijos ir bet kokios formos diskriminacijos;

30.

 pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų veiksmų, kuriais siekiama, kad visų lygmenų švietimas taptų įtraukesnis neįgaliesiems ar pažeidžiamoms grupėms, svarbą;

31.

 atkreipia dėmesį, jog labai svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos skatintų (bendradarbiaudamos su švietimo įstaigomis) piliečius keisti elgseną ir įgūdžius siekiant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, taip pat remtų mokytojų ir mokinių bei studentų judumą plėtojant nacionalines ir tarptautines partnerystes su kitomis bendruomenėmis. Toks judumas gali padėti perduoti praktinę patirtį, sukauptą kuriant ir įgyvendinant veiksmingas švietimo strategijas. EBPO mokymo ir mokymosi tyrimo (TALIS, 2018 m.) duomenimis, nemažai mokytojų jaučia poreikį įgyti specifinių kvalifikacijų, kad galėtų dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais moksleiviais, naudoti skaitmenines technologijas ir dirbti daugiakalbėse bei daugiakultūrėse klasėse;

32.

 ragina vietos ir regionų valdžios institucijas (pasitelkiant viešojo, privačiojo ir ne pelno sektorių partnerystes) stiprinti universitetų gebėjimus kurti švietimo programas, kurių specializacija – aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai, pavyzdžiui, pažangiosios technologijos (dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas ir itin našus skaičiavimas);

33.

 pabrėžia, kad valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų skatinti kurti viršvalstybinius švietimo centrus didžiuosiuose ES universitetiniuose miestuose, kad būtų galima plėtoti studentų ir mokytojų judumo gerąją praktiką ir viešąją politiką, taip pat švietimo procesų skaitmeninę transformaciją.

Briuselis, 2021 m. kovo 19 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

(1)  RK nuomonė „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE)“ (OL C 106, 2021 3 26, p. 31).

2021 5 7   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/10

Europos regionų komiteto nuomonė „Svarbiausiųjų žaliavų veiksmų planas“

(2021/C 175/03)

Pranešėja:

Isolde RIES (DE / PES)

Saro krašto landtago pirmininko pirmoji pavaduotoja

Pamatiniai dokumentai:

COM(2020) 474 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

1.

 pabrėžia, kad šiuolaikinės visuomenės ir ekonomikos negali ilgai funkcionuoti be saugaus, konkurencingo ir aplinkos atžvilgiu tvaraus žaliavų tiekimo. Svarbiausiosios žaliavos yra žaliavos, kurių svarba ekonomikai yra itin didelė, tačiau šiuo metu Europos Sąjungoje saugus ir ilgalaikis jų tiekimas iš vietos žaliavų šaltinių neužtikrinamas;

2.

 mano, kad ES reikia tvirto pramoninio pagrindo, kuris dėl įsipareigojimo pereiti prie mažiau anglies dioksido išskiriančios ekonomikos ir vis platesnio masto skaitmeninimo yra labai priklausomas nuo tinkamo žaliavų tiekimo ir veiksmingo šių žaliavų naudojimo ir antrinio perdirbimo;

3.

 pažymi, kad, remiantis Europos Komisijos atliktu tyrimu (1), strateginėms technologijoms ir sektoriams iki 2030 arba 2050 metų pagal šiuo metu turimą informaciją bus reikalingi kur kas didesni svarbiausiųjų žaliavų kiekiai, pavyzdžiui, ES elektromobilių baterijoms ir energijos kaupimo įtaisams 2030 metais reikėtų iki 18 kartų daugiau ličio ir iki 5 kartų daugiau kobalto nei šiandien, o 2050 metais beveik 60 kartų daugiau ličio ir 15 kartų daugiau kobalto;-

4.

 atkreipia dėmesį, kad ES iškasama arba pagaminama mažiau kaip 5 proc. viso pasaulio svarbiausiųjų žaliavų, o ES pramonei tenka apie 20 proc. pasaulyje suvartojamų svarbiausiųjų žaliavų kiekio. ES yra itin priklausoma nuo svarbiausiųjų žaliavų, kurioms tenka pagrindinis vaidmuo ateities technologijose ir kurios, kaip, pavyzdžiui, retieji metalai ir elementai, yra svarbios novatoriškoms techninėms prietaikoms, importo. Todėl jų prireiks gamybos ir pridėtinės vertės kūrimo srityse, kuriose Europos ekonomika nori tapti pagrindine pasauline lydere. Tai susiję, pavyzdžiui, su žaliavų naudojimu Europos žaliajame kurse numatytam perėjimui prie saugios, švarios ir prieinamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos, siekiant švarios ir labiau žiedinės ekonomikos arba efektyviau energiją ir išteklius naudojančio judumo ir statybų sektoriaus;

5.

 pažymi, kad visame ES žaliavų sektoriuje yra sukurta apie 350 000 darbo vietų, o nuo galimybių patikimai ir nediskriminuojamai naudotis žaliavomis priklauso daugiau kaip 30 milijonų darbo vietų galutinės grandies perdirbimo pramonės sektoriuose;

6.

 pabrėžia, kad, be kita ko, ir COVID-19 krizė parodė, kad Europa svarbiausiųjų žaliavų srityje yra pernelyg priklausoma nuo ES išorės tiekėjų ir kad tiekimo sutrikimai gali neigiamai paveikti pramonės vertės grandines ir kitus sektorius;

Pasekmės pramonei

7.

 pabrėžia, kad siekiant patikimai užtikrinti tiekimo saugumą, energetikos sistemos pertvarkymą ir perėjimą prie skaitmeninės ekonomikos reikia svarbiausiųjų žaliavų srityje mažinti pernelyg didelę priklausomybę nuo ES nepriklausančių šalių ir didinti svarbiausiųjų tiekimo grandinių atsparumą;

8.

 atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiausia svarbiausiosios žaliavos reikalingos ir daugeliui Europos pagrindinių ir perspektyvių pramonės sektorių, pavyzdžiui, automobilių, plieno, oro transporto, IT, sveikatos arba atsinaujinančių išteklių energijos. Žaliavų paklausa kinta ir didėja dėl novatoriškų produktų ir naujų technologijų, pavyzdžiui, elektromobilumo, skaitmeninimo, ketvirtosios pramonės revoliucijos ir energetikos pertvarkos. Žaliavų paklausa visame pasaulyje taip pat didės dėl gyventojų skaičiaus augimo, industrializacijos ir laipsniško transporto ir energetikos sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo;

9.

 pabrėžia, kad siekiant išnaudoti plėtros galimybes, skatinti Europos pramonės ir MVĮ konkurencingumą, kurti inovacijas ir išlaikyti pramonės centrus ES labai svarbu sudaryti galimybes sąžiningai ir nediskriminuojamai naudotis žaliavomis bei užtikrinti saugų žaliavų tiekimą ir stabilias bei prognozuojamas žaliavų kainas;

10.

 yra įsitikinęs, kad siekiant užtikrinti tvarų svarbiausiųjų žaliavų tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių ir žaliavų importo, būtinas strateginis požiūris; pabrėžia, kad tam reikia kurti įvairias vertės grandines, mažinti priklausomybę nuo žaliavų, stiprinti žiedinę ekonomiką, skatinti alternatyvių gaminių inovacijas ir užtikrinti aplinką tausojančias ir socialiniu požiūriu teisingas vienodas konkurencijos sąlygas pasaulinėje rinkoje;

11.

 palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pristatė svarbiausiųjų žaliavų veiksmų planą ir pirmąją strateginio prognozavimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad ES priklausomybė nuo svarbiausių žaliavų importo yra strateginis silpnumas;

12.

 palaiko veiksmų plane numatytus siekius sukurti atsparias pramonės vertės grandines ES, žiediniu principu grindžiamu išteklių naudojimu, tvariais gaminiais ir inovacijomis mažinti priklausomybę nuo svarbiausiųjų žaliavų, skatinti vidaus žaliavų gavybą ES, diversifikuoti įsigijimą iš trečiųjų šalių ir laikantis PPO nuostatų panaikinti tarptautinės prekybos iškraipymus;

13.

 pabrėžia, kad regionų priklausomybės nuo svarbiausiųjų žaliavų mastas yra skirtingas; todėl ragina nustatyti regionų priklausomybę nuo svarbiausiųjų žaliavų ir atitinkamus veiksmus, kurių reikia imtis regionuose tvarioms ir novatoriškoms vertės grandinėms sukurti;

14.

 nurodo, kad veiksmų plano įgyvendinimo metu siekiant pritarimo strateginiams su žaliavomis susijusiems ES tikslams ir pramonės projektams svarbus vaidmuo tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms;

15.

 atsižvelgdamas į galimą ES taksonomijos kriterijų taikymo srities išplėtimą, kad juos būtų galima taikyti dar neįtrauktiems ekonomikos sektoriams, pasisako už tai, kad žaliavų kasybos, gavybos ir perdirbimo kriterijai būtų grindžiami gyvavimo ciklo vertinimu (pagal principą „nuo lopšio iki lopšio“) ir socialiniais bei ekonominiais aspektais. Be to, vertinant įmonę reikėtų atskirti investicijas į esamus gamybos įrenginius ir į naujus įrenginius, siekiant išvengti situacijos, kai tik labai nedaug investicijų yra priskiriamos prie tvarių ir dėl to padidėja būtinos ekonomikos pertvarkos finansavimo sąnaudos;

Pramonės vertės grandinių apsauga ES

16.

 ragina vadovaujantis labiau strateginiu požiūriu šalinti spragas ir silpnas vietas esamose žaliavų tiekimo grandinėse. Pavyzdžiui, siekiant išvengti netikėtų gamybos pertrūkių ir tiekimo sutrikimų tikslinga numatyti tinkamą atsargų laikymą sandėliuose. Taip pat reikalingi alternatyvūs įsigijimo šaltiniai pertrūkio ar sutrikimo atveju ir glaudesnis svarbiausiųjų žaliavų rinkos subjektų ir vartojimo sektorių bendradarbiavimas, kurie paskatina investicijas į strateginę plėtrą;

17.

 palankiai vertina tai, kad Europos Komisija naujausiame svarbiausiųjų žaliavų sąraše kaip vieną svarbiausių plieno pramonei reikalingų žaliavų vėl patvirtino koksines anglis; atkreipia dėmesį, kad ši žaliava plieno pramonei ir toliau yra būtina, kol plačiu mastu negalima įgyvendinti kitų technologiniu ir ekonominiu požiūriu pagrindžiamų alternatyvų; be to, prašo Europos Komisijos atsižvelgiant į vandenilio technologijų metalurgijos plėtrą įvertinti galimybę į svarbiausiųjų ES žaliavų sąrašą įtraukti karštojo briketavimo geležį (angl. hot briquetted iron, sutr. HBI) ir tiesiogiai redukuojamą geležį (angl. direct reduced iron, sutr. DRI).

18.

 palaiko pramonės aljansus, pavyzdžiui, Europos baterijų aljansą, kurio tikslas yra skatinti dideles viešąsias ir privačiąsias investicijas, kuriomis siekiama pagal galimybes patenkinti Europos ličio poreikį; be to, ragina paremti taip pat perspektyvius pagrindinių medžiagų pramonės aljansus;

19.

 ypač remia naująjį Europos žaliavų aljansą, siekiantį padidinti ES atsparumą visoje retųjų žemių metalų ir magnetų vertės grandinėje; džiaugiasi, kad šis aljansas yra atviras visiems suinteresuotiems subjektams, kuriems priskiriami ir regionai, ir kad į jo organizuotą įvadinį renginį buvo pakviestas ir Regionų komitetas (2);

20.

 teigiamai vertina tai, kad Europos investicijų bankas šiuo metu paskelbė finansiškai remsiantis projektus, skirtus užtikrinti svarbiausiųjų žaliavų, kurios ES reikalingos mažiau anglies dioksido į aplinką išskiriantiems procesams, tiekimą;

21.

 ragina imtis veiksmų, kad šie projektai neiškraipytų konkurencijos, būtų tvarūs, juos įgyvendinant būtų efektyviai naudojami ištekliai ir prisidedama prie strateginio ES atsparumo;

Žaliavų antrinis perdirbimas ir pakeitimas

22.

 atkreipia dėmesį į tai, kad Europoje nepakankamai naudojamos jos pačios turimos svarbiausiosios žaliavos ir iki šiol ES valstybėse narėse neskiriama tinkamo dėmesio atliekų apdorojimo, perdirbimo, rafinavimo ir rūšiavimo klausimams;

23.

 pažymi, kad mažesnis vartojimas, atliekų prevencija ir antrinis perdirbimas turi būti esminės perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos dalys; ragina mūsų pertekusioje ir švaisčioje visuomenėje skaidriai ir tinkamai šviesti vartotojus apie tai, kokia yra situacija žaliavų srityje ir apie rinkos sąlygas, taikomas perdirbimo pramonei. Tačiau vartotojams tenka tik antraeilė atsakomybė užtikrinti, kad produktus būtų lengva perdirbti ir kad mažėtų vartojimas. Pagrindinė atsakomybė pirmiausia tenka gamintojams, kuriuos reikia įpareigoti. Gamintojai turi užtikrinti, kad ES pagaminti gaminiai atitiktų tam tikrus reikalavimus. Žinoma, tokie reikalavimai taip pat turi būti taikomi į vidaus rinką importuojamiems gaminiams;

24.

 pabrėžia su žaliavų kasyba susijusių taikomųjų ir praktinių tyrimų ir plėtros, taip pat žaliavų naudojimo efektyvumo svarbą;

25.

 ragina labiau ir nuosekliai remti kasybos ir apskritai žiedinės ekonomikos srities tyrimus ir plėtrą, įskaitant metalurgiją, kaip vieną iš pagrindinių veiksnių; ragina užtikrinti, kad ateityje kuriant naujas medžiagas jų perdirbimo galimybės visada būtų tarp kriterijų, taikomų joms skirtų mokslinių tyrimų finansavimui;

26.

 pabrėžia, kad taip pat reikėtų siekti naudojant tvarias konstrukcijas (ekologinį projektavimą) gerokai pailginti gaminių, kurių gamybai reikalingos svarbiausiosios žaliavos, naudojimo trukmę ir padidinti galimybes juos pataisyti, ir svarbiausiąsias žaliavas pakeisti lengvai prieinamomis medžiagomis, visų pirma tais atvejais, kai technologijų pažanga ir suplanuotas nusidėvėjimas riboja jų naudojimo trukmę; ragina atnaujinti CE ženklo reikalavimus nustatant aukštus perdirbamumo kriterijus produktams, kurių sudėtyje yra svarbiausiųjų žaliavų;

27.

 atkreipia dėmesį, kad siekiant šių tikslų galima pasinaudoti Europos regioninės plėtros fondu ir nacionalinėmis tyrimų ir plėtros programomis, pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai buvo sukurta strateginė Europos žiedinės ekonomikos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė (CICERONE, Circular economy platform for European priorities strategic agenda), o Europos kasybos ir metalurgijos regionai įgyvendindami projektą MIREU (Mining and Metallurgy (European) Regions) galėjo toliau plėsti savo tinklus ir daugiau dėmesio skirti žaliavų tiekimo užtikrinimui;

28.

 mano, kad vartotojai turėtų būti nuolat informuojami apie išorinį poveikį, kurį dažnai daro pigių žemos kokybės namų ūkio reikmenų pirkimas ir keitimas; palaipsniui grįžtant prie aptarnavimo ir remonto kultūros būtų galima kurti naujas darbo vietas, kurių nebūtų galima perkelti už Sąjungos ribų;

29.

 pastebi, kad Europoje „atliekomis“ dažnai pavadinami vertingieji ištekliai ir svarbiausiosios žaliavos; šiuo atžvilgiu pateikia nuorodą į neseniai priimtą Regionų komiteto nuomonę „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (3);

30.

 pabrėžia, kad siekiant sumažinti pirminių ir svarbiausiųjų žaliavų vartojimą perdirbtos medžiagos turėtų būti naudojamos kur kas dažniau; prašo Europos Komisijos įvertinti konkurencijos taisykles atitinkančius kriterijus, pagal kuriuos naujiems gaminiams, jei tik galima, turi būti naudojama didelė perdirbamų žaliavų dalis, ir rekomenduoja į šiuos kriterijus atsižvelgti vertinant pagrindines gaminių vertės grandines (4);

31.

 ragina įvertinti svarbiausiųjų žaliavų gavybos iš urbanistinių atliekų galimybes, atsižvelgiant į jų panaudojimą ir komercinį naudingumą, ir tokią gavybą padidinti, jei tai yra techniniu ir ekonominiu požiūriu pagrįsta. Visų pirma neperdirbamos žaliavos, kurių reikia atsinaujinančių išteklių energijai arba novatoriškų technologijų taikymo atvejams, pavyzdžiui, retųjų žemių metalai, galis arba indis, arba perdirbama tik nedidelė tokių žaliavų dalis, nes antrinis perdirbimas iki šiol techniniu ir ekonominiu požiūriu yra palyginti brangus. Be to, reikia pabrėžti, kaip svarbu skatinti energijos iš atliekų naudojimą regeneruojant metalus ir druskas tais atvejais, kai atliekos dėl tam tikrų priežasčių (pavyzdžiui, dėl nešvarumų, medžiagų nusidėvėjimo ar sudėtingo sudėtinių medžiagų atskyrimo) negali būti perdirbamos. Todėl Europos Sąjunga, valstybės narės, regionai ir jų viešieji tyrimų institutai ir įmonės raginami vykdyti daugiau tyrimų šioje srityje ir sudaryti sąlygas pasinaudoti jų rezultatais, kad vertingų žaliavų nereikėtų išvežti į sąvartynus kaip atliekų;

32.

 pastebi, kad eksportuojami dideli atliekų ir metalo laužo kiekiai, nors ES juos galbūt būtų galima perdirbti kaip antrines žaliavas; todėl ragina gerokai sustiprinti perdirbimo pajėgumus ES, ypač atsižvelgiant į iš dalies pražūtingą žalą aplinkai sukeliantį atliekų ir metalo laužo eksportą į besivystančias ar besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis, kurių perdirbimo pajėgumai yra nepakankami;

33.

 atkreipia dėmesį, kad šiuo metu nerenkami statistiniai duomenys, kiek žaliavų yra išvežta į sąvartynus kaip mineralinės atliekos. Todėl Europos Komisija yra raginama padedant valstybėms narėms, regionams ir savivaldybėms įvertinti ir sudaryti saugomų medžiagų kiekio žemėlapį;

34.

 pabrėžia, kad pereinant prie žiedinės ekonomikos svarbus vaidmuo tenka gamintojams. pabrėžia, kad pereinant prie žiedinės ekonomikos svarbus vaidmuo tenka gamintojams. Jie turi kurti novatoriškus gaminius, kuriuos sudarančias medžiagas būtų galima rūšiuoti, siekiant tausoti aplinką ir naudoti kuo mažiau iškastinių pirminių žaliavų. Gamintojai taip pat turėtų peržiūrėti esamus verslo modelius siekdami įvertinti, ar galima sumažinti išteklių sunaudojimą; atkreipia dėmesį, kad kartu ir valstybei tenka pirminė pareiga, pavyzdžiui, susijusi su tinkamų bendrųjų sąlygų sukūrimu ir atitinkamų teisinių nuostatų priėmimu, taip pat ekonominių paskatų numatymu;

Tvaraus žaliavų gavybos ir perdirbimo skatinimas ES

35.

 pabrėžia, kad ES, jei tik galima, ilguoju laikotarpiu žaliavomis turi apsirūpinti ir iš savo pačios šaltinių, taip pat ji turi parengti į ateitį orientuotas plėtros strategijas, numatančias ir naujų gebėjimų, kurių ES reikia svarbiausiųjų žaliavų įsisavinimui ir perdirbimui, stiprinimą ir tvaraus finansavimo modelio, pagal kurį dabartinės kasybos operacijos būtų paverčiamos svarbiausių žaliavų išgavimu, kūrimą;

36.

 pažymi, kad laikantis patikrintų ir aukštų aplinkosaugos ir darbuotojų apsaugos standartų ES turi būti didinamos vietos kasybos apimtys; atkreipia dėmesį, kad į atitinkamus gerosios praktikos pavyzdžius jau atsižvelgiama vykdant ES projektus, tačiau, apskritai paėmus, tai dar nepadėjo žymiai padidinti žaliavų gavybai ir perdirbimui skatinti skirtų investicinių projektų skaičiaus. Ekonomikos aprūpinimas svarbiausiosiomis žaliavomis iš savo šaltinių apima ne tik ankstesnės ir esamos kasybos užtikrinimą, bet ir naują kasybą;

37.

 apgailestauja, kad vis dar trūksta žymiai didesnio mokslinių tyrimų ir plėtros rezultatų taikymo komercinėje praktikoje žaliavų gavybai ir perdirbimui ir kad naujoji aukštųjų technologijų žaliavų kasyba ES turi būti grindžiama novatoriškų mažo poveikio kasybos MTTP projektų rezultatais; todėl palankiai vertina tai, kad nuo 2021 m. pagal programą „Europos horizontas“ Komisija toliau ketina mažinti poveikį aplinkai ir ragina ypatingą dėmesį skirti vandentvarkos ir laukinės gamtos atkūrimo sritims;

38.

 pabrėžia, kad be aplinkos ir darbo saugos standartų, išduodant gavybos leidimus taip pat turi būti numatyti sprendimai, kaip kompensuoti prarastą aplinkos ir rekreacinę vertę, kad kasybos regionai galėtų būti toliau naudojami rekreaciniais ar kitais vietos gyventojams svarbiais tikslais kasybos metu ir jai pasibaigus;

39.

 akcentuoja, kad regionams dėl atitinkamos jų ekspertinės kompetencijos tenka pagrindinis vaidmuo; atkreipia dėmesį į tai, kad ES baterijų žaliavų išteklių aptinkama daugelyje anglies (tačiau ir kituose) regionuose ir daugelyje kasybos atliekų gausu svarbiausiųjų žaliavų; todėl ragina išnagrinėti galimybes uždarytose arba naujose anglies ir atvirojo tipo kasyklose, kuriose randama svarbiausiųjų žaliavų, vykdyti svarbiausiųjų žaliavų kasybą; atkreipia dėmesį į tai, kad šias žaliavas kasant buvusiuose ir dabartiniuose kasybos regionuose būtų galima sukurti naujų darbo vietų;

40.

 pabrėžia, kad buvusiuose ir dabartiniuose ES kasybos regionuose yra sukaupta didelė dalykinė praktinė patirtis; patirtis ir žinios turėtų būti perduoti naujoms darbuotojų kartoms, o specialistų kvalifikacija stiprinama įgyvendinant specialias mokymo ir kvalifikacijos kėlimo priemones;

41.

 pažymi, kad žaliavų telkinių žvalgymas ir naujų anglies ir atvirojo tipo kasyklų atidarymas gali sumažinti ES priklausomybę nuo trečiųjų šalių, tačiau tam reikalingi žvalgymo ir kasimo darbai ES dažnai konkuruoja su kitomis žemės ploto panaudojimo galimybėmis ir dėl to jiems yra taikomi regioninio planavimo apribojimai; todėl pasisako už tai, kad naudojimo konfliktai užtikrinant žaliavų tiekimą būtų sprendžiami kiek įmanoma labiau bendradarbiaujant;

42.

 pastebi, kad daugelyje ES šalių didėja visuomenės pasipriešinimas kasybos projektams ir kad pramonės pastangos gerinti savo ekologinį pėdsaką iki šiol dar nėra pakankamai pripažintos. Todėl Europos Sąjunga, valstybės narės, regionai ir savivaldybės raginami skaidriai ir aktyviai informuoti apie vėl atidarytų ir naujų anglies ir atvirojo tipo kasyklų pranašumus ir trūkumus, pasirūpinti visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu, o kartu ir pilietinės visuomenės pritarimu ir supratimu;

43.

 atkreipia dėmesį, kad pakartotinis ir naujų anglies ir atvirojo tipo kasyklų atidarymas, iš dalies dėl ES taikomų aukštų aplinkosaugos ir saugos standartų, yra susijęs su didelėmis investicijų ir veiklos išlaidomis, o tai pasauliniu mastu yra ekonominis trūkumas Europos kasybos regionams; todėl prašo Europos Sąjungos ir valstybių narių išanalizuoti, ar atsižvelgiant į valstybės pagalbos taisykles arba Europos lėšomis galima finansiškai remti tokius projektus ir kokia apimtimi tai galėtų būti daroma;

44.

 pabrėžia, kad Teisingos pertvarkos fondas turi padėti sušvelninti socialinius ir ekonominius padarinius siekiant neutralaus poveikio klimatui tikslo daug anglies naudojančiuose ir daug anglies dioksido išskiriančiuose regionuose, o ekonomiką regionuose diversifikuoti taip pat investuojant ir į žiedinę ekonomiką; fondo „InvestEU“ tvarios infrastruktūros politikos linija taip pat galėtų būti naudinga regioninei svarbiausiųjų žaliavų plėtrai;

45.

 pasisako už tai, kad ES būtų stiprinami ir taikomi atitinkami specialieji įgūdžiai, kad būtų galima apdoroti arba išgryninti tam tikras svarbiausiąsias žaliavas, pavyzdžiui, litį; ragina Europos Sąjungą, valstybes nares, taip pat regionų ir vietos valdžios institucijas aktyviai dirbti formuojant ir stiprinant atitinkamus gebėjimus;

46.

 ragina užtikrinti geresnį susijusių suinteresuotųjų subjektų koordinavimą žvalgymo, kasimo, paskirstymo, perdirbimo, antrinio naudojimo ir antrinio perdirbimo srityse; svarbus vaidmuo šiomis aplinkybėmis tenka regionų ir vietos valdžios institucijoms;

47.

 pabrėžia, kad valstybių narių ir regionų ir vietos valdžios institucijų žaliavų strategijos ir žaliavų planai gali būti labai naudingi užtikrinant vietinių žaliavų apsaugą;

48.

 pripažįsta, kad norint įdiegti naują, novatorišką, priimtiną, saugią ir aplinkai nekenksmingą svarbiausiųjų žaliavų kasybą ES reikia teisiniu tikrumu pagrįstų leidimų ir ragina užtikrinti, kad atsakingos nacionalinės, regionų ir savivaldybių įstaigos ir subjektai būtų tinkamai sukurti, organizuoti ir aprūpinti atsižvelgiant į didėjančią jų kompetencijos ir vaidmens svarbą, kad skaidrios, efektyvios ir suderintos administracinės procedūros sudarytų sąlygas kasybai ES teritorijoje;

Regioninis bendradarbiavimas

49.

 mano, kad svarbu skatinti nacionalines ir regionines žaliavų asociacijas, kurios ES atstovauja į tvarumą orientuotam kasybos sektoriui ir vienija pramonę, kalnakasybos administraciją, geologines tarnybas, pirmines ir paskesnes paslaugų teikimo įmones, sistemų ir įrangos gamintojus, žaliavų gamybos ir paruošimo srities įmones, taip pat transportavimo įmones bei socialinius partnerius ir kuriose taip pat taikomos naujos kasybos technologijos;

50.

 pabrėžia vietinio, regioninio, nacionalinio ir europinio lygmens sąveikos svarbą siekiant pašalinti vietines kliūtis ir patenkinti būtinuosius investicijų poreikius;

51.

 ragina stiprinti nuo svarbiausiųjų žaliavų itin priklausomų Europos regionų tinklą, taip siekiant rasti bendrus sprendimus ir užtikrinti aktyvų regionų vaidmenį Europos žaliavų aljanse;

Žaliavų įsigijimas iš trečiųjų valstybių

52.

 pažymi, kad nepaisant visų pastangų ES ir toliau bus labai priklausoma nuo svarbiausiųjų žaliavų, įvežamų iš trečiųjų valstybių; atkreipia dėmesį, kad šiuo metu dėl svarbiausiųjų žaliavų aktyviai konkuruoja daugybė valstybių;

53.

 pabrėžia, kad žaliavų prekybos srityje nustatomi didesni prekybos apribojimai ir konkurencijos iškraipymai; ragina Europos Komisiją nuolat stebėti eksporto ir importo apribojimus ir aptarti juos regioniniu, dvišaliu ir daugiašaliu lygmenimis; mano, kad užsienio prekybą iškraipančios priemonės, susijusios su žaliavomis, o ypač su svarbiausiomis žaliavomis, turi būti išsamiai tikrinamos ir, esant reikalui, pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reikalavimus turi būti imamasi tolesnių teisinių veiksmų;

54.

 laikosi nuomonės, kad ES labai svarbi diplomatijos priemonėmis grindžiama žaliavų politika, ir ne tik pramonės ir energetikos politikos bei tarptautinės prekybos požiūriu, bet ir kaip visuotinai aktualus klausimas, susijęs su įvairiomis vidaus, užsienio ir saugumo politikos sritimis;

55.

 pastebi, kad ekonominiam ir finansiniam ES atsparumui sustiprinti būtų naudinga, jei svarbiausiomis žaliavomis būtų prekiaujama Europos valiuta, nes taip būtų sumažintas kainų svyravimas ir ES importuotojų ir eksportuotojų iš trečiųjų šalių priklausomybė nuo finansavimo JAV doleriais rinkų; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų prekiaujama Europos valiuta;

56.

 ragina ES plėtoti daugiau strateginių partnerysčių su daug žaliavų turinčiomis trečiosiomis valstybėmis; palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą prieš pradedant bandomuosius partnerystės projektus 2021 metais dėl prioritetų tartis su valstybėmis narėmis ir pramonės sektoriumi, taip pat ir atitinkamose šalyse, nes jie turi vietinės dalykinės patirties ir valstybių narių atstovybių tinklą;

57.

 pabrėžia, kad glaudesnis bendradarbiavimas su strateginiais partneriais turi būti siejamas su atsakingu tiekimu. Didelė pasiūlymų koncentracija šalyse, kuriose socialiniai ir ekologiniai standartai žemesni, kelia ne tik riziką tiekimo saugumui, bet gilina ir socialines bei ekologines problemas. Todėl pirmiausia reikia siekti tarptautinio susitarimo PPO lygmeniu, kurio tikslas yra didelis skaidrumas ir nuolatinis tiekimo ir prekybos grandinių atsekamumas kalbant apie kasybai trečiosiose valstybėse taikytinus socialinius ir ekologinius standartus. Netrukus po to reikėtų apsvarstyti sisteminį šių standartų tobulinimą, kaip tai yra numatyta jau sudarytose ES laisvosios prekybos sutartyse; palankiai vertina 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Konflikto zonų naudingųjų iškasenų reglamentą ir ragina Komisiją artimiausiu metu pateikti suderintą pasiūlymą dėl išsamaus patikrinimo tiekimo grandinėse;

58.

 pažymi, kad pavienėms įmonėms itin sunku įsigyti žaliavų labai konsoliduotose tiekimo rinkose ir konkuruojant su didelės paklausos rinkomis (ypač Kinija); ragina tikslingai remti įmonių aljansus, pavyzdžiui, pirkimo susivienijimus.

Briuselis, 2021 m. kovo 19 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

(1)  Critical Raw Materials for Strategic Technologies and Sectors in the EU – A Foresight Study: https://ec.europa.eu/docsroom/documents/42881.

(2)  Europos žaliavų aljanso interneto svetainė: https://erma.eu/about-us/join-erma/.

(3)  Europos regionų komiteto nuomonė „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (OL C 440, 2020 12 18, p. 107).

(4)  Europos regionų komiteto nuomonė „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (OL C 440, 2020 12 18, p. 107).

2021 5 7   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/17

Europos regionų komiteto nuomonė „Prekybos politikos peržiūra“

(2021/C 175/04)

Pranešėjas:

Willy BORSUS (BE/Renew Europe)

Valonijos regiono pirmininko pavaduotojas, ekonomikos reikalų, išorės prekybos, mokslinių tyrimų ir inovacijų, skaitmeninių reikalų, žemės ūkio, teritorijų planavimo, IFAPME (Savarankiškai dirbančių pakaitinio mokymosi ir MVĮ institutas) ir kompetencijos centrų ministras

Pamatinis dokumentas:

COM(2021) 66 final.

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

1.

 Iš esmės palankiai vertina vasario 18 d. Komisijos komunikatą, pavadintą „Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika“; susipažino su šio komunikato išvadomis ir rekomendacijomis, tačiau pažymi, kad jame taip pat yra tam tikrų trūkumų, kuriuos reikės ištaisyti;

2.

 mano, kad reikia iš esmės persvarstyti prekybos politiką norint užtikrinti derėjimą su Europos žaliojo kurso įsipareigojimais dėl tvaraus ir integracinio augimo, įveikti skaitmeninės pertvarkos keliamus iššūkius, padidinti ES pramonės konkurencingumą, prisidėti prie darbo vietų kūrimo Europoje ir visų piliečių gyvenimo lygio gerinimo; galiausiai pabrėžia, kad prekybos politika turėtų padidinti Europos Sąjungos atsparumą ir užtikrinti jos gebėjimą atlaikyti dabartinius ir būsimus sisteminius sukrėtimus, visų pirma susijusius su klimato kaita, didėjančia geopolitine įtampa ir kitomis pandemijomis ir sveikatos krizių rizika;

3.

 primena pagrindinį prekybos vaidmenį ES ekonomikoje ir milijonus darbo vietų Europoje, kurios priklauso nuo eksporto už Europos ribų. Prieš COVID-19 krizę 35 mln. darbo vietų Europoje priklausė nuo eksporto, o 16 mln. – nuo užsienio investicijų. Kitaip tariant, viena iš septynių darbo vietų priklausė nuo eksporto;

4.

 yra susirūpinęs dėl sukrėtimų bangos, kurią tarptautinėse rinkose sukėlė COVID-19 krizė, ir dėl šių sukrėtimų dar labiau pablogėjusios jau anksčiau ir taip blogai vertinamos padėties, kuriai įtakos turėjo padidėjusi geopolitinė įtampa. Remiantis naujausiu Prekybos generalinio direktorato tyrimu, manoma, kad 2020 m. tarptautinės prekybos apimtys turėtų sumažėti 10–16 %; numatoma, kad ES 27 eksportas į trečiąsias šalis sumažės 9–15 %, o tai prilygsta 282–470 mlrd. EUR (1); su nerimu pažymi, kad, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) vertinimu, dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. vien Europoje bus prarasta 12 mln. darbo vietų;

5.

 pažymi, kad socialinius ir ekonominius sunkumus papildo nuolat didėjančios piliečių abejonės dėl globalizacijos teikiamos naudos paskirstymo vertės grandinėse visuose ekonomikos sektoriuose ir visoje visuomenėje; atsižvelgdamas į tai mano, jog svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, kurios yra arčiausiai piliečių, ir toliau visapusiškai dalyvautų prekybos derybų stebėsenoje ir Komisija su jomis turėtų konsultuotis Europos Sąjungos prekybos susitarimų klausimais; į tai atsižvelgdamas reiškia susirūpinimą dėl požiūrio, kurio neseniai vykusios derybose laikėsi Komisija – po to, kad Europos Sąjungos Teismas priėmė sprendimą byloje dėl Singapūro (2017 m. gegužės mėn. nuomonė 2/15) – siekdama išvengti „mišrių“ prekybos santykių derantis dėl prekybos susitarimų, kurie atspindi tik išimtines ES kompetencijas;

6.

 yra tvirtai įsitikinęs, kad tik tvarus verslo modelis, pagal kurį laikomasi ES vertybių, pagrindinių neginčijamų ES teisės normų ir DVT, galės prisidėti prie visų gerovės ir klestėjimo tiek ES, tiek užsienyje;

Prekybos politikos ir kitų ES sektorių politikos suderinamumo didinimas ekonomikos gaivinimo sąlygomis

7.

 mano, kad reikia užtikrinti didesnį Europos Sąjungos prekybos politikos ir žemės ūkio, pramonės, skaitmeninės, konkurencingumo, mokesčių, socialinės, aplinkos, transporto, klimato, energetikos, vystymosi ir sanglaudos politikos, taip pat ES pagrindinių teisių – suderinamumą; apgailestauja, kad Komisijos komunikate šiam skirtingų ES sektorių politikos suderinamumo poreikiui skiriama pernelyg mažai dėmesio;

8.

 pabrėžia esminį įsipareigojimą užtikrinti valdžios institucijų ekonominę laisvę teikti, pavesti teikti ir finansuoti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas;

9.

 pabrėžia, kad svarbu prekybos susitarimuose apsaugoti viešąsias paslaugas ir ypatingos svarbos infrastruktūrą (visuotinės svarbos paslaugas) ir todėl prašo visiškai ir teisiniu požiūriu saugiai išbraukti juos iš visų laisvosios prekybos ir investicijų susitarimų, taigi ir visų investicijų apsaugos nuostatų taikymo srities, pavyzdžiui, taikant teigiamo sąrašo metodą, kuriame būtų išvardijamos sutartinės nuostatos, susijusios su patekimu į rinką, didžiausio palankumo režimu ir nacionalinio režimo taikymu;

10.

 mano, kad prekybos politikos peržiūra turi būti vykdoma kartu su ES konkurencijos politikos ir Europos pramonės ir inovacijų politikos kryptingomis reformomis, siekiant paremti ES, kaip pasaulinės lyderės, poziciją svarbiausiose srityse; šiuo požiūriu su susidomėjimu laukia atnaujintos ES pramonės politikos strategijos, kurią ketinama paskelbti 2021 m. balandžio mėn.;

11.

 pabrėžia, kad ES turėtų siekti pasaulinio masto sprendimo dėl skaitmeninių paslaugų apmokestinimo ir kartu užtikrinti tinkamą pasaulinį valdymą ir taisykles; jei per ateinančius mėnesius nepavyks rasti tarptautinio sprendimo, visų pirma EBPO lygmeniu, ES turėtų apsvarstyti galimybę veikti viena;

12.

 pritaria raginimui į Europos Sąjungos prekybos ar ekonominius susitarimus, laikantis PPO principų ir taisyklių, įtraukti skyrių, kuriame būtų numatytos nuostatos dėl kovos su mokestiniais nusikaltimais, pinigų plovimu ir agresyviu mokesčių planavimu, taip pat mokesčių administratorių bendradarbiavimas. Komisija turėtų įtraukti tokį skyrių į vykstančias derybas ir sutartis, kurios jau galiojo jų persvarstymo metu;

13.

 pabrėžia, kad, kalbant apie žemės ūkio politiką, kai prekybos politika neužtikrina, jog išorės rinkos atitiktų aukštus europinius tvarumo ir maisto saugos standartus, ji gali rimtai pakenkti vidaus rinkai ir kelti pavojų žemės ūkio sektoriui, ypač jei jis jau ir taip patiria sunkumų, taigi kelti grėsmę ES maisto tiekimui, kuris yra pagrindinis bendros žemės ūkio politikos tikslas, taip pat nuo šio sektoriaus darbuotojų priklausomos Europos teritorijos valdymui; mano, kad peržiūrėta prekybos politika kartu su žemės ūkio politika turėtų padėti išsaugoti bendrą užimtumą, užtikrinti saugumą žemės ūkio bendruomenei garantuojant teisingą darbo užmokestį. Prekybos politika žemės ūkio sektoriuje turėtų užtikrinti tokias pačias sąlygas ir vidaus rinkoje, ir išorės rinkoje, pirmenybę teikiant apsirūpinimui pačioje Europos Sąjungoje, o ne gamybai išorės rinkose. Tuo pačiu metu rinkos vidaus valdymo taisyklės turėtų skatinti mūsų vidaus rinkos įvairinimą konkurencingumui užtikrinti. Tačiau tai neturi pakenkti pastangoms stiprinti sąžiningus prekybos santykius su Afrikos šalimis;

