2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/1

EUROPOS PARLAMENTAS

2019–2020 m. SESIJA

2019 m. balandžio 15–18 d. posėdžiai

Posėdžių protokolai paskelbti OL C 69, 2021 2 26.

PRIIMTI TEKSTAI

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/2

P8_TA(2019)0422

Kinija, visų pirma religinių ir etninių mažumų padėtis

2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kinijos, visų pirma religinių ir etninių mažumų padėties (2019/2690(RSP))

(2021/C 158/01)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Kinijoje, ypač į 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją „Kinija. Mažumų teisės ir mirties bausmės taikymas“ (1), 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl padėties Kašgaro mieste ir kultūros paveldo (Sindziango uigūrų autonominis regionas) (2), 2016 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Larung Garo tibetiečių budistų akademijos ir Ilhamo Tohti atvejų (3), 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių padėties (4) ir 2018 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl masinio uigūrų ir kazachų savavališko sulaikymo Sindziango uigūrų autonominiame regione (5),

—	atsižvelgdamas į 2003 m. inicijuotą ES ir Kinijos strateginę partnerystę ir į 2016 m. birželio 22 d. Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Naujos ES strategijos dėl Kinijos elementai“ (JOIN(2016)0030),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. Užsienio reikalų tarybos patvirtintas ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 12 d. Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „ES ir Kinija. Strateginė perspektyva“ (JOIN(2019)0005),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 9 d. vykusio 21-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą pareiškimą,

—	atsižvelgdamas į 1995 m. prasidėjusį ES ir Kinijos dialogą dėl žmogaus teisių ir į 2019 m. balandžio 1–2 d. Briuselyje įvykusį jo 37-ąjį raundą,

—	atsižvelgdamas į Kinijos Liaudies Respublikos Konstitucijos 36 straipsnį, kuriuo visiems piliečiams užtikrinama religijos laisvė, ir jos 4 straipsnį, kuriuo remiamos tautinių mažumų teisės,

—	atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Kinija pasirašė 1998 m., tačiau neratifikavo,

—	atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto Kinijos vertinimo baigiamąsias pastabas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

kadangi savo strateginėje programoje žmogaus teisių ir demokratijos srityje ES yra įsipareigojusi propaguoti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę visose be išimties ES išorės veiksmų srityse ir kad ES žmogaus teisės bus jos santykių su visomis trečiosiomis šalimis, įskaitant strategines partneres, pagrindinis klausimas; kadangi tai turėtų likti ilgalaikių ES ir Kinijos santykių pagrindas, vadovaujantis ES įsipareigojimu remti tas pačias vertybes vykdant savo išorės veiksmus; Kinija parodė suinteresuotumą gerbti tarptautinę teisę ir standartus, susijusius su žmogaus teisėmis, savo vystymesi;

kadangi Kinija sėkmingai išvadavo 700 mln. asmenų iš skurdo, tačiau kadangi 2013 m. kovo mėn. valdžią perėmus prezidentui Xi Jinpingui žmogaus teisių padėtis Kinijoje ir toliau blogėjo, įskaitant tai, kad auga vyriausybės priešiškumas taikių protestų, saviraiškos ir religijos laisvių bei teisinės valstybės atžvilgiu; kadangi Kinijos valdžios institucijos yra sulaikiusios ir baudžiamąja tvarka persekioja šimtus žmogaus teisių gynėjų, teisininkų ir žurnalistų;

kadangi 2018 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauji reglamentai dėl religijos, kuriais remiantis labiau suvaržomos religinės grupės ir veikla ir jos visos priverčiamos labiau laikytis partijos politikos; kadangi religijos ir sąžinės laisvės mažiausiai paisoma nuo to laiko, kai XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje pradėtos ekonominės reformos ir Kinija atsivėrė pasauliui; kadangi Kinija yra šalis, kurioje religinių kalinių skaičius yra vienas iš didžiausių;

kadangi, nors 2018 m. rugsėjo mėn. pasiektas Šventojo Sosto ir Kinijos vyriausybės susitarimas dėl vyskupų skyrimo Kinijoje, religinės Kinijos krikščionių bendruomenės patiria vis daugiau represijų, o krikščionys, tiek pogrindžio, tiek valstybės sankcionuojamose bažnyčiose, yra persekiojami ir sulaikomi, griaunamos bažnyčios, konfiskuojami religiniai simboliai ir imamasi griežtų priemonių prieš krikščionių susibūrimus; kadangi kai kuriose provincijose Kinijos valdžios institucijos neleidžia jaunesniems nei 18 metų asmenims dalyvauti religinėje veikloje; kadangi 2018 m. rugsėjo mėn. Kinija uždraudė Siono Bažnyčią, didžiausią religinę kongregaciją, turinčią per 1 500 sekėjų;

kadangi padėtis Sindziange, kur gyvena 10 mln. musulmonų uigūrų ir etninių kazachų, sparčiai blogėjo, nes Sindziango stabilumas ir kontrolė tapo aukščiausiu Kinijos valdžios institucijų prioritetu – tai lėmė tiek nuolatiniai uigūrų teroristiniai išpuoliai Sindziango regione arba tariamai su šiuo regionu susiję teroristiniai išpuoliai ir strateginė Sindziango uigūrų autonominio regiono vieta siekiant įgyvendinti iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“; kadangi esama informacijos, kad Sindziango stovyklų sistema išplėsta į kitas Kinijos dalis;

kadangi sukurta neteisminio kalinimo programa, pagal kurią, JT rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto cituojamu vertinimu, sulaikoma nuo dešimčių tūkstančių iki daugiau nei milijono uigūrų, kuriems taikomas priverstinis politinis perauklėjimas, nepateikus jiems kaltinimų ir be teismo, taip pat neribotiems laikotarpiams, taigi jie savavališkai sulaikomi prisidengiant kova su terorizmu ir religiniu ekstremizmu; kadangi Sindziango provincijoje suformuota griežto religinės praktikos ir uigūrų kalbos bei papročių apribojimo politika;

G.	kadangi sukurtas sudėtingas skvarbaus skaitmeninio sekimo tinklas, įskaitant veido atpažinimo technologiją ir duomenų rinkimą;

H.	kadangi Kinijos vyriausybė nepatenkino daugelio JT darbo grupės prievartinio ar nesavanoriško dingimo klausimais (WGEID), JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ir kitų JT įgaliojimus turinčių įgaliotųjų ekspertų prašymų nusiųsti į Sindziangą nepriklausomus tyrėjus,

kadangi per pastaruosius kelerius metus, nepaisant ekonomikos augimo ir infrastruktūros plėtros, padėtis Tibete blogėjo, nes Kinijos vyriausybė riboja galimybes naudotis įvairiomis žmogaus teisėmis remdamasi saugumo ir stabilumo pretekstais ir nuolat vykdo išpuolius prieš tibetiečių tapatybę ir kultūrą;

kadangi per pastaruosius kelerius metus Tibete taikoma vis daugiau sekimo ir kontrolės priemonių, taip pat buvo savavališkai sulaikyti, kankinami žmonės ir netinkamai su jais elgiamasi; kadangi Kinijos vyriausybė Tibete sukūrė sąlygas, kuriomis valstybės valdžiai netaikomi jokie apribojimai, vyrauja baimė, o visi viešojo ir privataus gyvenimo aspektai yra griežtai kontroliuojami ir reguliuojami; kadangi Tibete bet kokie taikūs protestai ar valstybės politikos kritika, susijusi su etninėmis ar religinėmis mažumomis, gali būti vertinama kaip „atsiskyrimo tendencijos“, todėl laikoma baudžiamąja veika; kadangi galimybės patekti į Tibeto autonominį regioną šiandien ribojamos labiau nei bet kada anksčiau;

kadangi pranešama, kad protestuodami prieš varžančią Kinijos politiką Tibete ir ragindami sugrąžinti Dalai Lamą ir teisę į religijos laisvę Sičuano provincijos Ngabos prefektūros Abos apygardoje ir kitose Tibeto plokščiakalnio dalyse nuo 2009 m. susidegino itin daug tibetiečių, daugiausia tai buvo vienuoliai ir vienuolės; kadangi per pastaruosius 10 metų nepadaryta pažangos sprendžiant Tibeto krizę;

yra labai susirūpinęs dėl vis represyvesnio režimo, kurį tenka kęsti daugeliui religinių ir etninių mažumų, ypač uigūrams ir kazachams, tibetiečiams ir krikščionims, kuris papildomai riboja konstitucines garantijas dėl jų teisės į kultūros raiškos ir religinių įsitikinimų laisvę, į žodžio ir saviraiškos laisvę ir į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę; reikalauja, kad valdžios institucijos paisytų šių pagrindinių laisvių;

ragina Kinijos vyriausybę nedelsiant nutraukti uigūrų ir kazachų mažumos atstovų ir tibetiečių savavališko sulaikymo praktiką, nepateikus jiems kaltinimų, be teismo ar apkaltinamojo nuosprendžio dėl nusikalstamos veikos, uždaryti visas stovyklas bei sulaikymo centrus ir nedelsiant ir besąlygiškai paleisti sulaikytus asmenis;

ragina nedelsiant paleisti savavališkai sulaikytus asmenis, sąžinės kalinius, įskaitant „Falun Gong“ judėjimo atstovus, ir nutraukti priverstinio dingimo atvejus ir primygtinai ragina užtikrinti, kad visi asmenys galėtų pasirinkti savo teisinį atstovą, susisiekti su šeima ir gauti medicininę pagalbą, taip pat, kad jų bylos būtų tiriamos;

ragina Kinijos vyriausybę nedelsiant paleisti uigūrus, įskaitant Ilhamą Tohti, Tashpolatą Tiyipą, Rahile Dawut, Eli Mamutą, Hailaite Niyazi, Memetjaną Abdullą, Abduhelilą Zununą ir Abdukerimą Abduweli, už savo religinius įsitikinimus persekiojamus asmenis, įskaitant Zhangą Shaojie, Hu Shigeną, Wangą Yi ir Sun Qian, tibetiečių aktyvistus, rašytojus ir religinius veikėjus, kuriems pareikšti baudžiamieji kaltinimai arba kurie kalinami dėl jų naudojimosi teise į saviraiškos laisvę, įskaitant Tashi Wangchuką ir Lobsangą Dargye;

ragina nedelsiant paleisti Švedijos pilietį ir knygų leidėją Gui Minhai bei du Kanados piliečius Michaelį Spavorą ir Michaelį Kovrigą;

primygtinai ragina Kinijos vyriausybę atskleisti išsamią informaciją apie Sindziange dingusius asmenis jų šeimoms;

ragina Kinijos valdžios institucijas nutraukti savo kampanijas prieš krikščionių kongregacijas ir organizacijas ir nutraukti krikščionių pastorių bei kunigų bauginimą ir sulaikymą bei priverstinį bažnyčių griovimą;

ragina Kinijos valdžios institucijas paisyti tibetiečių kalbos, kultūros, religijos ir kitų pagrindinių laisvių ir nevykdyti hanams naudingos, tačiau tibetiečiams žalingos apgyvendinimo politikos, taip pat neversti tibetiečių klajoklių atsisakyti savo tradicinio gyvenimo būdo;

smerkia „patriotinio švietimo“ metodu vykdomas kampanijas, įskaitant priemones, kuriomis siekiama kontroliuoti Tibeto budistų vienuolynus; yra susirūpinęs dėl to, kad Kinijos baudžiamąja teise piktnaudžiaujama persekiojant tibetiečius ir budistus, kurių religinė veikla prilyginama separatizmui; apgailestauja, kad sąlygos praktikuoti budizmą Tibete labai pablogėjo po 2008 m. kovo mėn. tibetiečių protestų, nes Kinijos vyriausybė pradėjo taikyti bendresnį požiūrį į „patriotinį švietimą“;

10.

ragina Kinijos valdžios institucijas įgyvendinti konstitucijoje užtikrintą visų Kinijos piliečių teisę į religinių įsitikinimų laisvę;

11.

primena ES ir jos valstybių narių svarbą žmogaus teisių pažeidimų klausimą aptariant su Kinijos valdžios institucijomis visais politiniais lygmenimis, atsižvelgiant į ES įsipareigojimą laikytis tvirtos, aiškios ir vieningos pozicijos šios šalies atžvilgiu, įskaitant metinį dialogą žmogaus teisių klausimais, strateginį dialogą, aukšto lygio ekonominį dialogą ir aukščiausiojo lygio susitikimą, taip pat būsimą Europos ir Azijos aukščiausiojo lygio susitikimą;

12.

pabrėžia, kad nors ES ir Kinija savo bendrame pareiškime, paskelbtame po 21-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo, dar kartą patvirtino, kad visos žmogaus teisės yra visuotinės, nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios, ES turėtų paraginti Kiniją elgtis atitinkamai; apgailestauja, kad 2019 m. balandžio 9 d. ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikime ypatingos svarbos klausimai, susiję su žmogaus teisėmis, ir vėl liko nuošalyje; laikosi nuomonės, kad tais atvejais, kai ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime mažai kalbama apie žmogaus teises, Taryba, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir Komisija turėtų atsisakyti išvis šį klausimą įtraukti ir turėtų parengti atskirą pranešimą šia tema bei prasmingai įvertinti padėtį ir priežastis, kodėl negalima susitarti dėl tvirtesnių pareiškimų;

13.

ragina ES valstybes nares užkirsti kelią bet kokiai veiklai, kurią Kinijos valdžios institucijos vykdo ES teritorijoje, siekdamos persekioti turkų bendruomenių, tibetiečių ir kitų religinių ar etninių grupių narius, kad priverstų juos veikti kaip informatorius, grįžti į Kiniją arba kad juos nutildytų;

14.

ragina Kinijos valdžios institucijas žurnalistams ir tarptautiniams stebėtojams ir JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui bei vykdant JT specialiąsias procedūras suteikti laisvą, prasmingą ir netrukdomą prieigą prie Sindziango provincijos ir Tibeto autonominio regiono; ragina ES ir valstybes nares per kitą JT Žmogaus teisių tarybos sesiją imtis iniciatyvos dėl rezoliucijos, kuria būtų nuspręsta į Sindziangą siųsti faktų nustatymo misiją;

15.

ragina Kinijos vyriausybę užtikrinti, kad piliečių teisių būtų paisoma atsižvelgiant į Kinijos konstitucijos 4 straipsnį, kuriuo apsaugomos tautinės mažumos, į 35 straipsnį, kuriuo užtikrinamos žodžio, spaudos, susirinkimų, asociacijų, eitynių ir demonstracijų laisvės, 36 straipsnį, kuriuo visiems piliečiams užtikrinama religijos laisvė, ir į 41 straipsnį, kuriuo užtikrinama teisė kritikuoti ir teikti pasiūlymus dėl bet kurio valstybės organo ar pareigūno;

16.

primygtinai ragina Kiniją ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą;

17.

primygtinai ragina Kiniją laikytis abipusiškumo principo ir suteikti ES diplomatams, žurnalistams ir piliečiams nevaržomą galimybę vykti į Tibetą, atsižvelgiant į tai, kad Kinijos keliautojai gali laisvai ir nevaržomai patekti į visas ES valstybių narių teritorijas; primygtinai ragina ES institucijas per diskusijas dėl ES ir Kinijos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo išsamiai apsvarstyti patekimo į Tibetą klausimą;

18.

reiškia nusivylimą tuo, kad per 37-ąjį ES ir Kinijos dialogo žmogaus teisių klausimais etapą nepasiekta jokių esminių rezultatų; be to, apgailestauja, kad Kinijos delegacija nedalyvavo balandžio 2 d. tęsiant dialogą, skirtą pasikeisti nuomonėmis su pilietinės visuomenės organizacijomis;

19.

primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, EIVT ir valstybes nares stebėti nerimą keliančią žmogaus teisių raidą Sindziange, įskaitant sustiprėjusias vyriausybės represijas ir priežiūrą, ir tiek privačiai, tiek viešai pasisakyti prieš žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje;

20.

ragina Tarybą apsvarstyti galimybę taikyti tikslines sankcijas už represijas Sindziango uigūrų autonominiame regione atsakingiems pareigūnams;

21.

ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę sustabdyti visą prekių ir paslaugų, kurias Kinija naudoja savo kibernetiniam stebėjimui ir spėjamajam profiliavimui plėsti ir tobulinti, eksportą ir technologijų perdavimą; yra labai susirūpinęs dėl to, kad Kinija šias technologijas jau eksportuoja į autoritarines valstybes visame pasaulyje;

22.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 80.

(2) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 185.

(3) OL C 238, 2018 7 6, p. 108.

(4) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0343.

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0377.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/7

P8_TA(2019)0423

Kamerūnas

2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kamerūno (2019/2691(RSP))

(2021/C 158/02)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 7 d. Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio pirmininko Antonio Panzeri pareiškimą dėl padėties Kamerūne,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 5 d. Komisijos Pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl blogėjančios politinės ir saugumo padėties Kamerūne,

—	atsižvelgdamas į įvairius Komisijos Pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovo spaudai pareiškimus dėl padėties Kamerūne, visų pirma į 2019 m. sausio 31 d. pareiškimą,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 9 d. Afrikos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos preliminarų pareiškimą dėl 2018 m. prezidento rinkimų Kamerūne,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Jungtinių Tautų ekspertų pareiškimą dėl susidorojimo su protestais,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 6 d. Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos pareiškimą dėl žmogaus teisių padėties Kamerūne,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. Kamerūno kovos su terorizmu įstatymą,

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—	atsižvelgdamas į AKR ir ES partnerystės susitarimą (toliau – Kotonu susitarimas),

—	atsižvelgdamas į 1981 m. birželio mėn. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią Kamerūnas ratifikavo,

—	atsižvelgdamas į Kamerūno Respublikos Konstituciją,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

kadangi Kamerūnas susiduria su įvairiais vienu metu iškilusiais politiniais ir saugumo iššūkiais, įskaitant grupuotės „Boko Haram“ Kamerūno tolimosios šiaurės regione keliamą grėsmę, prie jo rytinės sienos su Centrinės Afrikos Respublika kylančias tarpvalstybines grėsmes, taip pat šalies ginkluotų separatistų sukilimą anglakalbiuose šiaurės vakarų ir pietvakarių regionuose;

kadangi 2018 m. spalio 7 d. Kamerūne surengti prezidento rinkimai; kadangi rinkimai pasižymėjo įtarimais dėl sukčiavimo ir pranešimais apie pažeidimus; kadangi prezidentas Paul Biya yra valdžioje nuo 1982 m.; kadangi 2008 m. Kamerūno Konstitucija iš dalies pakeista, kad būtų panaikinti kadencijos apribojimai;

kadangi Maurice Kamto vadovaujamos opozicinės partijos „Kamerūno atgimimo judėjimas“ (MRC) šalininkai ir sąjungininkai surengė protestus Dualoje, Jaundėje, Džange, Bafusame ir Bafange; kadangi valstybinės saugumo pajėgos protestams malšinti panaudojo neproporcingą jėgą, įskaitant ašarines ir gumines kulkas;

kadangi 2019 m. sausio mėn. savavališkai sulaikyta apie 200 žmonių, įskaitant Maurice Kamto ir kitus opozicijos lyderius, ir jie įkalinti be galimybės tiesiogiai susisiekti su teisininku; kadangi šie opozicijos šalininkai, įskaitant lyderį, kaltinami padarius nusikaltimus, tokius kaip neramumų kurstymas, karo veiksmai prieš tėvynę, sukilimo kurstymas, viešojo ar įslaptinto turto gadinimas, nepagarba respublikos prezidentui ir politinio pobūdžio sambūrių organizavimas;

E.	kadangi 2019 m. balandžio 9 d. Kamerūno centrinio regiono apeliacinis teismas patvirtino pirmojoje instancijoje priimtą sprendimą ir atmetė prašymą išlaisvinti Maurice Kamto ir dar šešis kitus asmenis; kadangi procesas Apeliaciniame teisme vyko Maurice Kamto ir jo teisininkams už akių;

F.	kadangi Kamerūno institucijos ėmėsi neproporcingų veiksmų ir inicijavo karinius tribunolus kai kuriems opozicijos nariams, taip dar labiau paskatindamos politinius neramumus Kamerūne; kadangi kaltinamiesiems, jei jie nebus išteisinti, gali grėsti mirties bausmė;

G.	kadangi Kamerūno institucijos ne kartą ribojo žodžio laisvę – nutraukė interneto ryšį, persekiojo ir sulaikė žurnalistus, atsisakė išduoti licencijas nepriklausomai žiniasklaidai ir suintensyvino politinius išpuolius prieš nepriklausomą spaudą;

H.	kadangi tarp Kamerūno prancūzakalbės daugumos ir anglakalbių mažumų bendruomenių tvyro įtampa; kadangi Kamerūno šiaurės vakarų ir pietvakarių regionuose tebedominuoja anglų kalba ir jų švietimo ir teisinės sistemos yra skirtingos;

I.	kadangi 2016 m. antroje pusėje dėl anglakalbių regionų diskriminacijos, santykinio apleidimo ir prancūziškos teisės sistemos ir kalbos įvedimo tų regionų teismuose ir mokyklose kilo taikūs mokytojų ir teisininkų streikai ir taikios demonstracijos;

J.	kadangi nuo 2018 m. spalio mėn. išaugo smurtas ir per saugumo pajėgų vykdomas didelio masto operacijas dažnai nepaisoma įstatymų ir pažeidžiamos žmogaus teisės, įskaitant neteisėtus žudymus, prievartavimus, smurtą prieš moteris ir vaikus, taip pat nuosavybės naikinimą;

kadangi ginkluoti separatistai vykdo masinius pagrobimus, įskaitant moksleivių ir studentų grobimus, vykdo tikslinius policijos, teisėsaugos ir vietos valdžios institucijų pareigūnų žudymus, dalyvauja turto prievartavimo veiksmuose, priverčia vykdyti savaitinius „vaiduoklinių miestų“ (kai viskas uždaroma ir žmonės nesirodo gatvėse) streikus, boikotuoja ir padeginėja švietimo įstaigas ir ligonines, taigi tūkstančiai jaunuolių netenka galimybės mokytis, o gyventojai negali naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis;

kadangi dėl krizės maždaug 444 000 žmonių teko priverstinai migruoti šalies viduje, o dar 32 000 pabėgo į kaimyninę Nigeriją; kadangi bendra Kamerūno humanitarinė krizė palietė daugiau kaip 600 000 šalies viduje priverstų migruoti asmenų, apie 35 000 pabėgusiųjų nuo konfliktų kaimyninėse šalyse ir 1,9 mln. žmonių gresia maisto stygius;

kadangi 2018 ir 2019 m. Kamerūno vyriausybė įgyvendino skubios humanitarinės pagalbos šiaurės vakarų ir pietvakarių regionams planą, siekdama prioritetine tvarka užtikrinti įvairiapusę priverstinai migravusių asmenų apsaugą ir pagalbą jiems, taip pat sveikatos priežiūros paslaugas nuo krizės nukentėjusiems žmonėms;

kadangi smurtas dėl lyties ir mažumų persekiojimas tebėra nerimą keliančios problemos; kadangi pagal Kamerūno baudžiamąjį kodeksą už lytinius santykius tarp tos pačios lyties asmenų baudžiama iki penkerių metų laisvės atėmimo bausme; kadangi policija ir žandarai (karinė policija) ir toliau suiminėja LGTBIQ asmenis ir prie jų priekabiauja;

O.	kadangi grupuotė „Boko Haram“ ir toliau šiurkščiai pažeidinėja žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę Tolimosios šiaurės regione, įskaitant plėšikavimą ir turto naikinimą, taip pat civilių žudymą ir grobimą;

smerkia saugumo tarnybų ir ginkluotų separatistų vykdomus kankinimus, priverstinio dingimo ir neteisminių egzekucijų atvejus; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl to, kaip vyriausybės pajėgos reaguoja į smurtą; ragina saugumo pajėgas vykdant operacijas laikytis tarptautinės žmogaus teisių teisės, o vyriausybę – nedelsiant imtis veiksmų siekiant sustabdyti smurtą ir nebaudžiamumą šalyje;

smerkia pernelyg didelės jėgos naudojimą prieš protestuotojus ir politinius oponentus, taip pat spaudos, žodžio ir susirinkimų laisvių pažeidimus; labai apgailestauja dėl Maurice Kamto ir kitų taikių protestuotojų areštų ir sulaikymų; ragina Kamerūno valdžios institucijas nedelsiant paleisti į laisvę Maurice Kamto ir visus kitus asmenis, sulaikytus dėl politiniais motyvais pagrįstų kaltinimų, nesvarbu, ar jie buvo suimti prieš 2018 m. prezidento rinkimus, ar po jų;

taip pat ragina Kamerūno vyriausybę nutraukti bet kokį politinių aktyvistų persekiojimą ir bauginimą, be kita ko, panaikinti draudimą rengti taikius politinius susirinkimus, demonstracijas ir protestus, ir imtis veiksmų kovojant su neapykantą kurstančiomis kalbomis;

primena, kad karo teismai jokiomis aplinkybėmis neturėtų turėti jurisdikcijos nagrinėti civilinių bylų; primena Kamerūnui jo tarptautinius įsipareigojimus užtikrinti visų piliečių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą nepriklausomuose teismuose;

primena, kad mirties bausmė Kamerūne nėra taikoma nuo 1997 m.; pabrėžia, kad tai labai svarbus žingsnis šaliai artėjant prie visiško jos panaikinimo; pakartoja, kad Europos Sąjunga visiškai nepritaria mirties bausmei, ir ragina Kamerūno vyriausybę patvirtinti, kad ji neskirs mirties bausmės politiniams aktyvistams ir protestuotojams;

reiškia susirūpinimą dėl to, kad Kamerūno vyriausybė nereikalauja saugumo pajėgų atsakomybės, o tai dar labiau didina smurtą ir įtvirtina nebaudžiamumo kultūrą; ragina atlikti nepriklausomą ir skaidrų tyrimą dėl policijos ir saugumo pajėgų jėgos naudojimo prieš protestuotojus ir politinius oponentus, o už tai atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn vykdant teisingą teismo procesą;

primygtinai ragina Kamerūno valdžios institucijas imtis visų šalies žmogaus teisių įsipareigojimus atitinkančių būtinų priemonių smurto protrūkiui nutraukti; ypač ragina vyriausybę vykdyti įtraukų politinį dialogą, per kurį būtų siekiama rasti taikų ir ilgalaikį anglakalbių regionų krizės sprendimą; ragina tarptautinę bendruomenę padėti sudaryti palankesnes sąlygas įtraukiam nacionaliniam taikos dialogui pasisiūlant atlikti tarpininko vaidmenį;

apgailestauja, kad nė viena konflikto šalis nenori dalyvauti taikos derybose; primygtinai ragina Afrikos Sąjungą ir Centrinės Afrikos valstybių ekonominę bendriją pamėginti surengti tokias derybas, o ES ragina būti pasirengusią paremti šį procesą; mano, kad jei nebus pasiekta pažangos, krizę Kamerūne turėtų svarstyti Jungtinių Tautų Saugumo Taryba; taip pat ragina ES išnaudoti politinę įtaką, kurią ji gali daryti vystymosi pagalbos ir kitų dvišalių programų pavidalu, kad Kamerūne būtų tvirčiau ginamos žmogaus teisės;

primygtinai ragina Kamerūno vyriausybę sukurti tikrą, atstovaujamąją ir gyvybingą demokratiją; todėl ragina vyriausybę sukviesti visus politinius suinteresuotuosius subjektus, kad jie bendrai persvarstytų rinkimų sistemą, siekdami tikslo užtikrinti laisvą, skaidrų ir patikimą rinkimų procesą; ragina, kad tai įvyktų prieš rengiant bet kokius kitus rinkimus, siekiant užtikrinti taiką ir išvengti porinkiminių krizių; ragina ES didinti techninę paramą siekiant remti Kamerūno pastangas sustiprinti rinkimų procedūras ir padaryti jas demokratiškesnes;

10.

pakartoja, kad žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo užtikrinimas galimas tik gyvybingoje ir nepriklausomoje pilietinėje visuomenėje; reiškia susirūpinimą dėl to, kad buvo uždrausta Kamerūno anglakalbių pilietinės visuomenės konsorciumo veikla; primygtinai ragina vyriausybę panaikinti šį draudimą ir užtikrinti atvirą erdvę, kurioje galėtų veikti pilietinė visuomenė;

11.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad piktnaudžiaujama 2014 m. priimtu kovos su terorizmu įstatymu siekiant apriboti pagrindines laisves; pritaria JT ekspertų reikalavimams persvarstyti tą įstatymą siekiant užtikrinti, kad jis nebūtų naudojamas teisėms į žodžio, taikių susirinkimų ir asociacijų laisves riboti;

12.

atkreipia dėmesį į Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimą sumažinti karinę pagalbą Kamerūnui dėl to, kad buvo gauta patikimų kaltinimų, jog saugumo pajėgos šiurkščiai pažeidė žmogaus teises; ragina Komisiją atlikti ES paramos saugumo tarnyboms šioje srityje vertinimą ir pateikti to vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad jokia Kamerūno valdžios institucijoms teikiama parama nebūtų prisidedama prie žmogaus teisių pažeidimų ir jų nepalengvintų;

13.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, AKR ir ES ministrų tarybai, Afrikos Sąjungos institucijoms ir Kamerūno vyriausybei bei parlamentui.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/11

P8_TA(2019)0424

Brunėjus

2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Brunėjaus (2019/2692(RSP))

(2021/C 158/03)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovės spaudai 2019 m. balandžio 3 d. pareiškimą dėl baudžiamojo kodekso akto įgyvendinimo Brunėjaus Darusalame,

—	atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės, dėl kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo, dėl žmogaus teisių gynėjų bei dėl LGBTI asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis skatinimo ir apsaugos,

—	atsižvelgdamas į JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet 2019 m. balandžio 1 d. pareiškimą, kuriame Brunėjus raginamas sustabdyti drakonišku vadinamo naujo baudžiamojo kodekso įsigaliojimą,

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, kurią Brunėjus pasirašė 2015 m.,

—	atsižvelgdamas į Vaiko teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. ASEAN Žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 2018–2022 m. ASEAN ir ES veiksmų planą,

—	atsižvelgdama į 2017 m. lapkričio 29 d. ASEAN ir ES politikos dialogą žmogaus teisių klausimais,

—	atsižvelgdamas į JAV Valstybės departamento atstovo spaudai pavaduotojo 2019 m. balandžio 2 d. pareiškimą dėl Šariato baudžiamojo kodekso antrojo ir trečiojo etapų įgyvendinimo Brunėjuje,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

kadangi 2014 m. Brunėjus priėmė Šariato baudžiamąjį kodeksą, kurį ketinama įgyvendinti trimis etapais; kadangi trečiasis įgyvendinimo etapas įsigaliojo 2019 m. balandžio 3 d.; kadangi šiuo trečiuoju etapu įsigaliosiančios nuostatos apima mirties bausmę užmėtant akmenimis už savanoriškus tos pačios lyties asmenų lytinius santykius, nesantuokinius lytinius santykius ir nėštumo nutraukimą, taip pat galūnių nukirsdinimą įvykdžius vagystę; kadangi pagal kodeksą mirties bausmė tiek musulmonams, tiek ne musulmonams skiriama ir už pranašo Mahometo įžeidimą arba apšmeižimą; kadangi Šariato baudžiamasis kodeksas taikomas ir musulmonams, ir ne musulmonams, įskaitant užsieniečius, bei tais atvejais, kai piliečiai arba nuolatiniai gyventojai nusikaltimus įvykdo už šalies ribų;

B.	kadangi lytiškai subrendusiems vaikams, teistiems už atitinkamus nusikaltimus, gali būti skiriamos tokios pat bausmės, kaip ir suaugusiesiems; kadangi kai kurie jaunesnio amžiaus vaikai gali būti nuplakami;

C.	kadangi prieš pradedant taikyti Šariato baudžiamąjį kodeksą homoseksualumas Brunėjuje buvo neteisėtas ir už jį buvo baudžiama įkalinant iki 10 metų;

D.	kadangi paskutiniai rinkimai Brunėjuje įvyko 1962 m.; kadangi sultonas atlieka valstybės vadovo ir ministro pirmininko funkcijas, be to, jam patikėti visapusiški vykdomieji įgaliojimai;

kadangi JT specialusis pranešėjas kankinimo klausimais pažymėjo, kad bet kuri fizinė bausmė prieštarauja kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo draudimui ir pagal tarptautinę teisę negali būti laikoma teisėta sankcija; kadangi kai kurios į baudžiamąjį kodeksą įtrauktos bausmės prilygsta kankinimui, žiauriam, nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui, draudžiamam Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, kurią Brunėjus pasirašė 2015 m.;

kadangi Šariato baudžiamojo kodekso nuostatomis pažeidžiami Brunėjaus įsipareigojimai paisyti tarptautinės žmogaus teisių teisės, įskaitant teisę į gyvybę, laisvę nepatirti kankinimo ir kito netinkamo elgesio, saviraiškos laisvę, religijos laisvę ir teisę į privatumą; kadangi kodekso nuostatomis įtvirtinta diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir moterų bei religinių mažumų diskriminacija Brunėjuje, be to, jomis gali būti kurstomas smurtas;

kadangi JT bendros kovos su ŽIV / AIDS programos (UNAIDS) ir JT gyventojų fondo atstovai pažymėjo, kad Brunėjaus baudžiamojo kodekso nuostatos, pagal kurias kriminalizuojamas homoseksualumas ir baudžiama už tam tikrų formų reprodukcinės sveikatos priežiūrą, daro neproporcingai didelį poveikį moterims ir LGBTI asmenims: dėl jų susiduriama su kliūtimis siekiant gauti informacijos apie sveikatą ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat užsitikrinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, be to, nukenčia visuomenės sveikata;

kadangi tradicijos, religija ir kultūra Brunėjuje naudojama moterų ir LGTBI asmenų diskriminacijai pateisinti; kadangi JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro 2019 m. kovo 11 d. ataskaitoje dėl Brunėjaus pažymima, kad šalyje giliai įsišaknijęs patriarchalinis požiūris ir vadovavimasis diskriminaciniais stereotipais, kuriuos atspindi moterų akademinis ir profesinis pasirinkimas, nelygybė jų atžvilgiu darbo rinkoje bei santuokoje ir palaikant šeimos santykius; kadangi šie stereotipai – esminės smurto prieš moteris priežastys;

kadangi Brunėjus garsėja savo daugiataučiais gyventojais, išpažįstančiais įvairiausiais religijas, įskaitant islamą, krikščionybę, budizmą, hinduizmą ir įvairias čiabuvių religijas, ir gyvenančiais santarvėje; kadangi Brunėjaus konstitucijoje pripažįstama religijos laisvė ir yra nustatyta, kad visos religijos gali būti praktikuojamos taikiai ir harmoningai asmenų, kurie jas išpažįsta; kadangi vyriausybė, nepaisydama Brunėjaus konstitucijos, uždraudė atsiversti į visas religijas ir mokyti visų religijų, išskyrus islamą, bet to, ji uždraudė viešai švęsti Kalėdas;

J.	kadangi Brunėjus yra de facto paskelbęs mirties bausmės taikymo moratoriumą, o paskutinį kartą mirties bausmė buvo įvykdyta 1957 m.; kadangi įgyvendinus Šariato baudžiamąjį kodeksą juos bus faktiškai grąžinta mirties bausmė; kadangi ES smerkia mirties bausmę visur ir visada;

kadangi priėmus naujus įstatymus kilo tarptautinis pasipiktinimas ir raginimų boikotuoti Brunėjaus investicijų agentūrai priklausančius viešbučius; kadangi ši agentūra yra dalis Brunėjaus finansų ir ekonomikos ministerijos ir jai priklauso įvairūs investiciniai projektai visame pasaulyje; kadangi Brunėjaus investicijų agentūra pareiškė, kad vienos iš jos pagrindinių vertybių yra abipusė pagarba ir teigiamas skirtumų bei įvairovės įvertinimas;

L.	kadangi Brunėjus ratifikavo tik dvi JT pagrindines tarptautines žmogaus teisių konvencijas – Vaiko teisių konvenciją ir Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims; kadangi trečiasis Brunėjaus visuotinio periodinio vertinimo ciklas bus pradėtas 2019 m. gegužės 10 d.;

M.	kadangi ES sustabdė derybas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo su Brunėjumi;

griežtai smerkia tai, kad įsigaliojo regresyvus Šariato baudžiamasis kodeksas; ragina Brunėjaus valdžios institucijas nedelsiant jį panaikinti ir užtikrinti, kad Brunėjaus teisės aktai atitiktų tarptautinę teisę ir standartus bei Brunėjaus įsipareigojimus pagal tarptautines žmogaus teisių priemones, įskaitant įsipareigojimus dėl seksualinių mažumų, religinių mažumų ir netikinčių asmenų;

dar kartą smerkia mirties bausmę; ragina Brunėjų toliau taikyti mirties bausmės taikymo moratoriumą – tai būtų žingsnis jos panaikinimo link;

griežtai smerkia kankinimų ir žiauraus, žeminančio ir nežmoniško elgesio naudojimą visomis aplinkybėmis; pabrėžia, kad Šariato baudžiamojo kodekso nuostatos pažeidžia Brunėjaus įsipareigojimus pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę ir kad sankcijos pagal jį pažeidžia tarptautinėje paprotinėje teisėje įtvirtintą kankinimo ir kitokio netinkamo elgesio draudimą;

reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad, nors daug šalių dekriminalizuoja abipusiu susitarimu palaikomus lytinius santykius tarp tos pačios lyties asmenų, Brunėjus, deja, tapo septintąja šalimi, kurioje už homoseksualius aktus abipusiu susitarimu baudžiama mirties bausme; ragina Brunėjaus valdžios institucijas užtikrinti tarptautines žmogaus teises ir dekriminalizuoti homoseksualumą;

ragina Brunėjaus valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų laikomasi visų piliečių lygybės prieš įstatymą principo ir būtų užtikrinamos visų piliečių pagrindinės teisės, nedarant skirstymo dėl bet kokių priežasčių, įskaitant lytį, seksualinę orientaciją, rasę ar religiją; yra labai susirūpinęs dėl to, kad baudžiamoji teisė gali būti taikoma vaikams; ragina Brunėjų jokiomis aplinkybėmis tokiems vaikams netaikyti mirties bausmės, jų nekankinti ir nekalinti;

ragina Brunėjaus valdžios institucijas sultonate visiškai užtikrinti religijos laisvę, kaip nustatyta jo paties konstitucijoje, ir leisti visuomenei švęsti visas religines šventes, įskaitant Kalėdas; pabrėžia, kad su tuo susiję teisės aktai turi griežtai atitikti žmogaus teisių principus;

ragina Brunėjaus valdžios institucijas skatinti politinį dialogą su pagrindinėmis pilietinės visuomenės suinteresuotosiomis šalimis, žmogaus teisių organizacijomis, religinėmis institucijomis ir verslo organizacijomis tiek Brunėjuje, tiek už jo ribų, kad būtų skatinama laikytis ir saugoti žmogaus teisės jo teritorijoje; pabrėžia, kad teisė reikšti kritinę ar satyrinę nuomonę yra teisėtas būdas naudotis žodžio laisve, įtvirtintas tarptautinėje žmogaus teisių sistemoje;

primygtinai ragina Brunėjų ratifikuoti likusias pagrindines JT tarptautines žmogaus teisių priemones, įskaitant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą; ragina Brunėjaus valdžios institucijas pratęsti nuolatinį kvietimą apsilankyti pagal visas JT Žmogaus teisių tarybos specialiąsias procedūras;

ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), jei Šariato baudžiamasis kodeksas bus iš tiesų įgyvendintas, apsvarstyti galimybę ES lygmeniu priimti ribojamąsias priemones, susijusias su rimtais žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant turto įšaldymą ir draudimą išduoti vizas;

10.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę atnaujinti derybas dėl ES ir Brunėjaus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, su sąlyga, kad Baudžiamasis kodeksas atitiktų tarptautinę teisei ir tarptautinius žmogaus teisių standartus;

11.

pabrėžia žmogaus teisių gynėjų darbą skatinant ir saugant LGBTI asmenų teises; ragina ES institucijas didinti paramą Brunėjaus pilietinės visuomenės organizacijoms ir žmogaus teisių gynėjams;

12.

ragina ES delegaciją Indonezijoje ir Brunėjaus Darusalame Džakartoje, ES delegaciją ASEAN ir EIVT atidžiai stebėti padėtį ir šiuo klausimu konsultuotis su Brunėjaus valdžios institucijomis, ambasadoriais ir atstovais; ragina EIVT į kito ASEAN ir ES politinio dialogo žmogaus teisių klausimais darbotvarkę įtraukti klausimą dėl padėties Brunėjuje;

13.

ragina valstybes nares aktyviai dalyvauti būsimajame visuotiniame periodiniame vertinime, kuris vyks 2019 m. gegužės 6–17 d., per kurį bus įvertinta žmogaus teisių padėtis Brunėjuje;

14.

pabrėžia, kad kol galios dabartinis Baudžiamasis kodeksas, ES institucijos privalo svarstyti galimybę į juodąjį sąrašą įtraukti viešbučius, priklausančius Brunėjaus investicijų agentūrai;

15.

ragina ES ir jos valstybes nares laikytis tarptautinės teisinės sistemos, susijusios su galimybe Brunėjaus baudžiamojo kodekso aukoms naudotis prieglobsčio suteikimo procedūromis ir gauti humanitarinę apsaugą;

16.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybių narių vyriausybėms, JT Generaliniam Sekretoriui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, JT Moterų padėties komisijai, JT žmogaus teisių tarybai, ASEAN sekretoriatui, ASEAN Tarpvyriausybinei žmogaus teisių komisijai, Brunėjaus sultonui Hassanalui Bolkiahui ir Brunėjaus vyriausybei.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/15

P8_TA(2019)0440

Derybos su Taryba ir Komisija dėl Europos Parlamento tyrimo teisės: pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto

2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl derybų su Taryba ir Komisija dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl reglamento dėl Europos Parlamento tyrimo teisės (2019/2536(RSP))

(2021/C 158/04)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio pirmąją pastraipą,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 226 straipsnio trečią pastraipą,

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 16 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento reglamento dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų ir dėl Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimo 95/167/EB, EAPB, Euratomas panaikinimo (1),

—

atsižvelgdamas į atitinkamas 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendacijos Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo (PANA) 190–200 dalis (2) ir 2017 m. balandžio 4 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai dėl išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo (EMIS komiteto rezoliucijos 76–94 dalys) (3),

—	atsižvelgdamas į savo Pirmininkų sueigos 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, priimtą pagal Darbo tvarkos taisyklių 229 straipsnį, per naująją Parlamento kadenciją toliau svarstyti minėtąjį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl reglamento dėl Europos Parlamento tyrimo teisės,

—	atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto tris darbinius dokumentus (4) dėl minėtojo pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto,

—

atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos pastabas dėl šio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, nurodytas 2014 m. balandžio 4 d. Tarybos ir Komisijos generalinių sekretorių laiške Europos Parlamento generaliniam sekretoriui, taip pat 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos pirmininko pirmojo pavaduotojo laiške Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkui, 2015 m. rugsėjo 3 d., Tarybai pirmininkaujančio Liuksemburgo laiške, 2016 m. spalio 13 d. Tarybai pirmininkaujančios Slovakijos laiške ir 2018 m. spalio 25 d. Tarybai pirmininkaujančios Austrijos laiške,

—

atsižvelgdamas į diskusijas 2017 m. gruodžio 13 d. plenariniame posėdyje, ypač į Tarybai pirmininkaujančios Estijos ir Komisijos atsakymus į klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu (Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnis) dėl Europos Parlamento tyrimo teisės, kuriuos 2017 m. lapkričio 29 d. Konstitucinių reikalų komiteto vardu Danuta Maria Hübner pateikia Tarybai ir Komisijai,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. plenarinėje sesijoje vykusias diskusijas po klausimo, į kurį atsakoma žodžiu (Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnis), kurį 2019 m. sausio 22 d. Konstitucinių reikalų komiteto vardu Tarybai ir Komisijai pateikė Danuta Maria Hübner dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl reglamento dėl Europos Parlamento tyrimo teisės (5),

—	atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos (B8-0238/2019),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

kadangi jau pirmajame darbo dokumente, kurį 2015 m. sausio 20 d. priėmė Konstitucinių reikalų (AFCO) komitetas, buvo nurodyta, kad Tarybos ir Komisijos išreikštas „susirūpinimas“ neturėtų būti laikomas neįveikiamu prieštaravimu, o AFCO komitetas pripažino, kad „yra alternatyvių sprendimų ir lankstesnių formuluočių, kurios padėtų rasti išeitį iš sprendimo“, taip pat nurodė Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei ir Komisijai tolesnius veiksmus ir pasiūlė, kad politinės derybos būtų vykdomos pirmiau, o techniniai susitikimai – po to;

B.	kadangi Taryba į šį pasiūlymą atsakė išreikšdama norą ir įsipareigojimą bendradarbiauti su Parlamentu, tačiau su sąlyga, kad Parlamentas pirmiausia turėtų spręsti teisinio ir institucinio pobūdžio problemas ir esminius klausimus;

kadangi AFCO komitetas patvirtino antrą darbo dokumentą, kuriuo remdamasis pranešėja gali imtis tolesnių veiksmų, kad Taryba ir Komisija susitartų dėl būdų, kaip išspręsti anksčiau minėtas problemas; kadangi atitinkamai buvo priimta nauja derybų strategija ir parengtas neoficialus dokumentas, kuriame pateikti politiniai argumentai, išdėstant galimus sprendimus dėl tolimesnių veiksmų, kurie 2016 m. birželio 30 d. buvo išsiųsti Tarybai ir Komisijai;

kadangi 2016 m. spalio 10 d. trys institucijos nusprendė tęsti neoficialų keitimąsi nuomonėmis dėl atitinkamų teisinių paslaugų, siekiant aiškiau išdėstyti visus teisinius ir institucinius klausimus; kadangi taip EP buvo suteikta galimybė pateikti naują reglamento redakciją, o didžiausius politinius nesutarimus keliančius klausimus palikti atvirus;

kadangi nepaisant atlikto teisinio darbo, Komisijos ir Tarybos teisės specialistai negalėjo oficialiai patvirtinti šio dokumento, kuris kilo iš įspūdingo šių trijų institucijų teisės tarnybų atlikto darbo, o tai visiškai sustabdė šio svarbaus dokumento svarstymą; kadangi dėl šios priežasties 2017 m. gruodžio 13 d. plenariniame posėdyje, padedant AFCO komitetui, pateikus du klausimus į kuriuos atsakoma žodžiu vyko diskusijos, po kurių 2018 m. gegužės 3 d. AFCO komitetas pateikė naują pasiūlymą kaip neoficialų dokumentą, kuriame buvo išdėstyti oficialūs tolesni veiksmai, susiję su AFCO komiteto pirmininko ir pranešėjo Ramón Jauregui Atondo sudarytu susitarimu, Tarybai pirmininkaujančiai Slovakijai ir Komisijai 2016 m. spalio 10 d. pažymint, kad siekiant pradėti oficialias derybas būtina pateikti naują EP pasiūlymo formuluotę;

kadangi Taryba 2018 m. spalio 25 d. pateikė atsakymą į pasiūlytą naują formuluotę, pagrįstą teisės tarnybų atliktu teisiniu darbu, dviejų tyrimo komitetų (EMIS ir PANA) patirtimi, įgyta per šią aštuntąją kadenciją ir 2014 m. Parlamento priimtu pasiūlymu; kadangi savo atsakyme Taryba oficialiai įformino naują susirūpinimą keliančių klausimų sąrašą, be kita ko, neapsiribodama savo teisės tarnybos nuomone, pateikdama klausimą dėl iki šiol atlikto darbo ir išvardindama pagrindines Parlamentui kylančias institucines problemas, kurias sunku išspręsti; mano, kad taip veikdama Taryba nepalieka jokios veiksmų laisvės deryboms, nors neoficialaus dokumento tikslas iš esmės buvo nauja redakcija leisti pradėti derybas ir politines diskusijas;

kadangi tai būdinga visoms teisėkūros kolegijoms, o pagrindinė valdžių padalijimo demokratinėje demokratijos srityje sąlyga yra tai, kad parlamentas turėtų galimybę reikalauti, kad vykdomoji valdžia atsiskaitytų, įsteigiant tyrimo komitetus, turinčius tikrus įgaliojimus iškviesti liudytojus ir gauti dokumentus;

H.	kadangi visos Europos Sąjungos institucijos nuolat įsipareigojo nuoširdžiai bendradarbiauti, o šio reglamento atveju tai yra sunkiai įtikinama;

reiškia didelį nepritarimą Tarybos (ir Komisijos) požiūriui, kuris tęsiasi po daugiau nei ketverių metų neoficialių susitikimų ir pasikeitimo laiškais bei dokumentais, po oficialaus posėdžio siekiant politiniu lygmeniu aptarti galimus identifikuotų problemų sprendimus, kurio metu buvo atsisakyta patvirtinti politinius įgaliojimus Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, kuo būtų atvertos durys politinio pobūdžio susitikimams, kuriais būtų siekiama išspręsti labiausiai ginčytinus klausimus bei išsiaiškinti, ar įmanoma pasiekti susitarimą;

prašo Parlamento pirmininko atkreipti politinių lyderių dėmesį į Parlamento susirūpinimą dėl to, kad Taryba ir Komisija nesilaiko tarpinstitucinio bendradarbiavimo principo;

siūlo, kad Teisės reikalų komitetas išnagrinėtų galimybę parengti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, susijusį su institucijų lojalaus bendradarbiavimo principu (ES sutarties 13 straipsnio 2 dalis) ir, atsižvelgdamas į tai, taip pat turėtų patikrinti ir pranešti apie Tarybos tyrimo komitetų (PANA ir EMIS) šios kadencijos metu padarytus dabartinės teisinės sistemos pažeidimus;

pabrėžia, kad pagal dabartinę Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 226 straipsnio trečią pastraipą, kurioje nustatyta „speciali teisėkūros procedūra“ ir reikalaujama Tarybos ir Komisijos pritarimo norint priimti reglamentą dėl Parlamento tyrimo teisės, Taryba ir Komisija nėra įpareigojamos vesti derybų, nes jos privalo tik duoti pritarimą arba nepritarti Parlamento pasiūlymui, o ne derėtis dėl jo, siekiant bendro susitarimo;

rekomenduoja, kad teisėkūros procesas, vykstantis dėl Sutartimis Parlamentui suteiktos teisės imtis teisėkūros iniciatyvos, apimtų į Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (TIS) įtrauktą prašymą sudaryti šių iniciatyvų teisėkūros proceso tvarkaraštį, panašiai kaip ir įprastos teisėkūros procedūros atveju; be to, pabrėžia, kad taikant tokią specialią teisėkūros procedūrą turi būti laikomasi Tarpinstitucinio susitarimo nuostatų dėl institucinio įsipareigojimo derėtis su visomis trimis institucijomis;

ragina Tarybą ir Komisiją, jei jos negali duoti pritarimo dėl tokio pasiūlymo, atnaujinti derybas su naujai išrinktu Parlamentu, atsižvelgiant į pažangą, padarytą pateikus dabartinę pasiūlymo formuluotę neoficialiame dokumente ir paremtą darbu, atliktu visų trijų institucijų teisės tarnybų; mano, kad tai tvarkingesnis ir sistemingesnis nei tekstas, nei tas, kuris buvo patvirtintas 2014 m., kuriame numatyti tokie patys tyrimo įgaliojimai, tačiau jis atnaujintas, atsižvelgiant į pastarųjų metų patirtį ir dabartinę institucinę realybę;

ragina politines partijas užtikrinti, kad jų rinkimų programose būtų aiškiai išreikštas įsipareigojimas Parlamentui pateikti pasiūlymą dėl naujo ir atnaujinto reglamento dėl teisės atlikti tyrimą, ir ragina įvairius pagrindinius kandidatus (vok. Spitzenkandidaten) siūlyti savo viešąją ir politinę paramą šiuo klausimu;

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 443, 2017 12 22, p. 39.

(2) OL C 369, 2018 10 11, p. 132.

(3) OL C 298, 2018 8 23, p. 140.

(4) PE544.488v03-00, PE571.670v03-00 ir PE630.750v01-00.

(5) O-000003/19 ir O-000004/19.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/18

P8_TA(2019)0441

Visapusiška ES politika dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų

2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl visapusiškos Europos Sąjungos politikos dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų kūrimo (2019/2683(RSP))

(2021/C 158/05)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 7 d. Komisijos komunikatą „Visapusiškos Europos Sąjungos politikos dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų kūrimas“ (COM(2018)0734) (toliau — Komunikatas),

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 191 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/605, kuriuo nustatomi moksliniai endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijai ir iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedas (2),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (3),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 4 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/2100, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 nustatomi moksliniai endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijai (4),

—	atsižvelgdamas 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantį Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (5),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (6),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/48/EB dėl žaislų saugos klaidų (7),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (toliau –CLP reglamentas) (8),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (toliau –7-oji AVP), o ypač jo 54 (iv) punktą (9),

—	atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus, ypač į 3.9 tikslą (10);

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) ir Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitą „Mokslinės žinios apie endokrininę sistemą ardančias chemines medžiagas 2012 m.“ (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl visuomenės sveikatos apsaugos nuo endokrininę sistemą ardančių medžiagų (12),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 15 d. tyrimą „Endokrininę sistemą ardančios medžiagos. Nuo mokslinių įrodymų iki žmogaus sveikatos apsaugos“, kurį užsakė Europos Parlamento Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius (13),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

kadangi UNEP ir PSO 2012 m. ataskaitoje endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos vadinamos visuotine grėsme ir, inter alia, kalbama apie vis daugiau su endokrinine sistema susijusių sutrikimų, kuriais skundžiasi žmonės, bei pažymima, kad pastebėtas poveikis laukinių gyvūnų populiacijų endokrinine sistemai;

kadangi, remiantis ataskaita, gaunama vis daugiau neigiamo endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų poveikio reprodukcinei sistemai įrodymų (nevaisingumas, vėžiniai susirgimai, apsigimimai) ir daugėja šių medžiagų įtakos skydliaukės, smegenų funkcijoms, nutukimui ir medžiagų apykaitai, taip pat insulino ir gliukozės homeostazei įrodymų;

C.	kadangi niekas neneigia, kad ši cheminių medžiagų rūšis daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir laukinei gyvūnijai sutrikdydama hormonų sistemą; kadangi dėl šios priežasties nėra pagrindo atidėlioti veiksmingą reglamentavimą;

kadangi naujausiame Rizikos vertinimo mokslų instituto tyrime „Sveikatos priežiūros išlaidos, kurias galima sieti su endokrininę sistemą ardančiomis cheminėmis medžiagomis“, įvertinus penkis įmanomus būdus, kuriais ESACHM gali paveikti sveikatą, daroma išvada, kad, remiantis dabar turimais šaltiniais, socialinė ir ekonominė su ESACHM daromu poveikiu sveikatai susijusi našta ES gali būti labai didelė, vertinant ją nuo 46 mlrd. EUR iki 288 mlrd. EUR per metus (14);

kadangi UNEP/PSO ataskaitoje teigiama, beveik 800 cheminių medžiagų yra žinomos arba įtariamos kaip galinčios trikdyti hormonų receptorius, hormonų sintezę ar hormonų konversiją. Tačiau tik nedidelė šių cheminių medžiagų dalis buvo ištirta atliekant bandymus, kuriais galima nustatyti akivaizdžius poveikius sveikiems organizmams;

F.	kadangi, atsižvelgiant į siūlomą Sąjungos sistemą, komunikate teigiama, kad nuo 1999 m. moksliniai duomenys, kuriais endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikis siejamas su žmonių ligoms arba neigiamu poveikiu laukinei gyvūnijai, tapo akivaizdesni;

kadangi, remiantis 7-ąja AVP, siekiant apsaugoti Sąjungos piliečius nuo neigiamo su aplinka susijusio poveikio ir rizikos sveikatai bei gerovei, 7-ąja AVP užtikrinama, kad iki 2020 m. visuose atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose būtų veiksmingai sprendžiami su endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis susiję saugos klausimai;

H.	kadangi pagal 7-ąją AVP visų pirma būtina iki 2018 m. (…) kurti horizontaliąsias priemones, kurios turi būti įgyvendintos iki 2015 m., siekiant užtikrinti (…) kuo mažesnį endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikį“;

I.	kadangi iki šiol Komisija nėra priėmusi Sąjungos netoksiškos aplinkos strategijos, o iki 2015 m. ji nevykdė horizontaliųjų priemonių, siekiant kuo labiau apsaugoti nuo endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų poveikio;

J.	kadangi 1999 m. Bendrijos strategijos dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų peržiūra jau seniai turėjo būti pradėta;

K.	kadangi nesant peržiūrėtos Sąjungos strategijos endokrininę sistemą ardančių medžiagų klausimu valstybės narės, pvz., Prancūzija, Švedija, Danija ir Belgija, nesiėmė veiksmų nacionaliniu lygmeniu, siekdamos padidinti savo piliečių apsaugos lygį įvairiomis nacionalinėmis priemonėmis;

L.	kadangi siekiant aukšto žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygio svarbu užtikrinti, kad būtų parengta veiksminga ir visapusiška Europos politika endokrininę sistemą ardančių medžiagų klausimu;

kadangi norint, kad ES prisidėtų prie darnaus vystymosi tikslo Nr. 3.9 tikslo – „iš esmės sumažinti mirčių ir ligų dėl pavojingų cheminių medžiagų ir oro, vandens, dirvožemio taršos ir užteršimo, skaičių“, ES privalo sukurti tvirtą Sąjungos politiką endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų klausimu ir ją veiksmingai įgyvendinti;

N.	kadangi tvirta Sąjungos politika endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų klausimu taip pat yra reikalinga ir netoksiškos žiedinės ekonomikos pagrindui, pramoninėmis inovacijomis skatinant saugesnius pakaitalus;

kadangi sveikintina tai, kad komunikate pripažįstamas neigiamas endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai, įskaitant mišrų poveikį, pabrėžiamas tikslas sumažinti bendrą poveikį ir pripažįstama, kad būtina taikyti horizontalųjį požiūrį identifikuojant endokrininę sistemą ardančias medžiagas;

P.	tačiau, kadangi komunikate trūksta tiek konkretaus veiksmų plano, kuriuo būtų siekiama kuo labiau sumažinti riziką, susijusią su endokrininę sistemą ardančiomis cheminėmis medžiagomis, tiek ir tolesnių veiksmų, kuriais siekiama pažangos, tvarkaraščio;

Q.	kadangi pagrindiniams Sąjungos teisės aktams svarbiose srityse vis dar trūksta konkrečių nuostatų dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų (pvz., susijusių su kosmetikos gaminiais, žaislais ar su maistu besiliečiančiomis medžiagomis);

kadangi Komisija paskelbė tinkamumo patikrą siekiant įvertinti, ar atitinkamais ES teisės aktais dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų yra pasiekiamas bendras tikslas apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, mažinant šių medžiagų poveikį; kadangi reikia palankiai vertinti kompleksinį tinkamumo patikros pobūdį ir Komisijos įsipareigojimą ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamų grupių apsaugai; tačiau, kadangi šis vertinimas turėjo būti atliktas prieš keletą metų ir tenka apgailestauti, kad Komisija tik dabar nusprendė atlikti tokią tinkamumo patikrą; kadangi dėl šios priežastis tinkamumo patikra neturėtų tapti pateisinimu pratęsti konkrečių teisėkūros ir kitų veiksmų įgyvendinimą;

kadangi moksliniai kriterijai, apibrėžti siekiant nustatyti endokrininę sistemą ardančias medžiagas pesticiduose ir biociduose, neapima medžiagų, kurios, kaip įtariama, gali būti endokrininę sistemą ardančios medžiagos, kategorijos, todėl jie nėra tinkami taikyti horizontaliai; kadangi tai nesuderinama su cheminių medžiagų, kurios yra kancerogeninės, mutageninės ar toksiškos reprodukcijai (CMR), klasifikavimu pagal CLP reglamentą ir 7-ąja aplinkosaugos veiksmų programa; kadangi nepaprastai svarbu gebėti nustatyti medžiagas, kurios, kaip įtariama, gali būti endokrininę sistemą ardančios medžiagos, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad Kosmetikos gaminių reglamente ir Žaislų saugos direktyvoje numatyti apribojimai ne tik žinomoms kancerogeninėms, mutageninėms ar toksiškoms reprodukcijai medžiagoms ir tokiomis laikomoms medžiagoms (1A ir 1B kategorijos), bet ir medžiagoms, kurios, kaip įtariama, gali būti kancerogeninės, mutageninės ar toksiškos reprodukcijai medžiagos (2 kategorija);

T.	kadangi atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose trūksta tinkamų bandymų ir duomenų reikalavimų, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti endokrininę sistemą ardančias chemines medžiagas;

kadangi komunikate atkreipiamas dėmesys į vis akivaizdesnius įrodymus, susijusius su endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų mišriu poveikiu (t. y. endokrininę sistemą ardančių medžiagų derinio poveikis gali turėti neigiamą poveikį koncentracijose, kuriose pavienių medžiagų atveju jokio poveikio nepastebėta), tačiau jame nepateikiama jokių pasiūlymų šiam klausimui spręsti;

kadangi įgyvendinant projektą „EDC-MixRisk“ pagal programą „Horizontas 2020“ buvo padaryta išvada, kad dabartiniuose cheminių medžiagų reglamentavimo reglamentuose sistemingai nepakankamai įvertinama rizika sveikatai, susijusi su mišriosiomis endokrininę sistemą ardančiomis cheminėmis medžiagomis arba galimai endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis (15);

kadangi dėl trūkumų, susijusių su REACH (cheminių medžiagų registracija, įvertinimas, autorizacija ir apribojimai) reglamento įgyvendinimu (didelis reikalavimų neatitinkančių registracijos dokumentų rinkinių procentas, lėtas vertinimas dėl duomenų trūkumo ir nesugebėjimas imtis reguliavimo veiksmų dėl medžiagų, kurios, kaip nustatyta, atlikus vertinimą, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai), taip pat nepavyksta sumažinti ekspozicijos žinomoms endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms ir medžiagoms, kurios, kaip įtariama, gali būti endokrininę sistemą ardančios medžiagos;

mano, kad Komisijos komunikate pasiūlyta Sąjungos endokrininę sistemą ardančių medžiagų sistema nėra pakankama, kad būtų galima šalinti pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, kylantį dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikio, o juo nėra užtikrinama tai, ko yra reikalaujama pagal 7-ąją AVP;

mano, kad endokrininę sistemą ardančios medžiagos yra cheminės medžiagos, lygiavertės medžiagoms, kurios klasifikuojamos kaip kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai (toliau – CMR medžiagos), todėl Sąjungos teisės aktuose jos turėtų būti traktuojamos vienodai;

ragina Komisiją nedelsiant imtis visų būtinų veiksmų, kad būtų užtikrinta aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga nuo endokrininę sistemą ardančių medžiagų, veiksmingai mažinant bendrą tokių medžiagų poveikį žmonėms ir aplinkai;

ragina Komisiją ne vėliau kaip 2020 m. birželio mėn. parengti, remiantis PSO apibrėžtimi ir CLP reglamente pateikiamu CMR medžiagų klasifikavimu, horizontalias medžiagų, kurios, kaip įtariama, gali būti endokrininę sistemą ardančios medžiagos, taip pat žinomų endokrininę sistemą ardančių medžiagų ir tokiomis laikomų medžiagų apibrėžtis;

ragina Komisiją užtikrinti, kad prie horizontaliosios apibrėžties būtų pridėti tinkami rekomendaciniai dokumentai;

ragina Komisiją ne vėliau kaip 2020 m. birželio mėn. pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, siekiant į Reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 įtraukti konkrečias nuostatas, panašias į nuostatas dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų;

ragina Komisiją ne vėliau kaip 2020 m. birželio mėn. parengti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, siekiant į Direktyvą 2009/48/EB įtraukti konkrečias nuostatas dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų, panašias į nuostatas dėl kancerogeninių, mutageninių ir toksiškų reprodukcijai medžiagų, tačiau nenurodant klasifikavimo slenkstinių verčių ribos, nes tokios vertės nėra taikomos endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms;

ragina Komisiją ne vėliau kaip 2020 m. birželio mėn. peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 1935/2004, siekiant veiksmingai sumažinti juose esančių pavojingų medžiagų kiekį, numatant specialias nuostatas, kuriomis būtų pakeičiamas endokrininę sistemą ardančių medžiagų naudojimas;

mano, kad būtina skubiai spartinti tyrimų rengimą ir tvirtinimą, kad būtų tinkamai identifikuotos endokrininę sistemą ardančios medžiagos, įskaitant metodikas, susijusias su tokiu nauju požiūriu;

10.

ragina Komisiją užtikrinti, kad visuose susijusiuose teisės aktuose būtų nuolat atnaujinami duomenų reikalavimai, siekiant atsižvelgti į naujausią technikos ir mokslo pažangą, o endokrininę sistemą ardančios medžiagos galėtų būti tinkamai identifikuotos;

11.

ragina Komisiją visuose atitinkamuose ES teisės aktuose atsižvelgti į mišinių poveikį ir jų bendrą poveikį;

12.

ragina Europos cheminių medžiagų agentūrą, Komisiją ir valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių siekiant, kad iki 2019 m. pabaigos būtų užtikrinta registracijos dokumentacijos atitiktis REACH (cheminių medžiagų registracija, įvertinimas, autorizacija ir apribojimai) reglamento nuostatomis, būtų paspartintas medžiagų vertinimas ir veiksmingai įgyvendinamos galutinės cheminių medžiagų vertinimo pagal REACH reglamentą išvados, nes tai yra svarbios priemonės, padedančios kuo labiau sumažinti ekspoziciją endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms;

13.

ragina Komisiją užtikrinti tinkamą endokrininę sistemą ardančių medžiagų biologinę stebėseną žmonių ir gyvūnų populiacijose, taip pat tokių medžiagų stebėseną aplinkoje, įskaitant geriamąjį vandenį;

14.

ragina Komisiją užtikrinti, kad Sąjungos endokrininę sistemą ardančių medžiagų sistema veiksmingai prisidėtų prie Sąjungos netoksiškos aplinkos strategijos, kuri turi būti priimta kuo greičiau;

15.

ragina Komisiją skatinti endokrininę sistemą ardančių medžiagų mokslinius tyrimus, visų pirma susijusius su jų epigenetiniu poveikiu ir poveikiu kartoms, jų poveikiu mikrobiomai, naujų endokrininę sistemą ardančių medžiagų dozės ir atsako sąlygomis bei charakteristikomis, o taip pat saugesnėmis alternatyvomis;

16.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 309, 2009 11 24, p. 1.

(2) OL L 101, 2018 4 20, p. 33.

(3) OL L 167, 2012 6 27, p. 1.

(4) OL L 301, 2017 11 17, p. 1.

(5) OL L 338, 2004 11 13, p. 4.

(6) OL L 342, 2009 12 22, p. 59.

(7) OL L 170, 2009 6 30, p. 1.

(8) OL L 353, 2008 12 31, p. 1.

(9) OL L 354, 2013 12 28, p. 171.

(10) https://unstats.un.org/sdgs/METADATA?Text=&Goal=3&Target=3.9

(11) WHO/UNEP, „The State of the Science of Endocrine Disrupting Chemicals – 2012“, Pasaulio sveikatos organizacija, 2013, http://www.who.int/ceh/publications/endocrine/en/

(12) OL C 36, 2016 1 29, p. 85.

(13) tyrimas „Endokrininę sistemą ardančios medžiagos. Nuo mokslinių įrodymų iki žmogaus sveikatos apsaugos“, 2019 m. sausio 15 d. Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius, paskelbta: http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2019/608866/IPOL_STU(2019)608866_EN.pdf

(14) I. Rijk van Duursen, M. van den Berg, Sveikatos išlaidos, kurios gali būti siejamos su endokrininę sistemą ardančiomis cheminėmis medžiagomis. Inventorinis aprašas, vertinimas ir tolesni veiksmai siekiant įvertinti galimą poveikį sveikatai, susijusį su šių medžiagų poveikiu sveikatai ES. Utrechto universiteto Rizikos vertinimo mokslų institutas, 2016 m.: https://www.uu.nl/sites/default/files/rijk_et_al_2016_-_report_iras_-_health_cost_associated_with_edcs_3.pdf

(15) https://edcmixrisk.ki.se/wp-content/uploads/sites/34/2019/03/Policy-Brief-EDC-MixRisk-PRINTED-190322.pdf

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/23

P8_TA(2019)0392

Rezoliucijos, kuri pateikta siekiant užbaigti diskusijas, pavadinimo suformulavimas ar keitimas (Darbo tvarkos taisyklių 149a straipsnio 2 dalies išaiškinimas)

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento sprendimas dėl rezoliucijos, kuri pateikta siekiant užbaigti diskusijas, pavadinimo suformulavimo ar keitimo (Darbo tvarkos taisyklių 149a straipsnio 2 dalies išaiškinimas) (2019/2020(REG))

(2021/C 158/06)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 3 d. Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkės laišką,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 226 straipsnį,

nusprendžia prie Darbo tvarkos taisyklių 149a straipsnio 2 dalies pridėti tokį išaiškinimą:

„Rezoliucijos, kuri pateikta siekiant užbaigti diskusijas pagal 123, 128 ar 135 straipsnį, pavadinimo suformulavimas ar keitimas nereiškia darbotvarkės pakeitimo, jeigu pavadinimas patenka į svarstomo dalyko sritį.“;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai susipažinti.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/24

P8_TA(2019)0393

Politinė deklaracija dėl frakcijos įsteigimo (Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos antros įtraukos išaiškinimas)

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento sprendimas dėl politinės deklaracijos dėl frakcijos įsteigimo (Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos antros įtraukos išaiškinimas) (2019/2019(REG)

(2021/C 158/07)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 3 d. Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkės laišką,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 226 straipsnį,

nusprendžia prie Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos antros įtraukos pridėti tokį išaiškinimą:

„Frakcijos politinėje deklaracijoje išdėstomos frakcijos atstovaujamos vertybės ir pagrindiniai politiniai tikslai, kurių jos nariai ketina siekti kartu, vykdydami savo įgaliojimus. Deklaracijoje išsamiai, konkrečiai ir teisingai apibūdinama bendra frakcijos politinė orientacija.“;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai susipažinti.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/25

P8_TA(2019)0359

Bendrijos migracijos statistika ir tarptautinės apsaugos statistika ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos (COM(2018)0307 – C8-0182/2018 – 2018/0154(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/08)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0307),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0182/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0395/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

P8_TC1-COD(2018)0154

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/…, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 338 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 862/2007 (2) nustatoma bendra ir palyginama migracijos ir tarptautinės apsaugos Europos statistikos teisinė sistema;

(2)

reaguojant į naujus Sąjungoje besiformuojančius poreikius, susijusius su prieglobsčio ir valdomos migracijos ir tarptautinės apsaugos statistika, ir kadangi migracijos charakteristikos judėjimų apibrėžimai sparčiai keičiasi, būtina sistema, leidžianti reikia sistemos, leidžiančios greitai reaguoti į besikeičiančius su šia migracijos ir tarptautinės apsaugos statistika susijusius poreikius; [1 pakeit.]

(2a)

dėl nuolatinės dabartinių migracijos srautų kaitos ir įvairaus jų pobūdžio reikia rinkti išsamius ir palyginamus bei pagal lytį suskirstytus statistinius duomenis apie migruojančius gyventojus, siekiant suprasti tikrąją padėtį, nustatyti silpnąsias vietas ir skirtumus bei teikti politikos formuotojams patikimus duomenis ir informaciją, kurių reikia kuriant būsimą viešąją politiką; [2 pakeit.]

(3)

norint padėti Sąjungai veiksmingai reaguoti į migracijos keliamus uždavinius ir plėtoti žmogaus teisėmis grindžiamą politiką, kurioje atsižvelgiama į lyčių aspektą , reikia dažnesnių nei metinių prieglobsčio ir valdomos migracijos ir tarptautinės apsaugos duomenų apie prieglobstį ir valdomą migraciją ; [3 pakeit.]

(4)	prieglobsčio ir valdomos migracijos ir tarptautinės apsaugos statistika labai svarbi nagrinėjant, apibrėžiant ir vertinant įvairias politikos sritis, visų pirma reaguojant į asmenų, prašančių apsaugos Europoje, atvykimą , siekiant rasti geriausius sprendimus ; [4 pakeit.]

(4a)

statistiniai duomenys apie migraciją ir tarptautinę apsaugą yra ypač svarbūs siekiant susidaryti bendrą nuomonę apie migracijos judėjimą Sąjungoje ir užtikrinti tinkamą Sąjungos teisės aktų taikymą valstybėse narėse, paisant pagrindinių teisių, nustatytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje; [5 pakeit.]

(4b)	persekiojimas dėl lyties suteikia pagrindą prašyti tarptautinės apsaugos ir ją suteikti. Nacionalinės ir Europos statistikos institucijos turėtų rinkti statistinius duomenis apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą dėl priežasčių, susijusių su lytimi, įskaitant smurtą dėl lyties; [6 pakeit.]

(5)	siekiant užtikrinti valstybių narių teikiamų duomenų kokybę, visų pirma jų palyginamumą, ir Sąjungos lygmeniu rengti patikimas apžvalgas, naudojami duomenys turėtų būti pagrįsti vienodomis sąvokomis ir remtis ta pačia ataskaitine data ar laikotarpiu;

(6)	apie prieglobstį ir valdomą migraciją ir tarptautinę apsaugą teikiami duomenys turėtų atitikti susijusią pagal Reglamentą (EB) Nr. 862/2007 renkamą informaciją;

(7)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 223/2009 (3) nustatoma bendra Europos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos sistema. Visų pirma juo reikalaujama laikytis profesinio nepriklausomumo, nešališkumo, objektyvumo, patikimumo, statistikos konfidencialumo ir sąnaudų pagrįstumo principų;

(8)

plėtodamos, rengdamos ir skleisdamos Europos statistiką nacionalinės ir Europos statistikos institucijos bei tam tikrais atvejais kitos atitinkamos nacionalinės ir regioninės institucijos turėtų atsižvelgti į Europos statistikos praktikos kodekse, kurį 2011 m. rugsėjo 28 d. persvarstė ir atnaujino Europos statistikos sistemos komitetas, nustatytus principus;

(9)

kadangi veikdamos atskirai valstybės narės negali deramai pasiekti šio reglamento tikslo (persvarstyti ir papildyti galiojančias bendras Europos migracijos ir tarptautinės apsaugos statistinių duomenų rinkimo ir rengimo taisykles), siekiant užtikrinti suderinamumą ir palyginamumą, jo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, todėl Sąjunga, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, gali priimti tinkamas priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(9a)

siekiant Reglamento (EB) Nr. 862/2007 tikslų, reikėtų skirti pakankamai finansinių išteklių kokybiškų nacionalinių ir Sąjungos statistinių duomenų apie migraciją ir tarptautinę apsaugą rinkimui, nagrinėjimui ir sklaidai, visų pirma remiant susijusius veiksmus, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 516/2014 (4) ; [7 pakeit.]

(10)

šiuo reglamentu užtikrinama teisė į tai, kad būtų gerbiamas privatus ir šeimos gyvenimas, teisė į asmens duomenų apsaugą, užtikrinamas nediskriminavimas ir lyčių lygybė, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir, 8 , 21 ir 23 straipsniuose , ir laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (5); [8 pakeit.]

(10a)

pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimas turėtų suteikti galimybę nustatyti ir analizuoti konkrečias moterų ir vyrų pažeidžiamumo problemas ir jų konkrečius gebėjimus, atskleidžiant skirtumus ir nelygybės atvejus. Duomenys apie migraciją, kuriais atsižvelgiama į lyčių aspektą, gali padėti skatinti didesnę lygybę ir suteikti galimybių palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms. Migracijos statistikoje taip pat reikėtų atsižvelgti į tokius kintamuosius, kaip lyties tapatybė ir seksualinė orientacija, kad būtų renkami duomenys apie LGBTI+ asmenų patirtį ir nelygybę vykstant migracijos ir prieglobsčio procesams; [9 pakeit.]

(11)

siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 862/2007 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti konkrečias skirstymo kategorijas , nustatantys taisykles dėl tinkamų duomenų perdavimo būdų . Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (6); [10 pakeit.]

(11a)

siekiant Reglamentą (EB) Nr. 862/2007 pritaikyti prie technologinių ir ekonominių pokyčių, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 862/2007, norint atnaujinti tam tikras apibrėžtis ir papildyti reglamentą įtraukiant duomenų grupes ir papildomas duomenų skirstymo kategorijas, taip pat nustatyti taisykles dėl standartų tikslumo ir kokybės. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (7) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [11 pakeit.]

(11b)

kad būtų galima veiksmingai stebėti, kaip taikomas Reglamentas (EB) Nr. 862/2007, reikėtų jį reguliariai įvertinti. Komisija turėtų nuodugniai įvertinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 862/2007 surinktus statistinius duomenis, jų kokybę ir tai, ar jie laiku pateikiami ataskaitų Europos Parlamentui ir Tarybai rengimo tikslu. Turėtų būti glaudžiai konsultuojamasi su visais subjektais, dalyvaujančiais renkant prieglobsčio duomenis, įskaitant Jungtinių Tautų agentūras ir kitas susijusias tarptautines ir nevyriausybines organizacijas; [12 pakeit.]

(12)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 862/2007 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)	konsultuotasi su Europos statistikos sistemos komitetu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 862/2007 iš dalies keičiamas taip:

-1)

1 straipsnio c punktas pakeičiamas taip:

„c)	valstybėse narėse taikomas administracines ir teismines procedūras bei procesus, susijusius su imigracija, leidimų gyventi išdavimu, pilietybės, prieglobsčio suteikimu ir kitais tarptautinės apsaugos būdais, neleistinu atvykimu ir buvimu bei grąžinimu.“; [13 pakeit.]

-1a)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies j punktas pakeičiamas taip:

„j)	tarptautinės apsaugos prašymas – tarptautinės apsaugos prašymas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES* 2 straipsnio h punkte (8) ;“; [14 pakeit.]

1 dalies k punktas pakeičiamas taip:

„ k)	pabėgėlio statusas – pabėgėlio statusas, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/95/ES 2 straipsnio e punkte“; [15 pakeit.]

1 dalies l punktas pakeičiamas taip:

„l)	papildomos apsaugos statusas – papildomos apsaugos statusas, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/95/ES 2 straipsnio g punkte;“;[16 pakeit.]

1 dalies m punktas pakeičiamas taip:

„m)	šeimos nariai – šeimos nariai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 (9) 2 straipsnio g punkte;“;[17 pakeit.]

1 dalies o punktas pakeičiamas taip:

„o)	nelydimas nepilnametis – nelydimas nepilnametis, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/95/ES 2 straipsnio l punkte;“; [18 pakeit.]

1 dalies p punktas pakeičiamas taip:

„p)	išorės sienos – išorės sienos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 (10) 2 straipsnio 2 punkte;“; [19 pakeit.]

1 dalies q punktas pakeičiamas taip:

„q)

trečiosios šalies piliečiai, kuriems neleista atvykti – trečiosios šalies piliečius, kuriems prie išorės sienos nesuteikiamas leidimas atvykti, nes jie neatitinka visų atvykimo sąlygų, išdėstytų Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnio 1 dalyje, ir nėra priskiriami asmenų kategorijoms, nurodytoms to reglamento 6 straipsnio 5 dalyje;“; [20 pakeit.]

1 dalis papildoma šiuo punktu:

„sa)	išsiuntimas – išsiuntimas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB (11) 3 straipsnio 5 punkte;“; [21 pakeit.]

1 dalis papildoma šiuo punktu:

„sb)	savanoriškas išvykimas – savanoriškas išvykimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 8 punkte;“; [22 pakeit.]“

1 dalis papildoma šiuo punktu:

„sc)	savanoriškas grįžimas teikiant pagalbą – savanoriškas išvykimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 8 punkte, teikiant logistinę, finansinę ar kitokią materialinę pagalbą;“; [23 pakeit.]

k)	3 dalis išbraukiama. [24 pakeit.];

-1b)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Statistika apie tarptautinę migraciją, nuolatinius gyventojus ir pilietybės įgijimą

1. Valstybės narės pateikia Komisijai (Eurostatui) šią statistiką skaičiais apie:

imigrantus, atvykusius į valstybės narės teritoriją, suskirstant duomenis pagal:

i)	pilietybės grupę pagal amžių ir socialinę lytį;

ii)	šalies, kurioje gimė, grupę pagal amžių ir socialinę lytį;

iii)	šalies, kurioje buvo ankstesnė nuolatinė gyvenamoji vieta, grupę pagal amžių ir socialinę lytį;

emigrantus, išvykusius iš valstybės narės teritorijos, suskirstant duomenis pagal:

i)	pilietybės grupę;

ii)

amžių;

iii)	socialinę lytį;

iv)	šalių, kurioje bus nuolatinė gyvenamoji vieta, grupę;

asmenis, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra valstybėje narėje, suskirstant duomenis pagal:

i)	pilietybės grupę pagal amžių ir socialinę lytį;

ii)	šalies, kurioje gimė, grupę pagal amžių ir socialinę lytį;

asmenis, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybės narės teritorijoje ir kurie ataskaitiniais metais įgijo tos valstybės narės pilietybę ir anksčiau turėjo kitos valstybės narės ar trečiosios šalies pilietybę arba buvo be pilietybės, suskirstant duomenis pagal amžių ir socialinę lytį, arba pagal prieš tai turėtą pilietybę ir pagal tai, ar anksčiau asmuo buvo be pilietybės;

da)	„asmenis, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybės narės teritorijoje ir kurie ataskaitiniais metais gavo ilgalaikį leidimą gyventi, suskirstant duomenis pagal amžių ir socialinę lytį.

2. 1 dalyje nurodyta statistika yra renkama ataskaitiniu vienų kalendorinių metų laikotarpiu ir pateikiama Komisijai (Eurostatui) per 12 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos. Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2020 m.“; [25 pakeit.]

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)

1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)	per ataskaitinį laikotarpį atmestus tarptautinės apsaugos prašymus, duomenis suskirstant pagal atmetimo pobūdį;“; [26 pakeit.]

1 dalis papildoma šiais punktais:

„d)	asmenis, pateikusius tarptautinės apsaugos prašymą, arba įtrauktus į tokį prašymą kaip šeimos nariai per ataskaitinį laikotarpį, ir pirmą kartą teikiančius tarptautinės apsaugos prašymą;

da)	asmenis, kurie pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir jų prašymai nagrinėti taikant paspartintą procedūrą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES (12) 31 straipsnio 8 dalyje; [27 pakeit.]

db)	asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai, šiuos prašymus nagrinėjant taikant pasienio pasienio procedūrą, nurodytą Direktyvos 2013/32/ES 43 straipsnyje; [28 pakeit.]

dc)

asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir jiems buvo padaryta išimtis dėl paspartintos procedūros ar pasienio procedūros, kaip nustatyta Direktyvos 2013/32/ES 24 straipsnio 3 dalyje ir 25 straipsnio 6 dalyje; [29 pakeit.]

dd)	asmenis, kurie pateikė tarptautinės apsaugos prašymą, bet nebuvo užregistruoti EURODAC sistemoje, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 (13) 14 straipsnyje; [30 pakeit.]

de)	asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir kurie gali pateikti dokumentinių įrodymų, kurie gali padėti nustatyti šių asmenų tapatybę; [31 pakeit.]

df)	asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė kitą tarptautinės apsaugos prašymą, kaip nurodyta Direktyvos 2013/32/ES 40 straipsnyje, arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai; [32 pakeit.]

dg)

asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir kurie buvo laikomi sulaikyti, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/33/ES (14) , ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, duomenis apie šiuos asmenis suskirstant pagal mėnesius, kuriais jie buvo sulaikyti, ir sulaikymo priežastį; [33 pakeit.]

dh)	asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir dėl kurių priimtas administracinis ar teismo sprendimas arba nurodymas juos sulaikyti vadovaujantis Direktyva 2013/33/ES; [34 pakeit.]

di)

asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir dėl kurių priimtas administracinis ar teismo sprendimas arba nurodymas dėl sulaikymo alternatyvos, kaip nustatyta Direktyvoje 2013/33/ES, duomenis suskirstant pagal toliau nurodytą alternatyvos pobūdį:

i)	įsipareigojimas reguliariai prisistatyti į atitinkamas institucijas;

ii)	užstatas finansinės garantijos pavidalu;

iii)	pareiga neišvykti iš nustatytos vietos;

iv)	kitos sulaikymo alternatyvos; [35 pakeit.]

dj)

asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir dėl kurių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje priimtas administracinis ar teismo sprendimas arba nurodymas dėl sulaikymo alternatyvos, kaip nustatyta Direktyvoje 2013/33/ES, duomenis suskirstant pagal mėnesį, administracinį ar teismo sprendimą arba nurodymą šių asmenų atžvilgiu, duomenis toliau suskirstant pagal alternatyvos pobūdį:

i)	įsipareigojimas reguliariai prisistatyti į atitinkamas institucijas;

ii)	užstatas finansinės garantijos pavidalu;

iii)	pareiga neišvykti iš nustatytos vietos;

iv)	kitos sulaikymo alternatyvos; [36 pakeit.]

dk)	asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą ir kurių amžius buvo nustatytas; [37 pakeit.]

dl)

sprendimai dėl prašytojų amžiaus nustatymo, duomenis suskirstant taip:

i)	nustatytas faktas, kad prašytojas yra nepilnametis;

ii)	nustatytas faktas, kad prašytojas yra suaugęs asmuo;

iii)	vertinimas yra negalutinis ar nebaigtas; [38 pakeit.]

dm)

asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir buvo nustatyta, kad jiems reikia specialių procedūrinių garantijų, kaip nustatyta Direktyvos 2013/32/ES 24 straipsnyje, arba kad prašytojai turi specialių priėmimo poreikių, kaip nustatyta Direktyvos 2013/33/ES 2 straipsnio k punkte; [39 pakeit.]

dn)

asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir šiems asmenims teikiama nemokama teisinė pagalba, kaip nustatyta Direktyvos 2013/32/ES 20 straipsnyje, duomenis suskirstant pagal pirmosios ir antrosios instancijos procedūras; [40 pakeit.]

do)

asmenis, kurie ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir kuriems sudarytos materialinės priėmimo sąlygos, kuriomis šiems asmenims užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, kaip nustatyta Direktyvos 2013/33/ES 17 straipsnyje; [41 pakeit.]

dp)	asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą kaip nelydimi nepilnamečiai ir kuriems pagal Direktyvos 2013/32/ES 25 straipsnį paskirtas atstovas; [42 pakeit.]

dq)	asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą ir buvo pripažinti nelydimais nepilnamečiais bei jiems sudarytos sąlygos lankyti mokyklas, kaip nustatyta Direktyvos 2013/33/ES 14 straipsnyje; [43 pakeit.]

dr)	asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą ir kurie buvo pripažinti nelydimais nepilnamečiais bei buvo apgyvendinti, kaip nustatyta Direktyvos 2011/95/ES 31 straipsnio 3 dalyje, duomenis suskirstant pagal apgyvendinimo pagrindą; [44 pakeit.]

ds)	nelydimų nepilnamečių skaičius vienam globėjui per ataskaitinį laikotarpį.“; [45 pakeit.]

1 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip:

„Ši statistika pateikiama suskirstant duomenis pagal atitinkamų asmenų amžių ir , socialinę lytį bei ir pilietybę ir , taip pat nelydimus nepilnamečius. Šie duomenys renkami ataskaitiniu vieno kalendorinio mėnesio laikotarpiu ir pateikiami Komisijai (Eurostatui) per du mėnesius nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos. Pirmasis ataskaitinis mėnuo yra 2020 m. sausio mėn.“; [46 pakeit.]

ba)

2 dalies a punktas keičiamas taip:

„a)

asmenis, kuriems taikomi pirmosios instancijos sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais atmetami tarptautinės apsaugos prašymai, duomenis suskirstant taip:

i)	sprendimai, kuriais prašymai pripažįstami nepriimtinais, duomenis toliau suskirstant pagal nepriimtinumo pagrindą;

ii)	sprendimai, kuriais prašymai atmetami kaip nepagrįsti;

iii)	sprendimai, kuriais prašymai atmetami kaip akivaizdžiai nepagrįsti taikant įprastą procedūrą, duomenis toliau suskirstant pagal atmetimo pagrindą;

iv)	sprendimai, kuriais prašymai atmetami kaip akivaizdžiai nepagrįsti, taikant paspartintą procedūrą, duomenis toliau suskirstant pagal skubumo pagrindą ir atmetimo pagrindą;

v)	sprendimai, kuriais prašymai atmetami remiantis pagrindu, kad prašytojas gali gauti apsaugą savo kilmės šalyje, kaip nustatyta Direktyvos 2011/95/ES 8 straipsnyje;“; [47 pakeit.]

bb)

2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

asmenis, kuriems taikomi pirmosios instancijos sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais suteikiamas, atšaukiamas, sustabdomas pabėgėlio statusas arba atsisakoma jį pratęsti, remiantis nutraukimu, pašalinimu ar kitais motyvais; duomenys apie dėl nutraukimo ar pašalinimo priimtus sprendimus toliau skirstomi pagal specialiuosius pagrindus, kuriais grindžiamas nutraukimas ar pašalinimas;“; [48 pakeit.]

bc)

2 dalies c punktas pakeičiamas taip:\

„c)

asmenis, kuriems taikomi pirmosios instancijos sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais suteikiamas, atšaukiamas, sustabdomas papildomos apsaugos statusas arba atsisakoma jį pratęsti, remiantis nutraukimu, pašalinimu ar kitais motyvais; duomenys apie dėl nutraukimo ar pašalinimo priimtus sprendimus toliau skirstomi pagal specialiuosius pagrindus, kuriais grindžiamas nutraukimas ar pašalinimas;“; [49 pakeit.]

bd)

2 dalis papildoma šiuo punktu:

„ea)

asmenis, kuriems taikomi pirmosios instancijos sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais sumažinamos arba panaikinamos materialinės priėmimo sąlygos, duomenis suskirstant pagal sprendimo pobūdį, sąlygų sumažinimo arba panaikinimo trukmę ir priežastį.“; [50 pakeit.]

2 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip:

„Ši statistika pateikiama suskirstant duomenis pagal atitinkamų asmenų amžių ir socialinę lytį bei ir pilietybę ir , taip pat nelydimus nepilnamečius. Šie duomenys renkami ataskaitiniu trijų kalendorinių mėnesių laikotarpiu ir pateikiami Komisijai (Eurostatui) per du mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Pirmasis ataskaitinis laikotarpis yra 2020 m. sausio–kovo mėn.

Šie statistiniai duomenys toliau suskirstomi pagal sprendimus, priimtus po asmeninio pokalbio, ir sprendimus, priimtus nesurengus asmeninio pokalbio. Statistiniai duomenys apie sprendimus, priimtus po asmeninio pokalbio, toliau suskirstomi pagal asmeninius pokalbius, per kuriuos prašytojui buvo teikiamos vertėjo žodžiu paslaugos, ir asmeninius pokalbius, per kuriuos prašytojui vertėjo žodžiu paslaugos teikiamos nebuvo. “; [51 pakeit.]

d)	išbraukiamas 3 dalies a punktas;

da)

3 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

asmenis, kuriems taikomi galutiniai sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį per apeliacinio ar kasacinio skundo nagrinėjimo procedūrą priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais atmetami tarptautinės apsaugos prašymai, duomenis suskirstant taip:

i)	sprendimai, kuriais prašymai pripažįstami nepriimtinais, duomenis toliau suskirstant pagal nepriimtinumo pagrindą;

ii)	sprendimai, kuriais prašymai atmetami kaip nepagrįsti;

iii)	sprendimai, kuriais prašymai atmetami kaip akivaizdžiai nepagrįsti taikant įprastą procedūrą, duomenis toliau suskirstant pagal atmetimo pagrindą;

iv)	sprendimai, kuriais prašymai atmetami kaip akivaizdžiai nepagrįsti, taikant paspartintą procedūrą, duomenis toliau suskirstant pagal skubumo pagrindą ir atmetimo pagrindą;

v)	sprendimai, kuriais prašymai atmetami remiantis pagrindu, kad prašytojas gali gauti apsaugą savo kilmės šalyje, kaip nustatyta Direktyvos 2011/95/ES 8 straipsnyje;“; [52 pakeit.]

db)

3 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

asmenis, kuriems taikomi galutiniai sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais suteikiamas, atšaukiamas, sustabdomas pabėgėlio statusas arba atsisakoma jį pratęsti, remiantis nutraukimu, pašalinimu ar kitais motyvais; duomenys apie dėl nutraukimo ar pašalinimo priimtus sprendimus toliau skirstomi pagal specialiuosius pagrindus, kuriais grindžiamas nutraukimas ar pašalinimas;“; [53 pakeit.]

dc)

3 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)

asmenis, kuriems taikomi galutiniai sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais suteikiamas, atšaukiamas, sustabdomas papildomos apsaugos statusas arba atsisakoma jį pratęsti, remiantis nutraukimu, pašalinimu ar kitais motyvais; duomenys apie dėl nutraukimo ar pašalinimo priimtus sprendimus toliau skirstomi pagal specialiuosius pagrindus, kuriais grindžiamas nutraukimas ar pašalinimas;“; [54 pakeit.]

dd)

3 dalis papildoma šiuo punktu:

„ga)

asmenis, kuriems taikomi galutiniai sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais sumažinamos arba panaikinamos materialinės priėmimo sąlygos, duomenis suskirstant pagal sprendimo pobūdį, sąlygų sumažinimo arba panaikinimo trukmę ir priežastį.“; [55 pakeit.]

3 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip:

„Statistika pagal b, c, d, e, f ir g punktus pateikiama suskirstant duomenis pagal atitinkamų asmenų amžių ir , socialinę lytį bei ir pilietybę ir bei nelydimus nepilnamečius. Be to, statistika pagal g punktą suskirstoma pagal gyvenamąją šalį ir sprendimo dėl prieglobsčio rūšį. Šie duomenys renkami ataskaitiniu vienų kalendorinių metų laikotarpiu ir pateikiami Komisijai (Eurostatui) per tris mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos. Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2020 m.“; [56 pakeit.]

ea)

įterpiama ši dalis:

„3a. Valstybės narės Komisijai (Eurostatui) pateikia statistinius duomenis apie apeliacinių procedūrų trukmę kalendorinėmis dienomis, pradedant skaičiuoti nuo dienos, kurią pateikiamas apeliacinis skundas, ir baigiant diena, kurią priimamas pirmos instancijos procedūros sprendimas dėl apeliacinio skundo.“; [57 pakeit.]

4 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)	perkėlimų, susijusių su c ir h punktais nurodytų sprendimų vykdymu, skaičių;“;

4 dalis papildoma šiais punktais:

„f)	prašymų pakartotinai nagrinėti prašymus atsiimti ir perimti savo žinion prieglobsčio prašytojus skaičių;

g)	nuostatas, kuriomis pagrįsti f punkte nurodyti prašymai;

h)	sprendimus, priimtus dėl f punkte nurodytų prašymų.“;

4 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip:

„ Šie statistiniai duomenys pateikiami duomenis suskirstant pagal atitinkamų asmenų amžių, socialinę lytį ir pilietybę, taip pat nelydimus nepilnamečius. Ši statistika renkama ataskaitiniu vienų kalendorinių metų vieno kalendorinio mėnesio laikotarpiu ir pateikiama Komisijai (Eurostatui) per tris mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos. Pirmieji ataskaitiniai metai Pirmasis ataskaitinis laikotarpis yra 2020 m. sausio mėn.“; [58 pakeit.]

ha)	pridedama ši dalis: „4a. 1–4 dalyse nurodyti statistiniai duomenys suskirstomi pagal prašymo pateikimo mėnesį.“; [59 pakeit.]

1a)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	antraštė pakeičiama taip:

1 dalies a punktas keičiamas taip:

„a)	trečiųjų šalių piliečius, neįleistus į valstybės narės teritoriją ties išorės siena, duomenis suskirstant pagal amžių, socialinę lytį ir pilietybę;“; [61 pakeit.]

1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)	trečiųjų šalių piliečius, pagal šalies imigracijos įstatymus neleistinai esančius valstybės narės teritorijoje.“; [62 pakeit.]

d)	1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip: „B punkto statistika pateikiama suskirstant duomenis pagal atitinkamų asmenų amžių, socialinę lytį ir pilietybę, jų sulaikymo pagrindus ir vietą.“; [63 pakeit.]

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės pateikia Komisijai (Eurostatui) šią statistiką:

-a)	trečiųjų šalių piliečių pateiktų prašymų pirmą kartą gauti leidimus gyventi skaičių, duomenis suskirstant pagal pilietybę, priežastį, dėl kurios prašoma suteikti leidimą, amžių ir socialinę lytį; [64 pakeit.]

-aa)	atmestų trečiųjų šalių piliečių pateiktų prašymų pirmą kartą gauti leidimus gyventi skaičių, duomenis suskirstant pagal pilietybę, priežastį, dėl kurios prašyta suteikti leidimą, amžių ir socialinę lytį; [65 pakeit.]

-ab)	per ataskaitinį laikotarpį atmestų prašymų išduoti leidimą gyventi asmeniui pakeitus imigracijos statusą arba pateikus kitas priežastis pasilikti skaičių, suskirstant duomenis pagal pilietybę, atsisakymo išduoti leidimą priežastį, amžių ir socialinę lytį; [66 pakeit.]

trečiųjų šalių piliečiams išduotų leidimų gyventi skaičių, suskirstant duomenis pagal:

i)	leidimus, išduotus per ataskaitinį laikotarpį, kai leidimas gyventi asmeniui išduotas pirmą kartą, suskirstant duomenis pagal pilietybę, pagrindą leidimui išduoti, pagal leidimo galiojimo trukmę, pagal amžių ir socialinę lytį; [67 pakeit.]

ii)	leidimus, išduotus per ataskaitinį laikotarpį, ir kurie išduoti asmeniui pakeitus imigracijos statusą arba pateikus kitas priežastis pasilikti, suskirstant duomenis pagal pilietybę, pagrindą leidimui išduoti, pagal leidimo galiojimo trukmę ir pagal amžių ir socialinę lytį; [68 pakeit.]

iii)	leidimus, galiojančius baigiantis ataskaitiniam laikotarpiui (išduotų leidimų skaičių, neįskaitant panaikintų arba nebegaliojančių leidimų), suskirstant juos pagal pilietybę, pagrindą leidimui išduoti, pagal leidimo galiojimo trukmę ir pagal amžių ir socialinę lytį; [69 pakeit.]

b)	ilgalaikių gyventojų skaičių baigiantis ataskaitiniam laikotarpiui, suskirstant duomenis pagal pilietybę, ilgalaikio gyventojo statuso rūšį, amžių ir socialinę lytį. [70 pakeit.]

Renkant statistinius duomenis pagal -a, -aa ir a punktus, duomenys apie dėl šeimos išduotus leidimus toliau skirstomi pagal priežastį ir trečiosios šalies piliečio rėmėjo statusą. [71 pakeit.]“;

b)	3 dalis pakeičiama taip: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta statistika yra renkama ataskaitiniu vienų kalendorinių metų laikotarpiu ir pateikiama Komisijai (Eurostatui) per šešis mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos. Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2020 m.“

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)

1 dalies a punktas keičiamas taip:

„a)

neleistinai valstybės narės teritorijoje esančių trečiosios šalies piliečių, kurių atžvilgiu priimtas administracinis arba teismo sprendimas arba aktas, kuriame tvirtinama arba pripažįstama, kad jų buvimas neleistinas, ir jie įpareigojami išvykti iš valstybės narės teritorijos, skaičių, šiuos duomenis suskirstant pagal atitinkamų asmenų pilietybę ir sprendimo priėmimo pagrindą;“; [72 pakeit.]

-aa)

1 dalyje įterpiamas šis punktas:

„aa)

šios dalies a punkte nurodytų trečiųjų šalių piliečių, dėl kurių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje priimamas administracinis ar teismo sprendimas, kuriuo uždraudžiama atvykti į šalį, arba nurodymas, kaip nurodyta Direktyvos 2008/115/EB 11 straipsnyje, skaičių, duomenis suskirstant pagal atitinkamų asmenų pilietybę;“; [73 pakeit.]

-ab)

1 dalyje įterpiamas šis punktas:

„ab)	trečiųjų šalių piliečių, dėl kurių ataskaitiniu laikotarpiu priimamas administracinis arba teismo sprendimas arba nurodymas juos sulaikyti, kaip nurodyta Direktyvoje 2008/115/EB, skaičius;“; [74 pakeit.]

-ac)

1 dalyje įterpiamas šis punktas:

„ac)	trečiųjų šalių piliečių, dėl kurių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje priimamas administracinis arba teismo sprendimas arba nurodymas juos sulaikyti, kaip nurodyta Direktyvoje 2008/115/EB, skaičius, duomenis suskirstant pagal mėnesį, kurį trečiųjų šalių piliečiai buvo sulaikyti;“; [75 pakeit.]

-ad)

1 dalyje įterpiamas šis punktas:

„ad)

trečiųjų šalių piliečių, dėl kurių ataskaitiniu laikotarpiu priimamas administracinis arba teismo sprendimas arba nurodymas dėl jų sulaikymo alternatyvos, kaip nurodyta Direktyvoje 2008/115/EB, skaičių, duomenis suskirstant pagal alternatyvos pobūdį:

i)	įsipareigojimas reguliariai prisistatyti į atitinkamas institucijas;

ii)	užstatas finansinės garantijos pavidalu;

iii)	pareiga neišvykti iš nustatytos vietos;

iv)	kitos sulaikymo alternatyvos;“; [76 pakeit.]

-ae)

1 dalyje įterpiamas šis punktas:

„ae)

trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje priimtas administracinis ar teismo sprendimas arba nurodymas dėl sulaikymo alternatyvos, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/115/EB, duomenis suskirstant duomenis pagal mėnesį, kurį tų asmenų atžvilgiu buvo priimtas administracinis ar teismo sprendimas arba nurodymas, duomenis toliau suskirstant pagal alternatyvos pobūdį:

i)	įsipareigojimas reguliariai prisistatyti į atitinkamas institucijas;

ii)	užstatas finansinės garantijos pavidalu;

iii)	pareiga neišvykti iš nustatytos vietos;

iv)	kitos sulaikymo alternatyvos;“; [77 pakeit.]

-af)

1 dalyje įterpiamas šis punktas:

„af)	trečiųjų šalių piliečių, dėl kurių per ataskaitinį laikotarpį priimtas sprendimas atidėti išsiuntimą pagal Direktyvos 2008/115/EB 9 straipsnį, skaičių, duomenis suskirstant pagal atidėjimo pagrindą ir atitinkamų asmenų pilietybę;“; [78 pakeit.]

-ag)

1 dalyje po a punkto įterpiamas šis punktas:

„ag)	trečiųjų šalių piliečių, dėl kurių ataskaitiniu laikotarpiu priimtas administracinis ar teismo sprendimas arba nurodymas juos sulaikyti ir kurių atžvilgiu vyksta teisminės peržiūros procedūros, kaip nurodyta Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsnio 2 dalyje, skaičių;“; [79 pakeit.]

1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

trečiųjų šalių piliečių, kurie jau yra išvykę iš valstybės narės teritorijos pagal administracinį arba teismo sprendimą arba aktą, nurodytą a punkte, skaičių, suskirstant šiuos duomenis duomenis suskirstant pagal sugrąžintų asmenų pilietybę, grąžinimo rūšį ir gautos pagalbos rūšį ir , taip pat pagal paskirties šalį , duomenis toliau suskirstant pagal sugrąžintų trečiosios šalies piliečių kilmės šalį; “; [80 pakeit.]

aa)

1 dalis papildoma šiuo punktu:

„ba)

trečiųjų šalių piliečių, kurie jau yra išvykę iš valstybės narės teritorijos pagal administracinį arba teismo sprendimą arba aktą, skaičių, duomenis suskirstant pagal sprendimo ar akto pobūdį:

i)	vadovaujantis oficialiu Sąjungos readmisijos susitarimu;

ii)	vadovaujantis neoficialiu Sąjungos readmisijos susitarimu;

iii)	vadovaujantis nacionaliniu readmisijos susitarimu;

Šie statistiniai duomenys toliau skirstomi pagal atitinkamų asmenų paskirties šalį ir pilietybę.“; [81 pakeit.]

2 dalis pakeičiama taip:

„2. 1 dalyje nurodyta statistika yra skirstoma pagal susijusio asmens amžių ir lytį, taip pat pagal nelydimus nepilnamečius. Ji renkama ataskaitiniu trijų kalendorinių mėnesių vieno kalendorinio mėnesio laikotarpiu ir yra pateikiama pateikiama Komisijai (Eurostatui) per du mėnesius dvi savaites nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Pirmasis ataskaitinis laikotarpis yra 2020 m. sausio–kovo mėn“. [82 pakeit.]

4)	8 straipsnis išbraukiamas;

4a)

9 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės praneša Komisijai (Eurostatui) apie naudotus duomenų šaltinius, šių šaltinių pasirinkimo priežastis, apie pasirinktų duomenų šaltinių poveikį statistikos kokybei, apie įdiegtus asmens duomenų apsaugos mechanizmus ir apie taikytus vertinimo metodus, taip pat praneša Komisijai (Eurostatui) apie atitinkamus pakeitimus.“; [83 pakeit.]

4b)

įterpiamas šis straipsnis:

„9a straipsnis

Deleguotieji aktai

Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos 2 straipsnio 1 dalyje išdėstytos apibrėžtys.

Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas:

a)	apibrėžiant šalies, kurioje gimė atitinkami asmenys, grupių, ankstesnės ir būsimos nuolatinės gyvenamosios vietos šalies grupių ir pilietybės grupių kategorijas, kaip numatyta 3 straipsnio 1 dalyje;

b)	apibrėžiant pagrindo išduoti leidimą gyventi kategorijas, kaip nustatyta 6 straipsnio 1 dalies a punkte;

c)	apibrėžiant papildomą duomenų skirstymą;

d)	nustatant taisykles dėl tikslumo ir kokybės standartų.“; [84 pakeit.]

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kad būtų nustatytos skirstymo nuostatos pagal 4, 5, 6 ir 7 straipsnius ir tinkamų formatų taisyklės duomenims perduoti pagal 9 straipsnį kuriais nustatomos tinkamų formatų taisyklės duomenims perduoti pagal 9 straipsnį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros .“; [85 pakeit.]

Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.

b)	2 dalies dalis d punktas išbraukiamas išbraukiama . [86 pakeit.]

5a)

įterpiamas šis straipsnis:

„10a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 9a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo … [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo data].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 9a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 9a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“; [87 pakeit.]

5b)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	antraštė pakeičiama taip: „Komiteto procedūra“; [88 pakeit.]

b)	1 dalis pakeičiama taip: „1. Komisijai padeda Reglamentu (EB) Nr. 223/2009 įsteigtas Europos statistikos sistemos komitetas. Tas komitetas yra komitetas, kaip tai suprantama pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011.“; [89 pakeit.]

c)	2 dalis pakeičiama taip: „2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 ir 10 straipsniai, atsižvelgiant į minėto reglamento 11 straipsnio nuostatas.“; [90 pakeit.]

d)	3 dalis išbraukiama. [91 pakeit.]

2 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Reglamento (EB) Nr. 862/2007 4 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 7 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis taikomi nuo 2020 m. kovo 1 d.

Reglamento (EB) Nr. 862/2007 4 straipsnio 3 ir 4 dalys ir 6 straipsnio 1 ir 3 dalys taikomos nuo 2020 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.

(2) 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 311/76 dėl statistinių duomenų rinkimo apie darbuotojus užsieniečius (OL L 199, 2007 7 31, p. 23).

(3) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).

(4) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 516/2014, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas ir iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2008/381/EB ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai Nr. 573/2007/EB ir Nr. 575/2007/EB bei Tarybos sprendimas 2007/435/EB ( OL L 150, 2014 5 20, p. 168 ).

(5) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(6) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(7) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(8) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų ( OL L 337, 2011 12 20, p. 9).

(9) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, 2013 6 29, p. 31).

(10) 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) ( OL L 77, 2016 3 23, p. 1 ).

(11) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).

(12) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013 6 29, p. 60).

(13) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013 dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (OL L 180, 2013 6 29, p. 1).

(14) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013 6 29, p. 96).

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/42

P8_TA(2019)0360

ES prisijungimas prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto ***

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto projekto (06929/2019 – C8-0133/2019 – 2018/0214(NLE))

(Pritarimo procedūra)

(2021/C 158/09)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06929/2019),

—	atsižvelgdamas į Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos aktą, kuris buvo pasirašytas 2015 m. gegužės 20 d. Ženevoje (11510/2018),

—	atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0133/2019),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją ir Tarptautinės prekybos komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A8-0187/2019),

pritaria Europos Sąjungos prisijungimui prie akto;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/43

P8_TA(2019)0361

Sąjungos veiksmai prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos veiksmų prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto (COM(2018)0365 – C8-0383/2018 – 2018/0189(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/10)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0365),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 207 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0383/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdami į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—

atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0036/2019),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

atsižvelgia į tris Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos. Pirmas ir antras pareiškimai kartu su galutiniu teisėkūros procedūra priimtu aktu bus paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 55.

P8_TC1-COD(2018)0189

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl Sąjungos veiksmų prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1753.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl galimybės ES geografinės nuorodos apsaugą taikyti ir ne žemės ūkio produktams

Komisija atsižvelgia į 2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl galimybės Europos Sąjungos geografinės nuorodos apsaugą taikyti ir ne žemės ūkio produktams.

Siekdama surinkti daugiau ne žemės ūkio geografinių nuorodų apsaugos bendrojoje rinkoje ekonominių ir teisinių įrodymų, Komisija 2018 m. lapkričio mėn. pradėjo tyrimą, kuris papildė 2013 m. atliktą tyrimą; atlikdama šį tyrimą ji taip pat siekia gauti papildomos informacijos apie konkurencingumą, nesąžiningą konkurenciją, klastojimą, vartotojų požiūrį, išlaidų ir naudos santykį, taip pat ne žemės ūkio GN apsaugos modelių veiksmingumą, atsižvelgiant į proporcingumo principą.

Atsižvelgdama į Geresnio reglamentavimo principus ir įsipareigojimus, nustatytus 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros, Komisija išnagrinės tyrimą ir ataskaitą dėl Sąjungos dalyvavimo Ženevos akte, kaip nurodyta Reglamento dėl Sąjungos veiksmų prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto straipsnyje dėl peržiūros ir stebėsenos ir įvertins visus galimus tolesnius veiksmus.

Komisijos pareiškimas dėl Reglamento 9a straipsnio 3 dalyje nustatytos procedūros

Komisija pažymi, kad nors Reglamento 9a straipsnio 3 dalyje nustatyta procedūra yra teisinė būtinybė, kylanti iš Sąjungos išimtinės kompetencijos, ji vis dėlto gali pareikšti, kad, atsižvelgiant į dabartinį ES acquis, bet koks tokio pobūdžio Komisijos įsikišimas turėtų būti išimtinis ir tinkamai pagrįstas. Konsultacijose su valstybe nare Komisija dės visas pastangas, kad kartu su valstybe nare pašalintų visas problemas ir išvengtų neigiamos nuomonės paskelbimo. Komisija pažymi, kad apie kiekvieną neigiamą nuomonę bus raštu pranešta atitinkamai valstybei narei ir, remiantis SESV 296 straipsniu, bus nurodytos tokią nuomonę pagrindžiančios priežastys. Komisija taip pat norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad neigiama nuomonė neužkerta kelio pateikti kitą paraišką dėl tos pačios kilmės vietos nuorodos, jei neigiamoje nuomonėje nurodytos priežastys vėliau buvo tinkamai išspręstos arba tapo negaliojančiomis.

Komisijos pareiškimas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto pasiūlymo

Komisija pažymi, kad Sąjunga turi išimtinę išorės kompetenciją geografinių nuorodų srityje ir kad ji prisijungia prie Lisabonos susitarimo Ženevos akto kaip atskira šalis. Ši išimtinė kompetencija suteikta remiantis Europos Teisingumo Teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimu (byla C-389/15 – Komisija / Taryba). Atsižvelgiant į ES išimtinę išorės kompetenciją, valstybės narės negali tapti Ženevos akto šalimis kaip atskiros šalys ir jos nebeturėtų pačios saugoti trečiųjų šalių, kurios yra Lisabonos sistemos narės, užregistruotų naujų geografinių nuorodų. Komisija, atsižvelgdama į išskirtines aplinkybes, susijusias su tuo, kad septynios valstybės narės jau ilgą laiką yra Lisabonos susitarimo šalys, kad jos turi daug intelektinės nuosavybės, įregistruotos pagal Lisabonos susitarimą, ir kad reikalingas sklandus perėjimas, išimties tvarka buvo pasirengusi sutikti, kad šiuo konkrečiu atveju Bulgarijai, Čekijai, Slovakijai, Prancūzijai, Vengrijai, Italijai ir Portugalijai būtų leista prisijungti prie Ženevos akto atsižvelgiant į ES interesus.

Komisija griežtai prieštarauja Tarybai, kuri toliau primygtinai reikalauja suteikti galimybę visoms to pageidaujančioms ES valstybėms narėms kartu su Sąjunga ratifikuoti Ženevos aktą arba prie jo prisijungti ir kuri kaip priežastį nurodo Sąjungos balsavimo teisių sureguliavimą atsižvelgiant į Ženevos akto 22 straipsnio 4 dalies b punkto ii papunktį, o ne pirmiau minėtas išskirtines aplinkybes.

Be to, Komisija norėtų priminti, kad, atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga yra pasinaudojusi savo vidaus kompetencija žemės ūkio geografinių nuorodų srityje, ES valstybės narės negali turėti savo nacionalinių žemės ūkio geografinių nuorodų apsaugos sistemų.

Todėl Komisija pasilieka galimybę pasinaudoti savo teisėmis, įskaitant teisę pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis dėl Tarybos sprendimo, ir bet kuriuo atveju mano, kad šis atvejis negali tapti precedentu jokiems kitiems esamiems ar būsimiems tarptautiniams ir (arba) PINO susitarimams, ypač tais atvejais, kai ES pati jau yra ratifikavusi tarptautinius susitarimus remdamasi savo išimtine kompetencija.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/47

P8_TA(2019)0362

ES ir Filipinų susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų ***

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Filipinų Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų sudarymo Sąjungos vardu projekto (15056/2018 – C8-0051/2019 – 2016/0156(NLE))

(Pritarimo procedūra)

(2021/C 158/11)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15056/2018),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Filipinų Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų projektą (1),

—	atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0051/2019),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A8-0191/2019),

pritaria susitarimo sudarymui;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Filipinų Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 322, 2018 12 18, p. 3.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/48

P8_TA(2019)0363

Tarptautinis susitarimas dėl alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių ***

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl 2015 m. Tarptautinio susitarimo dėl alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (06781/2019 – C8-0134/2019 –2017/0107(NLE))

(Pritarimo procedūra)

(2021/C 158/12)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06781/2019),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. Tarptautinio susitarimo dėl alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių projektą (11178/2016),

—	atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0134/2019),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0186/2019),

pritaria susitarimo sudarymui;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/49

P8_TA(2019)0364

Audito Rūmų nario skyrimas: Viorel Ștefan

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Viorelį Ştefaną Audito Rūmų nariu (C8-0049/2019 – 2019/0802(NLE))

(Konsultavimasis)

(2021/C 158/13)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0049/2019),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0194/2019),

A.	kadangi 2019 m. vasario 14 d. laišku Taryba konsultavosi su Europos Parlamentu dėl Viorelio Ştefano skyrimo Audito Rūmų nariu;

B.	kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

C.	kadangi per 2019 m. balandžio 8 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

teikia neigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo paskirti Viorelį Ştefaną Audito Rūmų nariu;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/50

P8_TA(2019)0365

Audito Rūmų narės skyrimas: Ivana Maletić

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Ivaną Maletić Audito Rūmų nare (C8-0116/2019 – 2019/0803(NLE))

(Konsultavimasis)

(2021/C 158/14)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0116/2019),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0195/2019),

A.	kadangi 2019 m. kovo 5 d. laišku Taryba konsultavosi su Europos Parlamentu dėl Ivanos Maletić skyrimo Audito Rūmų nare;

B.	kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomos kandidatės kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

C.	kadangi per 2019 m. balandžio 8 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidatės, kurią Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nare, klausymas;

teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo skirti Ivaną Maletić Audito Rūmų nare;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/51

P8_TA(2019)0366

Asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsauga ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (COM(2018)0218 – C8-0159/2018 – 2018/0106(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/15)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0218),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 16, 33, 43, 50 straipsnius, 53 straipsnio 1 dalį, 62, 91, 100, 103, 109, 114, 168, 169, 192, 207 straipsnius ir 325 straipsnio 4 dalį bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 31 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0159/2018),

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomones dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir į 16 straipsnį, 43 straipsnio 2 dalį, 50 straipsnį, 53 straipsnio 1 dalį, 91, 100, 114 straipsnius, 168 straipsnio 4 dalį, 169 straipsnį, 192 straipsnio 1 dalį ir 325 straipsnio 4 dalį bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 31 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 26 d. Audito Rūmų nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

—	pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

—

atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A8-0398/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 405, 2018 11 9, p. 1.

(2) OL C 62, 2019 2 15, p. 155.

P8_TC1-COD(2018)0106

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/1937.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos

Atlikdama Direktyvos 27 straipsnyje numatytą peržiūrą, Komisija, kai tinkama, pagal SESV 154 straipsnį pasikonsultavusi su socialiniais partneriais, apsvarstys galimybę pateikti pasiūlymą išplėsti jos taikymo sritį tam tikriems SESV 153 ir 157 straipsniais grindžiamiems aktams.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/54

P8_TA(2019)0367

Kolektyvinis investavimo fondų investicinių vienetų ar akcijų platinimas tarpvalstybiniu mastu (Direktyva) ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES nuostatos dėl kolektyvinio investavimo fondų investicinių vienetų ar akcijų platinimo tarpvalstybiniu mastu (COM(2018)0092 – C8-0111/2018 – 2018/0041(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/16)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0092),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0111/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—

atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 27 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0430/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 367, 2018 10 10, p. 50.

P8_TC1-COD(2018)0041

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2009/65/EB ir 2011/61/ES nuostatos dėl kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo tarpvalstybiniu mastu

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/1160.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/55

P8_TA(2019)0368

Kolektyvinio investavimo fondų investicinių vienetų ar akcijų platinimas tarpvalstybiniu mastu (Reglamentas) ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl palankesnių sąlygų tarpvalstybiniu mastu platinti kolektyvinio investavimo fondų investicinius vienetus ar akcijas sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 345/2013 ir (ES) Nr. 346/2013 (COM(2018)0110 – C8-0110/2018 – 2018/0045(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/17)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0110),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0110/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0431/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 367, 2018 10 10, p. 50.

P8_TC1-COD(2018)0045

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl palankesnių sąlygų tarpvalstybiniu mastu platinti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 345/2013, (ES) Nr. 346/2013 ir (ES) Nr. 1286/2014

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1156.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/56

P8_TA(2019)0369

Kapitalo reikalavimai (Reglamentas) ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos dėl sverto koeficiento, grynojo pastovaus finansavimo rodiklio, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, sandorio šalies kredito rizikos, rinkos rizikos, pagrindinių sandorio šalių pozicijų, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijų, didelių pozicijų, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimų ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (COM(2016)0850 – C8-0480/2016 – 2016/0360A(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/18)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0850),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0480/2016),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 8 d. Europos centrinio banko nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 30 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 18 d. Pirmininkų sueigos sprendimą leisti Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui padalyti pirmiau nurodytą Komisijos pasiūlymą į dvi dalis ir juo remiantis parengti du atskirus teisėkūros pranešimus,

—

atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0242/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 34, 2018 1 31, p. 5.

(2) OL C 209, 2017 6 30, p. 36.

P8_TC1-COD(2016)0360A

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su sverto koeficientu, grynojo pastovaus finansavimo rodikliu, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimais, sandorio šalies kredito rizika, rinkos rizika, pagrindinių sandorio šalių pozicijomis, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijomis, didelėmis pozicijomis, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 648/2012

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/876.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/58

P8_TA(2019)0370

Kapitalo reikalavimai (Direktyva) ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių bei įgaliojimų ir kapitalo apsaugos priemonių (COM(2016)0854 – C8-0474/2016 – 2016/0364(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/19)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0854),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0474/2016),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 8 d. Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 30 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0243/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 34, 2018 1 31, p. 5.

(2) OL C 209, 2017 6 30, p. 36.

P8_TC1-COD(2016)0364

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių ir įgaliojimų bei kapitalo apsaugos priemonių

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/878.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/60

P8_TA(2019)0371

Kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumai (Reglamentas) ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatos dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo (COM(2016)0851 – C8-0478/2016 – 2016/0361(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/20)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0851),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0478/2016),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 8 d. Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 30 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0216/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 34, 2018 1 31, p. 17.

(2) OL C 209, 2017 6 30, p. 36.

P8_TC1-COD(2016)0361

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/877.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/62

P8_TA(2019)0372

Kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumai (Direktyva) ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo ir iš dalies keičiamos Direktyva 98/26/EB, Direktyva 2002/47/EB, Direktyva 2012/30/ES, Direktyva 2011/35/ES, Direktyva 2005/56/EB, Direktyva 2004/25/EB ir Direktyva 2007/36/EB (COM(2016)0852 – C8-0481/2016 – 2016/0362(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/21)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0852),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0481/2016),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 8 d. Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 30 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0218/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 34, 2018 1 31, p. 17.

(2) OL C 209, 2017 6 30, p. 36.

P8_TC1-COD(2016)0362

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES ir iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/879.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/64

P8_TA(2019)0373

Valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių (COM(2018)0339 – C8-0206/2018 – 2018/0171(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/22)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0339),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0206/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	pasikonsultavęs su Europos Centriniu Banku,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0180/2019),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 113.

P8_TC1-COD(2018)0171

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai gali padėti išspręsti kai kurias problemas, kurias atskleidė ar sukėlė 2007–2008 m. finansų krizė. Konkrečiau, valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai galbūt galėtų padėti bankams ir kitoms finansų įstaigoms geriau diversifikuoti savo valstybės pozicijas, toliau silpninti bankų ir vyriausybės sąsajas ir išplėsti eurais išreikšto mažos rizikos turto pasiūlą , palengvinant pinigų politikos įgyvendinimą . Valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai taip pat galėtų padidinti mažose ir mažiau likvidžiose nacionalinėse rinkose išleistų obligacijų patrauklumą tarptautiniams investuotojams, o tai galėtų paskatinti rizikos pasidalijimą privačiajame sektoriuje ir rizikos mažinimą bei skatinti veiksmingesnį rizikos paskirstymą tarp finansų subjektų;

(2)

pagal galiojančią teisinę sistemą valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai būtų vertinami kaip pakeitimo vertybiniais popieriais produktai, todėl jiems turėtų būti taikomi papildomi mokesčiai ir nuolaidos, palyginti su mokesčiais ir nuolaidomis, kurie taikomi euro zonos valstybės obligacijoms pagrindiniame portfelyje. Šie papildomi mokesčiai ir nuolaidos trukdytų leisti ir naudoti valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius privačiajame sektoriuje, nepaisant to, kad valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai kelia mažesnę riziką už kitų tipų pakeitimo vertybiniais popieriais produktus. Vis dėlto tam tikra rizika, pavyzdžiui, sandėliavimo rizika ir SPS personalo nesąžiningo elgesio rizika, išlieka . Todėl valstybės obligacijomis užtikrintiems vertybiniams popieriams turėtų būti taikoma reguliavimo sistema, kuria būtų geriau atsižvelgiama į valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių savybes, kad šis produktas galėtų atsirasti rinkoje;

(2a)

valstybės obligacijomis užtikrintiems vertybiniams popieriams kaip pakeitimo vertybiniais popieriais produktui kyla specifinė produkto rizika, susijusi su SPS, kurie yra teisiškai atskiras, savarankiškas subjektas, sukurtas valstybės obligacijomis užtikrintiems vertybiniams popieriams leisti. Ne bankų sistemos pirmojo nuostolio segmentas bus esminis bankų ir vyriausybės ryšius mažinantis veiksnys. Todėl lengvatinė valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinio turto reguliavimo tvarka turėtų būti taikoma ir bankų turimam valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių didesnio prioriteto segmentui ;

(3)

sudaryti palankias sąlygas sukurti rinkos principais grindžiamą valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimo sistemą yra dalis Komisijos pastangų mažinti riziką finansiniam stabilumui ir užbaigti bankų sąjungos kūrimą. Valstybės obligacijomis užtikrintais vertybiniais popieriais galima paremti tolesnį bankų sektoriaus portfelio diversifikavimą, kartu sukuriant naują aukštos kokybės užtikrinimo priemonių šaltinį, ypač tinkantį vykdant tarpvalstybinius finansinius sandorius ir centrinių bankų Eurosistemoje bei pagrindinių sandorio šalių veiklai . Be to, sukūrus valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių sistemą, būtų padidintas turimas tarpvalstybinio investavimo ir privačiojo rizikos pasidalijimo priemonių asortimentas, kuriuo prisidedama prie Komisijos pastangų užbaigti kurti bankų sąjungą ir įgyvendinant kapitalo rinkų sąjungą stiprinti ir toliau integruoti Europos kapitalo rinkas;

(4)

valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai neapima valstybių narių rizikos ir nuostolių pasidalijimo, nes valstybės narės abipusiai neužtikrins savo atitinkamų įsipareigojimų pagrindiniame valstybės obligacijų portfelyje. Siekiant sukurti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimo sistemą taip pat nereikėtų keisti dabartinės valstybės pozicijų reguliavimo tvarkos;

(5)

siekiant bankų sąjungos ir vidaus rinkos geografinio rizikos diversifikavimo tikslų, pagrindinis valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių portfelis turėtų būti sudarytas iš valstybių narių, kurių valiuta yra euro, valstybės obligacijų. Siekiant išvengti valiutos rizikos, turėtų būti leidžiama į valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinį portfelį įtraukti tik valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro, išleistas eurais išreikštas valstybės obligacijas. Siekiant užtikrinti, kad kiekvienos euro zonos valstybės narės valstybės obligacijos prisidėtų prie valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimo, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės dalyvavimą užtikrinant stabilumą visoje euro zonoje, santykinė nacionalinių valstybės obligacijų svertinė vertė valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindiniame portfelyje turėtų būti labai artima santykinei atitinkamų valstybių narių nacionalinių centrinių bankų turimai Europos Centrinio Banko kapitalo pasirašytos dalies svertinei vertei;

(6)

siekiant užtikrinti aukštos kokybės mažos rizikos turtą ir kartu atsižvelgti į skirtingus investuotojų norimos prisiimti rizikos lygius, valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisiją turėtų sudaryti didesnio prioriteto segmentas ir vienas ar keli subordinuotieji segmentai. Didesnio prioriteto segmentas, atitinkantis septyniasdešimt procentų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos nominaliosios vertės, turėtų užtikrinti, kad valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos tikėtinų nuostolių lygis atitiktų saugiausių euro zonos valstybės obligacijų tikėtinų nuostolių lygį, atsižvelgiant į valstybės obligacijų pagrindiniame valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių portfelyje riziką ir koreliaciją. Subordinuotieji segmentai turėtų apsaugoti didesnio prioriteto segmentą. ▌Siekiant apriboti mažesnio prioriteto segmento riziką (segmentas, kuriam nuostoliai tenka prieš bet kurį kitą segmentą), mažesnio prioriteto segmento nominalioji vertė turėtų būti ne mažesnė kaip 5 % visos neapmokėtos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos nominaliosios vertės. Turint omenyje ypatingą produkto sudėtingumą mažmeniniai vartotojai turėtų galėti įsigyti tik didesnio prioriteto segmentus, bet ne mažesnio prioriteto segmentus;

(7)

siekiant užtikrinti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos vientisumą ir kuo labiau apriboti riziką, susijusią su pagrindinio valstybės obligacijų portfelio turėjimu ir valdymu, pagrindinių valstybės obligacijų terminai turėtų būti glaudžiai suderinti su valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių terminais, o pagrindinio valstybės obligacijų portfelio sudėtis turėtų būti fiksuota visą valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių gyvavimo ciklą;

(8)

standartizuota valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinio portfelio sudėtis gali sudaryti sunkumų arba trukdyti išleisti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisiją, kai rinkoje nėra vienos ar kelių valstybių narių valstybės obligacijų. Dėl šios priežasties konkrečios valstybės narės valstybės obligacijos gali būti neįtraukiamos į būsimas valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijas, jei ir kol tos valstybės narės valstybės obligacijų išleidimas yra labai ribotas dėl sumažėjusio valstybės skolos poreikio arba pablogėjusios prieigos prie rinkos;

(9)

siekiant užtikrinti, kad valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai būtų pakankamai vienodi, tam tikros valstybės narės valstybės obligacijų neįtraukti į pagrindinį valstybės obligacijų portfelį ir vėl jas įtraukti turėtų būti leidžiama tik Komisijai priėmus sprendimą, užtikrinant, kad tuo pačiu metu išleidžiamų visų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinis valstybės obligacijų portfelis būtų toks pat. Valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai yra nauji produktai ir siekiant užtikrinti jų emisijos tęstinumą rinkoje, turi būti laiku užtikrintas sprendimų priėmimo mechanizmas, kad būtų galima koreguoti pagrindinį valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių portfelį tais atvejais, kai valstybė narė nebeturi prieigos prie rinkos. Be to, apžvalgininkai ir suinteresuotieji subjektai išreiškė susirūpinimą, kad gali kilti neigiamas poveikis likvidumui pagrindinių valdžios obligacijų rinkose, o į tą susirūpinimą reikia rimtai atsižvelgti. Dėl tos priežasties šiuo reglamentu Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (EVPRI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (4) , pavedama pareiga stebėti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių ir pagrindinių valstybės obligacijų rinkas, kad būtų laiku pastebėta sutrikimų rizika;

(9a)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai, remiantis EVPRI pastabomis ir gautomis ataskaitomis, nustatyti aiškią rinkos likvidumo apibrėžtį ir jo apskaičiavimo metodiką, taip pat nustatyti kriterijus, kuriais remdamasi EVPRI įvertintų, ar valstybė narė pagal šį reglamentą nebeturi prieigos prie rinkos. Pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą. Komisija, atlikdama su tokiu deleguotuoju aktu susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jo tekstą, turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir deramai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(10)

kiekvienos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos didesnio prioriteto segmento fiksuotas dydis gali būti sumažintas būsimoms valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijoms, kai dėl nepalankių rinkos pokyčių, kurie labai sutrikdo valstybės skolos vertybinių popierių rinkos veikimą valstybėje narėje ar Sąjungoje, reikalingas mažesnis dydis, siekiant užtikrinti nuolat aukštą didesnio prioriteto segmento kredito kokybę ir mažą riziką. Pasibaigus tokiems nepalankiems rinkos pokyčiams, būsimų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijų didesnio prioriteto segmento dydis turėtų būti grąžintas iki pradinės vertės – septyniasdešimties procentų; ▌

(11)

investuotojai turėtų būti kiek įmanoma apsaugoti nuo įstaigos, kuri įsigyja valstybės obligacijas („pirminis pirkėjas“), nemokumo rizikos, siekiant surinkti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinį portfelį. Dėl šios priežasties valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius gali išleisti tik specialiosios paskirties subjektai (SPS), kurie yra išskirtinai įsteigti valstybės obligacijomis užtikrintiems vertybiniams popieriams leisti ir valdyti ir kurie nevykdo jokios kitos veiklos, pavyzdžiui, neteikia kreditų. Dėl tos pačios priežasties SPS turėtų būti taikomi griežti turto atskyrimo reikalavimai;

(12)

siekiant valdyti ribotus terminų nesutapimus laikotarpiu nuo tada, kai gaunamos pajamos iš pagrindinio portfelio skolos tvarkymo, iki mokėjimo datų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių investuotojams, SPS turėtų būti leista investuoti iš valstybės obligacijų pagrindinio portfelio skolos tvarkymo gautas pajamas tik į pinigus arba į labai likvidžias finansines priemones, kurioms būdinga maža rinkos ir kredito rizika;

(12a)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad SPS turimoms vyriausybės obligacijoms būtų taikoma tokia pat tvarka kaip kitoms turimoms tos pačios vyriausybės obligacijoms arba kitoms tomis pačiomis sąlygomis išleistoms vyriausybės obligacijoms;

(13)

tik produktams, kurie atitinka reikalavimus, susijusius su pagrindinio portfelio sudėtimi ir terminu, didesnio prioriteto ir subordinuotųjų segmentų dydžiu, kaip numatyta šiame reglamente, ir kurių emisija atitinka šiame reglamente nustatytą priežiūros tvarką, turėtų būti taikoma šiame reglamente nustatyta reguliavimo tvarka;

(14)

EVPRI sertifikavimo sistema turėtų užtikrinti, kad valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisija atitiktų šį reglamentą. Todėl EVPRI turėtų sudaryti patvirtintų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių sąrašą, kad investuotojai galėtų patikrinti, ar produktas, kuris yra siūlomas parduoti kaip valstybės obligacijomis užtikrintas vertybinis popierius, iš tikrųjų yra valstybės obligacijomis užtikrintas vertybinis popierius. Dėl tos pačios priežasties EVPRI šiame sąraše turėtų nurodyti, ar valstybės obligacijomis užtikrintiems vertybiniams popieriams buvo taikomos kokios nors sankcijos, ir pašalinti iš sąrašo produktus, kurie pažeidžia šį reglamentą;

(15)

investuotojai turėtų turėti galimybę remtis ▌EVPRI atliekamu valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių sertifikavimu ir SPS teikiama informacija. Informacija apie valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius ir valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinio portfelio valstybės obligacijas turėtų suteikti investuotojams galimybę suprasti, įvertinti ir palyginti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių sandorius, o ne pasikliauti tik trečiosiomis šalimis, įskaitant kredito reitingų agentūras. Tokia galimybė turėtų leisti investuotojams elgtis apdairiai ir veiksmingai atlikti išsamų patikrinimą. Todėl informacija apie valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius turėtų būti laisvai prieinama investuotojams, naudojant standartinius šablonus, svetainėje, kurioje užtikrinamas nuolatinis prieinamumas;

(16)

siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir užtikrinti, kad būtų išlaikytas pasitikėjimas valstybės obligacijomis užtikrintais vertybiniais popieriais, EVPRI turėtų numatyti atitinkamas administracines sankcijas ir taisomąsias priemones, taikomas dėl neatsargių ar tyčinių valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pranešimų arba produktų reikalavimų pažeidimų;

(17)

įvairiuose finansų sektoriuose investuotojai turėtų galėti investuoti į valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis jie investuoja į pagrindines euro zonos valstybės obligacijas , išskyrus investicijas į bankų turimus valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių subordinuotuosius segmentus . Todėl būtina iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB (5), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (6), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB (7) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2341 (8) siekiant užtikrinti, kad valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių atžvilgiu būtų taikoma ta pati reguliavimo tvarka kaip jų pagrindinio turto atžvilgiu įvairiuose reguliuojamuose finansų sektoriuose;

(18)

siekiant užtikrinti finansinį stabilumą ir investuotojų pasitikėjimą ir skatinti likvidumą, būtina tinkamai ir veiksmingai prižiūrėti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rinkas. Todėl EVPRI turi būti informuota apie išleistus valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius ir gauti iš SPS visą reikiamą informaciją, kad galėtų vykdyti savo priežiūros užduotis. Atitikties šiam reglamentui priežiūra pirmiausia turėtų būti atliekama siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą ir prireikus apimti aspektus, kurie gali būti susiję su reguliuojamų finansų subjektų vykdomu valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimu ar turėjimu;

(19)

v alstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rinkimu užsiimančių arba valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rinkose dalyvaujančių įmonių nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų atidžiai koordinuoti savo priežiūros veiklą ir užtikrinti, kad jų sprendimai būtų nuoseklūs; ▌

(20)

atsižvelgiant į tai, kad valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai yra nauji produktai, kurių poveikis pagrindinių valstybės skolos vertybinių popierių rinkoms nežinomas, Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) ir nacionalinės kompetentingos ir paskirtosios institucijos, atsakingos už makroprudencines priemones, gali prižiūrėti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rinką. Todėl ESRV turėtų naudotis jai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 (9) suteiktais įgaliojimais ir prireikus teikti kompetentingoms institucijoms įspėjimus ir pasiūlymus imtis taisomųjų priemonių.

(21)

kaip įstaigai, turinčiai labai specializuotą patirtį vertybinių popierių rinkose, EVPRI tikslinga patikėti parengti techninių reguliavimo standartų projektus, susijusius su investicijų, kurias SPS gali įgyvendinti naudodamas iš valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinio portfelio pagrindinės sumos ar palūkanų mokėjimų gaunamas pajamas, rūšimis, informacija, kurią SPS turi pateikti EVPRI pranešdamas apie valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijų išleidimą, informacija, kuri turi būti pateikta ir patvirtinta prieš perduodant valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius, kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija įpareigojimais. Komisija turėtų būti įgaliota priimti tuos standartus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius;

(22)

Komisija taip pat turėtų būti įgaliota priimti techninius įgyvendinimo standartus įgyvendinimo aktais pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį, susijusius su SPS taikomu reikalavimu pranešti apie išleidžiamą valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisiją prieš ją išleidžiant;

(23)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nuspręsti, ar valstybės narės valstybės obligacijos turėtų būti pašalintos iš valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinio portfelio arba įtrauktos į pagrindinį portfelį ir ar turėtų būti pakeistas būsimų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijų didesnio prioriteto segmento dydis. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (10);

(24)

kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti šio reglamento tikslo – sukurti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių sistemos, nes valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rinkos atsiradimas priklauso nuo kliūčių, kylančių taikant Sąjungos teisės aktus, pašalinimo, ir kadangi visų institucinių investuotojų ir subjektų, dalyvaujančių valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių veikloje, lygios galimybės vidaus rinkoje gali būti pasiektos tik Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali patvirtinti priemones pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 skyrius

Dalykas, taikymo sritis ir sąvokų apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma bendroji valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimo sistema.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas pirminiams pirkėjams, specialiosios paskirties subjektams, investuotojams ir bet kuriems kitiems subjektams, susijusiems su valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimu ar turėjimu.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	kompetentinga institucija – valdžios institucija arba įstaiga, oficialiai pripažinta pagal nacionalinę teisę ir įgaliota pagal nacionalinės arba Sąjungos teisės aktus vykdyti šiame reglamente nustatytas užduotis;

2)	valstybės obligacija – valstybės narės centrinės valdžios išleista skolos priemonė, kuri yra išreikšta ir finansuojama tos valstybės narės nacionaline valiuta ir kurios pradinis terminas yra vieni metai ar daugiau;

3)	valstybės obligacijomis užtikrintas vertybinis popierius – eurais išreikšta finansinė priemonė, kurios kredito rizika yra susijusi su valstybės obligacijų portfelio pozicijomis ir kuri atitinka šį reglamentą;

4)	specialiosios paskirties subjektas (SPS) – juridinis asmuo, išskyrus pirminį pirkėją, kuris išleidžia valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius ir vykdo su pagrindiniu valstybės obligacijų portfeliu susijusią veiklą pagal šio reglamento 7 ir 8 straipsnius;

5)	pirminis pirkėjas – juridinis asmuo, kuris savo sąskaita perka valstybės obligacijas ir vėliau jas perleidžia specialiosios paskirties subjektui valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimo tikslu;

6)	investuotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių;

segmentas – sutartyje nustatytas kredito rizikos segmentas, kuris yra susijęs su valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindiniu valstybės obligacijų portfeliu ir kuriam, palyginti su tos pačios sumos pozicija kitame tos kredito rizikos segmente, tenka didesnių arba mažesnių kredito nuostolių rizika;

8)	didesnio prioriteto segmentas – valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos segmentas, kuriam priskiriami nuostoliai po visų tos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos subordinuotųjų segmentų;

9)	subordinuotasis segmentas – bet kuris valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos segmentas, kuriam priskiriami nuostoliai prieš didesnio prioriteto segmentą;

10)	mažesnio prioriteto segmentas – bet kuris valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos segmentas, kuriam priskiriami nuostoliai prieš bet kurį kitą segmentą.

2 skyrius

Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių sudėtis, terminas ir struktūra

4 straipsnis

Pagrindinio portfelio sudėtis

1. Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinį portfelį sudaro tik:

a)	valstybių narių, kurių valiuta yra euro, valstybės obligacijos;

b)	tų valstybės obligacijų išpirkimo pajamos.

2. Kiekvienos valstybės narės valstybės obligacijų svertinė vertė valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindiniame portfelyje (bazinė svertinė vertė) yra lygi santykinei tos valstybės narės įnašo į Europos Centrinį Banką (ECB) svertinei vertei pagal ECB apmokėto kapitalo, kurį pasirašo valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, kapitalo pasirašymo raktą, kaip nustatyta Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 29 straipsnyje.

Tačiau SPS gali nukrypti nuo kiekvienos valstybės narės valstybės obligacijų nominaliosios vertės, nustatytos taikant bazinę svertinę vertę, ne daugiau kaip dešimčia procentų .

3. Pirmą kartą patvirtinus valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius EVPRI nepagrįstai nedelsdama pradeda stebėseną ir nuolat vertina, ar egzistuoja viena iš šių situacijų:

per praėjusius dvylika mėnesių (ataskaitinis laikotarpis) valstybė narė išleido mažiau nei pusę valstybės obligacijų sumos, kuri gaunama jos santykinę svertinę vertę, nustatytą pagal 2 dalį, padauginus iš agreguotos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių, išleistų per dvylika mėnesių iki ataskaitinio laikotarpio, sumos;

aa)	valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimas turėjo reikšmingą neigiamą poveikį valstybės narės valstybės obligacijų, įtrauktų į pagrindinį portfelį, rinkos likvidumui;

per praėjusius dvylika mėnesių valstybė narė finansavo bent pusę savo metinių finansavimo poreikių naudodama oficialią finansinę paramą, skirtą makroekonominio koregavimo programai įgyvendinti, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 472/2013 (11) 7 straipsnyje , arba dėl kokių nors priežasčių ta valstybė narė nebeturi prieigos prie rinkos .

Pirmos pastraipos aa punkto tikslais rinkos likvidumas apibrėžiamas kaip minimalų kriterijų imant praėjusių trijų mėnesių rinkos platumo ir tvirtumo įrodymus, kuriuos patvirtina nedideli siūlomos ir prašomos kainos skirtumai, didelė prekybos apimtis ir didelis rinkos dalyvių skaičius.

Pirmos pastraipos aa punkto tikslais Komisija iki … [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo] pagal 24a straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriame pateikia aiškią šiame reglamente vartojamą rinkos likvidumo apibrėžtį ir apskaičiavimo metodą.

Pirmos pastraipos b punkto tikslais Komisija iki … [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo] pagal 24a straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo papildo šį reglamentą, nustatydama kriterijus, kuriuos taikydama EVPRI vertina, ar šio straipsnio pirmos pastraipos tikslais valstybė narė nebeturi prieigos prie rinkos.

3a. EVPRI nuolat stebi ir vertina, ar valstybė narė, kurios vyriausybės obligacijos įtrauktos į valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinį portfelį, vis dar turi prieigą prie rinkos, ar pradėjo įgyvendinti makroekonominio koregavimo programą, jei valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimas turėjo reikšmingą neigiamą poveikį rinkos likvidumui, ir ar valstybių narių, turinčių ribotą prieigą prie vyriausybės obligacijų, bazinės svertinės vertės trukdo išleisti naujus valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius, arba kuri nors iš šių situacijų nustojo egzistuoti.

Kai konsultuodamasi su ESRV EVPRI nustato, kad yra susidariusi 3 dalies pirmos pastraipos a arba aa punkte nurodyta padėtis, ji gali prašyti Komisijos pakoreguoti valstybių narių obligacijų, įtrauktų į pagrindinį portfelį, bazines svertines vertes.

Jei konsultuodamasi su ESRV EVPRI nustato, kad yra susidariusi 3 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyta padėtis, ji gali prašyti Komisijos arba neįtraukti tos valstybės narės į pagrindinį valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių portfelį, arba pakoreguoti valstybių narių obligacijų, įtrauktų į pagrindinį portfelį, bazines svertines vertes.

Kai konsultuodamasi su ESRV EVPRI nustato, kad 3 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyta padėtis nustojo egzistuoti, ji gali prašyti Komisijos vėl įtraukti tos valstybės narės obligacijas į pagrindinį valstybės užtikrintų vertybinių popierių portfelį ir pakoreguoti valstybių narių obligacijų, įtrauktų į pagrindinį portfelį, bazines svertines vertes.

Gavusi antroje, trečioje ir ketvirtoje pastraipose minėtą prašymą ir remdamasi EVPRI pateiktomis priežastimis ir įrodymais Komisija per 48 valandas atlieka vieną iš šių veiksmų:

a)	priima įgyvendinimo aktą, kuriuo valstybės narės vyriausybės obligacijos neįtraukiamos į pagrindinį valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių portfelį, arba pakoreguoja atitinkamų valstybių narių bazines svertines vertes;

b)	priima įgyvendinimo aktą, kuriuo atmetamas prašymas dėl neįtraukimo arba atitinkamų valstybių narių bazinių svertinių verčių koregavimo; arba

c)	priima įgyvendinimo aktą, kuriuo vėl įtraukiamos tos valstybės narės obligacijos į pagrindinį valstybės užtikrintų vertybinių popierių portfelį ir pakoreguojamos valstybių narių obligacijų, įtrauktų į pagrindinį portfelį, bazinės svertinės vertės.

3b. Bet kuris šio straipsnio 3a dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Kai taikant pagal 3a dalį priimtą įgyvendinimo aktą valstybė narė neįtraukiama į pagrindinį valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių portfelį, likusių valstybių narių valstybės obligacijų bazinės svertinės vertės nustatomos neįtraukiant 3a dalyje nurodytos valstybės narės valstybės obligacijų ir taikant 2 dalyje nustatytą apskaičiavimo metodą. Kai taikomas pagal 3a dalį priimtas įgyvendinimo aktas ir pakoreguojamos bazinės svertinės vertės, tos bazinės svertinės vertės nustatomos pagal minėtą įgyvendinimo aktą.

Neįtraukimas arba koregavimas galioja pirminį vieno mėnesio laikotarpį. Pasikonsultavusi su Komisija EVPRI gali pratęsti šiame straipsnyje nurodyto neįtraukimo arba bazinės svertinės vertės koregavimo laikotarpį papildomiems vieno mėnesio laikotarpiams, priimdama įgyvendinimo aktą. Jei neįtraukimas arba koregavimas nepratęsiamas iki pradinio laikotarpio pabaigos arba bet kurio tolesnio pratęsimo laikotarpio pabaigos, jis savaime nustoja galioti.

3c. Priėmus sprendimą pagal 3a ir 3b dalis apie jį turi būti laiku informuojamas ECB.

5 straipsnis

Pagrindinio turto terminas

1. Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių segmentų, kurie priklauso tai pačiai emisijai, pradinis terminas yra tas pats. Tas terminas yra lygus valstybės obligacijos, kurios likutinis terminas yra ilgiausias pagrindiniame portfelyje, likutiniam terminui arba ne daugiau kaip viena diena už jį ilgesnis.

2. Bet kurios valstybės obligacijos, esančios valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindiniame portfelyje, likutinis terminas negali būti daugiau kaip šešiais mėnesiais trumpesnis už valstybės obligacijos, kurios likutinis terminas yra ilgiausias tame portfelyje, likutinį terminą.

6 straipsnis

Segmentų struktūra, mokėjimai ir nuostoliai

1. Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisiją sudaro vienas didesnio prioriteto segmentas ir vienas ar keli subordinuotieji segmentai. Neapmokėta didesnio prioriteto segmento nominalioji vertė yra septyniasdešimt procentų visos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos neapmokėtos nominaliosios vertės. Subordinuotųjų segmentų skaičių ir neapmokėtas nominaliąsias vertes nustato SPS, atsižvelgdamas į tai, kad mažesnio prioriteto segmento nominalioji vertė yra ne mažesnė nei penki procentai visos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos neapmokėtos nominaliosios vertės.

2. Jeigu neigiami pokyčiai smarkiai sutrikdo valstybės skolos vertybinių popierių rinkų veikimą valstybėje narėje arba Sąjungoje ir tą sutrikdymą Komisija patvirtino pagal 4 dalį, SPS mažina neapmokėtą bet kurios valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos, išleistos po tokio patvirtinimo, didesnio prioriteto segmento neapmokėtą nominaliąją vertę iki šešiasdešimties procentų.

Jei Komisija, remdamasi 4 dalimi, patvirtino, kad šis sutrikdymas nustojo egzistuoti, 1 dalis bus taikoma visoms valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijoms, išleistoms po to patvirtinimo.

3. EVPRI stebi ir įvertina, ar 2 dalyje minima situacija egzistuoja arba nustojo egzistuoti, ir apie tai praneša Komisijai.

4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma, kad 2 dalyje minimas sutrikdymas egzistuoja arba nustojo egzistuoti. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5. Mokėjimai pagal valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius priklauso nuo valstybės obligacijų pagrindinio portfelio mokėjimų.

6. Nuostolių paskirstymas ir mokėjimų tvarka nustatomi pagal valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos segmentą ir yra fiksuoti visą valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos gyvavimo ciklą.

Nuostoliai pripažįstami ir priskiriami, kai jie patiriami.

7 straipsnis

Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimas ir SPS įsipareigojimai

1. SPS atitinka visus šiuos reikalavimus:

a)	jie yra įsisteigę Sąjungoje;

b)	jų veikla apsiriboja valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijų išleidimu ir tvarkymu bei pagrindinio tų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijų portfelio valdymu pagal 4, 5, 6 ir 8 straipsnius;

c)	tik SPS yra atsakingas už b punkte nurodytų paslaugų teikimą ir veiklą.

2. SPS priklauso visas valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos pagrindinis portfelis.

Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos pagrindinis portfelis atitinka susitarimą dėl finansinio įkaito, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, apibrėžtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/47/EB (12) 2 straipsnio c punkte, kuriuo užtikrinami SPS finansiniai įsipareigojimai tos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos investuotojams.

Konkrečios valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių turėjimas nesuteikia jokių teisių į to SPS, kuris išleidžia valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisiją, turtą ar galimybės dėl jo teikti reikalavimus, kurie viršija pagrindinį tos emisijos portfelį ir pajamas, gautas turint tuos valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius.

Joks pagrindinio valstybės obligacijų portfelio vertės arba pajamų iš jo sumažėjimas nesuteikia teisės investuotojams teikti reikalavimo.

3. SPS tvarko įrašus ir apskaitą, kad:

a)	atskirtų savo turtą ir finansinius išteklius nuo valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos pagrindinio portfelio ir susijusių pajamų;

b)	atskirtų skirtingų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijų pagrindinius portfelius ir pajamas;

c)	atskirtų skirtingų investuotojų ar tarpininkų turimas pozicijas;

d)	tikrintų, ar bet kuriuo momentu vienos emisijos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių skaičius yra lygus valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių, kuriuos turi visi tos emisijos investuotojai ar tarpininkai, sumai;

e)	tikrintų, ar vienos emisijos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių neapmokėta nominalioji vertė yra lygi tos emisijos valstybės obligacijų pagrindinio portfelio neapmokėtai nominaliajai vertei.

4. SPS saugo valstybės obligacijas, nurodytas 4 straipsnio 1 dalies a punkte, kaip leidžiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (13) I priedo B skirsnio 1 punktą ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 (14) priedo A skirsnio 2 punktą, tik centriniuose bankuose, centriniuose vertybinių popierių depozitoriumuose, veiklos leidimą turinčiose kredito įstaigose arba veiklos leidimą turinčiose investicinėse įmonėse.

4a. Valstybės narės užtikrina, kad SPS turimoms vyriausybės obligacijoms būtų taikoma tokia pat tvarka kaip kitoms turimoms tos pačios vyriausybės obligacijoms arba kitoms tomis pačiomis sąlygomis išleistoms vyriausybės obligacijoms.

8 straipsnis

Investavimo politika

1. SPS investuoja pagrindines sumas arba palūkanas, gaunamas iš 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų valstybės obligacijų, kurių terminas sueina prieš sumokant valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinę sumą arba palūkanas, tik į pinigus arba eurais išreikštus pinigų ekvivalentus, kurie gali būti likviduojami per vieną dieną su minimaliu neigiamu poveikiu kainai.

SPS saugo pirmoje pastraipoje nurodytas sumas, kaip leidžiama pagal Direktyvos 2014/65/ES I priedo B skirsnio 1 punktą ir Reglamento (ES) Nr. 909/2014 priedo A skirsnio 2 punktą, tik centriniuose bankuose, centriniuose vertybinių popierių depozitoriumuose, veiklos leidimą turinčiose kredito įstaigose arba veiklos leidimą turinčiose investicinėse įmonėse.

2. SPS nepakeičia valstybės obligacijomis užtikrinto vertybinio popieriaus pagrindinio portfelio iki to valstybės obligacijomis užtikrinto vertybinio popieriaus termino.

3. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinamos finansinės priemonės, kurios gali būti laikomos labai likvidžiomis ir kurių rinkos ir kredito rizika yra minimali, kaip nurodyta 1 dalyje. EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki … [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

3 skyrius

Nuorodos „valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai“ naudojimas ir pranešimo, skaidrumo ir informacijos reikalavimai

9 straipsnis

Nuorodos „valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai“ naudojimas

Nuoroda „valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai“ gali būti naudojama tik finansiniams produktams, atitinkantiems visas šias sąlygas, apibrėžti:

a)	finansinis produktas nuolat atitinka 4, 5 ir 6 straipsnius;

aa)	SPS nuolat atitinka 7 ir 8 straipsnius;

b)	EVPRI patvirtino tą finansinį produktą pagal 10 straipsnio 1 dalį ir tas finansinis produktas buvo įtrauktas į sąrašą, nurodytą 10 straipsnio 2 dalyje.

10 straipsnis

Pranešimo apie valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius reikalavimai

1. SPS, naudodamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą šabloną, likus bent savaitei iki valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimo išsiunčia valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių sertifikavimo paraišką EVPRI, kad valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisija atitinka 4, 5 ir 6 straipsnių reikalavimus. EVPRI nepagrįstai nedelsdama informuoja apie tai SPS kompetentingą instituciją.

1a. Į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą įtraukiamas SPS paaiškinimas, kaip jis laikosi kiekvieno iš 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

1b. EVPRI patvirtina valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisiją tik tada, jei yra visiškai tikra, kad prašymą teikiantis SPS ir valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisija atitinka visus šiame reglamente nustatytus reikalavimus. EVPRI nepagrįstai nedelsdama informuoja prašymą teikiantį SPS, ar sertifikatas suteiktas, ar ne.

2. EVPRI savo oficialioje interneto svetainėje saugo visų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijų, kurias ji patvirtino , sąrašą. EVPRI iš karto atnaujina tą sąrašą ir pašalina bet kokią valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisiją, kuri pagal 15 straipsnį EVPRI sprendimu nebelaikoma valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisija.

3. ▌EVPRI nedelsdama nurodo šio straipsnio 2 dalyje nurodytame sąraše, kai tik ji dėl atitinkamos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos nustato 16 straipsnyje nurodytas administracines sankcijas, kurios yra neskundžiamos.

3a. EVPRI panaikina valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos sertifikatą, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

a)	SPS aiškiai atsisakė sertifikavimo arba šešis mėnesius po to, kai sertifikatas buvo suteiktas, juo nesinaudojo;

b)	SPS gavo sertifikatą pateikęs klaidingą informaciją ar pasinaudojęs kitomis neteisėtomis priemonėmis;

c)	valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisija nebeatitinka sąlygų, pagal kurias jai suteiktas sertifikatas.

Sertifikato panaikinimas iš karto įsigalioja visoje Sąjungoje.

4. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinama 1 dalyje nurodyta informacija.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip … [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

5. EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustatomas 1 dalyje nurodytos informacijos teikimo šablonas.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki … [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šioje dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

11 straipsnis

Skaidrumo reikalavimai

1. SPS nepagrįstai nedelsdamas pateikia šią informaciją investuotojams ir EVPRI :

a)	informaciją apie pagrindinį portfelį, kuri yra būtina vertinant, ar finansinis produktas atitinka 4, 5 ir 6 straipsnius;

b)	išsamų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos segmentų mokėjimų prioriteto aprašymą;

jei atitinkamais atvejais, nurodytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/1129 (15) 1 straipsnio 4 dalyje, 1 straipsnio 5 dalyje ar 3 straipsnio 2 dalyje, prospektas neparengtas, valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinių ypatybių apžvalgą, įskaitant, kai taikoma, išsamią informaciją apie pozicijos charakteristikas, pinigų srautus ir nuostolių srautą;

d)	atitinkamai 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą ir 10 straipsnio 1b dalyje nurodytą sertifikatą .

Šios dalies a punkte nurodyta informacija pateikiama ne vėliau kaip per vieną mėnesį po valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių palūkanų mokėjimo termino.

2. SPS pateikia 1 dalyje nurodytą informaciją interneto svetainėje:

a)	kuri turi gerai veikiančią duomenų kokybės kontrolės sistemą;

b)	kuriai taikomi atitinkami valdymo standartai ir kuri yra prižiūrima ir eksploatuojama laikantis organizacinės struktūros, kuria užtikrinamas interneto svetainės tęstinumas ir tinkamas veikimas;

c)	kuriai taikomos sistemos, kontrolės priemonės ir procedūros, kuriomis nustatomi visi susiję operacinės rizikos šaltiniai;

d)	kuri turi sistemas, kuriomis užtikrinama gautos informacijos apsauga ir vientisumas bei neatidėliotinas tos informacijos užregistravimas;

e)	kuria sudaroma galimybė saugoti informaciją bent penkerius metus nuo kiekvienos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos termino datos.

SPS nurodo 1 dalyje nurodytą informaciją ir vietą, kurioje informacija yra prieinama, investuotojams pateiktuose valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių dokumentuose.

12 straipsnis

Informacijos reikalavimai

1. Prieš perduodamas valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius, perdavėjas gavėjui pateikia visą šią informaciją:

a)	procedūrą, pagal kurią paskirstomos pajamos iš pagrindinio valstybės obligacijų portfelio į skirtingus valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos segmentus, kurios taip pat būtina laikytis, kai nebuvo apmokėtas ar tikėtina, kad nebus apmokėtas, pagrindinis turtas;

kaip paskiriamos balsavimo teisės investuotojams pagal mainų pasiūlymą, kai nebuvo apmokėtos ar tikėtina, kad nebus apmokėtos, bet kokios pagrindinio portfelio valstybės obligacijos, ir kaip bet kokie skolos negrąžinimo nuostoliai paskirstomi skirtingiems valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos segmentams.

2. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinama 1 dalyje nurodyta informacija.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki … [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

4 skyrius

Produkto priežiūra

13 straipsnis

EVPRI vykdoma priežiūra

1. EVPRI yra kompetentinga institucija, kuri prižiūri SPS atitiktį šiame reglamente nustatytiems reikalavimams .

2. EVPRI turi priežiūros, tyrimo ir sankcijų taikymo įgaliojimus, kad galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą.

EVPRI turi teisę bent jau:

a)	prašyti prieigos prie bet kokia forma saugomų bet kokių dokumentų, susijusių su valstybės obligacijomis užtikrintais vertybiniais popieriais, ir gauti ar daryti jų kopijas;

b)	reikalauti, kad SPS nedelsdamas pateiktų informaciją;

c)	reikalauti informacijos iš bet kurio asmens, susijusio su SPS veikla;

d)	atlikti patikras vietoje iš anksto pranešus arba nepranešus;

e)	imtis reikiamų priemonių, kad SPS toliau laikytųsi šio reglamento nuostatų;

f)	nurodyti, kad SPS atitiktų šį reglamentą ir nebekartotų veiksmų, kurie pažeidžia šį reglamentą.

▌

14 straipsnis

Kompetentingų institucijų ir EVPRI bendradarbiavimas

1. Už valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rengimą arba valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rinkose dalyvaujančių įmonių priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos ir EVPRI glaudžiai bendradarbiauja ir keičiasi informacija, kad galėtų atlikti savo pareigas. Visų pirma jos glaudžiai koordinuoja savo atliekamą priežiūros veiklą, kad būtų nustatyti ir ištaisyti šio reglamento pažeidimai, plėtojama ir skatinama geriausia praktika, palengvinamas bendradarbiavimas, padedama užtikrinti nuoseklų aiškinimą ir teikiami kelias jurisdikcijas apimantys vertinimai nesutarimų atveju.

Siekiant sudaryti kompetentingoms institucijoms geresnes sąlygas naudotis įgaliojimais ir užtikrinti nuoseklų šiame reglamente nustatytų įpareigojimų taikymą ir vykdymą, EVPRI veikia pagal Reglamente (ES) Nr. 1095/2010 nustatytus įgaliojimus.

2. Kompetentinga institucija, turinti aiškių ir pagrįstų įrodymų, kad SPS pažeidžia šį reglamentą, nedelsdama išsamiai informuoja EVPRI . EVPRI imasi atitinkamų priemonių, įskaitant 15 straipsnyje nurodytą sprendimą.

3. Jeigu SPS toliau savo veiksmais akivaizdžiai pažeidžia šį reglamentą, nepaisydamas priemonių, kurių imasi EVPRI , EVPRI gali imtis visų reikiamų priemonių, kad apsaugotų investuotojus, įskaitant draudimą SPS toliau vykdyti bet kokią prekybą valstybės obligacijomis užtikrintais vertybiniais popieriais jos teritorijoje ir 15 straipsnyje nurodytą sprendimą.

15 straipsnis

Netinkamas valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių nuorodos naudojimas

1. Jei yra pagrindo manyti, kad SPS, pažeisdamas 9 straipsnį, naudojo valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių nuorodą siekdamas parduoti produktą, kuris neatitinka tame straipsnyje nustatytų reikalavimų, EVPRI vykdo 2 dalyje numatytą procedūrą.

2. Per 15 dienų po to, kai sužino apie galimą 1 dalyje nurodytą pažeidimą, EVPRI nusprendžia, ar buvo pažeistas 9 straipsnis, ir apie tai praneša kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, įskaitant investuotojų kompetentingas institucijas, kai jos žinomos. ▌

▌

Jei EVPRI nustato , kad SPS pažeidimas susijęs su netyčiniu 9 straipsnio nesilaikymu, ji gali nuspręsti suteikti SPS ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nustatytam pažeidimui ištaisyti, pradedant nuo dienos, kai EVPRI informavo SPS apie pažeidimą. Tuo laikotarpiu valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai, įtraukti į sąrašą, kurį tvarko EVPRI pagal 10 straipsnio 2 dalį, ir toliau laikomi valstybės obligacijomis užtikrintais vertybiniais popieriais ir iš sąrašo neišbraukiami.

3. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinami bendradarbiavimo įpareigojimai ir informacija, kuria turi būti keičiamasi pagal 1 ir 2 dalis.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki … [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

16 straipsnis

Taisomosios priemonės ir administracinės sankcijos

1. Nepažeidžiant valstybių narių teisės nustatyti baudžiamąsias sankcijas pagal 17 straipsnį, EVPRI SPS arba SPS vadovaujančiam fiziniam asmeniui taiko tinkamas taisomąsias priemones, įskaitant 15 straipsnyje nurodytą sprendimą, ir atitinkamas administracines sankcijas, nurodytas 3 dalyje, kai SPS:

a)	nesilaikė 7 ir 8 straipsniuose nustatytų įpareigojimų;

b)	nesilaikė 9 straipsnio reikalavimų, įskaitant atvejus, kai jis nepateikė pranešimo EVPRI pagal 10 straipsnio 1 dalį arba pateikė klaidinantį pranešimą;

c)	nesilaikė 11 straipsnio skaidrumo reikalavimų.

2. 1 dalyje nurodytos administracinės sankcijos yra bent:

a)	viešas pareiškimas, kuriame nurodoma pažeidimą padariusio fizinio ar juridinio asmens tapatybė ir pažeidimo pobūdis;

b)	nurodymas fiziniam ar juridiniam asmeniui, padariusiam pažeidimą, nutraukti pažeidimą ir vengti pakartotinio pažeidimo;

c)	laikinas draudimas, kuriuo užkertamas kelias bet kuriam SPS valdymo organo nariui arba bet kuriam kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už pažeidimą, vykdyti SPS valdymo funkcijas;

d)	1 dalies b punkte nurodyto pažeidimo atveju – laikinas draudimas SPS pateikti pranešimą, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalyje;

administracinės piniginės sankcijos, kurių didžiausia suma yra 5 000 000 EUR arba atitinkama vertė nacionaline valiuta valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, … [šio reglamento įsigaliojimo dieną], arba ne daugiau kaip 10 % visos metinės SPS grynosios apyvartos, nustatytos pagal naujausias turimas ataskaitas, kurias patvirtino SPS valdymo organas;

f)	administracinės piniginės sankcijos, kurių suma būtų ne daugiau kaip du kartus didesnė nei dėl pažeidimo gautos naudos suma, jeigu tokią naudą galima nustatyti, net jeigu ta suma viršija e punkte nurodytas didžiausias sumas.

3. EVPRI, nustatydama administracinių sankcijų rūšį ir lygį, atsižvelgia į tai, kiek pažeidimas buvo tyčinis arba įvykdytas dėl aplaidumo ir kitų svarbių aplinkybių, įskaitant, jei reikia:

a)	pažeidimo reikšmingumą, sunkumą ir trukmę;

b)	už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;

c)	atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą;

d)	atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

e)	dėl pažeidimo patirtus trečiųjų šalių nuostolius;

f)	atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį;

g)	atsakingo fizinio ar juridinio asmens anksčiau padarytus pažeidimus.

4. EVPRI užtikrina, kad bet kuris sprendimas, kuriuo nustatomos taisomosios priemonės arba administracinės sankcijos, būtų tinkamai pagrįstas ir jį būtų galima apskųsti.

17 straipsnis

Sąveika su baudžiamosiomis sankcijomis

Valstybės narės, kurios nustatė baudžiamąsias sankcijas už 16 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, leidžia EVPRI palaikyti ryšius su jų jurisdikcijai priklausančiomis teisminėmis, baudžiamojo persekiojimo ar baudžiamosios teisenos institucijomis ir gauti iš susijusių institucijų (ir teikti joms) konkrečią informaciją apie baudžiamuosius tyrimus ar bylas, pradėtas dėl 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų.

18 straipsnis

Administracinių sankcijų paskelbimas

1. EVPRI savo interneto svetainėje nepagrįstai nedelsdama ir po to, kai atitinkamas asmuo buvo informuotas, paskelbia bet kokį sprendimą, kuriuo nustatoma administracinė sankcija, kuri yra neskundžiama ir nustatyta už pažeidimą pagal 16 straipsnio 1 dalį.

Skelbiant pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą pateikiama informacija apie pažeidimo rūšį ir pobūdį, taip pat fizinio ar juridinio asmens, kuriam buvo skirta administracinė sankcija, tapatybė.

2. EVPRI informaciją apie administracines sankcijas skelbia nuasmenintą ▌bet kuriomis iš šių aplinkybių:

a)	jeigu administracinė sankcija skiriama fiziniam asmeniui ir, atsižvelgus į išankstinio įvertinimo rezultatus, asmens duomenų paskelbimas pripažįstamas neproporcingu;

b)	jeigu dėl paskelbimo kiltų grėsmė finansų rinkų stabilumui ar vykstančiam baudžiamajam tyrimui;

c)	jeigu paskelbimas sukeltų neproporcingą žalą SPS arba susijusiems fiziniams asmenims.

Kitu atveju, jei tikėtina, kad pirmoje pastraipoje nurodytos aplinkybės nustos egzistuoti per pagrįstą laikotarpį, atitinkamų duomenų paskelbimas pagal 1 dalį gali būti atidėtas tokiam pagrįstam laikotarpiui.

3. EVPRI užtikrina, kad pagal 1 arba 2 dalį paskelbta informacija jos oficialioje interneto svetainėje liktų penkerius metus. Asmens duomenys EVPRI oficialioje interneto svetainėje saugomi tik būtiną laikotarpį.

18a straipsnis

Priežiūros mokesčiai

1. EVPRI SPS taiko mokesčius pagal šį reglamentą ir pagal deleguotuosius aktus, priimtus pagal šio straipsnio 2 dalį. Tie mokesčiai yra proporcingi atitinkamos SPS apyvartai ir jais visiškai padengiamos būtinos EVPRI išlaidos, susijusios su valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių licencijavimu ir SPS priežiūra.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą pagal 24a straipsnį priimant deleguotąjį aktą, kuriuo konkrečiau nustatomos mokesčių rūšys, už ką jie turi būti mokami, tų mokesčių dydžiai ir jų mokėjimo tvarka.

19 straipsnis

Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rinkos makroprudencinė priežiūra

Laikydamasi Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 nustatytų įgaliojimų ribų, ESRV yra atsakinga už Sąjungos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rinkos makroprudencinę priežiūrą ir laikosi tame reglamente nustatytų įgaliojimų. Jei ji nustato, kad valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai kelia didelę riziką valstybių narių, kurių valiuta yra euro, tinkamam valstybės skolos vertybinių popierių rinkų veikimui, ESRV turi atitinkamai pasinaudoti jai pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16, 17 ir 18 straipsnius suteiktais įgaliojimais.

▌

4 skyrius

Įgyvendinimo įgaliojimai ir baigiamosios nuostatos

21 straipsnis

Direktyvos 2009/65/EB dalinis pakeitimas

Direktyvoje 2009/65/EB įterpiamas 54a straipsnis:

„54a straipsnis

1. Kai valstybės narės taiko 54 straipsnyje nurodytą išlygą arba suteikia 56 straipsnio 3 dalyje nurodytą leidimą netaikyti reikalavimų, KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos:

taiko tokią pačią išlygą arba suteikia tokį patį leidimą netaikyti reikalavimų, kad KIPVPS galėtų investuoti iki 100 % savo turto į valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius, kaip apibrėžta Reglamento [nuoroda į Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamentą] 3 straipsnio 3 dalyje, pagal rizikos paskirstymo principą, kai tos kompetentingos institucijos mano, kad KIPVPS investicinių vienetų savininkų apsauga yra lygiavertė KIPVPS investicinių vienetų savininkų, kurie atitinka 52 straipsnyje nustatytas ribas, apsaugai;

b)	netaiko 56 straipsnio 1 ir 2 dalių.

2. Iki … [6 mėnesiai po Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamento įsigaliojimo datos] valstybės narės priima, paskelbia ir praneša Komisijai ir EVPRI apie priemones, būtinas, kad būtų laikomasi 1 dalies.“.

22 straipsnis

Direktyvos 2009/138/EB dalinis pakeitimas

Direktyvos 2009/138/EB 104 straipsnyje įterpiama 8 dalis:

„8. Apskaičiuojant pagrindinį mokumo kapitalo reikalavimą, valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių, kaip apibrėžta Reglamento [nuoroda į Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamentą] 3 straipsnio 3 dalyje, pozicijos vertinamos kaip valstybių narių centrinės valdžios ar centrinių bankų pozicijos, išreikštos ir finansuojamos jų nacionaline valiuta.

Iki … [6 mėnesiai po Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamento įsigaliojimo datos] valstybės narės priima, paskelbia ir praneša Komisijai ir EVPRI apie priemones, būtinas, kad būtų laikomasi pirmos pastraipos.“.

23 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 iš dalies keičiamas taip:

268 straipsnyje įterpiama 5 dalis:

„5. Nukrypstant nuo pirmos dalies, valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių didesnio prioriteto segmentas , kaip apibrėžta Reglamento [nuoroda į Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamentą] 3 straipsnio 3 dalyje, visada gali būti vertinamas pagal šio straipsnio pirmą dalį.“;

325 straipsnyje įterpiama 4 dalis:

„4. Šioje antraštinėje dalyje įstaigos vertina valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių didesnio prioriteto segmento , kaip apibrėžta Reglamento [nuoroda į Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamentą] 3 straipsnio 8 dalyje, pozicijas kaip valstybės narės centrinės valdžios pozicijas.“;

3)	390 straipsnio 7 dalyje įterpiama ši pastraipa: „Pirmos pastraipos nuostatos taikomos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių, kaip apibrėžta Reglamento … [nuoroda į Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamentą] 3 straipsnio 3 dalyje, pozicijoms.“.

24 straipsnis

Direktyvos (ES) 2016/2341 dalinis pakeitimas

Į Direktyvą (ES) 2016/2341 įterpiamas 18a straipsnis:

„18a straipsnis

Valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai

1. Savo nacionalinėse taisyklėse dėl PPĮ turto vertinimo, PPĮ nuosavų lėšų apskaičiavimo ir PPĮ mokumo atsargos apskaičiavimo valstybės narės vertina valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius, kaip apibrėžta Reglamento [nuoroda į Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamentą] 3 straipsnio 3 dalyje, taip pat kaip euro zonos valstybės skolos priemones.

24a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 4 straipsnio 3 dalies trečioje ir ketvirtoje pastraipose ir 18a straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 3 dalies trečioje ir ketvirtoje pastraipose ir 18a straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 4 straipsnio 3 dalies trečią ir ketvirtą pastraipas ir 18a straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas … [dviem mėnesiais].

25 straipsnis

Vertinimo išlyga

Ne anksčiau kaip praėjus penkeriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, kai bus gauta pakankamai duomenų, Komisija atlieka šio reglamento vertinimą ir nustato, ar buvo pasiekti jo tikslai pašalinti netinkamas reguliavimo kliūtis kuriant valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių sistemą.

26 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įsteigtas pagal Komisijos sprendimą 2001/528/EB (16). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

27 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C , , p. .

(2) OL C 62, 2019 2 15, p. 113.

(3) 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.

(4) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(5) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(6) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (KRR) (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(7) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(8) 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros, (OL L 354, 2016 12 23, p. 37).

(9) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL L 331, 2010 12 15, p. 1).

(10) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(11) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (OL L 140, 2013 5 27, p. 1).

(12) 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL L 168, 2002 6 27, p. 43).

(13) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(14) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).

(15) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL L 168, 2017 6 30, p. 12).

(16) 2001 m. birželio 6 d. Komisijos sprendimas 2001/528/EB dėl Europos vertybinių popierių komiteto įsteigimo (OL L 191, 2001 7 13, p. 45).

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/83

P8_TA(2019)0374

Europos priežiūros institucijos ir finansų rinkos ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų, Reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų, Reglamento (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, Reglamentas (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų, Reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, Reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos (COM(2018)0646 – C8-0409/2018 – 2017/0230(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/23)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0646),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0409/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Švedijos Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 11 d. (1) ir 2018 m. gruodžio 7 d. (2) Europos Centrinio Banko nuomones,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 15 d. (3) ir 2018 m. gruodžio 12 d. (4) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomones,

—

atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. balandžio 1 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0013/2019),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 255, 2018 7 20, p. 2.

(2) OL C 37, 2019 1 30, p. 1.

(3) OL C 227, 2018 6 28, p. 63.

(4) OL C 110, 2019 3 22, p. 58.

P8_TC1-COD(2017)0230

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, Reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, ir Reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/2175.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/85

P8_TA(2019)0375

Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūra ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimas ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (COM(2017)0538 – C8-0317/2017 – 2017/0232(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/24)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0538),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0317/2017),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 2 d. Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto bei Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A8-0011/2019),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 120, 2018 4 6, p. 2.