14.

 apgailestauja, kad Europos Komisijos komunikate nepateikta sprendimų, kaip sušvelninti neigiamą poveikį, kurį prekybos susitarimai gali daryti tam tikriems žemės ūkio sektoriams, kurie jau patiria spaudimą arba yra silpni viduje; ragina apsvarstyti galimybę sukurti paramos labiausiai paveiktiems sektoriams mechanizmą; ypač susirūpinęs dėl galimo neigiamo poveikio, kurio tam tikriems žemės ūkio sektoriams gali turėti ES ir Mercosur asociacijos susitarimo projektas;

15.

 primena svarbų sanglaudos politikos vaidmenį gerinant Europos Sąjungos teritorijų konkurencingumą tikslinėmis investicijomis, pritaikytomis bet kurios konkrečios teritorijos, ypač izoliuotų ir nutolusių regionų, kuriuose infrastruktūros plėtra ir modernizavimas yra labai svarbūs klausimai, poreikiams pagrindiniuose sektoriuose, tokiuose kaip tinklo infrastruktūra, junglumas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, MVĮ, IT paslaugos, veiksmai aplinkos ir klimato srityje, kokybiškas užimtumas ir socialinė įtrauktis;

16.

 mano, kad ES prekybos politika neturi apsunkinti ES vystomojo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis pastangų, ir ragina laikytis subalansuoto požiūrio į sąžiningą laisvąją prekybą silpniausių ekonomikų atvejais;

17.

 pritaria Europos Komisijos pristatytai teisinei priemonei, kuria siekiama spręsti iškraipymų, kuriuos lemia užsienio subsidijos ES vidaus rinkoje, problemą, ir pabrėžia, kad reikia modernizuoti ir atnaujinti Europos konkurencijos taisykles;

18.

 primygtinai ragina Europos Komisiją parodyti, kad trumpuoju laikotarpiu įmanoma iš esmės modernizuoti Energetikos chartijos sutartį, ją suderinant su Paryžiaus klimato susitarimų tikslais ir integruojant atnaujintą ES požiūrį į investicijų apsaugą; to neatlikus, reikės apsvarstyti tvarkingo ES pasitraukimo iš šios sutarties galimybę;

19.

 primygtinai ragina Komisiją imtis visų būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų sparčiai ir tvarkingai nutrauktos likusios ES vidaus dvišalės investicijų sutartys;

Atviro strateginio savarankiškumo modelio kūrimas

20.

 pabrėžia, kad Europos Sąjungai svarbu išlikti atvira ekonomika ir toliau skatinti laisvą, tvarią, taisyklėmis grindžiamą tarptautinę prekybą, kuri būtų naudinga visiems prekybos partneriams, todėl remia Europos Komisijos pastangas reformuoti PPO. Turi būti siekiama ją atnaujinti ir sustiprinti, pavyzdžiui, modernizuojant jos darbo metodus itin svarbiose srityse ir pašalinant jos taisyklių sąvado spragas, kad PPO galėtų tinkamai reaguoti į dabartinius prekybos iššūkius;

21.

 pritaria Europos Komisijos pasiūlytam atviro strateginio savarankiškumo modeliui, pagal kurį turi būti vykdoma atvira, tvari ir tvirta prekybos politika, kuri leis išnaudoti ir saugoti mūsų ekonominius privalumus, užtikrinti prieigą prie pagrindinių rinkų ir svarbiausių žaliavų, sudaryti saugias galimybes gauti gyvybiškai svarbias prekes ir paslaugas; kartu perspėja dėl protekcionistinių tendencijų ir pabrėžia, kad Europa turi išlikti strategine pasaulinio masto veikėja, kuri laikosi tarptautinių taisyklių ir yra pasirengusi jas taikyti;

22.

 mano, kad tokiems veiksmams būtina sudaryti mūsų vertės grandinių žemėlapį siekiant nustatyti ir sumažinti strateginių sektorių priklausomybę ir padidinti pažeidžiamiausių pramonės ekosistemų, ypač atokiose ir izoliuotose teritorijose, pavyzdžiui, atokiausiuose regionuose, ir konkrečių sektorių, pvz., sveikatos, gynybos, kosmoso, maisto, skaitmeninimo ir svarbiausių žaliavų, atsparumą; atidžiai stebės šiuo metu Komisijos vykdomo darbo, kuriuo siekiama nustatyti strateginės priklausomybės ryšius ir pažeidžiamiausias pramonės ekosistemas, rezultatus;

23.

 pabrėžia, kad tokie veiksmai gali apimti gamybos ir tiekimo grandinių įvairinimą, strateginių atsargų kaupimą, investicijų ir gamybos rėmimą Europoje, alternatyvių sprendimų paiešką ir valstybių narių pramonės bendradarbiavimo skatinimą;

24.

 pažymi, kad COVID-19 krizė atskleidė kūrybiškumo ir inovacijų potencialą regioninėse ekosistemose ir paskatino naujus bendradarbiavimu grindžiamus metodus sprendžiant tiekimo problemas, pavyzdžiui, susijusias su medicinos reikmenimis ir vaistų sektoriumi; mano, kad ES turėtų skatinti toliau stiprinti vietos ekonomiką tam tikrose pramonės srityse ir novatoriškas Europos vertės grandines, grindžiamas ekosistemų tarpusavio papildomumu, visų pirma taikydama priemones, skirtas remti subjektų tarpusavio bendradarbiavimą; mano, kad grupių kūrimo politika ir grupių tarpusavio bendradarbiavimas yra naudingi veiksniai siekiant sudaryti kritinę masę ir patenkinti MVĮ poreikius; mano, kad tam tikrų strateginių produktų paklausos kritinės masės sukūrimas ir jos matomumas vidaus rinkoje gali padėti sugrąžinti tam tikrų produktų gamybą ir paskatinti gaminti konkurencingus produktus ES teritorijoje, visų pirma paspartinant novatoriškų sprendimų pateikimą į rinką;

25.

 primena, kad bendrų Europos interesams svarbių projektų (angl. IPCEI – important project of common European interest) įgyvendinimui reikia parengti konkrečius veiksmų planus kiekvienai ES nustatytai strateginei vertės grandinei, nes tai svarbi žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir Sąjungos lyderystės technologijų srityje stiprinimo priemonė, visų pirma baterijų, mikroelektronikos ir vandenilio srityse;

Tvarus verslo modelis – tai vienintelis modelis galintis prisidėti prie visų gerovės ir klestėjimo tiek ES, tiek užsienyje

26.

 atkreipia dėmesį į komunikate minimą 15 punktų ES veiksmų plano dėl veiksmingo prekybos susitarimų prekybos ir darnaus vystymosi skyrių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo peržiūrą; palankiai vertina tai, kad ši peržiūra apims visus svarbius prekybos ir darnaus vystymosi įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo aspektus, įskaitant įsipareigojimų apimtį, stebėsenos mechanizmus, sankcijų už reikalavimų nesilaikymą galimybę, nuostatą dėl esminių elementų, taip pat institucinę struktūrą ir reikiamus išteklius; apgailestauja, kad ši peržiūra ir komunikatas negalėjo būti rengiami koordinuotai, tačiau teigiamai vertina tai, kad šią peržiūrą numatyta baigti anksčiau, iki 2021 m. pabaigos; norėtų, kad šis procesas vyktų kuo skaidriau ir įtraukiau;

27.

 atsižvelgdamas į tai, mano, kad Europos žaliajame kurse ir Europos socialinių teisių ramstyje nustatyti Europos aplinkos apsaugos, klimato ir socialiniai standartai turėtų būti įtraukti į visus prekybos susitarimus, dėl kurių derasi Europos Sąjunga, ir jie turi būti minimalūs reikalavimai, kurių šalys įsipareigoja laikytis; laikosi nuomonės, kad tai padės šių standartų besilaikančioms Europos MVĮ ir pramonės įmonėms klestėti ir daryti teigiamą poveikį savo prekybos partneriams;

28.

 mano, kad ES turi laikytis griežtesnės pozicijos žmogaus teisių ir į jos prekybos susitarimus įtrauktų socialinių, aplinkos ir klimato apsaugos standartų atžvilgiu; palankiai vertina tai, kad Komisija sukūrė skundų teikimo mechanizmą, leidžiantį pranešti apie darnaus vystymosi įsipareigojimų pažeidimus; pritaria, kad kiekviena susitarimo šalis savo teisės aktuose ir praktikoje turi laikytis tarptautiniu mastu pripažintų pagrindinių darbo standartų, apibrėžtų pagrindinėse TDO konvencijose, juos skatinti ir veiksmingai taikyti visoje savo teritorijoje;

29.

 remia Komisijos pasiūlymą Paryžiaus klimato susitarimą padaryti esminiu visų būsimų prekybos ir investicijų susitarimų elementu ir šiuose susitarimuose teikti pirmenybę veiksmingam Biologinės įvairovės konvencijos įgyvendinimui;

30.

 skatinti veiksmingą prekybos susitarimų įgyvendinimą atlyginant šalims partnerėms, kurios laikosi prekybos ir darnaus vystymosi įsipareigojimų. Prireikus susitarimo šalys turėtų įvesti laipsnišką tarifų mažinimą, atsižvelgiant į veiksmingą prekybos ir darnaus vystymosi skyriaus nuostatų įgyvendinimą, ir nurodyti sąlygas, kurias šalys turėtų įvykdyti, kad tarifai būtų sumažinti, įskaitant galimybę panaikinti šias konkrečias tarifų eilutes, jei tos nuostatos būtų pažeistos;

31.

 mano, kad sąžiningumo ir darnumo užtikrinimas visiems yra vienintelis būdas prisidėti prie pasaulinių pokyčių, kurių reikalauja didelė dalis piliečių;

32.

 todėl laukia Komisijos pasiūlymo, kuris turi būti pateiktas 2021 m., kad būtų sukurtas veiksmingas išorės pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas, kuris atitiktų PPO taisykles ir užtikrintų sąžiningą konkurenciją bendrojoje rinkoje veikiančioms įmonėms ir prisidėtų prie Europos pramonės konkurencingumo; Toks pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas turėtų visų pirma papildyti, o vėliau ilgainiui pakeisti nemokamą CO2 taršos leidimų suteikimą ir elektros energijos kainos kompensavimą pagrindinėms pramonės šakoms;

33.

 mano, kad ypatingą dėmesį taip pat reikėtų skirti atsakingo verslumo ir skaidrumo tiekimo grandinėse skatinimui; todėl pritaria šiuo metu Europoje vykdomoms iniciatyvoms, skirtoms stiprinti išsamaus patikrinimo mechanizmus; mano, kad tai yra būtina siekiant sukurti vienodas sąlygas ES vidaus rinkoje;

34.

 palankiai vertina tai, kad Europos Komisija paskyrė vyriausiąjį už prekybos teisės aktų vykdymo užtikrinimą atsakingą pareigūną, kuriam, be kita ko, pavesta stebėti, ar tinkamai įgyvendinami darnaus vystymosi įsipareigojimai, visų pirma susiję su klimato darbotvarke ir darbuotojų teisėmis; tikisi, kad šiam pareigūnui pavyks sukurti išsamius ir nuolatinius komunikacijos su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir pilietine visuomene kanalus; stebės, kad būtų skirti pakankami ištekliai, kurie leistų šiam pareigūnui atlikti jam patikėtas užduotis;

Užtikrinti vienodas sąlygas ES įmonėms

35.

 mano, kad ratifikuojant ES ir Kinijos visapusišką susitarimą dėl investicijų būtina suteikti papildomų garantijų dėl pagarbos žmogaus teisėms ir socialiniams standartams;

36.

 pabrėžia, kad svarbu išlaikyti vienodas sąlygas įmonėms, kad jos galėtų konkuruoti vidaus rinkoje ir tarptautiniu mastu pasaulinėse vertės grandinėse; mano, kad būtina sutelkti dėmesį į esamų taisyklių taikymą ir ryžtingiau pasitelkti prekybos apsaugos priemones siekiant kovoti su rinką iškreipiančia praktika trečiosiose šalyse;

37.

 palankiai vertina Europos Parlamento ir Tarybos susitarimą dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl reglamento, kuriuo siekiama sustiprinti prekybos taisyklių vykdymo užtikrinimą, reaguojant į dabartinę PPO apeliacinio komiteto veikimo aklavietę, ir kuris taip pat bus taikomas dvišaliams ar regioniniams prekybos susitarimams, pagal kuriuos partneris vienašališkai nustato sankcijas ES ir blokuoja susitarimuose numatytą ginčų sprendimo procesą; pabrėžia, kad šiuo reglamentu bus išplėsta ES galimybė taikyti tokias atsakomąsias priemones kaip tarifai, kiekybiniai apribojimai, o viešųjų pirkimų srityje – paslaugoms ir intelektinei nuosavybei; taip pat pritaria Europos Komisijai, kuri nustatė vieno langelio principu grindžiamą sistemą siekiant visus darbo teisių, klimato kaitos ar žmogaus teisių nuostatų pažeidimus nagrinėti taip pat kaip skundus, susijusius su patekimu į mūsų prekybos partnerių rinkas;

38.

 mano, kad būtina persvarstyti konkurencijos taisykles atsižvelgiant į išorės konkurencingumo problemas, praktiką trečiosiose šalyse ir naujas inovacijų ekosistemų realijas; konkurencija vidaus rinkoje ir MVĮ galimybės patekti į Europos ir pasaulines vertės grandines turi išlikti svarbiausiais subalansuotų, veiksmingų ir nepriklausomų Europos konkurencijos taisyklių aspektais;

39.

 pritaria nuomonei, kad ES turi pereiti prie aktyvių priemonių, kad būtų užtikrintas abipusiškumas ir nebūtų protekcionizmo patekant į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas;

40.

 pabrėžia, kad tiesioginės užsienio investicijos yra svarbus ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir inovacijų šaltinis, tačiau gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai jautriuose Europos Sąjungos sektoriuose, todėl nacionaliniu lygmeniu reikia kurti investicijų tikrinimo sistemas;

Geresnis dalyvavimo tarptautinėje prekyboje neigiamų išorinių padarinių numatymas ir atsižvelgimas į juos

41.

 su susirūpinimu pažymi, kad laisvosios prekybos susitarimai šiuo metu naudingi ne visiems regionams, kad kai kuriems ekonomikos sektoriams dažnai daromas neigiamas poveikis ir kad MVĮ nevisiškai išnaudoja laisvosios prekybos susitarimų teikiamas galimybes ir kad jos labiau nukenčia nuo nesąžiningos konkurencijos, kuriai sąlygas sudaro tam tikros trečiųjų šalių taikomos priemonės; apgailestauja, kad Komisijos komunikate nėra pasiūlymų, kaip sušvelninti galimas neigiamas prekybos susitarimų pasekmes; vis dėlto remia Komisijos ketinimą sukurti specialiai MVĮ skirtas skaitmenines priemones ir e. portalus, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jų įtraukimui į minėtus susitarimus ir suteikti naujų galimybių dalyvauti viešųjų pirkimų procese ir ištaisyti minėtą nesąžiningą konkurenciją;

42.

 pritaria Komisijos ketinimui pasiūlyti konkretų teisės aktą, kuris būtinas siekiant užtikrinti, inter alia, su prekyba susijusių ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatų vykdymą;

43.

 pritaria tam, kad Komisija parengtų kovos su prievartos veiksmais priemonę;

44.

 pabrėžia svarbų MVĮ vaidmenį ES tarptautiniuose prekybos santykiuose, nes jos sukuria daugiau kaip 58 % viso eksporto iš ES ir daugiau kaip 46 % viso importo į ES (2). Šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia veiksmingos ES prekybos politikos, kuria būtų apsaugotos MVĮ, kurios yra daug pažeidžiamesnės ir dažniau susiduria su tarptautinių prekybos santykių nepastovumu nei didelės įmonės; palankiai vertina tai, kad Komisijos komunikate daug dėmesio skiriama MVĮ;

45.

 yra tvirtai įsitikinęs, kad būtina peržiūrėti kiekvieno galiojančio susitarimo poveikio vertinimo modelį ir atlikti išsamius ir nuodugnius poveikio vertinimus (pagal ES sektorius ir subsektorius, geografines zonas (šalis ir (arba) regionus) atsižvelgiant į poveikį MVĮ ir socialiniams, aplinkos, klimato ir pagarbos žmogaus teisėms aspektams), taip pat atlikti apibendrintus visų galiojančių susitarimų poveikio vertinimus (remiantis tais pačiais kriterijais), siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungos prekybos politika būtų naudinga visiems piliečiams; apgailestauja, kad šiam klausimui Komisijos komunikate skiriama mažai dėmesio; pažymi, kad Komisijos komunikate numatyta atlikti tik ES susitarimų poveikio pagrindiniams aplinkosaugos aspektams, įskaitant klimatą, ex post vertinimą, taip pat dėti pastangas siekiant geriau suprasti įvairių prekybos politikos sričių poveikį lyčių lygybės aspektams ir atlikti kitas analizes (jos išsamiau nenurodomos) nagrinėjant prekybos politikos poveikį užimtumui ir įvairiems socialinio vystymosi aspektams;

46.

 mano, kad ypatingą dėmesį reikia skirti sunkumams, su kuriais susiduria MVĮ; pritaria Komisijos pastangoms stiprinti prekybos susitarimų, ypač susijusių su kilmės taisyklėmis, iššifravimo priemones; mano, kad būtina patenkinti MVĮ žinių, kaip patekti į trečiųjų šalių rinkas, poreikį naudojant esamas konsultavimo ir pagalbos paslaugas valstybių narių ir regionų lygmeniu bei prekybos ir pramonės rūmuose ir sudarant daugiau galimybių kreiptis į išorės ekspertus;

47.

 mano, kad būtų galima labiau naudotis 60 šalių veikiančio Europos įmonių tinklo (angl. EEN), taip pat nacionalinių ir regioninių prekybos skatinimo institucijų tinklo, priklausančio Europos prekybos skatinimo organizacijų asociacijai (ETPOA), veikiančiai 180 šalių, parama, atsižvelgiant į tai, kad viena iš jų užduočių – padėti MVĮ patekti į užsienio rinkas. Be to, ES turėtų įsteigti laisvosios prekybos susitarimų kontaktinius centrus, kurie būtų kuo arčiau MVĮ ir kuriuose būtų atsižvelgiama į principą „visų pirma galvokime apie mažuosius, veikime regionų lygmeniu“, o tam regioninėms prekybos skatinimo organizacijoms turėtų būti suteiktas svarbus vaidmuo;

48.

 mano, kad įgyvendinant projektą „InvestEU“ būtų naudinga numatyti konkrečius veiksmus, skirtus novatoriškoms MVĮ, norinčioms įsitvirtinti tarptautinėje erdvėje, kad būtų galima tinkamai padengti šio tipo įmonių riziką ir skatinti jų augimą tarptautiniu mastu;

49.

 mano, kad atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą reikėtų persvarstyti esamą IPEEC tipo valstybės pagalbos sistemą siekiant sudaryti palankias sąlygas investicijoms ir amortizuoti šio pobūdžio įmonių vykdomų bendradarbiavimo ir tarptautinių projektų veiklos sąnaudas. Todėl palankiai vertina tai, kad 2021 m. vasario 23 d. Komisija pradėjo viešas konsultacijas, kurios vyks iki 2021 m. balandžio 20 d. ir kuriose visos suinteresuotosios šalys raginamos teikti pastabas dėl siūlomos tikslinės Komunikato dėl valstybės pagalbos taisyklių, taikomų bendriems Europos interesams svarbiems projektams (BEISP komunikato), peržiūros (3).

Briuselis, 2021 m. kovo 19 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

(1)  https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2020/may/tradoc_158764.pdf

(2)  https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/International_trade_in_goods_by_enterprise_size#Share_of_SMEs_in_total_trade_.28intra_.2B_extra-EU.29

(3)  https://ec.europa.eu/competition/consultations/2021_ipcei/draft_communication_en.pdf. Nuoroda į viešas konsultacijas: http://bit.ly/3dEFgeM.

2021 5 7   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/23

Europos regionų komiteto nuomonė. Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas

(2021/C 175/05)

Pranešėjas

Enrico ROSSi (IT / PES), Sinjos komunos tarybos narys (Florencija)

Pamatinis dokumentas

COM(2020) 662 final Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Skatinimas renovuoti pastatus siekiant neutralizuoti poveikį klimatui ir atgaivinti ekonomiką

1.

 teigiamai vertina iniciatyvą „Renovacijos banga“, kuri, savo poveikiu sektoriui, kuriam tenka 40 proc. visos ES suvartojamos energijos, padės siekti tikslo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ir mažinti energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių ir taip prisidės prie Europos energetinio saugumo užtikrinimo; mano, kad svarbu šią politiką įtraukti į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo programas, taip pat į Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI), siekiant koordinuoti priemones ir išvengti atskirų ir mažai veiksmingų priemonių; pabrėžia, kad šios strategijos sėkmė labai priklausys nuo jos tvarumo ir įgyvendinamumo vietos ir regionų lygmeniu, tačiau reikėtų vengti papildomos administracinės naštos; taip pat ragina užtikrinti, kad visos „Renovacijos bangos“ priemonės duotų akivaizdžios naudos ir būtų skirtos ekonomiškumui, socialiniam priimtinumui ir finansiniam gyvybingumui išlaikyti, ypač kai kalbama apie valstybės biudžetus, remiantis dabartinėmis biudžeto nuostatomis, tačiau taip pat atsižvelgiant į nuomininkus ir savininkus;

2.

 mano, kad visapusiškai įgyvendinti iniciatyvą „Renovacijos banga“ galima tik atlikus išsamią Švarios energijos dokumentų rinkinio, visų pirma Pastatų energinio naudingumo direktyvos ir Reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo, peržiūrą, taip pat laiku ir tinkamai perkėlus šiuos teisės aktus į nacionalinę teisę; pabrėžia, jog būtina nedelsiant pradėti įgyvendinti strategiją ir jos veiksmus plečiant renovaciją ir išbandant naujus metodus renovacijai, kurią būtų galima atkartoti dideliu mastu, įgyvendinti; šiuo tikslu siūlo kiek galima greičiau pradėti bandomąją iniciatyvą, kad būtų galima išbandyti ir parengti protokolą, kuriuo būtų vadovaujamasi vykdant įvairius intervencinius veiksmus ir įvairiomis ekonominėmis, socialinėmis ir klimatinėmis sąlygomis;

3.

 pabrėžia subsidiarumo ir proporcingumo principų svarbą. Praktinis įgyvendinimas ir finansavimas vietos lygmeniu vyksta regionuose, miestuose ir savivaldybėse, todėl Europos sistema turi būti lanksti ir joje turi būti atsižvelgiama į skirtumus, pavyzdžiui, tarp kaimo vietovių ir didelių miestų;

4.

 pabrėžia, kad Klimato paktas turi potencialo skatinti vietoje valdomas partnerystes ir bendras viešojo bei privačiojo sektoriaus iniciatyvas ir kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi visas galimybes informuoti piliečius apie jų namų atnaujinimo naudą ir esamas paramos priemones, duodamos pavyzdį, susiedamos ir remdamos vietos, savivaldos ir kitas viešąsias įmones būtina kompetencija skirtingais lygmenimis ir parengdamos priemones nacionalinei arba ES finansinei paramai gauti; be to, vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų rodyti pavyzdį renovuodamos viešuosius pastatus ir ypač skatindamos socialinio būsto ir kito valstybei priklausančio būsto energinę renovaciją, laikydamosi Klimato pakto, kuris palengvina sėkmingiausių Europos iniciatyvų atkartojimą ir plėtrą; tikisi, kad Europos „Renovacijos bangos“ strategija, nacionalinės pastatų renovavimo strategijos (1) ir ekonomiškiausia metodika (2) bus susietos veiksmingiau. Šiuo tikslu būtų naudinga iš dalies persvarstyti Pastatų energinio naudingumo direktyvą;

5.

 atkreipia dėmesį į tai, kad „Renovacijos banga“ turėtų būti suprantama ne tik kaip techninio reguliavimo metodas įgyvendinant Žaliojo kurso darbotvarkę, bet ir kaip priemonė perėjimo prie žiedinės ekonomikos procesą integruoti į konceptualią, į estetiką ir dizainą orientuotą sistemą; todėl palankiai vertina ir nedvejodamas remia naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą ir paralelinę iniciatyvą sukurti atskirą Europos ženklą. Ši iniciatyva suteikia galimybę išnaudoti regionų ir savivaldybių kūrybinį potencialą siekiant sudominti ir įtraukti piliečius į pertvarkos procesą ir taip rasti priimtinus ir tvarius sprendimus, kad žaliasis kursas taptų realybe;

6.

 teigiamai vertina pradėtą Klimato pakto iniciatyvą, kaip aktyvaus dalyvavimo žaliajame kurse strategiją, ir tai, kad „Renovacijos banga“ nurodyta viena iš prioritetinių iniciatyvų šioje srityje; šiomis aplinkybėmis yra pasirengęs stiprinti bendradarbiavimą su Komisija, Europos investicijų banku (EIB) ir visais kitais susijusiais subjektais, kad būtų sukurta bendra platforma, kurioje būtų renkama visa informacija, svarbi vietos ir regionų valdžios institucijoms, norinčioms įgyvendinti žaliąjį kursą;

7.

 pritaria siūlomam rajono ir energetinės bendruomenės metodui, kuris, pavyzdžiui, leis naudotis bendrais atsinaujinančiosios energijos gamybos įrenginiais rajono šilumos ir vėsumos tiekimui ir gamtos procesais pagrįstais sprendimais (3), ir primena, kad jam taikyti reikia naudoti kompleksines energetikos ir klimato srities planavimo priemones; pabrėžia, kad šiuo požiūriu Merų paktas yra svarbi pavyzdinė iniciatyva ir kad tvarios energetikos ir klimato veiksmų planai gali tapti priemone, užtikrinančia pastatų atnaujinimo veiksmų derėjimą su platesnio masto teisingos ir tvarios miestų regeneracijos programa, tvarių įpročių ugdymą ir nuoseklumą su plataus užmojo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos politika; siūlo, be kita ko, tinkamai stebėti rezultatus pasitelkiant standartines energijos valdymo sistemas, kad būtų galima įvertinti planavimo poveikį (4);

8.

 palankiai vertina nuorodą į pastatų žiediškumo iniciatyvą „Level(s)“ (5), kuria bus vadovaujamasi plėtojant žiediniais principais grindžiamą statybą, ir ragina Komisiją ir valstybes nares remti informavimo kampaniją šiuo klausimu ir bendradarbiauti; taip pat ragina Komisiją atliekant tolesnį darbą remtis didele kitų esamų pastatų sertifikavimo sistemų patirtimi (6); prašo Komisijos remti gyvavimo ciklo analizių, susijusių su pastatų poveikiu klimatui, rengimą, įskaitant atitinkamus standartus, aplinkosaugines gaminio deklaracijas, statybinių medžiagų ir gaminių duomenų bazes, ir įvertinti galimybę nustatant savanorišką sistemą taikyti suminį pastatų gyvavimo ciklo naudingumo rodiklį;

9.

 primena, kad „Renovacijos banga“ – tai galimybė propaguoti ateities iššūkiams atsparių statinių viziją, kuri galėtų apimti ne tik energijos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, bet ir sveikatos apsaugos, socialinės pusiausvyros, junglumo, žiediškumo ir atsparumo hidrogeologiniams ir seisminiams reiškiniams aspektus; taip pat ragina ypatingą dėmesį skirti retai apgyvendintoms kaimo vietovėms, kuriose gyvena gerokai vyresni žmonės, ypač pažeidžiami gyventojai;

10.

 pabrėžia, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas turi būti kontroliuojamas statybos, eksploatavimo ir griovimo etapais; be to, iki 2050 m. reikia maksimaliai išnaudoti griovimo ar rekonstrukcijos metu gautų medžiagų pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir tam tikru mastu panaudojimą energijos gamybai. Vietos ir regioninių vertės grandinių, skirtų pakartotiniam statybinių medžiagų naudojimui, sukūrimas yra svarbus žingsnis šioje srityje. Tam reikia planavimo, logistikos ir naujų ekonominių modelių, kurie apima medžiagų atsargų kūrimą naujiems pastatams. Dėl daugelio reguliavimo, kultūrinių ir ekonominių priežasčių tokį naują žiedinį modelį bus galima įgyvendinti tik palaipsniui, pradedant eksperimentų etapu ir paskui įvairiomis finansinėmis paskatomis išplečiant jo taikymo mastą;

11.

 pabrėžia, kad įgyvendinant iniciatyvą „Renovacijos banga“ ilgainiui ne tik pagerės komfortas, sveika vidaus aplinka ir gyvenimo sąlygos kartu sprendžiant energijos nepritekliaus problemą, bet ir bus sutaupyta daug energijos ir lėšų, skiriamų pastatų priežiūros bei valdymo išlaidoms; mano, kad ES pastatų ūkio stebėsenos centras turėtų stebėti padarytus pakeitimus ir įvertinti jų poveikį ir šiuo tikslu naudotis savo duomenų bazės rodikliais ir, prireikus, kurti naujus rodiklius, taip pat užtikrinti tinkamą prieigą prie reikiamų duomenų visose Europos teritorijose. Tai leistų apskaičiuoti sutaupytas lėšas ir padėtų vietos ir regionų valdžios institucijoms, piliečiams ir įmonėms teisingai įvertinti pastatų gyvavimo ciklo sąnaudas;

12.

 palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą persvarstyti Europos valstybės pagalbos sistemas, skirtas renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti, ir laukia galimybės prisidėti prie to, kad jos taptų aiškesnės ir lengviau taikomos, netapdamos kliūtimi investicijoms; be to, 2021 m. Sprendime 2012/21/ES dėl valstybės pagalbos, skiriamos kompensacijos už viešąją paslaugą forma, numatytas vertinimas turi paskatinti paramos priemones socialinio būsto, kuris aiškiai patenka į sprendimo taikymo sritį, energijos vartojimo efektyvumo didinimui; pabrėžia, kad Europos, nacionalinės, regioninės ir vietos finansavimo priemonės ir programos turi viena kitą papildyti, nesukuriant lygiagrečių ir (arba) papildomų struktūrų. Norint finansuoti projektus vietoje, siekiant patenkinti vietos, regioninius ir nacionalinius poreikius, reikalingi įvairūs instrumentai – subsidijos, finansinės priemonės ir deriniai – padedant įgyvendinimo partneriams, pavyzdžiui, Nacionaliniams plėtros bankams ir institucijoms; yra tvirtai įsitikinęs, kad mokesčių paskatos energinei pastatų renovacijai gali atlikti svarbų vaidmenį;

13.

 palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą peržiūrėti Direktyvoje 2009/148/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto veikimu darbe nustatytas profesinės ekspozicijos vertes, siekiant užtikrinti darbuotojų apsaugą renovuojant ir griaunant pastatus; be to, mano, kad reikia atnaujinti Europos teisės aktus dėl su šiais darbais susijusio ypač pavojingų medžiagų poveikio;

14.

 atsižvelgdamas į tai, labai palankiai vertina Komisijos pasiūlymą paskelbti ES įperkamo būsto iniciatyvą, pagal kurią būtų finansuojami 100 novatoriškų ir įtraukių pavyzdinių projektų, orientuotų į visapusišką socialinių būstų kvartalų renovaciją, kuri taptų pavyzdžiu plataus masto renovacijai Europos Sąjungoje;

15.

 mano, kad iniciatyva „Renovacijos banga“ turėtų padėti įgyvendinti kiekvieno asmens teisę į įperkamą, prieinamą ir sveiką būstą pagal Europos socialinių teisių ramsčio 19 principą ir Jungtinių Tautų 11 darnaus vystymosi tikslą „Darnūs miestai ir bendruomenės“; mano, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmai yra struktūrinė priemonė, kuria siekiama spręsti energijos nepritekliaus problemą ir atitinkamai sumažinti neatsakingo elgesio išlaidas;

Pagrindiniai pastatų renovacijos iki 2030 m. ir 2050 m. principai

16.

 ragina Komisiją vadovaujantis Pastatų energinio naudingumo direktyvoje numatyta sistema parengti pastatų klasifikaciją, remiantis kriterijais, kurių būtina laikytis įgyvendinant iniciatyvoje „Renovacijos banga“ numatytas veiksmų gaires, pavyzdžiui:

—

nuosavybė: viešoji, privačioji (asmenų, bendrovių, fondų, vietos valdžios institucijų ir t.t.);

—

paskirtis: gyvenamoji, negyvenamoji ir kt.;

—

vieta: miestų centrai (istorinis centras, priemiestis), maži kaimai, retai apgyvendintos vietovės;

—

klimato zona;

—

pastato amžius ir energinis naudingumas, jo energijos ir (arba) technologijų sistemos;

—

svarba architektūriniu, istoriniu ir kraštovaizdžio požiūriu;

—

nekilnojamojo turto rinkos raida (pardavimo ar nuomos kainos ir skaičiai, užimtumo lygis ir t. t.);

—

su klimatu susijusi rizika: socialinių ir ekonominių aplinkybių ir pažeidžiamumo dėl klimato kaitos sąveika.

Tokią informaciją turėtų klasifikuoti ES pastatų ūkio stebėsenos centras (7) ir ji galėtų padėti parengti veiksmų gaires įvairių tipų pastatų renovacijai, įskaitant pagrindinių esamų kliūčių analizę. Geriausios praktikos pavyzdžiai ir jų sklaida padėtų apibrėžti standartinius veiksmus kiekvienos pirmiau nurodytos kategorijos atvejui;

17.

 ragina dėti dideles pastangas gyvenamųjų namų šildymo ir vėsinimo, kuriam tenka daugiau kaip 80 proc. viso ES pastatų suvartojamo energijos kiekio, priklausomybei nuo iškastinio kuro sumažinti; šiuo tikslu pakartoja, kad svarbu skatinti naudojamų energijos šaltinių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir ragina laiku ir iš esmės plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltinius, kad būtų galima iš esmės sumažinti Europoje išmetamą CO2 kiekį; primena, kad atsinaujinančiojo šildymo ir vėsinimo sprendimai gali būti įvairūs ir turėtų būti pritaikyti konkretiems atitinkamo namų ūkio ar bendruomenės poreikiams (8); sutinka su Komisija, kad nuo iškastinio kuro labai priklausomi regionai turės pereiti prie tarpinių energijos šaltinių (9), vis dėlto neinvestuodami į neperspektyvią infrastruktūrą. Branduolinė energija negali būti laikoma atsinaujinančiuoju energijos šaltiniu;

18.

 ragina Komisiją pasiūlyti prioritetų nustatymo sistemą remiantis tokiais kriterijais, kaip galimybė sumažinti vartojimą ir išmetamųjų teršalų kiekį, finansinis pajėgumas ir vartotojų pažeidžiamumas. taip pat siūlo apibrėžti prie regioninių ir vietos sąlygų pritaikytus neigiamų prioritetų kriterijus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kuriuos pastatus reikia nugriauti ar rekonstruoti pirmiausia, neatveriant kelio pažeidžiamų rajonų gentrifikacijai;

19.

 atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant įgyvendinti iniciatyvą „Renovacijos banga“, Komisija ir valstybės narės turi teikti didelę paramą statybų sektoriui, kuris labai nukentėjo nuo krizės ir kurį dažnai sudaro smulkiojo verslo subjektai, ne visada turintys galimybių pasiūlyti reikiamų produktų ir paslaugų. Reikia padėti visam statybų sektoriui pašalinti žinių, įgūdžių ir technologijų spragas ir paremti naujų, ateities iššūkiams parengtų įmonių steigimąsi; primena, kad būtinam perėjimui prie žiedinio ir teritorinio požiūrio, kuriuo būtų siekiama apsaugoti darbo vietas ir užtikrinti laipsnišką darbo jėgos perkvalifikavimą, būtini stabilūs paramos mechanizmai, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas, išvengta burbulų susidarymo ir sudarytos sąlygos regionuose ugdyti įgūdžius vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu;

20.

 pripažįsta, kad svarbu nustatyti visų esamų viešųjų pastatų pirkimo ir renovacijos teisinius reikalavimus, taip pat minimalius energinio naudingumo standartus ir privalomus viešųjų pastatų ūkio metinės renovacijos masto tikslus ir atsinaujinančiosios energijos naudojimą; vis dėlto pabrėžia, kad šios nuostatos bus įgyvendinamos tik tuo atveju, jei taisyklės bus pakankamai lanksčios, kad būtų galima atsižvelgti į įvairias pastatų savybes (10), ir jei Komisija ir atitinkamos valstybės narės tinkamai rems vietos ir regionų valdžios institucijas, taip pat jei bus nustatytos kuo paprastesnės ir labiau suderintos finansavimo taisyklės, kurios apimtų ir įprastą pastatų priežiūrą, jeigu ja siekiama praktiškai padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir seisminį atsparumą. Jeigu tokie įpareigojimai būtų nustatomi privatiems ar gyvenamiesiems pastatams, būtina užtikrinti, kad nebūtų sukurta papildoma finansinė našta, visų pirma energiniu požiūriu pažeidžiamiems namų ūkiams; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares subnacionaliniu mastu atlikti išsamų poveikio vertinimą, kuriame būtų įvertintas įvairių teritorijų potencialas ir pažeidžiamumas šioje srityje, įskaitant dabartinės nacionalinės geriausios praktikos analizę ir ankstesnius Europos projektų vertinimus;

21.

 pritaria pasiūlymui atnaujinti energinio naudingumo sertifikatų sistemą siekiant padidinti šios priemonės sklaidą, sudaryti sąlygas duomenų palyginamumui ES lygmeniu ir susieti finansavimą ir esminę renovaciją; atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant šią peržiūrą turėtų būti užtikrintas būtinas suderinamumas su valstybėse narėse taikomomis sistemomis ir vadovaujamasi proporcingumo principu; mano, kad naudinga pasiūlyti vienodą energinio naudingumo ES sertifikatų formą, įvesti skaitmeninius pastatų žurnalus ir taip papildyti lengvai prieinamas nemokamos prieigos duomenų bazes; primena, kad tokios duomenų bazės, įskaitant būsimą bendrą Europos duomenų erdvę, turi būti prieinamos bent NUTS 3 lygmeniu ir susietos su ES pastatų ūkio stebėsenos centru (11);

22.

 teigiamai vertina Komisijos deleguotąjį reglamentą dėl pažangiojo parengtumo rodiklio (angl. Smart Readiness Indicator – SRI), skirto įvertinti pastatų pasirengimą integruoti išmaniąsias technologijas ir didinti pastatų savininkų ir juose gyvenančių žmonių informuotumą šiuo klausimu; primena, kad Europos miesto ir kaimo teritorijų skaitmeninimo lygis yra labai nevienodas ir kad šis rodiklis turėtų būti pritaikytas konkrečioms aplinkybėms, kad nenukentėtų skaitmeninės pertvarkos srityje vis dar atsiliekančios teritorijos, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir menkai gyvenamose vietovėse;

23.

 pabrėžia, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti iniciatyvą „Renovacijos banga“, reikia tinkamai sustiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimus ir priemones, kad būtų sumažintas įvairiose Europos vietovėse vis dar egzistuojantis žinių trūkumas; šiuo atžvilgiu pripažįsta esminį Klimato pakto vaidmenį kuriant galimybes ir priemones, pasitelkiant patobulintus gebėjimų stiprinimo mechanizmus ir nuoseklesnę su žaliuoju kursu susijusių, pagal principą „iš apačios į viršų“ įgyvendinamų iniciatyvų sistemą; primena, kad vietos ir nacionalinės energetikos agentūros gali ir turi svariai prisidėti prie šio proceso kaupdamos žinias ir patirtį ir jas skleisdamos vietos valdžios institucijose, tačiau jų nepakeisdamos;

Greitesnė esminė renovacija pastatams pagerinti

24.

 prašo Komisijos teikti kuo didesnę paramą moksliniams tyrimams, susijusiems su pastatų renovacija vietovėse, kuriose esama kraštovaizdžio ar istorinių apribojimų, ir tokiu būdu užtikrinti pagarbią atsinaujinančiosios energijos integraciją; taip pat ragina siekti, kad šis klausimas taptų vienu iš kertinių akmenų naujojo europinio bauhauzo iniciatyvoje, kuri turi paskatinti dar išsamiau apsvarstyti, kaip susieti įvairius planavimo lygmenis pradedant atskiru pastatu, rajonu ir baigiant visa teritorija, įtraukiant tokius klausimus kaip tvarus judumas, žemės naudojimo mažinimas ir miestų biologinės įvairovės skatinimas (12). Vykdant tokį miestų atnaujinimą, turėtų būti, kai tai įmanoma ir kai atsižvelgiama į pažeidžiamas grupes, sistemingai diegiami gamtos procesais pagrįsti sprendimai (13), integruojami į energetikos ir aplinkos stebėsenos sistemas, kurios leidžia įvertinti tokių sprendimų rezultatus, propaguojama užstatomo ploto nedidinimo politika, kuo labiau sumažinama įkūnytoji energija (14) pastatuose ir, kraštutiniu atveju, numatoma galimybė nugriauti istorinės vertės neturinčius pastatus; taip pat siūlo įtraukti naująjį europinį bauhauzą į Keitimosi žiniomis platformą (KŽP (15)) siekiant pagerinti vietos ir regionų valdžios institucijų keitimąsi novatoriškomis koncepcijomis, tarpdalykiniais požiūriais ir kompetencija ir pabrėžti regionų ir vietos dimensiją kuriant ir įgyvendinant programas;

25.

 primena, kad atsižvelgiant į naują COVID-19 pandemijos paskatintą gyventojų išsikėlimo iš miestų centrų į jų pakraščius tendenciją, dar 2016 m. Jungtinių Tautų konferencijoje „Habitat III“ kaip tvarumo veiksnys buvo įtrauktas miestų sutankinimas, kurio viena iš pagrindinių priemonių yra pastatų pertvarkymas mažai apgyvendintuose miestų centruose, kur dar įmanomos statybos;

26.

 primena, kad svarbu sistemingai integruoti įvairius turimus atsinaujinančiuosius energijos išteklius; šiuo tikslu, taip pat galimai nustatant subnacionalinius tikslus, visų pirma reikės užtikrinti vienodas sąlygas įvairiems energijos šaltiniams; primena, kad taikant tokias technologijas turi būti ne tik atsižvelgiama į geografinius ir geologinius teritorijų ypatumus ir specifiką, bet ir užtikrinama visapusiška aplinkos, sveikatos bei natūralaus ir sukurto kraštovaizdžio apsauga. Šių technologijų naudojimas taip pat turi būti skatinamas ir kuriant atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendruomenes ir piliečių energetikos bendruomenes (kurios numatytos pagal AIED II direktyvą), kurios visų pirma siekia socialinio ir aplinkos tvarumo, o ne finansinių tikslų;

27.

 mano, kad svarbu remti daugiabučių namų esminės renovacijos projektus taikant standartinius sprendimus ir naudojant pramoniniu būdu pagamintus surenkamuosius komponentus. Tai būtų svarus indėlis gerinant pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir siekiant pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo iki 2050 m. tikslo; pabrėžia, kad standartinių sprendimų taikymas ir surenkamųjų komponentų naudojimas leis paspartinti visą statybos procesą, sumažinti poveikį aplinkai ir renovuoti daugiau daugiabučių namų; pabrėžia, kad pramoniniu būdu gaminant surenkamuosius komponentus galima padidinti įmonių inovacinį pajėgumą, nes renovacijos procesai modernizuojami ir automatizuojami;

28.

 ragina Komisiją toliau skatinti – visų pirma viešajame sektoriuje, kuris turi rodyti pavyzdį – energijos valdymo sistemų, tokių kaip ISO50001 ar kitų tiek privačiajam, tiek viešajam sektoriui taikomų standartų, diegimą ir apsvarstyti galimybę stiprinti energetikos aspektus, įtrauktus į Europos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), ir primena, kad šios sistemos gali turėti didelį poveikį mažinant eksploatuojamų pastatų suvartojamą energiją (16) ir kad pagal jas gali būti vykdomos ilgalaikės ir veiksmingos procedūros, įskaitant valdymo ir stebėjimo etapus;

29.

 pabrėžia, kad statinių informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modeling – BIM) (17) ir viešojo sektoriaus komparatorius (angl. Public Sector Comparator – PSC) (18) gali atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant iniciatyvą „Renovacijos banga“ ir prašo Komisijos bendradarbiauti su valstybėmis narėmis informuojant apie šias priemones, be kita ko, per viešąsias platformas (19) siekiant skatinti skaitmeninį nekilnojamojo turto sektoriaus vystymąsi ir pastatų valdymą, grindžiamą „PropTech“ technologijomis (20);

30.

 primena, kad duomenų apie pastatų energijos suvartojimą prieinamumas yra labai svarbus miestų energijos planams, investicijų apskaičiavimui ir galimam taupymui ir jų stebėsenai, todėl ragina Europos Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti, kad šie duomenys naudojantis esamomis duomenų bazėmis būtų prieinami viešiesiems tikslams nemokamai ir vienodai visose teritorijose, kartu laikantis duomenų apsaugos reikalavimų; pastatų savininkai taip pat galėtų pateikti gautus duomenis energijos tiekėjams už mokestį, kuris galėtų iš dalies finansuoti renovacijos darbus;

31.

 primena, kad sistemingas žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijų taikymas statybos sektoriuje yra svarbi priemonė siekiant greitai sumažinti pastatų energijos suvartojimą ir skleisti tvaresnius valdymo modelius; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina pasiūlymą paskelbti išsamias gaires dėl tvarių viešųjų investicijų vykdant viešuosius pirkimus; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti nuoseklią teisinę sistemą, kuria būtų remiama ši praktika, visų pirma skatinant įtraukti minėtus kriterijus į atitinkamas nacionalines taisykles ir centralizuotas viešųjų pirkimų platformas; taip pat ragina Komisiją remti šią praktiką skatinant technologijų plėtrą ir inovacijas, užmezgant konstruktyvų dialogą su tiekėjais, rengiant atitinkamus reikalavimus ir įdiegiant jų tikrinimo ir įgyvendinimo stebėjimo sistemas;

32.

 siekiant paspartinti „Renovacijos bangą“, prašo Komisijos ir valstybių narių nustatyti finansavimo mechanizmus, kad būtų galima padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms parengti atsiliekančių rajonų energinio naudingumo didinimo galimybių planus, visų pirma plačiau taikant gerąją patirtį pagal Europos miestų priemonę, iniciatyvą „Inovatyvūs miestų sprendimai“ ir Europos miestų iniciatyvą, taip pat sukuriant naujų priemonių ir toliau plėtojant prie strategijos pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateiktus pasiūlymus; prašo teikti regionams, miestams ir savivaldybėms būtiną paramą, kad jie galėtų pasinaudoti ištekliais, numatytais pagal priemonę „Next Generation EU“, taip pat pagal programos „Europos horizontas“ misijas, 2021–2027 m. sanglaudos politikos veiksmų programas ir Europos investicijų banko kredito linijas. Siekiant tokio suderinimo reikia persvarstyti procedūras, kad būtų užtikrintas sistemingumas ir atsekamumas;

33.

 prašo iniciatyvos „Renovacijos banga“ įgyvendinimui paremti sukurti techninės pagalbos priemonę, kuri būtų prieinama visoms vietos ir regionų valdžios institucijoms, pavyzdžiui, sustiprinti ir labiau decentralizuoti ELENA priemonę, grindžiamą vieno langelio principu veikiančių centrų plėtojimu ir standartizavimu (21), tačiau mano, kad šie centrai neturėtų apsiriboti tik finansiniais aspektais, o turėtų tapti tikrais sąmoningumo didinimo, gebėjimų ugdymo ir gerosios praktikos sklaidos vietos ir regionų lygmeniu katalizatoriais. Komitetas pareiškia esąs pasirengęs bendradarbiauti su Europos investicijų banku (EIB) šiai iniciatyvai optimizuoti ir nedelsiant taikyti, kad visi galėtų pasinaudoti siūloma priemone ir ją kuo greičiau įgyvendinti; įsitikinęs, kad didesnė priemonės ELENA ir programos „Europos horizontas“ sąveika taip pat gali padėti pereiti nuo atskiros gerosios praktikos prie didelio masto investicijų; galiausiai yra sunerimęs, kad sverto koeficientas tvariam gyvenamajam sektoriui, kurio šiuo metu reikalaujama pagal programą ELENA (10 kartų didesnis už subsidiją), kai namų ūkiams yra labai didelė kliūtis; todėl prašo Komisijos ir EIB apsvarstyti galimus sprendimus tokioms situacijoms;

34.

 atkreipia dėmesį į tai, kad iniciatyvos „Renovacijos banga“ finansavimo mechanizmuose turi būti atsižvelgta į labai skirtingą pastatų nuosavybės pobūdį ir į tai, kad juose gyvenančių asmenų socialinė ir ekonominė padėtis yra labai įvairi, taip pat į mišrų jų naudojimą stiprėjant nuotolinio darbo tendencijai. Būsto kainos neutralumo modelyje turėtų būti optimaliai derinami socialiniai ir klimato srities tikslai ir turėtų būti užkertamas kelias priverstiniam gyventojų iškeldinimui dėl renovacijos; todėl prašo kompetentingų valdžios lygmenų užtikrinti, kad renovacijos išlaidų netektų apmokėti gyventojams, ir mano, kad nuomos išlaidų padidėjimas turi būti proporcingas numatomai sutaupytai energijai;

Pastatų renovacijos prioritetinės sritys

35.

 teigiamai vertina pasiūlymą persvarstant Pastatų energinio naudingumo direktyvą nustatyti „esminės renovacijos“ standartą, kad būtų sudarytos sąlygos reikšmingą privačiojo sektoriaus finansavimo dalį skirti skaidrioms, išmatuojamoms ir išties žalioms investicijoms; primena, kad šiais standartais turėtų būti atsižvelgiama į visus reikalavimus, taikomus pastatams skirtingose klimato zonose, ir turėtų būti numatyti specialūs protokolai istoriniams pastatams, atsižvelgiant į paminklų apsaugą, kartu remiantis konsoliduota geriausia praktika įvairiose teritorijose (22);

36.

 ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų nustatytos lankstesnės biudžeto taisyklės, siekiant sustiprinti jų gebėjimą investuoti į esamų pastatų renovaciją ir į naujų socialinės paskirties viešųjų pastatų statybą, ypatingą dėmesį skiriant nebiudžetinių energijos vartojimo efektyvumo sutarčių potencialui (23);

37.

 primena, kad būsto sąlygos dažnai yra didelės nelygybės priežastis, nes perpildyti pastatai su neefektyviomis energijos sistemomis ir susijusiomis išlaidomis užkrauna dažnai nepakeliamą naštą namų ūkio biudžetui; kadangi apie 34 mln. europiečių patiria energijos nepriteklių, ragina valstybes nares parengti tikslius subregioninio lygio įverčius; prašo Komisijos aktyviau skatinti keistis geriausia kovos su energijos nepritekliumi patirtimi, be kita ko, sukuriant esamų stebėsenos centrų tinklus ir remti stebėsenos centrų steigimą tose valstybėse narėse, kurios jų dar neturi;

38.

 pareiškia, kad energija turi būti visiems prieinama gerybė ir pabrėžia, kad energijos nepriteklius yra klausimas, turintis didelių socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių pasekmių; pabrėžia, kad į užburtą energijos nepritekliaus ratą patenka ne tik pažeidžiami namų ūkiai ir fiziniai asmenys, bet ir įmonės, o kartais mažos vietos valdžios institucijos taip pat gali susidurti su labai panašiomis problemomis, kai turimų išteklių nepakanka padengti didėjančių energetinių paslaugų kainų, todėl tai tampa vis didesne našta bendram biudžetui; todėl ragina Komisiją išplėsti energijos nepritekliaus analizę ir neapsiriboti tik atskirais namų ūkiais, kad ja būtų galima remtis apibrėžiant „Renovacijos bangos“ įgyvendinimo mechanizmus; primena, kad aplinką tausojančių gamybos teritorijų modelis gali būti naudingas pavyzdys kaip įtraukti gamybos sektorių į iniciatyvą „Renovacijos banga“ ir apskritai prisidėti prie žaliojo kurso įgyvendinimo; pareiškia, kad yra pasirengęs bendradarbiauti su Europos Komisija naujos Energijos nepritekliaus observatorijos veikloje;

39.

 primena, kad vietos energetikos bendruomenės ir gaminančių vartotojų koncepcija gali atlikti ypač svarbų vaidmenį didinant renovacijos mastą, kovojant su energijos nepritekliumi ir skatinant energetikos pertvarką, taikant decentralizuotos energijos gamybos modelius ir įgyvendinant visuomenės iniciatyvas. Atsižvelgiant į tai reikia skatinti savarankiškos gamybos ir savo pagamintos energijos vartojimo pastatuose iniciatyvas sudarant palankias sąlygas ir remiant terminių, fotovoltinių, geoterminių ir kitų technologijų diegimą renovuojamuose, o ypač naujuose pastatuose Kita galimybė yra modelis, kai šildymo išlaidos yra įtraukiamos į nuomą, kuris, be kita ko, yra plačiai naudojamas Švedijoje ir Suomijoje. Pagal šį modelį, nekilnojamojo turto savininkas nuomininkui užtikrina gerą vidaus patalpų klimatą, dažniausiai 20–21 laipsnio vidaus temperatūrą. Taip sėkmingai išvengiama energijos nepritekliaus ir kartu atsiranda stiprios paskatos savininkui taupyti energiją. Savininkai turi kitokių galimybių šioje srityje nei nuomininkai, tačiau jie visada priklauso nuo nuomininkų bendradarbiavimo; todėl ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti, kad atitinkamos direktyvos būtų laiku perkeltos į nacionalinę teisę, kad perkėlimo procesas visiškai atitiktų direktyvos dvasią ir kad būtų taikomi nesudėtingi įgyvendinimo mechanizmai; teigia, kad reikalavimai dėl individualaus šiluminės energijos suvartojimo matavimo ir sąskaitų išrašymo neturėtų būti taikomi, jei tai nepadeda veiksmingai sutaupyti energijos;

40.

 pabrėžia, kad svarbu remti konkrečiam rajonui pritaikytus metodus, kuriais išnaudojamas vietos bendruomenių potencialas integruoti vietos atsinaujinančiuosius energijos išteklius į vietos vartojimą, taikant inovatyvius skaitmeninius sprendimus, ir kurie yra pažangiųjų miestų koncepcijos pagrindas; pabrėžia, kad didesnis skaitmeninis junglumas (24) miesto teritorijose ir kaimo vietovėse palengvins gyventojų prieigą prie informacijos apie jų suvartojamą energiją realiuoju laiku ir leis jį optimizuoti ir padidinti jo veiksmingumą; šios vietos koncepcijos turėtų neapsiriboti valstybių narių fizinėmis sienomis, sudarydamos sąlygas keistis atsinaujinančiąja energija gretimoms savivaldybėms ir rajonams pasienio regionuose;

41.

 ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti reikiamas sąlygas iniciatyvą „Renovacijos banga“ įgyvendinti taip pat ir mažiau urbanizuotose ir atokesnėse bei retai gyvenamose kaimo vietovėse, kad jos neprarastų patrauklumo ir kad jose būtų užtikrinti ateities poreikius atitinkantys gyvenimo kokybės ir paslaugų standartai; primena, kad energetikos bendruomenės gali atlikti svarbų vaidmenį propaguojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją miesto ir kaimo bendruomenėse ir teritorinę sanglaudą;

42.

 primena, kad reikia atsižvelgti į ypatingą atokiausių regionų, kurie kenčia nuo pavojingų meteorologinių reiškinių, yra labai pažeidžiami klimato kaitos požiūriu ir izoliuoti energiniu požiūriu, padėtį, kuriuose renovacijos išlaidos bus didesnės. Siekiant pastatų ekologizavimo tikslo būtina pritaikyti finansinės paramos sistemas prie šiuose regionuose vykdomų projektų, kad būtų atsižvelgta į gamybos išlaidas, susijusias su ypatingomis šių regionų sąlygomis; todėl palankiai vertina tai, kad pradėtas antrasis iniciatyvos „Švari energija ES saloms“ etapas, ir yra pasirengęs toliau padėti ją įgyvendinti;

43.

 ragina konsoliduoti sertifikavimo mechanizmus, kuriais skatinamas statybinių medžiagų ir technikos pasirinkimas pagal jų gyvavimo ciklą, taip pat galimybės naudoti atrankiojo griovimo metodus ir atskirti pavojingas ir galimas atkurti dalis. Šių veiksmų tikslas – pertvarkyti visą statybos sektorių ir sudaryti sąlygas žiediniams procesams laikantis ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo; šiuo atžvilgiu rangovai turi būti remiami ieškant alternatyvų, pavyzdžiui, perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų inovacijų ir bendradarbiavimo partnerystės srityje vykdant viešuosius pirkimus; Europos Komisija taip pat turi labiau skatinti valstybes nares remti šiuos viešųjų pirkimų metodus;

44.

 ragina Europos Komisiją reikalauti valstybių narių visapusiškai ir veiksmingai įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas į atitinkamų nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų rengimą ir įgyvendinimą. Tik daugiapakopiu valdymu galima užtikrinti, kad pastatų energinės renovacijos priemonės bus kuriamos sąveikaujant su teritorine sistema ir bus pasiekta kuo didesnė nauda; pabrėžia, kad reikia toliau palaikyti daugiapakopį dialogą (25) energetikos ir klimato klausimais ir apibrėžti jo metodiką, kad jis būtų plėtojamas veiksmingai, nuosekliai ir sistemingai;

45.

 nedvejodamas pabrėžia itin svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį užtikrinant, kad pastatų renovacija atitiktų žemės naudojimo ir miestų planavimo reikalavimus, skatintų kovos su gyventojų skaičiaus mažėjimu priemones ir atitiktų socialinio teisingumo bei aplinkos apsaugos kriterijus, ir primena, kad dėl valstybių narių pasirinktų iniciatyvos „Renovacijos banga“ finansavimo mechanizmų neturi susilpnėti šis esminis jų atliekamo koordinavimo vaidmuo;

46.

 ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti įvairių subjektų sąveiką tais atvejais, kai bendros pastangos yra veiksmingesnės, taip pat susieti ESI fondus ir tiesiogiai valdomus fondus (programą „Europos horizontas“, Europos infrastruktūros tinklų priemonę, „InvestEU“, naująją LIFE perėjimo prie švarios energetikos programą (LIFE CET) ir EIB). Šiuo tikslu reikėtų numatyti atlygį tiems, kurie kuria šią sąveiką ir suranda pagrindinius partnerius teritorijose (visų pirma regionuose). Visų pirma įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus būtų galima laikytis EBPO poveikio investicijų principo: investicijomis siekti išmatuojamų ir su ekonominės veiklos rezultatais suderinamų socialinio poveikio ir poveikio aplinkai tikslų (26);

47.

 ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad pastatų renovacija būtų orientuota ne tik į paties pastato ar būsto statybos aspektus, bet ir į aspektus, susijusius su poreikiu keisti judumą, visų pirma miestų teritorijose, daugiausia dėmesio skiriant dviračių ir asmeninių transporto priemonių stovėjimo aikštelių pastatų viduje ir (arba) greta jų, taip pat elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimui; be to, reikėtų apsvarstyti, ar reikia šalinti administracines ir teisines kliūtis; taip pat ragina užtikrinti bendrą informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūrą, siekiant paskatinti pastatuose gyvenančių gyventojų integraciją į vis labiau susietą visuomenę;

48.

 prašo patobulinti šios strategijos finansavimo mechanizmus pasitelkiant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, sanglaudos politiką ir Europos investicijų banką (EIB), kad regionai galėtų aktyviau dalyvauti lėšų gavimo ir jų valdymo procesuose;

49.

 yra įsipareigojęs užtikrinti, kad „Renovacijos bangos“ teisės aktais nebūtų ribojama valstybės narės teisė savarankiškai pasirinkti energijos šaltinius, visada užtikrinant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, kaip nustatyta Europos Sąjungos tiksluose;

50.

 palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą glaudžiai bendradarbiauti su Europos regionų komitetu dėl „Renovacijos bangos“ ir ragina sudaryti specialų susitarimą, kuriuo būtų nustatytas tvirtesnio bendradarbiavimo šioje srityje pagrindas gaivinant ekonomiką po COVID;

51.

 ragina ES Tarybą, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis ir glaudžiai bendradarbiaujant su Europos regionų komitetu, parengti komunikacijos kampaniją, skirtą informuotumo didinimui ir skatinimui imtis veiksmų įgyvendinant „Renovacijos bangą“ vienu metu ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis.

Briuselis, 2021 m. kovo 19 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

(1)  Pastatų energinio naudingumo direktyvoje numatytos nacionalinės valstybių narių pastatų ūkio energinio naudingumo didinimo strategijos.

(2)  http://bpie.eu/wp-content/uploads/2015/10/Implementing_Cost_Optimality.pdf.

(3)  Žr., pavyzdžiui, projektą „Sharing cities“, http://www.sharingcities.eu/.

(4)  Yra parengti vadovai, kuriais siekiama palengvinti integruotų planų rengimą, pavyzdžiui, „Kaip parengti tvarios energetikos ir kovos su klimato kaita veiksmų planą“ (JRC), „Pažangiųjų miestų rekomendacijų rinkinys“ ir santraukų bukletas (Europos inovacijų partnerystės „Pažangieji miestai ir bendruomenės“ veiksmų rinkinys „Integruoto planavimo politika ir reglamentavimas“), „Europos energijos apdovanojimas“.

(5)  https://ec.europa.eu/environment/topics/circular-economy/levels_en

(6)  Pavyzdžiui, „Level(s)“ sistemoje nėra rodiklio, rodančio maksimalų pastatų energijos poreikį (kW) ir elektros sistemos apkrovą, o tai tampa vis svarbesniu veiksniu daugelyje sričių, kuriose elektros tinklų apkrova didėja.

(7)  ES pastatų ūkio stebėsenos centras:: https://ec.europa.eu/energy/topics/energy-efficiency/energy-efficient-buildings/eu-bso_en.

(8)  Tai be kita ko gali būti tiesioginė elektrifikacija ir šiluminių siurblių naudojimas, centrinio šildymo tinklai, esamų dujų tiekimo tinklų paskirties keitimas ir vandenilio naudojimas.

(9)  Pavyzdžiui, gamtinėmis dujomis pagrįsti sprendimai.

(10)  Pavyzdžiui, pastatų charakteristikos pagal amžių, formą, naudojimą, istorinį ir (arba) architektūrinį dizainą, nuosavybę, paskirtį, vietos nekilnojamojo turto rinką, alternatyvią vertę, subrangos kainą ir visus ankstesnius renovacijos darbus.

(11)  Žr., pavyzdžiui, projektus „X-tendo“ https://x-tendo.eu, „U-Cert“ https://u-certproject.eu ir „QualDEEPC“ https://qualdeepc.eu.

(12)  Žr., pavyzdžiui, projektą „Grow Green“ http://growgreenproject.eu.

(13)  Pavyzdžiui, pastatų apželdinimas, „žalieji stogai“, žalioji ir mėlynoji infrastruktūra.

(14)  Įkūnytoji energija – tai energija, suvartojama visuose su pastato kūrimu susijusiuose procesuose – nuo kasybos ir gamtinių išteklių apdorojimo iki gamybos, transporto ir produktų pristatymo.

(15)  KŽP sukūrė Regionų komitetas ir Europos Komisija (Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD).

(16)  Žr., pavyzdžiui, projektą 2Compete4SECAP“: https://compete4secap.eu.

(17)  Žr., pavyzdžiui, Pažangiųjų miestų gairių dokumentų rinkinį, p. 91, https://www.researchgate.net/publication/343615678_Smart_City_Guidance_Package.

(18)  Žr., pavyzdžiui, Pažangiųjų miestų gairių dokumentų rinkinį, p. 92, https://www.researchgate.net/publication/343615678_Smart_City_Guidance_Package.

(19)  Žr., pavyzdžiui, projektą „NET-ubiep“ http://www.net-ubiep.eu.

(20)  Enabling Positive Energy Districts across Europe: energy efficiency couples renewable energy | EU Science Hub (europa.eu)

(21)  Žr., pavyzdžiui, projektus „Oktave“ https://www.oktave.fr (tik prancūzų k.), „Interreg ReeHub“ https://reehub.italy-albania-montenegro.eu ir „Padova fit“ https://www.padovafit.eu/home.html .

(22)  Žr., pavyzdžiui, projektą „Energiesprong“, https://energiesprong.org/.

(23)  Žr., pavyzdžiui, projektą „Guarantee“ www.guarantee-project.eu.

(24)  Pavyzdžiui, 5G yra technologija, galinti sujungti tūkstančius stebėsenos prietaisų tankiausiai gyvenamose vietovėse ir sudaryti palankesnes sąlygas itin sparčiam junglumui, kurio šiuo metu trūksta daugeliui rečiausiai apgyvendintų vietovių (kai kurioms iš jų gresia gyventojų skaičiaus mažėjimas).

(25)  Kaip nustatyta Reglamentu (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos valdymo.

(26)  https://www.oecd.org/dac/financing-sustainable-development/development-finance-topics/social-impact-investment-initiative.htm

III Parengiamieji aktai

Regionų komitetas

Nuotolinė 143-ioji RK plenarinė sesija per Interactio, 2021 3 17–2021 3 19

2021 5 7   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/32

Europos regionų komiteto nuomonė „Naujas Migracijos ir prieglobsčio paktas“

(2021/C 175/06)

Pranešėja

Antje GROTHEER (DE / PES), Brėmeno parlamento pirmininko pavaduotoja

Pamatiniai dokumentai:

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl naujo Migracijos ir prieglobsčio pakto

(COM(2020) 609 final)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo, kuriuo iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2003/109/EB ir Reglamento (ES) XXX/XXX [dėl Prieglobsčio ir migracijos fondo] pasiūlymas

(COM(2020) 610 final)

Pakeistas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo Sąjungoje nustatoma bendra tarptautinės apsaugos tvarka ir panaikinama Direktyva 2013/32/ES

(COM(2020) 611 final)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių piliečių tikrinimas prie išorės sienų ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240 ir (ES) 2019/817

(COM(2020) 612 final)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl krizinių ir force majeure situacijų migracijos ir prieglobsčio srityje

(COM(2020) 613 final)

Pakeistas pasiūlymas dėl reglamento dėl sistemos EURODAC

(COM(2020) 614 final)

Komisijos rekomendacija dėl teisėtų būdų gauti apsaugą ES: perkėlimo į ES, humanitarinio priėmimo ir kitų papildomų būdų skatinimas

(C(2020) 6467 final)

Komisijos rekomendacija dėl valstybių narių bendradarbiavimo dėl operacijų, kurias paieškos ir gelbėjimo tikslais vykdo privatiems subjektams priklausantys arba jų eksploatuojami laivai

(C(2020) 6468 final)

Komisijos rekomendacija dėl ES pasirengimo su migracija susijusioms krizėms ir jų valdymo mechanizmo (Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo planas)

(C(2020) 6469 final)

Komisijos komunikatas „Komisijos gairės dėl ES taisyklių dėl padėjimo neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi apibrėžimo ir prevencijos įgyvendinimo“

(C(2020) 6470 final)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2021–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų planas“

(COM(2020) 758 final)

I.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo, kuriuo iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2003/109/EB ir Reglamento (ES) XXX/XXX [dėl Prieglobsčio ir migracijos fondo] pasiūlymas

1 pakeitimas

COM(2020) 610 final, 26 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

turėtų būti perkelti tik tie asmenys, kurie greičiausiai turėtų teisę likti Sąjungoje. Todėl siūloma perkėlimo Europos Sąjungoje taikymo sritis turėtų apimti tik tuos prašytojus, kuriems netaikoma pasienio procedūra, nustatyta Reglamente (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio procedūros reglamentas];

turėtų būti perkelti tik tie asmenys, kurie greičiausiai turėtų teisę likti Sąjungoje. Todėl siūloma perkėlimo Europos Sąjungoje taikymo sritis turėtų apimti tik tuos prašytojus, kuriems netaikoma pasienio procedūra, nustatyta Reglamente (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio procedūros reglamentas]; Europos Komisija rengia ir reguliariai atnaujina saugių šalių, kuriose galimos grąžinimo procedūros, sąrašą.

Paaiškinimas

Siekiant teisingai taikyti šį kriterijų, reikėtų numatyti, kad Komisija sudarytų ir reguliariai atnaujintų saugių šalių, kuriose galimos grąžinimo procedūros, sąrašą.

2 pakeitimas

COM(2020) 610 final, 36 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

šis reglamentas turėtų būti taikomas papildomos apsaugos prašytojams ir papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems tarptautinės apsaugos prašytojams ir gavėjams ir suderinamumą su galiojančia Sąjungos prieglobsčio acquis, visų pirma su Reglamentu (ES) XXX/XXX [Priskyrimo reglamentas];

šis reglamentas turėtų būti taikomas papildomos apsaugos prašytojams, papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir kitos valstybių narių numatytos formos apsaugos prašytojams ir gavėjams , siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems tarptautinės apsaugos prašytojams ir gavėjams ir suderinamumą su galiojančia Sąjungos prieglobsčio acquis, visų pirma su Reglamentu (ES) XXX/XXX [Priskyrimo reglamentas];

Paaiškinimas

Pabrėžiama, kad būtina išplėsti reglamento taikymo sritį ir jį taikyti ne tik tarptautinės apsaugos prašytojams ir asmenims, kuriems suteikta tarptautinė ir papildoma apsauga, bet ir kitos valstybių narių numatytos formos apsaugos prašytojams ir gavėjams.

3 pakeitimas

COM(2020) 610 final, 47 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

šeimos nario apibrėžtis šiame reglamente turėtų apimti prašytojo brolį (-ius) ir (arba) seserį (-is). Brolių ir (arba) seserų susijungimas labai svarbus, siekiant pagerinti prašytojų galimybes integruotis ir taip sumažinti neteisėtą judėjimą. Šeimos nario apibrėžties taikymo sritis taip pat turėtų atspindėti esamas migracijos tendencijas, kai prašytojai dažnai atvyksta į valstybės narės teritoriją ilgą laiką keliavę tranzitu. Taigi apibrėžtis turėtų apimti šeimas, susiformavusias už kilmės šalies ribų, tačiau iki atvykimo į valstybės narės teritoriją. Tikimasi, kad ribotai ir tikslingai išplėtus šios apibrėžties taikymo sritį sumažės paskata prieglobsčio prašytojams neteisėtai judėti ES;

šeimos nario apibrėžtis šiame reglamente turėtų apimti prašytojo brolį (-ius) ir (arba) seserį (-is). Brolių ir (arba) seserų susijungimas labai svarbus, siekiant pagerinti prašytojų galimybes integruotis ir taip sumažinti neteisėtą judėjimą. Šeimos nario apibrėžties taikymo sritis taip pat turėtų atspindėti esamas migracijos tendencijas, kai prašytojai dažnai atvyksta į valstybės narės teritoriją ilgą laiką keliavę tranzitu. Taigi apibrėžtis turėtų apimti šeimas, susiformavusias už kilmės šalies ribų iki ir po atvykimo į valstybės narės teritoriją. Tikimasi, kad ribotai ir tikslingai išplėtus šios apibrėžties taikymo sritį sumažės paskata prieglobsčio prašytojams neteisėtai judėti ES;

Paaiškinimas

Namų ūkiai dažnai susiformuoja priimančiosiose valstybėse narėse, todėl turi būti užtikrinta teisė į šeimos susijungimą perkėlimo vietoje, neatsižvelgiant į namų ūkio susiformavimo laiką ir vietą. Priešingu atveju nuostatos gali būti diskriminacinės.

4 pakeitimas

COM(2020) 610 final, 63 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant padėti valstybėms narėms, kurios vykdo perkėlimą Europos Sąjungoje kaip solidarumo priemonę, turėtų būti teikiama finansinė parama iš Sąjungos biudžeto. Siekiant paskatinti valstybes nares teikti pirmenybę nelydimų nepilnamečių perkėlimui Europos Sąjungoje, reikėtų numatyti didesnį skatinamąjį įnašą;

siekiant padėti valstybėms narėms, kurios vykdo perkėlimą Europos Sąjungoje kaip solidarumo priemonę, turėtų būti teikiama finansinė parama iš Sąjungos biudžeto. Siekiant paskatinti valstybes nares teikti pirmenybę nepilnamečių ir moterų, kurios keliauja vienos, perkėlimui Europos Sąjungoje, reikėtų numatyti didesnį skatinamąjį įnašą;

Paaiškinimas

Didesnė finansinė paskata turėtų būti teikiama už visų vaikų (kartu su tėvais ir broliais bei seserimis), o ne tik už nelydimų nepilnamečių perkėlimą. Be to, tai turėtų būti taikoma ir moterims, kurios keliauja vienos. Dažnai pranešama, kad priėmimo centruose moterims ir mergaitėms gresia didesnė rizika patirti smurtą dėl lyties. Dėl perpildymo kai kuriuose Graikijos migrantų antplūdžio valdymo centruose labai išaugo seksualinio smurto ir smurto dėl lyties pavojus, ypač moterims, kurios keliauja vienos ir kurios dažnai nėra apgyvendinamos atskirai. Komisijos teigimu, ypač pažeidžiamoms migrantėms ir pabėgėlėms, taip pat nelydimiems nepilnamečiams kyla didesnis pavojus tapti prekybos žmonėmis aukomis. Todėl norint kiek įmanoma sumažinti šią riziką, reikėtų numatyti didesnes finansines paskatas už moterų perkėlimą.

5 pakeitimas

COM(2020) 610 final, 2 straipsnio w punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

migracijos spaudimas – padėtis, kai yra didelis trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės antplūdis arba kyla tokio antplūdžio pavojus, įskaitant kai tai susiję su asmenimis, atvykstančiais po paieškos ir gelbėjimo operacijų, dėl valstybės narės geografinės padėties ir ypatingų pokyčių trečiosiose šalyse, lemiančių migrantų judėjimą, dėl kurių apkraunamos net gerai pasirengusios prieglobsčio ir priėmimo sistemos ir dėl kurių reikia nedelsiant imtis veiksmų;

migracijos spaudimas – padėtis, kai yra didelis trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės antplūdis arba kyla tokio antplūdžio pavojus vietos, regionų ir (arba) nacionaliniu lygmeniu , įskaitant kai tai susiję su asmenimis, atvykstančiais po paieškos ir gelbėjimo operacijų, dėl valstybės narės ar jos regionų geografinės padėties ir ypatingų pokyčių trečiosiose šalyse, lemiančių migrantų judėjimą, dėl kurių apkraunamos net gerai pasirengusios prieglobsčio ir priėmimo sistemos ir dėl kurių reikia nedelsiant imtis veiksmų;

Paaiškinimas

Migrantų srautai ne visada daro poveikį visai šalies prieglobsčio ir priėmimo sistemai, tačiau gali būti regionų ir vietovių, kuriems bus daromas ypač didelis spaudimas ir kurie tam gali būti nepasirengę.

6 pakeitimas

COM(2020) 610 final, 6 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės parengia nacionalines strategijas, kuriomis užtikrinama, kad būtų pakankamai pajėgumų veiksmingai prieglobsčio ir migracijos valdymo sistemai įgyvendinti pagal šioje dalyje išdėstytus principus. Į tas strategijas įtraukiamas nenumatytų atvejų planavimas nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į nenumatytų atvejų planavimą pagal Reglamentą (ES) XXX/XXX [Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra], Reglamentą (ES) 2019/1896 (Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra) ir Direktyvą XXX/XXX/ES [Priėmimo sąlygų direktyva] ir Komisijos ataskaitas, parengtas pagal Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo planą. Tokiose nacionalinėse strategijose pateikiama informacija apie tai, kaip valstybė narė įgyvendina šioje dalyje nustatytus principus ir iš jų kylančias teisines pareigas nacionaliniu lygmeniu. Jose atsižvelgiama į kitas susijusias strategijas ir esamas paramos priemones, visų pirma numatytas pagal Reglamentą (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio ir migracijos fondas] ir Reglamentą (ES) XXX/XXX [Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra], ir jos dera su nacionalinėmis integruoto sienų valdymo strategijomis, nustatytomis pagal Reglamento (ES) 2019/1896 8 straipsnio 6 dalį, ir jas papildo. Šiose strategijose taip pat turėtų būti atsižvelgta į Prieglobsčio agentūros ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros vykdomos pagal Tarybos reglamentą Nr. 1053/2013 atlikto vertinimo ir pagal Reglamento (ES) XXX/XXX [Tikrinimo reglamentas] 7 straipsnį atliktų vertinimų stebėsenos rezultatus.