(2) OL C 227, 2018 6 28, p. 63.

P8_TC1-COD(2017)0232

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/2176.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/87

P8_TA(2019)0376

Finansinių priemonių rinkos ir draudimo bei perdraudimo veiklos pradėjimas ir jos vykdymas (Mokumas II) ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų ir Direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (COM(2017)0537 – C8-0318/2017 – 2017/0231(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/25)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0537),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnio 1 dalį ir į 62 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0318/2017),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 11 d. Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0012/2019),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 251, 2018 7 18, p. 2.

(2) OL C 227, 2018 6 28, p. 63.

P8_TC1-COD(2017)0231

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II), Direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų ir Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/2177.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/89

P8_TA(2019)0377

Investicinių įmonių prudencinė priežiūra (Direktyva) ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl investicinių įmonių prudencinės priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2013/36/ES ir 2014/65/ES (COM(2017)0791 – C8-0452/2017 – 2017/0358(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/26)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0791),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0452/2017),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 22 d. Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0295/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 378, 2018 10 19, p. 5.

(2) OL C 262, 2018 7 25, p. 35.

P8_TC1-COD(2017)0358

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/2034.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/91

P8_TA(2019)0378

Prudenciniai reikalavimai investicinėms įmonėms (Reglamentas) ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prudencinių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 1093/2010 (COM(2017)0790 – C8-0453/2017 – 2017/0359(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/27)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0790),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0453/2017),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 22 d. Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0296/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 378, 2018 10 19, p. 5.

(2) OL C 262, 2018 7 25, p. 35.

P8_TC1-COD(2017)0359

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/2033.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/93

P8_TA(2019)0379

Skaidrios ir nuspėjamos darbo sąlygos Europos Sąjungoje ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje (COM(2017)0797 – C8-0006/2018 – 2017/0355(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/28)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0797),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 153 straipsnio 1 dalies b punktą bei 2 dalies b punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0006/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 5 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—

atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 18 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0355/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prieš šios rezoliucijos;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 283, 2018 8 10, p. 39.

(2) OL C 387, 2018 10 25, p. 53.

P8_TC1-COD(2017)0355

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2019/1152.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas

Pagal Direktyvos 23 straipsnį Komisija, praėjus aštuoneriems metams po Direktyvos įsigaliojimo, įvertins jos taikymą, kad prireikus galėtų pasiūlyti būtinus pakeitimus. Komisija ketina savo ataskaitoje itin daug dėmesio skirti tam, kaip valstybės narės taiko 1 ir 14 straipsnius. Komisija taip pat tikrins atitiktį 14 straipsniui, kad galėtų įvertinti, ar valstybės narės visapusiškai ir tinkamai perkėlė Direktyvą į savo nacionalines teisines sistemas.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/96

P8_TA(2019)0380

Europos darbo institucija ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija (COM(2018)0131 – C8-0118/2018 – 2018/0064(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/29)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0131),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 46 straipsnį, 48 straipsnį, 53 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0118/2018),

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir į 46 bei 48 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 9 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—

atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 21 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0391/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

patvirtina bendrą Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą, kuris pridedamas prie šios rezoliucijos ir bus skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje kitame numeryje po to, kuriame bus paskelbtas galutinis teisėkūros procedūra priimtas aktas;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 128.

(2) OL C 461, 2018 12 21, p. 16.

P8_TC1-COD(2018)0064

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 883/2004, (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) 2016/589 ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2016/344

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1149.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendras pareiškimas

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pažymi, kad Europos darbo institucijos (toliau – EDI) būstinės vietos parinkimo procesas šios institucijos steigimo reglamento priėmimo metu nebuvo užbaigtas.

Visos trys institucijos, prisimindamos įsipareigojimą lojaliai ir skaidriai bendradarbiauti ir turėdamos minty Sutartis, pripažįsta, kad svarbu keistis informacija nuo pat EDI būstinės vietos parinkimo proceso pradžios.

Toks ankstyvas keitimasis informacija padėtų visoms trims institucijoms pasinaudoti Sutartyse numatytomis teisėmis vykdant susijusias procedūras.

Europos Parlamentas ir Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ketina imtis visų tinkamų veiksmų, kad į steigimo reglamentą būtų galima įtraukti nuostatą dėl EDI būstinės vietos ir užtikrinti, kad EDI veiktų savarankiškai pagal tą reglamentą.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/99

P8_TA(2019)0381

Žuvininkystės išteklių išsaugojimas ir jūrų ekosistemų apsauga taikant technines priemones ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1098/2007 bei (EB) Nr. 1224/2009, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1343/2011 bei (ES) Nr. 1380/2013 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (COM(2016)0134 – C8-0117/2016 – 2016/0074(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/30)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0134),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0117/2016),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 7 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—

atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 22 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0381/2017),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (3);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 389, 2016 10 21, p. 67.

(2) OL C 185, 2017 6 9, p. 82.

(3) Ši pozicija pakeičia 2018 m. sausio 16 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0003).

P8_TC1-COD(2016)0074

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1241.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/101

P8_TA(2019)0382

Reglamentas dėl Europos verslo statistikos ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos verslo statistikos, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 184/2005 ir panaikinama dešimt verslo statistikos srities teisės aktų (COM(2017)0114 – C8-0099/2017 – 2017/0048(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/31)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0114),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0099/2017),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 2 d. Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A8-0094/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 77, 2018 3 1, p. 2.

P8_TC1-COD(2017)0048

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl Europos verslo statistikos, kuriuo panaikinama 10 teisės aktų verslo statistikos srityje

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/2152.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/102

P8_TA(2019)0383

OLAF atliekami tyrimai ir bendradarbiavimas su Europos prokuratūra ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl bendradarbiavimo su Europos prokuratūra ir OLAF tyrimų veiksmingumo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (COM(2018)0338 – C8-0214/2018 – 2018/0170(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/32)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0338),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 325 straipsnį bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0214/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 8/2018 (1),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0179/2019),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Audito Rūmų nuomonė Nr. 8/2018.

P8_TC1-COD(2018)0170

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/…, kuriuo dėl bendradarbiavimo su Europos prokuratūra ir OLAF tyrimų veiksmingumo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 325 straipsnį, kartu su Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi, ypač jos 106a straipsniu,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

priėmusi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1371 (3) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (4), Sąjunga gerokai sustiprino suderintos teisinės sistemos nuostatas dėl savo galimybes galimybių baudžiamosios teisės priemonėmis apsaugoti Sąjungos finansinius interesus. Europos prokuratūra turės yra pagrindinis prioritetas baudžiamosios justicijos ir kovos su sukčiavimu politikos srityse, kuriose ji turi įgaliojimus dalyvaujančiose valstybėse narėse atlikti nusikalstamų veikų tyrimus ir pareikšti kaltinimus, susijusius su Sąjungos biudžetui kenkiančiomis nusikalstamomis veikomis, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2017/1371; [1 pakeit.]

(2)

siekdama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – Tarnyba) atlieka administracinių pažeidimų ir nusikalstamo elgesio administracinius tyrimus. Baigusi tyrimus, ji gali nacionalinėms baudžiamojo persekiojimo institucijoms teikti teismines rekomendacijas, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas pareikšti kaltinimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą valstybėse narėse. Ateityje valstybėse narėse, dalyvaujančiose Europos prokuratūros veikloje, Tarnyba apie įtariamas nusikalstamas veikas praneš Europos prokuratūrai ir bendradarbiaus su ja atliekant tyrimus; [2 pakeit.]

(3)

todėl, priėmus Reglamentą (ES) 2017/1939, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (5) turėtų būti iš dalies pakeistas ir atitinkamai pritaikytas . Siekiant per abiejų įstaigų Europos prokuratūros ir Tarnybos sąveiką užtikrinti Sąjungos finansinių interesų aukščiausio lygio apsaugą, t. y. įgyvendinti glaudaus bendradarbiavimo, informacijos mainų, papildomumo ir dubliavimosi vengimo principus, Reglamento (ES) 2017/1939 nuostatos, kuriomis reglamentuojami Europos prokuratūros ir Tarnybos dviejų įstaigų santykiai, turėtų atsispindėti Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir turėtų būti jame įtvirtintomis nuostatomis įtvirtintos taisyklės turėtų tas nuostatas papildyti ; [3 pakeit.]

(4)

siekdamos bendro tikslo išsaugoti Sąjungos biudžeto patikimumą, Tarnyba ir Europos prokuratūra turėtų užmegzti ir palaikyti lojaliu bendradarbiavimu grindžiamus glaudžius santykius, kuriais siekiama užtikrinti jų atitinkamų įgaliojimų tarpusavio papildomumą ir veiksmų koordinavimą, ypač tvirtesnio bendradarbiavimo kuriant Europos prokuratūrą mastą. Galiausiai šie santykiai turėtų padėti užtikrinti, kad Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi visomis priemonėmis ir būtų vengiama be reikalo dubliuoti pastangas;

(5)

Reglamentu (ES) 2017/1939 Tarnyba ir visos Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos įpareigojami nedelsiant pranešti Europos prokuratūrai apie visus įtariamus nusikalstamus veiksmus, kurių atžvilgiu ji galėtų naudotis savo kompetencija. Kadangi Tarnyba turi įgaliojimus atlikti sukčiavimo, korupcijos ir bet kurios kitos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios neteisėtos veiklos administracinius tyrimus, ji turi idealias sąlygas ir priemones veikti kaip Europos prokuratūros natūrali partnerė ir privilegijuotas informacijos šaltinis; [4 pakeit.]

(6)

elementai, rodantys, kad galimo nusikalstamo elgesio tyrimas priklauso Europos prokuratūros kompetencijai, praktiškai gali būti nurodyti Tarnybos gautame pranešime, kuriame išdėstyti pradiniai įtarimai, arba gali paaiškėti tik atliekant administracinį tyrimą, kurį Tarnyba pradeda įtardama administracinį pažeidimą. Todėl, siekdama įvykdyti savo pareigą pranešti apie atitinkamus atvejus Europos prokuratūrai, Tarnyba prireikus apie nusikalstamą elgesį turėtų pranešti bet kuriuo etapu prieš tyrimą arba jo metu;

(7)

Reglamente (ES) 2017/1939 nurodyti būtinieji elementai, kurie paprastai turėtų būti pranešime. Siekiant nustatyti šiuos elementus ir surinkti reikiamą informaciją, Tarnybai gali tekti atlikti pirminį įtarimų vertinimą. Tarnyba turėtų šį vertinimą atlikti skubiai, taikydama priemones, kuriomis nepakenkiama ateityje galimam nusikalstamos veikos tyrimui. Jeigu, baigusi vertinimą, Tarnyba pradeda įtarti savo kompetencijai priklausančią nusikalstamą veiką, ji apie tai praneša Europos prokuratūrai;

(8)	atsižvelgdamos į Tarnybos ekspertines žinias, Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros turėtų turėti galimybę pasirinkti, ar naudotis Tarnybos paslaugomis tokiam pirminiam įtarimų, apie kuriuos jiems buvo pranešta, vertinimui atlikti;

(9)

laikydamasi Reglamento (ES) 2017/1939, Tarnyba iš esmės neturėtų pradėti tų pačių Europos prokuratūros jau tiriamų faktų lygiagretaus administracinio tyrimo. Tačiau tam tikrais atvejais, siekiant užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą, kol nebaigtas Europos prokuratūros pradėtas baudžiamasis procesas, Tarnybai gali tekti atlikti papildomą administracinį tyrimą, siekiant įsitikinti, ar reikia taikyti atsargumo priemones arba imtis finansinių, drausminių ar administracinių priemonių. Šie papildomi tyrimai gali būti tinkami, inter alia, kai reikia susigrąžinti lėšas į Sąjungos biudžetą ir taikomos tam tikros senaties terminų taisyklės, o sumos, kurias rizikuojama prarasti, yra labai didelės, arba rizikingais atvejais administracinėmis priemonėmis reikia išvengti tolesnių išlaidų;

(10)

Reglamente (ES) 2017/1939 nustatyta, kad Europos prokuratūra gali prašyti Tarnybos atlikti tokius papildomus tyrimus. Tais atvejais, kai Europos prokuratūra atlikti tokių tyrimų neprašo, tam tikromis sąlygomis konkrečiomis sąlygomis, pasikonsultavus su Europos prokuratūra, papildomą tyrimą turėtų būti įmanoma atlikti Tarnybos iniciatyva. Visų pirma Europos prokuratūrai turėtų būti suteikta galimybė pareikšti prieštaravimą dėl Tarnybos tyrimo pradėjimo arba tolesnio jo vykdymo, arba tam tikrų šio tyrimo veiksmų atlikimo. Šio prieštaravimo priežastys turėtų būti grindžiamos poreikiu užtikrinti Europos prokuratūros tyrimo veiksmingumo apsaugą ir jos turėtų būti proporcingos šiam tikslui. Tarnyba turėtų neatlikti jokio veiksmo, dėl kurio Europos prokuratūra pareiškė prieštaravimą. Jeigu Europos prokuratūra neprieštarauja pritaria prašymui , Tarnyba savo tyrimą turėtų atlikti aktyviai konsultuodamasi su Europos prokuratūra; [6 pakeit.]

(11)

Tarnyba turėtų aktyviai padėti Europos prokuratūrai atlikti tyrimus. Šiuo klausimu Europos prokuratūra gali prašyti Tarnybos padėti jai atlikti nusikalstamų veikų tyrimus arba juos papildyti vykdant šiuo reglamentu suteiktus įgaliojimus. Šiais atvejais minėtus veiksmus Tarnyba turėtų atlikti laikydamasi savo įgaliojimų ir šiame reglamente numatytos sistemos;

(12)

veiksmingam Tarnybos ir Europos prokuratūros veiksmų koordinavimui , bendradarbiavimui ir skaidrumui užtikrinti jos turėtų nuolat keistis informacija. Siekiant užtikrinti tinkamą atitinkamų veiksmų koordinavimą papildomumui užtikrinti ir išvengti veiksmų dubliavimo, itin aktualu, kad informacija būtų keičiamasi, kol Tarnyba ir Europos prokuratūra dar nepradėjo tyrimų . Šiuo tikslu Tarnyba ir Europos prokuratūra turėtų naudotis atitinkamų savo bylų valdymo sistemų funkcijomis „yra atitiktis / nėra atitikties“ . Tarnyba ir Europos prokuratūra savo darbo tvarkos susitarimuose turėtų tiksliai nurodyti šio keitimosi informacija būdus ir sąlygas; [7 pakeit.]

(13)

2017 m. spalio 2 d. priimtoje Komisijos ataskaitoje dėl Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 taikymo vertinimo (6) daroma išvada, kad 2013 m. teisinės sistemos pakeitimais buvo aiškiai pagerinta padėtis, susijusi su tyrimų vykdymu, bendradarbiavimu su partneriais ir atitinkamų asmenų teisėmis. Kartu vertinimas atskleidė trūkumų, darančių poveikį tyrimų veiksmingumui ir efektyvumui;

(14)

į aiškiausiai suformuluotas Komisijos vertinimo išvadas reikia atsižvelgti padarant Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 pakeitimų. Tai yra esminiai pakeitimai, reikalingi trumpuoju laikotarpiu siekiant sustiprinti Tarnybos tyrimų sistemą, kad būtų galima išlaikyti stiprią ir visapusiškai veikiančią Tarnybą, kuri, atlikdama administracinius tyrimus, papildytų Europos prokuratūros taikomus baudžiamosios teisės metodus, tačiau šiais pakeitimais nekeičiami įgaliojimai. Pakeitimai daugiausia susiję su sritimis, kuriose šiuo metu nepakankamas reglamento aiškumas trukdo Tarnybai veiksmingai atlikti tyrimus, pavyzdžiui, atlikti patikrinimus vietoje, gauti informaciją apie bankų sąskaitas ar Tarnybos parengtas bylų ataskaitas naudoti kaip priimtinus įrodymus . Komisija turėtų pateikti naują ir išsamų pasiūlymą ne vėliau kaip po dvejų metų nuo Europos prokuratūros ir Tarnybos, taip pat jų bendradarbiavimo vertinimo ; [8 pakeit.]

(15)

šiais pakeitimais nedaroma poveikio tyrimams taikytinoms procesinėms garantijoms. Tarnyba privalo taikyti procesines garantijas, nurodytas Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (7) ir Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Šia sistema reikalaujama, kad Tarnyba savo tyrimus atliktų objektyviai, nešališkai ir konfidencialiai, ieškotų susijusio asmens kaltės ir nekaltumo įrodymų, o tyrimo veiksmus atliktų gavusi raštišką įgaliojimą ir atlikusi teisėtumo patikrinimą. Tarnyba turi užtikrinti, kad būtų paisoma asmenų, kuriems jos tyrimai daro poveikį, teisių, įskaitant nekaltumo prezumpciją ir teisę neduoti parodymų prieš save. Apklausiamo susijusio asmens teisės apima, inter alia, teisę, kad jam padėtų jo pasirinktas asmuo, teisę patvirtinti pokalbio protokolą ir teisę vartoti bet kurią iš oficialių Sąjungos kalbų. Susiję asmenys taip pat turi teisę iki parengiant išvadas pateikti pastabų dėl bylos faktų;

(16)

Tarnyba atlieka patikrinimus ir inspektavimus vietoje, taigi tirdama įtariamus Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir kito neteisėto elgesio atvejus, turi teisę patekti į ekonominės veiklos vykdytojų patalpas ir gauti jų dokumentaciją. Šie patikrinimai ir inspektavimai vietoje atliekami pagal šį reglamentą ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96, o juose numatyta, kad kai kuriais atvejais minėti įgaliojimai vykdomi nacionalinės teisės nustatytomis sąlygomis. Komisijai atlikus vertinimą nustatyta, kad nacionalinės teisės taikymo mastas ne visada tiksliai nurodytas ir tai trukdo Tarnybai veiksmingai atlikti tyrimus;

(17)

todėl tikslinga aiškiau išdėstyti atvejus, kuriais Tarnybai atliekant tyrimus turėtų būti taikoma nacionalinė teisė, tačiau neturėtų būti keičiami Tarnybos įgaliojimai arba reglamento veikimo būdas valstybių narių atžvilgiu. Tokiu patikslinimu atsižvelgiama į neseniai priimtą Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-48/16, Sigma Orionis SA / Europos Komisija;

(18)

tais atvejais, kai atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas leidžia atlikti patikrinimą, Tarnyba patikrinimus ir inspektavimus vietoje turėtų atlikti remdamasi vien Sąjungos teise. Tai turėtų jai sudaryti sąlygas veiksmingai ir suderintai vykdyti savo tyrimo įgaliojimus visose valstybėse narėse, taip siekiant prisidėti prie Sąjungos finansinių interesų aukšto lygio apsaugos visoje Sąjungoje, kaip reikalaujama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 325 straipsnyje;

(19)

tais atvejais, kai Tarnybai tenka remtis kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų pagalba, ypač tais atvejais, kai ekonominės veiklos vykdytojas neleidžia atlikti patikrinimo ir inspektavimo vietoje, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Tarnybos veiksmai duotų rezultatų, ir turėtų suteikti reikiamą pagalbą pagal atitinkamas nacionalinės proceso teisės taisykles;

(20)

Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 turėtų būti nustatyta ekonominės veiklos vykdytojų pareiga bendradarbiauti su Tarnyba. Tai atitinka jų pareigą pagal Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 leisti patekti į patalpas, žemę, transporto priemones ar kitas verslo reikmėms naudojamas vietas siekiant atlikti patikrinimus ir inspektavimus vietoje, ir Finansinio reglamento 129 straipsnyje (8) nustatytą pareigą visiems Sąjungos lėšas gaunantiems asmenims ar subjektams visapusiškai bendradarbiauti siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, be kita ko, Tarnybos atliekamų tyrimų metu;

(21)

įgyvendinant šią bendradarbiavimo pareigą, Tarnybai turėtų būti suteikta galimybė reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai, susiję su tiriama byla arba galintys turėti susijusios informacijos, pateiktų šią susijusią informaciją. Vykdydami tokius prašymus, ekonominės veiklos vykdytojai neprivalo pripažinti, kad atliko neteisėtus veiksmus, tačiau privalo atsakyti į faktinius klausimus ir pateikti dokumentus, net jeigu šią informaciją galima panaudoti jų ar kito veiklos vykdytojo neteisėtų veiksmų buvimui nustatyti;

(22)

per patikrinimus ir inspektavimus vietoje ekonominės veiklos vykdytojai turėtų turėti galimybę vartoti bet kurią iš valstybės narės, kurioje vykdomas patikrinimas, oficialių kalbų ir turėtų turėti teisę, kad jiems padėtų jų pasirinktas asmuo, be kita ko, ir nepriklausomas teisininkas. Tačiau teisininko dalyvavimas neturėtų būti patikrinimų ir inspektavimų vietoje teisėtumo teisinė sąlyga. Siekiant užtikrinti patikrinimų ir inspektavimų vietoje veiksmingumą, ypač susijusį su įrodymų dingimo rizika, Tarnybai turėtų būti suteikta galimybė patekti į patalpas, žemę, transporto priemones ar kitas verslo tikslais naudojamas vietas nelaukiant, kol veiklos vykdytojas pasikonsultuos su teisininku. Tarnyba, prieš pradėdama patikrinimą, turėtų sutikti atidėti veiksmus tik trumpam pagrįstam laikui, kol bus pasikonsultuota su teisininku. Bet koks veiksmų atidėjimas turi būti ne ilgesnis, negu absoliučiai būtina;

(23)

siekiant užtikrinti skaidrumą, atlikdama patikrinimus ir inspektavimus vietoje, Tarnyba ekonominės veiklos vykdytojams turėtų suteikti tinkamą informaciją apie jų pareigą bendradarbiauti ir apie atsisakymo padarinius, taip pat apie patikrinimui taikomą procedūrą, įskaitant taikytinas procedūrines garantijas;

(24)

atlikdama vidaus tyrimus, o prireikus – ir atlikdama išorės tyrimus, Tarnyba turi teisę gauti visą institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų turimą susijusią informaciją. Kaip siūloma Komisijos vertinimo išvadose, siekiant atsižvelgti į technologinę pažangą, reikia aiškiau išdėstyti, kad ši galimybė gauti informaciją turėtų būti suteikiama neatsižvelgiant į tai, kokioje kokios rūšies laikmenoje saugoma informacija; [9 pakeit.]

(25)

siekiant darnesnės Tarnybos tyrimų vykdymo sistemos, reikėtų dar labiau suderinti vidaus ir išorės tyrimams taikytinas taisykles – taip būtų panaikinti tam tikri Komisijos vertinimo išvadose nurodyti neatitikimai, kai skirtingos taisyklės yra nepagrįstos. Tai turėtų būti daroma, pavyzdžiui, siekiant numatyti, jog atlikus išorės tyrimą parengtas ataskaitas ir rekomendacijas galima siųsti atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai, kad jie imtųsi atitinkamų veiksmų, kaip daroma atliekant vidaus tyrimus. Kai tai įmanoma neviršijant Tarnybos įgaliojimų, Tarnyba turėtų padėti atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai vykdyti jos rekomendacijas. Siekiant užtikrinti Tarnybos bendradarbiavimą su institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis, Tarnyba, jeigu reikia, turėtų informuoti atitinkamą Sąjungos instituciją, įstaigą, organą ar agentūrą, kai ji nusprendžia nepradėti išorės tyrimo, pavyzdžiui, kai Sąjungos institucija, įstaiga, organas ar agentūra buvo pradinės informacijos šaltinis;

(26)

Tarnybai turėtų būti suteiktos reikiamos priemonės pinigų srautams sekti, kad būtų nustatytas daugelio rūšių sukčiavimui būdingas modus operandi. Šiuo metu, bendradarbiaujant su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir joms padedant, Tarnyba gali gauti savo tyrimų veiklai aktualią bankų informaciją, kurią turi tam tikrų valstybių narių kredito įstaigos. Siekiant užtikrinti veiksmingą metodą visoje Sąjungoje, reglamente turėtų būti nustatyta kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų pareiga Tarnybai suteikti informaciją apie bankų ir mokėjimų sąskaitas, vykdant savo bendrą pareigą jai padėti. Šis bendradarbiavimas paprastai turėtų vykti per valstybių narių finansinės žvalgybos padalinius. Teikdamos Tarnybai šią pagalbą, nacionalinės valdžios institucijos turėtų laikytis atitinkamų proceso teisės nuostatų, numatytų atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės aktuose;

(26a)

siekiant atkreipti dėmesį į procesinių teisių ir garantijų apsaugą ir laikymąsi, Tarnyba turėtų sukurti vidaus funkciją procesinių garantijų kontrolieriaus forma, ir suteikti jam pakankamus išteklius. Procesinių garantijų kontrolierius turėtų turėti prieigą prie visos informacijos, kurios reikia jo pareigoms atlikti; [10 pakeit.]

(26b)

šiuo reglamentu, bendradarbiaujant su procesinių garantijų kontrolieriumi, turėtų būti nustatytas Tarnybai skirtas skundų nagrinėjimo mechanizmas, siekiant užtikrinti, kad Tarnybai vykdant visą veiklą būtų paisoma procesinių teisių ir garantijų. Tai turėtų būti administracinis mechanizmas, kurį taikant kontrolierius turėtų būti atsakingas už Tarnybos gautų skundų nagrinėjimą atsižvelgiant į teisę į gerą administravimą. Mechanizmas turėtų būti veiksmingas ir užtikrinti, kad skundai būtų tinkamai nagrinėjami. Siekiant padidinti skaidrumą ir atskaitomybę, Tarnyba savo metinėje ataskaitoje turėtų teikti informaciją apie skundų nagrinėjimo mechanizmą. Visų pirma, informacija turėtų apimti gautų skundų skaičių, susijusių procesinių teisių ir garantijų pažeidimų rūšis, atitinkamus veiksmus ir, kai įmanoma, tolesnes priemones, kurių ėmėsi Tarnyba; [11 pakeit.]

(27)

siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, būtina, kad Tarnyba anksti perduotų informaciją ir atitinkamai būtų galima taikyti atsargumo priemones. Siekiant šiuo klausimu užtikrinti glaudų Tarnybos bendradarbiavimą su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis, tikslinga, kad pastarieji, spręsdami dėl tinkamų atsargumo priemonių, įskaitant priemones įrodymams išsaugoti, bet kuriuo metu turėtų galimybę pasikonsultuoti su Tarnyba;

(28)

Tarnybos parengtos ataskaitos šiuo metu laikomos priimtinais įrodymais administraciniuose ir teismo procesuose tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtos administracinės ataskaitos. Komisijos vertinimo išvadose teigiama, kad kai kuriose valstybėse narėse šia taisykle nepakankamai užtikrinamas Tarnybos veiklos veiksmingumas. Siekiant padidinti Tarnybos ataskaitų veiksmingumą ir nuoseklų naudojimą, reglamente turėtų būti numatyta, kad tokios ataskaitos yra priimtinos nebaudžiamojo pobūdžio nacionalinių teismų procesuose, taip pat valstybėse narėse vykdomuose administraciniuose procesuose. Taisyklė, kuria numatomas lygiavertiškumas nacionalinės administracijos inspektorių parengtoms administracinėms ataskaitoms, turėtų būti ir toliau taikoma nacionaliniame baudžiamojo pobūdžio teismo procese. Reglamente taip pat turėtų būti numatyta, kad Tarnybos parengtos ataskaitos yra priimtinos Sąjungos lygmens administraciniuose ir teismo procesuose;

(29)

Tarnybos įgaliojimai apima Sąjungos biudžeto pajamų, gaunamų iš PVM nuosavų išteklių, apsaugą. Šioje srityje Tarnyba turėtų sugebėti remti ir papildyti valstybių narių veiklą atlikdama tyrimus pagal savo įgaliojimus, kompleksiškai koordinuodama kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų veiklą, nagrinėdama tarpvalstybinius atvejus ir teikdama paramą ir pagalbą valstybėms narėms ir Europos prokuratūrai. Šiuo tikslu Tarnybai turėtų būti sudarytos sąlygos keistis informacija per tinklą Eurofisc, sukurtą Tarybos reglamentu (ES) Nr. 904/2010 (9) sukurtą tinklą Eurofisc atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/1725 (10) nuostatas , kad ji galėtų skatinti ir palengvinti bendradarbiavimą kovojant su sukčiavimu PVM; [12 pakeit.]

(30)

Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 buvo įsteigtos valstybių narių kovos su sukčiavimo koordinavimo tarnybos, kad jos sudarytų Tarnybai ir valstybėms narėms palankesnes sąlygas veiksmingai bendradarbiauti ir keistis informacija, įskaitant veiklos informaciją. Atlikus vertinimą padaryta išvada, kad jos konstruktyviai prisidėjo prie Tarnybos darbo. Vertinimo metu taip pat nustatyta, kad reikia dar aiškiau išdėstyti jų vaidmenį, siekiant užtikrinti, kad Tarnybai būtų teikiama reikiama pagalba – tai savo ruožtu užtikrintų, kad jos tyrimai būtų veiksmingi, o dėl kovos su sukčiavimu tarnybų organizacinės struktūros ir įgaliojimų būtų palikta spręsti kiekvienai valstybei narei. Šiuo klausimu kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyboms turėtų būti sudarytos sąlygos Tarnybai teikti, iš jos gauti ar koordinuoti reikiamą pagalbą, kad Tarnyba, prieš pradėdama išorės ar vidaus tyrimą, jo metu arba jam pasibaigus galėtų veiksmingai atlikti savo funkcijas;

(31)

Tarnybos pareiga teikti valstybėms narėms pagalbą siekiant koordinuoti jų veiksmus užtikrinant Sąjungos finansinių interesų apsaugą yra vienas iš svarbiausių jos įgaliojimų elementų, kuriuo remiamas tarpvalstybinis valstybių narių bendradarbiavimas. Siekiant sudaryti geresnes sąlygas koordinuoti Tarnybos veiklą ir jos bendradarbiavimą šioje srityje su valstybių narių valdžios institucijomis, trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, turėtų būti nustatytos išsamesnės taisyklės. Šiomis taisyklėmis neturėtų būti daroma poveikio Tarnybos naudojimuisi įgaliojimais, kurie Komisijai buvo suteikti specialiomis nuostatomis dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl tų institucijų bei Komisijos bendradarbiavimo, visų pirma Tarybos reglamento (EB) Nr. 515/97 (11) nuostatoms;

(32)

be to, Tarnybai turėtų būti įmanoma prašyti kovos su sukčiavimu tarnybų pagalbos vykdant koordinavimo veiklą, o kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyboms turėtų būti įmanoma bendradarbiauti tarpusavyje, kad būtų dar labiau sustiprinti turimi bendradarbiavimo mechanizmai kovos su sukčiavimu srityje;

(32a)

valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos turėtų teikti reikiamą pagalbą, kad Tarnyba galėtų vykdyti savo užduotis. Kai, Tarnybai pateikus teismines rekomendacijas nacionalinėms valstybės narės prokuratūroms, nesiimama jokių veiksmų, valstybė narė savo sprendimą turėtų pagrįsti Tarnybai. Kartą per metus Tarnyba turėtų parengti ataskaitą, kurioje būtų apžvelgta valstybių narių suteikta pagalba ir tolesni veiksmai, kurių imtasi pagal teismines rekomendacijas; [13 pakeit.]

(32b)

siekiant papildyti šiame reglamente nustatytas tyrimų atlikimo procesines taisykles, Tarnyba turėtų parengti tyrimų procedūrų kodeksą, kurio turėtų laikytis Tarnybos darbuotojai. Todėl pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tokio procedūrų kodekso parengimo, nepažeidžiant Tarnybos nepriklausomumo naudotis savo kompetencija. Šiuose deleguotuosiuose aktuose visų pirma nurodoma: tvarka, kurios reikia laikytis įgyvendinant Tarnybos įgaliojimus ir statutą, išsamios taisyklės, reglamentuojančios tyrimo procedūras ir leidžiamus tyrimo veiksmus, susijusių asmenų teisėtos teisės, procesinės garantijos, nuostatos dėl duomenų apsaugos ir dėl komunikacijos politikos bei prieigos prie dokumentų, nuostatos dėl teisėtumo patikrinimo ir susijusių asmenų teisių gynimo priemonių, kuriomis šie asmenys gali naudotis, ir santykiai su Europos prokuratūra. Ypač svarbu, kad Tarnyba parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; [14 pakeit.]

(32c)

ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo dienos, nustatytos pagal Reglamento (ES) 2017/1939 120 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, Komisija turėtų įvertinti šio reglamento taikymą ir ypač Tarnybos ir Europos prokuratūros bendradarbiavimo efektyvumą; [15 pakeit.]

(33)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sustiprinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą pritaikant Tarnybos veiklą prie steigiamos Europos prokuratūros veiklos ir sustiprinant Tarnybos tyrimų veiksmingumą, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, priimant taisykles, kuriomis būtų reglamentuojami abiejų Sąjungos tarnybų santykiai ir būtų padidintas visoje Sąjungoje Tarnybos atliekamų tyrimų veiksmingumas, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina siekiant sustiprinti kovą su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla;

(34)	šiuo reglamentu nekeičiami valstybių narių įgaliojimai ir pareigos imtis kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla priemonių;

(35)	vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (12) 28 straipsnio 2 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę dėl … (13);

(36)	todėl Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 iš dalies keičiamas taip:

-1)

1 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„1. Siekiant suintensyvinti kovą su Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau kartu atsižvelgiant į kontekstą – Sąjunga) finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla arba pažeidimu, Sprendimu 1999/352/EB, EAPB, Euratomas įsteigta Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – Tarnyba) vykdo tyrimo įgaliojimus, Komisijai suteiktus:“; [16 pakeit.]

-1a)

1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Tarnyba valstybėms narėms teikia Komisijos pagalbą organizuodama glaudų ir nuolatinį jų kompetentingų valdžios institucijų bendradarbiavimą, kad būtų koordinuojama jų veikla saugant Sąjungos finansinius interesus nuo sukčiavimo. Tarnyba padeda kurti ir plėtoti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos arba pažeidimo prevencijos ir kovos su šiomis veiklomis metodus. Tarnyba skatina ir kartu su valstybėmis narėmis bei joms tarpusavyje bendradarbiaujant koordinuoja keitimąsi veiklos patirtimi ir gerosios procedūrinės praktikos pavyzdžiais Sąjungos finansinių interesų apsaugos srityje, taip pat remia bendrus valstybių narių savanoriškai vykdomus kovos su sukčiavimu veiksmus.“; [17 pakeit.]

-1b)

1 straipsnio 3 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)	Reglamentui (ES) 2018/1725;“; [18 pakeit.]

-1c)

1 straipsnio 3 dalis papildoma da punktu:

„da)	Reglamentui (ES) 2016/679.“; [19 pakeit.]

-1d)

1 straipsnio 4 dalis keičiama taip:

„4. Sutartimis arba jomis remiantis įsteigtose institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose (toliau – institucijos, įstaigos, organai ir agentūros) ir nedarant poveikio 12d straipsniui Tarnyba atlieka administracinius tyrimus, kurių tikslas – kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla arba pažeidimu. Tuo tikslu Tarnyba tiria sunkius su profesinių pareigų atlikimu susijusius atvejus, kurie gali būti laikomi Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų tarnybiniu aplaidumu, galinčiu užtraukti drausminę arba tam tikrais konkrečiais atvejais baudžiamąją atsakomybę, arba kitus pareigų nevykdymui prilygstančius atvejus, už kuriuos atsakomybė tenka institucijų ir įstaigų nariams, organų ir agentūrų vadovams arba institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų personalo nariams, kuriems Tarnybos nuostatai netaikomi (toliau kartu – pareigūnai, kiti tarnautojai, institucijų ar įstaigų nariai, organų ar agentūrų vadovai arba personalo nariai).“; [20 pakeit.]

1 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„4a. Tarnyba, taikydama Tarybos reglamentu (ES) 2017/1939 (14) nustatytą tvirtesnį bendradarbiavimą, užmezga ir palaiko glaudžius santykius su Europos prokuratūra. Šie santykiai grindžiami tarpusavio bendradarbiavimu , papildomumu, dubliavimosi vengimu ir keitimusi informacija. Jais visų pirma siekiama užtikrinti, kad Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi visomis turimomis priemonėmis, pasitelkiant atitinkamų įgaliojimų tarpusavio papildomumą ir Europos prokuratūrai Tarnybos teikiamą pagalbą. [21 pakeit.]

Tarnybos ir Europos prokuratūros bendradarbiavimas reglamentuojamas 12c–12f straipsniais.“;

1a)

1 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Šio reglamento taikymo tikslais valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos ir institucijos, įstaigos, organai ir agentūros gali sudaryti administracinius susitarimus su Tarnyba. Tie administraciniai susitarimai visų pirma gali būti susiję su informacijos perdavimu, tyrimų eiga ir tolesniais veiksmais.“; [22 pakeit.]

1b)	2 straipsnio 2 punktas pakeičiamas taip: „2) pažeidimas – pažeidimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje, įskaitant pažeidimus, turinčius įtakos pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio;“; [23 pakeit.]

1c)	2 straipsnio 3 punktas pakeičiamas taip: „3) Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ir bet kuri kita neteisėta veikla arba pažeidimas – kaip apibrėžta atitinkamuose Sąjungos aktuose;“; [24 pakeit.]

2 straipsnio 4 punktas pakeičiamas taip:

„4) administraciniai tyrimai (toliau – tyrimai) – bet koks inspektavimas, tikrinimas ar kitos priemonės, kurių Tarnyba imasi pagal 3 ir 4 straipsnius, kad būtų pasiekti 1 straipsnyje nustatyti tikslai ir prireikus būtų nustatytas neteisėtas tiriamos veiklos pobūdis. Tie tyrimai neturi poveikio Europos prokuratūros ar valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų teisei pradėti baudžiamąjį procesą.“;

2a)	2 straipsnio 5 punktas pakeičiamas taip: „5) susijęs asmuo – Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ar kita neteisėta veikla arba pažeidimu įtariamas asmuo arba ekonominės veiklos vykdytojas, kurio atžvilgiu Tarnyba yra pradėjusi tyrimą;“; [25 pakeit.]

2b)

2 straipsnyje įterpiamas šis punktas:

„7a. institucijos narys – atitinkamais atvejais Europos Parlamento narys, Europos Vadovų Tarybos narys, valstybės narės ministro lygio atstovas Taryboje, Europos Komisijos narys, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo narys, Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos narys arba Audito Rūmų narys.“; [26 pakeit.]

2c)

2 straipsnyje įterpiamas šis punktas:

„7b. tie patys faktai – tai identiški materialūs faktai, o materialūs faktai suprantami kaip visuma konkrečių aplinkybių, kurios yra neatsiejamai susijusios ir atsižvelgiant į kurias kaip į visumą gali būti nustatyti delikto tyrimo, kuris priklauso Tarnybos ir Europos prokuratūros kompetencijai, elementai.“; [27 pakeit.]

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Išorės tyrimai Patikrinimai ir inspektavimai vietoje valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse [28 pakeit.]

1. 1 straipsnyje ir 2 straipsnio 1 ir 3 punktuose apibrėžtoje srityje Tarnyba atlieka patikrinimus ir inspektavimus vietoje valstybėse narėse, o pagal galiojančius bendradarbiavimo bei abipusės pagalbos susitarimus ir kitus teisinius dokumentus – trečiosiose valstybėse ir tarptautinių organizacijų patalpose. [29 pakeit.]

2. Patikrinimai ir inspektavimai vietoje atliekami pagal šį reglamentą, o šio reglamento nereglamentuojamais klausimais – pagal Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96.

3. Ekonominės veiklos vykdytojai bendradarbiauja su Tarnyba jai atliekant tyrimus. Tarnyba pagal 4 straipsnio 2 dalies b punktą gali prašyti ekonominės veiklos vykdytojų suteikti žodinę informaciją, be kita ko, surengdama pokalbius, ir raštišką informaciją. [30 pakeit.]

4. Patikrinimus ir inspektavimus vietoje Tarnyba atlieka pateikusi raštišką įgaliojimą, kaip numatyta šio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 6 straipsnio 1 dalyje. Ji atitinkamą ekonominės veiklos vykdytoją informuoja apie patikrinimui taikomą procedūrą, įskaitant taikytinas procedūrines garantijas, ir apie atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pareigą bendradarbiauti.

5. Vykdydama šiuos įgaliojimus, Tarnyba paiso procesinių garantijų, numatytų šiame reglamente ir Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96. Kai atliekamas patikrinimas ir inspektavimas vietoje, ekonominės veiklos vykdytojas turi teisę neduoti parodymų prieš save ir turi teisę, kad jam padėtų jo pasirinktas asmuo. Per patikrinimus vietoje ekonominės veiklos vykdytojui turi būti suteikta galimybė vartoti bet kurią iš valstybės narės, kurioje jis yra, oficialių kalbų. Ekonominės veiklos vykdytojo teisė, kad jam padėtų jo pasirinktas asmuo, neužkerta kelio Tarnybai patekti į ekonominės veiklos vykdytojo patalpas ir patikrinimas dėl šios teisės negali būti nepagrįstai pavėlintas.

6. Tarnybos prašymu atitinkamos valstybės narės kompetentinga valdžios institucija nepagrįstai nedelsdama suteikia Tarnybos darbuotojams reikiamą pagalbą, kad pastarieji jiems pavestas užduotis pagal 7 straipsnio 2 dalyje minimą raštišką įgaliojimą atliktų veiksmingai. [31 pakeit.]

Atitinkama valstybė narė pagal Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 užtikrina, kad Tarnybos darbuotojai turėtų galimybę susipažinti su visa su tiriamu atveju susijusia informacija ir, dokumentais ir duomenimis , kurių prireikia tam, kad patikrinimai ir inspektavimai vietoje būtų atlikti veiksmingai ir efektyviai, ir kad jie galėtų tokius dokumentus ar duomenis saugoti ir siekdami užtikrinti, kad nekiltų pavojus, jog jie gali dingti. Tais atvejais, kai darbo tikslais naudojama asmeninė įranga, tą įrangą Tarnyba tiria tik tuo atveju, jeigu ji turi pagrįstų priežasčių manyti, kad įrangos turinys gali būti svarbus tyrimui . [32 pakeit.]

7. Jeigu atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas leidžia atlikti patikrinimą ir inspektavimą vietoje pagal šį reglamentą, Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 2 straipsnio 4 dalis ir Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 6 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa ir 7 straipsnio 1 dalis netaikomos tiek, kiek tomis nuostatomis reikalaujama laikytis nacionalinės teisės ir nustatant, kad taikomos sąlygos, kurių turi laikytis nacionalinių administracijų inspektoriai, gali būti ribojama Tarnybos galimybė gauti informaciją ir dokumentus.

Jeigu Tarnybos darbuotojai nustato, kad ekonominės veiklos vykdytojas nesutinka leisti atlikti patikrinimo ar inspektavimo vietoje pagal šį reglamentą, atitinkama valstybė narė suteikia jiems reikiamą teisėsaugos institucijų pagalbą, kad Tarnyba, nepagrįstai nedelsdama, galėtų veiksmingai atlikti patikrinimą ar inspektavimą vietoje.

Teikdamos pagalbą pagal šią dalį arba 6 dalį, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos veikia laikydamosi nacionalinių procesinių taisyklių, taikytinų atitinkamai kompetentingai nacionalinei valdžios institucijai. Jeigu pagal nacionalines taisykles reikalaujama teisminės institucijos leidimo tai pagalbai suteikti, pateikiamas prašymas išduoti tokį leidimą.

7a. Jei įrodoma, kad valstybė narė nevykdo savo pareigos bendradarbiauti pagal 6 ir 7 dalis, Sąjunga turi teisę susigrąžinti sumą, susijusią su atitinkamu patikrinimu arba inspektavimu vietoje. [33 pakeit.]

8. Vykdydama tyrimo funkciją Tarnyba atlieka Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 9 straipsnio 1 dalyje ir jo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytose atskirų sektorių taisyklėse numatytus patikrinimus ir inspektavimus valstybėse narėse, o pagal galiojančius bendradarbiavimo bei abipusės pagalbos susitarimus ir kitus teisinius dokumentus – trečiosiose valstybėse ir tarptautinių organizacijų patalpose.

9. Atlikdama išorės tyrimą, Tarnyba gali susipažinti su visa institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų turima su tiriamu atveju susijusia informacija ir duomenimis, neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi, jei to reikia Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejams nustatyti. Tuo tikslu taikomos 4 straipsnio 2 ir 4 dalys. [34 pakeit.]

10. Nedarant poveikio 12c straipsnio 1 daliai, tais atvejais, kai prieš priimdama sprendimą, ar pradėti išorės tyrimą, Tarnyba tvarko informaciją, iš kurios galima daryti prielaidą, kad buvo įvykdytas Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ar kita neteisėta veikla, ji gali apie tai pranešti atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms ir, jei reikia, atitinkamoms institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms.

Nedarant poveikio Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 9 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sektorių taisyklėms, atitinkamų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad reikiamų veiksmų, kuriuose gali dalyvauti ir Tarnyba, būtų imtasi laikantis nacionalinės teisės. Gavusios prašymą atitinkamų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos informuoja Tarnybą apie tai, kokių veiksmų, remdamosi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija, ėmėsi ir kokios išvados buvo nustatytos.“ [35 pakeit.]

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)	4 straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip: „Kitos nuostatos dėl tyrimų“; [36 pakeit.]

-aa)

4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Administraciniai tyrimai institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose 1 straipsnyje nurodytose srityse atliekami laikantis šiame reglamente ir atitinkamos institucijos, įstaigos, organo ar agentūros priimtuose sprendimuose nustatytų sąlygų.“; [37 pakeit.]

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Atlikdama vidaus tyrimus: [38 pakeit.]

jei to reikia Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos arba pažeidimo atvejams nustatyti, Tarnyba turi teisę tiesiogiai ir iš anksto nepranešusi susipažinti su visa institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų turima susijusia informacija ir su tiriamu atveju susijusiais duomenimis, neatsižvelgiant į tai, kokios rūšies laikmenoje jie saugomi, ir patekti į jų patalpas. Tais atvejais, kai darbo tikslais naudojama asmeninė įranga, tą įrangą Tarnyba tiria tik tuo atveju, jeigu ji turi pagrįstų priežasčių manyti, kad įrangos turinys gali būti svarbus tyrimui. Tarnyba turi įgaliojimus tikrinti institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų sąskaitas. Tarnyba gali pasidaryti institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų turimų dokumentų ar duomenų laikmenų turinio kopijas bei gauti jų išrašus ir prireikus imtis tokius dokumentus ar duomenis saugoti, kad nekiltų pavojus, jog jie gali dingti; [39 pakeit.]

Tarnyba gali prašyti ekonominės veiklos vykdytojų, pareigūnų, kitų tarnautojų, institucijų ar įstaigų narių, organų ar agentūrų vadovų ar personalo narių žodinės informacijos, be kita ko, surengdama pokalbius, ir raštiškos informacijos , kruopščiai dokumentuotos pagal įprastus konfidencialumo ir Sąjungos duomenų apsaugos standartus . Ekonominės veiklos vykdytojai bendradarbiauja su Tarnyba. “; [40 pakeit.]

b)	3 dalis pakeičiama taip: išbraukiama; „3. Pagal 3 straipsnį Tarnyba gali atlikti patikrinimus ir inspektavimus vietoje ekonominės veiklos vykdytojų patalpose, kad susipažintų su informacija, susijusia su atveju, dėl kurio atliekamas vidaus tyrimas.“; [41 pakeit.]

ba)

4 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Institucijos, įstaigos, organai ir agentūros informuojami kiekvienu atveju, kai Tarnyba jų patalpose atlieka tyrimą arba susipažįsta su kokiu nors jų turimu dokumentu arba duomenimis ar prašo pateikti jų turimą informaciją. Nedarant poveikio 10 ir 11 straipsniams, Tarnyba gali bet kada siųsti atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai tyrimų metu gautą informaciją.“; [42 pakeit.]

bb)	4 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip: „5. Institucijos, įstaigos, organai ir agentūros įdiegia tinkamas procedūras ir imasi būtinų priemonių tyrimų konfidencialumui užtikrinti kiekvienu etapu.“; [43 pakeit.]

bc)

4 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Jeigu atliekant tyrimus paaiškėja, kad pareigūnas, kitas tarnautojas, institucijos ar įstaigos narys, organo ar agentūros vadovas arba personalo narys gali būti susijęs asmuo, apie tai informuojama institucija, įstaiga, organas ar agentūra, kuriai tas asmuo priklauso.“; [44 pakeit.]

bd)	4 straipsnio 6 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Tais atvejais, kai naudojantis įprastais ryšių kanalais neįmanoma užtikrinti tyrimo konfidencialumo, Tarnyba naudoja tinkamus alternatyvius informacijos perdavimo kanalus.“; [45 pakeit.]

be)

4 straipsnio 7 dalis pakeičiama taip:

„7. Sprendime, kurį turi priimti kiekviena institucija, įstaiga, organas ar agentūra, kaip numatyta 1 dalyje, visų pirma nurodoma taisyklė dėl pareigūnų, kitų tarnautojų, institucijų ar įstaigų narių, organų ar agentūrų vadovų arba personalo narių pareigos bendradarbiauti su Tarnyba ir teikti jai informaciją, tuo pačiu užtikrinant tyrimo konfidencialumą.“; [46 pakeit.]

8 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Nedarant poveikio 12c straipsnio 1 daliai, tais atvejais, kai prieš priimdama sprendimą, ar pradėti vidaus tyrimą, Tarnyba tvarko informaciją, iš kurios galima daryti prielaidą, kad buvo įvykdytas Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ar kita neteisėta veikla arba pažeidimas , apie tai ji atitinkamais atvejais gali pranešti atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms ir atitinkamoms institucijoms , įstaigoms , organams ar agentūroms .

Gavusi prašymą, atitinkama institucija, įstaiga, organas ar agentūra informuoja Tarnybą apie tai, kokių veiksmų, remdamasi tokia informacija, ėmėsi ir kokios išvados buvo nustatytos.“; [47 pakeit.]

ca)

8 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Atsižvelgiant į institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose atliekamus tyrimus, kai Tarnyba informuoja atitinkamų valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas, taikomi 9 straipsnio 4 dalies antroje ir trečioje pastraipose nustatyti procesiniai reikalavimai. Jei kompetentingos valdžios institucijos, remdamosi joms perduota informacija ir atsižvelgdamos į nacionalinę teisę, nusprendžia imtis kokių nors veiksmų, jos apie tai informuoja Tarnybą, jei pastaroji buvo pateikusi tokį prašymą.“; [48 pakeit.]

cb)

8 dalis papildoma šia pastraipa:

„Atsižvelgiant į patikrinimus ir inspektavimus vietoje pagal 3 straipsnį, nedarant poveikio Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 9 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sektorių taisyklėms, atitinkamų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad reikiamų veiksmų, kuriuose gali dalyvauti ir Tarnyba, būtų imtasi laikantis nacionalinės teisės. Gavusios prašymą atitinkamų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos informuoja Tarnybą apie tai, kokių veiksmų, remdamosi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija, ėmėsi ir kokios išvados buvo nustatytos.“; [49 pakeit.]

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Nedarant poveikio 12d straipsniui, generalinis direktorius gali pradėti tyrimą, kai yra pakankamai įtarimų, kurie, be kita ko, gali būti grindžiami trečiosios šalies pateikta informacija arba anonimine informacija, kad buvo įvykdytas Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ar kita neteisėta veikla.“; [50 pakeit.]

aa)

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Nedarant poveikio 12d straipsniui, generalinis direktorius gali pradėti tyrimą, kai yra pakankamai įtarimų, kurie, be kita ko, gali būti grindžiami trečiosios šalies pateikta informacija arba anonimine informacija, kad buvo įvykdytas Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ar kita neteisėta veikla arba pažeidimas. Vertinimo laikotarpis prieš priimant sprendimą neviršija dviejų mėnesių. Jei informatorius, pateikęs pagrindinę informaciją, yra žinomas, jis atitinkamai informuojamas.“; [51 pakeit.]

ab)	2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „Sprendimą pradėti tyrimą priima generalinis direktorius savo iniciatyva arba Sąjungos institucijos, įstaigos, organo ar agentūros arba valstybės narės prašymu.“; [52 pakeit.]

ac)	2 dalies antra pastraipa išbraukiama; [53 pakeit.]

ad)

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Tol, kol generalinis direktorius svarsto, ar pradėti tyrimą atsižvelgiant į 2 dalyje nurodytą prašymą, ir (arba) tol, kol Tarnyba atlieka tokį tyrimą, atitinkamos institucijos, įstaigos, organai ar agentūros nepradeda lygiagretaus tyrimo dėl tų pačių aplinkybių, išskyrus atvejus, kai su Tarnyba susitariama kitaip. Ši dalis netaikoma Europos prokuratūros tyrimams pagal Reglamentą (ES) 2017/1939.“; [54 pakeit.]

b)	3 dalis papildoma tokiu sakiniu: „Ši dalis netaikoma Europos prokuratūros tyrimams pagal Reglamentą (ES) 2017/1939.“; [55 pakeit.]

ba)

5 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Jei generalinis direktorius nusprendžia nepradėti vidaus tyrimo, jis gali tyrimo institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose, nors yra pakankamas įtarimas, kad buvo įvykdytas Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ar kita neteisėta veikla arba pažeidimas, jis nedelsdamas perduoda visą susijusią informaciją atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai, kad pagal tai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai taikytinas taisykles būtų imtasi tinkamų veiksmų. Jei tinkama, Tarnyba susitaria su ta institucija, įstaiga, organu ar agentūra dėl tinkamų priemonių tos informacijos šaltinio konfidencialumui apsaugoti ir, jei reikia, prašo informuoti apie veiksmus, kurių buvo imtasi.“; [56 pakeit.]

6 dalis pakeičiama taip:

„6. Jei generalinis direktorius nusprendžia nepradėti išorės tyrimo patikrinimo ar inspektavimo vietoje pagal 3 straipsnį, nors yra pakankamas įtarimas, kad buvo įvykdytas Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ar kita neteisėta veikla arba pažeidimas , jis gali nedelsdamas perduoti perduoda visą susijusią informaciją atitinkamos valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms, kad atitinkamais atvejais pagal Sąjungos teisę ir nacionalinę teisę būtų imamasi veiksmų. Jei reikia, Tarnyba taip pat informuoja atitinkamą instituciją, įstaigą, organą ar agentūrą.“; [57 pakeit.]

ca)	įterpiama 6a dalis: „6a. Generalinis direktorius pagal 17 straipsnio 5 dalį periodiškai informuoja Priežiūros komitetą apie atvejus, kuriais jis arba ji nusprendė nepradėti tyrimo, ir nurodo tokio sprendimo priežastis.“; [58 pakeit.]

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)

7 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Tyrimų eigai vadovauja generalinis direktorius, atitinkamais atvejais remdamasis rašytinėmis instrukcijomis. Tyrimus generaliniam direktoriui vadovaujant atlieka jo paskirti Tarnybos darbuotojai. Generalinis direktorius pats tyrimų neatlieka.“; [59 pakeit.]

a)	3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos suteikia reikiamą pagalbą, kad Tarnybos darbuotojai galėtų nepagrįstai nedelsdami veiksmingai atlikti savo užduotis pagal šį reglamentą.“;

3 dalyje įterpiama ši antra pastraipa:

„Tarnybos prašymu jos tiriamais klausimais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 (15) įsteigti finansinės žvalgybos padaliniai ir kitos atitinkamos valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos Tarnybai teikia:

a)	Direktyvos (ES) 2015/849 (16) [32a straipsnio 3 dalyje] nurodytą informaciją;

b)	kai absoliučiai būtina tyrimo tikslais – sandorių įrašus.“;

c)	3 dalis papildoma šia trečia pastraipa: „Teikdamos pagalbą pagal pirmesnes dalis, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos veikia laikydamosi nacionalinių procesinių taisyklių, taikytinų atitinkamai kompetentingai nacionalinei valdžios institucijai.“;

ca)

3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Institucijos, įstaigos, organai ir agentūros užtikrina, kad jų pareigūnai, kiti tarnautojai, nariai, vadovai ir personalo nariai teiktų reikiamą pagalbą, kad Tarnybos darbuotojai savo užduotis vadovaudamiesi šiuo reglamentu galėtų atlikti veiksmingai ir nepagrįstai nedelsdami.“; [60 pakeit.]

cb)	4 dalis išbraukiama; [61 pakeit.]

cc)

6 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„6. Jeigu atliekant tyrimą paaiškėja, kad gali būti tikslinga imtis administracinių atsargumo priemonių Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, Tarnyba nedelsdama informuoja atitinkamą instituciją, įstaigą, organą ar agentūrą apie vykstantį tyrimą ir pasiūlo priemones, kurių reikia imtis. Pranešama tokia informacija:“; [62 pakeit.]

cd)

6 dalies pirmos pastraipos b punktas pakeičiamas taip:

„b)	bet kokia informacija, galinti padėti atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai nuspręsti, kokių administracinių atsargumo priemonių tikslinga imtis Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti;“; [63 pakeit.]

ce)

6 dalies pirmos pastraipos c punktas pakeičiamas taip:

„c)	visos rekomenduojamos specialios konfidencialumo priemonės, visų pirma tais atvejais, kai taikomos tyrimo priemonės priklauso nacionalinės teisminės institucijos arba kitos nacionalinės valdžios institucijos kompetencijai, pagal tyrimams taikytinas nacionalines taisykles.“; [64 pakeit.]

6 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Be to, kas nustatyta pirmoje pastraipoje, atitinkama institucija, įstaiga, organas ar agentūra gali bet kuriuo metu konsultuotis su Tarnyba, kad, glaudžiai bendradarbiaujant su Tarnyba, būtų imtasi tinkamų atsargumo priemonių, įskaitant įrodymų apsaugos priemones, ir nedelsdama informuoja Tarnybą apie tokį sprendimą nedelsdama informuoja Tarnybą apie bet kokį nukrypimą nuo pasiūlytų atsargumo priemonių ir apie šio nukrypimo priežastis .“; [65 pakeit.]

8 dalis pakeičiama taip:

„8. Jei tyrimas negali būti baigtas per 12 mėnesių nuo jo pradžios, generalinis direktorius pasibaigus 12 mėnesių laikotarpiui ir po to kas šešis mėnesius Priežiūros komitetui teikia ataskaitas, kuriose išsamiai nurodomos vėlavimo priežastys ir prireikus taisomosios priemonės, numatytos kurių imtasi tyrimui paspartinti.“; [66 pakeit.]

ea)

įterpiama 8a dalis:

„8a. Ataskaitoje turi būti pateiktas bent trumpas faktų aprašymas, jų teisinis kvalifikavimas, padarytos ar galimos žalos įvertinimas, įstatymu nustatyto senaties termino pabaigos data, priežastys, kodėl nebuvo laikytasi dvylikos mėnesių laikotarpio, ir taisomosios priemonės, kurių prireikus numatoma imtis tyrimui paspartinti.“; [67 pakeit.]

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Institucijos, įstaigos, organai ir agentūros nedelsdamos perduoda Tarnybai visą informaciją, susijusią su galimais Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos arba pažeidimo atvejais. Ši pareiga taikoma Europos prokuratūrai, kai atitinkamos bylos nepriklauso jos kompetencijai pagal Reglamento (ES) 2017/1939 IV skyrių.“; [68 pakeit.]

1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Kai institucijos, įstaigos, organai ir agentūros pagal Reglamento (ES) 2017/1939 24 straipsnį teikia pranešimus Europos prokuratūrai, jie vietoj to gali laikytis pirmoje pastraipoje nustatytos pareigos Tarnybai perduoti perduodami Europos prokuratūrai siunčiamo pranešimo kopiją.“; [69 pakeit.]

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Institucijos, įstaigos, organai ir agentūros ir, jeigu pagal nacionalinę teisę nedraudžiama – valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos Tarnybos prašymu arba savo iniciatyva Tarnybai nedelsdami perduoda visus turimus dokumentus ar informaciją, susijusią su Tarnybos atliekamu tyrimu. [70 pakeit.]

Iki tyrimo pradžios Tarnybos prašymu jie perduoda bet kokius savo turimus dokumentus ir informaciją, kurie yra reikalingi siekiant įvertinti įtarimus arba taikyti 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytus kriterijus tyrimui pradėti.“;

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Institucijos, įstaigos, organai ir agentūros ir, jeigu pagal nacionalinę teisę nedraudžiama – valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos Tarnybos prašymu arba savo iniciatyva nedelsdamos Tarnybai perduoda visus kitus turimus reikšmingus dokumentus ar informaciją, susijusią susijusius su kova su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ar kita neteisėta veikla arba pažeidimu .“; [71 pakeit.]

straipsnis papildomas šia 4 dalimi:

„4. Šis straipsnis netaikomas Europos prokuratūrai, kai ši tiria nusikalstamas veikas, kurių atžvilgiu ji galėtų naudotis savo kompetencija pagal Reglamento (ES) 2017/1939 22 ir 25 straipsnius IV skyrių . [72 pakeit.]

Tai nedaro poveikio Europos prokuratūros galimybei suteikti Tarnybai susijusią informaciją dėl bylų pagal Reglamento (ES) 2017/1939 34 straipsnio 8 dalį, 36 straipsnio 6 dalį, 39 straipsnio 4 dalį ir 101 straipsnio 3 ir 4 dalis.“;

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)

2 dalies ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Antroje ir trečioje pastraipose nurodyti reikalavimai netaikomi per patikrinimus ir inspektavimus vietoje duodamiems pareiškimams. Tačiau prieš priimant pareiškimą susijęs asmuo informuojamas apie jo teises, visų pirma apie teisę, kad jam padėtų jo pasirinktas asmuo.“; [73 pakeit.]

-aa)

4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Tuo tikslu Tarnyba susijusiam asmeniui nusiunčia kvietimą pateikti pastabas raštu arba per pokalbį su Tarnybos paskirtais darbuotojais. Tame kvietime, be kita ko, pateikiama su susijusiu asmeniu susijusių aplinkybių santrauka ir pagal Reglamento (ES) 2018/1725 15 ir 16 straipsnius reikalaujama informacija ir nurodomas pastabų pateikimo terminas, kuris turi būti ne trumpesnis nei 10 darbo dienų nuo kvietimo pateikti pastabas gavimo dienos. Susijusiam asmeniui sutikus arba tinkamai pagrįstais tyrimo skubos atvejais tas pranešimo terminas gali būti sutrumpintas. Galutinėje konkretaus tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad tokios pastabos buvo pateiktos.“; [74 pakeit.]

4 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Tinkamai pagrįstais atvejais, jeigu būtina išlaikyti tyrimo konfidencialumą ir (arba) jeigu atliekami tyrimo procesiniai veiksmai, kurie priklauso Europos prokuratūros arba nacionalinės teisminės institucijos kompetencijai, generalinis direktorius gali nuspręsti, kad pareiga paprašyti susijusio asmens pareikšti pastabas bus įvykdyta vėliau.“;

aa)

įterpiama 5a dalis:

„5a. Tais atvejais, kai Tarnyba rekomenduoja imtis tolesnių teisminių veiksmų ir nedarant poveikio pranešėjų bei informatorių konfidencialumo teisėms, susijusiam asmeniui suteikiama galimybė susipažinti su Tarnybos pagal 11 straipsnį po jos atlikto tyrimo parengta ataskaita ir bet kokiais atitinkamais dokumentais, kiek jie susiję su tuo asmeniu ir jei, kai taikytina, nei Europos prokuratūra, nei nacionalinės teisminės institucijos tam nepateikia prieštaravimo per šešis mėnesius. Kompetentinga teisminė institucija taip pat gali suteikti leidimą nepasibaigus šiam terminui.“; [75 pakeit.]

8a)

įterpiamas 9a straipsnis:

„9a straipsnis

Procesinių garantijų kontrolierius

1. Komisija, laikydamasi 2 dalyje nustatytos procedūros, skiria procesinių garantijų kontrolierių (toliau – kontrolierius) nepratęsiamai penkerių metų kadencijai. Pasibaigus jo kadencijai jis toliau eina pareigas tol, kol bus pakeistas.

2. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus kvietimą teikti paraiškas Komisija sudaro kandidatų, turinčių tinkamą kvalifikaciją kontrolieriaus pareigoms eiti, sąrašą. Pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Taryba, Komisija skiria kontrolierių.

3. Kontrolierius turi reikiamą kvalifikaciją ir patirties procesinių teisių ir garantijų srityje.

4. Kontrolierius savo funkcijas vykdo visiškai nepriklausomai ir eidamas pareigas nesiekia gauti ir nesilaiko kieno nors nurodymų.

5. Kontrolierius stebi, kaip Tarnyba laikosi procesinių teisių ir garantijų. Jis yra atsakingas už Tarnybos gauto skundo nagrinėjimą.

6. Kontrolierius kasmet teikia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Priežiūros komitetui ir Tarnybai ataskaitas dėl savo funkcijų vykdymo. Jis nenurodo atskirų tiriamų bylų ir užtikrina net ir užbaigtų tyrimų konfidencialumą.“ ; [76 pakeit.]

8b)

įterpiamas 9b straipsnis:

„9b straipsnis

Skundų nagrinėjimo mechanizmas

1. Tarnyba, bendradarbiaudama su kontrolieriumi, imasi būtinų priemonių, kad būtų sukurtas skundų nagrinėjimo mechanizmas siekiant stebėti, ar vykdant bet kokią Tarnybos veiklą laikomasi procesinių garantijų, ir užtikrinti jų laikymąsi.

2. Bet kuris asmuo, kurio veiksmus tiria Tarnyba, turi teisę pateikti kontrolieriui skundą dėl to, kad Tarnyba nesilaiko 9 straipsnyje nustatytų procesinių garantijų. Skundo pateikimas neturi stabdomojo poveikio atliekamo tyrimo eigai.

3. Skundai gali būti pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai skundo teikėjui tampa žinomi svarbūs jam taikomų procesinių garantijų įtariamo pažeidimo faktai. Praėjus vienam mėnesiui po tyrimo pabaigos skundų teikti nebegalima. Su 9 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytu pranešimo terminu susiję skundai pateikiami iki tose nuostatose nustatyto pranešimo termino pabaigos.

4. Gavęs skundą kontrolierius nedelsdamas informuoja Tarnybos generalinį direktorių ir suteikia Tarnybai galimybę per 15 darbo dienų išspręsti skundo teikėjo iškeltą klausimą.

5. Nedarant poveikio šio reglamento 10 straipsniui, Tarnyba perduoda kontrolieriui visą informaciją, kuri gali būti reikalinga kontrolieriui rengiant rekomendaciją.

6. Kontrolierius nedelsdamas parengia su skundu susijusią rekomendaciją, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tos dienos, kurią Tarnyba informuoja kontrolierių apie veiksmus, kurių ji ėmėsi klausimui spręsti, arba nuo 3 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos. Rekomendacija pateikiama Tarnybai ir perduodama skundo teikėjui. Išskirtiniais atvejais kontrolierius gali nuspręsti pratęsti rekomendacijos parengimo terminą dar 15 dienų. Kontrolierius laišku informuoja generalinį direktorių apie pratęsimo priežastis. Jei kontrolierius nepateikia rekomendacijos per šioje dalyje nustatytus terminus, laikoma, kad kontrolierius atmetė skundą be rekomendacijos.

7. Nesikišdamas į atliekamo tyrimo eigą, kontrolierius nagrinėja skundą taikydamas rungimosi principu grindžiamą procedūrą. Kontrolierius gali paprašyti liudytojų, jiems sutikus, raštu ar žodžiu pateikti paaiškinimų, kurie jam atrodo svarbūs siekiant nustatyti faktus.

8. Generalinis direktorius laikosi kontrolieriaus rekomendacijos šiuo klausimu, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, kai jis gali nuo jos nukrypti. Jei generalinis direktorius nukrypsta nuo kontrolieriaus rekomendacijos, jis informuoja skundo teikėją ir kontrolierių apie pagrindines to sprendimo priežastis, jei tai nedaro poveikio atliekamam tyrimui. Jis nurodo kontrolieriaus rekomendacijos nesilaikymo priežastis rašte, pridedamame prie galutinės tyrimo ataskaitos.

9. Generalinis direktorius gali prašyti kontrolieriaus pateikti nuomonę bet kokiu klausimu, susijusiu su kontrolieriaus įgaliojimų sričiai priklausančių procesinių garantijų paisymu, įskaitant nuomonę dėl sprendimo atidėti 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą informacijos teikimą susijusiam asmeniui. Visuose tokiuose prašymuose generalinis direktorius nurodo terminą, iki kurio kontrolieriaus turi pateikti atsakymą.

10. Jei Sąjungos pareigūnas ar kitas tarnautojas pateikia kontrolieriui skundą tuo pačiu klausimu, kuriuo Sąjungos pareigūnas ar kitas tarnautojas yra pateikęs skundą generaliniam direktoriui pagal Tarnybos nuostatų 90a straipsnį, generalinis direktorius, nepažeisdamas Tarnybos nuostatų 90a straipsnyje numatytų terminų, prieš atsakydamas skundo teikėjui palaukia kontrolieriaus rekomendacijos.“; [77 pakeit.]

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)	1 dalis pakeičiama taip: „1. Ne institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose atliekamų tyrimų metu siunčiama ar gauta informacija, neatsižvelgiant į jos formą, yra saugoma laikantis atitinkamų nacionalinės ir Sąjungos teisės nuostatų.“; [78 pakeit.]

-aa)	2 dalis pakeičiama taip: „2. Tyrimų institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose metu siunčiamai ar gaunamai informacijai, neatsižvelgiant į jos formą, taikomi profesinės paslapties reikalavimai ir ji saugoma pagal Sąjungos institucijoms taikytinas taisykles.“; [79 pakeit.]

-ab)

įterpiama 3a dalis:

„3a. Tarnyba atskleidžia savo ataskaitas ir rekomendacijas po to, kai atsakingos institucijos atlieka visas susijusias nacionalines ir Sąjungos procedūras ir jų atskleidimas nebeturi poveikio tyrimams. Atskleidimas atitinka šiame straipsnyje ir 1 straipsnyje nustatytas duomenų apsaugos taisykles ir principus.“; [80 pakeit.]

a)	4 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „Tarnyba paskiria duomenų apsaugos pareigūną, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 45/2001 24 (ES) 2018/1725 43 straipsnyje.“; [81 pakeit.]

aa)	įterpiama 5a dalis: „5a. Asmenys, Tarnybai pranešantys apie nusikaltimus ir pažeidimus, susijusius su Sąjungos finansiniais interesais, yra visapusiškai apsaugoti, pirmiausia Sąjungos teisės aktais dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos.“; [82 pakeit.]

10)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Kartu su ataskaita pateikiamos generalinio direktoriaus rekomendacijos, kokių veiksmų reikėtų imtis. Tose rekomendacijose atitinkamais atvejais nurodomos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų ir atitinkamų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų drausminės, administracinės, finansinės ir (arba) teisminės priemonės ir visų pirma konkrečiai nurodomos apskaičiuotos susigrąžintinos sumos, taip pat nurodomas nustatytų aplinkybių preliminarus teisinis kvalifikavimas.“; [83 pakeit. Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.]

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Rengiant tokias ataskaitas ir rekomendacijas atsižvelgiama į atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas ir tiek, kiek taikytina – į atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę.

Tarnyba imasi tinkamų vidaus priemonių, kad užtikrintų nuoseklią galutinių ataskaitų ir rekomendacijų kokybę, ir svarsto, ar būtina Instrukcijų darbuotojams dėl tyrimo procedūrų peržiūra, siekiant išspręsti bet kokių galimų neatitikimų klausimą. [84 pakeit.]

Tam, kad tuo pagrindu parengtos ataskaitos , įskaitant visus pagrindžiančius ir prie šių ataskaitų pridėtus įrodymus, būtų laikomos priimtinais įrodymais nebaudžiamojo pobūdžio nacionalinių teismų procesuose, taip pat valstybėse narėse vykdomuose administraciniuose procesuose, pakanka patikrinti jų autentiškumą. Šis reglamentas neturi poveikio nacionalinių teismų įgaliojimams laisvai vertinti įrodymus. [85 pakeit.]

Tarnybos parengtos ataskaitos laikomos priimtinais įrodymais valstybės narės baudžiamajame procese, kai nustatoma, kad tai yra būtina, tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtos administracinės ataskaitos. Joms taikomos tos pačios vertinimo taisyklės kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtoms administracinėms ataskaitoms, ir jos turi tokią pačią įrodomąją vertę. [86 pakeit.]

Valstybės narės Tarnybai praneša apie bet kokias nacionalinės teisės taisykles, aktualias taikant trečią pirmą pastraipą. [87 pakeit.]

Nacionaliniai teismai praneša Tarnybai apie kiekvieną įrodymų atmetimo atvejį laikantis šios dalies. Pranešime pateikiamas atmetimo teisinis pagrindas ir išsamus pagrindimas. Generalinis direktorius savo metinėse ataskaitose pagal 17 straipsnio 4 dalį įvertina įrodymų priimtinumą valstybėse narėse. [88 pakeit.]

Tarnybos parengtos ataskaitos laikomos priimtinais įrodymais Sąjungos teismuose ir Sąjungoje vykstančiuose administraciniuose procesuose.“;

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Po išorės tyrimo parengtos ataskaitos bei rekomendacijos ir visi svarbūs susiję dokumentai atitinkamais atvejais perduodami atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms laikantis tyrimus reglamentuojančių taisyklių ir perduodami atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai. Ta institucija, įstaiga, organas ar agentūra imasi tokių veiksmų, visų pirma drausminio arba teisinio pobūdžio veiksmų, kokių būtina atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, ir per rekomendacijose, teikiamose kartu su ataskaita, nustatytą terminą ir, papildomai, Tarnybos prašymu apie tai praneša Tarnybai. Valstybės narės kompetentingos institucijos per devynis mėnesius Tarnybai pateikia ataskaitą dėl veiksmų, kurių imtasi reaguojant į bylos ataskaitą. “; [89 pakeit.]

ca)	4 dalis išbraukiama; [90 pakeit.]

cb)	5 dalis pakeičiama taip: „5. Jeigu atlikus tyrimą parengtoje ataskaitoje nurodoma aplinkybių, dėl kurių galėtų būti pradėtas baudžiamasis procesas, ta informacija nedelsiant perduodama atitinkamos valstybės narės teisminėms institucijoms, nedarant poveikio 12c ir 12d straipsniams .“; [91 pakeit.]

cc)

įterpiama 6a dalis:

„6a. Valstybių narių kompetentingos institucijos ir institucijos, įstaigos, organai ir agentūros užtikrina, kad būtų atsižvelgta į generalinio direktoriaus pagal 1 ir 3 dalis pateiktas drausmines, administracines, finansines ir teismines rekomendacijas, ir kasmet ne vėliau kaip kovo 31 d. nusiunčia Tarnybai išsamią ataskaitą apie veiksmus, kurių buvo imtasi, įskaitant, kai taikytina, Tarnybos pateiktų rekomendacijų neįgyvendinimo priežastis.“; [92 pakeit.]

cd)

8 dalis pakeičiama taip:

„8. Jei informatorius, Tarnybai pateikė informaciją, dėl kurios buvo pradėtas tyrimas, Tarnyba šį informatorių informuoja apie tai, kad tas tyrimas baigtas. Tačiau Tarnyba gali atmesti tokį prašymą, jei mano, kad jį įvykdžius būtų pažeisti susijusio asmens teisėti interesai, būtų pakenkta tyrimo ir tolesnių veiksmų veiksmingumui ar pažeisti konfidencialumo reikalavimai.“; [93 pakeit.]

10a)

po 11 straipsnio įterpiamas naujas straipsnis:

„11a straipsnis

Ieškinys Bendrajame Teisme

Bet kuris susijęs asmuo gali pareikšti ieškinį prieš Komisiją dėl tyrimo ataskaitos, perduotos nacionalinėms valdžios institucijoms arba institucijoms pagal 11 straipsnio 3 dalį, panaikinimo dėl kompetencijos trūkumo, esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo, Sutarčių pažeidimo, įskaitant Chartijos pažeidimą, arba piktnaudžiavimo įgaliojimais.“; [94 pakeit.]

11)

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Nedarant poveikio šio reglamento 10 ir 11 straipsniams ir Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nuostatoms, Tarnyba gali tinkamu laiku perduoti atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms pagal 3 straipsnį atliekamų patikrinimų ar inspektavimų vietoje metu gautą informaciją, kad jos galėtų imtis tinkamų veiksmų pagal savo nacionalinę teisę. Ji taip pat gali perduoti informaciją atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai.“; [95 pakeit.]

a)	1 dalis papildoma tokiu sakiniu: „Ji taip pat gali perduoti informaciją atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai.“; [96 pakeit.]

aa)

2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Nedarant poveikio 10 ir 11 straipsniams, generalinis direktorius perduoda atitinkamos valstybės narės teisminėms institucijoms tyrimų institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose metu Tarnybos gautą informaciją apie aplinkybes, kurios priklauso nacionalinės teisminės institucijos jurisdikcijai.“; [97 pakeit.]

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Jeigu pagal nacionalinę teisę nedraudžiama, atitinkamos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos savo iniciatyva arba Tarnybos prašymu tinkamu laiku per vieną mėnesį informuoja Tarnybą apie veiksmus, kurių ėmėsi, remdamosi pagal šį straipsnį joms perduota informacija.“; [98 pakeit.]

c)	straipsnis papildomas 5 dalimi: „5. Tarnyba savo iniciatyva arba gavusi prašymą gali keistis susijusia informacija tinkle Eurofisc, sukurtame Tarybos reglamentu (ES) Nr. 904/2010 (17).“;

12)

įterpiami šie straipsniai:

„12a straipsnis

Kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos valstybėse narėse

1. Šio reglamento tikslais valstybės narės paskiria tarnybą (toliau – kovos su sukčiavimo koordinavimo tarnyba), kad sudarytų palankesnes sąlygas veiksmingai bendradarbiauti ir keistis informacija, įskaitant veiklos informaciją, su Tarnyba. Atitinkamais atvejais šio reglamento tikslais pagal nacionalinę teisę kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyba gali būti laikoma kompetentinga valdžios institucija.

2. Tarnybos prašymu, kol nepriimtas sprendimas, ar pradėti tyrimą, taip pat tyrimo metu ir jam pasibaigus kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos teikia, gauna arba koordinuoja reikiamą pagalbą, kad Tarnyba galėtų veiksmingai atlikti savo funkcijas. Ta pagalba visų pirma apima kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų pagalbą, teikiamą pagal 3 straipsnio 6 ir 7 dalis, 7 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 2 ir 3 dalis.

3. Tarnyba kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų pagalbos gali prašyti vykdydama koordinavimo veiklą pagal 12b straipsnį, atitinkamais atvejais įskaitant kovos su sukčiavimu tarnybų horizontalųjį bendradarbiavimą ir tarpusavio keitimąsi informacija.

12b straipsnis

Koordinavimo veikla

1. Pagal 1 straipsnio 2 dalį Tarnyba gali organizuoti ir palengvinti valstybių narių kompetentingų institucijų, kitų institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų, o pagal galiojančius bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos susitarimus ir bet kuriuos kitus teisinius dokumentus – ir trečiųjų šalių valdžios institucijų bei tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą. Šiuo tikslu dalyvaujančios valdžios institucijos ir Tarnyba gali rinkti, analizuoti informaciją, įskaitant veiklos informaciją, ir ja keistis. Kompetentingų valdžios institucijų prašymu Tarnybos darbuotojai gali lydėti jų darbuotojus, atliekančius tyrimo veiksmus. Taikomi 6 straipsnis, 7 straipsnio 6 ir 7 dalys, 8 straipsnio 3 dalis ir 10 straipsnis.

2. Tarnyba gali parengti vykdomos koordinavimo veiklos ataskaitą ir atitinkamais atvejais ją perduoti atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms ir kitoms institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms.

3. Šis straipsnis taikomas nedarant poveikio Tarnybos naudojimuisi įgaliojimais, kurie Komisijai buvo suteikti specialiomis nuostatomis dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl tų institucijų bei Komisijos bendradarbiavimo.

3a. Įpareigojimai teikti tarpusavio administracinę pagalbą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 515/97 (18) ir Reglamentą (ES) Nr. 608/2013 (19) taip pat taikomi koordinavimo veiklai, susijusiai su Europos struktūriniais ir investiciniais fondais pagal šį straipsnį. [99 pakeit.]

4. Tarnyba gali dalyvauti pagal taikytiną Sąjungos teisę sudarytų jungtinių tyrimų grupių veikloje ir šiuo pagrindu keistis pagal šį reglamentą įgyta veiklos informacija.

12c straipsnis

Pranešimas Europos prokuratūrai apie bet kokį nusikalstamą elgesį, kurio atžvilgiu ji galėtų naudotis savo kompetencija

1. Tarnyba nepagrįstai nedelsdama praneša Europos prokuratūrai apie bet kokį nusikalstamą elgesį, kurio atžvilgiu Europos prokuratūra galėtų naudotis savo kompetencija pagal Reglamento (ES) 2017/1939 22 straipsnį ir 25 straipsnio 2 ir 3 dalis IV skyrių . Pranešimas siunčiamas bet kuriuo etapu kuo anksčiau iki Tarnybos atliekamo tyrimo pradžios arba tyrimo metu. [100 pakeit.]

2. Pranešime pateikiamas bent faktinių aplinkybių ir Tarnybai žinomos informacijos aprašas, įskaitant žalos, kuri buvo ar gali būti padaryta, įvertinimą, kai Tarnyba turi tokios informacijos, galimas teisinis kvalifikavimas ir visa turima informacija apie galimus nukentėjusiuosius, įtariamuosius ir visus kitus susijusius asmenis. Kartu su pranešimu Tarnyba perduoda Europos prokuratūrai visą kitą savo turimą svarbią informaciją apie bylą. [101 pakeit.]

3. Tarnyba neprivalo Europos prokuratūrai pranešti akivaizdžiai nepagrįstų įtarimų.

Tais atvejais, kai Tarnybos gauta informacija neturi 2 dalyje išdėstytų elementų ir Tarnyba tuo metu neatlieka tyrimo, Tarnyba gali atlikti pirminį įtarimų vertinimą. Vertinimas atliekamas skubiai nedelsiant , bet kuriuo atveju per du mėnesius nuo informacijos gavimo. Atliekant šį vertinimą taikomi 6 straipsnis ir 8 straipsnio 2 dalis. Tarnyba susilaiko nuo bet kokių priemonių, dėl kurių galėtų nukentėti galimi būsimi Europos prokuratūros tyrimai, taikymo. [102 pakeit.]

Atlikusi šį pirminį vertinimą, Tarnyba praneša Europos prokuratūrai, jei yra įvykdytos 1 dalyje išdėstytos sąlygos.

4. Kai 1 dalyje nurodytas elgesys paaiškėja Tarnybai atliekant tyrimą, o Europos prokuratūra pradeda tyrimą gavusi pranešimą, Tarnyba toliau nebevykdo tų pačių faktų tyrimo, nebent ji tai daro pagal 12e ar 12f straipsnius.

5. Institucijos, įstaigos, organai ir agentūros gali prašyti Tarnybos atlikti įtarimų, apie kuriuos jiems buvo pranešta, pirminį vertinimą. Tų prašymų tikslais taikoma 3 dalis mutatis mutandis taikomos 1–4 dalys. Tarnyba praneša atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai apie preliminaraus vertinimo rezultatus, išskyrus atvejus, kai tokia informacija gali pakenkti Tarnybos arba Europos prokuratūros atliekamam tyrimui . [103 pakeit.]

6. Tais atvejais, kai, pagal šį straipsnį pateikusi pranešimą Europos prokuratūrai, Tarnyba baigia tyrimą, 9 straipsnio 4 dalis ir 11 straipsnis netaikomi.

12d straipsnis

Tyrimų nedubliavimas

1. Jeigu Europos prokuratūra atlieka tų pačių faktų tyrimą, generalinis direktorius nepradeda tyrimo pagal 5 straipsnį ir nutraukia atliekamą tyrimą , nebent jis tai daro pagal 12e ar 12f straipsnius. Generalinis direktorius praneša Europos prokuratūrai apie kiekvieną sprendimą nepradėti tyrimo arba jį nutraukti dėl tokių priežasčių . [104 pakeit.]

Pirmos pastraipos taikymo tikslais Tarnyba pagal 12 g straipsnio 2 dalį per Europos prokuratūros bylų valdymo sistemą patikrina, ar Europos prokuratūra atlieka tyrimą. Tarnyba gali iš Europos prokuratūros prašyti papildomos informacijos. Europos prokuratūra į tokį prašymą atsako per 10 darbo dienų. Šis terminas gali būti pratęstas išimtiniais atvejais, laikantis 12 g straipsnio 1 dalyje nurodytuose darbo susitarimuose nustatytų sąlygų. [105 pakeit.]

Jei Tarnyba baigia tyrimą pagal pirmą pastraipą, 9 straipsnio 4 dalis ir 11 straipsnis netaikomi. [106 pakeit.]

1a. Europos prokuratūros prašymu Tarnyba susilaiko nuo tam tikrų veiksmų ar priemonių, kurie galėtų kelti pavojų Europos prokuratūros atliekamam tyrimui ar baudžiamajam persekiojimui, taikymo. Kai išnyksta tokio prašymo pagrindai, Europos prokuratūra nepagrįstai nedelsdama apie tai praneša Tarnybai. [107 pakeit.]

1b. Jei Europos prokuratūra baigia arba nutraukia tyrimą, dėl kurio generalinis direktorius pateikė informaciją pagal 1 dalį ir kuris yra aktualus vykdant Tarnybos įgaliojimus, ji nedelsdama informuoja Tarnybą ir gali pateikti rekomendacijas dėl tolesnių administracinių tyrimų. [108 pakeit.]

12e straipsnis

Tarnybos pagalba Europos prokuratūrai

1. Europos prokuratūrai atliekant tyrimą, gavusi Europos prokuratūros prašymą pagal Reglamento (ES) 2017/1939 101 straipsnio 3 dalį, Tarnyba, neviršydama savo įgaliojimų, remia arba papildo Europos prokuratūros veiklą, visų pirma:

a)	teikdama informaciją, analizes (įskaitant teismo ekspertizes), ekspertines žinias ir operatyvinę pagalbą;

b)	sudarydama palankias sąlygas kompetentingų nacionalinių administracinių institucijų ir Sąjungos įstaigų konkrečių veiksmų koordinavimui;

c)	atlikdama administracinius tyrimus.

2. Pagal 1 dalį Prašymas pagal 1 dalį perduodamas raštu, ir jame nurodomas nurodoma bent:

a)	informacija apie Europos prokuratūros atliekamą tyrimą, jeigu tai yra aktualu prašymo tikslui pasiekti;

b)	vienas ar keli veiksmai, kurių Europos prokuratūra prašo Tarnybos imtis, ir,;

c)	atitinkamais atvejais, planuojamas jų atlikimo grafikas.;

d)	bet kokie nurodymai pagal 2a dalį.

Prašyme nurodoma informacija apie Europos prokuratūros atliekamą tyrimą, jeigu tai yra aktualu prašymo tikslui pasiekti. Jeigu reikia, Tarnyba gali prašyti papildomos informacijos. [109 pakeit.]

2a. Siekdama apsaugoti įrodymų priimtinumą, pagrindines teises ir procesines garantijas, kai Tarnyba Europos prokuratūros prašymu pagal šį straipsnį taiko pagalbines arba papildomas priemones, Europos prokuratūra gali nurodyti Tarnybai taikyti aukštesnius su pagrindinėmis teisėmis, procesinėmis garantijomis ir duomenų apsauga susijusius standartus, nei numatyta šiame reglamente. Tai darydama ji išsamiai nurodo taikytinus oficialius reikalavimus ir procedūras.

Jei Europos prokuratūra nepateikia jokių konkrečių nurodymų, priemonėms, kurias Tarnyba taiko pagal šį straipsnį, mutatis mutandis taikomi Reglamento (ES) 2017/1939 VI skyrius (procesinės garantijos) ir VIII skyrius (duomenų apsauga). [110 pakeit.]

12f straipsnis

Papildomi tyrimai

1. Tinkamai pagrįstais atvejais, kai Europos prokuratūra atlieka tyrimą, jeigu generalinis direktorius mano, kad pagal Tarnybos įgaliojimus turėtų būti pradėtas arba tęsiamas tyrimas siekiant taikyti atsargumo priemones arba imtis finansinių, drausminių ar administracinių priemonių, Tarnyba apie tai raštu informuoja Europos prokuratūrą, nurodydama tyrimo pobūdį ir tikslą ir siekdama gauti rašytinį Europos prokuratūros pritarimą papildomam tyrimui pradėti. [111 pakeit.]

Per 30 20 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo Europos prokuratūra gali pateikti pateikia pritarimą arba prieštaravimą dėl tyrimo pradėjimo ar tęsimo arba bet kokio tam tikrų tikro su tyrimu susijusių veiksmų susijusio veiksmo atlikimo, jeigu to reikia siekiant nepakenkti jos pačios atliekamam tyrimui ar baudžiamajam persekiojimui, tol, kol šie pagrindai nėra išnykę. Tinkamai pagrįstais atvejais Europos prokuratūra gali pratęsti terminą dar 10 darbo dienų. Apie tai ji praneša Tarnybai.

Jei Europos prokuratūra prieštarauja, Tarnyba nepradeda papildomo tyrimo. Tokiu atveju ir kai išnyksta prieštaravimo pagrindai, Europos prokuratūra nepagrįstai nedelsdama apie tai praneša Tarnybai. [112 pakeit.]

Jeigu Europos prokuratūra per ankstesnėje pastraipoje nurodytą laikotarpį nepateikia prieštaravimo pritaria , Tarnyba gali pradėti ar tęsti tyrimą ir jį vykdo aktyviai konsultuodamasi su Europos prokuratūra. [113 pakeit.]

Jei Europos prokuratūra nepateikia atsakymo per antroje pastraipoje nustatytą terminą, Tarnyba gali pradėti konsultacijas su Europos prokuratūra, kad sprendimas būtų priimtas per 10 dienų. [114 pakeit.]

Tarnyba sustabdo savo tyrimą arba jį nutraukia, arba neatlieka tam tikrų su tyrimu susijusių veiksmų, jeigu Europos prokuratūra vėliau pateikia prieštaravimą tais pačiais pagrindais, kaip nurodyta antroje pastraipoje.

2. Jeigu Europos prokuratūra, atsakydama į informacijos prašymą, pateiktą pagal 12d straipsnį, informuoja Tarnybą, kad ji neatlieka tyrimo, o vėliau pradeda tų pačių faktų tyrimą, ji nedelsdama apie tai informuoja Tarnybą. Jeigu, gavęs šią informaciją, generalinis direktorius mano, kad Tarnybos pradėtas tyrimas turėtų būti tęsiamas siekiant sudaryti geresnes sąlygas taikyti atsargumo priemones arba imtis finansinių, drausminių arba administracinių priemonių, taikoma 1 dalis.

12 g straipsnis

Darbo tvarkos susitarimai ir keitimasis informacija su Europos prokuratūra

1. Prireikus sudaryti geresnes sąlygas bendradarbiauti su Europos prokuratūra, kaip nustatyta 1 straipsnio 4a dalyje, Tarnyba su Europos prokuratūra sudaro administracinius susitarimus. Tokiais darbo tvarkos susitarimais nustatomi praktiniai aspektai, kaip bus keičiamasi informacija, įskaitant asmens duomenis, veiklos, strateginę ar techninę informaciją, taip pat įslaptintą informaciją , ir sukuriamos informacinių technologijų platformos, įskaitant bendrą požiūrį į programinės įrangos tobulinimą ir suderinamumą . Juose numatoma detali nuolatinio keitimosi informacija abiem tarnyboms gavus pranešimus apie įtarimus ir juos tikrinant tvarka , siekiant nustatyti kompetenciją, susijusią su abiejų tarnybų atliekamais tyrimais. Juose taip pat nustatoma įrodymų perdavimo tarp Tarnybos ir Europos prokuratūros tvarka, taip pat išlaidų pasidalijimo tvarka.

Prieš priimdamas darbo su Europos prokuratūra tvarką generalinis direktorius siunčia projektą susipažinti Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, Priežiūros komitetui ir Europos Parlamentui. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir Priežiūros komitetas nedelsdami pateikia savo nuomones. [115 pakeit.]

2. Tarnyba turi netiesioginę prieigą prie informacijos Europos prokuratūros bylų valdymo sistemoje remiantis sistema „yra atitiktis / nėra atitikties“. Nustačius atitiktį tarp Tarnybos į bylų valdymo sistemą įrašytų duomenų ir Europos prokuratūros laikomų duomenų, apie tai, kad yra atitiktis, pranešama tiek Europos prokuratūrai, tiek Tarnybai. Tarnyba imasi tinkamų priemonių, kad suteiktų Europos prokuratūrai galimybę naudotis prieiga prie informacijos jos bylų valdymo sistemoje remiantis sistema „yra atitiktis/nėra atitikties“.

Netiesiogine prieiga prie Europos prokuratūros bylų valdymo sistemoje esančios informacijos Tarnyba kiekvienu atveju naudojasi tik savo funkcijoms, apibrėžtoms šiame reglamente, atlikti ir tik tiek, kiek tai šiuo tikslu būtina, bei tik deramai pagrindus ir patvirtinus pagal Tarnybos nustatytą vidaus tvarką. Tarnyba saugo visų prieigos prie Europos prokuratūros bylų valdymo sistemos atvejų įrašus. [116 pakeit.]

2a. Tarnybos generalinis direktorius ir Europos generalinis prokuroras susitinka bent kartą per metus bendros svarbos klausimams aptarti. “; [117 pakeit.]

12a)

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Priežiūros komitetas visų pirma stebi pokyčius procesinių garantijų taikymo ir tyrimų trukmės srityje.“; [118 pakeit.]

1 dalies penkta pastraipa pakeičiama taip:

„Priežiūros komitetui suteikiama prieiga prie visos informacijos ir dokumentų, kurie, jo nuomone, būtini jo užduotims atlikti , įskaitant ataskaitas ir rekomendacijas dėl baigtų tyrimų ir atmestus atvejus, tačiau jis į atliekamų tyrimų eigą nesikiša ir tinkamai atsižvelgia į konfidencialumo ir duomenų apsaugos reikalavimus .“; [119 pakeit.]

8 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Priežiūros komitetas skiria savo pirmininką. Jis patvirtina savo darbo tvarkos taisykles, kurios prieš tvirtinant pateikiamos susipažinti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui. Priežiūros komiteto posėdžiai rengiami jo pirmininko arba generalinio direktoriaus iniciatyva. Per metus jis surengia ne mažiau kaip 10 posėdžių. Priežiūros komitetas sprendimus priima jo sudėtį sudarančių narių balsų dauguma. Jo sekretoriato paslaugas, glaudžiai bendradarbiaudama su Priežiūros komitetu, teikia Komisija. Prieš skiriant kiekvieną sekretoriato darbuotoją konsultuojamasi su Priežiūros komitetu ir atsižvelgiama į jo nuomonę. Sekretoriatas veikia vadovaudamasis Priežiūros komiteto nurodymais ir nepriklausomai nuo Komisijos. Komisija, nedarant poveikio jos vykdomai Priežiūros komiteto ir jo sekretoriato biudžeto kontrolei, nesikiša Priežiūros komitetui atliekant savo stebėsenos funkcijas.“; [120 pakeit.]

13)

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija kartą per metus susitinka su generaliniu direktoriumi, kad politiniu lygmeniu keisdamiesi nuomonėmis aptartų Tarnybos politiką, susijusią su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos arba pažeidimo prevencijos ir kovos su tokiomis veikomis metodais. Keičiantis nuomonėmis dalyvauja Priežiūros komitetas. Europos generalinis prokuroras kviečiamas dalyvauti pasikeitime nuomonėmis. Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, generalinio direktoriaus arba Priežiūros komiteto prašymu į šiuos susitikimus ad hoc pagrindu gali būti kviečiami Audito Rūmų, Eurojusto ir (arba) Europolo atstovai.“; [121 pakeit.]

a)	1 dalies trečias sakinys pakeičiamas taip: „Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, generalinio direktoriaus arba Priežiūros komiteto prašymu į šiuos susitikimus ad hoc pagrindu gali būti kviečiami Audito Rūmų, Europos prokuratūros, Eurojusto ir (arba) Europolo atstovai.“; [122 pakeit.]

aa)	2 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip: „2. Galima keistis nuomonėmis bet kokiu klausimu, dėl kurio sutaria Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija. Konkrečiau, galima keistis nuomonėmis dėl:“; [123 pakeit.]

2 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)	Tarnybos ir institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų, ypač Europos prokuratūros, santykių pagrindo ir veiksmų, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į Tarnybos galutines tyrimų ataskaitas ir kitą Tarnybos perduotą informaciją ;“; [124 pakeit.]

ba)

2 dalies e punktas keičiamas taip:

„e)	Tarnybos ir valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų santykių pagrindo ir veiksmų, kurių ėmėsi valstybių narių kompetentingos institucijos atsižvelgiant į Tarnybos galutines tyrimų ataskaitas ir kitą Tarnybos perduotą informaciją;“; [125 pakeit.]

bb)	įterpiama nauja dalis: „4a. Keitimuisi nuomonėmis paeiliui pirmininkauja Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija.“; [126 pakeit.]

14)

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Tarnybai vadovauja generalinis direktorius. Generalinį direktorių skiria Komisija 2 dalyje nurodyta tvarka. Generalinis direktorius skiriamas septynerių metų neatnaujinamai kadencijai. Generalinis direktorius įdarbinamas pagal Tarnybos nuostatus kaip laikinasis darbuotojas.“; [127 pakeit.]

-aa)

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Norėdama paskirti generalinį direktorių, Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia kvietimą teikti kandidatūras. Toks kvietimas skelbiamas iki pareigas einančio generalinio direktoriaus kadencijos pabaigos likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams. Priežiūros komitetui pateikus palankią nuomonę dėl Komisijos taikytos atrankos procedūros, Komisija sudaro kvalifikacijas atitinkančių kandidatų sąrašą. Generalinį direktorių bendru sutarimu siūlo skirti Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, o vėliau jį skiria Komisija .“; [128 pakeit.]

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Eidamas savo pareigas, kai reikia pradėti ir atlikti išorės ir vidaus tyrimus ar vykdyti koordinavimo veiklą arba po tokių tyrimų ar koordinavimo veiklos parengti ataskaitas, generalinis direktorius nesistengia gauti jokios valdžios institucijos arba kitos institucijos, įstaigos, organo ar agentūros nurodymų ir jais nesivadovauja. Jeigu generalinis direktorius mano, kad kuri nors priemonė, kurios ėmėsi Komisija, turi poveikį jo nepriklausomumui, jis nedelsdamas apie tai informuoja Priežiūros komitetą ir priima sprendimą dėl to, ar pateikti ieškinį Komisijai Teisingumo Teisme.“; [129 pakeit.]

aa)

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Generalinis direktorius Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams reguliariai ir bent vieną kartą per metus praneša apie Tarnybos atliktų tyrimų išvadas, veiksmus, kurių imtasi, iškilusius sunkumus ir Tarnybos tolesnius veiksmus, susijusius su Priežiūros komiteto pagal 15 straipsnį pateiktomis rekomendacijomis, išlaikant tyrimų konfidencialumą, gerbiant susijusių asmenų ir informatorių teisėtas teises ir prireikus laikantis teisminiam procesui taikytinos nacionalinės teisės.

Į metinę ataskaitą taip pat įtraukiamas bendradarbiavimo su valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis masto vertinimas, ypač atsižvelgiant į 11 straipsnio 2 ir 6a dalių įgyvendinimą.“; [130 pakeit.]

ab)

įterpiama 4a dalis:

„4a. Europos Parlamento prašymu, atsižvelgiant į jo biudžeto kontrolės teises, generalinis direktorius, paisydamas tyrimų ir tolesnių veiksmų konfidencialumo, gali pateikti informaciją apie Tarnybos veiklą. Europos Parlamentas užtikrina pagal šią dalį suteiktos informacijos konfidencialumą.“; [131 pakeit.]

ac)	5 dalies pirma pastraipa išbraukiama; [132 pakeit.]

5 dalies antros pastraipos b punktas pakeičiamas taip:

„b)	atvejus, kai informacija buvo perduota valstybių narių teisminėms institucijoms ir arba Europos prokuratūrai;“; [133 pakeit.]

ba)

5 dalies trečioje pastraipoje įterpiamas šis punktas:

„ba)	atmestus atvejus;“; [134 pakeit.]

bb)

7 dalis pakeičiama taip:

„7. Generalinis direktorius įdiegia vidaus patariamąjį ir kontrolės mechanizmą, įskaitant teisėtumo patikrinimą, susijusį, inter alia, su būtinybe laikytis su susijusiais asmenimis susijusių procesinių garantijų ir gerbti šių asmenų ir liudytojų pagrindines teises, taip pat laikytis atitinkamų valstybių narių nacionalinės teisės, ypač atsižvelgiant į 11 straipsnio 2 dalį. Tyrimų teisėtumo patikrinimą vykdo Tarnybos teisės ir tyrimo procedūrų ekspertai, kurių kvalifikacija tinkama eiti teisėjo pareigas valstybėje narėje. Jų nuomonė pridedama prie tyrimo galutinės ataskaitos.“; [135 pakeit.]

bc)

8 dalis pakeičiama taip:

„8. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 19a straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl tyrimų procedūrų kodekso, kurio turės laikytis Tarnybos darbuotojai, nustatymo. Šiuose deleguotuosiuose aktuose visų pirma nustatoma:

a)	tvarka, kurios reikia laikytis įgyvendinant Tarnybos įgaliojimus ir statutą ;

b)	išsamios taisyklės, reglamentuojančios tyrimo procedūras ir leidžiamus tyrimo veiksmus ;

c)	susijusių asmenų teisėtos teisės ;

d)	procesinės garantijos;

da)	nuostatos dėl duomenų apsaugos ir komunikacijos politikos bei prieigos prie dokumentų;

db)	nuostatos dėl teisėtumo patikrinimo ir susijusių asmenų teisių gynimo priemonių, kuriomis šie asmenys gali naudotis;

dc)	santykiai su Europos prokuratūra.

Atlikdama parengiamąjį darbą, Komisija konsultuojasi su Priežiūros komitetu ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu.

Visi pagal šią dalį priimti deleguotieji aktai informacijos tikslais paskelbiami Tarnybos interneto svetainėje visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis.“; [136 pakeit.]

8 dalies pirma pastraipa papildoma šiuo e punktu:

„e)	santykius su Europos prokuratūra.“ [137 pakeit.]

ca)	9 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „Prieš generaliniam direktoriui skirdama drausminę nuobaudą arba panaikindama jo imunitetą, Komisija konsultuojasi su Priežiūros komitetu.“; [138 pakeit.]

14a)

19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis

Įvertinimo ataskaita ir peržiūra

Ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo dienos, nustatytos pagal Reglamento (ES) 2017/1939 120 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ir poveikio vertinimo ataskaitą, ypač atsižvelgiant į Tarnybos ir Europos prokuratūros bendradarbiavimo veiksmingumą ir efektyvumą. Kartu su ataskaita pateikiama Priežiūros komiteto nuomonė.

Ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po vertinimo ataskaitos pateikimo pagal pirmą pastraipą Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama modernizuoti Tarnybos sistemą, įskaitant papildomas ar išsamesnes taisykles dėl Tarnybos sukūrimo, jos funkcijų ar jos veiklai, ypač atsižvelgiant į jos bendradarbiavimą su Europos prokuratūra, tarpvalstybinius tyrimus ir tyrimus Europos prokuratūros veikloje nedalyvaujančiose valstybėse narėse, taikomų procedūrų.“; [139 pakeit.]

14b)

įterpiamas naujas 19a straipsnis:

„19a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 17 straipsnio 8 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo … (šio reglamento įsigaliojimo data). Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 17 straipsnio 8 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 17 straipsnio 8 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“. [140 pakeit.]

2 straipsnis

1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. 1 straipsnio 12 punkte nurodyti 12c–12f straipsniai taikomi nuo dienos, nustatytos pagal Reglamento (ES) 2017/1939 120 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 42, 2019 2 1, p. 1.

(2) 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.

(3) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(4) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(5) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(6) COM(2017)0589. Prie ataskaitos buvo pridėtas vertinimas – Tarnybų darbinis dokumentas SWD(2017)0332 – ir Tarnybos Priežiūros komiteto nuomonė Nr. 2/2017.

(7) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(8) 129 straipsnis bus įrašytas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/XX (naująjį Finansinį reglamentą), dėl kurio pasiektas politinis sutarimas ir kurį tikimasi priimti per ateinančius mėnesius.

(9) 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 268, 2010 10 12, p. 1).

(10) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(11) 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL L 82, 1997 3 22, p. 1).

(12) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(13) OL C […], […], p. […].

(14) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(15) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(16) 32a straipsnio 3 dalis į Direktyvą (ES) 2015/849 bus įrašyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/XX, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849, dėl kurios 2017 m. gruodžio 19 d. pasiektas politinis sutarimas ir kurią tikimasi priimti per ateinančius mėnesius.

(17) 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 268, 2010 10 12, p. 1).

(18) 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL L 082, 1997 3 22, p. 1).

(19) 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 (OL L 181, 2013 6 29, p. 15).

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/133

P8_TA(2019)0384

Muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės sukūrimas ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl muitinio tikrinimo įrangos finansinės priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą (COM(2018)0474 – C8-0273/2018 – 2018/0258(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/33)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0474),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 33, 114 bei 207 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0273/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0460/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (2);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 67.

(2) Ši pozicija pakeičia 2019 m. sausio 15 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0001).

P8_TC1-COD(2018)0258

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33, 114 ir 207 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

2 140 muitinės įstaigų (3), veikiančių prie Europos Sąjungos išorės sienų, turi būti apsirūpinusios tinkama įranga, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir naudingas muitų sąjungos veikimas. Adekvatus ir ekvivalentiškas muitinis tikrinimas vis aktualesnis ne tik dėl tradicinės muitinių funkcijos surinkti pajamas, bet ir dėl būtinybės stiprinti prekių, įvežamų ir išvežamų per Sąjungos išorės sienas, kontrolę saugos ir saugumo sumetimais. Kita vertus, ta prekių judėjimo per išorės sienas kontrolė turėtų ne apsunkinti, o greičiau palengvinti teisėtą prekybą su trečiosiomis valstybėmis , laikantis saugos ir saugumo reikalavimų ; [1 pakeit.]

(1a)

muitų sąjunga yra Europos Sąjungos – vieno didžiausių prekybos blokų pasaulyje – kertinis akmuo ir ji neatsiejama nuo tinkamo bendrosios rinkos veikimo tiek įmonių, tiek piliečių labui. Europos Parlamentas savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijoje (4) pareiškė esąs ypač susirūpinęs dėl sukčiavimo muitų srityje, kuris lemia ženklų Sąjungos biudžeto pajamų praradimą. Europos Parlamentas pakartojo, kad stipresnė ir daugiau siekianti Europa galima tik jai užtikrinus daugiau lėšų, ir todėl paragino teikti nuolatinę paramą šiuo metu įgyvendinamai politikai, skirti didesnius išteklius Sąjungos pavyzdinėms programoms, o numačius daugiau atsakomybės atitinkamai skirti daugiau lėšų; [2 pakeit.]

(2)

šiuo metu valstybių narių atliekamas muitinis tikrinimas skiriasi. Tuos skirtumus lemia tiek geografiniai valstybių narių skirtumai, tiek jų turimi pajėgumai ir ištekliai bei standartizuoto muitinio tikrinimo nebuvimas . Valstybių narių gebėjimas reaguoti į nuolatinės verslo modelių ir tiekimo grandinių kaitos keliamus sunkumus priklauso ne tik nuo žmogiškųjų veiksnių, bet ir nuo to, ar jos turi modernios ir patikimos tinkamai veikiančios muitinio tikrinimo įrangos. Geriau veikiančių muitinės procedūrų poreikis didės ir dėl kitų iššūkių, pvz., e. prekybos suklestėjimo, kontrolės ir patikros įrašų skaitmeninimo, būtinybės užtikrinti atsparumą kibernetinių išpuolių, sabotažo, pramoninio šnipinėjimo ir piktnaudžiavimo duomenimis atvejais. Kad būtų pašalinti esami skirtumai, labai svarbu turėti ekvivalentišką muitinio tikrinimo įrangą. Tai padės užtikrinti ekvivalentiškesnį muitinį tikrinimą valstybėse narėse ir taip išvengti prekių srautų nukreipimo per silpniausias vietas . Visos į Sąjungos muitų teritoriją įvežamos prekės turi būti atidžiai patikrinamos, kad muitų klastotojai neturėtų galimybės rinktis palankiausias sąlygas taikančių įvežimo vietų. Norint užtikrinti, kad padidėtų bendras valstybių narių vykdomų muitinio tikrinimo procedūrų tvirtumas ir konvergencija, būtina aiški strategija didžiausiems trūkumams šalinti; [3 pakeit.]

(3)

valstybės narės keletas valstybių narių ne kartą išsakė finansinės paramos poreikį ir paprašė nuodugniai išnagrinėti reikiamos įrangos klausimą. 2017 m. kovo 23 d. Tarybos išvadose (5) dėl muitinių finansavimo Komisija paraginta „įvertinti galimybę pagal būsimas Komisijos finansines programas finansuoti su technine įranga susijusius poreikius […] ir gerinti muitinių ir kitų teisėsaugos institucijų veiksmų koordinavimą ir […] jų bendradarbiavimą finansavimo tikslais“; [4 pakeit.]

(4)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013 (6) muitinis tikrinimas suprantamas kaip konkretūs veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi ne tik muitų teisės aktų, bet ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių prekių, vežamų tarp Sąjungos muitų teritorijos ir už šios teritorijos ribų esančių šalių ar teritorijų, įvežimo, išvežimo, vežimo tranzitu, gabenimo, saugojimo ir galutinio vartojimo, taip pat ne Sąjungos prekių ir prekių, kurioms taikoma galutinio vartojimo procedūra, laikymo Sąjungos muitų teritorijoje ir gabenimo joje tvarką. Šiais kitais teisės aktais muitinėms suteikiami įgaliojimai atlikti konkrečias tikrinimo užduotis yra susiję su nuostatomis dėl apmokestinimo, visų pirma akcizais ir pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat dėl vidaus rinkos išorės aspektų, bendrosios prekybos politikos ir kitų su prekyba susijusių bendrųjų Sąjungos politikos sričių, visos tiekimo grandinės saugumo užtikrinimo ir Sąjungos ir jos valstybių narių finansinių ir ekonominių interesų apsaugos;

(5)

parėmus prie Sąjungos išorės sienų atliekamo adekvataus ir ekvivalentiško muitinio tikrinimo lygio užtikrinimą, muitų sąjunga duotų maksimalią naudą. Tikslinė muitinio tikrinimo įrangai skirta Sąjungos intervencinė priemonė, kuria šalinami skirtumai, padėtų didinti bendrą valstybių narių sanglaudą. Turėti modernią ir patikimą tikrinimo įrangą prie išorės sienų yra būtina siekiant atremti pasaulinius iššūkius, visų pirma atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių finansinius interesus ir kartu palengvinti teisėtą prekybą;

(6)	todėl tikslinga sukurti naują muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonę , kurią taikant būtų užtikrintas, pvz., prekių klastojimo ir kitos neteisėtos komercinės praktikos išaiškinimas. Turėtų būti svarstomos jau esamos finansinės paramos formulės ; [5 pakeit.]

(7)

valstybių narių muitinių atsakomybė vis didėja – dažnai jos atsakingos ir už saugumą prie išorės sienų, o sienų kontrolės vykdymo ir prie išorės sienų atliekamo muitinio tikrinimo ekvivalentiškumo užtikrinimo klausimas turi būti sprendžiamas teikiant valstybėms narėms adekvačią finansinę Sąjungos paramą. Taip pat svarbu skatinti tarpžinybinį kiekvienos valstybės narės institucijų, atsakingų už sienų kontrolę ir kitas pasienyje vykdomas užduotis, bendradarbiavimą Sąjungos pasienyje, susijusį su prekių kontrole ir asmenų tikrinimu , kartu skiriant dėmesio kibernetiniam saugumui ; [6 pakeit.]

(8)	todėl būtina įsteigti Integruoto sienų valdymo fondą (toliau – Fondas);

(9)	dėl SESV V antraštinės dalies teisinių ypatumų ir dėl skirtingo teisinio pagrindo, taikomo išorės sienų politikai ir muitiniam tikrinimui, teisiškai neįmanoma Fondo įsteigti kaip vienos priemonės;

(10)

todėl Fondą reikėtų steigti kaip išsamią Sąjungos finansinės paramos sienų valdymo srityje sistemą, apimančią muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonę (toliau – Priemonė), sukuriamą šiuo reglamentu, ir sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonę, sukuriamą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) …/… (7);

(11)

šiame reglamente nustatomas Priemonės finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip nurodyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (8) 17 punkte . Siekiant užtikrinti biudžetinę drausmę, sąlygos, susijusios su tuo, kurioms dotacijoms bus teikiamas prioritetas, turėtų būti aiškios, apibrėžtos ir pagrįstos įvardytais poreikiais, susijusiais su muitinės punktų vykdomomis užduotimis ; [7 pakeit.]

(12)	Priemonei taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/XXXX (9) (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis;

(13)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) [2018/XXX] (10) sudaroma bendradarbiavimo muitinių klausimais programa „Muitinė“, skirta muitų sąjungai ir muitinėms paremti. Siekiant išlaikyti visų bendradarbiavimo veiksmų suderinamumą ir horizontalų koordinavimą, tikslinga visus juos vykdyti pagal vieną teisės aktą ir taisyklių rinkinį. Todėl Priemonės lėšomis turėtų būti remiamas tik finansuoti tinkamos muitinio tikrinimo įrangos pirkimas, techninė priežiūra ir modernizavimas, o pagal bendradarbiavimo muitinių klausimais programą „Muitinė“ turėtų būti remiami susiję veiksmai, pavyzdžiui, bendradarbiavimas siekiant įvertinti poreikius arba rengti su atitinkama įranga susijusius mokymus;

(13a)

muitinio tikrinimo įranga, finansuojama pagal šią Priemonę, turėtų atitikti optimalius saugumo, įskaitant kibernetinį saugumą, saugos, aplinkos apsaugos ir sveikatos standartus; [8 pakeit.]

(13b)

duomenys, parengiami naudojant pagal šią Priemonę finansuojamą muitinio tikrinimo įrangą, turėtų būti prieinami ir tvarkomi tik deramai įgalioto institucijų personalo, be to, šie duomenys turėtų būti tinkamai saugomi nuo neteisėtos prieigos arba paskelbimo. Valstybės narės turėtų visapusiškai kontroliuoti šiuos duomenis; [9 pakeit.]

(13c)

naudojant pagal šią Priemonę finansuojamą muitinio tikrinimo įrangą, turėtų būti prisidėta prie optimalaus muitinės rizikos valdymo užtikrinimo; [10 pakeit.]

(13d)

kai sena muitinio tikrinimo įranga keičiama nauja taikant šią Priemonę, valstybės narės turėtų būti atsakingos už aplinkai nežalingą senos muitinio tikrinimo įrangos pašalinimą; [11 pakeit.]

(14)

be to, kai tikslinga, Priemonės lėšomis turėtų būti remiamas muitinio tikrinimo įrangos pirkimas arba modernizavimas naujiems įrangos vienetams ar naujoms funkcijoms išbandyti eksploatavimo sąlygomis prieš valstybėms narėms perkant didelį kiekį tokios naujos įrangos. Bandymai eksploatavimo sąlygomis turėtų visų pirma remtis mokslinių muitinio tikrinimo įrangos tyrimų, finansuojamų pagal Reglamentą (ES) [2018/XXX] (11), rezultatais;

(15)

didžioji dalis muitinio tikrinimo įrangos gali vienodai ar prireikus tikti kitų teisės aktų, pavyzdžiui, nuostatų dėl sienų valdymo, vizų ar policijos bendradarbiavimo, laikymosi kontrolei vykdyti. Todėl Integruoto sienų valdymo fondas sumanytas kaip dvi viena kitą papildančios priemonės, kurių taikymo įrangai pirkti sritys nors ir skiriasi, bet dera tarpusavyje. Viena vertus, Reglamentu (ES) [2018/XXX] (12) sukurtos sienų valdymo ir vizų priemonės lėšomis nebus remiama įranga, kurią galima naudoti ir sienų valdymo, ir muitinio tikrinimo reikmėms. Kita vertus, šiuo reglamentu sukurtos muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės lėšomis bus ne tik finansiškai remiama įranga, kurios pagrindinė paskirtis – muitinis tikrinimas, bet ir leidžiama ją naudoti kitais tikslais, pavyzdžiui, sienų kontrolės ir saugumo. Paskirsčius funkcijas bus skatinamas Reglamento (ES) 2016/1624 (13) 4 straipsnio e punkte nurodytas tarpžinybinis bendradarbiavimas, kuris yra integruoto sienų valdymo koncepcijos komponentas, ir taip sudarytos sąlygos muitinėms ir sienos apsaugos institucijoms dirbti kartu ir užtikrintas kuo didesnis Sąjungos biudžeto poveikis remiant dalijimąsi tikrinimo įranga ir jos sąveikumą . Siekiant užtikrinti, kad bet kuri fondo finansuojama priemonė ar įranga nuolat būtų paskirtajame muitinės punkte, kuriam priklauso įranga, muitinių ir sienos apsaugos institucijų dalijimosi ir sąveikumo veiksmai turėtų būti apibrėžti kaip nesistemingi ir nereguliarūs ; [12 pakeit.]

(16)

nukrypstant nuo Finansinio reglamento, turėtų būti galima veiksmą finansuoti kelių Sąjungos programų ar priemonių lėšomis, siekiant sudaryti sąlygas ir, kai tinkama, paremti kelias sritis apimantį bendradarbiavimą ir sąveiką. Tačiau tokiais atvejais, laikantis Finansiniame reglamente nustatyto principo, pagal kurį draudžiamas dvigubas finansavimas, įnašais negali būti dengiamos tos pačios išlaidos . Jei valstybei narei įnašas jau paskirtas arba ji gavo įnašą pagal kitą Sąjungos programą arba paramą iš Sąjungos fondo tai pačiai įrangai įsigyti, šis įnašas ar parama turėtų būti nurodomi paraiškoje ; [13 pakeit.]

(16a)

Komisija turėtų skatinti valstybes nares vykdyti bendrus viešuosius muitinio tikrinimo įrangos pirkimus ir testavimą; [14 pakeit.]

(17)

atsižvelgiant į tai, kad muitinių prioritetai, grėsmės ir technologijos sparčiai kinta, darbo programos neturėtų apimti ilgo laikotarpio. Be to, dėl būtinybės sudaryti metines darbo programas didėja administracinė našta Komisija ir valstybėms narėms, nors to ir nereikia Priemonei įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, iš principo darbo programos turėtų apimti daugiau nei vienus biudžetinius metus . Be to, siekiant užtikrinti, kad būtų išsaugotas Sąjungos strateginių interesų neliečiamumas, valstybės narės raginamos ypač didelį dėmesį skirti kibernetiniam saugumui ir galimo neskelbtinų duomenų atskleidimo už Sąjungos ribų rizikai vykstant konkursams dėl naujos muitinio tikrinimo įrangos ; [15 pakeit.]

(18)	siekiant užtikrinti vienodas darbo programų įgyvendinimo pagal šį reglamentą sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (14); [16 pakeit.]

(19)

nors centralizuotas įgyvendinimas yra būtinas siekiant konkretaus tikslo užtikrinti ekvivalentišką muitinį tikrinimą, dėl techninio Priemonės pobūdžio reikia atlikti techninį parengiamąjį darbą. Todėl įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas atskirais nuo nacionalinės kompetencijos ir patirties priklausančių poreikių vertinimais, į kuriuos įsitrauktų valstybių narių muitinių administracijos. Šie poreikių vertinimai turėtų būti grindžiami aiškia metodika, įskaitant būtiną etapų skaičių, užtikrinantį reikiamos informacijos surinkimą; [17 pakeit.]

(20)

siekiant užtikrinti reguliarią stebėseną ir ataskaitų teikimą, reikėtų nustatyti tinkamą įgyvendinant priemonę pasiektų rezultatų ir vykdomų veiksmų stebėsenos sistemą. Tokia stebėsena ir ataskaitų teikimas turėtų būti grindžiami kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais, pagal kuriuos įvertinamas įgyvendinant priemonę vykdomų veiksmų poveikis. Valstybės narės turėtų užtikrinti skaidrią ir aiškią viešųjų pirkimų procedūrą. Į ataskaitų teikimo reikalavimus turėtų būti įtraukta išsami informacija apie muitinio tikrinimo įrangą ir viešųjų pirkimų procedūrą , viršijančias tam tikrą kainos ribą , bei išlaidų pagrindimas ; [18 pakeit.]

(21)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (15) 22 ir 23 punktais, Priemonę reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms. Prireikus į šiuos reikalavimus gali būti įtraukti išmatuojami rodikliai, kuriais remiantis vertinamas Priemonės poveikis vietoje;

(22)

siekiant tinkamai reaguoti į politikos prioritetų, grėsmių ir technologijų kaitą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus šiam reglamentui iš dalies pakeisti, siekiant nustatyti darbo programas, priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami muitinio tikrinimo tikslai, susiję su Priemonės lėšomis tinkamais finansuoti veiksmais, ir rodiklių, pagal kuriuos nustatoma, ar pasiekti konkretūs tikslai, sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai ir visiškai skaidriai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [19 pakeit.]

(23)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (16), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (17), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (18) ir Reglamentą (ES) 2017/1939 (19) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebuvo sukčiavimo, korupcijos ar kitos nusikalstamos veikos atvejų, kenkiančių Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, kenkiančius Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (20), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(24)

šiam reglamentui taikomos horizontalios finansinės taisyklės, kurias Europos Parlamentas ir Taryba priėmė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį. Šiomis Finansiniame reglamente išdėstytomis taisyklės visų pirma reglamentuojama biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarka, apimanti dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įgyvendinimą, ir numatomos finansų pareigūnų atsakomybės patikros. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jeigu valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir efektyvaus ES finansavimo sąlygų . Finansavimas pagal šią Priemonę turėtų atitikti skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus ; [20 pakeit.]

(25)

finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Todėl turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje . Įgyvendinimo gerinimas ir išlaidų kokybė turėtų būti pagrindiniai principai, kuriais vadovaujantis turėtų būti siekiama pagal Priemonę numatytų tikslų, kartu užtikrinant optimalų finansinių išteklių panaudojimą ; [21 pakeit.]

(26)

kadangi šio reglamento, kuriuo siekiama sukurti priemonę muitų sąjungai ir muitinėms paremti, tikslo valstybės narės atskirai negali deramai pasiekti dėl objektyvių skirtumų, kuriuos lemia geografinės aplinkybės, ir jo geriau siekti Sąjungos lygmeniu taikant koordinuotą požiūrį ir centralizuotą finansavimą, padėsiantį užtikrinti ekvivalentišką muitinio tikrinimo lygį ir kokybę, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1. Šiuo reglamentu sukuriama muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonė (toliau – Priemonė), kuri yra Integruoto sienų valdymo fondo (toliau – Fondas) dalis ir kurios lėšomis remiamas muitinio tikrinimo įrangos pirkimas, techninė priežiūra ir modernizavimas.

2. Šiuo reglamentu kartu su Reglamentu [2018/XXX] dėl sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą (21), įsteigiamas Fondas.

3. Jame nustatomi Priemonės tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	muitinė – institucija, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 1 punkte;

2)	muitinis tikrinimas – konkretūs veiksmai, apibrėžti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 3 punkte;

3)	muitinio tikrinimo įranga – įranga, visų pirma skirta muitiniam tikrinimui atlikti;

4)	mobilioji muitinio tikrinimo įranga – transporto priemonė, kuri ne tik atlieka judėjimo funkciją, bet yra ir muitinio tikrinimo įrangos vienetas arba kurioje įrengta visa reikalinga muitinio tikrinimo įranga;

techninė priežiūra – profilaktiniai, korekciniai ir prognostiniai veiksmai, įskaitant veikimo ir funkcijų patikras, parangą, taisymą ir kapitalinį remontą, bet neįskaitant modernizavimo, būtini nustatytam muitinio tikrinimo įrangos vieneto tinkamumui naudoti išlaikyti ar atkurti ir maksimaliai jo naudojimo trukmei užtikrinti;

6)	modernizavimas – būtini veiksmai pasenusiam muitinio tikrinimo įrangos vienetui patobulinti, kad jo būklė atitiktų pažangiausius tinkamumo naudoti standartus.

3 straipsnis

Priemonės tikslai

1. Vadovaujantis ilgalaikiu tikslu standartizuoti visą Sąjungos muitinį tikrinimą, bendrasis Priemonės, kuri yra Integruoto sienų valdymo fondo dalis, tikslas – remti muitų sąjungą ir muitines siekiant apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių finansinius ir ekonominius interesus, kad būtų skatinamas tarpžinybinis bendradarbiavimas prie Sąjungos sienų tikrinant prekes ir asmenis, visoje Sąjungoje užtikrinti saugumą ir saugą, apsaugoti Sąjungą nuo nesąžiningos ir neteisėtos prekybos kartu sudarant geresnes sąlygas teisėtai verslo veiklai. [22 pakeit.]

2. Konkretus Priemonės tikslas – padėti užtikrinti adekvatų ir ekvivalentišką muitinį tikrinimą remiant visapusiškai skaidrų reikiamos, pažangios , tvirtos, kibernetiniams išpuoliams atsparios, saugios, aplinkai nežalingos ir patikimos muitinio tikrinimo įrangos pirkimą, techninę priežiūrą ir modernizavimą. Papildomas tikslas yra gerinti muitinio tikrinimo kokybę visose valstybėse narėse, kad prekės nebūtų nukreipiamos į silpnesnius Sąjungos punktus. [23 pakeit.]

2a. Priemone prisidedama prie integruoto Europos sienų valdymo įgyvendinimo remiant tarpžinybinį bendradarbiavimą, dalijimąsi nauja įranga, įsigyta naudojantis Priemone, ir šio įrangos sąveikumą. [24 pakeit.]

4 straipsnis

Biudžetas

1. Priemonės įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas – 1 149 175 000 EUR 2018 m. kainomis ( 1 300 000 000 EUR dabartinėmis kainomis). [25 pakeit.]

2. Iš 1 dalyje nurodytos sumos taip pat gali būti finansuojamos teisėtos ir patikrintos pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo ir kitos su Priemonės valdymu ir jos naudojimo rezultatų bei pasiektų jos tikslų vertinimu susijusios veiklos išlaidos. Be to, iš jos gali būti finansuojamos irgi teisėtos bei patikrintos išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, atitinkamų valstybių narių duomenų tarpusavio mainais, jei jie susiję su konkrečiais Priemonės tikslais bendrojo tikslo siekiui paremti , taip pat išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, kurie visų pirma skirti informacijai apdoroti ir jos mainams vykdyti, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones ir kitą techninę ir administracinę paramą, kurios reikia Priemonei valdyti. [26 pakeit.]

5 straipsnis

ES finansavimas ir jo formos

1. Priemonė įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento.

1a. Kai remiami veiksmai susiję su įrangos pirkimu ar modernizavimu, Komisija nustato tinkamas apsaugos priemones ir nenumatytiems atvejams skirtas priemones, siekdama užtikrinti, kad visą įrangą, perkamą naudojant Sąjungos programų ir priemonių paramą, visais reikiamais atvejais naudotų reikiamos muitinės. [27 pakeit.]

2. Finansavimas Priemonės lėšomis gali būti teikiamas bet kuria iš Finansiniame reglamente nustatytų formų, visų pirma skiriant dotacijas.

3. Kai remiamas veiksmas susijęs su įrangos pirkimu ar modernizavimu, Komisija sukuria koordinavimo mechanizmą, kuriuo užtikrinamas visos įrangos, perkamos naudojant Sąjungos programų ir priemonių paramą, efektyvumas ir sąveikumas – taip bus galima konsultuotis su reikiamomis Sąjungos agentūromis, visų pirma su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, ir joms dalyvauti . Koordinavimo mechanizmas apima Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros dalyvavimą ir konsultavimąsi su ja, siekiant, kad Sąjungos pridėtinė vertė sienų valdymo srityje būtų kuo didesnė. [28 pakeit.]

3a. Kai remiami veiksmai susiję su įrangos pirkimu ar modernizavimu, Komisija nustato tinkamas apsaugos priemones ir nenumatytiems atvejams skirtas priemones, siekdama užtikrinti, kad visa įranga, perkama naudojant Sąjungos programų ir priemonių paramą, atitiktų reguliarios techninės priežiūros standartus. [29 pakeit.]

II SKYRIUS

TINKAMUMAS FINANSUOTI

6 straipsnis

Tinkami finansuoti veiksmai

1. Priemonės lėšomis finansuoti tinkami veiksmai turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)	jais įgyvendinami 3 straipsnyje nurodyti tikslai;

jais remiamas muitinio tikrinimo įrangos, naudojamos vienu ar keliais toliau nurodytais muitinio tikrinimo tikslais, pirkimas, techninė priežiūra ir modernizavimas:

1)	bekontaktis tikrinimas;

2)	prie kūno ir kūno ertmėse slepiamų daiktų aptikimas;

3)	spinduliuotės aptikimas ir nuklidų nustatymas;

4)	mėginių analizė laboratorijoje;

5)	mėginių ėmimas ir jų analizė vietoje;

6)	tikrinimas rankiniais prietaisais.

Orientacinis muitinio tikrinimo įrangos, kuri gali būti naudojama 1–6 punktuose nurodytais muitinio tikrinimo tikslais, sąrašas pateiktas 1 priede.

2. Tinkamai pagrįstais atvejais, nukrypstant nuo 1 dalies, veiksmai taip pat gali apimti visiškai skaidrų muitinio tikrinimo įrangos pirkimą, techninę priežiūrą ir modernizavimą naujiems įrangos vienetams arba naujoms funkcijoms išbandyti eksploatavimo sąlygomis. [30 pakeit.]

3. Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami 1 dalies b punkte ir 1 priede nustatyti muitinio tikrinimo tikslai, jei laikoma, kad juos būtina peržiūrėti , ir siekiant neatsilikti nuo technologinių naujovių, kintančių prekių kontrabandos tendencijų ir muitiniam tikrinimui skirtų naujų, pažangių ir inovatyvių sprendimų . [31 pakeit.]

4. Priemonės lėšomis finansuojama muitinio tikrinimo įranga pirmiausia turėtų būti naudojama muitiniam tikrinimui , tačiau be muitinio tikrinimo tikslų gali būti naudojama papildomais tikslais, įskaitant asmenų tikrinimą, siekiant padėti nacionalinėms sienų valdymo institucijoms, ir tyrimą , kad būtų laikomasi 3 straipsnyje nustatytų bendrų ir konkrečių Priemonės tikslų . [32 pakeit.]

4a. Komisija skatina valstybes nares vykdyti bendrus viešuosius muitinio tikrinimo įrangos pirkimus ir testavimą. [33 pakeit.]

7 straipsnis

Finansuoti tinkami subjektai

Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 197 straipsnio, finansuoti tinkami subjektai yra valstybių narių muitinės, jei jos pateikia poreikiams įvertinti, kaip nustatyta 11 straipsnio 3 dalyje, reikalingą informaciją.

8 straipsnis

Bendro finansavimo norma

1. Priemonės lėšomis gali būti finansuojama iki 80 proc. tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų.

2. Šią viršutinę ribą viršijantis finansavimas gali būti suteiktas tik išimtiniais tinkamai pagrįstais atvejais.

2a. Šią viršutinę ribą viršijantis finansavimas gali būti suteiktas atvejais, kai valstybės narės vykdo bendrus viešuosius muitinio tikrinimo įrangos pirkimus ir testavimą. [34 pakeit.]

2b. 2 dalyje minimos išimtinės aplinkybės gali apimti naujos muitinio tikrinimo įrangos pirkimą ir jos įtraukimą į Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų techninės įrangos rezervą. Tai, ar muitinio tikrinimo įranga yra priimtina, kad būtų įtraukta į techninės įrangos rezervą, įvertinama vadovaujantis 5 straipsnio 3 dalimi. [35 pakeit.]

9 straipsnis

Tinkamos finansuoti išlaidos

Priemonės lėšomis negali būti finansuojamos šios Visos išlaidos , susijusios su 6 straipsnyje nurodytais veiksmais, gali būti finansuojamos pagal šią Priemonę, išskyrus : [36 pakeit.]

a)	su žemės pirkimu susijusios išlaidos;

aa)	išlaidos, susijusios su įgūdžių, būtinų įrangai naudoti, lavinimu ar tobulinimu; [37 pakeit.]

b)	su infrastruktūra, pavyzdžiui, pastatais ar lauko įrenginiais, taip pat su baldais susijusios išlaidos;

c)	išlaidos, susijusios su elektroninėmis sistemomis, išskyrus programinę įrangą, kurios tiesiogiai reikia naudojant muitinio tikrinimo įrangą , ir elektroninę programinę įrangą bei programas, būtinas esamai programinei įrangai su muitinio tikrinimo įranga sujungti ; [38 pakeit.]

d)	tinklų, kaip antai apsaugotų arba neapsaugotų ryšio kanalų, arba abonementinių mokesčių išlaidos , neskaitant tinklų arba abonementinių mokesčių, kurie tiesiogiai būtini muitinio tikrinimo įrangai naudoti ; [39 pakeit.]

e)	išlaidos transporto priemonėms, pvz., kelių transporto priemonėms, orlaiviams arba laivams, išskyrus mobiliąją muitinio tikrinimo įrangą;

f)	muitinio tikrinimo įrangai skirtų suvartojamų reikmenų, įskaitant etalonines arba kalibravimo medžiagas, išlaidos;

g)	išlaidos, susijusios su asmeninės apsaugos priemonėmis.

III SKYRIUS

DOTACIJOS

10 straipsnis

Dotacijų skyrimas, papildomumas ir mišrus finansavimas

1. Priemonės dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

2. Remiantis Finansinio reglamento 195 straipsnio f punktu, dotacijos 7 straipsnyje nurodytiems reikalavimus atitinkantiems subjektams skiriamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus.

3. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 191 straipsnio, veiksmui, kuriam skirtas įnašas iš bendradarbiavimo muitinių klausimais programos „Muitinė“, nustatytos Reglamentu (ES)]2018/XXX] (22), arba iš bet kurios kitos Sąjungos programos, gali būti skirtas įnašas ir iš Priemonės lėšų, jeigu įnašai nepadengia tų pačių išlaidų. Kiekvienos Sąjungos programos įnašo taisyklės taikomos atitinkamam tam veiksmui skirtam įnašui. Sudėtinio finansavimo suma neviršija bendrų finansuoti tinkamų veiksmo išlaidų sumos, o iš skirtingų Sąjungos programų skiriamos paramos sumos apskaičiuojamos proporcingai pagal dokumentus, kuriuose nustatytos paramos sąlygos.

IV SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA IR VERTINIMAS

11 straipsnis

Darbo programa

1. Priemonė įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnio 2 dalyje nurodytas darbo programas.

2. Komisija Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus 2a priedui iš dalies pakeisti, kai norima nustatyti darbo programas tvirtina įgyvendinimo aktu. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 15 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [40 pakeit.]

3. Rengiant 1 dalyje nurodytas darbo programas atliekamas atskiras poreikių vertinimas, kurį sudaro bent šie dalykai: [41 pakeit.]

a)	bendras sienos perėjimo punktų suskirstymas į kategorijas;

b)	išsamus turimos ir veikiančios muitinio tikrinimo įrangos aprašas; [42 pakeit.]

c)	bendras muitinio tikrinimo įrangos būtinojo ir optimalaus techninio standarto nustatymas pagal sienos perėjimo punktų kategoriją ir ; [43 pakeit.]

ca)	muitinio tikrinimo įrangos optimalaus lygio nustatymas pagal sienos perėjimo punktų kategoriją ir [44 pakeit.]

d)	detalus finansinių poreikių įvertinimas priklausomai nuo muitinės operacijų masto ir susijusio darbo krūvio dydžio . [45 pakeit.]

Poreikių vertinimas atliekamas remiantis veiksmais pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 1294/2013 (23) sudarytą programą „Muitinė 2020“ arba pagal Reglamentu (ES) [2018/XXX] (24) sudarytą bendradarbiavimo muitinių klausimais programą „Muitinė“ ir reguliariai, ne rečiau kaip kas 3 metus, atnaujinamas.

12 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1. Rodikliai, kuriais grindžiama Priemonės įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrojo ir konkretaus tikslų, ataskaita, pateikti 2 priede Komisija, laikydamasi savo atskaitomybės reikalavimų pagal Finansinio reglamento 38 straipsnio 3 dalies e punkto i papunktį, teikia Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie programos veiklos rezultatus. Į Komisijos rengiamas veiklos rezultatų ataskaitas įtraukiama informacija apie pažangą ir trūkumus . [46 pakeit.]

2. Rodikliai, kuriais remiantis atsiskaitoma apie Priemonės įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant 3 straipsnyje nurodytų bendrojo ir konkretaus tikslų, pateikti 2 priede. Kad būtų užtikrintas efektyvus pažangos, padarytos siekiant Priemonės tikslų, įvertinimas, Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas 2 priedas prireikus persvarstyti arba papildyti rodiklius ir šį reglamentą papildyti nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos , siekiant Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti atnaujintą kokybinę ir kiekybinę informaciją apie programos veiklos rezultatus . [47 pakeit.]

3. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad Priemonės įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų palyginami ir išsamūs bei renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Tuo tikslu Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai patikimą informaciją, susijusią su duomenų apie veiklos rezultatus kokybe . [48 pakeit.]

4. 3 dalyje nurodytais ataskaitų teikimo reikalavimais numatoma, kad Komisijai turėtų būti kasmet teikiama bent toliau nurodyta informacija, kai muitinio tikrinimo įrangos vieneto kaina be mokesčių viršija 10 000 EUR:

a)	muitinio tikrinimo įrangos eksploatacijos pradžios ir nutraukimo datos;

b)	statistiniai muitinio tikrinimo įrangos naudojimo duomenys;

c)	informacija apie muitinio tikrinimo įrangos naudojimo rezultatus;

ca)	Sąjungos biudžeto lėšomis finansuotos įrangos vienetų turėjimas ir būklė praėjus penkeriems metams nuo eksploatacijos pradžios; [49 pakeit.]

cb)	informacija apie muitinio tikrinimo įrangos techninės priežiūros atvejus; [50 pakeit.]

cc)	informacija apie viešųjų pirkimų procedūrą; [51 pakeit.]

cd)	išlaidų pagrindimas. [52 pakeit.]

13 straipsnis

Vertinimas

1. Vertinimai Pagal šią Priemonę finansuojamų ir 6 straipsnyje nurodytų veiksmų vertinimuose įvertinami Priemonės rezultatai, poveikis ir veiksmingumas, be to, jie atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti būtų užtikrintas veiksmingas jų panaudojimas priimant sprendimus. [53 pakeit.]

2. Tarpinis Priemonės vertinimas atliekamas, kai turima pakankamai informacijos apie Priemonės įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems trejiems metams nuo Priemonės įgyvendinimo pradžios. [54 pakeit.]

Tarpiniame vertinime pateikiamos išvados, būtinos norint priimti sprendimą dėl tolesnių su Programa susijusių veiksmų po 2027 m. ir jos tikslų. [55 pakeit.]

3. Galutinį Priemonės vertinimą Komisija atlieka baigus įgyvendinti Priemonę, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems trejiems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos. [56 pakeit.]

4. Vertinimų išvadas ir savo pastabas bei informaciją apie įgytą patirtį Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. [57 pakeit.]

4a. Metinius dalinius vertinimus Komisija įtraukia į savo ataskaitą „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“. [58 pakeit.]

V SKYRIUS

ĮGALIOJIMŲ DELEGAVIMAS IR KOMITETO PROCEDŪRA

14 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 6 straipsnio 3 dalyje , 11 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.[59 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 3 dalyje , 11 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [60 pakeit.]

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 6 straipsnio 3 dalį , 11 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [61 pakeit.]

15 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda programos „Muitinė“ komitetas, nurodytas Reglamento (ES) [2018/XXX] (25) 18 straipsnyje.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. [62 pakeit.]

VI SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę , taip parodydami Sąjungos pridėtinę vertę ir paremdami Komisijos duomenų rinkimo pastangas didesniam biudžeto skaidrumui užtikrinti . [63 pakeit.]

2. Siekdama užtikrinti skaidrumą, Komisija vykdo visuomenei reguliariai teikia su Priemone ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Priemonei skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais susijusią informaciją, inter alia, remdamasi 11 straipsnyje nurodytomis darbo programomis . [64 pakeit.]

17 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 4 straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 67.

(2) 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.

(3) 2016 m. muitų sąjungos rezultatų ataskaita, skelbiama adresu https://ec.europa.eu/info/publications/annual-activity-report-2016-taxation-and-customs-union_en.

(4) P8_TA(2018)0075: „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“.

(5) https://www.consilium.europa.eu/media/22301/st09581en17-vf.pdf ir http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-7586-2017-INIT/en/pdf.

(6) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(7) COM(2018)0473.

(8) 2013 m. gruodžio 2 d. Tarpinstitucinis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimas dėl biudžeto disciplinos, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (OL C 373, 2013 12 20, p. 1).

(9) COM(2016)0605.

(10) COM(2018)0442.

(11) COM(2018)0435.

(12) COM(2018)0473.

(13) 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 251, 2016 9 16, p. 1).

(14) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(15) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(16) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(17) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(18) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(19) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(20) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(21) COM(2018)0473.

(22) COM(2018)0442.

(23) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1294/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos muitinių veiksmų programa („Muitinė 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 624/2007/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 209).

(24) COM(2018)0442.

(25) COM(2018)0442.

1 PRIEDAS

Orientacinis muitinio tikrinimo įrangos pagal muitinio tikrinimo tikslą sąrašas, nurodytas 6 straipsnio 1 dalies b punkte

MUITINIO TIKRINIMO TIKSLAS	MUITINIO TIKRINIMO ĮRANGA
	KATEGORIJA	TAIKYMAS
Bekontaktis tikrinimas	Didelės galios rentgeno skeneris	Konteineriai, sunkvežimiai, geležinkelio vagonai ir transporto priemonės
	Mažos galios rentgeno skeneris	Padėklai, dėžės ir siuntiniai
		Keleivių bagažas
		Transporto priemonės
	Rentgeno atgalinės sklaidos aparatas	Konteineriai
		Sunkvežimiai
		Transporto priemonės
	Kita	Automatinio automobilių registracijos numerių / konteinerių identifikavimo sistemos
		Transporto priemonių svarstyklės
		Šakiniai krautuvai ir panaši mobilioji muitinio tikrinimo įranga
Prie kūno ir kūno ertmėse slepiamų daiktų aptikimas (1)	Rentgeno spindulių veikimu grindžiama atgalinės sklaidos arka	Daugiausia naudojama oro uostuose prie kūno ar kūno ertmėse slepiamiems daiktams (narkotikams, sprogmenims, gryniesiems pinigams) aptikti.
	Kūno skeneris
	Milimetrinių bangų veikimu paremtas kūno skeneris
Spinduliuotės aptikimas ir nuklidų nustatymas	Radiologinių arba branduolinių medžiagų aptikimas	Asmeninis spinduliuotės dozimetras / detektorius
		Rankinis spinduliuotės detektorius
		Izotopų nustatymo įrenginys
		Arkinis spinduliuotės detektorius
		Arkinis spektrometrinis detektorius izotopams nustatyti
Mėginių analizė laboratorijoje	Visų galimų prekių identifikavimas, kiekio nustatymas ir patikrinimas	Dujų ir skysčių chromatografija (dujų chromatografija, skysčių chromatografija, efektyvioji skysčių chromatografija…)
		Spektrometrija ir su spektrometrija derinami metodai (infraraudonoji spektroskopija, Ramano spektroskopija, UV-VIS spektrofotometrija, fluorescencija, dujų chromatografija ir masių spektrometrija…)
		Rentgeno įranga (rentgeno fluorescencija…)
		BMR spektrometrija ir stabiliųjų izotopų analizė
		Kita laboratorinė įranga (atominės sugerties spektroskopija, distiliacinis analizatorius, diferencinė skenuojamoji kalorimetrija, elektroforezė, mikroskopas, skystinis blyksimasis skaitiklis (scintilometras), rūkymo įrenginys…)

[65, 66, 67 ir 68 pakeit.]

MUITINIO TIKRINIMO TIKSLAS	MUITINIO TIKRINIMO ĮRANGA
MUITINIO TIKRINIMO TIKSLAS	KATEGORIJA	TAIKYMAS
Mėginių ėmimas ir jų analizė vietoje	Medžiagų aptikimas taikant jonų judrio spektrometriją	Nešiojamoji įranga konkrečioms pavojingoms medžiagoms aptikti
	Kinologinis medžiagų aptikimas	Taikomas įvairiai rizikai mažuose ir didesniuose objektuose
	Mėginių ėmimas	Įrankiai mėginiams paimti, traukos gaubtas, pirštininė kamera
	Mobiliosios laboratorijos	Transporto priemonė, kurioje įrengta visa reikiama įranga mėginiams analizuoti vietoje
	[Organinių medžiagų, metalų ir lydinių analizė] rankiniai detektoriai	Cheminės kolorimetrijos testai
		Ramano spektroskopija
		Infraraudonoji spektroskopija
		Rentgeno fluorescencija
		Dujų detektoriai, skirti konteineriams
Tikrinimas rankiniais prietaisais	Asmeniniai rankiniai įrankiai	Kišeniniai įrankiai
		Mechaninių priemonių rinkinys
		Teleskopinis veidrodėlis
	Prietaisai	Endoskopas
		Stacionarūs arba rankiniai metalo detektoriai
		Kamera transporto priemonėms iš apačios patikrinti
		Ultragarso prietaisas
		Tankio matuoklis
	Kita	Tikrinimas po vandeniu

(1) Laikantis taikomų teisės aktų nuostatų ir kitų rekomendacijų, susijusių su sveikatos apsauga ir privatumo užtikrinimu.

2 PRIEDAS

Rodikliai

Konkretus tikslas – padėti užtikrinti ekvivalentišką ir adekvatų muitinį tikrinimą remiant reikiamos, pažangios ir patikimos muitinio tikrinimo įrangos pirkimą, techninę priežiūrą ir modernizavimą

1. Turima įranga

a)	Sausumos sienos perėjimo punktuose turima muitinio tikrinimo įranga, atitinkanti sutartus standartus (pagal įrangos tipą)

b)	Jūrų sienos kirtimo punktuose turima muitinio tikrinimo įranga, atitinkanti sutartus standartus (pagal įrangos tipą)

c)	Oro sienos kirtimo punktuose turima muitinio tikrinimo įranga, atitinkanti sutartus standartus (pagal įrangos tipą)

d)	Sienos kirtimo punktuose, per kuriuos vežamas paštas, turima muitinio tikrinimo įranga, atitinkanti sutartus standartus (pagal įrangos tipą)

e)	Geležinkelių transporto sienos kirtimo punktuose turima muitinio tikrinimo įranga, atitinkanti sutartus standartus (pagal įrangos tipą)

1a. Saugumas ir sauga

a)	Muitinio tikrinimo įrangos atitikties saugumo standartams, įskaitant kibernetinį saugumą, lygis visuose sienos perėjimo punktuose

b)	Muitinio tikrinimo įrangos atitikties saugos standartams lygis visuose sienos perėjimo punktuose [69 pakeit.]

1b. Sveikata ir aplinka

a)	Muitinio tikrinimo įrangos atitikties sveikatos standartams lygis visuose sienos perėjimo punktuose

b)	Muitinio tikrinimo įrangos atitikties aplinkos standartams lygis visuose sienos perėjimo punktuose [70 pakeit.]

2a PRIEDAS

Darbo programos [71 pakeit.]

2b PRIEDAS

Išimtinės viršutinę ribą viršijančio finansavimo aplinkybės [72 pakeit.]

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/153

P8_TA(2019)0385

Bendradarbiavimo muitinių klausimais programos „Muitinė“ nustatymas ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendradarbiavimo muitinių klausimais programos „Muitinė“ (COM(2018)0442 – C8-0261/2018 – 2018/0232(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/34)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0442),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 33, 114 bei 207 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0261/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto bei Biudžeto kontrolės komiteto nuomones (A8-0464/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (2);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 45.

(2) Ši pozicija pakeičia 2019 m. sausio 15 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0008).

P8_TC1-COD(2018)0232

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl bendradarbiavimo muitinių klausimais programos „Muitinė“

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33, 114 ir 207 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1294/2013 (3) nustatyta programa „Muitinė 2020“ ir ankstesnės programos itin padėjo sudaryti palankesnes sąlygas muitinių bendradarbiavimui ir jį sustiprinti. Didelė muitų srities muitinių veiklos dalis yra tarpvalstybinio pobūdžio ir apima bei veikia visas valstybes nares, todėl vienos valstybės narės negali kiekviena valstybė narė jų įgyvendinti veiksmingai ir efektyviai įgyvendinti savo jėgomis negali . Komisijos įgyvendinama Sąjungos lygmens masto muitinės programa valstybėms narėms suteikiama minėtos tokios bendradarbiavimo veiklos plėtojimo Sąjungos lygmeniu sistema – išlaidų atžvilgiu tai veiksmingiau, nei kiekvienai valstybei narei dvišaliu ar daugiašaliu pagrindu lygmeniu kurti savo atskirą bendradarbiavimo sistemą. Programa „Muitinė“ esminį vaidmenį atlieka ir apsaugant Sąjungos bei valstybių narių finansinius interesus, nes pagal ją užtikrinamas veiksmingas muitų surinkimas – taigi tai svarbus Sąjungos ir nacionalinių biudžetų pajamų šaltinis – ir ypatingas dėmesys skiriamas IT pajėgumų ugdymui bei didesniam bendradarbiavimui muitų srityje. Be to, būtinas suderintas ir standartizuotas tikrinimas, kad būtų galima sekti neteisėtus tarpvalstybinius prekių srautus ir kovoti su sukčiavimu. Todėl tikslinga ir veiksmingumo požiūriu svarbu užtikrinti Sąjungos finansavimo, teikiamo bendradarbiavimui muitinės klausimais, tęstinumą sukuriant naują tos pačios srities programą „Muitinė“ (toliau – Programa) ; [1 pakeit.]

(1a)

jau 50 metų muitų sąjunga, kurią įgyvendina nacionalinės muitinės, yra Sąjungos – vieno didžiausių prekybos blokų pasaulyje – kertinis akmuo. Muitų sąjunga yra reikšmingas sėkmingos Sąjungos integracijos pavyzdys ir yra nepaprastai svarbi užtikrinant tinkamą bendrosios rinkos veikimą tiek įmonių, tiek piliečių labui. Europos Parlamentas savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijoje „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“ pažymėjo esąs ypač susirūpinęs dėl sukčiavimo muitų srityje. Stipresnė ir daugiau siekianti Sąjunga galima tik jai užtikrinus daugiau lėšų, nenutrūkstamą paramą šiuo metu įgyvendinamai politikai ir didesnius išteklius; [2 pakeit.]

(2)

per pastaruosius penkiasdešimt 50 metų muitų sąjunga labai pasikeitė – dabar muitinės sėkmingai atlieka daugybę užduočių įvairiausias užduotis pasienyje. Dirbdamos kartu, jos gerina prekybos sąlygas, mažina stengiasi skatinti etišką ir sąžiningą prekybą bei mažinti biurokratizmą, renka rinkti nacionalinių biudžetų ir Sąjungos biudžeto pajamas ir saugo visuomenę padeda saugoti gyventojus nuo terorizmo, grėsmės sveikatai ir aplinkai ir bei nuo kitų pavojų. Visų pirma, visoje ES pradėjus taikyti bendrą rizikos valdymo schemą muitų rizikai Sąjungos lygmeniu valdyti (4) ir atliekant muitinį kontroliuojant didelių grynųjų pinigų sumų perkėlimo tikrinimą srautus, siekiant kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, muitinė užėmė priešakinę muitinės ėmėsi vadovaujamo vaidmens kovos su terorizmu ir, organizuotu nusikalstamumu liniją. Turėdama ir nesąžininga konkurencija srityje. Turėdamos plačius įgaliojimus, dabar muitinė yra svarbiausia institucija, kontroliuojanti muitinės realiai yra pagrindinės institucijos, kontroliuojančios per Sąjungos išorės sienas vežamas prekes. Šiomis aplinkybėmis programa „Muitinė“ne tik turėtų apimti ne tik muitinių bendradarbiavimą, bet ir remti bendrą muitinių misiją, nurodytą – pagal ją turėtų būti palaikoma ir platesnė muitinių misija, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 3 straipsnyje, t. y. remti Sąjungos tarptautinės prekybos priežiūrą, vidaus rinkos išorės aspektų, bendrosios prekybos politikos ir kitų su prekyba susijusių bendrųjų sričių Sąjungos politikos sričių , kuri turi įtakos prekybai, priemonių įgyvendinimą, taip pat užtikrinti visos bei tiekimo grandinės saugumą saugumo užtikrinimą . Taigi šio reglamento teisinį pagrindą sudarys turėtų sudaryti muitinių bendradarbiavimas (SESV 33 straipsnis), vidaus rinka (SESV 114 straipsnis) ir prekybos politika (SESV 207 straipsnis); [3 pakeit.]

(3)

pagal Programą bus kuriama bendras Programos tikslas turėtų būti padėti valstybėms narėms ir Komisijai parengiant veiksmų sistema sistemą , kuria bus būtų siekiama remti muitų sąjungą ir muitines ir , įskaitant ilgalaikį tikslą užtikrinti, kad visos muitinės Sąjungoje kuo artimiau bendradarbiautų, kuri turėtų padėti saugoti padėtų apsaugoti Sąjungos ir valstybių narių finansinius ir ekonominius interesus; saugoti , apsaugotų Sąjungą nuo nesąžiningos ir neteisėtos prekybos komercinės praktikos , kartu skatinant teisėtą verslo veiklą; užtikrinti , užtikrinant Sąjungos ir jos gyventojų saugumą ir saugą; sudaryti geresnes teisėtos prekybos sąlygas, bei taip stiprinant vartotojų apsaugą , taip pat skatintų teisėtą prekybą , kad visas vidaus rinkos ir pasaulio prekybos potencialas būtų naudingas įmonėms ir piliečiams; [4 pakeit.]

(3a)

kadangi akivaizdu, kad kai kurios iš Sąjungos muitinės kodekso 278 straipsnyje nurodytų sistemų iki 2020 m. gruodžio 31 d. gali būti įdiegtos tik iš dalies – o tai reiškia, kad neelektroninės sistemos bus toliau naudojamos ir po šios datos – ir nesama teisės aktų pakeitimų, kuriais šis terminas būtų pratęstas, taigi įmonės ir muitinės negalės dirbti savo darbo ir vykdyti teisinių įsipareigojimų, susijusių su muitinės operacijomis, vienas iš svarbiausių Programos tikslų turėtų būti padėti valstybėms narėms ir Komisijai įrengti tokias elektronines sistemas; [5 pakeit.]

(3b)

muitinių valdymas ir kontrolė – dinamiška politikos sritis, kurioje susiduriama su naujais iššūkiais, kylančiais dėl nuolat kintančių pasaulinių verslo modelių ir tiekimo grandinių bei kintančių vartojimo tendencijų ir skaitmeninimo, pvz., e. prekybos, įskaitant daiktų internetą, duomenų analizės, dirbtinio intelekto ir blokų grandinės technologijos. Pagal Programą turėtų būti remiamas muitinių valdymas tokiais atvejais ir sudaromos galimybės naudotis inovatyviais sprendimais. Šie iššūkiai dar labiau akcentuoja muitinių bendradarbiavimo būtinybę bei būtinybę suderintai aiškinti ir įgyvendinti teisės aktus dėl muitų. Viešiesiems finansams patiriant spaudimą, didėja pasaulio prekybos apimtis ir didesnį susirūpinimą ima kelti sukčiavimas ir kontrabanda. Programa turėtų būti naudinga atremiant šiuos iššūkius; [6 pakeit.]

(3c)

siekdama kuo didesnio veiksmingumo ir norėdama išvengti dubliavimosi, Programos įgyvendinimą Komisija turėtų derinti su susijusiomis Sąjungomis programomis ir fondais. Iš jų pirmiausia minėtinos programa „Fiscalis“, ES kovos su sukčiavimu programa ir Bendrosios rinkos programa, taip pat Vidaus saugumo fondas ir Integruoto sienų valdymo fondas, Reformų rėmimo programa, Skaitmeninės Europos programa, Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos bei įgyvendinimo reglamentai ir priemonės; [7 pakeit.]

(3d)

turint galvoje galimą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Sąjungos, šios Programos finansiniame pakete neatsižvelgiama į išlaidas, atsirasiančias pasirašius susitarimą dėl išstojimo, ir į galimus Jungtinės Karalystės ir Sąjungos santykius ateityje. Pasirašius minėtąjį susitarimą, Jungtinei Karalystei pasitraukus iš visų veikiančių muitinių sistemų ir bendradarbiavimo veiklos bei nustojus galioti jos teisiniams įsipareigojimams šioje srityje, gali atsirasti papildomų išlaidų, kurių šios Programos kūrimo metu tiksliai apskaičiuoti neįmanoma. Todėl Komisija turėtų svarstyti galimybę atidėti pakankamai lėšų, kad būtų pasirengta šioms galimoms išlaidoms. Vis dėlto šios išlaidos neturėtų būti įtrauktos į Programos paketą, nes Programai numatyto biudžeto pakaks tik išlaidoms, kurios gali būti realiai prognozuojamos Programos kūrimo metu, padengti; [8 pakeit.]

(4)

šiame reglamente nustatomas Programos finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip nurodyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (5) 17 punkte;

(5)

siekiant remti trečiųjų valstybių stojimo ir asociacijos procesą, Programoje, įvykdžius tam tikras visas sąlygas, turėtų būti leidžiama dalyvauti stojančiosioms šalims ir šalims kandidatėms, taip pat potencialioms kandidatėms ir Europos kaimynystės politikos šalims partnerėms. Programoje gali dalyvauti ir kitos trečiosios valstybės konkrečiuose Sąjungos ir susijusių trečiųjų valstybių susitarimuose dėl tų valstybių dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje, nustatytomis sąlygomis , jei tas dalyvavimas atitinka Sąjungos interesus ir daro teigiamą poveikį vidaus rinkai bei nekenkia vartotojų apsaugai ; [9 pakeit.]

(6)

šiai Programai taikomas šią Programą turėtų apimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (6) (toliau – Finansinis reglamentas). Jame Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais ir kompensacijomis išorės ekspertams; [10 pakeit.]

(7)

vykdyti programos todėl pagal programą „Muitinė 2020“ vykdyti veiksmai , kurie, kaip pasiteisino, buvo tinkami, todėl jie turėtų būti išlaikyti , o kiti veiksmai, kurie, kaip paaiškėjo, nebuvo tinkinami, turėtų būti nutraukti . Kad Programa būtų vykdoma paprasčiau ir lanksčiau, o jos tikslai įgyvendinti geriau, veiksmai turėtų būti apibūdinti tik pagal bendras kategorijas pateikiant konkrečią veiklą iliustruojančių pavyzdžių sąrašą. Be to, bendradarbiaujant ir stiprinant gebėjimus pagal programą „Muitinė“ Programą turėtų būti skatinamas ir remiamas inovacijų diegimas ir didinamas jų poveikis siekiant pagerinti galimybes įgyvendinti pagrindinius muitų srities prioritetus; [11 pakeit.]

(8)

Reglamentu 2018/XXX sukuriama Muitinio tikrinimo įrangos priemonė (7) (toliau – MTĮ priemonė), įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą. Siekiant išlaikyti visų bendradarbiavimo veiksmų, susijusių su muitinėmis ir muitinio tikrinimo įranga, suderinamumą ir horizontalų koordinavimą, tikslinga visus juos vykdyti pagal vieną teisės aktą ir taisyklių rinkinį – šį reglamentą , suprantant, kad šis aktas ir šios taisyklės yra šis reglamentas . Todėl MTĮ priemone turėtų būti remiamas tik tinkamos finansuoti įrangos pirkimas, techninė priežiūra ir modernizavimas, o visi kiti susiję veiksmai, pavyzdžiui, bendradarbiavimo veiksmai siekiant įvertinti įrangos poreikį arba prireikus su įrangos įsigijimu susiję mokymai, turėtų būti remiami šios Programos lėšomis; [12 pakeit.]

(9)

muitinių ir susijusios informacijos mainai yra itin svarbūs siekiant, kad muitinė veiktų tinkamai; tokios informacijos mainai apima ne tik muitų sąjungą. Sąjunga ir valstybės narės iš tiesų galėtų būti suinteresuotos Europos elektroninių sistemų pritaikymu ar išplėtimu į trečiąsias valstybes, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, ir tarptautines organizacijas. Todėl, tinkamai pagrindus šiuo interesu, Europos elektroninių sistemų pritaikymo ir išplėtimo į su Programa nesusijusias trečiąsias valstybes ir tarptautines organizacijas išlaidos turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti iš Programos lėšų išlaidomis;

(10)

atsižvelgiant į globalizacijos svarbą Programoje toliau turėtų būti numatyta galimybė naudotis išorės ekspertų paslaugomis pagal Finansinio reglamento 238 straipsnį. Didžiąją dalį tokių išorės ekspertų turėtų sudaryti vyriausybinių institucijų, įskaitant trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios valstybės, institucijas, atstovai , taip pat mokslininkai ir tarptautinių organizacijų, ekonominės veiklos vykdytojų ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai; [13 pakeit.]

(11)

atsižvelgiant į 2010 m. spalio 19 d. komunikate „ES biudžeto peržiūra“ (8) Komisijos prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti finansavimo programų suderinamumą ir supaprastinimą, reikėtų dalytis ištekliais su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis, jei numatytais veiksmais pagal Programą siekiama įvairioms finansavimo priemonėms bendrų tikslų , turint galvoje tai, kad Programai skirta suma apskaičiuota neatsižvelgiant į nenumatytų išlaidų galimybę , bet atmetant dvigubo finansavimo galimybę. Siekiant remti muitų sąjungą ir muitinę, veiksmais pagal Programą reikėtų užtikrinti darnų Sąjungos išteklių naudojimą; [14 pakeit.]

(11a)

programinės įrangos, kuri būtina griežtai sienų kontrolei vykdyti, pirkimas turėtų atitikti pagal Programą numatytus tinkamumo finansuoti kriterijus. Be to, siekiant skatinti duomenų mainus, turėtų būti raginama įsigyti programinę įrangą, kuri galėtų būti naudojama visose valstybėse narėse; [15 pakeit.]

(12)

informacinių technologijų (IT) pajėgumų didinimo veiksmai turėtų pritraukti didžiausią ugdymo veiksmams turėtų būti skirta didesnioji Programos biudžeto dalį dalis . Konkrečiomis nuostatomis turėtų būti apibūdinti atitinkami bendri ir nacionaliniai Europos elektroninių sistemų komponentai. Be to, turėtų būti aiškiai apibrėžta veiksmų apimtis bei Komisijos ir valstybių narių atsakomybė. Siekiant užtikrinti IT pajėgumų ugdymo veiklos nuoseklumą ir koordinavimą, pagal Programą turėtų būti numatyta, jog Komisija parengs ir atnaujins Daugiametį strateginį muitinių planą, kad būtų sukurta elektroninė erdvė, kuria naudojantis būtų užtikrinamas Sąjungos muitinių sistemų veiklos suderinamumas ir sąveikumas; [16 pakeit.]

(13)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 70/2008/EB (9) reikalaujama, kad Komisija parengtų Muitinės daugiametį strateginį planą, kaip sukurti suderintą ir sąveikią Sąjungos muitinių elektroninę aplinką. Į daugiametį strateginį planą įtrauktas elektroninių sistemų plėtojimas ir veikimas iš esmės finansuojamas Programos lėšomis. Siekiant užtikrinti Programos ir daugiamečio strateginio plano suderinamumą ir koordinavimą į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos atitinkamos sprendimo nuostatos. Kadangi visos atitinkamos Sprendimo Nr. 70/2008/EB nuostatos dabar yra įtrauktos arba į Reglamentą (ES) Nr. 952/2013, arba į šį reglamentą, Sprendimas Nr. 70/2008/EB turėtų būti panaikintas;

(14)

šis reglamentas Komisija turėtų būti įgyvendinamas vykdant priimti darbo programas siekiant įgyvendinti šį reglamentą . Atsižvelgiant į tai, kad siekiami tikslai yra vidutinio arba ilgojo laikotarpio tikslai, ir remiantis ilgainiui sukaupta patirtimi, darbo programų trukmė turėtų apimti keletą metų. Metines darbo programas pakeitus daugiametėmis darbo programomis sumažės tiek Komisijai, tiek valstybėms narėms tenkanti administracinė našta; [62 pakeit.]

(14a)

vadovaujantis išvadomis, išdėstytomis dviejose Europos Audito Rūmų neseniai priimtose specialiosiose ataskaitose muitinių klausimais, t. y. 2017 m. gruodžio 5 d. Specialiojoje ataskaitoje Nr. 19/2017 „Importo procedūros: teisinės sistemos trūkumai ir neveiksmingas įgyvendinimas daro poveikį ES finansiniams interesams“ ir 2018 m. spalio 10 d. Specialiojoje ataskaitoje Nr. 26/2018 „Keli vėlavimai įgyvendinti muitinės IT sistemas: kas buvo ne taip?“, vykdant bendradarbiavimo muitų srityje veiksmus, kurie numatyti pagal programą „Muitinė“, turėtų būti siekiama ištaisyti nurodytus trūkumus; [17 pakeit.]

(14b)

2018 m. spalio 4 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl kovos su sukčiavimu muitų srityje ir ES nuosavų išteklių apsaugos. Įgyvendinant pagal Programą numatytus veiksmus, turėtų būti atsižvelgiama į šioje rezoliucijoje išdėstytas išvadas; [18 pakeit.]

(15)	siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (10); [63 pakeit.]

(16)

Remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (11) 22 ir 23 punktais, šią programą reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms. Prireikus į šiuos reikalavimus gali būti įtraukti išmatuojami rodikliai, kuriais remiantis vertinamas priemonės poveikis vietoje;

(17)

siekiant tinkamai reaguoti į politikos prioritetų pokyčius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas rodiklių, pagal kuriuos nustatoma, ar pasiekti konkretūs Programos tikslai, susiję su muitinės srities daugiamečio strateginio plano nustatymu ir atnaujinimu ir daugiamečių darbo programų nustatymu, sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime (12) dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą , Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o šiems jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [64 pakeit.]

(18)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (13), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (14), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (15) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (16) Sąjungos finansiniai interesai turi būti saugomi proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebuvo sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius sukčiavimo atvejus ir kitas nusikalstamas veikas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (17), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(19)

šiam reglamentui taikomos horizontalios finansinės taisyklės, kurias Europos Parlamentas ir Taryba priėmė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį. Šiomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto sudarymo ir vykdymo dotacijomis, viešaisiais pirkimais, apdovanojimais ir netiesioginiu vykdymu procedūra ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Remiantis SESV 322 straipsniu priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinė valstybė – esminė išankstinė patikimo finansų valdymo ir efektyvaus ES finansavimo sąlyga;

(20)

finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir geriausius rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Todėl turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius ir į su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nustatyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje; [19 pakeit.]

(21)

kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės atskirai negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(22)	šiuo reglamentu pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1294/2013, todėl tas reglamentas turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1. Šiuo reglamentu sukuriama bendradarbiavimo muitinių klausimais programa „Muitinė“ (toliau – Programa).

2. Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	muitinė – institucija, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 1 punkte;

2)	Europos elektroninės sistemos – muitų sąjungai veikti ir muitinių misijai vykdyti reikalingos elektroninės sistemos;

3)	trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos narė.

3 straipsnis

Programos tikslai

1. Kad būtų pasiektas ilgalaikis tikslas užtikrinti kuo glaudesnį visų Sąjungos muitinių bendradarbiavimą, taip pat siekiant užtikrinti valstybių narių apsaugą ir saugumą bei apsaugoti Sąjungą nuo sukčiavimo, nesąžiningos ir neteisėtos komercinės praktikos, tuo pat metu skatinant teisėtą verslo veiklą ir aukšto lygio vartotojų apsaugą, bendras programos tikslas yra remti muitų sąjungą ir muitines, kad būtų saugomi Sąjungos ir valstybių narių finansiniai ir ekonominiai interesai, visoje Sąjungoje užtikrintas saugumas ir sauga, Sąjunga būtų apsaugota nuo nesąžiningos ir neteisėtos prekybos sudarant geresnes teisėto verslo sąlygas. [20 pakeit.]

2. Konkretus Programos tikslas – Konkretūs programos tikslai:

1)	remti muitų srities teisės aktų ir politikos rengimą ir bei vienodą įgyvendinimą, muitinių bendradarbiavimą ir administracinių gebėjimų, be kita ko, žmogiškųjų išteklių kompetencijos, stiprinimą ir Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą.;

2)	padėti ugdyti IT gebėjimus, įskaitant elektroninių sistemų, nurodytų Sąjungos muitinės kodekso 278 straipsnyje, rengimą, priežiūrą ir eksploatavimą, ir sudaryti sąlygas sklandžiai pereiti prie nepopierinės muitinės ir prekybos aplinkos remiantis šio reglamento 12 straipsniu;

3)	finansuoti bendrus veiksmus, įskaitant bendradarbiavimo mechanizmus, kuriais naudodamiesi pareigūnai, vykdydami savo svarbiausias pareigas, galėtų dalyvauti bendroje operatyvinėje veikloje, dalintis patirtimi ir suvienyti jėgas siekiant įgyvendinant muitų politiką;

4)	stiprinti žmogiškuosius gebėjimus, stiprinant muitinės pareigūnų profesinius gebėjimus ir leidžiant jiems dirbti savo darbą pagal suderintą tvarką;

5)	remti inovacijas muitų politikos srityje. [21 pakeit.]

2a. Programa turi derėti su kitų Sąjungos veiksmų programų ir fondų, kurių tikslai susijusiose srityse yra panašūs, veikla, o ją įgyvendinant turi būti naudojamasi be kokia sąveika su minėtųjų programų ir fondų veikla. [22 pakeit.]

2b. Įgyvendinant Programą laikomasi skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų. [23 pakeit.]

2c. Pagal Programą taip pat remiamas nuolatinis muitinių bendradarbiavimo vertinimas ir stebėsena, siekiant nustatyti trūkumus ir atlikti galimus patobulinimus. [24 pakeit.]

4 straipsnis

Biudžetas

1. Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas – 842 844 000 EUR 2018 m. kainomis ( 950 000 000 EUR dabartinėmis kainomis). [25 pakeit.]

2. Prireikus ir tinkamai pagrįstais atvejais iš 1 dalyje nurodytos sumos taip pat gali būti finansuojamos pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo ir kitos su Programos valdymu ir Programos veiklos rezultatų bei pasiektų tikslų vertinimu susijusios veiklos išlaidos. Be to, iš jos gali būti finansuojamos išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, Komisijos informavimo ir komunikacijos veiksmais, skirtais valstybėms narėms ir ekonominės veiklos vykdytojams, jei jos susijusios su Programos tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones ir kitą techninę ir administracinę paramą, kurios reikia Programai valdyti , jei tik ši veikla būtina Programos tikslams pasiekti . [26 pakeit.]

2a. Programa nesinaudojama išlaidoms, susijusioms su galimu Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos, padengti. Komisija, remdamasi savo pačios vertinimu, atideda lėšas išlaidoms, susijusioms su Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš visų Sąjungos mutinių sistemų ir bendradarbiavimo veiklos bei jos teisinių įsipareigojimų šioje srityje galiojimo pabaiga, padengti.

Prieš atidėdama tas lėšas, Komisija parengia galimų išlaidų sąmatą ir, gavusi su šia sąmata susijusius duomenis, informuoja Europos Parlamentą. [27 pakeit.]

5 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:

stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis, jei tos šalys yra pakankamai suderinusios atitinkamus savo teisės aktus ir administracinius metodus su Sąjungos teisės aktais ir metodais;

kitos trečiosios valstybės konkrečiuose susitarimuose dėl tos trečiosios valstybės dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jei susitarimu: [28 pakeit.: tekstas lietuvių kalba nekeičiamas]

—	užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra;

—	nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai atskiroms programoms ir jų administracinės išlaidos. Pagal Reglamento 2018/XXX [naujojo Finansinio reglamento] [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas; [29 pakeit.]

—	trečiajai valstybei nesuteikiama galių priimti sprendimus dėl programos;

—	garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

6 straipsnis

ES finansavimas ir jo formos

1. Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento.

2. Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai, viešieji pirkimai ir išorės ekspertų kelionės ir pragyvenimo išlaidų kompensacijos.

II SKYRIUS

TINKAMUMAS

7 straipsnis

Tinkami veiksmai

1. Tinkami finansuoti yra tik tie veiksmai, kuriais siekiama 3 straipsnyje nurodytų tikslų.

2. Pagal šią Programą tinkami finansuoti yra ir veiksmai, kuriais papildomi arba remiami veiksmai, skirti Reglamento (ES) [2018/XXX] [MTĮ priemonė] 3 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti , ir (arba) papildomi arba remiami veiksmai, kuriais įgyvendinami Reglamento (ES) [2018/XXX] [Kovos su sukčiavimu programa] 2 straipsnyje nurodyti tikslai . [30 pakeit.]

3. 1 ir 2 dalyse nurodyti veiksmai apima:

a)	posėdžius ir panašius ad hoc renginius;

b)	projektais pagrįstą struktūrišką bendradarbiavimą , pvz., valstybių narių grupės bendradarbiavimu grindžiamą IT sprendimų kūrimą ; [31 pakeit.]

c)	IT pajėgumų didinimo veiksmus, visų pirma Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą;

d)	žmogiškųjų išteklių kompetencijos ir gebėjimų stiprinimo veiksmus , įskaitant mokymus ir geriausios praktikos mainus ; [32 pakeit.]

rėmimo ir kitus veiksmus, įskaitant:

tyrimus;

2)	inovacinę veiklą, visų pirma koncepcijų įrodymo, bandomųjų projektų ir prototipų kūrimo iniciatyvas;

3)	bendrai plėtojamus komunikacijos veiksmus;

3a)	stebėsenos veiklą; [33 pakeit.]

4)	visus kitus veiksmus, nustatytus 13 straipsnyje nurodytose darbo programose, kurių reikia siekiant 3 straipsnyje nurodytų tikslų arba juos remiant.

Galimos a, b ir d punktuose nurodytų veiksmų formos pateikiamos 1 priedo nebaigtiniame sąraše.

4. Veiksmai, apimantys Europos elektroninių sistemų, skirtų bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, arba su tarptautinėmis organizacijomis, bendrų komponentų pritaikymo arba išplėtimo plėtojimą , diegimą, priežiūrą ir veikimą, yra tinkami finansuoti, jeigu jie atitinka Sąjungos interesus. Komisija nustato būtiną administracinę tvarką, pagal kurią nustatomas atitinkamų trečiųjų šalių finansinis įnašas į tokius veiksmus. [34 pakeit.]

5. Jeigu 3 dalies c punkte nurodytas IT pajėgumų didinimo veiksmas yra susijęs su Europos elektroninės sistemos plėtojimu ir veikimu, tinkamos finansuoti pagal Programą yra tik išlaidos, susijusios su Komisijai pagal 11 straipsnio 2 dalį patikėta atsakomybe. Išlaidas, susijusias su valstybėms narėms pagal 11 straipsnio 3 dalį patikėta atsakomybe, apmoka valstybės narės.