Valstybės narės siekia parengti nacionalines strategijas, kuriomis užtikrinama, kad būtų pakankamai pajėgumų veiksmingai prieglobsčio ir migracijos valdymo sistemai įgyvendinti pagal šioje dalyje išdėstytus principus. Į tas strategijas turėtų būti įtrauktas nenumatytų atvejų planavimas vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į nenumatytų atvejų planavimą pagal Reglamentą (ES) XXX/XXX [Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra], Reglamentą (ES) 2019/1896 56 (Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra) ir Direktyvą XXX/XXX/ES [Priėmimo sąlygų direktyva] ir Komisijos ataskaitas, parengtas pagal Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo planą. Tokios nacionalinės strategijos turėtų būti grindžiamos daugialygmeniu suinteresuotųjų subjektų, atstovaujančių vietos ir regionų valdžios institucijoms, viešajam ir privačiam sektoriams ir pilietinei visuomenei, bendradarbiavimu, ir jose turėtų būti pateikiama informacija apie tai, kaip valstybė narė įgyvendina šioje dalyje nustatytus principus ir iš jų kylančias teisines pareigas nacionaliniu lygmeniu. Turėtų būti atsižvelgiama į kitas susijusias strategijas ir esamas paramos priemones, visų pirma numatytas pagal Reglamentą (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio ir migracijos fondas] ir Reglamentą (ES) XXX/XXX [Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra], ir jos dera su nacionalinėmis integruoto sienų valdymo strategijomis, nustatytomis pagal Reglamento (ES) 2019/1896 8 straipsnio 6 dalį, ir jas papildo. Šiose strategijose taip pat turėtų būti atsižvelgta į Prieglobsčio agentūros ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros vykdomos pagal Tarybos reglamentą Nr. 1053/2013 atlikto vertinimo ir pagal Reglamento (ES) XXX/XXX [Tikrinimo reglamentas] 7 straipsnį atliktų vertinimų stebėsenos rezultatus.

Paaiškinimas

RK nuomone, įpareigojimas nustatyti nacionalines strategijas gali sukelti problemų priemonės proporcingumo požiūriu. Kartu reikėtų labiau pabrėžti vietos ir regionų aspektą, nes šiuo lygmeniu strategijos turi būti įgyvendinamos praktiškai.

7 pakeitimas

COM(2020) 610 final, 11 straipsnio h punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

apie tai, kad valstybių narių kompetentingos institucijos ir Prieglobsčio agentūra tvarkys prašytojo asmens duomenis, be kita ko, keitimosi jo duomenimis tikslu, vien tam, kad įvykdytų iš šio reglamento kylančias savo pareigas;

apie tai, kad valstybių narių kompetentingos institucijos ir Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra tvarkys prašytojo asmens duomenis, įskaitant keitimąsi jo duomenimis, vien tam, kad įvykdytų iš šio reglamento kylančias savo pareigas ir kad tokie duomenys nebus perduodami kilmės šaliai ;

Paaiškinimas

Manome, kad reikėtų numatyti draudimą pranešti prašytojų kilmės šalims jų asmens duomenis, kurių atžvilgiu turėtų būti užtikrintas visiškas privatumas.

8 pakeitimas

COM(2020) 610 final, 12 straipsnio 6 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Asmeninį pokalbį vedanti valstybė narė parengia jo rašytinę santrauką, kurioje išdėstoma bent svarbiausia prašytojo per pokalbį pateikta informacija. Ši santrauka gali būti parengiama ataskaitos forma arba naudojant standartinę formą. Valstybė narė užtikrina, kad prašytojas arba prašytojui atstovaujantis teisės konsultantas ar kitas patarėjas turėtų galimybę laiku susipažinti su ta santrauka.

Asmeninį pokalbį vedanti valstybė narė parengia jo rašytinę santrauką, kurioje išdėstoma bent svarbiausia prašytojo per pokalbį pateikta informacija. Ši santrauka gali būti parengiama ataskaitos forma arba naudojant standartinę formą remiantis kontroliniu sąrašu . Valstybė narė užtikrina, kad prašytojas arba prašytojui atstovaujantis teisės konsultantas ar kitas patarėjas turėtų galimybę laiku susipažinti su ta santrauka.

Paaiškinimas

Patikslinama formuluotė.

9 pakeitimas

COM(2020) 610 final, 21 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

21 straipsnis

Atvykimas

1.     Jei remiantis tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais, apibūdintais šio reglamento 30 straipsnio 4 dalyje nurodytuose dviejuose sąrašuose, įskaitant Reglamente (ES) XXX/XXX [EURODAC reglamentas] nurodytus duomenis, nustatoma, kad prašytojas neteisėtai kirto valstybės narės sieną sausuma, jūra ar oru atvykdamas iš trečiosios šalies, už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą yra atsakinga ta valstybė narė, į kurią jis taip pirmiausia atvyko. Tos atsakomybės nelieka, jei prašymas užregistruojamas praėjus daugiau nei trejiems metams nuo tokio sienos kirtimo dienos.

2.     1 dalyje nustatyta taisyklė taip pat taikoma tais atvejais, kai prašytojas išlaipintas teritorijoje po paieškos ir gelbėjimo operacijos.

3.     1 ir 2 dalys netaikomos, jei remiantis tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais, apibūdintais šio reglamento 30 straipsnio 4 dalyje nurodytuose dviejuose sąrašuose, įskaitant Reglamente (ES) XXX/XXX [EURODAC reglamentas] nurodytus duomenis, nustatoma, kad prašytojas kirtęs sieną buvo perkeltas į kitą valstybę narę pagal šio reglamento 57 straipsnį. Tuo atveju atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą yra ta kita valstybė narė.

 

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į siūlomą solidarumo mechanizmą ir didesnę Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) operatyvinę atsakomybę pagal naują Migracijos ir prieglobsčio paktą, taip pat į pasienio regionų vietos ir regionų valdžios institucijoms tenkančią naštą dėl privalomų pasienio procedūrų, atsakomybės už prieglobsčio prašymą nustatymas pagal neteisėto atvykimo per išorės sieną kriterijų nėra pagrįstas. Šis kriterijus veikiau bus kliūtis solidariam paskirstymui. Be to, atsakomybės nustatymas valstybei narei, kurios teritorijoje išlaipinami asmenys po paieškos ir gelbėjimo operacijos, gali sumažinti paieškos ir gelbėjimo operacijų veiksmingumą, nes valstybės narės jau anksčiau neleisdavo išlaipinti šių asmenų, siekdamos išvengti atsakomybės. Išbraukus pasiūlymo 21 straipsnį (valstybės narės, į kurią prašytojas pirmiausia atvyksta, atsakomybė) išorės sieną turinčios valstybės narės atsakomybė daugeliu nustatytų neteisėto atvykimo atvejų nesikeistų, nes remiantis pasiūlymo 9 straipsnio 1 dalimi, tarptautinės apsaugos prašytojai prašymą dėl apsaugos privalo pateikti valstybėje narėje, į kurią atvyko pirmiausia. Laikantis pasiūlymo 8 straipsnio 2 dalies šiai valstybei tenka atsakomybė už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, jei negali būti taikomas joks kitas kriterijus už apsaugą atsakingai valstybei narei nustatyti. Tačiau išbraukus šį straipsnį sumažėtų nacionalinių administracijų našta ir išlaidos, nes nebeliktų nereikalingos administracinės naštos. Jau dabar asmenų grąžinimo bandymai labai retai būna sėkmingi, kai neteisėto atvykimo negalima įrodyti remiantis sistemos EURODAC duomenimis. Šios naštos neliktų išbraukus pasiūlymo 21 punktą.

10 pakeitimas

COM(2020) 610 final, 29 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Jei valstybė narė, kurioje užregistruotas tarptautinės apsaugos prašymas, mano, kad už to prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita valstybė narė, ji nedelsdama ir jokiu būdu ne vėliau kaip per du mėnesius nuo to prašymo užregistravimo dienos paprašo, kad kita valstybė narė perimtų prašytoją savo žinion. Nepaisant pirmos pastraipos, nustačius atitiktį sistemoje EURODAC duomenims, įvestiems pagal Reglamento (ES) XXX/XXX [EURODAC reglamentas] 13 ir 14a straipsnius, arba nustačius atitiktį VIS duomenims, įvestiems pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2008 21 straipsnį, prašymas perimti savo žinion išsiunčiamas per vieną mėnesį nuo tos atitikties gavimo. Jei prašymas perimti prašytoją savo žinion per pirmoje ir antroje pastraipose nustatytus laikotarpius nepateikiamas, atsakomybė už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą tenka valstybei, kurioje prašymas užregistruotas. Jei prašytojas yra nelydimas nepilnametis, nustatymo procedūrą atliekanti valstybė narė, jei ji mano, kad tai atitinka nepilnamečio interesus, gali tęsti atsakingos valstybės narės nustatymo procedūrą ir paprašyti kitos valstybės narės perimti prašytoją savo žinion, nepaisant to, kad baigėsi pirmoje ir antroje pastraipose nustatyti terminai.

Jei valstybė narė, kurioje užregistruotas tarptautinės apsaugos prašymas, mano, kad už to prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita valstybė narė, ji nedelsdama ir jokiu būdu ne vėliau kaip per du mėnesius nuo to prašymo užregistravimo dienos paprašo, kad kita valstybė narė perimtų prašytoją savo žinion. Nepaisant pirmos pastraipos, nustačius atitiktį sistemoje EURODAC duomenims, įvestiems pagal Reglamento (ES) XXX/XXX [EURODAC reglamentas] 13 ir 14a straipsnius, arba nustačius atitiktį VIS duomenims, įvestiems pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2008 21 straipsnį, prašymas perimti savo žinion išsiunčiamas per vieną mėnesį nuo tos atitikties gavimo. Jei prašymas perimti prašytoją savo žinion per pirmoje ir antroje pastraipose nustatytus laikotarpius nepateikiamas, atsakomybė už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą tenka valstybei, kurioje prašymas užregistruotas. Jei prašytojas yra nelydimas nepilnametis, nustatymo procedūrą atliekanti valstybė narė, jei ji mano, kad , kai tai įmanoma, išklausiusi nepilnamečio, tai atitinka nepilnamečio interesus, gali tęsti atsakingos valstybės narės nustatymo procedūrą ir paprašyti kitos valstybės narės perimti prašytoją savo žinion, nepaisant to, kad baigėsi pirmoje ir antroje pastraipose nustatyti terminai.

Paaiškinimas

Kalbant apie atsakingos valstybės narės nustatymo procedūrą, atrodo, kad straipsnyje vartojama terminija suteikia pernelyg didelę veiksmų laisvę, todėl manoma, kad, kai tai įmanoma, geriau numatyti galimybę išklausyti patį nelydimą nepilnametį.

11 pakeitimas

COM(2020) 610 final, 55 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Jei valstybė narė įsipareigoja remti grąžinimą, o neteisėtai esantys trečiųjų šalių piliečiai, dėl kurių remiamoji valstybė narė yra priėmusi sprendimą grąžinti, negrįžta arba nėra išsiunčiami per 8 mėnesius, grąžinimo rėmimą teikianti valstybė narė atitinkamus asmenis 57 ir 58 straipsniuose nustatyta tvarka perkelia į savo teritoriją. Šis laikotarpis prasideda priėmus 53 straipsnio 1 dalyje arba, kai taikoma, 49 straipsnio 2 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą.

Jei valstybė narė įsipareigoja remti grąžinimą, o neteisėtai esantys trečiųjų šalių piliečiai, dėl kurių remiamoji valstybė narė yra priėmusi sprendimą grąžinti, negrįžta arba nėra išsiunčiami per 8 mėnesius, grąžinimo rėmimą teikianti valstybė narė atitinkamus asmenis 57 ir 58 straipsniuose nustatyta tvarka perkelia į savo teritoriją , prieš tai dėl tokios galimybės pasikonsultavusi su vietos ir (arba) regionų valdžios institucijomis, į kurių teritoriją planuojama asmenis perkelti. Šis laikotarpis prasideda priėmus 53 straipsnio 1 dalyje arba, kai taikoma, 49 straipsnio 2 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą.

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu siekiama užtikrinti, kad vietos ir (arba) regionų valdžios institucijos, turinčios priimti pagal grąžinimo rėmimo procedūrą atvykstančius asmenis, būtų kiek galima geriau pasirengusios atlikti šią užduotį.

12 pakeitimas

COM(2020) 610 final, 55 straipsnio 4 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1 dalyje nurodytos priemonės apima vieną ar daugiau toliau nurodytų remiančiosios valstybės narės veiksmų:

1 dalyje nurodytos priemonės apima vieną ar daugiau toliau nurodytų remiančiosios valstybės narės veiksmų, prireikus, pasikonsultavus su paramą gaunančios valstybės narės atsakingomis vietos ir (arba) regionų valdžios institucijomis :

(a)

teikti konsultacijas dėl neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo ir reintegracijos;

(a)

teikti konsultacijas dėl neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo ir reintegracijos;

(b)

naudoti nacionalines programas ir išteklius siekiant neteisėtai esantiems trečiųjų šalių piliečiams, norintiems savanoriškai išvykti, teikti logistinę, finansinę ir kitokią materialinę ar nepiniginę pagalbą, įskaitant reintegraciją;

(b)

naudoti nacionalines programas ir išteklius siekiant neteisėtai esantiems trečiųjų šalių piliečiams, norintiems savanoriškai išvykti, teikti logistinę, finansinę ir kitokią materialinę ar nepiniginę pagalbą, įskaitant reintegraciją;

(c)

vesti arba remti politinį dialogą ir keitimąsi informacija su trečiųjų šalių valdžios institucijomis siekiant palengvinti readmisiją;

(c)

vesti arba remti politinį dialogą ir keitimąsi informacija su trečiųjų šalių valdžios institucijomis siekiant palengvinti readmisiją;

(d)

susisiekti su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis, siekiant patikrinti trečiųjų šalių piliečių tapatybę ir gauti galiojantį kelionės dokumentą;

(d)

susisiekti su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis, siekiant patikrinti trečiųjų šalių piliečių tapatybę ir gauti galiojantį kelionės dokumentą;

(e)

remiamosios valstybės narės vardu pasirūpinti praktinėmis grąžinimo vykdymo užtikrinimo priemonėmis, pavyzdžiui, užsakomaisiais ar reguliariaisiais skrydžiais ar kitomis transporto į trečiąją šalį, į kurią grąžinama, priemonėmis.

(e)

remiamosios valstybės narės vardu pasirūpinti praktinėmis grąžinimo vykdymo užtikrinimo priemonėmis, pavyzdžiui, užsakomaisiais ar reguliariaisiais skrydžiais ar kitomis transporto į trečiąją šalį, į kurią grąžinama, priemonėmis.

Šiomis priemonėmis nedaromas poveikis remiamosios valstybės narės pareigoms ir atsakomybei, nustatytoms Direktyvoje 2008/115/EB.

Šiomis priemonėmis nedaromas poveikis remiamosios valstybės narės pareigoms ir atsakomybei, nustatytoms Direktyvoje 2008/115/EB.

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu norima užtikrinti, kad vietos ir (arba) regionų valdžios institucijos, kurios perkeltus asmenis žino, nes yra juos priėmusios, būtų įtraukiamos ir į gražinimo rėmimo priemones, kad būtų galima užtikrinti šių asmenų teises ir sklandų atsakomybės perdavimą.

13 pakeitimas

COM(2020) 610 final, 57 straipsnio 9 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Atitinkamas asmuo iš remiamosios valstybės narės į valstybę narę, į kurią perkeliama, perduodamas pagal remiamosios valstybės narės nacionalinę teisę, atitinkamoms valstybėms narėms pasikonsultavus, kiek praktiškai įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per keturias savaites nuo valstybės narės, į kurią perkeliama, patvirtinimo arba nuo galutinio sprendimo dėl sprendimo dėl perdavimo apskundimo ar peržiūrėjimo priėmimo, jei vykdymas buvo sustabdytas pagal 33 straipsnio 3 dalį.

Atitinkamas asmuo iš remiamosios valstybės narės į valstybę narę, į kurią perkeliama, perduodamas pagal remiamosios valstybės narės nacionalinę teisę, atitinkamoms valstybėms narėms pasikonsultavus, kiek praktiškai įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per keturias savaites nuo valstybės narės, į kurią perkeliama, patvirtinimo arba nuo galutinio sprendimo dėl sprendimo dėl perdavimo apskundimo ar peržiūrėjimo priėmimo, jei vykdymas buvo sustabdytas pagal 33 straipsnio 3 dalį. Būtina užtikrinti, kad už siūlomą perkėlimo vietą atsakingos vietos ir regionų valdžios institucijos būtų kuo anksčiau informuojamos ir su jomis būtų konsultuojamasi.

Paaiškinimas

Kad priėmimas būtų veiksmingas, taip pat reikia tiesiogiai informuoti atsakingas vietos ir regionų valdžios institucijas ir su jomis konsultuotis, kad jos galėtų atitinkamai pasirengti priėmimui.

14 pakeitimas

COM(2020) 610 final, 72 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.

16 straipsnis pakeičiamas taip:

1.

16 straipsnis pakeičiamas taip:

 

[…]

 

[…]

 

2.   Kai tinkama, valstybės narės taip pat gali turėti teisę gauti papildomą 10 000 EUR sumą už 1 dalyje nurodytų asmenų šeimos narius, jei asmenys priimami siekiant užtikrinti šeimos vientisumą.

 

2.   Kai tinkama, valstybės narės taip pat gali turėti teisę gauti papildomą 10 000 EUR sumą už 1 dalyje nurodytų asmenų šeimos narius, jei asmenys priimami siekiant užtikrinti šeimos vientisumą. Visų pirma reikia užtikrinti, kad dalis šios sumos būtų tiesiogiai mokama vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurių teritorijoje vyksta asmenų perkėlimas arba humanitarinis priėmimas.

2.

17 straipsnis pakeičiamas taip:

2.

17 straipsnis pakeičiamas taip:

 

[…]

 

[…]

 

7.   Neviršijant turimų išteklių, Komisijai pagal šio reglamento 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad prireikus būtų patikslintos šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos sumos, visų pirma atsižvelgiant į esamus infliacijos lygius, svarbius pokyčius tarptautinės apsaugos prašytojų ir tarptautinės apsaugos gavėjų perdavimo iš vienos valstybės narės į kitą srityje ir veiksnius, kuriais gali būti optimizuotas finansinės paskatos, kurią suteikia šios sumos, naudojimas.“

 

7.   Neviršijant turimų išteklių, Komisijai pagal šio reglamento 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad prireikus būtų patikslintos šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos sumos, visų pirma atsižvelgiant į esamus infliacijos lygius, svarbius pokyčius tarptautinės apsaugos prašytojų ir tarptautinės apsaugos gavėjų perdavimo iš vienos valstybės narės į kitą srityje ir veiksnius, kuriais gali būti optimizuotas finansinės paskatos, kurią suteikia šios sumos, naudojimas. Visų pirma reikia užtikrinti, kad dalis šios sumos būtų mokama tiesiogiai vietos ar regiono valdžios institucijai, kurios teritorijoje priimami asmenys.“

Paaiškinimas

Siūloma papildyti ir taip užtikrinti, kad atsakingos vietos ir regionų valdžios institucijos gautų reikiamą finansinę paramą.

Pakeistas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo Sąjungoje nustatoma bendra tarptautinės apsaugos tvarka ir panaikinama Direktyva 2013/32/ES

15 pakeitimas

COM(2020) 611 final, 2 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

i)

10 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

(10)

tam, kad būtų tinkamai remiamos valstybių narių pastangos taikyti reglamentą, visų pirma parama teikiama toms valstybėms narėms, kurių prieglobsčio ir priėmimo sistemoms tenka konkreti ir neproporcingai didelė našta, turėtų būti naudojami Prieglobsčio, migracijos ir pabėgėlių fondo ištekliai. Vietos ir regionų valdžios institucijoms taip pat turėtų būti skiriama pakankamai išteklių, įskaitant galimybę tiesiogiai naudotis Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšomis. Be to, ES turėtų skirti specialių lėšų, kad didelį migracijos spaudimą patiriantys regionai, pirmiausia esantys prie ES išorės sienų, galėtų priimti ir remti į jų teritoriją atvykstančius nelydimus nepilnamečius.

31 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

ii )

31 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

 

„(31)

siekiant užtikrinti prašytojo teises, sprendimas dėl jo prašymo turi būti pateiktas raštu. Kai priimamas sprendimas nesuteikti tarptautinės apsaugos, prašytojui turi būti nurodytos faktinės ir teisinės priežastys, informacija apie sprendimo pasekmes ir jo užginčijimo būdus;

 

(31)

siekiant užtikrinti prašytojo teises, sprendimas dėl jo prašymo turi būti pateiktas raštu. Kai priimamas sprendimas nesuteikti tarptautinės apsaugos, prašytojui turi būti nurodytos faktinės ir teisinės priežastys, informacija apie sprendimo pasekmes ir jo užginčijimo būdus;

 

(31a)

siekiant padidinti procedūrų veiksmingumą ir sumažinti pasislėpimo pavojų bei neteisėto judėjimo tikimybę, tarp sprendimo atmesti tarptautinės apsaugos prašymą ir sprendimo grąžinti neturi būti jokių procedūrinių spragų. Sprendimas grąžinti turi būti nedelsiant priimtas dėl prašytojų, kurių prašymai atmetami. Nepažeidžiant teisės į veiksmingą teisių gynimo priemonę, sprendimas grąžinti turėtų būti priimamas kaip dalis sprendimo atmesti tarptautinės apsaugos prašymą arba, jeigu tai atskiras aktas, – vienu metu ir kartu su neigiamu sprendimu;“

 

(31a)

siekiant padidinti procedūrų veiksmingumą ir sumažinti pasislėpimo pavojų bei neteisėto judėjimo tikimybę, tarp sprendimo atmesti tarptautinės apsaugos prašymą ir sprendimo grąžinti neturi būti jokių procedūrinių spragų. Sprendimas grąžinti turi būti nedelsiant priimtas dėl prašytojų, kurių prašymai atmetami ir kurių atveju valstybė narė, atsižvelgusi į asmenines, humanitarines ar kitas priežastis, nėra nusprendusi suteikti atskirą leidimą gyventi šalyje ar kitokį leidimą, suteikiantį teisę pasilikti . Nepažeidžiant teisės į veiksmingą teisių gynimo priemonę, sprendimas grąžinti turėtų būti priimamas kaip dalis sprendimo atmesti tarptautinės apsaugos prašymą arba, jeigu tai atskiras aktas, – vienu metu ir kartu su neigiamu sprendimu;“

Paaiškinimas

Tokia rekomendacija sustiprina regionų ir vietos struktūras, be to, ji atitinka ankstesnius RK raginimus šioje srityje. Be to, labai svarbu, kad ES skirtų specialių lėšų didžiausią migracijos spaudimą patiriantiems regionams.

16 pakeitimas

COM(2020) 611 final, 5 punktas, 40 konstatuojamosios dalies h punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

per grąžinimo vykdymo pasienio procedūrą turi būti taikomos tam tikros [nauja redakcija išdėstytos Grąžinimo direktyvos] nuostatos, nes jomis reguliuojami grąžinimo procedūros klausimai, nenustatyti šiame reglamente, ypač susiję su apibrėžtimis, palankesnėmis sąlygomis, negrąžinimu, vaiko interesais, šeimos gyvenimu ir sveikatos būkle, pasislėpimo pavojus, pareiga bendradarbiauti, savanoriško išvykimo laikotarpiu, sprendimu grąžinti, išsiuntimu, išsiuntimo atidėjimu, nelydimų nepilnamečių grąžinimu ir išsiuntimu, draudimais atvykti, apsaugos priemonėmis, kol laukiama grąžinimo, sulaikymu, sulaikymo sąlygomis , nepilnamečių ir šeimų sulaikymu bei nepaprastąja padėtimi. Siekiant sumažinti neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių, kuriems taikoma grąžinimo vykdymo pasienio procedūra, neteisėto atvykimo ir judėjimo riziką, neteisėtai šalyje esantiems trečiųjų šalių piliečiams gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip 15 dienų savanoriško išvykimo laikotarpis, paliekant galimybę savanoriškai vykdyti prievolę grįžti bet kuriuo metu;

per grąžinimo vykdymo pasienio procedūrą turi būti taikomos tam tikros [nauja redakcija išdėstytos Grąžinimo direktyvos] nuostatos, nes jomis reguliuojami grąžinimo procedūros klausimai, nenustatyti šiame reglamente, ypač susiję su apibrėžtimis, palankesnėmis sąlygomis, negrąžinimu, vaiko interesais, šeimos gyvenimu ir sveikatos būkle, pasislėpimo pavojus, pareiga bendradarbiauti, savanoriško išvykimo laikotarpiu, sprendimu grąžinti, išsiuntimu, išsiuntimo atidėjimu, nelydimų nepilnamečių grąžinimu ir išsiuntimu, draudimais atvykti, apsaugos priemonėmis, kol laukiama grąžinimo, sulaikymu, sulaikymo sąlygomis ir nepaprastąja padėtimi. Siekiant sumažinti neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių, kuriems taikoma grąžinimo vykdymo pasienio procedūra, neteisėto atvykimo ir judėjimo riziką, neteisėtai šalyje esantiems trečiųjų šalių piliečiams gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip 15 dienų savanoriško išvykimo laikotarpis, paliekant galimybę savanoriškai vykdyti prievolę grįžti bet kuriuo metu;

Paaiškinimas

RK pasisako prieš bet kokį vaikų sulaikymą.

17 pakeitimas

COM(2020) 611 final, 13 punktas, 35 a straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Prašymo atmetimas ir sprendimo grąžinti priėmimas

Prašymo atmetimas ir sprendimo grąžinti priėmimas

Kai prašymas atmetamas kaip nepriimtinas, nepagrįstas ar akivaizdžiai nepagrįstas dėl pabėgėlio ir papildomos apsaugos statuso arba kai prašymas numanomai ar aiškiai atsiimamas, valstybės narės priima sprendimą grąžinti, atitinkantį Direktyvą XXX/XXX/ES [Grąžinimo direktyva]. Sprendimas grąžinti priimamas kaip sprendimo atmesti tarptautinės apsaugos prašymą dalis arba atskiru aktu. Kai sprendimas grąžinti priimamas atskiru aktu, jis priimamas vienu metu ir kartu su sprendimu atmesti tarptautinės apsaugos prašymą.“

Kai prašymas atmetamas kaip nepriimtinas, nepagrįstas ar akivaizdžiai nepagrįstas dėl pabėgėlio ir papildomos apsaugos statuso arba kai prašymas numanomai ar aiškiai atsiimamas ir valstybė narė, atsižvelgusi į asmenines, humanitarines ar kitas priežastis, nėra nusprendusi suteikti atskirą leidimą gyventi šalyje ar kitokį leidimą, suteikiantį teisę pasilikti, valstybės narės priima sprendimą grąžinti, atitinkantį Direktyvą XXX/XXX/ES [Grąžinimo direktyva]. Sprendimas grąžinti priimamas kaip sprendimo atmesti tarptautinės apsaugos prašymą dalis arba atskiru aktu. Kai sprendimas grąžinti priimamas atskiru aktu, jis priimamas vienu metu ir kartu su sprendimu atmesti tarptautinės apsaugos prašymą.“

Paaiškinimas

Remiantis Komisijos pasiūlymo formuluote, valstybėms narėms neleidžiama dėl kitų – humanitarinių ar šeiminių – priežasčių, nei tarptautinė apsauga, suteikti apsaugą nepradedant grąžinimo procedūros. Tai prieštarauja Pasiūlymo COM(2016) 466 final (Priskyrimo reglamentas) 3 straipsnio 2 daliai, nes būtent ji garantuoja valstybėms narėms šią teisę („Šis reglamentas taikomas trečiųjų šalių piliečius ar asmenis be pilietybės priskiriant prie tarptautinės apsaugos gavėjų ir nustatant suteikiamos tarptautinės apsaugos pobūdį“). Be to, tam tikromis aplinkybėmis valstybės narės netgi privalo suteikti apsaugą. Tai, pavyzdžiui, pasakytina apie tokius atvejus, kaip grėsmės sveikatai, kaip ESTT aiškiai nurodo savo praktikoje M. Bodj byloje. Be to, atsižvelgiant į Direktyvos 2008/115/EB (Grąžinimo direktyva) 6 straipsnio 1 dalies įpareigojimą priimti sprendimą grąžinti jų teritorijoje neteisėtai esančius asmenis, ši nuostata yra perteklinė. Siūlomas pakeitimas atitinka Grąžinimo direktyvos 6 straipsnio 4 dalį.

18 pakeitimas

COM(2020) 611 final, 14 punktas, 40 straipsnio 1 dalies i punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis papildoma šiuo punktu:

a)

1 dalis papildoma šiuo punktu:

 

i)

prašytojas yra trečiosios šalies, kurios piliečių, o asmenų be pilietybės atveju – buvusių nuolatinių jos gyventojų, atžvilgiu sprendžiančiosios institucijos priimtų palankių sprendimų dėl tarptautinės apsaugos suteikimo dalis, remiantis Sąjungos vidurkiu, nustatytu pagal naujausius turimus Eurostato metinius duomenis, yra 20 proc. ar mažesnė, nebent nuo susijusių Eurostato duomenų paskelbimo atitinkamoje trečiojoje šalyje įvyko reikšmingas pokytis, arba prašytojas priklauso asmenų, kurių žemu (20 proc. ar mažesniu) prašymų patenkinimo rodikliu negali būti remiamasi vertinant jų apsaugos poreikius, kategorijai.

 

„i)

kiekvienu konkrečiu atveju sprendimas dėl prašančiojo asmens prašymo gali būti greitai priimtas remiantis pirmosios apklausos išvadomis ir, jei prašymas atmetamas, galima pagrįstai tikėtis greito grąžinimo į tėvynę arba į priimti pasirengusią trečiąją valstybę.“

[…]

[…]

Paaiškinimas

Sankcijų susiejimas su pilietybe, atsirandantis dėl apsaugos suteikimo rodiklio, prieštarauja tarptautinei ir Europos nediskriminavimo teisei, jei kiekvienas konkretus atvejis nepagrindžiamas. Todėl RK siūlo procedūrą, grindžiamą grąžinimo galimybe ir tikimybe greitai priimti sprendimus konkrečiu atveju, kuri nuo 2019 m. taikoma Šveicarijos prieglobsčio suteikimo srityje. Tai leistų per trumpą laiką priimti daug daugiau sprendimų nei atsižvelgiant į apsaugos suteikimo rodiklį. Be to, tai visų pirma padeda mažinti pasienio vietos ir regionų valdžios institucijoms tenkančią naštą. Šis modelis taip pat leidžia greitai priimti sprendimus dėl apsaugos pripažinimo, taigi ir tvariai paspartinti jūroje išgelbėtų asmenų, kuriems akivaizdžiai būtina apsauga, pavyzdžiui, tarptautinė apsauga, integraciją.

19 konstatuojamoji dalis

COM(2020) 611 final, 14 punktas, 40 straipsnio 5 dalies c punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

[…]

[…]

(b)

5 dalis papildoma šiuo punktu:

(b)

5 dalis papildoma šiuo punktu:

 

„(c)

prašytojas yra trečiosios šalies, kurios piliečių, o asmenų be pilietybės atveju – buvusių nuolatinių jos gyventojų, atžvilgiu sprendžiančiosios institucijos priimtų palankių sprendimų dėl tarptautinės apsaugos suteikimo dalis, remiantis Sąjungos vidurkiu, nustatytu pagal naujausius turimus Eurostato metinius duomenis, yra 20 proc. ar mažesnė, nebent nuo susijusių Eurostato duomenų paskelbimo atitinkamoje trečiojoje šalyje įvyko reikšmingas pokytis, arba prašytojas priklauso asmenų, kurių žemu (20 proc. ar mažesniu) prašymų patenkinimo rodikliu negali būti remiamasi vertinant jų apsaugos poreikius, kategorijai.“

 

„(c)

kiekvienu konkrečiu atveju sprendimas dėl prašančiojo asmens prašymo gali būti greitai priimtas remiantis pirmosios apklausos išvadomis ir, jei prašymas atmetamas, galima pagrįstai tikėtis greito grąžinimo į tėvynę arba į priimti pasirengusią trečiąją valstybę.“

Paaiškinimas

Sankcijų susiejimas su pilietybe, atsirandantis dėl apsaugos suteikimo rodiklio, prieštarauja tarptautinei ir Europos nediskriminavimo teisei, jei kiekvienas konkretus atvejis nepagrindžiamas. Todėl RK siūlo procedūrą, grindžiamą grąžinimo galimybe ir tikimybe greitai priimti sprendimus konkrečiu atveju, kuri nuo 2019 m. taikoma Šveicarijos prieglobsčio suteikimo srityje. Tai leistų per trumpą laiką priimti daug daugiau sprendimų nei atsižvelgiant į apsaugos suteikimo rodiklį. Be to, tai visų pirma padeda mažinti pasienio vietos ir regionų valdžios institucijoms tenkančią naštą. Šis modelis taip pat leidžia greitai priimti sprendimus dėl apsaugos pripažinimo, taigi ir tvariai paspartinti jūroje išgelbėtų asmenų, kuriems akivaizdžiai būtina apsauga, pavyzdžiui, tarptautinė apsauga, integraciją.

20 pakeitimas

COM(2020) 611 final, 15 punktas, 41 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės išnagrinėja prašymą taikydamos pasienio procedūrą 1 dalyje nurodytais atvejais, kai taikomos 40 straipsnio 1 dalies c, f arba i punktų sąlygos.

Valstybės narės išnagrinėja prašymą taikydamos pasienio procedūrą 1 dalyje nurodytais atvejais, kai taikomos 40 straipsnio 1 dalies f arba i punktų sąlygos, o c punkto – tik tais atvejais, kai iš aplinkybių aišku, kad konkrečiu atveju galima tikėtis greito sprendimo ir grąžinimo .

Paaiškinimas

Tai sumažintų naštą vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurių teritorijoje pasienio procedūros metu apgyvendinami prašymą pateikę asmenys.

21 pakeitimas

COM(2020) 611 final, 15 punktas, 41 straipsnio 5 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Pasienio procedūra nelydimiems nepilnamečiams bei jaunesniems nei 12 metų nepilnamečiams ir jų šeimos nariams gali būti taikoma tik 40 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytais atvejais.

Pasienio procedūra nepilnamečiams ir juos lydintiems šeimos nariams gali būti taikoma tik 40 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytais atvejais arba tokiais atvejais, kai po patikrinimo pagal 40 straipsnio 5 dalies c punktą galima tikėtis greito tarptautinės apsaugos suteikimo . Taikant pasienio procedūrą nepilnamečiai neturėtų būti sulaikomi.

Paaiškinimas

Visi, jaunesni nei 18 metų asmenys turi vienodą teisę į tarptautinę nepilnamečių apsaugą. Todėl specialios procedūros turėtų būti taikomos tik tais atvejais, kai tai atitinka nepilnamečių interesus arba kai dėl svarbių priežasčių remiantis pasiūlymo 40 straipsnio 5 dalies b punktu („pavojus valstybės narės nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai“) konkrečiu atveju tai yra pagrįsta. Neturėtų būti sulaikoma dėl procedūrinių priežasčių. Toks orientavimasis į nepilnamečių gerovę ir valstybių narių interesus saugumo srityje atitinka ankstesnę RK poziciją.

22 pakeitimas

COM(2020) 611 final, 15 punktas, 41 straipsnio 9 dalies b punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės netaiko arba bet kuriame procedūros etape liaujasi taikiusios pasienio procedūrą, kai:

Valstybės narės netaiko arba bet kuriame procedūros etape liaujasi taikiusios pasienio procedūrą, kai:

[…]

[…]

(b)

14 dalyje nurodytose vietovėse prašytojams, turintiems specialių procesinių poreikių, negali būti suteikta reikalinga parama;

(b)

prašytojai turi specialiųjų procesinių poreikių , nebent konkrečiu atveju užtikrinama, kad 14 dalyje nurodytose vietovėse gali būti suteikta reikalinga parama;

Paaiškinimas

Procedūrinių poreikių turintys asmenys konkrečiu atveju turi turėti galimybę naudotis atitinkamomis paramos priemonėmis, kitu atveju negalima leisti, kad jiems būtų taikoma pasienio procedūra.

23 pakeitimas

COM(2020) 611 final, 15 punktas, 41 straipsnio 11 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Pasienio procedūra turi būti kuo trumpesnė, bet kartu ja turi būti sudaryta galimybė visapusiškai ir teisingai išnagrinėti prašymus. Ji apima 2 ir 3 dalyse nurodytą sprendimą ir bet kokį sprendimą dėl apeliacijos, jeigu taikoma, ir turi būti užbaigta per 12 savaičių nuo prašymo registracijos dienos. Pasibaigus šiam laikotarpiui, prašytojui leidžiama atvykti į valstybės narės teritoriją, išskyrus atvejus, kai taikomos 41a straipsnio 1 dalies nuostatos.

Nukrypdamos nuo terminų, nustatytų 34 straipsnyje, 40 straipsnio 2 dalyje ir 55 straipsnyje, valstybės narės numato nuostatas dėl nagrinėjimo procedūros ir apeliacinės procedūros trukmės, užtikrindamos, kad pateikus apeliaciją dėl sprendimo atmesti prašymą pagal pasienio procedūrą spendimas dėl apeliacijos būtų priimtas per 12 savaičių nuo prašymo registracijos dienos.

Pasienio procedūra turi būti kuo trumpesnė, kad būtų galima sumažinti spaudimą pasienio regionams, bet kartu ja turi būti sudaryta galimybė visapusiškai ir teisingai išnagrinėti prašymus. Ji apima 2 ir 3 dalyse nurodytą sprendimą ir bet kokį sprendimą dėl apeliacijos, jeigu taikoma, ir turi būti užbaigta per 8 savaites nuo prašymo registracijos dienos. Pasibaigus šiam laikotarpiui, prašytojui leidžiama toliau judėti į valstybės narės teritoriją, išskyrus atvejus, kai taikomos 41a straipsnio 1 dalies nuostatos. Nukrypdamos nuo terminų, nustatytų 34 straipsnyje, 40 straipsnio 2 dalyje ir 55 straipsnyje, valstybės narės numato nuostatas dėl nagrinėjimo procedūros ir apeliacinės procedūros trukmės, užtikrindamos, kad pateikus apeliaciją dėl sprendimo atmesti prašymą pagal pasienio procedūrą spendimas dėl apeliacijos būtų priimtas per 8 savaites nuo prašymo registracijos dienos.

Paaiškinimas

20 savaičių laikotarpis yra nepagrįstai ilgas, todėl prašytojai yra priversti likti tranzito zonose ir dėl to pasienio regionams tenka neproporcinga našta. 2020 m. gegužės 14 d. sprendime dėl Vengrijos tranzito zonos Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) nurodė, kad „konkrečios procedūros [prie sienos] turi būti įvykdytos per pagrįstą laikotarpį“, ir kad jau po keturių savaičių turi būti leista pradėti įprastą procedūrą. Kadangi padėtis tranzito zonoje prilygsta laisvės atėmimui, pasienio procedūros tranzito zonose turi būti vykdomos greitai. Ilgesnis nei aštuonių savaičių laikotarpis, kuris ir taip yra dvigubai ilgesnis nei šiuo metu pagal Prieglobsčio procedūrų direktyvos 43 straipsnyje nustatytą terminą (4 savaitės), tikriausiai būtų laikomas nepagrįstu tiek ESTT, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT). Daugeliu atvejų prieglobsčio procedūrai atlikti pakanka aštuonių savaičių laikotarpio. Jei baigus procedūrą priimamas neigiamas sprendimas, grąžinimo procedūrai numatytos papildomos aštuonios savaitės. Jei visa procedūra trunka ilgiau nei tris mėnesius, nėra tikėtina, kad grąžinimas gali būti vykdomas operatyviai, kaip numatyta pasienio procedūroje.