8 straipsnis

Išorės ekspertai

1. Jeigu naudinga vykdant veiksmus, skirtus 3 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti, vyriausybinių institucijų atstovai, įskaitant pagal 5 straipsnį trečiųjų valstybių, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, institucijų atstovus, mokslininkai ir tarptautinių bei kitų susijusių organizacijų atstovai, ekonominės veiklos vykdytojų ir organizacijų, atstovaujančių ekonominės veiklos vykdytojams, atstovai ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai gali dalyvauti pagal Programą organizuojamuose veiksmuose kaip išorės ekspertai. [35 pakeit.]

2. 1 dalyje nurodytų išorės ekspertų išlaidos gali būti kompensuojamos pagal Programą, remiantis Finansinio reglamento 238 straipsniu.

3. Išorės ekspertus atrenka Komisija, atsižvelgdama į jų gebėjimus kompetenciją , patirtį šio reglamento taikymo srityje ir žinias, kurių reikia konkrečiam vykdomam veiksmui, ir vengdama galimo interesų konflikto. Vykdant atranką išlaikoma verslo atstovų ir kitų pilietinės visuomenės ekspertų pusiausvyra, be to, atsižvelgiama į lyčių lygybės principą. Išorės ekspertų sąrašas reguliariai atnaujinamas ir skelbiamas viešai . [36 pakeit.]

III SKYRIUS

DOTACIJOS

9 straipsnis

Dotacijų skyrimas, papildomumas ir jungtinis finansavimas

1. Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį , visų pirma laikantis patikimo finansų valdymo, skaidrumo, proporcingumo, nediskriminavimo ir vienodų sąlygų principų . [37 pakeit.]

2. Veiksmui, kuriam skirtas Programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, jei tuo įnašu nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Kiekvienos Sąjungos programos, iš kurios lėšų skiriamas įnašas, taisyklės taikomos atitinkamam jos įnašui į veiksmą. Sudėtinio finansavimo suma neviršija bendros tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų sumos, o iš skirtingų Sąjungos programų skiriamos paramos sumos gali būti apskaičiuojamos proporcingai pagal dokumentus, kuriuose nustatytos paramos sąlygos.

3. Remiantis Finansinio reglamento 198 straipsnio f punktu, dotacijos skiriamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, jeigu reikalavimus atitinkantys subjektai yra valstybių narių arba šio reglamento 5 straipsnyje nurodytų su programa nesusijusių trečiųjų valstybių muitinės ir jeigu tenkinamos tame straipsnyje nustatytos sąlygos.

10 straipsnis

Bendro finansavimo norma

1. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 190 straipsnio pagal Programą gali būti finansuojama iki 100 % tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų , priklausomai nuo veiksmo aktualumo ir numatomo poveikio . [38 pakeit.]

2. Taikytina bendro finansavimo norma, kai veiksmams būtina skirti dotacijas, nustatoma daugiametėse darbo programose, nurodytose 13 straipsnyje.

IV SKYRIUS

KONKREČIOS IT PAJĖGUMŲ DIDINIMO NUOSTATOS

11 straipsnis

Atsakomybė

1. Komisija ir valstybės narės kartu užtikrina Europos elektroninių sistemų, išvardytų 12 straipsnyje nurodytame Muitinės daugiamečiame strateginiame plane išvardytų Europos elektroninių sistemų, plėtojimą ir veikimą, įskaitant kūrimą, specifikavimą, atitikties testavimą, diegimą, priežiūrą, raidą, saugumą, kokybės užtikrinimą ir kokybės kontrolę. [39 pakeit.]

2. Komisija visų pirma užtikrina:

a)	bendrų komponentų, nurodytų 12 straipsnyje nustatytame Muitinės daugiamečiame strateginiame plane, plėtojimą ir veikimą;

b)	bendrą Europos elektroninių sistemų plėtojimo ir veikimo koordinavimą siekiant, kad jos būtų tinkamos naudoti, atsparios kibernetiniams išpuoliams, tarpusavyje sujungiamos, nuolat tobulinamos ir sinchroniškai diegiamos; [40 pakeit.]

c)	Europos elektroninių sistemų koordinavimą Sąjungos lygmeniu siekiant, kad nacionaliniu lygmeniu būtų skatinama jas diegti ir jos būtų įdiegtos;

d)	Europos elektroninių sistemų plėtojimo ir veikimo koordinavimą, susijusį su sistemų sąveika su trečiosiomis šalimis, išskyrus veiksmus, skirtus nacionaliniams reikalavimams vykdyti;

e)	Europos elektroninių sistemų koordinavimą Sąjungos lygmeniu su kitais atitinkamais veiksmais, susijusiais su e. valdžia;

ea)	efektyvią ir greitą komunikaciją su valstybėmis narėmis ir tarp jų, siekiant supaprastinti Sąjungos elektroninių sistemų valdymą; [41 pakeit.]

eb)	laiku vykdomą ir skaidrią komunikaciją su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, susijusiais su IT sistemų įgyvendinimu ES ir valstybių narių lygmeniu, visų pirma apie Sąjungos ir nacionalinių komponentų įgyvendinimo ir naudojimo vėlavimą. [42 pakeit.]

3. Valstybės narės visų pirma užtikrina:

a)	nacionalinių komponentų, nurodytų 12 straipsnyje nustatytame Muitinės daugiamečiame strateginiame plane, plėtojimą ir veikimą;

b)	Europos elektroninių sistemų nacionalinių komponentų plėtojimo ir veikimo koordinavimą nacionaliniu lygmeniu;

c)	Europos elektroninių sistemų koordinavimą nacionaliniu lygmeniu su kitais atitinkamais veiksmais, susijusiais su e. valdžia;

d)	reguliarų informacijos apie priemones, kurių imtasi, kad atitinkamos institucijos ar ekonominės veiklos vykdytojai visapusiškai ir veiksmingai naudotųsi Europos elektroninėmis sistemomis, teikimą Komisijai; [43 pakeit.]

e)	Europos elektroninių sistemų diegimą nacionaliniu lygmeniu.

12 straipsnis

Muitinės daugiametis strateginis planas (DSP–M)

1. Komisija parengia ir nuolat atnaujina pagal 17 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, parengiant ir atnaujinant muitinės srities daugiametį strateginį planą, kuriame išvardijamos visos užduotys, susijusios su Europos elektroninių sistemų plėtojimu ir veikimu, kiekvieną sistemą arba sistemos dalį priskirdama šioms kategorijoms: [65 pakeit.]

bendram komponentui – Sąjungos lygmeniu plėtojamam Europos elektorinių elektroninių sistemų komponentui, kuriuo naudotis gali visos valstybės narės arba kurį dėl veiksmingumo, saugumo ir racionalizavimo , atsižvelgdama į veiksmingumą, saugumą, racionalizavimą ir patikimumą, Komisija nustatė kaip bendrą; [45 pakeit.]

nacionaliniam komponentui – nacionaliniu lygmeniu plėtojamam Europos elektorinių elektroninių sistemų komponentui, kuriuo naudotis gali valstybė narė, kuri tą komponentą sukūrė arba dalyvavo tą komponentą kuriant bendrai , pvz., įgyvendinant valstybių narių grupės bendradarbiavimu grindžiamo IT plėtojimo projektą ; [46 pakeit.]

c)	abiejų komponentų deriniui.

2. Į Muitinės daugiametį strateginį planą taip pat įtraukiami inovaciniai ir bandomieji veiksmai ir pagalbinės metodikos ir priemonės, susijusios su Europos elektroninėmis sistemomis.

3. Valstybės narės praneša Komisijai apie kiekvieną užbaigtą užduotį, joms skirtą pagal 1 dalyje nurodytą Muitinės daugiametį strateginį planą. Be to, jos reguliariai praneša Komisijai apie užduoties užduočių vykdymo pažangą ir, jei taikytina, apie numatomą jų vykdymo vėlavimą . [47 pakeit.]

4. Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. valstybės narės pateikia Komisijai metines pažangos ataskaitas apie 1 dalyje nurodyto Muitinės daugiamečio strateginio plano įgyvendinimą nuo prieš tai ėjusių metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Šios metinės ataskaitos yra iš anksto nustatyto formato.

5. Ne vėliau kaip kiekvienų metų spalio 31d. Komisija, remdamasi 4 dalyje nurodytomis metinėmis ataskaitomis, parengia konsoliduotą ataskaitą, kurioje įvertinama valstybių narių ir Komisijos padaryta pažanga įgyvendinant 1 dalyje nurodytą planą , įskaitant informaciją apie reikiamus plano pakeitimus ar vykdymo vėlavimą , ir šią ataskaitą paskelbia viešai. [48 pakeit.]

V SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

13 straipsnis

Darbo programa

1. Programa įgyvendinama vykdant Daugiametės darbo programos, kaip nurodyta Finansinio reglamento 108 110 straipsnyje , priimamos siekiant programos tikslų. Daugiametėse darbo programose visų pirma nustatomi siektini tikslai, tikėtini rezultatai, įgyvendinimo būdas ir bendra finansavimo plano suma. Jose taip pat išsamiai aprašomi finansuotini veiksmai, nurodoma kiekvienam veiksmui skirta orientacinė lėšų suma ir pateikiamas preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis . [66 pakeit.]

2. Komisija daugiametes darbo programas priima įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros pagal 17 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas sudarant daugiametes darbo programas . [67 pakeit.]

2a. Daugiametė darbo programa grindžiama patirtimi, įgyta įgyvendinant ankstesnes programas. [51 pakeit.]

14 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1. Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti 2 priede Komisija , laikydamasi savo ataskaitų teikimo reikalavimų pagal Finansinio reglamento 41 straipsnio 3 dalies h punktą , teikia Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie Programos veiklos rezultatus. Ataskaitose dėl veiklos rezultatų pateikiama informacija apie pažangą ir trūkumus . [52 pakeit.]

2. Rodikliai, kuriais grindžiama Programos veiklos rezultatų siekiant 3 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų ataskaita, pateikti 2 priede. Kad būtų užtikrintas efektyvus Programos pažangos siekiant tikslų įvertinimas, Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas 2 priedas, kad prireikus būtų peržiūrėti arba papildyti rodikliai ir šis reglamentas papildytas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo , siekiant suteikti Europos Parlamentui ir Tarybai naujausią kokybinę ir kiekybinę informaciją apie Programos veiklos rezultatus . [53 pakeit.]

3. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų palyginami, išsamūs bei renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ir aktualūs ataskaitų teikimo reikalavimai. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai patikimą informaciją apie naudotų veiklos rezultatų duomenų kokybę . [54 pakeit.]

15 straipsnis

Vertinimas

1. Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2. Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra tik atsiranda pakankamai informacijos apie Programos jos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems trejiems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios. [55 pakeit.]

2a. Tarpiniame vertinime pateikiamos išvados, kurių reikia siekiant priimti sprendimą dėl tolesnių su Programa susijusių veiksmų po 2027 m. ir jos tikslų. [56 pakeit.]

3. Galutinį Programos vertinimą Komisija atlieka baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems trejiems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos. [57 pakeit.]

4. Vertinimų išvadas ir savo pastabas bei informaciją apie įgytą patirtį Komisija pateikia ir perduoda Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. [58 pakeit.]

16 straipsnis

Auditai ir tyrimai

Jeigu trečioji valstybė dalyvauja Programoje remiantis sprendimu, priimtu pagal tarptautinį susitarimą, arba remiantis kita teisine priemone, trečioji valstybė suteikia visas būtinas teises ir reikalingą prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir, Europos Audito Rūmams ir Europos prokuratūrai , kad jie galėtų visapusiškai vykdyti atitinkamus įgaliojimus. OLAF ir Europos prokuratūros atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, nustatytus Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir Tarybos reglamente ( ES ) 2017/1939 (18). [59 pakeit.]

VI SKYRIUS

ĮGALIOJIMŲ DELEGAVIMAS IR KOMITETO PROCEDŪRA

17 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 12 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.[68 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 12 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [69 pakeit.]

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 12 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [70 pakeit.]

18 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas, vadinamas programos „Muitinė“ komitetu. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. [71 pakeit.]

VII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina kuo didesnį jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. [60 pakeit.]

2. Komisija vykdo su Programa ir jos , jos lėšomis finansuojamais veiksmais bei ir rezultatais , kurie pasiekti tais finansuojamais veiksmais, susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius kiek jie susiję su 3 straipsnyje nurodytais tikslais. [61 pakeit.]

20 straipsnis

Panaikinimas

1. Reglamentas (ES) Nr. 1294/2013/EB panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

2. Sprendimas Nr. 70/2008/EB panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

21 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1294/2013, kuris toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2. Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal ankstesnę programą, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 1294/2013, prie šios programos.

3. Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 4 straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 45.

(2) 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.

(3) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1294/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos muitinių veiksmų programa („Muitinė 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 624/2007/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 209).

(4) https://ec.europa.eu/taxation_customs/general-information-customs/customs-risk-management/measures-customs-risk-management-framework-crmf_en.

(5) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(6) COM(2016)0605 final 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(7) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą

(8) COM(2010)0700.

(9) 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos (OL L 23, 2008 1 26, p. 21).

(11) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(12) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(13) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(14) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(15) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(16) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(17) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(18) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

1 PRIEDAS

Nebaigtinis galimų veiksmų, nurodytų 7 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a, b ir d punktuose, formų sąrašas

7 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a, b ir d punktuose nurodytų veiksmų formos, be kitų, gali būti tokios:

posėdžiai ir kiti ad hoc renginiai:

—	seminarai ir praktiniai mokymai, kuriuose paprastai dalyvauja visos valstybės ir kuriuose vyksta pristatymai, o dalyviai aktyviai diskutuoja ir vykdo veiklą tam tikru klausimu;

—	darbo vizitai, organizuoti taip, kad pareigūnai galėtų įgyti žinių ir praktinės patirties muitinės klausimais arba šias žinias ir patirtį pagerinti;

projektais pagrįstas struktūriškas bendradarbiavimas:

—	projektų grupės, kurias paprastai sudaro ribotas valstybių skaičius ir kurios veikia tam tikrą laikotarpį siekdamos iš anksto nustatyto tikslo ir tiksliai apibrėžto rezultato, įskaitant koordinavimą ar lyginamąją analizę;

—

darbo grupės (struktūriškos bendradarbiavimo formos), kurios yra nenuolatinės arba nuolatinės ir kuriose sutelkiama praktinė patirtis siekiant atlikti užduotis konkrečiose srityse arba vykdyti su veikla susijusias funkcijas, prireikus naudojantis bendradarbiavimo internetu paslaugomis, administracine pagalba ir infrastruktūra bei įranga;

—

stebėsena, kurią vykdo iš Komisijos pareigūnų ir dalyvavimo reikalavimus atitinkančių institucijų pareigūnų sudarytos jungtinės grupės, siekdamos analizuoti muitinių praktiką, nustatyti taisyklių įgyvendinimo sunkumus ir atitinkamais atvejais teikti Sąjungos taisyklių ir darbo metodų pritaikymo pasiūlymų;

žmogiškųjų išteklių gebėjimų stiprinimo ir pajėgumų didinimo veiksmai:

—	bendrieji mokymai arba e. mokymosi plėtojimas siekiant padėti kaupti būtinus profesinius įgūdžius ir žinias, susijusius su muitine;

—	techninė parama, kuria siekiama tobulinti administracines procedūras, stiprinti administracinius gebėjimus ir gerinti muitinių veikimą bei operacijas, inicijuojant ir vykdant gerosios patirties mainus.

2 PRIEDAS

Rodikliai

Konkretus tikslas: remti muitų teisės aktų ir politikos rengimą ir vienodą įgyvendinimą, muitinių bendradarbiavimą ir administracinių gebėjimų, be kita ko, žmogiškųjų išteklių gebėjimų, stiprinimą ir muitinėms skirtų Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą.

1. Administracinių ir žmogiškųjų gebėjimų stiprinimas ir IT pajėgumų didinimas

1.	Sąjungos teisės ir politikos taikymo bei įgyvendinimo rodiklis (šioje srityje pagal Programą vykdomų veiksmų ir po šių veiksmų pateiktų rekomendacijų skaičius);

2.	mokymosi rodiklis (panaudoti mokymosi moduliai; išmokytų pareigūnų skaičius; kokybinis dalyvių įvertinimas);

3.	Europos elektroninių sistemų prieinamumas (laiko procentais);

4.	bendro ryšio tinklo prieinamumas (laiko procentais);

5.	naudojimasis pagrindinėmis Europos elektroninėmis sistemomis, kuriomis siekiama padidinti tarpusavio sujungiamumą ir pereiti prie popierinių dokumentų nenaudojančios muitų sąjungos (pranešimų, kuriais apsikeista, ir konsultacijų skaičius);

6.	SMK įgyvendinimo lygis (tarpinių orientyrų, pasiektų įgyvendinant SMK sistemas, procentinė dalis).

2. Dalijimasis žiniomis ir tinklų kūrimas

1.	Bendradarbiavimo aktyvumo rodiklis (tinklų kūrimo mastas, tiesioginių susitikimų skaičius, internetinių bendradarbiavimo grupių skaičius);

2.	geriausios patirties ir gairių rodiklis (šioje srityje pagal Programą vykdomų veiksmų skaičius; dalyvių, besilaikančių pagal Programą sukurtos darbo praktikos ir (arba) gairių, procentinė dalis).

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/170

P8_TA(2019)0386

Prekyba sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimas ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedas ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 98/2013 dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo (COM(2018)0209 – C8-0151/2018 – 2018/0103(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/35)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0209),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0151/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—

atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 14 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0473/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 367, 2018 10 10, p. 35.

P8_TC1-COD(2018)0103

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 98/2013

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1148.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/171

P8_TA(2019)0387

Bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais, sistema ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįstos iš imčių surinktais individualaus lygmens duomenimis, sistema (COM(2016)0551 – C8-0345/2016 – 2016/0264(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/36)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0551),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0345/2016),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

—

atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 29 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8–0247/2017),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prieš šios rezoliucijos;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

P8_TC1-COD(2016)0264

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo nustatoma bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįstos iš imčių surinktais individualaus lygmens duomenimis, sistema, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 808/2004, (EB) Nr. 452/2008 ir (EB) Nr. 1338/2008 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1177/2003 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 577/98

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1700.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl 14 straipsnio 2 dalies, susijusios su bendradarbiavimu su Sąjungos agentūromis

Siekdama užtikrinti Europos socialinės statistikos suderinamumą ir palyginamumą, Komisija stiprins bendradarbiavimą su Sąjungos agentūromis, laikydamasi 14 straipsnio 2 dalies ir susijusių konstatuojamųjų dalių (12 ir 33). Be kita ko, bus aktyviau bendradarbiaujama statistinių metodų, metodikos, kokybės, naujų priemonių ir duomenų šaltinių klausimais.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/174

P8_TA(2019)0388

ES informacinių sistemų sienų ir vizų srityje sąveikumas ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES informacinių sistemų (sienų ir vizų) sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2004/512/EB, Reglamentas (EB) Nr. 767/2008, Tarybos sprendimas 2008/633/TVR, Reglamentas (ES) 2016/399, Reglamentas (ES) 2017/2226, Reglamentas (ES) 2018/XX [ETIAS reglamentas], Reglamentas (ES) 2018/XX [Reglamentas dėl SIS naudojimo patikrinimams kertant sieną] ir Reglamentas (ES) 2018/XX [„eu-LISA“ reglamentas] (COM(2018)0478 – C8-0294/2018 – 2017/0351(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/37)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0793) ir į iš dalies pakeistą pasiūlymą (COM(2018)0478),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 74 straipsnį ir į 77 straipsnio 2 dalies a, b, d ir e punktus, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0294/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

—

atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 13 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0347/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 283, 2018 8 10, p. 48.

P8_TC1-COD(2017)0351

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl ES informacinių sistemų sienų ir vizų srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2016/399, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240, (ES) 2018/1726 ir (ES) 2018/1861 bei Tarybos sprendimai 2004/512/EB ir 2008/633/TVR

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/817.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/176

P8_TA(2019)0389

ES informacinių sistemų policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos srityje sąveikumas ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES informacinių sistemų (policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos) sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas [Reglamentas (ES) 2018/XX [EURODAC reglamentas],] Reglamentas (ES) 2018/XX [Reglamentas dėl SIS naudojimo teisėsaugai], Reglamentas (ES) 2018/XX [ECRIS-TCN reglamentas] ir Reglamentas (ES) 2018/XX [„eu-LISA“ reglamentas] (COM(2018)0480 – C8-0293/2018 – 2017/0352(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/38)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0794) ir iš dalies pakeistą pasiūlymą (COM(2018)0480),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 2 dalį, 74 straipsnį, 78 straipsnio 2 dalies e punktą, 79 straipsnio 2 dalies c punktą, 82 straipsnio 1 dalies d punktą, 85 straipsnio 1 dalį, 87 straipsnio 2 dalies a punktą ir 88 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0293/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0348/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 283, 2018 8 10, p. 48.

P8_TC1-COD(2017)0352

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl ES informacinių sistemų policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2018/1726, (ES) 2018/1862 ir (ES) 2019/816

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/818.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/178

P8_TA(2019)0390

Imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklas ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo sukūrimo (nauja redakcija) (COM(2018)0303 – C8-0184/2018 – 2018/0153(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

(2021/C 158/39)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0303),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 74 straipsnį ir 79 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0184/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 28 d. Teisės reikalų komiteto laišką Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0040/2019),

kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

P8_TC1-COD(2018)0153

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl Europos imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo sukūrimo (nauja redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1240.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/180

P8_TA(2019)0391

Variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo reikalavimai, susiję su bendrąja sauga ***I

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą ir transporto priemonėse esančių asmenų bei pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugą, reikalavimų, iš dalies keičiantis Reglamentą (ES) 2018/… ir panaikinantis Reglamentus (EB) Nr. 78/2009, (EB) Nr. 79/2009 ir (EB) Nr. 661/2009 (COM(2018)0286 – C8-0194/2018 – 2018/0145(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/40)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0286),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0194/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A8-0151/2019),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos, kuris bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje kartu su galutiniu pagal teisėkūros procedūrą priimamu aktu;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 90.

P8_TC1-COD(2018)0145

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo reikalavimų, susijusių su jų bendrąja sauga ir transporto priemonėse esančių asmenų bei pažeidžiamų eismo dalyvių apsauga, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 78/2009, (EB) Nr. 79/2009 ir (EB) Nr. 661/2009 ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 631/2009, (ES) Nr. 406/2010, (ES) Nr. 672/2010, (ES) Nr. 1003/2010, (ES) Nr. 1005/2010, (ES) Nr. 1008/2010, (ES) Nr. 1009/2010, (ES) Nr. 19/2011, (ES) Nr. 109/2011, (ES) Nr. 458/2011, (ES) Nr. 65/2012, (ES) Nr. 130/2012, (ES) Nr. 347/2012, (ES) Nr. 351/2012, (ES) Nr. 1230/2012 ir (ES) 2015/166

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/2144.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl dėvėtų padangų

Komisija laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į kelių eismo saugumą, vartotojų apsaugą, atliekų kiekio mažinimą ir žiedinę ekonomiką, svarbu, kad būtų išbandomos ne tik naujos, bet ir dėvėtos būklės padangos. Šiuo tikslu Komisija rems atitinkamų bandymų protokolų rengimą JT Pasauliniame forume transporto priemonių reglamentavimui suderinti. Tačiau, jei šis procesas nebus baigtas iki 2023 m. liepos mėn., Komisija ketina pateikti pasiūlymą dėl ES teisės akto, kuriuo būtų konkrečiai reglamentuojami dėvėtų padangų bandymai.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/183

P8_TA(2019)0394

EB ir Danijos susitarimo dėl valstybės narės, atsakingos už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų ir „Eurodac“ sistemos protokolas ***

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl valstybės narės, atsakingos už Danijoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų ir „Eurodac“ sistemos, skirtos pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingai taikyti Dublino konvenciją protokolo, kuriuo į to susitarimo taikymo sritį įtraukiama prieiga teisėsaugos tikslais, sudarymo projekto (15822/2018 – C8-0151/2019 – 2018/0423(NLE))

(Pritarimo procedūra)

(2021/C 158/41)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15822/2018),

—

atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl valstybės narės, atsakingos už Danijoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų ir „Eurodac“ sistemos, skirtos pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingai taikyti Dublino konvenciją protokolo, kuriuo į to susitarimo taikymo sritį įtraukiama prieiga teisėsaugos tikslais, projektą (15823/2018),

—	atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 87 straipsnio 2 dalies a punktą, 88 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0151/2019),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0196/2019),

pritaria protokolo sudarymui;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir Danijos Karalystės bei kitų valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/184

P8_TA(2019)0395

Programos „Europos horizontas“ ir su ja susijusių dalyvavimo ir sklaidos taisyklių nustatymas***I

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ ir su ja susijusių dalyvavimo ir sklaidos taisyklių (COM(2018)0435 – C8-0252/2018 – 2018/0224(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/42)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0435),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 173 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 183 ir 188 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0252/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Pirmininko 2019 m. sausio 25 d. laišką komitetų pirmininkams, kuriame išdėstytas Parlamento požiūris į daugiametės finansinės programos (DFP) sektorines programas po 2020 m.,

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. balandžio 1 d. laišką Europos Parlamento pirmininkui, kuriame patvirtinamas teisėkūros institucijų per derybas pasiektas bendras sutarimas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0401/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (1);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Ši pozicija pakeičia 2018 m. gruodžio 12 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0509).

P8_TC1-COD(2018)0224

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ ir su ja susijusių dalyvavimo ir sklaidos taisyklių

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnį ir 188 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Sąjungos tikslas – stiprinti savo mokslo kompetencijos ir technologijų bazes , kuriose laisvai juda tyrėjai, mokslo žinios ir technologijos, ir didinti konkurencingumą, be kita ko, pramonės srityje, kartu stiprinant Europos mokslinių tyrimų erdvę ir remiant visą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, siekiant įgyvendinti strateginius Sąjungos prioritetus ir įsipareigojimus , kurių galutinis tikslas yra skatinti taiką, Sąjungos vertybes ir jos tautų gerovę;

(2)

kad siekiant šio bendro tikslo ir siekiant kuo labiau padidinti Sąjungos investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas pridėtinę vertę būtų daromas mokslinis, ekonominis ir socialinis poveikis, Sąjunga turėtų investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas įgyvendindama programą „Europos horizontas“ – bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą (2021–2027 m.) (toliau – Programa), siekdama remti aukštos kokybės žinių ir technologijų kūrimo, ▌sklaidos ir perkėlimo procesus Sąjungoje , didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį sprendžiant pasaulinius uždavinius, įskaitant darnaus vystymosi tikslus ir klimato kaitą, taip pat formuojant, remiant ir įgyvendinant Sąjungos politiką, padėti Sąjungos pramonei ir visuomenei taikyti novatoriškus ir tvarius sprendimus, siekiant kurti darbo vietas ir didinti ekonomikos augimą ir pramonės konkurencingumą. Programa turėtų būti skatinamos visų rūšių inovacijos, ▌aktyviau rinkoje platinami novatoriški sprendimai; taip pat kuo veiksmingiau skatinama naudotis investicijomis ;

(2a)

Programa turėtų būti prisidedama didinant viešąsias ir privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas valstybėse narėse, taip padedant pasiekti bent 3 proc. Sąjungos BVP investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Siekiant šio tikslo reikės užtikrinti, kad valstybės narės ir privatus sektorius papildytų šią programą savo sustiprintais investicijų veiksmais, skirtais mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sritims;

(2b)	siekiant įgyvendinti šios programos tikslus ir laikantis pažangumo principo, Programa turėtų būti siekiama stiprinti, be kita ko, bendradarbiavimo ryšius Europoje ir taip padėti mažinti mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkį;

(3)	skatinant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, kuri laikoma būtina Sąjungos politikos tikslams įgyvendinti, turėtų būti atsižvelgiama į inovacijų principą ▌– pagrindinį veiksnį, kad esminiai Sąjungos žinių ištekliai greičiau ir aktyviau virstų inovacijomis ;

(4)

tolesnis požiūrio „Atvirasis mokslas, atvirosios inovacijos ir atvirumas pasauliui“ tęsimas, tuo pat metu apsaugant Sąjungos mokslo bei socialinius ir ekonominius interesus turėtų padėti užtikrinti Sąjungos investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas pažangumą ir poveikį ir padidinti visų valstybių narių pajėgumus mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Tai turėtų nulemti subalansuotą Programos įgyvendinimą ▌;

(5)

atvirasis mokslas ▌gali padėti gerinti mokslo kokybę ir didinti jo poveikį bei teikiamą naudą, taip pat sparčiau tobulinti žinias užtikrinant, kad jos taptų patikimesnės, efektyvesnės, tikslesnės ir geriau suprantamos visuomenei, taip pat padėtų spręsti visuomenės uždavinius. Turėtų būti patvirtintos nuostatos, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad gavėjai laisvai ir nediskriminuodami, nemokamai ir kuo ankstesniu rezultatų sklaidos etapu suteiktų atvirąją prieigą prie recenzuojamų mokslinių publikacijų, mokslinių tyrimų duomenų ir kitų mokslinių tyrimų produktų, taip pat sudarytų sąlygas kuo platesniu mastu juos (pakartotinai) naudoti. Mokslinių tyrimų duomenų atveju turėtų būti taikomas principas „kiek įmanoma, atviri, bet, kiek būtina, uždari“, taip užtikrinant galimybę taikyti išimtis atsižvelgiant į Sąjungos socialinius ir ekonominius interesus, intelektinės nuosavybės teises, taip pat siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir konfidencialumą bei saugumą ir kitus teisėtus interesus. ▌Daugiau dėmesio reikėtų skirti atsakingam mokslinių tyrimų duomenų tvarkymui – šis procesas turėtų atitikti surandamumo, prieinamumo, sąveikumo ir pakartotinio naudojimo (angl. FAIR) principus, ypač integruojant duomenų tvarkymo planus. Kai tinkama, gavėjai turėtų naudotis Europos atvirojo mokslo debesijos ir Europos duomenų infrastruktūros teikiamomis galimybėmis ir vadovautis kitais atvirojo mokslo principais ir praktika. Į visus asociacijų ir tarptautinius mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimus turėtų būti įtrauktos abipusiškumo ir atvirosios prieigos nuostatos;

(5a)

paramą gaunančios MVĮ skatinamos pasinaudoti tokiomis esamomis priemonėmis kaip INT MVĮ pagalbos tarnyba, remianti Europos Sąjungos mažąsias ir vidutines įmones ir sauganti bei stiprinanti šių įmonių intelektinės nuosavybės teises, teikdama nemokamą informaciją ir paslaugas, pvz., konfidencialiai konsultuodama intelektinės nuosavybės ir su ja susijusiais klausimais, rengdama mokymus, suteikdama medžiagą ir internetinius išteklius;

(6)

Programos koncepcija ir projektas turėtų padėti patenkinti poreikį ▌ sukurti remiamos veiklos kritinę masę, šiuo tikslu bendradarbiaujant Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis , skatinant visas valstybes nares dalyvauti programoje, ir vadovaujantis JT darnaus vystymosi tikslais (DVT) ir Paryžiaus susitarimu . Įgyvendinant Programą turėtų būti aktyviau siekiama šio tikslo;

(7)	pagal Programą remiama veikla turėtų padėti įgyvendinti Sąjungos ir Programos tikslus, ▌ prioritetus ir įsipareigojimus , stebėti ir vertinti jų įgyvendinimo pažangą, lyginti ją su tais tikslais, ▌prioritetais ir įsipareigojimais, ir nustatyti peržiūrėtus arba naujus prioritetus;

(7a)	įgyvendinant Programą turėtų būti siekiama suderinti jau esamus Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmų planus ir strategijas;

(8)

įgyvendinant Programą, atsižvelgiant į dalyvaujančių mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenių pobūdį visoje Sąjungoje , sėkmės procentą kiekvienoje intervencinėje srityje, vykdomos veiklos rūšis ir tikslus, subsidiarumo principą, taip pat į siekiamą daryti poveikį, turėtų būti išlaikoma finansavimo, grindžiamo principais „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“, t. y. atitinkamai orientuoto į tyrėjus arba novatorius ir nustatomo remiantis strategiškai apibrėžtais prioritetais, pusiausvyra. Atitinkamų Programos dalių, kurių visos padeda siekti visų bendrųjų ir konkrečių Programos tikslų, įgyvendinimo metodas turėtų būti pasirenkamas atsižvelgiant į minėtus veiksnius;

(8-a)

programos „Europos horizontas“ paprogramės „Dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“ dalyvių skaičiaus didinimo ir kompetencijos skleidimo daliai skiriamas bendras biudžetas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 3,3 proc. bendro programos „Europos horizontas“ biudžeto. Šis biudžetas turėtų daugiausia būti naudingas juridiniams asmenims plėtros šalyse;

(8-b)

kompetencijos iniciatyvomis turėtų būti siekiama stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų kompetenciją reikalavimus atitinkančiose šalyse, įskaitant, pavyzdžiui, paramą mokymui siekiant patobulinti mokslinių tyrimų ir inovacijų valdymo įgūdžius, apdovanojimus, inovacijų ekosistemų stiprinimą ir mokslinių tyrimų ir inovacijų tinklų kūrimą, be kita ko, remiantis ES finansuojama mokslinių tyrimų infrastruktūra. Pareiškėjai turi aiškiai parodyti, kad projektai yra susiję su nacionalinėmis ir (arba) regioninėmis mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijomis, kad būtų galima kreiptis dėl finansavimo pagal programos „Europos horizontas“ paprogramės „Dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“ dalyvių skaičiaus didinimo ir kompetencijos skleidimo dalį;

(8a)

tam tikriems mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmams turėtų būti taikomas skubių mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo veiksmų metodas, pagal kurį lėšų paskyrimo laikas neturėtų viršyti šešių mėnesių. Tai turėtų padėti suteikti spartesnę, principu „iš viršaus į apačią“ paremtą prieigą prie finansavimo mažiems bendradarbiaujantiems konsorciumams, įgyvendinant veiksmus nuo fundamentaliųjų tyrimų atlikimo iki jų rezultatų taikymo rinkoje;

(8b)

pagal Programą turėtų būti teikiama parama visais mokslinių tyrimų ir inovacijų etapais, ypač bendradarbiavimo projektuose. Fundamentiniai tyrimai yra labai svarbi vertybė ir esminė sąlyga siekiant padidinti Sąjungos gebėjimą pritraukti geriausius mokslininkus, norint jai tapti pasauliniu kompetencijos centru. Reikėtų užtikrinti fundamentaliųjų ir taikomųjų mokslinių tyrimų pusiausvyrą. Tai suderinus su inovacijomis, taip bus remiamas Sąjungos ekonomikos konkurencingumas, ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas;

(8c)	siekiant kuo labiau padidinti programos „Europos horizontas“ poveikį, išskirtinį dėmesį reikėtų skirti daugiadalykiams, tarpdalykiams ir su kitomis sritimis susijusiems metodams, kaip būtiniems didelės mokslinės pažangos elementams;

(8d)

visuomenės dalyvavimas turėtų būti skatinamas, pasitelkiant atsakingai vykdomus mokslinius tyrimus ir inovacijas, nes tai yra universalus būdas sukurti veiksmingą mokslo bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą. Tokiu būdu visi visuomenės subjektai (tyrėjai, piliečiai, politikos formuotojai, įmonės, trečiųjų sektorių organizacijos ir kt.) galėtų drauge bendradarbiauti visame mokslinių tyrimų ir inovacijų procese, kad procesai ir jų rezultatai labiau atitiktų Europos visuomenės vertybes, poreikius ir lūkesčius;

(9)

pagal veiklos sritį „ Pažangusis ir atvirasis mokslas“ vykdoma mokslinių tyrimų veikla turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į mokslo poreikius ir galimybes. Mokslinių tyrimų darbotvarkė turėtų būti nustatoma palaikant glaudžius ryšius su mokslo bendruomene ir joje turėtų būti akcentuojama, kaip pritraukti naujus mokslinių tyrimų ir inovacijų srities gabius darbuotojus, jaunus tyrėjus, tuo pat stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir užkirsti kelią protų nutekėjimui. Moksliniai tyrimai turėtų būti finansuojami pagal pažangumo kriterijų;

(10)

siekiant kuo labiau integruoti atitinkamas darbo sritis, kartu užtikrinant aukšto lygio ir tvarų naudojamų išteklių poveikį Sąjungai , Programos veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ turėtų būti grindžiama mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmų grupėmis. Taip bus skatinamas tarpdisciplinis, tarpsektorinis, įvairias politikos sritis aprėpiantis ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas siekiant JT DVT, taip pat siekiant įgyvendinti Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir, kur būtina, spręsti visuomenei tenkančius iššūkius ir užtikrinti Sąjungos pramonės konkurencingumą. Veikla pagal šią veiklos sritį turėtų apimti įvairią mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, įskaitant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, bandomuosius projektus, parodomuosius projektus ir paramą viešiesiems pirkimams, ikinormatyvinius tyrimus ir standartų nustatymą, taip pat inovacijų įsisavinimą rinkoje, siekiant užtikrinti, kad Europa išliktų pažangiausia arba kad būtų vykdomi pažangiausi moksliniai tyrimai strategiškai apibrėžtose prioritetinėse srityse;

(11)	▌pramonės įtraukimas į Programą, ypač siekiant kurti tvarias darbo vietas ir užtikrinti ekonomikos augimą Europoje, turėtų būti ▌vykdomas visapusiškai ir laiku , t. y. visais lygmenimis: nuo pavienių verslininkų ir mažųjų ir vidutinių įmonių iki stambių įmonių; ▌

(12)

svarbu remti Sąjungos pramonę, kad ji tokiose srityse kaip inovacijos, skaitmeninimas ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas išliktų arba taptų pasaulio lydere, visų pirma investuojant į bazines didelio poveikio technologijas, kuriomis grindžiamas rytojaus verslas. Bazinės didelio poveikio technologijos turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį II veiklos srityje „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ ir turėtų būti toliau susietos su ateities ir besiformuojančių technologijų pavyzdinėmis iniciatyvomis, siekiant, kad mokslinių tyrimų projektai apimtų visą inovacijų grandinę. Programos veiksmai turėtų būti atspindėti Sąjungos pramonės politikos strategiją, siekiant išspręsti rinkos nepakankamumo arba nepakankamų investicijų problemas, proporcingai ir skaidriai paskatinti investicijas nedubliuojant ar neišstumiant privačiojo finansavimo, be to, šie veiksmai turėtų suteikti aiškią Europos pridėtinę vertę ir viešųjų investicijų grąžą . Taip bus užtikrinamas Programos veiksmų ir ES mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valstybės pagalbos taisyklių, kurios turėtų būti peržiūrėtos siekiant skatinti inovacijas, suderinamumas;

(13)

įgyvendinant Programą turėtų būti integruotai remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos, laikantis visų atitinkamų Pasaulio prekybos organizacijos nuostatų. Mokslinių tyrimų, įskaitant bandomąją taikomąją veiklą, sąvoka turėtų būti naudojamasi remiantis EBPO parengtu Fraskačio vadovu, o inovacijų sąvoka – EBPO ir Eurostato parengtu Oslo vadovu, vadovaujantis plačiu požiūriu, aprėpiančiu socialines inovacijas , dizainą ir kūrybingumą . Kaip ir ankstesnėje bendrojoje programoje „Horizontas 2020“ ▌, turėtų būti atsižvelgta į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pateiktus technologinio pasirengimo lygio apibrėžimus; Konkretaus kvietimo teikti pasiūlymus pagal veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“ darbo programoje būtų galima numatyti galimybę skirti dotacijas didelio masto produktų patvirtinimui ir pakartotiniam pateikimui rinkai;

(14)

Komisijos komunikate dėl programos „Horizontas 2020“ laikotarpio vidurio vertinimo (COM(2018)0002) ir Europos Parlamento pranešime dėl programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo vertinimo atsižvelgiant į jo tarpinį vertinimą ir pasiūlymą dėl Devintosios bendrosios programos (2016/2147(INI)) , atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant ankstesnę programą, taip pat į ES institucijų ir suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją, pateikiama keletas su šia programa, įskaitant dalyvavimo ir sklaidos taisykles, susijusių rekomendacijų. Keletas iš šių rekomendacijų yra investuoti su didesniu užmoju, siekiant sukurti kritinę masę ir kuo labiau padidinti poveikį, palaikyti proveržio inovacijas, teikti pirmenybę Sąjungos investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas didelės pridėtinės vertės srityse, visų pirma orientuojantis į misiją, išsamiai, informacija pagrindžiant ir laiku įtraukiant piliečius ir rengiant plataus masto informavimo kampanijas, racionalizuoti Sąjungos finansavimo pasiūlos spektrą , siekiant visapusiškai panaudoti mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą visose valstybėse narėse , be kita ko, supaprastinant įvairias partnerystės iniciatyvas ir bendro finansavimo schemas, užtikrinti didesnę ir tikrą įvairių Sąjungos finansavimo priemonių tarpusavio sąveiką, visų pirma siekiant padėti sutelkti Sąjungoje neišnaudojamas mokslinių tyrimų ir inovacijų galimybes, į projektus pagal Programą geriau įtraukti Sąjungos (ypač ERPF lėšomis) finansuojamas mokslinių tyrimų infrastruktūras, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir didinti atvirumą dalyviams iš trečiųjų valstybių, kartu apsaugant Sąjungos interesus ir praplečiant visų valstybių narių dalyvavimą Programoje, taip pat toliau paprastinti procedūras, remiantis programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo patirtimi;

(15)

sanglaudos politika turėtų prisidėti prie mokslinių tyrimų ir inovacijų. Todėl reikia skirti ypatingą dėmesį šių dviejų sričių Sąjungos politikos koordinavimui ir papildomumui. Įgyvendinant Programą turėtų būti siekiama suderinti taisykles ir užtikrinti sąveiką su kitomis Sąjungos programomis, kaip nurodyta šio reglamento IV priede: nuo jų projektų rengimo ir strateginio planavimo iki projektų atrankos ir valdymo, komunikacijos, rezultatų sklaidos ir naudojimosi jais, taip pat stebėsenos, audito ir valdymo. Siekiant išvengti Sąjungos finansavimo kartojimosi bei dubliavimosi ir didinti jo sverto poveikį, taip pat mažinti administracinę naštą pareiškėjams ir paramos gavėjams, visų sinergijos rūšių atveju turėtų būti laikomasi principo „vienam veiksmui – vienas taisyklių rinkinys“:

—

veiklai pagal programą „Europos horizontas“ vykdyti gali būti savanoriškai pervedamos lėšos iš kitų Sąjungos programų, be kita ko, iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) . Tokiais atvejais lėšos naudojamos laikantis programos „Europos horizontas“ taisyklių, tačiau tik tos valstybės narės ar valdymo institucijos, kai tinka, kuri nusprendžia jas pervesti, labui;

—	veiksmui galėtų būti numatytas bendras finansavimas pagal programą „Europos horizontas“ ir kitą Sąjungos programą, neviršijant visų tinkamų finansuoti veiklos išlaidų. Tokiais atvejais būtų taikomos tik programos „Europos horizontas“ taisyklės ir vengiama dvejopų auditų;

—

pažangumo ženklas būtų suteikiamas visiems pasiūlymams, kurie atitinka „pažangumo“ reikalavimus pagal programą „Europos horizontas“, bet negali būti finansuojami dėl biudžeto apribojimų. Tokiais atvejais reikėtų taikyti fondo, iš kurio teikiama parama, taisykles, išskyrus valstybės pagalbos taisykles;

(16)

siekiant užtikrinti, kad Sąjungos finansavimas darytų kuo didesnį poveikį ir kuo veiksmingiau padėtų siekti Sąjungos politikos tikslų ir įsipareigojimų , įgyvendinant Programą ir remiantis strateginio planavimo rezultatais gali būti užmezgama Europos partnerystė su įvairiais privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus partneriais: viešosiomis ir privačiomis mokslinių tyrimų ir inovacijų suinteresuotosiomis šalimis, kompetencijų centrais, verslo inkubatoriais, mokslo ir technologijų parkais, įstaigomis, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, fondais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, atitinkamais atvejais, regioninėmis inovacijų ekosistemomis, kurios remia ir (arba) vykdo su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusią veiklą, jeigu palaikant partnerystės ryšius norimą poveikį galima pasiekti veiksmingiau negu tik Sąjungos lygmeniu;

(17)

įgyvendinant Programą turėtų būti stiprinamas Europos partnerystės subjektų ir privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus partnerių bendradarbiavimas tarptautiniu lygmeniu, šiuo tikslu sujungiant mokslinių tyrimų ir inovacijų programas ir tarpvalstybines investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir taip asmenims ir įmonėms užtikrinant abipusę naudą, kartu užtikrinant, kad Sąjunga galėtų ginti savo interesus;

(17a)

programa „FET Flagships“ pasirodė esanti veiksminga ir efektyvi priemonė, nes bendromis ir koordinuotomis Sąjungos ir jos valstybių narių pastangomis visuomenei buvo suteikta nauda. Veikla, vykdoma pagal ateities ir besiformuojančių technologijų (ABT) pavyzdines iniciatyvas, susijusias su grafenu, žmogaus smegenų projektu ir kvantinėmis technologijomis, kurios remiamos pagal programą „Horizontas 2020“, bus toliau remiama pagal programą „Europos horizontas“ skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus, numatytus darbo programoje. Pagal programos „Horizontas 2020“ ABT pavyzdinių iniciatyvų dalį remiami parengiamieji veiksmai bus naudingi pagal programą „Europos horizontas“ vykdomo strateginio planavimo procese ir suteiks informacijos dirbant misijų, bendro finansavimo ir (arba) bendro programavimo partnerysčių ir įprastinių kvietimų teikti pasiūlymus srityse;

(18)

Jungtinis tyrimų centras (JRC) ir toliau turėtų padėti rengti Sąjungos politiką, visais politikos ciklo etapais teikdamas nepriklausomus vartotojų interesus atitinkančius mokslinius įrodymus ir techninę paramą. Tiesioginiai JRC veiksmai turėtų būti įgyvendinami lanksčiai, efektyviai ir skaidriai, atsižvelgiant į atitinkamus JRC naudotojų ir Sąjungos politikos poreikius, biudžeto apribojimus ir užtikrinant Sąjungos finansinių interesų apsaugą. JRC ir toliau turėtų kurti papildomus išteklius;

(19)

veiklos srityje „Novatoriška Europa“ turėtų būti sukurtos integruotos paramos verslininkų poreikiams ir į mokslinius tyrimus orientuotoms priemonės verslumui, kuriomis būtų siekiama realizuoti ir sparčiau diegti proveržio inovacijas sparčiam rinkos augimui užtikrinti, taip pat skatinti Sąjungos technologinį savarankiškumą strateginėse srityse . Tai turėtų padėti pritraukti novatoriškų įmonių, įskaitant MVĮ ir startuolius, galinčių laipsniškai plėtoti veiklą tarptautiniu ir Sąjungos lygmenimis, taip pat greitai lanksčiomis sąlygomis skirti dotacijas ir užtikrinti bendrai finansuojamas investicijas, be kita ko, kartu su privačiais investuotojais. Šių tikslų turėtų būti siekiama įsteigiant Europos inovacijų tarybą (EIT). Šioje veiklos srityje taip pat turėtų būti remiamas Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT), EIT regionų inovacijos sistema ir apskritai Europos inovacijų ekosistemos visoje Sąjungoje , visų pirma bendrai finansuojant partnerystės su nacionaliniais ir regioniniais inovacijas remiančiais viešaisiais ir privačiaisiais subjektais iniciatyvas;

(20)

siekiant patenkinti investicijų paramos poreikį vykdant tokią didesnės rizikos ir nelinijinę veiklą kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos, labai svarbu, kad programa „Europos horizontas“, visų pirma Europos inovacijų taryba, taip pat EIT su savo ŽIB, užtikrintų sąveiką su kitomis finansinėmis priemonėmis, kurios įgyvendinamos pagal „InvestEU“. Šiuo atžvilgiu patirtis, sukaupta įgyvendinant tokias finansines priemones pagal programą „Horizontas 2020“ kaip „InnovFin“ ir MVĮ teikiamas paskolų garantijas, turėtų tapti tvirtu pagrindu teikiant šią tikslinę paramą ir Europos inovacijų taryba turėtų sukurti strateginės žvalgybos ir vertinimo realiuoju laiku veiklas, kad laiku valdytų ir organizuotų įvairius savo veiksmus ;

(21)

Europos inovacijų taryba kartu su kitomis programos „Europos horizontas“ dalimis turėtų skatinti visų formų inovacijas, pradedant inkrementinėmis ir baigiant proveržio bei ardomosiomis inovacijomis, ypač orientuojantis į rinkas kuriančias inovacijas. Europos inovacijų taryba, pasitelkdama savo priemones „Pathfinder“ ir „Accelerator“, turėtų siekti nustatyti, sukurti ir panaudoti visų rūšių didelės rizikos inovacijas, įskaitant inkrementines inovacijas, kuriomis labiausiai akcentuojamas proveržis, ardomąsias ir giliųjų technologijų inovacijas, kurios gali tapti rinkas kuriančiomis inovacijomis. Nuosekliai ir racionaliai remdama proveržio inovacijas, Europos inovacijų taryba turėtų panaikinti dabartinį viešosios paramos privačiojo sektoriaus investicijų į šią sritį trūkumą. Dėl savo priemonių pobūdžio Europos inovacijų taryba turi atlikti specialias teisines ir valdymo funkcijas, kad būtų aiškiai parodomi jos tikslai, visų pirma su inovacijų platinimu rinkoje susijusi veikla;

(21a)

pagal šį reglamentą, ypač pagal Europos inovacijų tarybos vykdomą veiklą, pradedančioji įmonė yra MVĮ pradiniame gyvavimo ciklo etape (įskaitant universitetų atžalines įmones), kurios tikslas – naujoviški sprendimai ir perspektyvus verslo modelis, ir kuri yra savarankiška, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB priedo 3 straipsnyje (4) ; ir vidutinės kapitalizacijos įmonė – įmonė, kuri nėra Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB apibrėžta labai maža, mažoji ar vidutinė įmonė ir kurios darbuotojų skaičius, apskaičiuotas pagal tos rekomendacijos priedo I antraštinės dalies 3, 4, 5 ir 6 straipsnius, yra nuo 250 iki 3 000; maža vidutinės kapitalizacijos įmonė – vidutinės kapitalizacijos įmonė, kurios darbuotojų skaičius neviršija 499;

(22)

vadinamąjį mirties slėnį, t. y. atotrūkį tarp mokslinių tyrimų, išankstinio masinio komercinimo ir įmonių plėtros, turėtų padėti įveikti Europos inovacijų tarybos programa „Accelerator“, šiuo tikslu pasitelkiant Europos inovacijų tarybos mišrų finansavimą. Visų pirma, pagal priemonę „Accelerator“ turėtų būti teikiama parama operacijoms, keliančioms tokią technologinę arba rinkos riziką, dėl kurios jos nelaikomos bankams priimtinomis operacijomis ir kurios negalima atsverti didelėmis rinkos investicijomis, taip papildant Reglamentu … (5) sukurtą programą „InvestEU“;

(22a)

MVĮ turi didelį inovacijų ir ekonomikos augimo Europoje potencialą. Todėl reikia, kad MVĮ, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB, aktyviai dalyvautų programoje „Europos horizontas“. Remiantis geriausia patirtimi, įgyta įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, programa „Europos horizontas“ turėtų toliau būti remiamas integruotas MVĮ dalyvavimas bendrojoje programoje;

(22b)

nors mišrus finansavimas turėtų būti pagrindinis EIT programos „Accelerator“ biudžeto panaudojimo būdas, kaip apibrėžta 43 straipsnyje, tik dotacijomis teikiama EIT programos „Accelerator“ parama MVĮ, įskaitant pradedančiąsias įmones, turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (6) įsteigtos ankstesnės bendrosios programos „Horizontas 2020“ paramą, teikiamą iš MVĮ priemonės biudžeto;

(22c)

vykdydama glaudžią sąveiką su „InvestEU“, EIT programa „Accelerator“, teikdama mišrų finansavimą ir taikydama nuosavo kapitalo finansinės paramos formas, turėtų finansuoti MVĮ, įskaitant pradedančiąsias įmones, ir, išimtiniais atvejais, projektus, vykdomus mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių, kurios dar negali gauti pajamų arba dar nėra pelningos, arba dar negali pritraukti pakankamai investicijų savo projektų verslo planui visiškai įgyvendinti. Tokie reikalavimus atitinkantys subjektai bus laikomi nefinansuotinais, nors dalį jų investicijų poreikių galėjo arba galėtų patenkinti vienas ar keli investuotojai, pavyzdžiui, privatus arba valstybinis bankas, šeimos įstaiga, rizikos kapitalo fondas, verslo angelas ar kt. Tokiu būdu, įveikdama rinkos nepakankamumą, EIT programa „Accelerator“ finansuos perspektyvius, bet dar finansiškai nenaudingus subjektus, vykdančius rinką kuriančių proveržio inovacijų projektus. Kai šie projektai bus pelningi, vėlesniame savo plėtros etape jie gali būti finansuojami pagal „InvestEU“ programą;

(23)

EIT, pirmiausia pasitelkdamas savo žinių ir inovacijos bendrijas (ŽIB) ir EIT regionų inovacijos sistemą , turėtų siekti stiprinti inovacijų ekosistemas, siekiant vystyti bendrą Sąjungos pajėgumą kurti inovacijas, padedančias spręsti pasaulinius uždavinius, šiuo tikslu skatindamas integruoti verslo, mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo ir verslumo sričių veiklą. Pagal savo steigimo aktą, EIT reglamentą (7) ir EIT strateginę inovacijų darbotvarkę (8), EIT, vykdydamas savo veiklą, turėtų skatinti inovacijas ir remti aukštojo mokslo integraciją į inovacijų ekosistemą, visų pirma skatindamas ugdyti verslumą ir palaikyti tvirtus nespecializuoto pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo ryšius, taip pat nustatydamas įgūdžius, kurių turėtų turėti būsimi novatoriai pasauliniams visuomenės uždaviniams spręsti, įskaitant pažangius skaitmeninius ir su inovacijomis susijusius įgūdžius; taip pat nustatydamas įgūdžius, kurių turėtų turėti būsimi novatoriai pasauliniams uždaviniams spręsti, įskaitant pažangius skaitmeninius ir su inovacijomis susijusius įgūdžius. Europos inovacijų tarybos paramos gavėjai turėtų galėti naudotis EIT nustatytomis paramos programomis, o EIT ŽIB steigiamos pradedančiosios įmonės turėtų turėti skubią galimybę naudotis Europos inovacijų tarybos veiksmais. Nors EIT daugiausia dėmesio skiria inovacijų ekosistemoms, todėl būtų natūralu jį priskirti Programos veiklos sričiai „Novatoriška Europa“, jis turėtų remti ir kitas veiklos sritis, atitinkamai strateginio planavimo etapu EIT ŽIB planavimo procesai turėtų būti suderinti su Programos veiklos sritimi „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“. Reikėtų vengti ŽIB ir kitų priemonių, visų pirma kitų partnerysčių, dubliavimo toje pačioje srityje;

(24)

norint užtikrinti, kad klestėtų proveržio ir radikalios inovacijos, vienas iš pagrindinių reikalavimų turėtų būti užtikrinti ir išsaugoti vienodas sąlygas konkrečioje rinkoje konkuruojančioms įmonėms, taip sudarant sąlygas visų pirma mažiesiems ir vidutiniams novatoriams pasinaudoti jų investicijų teikiama nauda ir užimti atitinkamą rinkos dalį. Taip pat tam tikras finansuojamos veiklos inovacijų skalės atvirumas – skirtas dideliam naudos gavėjų tinklui – galėtų iš esmės padėti stiprinant MVĮ gebėjimus, nes jos gautų reikiamas priemones investicijoms pritraukti ir klestėti;

(25)

įgyvendinant Programą, remiantis Sąjungos interesais ir abipuse nauda ir visuotiniais įsipareigojimais įgyvendinti JT DVT, turėtų būti skatinamas ir integruojamas bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis ir atitinkamos iniciatyvos. Tarptautinio bendradarbiavimo tikslai turėtų būti didinti Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų ▌ pažangumą , patrauklumą ir ekonominį bei pramonės konkurencingumą, spręsti pasaulinius uždavinius, įtvirtintus JT DVT, ir padėti įgyvendinti Sąjungos išorės politiką. Turėtų būti laikomasi bendro pažangaus atvirumo tarptautinių partnerių dalyvavimui ir tikslinių tarptautinio bendradarbiavimo veiksmų principų, ▌taip pat turi būti taikomi atitinkami mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse įsisteigusių subjektų tinkamumo finansuoti kriterijai, atsižvelgiant į skirtingą gebėjimų lygį mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje . Kartu kai numatomas abipusiškumas ir kai apsaugomi Sąjungos interesai, skatinamas sustiprintas visų valstybių narių dalyvavimas Programoje ir trečiųjų valstybių prisijungimas prie Programos;

(26)

siekiant stiprinti mokslo ir visuomenės tarpusavio ryšius ir kuo labiau padidinti jų sąveikos teikiamą naudą, įgyvendinant Programą reikėtų įtraukti piliečius ir pilietinės visuomenės organizacijas į bendro patikimų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių ir turinio rengimo ir kūrimo procesą, kuriame atsižvelgiama į piliečių ir pilietinės visuomenės iškeltas problemas, poreikius ir lūkesčius, šiuo tikslu populiarinant mokslinį švietimą ir sudarant sąlygas visuomenei įgyti mokslinių žinių, taip pat sudarant palankesnes sąlygas piliečiams ir pilietinės visuomenės organizacijoms dalyvauti vykdant Programos veiklą. Priemones, kurių imtasi siekiant padidinti piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimą, būtina stebėti;

(26a)

įgyvendinant programą „Europos horizontas“ reikėtų remti naujas technologijas, kuriomis prisidedama įveikiant kliūtis, dėl kurių neįgalieji neturi galimybių visapusiškai dalyvauti ir dėl kurių taip ribojamas iš tiesų įtraukios visuomenės kūrimas;

(27)

pagal SESV 349 straipsnį Sąjungos atokiausiems regionams, atsižvelgiant į jų struktūrinę, socialinę ir ekonominę padėtį, suteikiama teisė naudotis konkrečiomis priemonėmis, susijusiomis su jų galimybėmis dalyvauti horizontaliosiose Sąjungos programose. Todėl Programoje turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius šių regionų ypatumus, kaip išdėstyta Komisijos komunikate „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (COM(2017)0623), kuriam Taryba pritarė 2018 m. balandžio 12 d., ir kur įmanoma skatinti jų dalyvavimą Programoje ;

(28)

pagal Programą vykdoma veikla turėtų būti siekiama panaikinti lyčių nelygybę, išvengti šališkumo lyčių atžvilgiu, tinkamai integruoti lyčių aspektą į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį, siekiant gerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, skatinti moterų ir vyrų lygybę, įskaitant vienodo užmokesčio principų taikymą, kaip nurodyta SESV 141 straipsnio 3 dalyje ir Direktyvoje 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo, taip pat užtikrinant neįgalių mokslininkų prieigą prie mokslinių tyrimų ir inovacijų; ▌

(29)

atsižvelgiant į gynybos pramonės sektoriaus ypatumus, išsamios nuostatos dėl gynybos mokslinių tyrimų projektams skiriamo Sąjungos finansavimo turėtų būti nustatytos Reglamente …, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas (9), kuriame apibrėžiamos dalyvavimo atliekant gynybos mokslinius tyrimus taisyklės. Nors ir būtų galima skatinti programos „Europos horizontas“ ir Europos gynybos fondo sinergiją, stengiantis išvengti dubliavimosi, pagal programą „Europos horizontas“ vykdomi veiksmai ir toliau turėtų būti skiriami tik civiliniams tikslams;

(30)

šiuo reglamentu nustatomas Programos finansinis paketas. 1 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytai specialiajai programai nustatyta suma Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta [atitinkamai atnaujinti nuorodą pagal naująjį tarpinstitucinį susitarimą:2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (10) 17 punkte];

(31)

jei nenurodyta kitaip, šiai Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (toliau – Finansinis reglamentas) (11) . Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis;

(31a)

visa Programa turėtų būti nuolat siekiama administracinio supaprastinimo, visų pirma mažinant administracinę naštą paramos gavėjams. Komisija turėtų dar labiau supaprastinti savo priemones ir gaires taip, kad dėl jų paramos gavėjams tektų kuo mažesnė našta. Visų pirma Komisija turėtų apsvarstyti galimybę parengti sutrumpintą gairių versiją;

(31b)

siekiant užtikrinti, kad Europa toliau pirmautų pasaulinių mokslinių tyrimų ir inovacijų, susijusių su skaitmeninėmis technologijomis, srityje ir atsižvelgiant į būtinybę didinti investicijas ir pasinaudoti didėjančiomis skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis, pagrindiniams skaitmeniniams prioritetams turėtų būti skiriamas pakankamas biudžetas;

(32)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (12), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (13), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (14) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (15) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma, pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (16), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(33)

pagal [atitinkamai atnaujinti nuorodą pagal naują sprendimą dėl UŠT: Tarybos sprendimo 2013/755/ES (17) 94 straipsnį] užjūrio šalyse ir teritorijose (UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Programoje turėtų būti tinkamai atsižvelgta į šių teritorijų ypatumus, siekiant užtikrinti jų veiksmingą dalyvavimą ir remti, visų pirma, atokiausių regionų, taip pat kaimyninių trečiųjų šalių bendradarbiavimą ir sąveiką;

(34)

vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti Programą remiantis informacija, surinkta laikantis specialių stebėsenos reikalavimų, tačiau drauge vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybėms narėms ir Programos paramos gavėjams. Kai tinkama, tokie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, naudojamus esminiam Programos poveikiui įvertinti;

(35)

siekiant galėti, kai manoma, kad tai būtina, papildyti arba iš dalies pakeisti poveikio trajektorijų rodiklius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(36)

programos „Europos horizontas“ ir ES kosmoso programos tarpusavio suderinamumas ir sąveika padės skatinti pasauliniu mastu konkurencingą ir novatorišką Europos kosmoso sektorių, didinti Europos galimybes savarankiškai užsitikrinti prieigą prie kosmoso ir naudotis juo saugioje ir patikimoje aplinkoje, taip pat užtikrinti, kad Europa pasaulio arenoje atliktų svarbesnį vaidmenį. Įgyvendinant Kosmoso programą kaupiami duomenys ir sukuriamos paslaugos padės ieškoti proveržio sprendimų pagal programą „Europos horizontas“;

(36a)

siekiant finansuoti konkretų veiksmą, darbo programoje turėtų būti atsižvelgiama į konkrečių ankstesnių projektų rezultatus ir į mokslo, technologijų ir inovacijų būklę nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu bei į atitinkamą politikos, rinkos ir visuomenės raidą;

(37)	dalyvavimo ir sklaidos taisyklėse turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į Programos poreikius, turint omenyje įvairių suinteresuotųjų šalių iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus ir pateiktas rekomendacijas;

(38)

bendromis Programos taisyklėmis ir reikalavimais turėtų būti užtikrinamos supaprastintos ir bendros įgyvendinimo priemonės, be kita ko, skirtos stebėsenai ir ataskaitų teikimui , ir nuosekli sistema, kuria sudaromos palankesnės sąlygos dalyvauti Programos biudžeto lėšomis finansuojamose programose, įskaitant dalyvavimą tokių finansavimo įstaigų kaip EIT, bendrųjų įmonių ar kitų pagal SESV 187 straipsnį veikiančių struktūrų valdomose programose ir valstybių narių pagal SESV 185 straipsnį vykdomose programose. Reikėtų suteikti galimybę patvirtinti konkrečias taisykles , bet išimtys turi būti ribojamos ir taikomos tik būtinais ir tinkamai pagrįstais atvejais;

(39)

imantis Programos taikymo sričiai priskiriamų veiksmų turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Tokie veiksmai turėtų atitikti visus teisinius įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, ir atitinkamus Komisijos sprendimus, kaip antai 2013 m. birželio 28 d. Komisijos pranešimą (18), taip pat etikos principus, įskaitant bet kokio mokslinių tyrimų etikos pažeidimo vengimą. Turėtų būti atsižvelgiama į Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės nuomones, taip pat į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ir ES duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę. Vykdant mokslinių tyrimų veiklą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į SESV 13 straipsnį ir moksliniams tyrimams ir bandymams turėtų būti mažiau naudojami gyvūnai, ilgainiui siekiant atsisakyti jų naudojimo;

(40)

laikantis tarptautinio bendradarbiavimo tikslų, kaip išdėstyta SESV 180 ir 186 straipsniuose, ir siekiant Sąjungos interesų mokslo, visuomenės, ekonomikos ir technologijų srityse, turėtų būti skatinamas trečiosiose šalyse įsisteigusių teisės subjektų ir tarptautinių organizacijų dalyvavimas. Įgyvendinant Programą turėtų būti laikomasi pagal SESV 75 ir 215 straipsnius priimtų priemonių ir tarptautinės teisės nuostatų. Kalbant apie veiksmus, susijusius su Sąjungos strateginiu turtu, interesais, autonomija ar saugumu, dalyvauti įgyvendinant konkrečius Programos veiksmus gali būti leidžiama tik valstybėse narėse arba, be valstybių narių, nurodytose asocijuotosiose arba kitose trečiosiose valstybėse įsisteigusiems subjektams;

(41)

pripažįstant, kad klimato kaita yra vienas iš didžiausių pasaulinių ir visuomenės iššūkių ir atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ši Programa padės integruoti klimato srities veiksmus ir siekti bendro tikslo skirti ne mažiau kaip 25 proc. ES biudžeto išlaidų klimato srities tikslams įgyvendinti 2021–2027 m. DFP laikotarpiu bei metinio 30 proc. tikslo, kuris turi būti pasiektas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2027 m . Klimato aspektas tinkamai integruojamas į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį ir taikomas visais mokslinių tyrimų ciklo etapais;

(41a)

su klimato kaita susijusio poveikio trajektorijos kontekste Komisija pateiks ataskaitą apie klimatui svarbių projektų rezultatų, inovacijų ir bendro numatomo poveikio, taip pat pagal Programos dalį ir įgyvendinimo būdą. Atlikdama analizę Komisija turėtų atsižvelgti į ilgalaikes ekonomines, socialines ir su aplinka susijusias sąnaudas ir naudą Europos piliečiams dėl Programos veiklos, įskaitant novatoriškų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos sprendimų įgyvendinimą, numatomą poveikį užimtumui ir įmonių kūrimui, ekonomikos augimui ir konkurencingumui, švariai energijai, sveikatai ir gerovei (įskaitant oro, dirvožemio ir vandens kokybę). Šios poveikio analizės rezultatai turėtų būti skelbiami viešai, vertinami atsižvelgiant į Europos klimato ir energetikos tikslus ir jie, kaip į grįžtamoji informacija, turėtų būti įtraukti į strateginio planavimo procesą ir būsimas darbo programas;

(42)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente ir visų pirma nustato biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarką, pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įvykdymą, taip pat reglamentuoja finansų pareigūnų atsakomybės patikras. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jei valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir rezultatyvaus ES finansavimo sąlygų;

(43)

naudojimasis slapta pirmine informacija arba leidimo neturinčių asmenų prieiga prie slaptų rezultatų ir mokslinių tyrimų duomenų gali daryti neigiamą poveikį Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių interesams. Todėl slaptų duomenų ir įslaptintos informacijos tvarkymas turėtų būti reglamentuojamas visais atitinkamais Sąjungos teisės aktais, įskaitant institucijų vidaus taisykles, pavyzdžiui, Komisijos sprendimu (ES, Euratomas) 2015/444 (19), kuriame išdėstytos nuostatos dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių;

▌

(45)

būtina nustatyti sąlygas, kuriomis Sąjungos finansavimas būtų skiriamas pagal Programą vykdomų veiksmų dalyviams. Dotacijos bus pagrindinė Programos finansavimo rūšis. Kitos finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir duoti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir interesų konflikto riziką. Kai skiriamos dotacijos, turėtų būti numatoma galimybė taikyti vienkartines išmokas, nustatyto dydžio išmokas ir standartinius vieneto įkainius, kaip nustatyta Finansiniame reglamente ▌, siekiant toliau supaprastinti procedūras. Norint, kad bet kokia nauja išlaidų kompensavimo sistema būtų laikoma tikru supaprastinimu paramos gavėjams, prieš tai turi būti atliktas išsamus ir teigiamas vertinimas;

▌

(47)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 (toliau – Finansinis reglamentas) (20) Programoje turėtų būti nustatytas pagrindas skaičiuojant personalo išlaidas ir prekių ir paslaugų, kurioms išduotos vidaus sąskaitos faktūros, vieneto įkainius platesniu mastu taikyti įprastus gavėjų išlaidų apskaitos metodus (taip pat ir didesnėms mokslinių tyrimų infrastruktūroms, kaip numatyta programoje „Horizontas 2020“) . Visiems gavėjams turėtų būti suteikiama pasirinkti galimybė naudoti vieneto įkainius už prekes ir paslaugas, už kurias išrašomos vidaus sąskaitos faktūros, apskaičiuotos pagal įprastą gavėjų apskaitos praktiką, apimančios faktines tiesiogines ir netiesiogines išlaidas. Atsižvelgiant į tai, gavėjai turėtų galėti įtraukti faktines netiesiogines išlaidas, apskaičiuotas remiantis paskirstymo kodais, taikomais tokioms vieneto sąnaudoms, taikomoms prekėms ir paslaugoms, už kurias išrašomos vidaus sąskaitos faktūros;

(48)

dabartinė faktinių personalo išlaidų kompensavimo sistema, remiantis projektais grindžiamo išlaidų kompensavimo metodu, sukurtu įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, turėtų būti toliau derinama su Finansiniu reglamentu, siekiant sumažinti ES tyrėjų, dirbančių Programoje, darbo užmokesčio skirtumus ;

(49)

pagal programą „Horizontas 2020“ sukurtas ir Komisijos valdomas Dalyvio garantijų fondas, kaip paaiškėjo, yra svarbi apsaugos priemonė, padedanti mažinti su įsipareigojimų nevykdančių dalyvių mokėtinomis, bet negrąžinamomis sumomis susijusią riziką. Todėl reikėtų toliau naudotis Paramos gavėjų garantijų fondu, kurio pavadinimas pakeičiamas į Savitarpio draudimo mechanizmą (toliau – Mechanizmas), ir išplėsti jo taikymo sritį, įtraukiant kitas finansavimo įstaigas, visų pirma pagal SESV 185 straipsnį įgyvendinamas iniciatyvas. Galimybė naudotis Mechanizmu turėtų būti suteikiama visų kitų tiesiogiai valdomų Sąjungos programų paramos gavėjams;

(50)

turėtų būti nustatytos naudojimosi rezultatais ir jų sklaidos reglamentavimo taisyklės, siekiant užtikrinti, kad gavėjai tinkamai apsaugotų ir skleistų šiuos rezultatus, taip pat tinkamai jais naudotųsi ir užtikrintų galimybes su jais susipažinti. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama naudojimuisi rezultatais, o Komisija turėtų nustatyti galimybes paramos gavėjams panaudoti rezultatus ir sudaryti sąlygas kuo labiau tomis galimybėmis naudotis, ypač Sąjungoje. Naudojimasis turėtų būti vykdomas laikantis šios programos principų, įskaitant inovacijų skatinimą Sąjungoje ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimą;

(51)

turėtų būti išlaikomi pagrindiniai ankstesnės programos „Horizontas2020“ pasiūlymų vertinimo ir atrankos sistemos principai ir jos nuostata daugiausia dėmesio skirti pažangumo, poveikio, įgyvendinimo kokybės ir efektyvumo kriterijams . Pasiūlymai ir toliau turėtų būti atrenkami remiantis nepriklausomų ekspertų iš kuo daugiau valstybių narių atliekamu vertinimu. Prireikus Komisija turėtų organizuoti anoniminį vertinimą ir išnagrinėti jo rezultatus, kad būtų išvengta atrankos šališkumo. Atitinkamais atvejais nepriklausomi ekspertai turėtų atsižvelgti į būtinybę užtikrinti bendrą projektų portfelio nuoseklumą;

(52)

siekiant mažinti Sąjungos lėšų gavėjams tenkančią administracinę naštą, visoms Programos dalims, vadovaujantis Finansinio reglamento 127 straipsniu , turėtų būti įgyvendintas sistemingas tarpusavio pasikliovimas auditu ir vertinimais, ▌taip pat kitų Sąjungos programų auditu ir vertinimais. Turėtų būti aiškiai numatomas tarpusavio pasitikėjimas, be kita ko, įtraukiant kitus patikinimo aspektus, pavyzdžiui, sistemų ir procesų auditą;

(53)

konkretūs mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių uždaviniai turėtų būti sprendžiami skiriant apdovanojimus, įskaitant, kai tinkama, bendrus arba jungtinius apdovanojimus, kuriuos turėtų skirti Komisija arba finansavimo įstaiga kartu su kitomis Sąjungos įstaigomis, trečiosiomis valstybėmis, tarptautinėmis organizacijomis arba ne pelno teisės subjektais. Visų pirma, apdovanojimai turėtų būti skirti už projektus, kuriais siekiama pritraukti mokslininkus į šalis, kurios didina dalyvių skaičių, ir už sėkmingus projektus, kuriais siekiama padidinti jų matomumą ir sudaryti sąlygas aktyviau populiarinti Sąjungos finansuojamus veiksmus;

(54)

▌finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą pasirenkamai atsižvelgiant į tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant, visų pirma, į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Tam turėtų būti numatoma galimybė naudotis fiksuotosiomis sumomis, fiksuotosiomis normomis ir fiksuotaisiais vieneto įkainiais;

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1. Šiuo reglamentu įsteigiama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (toliau – Programa) ir pagal ją vykdomiems netiesioginiams veiksmams taikomos dalyvavimo ir sklaidos taisyklės bei nustatoma sistema, reglamentuojanti Sąjungos paramą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai .

2. Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

3. Programa įgyvendinama vykdant:

a)	Sprendimu …/…/ES sukurtą specialiąją programą (21) ▌;

aa)	Reglamentu (EB) Nr. 294/2008 įsteigtam Europos inovacijos ir technologijos institutui skiriant finansinį įnašą;

b)	Reglamentu …/…/ES sukurtą specialiąją gynybos srities mokslinių tyrimų programą (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas) .

4. Šiame reglamente vartojami terminai „Europos horizontas“, „Programa“ ir „specialioji programa“ yra susiję tik su 3 dalies a punkte nurodytos specialiosios programos klausimais, nebent būtų aiškiai nurodyta kitaip.

EIT įgyvendina programą laikydamasis savo strateginių tikslų 2021–2027 m. laikotarpiui, kaip nustatyta EIT strateginėje inovacijų darbotvarkėje, atsižvelgdamas į strateginį planavimą.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

mokslinių tyrimų infrastruktūra – objektai, kurių ištekliais ir paslaugomis mokslinių tyrimų bendruomenės naudojasi savo srities moksliniams tyrimams atlikti ir inovacijoms skatinti. Ši apibrėžtis apima susijusius žmogiškuosius išteklius, pagrindinę įrangą ar prietaisų rinkinius, su žiniomis susijusius objektus, pavyzdžiui, kolekcijas, archyvus ar mokslinių duomenų infrastruktūrą, skaičiavimo sistemas, ryšių tinklus ir visą kitą unikalaus pobūdžio infrastruktūrą, kuria gali naudotis išorės naudotojai ir kuri yra būtina mokslinių tyrimų ir inovacijų srities pažangumui užtikrinti. Atitinkamais atvejais šie objektai gali būti naudojami ne tik moksliniams tyrimams, bet ir, pavyzdžiui, švietimo ar viešųjų paslaugų tikslais ir gali būti sutelkti vienoje vietoje, būti virtualūs arba paskirstyti;

2)	pažangiosios specializacijos strategija – pažangiosios specializacijos strategija, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013 (22) ir atitinkanti Reglamente (ES) XX [Bendrųjų nuostatų reglamente] nustatytas reikiamas sąlygas;

Europos partnerystė – iniciatyva, kurioje Sąjunga, pasirengusi valstybėms narėms ir (arba) asocijuotosioms šalims anksti pradėjus dalyvauti, ir privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus partneriai (pavyzdžiui, pramonės subjektai, universitetai, mokslinių tyrimų organizacijos, vietos, regioninio, nacionalinio ar tarptautinio lygmens įstaigos, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, arba pilietinės visuomenės organizacijos, be kita ko, fondai ir NVO ) įsipareigoja bendrai remti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos, be kita ko, susijusios su rezultatų panaudojimu rinkoje, reglamentavimo sistemoje ar politikoje, programos rengimą ir įgyvendinimą;

4)	atviroji prieiga – ▌ nemokamos internetinės prieigos prie vykdant veiksmus, finansuojamus pagal Programą, gautų mokslinių tyrimų produktų suteikimo galutiniam naudotojui praktika, kaip numatyta šio reglamento 10 straipsnyje ir 35 straipsnio 3 dalyje ;

4a)	atvirasis mokslas – požiūris į mokslo procesą, grindžiamą atviru bendradarbiavimu darbo, priemonių ir žinių sklaidos srityse, įskaitant 10 straipsnio elementus;

misija – kompetencija grindžiamų ir poveikio siekiančių mokslinių tyrimų ir inovacijų srities įvairių sričių ir sektorių veiksmų visuma, kuria siekiama:

—	per nustatytą laiką pasiekti išmatuojamą tikslą , kurio nebūtų įmanoma pasiekti vykdant atskirus veiksmus,

—	mokslu bei technologijomis padaryti poveikį visuomenei ir politikos formavimui ir

—	turi būti svarbus didelei daliai Europos gyventojų ir įvairiems Europos piliečiams;

ikiprekybiniai viešieji pirkimai – viešieji pirkimai, kurių objektas yra mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos, kurios teikiamos rinkos sąlygomis dalijantis riziką bei naudą ir etapais vykdant konkurencingą technologinę plėtrą, ir kuriuose perkamos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos yra aiškiai atskirtos nuo galutinių produktų platinimo komerciniu mastu;

7)	novatoriškų sprendimų viešieji pirkimai – viešieji pirkimai, kuriuose perkančiosios organizacijos veikia kaip pirmieji dideliu komerciniu mastu dar netiekiamų novatoriškų prekių ar neteikiamų novatoriškų paslaugų klientai ir kurie gali apimti atitikties bandymus;

8)	prieigos teisės – teisės naudotis rezultatais ar pirmine informacija šiame reglamente nustatytomis sąlygomis ;

pirminė informacija – bet kokio pavidalo ar pobūdžio materialūs ar nematerialūs duomenys, praktinės žinios arba informacija, įskaitant teises, kaip antai intelektinės nuosavybės teises, kuriuos: i) gavėjai turi prieš prisijungdami prie veiksmo; ir ii) gavėjai yra raštišku susitarimu nurodę kaip būtinus norint įgyvendinti veiksmą arba naudotis jo rezultatais;

10)	sklaida – viešas rezultatų atskleidimas tinkamomis priemonėmis (išskyrus su rezultatų apsauga ar naudojimusi susijusias priemones), įskaitant mokslines publikacijas bet kokiose žiniasklaidos priemonėse;

11)

naudojimasis – rezultatų naudojimas tolesnėje mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje, išskyrus veiklą, kurią apima atitinkamas veiksmas, įskaitant inter alia naudojimą komerciniais tikslais, kaip pvz., produkto ar proceso projektavimo, ▌kūrimo, gamybos ir pateikimo rinkai ar paslaugos kūrimo ir teikimo veikloje, arba standartizavimo veikloje;

12)

sąžiningos ir pagrįstos sąlygos – tinkamos sąlygos, įskaitant galimas finansines sąlygas arba nemokamo naudojimosi sąlygas, kurias nustatant atsižvelgiama į konkrečias prašymo suteikti prieigą aplinkybes, pavyzdžiui, rezultatų arba pirminės informacijos, prie kurių prašoma prieigos, realią ar potencialią vertę ir (arba) numatomo naudojimosi mastą, trukmę ar kitas savybes;

13)	finansavimo įstaiga – Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta įstaiga ar organizacija, išskyrus Komisiją, kuriai Komisija yra pavedusi Programos biudžeto vykdymo užduotis;

14)	tarptautinė Europos mokslinių tyrimų organizacija – tarptautinė organizacija, kurios daugumą narių sudaro valstybės narės ar asocijuotosios šalys ir kurios pagrindinis tikslas – skatinti mokslo ir technologijų srities bendradarbiavimą Europoje;

15)

teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų, arba juridinio asmens statuso neturintis subjektas pagal Finansinio reglamento 197 straipsnio 2 dalies c punktą;

15a)

„dalyvių skaičių didinančios šalys“ ir (arba) „mažai rezultatų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiekiančios šalys“ – šalys, kuriose reikia įsteigti juridinius subjektus, kurie atitiktų reikalavimus kaip koordinatoriai pagal programos „Europos horizontas“ paprogramės „Dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“ dalyvių skaičiaus didinimo ir kompetencijos skleidimo dalį. Iš ES valstybių narių visos programos trukmės laikotarpiu šios šalys yra Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Estija, Graikija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija. Asocijuotųjų šalių reikalavimus atitinkančių šalių sąrašas bus nustatytas remiantis rodikliu ir paskelbtas darbo programoje. Remiantis SESV 349 straipsniu, atokiausių regionų juridiniai subjektai taip pat visiškai atitiks pagal šią dalį koordinatoriams keliamus reikalavimus;

16)	ne pelno teisės subjektas – teisės subjektas, kuris pagal savo teisinę formą yra pelno nesiekiantis arba kuriam nustatyta įstatymų ar statutų numatyta pareiga neskirstyti pelno savo akcininkams ar atskiriems nariams;

16a)	MVĮ – labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB;

17)	maža vidutinės kapitalizacijos įmonė – subjektas, kuris nėra Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB apibrėžtas kaip labai maža, mažoji ar vidutinė įmonė (MVĮ), ▌kurios darbuotojų skaičius, apskaičiuotas pagal tos rekomendacijos priedo I antraštinės dalies 3, 4, 5 ir 6 straipsnius, neviršija 499;

18)	rezultatai – bet kokio pavidalo ar pobūdžio materialus ar nematerialus veiksmo rezultatas, pavyzdžiui, duomenys, praktinės žinios ar informacija, kuriuos galima apsaugoti arba ne, taip pat visos su jais susijusios teisės, įskaitant intelektinės nuosavybės teises;

18a)	mokslinių tyrimų produktai – veiksmų rezultatai, prie kurių mokslinių publikacijų, duomenų ar kitų sukurtų produktų ir procesų, pavyzdžiui, programinės įrangos, algoritmų, protokolų ir elektroninių „užrašų knygučių“ pavidalu gali būti suteikta prieiga;

19)

pažangumo ženklas – pripažintas žymuo, rodantis, kad pagal kvietimą teikti pasiūlymus pateiktas pasiūlymas pranoko visas darbo programoje nustatytas ribines vertinimo vertes, tačiau negalėjo būti finansuojamas dėl nepakankamo tam kvietimui darbo programoje numatyto biudžeto, bet kuris galėtų gauti paramą iš kitų Sąjungos ar nacionalinių finansavimo šaltinių;

19a)	strateginis mokslinių tyrimų ir inovacijų planas – įgyvendinimo aktas, kuriuo nustatoma maksimalaus ketverių metų laikotarpio darbo programos turinio strategija po plačių privalomų daugiašalių konsultacijų proceso. Joje nustatomi prioritetai, tinkamų naudoti veiksmų rūšys ir įgyvendinimo būdai;

20)	darbo programa – pagal specialiosios programos (23) 12 straipsnį Komisijos priimtas tos programos įgyvendinimo dokumentas arba finansavimo įstaigos priimtas analogiško turinio ir struktūros dokumentas;

21)

grąžintinas avansas – mišraus finansavimo iš programos „Europos horizontas“ arba Europos inovacijų tarybos lėšų dalis, kuri atitinka Finansinio reglamento X antraštinėje dalyje nurodytą paskolą, tačiau yra ne pelno pagrindais tiesiogiai teikiama Sąjungos, siekiant padengti veiklos, susijusios su inovacijų veiksmu, išlaidas ir yra gavėjo grąžintina Sąjungai sutartyje numatytomis sąlygomis;

22)	sutartis – Komisijos arba finansavimo įstaigos sudarytas susitarimas su teisės subjektu, kuris įgyvendina inovacijų ir platinimo rinkoje veiklą ir kuriam teikiamas mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ arba Europos inovacijų tarybos lėšų;

23)

įslaptinta informacija – Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/444 3 straipsnyje apibrėžta ES įslaptinta informacija, taip pat valstybių narių įslaptinta informacija, trečiųjų šalių, su kuriomis Sąjunga yra sudariusi saugumo susitarimus, įslaptinta informacija ir tarptautinių organizacijų, su kuriomis Sąjunga yra sudariusi saugumo susitarimus, įslaptinta informacija;

24)

derinimo operacija – ES biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punktą, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) ES biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

25)	mišrus ▌„Europos horizontas“ finansavimas – programai, kuria teikiama parama inovacijų ir naudojimo rinkoje veiklai skirta finansinė parama, kurią sudaro konkretus dotacijos ar grąžintino avanso ir investicijų į nuosavą kapitalą derinys arba bet kokios kitos grąžintinos paramos formos ;

25-a)

mišrus finansavimas iš Europos inovacijų tarybos lėšų – pagal Europos inovacijų tarybos programą inovacijų ir naudojimo rinkoje veiklai teikiama tiesioginė finansinė parama, kurią sudaro konkretus dotacijos ar grąžintino avanso ir investicijų į nuosavą kapitalą derinys arba bet kokios kitos grąžintinos paramos formos;

25a)

mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmas – veiksmas, kurį daugiausia sudaro veikla, kuria siekiama sukurti naujų žinių ir (arba) išnagrinėti galimybes sukurti naują ar patobulinti esamą technologiją, produktą, procesą, paslaugą ar sprendimą. Į tai gali įeiti fundamentiniai bei taikomieji moksliniai tyrimai ir technologijų kūrimas, integravimas, bandymas, demonstravimas ir patvirtinimas naudojant nedidelio masto prototipus laboratorijose ar imitacinėje aplinkoje;

25b)

inovacijų veiksmas – veiksmas, kurį daugiausia sudaro veikla, kuria tiesiogiai siekiama parengti naujų, pakeistų ar patobulintų produktų, procesų ar paslaugų planus, modelius ar projektus ir į kurią gali įeiti prototipų kūrimas, bandymas, demonstravimas, bandomasis naudojimas, didelio masto produktų patvirtinimas ir pateikimas rinkai;

25c)	EMTT mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai (įskaitant EMTT patvirtinimo koncepciją) – pagrindinio tyrėjo vadovaujami mokslinių tyrimų veiksmai, atliekami tik pas vieną ar daugiau EMTT gavėjų;

25d)	mokymo ir judumo veiksmas – veiksmas, kuriuo siekiama gerinti tyrėjų įgūdžius, žinias ir karjeros perspektyvas, užtikrinant tarpvalstybinio ir, jei aktualu, tarpsektorinio ar tarpdisciplinio judumo galimybes;

25e)

bendro programos finansavimo veiksmas – veiksmas, kuriuo siekiama teikti daugiametį bendrą finansavimą programai, kurią sudarė ir (arba) įgyvendina mokslinių tyrimų ir inovacijų programas valdantys ir (arba) finansuojantys subjektai, išskyrus Sąjungos finansavimo įstaigas. Pagal tokią programą gali būti remiami tinklų kūrimo ir koordinavimo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir bandomieji veiksmai, inovacijų ir diegimo rinkoje veiksmai, mokymo ir judumo veiksmai, informuotumo didinimo ir komunikacijos, sklaidos ir naudojimosi rezultatais veiksmai, atitinkama finansinė parama, tokia kaip dotacijos, apdovanojimai, viešieji pirkimai ir mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ lėšų arba jų derinys. Bendro programos finansavimo veiksmą gali tiesiogiai įgyvendinti tie subjektai arba jų vardu jį gali įgyvendinti trečiosios šalys;

25f)	ikiprekybinių viešųjų pirkimų veiksmas – veiksmas, kurio pagrindinis tikslas – paskelbti ikiprekybinius viešuosius pirkimus, vykdomus gavėjų, kurie yra perkančiosios organizacijos arba perkantieji subjektai;

25 g)

novatoriškų sprendimų viešųjų pirkimų veiksmas – veiksmas, kurio pagrindinis tikslas – paskelbti bendrus arba koordinuojamus novatoriškų sprendimų viešuosius pirkimus, vykdomus gavėjų, kurie yra perkančiosios organizacijos arba perkantieji subjektai;

25h)

koordinavimo ir paramos veiksmas – veiksmas, padedantis siekti Programos tikslų, išskyrus mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, išskyrus atvejus, kai veikla vykdoma pagal dalies „Dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“ komponentą „Dalyvių skaičiaus didinimas ir keitimasis kompetencija“; principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas koordinavimas, vykdomas ES neteikiant bendro mokslinių tyrimų veiklos finansavimo, kuris sudaro sąlygas valstybių narių ir asocijuotųjų šalių teisės subjektų bendradarbiavimui siekiant stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę;

25i)	skatinamieji apdovanojimai – apdovanojimai, kuriais siekiama paskatinti investicijas į tam tikrą sritį, prieš darbo pradžią nurodant siektiną reikšmę;

25j)	pripažinimo apdovanojimai – apdovanojimai, kurių tikslas – apdovanoti už ankstesnius laimėjimus ir puikų darbą po to, kai jis jau baigtas;

25k)

inovacijų ir platinimo rinkoje veiksmas – veiksmas, kuris apima inovacijų veiksmą ir kitą veiklą, būtiną inovacijai rinkoje išplatinti, įskaitant įmonių veiklos plėtrą, ir kuriam teikiamas mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ lėšų (dotacijos tipo finansavimo ir privačiojo finansavimo derinys);

25l)	netiesioginiai veiksmai – dalyvių vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacinė veikla, kuriai Sąjunga skiria finansinę paramą;

25m)	tiesioginiai veiksmai – mokslinių tyrimų ir inovacinė veikla, kurią Komisija vykdo per savo Jungtinį tyrimų centrą (toliau JTC);

27)	viešieji pirkimai – viešieji pirkimai, apibrėžti Finansinio reglamento 2 straipsnio 49 dalyje;

28)	susiję subjektai – visi juridiniai subjektai, apibrėžti Finansinio reglamento 187 straipsnio 1 dalyje;

30)

inovacijų ekosistemos – ekosistema, kuri ES lygmeniu sutelkia veikėjus ar subjektus, kurių funkcinis tikslas – įgalinti technologijų plėtrą ir inovacijas. Jos apima materialinių išteklių (pvz., fondų, įrangos ir bazių), institucinių subjektų (pvz., aukštojo mokslo institucijų ir paramos paslaugų teikėjų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros organizacijų, bendrovių, rizikos kapitalo subjektų ir finansų tarpininkų), nacionalinių, regioninių ir vietos politikos formavimo ir finansavimo subjektų santykius.

▌

3 straipsnis

Programos tikslai

1. Bendrasis Programos tikslas – Sąjungos investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas užtikrinti poveikį mokslui, technologijoms , ekonomikai ir visuomenei, siekiant stiprinti Sąjungos mokslinę ir technologinę bazes, skatinti jos konkurencingumą visose valstybėse narėse , be kita ko, jų pramonės sektoriuje, įgyvendinti strateginius Sąjungos prioritetus, prisidėti įgyvendinant ES tikslus ir politikos kryptis ir padėti spręsti pasaulinius uždavinius, be kita ko, siekti darnaus vystymosi tikslų laikantis Darbotvarkės iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimo principų, ir stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę. Todėl šia Programa, daugiausia dėmesio skiriant tiems tikslams ir veiklai, kurių veikdamos pavieniui valstybės narės negali veiksmingai pasiekti ir vykdyti, o tik bendradarbiaudamos, bus kuo labiau didinama Sąjungos pridėtinė vertė.

2. Konkretūs Programos tikslai:

plėtoti, propaguoti ir skatinti mokslinę kompetenciją, padėti kurti ir skleisti kokybiškas naujas fundamentines ir taikomąsias žinias, įgūdžius, technologijas ir sprendimus, tyrėjų mokymą bei judumą, pritraukti talentus visais lygmenimis ir prisidėti prie visapusiško Sąjungos talentų grupės dalyvavimo pagal šią Programą remiamuose veiksmuose ;

kurti žinias, didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį įvairių krypčių Sąjungos politikos formavimui, rėmimui ir įgyvendinimui ir, siekiant spręsti pasaulinius uždavinius, įskaitant klimato kaitą ir darnaus vystymosi tikslus, remti prieigą prie novatoriškų sprendimų ir jų taikymą Europos pramonėje, visų pirma MVĮ, ir visuomenėje;

c)	skatinti visų rūšių inovacijas, sudaryti palankesnes sąlygas technologinei plėtrai, demonstracinei veiklai ir žinių bei technologijų perdavimui, ▌stiprinti novatoriškų sprendimų diegimą ir naudojimą ;

optimizuoti Programos rezultatus siekiant stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvės poveikį ir patrauklumą, puoselėti kompetencija pagrįstą dalyvavimą iš visų valstybių narių, įskaitant mažai rezultatų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiekiančias valstybes nares, programoje „Europos horizontas“ ir sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiavimo ryšiams užmegzti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje .

4 straipsnis

Programos struktūra

1. Programos struktūrą sudaro šios dalys, kuriomis prisidedama prie 3 straipsnyje nustatytų bendrojo ir konkrečių tikslų:

I veiklos sritis „ Pažangus mokslas“, ▌ kurią sudaro šie elementai:

a)	Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT);

b)	programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“;

c)	mokslinių tyrimų infrastruktūra;

II veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“, kurią sudaro šie elementai, atsižvelgiant į tai, kad socialiniai ir humanitariniai mokslai visose veiksmų grupėse užims svarbią vietą :

a)	veiksmų grupė „Sveikata“;

b)	veiksmų grupė „Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė“;

ba)	veiksmų grupė „Civilinė visuomenės sauga“;

c)	veiksmų grupė „Skaitmeninė ekonomika, ▌pramonė ir kosmosas “;

d)	veiksmų grupė „Klimatas, energetika ir judumas“;

f)	veiksmų grupė „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka “;

g)	nebranduoliniai tiesioginiai Jungtinio tyrimų centro (JRC) veiksmai;

III veiklos sritis „Novatoriška Europa“ , kurią sudaro šie elementai:

a)	Europos inovacijų taryba;

b)	Europos inovacijų ekosistemos;

c)	Reglamentu (EB) Nr. 294/2008 įsteigtas Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT);

Dalis „ Dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, ▌kurią sudaro šie elementai:

a)	dalyvių skaičiaus didinimas ir kompetencijos sklaida ;

b)	Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos reformavimas ir gerinimas.

2. I priede nustatytos bendros veiklos kryptys.

5 straipsnis (24)

Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra

1. Pagal 1 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytą specialiąją programą vykdoma veikla, nustatyta Reglamente, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas, dėmesys sutelkiamas vien į gynybos srities mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, siekiant šių tikslų ir bendrų veiklos krypčių:

—	veikla, kuria siekiama skatinti Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės konkurencingumą, veiksmingumą ir inovacinį pajėgumą.

2. Šis reglamentas, išskyrus šį straipsnį, 1 straipsnį ▌ir 9 straipsnio 1 dalį, netaikomas 1 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytai specialiajai programai.

6 straipsnis (25)

Strateginis planavimas ir jo įgyvendinimas bei ES finansavimas formos

1. Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis finansavimo įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.

2. Pagal Programą vykdomiems netiesioginiams veiksmams gali būti teikiamas bet kokios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, kurios yra pagrindinė pagal Programą teikiamos paramos forma . Finansavimas taip pat gali būti teikiamas pasitelkiant apdovanojimus, viešuosius pirkimus ir finansines priemones, naudojant derinimo operacijas ir paramą nuosavam kapitalui pagal EIC programą „Accelerator“ .

3. Šiame reglamente nustatytos dalyvavimo ir sklaidos taisyklės taikomos netiesioginiams veiksmams.

4. 2 straipsnyje nustatytos ir apibrėžtos pagrindinės veiksmų, kuriuos galima vykdyti pagal Programą, rūšys. Visiems Programos tikslams gali būti lanksčiai skiriamas 2 straipsnyje nurodytų formų finansavimas – finansavimo forma pasirenkama atsižvelgiant į konkrečių tikslų reikmes ir ypatybes.

5. Pagal Programą remiami ir JRC vykdomi tiesioginiai veiksmai. Kai šiais veiksmais prisidedama prie iniciatyvų, parengtų pagal SESV 185 arba 187 straipsnį, šis įnašas nėra laikomas toms iniciatyvoms skirto finansinio įnašo dalimi.

6. Specialioji programa ir EIT ŽIBA remiama skaidriais ir strateginiais mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planais, išdėstytais specialioje programoje, visų pirma veiklos srityje „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“, ▌ir taip pat apima atitinkamą kitų veiklos sričių veiklą ir dalyvių skaičiaus didinimo ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimo dalį .

Komisija užtikrina, kad šiame procese nuo pat pradžių dalyvautų valstybės narės ir vyktų išsamūs mainai su Europos Parlamentu, kuriuos papildytų konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais ir plačiąja visuomene.

Strateginiu planavimu užtikrinamas derėjimas su kitomis susijusiomis Sąjungos programomis ir suderinamumas su ES prioritetais ir įsipareigojimais, didinamas papildomumas bei sąveikumas su nacionalinėmis ir regioninėmis finansavimo programomis ir prioritetais, taip stiprinant Europos mokslinių tyrimų erdvę. Sritys, kuriose būtų galima kurti misijas ir institucionalizuotąsias Europos partnerystes, nustatomos Va priede.

6a. Tam tikrais atvejais, siekiant sudaryti sąlygas mažiems bendradarbiaujantiems konsorciumams greičiau gauti lėšų, pagal kai kuriuos kvietimus teikti paraiškas, skirtus atrinkti mokslinių tyrimų ir (arba) inovacijų veiksmus, susijusius su Bendrosios programos dalimi „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ ir Europos inovacijų tarybos programa „Pathfinder“, gali būti pasiūlyta skubaus mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo (angl. FTRI) procedūra.

Pagal FTRI procedūrą kvietimas teikti paraiškas turi visas šias charakteristikas:

—	pasiūlymai teikiami pagal metodą „iš apačios į viršų“;

—	trumpesnis lėšų paskyrimo laikas, neviršijantis šešių mėnesių;

—	parama teikiama tik mažiems bendradarbiaujantiems konsorciumams, sudarytiems iš ne daugiau kaip 6 skirtingų ir nepriklausomų reikalavimus atitinkančių juridinių asmenų;

—	didžiausia finansinė parama vienam konsorciumui neviršija 2,5 mln. EUR.

Darbo programoje nurodomi kvietimai, kuriuose naudojama FTRI procedūra.

7. Veikla pagal programą „Europos horizontas“▌vykdoma pagal atvirus ir konkurencingus kvietimus teikti pasiūlymus, be kita ko, įgyvendinant misijas ir Europos partnerystes , išskyrus 39 straipsnyje nurodytą veiklą dėl prizų.

▌

6a straipsnis

Programos principai

1. Vykdant 1 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytai specialiajai programai ir EIT priskiriamą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, dėmesys sutelkiamas vien tik į pritaikymą civiliniams tikslams. Biudžeto perskirstymai tarp sumos, skirtos 1 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytai konkrečiai programai ir ETI, bei sumos, skirtos 1 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytai konkrečiai programai, neturi būti leidžiami ir turi būti vengiama nereikalingo dubliavimosi tarp šių dviejų programų.

2. Programa „Europos horizontas“ užtikrinamas daugiadalykiškumo metodas ir tam tikrais atvejais numatomas socialinių ir humanitarinių mokslų įtraukimas į visas pagal Programą vykdomos veiklos sritis ir veiksmų grupes, įskaitant konkrečius kvietimus teikti pasiūlymus socialinių ir humanitarinių mokslų srityje.

3. Bendradarbiavimu pagrįstos Programos dalys turėtų užtikrinti žemo technologinio pasirengimo lygio ir aukštesnio technologinio pasirengimo lygio pusiausvyrą, apimant visą vertės grandinę.

3a. Programa užtikrina veiksmingą bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis bei iniciatyvomis skatinimą ir integravimą, remiantis abipuse nauda, ES interesais, tarptautiniais įsipareigojimais ir, kai tinkama, abipusiškumo principu.

4. Programa padeda pritraukti daugiau šalių, kad daugiau dalyvių dalyvautų programoje „Europos horizontas“, ir skatinti plačią geografinę aprėptį bendradarbiavimo projektuose, be kita ko, skleidžiant mokslinę kompetenciją, skatinant naujus bendradarbiavimo ryšius, didinat protų apykaitą ir taip pat įgyvendinant 20 straipsnio 3 dalį bei 45 straipsnio 4 dalį. Šias pastangas atspindi proporcingos valstybių narių priemonės, be kita ko, skirtas patraukliems mokslininkų atlyginimams nustatyti, remiant Sąjungos, nacionaliniams ir regioniniams fondams. Ypač daug dėmesio, atsižvelgiant į padėtį atitinkamų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, skiriama geografinei pusiausvyrai, vertinimo komisijose ir tokiuose organuose, kaip valdybos ir ekspertų grupės, nepažeidžiant pažangumo kriterijų.

5. Įgyvendinant Programą užtikrinama, kad būtų veiksmingai skatinama laikytis lygių galimybių visiems principo, ir užtikrinamas lyčių aspekto integravimo įgyvendinimas ir lyčių aspekto įtraukimas į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį ir sprendžiami lyčių pusiausvyros nesilaikymo klausimai. Ypač daug dėmesio skiriama tam, kad, kiek įmanoma, būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra vertinimo komisijose, kitose patariamosiose įstaigose, kaip valdybos ir ekspertų grupės.

5a. Programa „Europos horizontas“ įgyvendinama derinant ją su kitomis Sąjungos finansavimo programomis, kartu siekiant užtikrinti kuo didesnį administracinį supaprastinimą. IV priede pateikiamas nebaigtinis sąveikos su kitomis Sąjungos finansavimo programomis pavyzdžių sąrašas.

5b. Programa prisidedama didinant viešąsias ir privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas valstybėse narėse, taip padedant pasiekti bent 3 % Sąjungos BVP investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.

6. Komisija, įgyvendindama programą, siekia administracinio supaprastinimo ir naštos paraiškų teikėjams ir paramos gavėjams sumažinimo.

7. Atsižvelgiant į bendrąjį Sąjungos tikslą – integruoti klimato srities veiksmus į ES sektorių politiką ir ES fondus, atitinkamais atvejais ne mažiau kaip 35 proc. numatytų išlaidų, skirtų pagal Programą vykdomiems veiksmams, skiriami su klimato kaita susijusiems tikslams. Klimato aspektas turi būti tinkamai integruotas į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį.

8. Įgyvendinant programą skatinamas bendras kūrimas ir bendras projektavimas įtraukiant piliečius ir pilietinę visuomenę.

9. Programa užtikrinamas viešojo finansavimo skaidrumas ir atskaitomybė mokslinių tyrimų ir inovacijų projektuose, taip apsaugant viešąjį interesą.

10. Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga užtikrina, kad visiems potencialiems dalyviams kvietimo teikti paraiškas paskelbimo momentu būtų pateikta pakankamai gairių ir informacijos, visų pirma apie taikomą pavyzdinį susitarimą dėl dotacijos.

7 straipsnis

Misijos

1. Misijos programuojamos veiklos srityje „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“, tačiau joms gali būti naudingi ir pagal kitas Programos dalis vykdomi veiksmai, taip pat papildomi veiksmai, vykdomi pagal kitas Sąjungos finansavimo programas . Misijos turi suteikti galimybę priimti konkuruojančius sprendimus, kurie sukuria visos Europos pridėtinę vertę ir poveikį.

2. Misijos apibrėžiamos ir įgyvendinamos pagal reglamentą ir specialiąją programą , užtikrinant aktyvų ir ankstyvą valstybių narių dalyvavimą ir išsamų keitimąsi nuomonėmis su Europos Parlamentu . Misijos, jų tikslai, biudžetas, uždaviniai, taikymo sritis, rodikliai ir orientyrai nustatomi atitinkamai strateginiuose mokslinių tyrimų ir inovacijų planuose arba darbo programose. Pagal misijas teikiami pasiūlymai vertinami laikantis 26 straipsnio.

2a. Per pirmus trejus programos įgyvendinimo metus ne daugiau kaip 10 proc. metinio II veiklos srities biudžeto yra programuojama rengiant konkrečius kvietimus teikti pasiūlymus dėl misijų įgyvendinimo. Per likusią programos įgyvendinimo dalį ir tik tuo atveju, kai misijos atrankos ir valdymo procesas įvertinamas teigiamai, ši procentinė dalis gali būti padidinta. Komisija praneša apie kiekvienos darbo programos bendrą misijoms skirtą biudžeto dalį.

3. Misijos:

a)	DVT naudojami kaip jų rengimo ir įgyvendinimo šaltiniai, turi aiškų mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį, kuria ES pridėtinę vertę ir padeda įgyvendinti Sąjungos prioritetus , įsipareigojimus ir programos „Europos horizontas“ tikslus, nustatytus 3 straipsnyje;

aa)

apima bendras europinės svarbos sritis, yra įtraukios, skatina platų ir aktyvų įvairių viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant piliečius ir galutinius vartotojus, dalyvavimą, taip pat užtikrina mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus, kurie būtų naudingi visoms valstybėms narėms;

b)	yra drąsios ir įkvepiančios, todėl turi didelės svarbos mokslui, technologijoms, visuomenei, ekonomikai, aplinkai arba politikai ir visoms šioms sritims daro didelį poveikį ;

c)	rodo aiškią kryptį ir tikslus ir yra tikslinės, išmatuojamos, įgyvendintinos per nustatytą laiką ir turi aiškias biudžeto ribas ;

d)	yra atrenkamos skaidriai ir daugiausia susijusios su plataus užmojo, kompetencija grindžiamais ir poveikio siekiančiais, bet realistiškais tikslais ir mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veikla;

da)	apima būtiną platų reikiamų išteklių sutelkimą, jų mastą ir apimtį, ir pritraukia papildomų viešųjų ir privačiųjų lėšų, reikalingų misijos rezultatams pasiekti;

e)	skatina tarpdisciplininę (įskaitant socialinius ir humanitarinius mokslus) veiklą ir apima įvairių technologinio pasirengimo lygių, įskaitant žemesnius technologinio pasirengimo lygius, veiklą;

f)	gali būti įgyvendinamos taikant daugialypius principu „iš apačios į viršų“ pagrįstus požiūrius ir sprendimus, atsižvelgiant į žmogaus ir visuomenės poreikius bei jiems teikiamą naudą ir pripažįstant įvairių indėlių svarbą šių misijų įgyvendinimui ;

fa)	skaidriai naudojasi sinergija su kitomis Sąjungos programomis, taip pat su nacionalinėmis ir, kai taikoma, regioninėmis inovacijų ekosistemomis.

4. Komisija stebi ir vertina kiekvieną misiją pagal šio reglamento 45 ir 47 straipsnius ir V priedą, įskaitant pažangą įgyvendinant trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes užduotis; tai apima misijų įgyvendinimą, stebėseną ir laipsnišką veiklos nutraukimą. Pirmų pagal programą „Europos horizontas“ nustatytų misijų vertinimas vykdomas ne vėliau kaip 2023 m. ir prieš priimant bet kokį sprendimą dėl naujų misijų sukūrimo, vykdomų misijų tęsimo, užbaigimo arba krypties pakeitimo. Šio vertinimo rezultatai skelbiami viešai ir apima, be kita ko, jų atrankos proceso ir jų valdymo, biudžeto, tikslingumo ir iki tol pasiektos pažangos analizę.

7a straipsnis

Europos inovacijų taryba

1. Komisija įsteigia Europos inovacijų tarybą (EIT) kaip centralizuotai valdomą vieno langelio principu veikiančią įstaigą, skirtą pagal III ramstį „Novatoriška Europa“ su EIT susijusiems veiksmams įgyvendinti. EIT daugiausia dėmesio skiria proveržio ir ardomosioms inovacijoms, ypač susikoncentruodama į rinkas kuriančioms inovacijoms ir kartu remia visų rūšių inovacijas, įskaitant inkrementines inovacijas. EIC veikia vadovaudamasi šiais principais: aiški ES pridėtinė vertė, savarankiškumas, gebėjimas prisiimti riziką, rezultatyvumas, efektyvumas, skaidrumas ir atskaitomybė.

2. EIC atvira visų rūšių novatoriams – nuo atskirų asmenų iki universitetų, mokslinių tyrimų organizacijų ir įmonių (MVĮ, įskaitant startuolius, ir, išskirtiniais atvejais, mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių), ir nuo atskirų paramos gavėjų iki daugiadalykių konsorciumų. Bent 70 proc. EIT biudžeto skiriama MVĮ, įskaitant startuolius.

3. EIT valdybos ir EIT valdymo funkcijos apibrėžiamos Sprendime (ES)… [Specialioji programa] ir jos prieduose.

8 straipsnis

Europos partnerystės

1. Kai kurios programos „Europos horizontas“ dalys gali būti įgyvendinamos kuriant Europos partnerystes. Dalyvauti Europos partnerystėse Sąjunga gali bet kuriuo iš šių būdų:

dalyvauti partnerystėse, pagrįstose Komisijos ir 2 straipsnio 3 punkte nurodytų partnerių sudarytais susitarimo memorandumais ir (arba) sutartimis įformintais susitarimais, kuriuose nurodomi partnerystės tikslai, susiję visų dalyvaujančių šalių įsipareigojimai dėl partnerių finansinių ir (arba) nepiniginių įnašų, pagrindiniai veiklos rezultatų bei poveikio rodikliai, gautini produktai ir ataskaitų teikimo sąlygos . Juose taip pat nurodoma papildoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kurią vykdo partneriai arba kuri vykdoma pagal Programą (bendrai programuojamos Europos partnerystės);

dalyvauti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos programoje, kurioje nurodomi tikslai , pagrindiniai veiklos rezultatų bei poveikio rodikliai ir gautini produktai ir kuri grindžiama partnerių įsipareigojimu teikti finansinius ir (arba) nepiniginius įnašus ir kiekvieno jų vykdomos veiklos integravimu pagal bendro programos finansavimo veiksmą, ir teikti tai programai finansinį įnašą (bendrai finansuojamos Europos partnerystės);

dalyvauti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos programose, kurias pagal SESV 185 straipsnį vykdo kelios valstybės narės arba pagal SESV 187 straipsnį įsteigtos įstaigos, kaip antai bendrosios įmonės, arba pagal EIT reglamentą įsteigtos EIT žinių ir inovacijos bendrijos, ir teikti toms programoms finansinius įnašus (institucionalizuotosios Europos partnerystės). Tokios partnerystės įgyvendinamos tik jei įgyvendinant kitas programos „Europos horizontas“ dalis, įskaitant kitų rūšių Europos partnerystes, nebūtų pasiekti tikslai arba nebūtų padarytas reikalingas numatomas poveikis ir jei tai pateisinama atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir didelį integravimo laipsnį. Partnerystės, įsteigtos pagal SESV 185 straipsnį arba SESV 187 straipsnį, įgyvendina centralizuotą visų finansinių įnašų valdymą, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Centrinio finansų valdymo atveju projekto lygmens įnašai iš vienos dalyvaujančios valstybės bus atliekami remiantis finansavimu, kurio prašoma pagal toje dalyvaujančioje valstybėje įsisteigusių subjektų pasiūlymus, nebent visos dalyvaujančios valstybės susitartų kitaip.

Tokių partnerysčių taisyklėse, inter alia, nurodomi tikslai, pagrindiniai veiklos rezultatų bei poveikio rodikliai ir gautini produktai, taip pat partnerių susiję įsipareigojimai dėl finansinių ir (arba) nepiniginių įnašų.

2. Europos partnerystės:

kuriamos Europos arba pasauliniams uždaviniams spręsti tik tais atvejais, kai padeda įgyvendinti programos „Europos horizontas“ tikslus veiksmingiau, nei tai padarytų viena Sąjunga, ir palyginus su kitomis Bendrosios programos paramos formomis . Toms dalims skiriama pakankama programos „Europos horizontas“ biudžeto dalis. II veiklos srityje didžioji biudžeto dalis skiriama veiksmams, vykdomiems ne pagal Europos partnerystes;

atitinka Sąjungos pridėtinės vertės, skaidrumo, atvirumo, poveikio Europoje ir Europai, stipraus sverto poveikio pakankamu mastu , ilgalaikių visų susijusių šalių įsipareigojimų , lankstumo įgyvendinant , derėjimo su Sąjungos, vietos, regioninėmis, nacionalinėmis ir , kai aktualu, tarptautinėmis iniciatyvomis ar kitomis partnerystėmis ir misijomis ir jų tarpusavio veiksmų koordinavimo bei papildomumo principus;

c)	grindžiamos aiškiu gyvavimo ciklo principu, yra ribotos trukmės ir apima sąlygas, pagal kurias laipsniškai nutraukiamas finansavimas pagal Programą.

2a. Europos partnerystės pagal šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, prieš įgyvendinant darbo programas, nurodomos strateginiuose mokslinių tyrimų ir investicijų planuose.

III priede pateikiamos jų atrankos, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir laipsniško veiklos nutraukimo nuostatos ir kriterijai.

8a straipsnis

Misijų ir partnerysčių sričių peržiūra

Ne vėliau kaip 2023 m. Komisija atlieka Va priedo peržiūrą, kaip bendros programos stebėsenos dalį, įskaitant misijas ir institucionalizuotąsias Europos partnerystes pagal SESV 185 arba 187 straipsnį, ir pateikia Tarybai bei Europos Parlamentui pagrindinių išvadų ataskaitą.

9 straipsnis

Biudžetas

1. 2021–2027 m. bendrosios programos įgyvendinimo finansinį paketą sudaro 1 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytai specialiajai programai skirta 120 000 000 000 EUR (2018 m. kainomis) suma ir 1 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytai specialiajai programai skirta suma, nustatyta Reglamente, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas.

2. 1 dalies pirmoje sakinio pusėje nurodyta suma preliminariai paskirstoma taip:

27,42 proc. – I veiklos sričiai „ Pažangusis ir atvirasis mokslas“ 2021–2027 m., iš kurių:

1)	17,64 proc. – Europos mokslinių tyrimų tarybai;

2)	7,23 proc. – programai „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“;

3)	2,55 proc. – mokslinių tyrimų infrastruktūrai;

II veiklos sričiai „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ 2021–2027 m. skiriama 55,48 proc. , iš kurių:

1)	8,16 proc. – veiksmų grupei „Sveikata“;

2)	2,50 proc. – veiksmų grupei „Įtrauki ir kūrybiška visuomenė“;

2a)	2,00 proc. – veiksmų grupei „Saugi visuomenė“;

3)	15,94 proc. – veiksmų grupei „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas “;

4)	15,84 proc. – veiksmų grupei „Klimatas, energetika ir judumas“;

5)	9,00 proc. – veiksmų grupei „Maistas, gamtos ištekliai ir žemės ūkis “;

6)	2,04 proc. – nebranduoliniams tiesioginiams Jungtinio tyrimų centro (JRC) veiksmams;

III veiklos sričiai „ Novatoriška Europa “ 2021–2027 m. skiriama 12,71 proc. , iš kurių:

1)	8,71 proc. – Europos inovacijų tarybai (EIC) , įskaitant iki 0,53 proc. Europos inovacijų ekosistemoms;

2)	4 proc. – Europos inovacijos ir technologijos institutui (EIT);

4,39 proc. – daliai „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, kurią sudaro šie elementai:

1)	4,00 proc. – pažangos skleidimui ir dalyvių skaičiaus didinimui visoje Sąjungoje ;

2)	0,39 proc. – Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos reformavimui ir gerinimui.

3. Reaguodama į nenumatytas situacijas ar naujus pokyčius ir poreikius, Komisija gali, atlikdama metinę biudžeto sudarymo procedūrą, nukrypti nuo 2 dalyje nurodytų sumų daugiausia 10 proc., įskaitant asocijuotųjų valstybių įnašų paskirstymą .

3c. Veiksmų grupės „Įtrauki ir kūrybiška visuomenė“ 45 proc. biudžeto skirti remti kultūros ir kūrybos sektorių, įskaitant Sąjungos kultūros paveldą, moksliniams tyrimams ir iš kurių 300 mln. EUR bus skirti Europos kultūros paveldo debesijai, kaip nustatyta specialiosios programos I priede, atlikus poveikio vertinimą, kuris pristatomas Europos Parlamentui.

3d. Siekiama ne mažiau kaip 1 mlrd. EUR skirti kvantiniams moksliniams tyrimams pagal II veiklos srities veiksmų grupę „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir erdvė“.

4. Iš 1 dalyje nurodytos sumos , 1 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytai specialiajai programai ir EIT, taip pat gali būti dengiamos pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo ir kitos veiklos išlaidos, būtinos Programai valdyti ir įgyvendinti, įskaitant visas administracines išlaidas, taip pat Programos tikslų įgyvendinimui vertinti. Administracinės išlaidos, susijusios su netiesioginiais veiksmais, neviršija 5 proc. visos Programai skirtos sumos. Be to, iš jos gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, susijusiais su Programos tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones ir kitą techninę ir administracinę paramą, kurios reikia Programai valdyti.

5. Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 4 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

6. Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, trunkančių daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

7. Nedarant poveikio Finansiniam reglamentui, veiksmų, susijusių su projektais, įtrauktais į pirmąją darbo programą, išlaidos gali būti tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d.

▌

10 straipsnis

Atvirasis mokslas

1. Programa skatinamas atvirasis mokslas kaip mokslinio proceso, grindžiamo bendradarbiavimu ir žinių sklaida, koncepcija, visų pirma atsižvelgiant į šiuos elementus:

—	atvirąją prieigą prie mokslinių publikacijų, parengtų vykdant pagal Programą finansuojamus mokslinius tyrimus;

—	atvirąją prieigą prie mokslinių tyrimų duomenų, įskaitant tuos duomenis, kurie sudaro tų mokslinių publikacijų pagrindą.

Šie elementai užtikrinami pagal šio reglamento 35 straipsnio 3 dalį. Atviroji prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų taip pat užtikrinama laikantis principo „kiek įmanoma, atvira, bet, kiek būtina, uždara“.

1a. Visuose asociacijos ir bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis, įskaitant susitarimus, pasirašytus finansavimo įstaigų, kurioms patikėtas netiesioginis Programos valdymas, propaguojamas ir skatinamas abipusiškumo atvirajame moksle principas.

2. Užtikrinamas atsakingas mokslinių tyrimų duomenų tvarkymas, atitinkantis randamumo, prieinamumo, sąveikumo ir galimybės naudoti pakartotinai (angl. FAIR) principus. Dėmesys taip pat skiriamas ilgalaikiam duomenų saugojimui.

3. Skatinami ir propaguojami kiti atvirojo mokslo metodai , be kita ko, MVĮ naudai .

11 straipsnis

Papildomasis, derinamasis ir sudėtinis finansavimas

1. Programa „Europos horizontas“ įgyvendinama derinant ją su kitomis Sąjungos finansavimo programomis, kartu siekiant užtikrinti kuo didesnį administracinį supaprastinimą. IV priede pateikiamas nebaigtinis sąveikos su kitomis finansavimo programomis pavyzdžių sąrašas. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų bendrai finansuojamam veiksmui taikomos programos „Europos horizontas“ bendros taisyklės.

2. Pažangumo ženklas suteikiamas už visas Programos dalis. Veiksmai, kuriems suteiktas pažangumo ženklas arba kurie atitinka visas šias kaupiamąsias, palyginamąsias sąlygas:

a)	jie buvo įvertinti atliekant pagal Programą paskelbto kvietimo teikti pasiūlymus procedūrą;

b)	jie atitinka tame kvietime teikti pasiūlymus nustatytus minimaliuosius kokybės reikalavimus;

c)	jie negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų,

gali būti skiriama parama iš nacionalinių ar regioninių fondų, įskaitant Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą, „Europos socialinį fondą +“ arba Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, laikantis Reglamento (ES)XX [Bendrųjų nuostatų reglamento] [67] straipsnio 5 dalies arba Reglamento (ES)XX [Bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos reglamento] [8] straipsnio, nereikalaujant tolesnio taikymo ir vertinimo ir su sąlyga, kad tie veiksmai dera su atitinkamos programos tikslais. Išskyrus valstybės pagalbos taisykles, taikomos fondo, iš kurio teikiama parama, taisyklės.

2a. Pagal Reglamento (ES) XX [… Bendrųjų nuostatų reglamentas] 21 straipsnį valdymo institucija savanoriškai gali paprašyti perskirti jiems skirtų finansinių išteklių dalį programai „Europos horizontas“. Perkelti ištekliai įgyvendinami laikantis programos „Europos horizontas“ taisyklių. Be to, Komisija užtikrina, kad tokios perkeltos lėšos būtų skiriamos vien tik programoms ir (arba) projektams, kurie įgyvendinami toje valstybėje narėje ar regione, iš kur jos buvo perduotos, jei taikytina.

2b. Pareiškėjams iš anksto leidus, Komisija šiame straipsnyje nurodytas lėšas įtraukia į atrinktų projektų informacinę sistemą, siekdama suteikti galimybę sparčiai keistis informacija, o finansavimo įstaigoms – skirti finansavimą atrinktiems veiksmams.

Veiksmui, kuriam skirtas įnašas iš kitos Sąjungos programos lėšų, taip pat gali būti skirtas įnašas iš Programos lėšų, jei tais įnašais dengiamos ne tos pačios išlaidos.

12 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

1. Prie Programos gali prisijungti šios trečiosios valstybės:

a)	Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

trečiosios valstybės ir teritorijos, kurios atitinka visus šiuos kriterijus:

i)	turi gerų mokslo, technologijų ir inovacijų srities pajėgumų;

ii)	yra įsipareigojusios kurti taisyklėmis grindžiamą atviros rinkos ekonomiką, kurioje, be kita ko, sąžiningai ir teisingai taikomos intelektinės nuosavybės teisės, gerbiamos žmogaus teisės, ir kurią remia demokratinės institucijos;

iii)	aktyviai propaguoja politiką, kuria siekiama didinti piliečių ekonominę ir socialinę gerovę.

Kiekvienos trečiosios valstybės visapusiškas ar dalinis prisijungimas prie Programos pagal d punktą yra grindžiamas naudos Sąjungai vertinimu . Tai ypač vykdoma pagal konkrečiame susitarime numatytas sąlygas, apimančias trečiosios valstybės dalyvavimą bet kurioje Sąjungos programoje, su sąlyga, kad susitarime:

—	užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra;

—	suteikiama teisė koordinuoti pagal Programą vykdomą veiksmą, jeigu tai naudinga Sąjungai ir užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga;

—	nustatytos dalyvavimo Programoje sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai atskiroms programoms bei paprogramėms ir jų administracinės išlaidos. Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;

—	trečiajai valstybei nesuteikiama galių priimti sprendimus dėl programos;

—	garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti Sąjungos finansinius interesus.

2. Nustatant kiekvienos trečiosios valstybės prisijungimo prie Programos sritį, atsižvelgiama į tikslą skatinti Sąjungos ekonomikos augimą diegiant inovacijas ir išvengti protų nutekėjimo iš Sąjungos . Todėl asociacijos susitarimas su konkrečia šalimi, išskyrus EEE nares, stojančiąsias valstybes, šalis kandidates ir potencialias kandidates, gali būti netaikomas vieno paramos gavėjo Programos dalims, ypač toms, kurios skirtos privatiems subjektams .

3. Atitinkamais atvejais asociacijos susitarime numatomas ir vykdomas Sąjungoje įsisteigusių teisės subjektų abipusis dalyvavimas analogiškose asocijuotųjų šalių programose laikantis jose nustatytų sąlygų.

4. Finansinio įnašo dydžio nustatymo sąlygomis , nurodytomis asociacijos susitarime, užtikrinama galimybė kas dvejus metus automatiškai ištaisyti disbalansą, palyginti su suma, kurią dalyvaudami Programoje gauna asocijuotojoje šalyje įsisteigę subjektai, atsižvelgiant į Programos valdymo, vykdymo ir veikimo išlaidas.

4a. Visų asocijuotųjų šalių įnašai įtraukiami į atitinkamas Programos dalis, jeigu laikomasi 9 straipsnio 2 dalyje nurodyto biudžeto paskirstymo. Komisija metinės biudžeto procedūros metu pateikia ataskaitą Tarybai ir Parlamentui apie bendrą kiekvienos Programos dalies biudžetą, nurodydama kiekvienos asocijuotosios šalies atskiro įnašo dydį ir jų finansinį balansą.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYVAVIMO IR SKLAIDOS TAISYKLĖS

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

13 straipsnis

Finansavimo įstaigos ir tiesioginiai JRC veiksmai

1. Finansavimo įstaigos gali nukrypti nuo šioje antraštinėje dalyje nustatytų taisyklių, išskyrus 14, 15 ir 16 straipsnius, tinkamai pagrįstais atvejais ir tik jei tai numatyta pagrindiniame akte, kuriuo įsteigiama finansavimo įstaiga arba kuriuo jai pavedamos biudžeto vykdymo užduotys, arba – jei jos yra Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkto ii, iii arba v papunkčiuose nurodytos finansavimo įstaigos – jei tai numatyta susitarime dėl įnašo ir jei tai būtina, atsižvelgiant į konkrečius jų veiklos poreikius arba veiksmo pobūdį.

2. Šioje antraštinėje dalyje nustatytos taisyklės netaikomos JRC vykdomiems tiesioginiams veiksmams.

14 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai ir etiniai principai

1. Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai , reikalavimus gauti finansavimą atitinka tik veiksmai, kuriais siekiama 3 straipsnyje nurodytų tikslų.

Nefinansuojamos šios mokslinių tyrimų sritys:

a)	veikla, kuria siekiama klonuoti žmones reprodukcijos tikslais;

b)	veikla, kuria siekiama keisti žmogaus genetinį paveldą, jei tokie pakeitimai gali tapti paveldimi (26);

c)	veikla, kuria siekiama kurti žmogaus embrionus tik mokslinių tyrimų arba kamieninių ląstelių gavimo tikslais, įskaitant somatinių ląstelių branduolių perkėlimą.

2. Žmogaus kamieninių ląstelių – tiek suaugusių žmonių, tiek embrionų – moksliniai tyrimai gali būti finansuojami atsižvelgiant į mokslinio pasiūlymo turinį ir į susijusių valstybių narių teisines sistemas. Mokslinių tyrimų veikla, kuri draudžiama visose valstybėse narėse, nefinansuojama nei Europos Sąjungoje, nei už jos ribų . Kurioje nors valstybėje narėje draudžiama veikla nefinansuojama toje valstybėje narėje.

▌

15 straipsnis

Etika (27)

1. Visa pagal Programą vykdoma veikla atitinka etikos principus ir atitinkamus nacionalinius, Sąjungos ir tarptautinius teisės aktus, be kita ko, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją bei jos papildomus protokolus.

Ypač daug dėmesio skiriama proporcingumo principui, teisei į privatumą, teisei į asmens duomenų apsaugą, teisei į asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, teisei į nediskriminavimą, būtinybei užtikrinti aplinkos apsaugą ir aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą.

2. Veiksme dalyvaujantys subjektai pateikia:

a)	etikos aspektų įsivertinimą, kuriame nurodomi ir smulkiai aprašomi visi numatomi etikos klausimai, susiję su finansuosimos veiklos tikslu, įgyvendinimu ir tikėtinu poveikiu, be kita ko, patvirtinama atitiktis 1 daliai ir aprašoma, kaip ji bus užtikrinama;

b)	patvirtinimą, kad veikla atitiks Visų Europos akademijų federacijos paskelbtą Europos mokslinių tyrimų etikos kodeksą ir kad nebus vykdoma jokia nefinansuotina veikla;

c)	jei veikla vykdoma ne Sąjungoje – patvirtinimą, kad tokią pačią veiklą būtų leidžiama vykdyti valstybėje narėje; ir

jei veikloje naudojamos žmogaus embriono kamieninės ląstelės – atitinkamais atvejais išsami informacija apie licencijavimo ir kontrolės priemones, kurias taiko atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos, taip pat išsami informacija apie etiškumo patvirtinimus, gaunamus prieš pradedant vykdyti atitinkamą veiklą.

3. Pasiūlymai sistemingai tikrinami siekiant nustatyti veiksmus, dėl kurių kyla sudėtingų ar rimtų etikos klausimų, ir pateikti juos vertinti etikos požiūriu. Etikos aspektus vertina Komisija, išskyrus atvejus, kai ši užduotis pavedama finansavimo įstaigai. Jei veiksmas susijęs su žmogaus embriono kamieninių ląstelių arba žmogaus embrionų naudojimu, atlikti etikos aspektų vertinimą privaloma. Etikos aspektų tikrinimas ir vertinimas atliekamas pasitelkiant etikos ekspertus. Komisija ir finansavimo įstaigos užtikrina kuo didesnį etikos procedūrų skaidrumą , nedarydama poveikio procedūros turinio konfidencialumui .

4. Veiksme dalyvaujantys subjektai, prieš pradėdami vykdyti atitinkamą veiklą, gauna visus patvirtinimus ir kitus privalomuosius dokumentus iš atitinkamų nacionalinių ir vietos etikos komitetų ir kitų įstaigų, pavyzdžiui, duomenų apsaugos institucijų. Tie dokumentai saugomi byloje ir paprašius pateikiami Komisijai ar finansavimo įstaigai.

5. Jei tikslinga, Komisija ar finansavimo įstaiga atlieka su etika susijusias patikras. Jei etikos klausimai rimti ar sudėtingi, šias patikras atlieka Komisija, išskyrus atvejus, kai ši užduotis pavedama finansavimo įstaigai.

Su etika susijusios patikros atliekamos pasitelkiant etikos ekspertus.

6. 1–4 dalyse nurodytų etikos reikalavimų neatitinkantys ir todėl etikos požiūriu nepriimtini veiksmai atmetami arba nutraukiami, kai tik nustatomas etinis nepriimtinumas .

16 straipsnis

Saugumas

1. Pagal Programą vykdomi veiksmai atitinka taikytinas saugumo taisykles, visų pirma įslaptintos informacijos apsaugos nuo neteisėto atskleidimo taisykles, taip pat atitinkamą nacionalinę ir Sąjungos teisę. Jei moksliniai tyrimai, kuriems naudojama ir (arba) kuriuos atliekant sukuriama įslaptinta informacija, yra vykdomi ne Sąjungoje, laikomasi minėtų reikalavimų ir papildomai Sąjunga sudaro saugumo susitarimą su trečiąja valstybe, kurioje atliekami tie moksliniai tyrimai.

2. Atitinkamais atvejais pasiūlymuose pateikiamas saugumo įsivertinimas, kuriame nustatomi visi saugumo klausimai ir smulkiai aprašoma, kaip jie bus sprendžiami, kad būtų užtikrinta atitiktis atitinkamai nacionalinei ir Sąjungos teisei.

3. Atitinkamais atvejais Komisija arba finansavimo įstaiga saugumo požiūriu patikrina pasiūlymus, dėl kurių kyla saugumo klausimų.

4. Atitinkamais atvejais veiksmai turi atitikti Sprendimą (ES, Euratomas) 2015/444 ir jo įgyvendinimo taisykles.

5. Veiksme dalyvaujantys subjektai užtikrina veiksmui naudojamos ir (arba) jį vykdant sukuriamos įslaptintos informacijos apsaugą nuo neteisėto atskleidimo. Prieš pradėdami vykdyti atitinkamą veiklą, jie pateikia atitinkamų nacionalinių saugumo institucijų atlikto asmens ir (arba) įmonės patikimumo patikrinimo įrodymus.

6. Jei su įslaptinta informacija turi dirbti išorės ekspertai, prieš juos skiriant reikalaujama atlikti atitinkamą jų patikimumo patikrinimą.

7. Atitinkamais atvejais Komisija ar finansavimo įstaiga gali atlikti saugumo patikras.

▌ Saugumo taisyklių pagal šį straipsnį neatitinkantys veiksmai gali būti bet kuriuo metu atmesti arba nutraukti.

II SKYRIUS

Dotacijos

17 straipsnis

Dotacijos

Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį, nebent šiame skyriuje būtų nurodyta kitaip.

18 straipsnis

Dalyvavimo reikalavimus atitinkantys subjektai

1. Pagal Programą vykdomuose veiksmuose gali dalyvauti visi teisės subjektai, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos, įskaitant teisės subjektus iš neasocijuotųjų trečiųjų valstybių, arba tarptautinės organizacijos su sąlyga, kad tenkinamos šiame reglamente ir darbo programoje arba kvietime teikti pasiūlymus nustatytos sąlygos.

2. Subjektai priklauso konsorciumui, kurį sudaro bent trys nepriklausomi teisės subjektai, kurių kiekvienas įsisteigęs vis kitoje valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje ir bent vienas iš jų – valstybėje narėje, nebent:

a)	tinkamai pagrįstais atvejais darbo programoje numatyta kitaip;

3. Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų veiksmus, Europos inovacijų tarybos veiksmus, mokymo ir judumo veiksmus arba bendro programos finansavimo veiksmus gali įgyvendinti vienas ar daugiau teisės subjektų, iš kurių vienas turi būti įsisteigęs valstybėje narėje arba asocijuotojoje šalyje remiantis pagal 12 straipsnį sudarytu susitarimu .

4. Koordinavimo ir paramos veiksmus gali įgyvendinti vienas ar daugiau teisės subjektų, kurie gali būti įsisteigę valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje, arba kitoje trečiojoje valstybėje.

5. Jei veiksmas susijęs su Sąjungos strateginiu turtu, interesais, autonomija ar saugumu, darbo programoje gali būti numatyta, kad jame gali dalyvauti tik valstybėse narėse įsisteigę teisės subjektai arba, be jų, ir nurodytose asocijuotosiose šalyse ar kitose trečiosiose valstybėse įsisteigę teisės subjektai.

6. Kai tikslinga ir tinkamai pagrįsta, atsižvelgiant į konkrečius politikos reikalavimus ar veiksmo pobūdį ir tikslus, darbo programoje, be 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytųjų, gali būti nustatyti papildomi tinkamumo kriterijai, pavyzdžiui, teisės subjektų skaičius, teisės subjektų rūšis ir įsisteigimo vieta.

7. Jei veiksmui naudojamos 11 straipsnyje nurodytos sumos, jame gali dalyvauti tik vienas teisės subjektas, įsisteigęs įgaliojimus perduodančios valdymo institucijos jurisdikcijos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai su valdymo institucija sutariama kitaip ir kai tai numatyta darbo programoje.

8. Jei tai nurodyta darbo programoje, veiksmuose gali dalyvauti JRC .

9. JRC, tarptautinės Europos mokslinių tyrimų organizacijos ir pagal Sąjungos teisę sukurti teisės subjektai laikomi įsisteigusiais kitoje valstybėje narėje nei tos, kuriose įsisteigę kiti veiksme dalyvaujantys teisės subjektai.

10. Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų veiksmuose, mokymo bei judumo veiksmuose ir kai tai numatyta darbo programoje dalyvaujančios tarptautinės organizacijos, kurių būstinės yra valstybėje narėje arba asocijuotojoje šalyje, laikomos įsisteigusiomis toje valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje.

Kitose Programos dalyse tarptautinės organizacijos, išskyrus tarptautines Europos mokslinių tyrimų organizacijas, laikomos įsisteigusiomis neasocijuotojoje trečiojoje šalyje.

19 straipsnis

Finansavimo reikalavimus atitinkantys subjektai

1. Finansavimą gali gauti valstybėje narėje arba asocijuotojoje šalyje įsisteigę subjektai, kaip nurodyta 12 straipsnyje .

Jei veiksmui naudojamos 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos sumos, finansavimą iš šių sumų gali gauti tik įgaliojimus perduodančios valdymo institucijos jurisdikcijos teritorijoje įsisteigę subjektai.

1b. Mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse ir, išimties tvarka, kitose neasocijuotosiose trečiosiose valstybėse įsisteigę subjektai galėtų gauti finansavimą veiksmui, jei:

a)	trečioji valstybė yra nurodyta darbo programoje ir

b)	Komisija ar finansavimo įstaiga mano, kad jų dalyvavimas yra labai svarbus įgyvendinant veiksmą;

2. Kitoje neasocijuotoje trečiojoje valstybėje įsisteigę subjektai ▌turėtų padengti savo dalyvavimo išlaidas. Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros susitarimai tarp tų neasocijuotųjų trečiųjų valstybių ir Sąjungos gali būti sudaromi, kai manoma, kad tai naudinga, ir gali būti nustatytas bendro finansavimo mechanizmas, panašus į tuos, dėl kurių susitarta programoje „Horizontas 2020“. Tos valstybės Sąjungos teisės subjektams užtikrina abipusę prieigą prie tų šalių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo programų, taip pat abipusiškumą suteikiant atvirąją prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų ir duomenų bei sąžiningų ir lygiaverčių intelektinės nuosavybės teisių nuostatų.

▌

3. Veiksme dalyvaujantys susiję subjektai gali gauti finansavimą, jei jie yra įsisteigę valstybėje narėje arba asocijuotojoje šalyje ▌.

3a. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, konkrečiai nurodydama kiekvienos neasocijuotosios trečiosios šalies dalyvaujantiems subjektams skirtą Sąjungos finansinio įnašo dalį ir tos pačios šalies skirto finansinio įnašo jų veikloje dalyvaujantiems Sąjungos subjektams sumą.

20 straipsnis

Kvietimai teikti pasiūlymus

1. ▌Kvietimų teikti pasiūlymus dėl visų veiksmų turinys pateikiamas darbo programoje.

▌

3. Jei to reikia kvietimų tikslams pasiekti, išimtiniais atvejais gali būti skelbiami riboti kvietimai teikti pasiūlymus, siekiant išplėtoti papildomą veiklą arba į vykdomus veiksmus įtraukti papildomų partnerių. Be to, darbo programoje gali būti numatyta galimybė mažai rezultatų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiekiančių valstybių narių teisės subjektams prisijungti prie jau atrinktų bendradarbiavimu grindžiamų mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmų su sąlyga, kad tam pritars atitinkamas konsorciumas ir kad tokių valstybių narių teisės subjektai jame dar nedalyvauja.

4. Kvietimo teikti pasiūlymus skelbti nereikia koordinavimo ir paramos veiksmams ar bendro programos finansavimo veiksmams, kuriuos:

a)	kuriuos turi vykdyti JRC arba darbo programoje nurodyti teisės subjektai; ir

b)	kurie nepatenka į kvietimų teikti pasiūlymus taikymo sritį , kaip numatyta Finansinio reglamento 195 straipsnio e punkte .

5. Darbo programoje nurodomi kvietimai, pagal kuriuos pateiktiems pasiūlymams bus taikoma pažangumo ženklų suteikimo procedūra. Pareiškėjui iš anksto leidus, su paraiška ir jos vertinimu susijusia informacija gali būti dalijamasi su suinteresuotomis finansavimo institucijomis su sąlyga, kad sudaromi konfidencialumo susitarimai.

21 straipsnis

Bendri kvietimai

Komisija ar finansavimo įstaiga gali paskelbti bendrą kvietimą teikti pasiūlymus su:

a)	trečiosiomis valstybėmis, be kita ko, jų mokslo ir technologijų organizacijomis ar agentūromis;

b)	tarptautinėmis organizacijomis;

c)	ne pelno teisės subjektais.

Skelbiant bendrą kvietimą, paraiškų teikėjai atitinka šio reglamento 18 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus ir nustatomos bendros pasiūlymų atrankos ir vertinimo procedūros. Procedūrose dalyvauja proporcingai sudaryta kiekvienos šalies paskirtų ekspertų grupė.

22 straipsnis

Ikiprekybiniai viešieji pirkimai ir novatoriškų sprendimų viešieji pirkimai

1. Į veiksmus gali įeiti arba jų pirminis tikslas gali būti ikiprekybiniai viešieji pirkimai arba novatoriškų sprendimų viešieji pirkimai, vykdomi gavėjų, kurie yra direktyvose 2014/24/ES (28), 2014/25/ES (29) ir 2009/81/EB apibrėžtos perkančiosios organizacijos arba perkantieji subjektai (30).

2. Viešųjų pirkimų procedūromis:

a)	laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo, vienodų sąlygų taikymo, patikimo finansų valdymo ir proporcingumo principų bei konkurencijos taisyklių;

jei tai ikiprekybiniai viešieji pirkimai, prireikus ir nedarant žalos a punkte išvardintiems principams, gali būti naudojama supaprastinta ir (arba) pagreitinta procedūra ir gali būti numatomos specialios sąlygos, pavyzdžiui, nustatoma, kad perkama veikla gali būti vykdoma tik valstybių narių ir asocijuotųjų šalių teritorijoje;

c)	gali būti leidžiama pagal tą pačią procedūrą skirti kelias sutartis (pasirinkti kelis tiekėjus); ir

d)	numatoma, kad sutartys bus skiriamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo (-ų) teikėjui (-ams), kartu užtikrinant, kad nebūtų interesų konflikto.

3. Ikiprekybiniuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančiam rangovui, kuris sukuria rezultatus, priklauso bent jau su jais susijusios intelektinės nuosavybės teisės. Perkančiosioms organizacijoms priklauso bent jau teisė nemokamai naudotis rezultatais savo reikmėms ir teisė sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis suteikti arba reikalauti dalyvaujančių rangovų suteikti trečiosioms šalims neišimtines licencijas naudotis rezultatais perkančiosios organizacijos reikmėms be teisės teikti sublicencijas. Jei rangovas nepanaudoja rezultatų komerciniais tikslais per sutartyje nustatytą laikotarpį po ikiprekybinių viešųjų pirkimų, perkančiosios organizacijos, pasikonsultavusios su rangovu dėl nepanaudojimo priežasčių, gali reikalauti, kad jis perduotų joms visas rezultatų nuosavybės teises.

▌

24 straipsnis

Pareiškėjų finansiniai pajėgumai

1. Be Finansinio reglamento 198 straipsnio 5 dalyje paminėtų išimčių , tikrinamas tik koordinatoriaus finansinis pajėgumas ir tik tuo atveju, jei veiksmui prašoma skirti Sąjungos finansavimo suma yra ne mažesnė kaip 500 000 EUR.

2. Tačiau, jei esama priežasčių abejoti finansiniu pajėgumu arba jei esama didesnės rizikos, kylančios dėl dalyvavimo keliuose vykdomuose veiksmuose, finansuojamuose iš Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programų lėšų, Komisija arba finansavimo įstaiga patikrina ir kitų pareiškėjų arba koordinatorių finansinį pajėgumą, net jei nesiekiama 1 dalyje nurodyta riba.

3. Jei finansinį pajėgumą struktūriškai garantuoja kitas teisės subjektas, patikrinamas jo finansinis pajėgumas.

4. Jei finansinis pajėgumas menkas, Komisija ar finansavimo įstaiga gali nustatyti, kad pareiškėjas gali dalyvauti veiksme su sąlyga, kad pateiks susijusio subjekto pareiškimą dėl solidariosios atsakomybės.

5. Įnašas į 33 straipsnyje nustatytą Savidraudos mechanizmą laikomas pakankama Finansinio reglamento 152 straipsnyje numatyta garantija. Iš gavėjų negali būti priimama jokia papildoma garantija ar užstatas ar reikalaujama juos pateikti.

25 straipsnis

Skyrimo kriterijai ir atranka

1. Pasiūlymas vertinamas remiantis šiais skyrimo kriterijais:

a)	pažangumo;

poveikio;

c)	įgyvendinimo kokybės ir efektyvumo.

2. EMTT mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų veiksmų pasiūlymams taikomas tik 1 dalies a punkte nurodytas kriterijus.

3. Darbo programoje nustatomos išsamesnės 1 dalyje nustatytų skyrimo kriterijų taikymo taisyklės, įskaitant lyginamuosius svorius, ribines vertes ir , kur taikoma, ex-aequo pasiūlymų tvarkymo taisykles, atsižvelgiant į kvietimų teikti pasiūlymus tikslus . Ex-aequo pasiūlymų tvarkymo sąlygos gali apimti šiuo kriterijus (be ne tik): MVĮ, lytis, geografinė įvairovė.

3a. Komisija ir kitos finansavimo įstaigos atsižvelgia į galimybę taikyti dviejų etapų paraiškų teikimo procedūrą ir, kai tinkama, anoniminiai pasiūlymai gali būti įvertinti per pirmąjį vertinimo etapą, remiantis 1 dalyje nurodytu vienu ar keliais skyrimo kriterijais.

26 straipsnis

Vertinimas

1. Pasiūlymus vertina vertinimo komitetas, ▌sudarytas iš išorės nepriklausomų ekspertų.

EIC veiklos, misijų ir tinkamai pagrįstais atvejais, išdėstytais Komisijos priimtoje darbo programoje, vertinimo komitetas gali būti dalinai sudarytas arba, koordinavimo ir paramos veiksmų atveju, dalinai arba vien sudarytas iš Sąjungos institucijų arba įstaigų atstovų, kaip nurodyta Finansinio reglamento 150 straipsnyje.

▌

Vertinimo procesą gali stebėti nepriklausomi ekspertai .

2. Kai taikytina, vertinimo komitetas išdėsto pagal taikomas ribines vertes tinkamais pripažintus pasiūlymus eilės tvarka pagal:

a)	vertinimo balus;

b)	tai, kiek jie padeda siekti konkrečių politikos tikslų, be kita ko, kiek jie padeda sudaryti nuoseklią projektų visumą, t. y. pagal EIC programą „Pathfinder“ vykdomai veiklai, misijoms ir kitais tinkamai pagrįstais atvejais, išsamiai išdėstytais Komisijos priimtoje darbo programoje .

EIC veiklos, misijų ir kitais tinkamai pagrįstais atvejais, išdėstytais Komisijos priimtoje darbo programoje, vertinimo komitetas taip pat gali pasiūlyti pasiūlymų pakeitimų, jei to reikia projektų visumos nuoseklumui užtikrinti. Šie pakeitimai turi atitikti dalyvavimo sąlygas ir vienodų sąlygų principą. Programos komitetas informuojamas apie tokius atvejus.

2a. Vertinimo procesas parengiamas taip, kad būtų išvengta interesų konflikto ir šališkumo. Užtikrinamas vertinimo kriterijų ir pasiūlymų vertinimų balais metodo skaidrumas.

3. Vadovaujantis Finansinio reglamento 200 straipsnio 7 dalimi, pareiškėjai gauna grįžtamąją informaciją visais vertinimo etapais ir, kai taikytina, informaciją apie paraiškos atmetimo priežastis.

4. Mažai rezultatų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiekiančių valstybių narių teisės subjektai, kurie sėkmingai dalyvavo komponente „Dalyvių skaičiaus didinimas ir keitimasis kompetencija“, paprašę gauna šio dalyvavimo rezultatus, kurie gali būti pridedami prie jų koordinuojamų programos bendradarbiavimo dalių.

27 straipsnis

Vertinimo persvarstymo tvarka , klausimai ir skundai

1. Pareiškėjas gali prašyti persvarstyti vertinimą, jei mano, kad jo pasiūlymui nebuvo tinkamai taikoma taikytina vertinimo procedūra (31).

2. Persvarstomi tik procedūriniai vertinimo aspektai, o ne pasiūlymo privalumų vertinimas.

2a. Prašymas dėl persvarstymo turėtų būti susijęs su konkrečiu pasiūlymu ir pateiktas per 30 dienų po vertinimo rezultatų paskelbimo.

Vertinimo persvarstymo komitetas pateikia nuomonę apie procedūrinius aspektus; į jo sudėti įeina ir jam pirmininkauja Komisijos arba atitinkamos finansavimo įstaigos pareigūnas, kuris nedalyvavo pasiūlymų vertinime. Komitetas gali rekomenduoti:

a)	kad pasiūlymą iš naujo įvertintų pirmiausia ankstesniame vertinime nedalyvavę vertintojai;

b)	patvirtinti pirminį vertinimą.

▌

3. Dėl vertinimo persvarstymo nėra vilkinimas pasiūlymų, kuriems netaikoma persvarstymo procedūra, atrankos procesas.

3a. Komisija užtikrina, kad būtų nustatyta tvarka, pagal kurią dalyviai galėtų pateikti tiesioginius klausimus ar skundus, susijusius su jų dalyvavimu programoje „Europos horizontas“. Informacija apie tai, kaip užregistruoti klausimus ir skundus, turi būti paskelbiama internete.

28 straipsnis

Laikas iki dotacijos suteikimo

1. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 194 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos nustatomi šie laikotarpiai:

a)	visi pareiškėjai apie jų paraiškų vertinimo rezultatus informuojami ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo galutinės išsamių pasiūlymų pateikimo dienos;

b)	dotacijų susitarimai su pareiškėjais pasirašomi ne vėliau kaip per aštuonis mėnesius nuo galutinės išsamių pasiūlymų pateikimo dienos.

▌

2. ▌Darbo programoje gali būti nustatyti trumpesni laikotarpiai.

3. Be Finansinio reglamento 194 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nustatytų išimčių, 1 dalyje nurodyti laikotarpiai gali būti ilgesni, jei tai susiję su EMTT veiksmais ar su misijomis, taip pat tais atvejais, kai veiksmai pateikiami vertinti etikos ar saugumo požiūriu.

29 straipsnis

Dotacijos įgyvendinimas

1. Jei gavėjas nevykdo su techniniu veiksmo įgyvendinimu susijusių pareigų, kiti gavėjai vykdo tas pareigas be papildomo Sąjungos finansavimo, išskyrus atvejus, kai jie aiškiai atleidžiami nuo tos pareigos. Kiekvienas gavėjas, laikydamasis su Savidraudos mechanizmu susijusių nuostatų, finansiškai atsako tik už savo skolą.

2. Dotacijos susitarime gali būti nustatyti tarpiniai tikslai ir susijusios išankstinio finansavimo dalys. Jei tarpiniai tikslai nepasiekiami, veiksmas gali būti sustabdytas, pakeistas arba , jei tinkamai pagrįsta, nutrauktas.

3. Veiksmas taip pat gali būti nutrauktas, jei numatomi jo rezultatai yra nebeaktualūs Sąjungai dėl mokslinių ar technologinių priežasčių arba EIT „Accelerator“ atveju taip pat ekonominių priežasčių, arba EIT ir misijų atveju dėl jų nebeaktualumo , atsižvelgiant į likusią veiksmų visumos dalį. Komisija, prieš priimdama sprendimą nutraukti veiksmą, taiko procedūrą, kurioje dalyvauja veiksmo koordinatorius ir suinteresuotieji subjektai, kaip numatyta Finansinio reglamento 133 straipsnyje.

29a straipsnis

Tipinis dotacijos susitarimas

1. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengia tipinius Komisijos ar atitinkamos finansavimo įstaigos ir gavėjų dotacijos susitarimus pagal šį reglamentą. Jeigu reikia padaryti svarbių pavyzdinio susitarimo dėl dotacijos pakeitimų, be kita ko, atsižvelgiant į tolesnį supaprastinimą naudos gavėjams, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, atitinkamai jį patikslina.

2. Dotacijos susitarimu nustatomos gavėjų ir Komisijos arba atitinkamos finansavimo įstaigos teisės ir pareigos pagal šį reglamentą. Susitarimu taip pat nustatomos teisės subjektų, kurie tampa gavėjais įgyvendinant veiksmą, teisės ir pareigos, taip pat konsorciumo koordinatoriaus vaidmuo ir užduotys.

30 straipsnis

Finansavimo normos

1. Visai vykdant veiksmą finansuojamai veiklai taikoma viena finansavimo norma. Didžiausia norma kiekvienam veiksmui nustatoma darbo programoje.

2. Pagal Programą gali būti kompensuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų, išskyrus:

a)	inovacijų veiksmus – inovacijų veiksmus – jų atveju kompensuojama iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus ne pelno teisės subjektus, kurių atveju pagal Programą gali būti kompensuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų;

b)	bendro programos finansavimo veiksmus – bendro programos finansavimo veiksmus – jų atveju kompensuojama bent 30 proc., o nustatytais ir tinkamai pagrįstais atvejais – iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

3. Šiame straipsnyje nustatytos finansavimo normos taikomos ir veiksmams, kurie ar kurių dalis finansuojami taikant fiksuotąją normą, vieneto įkainius ar fiksuotąsias sumas.

31 straipsnis

Netiesioginės išlaidos

1. Netiesioginės tinkamos finansuoti išlaidos nustatomos pritaikius 25 proc. fiksuotąją normą visoms tiesioginėms tinkamoms finansuoti išlaidoms, iš kurių išskaičiuotos tiesioginės tinkamos finansuoti subrangos išlaidos, finansinė parama trečiosioms šalims ir visos vienetinės išlaidos ar fiksuotosios sumos, į kurias įeina netiesioginės išlaidos.

Atitinkamais atvejais į vienetines išlaidas ar fiksuotąsias sumas įeinančios netiesioginės išlaidos apskaičiuojamos taikant 1 dalyje nustatytą fiksuotąją normą, išskyrus vienetines išlaidas prekėms ir paslaugoms, už kurias išrašomos vidaus sąskaitos faktūros, – jos apskaičiuojamos remiantis faktinėmis išlaidomis pagal įprastus gavėjų išlaidų apskaitos metodus .

2. Tačiau, jei tai numatyta darbo programoje, netiesioginės išlaidos gali būti deklaruojamos kaip fiksuotoji suma ar vienetinės išlaidos.

32 straipsnis

Tinkamos finansuoti išlaidos

1. Be Finansinio reglamento 186 straipsnyje nustatytų kriterijų, tinkamos finansuoti yra gavėjų, kuriems mokamas su projektais susietas darbo užmokestis, personalo išlaidos, jei jos neviršija darbo užmokesčio, kuris būtų mokamas asmeniui už darbą mokslinių tyrimų ir inovacijų iš nacionalinių programų lėšų finansuojamuose projektuose, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir kitas išlaidas, susijusias su darbo užmokesčiu veiksmą atlikti paskirtiems darbuotojams ir numatytas nacionalinėje teisėje ar darbo sutartyje .

Su projektais susietas darbo užmokestis yra su asmens dalyvavimu projektuose susijęs darbo užmokestis, nuolat mokamas pagal įprastą gavėjo darbo užmokesčio mokėjimo praktiką.

2. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 190 straipsnio 1 dalies, tinkamos finansuoti yra su ištekliais, kuriuos nepiniginiais įnašais suteikia trečiosios šalys, susijusios išlaidos, jei jos neviršija trečiosios šalies tiesioginių tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

3. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 192 straipsnio, naudojantis rezultatais gautos pajamos nelaikomos veiksmo įplaukomis.

3a. Gavėjai gali naudoti savo įprastus apskaitos metodus išlaidoms, patirtoms vykdant veiksmą, nustatyti ir deklaruoti pagal visas dotacijos susitarime nustatytas sąlygas, kaip numatyta šiame reglamente ir Finansinio reglamento 186 straipsnyje.

4. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 203 straipsnio 4 dalies, finansinių ataskaitų sertifikatą privaloma pateikti išmokant likutį, jei suma, kurią prašoma padengti kaip faktines išlaidas ir vienetines išlaidas, apskaičiuotas pagal įprastus išlaidų apskaitos metodus, yra ne mažesnė kaip 325 000 EUR.

Finansinių ataskaitų sertifikatus gali išduoti patvirtintas išorės auditorius arba, viešųjų įstaigų atveju, kompetentingas ir nepriklausomas valstybės pareigūnas, kaip numatyta Finansinio reglamento 203 straipsnio 4 dalyje.

4a. Atitinkamais atvejais, kalbant apie programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ mokymus ir mobilumo dotacijas, ES įnašas skiriamas deramai atsižvelgiant į visas papildomas gavėjo išlaidas, susijusias su motinyste arba vaiko priežiūros atostogomis, laikinojo nedarbingumo atostogomis, specialiomis atostogomis ar mokslo darbuotoją samdančios priimančiosios organizacijos arba šeimos statuso pasikeitimu per dotacijos susitarimo galiojimo laikotarpį.

4b. Išlaidos, susijusios su atvirąja prieiga, įskaitant duomenų valdymo planus, yra tinkamos kompensuoti, kaip numatyta dotacijos susitarime.

33 straipsnis

Savidraudos mechanizmas

1. Sukuriamas Savidraudos mechanizmas (toliau – mechanizmas), kuriuo pakeičiamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1290/2013 38 straipsnį įsteigtas fondas. Mechanizmo lėšomis dengiama rizika, susijusi su gavėjų mokėtinų sumų negrąžinimu:

a)	Komisijai pagal Sprendimą Nr. 1982/2006/EB;

b)	Komisijai ir Sąjungos įstaigoms pagal programą „Horizontas 2020“;

c)	Komisijai ir finansavimo įstaigoms pagal Programą. Pirmos pastraipos c punkte nurodytoms finansavimo įstaigoms kylanti rizika gali būti dengiama taikant netiesioginio rizikos padengimo sistemą, nustatytą taikytiname susitarime, atsižvelgiant į finansavimo įstaigos pobūdį.

2. Mechanizmą valdo Sąjunga, atstovaujama Komisijos, kuri veikia kaip vykdomoji įgaliotinė. Komisija nustato konkrečias mechanizmo veikimo taisykles.

3. Gavėjai teikia įnašą, kuris sudaro 5 proc. veiksmui skirtos Sąjungos finansavimo sumos. Remdamasi skaidriais periodinio vertinimo rezultatais, Komisija gali padidinti šį įnašą iki 8 proc. arba nustatyti mažesnį nei 5 proc. įnašą. Gavėjų įnašas į mechanizmą išskaičiuojamas iš pradinio išankstinio finansavimo sumos ir sumokamas mechanizmui gavėjų vardu ir jokiu būdu neviršija pradinio išankstinio finansavimo sumos .

4. Gavėjų įnašas grąžinamas išmokant likutį.

5. Visa taikant mechanizmą gauta finansinė grąža pridedama prie mechanizmo lėšų. Jei grąža nepakankama, mechanizmo valdytojai dėl to nesiima jokių veiksmų – sumas, kurias turi sumokėti gavėjai ar trečiosios šalys, iš jų tiesiogiai susigrąžina Komisija ar finansavimo įstaiga.

6. Susigrąžintos sumos laikomos mechanizmo asignuotosiomis pajamomis, nurodytomis Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalyje . Įgyvendinus visas dotacijas, kurių rizika tiesiogiai ar netiesiogiai dengiama mechanizmo lėšomis, Komisija susigrąžina visas likusias sumas ir įtraukia jas į Sąjungos biudžetą, laikydamasi teisėkūros institucijos sprendimų.

7. Gali būti suteikiama galimybė mechanizmu naudotis ir bet kurioje kitoje tiesiogiai valdomoje Sąjungos programoje dalyvaujantiems gavėjams. Komisija nustato kitose programose dalyvaujančių gavėjų naudojimosi mechanizmu sąlygas.

34 straipsnis

Nuosavybė ir apsauga

1. Gavėjams priklauso jų sukurti rezultatai. Jie užtikrina, kad jų darbuotojų ar bet kurių kitų šalių turimomis su rezultatais susijusiomis teisėmis būtų galima naudotis taip, kad tai derėtų su dotacijos susitarimo sąlygose nustatytomis gavėjų pareigomis.

Rezultatai yra dviejų ar daugiau gavėjų bendra nuosavybė, jei:

a)	jie šiuos rezultatus sukūrė bendromis jėgomis ir jei

neįmanoma:

i)	nustatyti kiekvieno gavėjo atitinkamo indėlio arba

ii)	atskirti rezultatų, kai teikiama paraiška dėl jų apsaugos, ta apsauga užtikrinama arba palaikoma.

Bendrasavininkiai raštu susitaria dėl bendros nuosavybės paskirstymo ir naudojimosi ja sąlygų. Jei nesutarta kitaip konsorciumo susitarime arba bendros nuosavybės susitarime , kiekvienas bendrasavininkis gali suteikti trečiosioms šalims neišimtines licencijas naudotis keliems savininkams priklausančiais rezultatais (be teisės teikti sublicencijas), jei kitiems bendrasavininkiams apie tai iš anksto pranešama ir jei jiems suteikiama tinkama ir pagrįsta kompensacija. Bendrasavininkiai gali raštu susitarti taikyti kitokį nei bendros nuosavybės principą.

2. Sąjungos finansavimą gavę gavėjai užtikrina tinkamą savo sukurtų rezultatų apsaugą, jei ji yra įmanoma ir pagrįsta, atsižvelgdami į visus aktualius aspektus, be kita ko, naudojimo komerciniais tikslais perspektyvas ir bet kokius kitus teisėtus interesus . Priimdami sprendimą dėl apsaugos, gavėjai atsižvelgia ir į teisėtus kitų veiksme dalyvaujančių gavėjų interesus.

35 straipsnis

Naudojimasis ir sklaida

1. Kiekvienas Sąjungos finansavimą gavęs dalyvis deda visas pastangas, kad panaudotų turimus rezultatus arba kad tuos rezultatus panaudotų kitas teisės subjektas. Naudotis rezultatais gali patys gavėjai arba jais gali būti naudojamasi netiesiogiai, visų pirma pagal 36 straipsnį perdavus rezultatų nuosavybės teises arba suteikus licenciją jais naudotis.

Darbo programoje gali būti numatyta papildomų naudojimosi pareigų.

Jei, nepaisant gavėjo pastangų naudotis savo sukurtais rezultatais pačiam arba užtikrinti, kad jais būtų naudojamasi netiesiogiai, jais nėra pasinaudojama per dotacijos susitarime nustatytą laikotarpį, gavėjas, naudodamasis atitinkama dotacijos susitarime nustatyta interneto platforma, bando surasti tais rezultatais norinčių naudotis suinteresuotųjų šalių. Pagrįstu gavėjo prašymu jis gali būti atleistas nuo šios pareigos.

2. Gavėjai, kai tik įmanoma, paskelbia savo rezultatus viešai prieinamu formatu, atsižvelgdami į apribojimus, susijusius su intelektinės nuosavybės apsauga, saugumo taisyklėmis ar teisėtais interesais ▌.

Darbo programoje gali būti numatyta papildomų skleidimo pareigų, kartu apsaugant ES ekonominius ir mokslinius interesus.

3. Gavėjai užtikrina, kad, laikantis dotacijos susitarime nustatytų sąlygų, būtų teikiama atviroji prieiga prie mokslinių publikacijų. Visų pirma gavėjai užtikrina, kad jie arba autoriai išlaikytų pakankamai intelektinės nuosavybės teisių, kad galėtų laikytis jiems taikomų su atvirąja prieiga susijusių reikalavimų.

Dotacijos susitarime nustatytose sąlygose paprastai reikalaujama teikti atvirąją prieigą prie mokslinių tyrimų duomenų, užtikrinant galimybę taikyti išimtis, laikantis principo „kiek įmanoma, atviri, bet kiek būtina, uždari“, atsižvelgiant į teisėtus gavėjų interesus, įskaitant naudojimą komerciniais tikslais, ir kitus apribojimus, pavyzdžiui, duomenų apsaugos taisykles, privatumą, konfidencialumą, komercines paslaptis, Sąjungos konkurencingumo interesus, saugumo taisykles ar intelektinės nuosavybės teises.

Darbo programoje gali būti numatyta papildomų paskatų ar pareigų taikyti atvirojo mokslo metodus.

4. Visus mokslinių tyrimų duomenis, kurie gauti vykdant programos „Europos horizontas“ veiksmą, gavėjai tvarko laikydamiesi randamumo, prieinamumo, sąveikumo ir galimybės naudoti pakartotinai principų ir dotacijos susitarime nustatytų sąlygų, jie taip pat parengia duomenų tvarkymo planą.

Darbo programoje pagrįstais atvejais gali būti numatyta papildomų pareigų naudotis Europos atvirojo mokslo debesija (EAMD) mokslinių tyrimų duomenims saugoti ir prieigai prie jų teikti.

5. Savo sukurtus rezultatus ketinantys skleisti gavėjai iš anksto praneša apie tai kitiems veiksme dalyvaujantiems gavėjams. Bet kuris kitas gavėjas gali tam paprieštarauti, jei gali įrodyti, kad numatoma sklaida labai pakenktų teisėtiems jo interesams, susijusiems su jo sukurtais rezultatais ar turima pirmine informacija. Tokiais atvejais sklaida negali būti vykdoma, nebent būtų imtasi atitinkamų veiksmų šiems teisėtiems interesams apsaugoti.

6. Jei darbo programoje nenumatyta kitaip, pasiūlymuose pateikiamas naudojimosi rezultatais ir jų sklaidos planas. Jei numatoma naudojimosi rezultatais paskirtis yra produkto ar proceso projektavimas, kūrimas, gamyba ir pateikimas rinkai ar paslaugos kūrimas ir teikimas, plane pateikiama tokio naudojimosi strategija. Jei plane numatoma, kad rezultatais visų pirma bus naudojamasi neasocijuotosiose trečiosiose šalyse, teisės subjektai paaiškina, kodėl tas naudojimasis vis tiek atitiks Sąjungos interesus.

Gavėjai atnaujina planą veiksmo vykdymo laikotarpiu ir po jo , laikydamiesi dotacijos susitarimo .

7. Komisijos ar finansavimo įstaigos vykdomos stebėsenos ir sklaidos tikslais gavėjai pateikia visą prašomą informaciją, susijusią su naudojimusi savo sukurtais rezultatais ir tų rezultatų sklaida , laikantis dotacijos susitarime nustatytų sąlygų . Tokia informacija skelbiama viešai, atsižvelgiant į teisėtus gavėjų interesus.

36 straipsnis

Perdavimas ir licencijavimas

1. Gavėjai gali perduoti savo sukurtų rezultatų nuosavybės teises. Jie užtikrina, kad jų pareigos galiotų ir naujajam savininkui ir kad šis privalėtų perduoti šias pareigas paskesniems savininkams.

2. Jei dėl konkrečiai nurodytų trečiųjų šalių, įskaitant susijusius subjektus, raštu nesutarta kitaip ir jei tai nėra neįmanoma pagal taikytiną teisę, ketinantys perduoti rezultatų nuosavybės teises gavėjai iš anksto praneša apie tai bet kuriam kitam gavėjui, tebeturinčiam prieigos prie rezultatų teises. Pranešime turi būti pateikta pakankamai informacijos apie naująjį savininką, kad tas gavėjas galėtų įvertinti poveikį savo prieigos teisėms.

Jei dėl konkrečiai nurodytų trečiųjų šalių , įskaitant susijusius subjektus, raštu nesutarta kitaip, gavėjas gali paprieštarauti perdavimui, jei jis gali įrodyti, kad tuo perdavimu būtų pakenkta jo prieigos teisėms. Tokiu atveju perdavimas negali įvykti tol, kol atitinkami gavėjai nepasiekia susitarimo. Susitarime dėl dotacijos tam nustatomos laiko ribos.

3. Gavėjai gali suteikti licencijas ar kitaip suteikti teisę naudotis jų sukurtais rezultatais , įskaitant naudojimąsi išimtinėmis sąlygomis, jei tai nedaro neigiamo poveikio jų pareigų vykdymui. Išimtinės naudojimosi rezultatais licencijos gali būti suteikiamos, jeigu visi kiti atitinkami gavėjai sutinka atsisakyti savo naudojimosi jais teisių.

4. Pagrįstais atvejais dotacijos susitarime Komisijai arba finansavimo įstaigai nustatoma teisė prieštarauti rezultatų nuosavybės teisių perdavimui arba su rezultatais susijusių išimtinių licencijų suteikimui, jei:

a)	rezultatus kuriantys gavėjai gavo Sąjungos finansavimą;

b)	perduoti nuosavybės teises ar suteikti licencijas ketinama teisės subjektui, įsisteigusiam neasocijuotojoje trečiojoje valstybėje ir

c)	nuosavybės teisių perdavimas ar licencijų suteikimas neatitinka Sąjungos interesų.

Jei taikoma teisė prieštarauti, gavėjas iš anksto apie tai praneša. Teisė prieštarauti gali būti raštu atšaukta, jei perduoti nuosavybės teises ar suteikti licencijas ketinama konkrečiai nurodytiems teisės subjektams, taikant Sąjungos interesų apsaugos priemones.

37 straipsnis

Prieigos teisės

1. Taikomi šie prieigos teisių principai:

a)	prašymas leisti naudotis prieigos teisėmis arba prieigos teisių atsisakymai teikiami raštu;

b)	jei su teisių teikėju nesutarta kitaip, prieigos teisės neapima teisės teikti sublicencijas;

c)	prieš prisijungdami prie dotacijos susitarimo, gavėjai informuoja vieni kitus apie bet kokius prieigos prie jų turimos pirminės informacijos teikimo apribojimus;

d)	jei kuris nors gavėjas nebedalyvauja veiksme, tai nedaro poveikio jo pareigai teikti prieigą;

e)	jei kuris nors gavėjas nevykdo savo pareigų, gavėjai gali susitarti atimti iš jo prieigos teises.

2. Gavėjai teikia prieigą:

a)	prie savo sukurtų rezultatų (nemokamai) bet kuriam kitam veiksme dalyvaujančiam gavėjui, kuriam to reikia, kad jis galėtų vykdyti savo užduotis;

prie savo turimos pirminės informacijos bet kuriam kitam veiksme dalyvaujančiam gavėjui, kuriam to reikia, kad jis galėtų vykdyti savo užduotis, atsižvelgiant į 1 dalies c punkte nurodytus apribojimus; ta prieiga teikiama nemokamai, nebent prieš prisijungdami prie dotacijos susitarimo gavėjai būtų susitarę kitaip;

prie savo sukurtų rezultatų ir, atsižvelgiant į 1 dalies c punkte nurodytus apribojimus, prie savo turimos pirminės informacijos bet kuriam kitam veiksme dalyvaujančiam gavėjui, kuriam to reikia, kad jis galėtų naudotis savo paties sukurtais rezultatais; ta prieiga teikiama sutartomis sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis.

3. Jei gavėjai nesusitaria kitaip, jie taip pat teikia prieigą prie savo sukurtų rezultatų ir, atsižvelgiant į 1 dalies c punkte nurodytus apribojimus, prie savo turimos pirminės informacijos teisės subjektui, kuris:

a)	yra įsisteigęs valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje;

b)	yra tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojamas kito gavėjo arba yra tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojamas to paties subjekto, kuris kontroliuoja tą gavėją, arba tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja tą gavėją ir

c)	turi turėti tą prieigą, kad galėtų naudotis to gavėjo sukurtais rezultatais , laikantis gavėjo naudojimosi pareigų .

Prieiga teikiama sutartomis sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis.

4. Prašymas suteikti prieigą naudojimosi rezultatais tikslais gali būti pateiktas per vienus metus nuo veiksmo pabaigos, nebent gavėjai susitartų dėl kitokio termino.

5. Sąjungos finansavimą gavę gavėjai nemokamai teikia prieigą prie savo sukurtų rezultatų Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms, kad jie galėtų kurti, įgyvendinti ir stebėti įvairių krypčių Sąjungos politiką ar programas. Prieiga galima naudotis tik nekomerciniais ir nekonkurenciniais tikslais.

Tokios prieigos teisės netaikomos bendrajai informacijai apie gavėjus.

Sąjungos finansavimą gavę gavėjai, vykdantys grupės „Civilinė visuomenės sauga“ veiksmus ▌, taip pat nemokamai teikia prieigą prie savo sukurtų rezultatų valstybių narių nacionalinėms valdžios institucijoms, kad jos galėtų kurti, įgyvendinti ir stebėti tos srities politiką ar programas. Prieiga galima naudotis tik nekomerciniais ir nekonkurenciniais tikslais, o ji suteikiama pagal dvišalį susitarimą, kuriame nustatomos konkrečios sąlygos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad tomis teisėmis būtų naudojamasi tik numatytu tikslu ir kad būtų taikomi tinkami konfidencialumo įsipareigojimai. Prašymą teikianti valstybė narė, Sąjungos institucija, įstaiga, organas ar agentūra apie jį praneša visoms valstybėms narėms.

6. Atitinkamais atvejais darbo programoje gali būti numatyta papildomų prieigos teisių.

38 straipsnis

Specialios ▌nuostatos

EMTT veiksmams, mokymo ir judumo veiksmams, ikiprekybinių viešųjų pirkimų veiksmams, novatoriškų sprendimų viešųjų pirkimų veiksmams, bendro programos finansavimo veiksmams ir koordinavimo bei paramos veiksmams gali būti taikomos specialios nuosavybės, naudojimosi ir sklaidos, nuosavybės teisių perdavimo ir licencijavimo, taip pat prieigos teisių taisyklės.

Šios specialios taisyklės nustatomos dotacijos susitarime ir jomis nekeičiamos su atvirąja prieiga susiję principai ir pareigos.

▌

39 straipsnis

Apdovanojimai

1. Apdovanojimai pagal Programą skiriami ir valdomi pagal Finansinio reglamento IX antraštinę dalį, nebent šiame skyriuje būtų nurodyta kitaip.

2. Konkurse gali dalyvauti visi teisės subjektai, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos, nebent darbo programoje arba konkursų taisyklėse būtų nurodyta kitaip.

3. Jei reikia, Komisija ar finansavimo įstaiga apdovanojimus gali teikti kartu su:

a)	kitomis Sąjungos įstaigomis;

b)	trečiosiomis valstybėmis, be kita ko, jų mokslo ir technologijų organizacijomis ar agentūromis;

c)	tarptautinėmis organizacijomis arba

d)	ne pelno teisės subjektais.

4. Darbo programoje ar konkurso taisyklėse turi būti nustatytos pareigos, susijusios su komunikacija ir, jei reikia, naudojimusi ir sklaida , nuosavybe ir prieigos teisėmis, įskaitant licencijavimo nuostatas .

IV SKYRIUS

Viešieji pirkimai

40 straipsnis

Viešieji pirkimai

1. Viešieji pirkimai pagal Programą rengiami ir valdomi pagal Finansinio reglamento VII antraštinę dalį, nebent šiame skyriuje būtų nurodyta kitaip.

2. Viešieji pirkimai gali būti ir ikiprekybiniai viešieji pirkimai bei novatoriškų sprendimų viešieji pirkimai, vykdomi Komisijos ar finansavimo įstaigos savo reikmėms arba kartu su valstybių narių ir asocijuotųjų šalių perkančiosiomis organizacijomis. Tokiu atveju taikomos 22 straipsnyje nustatytos taisyklės.

V SKYRIUS

Derinimo operacijos ir mišrus finansavimas

41 straipsnis

Derinimo operacijos

Pagal šią programą nustatytos derinimo operacijos vykdomos laikantis programos „InvestEU“ ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies.

42 straipsnis

Mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ ir Europos inovacijų tarybos lėšų

1. Mišraus finansavimo iš programos „Europos horizontas“ arba Europos inovacijų tarybos lėšų dalims, kurias sudaro dotacijos ir grąžintini avansai, taikomi 30–33 straipsniai.

2. Mišrus finansavimas iš Europos inovacijų tarybos lėšų teikiamas laikantis 43 straipsnio. Mišriu finansavimu iš Europos inovacijų tarybos lėšų veiksmas gali būti remiamas tol, kol gali būti finansuojamas atliekant derinimo operaciją arba finansavimo ir investavimo operaciją, kuriai visai pagal programą „InvestEU“ taikoma ES garantija. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 209 straipsnio, 2 dalyje, visų pirma jos a ir d punktuose, nustatytos sąlygos netaikomos mišraus finansavimo iš Europos inovacijų tarybos lėšų skyrimo metu.

3. Mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ lėšų gali būti skiriamas bendro programos finansavimo veiksmui, kurį vykdant bendroje valstybių narių ir asocijuotųjų šalių programoje numatoma naudoti finansines priemones atrinktiems veiksmams remti. Tokių veiksmų vertinimas ir atranka atliekami laikantis 11, 19, 20, 24, 25 ir 26 straipsnių. Mišraus finansavimo iš programos „Europos horizontas“ lėšų teikimo sąlygos atitinka 29 straipsnį, pagal analogiją – 43 straipsnio 9 dalį ir papildomas bei pagrįstas darbo programoje nustatytas sąlygas.

4. Su mišriu finansavimu iš programos „Europos horizontas“ ir Europos inovacijų tarybos lėšų susijusios grąžinamos sumos, be kita ko, grąžinami avansai ir pajamos, pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 3 dalies f punktą ir 21 straipsnio 4 dalį laikomi vidaus asignuotosiomis pajamomis.

5. Mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ ir Europos inovacijų tarybos lėšų teikiamas taip, kad būtų skatinamas Sąjungos konkurencingumas ir neiškraipoma konkurencija vidaus rinkoje .

42a straipsnis

Priemonė „Pathfinder“

1. Pagal priemonę „Pathfinder“ teikiamos dotacijos konsorciumų arba vieno gavėjo įgyvendinamiems labai rizikingiems pažangiausiems projektams, kuriais siekiama plėtoti radikalias inovacijas ir naujas rinkos galimybes. Pagal priemonę „Pathfinder“ parama teikiama kuo ankstesniais mokslinių, technologinių ir giliųjų technologijų tyrimų bei technologinės plėtros etapais, įskaitant koncepcijos ir prototipų tikrinimą tvirtinant technologijas.

Priemonė „Pathfinder“ daugiausia įgyvendinama rengiant atvirus kvietimus teikti pasiūlymus pagal metodą „iš apačios į viršų“, kartą per metus nustatant reguliarias galutines datas, ir suteikia konkurencingų iššūkių, padedančių nustatyti pagrindinius strateginius tikslus, kuriais skatinamas pažangiosios technologijos ir radikalus mąstymas.

2. Priemonės „Pathfinder“ pereinamojo laikotarpio veikla visų rūšių tyrėjams ir novatoriams padedama rasti būdų komerciniam vystymuisi Sąjungoje, pvz., vykdyti demonstracinę veiklą ir galimybių studijas, kad būtų galima įvertinti galimus verslo atvejus, ir remti atžalinių įmonių ir pradedančių įmonių steigimą.

a)	sprendimai dėl kvietimų teikti pasiūlymus skelbimo ir turinio priimami atsižvelgiant į darbo programoje nustatytus su atitinkama veiksmų visuma susijusius tikslus ir biudžetą;

kiekvienam pasiūlymui, jau atrinktam pagal Europos inovacijų tarybos priemonę „Pathfinder“ skelbiant kvietimą teikti pasiūlymus, gali būti teikiamos 50 000 EUR neviršijančios fiksuoto dydžio dotacijos, kad būtų vykdoma papildoma veikla, įskaitant skubius koordinavimo ir paramos veiksmus, susijusius su veiksmų visumą įgyvendinančios gavėjų bendruomenės stiprinimu, pavyzdžiui, galimų atžalinių įmonių ir potencialių rinkas kuriančių inovacijų vertinimu ar verslo plano parengimu. Pagal specialiąją programą įsteigtas Programos komitetas informuojamas apie tokius atvejus.

3. Europos inovacijų tarybos priemonei „Pathfinder“ taikomi 25 straipsnyje apibrėžti skyrimo kriterijai.

43 straipsnis

Priemonė „Accelerator“

1. Europos inovacijų tarybos priemonės „Accelerator“ tikslas – iš esmės remti rinkas kuriančias inovacijas . Pagal ją remiami tik pavieniai gavėjai ir daugiausia teikiama mišraus finansavimo parama. Tam tikromis sąlygomis pagal ją taip pat gali būti teikiama tik dotacijoms skirta parama ir tik nuosavam kapitalui skirta parama.

Pagal Europos inovacijų tarybos priemonę „Accelerator“ siūloma dviejų rūšių parama:

—	mišraus finansavimo parama MVĮ, įskaitant pradedančiąsias įmones ir, išimtiniais atvejais, mažas vidutinės kapitalizacijos įmones, plėtojančias proveržio ir ardomąsias inovacijas

—	tik dotacijomis teikiama parama MVĮ, įskaitant pradedančiąsias įmones, plėtojančias bet kokios rūšies inovacijas, pradedant nuo inkrementinių inovacijų ir baigiant proveržio ir ardomosiomis inovacijomis, ir siekiančias tolesnės plėtros.

Taip pat gali būti teikiama tik nuosavam kapitalui skirta parama galimybės naudotis bankų paslaugomis neturinčioms MVĮ, įskaitant pradedančiąsias įmones, kurios jau yra gavusios tik dotacijomis teikiamą paramą.

Pagal Europos inovacijų tarybos priemonę „Accelerator“ teikiama tik dotacijoms skirta parama teikiama, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	projekte pateikiama informacija apie pareiškėjo pajėgumus ir ketinimą plėsti veiklą;

b)	gavėjas gali būti tik pradedančioji įmonė arba MVĮ;

c)	pagal Europos inovacijų tarybos priemonę „Accelerator“ teikiama tik dotacijoms skirta parama gavėjui gali būti suteikta tik vieną kartą programos „Europos horizontas“ įgyvendinimo laikotarpiu ir negali viršyti 2,5 mln. EUR.

1a. Europos inovacijų tarybos priemonė „Accelerator“ skirta valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje įsisteigusiems teisės subjektams, kurie yra pradedančiosios įmonės, MVĮ arba , išimtiniais atvejais, mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės , ketinančios plėsti veiklą . Pasiūlymą gali teikti gavėjas arba , gavus išankstinį gavėjo sutikimą, vienas ar daugiau fizinių asmenų arba teisės subjektų, ketinančių įsteigti arba remti tą gavėją. Pastaruoju atveju finansavimo susitarimas bus pasirašytas tik su gavėju.

2. Pasiūlymus pagal kiekvieno jų privalumus vertina nepriklausomi ekspertai, o jų atranka vykdoma kasmet skelbiant atvirą kvietimą, kuriam nustatomi galutiniai terminai;

3. Pasiūlymus pagal kiekvieno jų privalumus vertina išorės nepriklausomi ekspertai, o jų atranka vykdoma nuolat skelbiant atvirą kvietimą, kuriam nustatomi galutiniai terminai; tai atliekama laikantis 24–26 straipsnių ir atsižvelgiant į 4 dalį.

4. Taikomi šie skyrimo kriterijai:

a)	pažangumo;

poveikio;

c)	su veiksmu , kuriuo būtų užkertamas kelias investicijoms, susijusios rizikos lygio , įgyvendinimo kokybės bei veiksmingumo ir poreikio gauti Sąjungos paramą.

5. Atitinkamiems pareiškėjams sutikus Komisija arba programą „Europos horizontas“ įgyvendinančios finansavimo įstaigos (įskaitant EIT ŽIB) gali pateikti pirmuosius du kriterijus jau atitinkantį inovacijų ir platinimo rinkoje veiksmo pasiūlymą vertinti iš karto pagal paskutinį skyrimo kriterijų, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

pasiūlymas yra susijęs su bet kuriuo kitu šios programos pagal programą „Horizontas 2020“ ▌finansuojamu veiksmu arba, jei pasiūlymas priklauso programos „Europos horizontas“ pirmos darbo programos bandomajam projektui, su nacionalinėmis ir (arba) regioninėmis programomis, pradedant nuo tokios sistemos poreikio nustatymo. Išsamios nuostatos išdėstomos specialiojoje programoje .

b)	remiamasi ankstesne projekto peržiūra , atlikta ne anksčiau kaip prieš 2 metus , per kurią vertintas pasiūlymo pažangumas ir poveikis, ir atsižvelgiama į darbo programoje nustatytas išsamesnes sąlygas ir procedūras.

6. Gali būti suteikiamas pažangumo ženklas, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	gavėjas yra pradedančioji įmonė, MVĮ arba maža vidutinės kapitalizacijos įmonė ;

b)	pasiūlymas buvo tinkamas finansuoti ir buvo pripažintas tinkamu pagal 4 dalyje nurodytiems pirmiems dviem skyrimo kriterijams taikomas ribines vertes;

c)	veikla būtų tinkama finansuoti kaip susijusi su inovacijų veiksmu.

7. Palankiai įvertintam pasiūlymui išorės nepriklausomi ekspertai pasiūlo skirti atitinkamą paramą pagal Europos inovacijų tarybos priemonę „Accelerator“ , atsižvelgdami į prisiimamą riziką ir į tai, kiek išteklių ir laiko reikia norint pateikti inovaciją rinkai ir ją joje diegti.

Komisija gali atmesti nepriklausomų išorės ekspertų atrinktą pasiūlymą dėl pagrįstų priežasčių, įskaitant neatitiktį Sąjungos politikos tikslams. Programos komitetas informuojamas apie tokio atmetimo priežastis.

8. Paramos pagal Europos inovacijų tarybos priemonę „Accelerator“ dalis, kurią sudaro dotacija ar grąžintinas avansas, neviršija 70 proc. visų atrinkto inovacijų veiksmo tinkamų finansuoti išlaidų.

9. Su nuosavu kapitalu ir grąžintina parama susijusių paramos pagal Europos inovacijų tarybos priemonę „Accelerator“ dalių įgyvendinimo sąlygos išsamiai nustatomos Sprendime [specialiojoje programoje].

10. Sutartyje dėl atrinkto veiksmo nustatomi konkretūs išmatuojami tarpiniai tikslai ir paramos pagal Europos inovacijų tarybos priemonę „Accelerator“ atitinkamos išankstinės ir dalinės išmokos.

Mišraus finansavimo Europos inovacijų tarybos lėšomis atveju su inovacijų veiksmu susijusi veikla gali būti pradėta ir pirmoji dotacijos išankstinio finansavimo dalis arba grąžintinas avansas sumokėti prieš įgyvendinant kitas skirto mišraus finansavimo Europos inovacijų tarybos lėšomis dalis. Tų dalių įgyvendinimas priklauso nuo to, ar pasiekti konkretūs sutartyje nustatyti tarpiniai tikslai.

11. Jei išmatuojami tarpiniai tikslai nepasiekti, veiksmas, remiantis sutartimi, sustabdomas, pakeičiamas arba , deramai pagrindus, nutraukiamas. Jis gali būti nutraukiamas ir tuo atveju, jei neįmanoma užtikrinti numatyto išplitimo , visų pirma Sąjungos rinkoje.

Išimtiniais atvejais ir remdamasi Europos inovacijų tarybos valdybos rekomendacijomis , Komisija gali nuspręsti padidinti paramą pagal Europos inovacijų tarybos priemonę „Accelerator“ atsižvelgdama į išorės nepriklausomų ekspertų atliktos projekto peržiūros rezultatus . Programos komitetas informuojamas apie tokius atvejus.

VI skyrius

Ekspertai

44 straipsnis

Nepriklausomų išorės ekspertų skyrimas

1. Siekiant sudaryti kandidatų duomenų bazę, nepriklausomi išorės ekspertai nustatomi ir atrenkami pagal kandidatūrų teikimo kvietimus, skirtus fiziniams asmenims arba atitinkamoms organizacijoms, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų agentūroms, mokslinių tyrimų įstaigoms, universitetams, standartizavimo organizacijoms, pilietinės visuomenės organizacijoms ar įmonėms.

Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 237 straipsnio 3 dalies, Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga gali išimtiniais ir deramai pagrįstais atvejais skaidriai atrinkti bet kurį tinkamą kvalifikaciją turintį ekspertą, neįtrauktą į duomenų bazę, su sąlyga, kad paskelbus kvietimą pareikšti susidomėjimą tinkamų išorės ekspertų nerasta .

Tokie ekspertai deklaruoja savo nepriklausomumą ir gebėjimą siekti programos „Europos horizontas“ tikslų.

2. Remiantis Finansinio reglamento 237 straipsnio 2 ir 3 dalimis, atlygis nepriklausomiems išorės ekspertams mokamas pagal standartines sąlygas. Pagrįstais ir išimtiniais atvejais, remiantis atitinkamais rinkos standartais, gali būti nustatytas didesnis nei standartinėse sąlygose numatytas, tinkamas atlygis – visų pirma tai taikoma konkretiems aukšto lygio ekspertams.

3. Be informacijos, skelbiamos pagal Finansinio reglamento 38 straipsnio 2 ir 3 dalis, Komisijos arba finansavimo įstaigos interneto svetainėje bent kasmet skelbiami individualiai paskirtų nepriklausomų išorės ekspertų, vertinančių paraiškas dėl dotacijų, vardai ir pavardės ir jų kompetencijos sritys. Ši informacija renkama, tvarkoma ir skelbiama laikantis ES duomenų apsaugos taisyklių.

3a. Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga imasi tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią interesų konfliktams, susijusiems su nepriklausomų išorės ekspertų dalyvavimu pagal Finansinio reglamento 61 straipsnį ir 150 straipsnio 5 dalį.

Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga užtikrina, kad ekspertas, kuriam kilo interesų konfliktas, susijęs su klausimu, kuriuo jis prašomas pateikti nuomonę, nevertintų to konkretaus klausimo, nekonsultuotų ar nepadėtų jį sprendžiant.

3-b. Skirdama išorės nepriklausomus ekspertus Komisija arba atitinkama finansavimo įstaiga imasi atitinkamų priemonių siekdama užtikrinti, kad ekspertų ir vertinimo grupių sudėtis būtų subalansuota kvalifikacijos, patirties, žinių, be kita ko, specialiųjų žinių, visų pirma socialinių ir humanitarinių mokslų srityje, geografinės įvairovės ir lyčių požiūriu, atsižvelgiant į padėtį veiksmo srityje.

3b. Prireikus, siekiant užtikrinti vertinimo kokybę, kiekvieną pasiūlymą įvertina atitinkamas skaičius ekspertų.

3c. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiama informacija apie visų nepriklausomų ir išorės ekspertų darbo užmokesčio dydį. Užmokestis įtraukiamas į administracines Programos išlaidas.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

SU PROGRAMA SUSIJUSI STEBĖSENA, KOMUNIKACIJA, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

45 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1. Komisija nuolat atlieka programos „Europos horizontas“, jos specialiosios programos ir EIT veiklos valdymo ir įgyvendinimo stebėseną. Siekiant padidinti skaidrumą, šie duomenys taip pat skelbiami viešai prieinamu būdu Komisijos tinklalapyje, atsižvelgiant į naujausią atnaujintą informaciją.

Visų pirma, duomenys apie projektus, finansuojamus iš Europos mokslinių tyrimų tarybos, Europos partnerysčių, misijų, Europos inovacijų tarybos ir EIT lėšų, įtraukiami į tą pačią duomenų bazę.

Juos sudaro:

i)	per nustatytą laiką pasiekti rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje ir V priede kartu su poveikio trajektorijomis nustatytų tikslų, kasmetinė ataskaita;

ii)

informacija apie socialinių ir humanitarinių mokslų integravimo lygį, žemesniojo ir aukštesniojo technologinio pasirengimo lygių santykį bendrų mokslinių tyrimų srityje, šalių, kuriose didinamas dalyvių skaičius, dalyvavimą, bendruose projektuose dalyvaujančių konsorciumų geografinė sudėtis, tyrėjų atlyginimų pokyčius, dviejų etapų pasiūlymų teikimo ir vertinimo procedūros taikymą, priemones, skirtas Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendradarbiavimo ryšiams palengvinti, vertinimo persvarstymą ir skundų skaičių bei rūšis, klimato kaitos aspekto integravimo lygį ir susijusias išlaidas, MVĮ dalyvavimą, privataus sektoriaus subjektų dalyvavimą, lyčių dalyvavimą finansuojamuose veiksmuose, vertinimo grupėse, valdybose ir patariamosiose grupėse, pažangumo ženklus, Europos partnerystes ir bendro finansavimo normą, papildomą ir bendrą finansavimą iš kitų Sąjungos fondų, mokslinių tyrimų infrastruktūrą, laiką iki dotacijos suteikimo, tarptautinio bendradarbiavimo lygį, piliečių dalyvavimą ir pilietinės visuomenės dalyvavimą;

iii)	projektų lygmeniu suskirstytų išlaidų dydis, kad būtų galima atlikti konkrečią analizę, įskaitant išlaidas pagal intervencines sritis;

iv)	paraiškų perteklius, visų pirma pasiūlymų ir pasiūlymų, tenkančių kvietimui teikti pasiūlymus, skaičius, jų vidutinis balas, nustatytas ribas viršijančių ir jų nesiekiančių pasiūlymų dalis.

2. Komisijai pagal 50 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl V priedo pakeitimų, kad reikiamais atvejais būtų papildyti arba pakeisti poveikio trajektorijos rodikliai ir nustatytos pradinės ir siektinos reikšmės.

3. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad Programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku , nedidinant gavėjų administracinės naštos . Todėl Sąjungos lėšų gavėjams , be kita ko, veiksmuose dalyvaujančių tyrėjų lygmeniu, kad būtų galima atsekti jų karjerą ir judumą, ir (jei reikia) valstybėms narėms (32) nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

3a. Kokybinė analizė, kurią atlieka Komisija ir Sąjungos arba nacionalinės finansavimo įstaigos, kiek įmanoma papildo kiekybinius duomenis.

4. Priemonės, skirtos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendradarbiavimo ryšiams palengvinti, stebimos ir peržiūrimos vykdant darbo programas.

46 straipsnis

Informavimas, komunikacija, viešinimas, naudojimasis rezultatais ir jų sklaida

1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus , taip pat ir dėl apdovanojimų ) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2. Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Be to, ji laiku teikia išsamią informaciją valstybėms narėms ir gavėjams. Suinteresuotiems subjektams teikiamos įrodymais pagrįstos derinimo paslaugos, sukurtos remiantis analitiniais duomenimis ir tinklų panašumais, siekiant suformuoti konsorciumus bendradarbiavimu grindžiamiems projektams įgyvendinti, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad būtų nustatytos tinklaveikos galimybės mažai rezultatų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiekiančių valstybių narių teisės subjektams. Remiantis tokia analize, gali būti organizuojami tiksliniai derinimo renginiai atsižvelgiant į konkrečius kvietimus teikti pasiūlymus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

3. Komisija taip pat parengia naudojimosi rezultatais ir jų sklaidos strategiją, kurios tikslas – didinti rezultatų ir žinių, sukurtų vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą pagal Programą, prieinamumą ir sklaidą siekiant, kad jais būtų greičiau pasinaudota rinkoje ir kad Programa padarytų didesnį poveikį. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, taip pat prie informavimo, komunikacijos, viešinimo, naudojimosi rezultatais ir jų sklaidos veiklos, susijusios su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

47 straipsnis

Programos vertinimas

1. Programos vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatais būtų galima remtis priimant sprendimus dėl programos, ją pakeisiančios priemonės ir kitų su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių iniciatyvų.

2. Tarpinis Programos vertinimas atliekamas padedant nepriklausomiems ekspertams, atrinktiems remiantis skaidriu procesu , kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios. Šis vertinimas apima portfelio analizę ir ilgalaikio ankstesnių bendrųjų programų poveikio vertinimą ir sudaro pagrindą atitinkamam programos įgyvendinimo koregavimui ir (arba) programos persvarstymui . Jį atliekant įvertinamas Programos poveikis, veiksmingumas, efektyvumas, aktualumas, darna ir Sąjungos pridėtinė vertė.

3. Baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį Programos vertinimą. Atliekant ši vertinimą, vertinamas ir ilgalaikis ankstesnių bendrųjų programų poveikis.

4. Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija paskelbia ir išplatina ir jas pristato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

48 straipsnis

Auditai

1. Programos kontrolės sistema užtikrinama tinkama pasitikėjimo ir kontrolės pusiausvyra, atsižvelgiant į administracines ir kitas kontrolės išlaidas, patiriamas visais, ypač dalyvių, lygmenimis. Visai Programai taikomos aiškios ir nuoseklios audito taisyklės.

2. Programos audito strategija grindžiama finansiniu reprezentatyviosios visos Programos išlaidų imties auditu. Reprezentatyvioji imtis gali būti papildoma imtimi, sudaryta remiantis su išlaidomis susijusios rizikos vertinimu. Iš skirtingų Sąjungos programų lėšų bendrai finansuojamų veiksmų auditas atliekamas tik kartą ir apima visas susijusias programas bei kiekvienoje jų nustatytas taikytinas taisykles.

3. Be to, Komisija ar finansavimo įstaiga gali rengti bendras gavėjų sistemų peržiūras. Šias neprivalomas tam tikrų rūšių gavėjams taikomas bendras peržiūras sudaro sistemų ir procesų auditas ir operacijų auditas, kurį atlieka kompetentingas nepriklausomas auditorius, turintis reikiamą kvalifikaciją statutų nustatytam apskaitos dokumentų auditui atlikti pagal Direktyvą 2006/43/EB (33). Šios peržiūros gali būti atliekamos tuo atveju, kai Komisija ar finansavimo įstaiga nori gauti bendrą patikinimą dėl patikimo finansinio išlaidų valdymo ir persvarstyti, koks turi būti ex post auditų mastas ir reikalavimai dėl finansinių ataskaitų sertifikatų.

4. Remiantis Finansinio reglamento 127 straipsniu, Komisija ar finansavimo įstaiga gali kliautis Sąjungos įnašų naudojimo auditais, atliktais kitų nepriklausomų ir kompetentingų asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų.

5. Auditai gali būti atliekami ne vėliau kaip per dvejus metus po likučio išmokėjimo.

5a. Komisija skelbia audito gaires, kuriomis siekiama užtikrinti patikimą ir vienodą audito procedūrų ir taisyklių taikymą ir aiškinimą per visą Programos laikotarpį.

49 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1. Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai remiantis dokumentais ir patikrinimais vietoje atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal šį reglamentą, auditą arba, jei jie yra tarptautinės organizacijos, jų patikrinimus laikantis su tomis organizacijomis sudarytų susitarimų.

2. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimus vietoje, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nuostatomis ir procedūromis, kad nustatytų, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų, susijusių su Sąjungos finansavimu ar biudžeto garantijomis, teikiamais pagal šį reglamentą.

3. Trečiųjų valstybių kompetentingos institucijos ir tarptautinės organizacijos taip pat gali būti paprašytos pagal savitarpio teisinės pagalbos susitarimus bendradarbiauti su Europos prokuratūra, kai ji atlieka pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 jos kompetencijai priklausančius nusikalstamų veikų tyrimus.

4. Nedarant poveikio 1 ir 2 dalims, bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis susitarimuose, sutartyse, dotacijų susitarimuose ir kituose teisinių įsipareigojimų dokumentuose, taip pat įgyvendinant šį reglamentą sudarytuose susitarimuose, kuriais nustatoma biudžeto garantija, pateikiamos nuostatos, kuriomis Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai pagal savo kompetenciją atlikti tokius auditus ir patikras bei inspektavimus vietoje. Į jas įeina nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad lygiavertes teises suteiktų visos trečiosios šalys, susijusios su Sąjungos lėšų arba finansavimo operacijos, kuriai visai ar kurios daliai taikoma biudžeto garantija, įgyvendinimu.

50 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 45 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 45 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 45 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

51 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 1291/2013 ir Reglamentas (ES) Nr. 1290/2013 panaikinami nuo 2021 m. sausio 1 d.

52 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui pagal Reglamentą (ES) Nr. 1291/2013 ir Reglamentą (ES) Nr. 1290/2013, kurie toliau taikomi tiems veiksmams tol, kol šie užbaigiami. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1290/2013 ir pagal atitinkamus finansavimo įstaigų pagrindinius aktus priimti darbo planai ir juose numatyti veiksmai taip pat yra toliau reglamentuojami Reglamento (ES) Nr. 1290/2013 ir tų pagrindinių aktų tol, kol jie įgyvendinami.

2. Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal ankstesnį Reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, prie šios programos.

53 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C […], […], p. […].

(2) OL C […], […], p. […].

(3) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija. Pabrauktas tekstas, dėl kurio nebuvo susitarta per tarpinstitucines derybas.

(4) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžčių (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(5)

(6) Kai bus priimtas galutinis reglamento tekstas, OL C serijoje tikimasi paskelbti šią Komisijos deklaraciją:

„Komisija ketina įgyvendinti EIT programos „Accelerator“ biudžetą taip, kad būtų užtikrinta, jog tik dotacijomis skiriama parama MVĮ, įskaitant pradedančiąsias įmones, atitiktų paramą, teikiamą pagal programos „Horizontas 2020“ MVĮ priemonės biudžetą, laikantis sąlygų, nustatytų reglamento „Horizontas Europa“ 43 straipsnio 1 dalyje ir X konstatuojamojoje dalyje“.

(7) 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 294/2008 (OL L 97, 2008 4 9, p. 1), iš dalies pakeistas 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1292/2013 (OL L 347, 2013 12 20, p. 174).

(8) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES).

(9)

(10) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(11) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(12) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(13) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(14) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(15) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(16) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(17) 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).

(18) OL C 205, 2013 7 19, p. 9.

(19) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).

(20) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(21)

(22) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006.

(23) OL: …

(24) Kai bus priimtas galutinis šio reglamento tekstas, OL C serijoje tikimasi paskelbti šią Komisijos deklaraciją:

„Komisija atkreipia dėmesį į teisėkūros institucijų pasiektą kompromisą dėl 5 straipsnio formuluotės. Komisijos nuomone, 1 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta specialioji gynybos srities mokslinių tyrimų programa apima tik mokslinių tyrimų veiksmus pagal būsimą Europos gynybos fondą, o technologinės plėtros veiksmai laikomi nepatenkančiais į šio reglamento taikymo sritį.“

(25) Kai bus priimtas galutinis šio reglamento tekstas, OL C serijoje tikimasi paskelbti Komisijos deklaraciją, kuri gali būti formuluojama taip: „Gavusi prašymą, Komisija ketina pasikeisti nuomonėmis su atsakingu Europos Parlamento komitetu dėl: i) galimų SESV 185 ir 187 straipsniais grindžiamų kandidatų sąrašo, kuris bus įtrauktas į (įžanginius) poveikio vertinimus; ii) preliminarių misijų, kurias nustatė misijų valdybos, sąrašo; iii) strateginio plano rezultatų iki jo oficialaus priėmimo ir iv) ji pateiks dokumentus, susijusius su darbo programomis, ir jais dalysis.“

(26) Gali būti finansuojami moksliniai tyrimai, susiję su lytinių liaukų vėžio gydymu;

(27) Vadovaudamasi galutiniu teisės aktu, Komisija paskelbs pareiškimą dėl mokslinių tyrimų žmogaus embriono kamieninių ląstelių srityje kaip programos „Horizontas 2020“ atveju (Deklaracija 2013 / C 373/02).

(28) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).

(29) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

(30) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, 2009 8 20, p. 76).

(31) Ši procedūra bus paaiškinta dokumente, kuris skelbiamas prieš pradedant vertinimo procesą.

(32) Nuostatos dėl Europos partnerysčių stebėsenos išdėstytos šio reglamento III priede.

(33) 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87).

I PRIEDAS

BENDROS VEIKLOS KRYPTYS

3 straipsnyje nustatytų bendrojo ir konkrečių tikslų įgyvendinant visą Programą ▌siekiama vykdant veiksmus, susijusius su šiame priede ir specialiosios programos I priede aprašytomis intervencinėmis sritimis ir bendromis veiklos kryptimis.

1) I veiklos sritis „ Pažangus mokslas“

Vykdant toliau nurodytą veiklą, šioje srityje, laikantis 4 straipsnio, skatinama mokslinė kompetencija, į Europą pritraukiami talentingiausi žmonės, teikiama tinkama parama pradedantiesiems mokslo darbuotojams ir padedama kurti ir skleisti mokslinę kompetenciją, kokybiškas žinias, metodikas ir įgūdžius, technologijas ir pasaulinių uždavinių socialinėje, aplinkos ir ekonomikos srityse sprendimus. Šia veikla ▌prisidedama ir prie kitų 3 straipsnyje nurodytų konkrečių Programos tikslų.

Europos mokslinių tyrimų taryba: patrauklaus ir lankstaus finansavimo teikimas siekiant suteikti talentingiems ir kūrybingiems tyrėjams , dėmesį skiriant pradedantiesiems mokslo darbuotojams, ir jų grupėms galimybę vykdyti perspektyviausius mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus , neatsižvelgiant į jų pilietybę ir kilmės šalį ir konkuruojant visoje Sąjungoje vien tik pagal pažangumo kriterijų .

Intervencinės sritys: mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai

Programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“: naujų žinių ir įgūdžių suteikimas tyrėjams, sudarant tarpvalstybinio, tarpsektorinio ir tarpdisciplinio judumo ir matomumo sąlygas , stiprinant mokymo ir karjeros raidos sistemas , taip pat formuojant ir tobulinant įdarbinimą institucijų ir nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į Europos mokslininkų chartiją ir mokslininkų įdarbinimo elgesio kodeksą ; ši veikla pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ padeda padėti pagrindus pažangiems Europos moksliniams tyrimams visoje Europoje , skatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir investicijas ir spręsti dabartinius bei būsimus visuomenės uždavinius.

Intervencinės sritys: pažangumo puoselėjimas skatinant tarpvalstybinį, tarpsektorinį ir tarpdisciplinį tyrėjų judumą; naujų įgūdžių įgijimo skatinimas užtikrinant pažangų tyrėjų mokymą; žmogiškųjų išteklių stiprinimas ir įgūdžių ugdymas visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje; sąveikos gerinimas ir palankesnių sąlygų jai sudarymas; visuomenės informuotumo didinimas.

Mokslinių tyrimų infrastruktūra: pasaulinio lygio tvarios mokslinių tyrimų infrastruktūros, atviros ir prieinamos geriausiems Europos ir kitų šalių tyrėjams, kūrimas Europoje. Skatinimas naudoti esamas mokslinių tyrimų infrastruktūras, įskaitant finansuojamas iš ESI fondų. Vykdant šią veiklą ir susijusios Sąjungos politikos bei tarptautinio bendradarbiavimo veiklą, bus didinamas mokslinių tyrimų infrastruktūros potencialas remti mokslinę pažangą bei inovacijas ir sudaryti sąlygas atvirajam ir pažangiam mokslui , laikantis FAIR principų .

Intervencinės sritys: Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konteksto konsolidavimas ir plėtojimas ; mokslinės infrastruktūros atvėrimas, integravimas ir sujungimas; mokslinių tyrimų infrastruktūrų potencialas inovacijų srityje ir veikla inovacijų bei mokymo srityse; Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros politikos ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas.

2) II veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“

Vykdant toliau nurodytą veiklą, šioje srityje, laikantis 4 straipsnio, padedama kurti ir geriau skleisti kokybiškas naujas žinias, technologijas ir tvarius sprendimus, didinamas Europos pramonės konkurencingumas, didinamas mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikis įvairių krypčių Sąjungos politikos formavimui, rėmimui ir įgyvendinimui ir, siekiant spręsti pasaulinius uždavinius, pramonė , visų pirma MVĮ ir pradedančiosios įmonės, ir visuomenė ▌skatinamos pradėti naudoti novatoriškus sprendimus. Šia veikla ▌prisidedama ir prie kitų 3 straipsnyje nurodytų konkrečių Programos tikslų.

Socialiniai ir humanitariniai mokslai visapusiškai integruojami į visas veiksmų grupes, įskaitant specialią ir siauro profilio veiklą.

Siekiant užtikrinti kuo lankstesnį poveikį ir kuo didesnę sąveiką, mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla ▌suskirstyta į šešias veiksmų grupes, kurios yra tarpusavyje susijusios Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrose ir kurios atskirai ir kartu padės skatinti tarpvalstybinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, apimantį įvairias disciplinas, sektorius ir politikos sritis. Į šią veiklos pagal programą „Europos horizontas“ sritį bus įtraukta įvairių technologinio pasirengimo lygių, įskaitant žemesnius technologinio pasirengimo lygius, veikla.

Kiekviena veiksmų grupė padeda siekti kelių darnaus vystymosi tikslų, ir daugelio šių tikslų padeda siekti daugiau nei viena veiksmų grupė.

Įgyvendinama su toliau nurodytomis veiksmų grupėmis susijusi mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla.

Veiksmų grupė „Sveikata“: visų amžiaus grupių piliečių sveikatos ir gerovės gerinimas ir apsauga kuriant naujas žinias, novatoriškus ▌sprendimus ir užtikrinant, kad, kai aktualu, būtų integruojamas lyčių aspektas, siekiant užtikrinti ligų prevenciją, diagnozavimą, stebėseną, ligonių priežiūrą bei gydymą ir sveikatos technologijų kūrimą ; pavojų sveikatai mažinimas, gyventojų apsauga ir sveikatinimas bei gerovės skatinimas, taip pat ir darbo vietoje ; visuomenės sveikatos sistemų ekonominio efektyvumo, nešališkumo ir tvarumo didinimas; su skurdu susijusių ligų prevencija ir gydymas; pagalba ir sąlygų sudarymas pacientams dalyvauti sveikatos priežiūros procese ir patiems ja rūpintis.

Intervencinės sritys: sveikatos priežiūra visą gyvenimą; aplinkos ir socialiniai sveikatą lemiantys veiksniai; neužkrečiamosios ir retosios ligos; infekcinės ligos , įskaitant su skurdu susijusias ligas ir apleistas ligas ; sveikatai skirtos ir sveikatos priežiūros priemonės, technologijos ir skaitmeniniai sprendimai , įskaitant individualizuotąją mediciną ; sveikatos priežiūros sistemos.

Veiksmų grupė „ Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki ▌visuomenė“: ▌demokratinių vertybių, įskaitant teisinės valstybės principą ir pagrindines teises, stiprinimas, mūsų kultūros paveldo apsauga , kultūros ir kūrybos pramonės šakų potencialo ištyrimas ir įtraukčiai bei ekonomikos augimui palankių socialinių bei ekonominių pokyčių skatinimas, įskaitant migracijos valdymą ir migrantų integraciją .

Intervencinės sritys: demokratija ir valdymas ; kultūra, kultūros paveldas ir kūrybiškumas ; socialiniai ir ekonominiai pokyčiai ▌.

c)	Veiksmų grupė „Civilinė visuomenės sauga“: reagavimas į iššūkius, kylančius dėl nuolatinės grėsmės saugumui, įskaitant kibernetinius nusikaltimus, taip pat į stichines ir žmogaus sukeltas nelaimes. Intervencinės sritys: nelaimėms atsparios visuomenės; apsauga ir saugumas; kibernetinis saugumas.

Veiksmų grupė „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas “: pajėgumų didinimas ir Europos nepriklausomumo užtikrinimas bazinių skaitmeninimo ir gamybos didelio poveikio technologijų ir kosminių technologijų srityje , visoje vertės grandinėje , siekiant kurti konkurencingą, skaitmeninę, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinę pramonę; tvaraus žaliavų tiekimo užtikrinimas; pažangiųjų medžiagų kūrimas ir sąlygų daryti pažangą sprendžiant ▌pasaulinius visuomenės uždavinius ir diegti su tuo susijusias inovacijas sudarymas.

Intervencinės sritys: gamybos technologijos; pagrindinės skaitmeninės technologijos , įskaitant kvantines technologijas ; besiformuojančios didelio poveikio technologijos; pažangiosios medžiagos; dirbtinis intelektas ir robotika; naujos kartos internetas; pažangusis skaičiavimas ir didieji duomenys; žiedinė pramonė; mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir netarši pramonė; kosmosas , įskaitant Žemės stebėjimą .

Veiksmų grupė „Klimatas, energetika ir judumas“: kova su klimato kaita stengiantis aiškiau suvokti jos priežastis, raidą, keliamas grėsmes, poveikį ir su ja susijusias galimybes ir užtikrinant, kad energetikos ir transporto sektoriai mažiau kenktų aplinkai, būtų veiksmingesni, konkurencingesni, pažangesni, saugesni ir atsparesni , atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo skatinimas, Sąjungos atsparumo išorės sukrėtimams didinimas ir socialinės elgsenos pritaikymas atsižvelgiant į DVT .

Intervencinės sritys: klimato mokslas ir sprendimai; energijos tiekimas; energetikos sistemos ir tinklai; su pastatais ir pramonės objektais susiję veiksmai vykdant energetikos pertvarką; bendruomenės ir miestai; ▌pramonės konkurencingumas transporto sektoriuje ; netaršus , saugus ir prieinamas transportas ir judumas; pažangus judumas; energijos kaupimas.

Veiksmų grupė „Maistas , bioekonomika, gamtos ištekliai , žemės ūkis ir aplinka “: aplinkos apsauga, gamtos ir biologinių žemės , vidaus vandenų ir jūros išteklių ▌atkūrimas, tvarus valdymas ir tausus naudojimas siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, užtikrinti aprūpinimą maistu ir mitybos saugumą visiems ir perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos bei darnios bioekonomikos .

Intervencinės sritys: aplinkos stebėjimas; biologinė įvairovė ir gamtos ištekliai ; žemės ūkis, miškininkystė ir kaimo vietovės; jūros, vandenynai ir vidaus vandenys ; maisto sistemos; biologinių inovacijų sistemos ES bioekonomikoje ; žiedinės sistemos.

Nebranduoliniai tiesioginiai Jungtinio tyrimų centro veiksmai: kokybiškų mokslinių faktų rinkimas siekiant užtikrinti veiksmingą ir prieinamą tinkamą viešąją politiką. Rengiant naujas deramai suformuluotas ES iniciatyvas ir teisės aktų pasiūlymus, būtina remtis skaidriais, išsamiais ir įvairiapusiais faktais, o įgyvendinant politiką reikalingi faktai, kuriuos būtų galima vertinti ir stebėti ▌. JRC teiks Sąjungos politikai reikalingus nešališkus mokslinius faktus ir techninę paramą visais politikos ciklo etapais. Savo mokslinius tyrimus JRC daugiausia orientuos į ES politikos prioritetus.

Intervencinės sritys: sveikata; kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė; civilinė visuomenės sauga ; skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas ; klimatas, energetika ir judumas; maistas , bioekonomika, gamtos ištekliai , žemės ūkis ir aplinka ; Sąjungos vidaus rinkos veikimo ir ekonomikos valdymo parama; parama, kuria valstybėms narėms padedama įgyvendinti teisės aktus ir rengti pažangiosios specializacijos strategijas; politikai formuoti reikalingos analizės priemonės ir metodai; žinių valdymas; žinių ir technologijų perdavimas; parama mokslo naudojimo politikai platformoms.

3) III veiklos sritis „Novatoriška Europa“

Vykdant toliau nurodytą veiklą, šioje srityje, laikantis 4 straipsnio, ▌skatinamos visų rūšių inovacijos, įskaitant netechnologines inovacijas, visų pirma mažosiose ir vidutinėse įmonėse, įskaitant pradedančiąsias įmones, sudarant palankesnes sąlygas technologinei plėtrai, demonstracinei veiklai ir žinių perdavimui, ir padedama aktyviau diegti novatoriškus sprendimus. Šia veikla ▌prisidedama ir prie kitų 3 straipsnyje nurodytų konkrečių Programos tikslų. Europos inovacijų taryba pirmiausia bus kuriama įgyvendinant dvi priemones: programą „Pathfinder“, įgyvendinamą daugiausia vykdant bendradarbiavimu grindžiamus mokslinius tyrimus, ir priemonę „Accelerator“.

Europos inovacijų taryba: daugiausia proveržio ir ardomosioms inovacijoms skirta veikla, ypač daug dėmesio skiriant rinkas kuriančioms inovacijoms ir kartu remiant visų rūšių inovacijas, įskaitant inkrementines inovacijas.

Intervencinės sritys: pažangių mokslinių tyrimų priemonė „Pathfinder“, pagal kurią remiamos ateities ir besiformuojančios proveržio , rinkas kuriančios ir (arba) giliosios technologijos; priemonė „Accelerator“, kuria panaikinamas finansavimo, susijusio su perėjimu nuo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos paskutinių etapų prie diegimo rinkoje, trūkumas siekiant padėti veiksmingai diegti rinkas kuriančias proveržio inovacijas ir plėsti įmonių veiklą tais atvejais, kai rinkoje nėra teikiamas perspektyvus finansavimas; papildoma Europos inovacijų tarybos veikla, pavyzdžiui, apdovanojimai bei stipendijos ir įmonėms papildomos naudos teikiančios paslaugos.

Europos inovacijų ekosistemos

Intervencinės sritys: veiklą, visų pirma, sudarys ryšių su ▌nacionaliniais ir regioniniais inovacijų subjektais mezgimas , kai aktualu, bendradarbiaujant su EIT, ir parama, kuria valstybėms narėms , regionams ir asocijuotosioms šalims padedama įgyvendinti bendras tarpvalstybines inovacijų programas, pradedant keitimusi praktika ir žiniomis apie inovacijų reguliavimą ir inovacijų veiklai reikalingų socialinių emocinių įgūdžių ugdymu ir baigiant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmais , įskaitant atvirąsias arba vartotojams skirtas inovacijas , siekiant didinti Europos inovacijų sistemos veiksmingumą. Tai turėtų būti įgyvendinama užtikrinant sinergiją, inter alia, su Europos regioninės plėtros fondo parama inovacijų ekosistemoms ir su pažangiosios specializacijos klausimais susijusioms tarpregioninėms partnerystėms.

Europos inovacijos ir technologijos institutas

Intervencinės sritys: Europos tvarios inovacijų ekosistemos ; inovacijų ir verslumo įgūdžiai mokymosi visą gyvenimą perspektyvoje, įskaitant visos Europos aukštųjų mokyklų pajėgumų stiprinimą ; nauji rinkos sprendimai pasauliniams uždaviniams spręsti ; veiklos, vykdomos pagal programą „Europos horizontas“, tarpusavio sąveika ir pridėtinė vertė.

4) Programos dalis „ Dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“

Vykdant toliau nurodytą veiklą, šioje srityje, šioje veiklos srityje siekiama konkrečių 3 straipsnio 2 dalies d punkte nustatytų tikslų . Šia veikla ▌prisidedama ir prie kitų 3 straipsnyje nurodytų konkrečių Programos tikslų. Pagal šią dalį, kuria stiprinama visa Programa, bus remiama veikla, padedanti pritraukti talentus, didinti protų apykaitą ir užkirsti kelią protų nutekėjimui, kurti labiau žiniomis, inovacijomis ir lyčių lygybe pagrįstą Europą, lenkiančią kitus pasaulio konkurentus , stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir tokiu būdu optimizuoti visos Europos šalių pranašumus bei potencialą ir sukurti tinkamai veikiančią Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), kurioje užtikrintas laisvas subalansuotas žinių ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos judėjimas, kurioje ▌mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatai plačiai skleidžiami tinkamai informuotiems piliečiams, kurie juos supranta ir jais pasitiki, o tie rezultatai duoda naudos visai visuomenei ir kurioje ES politika, visų pirma mokslinių tyrimų ir inovacijų politika, yra grindžiama kokybiškais moksliniais faktais.

Pagal šią dalį taip pat remiama veikla, kuria siekiama gerinti mažai rezultatų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiekiančių valstybių narių teisės subjektų teikiamų pasiūlymų kokybę, pavyzdžiui, atliekant profesionalius patikrinimus ir teikiant konsultacijas iki pasiūlymo pateikimo, ir suintensyvinti nacionalinių informacijos centrų veiklą siekiant remti tarptautinę tinklaveiką, taip pat veiklą, kuria siekiama remti mažai rezultatų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiekiančių valstybių narių, prisijungiančių prie jau atrinktų bendradarbiavimu grindžiamų projektų, kuriuose tokių valstybių narių teisės subjektai nedalyvauja, teisės subjektus.

Intervencinės sritys: dalyvių skaičiaus didinimas ir kompetencijos sklaida, be kita ko, pasitelkiant tokias iniciatyvas kaip susiejimas, porinės veiklos vykdymas, „EMTE katedros“, COST, kompetencijos iniciatyvos ir vykdant veiklą, kuria skatinama protų apykaita ; Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos reformavimas ir gerinimas , be kita ko, remiant nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos reformą, užtikrinant karjerai patrauklią aplinką ir remiant lyčių aspektą bei piliečių mokslą .

Ia PRIEDAS

EUROPOS INOVACIJOS IR TECHNOLOGIJOS INSTITUTAS (EIT)

Įgyvendinant EIT veiklos programą taikomos šios nuostatos:

1. Paaiškinimas

Aukšto lygio grupės (P. Lamy pirmininkaujama aukšto lygio grupė) ataskaitoje, skirtoje didinti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį, aiškiai nurodoma ateities vizija „mokyti ir investuoti į pokyčius padariusius žmones“. Visų pirma Europos aukštosios mokyklos yra kviečiamos skatinti verslumą, ardyti drausminius apribojimus ir instituciškai įtvirtinti stiprų tarpdalykinį mokslo ir pramonės bendradarbiavimą. Remiantis naujausiais tyrimais, prieiga prie talentingų žmonių yra pats svarbiausias veiksnys, lemiantis Europos pradedančiųjų įmonių steigėjų vietos pasirinkimą. Verslumo ugdymas, mokymo galimybės ir kūrybinių įgūdžių lavinimas atlieka pagrindinį vaidmenį ugdant būsimus novatorius ir plėtojant esamas galimybes išplėsti savo verslą ir pasiekti aukštesnio lygio sėkmę. Galimybė įgyti verslo talentą kartu su galimybėmis naudotis profesinėmis paslaugomis, kapitalu ir rinkomis ES lygmeniu ir pagrindinių inovacijų diegimo subjektų sutelkimas kartu siekiant bendro tikslo yra pagrindinės inovacijų ekosistemos puoselėjimo sudedamosios dalys. Reikia koordinuoti pastangas visoje ES, siekiant sukurti tarpusavyje susietų ES mastu veikiančių verslininkų grupių ir ekosistemų kritinę masę.

EIT yra šiandienos didžiausia integruota Europos inovacijų ekosistema, kurioje susibūrę partneriai iš verslo, mokslinių tyrimų, švietimo ir kitų sričių. EIT ir toliau rems savo žinių ir inovacijų bendrijas (ŽIB), kurios yra didelės apimties Europos partnerystės, sprendžiančios konkrečius pasaulinius uždavinius, ir stiprins aplink jas esančias inovacijų ekosistemas. EIT šio tikslo sieks skatindamas švietimo, mokslinių tyrimų ir aukščiausio lygio inovacijų integraciją, taip kurdamas inovacijoms palankią aplinką, ir remdamas naują verslių žmonių kartą bei skatindamas naujų inovacinių įmonių steigimą glaudžiai bendradarbiaujant su Europos inovacijų taryba ir papildant jos veiklą.

Visoje Europoje vis dar reikia stengtis kurti ekosistemas, kuriose galėtų lengvai bendrauti mokslininkai, novatoriai, pramonės įmonės ir vyriausybės. Iš tiesų, inovacijų ekosistemos vis dar neveikia optimaliai dėl daugelio priežasčių, tokių kaip:

—	inovacijų veikėjų tarpusavio sąveikai vis dar trukdo tarp jų iškylančios organizacinės, reguliavimo ir kultūrinės kliūtys;

—	stiprinant inovacijų ekosistemas reikia užtikrinti koordinavimą ir dėmesį aiškiai sutelkti į konkrečius tikslus bei poveikį.

Siekiant spręsti būsimus visuomenės uždavinius, pasinaudoti naujų technologijų teikiamomis galimybėmis ir prisidėti prie aplinkai nekenkiančio ir tvaraus ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo, konkurencingumo ir Europos piliečių gerovės, reikia toliau stiprinti Europos gebėjimus diegti inovacijas: stiprinant esamą aplinką ir skatinant naujų, bendradarbiavimui ir inovacijoms palankių aplinkų kūrimą; stiprinant akademinės bendruomenės ir mokslinių tyrimų sektoriaus inovacijų gebėjimus; remiant naujos kartos verslininkus; skatinant novatoriškų įmonių kūrimą ir plėtrą , taip pat užtikrinant, kad ES finansuojama mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, visų pirma plačiajai visuomenei teikiamas EIT finansavimas būtų labiau matomi ir pripažįstami .

Dėl inovacijų uždavinių pobūdžio ir masto reikia palaikyti ryšius ir mobilizuoti veikėjus bei išteklius Europos mastu, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Būtina suskaidyti nepageidaujamą disciplinų ir vertybių grandinių atskyrimą bei ugdyti palankią aplinką veiksmingam keitimuisi žiniomis ir patirtimi bei verslumo talentų plėtrai ir pritraukimui. EIT strateginė inovacijų darbotvarkė turi užtikrinti suderinamumą su programos „Europos horizontas“ uždaviniais ir papildyti Europos inovacijų tarybos veiklą.

2. Intervencinių priemonių sritys

2.1. Europos tvarių inovacijų ekosistemos

Pagal EIT reglamentą ir EIT strateginę inovacijų darbotvarkę EIT atliks reikšmingą vaidmenį stiprinant tvarias inovacijų ekosistemas visoje Europoje. Visų pirma EIT toliau veiks pirmiausia per savo žinių ir inovacijų bendrijas (ŽIB), plačios apimties Europos partnerystes, skirtas konkretiems visuomenės uždaviniams spręsti. Jis ir toliau stiprins aplink esančias inovacijų ekosistemas, atverdamas jas ir skatindamas mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo integraciją. Be to, EIT stiprins inovacijų ekosistemas visoje Europoje, plėsdamas savo regioninė inovacijų sistemą (EIT RIS). EIT dirbs su inovacijų ekosistemomis, turinčiomis didelį inovacijų potencialą, pagrįstą strategija, teminiu suderinimu ir numatytu poveikiu, glaudžiai bendradarbiaudama su pažangiosios specializacijos strategijomis ir platformomis.

—

Stiprinti esamų ŽIB veiksmingumą ir atvirumą naujiems partneriams sudarant sąlygas ilgainiui pereiti prie savarankiškumo ir analizuoti būtinybę įsteigti naujas ŽIB pasauliniams uždaviniams spręsti. Konkrečios teminės sritys bus apibrėžtos Strateginėje inovacijų darbotvarkėje atsižvelgiant į strateginį planavimą ;

—	paspartinti regionus siekti pažangumo Strateginėje inovacijų darbotvarkėje apibrėžtose šalyse, kai tikslinga, glaudžiai bendradarbiaujant su struktūriniais fondais ir kitomis atitinkamomis ES finansavimo programomis .

2.2. Inovacijų ir verslumo įgūdžiai mokymosi visą gyvenimą perspektyvoje, įskaitant visos Europos aukštųjų mokyklų pajėgumų stiprinimą

EIT švietimo veikla bus sustiprinta skatinant inovacijas ir verslumą per kryptingą švietimą ir mokymą. Didesnis dėmesys žmogiškojo kapitalo plėtrai bus grindžiamas esamų EIT ŽIB švietimo programų plėtra, siekiant ir toliau teikti studentams ir specialistams aukštos kokybės mokymo programas, pagrįstas inovacijomis , kūrybiškumu ir verslumu, visų pirma atsižvelgiant į ES pramonės ir įgūdžių strategiją. Tai gali būti mokslo darbuotojai ir novatoriai, remiami pagal kitas programos „Europos horizontas“ priemones, ypač MSCV. EIT taip pat rems visos Europos aukštųjų mokyklų modernizavimą ir jų integravimą į inovacijų ekosistemas, motyvuodamas ir didindamas jų verslumo potencialą bei gebėjimus ir skatindamas juos geriau numatyti naujus įgūdžių poreikius.

—

Inovatyvių mokymo programų kūrimas atsižvelgiant į būsimus visuomenės ir pramonės poreikius ir įvairias programas, kurios bus siūlomos studentams, verslininkams ir specialistams visoje Europoje ir už jos ribų, kuriose specializuotos ir konkrečios sektoriaus žinios yra derinamos su į ▌inovacijas orientuotais ir verslumo įgūdžiais, pvz., ▌aukštųjų technologijų įgūdžiais , susijusiais su skaitmeninėmis ir tvariomis bazinėmis didelio poveikio technologijomis ;

—

EIT ženklo stiprinimas ir plėtojimas, siekiant pagerinti EIT švietimo programų matomumą ir pripažinimą , remiantis įvairių aukštojo mokslo institucijų, mokslinių tyrimų centrų ir įmonių partnerystėmis, tuo tarpu gerinant jų bendrą kokybę siūlant mokymosi veiklos programas ir tikslingą verslumo ugdymą bei tarptautinį, tarporganizacinį ir tarpsektorinį judumą;

—	aukštojo mokslo sektoriaus inovacijų ir verslumo gebėjimų plėtojimas, panaudojant ir skatinant EIT bendrijos patirtį susiejant švietimą, mokslinius tyrimus ir verslą;

—	EIT absolventų bendruomenės vaidmens stiprinimas kaip pavyzdys naujiems studentams ir stipri priemonė, skirta komunikuoti EIT poveikį.

2.3. Nauji rinkos sprendimai pasauliniams uždaviniams spręsti

EIT , užtikrindamas lyčių aspekto integravimą, padės verslininkams, novatoriams, tyrėjams, pedagogams, studentams ir kitiems inovacijų diegimo subjektams, sudarys jiems sąlygas dirbti kartu tarpdalykinėse komandose, kad būtų galima kurti idėjas ir paversti jas tiek laipsniškomis, tiek revoliucingosiomis inovacijomis , ir juos padovanos . Veikla bus apibūdinta kaip atvira inovacija ir tarpvalstybinis požiūris, daugiausia dėmesio skiriant atitinkamų žinių trikampio veiklai, susijusiai su jų sėkme (pvz., projekto vykdytojai gali pagerinti galimybes susisiekti su: itin kvalifikuotais absolventais, svarbiais naudotojais, novatoriškų idėjų turinčiomis pradedančiosiomis įmonėmis, nevyriausybinėmis įmonėmis su atitinkamu papildomu turtu ir pan.).

—	Parama naujų produktų, paslaugų ir rinkos galimybių plėtrai, kai žinių trikampio dalyviai bendradarbiaus, kad būtų sukurti pasaulinių uždavinių sprendimo būdai ;

—	visapusiškas visos inovacijų vertės grandinės: nuo studento iki verslininko, nuo idėjos iki produkto, nuo laboratorijos iki kliento integravimas. Tai apima paramą pradedančiosioms įmonėms ir veiklą plečiančioms įmonėms;

—	aukšto lygio paslaugų teikimas ir parama inovatyvioms įmonėms, įskaitant techninę pagalbą prekių ar paslaugų koregavimui, esminiam instruktavimui, pagalba išsaugant tikslinius klientus ir didinant kapitalą, siekiant greitai pasiekti rinką ir pagreitinti augimo procesą.

2.4. Programos „Europos horizontas“ sinergija ir pridėtinė vertė

EIT dės daugiau pastangų, siekdamas pasinaudoti esamų ŽIB tarpusavio ir skirtingų subjektų sinergija ir papildomumu ir iniciatyvomis ES bei pasauliniu mastu, ir , vengiant dubliavimosi, išplėsti bendradarbiaujančių organizacijų tinklą tiek strateginiu, tiek veiklos lygmeniu.

—

Glaudus bendradarbiavimas su EIC ir „InvestEU“ , siekiant supaprastinti paramą (t. y. finansavimą ir paslaugas), skirtą inovatyvioms iniciatyvoms, pradiniame ir plėtojimo etapuose, visų pirma per ŽIB;

Europos inovacijų tarybos veiklos planavimas ir įgyvendinimas siekiant sinergijos su kitomis Programos dalimis ir tarpusavio papildymo;

—

bendradarbiavimas su ES valstybėmis narėmis tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmenimis, formuojant struktūrinį dialogą ir koordinuojant pastangas, kad būtų sudarytos sąlygos sinergijai su ▌ nacionalinėmis ir regioninėmis iniciatyvomis , įskaitant pažangiosios specializacijos strategijas, be kita ko, galimai įgyvendinant veiklos sritį „Europos inovacijų ekosistemos“ , siekiant nustatyti gerąją praktiką ir mokymąsi, dalytis jų pavyzdžiais ir juos skleisti;

—	dalijimasis novatoriškos praktikos ir mokymosi pavyzdžiais bei jų sklaida visoje Europoje ir už jos ribų ir indėlis į Europos inovacijų politiką derinant veiklą su kitomis programos „Europos horizontas“ dalimis;

—

indėlis į diskusijas dėl inovacijų politikos ir prisidėjimas prie ES politikos prioritetų nustatymo ir įgyvendinimo, nuolat bendradarbiaujant su visomis atitinkamomis Europos Komisijos tarnybomis, kitomis ES programomis ir jų suinteresuotosiomis šalimis ir toliau tiriant iniciatyvų įgyvendinimo politikos galimybes;

—	sinergijos su kitomis ES programomis , įskaitant tas , kuriomis remiamas žmogiškojo kapitalo vystymas ir inovacijos (pvz., COST , „ESF+“, ERPF, „Erasmus + “ , „Kūrybiška Europa“ ir „COSME Plus“ / bendroji rinka, „InvestEU“ ), panaudojimas;

—

strateginių aljansų su svarbiausiais inovacijų diegimo subjektais kūrimas ES bei tarptautiniu lygmeniu ir pagalba ŽIB, siekiant plėtoti bendradarbiavimą ir ryšius su svarbiausiais trečiųjų šalių žinių trikampio partneriais, siekiant atverti naujas rinkas, skirtas ŽIB paremtiems sprendimams, ir pritraukti finansavimą bei talentus iš užsienio. Trečiųjų šalių dalyvavimas skatinamas laikantis abipusiškumo ir abipusės naudos principų.

▌

III PRIEDAS

PARTNERYSTĖS

Europos partnerystės ▌ atrenkamos ir įgyvendinamos, stebimos, vertinamos, jų veikla laipsniškai nutraukiama arba atnaujinama remiantis toliau nurodytais kriterijais.

Atranka:

įrodymas , kad įgyvendinant Europos partnerystę būtų veiksmingiau pasiekti susiję Programos tikslai užtikrinant partnerių dalyvavimą ir įsipareigojimų laikymąsi , ypač siekis padaryti akivaizdų poveikį ES ir jos piliečiams, visų pirma įgyvendinti su pasauliniais uždaviniais ir moksliniais tyrimais bei inovacijomis susijusius tikslus, užtikrinti ES konkurencingumą , tvarumą ir padėti stiprinti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę ir , kai aktualu, tarptautinius įsipareigojimus.

Pagal SESV 185 straipsnį kuriamoje institucionalizuotoje Europos partnerystėje turi dalyvauti bent 40 proc. ES valstybių narių;

b)	Europos partnerystės suderinamumas ir sinergija su ES mokslinių tyrimų ir inovacijų kontekstu , kiek įmanoma laikantis programos „Europos horizontas“ taisyklių ;

Europos partnerystės skaidrumas ir atvirumas, susijęs su prioritetų ir tikslų nustatymu tikėtinų rezultatų ir poveikio atžvilgiu ir su partnerių ir suinteresuotųjų šalių iš visos vertės grandinės, atstovaujančių skirtingiems sektoriams bei sritims, turinčių skirtingą išsilavinimą (kai tikslinga, ir tarptautinių) ir nekliudančių Europos konkurencingumui, dalyvavimu ; aiškios MVĮ dalyvavimo ir rezultatų sklaidos bei naudojimosi jais, visų pirma mažosiose ir vidutinėse įmonėse, be kita ko, per tarpininkavimo organizacijas, skatinimo sąlygos ;

ex ante įrodytas Europos partnerystės papildomumas ir kryptingumas, be kita ko, pateikta bendra strateginė Europos partnerystės tikslo vizija. Šia vizija visų pirma:

—	nustatomi išmatuojami tikėtini produktai, rezultatai ir poveikis ir konkretūs su jais susiję terminai, be kita ko, nurodoma pagrindinė ekonominė ir (arba) visuomeninė vertė Sąjungai ;

—	nurodomas numatomas kokybinis ir reikšmingas kiekybinis sverto poveikis , įskaitant pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių matavimo metodą ;

—	nustatomi principai, kuriais siekiama užtikrinti įgyvendinimo lankstumą ir galimybę prisitaikyti prie politikos, visuomenės ir (arba) rinkos poreikių pokyčių arba mokslo pažangos , siekiant padidinti politikos suderinamumą regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmeniu ;

—	pasitraukimo strategija ir laipsniško Programos veiklos nutraukimo priemonės.

ex ante įrodytas ilgalaikis partnerių įsipareigojimas, be kita ko, susijęs su minimalia viešųjų ir (arba) privačiųjų investicijų dalimi.

Pagal SESV 185 arba 187 straipsnį sukurtos institucionalizuotosios Europos partnerystės atveju finansiniai ir (arba) nepiniginiai partnerių, išskyrus Sąjungą, įnašai sudarys ne mažiau kaip 50 proc. ir gali siekti iki 75 proc. bendrų tos Europos partnerystės biudžetinių įsipareigojimų. Kiekvienoje tokioje institucionalizuotojoje Europos partnerystėje dalyvaujančių partnerių, išskyrus Sąjungą, įnašai bus teikiami kaip finansiniai įnašai. Partnerių, išskyrus Sąjungą ir dalyvaujančias valstybes, finansiniais įnašais turėtų būti siekiama visų pirma padengti administracines išlaidas ir su koordinavimu bei parama ir kita nekonkurencine veikla susijusias išlaidas.

ea)	sutarus su regioninės valdžios institucijomis, ERPF lėšos priimamos kaip dalinis nacionalinis įnašas į bendrą veiksmų, kuriuose dalyvauja valstybės narės, finansavimą pagal Programą.

Įgyvendinimas:

sisteminis požiūris, kuriuo užtikrinamas aktyvus ir ankstyvas valstybių narių dalyvavimas ir numatomas Europos partnerystės poveikis lanksčiai įgyvendinant bendrus didelės Europos pridėtinės vertės veiksmus, apimančius ne tik bendrus kvietimus teikti pasiūlymus dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos, bet ir veiksmus, susijusius su rezultatų panaudojimu rinkoje, reglamentavimo sistemoje ar politikoje;

tinkamos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad įgyvendinant iniciatyvą būtų nuolat vadovaujamasi skaidrumo ir atvirumo principais, visų pirma turint omenyje prioritetų nustatymą ir dalyvavimą kvietimuose teikti pasiūlymus, informaciją apie valdymo veikimą, Sąjungos matomumą, komunikacijos ir informuotumo didinimo priemones, rezultatų sklaidą ir naudojimąsi jais, įskaitant visą vertės grandinę apimančią aiškią strategiją, susijusią su atvirąja prieiga ir (arba) naudotojais; tinkamos MVĮ informavimo ir jų dalyvavimo skatinimo priemonės;

c)	su kitų susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvų vykdytojais vykdoma koordinavimo ir (arba) bendra veikla, kuria užtikrinamas optimalus jungčių lygis ir veiksminga sinergija , inter alia, siekiant įveikti galimas įgyvendinimo kliūtis nacionaliniu lygmeniu ir padidinti išlaidų efektyvumą ;

d)	kiekvieno partnerio pagal nacionalines nuostatas prisiimti visą iniciatyvos įgyvendinimo trukmę apimantys įsipareigojimai, visų pirma susiję su finansiniais ir (arba) nepiniginiais įnašais;

e)	jei įgyvendinama institucionalizuotoji Europos partnerystė – prieiga prie rezultatų ir kitos su veiksmu susijusios informacijos, teikiama Komisijai, kad ji galėtų kurti, įgyvendinti ir stebėti įvairių sričių Sąjungos politiką ar programas.

Stebėsena:

45 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkanti stebėsenos sistema, kurios tikslas – stebėti pažangą, daromą įgyvendinant konkrečius politikos ▌tikslus ir siekiant rezultatų bei pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, ir kuri suteikia galimybę bėgant laikui vertinti laimėjimus, poveikį ir galimą poreikį taikyti taisomąsias priemones;

periodiškai teikiamos specialios ataskaitos dėl kiekybinio ir kokybinio sverto poveikio, be kita ko, dėl įsipareigotų ir faktiškai suteiktų finansinių ir nepiniginių įnašų, matomumo ir užimamos vietos tarptautinėje arenoje ir poveikio privačiojo sektoriaus investicijų rizikai, susijusiai su moksliniais tyrimais ir inovacijomis;

c)	išsami informacija apie vertinimo procesą ir visų kvietimų teikti pasiūlymus, susijusius su partnerystėmis, rezultatus, kuri turi būti pateikta laiku ir prieinama bendroje e. duomenų bazėje.

Vertinimas, laipsniškas veiklos nutraukimas ir atnaujinimas:

Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis padaryto poveikio, palyginti su nustatytomis siektinomis reikšmėmis ir pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais, vertinimas, kuriuo prisidedama prie 47 straipsnyje nurodyto Programos vertinimo, be kita ko, vertinimas, koks politikos intervencijos būdas būtų veiksmingiausias vykdant veiksmus ateityje; pozicijos dėl galimo Europos partnerystės atnaujinimo, atsižvelgiant į bendrą Europos partnerysčių kontekstą, ir dėl jos politikos prioritetų išdėstymas;

neatnaujinus veiklos, tinkamos priemonės, kuriomis užtikrinamas laipsniškas bendrosios programos finansavimo nutraukimas laikantis su ex ante teisiškai įsipareigojusiais partneriais sutartų sąlygų ir terminų, nedarant poveikio galimam tolesniam tarptautiniam finansavimui pagal nacionalines ar kitas Sąjungos programas ir nedarant poveikio privačiosioms investicijoms ir vykdomiems projektams .

IV PRIEDAS

SĄVEIKA SU KITOMIS PROGRAMOMIS

Sąveika su Europos žemės ūkio garantijų fondu ir Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (bendra žemės ūkio politika – BŽŪP) padės užtikrinti, kad:

visų pirma įgyvendinant Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystę (1), būtų nustatomi su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susiję ES žemės ūkio sektoriaus ir kaimo vietovių poreikiai ir kad į juos būtų atsižvelgiama pagal Programą sudaromuose strateginiuose mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planuose ir darbo programose;

bendroje žemės ūkio politikoje būtų tinkamiausiai panaudojami mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatai ir skatinama naudoti, diegti ir platinti novatoriškus sprendimus, sukurtus, be kita ko, vykdant pagal bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas finansuojamus projektus, įgyvendinant Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystę ir susijusių EIT žinių ir inovacijos bendrijų (ŽIB) veiklą ;

c)	iš EŽŪFKP lėšų būtų remiamas su Programos rezultatais susijusių žinių ir sprendimų panaudojimas ir sklaida, taip kuriant dinamiškesnį ūkininkavimo sektorių ir atveriant naujų kaimo vietovių plėtros galimybių.

Sąveika su Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF) padės užtikrinti, kad:

a)	Programa ir EJRŽF būtų glaudžiai susiję, nes į jūrų ir jūrininkystės politikos srities su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusius poreikius bus atsižvelgiama pagal Programą sudarant strateginius mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planus;

iš EJRŽF lėšų būtų remiamas naujų technologijų ir novatoriškų produktų, procesų ir paslaugų, visų pirma sukurtų įgyvendinant Programą, įsisavinimas jūrų ir jūrininkystės politikos srityje; iš šio fondo taip pat remiamas duomenų rinkimas vietoje ir duomenų apdorojimas ir per jį skleidžiami atitinkami pagal Programą remiami veiksmai – tai savo ruožtu padeda įgyvendinti bendrą žuvininkystės politiką, ES jūrų politiką, tarptautinio vandenynų valdymo veiklą ir tarptautinius įsipareigojimus .

Sąveika su Europos regioninės plėtros fondu (ERPF) padės užtikrinti, kad:

mišraus finansavimo iš ERPF ir programos „Europos horizontas“ lėšų priemonės būtų naudojamos remti veiklai, kuria užtikrinama regioninių veiksmų programų, pažangiosios specializacijos strategijų ir tarptautinės mokslinių tyrimų ir inovacijų srities kompetencijos sąsaja, įskaitant bendras tarpregionines ir tarptautines programas ir visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą, taip siekiant stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę;

aa)	ERPF lėšos gali būti savanoriškai pervedamos siekiant remti pagal Programą vykdomą veiklą, ypač susijusią su pažangumo ženklu;

ERPF veikla, be kita ko, būtų orientuojama į regioninių ir vietos mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemų plėtojimą ir stiprinimą, be kita ko, būtų remiamas rezultatų, naujų technologijų ir novatoriškų sprendimų, sukurtų įgyvendinant bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, panaudojimas ir įsisavinimas per ERPF;

ba)	būtų stiprinamos esamos regioninės ekosistemos, platformų tinklai ir regioninės strategijos.

Sąveika su „Europos socialiniu fondu +“ (ESF+) padės užtikrinti, kad:

a)	ESF+ padėtų, įgyvendinant nacionalines ir regionines programas, plačiu mastu integruoti ir išplėtoti iš Programos lėšų remiamas naujoviškas mokymo programas, kad žmonės galėtų įgyti ateities profesijoms reikalingų įgūdžių ir gebėjimų;

b)	papildomojo finansavimo iš ESF+ lėšų priemonėmis galėtų būti savanoriškai naudojamasi Programos veiklai, kuria skatinama žmogiškojo kapitalo plėtra mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, remti siekiant stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę;

pagal „Europos socialinio fondo +“ sveikatos kryptį būtų plačiu mastu integruojamos novatoriškos technologijos ir nauji verslo modeliai bei sprendimai, visų pirma sukurti įgyvendinant bendrąsias programas, siekiant padėti valstybėms narėms kurti novatoriškas, veiksmingas ir tvarias sveikatos sistemas ir sudaryti Europos Sąjungos piliečiams palankesnes sąlygas naudotis geresne ir saugesne sveikatos priežiūra.

Sąveika su Europos infrastruktūros tinklų priemone (EITP) padės užtikrinti, kad:

a)	pagal Programą sudarant strateginius mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planus, būtų nustatomi ir nurodomi su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susiję ES transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių poreikiai;

b)	iš EITP lėšų būtų remiamas naujų novatoriškų technologijų ir sprendimų, visų pirma sukurtų įgyvendinant bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, plataus masto įsisavinimas ir platinimas transporto, energetikos ir skaitmeninės fizinės infrastruktūros srityse;

būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis su bendrąja programa ir su EITP projektais susijusia informacija ir duomenimis, pavyzdžiui, būtų atkreipiamas dėmesys į įgyvendinant bendrąją programą sukurtas, rinkai pateikti gerai parengtas technologijas, kurias būtų galima toliau platinti naudojantis EITP.

Sąveika su Skaitmeninės Europos programa (SEP) padės užtikrinti, kad:

a)	atsižvelgiant į tai, kad kelios Programoje ir SEP nustatytos teminės sritys yra panašios, remiamų veiksmų rūšys, numatomas jų rezultatas ir jų intervencinė logika būtų skirtingi ir papildytų vieni kitus;

pagal Programą sudarant strateginius mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planus, būtų nustatomi ir nurodomi su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susiję skaitmeninės srities poreikiai; į tai įeina: su itin našiu skaičiavimu, dirbtiniu intelektu ir kibernetiniu saugumu, paskirstytųjų duomenų technologijomis, kvantinėmis technologijomis susiję moksliniai tyrimai ir inovacijos, skaitmeninių technologijų derinimas su kitomis didelio poveikio technologijomis ir netechnologinėmis inovacijomis; parama įmonių, kuriančių proveržio inovacijas (kurių daugeliu bus derinamos skaitmeninės ir fizinės technologijos), veiklos plėtrai; skaitmeninių aspektų įtraukimas į visą veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“; parama skaitmeninei mokslinių tyrimų infrastruktūrai;

SEP daugiausia dėmesio būtų skiriama didelio masto skaitmeninių pajėgumų ir infrastruktūros plėtojimui itin našaus skaičiavimo, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo , paskirstytųjų duomenų technologijų, kvantinių technologijų ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių srityse, siekiant užtikrinti, kad, laikantis tam tikros ES sistemos, viešojo intereso srityse (kaip antai sveikatos, viešojo administravimo, teisingumo ir švietimo) ar srityse, kuriose esama rinkos nepakankamumo (pavyzdžiui, įmonių, visų pirma mažųjų ir vidutinių, skaitmeninimo), būtų plačiu mastu pradėti naudoti ir visoje Europoje platinami ypatingos svarbos esami arba išbandyti novatoriški skaitmeniniai sprendimai; SEP daugiausia įgyvendinama kartu su valstybėmis narėmis atliekant koordinuojamas ir strategines investicijas (visų pirma rengiant bendrus viešuosius pirkimus) į skaitmeninius pajėgumus, kuriais bus dalijamasi visoje Europoje, ir į ES masto veiksmus, kuriais remiama sąveikumo užtikrinimo ir standartizavimo veikla, vykdoma kuriant bendrąją skaitmeninę rinką;

d)	SEP pajėgumais ir infrastruktūra galėtų naudotis mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenė, be kita ko, tam, kad galėtų vykdyti pagal Programą remiamą veiklą, įskaitant bandymo, eksperimentavimo ir demonstravimo veiklą, visuose sektoriuose ir mokslo srityse;

e)	SEP būtų užtikrinamas laipsniškas įgyvendinant Programą sukurtų naujų skaitmeninių technologijų panaudojimas ir platinimas;

Programos iniciatyvos, kuriomis siekiama rengti įgūdžių ir gebėjimų ugdymo programas, be kita ko, įgyvendinamas Europos inovacijos ir technologijos instituto žinių ir inovacijų bendrijų koordinavimo centruose, būtų papildomos iš Skaitmeninės Europos programos lėšų remiama su aukšto lygio skaitmeniniais įgūdžiais susijusia gebėjimų stiprinimo veikla;

g)	būtų suderinti patikimi abiejų programų strateginio programavimo ir veiklos procedūrų koordinavimo mechanizmai, o į jų valdymo struktūrą būtų įtrauktos atitinkamos Komisijos tarnybos ir kiti subjektai, susiję su skirtingomis atitinkamų programų dalimis.

Sąveika su Bendrosios rinkos programa padės užtikrinti, kad:

Bendrosios rinkos programa būtų sprendžiamos visas MVĮ veikiančios rinkos nepakankamumo problemos, ir padės skatinti verslumą ir įmonių steigimą bei augimą. Bendrosios rinkos programa ir novatoriškoms įmonėms skirti EIT ir būsimos Europos inovacijų tarybos veiksmai visapusiškai papildo vieni kitus, be kita ko, MVĮ skirtų paramos paslaugų srityje, visų pirma tais atvejais, kai rinkoje nėra teikiamas perspektyvus finansavimas;

Europos įmonių tinklas, kaip ir kitos esamos MVĮ paramos struktūros (pavyzdžiui, nacionaliniai informacijos centrai, inovacijų agentūros , skaitmeninių inovacijų centrai, kompetencijų centrai, sertifikuoti inkubatoriai ), galėtų teikti paramos paslaugas pagal programą „Europos horizontas“, įtraukdami ir Europos inovacijų tarybos priemones.

Sąveika su Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) padės užtikrinti, kad:

pagal Programą sudarant strateginius mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planus, būtų nustatomi ir nurodomi su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susiję poreikiai, kylantys siekiant spręsti aplinkos, klimato ir energetikos sričių uždavinius. Programa LIFE toliau padės įgyvendinti ES aplinkos, klimato ir atitinkamą energetikos politiką ir teisės aktus, be kita ko, skatins panaudoti ir taikyti pagal Programą vykdomos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatus ir padės juos platinti nacionaliniu ir (tarp)regioniniu mastu, jei jie galės padėti spręsti aplinkos, klimato arba perėjimo prie švarios energijos klausimus. Visų pirma sąveikos su Programa bus toliau skatinama siekti per programos LIFE pasiūlymų vertinimo procedūrą skiriant papildomų balų pasiūlymams, kuriuose numatoma panaudoti Programos rezultatus. LIFE standartiniai veiksmų projektai padės kurti, bandyti ar demonstruoti tinkamas ES aplinkos ir klimato politikos įgyvendinimo technologijas ar metodikas – vėliau jos gali būti diegiamos platesniu mastu, naudojantis finansavimu iš kitų šaltinių, įskaitant Programos lėšas. Pagal Programą veikiantis EIT ir būsima Europos inovacijų taryba gali teikti paramą naujoms proveržio idėjoms, gimusioms įgyvendinant programos LIFE projektus, išplėtoti ir komercinti.

Sąveika su programa „Erasmus“ padės užtikrinti, kad:

bendri ištekliai iš Programos ir programos „Erasmus“ lėšų būtų naudojami veiklai, skirtai Europos aukštojo mokslo institucijoms stiprinti ir modernizuoti, remti. Programa bus prisidedama prie pagal programą „Erasmus“ remiamos Europos universitetų iniciatyvos, visų pirma jos mokslinių tyrimų aspekto, kuriant naujas bendras ir integruotas ilgalaikes ir tvarias švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas, pagrįstas tarpdiscipliniu ir tarpsektoriniu požiūriu siekiant, kad žinių trikampis taptų realybe ir būtų suteiktas postūmis ekonomikos augimui; EIT švietimo veikla galėtų būti ir įkvepianti, ir tarpusavyje susijusi su Europos universitetų iniciatyva;

Programa ir programa „Erasmus“ būtų skatinama švietimo ir mokslinių tyrimų integracija, sudarant aukštojo mokslo institucijoms palankesnes sąlygas rengti ir nustatyti bendras švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas, grįsti mokymo programas naujausiais nustatytais faktais ir mokslinių tyrimų metodais, kad visi studentai ir aukštojo mokslo institucijų darbuotojai, visų pirma tyrėjai, galėtų įgyti tiesioginės mokslinių tyrimų patirties, ir remti kitą veiklą, kuria integruojamas aukštasis mokslas, moksliniai tyrimai ir inovacijos.

10.

Sąveika su Europos kosmoso programa padės užtikrinti, kad:

pagal Programą sudarant strateginius mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planus, būtų nustatomi ir nurodomi su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susiję ES kosmoso pradinės ir galutinės grandies sektorių poreikiai; kosmoso mokslinių tyrimų veiksmai pagal programą „Europos horizontas“ bus įgyvendinami atitinkamais atvejais atsižvelgiant į Kosmoso programoje nustatytas viešųjų pirkimų ir subjektų tinkamumo finansuoti nuostatas;

pagal Europos kosmoso programą kaip viešąja gėrybe teikiamais palydovų duomenimis ir paslaugomis būtų naudojamasi vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą (be kita ko, pagal bendrąją programą), kuria siekiama sukurti proveržio sprendimus, visų pirma susijusius su tvariais maisto ir gamtos ištekliais, klimato stebėsena, pažangiaisiais miestais, automatizuotomis transporto priemonėmis, saugumu ir nelaimių valdymu;

pagal programą „Copernicus“ teikiamomis prieigos prie duomenų ir informacijos paslaugomis būtų prisidedama prie Europos atvirojo mokslo debesijos ir taip palengvinama tyrėjų ir mokslininkų prieiga prie „Copernicus“ duomenų; mokslinių tyrimų infrastruktūra, visų pirma in situ stebėjimo tinklai, bus labai svarbūs in situ stebėjimo infrastruktūros, būtinos „Copernicus“ paslaugoms teikti, elementai ir, atvirkščiai – mokslinių tyrimų infrastruktūrai bus naudinga teikiant „Copernicus“ paslaugas parengiama informacija.

11.

Sąveika su Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemone (toliau – Išorės priemonė) padės užtikrinti, kad pagal Programą vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kurioje dalyvauja trečiosios valstybės, ir tiksliniai tarptautinio bendradarbiavimo veiksmai būtų derinami ir siejami su tuo pačiu metu pagal Išorės priemonę vykdomais rezultatų panaudojimo rinkoje ir pajėgumų didinimo veiksmais, atsižvelgiant į intervencijos poreikius ir sritis, bendrai nustatytus pagal Programą sudarant strateginius mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planus.

12.

Sąveika su Vidaus saugumo fondu ir sienų valdymo priemone, kuri sudaro sudedamąją Integruoto sienų valdymo fondo dalį, padės užtikrinti, kad:

a)	pagal Programą sudarant strateginius mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planus, būtų nustatomi ir nurodomi su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susiję saugumo ir integruoto sienų valdymo sričių poreikiai;

b)	iš Vidaus saugumo fondo ir Integruoto sienų valdymo fondo lėšų būtų remiamas naujų novatoriškų technologijų ir sprendimų, visų pirma sukurtų įgyvendinant bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, platinimas saugumo mokslinių tyrimų srityje.

13.

Sąveika su „InvestEU“ fondu padės užtikrinti, kad:

iš pačios Programos biudžeto novatoriams, su kuriais susijusi didelė rizika ir kuriems rinkoje nėra teikiamas perspektyvus ir tvarus finansavimas, būtų teikiamas mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ ir Europos inovacijų tarybos lėšų, ir kartu suteiks galimybę tinkamai koordinuoti veiklą, kad per fondus ir tarpininkus, remiamus iš „InvestEU“ fondo lėšų, būtų veiksmingai suteikiamas ir valdomas mišraus finansavimo dalį sudarantis privatusis finansavimas;

moksliniams tyrimams bei inovacijoms ir MVĮ skirtos „InvestEU“ fondo finansinės priemonės būtų sugrupuotos, visų pirma pagal specialią mokslinių tyrimų ir inovacijų teminę liniją ir pagal produktus, platinamus naudojantis novatoriškoms įmonėms skirta MVĮ linija. Tai taip pat padės įgyvendinti Programos tikslus. Bus sukurti stiprūs papildomi „InvestEU“ ir programos „Europos horizontas“ ryšiai.

14.

Sąveika su Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos inovacijų fondu (toliau – Inovacijų fondas) padės užtikrinti, kad:

Inovacijų fondo lėšos būtų tikslingai skiriamos inovacijoms, susijusioms su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis ir procesais, įskaitant aplinkai saugų anglies dioksido surinkimą ir naudojimą, padedantį gerokai sušvelninti klimato kaitą, taip pat produktams, kuriais pakeičiami daug anglies dioksido išskiriantys produktai, pastangoms skatinti projektų objektų, kuriais siekiama užtikrinti aplinkai saugų CO2 surinkimą ir geologinį saugojimą, statybą ir eksploatavimą ir novatoriškoms atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijoms ir energijos kaupimo technologijoms. Bus sukurta atitinkama sistema, kad būtų galima ir skatinama parduoti ekologiškesnius produktus, turinčius ilgalaikę pridėtinę vertę klientams ir galutiniams naudotojams.

iš Programos, ypač jos II veiklos srities, lėšų ir per EIT būtų teikiamas finansavimas technologijoms, įskaitant proveržio sprendimus, galinčioms padėti įgyvendinti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką ir Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, energetikos bei pramonės pertvarkymo tikslus, kurti, demonstruoti ir įgyvendinti ;

iš Inovacijų fondo lėšų būtų galima teikti paramą jo atrankos bei skyrimo kriterijus atitinkančių projektų ▌demonstravimo etapui . Paramą iš Inovacijų fondo gaunantys projektai gali gauti paramą iš bendrųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų programų lėšų, ir atvirkščiai. Siekiant papildyti programą „Europos horizontas“, Inovacijų fondas gali būti orientuotas į artimoms rinkai inovacijoms, kurios padeda reikšmingai ir greitai mažinti išmetamo CO2 kiekį. Bus sukurti stiprūs papildomi Inovacijų fondo ir programos „Europos horizontas“ ryšiai.

15.

Sąveika su Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programa padės užtikrinti, kad:

a)	pagal Programą ir Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programą būtų parengti visapusiški švietimo ir mokymo rėmimo veiksmai (įskaitant programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“), kad Europoje būtų neprarandami ir ugdomi reikiami įgūdžiai;

pagal Programą ir Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programą būtų parengti bendri mokslinių tyrimų veiksmai, kuriais daugiausia dėmesio būtų skiriama horizontaliesiems klausimams, susijusiems su saugiu jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimu ne elektros energijos gamybos reikmėms tokiose srityse kaip medicina, pramonė, žemės ūkis, kosmosas, klimato kaita, saugumas bei avarinė parengtis ir indėlis į branduolinį mokslą.

16.	Galima sąveika su Europos gynybos fondu padės išvengti nereikalingo dubliavimosi.

16a.	Sąsajos su programa „Kūrybiška Europa“ parems konkurencingumą ir inovacijas bei prisidės prie ekonomikos ir socialinio augimo ir padės efektyviai naudoti viešąsias lėšas.

16b.	Gali būti numatyta sąveika su bet kokiais bendriems Europos interesams svarbiais projektais.

(1) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystės (COM(2012)0079).

V PRIEDAS

PAGRINDINIAI POVEIKIO TRAJEKTORIJŲ RODIKLIAI

Stebint pažangą siekiant bendrosios programos (BP) tikslų , nurodytų 3 straipsnyje , remiamasi poveikio trajektorijomis ir susijusiais pagrindiniais poveikio trajektorijų rodikliais. Poveikio trajektorijos priklauso nuo laiko ir jas galima išreikšti trimis papildomomis nelinijinį investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas pobūdį atspindinčiomis poveikio kategorijomis: mokslo, visuomenės ir technologijų / ekonomikos. Bus nustatyti kiekvienos iš šių poveikio kategorijų rodikliai, kuriais bus naudojamasi siekiant stebėti pažangą, atskirai nurodant trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį poveikį, be kita ko, ir pasibaigus Programai, ir duomenis išdėstant pagal valstybes nares bei asocijuotąsias šalis. Šie rodikliai renkami naudojant kiekybines ir kokybines metodikas. Atskiromis Programos dalimis prie šių rodiklių prisidedama nevienodu mastu ir per skirtingus mechanizmus. Prireikus atskiroms Programos dalims stebėti gali būti naudojami papildomi rodikliai.

Su visomis Programos dalimis ir visais įgyvendinimo mechanizmais susiję tinkamo detalumo mikroduomenys, kuriais remiantis bus apskaičiuojami pagrindiniai poveikio trajektorijų rodikliai, bus renkami centralizuotai ir suderintai, užtikrinant, kad gavėjams tektų kuo mažesnė ataskaitų teikimo našta.

Be pagrindinių poveikio trajektorijų rodiklių, duomenys apie optimizuotus Programos rezultatus siekiant stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę, skatinti visų valstybių narių kompetencija pagrįstą dalyvavimą Programoje, taip pat palengvinti bendradarbiavimo ryšius Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, bus renkami ir pateikiami beveik tikruoju laiku kaip įgyvendinimo ir valdymo duomenų dalis, kaip nurodyta 45 straipsnyje. Tai apims, inter alia, bendradarbiavimo ryšių stebėseną, tinklo analitinius duomenis, duomenis apie pasiūlymus, paraiškas, dalyvavimą ir projektus, pareiškėjus ir dalyvius (įskaitant organizacijos rūšį (pvz., pilietinės visuomenės organizacijas, MVĮ ir privatųjį sektorių), šalį (pvz., konkrečią šalių grupių klasifikaciją, kaip antai, valstybės narės, asocijuotosios šalys ir trečiosios šalys), lytį, vaidmenį projekte, mokslo sritį / sektorių, įskaitant socialinius ir humanitarinius mokslus) ir klimato kaitos aspekto integravimo lygį ir susijusias išlaidas.

Poveikio mokslui trajektorijų rodikliai

Numatoma, kad Programa bus daromas poveikis mokslui: bus kuriamos naujos kokybiškos žinios, stiprinamas mokslinių tyrimų ir inovacijų srities žmogiškasis kapitalas ir skatinama žinių ir atvirojo mokslo principų sklaida. Pažanga, daroma siekiant užtikrinti šį poveikį, bus stebima naudojant rodiklius, susietus su toliau nustatytomis trimis pagrindinėmis poveikio trajektorijomis.

Poveikio visuomenei trajektorijų rodikliai

Numatoma, kad Programa bus daromas poveikis visuomenei: mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla padės įgyvendinti ES politikos prioritetus ir spręsti pasaulinius uždavinius, įskaitant JT DVT, laikantis Darbotvarkės iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimo tikslų , bus vykdomos naudingos ir paveikios mokslinių tyrimų ir inovacijų misijos ir Europos partnerystės , o visuomenė bus skatinama aktyviau naudotis inovacijomis , taip galiausiai padedant didinti žmonių gerovę . Pažanga, daroma siekiant užtikrinti šį poveikį, bus stebima naudojant rodiklius, susietus su toliau nustatytomis trimis pagrindinėmis poveikio trajektorijomis.

Poveikio technologijoms ir ekonomikai ▌trajektorijų rodikliai

Numatoma, kad Programa bus daromas poveikis technologijoms ir ekonomikai ▌ , ypač Sąjungos viduje : skatinamas įmonių , ypač MVĮ, įskaitant pradedančiąsias įmones, steigimas bei augimas ir tiesioginių bei netiesioginių darbo vietų kūrimas, ypač Sąjungos viduje, taip pat pritraukiama investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Pažanga, daroma siekiant užtikrinti šį poveikį, bus stebima naudojant rodiklius, susietus su toliau nustatytomis trimis pagrindinėmis poveikio trajektorijomis.

V priedo 1 lentelė

Poveikis mokslui

Trumpasis laikotarpis

Vidutinės trukmės laikotarpis

Ilgalaikis laikotarpis

Naujų kokybiškų žinių kūrimas

Publikacijos:

pagal BP parengtų kitų tyrėjų recenzuotų mokslinių publikacijų skaičius

Citavimas:

pagal BP parengtų kitų tyrėjų recenzuotų konkrečios srities publikacijų svertinis citavimo indeksas

Pasaulinio lygio mokslas:

vykdant BP projektus parengtų kitų tyrėjų recenzuotų publikacijų, kuriomis daromas esminis indėlis į konkrečias mokslo sritis, skaičius ir dalis

Mokslinių tyrimų ir inovacijų srities žmogiškojo kapitalo stiprinimas

Įgūdžiai:

įgūdžių tobulinimo veikloje (mokymo, mentorystės ir (arba) ugdomojo vadovavimo, judumo ir prieigos prie mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros teikimo), vykdytoje įgyvendinant BP projektus, dalyvavusių tyrėjų skaičius

Karjera:

tyrėjų, kurie tobulino įgūdžius pagal BP ir dėl to padarė didesnį individualų poveikį savo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, skaičius ir dalis

Darbo sąlygos:

tyrėjų, kurie tobulino įgūdžius pagal BP ir dėl to užsitikrino geresnes darbo sąlygas , įskaitant jų atlyginimus , skaičius ir dalis

Žinių ir atvirojo mokslo principų sklaidos skatinimas

Dalijimasis žiniomis:

pagal BP vykdytos mokslinių tyrimų veiklos produktų (atvirųjų duomenų, publikacijų, programinės įrangos ir kt.), kuriais pasidalyta per atvirąją žinių infrastruktūrą, dalis

Žinių sklaida:

aktyviai naudojamų ir (arba) cituojamų pagal BP vykdytos mokslinių tyrimų veiklos produktų, prie kurių teikiama atviroji prieiga, dalis

Nauji bendradarbiavimo ryšiai:

BP gavėjų, užmezgusių naujų tarpdisciplinio ir (arba) tarpsektorinio bendradarbiavimo ryšių su subjektais, kurie naudojasi pagal BP jų vykdytos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos produktais, prie kurių teikiama atviroji prieiga, dalis

V priedo 2 lentelė

Poveikis visuomenei

Trumpasis laikotarpis

Vidutinės trukmės laikotarpis

Ilgalaikis laikotarpis

ES politikos prioritetų įgyvendinimas ir pasaulinių uždavinių sprendimas vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą

Produktai:

produktų, kuriais siekiama įgyvendinti nustatytus ES politikos prioritetus ir spręsti pasaulinius uždavinius (įskaitant DVT) , skaičius ir dalis (daugialypis aspektas: kiekvieno nustatyto prioriteto atveju)

Įskaitant: su klimatu susijusių produktų, kuriais siekiama vykdyti ES įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, skaičių ir dalį

Sprendimai:

inovacijų ir mokslinių tyrimų rezultatų, kuriais siekiama įgyvendinti nustatytus ES politikos prioritetus ir spręsti pasaulinius uždavinius (įskaitant DVT) , skaičius ir dalis (daugialypis aspektas: kiekvieno nustatyto prioriteto atveju)

Įskaitant: su klimatu susijusių inovacijų ir mokslinių tyrimų rezultatų, kuriais siekiama vykdyti ES įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, skaičių ir dalį

Nauda:

apskaičiuotas bendras naudojimosi pagal BP finansuotos veiklos rezultatais poveikis pastangoms įgyvendinti nustatytus ES politikos prioritetus ir spręsti pasaulinius uždavinius (įskaitant DVT) , be kita ko, indėlis į politikos ir teisės formavimo ciklą (pvz., normos ir standartai) (daugialypis aspektas: kiekvieno nustatyto prioriteto atveju)

Įskaitant: apskaičiuotas bendras naudojimosi pagal BP finansuotos su klimatu susijusios veiklos rezultatais poveikis ES įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą vykdymui, be kita ko, indėlis į politikos ir teisės formavimo ciklą (pvz., normos ir standartai)

Mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų nauda ir poveikis

Mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų produktai:

konkrečių mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų produktai

(daugialypis aspektas: kiekvienos nustatytos misijos atveju)

Mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų rezultatai:

konkrečių mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų rezultatai

(daugialypis aspektas: kiekvienos nustatytos misijos atveju)

Pasiektos mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų siektinos reikšmės:

pasiektos konkrečių mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų siektinos reikšmės

(daugialypis aspektas: kiekvienos nustatytos misijos atveju)

Visuomenės skatinimas aktyviau naudotis mokslinių tyrimų rezultatais ir inovacijomis

Bendras kūrimas:

BP projektų, kuriuose dalyvaujantys ES piliečiai ir galutiniai naudotojai padeda bendrai kurti mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį, skaičius ir dalis

Dalyvavimas:

pagal BP naudą gaunančių subjektų, kurie pasibaigus BP projektui taiko piliečių ir galutinių naudotojų dalyvavimo skatinimo mechanizmus, skaičius ir dalis

Mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatų panaudojimas visuomenėje:

pagal BP bendrai sukurtų mokslinių tyrimų rezultatų ir novatoriškų spendimų panaudojimas ir informuotumas apie juos

V priedo 3 lentelė

Poveikis technologijoms ir ekonomikai	Trumpasis laikotarpis	Vidutinės trukmės laikotarpis	Ilgalaikis laikotarpis
Inovacijomis pagrįstas ekonomikos augimas	Novatoriški produktai: pagal BP sukurtų novatoriškų produktų, procesų ar metodų (pagal inovacijų rūšis) skaičius ir intelektinės nuosavybės teisių (INT) paraiškų skaičius	Inovacijos: įgyvendinant BP projektus sukurtų inovacijų (pagal inovacijų rūšis), be kita ko, susijusių su suteiktomis INT, skaičius	Ekonomikos augimas: pagal BP inovacijas sukūrusių įmonių steigimasis, augimas ir rinkos dalis
Papildomų ir geresnių darbo vietų kūrimas	Remiamos darbo vietos: naudą gaunančiuose subjektuose BP projektui įgyvendinti sukurtų etato ekvivalento darbo vietų ir išlaikytų darbo vietų skaičius (pagal darbo vietų rūšis)	Tvarios darbo vietos: pasibaigus BP projektui naudą gaunančiuose subjektuose sukurtų etato ekvivalento darbo vietų skaičius (pagal darbo vietų rūšis)	Visos darbo vietos: tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų, sukurtų ar išlaikytų skleidžiant BP rezultatus, skaičius (pagal darbo vietų rūšis)
Investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas pritraukimas	Bendros investicijos: viešųjų ir privačiųjų investicijų, kurias padėjo pritraukti pradinės investicijos iš BP lėšų, suma	Plėtra: pritrauktų viešųjų ir privačiųjų investicijų į naudojimąsi BP rezultatais arba jų plėtojimą suma (įskaitant tiesiogines užsienio investicijas)	Indėlis į 3 proc. tikslo įgyvendinimą: Europos Sąjungos dėl BP padaryta pažanga siekiant 3 proc. BVP tikslo

Va PRIEDAS

Sritys, kuriose pagal SESV 185 arba 187 straipsnį būtų galima kurti misijas ir institucionalizuotąsias Europos partnerystes

Pagal šio reglamento 7 ir 8 straipsnius šiame priede išdėstytos sritys, kuriose pagal SESV 185 arba 187 straipsnį būtų galima kurti misijas ir Europos partnerystes.

I. Sritys, kuriose galima kurti misijas

Misijų 1 sritis: prisitaikymas prie klimato kaitos, įskaitant visuomenės transformaciją.

Misijų 2 sritis: vėžys.

Misijų 3 sritis: gyvybingi vandenynai, jūros, pakrančių bei vidaus vandenys.

Misijų 4 sritis: poveikį klimatui neutralizuojantys ir pažangieji miestai.

Misijų 5 sritis: gera dirvožemio būklė ir maistas.

Kiekvienos misijos atveju bus laikomasi šio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatytų principų.

II. Sritys, kuriose pagal SESV 185 straipsnį arba SESV 187 straipsnį būtų galima kurti institucionalizuotąsias Europos partnerystes

Partnerysčių 1 sritis: spartesnis sveikatos srities inovacijų vystymas ir saugesnis jų naudojimas Europos pacientams, taip pat visuotinė sveikata.

Partnerysčių 2 sritis: pažanga bazinių skaitmeninių bei didelio poveikio technologijų, įskaitant tokias naujas technologijas kaip dirbtinis intelektas, fotonika ir kvantinės technologijos, bet jomis neapsiribojant, ir jų naudojimo srityje.

Partnerysčių 3 sritis: Europos lyderystė metrologijos srityje, įskaitant integruotą metrologijos sistemą.

Partnerysčių 4 sritis: spartesnis ES oro eismo, aviacijos ir geležinkelių konkurencingumo, saugos ir aplinkosauginio veiksmingumo didinimas.

Partnerysčių 5 sritis: tvarūs, įtraukūs ir žiediniai biologiniai sprendimai.

Partnerysčių 6 sritis: vandenilio ir tvaraus energijos kaupimo technologijos, paliekančios mažesnį aplinkosauginį pėdsaką ir mažiau imlios energijai.

Partnerysčių 7 sritis: švarūs, susieti, sąveikieji, autonominiai ir automatizuoti sprendimai, skirti būsimiems žmonių ir prekių judumo poreikiams.

Partnerysčių 8 sritis: novatoriškos ir intensyvią MTTP veiklą vykdančios mažosios ir vidutinės įmonės.

Užbaigus vertinimo, ar vienoje iš pirmiau nurodytų partnerysčių sričių reikalinga institucionalizuotoji Europos partnerystė, procesą, remiantis SESV 185 straipsniu arba SESV 187 straipsniu gali būti parengtas pasiūlymas vadovaujantis Europos Komisijos teise inicijuoti teisės aktus. Kitais atvejais atitinkamoje partnerysčių srityje taip pat gali būti sukurta partnerystė, vadovaujantis bendrosios programos 8 straipsnio 1 dalies a punktu arba 8 straipsnio 1 dalies b punktu, arba ji gali būti įgyvendinama skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus pagal programą „Europos horizontas“.

Kadangi galimos institucionalizuotųjų Europos partnerysčių sritys apima plačias temines sritis, remiantis įvertintais poreikiais jos gali būti įgyvendinamos vykdant daugiau kaip vieną partnerystę.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/253

P8_TA(2019)0396

Programa, kuria įgyvendinama programa „Europos horizontas“ ***I

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (COM(2018)0436 – C8-0253/2018 – 2018/0225(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/43)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0436),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0253/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Pirmininko 2019 m. sausio 25 d. laišką komitetų pirmininkams, kuriame išdėstytas Parlamento požiūris į daugiametės finansinės programos (DFP) sektorines programas po 2020 m.,

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. balandžio 1 d. laišką Europos Parlamento pirmininkui, kuriame patvirtinamas teisėkūros institucijų per derybas pasiektas bendras sutarimas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto, Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0410/2018),

kadangi buvo pasiektas dalinis politinis susitarimas dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji programa „Europos horizontas“; kadangi šis susitarimas grindžiamas iš esmės pakeistu dokumentu, palyginti su Komisijos pasiūlymu; kadangi tai turi įtakos teisiniam pagrindui; kadangi pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (1) institucijos šiuo klausimu pasikeitė nuomonėmis, taigi teisinio pagrindo klausimas turėtų būti pritaikytas vėlesniame šio dokumentų rinkinio procedūros etape;

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (2);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(2) Ši pozicija pakeičia 2018 m. gruodžio 12 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0510).

P8_TC1-COD(2018)0225

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) …/… dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

atsižvelgdami į Europos Parlamento pranešimą dėl programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo vertinimo atsižvelgiant į jo tarpinį vertinimą ir pasiūlymą dėl Devintosios bendrosios programos;

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 182 straipsnio 3 dalį … Europos Parlamento ir Tarybos Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamentu (ES) Nr. … (4) sukurta bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (toliau – programa „Europos horizontas“) turi būti įgyvendinta specialiosiomis programomis, kuriose nustatytos išsamios jų įgyvendinimo taisyklės, jų trukmė ir būtinomis laikomos priemonės;

(2)

Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamente (ES) Nr. … nustatyti programos „Europos horizontas“ bendrieji ir konkretūs tikslai, struktūra ir bendros vykdytinos veiklos kryptys, o specialiojoje programoje, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (toliau – specialioji programa), turėtų būti apibrėžti su programos „Europos horizontas“ dalimis susiję veiklos tikslai ir pati veikla. Specialiajai programai visapusiškai taikomos Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamente (ES) Nr. … nustatytos nuostatos dėl įgyvendinimo, įskaitant su etikos principais susijusias nuostatas;

(3)

siekiant užtikrinti vienodas specialiosios programos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti specialiosios programos įgyvendinimui skirtas darbo programas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (5);

(4)	su Jungtinio tyrimų centro (JTC) valdytojų taryba, sudaryta Komisijos sprendimu 96/282/Euratomas (6), buvo konsultuotasi dėl nebranduolinių tiesioginių JTC veiksmų specialiosios programos mokslinio ir technologinio turinio;

(5)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ši specialioji programa padės integruoti klimato srities veiksmus ir siekti bendro tikslo skirti ne mažiau kaip 25 proc. ES biudžeto išlaidų klimato srities tikslams įgyvendinti 2021–2027 m. DFP laikotarpiu bei metinio 30 proc. tikslo, kuris turi būti pasiektas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2027 m. Pagal šią specialiąją programą vykdomi veiksmai sudarys ne mažiau kaip 35 proc. viso programos finansinio paketo siekiant klimato tikslų. Atitinkami veiksmai bus nustatyti specialiosios programos rengimo ir įgyvendinimo metu ir jie bus iš naujo įvertinti atsižvelgiant į atitinkamus vertinimus ir peržiūros procesus; Dėmesys bus skiriamas tiems pertvarką išgyvenantiems Sąjungos regionams, kurie labai priklauso nuo anglių ir kuriuose išmetama daug anglies dioksido;

(6)	specialiosios programos veiksmais reikėtų proporcingomis priemonėmis, nedubliuojant ir neišstumiant privačiojo sektoriaus finansavimo, spręsti rinkos nepakankamumo ar nepakankamo investavimo problemas. Jų Europos pridėtinė vertė turėtų būti aiški;

(7)

atsižvelgiant į svarbų mokslinių tyrimų ir inovacijų indėlį sprendžiant maisto, žemės ūkio, kaimo plėtros ir bioekonomikos sričių uždavinius ir siekiant pasinaudoti atitinkamomis mokslinių tyrimų ir inovacijų galimybėmis, užtikrinant glaudžią sinergiją su bendra žemės ūkio politika, pagal specialiąją programą vykdoma veikla bus remiama 2021–2027 m. laikotarpiu paramą teikiant specialiai veiksmų grupei„Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka “ ▌;

(8)

norint baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką ir pasinaudoti didėjančiomis skaitmeninių ir fizinių technologijų susiliejimo galimybėmis, reikia paspartinti investicijas. Pagal programą „Europos horizontas“ bus padedama siekti šių tikslų pasitelkiant (7) specialią veiksmų grupę ir siekiant užtikrinti, kad Europa ir toliau liktų skaitmeninės srities pasaulio mokslinių tyrimų ir inovacijų lydere;

(9)

finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį sprendimą pasirenkami atsižvelgiant į jų gebėjimą pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir duoti rezultatų, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Kai skiriamos dotacijos, numatoma galimybė taikyti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir fiksuotuosius vieneto įkainius,

(10)	valstybės narės nuo pat pradžių turėtų dalyvauti apibrėžiant misijas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo sprendimu nustatoma specialioji programa, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (toliau – specialioji programa), kaip nurodyta Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamente …/…/ES 1 straipsnio 3 dalies a punkte.

Jame nustatomi specialiosios programos veiklos tikslai, 2021–2027 m. laikotarpio biudžetas, specialiosios programos įgyvendinimo taisyklės ir pagal specialiąją programą vykdytina veikla.

2 straipsnis

Veiklos tikslai

1. Specialioji programa padeda siekti Reglamento … Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų.

2. Specialiosios programos veiklos tikslai yra šie:

a)	stiprinti aukštos kokybės fundamentinius mokslinius tyrimus ir mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus; stiprinti ir skleisti kompetenciją , taip pat skatinant platesnį dalyvavimą visoje Sąjungoje ;

b)	stiprinti mokslinių tyrimų, inovacijų ir, kai tinkama, švietimo ir kitų sričių politikos ryšį, įskaitant papildomumą su nacionaline ir regionine bei ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politika ir veikla;

ba)	padėti įgyvendinti Sąjungos politikos prioritetus, įskaitant visų pirma darnaus vystymosi tikslus ir Paryžiaus susitarimą;

c)	skatinti atsakingus mokslinius tyrimus ir inovacijas, atsižvelgiant į atsargumo principą;

ca)	stiprinti lyčių aspektą visoje programoje;

cb)	plėsti bendradarbiavimo ryšius Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir visuose sektoriuose bei disciplinose, įskaitant socialinius ir humanitarinius mokslus ;

d)	stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą;

da)	jungti bei plėtoti mokslinių tyrimų infrastruktūrą visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje ir suteikti tarpvalstybinę prieigą prie šios infrastruktūros ;

e)	į Europos mokslinių tyrimų erdvę pritraukti talentus , joje mokyti ir išlaikyti tyrėjus bei novatorius, be kita ko, pasitelkiant jų judumą;

f)	puoselėti atvirąjį mokslą ir užtikrinti matomumą visuomenei, taip pat suteikti atvirą prieigą prie mokslinių leidinių ir mokslinių tyrimų duomenų, įskaitant atitinkamas išimtis;

g)	skatinti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų panaudojimą ir aktyviai platinti bei panaudoti rezultatus, visų pirma siekiant pritraukti privačias investicijas ir plėtoti politiką;

▌

j)	vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų misijas per nustatytą laikotarpį pasiekti plataus užmojo tikslus;

k)	gerinti mokslo ir visuomenės ryšį bei jų tarpusavio sąveiką, įskaitant mokslo matomumą visuomenėje ir mokslinę komunikaciją, taip pat skatinti piliečių ir galutinių naudotojų dalyvavimą bendro projektavimo ir bendro kūrimo procesuose ;

▌

m)	spartinti pramonės pertvarkymą , be kita ko, užtikrinant geresnius inovacijų įgūdžius ;

▌

o)	skatinti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ), taip pat skatinti kurti novatoriškas įmones, visų pirma startuolius, MVĮ, ir, išskirtiniais atvejais, mažas vidutinės kapitalizacijos įmones ir skatinti, kad jos plėstų veiklą;

p)	gerinti galimybes gauti rizikos finansavimą, be kita ko, užtikrinant sinergiją su programa „InvestEU“, ypač tais atvejais, kai rinkoje nėra perspektyvaus finansavimo.

3. Įgyvendinant 2 dalyje nurodytus tikslus gali būti atsižvelgiama į specialiosios programos įgyvendinimo laikotarpiu iškilusius naujus ir nenumatytus poreikius. Deramai pagrįstais atvejais gali būti reaguojama į naujas galimybes, krizes ir grėsmes, taip pat reaguojama į poreikius, susijusius su naujų sričių Sąjungos politikos plėtojimu.

3 straipsnis

Struktūra

1. Pagal Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento … 4 straipsnio 1 dalį specialiąją programą sudaro tokios dalys:

I veiklos sritis „ Pažangus mokslas“, kurią sudaro šie elementai:

a)	I priedo I veiklos srities 1 skirsnyje aprašyta Europos mokslinių tyrimų taryba;

b)	I priedo I veiklos srities 2 skirsnyje aprašyta programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“;

c)	I priedo I veiklos srities 3 skirsnyje aprašytos mokslinių tyrimų infrastruktūros;

II veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“, kurią sudaro šie elementai:

a)	I priedo II veiklos srities 1 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Sveikata“;

b)	I priedo II veiklos srities 2 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „ Kultūra, kūrybingumas ir įtrauki ▌visuomenė“;

c)	I priedo II veiklos srities 3 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Civilinė visuomenės sauga“;

d)	I priedo II veiklos srities 4 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas “;

e)	I priedo II veiklos srities 5 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Klimatas, energetika ir judumas“;

f)	I priedo II veiklos srities 6 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Maistas , bioekonomika, gamtos ištekliai , žemės ūkis ir aplinka “;

g)	I priedo II veiklos srities 7 skirsnyje aprašyti nebranduoliniai tiesioginiai Jungtinio tyrimų centro (JRC) veiksmai;

III veiklos sritis „ Novatoriška Europa “, kurią sudaro šie elementai:

a)	I priedo III veiklos srities 1 skirsnyje aprašyta Europos inovacijų taryba (EIC);

b)	I priedo III veiklos srities 2 skirsnyje aprašytos Europos inovacijų ekosistemos;

▌

dalis „ Dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, kurią sudaro šie elementai:

a)	I priedo dalies „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, 1 skirsnyje aprašytas dalyvių skaičiaus didinimas ir kompetencijos skleidimas ;

b)	I priedo dalies „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, 2 skirsnyje aprašytas Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos reformavimas ir gerinimas.

2. Pagal 1 dalyje nurodytas dalis vykdytina veikla apibūdinta I priede.

4 straipsnis

Biudžetas

1. Pagal Reglamento … [Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento] 9 straipsnio 1 dalį specialiosios programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas sudaro 120 000 000 000 EUR 2018 m. kainomis.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta suma paskirstoma šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytiems elementams, vadovaujantis Reglamento … Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 9 straipsnio 2 dalimi. Taikoma Reglamento … Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 9 straipsnio 3–8 dalyse nustatyta tvarka.

II SKYRIUS

ĮGYVENDINIMAS IR PROGRAMAVIMAS

4a straipsnis

Strateginis planas

1. Vadovaujantis [Bendrosios programos reglamento] 6 straipsnio 6 dalimi, specialiosios programos įgyvendinimą palengvina daugiametis strateginis mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planas, taip pat darbo programų, ES prioritetų ir nacionalinių prioritetų suderinamumo skatinimas. Strateginio planavimo proceso rezultatas nustatomas daugiamečiame strateginiame plane, kad būtų parengtas darbo programų turinys (kaip nustatyta 11 straipsnyje), apimantis ne ilgesnį kaip ketverių metų laikotarpį, kartu paliekant pakankamai lankstumo, kad būtų galima greitai reaguoti į naujus ir kylančius iššūkius, nenumatytas galimybes ir netikėtas krizes.

2. Strateginio planavimo procese dėmesys visų pirma skiriamas veiklos sričiai „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ ir jis taip pat apima atitinkamą kitų veiklos sričių veiklą ir dalyvių skaičiaus didinimo ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimo dalį.

Komisija užtikrina, kad šiame procese nuo pat pradžių dalyvautų valstybės narės ir su jomis vyktų išsamūs mainai, taip pat išsamūs mainai su Europos Parlamentu, kuriuos papildytų konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais ir plačiąja visuomene. Tai padės sustiprinti ryšius su piliečiais ir pilietine visuomene.

Prie strateginio planavimo proceso valstybės narės taip pat gali prisidėti teikdamos nacionalinių konsultacijų ir (arba) piliečių indėlio, į kuriuos atsižvelgiama rengiant strateginį planą, apžvalgą.

3. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo patvirtina strateginį planą, laikydamasi 12 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Strateginis planas turi atitikti 1 priede aprašytus tikslus ir veiklą. Šiame įgyvendinimo akte turi būti toliau išvardytos su numatytu laikotarpiu susijusios dalys:

a)	pagrindinės strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų paramos gairės, įskaitant numatomo poveikio aprašymą, įvairių veiksmų grupių klausimus ir numatomas intervencijos sritis;

b)	Europos partnerysčių nustatymas pagal [Bendrosios programos reglamentas] 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktus;

ba)	misijų nustatymas pagal Specialiosios programos 5 straipsnį ir reglamento, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, 7 straipsnį ir Va priedą;

c)	tarptautinio bendradarbiavimo sritys, veiksmai, kurie turi būti suderinti su kitų pasaulio valstybių ir regionų mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmais plačiu mastu, arba veiksmai, kurie turi būti vykdomi bendradarbiaujant su organizacijomis trečiosiose šalyse;

konkretūs klausimai, pavyzdžiui, pusiausvyra tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų; socialinių ir humanitarinių mokslų integracija; bazinių didelio poveikio technologijų ir strateginės vertės grandinių vaidmuo; lyčių lygybė, įskaitant lyčių aspekto integravimą į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį; aukščiausių etikos ir sąžiningumo standartų laikymasis; sklaidos ir panaudojimo prioritetai.

4. Strateginiame plane atsižvelgiama į analizę, apimančią bent šias dalis:

a)	politinius, socioekonominius ir aplinkos veiksnius, kurie aktualūs ES ir valstybių narių politikos prioritetams;

b)	mokslinių tyrimų ir inovacijų indėlį įgyvendinant ES politikos tikslus, panaudojant tyrimus, kitus mokslinius įrodymus ir atitinkamas ES ir nacionalinio lygmens iniciatyvas, įskaitant institucionalizuotąsias partnerystes pagal [Bendrosios programos reglamento] 8 straipsnio 1 dalies c punktą;

faktinių duomenų bazę, sudarytą remiantis prognozavimo veiklos rezultatais, mokslo bei technologijų ir inovacijų rodikliais, tarptautiniais pokyčiais, pavyzdžiui, DVT įgyvendinimu, ir grįžtamąja informacija apie įgyvendinimą, įskaitant konkrečių priemonių įgyvendinimo stebėseną, kiek tai susiję su dalyvių skaičiaus didinimu ir kompetencijos sklaida, taip pat MVĮ dalyvavimu;

d)	prioritetus, kuriuos galima įgyvendinti užtikrinant sinergiją su kitomis ES programomis;

e)	įvairių požiūrių į konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais ir piliečių dalyvavimą aprašymą siekiant parengti darbo programas;

f)	papildomumą ir sinergiją su EIT ŽIB planavimu, kaip numatyta Reglamente 294/2008/EB.

5. Strateginio planavimo procesą papildo Europos partnerysčių strateginio koordinavimo procesas, vienodomis sąlygomis dalyvaujant valstybėms narėms ir Komisijai. Juo bus naudojamasi kaip atspirties tašku atliekant prognozių analizę, atliekant analizę ir teikiant rekomendacijas dėl projektų rinkinio plėtojimo, galimo mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerysčių formato, įgyvendinimo, stebėsenos ir laipsniško užbaigimo, o jį vykdant bus remiamasi visapusiška kriterijų sistema, grindžiama Programos „Europos horizontas“ reglamento III priedu.

5 straipsnis

Misijos

1. Mokslinių tyrimų ir inovacijų misijos gali būti nustatytos reglamento, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, Va priede nurodytose misijų srityse.

2. Kiekvienai misijai įsteigiama misijos valdyba , išskyrus atvejus, kai gali būti naudojamos esamos patariamosios struktūros – tokiu atveju Programos komitetas informuojamas iš anksto. Misijos valdybą sudaro daugiausia 15 nepriklausomų aukšto lygio didelę patirtį turinčių asmenų, įskaitant, kai tikslinga, socialinių ir humanitarinių mokslų ekspertus, iš visos Europos ir už jos ribų, įskaitant atitinkamų galutinių naudotojų atstovus. Misijos valdybos narius skiria Komisija, laikydamasi skaidrios tų narių nustatymo tvarkos, įskaitant atvirą kvietimą pareikšti susidomėjimą. Su Programos komitetu laiku konsultuojamasi dėl narių nustatymo ir atrankos tvarkos, įskaitant taikomus kriterijus. Misijos valdybos narių kadencija trunka ne ilgiau kaip penkerius metus ir gali būti pratęsta vieną kartą.

3. Misijos valdyba , neturėdama sprendimų priėmimo įgaliojimų, konsultuoja Komisiją dėl:

a)	vienos ar daugiau misijų nustatymo ir koncepcijos atitinkamoje misijos srityje, vadovaujantis [Bendrosios programos reglamento] 7 straipsnio nuostatomis ir jame nustatytais kriterijais;

b)	darbo programų turinio ir jų peržiūros, kai to reikia misijos tikslams pasiekti, prisidedant suinteresuotiesiems subjektams ir, kai aktualu, visuomenei ;

c)	su misijomis susijusių projektų rinkinių charakteristikų;

d)	koregavimo veiksmų arba, jei tinkama, nutraukimo, remiantis įgyvendinimo vertinimais pagal apibrėžtus misijos tikslus ;

e)	nepriklausomų ekspertų vertintojų atrankos pagal [Bendrosios programos reglamento] 44 straipsnio nuostatas, ekspertų vertintojų instruktavimo ir vertinimo kriterijų bei jų lyginamojo svorio;

f)	pagrindinių sąlygų, padedančių siekti misijos tikslų;

g)	komunikacijos , įskaitant komunikaciją apie misijos vykdymo rezultatus ir pasiekimus ;

h)	politikos koordinavimo tarp atitinkamų subjektų skirtingais lygmenimis, visų pirma dėl sinergijos su kitų sričių Sąjungos politika;

i)	svarbiausių veiklos rezultatų rodiklių.

Misijos valdybų konsultacijos skelbiamos viešai.

▌

4. Kiekvienoje misijos srityje Programos komitetas dalyvauja rengiant misijas bei jų gyvavimo cikle, atsižvelgiant į atitinkamus nacionalinio konteksto klausimus ir galimybes užtikrinti geresnį suderinimą su nacionaliniu lygmeniu vykdoma veikla. Su misijų valdybomis ryšiai palaikomi laiku ir visapusiškai.

5. 11 straipsnyje numatytoje darbo programoje pateikiamos visų strateginiame plane nustatytų misijų koncepcijos, jų projektų rinkinių charakteristikos ir konkrečios nuostatos, kad būtų galima taikyti veiksmingą rinkiniais grindžiamą požiūrį.

6 straipsnis

Europos mokslinių tyrimų taryba

1. Komisija įsteigia Europos mokslinių tyrimų tarybą (EMTT), kad ji įgyvendintų su EMTT susijusius I veiklos srities „ Pažangus mokslas“ veiksmus. Ši EMTT pakeičia Sprendimu C(2013)1895 (8) įsteigtą EMTT.

2. EMTT sudaro nepriklausoma Mokslo taryba, kaip numatyta 7 straipsnyje, ir tikslinė įgyvendinimo struktūra, kaip numatyta 8 straipsnyje.

3. EMTT turi pirmininką, kuris renkamas iš vyresniųjų ir tarptautiniu mastu gerbiamų mokslininkų.

Pirmininką ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą, skiria Komisija po skaidrios atrankos procedūros, kurioje dalyvauja nepriklausomas tam sudarytas paieškos komitetas. Įdarbinimo procedūrą ir atrinktąjį kandidatą patvirtina Mokslo taryba.

Pirmininkas pirmininkauja Mokslo tarybai, užtikrina vadovavimą ir ryšius su tiksline įgyvendinimo struktūra, taip pat atstovauja jai mokslo pasaulyje.

4. EMTT veikia vadovaudamasi pagrindiniais mokslinės kompetencijos, atvirojo mokslo, autonomijos, rezultatyvumo, efektyvumo, skaidrumo, atskaitomybės ir mokslinių tyrimų etikos principais. Ji užtikrina pagal Sprendimą …/EB EMTT vykdytų veiksmų tęstinumą.

5. Vykdant EMTT veiklą , laikantis principo „iš apačios į viršų“ remiami mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai, kuriuos visose srityse vykdo mokslinių grupių vadovai ir jų grupės, konkuruojančios Europos lygmeniu , įskaitant pradedančiuosius tyrėjus .

6. Komisija garantuoja EMTT autonomiją ir neliečiamumą ir užtikrina, kad EMTT pavestos užduotys būtų tinkamai vykdomos.

Komisija užtikrina, kad įgyvendinant EMTT veiksmus būtų vadovaujamasi šio straipsnio 4 dalyje išdėstytais principais ir laikomasi 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos EMTT bendrosios strategijos, kurią nustato Mokslo taryba.

7 straipsnis

EMTT Mokslo taryba

1. Mokslo tarybą sudaro nepriklausomi nepriekaištingos reputacijos ir atitinkamos patirties turintys mokslininkai, inžinieriai ir mokslo darbuotojai – įvairios geografinės kilmės įvairaus amžiaus grupių moterys ir vyrai, atstovaujantys įvairioms mokslinių tyrimų sritims, – o sprendimus priimantys individualiai, nepriklausomai nuo išorės interesų.

Mokslo tarybos narius skiria Komisija, laikydamasi nepriklausomos ir skaidrios tų narių nustatymo tvarkos, dėl kurios susitarta su Mokslo taryba, įskaitant atviras konsultacijas su mokslo bendruomene ir ataskaitą Europos Parlamentui bei Tarybai.

Jie skiriami ne ilgesnei kaip ketverių metų kadencijai, kuri, taikant Mokslo tarybos veiklos nepertraukiamumą turinčią užtikrinti rotacijos sistemą, vieną kartą gali būti pratęsta.

2. Mokslo taryba tvirtina:

a)	EMTT bendrąją strategiją;

b)	EMTT veiklos įgyvendinimo darbo programą;

c)	tarpusavio vertinimo ir pasiūlymų vertinimo, kuriuo remiantis sprendžiama, kurie pasiūlymai turėtų būti finansuojami, metodus ir procedūras;

d)	jos poziciją klausimais, kurie moksliniu požiūriu gali sustiprinti EMTT pasiekimus ir įtaką ir padidinti atliekamų mokslinių tyrimų kokybę;

e)	elgesio kodeksą, kuriame, inter alia, aptariami interesų konfliktų vengimo klausimai.

Komisija nuo pagal pirmos pastraipos a, c, d ir e punktus nustatytų Mokslo tarybos pozicijų nukrypsta tik tuo atveju, jei mano, kad nesilaikyta šio sprendimo nuostatų. Tokiu atveju Komisija patvirtina priemones, kuriomis užtikrinamas specialiosios programos įgyvendinimo tęstinumas ir jos tikslų įgyvendinimas, ir nurodo klausimus, kurių atveju ji nukrypsta nuo Mokslo tarybos pozicijų, taip pat tai tinkamai pagrindžia.

3. Mokslo taryba veikia pagal I priedo I veiklos srities 1 skirsnyje išdėstytus įgaliojimus.

4. Mokslo taryba veikia vien tik ▌dėl EMTT interesų pagal 6 straipsnyje nustatytus principus. Ji veikia nepažeisdama etikos ir sąžiningumo principų, o savo darbą vykdo efektyviai ir kiek įmanoma skaidriau.

8 straipsnis

Tikslinė EMTT įgyvendinimo struktūra

1. Tikslinė įgyvendinimo struktūra atsako už administracinį įgyvendinimą ir programos vykdymą, kaip aprašyta I priedo I veiklos srities 1. 3.2 skirsnyje. Ji padeda Mokslo tarybai vykdyti visas jos užduotis.

2. Komisija užtikrina, kad tikslinė įgyvendinimo struktūra griežtai, veiksmingai ir tiek, kiek reikia, lanksčiai laikytųsi tik EMTT tikslų ir reikalavimų.

9 straipsnis

Europos inovacijų taryba

1. Į EIC , kaip nustatyta [Bendrosios programos reglamento] 7a straipsnyje, sudėtį įeina aukšto lygio valdyba (toliau – EIC valdyba), kaip numatyta 10 straipsnyje.

2. Komisija užtikrina, kad EIC veikla būtų įgyvendinama:

a)	laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų principų, deramai atsižvelgiant į EIC valdybos nuomonę dėl bendrosios EIC strategijos, nurodytos 10 straipsnio 1 dalies a punkte, taip pat kad

b)	dėl to neatsirastų konkurencijos iškraipymų, kurie prieštarautų bendrajam interesui.

3. EIC mišraus finansavimo valdymo tikslu Komisija taiko netiesioginį valdymą arba, kai tai neįmanoma, gali įsteigti specialiosios paskirties įmonę , kuri būtų valdoma pagal taikytinas atskaitomybės taisykles . Komisija siekia užtikrinti kitų viešojo ir privačiojo sektorių investuotojų dalyvavimą. Kai tai neįmanoma pradžioje, specialiosios paskirties įmonė bus suformuota taip, kad galėtų pritraukti kitus viešojo ir privačiojo sektorių investuotojus, kad padidėtų Sąjungos įnašo sverto poveikis.

4. Komisija užtikrina veiksmingą EIC, EIT ir programos „InvestEU“ tarpusavio papildomumą.

10 straipsnis

EIC valdyba

1. EIC valdyba pataria Komisijai dėl:

a)	III veiklos srities „Novatoriška Europa“ EIC elemento bendrosios strategijos;

b)	darbo programos EIC veiksmams įgyvendinti;

c)	pasiūlymų novatoriškumo bei rizikos profilio ir tinkamos dotacijų, nuosavo kapitalo ir kitų formų EIC programos „Accelerator“ finansavimo pusiausvyros vertinimo kriterijų;

d)	strateginio projektų portfelio nustatymo;

e)	programos vadovų profilio.

2. Gavusi prašymą EIC valdyba gali teikti rekomendacijas Komisijai:

a)	bet kokiu klausimu, kuris inovacijų požiūriu gali gerinti ir skatinti inovacijų ekosistemas visoje Europoje, padėti siekti EIC elemento tikslų bei didinti jų poveikį ir didinti novatoriškų įmonių gebėjimą diegti savo sprendimus;

dėl to, kaip, bendradarbiaujant su atitinkamomis Komisijos tarnybomis ir, kai tinkama, su nacionalinėmis ir regioninėmis valdžios institucijomis ir kitais susijusiais subjektais, pavyzdžiui, EIT valdyba, nustatyti galimas reguliavimo kliūtis, su kuriomis susiduria verslininkai, visų pirma tie, kuriems suteikta parama pagal EIC elementą;

c)	dėl atsirandančių EIC rinkinio technologijų tendencijų, kad remiantis jomis būtų galima priimti programavimo sprendimus dėl kitų specialiosios programos dalių;

d)	dėl konkrečių klausimų, kuriais reikėtų EIC valdybos patarimo, nustatymo.

EIC valdyba veikia siekdama EIC elemento tikslų. Ji veikia nepažeisdama etikos ir sąžiningumo principų, o savo darbą vykdo efektyviai ir skaidriai.

EIC valdyba veikia pagal I priedo III veiklos srities 1 skirsnyje nustatytus įgaliojimus.

3. EIC valdybą sudaro nuo 15 iki 20 nepriklausomų aukšto lygio asmenų iš įvairių Europos inovacijų ekosistemos dalių, įskaitant verslininkus, įmonių vadovus, investuotojus , viešojo administravimo specialistus ir tyrėjus , įskaitant akademinės bendruomenės ekspertus inovacijų srityje . Ji prisideda prie informavimo veiksmų, o EIC valdybos nariai siekia didinti EIC vardo prestižą.

EIC valdybos narius skiria Komisija, paskelbusi atvirą kvietimą teikti kandidatūras arba pareikšti susidomėjimą, arba ir viena, ir kita, priklausomai nuo to, kas, Komisijos nuomone, yra tinkamiau, taip pat atsižvelgdama į poreikį užtikrinti pusiausvyrą pagal narių patirtį, lytį, amžių ir geografinį pasiskirstymą.

Jie skiriami dvejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta du kartus, taikant paskyrimų rotacijos sistemą (nariai skiriami kas dvejus metus).

4. EIC valdyba turi pirmininką, kurį skiria Komisija po skaidrios atrankos procedūros. Pirmininkas yra su inovacijų pasauliu susijęs aukšto rango viešas asmuo , gerai išmanantis MTTP klausimus .

Pirmininkas skiriamas ne ilgesnei kaip ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą.

Pirmininkas pirmininkauja EIC valdybai, rengia jos posėdžius, skiria nariams užduotis ir gali sukurti specialius pogrupius, visų pirma siekiant nustatyti atsirandančias EIC rinkinio technologijų tendencijas. Jis atstovauja EIC inovacijų pasaulyje. Jis taip pat viešina EIC, palaiko ryšius su Komisija ir per atitinkamų programų komitetus, taip pat su valstybėmis narėmis . Kad pirmininkas galėtų vykdyti savo pareigas, Komisija jam teiks administracinę paramą.

5. Komisija nustato elgesio kodeksą, kuriame, inter alia, aptariama, kaip išvengti interesų konfliktų ir nepažeisti konfidencialumo . Pradėdami eiti pareigas EIC valdybos nariai sutinka laikytis elgesio kodekso.

11 straipsnis

Darbo programos

1. Programa įgyvendinama vykdant 2 dalyje nurodytas darbo programas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 ( Finansinio reglamento) (9) 110 straipsnį. Jose nustatomas numatomas poveikis ir jos yra parengiamos laikantis strateginio planavimo proceso, kaip aprašyta šio sprendimo I priede. Komisija reguliariai ir nuo pat pradžių informuoja 12 straipsnyje nurodytą komitetą apie bendrą specialiosios programos netiesioginių veiksmų, įskaitant misijas, įgyvendinimo pažangą, be kita ko, kad sudarytų sąlygas komitetui anksti tinkamai prisidėti prie strateginio planavimo proceso ir rengiant darbo programas, visų pirma dėl misijų.

Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma.

2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina atskiras darbo programas, skirtas veiksmams pagal toliau išvardytus elementus, nustatytus šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinti:

EMTT – darbo programą pagal 7 straipsnio 2 dalies b punktą nustato Mokslo taryba, laikydamasi 12 straipsnio 3 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Komisija nuo Mokslo tarybos sudarytos darbo programos nukrypsta tik tuo atveju, jei mano, kad ji neatitinka šio sprendimo nuostatų. Tuo atveju Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo patvirtina darbo programą, laikydamasi 12 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Komisija tinkamai pagrindžia šią priemonę;

visos veiklos srities „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ veiksmų grupes, programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, mokslinių tyrimų infrastruktūrą, paramą inovacijų ekosistemoms , dalyvių skaičiaus didinimą ir kompetencijos sklaidą, ir Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos reformavimą ir gerinimą, laikydamasi 12 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros;

c)	EIC – darbo programa pagal 10 straipsnio 1 dalies b punktą rengiama remiantis EIC valdybos rekomendacija, laikantis 12 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros;

d)	JRC – daugiametėje darbo programoje atsižvelgiama į Sprendime 96/282/Euratomas nurodytą JRC valdytojų tarybos nuomonę.

3. Be Finansinio reglamento 110 straipsnyje nustatyto reikalavimo, šio straipsnio 2 dalyje nurodytose darbo programose atitinkamai nurodoma:

a)	informacija apie kiekvienam veiksmui ir misijai skirtą sumą ir preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis;

b)	dotacijų prioritetai, atrankos ir sutarties sudarymo kriterijai, skirtingų skyrimo kriterijų lyginamasis svoris ir didžiausia galima visų finansuoti tinkamų sąnaudų finansavimo dalis;

c)	suma, skirta mišriam finansavimui pagal Reglamento … Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 41–43 straipsnius;

d)	papildomos paramos gavėjams taikomos pareigos pagal Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 35 ir 37 straipsnius.

4. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais, laikydamasi 12 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, patvirtina šias priemones:

sprendimą dėl netiesioginių veiksmų finansavimo patvirtinimo, jeigu numatoma Sąjungos įnašo pagal specialiąją programą suma yra lygi 2,5 mln. EUR arba didesnė, išskyrus veiksmus pagal konkretų tikslą „Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT)“; netiesioginių veiksmų 2 veiksmų grupėje finansavimui – sprendimą dėl netiesioginių veiksmų finansavimo patvirtinimo, jeigu numatoma Sąjungos įnašo pagal specialiąją programą suma yra 1 mln. EUR arba didesnė;

b)	sprendimą dėl veiksmų, kuriuos vykdant naudojami žmogaus embrionai ir žmogaus embrionų kamieninės ląstelės, ir veiksmų pagal veiksmų grupę „Civilinė visuomenės sauga“, nurodytą 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje, finansavimo patvirtinimo.

12 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas (10). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Komitetas posėdžiauja įvairios sudėties, kaip nustatyta II priede, priklausomai nuo aptartinos temos.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

4. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

5. Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma.

6. Įgyvendinimo aktų, kurie turi būti priimti pagal 4a straipsnio 3 dalį, atveju, jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

7 . Komisija reguliariai informuoja komitetą apie bendrą specialiosios programos įgyvendinimo pažangą ir laiku teikia jam informaciją apie visus pagal programą „Europos horizontas“ ir jos eksternalizuotas dalis siūlomus arba finansuojamus veiksmus ir elementus , kaip nurodyta III priede , įskaitant išsamią atskirų kvietimų statistikos informaciją ir (arba) analizę .

III SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas 2013/743/ES panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

14 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šis sprendimas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Sprendimą 2013/743/ES, kuris toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

Prireikus likusias Sprendimu 2013/743/ES įsteigto komiteto užduotis perima šio sprendimo 12 straipsnyje nurodytas komitetas.

2. Specialiosios programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimą tarp specialiosios priemonės ir priemonių, patvirtintų pagal ankstesnį Sprendimą 2013/743/ES.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OJ C […], […], p. […].

(2) OJ C […], […], p. […].

(3) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija. Pabrauktas tekstas, dėl kurio nebuvo susitarta per tarpinstitucines derybas.

(4) OJ C […], […], p. […].

(5) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(6) 1996 m. balandžio 10 d. Komisijos sprendimas 96/282/Euratomas dėl Jungtinio tyrimų centro reorganizavimo (OL L 107, 1996 4 30, p. 12).

(7) ▌

(8) OL C 373, 2013 12 20, p. 23.

(9) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(10) Kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti programą, Komisija pagal savo nustatytas gaires padengs vieno valstybės narės atstovo bei vieno valstybės narės eksperto/patarėjo dalyvavimo kiekviename Programos komiteto posėdyje, nustatytame darbotvarkėje, išlaidas svarstant tuos darbotvarkės klausimus, kai valstybei narei reikalingos specialios ekspertinės žinios.

I PRIEDAS

STRATEGINIS PLANAVIMAS IR PROGRAMOS VEIKLA

Įgyvendinant programą taikomos šios nuostatos.

STRATEGINIS PLANAVIMAS

Kaip nustatyta 4a straipsnyje, specialiosios programos įgyvendinimas palengvinamas vykdant daugiametį strateginį mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planavimą. Strateginio planavimo procese daugiausia dėmesio skiriama visų pirma veiklos sričiai „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“, įskaitant atitinkamą veiklą kitose veiklos srityse ir dalyje „Dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, taip pat glaudžiai koordinuojant veiksmus ir užtikrinant sinergiją su Reglamentu 294/2008/EB įsteigto EIT ŽIB planavimu.

Strateginio planavimo procese rezultatas nustatomas strateginiame plane, skirtame darbo programos turiniui įgyvendinti.

▌

Strateginio planavimo procesu siekiama:

—	integruotai įgyvendinti programos „Europos horizontas“ lygmens tikslus ir sutelkti dėmesį į poveikį visai programai ir į jos skirtingų veiklos sričių suderinamumą;

—	skatinti programos „Europos horizontas“ ir kitų Sąjungos programų, įskaitant [sanglaudos fondus] ir Euratomo programą, sinergiją ir taip tapti mokslinių tyrimų ir inovacijų atskaitos tašku visoms susijusioms ES biudžeto programoms ir su finansavimu nesusijusioms priemonėms; ▌

—	padėti formuoti atitinkamų apimamų sričių ES politiką ir ją įgyvendinti, taip pat papildyti politikos vystymą ir įgyvendinimą valstybėse narėse;

—	mažinti pastangų susiskaidymą ir vengti finansavimo galimybių dubliavimosi ir sutapimo;

—	sudaryti sąlygas susieti Jungtinio tyrimų centro tiesioginius mokslinių tyrimų veiksmus su kitais pagal šią programą remiamais veiksmais, įskaitant rezultatų ir duomenų panaudojimą politikos reikmėms;

—

užtikrinti subalansuotą ir platų požiūrį į mokslinius tyrimus ir inovacijas visose plėtojimo etapuose, kai neapsiribojama tik mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų skatinimu, naujų produktų procesų ir paslaugų kūrimu žinių ir proveržių mokslo ir technologijų srityje pagrindu, bet taip pat įtraukiamas dabartinių technologijų pritaikymas naujoms reikmėms ir nuolatinis tobulinimas, taip pat su technologijomis nesusijusios ir socialinės inovacijos;

—

užtikrinti sistemingą, tarpdisciplininį, įvairius sektorius ir įvairias politikos sritis apimantį požiūrį į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų galima spręsti uždavinius, kartu sudarant palankias sąlygas kurtis naujoms konkurencingoms įmonėms ir pramonės šakoms, skatinant konkurenciją, privačiojo sektoriaus investicijas ir vidaus rinkoje išsaugant vienodas sąlygas.

▌

KITA PROGRAMOS VEIKLA

Veiklos srityse „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ ir „Novatoriška Europa“ mokslinius tyrimus ir inovacijas papildo veikla, glaudžiai susijusi su galutiniais naudotojais ir rinka, pvz., demonstravimas, bandymai arba koncepcijos pagrindimas, tačiau ši veikla neapima komercializacijos veiklos, kuri nenumatyta mokslinių tyrimų ir inovacijų etape. Taip pat numatoma remti į paklausą orientuotą veiklą, kurią vykdant būtų paspartintas įvairių inovacijų diegimas ir sklaida. Dėmesys skiriamas neįpareigojantiems kvietimams teikti pasiūlymus.

Pagal veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“, kuri grindžiama patirtimi, įgyta įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, socialiniai ir humanitariniai mokslai visapusiškai integruojami į visas veiksmų grupes, įskaitant specialią ir siauro profilio veiklą. Atitinkamai su jūrų ir jūrininkystės sričių moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusi veikla įgyvendinama strategiškai ir integruotai, vadovaujantis ES integruota jūrų politika, bendra žuvininkystės politika ir tarptautiniais įsipareigojimais.

Veikla, vykdoma pagal ateities ir besiformuojančių technologijų (ABT) pavyzdines iniciatyvas, susijusias su grafenu, žmogaus smegenų projektu ir kvantinėmis technologijomis, kurios remiamos pagal programą „Horizontas 2020“, bus toliau remiama pagal programą „Europos horizontas“ skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus, numatytus darbo programoje. Pagal programos „Horizontas 2020“ ABT pavyzdinių iniciatyvų dalį remiami parengiamieji veiksmai bus naudingi pagal programą „Europos horizontas“ vykdomo strateginio planavimo procese ir suteiks informacijos dirbant misijų, bendro finansavimo ir (arba) bendro programavimo partnerysčių ir įprastinių kvietimų teikti pasiūlymus srityse.

Dialogai su ES tarptautiniais partneriais mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo srityje bei politikos dialogai su pagrindiniais pasaulio regionais labai padeda sistemingai nustatyti bendradarbiavimo galimybes, o pagal šalis ir (arba) regionus diferencijuotas bendradarbiavimas padeda nustatyti prioritetus. Toliau bus iš anksto konsultuojamasi su patariamąja struktūra, susijusia su EMTE.

▌

SKLAIDA IR INFORMAVIMAS

Pagal programą „Europos horizontas“ bus teikiama tikslinė parama atvirai prieigai prie mokslinių publikacijų, mokslo informacijos šaltinių ir kitų duomenų šaltinių. Platinimo ir žinių skleidimo veiksmai taip pat bus remiami bendradarbiaujant su kitomis ES programomis, be kita ko, grupuojant rezultatus ir duomenis ir sudarant jų rinkinius pagal kalbas ir formatus tikslinėms auditorijoms ir piliečių, pramonės, viešojo administravimo institucijų, akademinės bendruomenės, pilietinės visuomenės organizacijų ir politikos formuotojų tinklams. Tuo tikslu įgyvendinant programą „Europos horizontas“ gali būti naudojamasi pažangiomis technologijomis ir duomenų analizės priemonėmis.

Tinkama parama bus teikiama mechanizmams, kurie apie programą informuoja potencialius pareiškėjus (pvz., nacionaliniams informacijos centrams).

Komisija taip pat įgyvendins su programa „Europos horizontas“ susijusią informavimo ir komunikacijos veiklą, siekdama plačiau paskelbti, kad rezultatai buvo gauti pasinaudojant ES lėšomis. Be to, tokiomis priemonėmis kaip publikacijos, ryšiai su žiniasklaida, renginiai, mokslo informacijos šaltiniai, duomenų bazės, daugiakanalės platformos, svetainės ar tikslinis socialinių tinklų panaudojimas bus siekiama geriau informuoti visuomenę apie mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą ir platesnį ES finansuojamų mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį ir aktualumą. Pagal programą „Europos horizontas“ parama taip pat bus teikiama paramos gavėjams, kad jie galėtų plačiąją visuomenę informuoti apie savo darbą ir jo poveikį.

REZULTATŲ PANAUDOJIMAS IR PRITAIKYMAS RINKOJE

Komisija nustatys visapusiškas priemones programos „Europos horizontas“ rezultatams ir sukurtoms žinioms panaudoti. Tai paspartins jų naudojimą siekiant juos plačiai pritaikyti rinkoje ir sustiprins programos poveikį.

Komisija sistemingai nustatys ir registruos pagal programą vykdomos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatus ir nieko nediskriminuodama šiuos rezultatus ir sukurtas žinias perduos arba skleis pramonei, visų dydžių įmonėms, viešojo administravimo institucijoms, akademinei bendruomenei, pilietinės visuomenės organizacijoms ir politikos formuotojams, kad kuo labiau padidėtų programos Europos pridėtinė vertė.

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Didesnio poveikio bus pasiekta derinant veiksmus su kitomis pasaulio šalimis ir regionais, dedant daugiau pastangų tarptautinio bendradarbiavimo srityje . Remiantis abipusės naudos principu, partneriai visame pasaulyje bus kviečiami prisidėti prie ES dedamų pastangų, kurios yra neatsiejamos įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis remiami ES veiksmai siekiant tvarumo, didesnės kompetencijos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bei konkurencingumo.

Bendrais tarptautiniais veiksmais bus užtikrintas efektyvus pasaulinių visuomenės uždavinių sprendimas ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas, galimybė pasitelkti geriausius pasaulio talentus, kompetenciją ir naudotis geriausiais ištekliais, taip pat didesnė novatoriškų sprendimų pasiūla ir paklausa.

VERTINIMO DARBO METODIKOS

Vertinimo procese naudojantis aukštos kokybės nepriklausoma ekspertine patirtimi visi suinteresuotieji subjektai, bendruomenės ir interesų atstovai yra skatinami aktyviau dalyvauti programoje – tai būtina sąlyga siekiant užtikrinti finansuojamos veiklos kokybę ir aktualumą.

Komisija arba finansavimo įstaiga užtikrins proceso nešališkumą ir vengs interesų konfliktų pagal Finansinio reglamento 61 straipsnį. Ji taip pat siekia užtikrinti vertinimo komitetų, ekspertų ir patariamųjų grupių sudėčių geografinę įvairovę.

Išimties tvarka, kai tai pagrįsta poreikiu paskirti geriausius turimus ekspertus ir (arba) kai kvalifikuotų ekspertų sąrašas yra ribotas, nepriklausomi ekspertai, talkinantys vertinimo komitetui ar esantys jo nariais, gali vertinti konkrečius pasiūlymus, dėl kurių jie yra deklaravę galimai turintys interesų. Šiuo atveju Komisija arba finansavimo įstaiga imasi visų būtinų taisomųjų priemonių, kad užtikrintų vertinimo proceso sąžiningumą. Vertinimo procesas bus atitinkamai valdomas, įskaitant etapą, kurio metu tarpusavyje bendraus įvairūs ekspertai. Nustatydamas, kurie pasiūlymai yra tinkami finansuoti, vertinimo komitetas atsižvelgs į konkrečias aplinkybes.

I VEIKLOS SRITIS

PAŽANGUS MOKSLAS

Mokslo, ekonominė, socialinė ir kultūrinė pažanga visomis savo formomis priklauso nuo tinkamos pažangių tyrėjų pasiūlos; siekio užtikrinti proveržį bandant suprasti ir įgyti žinias visais lygmenimi s; pasaulinio lygio priemonių, reikalingų tam pasiekti, įskaitant moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtas fizines ir žinių infrastruktūras, taip pat priemones, kuriomis žinios (atvirasis mokslas), metodikos ir įgūdžiai būtų atvirai platinami ir jais būtų dalijamasi.

Pasauliniu mastu moderniausių inovacijų užtikrinimas yra susijęs su atvirojo ir pažangaus mokslo pasiekimais. Mokslinės ir technologinės paradigmos pokyčiai gali būti pagrindiniai našumo augimo, konkurencingumo, gerovės, darnaus vystymosi ir socialinės pažangos veiksniai. Tokie paradigmos pokyčiai istoriškai atsiranda iš viešojo sektoriaus mokslinės bazės, o tik po to tampa pamatu visiškai naujoms pramonės šakoms bei sektoriams ir visapusiškai visuomenės pažangai.

Viešosios investicijos į mokslinius tyrimus, ypač vykdomus universitetuose, valstybinėse mokslinių tyrimų institucijose (VMTI) ir mokslinių tyrimų įstaigose, dažnai yra susijusios su ilgalaikiais ir rizikingesniais moksliniais tyrimais bei papildo privačiojo sektoriaus veiklą. Be to, jas vykdant formuojami labai kompetentingi žmogiškieji ištekliai, atsiranda praktinės žinios ir patirtis, naujos mokslinės priemonės ir metodikos, taip pat kuriami tinklai, kuriais perduodamos naujausios žinios.

Europos mokslas ir Europos tyrėjai pirmavo ir toliau pirmauja daugelyje sričių. Tačiau šios padėties negalime laikyti savaime suprantama. Prie iššūkių, kuriuos tradiciškai meta tokios šalys kaip JAV, dabar prisideda tokios ekonomikos gigantės kaip Kinija ir Indija, visų pirma neseniai pradėjusios intensyviai kurti pramonę pasaulio šalys, taip pat visos šalys, kurių vyriausybės pripažįsta, kad investicijų į mokslinius tyrimus grąža yra įvairialypė ir gausi.

1. EUROPOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ TARYBA (EMTT)

1.1. Paaiškinimas

Nors ES ir toliau išleidžia daugiausiai mokslinių publikacijų pasaulyje, ▌ji turi pagal savo dydį palyginti nedaug pasaulinio lygio kompetencijos centrų ir didelėse srityse demonstruoja vidutiniškus ir prastus veiklos rezultatus. Palyginti su JAV ir šiuo metu tam tikru mastu su Kinija, ES vadovaujasi paskirstytos kompetencijos modeliu, kurį taikant ištekliai paskirstomi didesniam skaičiui tyrėjų ir mokslinių tyrimų institucijų. Sukūrus patrauklias sąlygas geriausiems tyrėjams, Europai bus lengviau tapti patrauklesne pasauliniu mastu konkuruojant dėl mokslinių talentų.

Pasaulio mokslinių tyrimų aplinka labai kinta, o dėl didėjančio besivystančių šalių, visų pirma Kinijos, kurios plečia mokslinę veiklą, skaičiaus, traukos centrų joje vis daugiau. Nors 2000 m. beveik du trečdaliai pasaulio išlaidų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai išleista ES ir JAV, iki 2013 m. ši dalis sumažėjo daugiau nei perpus.

EMTT remia geriausius tyrėjus , įskaitant talentingus neseniai savo karjerą pradėjusius tyrėjus, skirdama jiems lankstų, ilgalaikį finansavimą, kad jie galėtų vykdyti novatoriškus didelio pelno ir (arba) didelės rizikos mokslinius tyrimus ir tai darytų daugiausia Europoje . Ji veikia autonomiškai, vadovaujama nepriklausomos Mokslo tarybos, kurią sudaro geriausios reputacijos bei tinkamos kompetencijos įvairūs mokslininkai, inžinieriai ir mokslo specialistai. EMTT gali pritraukti daugiau talentų ir idėjų, negu būtų įmanoma pagal bet kurią nacionalinę sistemą, ir stiprina kompetenciją taip, kad tarpusavyje konkuruotų geriausi tyrėjai ir geriausios idėjos.

EMTT finansuojami mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai , kaip paaiškėjo, turi nemažą tiesioginį poveikį pažangai mažai tirtose srityse ir atveria kelią naujiems ir dažnai netikėtiems moksliniams bei technologiniams rezultatams ir naujoms mokslinių tyrimų sritims. Savo ruožtu iš to atsiranda visiškai naujų idėjų, kurios skatina inovacijas ir verslo išradingumą ir sprendžia visuomenės uždavinius. EMTT taip pat turi reikšmingą struktūrinį poveikį: ne tik tiesiogiai finansuoja tyrėjus ir veiksmus, bet ir kelia Europos mokslinių tyrimų sistemos kokybę. EMTT finansuojamų projektų ir tyrėjų tikslas įkvepiantis – atlikti mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus Europoje, didinti jos žinomumą, paversti Europą patrauklesne darbo vieta ir bendradarbiavimo partnere geriausiems pasaulio tyrėjams. Prestižas, susijęs su EMTT dotacijų gavėjų priėmimu, didina konkurenciją tarp Europos universitetų ir kitų mokslinių tyrimų organizacijų, kas pasiūlys patraukliausias sąlygas geriausiems tyrėjams, ir ji gali netiesiogiai padėti toms organizacijoms įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses bei imtis reformų.

EMTT finansuoja santykinai nedidelę visų Europos mokslinių tyrimų procentinę dalį, tačiau jos pasiektas mokslinis poveikis yra ▌didelis. EMTT remiami mokslinių tyrimų darbai yra vidutiniškai cituojami panašiu mastu kaip ir prestižiškiausių pasaulio universitetų vykdomų mokslinių tyrimų darbai. Palyginti su pasaulio didžiausiais mokslinių tyrimų finansuotojais, EMTT yra itin rezultatyvi mokslinių tyrimų srityje. EMTT finansuoja daug mažai tirtų sričių, įskaitant sparčiai besirandančias naujas sritis, mokslinių tyrimų, kurie buvo cituojami daugiausiai. Nors EMTT finansavimas yra orientuotas į mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus, jį suteikus užregistruota daug patentų.

Taigi, yra neginčijamų įrodymų, kad EMTT per kvietimus teikti pasiūlymus pritraukia ir finansuoja pažangius tyrėjus, o įgyvendinant EMTT veiksmus visame pasaulyje naujose srityse gaunama daug pačių reikšmingiausių ir didelį poveikį darančių mokslinių tyrimų rezultatų, kurie skatina proveržį ir didelę pažangą. EMTT dotacijų gavėjų darbas taip pat yra labai tarpdalykinis, todėl EMTT dotacijų gavėjai bendradarbiauja tarptautiniu mastu ir atvirai skelbia savo rezultatus visose mokslinių tyrimų srityse, įskaitant socialinius mokslus , mokslinius tyrimus meno ir humanitarinių mokslų srityje.

Taip pat jau yra duomenų, kad dėl stipraus poveikio reitingams atsiranda ilgesnio laikotarpio EMTT dotacijų poveikis jų gavėjų karjerai, aukštos kvalifikacijos pripažintų tyrėjų ir mokslo daktarų ▌rengimui, Europos mokslinių tyrimų matomumo visame pasaulyje didinimui ir prestižo augimui bei nacionalinėms mokslinių tyrimų sistemoms. Šis poveikis ypač vertingas taikant ES paskirstytos kompetencijos modelį, nes EMTT finansavimo gavimas gali būti laikomas kur kas tikslesniu mokslinių tyrimų kokybės rodikliu nei pripažinimas pagal institucijų statusą ir gali jį pakeisti. Tai suteikia galimybę ambicingiems asmenims, institucijoms, regionams ir šalims imtis iniciatyvos ir didinti mokslinių tyrimų matomumą srityse, kuriose jie yra ypač stiprūs.

1.2. Intervencijos sritys

1.2.1. Mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai

Tikimasi, kad EMTT finansuojamais moksliniais tyrimais bus skatinama pažanga mažai tirtose srityse, bus leidžiami aukščiausios kokybės moksliniai leidiniai, kad būtų pasiekti didelį visuomeninį ir ekonominį poveikį galintys padaryti mokslinių tyrimų rezultatai, o EMTT visoje ES, Europoje ir tarptautiniu mastu nustatys aiškų ir įkvepiantį tikslą mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų srityje. Kad ES taptų patrauklesne aplinka geriausiems pasaulio mokslininkams, EMTT sieks apčiuopiamai padidinti ES dalį tarp 1 proc. pasaulio dažniausiai cituojamų publikacijų ir padidinti jos finansuojamų pažangių tyrėjų, įskaitant tyrėjus ne iš Europos, skaičių.

EMTT finansavimas teikiamas pagal toliau išvardytus nusistovėjusius principus. Mokslinė kompetencija yra vienintelis kriterijus, pagal kurį teikiamos EMTT dotacijos. EMTT veikia pagal principą „iš apačios į viršų“ be iš anksto nustatytų prioritetų.

Bendros kryptys

—	ilgalaikis finansavimas, skirtas bet kokio amžiaus ir bet kurios lyties iš bet kurios pasaulio šalies mokslinių grupių vadovų ir jų mokslinių tyrimų grupių pažangioms idėjoms remti, kad šie galėtų vykdyti novatoriškus didelio pelno ir (arba) didelės rizikos mokslinius tyrimus;

—	sudaryti sąlygas pradedantiesiems ir neseniai karjerą pradėjusiems pažangių idėjų turintiems tyrėjams pradėti veikti kaip nepriklausomiems mokslinių tyrimų srities vadovams jiems suteikiant atitinkamą paramą lemiamu etapu, kai jie kuria arba vienija savo pačių mokslinių tyrimų grupę arba programą;

—	nauji darbo metodai mokslo pasaulyje , įskaitant atvirojo mokslo požiūrį, kurie galėtų paskatinti pasiekti proveržį užtikrinančius rezultatus ir sudaryti palankesnes sąlygas finansuojamų mokslinių tyrimų komerciniam ir socialiniam potencialui inovacijų srityje;

—	dalijimasis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais su regioninėmis ir nacionalinėmis mokslinių tyrimų finansavimo agentūromis ir sąsajų su kitomis bendrosios programos dalimis, visų pirma programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, kūrimas siekiant skatinti pažangių tyrėjų rėmimą;

—	didinti Europoje atliekamų mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų žinomumą ir EMTT programų matomumą tyrėjams visoje Europoje ir tarptautiniu mastu .

1.3. Įgyvendinimas

1.3.1. Mokslo taryba

Mokslo taryba užtikrina veiklos kokybę moksliniu požiūriu ir turi visus įgaliojimus priimti sprendimus dėl finansuotinų mokslinių tyrimų rūšių.

Įgyvendindama bendrąją programą ir vykdydama savo užduotis, kaip nurodyta 7 straipsnyje, Mokslo taryba:

Mokslinė strategija:

—	atsižvelgdama į mokslo galimybes ir Europos mokslo poreikius, nustatys bendrą EMTT mokslinę strategiją;

—	vadovaudamasi savo moksline strategija nustatys darbo programą ir parengs EMTT rėmimo priemonių rinkinį;

—	vadovaudamasi savo moksline strategija sukurs būtinas tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvas, įskaitant informavimo veiklą, kad EMTT taptų geriau žinomai geriausiems tyrėjams iš kitų pasaulio šalių.

Mokslinis valdymas, stebėsena ir kokybės kontrolė:

—

užtikrins pasaulinio lygio tarpusavio vertinimo sistemą, pagrįstą moksline kompetencija ir visiškai skaidriu, sąžiningu ir nešališku pasiūlymų nagrinėjimu, nustatydama pozicijas dėl kvietimų teikti pasiūlymus įgyvendinimo ir administravimo, vertinimo kriterijų, tarpusavio vertinimo procesų, įskaitant ekspertų atranką, tarpusavio vertinimo bei pasiūlymų vertinimo metodų ir reikiamų įgyvendinimo taisyklių bei gairių, kuriomis remiantis, prižiūrint Mokslo tarybai, bus sprendžiama, kurie pasiūlymai turėtų būti finansuojami;

—	vykdant EMTT mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų veiksmus, ekspertai skiriami remiantis EMTT mokslo tarybos pasiūlymu;

—	užtikrins, kad EMTT dotacijos būtų įgyvendinamos pagal paprastas, skaidrias procedūras, kurias taikant daugiausia dėmesio būtų skiriama kompetencijai, būtų skatinama iniciatyva, o lankstumas būtų derinamas su atskaitomybe, nuolat vykdant veiklos ir įgyvendinimo kokybės stebėseną;

—	peržiūrės ir vertins EMTT pasiekimus ir EMTT finansuojamų mokslinių tyrimų kokybę bei poveikį ir atitinkamai teiks rekomendacijas ir gaires dėl taisomųjų ar būsimų veiksmų;

—	nustatys pozicijas bet kuriuo kitu klausimu, turinčiu įtakos EMTT veiklos rezultatams bei poveikiui ir vykdomų mokslinių tyrimų kokybei.

Komunikacija ir platinimas:

—

didins EMTT žinomumą ir matomumą visame pasaulyje vykdydama komunikacijos ir informavimo veiklą, įskaitant mokslines konferencijas, kad populiarintų EMTT veiklą bei laimėjimus ir EMTT finansuojamų projektų rezultatus mokslo bendruomenėje, tarp pagrindinių suinteresuotųjų subjektų ir plačiojoje visuomenėje;

—	prireikus konsultuosis su mokslo, inžinerijos ir akademine bendruomene, regioninėmis bei nacionalinėmis mokslinių tyrimų finansavimo agentūromis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis;

—	reguliariai informuos Komisiją apie savo veiklą.

Mokslo tarybos nariams už jų atliekamas užduotis atlyginama honoraru ir, kai tinkama, kompensuojamos jų kelionės ir gyvenimo išlaidos.

Kadencijos metu EMTT pirmininko gyvenamoji vieta bus Briuselyje ir didžiąją dalį savo darbo laiko (1) jis skirs EMTT reikalams. Jam skiriamo atlyginimo dydis atitiks Komisijos aukščiausio lygio vadovų atlyginimo dydį, o tikslinė įgyvendinimo struktūra jam teiks reikiamą paramą, kad jis galėtų vykdyti savo funkcijas.

Mokslo taryba iš savo narių išsirenka tris pirmininko pavaduotojus, kurie padeda pirmininkui vykdyti su atstovavimu ir darbo organizavimu susijusias užduotis. Jie taip pat gali būti vadinami EMTT vicepirmininkais.

Šiems trims pirmininko pavaduotojams bus teikiama parama, kad tuose institutuose, kuriuose jie dirba, būtų užtikrinta tinkama vietos administracinė pagalba.

1.3.2. Tikslinė įgyvendinimo struktūra

Tikslinė įgyvendinimo struktūra bus atsakinga už visus programos administracinio įgyvendinimo ir vykdymo aspektus, kaip numatyta EMTT darbo programoje. Ji visų pirma vykdys vertinimo procedūras, tarpusavio vertinimą ir atrankos procesą, vadovaudamasi Mokslo tarybos nustatyta strategija, ir užtikrins finansinį ir mokslinį dotacijų valdymą. Tikslinė įgyvendinimo struktūra padės Mokslo tarybai atlikti visas pirmiau nurodytas jos užduotis, įskaitant mokslinės strategijos rengimą, veiklos stebėseną, EMTT veiklos rezultatų peržiūrą ir vertinimą, informavimo ir komunikacijos veiklą, suteiks prieigą prie jos turimų reikiamų dokumentų bei duomenų ir nuolat informuos Mokslo tarybą apie savo veiklą.

Siekiant užtikrinti veiksmingą ryšių palaikymą su tiksline įgyvendinimo struktūra strategijos ir veiklos klausimais, Mokslo tarybos vadovybė ir tikslinės įgyvendinimo struktūros direktorius reguliariai rengs koordinavimo posėdžius.

EMTT valdymą atliks šiuo tikslu įdarbintas personalas, įskaitant, kai reikia, pareigūnus iš ES institucijų, ir šis valdymas apims tik realius administracinius poreikius, kad būtų užtikrintas stabilumas ir tęstinumas, kurių reikia siekiant užtikrinti veiksmingą administravimą.

1.3.3. Komisijos vaidmuo

Vykdydama 6, 7 ir 8 straipsniuose nustatytas pareigas ir su biudžeto vykdymu susijusias savo pareigas, Komisija:

—	užtikrins Mokslo tarybos tęstinumą ir sudėties atnaujinimą ir teiks paramą nuolatiniam Atrankos komitetui būsimų Mokslo tarybos narių atrankai;

—	užtikrins tikslinės įgyvendinimo struktūros tęstinumą ir užduočių bei pareigų pavedimą jai, atsižvelgdama į Mokslo tarybos nuomonę;

—	užtikrins, kad tikslinė įgyvendinimo struktūra vykdytų visas savo užduotis ir pareigas;

—	paskirs tikslinės įgyvendinimo struktūros direktorių ir vadovaujančius asmenis, atsižvelgdama į Mokslo tarybos nuomonę;

—	užtikrins, kad būtų laiku priimta darbo programa, pozicijos dėl įgyvendinimo metodikos ir būtinos įgyvendinimo taisyklės, įskaitant EMTT paraiškų pateikimo taisykles ir EMTT pavyzdinį susitarimą dėl dotacijos, atsižvelgdama į Mokslo tarybos pozicijas;

—	reguliariai ir laiku informuos ir konsultuos programos komitetą dėl EMTT veiklos įgyvendinimo;

—	būdama atsakinga už visapusį bendrosios mokslinių tyrimų programos įgyvendinimą, stebės tikslinę įgyvendinimo struktūrą ir vertins jos veiklos rezultatus .

2. PROGRAMA „MARIE SKŁODOWSKOS-CURIE VEIKSMAI“ (MSCV)

2.1. Paaiškinimas

Europai reikia aukštos kvalifikacijos ir atsparios žmogiškojo kapitalo bazės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kuri galėtų lengvai prisitaikyti prie dabartinių ir būsimų iššūkių, pvz., didelių demografinių pokyčių Europoje, ir rasti jiems tvarius sprendimus. Siekdami užtikrinti kompetenciją, tyrėjai turi būti judūs, bendradarbiauti ir skleisti žinias po įvairias šalis, sektorius ir disciplinas, įgyti tinkamą žinių ir įgūdžių derinį, kad galėtų spręsti visuomenės uždavinius ir remti inovacijas.

Europa turi didelį mokslinį potencialą – maždaug 1,8 mln. tyrėjų dirba tūkstančiuose universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir ▌įmonių. Tačiau numatoma, kad iki 2027 m. ES turės parengti ir įdarbinti bent 1 mln. naujų tyrėjų, kad pasiektų užsibrėžtus tikslus, susijusius su didesnėmis investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Toks poreikis ypač stipriai jaučiamas neakademiniuose sektoriuose (pavyzdžiui, pramonės ir verslo sektoriuje, įskaitant MVĮ, vyriausybėse, pilietinės visuomenės organizacijose, kultūros institucijose, ligoninėse ir t. t.) . Siekiant patenkinti šį tinkamai parengtų naujų tyrėjų poreikį būtina, kad bendradarbiautų įvairūs sektoriai. ES privalo labiau stengtis skatinti daugiau jaunų moterų ir vyrų siekti karjeros mokslinių tyrimų srityje, būti įtraukesnė ir skatinti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, pritraukti tyrėjus iš trečiųjų šalių, išlaikyti savo pačios tyrėjus ir susigrąžinti į Europą kitose šalyse dirbančius Europos tyrėjus. Be to, siekiant plačiau skleisti kompetenciją, visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE) būtina dar labiau gerinti tyrėjų darbo sąlygas. Šiuo požiūriu reikia stipresnių ryšių, ypač su Europos švietimo erdve, Europos regioninės plėtros fondu (ERPF) ir Europos socialiniu fondu (ESF+).

Kadangi šie uždaviniai yra sisteminiai ir jiems spręsti reikalingos tarpvalstybinės pastangos, jų geriausia imtis ES lygmeniu.

Įgyvendinant programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ (MSCV) dėmesys skiriamas pažangiems moksliniams tyrimams, kurie vykdomi tik pagal principą „iš apačios į viršų“; pagal ją galima vykdyti bet kokios srities mokslinius tyrimus ir inovacijas nuo fundamentinių mokslinių tyrimų iki įsisavinimo rinkoje ir inovacijų paslaugų. Ji apima ir mokslinių tyrimų sritis, kurioms taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis (Euratomas). Jei kiltų konkretūs poreikiai ir atsirastų papildomų finansavimo šaltinių, pagal MSCV programą galima siekti sukurti sąsajas su tam tikra veikla, susijusia su specialiais uždaviniais (įskaitant nustatytas misijas), konkrečių rūšių mokslinių tyrimų ir inovacijų institucijomis arba geografinėmis vietovėmis, siekiant tenkinti kintančius Europos poreikius įgūdžių, mokslinių tyrimų mokymo, karjeros raidos ir dalijimosi žiniomis srityse.

MSCV yra pagrindinė ES lygmens priemonė, skirta tyrėjams pritraukti į Europą iš trečiųjų šalių – tuo ji labai padeda vykdyti pasaulinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Esama įrodymų, kad MSCV ne tik daro teigiamą poveikį asmenims, organizacijoms ir sisteminiu lygmeniu, bet ir duoda didelio poveikio ir proveržį skatinančius mokslinių tyrimų rezultatus, kartu reikšmingai prisidedant prie visuomeninių ir strateginių uždavinių įgyvendinimo. Kaip rodo Nobelio premijos laureatų, kurie anksčiau buvo MSCV stipendininkai arba darbo vadovai, skaičius, ilgalaikės investicijos į žmones atsiperka.

Mokslinių tyrimų srityje skatindama pasaulinę konkurenciją tarp mokslininkų ir tarp priimančiųjų organizacijų iš akademinio ir neakademinio sektorių, taip pat įvairiose šalyse, sektoriuose ir disciplinose padėdama kurti kokybiškas žinias ir jomis dalytis, MSCV ypač prisideda prie darbotvarkės „Darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir investicijos“, Visuotinės ES strategijos ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.

MSCV padeda užtikrinti didesnį EMTE efektyvumą, konkurencingumą ir patrauklumą pasauliniu mastu. Šie tikslai pasiekiami dėmesį skiriant naujos kartos aukštos kvalifikacijos tyrėjams ir teikiant paramą naujiems talentams visoje ES ir už jos ribų , įskaitant jų skatinimą pereiti prie kitų programos elementų, pavyzdžiui, EMTT ir EIT ; skatinant naujų žinių ir idėjų sklaidą ir taikymą Europos politikoje, ekonomikoje ir visuomenėje, inter alia, gerinant mokslinę komunikaciją ir visuomenės informavimo priemones; lengvinant bendradarbiavimą tarp mokslinius tyrimus vykdančių organizacijų ir skelbiant leidinius, vadovaujantis atvirojo mokslo ir duomenų surandamumo, prieinamumo, sąveikumo ir pakartotinio panaudojimo (FAIR) principais ; taip pat užtikrinant didelį struktūrinį poveikį Europos mokslinių tyrimų erdvei, skatinant atverti darbo rinką ir nustatant kokybiško mokymo, patrauklių darbo sąlygų ir atviro , skaidraus bei nuopelnais grindžiamo įdarbinimo standartus visiems tyrėjams , vadovaujantis Europos mokslininkų chartija ir Mokslininkų įdarbinimo elgesio kodeksu .

2.2. Intervencijos sritys

2.2.1. Mokslo pažangumo puoselėjimas skatinant tyrėjų judumą tarp šalių, sektorių ir disciplinų

ES privalo išlikti pažangių mokslinių tyrimų etalonine vieta ir todėl toliau būti patraukli patiems perspektyviausiems tiek Europos, tiek ne Europos tyrėjams visuose jų karjeros etapuose. Tai galima pasiekti sudarant sąlygas tyrėjams ir su moksliniais tyrimais susijusiems darbuotojams judėti tarp šalių, sektorių ir disciplinų ir bendradarbiauti tarp jų, tokiu būdu pasinaudojant kokybiško mokymo ir karjeros galimybėmis. Taip bus sudarytos palankesnės sąlygos plėtoti karjerą tiek akademiniame, tiek kituose sektoriuose ir bus skatinama versli veikla.

Bendros kryptys

—

judumo Europoje ar už jos ribų patirtis geriausiems ar perspektyviausiems tyrėjams, neatsižvelgiant į jų pilietybę, kad būtų vykdomi pažangūs moksliniai tyrimai ir plėtojami jų įgūdžiai, taip pat karjera ir plečiamas jų tinklas tiek akademiniame , tiek kituose sektoriuose (įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūrą) .

2.2.2. Naujų įgūdžių skatinimas itin kokybiškai rengiant tyrėjus

ES reikia stiprios, atsparios ir kūrybingos žmogiškųjų išteklių bazės, kurioje būtų tinkamas įgūdžių, reikalingų būsimiems darbo rinkos poreikiams patenkinti, inovacijoms kurti, žinioms ir idėjoms paversti produktais ir paslaugomis derinys siekiant ekonominės ir socialinės naudos. Tai gali būti pasiekta rengiant tyrėjus toliau kelti savo pagrindinę kompetenciją mokslinių tyrimų srityje ir tobulinti savo perduodamus įgūdžius, pvz., kūrybišką , atsakingą, visuomenei atvirą ir verslų požiūrį ir sąmoningumą darnaus vystymosi klausimais . Tokiu būdu jiems bus sudarytos sąlygos spręsti esamus ir būsimus visuotinius uždavinius, gerinti savo karjeros perspektyvas ir didinti potencialą inovacijų srityje.

Bendros kryptys

—	mokymo programos, padėsiančios tyrėjams išsiugdyti įvairių įgūdžių, susijusių su esamais ir būsimais visuotiniais uždaviniais.

2.2.3. Žmogiškųjų išteklių ir įgūdžių plėtojimo stiprinimas visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje

Siekiant puoselėti kompetenciją, skatinti bendradarbiavimą tarp mokslinius tyrimus vykdančių organizacijų ir sukurti teigiamą struktūrinį poveikį, visoje EMTE reikia pradėti taikyti aukštos kokybės mokymo i r mentorystės standartus, sudaryti geras darbo sąlygas ir efektyvias tyrėjų karjeros galimybes. Jei tikslinga ir pateisinama tyrimu, parama tyrėjams, kad jie galėtų grįžti į savo kilmės šalį Sąjungoje ir į Sąjungą, teikiama atsižvelgiant į esamas bendras kryptis. Tai padės modernizuoti arba patobulinti mokslinių tyrimų mokymo programas ir sistemas, taip pat didinti institucijų patrauklumą visame pasaulyje.

Bendros kryptys

—	mokymo programos, kuriomis skatinama kompetencija ir skleidžiama geriausia praktika įvairiose institucijose , mokslinių tyrimų infrastruktūros objektuose ir mokslinių tyrimų bei inovacijų sistemose;

—	tarpdalykinis bendradarbiavimas, žinių kūrimas ir sklaida Europos Sąjungoje ir dalyvaujant trečiosioms šalims.

2.2.4. Sinergijos gerinimas ir palankesnių sąlygų jai sudarymas

Mokslinių tyrimų bei inovacijų sistemų ir programų sinergiją ES, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis reikia dar labiau sustiprinti . Tai visų pirma galima pasiekti užtikrinant sinergiją ▌, papildomumą su kitomis programos „Europos horizontas“ dalimis, tokiomis kaip Europos inovacijos ir technologijos institutas (EITI), ir kitomis ES programomis, pirmiausia „Erasmus“ ir „ESF+“, be kita ko, taikant pažangumo ženklą.

Bendros kryptys

—	mokymo programos ir panašios karjeros raidos mokslinių tyrimų srityje iniciatyvos, remiamos papildomaisiais viešais ar privačiais finansavimo šaltiniais regioniniu, nacionaliniu ar ES lygmenimis.

2.2.5. Visuomenės informavimo skatinimas

Visoje ES ir už jos ribų reikia daugiau informuoti apie programos veiklą ir siekti didesnio tyrėjų pripažinimo visuomenėje, kad padidėtų MSCV matomumas visame pasaulyje, pagerėtų supratimas apie tyrėjų darbo poveikį piliečių kasdieniam gyvenimui, o jaunimas būtų paskatintas pradėti karjerą mokslinių tyrimų srityje. Tai galima pasiekti dirbant pagal atvirojo mokslo principą, kuriuo siekiama geriau platinti, panaudoti ir skleisti žinias bei praktikos pavyzdžius. Piliečių mokslas taip pat galėtų būti vertingas.

Bendros kryptys

—	visuomenės informavimo iniciatyvos, kuriomis skatinamas susidomėjimas karjera mokslinių tyrimų srityje, ypač tarp jaunų įvairios padėties žmonių;

—	populiarinimo veikla, kuria siekiama pasaulio mastu didinti MSCV prestižą, matomumą ir žinomumą apie ją;

—	žinių sklaida ir grupavimas vykdant įvairius projektus siejantį bendradarbiavimą, vykdant nacionalinių informacijos centrų projektus ir kitokią tinklaveikos veiklą, pvz., teikiant paslaugas absolventams.

3. MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRA

3.1. Paaiškinimas

Moderniausios mokslinių tyrimų infrastruktūros teikia pagrindines paslaugas mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenėms, atlikdamos svarbų vaidmenį plečiant žinių ribas ir dedant pagrindą mokslinių tyrimų ir inovacijų indėliui, susijusiam su visuotinių uždavinių sprendimu ir pramonės konkurencingumu . Mokslinių tyrimų infrastruktūroms teikiama parama ES lygmeniu padeda sušvelninti esamą padėtį, kai daugeliu atveju nacionalinės ir regioninės mokslinių tyrimų infrastruktūros ir mokslinė kompetencija yra išsklaidytos , ir taip stiprina EMTE , taip pat didina žinių judėjimą tarp uždarų centrų. Mokslo pažanga vis labiau priklauso nuo mokslinių tyrimų infrastruktūrų ir pramonės, kuri, remdamasi naujomis bazinėmis didelio poveikio technologijomis ir kitomis naujomis technologijomis kuria būtinas priemones, bendradarbiavimo.

Bendras tikslas yra aprūpinti Europą pasaulinio lygio tvaria mokslinių tyrimų infrastruktūra, kuri būtų atvira ir prieinama visiems tyrėjams Europoje ir už jos ribų, ir visapusiškai panaudoti jos potencialą mokslinei pažangai ir inovacijoms. Pagrindiniai tikslai yra mažinti mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos susiskaidymą, vengiant pastangų dubliavimo ir geriau koordinuoti mokslinių tyrimų infrastruktūros struktūrą, plėtojimą , prieinamumą ir naudojimą , įskaitant ERPF finansuojamas struktūras . Labai svarbu didinti galimybes visiems Europos tyrėjams atvirai naudotis mokslinių tyrimų infrastruktūra ir , inter alia, naudojantis Europos atvirojo mokslo debesija (EOSC) didinti prieigą prie skaitmeninių mokslinių tyrimų išteklių, konkrečiai skatinant atvirojo mokslo ir atvirųjų duomenų metodų taikymą .