24 pakeitimas

COM(2020) 611 final, 15 punktas, 41 straipsnio 13 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Prašymų, kuriems taikoma pasienio procedūra, nagrinėjimo metu prašytojai turi būti laikomi prie išorės sienos ar tranzito zonose arba šalia jų. Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai ne vėliau kaip [praėjus dviem mėnesiams nuo šio reglamento taikymo pradžios] apie vietoves prie išorės sienų, šalia išorės sienos ar tranzito zonose, kuriose bus vykdoma pasienio procedūra, įskaitant atvejus, kai taikoma 3 dalis, ir užtikrina, kad tose vietovėse pajėgumai būtų pakankami nagrinėti prašymams, kuriems taikoma ta dalis. Apie visus vietovių, kuriose taikoma pasienio procedūra, pasikeitimus pranešama Komisijai prieš du mėnesius iki tokių pasikeitimų įsigaliojimo.

Prašymų, kuriems taikoma pasienio procedūra, nagrinėjimo metu prašytojai turi būti laikomi prie išorės sienos ar tranzito zonose arba šalia jų. Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai ne vėliau kaip [praėjus dviem mėnesiams nuo šio reglamento taikymo pradžios] apie vietoves prie išorės sienų, šalia išorės sienos ar tranzito zonose, kuriose bus vykdoma pasienio procedūra, įskaitant atvejus, kai taikoma 3 dalis, ir užtikrina, kad tose vietovėse pajėgumai būtų pakankami nagrinėti prašymams, kuriems taikoma ta dalis. Kartu su šiuo pranešimu turi būti pateikta konsultacijų su atsakinga vietos ir regiono valdžios institucija, kurios teritorijoje šios procedūros turi būti vykdomos, ataskaita. Apie visus vietovių, kuriose taikoma pasienio procedūra, pasikeitimus pranešama Komisijai prieš du mėnesius iki tokių pasikeitimų įsigaliojimo.

Paaiškinimas

Planuojant vietas, kuriose bus vykdoma pasienio procedūra, svarbu deramai atsižvelgti į atsakingų vietos ir regionų valdžios institucijų poreikius.

25 pakeitimas

COM(2020) 611 final, 15 punktas, 41 straipsnio 14 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Tais atvejais, kai pagal 14 dalį valstybių narių nurodytose vietovėse pajėgumai yra laikinai nepakankami nagrinėti prašymams, kuriems taikoma 3 dalis, valstybės narės gali savo teritorijoje paskirti kitas vietoves ir, pranešusios apie jas Komisijai, laikinai arba kuo trumpesniam laikotarpiui ten apgyvendinti prašytojus.

Tais atvejais, kai pagal 14 dalį valstybių narių nurodytose vietovėse pajėgumai yra laikinai nepakankami nagrinėti prašymams, kuriems taikoma 3 dalis, valstybės narės , iš anksto pasikonsultavusios su atsakingomis vietos ir regionų valdžios institucijomis, gali savo teritorijoje paskirti kitas vietoves ir, pranešusios apie jas Komisijai, laikinai arba kuo trumpesniam laikotarpiui ten apgyvendinti prašytojus.“

Paaiškinimas

Planuojant vietas, kuriose bus vykdoma pasienio procedūra, svarbu deramai atsižvelgti į atsakingų vietos ir regionų valdžios institucijų poreikius.

26 pakeitimas

COM(2020) 611 final, 16 punktas, 41a straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1 dalyje nurodyti asmenys ne ilgiau kaip 12 savaičių laikomi vietovėse prie išorės sienos, tranzito zonose ar šalia jų; kai valstybė narė negali jų apgyvendinti tose vietovėse, tam ji gali panaudoti kitas vietoves savo teritorijoje. 12 savaičių laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kurią prašytojas, trečiosios šalies pilietis ar asmuo be pilietybės nebeturi teisės ir jam nebeleidžiama pasilikti.

1 dalyje nurodyti asmenys ne ilgiau kaip 8 savaites apgyvendinami vietovėse prie išorės sienos, tranzito zonose ar šalia jų; kai valstybė narė negali jų apgyvendinti tose vietovėse, tam ji , pasikonsultavusi su kompetentingomis vietos ir regionų valdžios institucijomis, gali panaudoti kitas vietoves savo teritorijoje. 8 savaičių laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kurią prašytojas, trečiosios šalies pilietis ar asmuo be pilietybės nebeturi teisės ir jam nebeleidžiama pasilikti.

Paaiškinimas

Planuojant vietas, kuriose bus vykdoma pasienio procedūra, svarbu deramai atsižvelgti į atsakingų vietos ir regionų valdžios institucijų poreikius. Be to, siekiant sumažinti pasienio regionų patiriamą spaudimą, grąžinimo procedūrai vykdyti turėtų būti numatytas ne ilgesnis kaip 8 savaičių laikotarpis. 2020 m. gegužės 14 d. sprendime dėl Vengrijos tranzito zonos Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) nurodė, kad „konkrečios procedūros [prie sienos] turi būti įvykdytos per pagrįstą laikotarpį“, ir kad jau po keturių savaičių turi būti leista pradėti įprastą procedūrą. Kadangi padėtis tranzito zonoje prilygsta laisvės atėmimui, pasienio procedūros tranzito zonose turi būti vykdomos greitai. Ilgesnis nei aštuonių savaičių laikotarpis, kuris ir taip yra dvigubai ilgesnis nei šiuo metu pagal Prieglobsčio procedūrų direktyvos 43 straipsnyje nustatytą terminą (4 savaitės), tikriausiai būtų laikomas nepagrįstu tiek ESTT, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT). Daugeliu atvejų prieglobsčio procedūrai atlikti pakanka aštuonių savaičių laikotarpio. Jei baigus procedūrą priimamas neigiamas sprendimas, grąžinimo procedūrai numatytos papildomos aštuonios savaitės. Jei visa procedūra trunka ilgiau nei tris mėnesius, nėra tikėtina, kad grąžinimas gali būti vykdomas operatyviai, kaip numatyta pasienio procedūroje. Pagal 2016 m. pasiūlymo dėl Prieglobsčio procedūrų reglamento 34 straipsnį numatyta, kad sprendimai dėl trečiųjų šalių susitarimų priimtinumo ir naudojimo turi būti priimti per vieną mėnesį. Todėl ilgesnis nei dviejų mėnesių laikotarpis sprendimui dėl pasienio procedūros priimti teisiniu požiūriu būtų nepagrįstas. Taip pat būtina numatyti trumpą laikotarpį, nes po greitos procedūros su minimaliu laukimo laiku yra labiau tikėtina, kad grąžinimas gali įvykti. Be to, terminai turi būti suderinti visame pasiūlyme, o dviprasmiškų terminų, kuriais būtų galima pateisinti de facto sulaikymą, pavyzdžiui, „laikomi“, turėtų būti vengiama ir juos reikėtų pakeisti teisiškai tikslia formuluote, pvz., „apgyvendinami“, kaip numatyta peržiūrėtoje Priėmimo sąlygų direktyvoje.

27 pakeitimas

COM(2020) 611 final, 18 punktas, 53 straipsnio 9 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės numato galimybę apskųsti per pasienio procedūrą priimtą sprendimą tik vienos instancijos teisme.

Kiek tai susiję su per pasienio procedūrą priimtu sprendimu, valstybės narės užtikrina teisę į teisinę gynybą pagal Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį. Apeliaciniai skundai pateikiami per nacionalinėje teisėje numatytus terminus, pagal 55 straipsnį. Prašytojai turi teisę likti teritorijoje apeliacinio skundo pateikimo laikotarpiu ir tol, kol bus priimtas sprendimas pagal 54 straipsnį.

Paaiškinimas

Griežtai apribojant galimybę pateikti skundą tik vienos instancijos teisme ir nustatant griežtą pasienio procedūrų terminą kišamasi į valstybių narių, kurios yra procedūriškai savarankiškos, kiek tai susiję su teisinės gynybos teisės užtikrinimu vykdant pasienio procedūras, kompetencijos sritį. Tačiau jos privalo laikytis Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio pagal ESTT praktiką, kuri numato, kad taisyklės dėl teisinės gynybos turi atitikti nediskriminavimo principą ir lygiavertiškumo bei veiksmingumo principus. Tai reiškia, kad neleidžiama diskriminacija kitų prieglobsčio prašytojų atžvilgiu ir nevienodas požiūris atsižvelgiant į panašias administracines teismo procedūras. Siūlomu pakeitimu norima užtikrinti atitiktį šiems reikalavimams. Be to, terminas, per kurį turi būti pateiktas atsakymas į apeliacinį skundą, negali būti vienodai nustatytas Sąjungos lygmeniu, todėl geriausia jį susieti su nacionalinės administracinės teisės nuostatomis.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių piliečių tikrinimas prie išorės sienų ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240 ir (ES) 2019/817

28 pakeitimas

COM(2020) 612 final, 12 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

tikrinimas turėtų būti atliekamas prie išorės sienos arba šalia jos prieš atitinkamiems asmenims leidžiant atvykti į teritoriją . Valstybės narės turėtų taikyti priemones pagal nacionalinės teisės aktus siekdamos užkirsti kelią atitinkamiems asmenims per tikrinimą atvykti į teritoriją. Individualiais atvejais, kai reikia, tai gali būti sulaikymas, taikant nacionalinės teisės aktus, kuriais reglamentuojama ši sritis;

tikrinimas turėtų būti atliekamas prie išorės sienos arba šalia jos. Valstybės narės turėtų taikyti priemones pagal nacionalinės teisės aktus siekdamos užkirsti kelią atitinkamiems asmenims per tikrinimą toliau judėti į teritoriją. Individualiais atvejais, kai reikia, tai gali būti sulaikymas , išskyrus nepilnamečių , taikant nacionalinės teisės aktus, kuriais reglamentuojama ši sritis . Jei atlikus tikrinimo procedūrą neleidžiama toliau judėti, taikomas Šengeno sienų kodekso 14 straipsnis .

Paaiškinimas

Tarptautinė teisė draudžia vaikų laisvės atėmimą dėl administracinių priežasčių ir, pagal ESTT, kad migracijos srityje su nepilnamečiais negali būti sistemiškai elgiamasi kaip su suaugusiaisiais. Atsisakymas toliau judėti po patikrinimo turi būti visapusiškai pagrįstas, kaip nustatyta Šengeno sienų kodekse.

29 pakeitimas

COM(2020) 612 final, 20 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

valstybės narės turėtų nustatyti tinkamas vietas tikrinimui atlikti prie išorės sienos ar netoli jos , atsižvelgiant į geografiją ir esamą infrastruktūrą, užtikrinant, kad sulaikytiems trečiųjų šalių piliečiams ir asmenims, atvykstantiems į sienos perėjimo punktą, būtų galima sparčiai pradėti tikrinimą. Su tikrinimu susijusias užduotis galima atlikti migrantų antplūdžio vietose, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1896 2 straipsnio 23 punkte23.

valstybės narės turėtų nustatyti tinkamas vietas tikrinimui atlikti, atsižvelgiant į  atsakingų vietos ir regionų valdžios institucijų nuomonę, geografiją ir esamą infrastruktūrą, užtikrinant, kad sulaikytiems trečiųjų šalių piliečiams ir asmenims, atvykstantiems į sienos perėjimo punktą, būtų galima sparčiai pradėti tikrinimą. Su tikrinimu susijusias užduotis galima atlikti migrantų antplūdžio vietose, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1896 2 straipsnio 23 punkte23.

Paaiškinimas

Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama pasirinkti tinkamas vietas atsižvelgiant į savo nacionalines aplinkybes ir galimybes. Visų pirma joms reikia suteikti galimybę laikantis decentralizavimo principo atsižvelgti į ypač didelę naštą, kuri tenka prie išorės sienos ar netoli jos esantiems regionams. Svarbu, kad planuojant tikrinimo vietas būtų tinkamai atsižvelgiama į atsakingų vietos ar regionų valdžios institucijų poreikius.

30 pakeitimas

COM(2020) 612 final, 24 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

tikrinimo pabaigoje už tikrinimą atsakingos valdžios institucijos turėtų užpildyti apklausos formą. Formą reikėtų perduoti tarptautinės apsaugos prašymus nagrinėjančioms valdžios institucijoms arba grąžinimo srityje kompetentingoms institucijoms, priklausomai nuo to, kur nukreipiamas asmuo. Pirmuoju atveju už tikrinimą atsakingos institucijos taip pat turėtų nurodyti visus elementus, kurie gali būti svarbūs nustatant, ar kompetentingos institucijos atitinkamo trečiosios šalies piliečio prašymui turėtų taikyti paspartintą nagrinėjimo procedūrą ar pasienio procedūrą;

tikrinimo pabaigoje už tikrinimą atsakingos valdžios institucijos turėtų užpildyti apklausos formą. Formą reikėtų perduoti tarptautinės apsaugos prašymus nagrinėjančioms valdžios institucijoms arba grąžinimo srityje kompetentingoms institucijoms, taip pat, prireikus, ir pagal nacionalinę teisę už sveikatos apsaugą ir saugumą atsakingoms institucijoms ir (arba) už ypač pažeidžiamus asmenis, visų pirma nelydimus nepilnamečius ir moteris, kurios keliauja vienos, atsakingoms institucijoms, priklausomai nuo to, kur nukreipiamas asmuo. Pirmuoju atveju už tikrinimą atsakingos institucijos taip pat turėtų nurodyti visus elementus , ypač galimus specialiuosius apsaugos poreikius , kurie gali būti svarbūs nustatant, ar kompetentingos institucijos atitinkamo trečiosios šalies piliečio prašymui turėtų taikyti paspartintą nagrinėjimo procedūrą ar pasienio procedūrą;

Paaiškinimas

Kilus pagrįstoms abejonėms dėl sveikatos ar saugumo, asmenys turėtų būti nukreipti į atitinkamą atsakingą instituciją. Net jei numatyta, kad šios institucijos dalyvaus atliekant tikrinimą, reikėtų užtikrinti, kad ir šios institucijos gautų visą reikiamą informaciją. Tai taikytina ir atvejams, kai tikrinimo metu nustatomi specialieji apsaugos poreikiai, kai pagal nacionalinę teisę tam yra skirta kita nei nurodyta institucija, pavyzdžiui, vaikų ar galbūt prekybos žmonėmis aukų ir kitų grupių atveju. Visų pirma svarbu atkreipti dėmesį į tas grupes, kurios yra pažeidžiamiausios ir per visą migracijos procesą gali būti išnaudojamos, pavyzdžiui, nelydimi nepilnamečiai ar vienišos moterys.

31 pakeitimas

COM(2020) 612 final, 3 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3 straipsnis

3 straipsnis

Tikrinimas prie išorės sienos

Tikrinimas prie išorės sienos

1.   Šis reglamentas taikomas visiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra:

1.   Šis reglamentas taikomas visiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra:

(a)

sulaikomi dėl neleistino valstybės narės sausumos, jūrų ar oro išorės sienos kirtimo, išskyrus trečiųjų šalių piliečius, kurių biometrinių duomenų valstybė narė neprivalo surinkti pagal Reglamento (ES) 603/2013 14 straipsnio 1 ir 3 dalis, dėl priežasčių, nesusijusių su jų amžiumi, arba

(a)

sulaikomi dėl neleistino valstybės narės sausumos, jūrų ar oro išorės sienos kirtimo, išskyrus trečiųjų šalių piliečius, kurių biometrinių duomenų valstybė narė neprivalo surinkti pagal Reglamento (ES) 603/2013 14 straipsnio 1 ir 3 dalis, dėl priežasčių, nesusijusių su jų amžiumi, arba

(b)

išlaipinti valstybės narės teritorijoje po paieškos ir gelbėjimo operacijos.

(b)

išlaipinti valstybės narės teritorijoje po paieškos ir gelbėjimo operacijos.

Tikrinimas taikomas tokiems asmenims neatsižvelgiant į tai, ar jie yra paprašę tarptautinės apsaugos.

Tikrinimas taikomas tokiems asmenims neatsižvelgiant į tai, ar jie yra paprašę tarptautinės apsaugos. Jį atlieka pagal nacionalinę teisę už atsisakymą leisti atvykti remiantis Reglamento (ES) 2016/399 (Šengeno sienų kodeksas) 14 straipsnio 2 dalimi atsakinga institucija.

Paaiškinimas

Tikrinimo procedūra – tai papildoma jau ir taip daug pastangų reikalaujančių migracijos valdymo procesų dalis daugelyje prie išorės sienų esančių valstybių narių. Siekiant išvengti, kad tam būtų taikoma atskira procedūra, sukurianti didelę papildomą naštą visų pirma išorės sieną turinčioms valstybėms, Regionų komitetas siūlo šią procedūrą įtraukti į pasienio kontrolę ir šią užduotį pavesti atitinkamoms nacionalinėms institucijoms, kurios yra atsakingos už atsisakymą leisti atvykti remiantis Reglamento (ES) 2016/399 (Šengeno sienų kodeksas) 14 straipsnio 2 dalies 2 sakiniu, kai prie išorės sienos atliekamas tikrinimas neatitikus atvykimo sąlygų. Taip procedūrą įtraukus į pasienio kontrolės procesą ir sienos apsaugos institucijoms atliekant užduotis būtų geriau užtikrinta, kad tikrinimas atliktų pageidaujamą funkciją, t. y., kad sulaikytiems asmenims kuo anksčiau būtų pradėtos taikyti tinkamos procedūros ir kad šias procedūras būtų galima vykdyti nedelsiant ir nepertraukiamai. Kadangi trečiųjų valstybių piliečiams, kuriems taikomas 3 straipsnis, gali būti taikomi trys veiksmai (atsisakymas leisti atvykti, nukreipimas į institucijas, kurios atsakingos už grąžinimą, nukreipimas į prieglobsčio instituciją arba į valstybę narę, kuri pagal solidarumo mechanizmą yra atsakinga už prieglobsčio procedūrą), iš kurių vienas yra grąžinimas pasienyje remiantis Reglamento (ES) 2016/399 (Šengeno sienų kodeksas) 14 straipsniu, toks tikrinimo susiejimas užtikrina vienodus veiksmus ir tikrinimo sąsają su galimu atsisakymu leisti atvykti, o tai leidžia daug paprasčiau atlikti procedūrą. Be to, į tikrinimo išvadas gali būti atsižvelgta priimant sprendimą dėl atsisakymo leisti atvykti be papildomų tarpinių veiksmų.

32 pakeitimas

COM(2020) 612 final, 5 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Tikrinimas teritorijoje

Valstybės narės atlieka tikrinimą dėl jų teritorijoje esančių trečiųjų šalių piliečių, kai nėra požymių, jog jie kirto išorės sieną ir atvyko į valstybių narių teritoriją leistinu būdu.

Tikrinimas teritorijoje

Valstybės narės atlieka tikrinimą dėl jų teritorijoje esančių trečiųjų šalių piliečių, kai nėra požymių, jog jie kirto išorės sieną ir atvyko į valstybių narių teritoriją leistinu būdu. Siekiant sumažinti spaudimą valstybių narių valdžios institucijoms, reikėtų vengti kai kurių tikrinimo funkcijų, pavyzdžiui, tarptautinės apsaugos prašymo atveju, dubliavimo.

Paaiškinimas

Tikrinimas turi būti atliekamas atskirai tik tuo atveju, jei tai būtina. Teikiant tarptautinės apsaugos prašymą, kai kurios tikrinimo funkcijos (identifikavimas, specialieji apsaugos poreikiai) jau yra numatytos pagal sistemą EURODAC, o Priėmimo sąlygų direktyva ir tikrinimas turėtų būti įtraukti į šias procedūras.

33 pakeitimas

COM(2020) 612 final, 6 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

6 straipsnis

6 straipsnis

Su tikrinimu susiję reikalavimai

Su tikrinimu susiję reikalavimai

1.   3 straipsnyje nurodytais atvejais tikrinimas atliekamas vietose prie išorės sienų arba netoli jų .

1.   3 straipsnyje nurodytais atvejais tikrinimas atliekamas tinkamose vietose valstybės narės teritorijoje . Šios vietos nustatomos pasikonsultavus su atsakingomis vietos ar regionų valdžios institucijomis.

2.   5 straipsnyje nurodytais atvejais tikrinimas atliekamas bet kokioje tinkamoje vietoje valstybės narės teritorijoje.

2.   5 straipsnyje nurodytais atvejais tikrinimas atliekamas bet kokioje tinkamoje vietoje valstybės narės teritorijoje. Šios vietos nustatomos pasikonsultavus su atsakingomis vietos ar regionų valdžios institucijomis.

3.   3 straipsnyje nurodytais atvejais tikrinimas atliekamas nedelsiant ir bet kuriuo atveju užbaigiamas per 5 dienas po sulaikymo prie išorės sienos, išlaipinimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje ar atvykimo į sienos perėjimo punktą. Išimtinėmis aplinkybėmis, kai vienu metu reikia atlikti neproporcingo trečiųjų šalių piliečių skaičiaus tikrinimą ir praktiškai neįmanoma užbaigti tikrinimo iki nustatyto termino, 5 dienų laikotarpis gali būti pratęsiamas ne daugiau nei dar 5 dienomis.

3.   3 straipsnyje nurodytais atvejais tikrinimas atliekamas nedelsiant ir bet kuriuo atveju užbaigiamas per 5 dienas po sulaikymo prie išorės sienos, išlaipinimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje ar atvykimo į sienos perėjimo punktą. Išimtinėmis aplinkybėmis, kai vienu metu reikia atlikti neproporcingo trečiųjų šalių piliečių skaičiaus tikrinimą ir praktiškai neįmanoma užbaigti tikrinimo iki nustatyto termino, 5 dienų laikotarpis gali būti pratęsiamas ne daugiau nei dar 5 dienomis.

Kalbant apie 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus asmenis, kuriems taikomos Reglamento (ES) 603/2013 14 straipsnio 1 ir 3 dalys, jeigu jie fiziškai yra prie išorės sienos ilgiau nei 72 valandas, tikrinimo laikotarpis sumažinamas iki dviejų dienų.

Kalbant apie 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus asmenis, kuriems taikomos Reglamento (ES) 603/2013 14 straipsnio 1 ir 3 dalys, jeigu jie fiziškai yra prie išorės sienos ilgiau nei 72 valandas, tikrinimo laikotarpis sumažinamas iki dviejų dienų.

Bet kuriuo atveju turi būti užtikrinta, kad kiekvienas atvejis bus tinkamai įvertintas, siekiant užkirsti kelią diskriminacinei procedūros taikymo praktikai.

4.   Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie 3 dalyje nurodytas išimtines aplinkybes. Jos taip pat informuoja Komisiją, kai tik nebelieka priežasčių pratęsti tikrinimo laikotarpį.

4.   Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie 3 dalyje nurodytas išimtines aplinkybes. Jos taip pat informuoja Komisiją, kai tik nebelieka priežasčių pratęsti tikrinimo laikotarpį.

5.   5 straipsnyje nurodytas tikrinimas atliekamas nedelsiant ir bet kuriuo atveju užbaigiamas per 3 dienas po sulaikymo.

5.   5 straipsnyje nurodytas tikrinimas atliekamas nedelsiant ir bet kuriuo atveju užbaigiamas per 3 dienas po sulaikymo.

6.   Tikrinimą sudaro šie privalomi elementai:

6.   Tikrinimą sudaro šie privalomi elementai:

a)

preliminarus sveikatos ir pažeidžiamumo patikrinimas, kaip nurodyta 9 straipsnyje;

b)

tapatybės nustatymas, kaip nurodyta 10 straipsnyje;

c)

biometrinių duomenų registravimas atitinkamose duomenų bazėse, kaip nurodyta 14 straipsnio 6 dalyje, jeigu tai dar nepadaryta;

d)

saugumo patikrinimas, kaip nurodyta 11 straipsnyje;

e)

apklausos formos pildymas, kaip nurodyta 13 straipsnyje;

f)

tinkamos procedūros pritaikymas, kaip nurodyta 14 straipsnyje.

a)

preliminarus sveikatos ir pažeidžiamumo patikrinimas, kaip nurodyta 9 straipsnyje;

b)

tapatybės nustatymas, kaip nurodyta 10 straipsnyje;

c)

biometrinių duomenų registravimas atitinkamose duomenų bazėse, kaip nurodyta 14 straipsnio 6 dalyje, jeigu tai dar nepadaryta;

d)

saugumo patikrinimas, kaip nurodyta 11 straipsnyje;

e)

apklausos formos pildymas, kaip nurodyta 13 straipsnyje;

f)

tinkamos procedūros pritaikymas, kaip nurodyta 14 straipsnyje.

7.   Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas tikrinimui atlikti.

7.   Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas tikrinimui atlikti pagal 3 ir 5 straipsnius .

Valstybės narės paskiria kvalifikuotus medicinos darbuotojus, kad jie atliktų 9 straipsnyje numatytą sveikatos patikrinimą. Kai tinkama, taip pat dalyvauja nacionalinės vaiko apsaugos institucijos ir nacionaliniai kovos su prekyba žmonėmis pranešėjai.

Valstybės narės paskiria kvalifikuotus medicinos darbuotojus, kad jie atliktų 9 straipsnyje numatytą sveikatos patikrinimą. Kai tinkama, taip pat dalyvauja nacionalinės vaiko apsaugos institucijos ir nacionaliniai kovos su prekyba žmonėmis pranešėjai.

Atliekant tikrinimą kompetentingoms institucijoms gali teikti pagalbą ar paramą ekspertai ar ryšių palaikymo pareigūnai ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros bei [Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros] suburtos grupės savo įgaliojimų srityse.

Atliekant tikrinimą kompetentingoms institucijoms gali teikti pagalbą ar paramą ekspertai ar ryšių palaikymo pareigūnai ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros bei [Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros] suburtos grupės savo įgaliojimų srityse.

Paaiškinimas

Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama pasirinkti tinkamas vietas atsižvelgiant į savo nacionalines aplinkybes ir galimybes. Visų pirma joms reikia suteikti galimybę laikantis decentralizavimo principo atsižvelgti į ypač didelę naštą, kuri tenka prie išorės sienos ar netoli jos esantiems regionams. Planuojant tikrinimo vietas turi būti tinkamai atsižvelgta į atsakingų vietos ar regionų valdžios institucijų poreikius.

Procedūra negali būti taikoma diskriminuojamai. Paskiriant atsakingas institucijas reikia atsižvelgti į 3 ir 5 straipsnyje siūlomus reikalavimus, siekiant išvengti atsakomybės dubliavimo.

34 straipsnis

COM(2020) 612 final, 9 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Jeigu esama pažeidžiamumo ar specialiųjų priėmimo ar procedūrinių poreikių požymių, atitinkamam trečiosios šalies piliečiui laiku suteikiama tinkama pagalba atsižvelgiant į jo fizinę ir psichikos būklę. Nepilnamečių atveju pagalbą teikia darbuotojai, apmokyti ir kvalifikuoti dirbti su nepilnamečiais, bendradarbiaudami su vaiko apsaugos institucijomis.

Jeigu esama pažeidžiamumo ar specialiųjų priėmimo ar procedūrinių poreikių požymių, specializuotos konsultavimo tarnybos arba kompetentingos institucijos atitinkamam trečiosios šalies piliečiui laiku suteikia tinkamą pagalbą atsižvelgdamos į jo fizinę ir psichikos būklę , taip pat užtikrinama galimybė tam tikroms specialiųjų poreikių turinčioms trečiosios šalies piliečių grupėms, pavyzdžiui, nėščioms moterims, smurto dėl lyties ar seksualinio smurto aukoms ir neįgaliesiems ir LGBTIQ asmenims, kreiptis į atitinkamus specialistus . Nepilnamečių atveju pagalbą teikia darbuotojai, apmokyti ir kvalifikuoti dirbti su nepilnamečiais, bendradarbiaudami su vaiko apsaugos institucijomis. Apie nepilnamečius nedelsiant pranešama už vaikų apsaugą atsakingoms nacionalinėms institucijoms. Nelydimų nepilnamečių atveju tikrinimas nėra vykdomas, jie turi būti nedelsiant nukreipti į kompetentingas vaiko apsaugos institucijas. Kilus rimtų abejonių dėl saugumo, kaip nurodyta 40 straipsnio 5 dalies b punkte, papildomai informuojamos kompetentingos institucijos.

Paaiškinimas

Jei nustatomi specialieji apsaugos poreikiai, paramą turi suteikti specializuotos konsultavimo tarnybos arba už tokių asmenų apsaugą atsakingos institucijos, taip nedelsiant užtikrinant tinkamą paramą. Be to, reikia užtikrinti, kad apie nepilnamečius nedelsiant būtų pranešta už vaikų apsaugą atsakingoms institucijoms. Jei tai yra nelydimi nepilnamečiai, jie turi būti perduoti kompetentingoms institucijoms, kad jos galėtų imtis apsaugos ir pagalbos priemonių, numatytų tarptautinėje, Europos ir nacionalinėje teisėje, ir visų pirma paskirti globėją ar prižiūrėtoją. Be to, LGBTIQ asmenims reikalinga apsauga, nes jie sudaro paskutinę pažeidžiamiausių migrantų grupę. Šiuo metu daug jų atvyksta į Europą, tačiau mums trūksta realių jiems skirtų apsaugos sistemų.

35 straipsnis

COM(2020) 612 final, 14 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

14 straipsnis

14 straipsnis

Tikrinimo rezultatas

Tikrinimo rezultatas

[…]

[…]

2.   Trečiųjų šalių piliečiai, pateikę tarptautinės apsaugos prašymą, nukreipiami į Reglamento (ES) Nr. XXX/XXX [Prieglobsčio procedūros reglamentas] XY straipsnyje nurodytas valdžios institucijas, joms taip pat pateikiant šio reglamento 13 straipsnyje nurodytą formą. Tokiu atveju tikrinimą atliekančios institucijos apklausos formoje nurodo visus elementus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo svarbūs atitinkamiems trečiųjų šalių piliečiams pritaikant paspartintą nagrinėjimo procedūrą ar pasienio procedūrą.

2.   Trečiųjų šalių piliečiai, pateikę tarptautinės apsaugos prašymą, nukreipiami į Reglamento (ES) Nr. XXX/XXX [Prieglobsčio procedūros reglamentas] XY straipsnyje nurodytas valdžios institucijas, joms taip pat pateikiant šio reglamento 13 straipsnyje nurodytą formą. Tokiu atveju tikrinimą atliekančios institucijos apklausos formoje nurodo visus elementus, kurie iš pirmo žvilgsnio yra palankūs arba nepalankūs, kad atitinkamiems trečiųjų šalių piliečiams būtų pritaikyta paspartinta nagrinėjimo procedūra ar pasienio procedūra. Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į išvadas arba įtarimus, susijusius su specialiaisiais apsaugos poreikiais, ypač nelydimų nepilnamečių atveju.

[…]

[…]

7.    Kai 3 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje nurodytiems trečiųjų šalių piliečiams pritaikoma tinkama prieglobsčio ar grąžinimo procedūra, tikrinimas užbaigiamas. Jeigu iki 6 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytų terminų atlikti ne visi patikrinimai, asmens, kuriam bus pritaikyta atitinkama procedūra, tikrinimas vis tiek užbaigiamas.

7.    Prireikus, informuojamos už sveikatos apsaugą, saugumo užtikrinimą ar konkrečių grupių apsaugą atsakingos institucijos ir, jei tai numato nacionalinė teisė, šie asmenys perduodami minėtoms institucijoms.

 

8 .   Kai 3 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje nurodytiems trečiųjų šalių piliečiams pritaikoma tinkama prieglobsčio ar grąžinimo procedūra, tikrinimas užbaigiamas. Jeigu iki 6 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytų terminų atlikti ne visi patikrinimai, asmens, kuriam bus pritaikyta atitinkama procedūra, tikrinimas vis tiek užbaigiamas.

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti, kad specialiųjų poreikių turintiems asmenims nebūtų taikoma pasienio procedūra ar paspartinta nagrinėjimo procedūra, kurias tokiais atvejais būtų labai sunku taikyti teisiniu ir praktiniu požiūriu, reikėtų paaiškinti, kad šie asmenys nukreipiami į prieglobsčio institucijas, kurios priima sprendimą dėl procedūros tipo. Ne tik tais atvejais, kai esama sveikatos ir saugumo problemų, turėtų būti galima asmenį perduoti prieglobsčio institucijai ar už grąžinimo procedūrą atsakingoms institucijoms. Be to, valstybėms narėms turėtų būti palikta galimybė tam tikroms asmenų, turinčių specialiųjų apsaugos poreikių, grupėms numatyti specialias tarnybas. Ypač svarbu atsižvelgti į specialias apsaugos priemones, kurių reikia nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl krizinių ir force majeure situacijų migracijos ir prieglobsčio srityje

36 straipsnis

COM(2020) 613 final, 11 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Reglamente (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio ir migracijos valdymas] nustatytos perkėlimo ES vykdymo ir grąžinimo rėmimo procedūrinės taisyklės turėtų būti taikomos siekiant užtikrinti tinkamą solidarumo priemonių įgyvendinimą krizinėje situacijoje, nors jos turėtų būti derinamos atsižvelgiant į tos situacijos sudėtingumą ir priemonių neatidėliotinumą;

Reglamente (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio ir migracijos valdymas] nustatytos perkėlimo ES vykdymo ir grąžinimo rėmimo procedūrinės taisyklės turėtų būti taikomos siekiant užtikrinti tinkamą solidarumo priemonių įgyvendinimą krizinėje situacijoje, nors jos turėtų būti derinamos atsižvelgiant į tos situacijos sudėtingumą ir priemonių neatidėliotinumą. Visų pirma nelydimi nepilnamečiai turėtų būti kuo greičiau perkelti į už juos atsakingas valstybes nares, kaip ir į likusią ES teritoriją, jei nepilnamečių šeimos narių yra kitose ES valstybėse narėse.

Paaiškinimas

RK jau seniai laikosi pozicijos, kad nelydimiems nepilnamečiams turi būti sudarytos geresnės galimybės naudotis savo teisėmis, nes tai yra (teisiškai) būtina, kad prioritetas būtų teikiamas vaiko gerovei. Svarbu, kad ES padėtų perkelti nelydimus nepilnamečius į kitas valstybes nares, jei jie ten turi šeimos narių, kad vadovaujantis solidarumo principu ir bendra atsakomybe, kurie bus skatinami pagal naują paktą, būtų sumažintas pasienio regionų patiriamas spaudimas.

37 straipsnis

COM(2020) 613 final, 14 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų pakankamai lanksčiai imtis veiksmų, kai patiria didelį migrantų, norinčių prašyti prieglobsčio, antplūdį, reikėtų išplėsti Reglamento (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio procedūrų reglamentas] 41 straipsnyje nustatytos pasienio procedūros taikymą, ir pagal prieglobsčio krizių valdymo procedūrą valstybės narės turėtų gebėti per pasienio procedūrą priimti sprendimą taip pat dėl prašymo esmės tais atvejais, kai prašytojas yra tokios šalies pilietis (arba, asmenų be pilietybės atveju, anksčiau turėjęs nuolatinę gyvenamąją vietą toje trečiojoje šalyje), iš kurios atvykusių asmenų tarptautinės apsaugos prašymų patenkinimo sprendimų dalis Sąjungos mastu yra 75 proc. arba mažesnė. Todėl taikant krizinę pasienio procedūrą valstybės narės turėtų toliau taikyti pasienio procedūrą, kaip numatyta Reglamento (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio procedūrų reglamentas] 41 straipsnyje, tačiau turėtų gebėti pasienio procedūrą plačiau taikyti ir tų trečiųjų šalių, iš kurių atvykstančių asmenų prieglobsčio prašymų patenkinimo vidutinis rodiklis ES mastu yra didesnis nei 20 proc., bet mažesnis nei 75 proc., piliečiams ;

siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų pakankamai lanksčiai imtis veiksmų, kai patiria didelį migrantų, norinčių prašyti prieglobsčio, antplūdį, reikėtų išplėsti Reglamento (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio procedūrų reglamentas] 41 straipsnyje nustatytos pasienio procedūros taikymą, ir pagal prieglobsčio krizių valdymo procedūrą valstybės narės , pasikonsultavusios su Komisija, turėtų galėti taikyti įprastą prieglobsčio suteikimo procedūrą , kad būtų sumažintas poveikis pasienio regionams, patiriantiems migracijos spaudimą .

Paaiškinimas

Sudėtingomis aplinkybėmis pasienio procedūros pasienio regionams sukuria papildomą naštą. Valstybės narės, pasikonsultavusios su Europos Komisija, turėtų galėti atsisakyti pasienio procedūros, kad būtų galima veiksmingiau valdyti atvykimą ir tvarkyti prieglobsčio procedūras jų teritorijoje esančiose ne pasienio vietovėse.

38 straipsnis

COM(2020) 613 final, 16 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

krizinėje situacijoje, atsižvelgiant į galimą spaudimą prieglobsčio sistemai, valstybės narės turėtų turėti galimybę neleisti į jų teritoriją atvykti prieglobsčio prašytojams,

kuriems taikoma pasienio procedūra, ilgesnį laikotarpį negu Reglamento (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio procedūrų reglamentas] 41 straipsnio 11 ir 13 dalyse nustatyti laikotarpiai. Tačiau tos procedūros turėtų būti kuo greičiau užbaigtos ir bet kokiu atveju atitinkami laikotarpiai turėtų būti pratęsti ne ilgesniam kaip aštuonių savaičių papildomam laikotarpiui; jei tų procedūrų neįmanoma užbaigti iki to pratęsto laikotarpio pabaigos, prašytojams turėtų būti leista atvykti į valstybės narės teritoriją tuo tikslu, kad būtų užbaigta tarptautinės apsaugos suteikimo procedūra;

krizinėje situacijoje, atsižvelgiant į galimą spaudimą prieglobsčio sistemai , tačiau nepamirštant spaudimo su tokia krize susiduriantiems regionams, valstybės narės turėtų turėti galimybę neleisti į jų teritoriją toliau judėti prieglobsčio prašytojams, kuriems taikoma pasienio procedūra, ilgesnį laikotarpį negu Reglamento (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio procedūrų reglamentas] 41 straipsnio 11 ir 13 dalyse nustatyti laikotarpiai. Tačiau tos procedūros turėtų būti kuo greičiau užbaigtos ir bet kokiu atveju atitinkami laikotarpiai turėtų būti pratęsti ne ilgesniam kaip aštuonių savaičių papildomam laikotarpiui. Jei tų procedūrų neįmanoma užbaigti iki to pratęsto laikotarpio pabaigos, prašytojams turėtų būti leista toliau judėti į valstybės narės teritoriją tuo tikslu, kad būtų užbaigta tarptautinės apsaugos suteikimo procedūra;

Paaiškinimas

Prieš pratęsiant pasienio procedūrą pirmiausia reikėtų įvertinti poveikį regionams.