Taip pat svarbu didinti mokslinių tyrimų infrastruktūrų ilgalaikį tvarumą, nes jos paprastai veikia kelis dešimtmečius, todėl turėtų rengti planus, kaip užtikrinti nepertraukiamą ir nuolatinę paramą.

ES taip pat reikia reaguoti į spartų pasaulinės konkurencijos dėl talentų didėjimą pritraukiant trečiųjų šalių tyrėjus dirbti Europos pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūrose. Europos pramonės konkurencingumo ir inovacijų pajėgumų didinimas taip pat yra svarbus tikslas, kurį įgyvendinant remiamos svarbiausios technologijos ir paslaugos, aktualios mokslinių tyrimų infrastruktūroms ir jų naudotojams, taip gerinant sąlygas teikti novatoriškus sprendimus.

Buvusios bendrosios programos labai padėjo našiau ir veiksmingiau naudoti nacionalines mokslinių tyrimų infrastruktūras, be to, kartu su Europos strateginiu mokslinių tyrimų infrastruktūros forumu (ESFRI) buvo suformuluotas nuoseklus ir strategiškas požiūris į visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros politikos formavimą. Taikant šį strateginį požiūrį buvo pasiekta akivaizdžios naudos – be kita ko, buvo sumažintas veiksmų dubliavimas, ištekliai naudoti iš esmės efektyviau, taip pat standartizuoti procesai ir procedūros. Mokslinių tyrimų judumas atlieka svarbų vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas naudotis mokslinių tyrimų infrastruktūra, todėl reikia apsvarstyti sinergijos su nacionalinėmis ir Europos judumo programomis galimybę.

ES remiama veikla bus kuriama pridėtinė vertė: konsoliduojant ir optimizuojant esamą mokslinių tyrimų infrastruktūros aplinką Europoje , kartu dedant pastangas kurti naują europinės svarbos ir poveikio mokslinių tyrimų infrastruktūrą ; užtikrinant panašias mokslinių tyrimų infrastruktūrų grupes bendrai spręsti strateginius klausimus, darančius poveikį naudotojų bendruomenėms; sukuriant Europos atvirojo mokslo debesiją (EOSC), kaip veiksmingą, lanksčią ir tvarią duomenimis pagrįstų mokslinių tyrimų aplinką; tarpusavyje sujungiant nacionalinius ir regioninius mokslinių tyrimų ir švietimo tinklus, gerinant ir užsitikrinant didelio našumo tinklų infrastruktūrą labai dideliems duomenų kiekiams bei prieigą prie skaitmeninių išteklių tarpvalstybiniu mastu ir aprėpiant įvairias sritis; skatinant visos Europos mastu aprėpti pasiskirsčiusias mokslinių tyrimų infrastruktūras, taip pat sudaryti sąlygas palyginti mokslinių tyrimų duomenis tarp šalių, pvz., socialinių ir humanitarinių mokslų ir aplinkos srityse; skatinant mokslinių tyrimų infrastruktūrų sąveikumą; intensyvinant ir stiprinant aukštos kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių žinių perdavimą ir mokymą; skatinant visoje programoje „Europos horizontas“ naudoti esamas visos Europos pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūras ir, kai aktualu, jas atnaujinant; įveikiant kliūtis, trukdančias geriausioms mokslinių tyrimų grupėms Europoje naudotis geriausiomis mokslinių tyrimų infrastruktūros paslaugomis; puoselėjant mokslinių tyrimų infrastruktūros potencialą inovacijų srityje, dėmesį pirmiausia skiriant technologinei plėtrai, bendram inovacijų kūrimui ir didesniam mokslinių tyrimų infrastruktūros panaudojimui pramonėje.

Taip pat reikia stiprinti tarptautinį ES mokslinių tyrimų infrastruktūrų aspektą, skatinant glaudesnį bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais ir tarptautinį dalyvavimą Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrose siekiant abipusės naudos.

Ši veikla padės įgyvendinti įvairius darnaus vystymosi tikslus, pvz.: 3-ąjį DVT – gera žmonių sveikatos būklė ir gerovė; 7-ąjį DVT – netarši energija už prieinamą kainą; 9-ąjį DVT – pramonės inovacijos ir infrastruktūra; 13-ąjį DVT – veiksmai klimato kaitos srityje.

3.2. Intervencijos sritys

3.2.1. Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų aplinkos konsolidavimas ir plėtojimas

ESFRI nurodytų mokslinių tyrimų infrastruktūrų ir kitų visos Europos svarbos pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūrų sukūrimas, veikimas ir ilgalaikis tvarumas labai svarbūs ES siekiant užtikrinti pirmaujančią poziciją mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų srityje, tyrėjų mokymą ir jų kvalifikacijos kėlimą, žinių kūrimą bei panaudojimą ir jos pramonės sričių konkurencingumą.

Europos atvirojo mokslo debesija turėtų tapti veiksmingu ir visapusišku mokslinių tyrimų infrastruktūros paslaugų teikimo kanalu ir Europos mokslinių tyrimų bendruomenėms turėtų teikti naujos kartos duomenų paslaugas, skirtas dideliam mokslinių duomenų kiekiui rinkti, saugoti, tvarkyti (pvz., analitinės, modeliavimo, vizualizavimo paslaugos) ir jais dalytis pagal FAIR principus . Europos atvirojo mokslo debesija taip pat turėtų suteikti tyrėjams Europoje prieigą prie daugumos duomenų, sukurtų ir surinktų mokslinių tyrimų infrastruktūrose, ir prie itin našaus skaičiavimo (INS) bei eksalygmens išteklių , įskaitant išteklius, diegiamus Europos duomenų infrastruktūroje (EDI) (2).

Visos Europos mokslinių tyrimų ir švietimo tinklas bus sujungtas ir juo bus suteikta nuotolinė prieiga prie mokslinių tyrimų infrastruktūrų ir mokslinių tyrimų išteklių užtikrinant jungiamąjį ryšį tarp universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir mokslinių tyrimų bei inovacijų bendruomenių ES lygmeniu, taip pat tarptautinius ryšius su kitais partnerių tinklais visame pasaulyje.

Bendros kryptys

—

visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros gyvavimo ciklas kuriant naujas mokslinių tyrimų infrastruktūras; jų parengiamasis ir įgyvendinimo etapas, jų veikla ankstyvajame etape kartu naudojant kitus finansavimo šaltinius, jei mokslinių tyrimų infrastruktūros remiamos iš struktūrinių fondų, taip pat mokslinių tyrimų infrastruktūros ekosistemos konsolidavimas ir optimizavimas racionalizuojant ESFRI gairių ir kitų visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros stebėsenos praktiką ir sudarant palankesnes sąlygas visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų paslaugų sutartims, raidai, susijungimams , visos Europos aprėpimui ar visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų veiklos nutraukimui;

—

Europos atvirojo mokslo debesija, įskaitant: galimybę plėsti prieigos kanalą ir jo tvarumą; bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir asocijuotosiomis šalimis, veiksmingą Europos, nacionalinių, regioninių ir institucinių išteklių telkimą; jos techninę ir politinę raidą, siekiant tenkinti naujus mokslinių tyrimų poreikius ir reikalavimus (pvz., neskelbtinų duomenų rinkinių naudojimas, integruotoji privatumo apsauga); duomenų sąveikumą ir atitiktį FAIR principams; plačią naudotojų bazę;

—

visos Europos mokslinių tyrimų ir švietimo tinklas, kuriuo grindžiama Europos atvirojo mokslo debesija ir Europos duomenų infrastruktūra (EDI) ir sudaromos palankios sąlygos itin našiam skaičiavimui ir (arba) duomenų paslaugoms debesija pagrįstoje aplinkoje, kurioje galima apdoroti labai didelius duomenų rinkinius ir vykdyti labai didelius skaičiavimo procesus.

3.2.2. Mokslinių tyrimų infrastruktūrų atvėrimas, integravimas ir susiejimas

Mokslinių tyrimų aplinka pagerės, visiems Europos tyrėjams užtikrinus galimybę naudotis svarbiausiomis tarptautinėmis, nacionalinėmis ir regioninėmis mokslinių tyrimų infrastruktūromis, taip pat pagal poreikį integravus jų paslaugas siekiant suderinti prieigos sąlygas, tobulinti ir plėsti paslaugų teikimą ir novatoriškais veiksmais skatinti bendrąją aukštųjų technologijų komponentų ir pažangių paslaugų plėtojimo strategiją.

Bendros kryptys

—	tinklai, jungiantys nacionalinius ir regioninius mokslinių tyrimų infrastruktūrų finansuotojus bendro tarptautinės tyrėjų prieigos finansavimo tikslais;

—	visos Europos , nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų infrastruktūrų tinklai, kuriuose sprendžiami visuotiniai uždaviniai, susiję su prieigos suteikimu tyrėjams, taip pat mokslinių tyrimų infrastruktūros paslaugų derinimu ir tobulinimu.

3.2.2a Mokslinių tyrimų infrastruktūrų potencialas inovacijų srityje ir veikla inovacijų bei mokymo srityse

Siekiant skatinti inovacijas tiek pačiose mokslinių tyrimų infrastruktūrose , tiek pramonės šakose, bus skatinimas MTTP ir pramonės bendradarbiavimas , kad būtų plėtojami Sąjungos pajėgumai ir pramoninio tiekimo aukštųjų technologijų ▌, pavyzdžiui, mokslinės matavimo aparatūros, srityse paklausa ▌. Be to, bus skatinamas mokslinių tyrimų infrastruktūrų, pvz., eksperimentinių bandymų įrenginių ar mokslu grindžiamų centrų , naudojimas pramonės sektoriuje. Siekiant plėtoti ir panaudoti mokslinių tyrimų infrastruktūras prireiks atitinkamų jų valdytojų, tyrėjų, inžinierių, technikų, taip pat naudotojų įgūdžių. Šiuo tikslu Sąjungos finansavimu bus remiamas visai Europai svarbią mokslinių tyrimų infrastruktūrą valdančio ir ją eksploatuojančio personalo mokymas, objektų darbuotojų mainai bei keitimasis geriausia patirtimi ir pakankamų žmogiškųjų išteklių užtikrinimas pagrindinėse disciplinose, įskaitant specialiųjų mokymo programų rengimą. Bus skatinama sinergija su programa „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“.

Bendros kryptys

—	mokslinių tyrimų infrastruktūrų integruoti tinklai, skirti bendrai technologinės plėtros ir priemonių strategijai ir (arba) veiksmų gairėms rengti ir įgyvendinti;

—	visai Europai svarbią mokslinių tyrimų infrastruktūrą valdančio ir ją eksploatuojančio personalo mokymas.

3.2.2b Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros politikos ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas

Parama yra reikalinga tam, kad politikos formuotojai, finansavimo įstaigos arba patariamosios grupės, pvz., ESFRI, būtų pasirengę kurti ir įgyvendinti nuoseklią , tvarią ir ilgalaikę Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų strategiją.

Panašiai, sudarant sąlygas strateginiam tarptautiniam bendradarbiavimui sustiprės Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų tarptautinė pozicija: bus užtikrinta jos tinklaveika, sąveikumas ir pasiekiamumas pasaulyje.

Bendros kryptys

—	mokslinių tyrimų infrastruktūrų tyrimas, stebėsena ir vertinimas ES lygmeniu, taip pat politikos tyrimai, komunikacijos ir mokymo veiksmai, mokslinių tyrimų infrastruktūrų strateginio tarptautinio bendradarbiavimo veiksmai ir konkreti atitinkamų politikos ir patariamųjų organų veikla.

II VEIKLOS SRITIS

PASAULINIAI UŽDAVINIAI IR EUROPOS PRAMONĖS KONKURENCINGUMAS

▌ ES susiduria su daug uždavinių, iš kurių kai kurie yra taip pat ir pasauliniai uždaviniai. Problemos yra didelės ir labai sudėtingos, jas reikia spręsti kartu ir skirti tinkamų, reikiamai apmokytų ir kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių, atitinkamų finansinių išteklių ir proporcingų pastangų, kad būtų surasti sprendimai. Būtent šiose srityse ES turi bendradarbiauti veikdama sumaniai, lanksčiai ir išvien, siekdama naudos ir gerovės visiems mūsų piliečiams.

Didesnio poveikio galima pasiekti derinant veiksmus su kitomis pasaulio valstybėmis ir regionais vykdant ▌tarptautinį bendradarbiavimą pagal Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. ir Paryžiaus klimato susitarime nurodytas kryptis. Remiantis abipusės naudos principu, partneriai visame pasaulyje bus kviečiami prisijungti prie ES veiksmų ir tapti neatsiejamais dalyviais mokslinių tyrimų ir inovacijų siekiant darnaus vystymosi srityje.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra pagrindiniai tvaraus ir integracinio augimo ir technologijų ir pramonės konkurencingumo varikliai ▌. Jie padės rasti šiandienos problemų ir rytojaus problemų sprendimus siekiant neigiamą ir pavojingą tendenciją, pagal kurią šiuo metu ekonomikos vystymasis siejamas su didėjančiu gamtos išteklių naudojimu ir aštrėjančiais socialiniais iššūkiais , kuo greičiau pakeisti į priešingą ▌. Taip iššūkiai taps naujomis verslo galimybėmis ir greitai bus suteikta naudos visuomenei .

ES gaus naudos kaip žinių , technologijų ir pramonės šakų naudotoja ir kūrėja, parodydama, kaip gali veikti ir vystytis šiuolaikinė pramoninė, tvari, įtrauki, kūrybinga, atspari, atvira ir demokratinė visuomenė ir ekonomika. Bus skatinami ir palaikomi ryškėjantys ekonominiai, aplinkos ir socialiniai būsimos tvarios ▌ekonomikos pavyzdžiai bet kurioje šių sričių: sveikata ir gerovė visiems; atsparios, kūrybingos ir įtraukios ▌visuomenės; civilinės saugos sustiprintos visuomenės; prieinama netarši energetika ir judumas; skaitmeninė ekonomika ir visuomenė; tarpdalykinė ir kūrybiška pramonė; su kosmosu susiję , jūrų ar sausumos sprendimai; gerai veikianti bioekonomika, įskaitant maisto ir mitybos sprendimus ; tvarus gamtos išteklių naudojimas, aplinkos apsauga, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos , visais šiais veiksmais kuriant gerovę Europoje ir siūlant geresnės kokybės darbo vietas. Ypač svarbus bus pramonės pertvarkymas , taip pat ES novatoriškų pramonės vertės grandinių plėtojimas .

Naujos technologijos daro poveikį faktiškai visoms politikos sritims. Kiekvienos atskiros technologijos atveju dažnai dera socialinės ir ekonominės galimybės, valdymo veiksmingumo, kokybės ir tobulinimo galimybės, taip pat poveikis užimtumo ir švietimo srityse, tačiau esama ir rizikos, susijusios su saugumu, privatumu ir etika. Todėl technologijų politikos atveju būtinai reikia apsvarstyti visus interesus, įvairiems sektoriams bendradarbiauti tarpusavyje ir suformuluoti strategiją.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos pagal šią programos „Europos horizontas“ veiklos sritį suskirstyti į integruotas, diversifikuotas plačias veiklos grupes. Investicijos yra nukreiptos ne į sektorius, o į sisteminius mūsų visuomenės ir ekonomikos pokyčius tvarumo linkme. To bus pasiekta, tik jeigu visi privatūs ir viešieji subjektai kartu dalyvaujant projektuojant ir kuriant mokslinius tyrimus ir inovacijas, suburiant galutinius naudotojus, mokslininkus, technologus, gamintojus, novatorius, įmones, pedagogus, politikos formuotojus, piliečius ir pilietinės visuomenės organizacijas. Todėl nė viena veiksmų grupė nėra skirta tik vienai veikėjų grupei , o kiekviena veikla bus vykdoma visų pirma įgyvendinant bendrus mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, atrinktus remiantis konkurencingais kvietimais teikti pasiūlymus .

Be to, kad bus sprendžiami pasauliniai uždaviniai, vykdant veiklą veiksmų grupėse taip pat bus plėtojamos ir taikomos ▌bazinės didelio poveikio ir naujos technologijos (skaitmeninės ar neskaitmeninės) – tai yra bendros strategijos siekiant skatinti ES pirmavimą pramonės ir socialinėje srityse dalis. Kai tinkama, tam bus naudojami ES kosmoso duomenys ir paslaugos. Visus technologinės parengties lygius iki 8 lygio aprėps ši programos „Europos horizontas“ veiklos sritis nedarant poveikio Sąjungos konkurencijos teisei.

Veiksmais bus kuriamos naujos žinios ir kuriami technologiniai ir netechnologiniai sprendimai, technologijos perkeliamos iš laboratorijų į rinką ir kuriamos taikomosios programos, įskaitant bandomąsias linijas ir parodomuosius pavyzdžius , taip pat veiksmai apims priemones, kuriomis skatinamas panaudojimas rinkoje ir didinami privačiojo sektoriaus įsipareigojimai , taip pat standartizavimo veiklos paskatas Sąjungoj e. Reikia sutelkti Europos tyrėjų ir pramonės subjektų kritinę masę, kad pasitelkiant technologijas būtų sukurtos pasaulyje pirmaujančios ekosistemos, apimančios pažangiausių technologijų infrastruktūrą, pavyzdžiui, bandymo tikslais. Bus užtikrinama kuo didesnė sinergija su kitomis programos „Europos horizontas“ dalimis ir Europos inovacijos ir technologijos institutu, taip pat su kitomis programomis.

Veiksmų grupės paskatins greitą pirmų tokio pobūdžio inovacijų ES diegimą įgyvendindamos įvairiausių rūšių įterptinę veiklą, įskaitant komunikaciją, sklaidą ir rezultatų naudojimą, standartizavimą ir netechnologinių inovacijų ir novatoriškų paslaugų teikimo mechanizmų rėmimą, ir padėdamos sukurti inovacijoms palankias visuomenines, reguliavimo ir rinkos sąlygas, pvz., inovacijų sandorius. Bus sudarytos novatoriškų sprendimų, surastų vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmus, projektų grandinės, skirtos viešojo ir privačiojo sektorių investuotojams, taip pat kitoms svarbioms ES ir nacionalinėms ar regioninėms programoms. Šioje perspektyvoje bus plėtojama sinergija su trečiąja programos „Europos horizontas“ veiklos sritimi.

Lyčių lygybė yra itin svarbus veiksnys siekiant tvaraus ekonomikos augimo. Todėl yra svarbu integruoti lyčių aspektą sprendžiant visus pasaulinius uždavinius.

1. VEIKSMŲ GRUPĖ „SVEIKATA“

1.1. Paaiškinimas

ES socialinių teisių ramsčiu užtikrinama, kad visi turėtų teisę laiku gauti įperkamą, profilaktinę ir gydomąją sveikatos priežiūrą, kuri būtų saugi ir kokybiška. Tai pabrėžia ES įsipareigojimą, susijusį su JT darnaus vystymosi tikslais: iki 2030 m. visoms amžiaus grupėms užtikrinti visiems prieinamą sveikatos priežiūrą nė vieno nepaliekant nuošalyje, ir išvengiant mirčių, kurių galima išvengti.

Sveika populiacija yra labai svarbi stabiliai, tvariai ir įtraukiai visuomenei, o laimėjimai sveikatos srityje yra itin svarbūs mažinant skurdą, sprendžiant su Europos visuomenės senėjimu susijusias problemas , skatinant socialinę pažangą ir klestėjimą ir didinant ekonomikos augimą. EBPO duomenimis, 10 proc. pailgėjusi gyvenimo trukmė siejama su metiniu 0,3–0,4 proc. ekonomikos augimu. Nuo ES įsteigimo, pasiekus milžiniškų laimėjimų jos žmonių gyvenimo kokybės, aplinkos, švietimo, sveikatos priežiūros ir slaugos srityse, ES gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo 12 metų. 2015 m. bendra tikėtina gyvenimo trukmė gimimo momentu ES buvo 80,6 metų, o visame pasaulyje – 71,4 metų. Pastaraisiais metais ES ji kasmet ilgėjo vidutiniškai 3 mėnesius. Be šių laimėjimų, pastebimi socialinio pobūdžio ir su lytimi susiję gyvenimo trukmės skirtumai tarp konkrečių grupių ir Europos šalių.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos sveikatos priežiūros srityje atliko svarbų vaidmenį ne tik šiuo požiūriu, bet ir didinant našumą ir gerinant kokybę sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriuje. Tačiau ES ir toliau susiduria su naujomis, vėl atsirandančiomis ar įsisenėjusiomis problemomis, kurios kelia grėsmę jos piliečiams ir visuomenės sveikatai, sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemų tvarumui, taip pat sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriaus konkurencingumui. Pagrindiniai ES sveikatos srities iššūkiai, be kita ko, yra: sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir įperkamumas; efektyvaus sveikatinimo ir ligų prevencijos trūkumas; neužkrečiamųjų ligų atsiradimas; padidėjęs vėžinių susirgimų atvejų skaičius; sergamumo psichikos ligomis didėjimas; plintantis atsparumas antimikrobiniams vaistams ir infekcijos epidemijų atsiradimas; padidėjusi aplinkos tarša; išliekantys sveikatos netolygumai tarp šalių ir jų viduje, darantys neproporcingą poveikį palankių sąlygų neturintiems ar pažeidžiamame gyvenimo etape esantiems asmenims; rizikos sveikatai, įskaitant su skurdu susijusius aspektus , nustatymas, supratimas, kontrolė, prevencija ir mažinimas sparčiai kintančioje visuomeninėje, miesto, kaimo ir gamtinėje aplinkoje; demografiniai pokyčiai, įskaitant su senėjimu susijusias problemas ir didėjančios Europos sveikatos apsaugos sistemų išlaidos bei didėjantis spaudimas Europos sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriui išlikti konkurencingam besivystančių pasaulinių rinkos dalyvių atžvilgiu sveikatos srities inovacijų srityje ir tokias inovacijas kuriant. Be to, dėl abejonių dėl skiepijimosi gali sumažėti imunizacijos aprėptis kai kuriose gyventojų grupėse.

Šie sveikatos srities iššūkiai yra sudėtingi, tarpusavyje susiję ir pasaulinio pobūdžio, todėl jų imtis reikia bendradarbiaujant daugiadalykiu, techniniu ir netechniniu, įvairių sektorių ir tarptautiniu mastu. Mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla bus sukurti glaudūs ryšiai tarp mokslo atradimų, klinikinių, transliacinių (angl. translational) epidemiologinių, etinių , aplinkos, sociekonominių mokslinių tyrimų ir su norminiais mokslais. Bus vykdoma veikla srityse, kuriose nėra patenkinti klinikiniai poreikiai, pavyzdžiui, retųjų ir sunkiai gydomų ligų atvejais (vėžiniai susirgimai, kaip antai vaikų ir plaučių vėžys). Ją vykdant bus pasitelkti akademinės bendruomenės, specialistų, reguliavimo įstaigų ir pramonės sektoriaus įgūdžiai ir bus skatinamas jų bendradarbiavimas su sveikatos ir socialinėmis tarnybomis, pacientais, politikos formuotojais ir piliečiais, siekiant daryti sverto poveikį viešajam finansavimui ir siekiant užtikrinti rezultatų panaudojimą klinikinėje praktikoje bei sveikatos priežiūros sistemose, atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją, susijusią su jų sveikatos sistemų organizavimu ir finansavimu. Bus visapusiškai pasinaudota mažai tirtų genomikos ir kitų įvairių „-omikos“ sričių moksliniais tyrimais, taip pat laipsnišku individualizuotosios medicinos metodų, aktualių gydant įvairias neužkrečiamąsias ligas, diegimu, ir skaitmeninimu sveikatos priežiūros ir slaugos srityje.

Moksliniais tyrimais ir inovacijomis bus skatinamas strateginis bendradarbiavimas ES ir tarptautiniu lygmenimis, siekiant sutelkti ekspertines žinias, pajėgumus ir išteklius, kurių reikia norint pasiekti aprėptį, spartą ir masto ekonomiją, taip pat pasinaudoti sinergija, išvengti pastangų dubliavimo ir dalytis numatoma nauda ir susijusia finansine rizika. Turi būti skatinama mokslinių tyrimų ir inovacijų sveikatos srityje pagal programą „Europos horizontas“ sinergija, visų pirma su „Europos socialinio fondo +“ sveikatos kryptimi.

Skaitmeniniai sprendimai sveikatos priežiūros srityje suteikė daug galimybių spręsti slaugos paslaugų problemas ir kitas kylančias problemas, susijusias su visuomenės senėjimu. Turėtų būti visapusiškai pasinaudota galimybėmis, kurias gali suteikti skaitmeninimas sveikatos priežiūros ir slaugos srityje, nesukeliant pavojaus teisei į privatumą ir duomenų apsaugą. Kuriami skaitmeniniai įtaisai ir programinė įranga, skirti diagnostikai, gydymui ir tam, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pacientams patiems valdyti savo ligas, įskaitant lėtines ligas. Skaitmeninės technologijos taip pat vis dažniau naudojamos rengimo ir švietimo medicinos srityje tikslais ir siekiant, kad pacientai ir kiti sveikatos priežiūros paslaugų vartotojai turėtų prieigą prie sveikatos informacijos, galėtų ja dalytis ir ją kurti.

Įgyvendinant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, skirtą šiai visuotinei problemai spręsti, bus sukurta žinių bazė, b us naudojamasi esamomis žiniomis ir technologijomis, bus stiprinami ir kuriami gebėjimai mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir rengiami sprendimai, kurių reikia efektyvesniam sveikatinimui, integruotai ligų prevencijai, jų diagnozavimui, stebėsenai, gydymui, reabilitacijai ir išgydymui, taip pat (ilgalaikei ir palaikomajai) slaugai. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bus parengtos rekomendacijos dėl veiksmų ir pateiktos atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams. Pagerėjus rezultatams sveikatos priežiūros srityje savo ruožtu padidės gerovė ir pailgės tikėtina gyvenimo trukmė, padaugės gyvenančiųjų sveikai ir aktyviai, pagerės gyvenimo kokybė ir našumas, pailgės gyvenimo esant sveikam trukmė , o sveikatos priežiūros ir slaugos sistemos taps tvaresnės. Laikantis reglamento 14 ir 15 straipsnių ir ES pagrindinių teisių chartijos, ypatingas dėmesys bus skiriamas etikos, žmogaus orumo apsaugos, lyties ir etniniams aspektams ir palankių sąlygų neturinčių ir pažeidžiamų asmenų poreikiams.

Sprendžiant pagrindinius sveikatos srities uždavinius bus padedama įgyvendinti ES įsipareigojimą dėl Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir įsipareigojimus, susijusius su kitomis JT organizacijomis ir tarptautinėmis iniciatyvomis, įskaitant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) visuotines strategijas ir veiksmų planus. Taip sprendžiant pagrindines sveikatos srities problemas kartu bus įgyvendinami ES politikos tikslai ir strategijos, ypač ES socialinių teisių ramstis, ES bendroji skaitmeninė rinka, ES direktyva dėl sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse, Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planas, taip pat kiti ES reguliavimo dokumentai.

Ši veikla tiesiogiai padės įgyvendinti toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 3-ąjį DVT – gera žmonių sveikatos būklė ir gerovė; 13-ąjį DVT – klimato politika.

1.2. Intervencijos priemonių sritys

1.2.1. Sveikata visą gyvenimą

Pažeidžiamame gyvenimo etape ( perinatalinis laikotarpis , gimimas, kūdikystė, vaikystė, paauglystė, nėštumas, branda ir vėlyvasis suaugusiojo amžius) esantys asmenys, įskaitant neįgalius ar sužalojimus patyrusius asmenis, turi specialių sveikatos poreikių, kuriems reikia geresnio supratimo ir specialiai pritaikytų sprendimų, atsižvelgiant į lyties ir etikos aspektus. Tokiu būdu bus galima mažinti susijusius sveikatos netolygumus ir gerinti rezultatus sveikatos srityje užtikrinant aktyvumą ir sveiką senėjimą visą gyvenimą, be kita ko, sveikai pradėjus gyvenimą, laikantis sveikos mitybos ir sumažinus psichikos ir fizinių ligų atsiradimo riziką vėlesniame amžiuje. Vykdant prevenciją ir komunikaciją bus atsižvelgiama į konkrečios auditorijos ypatumus.

Bendros kryptys

—	ankstyvojo vystymosi ir senėjimo proceso visą gyvenimą supratimas;

—	prenatalinė, naujagimių, motinos, tėvo, kūdikio ir vaiko sveikata bei tėvų, šeimos ir pedagogų vaidmuo;

—	paauglių sveikatos poreikiai, įskaitant veiksnius, turinčius įtakos psichikos sveikatai;

—	negalios ir sužalojimų poveikis sveikatai;

—	moksliniai tyrimai siekiant planuoti, įgyvendinti ir stebėti reabilitaciją visą gyvenimą, visų pirma ankstyvosios individualios reabilitacijos programą, skirtą nuo negalią sukeliančių patologijų kenčiantiems vaikams;

—	sveikas senėjimas, nepriklausomas ir aktyvus gyvenimas, įskaitant vyresnio amžiaus ir (arba) neįgalių žmonių dalyvavimą visuomenės gyvenime;

—	švietimas ir raštingumas, įskaitant skaitmeninį, sveikatos srityje.

1.2.2. Aplinkos ir socialiniai sveikatą lemiantys veiksniai

Geriau supratus sveikatos ir rizikos veiksnius, kuriuos lemia socialinė, kultūrinė, ekonominė ir fizinė aplinka žmonių kasdieniame gyvenime ir darbovietėje, įskaitant skaitmeninimo, žmonių judumo (pavyzdžiui, migracijos ir kelionių), taršos, mitybos , klimato kaitos ir kitų aplinkos aspektų poveikį sveikatai, bus galima lengviau nustatyti ir mažinti sveikatai kylančią riziką ir grėsmes ir užkirsti joms kelią; mažinti mirčių ir ligų skaičių dėl cheminių medžiagų ir aplinkos taršos poveikio; remti saugią , aplinkai palankią, sveiką, atsparią ir tvarią gyvenimo ir darbo aplinką; skatinti sveiką gyvenimo būdą ir sveikus vartojimo įpročius; kurti teisingą, įtraukią ir patikimą visuomenę. Tai taip pat bus grindžiama gyventojų kohortiniais tyrimais, žmogaus biologine stebėsena ir epidemiologiniais tyrimais.

Bendros kryptys

—	cheminių medžiagų, teršalų patalpose bei lauke ir kitų streso veiksnių, susijusių su klimato kaita, darbo vieta, gyvensena ar aplinka , pavojaus, poveikio ir pasekmių sveikatai, taip pat kelių stresą sukeliančių veiksnių bendro poveikio vertinimo technologijos ir metodikos;

—

aplinkos, profesiniai, socioekonominiai, kultūriniai, genetiniai ir elgesio veiksniai, darantys poveikį žmonių fizinei ir psichikos sveikatai bei gerovei, taip pat jų tarpusavio ryšiams, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems ir nepalankioje padėtyje esantiems žmonėms, su amžiumi ir lytimi susijusiems klausimams, kai aktualu, ir įskaitant pastatų projektavimo, gaminių dizaino ir paslaugų koncepcijos poveikį sveikatai;

—	rizikos vertinimas, valdymas ir komunikacija, taikant tarpdalykinius požiūrius, kai aktualu, ir patobulintas priemones, skirtas įrodymais pagrįstiems sprendimams priimti, įskaitant bandymų su gyvūnais pakaitalus ir alternatyvas;

—

pajėgumai ir infrastruktūra, skirta duomenims apie visus sveikatos veiksnius, įskaitant poveikį žmonėms , saugiai rinkti, dalytis jais, juos naudoti, pakartotinai naudoti ir užtikrinti jų susiejimą su aplinkos sąlygų, gyvensenos, sveikatos būklės ir ligų duomenų bazėmis ES ir tarptautiniu lygmenimis;

—	sveikatinimas ir pirminės profilaktikos intervencijos priemonės, įskaitant profesinius aspektus.

1.2.3. Neužkrečiamosios ir retos ligos

Neužkrečiamosios ligos, įskaitant vėžį ir retąsias ligas, yra didelė sveikatos ir visuomeninė problema, todėl reikia geresnio jų supratimo ir taksonomijos, taip pat efektyvesnių ▌metodų, įskaitant individualizuotosios medicinos (taip pat vadinamos tiksliąja medicina) metodus, taip pat polimorbidiškumo supratimo.

Bendros kryptys

—	mechanizmų, kurie nulemia neužkrečiamųjų ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, vystymąsi, supratimas;

—	ilgalaikiai gyventojų tyrimai siekiant padėti suprasti sveikatos ir ligų parametrus ir padėti atlikti gyventojų stratifikaciją siekiant prisidėti prie prevencinės medicinos plėtojimo;

—	diagnostinės priemonės ir būdai siekiant anksčiau ir tiksliau nustatyti diagnozę ir laiku pacientui pritaikyti gydymą, kad būtų sudarytos sąlygos ligai lėčiau progresuoti ir (arba) ligos reversijai;

—	profilaktikos ir patikrinimo programos pagal PSO, JT ir ES rekomendacijas arba jas viršijant;

—	integruoti sprendimai, skirti savistabai, sveikatinimui, ligų profilaktikai, lėtinių ligų ir sirgimo vienu metu keliomis ligomis, įskaitant neurodegeneracines ir širdies ir kraujagyslių ligas, valdymas;

—	gydymas, išgydymas ar kitos terapinės intervencijos, įskaitant farmakologinį ir nefarmakologinį gydymą;

—	palaikomoji slauga;

—	sritys, kuriose klinikinis poreikis nėra iš esmės patenkintas, pavyzdžiui, retosios ligos, įskaitant pediatrinius vėžinius susirgimus;

—	intervencijos priemonių ir sprendimų lyginamojo efektyvumo vertinimas, be kita ko, remiantis realiaisiais duomenimis (Real World Data (RWD);

—	su įgyvendinimu susiję moksliniai tyrimai siekiant didinti intervencijos priemones sveikatos srityje ir remti jų panaudojimą sveikatos politikoje ir sistemose;

—	mokslinių tyrimų plėtojimas ir informacijos, slaugos ir gydymo, įskaitant individualizuotąją mediciną, gerinimas retųjų ligų atvejais.

1.2.4. Infekcinės ligos, įskaitant su skurdu susijusias ligas ir apleistas ligas

Apsaugoti žmones nuo tarpvalstybinių grėsmių sveikatai yra itin svarbus visuomenės ir visuotinės sveikatos srities uždavinys, kuriam spręsti reikia efektyvaus tarptautinio bendradarbiavimo ES ir pasaulio mastu. Veikla apims infekcinių ligų, įskaitant su skurdu susijusias ligas ir apleistas ligas , supratimą, profilaktiką, pasirengimą joms, ankstyvąjį nustatymą, remiantis moksliniais tyrimais parengtą reagavimą į jų protrūkius, gydymą ir išgydymą, taip pat antimikrobinio atsparumo (AMR) problemos sprendimą vadovaujantis koncepcija „Viena sveikata“.

Bendros kryptys

—	su infekcija susijusių mechanizmų supratimas;

—

infekcinių ligų, įskaitant gyvūnų žmonėms perduodamas ligas (zoonozę) arba ligas, perduodamas žmonėms iš kitų aplinkos dalių (vandens, dirvožemio, augalų, maisto produktų), atsiradimo ar pakartotino atsiradimo ir paplitimo veiksniai, taip pat klimato kaitos ir ekosistemų raidos poveikis infekcinių ligų dinamikai;

—	infekcinių ligų, su sveikatos priežiūra ir slauga susijusių infekcijų ir su aplinka susijusių veiksnių prognozė, ankstyvas ir greitas nustatymas, kontrolė ir stebėjimas;

—	kova su antimikrobiniu atsparumu, įskaitant epidemiologiją, profilaktiką, diagnozavimą, taip pat naujų antimikrobinių medžiagų ir vakcinų kūrimas;

—	vakcinos, įskaitant vakcinų platformų technologijas, infekcinių ligų, įskaitant sergamumą gretutinėmis ligomis ir susijusias infekcijas, diagnostika, gydymas ir išgydymas;

—	mažos skiepijimosi aprėpties klausimo sprendimas, abejonių dėl skiepijimosi supratimas ir pasitikėjimo skiepijimusi didinimas;

—	efektyvus pasirengimas sveikatos krizėms, reagavimo ir padėties atkūrimo priemonės ir strategijos, kurias įgyvendinant dalyvauja bendruomenės, ir jų koordinavimas regionų, nacionaliniu ir ES lygmenimis;

—	medicininių intervencijos priemonių įgyvendinimo ir panaudojimo klinikinėje praktikoje ir sveikatos priežiūros sistemoje kliūtys;

—	tarpvalstybiniai infekcinių ligų aspektai ir specifiniai iššūkiai mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, kaip antai AIDS, tuberkuliozė ir tropinės ligos, įskaitant maliariją, taip pat kiek tai susiję su migracijos srautais ir apskritai su padidėjusiu žmonių judumu.

1.2.5. Sveikatos priežiūrai ir slaugai skirtos priemonės, technologijos ir skaitmeniniai sprendimai, įskaitant individualizuotąją mediciną

Sveikatos technologijos ir priemonės yra labai svarbios visuomenės sveikatai; jomis reikšmingai prisidėta prie svarbių laimėjimų, pasiektų ES gyvenimo kokybės, žmonių sveikatos priežiūros ir slaugos srityse. Todėl pagrindinis strateginis uždavinys yra sukurti, išplėtoti, pateikti, įgyvendinti ir įvertinti tinkamas, patikimas, saugias, patogias naudoti ir ekonomiškai efektyvias sveikatos priežiūrai ir slaugai skirtas priemones ir technologijas, tinkamai atsižvelgiant į neįgaliųjų ir senėjančios visuomenės poreikius. Tos priemonės ir technologijos apima bazines didelio poveikio technologijas nuo naujų biologinių medžiagų iki biotechnologijų, taip pat pavienių ląstelių metodus, įvairias „-omikas“, sistemų medicinos metodus, dirbtinį intelektą ir kitas skaitmenines technologijas, kurios yra gerokai tobulesnės nei esamos ir kuriomis skatinama konkurencinga ir tvari su sveikatos priežiūra susijusi pramonė, kurioje kuriamos itin vertingos darbo vietos. Europos sveikatos pramonė yra vienas iš svarbiausių ekonomikos sektorių ES, kuriam tenka 3 proc. BVP ir kuriame dirba 1,5 mln. žmonių. Atitinkami suinteresuotieji subjektai turi būti įtraukti kuo anksčiau, taip pat bus atsižvelgta į netechnologinį aspektą, siekiant užtikrinti naujų technologijų, metodikų ir priemonių priimtinumą. Tai apima piliečius, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus ir specialistus.

Bendros kryptys

—	priemonės ir technologijos, taikomos visame sveikatos paslaugų spektre atsižvelgiant į informaciją apie sveikatos būklė, įskaitant bet kokį funkcinį sutrikimą;

—

integruotos priemonės, technologijos, medicinos prietaisai, medicininė vizualizacija, biotechnologijos, nanomedicina ir pažangiosios terapijos (įskaitant ląstelių ir genų terapiją), taip pat skaitmeniniai sprendimai, skirti žmonių sveikatos priežiūrai ir slaugai, įskaitant dirbtinį intelektą , mobiliuosius sprendimus ir nuotolinę sveikatos priežiūrą, kartu sprendžiant, kai aktualu, gamybos išlaidų veiksmingumo klausimus pradiniame etape (kad būtų optimizuotas industrializavimo etapas ir inovacijos potencialas tapti įperkamu medicinos gaminiu);

—	sveikatos priežiūros ir slaugos technologijų ir priemonių bandymas realiomis sąlygomis, įskaitant klinikinius bandymus ir įgyvendinimo mokslinius tyrimus, įskaitant individualizuotąja medicina grindžiamą diagnostiką, didelio masto diegimas, optimizavimas ir inovacinių sprendimų viešieji pirkimai;

—	novatoriški procesai ir paslaugos, skirtos sveikatos priežiūros ir slaugos priemonėms ir technologijoms kurti, gaminti ir greitai pateikti;

—	sveikatos priežiūros ir slaugos priemonių ir technologijų saugumas, veiksmingumas, ekonominis efektyvumas, sąveikumas ir kokybė, taip pat jų etinis, teisinis ir socialinis poveikis, įskaitant socialinio priimtinumo klausimus;

—	norminis mokslas ir standartai, skirti sveikatos priežiūros ir slaugos technologijoms ir priemonėms;

—

sveikatos duomenų tvarkymas, įskaitant duomenų sąveikumą, integravimą, analizės ir vizualizavimo metodus, sprendimų priėmimo procesus, rėmimąsi dirbtiniu intelektu, duomenų gavybą, didžiųjų duomenų technologijas, bioinformatiką ir našiosios kompiuterijos technologijas, siekiant skatinti individualizuotąją mediciną, įskaitant profilaktiką, ir optimizuoti sveikatos raidą.

1.2.6. Sveikatos priežiūros sistemos

Sveikatos sistemos yra itin svarbi ES socialinių sistemų dalis – 2017 m. sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuje dirbo 24 mln. žmonių. Pagrindinis valstybių narių prioritetas – padaryti sveikatos sistemas saugias, apsaugotas, prieinamas visiems, integruotas, ekonomiškai efektyvias, atsparias, tvarias ir patikimas, laiku teikiančias reikiamas paslaugas , taip pat mažinti netolygumus, be kita ko, išnaudojant duomenimis pagrįstų ir skaitmeninių inovacijų potencialą siekiant geresnės sveikatos ir į žmogų orientuotos priežiūros ir remiantis atvira ir saugia Europos duomenų infrastruktūra. Naujos galimybės, kaip antai 5G sistemų diegimas, „skaitmeninių dvynių“ koncepcija ir daiktų internetas, padės paskatinti sveikatos priežiūros ir slaugos srities skaitmeninę transformaciją.

Bendros kryptys

—	žinių bazės, skirtos reformoms Europos ir kitų šalių sveikatos priežiūros sistemose ir politikoje, rėmimas;

—	nauji sveikatos priežiūros ir slaugos modeliai ir metodai, įskaitant individualizuotosios medicinos metodus, valdymą ir organizacinius aspektus, ir galimybės juos perduoti iš vienos šalies (regiono) kitai šaliai (regionui) ar pritaikyti;

—	sveikatos technologijų vertinimo tobulinimas;

—	sveikatos skirtumų raida ir efektyvus politinis atsakas;

—	būsima sveikatos priežiūros sektoriaus darbo jėga ir jos poreikiai, įskaitant skaitmeninius įgūdžius;

—

laiku teikiamos, patikimos ir saugios informacijos apie sveikatą ir sveikatos duomenų, įskaitant elektronines ligos istorijas, naudojimo / pakartotinio naudojimo tobulinimas skiriant deramą dėmesį duomenų apsaugai, įskaitant nuo netinkamo informacijos apie asmens gyvenseną ir sveikatą naudojimo, saugumui, prieinamumui, sąveikumui, standartams, palyginamumui ir vientisumui;

—	sveikatos sistemų atsparumas mažinant krizių poveikį ir siekiant pritaikyti revoliucingąsias inovacijas;

—	sprendimai, skirti piliečių ir pacientų įgalėjimui, savistabai ir ryšiams su sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistais, siekiant labiau integruotos priežiūros ir į naudotoją orientuoto požiūrio, kartu atsižvelgiant į vienodas prieigos galimybes;

—	duomenys, informacija, žinios ir geriausios patirties pavyzdžiai, gauti atlikus sveikatos sistemų mokslinius tyrimus ES lygmeniu ir pasaulio mastu, remiantis esamomis žiniomis ir duomenų bazėmis.

2. VEIKSMŲ GRUPĖ „KULTŪRA, KŪRYBIŠKUMAS IR ĮTRAUKI VISUOMENĖ“

2.1. Paaiškinimas

ES remia unikalų būdą ekonomikos augimą derinti su darnaus vystymosi tikslais ir socialine politika, aukštu socialinės įtraukties lygiu ir bendromis vertybėmis, kurios apima demokratiją, žmogaus teises, lyčių lygybę ir turtingą įvairovę. Šis modelis nuolat plėtojamas, o jį taikant reikia reaguoti į iššūkius, susijusius, be kita ko, su globalizacija, technologiniais pokyčiais ir besiformuojančia nelygybe.

ES turi skatinti integracinio ir tvaraus augimo modelį, kartu pasinaudodama technologinės pažangos teikiama nauda, didindama pasitikėjimą demokratinio valdymo inovacijomis ir jas skatindama, remdama švietimą, kovodama su nelygybe, nedarbu, marginalizavimu, diskriminacija ir radikalėjimu, užtikrindama žmogaus teises, puoselėdama kultūrinę įvairovę ir Europos kultūros paveldą bei įgalindama piliečius pasitelkus socialines inovacijas. Migracijos valdymas ir migrantų integracija ir toliau išlieka prioritetiniais klausimais. Mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmuo socialinių ir humanitarinių mokslų ir menų srityje, taip pat kultūros ir kūrybos sektoriuose yra labai svarbus sprendžiant šiuos uždavinius ir įgyvendinant ES tikslus. Į visas šios veiksmų grupės intervencijos sritis įtraukti visų pirma socialinių ir humanitarinių mokslų aspektai.

▌

Atsižvelgiant į problemų mastą, sudėtingumą, su santykiais tarp įvairių kartų susijusį ir tarptautinį pobūdį, ES reikia imtis daugialypių veiksmų. Tokius svarbius socialinius, politinius, kultūrinius ir ekonominius klausimus sprendžiant tik nacionaliniu lygmeniu galėtų kilti pavojus, kad ištekliai būtų naudojami neefektyviai ir būtų taikomi nevienalyčiai metodai ir skirtingi žinių ir pajėgumų standartai.

▌

Mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, vykdoma įgyvendinant šį visuotinį uždavinį, bus apskritai derinama su ES prioritetais, susijusiais su demokratiniais pokyčiais; darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir investicijos; teisingumas ir pagrindinės teisės; migracijos; glaudesnės ir teisingesnės ekonominės ir pinigų sąjungos; bendrosios skaitmeninės rinkos. Ja bus atsižvelgiama į Romos darbotvarkės įsipareigojimą siekti: „socialinės Europos“ ir „Sąjungos, kuri saugo mūsų kultūros paveldą ir skatina kultūros įvairovę“. Taip pat bus remiamas Europos socialinių teisių ramstis ir Pasaulinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos. Bus pasinaudojama sinergija su Teisingumo programa bei Teisių ir vertybių programa, kuriomis remiama veikla teisės kreiptis į teismą, aukų teisių, lyčių lygybės, nediskriminavimo, duomenų apsaugos ir Europos pilietiškumo skatinimo srityse, taip pat su programa „Kūrybiška Europa“, Skaitmeninės Europos programa, programomis „Erasmus“ ir „Erasmus+“, taip pat „Europos socialiniu fondu +“.

Šia veikla bus tiesiogiai prisidedama įgyvendinant toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 1-ąjį DVT – jokio skurdo; 3-ąjį DVT – gera žmonių sveikatos būklė ir gerovė; 4-ąjį DVT – kokybiškas švietimas: 5-ąjį DVT – lyčių lygybė; 8 -ąjį DVT – deramas darbas ir ekonomikos augimas; 9-ąjį DVT – pramonė, inovacijos ir infrastruktūra; 10-ąjį DVT – skirtumų mažinimas; 11-ąjį DVT – tvarūs miestai ir bendruomenės; 16-ąjį DVT – taika, teisingumas ir stiprios institucijos.

2.2. Intervencijos priemonių sritys

2.2.1. Demokratija ir valdymas

Pasitikėjimas demokratija ir įsteigtomis politinėmis institucijomis, regis, mažėja. Nusivylimą politika vis labiau rodo prieš sistemą kovojančių populistinių partijų veikla ir atgimstantis natyvizmas. Padėtį dar labiau apsunkina, be kita ko, socioekonominė nelygybė, dideli migracijos srautai ir saugumo problemos. Siekiant spręsti esamus ir būsimus uždavinius, reikia naujo požiūrio į tai, kaip demokratinės institucijos visuose lygmenyse turi prisitaikyti prie didesnės įvairovės, pasaulinės ekonominės konkurencijos, sparčios technologinės pažangos ir skaitmeninimo – čia ypač svarbi piliečių patirtis, susijusi su demokratišku dialogu, praktikomis i r institucijomis.

Bendros kryptys

—	demokratijos istorija, raida ir veiksmingumas skirtingais lygmenimis ir įvairiomis formomis; politikai švietimo, kultūros i r jaunimo srityse tenkantis demokratinio pilietiškumo kertinio akmens vaidmuo;

—	socialinio kapitalo ir kultūros prieinamumo vaidmuo stiprinant demokratinį dialogą ir piliečių dalyvavimą, atviras ir pasitikinčias visuomenes;

—	novatoriški ir atsakingi metodai siekiant remti demokratinio valdymo skaidrumą, prieinamumą, sugebėjimą reaguoti, atskaitingumą, patikimumą, atsparumą, efektyvumą ir teisėtumą visapusiškai gerbiant pagrindines teises, žmogaus teises ir laikantis teisinės valstybės principo;

—	strategijos, kuriomis siekiama spręsti populizmo, rasizmo, poliarizacijos, korupcijos, ekstremizmo, radikalėjimo, terorizmo problemas ir įgalinti bei įtraukti piliečius;

—	socialinės, ekonominės ir politinės įtraukties, taip pat tarpkultūrinės dinamikos Europoje ir už jos ribų analizė ir plėtojimas;

—	geresnis žurnalistikos standartų ir naudotojų sukurto turinio vaidmens suvokimas itin susietoje visuomenėje ir kovos su dezinformacija kūrimas;

—	daugiakultūrių, įskaitant dvasines, tapatybių vaidmuo, kiek tai susiję su demokratija, pilietiškumu ir dalyvavimu politikoje, taip pat pagrindinėmis ES vertybėmis, kaip antai pagarba, tolerancija, lyčių lygybė, bendradarbiavimas ir dialogas;

—	parama moksliniams tyrimams siekiant suprasti tapatybės ir priklausymo jausmą įvairiose bendruomenėse, regionuose ir tautose;

—	technologinės ir mokslo pažangos, įskaitant didžiuosius duomenis, internetinius socialinius tinklus ir dirbtinį intelektą, poveikis demokratijai, privatumui ir žodžio laisvei;

—	patariamoji, dalyvaujamoji ir tiesioginė demokratija ir valdymas, taip pat aktyvus ir įtraukus pilietiškumas, įskaitant skaitmeninį aspektą;

—

ekonominės ir socialinės nelygybės poveikis dalyvavimui politikoje ir demokratiniam valdymui, taip pat moksliniai tyrimai siekiant nustatyti, kokiu mastu tai gali prisidėti prie nelygybės panaikinimo ir kovos su visų rūšių diskriminacija, įskaitant diskriminaciją lyties pagrindu, ir prie atsparesnės demokratijos;

—	nusikalstamumo, dogmatizmo ir smurtinio radikalėjimo žmogiškasis, socialinis ir politinis aspektai, kiek tai susiję su asmenimis, kurie dalyvauja ar gali dalyvauti tokioje veikloje, bei asmenimis, kuriems dėl to daromas ar gali būti daromas poveikis;

—	kova su dezinformacija, melagingomis naujienomis ir neapykantą kurstančia kalba, taip pat šių reiškinių poveikis formuojant viešąją erdvę;

—	ES kaip tarptautinė ir regioninė veikėja daugiašalio valdymo srityje, įskaitant naujus požiūrius į mokslo diplomatiją;

—	teisingumo sistemų efektyvumas ir geresnės galimybės įgyvendinti teisę kreiptis į teismą remiantis teismo nepriklausomumu ir principais ir žmogaus teisėmis, taikant teisingus, veiksmingus ir skaidrius procesinius metodus civilinėse ir baudžiamosiose bylose.

2.2.2. Kultūros paveldas

Europos kultūros ir kūrybos sektoriai tiesia tiltus tarp menų, kultūros, dvasinių įsitikinimų bei patirčių ir kultūros paveldo, verslo ir technologijų. Be to, kultūros ir kūrybos pramonė atlieka labai svarbų vaidmenį Europos reindustrializacijoje, skatina augimą ir užima strateginę padėtį siekiant inicijuoti naujovių sklaidą kituose, pavyzdžiui, turizmo, mažmeninės prekybos ir skaitmeninių technologijų bei inžinerijos, sektoriuose. Kultūros paveldas yra neatsiejama kultūros ir kūrybos sektorių dalis ir mūsų gyvenimo pagrindas, reikšmingas bendruomenėms, grupėms ir visuomenėms, suteikiantis priklausymo jausmą. Tai – tiltas, jungiantis mūsų visuomenių praeitį ir ateitį. Geresnis mūsų kultūros paveldo supratimas, taip pat geresnis supratimas, kaip jis suvokiamas ir interpretuojamas, yra itin svarbus siekiant sukurti įtraukią visuomenę Europoje ir visame pasaulyje. Jis taip pat yra Europos, nacionalinės, regioninės ir vietos ekonomikos varomoji jėga ir galingas kultūros ir kūrybos pramonės įkvėpimo šaltinis. Viso mūsų kultūros paveldo potencialo prieinamumas, išsaugojimas, apsaugojimas, atkūrimas, permąstymas ir panaudojimas yra svarbūs uždaviniai šiandieninei kartai ir būsimoms kartoms. Kultūros paveldas, materialusis ir nematerialusis, yra pagrindinis informacijos ir įkvėpimo šaltinis menų, tradicinių amatų, kultūros, kūrybos ir verslo sektoriams, kurie yra tvaraus ekonomikos augimo, naujų darbo vietų kūrimo ir išorės prekybos varikliai. Šiuo atžvilgiu tiek inovacijos, tiek atsparumas kultūros paveldo srityje turi būti svarstomi bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Tai taip pat gali padėti kultūros diplomatijos srityje ir kaip tapatybės formavimo ir kultūrinės bei socialinės sanglaudos veiksnys.

Bendros kryptys

—	paveldo tyrimai ir mokslai, taikant pažangiąsias technologijas ir novatoriškas metodikas, be kita ko, ir skaitmenines;

—	galimybė susipažinti su kultūros paveldu ir juo dalytis taikant novatoriškus modelius ir naudojimo būdus bei dalyvaujamojo valdymo modelius;

—

moksliniai tyrimai siekiant kultūros paveldo prieinamumo pasitelkiant naujas technologijas, pavyzdžiui, debesijos paslaugas, įskaitant Europos kultūros paveldo bendradarbiaujamąją erdvę, bet ja neapsiribojant, taip pat praktinės patirties ir įgūdžių perdavimo skatinimas ir palengvinimas. Prieš imantis šių veiksmų bus atliktas poveikio vertinimas;

—	tvarūs verslo modeliai siekiant stiprinti paveldo sektoriaus finansinį pagrindą;

—	kultūros paveldo susiejimas su naujais kūrybos sektoriais, įskaitant interaktyvią žiniasklaidą, ir socialinėmis inovacijomis;

—	kultūros paveldo indėlis į darnų vystymąsi išsaugant, apsaugant, plėtojant ir atnaujinant kultūrinius kraštovaizdžius, o ES laikant paveldu pagrįstų inovacijų ir tvaraus kultūrinio turizmo laboratorija;

—	kultūros paveldo ir kalbų išsaugojimas, apsaugojimas, stiprinimas, atkūrimas ir tvarus valdymas, be kita ko, pasitelkiant tradicinius įgūdžius ir amatus arba pažangiąsias technologijas, įskaitant ir skaitmenines;

—	kultūrinės atminties, tradicijų, elgsenos modelių, suvokimo, įsitikinimų, vertybių, priklausymo jausmo ir tapatybių poveikis. Kultūros ir kultūros paveldo vaidmuo daugiakultūrėse visuomenėse ir kultūrinės įtraukties ir atskirties modeliai.

2.2.3. Socialiniai ir ekonominiai pokyčiai

Europos visuomenės patiria didelius socioekonominius ir kultūrinius pokyčius, ypač dėl globalizacijos ir technologinių inovacijų. Kartu daugumoje Europos šalių padidėjo pajamų skirtumai (3). Reikalinga į ateitį orientuota politika siekiant skatinti tvarų ir integracinį augimą, lyčių lygybę, didinti gerovę ir panaikinti nelygybę, didinti našumą (be kita ko, tobulinant jo matavimą), panaikinti socialinę ir erdvinę nelygybę ir didinti žmogiškąjį kapitalą, suprasti migracijos ir integracijos problemas ir jas spręsti, remti kartų tarpusavio solidarumą, kultūrų dialogą ir socialinį judumą. Kad ateitis būtų teisingesnė ir klestinti, reikalingos prieinamos, įtraukios ir kokybiškos švietimo ir mokymo sistemos.

Bendros kryptys

—

žinių bazė rekomendacijoms dėl investicijų ir politikos, ypač švietimo ir mokymo srityje, siekiant didelės pridėtinės vertės įgūdžių, našumo, socialinio judumo, ekonomikos augimo, socialinių inovacijų ir darbo vietų kūrimo. Švietimo ir mokymo vaidmuo siekiant mažinti nelygybę ir remti įtrauktį, įskaitant nesėkmingo mokymosi prevenciją;

—	ne vien BVP rodikliais pagrįstas socialinis tvarumas, ypač į nauji ekonomikos ir verslo modeliai ir naujos finansinės technologijos;

—	statistinės ir kitos ekonominės priemonės, padedančios geriau suprasti ekonomikos augimą ir inovacijas vangaus našumo didėjimo ir (arba) struktūrinių ekonomikos pokyčių kontekste;

—	nauji valdymo modeliai naujose ekonomikos srityse ir rinkos institucijose;

—	nauji darbo tipai, darbo vaidmuo, įgūdžių tobulinimas , darbo rinkų ir pajamų tendencijos ir pokyčiai šiuolaikinėse visuomenėse ir jų poveikis pajamų pasiskirstymui, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, darbo aplinka, nediskriminavimas, įskaitant lyčių lygybę ir socialinę įtrauktį;

—	geresnis visuomeninių pokyčių Europoje ir jų poveikio supratimas;

—	socialinių, technologinių ir ekonominių pokyčių poveikis galimybėms turėti saugų, sveiką, įperkamą ir tvarų būstą;

—	mokesčių ir išmokų sistemos kartu su socialinės apsaugos ir socialinių investicijų politika, siekiant panaikinti nelygybę sąžiningu ir tvariu būdu ir spręsti technologijų, demografijos ir įvairovės poveikio klausimus;

—	integracinio ir tvaraus vystymosi ir augimo modeliai, skirti miestų, pusiau miestų ir kaimo aplinkai;

—

žmonių judumo ir jo poveikio socialinių ir ekonominių pokyčių kontekste supratimas , tai apsvarstant pasaulio ir vietos masto požiūriu siekiant geresnio migracijos valdymo, pagarbos skirtumams, ilgalaikės migrantų, įskaitant pabėgėlius, integracijos ir atitinkamų intervencijos priemonių poveikio; tarptautinių įsipareigojimų laikymasis ir pagarba žmogaus teisėms, taip pat paramos vystymuisi ir vystomojo bendradarbiavimo klausimai; didesnės ir geresnės galimybės įgyti kokybišką išsilavinimą, mokymą, įsidarbinti, turėti prieigą prie kultūros, gauti rėmimo paslaugas, aktyvus ir įtraukus pilietiškumas, ypač pažeidžiamiems asmenims, įskaitant migrantus;

—	svarbiausių uždavinių, susijusių su europiniais socialinės sanglaudos, imigracijos, integracijos, demografinių pokyčių, senėjimo, negalios, švietimo, skurdo ir socialinės atskirties modeliais, sprendimas;

—	pažangios strategijos ir novatoriški metodai siekiant lyčių lygybės visose socialinėse, ekonomikos ir kultūros srityse ir siekiant spręsti šališkumo tam tikros lyties atžvilgiu ir smurto dėl lyties problemas;

—

švietimo ir mokymo sistemos, skatinančios ir geriausiai išnaudojančios ES skaitmeninę transformaciją, taip pat valdančios riziką, kylančią dėl pasaulinių tarpusavio sąsajų ir technologinių inovacijų, ypač internete kylančią riziką, etinių klausimų, socialinių ir ekonominių skirtumų bei radikalių pokyčių rinkose;

—	viešojo sektoriaus institucijų valdymo ir valdymo sistemų modernizavimas siekiant įtraukti piliečius ir tenkinti jų lūkesčius dėl paslaugų teikimo, skaidrumo, prieinamumo, atvirumo, atskaitomybės ir orientavimosi į naudotoją.

▌

3. VEIKSMŲ GRUPĖ „CIVILINĖ VISUOMENĖS SAUGA“

3.1. Paaiškinimas

Europinis bendradarbiavimas padėjo sukurti dar neregėtą taikos, stabilumo ir klestėjimo erą Europos žemyne. Tačiau Europa turi spręsti uždavinius, susijusius su nuolatinėmis grėsmėmis mūsų vis sudėtingesnei ir labiau skaitmeninei visuomenei saugumo. Teroristiniai išpuoliai ir radikalėjimas, kibernetinės atakos ir hibridinės grėsmės kelia didelį susirūpinimą dėl saugumo, visuomenės dėl to patiria spaudimą. Dėmesio taip pat reikia skirti naujoms, besiformuojančioms grėsmėms saugumui, kurios kils artimiausioje ateityje dėl naujų technologijų. Saugumas ir klestėjimas ateityje priklauso nuo to, ar bus pagerinti gebėjimai apsaugoti Europą nuo tokių grėsmių. Jų problemos negalima išspręsti vien tik technologinėmis priemonėmis, tam reikia žinių apie žmones, jų istoriją, kultūrą ir elgesį, taip pat atsižvelgti į etikos klausimus, susijusius su saugumo ir laisvės pusiausvyra. Be to, Europa turi užsitikrinti nepriklausomumą saugumui svarbių technologijų srityje ir remti proveržio technologijų saugumo srityje plėtojimą.

Europos piliečiai, valstybinės institucijos, ES organai ir ekonomika turi būti apsaugoti nuo nuolatinių terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių, įskaitant neteisėtą prekybą šaunamaisiais ginklais, prekybą narkotikais, prekybą žmonėmis ir neteisėtą prekybą kultūros objektais. Reikia geriau suprasti žmogiškąjį ir socialinį nusikalstamumo ir smurtinio radikalėjimo aspektus siekiant patobulinti viešąją politiką saugumo srityje. Taip pat labai svarbu stiprinti apsaugą ir saugumą užtikrinant geresnį sienų, įskaitant jūrų ir sausumos sienas, valdymą. Vykstant ekonomikos ir visuomenės skaitmeninimui, kibernetinių nusikaltimų skaičius didėja, o su jais susijusi rizika darosi vis įvairesnė. Europai reikia toliau stengtis didinti kibernetinį saugumą, skaitmeninių duomenų privatumą, gerinti asmens duomenų apsaugą ir kovoti su klaidingos ir kenksmingos informacijos skleidimu siekiant apsaugoti demokratijos, socialinį ir ekonomikos stabilumą. Reikia imtis tolesnių veiksmų, kad būtų apribotas ekstremalių oro sąlygų poveikis gyvybei ir pragyvenimo šaltiniams, kuris vis stiprėja dėl klimato kaitos, pvz., potvynių, audrų, karščio bangų ar sausrų, dėl kurių kyla miško gaisrai, dirvožemio degradacijos ir kitų gaivalinių nelaimių, pvz., žemės drebėjimų. Gaivalinės ar žmogaus sukeltos nelaimės gali kelti grėsmę svarbioms visuomenės funkcijoms ir ypač svarbiai infrastruktūrai, pvz., ryšių, sveikatos, maisto, geriamojo vandens, energijos tiekimo, transporto, saugumo ir valdymo.

Tam reikia mokslinių tyrimų tiek technikos, tiek susijusių žmogiškųjų faktorių srityse siekiant padidinti atsparumą, apimant, kai tikslinga, taikomųjų programų bandymus, mokymą, kibernetinę higieną ir švietimą. Daugiau pastangų reikia siekiant įvertinti mokslinių tyrimų saugumo srityje rezultatus ir skatinti pritaikyti juos praktikoje.

Šia veiksmų grupe bus siekiama sinergijos, visų pirma su šiomis programomis: Vidaus saugumo fondu, Integruoto sienų valdymo fondu ir Skaitmeninės Europos programa; taip pat bus siekiama geresnio tarpvyriausybinių agentūrų ir organizacijų bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, be kita ko, pasitelkiant keitimosi ir konsultavimosi mechanizmus, pavyzdžiui, intervencijos srityje „Apsauga ir saugumas“.

Saugumo moksliniai tyrimai yra vieni iš platesnio masto visaapimančių ES veiksmų reaguojant į grėsmes saugumui. Jais prisidedama prie pajėgumų stiprinimo proceso sudarant sąlygas, kad ateityje prieinamomis technologijomis, metodais ir taikomosiomis programomis būtų galima užpildyti politikos formuotojų, specialistų ir pilietinės visuomenės organizacijų nustatytas pajėgumų spragas. Mokslinių tyrimų finansavimas pagal ES bendrąją programą jau sudaro apie 50 proc. viso viešojo finansavimo, ES skiriamo saugumo tyrimams. Visapusiškai bus panaudotos turimos priemonės, įskaitant Europos kosmoso programą (GALILEO, EGNOS, „Copernicus“, Europos informacijos apie padėtį kosmose sistema, vyriausybinis palydovinis ryšys). Vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą pagal šią programą dėmesys bus skiriamas išimtinai civilinėms reikmėms, tačiau bus siekiama koordinuoti veiklą su ES finansuojamais gynybos moksliniais tyrimais, kad būtų sustiprinta sinergija, pripažįstant, kad esama dvejopo naudojimo technologijų sričių. Vengiama finansavimo dubliavimo. Tarpvalstybiniu bendradarbiavimu prisidedama prie Europos bendrosios saugumo rinkos kūrimo ir pramonės veiklos rezultatų, kuriais grindžiama ES autonomija, gerinimo. Reikiamas dėmesys bus skiriamas tam, kaip žmonės supranta ir suvokia saugumą.

Saugumo moksliniai tyrimai vykdomi įgyvendinant Romos darbotvarkėje nustatytą įsipareigojimą dirbti siekiant saugios ir apsaugotos Europos, prisidedant prie tikrosios ir efektyvios saugumo sąjungos.

Šia veikla bus tiesiogiai prisidedama įgyvendinant toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 16-ąjį DVT – taika, teisingumas ir stiprios institucijos.

3.1.1. Nelaimėms atsparios visuomenės

Gaivalinių ar žmogaus sukeltų nelaimių šaltiniai gali būti įvairūs, įskaitant teroristinius išpuolius, su klimato kaita susijusius ir kitus ekstremalius reiškinius (be kita ko, dėl pakilusio jūros lygio), miško gaisrus, karščio bangas, potvynius, sausras, dykumėjimą, žemės drebėjimus, cunamius ir ugnikalnių išsiveržimus, vandens krizes, kosmoso meteorologinius reiškinius, pramonines ir eismo nelaimes, ChBRB įvykius, taip pat įvykius dėl pakopinio rizikos poveikio. Tikslas yra užkirsti kelią žūtims, žalai sveikatai ir aplinkai, sužalojimams, taip pat nelaimių sukeltai ekonominei ir materialinei žalai ir sumažinti viso to mastą, užtikrinti aprūpinimą maistu ir vaistais, medicinos paslaugų teikimą ir aprūpinimą vandeniu , taip pat gerinti supratimą apie nelaimių riziką ir ją mažinti, stiprinti atsigavimo po nelaimių procesą. Tai reiškia, kad apimamas platus krizių valdymo spektras – nuo prevencijos ir mokymo iki krizių valdymo, valdymo po krizės ir atsparumo.

Bendros kryptys

—	technologijos, pajėgumai ir valdymas, skirti pirmojo reagavimo pajėgų nariams, vykdantiems operacijas esant krizės, nelaimės situacijai ir po nelaimės, taip pat pradiniame atsigavimo etape;

—

visuomenės pajėgumai geriau išvengti nelaimių rizikos, ją valdyti ir mažinti, be kita ko, taikant gamtos procesais grindžiamus sprendimus, stiprinant prognozavimo pajėgumus, esamos, naujos rizikos i r domino efekto atvejų prevenciją, pasirengimą jiems ir reagavimą į juos, poveikio vertinimą ir gerinant žmogiškojo faktoriaus supratimą rizikos valdymo ir informavimo apie riziką strategijose;

—	veiksmingiau remti Sendajaus programos nuostatą, kad atstatoma infrastruktūra turi būti geresnė už buvusią, gerinant atsigavimo po nelaimių supratimą ir pasitelkiant mokslinius tyrimus veiksmingesnio rizikos po nelaimių vertinimo srityje;

—	įrangos ir procedūrų sąveikumas siekiant palengvinti tarpvalstybinį operatyvinį bendradarbiavimą ir integruota ES rinka.

3.1.2. Apsauga ir saugumas

Reikia apsaugoti piliečius nuo nusikalstamos veikos, taip pat teroristinių veiksmų, keliamų grėsmių ir hibridinių grėsmių saugumui ir į šias grėsmes reaguoti; apsaugoti žmones, viešąsias erdves ir svarbią infrastruktūrą ir nuo fizinių (įskaitant cheminius, biologinius, radiologinius ir branduolinius įvykius), ir nuo kibernetinių atakų; kovoti su terorizmu ir smurtiniu radikalėjimu, be kita ko, suprasti teroristines idėjas ir įsitikinimus ir su jais kovoti; užkirsti kelią sunkiems nusikaltimams, įskaitant kibernetinius nusikaltimus, ir organizuotam nusikalstamumui (pavyzdžiui, piratavimui ir gaminių klastojimui) ir su jais kovoti; teikti paramą nukentėjusiesiems; sekti nusikalstamus finansinius srautus; kurti naujus teismo ekspertizės pajėgumus; remti duomenų naudojimą teisėsaugos tikslais ir užtikrinti asmens duomenų apsaugą vykdant teisėsaugos veiklą; stiprinti sienų apsaugos pajėgumus, remti ES oro, sausumos ir jūrų sienų valdymą kontroliuojant žmonių ir prekių srautus ir suprasti žmogiškąjį faktorių visų šių grėsmių saugumui ir jų prevencijos bei mažinimo kontekste. Labai svarbu išsaugoti lankstumą, kad būtų galima greitai reaguoti į naujas ir nenumatytas saugumo problemas, kurios gali iškilti.

Bendros kryptys

—

novatoriški metodai ir technologijos saugumo specialistams (pvz., policijos pajėgoms, priešgaisrinės apsaugos, medicinos, sienų ir pakrančių apsaugos tarnyboms , muitinėms), visų pirma skaitmeninės transformacijos ir saugumo pajėgų sąveikumo kontekste, infrastruktūros valdytojams, pilietinės visuomenės organizacijoms ir atviras erdves valdantiems subjektams;

—	tarpvalstybinio nusikalstamumo reiškinių analizė, pažangūs spartaus, patikimo, standartizuoto ir privatumą užtikrinančio dalijimosi duomenimis ir jų rinkimo metodai, taip pat geriausios praktikos pavyzdžiai;

—

žmogiškasis ir socioekonominis nusikalstamumo ir smurtinio radikalėjimo aspektai, kiek tai susiję su asmenims, dalyvaujančiais ar galinčiais dalyvauti tokioje veikloje, taip pat su asmenims, kuriems tai daro ar gali daryti poveikį, įskaitant teroristinių idėjų ir įsitikinimų, nusikaltimų dėl lyties, lytinės orientacijos ar rasinės diskriminacijos supratimą ir kovą su jais;

—

naujų technologijų, kaip antai nukleotidų seka, genomo redagavimas, nanomedžiagos, funkcinės medžiagos, dirbtinis intelektas, autonominės sistemos, bepiločiai orlaiviai, robotika, kvantinė kompiuterija, kriptovaliutos, 3D spausdinimas ir dėvimieji objektai, blokų grandinė, aspektų, susijusių su saugumu, analizė, taip pat piliečių, viešojo sektoriaus institucijų ir pramonės sektoriaus informuotumo didinimas siekiant išvengti naujos saugumo rizikos ir sumažinti esamą riziką, įskaitant riziką dėl šių naujų technologijų;

—	geresni prognozavimo ir analizės pajėgumai politikos formavimo tikslais ir strateginiu lygmeniu, kiek tai susiję su grėsmėmis saugumui;

—	ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, taip pat atvirų ir viešųjų erdvių apsauga nuo fizinių, skaitmeninių ir hibridinių grėsmių, įskaitant klimato kaitos poveikį;

—	dezinformacijos ir melagingų naujienų, turinčių pasekmių saugumui, stebėsena ir kova su jomis, be kita ko, plėtojant pajėgumus nustatyti manipuliavimo šaltinius;

—	technologijų plėtojimas civilinėms reikmėms siekiant pagerinti, kai tikslinga, civilinės saugos ir karinių pajėgų sąveikumą;

—	įrangos ir procedūrų sąveikumas siekiant palengvinti tarpvalstybinį, tarpvyriausybinį ir tarpžinybinį operatyvinį bendradarbiavimą ir sukurti integruotą ES rinką;

—	efektyvaus ir veiksmingo integruoto sienų valdymo priemonių ir metodų rengimas, visų pirma siekiant padidinti reagavimo pajėgumus ir pagerinti gebėjimus stebėti judėjimą per išorės sienas, kad būtų sustiprintas rizikos nustatymas, reagavimas į incidentus ir nusikalstamumo prevencija;

—	sukčiavimo veiklos sienos perėjimo punktuose ir tiekimo grandinėje nustatymas, įskaitant padirbtų ar kitaip suklastotų dokumentų ir prekybos žmonėmis ar neteisėtomis prekėmis atvejų nustatymą;

—	asmens duomenų apsaugos užtikrinimas vykdant teisėsaugos veiklą, ypač atsižvelgiant į sparčiai vykstančius technologijų pokyčius, įskaitant informacijos konfidencialumą ir vientisumą bei visų sandorių atsekamumą ir tvarkymą;

—	suklastotų gaminių nustatymo metodų siekiant apsaugoti originalias dalis ir prekes, taip pat vežamų gaminių kontrolės metodų plėtojimas.

3.1.3. Kibernetinis saugumas

Kenksminga veikla kibernetinėje erdvėje kelia grėsmę ne tik mūsų ekonomikai, bet ir pačiam mūsų demokratijos, laisvių ir vertybių funkcionavimui. Kibernetinė grėsmė dažnai keliama nusikalstamais tikslais (norint pasipelnyti), tačiau motyvai gali būti ir politiniai bei strateginiai. Mūsų saugumas, laisvė, demokratija ir klestėjimas ateityje priklauso nuo mūsų gebėjimo apsaugoti ES nuo kibernetinių grėsmių. Vykstant skaitmeninei transformacijai reikia iš esmės stiprinti kibernetinį saugumą, užtikrinti milžiniško skaičiaus daiktų interneto įtaisų, kuriuos numatoma prijungti prie interneto, apsaugą, taip pat užtikrinti tinklų ir informacinių sistemų, be kita ko, skirtų elektros tinklams, geriamojo vandens tiekimui ir paskirstymui, transporto priemonėms ir transporto sistemoms, ligoninėms, finansams, viešosioms institucijoms, gamykloms ir namams, saugų veikimą, tuo pat metu užtikrinant, kad duomenų apsauga ir piliečių laisvės bus stiprinamos. Sąjunga yra suinteresuota užtikrinti, kad būtų sukurti ir išlaikyti itin svarbūs kibernetinio saugumo strateginiai pajėgumai, siekiant užtikrinti bendrosios skaitmeninės rinkos saugumą ir visų pirma ypatingos svarbos tinklų ir informacinių sistemų apsaugą, taip pat teikti pagrindines kibernetinio saugumo paslaugas. Sąjunga turi turėti galimybę savarankiškai apsaugoti savo skaitmeninį turtą ir konkuruoti pasaulinėje kibernetinio saugumo rinkoje.

Bendros kryptys

—	technologijos visoje skaitmeninėje vertės grandinėje (nuo saugių komponentų ir postkvantinės kriptografijos iki atsikuriančios programinės įrangos ir tinklų);

—

technologijos, metodai, standartai ir geriausios praktikos pavyzdžiai, skirti kibernetinio saugumo grėsmėms šalinti, būsimiems poreikiams prognozuoti ir Europos pramonės konkurencingumui palaikyti, įskaitant elektroninės atpažinties, grėsmių nustatymo, kibernetinės higienos priemones, taip pat mokymo ir švietimo išteklius;

—	atviras bendradarbiavimas Europos kibernetinio saugumo kompetencijos tinklo ir kompetencijos centro kontekstuose.

4. VEIKSMŲ GRUPĖ „SKAITMENINĖ EKONOMIKA, PRAMONĖ IR KOSMOSAS“

4.1. Paaiškinimas

Siekdama užtikrinti pramonės konkurencingumą ir pajėgumą įveikti ateities pasaulinius uždavinius, ES turi padidinti savo technologinį suverenumą ir sustiprinti savo mokslo , technologinius ir pramonės pajėgumus svarbiausiose srityse, kuriomis grindžiama mūsų ekonomikos, darbo vietų ir visuomenės transformacija.

ES pramonės įmonėse sukuriama viena iš penkių darbo vietų ir du trečdaliai privataus sektoriaus MTTP investicijų, kurios sukuria 80 proc. ES eksporto. Nauja inovacijų banga, apimanti fizinių ir skaitmeninių technologijų sujungimą, paskatins didžiules galimybes ES pramonei ir pagerins ES piliečių gyvenimo kokybę.

Skaitmeninimas – svarbus variklis. Kadangi jis sparčiai didėja visuose sektoriuose, investicijos į prioritetines sritis – nuo patikimo dirbtinio intelekto iki naujos kartos interneto, itin našaus skaičiavimo, fotonikos, kvantinių technologijų, robotikos ir mikroelektronikos bei nanoelektronikos – tampa būtinos mūsų ekonomikos pajėgumo ir visuomenės tvarumo tikslais. Investicijos į skaitmenines technologijas, jų kūrimas ir naudojimasis itin paskatina ES ekonomikos augimą, kuris vien tik nuo 2001 iki 2011 m. padidėjo 30 proc. Šiame kontekste MVĮ vaidmuo tebėra itin svarbus ES tiek ekonomikos augimo, tiek darbo vietų kūrimo požiūriu. Skaitmeninių technologijų naudojimas MVĮ didina konkurencingumą ir tvarumą.

Bazinės didelio poveikio technologijos (4) palaiko skaitmeninio ir fizinio pasaulio susiliejimą, kuris yra pagrindinis šios naujos pasaulinės inovacijų bangos pagrindas. Investavimas į bazinių didelio poveikio technologijų mokslinius tyrimus, kūrimą, demonstravimą bei diegimą ir saugaus, tvaraus ir įperkamo žaliavų ir pažangiųjų medžiagų tiekimo užtikrinimas garantuos ES strateginę autonomiją ir padės ES pramonei reikšmingai sumažinti savo anglies ir aplinkosauginius pėdsakus.

Atitinkamai taip pat bus plėtojamos konkrečios ateities ir naujos technologijos.

Kosmosas yra strategiškai svarbi sritis; beveik 10 proc. ES BVP priklauso nuo kosminių paslaugų naudojimo. ES išplėtotas pasaulinio lygio kosmoso sektorius, kuriame veikia stipri palydovų gamybos pramonė ir dinamiškas galutinės grandies paslaugų sektorius. Kosmosas suteikia svarbias stebėsenos , komunikacijos, navigacijos ir stebėjimo priemones ir atveria daugybę verslo galimybių, ypač kartu panaudojant skaitmenines technologijas ir kitus duomenų šaltinius. ES turi kiek įmanoma pasinaudoti šiomis galimybėmis, visiškai išnaudodama savo kosmines programas „Copernicus“, EGNOS ir „Galileo“ ir apsaugodama kosmoso ir žemės infrastruktūras nuo kosmoso grėsmių.

ES turi išskirtinę galimybę tapti pasaulio lydere ir padidinti savo dalį pasaulio rinkose parodydama, kaip skaitmeninė transformacija, lyderystė bazinėse didelio poveikio ir kosmoso technologijose, perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio, žiedinės ekonomikos ir konkurencingumas gali vienas kitą papildyti panaudojant mokslo ir technologijų pažangumą.

Siekiant įgyvendinti skaitmeninę, žiedinę, mažo anglies dioksido kiekio ir netaršią ekonomiką, reikalingi veiksmai ES lygmeniu dėl vertės grandinės sudėtingumo, sisteminio ir daugiadalykio technologijų pobūdžio bei didelių jų plėtros sąnaudų, taip pat dėl poreikio spręsti įvairius sektorius apimančias problemas. ES turi užtikrinti, kad visi pramonės dalyviai ir visuomenė plačiąja prasme galėtų pasinaudoti pažangiomis ir švariomis technologijomis bei skaitmeninimu. Nepakanka vien tik sukurti technologijas. Visuomenės supratimas apie šias technologijas ir pokyčius yra itin svarbus siekiant galutinių vartotojų įtraukimo ir elgsenos pokyčių.

Į pramonę orientuotos infrastruktūros, įskaitant bandomąsias linijas, padės ES įmonėms, visų pirma MVĮ, įdiegti šias technologijas ir pagerinti savo rezultatus inovacijų srityje; šį procesą gali palengvinti ir kitos ES programos.

Aktyvus pramonės sektoriaus ir pilietinės visuomenės dalyvavimas yra itin svarbus siekiant nustatyti prioritetus ir rengti mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, didinti viešojo finansavimo sverto poveikį pasitelkiant privačiojo ir viešojo sektorių investicijas ir užtikrinti geresnį rezultatų panaudojimą. Itin svarbūs sėkmės veiksniai yra visuomenės supratimas ir pritarimas, be kita ko, svarstant gaminių ir prekių projektavimą ir paslaugų koncepciją , taip pat nauja pramonei aktualių įgūdžių ir standartizacijos darbotvarkė.

Suderinus skaitmeninių, bazinių didelio poveikio ir kosmoso technologijų, taip pat tvaraus žaliavų tiekimo veiklą, bus galima taikyti sistemingesnį požiūrį ir pasiekti spartesnę bei išsamesnę skaitmeninę ir pramoninę transformaciją. Taip bus užtikrinta, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos šiose srityse įsijungs į ES pramonės, skaitmeninimo, aplinkos apsaugos, energetikos ir klimato, žiedinės ekonomikos, žaliavų ir pažangiųjų medžiagų bei kosmoso politiką ir prisidės prie jos.

Bus užtikrintas papildomumas su veikla visų pirma pagal Skaitmeninės Europos programą ir Kosmoso programą, kartu laikantis programose nustatytų veiklos metmenų ir vengiant dubliavimo.

Šia veikla bus tiesiogiai prisidedama įgyvendinant toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 8-ojo DVT – deramas darbas ir ekonomikos augimas; 9-ojo DVT – pramonė, inovacijos ir infrastruktūra; 12-ojo DVT – atsakingas vartojimas ir gamyba; 13-ojo DVT – klimato politikos veiksmai.

4.2. Intervencijos priemonių sritys

4.2.1. Gamybos technologijos

Gamyba yra pagrindinis ES užimtumo ir klestėjimo veiksnys, sukuriantis daugiau kaip tris ketvirtadalius ES eksporto pasaulio mastu ir daugiau kaip 100 mln. tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų. Pagrindinis ES uždavinys gamybos srityje yra konkurencingumo pasaulio lygmeniu išsaugojimas, gaminant pažangesnius ir labiau pritaikytus didelės pridėtinės vertės produktus, kurie gaminami sunaudojant daug mažiau energijos ir materialinių išteklių, taip pat paliekant mažesnį anglies ir aplinkosauginį pėdsaką. Kūrybos ir kultūros sektorių indėlis bei socialinių ir humanitarinių mokslų požiūriai dėl technologijos ir žmonių santykio gamybos procese taip pat bus itin svarbūs siekiant padėti kurti pridėtinę vertę. Taip pat bus nagrinėjamas poveikis profesiniam gyvenimui ir užimtumui.

Bendros kryptys

—

proveržio technologijos gamybos srityje, tokios kaip biotechnologinė gamyba, priedų gamyba, pramoninė, bendradarbiaujamoji, lanksčioji, išmanioji robotika, gamybos sistemos integruojant žmogiškąjį faktorių, taip pat skatinamos pasitelkiant ES į pramonę orientuotų infrastruktūrų tinklą, teikiantį paslaugas siekiant paspartinti technologinius pokyčius ir juos pritaikant ES gamybos srityje;

—

proveržio inovacijos naudojant įvairias didelio poveikio technologijas visoje vertės grandinėje. Pavyzdžiai: konvergencinės technologijos, dirbtinis intelektas, skaitmeniniai dvyniai, duomenų analitika, kontrolės technologija, jutiklių technologija, pramoninė, bendradarbiaujamoji ir išmanioji robotika, į žmogų orientuotos sistemos, biotechnologinė gamyba , pažangios baterijų ir vandenilio, įskaitant iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamą vandenilį, ir kuro elementų technologijos, pažangios plazmos ir lazerių technologijos;

—	visiškai prie naujų technologijų pritaikyti įgūdžiai, darbo aplinka ir įmonės, laikantis Europos socialinių vertybių;

—

lankstūs, didelio tikslumo, nulinės defektų galimybės, mažataršiai ir mažai atliekų generuojantys, tvarūs ir neutralaus poveikio klimatui išmanūs įrenginiai, atitinkantys žiedinės ekonomikos požiūrį, ir pažangios bei efektyviai energiją vartojančios gamybos sistemos, atitinkančios klientų poreikius;

—	pažangios inovacijos, diegiamos tyrinėjant statybos aikšteles, visiškai automatizuojant montavimą vietoje ir naudojant surenkamus komponentus.

4.2.2. Bazinės skaitmeninės technologijos

Siekiant konkurencingos į piliečius orientuotos ir socialinės ES, bus itin svarbu išlaikyti ir autonomiškai plėtoti stiprius esminių skaitmeninių technologijų, tokių kaip mikroelektronika bei nanoelektronika, mikrosistemos, fotonika, programinės įrangos ir kibernetinės fizinės sistemos, projektavimo ir gamybos pajėgumus ir juos integruoti, taip pat šiais tikslais naudoti pažangiąsias medžiagas.

Bendros kryptys

—

mikroelektronika ir nanoelektronika, įskaitant projektavimo ir perdirbimo koncepcijas, komponentus ir gamybos įrangą, atitinkančius konkrečius skaitmeninės transformacijos reikalavimus ir pasaulinius uždavinius veiksmingumo, funkcionalumo, energijos ir medžiagų suvartojimo ir integravimo požiūriais;

—	veiksmingos ir saugios jutiklių ir aktuatorių technologijos ir jų bendras integravimas su skaičiavimo vienetais kaip pramonės ir daiktų interneto įgyvendinimo priemonė, įskaitant novatoriškus sprendimus dėl lanksčių ir suderinamų medžiagų, skirtų žmogui patogiems naudoti sąveikiems objektams;

—	technologijos, papildančios arba pakeičiančios nanoelektroniką, pavyzdžiui, integruotas kvantinis skaičiavimas, transmisija ir kvantiniai jutikliai, taip pat neuromorfinės kompiuterijos komponentai ir spintronika;

—

skaičiavimo architektūra ir spartintuvai, mažos galios procesoriai, skirti įvairioms taikomosioms programoms, įskaitant neuromorfinę kompiuteriją, skirtą dirbtinio intelekto taikomosioms programoms, tinklo paribio kompiuteriją (angl. edge computing), pramonės skaitmeninimą, didžiuosius duomenis ir debesijos kompiuteriją, išmaniąją energetiką ir susietąjį ir automatizuotą judumą;

—	kompiuterių aparatinės įrangos projektavimas, tvirtai užtikrinantis patikimo vykdymo garantijas, su integruotomis įvesties / išvesties duomenų privatumo ir saugumo apsaugos priemonėmis, kvantinio skaičiavimo galimybėmis, taip pat tvarkymo instrukcijomis ir adekvačiomis žmogaus ir mašinos sąsajomis;

—	fotonikos technologijos, sudarančios taikomųjų programų itin pažangaus funkcionalumo, integravimo ir našumo galimybes;

—	sistemų ir kontrolės inžinerijos technologijos lanksčioms, galimoms plėtoti ir visiškai nepriklausomoms sistemoms, skirtoms patikimoms taikomosioms programoms, palaikyti, sąveikaujančios su fiziniu pasauliu ir žmonėmis, be kita ko, pramonės ir saugumui itin svarbiose srityse;

—	programinės įrangos technologijos, gerinančios programinės įrangos kokybę, didinančios kibernetinį saugumą i r patikimumą ilgesnį naudojimo laiką, didinančios kūrimo našumą ir papildančios programinę įrangą ir jos architektūrą integruotu dirbtiniu intelektu bei atsparumu;

—	naujos technologijos, išplečiančios skaitmenines technologijas.

4.2.3. Naujos didelio poveikio technologijos

Yra įrodytas bazinių didelio poveikio technologijų potencialas skatinti inovacijas įvairiuose sektoriuose (5) . Siekiant sudaryti palankias sąlygas plėtoti naujas didelio poveikio technologijas ir sukurti daugiau inovacijų projektų, turi būti nustatytos transformuojamo pobūdžio mokslinių tyrimų temos ir jos turi būti remiamos nuo ankstyvo tyrimų etapo iki bandomųjų taikomųjų programų demonstravimo. Be to, turi būti padedama naujoms, dažnai tarpdalykinėms, bendruomenėms, kad jos pasiektų kritinę masę ir galėtų sistemingai plėtoti ir brandinti perspektyvias technologijas. Tikslas – subrandinti naujas didelio poveikio technologijas iki tokio lygio, kad jas būtų galima įtraukti į pramoninių tyrimų ir inovacijų veiksmų gaires.

Bendros kryptys

—	remti būsimas ir naujas tendencijas bazinių didelio poveikio technologių srityje;

—	remti naujas bendruomenes nuo pat pradžių įtraukiant į žmogų orientuotą požiūrį;

—	įvertinti ardomąjį naujų pramonės technologijų potencialą ir jų poveikį žmonėms, pramonei, visuomenei ir aplinkai, kuriant sąsajas su pramonės gairėmis;

—	plėsti pramoninę bazę siekiant pritaikyti ardomojo potencialo technologijas ir inovacijas, įskaitant žmogiškųjų išteklių plėtojimą, taip pat ir pasauliniame kontekste.

4.2.4. Pažangiosios medžiagos

ES yra pasaulinė pažangiųjų medžiagų ir susijusių procesų lyderė; šios medžiagos sudaro 20 proc. ES pramonės bazės ir yra beveik visų žaliavų transformacijos vertės grandinių pagrindas. Siekdama išlikti konkurencinga ir patenkinti piliečių tvarių, saugių ir pažangiųjų medžiagų poreikius, ES turi investuoti į naujų medžiagų, įskaitant biologinės kilmės ir efektyvaus išteklių naudojimo novatoriškas statybines medžiagas, mokslinius tyrimus, taip pat pagerinti medžiagų tvarumą ir perdirbamumą, sumažinti anglies ir aplinkosauginį pėdsaką ir skatinti įvairius sektorius apimančias pramonės inovacijas, remdama naujas programas visuose pramonės sektoriuose. Be to, pažangiųjų medžiagų poveikis, susijęs su piliečių poreikiais, yra didžiulis.

Bendros kryptys

—

medžiagos (įskaitant polimerus , biologines medžiagas, nanomedžiagas, dvimates medžiagas, išmaniąsias ir daugiasluoksnes medžiagas (įskaitant lignoceliuliozes), sudėtines medžiagas, metalus ir lydinius) ir pažangiosios medžiagos (pvz., kvantinės, išmaniosios, fotoninės ir superlaidžios medžiagos) , turinčios naujų savybių ir funkcijų ir atitinkančios norminius reikalavimus (tačiau nesukeliančios papildomo aplinkosauginio spaudimo visą jų gyvavimo laikotarpį , nuo pagaminimo iki naudojimo ar gyvavimo ciklo pabaigos);

—

integruoti medžiagų procesai ir gamyba, laikantis į klientą orientuoto ir etiško požiūrio, įskaitant veiklą iki norminimo ir gyvavimo ciklo vertinimą, žaliavų tiekimą ir valdymą, tvarumą, pakartotinio panaudojimo galimybes ir perdirbamumą, saugą, rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai įvertinimą ir rizikos valdymą;

—	priemonės, sudarančios galimybes pritaikyti pažangiąsias medžiagas, tokios kaip apibūdinimas (pvz., dėl kokybės užtikrinimo), modeliavimas, imitavimas, eksperimentavimas ir apimčių didinimas;

—

ES inovacijų ekosistema, apimanti technologijų infrastruktūras (6), sujungtas į tinklą ir prieinamas visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams , nustatytas ir išdėstytas pagal pirmenybę susitarus su valstybėmis narėmis, teikiančias paslaugas siekiant paspartinti technologinius pokyčius ir jų pritaikymą ES pramonėje, visų pirma MVĮ; tai apims visas pagrindines technologijas, reikalingas įgyvendinti inovacijas medžiagų srityje;

—	pažangiosiomis medžiagomis grindžiami sprendimai, skirti kultūros paveldui , projektavimui, architektūrai ir bendrajam kūrybiškumui, reikšmingai orientuojant į vartotoją, siekiant pridėtinės vertės pramonės sektoriuose ir kūrybinės pramonės sektoriuose.

4.2.5. Dirbtinis intelektas ir robotika

Viena iš didžiųjų tendencijų yra objekto ir prietaiso intelektinimas ir susiejimas. Dirbtinį intelektą (angl. santrumpa – AI) kuriantys bei robotikos ir kitų sričių taikomąsias programas plėtojantys tyrėjai ir novatoriai bus pagrindiniai ateities ekonomikos ir našumo augimo varikliai. Daugelyje sektorių, įskaitant sveikatos apsaugą, gamybą, laivų statybą, statybą, paslaugų pramonę ir ūkininkavimą, šios bazinės didelio poveikio technologijos bus naudojamos ir toliau plėtojamos, įgyvendinant kitas bendrosios programos dalis. Dirbtinio intelekto plėtotė turi būti atvirai vykdoma visoje ES, ja turi būti užtikrinta dirbtiniu intelektu pagrįstų taikomųjų programų sauga, visuomeninis ir aplinkosauginis patikimumas , nuo pat pradžių atsižvelgta į etikos aspektus, įvertinta rizika ir sumažinta jų panaudojimo kenkimo tikslais ir netyčinės diskriminacijos, pvz. dėl lyties, rasės ar negalios, tikimybė. Taip pat turi būti užtikrinta, kad dirbtinis intelektas būtų plėtojamas gerai koordinuojamoje sistemoje, kurioje laikomasi ES vertybių, etinių principų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos. Ši programa bus papildyta veikla, nustatyta pagal Skaitmeninės Europos programą.

Bendros kryptys

—	didelio poveikio dirbtinio intelekto technologijos, pvz., paaiškinamas dirbtinis intelektas, etiškas dirbtinis intelektas, žmogaus kontroliuojamas dirbtinis intelektas, neprižiūrimas mašinų mokymasis ir duomenų efektyvumas bei pažangi žmogaus ir mašinos bei mašinos ir mašinos sąveika;

—	saugi, išmani, bendradarbiaujamoji ir veiksminga robotika bei sudėtingos įkūnytosios ir autonominės sistemos;

—	žmogų orientuotos dirbtinio intelekto technologijos dirbtiniu intelektu pagrįstiems sprendimams;

—	mokslinių tyrimų kompetencijos plėtojimas ir tinklaveika dirbtinio intelekto srityje visoje Europoje laikantis atviro bendradarbiavimu grindžiamo požiūrio, kartu plėtojant uždarų bandymų pajėgumus;

—	dirbtinio intelekto ir robotikos pritaikymas siekiant padėti neįgaliesiems ir marginalizuotų asmenų įtrauktis;

—	atviroms dirbtinio intelekto platformoms skirtos technologijos, įskaitant programinės įrangos algoritmus, duomenų saugyklas, agentais grindžiamas sistemas, robotiką ir autonominių sistemų platformas.

4.2.6. Naujos kartos internetas

Internetas tapo pagrindine visų mūsų ekonomikos ir visuomenės sektorių skaitmeninės transformacijos priemone. ES reikia pasinaudoti galimybe paversti naujos kartos internetą į žmogų orientuotą ekosistema, atitinkančią mūsų socialines ir etines vertybes. Investicijos į naujos kartos interneto technologijas ir programinę įrangą pagerins ES pramonės konkurencingumą pasaulio ekonomikos mastu. Optimizuojant šią galimybę ES lygmeniu bus reikalingas didelio masto suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas. Taip pat turi būti apsvarstytos etikos normos, reglamentuojančios naujos kartos internetą.

Bendros kryptys

—

patikimų ir efektyviai energiją vartojančių pažangaus tinklo ir paslaugų infrastruktūrų technologijos ir sistemos (pažangesnis nei 5G junglumas, programine įranga pagrįstos infrastruktūros, daiktų internetas, sistemų sistemos, debesijos infrastruktūros, naujos kartos optiniai tinklai, kvantinės sistemos, išmaniosios debesijos ir kvantinis internetas, palydovinio ryšio integravimas) , sudarančios galimybes naudotis pajėgumais tikruoju laiku, naudotis virtualizacija ir decentralizuotu valdymu (itin greitas ir lankstus radijas, tinklo paribio kompiuterija, bendri kontekstai ir žinios), kad būtų užtikrintas galimo keisti mastelio, patikimas ir tvirtas tinklo veikimas, pritaikytas teikti paslaugas plačiu mastu;

—

naujos kartos interneto programos ir paslaugos vartotojams, pramonei ir visuomenei, pagrįstos pasitikėjimu, teisingumu, sąveikumu, geresnėmis galimybėmis naudotojams kontroliuoti duomenis, skaidria kalbine prieiga, naujomis daugialypės terpės sąveikos koncepcijomis, įtraukia ir labai individualizuota prieiga prie objektų, informacijos ir turinio, įskaitant įtraukią ir patikimą žiniasklaidą, socialinę žiniasklaidą ir socialinius tinklus, taip pat verslo modeliams siekiant sudaryti sandorius ir teikti paslaugas pasitelkiant bendrą infrastruktūrą;

—

programinės įrangos pagrindu veikianti tarpinė programinė įranga, įskaitant paskirstytojo registro technologijas, kaip antai blokų grandinės, veikianti itin paskirstytose aplinkose, palengvinanti duomenų žemėlapių sudarymą ir duomenų perdavimą tarp hibridinių infrastruktūrų su būdinga duomenų apsauga, integruojant dirbtinį intelektą, duomenų analitiką, apsaugą ir kontrolę interneto programose ir paslaugose, grindžiamose laisvu duomenų ir žinių judėjimu.

4.2.7. Pažangusis skaičiavimas ir didieji duomenys

Itin našus skaičiavimas ir didieji duomenys tapo neatskiriami naujoje visuotinėje duomenų ekonomikoje, kur „išskaičiuoti“ reiškia „nukonkuruoti“. Visoje ES turi būti skatinamas itin našus skaičiavimas ir didžiųjų duomenų analitika; jie yra labai svarbūs politikos formavimui, pirmavimui mokslo srityje, konkurencingumui inovacijų ir pramonės srityse bei palaikant nacionalinį suverenumą kartu laikantis etikos normų. Ši veikla bus papildyta veikla pagal Skaitmeninės Europos programą.

Bendros kryptys

—

itin našus skaičiavimas (angl. santrumpa – HPC): naujos kartos aukštesnio kompiuterinio našumo technologijos ir sistemos (pvz., mažo galingumo mikroprocesoriai, programinė įranga, sistemos integravimas); algoritmai, kodai ir programos, analitinės priemonės ir bandymo stendai; pramoniniai bandomieji bandymo stendai ir paslaugos; parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, susijusiems su pasaulinio lygio itin našaus skaičiavimo infrastruktūra, įskaitant pirmąją ES hibridinę itin našaus skaičiavimo / kvantinio skaičiavimo infrastruktūrą, ir bendromis paslaugomis ES, ir pageidautina, dalyvaujant visoms valstybėms narėms;

—

didieji duomenys: itin didelio našumo duomenų analizė; integruotoji privatumo apsauga analizuojant asmens ir konfidencialius didžiuosius duomenis; visapusiškų duomenų platformų technologijos, skirtos kartotinai naudoti pramoninius, asmens ir atvirus duomenis; duomenų valdymas, sąveika ir siejimo priemonės; pasaulinių uždavinių duomenų programos; duomenų mokslo metodai;

—	IRT procesų, apimančių aparatinę įrangą, architektūrą, ryšių protokolus, programinę įrangą, jutiklius, tinklus, saugyklas ir duomenų centrus ir įskaitant standartizuotus vertinimus, sumažintas anglies pėdsakas.

4.2.8. Žiedinės pramonės šakos

Europa yra pasaulinio perėjimo prie žiedinės ekonomikos priešakyje. Europos pramonė turi tapto žiedine pramone: reikėtų daug ilgiau išlaikyti išteklių, medžiagų ir produktų vertę, palyginti su dabartine situacija, ir netgi paleisti naujas vertės grandines. Piliečių dalyvavimas yra itin svarbus.

Pirminės žaliavos ir toliau atliks svarbų vaidmenį žiedinėje ekonomikoje, todėl reikia atkreipti dėmesį į jų tvarią gavybą, naudojimą ir gamybą. Turi būti užtikrinti saugūs ir tvarūs medžiagų naudojimo ciklai. Be to, žiediškumo tikslu turi būti sukurtos visiškai naujos medžiagos, įskaitant biologinės kilmės medžiagas, gaminiai ir procesai. Žiedinės pramonės kūrimas turės keletą pranašumų Europoje: ji užtikrins saugų, tvarų ir prieinamą žaliavų tiekimą, kurio tikslas – apsaugoti pramonę nuo išteklių trūkumo ir kainų nepastovumo. Taip pat bus sukurta naujų verslo galimybių ir novatoriškų gamybos būdų efektyviau naudojant išteklius ir energiją. Bus skatinami ir stimuliuojami moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, kuriais daugiausia dėmesio skiriama mažiau pavojingų medžiagų kūrimui.

Siekiama sukurti prieinamas pažangias inovacijas ir įdiegti pažangių technologijų ir procesų derinį, kad iš visų išteklių būtų gaunama didžiausia galima vertė.

Bendros kryptys

—	pramonės ir išteklių srautų simbiozė visų sektorių įrenginiuose ir miesto bendruomenėse; procesai ir medžiagos, skirtos ištekliams transportuoti, transformuoti, pakartotinai panaudoti ir sandėliuoti, suderinant šalutinių produktų, atliekų, nuotekų ir CO2 valorizaciją;

—	medžiagų ir gaminių srautų valorizacija ir gyvavimo ciklo vertinimas, panaudojant naujas alternatyvias pradines žaliavas, išteklių valdymą, medžiagų sekimą ir rūšiavimą (įskaitant patvirtintus tyrimo metodus ir priemones, skirtus rizikai žmonių sveikatai ir aplinkai įvertinti);

—	ekologiškai suprojektuoti gaminiai, paslaugos ir nauji verslo modeliai, skirti didesniam gyvavimo ciklo našumui, patvarumui, didesnėms galimybėms patobulinti ir pataisyti, išmontavimui, pakartotiniams naudojimui ir perdirbimui užtikrinti;

—	veiksminga perdirbimo pramonė, kurioje kuo labiau didinamas antrinių žaliavų potencialas ir saugumas bei kuo labiau sumažinama tarša ( netoksinių medžiagų naudojimo ciklas ), kokybės blogėjimas ir po apdorojimo išmesto broko;

—	susirūpinimą keliančių medžiagų pašalinimas arba, jeigu nėra alternatyvų, saugus tvarkymas, gamybos ir gyvavimo ciklo pabaigos etapuose; saugūs pakaitalai ir saugios bei ekonomiškos gamybos technologijos;

—	tvarus žaliavų tiekimas ir pakeitimas, įskaitant svarbiausias žaliavas, visoje vertės grandinėje.

4.2.9. Mažo anglies dioksido kiekio ir švarios pramonės šakos

Pramonės sektoriuose, įskaitant energijai imlius pramonės sektorius, kaip antai plieno pramonė, sukurta milijonai darbo vietų, o jų konkurencingumas yra mūsų visuomenės klestėjimo pagrindas. Tačiau jos sudaro 20 proc. viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir turi didelį poveikį aplinkai (ypač oro, vandens ir dirvožemio teršalų požiūriu).

Proveržio technologijos siekiant labai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teršalų kiekį, taip pat ES energijos poreikį, dažnai naudojamos kartu su jau minėtos žiedinės pramonės technologijomis, padės stiprinti pramonės vertės grandines, iš esmės pakeis gamybos pajėgumus ir pagerins pasaulinį pramonės konkurencingumą; kartu jis prisidės prie klimato kaitos ir aplinkos kokybės siektinų reikšmių.

Bendros kryptys

—

perdirbimo technologijos, įskaitant šildymą ir vėsinimą, skaitmenines priemones, automatizavimą ir didelio masto demonstravimą, siekiant užtikrinti perdirbimo veiksmingumą ir išteklių bei energijos vartojimo efektyvumą; reikšmingas pramoninių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teršalų, įkaitant kietąsias daleles, sumažinimas ar visiškas išvengimas;

—	pramonės ir kitų sektorių išmetamo CO2 valorizacija;

—	konversijos technologijos, skirtos tvariam anglies išteklių panaudojimui siekiant padidinti efektyvų išteklių naudojimą ir sumažinti išmetamą teršalų kiekį, įskaitant hibridines pramonės ir energetikos sektorių energijos sistemas, kuriose galima sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro;

—	nepriklausomų energijos šaltinių elektrifikavimas ir naudojimas pramoniniuose įrenginiuose, taip pat energijos ir išteklių mainai tarp pramonės įrenginių (pvz., naudojant pramoninę simbiozę);

—	pramonės produktai, kurių gamybai per visą gyvavimo ciklą reikalingi gamybos procesai, generuojantys mažai anglies dioksido emisijų ar visai jų negeneruojantys.

4.2.10. Kosmosas, įskaitant Žemės stebėjimą

ES kosmoso sistemos ir paslaugos sumažina sąnaudas ir pagerina efektyvumą, siūlo visuomenės uždavinių sprendimus, didina visuomenės atsparumą, padeda stebėti klimato kaitą ir kovoti su ja ir skatina konkurencingą bei tvarią ekonomiką. ES parama padėjo realizuoti šią naudą ir poveikį. Mokslo tyrimų ir inovacijų veikla taip pat turėtų remti Sąjungos kosmoso programos, kuri turi išlikti priešakyje, plėtojimą.

ES rems kosmoso ir bazinių didelio poveikio technologijų (pažangiosios gamybos, daiktų interneto, didžiųjų duomenų, fotonikos, kvantinių technologijų, robotikos ir dirbtinio intelekto) sinergiją; skatins klestintį ir verslininkišką bei konkurencingą pradinės ir galutinės grandies kosmoso sektorių, įskaitant pramonę ir MVĮ; skatins taikyti kosmoso technologijas, duomenis ir paslaugas kituose sektoriuose ir padės užtikrinti technologinę nepriklausomybę prieigos prie kosmoso ir jo naudojimo strateginiu, saugiu ir patikimu būdu srityje; ir rems gebėjimų stiprinimo priemones. Veikla apskritai bus grindžiama veiksmų gairėmis, atsižvelgiant į EPI derinimo procesą ir atitinkamas valstybių narių iniciatyvas, ir bus atitinkamai įgyvendinama kartu su EPI ir ES kosmoso programos agentūra, vadovaujantis reglamentu, kuriuo sukuriama Europos Sąjungos kosmoso programa. Tačiau pagal kosmosui skirtą dalį taip pat bus remiami principu „iš apačios į viršų“ grindžiami kvietimai siekiant sudaryti sąlygas formuotis būsimoms kosmoso technologijoms.

Būtina plačiau diegti, panaudoti ir atnaujinti naujas technologijas bei tęsti mokslinius tyrimus ir inovacijas, siekiant išspręsti Žemės stebėjimo (angl. santrumpa – EO) spragas sausumoje ir jūroje bei atmosferoje (pvz., gyvybingų vandenynų ir jūrų iniciatyvą, ekosistemų apsaugą), kaip pagrindiniais šaltiniais naudojantis programa „Copernicus“ ir kitomis atitinkamomis Europos programomis ir koordinuojant veiksmus per Pasaulinę Žemės stebėjimo sistemų sistemą (angl. santrumpa – GEOSS) ir jos Europos komponentą EuroGEOSS.

Bendros kryptys

—

Europos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos („Galileo“ ir EGNOS): inovatyvios programos, visuotinis panaudojimas, įskaitant tarptautinius partnerius, patikimumą didinantys sprendimai, autentiškumas, paslaugų vientisumas, pagrindinių elementų, tokių kaip mikroschemų rinkiniai, imtuvai ir antenos, plėtra, tiekimo grandinių tvarumas ekonomiškai efektyviomis ir prieinamomis sąlygomis bei naujos technologijos (pvz., kvantinės technologijos, optiniai ryšiai, perprogramuojamos naudingos apkrovos), siekiant tvaraus paslaugų panaudojimo įveikiant visuomenės iššūkius. Naujos kartos generavimo sistemų kūrimas sprendžiant naujus iššūkius, tokius kaip saugus ar autonominis vairavimas;

—

Europos Žemės stebėjimo sistema („Copernicus“): taikant išsamių, nemokamų ir atvirų duomenų politiką inovatyvių taikomųjų programų plėtojimas , Europos masto ir visuotinis panaudojimas, įskaitant ne kosmoso srities subjektus ir tarptautines partnerystes, moksliniai tyrimai, būtini pagrindinėms paslaugoms išlaikyti, tobulinti ir plėsti, ir moksliniai tyrimai, skirti kosmoso duomenų asimiliavimui ir panaudojimui, paslaugų patikimumas ir tobulinimas, tiekimo grandinių, jutiklių, sistemų ir misijų idėjų tvarumas (pvz., aukštybinės platformos, bepiločiai orlaiviai, lengvi palydovai); kalibravimas ir patvirtinimas; tvarus paslaugų naudojimas ir poveikis visuomenės problemoms; Žemės stebėjimo duomenų tvarkymo metodai, įskaitant didžiuosius duomenis, skaičiavimo išteklius ir algoritmų priemones. Naujos kartos sistemų kūrimas sprendžiant tokius iššūkius kaip klimato kaita, poliarinė sritis ir saugumas; „Copernicus“ prekių ir paslaugų portfelio išplėtimas;

—

informuotumas apie padėtį kosmose: plėtra siekiant paremti patikimą ES pajėgumą stebėti ir prognozuoti kosmoso aplinkos padėtį, pvz., kosmoso orą, įskaitant spinduliuotės pavojus, kosmoso šiukšles ir netoli Žemės esančius objektus. Jutiklių technologijų ir tokių naujų paslaugų koncepcijų kaip erdvinio eismo valdymas, taikomosios programos ir paslaugos, siekiant apsaugoti svarbią kosmoso ir Žemės infrastruktūrą, plėtra;

—	ES vyriausybių naudojamas saugus palydovinis ryšys: sprendimai, palaikantys ES autonomiją kiek tai susiję su vyriausybių naudotojai s, įskaitant susijusią naudotojų įrangą, ir kosmoso bei žemės infrastruktūros architektūros, technologijų ir sistemų sprendimai;

—

piliečiams ir įmonėms skirtas palydovinis ryšys: ekonomiškai efektyvaus, pažangaus palydovinio ryšio integravimas į Žemės tinklus siekiant susieti įrenginius ir žmones nepakankamai aptarnaujamose vietovėse, įgyvendinant visuotinio 5G ryšio jungiamumo programą, daiktų internetą ir prisidedant prie naujos kartos interneto infrastruktūros. Žemės segmento ir naudotojų įrangos, standartizavimo ir sąveikumo tobulinimas ir p asirengimas įdiegti kvantinį pagrindinį palydovinį ryšį, siekiant užtikrinti ES pramonės lyderystę;

—

tiekimo grandinės nepriklausomybė ir tvarumas: padidėjęs palydovų ir paleidimo įrenginių technologijų parengties lygis; susiję kosmoso ir žemės segmentai, gamybos ir bandymų įrenginiai, papildant Europos kosmoso agentūros (EKA) veiklą. Siekiant apsaugoti ES technologinę lyderystę ir savarankiškumą, didesnis tiekimo grandinės tvarumas ekonominį efektyvumą ir įperkamumą užtikrinančiomis sąlygomis , mažesnė priklausomybė nuo ne ES ypatingos svarbos kosminių technologijų ir gilesnės žinios apie tai, kaip kosmoso technologijos gali pasiūlyti sprendimus kitiems pramonės sektoriams ir atvirkščiai;

—

kosminės erdvės sistemos: patvirtinimo ir demonstravimo paslaugos orbitoje, įskaitant lengvųjų palydovų radijo ryšio paslaugas; kosmoso parodomieji įrenginiai tokiose srityse kaip hibridiniai, išmanūs arba perkonfigūruojami palydovai, techninė priežiūra , gamyba ir surinkimas orbitoje, energijos tiekimas naudojant įvairius šaltinius; nauji pramoniniai procesai ir gamybos priemonės; žemės sistemos; proveržio inovacijos ir technologijų perdavimas tokiose srityse kaip antrinis perdirbimas, žalioji erdvė, tvarus ir taikus kosmoso išteklių naudojimas, dirbtinis intelektas, robotika, skaitmeninimas, išlaidų veiksmingumas, miniatiūrizavimas;

—

Prieiga prie kosmoso erdvės: novatoriškos technologijos, skirtos Europos paleidimo į kosmosą sistemų techniniam suderinamumui ir ekonominiam efektyvumui padidinti, kiek tai susiję su Europos Sąjungos palydovais; pigios gamybos procesai, paleidimo įrenginių pakartotinio naudojimo technologijos ir sąnaudų mažinimo koncepcijos; būsimų paleidimo įrenginių žemės segmentų koncepcijos ir esamos žemės infrastruktūros pritaikymas (pvz., skaitmeninimas, pažangusis duomenų valdymas); inovatyvios kosmoso transporto paslaugos / koncepcijos, įskaitant paleidimo sistemas, skirtas lengviesiems palydovams (pvz., itin maži paleidimo įrenginiai), papildant EKA veiklą;

—	kosminės erdvės mokslai: mokslo tyrimų ir žvalgymo misijų mokslinių duomenų panaudojimas kartu su inovatyvių priemonių kūrimu tarptautinėje ir tarpdalykinėje aplinkoje; indėlis į pirmines kosminių programų raidos mokslo misijas.

5. VEIKSMŲ GRUPĖ „KLIMATAS, ENERGETIKA IR JUDUMAS“

5.1. Paaiškinimas

Mokslinių tyrimų ir inovacijų, susijusių su klimatu, energetika ir judumu, susikirtimas turi būti sprendžiamas labai integruotu ir veiksmingu būdu, kadangi tai vienas iš svarbiausių pasaulinių uždavinių, susijusių su mūsų aplinkos, ekonomikos ir gyvenimo būdo tvarumu ir ateitimi.

Norėdama pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, ES turės pereiti prie klimato požiūriu neutralių, efektyviai išteklius naudojančių ir atsparių ekonomikų bei visuomenių. Tai apims didelius technologijų, procesų, produktų ir paslaugų, taip pat verslo ir vartotojų elgesio pokyčius. Energetikos rinkos pertvarkymas įvyks pasitelkiant technologijų, infrastruktūros, rinkos, politikos ir reguliavimo sistemų , įskaitant naujas valdymo formas, sąveiką. Toliau dedant pastangas, kad temperatūros padidėjimas neviršytų 1,5 oC, reikalinga sparti pažanga energetikos, transporto, pastatų, pramonės ir žemės ūkio sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityje. Reikia naujo impulso siekiant paspartinti naujos kartos proveržių tempą, taip pat pademonstruoti ir įdiegti ekonomiškai efektyvias novatoriškas technologijas bei sprendimus, išnaudojant ir galimybes, kurias teikia skaitmeninės, biologinės ir kosmoso technologijos, taip pat bazinės didelio poveikio technologijos ir pažangiosios medžiagos. Šių tikslų bus siekiama programoje „Europos horizontas “ taikant integruotą požiūrį, apimantį priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, išteklių naudojimo efektyvumą, v eiksmingesnę gavybą, pakartotinį naudojimą ir antrinį perdirbimą, oro taršos mažinimą, prieigą prie žaliavų ir žiedinę ekonomiką.

Siekiant pažangos šiuose sektoriuose, taip pat pažangos ir visoje ES pramonės srityje, įskaitant energetikos infrastruktūrą, transportą, žemės ūkį ir miškininkystę, turizmą, pastatus, pramoninius procesus ir produktų naudojimą ir atliekų tvarkymą bei antrinį perdirbimą (7), reikės nuolatinių pastangų, kad būtų galima geriau suprasti klimato kaitos mechanizmus bei dinamiką ir susijusį poveikį visai ekonomikai ir visuomenei, pasinaudojant sinergija su regionine ir nacionaline veikla, kitų rūšių ES veiksmais ir tarptautiniu bendradarbiavimu, be kita ko, pasitelkiant iniciatyvą „Misija – inovacijos“.

Per pastaruosius dešimtmečius klimato mokslo srityje padaryta didelė pažanga, ypač stebėjimų ir duomenų asimiliacijos bei klimato modeliavimo srityse. Tačiau klimato sistemos sudėtingumas ir būtinybė remti Paryžiaus susitarimo, darnaus vystymosi tikslų ir ES politikos įgyvendinimą reikalauja daugiau pastangų, kad būtų užpildytos likusios žinių spragos, užtikrintas didesnis klimato mokslo išsamumas erdvės ir laiko srityje, kartu užtikrinant tinkamą bendravimą su piliečiais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.

Energetikos sąjungos strategijoje ES sukūrė visapusišką politikos programą su privalomomis siektinomis reikšmėmis, teisės aktais ir mokslinių tyrimų bei inovacijų veikla, kuria siekiama užimti pirmaujančias pozicijas kuriant ir diegiant efektyvias energijos gamybos sistemas, pagrįstas atsinaujinančiąja ir alternatyviąja energija (8).

Transportas, įskaitant transporto priemones, užtikrina žmonių ir prekių judumą, kuris yra būtinas integruotai Europos bendrajai rinkai, teritorinei sanglaudai bei atvirai ir integracinei visuomenei. Kartu transportas gali turėti didelį poveikį žmonių sveikatai, perkrovai, žemei, vandeniui, klimatui, oro kokybei ir triukšmui, taip pat saugai, nes dėl jo įvyksta daug ankstyvų mirčių ir patiriamos didesnės socialinės ir ekonominės išlaidos. Prekių ir judumo paklausa toliau didės. Todėl novatoriškais sprendimais būtina suderinti didėjančią paklausą su ekologiškesnėmis ir veiksmingesnėmis judumo ir transporto sistemomis, kurios taip pat turi būti švarios, saugios, išmanios, apsaugotos, tylios, patikimos, prieinamos, įtraukio s ir įperkamos, kuriomis visiems siūloma vientisa integruota paslauga „nuo durų iki durų“.

Abu sektoriai yra reikšmingi Europos ekonomikos konkurencingumo ir ekonomikos augimo veiksniai. Transportas yra vienas iš pagrindinių ekonomikos sektorių, labai svarbus visai ekonomikai, o ES yra pasaulinė transporto priemonių, traukinių, orlaivių ir laivų projektavimo ir gamybos lyderė. Jo apimamame kompleksiniame tinkle yra apie 1,2 mln. privačių ir viešų bendrovių ES ir dirba apie 10,5 mln. asmenų. Šis sektorius taip pat svarbus ES tarptautinės prekybos srityje: 2016 m. 17,2 % ES bendro paslaugų eksporto sudarė su transportu susijusios paslaugos. Tuo pat metu ES iki 2 mln. žmonių dirba atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje, o pagal užpatentuotų novatoriškų švarios energijos technologijų skaičių ES užima antrą vietą pasaulyje.

Todėl, energetikos ir transporto sektorių problemos peržengia taršos mažinimo poreikio ribas. Reikia veiksmingų sprendimų, kaip reaguoti į besikeičiančią vartotojų elgseną ir judumo tendencijas, globalizaciją, didėjančią tarptautinę konkurenciją ir senėjančius, į miestus persikeliančius ir vis įvairesnius gyventojus. Kartu vis labiau skverbiantis skaitmeninėms ir kosminėms technologijoms, automatizuotoms transporto priemonėms, dirbtiniam intelektui, robotikai, naujiems rinkos dalyviams, radikaliems verslo modeliams ir poreikiui didinti sistemos atsparumą įvairios rūšies pavojams (įskaitant kibernetines grėsmes) atsiranda esminių pokyčių ir kyla iššūkių bei galimybių Europos transporto ir energetikos sektorių konkurencingumui.

▌

Miestų gebėjimas funkcionuoti priklausys nuo technologijų, o gyvenimo juose sąlygos kis priklausomai nuo judumo, energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumo, teritorijų planavimo ir konkurencijos kosmoso naudojimo srityje. Pokyčiai taip pat kels iššūkių esamų socialinių modelių ir dalyvavimo socialiniame gyvenime tvarumui, taip pat įtraukties, prieinamumo ir įperkamumo aspektų tvarumui.

Norint rasti naujų būdų spartinti atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais pagrįstų ir efektyvaus energijos vartojimo technologijų (be kita ko, pasitelkiant tokius tarpinius nešėjus kaip dujos, pagamintos panaudojus elektros energiją, ir vandenilis) ir kitų netechnologinių sprendimų siekiant sumažinti Europos ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro diegimą, taip pat reikia didinti inovacijų paklausą. Ją gali paskatinti piliečių įgalėjimas, viešųjų pirkimų žalinimas, taip pat socioekonominės bei viešojo sektoriaus inovacijos, o tai atvers galimybes taikyti platesnius metodus nei technologijomis pagrįstos inovacijos. Socioekonominiai moksliniai tyrimai, apimantys, inter alia, naudotojų poreikius ir modelius, prognozavimo veiklą, aplinkos, reguliavimo, ekonominius, socialinius, kultūrinius ir elgesio aspektus, verslo atvejus ir modelius bei išankstinius norminius standartų kūrimo tyrimus ir panaudojimo rinkoje inovacijas, taip pat palengvins veiksmus, skatinančius reguliavimo, finansavimo ir socialines inovacijas, įgūdžius, taip pat rinkos dalyvių, vartotojų ir piliečių įsitraukimą ir įgalėjimą. Geresnis nacionalinių ir Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangų koordinavimas, papildomumas bei sinergija, skatinant ES šalių, įvairių pramonės šakų subjektų ir mokslinių tyrimų institucijų keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą, bus grindžiamas pasiekimais įgyvendinant, pvz., Europos strateginį energetikos technologijų planą (SET) ir Strateginę transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę (STRIA). Bus užtikrintas šios veiksmų grupės ir ES ATLPS inovacijų fondo papildomumas.

Šios veiksmų grupės veiksmai visų pirma prisideda prie Energetikos sąjungos tikslų, įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą , taip pat prie bendrosios skaitmeninės rinkos tikslų, darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų darbotvarkės, ES kaip pasaulinio masto dalyvės pozicijos stiprinimo, naujos ES pramonės politikos strategijos, bioekonomikos strategijos, Žiedinės ekonomikos veiksmų plano, Europos baterijų aljanso iniciatyvos, žaliavų iniciatyvos, saugumo sąjungos ir miestų darbotvarkės, taip pat prie ES bendrosios žemės ūkio politikos ir ES teisinių nuostatų dėl triukšmo ir oro taršos mažinimo.

Šia veikla bus tiesiogiai prisidedama įgyvendinant toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 6 -ojo DVT – švarus vanduo ir higiena; 7-ojo DVT – prieinama ir švari energija; 9-ojo DVT – pramonė, inovacijos ir infrastruktūra; 11-ojo DVT – darnūs miestai ir bendruomenės; 12- ojo DVT – atsakingas vartojimas ir gamyba; 13-ojo DVT – klimato politikos veiksmai.

5.2. Intervencijos priemonių sritys

5.2.1. Klimato mokslas ir sprendimai

Veiksmingas Paryžiaus susitarimo įgyvendinimas turi būti grindžiamas mokslu; tam reikia nuolat gilinti mūsų žinias apie klimato ir žemės sistemą, taip pat turimas klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos pasirinkimo galimybes, kad būtų galima susidaryti sistemingą ir išsamų ES ekonomikai ir visuomenei kylančių iššūkių bei klimato požiūriu atsakingų galimybių vaizdą. Tuo remiantis bus plėtojami moksliškai pagrįsti sprendimai dėl ekonomiškai efektyvaus perėjimo prie klimato požiūriu neutralios, klimato kaitai atsparios ir efektyviai išteklius naudojančios visuomenės, atsižvelgiant į elgesio, reguliavimo, socioekonominius ir valdymo aspektus.

Bendros kryptys

—	žinių bazė apie dabartinį žemės klimato ir gyvosios sistemos veikimą ir būsimą vystymąsi, taip pat apie susijusį poveikį, riziką ir klimato požiūriu atsakingas galimybes; įvairių klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos sprendimų efektyvumas;

—	integruoti poveikį klimatui neutralizuojantys sprendimai, švelninimo veiksmai ir visus ekonomikos sektorius apimanti politika, suderinama su Žemės sistemos analizėmis, Paryžiaus susitarimu ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais;

—	klimato modeliai, prognozės ir metodai, skirti pagerinti prognozavimo pajėgumus, ir klimato paslaugos įmonėms, valdžios institucijoms ir piliečiams, įskaitant kompleksinius aspektus, susijusius su oro kokybės gerinimu;

—

pažeidžiamų ekosistemų, miesto teritorijų, svarbiausių ekonomikos sektorių ir infrastruktūros pritaikymo būdai ir paramos politika (vietos / regiono / nacionalinio lygmens) Europos Sąjungoje, įskaitant patobulintas rizikos vertinimo priemones; vandens ciklas ir prisitaikymas prie klimato kaitos padarinių, pvz., potvynių ir vandens trūkumo.

5.2.2. Elektros energijos tiekimas

ES siekia tapti pasaulio lydere prieinamų, saugių ir tvarių energetikos technologijų, kurios didina jos konkurencingumą pasaulinės vertės grandinėse ir pozicijas augančiose rinkose, srityje. Įvairios klimato, geografinės, aplinkosaugos ir socioekonominės sąlygos ES, taip pat būtinybė užtikrinti atsparumą klimato kaitai, energetikos saugumą ir prieigą prie žaliavų lemia energetikos sprendimų, įskaitant ne techninio pobūdžio sprendimus, plataus masto rinkinio poreikį. Kalbant apie atsinaujinančiosios energijos technologijas, išlaidos turi būti toliau mažinamos, našumas turi pagerėti, reikia tobulinti integraciją į energetikos sistemą, kurti proveržio technologijas, panaudojant ir fotonikos srityje pasiektą pažangą, ir reikėtų tirti galimybes taikyti hibridinius sprendimus (pvz., gėlinimui). Kalbant apie iškastinį kurą, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas yra labai svarbus siekiant klimato srities tikslų.

Bendros kryptys

—

atsinaujinančiosios energijos ir energijos taupymo technologijos ir elektros energijos gamybos, šildymo ir vėsinimo, tvarių transporto degalų ir tarpinių vežėjų sprendimai įvairiais mastais ir įvairiais plėtros etapais, pritaikyti prie geografinių bei socioekonominių sąlygų ir rinkų tiek ES, tiek visame pasaulyje;

—	ardomosios atsinaujinančiosios energijos technologijos tiek esamoms, tiek naujoms taikomosioms programoms ir proveržio sprendimams, įskaitant jų poveikį aplinkai, ekonominį ir socialinį poveikį;

—

technologijos ir sprendimai, kaip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kurį išmeta iškastinio kuro pagrindu veikiantys, taip pat biologines žaliavas ir energiją iš atliekų naudojantys įrenginiai elektros energijos gamybos, šildymo, vėsinimo ar biodegalų gamybos tikslais, be kita ko, pasitelkiant anglies dioksido surinkimo, panaudojimo ir saugojimo technologiją (CCUS) ir socioekonominių bei ekologinių galimybių studiją.

5.2.3. Energetikos sistemos ir tinklai

Numatomas kintamos elektros energijos gamybos augimas ir perėjimas prie didesnio elektrinio šildymo, aušinimo ir transportavimo lemia būtinybę kurti naujus energetikos tinklų valdymo metodus. Be priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, tikslas yra užtikrinti energijos įperkamumą, saugumą, atsparumą klimato kaitai ir tiekimo stabilumą, kuris būtų pasiektas investuojant į novatoriškas tinklo infrastruktūros technologijas, užtikrinant didesnį skirstomosios elektros energijos gamybos, visų pirma iš atsinaujinančiųjų išteklių, lankstumą ir inovatyvų sistemų valdymą, taip pat sudarant palankesnes sąlygas veiksmams, kuriais skatinamos reguliavimo ir socialinės srities inovacijos, įgūdžiai ir įtraukiami bei įgalinami rinkos dalyviai, vartotojai ir bendruomenės. Energijos kaupimas įvairiomis formomis vaidins esminį vaidmenį teikiant paslaugas tinklui, taip pat gerinant ir stiprinant tinklų pajėgumus ir sistemos lankstumą. Įvairių tinklų (pvz., elektros tinklų, šildymo ir vėsinimo tinklų, dujų tinklų, transporto įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūros, vandenilio, įskaitant jo infrastruktūrą, ir telekomunikacijų tinklų) ir dalyvių (pvz., pramonės objektų, tinklų operatorių, duomenų centrų, savarankiškų gamintojų, vartotojų, atsinaujinančiosios energijos bendruomenių) sinergijos ir reguliavimo apkrova panaudojimas, taip pat Europos ir tarptautinių standartų kūrimas ir integravimas bus labai svarbūs veiksniai siekiant išmanaus, integruoto atitinkamų infrastruktūrų eksploatavimo.

Bendros kryptys

—	tinklų technologijos ir priemonės, skirtos integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaupimo sprendimus ir naujas apkrovas, pvz., elektrinį judumą ir šilumos siurblius, taip pat pramoninių procesų elektrifikavimą;

—	daugiadalykis požiūris į nuo regiono priklausomą ir su klimato kaita susijusį poveikį energetiniam saugumui, įskaitant esamų technologijų pritaikymą, taip pat perėjimas prie naujų energijos tiekimo modelių;

—	visos Europos energetikos tinklo metodai, taikomi patikimo energijos tiekimo, perdavimo ir paskirstymo srityje;

—	integruoti metodai, skirti suderinti atsinaujinančiosios energijos gamybą ir vartojimą vietos lygmeniu, įskaitant salas ar atokius regionus , remiantis naujomis paslaugomis ir bendruomenės iniciatyvomis;

—	energijos gamybos ir tinklų lankstumas, įvairių energijos šaltinių, tinklų, infrastruktūros ir subjektų sąveikumas ir sinergija, taip pat specialių technologijų naudojimas;

—	technologijos, paslaugos ir sprendimai, įgalinantys vartotoją būti aktyviu rinkos dalyviu.

5.2.4. Pastatai ir pramonės objektai pereinant prie švarios energijos

Pastatai ir pramonės įrenginiai vaidina vis svarbesnį aktyvų vaidmenį sąveikaudami su energetikos sistema. Todėl jie yra esminiai elementai pereinant prie neutralaus anglies dioksido poveikio visuomenės, kuri grindžiama atsinaujinančiąja energija ir efektyvesniu energijos vartojimu.

Pastatai – svarbus piliečių gyvenimo kokybės veiksnys. Integruojant įvairias technologijas, prietaisus ir sistemas ir susiejant įvairius energijos vartojimo būdus, pastatai, taip pat jų gyventojai ir naudotojai turi labai didelį klimato kaitos švelninimo, energijos gamybos, energijos taupymo, kaupimo, sistemos lankstumo ir efektyvumo gerinimo potencialą.

Pramonės šakos, ypač tos, kurios sunaudoja daug energijos, galėtų toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą, mažinti savo energijos suvartojimą ir skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimą. Pramonės objektų vaidmuo energetikos sistemoje keičiasi dėl poreikio mažinti teršalus, kurie išmetami dėl tiesioginio ar netiesioginio elektrifikavimo, be to, jie yra gamybos procesų žaliavos šaltinis (pvz., vandenilis). Pramonės ir gamybos kompleksai, kuriuose vienas šalia kito vyksta daug skirtingų procesų, gali padėti optimizuoti tarpusavio keitimąsi energijos srautais ir kitais ištekliais (žaliavomis).

Bendros kryptys

—	gerinti sektorių susiejimą: procesai, sistemos ir verslo modeliai, kuriais remiamas elektros ir šilumos srautų tarp pramonės įrenginio ar pramonės įmonių grupių ir energetikos bei transporto sistemų lankstumas ir efektyvumas;

—	gamybos įrenginių proceso kontrolės priemonės ir infrastruktūra, siekiant optimizuoti energijos srautus ir medžiagas sąveikaujant su energetikos sistema;

—	susiję procesai, projektai ir medžiagos, įskaitant mažataršius ir netaršius pramoninius procesus;

—	elektros energijos, pradinių žaliavų ir šilumos naudojimo pramoniniuose įrenginiuose ir energetikos sistemoje lankstumas ir veiksmingumas;

—	patobulinti ar nauji procesai, projektai ir medžiagos, skirti veiksmingam energijos (įskaitant šilumą ir šaltį) naudojimui, gamybai ar kaupimui sektoriuose, kurie neįtraukti į veiksmų grupę „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“;

—	strategijos ir mažataršės technologijos, skirtos regionams, kuriuose anglių pramonė buvo labai svarbi ir kurie pasižymi intensyvia tarša anglies dioksidu, išgyvenantiems pertvarką, atgaivinti;

—	pažangūs pastatai ir dideli judumo centrai (uostai, oro uostai, logistikos centrai), kurie yra aktyvūs platesnių energetikos tinklų ir inovatyvių judumo sprendimų elementai;

—

pastatų gyvavimo ciklo projektavimas, statyba, eksploatacija, įskaitant šildymą ir vėsinimą, ir išmontavimas, atsižvelgiant į žiediškumą, energinį naudingumą ir aplinkosauginį veiksmingumą, taip pat vidaus patalpų aplinkos kokybė , kiek tai susiję su energijos ir išteklių naudojimo efektyvumu, gyventojų gerove ir poveikiu jų sveikatai, atsparumu klimato kaitai, anglies pėdsaku ir antriniu perdirbimu; naujų pažangiųjų medžiagų kūrimas ir optimizavimas siekiant padidinti pastatų energinį naudingumą, anglies dioksido išmetimo mažinimo ir aplinkosauginį veiksmingumą per visą jų gyvavimo ciklą;

—	nauji verslo modeliai, metodai ir paslaugos, skirti renovacijos finansavimui, statybos įgūdžių didinimui, pastatų gyventojų ir kitų rinkos dalyvių įtraukimui, sprendžiant energijos nepritekliaus ir išankstinio norminimo veiklos klausimus;

—	pastatų energinio naudingumo stebėsena ir kontrolės technologijos, skirtos optimizuoti pastato energijos vartojimą ir gamybą, taip pat jų sąveiką su bendra energetikos sistema;

—	pastatų energinio naudingumo didinimo priemonės ir išmanūs prietaisai;

—	esamų pastatų renovavimo procesai, siekiant energijos beveik nevartojančių pastatų tikslo, ir novatoriškos technologijos, įskaitant socialinius aspektus, pvz., piliečių įgalėjimą, taip pat vartotojų informuotumą ir dalyvavimą.

5.2.5. Bendruomenės ir miestai

Manoma, kad iki 2050 m. daugiau kaip 80 proc. ES gyventojų gyvens miestų teritorijose, kuriose suvartojama liūto dalį turimų išteklių, įskaitant energiją, ir kurios yra ypač pažeidžiamos nepalankiems meteorologiniams pokyčiams, kurie blogėja dėl klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių jau dabar, o ateityje padėtis bus dar prastesnė. Pagrindinis uždavinys yra sistemingai ir visapusiškai reikšmingai padidinti Europos bendruomenių ir miestų bendrą energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumą bei atsparumą klimato kaitai, nukreipiant veiksmus į tokias sritis kaip pastatų ūkis, energetikos sistemos, judumas, klimato kaita, migracija, taip pat vanduo, dirvožemis, oro kokybė, atliekos ir triukšmas, atsižvelgiant į Europos kultūros paveldą, tvarų turizmo valdymą, socialinius mokslus, humanitarinius ir meno aspektus, įskaitant gyvenimo būdą. Būtina ištirti ir išnaudoti sinergiją su ERPF lėšomis finansuojamą miestų politiką ir veiklą.

Bendros kryptys

—	miestų / rajonų energijos / judumo sistemų pritaikymas, kad iki 2050 m. visoje ES būtų įdiegti neutralaus anglies dioksido poveikio, teigiamos energijos rajonai ir nulinės emisijos judumas bei logistika, taip padidinant integruotų ES sprendimų pasaulinį konkurencingumą;

—

sistemingas miestų planavimas, infrastruktūros sistemos ir paslaugos, įskaitant tarpusavio sąsajas ir sąveikumą, standartizavimą, gamtos procesais paremtus sprendimus ir skaitmeninių technologijų bei kosmoso paslaugų ir duomenų naudojimą, atsižvelgiant į planuojamos klimato kaitos poveikį ir integruojant atsparumo klimato kaitai ir poveikio oro ir vandens kokybei didinimo veiksmus;

—	piliečių gyvenimo kokybė, saugi, lanksti, prieinama ir įperkama energija ir daugiarūšis judumas, miesto socialinės inovacijos ir piliečių dalyvavimas , miestų žiedinės ekonomikos ir atsinaujinimo pajėgumai, miestų metabolizmas ir mažesnis neigiamas poveikis aplinkai bei mažesnė tarša;

—	Pasaulinė miestų mokslinių tyrimų darbotvarkė; švelninimo, prisitaikymo ir atsparumo strategijos rengimas, teritorijų planavimas ir kiti susiję planavimo procesai.

5.2.6. Pramonės konkurencingumas transporto sektoriuje

Perėjimas prie švarių technologijų, junglumas ir automatizavimas priklausys nuo to, ar orlaiviai, transporto priemonės ir laivai bus projektuojami ir gaminami laiku, plėtojant naujas proveržio technologijas ir koncepcijas, integruojant įvairias technologijas ir pagreitinant jų įdiegimą bei perkamumą. Komforto, efektyvumo ir prieinamumo didinimas, kartu mažinant viso produkto gyvavimo ciklo poveikį aplinkai, žmonių sveikatai ir energijos naudojimui, išlieka svarbiausi tikslai. Inovatyvi, labai galinga transporto infrastruktūra yra būtina norint tinkamai valdyti visas transporto rūšis, atsižvelgiant į padidėjusį judumo poreikį ir sparčiai besikeičiančias technologijas. Integruotas požiūris į infrastruktūrą ir transporto priemonių / laivų / orlaivių kūrimą nusipelno ypatingo dėmesio taip pat siekiant teikti kokybiškas judumo paslaugas ir kuo labiau sumažinti poveikį energetikai, aplinkai, ekonominį ir socialinį poveikį.

Bendros kryptys

—	fizinių ir skaitmeninių transporto priemonių / laivų / orlaivių projektavimo sujungimas, kūrimas ir demonstravimas, gamyba, eksploatavimas, standartizavimas, sertifikavimas ir reguliavimo priemonės bei integravimas (įskaitant skaitmeninio projektavimo ir skaitmeninės gamybos integravimą);

—

transporto priemonės / laivo / orlaivio koncepcijos ir konstrukcijos, įskaitant jų atsargines dalis, programinę įrangą ir technologinius atnaujinimus, programinės įrangos sprendimai; patobulintų medžiagų ir struktūrų naudojimas, medžiagų antrinis perdirbimas / pakartotinis naudojimas; efektyvumas, energijos kaupimas ir atkūrimas, saugos ir saugumo požymiai, atsižvelgiant į vartotojų poreikius, darant mažesnį poveikį klimatui, aplinkai ir sveikatai, įskaitant triukšmą ir oro kokybę.

—

visų transporto rūšių borto technologijos ir posistemės, įskaitant automatines funkcijas, atsižvelgiant į atitinkamus infrastruktūros sąsajos poreikius ir tyrimus; režimų technologinė sinergija; daugiarūšio transporto sistemos; saugos / avarijų prevencijos sistemos ir kibernetinio saugumo didinimas; pažangos informacinių technologijų ir dirbtinio intelekto srityse panaudojimas; žmogaus ir mašinos sąsajos plėtojimas;

—	naujos statybos, infrastruktūros eksploatavimo ir techninės priežiūros medžiagos, būdai ir metodai, užtikrinantys patikimą tinklo prieinamumą, intermodalias sąsajas ir daugiarūšį saveikumą, darbo jėgos saugą ir viso gyvavimo ciklo principą;

—

klausimų, susijusių su fizinės ir skaitmeninės infrastruktūros projektavimo ir plėtojimo sujungimu, sprendimas, infrastruktūros techninė priežiūra, regeneravimas ir transporto integracijos, sąveikumo ir intermodalumo modernizavimas, atsparumas ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos.

5.2.7. Netaršus, saugus ir prieinamas transportas ir judumas

Kad ES pasiektų savo oro kokybės, klimato ir energetikos tikslus, įskaitant tikslą iki 2050 m. neutralizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį, taip pat triukšmo mažinimo tikslą, reikės persvarstyti visą judumo sistemą, įskaitant naudotojų poreikius ir elgesį , transporto priemones, degalus, infrastruktūrą ir naujus judumo sprendimus. Taip pat reikės įdiegti netaršios alternatyvios energijos sprendimus ir pradėti naudoti rinkoje nulinių emisijų transporto priemones / laivus / orlaivius. Transportas labai prisideda ne tik prie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio, bet ir prastos oro kokybės ir triukšmo Europoje, sukeldamas neigiamą poveikį piliečių sveikatai ir ekosistemoms. Remiantis automobilių, autobusų ir lengvųjų transporto priemonių elektrifikavimo ir baterijų bei kuro elementų naudojimo pažanga, kartu taikant tinkamus standartus, būtina paspartinti mokslinius tyrimus ir inovacijas į mažataršius sprendimus, skirtus kitoms kelių transporto priemonėms (tolimojo susisiekimo autobusams, sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms ir sunkvežimiams) ir kitiems transporto sektoriams, pavyzdžiui, aviacijos, geležinkelių, jūrų ir vidaus vandenų laivybos sektoriams. Moksliniais tyrimais transporto saugos srityje siekiama sumažinti avaringumą, žuvusiųjų ir sužalotų asmenų skaičių kiekvienos rūšies transporte ir visoje transporto sistemoje, plečiant žinias, didinant informuotumą ir plėtojant technologijas, produktus, paslaugas ir sprendimus, kurie suderina saugos, veiksmingumo, patogumo vartotojui ir klimato kaitos aspektus.

Bendros kryptys

—

visų transporto rūšių elektrifikavimas, įskaitant naujas baterijų, kuro elementų ir hibridines technologijas transporto priemonių / laivų / orlaivių galios pavaroms ir pagalbinėms sistemoms, greito įkrovimo / degalų pildymo, energijos surinkimo technologijas ir vartotojui patogias bei lengvai prieinamas sąsajas su įkrovimo / degalų pildymo infrastruktūra, užtikrinant sąveikumą ir sklandų paslaugų teikimą; mažataršėms ir netaršioms transporto priemonėms skirtų konkurencingų, saugių, našių ir tvarių baterijų kūrimas ir diegimas, atsižvelgiant į visas naudojimo sąlygas įvairiais jų gyvavimo ciklo etapais; netaršioms ir mažataršėms transporto priemonėms skirtų konkurencingų, saugių, našių ir tvarių baterijų kūrimas ir diegimas;

—

naujų ir alternatyvių tvarių degalų, įskaitant pažangiuosius biodegalus, naudojimas ir naujos, saugios ir išmanios transporto priemonės / laivai / orlaiviai, skirti esamiems ir būsimiems judumo modeliams, taip pat infrastruktūrai palaikyti, darant kuo mažesnį poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai; ekologiškų sprendimų nišiniai komponentai ir sistemos (pvz., pažangiosios duomenų rinkimo sistemos ir kt.), technologijos ir į naudotojus orientuoti sąveikumo ir sklandaus paslaugų teikimo sprendimai;

—

saugus, prieinamas, įtraukus ir įperkamas judumas, kuriuo būtų mažinamas neigiamas, bet didinamas teigiamas judumo poveikis socialinei sanglaudai, aplinkai ir žmonių sveikatai, įskaitant perėjimą prie mažiau aplinką teršiančių transporto rūšių ir dalijimosi sistemų; piliečių gyvenimo kokybė, miesto socialinės inovacijos; interesas sumažinti arba eliminuoti eismo įvykių ir sužalojimų atvejus kelių transporte;

—	klimatui atsparios judumo sistemos, įskaitant infrastruktūrą ir logistiką, siekiant užtikrinti geresnį asmenims ir prekėms skirtą junglumą tiek artimojo, tiek tolimojo susisiekimo srityje;

—	sisteminė naujų judumo modelių ir jų poveikio transportui ir piliečiams analizė.

5.2.8. Pažangus judumas

Pažangus judumas padės užtikrinti judumo „nuo durų iki durų“ ir visų jo komponentų efektyvumą, saugą ir atsparumą, visų pirma naudojant skaitmenines technologijas, pažangią palydovinę navigaciją (EGNOS / „Galileo“) ir dirbtinį intelektą. Naujos technologijos padės optimizuoti transporto infrastruktūros ir tinklų naudojimą bei efektyvumą, gerinti transporto daugiarūšiškumą ir junglumą, taip pat sukurti veiksmingesnį krovinių vežimo transportą ir logistinio tiekimo grandinę, o tai sustiprins ES konkurencingumą. Be to, naujos technologijos padės padidinti patikimumą, optimizuoti eismo valdymą ir sudaryti sąlygas novatoriškiems transporto sprendimams ir paslaugoms, taip sumažinant perkrovą ir neigiamą poveikį aplinkai, suteikiant geresnes judumo ir logistikos paslaugas piliečiams bei įmonėms ir gerinant prieinamumą ir socialinę įtrauktį. Susietasis ir automatizuotas judumas kartu su didelio poveikio infrastruktūra padidins visų transporto rūšių efektyvumą ir saugą.

Bendros kryptys

—

skaitmeninis tinklo ir eismo valdymas: pažangios sprendimų priėmimo palaikymo sistemos; naujos kartos eismo valdymas (įskaitant daugiaformatį tinklą ir eismo valdymą); prisidėjimas prie vientiso, daugiaformačio ir tarpusavyje susijusio keleivių ir krovinių judumo; didelių duomenų naudojimas ir apribojimai; inovatyvių palydovų padėties nustatymas / navigacija (EGNOS / „Galileo“);

—	bendras Europos dangus: orlaiviuose ir žemėje naudotini sprendimai siekiant sinchroniško aukštesnio laipsnio automatizavimo, junglumo, saugos, sąveikumo, našumo, išmetamųjų teršalų mažinimo ir paslaugų;

—	geležinkelių technologijos ir didelės talpos, tylios, sąveikios ir automatizuotos geležinkelių sistemos eksploatavimas;

—	pažangiosios laivybos sprendimai siekiant užtikrinti, kad vandenyje vykdomos operacijos būtų saugesnės ir veiksmingesnės;

—	dideli judumo mazgai (pvz., geležinkelio stotys, uostai, oro uostai, logistikos centrai) – aktyvūs novatoriškų judumo sprendimų elementai;

—	su vandeniu susijusios technologijos ir saugių bei automatizuotų transporto sistemų eksploatavimas, išnaudojant vandens transporto teikiamas galimybes;

—	susietosios, suderintos, sąveikiosios ir automatizuotos judumo sistemos ir paslaugos, įskaitant technologinius sprendimus ir tokius netechnologinius klausimus kaip naudotojų elgesio ir judumo modelių pokyčiai.

5.2.9. Energijos kaupimas

Dideli, išmanūs, koncentruoti ir decentralizuoti energetikos sistemai skirti kaupimo sprendimai (įskaitant cheminius, elektrocheminius, elektrinius, mechaninius ir šiluminius sprendimus ir naujas ardomąsias technologijas ) padidins efektyvumą, lankstumą, technologijų nepriklausomumą ir prieinamumą, taip pat tiekimo saugumą. Mažataršiam, nepriklausomam nuo iškastinio kuro transportui reikės vis daugiau elektrinių ir (arba) kitais alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių, kurių baterijos būtų našesnės ir pigesnės, lengvesnės, lengvai perdirbamos, lengvai pakartotinai panaudojamos ir darančios mažą poveikį aplinkai , taip pat alternatyviųjų ir (arba) atsinaujinančiųjų degalų, tokių kaip vandenilis, įskaitant iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamą vandenilį, vietinis tiekimas ir kaupimo vietoje novatoriški sprendimai. Tvaraus ir ekonomiškai efektyvaus didelės apimties energijos kaupimo sprendimų galimybės yra itin svarbios siekiant optimizuoti ir subalansuoti energetikos sistemą visuose gamybos sektoriuose ir infrastruktūroje iki pat galutinių naudotojų taikomųjų programų. Reikėtų atkreipti dėmesį į su energijos kaupimu susijusią riziką ir kitą nepageidaujamą šalutinį poveikį.

Bendros kryptys

—	technologijos, įskaitant skystus ir dujinius atsinaujinančiuosius degalus, ir su jomis susijusios vertės grandinės, taip pat ardomosios technologijos, skirtos tiek kasdieniams, tiek sezoniniams energijos kaupimo poreikiams, įskaitant jų poveikį aplinkai ir klimatui;

—

išmanios, tvarios ir ilgalaikės baterijos i r ES vertės grandinė, įskaitant pažangiųjų medžiagų sprendimus , projektavimą, efektyviai energiją vartojančių didelės apimties baterijų elementų gamybos technologijas, pakartotinio naudojimo ir antrinio perdirbimo metodus, taip pat veiksmingą eksploatavimą esant žemai temperatūrai ir standartizavimo poreikius;

—	vandenilis, visų pirma mažai anglies dioksido išskiriantis ir iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamas vandenilis, įskaitant kuro elementus, ir ES vertės grandinė nuo projektavimo iki galutinio naudojimo įvairiose srityse.

6. VEIKSMŲ GRUPĖ „MAISTAS, BIOEKONOMIKA, GAMTOS IŠTEKLIAI, ŽEMĖS ŪKIS IR APLINKA“

6.1. Paaiškinimas

Žmonių veikla daro vis didesnį poveikį dirvožemiui, jūroms ir vandenynams, vandeniui, orui, biologinei įvairovei ir kitiems gamtos ištekliams. Didėjančio planetos gyventojų skaičiaus maitinimas tiesiogiai priklauso nuo gamtinių sistemų ir išteklių. Be to, kad turi savitąją vertę, veikianti ir klestinti ekosistema yra visų išteklių naudojimo svarbiausias pagrindas. Tačiau, kartu su klimato kaita, augantis gamtinių išteklių poreikis sukelia spaudimą aplinkai, kuris reikšmingai peržengia tvarumo lygį, paveikdamas ekosistemas ir jų gebėjimą teikti paslaugas žmonių gerovei. Žiedinės ekonomikos, tvarios bioekonomikos (9) ir mėlynosios ekonomikos (10) koncepcijos suteikia galimybę subalansuoti aplinkosaugos, socialinius ir ekonominius tikslus ir nukreipti žmogaus veiklą tvarumo link.

Siekiant darnaus vystymosi tikslų, užtikrinant saugaus ir sveiko maisto gamybą ir naudojimą, skatinant tvarią žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės praktiką, užtikrinant prieigą prie švaraus vandens, dirvožemio ir oro visiems, valant jūras, vandenynus ir vidaus vandenis, išsaugant ir atkuriant planetos gyvybines gamtines sistemas ir aplinką, reikia išnaudoti mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą. Tačiau sunkiai suprantama, kaip pereiti prie tvarumo ir kaip įveikti įsisenėjusias kliūtys. Norint pereiti prie tvaraus vartojimo ir gamybos bei atstatyti planetos sveikatą, reikia investuoti į mokslinius tyrimus ir technologijas, naujus ir kokybiškus produktus bei paslaugas, naujus verslo modelius ir socialines, teritorines bei aplinkosaugines inovacijas. Taip sukuriamos naujos tvarios, atsparios, inovatyvios ir atsakingos Europos bioekonomikos galimybės, padidinamas išteklių naudojimo efektyvumas, našumas ir konkurencingumas, sukuriamos naujos ir žaliosios darbo vietos ir skatinamas žaliasis ekonomikos augimas, taip pat didinama socialinė įtrauktis.

Itin svarbu, kad Europa veiksmingiau ir tvariai naudotų savo gamtos išteklius.

Šiais veiksmais bus sukurta žinių bazė ir sprendimai, siekiant: saugoti, tvariai valdyti ir naudoti sausumos ir jūros (11) gamtos išteklius, sustiprinti sausumos ir vandens sistemų, kaip anglies dioksido absorbentų, vaidmenį; saugoti biologinę įvairovę, užtikrinti ekosistemines paslaugas ir aprūpinimą maistu bei mitybos saugumą, teikiant saugų, sveiką ir maistingą maistą; pagreitinti perėjimą nuo iškastinio kuro linijinės ekonomikos prie tausiai išteklius naudojančios, atsparios, mažataršės, mažo anglies dioksido kiekio žiedinės ekonomikos ir remti tvarios bioekonomikos ir mėlynosios ekonomikos vystymąsi; ir plėtoti atsparias ir gyvybingas kaimo, kalnų, pakrančių ir miestų teritorijas.

Ši veikla padės išlaikyti ir stiprinti biologinę įvairovę, užtikrinti ilgalaikį ekosisteminių paslaugų teikimą, pavyzdžiui, prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos švelninimą ir anglies dioksido sekvestraciją (tiek sausumoje, tiek jūroje). Ji padės sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir kitų teršalų kiekį, atliekas ir pirminės gamybos (sausumos ir vandens), pavojingųjų medžiagų, perdirbimo, vartojimo ir kitos žmogaus veiklos sukeliamą taršą. Ji paskatins investicijas, palaikys perėjimą prie žiedinės ekonomikos, tvarios bioekonomikos ir mėlynosios ekonomikos, kartu apsaugant aplinkos būklę ir vientisumą.

Ši veikla taip pat skatins taikyti dalyvaujamąja veikla grindžiamus metodus mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, įskaitant daugiašalį metodą, ir kurti žinių ir inovacijų sistemas vietos, regiono, nacionaliniu ir Europos lygmenimis. Skatinant naujus valdymo, gamybos, vartojimo modelius ir įgūdžius , bus itin svarbios socialinės inovacijos, įtraukiant piliečius ir kuriant pasitikėjimą inovacijomis.

Kadangi šie uždaviniai yra sudėtingi, tarpusavyje susiję ir globalūs, veiksmai bus vykdomi taikant sisteminį požiūrį, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir tarptautiniais partneriais, pasitelkiant kitus finansavimo šaltinius ir kitas politikos iniciatyvas. Įskaitant naudotojo valdomų didelių aplinkosauginių duomenų šaltinių, pvz., „Copernicus“, EGNOS / „Galileo“, INSPIRE, EOSC, GEOSS, CEOS, EMODnet, panaudojimą.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla pagal šią veiksmų grupę pirmiausia prisideda prie žemiau išvardintų programų tikslų įgyvendinimo: aplinkosaugos veiksmų programos, bendrosios žemės ūkio politikos, bendrosios žuvininkystės politikos, maisto produktus reglamentuojančių teisės aktų, jūrų politikos, Žiedinės ekonomikos veiksmų plano, ES bioekonomikos strategijos, biologinės įvairovės strategijos, 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos ir ES 2050 m. neutralaus anglies dioksido poveikio ateities vizijos (12), ES Arkties politikos, taip pat ES teisinių nuostatų dėl oro taršos mažinimo. Be įprastų išorės konsultavimosi šaltinių, būtų kreipiamasi dėl specialių konsultacijų į Žemės ūkio tyrimų nuolatinį komitetą (SCAR).

Šia veikla bus tiesiogiai prisidedama įgyvendinant toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 2-ąjįDVT – sumažinti badą; 3-ąjį DVT – gera žmonių sveikatos būklė ir gerovė; 6-ąjį DVT – švarus vanduo ir higiena; 8-ąjį DVT – deramas darbas ir ekonomikos augimas; 9-ąjį DVT – pramonė, inovacijos ir infrastruktūra; 11-ąjį DVT – darnūs miestai ir bendruomenės; 12-ąjį DVT – atsakingas vartojimas ir gamyba; 13-ąjį DVT – klimato politikos veiksmai; 14-ąjį DVT – gyvybė vandenyse; 15-ąjį DVT – gyvybė žemėje.

6.2. Intervencijos priemonių sritys

6.2.1. Aplinkos stebėjimas

Gebėjimas stebėti aplinką (13), įskaitant palydovinę, in situ (oro, jūros, sausumos) ir piliečių atliekamą stebėseną, yra mokslinių tyrimų ir inovacijų pagrindas, siekiant tvariai naudoti maisto ir gamtinių išteklius bei juos stebėti, taip pat vykdyti biologinę stebėseną ir aplinkos stebėseną. Geresnė erdvės ir laiko aprėptis ir mėginių ėmimo periodiškumas mažesnėmis sąnaudomis, taip pat prieiga prie didžiųjų duomenų ir kelių šaltinių integravimas suteikia naujų būdų stebėti, suprasti ir prognozuoti Žemės sistemą. Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra būtini siekiant plėtoti metodus ir technologijas kokybei gerinti, taip pat prieigai prie duomenų ir jų naudojimui lengvinti.

Bendros kryptys

—	į naudotoją orientuoti ir sisteminiai metodai, įskaitant atviruosius duomenis, taikomi aplinkos duomenų ir informacijos, skirtų sudėtingoms modeliavimo bei prognozavimo sistemoms, srityje, verslo galimybės, kylančios dėl esamų ir naujų duomenų naudojimo ir valorizacijos;

—	tolesnis produktų ir paslaugų rinkinio plėtojimas aplinkos stebėjimo tikslais;

—

biologinės įvairovės būklė, ekosistemų apsauga, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos, aprūpinimas maistu, žemės ūkis ir miškininkystė, žemės naudojimas ir žemės naudojimo keitimas, miestų ir priemiesčių plėtra, gamtos išteklių valdymas, jūrų ir vandenynų išteklių valdymas ir išsaugojimas, jūrų saugumas, ilgalaikės aplinkosaugos tendencijos, sezoninio kintamumo pokyčiai, aplinkos oro ir atmosferos pokyčiai ir kitos atitinkamos sritys;

—	į naudotoją orientuotos taikomosios programos, k urios bus parengtos pasitelkiant iniciatyvą EuroGEOSS , įskaitant jų plėtrą ▌ , siekiant prisidėti prie Europos gamtos išteklių (įskaitant žaliavų žvalgymą) ir ekosisteminių paslaugų bei jų susijusios vertės grandinės išsaugojimo ir valdymo;;

—	Žemės stebėjimo grupės iniciatyvos „Pasaulinės Žemės stebėjimo sistemų sistemos“ įgyvendinimas.

6.2.2. Biologinė įvairovė ir gamtos ištekliai

Norint spręsti visuomenės uždavinius, didinti tvarumą ir pasiekti ES tikslą, numatytą ES 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje iki 2050 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“, būtina gerinti supratimą apie biologinę įvairovę ir ekosistemas, jų teikiamų paslaugų įvairovę ( kovos su klimato kaita ir jos poveikio švelninimo kontekste) ir planetos „ribas“, taip pat sprendimus, naudojančius gamtos galią ir sudėtingumą, taip pat geriau jas apsaugoti ir valdyti. Reikia deramai atsižvelgti į galimą pradinį poveikį visose vertės grandinėse. Tarptautinis bendradarbiavimas ir indėlis į tarptautines pastangas ir iniciatyvas, pvz., dalyvavimas Tarpvyriausybinėje mokslinėje politinėje biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformoje, yra būtini siekiant šios srities tikslų. Reikia geriau suprasti, kaip valdyti perėjimą prie tvarumo ekonominėje, socialinėje ir gamtinėje sistemoje tiek vietos, tiek pasaulio lygmenimis.

Bendros kryptys

—	biologinės įvairovės, sausumos, gėlo vandens ir jūrų ekosistemų, gamtinio kapitalo ir ekosisteminių paslaugų, į skaitant žemės ūkio ekosistemas ir mikrobiomą, būklė ir vertė;

—

visapusiškas ir sistemingas socialinės ir ekologinės struktūros požiūris į ryšius tarp biologinės įvairovės, ekosistemų ir ekosisteminių paslaugų ir jų priežastingumo santykiai su pokyčių veiksniais įvairiu mastu ir vykdant įvairią ekonominę veiklą, įskaitant perėjimo prie tvarumo procesų socioekonominius aspektus ir valdymą;

—

tendencijų ir integruotų biologinės įvairovės scenarijų, ekosisteminių paslaugų ir geros gyvenimo kokybės įvairiuose lygmenyse ir įvairiais laikotarpiais modeliavimas; galimas biotopų ir ekosistemų, kaip anglies dioksido absorbento, indėlis įvairiose klimato kaitos scenarijuose; galimas interesų konfliktas naudojant gamtos išteklius ir naudojantis paslaugomis;

—	junginių ir naujų teršalų ekotoksikologija, jų sąveika, įskaitant sudėtinį poveikį, i r aplinkos elgesys, taip pat pakitę biocheminiai srautai keičiantis klimatui, nualintų teritorijų atgaivinimas;

—	biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų įtraukimas į sprendimų priėmimo sistemas ir vyriausybių bei įmonių apskaitos sistemas, taip pat kiekybinis jų ekologinės bei ekonominės naudos ir naudos visuomenei įvertinimas;

—

pritaikomi ir daugiafunkciniai gamtos procesais paremti sprendimai, kuriais sprendžiamos miestų ir priemiesčių teritorijų, kaimo, pakrančių ir kalnų teritorijų iššūkiai, susiję su klimato kaita, gaivalinėmis nelaimėmis, biologinės įvairovės nykimu, ekosistemų degradacija, tarša, socialine sanglauda ir piliečių sveikata bei gerove;

—

daugiašaliai gyvųjų laboratorijų metodai, kuriais valdžios institucijos, suinteresuotieji subjektai, verslo atstovai ir pilietinė visuomenė būtų įtraukti į bendrą sisteminių sprendimų projektavimą ir kūrimą, siekiant išsaugoti, atkurti ir tvariai naudoti gamtinį kapitalą ir perėjimo prie tvarumo valdymas ir tvaraus valdymo galimybės visoje ekonominės veiklos vertės grandinėje įvairiomis aplinkosauginėmis, ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis.

6.2.3. Žemės ūkis, miškininkystė ir kaimo vietovės

Atsparus ir tvarus žemės ūkis bei miškininkystė ▌ suteikia ekonominę, aplinkosauginę ir socialinę naudą ir yra būtina sąlyga nenutrūkstamam aprūpinimui maistu užtikrinti. Šios sritys prisideda prie dinamiškų vertės grandinių, žemės ir gamtos išteklių valdymo, taip pat užtikrina įvairias svarbias viešąsias gėrybes, įskaitant anglies dioksido sekvestraciją, biologinės įvairovės išsaugojimą, apdulkinimą ir visuomenės sveikatą. Tam, kad būtų skatinamos įvairios žemės ūkio ir miškų (eko)sisteminės funkcijos, atsižvelgiant į besikeičiančias pirminės gamybos aplinkybes, ypač susijusias su klimato kaita ir aplinka, išteklių prieinamumu, demografija ir vartojimo modeliais, reikia laikytis integruotų ir teritorinių požiūrių. Žemės ūkio produktų kokybė ir sauga užtikrinama, kad būtų didinamas vartotojų pasitikėjimas. Taip pat turi būti užtikrinama augalų sveikata ir gyvūnų sveikata bei gerovė. Taip pat būtina atsižvelgti į žemės ūkio ir miškininkystės veiklos erdvinį, socioekonominį ir kultūrinį aspektą bei sutelkti kaimo vietovių bei pakrančių zonų potencialą.

Bendros kryptys

—	tvaraus, atsparaus ir našaus žemės ūkio ir miškininkystės metodai, technologijos ir priemonės, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos;

—

žemės ūkio ir miškininkystės išteklių (pvz., dirvožemio, vandens, maistinių medžiagų ir biologinės įvairovės, įskaitant genetinius išteklius) tvarus valdymas ir efektyvus naudojimas; alternatyvos neatsinaujinantiesiems ištekliams ir žiedinės ekonomikos principų taikymas, be kita ko, pakartotinai naudojant ir perdirbant atliekas ir šalutinius produktus;

—

veiklos poveikis klimatui ir aplinkai pirminiame sektoriuje; žemės ūkio ir miškininkystės kaip anglies dioksido absorbentų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamo kiekio mažinimo priemonės, įskaitant betaršio išmetimo metodus, potencialas; pirminės gamybos prisitaikomumo prie klimato kaitos didinimas;

—

integruoti kovos su augalų kenkėjais ir ligomis metodai; užkrečiamų ir zoonozinių gyvūnų ligų kontrolė bei gyvūnų gerovė; su ginčytinų pesticidų, antibiotikų ir kitų medžiagų naudojimu susijusios prevencijos strategijos, kontrolė, diagnostika ir alternatyvos, taip pat atsparumo jiems mažinimo tikslais;

—	atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ir grėsmės, kylančios dėl biologinių ir agrocheminių pavojų, įskaitant pesticidus, bei cheminių teršalų, ryšiams tarp augalų, gyvūnų, ekosistemų ir visuomenės sveikatos taikant bendros sveikatos ir visuotinės sveikatos koncepcijas;

—	ekosisteminių paslaugų naudojimas ir teikimas žemės ūkio ir miškininkystės sistemose, taikant ekologinius metodus ir išbandant gamtos procesais paremtus sprendimus nuo ūkio iki kraštovaizdžio lygio, siekiant ekologiško žemės ūkio; parama ekologiniam ūkininkavimui;

—	žemės ūkio ir miškininkystės sistemos nuo ūkio iki kraštovaizdžio lygio; ekosisteminių paslaugų naudojimas ir teikimas pirminėje gamyboje, pvz., pasitelkiant agroekologiją arba stiprinant miškų vaidmenį potvynių ir dirvožemio erozijos prevencijos srityje;

—	žemės ūkio inovacijos žemės ūkio, akvakultūros ir miškininkystės sąsajose bei miestų ir priemiesčių teritorijose;

—	nauji tvaraus miškų valdymo ir tvaraus miško biomasės naudojimo metodai, technologijos ir priemonės;

—	parama ES augalinių baltymų, skirtų maistui, pašarams ir aplinkosauginių paslaugų teikimui, gamybai;

—	tvarus žemės naudojimas, kaimo plėtra ir teritoriniai ryšiai; kaimo vietovių socialinio, kultūrinio, ekonominio ir aplinkosauginio turto panaudojimas kuriant naujas paslaugas, verslo modelius, vertės grandines ir viešąsias gėrybes;

—	skaitmeninių inovacijų taikymas ūkininkaujant, miškininkystės sektoriuje ir vertės grandinėse bei kaimo vietovėse, naudojant duomenis ir kuriant infrastruktūras, technologijas ( pvz., dirbtinio intelekto, robotikos, tiksliojo ūkininkavimo ir nuotolinio stebėjimo ) ir valdymo modelius;

—	žemės ūkio ir miškininkystės žinių ir inovacijų sistemos bei jų sujungimas įvairiu mastu; konsultacijos, įgūdžių gilinimas, dalyvavimu grindžiami požiūriai ir dalijimasis informacija;

—	tvaraus žemės ūkio tarptautinių partnerysčių skatinimas aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo tikslais.

6.2.4. Jūros, vandenynai ir vidaus vandenys

Jūrų, visų pirma pusiau uždarų Europos jūrų, vandenynų, vidaus vandenų ir platesnių pakrančių zonų gamtinis kapitalas ir ekosisteminės paslaugos teikia didelę socioekonominę naudą ir užtikrina gerovę. Šiam potencialui gresia pavojus dėl didelio masto žmonių veiklos ir gamtinių streso veiksnių, pvz., taršos, peržvejojimo, klimato kaitos, jūros lygio kilimo, kitų su vandeniu susijusių ir ekstremalių meteorologinių reiškinių. Siekiant apsaugoti jūras ▌ ir vandenynus nuo negrįžtamo poveikio ir atkurti gerą vidaus vandenų būklę; Būtina stiprinti mūsų žinias ir supratimą, siekiant apsaugoti, atkurti ir tvariai valdyti jūrų, vidaus vandenų ir pakrančių ekosistemas bei užkirsti kelią taršai, taikant patobulinto ir atsakingo ▌ valdymo sistemą. Tai taip pat apims mokslinius tyrimus, kuriais būtų siekiama tvariai atskleisti didžiulį ir neišnaudotą jūrų, vandenynų ir vidaus vandenų ekonominį potencialą, siekiant gaminti daugiau saugaus maisto, biologinių sudedamųjų dalių ir žaliavų nesukeliant didesnės įtampos, taip pat visų formų akvakultūros potencialą siekiant sumažinti naštą žemei, gėlo vandens ir vandenyno ištekliams. Reikia partnerystės modelių, be kita ko, jūros baseinų ir makroregioninių strategijų, kurios aprėptų daugiau nei ES (pvz., Atlanto vandenyne, Viduržemio, Baltijos, Šiaurės, Juodojoje jūrose, Karibų jūroje ir Indijos vandenyne); taip pat reikia prisidėti prie vandenynų valdymo tarptautinių įsipareigojimų vykdymo per tokias iniciatyvas kaip Jungtinių Tautų vandenynų mokslo dekada siekiant darnaus vystymosi ir įsipareigojimai, susiję su jūrų biologinės įvairovės išsaugojimu rajonuose, kurie nepriklauso nacionalinėms jurisdikcijoms.

Bendros kryptys

—	tvari ▌ žuvininkystė ir visų formų akvakultūra, įskaitant alternatyvius baltymų šaltinius, atsižvelgiant į sustiprintą aprūpinimą maistu, apsirūpinimo maistu savarankiškumą ir atsparumą klimato kaitai; stebėsenos ir valdymo priemonės;

—

didesnis jūrų ir vidaus vandenų ekosistemų atsparumas, įskaitant koralų rifus, taip užtikrinant gerą jūrų, vandenynų ir upių būklę, kovojant su gamtos ir žmonių veiklos keliamais pavojais, pvz., teršalais ir į jūrą išmestomis šiukšlėmis (įskaitant plastikus), eutrofikacija, invazinėmis rūšimis, fizine žala jūros dugnui, pereikvojimu, įskaitant peržvejojimą, povandeniniu triukšmu, rūgštėjimu, jūrų, vandenynų ir upių atšilimu, jūros lygio kilimu, ir šiuos pavojus mažinant, atsižvelgiant į sausumos ir jūros sankirtą, bendrą šių probleminių veiksnių poveikį ir skatinant žiedinį metodą bei geresnį vandenynų ir žmonių sąveikos supratimą;

—	valdymas pasauliniu ir regiono lygmenimis, siekiant užtikrinti j ūrų, vandenynų ir vidaus vandenų išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą;

—	skaitmeninio vandenyno (jūros dugno, vandens kolonos ir vandens paviršiaus) technologijos, jungiančios paslaugas ir bendruomenes su sausuma, atmosfera, k limatu, kosmosu ir oru susijusioje veikloje, ir populiarinamos per Europos atvirojo mokslo debesijos dalį – Mėlynąjį debesį;

—	stebėsena, rizika grindžiamas vertinimas ir prognozavimo / prognozės pajėgumai, įskaitant jūros lygio kilimą ir kitus gamtos pavojus, pvz., audros sukeltas bangas, cunamius, taip pat bendrą žmogaus veiklos poveikį;

—

geresnis įvairaus masto hidrologinio ciklo, režimų bei hidromorfologijos supratimas ir stebėsenos ir prognozavimo pajėgumų vandens prieinamumo ir paklausos, potvynių ir sausrų, taršos ir kitų pavojų vandens ištekliams ir vandens aplinkai srityje plėtojimas. Skaitmeninių technologijų naudojimas siekiant pagerinti vandens išteklių stebėseną ir valdymą;

—

novatoriškų sprendimų, įskaitant visuomenės valdymą, ekonomines priemones ir finansavimo modelius, plėtojimas; šie sprendimai būtų skirti išmaniam vandens paskirstymui, sprendžiant konfliktus dėl vandens naudojimo, įskaitant vandens vertės panaudojimą, vandens teršalų, įskaitant plastikus ir mikroplastikus ir kitus atsirandančius teršalus, kontrolei (pageidautina – jų susidarymo šaltinyje), sprendžiant kitas su spaudimu vandens ištekliams susijusias problemas, taip pat vandens pakartotinio naudojimo klausimus, be to, vandens ekosistemų apsaugai ir atkūrimui iki geros ekologinės būklės lygio;

—	tvarios mėlynosios vertės grandinės, įskaitant tausų gėlo vandens išteklių naudojimą, jūrų erdvės daugkartinis naudojimas ir atsinaujinančiosios energijos sektoriaus augimas pasinaudojant jūromis ir vandenynais, įskaitant tausų mikrodumblių ir makrodumblių naudojimą;

—	integruoti tvaraus vidaus ir pakrančių vandenų valdymo metodai, kuriais bus prisidėta prie aplinkos apsaugos ir prisitaikymo prie klimato kaitos;

—

gamtos procesais paremti sprendimai, pagrįsti jūrinės, pakrančių ir vidaus vandenų ekosistemų dinamika, biologinė įvairovė ir įvairios ekosisteminės paslaugos, kurios leis suformuoti sisteminį požiūrį į tausų jūrų, v isų pirma pusiau uždarų Europos jūrų, ir vandenynų bei vidaus vandenų išteklių naudojimą, prisidėti prie aplinkos apsaugos ir atkūrimo, pakrančių zonų valdymo ir prisitaikymo prie klimato kaitos;

—	mėlynosios inovacijos, įskaitant mėlynąją ir skaitmeninę ekonomiką ištisose pakrančių zonose, pakrančių miestuose ir uostuose, siekiant sustiprinti pakrantės rajonų atsparumą ir padidinti naudą piliečiams;

—	geresnis supratimas apie jūrų ir vandenynų vaidmenį švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos.

6.2.5. Maisto sistemos

Bendras gyventojų skaičiaus augimo, mitybos raidos, išteklių stygiaus ir perteklinio naudojimo, aplinkos būklės blogėjimo, klimato kaitos ir migracijos poveikis sukuria precedento neturinčius iššūkius ir dėl to reikia pertvarkyti maisto sistemą (FOOD 2030) (14). Dabartinė maisto produktų gamyba ir naudojimas iš esmės yra netvarūs – susiduriame su dviguba prastos mitybos našta, kuriai būdingas nepakankamos mitybos, nutukimo ir kitų mitybos bei metabolizmo sutrikimų sambūvis. Ateities maisto sistemose turi būti užtikrinamas aprūpinimas maistu ir užtikrinama pakankamai saugaus, sveiko ir kokybiško maisto visiems, grindžiant aprūpinimą efektyviu išteklių naudojimu, tvarumu (įskaitant ŠESD, taršos, vandens ir energijos vartojimo ir atliekų gamybos mažinimą), skaidrumu , sausumos ir jūros sujungimu, maisto produktų atliekų mažinimu, maisto produktų gamybos iš vidaus vandenų, jūrų ir vandenynų išteklių didinimu ir įtraukiant visą „maisto produktų vertės grandinę“ nuo gamintojų iki vartotojų ir atgal , užtikrinant atsparumą . Tai turi būti vykdoma kartu plėtojant būsimą maisto saugos sistemą, projektuojant, kuriant ir tiekiant priemones, technologijas ir skaitmeninius sprendimus, kurie labai naudingi vartotojams ir pagerinti maisto vertės grandinės konkurencingumą ir tvarumą. Be to, reikia skatinti su maisto vartojimu ir gamybos modeliais susijusius elgesio pokyčius, atsižvelgiant į kultūrinius ir socialinius aspektus, taip pat įtraukti pirminius gamintojus, pramonę (įskaitant MVĮ), mažmenininkus, maisto paslaugų sektorius, vartotojus ir viešųjų paslaugų teikėjus.