39 straipsnis

COM(2020) 613 final, 23 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

krizinėje situacijoje valstybės narės turėtų turėti galimybę sustabdyti tarptautinės apsaugos prašymų, kuriuos pateikia iš trečiųjų šalių perkeltieji asmenys, negalintys grįžti į savo kilmės šalį, kurioje jiems kyla didelė rizika patirti beatodairišką smurtą išskirtinės ginkluoto konflikto padėties metu, nagrinėjimą. Tokiu atveju tiems asmenims turėtų būti suteiktas neatidėliotinos apsaugos statusas. Valstybės narės turėtų atnaujinti jų prašymų nagrinėjimą praėjus ne daugiau kaip vieniems metams po jų nagrinėjimo sustabdymo;

krizinėje situacijoje valstybės narės turėtų turėti galimybę sustabdyti tarptautinės apsaugos prašymų, kuriuos pateikia iš trečiųjų šalių perkeltieji asmenys, negalintys grįžti į savo kilmės šalį, kurioje jiems kyla didelė rizika patirti beatodairišką smurtą išskirtinės ginkluoto konflikto padėties metu, nagrinėjimą. Tokiu atveju tiems asmenims turėtų būti suteiktas neatidėliotinos apsaugos statusas. Krizinėje situacijoje valstybė narė taip pat turėtų turėti galimybę savo nuožiūra suteikti neatidėliotinos apsaugos statusą vaikams ir ypač pažeidžiamiems asmenims, taip pat kitoms asmenų grupėms, kurioms reikia neatidėliotinos apsaugos, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje. Valstybės narės turėtų atnaujinti jų prašymų nagrinėjimą praėjus ne daugiau kaip vieniems metams po jų nagrinėjimo sustabdymo;

Paaiškinimas

Tais atvejais, kai taikomas Reglamentas dėl krizinių situacijų, vaikams ir specialiųjų apsaugos poreikių turintiems asmenims reikia minimalaus saugumo dėl galimybės likti šalyje. Laikantis subsidiarumo principo, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė leisti trečiųjų šalių piliečiams likti jų teritorijoje dėl kitų priežasčių, kaip nustatyta nacionaliniuose įstatymuose.

40 straipsnis

COM(2020) 613 final, 1 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1 straipsnis

1 straipsnis

Dalykas

Dalykas

[…]

[…]

2.   Šiame reglamente krizinė situacija turi būti suprantama kaip:

2.   Šiame reglamente krizinė situacija turi būti suprantama kaip:

(a)

dėl neteisėtai į valstybę narę atvykstančių ar po paieškos ir gelbėjimo operacijų jos teritorijoje išlaipinamų trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės antplūdžio susidaranti išskirtinė situacija, kuri yra tokio didelio masto, palyginti su atitinkamos valstybės narės gyventojų skaičiumi ir BVP dydžiu, ir tokio pobūdžio, kad tos valstybės narės prieglobsčio, priėmimo arba grąžinimo sistema nėra veiksminga, ir galinti turėti sunkių padarinių bendros Europos prieglobsčio sistemos arba bendrosios sistemos, kaip nustatyta Reglamentu (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio ir migracijos valdymas], veikimui, arba

(a)

dėl neteisėtai į valstybę narę atvykstančių ar po paieškos ir gelbėjimo operacijų jos teritorijoje išlaipinamų trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės antplūdžio susidaranti išskirtinė situacija, kuri yra tokio didelio masto, palyginti su atitinkamos valstybės narės gyventojų skaičiumi ir BVP dydžiu, ir tokio pobūdžio, kad tos valstybės narės vietos, regiono ir (arba) nacionalinio lygmens prieglobsčio, priėmimo arba grąžinimo sistema nėra veiksminga, ir galinti turėti sunkių padarinių bendros Europos prieglobsčio sistemos arba bendrosios sistemos, kaip nustatyta Reglamentu (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio ir migracijos valdymas], veikimui, arba

(b)

reali tokios situacijos susidarymo rizika.

(b)

reali tokios situacijos susidarymo rizika.

Paaiškinimas

Našta, atsirandanti dėl didelio atvykstančių ir prašymą teikiančių migrantų skaičiaus, neretai yra regioninio pobūdžio ir visų pirma priklauso nuo kelionės (ar imigracijos) maršrutų. Vietos ar regiono sistemos neveikimą taip pat reikėtų laikyti krizine situacija, kai tai turi tokių pačių pasekmių susijusiems asmenims. Taip būtų galima pabrėžti, kad nacionaliniu lygmeniu vertinant valstybės narės prieglobsčio sistemą procentiniais dydžiais, ji dar gali būti veiksminga, tačiau tam tikrose vietovėse ir regionuose sistema gali nebeveikti, todėl tokia neveikianti sistema gali sukelti didelių problemų, susijusių su paslaugų vietos lygmeniu teikimu ar negalėjimu jas teikti.

41 straipsnis

COM(2020) 613 final, 4 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Krizinėje situacijoje, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalyje, ir pagal 3 straipsnyje nustatytas procedūras valstybės narės gali dėl prašymų, pateiktų šio straipsnio taikymo laikotarpiu, nukrypti nuo Reglamento (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio procedūrų reglamentas] 41 straipsnio tokia tvarka:

1.   Krizinėje situacijoje, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalyje, ir pagal 3 straipsnyje nustatytas procedūras valstybės narės gali dėl prašymų, pateiktų šio straipsnio taikymo laikotarpiu, nukrypti nuo Reglamento (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio procedūrų reglamentas] 41 straipsnio tokia tvarka:

(a)

nukrypdamos nuo Reglamento (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio procedūrų reglamentas] 41 straipsnio 2 dalies b punkto valstybės narės gali per pasienio procedūrą priimti sprendimus dėl prašymo esmės tais atvejais, kai prašytojas yra tokios šalies pilietis (arba, asmenų be pilietybės atveju, anksčiau turėjęs nuolatinę gyvenamąją vietą toje trečiojoje šalyje), iš kurios atvykusių asmenų tarptautinės apsaugos prašymų, patenkintų sprendžiančiosios institucijos sprendimais suteikti tarptautinę apsaugą, dalis, remiantis Sąjungos vidurkiu, nustatytu pagal naujausius turimus Eurostato duomenis, yra 75 proc. ar mažesnė, kartu su Reglamento (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio procedūrų reglamentas] 40 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ;

(a)

nukrypdamos nuo Reglamento (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio procedūrų reglamentas] 41 straipsnio 2 dalies b punkto valstybės narės gali , pasikonsultavusios su Komisija, atsisakyti taikyti pasienio procedūrą .

(b)

nukrypstant nuo Reglamento (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio procedūrų reglamentas] 41 straipsnio 11 ir 13 dalių, ilgiausia tame straipsnyje nustatyta pasienio procedūros trukmė nagrinėjant prašymus gali būti pratęsta papildomam ne ilgesniam kaip aštuonių savaičių laikotarpiui. Po šio laikotarpio prašytojui leidžiama atvykti į tos valstybės narės teritoriją, kad galėtų būti užbaigta procedūra dėl tarptautinės apsaugos suteikimo.

(b)

nukrypstant nuo Reglamento (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio procedūrų reglamentas] 41 straipsnio 11 ir 13 dalių, ilgiausia tame straipsnyje nustatyta pasienio procedūros trukmė nagrinėjant prašymus gali būti pratęsta papildomam ne ilgesniam kaip šešių savaičių laikotarpiui. Po šio laikotarpio prašytojui leidžiama atvykti į tos valstybės narės teritoriją, kad galėtų būti užbaigta procedūra dėl tarptautinės apsaugos suteikimo.

Paaiškinimas

Krizinėje situacijoje dėl pasienio procedūros taikymo pasienio regionams tenkanti našta gali išaugti papildomai. Todėl valstybės narės, pasikonsultavusios su Europos Komisija, turėtų galėti atsisakyti pasienio procedūros, kad būtų galima veiksmingiau valdyti atvykimą. Turėtų būti galima pasienio procedūrą pratęsti tik šešiomis savaitėmis, kad pasienyje (papildomai) pernelyg neišaugtų darbo krūvis.

42 straipsnis

COM(2020) 613 final, 10 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

10 straipsnis

10 straipsnis

Neatidėliotinos apsaugos statuso suteikimas

Neatidėliotinos apsaugos statuso suteikimas

1.   Krizinėje situacijoje, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalies a punkte, ir remdamosi pagal šio straipsnio 4 dalį Komisijos priimtu įgyvendinimo aktu valstybės narės gali sustabdyti iš trečiųjų šalių perkeltųjų asmenų, kuriems kyla didelė rizika patirti beatodairišką smurtą išskirtinės ginkluoto konflikto padėties metu ir kurie negali grįžti į savo kilmės šalį, tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą pagal Reglamentą (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio procedūrų reglamentas] ir Reglamentą (ES) XXX/XXX [Priskyrimo reglamentas]. Tokiu atveju valstybės narės suteikia neatidėliotinos apsaugos statusą atitinkamiems asmenims, nebent jie keltų pavojų nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai toje valstybėje narėje. Toks statusas nedaro poveikio atitinkamoje valstybėje narėje nagrinėjamiems jų tarptautinės apsaugos prašymams.

1.   Krizinėje situacijoje, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalies a punkte, ir remdamosi pagal šio straipsnio 4 dalį Komisijos priimtu įgyvendinimo aktu valstybės narės gali sustabdyti iš trečiųjų šalių perkeltųjų asmenų, kuriems kyla didelė rizika patirti beatodairišką smurtą išskirtinės ginkluoto konflikto padėties metu ir kurie negali grįžti į savo kilmės šalį, tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą pagal Reglamentą (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio procedūrų reglamentas] ir Reglamentą (ES) XXX/XXX [Priskyrimo reglamentas]. Tokiu atveju valstybės narės suteikia neatidėliotinos apsaugos statusą atitinkamiems asmenims, nebent jie keltų pavojų nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai toje valstybėje narėje. Krizinėje situacijoje valstybė narė taip pat turėtų turėti galimybę savo nuožiūra suteikti neatidėliotinos apsaugos statusą vaikams ir ypač pažeidžiamiems asmenims, taip pat kitoms asmenų grupėms, kurioms reikia neatidėliotinos apsaugos, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje. Toks statusas nedaro poveikio atitinkamoje valstybėje narėje nagrinėjamiems jų tarptautinės apsaugos prašymams.

Paaiškinimas

Tais atvejais, kai taikomas Reglamentas dėl krizinių situacijų, vaikams ir specialiųjų apsaugos poreikių turintiems asmenims reikia minimalaus saugumo dėl galimybės likti šalyje. Laikantis subsidiarumo principo, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė leisti trečiųjų šalių piliečiams likti jų teritorijoje dėl kitų priežasčių, kaip nustatyta nacionaliniuose įstatymuose.

Iš dalies pakeistas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sistemos EURODAC biometriniams duomenims lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentas] ir Reglamentą (ES) XXX/XXX [Perkėlimo į ES reglamentas] dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su sistemos EURODAC duomenimis, siekiant nustatyti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės tapatybę, ir kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2018/1240 ir Reglamentas (ES) 2019/818

43 straipsnis

COM(2020) 614 final, 14 punktas, 10 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Kiekviena valstybė narė nedelsdama paima kiekvieno ne jaunesnio kaip 6 metų amžiaus tarptautinės apsaugos prašytojo visų pirštų atspaudus ir veido atvaizdą biometrinius duomenis atlikdama tikrinimą, kaip nurodyta Reglamente (ES) XXX/XXX [Tikrinimo reglamentas], arba, jei biometrinių duomenų nebuvo galima paimti atliekant tikrinimą ar jei prašytojas nebuvo patikrintas, registruodama Reglamento (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio procedūrų reglamentas] 27 straipsnyje nurodytą tarptautinės apsaugos prašymą, taip pat kuo skubiau ir ne vėliau kaip per 72 valandas nuo biometrinių duomenų paėmimo nuo jo tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 21 straipsnio 2 dalyje, perduoda juos, kartu su šio reglamento 12 straipsnio c–p punktuose nurodytais duomenimis, į centrinę sistemą ir atitinkamai į bendrą TDS pagal 4 straipsnio 2 dalį.

Kiekviena valstybė narė nedelsdama paima kiekvieno ne jaunesnio kaip 12 metų amžiaus tarptautinės apsaugos prašytojo visų pirštų atspaudus ir veido atvaizdą biometrinius duomenis atlikdama tikrinimą, kaip nurodyta Reglamente (ES) XXX/XXX [Tikrinimo reglamentas], arba, jei biometrinių duomenų nebuvo galima paimti atliekant tikrinimą ar jei prašytojas nebuvo patikrintas, registruodama Reglamento (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio procedūrų reglamentas] 27 straipsnyje nurodytą tarptautinės apsaugos prašymą, taip pat kuo skubiau ir ne vėliau kaip per 72 valandas nuo biometrinių duomenų paėmimo nuo jo tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 21 straipsnio 2 dalyje, perduoda juos, kartu su šio reglamento 12 straipsnio c–p punktuose nurodytais duomenimis, į centrinę sistemą ir atitinkamai į bendrą TDS pagal 4 straipsnio 2 dalį.

Jei taikoma Reglamento (ES) XXX/XXX [Tikrinimo reglamentas] 3 straipsnio 1 dalis ir asmuo tarptautinės apsaugos prašymą pateikia atliekant tikrinimą, kiekviena valstybė narė kiekvieno ne jaunesnio kaip 6 metų amžiaus tarptautinės apsaugos prašytojo atveju naudoja tikrinant paimtus biometrinius duomenis ir perduoda juos kartu su šio reglamento 12 straipsnio c–p dalyse nurodytais duomenimis į centrinę sistemą ir atitinkamai į bendrą TDS pagal 4 straipsnio 2 dalį ne vėliau kaip per 72 valandas nuo Reglamento (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio procedūrų reglamentas] 27 straipsnyje nurodyto tarptautinės apsaugos prašymo registravimo.

Jei taikoma Reglamento (ES) XXX/XXX [Tikrinimo reglamentas] 3 straipsnio 1 dalis ir asmuo tarptautinės apsaugos prašymą pateikia atliekant tikrinimą, kiekviena valstybė narė kiekvieno ne jaunesnio kaip 12 metų amžiaus tarptautinės apsaugos prašytojo atveju naudoja tikrinant paimtus biometrinius duomenis ir perduoda juos kartu su šio reglamento 12 straipsnio c–p dalyse nurodytais duomenimis į centrinę sistemą ir atitinkamai į bendrą TDS pagal 4 straipsnio 2 dalį ne vėliau kaip per 72 valandas nuo Reglamento (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio procedūrų reglamentas] 27 straipsnyje nurodyto tarptautinės apsaugos prašymo registravimo.

72 valandų termino nesilaikymas neatleidžia valstybių narių nuo pareigos paimti ir perduoti biometrinius duomenis į bendrą TDS. Kai dėl pirštų pagalvėlių būklės negalima paimti tokios kokybės pirštų atspaudų, kokios reikia tinkamam atspaudų palyginimui pagal 26 straipsnį, kilmės valstybė narė pakartotinai paima prašytojo pirštų atspaudus ir persiunčia juos kuo skubiau ir ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jų pakartotinio paėmimo.

72 valandų termino nesilaikymas neatleidžia valstybių narių nuo pareigos paimti ir perduoti biometrinius duomenis į bendrą TDS. Kai dėl pirštų pagalvėlių būklės negalima paimti tokios kokybės pirštų atspaudų, kokios reikia tinkamam atspaudų palyginimui pagal 26 straipsnį, kilmės valstybė narė pakartotinai paima prašytojo pirštų atspaudus ir persiunčia juos kuo skubiau ir ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jų pakartotinio paėmimo.

Paaiškinimas

Vizų kodekse reikalaujama imti prašymą išduoti vizą pateikiančių asmenų pirštų atspaudus nuo 12 metų; toks pat reikalavimas taikomas ir vaikams, atvykstantiems į ES trumpalaikiam buvimui pagal atvykimo ir išvykimo sistemą (AIS). Suderinus sistemoje EURODAC nustatytą amžiaus ribą su Vizų kodekse ir AIS nustatytomis ribomis bus užtikrinamas duomenų nuoseklumas ir patikimumas vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.

44 straipsnis

COM(2020) 614 final, 17 punktas, 13 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Kiekviena valstybė narė nedelsdama paima kiekvieno ne jaunesnio kaip 6 metų amžiaus trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, kuris kompetentingų kontrolės institucijų buvo sulaikytas dėl neteisėto tos valstybės narės sienos kirtimo jūra, sausuma ar oru iš trečiosios šalies ir kuris nebuvo grąžintas atgal į tą šalį arba kuris lieka valstybių narių teritorijoje ir per visą laikotarpį nuo sulaikymo iki išsiuntimo pagal sprendimą dėl jo grąžinimo nėra įkalintas, suimtas arba kitaip apribota jo laisvė, biometrinius duomenis.

Kiekviena valstybė narė nedelsdama paima kiekvieno ne jaunesnio kaip 12 metų amžiaus trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, kuris kompetentingų kontrolės institucijų buvo sulaikytas dėl neteisėto tos valstybės narės sienos kirtimo jūra, sausuma ar oru iš trečiosios šalies ir kuris nebuvo grąžintas atgal į tą šalį arba kuris lieka valstybių narių teritorijoje ir per visą laikotarpį nuo sulaikymo iki išsiuntimo pagal sprendimą dėl jo grąžinimo nėra įkalintas, suimtas arba kitaip apribota jo laisvė, biometrinius duomenis.

Paaiškinimas

Vizų kodekse reikalaujama imti prašymą išduoti vizą pateikiančių asmenų pirštų atspaudus nuo 12 metų; toks pat reikalavimas taikomas ir vaikams, atvykstantiems į ES trumpalaikiam buvimui pagal atvykimo ir išvykimo sistemą (AIS). Suderinus sistemoje EURODAC nustatytą amžiaus ribą su Vizų kodekse ir AIS nustatytomis ribomis bus užtikrinamas duomenų nuoseklumas ir patikimumas vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.

45 straipsnis

COM(2020) 614 final, 18 punktas, 14 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Kiekviena valstybė narė nedelsdama paima kiekvieno ne jaunesnio kaip 6 metų trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, kuris neteisėtai yra jos teritorijoje, biometrinius duomenis.

Kiekviena valstybė narė nedelsdama paima kiekvieno ne jaunesnio kaip 12 metų trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, kuris neteisėtai yra jos teritorijoje, biometrinius duomenis.

Paaiškinimas

Vizų kodekse reikalaujama imti prašymą išduoti vizą pateikiančių asmenų pirštų atspaudus nuo 12 metų; toks pat reikalavimas taikomas ir vaikams, atvykstantiems į ES trumpalaikiam buvimui pagal atvykimo ir išvykimo sistemą (AIS). Suderinus sistemoje EURODAC nustatytą amžiaus ribą su Vizų kodekse ir AIS nustatytomis ribomis bus užtikrinamas duomenų nuoseklumas ir patikimumas vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.

46 straipsnis

COM(2020) 614 final, 19 punktas, 14a straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Kiekviena valstybė narė nedelsdama paima kiekvieno ne jaunesnio kaip 6 metų trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, kuris išlaipintas po paieškos ir gelbėjimo operacijos, apibrėžtos pagal Reglamentą (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentas], biometrinius duomenis.

Kiekviena valstybė narė nedelsdama paima kiekvieno ne jaunesnio kaip 12 metų trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, kuris išlaipintas po paieškos ir gelbėjimo operacijos, apibrėžtos pagal Reglamentą (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentas], biometrinius duomenis.

Paaiškinimas

Vizų kodekse reikalaujama imti prašymą išduoti vizą pateikiančių asmenų pirštų atspaudus nuo 12 metų; toks pat reikalavimas taikomas ir vaikams, atvykstantiems į ES trumpalaikiam buvimui pagal atvykimo ir išvykimo sistemą (AIS). Suderinus sistemoje EURODAC nustatytą amžiaus ribą su Vizų kodekse ir AIS nustatytomis ribomis bus užtikrinamas duomenų nuoseklumas ir patikimumas vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.

II.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

 palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl naujo Migracijos ir prieglobsčio pakto, kuriuo ji siekia įveikti jau penkerius metus trunkantį valstybių narių pasipriešinimą, susijusį su bendra prieglobsčio ir migracijos sistema; remia Komisijos tikslą sukurti išsamią ilgalaikio migracijos, įskaitant priverstinę migraciją, valdymo sistemą, kuri būtų grindžiama Europos vertybėmis, ypač solidarumu ir orumu, taip pat ES ir tarptautine teise (1);

2.

 reiškia susirūpinimą, kad naujojo dokumentų rinkinio pasiūlymuose nepakankamai atsižvelgiama į vietos ir regionų aspektą ir kad ES išorės sieną turinčioms valstybėms narėms vėl teks didžiausia atsakomybė už atvykimą ir registravimą; atsižvelgdamas į tai, kritiškai vertina valstybės, į kurią atvykstama pirmiausia, kriterijaus išsaugojimą. Todėl, siekiant tikro solidarumo, Komitetas ragina užtikrinti greitą ir teisingą prieglobsčio prašytojų paskirstymą į kitas valstybes nares ir aktyvesnį Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros, vietos ir regionų valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės subjektų įsitraukimą, siekiant daugialygmenio, viešojo ir privataus sektorių suinteresuotuosius subjektus apimančio bendradarbiavimo;

3.

 todėl dar kartą ragina surasti ilgalaikį problemų, susijusių su neteisėtu apsaugos prašančių asmenų atvykimu ir apgyvendinimu, sprendimą, nepažeidžiantį tarptautinės ir ES teisės nuostatų, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi negrąžinimo principo, o priimant bet kokius sprendimus ir tvirtinant priemones būtų atsižvelgiama į pažeidžiamų asmenų interesus; Šiuo tikslu RK siūlo, kad Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamente ir naujame Migracijos ir prieglobsčio pakte būtų atsižvelgiama į esamą geriausią savanoriško teritorinio paskirstymo regioniniu lygmeniu praktiką, pagal kurią vadovaujamasi gyventojų, nedarbo ir pajamų duomenimis (2);

4.

 pažymi, kad negalima įgyvendinti nustatytos prieglobsčio prašytojų paskirstymo visoje Sąjungoje kvotos; tačiau iš esmės palankiai vertina Komisijos pasiūlymą sukurti solidarumo mechanizmą, kuriame turėtų dalyvauti visos valstybės narės ir kuris visgi leistų laisvai pasirinkti iš skirtingų rūšių indėlių; atkreipia dėmesį, kad šis mechanizmas gali veikti tik tada, jei bus užtikrinta pusiausvyra tarp turimų vietų pabėgėliams priimti ir kitokios rūšies indėlių. Todėl labai svarbu užtikrinti deramą pabėgėlius priimančių valstybių narių skaičiaus ir kitokią pagalbą teikiančių valstybių narių skaičiaus proporciją ir ji turi atitikti prieglobsčio prašytojų, kurie turi teisę gauti prieglobstį, ir grąžinamų asmenų santykį;

5.

 atsižvelgdamas į siūlomos procedūros sudėtingumą vis dėlto abejoja, ar grąžinimo rėmimo sistemą galima praktiškai įgyvendinti; todėl siūlo įdiegti ekonominių paskatų ir sankcijų sistemą, kad būtų galima užtikrinti solidarumo mechanizmo įgyvendinimą;

6.

 pabrėžia su žmogaus teisių susijusių ir teisinės valstybės principų (pavyzdžiui, galimybės laisvai naudotis nepriklausomomis konsultacijomis ir teisinio atstovavimo paslaugomis, taip pat kreiptis į Jungtinių Tautų pabėgėlių komisariatą (UNHCR)), kurie galioja ir prie Europos išorės sienų, svarbą. Tai visų pirma pasakytina apie siūlomas pasienio procedūras, kurios turi atitikti Europos vertybes ir teisinės valstybės principą ir užtikrinti, kad asmenys nebūtų diskriminuojami dėl pilietybės; pasienio procedūroms reikėtų rinktis ne suteiktos apsaugos rodikliu grindžiamą, o kitą modelį. Naujomis pasienio procedūromis turi būti užtikrinta, kad šie standartai būtų taikomi ir praktikoje;

7.

 ragina teisėkūros institucijas išnagrinėti, ar pasiūlymo dėl Prieglobsčio procedūrų reglamento 53 ir 54 straipsnių nuostatos dera su ESTT praktika, susijusia su veiksminga teisine apsauga ir būtinybe laikytis kitų Europos teisės ir teisinės valstybės principų organizuojant teisinę apsaugą pagal Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį;

8.

 ragina, kad siūloma tikrinimo procedūra būtų siekiama anksti ir veiksmingai nustatyti, kurie asmenys yra ypač pažeidžiami. Tai apima asmenų, kurie Priėmimo direktyvoje ir pasiūlyme dėl Prieglobsčio procedūrų reglamento įvardijami kaip ypač pažeidžiami, grupių pripažinimą ir tinkamą elgesį su jomis;

9.

 pažymi, kad šiam patikrinimui numatytos ilgiausios penkių dienų trukmės daugeliu atveju nepakaks ypatingam pažeidžiamumui iš tikrųjų atpažinti; Papildomų išteklių reikia skirti pasienio regionams, kad būtų galima atlikti tikrinimą, siekiant užtikrinti tinkamą procedūros taikymą ir veiksmingą ypatingo pažeidžiamumo nustatymą ir užkirsti kelią diskriminacinei praktikai, pavyzdžiui, rasiniam profiliavimui;

10.

 pabrėžia, kad reikia vengti dubliavimo vykdant tikrinimo procedūrą ir didinti jos veiksmingumą;

11.

 atkreipia dėmesį į tai, kad sėkmingas krizių valdymas pirmiausia prasideda vietos ir regionų lygmeniu, todėl didžiausią prioritetą reikėtų skirti koordinavimui su vietos ir regionų valdžios institucijomis;

12.

 siūlo valstybių narių nuožiūra suteikti neatidėliotiną apsaugą krizinėje situacijoje ne tik pabėgėliams iš ginkluotųjų konfliktų zonų, bet ir kitoms pažeidžiamoms grupėms, ypač vaikams ir kankinimą ir traumą patyrusiems asmenims bei prekybos žmonėmis aukoms, kuriuos ne visada galima vizualiai atpažinti;

13.

 primena, kad būtina laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir bendrų duomenų apdorojimo principų ir ragina teisėkūros institucijas deramai atsižvelgti į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno pareikštas abejones, visų pirma dėl pasiūlymų dėl Tikrinimo reglamento ir EURODAC reglamento;

14.

 siūlo biometrinių duomenų rinkimui sistemoje EURODAC nustatyti 12 metų amžiaus ribą, kad ji atitiktų Vizų kodekse ir atvykimo ir išvykimo sistemoje nustatytus amžiaus reikalavimus. Biometrinių duomenų saugojimas visada yra susijęs su rizika privatumui. Todėl rekomenduojama, kad asmenų, kurie dar nesupranta susijusios problemos, duomenys nebūtų saugomi teisėsaugos tikslais;

15.

 palankiai vertina Komisijos siekį sukurti saugius atvykimo į Europą būdus. Tai yra papildomas Europos indėlis į tarptautinės pabėgėlių apsaugos užtikrinimą ir negali atstoti individualių prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrų;

16.

 ragina Komisiją ir valstybes nares toliau plėtoti perkėlimo programas, kurti papildomas priėmimo dėl humanitarinių priežasčių programas, pavyzdžiui, bendruomenių rėmimo programas, ir skatinti kvalifikuotų ir talentingų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimą;

17.

 pabrėžia, kad daug vietos ir regionų valdžios institucijų visoje ES yra pasirengusios aktyviai prisidėti prie pažeidžiamų asmenų priėmimo ir integracijos, ir atkreipia dėmesį į Regionų komiteto iniciatyvos „Miestai ir regionai už integraciją“ potencialą; siūlo Europos Komisijai atsižvelgti į regionų ir miestų gerąją integravimo patirtį, kurią būtų galima skatinti taikyti kitose vietose, suteikti postūmį naujoms iniciatyvoms ir prisidėti prie konstruktyvesnių viešųjų debatų apie prieglobsčio ir migracijos teisę;

18.

 ragina vykdyti ir plėtoti veiksmingą bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis politiką. Šiuo tikslu ES turi parengti naują strategiją, pagal kurią būtų remiamas tvarus šių trečiųjų šalių, ypač Afrikos, vystymasis, jose skatinant tvarią ekonominę plėtrą ir demokratijos stiprinimo procesus, įgyvendinant sveikatos, gamybos, bendrojo lavinimo ir švietimo, infrastruktūros kūrimo ir tvarios bei demokratinės ekonominės pažangos iniciatyvas, kad šių šalių gyventojai nebūtų priversti emigruoti;

19.

 tikisi, kad pagal naują Europos migracijos ir prieglobsčio paktą bus labiau atsižvelgiama į savanoriškus vietos ir regionų lygmens pasiūlymus priimti pažeidžiamus asmenis;

20.

 palankiai vertina 2021–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų planą kaip būtiną naujo Migracijos ir prieglobsčio pakto papildymą ir jame pripažįstamą vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį; su nekantrumu laukia, kada bus pradėta įgyvendinti integracijos partnerystė, dėl kurios susitarė Europos Komisija ir Europos regionų komitetas;

21.

 mano, kad priemonės prieš išvykstant ir atvykstant yra neatsiejamos nuo veiksmingo teisėtų migracijos būdų plėtojimo, kad būtų galima pasiekti veiksmų plano siekius sėkmingai įtraukti visus skirtingus integracijos proceso etapus;

22.

 pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms, įskaitant makroregioninį lygmenį, reikia sudaryti paprastesnes ir aiškesnes galimybes gauti ES finansavimą integracijai ir įtraukčiai;

23.

 pabrėžia, jog svarbu kovoti su dezinformacija apie integraciją ir migraciją, pateikiant konkrečius faktus ir skaičius, ir taip pasipriešinti diskriminacijai, išankstiniam nusistatymui, rasizmui ir ksenofobijai. Šiuo tikslu ragina Europos Komisiją į savo metinę strateginio prognozavimo ataskaitą įtraukti ES metinio regionų ir vietos barometro rezultatus. Tai yra įrodymais pagrįsta priemonė, skirta, be kita ko, parodyti migracijos ir integracijos poveikį miestams ir regionams; taip pat prašo Komisijos raginti rengti humanistinio pobūdžio komunikacijos priemones ir kampanijas, kurios būtų skirtos priimančiai visuomenei ir kuriomis būtų siekiama paaiškinti, kad būtinas teisingas požiūris į migrantų judėjimą ir jo valdymas;

24.

 tvirtai remia Komisijos tikslą aktyviau kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu ir atgrasyti migrantus nuo kelionių, keliančių pavojų gyvybei. Todėl primygtinai ragina stiprinti Europos agentūrų vaidmenį ir persvarstyti ES veiksmų planą dėl neteisėto migrantų gabenimo, kuris suteiks aiškumo dėl privačių subjektų vykdomo gelbėjimo jūroje vaidmens. Svarbu išvengti, kad už teisinių įsipareigojimų vykdymą (įsipareigojimas gelbėti jūroje) būtų baudžiama. RK mano, kad bendradarbiavimas asmenis gelbėjant jūroje turėtų būti koordinuojamas Europos lygmeniu ir plėtojamas valstybinių ir nevalstybinių subjektų partnerystės ir abipusės pagarbos pagrindu;

25.

 ragina ypatingą dėmesį skirti galimoms prekybos žmonėmis aukoms (moterims, jaunimui, vaikams), pabrėžiant, kad svarbu tinkamai nustatyti jų tapatybę, nes netinkamai atlikus vertinimą, šiems asmenims gali būti neužtikrintos žmogaus teisės arba, bet kuriuo atveju, apsaugos priemonės, kurios jiems turėtų būti suteikiamos dėl pažeidimų, kurių aukomis jie yra; mano, kad šiuo požiūriu labai svarbu koordinuoti veiksmus su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir įvairiomis tarnybomis, nes tai yra būtina aukų aptikimui, ankstyvam nustatymui ir pradinei pagalbai, siekiant visapusiškos šių asmenų įtraukties ir integracijos, kad būtų išvengta šių pažeidžiamų asmenų, kokiais tampa galimos prekybos žmonėmis aukos, išnaudojimo rizikos; tvirtina, kad siekiant tinkamo, individualius prekybos žmonėmis aukų poreikius atitinkančio priėmimo, ši procedūra turi būti vykdoma pagal individualią programą, kad būtų gerbiama asmens tapatybė, atsižvelgiama į lūkesčius ir individualius gebėjimus bei prerogatyvas; pabrėžia, kad bendras tarnybų darbas, kurio esmė – prekybos žmonėmis aukų įgalinimas, yra labai svarbus jų socialinei integracijai ir visiškam savarankiškumui užtikrinti;

26.

 mano, kad Migracijos ir prieglobsčio pakto tikslai, visų pirma valstybių narių solidarumo užtikrinimas ir visapusiškas požiūris, apimantis migracijos, prieglobsčio, integracijos ir sienų valdymo priemones, gali būti pasiekti tik valstybių narių, jei jos veiks kartu pagal bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir jei solidarumo mechanizme bus geriau pripažįstami visų jų interesai ir pajėgumai. Patvirtina, kad pasiūlymai pagal paktą atitinka ES sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą, nes siūlomo veiksmo tikslo(-ų) – bendros Europos prieglobsčio sistemos reformos – valstybės narės negali deramai pasiekti, bet dėl jų masto ir poveikio jų geriau būtų siekti ES lygmeniu, o siūlomas veiksmas yra akivaizdžiai naudingas, palyginti su nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens veiksmais. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti laikomasi proporcingumo principo.

Briuselis, 2021 m. kovo 19 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

(1)  Regionų komiteto biuro deklaracija dėl migrantų padėties Morijoje (COR-2020-02499, 9 punktas).

(2)  Kaip, pavyzdžiui, pasiūlymas SHARE – Baskų vyriausybės įgyvendinama ir įvairių regioninių vyriausybių remiama iniciatyva, kuria siekiama skatinti solidarumą ir bendrą atsakomybę priimant pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus, taikant teritorinio paskirstymo schemą remiantis trimis pirmiau nurodytais pagrindiniais kriterijais.

2021 5 7   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/69

Europos regionų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo sukuriamas prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas

(2021/C 175/07)

Pagrindinis pranešėjas:

Loïg CHESNAIS-GIRARD (FR / PES)

Bretanės regiono tarybos pirmininkas

Pamatinis dokumentas:

COM(2020) 854 final

I.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

Pakeitimas 1

1 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (toliau – Jungtinė Karalystė) išstojo iš Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Euratomas) (toliau kartu – Sąjunga) ir prasidėjo pereinamasis laikotarpis. Dėl šio ribotos trukmės laikotarpio susitarta Susitarime dėl išstojimo (1) ir jis truks iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pereinamuoju laikotarpiu Sąjunga ir Jungtinė Karalystė pradėjo oficialias derybas dėl būsimų santykių;

2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (toliau – Jungtinė Karalystė) išstojo iš Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Euratomas) (toliau kartu – Sąjunga) ir prasidėjo pereinamasis laikotarpis. Dėl šio riboto laikotarpio susitarta pagal Susitarimą dėl išstojimo (1) ir jis baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d. Pereinamuoju laikotarpiu Sąjunga ir Jungtinė Karalystė pradėjo oficialias derybas dėl būsimų santykių;

2 pakeitimas

Įrašyti 2a konstatuojamąją dalį

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

2020 m. gruodžio 24 d. po Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės derybų buvo sudarytas Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimas (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas)  (1) , kuriame apibrėžiami jų būsimi santykiai ir kuris preliminariai įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d.; Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo žuvininkystės skyriaus nuostatų įgyvendinimui numatomas penkerių su puse metų pereinamasis laikotarpis iki 2026 m. birželio 30 d., per kurį palaipsniui bus mažinama žvejybos veikla Jungtinės Karalystės vandenyse. Tai turėtų iš esmės pakeisti visą žuvininkystės vertės grandinę ir kai kurių regionų pakrančių ekonomikos struktūrą.