▌

Bendros kryptys

—	įrodymais pagrįsta subalansuota ir sveika mityba, skirta žmonių gerovei visu jų gyvenimo laikotarpiu , įskaitant mitybos modelius, geresnę maisto maistinę kokybę ir geresnį mitybos poveikio sveikatai ir gerovei supratimą ;

—	individualizuota mityba, ypač pažeidžiamoms grupėms, siekiant sušvelninti nuo mitybos priklausančių ir neužkrečiamųjų ligų rizikos veiksnius;

—	vartotojų elgesys, gyvenimo būdas ir motyvacijos, įskaitant socialinius ir kultūrinius maisto aspektus, skatinant socialines inovacijas ir visuomenės įtraukimą, siekiant geresnės sveikatos ir aplinkos tvarumo visoje maisto produktų grandinėje , įskaitant mažmeninės prekybos modelius ;

—	šiuolaikinės maisto saugos ir autentiškumo sistemos , įskaitant atsekamumą, gerinančios maisto kokybę ir didinančios vartotojų pasitikėjimą maisto sistema;

—	maisto sistemos naudojimas švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos, įskaitant mikrobiomos, maistinių kultūrų įvairovės ir gyvūninių baltymų alternatyvų potencialo ir naudojimo tyrimą;

—

aplinką tausojančios, žiedinės, tausiai išteklius naudojančios ir atsparios maisto sistemos iš sausumos ir jūros, nukreiptos į saugaus geriamojo vandens ir jūrų klausimų sprendimą, nulinę maisto atliekų dalį visoje maisto sistemoje, pakartotinai naudojant maistą ir biomasę, perdirbant maisto atliekas, kuriant naujas maisto pakuotes, išnaudojant pritaikyto ir vietos maisto paklausą;

—

nauji metodai, įskaitant skaitmenines priemones ir maisto sistemas, skatinančias vietos inovacijas ir bendruomenių įgalėjimą, sąžiningą prekybą ir kainodarą visoje vertės grandinėje , įtraukumą ir tvarumą, pasitelkiant pramonės įmonių (įskaitant MVĮ ir smulkiuosius savininkus) , vietos valdžios institucijų, tyrėjų ir visuomenės partnerystes.

6.2.6. Biologinių inovacijų sistemos ES bioekonomikoje

Inovacijos bioekonomikos srityje sudaro pagrindą pereiti nuo ekonomikos, orientuotos į iškastinį kurą ▌ . Biologinės inovacijos yra svarbus visos bioekonomikos segmentas ir variklis, kuris apima tausų žaliavų tiekimą, pramoninį perdirbimą ir biomasės konvertavimą iš sausumos ir jūros į biologines medžiagas ir produktus. Tvarumas apima visus jų aspektus: ekologinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį. Jos taip pat naudoja gyvųjų išteklių, gyvosios gamtos mokslų, skaitmeninimo ir biotechnologijų potencialą naujiems atradimams, produktams , paslaugoms ir procesams kurti. Biologinės inovacijos, įskaitant (bio)procesus ir technologijas, gali paskatinti naujas ekonomines veiklas ir užimtumą regionuose ir miestuose, prisidėti prie kaimo ir pakrančių ekonomikos bei bendruomenių atgaivinimo ir sustiprinti bioekonomikos žiediškumą.

Bendros kryptys

—	tvarios biomasės išteklių tiekimo, logistikos ir gamybos sistemos, daugiausia dėmesio skiriant didelės vertės pritaikymo ir panaudojimo tikslams, socialiniam ir aplinkos tvarumui, poveikiui klimatui ir biologinei įvairovei, žiediškumui bei bendram išteklių, įskaitant vandenį, naudojimo efektyvumui;

—	gyvosios gamtos mokslai ir jų suartėjimas su skaitmeninėmis technologijomis biologinių išteklių ▌ supratimui , paieškoms ir tvariam naudojimui pasiekti;

—

biologinės vertės grandinės, biologinės medžiagos, įskaitant gyvosios gamtos pavyzdžiu sukurtas medžiagas, chemines medžiagas, produktus, paslaugas ir procesus, pasižyminčios naujomis savybėmis, funkcijomis ir didesniu tvarumu (įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimą) ir skatinančios (mažo ir didelio masto) pažangių biologinių perdirbimo įrenginių, kuriuose naudojama įvairesnė biomasė, plėtojimą; dabartinės netvarių produktų gamybos pakeitimas itin veiksmingais biologiniais procesais grindžiamas sprendimais, skirtais inovatyviam pritaikymui rinkoje;

—	biotechnologija, įskaitant tarpsektorinius pažangiausius biotechnologijos metodus, skirtus taikyti konkurencingiems, tvariems ir naujiems pramonės procesams, aplinkosaugos paslaugoms ir vartojimo prekėms (15);

—

biologinio sektoriaus žiediškumas bioekonomikoje , panaudojant technologines, sistemines, socialines ir verslo modelių inovacijas, siekiant radikaliai padidinti vienam biologinių išteklių vienetui sukauptą vertę, ilgesnį laiką išsaugant tokių išteklių vertę ekonomikoje , saugant ir didinant gamtinį kapitalą, projektuojant veiklą taip, kad būtų išvengiama atliekų ir taršos, ir palaikant pakopinį biomasės tvaraus naudojimo principą, pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas ir atsižvelgiant į atliekų hierarchiją ;

—	įtraukūs bioekonominiai modeliai, kuriuose dalyvauja įvairūs dalyviai, kurdami vertę, didindami poveikį visuomenei ir visuomenės dalyvavimą ;

—	didesnis supratimas apie bioekonomikos ribas , matavimo vienetus ir rodiklius ir jos sinergiją bei kompromisus su sveika aplinka , taip pat kompromisus tarp maisto ir kitų pritaikymo sričių .

6.2.7. Žiedinės sistemos

Žiedinės gamybos ir vartojimo sistemos suteiks naudos Europos ekonomikai ir pasaulio aplinkai mažinant išteklių naudojimą ir priklausomybę nuo jų, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kitą neigiamą poveikį aplinkai ir didinant įmonių konkurencingumą, taip pat suteiks naudos Europos piliečiams kuriant naujas darbo vietas ir mažinant spaudimą aplinkai ir klimatui. Be pramonės pertvarkos, norint pereiti prie mažataršės, tausiai išteklius naudojančios, biologinės ir žiedinės ekonomikos , vengiant pavojingųjų medžiagų naudojimo, taip pat reikės platesnio sistemos pakeitimo, todėl bus reikalingi sisteminiai ekologinių inovacijų sprendimai, nauji verslo modeliai, rinkos ir investicijos, didelio poveikio infrastruktūra, socialiniai inovatyvūs vartotojų elgesio pokyčiai ir valdymo modeliai, skatinantys bendradarbiavimą su daugybe suinteresuotųjų subjektų visoje vertės grandinėje , siekiant užtikrinti, kad numatytas sistemos pokytis pasiektų geresnių ekonominių, aplinkosauginių ir socialinių rezultatų (16). Tarptautinio bendradarbiavimo pradžia bus svarbi siekiant palyginamumo, žinių kūrimo ir dalijimosi jomis bei išvengiant pastangų dubliavimosi, pvz., per tarptautines iniciatyvas, tokias kaip tarptautinė išteklių darbo grupė. Be to, bus skirta dėmesio šios srities naujų žinių ir technologijų socialiniam kontekstui ir tam, kaip visuomenė jas pritaikys ir priims.

Bendros kryptys

—

sisteminis perėjimas prie išteklius efektyviai naudojančios , biologinės ir žiedinės ekonomikos, atsirandant naujoms vartotojų tarpusavio bendravimo paradigmoms ir naujiems verslo modeliams siekiant efektyvaus išteklius naudojimo ir aplinkosauginio veiksmingumo; produktai ir paslaugos, kurie skatina efektyviai naudoti išteklius ir eliminuoti arba pakeisti pavojingąsias medžiagas per visą gyvavimo ciklą; dalijimosi, kartotinio panaudojimo, remonto, pertvarkymo, perdirbimo ir kompostavimo sistemos; tokio perėjimo ekonominės, socialinės, elgesio, reguliavimo ir finansinės sąlygos bei paskatos ;

—

sisteminiu požiūriu grindžiami matavimo vienetai ir rodikliai žiedinei ekonomikai ir veiksmingumui per visą gyvavimo ciklą pamatuoti ir socialinei atsakomybei padidinti ; valdymo sistemos, kurios spartina žiedinės ekonomikos bei bioekonomikos plėtimąsi ir skatina efektyvesnį išteklių naudojimą, kartu sukurdamos antrinių žaliavų rinkas; daugelį suinteresuotųjų šalių ir skirtingas vertės grandines apimantis bendradarbiavimas; investicijų į žiedinę ekonomiką ir bioekonomiką priemonės;

—	miestų, priemiesčių ir regionų tvarios ir regeneruojančios plėtros sprendimai, integruojantys žiedinės ekonomikos transformaciją, taikant gamtosaugos sprendimus, technologines, skaitmenines, socialines, kultūrines ir teritorines valdysenos inovacijas;

—

ekologinės inovacijos, skirtos užkirsti kelią aplinkos taršai grėsmę pradedančiomis kelti pavojingosiomis medžiagomis ir cheminėmis medžiagomis bei jų poveikiui ir ją išvalyti; taip pat atsižvelgiama į cheminių medžiagų, produktų ir atliekų sąsają bei tvarius pirminių ir antrinių žaliavų gamybos sprendimus ;

—

žiedinis vandens išteklių naudojimas, įskaitant vandens paklausos sumažinimą, nuostolių prevenciją, vandens pakartotinį naudojimą, nuotekų perdirbimą ir valorizaciją ▌. Novatoriški sprendimai siekiant įveikti iššūkius, patiriamus vandens, maisto ir energijos tarpusavio sąsajos srityje, imantis veiksmų siekiant panaikinti vandens panaudojimo žemės ūkyje ir energetikoje poveikį ir suteikti pagrindą sinerginiams sprendimams;

—

tvarus požemio valdymas, geologinius išteklius (energiją, vandenį, žaliavas) ir aplinkos sąlygas (gamtinius pavojus, antropogeninį poveikį) integruojant į visas atitinkamas veiksmų grupes, racionalizuojant teigiamą indėlį į žiedinę ekonomiką (šiuo tikslu pasitelkiant visos Europos geologijos žinias) ir prisidedant prie suderinto ir moksliškai pagrįsto atsako į Paryžiaus susitarimą ir kelis JT darnaus vystymosi tikslus;

—

sprendimų ir infrastruktūros, skirtų prieigai prie geriamojo ir drėkinimo vandens bei sanitarijos reikmėms skirto vandens palengvinti, plėtojimas ir tobulinimas, įskaitant, inter alia, gėlinimą, siekiant sudaryti sąlygas veiksmingesniam, energijos ir CO2 požiūriu efektyviam ir žiediniam vandens naudojimui.

7. NEBRANDUOLINIAI TIESIOGINIAI JUNGTINIO TYRIMŲ CENTRO VEIKSMAI

7.1. Paaiškinimas

Kokybiški ir patikimi moksliniai įrodymai yra būtini siekiant geros viešosios politikos. Rengiant naujas ES iniciatyvas ir teisės aktų pasiūlymus, būtina remtis skaidriais, išsamiais ir įvairiapusiais faktais, o įgyvendinant politiką reikalingi faktai, padedantys vertinti ir stebėti jų poveikį ir pažangą.

Jungtinis tyrimų centras prisideda prie ES politikos, nes jo mokslas yra pažangus, daugiadalykis ir nepriklausomas nuo nacionalinių, privačių ir kitų išorės interesų. Aptarnaujantis visas ES politikos sritis, jis teikia tarpsektorinę paramą, kurią pasitelkdami politikai turi spręsti vis sudėtingesnes visuomenės problemas. Jungtinio tyrimų centro nepriklausomumas nuo konkrečių interesų kartu su jo mokslinio ir techninio vadovavimo funkcija leidžia jam sudaryti palankesnes sąlygas suinteresuotiesiems subjektams , kitiems subjektams, pvz., piliečiams, ir politikos formuotojams, pasiekti bendrą sutarimą ▌ . Dėl Jungtinio tyrimų centro gebėjimo greitai reaguoti į politikos poreikius, Centro veikla netiesioginiai papildo veiksmus, kuriais siekiama remti ilgalaikius politikos tikslus.

Jungtinis tyrimų centras vykdo savo tyrimus ir yra strateginis žinių, informacijos, duomenų ir kompetencijų valdytojas, siekdamas pateikti kokybiškus ir tinkamus pažangesnės politikos įrodymus. Siekdamas šio tikslo, Jungtinis tyrimų centras bendradarbiauja su geriausiomis organizacijomis visame pasaulyje, su tarptautiniais, nacionaliniais ir regioniniais ekspertais bei suinteresuotaisiais subjektais. Jo moksliniai tyrimai prisideda prie programos „Europos horizontas“ bendrųjų tikslų ir prioritetų , teikia nepriklausomas mokslines žinias, konsultacijas ir techninę paramą ES politikos srityje per visą politikos ciklą ir yra daugiausia skiriami Europos politikos prioritetams, remiant Europą, kuri būtų saugi ir patikima, klestinti ir tvari, socialinė ir stipresnė pasauliniame kontekste.

7.2. Intervencijos sritys

7.2.1. Politikos formavimo žinių bazės stiprinimas

Žinios ir duomenys auga eksponentiškai. Jei politikos formuotojai siekia juos įprasminti ir naudoti, juos būtina peržiūrėti ir išfiltruoti. Taip pat būtina, kad visos Komisijos tarnybos naudotų kompleksinius mokslinius metodus ir analizės priemones, ypač siekiant numatyti būsimus visuomenės uždavinius ir paremti geresnį reglamentavimą. Tai apima inovatyvius procesus, kuriais siekiama įtraukti suinteresuotuosius subjektus ir piliečius į politikos formavimo klausimų sprendimą ir įvairių poveikio bei įgyvendinimo vertinimo priemonių taikymą .

Bendros kryptys

—

modeliavimas, mikroekonominis vertinimas, rizikos vertinimo metodika, matavimo kokybės užtikrinimo priemonės, stebėsenos schemų projektavimas, rodiklių ir rezultatų suvestinės, jautrumo analizė ir auditas, gyvavimo ciklo įvertinimas, duomenų ir teksto gavyba, (didžiųjų) duomenų analizė ir taikymas, projektinis mąstymas, laikotarpio nuskaitymas, numatymo ir prognozavimo tyrimai, elgsenos tyrimai, suinteresuotųjų šalių ir piliečių dalyvavimas;

—	žinių ir kompetencijos centrai;

—	praktikos bendruomenės ir žinių mainų platformos;

—	duomenų valdymas, dalijimasis duomenimis ir suderinamumas;

—	ES ir nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos, įskaitant Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), analizė.

7.2.2. Pasauliniai uždaviniai

Jungtinis tyrimų centras prisidės prie konkrečių ES politikos sričių ir įsipareigojimų, numatytų septyniose Pasaulinių uždavinių veiksmų grupėse, ypač prie ES įsipareigojimo siekti darnaus vystymosi tikslų.

Bendros kryptys

Sveikata

—	mokslinė ir techninė politikos parama siekiant geresnės visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros sistemų, įskaitant medicinos priemones ir sveikatos technologijų vertinimą, duomenų bazes, skaitmeninimą, be kita ko, siekiant sparčiau užtikrinti sąveikumą ;

—	cheminių medžiagų ir teršalų keliamo pavojaus sveikatai ir aplinkai saugos įvertinimo metodai;

—	Europos Sąjungos etaloninė alternatyvių bandymų su gyvūnais laboratorija;

—	kokybės užtikrinimo priemonės, pvz., sertifikuotos etaloninės medžiagos, skirtos sveikatos biomarkeriams;

—	naujų sveikatos problemų ir grėsmių sveikatai tyrimai.

2. Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė

—	Nelygybės, skurdo ir atskirties, socialinio judumo, kultūrinės įvairovės ir įgūdžių moksliniai tyrimai; migracija, socialinių, demografinių ir technologinių pokyčių poveikio ekonomikai ir visuomenei vertinimas;

—	gero valdymo ir demokratijos moksliniai tyrimai;

—	parama kultūros paveldo apsaugai, išsaugojimui ir valdymui ;

—	migracijos ir demografijos žinių centras.

3. Civilinė visuomenės sauga

—	nelaimių rizikos valdymo žinių centras;

—

parama saugumo politikai ypatingos svarbos infrastruktūros ir viešųjų erdvių apsaugos srityje, ChBRBS (cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės medžiagos ir sprogmenys) ir hibridinių grėsmių, sienų apsaugos ir dokumentų saugumo, taip pat informacijos ir žvalgybos informacijos apie kovą su terorizmu srityje;

—	ChBRBS medžiagų aptikimo technologijos, biometrinės sistemos ir žvalgybos duomenų rinkimo technologijos;

—	ES saugumo padėties parama pasaulyje; Sąjungos saugumo pramonės konkurencingumo ir inovacijų įvertinimas; saugumo ir gynybos sąveikos panaudojimas;

—	tyrimai, skirti stiprinti kibernetinio saugumo galimybes, kibernetinio atsparumo ir kibernetinio atgrasymo veiksmus.

4. Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas

—	Skaitmeninimo įtaka, daugiausia dėmesio skiriant naujoms IRT technologijoms, tokioms kaip mašinų mokymasis ir dirbtiniai skaičiavimai, paskirstytasis registras, daiktų internetas ir itin našus skaičiavimas;

—	atskiruose sektoriuose, pavyzdžiui, energetikos, transporto, statybos, paslaugų pramonės, sveikatos priežiūros bei slaugos ir valdžios sektoriuose vykdomas skaitmeninimas;

—	išmaniosios gamybos pramoninės metrologijos ir kokybės užtikrinimo priemonės;

—	▌ bazinių didelio poveikio technologijų moksliniai tyrimai;

—

moksliniai tyrimai, susiję su geriausiais prieinamais būdais ir aplinkosaugos vadybos praktika, pramoninių procesų, cheminių medžiagų valdymo, atliekų tvarkymo, vandens pakartotinio naudojimo ir žaliavų techninė bei ekonominė analizė ir gyvavimo ciklo vertinimas, kritinės žaliavos ir regeneruotų medžiagų kokybės kriterijai, visais šiais aspektais remiant žiedinę ekonomiką;

—	žaliavų tiekimo saugumo analizė, įskaitant kritines žaliavas, atsižvelgiant į informaciją apie pirmines ir antrines žaliavas ir Žaliavų informacinėje sistemoje atnaujintus duomenis;

—	programos „Copernicus“ veiksmų įgyvendinimas;

—	ES taikomų pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos programų techninis ir mokslinis palaikymas.

5. Klimatas, energetika ir judumas

—

Parama įgyvendinant ES klimato, energetikos ir transporto politiką, perėjimą prie netaršios ekonomikos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategiją iki 2050 m.; integruotų nacionalinių klimato ir energetikos planų analizė; priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo proceso vertinimas visuose sektoriuose, įskaitant žemės ūkį ir žemės naudojimą, žemės paskirties keitimą bei miškininkystę;

—	pažeidžiamų ekosistemų ir svarbiausių ekonomikos sektorių bei infrastruktūros rizikos vertinimas, daugiausia dėmesio skiriant prisitaikymo strategijoms;

—	Energetikos sąjungos MTTP matmens analizė; ES konkurencingumo pasaulinėje švarios energijos rinkoje vertinimas;

—	išmaniųjų energetikos technologijų panaudojimo potencialo ir sektorių susiejimo sprendimų siekiant sudaryti sąlygas sklandžiai ir ekonomiškai efektyviai energetikos pertvarkai vertinimas;

—	atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir švarios energijos gamybos technologijų panaudojimo įvertinimas;

—	pastatų, pažangių ir tvarių miestų ir pramonės šakų energijos naudojimo analizė;

—	techninė ir socialinė-ekonominė energijos kaupimo, ypač jungčių ir baterijų sektoriaus analizė;

—	ES energijos tiekimo patikimumo, įskaitant energetikos infrastruktūrą ir energijos rinkas, analizė;

—	pagalba pereinant prie švarios energijos, įskaitant Merų paktą, švarios energijos ES saloms, jautriems regionams ir Afrikai iniciatyvą;

—	integruota sąveikiojo, susietojo ir automatizuoto judumo diegimo analizė;

—	integruota elektrinės ridos, įskaitant naujos kartos baterijų technologijas, kūrimo ir diegimo analizė;

—	suderintos bandymų procedūros ir transporto priemonių išmetamų CO2 ir oro teršalų rinkos priežiūra, inovatyvių technologijų vertinimas;

—	pažangiojo transporto, eismo valdymo sistemų ir perkrovos rodiklių įvertinimas;

—	alternatyvaus kuro ir susijusių infrastruktūros poreikių analizė.

6. Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka

—	Žemės, dirvožemio, miškų, oro, vandens, jūrų išteklių, žaliavų ir biologinės įvairovės tyrimai, siekiant paremti gamtos išteklių išsaugojimą, atkūrimą ir tvarų naudojimą, įskaitant tvarų išteklių valdymą Afrikoje;

—	pasaulinio mitybos saugumo žinių centras;

—	žemės ūkio ir žuvininkystės politikos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonių vertinimas, įskaitant aprūpinimą maistu;

—	ES, plėtros šalių ir kaimyninių šalių žemės ūkio išteklių stebėsena ir prognozavimas;

—	moksliniai tyrimai siekiant tvarios ir ekonomiškai klestinčios akvakultūros ir žuvininkystės, mėlynojo augimo ir mėlynosios ekonomikos srityse;

—	patvirtinti metodai, laboratorijos kvalifikacijos patikrinimai ir naujos analizės priemonės įgyvendinant maisto saugos politiką;

—	ES etaloninės pašarų priedų, genetiškai modifikuotų organizmų ir maistinių medžiagų laboratorijos;

—	maisto produktų sukčiavimo ir kokybės žinių centras;

—	bioekonomikos žinių centras.

7.2.3. Inovacijos, ekonomikos plėtra ir konkurencingumas

Jungtinis tyrimų centras prisidės prie žiniomis grindžiamų inovacijų ir technologijų perdavimo. Ji rems vidaus rinkos veikimą ir Sąjungos ekonomikos valdyseną. Jis prisidės kuriant ir prižiūrint politikas, kuriomis siekiama socialesnės ir tvaresnės Europos. Jis rems ES išorės matmenis ir tarptautinius tikslus bei padės skatinti gerą valdyseną. Tinkamai veikianti vidaus rinka, kurioje užtikrinamas tvirtas ekonomikos valdymas ir sąžininga socialinė sistema, skatins žiniomis grindžiamas inovacijas ir konkurencingumą.

Bendros kryptys

▌

—	ekonominė, prekybos, finansinė ir fiskalinė analizė;

—	išankstinio norminimo ir suderinimo bei standartizacijos tyrimai;

—	sertifikuotų etaloninių medžiagų gamyba;

—	rinkos priežiūros veikla;

—	intelektinės nuosavybės teisių valdymas;

—	technologijų perdavimo bendradarbiavimo skatinimas.

7.2.4. Mokslinė kompetencija

Jungtinis tyrimų centras siekia, kad vykdant mokslinius tyrimus būtų užtikrinta kompetencija ir sąžiningumas ir kad būtų plačiu mastu bendradarbiaujama su aukščiausio lygio mokslinių tyrimų institucijomis visame pasaulyje. Jis atliks mokslinius tyrimus naujose mokslo ir technologijų srityse, skatins atvirąjį mokslą ir atvirus duomenis bei žinių perdavimą.

Bendros kryptys

—	tiriamosios mokslinių tyrimų programos;

—	tikslinės bendradarbiavimo ir mainų programos su mokslinių tyrimų institucijomis ir mokslininkais;

—	galimybės naudotis Jungtinio tyrimų centro mokslinių tyrimų infrastruktūra;

—	mokslininkų ir nacionalinių ekspertų rengimas;

—	atviras mokslas ir atvirieji duomenys.

7.2.5. Teritorijų plėtra ir parama valstybėms narėms bei regionams

Jungtinis tyrimų centras prisidės prie regioninės ir miestų politikos, daugiausia dėmesio skirdamas inovacijų valdomam teritoriniam vystymuisi ir siekdamas sumažinti skirtumus tarp regionų. Jis taip pat siūlys techninę pagalbą valstybėms narėms ir trečiosioms šalims ir paramą įgyvendinant Europos teisės aktus ir veiksmus.

Bendros kryptys

—	regioninės ir miestų politikos įgyvendinimas, pažangios specializacijos strategijos, pereinamųjų regionų ekonominės pertvarkos strategijos, integruotos miestų plėtros strategijos ir duomenys;

—	vietos ir regionų dalyvių gebėjimų stiprinimas siekiant įgyvendinti makroregionines strategijas;

—	teritorijų politikos žinių centras;

—	konsultavimas „esant poreikiui“ ir speciali parama valstybėms narėms, regionams ar miestams, įskaitant virtualų „Science4Policy“ platformų tinklą.

III VEIKLOS SRITIS

NOVATORIŠKA EUROPA

Visų formų inovacijos yra esminis skatinamasis veiksnys , kad ES toliau užtikrintų savo piliečių klestėjimą ir spręstų ateities uždavinius. Jas įgyvendinant reikalingas sisteminis, visapusis ir daugialypis požiūris. Europos ekonominė pažanga, socialinė gerovė ir gyvenimo kokybė priklauso nuo jos gebėjimo skatinti našumą ir augimą, o tai savo ruožtu labai priklauso nuo jos gebėjimo diegti inovacijas. Inovacijos taip pat yra itin svarbios sprendžiant pagrindinius ES ateities uždavinius. Inovacijos turi būti atsakingos, etiškos ir tvarios.

Kaip ir ankstesnės programos atveju, inovacijos yra programos „Europos horizontas“ esmė. Siekis paspartinti žinių perdavimą ir naujų idėjų, produktų bei procesų ieškojimas yra programos „Europos horizontas“ tikslų ir įgyvendinimo būdų pagrindas, pradedant strateginiu programavimu ir baigiant kvietimais teikti pasiūlymus – nuo pat bet kokio remiamo projekto pradžios iki jo pabaigos, nuo fundamentinių mokslinių tyrimų iki pramoninių ar technologinių veiksmų gairių ir misijų.

Vis dėlto inovacijų srityje verta nustatyti konkrečias priemones, nes ES turi ryžtingai sustiprinti Europos inovacijų klestėjimui palankias sąlygas ir aplinką, kad inovacijų ekosistemoje veikiantys subjektai greitai dalytųsi idėjomis, o naujos idėjos ir technologijos sparčiai virstų produktais ir paslaugomis, kurių reikia, kad ES galėtų pasiekti rezultatų.

Pastaraisiais dešimtmečiais atsirado didelių ir pasaulinių naujų rinkų sveikatos priežiūros, žiniasklaidos, pramogų, komunikacijų ir mažmeninės prekybos srityse, grindžiamų IRT, biotechnologijų, žaliųjų technologijų, interneto ir platformų ekonomikos proveržio inovacijomis. Tolesnėje inovacijų proceso grandyje šiomis rinkas kuriančiomis inovacijomis, kurios daro poveikį visai ES ekonomikai, naudojasi sparčiai augančios ir dažnai naujos įmonės, tačiau tai retai būna ES sukuriamos ir joje veiklą plečiančios įmonės.

Atsirita nauja pasaulinė proveržio inovacijų banga – ji bus grindžiama labiau giliosiomis technologijomis, tokiomis kaip blokų grandinė, dirbtinis intelektas, genomika / genetinių, epigenetinių ir mikrobiomo biožymenų profiliavimas (MULTIOMICS) ir robotika, ir kitomis technologijomis, kurias taip pat gali išrasti atskiri novatoriai ir piliečių bendruomenės. Bendras jų bruožas yra tai, kad jos formuojasi skirtingų ▌ mokslo disciplinų, technologinių sprendimų ir ekonomikos sektorių sankirtoje ir siūlo radikaliai naujus produktų, procesų, paslaugų ir verslo modelių derinius, taip pat gali atverti naujas rinkas visame pasaulyje. Taip pat bus paveikti kiti itin svarbūs sektoriai, pavyzdžiui, gamyba, finansinės paslaugos, transportas ar energetika.

Europa turi pažaboti tą bangą. Jos padėtis šiuo požiūriu yra puiki, nes naujoji banga ateina giliųjų technologijų srityse, į kurias Europa jau yra daug investavusi (ypač į bazines didelio poveikio technologijas), todėl turi tam tikrų konkurencinių pranašumų, susijusių su mokslu ir žiniomis, be kita ko, žmogiškųjų išteklių atžvilgiu, ir gali remtis glaudžiu viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimu (pvz., sveikatos priežiūros ar energetikos srityje).

Kad Europa galėtų būti šios naujos proveržio inovacijų bangos priešakyje, reikia išspręsti šiuos pagrindinius uždavinius:

▌

—

padidinti rizikos finansavimą, siekiant įveikti finansavimo spragas: Europos novatoriai kenčia dėl mažo rizikos finansavimo. Privatus rizikos kapitalas yra itin svarbus siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant proveržio inovacijas būtų sukurtos pasaulyje pirmaujančios bendrovės, tačiau Europoje jis sudaro mažiau nei ketvirtadalį JAV ir Azijoje surenkamų lėšų. Europa turi įveikti „mirties slėnius“, kuriuose idėjos ir inovacijos nepasiekia rinkos dėl atotrūkio tarp viešosios paramos ir privačiųjų investicijų, visų pirma didelės rizikos proveržio inovacijų, kurios turi būti remiamos ilgalaikėmis investicijomis, atveju;

—	palengvinti prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų, pagerinti mokslo rezultatų virsmą inovacijomis ir pagreitinti idėjų, technologijų ir talentų perdavimą iš mokslinių tyrimų bazės į startuolius ir pramonę;

—	toliau remti visų formų inovacijų, įskaitant į naudotojus ir vartotojus orientuotas paslaugas ir įtraukias socialines inovacijas, plėtojimą;

—	pagreitinti verslo pertvarką. Kalbant apie naujų technologijų diegimą ir plėtimą, Europos ekonomika atsilieka: 77 proc. naujų ir didelių MTTP įmonių yra JAV ar Azijoje, o tik 16 proc. yra įsikūrusios Europoje;

—

pagerinti ir supaprastinti Europos padėtį finansuojant ir remiant mokslinius tyrimus ir inovacijas: daugybė finansavimo šaltinių apsunkina novatorių padėtį. Įgyvendinant ES intervencines priemones turi būti bendradarbiaujama ir veikiama koordinuotai su kitomis viešosiomis ir privačiomis iniciatyvomis Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, kad būtų labiau sustiprinti ir suderinti paramos pajėgumai, vengiama veiklos dubliavimosi ir sukurta aplinka, kurioje bet kuris Europos novatorius galėtų lengvai orientuotis;

—

įveikti inovacijų ekosistemos susiskaidymą. Nors Europoje yra daugybė valdymo centrų, jie nėra gerai sujungti. Įmonės, turinčios tarptautinio augimo potencialą, privalo įveikti su nacionalinių rinkų susiskaidymą dėl kalbų, verslo kultūrų ir taisyklių įvairovės. ES turi atlikti tam tikrą vaidmenį remiant veiksmingą nacionalinių ir regioninių ekosistemų bendradarbiavimą, kad bendrovės, ypač MVĮ, galėtų susipažinti su geriausiomis žiniomis, ekspertine patirtimi ir naudotis geriausia infrastruktūra ir paslaugomis visoje Europoje. ES turi remti ekosistemų bendradarbiavimą, be kita ko, vykdydama reglamentavimą, kad būtų pagerintas skirtingų technologijų ir praktinių sprendimų sąveikumas.

Siekiant susidoroti su šia nauja pasauline proveržio inovacijų banga, ES teikiant paramą ▌ novatoriams būtina laikytis lankstaus, paprasto, vientiso ir pritaikyto požiūrio. Vykdant politiką, skirtą proveržio inovacijoms kurti ir naudoti ir įmonėms plėsti, turi būti drąsiai rizikuojama ir atsižvelgiama į pirmiau minėtus iššūkius, taip pat didinama susijusios inovacinės veiklos, kurią vykdo atskiros valstybės narės ar regionai , pridėtinė vertė.

Programos „Europos horizontas“ veiklos sritis „Novatoriška Europa“ yra skirta tam, kad kartu vykdant kitų sričių ES politiką, ypač programą „InvestEU“, būtų pasiekta tokių apčiuopiamų rezultatų. Ji grindžiama patirtimi, įgyta vykdant ankstesnes bendrąsias programas, visų pirma ▌ vykdant veiklą, susijusią su, pavyzdžiui, ateities ir besiformuojančiomis technologijomis (ABT ▌ ), projektu „Spartus inovacijų diegimas“ ir ▌ MVĮ priemone, tačiau taip pat su privačiais ir įmonių finansais (pvz., rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RPFP) pagal BP 7, iniciatyva „InnovFin“ pagal programą „Horizontas 2020“) – visa ši veikla sujungta ir racionalizuota pradėjus vykdyti 2018–2020 m. laikotarpio veiklą, susijusią su Europos inovacijų tarybos bandomąja iniciatyva.

Remiantis šia patirtimi, pagal šią veiklos sritį numatyta įsteigti Europos inovacijų tarybą (EIC) – ji daugiausia skatins proveržio ir ardomąsias technologijas ir inovacijas, ypač daug dėmesio skiriant rinkas kuriančioms inovacijoms, tačiau kartu taip pat remiant visų rūšių inovacijas, įskaitant inkrementines inovacijas, ypač MVĮ, įskaitant startuolius, ir, išskirtiniais atvejais, mažose vidutinės kapitalizacijos įmonėse, kurios turi spartaus veiklos plėtimo ES ir pasauliniu lygmeniu potencialą ir vykdo konkrečius tam skirtus veiksmus ir veiklą:

—	parama ateities ir besiformuojančių proveržio inovacijų , įskaitant giliųjų technologijų inovacijas ir netechnologines inovacijas, kūrimui;

—	finansavimo spragų mažinimas kuriant, diegiant ir plečiant rinkas kuriančias inovacijas;

—	privataus kapitalo ir investicijų pritraukimas;

—	ES inovacijų paramos poveikio ir matomumo didinimas.

Pagal šią veiklos sritį taip pat turi būti numatyta veikla, plėtojama vadovaujant Europos inovacijos ir technologijos institutui (EIT), visų pirma pasitelkiant jo žinių ir inovacijos bendrijas (ŽIB). Be to, turi būti užtikrinama sisteminga EIC ir EIT sinergija: novatoriškos įmonės, susijusios su EIT ŽIB, gali būti nukreiptos į EIC, kad būtų sukurta finansiškai dar nenaudingų inovacijų projektų grandinė, o EIC finansuojamoms didelį potencialą turinčioms novatoriškoms įmonėms, dar nedalyvaujančioms vienoje iš EIT ŽIB, gali būti pasiūlyta galimybė gauti šią papildomą paramą.

Nors EIC ir EIT ŽIB gali tiesiogiai remti ▌ inovacijas visoje ES , reikia toliau plėtoti ir tobulinti bendrą aplinką, kurioje ugdomos ir kuriamos Europos inovacijos: fundamentinių mokslinių tyrimų išvados yra rinkas kuriančių inovacijų pagrindas. Būtinos bendros Europos pastangos remti inovacijas visoje Europoje ir visais aspektais bei formomis, be kita ko, jei įmanoma, pasitelkiant papildomąją ES ir nacionalinę bei regioninę politiką (be kita ko, užtikrinant veiksmingą sinergiją su ERPF ir pažangiosios specializacijos strategijomis) ir išteklius. Šioje veiklos srityje numatoma:

—	atnaujinti ir sustiprinti koordinavimo ir bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis bei asocijuotosiomis šalimis, taip pat privačiomis iniciatyvomis mechanizmus, kad būtų remiami visi Europos inovacijų ekosistemų subjektai, be kita ko, regioniniu ir vietos lygmenimis .

—

▌

—

Be to, nuolat dedant pastangas didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų rizikos finansavimo pajėgumus Europoje ▌ , ši veiklos sritis bus glaudžiai susieta su programa „InvestEU“. Remiantis sėkminga patirtimi, sukaupta vykdant programas „Horizontas 2020“, „InnovFin“ ir EFSI, programa „InvestEU“ bus pagerinta prieiga prie rizikos finansavimo finansiškai naudingiems subjektams ir investuotojams.

1. EUROPOS INOVACIJŲ TARYBA (EIC)

1.1. Intervencijos sritys

EIC veikia vadovaudamasi šiais principais: aiški ES pridėtinė vertė, autonomija, gebėjimas prisiimti riziką, rezultatyvumas, efektyvumas, skaidrumas ir atskaitomybė. EIC veiks kaip vieno langelio principu veikianti įstaiga, atvira visų rūšių novatoriams – nuo atskirų asmenų iki universitetų, mokslinių tyrimų organizacijų ir įmonių (MVĮ, įskaitant startuolius, ir, išskirtiniais atvejais, mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių). Pagal įvairias schemas ji teiks paramą atskiriems paramos gavėjams ir daugiadalykiams konsorciumams.

EIC tikslai yra:

—	nustatyti, sukurti ir panaudoti visų rūšių didelės rizikos inovacijas, įskaitant inkrementines inovacijas, kuriomis ypač akcentuojamas proveržis, ardomąsias ir giliųjų technologijų inovacijas, kurios gali tapti rinkas kuriančiomis inovacijomis, ir

—	remti greitą novatoriškų įmonių, daugiausia MVĮ, įskaitant startuolius ir, išskirtiniais atvejais, mažas vidutinės kapitalizacijos įmones, veiklos plėtimą ES ir tarptautiniu lygmenimis, pradedant nuo idėjų iki rinkos.

Kai aktualu, EIC turėtų prisidėti prie veiklos, kuria remiama pagal kitas programos „Europos horizontas“ dalis, visų pirma pagal II veiklos sritį.

Europos inovacijų taryba pirmiausia bus kuriama vykdant dvi papildomas veiklos rūšis, t. y., pažangių mokslinių tyrimų programą „Pathfinder“, skirtą ankstyviems technologijų kūrimo etapams, ir programą „Accelerator“, skirtą inovacijų ir platinimo rinkoje veiksmams, įskaitant pasirengimo masinei prekybai etapą ir bendrovės augimą. Remiantis idėja pasiūlyti galimybę naudotis vieno langelio principu veikiančios įstaigos paslaugomis ir taikyti vieną bendrą procesą , kuriuo teikiama parama startuolių, MVĮ ir, išskirtiniais atvejais, mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių vykdomoms didelės rizikos inovacijoms , pagal programą „Accelerator“ bus visų pirma skiriama dviejų rūšių parama : daugiausia mišrus finansavimas (dotacijas derinant su investicijomis į nuosavą kapitalą ) ir dotacijos, vėliau neprivaloma tvarka teikiant paramą nuosavam kapitalui. Be to, pagal ją taip pat bus užtikrinama prieiga prie paskolų ir garantijų, visų pirma teikiamų pagal programą „InvestEU“.

Šiems dviejų papildomųjų rūšių veiksmams bus būdingos bendros savybės. Jais:

—	bus remiamos didelės rizikos inovacijos, kurių atveju rizikos – finansinės, technologinės / mokslinės, rinkos ir (arba) reguliavimo rizikos – negali prisiimti vien tik rinka arba rizikos dar negalima remti finansinėmis priemonėmis pagal programą „InvestEU“;

—	daugiausia dėmesio bus skiriama proveržio ir (arba) giliųjų technologijų didelės rizikos inovacijoms , kartu taip pat remiant kitų formų inovacijas, įskaitant inkrementines inovacijas, kurios gali sukurti naujas rinkas arba prisidėti sprendžiant pasaulinius uždavinius ;

—

jie bus vykdomi daugiausia laikantis principo „iš apačios į viršų“, bus atviri visų mokslo sričių, visų sektorių technologijų ir taikomųjų programų inovacijoms, kartu sudarant sąlygas tikslinei paramai, skiriamai atsirandančioms proveržio, rinkų kūrimo ir ( arba ) giliosioms technologijoms, kurių svarba , kiek tai susiję su ekonominiu ir (arba) socialiniu poveikiu, gali būti strateginė. Komisijos tarnybos įvertins tokį galimą strateginį poveikį remdamosi nepriklausomų ekspertų, EIC programų vadovų ir, kai tinkama, EIC patariamosios valdybos rekomendacijomis;

—	bus skatinamos įvairias mokslines, technologines (pvz., derinant fizinius ir skaitmeninius aspektus) sritis ir sektorius apimančios inovacijos;

—	bus orientuoti į novatorius, supaprastinant procedūras ir administracinius reikalavimus, naudojantis pokalbiais, kad būtų lengviau įvertinti paraiškas, ir užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami greitai;

▌

—	jie bus įgyvendinami siekiant gerokai patobulinti Europos inovacijų ekosistemą;

—

▌ bus valdomi iniciatyviai, taikant tarpines reikšmes arba kitus iš anksto nustatytus kriterijus , pagal kuriuos būtų galima įvertinti pažangą, ir numatant galimybę, atlikus išsamų įvertinimą, galbūt pasitelkiant nepriklausomus ekspertus, prireikus perorientuoti projektus , pakeisti jų tvarkaraštį arba juos nutraukti .

Be finansinės paramos, novatoriai turės galimybę naudotis Europos inovacijų tarybos verslo konsultacinėmis paslaugomis, orientuotomis į projektų instruktavimą, konsultavimą ir techninę pagalbą, ir sujungiančiomis novatorius su bendraminčiais, pramonės partneriais bei investuotojais. Novatoriai taip pat turės lengvesnę prieigą prie ekspertinės patirties, infrastruktūros (įskaitant inovacijų centrus (17) ir atvirąsias inovacijų bandymų terpes ) ir partnerių, kiek tai susiję su visoje ES remiama veikla, įskaitant EIT veiklą, kuri vykdoma visų pirma pasitelkiant jos žinių ir inovacijos bendrijas. Komisija užtikrins nenutrūkstamą EIT bei EIC veiklos ir programos „InvestEU“ tęstinumą, kad būtų užtikrintas papildomumas ir sinergija.

Kad būtų galima sustiprinti Europos inovacijų ekosistemą, ypač daug dėmesio bus skiriama tam, kad būtų užtikrintas tinkamas ir veiksmingas papildomumas su atskiromis ar jungtinėmis valstybių narių arba tarpregionionėmis iniciatyvomis, taip pat ir per Europos partnerystę.

1.1.1. Pažangių mokslinių tyrimų programa „Pathfinder“

Pagal programą „Pathfinder“ bus teikiamos dotacijos didelės rizikos pažangiesiems projektams, kuriuos vykdant nagrinėjamos naujos ir giliųjų technologijų sritys siekiant išvystyti potencialiai radikalias novatoriškas ateities technologijas ir naujas rinkos galimybes. Visa tai sujungiant į vieną bendrą modelį, kuriam bus taikomi unikalūs kriterijai, ji bus grindžiama Ateities ir besiformuojančios technologijos (ABT) schemomis, kurios remiamos pagal 7 bendrąją programą ir programą „Horizontas 2020“, įskaitant programos „Horizontas 2020“ ABT inovacijų platformą ir „Horizontas 2020“ MVĮ priemonių 1 etapą.

Programos „Pathfinder“ bendrasis tikslas – ugdyti potencialiai rinkas kuriančias inovacijas, atsirandančias dėl proveržio ▌idėjų, ir užtikrinti, kad jos pasiektų demonstracinį etapą arba kad jomis remiantis būtų plėtojami verslo atvejai ar strategijos, kurie būtų toliau įgyvendinami pagal programą „Accelerator“ ar bet kokį kitą diegimo rinkoje sprendimą. Tuo tikslu pagal programą „Pathfinder“ ▌bus remiami ankstyviausi mokslinių ir technologinių tyrimų ir plėtros etapai, įskaitant koncepcijos pagrindimą ir technologijų patvirtinimo prototipus.

Kad programa „Pathfinder“ būtų visiškai atvira įvairių sričių tyrinėjimams, įžvalgumo galimybėms ir netikėtoms idėjoms, koncepcijoms ir atradimams, ji bus daugiausia įgyvendinama pagal nuolatinį ir konkurencingą atvirą kvietimą teikti pasiūlymus, nustačius galutinius terminus pagal principą „iš apačios į viršų“ teikiamiems pasiūlymams. Vykdant programą „Pathfinder“ bus išlaikytas jos iš esmės principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas pobūdis, tačiau pagal ją taip pat bus numatyta konkurencingų uždavinių, padėsiančių suformuluoti pagrindinius strateginius tikslus (18), skatinančius giliosiomis technologijomis grindžiamas idėjas ir radikalų mąstymą. Šių uždavinių temos bus nustatytos darbo programose. Pasirinktų projektų perorientavimas į teminius arba objektyvius portfelius leis nustatyti kritinę pastangų masę ir struktūrizuoti naujas tarpdalykines mokslinių tyrimų bendruomenes.

Šie pasirinktų projektų rinkiniai ▌ bus toliau plėtojami ir tobulinami vadovaujantis kartu su jų novatoriais parengta vizija, tačiau jais bus pasidalyta ir su visa mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomene. Programos „Pathfinder“ perėjimo veikla bus įgyvendinama siekiant padėti tyrėjams ir novatoriams plėtoti komercinio vystymo perspektyvas, pavyzdžiui, demonstracinę veiklą ir galimybių studijas, kad būtų galima įvertinti galimus verslo atvejus, ir remti atžalinių įmonių ir startuolių steigimą. Ši programos „Pathfinder“ perėjimo veikla gali apimti ir papildomas dotacijas, skirtas papildyti arba išplėsti ankstesnių ir tęsiamų veiksmų aprėptį, pritraukti naujų partnerių, sudaryti sąlygas bendradarbiavimui viename projektų rinkinyje ir plėtoti savo daugiadalykę bendruomenę.

Programa „Pathfinder“ bus atvira visų rūšių novatoriams, nuo atskirų asmenų iki universitetų, mokslinių tyrimų organizacijų ir įmonių, ypač startuolių ir MVĮ, ir ją vykdant daug dėmesio bus skiriama daugiadalykiams konsorciumams . Atskiro paramos gavėjo projektuose nebus leidžiama dalyvauti vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir didesnėms įmonėms. Programa „Pathfinder“ bus įgyvendinama daugiausia vykdant bendradarbiavimu grindžiamus mokslinius tyrimus ir glaudžiai koordinuojant veiksmus, kai vykdomos kitos programos „Europos horizontas“ dalys, visų pirma su Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT), programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ (MSCA), Europos ekosistemos pagal III veiklos sritį ir Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) žinių ir inovacijos bendrijų (ŽIB) veikla siekiant identifikuoti radikalias naujas idėjas ir koncepcijas, turinčias proveržio potencialą .

1.1.2. „Accelerator“

Pereinant nuo vėlyvo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos etapo prie didelės rizikos (19) (todėl jos nėra finansiškai naudingos ar patrauklios investuotojams) proveržio ir rinkas kuriančių inovacijų diegimo rinkoje, galimybė gauti privatų ir įmonių finansavimą tebėra nedidelė. Siekiant įveikti „mirties slėnį“ bet kurios rūšies didelės rizikos inovacijų, įkaitant visų pirma proveržio ir giliųjų technologijų inovacijas, kurios yra itin svarbios Europos augimui ateityje, atveju viešajai paramai turi būti pradėtas taikyti iš esmės naujas požiūris. Jei rinka nesuteikia perspektyvių finansinių sprendimų, teikiant viešąją paramą turėtų būti numatytas konkretus rizikos pasidalijimo mechanizmas, kuris prisiimtų didesnę, o gal net visą pradinę riziką, susijusią su galimomis rinkas kuriančiomis proveržio inovacijomis, kad būtų pritraukti alternatyvūs privatūs investuotojai antrame etape, kai plėtojama veikla ir mažėja rizika , kol novatorišką projektą vykdanti įmonė tampa finansiškai naudinga .

Todėl pagal programą „Accelerator“ bus teikiama finansinė parama MVĮ, įskaitant startuolius, ir ▌, išskirtiniais atvejais, mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, siekiančioms kurti ir diegti savo proveržio inovacijas ES ir tarptautinėse rinkose ir sparčiai plėsti veiklą. Tuo tikslu joje bus remiamasi patirtimi, įgyta įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ MVĮ priemonės 2 ir 3 etapus ir programos „Horizontas 2020“ iniciatyvą „InnovFin“, be kita ko, įtraukiant komponentus, kurie nėra dotacijos, ir gebėjimą remti didesnes ir ilgiau teikiamas investicijas.

Pagal programą „Accelerator“ parama turi būti daugiausia teikiama EIC mišraus finansavimo , taip pat dotacijų ir nuosavo kapitalo forma . EIC mišrus finansavimas yra toks derinys:

—	dotacija arba grąžintinas avansas (20), siekiant padengti inovacijų veiklos išlaidas.

—

parama investicijoms į nuosavą kapitalą (21) arba kitokios grąžintinos formos (paskolos, garantijos ir kt.) , kad inovacijų veikla būtų susieta su veiksmingu diegimu rinkoje, įskaitant veiklos plėtimą, tokiu būdu, kad nebūtų išstumtos privačiosios investicijos arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Jeigu projektas laikomas finansiškai naudingu nuo pat jo atrinkimo (išsamus patikrinimas) arba jeigu rizikos lygis pakankamai sumažintas, atrinktai / remiamai įmonei bus suteikta prieiga prie skolų finansavimo (pvz., paskolų ar garantijų ) ir prie nuosavo kapitalo finansavimo, teikiamo pagal programą „InvestEU“.

Mišri finansinė parama bus teikiama per vieną procesą ir vienu sprendimu, suteikiant remiamam novatoriui bendrą visuotinį įsipareigojimą dėl finansinių išteklių, apimančių įvairius inovacijų etapus iki diegimo rinkoje, įskaitant pasirengimo masinei prekybai etapą. Visiškai įgyvendinus suteiktą paramą bus taikomos tarpinės reikšmės ir atliekama peržiūra. Finansavimo derinys ir apimtis bus pritaikyti prie įmonės poreikių, jos dydžio ir veiklos etapo, technologijų / inovacijų pobūdžio ir inovacijų ciklo trukmės. Jis padengs finansavimo poreikius, kol bus pakeistas alternatyviais investicijų šaltiniais.

Pagal EIC programą „Accelerator“ taip pat bus teikiama parama kaip dotacijos MVĮ, įskaitant startuolius, kurie siekia vėliau plėsti veiklą, kad jie diegtų įvairių rūšių inovacijas – nuo inkrementinių inovacijų iki proveržio ir ardomųjų inovacijų.

Ši parama bus teikiama paskelbus tokį patį nuolat atvirą ir pagal principą „iš apačios į viršų“ parengtą kvietimą teikti pasiūlymus, koks yra naudojamas teikiant paramą mišraus finansavimo forma. Programos „Europos horizontas“ taikymo laikotarpiu EIC parama tik dotacijų forma, neviršijanti 2,5 mln. EUR, startuoliui arba MVĮ gali būti suteikta tik vieną kartą. Pasiūlymuose turi būti pateikta išsami informacija apie pareiškėjo pajėgumus plėsti veiklą.

Projektams, kuriems buvo suteikta parama tik dotacijų forma, pagal programą „Accelerator“ gali būti vėliau paramos gavėjų prašymu suteikta finansinė parama (pvz., tik parama nuosavam kapitalui) pasitelkiant jos specialiosios paskirties įmonę (SPĮ), atsižvelgiant į šios įmonės atliekamo išsamaus patikrinimo rezultatus.

Kai pagal atrinktus projektus vykdomai mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai teikiama parama kaip dotacijų komponentas, ta veikla gali būti vykdoma bendradarbiaujant su viešojo ar privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų organizacijomis, pavyzdžiui, naudojant subrangą, siekiant užtikrinti, kad paramos gavėjai turėtų kuo geresnę prieigą prie techninės ir verslo ekspertinės patirties. Paramos gavėjui tai sudarys sąlygas vystytis remiantis tvirtu pagrindu – visoje Europoje turimomis žiniomis, ekspertine patirtimi ir joje esamomis ekosistemomis.

Jei bus sumažinta įvairių rūšių rizika ( finansinė, mokslinė / technologinė, rinkos, valdymo, reguliavimo ir kt.), tikimasi, kad santykinė kompensuojamo išankstinio komponento svarba didės.

Nors ES gali pati viena prisiimti pradinę pasirinktų inovacijų ir diegimo rinkoje veiksmų riziką, bus siekiama ją mažinti ir skatinti bendrą investavimą iš alternatyvių šaltinių ir netgi pakaitinių investuotojų nuo pat atitinkamo veiksmo pradžios ir jį toliau plėtojant. Tokiu atveju dėl bendro investavimo tikslų ▌ ir tvarkaraščio bus susitarta su bendro investavimo dalininku (-ais) ir paramos gavėjais / remiamomis įmonėmis .

Programa „Accelerator“ bus daugiausia vykdoma paskelbus nuolat atvirą ir pagal principą „iš apačios į viršų“ parengtą kvietimą teikti pasiūlymus (nustačius galutinius terminus) , orientuotą į MVĮ, įskaitant startuolius, ir, išskirtiniais atvejais, mažas vidutinės kapitalizacijos įmones, įskaitant jaunus novatorius ir novatores moteris , kurie šiose įmonėse valdo arba turi svarbiausius įgūdžius . Šis atviras ir pagal principą „iš apačios į viršų“ parengtas kvietimas teikti pasiūlymus gali būti papildytas tiksline parama atsirandančioms proveržio , rinkas kuriančioms ir (arba) giliųjų technologijų inovacijoms, kurių svarba , kiek tai susiję su ekonominiu ir (arba) socialiniu poveikiu, gali būti strateginė , kartu išlaikant iš esmės principu „iš apačios į viršų“ grindžiamą programos „Accelerator“ pobūdį. Šios tikslinės paramos temos bus apibūdintos darbo programose. Pasiūlymus taip pat galės teikti investuotojai, įskaitant viešąsias inovacijų agentūras, tačiau parama turi būti skiriama tiesiogiai įmonei , vykdančiai novatorišką projektą, kuriuo jie yra suinteresuoti .

Programa „Accelerator“ taip pat suteiks galimybę įsisavinti ▌inovacijas, kylančias iš pagal programą „Pathfinder“ remiamų projektų ▌ir kitų ES bendrųjų programų (22) veiklos sričių, kad būtų remiamas jų patekimas į rinką. Tokie projektai, remiami pagal kitas programos „Europos horizontas“ ir taip pat ankstesnių bendrųjų programų veiklos sritis, bus nustatomi remiantis atitinkamomis metodikomis, pavyzdžiui, „Inovacijų radaru“.

Be to, siekiant plėsti veiklą ir laikantis Reglamento [Bendrosios programos] 43 straipsnio 5 dalies a punkto, atlikus pirminį vertinimą, sėkmingi pasiūlymai pagal reikalavimus atitinkančias nacionalines arba regionines programas taip pat galėtų būti įtraukti į programos „Accelerator“ vertinimo etapą laikantis visų šių nuoseklių sąlygų:

a)	glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija nuodugniai įvertins reikalavimus atitinkančias nacionalines arba regionines programas, kad nustatytų tokios sistemos poreikį. Šio vertinimo rezultatai bus paskelbti Dalyvių portale ir reguliariai atnaujinami;

remiantis šio vertinimo rezultatais, pagal pirmąją programos „Europos horizontas“ darbo programą bus pradėtas bandomasis projektas. Vykdant šį bandomąjį projektą turi būti tenkinamos šios sąlygos:

—	Komisija patvirtina, kad nacionalinės arba regioninės vertinimo procedūros atitinka kriterijus, įtrauktus į programos „Europos horizontas“ darbo programą;

—

Komisija užtikrina, kad vertinant pagal EIC programą „Accelerator“ pateiktus pasiūlymus būtų taikomos vienodos sąlygos kaip ir kitų pasiūlymų atveju. Visų pirma visų reikalavimus atitinkančių pasiūlymų atveju turi būti sėkmingai atliktas visiškai vienodomis sąlygomis vykdomas atrankos testas, kurio metu įvyks asmeninis pokalbis su komisija, sudaryta iš nepriklausomų išorės ekspertų.

1.1.3. Papildoma Europos inovacijų tarybos veikla

Be to, EIC taip pat įgyvendins:

—

labai rekomenduojamas visiems atrinktiems startuoliams bei MVĮ ir, išskirtiniais atvejais, mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, nors ir neprivalomas, EIC verslo spartinimo paslaugas, remiant veiklą ir veiksmus pagal programas „Pathfinder“ ir „Accelerator“. Tikslas – sujungti EIC remiamų novatorių bendruomenę, įskaitant finansuojamą pažangumo ženklą, su investuotojais, partneriais ir viešaisiais pirkėjais. Taip bus teikiamos įvairios konsultavimo ir mentorystės paslaugos, papildant EIC veiksmus. Taip novatoriams bus suteikta prieiga prie tarptautinių potencialių partnerių tinklų, įskaitant pramonės įmones, siekiant papildyti vertės grandinę arba sukurti rinkos galimybes ir rasti investuotojų bei kitų privačių ar įmonių finansavimo šaltinių. Veikla apims tiesioginius renginius (pvz., tarpininkavimo renginius, pristatymo sesijas), tačiau taip pat suderinamų platformų kūrimą arba tokių esamų platformų naudojimą, palaikant glaudų ryšį su finansiniais tarpininkais, kurie remiami pagal programą „InvestEU“, ir su EIB grupe. Vykdant šią veiklą taip pat bus skatinami tarpusavio mainai, kaip mokymosi šaltinis novatoriškoje ekosistemoje, ypač tinkamai naudojantis EIC valdybos narių ir EIC stipendiatų kompetencija;

—	EIC stipendiją, siekiant pagerbti ES pirmaujančius novatorius. Ją skirs Komisija, remdamasi aukšto lygio patariamosios valdybos rekomendacijomis, kad jie būtų pripažinti inovacijų ambasadoriais;

—

EIC konkursus, t. y. skatinamuosius apdovanojimus, siekiant padėti kurti naujus pasaulinių uždavinių sprendimus, įtraukti naujus dalyvius ir kurti naujas bendruomenes. Tarp kitų EIC ▌apdovanojimų bus „iCapital“, Inovacijų klimato srityje apdovanojimas, Socialinių inovacijų skatinamasis apdovanojimas ir Moterų novatorių apdovanojimas (23). Jos apdovanojimų rengimas bus susietas su EIC ir su kitomis ES bendrosios programos dalimis, įskaitant misijas, taip pat su kitomis atitinkamomis finansavimo įstaigomis. Bus nagrinėjamos galimybės bendradarbiauti su organizacijomis , kurios gali suteikti papildomą paramą (pvz., įmonėmis, universitetais, mokslinių tyrimų organizacijomis, verslo akseleratoriais, labdaros organizacijomis ir fondais).

—

EIC novatoriškus viešuosius pirkimus, siekiant įsigyti prototipus arba parengti pirmąją pirkimo programą, pagal kurią nacionaliniams, regioniniams arba vietos viešiesiems subjektams , jeigu įmanoma –veikiantiems kartu, būtų sudarytos palankesnės sąlygos išbandyti ir įsigyti novatoriškas technologijas prieš jų patekimą į rinką.

1.2. Įgyvendinimas

Kad būtų atspindėtas į novatorius orientuotas požiūris ir naujoviški veiksmai, įgyvendinant EIC būtina įdiegti konkrečias valdymo funkcijas ▌.

1.2.1. Europos inovacijų tarybos valdyba

EIC aukšto lygio patariamoji valdyba (toliau – EIC valdyba) turės padėti Komisijai įgyvendinti EIC veiklą. EIC valdyba ne tik konsultuos EIC darbo programų klausimais, bet ir turės atlikti aktyvų vaidmenį konsultuojant projektų atrankos proceso ir valdymo bei tolesnių veiksmų klausimais. Jai bus suteikta komunikacijos funkcija, o jos nariai atliks ambasadorių vaidmenį padedant skatinti inovacijas visoje ES. Komunikacijos kanalai apims dalyvavimą pagrindiniuose inovacijų renginiuose, socialinę žiniasklaidą, EIC novatorių bendruomenės steigimą, bendradarbiavimą su pagrindinėmis žiniasklaidos priemonėmis sutelkiant dėmesį į inovacijas, bendrus renginius su inkubatoriais ir spartinimo centrais.

EIC valdyba turės teikti Komisijai rekomendacijas dėl inovacijų tendencijų ar iniciatyvų, kurių reikia norint sustiprinti ir skatinti ES inovacijų ekosistemą, įskaitant galimas reguliavimo kliūtis. EIC valdybos rekomendacijose taip pat turės būti nurodytos besiformuojančios inovacijų sritys, į kurias greičiausiai reikės atsižvelgti vykdant veiklą pagal veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ ir misijų veiklą. Tikimasi, kad tokiu būdu , koordinuojant veiksmus su atitinkamos sudėties programos komitetu, EIC valdyba prisidės prie bendro programos „Europos horizontas“ nuoseklumo.

Remdamasi EIC valdybos rekomendacijomis, Komisija:

—

prieš paskelbiant kvietimus teikti pasiūlymus suteiks potencialiems pareiškėjams išsamią informaciją, apimančią:

—	įvairių paramos schemų reikalavimus;

—	informaciją apie tai, kaip bus teikiama ir įgyvendinama siūlomų formų (mišrus finansavimas, dotacija, nuosavas kapitalas, paskola ir garantija) finansinė parama;

—	aiškią tikslinių grupių ir jų skirtingų poreikių diferenciaciją vadovaujantis EIC schemomis;

—	inovacijų tikslų, kiek tai susiję su produktu, procesu, rinkodara ir paslaugomis, apibrėžtį;

—

organizuos patikimą EIC schemų įgyvendinimo stebėseną, siekiant užtikrinti, kad būtų greitai mokomasi, kaip formuoti politiką, ir plėtoti inovacijų modelius. Šiuo tikslu bus atrinkti ir įgyvendinami rodikliai, pagal kuriuos bus vertinamos numatytos ir užtikrintos inovacijos, kiek tai susiję su produktu, procesu, rinkodara ir paslaugomis;

—	užtikrins EIC ir EIT tarpusavio papildomumą ir bendradarbiavimą, kad būtų išvengta dubliavimosi;

—	platins išsamią informaciją apie esamas priemones, kuriomis siekiama pritraukti rizikos kapitalo investuotojus ypač rizikingų projektų atveju.

1.2.2. EIC programos valdytojai

Komisija laikysis iniciatyvaus požiūrio į didelės rizikos projektų valdymą, naudodamasi prieiga prie reikiamos ekspertinės patirties.

Komisija paskirs keletą laikinųjų EIC programų vadovų, kad jie padėtų EIC rengti verslu bei technologijomis pagrįstą viziją ir veiklos gaires. Programos komitetas bus informuojamas apie tokių asmenų paskyrimą.

Programų vadovai bus skiriami iš įvairių sričių, įskaitant įmones, universitetus, nacionalines laboratorijas ir mokslinių tyrimų centrus. Jie atsineš žinių bagažą iš asmeninės patirties ir darbinės patirties atitinkamoje srityje. Jie bus pripažinti lyderiai, valdę daugiadalykes mokslinių tyrimų grupes arba vadovavę didelėms institucinėms programoms, ir žinos, kaip svarbu nedelsiant, kūrybingai ir plačiai perteikti savo vizijas. Galiausiai jie turės patirties svarbių biudžetų priežiūros srityje, o tam reikalingas atsakomybės jausmas.

Numatoma, kad programų vadovai padidins EIC finansavimo poveikį skatindami „aktyvaus valdymo“ kultūrą, tvirtas technologines žinias derinant su praktiniu požiūriu, pagal kurį rinkinio ir projektų lygmenimis būtų rengiami vizija pagrįsti biudžetai, nustatomi tvarkaraščiai ir tarpinės reikšmės, kuriuos EIC projektai turi atitikti, kad gautų tolesnį finansavimą.

Visų pirma programų vadovai prižiūri, kaip įgyvendinami kvietimai teikti pasiūlymus pagal programas „Pathfinder“ ir „Accelarator“ , ir teikia nuomones ekspertinio vertinimo ▌komitetams, remdamiesi aiškiais ir teisingais kriterijais ir siekdami, kad būtų parengtas nuoseklus strateginis projektų rinkinys, kuris, tikėtina, iš esmės prisidės prie potencialių visuomeninių ar ekonominių rinkas kuriančių inovacijų atsiradimo.

Programų vadovai turės prižiūrėti programos „Pathfinder“ projektų rinkinius, kartu su paramos gavėjais plėtodami bendrą viziją ir bendrą strateginį požiūrį, kurio laikantis atsirastų kritinė pastangų masė. Šiuo tikslu bus stiprinamos naujos, neseniai sukurtos mokslinių tyrimų sritys, taip pat kuriamos ir struktūrizuojamos naujos bendruomenės, kad pažangios proveržio idėjos būtų išplėtotos į tikras ir brandžias rinkas kuriančias inovacijas. Programų vadovai vykdys perėjimo veiklą, toliau plėtodami projektų rinkinį, įtraukiant atitinkamą papildomą veiklą ir partnerius, ir atidžiai stebėdami galimas atžalines įmones ir startuolius.

Kad būtų suteikta daugiau lankstumo, programų vadovai atitinkamais intervalais peržiūrės programų „Pathfinder“ ir „Accelerator“ projektus kiekvienos tarpinės reikšmės arba iš anksto nustatytų kriterijų atveju, priklausomai nuo to, kaip plėtojamas atitinkamas projektas, siekdami įvertinti, ar jie turėtų būti tęsiami, perorientuojami ar nutraukiami pagal nustatytus projektų valdymo metodus ir procedūras. Kai aktualu, tokiuose vertinimuose gali dalyvauti nepriklausomi išorės ekspertai. Laikydamasi Tarnybos nuostatų Komisija užtikrins, kad programų vadovams vykdant visas savo užduotis nekiltų interesų konfliktų ir nebūtų pažeistas konfidencialumas.

Atsižvelgiant į tai, kad atitinkamiems veiksmams būdinga didelė rizika, numatoma, kad daug projektų nepasieks baigiamojo etapo. Nutraukus tokius projektus panaikintas biudžetas bus naudojamas kitiems EIC veiksmams remti ; apie tai turi būti laiku pranešama programos komitetui .

1.2.3. Europos inovacijų tarybos mišraus finansavimo įgyvendinimas

Komisija administruos visus programos „Accelerator“ projektų veiklos elementus, įskaitant dotacijas ar kitų formų negrąžintiną paramą.

EIC mišraus finansavimo valdymo tikslu Komisija turi įsteigti specialiosios paskirties įmonę (EIC SPĮ).

Komisija turi siekti užtikrinti kitų viešojo ir privačiojo sektorių investuotojų dalyvavimą. Kai tai neįmanoma pradiniame kūrimo etape, specialiosios paskirties įmonė bus struktūrizuota taip, kad ji galėtų pritraukti kitus viešojo ar privačiojo sektorių investuotojus siekiant padidinti Sąjungos įnašo sverto poveikį.

Komisija patvirtins EIC SPĮ investavimo strategiją . EIC SPĮ turi nustatyti ir įgyvendinti su jos dalyvavimu valdant įmonės kapitalą susijusią pasitraukimo strategiją, kurioje bus numatyta galimybė pasiūlyti perkelti investavimo operaciją (jos dalį) įgyvendinantiesiems partneriams, remiamiems pagal programą „InvestEU“, kai tinkama ir kai vykdomos operacijos, kurių rizika buvo pakankamai sumažinta ir todėl jos atitinka Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies kriterijus. Programos komitetas bus atitinkamai informuojamas.

EIC SPĮ atliks išsamų patikrinimą ir derėsis dėl techninių kiekvienos investicijos sąlygų, laikydamasi papildomumo ir interesų konfliktų su kita įmonių, į kurias investuojama, ir kitų partnerių veikla prevencijos principų. EIC SPĮ iniciatyviai pritrauks viešąsias ir (arba) privačiąsias investicijas į atskiras programos „Accelerator“ operacijas.

2. EUROPOS INOVACIJŲ EKOSISTEMOS

2.1. Loginis pagrindas

Siekdama visapusiškai išnaudoti inovacijų potencialą, įtraukiant tyrėjus, verslininkus, pramonės atstovus ir plačiąją visuomenę, ES kartu su valstybėmis narėmis turi pagerinti aplinką, kurioje inovacijos galėtų klestėti visais lygmenimis. Tai reiškia, kad bus padedama kurti veiksmingą inovacijų ekosistemą ES lygmeniu ir skatinamas nacionalinių, regioninių ir vietos inovacijų ekosistemų bendradarbiavimas, tinklaveika ir keitimasis idėjomis bei žiniomis, šių sistemų atveju plėtojami atvirieji inovacijų procesai organizacijose, taip pat finansavimas ir įgūdžiai , kad būtų remiamos visų rūšių inovacijos, pasiekti visi novatoriai visoje ES ir jiems būtų suteikta tinkama parama .

ES ir valstybės narės taip pat turi siekti plėtoti ekosistemas, kuriomis būtų remiamos ne tik inovacijos privačiose įmonėse, bet ir socialinės inovacijos bei viešojo sektoriaus inovacijos. Iš tiesų, valdžios sektorius turi diegti inovacijas ir atsinaujinti, kad galėtų palaikyti reglamentavimo ir valdymo pokyčius, kurie būtini norint remti inovacijų, įskaitant naujas technologijas, diegimą dideliu mastu ir atsižvelgti į tai, kad visuomenė vis labiau reikalauja, kad paslaugos būtų teikiamos veiksmingiau ir efektyviau. Socialinės inovacijos yra itin svarbios norint padidinti mūsų šalių visuomenės gerovę.

Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, veikla bus vykdoma taip, kad būtų papildyti EIC nustatytų rūšių veiksmai ir būtų užtikrinta sinergija su jais, taip pat su EIT veikla, pagal kitas programos „Europos horizontas“ veiklos sritis vykdoma veikla ir valstybių narių bei asocijuotųjų šalių vykdoma veikla, be to, pagal privačias iniciatyvas vykdoma veikla.

2.2. Intervencijos sritys

Pirmiausia Komisija organizuos valstybių narių ir asocijuotų šalių valdžios institucijų ir įstaigų, atsakingų už ▌inovacijų politiką ir programas, EIC forumą, kad būtų skatinamas veiksmų koordinavimas ir dialogas dėl ES inovacijų ekosistemos vystymo. EIC valdyba ir EIT valdyba taip pat bus įtrauktos. Šiame Europos inovacijų tarybos forume Komisija:

—

aptars inovacijoms palankaus reglamentavimo vystymą nuolat taikant inovacijų principą (24) ir kuriant novatoriškus viešųjų pirkimų metodus, įskaitant Inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų priemonės, kuria būtų skatinamos inovacijos, plėtojimą ir tobulinimą. Viešojo sektoriaus inovacijų stebėjimo centras taip pat toliau rems vyriausybės vidaus inovacijų pastangas, kartu taikant atnaujintą politikos rėmimo priemonę;

—	skatins mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių suderinimą su ES pastangomis įtvirtinti atvirą kapitalo srautų ir investicijų rinką, pavyzdžiui, esminių pagrindinių sąlygų, palankių inovacijoms pagal kapitalo rinkų sąjungą, rengimą;

—

geriau suderins nacionalines bei regionines inovacijų programas ir pagal programą „Europos horizontas“ vykdomą inovacijų veiklą, įskaitant visų pirma EIC ir EIT veiklą , kad būtų skatinama veiklos sinergija ir išvengta dubliavimosi, dalijantis duomenimis apie programas ir jų įgyvendinimą, išteklius ir patirtį, technologijų ir inovacijų tendencijų analizę bei stebėseną, sujungiant atitinkamas novatorių bendruomenes;

—

sukurs bendrą komunikacijos strategiją dėl inovacijų ES. Ja bus siekiama skatinti ES talentingiausius novatorius, verslininkus, ypač jaunus, MVĮ ir startuolius visoje ES. Joje bus akcentuojama ES pridėtinė vertė, kurią ES piliečiams gali suteikti techniniai, netechniniai ir socialiniai novatoriai, išplėtodami savo idėją / viziją ir paverčiantys ją klestinčiu verslu (socialinė vertė / poveikis, darbo vietos ir ekonomikos augimas, visuomenės pažanga).

▌

Be to, ES , užtikrindama sinergiją su kita pagal programą „Europos horizontas“ vykdoma veikla, įskaitant EIC ir EIT veiklą, ir su regioninėmis pažangiosios specializacijos strategijomis :

—

skatins ir bendrai finansuos bendras inovacijų programas, kurias valdo institucijos, atsakingos už viešąją nacionalinę, regioninę ar vietos inovacijų politiką ir programas, su kuriomis gali būti siejami privatūs subjektai, remiantys inovacijas ir novatorius. Tokios į paklausą orientuotos bendros programos gali būti skirtos, be kita ko, ankstyvajam etapui ir galimybių studijoms remti, akademinės bendruomenės ir įmonių bendradarbiavimui, aukštųjų technologijų MVĮ bendradarbiaujamiesiems moksliniams tyrimams, technologijų ir žinių perdavimui remti, MVĮ tarptautinimui, rinkos analizei ir plėtojimui, žemųjų technologijų MVĮ skaitmeninimui, pagal jas gali būti remiamas atvirosios inovacijų infrastruktūros, pavyzdžiui, bandomųjų projektų, parodomųjų įrenginių, gamybos laboratorijų ir bandymų terpių, plėtojimas ir sujungimas, finansinės priemonės, skirtoms rinkos etapui artimai inovacijų veiklai ar diegimui rinkoje, socialinės inovacijos. Jos taip pat gali apimti bendras viešųjų pirkimų iniciatyvas, suteikiančias galimybę komercializuoti inovacijas viešajame sektoriuje, visų pirma remiant naujos politikos kūrimą. Tai galėtų būti ypač veiksminga skatinant inovacijas viešųjų paslaugų srityse ir suteikiant rinkos galimybes Europos novatoriams;

—

taip pat rems bendras mentorystės, instruktavimo, techninės pagalbos ir kitų paslaugų programas, kurias novatoriams teikia netoli įsikūrę tinklai, tokie kaip nacionaliniai informacijos centrai , Europos įmonių tinklas (EEN), veiksmų grupės, visos Europos platformos, pavyzdžiui, „Startup Europe“, regioniniai ar vietos viešieji ir privatūs inovacijų diegimo subjektai, ypač inkubatoriai ir inovacijų centrai – jie net galėtų būti tarpusavyje susieti, kad būtų skatinamos novatorių partnerystės. Parama taip pat gali būti skiriama socialiniams emociniams inovacijų įgūdžiams skatinti, be kita ko, teikiama profesinių įstaigų tinklams, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos inovacijos ir technologijos institutu ir jo ŽIB ;

—	gerins duomenis ir žinias apie paramą inovacijoms, įskaitant paramos schemų planavimą, dalijimosi duomenimis platformų kūrimą, lyginamąją analizę ir paramos schemų vertinimą;

ES taip pat inicijuos veiksmus, reikalingus siekiant toliau stebėti ir ugdyti bendrą inovacijų aplinką ir inovacijų valdymo pajėgumus Europoje.

Ekosistemų rėmimo veiklą vykdys Komisija, o vertinimo procesą padės atlikti vykdomosios įstaigos.

▌

DALIS „DALYVIŲ SKAIČIAUS DIDINIMAS IR EUROPOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ ERDVĖS STIPRINIMAS“

Pagal šią programos dalį vykdomos konkrečios priemonės, kuriomis remiamas dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas. Ja taip pat siekiama stiprinti bendradarbiavimo ryšius visoje Europoje ir atverti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų tinklus, padėti gerinti mokslinių tyrimų valdymo pajėgumus aktyviau dalyvaujančiose šalyse, remti nacionalines politikos reformas ir išnaudoti Sąjungos talentų rezervo potencialą, imantis tikslinių veiksmų.

ES yra pasiekusi pasaulinio lygio mokslo ir technologijų laimėjimų, tačiau jos mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialas nėra visiškai išnaudojamas. Nepaisant didelės pažangos plėtojant Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), įskaitant EMTE veiksmų gaires ir nacionalinius EMTE veiksmų planus, Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų aplinka vis dar susiskaidžiusi ir visos valstybės narės susiduria su kliūtimis savo mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemose – jose reikia vykdyti politikos reformas. Kai kuriose srityse pažanga pernelyg lėta, kad būtų sumažintas atotrūkis nuo vis dinamiškesnės mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos (25).

Investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas lygis Europoje vis dar gerokai mažesnis už politikos tikslą – 3 proc. BVP, o jo augimas išlieka gerokai lėtesnis nei mūsų pagrindinių konkurentų, tokių kaip JAV, Japonija, Kinija ar Pietų Korėja.

Tuo tarpu Europoje vis didėja skirtumas tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pirmaujančių ir atsiliekančių šalių ir regionų. Jei Europa, kaip visuma, nori pasinaudoti viso žemyno kompetencija, kuo labiau padidinti viešųjų ir privačių investicijų vertę ir jų poveikį našumui, ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir gerovei, būtini pokyčiai , pavyzdžiui, sukuriant daugiau ir geresnių sąsajų tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų srities subjektų visoje Europoje . Taip pat reikalingos struktūrinės mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos reformos ir geresnis nacionalinis, regioninis ir institucinis bendradarbiavimas kuriant ir skleidžiant aukštos kokybės žinias.

Be to, mokslinius tyrimus ir inovacijas kai kas laiko tolimais ir elitiniais, neturinčiais aiškios naudos piliečiams, taigi, taip ugdomas požiūris, trukdantis kurti ir panaudoti novatoriškus sprendimus, ir skeptiškas požiūris į įrodymais grindžiamą viešąją politiką. Todėl reikia tiek geresnių ryšių tarp mokslininkų, tyrėjų, novatorių, verslininkų, piliečių ir politikos formuotojų, tiek tvirtesnio požiūrio į pačių mokslinių įrodymų sutelkimą kintančioje visuomenėje .

ES dabar turi pakelti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos kokybės ir poveikio kartelę, o tam reikia visose Europos Sąjungos ir asocijuotosiose šalyse atnaujinti Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE) (26), kad ji būtų geriau remiama pagal ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą ir nacionalines bei regionines programas . Konkrečiai, reikia gerai integruoto ir kartu konkrečiai pritaikyto ES priemonių rinkinio (27), suderinto su reformomis bei veiklos rezultatų gerinimu nacionaliniu lygmeniu (šioje srityje gali būti naudingos pažangiosios specializacijos strategijos, remiamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, ir politikos rėmimo priemonė ) ir atitinkamai veiksmingais instituciniais pokyčiais mokslinius tyrimus finansuojančiose ir vykdančiose organizacijose, įskaitant universitetus , kad būtų kuriamos išskirtinės žinios . Sujungus pastangas ES lygmeniu, galima pasinaudoti sinergija visoje Europoje ir nustatyti, kokį mastą reikia užtikrinti, kad būtų veiksmingiau ir efektyviau remiamos nacionalinės politikos reformos.

Pagal šią dalį remiama veikla konkrečiai skirta EMTE politikos prioritetams įgyvendinti, kartu apskritai pagrindžiant visas programos „Europos horizontas“ dalis. Veikla taip pat gali būti organizuota siekiant skatinti protų apykaitą visoje EMTE, užtikrinant tyrėjų ir novatorių judumą , visapusiškai atsižvelgiant į dabartinį disbalansą, ir siekiant kurti ir plėtoti mokslo specialistų, mokslininkų, tyrėjų ir novatorių tinklus, kad visu jų (nematerialiuoju) turtu būtų galima pasinaudoti EMTE, remiant konkrečių sričių mokslo veiksmų gairių plėtojimą .

Tikslas – tokia ES, kurioje laisvai judėtų žinios ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai, mokslinių tyrimų rezultatais būtų greitai ir veiksmingai dalijamasi, tyrėjai galėtų siekti patrauklios karjeros ir būtų užtikrinta lyčių lygybė, valstybės narės ir asocijuotosios šalys rengtų bendras strategines mokslinių tyrimų darbotvarkes, derintų nacionalinius planus, nustatytų ir įgyvendintų bendras programas, o informuoti piliečiai suprastų mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus, kurie teiktų naudą visai visuomenei, ir jais pasitikėtų.

Ši dalis de facto prisidės prie visų darnaus vystymosi tikslų (DVT), tačiau tiesiogiai prie šių: 4-ojo DVT – kokybiškas švietimas: 5-ojo DVT – lyčių lygybė; 9-ojo DVT – pramonė, inovacijos ir infrastruktūra; 17-ojo DVT – partnerystė, įgyvendinanti tikslus.

1. DALYVIŲ SKAIČIAUS DIDINIMAS IR DALIJIMASIS KOMPETENCIJA ▌

Dalijantis žiniomis ir ekspertine patirtimi visoje ES ir taip mažinant skirtumus bei esamą nevienodą mokslinių tyrimų ir inovacijų srities rezultatų pasiskirstymą , aktyviau dalyvaujančioms šalims ir ▌ES atokiausiems regionams bus lengviau įgyti konkurencingą poziciją pasaulinėse vertės grandinėse , o Sąjungai – visapusiškai išnaudoti visų valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą .

Todėl reikia imtis tolesnių veiksmų, pavyzdžiui, skatinant projektų konsorciumų atvirumą ir įvairovę, kad būtų užkirstas kelias uždarojo bendradarbiavimo tendencijai, dėl kurios gali būti atmesta daugybė perspektyvių institucijų ir asmenų, įskaitant naujokus , ir būtų išnaudotas ES talentų rezervo potencialas, kuo labiau padidinant mokslinių tyrimų ir inovacijų naudą visoje ES ir ja dalijantis.

Aukščiau nurodytos finansavimo linijos palengvins konkrečius mokslinių tyrimų elementus, pritaikytus prie konkrečių veiksmų poreikių.

Bendros kryptys

—	susiejimas, siekiant kurti naujus arba tobulinti esamus kompetencijos centrus reikalavimus atitinkančiose valstybėse, remiantis pagrindinių mokslinių institucijų ir partnerių institucijų partnerystėmis;

—	porinės veiklos vykdymas, siekiant reikšmingai sustiprinti reikalavimus atitinkančių valstybių universitetus arba mokslinių tyrimų organizacijas apibrėžtoje srityje, susiejant jas su tarptautiniu mastu pirmaujančiomis kitų valstybių narių arba asocijuotųjų šalių mokslinių tyrimų institucijomis;

—

EMTE pirmininkai, siekiant padėti reikalavimus atitinkančių valstybių universitetams arba mokslinių tyrimų organizacijoms pritraukti ir išsaugoti aukštos kokybės žmogiškuosius išteklius, vadovaujant žymiam tyrėjui ir mokslinių tyrimų vadovui (EMTE pirmininkui), ir įgyvendinti struktūrinius pokyčius, kad būtų užtikrinta tvari kompetencija;

—

Europos bendradarbiavimas mokslo ir technologijos srityje (COST), apimantis plataus užmojo sąlygas, taikomas reikalavimus atitinkančių valstybių įtraukimui, ir kitas priemones, kuriomis šių tikslinių valstybių jauniems ir pažangą padariusiems tyrėjams būtų teikiama parama mokslinių tinklų kūrimo, gebėjimų stiprinimo ir karjeros raidos srityse , vykdant aukštos mokslinės kokybės ir aktualumo veiksmus . 80 proc. viso COST biudžeto bus skirta veiksmams, kurie bus visiškai suderinti su šios intervencijos srities tikslais , įskaitant naujų rūšių veiklos ir paslaugų finansavimą ;

▌

—

veikla, kuria siekiama pagerinti mažai rezultatų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiekiančių valstybių narių juridinių subjektų teikiamų pasiūlymų kokybę, pavyzdžiui, atliekant profesionalius patikrinimus ir teikiant konsultacijas iki pasiūlymo pateikimo, ir suintensyvinti nacionalinių informacijos centrų veiklą siekiant remti tarptautinę tinklaveiką, taip pat veiklą pagal [reglamento] 20 straipsnio 3 dalį ir įrodymais pagrįstas derinimo paslaugas pagal [reglamento] 46 straipsnio 2 dalį;

—

veikla gali būti organizuota siekiant skatinti visų amžiaus grupių ir visais lygmenimis veikiančių tyrėjų protų apykaitą visoje EMTE (pavyzdžiui, dotacijos, kad bet kurią pilietybę turintys tyrėjai galėtų įgyti naujų žinių ir jas perduoti, taip pat dirbti mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje aktyviau dalyvaujančiose šalyse) ir geriau išnaudoti esamą (ir galbūt bendrai valdomą) mokslinių tyrimų infrastruktūrą tikslinėse valstybėse, pasitelkiant tyrėjų ir novatorių judumą. Veikla taip pat gali būti organizuota siekiant skatinti iniciatyvas kompetencijos srityje.

Šioje intervencinėje srityje bus remiami konkretūs programos „Europos horizontas“ tikslai: sudaryti palankesnes sąlygas visapusiškam Europos talentų rezervo dalyvavimui remiamuose veiksmuose; skleisti ir sujungti kompetenciją visoje ES; stiprinti aukštos kokybės žinių bazės kūrimą; didinti tarpsektorinį, tarpdalykinį, tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

2. ES MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ SISTEMOS REFORMAVIMAS IR GERINIMAS

Politikos reformos nacionaliniu lygmeniu bus abipusiškai sustiprintos ir papildytos plėtojant ES lygmens politikos iniciatyvas, mokslinius tyrimus, tinklaveiką, partnerystę, koordinavimą, duomenų rinkimą, stebėseną ir vertinimą.

Bendros kryptys

—	mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos įrodymų bazės stiprinimas siekiant geriau suprasti skirtingus nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemų aspektus ir sudedamąsias dalis, įskaitant skatinamuosius veiksnius, poveikį ir susijusią politiką;

—

prognozavimo veikla siekiant numatyti atsirandančius poreikius ir tendencijas , koordinuojant veiksmus ir rengiant bendrus projektus su nacionalinėmis agentūromis ir į ateitį besiorientuojančiais suinteresuotaisiais subjektais bei piliečiais , sudarant sąlygas dalyvauti, remiantis prognozavimo metodikos pažanga, kad rezultatai būtų aktualesni politikai, kartu panaudojant visos programos sinergiją ir sinergiją už jos ribų;

—

parama politikos formuotojams, finansavimo įstaigoms, mokslinius tyrimus vykdančioms organizacijoms (įskaitant universitetus) ar patariamosioms grupėms, dirbančioms EMTE ir su EMTE susijusių politikos priemonių srityje ar vykdančioms koordinavimo ir paramos priemones, kuriomis remiama EMTE, siekiant užtikrinti, kad tos priemonės būtų gerai suderintos nuoseklios ir ilgalaikės tvarios EMTE plėtojimo ir įgyvendinimo tikslu. Tokia parama gali būti teikiama kaip koordinavimo ir paramos veiksmai, vykdomi laikantis principo „iš apačios į viršų“ ir užtikrinant konkurencingumą, kad būtų remiamas programų lygmens bendradarbiavimas vykdant valstybių narių, asocijuotųjų šalių ir pilietinės visuomenės organizacijų, pavyzdžiui, fondų, mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, susijęs su šių subjektų pasirinktais prioritetais, aiškiai akcentuojant tarpvalstybinės bendros veiklos, įskaitant kvietimus teikti pasiūlymus, įgyvendinimą. Toks bendradarbiavimas bus grindžiamas aiškiais dalyvaujančiose programose nustatytais įsipareigojimais sutelkti išteklius ir užtikrinti veiklos ir politikos papildomumą su bendrosios programos ir atitinkamų Europos partnerysčių iniciatyvų veikla ir politika;

—

perėjimo prie atvirojo mokslo spartinimas stebint, analizuojant ir remiant atvirojo mokslo politikos priemonių ir praktikos (28) , įskaitant FAIR principus, plėtojimą ir diegimą valstybių narių, regionų, institucijų ir tyrėjų lygmeniu taip, kad būtų užtikrinta kuo didesnė sinergija ir suderinamumas ES lygmeniu;

—

parama nacionalinei mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos reformai, be kita ko, sustiprinus valstybėms narėms ir asocijuotosioms šalims skirtą politikos rėmimo priemonės paslaugų paketą (29) (t. y. tarpusavio peržiūros, konkreti paramos veikla, tarpusavio mokymosi veiksmai ir žinių centras), kuris būtų naudojamas užtikrinus sinergiją su Europos regioninės plėtros fondu, Paramos struktūrinėms reformoms tarnyba ir reformų įgyvendinimo priemone;

—

patrauklios karjeros aplinkos, įgūdžių ir kompetencijų, kurių reikia modernioje žinių ekonomikoje, suteikimas tyrėjams (30). EMTE ir Europos aukštojo mokslo erdvės susiejimas remiant universitetų ir kitų mokslinių tyrimų ir inovacijų organizacijų modernizavimą, šiuo tikslu taikant pripažinimo ir atlyginimo mechanizmus, kad būtų skatinami veiksmai nacionaliniu lygmeniu, taip pat paskatas, kuriomis būtų skatinamas atvirojo mokslo praktikos taikymas, atsakingi moksliniai tyrimai ir inovacijos, verslumas (ir sąsajos su inovacijų ekosistemomis), tarpdalykiškumas, piliečių dalyvavimas, tarptautinis ir tarpsektorinis judumas, lyčių lygybės planai, įvairovės bei įtraukties strategijos i r visapusiškas požiūris į institucinius pokyčius. Tame kontekste, vykdant tolesnę veiklą, susijusią su pagal 2014–2020 m. programą „Erasmus+“ pradėtais bandomaisiais veiksmais Europos universitetų srityje, pagal programą „Europos horizontas“ bus, kai tikslinga, užtikrinant sinergiją papildoma pagal programą „Erasmus“ Europos universitetams teikiama parama, teikiant paramą jų mokslinių tyrimų ir inovacijų aspekto srityje . Tai padės rengti naujas bendras ir integruotas ilgalaikes ir tvarias švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas, grindžiamas tarpdalykiniu ir tarpsektoriniu požiūriu, kad žinių trikampis taptų realybe, suteikiant impulsą tvariam ekonomikos augimui , kartu vengiant dubliavimosi su EIT ŽIB ;

—

piliečių mokslas, remiant visų rūšių formalųjį, neformalųjį išsilavinimą ir savaiminį mokymąsi tiksliųjų mokslų srityje, užtikrinant veiksmingesnį ir atsakingesnį piliečių dalyvavimą , nepriklausomai nuo amžiaus, padėties ar gebėjimų, bendrai rengiant mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės nuostatas ir politiką, bendrai kuriant mokslo turinį ir inovacijas pasitelkiant tarpdalykinę veiklą;

—	parama lyčių lygybei ir kitų formų įvairovei, vykdant mokslinę karjerą bei sprendimų priėmimo procese, ir jų stebėsena, be kita ko, patariamuosiuose organuose, taip pat lyčių aspekto integravimas į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį;

—	etika ir sąžiningumas, siekiant toliau plėtoti nuoseklią ES sistemą laikantis aukščiausių etikos standartų, taip pat Europos mokslinių tyrimų sąžiningo elgesio kodekso, Europos mokslininkų chartijos ir Mokslininkų įdarbinimo elgesio kodekso, suteikiant mokymo galimybių šiose srityse ;

—

palaikant dvišalius, daugiašalius ir dviejų regionų politikos dialogus su trečiosiomis šalimis, regionais ir tarptautiniais forumais ir taip remiant tarptautinį bendradarbiavimą bus sudarytos palankesnės sąlygos mokytis tarpusavyje ir nustatyti prioritetus, bus skatinama abipusė prieiga ir stebimas bendradarbiavimo poveikis;

—	mokslinis indėlis į kitas politikos sritis kuriant ir palaikant patariamąsias ir stebėsenos struktūras ir procesus, kuriais būtų užtikrinta, kad ES politikos formavimas būtų grindžiamas geriausiais turimais moksliniais įrodymais ir aukšto lygio mokslinėmis konsultacijomis;

—	ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos įgyvendinimas, įskaitant įrodymų rinkimą ir analizę bendrųjų programų stebėsenos, vertinimo, rengimo ir poveikio vertinimo tikslais;

—

Komisija užtikrins paramą nacionaliniams informacijos centrams, inter alia, reguliariai rengdama posėdžius prieš paskelbiant kvietimus teikti pasiūlymus, užtikrindama mokymą, instruktavimą, stiprindama tikslines paramos struktūras ir lengvindama jų tarpvalstybinį bendradarbiavimą (pvz., remiantis pagal ankstesnes bendrąsias programas sukurtų nacionalinių informacijos centrų veikla). Susitarusi su valstybių narių atstovais, Komisija parengs minimaliuosius standartus dėl šių paramos struktūrų veikimo, įskaitant jų vaidmenį, struktūrą, sąlygas, Komisijos informacijos teikimą prieš paskelbiant kvietimus teikti pasiūlymus ir interesų konfliktų vengimą;

—

mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų, duomenų ir žinių sklaida ir naudojimas, be kita ko, teikiant specialią paramą paramos gavėjams; sinergijos su kitomis ES programomis skatinimas; tikslinga komunikacijos veikla, kad būtų didinamas informuotumas apie ES finansuojamų mokslinių tyrimų ir inovacijų platesnio masto poveikį ir aktualumą , ir mokslinė komunikacija .

(1) Iš esmės ne mažiau kaip 80 proc.

(2) Europos duomenų infrastruktūra stiprins Europos atvirojo mokslo debesiją teikdama pasaulinio lygio itin našaus skaičiavimo pajėgumus, didelės spartos ryšį bei moderniausias duomenų ir programinės įrangos paslaugas.

(3) OECD „Understanding The Socio-Economic Divide in Europe“, 26 January 2017.

(4) Ateities bazinės didelio poveikio technologijos apima pažangiąsias medžiagas ir nanotechnologiją, fotoniką ir mikroelektroniką bei nanoelektroniką, gyvybės mokslų technologijas, pažangiąją gamybą ir perdirbimą, dirbtinį intelektą ir skaitmeninį saugumą bei junglumą.

(5) Pramonės technologijų aukšto lygio strateginės grupės ataskaita „Re-finding industry – defining innovation“, 2018 m. balandžio mėn., Briuselis.

(6) jos yra viešosios ar privačios organizacijos, kurios teikia išteklius ir paslaugas daugiausia Europos pramonei, siekiant išbandyti ir patvirtinti bazines didelio poveikio technologijas ir produktus. Tokios infrastruktūros gali būti įsteigtos vienoje veiklos vietoje, veikti virtualiai ar būti paskirstytos ir turi būti registruotos valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje.

(7) Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio esminio sumažinimo kituose sektoriuose klausimas sprendžiamas kitose II veiklos srities dalyse ir programoje „Europos horizontas“ apskritai.

(8) Terminas „alternatyvioji energija“ neapima iš branduolinės energijos išteklių gaminamos energijos.

(9) Bioekonomika apima visus sektorius ir sistemas, kurie yra priklausomi nuo biologinių išteklių (gyvūnų, augalų, mikroorganizmų ir susidarančios biomasės, įskaitant organines atliekas), jų funkcijas ir principus. Ji apima ir tarpusavyje susieja sausumos ir jūrų ekosistemas ir jų teikiamas paslaugas; visus pirminės gamybos sektorius, kurie naudojasi biologiniais ištekliais ir juos gamina (žemės ūkį, miškininkystę, žvejybą ir akvakultūrą), ir visus ekonomikos ir pramonės sektorius, kuriuose biologiniai ištekliai ir procesai naudojami gaminant maistą, pašarus, biologinius produktus, energiją ir teikiant paslaugas. Biomedicina ir sveikatos biotechnologija nėra įtrauktos.

(10) Tvari mėlynoji ekonomika – visa Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktus atitinkanti bendrojoje rinkoje sektoriuose ir tarp sektorių vykdoma ekonominė veikla, susijusi su vandenynais, jūromis, pakrantėmis ir vidaus vandenimis, įskaitant Sąjungos atokiausius regionus ir žemynines šalis, naujus sektorius ir ne rinkos prekes bei paslaugas.

(11) 6 veiksmų grupės tekste frazė „sausuma ir jūra“ apima „vidaus vandenis“.

(12) COM(2018)0773: „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“.

(13) Aplinkos stebėjimo projektai, kurie finansuojami, pvz., per Sąjungos kosmoso programos „Copernicus“ komponentą ir kitas atitinkamas Europos programas, taip pat Žemės stebėjimo grupės iniciatyvą, rems mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal kitas intervencijos sritis šio pasaulinio uždavinio kontekste, taip pat pagal kitas atitinkamas programos „Europos horizontas“ dalis.

(14) SWD(2016)0319: „Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sprendimai dėl aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo“.

(15) Sveikatos biotechnologijų taikomosios priemonės bus nagrinėjamos šios veiklos srities veiksmų grupėje „Sveikata“.

(16) Žiedinių sistemų intervencinių priemonių srityje vykdomos veiklos papildo veiksmų grupės „Skaitmeninė ekonomika ir pramonė“ pogrupį „Mažo anglies dioksido kiekio ir švarios pramonės šakos“.

(17) Inovacijų centras yra bendra sąvoka, vartojama įvairioms funkcijoms apibūdinti. Jis gali veikti kaip aktyvus partneris, bendrija, žinių centras, tarpininkas ar jungčių kūrėjas, kuris suteikia prieigą prie naujausių žinių ir ekspertinės patirties, susijusių su skaitmeninėmis ir susijusiomis didelio poveikio technologijomis, kurios reikalingos įmonėms, kad jos taptų konkurencingesnės gamybos, paslaugų ir verslo procesų atžvilgiu.

(18) Atitinkamos temos gali būti nustatytos vykdant programos „Europos horizontas“ strateginį planavimą.

(19) Paprastai ši rizika yra mokslinės / technologinės rizikos, valdymo / finansinės rizikos, rinkos / ekonominės rizikos ir reguliavimo rizikos derinys. Galima atsižvelgti ir į nenumatytą papildomą riziką.

(20) Kaip alternatyva dotacijai, kai rizika laikoma mažesne nei vidutiniška, grąžintinas avansas grąžinamas ES, laikantis sutarto tvarkaraščio, ir tada tampa paskola be palūkanų. Jeigu paramos gavėjas avanso grąžinti negali, tačiau gali tęsti savo veiklą, grąžintinas avansas paverčiamas nuosavu kapitalu. Bankroto atveju grąžintinas avansas tampa tiesiog dotacija ;

(21) Iš esmės tikimasi, kad ES neturės daugiau nei mažumos balsavimo teisių remiamose įmonėse. Išskirtiniais atvejais ES gali užtikrinti blokuojančios mažumos įsigijimą, kad apsaugotų Europos interesus esminėse srityse, pvz., kibernetinio saugumo srityje.

(22) Pavyzdžiui, EMTT koncepcijos pagrindimas, susijęs su projektais, remiamais pagal veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“, startuoliai, įsteigti pagal Europos inovacijos ir technologijos instituto ŽIB veiklą. Paraiškos taip pat bus susijusios su pagal programą „Horizontas 2020“ vykdoma veikla, ypač projektais, atrinktais pagal programos „Horizontas 2020“ MVĮ 2 etapą ir susijusį pažangumo ženklą, kuriuos finansuoja valstybės narės, (esamomis ir būsimomis) Europos partnerystėmis.

(23) Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą tęstinumą, EIC apdovanojimais bus perimtas pagal programą „Horizontas 2020“ sukurtų apdovanojimų valdymas. Be to, EIC valdyba turės numatyti naują skatinamųjų apdovanojimų ir pripažinimo apdovanojimų rengimą ir įgyvendinimą.

(24) 2018 m. gegužės 15 d. Komisijos komunikatas „Atnaujinta Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė – Europos galimybė formuoti savo ateitį“ (COM(2018)0306), 2016 m. gegužės 27 d. Tarybos išvados (dok. 8675/16 RECH 127 COMPET 212 MI 300 POGEN 34).

(25) 2018 m. EMTE pažangos ataskaita.

(26) 2015 m. gegužės 19 d. Tarybos išvados dėl EMTE veiksmų gairių [atnaujinti pagal poreikį].

(27) SESV 181 straipsnio 2 dalis.

(28) Politika ir praktika, su kuriomis susijusius klausimus reikia spręsti, – tai ir mokslinių tyrimų rezultatų dalijimasis kuo anksčiau ir plačiau pagal bendrai sutartus formatus ir naudojant bendrą infrastruktūrą (pvz., Europos atvirojo mokslo debesiją), ir piliečių mokslas, ir naujų bei platesnių metodų ir rodiklių, skirtų moksliniams tyrimams vertinti ir tyrėjams atlyginti, kūrimas ir naudojimas.

(29) Pagal programą „Horizontas 2020“ sukurta politikos rėmimo priemonė. Politikos rėmimo priemonė veikia paklausos pagrindu ir pagal ją savanorišku pagrindu siūloma aukšto lygio ekspertinė patirtis ir pritaikytos rekomendacijos nacionalinėms valdžios institucijoms. Teikiant šias paslaugas, ji jau padėjo išprovokuoti politikos pokyčius tokiose šalyse kaip Lenkija, Bulgarija, Moldova ar Ukraina ir paspartinti politikos pokyčius, kuriuos paskatino keitimasis gerosios praktikos pavyzdžiais, tokiose srityse kaip MTTP mokesčių paskatos, atvirasis mokslas, veiklos rezultatais pagrįstas viešųjų mokslinių tyrimų organizacijų finansavimas ir nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų programų sąveikumas.

(30) Įskaitant visų pirma Europos mokslininkų chartiją, mokslininkų įdarbinimo elgesio kodeksą, EURAXESS ir pensijų fondą RESAVER.

II PRIEDAS

Programos komiteto sudėtys

Programos komiteto sudėčių pagal 12 straipsnio 2 dalį sąrašas:

1.	Strateginė sudėtis: strateginė visos programos įgyvendinimo, atskirų darbo programų pagal įvairias programų dalis suderinamumo, įskaitant misijas, ▌ apžvalga

2.	Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT) ▌

2a.	Programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ (MSCV)

3.	Mokslinių tyrimų infrastruktūra

Sveikata

5.	Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė

5a.	Civilinė visuomenės sauga

6.	Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas

7.	Klimatas, energetika ir judumas

8.	Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai , žemės ūkis ir aplinka

9.	Europos inovacijų taryba (EIC) ir Europos inovacijų ekosistemos

9a.	Dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas

Ad hoc posėdžiai galėtų būti rengiami veiksmų grupėse ir (arba) kartu su įvairių sudėčių programos komitetu, ir (arba) su komitetais, įsteigtais kitais aktais dėl horizontaliųjų ir (arba) kompleksinių klausimų, pavyzdžiui, kosmoso srityje.

III PRIEDAS

Informacija, kurią Komisija turi pateikti pagal 12 straipsnio 6 dalį

Informacija apie atskirus projektus, kuria remiantis būtų galima stebėti visą kiekvieno pasiūlymo gyvavimo laikotarpį, visų pirma informaciją apie:

—	pateiktus pasiūlymus,

—	kiekvieno pasiūlymo įvertinimo rezultatus,

—	susitarimus dėl dotacijos,

—	pagal Reglamento (dėl programos „Europos horizontas“) 29 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 43 straipsnio 11 dalį nutrauktus projektus,

—	užbaigtus projektus.

Informacija apie kiekvieno konkurso paskelbimo ir projektų įgyvendinimo rezultatus, visų pirma informaciją apie:

—	kiekvieno konkurso paskelbimo rezultatus,

—	pasiūlymų vertinimo balus ir nukrypimus nuo jų reitingų sąraše pagal tai, kiek jie padeda siekti konkrečių politikos tikslų, be kita ko, kiek jie padeda sudaryti nuoseklų projektų rinkinį vadovaujantis Reglamento (dėl programos „Europos horizontas“) 26 straipsnio 2 dalimi,

—	prašomus pasiūlymų pakeitimus vadovaujantis Reglamento (dėl programos „Europos horizontas“) 26 straipsnio 2 dalimi,

—	derybų dėl susitarimų dėl dotacijos rezultatus,

—	projektų įgyvendinimą, įskaitant mokėjimų duomenis ir projektų rezultatus.

—	pasiūlymus, atrinktus išorės nepriklausomiems ekspertams atlikus vertinimą, kuriuos Komisija atmetė pagal Reglamento (dėl programos „Europos horizontas“) 43 straipsnio 7 dalį.

Informacija apie programos įgyvendinimą, įskaitant atitinkamą informaciją bendrosios programos, specialiosios programos, kiekvieno konkretaus tikslo bei susijusių temų ir Jungtinio tyrimų centro lygmeniu, atliekant metinę stebėseną vadovaujantis poveikio trajektorijomis, kaip apibrėžta reglamento V priede, taip pat informacija apie sinergiją su kitomis atitinkamomis Sąjungos programomis.

Informacija apie programos „Europos horizontas“ biudžeto vykdymą, įskaitant informaciją apie COST, apie įsipareigojimus ir mokėjimus visų Europos partnerysčių atveju, įskaitant ŽIB, taip pat finansinį balansą tarp ES ir visų asocijuotųjų šalių .

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/339

P8_TA(2019)0397

Rinkos priežiūra ir gaminių atitiktis ***I

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos gaminiams taikomų derinamųjų Sąjungos teisės aktų laikymosi ir vykdymo užtikrinimo taisyklės ir procedūros ir iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 305/2011, (ES) Nr. 528/2012, (ES) 2016/424, (ES) 2016/425, (ES) 2016/426 ir (ES) 2017/1369 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/42/EB, 2009/48/EB, 2010/35/ES, 2013/29/ES, 2013/53/ES, 2014/28/ES, 2014/29/ES, 2014/30/ES, 2014/31/ES, 2014/32/ES, 2014/33/ES, 2014/34/ES, 2014/35/ES, 2014/53/ES, 2014/68/ES ir 2014/90/ES (COM(2017)0795 – C8-0004/2018 – 2017/0353(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/44)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0795),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 33, 114 bei 207 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0004/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0277/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 283, 2018 8 10, p. 19.

P8_TC1-COD(2017)0353

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1020.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/341

P8_TA(2019)0398

Verslo klientams teikiamų internetinio tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimas ***I

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl verslo klientams teikiamų internetinio tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (COM(2018)0238 – C8-0165/2018 – 2018/0112(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/45)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0238),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0165/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

—

atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A8-0444/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 177.

P8_TC1-COD(2018)0112

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1150.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/343

P8_TA(2019)0399

ES vartotojų apsaugos taisyklių geresnis vykdymo užtikrinimas ir modernizavimas ***I

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES nuostatos, susijusios su geresniu ES vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu (COM(2018)0185 – C8-0143/2018 – 2018/0090(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/46)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0185),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0143/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Austrijos Respublikos Bundesrato ir Švedijos Parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A8-0029/2019),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 66.

P8_TC1-COD(2018)0090

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, kiek tai susiję su geresniu Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/2161.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/345

P8_TA(2019)0400

ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumas ir tvarumas ***I

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 [dėl bendrųjų maistui skirtų teisės aktų], Direktyva 2001/18/EB [dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką], Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 [dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų], Reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 [dėl pašarų priedų], Reglamentas (EB) Nr. 2065/2003 [dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų], Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 [dėl medžiagų, skirtų liestis su maistu], Reglamentas (EB) Nr. 1331/2008 [dėl maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūros], Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 [dėl augalų apsaugos produktų] ir Reglamentas (ES) Nr. 2015/2283 [dėl naujų maisto produktų] (COM(2018)0179 – C8-0144/2018 – 2018/0088(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/47)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0179),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 43 bei 114 straipsnius ir į 168 straipsnio 4 dalies b punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0144/2018),

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 10 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Žuvininkystės komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A8-0417/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (3);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 158.

(2) OL C 461, 2018 12 21, p. 225.

(3) Ši pozicija pakeičia 2018 m. gruodžio 11 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0489).

P8_TC1-COD(2018)0088

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 178/2002, (EB) Nr. 1829/2003, (EB) Nr. 1831/2003, (EB) Nr. 2065/2003, (EB) Nr. 1935/2004, (EB) Nr. 1331/2008, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) 2015/2283 ir Direktyva 2001/18/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1381.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/347

P8_TA(2019)0401

Medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimas ***I

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 469/2009 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo (COM(2018)0317 – C8-0217/2018 – 2018/0161(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/48)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0317),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0217/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A8-0039/2019),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 100.

P8_TC1-COD(2018)0161

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 469/2009 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/933.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/348

P8_TA(2019)0402

Sąjungos kosmoso programa ir Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra ***I

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sudaroma Sąjungos kosmoso programa, įsteigiama Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 912/2010, (ES) Nr. 1285/2013, (ES) Nr. 377/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES (COM(2018)0447 – C8-0258/2018 – 2018/0236(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/49)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0447),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0258/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 6 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į Pirmininko 2019 m. sausio 25 d. laišką komitetų pirmininkams, kuriame išdėstytas Parlamento požiūris į daugiametės finansinės programos (DFP) sektorines programas po 2020 m.,

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. balandžio 1 d. laišką Europos Parlamento pirmininkui, kuriame patvirtinamas teisėkūros institucijų per derybas pasiektas bendras sutarimas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0405/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (3);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 51.

(2) OL C 86, 2019 3 7, p. 365.

(3) Ši pozicija pakeičia 2018 m. gruodžio 13 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0520).

P8_TC1-COD(2018)0236

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/…, kuriuo sudaroma Sąjungos kosmoso programa, įsteigiama Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 912/2010, (ES) Nr. 1285/2013, (ES) Nr. 377/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 189 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

kosmoso technologijos ir paslaugos bei palydovų duomenys tapo nepamainoma kasdienio Europos piliečių gyvenimo dalimi ir yra itin svarbūs siekiant išsaugoti daugelį strateginių interesų. Sąjungos kosmoso pramonė jau yra viena konkurencingiausių pasaulyje. Tačiau naujų dalyvių atsiradimas ir naujų technologijų plėtra iš pagrindų keičia įprastus pramonės modelius. Todėl labai svarbu, kad Sąjunga tarptautiniu mastu ir toliau pirmautų kosmoso srityje ir turėtų didžiulę veiksmų laisvę, skatintų mokslo ir technikos pažangą ir padėtų didinti Sąjungoje kosmoso sektoriaus pramonės, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, pradedančiųjų įmonių ir novatoriškų įmonių, konkurencingumą ir inovacinius pajėgumus;

(2)

reikėtų pasinaudoti kosmoso teikiamomis galimybėmis Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo tikslais, kaip nustatyta, visų pirma, 2016 m. birželio mėn. Visuotinėje Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijoje, kartu išlaikant programos civilinį pobūdį ir paisant galimų valstybių narių konstitucinėje teisėje nustatytų nuostatų laikytis neutraliteto ir neprisijungti prie aljansų. Kosmoso sektoriaus plėtra nuo seno susijusi su saugumu. Daugeliu atvejų kosmoso sektoriuje naudojama įranga, komponentai ir prietaisai , taip pat kosmoso duomenys ir paslaugos yra dvejopo naudojimo ▌. Tačiau Sąjungos saugumo ir gynybos politika nustatoma pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką vadovaujantis ES sutarties V antraštine dalimi ;

(3)

XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje Sąjunga ėmė rengti savo piliečių poreikius ir viešosios politikos reikalavimus atitinkančias kosmoso srities iniciatyvas ir programas, būtent, Europos geostacionarinę navigacinę tinklo sistemą (EGNOS), o vėliau – GALILEO ir „Copernicus“. Reikėtų ▌užtikrinti tų iniciatyvų tęstinumą ir tobulinti pagal jas t eikiamas paslaugas , kad jos atitiktų naujus naudotojų poreikius ir toliau būtų pavyzdinėmis, atsižvelgiant į naujų technologijų plėtrą ir skaitmeninių, informacinių ir ryšių technologijų transformaciją, ▌ir atitiktų politikos prioritetus, kaip antai: klimato kaitos, įskaitant pokyčius poliariniame regione, transporto , saugumo ir gynybos;

(3a)

reikėtų pasinaudoti transporto, kosmoso ir skaitmeniniais sektorių sinergija siekiant skatinti platesnį naujų technologijų naudojimą (pavyzdžiui, e. skambučių, skaitmeninio tachografo, eismo priežiūros ir valdymo, savarankiško vairavimo, nepilotuojamų transporto priemonių ir bepiločių orlaivių) ir patenkinti saugaus ir sklandaus sujungimo, tvirtos padėties nustatymo, derinimo ir sąveikos poreikius, taip didinant transporto paslaugų ir pramonės konkurencingumą;

(3b)

siekiant visapusiškai pasinaudoti šios programos teikiamais pranašumais visose valstybėse narėse ir visų jų piliečių labui taip pat labai svarbu skatinti naudoti ir pritaikyti duomenis, informaciją ir teikiamas paslaugas, taip pat remti šiais duomenimis, informacija ir paslaugomis grindžiamų galutinės grandies taikmenų kūrimą. Tuo tikslu valstybės narės, Komisija ir atsakingieji subjektai galėtų reguliariai rengti informacines kampanijas būtent apie Programos teikiamą naudą;

(4)

siekiant įgyvendinti veiksmų laisvės, nepriklausomumo ir saugumo tikslus, būtina, kad Sąjunga turėtų savarankišką bei saugią prieigą prie kosmoso. Todėl labai svarbu, kad Sąjunga remtų savarankišką, patikimą ir ekonomiškai efektyvią prieigą prie kosmoso, visų pirma kiek tai susiję su ypatingos svarbos infrastruktūros objektais ir technologijomis, viešuoju saugumu ir Sąjungos bei jos valstybių narių saugumu. Todėl pagal Sutarties 189 straipsnio 2 dalies nuostatas Komisijai turėtų būti suteikta galimybė Europos lygmeniu sutelkti paleidimo paslaugas tiek savo, tiek kitų poreikiams, t. y., paprašius kitiems subjektams, įskaitant valstybes nares. Be to, norint, kad Sąjunga išliktų konkurencinga sparčiai besikeičiančioje rinkoje, labai svarbu, kad Sąjunga ir toliau turėtų prieigą prie modernios, veiksmingos ir lanksčios paleidimo infrastruktūros ir kad ji galėtų naudotis atitinkamomis paleidimo sistemomis . Todėl, nedarant poveikio priemonėms , kurių ėmėsi valstybės narės ir Europos kosmoso agentūra, pagal Programą galėtų būti remiami kosmoso antžeminės infrastruktūros pritaikymai, įskaitant naujus Programos įgyvendinimui būtinus pokyčius ir kosmoso paleidimo sistemų, kurios yra būtinos palydovams paleisti, pritaikymus, įskaitant technologijų plėtrą, alternatyvias technologijas ir novatoriškas sistemas, siekiant įgyvendinti Programos komponentus. Tie veiksmai turėtų būti įgyvendinami laikantis Finansinio reglamento nuostatų ir ▌siekiant padidinti išlaidų veiksmingumą Programos atžvilgiu . Atsižvelgiant į tai, kad nėra tam skirto biudžeto, veiksmai, kuriais remiamos galimybės naudotis kosmosu, nedarytų poveikio Programos komponentų įgyvendinimui;

(5)

siekdama didinti Sąjungos kosmoso pramonės konkurencingumą ir įgyti nuosavų sistemų projektavimo, kūrimo ir valdymo gebėjimų, Sąjunga turėtų remti visos kosmoso pramonės kūrimą, augimą ir plėtrą. Besirandantys verslui ir inovacijoms palankūs modeliai turėtų būti palaikomi Europos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, įgyvendinant iniciatyvas, pvz., bendras kosmoso platformas, susiejančias kosmoso, skaitmeninį ir kitus sektorius , taip pat naudotojus . Tie kosmoso centrai turėtų siekti sąveikos su skaitmeninių inovacijų centrais, siekiant skatinti verslumą ir įgūdžius. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungoje su kosmosu susijusioms pradedančiosioms įmonėms trūksta tinkamų galimybių gauti privataus akcinio kapitalo, Sąjunga turėtų skatinti Sąjungoje steigti kosmoso įmones ir padėti joms plėsti savo veiklą, be kita ko, padedama joms gauti rizikos finansavimą ir skatindama paklausą (pirma sutartimi grindžiamas požiūris);

(5xx)

kosmoso vertės grandinė paprastai skirstoma į šiuos segmentus: i) pradinės grandies sektorių, kurį sudaro veiklos rūšys, kurios apima kosmoso veiklos sistemos kūrimą, įskaitant plėtrą, gamybą ir paleidimo veiklą bei tokios sistemos eksploatavimą; Skaitmeninės platformos taip pat yra svarbus kosmoso sektoriaus vystymo elementas, suteikiantis galimybę naudotis duomenimis ir produktais, taip pat priemonių rinkiniais, saugojimo ir skaičiavimo įrenginiais.

(5x)	Kosmoso srityje Sąjunga naudojasi savo kompetencija pagal SESV 4 straipsnio 3 dalį. Komisija turėtų užtikrinti pagal programą vykdomos veiklos darną;

(5a)

kadangi keletas valstybių narių turi aktyvių su kosmosu susijusių pramonės šakų tradiciją, reikėtų pripažinti poreikį plėtoti ir toliau vystyti kosmoso pramonės sektorius valstybėse narėse, kuriose tik kuriami pajėgumai, ir poreikį spręsti tradicinės kosmoso pramonės problemas, kylančias dėl vadinamųjų „naujųjų kosmoso įmonių“. Turėtų būti skatinami veiksmai, kuriais visoje Sąjungoje būtų plėtojami kosmoso pramonės pajėgumai ir sudaromos palankesnės sąlygos bendradarbiauti visose valstybėse narėse veikiančioms kosmoso pramonės įmonėms;

(5b)	pagal Programą vykdomi veiksmai turėtų būti grindžiami esamais nacionaliniais ir Europos pajėgumais (t. y. veiklos vykdymo metu jau turimais pajėgumais) ir jais turėtų būti naudojamasi;

(6)

įvertinus aprėptį ir potencialą padėti spręsti pasaulines problemas, ▌kosmoso veikla apima svarbų tarptautinį aspektą. Glaudžiai derindamos darbą su valstybėmis narėmis ir gavus jų pritarimą, atitinkamos ES kosmoso programos įstaigos galėtų dalyvauti su Kosmoso programa susijusiuose veiksmuose, tarptautinio bendradarbiavimo srityje, taip pat bendradarbiauti atitinkamų sektorių JT organizacijose. Kalbant apie klausimus, susijusius su Sąjungos kosmoso programa (toliau – Programa), Komisija galėtų Sąjungos vardu ir savo kompetencijos srityje koordinuoti veiklą tarptautiniu mastu ▌, visų pirma siekiant apginti Sąjungos ir jos valstybių narių interesus tarptautiniuose forumuose, be kita ko, dažnių srityje, kiek tai susiję su Programa , nepažeisdama valstybių narių kompetencijos šioje srityje. Ypač svarbu, kad Sąjunga, atstovaujama Komisijos, bendradarbiautų Tarptautinės Cospas-Sarsat programos organuose;

(6a)

tarptautinis bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant skatinti Sąjungos kaip pasaulinio masto veikėjos kosmoso sektoriuje, taip pat Sąjungos technologijų bei pramonės srityse vaidmenį, taip pat skatinti sąžiningą konkurenciją tarptautiniu lygmeniu, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti šalių teisių ir pareigų abipusiškumą, ir skatinti bendradarbiavimą mokymo srityje. Tarptautinis bendradarbiavimas – tai pagrindinis Europos kosmoso strategijos elementas. Komisija panaudos ES kosmoso programą siekdama prisidėti prie tarptautinių pastangų ir pasinaudoti jomis įgyvendinant iniciatyvas, skatinti Europos technologijas ir pramonę tarptautiniu mastu (pavyzdžiui, rengiant dvišalius dialogus, pramonės seminarus ir teikiant paramą MVĮ tarptautinimui) ir sudaryti palankesnes sąlygas patekti į tarptautines rinkas bei skatinti sąžiningą konkurenciją, taip pat pasitelkdama ekonominės diplomatijos iniciatyvas. Europos kosmoso diplomatijos iniciatyvos turėtų būti visiškai suderintos su esamomis ES politikos kryptimis, prioritetais ir priemonėmis ir jas papildyti, o Sąjungai tenka svarbus vaidmuo kartu su Sąjungos valstybėmis narėmis ir toliau pirmauti tarptautinėje arenoje;

(7)

nepažeisdama valstybių narių kompetencijos, Komisija kartu su ▌vyriausiuoju įgaliotiniu ir glaudžiai koordinuodama darbą su valstybėmis narėmis turėtų skatinti atsakingą elgesį kosmose įgyvendinant Programą, be kita ko, siekiant sumažinti kosminių šiukšlių plitimą , ir apsvarstyti galimybę Europos Sąjungai prisijungti prie atitinkamų JT sutarčių ir konvencijų , o prireikus pateikti atitinkamų pasiūlymų ;

(8)

Programa siekiama panašių tikslų kaip ir kitomis Sąjungos programomis, visų pirma programa „Europos horizontas“, fondu „InvestEU“, Europos gynybos fondu ir pagal Reglamentą (ES) [Bendrųjų nuostatų reglamentas] įsteigtais fondais. Todėl pagal tas programas turėtų būti numatytas sudėtinis finansavimas, su sąlyga, kad jose nurodytos tos pačios išlaidos, visų pirma numatant papildomo finansavimo pagal Sąjungos programas nuostatas, kai tai yra leidžiama pagal valdymo tvarką: arba iš eilės, arba pakaitomis, arba derinant lėšas, įskaitant bendram veiksmų finansavimui, sudarant sąlygas, kai įmanoma, inovacijų partnerystei ir derinimo operacijoms vykdyti. Todėl Programos įgyvendinimo laikotarpiu Komisija turėtų skatinti sinergiją su kitomis susijusiomis Sąjungos programomis ir finansinėmis priemonėmis , nes taip būtų sudarytos sąlygos, kai įmanoma, naudotis rizikos finansų, inovacijų partnerystės, derinamojo ar sudėtinio finansavimo galimybėmis. Ja taip pat turėtų užtikrinti pagal šias programas, visų pirma „Europos horizontas“, parengtų sprendimų ir pagal Kosmoso programą parengtų sprendimų sąveiką ir suderinamumą;

(8a)	pagal Finansinio reglamento 191 straipsnio 3 dalį jokiomis aplinkybėmis tos pačios išlaidos negali būti du kartus finansuojamos iš Sąjungos biudžeto, pavyzdžiui, pagal programą „Europos horizontas“ ir pagal Kosmoso programą;

(9)

šios programos politikos tikslai taip pat bus laikomi tinkamomis finansuoti ir investuoti sritimis, taikant fondo „InvestEU“ finansines priemones ir biudžeto garantiją, visų pirma pagal tvarios infrastruktūros ir mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo politikos linijas. Finansinė parama turėtų būti proporcingai naudojama rinkos nepakankamumui arba neoptimalios investavimo aplinkos problemai spręsti, o veiksmais neturėtų būti dubliuojamas ar išstumiamas privatus finansavimas arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų turėti aiškios Europos pridėtinės vertės;

(10)

užtikrinus programos „Europos horizontas“ ir Programos suderinamumą ir sinergiją Europos kosmoso sektorius taps konkurencingesniu ir novatoriškesniu; Europai atsiras daugiau galimybių savarankiškai užsitikrinti prieigą prie kosmoso ir naudotis juo saugioje ir patikimoje aplinkoje ir sustiprės jos, kaip pasaulinės veikėjos, vaidmuo. Programos „Europos horizontas“ revoliuciniai sprendimai bus paremti mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenei teikiamais Programos duomenimis ir paslaugomis;

(10a)

siekiant iš Programos gauti kuo didesnę socialinę ir ekonominę grąžą, būtina išlaikyti pažangiausias sistemas, jas atnaujinti, kad jos atitiktų kintančius naudotojų poreikius, ir kad nauji pokyčiai vyktų kosmosu grindžiamų galutinės grandies prietaikų sektoriuje. Sąjunga turėtų remti veiklą, susijusią su mokslinių tyrimų ir technologijų plėtra arba pradiniais pokyčių, susijusių su pagal Programą įsteigtomis infrastruktūromis, etapais, taip pat su taikomosiomis programomis ir paslaugomis susijusią mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, grindžiamą pagal programą sukurtomis sistemomis, taip skatinant gamintojų grandies ir galutinės grandies ekonominę veiklą. Atitinkama Sąjungos lygmens priemonė, skirta šiai mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai finansuoti, yra Reglamentu (ES) XXX/XXXX nustatyta programa „Europos horizontas“. Tačiau labai konkreti technologinės plėtros veiklos dalis turėtų būti finansuojama iš Galileo ir EGNOS komponentams pagal šį reglamentą skirto biudžeto, būtent, kai tokia veikla susijusi su pagrindiniais elementais, kaip antai su Galileo sistemomis suderinamais lustų rinkiniais ir imtuvais, kurie palengvins prietaikų plėtojimą įvairiuose ekonomikos sektoriuose. Vis dėlto dėl tokio finansavimo neturėtų kilti rizika pagal Programas sukurtų infrastruktūrų įdiegimui ar eksploatavimui;

(10x)

siekiant užtikrinti Europos kosmoso pramonės konkurencingumą ateityje, pagal Programą turėtų būti remiamas aukšto lygio įgūdžių plėtojimas su kosmosu susijusiose srityse ir remiama švietimo ir mokymo veikla, skatinant lygias galimybes, įskaitant lyčių lygybę, kad būtų visapusiškai išnaudotas Sąjungos piliečių potencialas šioje srityje;

(10b)

Programai skirtai infrastruktūrai gali prireikti papildomų mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurie gali būti remiami pagal programą „Europos horizontas“, siekiant nuoseklumo su šios srities veikla, kurią vykdo Europos kosmoso agentūra. Sinergija su programa „Europos horizontas“ turėtų užtikrinti, kad kosmoso sektoriaus mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikiai būtų įvardyti ir nustatyti kaip strateginio mokslinių tyrimų ir inovacijų planavimo proceso dalis. pagal Programą nemokamai suteikti palydovų duomenys ir paslaugos bus naudojami siekiant parengti proveržio sprendimus pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas, be kita ko, įgyvendinant programą „Europos horizontas“, siekiant remti Sąjungos politikos prioritetus. Vykdant strateginį planavimo procesą pagal programą „Europos horizontas“ bus nustatyta mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kurią vykdant turėtų būti naudojami Sąjungos nuosavybe esantys infrastruktūros objektai, kaip antai GALILEO, EGNOS ir „Copernicus“ infrastruktūra. Mokslinių tyrimų infrastruktūra, visų pirma in situ stebėjimo tinklai, bus esminiai in situ stebėjimo infrastruktūros elementai, kurie sudarys sąlygas „Copernicus“ paslaugoms;

(11)

svarbu, kad visas materialusis ir nematerialusis turtas, sukurtas ar išvystytas vykdant pagal kosmoso programą Sąjungos finansuojamus viešuosius pirkimus, būtų Sąjungos nuosavybė. Kad būtų visapusiškai gerbiamos pagrindinės su nuosavybe susijusios teisės, būtina sudaryti susitarimus su dabartiniais savininkais. Tokia Sąjungos nuosavybė neturėtų daryti poveikio Sąjungos galimybei, laikantis šio reglamento ir kai tai laikoma tikslinga atskirai įvertinus kiekvieną atvejį, suteikti tą turtą trečiosioms šalims arba juo disponuoti;

(11a)

siekiant skatinti kuo plačiau naudotis Programos teikiamomis paslaugomis, būtų naudinga pabrėžti, kad duomenys, informacija ir paslaugos teikiamos be garantijos, nepažeidžiant teisiškai privalomomis nuostatomis nustatytų įpareigojimų;

(11b)

Komisija, atlikdama kai kurias su reglamentavimu nesusijusias užduotis, prireikus gali naudotis tam tikrų nepriklausomų šalių technine pagalba tiek, kiek tai būtina. Kiti Programos viešajame valdyme dalyvaujantys subjektai taip pat gali naudotis ta pačia technine pagalba vykdydami jiems pagal šį reglamentą pavestas užduotis;

(12)

šiame reglamente nustatomas Programos finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto sudarymo procedūros metu turi būti svarbiausia orientacinė suma, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 17 punkte;

(13)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ši Programa padės integruoti klimato politikos veiksmus ir pasiekti bendrą tikslą – 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams siekti. Rengiant ir įgyvendinant Programą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą įvertinti atliekant vertinimą ar peržiūrą;

(14)

▌vykdant Programos komponentus gautas pajamas turėtų gauti Sąjunga, kad būtų iš dalies kompensuotos ankstesnės jos investicijos, ir tos pajamos turėtų būti naudojamos Programos tikslų įvykdymui paremti. Dėl tos pačios priežasties turėtų būti numatyta galimybė pajamų paskirstymo sistemą nustatyti su privačiojo sektoriaus įmonėmis sudarytose sutartyse;

(15)

kadangi Programa iš esmės finansuojama Sąjungos lėšomis, pagal šią programą sudarytos pirkimo sutartys dėl pagal Programą finansuojamos veiklos turėtų atitikti Sąjungos taisykles. Todėl Sąjunga taip pat turėtų nustatyti su viešaisiais pirkimais susijusius tikslus. Pažymėtina, kad Finansiniame reglamente nustatyta, kad, remdamasi ex ante vertinimo rezultatais, Komisija gali naudotis Sąjungos biudžetą įgyvendinančių asmenų ar subjektų sistemomis ir procedūromis. Konkretūs būtini šių sistemų ir procedūrų patikslinimai, taip pat nustatyta galiojančių sutarčių pratęsimo tvarka turėtų būti apibrėžti atitinkamame finansinės partnerystės pagrindų susitarime arba susitarime dėl įnašo;

(16)

Programa grindžiama sudėtingomis ir nuolat besikeičiančiomis technologijomis. Dėl priklausomumo nuo tokių technologijų kyla netikrumų ir rizikos sudarant viešojo pirkimo sutartis pagal šią programą, nes jos susijusios su ilgalaikiais įsipareigojimais dėl įrangos arba paslaugų. Todėl be Finansiniame reglamente nustatytų taisyklių turi būti nustatytos ir konkrečios priemonės dėl viešojo pirkimo sutarčių. Todėl turėtų būti numatyta galimybė sudaryti sąlyginę dalinę sutartį, laikantis tam tikrų sąlygų padaryti sutarties vykdymo pakeitimą arba nustatyti mažiausią subrangos lygį , visų pirma siekiant, kad galėtų dalyvauti mažosios ir vidutinės įmonėms . Galiausiai, dėl Programos komponentams būdingų su technologijomis susijusių netikrumų, viešųjų pirkimų kainos ne visada gali būti tiksliai nustatytos, todėl turėtų būti numatyta galimybė sutartis sudaryti nenurodant konkrečios ir galutinės kainos ir įtraukiant Sąjungos finansinių interesų apsaugos sąlygas;

(16a)

siekiant skatinti viešojo sektoriaus paklausą ir viešojo sektoriaus inovacijas, pagal Programą turėtų būti skatinama naudotis Programos duomenimis, informacija ir paslaugomis, siekiant remti pramonės ir MVĮ pritaikytų sprendimų plėtrą vietos ir regionų lygmenimis, pasitelkiant su kosmosu susijusias inovacijų partnerystes, kaip nurodyta Finansinio reglamento 1 priedo 7 punkte, suteikiant galimybę aprėpti visus etapus nuo plėtros iki specializuotų sąveikių kosmoso sprendimų, skirtų viešosioms paslaugoms teikti, diegimo ir įsigijimo;

(17)

siekiant Programos tikslų svarbu turėti galimybę tam tikrais atvejais Sąjungos viešųjų ir privačiųjų subjektų, veikiančių kosmoso srityje, paprašyti skirti siūlomų pajėgumų ir tarptautiniu lygmeniu bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmis organizacijomis. Dėl šios priežasties turi būti numatyta galimybė naudoti visas atitinkamas Finansiniame reglamente numatytas priemones ▌, valdymo metodus ▌ir bendras pirkimų procedūras;

(18)

kalbant konkrečiau apie dotacijas, patirtis parodė, kad naudotojų gausinimo, rinkos įsisavinimo ir bendros informavimo priemonės yra veiksmingesnės, kai vykdomos necentralizuotai, o ne Komisijos veiksmais, grindžiamais principu „iš viršaus į apačią“. Dotacijos gavėjo trečiosioms šalims teikiami čekiai yra viena iš labiausiai pasiteisinusių finansinės paramos naujiems rinkos dalyviams bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms formų. Tačiau Finansiniame reglamente nustačius finansinės paramos viršutines ribas, atsirado kliūčių paramai čekiais teikti. Todėl, siekiant išnaudoti didėjantį kosmoso sektoriaus taikomųjų programų rinkos potencialą, ši viršutinė riba ES kosmoso programai turėtų būti padidinta;

(19)

finansavimo būdai ir vykdymo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir gauti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius ir su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento [125 straipsnio 1 dalyje];

(20)

Programai taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) [naujasis Finansinis reglamentas] (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis;

(21)

pagal [atnaujinti nuorodą atitinkamai pagal naują sprendimą dėl UŠT: Tarybos sprendimo …/…/ES 88 straipsnį] užjūrio šalyse bei teritorijose (ŪŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai turėtų atitikti reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(22)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šiomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto nustatymo ir vykdymo tvarka, pagrįsta dotacijomis, viešaisiais pirkimais, apdovanojimais ir netiesioginiu vykdymu ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;

(23)

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 (2) (Finansinis reglamentas) , Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (3) ir Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (4) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (5), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(24)

trečiosios valstybės, kurios yra ▌EEE ▌narės, Sąjungos programose gali dalyvauti vykdydamos bendradarbiavimą pagal EEE susitarimą, kuriame numatoma, kad programos įgyvendinamos priėmus sprendimą pagal tą susitarimą. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Į šį reglamentą turėtų būti įtraukta konkreti nuostata, kuria atsakingam įgaliojimus suteikiančiam pareigūnui, ▌OLAF ▌ ir Europos Audito Rūmams būtų suteiktos reikiamos teisės ir prieiga, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus;

(25)

patikimam Programos viešajam valdymui užtikrinti reikia aiškiai paskirstyti įvairių susijusių subjektų pareigas ir užduotis, kad būtų vengiama nereikalingo veiklos dubliavimosi, išlaidų viršijimo ir vėlavimo. Visi valdymo subjektai savo kompetencijos srityje ir vykdydami savo pareigas turėtų remti Programos tikslų įgyvendinimą;

(26)

valstybės narės seniai vykdo veiklą kosmoso srityje. Jos turi kosmosui skirtas sistemas, infrastruktūrą ir nacionalines agentūras bei įstaigas. Todėl jos gali gerokai prisidėti prie Programos, ypač jos įgyvendinimo ▌. Jos galėtų bendradarbiauti su Sąjunga, kad skatintų Programos paslaugų ir taikomųjų programų naudojimą. Komisijai galėtų būti sudarytos sąlygos sutelkti valstybių narių turimas priemones, naudotis jų teikiama pagalba ir, laikantis abipusiai sutartų sąlygų, ji galėtų valstybėms narėms patikėti su reglamentavimu nesusijusias užduotis įgyvendinant Programą ▌. Be to, atitinkamos valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų antžeminių stočių apsaugą savo teritorijoje. Be to, valstybės narės ir Komisija turėtų dirbti kartu ir bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir priežiūros institucijomis, kad užtikrintų pakankamas galimybes saugiai naudotis dažniu, kurio reikia Programai, siekiant visapusiškai išplėtoti ir įdiegti teikiamomis paslaugomis grindžiamas taikomąsias programas, laikantis 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa (6), reikalavimų;

(26a)

tam tikromis tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis Agentūra gali patikėti konkrečias užduotis valstybėms narėms arba valstybių narių grupei. Tas pavedimas turėtų būti taikomas tik veiklai, kurios Agentūra negali vykdyti savo pajėgumu, ir neturėtų daryti poveikio Programos valdymui ir užduočių paskirstymui, kaip apibrėžta šiame reglamente;

(27)

kadangi Komisija remia bendruosius Sąjungos interesus, jai pavesta prižiūrėti Programos įgyvendinimą , prisiimti bendrą atsakomybę ir skatinti jos naudojimą. Siekiant optimaliau panaudoti skirtingų suinteresuotųjų subjektų išteklius ir žinias, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė deleguoti tam tikras užduotis. Be to, Komisija gali geriausiai nustatyti, kokių pagrindinių reikalavimų reikia sistemų ir paslaugų raidai įgyvendinti;

(28)

Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros (toliau – Agentūra), kuri pakeičia Reglamentu (ES) Nr. 912/2010 įsteigtą Europos GNSS agentūrą ir perima jos teises bei pareigas, misija – prisidėti prie Programos įgyvendinimo, visų pirma saugumo akreditavimo, taip pat rinkos ir galutinės grandies prietaikų plėtojimo srityse. Todėl Agentūrai turėtų būti pavestos tam tikros su tomis sritimis susijusios užduotys. Visų pirma, atsižvelgiant į Agentūros patirtį saugumo srityje, Agentūrai turėtų būti pavestos visų Sąjungos veiksmų kosmoso sektoriuje saugumo akreditavimo užduotys. Remiantis teigiamais Agentūros naudotojų suinteresuotumo didinimo ir rinkos įsisavinimo skatinimo rezultatais įgyvendinant GALILEO ir EGNOS, jai taip pat turėtų būti patikėta naudotojų suinteresuotumo didinimo veikla, susijusi su kitais nei GALILEO ir EGNOS Programos komponentais, taip pat visų Programos komponentų galutinės grandies prietaikų kūrimo veikla. Tai leistų pasinaudoti masto ekonomija ir suteikti galimybę kurti taikomąsias programas, grindžiamas keliais Programos komponentais (integruotos prietaikos). Tačiau ši veikla neturėtų daryti poveikio paslaugų įsisavinimo skatinimo ir naudotojų suinteresuotumo didinimo veiklai, kurią Komisija patikėjo „Copernicus“ įgaliotiesiems subjektams. Su galutinės grandies taikomosiomis programomis susijusių užduočių perdavimas Agentūrai neužkerta kelio kitiems subjektams, kuriems patikėtos užduotys, kurti galutinės grandies prietaikas. Be to, ji turėtų atlikti užduotis, kurias Komisija jai patiki pagal finansinės partnerystės pagrindų susitarimą vienu ar keliais įgaliojimų susitarimais, į kuriuos būtų įtrauktos ▌ kitos su Programa susijusios konkrečios užduotys; Pavedant užduotis Agentūrai turėtų būti užtikrinti pakankami žmogiškieji, administraciniai ir finansiniai ištekliai;

(28a)

GALILEO ir EGNOS – tai sudėtingos sistemos, kurioms reikalingas intensyvus koordinavimas. Atsižvelgiant į tai, kad GALILEO ir EGNOS yra Sąjungos programos komponentai, jų koordinavimą turėtų vykdyti Sąjungos institucija arba Sąjungos įstaiga. Remdamasi pastaraisiais metais sukaupta patirtimi, Agentūra būtų tinkamiausia įstaiga, galinti koordinuoti visus su tų sistemų eksploatavimu susijusius veiklos uždavinius, išskyrus tarptautinį bendradarbiavimą. Todėl Agentūrai turėtų būti pavestas EGNOS ir GALILEO valdymas bei eksploatavimas. Vis dėlto tai nereiškia, kad Agentūra turėtų viena atlikti visas užduotis, susijusias su sistemų eksploatavimu. Ji galėtų remtis kitų subjektų, visų pirma Europos kosmoso agentūros, kompetencija. Tai turėtų apimti veiklą, susijusią su sistemų raida, antžeminio segmento ir palydovų dalių projektavimu ir kūrimu, kurie turėtų būti patikėti Europos kosmoso agentūrai. Užduočių paskirstymas kitiems subjektams grindžiamas tokių subjektų kompetencija, be to, turėtų būti vengiama darbo dubliavimo;

(29)

Europos kosmoso agentūra, 2004 m. sudariusi bendrąjį susitarimą su Europos bendrija, yra daug praktinės patirties kosmoso srityje turinti tarptautinė organizacija. Todėl ji yra svarbi programos įgyvendinimo partnerė ir su ja reikėtų užmegzti atitinkamus santykius. Šiuo atžvilgiu, laikantis Finansinio reglamento nuostatų, Komisija turėtų su Europos kosmoso agentūra ir Agentūra sudaryti finansinės partnerystės pagrindų susitarimą, kuriuo būtų reglamentuoti visi Komisijos, Agentūros ir Europos kosmoso agentūros finansiniai ryšiai ir užtikrintas jų nuoseklumas bei atitiktis su Europos bendrija ir Europos kosmoso agentūra sudarytam bendrajam susitarimui, visų pirma jo 2 ir 5 straipsniais . Tačiau, kadangi Europos kosmoso agentūra nėra Sąjungos įstaiga ir jai netaikoma Sąjungos teisė, būtina, kad Europos kosmoso agentūra imtųsi tinkamų priemonių, siekiant užtikrinti Sąjungos ir jos valstybių narių interesų apsaugą, i ir kad vykdant biudžetą jai patikėtos užduotys atitiktų Komisijos priimtus sprendimus. Į susitarimą taip pat turėtų būti įtrauktos visos nuostatos, būtinos Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti;

(30)	palydovų centro (SATCEN) kaip Europos savarankiškų pajėgumų veikimas tiekiant prieigą prie informacijos ir paslaugas, gautas naudojantis atitinkamais kosmoso įrenginiais ir susijusiais duomenimis, jau buvo pripažintas įgyvendinant Sprendimą Nr. 541/2014/ES ;

(31)

siekiant GOVSATCOM valdymo struktūroje atspindėti naudotojų atstovavimą ir sujungti nacionalinio ir civilinio bei karinio lygmens naudotojų poreikius, atitinkami Sąjungos subjektai, turintys glaudžius ryšius su naudotojais, pavyzdžiui, Europos gynybos agentūra, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, Europos jūrų saugumo agentūra, Europos žuvininkystės kontrolės agentūra, Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra, Karinių misijų planavimo ir vykdymo centras, Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centras ir Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras, gali turėti konkrečioms naudotojų grupėms skirtas koordinavimo funkcijas. Agentūra ir Europos gynybos agentūra apibendrintu lygmeniu turėtų koordinuoti civilinių ▌ naudotojų bendruomenių su naudotojais susijusius aspektus ir gali stebėti naudojimą, paklausą ir atitiktį reikalavimams, besikeičiančius poreikius ir reikalavimus;

(32)

atsižvelgiant į su kosmosu susijusios veiklos svarbą Sąjungos ekonomikai ir Sąjungos piliečių gyvenimui, sistemų ir tomis sistemomis grindžiamų taikomųjų programų dvejopo naudojimo pobūdis, siekiant aukšto saugumo lygio ir jį išlaikant, turėtų būti pagrindinis Programos prioritetas, visų pirma siekiant apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių interesus, įskaitant su įslaptinta ir kita neskelbtina neįslaptinta informacija susijusius interesus;

(33)	nedarant poveikio valstybių narių prerogatyvoms nacionalinio saugumo srityje, Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis, kiekvienas pagal savo atitinkamą kompetencijos sritį, turėtų užtikrinti Programos saugumą pagal šį reglamentą ir, kai tinkama, pagal Tarybos sprendimą 201X/xxx/BUSP (7);

(33a)

atsižvelgiant į specifinę EIVT patirtį ir jos nuolatinį bendradarbiavimą su trečiųjų šalių administracijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, EIVT gali padėti Komisijai vykdyti tam tikras su programų saugumu susijusias užduotis išorės santykių srityje pagal Tarybos sprendimą 2010/427/ES;

(34)

nedarant poveikio išimtinei valstybių narių atsakomybei už savo nacionalinio saugumo užtikrinimą, kaip numatyta ES sutarties 4 straipsnio 2 dalyje, ir jų teisei ginti gyvybinius savo saugumo interesus pagal SESV 346 straipsnį, siekiant užtikrinti sklandų Programos įgyvendinimą turėtų būti nustatytas specialus saugumo valdymas. Tas valdymas turėtų būti grindžiamas trimis pagrindiniais principais. Visų pirma, labai svarbu, kad būtų kuo labiau atsižvelgta į didelę išskirtinę valstybių narių patirtį saugumo srityje. Antra, siekiant išvengti interesų konflikto ir bet kokių saugumo taisyklių taikymo trūkumų, veiklos funkcijos turi būti atskirtos nuo saugumo akreditavimo funkcijų. Trečia, už visų Programos komponentų ar jų dalies valdymą atsakingas subjektas taip pat yra tinkamiausias subjektas valdyti jam pavestų užduočių saugumą. Programos saugumas bus grindžiamas pastarųjų metų patirtimi, įgyta įgyvendinant GALILEO, EGNOS ir programą „Copernicus“. Patikimam saugumo valdymui užtikrinti taip pat reikia tinkamai paskirstyti įvairių subjektų funkcijas. Kadangi Komisija yra atsakinga už Programą, ji , nedarydama poveikio valstybių narių prerogatyvoms nacionalinio saugumo srityje, turėtų nustatyti kiekvienam Programos komponentui taikytinus bendruosius saugumo reikalavimus;

(34x)

tiek Europos kosmoso infrastruktūros antžeminiai, tiek kosmoso objektai yra labai svarbūs užtikrinant sistemų veikimo tęstinumą ir paslaugų tęstinumą. Todėl nustatant saugumo reikalavimus reikėtų tinkamai atsižvelgti į būtinybę apsaugoti sistemas ir jų paslaugas nuo kibernetinių išpuolių, be kita ko, naudojantis naujomis technologijomis;

(34a)

Atlikus rizikos ir grėsmių analizę, Komisija prireikus turėtų nustatyti saugumo stebėsenos struktūrą. Šis saugumo stebėsenos organas turėtų būti subjektas, vykdantis nurodymus, parengtus pagal Sprendimą 201x/xxx/BUSP. GALILEO atveju tokia struktūra turėtų būti GALILEO saugumo stebėsenos centras. Įgyvendinant Sprendimą 20xx/xxx/BUSP, Saugumo akreditavimo valdybos vaidmuo bus tik teikti Tarybai ir (arba) vyriausiajam įgaliotiniui duomenis, susijusius su sistemos saugumo akreditavimu;

(35)

atsižvelgiant į Programos unikalumą ir sudėtingumą ir į jos sąsają su saugumu, saugumo akreditavimui turėtų būti taikomi pripažinti ir įtvirtinti principai. Todėl būtina, kad saugumo akreditavimo veikla būtų vykdoma prisiėmus bendrą atsakomybę už Sąjungos ir jos valstybių narių saugumą, stengiantis pasiekti bendrą sutarimą ir įtraukiant visas saugumu suinteresuotas šalis, ir kad būtų nuolat atliekama rizikos stebėsena. Taip pat būtina, kad techninė saugumo akreditavimo veikla būtų pavesta specialistams, turintiems reikiamą kvalifikaciją sudėtingų sistemų akreditavimo srityje ir atitinkamo lygio asmens patikimumo pažymėjimą;

(35x)

ES įslaptinta informacija (ESĮI) turi būti tvarkoma laikantis saugumo taisyklių, nustatytų Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2015/444 ir Tarybos Sprendime 2013/488/ES. Pagal Tarybos sprendimą valstybės narės turi laikytis jame nustatytų principų ir būtiniausių standartų, kad būtų užtikrinta, jog ESĮI suteikiama lygiavertė apsauga;

(36)	siekiant užtikrinti saugų keitimąsi informacija , turėtų būti sudaryti atitinkami susitarimai, kuriais būtų užtikrinta įgyvendinant Programą trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms suteikiamos ES įslaptintos informacijos apsauga ;

(37)

vienas iš pagrindinių Programos tikslų – užtikrinti Sąjungos saugumą ir strateginį savarankiškumą, stiprinti jos gebėjimus veikti daugelyje sektorių, visų pirma saugumo, ir pasinaudoti kosmoso galimybėmis Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui užtikrinti. Šiam tikslui pasiekti reikalingos griežtos taisyklės dėl subjektų, kurie gali dalyvauti pagal Programą finansuojamoje veikloje, tinkamumo gauti prieigą prie ES įslaptintos informacijos (ESĮI) arba neskelbtinos neįslaptintos informacijos;

(37a)

įgyvendinant Programą tam tikra neįslaptinta informacija vis gi turi būti tvarkoma pagal galiojančius teisės aktus arba nacionalinius įstatymus, taisykles ir kitus teisės aktus, be kita ko, taikant platinimo apribojimus;

(38)

vis daugiau pagrindinių ekonomikos sektorių, visų pirma transporto, telekomunikacijų, žemės ūkio ir energetikos, dažniau naudoja palydovines navigacijos ir Žemės stebėjimo sistemas. Programoje turėtų būti panaudota tų sektorių sąveika, atsižvelgiant į kosmoso technologijų naudą tiems sektoriams, remiamas suderinamos įrangos kūrimas ir skatinamas atitinkamų standartų rengimas bei sertifikavimo vystymas. Kosmoso veiklos ir su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumu ir gynyba susijusios veiklos sinergija taip pat didėja . Todėl absoliuti palydovinės navigacijos kontrolė turėtų Sąjungai užtikrinti technologinį nepriklausomumą, be kita ko ilgainiui infrastruktūros įrangos komponentų, ir strateginį savarankiškumą;

(39)

GALILEO tikslas – įdiegti ir eksploatuoti pirmąją pasaulinę civilinę palydovinės navigacijos ir padėties nustatymo infrastruktūrą, kurią gali naudoti įvairūs Europos ir pasaulio viešieji ir privatieji subjektai. GALILEO veikia nepriklausomai nuo kitų esamų arba būsimų sistemų ir taip prisideda, be kita ko, prie strateginio Sąjungos savarankiškumo. Antrosios kartos sistema turėtų būti palaipsniui sukurta iki 2030 m. ir iš pradžių turėtų veikti sumažintu pajėgumu;

(40)

EGNOS tikslas – gerinti veikiančių pasaulinės palydovinės navigacijos sistemų, visų pirma sistemos GALILEO, siunčiamų atvirų signalų kokybę. EGNOS paslaugos pirmiausia turėtų iki 2026 m. pabaigos apimti tas valstybių narių teritorijas, kurios geografiniu požiūriu yra Europoje, šiuo tikslu įskaitant Kiprą, Azorų salas, Kanarų salas ir Madeirą. Aviacijos srityje visos tos teritorijos oro navigacijos paslaugoms turėtų panaudoti EGNOS visais EGNOS remiamais veiklos rezultatų lygmenimis . Atsižvelgiant į technines galimybes ir gyvybės apsaugos paslaugą bei remiantis tarptautiniais susitarimais, EGNOS paslaugų geografinė aprėptis galėtų būti išplėsta į kitus pasaulio regionus. Nepažeidžiant Reglamento (ES) 2018/1139 ir būtino GALILEO paslaugų kokybės stebėjimo aviacijos tikslais, reikėtų pažymėti, kad, nors GALILEO siunčiami signalai gali būti veiksmingai naudojami orlaivių padėčiai nustatyti visais skrydžio etapais naudojant būtiną signalų tikslinimo sistemą (vietoje, regione ar įrengta avionikos sistema) , oro eismo valdymo (OEV) paslaugas ir oro navigacijos paslaugas (ONP) gali teikti tik vietinės arba regioninės signalo tikslinimo sistemos, kaip antai EGNOS Europoje. EGNOS žmogaus gyvybės apsaugos paslauga turėtų būti teikiama laikantis taikytinų ICAO standartų;

(41)

labai svarbu užtikrinti sistemų GALILEO ir EGNOS tvarumą ir jų paslaugų tęstinumą, ▌prieinamumą , tikslumą, patikimumą ir saugumą . Atsižvelgiant į besikeičiančią aplinką ir sparčiai besivystančią rinką, reikėtų toliau plėtoti šias paslaugas ir kurti naujos kartos sistemas , įskaitant susijusius kosmoso bei antžeminio segmento pokyčius ;

▌

(43)

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 876/2002 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008 (8) vartojama sąvoka „komercinė paslauga“ nebėra tinkama, atsižvelgiant į šios paslaugos raidą. Vietoj jos buvo nustatytos dvi atskiros paslaugos – didelio tikslumo paslauga ir atpažinimo paslauga (9);

(44)

siekiant veiksmingiau panaudoti teikiamas paslaugas, GALILEO ir EGNOS paslaugos turėtų būti suderintos ir sąveikios tarpusavyje, įskaitant naudotojų lygmeniu, ir, kiek tai įmanoma, su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis ir su įprastinėmis radionavigacinėmis priemonėmis, kai toks suderinamumas ir sąveikumas nustatyti tarptautiniu susitarimu nedarant poveikio strateginio Sąjungos savarankiškumo tikslui;

(45)

atsižvelgiant į antžeminės infrastruktūros svarbą sistemoms GALILEO ir EGNOS ir šios infrastruktūros poveikį jų saugumui, už infrastruktūros vietos nustatymą turėtų būti atsakinga Komisija. Sistemų antžeminės infrastruktūros diegimas turėtų likti atviras ir skaidrus procesas , kuriame prireikus galėtų dalyvauti Agentūra, remdamasi savo kompetencijos sritimi ;

(46)

siekiant užtikrinti kuo didesnę GALILEO ir EGNOS teikiamą socialinę ir ekonominę naudą, kartu prisidedant prie Sąjungos strateginio savarankiškumo, visų pirma ypatingo dėmesio reikalaujančiuose sektoriuose, saugos ir saugumo srityje, reikėtų skatinti naudotis EGNOS ir GALILEO paslaugomis kitose Sąjungos politikos srityse , taip pat pasitelkiant reglamentavimo priemones , kai tai pagrįsta ir naudinga . Šių paslaugų naudojimo visose valstybėse narėse skatinimas taip pat yra svarbi proceso dalis;

(47)

pagal programą „Copernicus“ turėtų būti užtikrinta savarankiška prieiga prie aplinkos srities žinių ir pagrindinių Žemės stebėjimo ir geoinformacijos paslaugų technologijų, taip padedant Sąjungai savarankiškai priimti sprendimus ir imtis veiksmų aplinkos, klimato kaitos, jūrų, jūrininkystės, žemės ūkio ir kaimo plėtros, kultūros paveldo apsaugos, civilinės saugos, žemės ir infrastruktūros stebėsenos, saugumo, taip pat skaitmeninės ekonomikos srityse;

(47b)

Programos komponentais turėtų būti skatinamas skaitmeninės technologijos taikymas kosmoso sistemose, duomenų ir paslaugų platinimas ir tolesnės grandies sektoriaus plėtra. Todėl ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas iniciatyvoms ir veiksmams, kuriuos Komisija pasiūlė savo 2016 m. rugsėjo 14 d. komunikate „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ ir 2016 m. rugsėjo 14 d. komunikate „Europos 5G veiksmų planas“;

(48)

programa „Copernicus“ turėtų būti įgyvendinama remiantis veikla ir pasiekimais, užtikrinant tos veiklos ir pasiekimų tęstinumą ir juos stiprinant pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 377/2014, kuriuo nustatoma Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programa („Copernicus“) (10), taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 911/2010 dėl Europos Žemės stebėsenos programos (GMES) ir jos pradinės praktinės veiklos (11), kuriuo nustatyta ankstesnės globalios aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos (GMES) programa ir pradinės veiklos įgyvendinimo taisyklės, ir atsižvelgiant į naujausias mokslinių tyrimų, technologijų pažangos ir inovacijų, darančių poveikį Žemės stebėjimo sričiai, tendencijas, taip pat į didžiųjų duomenų analizės ir dirbtinio intelekto pokyčius ir į susijusias Sąjungos strategijas ir iniciatyvas (12). Naujų įrenginių kūrimo tikslu Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, Europos kosmoso agentūra, EUMETSAT ir, kai taikoma, kitais subjektais, turinčiais atitinkamų kosmoso ir in situ išteklių. Kiek įmanoma, įgyvendinant programą reikėtų naudotis valstybių narių, Europos kosmoso agentūros, EUMETSAT (13) ir kitų subjektų, įskaitant komercines iniciatyvas Europoje, turimais stebėjimo kosmose pajėgumais ir taip plėtoti perspektyvų Europos komercinį kosmoso sektorių. Kai įmanoma ir tikslinga, taip pat reikėtų pasinaudoti daugiausia valstybių narių pagal Direktyvą 2007/2/EB (14) pateiktais turimais in situ ir papildomais duomenimis. Komisija turėtų bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir Europos aplinkos agentūra, kad užtikrintų programai „Copernicus“ reikalingą veiksmingą prieigą prie in situ duomenų rinkinių;

(49)

programa „Copernicus“ turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo, iš dalies pakeistos 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/37/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (15), tikslus, visų pirma skaidrumo ir paslaugų plėtojimui palankių sąlygų užtikrinimo, ir prisidedant prie Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Turėtų būti sudarytos galimybės programos „Copernicus“ duomenimis ir informacija naudotis nemokamai ir laisvai;

(49a)

būtina visapusiškai išnaudoti visas programos „Copernicus“ Sąjungos visuomenei ir ekonomikai teikiamas galimybes, už tiesioginės naudos gavėjų ribų, aktyviau taikant naudotojų gausinimo priemones, ir tam reikalingi papildomi veiksmai, kad duomenis galėtų naudoti ne specialistai ir taip būtų skatinamas ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas ir žinių perdavimas;

(50)

„Copernicus“ yra į naudotojus orientuota programa. Todėl jos raida turėtų būti grindžiama kintančiais pagrindinių programos „Copernicus“ naudotojų reikalavimais, taip pat pripažįstant naujų viešojo arba privačiojo sektoriaus naudotojų bendruomenių atsiradimą. Programa „Copernicus“ turėtų būti grindžiama galimybių analize, siekiant atsižvelgti į kintančius naudotojų poreikius, įskaitant susijusius su Sąjungos politikos, kuriai būtinas nuolatinis, veiksmingas naudotojų dalyvavimas, visų pirma nustatant ir tvirtinant reikalavimus, įgyvendinimu ir stebėsena;

(51)

programa „Copernicus“ jau veikia. Todėl svarbu užtikrinti jau esamos infrastruktūros ir paslaugų tęstinumą, kartu prisitaikant prie kintančių naudotojų poreikių, kintančios rinkos aplinkos, visų pirma privačių kosmoso rinkos dalyvių (naujas kosmoso amžius) ir socialinių bei politinių pokyčių, dėl kurių būtina greitai reaguoti. Tam reikia pertvarkyti programos „Copernicus“ funkcinę struktūrą, kad būtų geriau atsižvelgta į perėjimą nuo pirmojo funkcinių paslaugų etapo prie pažangių ir tikslingesnių paslaugų teikimo naujoms naudotojų bendruomenėms ir pridėtinės vertės paskesnės grandies rinkų skatinimą. Šiuo tikslu ją toliau įgyvendinant turėtų būti laikomasi požiūrio, pagrįsto duomenų vertės grandine, t. y. duomenų įsigijimas, duomenų ir informacijos apdorojimas, paskirstymas ir naudojimas, naudotojų ▌ rinkos įsisavinimo ir gebėjimų stiprinimo veikla, o vykdant strateginio planavimo procesą pagal programą „Europos horizontas“ bus nustatyta mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kuri turėtų būti vykdoma remiantis programa „Copernicus“;

(52)

kalbant apie duomenų įsigijimą, vykdant veiklą pagal programą „Copernicus“ turėtų būti siekiama užbaigti plėtoti ir išlaikyti esamą kosmoso infrastruktūrą, pasirengti ilgalaikiam palydovų pakeitimui pasibaigus eksploatacijos laikui, taip pat pradėti naujas misijas, kurių objektas būtų būtent naujos stebėjimo sistemos, siekiant padėti išspręsti visuotinę klimato kaitos problemą (pvz., išmetamo antropogeninės kilmės CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsena). Vykdant veiklą pagal programą „Copernicus“ turėtų būti plečiama jos visuotinė stebėsena virš poliarinių sričių ir remiamas aplinkosaugos reikalavimų laikymosi užtikrinimas, teisės aktais nustatyta aplinkos stebėsena, pranešimų teikimas ir novatoriškos aplinkos sričių prietaikos žemės ūkio, miškų, vandens ir jūrų išteklių valdymo bei kultūros paveldo srityse (pvz., skirtos pasėlių stebėsenos, vandentvarkos ir sustiprintos priešgaisrinės stebėsenos tikslams ). Vykdydama šią veiklą programa „Copernicus“ turėtų pasiekti sverto poveikį ir maksimaliai pasinaudoti ankstesnio finansavimo laikotarpio (2014–2020 m.) investicijomis, įskaitant valstybių narių, EKA ir EUMETSAT įvykdytas investicijas, kartu išnagrinėdama naujus veiklos ir verslo modelius, kuriais būtų galima dar labiau papildyti programos „Copernicus“ pajėgumus. Programa „Copernicus“ taip pat galėtų būti grindžiama sėkminga partneryste su valstybėmis narėmis, kad jos saugumo aspektas būtų toliau plėtojamas taikant tinkamus valdymo mechanizmus ir siekiant reaguoti į kintančius vartotojų poreikius saugumo srityje;

(53)

vykdant duomenų ir informacijos tvarkymo funkciją programa „Copernicus“ turėtų užtikrinti ilgalaikį ▌ „Copernicus“ paslaugų tvarumą ir tolesnę plėtrą, teikti informaciją, kad būtų atsižvelgiama į viešojo sektoriaus poreikius ir Sąjungos tarptautiniais įsipareigojimais įtvirtintus poreikius, ir kuo labiau padidinti komercinio panaudojimo galimybes. Visų pirma, pagal programą „Copernicus“ vietos, nacionaliniu, Europos ir pasauliniu lygiu turėtų būti teikiama informacija apie atmosferos sudėtį ir oro kokybę ; informacija apie vandenynų būklę ir dinamiką ; informacija, kuria remiamasi vykdant žemės paviršiaus ir ledo dangos stebėseną, naudojama įgyvendinant, vietos, nacionalinę ir Sąjungos politiką; informacija, kuria remiamasi taikant prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimo priemones; geoerdvinė informacija, kuria remiamasi ekstremaliųjų situacijų valdymo, be kita ko, vykdant prevencinę veiklą, aplinkosaugos reikalavimų laikymosi užtikrinimo ir civilinės saugos srityse, įskaitant paramą Sąjungos išorės veiksmams. Komisija turėtų nustatyti atitinkamas sutartines sąlygas, kuriomis skatinamas paslaugų teikimo tvarumas;

(54)

įgyvendindama programos „Copernicus“ paslaugas, Komisija turėtų remtis kompetentingais subjektais, atitinkamomis Sąjungos agentūromis, nacionalinių įstaigų grupėmis ar konsorciumais arba bet kuria atitinkama įstaiga, potencialiai galinčia sudaryti susitarimą dėl įnašo. Atrinkdama šiuos subjektus, Komisija turėtų užtikrinti, kad nebūtų veiklos ir paslaugų teikimo sutrikimų ir kad, įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), visų pirma bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), su saugumu susijusių duomenų atveju atitinkami subjektai turėtų išankstinio perspėjimo ir krizių stebėjimo pajėgumus. Pagal Finansinio reglamento 154 straipsnį asmenys ir subjektai, kuriems pavesta vykdynti Sąjungos biudžetą, privalo laikytis nediskriminavimo principo visų valstybių narių atžvilgiu; šis principas turėtų būti užtikrinamas sudarant atitinkamus susitarimus dėl įnašų, susijusius su programos „Copernicus“ paslaugų teikimu;

(55)

teikiant „Copernicus“ paslaugas visuomenei, turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos jomis naudotis, nes naudotojai galėtų numatyti, kokios paslaugos teikiamos, jų raidą, ir bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir kitomis šalimis. Šiuo tikslu Komisija ir subjektai, kuriems pavestos užduotys, turėtų palaikyti glaudų ryšį su įvairiomis pagrindinėmis bendruomenėmis visoje Europoje toliau plėtodami „Copernicus“ paslaugų ir informacijos portfelį, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į kintančius viešojo sektoriaus ir politikos poreikius, taigi būtų kuo labiau padidintas Žemės stebėjimo duomenų naudojimas. Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti, kad sukurtų programos „Copernicus“ in situ komponentą ir sudarytų palankesnes sąlygas „Copernicus“ paslaugoms tobulinti skirtiems in situ duomenų rinkiniams kartu su kosmoso duomenų rinkiniais integruoti;

(55a)

programos „Copernicus“ nemokamų, visapusiškų ir atvirų duomenų politika buvo įvertinta kaip vienas iš sėkmingiausių programos „Copernicus“ įgyvendinimo elementų ir labai padėjo skatinti jos duomenų ir informacijos paklausą, įtvirtindama programą „Copernicus“ kaip vieną didžiausių pasaulio Žemės stebėjimo duomenų teikėjų pasaulyje. Akivaizdu, kad reikia užtikrinti ilgalaikį ir saugų nemokamų, visapusiškų ir atvirų duomenų teikimo tęstinumą ir galimybę jais naudotis siekiant įgyvendinti 2016 m. Europos kosmoso strategijoje nustatytus plataus užmojo tikslus. Programos „Copernicus“ duomenys kuriami visų pirma siekiant naudos Europos piliečiams, o tai, kad šie duomenys būtų laisvai prieinami visame pasaulyje, ES įmonėms ir mokslininkams suteikia plačiausias bendradarbiavimo galimybes ir prisideda prie veiksmingos Europos kosminės ekosistemos. Nustatant bet kokius prieigos prie programos „Copernicus“ duomenų ir informacijos apribojimus, turėtų būti laikomasi programos „Copernicus“ duomenų politikos, kaip apibrėžta šiame reglamente ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1159/2013;

(56)

taikant atitinkamas sąlygas ir apribojimus, turėtų būti suteikta galimybė visapusiškai, laisvai ir nemokamai naudotis vykdant programą „Copernicus“ gautais duomenimis ir informacija, siekiant skatinti naudojimąsi ir keitimąsi jais ir stiprinti Europos žemės stebėjimo rinkas, visų pirma paskesnės grandies sektorių, taip skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje. Teikiant tokius duomenis ir informaciją turėtų būti toliau užtikrinamas aukšto lygio nuoseklumas, tęstinumas, patikimumas ir kokybė. Todėl reikia užtikrinti patogų būdą naudotis didelės apimties prieiga prie „Copernicus“ duomenų ir informacijos, juos apdoroti ir panaudoti įvairiais savalaikiškumo lygiais. Šiuo tikslu Komisija turėtų ir toliau laikytis integruoto požiūrio tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu, ir sudaryti sąlygas integracijai su kitais duomenų ir informacijos šaltiniais. Todėl Komisija turėtų imtis būtinų priemonių, siekdama užtikrinti, kad programos „Copernicus“ duomenys ir informacija būtų lengvai ir veiksmingai prieinami ir tinkami naudoti, ypač skatinant prieigos prie duomenų ir informacijos paslaugas (DIAS) valstybėse narėse ir , kai įmanoma, skatinant sąveiką tarp esamos Europos Žemės stebėjimo duomenų infrastruktūros, siekiant užtikrinti sinergiją su jų ištekliais, kad būtų galima maksimaliai padidinti ir sustiprinti programos „Copernicus“ duomenų ir informacijos įsisavinimą rinkoje;

(57)

Komisija turėtų bendradarbiauti su duomenų teikėjais, kad susitartų dėl trečiųjų šalių duomenims taikomų licencijavimo sąlygų, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas juos naudoti įgyvendinant programą „Copernicus“, laikantis šio reglamento ir nepažeidžiant taikytinų trečiosios šalies teisių. Kadangi tam tikri programos „Copernicus“ duomenys ir programos „Copernicus“ informacija, įskaitant didelės skiriamosios gebos vaizdus, gali turėti poveikio Sąjungos ar jos valstybių narių saugumui, tinkamai pagrįstais atvejais gali būti patvirtintos priemonės, kuriomis siekiama pašalinti riziką ir grėsmę Sąjungos ar jos valstybių narių saugumui;

(58)

teisės aktų, priimtų pagal ankstesnes taisykles, nuostatos, kurių galiojimo pabaigos data nenustatyta, turėtų toliau galioti, nebent jos prieštarautų naujajam reglamentui. Tai ypač susiję su Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1159/2013, kuriuo nustatomos GMES naudotojų registracijos ir licencijų išdavimo sąlygos ir apibrėžiami prieigos prie GMES duomenų bei GMES paslaugų informacijos apribojimo kriterijai (16);

(59)

siekiant skatinti ir palengvinti vietos , regioninių ar nacionalinių valdžios institucijų, mažųjų ir vidutinių įmonių, mokslininkų ir tyrėjų pastangas naudotis Žemės stebėjimo duomenimis ir technologijomis, vykdant naudotojų suinteresuotumo didinimo veiklą turėtų būti skatinama specializuotų programos „Copernicus“ duomenų paskirstymo tinklų, įskaitant nacionalines ir regionines įstaigas, pavyzdžiui, „Copernicus Relays“ ir „Copernicus Academy“, veikla. Šiuo tikslu Komisija ir valstybės narės turėtų siekti sukurti tampresnes sąsajas tarp programos „Copernicus“ ir Sąjungos bei nacionalinės politikos, kad būtų didinama komercinių prietaikų bei paslaugų paklausa, o bendrovėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir pradedančiosioms įmonėms, būtų sudaromos sąlygos kurti prietaikas, grindžiamas „Copernicus“ duomenimis ir informacija, siekiant Europoje sukurti konkurencingą Žemės stebėjimo duomenų ekosistemą;

(60)

tarptautinėje srityje „Copernicus“ turėtų teikti tikslią ir patikimą informaciją, kad būtų galima bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, ir remti Sąjungos išorės ir vystomojo bendradarbiavimo politiką. Programa „Copernicus“ turėtų būti laikoma Europos indėliu į Pasaulinės Žemės stebėjimo sistemų sistemos (GEOSS), Žemės stebėjimo palydovų komiteto (CEOS), 1992 m. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalių konferencijos (COP) , Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT) įvykdymą ir Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programos veiklą. Ji turėtų padėti užmegzti arba palaikyti tinkamą bendradarbiavimą su atitinkamomis sektorinėmis JT įstaigomis ir Pasauline meteorologijos organizacija;

(61)

programai „Copernicus“ įgyvendinti Komisija prireikus turėtų pasitelkti Europos tarptautines organizacijas, su kuriomis ji jau yra nustačiusi partnerystes, visų pirma Europos kosmoso agentūrą, pastarajai pavesdama kurti , koordinuoti, diegti ir tobulinti kosmoso komponentus, prireikus suteikti prieigą prie trečiųjų šalių duomenų ir vykdyti specializuotas misijas , jei jų nevykdo kiti subjektai . Be to, Komisija turėtų pavesti EUMETSAT vykdyti specializuotas misijas arba jų dalis ir prireikus suteikti prieigą prie dalyvavimo misijos duomenų pagal jos kompetenciją ir įgaliojimus.

(61a)

Paslaugų srityje Komisija turėtų tinkamai naudotis Sąjungos agentūrų, kaip antai Europos aplinkos agentūros, Europos jūrų saugumo agentūros, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros ir SATCEN teikiamais konkrečiais pajėgumais ir Europos investicijomis į jūrų aplinkos stebėsenos paslaugas per „Mercator Ocean“. Saugumo srityje bus siekiama Sąjungos lygmens visapusiško požiūrio su vyriausiuoju įgaliotiniu. Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) aktyviai dalyvauja nuo GMES iniciatyvos pradžios ir remia pokyčius, susijusius su GALILEO ir kosmoso meteorologiniais reiškiniais. Pagal Reglamentą (ES) Nr.o 377/2014 JRC valdo programos „Copernicus“ ekstremaliųjų situacijų valdymo paslaugą ir „Copernicus“ žemės paviršiaus stebėsenos paslaugos pasaulinį komponentą; jis prisideda prie duomenų ir informacijos kokybės ir tinkamumo patikros, taip pat prie būsimos raidos. Įgyvendindama Programą Komisija turėtų toliau remtis JRC mokslinėmis bei techninėmis rekomendacijomis;

(62)

atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos prašymus, 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 541/2014/ES, kuriuo nustatoma kosmoso stebėjimo ir sekimo rėmimo programa, Sąjunga nustatė kosmoso stebėjimo ir sekimo rėmimo programą (SST). Kosminės šiukšlės tapo didele grėsme kosmoso srities veiklos saugumui, saugai ir tvarumui. Todėl SST atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant Programos komponentų tęstinumą ir jų indėlį į Sąjungos politiką. Siekdama taikyti kosminių šiukšlių plitimo prevencines priemones, SST padeda užtikrinti tvarią ir garantuotą prieigą prie kosmoso ir naudojimąsi juo – tai bendras visuotinis tikslas. Šiomis aplinkybėmis SST galėtų padėti rengiant Europos Žemės orbitos valymo projektus ;

(63)

SST turėtų toliau gerinti SST pajėgumų veiklą ir didinti savarankiškumą. Tuo tikslu turėtų būti sukurtas autonominis Europos kosmoso objektų katalogas, grindžiamas SST jutiklių tinklo duomenimis. Atitinkamais atvejais Sąjunga galėtų apsvarstyti galimybę suteikti prieigą prie kai kurių jo turimų duomenų nekomerciniais ir mokslinių tyrimų tikslais. SST taip pat turėtų toliau remti SST paslaugų valdymą ir teikimą. Kadangi SST paslaugos yra orientuotos į naudotojus ▌, reikėtų įdiegti tinkamus mechanizmus informacijai apie naudotojų poreikius, įskaitant susijusius su saugumu ir aktualios informacijos perdavimu viešosioms institucijoms ir iš jų, rinkti , siekiant pagerinti sistemos veiksmingumą, kartu laikantis nacionalinės saugos ir saugumo politikos ;

(64)

SST paslaugos turėtų būti teikiamos remiantis Sąjungos bei valstybių narių bendradarbiavimu ir pasitelkiant turimas ir būsimas nacionalines ekspertines žinias bei įrenginius, taip pat bendradarbiaujant su Europos kosmoso agentūra arba Sąjungos sukurtus įrenginius. Turėtų būti įmanoma teikti finansinę paramą naujų SST jutiklių kūrimui. Pripažįstant SST konfidencialumą, nacionalinius jutiklius ir jų eksploatavimą, priežiūrą ir atnaujinimą, taip pat duomenų, naudojamų teikiant SST paslaugas, tvarkymą turėtų toliau kontroliuoti dalyvaujančios valstybės narės;

(65)

valstybėms narėms, kurioms nuosavybės teise priklauso tinkami SST pajėgumai arba kurios turi prieigą prie jų, turėtų būti suteikta galimybė drauge teikti SST paslaugas. Turėtų būti laikoma, kad pagal Sprendimą Nr. 541/2014/ES įsteigto SST konsorciumo veikloje dalyvaujančios valstybės narės atitinka šiuos kriterijus. Tos valstybės narės turėtų pateikti vieną bendrą pasiūlymą ir įrodyti, kad laikosi su eksploatacijos sąranka susijusių papildomų elementų. ▌Reikėtų nustatyti atitinkamas valstybių narių dalyvių atrankos ir organizavimo taisykles;

(65a)

Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant apibrėžti išsamias valstybių narių dalyvavimo procedūras ir elementus. Jeigu bendro pasiūlymo nepateikiama arba jei Komisija mano, kad toks pasiūlymas neatitinka nustatytų kriterijų, Komisija gali pradėti antrąjį etapą dėl valstybių narių dalyvavimo. To antrojo etapo procedūros ir elementai turėtų apibrėžti apimamas orbitas ir jais turėtų būti atsižvelgiama į poreikį kuo labiau padidinti valstybių narių dalyvavimą SST paslaugų teikimo veikloje. Kai pagal šias procedūras ir elementus numatyta galimybė Komisijai atrinkti kelis pasiūlymus, kad jie apimtų visas orbitas, taip pat turėtų būti numatyti tinkami valstybių narių grupių koordinavimo mechanizmai ir veiksmingas sprendimas, apimantis visas SST paslaugas;

(66)

įsteigus SST, ji turėtų atitikti veiklos papildomumo ir aukštos kokybės į naudotojus orientuotų SST paslaugų tęstinumo principus ir remtis geriausia patirtimi. Todėl reikėtų vengti nereikalingo SST dubliavimosi. Pertekliniais pajėgumais turėtų būti ▌ užtikrintas SST paslaugų tęstinumas, kokybė ir patikimumas . Nereikalingo dubliavimosi turėtų padėti išvengti ekspertų grupės;

(67)

be to, SST turėtų būti palanki esamoms rizikos mažinimo priemonėms, pavyzdžiui, COPUOS ▌Kosminių šiukšlių kiekio mažinimo gairėms ir Ilgalaikio veiklos kosminėje erdvėje tvarumo gairių projektui ar kitoms iniciatyvoms, kuriomis siekiama užtikrinti veiklos kosminėje erdvėje saugą, saugumą ir tvarumą. Siekdama, kad būtų sumažinta susidūrimų rizika, SST taip pat siektų sinergijos su kosminių šiukšlių aktyvaus šalinimo ir pasyvinimo priemonių iniciatyvomis. SST turėtų padėti užtikrinti, kad kosminė erdvė būtų naudojama ir tyrinėjama taikiais tikslais. Išaugęs kosmoso srities veiklos mastas gali turėti įtakos tarptautinėms eismo kosmose valdymo iniciatyvoms. Sąjunga turėtų stebėti tuos pokyčius ir gali į juos atsižvelgti atlikdama dabartinės daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio vertinimą;

(68)

vykdant veiklą SST, kosmoso meteorologinių reiškinių ir šalia Žemės skriejančių objektų srityje reikėtų atsižvelgti į bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais, visų pirma Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir kitomis trečiosiomis šalimis, visų pirma siekiant išvengti susidūrimų kosmose, taikyti kosminių šiukšlių plitimo prevencines priemones ir didinti parengtį ekstremalių kosmoso meteorologinių reiškinių ir šalia Žemės skriejančių objektų poveikiui;

(69)

Tarybos saugumo komitetas rekomendavo sukurti rizikos valdymo struktūrą, skirtą užtikrinti, kad įgyvendinant Sprendimą Nr. 541/2014/ES būtų tinkamai atsižvelgta į duomenų saugumo klausimus. Tuo tikslu ir atsižvelgdamos į jau atliktą darbą dalyvaujančios valstybės narės turėtų nustatyti tinkamas rizikos valdymo struktūras ir procedūras;

(70)

ekstremalūs ir dideli kosmoso meteorologiniai įvykiai gali kelti grėsmę piliečių saugai ir sutrikdyti kosminės ir antžeminės infrastruktūros eksploatavimą. Todėl pagal Programą turėtų būti sukurtas kosmoso meteorologijos subkomponentas , kuriuo būtų siekiama įvertinti kosmoso meteorologinių įvykių keliamą riziką ir atitinkamus naudotojų poreikius, didinti informuotumą apie kosmoso meteorologinių įvykių keliamą riziką, užtikrinti, kad būtų teikiamos į naudotojus orientuotos kosmoso meteorologinės paslaugos, taip pat pagerinti valstybių narių pajėgumus teikti kosmoso meteorologines paslaugas. Komisija turėtų teikti pirmenybę sektoriams, kuriuose turi būti teikiamos funkcinės kosmoso meteorologinės paslaugos, atsižvelgdama į naudotojų poreikius, riziką ir technologinį išbaigtumą. Ilguoju laikotarpiu gali būti atsižvelgiama ir į kitų sektorių poreikius. Paslaugoms Sąjungos lygmeniu pagal naudotojų poreikius teikti reikės tikslinės, koordinuotos ir nuolatinės mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, siekiant remti kosmoso meteorologinių paslaugų raidą. Kosmoso meteorologinės paslaugos turėtų būti teikiamos remiantis esamais nacionaliniais ir Sąjungos pajėgumais, taip pat sudarant sąlygas plačiu mastu dalyvauti valstybėms narėms , Europos ir tarptautinėms organizacijoms ir privačiajam sektoriui;

(71)

Komisijos baltojoje knygoje dėl Europos ateities (17), 27 ES valstybių narių valstybių ir vyriausybių vadovų parengtoje Romos deklaracijoje (18) ir keliose Europos Parlamento rezoliucijose primenama, kad Europos Sąjungai tenka svarbus vaidmuo užtikrinant saugią, patikimą ir atsparią Europą, kuri galėtų spręsti tokius uždavinius, kaip regioniniai konfliktai, terorizmas, kibernetinės grėsmės ir didėjantis migracijos spaudimas. Saugi ir garantuota prieiga prie palydovinio ryšio yra būtina saugumo subjektų priemonė, o šių pagrindinių saugumo išteklių telkimas ir dalijimasis jais Sąjungos lygmeniu stiprina Sąjungą, kuri saugo savo piliečius;

(72)

2013 m. gruodžio 19–20 d. Europos Vadovų Taryba (19) savo išvadose palankiai įvertino tai, kad, palydovinio ryšio srityje glaudžiai bendradarbiaujant valstybėms narėms, Komisijai ir Europos kosmoso agentūrai, rengiamasi naujos kartos vyriausybiniam palydoviniam ryšiui (GOVSATCOM). GOVSATCOM taip pat buvo įvardytas kaip vienas iš 2016 m. birželio mėn. Visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos elementų. GOVSATCOM turėtų prisidėti prie ES atsako į hibridines grėsmes, paremti ES jūrų strategiją ir ES Arkties politiką;

(73)

GOVSATCOM yra į naudotojus orientuota programa, turinti didelį saugumo aspektą. Naudojimo scenarijai gali būti atitinkamų subjektų analizuojami atsižvelgiant į tris pagrindines grupes: i) krizių valdymą, kuris gali apimti civilines ir karines bendras saugumo ir gynybos misijas ir operacijas, gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes, humanitarines krizes ir ekstremaliąsias situacijas jūroje; ii) stebėjimą, kuris gali apimti sienų stebėjimą, pasienio stebėjimą, jūrų sienos stebėjimą, jūrų stebėjimą, neteisėtos prekybos stebėjimą, ir iii) pagrindinę infrastruktūrą, kuri gali apimti diplomatinį tinklą, policijos ryšius, skaitmeninę infrastruktūrą (pvz., duomenų centrus, serverius), ypatingos svarbos infrastruktūros objektus (pvz., energetikos, transporto, vandens barjerų, pvz., užtvankų) ir kosmoso infrastruktūrą;

(73a)

GOVSATCOM pajėgumai ir paslaugos bus naudojami saugumo ir saugos požiūriu svarbioms Sąjungos ir valstybių narių subjektų misijoms ir veiksmams. Todėl reikalingas tinkamas savarankiškumo nuo trečiųjų šalių (trečiųjų valstybių ir trečiųjų šalių subjektų) lygis, tai apima visus GOVSATCOM elementus, pvz., kosmoso ir antžemines technologijas komponento, posistemio ir sistemos lygmeniu, gamybos pramonės šakas, kosmoso sistemų savininkus ir operatorius, antžeminės sistemos komponentų fizinę vietą;

(74)

palydoviniai ryšiai yra riboti ištekliai, kuriuos riboja palydoviniai pajėgumai, dažnis ir geografinė aprėptis. Todėl, kad būtų ekonomiškai efektyvu ir būtų galima pasinaudoti masto ekonomija, GOVSATCOM reikia kuo labiau suderinti įgaliotųjų naudotojų GOVSATCOM srities poreikius ir pasiūlą pagal GOVSATCOM sutartis dėl palydovinių pajėgumų ir paslaugų. Kadangi tiek paklausa, tiek potenciali pasiūla laikui bėgant keičiasi, GOVSATCOM paslaugas reikia nuolat stebėti ir lanksčiai koreguoti; ▌

(75)

veiklos reikalavimai bus nustatyti remiantis naudojimo scenarijų analize. Remiantis šiais veiklos reikalavimais, derinamais su saugumo reikalavimais, turėtų būti parengtas paslaugų portfelis. Paslaugų portfelyje turėtų būti nustatytos pagrindinės teiktinos paslaugos, kurios turėtų būti teikiamos pasitelkus GOVSATCOM. Siekiant išlaikyti geriausią paklausos ir teikiamų paslaugų suderinamumą, gali reikėti reguliariai atnaujinti GOVSATCOM paslaugų portfelį;

(76)

pirmajame GOVSATCOM etape (maždaug iki 2025 m.) bus naudojami esami pajėgumai. Tokiomis aplinkybėmis Komisija turėtų pirkti ES GOVSATCOM pajėgumus iš valstybių narių, turinčių nacionalinių sistemų ir kosmoso pajėgumų, taip pat iš komercinių palydovinių ryšių ar paslaugų teikėjų, atsižvelgdama į esminius Sąjungos saugumo interesus. Šiame pirmajame etape paslaugos bus pradėtos teikti taikant pakopinį principą ▌. Jei pirmajame etape atlikus išsamią būsimos pasiūlos ir paklausos analizę paaiškėtų, kad tokio požiūrio nepakanka didėjančiai paklausai patenkinti, gali būti priimtas sprendimas pereiti prie antrojo etapo ir sukurti papildomą specialią kosmoso infrastruktūrą arba pajėgumus įgyvendinus vieną ar kelias viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės iniciatyvas, pvz., su Sąjungos palydovų operatoriais;

(77)

siekiant optimizuoti turimus palydovinio ryšio išteklius, užtikrinti prieigą tokiomis nenumatytomis aplinkybėmis, kaip gaivalinės nelaimės, ir užtikrinti veiklos veiksmingumą ir trumpalaikį apsisukimą, reikia būtino antžeminio segmento (Centro ir galimai kito antžeminio elemento) . Pastarasis turėtų būti sukurtas atsižvelgiant į veiklos ir saugumo reikalavimus. Siekiant sumažinti riziką, Centras gali būti sudarytas iš kelių fizinių vietų. Gali prireikti kitų antžeminio segmento elementų, tokių kaip pamatinės stotys;

(78)	naudotojų įranga palydovinio ryšio naudotojams yra labai svarbi veiklos sąsaja. ES GOVSATCOM metodas turėtų suteikti daugumai naudotojų galimybę esamą naudotojų įrangą naudoti ir GOVSATCOM paslaugoms ▌;

(79)	siekiant veiklos veiksmingumo, naudotojai nurodė, kad svarbu siekti naudotojų įrangos sąveikumo ir turėti naudotojų įrangą, kuri gali būti naudojama su įvairiomis palydovinėmis sistemomis. Šioje srityje gali prireikti mokslinių tyrimų ir plėtros;

(80)

įgyvendinimo lygmeniu užduotys ir atsakomybė turėtų būti paskirstytos specializuotiems subjektams, pavyzdžiui, Europos gynybos agentūrai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Europos kosmoso agentūrai, Agentūrai ir kitoms Sąjungos agentūroms, siekiant užtikrinti, kad jie atliktų savo pagrindinį vaidmenį, ypač kalbant apie aspektus, susijusius su naudotojais;

(81)

kompetentinga GOVSATCOM institucija atlieka svarbų vaidmenį stebėdama, ar naudotojai ir kiti nacionaliniai subjektai, kurie dalyvauja GOVSATCOM veikloje, laikosi dalijimosi ištekliais ir prioritetų nustatymo taisyklių ir saugumo procedūrų pagal saugumo reikalavimus. Valstybė narė, kuri nėra paskyrusi kompetentingos GOVSATCOM institucijos, turėtų bet kuriuo atveju paskirti kontaktinį centrą, atsakingą už bet kokio nustatyto trikdžio, darančio neigiamą poveikį GOVSATCOM, pašalinimą;

(81a)

valstybės narės, Taryba, Komisija ir EIVT gali tapti GOVSATCOM dalyvėmis, jei jos nuspręstų suteikti įgaliojimus GOVSATCOM naudotojams arba galimybę naudotis pajėgumais, infrastruktūros objektais ar įrenginiais. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės gali pasirinkti, ar suteikti leidimą GOVSATCOM naudotojams, ar suteikti galimybę naudotis pajėgumais, infrastruktūros objektais ar įrenginiais, valstybės narės negali būti įpareigotos tapti GOVSATCOM dalyvėmis arba patalpinti savo teritorijoje GOVSATCOM infrastruktūrą. Todėl programos GOVSATCOM komponentas nedaro poveikio valstybių narių teisei nedalyvauti GOVSATCOM veikloje, be kita ko, pagal jos nacionalinę teisę arba konstitucinius reikalavimus, susijusius su politikos sritimis, kurios susijusios su nuostatomis laikytis neutraliteto ir neprisijungti prie karinių aljansų;

(82)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su pagal GOVSATCOM teikiamų paslaugų veiklos reikalavimais. Tai suteiks Komisijai galimybę apibrėžti su krizių valdymu, stebėjimu ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų valdymu, įskaitant diplomatinius ryšių tinklus, susijusių naudojimo scenarijų technines specifikacijas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(83)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su GOVSATCOM paslaugų portfeliu. Tai suteiks Komisijai galimybę apibrėžti ypatumus, įskaitant geografinę aprėptį, dažnį, dažnių juostos plotį, naudotojų įrangą ir saugumo elementus. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(84)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su dalijimosi sutelktais GOVSATCOM palydovinio ryšio pajėgumais ir prioritetų nustatymo taisyklėmis. Apibrėždama dalijimosi ištekliais ir prioritetų nustatymo taisykles, Komisijai turėtų atsižvelgti į veiklos ir saugumo reikalavimus, taip pat į rizikos analizę ir numatomus GOVSATCOM dalyvių poreikius. Nors GOVSATCOM paslaugos GOVSATCOM naudotojams iš esmės turėtų būti teikiamos nemokamai, jei atliekant tą analizę padaroma išvada, kad trūksta pajėgumų, ir siekiant išvengti rinkos iškraipymo, kaip tų išsamių dalijimosi ir prioritetų nustatymo taisyklių dalis galėtų būti parengta kainodaros politika. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(85)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su GOVSATCOM antžeminio segmento infrastruktūros vietos nustatymu. Tai suteiks Komisijai galimybę atsižvelgti į veiklos ir saugumo reikalavimus , taip pat į esamą infrastruktūrą atrenkant tokias vietas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011;

▌

(87)

Reglamentu (ES) Nr. 912/2010 įsteigta Sąjungos agentūra, vadinama Europos GNSS agentūra, galinti valdyti tam tikrus GALILEO ir EGNOS palydovinės navigacijos programų aspektus. Šiame reglamente visų pirma numatyta, kad Europos GNSS agentūrai bus pavestos naujos užduotys, susijusios ne tik su GALILEO ir EGNOS, bet ir su kitais Programos komponentais, ypač saugumo akreditavimu. Todėl Europos GNSS agentūros pavadinimas, užduotys ir organizaciniai aspektai turi būti atitinkamai pritaikyti;

(87a)

Agentūros būstinė yra Prahoje, kaip nustatyta Sprendimu 2010/803/ES. Agentūros užduočių vykdymo tikslais Agentūros darbuotojai galėtų dirbti viename iš GALILEO arba EGNOS antžeminių centrų, nurodytų Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/413, Programos veiklai, kuri numatyta atitinkamame susitarime, vykdyti. Be to, kad Agentūra veiktų kuo veiksmingiau ir efektyviau, ribotas darbuotojų skaičius galėtų būti paskirtas į vietos skyrius vienoje ar keliose valstybėse narėse. Dėl darbuotojų buvimo ne Agentūros ar GALILEO ir EGNOS būstinėse pagrindinė Agentūros veikla neturėtų būti perkeliama į tokius vietinius skyrius;

(88)

atsižvelgiant į išplėstą jos aprėptį, o tai nebebus tik GALILEO ir EGNOS, Europos GNSS agentūros pavadinimas nuo šiol turėtų būti pakeistas . Vis dėlto Agentūra turėtų užtikrinti Europos GNSS agentūros veiklos tęstinumą, taip pat tęstinumą teisių ir pareigų, darbuotojų bei priimtų sprendimų galiojimo atžvilgiu;

(89)	atsižvelgiant į Agentūros įgaliojimus ir Komisijos vaidmenį įgyvendinant Programą, tikslinga numatyti, kad kai kurie Administracinės valdybos sprendimai nebūtų priimami be palankaus Komisijos atstovų balsavimo;

(90)	nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams, Administracinė valdyba, Saugumo akreditavimo valdyba ir vykdomasis direktorius savo pareigas vykdo nepriklausomai ir veikia vadovaudamiesi viešuoju interesu;

(91)

įmanoma ir iš tiesų tikėtina, kad kai kurie Programos komponentai bus grindžiami konfidencialaus pobūdžio arba su saugumu susijusios nacionalinės infrastruktūros naudojimu. Šiuo atveju dėl nacionalinio saugumo būtina nustatyti, kad Administracinės valdybos ir Saugumo akreditavimo valdybos posėdžiuose dalyvautų ▌valstybių narių ▌atstovai ir Komisijos atstovai pagal principą „būtina žinoti“. Administracinei valdybai balsuojant gali dalyvauti tik tų valstybių narių, kurioms priklauso tokia infrastruktūra , atstovai ir Komisijos atstovas. Administracinės valdybos ir Saugumo akreditavimo valdybos darbo tvarkos taisyklėse turėtų būti apibrėžti atvejai, kuriais gali būti taikoma ši procedūra;

▌

(94)

pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 punktus Programą reikia įvertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, ypač valstybėms narėms. Kai tinkama, tokie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, naudojamus kaip Programos poveikio vertinimo pagrindas;

(94a)

numatoma, kad „Copernicus“ ir GALILEO grindžiamų paslaugų naudojimas turės didelį poveikį visai Europos ekonomikai. Vis dėlto, atrodo, kad šiuo metu vyrauja ad hoc matavimai ir atvejų tyrimai. Komisija, pasitelkusi Eurostatą, turėtų apibrėžti atitinkamus statistinius vertinimus ir rodiklius, kurie sudarytų sistemingo ir autoritetingo ES kosmoso veiklos poveikio stebėsenos pagrindą;

(95)

Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. Komisijai turėtų padėti Komitetas, kuris turėtų būti sušaukiamas į posėdžius tam tikra sudėtimi;

(95a)

kadangi Programos komponentai yra orientuoti į naudotojus, jiems įgyvendinti it plėtoti būtinas nuolatinis ir veiksmingas naudotojų dalyvavimas, visų pirma apibrėžiant ir tvirtinant paslaugų reikalavimus. Siekiant padidinti naudotojams teikiamą vertę, jų indėlis turėtų būti aktyviai skatinamas nuolat konsultuojantis su galutiniais Sąjungos valstybių narių viešojo ir privataus sektoriaus naudotojais ir, jei tinkama, su tarptautinėmis organizacijomis. Tuo tikslu turėtų būti įsteigta darbo grupė („Naudotojų forumas“), kad ji padėtų Programos komitetui nustatyti naudotojų reikalavimus, patikrinti paslaugos atitiktį reikalavimams ir nustatyti teikiamų paslaugų trūkumus. Komiteto darbo tvarkos taisyklėse turėtų būti nustatytas tos darbo grupės sudarymas, kad būtų atsižvelgta į kiekvieno komponento ir kiekvienos paslaugos jo sudėtyje ypatumus. Kai įmanoma, valstybės narės turėtų prisidėti prie Naudotojų forumo, remdamosi sistemingomis ir suderintomis naudotojų konsultacijomis nacionaliniu lygmeniu;

(96)

siekiant patikimo viešojo valdymo reikia, kad Programos valdymas būtų vientisas, sprendimai būtų priimami greičiau ir būtų sudarytos vienodos galimybės gauti informaciją, o subjektų, kuriems pavestos su šia programa susijusios užduotys, atstovams galėtų būti leista stebėtojų teisėmis dalyvauti komiteto, įsteigto taikant Reglamentą (ES) Nr. 182/2011, darbe. Dėl tų pačių priežasčių su Sąjunga tarptautinį susitarimą dėl Programos, jos komponentų arba subkomponentų sudariusiems trečiųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovams galėtų būti leista dalyvauti komiteto veikloje, laikantis saugumo apribojimų ir tokiame susitarime nustatytų sąlygų. Subjektų, kuriems pavestos su Programa susijusios užduotys, trečiųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovai neturi teisės dalyvauti komiteto balsavimo procedūroje. Stebėtojų ir ad hoc dalyvių dalyvavimo sąlygos turėtų būti nustatytos komitetų darbo tvarkos taisyklėse;

(97)

siekiant užtikrinti veiksmingą Programos pažangos siekiant jos tikslų vertinimą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas X priedas, siekiant peržiūrėti arba papildyti rodiklius, jei manoma, kad tai būtina, ir papildyti šį reglamentą nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(98)

kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, nes tam reikia daugiau finansinių ir techninių pajėgumų, nei jų gali skirti atskira valstybė narė, ir kadangi dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(99)

siekiant užtikrinti vienodas Programos saugumo reikalavimų įvykdymo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011. Valstybės narės turėtų turėti galimybę maksimaliai kontroliuoti programos saugumo reikalavimų laikymąsi. Priimdama įgyvendinimo aktus programos saugumo srityje, Komisijai turėtų padėti komitetas, sudarytas iš valstybių narių atstovų, kurie susitinka tam skirtame saugumo srities formate. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal Reglamente (ES) Nr. 182/2011 nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Atsižvelgiant į jautrius saugumo aspektus, pirmininkas turėtų stengtis rasti sprendimus, kuriems pritartų kuo daugiau komiteto narių. Tais atvejais, kai komitetas nepateikia nuomonės, Komisija neturėtų priimti įgyvendinimo aktų, kuriais būtų nustatyti bendrieji programos saugumo reikalavimai ,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1. Šiuo reglamentu nustatoma Sąjungos kosmoso programa (toliau – Programa). Jame nustatomi programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės, taip pat programos įgyvendinimo taisyklės.

2. Šiuo reglamentu įsteigiama Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra (toliau – Agentūra), kuri pakeičia Reglamentu (ES) Nr. 912/2010 įsteigtą Europos GNSS agentūrą, ir perima jos teises bei pareigas, ir nustatomos Agentūros veiklos taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

0)	kosmoso stebėjimo ir sekimo sistema– antžeminių ir kosminių jutiklių tinklas, galintis stebėti ir sekti kosminius objektus, taip pat tvarkymo pajėgumai, kuriais siekiama teikti duomenis, informaciją ir teikti paslaugas, susijusias su kosminiais objektams, skriejantiems aplink Žemę;

erdvėlaivis – orbitoje skriejantis objektas, sukurtas konkrečiai funkcijai ar misijai atlikti (pavyzdžiui, ryšių, navigacijos arba Žemės stebėjimo) , ▌ įskaitant palydovų paleidimo įrenginio viršutinės dalis ir grįžtamąją erdvėlaivio dalį. Erdvėlaivis, nebegalintis vykdyti numatytos misijos, laikomas neveikiančiu. Erdvėlaivis, kuris yra atsarginis arba parengties būsenos (laukiama galimo reaktyvavimo), laikomas veikiančiu;

kosmoso meteorologiniai įvykiai – natūralūs kosminės aplinkos pokyčiai ant Saulės ir aplink Žemę. Kosmoso meteorologinių reiškinių poveikis apima Saulės energijos daleles, Saulės vėjo pokyčius, vainikinės masės išsiveržimus, geomagnetines audras ir dinamikas , ▌spinduliuotės audras ir jonosferos trikdžius ▌, galinčius paveikti Žemę ir kosmoso infrastruktūrą ;

3)	šalia Žemės skriejantys objektai – natūralūs Saulės sistemoje esantys objektai, kurie priartėja prie Žemės ;

4)	kosminis objektas – be kuris dirbtinis objektas kosminėje erdvėje;

informuotumas apie padėtį kosmose (SSA) – kompleksinis požiūris, apimantis pagrindinių kosmoso pavojų, įskaitant kosminių objektų susidūrimus , susiskaidymus ir jų pakartotinį patekimą į Žemės atmosferą, kosmoso meteorologinių reiškinių ir šalia Žemės skriejančių objektų išsamų pažinimą ir suvokimą ;

derinimo operacija – ES biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) ES biudžeto finansinės priemonės ir (arba) biudžeto garantijos derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

8)	trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos valstybė narė;

9)	SST informacija – gavėjui suprantami apdoroti SST duomenys;

10)	SST duomenys – SST jutiklių nustatyti kosminių objektų , įskaitant kosmines šiukšles, fiziniai parametrai arba kosminių objektų orbitos parametrai, gauti iš SST jutiklių stebėjimo, vykdyto pagal kosmoso stebėjimo ir sekimo (SST) komponentą, rezultatų;

11)	atgalinis ryšys – paslauga, kuria prisidedama prie visuotinės orlaivių stebėsenos, kurią apibrėžė Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija, paslaugos;

12)	programos „Copernicus“ palydovai „Sentinel“ – programos „Copernicus“ specialūs palydovai, erdvėlaiviai ar erdvėlaivių naudingieji kroviniai, naudojami Žemei stebėti iš kosmoso;

13)	programos „Copernicus“ duomenys – palydovų „Sentinel“ teikiami duomenys, įskaitant jų metaduomenis;

14)	programos „Copernicus“ trečiųjų šalių duomenys ir informacija – pagal programą „Copernicus“ leidžiami naudoti arba pateikiami naudoti erdviniai duomenys ir informacija , gauti ne iš palydovų „Sentinel“, o iš kitų iš šaltinių;

14a)

programos „Copernicus“ paslaugos – pagal Programą finansuojamos visuotinės svarbos paslaugos, turinčios pridėtinę vertę ir atitinkančios bendrus Sąjungos ir valstybių narių interesus. Šios paslaugos Žemės stebėjimo duomenis, in situ duomenis ir kitus papildomus duomenis paverčia apdorota, apibendrinta ir paaiškinta informacija, pritaikyta „Copernicus“ naudotojų poreikiams;

15)	programos „Copernicus“in situ duomenys – iš antžeminių, jūros arba oro jutiklių gaunami stebėjimo ir informaciniai bei papildomi duomenys, dėl kurių naudojimo išduota licencija arba kurie numatyti naudoti programai „Copernicus“;

16)	programos „Copernicus“ informacija – programos „Copernicus“ paslaugų sukurta informacija, gauta tvarkant arba modeliuojant duomenis, įskaitant jos metaduomenis;

17)	patikos subjektas – nuo Komisijos ar trečiosios šalies nepriklausomas teisės subjektas, kuriam Komisija ar ta trečioji šalis siunčia duomenis patikimai saugoti ir tvarkyti;

18)	kosminės šiukšlės – nebeveikiantys ar jokios konkrečios funkcijos nebeatliekantys kosminiai objektai, įskaitant erdvėlaivius arba jų nuolaužas ar dalis, esantys Žemės orbitoje ar pakartotinai patenkantys į atmosferą, įskaitant raketų, dirbtinių palydovų ar neaktyvių dirbtinių palydovų dalis;

19)	SST jutiklis – prietaisas arba prietaisų junginys, antžeminiai ar kosminiai radarai, lazeriai ir teleskopai, kuriais galima vykdyti kosmoso stebėjimą ir sekimą bei matuoti kosminių objektų fizinius parametrus, pavyzdžiui, dydį, vietą ir greitį;

19a)	GOVSATCOM dalyvės – valstybės narės, Taryba, Komisija ir EIVT bei Sąjungos agentūros, trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos, jeigu tokios agentūros, trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos yra gavusios atitinkamą leidimą;

20)

GOVSATCOM naudotojas – Sąjungos arba valstybės narės viešojo sektoriaus institucija, subjektas, kuriam pavesta vykdyti viešosios valdžios funkcijas, arba tinkamai įgaliotas fizinis ar juridinis asmuo, kuriam patikėtos užduotys, susijusios su saugumui svarbių misijų, veiksmų ir infrastruktūrų priežiūra bei valdymu;

20a)	GOVSATCOM centras – operatyvinis centras, kurio pagrindinė funkcija – saugiai sujungti GOVSATCOM naudotojus su GOVSATCOM pajėgumų ir paslaugų teikėjais ir tokiu būdu bet kuriuo metu optimizuoti pasiūlą ir paklausą;

21)	GOVSATCOM naudojimo scenarijus – veiksmų scenarijus konkrečioje aplinkoje, kurioje ▌reikalingos GOVSATCOM paslaugos;

21a)	ES įslaptinta informacija (ESĮI) – bet kuri informacija arba medžiaga, kuriai suteikta ES slaptumo žyma ir kurią neteisėtai atskleidus galėtų būti padaryta tam tikro dydžio žala Europos Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių interesams;

22)

neskelbtina neįslaptinta informacija – neįslaptinta informacija , apibrėžta Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/443 9 straipsnyje, kuriuo nustatomas įpareigojimas apsaugoti neskelbtiną neįslaptintą informaciją, taikomą tik Europos Komisijai, taip pat Sąjungos agentūroms ir įstaigoms, kurios pagal teisės aktus privalo taikyti Komisijos saugumo taisykles ;

23)

programos „Copernicus“ naudotojai –

pagrindiniai programos „Copernicus“ naudotojai, kurie naudojasi programos „Copernicus“ duomenimis ir programos „Copernicus“ informacija ir kuriems tenka papildoma funkcija valdyti programos „Copernicus“ raidą, yra Sąjungos institucijos bei įstaigos ir Europos nacionalinės arba regioninės viešosios įstaigos Sąjungoje arba programoje „Copernicus“ dalyvaujančiose valstybėse , kurioms patikėta teikti viešąsias paslaugas, susijusias su civilinės viešosios politikos, be kita ko, aplinkos, civilinės saugos, saugos, įskaitant infrastruktūros saugą, ar saugumo politikos apibrėžimu, įgyvendinimu, vykdymo užtikrinimu ar stebėsena;

kiti programos „Copernicus“ naudotojai – naudotojai, kurie naudojasi programos „Copernicus“ duomenimis ir programos „Copernicus“ informacija, visų pirma mokslinių tyrimų ir švietimo organizacijos, komercinės ir privačios įstaigos, labdaros organizacijos, nevyriausybinės organizacijos ir tarptautinės organizacijos;

24)	programoje „Copernicus“ dalyvaujančios valstybės – trečiosios šalys, kurios finansiškai prisideda prie programos „Copernicus“ ir dalyvauja jos veikloje pagal su Sąjunga sudarytą tarptautinį susitarimą.

3 straipsnis

Programos komponentai

Programą sudaro šie komponentai:

civilinių institucijų kontroliuojama autonominė civilinė globali palydovinė navigacijos sistema (GNSS), kurią sudaro palydovų sistema ir antžeminių centrų be stočių tinklas, teikianti padėties nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo paslaugas, į kurią yra ▌integruoti saugumo poreikiai ir reikalavimai (toliau – GALILEO);

civilinių institucijų kontroliuojama civilinė regioninė palydovinės navigacijos sistema, kurią sudaro antžeminiai centrai ir stotys ir keletas atsakiklių, įrengtų geosinchroniniuose palydovuose, ir kuri sustiprina ir koreguoja GALILEO ir kitų GNSS siunčiamus atviruosius signalus, inter alia, skirtus oro eismo valdymo ir oro navigacijos tarnyboms ir kitoms transporto sistemoms (toliau – Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema arba EGNOS);

civilinių institucijų kontroliuojama operatyvinė autonominė civilinė į naudotojus orientuota Žemės stebėjimo sistema, grindžiama esamais nacionaliniais ir Europos pajėgumais, teikianti geografinės informacijos duomenis ir paslaugas, kurią sudaro palydovai, antžeminė infrastruktūra, duomenų ir informacijos apdorojimo įranga ir paskirstymo infrastruktūra , remiantis išsamia nemokamų ir atvirų duomenų politika , į kurią atitinkamais atvejais yra integruoti saugumo poreikiai ir reikalavimai (toliau – „Copernicus“);

kosmoso stebėjimo ir sekimo sistema, kurios tikslas – pagerinti, valdyti ir teikti duomenis, informaciją ir paslaugas, susijusias su kosminių objektų , skriejančių Žemės orbitoje, stebėjimu ir sekimu (toliau – SST subkomponentas )ir kurią papildo stebėjimo parametrai, susiję su kosmoso meteorologinių įvykių (toliau – SWE subkomponentas ),ir šalia Žemės skriejančių objektų, artėjančių prie Žemės, keliamos rizikos stebėsena (informuotumas apie padėtį kosmose, toliau – SSA);

e)	▌civilinių ir vyriausybinių institucijų kontroliuojama palydovinio ryšio paslauga, kuria sudaromos sąlygos Sąjungos ir valstybių narių valdžios institucijoms, valdančioms saugumui svarbias misijas ir infrastruktūras, teikti palydovinio ryšio pajėgumus ir paslaugas (toliau – GOVSATCOM).

Programoje ▌numatytos papildomos priemonės, užtikrinančios veiksmingą prieigą prie kosmoso vykdant Programą ir skatinančios inovatyvų ir konkurencingą Europos kosmoso sektorių , pradinės ir galutinės grandies sektorius, Sąjungos kosmoso ekosistemos stiprinimą ir Sąjungos, kaip pasaulinio masto veikėjos, vaidmens stiprinimą .

4 straipsnis

Tikslai

1. Bendrieji Programos tikslai:

nepertraukiamai ir, kai įmanoma, pasauliniu lygiu teikti arba prisidėti teikiant kokybiškus ir naujausius ir, kai tinkama, saugius kosmoso srities duomenis, informaciją ir paslaugas, atitinkančius esamus ir būsimus poreikius ir galinčius remti Sąjungos politikos prioritetus ir susijusį įrodymais grindžiamą ir nepriklausomą sprendimų priėmimą, inter alia, klimato kaitos , transporto ir saugumo klausimais ;

užtikrinti kuo didesnę socialinę ir ekonominę naudą , visų pirma stiprinant inovatyvių ir konkurencingų Europos pradinės ir galutinės grandies sektorių plėtrą, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones ir veiklą pradedančias įmones, tokiu būdu sudarant sąlygas ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui Sąjungoje ir skatinant kuo platesnį Programos komponentų teikiamų duomenų, informacijos ir paslaugų įsisavinimą ir naudojimą Sąjungoje ir už jos ribų ; kartu užtikrinant sąveiką ir papildomumą su Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veikla, vykdoma pagal programos „Europos horizontas“ reglamentą ;

c)	didinti Sąjungos ir jos valstybių narių saugą bei saugumą ir stiprinti jos ▌savarankiškumą, visų pirma technologijų srityse ▌;

remti Sąjungos kaip globalios veikėjos kosmoso sektoriuje vaidmenį, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, stiprinti Europos kosmoso diplomatiją, be kita ko, puoselėjant abipusiškumo ir sąžiningos konkurencijos principus, ir stiprinti jos vaidmenį sprendžiant pasaulinius uždavinius ir remiant pasaulines iniciatyvas ▌tvaraus vystymosi srityje ir didinant informuotumą apie kosmosą kaip bendrą žmonijos paveldą;

didinti visos kosminėje erdvėje vykdomos veiklos, susijusios su kosminių objektų ir kosminių šiukšlių platinimu, taip pat kosminės aplinkos saugą, saugumą ir tvarumą, įgyvendinant atitinkamas priemones, įskaitant technologijų, kurias naudojant būtų galima naudotis erdvėlaiviams pasibaigus eksploatavimo laikui ir kosminių šiukšlių šalinimui, kūrimą ir diegimą.

6a) Tarptautinis bendradarbiavimas nepaprastai svarbus ir esminis Europos kosmoso strategijos elementas siekiant skatinti Sąjungos kaip pasaulinio masto veikėjos kosmoso sektoriuje vaidmenį. Komisija panaudos Programą, siekdama prisidėti prie tarptautinių pastangų ir gauti naudos iš jų vykdydama kosmoso diplomatijos iniciatyvas, kuriomis siekiama tarptautiniu mastu skatinti Europos technologijas ir pramonę (pavyzdžiui, rengdama dvišalius dialogus, pramonės seminarus, teikdama paramą MVĮ tarptautinimui) ir sudaryti palankesnes sąlygas patekti į tarptautines rinkas bei skatinti sąžiningą konkurenciją, taip pat pasitelkdama ekonominės diplomatijos iniciatyvas. Europos kosmoso diplomatijos iniciatyvos turėtų būti visiškai suderintos su esamomis ES politikos kryptimis, prioritetais ir priemonėmis ir jas papildyti, o Sąjungai tenka svarbus vaidmuo kartu su Sąjungos valstybėmis narėmis ir toliau pirmauti tarptautinėje arenoje.

2. Specialieji programos tikslai yra šie:

a)	GALILEO ir EGNOS: teikti ilgalaikes pačias moderniausias ir ▌saugias padėties nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo paslaugas , kartu užtikrinant šių paslaugų tęstinumą ir patikimumą ;

„Copernicus“: ilguoju laikotarpiu tvariu pagrindu teikti tikslius ir patikimus Žemės stebėjimo duomenis, informaciją ir paslaugas, įtraukiant kitus duomenų šaltinius kuria remiamas Sąjungos ir jos valstybių narių naudotojų poreikiais grindžiamos politikos ir veiksmų formavimas, įgyvendinimas ir stebėsena;

informuotumas apie padėtį kosmose (SSA): stiprinti SST pajėgumus stebėti, sekti ir identifikuoti kosminius objektus ir kosmines šiukšles siekiant toliau didinti SST pajėgumų veiklos rezultatus ir autonomiją Sąjungos lygmeniu, teikti kosmoso meteorologines paslaugas ir planuoti bei jungti į tinklą valstybių narių su šalia Žemės skriejančiais objektais susijusius pajėgumus;

d)	GOVSATCOM: užtikrinti GOVSATCOM naudotojams galimybę ilgą laiką naudotis patikimomis, saugiomis ir ekonomiškai efektyviomis palydovinio ryšio paslaugomis;

e)	remti savarankiškus, saugius ir ekonomiškai efektyvius prieigos prie kosmoso pajėgumus , atsižvelgiant į esminius Sąjungos saugumo interesus ;

skatinti stiprios Sąjungos kosmoso ekonomikos plėtrą, be kita ko, remiant kosmoso ekosistemą ir stiprinant Sąjungos konkurencingumą, inovacijas, verslumą, įgūdžius ir pajėgumų d idinimą visose valstybėse narėse ir Sąjungos regionuose, ypatingą dėmesį skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir veiklą pradedančioms įmonėms arba aktyviems ar norintiems tapti aktyviais tame sektoriuje juridiniams ir fiziniams asmenims ▌.

5 straipsnis

Prieiga prie kosmoso

1. Pagal šią Programą remiama paleidimo paslaugų pirkimas ir sujungimas pagal Programos poreikius , taip pat sujungimas valstybių narių ir tarptautinių organizacijų prašymu jų tikslais.

2. Atsižvelgiant į sąveiką su kitomis Sąjungos programomis ir finansavimo schemomis ir nepažeidžiant Europos kosmoso agentūros veiklos prieigos prie kosmoso srityje, pagal Programą gali būti remiama:

a)	kosmoso paleidimo sistemų pritaikymai, įskaitant technologijų plėtrą, kurie yra būtini palydovams paleisti, įskaitant alternatyvias technologijas ir novatoriškas sistemas prieigos prie kosmoso srityje, siekiant įgyvendinti Programos komponentus;

b)	Programos įgyvendinimui būtini kosmoso antžeminės infrastruktūros pakeitimai , įskaitant technologijų plėtrą.

6 straipsnis

Veiksmai, kuriais remiamas inovatyvus ir konkurencingas Sąjungos kosmoso sektorius

1. Pagal Programą skatinamas pajėgumų stiprinimas visoje Sąjungoje, taigi remiama:

inovacijų veikla siekiant kuo geriau panaudoti kosmines technologijas, infrastruktūrą ar paslaugas , taip pat priemonės, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultate gautų inovacinių sprendimų diegimui ir remti galutinės grandies sektoriaus plėtrą, visų pirma pasitelkiant sąveiką su kitomis Sąjungos programomis ir finansinėmis priemonėmis, įskaitant „InvestEU“ ;

b)	veikla, kuria siekiama skatinti viešąją paklausą ir viešojo sektoriaus inovacijas, kad būtų išnaudotos visos piliečiams ir įmonėms teikiamų viešųjų paslaugų galimybės;

c)	verslumas, įskaitant nuo ankstyvojo veiklos etapo iki veiklos išplėtimo, pagal 21 straipsnį ir remiantis kitomis nuostatomis dėl galimybės gauti finansavimą, kaip nurodyta 18 straipsnyje ir III antraštinės dalies I skyriuje , ir laikantis pirma sutartimi grindžiamo požiūrio ;

verslui palankios kosmoso ekosistemos kūrimas įmonėms bendradarbiaujant kosmoso centrų tinklo forma, kuriame regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis susiburtų kosmoso, skaitmeninio ir kitų sektorių veiklos vykdytojai bei naudotojai. Tas centrų tinklas siekia teikti paramą, įrangą ir paslaugas piliečiams ir įmonėms siekiant skatinti verslumą ir įgūdžius , didinti sąveiką galutinės grandies sektoriuje ir skatinti bendradarbiavimas su skaitmeninių inovacijų centrais, įsteigtais pagal Skaitmeninės Europos programą ;

e)	švietimo ir mokymo veiklos teikimas, be kita ko, specialistams, verslininkams, absolventams ir studentams, visų pirma pasitelkiant sąveiką su nacionalinėmis ir regioninėmis iniciatyvomis, siekiant plėtoti pažangius įgūdžius ;

f)	galimybė privačiojo ir viešojo sektorių specialistams, studentams ir verslininkams naudotis apdorojimo ir bandymų infrastruktūra;

g)	sertifikavimo ir standartizavimo veikla;

h)	Europos tiekimo grandinių stiprinimas visoje Sąjungoje pasitelkiant platų įmonių, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių bei pradedančiųjų įmonių, dalyvavimą visuose programos komponentuose, visų pirma taikant 14 straipsnio nuostatas, ir priemones jų konkurencingumui stiprinti pasauliniu lygmeniu.

2. Įgyvendinant 1 dalyje nurodytą veiklą turi būti remiamas poreikis plėtoti pajėgumus valstybėse narėse, kuriose tik kuriama kosmoso pramonė, siekiant suteikti visoms valstybėms narėms lygias galimybes dalyvauti kosmoso programoje.

7 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos

1. Programos komponentais, išskyrus SST ir GOVSATCOM, gali naudotis šios trečiosios valstybės:

a)	Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės pagal jų dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

2. Programos komponentais, išskyrus SST, gali naudotis ir bet kuri trečioji valstybė ar tarptautinė organizacija pagal konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytas sąlygas, jei tame susitarime:

a)	užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos įnašų ir naudos pusiausvyra;

b)	nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai atskiroms programoms ir jų administracinės išlaidos. Pagal [naujojo Finansinio reglamento] [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;

c)	trečiajai valstybei ar tarptautinei organizacijai nesuteikiama galių priimti sprendimus dėl programos arba, jei tikslinga, prieiga prie neskelbtinos ir įslaptintos informacijos ;

d)	garantuojamos Sąjungos teisės siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti jos finansinius interesus;

da)	išsaugoti, kai taikytina, strateginiai ir suverenūs Sąjungos interesai visose susijusiose srityse, įskaitant Europos technologinį arba pramoninį strateginį savarankiškumą;

3. 1 ir 2 dalyse nurodytos trečiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos gali naudotis Programos komponentais su sąlyga, kad bus apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių esminiai saugumo interesai.

8 straipsnis

Trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų prieiga prie SST, GOVSATCOM ir PVI

1. Trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos gali tapti GOVSATCOM dalyvėmis, kaip nurodyta 67 straipsnyje, arba gauti prieigą prie SST teikiamų paslaugų tik jei pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnyje nurodytą procedūrą jos sudaro susitarimą, kuriame išdėstytos išsamių prieigos prie tokių duomenų, informacijos, pajėgumų ir paslaugų bei keitimosi įslaptinta informacija ir tokios informacijos apsaugos taisyklių sąlygos.

2. Trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų prieiga prie GALILEO teikiamų paslaugų valstybinėms institucijoms reglamentuojama Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1104/2011/ES (20) 3 straipsnio 5 dalyje.

9 straipsnis

Nuosavybė ir naudojimasis turtu

1. Sąjunga yra viso materialiojo ir nematerialiojo turto, sukurto ar pagaminto pagal Programos komponentus, savininkė. Tuo tikslu Komisija imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad atitinkamuose susitarimuose, sutartyse ir kituose sandėriuose, susijusiuose su veikla, kurią vykdant gali būti sukurtas ar pagamintas toks turtas, būtų nuostatos, užtikrinančios tokią šio turto nuosavybės tvarką.

2. 1 dalis netaikoma materialiajam ir nematerialiajam turtui, sukurtam ar pagamintam pagal Programos komponentus, jei veikla, kurią vykdant gali būti sukurtas ar pagamintas toks turtas:

a)	vykdoma naudojant Sąjungos lėšomis visiškai finansuojamas dotacijas ar apdovanojimus,

b)	nėra visiškai finansuojama Sąjungos lėšomis arba

c)	yra susijusi su PVI imtuvų su ES įslaptinta informacija ar tokių imtuvų komponentų kūrimu, gamyba ar naudojimu.

3. Komisija imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad visuose susitarimuose, sutartyse ar kituose sandėriuose, susijusiuose su antroje dalyje nurodyta veikla, būtų nuostatos, kuriomis nustatoma tinkama tokio turto nuosavybės ir naudojimosi tvarka, o c punkto atveju – kad Sąjunga galėtų laisvai naudotis ir galėtų suteikti teisę naudotis PVI imtuvais pagal Sprendimą 1104/2011/ES.

4. Komisija siekia sudaryti susitarimus ar kitus sandėrius su trečiosiomis šalimis dėl:

a)	materialiojo ir nematerialiojo turto, sukurto ar pagaminto pagal Programos komponentus, ankstesnių nuosavybės teisių;

b)	kito materialiojo arba nematerialiojo turto, reikalingo Programos įgyvendinimui, nuosavybės ar licencijos teisių įsigijimo.

5. Komisija, nustatydama tinkamą sistemą, užtikrina 1 ir 2 dalyse nurodyto Sąjungai priklausančio materialiojo ir nematerialiojo turto optimalų naudojimą.

6. Visų pirma, jei toks turtas yra intelektinės nuosavybės teisės, Komisija šias teises valdo kuo veiksmingiau, atsižvelgdama į poreikį jas apsaugoti ir didinti jų vertę, visų susijusių suinteresuotųjų šalių teisėtus interesus ir darnaus rinkų bei naujų technologijų vystymosi ir Programos komponentų teikiamų paslaugų teikimo tęstinumo poreikį. Tuo tikslu ji visų pirma užtikrina, kad visuose susitarimuose, sutartyse ir kituose sandėriuose būtų numatyta galimybė šias teises perleisti trečiosioms šalims arba suteikti trečiųjų šalių licencijas naudotis šiomis teisėmis , įskaitant tos intelektinės nuosavybės teisės kūrėjui , ir kad Agentūra galėtų laisvai naudotis šiomis teisėmis, kai tai būtina jos užduotims pagal šį reglamentą atlikti. 29 straipsnio 3a dalyje nurodytame finansinės partnerystės pagrindų susitarime arba 32 straipsnio 1 dalyje nurodytuose susitarimuose dėl įnašų pateikiama atitinkamų nuostatų, leidžiančių Europos kosmoso agentūrai ir kitiems įgaliotiesiems subjektams prireikus naudotis šiomis teisėmis pagal šį reglamentą, ir nurodytos naudojimosi tomis teisėmis sąlygos.

10 straipsnis

Garantija

Nepažeidžiant teisiškai privalomomis nuostatomis nustatytų įpareigojimų, Programos komponentų teikiamos paslaugos, duomenys ir informacija teikiamos be jokios aiškios ar numanomos jų kokybės, tikslumo, prieinamumo, patikimumo, greičio ir tinkamumo bet kuriam tikslui garantijos . ▌Komisija imasi būtinų priemonių, siekdama užtikrinti, kad šių paslaugų, duomenų ir informacijos naudotojai būtų tinkamai informuoti ▌.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

BIUDŽETO ĮNAŠAS IR TVARKA

11 straipsnis

Biudžetas

1. Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas , įskaitant susijusią riziką, yra 16,9 mlrd. EUR dabartinėmis kainomis.

Pirmoje dalyje nurodyta suma skirstoma į šias išlaidų kategorijas :

a)	GALILEO ir EGNOS: 9,7 mlrd. EUR;

b)	„Copernicus“: 6 mlrd. EUR;

c)	SSA/GOVSATCOM: 1,2 mlrd. EUR.

2. 3 straipsnyje numatytos papildomos priemonės, t. y. 5 ir 6 straipsniuose numatyta veikla finansuojama pagal Programos komponentus.

3. Programai skirti Sąjungos biudžeto asignavimai apima visą veiklą, reikalingą 4 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti. Tai gali būti išlaidos, susijusios su:

a)	tyrimų ir ekspertų posėdžių, visų pirma siekiant laikytis išlaidų ir laiko apribojimų;

b)	informavimo ir komunikacijos veiklos, įskaitant institucinę komunikaciją apie prioritetines Sąjungos politikos kryptis, kai jos tiesiogiai susijusios su šio reglamento tikslais ir jomis visų pirma siekiama kurti sinergiją su kitomis Sąjungos politikos kryptimis;

c)	informacinių technologijų tinklų, kurių funkcija – apdoroti informaciją arba ja keistis, ir Komisijos įgyvendinamų administracinių valdymo priemonių, įskaitant saugumo srityje;

d)	Programai įgyvendinti skirtos techninės ir administracinės paramos, kaip antai parengiamosios, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklos, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

4. Veiksmai, kuriems skiriamas sudėtinis finansavimas pagal įvairias Sąjungos programas, bus audituojami tik vieną kartą, apimant visas susijusias programas ir jų atitinkamas taikytinas taisykles.

5. Biudžetiniai įsipareigojimai, susiję su Programa ir apimantys veiksmus, trunkančius daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

6. Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.

12 straipsnis

Asignuotosios pajamos

1. Pajamos, gautos iš Programos komponentų, mokamos į Sąjungos biudžetą ir naudojamos komponentui, iš kurio jos gautos, finansuoti.

2. Valstybės narės Programos komponentui gali skirti papildomą finansinį įsipareigojimą su sąlyga, kad dėl tokių papildomų dalių atitinkamai tam komponentui nesukuriama finansinės ar techninės naštos arba neuždelsiamas jo įgyvendinimas. Komisija pagal 107 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą nusprendžia, ar tos sąlygos yra įvykdytos.

3. Šiame straipsnyje nurodytos papildomos lėšos laikomos išorės asignuotosiomis pajamomis pagal Finansinio reglamento [21 straipsnio 2 dalį].

13 straipsnis

ES finansavimas ir jo formos

1. Programa įgyvendinama taikant tiesioginį valdymą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies c punkte] nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginį valdymą.

2. Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai ir pirkimai. Finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.

3. Tais atvejais, kai programos „Copernicus“ biudžetas vykdomas taikant netiesioginį valdymą, subjektų, kuriems pavestos biudžeto vykdymo užduotys, viešųjų pirkimų taisyklės taikomos tiek, kiek leidžiama pagal Finansinio reglamento 62 ir 154 straipsnius. Atitinkamuose įgaliojimo susitarimuose apibrėžiami konkretūs būtini tų taisyklių patikslinimai.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

FINANSINĖS NUOSTATOS

I SKYRIUS

Viešieji pirkimai

14 straipsnis

Pirkimų principai

1. Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimų procedūras Programos tikslais, vadovaujasi šiais principais:

valstybėse narėse visoje Sąjungoje ir visoje tiekimo grandinėje skatinti kuo platesnio masto ir atviresnį visų ekonominės veiklos vykdytojų, visų pirma pradedančiųjų įmonių, naujų rinkos dalyvių ir mažųjų bei vidutinių įmonių ▌dalyvavimą, be kita ko, reikalaujant konkurso dalyvius naudoti subrangos veiklą;

b)	siekiant užtikrinti veiksmingą konkurenciją ir, kai įmanoma, vengti per daug kliautis vienu tiekėju, visų pirma kai tiekiama labai svarbi įranga ir paslaugos, atsižvelgiant į technologinės nepriklausomybės ir paslaugų tęstinumo tikslus;

c)	nukrypstant nuo Finansinio reglamento 167 straipsnio, kai tinkama, naudoti įvairius tiekimo šaltinius siekiant užtikrinti geresnę visų Programos komponentų, jų išlaidų ir vykdymo terminų bendrą kontrolę;

cc)

vadovautis tokiais principais: atvira prieiga ir sąžininga konkurencija visoje pramoninio tiekimo grandinėje, viešųjų pirkimų konkursai rengiami laiku pateikiant skaidrią informaciją, aiški informacija apie taikytinas viešųjų pirkimų taisykles ir procedūras, atrankos bei skyrimo kriterijus, ir aiškus bet kokios kitos svarbios informacijos, kuria sudaromos vienodos sąlygos visiems potencialiems pasiūlymų teikėjams, įskaitant MVĮ ir pradedančiąsias įmones, pateikimas;

d)	stiprinti Sąjungos savarankiškumą, visų pirma technologijų prasme;

e)	laikytis Programos komponentų saugumo reikalavimų ir prisidėti prie Sąjungos ir jos valstybių narių esminių saugumo interesų apsaugos;

ee)	skatinti paslaugų tęstinumą ir patikimumą

f)	įvykdyti tinkamus socialinius ir aplinkosaugos kriterijus.

2. Komisijos vidinė Viešųjų pirkimų valdyba tikrina viešųjų pirkimų procesą, susijusį su visais programos komponentais, ir stebi įgaliotiesiems subjektams pagal sutartis pavestą ES biudžeto vykdymą. Atitinkamais atvejais bus kviečiami įgaliotųjų subjektų atstovai.

15 straipsnis

Sąlyginės dalinės sutartys

1. Perkančioji organizacija gali skirti sutartį dėl operatyvinės veiklos ir konkrečių infrastruktūros objektų veiklos kaip sąlyginę dalinę sutartį.

2. Sąlyginėje dalinėje sutartyje įtraukiama nekintama dalis, kuria tvirtai įsipareigojama atlikti darbus ir tiekti prekes arba teikti paslaugas, dėl kurių susitarta pagal tą dalį, ir viena ar keletas tiek biudžeto, tiek vykdymo požiūriu sąlyginių dalių. Konkurso dokumentuose nurodomi konkretūs sąlyginių dalinių sutarčių elementai. Juose visų pirma apibrėžiamas sutarties dalykas, kaina arba jos nustatymo tvarka ir pagal kiekvieną dalį numatyto darbų, prekių tiekimo ir paslaugų teikimo tvarka.

3. Kiekvienos nekintamos dalies įsipareigojimai turi sudaryti nuoseklią visumą, kaip ir kiekvienos sąlyginės dalies įsipareigojimai, atsižvelgiant į ankstesnių dalių įsipareigojimus.

4. Kiekvienos sąlyginės dalies vykdymas pradedamas gavus perkančiosios organizacijos sprendimą, apie kurį pranešta rangovui pagal sutartyje nustatytas sąlygas.

16 straipsnis

Išlaidų kompensavimu grindžiamos sutartys

1. Perkančioji organizacija gali sudaryti sutartį, grindžiamą visišku arba daliniu išlaidų kompensavimu, 3 dalyje nustatytomis sąlygomis.

Mokėtiną kainą sudaro visų tiesioginių išlaidų, kurias faktiškai patyrė rangovas vykdydamas sutartį, pavyzdžiui, darbo jėgos, medžiagų, vartojimo prekių ir sutarties vykdymui reikalingos įrangos bei infrastruktūros naudojimo išlaidų ir netiesioginių išlaidų kompensavimas , fiksuotas pelnas ir atitinkama skatinamoji premija, grindžiama tikslų įgyvendinimo rezultatais ir terminų laikymusi.

2. Išlaidų kompensavimu grindžiamose sutartyse nustatoma aukščiausia kaina.

3. Perkančioji organizacija gali sudaryti visiško arba dalinio išlaidų kompensavimo sutartį tais atvejais, kai dėl sutarties vykdymui būdingo neapibrėžtumo sudėtinga arba netinkama nustatyti tikslią kainą, nes:

a)	sutartyje nurodyti labai sudėtingi elementai arba elementai, kuriems reikia naudoti naują technologiją, ir dėl to gali kilti daug įvairios techninio pobūdžio rizikos; arba

b)	sutartyje nurodyti veiksmai dėl su veikla susijusių priežasčių turi būti pradėti nedelsiant, net jei dar neįmanoma tvirtai nustatyti visos fiksuotos galutinės kainos dėl didelės rizikos arba dėl to, kad sutarties vykdymas iš dalies priklauso nuo kitų sutarčių vykdymo.

4. Visiško arba dalinio išlaidų kompensavimo sutarties aukščiausia kaina yra didžiausia mokėtina kaina. Sutarties kaina gali būti iš dalies keičiama pagal Finansinio reglamento [172 straipsnį].

17 straipsnis

Subranga

1. Siekiant paskatinti naujus rinkos dalyvius, mažąsias ir vidutines įmones bei pradedančiąsias įmones ir jų tarpvalstybinį dalyvavimą ir kuo labiau išplėsti geografinę aprėptį kartu apsaugant Sąjungos ▌savarankiškumą, perkančioji organizacija turi reikalauti, kad konkurso dalyvis atitinkamų lygių subrangos pagrindais sutarties dalį konkurso tvarka pavestų vykdyti bendrovėms, nepriklausančioms konkurso dalyvių grupei.

▌

3. Konkurso dalyvis turi pagrįsti visus atvejus, jei nukrypstama nuo 1 dalyje nurodyto reikalavimo.

4. Sudarydama sutartis, kurių vertė viršija 10 mln. EUR, perkančioji organizacija siekia užtikrinti, kad ne mažiau kaip 30 proc. sutarties vertės pagal subrangos sutartis būtų perduota vykdyti įmonėms, nepriklausančioms pagrindinio rangovo grupei, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas MVĮ dalyvauti tarpvalstybiniu mastu, tuo tikslu rengiant viešuosius konkursus įvairiais lygmenimis. Komisija informuoja 107 straipsnio 1 dalyje nurodytą komitetą apie šio tikslo įgyvendinimą kalbant apie sutartis, pasirašytas įsigaliojus šiam reglamentui.

II SKYRIUS

Dotacijos, apdovanojimai ir derinimo operacijos

18 straipsnis

Dotacijos ir apdovanojimai

1. Sąjunga gali padengti iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų nedarant poveikio bendro finansavimo principui.

2. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento [181 straipsnio 6 dalies], taikydamas fiksuotąsias normas, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali leisti arba skirti padengti netiesiogines gavėjo išlaidas, sudarančias iki 25 proc. visų tinkamų finansuoti tiesioginių veiksmo išlaidų.

3. Nepaisant 2 dalies, netiesioginės išlaidos gali būti deklaruojamos kaip fiksuotoji suma arba vieneto įkainiai, kai tai numatyta 100 straipsnyje nurodytoje darbo programoje.

4. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento [204 straipsnio], didžiausia finansinės paramos, kuri gali būti išmokėta trečiajai šaliai, suma neviršija 200 000 EUR.

19 straipsnis

Bendri kvietimai teikti paraiškas dėl dotacijų

Komisija ir pagal Programą įgaliotasis subjektas gali paskelbti bendrą kvietimą teikti pasiūlymus kartu su Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis įstaigomis, organams ar asmenimis.

▌

Bendro kvietimo atveju taikomos Finansinio reglamento VIII antraštinėje dalyje nurodytos taisyklės. Vertinimo procedūrose turi dalyvauti kiekvienos šalies paskirta proporcingai sudaryta ekspertų grupė. Vertinimo komitetai turi laikytis Finansinio reglamento 150 straipsnio.

Susitarime dėl dotacijos turi būti nurodoma intelektinės nuosavybės teisėms taikoma tvarka.

20 straipsnis

Dotacijos ikiprekybiniams viešiesiems pirkimams ir inovatyvių sprendimų pirkimai

1. Veiksmai gali apimti ikiprekybinius viešuosius pirkimus arba inovatyvių sprendimų viešuosius pirkimus, kuriuos vykdo gavėjai, kurie yra perkančiosios organizacijos arba perkantieji subjektai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2014/24/ES, 2014/25/ES ir 2009/81/EB, arba tai gali būti veiksmų pagrindinis tikslas.

2. Vykdant pirkimų procedūras:

a)	laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo, vienodo požiūrio, patikimo finansų valdymo, proporcingumo principų ir konkurencijos taisyklių;

b)	ikiprekybinių viešųjų pirkimų atveju gali būti numatytos konkrečios sąlygos, kaip antai, perkama veikla vykdoma tik valstybių narių ir asocijuotųjų šalių teritorijoje;

c)	gali būti leidžiama pagal tą pačią procedūrą skirti kelias sutartis (pasirinkti kelis tiekėjus); taip pat

d)	numatoma sutartis skirti ekonomiškai naudingiausiam (-iems) pasiūlymui (-ams) kartu užtikrinant, kad nebūtų interesų konflikto.

3. Rangovui, kuris sukuria ikiprekybinių viešųjų pirkimų rezultatus, priklauso bent jau su jais susijusios intelektinės nuosavybės teisės. Perkančiosioms organizacijoms priklauso bent jau teisės naudotis rezultatais savo reikmėms be autorinio atlyginimo ir teisė suteikti trečiosioms šalims neišimtines licencijas naudoti rezultatus perkančiajai organizacijai teisingomis ir pagrįstomis sąlygomis be teisės į sublicenciją arba reikalauti, kad dalyvaujantieji rangovai suteiktų trečiosioms šalims tokias licencijas. Jei rangovas per sutartyje nustatytą laikotarpį po ikiprekybinių viešųjų pirkimų nepanaudoja rezultatų komerciniais tikslais, perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad jis rezultatų nuosavybės teises perduotų perkančiosioms organizacijoms.

21 straipsnis

Derinimo operacijos

Derinimo operacijos, dėl kurių priimtas sprendimas pagal šią Programą, vykdomos laikantis [reglamento „InvestEU“] ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies.

IV SKYRIUS

Kitos finansinės nuostatos

22 straipsnis

Sudėtinis, papildomas ir mišrus finansavimas

1. Veiksmui, kuriam skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, taip pat gali būti skirtas Programos įnašas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Kiekvienai Sąjungos programai, kurių įnašai skiriami, taikomos taisyklės taikomos jos atitinkamam veiksmui skirtam įnašui. Sudėtiniu finansavimu neviršijama visų veiksmo tinkamų finansuoti išlaidų, o įvairių Sąjungos programų parama gali būti apskaičiuojama proporcingai pagal dokumentus, kuriuose nustatytos paramos sąlygos.

2. Veiksmai, kuriems suteiktas pažangumo ženklas, arba kurie atitinka šias sudėtines sąlygas:

a)	jie buvo įvertinti pagal Programą paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus;

b)	jie atitinka to kvietimo teikti pasiūlymus minimaliuosius kokybės reikalavimus;

c)	dėl biudžeto apribojimų jie negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus;

gali gauti paramą iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ arba Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Reglamento (ES) XX [Bendrųjų nuostatų reglamentas] [67] straipsnio 5 dalį ir Reglamento (ES) XX [Bendros žemės ūkio politikos finansavimas, valdymas ir stebėsena] [8] straipsnį, jei tokie veiksmai atitinka atitinkamos programos tikslus. Taikomos fondo, iš kurio teikiama parama, taisyklės.

▌

24 straipsnis

Bendri pirkimai

1. Be to, kas nustatyta Finansinio reglamento [165 straipsnio] nuostatomis, Komisija ir (arba) Agentūra gali vykdyti bendras pirkimų procedūras kartu su Europos kosmoso agentūra ar kitomis tarptautinėmis organizacijomis, dalyvaujančiomis įgyvendinant Programos komponentus.

2. Finansinio reglamento [165 straipsnyje] nustatytos taikytinos pirkimų taisyklės taikomos analogiškai su sąlyga, kad bet kuriuo atveju taikomos Sąjungos institucijoms taikytinos procedūrinės nuostatos.

25 straipsnis

Esminių saugumo interesų apsauga

Kai tai būtina Sąjungos ir jos valstybių narių esminiams saugumo interesams apsaugoti, visų pirma atsižvelgiant į poreikį išsaugoti Sąjungos sistemų vientisumą ir atsparumą, taip pat pramoninės bazės, kuria jos grindžiamos, savarankiškumą, Komisija nustato pirkimams, dotacijoms ar apdovanojimams, kuriems taikoma ši antraštinė dalis, taikytinas būtinas tinkamumo sąlygas. Tuo tikslu ypač atsižvelgiama į tai, kad sąlygas atitinkančios įmonės turi būti įsisteigusios valstybėje narėje ir įsipareigojusios vykdyti visą susijusią veiklą Sąjungoje ▌. Šios sąlygos, kai taikytina, įtraukiamos į dokumentus, susijusius su pirkimais, dotacijomis ar apdovanojimais. Vykdant pirkimus sąlygos taikomos visu sudarytos sutarties galiojimo laikotarpiu.

26 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Kai trečioji valstybė dalyvauja Fonde, kaip nustatyta sprendime, priimtame pagal tarptautinį susitarimą, arba kitoje teisinėje priemonėje, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, ▌OLAF ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus vietoje ir inspektavimus, numatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ▌ atliekamų tyrimų.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

PROGRAMOS VALDYMAS

27 straipsnis

Valdymo principai

Programos valdymas grindžiamas šiais principais:

aiškus subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant kiekvieną Programos komponentą ir priemonę , užduočių ir atsakomybės paskirstymas, visų pirma tarp valstybių narių, Komisijos, Agentūros, Europos kosmoso agentūros ir Europos meteorologinių palydovų eksploatavimo organizacijos, remiantis atitinkama kiekvienos organizacijos kompetencija ir vengiant bet kokio užduočių ir atsakomybės dubliavimo ;

aa)	valdymo struktūros tinkamumas atsižvelgiant į konkrečius kiekvieno Programos komponento ir, jei tinkama, kiekvienos Programos priemonės poreikius;

b)	griežta Programos kontrolė, įskaitant užtikrinimą, kad visi subjektai pagal jų atitinkamas funkcijas ir užduotis griežtai laikytųsi nuostatų dėl išlaidų , grafiko ir rezultatų pagal šį reglamentą;

c)	skaidrus ir ekonomiškai efektyvus valdymas ;

cc)	paslaugų tęstinumas ir būtinos infrastruktūros tęstinumas, įskaitant apsaugą nuo atitinkamų grėsmių;

d)	sisteminis ir struktūruotas požiūris į Programos komponentų teikiamų duomenų, informacijos ir paslaugų naudotojų poreikius, taip pat į susijusius mokslinius ir technologinius pokyčius;

e)	nuolatinės pastangos kontroliuoti ir mažinti riziką.

28 straipsnis

Valstybių narių vaidmuo

1. Valstybės narės gali dalyvauti Programoje . Programoje dalyvaujančios valstybės narės prisideda savo techniniais gebėjimais, praktine patirtimi ir pagalba, visų pirma saugos ir saugumo srityje, ir (arba), kai tinkama ir kai įmanoma , suteikia galimybę Sąjungai susipažinti su jų turimais ar jų teritorijoje esančiais duomenimis ir informacija ir naudotis jų turima ar jų teritorijoje esančia infrastruktūra ir paslaugomis , be kita ko, užtikrinant veiksmingą prieigą prie in situ duomenų ir naudojimąsi jais ir be kliūčių, taip pat bendradarbiaujant su Komisija, kad būtų pagerinta prieiga prie Programai reikiamų in situ duomenų , laikydamosi taikytinų reikalavimų dėl leidimų ir įsipareigojimų .

2. Komisija , sudarydama susitarimus dėl įnašų, gali pavesti konkrečias užduotis valstybių narių organizacijoms, jei tokias organizacijas paskyrė susijusi valstybė narė. Komisija, laikydamasi 107 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, įgyvendinimo aktu priima sprendimus dėl įnašo, susijusius su susitarimais dėl įnašo.

2a. Tam tikromis tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis , jei tai 30 straipsnyje nurodytos užduotys, Agentūra, sudarydama susitarimus dėl įnašų , gali pavesti konkrečias užduotis valstybių narių organizacijoms, jei tokias organizacijas paskyrė susijusi valstybė narė .

2aa. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų sklandų Programos veikimą ▌, be kita ko, atitinkamu lygmeniu padėdamos apsaugoti šiai programai reikalingus dažnius.

2b. Valstybės narės ir Komisija gali bendradarbiauti, kad būtų plačiau naudojami pagal programą teikiami duomenys, informacija ir paslaugos.

2c. Kai tik įmanoma, valstybių narių įnašas į 107 straipsnyje nurodytą naudotojų forumą turi būti grindžiamas sistemingomis ir suderintomis konsultacijomis su galutinių naudotojų bendruomenėmis nacionaliniu lygmeniu, visų pirma kalbant apie GALILEO, EGNOS ir programą „Copernicus“.

3. Valstybės narės ir Komisija, remdamosi esamais pajėgumais, bendradarbiauja siekdamos sukurti in situ komponentą ir antžemines kalibravimo paslaugas , reikalingas kosmoso sistemų įsisavinimui, ir sudaryti palankesnes sąlygas visapusiškai išnaudoti in situ duomenų ir bazinių duomenų rinkinius.

4. Saugumo srityje valstybės narės vykdo 34 straipsnio 4 dalyje nurodytas užduotis.

29 straipsnis

Komisijos vaidmuo

1. Komisijai tenka visa atsakomybė už Programos įgyvendinimą, įskaitant įgyvendinimą saugumo srityje , nedarant poveikio valstybių narių prerogatyvoms nacionalinio saugumo srityje . Vadovaudamasi šiuo reglamentu ji pagal naudotojų poreikius nustato Programos prioritetus ir ilgalaikę raidą ir prižiūri jos įgyvendinimą , nedarydama poveikio kitoms Sąjungos politikos kryptims.

2. Komisija valdo bet kokį kitam subjektui nepavestą Programos komponentą ar subkomponentą , visų pirma GOVSATCOM, šalia Žemės skriejančius objektus, kosmoso meteorologines paslaugas ir 54 straipsnio d punkte nurodytą veiklą .

3. Komisija užtikrina aiškų užduočių paskirstymą įvairiems Programoje dalyvaujantiems subjektams, nustato jų atsakomybę ir koordinuoja tų subjektų veiklą. Komisija taip pat užtikrina, kad visi įgaliotieji subjektai, kurie dalyvauja įgyvendinant programą, saugotų Sąjungos interesus, garantuotų patikimą Sąjungos lėšų valdymą ir laikytųsi Finansinio reglamento ir šio reglamento.

3a. Komisija su Agentūra ir, atsižvelgdama į 2004 m. bendrąjį susitarimą, su Europos kosmoso agentūra sudaro finansinės partnerystės pagrindų susitarimą, kaip nustatyta Finansinio reglamento [130 straipsnyje] ir nurodyta 31a straipsnyje.

4. Kai tai būtina sklandžiam Programos veikimui ir sklandžiam Programos komponentų teikiamų paslaugų teikimui, Komisija, priimdama deleguotuosius aktus ir pasikonsultavusi su naudotojais ir visomis kitomis atitinkamomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant galutinės grandies sektorių, nustato aukštus reikalavimus, reikalingus tų komponentų ir jų teikiamų paslaugų įgyvendinimui ir raidai. Nustatydama aukštus reikalavimus, Komisija vengia sumažinti bendrą saugumo lygį ir laikosi atgalinio suderinamumo reikalavimo.

Tie deleguotieji aktai priimami pagal 21 straipsnį .

5. Komisija ▌užtikrina , kad, nedarant poveikio Agentūros ar kitų įgaliotųjų subjektų užduotims, būtų skatinamas ir kiek įmanoma didinamas Programos komponentų teikiamų duomenų ir paslaugų įsisavinimas ir naudojimas viešajame ir privačiajame sektoriuose, be kita ko, remdama tinkamą tų paslaugų ir patogių naudoti sąsajų plėtojimą ir užtikrindama stabilią ilgalaikę aplinką. Ji kuria tinkamą įvairių Programos komponentų prietaikų sinergiją. Ji užtikrina Programos ir kitų Sąjungos veiksmų ir programų papildomumą, nuoseklumą, sinergiją ir ryšius.

6. Kai tinkama, Komisija užtikrina pagal Programą vykdomos veiklos ir Sąjungos, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmenimis vykdomos kosmoso srities veiklos darną . Ji skatina valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir , kai tai naudinga Programai, palengvina jų technologinių pajėgumų bei pokyčių kosmoso srityje konvergenciją. Šiuo tikslu Komisija, kai tinkama, bendradarbiauja su Agentūra ir Europos kosmoso agentūra, neperžengdama jų kompetencijos srities.

7. Komisija praneša 107 straipsnyje nurodytam komitetui apie viešųjų pirkimų konkursų vertinimo tarpinius bei galutinius rezultatus ir apie sutartis su privataus sektoriaus subjektais, įskaitant subrangos sutartis.

30 straipsnis

Agentūros vaidmuo

1. Pačios Agentūros užduotys:

a)	per Saugumo akreditavimo valdybą užtikrinti visų Programos komponentų saugumo akreditavimą pagal V antraštinės dalies II skyrių;

b)	vykdyti kitas 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas užduotis;

c)	vykdyti ryšių palaikymo, ▌GALILEO ir EGNOS teikiamų paslaugų rinkos plėtros ir reklamos veiklą, visų pirma veiklą, susijusią su didesniu naudojimu rinkoje ir naudotojų poreikių koordinavimu ;

ca)	vykdyti ryšių palaikymo, „Copernicus“ teikiamų duomenų, informacijos ir paslaugų reklamos ir rinkos plėtros veiklą, nedarant poveikio kitų įgaliotųjų subjektų ir Komisijos vykdomai veiklai;

d)	teikti Komisijai ▌ekspertines žinias , be kita ko, siekiant parengti tolesnės grandies su kosmosu susijusių mokslinių tyrimų prioritetus .

2. Komisija Agentūrai paveda šias užduotis:

a)	valdyti EGNOS ir GALILEO naudojimą , vykdant visus 43 straipsnyje nurodytus veiksmus ;

b)	krizių valdymo misijų ir operacijų atveju bendrai koordinuoti su naudotojais susijusius GOVSATCOM aspektus ▌glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kitais subjektais, atitinkamomis Sąjungos agentūromis ir EIVT;

vykdyti veiklą, susijusią su Programos komponentais grindžiamų tolesnės grandies prietaikų ir paslaugų, įskaitant pagrindinius elementus ir integruotas prietaikas, paremtas GALILEO, EGNOS ir „Copernicus“ teikiamais duomenimis ir paslaugomis, vystymu, įskaitant atvejus, kai finansavimas tokiai veiklai buvo skirtas pagal programą „Europos horizontas“, nustatytą Reglamentu xx arba, kai būtina, siekiant 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų tikslų;

d)	imtis veiklos, susijusios su duomenų, informavimo ir paslaugų, kuriuos teikia ne GALILEO ir EGNOS, o kiti Programos komponentai, naudotojų gausinimu, nedarant poveikio programos „Copernicus“ veiklai ir kitiems subjektams pavestoms paslaugoms;

e)	vykdyti 6 straipsnyje nurodytus konkrečius veiksmus .

3. Komisija , remdamasi 102 straipsnio 6 dalyje nurodytu vertinimu, gali Agentūrai pavesti kitas užduotis , jei jos nesidubliuoja su kitų įgaliotųjų subjektų pagal Programą vykdoma veikla ir jei jomis siekiama padidinti Programos veiklos įgyvendinimo veiksmingumą .

3a. Kai Agentūrai pavedama vykdyti veiklą, užtikrinami atitinkami jų įgyvendinimui būtini finansiniai, žmogiškieji ir administraciniai ištekliai.

▌

5. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies ir Komisijai atlikus Sąjungos interesų apsaugos vertinimą, Agentūra gali patikėti kitiems subjektams konkrečią veiklą savo atitinkamos kompetencijos srityse, sudarydama susitarimus dėl įnašų, pagal Komisijai taikomas netiesioginio valdymo sąlygas.

31 straipsnis

Europos kosmoso agentūros vaidmuo

1. Užtikrinus, kad bus apsaugoti ES finansiniai interesai, Europos kosmoso agentūrai pavedamos šios užduotys:

susijusios su programa „Copernicus“: kosmoso komponento koordinavimas ir „Copernicus“ kosmoso komponento ir jo raidos įgyvendinimas, „Copernicus“ kosmoso infrastruktūros projektavimas, vystymas ▌ir kūrimas, įskaitant tos infrastruktūros operacijas ir susijusius viešuosius pirkimus, išskyrus atvejus, kai tą atlieka kiti subjektai, ir, kai tinkama, galimybė susipažinti su trečiųjų šalių duomenimis ;

b)	susijusios su GALILEO ir EGNOS: sistemų raida, antžeminio segmento dalių ir palydovų dalių projektavimas ir vystymas, įskaitant bandymus ir tvirtinimą ;

c)	susijusios su visais Programos komponentais – pirmesnės grandies mokslinių tyrimų ir plėtros veikla jos kompetencijos srityse.

1a. Remiantis Komisijos vertinimu ir atsižvelgiant į programos poreikius, Europos kosmoso agentūrai gali būti pavedamos kitos užduotys, jei jos nesidubliuoja su kitų įgaliotųjų subjektų pagal Programą vykdoma veikla ir jei jomis siekiama padidinti Programos veiklos įgyvendinimo veiksmingumą.

▌

4. Nedarant poveikio 31a straipsnyje nurodytam finansinės partnerystės pagrindų susitarimui, Komisija arba Agentūra gali reikalauti, kad Europos kosmoso agentūra suteiktų techninių ekspertinių žinių ir informacijos, reikalingų užduotims, kurios joms paskirtos šiuo reglamentu, atlikti, bendru sutarimu nustatytomis sąlygomis.

31a straipsnis

Finansinės partnerystės pagrindų susitarimas

1. 29 straipsnio 3a dalyje nurodytame finansinės partnerystės pagrindų susitarime:

a)	aiškiai apibrėžiamos Komisijos, Agentūros ir Europos kosmoso agentūros funkcijos, atsakomybės sritys ir pareigos, susijusios su visais Programos komponentais ir su reikiamais koordinavimo ir kontrolės mechanizmais;

b)	reikalaujama, kad Europos kosmoso agentūra taikytų Sąjungos saugumo taisykles, nustatytas saugumo susitarimuose, kuriuos Sąjunga, jos institucijos ir agentūros yra sudariusios su Europos kosmoso agentūra, visų pirma dėl įslaptintos informacijos tvarkymo.

nustatomos Europos kosmoso agentūrai patikėtų lėšų valdymo sąlygos, visų pirma susijusios su viešaisiais pirkimais, įskaitant Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių taikymą, kai pirkimai vykdomi Sąjungos vardu ir jos naudai, arba įgaliotojo subjekto taisyklių taikymą pagal Finansinio reglamento 154 straipsnį, taip pat valdymo procedūros, pagal veiklos rodiklius vertinami tikėtini rezultatai, priemonės, taikytinos tais atvejais, kai išlaidų, vykdymo terminų ir rezultatų požiūriu susitarimai įgyvendinami nepakankamai ar nesąžiningai, taip pat ryšių palaikymo strategija ir taisyklės dėl viso materialiojo ir nematerialiojo turto nuosavybės; šios sąlygos atitinka šio reglamento III ir V antraštines dalis ir Finansinį reglamentą;

reikalaujama, kad tais atvejais, kai Agentūra arba Europos kosmoso agentūra įsteigia Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo valdybą, skirtą viešųjų pirkimų veiksmams, vykdomiems pagal FFPA, Komisijos ekspertai ir, kai tinka, kitas įgaliotasis subjektas dalyvauja Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo valdybos posėdžiuose nario teisėmis. Toks dalyvavimas nedaro poveikio Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo valdybos techniniam nepriklausomumui ;

nustatomos stebėsenos ir kontrolės priemonės, kurios, be kita ko, visų pirma yra išlaidų planavimo sistema, sistemingas Komisijos arba, kai tinkama, Agentūros informavimas apie išlaidas ir vykdymo terminus, o numatyto biudžeto, veiklos rezultatų ir vykdymo terminų neatitikimo atveju – taisomieji veiksmai, kuriais užtikrinamas ▌užduočių įvykdymas neviršijant paskirto biudžeto ▌;

nustatomi atlyginimo Europos kosmoso agentūrai už kiekvieną programos komponentą, kuris yra proporcingas sąlygoms, kuriomis įgyvendinami veiksmai, tinkamai atsižvelgiant į krizių ir nestabilumo situacijas, ir, kai tinkama, remiantis veiklos rezultatais, principai; atlyginimas apima tik tas bendras pridėtines išlaidas , kurios nėra susijusios su Europos kosmoso agentūrai Sąjungos pavesta veikla;

g)	nurodoma, kad Europos kosmoso agentūra imasi tinkamų priemonių, siekdama užtikrinti Sąjungos interesų apsaugą ir laikytis Komisijos, taikant šį reglamentą, dėl kiekvieno komponento priimtų sprendimų .

2. Nedarant poveikio 31a straipsnyje nurodytam finansinės partnerystės pagrindų susitarimui, Komisija arba Agentūra gali prašyti Europos kosmoso agentūros suteikti techninių ekspertinių žinių ir informacijos, reikalingos užduotims, kurios joms paskirtos šiuo reglamentu, atlikti. Tokių prašymų ir jų vykdymo sąlygos nustatomos bendru sutarimu.

32 straipsnis

EUMETSAT ir kitų subjektų vaidmuo

1. Komisija, sudarydama susitarimus dėl įnašo, gali visiškai arba iš dalies pavesti toliau nurodytų užduočių įgyvendinimą kitiems subjektams, nei nurodytieji 30 ir 31 straipsniuose, įskaitant:

a)	programos „Copernicus“ kosmoso infrastruktūros ar jos dalių atnaujinimą, operacijų parengimą ir eksploatavimą ir, kai tinkama, dalyvavimo misijos duomenų naudojimo valdymą , kuris gali būti pavestas Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijai (EUMETSAT);

b)	programos „Copernicus“ paslaugų ar jų dalių įgyvendinimą atitinkamoms agentūroms, įstaigoms ar organizacijoms, kurios taip pat tvarko atitinkamą trečiųjų šalių informacijos rinkimą .

2. Tokių įgaliotų subjektų atrankos kriterijai visų pirma atspindi jų pajėgumus užtikrinti veiklos tęstinumą ir, kai tinkama, saugumą nesutrikdant Programos veiklos arba ją sutrikdant minimaliai.

2a. Kai įmanoma, pirmoje pastraipoje nurodytų susitarimų dėl įnašo sąlygos turi būti suderintos su 31a straipsnio 1 dalyje nurodytomis FFPA sąlygomis.

3. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto įnašo sprendimo dėl susitarimo dėl įnašo konsultuojamasi su Programos komitetu, laikantis 107 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Programos komitetui iš anksto pranešama apie susitarimus dėl įnašo, kuriuos turi sudaryti Sąjunga, atstovaujama Komisijos, ir 1 dalyje nurodyti subjektai.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

PROGRAMOS SAUGUMAS

I SKYRIUS

Programos saugumas

33 straipsnis

Saugumo principai

1. Programos saugumas ▌grindžiamas šiais principais:

a)	atsižvelgiama į valstybių narių patirtį saugumo srityje ir remiamasi jų geriausios praktikos pavyzdžiais;

b)	taikomos Tarybos ir Komisijos saugumo taisyklės, kuriose , be kita ko, numatytas veiklos funkcijų ir su akreditavimu susijusių funkcijų atskyrimas.

2. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis išimtinei valstybių narių atsakomybei už savo nacionalinį saugumą, kaip numatyta ES sutarties 4 straipsnio 2 dalyje, ir jų teisei ginti gyvybinius savo saugumo interesus pagal SESV 346 straipsnį.

34 straipsnis

Saugumo valdymas

1. Komisija savo kompetencijos srityje ir remiama Agentūros užtikrina aukštą saugumo lygį, visų pirma dėl:

a)	antžeminės ir kosmoso infrastruktūros ir paslaugų teikimo apsaugos, visų pirma apsaugos nuo fizinių ar kibernetinių išpuolių , įskaitant kišimąsi duomenų srautus ;

b)	technologijų perdavimo kontrolės ir valdymo;

c)	įgytų gebėjimų ir praktinės patirties plėtojimo ir išsaugojimo Sąjungoje;

d)	neskelbtinos neįslaptintos ir įslaptintos informacijos apsaugos.

Tuo tikslus Komisija užtikrina, kad būtų atlikta kiekvieno Programos komponento rizikos ir grėsmių analizė. Remdamasi šia rizikos ir grėsmių analize, priimdama įgyvendinimo aktus, ji iki 2023 m. pabaigos nustato kiekvieno Programos komponento bendrus saugumo reikalavimus. Tai darydama Komisija atsižvelgia į tų reikalavimų poveikį sklandžiam to komponento veikimui, visų pirma išlaidų, rizikos valdymo ir vykdymo terminų požiūriu, ir užtikrina, kad nesumažėtų bendras saugumo lygis ar nebūtų pakenkta tuo komponentu grindžiamos esamos įrangos veikimui , ir atsižvelgia į kibernetinio saugumo grėsmes . Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Įsigaliojus šiam reglamentui Komisija pateikia preliminarų įgyvendinimo aktų, kurie turi būti pateikiami saugumo sudėties Programos komitetui ir jame svarstomi, sąrašą. Kartu su sąrašu pateikiamas preliminarus pateikimo tvarkaraštis.

2. Už Programos komponento valdymą atsakingam subjektui tenka atsakomybė už to komponento eksploatavimo saugumą , jis tuo tikslu atlieka rizikos ir grėsmių analizę ir vykdo visą būtiną veiklą, kad būtų užtikrintas ir stebimas to komponento saugumas, visų pirma nustatydamas technines specifikacijas ir veiklos procedūras, be to, jis vykdo jų atitikties 1 dalyje nurodytiems bendriems saugumo reikalavimams stebėseną. Pagal 30 straipsnį Agentūra yra už GALILEO ir EGNOS atsakingas subjektas.

2a. Remdamasi rizikos ir grėsmių analize, Komisija prireikus nustato saugumo stebėsenos struktūrą ir laikosi pagal Sprendimą 201x/xxx/BUSP parengtų nurodymų. (21) Struktūra veikia laikantis 1 dalyje nurodytų saugumo reikalavimų. GALILEO atveju tokia struktūra yra GALILEO saugumo stebėsenos centras.

3. Agentūra:

a)	užtikrina visų Programos komponentų saugumo akreditavimą pagal šios antraštinės dalies II skyrių ir nedarydama poveikio valstybių narių kompetencijai ;

b)	užtikrina GALILEO saugumo stebėjimo centro veikimą pagal 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir pagal Sprendimo 2014/496/BUSP taikymo sritį parengtus nurodymus;

c)	atlieka jai Sprendimu Nr. 1104/2011/ES pavestas užduotis;

d)	teikia Komisijai technines ekspertines žinias ir visą informaciją, reikalingą jos užduotims pagal šį reglamentą atlikti.

4. Valstybės narės:

imasi priemonių, kurios yra bent lygiavertės priemonėms, būtinoms Europos ypatingos svarbos infrastruktūroms apsaugoti, kaip apibrėžta 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvoje 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo (22), ir priemonėms, būtinoms jų pačių nacionalinėms ypatingos svarbos infrastruktūroms apsaugoti, siekiant užtikrinti antžeminę infrastruktūrą, kuri yra neatskiriama Programos dalis ir yra jų teritorijoje;

b)	vykdo 41 straipsnyje nurodytas saugumo akreditavimo užduotis.

5 . Programoje dalyvaujantys subjektai imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas Programos saugumas , taip pat atsižvelgdami į rizikos analizėje nustatytas problemas .

34a straipsnis

Sistemų ir įdiegtų paslaugų saugumas

Jei dėl sistemų veikimo kyla pavojus Sąjungos arba jos valstybių narių saugumui, taikomos Tarybos sprendime XXXX/XXX/BUSP nustatytos procedūros.

II SKYRIUS

Saugumo akreditavimas

35 straipsnis

Saugumo akreditavimo institucija

Agentūrai pavaldi Saugumo akreditavimo valdyba yra visų Programos komponentų saugumo akreditavimo institucija.

36 straipsnis

Bendrieji saugumo akreditavimo principai

Visų Programos komponentų saugumo akreditavimo veikla vykdoma vadovaujantis šiais principais:

a)	saugumo akreditavimo veikla vykdoma ir sprendimai priimami prisiimant bendrą atsakomybę už Sąjungos ir valstybių narių saugumą;

b)	dedamos pastangos, kad Saugumo akreditavimo valdybos sprendimai būtų priimami bendru sutarimu;

c)	saugumo akreditavimo veikla vykdoma pasitelkiant rizikos vertinimą ir valdymo metodą, atsižvelgiant į riziką komponento saugumui ir poveikį su rizikos švelninimo priemonėmis susijusioms išlaidoms ar vykdymo terminams, laikantis tikslo nesumažinti bendro šio komponento saugumo lygio;

d)	Saugumo akreditavimo valdybos saugumo akreditavimo sprendimus rengia ir priima specialistai, kurie turi reikiamą kvalifikaciją sudėtingų sistemų akreditavimo srityje ir atitinkamo lygio asmens patikimumo pažymėjimą ir kurie dirba objektyviai;

e)	dedamos pastangos pasikonsultuoti su visomis šio komponento saugumo klausimais suinteresuotomis atitinkamomis šalimis;

f)	saugumo akreditavimo veiklą vykdo visos atitinkamos suinteresuotosios šalys, laikydamosi saugumo akreditavimo strategijos, nedarant poveikio Komisijos funkcijoms;

Saugumo akreditavimo valdybos saugumo akreditavimo sprendimai, laikantis tos valdybos apibrėžtoje atitinkamoje saugumo akreditavimo strategijoje nustatyto proceso, grindžiami vietos saugumo akreditavimo sprendimais, kuriuos priima valstybių narių atitinkamos nacionalinės saugumo akreditavimo institucijos;

nuolatiniu, skaidriu ir visiškai aiškiu stebėsenos procesu užtikrinama, kad būtų žinoma apie riziką komponento saugumui, kad būtų apibrėžtos saugumo priemonės sumažinti tokią riziką iki priimtino lygio atsižvelgiant į Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo poreikius ir siekiant sklandaus komponento veikimo, ir kad tos priemonės būtų taikomos laikantis pakopinės apsaugos koncepcijos. Periodiškai atliekamas tokių priemonių efektyvumo vertinimas. Su saugumo rizikos vertinimu ir valdymu susijusį procesą kaip kartotinį procesą kartu vykdo komponento suinteresuotosios šalys;

i)	saugumo akreditavimo sprendimus Saugumo akreditavimo valdyba priima visiškai nepriklausomai, t. y. nei nuo Komisijos ir kitų už komponento įgyvendinimą bei susijusių paslaugų teikimą atsakingų subjektų, nei nuo vykdomojo direktoriaus ir Agentūros administracinės valdybos;

j)	saugumo akreditavimo veikla vykdoma tinkamai atsižvelgiant į atitinkamą Komisijos ir valdžios institucijų, atsakingų už saugumo reikalavimų įgyvendinimą, veiksmų tarpusavio koordinavimo poreikį;

k)	Saugumo akreditavimo valdybos atliekamas EGNOS saugumo akreditavimas nedaro poveikio Europos aviacijos saugos agentūros atliekamai akreditavimo veiklai aviacijos srityje.

37 straipsnis

Saugumo akreditavimo valdybos užduotys

1. Saugumo akreditavimo valdyba savo užduotis atlieka nedarydama poveikio Komisijos pareigoms arba pareigoms, pavestoms kitiems Agentūros organams, ypač dėl klausimų, susijusių su saugumu, ir nepažeisdama valstybių narių kompetencijos saugumo akreditavimo srityje.

2. Saugumo akreditavimo valdyba atlieka toliau nurodytas užduotis:

nustato ir patvirtina saugumo akreditavimo strategiją, kurioje išdėstoma:

i)	veiklos, kuri yra būtina Programos komponentų ar tų komponentų dalių ir jų tarpusavio sąsajų bei sąsajų su kitomis sistemomis ar komponentais akreditavimui atlikti ir išlaikyti, mastą;

ii)	Programos komponentų ar tų komponentų dalių saugumo akreditavimo procesą ir išsamumo lygį, atitinkantį būtiną užtikrinimo lygį, aiškiai nurodant akreditavimo sąlygas;

iii)	Programos komponentų etapus atitinkantį akreditavimo tvarkaraštį, visų pirma susijusį su infrastruktūros išdėstymu, paslaugų teikimu ir vystymu;

iv)

tinklams, prijungtiems prie sistemų, sukurtų pagal Programos komponentus, arba šių komponentų dalims ir prie sistemų, sukurtų pagal šiuos komponentus, prijungtai įrangai taikomus saugumo akreditavimo, kurį turi vykdyti saugumo klausimų srityje kompetentingi valstybių narių nacionaliniai subjektai, principus;

priima saugumo akreditavimo sprendimus, pirmiausia dėl palydovų paleidimo, patvirtinimo, dėl leidimo naudoti įvairių konfigūracijų sistemas, sukurtas pagal Programos komponentus arba šių komponentų dalis, įvairioms jų teikiamoms paslaugoms, įskaitant signalo kosmose, ir leidimo naudoti antžemines stotis. Dėl tinklų ir įrangos, prijungtos prie 44 straipsnyje nurodytos PVI ar bet kurios kitos saugios paslaugos, teikiamos pagal Programos komponentus, Saugumo akreditavimo valdyba priima sprendimus tik dėl leidimų subjektams kurti ar gaminti kritinės svarbos PVI technologijas, PVI imtuvus ar PVI saugumo modulius, arba bet kokias kitas technologijas ar įrangą, kuri turi būti tikrinama pagal 34 straipsnio 1 dalyje nurodytus bendrus saugumo reikalavimus, atsižvelgdama į nacionalinių subjektų, kompetentingų saugumo klausimų srityje, konsultacijas ir bendrą riziką saugumui;

c)	nagrinėja ir tvirtina visus su saugumo akreditavimu susijusius dokumentus, išskyrus dokumentus, kuriuos Komisija turi priimti pagal šio reglamento 34 straipsnio 1 dalį ir Sprendimo Nr. 1104/2011/ES 8 straipsnį;

savo kompetencijos srityje teikia konsultacijas Komisijai jai rengiant teisės aktų, nurodytų šio reglamento 34 straipsnio 1 dalyje ir Sprendimo Nr. 1104/2011/ES 8 straipsnyje, tekstų projektus, įskaitant projektus dėl saugios eksploatacijos taisyklių (SecOPs) nustatymo, ir teikia pranešimą su galutine išvadų pozicija;

nagrinėja ir tvirtina saugumo rizikos vertinimą, parengtą pagal stebėsenos procesą, nurodytą 36 straipsnio h punkte, atsižvelgdama į atitiktį dokumentams, nurodytiems šios dalies c punkte, ir dokumentams, parengtiems pagal šio reglamento 34 straipsnio 1 dalį ir Sprendimo Nr. 1104/2011/ES 8 straipsnį; be to, bendradarbiauja su Komisija siekiant nustatyti rizikos mažinimo priemones;

f)	patikrina, kaip įgyvendinamos su Programos komponentų saugumo akreditavimu susijusios saugumo priemonės, atlikdama saugumo vertinimus, patikrinimus, auditą ar peržiūras arba juos finansuodama pagal šio reglamento 41 straipsnio b punktą;

g)	tvirtina patvirtintus atrinktus produktus ir priemones, kuriais apsisaugoma nuo elektroninio pasiklausymo (TEMPEST), taip pat patvirtintus atrinktus kriptografijos produktus, naudojamus Programos komponentų saugumui užtikrinti;

h)	tvirtina pagal Programos komponentus ar tų komponentų dalis sukurtų sistemų ir kitų sistemų sujungimą arba prireikus dalyvauja bendrai patvirtinant kartu su atitinkamais subjektais, kompetentingais saugumo srityje;

i)	tariasi su atitinkama valstybe nare dėl prieigos kontrolės šablono, kaip nurodyta 41 straipsnio c punkte;

j)	rengia rizikos ataskaitas ir informuoja Komisiją, Administracinę valdybą ir vykdomąjį direktorių apie atliktą rizikos vertinimą ir juos konsultuoja apie likutinės rizikos tvarkymo galimybes konkretaus saugumo akreditavimo sprendimo atveju;

k)	palaikydama glaudžius ryšius su Komisija talkina Tarybai ir vyriausiajam įgaliotiniui įgyvendinant Sprendimą 2014/496/BUSP, jei Taryba ir (arba) vyriausiasis įgaliotinis konkrečiai to paprašo;

l)	vykdo konsultacijas, būtinas savo užduotims vykdyti;

m)	priima ir paskelbia savo darbo tvarkos taisykles.

3. Nedarant poveikio valstybių narių įgaliojimams ir atsakomybei , sukuriamas Saugumo akreditavimo valdybos prižiūrimas specialus pavaldus organas, atstovaujantis valstybėms narėms, pavedant jam visų pirma vykdyti šias užduotis :

a)	skrydžių kodų ir kitų GALILEO veikimui būtinų kodų valdymas ;

b)	patikra , ar yra nustatytos GALILEO PVI šifravimo raktų apskaitos, saugaus tvarkymo, saugojimo ir paskirstymo procedūros, ir kaip jų laikomasi.

38 straipsnis

Saugumo akreditavimo valdybos sudėtis

1. Saugumo akreditavimo valdybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą, Komisijos atstovas ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) atstovas. Saugumo akreditavimo valdybos narių kadencijos trukmė – ketveri metai; ji gali būti pratęsiama.

2. Saugumo akreditavimo valdybos posėdžiuose dalyvaujama remiantis principu „būtina žinoti“. Kai tinkama, Europos kosmoso agentūros atstovai ir saugumo akreditavime nedalyvaujantys Agentūros atstovai gali būti kviečiami dalyvauti Saugumo akreditavimo valdybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis. Išimties tvarka Sąjungos agentūrų, trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų atstovai taip pat gali būti pakviesti stebėtojų teisėmis dalyvauti šiuose posėdžiuose dėl tiesiogiai su tomis trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis susijusių klausimų, visų pirma dėl klausimų, susijusių su jiems priklausančia ar jų teritorijoje įsteigta infrastruktūra. Toks trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų atstovų dalyvavimas ir šio dalyvavimo sąlygos nustatomos atitinkamuose susitarimuose ir turi atitikti Saugumo akreditavimo valdybos darbo tvarkos taisykles.

39 straipsnis

Saugumo akreditavimo valdybos balsavimo taisyklės

Jei, laikantis 36 straipsnyje nurodytų bendrųjų principų, negalima pasiekti bendro susitarimo, Saugumo akreditavimo valdyba priima sprendimus kvalifikuota balsų dauguma, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnyje. Komisijos atstovas ir vyriausiojo įgaliotinio atstovas nebalsuoja. Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas Saugumo akreditavimo valdybos vardu pasirašo Saugumo akreditavimo valdybos priimtus sprendimus.

40 straipsnis

Saugumo akreditavimo valdybos sprendimų perdavimas ir poveikis

1. Saugumo akreditavimo valdybos sprendimai adresuojami Komisijai.

2. Komisija nuolat informuoja Saugumo akreditavimo valdybą apie numatomų Saugumo akreditavimo valdybos sprendimų poveikį tinkamam Programos komponentų vykdymui ir likutinės rizikos valdymo planų įgyvendinimą. Saugumo akreditavimo valdyba atsižvelgia į visą Komisijos pateiktą informaciją.

3. Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie priimtų saugumo akreditavimo sprendimų poveikį sklandžiam Programos komponentų vykdymui. Jei Komisija mano, kad Saugumo akreditavimo valdybos priimtas sprendimas gali turėti didelę įtaką tinkamam šių komponentų vykdymui, pavyzdžiui išlaidų, vykdymo terminų ar veiksmingumo atžvilgiu, ji nedelsdama apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

4. Administracinė valdyba periodiškai informuojama apie Saugumo akreditavimo valdybos darbų eigą.

5. Saugumo akreditavimo valdybos darbotvarkė netrikdo 100 straipsnyje nurodytos darbo programos veiklos darbotvarkės.

41 straipsnis

Valstybių narių vaidmuo saugumo akreditavimo srityje

Valstybės narės:

a)	perduoda Saugumo akreditavimo valdybai visą informaciją, kurią jos laiko svarbia saugumo akreditavimo tikslais;

leidžia Saugumo akreditavimo valdybos paskirtiems tinkamai įgaliotiems asmenims, suderinus su nacionaliniais subjektais, kompetentingais saugumo klausimų srityje toje valstybėje narėje, ir jiems prižiūrint, susipažinti su bet kokia informacija ir patekti į visas jų jurisdikcijai pagal nacionalinius įstatymus bei kitus teisės aktus priklausančias teritorijas ir (arba) vietas, susijusias su saugumo sistemomis, nediskriminuodamos dėl valstybių narių piliečių pilietybės, taip pat saugumo patikrinimų, audito bei bandymų tikslais, dėl kurių yra priimtas Saugumo akreditavimo valdybos sprendimas, ir 36 straipsnio h punkte nurodyto rizikos valdymo proceso tikslais. Šis auditas ir bandymai vykdomi laikantis šių principų:

i)	pabrėžiama saugumo ir veiksmingo rizikos valdymo tikrinamuose subjektuose svarba;

ii)	turi būti rekomenduojamos atsakomosios priemonės įslaptintos informacijos konfidencialumo praradimo, jos vientisumo ar prieinamumo netekimo konkrečiam poveikiui sušvelninti;

kiekviena iš jų atsako už prieigos kontrolės šablono, kuriame apibūdinamos arba išvardijamos akredituotinos teritorijos arba vietos, ir dėl kurio valstybės narės ir Saugumo akreditavimo valdyba iš anksto susitaria, taip užtikrindamos, kad visos valstybės narės teiktų tokio paties lygio prieigos kontrolę, parengimą;

d)	vietos lygiu atsako už jų teritorijoje esančių ir į Programos komponentų saugumo akreditavimo sritį patenkančių vietų saugumo akreditavimą ir praneša apie tai Saugumo akreditavimo valdybai.

III SKYRIUS

Įslaptintos informacijos apsauga

42 straipsnis

▌ Įslaptintos informacijos apsauga

Taikant šį reglamentą:

su Programa susijusia įslaptinta informacija keičiamasi sudarius tarptautinį Sąjungos ir trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos susitarimą dėl keitimosi įslaptinta informacija arba, kai taikytina, kompetentingai Sąjungos institucijai ar organui ir trečiosios valstybės atitinkamoms institucijoms ar tarptautinei organizacijai sudarius susitarimą dėl keitimosi įslaptinta informacija ir laikantis tame susitarime nustatytų sąlygų;

▌

trečiosiose valstybėse gyvenantys fiziniai asmenys ir jose įsteigti juridiniai asmenys gali dirbti su Europos Sąjungos įslaptinta ir su Programa susijusia informacija, tik jeigu jiems tose valstybėse taikomi saugumo nuostatai, kuriais užtikrinamas apsaugos lygis yra bent lygiavertis apsaugos lygiui, kurį garantuoja Komisijos saugumo taisyklės, nustatytos Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2015/444, ir Tarybos saugumo taisyklės, nustatytos Sprendimo 2013/488/ES prieduose. Trečiosios valstybės arba tarptautinės organizacijos saugumo nuostatų lygiavertiškumas apibrėžiamas Sąjungos ir tos trečiosios valstybės arba tarptautinės organizacijos susitarime dėl informacijos saugumo, įskaitant pramoninio saugumo klausimus, jei tinkama, sudarytame laikantis SESV 218 straipsnyje numatytos tvarkos, ir atsižvelgiant į Sprendimo 2013/488/ES 13 straipsnį;

nedarant poveikio Sprendimo 2013/488/ES 13 straipsniui ir pramoninio saugumo sritį reglamentuojančioms taisyklėms, nustatytoms Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2015/444, fiziniam ar juridiniam asmeniui, trečiajai valstybei arba tarptautinei organizacijai gali būti suteikta teisė naudotis Europos Sąjungos įslaptinta informacija, jei tai laikoma būtina sprendžiant kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tokios informacijos pobūdį ir turinį, gavėjo atitiktį principui „būtina žinoti“ ir įvertinant naudą Sąjungai.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

GALILEO ir EGNOS

43 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai

▌GALILEO ir EGNOS eksploatavimas apima šiuos reikalavimus atitinkančius veiksmus :

a)	kosmoso infrastruktūros valdymas, eksploatavimas, priežiūra, nuolatinis tobulinimas, plėtojimas ir apsauga, įskaitant atnaujinimus ir nusidėvėjimo valdymą;

b)	antžeminės infrastruktūros, visų pirma antžeminių centrų ir stočių, nurodytų Sprendime (ES) 2016/413 arba (ES) 2017/1406, tinklų, aikštelių ir pagalbinės įrangos, valdymas, eksploatavimas, priežiūra, nuolatinis tobulinimas, plėtojimas ir apsauga, įskaitant atnaujinimus ir nusidėvėjimo valdymą;

c)	būsimos kartos sistemų kūrimas ir GALILEO bei EGNOS paslaugų vystymas, nepažeidžiant būsimų sprendimų dėl Sąjungos finansinių perspektyvų , be kita ko, atsižvelgiant į atitinkamų suinteresuotųjų subjektų poreikius ;

ca)	GALILEO ir EGNOS galutinės grandies prietaikų kūrimo ir pagrindinių technologinių elementų, pavyzdžiui, su GALILEO sistemomis suderinamų lustų rinkinių ir imtuvų, kūrimo ir vystymo rėmimas;

d)	su GALILEO ir EGNOS susijusios sertifikavimo ir standartizavimo veiklos, ypač transporto sektoriuje, rėmimas ;

e)	nuolatinis GALILEO ir EGNOS paslaugų teikimas ir , papildant valstybių narių ir privataus sektoriaus iniciatyvas, tų paslaugų rinkos plėtra, visų pirma siekiant kuo labiau padidinti socialinę ir ekonominę naudą, nurodytą 4 straipsnio 1 dalyje ;

f)	bendradarbiavimas su kitomis regioninėmis ar pasaulinėmis palydovinės navigacijos sistemomis , įskaitant suderinamumo ir sąveikumo lengvinimą ;

g)	sistemų ir jų eksploatavimo patikimumo , ir paslaugų rezultatų stebėjimo veiksmai;

h)	veiksmai, susiję su paslaugų teikimu ir jų aprėpties plėtimo koordinavimas .

44 straipsnis

GALILEO paslaugos

1. GALILEO paslaugos:

a)	atviroji GALILEO paslauga (angl. GOS), kuri naudotojams yra nemokama ir kuria teikiama padėties nustatymo ir sinchronizacijos informacija, daugiausia skirta masinio naudojimo palydovinės navigacijos prietaikoms, kuriomis naudojasi naudotojai;

didelio tikslumo paslauga (angl. HAS), kuri naudotojams yra nemokama, kai, naudojant papildomoje dažnių juostoje skleidžiamus papildomus duomenis, teikiama didelio tikslumo padėties nustatymo ir sinchronizacijos informacija, daugiausia skirta profesinėms ar komercinėms masinio naudojimo palydovinės navigacijos prietaikoms;

c)	signalų atpažinimo paslauga, pagrįsta signaluose naudojamais šifruotais kodais, daugiausia skirta profesinėms ar komercinėms masinio naudojimo palydovinės navigacijos prietaikoms;

paslauga valstybinėms institucijoms (angl. PRS, toliau – PVI), teikiama ▌tik ▌vyriausybių įgaliotiems naudotojams naudojant konfidencialaus pobūdžio prietaikas ir stiprius bei šifruotus signalus , kai būtina užtikrinti aukšto lygio paslaugos tęstinumą, įskaitant saugumo ir gynybos sritis. ši paslauga teikiama nemokamai valstybėms narėms, Tarybai, Komisijai, EIVT ir tam tikrais atvejais tinkamai įgaliotoms Sąjungos agentūroms; klausimas, ar taikyti mokestį kitiems PVI užsakovams, nurodytiems Sprendimo Nr. 1104/2011/ES 2 straipsnyje, sprendžiamas kiekvienu atveju atskirai ir atitinkamos nuostatos nurodomos pagal to sprendimo 3 straipsnio 5 dalį sudarytuose susitarimuose; galimybė gauti PVI reglamentuojama pagal Sprendimą 1104/2011/ES, taikytiną valstybėms narėms, Tarybai, Komisijai, EIVT ir Sąjungos agentūroms;

e)	pagalbos paslauga (angl. ES), kuri naudotojams yra nemokama ir kurią teikiant siunčiami signalai ir perspėjama apie gaivalines ar kitokias nelaimes tam tikruose regionuose; kai tinkama, ji teikiama bendradarbiaujant su valstybių narių nacionalinėmis civilinės saugos institucijomis;

f)	laiko nustatymo paslauga (angl. TS), kuri naudotojams yra nemokama ir kuri leidžia žinoti tikslų bei patikimą laiką, taip pat taikyti suderintąjį pasaulinį laiką, taip sudarydama sąlygas kurti GALILEO paremtas laiko skaičiavimo prietaikas ir naudoti svarbiausiose prietaikose.

2. Be to, GALILEO padeda teikti:

a)	sistemos COSPAS-SARSAT paieškos ir gelbėjimo paslaugas (angl. SAR), nustatant nelaimės signalus, siunčiamus iš avarinių švyturių, ir persiunčiant jiems transliuojamus signalus atgaliniu ryšiu;

b)	vientisumo stebėjimo paslaugas, skirtas žmogaus gyvybės apsaugos tarnyboms ir naudojamas kartu su GALILEO atvirosios paslaugos signalais ir EGNOS bei kitomis palydovinės navigacijos sistemomis, laikantis Sąjungos arba tarptautinių standartų;

informavimo apie kosmoso meteorologinius reiškinius , kuris teikiamas naudojantis GNSS paslaugų centru (23), ir išankstinio perspėjimo paslaugas, kurios teikiamos naudojantis GALILEO antžemine infrastruktūra ir kuriomis daugiausia siekiama sumažinti GALILEO ir kitų su kosmosu susijusių GNSS teikiamų paslaugų naudotojams galinčią kilti riziką .

45 straipsnis

EGNOS paslaugos

1. EGNOS paslaugos:

a)	atviroji EGNOS paslauga (angl. EOS), kuri naudotojams yra nemokama ir kuria teikiama padėties nustatymo ir sinchronizacijos informacija, daugiausia skirta masinio naudojimo palydovinės navigacijos prietaikoms, kuriomis naudojasi naudotojai;

EGNOS duomenų prieigos paslauga (EDAS), kuri naudotojams yra nemokama ir kuria teikiama padėties nustatymo ir sinchronizacijos informacija, daugiausia skirta profesinėms ar komercinėms palydovinės navigacijos prietaikoms, nes ji, palyginti su atvirąja EGNOS paslauga, yra veiksmingesnė ir teikia didesnę papildomą naudą turinčių duomenų;

žmogaus gyvybės apsaugos paslauga (angl. SoL), kuri tiesioginiam naudotojui teikiama nemokamai ir kuria teikiama padėties nustatymo ir laiko sinchronizacijos informacija, atitinkanti griežtus tęstinumo, prieinamumo ir tikslumo reikalavimus ir turinti patikimumo funkciją, perspėjančią naudotojus, kuriems saugumas yra ypač svarbus, apie bet kokio pobūdžio triktį arba apie GALILEO ir kitų GNSS skleidžiamus ir veikimo zonoje pagerinamus signalus, kad viršijamas leidžiamas nuokrypis, visų pirma civilinės aviacijos sektoriuje, kai teikiamos oro navigacijos paslaugos pagal ICAO standartus, arba kituose transporto sektoriuose .

2. 1 dalyje nurodytos paslaugos pirmiausia teikiamos valstybių narių , kurių geografinė padėtis yra Europoje, teritorijose, šiuo tikslu iki 2026 m. pabaigos įtraukiant Kiprą, Azorų salas, Kanarų salas ir Madeirą .

EGNOS geografinė aprėptis gali būti išplėsta taip, kad apimtų kitus pasaulio regionus, visų pirma šalių kandidačių, trečiųjų valstybių, esančių asocijuotomis Bendro Europos Dangaus narėmis, ir Europos kaimynystės politikoje dalyvaujančių trečiųjų valstybių teritorijas, jei tai techniškai įmanoma ir laikantis 34 straipsnyje nurodytų saugumo reikalavimų , o remiantis tarptautiniais susitarimais – ir teikiant žmogaus gyvybės apsaugos paslaugą.

3. Tokio aprėpties išplėtimo sąnaudoms, įskaitant su tais regionais susijusias veiklos išlaidas, padengti nenaudojamos 11 straipsnyje nurodytos lėšos. Komisija apsvarsto kitas programas ar priemones tokiai veiklai finansuoti. Taip išplėtus aprėptį neturėtų sutrikti 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimas valstybių narių teritorijose, kurios geografiniu požiūriu yra Europoje.

46 straipsnis

GALILEO ir EGNOS įgyvendinimo priemonės

Siekdama prireikus užtikrinti sklandų GALILEO ir EGNOS veikimą ir jų įsisavinimą rinkoje, Komisija prireikus nustato priemones, kurių paskirtis:

a)	valdyti ir sumažinti GALILEO ir EGNOS veikimui kylančią riziką , visų pirma užtikrinti paslaugų tęstinumą ;

b)	apibrėžti lemiamus sprendimų priėmimo etapus, kai reikia stebėti ir vertinti GALILEO ir EGNOS įgyvendinimą;

c)	nustatyti GALILEO ir EGNOS antžeminei infrastruktūrai priklausančių centrų vietą pagal saugumo reikalavimus ir atviro bei skaidraus proceso principus ir užtikrinti jų veikimą.

d)	nustatyti technines ir veikimo specifikacijas, susijusias su 44 straipsnio 1 dalies c, e ir f punktuose ir 2 dalies c punkte nurodytomis paslaugomis.

Tos įgyvendinimo priemonės priimamos laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

47 straipsnis

Suderinamumas, sąveikumas ir standartizavimas

1. GALILEO bei EGNOS ir jų paslaugos techniniu požiūriu turi būti tarpusavyje visapusiškai suderintos ir sąveikios , taip pat ir naudotojų lygiu .

2. GALILEO bei EGNOS ir jų paslaugos turi būti suderintos ir sąveikios su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis ir įprastinėmis radionavigacinėmis priemonėmis, jei reikiami suderinamumo ir sąveikumo reikalavimai ir sąlygos yra nustatyti tarptautiniuose susitarimuose.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

Programa „Copernicus“

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

48 straipsnis

Programos „Copernicus“ aprėptis

1. Programos „Copernicus“ įgyvendinimas grindžiamas ankstesnėmis ▌investicijomis , įskaitant gaunamas iš tokių suinteresuotųjų subjektų kaip Europos kosmoso agentūra ir EUMETSAT , o , kai tinkama ir ekonomiškai efektyvu, valstybių narių nacionaliniais ir regioniniais pajėgumais, atsižvelgiant į lyginamuosius duomenis ir informaciją teikiančių komercinių paslaugų teikėjų pajėgumus ir konkurencingumo bei rinkos plėtros skatinimo būtinumą , sykiu kiek įmanoma didinant galimybes Europos naudotojams .

2. Programos „Copernicus“ duomenys ir informacija teikiami remiantis „Copernicus“ naudotojų poreikiais ir taikant visapusiškų, nemokamų ir atvirų duomenų politiką.

2a. Pagal programą „Copernicus“ remiamas Sąjungos ir jos valstybių narių politikos, ypač aplinkos, klimato kaitos, jūrų, atmosferos, žemės ūkio ir kaimo plėtros, kultūros paveldo apsaugos, civilinės saugos, infrastruktūros stebėsenos, saugos ir saugumo, taip pat skaitmeninės ekonomikos sričių politikos formavimas, įgyvendinimas ir stebėsena siekiant toliau mažinti administravimo naštą.

3. Programa „Copernicus“ apima šiuos keturis elementus :

duomenų įsigijimą , į kurį įtrauktas:

—	programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ kūrimas ir operacijos;

—	prieiga prie trečiųjų šalių Žemės stebėjimo iš kosmoso duomenų;

—	prieiga prie in situ ir kitų papildomų duomenų;

b)	duomenų ir informacijos apdorojimas naudojantis programos „Copernicus“ paslaugomis , į kurį įtrauktas pridėtinę vertę turinčios informacijos kaupimas siekiant atlikti aplinkos stebėseną, teikti pranešimus, užtikrinti atitiktį ir teikti civilinės saugos bei civilinio saugumo užtikrinimo paslaugas ▌;

c)	duomenų prieigos ir paskirstymo komponentą, kuris apima infrastruktūrą ir paslaugas, kuriomis siekiama užtikrinti programos „Copernicus“ duomenų ir informacijos paiešką, peržiūrą, prieigą, paskirstymą ir panaudojimą ir ilgalaikį saugojimą, vykdomą vartotojui patogiu būdu ;

naudotojų suinteresuotumo didinimą, rinkos plėtrą ir pajėgumų didinimą pagal 29 straipsnio 5 dalį, apimant atitinkamą veiklą, išteklius ir paslaugas , kuriais skatinama naudotis programa „Copernicus“, jos duomenimis ir paslaugomis , taip pat susijusias tolesnės grandies prietaikas ir jų plėtojimą visais lygiais, kad socialinė ir ekonominė nauda, nurodyta 4 straipsnio 1 dalyje, būtų kuo didesnė , taip pat kad būtų renkami ir analizuojami vartotojų poreikiai .

4. Programa „Copernicus“ skatina tarptautinį stebėjimo sistemų koordinavimą ir keitimąsi susijusiais duomenimis siekiant stiprinti jos pasaulinį aspektą ir papildomumą, atsižvelgiant į ▌tarptautinius susitarimus ir koordinavimo procesus.

II SKYRIUS

Reikalavimus atitinkantys veiksmai

49 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys duomenų įsigijimo veiksmai

Reikalavimus atitinkantys programos „Copernicus“ veiksmai:

veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti tvirtesnį esamų palydovų „Sentinel“ misijų tęstinumą ir kitų palydovų „Sentinel“ kūrimą, paleidimą, priežiūrą ir naudojimą, išplečiant stebėjimo aprėptį ir ypač teikiant prioritetą ▌ išmetamų antropogeninės kilmės CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos pajėgumui, sudarant galimybes stebėti poliarines sritis ir sudarant sąlygas taikyti inovatyvias aplinkos sričių prietaikas žemės bei miškų ūkio, vandentvarkos, jūrų išteklių valdymo ir kultūros paveldo srityse;

b)	veiksmai, kuriais suteikiama prieiga prie programos „Copernicus“ paslaugoms teikti reikalingų arba Sąjungos institucijų, agentūrų ir decentralizuotų tarnybų ir, kai tinkama ir ekonomiškai efektyvu, nacionalinių ar regioninių viešųjų įstaigų naudojamų trečiųjų šalių duomenų;

c)	veiksmai, kuriais suteikiama ir koordinuojama prieiga prie in situ duomenų, kad būtų galima kaupti, kalibruoti ir patvirtinti programos „Copernicus“ duomenis ir informaciją , įskaitant, kai tinkama ir ekonomiškai efektyvu, esamų nacionalinių pajėgumų naudojimą ir vengiant dubliavimosi .

50 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys programos „Copernicus“ paslaugų veiksmai

1. Pagal programą „Copernicus“ vykdomi veiksmai, kuriais remiamos šios paslaugos:

aplinkos stebėsenos, pranešimų teikimo ir atitikties užtikrinimo paslaugos, kaip antai:

—	atmosferos stebėsena siekiant informuoti apie oro kokybę visame pasaulyje, ypatingą dėmesį skiriant oro kokybei Europoje, ir atmosferos ▌sudėtį;

—	jūros aplinkos stebėsena siekiant informuoti apie vandenynų, jūrų ir pakrančių ekosistemų ▌būklę bei dinamiką ir jų išteklius bei naudojimą ;

—	žemės paviršiaus ir žemės ūkio stebėsena siekiant informuoti apie žemės dangą, žemės naudojimą ir žemės naudojimo keitimą, kultūros paveldo vietoves, žemės drebėjimus, miestų vietoves, vidaus vandenų kiekį ir kokybę, miškus, žemės ūkio ir kitus gamtos išteklius, biologinę įvairovę ir kriosferą;

—

klimato kaitos stebėsena siekiant informuoti apie antropogeninės kilmės CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir sugertį , pagrindinius klimato kintamuosius, pakartotines klimato analizes, sezonines prognozes, klimato projekcijas ir priskyrimą, informaciją apie poliarinius ir (arba) Arkties pokyčius, taip pat laiko ir erdvės rodiklius;

ekstremaliųjų situacijų valdymo paslauga siekiant informuoti ▌už civilinę saugą atsakingas valstybės institucijas ir kartu su jomis koordinuotai veikti , remiant civilinės saugos ir reagavimo į nelaimes operacijas (tobulinant išankstinio perspėjimo veiklą ir reagavimo į krizes pajėgumus), prevencijos ir parengties veiksmus (rizikos ir atsigavimo analizę), įvykus įvairaus pobūdžio nelaimėms;

c)	saugumo paslauga remiant Sąjungos ir jos išorės sienų stebėjimą, jūrų stebėjimą ir Sąjungos išorės veiksmus, kuriais reaguojama į Sąjungai kylančias saugumo problemas, ir bendros užsienio ir saugumo politikos tikslus bei veiksmus.

2. Komisija, prireikus naudodama nepriklausomų išorės ekspertų pagalbą, užtikrina paslaugų tinkamumą:

a)	patvirtindama naudotojų bendruomenių reikalavimų techninį pagrįstumą ir tinkamumą iškeltiems tikslams pasiekti;

b)	įvertindama priemones ir sprendimus, kurie siūlomi ar įgyvendinti siekiant įvykdyti naudotojų bendruomenių reikalavimus ir įgyvendinti Programos tikslus.

51 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys duomenų ir informacijos prieigos ir paskirstymo veiksmai

1. Į programą „Copernicus“ įtraukiami veiksmai, kuriais siekiama suteikti tvirtesnę prieigą prie visų programos „Copernicus“ duomenų ir informacijos ir tam tikrais atvejais papildomą infrastruktūrą bei paslaugas siekiant skatinti tų duomenų ir informacijos paskirstymą, prieigą ir naudojimą.

2. Jeigu programos „Copernicus“ duomenys ar informacija saugumo požiūriu yra konfidencialūs pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1159/2013 (24) 12–16 straipsnius , Komisija gali pavesti tų duomenų ir informacijos pirkimo, įsigijimo priežiūros, prieigos suteikimo ir paskirstymo funkcijas vienam ar keliems patikos subjektams. Tokie subjektai sukuria ir tvarko įgaliotų naudotojų registrą ir, taikydami funkcijų darbo sraute padalijimo principą, suteikia teisę naudotis riboto naudojimo duomenimis.

III SKYRIUS

Programos „Copernicus“ duomenų politika

52 straipsnis

Programos „Copernicus“ duomenų ir informacijos politika

1. Programos „Copernicus“ duomenimis ir informacija naudotojams leidžiama naudotis visapusiškai, laisvai ir nemokamai:

a)	programos „Copernicus“ naudotojai visame pasaulyje gali laisvai atgaminti, platinti, viešai skelbti, pritaikyti ir keisti visus programos „Copernicus“ duomenis bei informaciją ir derinti juos prie kitų duomenų ir informacijos;

visapusiškam, laisvam ir nemokamam duomenų naudojimui taikomi šie apribojimai:

i)	programos „Copernicus“ duomenų ir informacijos formatų, aktualumo ir paskirstymo kriterijai yra iš anksto nustatyti;

ii)	kai taikoma, turi būti laikomasi trečiosios šalies duomenų ir informacijos, naudojamų rengiant informaciją apie programos „Copernicus“ paslaugas, licencijos sąlygų;

iii)	saugumo apribojimai grindžiami 34 straipsnio 1 dalyje nurodytais bendraisiais saugumo reikalavimais;

iv)	programos „Copernicus“ duomenis ir informaciją generuojanti arba teikianti sistema ir patys duomenys turi būti apsaugoti nuo trikčių rizikos;

v)	Europos naudotojams turi būti užtikrinta, kad bus apsaugota patikima prieiga prie programos „Copernicus“ duomenų ir informacijos.

2. Komisija pagal 105 straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl konkrečių nuostatų, kuriomis papildoma 1 dalis dėl prieigos prie programos „Copernicus“ duomenų bei informacijos ir su jų naudojimu susijusių specifikacijų, sąlygų ir procedūrų.

3. Komisija, vadovaudamasi šiame reglamente ir 2 dalyje nurodytuose taikomuose deleguotuosiuose aktuose nustatyta programos „Copernicus“ duomenų politika, nustato programos „Copernicus“ duomenų ir informacijos prieigos licencijas ir pranešimus, įskaitant sutarčių skyrimo sąlygas.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

KITI PROGRAMOS KOMPONENTAI

I SKYRIUS

Informuotumas apie padėtį kosmose

I SKIRSNIS

SST

53 straipsnis

SST aprėptis

1. SST subkomponentų remiama veikla:

valstybių narių antžeminių ir (arba) kosmoso SST jutiklių tinklo įsteigimas , kūrimas ir eksploatavimas, įskaitant Europos kosmoso agentūros ar Sąjungos privataus sektoriaus ir Sąjungos sukurtus jutiklius, skirtus kosmoso objektams nacionaliniu lygiu stebėti ir sekti ir ▌ Europos kosminių objektų katalogui sudaryti;

b)	nacionalinio lygmens SST duomenų apdorojimas ir analizė siekiant gauti SST informacijos ir teikti SST paslaugas, nurodytas 54 straipsnyje;

c)	54 straipsnyje nurodytų SST paslaugų teikimas 55 straipsnyje nurodytiems naudotojams ;

cc)

sinergijų su iniciatyvomis, kuriomis skatinama kurti ir diegti technologijas, skirtas erdvėlaivio pašalinimui pasibaigus eksploatavimo trukmei, ir kosminių šiukšlių prevencijos ir šalinimo technologines sistemas, taip pat sinergijų su tarptautinėmis iniciatyvomis kosmoso eismo valdymo srityje stebėjimas ir skatinimas.

2. SST komponentu teikiama techninė ir administracinė parama siekiant užtikrinti perėjimą nuo Sprendimu Nr. 541/2014/ES nustatytos SST paramos sistemos prie ES kosmoso programos.

54 straipsnis

SST paslaugos

1. SST paslaugos:

a)	susidūrimų tarp erdvėlaivių arba tarp erdvėlaivių ir kosminių šiukšlių rizikos vertinimas ir galimas susidūrimams išvengti skirtų įspėjimų generavimas erdvėlaivių paleidimo, ankstyvajame orbitos, iškėlimo į orbitą, eksploatavimo orbitoje ir erdvėlaivio pašalinimo iš eksploatacijos etapuose;

b)	susiskaidymų, sudužimų ar susidūrimų orbitoje aptikimas ir apibūdinimas;

c)	kosminių objektų ir kosminių šiukšlių nekontroliuojamo pakartotinio patekimo į Žemės atmosferą rizikos vertinimas ir susijusios informacijos rengimas, įskaitant galimo susidūrimo laiko ir galimos vietos įvertinimą;

veiklos plėtojimas rengiantis:

i)	kosminių šiukšlių kiekio mažinimui, siekiant mažinti jų atsiradimą,

ii)	kosminių šiukšlių šalinimui, tvarkant esamas kosmines šiukšles .

2. SST paslaugos yra nemokamos, nepertraukiamai teikiamos bet kuriuo metu ir pritaikytos naudotojų 55 straipsnyje nurodytų poreikiams .

3. Dalyvaujančios valstybės narės, Komisija ir atitinkamais atvejais budinčioji tarnyba nelaikomi atsakingais už:

a)	žalą, patirtą dėl SST paslaugų neteikimo ar šių paslaugų teikimo sustabdymo;

b)	vėlavimą teikiant SST paslaugas;

c)	netikslią informaciją, suteiktą teikiant SST paslaugas; arba

d)	veiksmus, kurių imtasi reaguojant į SST paslaugų teikimą .

55 straipsnis

SST naudotojai

1. ES naudotojai:

a)	pagrindiniai SST naudotojai: valstybės narės, EIVT, Komisija, Taryba, Agentūra, taip pat viešieji ir privatieji erdvėlaivių savininkai bei operatoriai ▌, įsisteigę Sąjungoje;

b)	ne pagrindiniai SST naudotojai: kiti Sąjungoje įsteigti viešieji ir privatieji subjektai.

Pagrindiniai SST naudotojai naudojasi visomis 54 straipsnio 1 dalyje nurodytomis SST paslaugomis.

Ne pagrindiniai SST naudotojai gali turėti galimybę naudotis 54 straipsnio 1 dalyje nurodytomis SST paslaugomis.

2. Tarptautiniams naudotojams priklauso trečiosios valstybės, savo būstinės Sąjungoje neturinčios tarptautinės organizacijos ir privatūs subjektai, kurie nėra įsisteigę Sąjungoje; jiems taikomos toliau nurodytos sąlygos:

a)	trečiosios valstybės ir savo būstinės Sąjungoje neturinčios tarptautinės organizacijos gali turėti galimybę naudotis SST paslaugomis pagal 8 straipsnio 1a dalį;

b)	privatūs subjektai, kurie nėra įsisteigę Sąjungoje, gali turėti galimybę naudotis SST paslaugomis tuo atveju, jei su trečiąja valstybe, kurioje jie įsisteigę, yra sudarytas tarptautinis susitarimas, nustatytas pagal 8 straipsnio 1a dalį, suteikiantis jiems teisę naudotis tomis paslaugomis.

3. Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, tarptautinio susitarimo reikalavimas netaikomas tuo atveju, kai 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta SST paslauga yra viešai prieinama.

4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamos išsamios naudojimąsi SST paslaugomis ir susijusias procedūras reglamentuojančios nuostatos. Tos nuostatos priimamos laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

56 straipsnis

Valstybių narių dalyvavimas

1. Valstybės narės, norinčios prisidėti prie 54 straipsnyje nurodytų visas orbitas apimančių paslaugų teikimo, Komisijai pateikia vieną bendrą pasiūlymą, kuriame įrodo, kad paisoma šių kriterijų:

a)	jai nuosavybės teise priklauso tinkamai sumontuoti SST jutikliai, skirti ES SST, arba ji turi prieigą prie jų, taip pat jiems valdyti reikalingus žmogiškuosius išteklius arba tinkamus veiklos analizės ir duomenų tvarkymo pajėgumus, specialiai sukurtus SST ir skirtus ES SST;

b)	susijusi valstybė narė atliko ir patvirtino pradinį kiekvieno SST įrenginio rizikos vertinimą;

c)	veiksmų planas parengtas atsižvelgiant į koordinavimo planą, priimtą pagal Sprendimo Nr. 541/2014/ES 6 straipsnį, kuriuo siekiama įgyvendinti šio reglamento 53 straipsnyje nurodytą veiklą;

d)	pagal 57 straipsnį paskirtoms ekspertų grupėms paskirstytos įvairios funkcijos;

e)	priimtos taisyklės dėl dalijimosi 4 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti reikalingais duomenimis.

Kiekviena valstybė narė, norinti dalyvauti teikiant SST paslaugas, turi atskirai įrodyti, kad paiso a ir b punktuose nustatytų kriterijų.

Visos valstybės narės, norinčios dalyvauti teikiant SST paslaugas, turi visos kartu įrodyti, kad paiso c–e punktuose nustatytų kriterijų.

2. Laikoma, kad 1 dalies a ir b punktuose nurodytus kriterijus atitinka tos dalyvaujančios valstybės narės, kurių paskirti nacionaliniai subjektai šio reglamento įsigaliojimo dieną yra pagal Sprendimo Nr. 541/2014/ES 7 straipsnį įsteigto konsorciumo nariai.

3. Jeigu nepateikiama jokio bendro pasiūlymo pagal 1 dalį arba jei Komisija mano, kad taip pateiktas bendras pasiūlymas neatitinka 1 dalyje nurodytų kriterijų, bent penkios valstybės narės ▌gali teikti Komisijai naują bendrą pasiūlymą, įrodydamos atitiktį 1 dalyje nurodytiems kriterijams .

4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamos išsamios nuostatos dėl procedūrų ir 1–3 dalyse nurodytų procedūrų ir elementų. Tos įgyvendinimo priemonės priimamos laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

57 straipsnis

Valstybių narių dalyvavimo organizacinė sistema

1. Visos valstybės narės, pateikusios pasiūlymą, kurį Komisija įvertino kaip atitinkantį 56 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, arba Komisijos atrinktos 56 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka, paskiria savo teritorijose įsteigtą ir joms atstovausiantį partnerystę sudarantį nacionalinį subjektą. Partnerystę sudarantis nacionalinis subjektas yra valstybės narės valdžios institucija arba įstaiga, kuriam pavesta vykdyti viešosios valdžios funkcijas.

2. Pagal 1 straipsnį paskirti partnerystę sudarantys nacionaliniai subjektai sudaro susitarimą sukurti SST partnerystę ir nustatyti taisykles bei mechanizmus, kuriais grindžiamas jų tarpusavio bendradarbiavimas įgyvendinant 53 straipsnyje nurodytą veiklą. Visų pirma, į tą susitarimą įtraukiami 56 straipsnio 1 dalies c–e punktuose paminėti elementai ir juo nustatoma rizikos valdymo struktūra, kuria užtikrinamas nuostatų dėl SST duomenų ir informacijos naudojimo ir saugaus keitimosi jais įgyvendinimas.

3. Partnerystę sudarančių nacionalinių subjektų siūlomos Sąjungos SST paslaugos turi būti aukštos kokybės, atitikti daugiametį planą, pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius ir naudotojų poreikius ir būti grindžiamos 6 dalyje nurodytų ekspertų grupių veikla. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustato daugiametį planą ir pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, laikydamasi 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4. Partnerystę sudarantys nacionaliniai subjektai sujungia esamus ir būsimus jutiklius į tinklą, kad jie būtų koordinuotai ir optimaliai valdomi ir būtų sudarytas ir tvarkomas nuolat atnaujinamas bendras Europos katalogas , nedarant poveikio valstybių narių prerogatyvoms nacionalinio saugumo srityje .

5. Dalyvaujančios valstybės narės saugumo akreditavimą atlieka vadovaudamosi 34 straipsnio 1 dalyje nurodytais bendraisiais saugumo reikalavimais.

6. SST veikloje dalyvaujančios valstybės narės paskiria ekspertų grupes, atsakingas už konkrečius klausimus, susijusius su įvairia SST veikla. Ekspertų grupės yra nuolatinės, už jų valdymą ir darbuotojų įdarbinimą atsakingi valstybių narių paskirti partnerystę sudarantys nacionaliniai subjektai ir į jas gali būti įtraukta bet kurio partnerystę sudarančio nacionalinio subjekto ekspertų.

7. Partnerystę sudarantys nacionaliniai subjektai ir ekspertų grupės užtikrina SST duomenų, informacijos ir paslaugų apsaugą.

8. Komisija pagal 105 straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl specialios nuostatos , dėl išsamių valstybių narių dalyvavimo SST organizacinės sistemos veikloje taisyklių. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

58 straipsnis

SST budinčioji tarnyba

1. Komisija , atsižvelgdama į partnerystę sudarančių nacionalinių subjektų rekomendacijas, atrenka SST budinčiąją tarnybą atsižvelgdama į geriausias ekspertines žinias saugumo klausimais ir paslaugų teikimo srityje . Budinčioji tarnyba:

a)	įdiegia reikiamas saugias sąsajas, kad būtų galima centralizuotai rinkti ir saugoti SST informaciją, suteikti prieigą prie jos SST naudotojams, ir užtikrina, kad ši informacija būtų tinkamai tvarkoma ir atsekama;

b)	teikia ▌pranešimus SST partnerystei ir Komisijai apie SST paslaugų teikimą;

c)	renka SST partnerystei būtinus atsiliepimus siekdama užtikrinti reikiamą paslaugų ir naudotojų lūkesčių atitiktį;

d)	remia paslaugų naudotojus, skatina ir ragina juos naudotis paslaugomis.

2. Partnerystę sudarantys nacionaliniai subjektai sudaro reikiamus įgyvendinimo susitarimus su SST budinčiąja tarnyba.

II SKIRSNIS

Kosmoso meteorologiniai reiškiniai ir šalia Žemės skriejantys objektai

59 straipsnis

Kosmoso meteorologinės paslaugos

1. Kosmoso meteorologiniai subkomponentai leidžia atlikti šią veiklą:

a)	įvertinti ir nustatyti 2 dalies b punkte nurodytų sektorių naudotojų poreikius siekiant apibrėžti teiktinas kosmoso meteorologines paslaugas;

b)	teikti kosmoso meteorologines paslaugas kosmoso meteorologinių paslaugų naudotojams, atsižvelgiant į nustatytus naudotojų poreikius ir techninius reikalavimus.

2. Kosmoso meteorologinės paslaugos nepertraukiamai teikiamos bet kuriuo metu. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, atrenka tas paslaugas pagal šias taisykles:

a)	Komisija nustato Sąjungoje teikiamų kosmoso meteorologinių paslaugų prioritetiškumą pagal naudotojų poreikius, technologinį paslaugų išbaigtumą ir rizikos vertinimo rezultatus;

b)	kosmoso meteorologinės paslaugos gali padėti vykdyti civilinės saugos veiklą ir padidinti įvairių sričių sektorių apsaugą, pavyzdžiui : kosmoso, transporto, GNSS, elektros tinklų ir komunikacijų.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Viešieji ar privatūs subjektai, teiksiantys kosmoso meteorologines paslaugas, atrenkami paskelbus kvietimą pateikti pasiūlymus.

60 straipsnis

Su šalia Žemės skriejančiais objektais susijusi veikla

1. Su šalia Žemės skriejančiais objektais susiję subkomponentai gali padėti vykdyti šią veiklą:

a)	nustatyti valstybių narių pajėgumą aptikti ir stebėti šalia Žemės skriejančius objektus;

b)	skatinti valstybių narių įstaigų ir mokslinių tyrimų centrų tinklų veiklą;

c)	plėtoti 2 dalyje nurodytą paslaugą;

d)	plėtoti įprastinio greitojo reagavimo paslaugą, sudarančią galimybes apibūdinti naujai aptiktus šalia Žemės skriejančius objektus;

e)	sudaryti Europos šalia Žemės skriejančių objektų katalogą .

2. Jeigu būtų aptiktas prie Žemės artėjantis šalia Žemės skriejantis objektas, Komisija savo kompetencijos srityje gali nustatyti procedūras, pagal kurias – dalyvaujant atitinkamiems Jungtinių Tautų organams – būtų koordinuojami už civilinę saugą atsakingų Sąjungos ir nacionalinių valdžios institucijų veiksmai .

II SKYRIUS

GOVSATCOM

61 straipsnis

GOVSATCOM aprėptis

Į GOVSATCOM komponentą įtraukti palydovinio ryšio pajėgumai ir paslaugos sujungiami į bendrą Sąjungos palydovinio ryšio pajėgumų ir paslaugų tinklą , laikantis tinkamų saugumo reikalavimų . Šis komponentas apima:

a)	antžeminio segmento infrastruktūros objektų , nurodytų 66 straipsnyje, ir galimos kosmoso infrastruktūros, nurodytos 69 straipsnyje, kūrimą, konstravimą ir naudojimą;

b)	GOVSATCOM paslaugoms teikti reikalingo vyriausybinio ir komercinio palydovinio ryšio pajėgumo, paslaugų ir naudotojų įrangos pirkimus;

c)	GOVSATCOM naudotojų įrangos sąveikai ir standartizavimui tobulinti reikalingas priemones.

62 straipsnis

GOVSATCOM pajėgumai ir paslaugos

1. ▌GOVSATCOM pajėgumų ir paslaugų teikimas užtikrinamas, atsižvelgiant į 3 dalyje nurodytą paslaugų portfelį, laikantis 2 dalyje nurodytų veiklos reikalavimų, 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų konkrečių GOVSATCOM saugumo reikalavimų ir nepažeidžiant 65 straipsnyje nurodytų dalijimosi ištekliais ir prioritetų nustatymo taisyklių. Institucijų ir vyriausybių naudotojams suteikiama nemokama prieiga prie GOVSATCOM pajėgumų ir paslaugų, išskyrus atvejus, kai Komisija nusprendžia taikyti kainų politiką pagal 65 straipsnio 2 dalį.

2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinami GOVSATCOM paslaugų reikalavimai kaip techninės specifikacijos, taikomos naudojimo scenarijui, visų pirma susijusiam su krizių valdymu, stebėjimu ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų valdymu, įskaitant diplomatinius ryšių tinklus. Minėti reikalavimai grindžiami išsamia naudotojų reikalavimų analize, atsižvelgiant į reikalavimus, susijusius su esama naudotojų įranga ir tinklais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamas GOVSATCOM paslaugų portfelis kaip palydovinio ryšio pajėgumų bei paslaugų rūšių ir jų ypatumų sąrašas, įskaitant geografinę aprėptį, dažnius, dažnių juostos plotį, naudotojų įrangą ir saugumo požymius. Minėtos priemonės reguliariai atnaujinamos ir grindžiamos 1 dalyje nurodytais veiklos ir saugumo reikalavimais, pirmenybę teikiant naudotojams teikiamoms paslaugoms atsižvelgiant į jų tinkamumą ir kritinę svarbą . Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3a. 3 dalyje nurodytu paslaugų portfeliu atsižvelgiama į paslaugas, kuriomis šiuo metu prekiaujama, kad nebūtų iškreipta konkurencija vidaus rinkoje.

4. GOVSATCOM naudotojams suteikiama prieiga prie paslaugų portfelyje išvardytų pajėgumų ir paslaugų . Ši prieiga teikiama naudojantis 66 straipsnyje nurodytais GOVSATCOM centrais.

63 straipsnis

Palydovinio ryšio pajėgumų ir paslaugų teikėjai

Į šį komponentą įtrauktus palydovinio ryšio pajėgumus ir paslaugas gali teikti šie subjektai:

a)	GOVSATCOM dalyviai , nurodyti 97 straipsnyje, ir

b)	tinkamai įgalioti juridiniai asmenys, kurie palydovinio ryšio pajėgumus ar paslaugas teikia laikydamiesi 36 straipsnyje nurodytos saugumo akreditavimo procedūros, grindžiamos 34 straipsnio 1 dalyje nurodytais bendrais saugumo reikalavimais , apibrėžtais konkrečiam GOVSATCOM komponentui .

64 straipsnis

GOVSATCOM naudotojai

1. Toliau nurodyti subjektai gali būti GOVSATCOM naudotojai, jeigu jiems pavedamos užduotys, susijusios su skubios pagalbos ir saugumui svarbių misijų, operacijų ir infrastruktūros priežiūra bei valdymu:

a)	Sąjungos arba valstybių narių valdžios institucija arba įstaiga, kuriai suteikti tokie vieši įgaliojimai;

b)	fizinis arba juridinis asmuo , kuris veikia a punkte nurodyto subjekto vardu ir yra jam pavaldus .

2. GOVSATCOM naudotojai turi gauti tinkamus įgaliojimus iš 67 straipsnyje nurodyto dalyvio, kad galėtų naudotis GOVSATCOM pajėgumais ir paslaugomis , ir laikosi 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų bendrų saugumo reikalavimų, apibrėžtų konkrečiam GOVSATCOM komponentui .

65 straipsnis

Dalijimasis ištekliais ir prioritetų nustatymas

1. GOVSATCOM dalyviai dalijasi sutelktais palydovinio ryšio pajėgumais, paslaugomis ir naudotojų įranga ir nustato prioritetus, atsižvelgdami į naudotojų saugos ir saugumo rizikos analizę . Atliekant tokią analizę atsižvelgiama į esamą ryšio infrastruktūrą ir turimų pajėgumų prieinamumą bei jų geografinę aprėptį Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis. Dalijantis ištekliais ir nustatant prioritetus, pirmenybė naudotojams teikiama atsižvelgiant į jų tinkamumą ir kritinę svarbą .

2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamos išsamios taisyklės dėl dalijimosi pajėgumais, paslaugomis ir naudotojų įranga bei prioritetų nustatymo, atsižvelgdama į tikėtiną įvairių naudojimo scenarijų poreikį, su tais naudojimo scenarijais susijusios saugumo rizikos analizę ir prireikus išlaidų veiksmingumą .

Komisija, šiose taisyklėse apibrėždama kainodaros politiką, užtikrina, kad teikiant GOVSATCOM pajėgumus ir paslaugas nebūtų iškreipiama rinka ir kad netrūktų GOVSATCOM pajėgumų.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Jeigu tas pats GOVSATCOM dalyvis suteikia įgaliojimus GOVSATCOM naudotojams, jis nustato dalijimosi pajėgumais, paslaugomis ir naudotojų įranga bei prioritetų nustatymo tvarką ir ją įgyvendina.

66 straipsnis

Antžeminio segmento infrastruktūra ir naudojimas

1. Antžeminiam segmentui priskiriama pagal 65 straipsnį naudotojų paslaugoms teikti reikalinga infrastruktūra, visų pirma GOVSATCOM centrai, kurie diegiant šį komponentą įrengiami taip, kad GOVSATCOM naudotojai galėtų naudotis palydovinio ryšio pajėgumais ir paslaugomis. Antžeminis segmentas ir jo veikla turi atitikti 34 straipsnio 1 dalyje nurodytus bendrus saugumo reikalavimus, apibrėžtus konkrečiam GOVSATCOM komponentui.

2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinama antžeminio segmento infrastruktūros vieta. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir jais nedaromas poveikis valstybių narių teisei nuspręsti nepriimti tokios infrastruktūros .

67 straipsnis

GOVSATCOM dalyviai ir kompetentingos institucijos

1. Valstybės narės, Taryba, Komisija ir EIVT laikomi GOVSATCOM dalyviais, suteikiančiais įgaliojimus GOVSATCOM naudotojams arba galimybę naudotis palydovinio ryšio pajėgumais, antžeminio segmento objektais ar jų dalimi.

Kai Taryba, Komisija ar EIVT įgaliojimus GOVSATCOM naudotojams arba galimybę naudotis palydovinio ryšio pajėgumais, antžeminio segmento objektais ar jų dalimi suteikia valstybės narės teritorijoje, suteikiant šiuos įgaliojimus arba galimybę nepažeidžiamos neutralumo ar neprisijungimo nuostatos, apibrėžtos tos valstybės narės konstitucinėje teisėje.

2. Sąjungos agentūros gali tapti GOVSATCOM dalyvėmis tik kiek tai būtina jų užduotims vykdyti ir laikydamosi išsamių taisyklių, nustatytų administraciniame susitarime, sudarytame tarp susijusios agentūros ir jos veiklą prižiūrinčios Sąjungos institucijos ▌.

3. Kiekvienas dalyvis paskiria vieną kompetentingą GOVSATCOM instituciją.

4. Kompetentinga GOVSATCOM institucija užtikrina, kad:

a)	paslaugų teikimas atitiktų taikytinus saugumo reikalavimus;

b)	būtų nustatytos ir administruojamos GOVSATCOM naudotojų prieigos teisės;

c)	naudotojų įranga ir susijusios elektroninio ryšio jungtys bei informacija būtų naudojamos ir valdomos laikantis taikytinų saugumo reikalavimų;

d)	būtų paskirtas pagrindinis kontaktinis punktas, prireikus padedantis teikti pranešimus apie saugumo riziką ir grėsmes, ypač apie nustatytus elektromagnetinius trukdžius, kurie gali būti žalingi pagal šį komponentą teikiamoms paslaugoms.

68 straipsnis

Pasiūlos ir poreikių stebėsena įgyvendinant GOVSATCOM

Komisija nuolat stebi GOVSATCOM pajėgumų ir paslaugų pasiūlos – įskaitant esamus GOVSATCOM pajėgumus orbitoje telkimo ir dalijimosi tikslais – ir poreikių pokyčius, atsižvelgdama į naują riziką ir grėsmes, taip pat į naujų technologijų vystymą, siekdama užtikrinti optimalią pusiausvyrą tarp GOVSATCOM paslaugų pasiūlos ir poreikių.

▌

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

EUROPOS SĄJUNGOS KOSMOSO PROGRAMOS AGENTŪRA

I SKYRIUS

Agentūrai taikomos bendrosios nuostatos

70 straipsnis

Teisinis agentūros statusas

1. Agentūra yra Sąjungos įstaiga. Ji turi juridinio asmens statusą.

2. Kiekvienoje valstybėje narėje Agentūra naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal teisę. Visų pirma ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba disponuoti juo ir būti teismo proceso šalis.

3. Agentūrai atstovauja vykdomasis direktorius.

71 straipsnis

Agentūros buveinė ir vietos biurai

1. Agentūros būstinė yra Prahoje (Čekijos Respublika).

2. Agentūros darbuotojai gali dirbti viename iš GALILEO ar EGNOS antžeminių centrų, nurodytų Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/413 arba (ES) 2017/1406, Programos veiklai, kuri numatyta atitinkamame susitarime, vykdyti.

3. Priklausomai nuo Programos reikmių, vadovaujantis 79 straipsnio 2 dalyje nustatyta procedūra valstybėse narėse gali būti steigiami vietos skyriai.

II SKYRIUS

Agentūros veiklos organizavimas

72 straipsnis

Administracinė ir valdymo struktūra

1. Agentūros administracinę ir valdymo struktūrą sudaro:

a)	Administracinė valdyba;

b)	vykdomasis direktorius;

c)	Saugumo akreditavimo valdyba.

2. Administracinė valdyba, vykdomasis direktorius, Saugumo akreditavimo valdyba ▌bendradarbiauja siekdami užtikrinti, kad Agentūra veiktų ir koordinavimas vyktų vadovaujantis Agentūros vidaus taisyklėmis, pvz., tokiomis, kaip Administracinės valdybos darbo tvarkos taisyklės, Saugumo akreditavimo valdybos darbo tvarkos taisyklės, Agentūrai taikomos finansinės taisyklės, tarnybos nuostatų taikymo taisyklės ir galimybės susipažinti su dokumentais taisyklės, nustatyta tvarka.

73 straipsnis

Administracinė valdyba

1. Administracinę valdybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir trys Komisijos atstovai; jie visi turi balsavimo teisę. Į Administracinę valdybą taip pat įtraukiamas vienas Europos Parlamento paskirtas narys, neturintis balsavimo teisės.

2. Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas, Tarybos atstovas, vyriausiojo įgaliotinio atstovas ir Europos kosmoso agentūros atstovas kviečiami dalyvauti Administracinės valdybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis , kai svarstomi tiesiogiai su jais susiję klausimai , laikantis Administracinės valdybos darbo tvarkos taisyklėse nustatytų sąlygų.

3. Kiekvienas Administracinės valdybos narys turi pakaitinį narį. Tikrajam nariui nedalyvaujant, jam atstovauja pakaitinis narys.

4. Kiekviena valstybė narė paskiria po Administracinės valdybos narį ir po pakaitinį narį , atsižvelgdama į jų žinias apie Agentūros ▌užduotis, taip pat į valdymo, administracinio darbo ir biudžeto valdymo įgūdžius. Europos Parlamentas, Komisija ir valstybės narės, siekdami užtikrinti Administracinės valdybos veiklos tęstinumą, turi dėti pastangas, kad jų atstovų kaita valdyboje būtų ribota. Visos šalys siekia, kad Administracinėje valdyboje būtų tinkama vyrų ir moterų pusiausvyra.

5. Administracinės valdybos nariai ir jų pakaitiniai nariai skiriami ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsiama ▌.

6. Prireikus trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų atstovų dalyvavimo tvarka ir sąlygos nustatomos 98 straipsnyje nurodytuose susitarimuose ir turi atitikti Administracinės valdybos darbo tvarkos taisykles. Šie atstovai balsavimo teisių neturi.

74 straipsnis

Administracinės valdybos pirmininkas

1. Administracinė valdyba iš savo balsavimo teisę turinčių narių renka pirmininką ir jo pavaduotoją. Jei pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas.

2. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas skiriami dvejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsiama vieną kartą. Ji pasibaigia, kai tas asmuo nustoja būti Administracinės valdybos nariu.

3. Administracinė valdyba turi teisę atleisti pirmininką, pirmininko pavaduotoją ar juos abu iš pareigų.

75 straipsnis

Administracinės valdybos posėdžiai

1. Administracinės valdybos posėdžius šaukia jos pirmininkas.

2. Posėdžiuose dalyvauja vykdomasis direktorius, išskyrus atvejus, kai pirmininkas nusprendžia kitaip. Jis neturi teisės balsuoti.

3. Administracinė valdyba eilinius posėdžius rengia reguliariai, bent du kartus per metus. Be to, valdyba rengia posėdžius jos pirmininko iniciatyva arba ne mažiau kaip trečdalio jos narių prašymu.

4. Administracinė valdyba gali pakviesti stebėtojo teisėmis dalyvauti posėdžiuose bet kurį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi. Administracinės valdybos nariams, atsižvelgiant į jos darbo tvarkos taisykles, gali padėti patarėjai arba ekspertai.

5. Kai diskusija susijusi su slaptos nacionalinės infrastruktūros naudojimu, posėdžiuose ir Administracinės valdybos svarstymuose pagal principą „būtina žinoti“ gali dalyvauti ▌valstybių narių atstovai ir Komisijos atstovai , tačiau balsuojant dalyvauja tik tų valstybių narių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, atstovai ir Komisijos atstovas . Jeigu administracinės valdybos pirmininkas nesudaro vienos iš valstybių narių, kurios turi tokią infrastruktūrą, tą infrastruktūrą pakeičia valstybės narės, turinčios tokią infrastruktūrą, atstovai. Administracinės valdybos darbo tvarkos taisyklėse apibrėžiami atvejai, kuriais gali būti taikoma ši procedūra.

6. Agentūra Administracinės valdybai teikia sekretoriato paslaugas.

76 straipsnis

Administracinės valdybos balsavimo taisyklės

1. Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, Administracinė valdyba sprendimus priima narių balsų dauguma.

Dviejų trečdalių visų balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma renkamas ir atleidžiamas Administracinės valdybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas, priimamas biudžetas, darbo programos , tvirtinami 98 straipsnio 2 dalyje nurodyti susitarimai, Agentūros saugumo taisyklės, priimamos darbo tvarkos taisyklės, steigiami vietos skyriai ir pritariama 92 straipsnyje nurodytiems priėmimo susitarimams .

2. Visi valstybių narių ir Komisijos atstovai turi po vieną balsą. Balsavimo teisę turinčiam nariui nedalyvaujant, jo balsavimo teisė perduodama pakaitiniam nariui. ▌Sprendimai pagal 77 straipsnio 2 dalies a punktą – išskyrus dėl V antraštinės dalies II skyriuje nurodytų klausimų – arba pagal 77 straipsnio 5 dalį priimami tik jeigu teigiamai balsuoja Komisijos atstovai.

3. Administracinės valdybos darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma sąlygos, kuriomis vienas narys atstovauja kitam nariui , ir visi su kvorumu susiję reikalavimai, kaip tinkama .

77 straipsnis

Administracinės valdybos funkcijos

1. Administracinė valdyba užtikrina, kad Agentūra jai pavestas užduotis vykdytų laikydamasi šiame reglamente nustatytų sąlygų, ir tuo tikslu priima reikalingus sprendimus, nepažeisdama Saugumo akreditavimo valdybai priskirtos kompetencijos vykdyti V antraštinės dalies II skyriuje nurodytą veiklą.

2. Administracinė valdyba taip pat atlieka šias užduotis:

a)	ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio 15 d. priima kitų metų Agentūros darbo programą, į ją be pakeitimų įtraukusi dalį, Saugumo akreditavimo valdybos parengtą laikantis 80 straipsnio b punkto, ir gavusi Komisijos nuomonę;

ne vėliau kaip Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnyje numatytos daugiametės finansinės programos pirmųjų metų birželio 30 d. priima Agentūros daugiametę darbo programą tos daugiametės finansinės programos apimamam laikotarpiui, į ją be pakeitimų įtraukusi dalį, Saugumo akreditavimo valdybos parengtą laikantis 80 straipsnio a punkto, ir gavusi Komisijos nuomonę. Daugiametės darbo programos klausimu konsultuojamasi su Europos Parlamentu, tačiau šia konsultacija turi būti siekiama pasikeisti nuomonėmis, o rezultatas Agentūrai neturi būti privalomas;

b)	atlieka su biudžetu susijusias pareigas, nustatytas 84 straipsnio 5, 6, 10 ir 11 dalyse;

c)	prižiūri GALILEO saugumo stebėsenos centro veiklą, kaip nurodyta 34 straipsnio 3 dalies b punkte;

d)	pagal 94 straipsnį priima nuostatas, kuriomis įgyvendinamas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (25);

e)	tvirtina 98 straipsnyje nurodytas nuostatas, pasikonsultavusi su Saugumo akreditavimo valdyba dėl nuostatų, susijusių su saugumo akreditavimu;

f)	tvirtina savo užduotims atlikti būtinas technines procedūras;

g)	priima metinę Agentūros veiklos bei perspektyvų ataskaitą, be pakeitimų įtraukusi dalį, Saugumo akreditavimo valdybos parengtą laikantis 80 straipsnio c punkto, ir ne vėliau kaip liepos 1 d. pateikia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams;

užtikrina tinkamą su 102 straipsnyje nurodyto vertinimo ir audito, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų bei visų vidaus ar išorės audito ataskaitų išvadomis ir rekomendacijomis susijusią tolesnę veiklą ir biudžeto valdymo institucijai perduoda visą svarbią informaciją apie vertinimo procedūrų rezultatus;

i)	konsultuoja vykdomąjį direktorių dėl 31 straipsnio 2 dalyje nurodytų finansinės partnerystės pagrindų susitarimų ir 28 straipsnio 2a dalyje bei 30 straipsnio 5 dalyje nurodytų susitarimų dėl įnašo , prieš juos pasirašant;

j)	tvirtina 96 straipsnyje nurodytas Agentūros saugumo taisykles;

k)	remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu tvirtina kovos su sukčiavimu strategiją;

l)	remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymais prireikus tvirtina 77 straipsnio 1 dalies n punkte nurodytas organizacines struktūras;

▌

n)	skiria apskaitos pareigūną, kuris gali būti Komisijos apskaitos pareigūnas, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai bei Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir kuris eidamas savo pareigas yra visiškai nepriklausomas;

o)	priima ir paskelbia savo darbo tvarkos taisykles.

3. Agentūros personalo klausimais Administracinė valdyba naudojasi paskyrimų tarnybos ir turinčios teisę sudaryti darbo sutartis institucijos įgaliojimais, jai suteiktais atitinkamai Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatais (toliau – Tarnybos nuostatai) ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai).

Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje nurodyta tvarka Administracinė valdyba priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu pagrįstą sprendimą, kuriuo vykdomajam direktoriui suteikiami atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai ir apibrėžiamos sąlygos, kuriomis tas įgaliojimų suteikimas gali būti sustabdytas. Vykdomasis direktorius praneša Administracinei valdybai apie naudojimąsi tais suteiktais įgaliojimais. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus perduoti kitiems asmenims.

Taikydama šios dalies antrą pastraipą, kai to reikia dėl išimtinių aplinkybių, Administracinė valdyba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų suteikimą vykdomajam direktoriui ir pastarojo įgaliojimų perdavimą kitiems asmenims, kad jais naudotųsi pati arba suteiktų juos vienam iš savo narių arba darbuotojų, išskyrus vykdomąjį direktorių.

Nukrypstant nuo antros pastraipos, Administracinė valdyba pirmoje pastraipoje nurodytus įgaliojimus turi suteikti Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkui, kai jais naudojamasi įdarbinant, vertinant ir perklasifikuojant V antraštinės dalies II skyriuje nurodytą veiklą vykdančius darbuotojus bei prireikus jiems taikant drausmines priemones.

Administracinė valdyba priima Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo priemones Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje nurodyta tvarka. Įdarbinant, vertinant ir perkvalifikuojant V antraštinės dalies II skyriuje nurodytą veiklą vykdančius darbuotojus ir jiems taikant drausmines priemones, Administracinė valdyba visų pirma konsultuojasi su Saugumo akreditavimo valdyba ir tinkamai atsižvelgia į jos pastabas.

Be to, ji priima sprendimą, kuriuo nustatomos nacionalinių ekspertų delegavimo į Agentūrą taisyklės. Prieš priimdama šį sprendimą, Administracinė valdyba konsultuojasi su Saugumo akreditavimo valdyba dėl nacionalinių ekspertų, dalyvaujančių V antraštinės dalies II skyriuje nurodytoje saugumo akreditavimo veikloje, delegavimo ir tinkamai atsižvelgia į jos pastabas.

4. Vadovaudamasi 89 straipsniu Administracinė valdyba skiria vykdomąjį direktorių ir gali pratęsti jo kadencijos trukmę arba ją nutraukti.

5. Administracinė valdyba taiko vykdomajam direktoriui drausmines priemones, atsižvelgdama į jo darbo rezultatus, visų pirma Agentūros kompetencijai priskiriamais saugumo klausimais, išskyrus veiklą, vykdomą pagal V antraštinės dalies II skyrių.

78 straipsnis

Vykdomasis direktorius

1. Agentūrai vadovauja vykdomasis direktorius. Vykdomasis direktorius yra atskaitingas Administracinei valdybai.

Ši dalis nedaro poveikio Saugumo akreditavimo valdybos ir Agentūros darbuotojų, kurie jai yra pavaldūs pagal 82 straipsnį, savarankiškumui ir nepriklausomumui bei įgaliojimams, kurie Saugumo akreditavimo valdybai ir Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkui suteikiami atitinkamai pagal 37 ir 81 straipsnius.

2. Nedarant poveikio Komisijos ir Administracinės valdybos įgaliojimams, vykdomasis direktorius savo pareigas atlieka nepriklausomai, taip pat nesiekia gauti jokios kitos vyriausybės ar kitos institucijos nurodymų ir jais nesivadovauja.

79 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus užduotys

1. Vykdomasis direktorius atlieka toliau nurodytas užduotis:

a)	atstovauja Agentūrai ir pasirašo 31 straipsnio 2 dalyje , 28 straipsnio 2a dalyje ir 30 straipsnio 5 dalyje nurodytą susitarimą;

b)	rengia Administracinės valdybos darbą ir dalyvauja Administracinės valdybos veikloje be teisės balsuoti pagal 76 straipsnio antrą pastraipą;

c)	įgyvendina Administracinės valdybos sprendimus;

d)	rengia Agentūros daugiametes ir metines darbo programas ir jas teikia tvirtinti Administracinei valdybai, išskyrus dalis, kurias Saugumo akreditavimo valdyba rengia ir priima pagal 80 straipsnio a ir b punktus;

e)	įgyvendina daugiametes ir metines darbo programas, išskyrus dalis, kurias įgyvendina Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas;

f)	kiekvienam Administracinės valdybos posėdžiui parengia metinės darbo programos – ir prireikus daugiametės darbo programos – įgyvendinimo pažangos ataskaitą, į kurią be pakeitimų įtraukia Saugumo akreditavimo valdybos pirmininko parengtą dalį;

g)	rengia metinę Agentūros veiklos bei perspektyvų ataskaitą, išskyrus Saugumo akreditavimo valdybos pagal 80 straipsnio c punktą parengtą ir patvirtintą dalį dėl V antraštinėje dalyje nurodytos veiklos, ir ją teikia tvirtinti Administracinei valdybai;

h)	administruoja kasdienę Agentūros veiklą ir imasi visų reikiamų priemonių, įskaitant vidaus administracinių nurodymų priėmimą ir pranešimų skelbimą, Agentūros veiklai pagal šio reglamento nuostatas užtikrinti;

i)	sudaro Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektą pagal 84 straipsnį ir vykdo biudžetą pagal 85 straipsnį;

j)	užtikrina, kad Agentūra, kuri yra atsakinga už GALILEO saugumo stebėjimo centro eksploatavimą, galėtų vykdyti nurodymus, numatytus Sprendime 2014/496/BUSP, ir atlikti Sprendimo Nr. 1104/2011/ES 6 straipsnyje nurodytas funkcijas;

k)	užtikrina, kad Agentūros struktūriniai padaliniai, nurodyti 72 straipsnio 1 dalyje, keistųsi atitinkama informacija, visų pirma saugumo klausimais;

aktyviai bendradarbiaudamas su Saugumo akreditavimo valdybos pirmininku nustato Agentūros organizacinę struktūrą, atsižvelgdamas į klausimus, susijusius su šio reglamento V antraštinės dalies II skyriuje nurodyta saugumo akreditavimo veikla, ir teikia ją tvirtinti Administracinei valdybai. Minėta struktūra atitinka įvairių Programos komponentų ypatumus;

m)	spręsdamas Agentūros personalo klausimus naudojasi tais 37 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytais įgaliojimais, kurie jam suteikti pagal antrąją pastraipą;

n)	užtikrina, kad Saugumo akreditavimo valdybai, 37 straipsnio 3 dalyje nurodytiems organams ir Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkui būtų suteiktos sekretoriato paslaugos ir visi jų tinkamam veikimui reikalingi ištekliai;

parengia veiksmų planą, kuriuo užtikrinama su 102 straipsnyje nurodytų vertinimų išvadomis ir rekomendacijomis susijusi tolesnė veikla, išskyrus veiksmų plano dalį, susijusią su V antraštinės dalies II skyriuje nurodyta veikla, ir kas pusmetį teikia Komisijai pažangos ataskaitą, į ją be pakeitimų įtraukdamas Saugumo akreditavimo valdybos parengtą dalį; ataskaita informaciniais tikslais taip pat pateikiama Administracinei valdybai;

imasi šių Sąjungos finansinių interesų apsaugos priemonių:

i)	imasi prevencinių kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veikla priemonių, taip pat taiko veiksmingas kontrolės priemones;

ii)	nustačius pažeidimus, atgauna nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus taiko veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas;

q)	parengia Agentūros kovos su sukčiavimu strategiją, kuri yra proporcinga sukčiavimo keliamai rizikai, atsižvelgdamas į įgyvendinamų priemonių sąnaudų ir naudos analizę ir OLAF tyrimų išvadas bei rekomendacijas, ir teikia ją tvirtinti Administracinei valdybai;

r)	pateikia Europos Parlamento prašymu savo pareigų vykdymo ataskaitą. Taryba gali paprašyti vykdomojo direktoriaus pateikti savo pareigų vykdymo ataskaitą.

2. Vykdomasis direktorius sprendžia, ar būtina, kad vienoje arba daugiau valstybių narių dirbtų vienas arba daugiau Agentūros darbuotojų, kad Agentūros užduotys būtų vykdomos veiksmingai ir efektyviai. Prieš nuspręsdamas įsteigti vietos skyrių vykdomasis direktorius gauna išankstinį Komisijos, Administracinės valdybos ir susijusios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) pritarimą. Veiklos, kurią vykdys vietos skyrius, sritis sprendime nustatoma taip, kad būtų išvengta nebūtinų išlaidų ir Agentūros administracinių funkcijų dubliavimosi. Gali prireikti sudaryti susitarimą dėl priėmimo su susijusia (-iomis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis). Esant galimybių, poveikis personalo ir biudžeto paskirstymo požiūriais įtraukiamas į vieno programavimo dokumento projektą, nurodytą 84 straipsnio 6 dalyje.

80 straipsnis

Saugumo akreditavimo valdybos vykdomosios užduotys

Saugumo akreditavimo valdyba, valdydama agentūrą, be 37 straipsnyje nurodytų užduočių atlieka dar ir šias užduotis:

rengia ir tvirtina tą daugiametės darbo programos dalį, kuri yra susijusi su pagal V antraštinės dalies II skyrių vykdoma veikla ir su tai veiklai įgyvendinti reikalingais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, ir ją laiku pateikia Administracinei valdybai, kad ji spėtų ją įtraukti į daugiametę darbo programą;

rengia ir tvirtina tą metinės darbo programos dalį, kuri yra susijusi su pagal V antraštinės dalies II skyrių vykdoma veikla ir su tai veiklai įgyvendinti reikalingais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, ir ją laiku pateikia Administracinei valdybai, kad ji spėtų ją įtraukti į metinę darbo programą;

rengia ir tvirtina tą metinės ataskaitos dalį, kuri yra susijusi su pagal V antraštinės dalies II skyrių vykdoma Agentūros veikla ir perspektyvomis ir su tai veiklai ir perspektyvoms įgyvendinti reikalingais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, ir ją laiku pateikia Administracinei valdybai, kad ji spėtų ją įtraukti į metinę ataskaitą.

81 straipsnis

Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas

1. Saugumo akreditavimo valdyba iš savo narių išsirenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją dviejų trečdalių visų balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma. Jeigu po dviejų Saugumo akreditavimo valdybos posėdžių nepasiekiama dviejų trečdalių balsų daugumos, reikalinga paprasta balsų dauguma.

2. Pirmininko pavaduotojas automatiškai pakeičia pirmininką, jei šis negali vykdyti savo pareigų.

3. Saugumo akreditavimo valdyba turi teisę atleisti iš pareigų pirmininką, pirmininko pavaduotoją ar juos abu. Sprendimą šiuo klausimu ji priima dviejų trečdalių narių balsų dauguma.

4. Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas skiriami dvejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsiama vieną kartą. Bet kurio iš asmenų kadencija pasibaigia jam nustojus būti Saugumo akreditavimo valdybos nariu.

82 straipsnis

Saugumo akreditavimo valdybos organizaciniai klausimai

1. Saugumo akreditavimo valdyba turi teisę naudotis visais žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais, reikalingais nepriklausomai atlikti užduotis. Ji gali susipažinti su visa jos užduočių vykdymui naudinga informacija, kurią turi kiti Agentūros organai, nedarant poveikio 36 straipsnio i punkte nurodytiems savarankiškumo ir nepriklausomumo principams.

2. Saugumo akreditavimo valdyba ir jos prižiūrimi Agentūros darbuotojai veiklą vykdo tokiu būdu, kad užtikrintų savarankiškumą ir nepriklausomumą nuo kitos Agentūros veiklos, visų pirma su sistemų eksploatavimu susijusios veiklos, laikydamiesi įvairių Programos komponentų tikslų. Nė vienam Agentūros darbuotojui, prižiūrimam Saugumo akreditavimo valdybos, negali vienu metu būti paskirta vykdyti kitas Agentūros užduotis.

To siekiant Agentūroje nustatoma veiksminga darbuotojų, vykdančių veiklą, kuriai taikomas V antraštinės dalies II skyrius, ir kitų Agentūros darbuotojų, organizacinė segregacija. Saugumo akreditavimo valdyba nedelsiant informuoja vykdomąjį direktorių, Administracinę valdybą ir Komisiją apie aplinkybes, dėl kurių galėtų būti varžomas savarankiškumas ir nepriklausomumas. Jeigu Agentūroje problema neišsprendžiama, Komisija išnagrinėja padėtį konsultuodamasi su atitinkamomis šalimis. Remdamasi to nagrinėjimo rezultatais Komisija imasi atitinkamų problemos sprendimo priemonių, kurias Agentūra turi įgyvendinti, ir apie tai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Saugumo akreditavimo valdyba įsteigia jai pavaldžius organus konkretiems klausimams spręsti, kurie veiktų pagal jos nurodymus. Visų pirma, užtikrinant būtiną veiklos tęstinumą, įsteigiama specialistų grupė, kuri atlieka saugumo analizės apžvalgas ir tyrimus, kad parengtų atitinkamas rizikos ataskaitas, padedančias valdybai rengti sprendimus. Saugumo akreditavimo valdyba gali sudaryti ir panaikinti ekspertų grupes, skirtas prisidėti prie specialistų grupės darbo.

83 straipsnis

Saugumo akreditavimo valdybos pirmininko užduotys

1. Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas užtikrina, kad valdyba savo saugumo akreditavimo veiklą vykdytų visiškai nepriklausomai, be to, jis atlieka šias užduotis:

a)	prižiūrimas Saugumo akreditavimo valdybos administruoja saugumo akreditavimo veiklą;

b)	vadovaujamas Saugumo akreditavimo valdybos įgyvendina Agentūros daugiamečių ir metinių darbo programų dalį, nurodytą V antraštinės dalies II skyriuje;

c)	bendradarbiauja su vykdomuoju direktoriumi, kad padėtų jam parengti etatų plano projektą, nurodytą 84 straipsnio 4 dalyje, ir Agentūros organizacinę struktūrą;

d)	parengia pažangos ataskaitos dalį dėl V antraštinės dalies II skyriuje nurodytos veiklos ir ją laiku pateikia Saugumo akreditavimo valdybai bei vykdomajam direktoriui, kad jie spėtų ją įtraukti į pažangos ataskaitą;

e)	parengia metinės ataskaitos ir veiksmų plano dalį dėl V antraštinės dalies II skyriuje nurodytos veiklos ir laiku pateikia jas vykdomajam direktoriui;

f)	atstovauja Agentūrai sprendžiant klausimus, susijusius su V antraštinės dalies II skyriuje nurodyta veikla ir sprendimais;

g)	V antraštinės dalies II skyriuje nurodytą veiklą vykdančio Agentūros darbuotojų atžvilgiu naudojasi 77 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytais įgaliojimais, kurie jam suteikti laikantis 77 straipsnio 3 dalies ketvirtos pastraipos.

2. Dėl V antraštinės dalies II skyriuje nurodytos veiklos Europos Parlamentas ir Taryba Saugumo akreditavimo valdybos pirmininką gali iškviesti į šias institucijas pasikeisti nuomonėmis apie Agentūros darbą ir perspektyvas, taip pat apie daugiametę ir metinę darbo programą.

III SKYRIUS

Agentūrai taikomos finansinės nuostatos

84 straipsnis

Agentūros biudžetas

1. Nedarant poveikio kitiems ištekliams ir mokesčiams, ▌Agentūros pajamos apima Sąjungos įnašą į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, kuriuo užtikrinamas pajamų ir išlaidų balansas. Agentūra gali gauti ad hoc dotacijas iš Sąjungos biudžeto.

2. Agentūros pajamos apima darbuotojų, administracines ir infrastruktūros išlaidas, veiklos išlaidas ir išlaidas, susijusias su Saugumo akreditavimo valdybos, įskaitant 37 straipsnio 3 dalyje ir 82 straipsnio 3 dalyje nurodytus organus, veikla ir Agentūros sudarytomis sutartimis bei susitarimais, siekiant padėti vykdyti jai pavestas užduotis.

3. Pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

4. Vykdomasis direktorius, glaudžiai bendradarbiaudamas su Saugumo akreditavimo valdybos pirmininku, dėl V antraštinės dalies II skyriuje nurodytos veiklos parengia kitų finansinių metų Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektą aiškiai atskirdamas sąmatos projekto dalis, susijusias su saugumo akreditavimo veikla ir kita Agentūros veikla. Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas gali parengti pranešimą dėl to projekto, o vykdomasis direktorius pateikia sąmatos projektą bei pranešimą Administracinei valdybai ir Saugumo akreditavimo valdybai kartu su etatų plano projektu.

5. Kiekvienais metais Administracinė valdyba, remdamasi pajamų ir išlaidų sąmatos projektu ir glaudžiai konsultuodamasi su Saugumo akreditavimo valdyba dėl V antraštinės dalies II skyriuje nurodytos veiklos, parengia kitų finansinių metų Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatą.