3 pakeitimas

3 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Sąjunga yra įsipareigojusi švelninti Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos ekonominį poveikį ir išreikšti solidarumą su visomis valstybėmis narėmis, ypač tomis, kurios tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis jaučia didžiausią poveikį;

Sąjunga yra įsipareigojusi švelninti neigiamą Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos ekonominį ir socialinį poveikį ir išreikšti solidarumą su visomis valstybėmis narėmis ir visais regionais bei ekonomikos sektoriais, kurie tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis jaučia poveikį;

4 pakeitimas

5 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekdamos stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, rengdamos paramos priemones valstybės narės turėtų daugiausia dėmesio skirti regionams, vietovėms ir vietos bendruomenėms (įskaitant labiausiai priklausančias nuo žvejybos veiklos Jungtinės Karalystės vandenyse), kuriems, tikėtina, Jungtinės Karalystės išstojimas turės didžiausią neigiamą poveikį. Valstybėms narėms gali tekti imtis specialių priemonių, kad paremtų visų pirma tas įmones ir ekonomikos sektorius, kurie nukentėjo dėl išstojimo. Todėl tikslinga pateikti negalutinį priemonių, kurios, tikėtina, labiausiai padėtų siekti šio tikslo, sąrašą;

siekdamos stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, rengdamos paramos priemones valstybės narės turėtų daugiausia dėmesio skirti regionams, vietovėms ir vietos bendruomenėms (įskaitant labiausiai priklausančias nuo žvejybos veiklos Jungtinės Karalystės vandenyse), kuriems, tikėtina, Jungtinės Karalystės išstojimas turės didžiausią neigiamą poveikį , taip pat stebėti, kad parama visiems paliestiems regionams būtų paskirstoma teisingai . Valstybėms narėms gali tekti imtis specialių priemonių, kad paremtų visų pirma tas įmones ir ekonomikos sektorius, kurie nukentėjo dėl išstojimo. Todėl tikslinga pateikti negalutinį priemonių, kurios, tikėtina, labiausiai padėtų siekti šio tikslo, sąrašą;

5 pakeitimas

5 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

atkreipia dėmesį į ypatingą poveikį tam tikriems ekonomikos sektoriams. Reikia numatyti, kad kai kuriose nuo JK klientų labai priklausomose teritorijose gerokai sumažės turizmo veikla. Dėl piliečių gyvenamosios vietos taisyklių gali sutrikti ne tik įprastas judėjimas ir prekyba tarp teritorijų, bet ir tam tikrų vietovių demografinė pusiausvyra. Prekybos veiklai įtakos turi įmonių ir vertės grandinių gebėjimas laikytis naujų susitarimo reikalavimų. Tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, kuriuose gaminami itin švieži produktai, poveikis jau matomas, tačiau daugelis „Brexit’o“ padarinių vis dar nepasireiškia dėl su COVID-19 susijusios sveikatos padėties arba kol kas dar neveiksmingo visų nuostatų taikymo;

6 pakeitimas

6 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

be to, svarbu aiškiai nustatyti visas išimtis, kai parama iš Rezervo neteikiama. Iš Rezervo neturėtų būti remiamas pridėtinės vertės mokestis, nes tai yra valstybės narės pajamos, kuriomis kompensuojamos susijusios valstybės narės biudžeto išlaidos. Siekiant kuo veiksmingiau sutelkti ribotus išteklius, už Rezervo įgyvendinimą atsakingų įstaigų gaunama techninė pagalba neturėtų būti laikoma išlaidomis, tinkamomis finansuoti iš Rezervo. Laikantis bendro požiūrio į sanglaudos politiką, neturėtų būti remiamos išlaidos, susijusios su perkėlimu arba neatitinkančios taikytinos Sąjungos ar nacionalinės teisės;

be to, svarbu aiškiai nustatyti visas išimtis, kai parama iš Rezervo neteikiama. Iš Rezervo neturėtų būti remiamas pridėtinės vertės mokestis , išskyrus atvejus, kai jis pagal nacionalinę PVM srities teisę yra nesusigrąžinamas , nes PVM yra valstybės narės pajamos, kuriomis kompensuojamos susijusios valstybės narės biudžeto išlaidos. Laikantis bendro požiūrio į sanglaudos politiką, neturėtų būti remiamos išlaidos, susijusios su perkėlimu arba neatitinkančios taikytinos Sąjungos ar nacionalinės teisės;

7 pakeitimas

14 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalimis, Rezervą reikia įvertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, tačiau vengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Tam tikrais atvejais šiems reikalavimams, kurių pagrindu atliekamas Rezervo vertinimas, turėtų būti nustatyti išmatuojami rodikliai;

(1)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalimis, Rezervą reikia įvertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, tačiau vengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms ir vietos ir regionų valdžios institucijoms . Tam tikrais atvejais šiems reikalavimams, kurių pagrindu atliekamas Rezervo vertinimas, turėtų būti nustatyti išmatuojami rodikliai;

8 pakeitimas

15 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekdama visoms valstybėms sudaryti vienodas sąlygas ir užtikrinti nuoseklų paraiškų vertinimą, paraiškas Komisija turėtų vertinti kartu. Ypač atidžiai reikėtų išnagrinėti deklaruotų išlaidų tinkamumą finansuoti ir tikslumą, tiesioginį išlaidų ryšį su priemonėmis, kurių imtasi išstojimo padariniams sušvelninti, ir priemones, kuriomis atitinkama valstybė narė siekė išvengti dvigubo finansavimo. Įvertinusi paraiškas dėl finansinės išmokos iš Rezervo, Komisija turėtų patvirtinti išmokėtą išankstinio finansavimo sumą ir nepanaudotą sumą susigrąžinti. Siekiant kuo daugiau paramos skirti labiausiai nuo išstojimo nukentėjusioms valstybėms narėms, tais atvejais, kai atitinkamos valstybės narės išlaidos, kurias Komisija pripažino tinkamomis finansuoti, viršija atitinkamai valstybei narei išmokėtą išankstinio finansavimo sumą ir 0,06  proc. 2021 m. nominaliųjų bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), turėtų būti įmanoma, neviršijant turimų finansinių išteklių, tai valstybei narei iš Rezervo skirti papildomą asignavimą. Atsižvelgiant į tikėtiną ekonominio sukrėtimo mastą turėtų būti numatyta galimybė susigrąžintas išankstinio finansavimo sumas panaudoti papildomoms valstybių narių išlaidoms kompensuoti;

siekdama visoms valstybėms sudaryti vienodas sąlygas ir užtikrinti nuoseklų paraiškų vertinimą, paraiškas Komisija turėtų vertinti kartu. Ypač atidžiai reikėtų išnagrinėti deklaruotų išlaidų tinkamumą finansuoti ir tikslumą, tiesioginį išlaidų ryšį su priemonėmis, kurių imtasi išstojimo padariniams sušvelninti, ir priemones, kuriomis atitinkama valstybė narė siekė išvengti dvigubo finansavimo. Taip pat reikėtų užtikrinti sektorinį ir geografinį išlaidų paskirstymą NUTS 2 lygmeniu, įskaitant atokiausius regionus. Įvertinusi paraiškas dėl finansinės išmokos iš Rezervo, Komisija turėtų patvirtinti išmokėtą išankstinio finansavimo sumą ir nepanaudotą sumą susigrąžinti. Siekiant kuo daugiau paramos skirti labiausiai nuo išstojimo nukentėjusioms valstybėms narėms, tais atvejais, kai atitinkamos valstybės narės išlaidos, kurias Komisija pripažino tinkamomis finansuoti, viršija atitinkamai valstybei narei išmokėtą išankstinio finansavimo sumą ir 0,06  proc. 2021 m. nominaliųjų bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), turėtų būti įmanoma, neviršijant turimų finansinių išteklių, tai valstybei narei iš Rezervo skirti papildomą asignavimą. Atsižvelgiant į tikėtiną ekonominio sukrėtimo mastą turėtų būti numatyta galimybė susigrąžintas išankstinio finansavimo sumas panaudoti papildomoms valstybių narių išlaidoms kompensuoti;

9 pakeitimas

16 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

tam, kad būtų užtikrintas tinkamas pasidalijamojo valdymo veikimas, valstybės narės turėtų nustatyti valdymo ir kontrolės sistemą, paskirti už Rezervo valdymą atsakingas įstaigas bei atskirą nepriklausomą audito įstaigą ir pranešti apie jas Komisijai. Supaprastinimo tikslais valstybės narės galėtų pasinaudoti esamomis paskirtomis įstaigomis ir sistemomis, sukurtomis sanglaudos politikos finansavimui arba Europos Sąjungos solidarumo fondui valdyti ir kontroliuoti. Reikia nustatyti valstybių narių atsakomybę ir konkrečius paskirtoms įstaigoms keliamus reikalavimus;

tam, kad būtų užtikrintas tinkamas pasidalijamojo valdymo veikimas, valstybės narės turėtų nustatyti valdymo ir kontrolės sistemą, paskirti už Rezervo valdymą atsakingas nacionalines ar regionines įstaigas bei atskirą nepriklausomą audito įstaigą ir pranešti apie jas Komisijai. Supaprastinimo tikslais valstybės narės turėtų pasinaudoti esamomis paskirtomis įstaigomis ir sistemomis, sukurtomis sanglaudos politikos finansavimui arba Europos Sąjungos solidarumo fondui valdyti ir kontroliuoti. Reikia nustatyti valstybių narių atsakomybę ir konkrečius paskirtoms įstaigoms keliamus reikalavimus; Valstybės narės, jei jos dar to nepadarė, užtikrina, kad atitinkamos vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų įgyvendinant ir stebint fondą, visų pirma jas įtraukiant į priežiūros struktūras;

10 pakeitimas

19 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(19)

tam, kad gerėtų Sąjungos išmokų panaudojimo skaidrumas, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai galutinę Rezervo įgyvendinimo ataskaitą;

(19)

tam, kad gerėtų Sąjungos išmokų panaudojimo skaidrumas, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui galutinę Rezervo įgyvendinimo ataskaitą;

11 pakeitimas

2 straipsnis

Europos Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)

ataskaitinis laikotarpis – Finansinio reglamento 63 straipsnio 5 dalies a punkte nurodytas ataskaitinis laikotarpis, kuris yra 2020 m. liepos 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d.;

(1)

ataskaitinis laikotarpis – Finansinio reglamento 63 straipsnio 5 dalies a punkte nurodytas ataskaitinis laikotarpis, kuris yra 2020 m. liepos 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d.;

(2)

taikytina teisė – Sąjungos teisė ir su jos taikymu susijusi nacionalinė teisė;

(2)

taikytina teisė – Sąjungos teisė ir su jos taikymu susijusi nacionalinė teisė;

(3)

pažeidimas – įgyvendinant Rezervą padarytas Sąjungos teisės arba su jos taikymu susijusios nacionalinės teisės pažeidimas dėl dalyvaujančio viešojo ar privataus subjekto, įskaitant valstybių narių institucijas, veiksmų ar neveikimo, kai netinkamas finansuoti išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą jam padaroma ar būtų padaryta žala;

(3)

pažeidimas – įgyvendinant Rezervą padarytas Sąjungos teisės arba su jos taikymu susijusios nacionalinės teisės pažeidimas dėl dalyvaujančio viešojo ar privataus subjekto, įskaitant valstybių narių institucijas, veiksmų ar neveikimo, kai netinkamas finansuoti išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą jam padaroma ar būtų padaryta žala;

(4)

bendras klaidų lygis – bendras imtyje nustatytų klaidų skaičius, padalytas iš audito tiriamosios visumos;

(4)

bendras klaidų lygis – bendras imtyje nustatytų klaidų skaičius, padalytas iš audito tiriamosios visumos;

(5)

likutinis klaidų lygis – bendras klaidų lygis, atėmus valstybės narės taikomas finansines pataisas, kuriomis siekiama sumažinti nepriklausomos audito institucijos atliekant finansuojamų priemonių auditus nustatytą riziką, ir padalijus iš išlaidų, kurias ketinama dengti iš Rezervo finansinės išmokos;

(5)

likutinis klaidų lygis – bendras klaidų lygis, atėmus valstybės narės taikomas finansines pataisas, kuriomis siekiama sumažinti nepriklausomos audito institucijos atliekant finansuojamų priemonių auditus nustatytą riziką, ir padalijus iš išlaidų, kurias ketinama dengti iš Rezervo finansinės išmokos;

(6)

perkėlimas – tos pačios ar panašios veiklos arba jos dalies perkėlimas, kaip nustatyta Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 61a punkte.

 

12 pakeitimas

4 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Teisę gauti paramą iš Rezervo turi visos valstybės narės.

1.   Teisę gauti paramą iš Rezervo turi visos valstybės narės.

2.   Maksimalūs Rezervo ištekliai yra 5 370 994 000 EUR dabartinėmis kainomis.

2.   Maksimalūs Rezervo ištekliai yra 6 370 994 000 EUR dabartinėmis kainomis.

3.   2 dalyje nurodyti ištekliai paskirstomi taip:

3.   2 dalyje nurodyti ištekliai paskirstomi taip:

(a)

2021 m. skiriama 4 244 832 000 EUR išankstinio finansavimo suma pagal 8 straipsnį;

(b)

2024  m. skiriama papildoma 1 126 162 000  EUR suma pagal 11 straipsnį.

(a)

2021 m. skiriama 4 244 832 000 EUR išankstinio finansavimo suma pagal 8 straipsnį;

(b)

2026  m. skiriama papildoma 2 126 162 000  EUR suma pagal 11 straipsnį.

Šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyta suma laikoma išankstiniu finansavimu, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 115 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje.

Šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyta suma laikoma išankstiniu finansavimu, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 115 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje.

 

4.     Rezervo išankstinio finansavimo ištekliai, skirti pagal žuvininkystės kriterijų (I priedo 2 dalis), naudojami tik priemonėms, skirtoms nuo žvejybos veiklos, vykdomos Jungtinės Karalystės išskirtinės ekonominės zonos vandenyse, priklausomoms vietos ir regionų įmonėms ir bendruomenėms remti, kaip numatyta 5 straipsnio 1 dalies c punkte.

5.     Apibrėždamos paramos priemones, finansuojamas iš išteklių, paskirstytų pagal prekybos su Jungtine Karalyste kriterijų (I priedo 2 dalis), valstybės narės atsižvelgia į santykinę grynosios prekybos dalį kiekviename regione (NUTS 2). Ši prekyba bet kuriuo atveju apima turizmo paslaugas.

13 pakeitimas

Įrašyti 4a straipsnį

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Konsultacijos

1.     Kiekviena valstybė narė pagal nacionalinę teisinę sistemą užmezga daugiapakopį dialogą, be kita ko, su vietos ir regionų valdžios institucijomis labiausiai paveiktose vietovėse. Šis konsultacijų procesas grindžiamas partnerystės principu pagal sanglaudos politiką. Konsultacijose svarstomi klausimai, susiję su Rezervo lėšomis remiamų priemonių nustatymų ir įgyvendinimu.

2.    Konsultacijų su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir jų dalyvavimo tvarką valstybė narė nurodo [naujas IV priedas].

Paaiškinimas

Konsultacijų procesas turėtų būti esminė šio finansavimo paskirstymo dalis. Vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų būti įtrauktos į konsultacijų procesą laikantis sanglaudos politikos procedūrų.

14 pakeitimas

5 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Tinkamumas finansuoti

Tinkamumas finansuoti

1.   Finansine išmoka iš Rezervo remiamos tik viešosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su priemonėmis, kurių valstybės narės imasi konkrečiai tam, kad padėtų siekti 3 straipsnyje nurodytų tikslų, visų pirma:

1.   Finansine išmoka iš Rezervo remiamos tik viešosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su priemonėmis, kurių valstybės narės imasi konkrečiai tam, kad padėtų siekti 3 straipsnyje nurodytų tikslų, visų pirma:

(a)

priemonės, pagal kurias teikiama pagalba įmonėms ir vietos bendruomenėms, kurias neigiamai paveikė išstojimas;

(a)

priemonės, pagal kurias teikiama pagalba įmonėms, visų pirma mažoms ir vidutinėms, regionams ir vietos bendruomenėms, kurias neigiamai paveikė išstojimas , įskaitant kompensacines priemones įmonėms, kurių apyvarta labai sumažėjo dėl ribotų galimybių patekti į Jungtinės Karalystės rinką dėl nustatytų netarifinių kliūčių ;

(b)

priemonės labiausiai paveiktiems ekonomikos sektoriams remti;

(b)

priemonės labiausiai paveiktiems ekonomikos sektoriams remti, įskaitant vertės grandinėms pertvarkyti reikalingas investicijas ;

(c)

priemonės nuo žvejybos veiklos Jungtinės Karalystės vandenyse priklausančioms įmonėms ir vietos bendruomenėms remti;

(c)

priemonės nuo žvejybos veiklos Jungtinės Karalystės vandenyse priklausančioms įmonėms ir vietos ir regioninėms bendruomenėms remti, įskaitant sektoriaus restruktūrizavimui būtinas investicijas;

(d)

užimtumo rėmimo priemonės, įskaitant sutrumpinto darbo laiko sistemas, perkvalifikavimą ir mokymą paveiktuose sektoriuose;

(d)

priemonės, kuriomis siekiama sušvelninti ekonominį ir socialinį „Brexit’o“ poveikį kitiems ypač paveiktiems sektoriams, pavyzdžiui, turizmo, žemės ūkio produktų eksporto, mokslinių tyrimų ir inovacijų;

(e)

sienų, muitinės, sanitarijos ir fitosanitarijos, saugumo ir žuvininkystės kontrolės veikimo užtikrinimo, taip pat netiesioginių mokesčių rinkimo priemonės, įskaitant papildomo personalo ir infrastruktūros priemones;

(e)

užimtumo rėmimo priemonės, įskaitant sutrumpinto darbo laiko sistemas, perkvalifikavimą ir mokymą paveiktuose sektoriuose;

(f)

priemonės, kuriomis palengvinama produktų sertifikavimo ir leidimų išdavimo tvarka, padedama laikytis įsisteigimo reikalavimų, palengvinamas ženklinimas ir žymėjimas, pavyzdžiui, saugos, sveikatos ir aplinkos standartų srityje, taip pat padedama užtikrinti tarpusavio pripažinimą;

(f)

priemonės, skirtos palengvinti piliečių, kurie dėl laisvo darbuotojų judėjimo apribojimų turėjo išvykti iš Jungtinės Karalystės, reintegraciją į ES darbo rinką;

(g)

komunikacijos, informavimo ir informuotumo didinimo priemonės, kuriomis piliečiai ir įmonės informuojami apie tai, kaip dėl išstojimo pakis jų teisės ir pareigos.

(g)

sienų, muitinės, sanitarijos ir fitosanitarijos, saugumo ir žuvininkystės kontrolės veikimo užtikrinimo, taip pat netiesioginių mokesčių rinkimo priemonės, įskaitant papildomo kvalifikuoto personalo ir fizinės ir nematerialios infrastruktūros priemones;

(h)

priemonės, kuriomis palengvinama produktų sertifikavimo ir leidimų išdavimo tvarka, padedama laikytis įsisteigimo reikalavimų, palengvinamas ženklinimas ir žymėjimas, pavyzdžiui, saugos, sveikatos ir aplinkos standartų srityje, taip pat padedama užtikrinti tarpusavio pripažinimą;

(i)

komunikacijos, informavimo ir informuotumo didinimo priemonės, kuriomis piliečiai ir įmonės , visų pirma mažos ir vidutinės , informuojami apie tai, kaip dėl išstojimo pakis jų teisės ir pareigos;

(j)

priemonėms, kuriomis siekiama sušvelninti trikdžius, atsiradusius dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš bendradarbiavimo ir mainų programų;

(k)

priemonės, skirtos užtikrinti labiausiai paveiktų teritorijų ir sektorių dialogą ir konsultavimąsi, siekiant apriboti nenumatyto Europos ir Jungtinės Karalystės partnerių veiklos sutrikdymo poveikį ir sukurti aplinką, palankią sklandžiam ir praktiniam Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimui;

(l)

priemonės, skirtos įvertinti Rezervo ištekliais finansuojamų priemonių poveikį.

15 pakeitimas

5 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2.   Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti, jei buvo patirtos ir apmokėtos per ataskaitinį laikotarpį ir skirtos priemonėms, vykdomoms atitinkamoje valstybėje narėje arba atitinkamos valstybės narės naudai .

2.   Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti, jei buvo patirtos ir apmokėtos per ataskaitinį laikotarpį ir skirtos priemonėms, vykdomoms atitinkamos valstybės narės paveiktuose regionuose ir sektoriuose .

16 pakeitimas

5 straipsnio 3 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Rengdamos paramos priemones valstybės narės atsižvelgia į skirtingą Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos poveikį įvairiems regionams ir vietos bendruomenėms ir pagal poreikį paramą iš Rezervo pirmiausia skiria labiausiai nukentėjusiems subjektams.

Rengdamos paramos priemones valstybės narės atsižvelgia į skirtingą Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos poveikį įvairiems regionams ir vietos bendruomenėms ir pagal poreikį paramą iš Rezervo pirmiausia skiria labiausiai nukentėjusiems subjektams , kartu stebi, kad parama būtų paskirstoma teisingai, atsižvelgiant į kiekvieno regiono patirtas ekonomines pasekmes .

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į „Brexit’o“ ekonominį poveikį kiekvienam atitinkamam regionui, kad skirstant Rezervo išteklius pagalba būtų paskirstoma teisingai, atsižvelgiant į faktinę ekonominę žalą.

17 pakeitimas

5 straipsnio 4 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1 dalyje nurodytos priemonės turi atitikti taikytiną teisę.

1 dalyje nurodytos priemonės turi atitikti taikytiną teisę , išskyrus straipsnyje [naujas 6 straipsnis] nurodytas išimtis .

18 pakeitimas

5 straipsnio 5 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1 dalyje nurodytoms tinkamoms finansuoti priemonėms gali būti skiriama parama pagal kitas Sąjungos programas ir priemones su sąlyga, kad tokia parama neskiriama toms pačioms išlaidoms padengti.

1 dalyje nurodytoms tinkamoms finansuoti priemonėms gali būti skiriama parama pagal kitas Sąjungos programas ir priemones su sąlyga, kad tokia parama neskiriama toms pačioms išlaidoms padengti. Reikės visapusiškai įtraukti ir konsultuotis su atitinkamomis vietos ir regionų valdžios institucijomis, atliekančiomis Europos lėšų valdymo institucijos arba tarpinės įstaigos funkcijas, siekiant išvengti finansavimo dubliavimosi. Sprendimas panaudoti struktūrinių fondų, o ne rezervo lėšas, turės būti svarstomas konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, atsižvelgiant į galimas pasekmes kitų Europos ir finansavimo programų įgyvendinimui.

19 konstatuojamoji dalis

Įrašyti 5a straipsnį

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Valstybės pagalba

1.     Žuvininkystės ir pirminės žemės ūkio gamybos sektoriuose Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107, 108 ir 109 straipsniai netaikomi valstybių narių pagal šį reglamentą atliekamoms išmokoms, kurioms taikomas Sutarties 42 straipsnis, kai pagalba teikiama tik pagal 5 straipsnį per ataskaitinį laikotarpį.

2.     Visos nacionalinės nuostatos, kuriomis nustatomas viešasis finansavimas, kuriuo siekiama daugiau nei šio reglamento nuostatos dėl 1 dalyje nurodytų mokėjimų, traktuojamos kaip viena visuma, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107, 108 ir 109 straipsniais.

20 pakeitimas

6 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Sritys, kurioms parama neteikiama

Sritys, kurioms parama neteikiama

Parama iš Rezervo neteikiama:

Parama iš Rezervo neteikiama:

(a)

pridėtinės vertės mokesčiui;

(a)

pridėtinės vertės mokesčiui , išskyrus atvejus, kai jis pagal nacionalinę PVM srities teisę yra nesusigrąžinamas ;

(b)

techninei pagalbai, susijusiai su Rezervo valdymu, stebėsena, informavimu ir komunikacija, skundų nagrinėjimu bei kontrole ir auditu;

(b)

perkėlimo išlaidoms, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6 dalyje;

(c)

perkėlimo išlaidoms, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6 dalyje;

(c)

perkėlimo išlaidoms pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 61 dalies a punktą ir 14 straipsnio 16 dalį, kai išmoka iš Rezervo laikoma valstybės pagalba.

(d)

perkėlimo išlaidoms pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 14 straipsnio 16 dalį, kai išmoka iš Rezervo laikoma valstybės pagalba.

(d)

gavėjams, kurių registruota buveinė yra trečiojoje valstybėje.

21 pakeitimas

7 straipsnio 5 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 12 straipsnio, nepanaudoti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai pagal šį reglamentą automatiškai perkeliami į kitą laikotarpį ir gali būti panaudoti iki 2025  m. gruodžio 31 d. Kitais finansiniais metais pirmiausia panaudojami perkelti asignavimai.

Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 12 straipsnio, nepanaudoti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai pagal šį reglamentą automatiškai perkeliami į kitą laikotarpį ir gali būti panaudoti iki 2026  m. gruodžio 31 d. Kitais finansiniais metais pirmiausia panaudojami perkelti asignavimai.

22 pakeitimas

8 straipsnio 3 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Išankstinį finansavimą Komisija sumoka per 60  dienų nuo 2 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto priėmimo dienos. Jis patvirtinamas pagal 11 straipsnį.

Išankstinį finansavimą Komisija sumoka per 45  dienas nuo 2 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto priėmimo dienos. Jis patvirtinamas pagal 11 straipsnį.

23 pakeitimas

10 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Paraiška rengiama naudojantis II priede pateiktu šablonu. Paraiškoje pateikiama informacija apie visas valstybių narių patirtas ir apmokėtas viešąsias išlaidas ir nurodomos remiamų priemonių produkto rodiklių vertės. Prie jos pridedami Finansinio reglamento 63 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodyti dokumentai ir įgyvendinimo ataskaita.

Paraiška rengiama naudojantis II priede pateiktu šablonu. Paraiškoje pateikiama informacija apie visas valstybių narių patirtas ir apmokėtas viešąsias išlaidas , įskaitant NUTS 2 regionams paskirstytas išlaidas, ir nurodomos remiamų priemonių produkto rodiklių vertės. Prie jos pridedami Finansinio reglamento 63 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodyti dokumentai ir įgyvendinimo ataskaita.

24 pakeitimas

10 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2.   Rezervo įgyvendinimo ataskaitoje pateikiama:

2.   Rezervo įgyvendinimo ataskaitoje pateikiama:

(a)

Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos ekonominio ir socialinio poveikio aprašymas, kuriame įvardijami labiausiai paveikti regionai, vietovės ir sektoriai;

(a)

Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos ekonominio ir socialinio poveikio aprašymas, kuriame įvardijami labiausiai paveikti regionai, vietovės ir sektoriai; finansinis vertinimas atliekamas realiosios vertės eurais;

 

(a bis)

atsižvelgiant į [naują 5 straipsnį] konsultacijų, surengtų su labiausiai paveiktais regionais ir sektoriais tiek rengiant priemones, tiek jas įgyvendinant, aprašymą;

(b)

aprašymas, kokių priemonių imtasi neigiamiems Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos padariniams šalinti, kiek tomis priemonėmis sumažintas a punkte nurodytas poveikis regionams ir sektoriams ir kaip jos buvo įgyvendintos;

(b)

aprašymas, kokių priemonių imtasi neigiamiems Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos padariniams šalinti, kiek tomis priemonėmis sumažintas a punkte nurodytas poveikis regionams ir sektoriams ir kaip jos buvo įgyvendintos;

(c)

patirtų ir apmokėtų išlaidų tinkamumo finansuoti ir tiesioginio jų ryšio su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos pagrindimas;

(c)

patirtų ir apmokėtų išlaidų tinkamumo finansuoti ir tiesioginio jų ryšio su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos pagrindimas;

(d)

priemonių, kurių imtasi siekiant išvengti dvigubo finansavimo ir užtikrinti papildomumą su kitomis Sąjungos priemonėmis ir nacionaliniu finansavimu, aprašymas;

(d)

priemonių, kurių imtasi siekiant išvengti dvigubo finansavimo ir užtikrinti papildomumą su kitomis Sąjungos priemonėmis ir nacionaliniu finansavimu, aprašymas;

(e)

priemonių indėlio į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos aprašymas.

(e)

priemonių indėlio į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos aprašymas.

25 pakeitimas

13 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valdymas ir kontrolė

Valdymas ir kontrolė

1.   Vykdydamos su Rezervo įgyvendinimu susijusias užduotis, valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, įskaitant teisėkūros, reguliavimo ir administracines priemones, t. y.:

1.   Vykdydamos su Rezervo įgyvendinimu susijusias užduotis, valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, įskaitant teisėkūros, reguliavimo ir administracines priemones, t. y.:

(a)

paskiria įstaigą, atsakingą už finansinės išmokos iš Rezervo valdymą, ir nepriklausomą audito įstaigą pagal Finansinio reglamento 63 straipsnio 3 dalį ir šias įstaigas prižiūri;

(a)

tinkamu valdymo lygmeniu paskiria įstaigą (-as) , atsakingą (-as) už finansinės išmokos iš Rezervo valdymą, ir nepriklausomą audito įstaigą pagal Finansinio reglamento 63 straipsnio 3 dalį ir šias įstaigas prižiūri;

(b)

laikydamosi patikimo finansų valdymo principų sukuria Rezervo valdymo ir kontrolės sistemas ir užtikrina, kad šios sistemos veiksmingai veiktų;

(b)

laikydamosi patikimo finansų valdymo principų sukuria Rezervo valdymo ir kontrolės sistemas ir užtikrina, kad šios sistemos veiksmingai veiktų;

(c)

pagal III priede pateiktą šabloną parengia valdymo ir kontrolės sistemos aprašą, nuolat tą aprašą atnaujina ir paprašius pateikia jį Komisijai;

(c)

pagal III priede pateiktą šabloną parengia valdymo ir kontrolės sistemos aprašą, nuolat tą aprašą atnaujina ir paprašius pateikia jį Komisijai;

(d)

per tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo praneša Komisijai, kokios įstaigos paskirtos ir kuriai įstaigai bus mokamas išankstinis finansavimas, ir patvirtina, kad sistemų aprašai yra parengti;

(d)

per tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo praneša Komisijai, kokios įstaigos paskirtos ir kuriai įstaigai bus mokamas išankstinis finansavimas, ir patvirtina, kad sistemų aprašai yra parengti;

(e)

užtikrina, kad dėl išlaidų, kurios remiamos pagal kitas Sąjungos programas ir priemones, nebūtų prašoma paramos iš Rezervo;

(e)

užtikrina, kad dėl išlaidų, kurios remiamos pagal kitas Sąjungos programas ir priemones, nebūtų prašoma paramos iš Rezervo;

(f)

vykdo pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, juos nustato ir ištaiso, taip pat vengia interesų konflikto , be kita ko, naudodamosi Komisijos suteikta bendra duomenų gavybos priemone ;

[…]

(f)

vykdo pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, juos nustato ir ištaiso, taip pat vengia interesų konflikto;

[…]

Pakeitimas 26

13 straipsnio 3 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Už finansinių išmokų iš Rezervo valdymą atsakinga įstaiga:

Už finansinių išmokų iš Rezervo valdymą atsakinga (-os) įstaiga (-os) :

(a)

užtikrina efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolės sistemą;

(a)

užtikrina efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolės sistemą;

(b)

nustato finansuotinų priemonių atrankos kriterijus ir tvarką bei finansinės išmokos iš Rezervo teikimo sąlygas;

(b)

nustato finansuotinų priemonių atrankos kriterijus ir tvarką bei finansinės išmokos iš Rezervo teikimo sąlygas;

(c)

tikrina, ar iš Rezervo finansuojamos priemonės įgyvendinamos laikantis taikytinų teisės aktų ir finansinės išmokos iš Rezervo teikimo sąlygų ir ar išlaidos patvirtintos dokumentais, kuriuos galima patikrinti;

(c)

tikrina, ar iš Rezervo finansuojamos priemonės įgyvendinamos laikantis taikytinų teisės aktų ir finansinės išmokos iš Rezervo teikimo sąlygų ir ar išlaidos patvirtintos dokumentais, kuriuos galima patikrinti;

(d)

nustato veiksmingas priemones, kuriomis siekiama išvengti dvigubo – iš Rezervo ir kitų Sąjungos finansavimo šaltinių – tų pačių išlaidų finansavimo;

(d)

nustato veiksmingas priemones, kuriomis siekiama išvengti dvigubo – iš Rezervo ir kitų Sąjungos finansavimo šaltinių – tų pačių išlaidų finansavimo;

(e)

užtikrina ex post paskelbimą pagal Finansinio reglamento 38 straipsnio 2–6 dalis;

(e)

užtikrina ex post paskelbimą pagal Finansinio reglamento 38 straipsnio 2–6 dalis;

(f)

naudodamasi apskaitos sistema registruoja ir saugo elektroninio formato duomenis apie patirtas išlaidas, prašomas padengti iš Rezervo finansinės išmokos, kurie leistų laiku gauti tikslią, išsamią ir patikimą informaciją;

(f)

naudodamasi apskaitos sistema registruoja ir saugo elektroninio formato duomenis apie patirtas išlaidas, prašomas padengti iš Rezervo finansinės išmokos, kurie leistų laiku gauti tikslią, išsamią ir patikimą informaciją;

(g)

penkerius metus nuo paraiškos dėl finansinės išmokos pateikimo termino saugo visus patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su išlaidomis, kurias prašoma padengti iš Rezervo finansinės išmokos, ir įtvirtina šią pareigą susitarimuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais įgyvendinant Rezervą;

(g)

penkerius metus nuo paraiškos dėl finansinės išmokos pateikimo termino saugo visus patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su išlaidomis, kurias prašoma padengti iš Rezervo finansinės išmokos, ir įtvirtina šią pareigą susitarimuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais įgyvendinant Rezervą;

(h)

1 dalies f punkto tikslais renka standartizuoto elektroninio formato informaciją, iš kurios būtų galima nustatyti finansinės išmokos iš Rezervo gavėjus ir tikruosius jų savininkus, kaip nustatyta III priede.

(h)

1 dalies f punkto tikslais renka standartizuoto elektroninio formato informaciją, iš kurios būtų galima nustatyti finansinės išmokos iš Rezervo gavėjus ir tikruosius jų savininkus, kaip nustatyta III priede.

27 pakeitimas

16 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2.   Ne vėliau kaip 2027 m. birželio 30 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai Rezervo įgyvendinimo ataskaitą.

2.   Ne vėliau kaip 2027 m. birželio 30 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui Rezervo įgyvendinimo ataskaitą.

28 pakeitimas

I priedo 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3.

Su žuvininkyste susijęs koeficientas nustatomas remiantis toliau nurodytu kriterijumi tokiais etapais:

3.

Su žuvininkyste susijęs koeficientas nustatomas remiantis toliau nurodytu kriterijumi tokiais etapais:

a)

kiekvienos valstybės narės bendros Jungtinės Karalystės išskirtinėje ekonominėje zonoje sužvejotų žuvų vertės dalis;

a)

kiekvienos valstybės narės bendros Jungtinės Karalystės išskirtinėje ekonominėje zonoje 2015–2018 m. laikotarpiu sužvejotų žuvų vertės dalis;

b)

šios dalys padidinamos toms valstybėms narėms, kuriose priklausomybė nuo žvejybos yra didesnė nei vidutinė priklausomybė nuo Jungtinės Karalystės išskirtinėje ekonominėje zonoje sužvejotų žuvų, ir sumažinamos toms valstybėms narėms, kurių priklausomybė mažesnė nei vidutinė:

i)

kiekvienos valstybės narės atveju Jungtinės Karalystės išskirtinėje ekonominėje zonoje sužvejotų žuvų vertė, išreikšta tos valstybės narės sugautų žuvų bendros vertės procentine dalimi, išreiškiama ES vidurkio indeksu (priklausomybės indeksas);

ii)

pradinė Jungtinės Karalystės išskirtinėje ekonominėje zonoje sužvejotų žuvų vertės dalis koreguojama ją dauginant iš valstybės narės priklausomybės indekso;

iii)

šių pakoreguotų dalių skalė keičiama siekiant užtikrinti, kad visų valstybių narių dalių suma būtų lygi 100 proc.

b)

gautų dalių skalė keičiama siekiant užtikrinti, kad visų valstybių narių dalių suma būtų lygi 100 proc.

4.

Su prekyba susijęs koeficientas nustatomas tokiais etapais:

4.

Su prekyba susijęs koeficientas nustatomas tokiais etapais:

a)

kiekvienos valstybės narės prekyba su Jungtine Karalyste išreiškiama kaip ES prekybos su Jungtine Karalyste dalis (prekyba yra prekės ir paslaugų importo ir eksporto suma);

a)

kiekvienos valstybės narės prekyba su Jungtine Karalyste išreiškiama kaip ES prekybos su Jungtine Karalyste dalis (prekyba yra prekės ir paslaugų, įskaitant turizmo sektorių ir išskyrus finansines paslaugas , importo ir eksporto suma);

29 pakeitimas

Pridėti III a priedą

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

 

1.

Labiausiai paveiktų ekonomikos sektorių nustatymas:

 

2.

Labiausiai paveiktų NUTS 2 regionų nustatymas:

Kiekvienam regionui (įskaitant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje nurodytus regionus):

—

NUTS 2 klasifikatorius

—

Regiono pavadinimas

—

Regiono gyventojų skaičius (data)

—

Regiono BVP

—

2019 m. prekybos su Jungtine Karalyste apimtis

 

3.

Taikomo partnerystės metodo aprašymas:

 

4.

Strategijų rengimas:

(nurodykite parengtus strateginius dokumentus)

—

Bendra strategija:

—

Regioninės strategijos:

—

Sektorių strategijos:

 

5.

Taikomų stebėsenos ir vertinimo priemonių aprašymas:

 

6.

Išlaidų paskirstymas

Sumokėta suma

Žuvininkystės sektorius

Su prekyba susiję sektoriai

 

7.

Išlaidų regionams paskirstymas

i.

Labiausiai paveikti NUTS 2 regionai: NUTS 2 klasifikatorius Suma EUR vienam gyventojui

ii.

Suma, skirta ne pagal regioninį paskirstymą:

 

8.

Indėlis į klimato tikslų įgyvendinimą

Išlaidų procentinė dalis:

 

9.

Indėlis siekiant skaitmeninės pertvarkos tikslų

Išlaidų procentinė dalis:

II.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

 palankiai vertina tai, kad sukurtas prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas (toliau – Rezervas), skirtas sušvelninti Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos teritorinį poveikį. Rezervas yra konkreti ES vidaus solidarumo išraiška ir juo siekiama prisidėti prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, kaip matyti iš Komisijos pasiūlymo teisinio pagrindo (SESV 175 straipsnis);

2.

 mano, kad pasiektas Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas yra teigiamas derybų rezultatas. Tačiau naujieji santykiai su Jungtine Karalyste turi rimtų teritorinių pasekmių. Kadangi Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas nevisiškai atitinka LPS scenarijų, daugelis Europos regionų visgi jus didelius ekonominius ir socialinius „Brexit’o“ padarinius. Šis poveikis ypač didelis geografiškai arti Jungtinės Karalystės esantiems regionams arba regionams, kurie palaiko labai glaudžius ryšius su šios šalies partneriais. Vietos ir regionų valdžios institucijos, ekonominės veiklos vykdytojai, įskaitant turizmo, o taip pat švietimo ir mokslinių tyrimų sektorius, taip pat piliečiai ir pilietinė visuomenė susiduria su naujų sienų kūrimo, naujų administracinių procedūrų, naujų problemų vertės grandinėse ir bendradarbiavimo programų nutraukimo padariniais;

3.

 atkreipia dėmesį į geopolitines Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo pasekmes, kurias konkrečiai patirs tam tikros vietos ir regionų valdžios institucijos, kurių teritorijos atsidūrė prie naujų Europos Sąjungos išorės sienų. Todėl labai palankiai vertina tai, kad priemonėms, kuriomis užtikrinamas didesnis kontrolės ir prekybos srautų bei asmenų judėjimo sklandumas, gali būti skiriamas Rezervo finansavimas. RK pabrėžia, kad vietos ir regionų investicijos į kontrolės priemones šiose naujose pasienio teritorijose padės apsaugoti visus Europos piliečius naujai apibrėžtoje Europos Sąjungos teritorijoje. RK prašo Parlamento ir Tarybos nustatyti šiems regionams teisingą minimalios paramos ribą;

4.

 ragina 1 mlrd. EUR padidinti papildomas sumas, kurios pagal 11 straipsnį skiriamos antrajame etape, kad būtų galima geriau reaguoti į vidutinės trukmės poreikius, atsižvelgiant į Komiteto prašymą pratęsti tinkamumo finansuoti Rezervo lėšomis laikotarpį;

5.

 atkreipia dėmesį į pasekmes žuvininkystės ir jūros gėrybių sektoriui, kuriam bus taikomas penkerių su puse metų pereinamasis laikotarpis. Be naujų visiems Europos sektoriams taikomų bendrų apribojimų visai žuvininkystės sektoriaus veiklai iškyla tiesioginė grėsmė. Todėl reikia atlikti poveikio vertinimą, kuris kuo geriau atspindėtų tikrąją padėtį regionuose, jo neindeksuojant nacionaliniu lygmeniu. Būtina užtikrinti teisingesnį finansavimo paskirstymą labiausiai paveiktiems Europos regionams nepriklausomai nuo valstybės narės dydžio;

6.

 ragina kuriant šią naują finansinę priemonę pagrindinį dėmesį skirti vietos ir regionų valdžios institucijoms. RK rekomenduoja nustatyti kriterijus, kurie leistų įvertinti poveikio regionams stiprumą ir užtikrinti teisingą išteklių paskirstymą atsižvelgiant į kiekvieno regiono patiriamų ekonominių padarinių mastą. Kaip parodė RK tyrimai dėl „Brexit’o“ padarinių, poveikio vertinimas nacionaliniu lygmeniu neatspindi patiriamo labai stipraus poveikio vietos lygmeniu. Vietos valdžios institucijos turi dalyvauti atliekant poveikio vertinimą ir rengiant priemones. Tai ypač svarbu, nes vietos ir regionų valdžios institucijos pagal savo kompetenciją turės pačios iš anksto finansuoti kai kurias priemones, parengti teritorines „Brexit’o“ poveikio švelninimo strategijas ir sutelkti dalį valdomų ES lėšų. Vietos valdžios institucijų dalyvavimas padės nustatyti poreikius ir veiksmingai įgyvendinti Rezervą;

7.

 taip pat atkreipia dėmesį į poveikį regionams dėl prarastų prekybos su JK galimybių ir į tai, kad Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas nevisiškai atitinka LPS scenarijų. Tai turi padarinių įvairiems sektoriams ir daro kryžminį poveikį vertės grandinėms, pavyzdžiui, turizmo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei žemės ūkio maisto produktų sektoriuose, dėl to vietos lygmeniu prarandamos darbo vietos. RK supranta, kad šis poveikis gali turėti ilgalaikių socialinių ir ekonominių padarinių bendruomenėms įvairiuose regionuose, todėl šį klausimą reikia nedelsiant spręsti. Be to, RK pabrėžia, kad Rezervas yra vienintelė ES finansinė priemonė, skirta valstybėms narėms, regionams ir sektoriams, kenčiantiems nuo neigiamų „Brexit’o“ padarinių;

8.

 ragina pratęsti tinkamumo finansuoti laikotarpį iki 2026 m. birželio mėn., nes mano, kad Europos solidarumas neturėtų apsiriboti tik 2021 ir 2022 m., ir atkreipia dėmesį į tai, kad nėra numatyta priemonių „Brexit’o“ padarinių švelninimui nuo 2023 m.;

—

RK atkreipia dėmesį į didelį žuvininkystės sektoriui skirto pereinamojo laikotarpio trukmės ir tinkamumo finansuoti Rezervo lėšomis laikotarpio neatitikimą. Tik pratęsus išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpį iki 2026 m. birželio mėn. bus galima tikėtis tinkamos paramos šiam sektoriui. Nors ir būtina užtikrinti sąveiką su EJRŽAF, šis fondas išlieka struktūrine bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimo priemone ir ją taikant negali būti atsižvelgta į asimetriškus „Brexit’o“ padarinius teritorijose;

—

RK pažymi, kad esant dabartinei COVID-19 sukeltai sveikatos padėčiai negalima apskaičiuoti realių srautų ir tai trukdo nedelsiant imtis investicijų ilgalaikei kontrolės infrastruktūrai sukurti;

—

Tam tikros priemonės arba investicijos gali apimti neproporcingus pasirengimo ar įgyvendinimo laikotarpius, dėl kurių įsipareigojimų ir mokėjimų nebus galima atlikti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Šiuo atveju RK turi omenyje tiek viešųjų pirkimų procedūras, tiek procedūras, skirtas užtikrinti priemonių ar investicijų atitiktį galiojančioms ES arba nacionalinėms taisyklėms (poveikio aplinkai vertinimai, planavimo leidimai, viešieji tyrimai, pranešimo apie valstybės pagalbą procedūros ir kt.);

—

atkreipia dėmesį į įvairų „Brexit’o“ poveikį skirtinguose Europos regionuose, todėl labai palankiai vertina valstybėms narėms suteiktas lanksčias galimybes parengti kuo labiau poreikius atitinkančias priemones. Svarbu, kad, atsižvelgiant į vietos ir regionų poreikius, būtų galima parengti tiek priemones, skirtas pramonei, turizmui, transportui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms, tiek žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktų sektoriui. RK mano, kad reglamente reikėtų aiškiai nurodyti įvairias galimas Rezervo intervencijos sritis, kad būtų lengva teisingai suprasti, kaip veikia fondas, ir tinkamai jį įgyvendinti;

9.

 mano, kad Rezervas atliks svarbų vaidmenį siekiant įgyvendinti naują teisinę sistemą, reglamentuojančią ES ir JK santykius, kurios pasekmių neįmanoma išsamiai nustatyti būtent dėl bendro „Brexit’o“ ir COVID-19 pandemijos poveikio. Tai taip pat taikytina konkretiems klausimams, dėl kurių dar turi būti deramasi, kaip antai nuostatos dėl finansinių paslaugų arba Jungtinės Karalystės dalyvavimas programoje „Europos horizontas“. Reikės atsižvelgti į teigiamus ir neigiamus pokyčius;

10.

 abejoja, ar gero valdymo požiūriu 2021 m. vasario 24 d. Europos Komisijos pradėtos ir aštuonias savaites truksiančios viešos konsultacijos dėl prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo (1) turės pridėtinės vertės, atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto buvo pateiktas prieš du mėnesius ir kad tarpinstitucinės derybos, kurių tikslas pasiekti susitarimą 2021 m. pirmąjį pusmetį, jau yra gerokai pažengusios;

11.

 mano, kad „Brexit’as“ yra sui generis situacija ir kad Rezervo panašumai su esamomis priemonėmis, pavyzdžiui, Europos solidarumo fondu, gali būti tik riboti. RK apgailestauja, kad Komisijos pasiūlymas neatspindi sanglaudos politikai taikomo partnerystės principo, nes jame neužtikrinamas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo valdyme. Priemonių rengimo ir valdymo metodas turėtų geriau atspindėti skelbiamą į teritorinį poveikį sutelktą požiūrį;

12.

 mano, kad valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė lanksčiai nustatyti valdymo sistemas, t. y valdymo institucijų skaičių ir lygmenį (nacionalinį, regioninį ar tarpregioninį). Savo ruožtu valstybės narės turės pagrįsti savo pasirinkimą subsidiarumo principo požiūriu ir visų pirma savo gebėjimus patenkinti tam tikrų labiausiai paveiktų regionų ar ekonomikos sektorių poreikius; Bet kokiu atveju būtina užtikrinti regioninio lygmens dalyvavimą valdymo procedūroje;

13.

 mano, kad „Brexit’as“ yra labai svarbus tokiose įvairiose srityse kaip žuvininkystė ir jūros gėrybės, piliečių judumas, mokymas, bendradarbiavimo mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje projektai, žinių perdavimas, kova su klimato kaita, ekosistemų išsaugojimas ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerystės ir kt. Dėl skirtingo decentralizavimo laipsnio valstybėse narėse įvairių administracinių lygmenų bendradarbiavimas gali būti laikomas būtinu arba teigiamu veiksniu, kad skirtingos teritorijos galėtų įveikti neigiamą išorinį „Brexit’o“ poveikį. Komitetas ragina iš tiesų įgyvendinti partnerystės principą ir prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervą valdyti remiantis bendraisiais Komisijos, valstybių narių ir regionų bei vietos valdžios institucijų pasidalijamojo valdymo programų kriterijais;

14.

 siūlo valstybėms narėms skatinti kurti regionines strategijas, kad būtų galima iš anksto parengti įgyvendinimo priemonių ir pokyčių vidutinės trukmės laikotarpiu tvarkaraštį. Šie veiksmai turėtų būti derinami su visomis susijusiomis vietos ir regionų politikos kryptimis. Išankstinio finansavimo mokėjimo metu valstybės narės turėtų informuoti Europos Komisiją apie tai, kaip jos užtikrins regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą ir konsultavimąsi su jomis pagal partnerystės įsipareigojimą;

15.

 siūlo visas nuostatų, numatančių vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą, įgyvendinimą užtikrinti taikant informacijos teikimo Europos Komisijai mechanizmą. RK konkrečiai rekomenduoja, kad didėjant išlaidoms valstybės narės informuotų Europos Komisiją ir pateiktų naują priedą, kuriame būtų pateiktas naujas išlaidų paskirstymas pagal sektorius ir NUTS 2 regionus, kartu nurodant šių išlaidų indėlį į klimato ir skaitmeninės pertvarkos tikslų įgyvendinimą. Ši kiekybinė ir kokybinė informacija, be kita ko, padės įvertinti Rezervą ir sudarys sąlygas prieš išmokant papildomas sumas, skirtas antruoju etapu pagal 11 straipsnį, įvertinti, kaip panaudojamos Rezervo lėšos kiekvienoje valstybėje narėje ir įsitikinti, ar tikrai laikomasi nurodomo partnerystės metodo;

16.

 norėtų būti užtikrintas, kad regionų ir vietos valdžios institucijos, atsakingos už Europos fondų valdymo institucijas arba tarpines institucijas, dalyvaus veikloje, kurios tikslas išvengti finansavimo dubliavimosi. Ir atvirkščiai, sprendimas panaudoti struktūrinių fondų, o ne Rezervo lėšas, turės būti svarstomas konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, atsižvelgiant į galimas pasekmes kitų Europos tikslų įgyvendinimui;

17.

 ragina numatyti lėšų dalį, kuri, patvirtinus paskirstymo ir išankstinio finansavimo kriterijų, prireikus būtų pervedama valstybėms narėms ir regionams, kad jie galėtų finansuoti atitinkamas paramos priemones ir neturėtų pirmiausia naudoti nuosavų lėšų;

18.

 ragina užtikrinti lankstumą valstybės pagalbos srityje, siekiant užtikrinti greitą priemonių įgyvendinimą ir suteikti galimybę padėti labiausiai paveiktiems ekonominės veiklos vykdytojams. Laikinų priemonių, skirtų reaguoti į COVID-19 sukeltą padėtį, taikymas tiesioginio „Brexit’o“ poveikio atveju, turi būti tęsiamas per visą išlaidų tinkamumo finansuoti Rezervo lėšomis laikotarpį. Žuvininkystės ir žemės ūkio sektoriuje Rezervui turėtų būti taikomos EJRŽAF ir EŽŪFKP taikomos nuostatos;

19.

 pabrėžia, kad MVĮ, prekiaujančioms su JK, neproporcingą poveikį daro naujų administracinių procedūrų, susijusių su eksportu į Jungtinę Karalystę, sąnaudos, palyginti su šių įmonių apyvarta. Todėl skirstant Rezervo išteklius reikėtų atsižvelgti į santykines įmonių sąnaudas;

20.

 ragina, kad nesusigrąžinamas PVM būtų laikomas tinkamu finansuoti, kaip tai numatyta Europos solidarumo fonde. Nesilaikant šio požiūrio, daugeliui vietos ir regionų valdžios institucijų finansuojamų priemonių negalėtų būti taikoma šimtaprocentinė Europos solidarumo parama;

21.

 ragina 2023 m. papildomų asignavimų mokėjimą iš dalies susieti su Europos faktinio „Brexit’o“ poveikio vertinimu 2021-2022 m. laikotarpiu, siekiant geriau nustatyti ne tik labiausiai paveiktus regionus ir sektorius, bet ir tuos, kurie buvo atsparesni arba kuriems pokyčiai buvo naudingi;

22.

 pakartoja savo įsipareigojimą tęsti Didžiosios Britanijos ir Europos suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir siūlo, kad Rezervas remtų Europos partnerius palaikant dialogą, kuriuo būtų siekiama išvengti ginčų dėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimo ir sukurti pagrindą būsimam bendradarbiavimui.

Briuselis, 2021 m. kovo 19 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

(1)  2020 m. sausio 30 d. Tarybos sprendimas (ES) 2020/135 dėl Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos sudarymo (Susitarimas dėl išstojimo) (OL L 29, 2020 1 31, p. 7).

(1)  2020 m. sausio 30 d. Tarybos sprendimas (ES) 2020/135 dėl Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos sudarymo (Susitarimas dėl išstojimo) (OL L 29, 2020 1 31, p. 7).

(1)  Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas (OL L 444, 2020 12 31, p. 14).

(1)  https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12917-Proposal-for-a-Regulation-Regional-and-urban-Policy

2021 5 7   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/89

Europos regionų komiteto nuomonė „Deramas minimalusis darbo užmokestis Europos Sąjungoje“

(2021/C 175/08)

Pranešėjas:

Peter KAISER (AT / PES), Karintijos žemės vyriausybės vadovas

Pamatinis dokumentas:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje

COM(2020) 682 final

I.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

21 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

minimalusis darbo užmokestis laikomas deramu, jeigu jis yra teisingas atsižvelgiant į darbo užmokesčio pasiskirstymą šalyje ir užtikrina orų gyvenimo lygį. Nustatytojo minimaliojo darbo užmokesčio deramumas nustatomas atsižvelgiant į nacionalines socialines ir ekonomines sąlygas, įskaitant užimtumo augimą, konkurencingumą, taip pat regioninius ir sektorių pokyčius. Jo deramumas turėtų būti vertinamas bent pagal perkamąją galią, našumo pokyčius ir santykį su bruto darbo užmokesčio lygiu, pasiskirstymu ir augimu. Tarptautiniu lygmeniu paprastai naudojami rodikliai, pavyzdžiui, 60 proc. bruto darbo užmokesčio medianos ir 50 proc. bruto vidutinio darbo užmokesčio, gali padėti įvertinti minimaliojo darbo užmokesčio deramumą lyginant su bruto darbo užmokesčio lygiu;

minimalusis darbo užmokestis laikomas deramu, jeigu jis yra teisingas atsižvelgiant į darbo užmokesčio pasiskirstymą šalyje ir užtikrina orų gyvenimo lygį. Nustatytojo minimaliojo darbo užmokesčio deramumas nustatomas atsižvelgiant į nacionalines socialines ir ekonomines sąlygas, įskaitant užimtumo augimą, konkurencingumą, taip pat regioninius ir sektorių pokyčius. Jo deramumas turėtų būti vertinamas bent pagal perkamąją galią, našumo pokyčius ir santykį su bruto darbo užmokesčio lygiu, pasiskirstymu ir augimu. Tarptautiniu lygmeniu pripažinti 60 proc. bruto darbo užmokesčio medianos ir 50 proc. bruto vidutinio darbo užmokesčio rodikliai padeda įvertinti minimaliojo darbo užmokesčio deramumą lyginant su bruto darbo užmokesčio lygiu;

Paaiškinimas

Per konsultacijas nustatyta, kad nurodyti rodikliai yra priimtinas lyginamasis indeksas.

2 straipsnis

3 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

kolektyvinės derybos – visos derybos tarp darbdavio, darbdavių grupės arba vienos ar daugiau darbdavių organizacijų ir vienos ar daugiau darbuotojų organizacijų , siekiant nustatyti darbo ir įdarbinimo sąlygas; ir (arba) sureguliuoti darbdavių ar jų organizacijų ir darbuotojų organizacijos ar darbuotojų organizacijų santykius; ir (arba) sureguliuoti darbdavių ar jų organizacijų ir darbuotojų organizacijos ar darbuotojų organizacijų santykius;

kolektyvinės derybos – visos derybos tarp darbdavio, darbdavių grupės arba vienos ar daugiau darbdavių organizacijų ir vienos ar daugiau profesinių sąjungų , siekiant nustatyti darbo ir įdarbinimo sąlygas; ir (arba) sureguliuoti darbdavių ar jų organizacijų ir darbuotojų organizacijos ar darbuotojų organizacijų santykius; ir (arba) sureguliuoti darbdavių ar jų organizacijų ir profesinių sąjungų santykius;

Paaiškinimas

Pagal ES socialinės teisės aktus ir ES įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, kolektyvinėse derybose profesinės sąjungos yra socialinio dialogo partneriai. Pavyzdžiui, darbo tarybos neturi pakankamo institucinio teisėtumo.

3 pakeitimas

4 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės, kuriose kolektyvinių derybų aprėptis yra mažesnė nei 70 proc. 2 straipsnyje apibrėžtų darbuotojų, po konsultacijų su socialiniais partneriais teisės aktais arba susitarimais su jais nustato kolektyvinių derybų sąlygų sistemą ir parengia kolektyvinių derybų skatinimo veiksmų planą. Veiksmų planas skelbiamas viešai ir apie jį pranešama Europos Komisijai.

Valstybės narės, kuriose kolektyvinių derybų aprėptis yra mažesnė nei 70 proc. 2 straipsnyje apibrėžtų darbuotojų, po konsultacijų su socialiniais partneriais teisės aktais arba susitarimais su jais nustato kolektyvinių derybų sąlygų sistemą ir parengia kolektyvinių derybų skatinimo ir socialinių partnerių gebėjimų stiprinimo ir plėtojimo veiksmų planą. Veiksmų planas skelbiamas viešai ir apie jį pranešama Europos Komisijai.

Paaiškinimas

Užtikrinamas suderinamumas su 4 straipsnio 1 dalimi.

4 pakeitimas

5 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės, kuriose yra nustatytasis minimalusis darbo užmokestis, imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad nustatytasis minimalusis darbo užmokestis būtų įvedamas ir atnaujinamas remiantis deramumui skatinti nustatytais kriterijais, siekiant užtikrinti deramas darbo ir gyvenimo sąlygas, socialinę sanglaudą ir didėjančią konvergenciją. Valstybės narės tuos kriterijus apibrėžia pagal savo nacionalinę praktiką arba atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose, kompetentingų įstaigų sprendimuose arba trišaliuose susitarimuose. Kriterijai nustatomi nekintamai ir aiškiai.

Valstybės narės, kuriose yra nustatytasis minimalusis darbo užmokestis, imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad nustatytasis minimalusis darbo užmokestis būtų įvedamas ir atnaujinamas remiantis deramumui skatinti nustatytais kriterijais, siekiant užtikrinti deramas darbo ir gyvenimo sąlygas, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir didėjančią konvergenciją. Valstybių narių lygmeniu tie kriterijai apibrėžiami pagal valstybėse narėse taikomą praktiką arba atitinkamuose teisės aktuose, kompetentingų įstaigų sprendimuose arba trišaliuose susitarimuose. Kriterijai nustatomi aiškiai ir numatant laiko grafiką .

Paaiškinimas

Pabrėžiamas teritorinis aspektas.

5 pakeitimas

5 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1 dalyje nurodytiems nacionaliniams kriterijams turi priklausyti bent šie elementai:

1 dalyje nurodytiems nacionaliniams kriterijams turėtų priklausyti bent šie elementai:

a)

nustatytojo minimaliojo darbo užmokesčio perkamoji galia, atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas ir mokesčių bei socialinių išmokų įnašą ;

a)

nustatytojo minimaliojo darbo užmokesčio perkamoji galia, atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas, ir remiantis suderintu vartotojų kainų indeksu (SVKI) pagal Reglamentą (ES) 2016/792 ;

b)

bendras bruto darbo užmokesčio lygis ir jo pasiskirstymas;

b)

bendras bruto darbo užmokesčio lygis ir jo pasiskirstymas pagal sektorius ir NUTS 2 lygio regionus ;

c)

bruto darbo užmokesčio augimo greitis;

c)

bruto darbo užmokesčio augimo greitis.

d)

darbo našumo pokyčiai .

 

Paaiškinimas

Mokesčių bei socialinių išmokų įnašas ir darbo našumas paprastai yra su įmonėmis susiję rodikliai, kurie nėra tinkami norint įvertinti, ar minimalusis darbo užmokestis yra deramas.

6 pakeitimas

5 straipsnio 3 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Atlikdamos nustatytojo minimaliojo darbo užmokesčio deramumo palyginti su bendru bruto darbo užmokesčio lygiu vertinimą, valstybės narės naudoja orientacines pamatines vertes, pavyzdžiui, įprastai tarptautiniu lygmeniu naudojamas vertes.

Valstybės narės ir toliau yra kompetentingos nustatytojo minimaliojo darbo užmokesčio normos klausimais. Valstybės narės bet kuriuo atveju užtikrina, kad nustatytasis minimalusis darbo užmokestis būtų deramas ir kad būtų pradėtas kas metai vertinamas konvergencijos procesas, kad būtų galima kuo greičiau pasiekti žemiausią bent 60 proc. nacionalinio visą darbo laiką dirbančio darbuotojo bruto darbo užmokesčio medianos ribą ir 50 proc. nacionalinio visą darbo dieną dirbančio darbuotojo bruto vidutinio darbo užmokesčio .

Paaiškinimas

Siekiama nuoseklumo su 1 pakeitimu, taikomu 21 konstatuojamajai daliai.

7 pakeitimas

6 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

Valstybės narės gali leisti taikyti skirtingus nustatytojo minimaliojo darbo užmokesčio tarifus konkrečioms darbuotojų grupėms . Valstybės narės siekia, kad šie svyravimai būtų kuo mažesni, ir užtikrina, kad bet koks svyravimas būtų nediskriminacinis, proporcingas, prireikus ribotas laiko atžvilgiu ir objektyviai bei logiškai pagrįstas teisėtu tikslu.

Valstybės narės užtikrina, kad apsauga, kurią užtikrina nacionalinis nustatytasis minimalusis darbo užmokestis , būtų taikoma visoms be išimties darbuotojų grupėms.

Paaiškinimas

Neturėtų būti skatinama konkrečioms darbuotojų grupėms taikyti darbo užmokestį, mažesnį už nustatytąjį minimalųjį darbo užmokestį.

8 pakeitimas

6 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

Valstybės narės gali leisti teisės aktais nustatyti atskaitymus, kuriais darbuotojams mokamas darbo užmokestis būtų mažesnis už nustatytąjį minimalųjį darbo užmokestį. Valstybės narės užtikrina, kad šie atskaitymai iš nustatytojo minimaliojo darbo užmokesčio būtų būtini, objektyviai pagrįsti ir proporcingi.

Valstybės narės gali leisti teisės aktais nustatyti su socialinių išmokų ar išmokų natūra gavimu susijusius atskaitymus, kuriais darbuotojams mokamas darbo užmokestis būtų mažesnis už nustatytąjį minimalųjį darbo užmokestį. Valstybės narės užtikrina, kad šie atskaitymai iš nustatytojo minimaliojo darbo užmokesčio būtų būtini, objektyviai pagrįsti ir proporcingi. Valstybės narės užtikrina, kad arbatpinigiai, išmokos už viršvalandžius ir kitos papildomos išmokos nebūtų įtraukiamos į nustatytojo minimaliojo darbo užmokesčio skaičiavimą ir būtų mokamos papildomai.

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

9 pakeitimas

9 straipsnis

Europos Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

Viešieji pirkimai

Pagal Direktyvą 2014/24/ES, Direktyvą 2014/25/ES ir Direktyvą 2014/23/ES valstybės narės imasi tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad vykdydami viešuosius pirkimus arba koncesijos sutartis ekonominės veiklos vykdytojai laikytųsi darbo užmokesčio, nustatyto kolektyvinėse sutartyse atitinkamam sektoriui ir geografinei vietovei, ir nustatytojo minimaliojo darbo užmokesčio, jei toks yra.

Viešieji pirkimai

Pagal Direktyvą 2014/24/ES, Direktyvą 2014/25/ES ir Direktyvą 2014/23/ES valstybės narės imasi tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad vykdydami viešuosius pirkimus arba koncesijos sutartis ekonominės veiklos vykdytojai laikytųsi darbo užmokesčio ir kitų darbo sąlygų , nustatytų kolektyvinėse sutartyse atitinkamam sektoriui ir geografinei vietovei, ir nustatytojo minimaliojo darbo užmokesčio, jei toks yra , taip pat teisės į kolektyvines derybas . Valstybės narės taip pat užtikrina, kad ūkio subjektams būtų nustatyta viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo sąlyga, pagal kurią būtų reikalaujama laikytis įstatymais ir (arba) kolektyvinėmis sutartimis nustatytų darbo užmokesčio ir kitų darbo sąlygų ir gerbti teisę į kolektyvines derybas, pripažinti profesines sąjungas ir su jomis derėtis.

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

II.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

 palankiai vertina tai, kad pasikeitė Komisijos požiūrio paradigma dėl minimaliojo darbo užmokesčio, t. y. kad deramas minimalusis darbo užmokestis yra pagrindinė teisė ir išankstinė sąlyga kuriant socialiai orientuotą, sąžiningą ir tvarią rinkos ekonomiką – Europos vidaus rinkos pamatinę prielaidą. Europos Sąjungoje darbo užmokesčio dempingo ir darbo užmokesčio skirtumų ekonominės, socialinės ir visuomeninės išlaidos yra daug didesnės už galimas trumpalaikes verslo pajamas;

2.

 palankiai vertina tai, kad pagal Komisijos pasiūlymą sukuriama Europos sistema kolektyvinių derybų aprėpčiai didinti ir deramam minimaliajam darbo užmokesčiui ir ji yra ypač svarbi kovojant su dirbančiųjų skurdu. RK pabrėžia Komisijos pasiūlyme nurodytą siekį sukurti sistemą, kurią taikant būtų užtikrintas deramas minimalusis darbo užmokestis ir didesnės darbuotojų galimybės gauti garantuotą minimalųjį darbo užmokestį ir kuria būtų atsižvelgiama į nacionalinių sistemų ypatumus, socialinių partnerių autonomiškumą ir laisvę sudaryti sutartis. Kaip anksčiau ragino RK, Komisijos pateiktas pasiūlymas nėra universalus ir yra grindžiamas RK palaikoma prielaida, kad „gerai taikomos kolektyvinės derybos ir visapusiškos kolektyvinės sutartys yra pagrindinis būdas teisingam darbo užmokesčiui pasiekti ir kitoms darbo sąlygoms nustatyti, nes darbuotojai ir darbdaviai geriausiai žino savo sektorių ir regioną“ (1);

3.

 pažymi, kad iki nustatyto termino – 2021 m. sausio 21 d. trys iš dvidešimties nacionalinių parlamentų, nagrinėjusių Komisijos pasiūlymą, pateikė pagrįstas nuomones pagal subsidiarumo kontrolės mechanizmą;

4.

 mano, kad Komisijos pasiūlymu įgyvendinami Europos tikslai stiprinti socialinę ir teritorinę sanglaudą ir vengti konkurencijos iškraipymų (ES sutarties 3 straipsnis), taip pat kad juo toliau įgyvendinamas Europos socialinių teisių ramstis (6 principas) (2), Pagrindinių teisių chartija (31 straipsnis), Europos socialinė chartija (4 straipsnis) ir TDO konvencija Nr. 131. Tai ypač svarbu toms teritorijoms, kuriose minimaliojo darbo užmokesčio skirtumai ES mastu lemia nesubalansuotus migracijos srautus Sąjungoje, kurie gali destabilizuoti vietos bendruomenę ir daryti neigiamą poveikį kilmės regiono demografinei padėčiai;

5.

 pabrėžia, kad minimaliojo darbo užmokesčio „aukštynkryptės konvergencijos“ reikia siekti taip pat atsižvelgiant į tai, kad mažas darbo užmokestis tebėra užimtumo Europos Sąjungoje požymis. Apskaičiuota, kad mažą darbo užmokestį gauna maždaug kas šeštas darbuotojas. Pastaraisiais metais daugelyje valstybių narių mažas darbo užmokestis nebuvo didinamas tuo pačiu tempu, kaip kitoks darbo užmokestis, todėl padidėjo darbo užmokesčio nelygybė. Darbuotojų, kuriems gresia skurdas, dalis nuo 8,3 proc. 2010 m. padidėjo iki 9,3 proc. 2018 m. Be to, COVID-19 pandemija padarė neigiamą poveikį darbuotojų atlyginimui, visų pirma tų, kurie gauna mažiausias pajamas, pavyzdžiui, valymo paslaugų, mažmeninės prekybos, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros bei stacionariosios globos srityse. Tai sektoriai, kurie iš dalies arba visiškai priklauso vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijai. Iš 2020 m. Eurofound apklausos internete matyti, jog Europos Sąjungoje beveik 40 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų finansinė padėtis pablogėjo, palyginti su padėtimi iki pandemijos, ir beveik pusė (47 proc. 2020 m. balandžio mėn.) nurodė, kad jų namų ūkis nesuduria galo su galu. Be to, nors moterys sudaro 48 proc. visų Europos Sąjungos darbuotojų, jos sudaro 59 proc. minimalųjį darbo užmokestį gaunančių asmenų. Tai prisideda prie vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumų ir dirbančių moterų skurdo (3). Taigi aukštynkryptė konvergencija padėtų sumažinti dirbančiųjų skurdą, taip pat vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus;

6.

 laikosi nuomonės, kad laikantis subsidiarumo principo ir taikant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (C-268/06-Impact, 2008 m.), Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 153 straipsnyje, kurį Komisiją siūlo kaip teisinį pagrindą, nėra numatyta galimybės daryti tiesioginę įtaką nustatant darbo užmokestį Europos Sąjungoje. Komisijos pasiūlymas gali būti suprantamas tik kaip tikslus numatantis procesas, įgyvendinamas visapusiškai laikantis esamų nacionalinės teisės aktų, kuriais reglamentuojamas minimalusis darbo užmokestis, ir paisant socialinių partnerių atliekamo vaidmens;

7.

 atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad kovojant su dirbančiųjų skurdu būtinos įvairialypės pastangos. Pačios Komisijos atlikta analizė rodo, kad kova su dirbančiųjų skurdu yra sudėtingas uždavinys, kurį sprendžiant labai svarbų vaidmenį atlieka ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, mokesčių sistema, veiksmai švietimo srityje, socialinių pašalpų dydis ir užimtumo politika, taip pat pozityviosios teisės stebėsena. Šios sritys pirmiausia priklauso valstybių narių kompetencijai, todėl Europos deramo minimaliojo darbo užmokesčio proceso sėkmė didele dalimi priklausys nuo valstybių narių noro pačioms taikyti šiuos parametrus;

8.

 atkreipia dėmesį į tai, kad pagal SESV 154 straipsnį Komisija, prieš pateikdama savo projektą, surengė dviejų etapų konsultacijas su socialiniais partneriais dėl galimų ES priemonių minimaliojo darbo užmokesčio srityje. Pirmuoju etapu, 2020 m. sausio 14 d.–vasario 25 d., Komisija konsultavosi su socialiniais partneriais dėl minimaliojo darbo užmokesčio iniciatyvos poreikio ir galimos krypties. Antruoju etapu, 2020 m. birželio 3 d.–rugsėjo 4 d., Komisija konsultavosi su socialiniais partneriais dėl numatomo pasiūlymo turinio ir teisinės priemonės. Pasiūlyme dėl direktyvos atsižvelgiama į suinteresuotųjų šalių indėlį, ypač socialinių partnerių autonomiškumo klausimu. Todėl ypač svarbu, kad Komisija remtų būsimą gebėjimų stiprinimą ir socialinių partnerių savarankiškumą Europos ir nacionaliniu lygmenimis, nes teisės aktais neužtikrinami tvirti socialiniai partneriai. Be to, buvo renkamos visuomenės nuomonės, remiantis atsakymais į standartinę „Eurobarometro“ apklausą Nr. 92 (2019 m. ruduo), į kurią įtraukti klausimai apie Europos Sąjungos prioritetus (įskaitant minimalųjį darbo užmokestį);

9.

 mano, kad pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis neapsiriboja ypač didelio skurdo panaikinimu. Tokio darbo užmokesčio tikslas – užtikrinti, kad žmonės galėtų sau leisti gyventi elementarų gyvenimą ir dalyvauti socialiniame ir kultūriniame gyvenime. Jis yra susijęs su konkrečiomis aplinkybėmis ir juo būtina užtikrinti didesnes pajamas nei skurstančių dirbančiųjų gaunamas atlyginimas, kad žmonės galėtų patenkinti būtiniausius savo poreikius;

10.

 atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis SESV 153 straipsnio 1 dalies b punktu ir visapusiškai laikantis 153 straipsnio 5 dalies jau buvo priimtos kelios direktyvos, kuriose yra su darbo užmokesčiu susijusių nuostatų (4);

11.

 pabrėžia, kad tais atvejais, kai minimalusis darbo užmokestis nustatomas pagal sektorius, turėtų būti laikomasi vienodo užmokesčio už vienodos vertės darbą principo;

12.

 tvirtai pritaria tam, kad pasiūlyme dėl direktyvos nėra nurodoma taikyti minimalaus suderinimo principo. Komisijos pasiūlymą reikėtų suprasti taip, kad jame numatytas draudimas valstybėms narėms bloginti sąlygas, jei esamas apsaugos lygis yra aukštesnis nei garantuojamas pagal siūlomą direktyvą (16 straipsnis);

13.

 pripažįsta, kad Komisija savo pasiūlyme dėl direktyvos jos II skyriaus dėl teisės aktais nustatomo minimaliojo darbo užmokesčio netaiko valstybėms narėms, kuriose darbo užmokestis nustatomas kolektyvinėmis sutartimis;

14.

 mano, kad Komisijos pasiūlymu kuriama Europos pridėtinė vertė, nes juo sudaromas dialogo su valstybėmis narėmis pagrindas, kurį taikant bus pradėta aukštynkryptė minimaliojo darbo užmokesčio konvergencija;

15.

 pabrėžia, kad deramo minimaliojo darbo užmokesčio klausimas yra glaudžiai susijęs su regioniniu aspektu, nors Komisijos pasiūlyme jam nėra skiriama pakankamai dėmesio. Regioninis aspektas yra aktualus, nes yra kolektyvinių sutarčių, galiojančių regioniniu lygmeniu, minimaliojo darbo užmokesčio ir socialinės bei teritorinės sanglaudos tarpusavio sąveika yra stipri, taip pat dėl to, kad vietos savivaldos institucijoms, kurios, be kita ko, yra darbdaviai, galiausiai tenka atsakomybė už darbo užmokesčio nustatymą atsižvelgiant į vietos ir regionų sąlygas;

16.

 atkreipia dėmesį į RK užsakymu atliktą tyrimą „Teisingas minimalus darbo užmokestis. Vietos ir regionų perspektyva“ (5). Ypač pabrėžia išvadą, kad negalima remti idėjos įvesti bendrą regioninį minimalųjį darbo užmokestį dėl įvairių priežasčių, t. y. institucinės sistemos, kompetencijos ir tradicijų, pagal kurias minimalusis darbo užmokestis pirmiausia nustatomas nacionaliniu lygmeniu, tačiau kartu yra daug galimybių vietos ir regionų valdžios institucijoms atlikti tam tikrą vaidmenį užtikrinant minimalųjį darbo užmokestį, jį skatinant ir stebint;

17.

 įspėja, kad miesto ir kaimo vietovėse labai skiriasi nuo minimaliojo darbo užmokesčio priklausomų žmonių skaičius ir pabrėžia, kad norint patenkinti prašymą užtikrinti didesnę labiau deramo minimaliojo darbo užmokesčio konvergenciją reikia ieškoti novatoriškų būdų, kaip padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms gauti reikiamą finansavimą iš biudžetų, kurie labai sumažėjo dėl COVID-19 pandemijos;

18.

 laikosi nuomonės, kad 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas parengti kolektyvinių derybų skatinimo valstybėse narėse veiksmų planus būtų išsamesnis, jei būtų nurodyti tokio veiksmų plano galimi elementai;

19.

 iš esmės abejoja tuo, ar ES lygmeniu turi būti keičiama termino „darbuotojas“ apibrėžtis, kuri direktyvoje yra labai svarbi. Vis dėlto nuorodos į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (1986 m. sprendimas Lawrie Blum byloje) nepakanka, kalbant apie tai, kad atsirado naujų darbo formų, visų pirmą mažų garantijų darbo formų platformų ekonomikoje;

20.

 primena, atsižvelgdamas į pirkimo sutarties skyrimo aspektus, byloje C-115/14 (2015 m. lapkričio 17 d.) priimtą ES Teisingumo Teismo sprendimą, kuriame nustatyta, kad Sąjungos teise neužkertamas kelias neleisti dalyvauti konkurse dėl pirkimo sutarties skyrimo konkurso dalyviui, kuris atsisako įsipareigoti mokėti atitinkamiems darbuotojams nustatytąjį minimalųjį darbo užmokestį (6);

21.

 pabrėžia, kad pasiūlyme dėl direktyvos nėra tiesiogiai nurodyta tai, kad direktyvos įgyvendinimo stebėseną būtų galima susieti su Europos semestro procesu, pavyzdžiui, keičiant socialinių rodiklių suvestinę; abejoja tokia politikos galimybe, kol apskritai nebus atlikta visapusiška Europos semestro proceso reforma, siekiant didesnio skaidrumo, daugiau demokratijos (Europos Parlamento teisė dalyvauti priimant sprendimus) ir aktyvesnio vietos savivaldos institucijų ir socialinių partnerių dalyvavimo laikantis partnerystės principo;

22.

 laikosi nuomonės, kad siekiant konvergencijos proceso, susijusio su sąžiningesniu minimaliuoju darbo užmokesčiu, Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl darbo užmokesčio skaidrumo priemonių, nes toks pasiūlymas, be kita ko, taip pat būtų svarbi priemonė siekiant panaikinti lyčių darbo užmokesčio skirtumą ir užkirsti kelią diskriminacinei praktikai dėl rasės, tikėjimo, amžiaus, negalios ar seksualinės orientacijos (7).

Briuselis, 2021 m. kovo 19 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

(1)  Žr. RK nuomonės „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“ 31 punktą (pranešėja Anne Karjalainen) (OL C 440, 2020 12 18, p. 42).

(2)  6. Atlyginimai. Darbuotojai turi teisę į teisingą darbo užmokestį, kuris jiems užtikrintų deramą gyvenimo lygį. Užtikrinamas deramas minimalusis darbo užmokestis, leidžiantis patenkinti darbuotojo ir jo šeimos poreikius atsižvelgiant į nacionalines ekonomines ir socialines sąlygas ir išsaugant galimybes įsidarbinti ir paskatas ieškoti darbo. Užkertamas kelias dirbančiųjų skurdui.

Darbo užmokestis visuomet nustatomas skaidriai ir nuspėjamai, paisant nacionalinės praktikos ir socialinių partnerių autonomiškumo.

(3)  Eurofound (2017 m.), „Dirbančiųjų skurdas ES“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

(4)  Taip pat žr. 1) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23); 2) 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/94/EB dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam (OL L 283, 2008 10 28, p. 36) ir 3) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES (OL L 188, 2019 7 12, p. 79).

(5)  https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/6f084eaa-879e-11eb-ac4c-01aa75ed71a1/language-en

(6)  Pagal šį sprendimą su ES teise dera tie valstybės narės regioninės institucijos teisės aktai, kuriuose reikalaujama, kad konkurso dalyviai ir jų subrangovai įsipareigotų mokėti minimalųjį darbo užmokestį darbuotojams, teikiantiems paslaugas, kurios numatytos viešojo pirkimo sutartyje.

(7)  Žr. RK nuomonės „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“ 32 punktą (pranešėja Anne Karjalainen) (OL C 440, 2020 12 18, p. 42).