6. Ne vėliau kaip sausio 31 d. Administracinė valdyba perduoda Komisijai ir trečiosioms šalims ar tarptautinėms organizacijoms, su kuriomis Agentūra yra sudariusi susitarimus pagal 98 straipsnį, bendrojo programavimo dokumento projektą kartu su, be kita ko, sąmata, etatų plano projektu ir preliminaria metine darbo programa.

7. Pajamų ir išlaidų sąmatą kartu su Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu Komisija perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau – biudžeto valdymo institucija).

8. Remdamasi sąmata, Komisija į Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą įtraukia sąmatas, kurios, jos manymu, reikalingos etatų planui, ir bendrajam biudžetui priskirtą subsidijos dydį, kuriuos ji pateikia biudžeto valdymo institucijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį.

9. Biudžeto valdymo institucija tvirtina Agentūros įnašui skirtus asignavimus ir patvirtina Agentūros etatų planą.

10. Biudžetą tvirtina Administracinė valdyba. Jis tampa galutinis galutinai patvirtinus Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus jis atitinkamai koreguojamas.

11. Administracinė valdyba kuo greičiau praneša biudžeto valdymo institucijai apie ketinimą įgyvendinti bet kokį projektą, galintį sukelti dideles finansines pasekmes biudžeto finansavimui, ypač apie bet kokius su nuosavybe susijusius projektus, pavyzdžiui, pastatų nuomos ar pirkimo. Apie tai ji praneša Komisijai.

12. Jei biudžeto valdymo institucijos skyrius praneša apie savo ketinimą pateikti nuomonę, jis savo nuomonę Administracinei valdybai išsiunčia per šešias savaites nuo pranešimo apie projektą dienos.

85 straipsnis

Agentūros biudžeto vykdymas

1. Agentūros biudžetą vykdo vykdomasis direktorius.

2. Vykdomasis direktorius kiekvienais metais pateikia biudžeto valdymo institucijai visą vertinimo pareigoms vykdyti reikalingą informaciją.

86 straipsnis

Agentūros finansinių ataskaitų pateikimas ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas

Agentūros preliminarios ir galutinės finansinės ataskaitos pateikiamos ir biudžeto įvykdymas patvirtinamas laikantis Finansinio reglamento ir Finansinio pagrindų reglamento, taikomų Finansinio reglamento [70 straipsnyje] nurodytoms įstaigoms, taisyklių ir tvarkaraščio.

87 straipsnis

Agentūrai taikomos finansinės nuostatos

Pasikonsultavusi su Komisija, Administracinė valdyba patvirtina Agentūrai taikomas finansines taisykles. Tos taisyklės negali nukrypti nuo Finansinio pagrindų reglamento, skirto Finansinio reglamento [70 straipsnyje] nurodytoms įstaigoms, išskyrus atvejus, kai taip nukrypti aiškiai reikia dėl Agentūros veiklos ir yra gautas išankstinis Komisijos sutikimas.

V SKYRIUS

Agentūros žmogiškieji ištekliai

88 straipsnis

Agentūros darbuotojai

1. Agentūros įdarbintiems darbuotojams taikomi Tarnybos nuostatai, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų bendrai priimtos taisyklės dėl tų Tarnybos nuostatų bei Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų taikymo.

2. Agentūros darbuotojai yra Agentūros įdarbinti jos uždaviniams vykdyti reikalingi tarnautojai. Jie turi turėti asmens patikimumo pažymėjimą, atitinkantį informacijos, su kuria jie dirba, slaptumo lygį.

3. Agentūros vidaus taisyklėmis, tiksliau Administracinės valdybos darbo tvarkos taisyklėmis, Saugumo akreditavimo valdybos darbo tvarkos taisyklėmis, Agentūrai taikomomis finansinėmis taisyklėmis, Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisyklėmis ir galimybės susipažinti su dokumentais taisyklėmis, užtikrinamas saugumo akreditavimo veiklą vykdančių darbuotojų savarankiškumas ir nepriklausomumas nuo kitą Agentūros veiklą vykdančių darbuotojų, kaip nurodyta 36 straipsnio i punkte.

89 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus paskyrimas ir kadencija

1. Vykdomasis direktorius įdarbinamas kaip Agentūros laikinasis darbuotojas, laikantis Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punkto.

Vykdomąjį direktorių Administracinė valdyba skiria iš Komisijos pasiūlyto kandidatų sąrašo, sudaryto Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba kituose leidiniuose paskelbus kvietimą teikti paraiškas ir įvykus atviram ir skaidriam konkursui, atsižvelgdama į jo nuopelnus ir dokumentais patvirtintus administracinius bei vadovavimo gebėjimus, taip pat į jo kompetenciją ir darbo patirtį atitinkamose srityse.

Administracinės valdybos pasirinktas kandidatas į vykdomojo direktoriaus postą gali būti pakviestas kuo greičiau padaryti pareiškimą Europos Parlamente ir atsakyti į Parlamento narių klausimus.

Sudarant sutartis su vykdomuoju direktoriumi Agentūrai atstovauja Administracinės valdybos pirmininkas.

Administracinė valdyba priima sprendimą dėl vykdomojo direktoriaus paskyrimo dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma.

2. Vykdomojo direktoriaus kadencija – penkeri metai. Baigiantis vykdomojo direktoriaus kadencijai, Komisija įvertina jo veiklos rezultatus, atsižvelgdama į būsimas Agentūros užduotis bei iššūkius.

Remdamasi Komisijos pasiūlymu, pateiktu atsižvelgiant į pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą, Administracinė valdyba vykdomojo direktoriaus kadenciją gali pratęsti vieną kartą ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

Sprendimas dėl vykdomojo direktoriaus kadencijos pratęsimo priimamas dviejų trečdalių jos narių balsų dauguma.

Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, negali po to dalyvauti atrankos, skirtos tam pačiam postui, procedūroje.

Administracinė valdyba informuoja Europos Parlamentą apie ketinimą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją. Prieš pratęsiant vykdomojo direktoriaus kadenciją, jis gali būti pakviestas padaryti pareiškimą atitinkamuose Europos Parlamento komitetuose ir atsakyti į Parlamento narių klausimus.

3. Administracinė valdyba gali atleisti vykdomąjį direktorių remdamasi Komisijos pasiūlymu arba trečdalio savo narių pasiūlymu, priimdama sprendimą dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma.

4. Europos Parlamentas ir Taryba vykdomąjį direktorių gali iškviesti į šias institucijas pasikeisti nuomonėmis apie Agentūros darbą ir perspektyvas, taip pat apie daugiametę ir metinę darbo programą. Pasikeičiant tomis nuomonėmis nesvarstomi su saugumo akreditavimo veikla susiję klausimai, nurodyti V antraštinės dalies II skyriuje.

90 straipsnis

Nacionalinių ekspertų delegavimas į Agentūrą

Agentūra gali įdarbinti nacionalinius ekspertus iš valstybių narių ir, vadovaudamasi 98 straipsnio 2 dalimi, nacionalinius ekspertus iš dalyvaujančiųjų trečiųjų šalių bei tarptautinių organizacijų. Šie ekspertai turi turėti asmens patikimumo pažymėjimą, atitinkantį informacijos, su kuria jie dirba, slaptumo lygį , kaip nustatyta 42 straipsnio c punkte . Šiems darbuotojams netaikomi Tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos.

VI SKYRIUS

KITOS NUOSTATOS

91 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Agentūrai ir jos darbuotojams taikomas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo.

92 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės ir susitarimai dėl vietos skyrių priėmimo

1. Susitarime dėl būstinės, kurį, pritarus Administracinei valdybai, Agentūra sudaro su atitinkama priimančiąja valstybe nare, kurioje veikia būstinė, nustatomos reikiamos nuostatos dėl Agentūros įkūrimo priimančiojoje valstybėje narėje ir patalpų, kurias turi suteikti ta valstybė narė, taip pat specialiosios taisyklės, priimančioje valstybėje narėje taikomos Agentūros vykdomajam direktoriui, Administracinės valdybos nariams, darbuotojams ir jų šeimų nariams. Kai tai būtina vietos skyriaus veiklai, Agentūros ir atitinkamos valstybės narės, kurioje veikia skyrius, susitarimas dėl priėmimo sudaromas pritarus Administracinei valdybai.

2. Agentūrą priimančios valstybės narės užtikrina kuo geresnes sąlygas Agentūrai sklandžiai ir efektyviai veikti, įskaitant daugiakalbį europinį mokymą darbuotojų vaikams ir reikiamą transporto infrastruktūrą.

93 straipsnis

Agentūros nuostatos dėl kalbų vartojimo

1. Agentūrai taikomos 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (26), nuostatos.

2. Agentūros veiklai būtinas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

94 straipsnis

Teisės susipažinti su Agentūros saugomais dokumentais politika

1. Agentūros saugomiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.

2. Administracinė valdyba priima Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinimo priemones.

3. Dėl Agentūros priimtų sprendimų pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį gali būti pateiktas skundas ombudsmenui arba pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Teisingumo Teisme atitinkamai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 228 ir 263 straipsnius.

95 straipsnis

Agentūros vykdoma sukčiavimo prevencija

1. Siekdama palengvinti kovą su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, per šešis mėnesius nuo veiklos pradžios Agentūra prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (27) ir priima atitinkamas visiems Agentūros darbuotojams taikytinas nuostatas naudodama to susitarimo priede pateiktą šabloną.

2. Europos Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų iš Agentūros, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3. Vadovaudamasi Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nuostatomis ir procedūromis, OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus vietoje ir patikras, kad nustatytų, ar būta sukčiavimo, korupcijos arba bet kokios kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų, susijusių su Agentūros finansuojama dotacija arba sutartimi.

4. Nedarant poveikio šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalims, į Agentūros bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis susitarimus, sutartis, susitarimus dėl dotacijos ir sprendimus dėl dotacijos skyrimo įtraukiamos nuostatos, kuriomis Europos Audito Rūmai ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) aiškiai įgaliojami atlikti tokį auditą ir tyrimus pagal savo kompetenciją.

96 straipsnis

Agentūros saugoma įslaptinta ar neskelbtina neįslaptinta informacija

Agentūra, pasikonsultavusi su Komisija, priima savo pačios saugumo taisykles, prilygstančias Komisijos saugumo taisyklėms, skirtoms Europos Sąjungos įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti, įskaitant keitimosi tokia informacija, jos tvarkymo ir saugojimo taisykles, pagal 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimą (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (28) ir 2015/444 (29).

97 straipsnis

Agentūros atsakomybė

1. Agentūros sutartinė atsakomybė reglamentuojama atitinkamai sutarčiai taikytina teise.

2. Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią Agentūros sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.

3. Nesutartinės atsakomybės atveju Agentūra pagal bendruosius teisės principus, bendrus valstybių narių teisei, atlygina žalą, kurią padaro jos padaliniai arba jos darbuotojai eidami savo pareigas.

4. Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso ginčai dėl 3 dalyje nurodytos žalos atlyginimo.

5. Asmeninę Agentūros tarnautojų atsakomybę Agentūrai reglamentuoja nuostatos, išdėstytos jiems taikomuose Tarnybos nuostatuose arba Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose.

98 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis

1. Agentūros veikloje gali dalyvauti trečiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos , kurios tuo tikslu yra sudariusios tarptautinius susitarimus su Sąjunga.

2. Remiantis atitinkamomis 1 dalyje ir 42 straipsnyje nurodytų susitarimų nuostatomis, parengiamos nuostatos, kuriomis konkrečiai įvardijamas tų susijusių trečiųjų valstybių dalyvavimo Agentūros darbe pobūdis, mastas ir būdas, įskaitant su dalyvavimu Agentūros vykdomose iniciatyvose, finansiniais įnašais ir darbuotojais susijusias nuostatas. Tų susitarimų nuostatos dėl darbuotojų visais atvejais turi atitikti Tarnybos nuostatus. Prireikus į juos įtraukiamos ir nuostatos dėl keitimosi įslaptinta informacija su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis bei dėl jos apsaugos. Būtinas išankstinis Komisijos pritarimas šioms nuostatoms.

3. Administracinė valdyba priima santykių su trečiosiomis valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis Agentūros kompetencijai priklausančiais klausimais strategiją , vadovaudamasi 1 dalyje nurodytais tarptautiniais susitarimais .

4. Komisija užtikrina, kad Agentūra santykius su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis palaikytų laikydamasi savo įgaliojimų ir esamos institucinės sistemos, sudarydama atitinkamą darbinį susitarimą su vykdomuoju direktoriumi.

99 straipsnis

Interesų konfliktai

1. Administracinės valdybos ir Saugumo akreditavimo valdybos nariai, vykdomasis direktorius, deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir stebėtojai pateikia įsipareigojimų deklaraciją ir bet kokių tiesioginių ar netiesioginių interesų, kurie galėtų būti laikomi pažeidžiančiais jų nepriklausomumą, buvimo ar nebuvimo deklaraciją. Tos deklaracijos yra tikslios ir išsamios. Jos parengiamos raštu susijusiems asmenims pradedant tarnybą ir kasmet atnaujinamos. Prireikus jos atnaujinamos, visų pirma jeigu įvyksta svarbių susijusių asmenų asmeninių aplinkybių pokyčių.

2. Prieš posėdį, kuriame jie dalyvaus, Administracinės valdybos ir Saugumo akreditavimo valdybos nariai, vykdomasis direktorius, taip pat deleguotieji nacionaliniai ekspertai, stebėtojai ir išorės ekspertai, dalyvaujantys ad hoc darbo grupėse, pateikia tikslią ir išsamią bet kokių interesų, kurie galėtų būti laikomi pažeidžiančiais jų nepriklausomumą sprendžiant darbotvarkės klausimus, buvimo ar nebuvimo deklaraciją, ir susilaiko nuo dalyvavimo aptariant tokius punktus ir dėl jų balsuojant.

3. Administracinė valdyba ir Saugumo akreditavimo valdyba savo darbo tvarkos taisyklėse nustato praktines nuostatas, susijusias su taisyklėmis dėl 1 ir 2 dalyse nurodyto interesų deklaravimo ir su interesų konfliktų prevencija bei valdymu.

X ANTRAŠTINĖ DALIS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

100 straipsnis

Darbo programa

Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas, kurios gali būti susijusios su kiekvienu Programos komponentu. Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma.

101 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1. Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 4 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaita, pateikiami priede.

2. Komisijai pagal 105 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priedo pakeitimų, kad reikiamais atvejais būtų peržiūrėti ir (arba) papildyti rodikliai.

3. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir (jei reikia) valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

4. Taikant 1 dalies nuostatas, Sąjungos lėšų gavėjai privalo pateikti atitinkamą informaciją. Duomenys, kurių reikia veiklos rezultatams patikrinti, renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku.

102 straipsnis

Vertinimas

1. Komisiją Programą įvertina laiku, kad vertinimų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2. Iki 2024 m. birželio 30 d., o vėliau – kas ketverius metus Komisija įvertina Programos įgyvendinimą.

Šis įvertinimas turi apimti visus Programos komponentus ir veiksmus. Jame įvertinami suteiktų paslaugų rezultatai, naudotojų reikmių raida bei dalijimosi ir telkimo tikslais prieinamų pajėgumų raida, kai vertinamas SSA ir GOVSATCOM įgyvendinamas, arba konkurentų siūlomų duomenų ir paslaugų raida, kai vertinamas GALILEO, „Copernicus“ ir EGNOS įgyvendinimas. Kiekvieno komponento atveju atliekant vertinimą sąnaudų ir naudos analizės pagrindu, įvertinamas ir šios raidos poveikis, įskaitant būtinybę keisti kainodaros politiką arba papildomos erdvės ar antžeminės infrastruktūros poreikį.

Esant būtinybei, kartu su įvertinimu pateikiamas atitinkamas pasiūlymas.

▌

4. Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

5. Su šio reglamento vykdymu susiję subjektai teikia Komisijai duomenis ir informaciją, būtinus pirmoje dalyje nurodytam įvertinimui atlikti.

6. Ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d., o vėliau – kas ketverius metus Komisija, remdamasi savo gairėmis, vertina Agentūros veiklos rezultatus – visų pirma jos tikslus, įgaliojimus ir uždavinius ▌. Visų pirma vertinamas galimas poreikis keisti Agentūros įgaliojimus ir tokio pakeitimo finansinės pasekmės , o pats įvertinimas grindžiamas sąnaudų ir naudos analize . Taip pat vertinama, kaip Agentūra taiko savo politiką dėl interesų konfliktų ir Saugumo akreditavimo valdybos nepriklausomumo bei savarankiškumo. Komisija taip pat gali įvertinti Agentūros veiklos rezultatus, kad nustatytų, ar jai gali būti patikėti papildomi uždaviniai, kaip nurodyta 30 straipsnio 3 dalyje. Esant būtinybei, kartu su įvertinimu pateikiamas atitinkamas pasiūlymas.

Jeigu Komisija mano, kad atsižvelgiant į Agentūrai iškeltus tikslus ir užduotis bei suteiktus įgaliojimus Agentūrai nebėra pagrindo tęsti savo veiklą, prireikus ji gali pasiūlyti šį reglamentą iš dalies pakeisti.

Komisija pateikia Agentūros vertinimo ir jo išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Agentūros administracinei valdybai ir Saugumo akreditavimo valdybai. Vertinimo rezultatai skelbiami viešai.

103 straipsnis

Auditas

Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktu Sąjungos įnašo naudojimo auditu grindžiamas bendras užtikrinimas pagal Finansinio reglamento 127 straipsnį.

104 straipsnis

Asmens duomenų ir privatumo apsauga

Įgyvendinant šiame reglamente nustatytas užduotis ir veiksmus visi asmens duomenys (įskaitant Europos Sąjungos kosmoso agentūros tvarkomus duomenis) tvarkomi laikantis asmens duomenų apsaugos srities taikomų teisės aktų, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679. Administracinė valdyba nustato priemones, kuriomis Agentūra taiko Reglamentą (EB) Nr. 45/2001, įskaitant priemones dėl Agentūros duomenų apsaugos pareigūno paskyrimo. Šios priemonės nustatomos pasikonsultavus su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu.

XI ANTRAŠTINĖ DALIS

DELEGAVIMAS IR ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

105 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 52 ir 101 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 52 ir 101 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 52 ir 101 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

106 straipsnis

Skubos procedūra

1. Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir yra taikomi, jei nepareiškiama prieštaravimų pagal 2 dalį. Pranešime apie deleguotąjį aktą Europos Parlamentui ir Tarybai nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2. Europos Parlamentas arba Taryba , laikydamiesi 105 straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pateikti prieštaravimą dėl deleguotojo teisės akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi Europos Parlamento arba Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti prieštaravimą, aktą nedelsdama panaikina .

107 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

Komitetas posėdžiaus konkrečia skirtinga sudėtimi, kaip nurodoma toliau:

a)	GALILEO ir EGNOS;

b)	„Copernicus“;

SSA;

d)	GOVSATCOM;

e)	konkrečia sudėtimi saugumo klausimams, t. y. visiems Programos saugumo aspektams, svarstyti, nedarant poveikio Saugumo akreditavimo valdybos vaidmeniui. Europos kosmoso agentūros ir Agentūros atstovai gali būti pakviesti dalyvauti stebėtojų teisėmis. Dalyvauti kviečiami ir EIVT atstovai (30);

f)	konkrečia sudėtimi horizontaliems, t. y. Programos įgyvendinimo strateginės apžvalgos, skirtingų Programos komponentų nuoseklumo, kompleksinėms priemonės ir biudžeto perskirstymo, kaip nurodyta 11 straipsnyje, klausimams spręsti.

1a. Programos komitetas, vadovaudamasis savo darbo tvarkos taisyklėmis, sukuria naudotojų forumą – darbo grupę, kuri Programos komitetą konsultuotų naudotojų reikalavimų aspektų, paslaugų raidos ir naudotojų gausinimo klausimais. Naudotojų forumas siekia užtikrinti nuolatinį ir veiksmingą naudotojų dalyvavimą ir posėdžiauja konkrečia su kiekvienu Programos komponentu susijusia sudėtimi.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4. Vadovaujantis Sąjungos sudarytais tarptautiniais susitarimais, trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų atstovai gali būti kviečiami dalyvauti komiteto posėdžiuose stebėtojais šio komiteto darbo tvarkos taisyklėse nustatytomis sąlygomis, atsižvelgiant į Sąjungos saugumą.

XII ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

108 straipsnis

Informavimas, ryšiai ir viešinimas

2. Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 4 straipsnyje nurodytais tikslais.

3. Agentūra gali savo iniciatyva užsiimti informavimo veikla savo kompetencijos srityje. Komunikacijos veiklai skiriami ištekliai neturi trukdyti veiksmingai vykdyti 30 straipsnyje nurodytus uždavinius. Komunikacijos veikla vykdoma laikantis atitinkamų Administracinės valdybos patvirtintų komunikacijos ir sklaidos planų.

109 straipsnis

Panaikinimas

1. Reglamentai (ES) Nr. 912/2010, (ES) Nr. 1285/2013 ir (ES) Nr. 377/2014 bei Sprendimas Nr. 541/2014/ES panaikinami nuo 2021 m. sausio 1 d.

2. Nuorodos į panaikintus teisės aktus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

110 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos ir paslaugų tęstinumas po 2027 m.

1. Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal reglamentus (ES) Nr. 377/2014, (ES) Nr. 1285/2013 ir (ES) Nr. 912/2010 bei Sprendimą Nr. 541/2014/ES, kuris toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami. Visų pirma pagal Sprendimo 541/2014/ES 7 straipsnio 3 dalį įsteigtas konsorciumas teikia SST paslaugas tris mėnesius po SST sudarančių nacionalinių subjektų susitarimo dėl 57 straipsnyje numatytos SST partnerystės.

2. Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal reglamentus (ES) Nr. 377/2014 ir (ES) Nr. 1285/2013 bei Sprendimą Nr. 541/2014/ES, prie šios Programos.

3. Kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus, prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 4 straipsnyje ▌nurodytoms išlaidoms , kurios būtinos tikslams pasiekti, padengti.

111 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

[Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.]

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija. Pabrauktas tekstas, dėl kurio nebuvo susitarta per tarpinstitucines derybas.

(2) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(3) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(4) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(5) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(6) 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa (OL L 81, 2012 3 21, p. 7).

(7) Šis Tarybos sprendimas bus priimtas remiantis vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu, kuriuo išplečiama 2014 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimo 2014/496/BUSP, dėl kurio šiuo metu deramasi, taikymo sritis.

(8) OL L 347, 2013 12 20, p. 1.

(9) 2017 m. vasario 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/224, kuriuo nustatomos pagal programą „Galileo“ sukurtos sistemos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1285/2013 2 straipsnio 4 dalies c punkte nurodytai funkcijai atlikti teikiamos komercinės paslaugos techninės ir veikimo specifikacijos (OL L 34, 2017 2 9, p. 36).

(10) 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 377/2014, kuriuo nustatoma programa „Copernicus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 911/2010 (OL L 122, 2014 4 24, p. 44).

(11) 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 911/2010 dėl Europos Žemės stebėsenos programos (GMES) ir jos pradinės praktinės veiklos 2011–2013 m. laikotarpiu (OL L 276, 2010 10 20, p. 1).

(12) Komunikatas „Dirbtinis intelektas Europai“ (COM(2018)0237), Komunikatas „Europos bendros duomenų erdvės kūrimas“ (COM(2018)0232), Tarybos reglamento dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės steigimo pasiūlymas (COM(2018)0008).

(13) Europos meteorologinių palydovų eksploatavimo organizacija.

(14) 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE).

(15) OL L 175, 2013 6 27, p. 1.

(16) OL L 309, 2013 11 19, p. 1.

(17) https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/white_paper_on_the_future_of_europe_en.pdf

(18) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/intm/146072.pdf

(19) EUCO 217/13.

(20) OL L 287, 2011 11 4, p. 1.

(21) Šis Tarybos sprendimas bus priimtas remiantis vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu, kuriuo išplečiama 2014 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimo 2014/496/BUSP, dėl kurio šiuo metu deramasi, taikymo sritis.

(22) OL L 345, 2008 12 23, p. 75.

(23) 2016 m. kovo 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/413, kuriuo nustatoma pagal GALILEO programą sukurtos sistemos antžeminės infrastruktūros vieta, numatomos infrastruktūros veiklai užtikrinti būtinos priemonės ir panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2012/117/ES (OL L 74, 2016 3 19, p. 45).

(24) 2013 m. liepos 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1159/2013, kuriuo nustatomos GMES naudotojų registracijos ir licencijų išdavimo sąlygos ir apibrėžiami prieigos prie GMES duomenų bei GMES paslaugų informacijos apribojimo kriterijai ir taip papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 911/2010 dėl Europos Žemės stebėsenos programos (GMES) (OL L 309, 2013 11 19, p. 1).

(25) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(26) OL 17, 1958 10 6, p. 385.

(27) OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

(28) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015 3 17, p. 41).

(29) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).

(30) Į reglamentą turėtų būti įtraukta Tarybos ir Komisijos deklaracija dėl 107 straipsnio įgyvendinimo Programos saugumo aspektų požiūriu, kurį galėtų būti formuluojama taip: „Taryba ir Komisija pabrėžia, jog, atsižvelgiant į jautrius Programos saugumo aspektus ir vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 3 straipsnio 4 dalimi ir 6 straipsnio 2 dalimi, ypač svarbu, kad Programos komiteto, posėdžiaujančio konkrečia sudėtimi saugumo klausimams spręsti, pirmininkas visapusiškai stengtųsi rasti sprendimus, kurie būtų kuo labiau remiami komiteto arba apeliacinio komiteto, svarstant įgyvendinimo aktų dėl Programos saugumo aspektų projektus“.

PAGRINDINIAI RODIKLIAI

Taikant pagrindinius rodiklius užtikrinama sisteminga Programos veiklos rezultatų siekiant jos tikslų, nurodytų 4 straipsnyje, stebėsena, kad būtų mažinam administracinė našta ir išlaidos.

Šiuo tikslu metinių ataskaitų duomenys renkami vadovaujantis pagrindiniais rodikliais, kurių įgyvendinimo informacija, pvz., parametrai, skaičiai ir susijusios nominaliosios vertės bei viršutinės ribos (įskaitant kiekybinius ir kokybinius atvejus) pagal taikytinus misijos reikalavimus ir tikėtinus veiklos rezultatus apibrėžiami susitarimuose, sudaromus su įgaliotaisiais subjektais.

4 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas konkretus tikslas:

1 rodiklis: navigacijos ir laiko nustatymo paslaugų, atskirai teikiamų GALILEO ir EGNOS, tikslumas

2 rodiklis: paslaugų, atskirai teikiamų GALILEO ir EGNOS, prieinamumas ir tęstinumas

3 rodiklis: EGNOS paslaugų geografinė aprėptis ir paskelbtų EGNOS procedūrų skaičius (tiek APV-I, tiek LPV-200)

4 rodiklis: ES naudotojų pasitenkinimas GALILEO ir EGNOS paslaugomis

5 rodiklis: GALILEO ir EGNOS pagrindu veikiančių imtuvų pasaulinio masto ir ES pasaulinės palydovinės navigacijos sistemų / palydovinės patikslinimo sistemos (GNSS / SBAS) imtuvų rinkoje.

4 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas konkretus tikslas:

1 rodiklis: „Copernicus“ paslaugų, „Copernicus“ duomenų, prieigos prie duomenų ir informacijos paslaugų sistemų (DIAS) naudotojų skaičius ES, kai įmanoma, pateikiant tokią informaciją, kaip naudotojo tipas, geografinis paplitimas ir veiklos sektorius

1a rodiklis: kai taikoma, prašymų aktyvuoti „Copernicus“ paslaugas ir (arba) jų aktyvavimo atvejų skaičius

1b rodiklis: ES naudotojų pasitenkinimas „Copernicus“ paslaugomis ir DIAS

1c rodiklis: „Copernicus“ paslaugų ir „Copernicus“ duomenų srauto patikimumas, prieinamumas ir tęstinumas

2 rodiklis: naujų informacijos produktų, įtrauktų į kiekvieną „Copernicus“ paslaugų portfelį, skaičius

3 rodiklis: „Sentinel“ sugeneruotų duomenų kiekis

4 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytas konkretus tikslas:

1 rodiklis: SSA komponentų naudotojų skaičius, kai įmanoma, pateikiant tokią informaciją, kaip naudotojo tipas, geografinis paplitimas ir veiklos sektorius

2 rodiklis: paslaugų prieinamumas

4 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytas konkretus tikslas:

1 rodiklis: GOVSATCOM naudotojų ES skaičius, kai įmanoma, pateikiant tokią informaciją, kaip naudotojo tipas, geografinis paplitimas ir veiklos sektorius

2 rodiklis: paslaugų prieinamumas

4 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytas konkretus tikslas:

1 rodiklis: Programos inicijavimo kartų skaičius (įskaitant duomenis pagal inicijavusiųjų tipą)

4 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytas konkretus tikslas:

1 rodiklis: kosmoso platformų Sąjungoje skaičius ir vieta

2 rodiklis: ES įsisteigusių MVĮ dalis, kai bendros su Programa susijusių sutarčių vertės dalis

Atliekant 102 straipsnyje nurodytą vertinimą atsižvelgiama į tokius papildomus elementus:

a)	konkurentų veiklos navigacijos ir Žemės stebėjimo srityse rezultatai;

b)	GALILEO ir EGNOS paslaugų naudotojų gausinimas

c)	EGNOS paslaugų neliečiamumas

d)	„Copernicus“ paslaugų įsisavinimas, vykdomas pagrindinių „Copernicus“ naudotojų

e)	Sąjungos arba valstybių narių politikos sričių, kuriose naudojama arba naudojamasi „Copernicus“, skaičius

f)	SST Komponento savarankiškumo analizė ir ES nepriklausomumo šioje srityje mastas

g)	dabartinė tinklaveikos šalia Žemės skriejančių objektų veiklos srityje padėtis

h)	GOVSATCOM pajėgumų vertinimas naudotojų reikmių, nurodytų 68 ir 69 straipsniuose, požiūriu

i)	Naudotojų pasitenkinimas SSA ir GOVSATCOM paslaugomis

j)	„Ariane“ ir „Vega“ paleidimų dalis visoje rinkoje remiantis viešai prieinamais duomenimis

k)	galutinės grandies sektoriaus vystymas, esant galimybių, vertinamas naujų bendrovių, naudojančių ES kosmoso duomenis, informaciją ir paslaugas, skaičiumi, sukurtų darbo vietų skaičiumi ir apyvarta, pagal valstybę narę, naudojantis Eurostato apklausomis, jei jų esama

l)	ES pirmesnės grandies sektoriaus vystymas, esant galimybių, vertinamas sukurtų darbo vietų skaičiumi ir apyvarta pagal valstybę narę bei Europos kosmoso pramonės dalimi pasaulinėje rinkoje, naudojantis Eurostato apklausomis, jei jų esama

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/424

P8_TA(2019)0403

2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programa ***I

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo (COM(2018)0434 – C8-0256/2018 – 2018/0227(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/50)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0434),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 172 straipsnį ir į 173 straipsnio 3 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0256/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į Pirmininko 2019 m. sausio 25 d. laišką komitetų pirmininkams, kuriame išdėstytas Parlamento požiūris į daugiametės finansinės programos (DFP) sektorines programas po 2020 m.,

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. balandžio 1 d. laišką Europos Parlamento pirmininkui, kuriame patvirtinamas teisėkūros institucijų per derybas pasiektas bendras sutarimas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Kultūros ir švietimo komiteto, Biudžeto komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Teisės reikalų komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0408/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (3);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 292.

(2) OL C 86, 2019 3 7, p. 272.

(3) Ši pozicija pakeičia 2018 m. gruodžio 13 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0521).

P8_TC1-COD(2018)0227

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 straipsnį ir 173 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

šiame reglamente nustatomas Skaitmeninės Europos programos 2021–2027 m. laikotarpio finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta [nuoroda atitinkamai atnaujintina pagal naująjį tarpinstitucinį susitarimą: 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (4) 17 punktą], Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto sudarymo procedūros metu;

(2)

šiai Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/ 1046 (5) (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis;

(3)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (6), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (7), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (8) ir Reglamentą (ES) 2017/1939 (9) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant sukčiavimą apimančių pažeidimų prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatytų nuostatų ir procedūrų, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos arba bet kurios kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (10), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(4)

pagal [nuoroda bus atitinkamai atnaujinta pagal naują sprendimą dėl užjūrio šalių ir teritorijų: Tarybos sprendimo …/…/ES (11) 88 straipsnį] užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai turėtų atitikti reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Europos Komisija turėtų stebėti ir reguliariai vertinti faktinį jų dalyvavimą Programoje;

(5)

pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (12) 22 ir 23 dalis Programą reikia įvertinti remiantis informacija, surinkta laikantis konkrečių stebėsenos reikalavimų ir susieta su esamais poreikiais, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (13), kartu vengiant pernelyg griežto reglamentavimo ir administracinės naštos, ypač valstybėms narėms , ir atsižvelgiant į esamas matavimo ir lyginamųjų rodiklių sistemas skaitmeniniame sektoriuje . Šie reikalavimai atitinkamais atvejais gali apimti kiekybinius ir kokybinius rodiklius, kaip pagrindą Programos poveikiui vietoje įvertinti;

(5a)	Programa turėtų užtikrinti kuo didesnį novatoriškų finansinių priemonių ir mechanizmų, kurie apima Sąjungos biudžetą, skaidrumą ir atskaitomybę, ypač kalbant apie jų indėlį – tiek pradinių lūkesčių, tiek galutinių rezultatų požiūriu – siekiant Sąjungos tikslų;

(6)

2017 m. rugsėjo mėn. Talino aukščiausiojo lygio susitikime skaitmeniniais klausimais (14) ir 2017 m. spalio 19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose (15) nurodyta, jog Europai būtina investuoti į ekonomiką ir panaikinti gebėjimų trūkumą, kad būtų galima išlaikyti ir stiprinti Europos konkurencingumą ir inovacijas , gyvenimo kokybę ir socialinę struktūrą. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad skaitmeninė transformacija teikia didžiulių galimybių inovacijoms, ekonomikos augimui ir darbo vietoms kurti, ji prisidės prie mūsų konkurencingumo pasaulyje ir padidins kūrybinę bei kultūrų įvairovę. Norint pasinaudoti šiomis galimybėmis reikia visiems kartu reaguoti į ▌iššūkius, kurie kyla dėl skaitmeninės transformacijos, ir peržiūrėti politiką, kuriai skaitmeninė transformacija daro poveikį;

(6a)	geras Europos infrastruktūros tinklų priemonės, programos „WifiEU“ ir Europos elektroninių ryšių kodekso įgyvendinimas bus naudingas kuriant stiprią Europos skaitmeninę ekonomiką ir visuomenę;

(7)

Europos Vadovų Taryba visų pirma padarė išvadą, kad Sąjunga turėtų skubiai reaguoti į besiformuojančias tendencijas: tai, be kita ko, apima klausimus, susijusius su dirbtiniu intelektu ▌, kartu užtikrinant aukštą duomenų apsaugos lygį visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2016/679 , skaitmenines teises , pagrindines teises ir etikos standartus. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos ne vėliau kaip 2018 m. pradžioje pateikti Europos požiūrį į dirbtinį intelektą ir paragino Komisiją pateikti reikiamas iniciatyvas bendrosioms sąlygoms stiprinti, kad ES galėtų tirti naujas rinkas taikydama rizika grindžiamas radikalias inovacijas ir dar kartą patvirtinti pirmaujantį savo pramonės vaidmenį;

(7c)

kad galėtų gauti naudos iš skaitmeninės revoliucijos, Europa, kurdama strateginius skaitmeninius pajėgumus, turi ryžtingai investuoti į savo ateitį. Tuo tikslu turi būti užtikrinamas didelis biudžetas (mažiausiai 9,2 mlrd. EUR) ES mastu, kurį turi papildyti pakankamai didelės investicijos nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, būtent užtikrinant nuoseklų ir papildantį santykį su struktūriniais ir sanglaudos fondais;

(8)

Komisijos komunikate „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“ (16) tarp įvairių būsimos finansinės programos galimybių išdėstoma Europos skaitmeninės transformacijos programa, kad būtų pasiekta „tvirta pažanga siekiant pažangaus augimo tokiose srityse kaip aukštos kokybės duomenų infrastruktūra, sujungiamumas ir kibernetinis saugumas“. Taip būtų siekiama užtikrinti Europos lyderystę superkompiuterių, naujos kartos interneto, dirbtinio intelekto, robotikos ir didžiųjų duomenų srityse. Dėl to sustiprėtų Europos pramonės ir įmonių konkurencinė padėtis skaitmeninėje ekonomikoje, tai taip pat labai padėtų sumažinti ir įveikti gebėjimų trūkumą visoje Sąjungoje , užtikrinant, kad Europos piliečiai turėtų įgūdžių ir žinių, kurie būtini norint būti pasirengus skaitmeninei transformacijai ;

(9)

komunikate „Europos bendros duomenų erdvės kūrimas“ (17) aptariama nauja priemonė, kurios reikia imtis kaip esminio žingsnio siekiant Europos Sąjungoje sukurti bendrą duomenų erdvę – kliūčių neturinčią skaitmeninę plotmę, kuri bus tokio masto, kad joje bus įmanoma kurti naujus duomenimis grindžiamus produktus ir paslaugas ir vykdyti jų inovacijas ;

(10)

bendras Programos tikslas turėtų būti toks: remti skaitmeninę pramonės transformaciją ir skatinti geriau išnaudoti pramoninį inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos priemonių potencialą visos Sąjungos , įskaitant atokiausius ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančius regionus, verslo subjektų ir piliečių naudai. Programa turėtų būti struktūrizuota pagal penkis konkrečius tikslus, atspindinčius pagrindines politikos sritis, t. y.: našiąją kompiuteriją, ▌dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius ir diegimą, geriausią skaitmeninio pajėgumo išnaudojimą ir sąveikumą. Visose šiose srityse Programos priemonėmis taip pat turėtų būti siekiama geriau suderinti Sąjungos, valstybių narių ir regionines politikos priemones ir sutelkti privačius ir pramonės išteklius, kad būtų galima didinti investicijas ir plėtoti tvirtesnę sąveiką. Be to, Programa turėtų padidinti Sąjungos konkurencingumą ir ekonomikos atsparumą;

(10a)

šie konkretūs tikslai yra skirtingi, tačiau susiję tarpusavyje. Pavyzdžiui, tam, kad dirbtiniu intelektu būtų galima pasitikėti, reikalingas kibernetinis saugumas, našiosios kompiuterijos pajėgumai bus labai svarbūs remiant mokymąsi dirbtinio intelekto srityje, o visiems trims pajėgumams reikalingi aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai. Nors pavieniai veiksmai pagal šią programą gali būti susiję su vienu konkrečiu tikslu, tikslai turėtų būti vertinami ne atskirai, o kaip tarpusavyje susijusio paketo pagrindas;

(10b)

būtina remti MVĮ, kurios ketina pasinaudoti skaitmenine transformacija savo gamybos procesuose. Tai leis MVĮ veiksmingai naudojant išteklius prisidėti prie Europos ekonomikos augimo;

(11)

itin svarbus vaidmuo įgyvendinant Programą turėtų būti skirtas Europos skaitmeninių inovacijų centrams, kurie turėtų skatinti pramonę, visų pirma MVĮ ir subjektus, kuriuose dirba ne daugiau kaip 3 000 darbuotojų ir kurie nėra MVĮ (vidutinės kapitalizacijos įmones), viešojo sektoriaus organizacijas ir akademinę bendruomenę plačiai įsisavinti pažangias skaitmenines technologijas. Kad būtų aiškus skirtumas tarp skaitmeninių inovacijų centrų, atitinkančių tinkamumo kriterijus pagal šią Programą, ir skaitmeninių inovacijų centrų, įsteigtų atsižvelgiant į Komunikatą dėl Europos pramonės skaitmeninimo (COM(2016)0180) ir finansuojamų iš kitų šaltinių, pagal šią Programą finansuojami skaitmeninių inovacijų centrai turėtų būti vadinami Europos skaitmeninių inovacijų centrais. Europos skaitmeninių inovacijų centrai turėtų veikti kartu kaip decentralizuotas tinklas. Jie turėtų veikti kaip naujausių skaitmeninių pajėgumų, įskaitant susijusius su našiąja kompiuterija, dirbtiniu intelektu, kibernetiniu saugumu, taip pat kitų esamų novatoriškų technologijų, pvz., bazinių didelio poveikio technologijų, prieigos punktai, taip pat prieinami gamybos laboratorijose ar miestų laboratorijose. Jie veiks kaip viena bendra prieiga prie išbandytų ir patvirtintų technologijų ir juose bus skatinamos atviros inovacijos. Jie taip pat teiks paramą aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių srityje (pvz., koordinuodami veiksmus su švietimo paslaugų teikėjais siekiant organizuoti trumpalaikį darbuotojų mokymą ir stažuotes studentams) . Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklas turėtų užtikrinti, kad centrai geografiškai būtų plačiai išsidėstę visoje Europoje (18) , ir taip pat turėtų prisidėti prie atokiausių regionų dalyvavimo bendrojoje skaitmeninėje rinkoje;

(11a)

valstybių narių paskirtiems subjektams vykdant atvirą ir konkurencingą procesą, pirmaisiais Programos įgyvendinimo metais turėtų būti įsteigtas pradinis Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklas. Šiuo tikslu valstybėms narėms turėtų būti leidžiama siūlyti kandidatus pagal savo nacionalines procedūras, administracines ir institucines struktūras, o Komisija, prieš atrinkdama Europos skaitmeninių inovacijų centrą valstybės narės teritorijoje, turėtų kuo labiau atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės nuomonę. Subjektai, kurie pagal Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyvą jau atlieka skaitmeninių inovacijų centrų funkcijas, pasibaigus konkurencingam ir atviram procesui gali būti valstybių narių paskirti kandidatais. Komisija atrankos procese gali pasitelkti nepriklausomus išorės ekspertus. Komisija ir valstybės narės turėtų vengti bereikalingo kompetencijų ir funkcijų dubliavimo nacionaliniu ir ES lygmeniu. Todėl, skiriant centrus ir nustatant jų veiklą bei sudėtį, turėtų būti užtikrintas pakankamas lankstumas. Siekiant užtikrinti, kad centrai būtų plačiai išdėstyti visoje Europoje, taip pat užtikrinti technologijų ir sektorių aprėpties pusiausvyrą, tinklą būtų galima dar labiau išplėsti vykstant atviram ir konkurencingam procesui.

(11b)

Europos skaitmeninių inovacijų centrai turėtų išvystyti tinkamą sąveiką su skaitmeninių inovacijų centrais, finansuojamais programos „Europos horizontas“ arba kitų MTTP programų, Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT), visų pirma „EIT Digital“, lėšomis, taip pat su įsteigtais tinklais, pvz., Europos įmonių tinklu ar „InvestEU“ centrais;

(11c)

Europos skaitmeninių inovacijų centrai turėtų veikti kaip tarpininkai, padedantys suburti pramonę, įmones ir valdžios institucijas, kurioms reikia naujų technologinių sprendimų, ir įmones, visų pirma startuolius ir MVĮ, turinčius rinkai parengtus sprendimus;

(11d)

juridinių subjektų konsorciumas gali būti atrinktas būti Europos skaitmeninių inovacijų centru laikantis Finansinio reglamento 197 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatos, kuria leidžiama kvietimo teikti pasiūlymus procedūroje dalyvauti subjektams, neturintiems juridinio asmens statuso pagal taikytiną nacionalinę teisę, su sąlyga, kad jų atstovai gali subjekto vardu prisiimti teisines pareigas ir subjektai pateikia Sąjungos finansinių interesų apsaugos garantijas, lygiavertes juridinių asmenų teikiamoms garantijoms;

(11e)

Europos skaitmeninių inovacijų centrams turėtų būti leidžiama gauti įnašus iš valstybių narių, dalyvaujančių trečiųjų valstybių arba jų valdžios institucijų, įnašus iš tarptautinių įstaigų ar institucijų, įnašus iš privačiojo sektoriaus, visų pirma iš Europos skaitmeninių inovacijų centrų narių, akcininkų ar partnerių, pajamas iš pačių Europos skaitmeninių inovacijų centrų turto ir veiklos, fizinių asmenų testamentu paliktą turtą, dovanas ir įnašus arba finansavimą, be kita ko, dotacijų forma, iš Programos arba kitų Sąjungos programų;

(12)

Programa turėtų būti įgyvendinama vykdant projektus, kuriais sustiprinami esminiai skaitmeniniai pajėgumai ir plečiamas jų visuotinis naudojimas. Tai turėtų apimti bendrą finansavimą su valstybėmis narėmis, o prireikus – ir su privačiuoju sektoriumi. Bendro finansavimo norma turėtų būti nustatyta darbo programoje. Tik išimtiniais atvejais Sąjungos finansavimu gali būti padengta iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų. Tam visų pirma reikėtų pasiekti kritinę viešųjų pirkimų masę, kad būtų galima gauti ekonomiškai geresnius pasiūlymus ir užtikrinti, kad Europos tiekėjai liktų technologinės pažangos priešakyje;

(13)	Programos politikos tikslai taip pat bus įgyvendinami finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantija pagal fondą „InvestEU“ ▌;

(14)	Programoje numatytais veiksmais turėtų būti toliau gerinami Sąjungos skaitmeniniai pajėgumai ir proporcingai šalinamas rinkos nepakankamumas arba neoptimalių investicijų atvejai, nedubliuojant ir neišstumiant privataus finansavimo ir teikiant aiškią Europos pridėtinę vertę;

(15)

siekiant per visą Programos įgyvendinimo laikotarpį užtikrinti kuo didesnį lankstumą ir išplėtoti jos komponentų sąveiką, kiekvieną konkretų tikslą galima įgyvendinti visomis priemonėmis, prieinamomis pagal Finansinį reglamentą. Naudotini įgyvendinimo mechanizmai yra tiesioginis valdymas ir netiesioginis valdymas, kai Sąjungos finansavimas turėtų būti derinamas su kitais finansavimo šaltiniais arba kai vykdymui reikia įsteigti bendrai valdomas struktūras. Be to, siekdama visų pirma reaguoti į naujus pokyčius ir poreikius, pavyzdžiui, naujas technologijas, Komisija, laikydamasi metinės biudžeto sudarymo procedūros ir Finansinio reglamento, gali pasiūlyti nukrypti nuo šiame reglamente nustatytų orientacinių sumų;

(15a)

siekiant užtikrinti efektyvų Sąjungos bendrojo biudžeto lėšų paskirstymą, reikia užtikrinti visų veiksmų ir veiklos, vykdomų pagal Programą, Europos pridėtinę vertę ir jų papildomumą valstybių narių veiklos atžvilgiu; taip pat reikėtų siekti nuoseklumo, papildomumo ir sąveikos tų finansavimo programų, kuriomis remiamos glaudžiai tarpusavyje susijusios politikos sritys, atžvilgiu. Tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų veiksmų atžvilgiu atitinkamose darbo programose yra numatyta priemonė nuoseklumui užtikrinti, tačiau Komisija ir atitinkamos valstybių narių valdžios institucijos turėtų užmegzti bendradarbiavimą, kad užtikrintų tarpusavio nuoseklumą ir papildomumą taip pat ir tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų lėšų ir lėšų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, atveju;

(16)

našioji kompiuterija ir atitinkami duomenų apdorojimo pajėgumai Sąjungoje turėtų sudaryti sąlygas užtikrinti platesnį našiosios kompiuterijos panaudojimą pramonėje ir apskritai viešojo intereso srityse, kad būtų galima pasinaudoti unikaliomis galimybėmis, kurias superkompiuteriai teikia visuomenei sveikatos priežiūros, aplinkos ir saugumo srityse ir pramonės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, konkurencingumo užtikrinimo srityje. Įsigijus pasaulinio lygio superkompiuterių bus užtikrinta Sąjungos tiekimo sistema ir padedama diegti modeliavimo, vizualizavimo ir prototipų kūrimo paslaugas, tuo pačiu užtikrinant našiosios kompiuterijos sistemą, atitinkančią Sąjungos vertybes ir principus;

(17)

paramą Sąjungos intervencinėms priemonėms šioje srityje išreiškė Taryba (19) ir Europos Parlamentas (20). Be to, 2017 –2018 m. devyniolika valstybių narių pasirašė „EuroHPC“ deklaraciją (21) – tarpvyriausybinį susitarimą, kuriuo jos įsipareigoja bendradarbiaudamos su Komisija sukurti ir pradėti naudoti moderniausius našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros objektus Europoje, kurie visoje Sąjungoje būtų prieinami mokslininkų bendruomenėms, viešiesiems ir privatiesiems partneriams;

(18)

našiosios kompiuterijos skaičiavimo srityje konkretus tikslas įsteigti bendrąją įmonę laikomas tinkamiausiu įgyvendinimo mechanizmu, visų pirma siekiant koordinuoti nacionalines ir Sąjungos strategijas ir investicijas į našiosios kompiuterijos infrastruktūrą ir mokslinius tyrimus bei technologinę plėtrą, sutelkti viešuosius ir privačiuosius išteklius ir apsaugoti ekonominius ir strateginius Sąjungos interesus (22). Be to, našiosios kompiuterijos kompetencijos centrai, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 2018/1488 2 straipsnio 4 dalyje, valstybėse narėse teiks našiosios kompiuterijos paslaugas pramonei, akademinei bendruomenei ir viešojo administravimo institucijoms.

(19)

su dirbtiniu intelektu susijusių pajėgumų kūrimas yra itin svarbus pramonės , paslaugų ir viešojo sektoriaus skaitmeninės transformacijos veiksnys. Vis autonomiškesni robotai naudojami gamyklose, giluminiams jūros darbams, namuose, miestuose ir ligoninėse. Komercinės dirbtinio intelekto platformos jau nebe bandomos, o realiai taikomos sveikatos priežiūros ir aplinkos srityse; visi didieji automobilių gamintojai kuria autonominius automobilius, o mašinų mokymosi metodai įeina į visas pagrindines interneto platformas ir didžiųjų duomenų taikomąsias programas. Kad Europa būtų konkurencinga tarptautiniu mastu, jai būtina suvienyti pastangas visais lygmenimis. Valstybės narės tai pripažino prisiimdamos konkrečius bendradarbiavimo įsipareigojimus suderintame veiksmų plane;

(19a)

algoritmų bibliotekos gali apimti didelį algoritmų rinkinį, įskaitant paprastus sprendimus (pvz., klasifikavimo algoritmus, neuroninių tinklų algoritmus arba planavimo ar samprotavimo algoritmus) arba sudėtingesnius sprendimus (pvz., kalbos atpažinimo algoritmus, autonominiuose įrenginiuose, pvz., bepiločiuose orlaiviuose ar autonominiuose automobiliuose, įdiegtus navigacijos algoritmus, robotus su integruotais DI algoritmais, leidžiančiais jiems sąveikauti su aplinka ir prie jos prisitaikyti). Algoritmų bibliotekos turėtų būti sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis lengvai prieinamos visiems;

(19b)

savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliucijoje dėl Europos pramonės skaitmeninimo Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į kalbos barjerų įtaką pramonei ir jos skaitmeninimui. Šiomis aplinkybėmis plataus masto dirbtiniu intelektu grindžiamos kalbos technologijos, pvz., automatinis vertimas, kalbos atpažinimas, didžiųjų duomenų teksto analizė, dialoginės ir klausimų-atsakymų sistemos, yra labai svarbios, kad būtų išsaugota kalbų įvairovė, užtikrintas įtraukumas ir sudarytos galimybės žmonių tarpusavio ir žmonių ir mašinų komunikacijai;

(19c)

dirbtiniu intelektu grindžiami produktai ir paslaugos turėtų būti patogūs naudoti, standartiškai atitikti teisinius reikalavimus ir suteikti vartotojams daugiau pasirinkimo galimybių ir informacijos, visų pirma apie produktų ir paslaugų kokybę;

(20)	didelio masto duomenų rinkinių ir bandymų bei eksperimentavimo objektų prieinamumas turi didžiulę reikšmę dirbtinio intelekto , įskaitant kalbos technologijas, vystymuisi;

(21)

2017 m. birželio 1 d. rezoliucijoje dėl Europos pramonės skaitmeninimo (23) Europos Parlamentas pabrėžė, kaip svarbu taikyti bendrą Europos požiūrį į kibernetinį saugumą, pripažindamas būtinybę ugdyti sąmoningumą, ir nurodė, kad už kibernetinį atsparumą itin didelė atsakomybė tenka verslo lyderiams ir nacionalinės bei Europos pramonės saugumo politikos formuotojams , taip pat standartizuotojo ir pritaikytojo saugumo ir privatumo apsaugos įgyvendinimą ;

(22)

kibernetinis saugumas yra iššūkis visai Sąjungai, kurio ▌negalima stengtis įveikti vien ▌nacionalinėmis iniciatyvomis. Europos kibernetinio saugumo pajėgumai turėtų būti sustiprinti siekiant aprūpinti Europą reikiamais pajėgumais, kad ji galėtų apsaugoti ▌piliečius , viešojo administravimo institucijas ir verslo subjektus nuo kibernetinių grėsmių. Be to, vartotojai turėtų būti apsaugoti, kai jie naudoja susietuosius produktus, į kuriuos galima įsilaužti ir pakenkti jų saugai. Tai turėtų būti pasiekta kartu su valstybėmis narėmis ir privačiuoju sektoriumi plėtojant projektus, kuriais sustiprinami Europos kibernetinio saugumo pajėgumai, ir užtikrinant šių projektų koordinavimą, taip pat užtikrinant platų naujausių kibernetinio saugumo sprendimų panaudojimą visoje ekonomikoje ir telkiant šios srities gebėjimus, kad būtų užtikrinta kritinė masė ir kompetencija;

(23)

2017 m. rugsėjo mėn. Komisija pateikė iniciatyvų rinkinį (24), kuriame išdėstyta visapusiškas Sąjungos požiūris į kibernetinį saugumą, juo siekiama sustiprinti Europos pajėgumus susidoroti su kibernetiniais išpuoliais ir grėsmėmis ir sustiprinti šios srities technologinius ir pramonės pajėgumus. Į jį įeina Reglamentas dėl ES kibernetinio saugumo agentūros ENISA ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo (Kibernetinio saugumo aktas);

(24)

pasitikėjimas yra būtina sąlyga, kad bendroji skaitmeninė rinka veiktų. Kibernetinio saugumo technologijos, pvz., skaitmeninės tapatybės, kriptografija arba įsibrovimo nustatymas, taip pat jų taikymas tokiose srityse kaip finansai, pramonė 4.0, energetika, transportas, sveikatos priežiūra arba e. valdžia, yra būtini siekiant išsaugoti piliečių, viešojo administravimo institucijų ir įmonių internetinės veiklos ir sandorių saugumą ir pasitikėjimą jais;

(25)

Europos Vadovų Taryba 2017 m. spalio 19 d. išvadose pabrėžė, kad siekiant sėkmingai kurti skaitmeninę Europą, Sąjungai visų pirma reikalingos darbo rinkos, mokymo ir švietimo sistemos, kurios būtų tinkamos skaitmeniniam amžiui, ir investicijos į skaitmeninius įgūdžius, kad visi europiečiai įgytų daugiau galių ir priemonių;

(26)

Europos Vadovų Taryba 2017 m. gruodžio 14 d. išvadose paragino valstybes nares, Tarybą ir Komisiją įgyvendinti 2017 m. lapkričio mėn. Geteborgo aukščiausiojo lygio susitikimo socialiniais klausimais darbotvarkę, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, švietimo ir mokymo klausimus, taip pat įgyvendinti naują Europos įgūdžių darbotvarkę. Europos Vadovų Taryba, be kita ko, paprašė Komisijos, Tarybos ir valstybių narių išnagrinėti galimas priemones, kuriomis siekiama spręsti su skaitmeninimu, kibernetiniu saugumu, gebėjimu naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir dirbtiniu intelektu susijusių įgūdžių problemas ir patenkinti įtraukaus, mokymusi visą gyvenimą ir inovacijomis grindžiamo požiūrio į švietimą ir mokymą poreikį. Atsakydama Komisija 2018 m. sausio 17 d. pateikė pirmąjį priemonių rinkinį, kuriame aptariami svarbiausi gebėjimai, skaitmeniniai įgūdžiai (25), bendros vertybės ir įtraukus švietimas. 2018 m. gegužės mėn. buvo pateiktas antrasis priemonių rinkinys, kuriuo suteiktas postūmis pastangoms iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę – šiame priemonių rinkinyje taip pat pabrėžiama skaitmeninių įgūdžių svarba;

(26a)

gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis sudaro esminiai gebėjimai (žinios, įgūdžiai ir požiūris), leidžiantys piliečiams veiksmingai bendrauti su žiniasklaidos priemonių ir kitais informacijos teikėjais ir ugdyti kritinį mąstymą ir mokymosi visą gyvenimą įgūdžius, kad galėtų socializuotis ir tapti aktyviais piliečiais;

(26b)

kadangi būtina laikytis holistinio požiūrio, įgyvendinant Programą tai pat reikėtų atsižvelgti į įtraukties, kvalifikacijų, mokymo ir specializacijos sritis, kurios, be aukšto lygio skaitmeninių kompetencijų, yra lemiamas veiksnys kuriant pridėtinę vertę žinių visuomenėje;

(27)

2017 m. birželio 1 d. rezoliucijoje dėl Europos pramonės skaitmeninimo (26) Europos Parlamentas nurodė, kad švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą yra socialinės sanglaudos skaitmeninėje visuomenėje pagrindas. Be to, jis reikalavo, kad lyčių aspektas būtų įtrauktas į visas skaitmenines iniciatyvas, pabrėždamas, kad būtina atkreipti dėmesį į didelę lyčių nelygybę IRT sektoriuje, nes tai ypač svarbu užtikrinant ilgalaikį Europos augimą ir klestėjimą;

(28)

pagal Programą remiamos pažangios skaitmeninės technologijos, pvz., našiosios kompiuterijos, kibernetinio saugumo ir dirbtinio intelekto technologijos, šiuo metu yra pakankamai brandžios, kad iš mokslinių tyrimų srities būtų Sąjungos lygmeniu perkeltos į diegimo, įgyvendinimo ir plėtros etapą. Sąjungos atsakas reikalingas ne tik šių technologijų diegimui, bet ir įgūdžių aspektams. Aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių , įskaitant duomenų apsaugos gebėjimus, ugdymo galimybės turi būti padidintos, turi būti išplėstas naudojimosi jomis mastas ir jos turi tapti prieinamos visoje ES. Jeigu to nebus padaryta, sklandus pažangių skaitmeninių technologijų diegimas gali tapti sudėtingesnis ir gali pablogėti bendras Sąjungos ekonomikos konkurencingumas. Pagal Programą remiami veiksmai papildo veiksmus, remiamus pagal ESF, ERPF , ERASMUS+ ir „Europos horizonto“ programas . Jie bus skirti darbo jėgai tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuose, visų pirma IRT specialistams ir kitiems susijusių sričių specialistams, taip pat studentams. Šios kategorijos apima mokomus asmenis ir mokymo instruktorius. Darbo jėga reiškia ekonomiškai aktyvius gyventojus ir apima tiek dirbančius žmones (samdomuosius darbuotojus bei savarankiškai dirbančius asmenis), tiek bedarbius;

(29)

viešojo administravimo institucijų ir paslaugų modernizavimas skaitmeninėmis priemonėmis yra itin svarbus siekiant sumažinti administracinę naštą ▌piliečiams – pagreitinti jų sąveiką su valdžios institucijomis, padaryti ją patogesnę ir pigesnę, taip pat padidinti piliečiams ir verslo subjektams teikiamų paslaugų efektyvumą, skaidrumą ir kokybę , sykiu didinant viešųjų išlaidų efektyvumą . Kadangi tam tikros viešojo intereso paslaugos jau dabar turi Sąjungos dimensiją, teikiant paramą joms įgyvendinti ir diegti Sąjungos lygmeniu turėtų būti užtikrinta, kad piliečiai ir verslo subjektai galėtų gauti aukštos kokybės daugiakalbes skaitmenines paslaugas visoje Europoje. Be to, numatoma, kad Sąjungos parama šioje srityje paskatins pakartotinai naudoti viešojo sektoriaus informaciją;

(29a)

skaitmeninimas gali padidinti ir pagerinti prieinamumą be kliūčių visiems, įskaitant vyresnio amžiaus žmones, riboto judumo ar neįgalius asmenis, taip pat kaimo vietovėse gyvenančius asmenis;

(30)

viešojo intereso sričių, pvz., sveikatos priežiūros (27), judumo, teisingumo, žemės ir aplinkos stebėsenos, saugumo, išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo, energetikos infrastruktūros, švietimo ir mokymo , skaitmeninei transformacijai reikalinga, kad būtų toliau kuriama ir plečiama skaitmeninių paslaugų infrastruktūra, dėl kurios įmanoma tarpvalstybiniu mastu saugiai keistis duomenimis ir skatinti vystymąsi nacionaliniu mastu. Juos koordinuojant pagal šį reglamentą galimybės išnaudoti sąveiką tampa geriausiai pasiekiamos;

(30a)

siekiant pasinaudoti skaitmeninės transformacijos teikiama nauda, nepaprastai svarbu diegti reikiamas skaitmenines technologijas, ypač tas, kurios padeda siekti konkrečių tikslų „Našioji kompiuterija“, „Dirbtinis intelektas“ bei „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“, ir tai galima papildyti kitomis pažangiosiomis ir ateities technologijomis, tokiomis kaip paskirstytieji registrai (pvz., blokų grandinė);

(30b)

šio sektoriaus skaitmeninė transformacija ES piliečiams turi suteikti galimybę tarpvalstybiniu mastu saugiai prieiti prie savo asmens duomenų, juos naudoti ir tvarkyti, neatsižvelgiant į jų arba duomenų buvimo vietą;

(31)

ES Taryba savo 2017 m. spalio 6 d. Talino deklaracijoje padarė išvadą, kad skaitmeninė pažanga iš esmės keičia mūsų visuomenę ir ekonomiką, verčia abejoti daugelyje įvairių sričių anksčiau parengtų politikos priemonių veiksmingumu, taip pat meta iššūkį viešojo administravimo vaidmeniui ir funkcijoms apskritai. Mūsų pareiga yra numatyti ir valdyti šiuos iššūkius, kad patenkintume piliečių ir verslo subjektų poreikius ir lūkesčius;

(32)

Europos viešojo administravimo institucijų modernizavimas yra vienas iš pagrindinių sėkmingo bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimo prioritetų. Atlikus strategijos laikotarpio vidurio vertinimą paaiškėjo poreikis stiprinti viešojo administravimo institucijų transformaciją ir užtikrinti, kad piliečiai galėtų lengvai, patikimai ir sklandžiai naudotis viešosiomis paslaugomis;

(33)

Komisijos 2017 m. paskelbtos metinės augimo apžvalgos (28), Europos viešojo administravimo institucijų kokybė tiesiogiai veikia ekonomines sąlygas, todėl turi lemiamos reikšmės skatinant produktyvumą, konkurencingumą, ekonominį bendradarbiavimą, tvarų ekonomikos augimą, užimtumą i r aukštos kokybės darbo vietas . Norint paremti ekonomikos augimą ir užtikrinti aukštos kokybės paslaugas įmonėms ir piliečiams, visų pirma būtinas veiksmingas ir skaidrus viešasis administravimas ir efektyvios teismų sistemos;

(34)

Europos viešųjų paslaugų sąveikumas susijęs su visais administracijos lygmenimis: Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos. Sąveikumas padeda ne tik šalinti bendrosios rinkos veikimo kliūtis, bet ir sudaro palankias sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, propaguoja Europos standartus, padeda sėkmingai įgyvendinti politikos priemones ir suteikia dideles galimybes išvengti tarpvalstybinių elektroninių kliūčių, o Sąjungos lygmeniu toliau skatina kurti naujas arba konsoliduoti besivystančias bendras viešąsias paslaugas. Siekiant panaikinti Europos paslaugų susiskaidymą, remti pagrindines laisves ir veiklos lygmens tarpusavio pripažinimą Europos Sąjungoje, veiksmingiausiu ir į galutinių naudotojų poreikius labiausiai orientuotu būdu turėtų būti skatinamas holistinis tarpsektorinis ir tarpvalstybinis požiūris į sąveikumą. Tai reiškia, kad sąveikumą reikia suvokti plačiąja prasme – jis apima ne tik techninę ir teisinę plotmę, bet ir atitinkamos srities politikos elementus. Atitinkamai veiklos sritis apimtų ne tik įprastą sprendimų gyvavimo ciklą, bet ir visus intervencinių priemonių elementus, kuriais būtų remiamos reikiamos bazinės tvaraus sąveikumo plačiąja prasme sąlygos. Programa taip pat turėtų palengvinti skirtingų nacionalinių iniciatyvų kryžminę sąveiką, kad susiformuotų skaitmeninė visuomenė;

(34a)

todėl Programa turėtų būti skatinami atvirųjų šaltinių sprendimai tam, kad būtų galima pakartotinai naudoti, didinti pasitikėjimą ir užtikrinti skaidrumą. Tai turės teigiamą poveikį finansuojamų projektų tvarumui;

(35)	konkretiems veiksmams, numatytiems sąveikumo sistemai ir parengtų sprendimų sąveikumui įgyvendinti, skirtas 194 mln. EUR. biudžetas;

(36)	2017 m. birželio 1 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos pramonės skaitmeninimo (29) pabrėžiama, kaip svarbu skirti pakankamą viešąjį ir privatųjį finansavimą Europos pramonei skaitmeninti;

(37)

2016 m. balandžio mėn. Komisija priėmė Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyvą, kuria siekia užtikrinti, kad „kiekviena pramonės šaka Europoje, kad ir kokio sektoriaus, kad ir kur esanti, kad ir kokio dydžio, gautų didžiausią skaitmeninių inovacijų naudą“ . Tai ypač svarbu kultūros ir kūrybos sektorių MVĮ;

(38)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas teigiamai įvertino Komunikatą dėl Europos pramonės skaitmeninimo ir mano, kad jis kartu su kitais lydimaisiais dokumentais yra „pirmas žingsnis plataus masto Europos darbo programoje, kurią reikės įgyvendinti glaudžiai tarpusavyje bendradarbiaujant viešojo ir privačiojo sektoriaus subjektams“ (30);

(39)

norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, reikia pasitelkti papildomų technologijų galimybes tinklų sudarymo ir kompiuterijos srityje, kaip teigiama Komunikate dėl Europos pramonės skaitmeninimo (31), kuriame pripažįstama, kad „pasaulinio lygio tinklų ir debesijos infrastruktūros“ prieinamumas yra esminis pramonės skaitmeninimo komponentas ;

(40)

▌Reglamentu (ES) 2016/679 numatytas bendras valstybių narių teisės sistemose tiesiogiai taikytinų taisyklių rinkinys, kuriuo užtikrinamas laisvas asmens duomenų judėjimas tarp ES valstybių narių ir sustiprinamas asmenų pasitikėjimas ir saugumas, o tai yra du būtini tikros bendrosios skaitmeninės rinkos elementai. Todėl visais atvejais, kai pagal Programą atliekami veiksmai apima asmens duomenų tvarkymą, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ir blokų grandinės technologijos srityje, jais turėtų būti padedama taikyti Reglamentą (ES) 2016/679. Jais visų pirma turėtų būti remiamas skaitmeninių technologijų, kurios atitinka pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos įpareigojimus, plėtojimas;

(41)

Programa turėtų būti įgyvendinama visapusiškai laikantis tarptautinės ir ES intelektinės nuosavybės apsaugos ir vykdymo užtikrinimo sistemos. Veiksminga intelektinės nuosavybės apsauga atlieka itin svarbų vaidmenį inovacijų srityje ir todėl yra reikalinga, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti Programą;

(42)

Programą įgyvendinančios įstaigos turėtų laikytis Sąjungos institucijoms taikomų nuostatų ir nacionalinės teisės aktų dėl informacijos, visų pirma neskelbtinos neįslaptintos ir ES įslaptintos informacijos, tvarkymo . 3 konkretaus tikslo atveju dėl saugumo priežasčių gali prireikti neleisti subjektams, kontroliuojamiems iš trečiųjų valstybių, dalyvauti kvietimuose teikti pasiūlymus ir kvietimuose dalyvauti konkurse pagal šią Programą. Išimtiniais atvejais tokio draudimo gali reikėti ir 1 bei 2 konkrečių tikslų atveju. Saugumo priežastys, dėl kurių taikomas toks draudimas, turėtų būti proporcingos ir tinkamai pagrįstos, nurodant riziką, kuri kiltų dėl tokių subjektų dalyvavimo;

(43)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa padės integruoti klimato politikos veiksmus ir pasiekti bendrą tikslą – 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams siekti (32). Atitinkami veiksmai turėtų būti įvardyti rengiant ir įgyvendinant Programą, o atliekant atitinkamus vertinimus ir vykdant peržiūros procesus tie veiksmai turėtų būti iš naujo įvertinti;

▌

(45)

darbo programos turėtų būti priimamos taip, kad Programos tikslų būtų siekiama vadovaujantis Sąjungos ir valstybių narių prioritetais, kartu užtikrinant bendrų Sąjungos ir valstybių narių veiksmų nuoseklumą, skaidrumą ir tęstinumą. Darbo programos iš esmės turėtų būti priimamos ▌kas dvejus metus, arba, jeigu tai pateisinama pagal Programos įgyvendinimo poreikius, kasmet . Įgyvendinant šį reglamentą, finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir duoti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną nuostatų nesilaikymo riziką. Be kita ko, turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(46)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl I ir II priedų pakeitimų, kuriais turėtų būti persvarstyti ir (arba) papildyti rodikliai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(47)

šiuo reglamentu laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų teisių ir principų, ypač nurodytų 8, 11, 16, 21, 35, 38 ir 47 straipsniuose dėl asmens duomenų apsaugos, saviraiškos ir informacijos laisvės, laisvės užsiimti verslu, draudimo diskriminuoti, sveikatos priežiūros, vartotojų apsaugos ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Šį reglamentą valstybės narės turi taikyti nepažeisdamos minėtų teisių ir principų;

▌

(49)

šiam reglamentui taikomos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį Europos Parlamento ir Tarybos priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente ir visų pirma nustato biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarką, naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį vykdymą, taip pat reglamentuoja finansų pareigūnų atsakomybės patikras. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotiniams teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumams, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra esminė patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo prielaida,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 SKYRIUS.

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma Skaitmeninės Europos programa (toliau – Programa).

Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Europos Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

derinimo operacija – ES biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punktą, kuriais ES biudžeto negrąžintinos paramos formos ir (arba) finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

juridinis subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų, arba juridinio asmens statuso neturintis subjektas pagal Finansinio reglamento 197 straipsnio 2 dalies c punktą;

c)	trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos narė;

d)	asocijuotoji valstybė – trečioji valstybė, kuri yra susitarimo su Sąjunga, leidžiančio jai dalyvauti Programoje pagal [10] straipsnį, šalis;

da)	tarptautinė Europos intereso organizacija – tarptautinė organizacija, kurios narių dauguma yra valstybės narės arba kurios būstinė yra valstybėje narėje;

Europos skaitmeninių inovacijų centras – juridinis subjektas, pagal 16 straipsnį atrinktas vykdyti Programos užduotis, visų pirma teikti tiesioginę prieigą arba užtikrinti prieigą prie techninių žinių ir eksperimentavimo priemonių , kaip antai įrangos ir programinių priemonių , kad galėtų vykti skaitmeninė pramonės transformacija , taip pat gerinti galimybes gauti finansavimą. Europos skaitmeninių inovacijų centras atviras visų rūšių ir dydžių įmonėms, ypač MVĮ, vidutinės kapitalizacijos įmonėms, veiklą plečiančioms įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms visoje Sąjungoje;

aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai – įgūdžiai ir profesinės kompetencijos, reikalaujantys žinių ir patirties, būtini norint suprasti , projektuoti, plėtoti, valdyti, testuoti , diegti , naudoti ir techniškai prižiūrėti šiuo reglamentu remiamas 3 straipsnio 2 dalies a, b, c ir e punktuose nurodytas technologijas, produktus ir paslaugas;

fa)	Europos partnerystė – [įrašyti nuorodą į programos „Europos horizontas“ pagrindų reglamentą] apibrėžta iniciatyva;

fb)	mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) – labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB priedo 2 straipsnyje;

g)	kibernetinis saugumas – bet kurios rūšies veikla, būtina tinklų ir informacinių sistemų, jų naudotojų ir susijusių asmenų apsaugai nuo kibernetinių grėsmių;

h)	skaitmeninių paslaugų infrastruktūra – infrastruktūra, suteikianti galimybę elektroniniu būdu, paprastai internetu, teikti tinklais susietas paslaugas;

i)	pažangumo ženklas – pripažintas ženklas, kaip apibrėžta [įrašyti nuorodą į programos „Europos horizontas“ pagrindų reglamentą];

3 straipsnis

Programos tikslai

1. Bendrasis Programos tikslas: remti ir paspartinti Europos ekonomikos , pramonės ir visuomenės skaitmeninę transformaciją , siekiant užtikrinti, kad ji duotų naudos Europos piliečiams , viešojo administravimo institucijoms ir įmonėms visoje Sąjungoje, taip pat didinti Europos konkurencingumą pasaulio skaitmeninėje ekonomikoje, sykiu padedant įveikti skaitmeninį atotrūkį visoje Sąjungoje ir stiprinant Sąjungos strateginį savarankiškumą. Tam reikalinga holistinė, įvairius sektorius apimanti bei tarpvalstybinė parama ir didesnis Sąjungos įnašas. Programa , kurios įgyvendinimas bus atitinkamai glaudžiai koordinuojamas su kitomis Sąjungos finansavimo programomis, bus:

a)	stiprinami ir skatinami Europos pajėgumai pagrindinėse skaitmeninių technologijų srityse, pasiekiami dėl didelio masto diegimo,

b)	užtikrinama, kad šios technologijos plistų ir būtų įsisavinamos privačiajame sektoriuje ir viešojo intereso srityse , skatinant jų skaitmeninę transformaciją ir prieigą prie skaitmeninių technologijų .

2. Penki konkretūs tarpusavyje susiję Programos tikslai:

a)	1 konkretus tikslas. Našioji kompiuterija

b)	2 konkretus tikslas. Dirbtinis intelektas

c)	3 konkretus tikslas. Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas

d)	4 konkretus tikslas. Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai

e)	5 konkretus tikslas. Diegimas, geriausias skaitmeninio pajėgumo išnaudojimas ir sąveikumas.

4 straipsnis

Našioji kompiuterija

1. Sąjungos finansinė intervencija pagal 1 konkretų tikslą Finansine intervencija siekiama šių veiklos tikslų:

diegti, Sąjungos lygmeniu koordinuoti ir eksploatuoti integruotą į paklausą orientuotą ir taikymu grindžiamą pasaulinio lygio eksalygmens ▌superkompiuterių ir duomenų infrastruktūrą Sąjungoje, kuri turi būti lengvai prieinama viešiesiems ir privatiesiems naudotojams , ypač MVĮ, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje jie yra, taip pat mokslinių tyrimų reikmėms , laikantis [Reglamento dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo] ;

diegti iš mokslinių tyrimų ir inovacijų gaunamas parengtas naudoti ir (arba) veikiančias technologijas ir taip sukurti integruotą Sąjungos našiosios kompiuterijos ekosistemą, kuri apimtų įvairius mokslinės ir pramoninės vertės grandinės segmentų , įskaitant aparatinę įrangą, programinę įrangą, taikomąsias programas, paslaugas, tarpusavio jungtis ir skaitmeninius įgūdžius, aspektus, užtikrinant aukštą saugumo ir duomenų apsaugos lygį ;

c)	įdiegti ir eksploatuoti eksalygmenį pranokstančią infrastruktūrą ▌, įskaitant integravimą su kvantinės kompiuterijos technologijomis, ir ▌kompiuterijos mokslo tyrimų infrastruktūrą; skatinti Sąjungoje kurti tokiam diegimui būtiną aparatinę ir programinę įrangą .

2. Veiksmus pagal 1 konkretų tikslą visų pirma įgyvendina bendroji įmonė, įsteigta 2018 m. rugsėjo 28 d. Tarybos reglamentu (ES) 2018/1488 dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo (33).

5 straipsnis

Dirbtinis intelektas

1. Sąjungos finansine intervencija pagal 2 konkretų tikslą „Dirbtinis intelektas“ siekiama šių veiklos tikslų:

sukurti ir padidinti pagrindinius dirbtinio intelekto pajėgumus ir žinias Sąjungoje, įskaitant kokybiškus duomenų išteklius ir atitinkamus keitimosi mechanizmus bei algoritmų bibliotekas , kartu užtikrinant į žmogų orientuotą ir įtraukų požiūrį, kuriuo gerbiamos Europos vertybės.

suteikiant galimybes naudotis dirbtinio intelekto sprendimais ir duomenimis, laikomasi pritaikytosios privatumo apsaugos ir pritaikytojo saugumo principų, visapusiškai laikantis duomenų apsaugos teisės aktų;

b)	prieigą prie tų pajėgumų suteikti visoms įmonėms , visų pirma MVĮ ir startuoliams, pilietinei visuomenei, ne pelno organizacijoms, mokslinių tyrimų institucijoms, universitetams, ir viešojo administravimo institucijoms , kad jų nauda Europos visuomenei ir ekonomikai būtų kuo didesnė ;

c)	sustiprinti ir sujungti į tinklą valstybėse narėse ▌esančias dirbtinio intelekto bandymų ir eksperimentavimo priemones,

ca)

siekiant plėtoti ir stiprinti komercinių prietaikų ir gamybos sistemas, palengvinti technologijų integravimą į vertės grandines, kurti novatoriškus verslo modelius ir trumpinti perėjimo nuo inovacijų prie industrializacijos trukmę, taip pat skatinti pradėti naudoti DI sprendimus viešojo intereso srityse ir visuomenėje.

1b. Komisija, laikydamasi atitinkamų Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ir atsižvelgdama į Dirbtinio intelekto ekspertų aukšto lygio grupės rekomendacijas, 2 konkretaus tikslo darbo programose nurodo su etikos klausimais susijusias sąlygas. Į kvietimus teikti paraiškas arba susitarimus dėl dotacijų įtraukiamos atitinkamos darbo programose nustatytos sąlygos.

Jei reikia, Komisija atlieka etikos patikrinimus. Veiksmų, kurie neatitinka su etikos klausimais susijusių sąlygų, finansavimas gali būti bet kuriuo metu sustabdytas, nutrauktas arba sumažintas pagal Finansinį reglamentą.

1c. Veiksmai pagal šį konkretų tikslą pirmiausia įgyvendinami taikant tiesioginį valdymą.

Šiame straipsnyje numatyti etiniai ir teisiniai reikalavimai taikomi visiems 2 konkretaus tikslo veiksmams, neatsižvelgiant į įgyvendinimo būdą.

6 straipsnis

Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas

1. Sąjungos finansine intervencija pagal 3 konkretų tikslą „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“ siekiama šių veiklos tikslų:

kartu su valstybėmis narėmis remti pažangios kibernetinio saugumo įrangos, priemonių ir duomenų infrastruktūrų viešuosius pirkimus, kad Europos lygmeniu būtų užtikrintas bendras aukšto lygio kibernetinis saugumas, visapusiškai laikantis duomenų apsaugos teisės aktų ir pagrindinių teisių, sykiu užtikrinant ES strateginį savarankiškumą ;

b)	remti ▌su kibernetiniu saugumu susijusių Europos žinių, pajėgumo ir įgūdžių ugdymą ir kuo geresnį panaudojimą , taip pat dalytis gerosios praktikos pavyzdžiais ir juos visuotinai taikyti;

c)	užtikrinti, kad visose ekonomikos srityse būtų plačiai diegiami naujausi kibernetinio saugumo sprendimai, ypač daug dėmesio skiriant viešosioms paslaugoms ir svarbiausiems ekonominės veiklos vykdytojams, tokiems kaip MVĮ;

stiprinti valstybių narių ir privačiojo sektoriaus pajėgumą, kuris padėtų jiems laikytis 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti , be kita ko, taikant priemones, kuriomis siekiama plėtoti kibernetinio saugumo kultūrą organizacijose;

da)

didinti atsparumą kibernetinėms atakoms, didinti naudotojų, ypač viešųjų paslaugų subjektų, MVĮ ir startuolių, informuotumą apie riziką ir žinias apie pagrindinius saugumo procesus, siekiant užtikrinti, kad įmonės taikytų bazinio lygmens saugumo priemones, pavyzdžiui, ištisinį duomenų ir pranešimų šifravimą ir programinės įrangos naujinimą, ir skatinti naudoti pritaikytojo ir standartizuotojo saugumo ir bazinio saugumo procesų žinias ir kibernetinę higieną;

1a. Veiksmai pagal 3 konkretų tikslą „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“ pirmiausia įgyvendinami pasinaudojant Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centru ir Kibernetinio saugumo kompetencijų tinklu pagal [Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas … (34)].

7 straipsnis

Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai

1. Sąjungos finansine intervencija pagal 4 konkretų tikslą „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“ remiamas aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių vystymas pagal Programą remiamose srityse, taip prisidedant prie Sąjungos talentų potencialo didinimo, mažinant skaitmeninį atotrūkį, proporcingai lyčių požiūriu didinant profesionalumą, ypač susijusį su našiąja kompiuterija ir debesijos kompiuterija , didžiųjų duomenų analize, kibernetiniu saugumu, paskirstytojo registro technologijomis, robotika, dirbtiniu intelektu. Siekiant spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą ir skatinti skaitmeninių technologijų ir taikomųjų programų specializaciją, finansine intervencija siekiama šių veiklos tikslų:

a)	remti studentų ▌ir darbo jėgos aukštos kokybės ilgalaikių mokymų ir kursų , įskaitant mišrųjį mokymąsi, rengimą ir teikimą; remti studentų, IT profesionalų ir visų darbuotojų ilgalaikių mokymų ir kursų rengimą ir teikimą;

b)	remti aukštos kokybės trumpalaikių mokymų ir kursų rengimą ir teikimą darbo jėgai, visų pirma MVĮ ir viešajame sektoriuje ;

c)	remti aukštos kokybės studentų ▌ir darbo jėgos mokymąsi darbo vietoje ir mokomąsias praktikas, įskaitant stažuotes , visų pirma MVĮ ir viešajame sektoriuje .

2. Veiksmai pagal šį konkretų tikslą „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“ įgyvendinami taikant tiesioginį valdymą.

8 straipsnis

Diegimas, geriausias skaitmeninio pajėgumo išnaudojimas ir sąveikumas

1. Sąjungos finansine intervencija pagal 5 konkretų tikslą „Diegimas, geriausias skaitmeninio pajėgumo išnaudojimas ir sąveikumas“ siekiama šių veiklos tikslų , sykiu mažinant skaitmeninį atotrūkį :

remti viešąjį sektorių ir viešojo intereso sritis, kaip antai sveikatos ir priežiūros, švietimo, teismų, muitinės, transporto, judumo, energetikos, aplinkos, kultūros ir kūrybos sektorius, įskaitant atitinkamas Sąjungoje įsteigtas įmones, kad jie veiksmingai diegtų naujausias skaitmenines technologijas, tokias kaip našioji kompiuterija, dirbtinis intelektas ir kibernetinio saugumo technologijos , ir turėtų prieigą prie jų;

b)	papildant nacionalinio ir regioninio lygmens veiksmus diegti, eksploatuoti ir techniškai prižiūrėti transeuropinę sąveikią pažangiausią skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą (įskaitant susijusias paslaugas) visoje Sąjungoje ;

ba)	remti transeuropinės skaitmeninių paslaugų infrastruktūros ir sutartų Europos skaitmeninių standartų integravimą ir naudojimą viešajame sektoriuje ir viešojo intereso srityse, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ekonomiškai efektyviam įgyvendinimui ir sąveikumui;

c)	sudaryti sąlygas Europos viešojo administravimo institucijoms, įmonėms ir piliečiams kurti, naujinti ir naudoti sprendimus ir sistemas, įskaitant atvirąją programinę įrangą ir pakartotinį sąveikumo sprendimų ir sistemų panaudojimą;

d)	viešajam sektoriui ir Sąjungos pramonei, visų pirma MVĮ, suteikti lengvą prieigą prie skaitmeninių technologijų testavimo ir bandomojo naudojimo, taip pat didinti naudojimo mastą, įskaitant tarpvalstybinį jų naudojimą;

remti pažangių skaitmeninių ir susijusių technologijų, įskaitant, visų pirma, našiąją kompiuteriją, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą , kitas pažangiąsias ir ▌ateities ▌ technologijas, tokias kaip paskirstytieji registrai (pvz., blokų grandinė), įsisavinimą viešajame sektoriuje ir Sąjungos pramonėje, ypač MVĮ;

remti sąveikių skaitmeninių sprendimų , įskaitant skaitmeninės valdžios sprendimus, kūrimą, testavimą, įgyvendinimą ir diegimą bei techninę priežiūrą ES lygmens viešosiose paslaugose, teikiamose naudojant duomenimis grindžiamų pakartotinai naudojamų sprendimų platformą, taip skatinant inovacijas ir kuriant bendras sistemas, kad būtų galima išnaudoti visą viešojo administravimo institucijų teikiamų paslaugų Europos piliečiams ir įmonėms potencialą;

g)	užtikrinti nuolatinį Sąjungos lygmens pajėgumą būti skaitmeninės plėtros priešakyje ir, be to, stebėti ir analizuoti sparčiai kintančias skaitmenines tendencijas ir prie jų prisitaikyti, taip pat dalytis gerąja praktika ir visuotinai ją taikyti;

remti bendradarbiavimą Europos patikimų infrastruktūrų, naudojančių , be kita ko, paskirstytųjų registrų paslaugas ir taikomąsias programas, ekosistemai sukurti, įskaitant paramą sąveikumui ir standartizavimui bei tarpvalstybinių ES taikomųjų programų diegimo skatinimą, grindžiamą pritaikytuoju saugumu ir pritaikytąja privatumo apsauga, laikantis vartotojų ir duomenų apsaugos teisės aktų ;

i)	kurti ir stiprinti Europos skaitmeninių inovacijų centrus ir jų tinklą.

2. Veiksmai pagal šį konkretų tikslą pirmiausia įgyvendinami taikant tiesioginį valdymą.

9 straipsnis

Biudžetas

1. Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 8 192 391 000 EUR 2018 m. kainomis ( 9 194 000 000 EUR dabartinėmis kainomis).

2. Nurodyta suma preliminariai paskirstoma taip:

a)	iki 2 404 289 438 EUR 2018 m. kainomis ( 2 698 240 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama 1 konkrečiam tikslui „Našioji kompiuterija“;

b)	iki 2 226 192 703 EUR 2018 m. kainomis ( 2 498 369 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama 2 konkrečiam tikslui „Dirbtinis intelektas“;

c)	iki 1 780 954 875 EUR 2018 m. kainomis ( 1 998 696 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama 3 konkrečiam tikslui „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“;

d)	iki 623 333 672 EUR 2018 m. kainomis ( 699 543 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama 4 konkrečiam tikslui „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“;

e)	iki 1 157 620 312 EUR 2018 m. kainomis ( 1 299 152 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama 5 konkrečiam tikslui „Diegimas, geriausias skaitmeninio pajėgumo išnaudojimas ir sąveikumas“.

3. 1 dalyje nurodyta suma taip pat gali būti panaudota teikiant Programai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

4. Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, trunkančių daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

5. Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Programai , be kita ko, kad būtų papildytos veiksmui skirtos dotacijos, kai įmanoma – iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, nepažeidžiant bendro finansavimo principo, nustatyto Finansinio reglamento 190 straipsnyje ir valstybės pagalbos taisyklėse . Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą. Tie ištekliai naudojami tik atitinkamos valstybės narės naudai.

6. Nedarant poveikio Finansiniam reglamentui, veiksmų, susijusių su projektais, įtrauktais į pirmąją darbo programą, išlaidos gali būti tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d.

10 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

▌

1.	Programoje gali dalyvauti Europos laisvosios prekybos organizacijos narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, Europos ekonominės erdvės susitarime nustatytomis sąlygomis;

Trečiosios valstybės, kurios nėra nurodytos 1 dalyje, gali visapusiškai ar iš dalies dalyvauti programoje, kiekvienu atveju atskirai įvertinus konkrečius tikslus, specialiuose susitarimuose dėl tų trečiųjų valstybių dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytomis ▌sąlygomis , jeigu sudarant tuos specialius susitarimus visapusiškai tenkinami šie kriterijai :

—	trečiosios valstybės dalyvavimas atitinka Sąjungos interesus;

—	trečiosios valstybės dalyvavimas padeda siekti 3 straipsnyje nustatytų tikslų;

—	trečiosios valstybės dalyvavimas nekelia jokių saugumo problemų ir visapusiškai paisoma atitinkamų 12 straipsnyje nustatytų saugumo reikalavimų;

—	susitarimas užtikrina teisingą trečiosios valstybės, dalyvaujančios Sąjungos programose, įmokų ir gaunamos naudos proporciją;

—	susitarime nustatomos dalyvavimo programose sąlygos, įskaitant finansinių įnašų į atskiras programas ir jų administracinių išlaidų apskaičiavimą. Pagal [naujojo Finansinio reglamento] [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;

—	susitarimas nesuteikia trečiajai valstybei sprendimų dėl programos priėmimo įgaliojimų;

—	susitarimu garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti Sąjungos finansinius interesus.

2a.	Rengdamos darbo programas, Europos Komisija ar kitos atitinkamos įgyvendinimo įstaigos kiekvienu atveju atskirai įvertina, ar 2 dalyje nurodytame susitarime nustatytos sąlygos tenkinamos, siekiant vykdyti į darbo programas įtraukiamus veiksmus.

▌

11 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

1. Sąjunga gali bendradarbiauti su 10 straipsnyje nurodytomis trečiosiomis valstybėmis, su kitomis trečiosiomis valstybėmis ir su tose valstybėse įsteigtomis tarptautinėmis organizacijomis bei įstaigomis, visų pirma pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių ir Rytų partnerystės programas, taip pat su kaimyninėmis valstybėmis, visų pirma Vakarų Balkanų ir Juodosios jūros regionų valstybėmis. Nedarant poveikio 18 straipsniui, susijusios išlaidos pagal Programą nedengiamos.

2. Bendradarbiavimui su 1 dalyje nurodytomis trečiosiomis valstybėmis ir organizacijomis pagal 1 konkretų tikslą „Našioji kompiuterija“, 2 konkretų tikslą „Dirbtinis intelektas“ ir 3 konkretų tikslą „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“ taikomas 12 straipsnis.

12 straipsnis

Saugumas

1. Pagal Programą vykdomi veiksmai atitinka taikomas saugumo taisykles, apsaugos nuo įslaptintos informacijos atskleidimo be leidimo, įskaitant visų susijusių nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų laikymąsi. Jei veiksmai, kuriuose naudojama ir (arba) sukuriama įslaptinta informacija, vykdomi už Sąjungos ribų, būtina ne tik laikytis pirmiau nurodytų reikalavimų, tačiau ir sudaryti Sąjungos ir trečiosios valstybės, kurioje vykdoma veikla, saugumo susitarimą.

2. Jei taikytina, į pasiūlymus įtraukiamas saugumo įsivertinimas, kuriame nurodytos visos saugumo problemos ir išsamiai nurodoma, kaip jos bus sprendžiamos, kad būtų laikomasi susijusių nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų.

3. Jei taikytina, Komisija arba finansuojančioji įstaiga atlieka pasiūlymų, keliančių saugumo problemų, saugumo patikrą.

4. Jei taikytina, veiksmai atitinka Komisijos sprendimą (ES, Euratomas) 2015/444 (35) ir jo įgyvendinimo taisykles.

5. Darbo programoje taip pat galima numatyti, kad asocijuotosiose valstybėse įsisteigę juridiniai subjektai ir ES įsisteigę, tačiau iš trečiųjų valstybių kontroliuojami juridiniai subjektai visuose arba kai kuriuose veiksmuose pagal 3 konkretų tikslą dalyvauti negalėtų dėl tinkamai pagrįstų saugumo priežasčių. Tokiais atvejais kvietimai teikti pasiūlymus ir kvietimai dalyvauti konkurse ribojami ir galioja tik valstybėse narėse įsisteigusiems arba laikomiems jose įsisteigusiais subjektams, kuriuos kontroliuoja valstybės narės ir (arba) valstybių narių piliečiai.

Jeigu esama pakankamai svarių saugumo priežasčių, darbo programoje taip pat gali būti numatyta, kad asocijuotosiose valstybėse įsisteigę juridiniai subjektai ir ES įsisteigę, tačiau iš trečiųjų valstybių kontroliuojami juridiniai subjektai gali dalyvauti visuose arba kai kuriuose veiksmuose pagal 1 ir 2 konkrečius tikslus tik tuo atveju, jei jie tenkina sąlygas, susijusias su reikalavimais, kuriuos turi įvykdyti tie juridiniai subjektai, kad užtikrintų Sąjungos ir jos valstybių narių esminių saugumo interesų ir įslaptintų dokumentų informacijos apsaugą. Tos sąlygos nustatomos darbo programose.

5a. Jei reikia, Komisija atlieka etikos patikrinimus. Veiksmų, kurie neatitinka su etikos klausimais susijusių sąlygų, finansavimas gali būti bet kuriuo metu sustabdytas, nutrauktas arba sumažintas pagal Finansinį reglamentą.

13 straipsnis

Sąveika su kitomis Sąjungos programomis

1. Programa sukurta taip, kad būtų įgyvendinama užtikrinant sąveiką su kitomis Sąjungos finansuojamomis programomis, kaip išsamiau aprašyta III priede, visų pirma numatant papildomo finansavimo pagal ES programas priemones, jei tai galima pagal valdymo tvarką; finansuojama gali būti paeiliui, pakaitomis arba derinant lėšas, įskaitant bendram veiksmų finansavimui skirtas lėšas. Komisija užtikrina, kad naudojantis programos papildomumu su kitomis Europos finansavimo programomis nebūtų kliudoma siekti 1–5 konkrečių tikslų.

2. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina Programos bendrą nuoseklumą ir papildomumą su susijusiomis politikos sritimis ir Sąjungos programomis. Šiuo tikslu Komisija sudaro palankias sąlygas tinkamiems susijusių valdžios institucijų koordinavimo mechanizmams nustatyti ir nustato tinkamas stebėsenos priemones , kad būtų galima sistemingai užtikrinti Programos ir visų kitų susijusių ES finansavimo priemonių sąveiką. Nustatytomis priemonėmis vengiama dubliavimo ir stengiamasi, kad išlaidų poveikis būtų kuo didesnis.

14 straipsnis

Finansavimas ir jo formos

1. Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte ▌nurodytomis įstaigomis taikant netiesioginio valdymo principą, vadovaujantis 4–8 straipsniais . Finansuojančiosios įstaigos gali nukrypti nuo šiame reglamente išdėstytų dalyvavimo ir platinimo taisyklių tik jei tai numatyta pagrindiniame finansuojančiosios įstaigos steigimo akte ir (arba) biudžeto vykdymo užduočių patikėjimo jai akte, arba, kai tai yra Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkto ii, iii arba v papunktyje nurodytos finansuojančiosios įstaigos, jei tai numatyta susitarime dėl įnašo ir to reikia dėl jų specifinių veikimo poreikių arba dėl veiksmo pobūdžio.

2. Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, įskaitant, visų pirma, viešuosius pirkimus kaip pagrindinę formą, taip pat dotacijas ir apdovanojimus.

Kai norint pasiekti veiksmo tikslą reikalingi novatoriškų prekių ir paslaugų viešieji pirkimai, dotacijos gali būti skiriamos tik tiems paramos gavėjams, kurie yra perkančiosios organizacijos arba perkantieji subjektai, kaip apibrėžta direktyvose 2014/24/ES (36) , 2014/25/ES (37) ir 2009/81/EB (38).

Kai novatoriškų skaitmeninių prekių ar paslaugų, kurios dar nėra prieinamos dideliu mastu komercinėmis sąlygomis, tiekimas yra būtinas veiksmo tikslams pasiekti, pagal pirkimo procedūrą gali būti leidžiama skirti kelias sutartis per tą pačią procedūrą.

Dėl tinkamai pagrįstų visuomenės saugumo priežasčių susitariančioji institucija gali nustatyti sąlygą, kad sutarties vykdymo vieta yra Sąjungos teritorijoje.

Finansavimas pagal Programą taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.

3. Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos Reglamento XXX [po Reglamento dėl garantijų fondo priimto teisės akto] [X straipsnio] nuostatos. Taikomos reglamento XXX [po Reglamento dėl garantijų fondo priimto teisės akto ▌X straipsnio] nuostatos.

15 straipsnis

Europos partnerystės programos

Programa gali būti įgyvendinama per Europos partnerystės programas , sukurtas laikantis „Europos horizonto“ reglamento, Europos Komisijai ir valstybėms narėms bendrai vykdant strateginio planavimo procesą . Tai visų pirma gali apimti įnašus į esamas arba naujas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės programas pagal SESV 187 straipsnį steigiamų bendrųjų įmonių pavidalu. Šiems įnašams taikomos su Europos partnerystės programomis susijusios [pridėti nuorodą į „Europos horizonto“ reglamentą] nuostatos.

16 straipsnis

Skaitmeninių inovacijų centrai

1. Pirmaisiais Programos įgyvendinimo metais įsteigiamas pradinis Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklas, kurį sudaro bent po vieną valstybės narės centrą, nedarant poveikio 2 ir 3 dalims .

2. 1 dalyje nurodyto tinklo įsteigimo tikslu kiekviena valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinių procedūrų, administracinės ir nacionalinės struktūros ir taikydama atviro konkurso procesą, paskiria subjektus kandidatus, remdamasi šiais kriterijais:

a)	turi tinkamas su Europos skaitmeninių inovacijų centrų funkcijomis susijusias kompetencijas , nurodytas 16 straipsnio 5 dalyje, ir kompetencijas vienoje ar keliose srityse, nustatytose 3 straipsnio 2 dalyje ;

b)	turi tinkamą valdymo pajėgumą, darbuotojus ir infrastruktūrą , kurie yra būtini 16 straipsnio 5 dalyje nustatytoms funkcijos atlikti ;

c)	turi veiklos ir teisines priemones, kad galėtų taikyti Sąjungos lygmeniu nustatytas administracinio, sutarčių ir finansų valdymo taisykles;

d)	pasižymi tinkamu finansiniu gyvybingumu, kuris atitinka Sąjungos lėšų, kurias jis turės valdyti, dydį ir kuris, jei reikia, įrodomas pateikiant garantijas, kurias, pageidautina, suteikė valdžios institucija. ▌

3. Sprendimą dėl pradinį tinklą sudarančių subjektų atrinkimo priima Komisija , laikydamasi 27a straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros ir, prieš atrinkdama Europos skaitmeninių inovacijų centrą kiekvienos valstybės narės teritorijoje, kuo labiau atsižvelgdama į tos valstybės narės nuomonę . Šiuos subjektus Komisija atrenka iš valstybių narių paskirtų subjektų kandidatų, remdamasi 2 dalyje nurodytais kriterijais ir šiais papildomais kriterijais:

a)	pradiniam tinklui finansuoti galimas skirti biudžetas;

poreikis užtikrinti, kad pradiniu tinklu būtų patenkinti pramonės ir viešojo intereso sričių poreikiai ir kad jis būtų visa apimantis ir subalansuotai išdėstytas geografiškai , siekiant didinti sanglaudos šalių ir kitų valstybių narių konvergenciją, pvz., naikinant skaitmeninį atotrūkį dėl geografinės padėties.

4. Taikydama atviro konkurso procesą ir kuo labiau atsižvelgdama į kiekvienos valstybės narės nuomonę, prieš atrinkdama Europos skaitmeninių inovacijų centrą jos teritorijoje, taip pat užtikrindama , kad geografiškai jie būtų išsidėstę plačiai visoje Europoje, Komisija, jei reikia, atrenka papildomus Europos skaitmeninių inovacijų centrus, laikydamasi 27a straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros . Tinklą sudarančių subjektų skaičius turi tenkinti centrų paslaugų paklausą atitinkamose valstybėse narėse . Siekiant šalinti konkrečius suvaržymus, su kuriais susiduria atokiausi ES regionai, jų poreikiams patenkinti gali būti skiriami specialūs subjektai.

4a. Europos skaitmeninių inovacijų centrai turi plataus masto bendrą savarankiškumą priimti sprendimus dėl savo organizacinės struktūros, sudėties ir darbo metodų.

5 . Europos skaitmeninių inovacijų centrai įsitraukia į Programos įgyvendinimą , atlikdami toliau nurodytas funkcijas Sąjungos pramonės, visų pirma MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių, taip pat viešojo sektoriaus naudai :

a)	didina informuotumą ir tiesiogiai teikia skaitmeninės transformacijos ekspertines žinias, praktinę patirtį ir paslaugas, įskaitant bandymų ir eksperimentavimo priemones, arba užtikrina prieigą prie jų ;

aa)	remia įmones, visų pirma MVĮ ir startuolius, ir organizacijas, kad jos taptų konkurencingesnės ir patobulintų savo verslo modelius, naudodamosi naujomis technologijomis, kurioms taikoma Programa;

sudaro palankesnes sąlygas perduoti ekspertines žinias ir praktinę patirtį tarp regionų, visų pirma sujungdami į tinklą viename regione įsisteigusias MVĮ , startuolius ir vidutinės kapitalizacijos įmones ir kituose regionuose esančius Europos skaitmeninių inovacijų centrus, kurie yra tinkamiausi teikti atitinkamas paslaugas; skatinti įgūdžių, jungtinių iniciatyvų ir gerosios praktikos pavyzdžių mainus;

teikti temines paslaugas, visų pirma paslaugas, susijusias su dirbtiniu intelektu, našiąja kompiuterija ir kibernetiniu saugumu bei pasitikėjimu, arba užtikrinti prieigą prie jų administracijoms, viešojo sektoriaus organizacijoms, MVĮ ar vidutinės kapitalizacijos įmonėms. Europos skaitmeninių inovacijų centrai gali specializuotis konkrečių teminių paslaugų srityje ir neprivalo teikti visų šioje dalyje nurodytų teminių paslaugų ar teikti tas paslaugas visų kategorijų subjektams ;

d)	pagal 4 konkretų tikslą „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“ teikia finansinę paramą trečiosioms šalims.

6. Jei Europos skaitmeninių inovacijų centrui skiriamas finansavimas pagal šią programą, finansavimas teikiamas dotacijų forma.

II SKYRIUS

TINKAMUMAS

17 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai

1. Reikalavimus gauti finansavimą atitinka tik tie veiksmai, kuriais prisidedama siekiant ▌3 ▌straipsnyje ir ▌4 ▌– ▌8 ▌straipsniuose nurodytų tikslų.

2. Veiksmams taikomi tinkamumo kriterijai nustatomi darbo programose.

18 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

▌

Reikalavimus atitinka šie juridiniai subjektai:

juridiniai subjektai, įsisteigę:

i)	valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

ii)	Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse pagal 10 ir 12 straipsnius ;

b)	juridinis subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, ar tarptautinė organizacija.

Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, įsisteigę juridiniai subjektai išimties tvarka atitinka dalyvavimo konkrečiuose veiksmuose reikalavimus, jei to reikia Programos tikslams pasiekti. Tokie subjektai padengia savo dalyvavimo išlaidas, nebent darbo programose nustatyta kitaip.

3.	Fiziniai asmenys laikomi neatitinkančiais reikalavimų, nebent teikiamos dotacijos pagal 4 konkretų tikslą „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“.

23 straipsnyje nurodytoje darbo programoje gali būti nustatyta, kad dėl saugumo sumetimų arba dėl veiksmų, tiesiogiai susijusių su ES strateginiu savarankiškumu, dalyvauti gali tik valstybėse narėse įsisteigę paramos gavėjai arba valstybėse narėse ir nurodytose asocijuotosiose arba kitose trečiosiose valstybėse įsisteigę paramos gavėjai. Bet koks asocijuotosiose valstybėse įsisteigusių juridinių subjektų dalyvavimo apribojimas turi atitikti šį reglamentą ir atitinkamame susitarime nustatytas sąlygas.

▌

III SKYRIUS

DOTACIJOS

19 straipsnis

Dotacijos

Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį ir gali padengti iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, nedarant poveikio bendro finansavimo principui, nustatytam Finansinio reglamento 190 straipsnyje, ir laikantis kiekvieno tikslo specifikacijų .

20 straipsnis

Finansavimo skyrimo kriterijai

1. Skyrimo kriterijai nustatomi darbo programose ir kvietimuose teikti pasiūlymus, atsižvelgiant bent į šiuos elementus:

a)	veiksmo brandumo lygį rengiant projektą;

b)	siūlomo įgyvendinimo plano patikimumą;

▌

c)	poreikį įveikti finansines kliūtis, pavyzdžiui, rinkos finansavimo trūkumą.

2. Kai taikytina, atsižvelgiama į šiuos elementus:

a)	Sąjungos paramos skatinamąjį poveikį viešosioms ir privačiosioms investicijoms;

b)	tikėtiną ekonominį, socialinį poveikį, poveikį klimatui bei aplinkai ▌;

c)	atitinkamų paslaugų prieinamumą ir naudojimosi jomis patogumą;

d)	▌transeuropinį aspektą;

e)	▌subalansuotą geografinį pasiskirstymą Sąjungoje, įskaitant atskirties dėl geografinės padėties panaikinimą ir atokiausius regionus;

f)	▌ilgalaikio tvarumo plano buvimą;

g)	galimybę laisvai pakartotinai naudoti ir pritaikyti projektų rezultatus;

h)	sąveiką ir papildomumą su kitomis Sąjungos programomis.

20a straipsnis

Vertinimas

Vadovaujantis Finansinio reglamento 150 straipsniu, paraiškas dėl dotacijų vertina vertinimo komitetas, kurį gali visiškai arba iš dalies sudaryti išorės nepriklausomi ekspertai.

IV SKYRIUS

DERINIMO OPERACIJOS IR KITAS SUDERINTAS FINANSAVIMAS

21 straipsnis

Derinimo operacijos

Derinimo operacijos pagal šią programą vykdomos laikantis reglamento „InvestEU“ ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies.

22 straipsnis

Sudėtinis, papildomas ir suderintas finansavimas

1. Veiksmui, kuriam skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, įskaitant lėšas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, taip pat gali būti skirtas Programos įnašas, jei tais įnašais nedengiamos tos pačios išlaidos. Atitinkamam kiekvienos atitinkamos Sąjungos programos įnašui į veiksmo finansavimą taikomos tos programos taisyklės. Sudėtinis finansavimas neviršija visų finansuoti tinkamų veiksmo išlaidų, o parama pagal skirtingas Sąjungos programas gali būti apskaičiuojama proporcingai pagal paramos sąlygas nustatančius dokumentus.

2. Veiksmai, kuriems suteiktas pažangumo ženklas arba kurie atitinka visas toliau nurodytas lyginamąsias sąlygas:

a)	jie įvertinti kvietime teikti pasiūlymus pagal Programą;

b)	jie atitinka būtiniausius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus;

c)	jie negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų,

gali būti remiami iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ arba Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Reglamento (ES) XX [Bendrų nuostatų reglamento] [67] straipsnio 5 dalį ir Reglamento (ES) XX [dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos] [8] straipsnį, su sąlyga, kad tokie veiksmai atitinka atitinkamos programos tikslus. Taikomos paramą teikiančio fondo taisyklės.

2a. Jei veiksmui jau buvo skirti arba gauti įnašai iš kitos Sąjungos programos arba parama iš ES fondo, tas įnašas arba parama nurodomi paraiškoje gauti įnašą pagal Programą.

V SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

23 straipsnis

Darbo programos

1 . Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas.

2. Tos darbo programos priimamos kaip visos Programos daugiametės programos. Jei pagrįsta dėl specialių įgyvendinimo poreikių, jos gali būti priimamos ir kaip metinės programos, apimančios vieną konkretų tikslą arba kelis.

3. ▌Darbo programose daugiausia dėmesio skiriama I priede nurodytai veiklai ir užtikrinama, kad pagal ją remiami veiksmai neišstumtų privačiojo finansavimo.

3a. Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedas, peržiūrima ar papildoma jame nurodyta veikla taip, kad ji atitiktų šio reglamento tikslus, kaip nurodyta ▌4–8 ▌straipsniuose.

4. Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma.

24 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1. Išmatuojami rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo ir pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrojo ir konkrečių tikslų, stebėsena, pateikti II priede.

1a. Komisija apibrėžia rodiklių, kuriais remiantis būtų tiksliai įvertinama pažanga, padaryta siekiant bendrų 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų tikslų, nustatymo metodiką.

2. Siekiant veiksmingai įvertinti pažangą siekiant Programos tikslų, Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai iš dalies keisti II priedą, kad prireikus būtų peržiūrėti ar papildyti išmatuojami rodikliai, ir papildyti šį reglamentą nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ▌stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku , kad rezultatai būtų tinkami siekiant atlikti išsamią padarytos pažangos ir patiriamų sunkumų analizę . Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

4. Kaip konteksto rodikliai kuo labiau išnaudojama oficiali ES statistika, kaip antai reguliariai vykdomi statistiniai IRT tyrimai. Su nacionalinėmis statistikos institucijomis konsultuojamasi dėl statistinių rodiklių, naudojamų Programos įgyvendinimui ir siekiant skaitmeninės transformacijos padarytai pažangai stebėti, pradinio rengimo ir vėlesnio vystymo ir jos kartu su Eurostatu dalyvauja šiame darbe.

25 straipsnis

Programos vertinimas

1. Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus. Juose pateikiamas kokybinis pažangos, padarytos siekiant programos bendrųjų tikslų, vertinimas.

2. Be reguliarios Programos stebėsenos, Komisija taip pat atlieka tarpinį Programos vertinimą , kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios. Tarpinis vertinimas sudaro pagrindą, kuriuo remiantis atitinkamai koreguojamas Programos įgyvendinimas, taip pat atsižvelgiant į aktualius technologijų pokyčius.

Tarpinis vertinimas pateikiamas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

3. Baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po ▌1 ▌straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį Programos vertinimą.

Galutiniame vertinime įvertinamas Programos ilgalaikis poveikis ir jos tvarumas.

4. Vertinimo ataskaitų teikimo sistema užtikrina, kad Sąjungos lėšų gavėjai Programai įvertinti reikalingus duomenis rinktų veiksmingai, našiai, laiku ir pasirinkdami tinkamą detalumo lygį.

4a. Komisija pateikia 3 dalyje nurodytą galutinio vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

▌

26 straipsnis

Auditai

1. Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos įnašo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal Finansinio reglamento 127 straipsnį.

2. Kontrolės sistema užtikrina tinkamą pasitikėjimo ir kontrolės pusiausvyrą, atsižvelgiant į administracines ir kitas visų lygmenų kontrolės išlaidas.

3. Išlaidų auditai atliekami nuosekliai, laikantis ekonomiškumo, našumo ir veiksmingumo principų.

4. Audito strategija, kaip kontrolės sistemos dalis, gali būti grindžiama finansiniu reprezentatyviosios išlaidų imties auditu. Ta reprezentatyvioji imtis papildoma rinkiniu, sudarytu įvertinus su išlaidomis susijusią riziką.

5. Veiksmai, kuriems skiriamas sudėtinis finansavimas pagal skirtingas Sąjungos programas, audituojami tik vieną kartą, įtraukiant visas susijusias programas ir atitinkamas joms taikomas taisykles.

27 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 23 ir 24 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 23 ir 24 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 23 ir 24 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

27a straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Skaitmeninės Europos programos koordinavimo komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

28 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Kai trečioji valstybė dalyvauja Programoje, kaip nustatyta sprendime, priimtame pagal tarptautinį susitarimą, arba kitoje teisinėje priemonėje, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF).

VI SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29 straipsnis

Informavimas, komunikacija, viešinimas, politikos rėmimas ir sklaida

2. Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Ji taip pat užtikrina, kad galimiems paraiškų teikėjams būtų teikiama integruota informacija ir prieiga prie Sąjungos finansavimo skaitmeniniame sektoriuje. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su ▌3 ▌straipsnyje nurodytais tikslais.

3. Pagal Programą remiama politikos plėtotė, informavimas, informuotumo didinimas ir veiklos sklaida, taip pat skatinamas bendradarbiavimas ir patirties mainai 4–8 straipsniuose nurodytose srityse.

30 straipsnis

Panaikinimas

▌2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/2240, kuriuo nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikumo sprendimų ir bendrų struktūrų programa (programa ISA2), kaip viešojo sektoriaus modernizavimo priemonė, nuo 2021 m. sausio 1 d. panaikinamas.

31 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 283/2014 (39) ir Sprendimą (ES) 2015/2240 (40), kurie toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2. Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal Reglamentą (ES) Nr. 283/2014 ir pagal Sprendimą (ES) 2015/2240, prie šios Programos užtikrinti.

3. Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 9 straipsnio 4 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

32 straipsnis

Įsigaliojimas

▌Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 292.

(2) OL C 86, 2019 3 7, p. 272.

(3) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija. Pabrauktas tekstas, dėl kurio nebuvo susitarta per tarpinstitucines derybas.

(4) Atnaujintina nuoroda: OL C 373, 2013 12 20, p. 1. Susitarimą galima rasti čia: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=uriserv:OJ.C_.2013.373.01.0001.01.LIT&toc=OJ:C:2013:373:TOC

(5) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012.

(6) OL L 248, 2013 9 18, p. 1. Reglamentą galima rasti čia: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32013R0883&rid=1

(7) OL L 312, 1995 12 23, p. 1. Reglamentą galima rasti čia: http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:31995R2988&rid=1

(8) OL L 292, 1996 11 15, p. 2. Reglamentą galima rasti čia: http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:31996R2185&rid=12

(9) OL L 283, 2017 10 31, p. 1. Reglamentą galima rasti čia: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32017R1939&rid=1

(10) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(11) Tarybos sprendimas …/…/ES.

(12) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros; OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(13) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1–88).

(14) https://www.eu2017.ee/news/insights/conclusions-after-tallinn-digital-summit

(15) https://www.consilium.europa.eu/media/21620/19-euco-final-conclusions-en.pdf

(16) COM(2018)0098.

(17) COM(2018)0125.

(18) Kaip nurodyta Komunikate dėl Europos pramonės skaitmeninimo (COM(2016)0180).

(19)

(20)

(21)

(22) Poveikio vertinimas, pridedamas prie dokumento „Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės steigimo“( https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/proposal-council-regulation-establishing-eurohpc-joint-undertaking-impact-assessment).

(23) Dokumentas Nr. A8-0183/2017, pateikiamas adresu: http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&language=LT&reference=P8-TA-2017-0240.

(24) https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/policies/cybersecurity

(25) Šio priemonių rinkinio Skaitmeninio švietimo veiksmų plane (COM(2018)0022) išdėstomos tam tikros priemonės, kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms formaliojo švietimo sistemoje ugdyti skaitmeninius įgūdžius ir gebėjimus.

(26) Dokumentas Nr. A8-0183/2017, pateikiamas adresu: http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&language=LT&reference=P8-TA-2017-0240.

(27) http://ec.europa.eu/newsroom/dae/document.cfm?doc_id=51628

(28) COM(2016)0725.

(29)

(30)

(31) COM(2016)0180: „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“.

(32) COM(2018)0321, p. 1.

(33) Reglamentas dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo, Dok. 10594/18. Briuselis, 2018 m. rugsėjo 18 d. (OR. en), https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10594-2018-INIT/lt/pdf.

(34) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas …, kuriuo įsteigiamas Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas.

(35) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).

(36) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (Tekstas svarbus EEB).

(37) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB.

(38) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB 2009 m. dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (Tekstas svarbus EEB).

(39) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB (OL L 86, 2014 3 21, p. 14).

(40) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/2240, kuriuo nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikumo sprendimų ir bendrų struktūrų programa (programa ISA2), kaip viešojo sektoriaus modernizavimo priemonė.

1 PRIEDAS

VEIKLA

Techninis programos apibūdinimas: pradinė veiklos aprėptis

Pradinė Programos veikla įgyvendinama pagal toliau pateiktą techninį aprašą.

1 konkretus tikslas. Našioji kompiuterija

Pagal Programą įgyvendinama Europos strategija dėl našiosios kompiuterijos, remiant išsamią ES ekosistemą, kuri suteikia reikiamą našiosios kompiuterijos ir duomenų pajėgumą, kad Europa galėtų konkuruoti pasauliniu mastu. Strategija siekiama iki 2022–2023 m. sukurti pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūrą, kuria būtų užtikrinti eksalygmens pajėgumai, o iki 2026–2027 m. – dar našesnio lygmens infrastruktūrą. Taip Sąjungoje bus užtikrinta sava nepriklausoma ir konkurencinga našiosios kompiuterijos technologijų pasiūla, pasiektas aukštas lygis našiosios kompiuterijos taikomųjų programų srityje, išplėstos galimybės naudotis našiosios kompiuterijos technologijomis ir jų naudojimas.

Pradinė veikla apima:

bendrų viešųjų pirkimų sistemą, sudarančią sąlygas taikyti bendro projektavimo požiūrį siekiant įsigyti integruotą pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos tinklą , įskaitant eksalygmens (dešimt aštuonioliktuoju laipsniu operacijų per sekundę atliekančią) superkompiuterių ir duomenų infrastruktūrą. Ji bus lengvai prieinama viešiesiems ir privatiesiems naudotojams , visų pirma MVĮ, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje jie yra, ir ▌mokslinių tyrimų reikmėms , laikantis [Reglamento dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo] ;

2.	eksalygmenį pranokstančios (dešimt dvidešimt pirmuoju laipsniu operacijų per sekundę atliekančių) superkompiuterių infrastruktūros, įskaitant integravimą su kvantinės kompiuterijos technologijomis, bendrų viešųjų pirkimų sistemą;

3.	ES lygmens koordinavimą ir pakankamus finansinius išteklius tokiai infrastruktūrai kurti, pirkti ir jos eksploatavimui remti;

4.	valstybių narių našiosios kompiuterijos ir duomenų pajėgumų tinklą ir paramą valstybėms narėms, kurios nori modernizuoti našiosios kompiuterijos skaičiavimo pajėgumus arba įgyti naujų;

5.	našiosios kompiuterijos kompetencijos centrų ( bent vienas vienai valstybei narei ir susietas su jos nacionaliniais superkompiuterijos centrais) tinklą, kuris našiosios kompiuterijos paslaugas teiktų pramonei (visų pirma MVĮ), akademinei bendruomenei ir viešojo administravimo institucijoms;

paruoštų naudoti ir (arba) veikiančių technologijų diegimą – superkompiuterija kaip paslauga, gaunama galutiniame mokslinių tyrimų ir inovacijų etape, siekiant sukurti integruotą Europos našiosios kompiuterijos ekosistemą, apimančią visus mokslinės ir pramoninės vertės grandinės segmentus (aparatinę įrangą, programinę įrangą, taikomąsias programas, paslaugas, tarpusavio jungtis ir aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius).

2 konkretus tikslas. Dirbtinis intelektas

Programa kuriami ir didinami pagrindiniai dirbtinio intelekto (DI) pajėgumai Europoje, įskaitant duomenų išteklius ir algoritmų saugyklas, ir suteikiant prieigą prie jų visoms įmonėms bei viešojo administravimo institucijoms, taip pat stiprinamos bei jungiamos į tinklą esamos ir naujai sukurtos DI bandymų ir eksperimentavimo priemonės valstybėse narėse.

Pradinė veikla apima:

Europos bendrų duomenų erdvių, kuriose būtų sukaupta vieša informacija iš visos Europos , be kita ko, pakartotinai panaudojus viešojo sektoriaus informaciją, ir kurios taptų DI sprendimų įvesties duomenų šaltiniu, sukūrimą. Šios erdvės ▌būtų atviros viešajam ir privačiajam sektoriams. Kad būtų daugiau naudojami, erdvėje esantys duomenys turėtų būti sąveikūs, visų pirma taikant duomenų formatus, kurie būtų atviri, skaitomi kompiuterio, standartizuoti ir dokumentuoti, – sąveika turėtų būti tiek tarp viešojo ir privačiojo sektorių, tiek sektorių viduje, tiek tarp sektorių (semantinis sąveikumas);

2.	sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis visiems lengvai prieinamų bendrų Europos algoritmų bibliotekų arba sąsajų su algoritmų bibliotekomis sukūrimą. Įmonės ir viešojo sektoriaus organizacijos galėtų nustatyti, koks sprendimas geriausiai atitinka jų poreikius, ir jį įsigyti;

bendrą investavimą su valstybėmis narėmis į pasaulinio lygio veiklos vietas, skirtas realiomis sąlygomis eksperimentuoti ir testuoti, daugiausia dėmesio skiriant tokių svarbių sektorių kaip sveikatos, žemės ir aplinkos stebėsenos, transporto ir judumo, saugumo, gamybos ar finansų, taip pat kitų viešojo intereso sričių, taikomosioms DI programoms. Šios vietos turėtų būti atviros visiems visos Europos dalyviams ir sujungtos su skaitmeninių inovacijų centrų tinklu. Jose turėtų būti įrengti dideli skaičiavimo ir duomenų apdorojimo įrenginiai bei įdiegtos naujausios DI technologijos, įskaitant ▌naujų sričių, inter alia, neuromorfinės kompiuterijos, giliojo mokymosi ir robotikos technologijas , arba jos turėtų būti sujungtos su tokiais įrenginiais ar technologijomis .

3 konkretus tikslas. Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas

Programa skatinamas pagrindinių pajėgumų apsaugoti ES skaitmeninę ekonomiką, visuomenę ir demokratiją stiprinimas, kūrimas ir įgijimas , stiprinant ES kibernetinio saugumo sektoriaus potencialą ir konkurencingumą, taip pat didinant tiek privačiojo, tiek viešojo sektorių pajėgumą apsaugoti Europos piliečius ir įmones nuo kibernetinių grėsmių, įskaitant Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvos įgyvendinimo rėmimą. Pradinė veikla pagal šį tikslą apima:

Pradinė veikla pagal šį tikslą apima:

bendrą investavimą su valstybėmis narėmis į pažangią kibernetinio saugumo įrangą, infrastruktūrą ir praktinę patirtį, kurios yra būtinos siekiant apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir bendrąją skaitmeninę rinką apskritai. Tai galėtų apimti investicijas į kvantinę įrangą ir kibernetinio saugumo duomenų išteklius, informuotumą apie padėtį kibernetinėje erdvėje bei kitas priemones, kurios turi tapti prieinamos viešajam ir privačiajam sektoriams visoje Europoje;

esamo technologinio pajėgumo išplėtimą ir kompetencijos centrų valstybėse narėse sujungimą į tinklą, taip pat užtikrinimą, kad šis pajėgumas atitiktų viešojo sektoriaus ir pramonės poreikius, įskaitant poreikius, susijusius su produktais ir paslaugomis, kuriais stiprinamas kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas bendrojoje skaitmeninėje rinkoje;

3.	užtikrinimą, kad visose valstybėse narėse būtų plačiai diegiami veiksmingi pažangiausi kibernetinio saugumo ir pasitikėjimo sprendimai. Tai apima produktų saugumo ir saugos stiprinimą nuo jų projektavimo iki jų komercializacijos ;

4.	paramą kibernetinio saugumo įgūdžių trūkumui šalinti, pvz., derinant kibernetinio saugumo įgūdžių programas, pritaikant jas prie konkrečių sektorių poreikių ir palengvinant prieigą prie tikslinio specializuoto mokymo kursų.

4 konkretus tikslas. Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai

Programa remiama lengva esamos ir būsimos darbo jėgos prieiga prie aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ir mokymosi galimybės šioje srityje , ypač našiosios kompiuterijos, DI, paskirstytųjų registrų (pvz., blokų grandinės technologijos) ir kibernetinio saugumo srityse, be kita ko, suteikiant studentams, naujiems absolventams arba visų amžiaus grupių piliečiams, kuriems reikia tobulinti įgūdžius, ir dabartiniams darbuotojams, kad ir kur jie būtų, priemones įgyti tokių įgūdžių ir juos tobulinti.

Pradinė veikla apima:

1.	prieigą prie mokymosi darbo vietoje stažuojantis kompetencijos centruose ir įmonėse bei kitose pažangias skaitmenines technologijas diegiančiose organizacijose ;

prieigą prie pažangių skaitmeninių technologijų srities kursų, kuriuos siūlys aukštojo mokslo įstaigos, mokslinių tyrimų institutai ir pramonės profesinio sertifikavimo įstaigos, bendradarbiaujant su Programoje dalyvaujančiomis įstaigomis (temos, tikimasi, apims DI, kibernetinį saugumą, paskirstytuosius registrus (pvz., blokų grandinę), našiąją kompiuteriją ir kvantines technologijas);

3.	dalyvavimą trumpalaikiuose specializuotuose iš anksto sertifikuotuose profesinio mokymo kursuose, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo srities.

Taikant intervencines priemones daugiausia dėmesio bus skiriama aukšto lygio skaitmeniniams įgūdžiams, susijusiems su specialiomis technologijomis.

Europos skaitmeninių inovacijų centrai , kaip apibrėžta 16 straipsnyje , veikia kaip tarpininkai mokymo galimybių srityje, palaikydami ryšius su švietimo ir mokymo paslaugų teikėjais .

5 konkretus tikslas. Diegimas, geriausias skaitmeninio pajėgumo išnaudojimas ir sąveikumas

I. Pradinė veikla, susijusi su viešojo intereso sričių skaitmenine transformacija

Diegimo, geriausio skaitmeninio pajėgumo išnaudojimo ar sąveikumo projektai yra bendro intereso projektai.

1. Viešojo administravimo institucijų modernizavimas

1.1.	Parama valstybėms narėms įgyvendinant Talino deklaracijos dėl e. valdžios principus visose politikos srityse, prireikus sukuriant reikiamus registrus ir juos sujungiant tarpusavyje, visapusiškai laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento.

1.2.

Parama nuosekliai tarpvalstybinių skaitmeninių paslaugų infrastruktūros ekosistemai sukurti, bandomajam naudojimui užtikrinti, diegti, techniškai prižiūrėti, plėtoti ir populiarinti ir sąlygų sklandiems ištisiniams, saugiems, sąveikiems, daugiakalbiams tarpvalstybiniams arba tarpsektoriniams sprendimams ir bendroms sistemoms viešojo administravimo srityje sudarymas. Įtraukiama ir poveikio bei naudos vertinimo metodika.

1.3.

Parama esamoms bendroms specifikacijoms ir standartams vertinti, naujinti ir populiarinti, taip pat naujoms bendroms specifikacijoms, atvirosioms specifikacijoms ir standartams kurti, nustatyti ir populiarinti, naudojant Sąjungos standartizacijos platformas ir bendradarbiaujant atitinkamai su Europos arba tarptautinėmis standartizacijos organizacijomis.

1.4.	Bendradarbiavimas siekiant sukurti Europos patikimų infrastruktūrų, galbūt naudojančių paskirstytųjų registrų (pvz., blokų grandinės) paslaugas ir taikomąsias programas, ekosistemą, įskaitant paramą sąveikumui ir standartizavimui bei tarpvalstybinių ES taikomųjų programų diegimo skatinimą.

2. Sveikata (1)

2.1.

Užtikrinimas, kad ES piliečiai galėtų kontroliuoti savo duomenis ir turėtų saugią prieigą prie savo sveikatos asmens duomenų, galėtų jais dalytis, juos naudoti ir tvarkyti skirtingose šalyse tokiu būdu, kuris užtikrintų jų privatumą , neatsižvelgiant į jų arba duomenų buvimo vietą , laikantis taikytinų duomenų apsaugos teisės aktų . E. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūros užbaigimas ir jos išplėtimas papildant naujomis skaitmeninėmis paslaugomis, susijusiomis su ligų prevencija, sveikata ir priežiūra, parama jų diegimui, remiantis plačia ES veiklos ir valstybių narių parama, visų pirma e. sveikatos tinkle pagal Direktyvos 2011/24/ES 14 straipsnį .

2.2.

Geresnių duomenų tiekimas mokslinių tyrimų, ligų prevencijos ir individualizuotos sveikatos bei slaugos reikmėms. Užtikrinimas, kad Europos sveikatos srities tyrėjai ir praktikuojantys gydytojai turėtų prieigą prie tokio masto išteklių (bendrų duomenų erdvių, įskaitant duomenų saugojimą ir kompiuteriją, ekspertinių žinių ir analitinio pajėgumo), koks būtinas siekiant proveržio gydant pagrindines ir retas ligas. Siekiama užtikrinti gyventojų kohortą, sudarytą iš ne mažiau kaip iš 10 mln. piliečių. ▌

2.3.

Skaitmeninių priemonių suteikimas siekiant suteikti daugiau galių piliečiams ir užtikrinti į asmenį orientuotą priežiūrą, remiant keitimąsi informacija apie naujovišką praktiką ir geriausią patirtį, susijusią su skaitmenine sveikatos priežiūra, gebėjimų stiprinimu ir technine parama, visų pirma kibernetinio saugumo, DI ir našiosios kompiuterijos srityse.

Teisminės institucijos. Sklandžios ir saugios tarpvalstybinės elektroninės komunikacijos teisminėse institucijose ir tarp teisminių institucijų bei kitų civilinės ir baudžiamosios teisenos srityje veikiančių kompetentingų įstaigų užtikrinimas. Piliečių, įmonių, teisės specialistų ir teisminių institucijų narių teisės kreiptis į teismą ir prieigos prie juridinės informacijos bei procedūrų gerinimas, naudojant semantiškai sąveikias tarpusavio jungtis su ▌duomenų bazėmis ir registrais, taip pat – geresnių sąlygų spręsti neteisminius ginčus internete sudarymas. Novatoriškų teismams ir teisininko profesijai skirtų , inter alia, dirbtinio intelekto sprendimais grindžiamų technologijų, kurios turėtų supaprastinti ir paspartinti procedūras (pavyzdžiui, teisės paslaugų taikomųjų programų), plėtojimo ir įgyvendinimo skatinimas.

Transportas, judumas, energetika ir aplinka. Decentralizuotų sprendimų ir infrastruktūrų, kurių reikia didelio masto skaitmeninėms taikomosioms programoms, kaip antai susietajam automatizuotam vairavimui, bepiločiams orlaiviams, išmaniojo judumo koncepcijoms, pažangiesiems miestams, pažangiosioms kaimo vietovėms ar atokiausiems regionams , veikti, diegimas, remiant transporto, energetikos ir aplinkos politiką , koordinuojant veiklą su transporto ir energetikos sektoriams skaitmeninti skirtais veiksmais pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę .

Švietimas, kultūra ir žiniasklaida . Prieigos prie naujausių skaitmeninių technologijų – nuo DI iki pažangiosios kompiuterijos – suteikimas Europos kūrėjams, kūrybos ir kultūros sektoriams . Europos kultūros paveldo , įskaitant Europos skaitmeninę biblioteką (EUROPEANA), išnaudojimas siekiant remti švietimą ir mokslinius tyrimus ir skatinti kultūros įvairovę, socialinę sanglaudą bei propaguoti Europos visuomenę . Parama skaitmeninėms technologijoms įsisavinti švietimo ir privačiosiomis ir viešosiomis lėšomis finansuojamose kultūros institucijose .

▌

Kita bendrosios skaitmeninės rinkos rėmimo veikla , pavyzdžiui, nepilnamečių, tėvų ir mokytojų skaitmeninio raštingumo ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimas ir jų informuotumo apie riziką, kuri nepilnamečiams gali kilti internete, ir apie jų apsaugos būdus, didinimas , patyčių kibernetinėje erdvėje ir seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimo internete problemos sprendimas, remiant Europos masto saugesnio interneto centrų tinklą ; ▌tyčinės dezinformacijos sklaidai aptikti ir kovai su ja skirtų priemonių propagavimas, taip stiprinant bendrą Sąjungos atsparumą ; ES skaitmeninių platformų ekonomikos stebėjimo centro , taip pat tyrimų ir informavimo veiklos rėmimas .

1–6 punktuose nurodytą veiklą gali iš dalies remti Europos skaitmeninių inovacijų centrai, naudodami tuos pačius pajėgumus, sukurtus siekiant padėti vykdyti pramonės skaitmeninę transformaciją (žr. II skirsnį).

II. Su pramonės skaitmeninimu susijusi pradinė veikla

Siekiant užtikrinti, kad visos įmonės, visų pirma MVĮ, iš visų ES regionų galėtų pasinaudoti skaitmeniniais pajėgumais, prisidedama prie Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklo ▌plėtros. Tai visų pirma apima:

1.1.	prieigą prie Europos bendros duomenų erdvės ir DI platformų bei Europos našiosios kompiuterijos įrenginių, skirtų duomenų analizei ir intensyvių skaičiavimų reikalaujančioms taikomosioms programoms;

1.2.	prieigą prie stambių DI testavimo įrenginių ir pažangių kibernetinio saugumo priemonių;

1.3.	prieigą prie aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių.

Veikla bus koordinuojama su skaitmeninių technologijų srities inovacijų veiksmais, kurie daugiausia remiami pagal programą „Europos horizontas“, taip pat su Europos regioninės plėtros fondo remiamomis investicijomis į Europos skaitmeninių inovacijų centrus, ir juos papildys. Pagal Skaitmeninės Europos programą, laikantis valstybės pagalbos taisyklių, taip pat gali būti skiriamos dotacijos teikimui rinkai. Parama prieigai prie tolesnių jų skaitmeninės transformacijos finansavimo etapų bus teikiama naudojant programos „InvestEU“ finansines priemones.

(1) COM(2018)0233final, „Sudaryti sąlygas skaitmeninei sveikatos priežiūros ir slaugos transformacijai bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, suteikti galių piliečiams, kurti sveikesnę visuomenę“.

2 PRIEDAS

Veiklos rezultatų rodikliai

1 konkretus tikslas. Našioji kompiuterija

1.1

Bendrai įsigytų našiosios kompiuterijos infrastruktūrų skaičius

1.2

Eksalygmens ir jį pranokstančio lygmens kompiuterių naudojimas iš viso ir pagal įvairias suinteresuotųjų šalių grupes (universitetai, MVĮ ir pan.)

2 konkretus tikslas. Dirbtinis intelektas

2.1

Visa bendrai į eksperimentų ir bandymų vietas investuota suma

2.2

Bendrų Europos algoritmų bibliotekų arba Europos sąsajų su algoritmų bibliotekomis naudojimas, Europos bendrų duomenų erdvių naudojimas ir eksperimentų bei bandymų vietų, susijusių su šiame reglamente apibūdinta veikla, naudojimas

2.2a

Atvejų, kuriais organizacijos dėl Programos nusprendžia integruoti dirbtinį intelektą į savo produktą, procesus arba paslaugas, skaičius

3 konkretus tikslas. Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas

3.1

Bendrai įsigytų kibernetinės infrastruktūros objektų ir (arba) priemonių skaičius

3.2

Naudotojų ir jų bendruomenių, kurie gauna prieigą Europos kibernetinio saugumo įrenginių, skaičius

4 konkretus tikslas. Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai

4.1

Asmenų, kuriems buvo surengti mokymai, kad įgytų pagal Programą remiamų aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių, skaičius

4.2

Įmonių, visų pirma MVĮ, kurios patiria sunkumų siekdamos įdarbinti IRT specialistus, skaičius

4.2b

Asmenų, pranešančių apie padidėjusį užimtumą pasibaigus programos remiamam mokymui, skaičius

5 konkretus tikslas. Diegimas, geriausias skaitmeninio pajėgumo išnaudojimas ir sąveikumas

5.1

Skaitmeninių viešųjų paslaugų naudojimas

5.2

Įmonės, kurių skaitmeninio intensyvumo lygis yra didelis

5.3

Nacionalinės sąveikumo sistemos suderinimo su Europos sąveikumo sistema mastas

5.4

Įmonių ir viešojo sektoriaus subjektų, kurie naudojosi Europos skaitmeninių inovacijų centrų paslaugomis, skaičius

3 PRIEDAS

Sąveika su kitomis Sąjungos programomis

1 .

Sąveika su programa „Europos horizontas“ užtikrinama:

a)	nors keletas Skaitmeninės Europos programos ir programos „Europos horizontas“ teminių sričių yra panašios, jų remiamų veiksmų rūšis, tikėtini rezultatai ir intervencinių priemonių logika skiriasi ir vienas kitą papildo;

programa „Europos horizontas“ bus plačiai remiami moksliniai tyrimai, technologinė plėtra, demonstravimas, bandomieji projektai, koncepcijų tikrinimas, bandymai ir inovacijos, įskaitant ikiprekybinį novatoriškų skaitmeninių technologijų diegimą; tai bus daroma visų pirma: i) skiriant specialų biudžetą iš ramsčio „Pasauliniai uždaviniai“, skirtą skaitmeninėms technologijoms ir pramonei, kuriuo siekiama kurti didelio poveikio technologijas (dirbtinio intelekto ir robotikos, naujos kartos interneto, našiosios kompiuterijos ir didžiųjų duomenų, pagrindines skaitmenines technologijas, skaitmeninių technologijų derinius su kitomis technologijomis); ii) pagal ramstį „Atvirasis mokslas“ remiant e. infrastruktūras; iii) integruojant skaitmenines sistemas į visus „Pasaulinius uždavinius“ (sveikatą, saugumą, energetiką ir judumą, klimato politiką ir pan.) ir iv) pagal ramstį „Atvirosios inovacijos“ remiant sparčiai augančias proveržio inovacijas (kurių daugelis bus skaitmeninių ir fizinių technologijų deriniai);

pagal Skaitmeninės Europos programą bus investuojama į: i) skaitmeninio pajėgumo didinimą našiosios kompiuterijos, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo paskirstytojo registro technologijos ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių srityse ir ii) skaitmeninio pajėgumo ir naujausių skaitmeninių technologijų diegimą pagal ES sistemą viešojo intereso srityse (pavyzdžiui, sveikatos, viešojo administravimo, teisingumo ir švietimo) arba rinkos nepakankamumo atvejais (pvz., įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, skaitmeninimo) nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

d)	sudaromos galimybės mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenei naudotis Skaitmeninės Europos pajėgumais ir infrastruktūromis, įskaitant naudojimą pagal programą „Europos horizontas“ remiamai veiklai, įskaitant visų sektorių ir mokslo sričių vykdomą testavimą, eksperimentavimą ir demonstravimą;

e)	pagal programą „Europos horizontas“ plėtojant vis brandesnes novatoriškas skaitmenines technologijas, jos bus įsisavinamos ir diegiamos pagal Skaitmeninės Europos programą;

programos „Europos horizontas“ įgūdžių ir kompetencijų mokymo programų, įskaitant teikiamas bendruose Europos inovacijos ir technologijos instituto „EIT-Digital“ centruose, rengimo iniciatyvas papildo pagal Skaitmeninės Europos programą remiama aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių pajėgumų stiprinimo veikla;

g)	nustatomi tvirti programavimo ir įgyvendinimo koordinavimo mechanizmai, kuo geriau suderinant visas abiejų programų procedūras. Į jų valdymo struktūras bus įtrauktos visos susijusios Komisijos tarnybos.

2 .

Sąveika su pasidalijamojo valdymo Sąjungos programomis, įskaitant Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), išplėstą Europos socialinį fondą (ESF+), Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą (EJRŽF), užtikrinama:

a)	papildomo finansavimo pagal pasidalijamojo valdymo Sąjungos programas ir Skaitmeninės Europos programą priemonės naudojamos remti veiklai, kuria susiejamos pažangiosios specializacijos strategijos ir parama skaitmeninei Europos ekonomikos ir visuomenės transformacijai;

ERPF prisideda prie novatoriškų ekosistemų, pramonės transformacijos , taip pat visuomenės ir viešojo administravimo skaitmeninės transformacijos vystymo ir stiprinimo regioniniu ir vietos lygmenimis , taip, be kita ko, skatinant įgyvendinti Talino deklaraciją dėl e. valdžios. Tai apima paramą pramonės skaitmeninimui ir rezultatų pritaikymui užtikrinti, taip pat naujų technologijų ir novatoriškų sprendimų naudojimą. Skaitmeninės Europos programa papildys ir parems tarpvalstybinį skaitmeninių pajėgumų jungimą į tinklus ir jų planų sudarymą, kad šiais pajėgumais galėtų naudotis MVĮ ir kad sąveikūs IT sprendimai būtų prieinami visuose ES regionuose.

3 .

Sąveika su Europos infrastruktūros tinklų priemone (EITP) užtikrinama:

būsimoje Skaitmeninės Europos programoje daugiausia dėmesio skiriama našiosios kompiuterijos, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių didelio masto skaitmeninių pajėgumų stiprinimui ir infrastruktūros kūrimui, siekiant visoje Europoje plačiai įsisavinti ir diegti esamus arba išbandytus novatoriškus ypatingos svarbos skaitmeninius sprendimus pagal ES sistemą viešojo intereso srityse arba rinkos nepakankamumo atvejais. Skaitmeninės Europos programa daugiausia įgyvendinama koordinuotai ir strategiškai investuojant su valstybėmis narėmis (ypač vykdant bendrus viešuosius pirkimus) į skaitmeninius pajėgumus, kuriais dalysis visa Europa, ir į ES masto veiksmus, kuriais remiamas sąveikumas ir standartizacija, taip prisidedant prie bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo;

b)	Skaitmeninės Europos pajėgumus ir infrastruktūras leidžiama naudoti novatoriškoms naujoms judumo ir transporto srities technologijoms ir sprendimams diegti. EITP remiamas novatoriškų naujų judumo ir transporto srities technologijų ir sprendimų taikymas ir diegimas;

c)	bus sukurti koordinavimo mechanizmai, visų pirma nustatant tinkamas valdymo struktūras.

4 .

Sąveika su fondu „InvestEU“ užtikrinama:

a)	rinka grindžiamo finansavimo pavidalo parama, įskaitant skirtą politikos tikslams pagal Programą siekti, bus teikiama pagal fondo „InvestEU“ reglamentą. Tokį rinka grindžiamą finansavimą galima derinti su dotacijomis;

b)	galimybę įmonėms pasinaudoti finansinėmis priemonėmis palengvins skaitmeninių inovacijų centrų teikiama parama.

Sąveika su programa „Erasmus + “ užtikrinama:

a)	Programa rems aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių, kurių reikia norint diegti pažangiausias technologijas (pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ar našiosios kompiuterijos), plėtotę ir įgijimą bendradarbiaujant su atitinkamais pramonės sektoriais;

b)	per judumo patirtis programos „Erasmus + “ dalis, skirta aukšto lygio įgūdžiams, papildys Skaitmeninės Europos programos intervencines priemones, skirtas visų sričių ir visų lygmenų įgūdžiams įgyti.

5a.

Sąveika su programa „Kūrybiška Europa“ užtikrinama:

a)	programos „Kūrybiška Europa“ paprograme MEDIA remiamos iniciatyvos, kurios gali daryti realų poveikį kultūros ir kūrybos sektoriams visoje Europoje, taip padedant jiems prisitaikyti prie skaitmeninės transformacijos;

b)	Skaitmeninės Europos programa kūrėjams, kūrybos pramonei ir kultūros sektoriui Europoje, inter alia, suteikiama prieiga prie naujausių skaitmeninių technologijų – nuo DI iki pažangiosios kompiuterijos.

Užtikrinama sąveika su kitomis ES programomis ir iniciatyvomis dėl kompetencijų ir (arba) įgūdžių.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/459

P8_TA(2019)0404

Bendradarbiavimo mokesčių klausimais programa „Fiscalis“ ***I

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendradarbiavimo mokesčių klausimais programos „Fiscalis“ (COM(2018)0443 – C8-0260/2018 – 2018/0233(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/51)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0443),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 bei 197 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0260/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į Pirmininko 2019 m. sausio 25 d. laišką komitetų pirmininkams, kuriame išdėstytas Parlamento požiūris į daugiametės finansinės programos (DFP) sektorines programas po 2020 m.,

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. balandžio 1 d. laišką Europos Parlamento pirmininkui, kuriame patvirtinamas teisėkūros institucijų per derybas pasiektas bendras sutarimas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0421/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (2);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 118.

(2) Ši pozicija pakeičia 2019 m. sausio 17 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0039).

P8_TC1-COD(2018)0233

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl bendradarbiavimo mokesčių klausimais programos „Fiscalis“

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 ir 197 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

programa „Fiscalis 2020“, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 1286/2013 (3) ir Komisijos įgyvendinama bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir asocijuotosiomis šalimis, ir ankstesnės programos labai prisidėjo prie Sąjungos mokesčių administratorių bendradarbiavimo palengvinimo ir sustiprinimo. Dalyvaujančių šalių mokesčių administratoriai pripažino, kad šios programos suteikė pridėtinės vertės, be kita ko, saugojo Sąjungos valstybių narių ir mokesčių mokėtojų finansinius ir ekonominius interesus. Jei valstybės narės apsiribos tik savo administracinėmis teritorijomis ir aktyviai nebendradarbiaus su kitomis valstybėmis narėmis, nustatytų ateinančio dešimtmečio uždavinių nepavyks išspręsti;

(2)

programoje „Fiscalis 2020“ valstybėms narėms siūloma Sąjungos sistema, pagal kurią plėtojama tų sričių bendradarbiavimo veikla, o tai yra ekonomiškai naudingiau nei kiekvienai valstybei narei kurti atskiras bendradarbiavimo sistemas dvišaliu arba daugiašaliu pagrindu. Todėl reikėtų užtikrinti tos programos tęstinumą sukuriant naują tos pačios srities programą, t. y. programą „Fiscalis“ (toliau – Programa);

(3)

nustatant veiksmų, kuriais remiama bendroji rinka, sistemą, kuria skatinamas Sąjungos konkurencingumas ir saugomi Sąjungos bei jos valstybių narių finansiniai ir ekonominiai interesai, Programa turėtų : remti mokesčių srities politiką ir Sąjungos teisės mokesčių srityje įgyvendinimą; padėti vykdyti mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo, agresyvaus mokesčių planavimo bei dvigubo neapmokestinimo prevenciją ir kovoti su šiais reiškiniais; padėti vengti nereikalingos administracinės naštos piliečiams ir įmonėms vykdant tarpvalstybines operacijas; remti teisingesnes ir veiksmingesnes mokesčių sistemas; sudaryti sąlygas visapusiškai naudotis bendrosios rinkos potencialu ir skatinti sąžiningą konkurenciją Sąjungoje ; ▌padėti palaikyti bendrą Sąjungos požiūrį tarptautiniuose forumuose ir remti mokesčių institucijų administracinių pajėgumų stiprinimą, be kita ko, modernizuojant ataskaitų teikimo ir audito metodus; skatinti personalo mokymus šioje srityje ;

(4)

(5)

siekiant remti trečiųjų valstybių stojimo ir asociacijos procesą, Programoje, įvykdžius tam tikras sąlygas, turėtų būti leidžiama dalyvauti stojančiosioms šalims ir šalims kandidatėms, taip pat potencialioms kandidatėms ir Europos kaimynystės politikos šalims partnerėms. Programoje gali dalyvauti ir kitos trečiosios valstybės konkrečiuose Sąjungos ir tų trečiųjų valstybių susitarimuose, kurie apima jų dalyvavimą bet kurioje Sąjungos programoje, nustatytomis sąlygomis;

(6)

šiai Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (5) (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, ir kompensacijomis išorės ekspertams;

(7)

vykdyti programos „Fiscalis 2020“ veiksmai buvo tinkami, todėl jie turėtų būti išlaikyti. Kad Programa būtų vykdoma paprasčiau ir lanksčiau, o jos tikslai įgyvendinti geriau, veiksmai turėtų būti apibūdinti tik pagal bendras kategorijas pateikiant konkrečią veiklą iliustruojančių pavyzdžių sąrašą, pavyzdžiui, posėdžių ir panašių ad hoc renginių, įskaitant, jei taikytina, dalyvavimą administraciniuose tyrimuose ir užklausose, projektais pagrįstą struktūrišką bendradarbiavimą, įskaitant, jei taikytina, bendrus auditus, taip pat gebėjimų stiprinimą, įskaitant, jie taikytina, mokesčių institucijų prieigą prie tarpusavyje susietų registrų . Jei taikytina, veiksmais turėtų būti siekiama įgyvendinti prioritetinius uždavinius, kad būtų pasiekti Programos tikslai. Be to, bendradarbiaujant ir stiprinant gebėjimus pagal programą „Fiscalis“ turėtų būti skatinamas ir remiamas inovacijų diegimas ir didinamas jų poveikis siekiant pagerinti galimybes įgyvendinti pagrindinius mokesčių srities prioritetus;

(8)

atsižvelgiant į didėjantį mokesčių mokėtojų judumą, tarpvalstybinių sandorių skaičių ir finansinių priemonių, kuriomis naudojamasi ne tik Sąjungos valstybėse narėse, bet kur kas plačiau, tarptautiškumą ir dėl to kylančią didesnę mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo ir agresyvaus mokesčių planavimo riziką , Sąjungai ar valstybėms narėms galėtų būti naudingas Europos elektroninių sistemų pritaikymas ar išplėtimas į trečiąsias šalis, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, ir tarptautines organizacijas. Visų pirma tai padėtų išvengti administracinės naštos ir išlaidų, susijusių su dviejų panašių elektroninių sistemų, skirtų atitinkamai Sąjungos ir tarptautiniams informacijos mainams, plėtojimu ir veikimu. Todėl, tinkamai pagrindus šiuo interesu, Europos elektroninių sistemų pritaikymo ir išplėtimo į su Programa nesusijusias trečiąsias valstybes ir tarptautines organizacijas išlaidos turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti iš Programos lėšų išlaidomis;

(9)

atsižvelgiant į globalizacijos svarbą ir į kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu svarbą Programoje toliau turėtų būti numatyta galimybė naudotis išorės ekspertų paslaugomis pagal Finansinio reglamento 238 straipsnį. Didžiąją dalį tokių išorės ekspertų turėtų sudaryti vyriausybinių institucijų, įskaitant neasocijuotųjų trečiųjų valstybių institucijas, taip pat iš mažiausiai išsivysčiusių šalių, atstovai ir tarptautinių organizacijų, ekonominės veiklos vykdytojų, mokesčių mokėtojų ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai. Mažiausiai išsivysčiusi šalis turėtų būti suprantama kaip ne ES šalis ar teritorija, kuri atitinka reikalavimus dėl oficialios paramos vystymuisi pagal atitinkamą sąrašą, kurį viešai skelbia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Vystymosi pagalbos komitetas ir kuris yra pagrįstas Jungtinių Tautų apibrėžtimi. Ekspertų atranka į ekspertų grupes turėtų būti grindžiama 2016 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendimu, kuriuo nustatomos Komisijos ekspertų grupių kūrimo ir veiklos horizontaliosios taisyklės. Kai ekspertai skiriami individualiai ir kai jie veikia nepriklausomai viešojo intereso labui, reikėtų užtikrinti, kad jie būtų nešališki, neturėtų interesų konflikto, susijusio su jų profesiniu vaidmeniu, ir kad informacija apie jų atranką ir dalyvavimą būtų viešai prieinama;

(10)

atsižvelgiant į 2010 m. spalio 19 d. komunikate „ES biudžeto peržiūra“ (6) Komisijos prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti finansavimo programų suderinamumą ir supaprastinimą, reikėtų dalytis ištekliais su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis, jei numatytais veiksmais pagal Programą siekiama įvairioms finansavimo priemonėms bendrų tikslų, bet atmetama dvigubo finansavimo galimybė. Siekiant remti mokesčių politiką ir mokesčių administratorius, veiksmais pagal Programą reikėtų užtikrinti darnų Sąjungos išteklių naudojimą;

(10a)

siekiant ekonominio efektyvumo, įgyvendinant programą „Fiscalis“ visų pirma turėtų būti siekiama išnaudoti galimą sinergiją su kitomis susijusių sričių Sąjungos priemonėmis, pavyzdžiui, su programa „Muitinė“, ES kovos su sukčiavimu programa, Bendrosios rinkos programa ir Reformų rėmimo programa;

(11)

informacinių technologijų (IT) pajėgumų didinimo veiksmai turėtų pritraukti didžiausią Programos biudžeto dalį. Todėl konkrečiomis nuostatomis turėtų būti apibūdinti atitinkami bendri ir nacionaliniai Europos elektroninių sistemų komponentai. Be to, turėtų būti aiškiai apibrėžta veiksmų apimtis bei Komisijos ir valstybių narių atsakomybė. Kiek įmanoma turėtų būti siekiama bendrų ir nacionalinių Europos elektroninių sistemų komponentų sąveikumo ir sinergijos su kitomis atitinkamų Sąjungos programų elektroninėmis sistemomis;

(12)

šiuo metu nėra reikalavimo parengti Mokesčių daugiametį strateginį planą (toliau –DSP–MO), kad Sąjungoje būtų sukurta nuosekli ir sąveiki elektroninė apmokestinimo aplinka. Siekiant užtikrinti IT pajėgumų didinimo veiksmų nuoseklumą ir koordinavimą, pagal Programą turėtų būti numatyta sukurti tokį DSP-MO , t. y. planavimo priemonę, kuri atitiktų pagal atitinkamus teisiškai privalomus Sąjungos teisės aktus numatytus įpareigojimus, bet jų neviršytų ;

(13)

šis reglamentas turėtų būti įgyvendinamas vykdant darbo programas. Atsižvelgiant į tai, kad siekiami tikslai yra vidutinio arba ilgojo laikotarpio tikslai, ir remiantis ilgainiui sukaupta patirtimi, darbo programų trukmė turėtų apimti keletą metų. Metines programas pakeitus daugiametėmis programomis , kurios apimtų ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį, sumažės tiek Komisijai, tiek valstybėms narėms tenkanti administracinė našta.

(14)	siekiant papildyti šį reglamentą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl darbo programų tvirtinimo ;

(15)

Remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (7) 22 ir 23 punktais, šią programą reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms. Prireikus į šiuos reikalavimus gali būti įtraukti išmatuojami rodikliai, kuriais remiantis vertinamas priemonės poveikis vietoje. Tarpiniai ir galutiniai vertinimai, kurie turėtų būti atlikti ne vėliau kaip per ketverius metus atitinkamai nuo programos įgyvendinimo pradžios arba pabaigos, turėtų palengvinti kitos daugiametės finansinės programos sprendimų priėmimo procesą. Tarpiniais ir galutiniais vertinimais taip pat turėtų būti siekiama šalinti likusias programos tikslus pasiekti trukdančias kliūtis ir pateikti gerosios patirties pavyzdžių. Be tarpinių ir galutinių vertinimų, pagal veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistemą turėtų būti rengiamos metinės pažangos ataskaitos padarytai pažangai stebėti. Į tas ataskaitas turėtų būti įtraukta įgytos patirties santrauka ir, jei taikytina, nurodyta, su kokiomis kliūtimis buvo susidurta įgyvendinant programą konkrečiais metais, kurių ataskaita teikiama.

(15a)

Komisija turėtų reguliariai rengti seminarus mokesčių institucijoms, kuriuose dalyvautų paramą gaunančių valstybių narių atstovai, kad jie galėtų aptarti problemas ir pasiūlyti galimų patobulinimų, susijusių su programos klausimais, įskaitant mokesčių administracijų keitimąsi informacija;

(16)

siekiant tinkamai reaguoti į politikos prioritetų pokyčius, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas rodiklių, pagal kuriuos nustatoma, ar pasiekti konkretūs Programos tikslai, sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(17)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 ( Finansinį reglamentą), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (8), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (9), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (10) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (11) Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, įskaitant sukčiavimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebuvo sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veikos atvejus, pažeidžiančius Sąjungos finansinius interesus , kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (12), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai tų valstybių narių, kurios dalyvauja įgyvendinant tvirtesnį bendradarbiavimą pagal Reglamentą (ES) 2017/1939, atžvilgiu ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(17a)

trečiosios valstybės, kurios yra EEE narės, Sąjungos programose gali dalyvauti vykdydamos bendradarbiavimą pagal EEE susitarimą, kuriame numatoma, kad programos įgyvendinamos priėmus sprendimą pagal tą susitarimą. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti nustatyta konkreti nuostata dėl būtinų teisių ir prieigos, kurių reikia atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, suteikimo;

(18)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šiomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto sudarymo ir vykdymo dotacijomis, viešaisiais pirkimais, apdovanojimais ir netiesioginiu vykdymu procedūra ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Remiantis SESV 322 straipsniu priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinė valstybė – esminė išankstinė patikimo finansų valdymo ir efektyvaus ES finansavimo sąlyga;

(19)

finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Todėl turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius ir į su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nustatyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje; tinkamos finansuoti išlaidos nustatomos atsižvelgiant į tinkamų finansuoti veiksmų pobūdį. Posėdžiuose ir panašaus tipo renginiuose dalyvaujančių dalyvių kelionės, apgyvendinimo ir pragyvenimo išlaidos arba su renginių organizavimu susijusios išlaidos turėtų būti laikomos labai svarbiomis, kad būtų užtikrintas nacionalinių ekspertų ir administracijos dalyvavimas vykdant bendrus veiksmus;

(20)

(21)	šiuo reglamentu pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2013, todėl tas reglamentas turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1. Šiuo reglamentu sukuriama bendradarbiavimo mokesčių klausimais programa „Fiscalis“ (toliau – Programa).

2. Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

mokesčiai – su toliau nurodytais mokesčiais ir muitais susiję klausimai, įskaitant sandarą, administravimą, vykdymo užtikrinimą ir atitiktį:

a)	Tarybos direktyvoje 2006/112/EB (13) numatytam pridėtinės vertės mokesčiui;

b)	Tarybos direktyvoje 92/83/EEB (14) numatytam akcizui alkoholiui;

c)	Tarybos direktyvoje 2011/64/ES (15) numatytam akcizui tabako produktams;

d)	Tarybos direktyvoje 2003/96/EB (16) numatytiems energetikos produktų ir elektros energijos mokesčiams;

e)	kitiems mokesčiams ir muitams, nurodytiems Tarybos direktyvos 2010/24/ES (17) 2 straipsnio 1 dalies a punkte, tiek, kiek jie svarbūs bendrajai rinkai ir valstybių narių administraciniam bendradarbiavimui;

2)	mokesčių administratoriai – valdžios institucijos ir kitos įstaigos, kurios atsako už mokesčių ar su mokesčiais susijusią veiklą;

3)	Europos elektroninės sistemos – apmokestinimui ir mokesčių administratorių misijai vykdyti reikalingos elektroninės sistemos;

4)	trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos narė.

3 straipsnis

Programos tikslai

1. Bendri programos tikslai – remti mokesčių administratorius ir apmokestinimą siekiant stiprinti bendrosios rinkos veikimą, skatinti Sąjungos konkurencingumą ir sąžiningą konkurenciją joje , apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių finansinius ir ekonominius interesus , įskaitant tų interesų apsaugą nuo mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo ir agresyvaus mokesčių planavimo, taip pat pagerinti mokesčių surinkimą .

2. Konkretus Programos tikslas – remti mokesčių srities politiką ir Sąjungos teisės mokesčių srityje įgyvendinimą ; skatinti bendradarbiavimą mokesčių klausimais , įskaitant keitimąsi informacija ; remti administracinių gebėjimų, be kita ko, žmogiškųjų išteklių kompetencijos, stiprinimą ir Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą.

4 straipsnis

Biudžetas

1. Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas – 300 mln. EUR 2018 m. kainomis (t. y. 339 mln. EUR dabartinėmis kainomis) .

2. Iš 1 dalyje nurodytos sumos , be kita ko, gali būti finansuojamos su Programos valdymu ir pasiektų Programos tikslų vertinimu susijusios pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo ir kitos veiklos išlaidos. Be to, iš jos gali būti finansuojamos išlaidos, susijusios su tyrimais ir kita susijusia rašytine medžiaga , ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, jei jos susijusios su Programos tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones ir kitą techninę ir administracinę paramą, kurios reikia Programai valdyti.

5 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:

kitos trečiosios valstybės konkrečiuose susitarimuose dėl tos trečiosios valstybės dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jei susitarimu:

—	užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra;

—	nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai atskiroms programoms ir jų administracinės išlaidos. Pagal ▌ Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;

—	trečiajai valstybei nesuteikiama galių priimti sprendimus dėl programos;

—	garantuoja Sąjungos teises užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

6 straipsnis

ES finansavimas ir jo formos

1. Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento.

II SKYRIUS

TINKAMUMAS

7 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai

1. Tinkami finansuoti yra tik tie veiksmai, kuriais siekiama 3 straipsnyje nurodytų tikslų.

2. 1 dalyje nurodyti veiksmai apima:

a)	posėdžius ir panašius ad hoc renginius;

b)	projektais pagrįstą struktūrišką bendradarbiavimą;

c)	IT pajėgumų didinimo veiksmus, visų pirma Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą;

d)	žmogiškųjų išteklių kompetencijos ir gebėjimų stiprinimo veiksmus;

rėmimo ir kitus veiksmus, įskaitant:

1)	tyrimus ir kitą susijusią rašytinę medžiagą ;

2)	inovacinę veiklą, visų pirma koncepcijų įrodymo, bandomųjų projektų ir prototipų kūrimo iniciatyvas;

3)	bendrai plėtojamus komunikacijos veiksmus;

4)	visus kitus susijusius veiksmus, nustatytus 13 straipsnyje nurodytose darbo programose, kurių reikia siekiant 3 straipsnyje nurodytų tikslų arba juos remiant.

Galimos a, b ir d punktuose nurodytų susijusių veiksmų formos pateikiamos I priedo nebaigtiniame sąraše.

Prioritetinės sritys, kuriose reikia imtis veiksmų, pateikiamos III priedo nebaigtiniame sąraše.

3. Veiksmai, apimantys Europos elektroninių sistemų, skirtų bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, arba su tarptautinėmis organizacijomis, bendrų komponentų pritaikymo arba išplėtimo plėtojimą ir veikimą, yra tinkami finansuoti, jeigu jie atitinka Sąjungos interesus. Komisija nustato būtiną administracinę tvarką, pagal kurią nustatomas atitinkamų trečiųjų šalių finansinis įnašas į tokius veiksmus.

4. Jeigu 2 dalies c punkte nurodytas IT pajėgumų didinimo veiksmas yra susijęs su Europos elektroninės sistemos plėtojimu ir veikimu, tinkamos finansuoti pagal Programą yra tik išlaidos, susijusios su Komisijai pagal 11 straipsnio 2 dalį patikėta atsakomybe. Išlaidas, susijusias su valstybėms narėms pagal 11 straipsnio 3 dalį patikėta atsakomybe, apmoka valstybės narės.

8 straipsnis

Išorės ekspertų dalyvavimas

1. Jeigu naudinga vykdant veiksmus, skirtus 3 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti, vyriausybinių institucijų atstovai, įskaitant pagal 5 straipsnį trečiųjų valstybių , taip pat, jei taikytina, mažiausiai išsivysčiusių valstybių , kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, institucijų atstovus, ir atitinkamais atvejais tarptautinių ir kitų susijusių organizacijų atstovai, ekonominės veiklos vykdytojų ir organizacijų, atstovaujančių ekonominės veiklos vykdytojams, atstovai ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai gali dalyvauti pagal Programą organizuojamuose veiksmuose kaip išorės ekspertai.

2. 1 dalyje nurodytų išorės ekspertų išlaidos gali būti kompensuojamos pagal Programą, remiantis Finansinio reglamento 238 straipsniu.

3. Išorės ekspertus , įskaitant valstybių narių pasiūlytus ekspertus, atrenka Komisija, atsižvelgdama į jų gebėjimus, patirtį ir žinias, kurių reikia konkrečiam veiksmui, ad hoc pagrindu, atsižvelgiant į poreikius .

Komisija, be kita ko, įvertina tų išorės ekspertų nešališkumą ir užtikrina, kad jiems vykdant profesines pareigas nekiltų interesų konfliktų.

III SKYRIUS

DOTACIJOS

9 straipsnis

Dotacijų skyrimas, papildomumas ir jungtinis finansavimas

1. Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

3. Remiantis Finansinio reglamento 198 straipsnio f punktu, dotacijos skiriamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, jeigu reikalavimus atitinkantys subjektai yra valstybių narių arba šio reglamento 5 straipsnyje nurodytų su programa nesusijusių trečiųjų valstybių mokesčių administratoriai ir jeigu tenkinamos tame straipsnyje nustatytos sąlygos.

10 straipsnis

Bendro finansavimo norma

1. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 190 straipsnio pagal Programą gali būti finansuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų.

2. Taikytina bendro finansavimo norma, kai veiksmams būtina skirti dotacijas, nustatoma daugiametėse darbo programose, nurodytose 13 straipsnyje.

IV SKYRIUS

KONKREČIOS IT PAJĖGUMŲ DIDINIMO NUOSTATOS

11 straipsnis

Atsakomybė

1. Komisija ir valstybės narės kartu užtikrina 12 straipsnyje nurodytame Mokesčių daugiamečiame strateginiame plane išvardytų Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą, įskaitant kūrimą, specifikavimą, atitikties testavimą, diegimą, priežiūrą, raidą, saugumą, kokybės užtikrinimą ir kokybės kontrolę.

2. Komisija visų pirma užtikrina:

a)	bendrų komponentų, nurodytų 12 straipsnyje nustatytame Mokesčių daugiamečiame strateginiame plane, plėtojimą ir veikimą;

b)	bendrą Europos elektroninių sistemų plėtojimo ir veikimo koordinavimą siekiant, kad jos būtų tinkamos naudoti, tarpusavyje sujungiamos, nuolat tobulinamos ir sinchroniškai diegiamos;

c)	Europos elektroninių sistemų koordinavimą Sąjungos lygmeniu siekiant, kad nacionaliniu lygmeniu būtų skatinama jas diegti ir jos būtų įdiegtos;

d)	Europos elektroninių sistemų plėtojimo ir veikimo koordinavimą, susijusį su sistemų sąveika su trečiosiomis šalimis, išskyrus veiksmus, skirtus nacionaliniams reikalavimams vykdyti;

e)	Europos elektroninių sistemų koordinavimą Sąjungos lygmeniu su kitais atitinkamais veiksmais, susijusiais su e. valdžia.

3. Valstybės narės visų pirma užtikrina:

a)	nacionalinių komponentų, nurodytų 12 straipsnyje nustatytame Mokesčių daugiamečiame strateginiame plane, plėtojimą ir veikimą;

b)	Europos elektroninių sistemų nacionalinių komponentų plėtojimo ir veikimo koordinavimą nacionaliniu lygmeniu;

c)	Europos elektroninių sistemų koordinavimą nacionaliniu lygmeniu su kitais atitinkamais veiksmais, susijusiais su e. valdžia;

d)	reguliarų informacijos apie priemones, kurių imtasi, kad atitinkamos institucijos ar ekonominės veiklos vykdytojai visapusiškai naudotųsi Europos elektroninėmis sistemomis, teikimą Komisijai;

e)	Europos elektroninių sistemų diegimą nacionaliniu lygmeniu.

12 straipsnis

Mokesčių daugiametis strateginis planas (DSP–MO)

1. Komisija ir valstybės narės parengia ir nuolat atnaujina Mokesčių daugiametį strateginį planą, suderintą su atitinkamais teisiškai privalomais Sąjungos teisės aktais, kuriame išvardijamos visos užduotys, susijusios su Europos elektroninių sistemų plėtojimu ir veikimu, kiekvieną sistemą arba jos dalį priskirdama šioms kategorijoms:

a)	bendram komponentui – Sąjungos lygmeniu plėtojamam Europos elektorinių sistemų komponentui, kuriuo naudotis gali visos valstybės narės arba kurį dėl veiksmingumo, saugumo ir racionalizavimo Komisija nustatė kaip bendrą;

b)	nacionaliniam komponentui – nacionaliniu lygmeniu plėtojamam Europos elektorinių sistemų komponentui, kuriuo naudotis gali valstybė narė, kuri tą komponentą sukūrė arba dalyvavo tą komponentą kuriant bendrai;

c)	abiejų komponentų deriniui.

2. Į Mokesčių daugiametį strateginį planą taip pat įtraukiami inovaciniai ir bandomieji veiksmai ir pagalbinės metodikos ir priemonės, susijusios su Europos elektroninėmis sistemomis.

3. Valstybės narės praneša Komisijai apie kiekvieną užbaigtą užduotį, joms skirtą pagal 1 dalyje nurodytą Mokesčių daugiametį strateginį planą. Be to, jos reguliariai praneša Komisijai apie užduoties vykdymo pažangą.

4. Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. valstybės narės pateikia Komisijai metines pažangos ataskaitas apie 1 dalyje nurodyto Mokesčių daugiamečio strateginio plano įgyvendinimą nuo prieš tai ėjusių metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Šios metinės ataskaitos yra iš anksto nustatyto formato.

5. Ne vėliau kaip kiekvienų metų spalio 31 d. Komisija, remdamasi 4 dalyje nurodytomis metinėmis ataskaitomis, parengia konsoliduotą ataskaitą, kurioje įvertinama valstybių narių ir Komisijos padaryta pažanga įgyvendinant 1 dalyje nurodytą planą, ir šią ataskaitą paskelbia viešai.

V SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

13 straipsnis

Darbo programa

1. Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas daugiametes darbo programas.

2. Komisija daugiametes darbo programas priima deleguotaisiais aktais. Tie deleguotieji aktai priimami laikantis 17 straipsnyje nurodytos procedūros.

14 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1. Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti II priede.

2. Kad būtų užtikrintas efektyvus Programos pažangos siekiant tikslų įvertinimas, Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas II priedas, kad prireikus būtų persvarstyti arba papildyti rodikliai ir šis reglamentas papildytas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

15 straipsnis

Vertinimas

1. Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus. Komisija vertinimus skelbia viešai.

2. Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios.

3. Galutinį Programos vertinimą Komisija atlieka baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos.

4. Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

16 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Jeigu trečioji valstybė dalyvauja Programoje remiantis sprendimu, priimtu pagal tarptautinį susitarimą, arba remiantis kita teisine priemone, trečioji valstybė suteikia visas būtinas teises ir reikalingą prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti atitinkamus įgaliojimus. OLAF suteikiamos teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

VI SKYRIUS

ĮGALIOJIMŲ DELEGAVIMAS IR KOMITETO PROCEDŪRA

17 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 13 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 13 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

18 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas, vadinamas programos „Fiscalis“ komitetu. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

VII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

20 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 1286/2013/EB panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

21 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1286/2013, kuris toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C , , p. .

(2) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija. Pabrauktas tekstas, dėl kurio nebuvo susitarta per tarpinstitucines derybas.

(3) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos mokesčių sistemų veikimo gerinimo veiksmų programa („Fiscalis 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1482/2007/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 25).

(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(6) COM(2010)0700.

(7) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1.).

(8) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(9) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(10) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(11) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(12) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(13) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, OL L 347, 2006 12 11, p. 1;

(14) 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų derinimo (OL L 316, 1992 10 31, p. 21).

(15) 2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų (OL L 176, 2011 7 5, p. 24).

(16) 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51).

(17) 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (OL L 84, 2010 3 31, p. 1).

I PRIEDAS

Nebaigtinis galimų veiksmų, nurodytų 7 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a, b ir d punktuose, formų sąrašas

7 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a, b ir d punktuose nurodytų veiksmų formos, be kitų, gali būti tokios:

posėdžiai ir kiti ad hoc renginiai:

—	seminarai ir praktiniai mokymai, kuriuose paprastai dalyvauja visos valstybės ir kuriuose vyksta pristatymai, o dalyviai aktyviai diskutuoja ir vykdo veiklą tam tikru klausimu;

—	darbo vizitai, organizuoti taip, kad pareigūnai galėtų įgyti žinių ir praktinės patirties mokesčių politikos klausimais arba šias žinias ir patirtį pagerinti;

—	lankymasis administracinėse patalpose ir dalyvavimas atliekant administracinius tyrimus;

struktūriškas bendradarbiavimas:

—	projektų grupės, kurias paprastai sudaro ribotas valstybių skaičius ir kurios veikia tam tikrą laikotarpį siekdamos iš anksto nustatyto tikslo ir tiksliai apibrėžto rezultato, įskaitant koordinavimą ar lyginamąją analizę;

—

—	daugiašalis arba vienalaikis tikrinimas, kurį sudaro koordinuotas vieno ar daugiau susijusių apmokestinamųjų asmenų mokestinės padėties tikrinimas, kurį organizuoja viena ar daugiau valstybių, įskaitant bent dvi valstybes nares, turinčių bendrų arba vienas kitą papildančių interesų;

—	bendras auditas, kurį sudaro bendras vieno ar daugiau susijusių apmokestinamųjų asmenų mokestinės padėties tikrinimas, kurį atlieka viena audito grupė, sudaryta iš vienos ar daugiau valstybių, įskaitant bent dvi valstybes nares, turinčių bendrų arba vienas kitą papildančių interesų;

—	bet koks kitas administracinis bendradarbiavimas, nustatytas Direktyva 2011/16/ES, Reglamentu (ES) Nr. 904/2010, Reglamentu (ES) Nr. 389/2012 ar Direktyva 2010/24/ES;

žmogiškųjų išteklių gebėjimų stiprinimo ir pajėgumų didinimo veiksmai:

—	bendrieji mokymai arba e. mokymosi plėtojimas siekiant padėti ugdyti būtinus profesinius įgūdžius ir žinias, susijusius su mokesčiais;

—	techninė parama, kuria siekiama tobulinti administracines procedūras, stiprinti administracinius gebėjimus ir gerinti mokesčių administratorių veikimą bei operacijas, inicijuojant ir vykdant gerosios patirties mainus.

II PRIEDAS

Rodikliai

Konkretus tikslas: remti mokesčių politiką, bendradarbiavimą mokesčių klausimais ir administracinių gebėjimų, be kita ko, žmogiškųjų išteklių kompetencijos, stiprinimą ir Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą.

1. Administracinių ir žmogiškųjų gebėjimų stiprinimas ir IT pajėgumų didinimas

1.	Sąjungos teisės ir politikos taikymo bei įgyvendinimo rodiklis (šioje srityje pagal Programą vykdomų veiksmų ir po šių veiksmų pateiktų rekomendacijų skaičius);

2.	mokymosi rodiklis (panaudoti mokymosi moduliai; išmokytų pareigūnų skaičius; kokybinis dalyvių įvertinimas);

3.	Europos elektroninių sistemų prieinamumas (laiko procentais);

4.	bendro ryšio tinklo prieinamumas (laiko procentais);

5.	supaprastintos IT procedūros, kuriomis naudojasi nacionalinės administracijos ir ekonominės veiklos vykdytojai (registruotų ekonominės veiklos vykdytojų skaičius, pateiktų prašymų skaičius ir konsultacijų skaičius pagal Programą finansuojamose skirtingose elektroninėse sistemose).

2. Dalijimasis žiniomis ir tinklų kūrimas

6.	Bendradarbiavimo aktyvumo rodiklis (tinklų kūrimo mastas, tiesioginių susitikimų skaičius, internetinių bendradarbiavimo grupių skaičius);

7.	geriausios patirties ir gairių rodiklis (šioje srityje pagal Programą vykdomų veiksmų skaičius; mokesčių administratorių, besilaikančių pagal Programą sukurtos darbo praktikos ir (arba) gairių, procentinė dalis).

III PRIEDAS

Atsižvelgiant į konkretų ir bendrą programos tikslą, 7 straipsnyje nurodyti veiksmai, be kita ko, gali būti skirti šioms prioritetinėms temoms:

a)	mokesčių srities Sąjungos teisės aktų įgyvendinimui mokesčių srityje, įskaitant darbuotojų mokymą, remti ir galimiems mokesčių administratorių administracinio bendradarbiavimo gerinimo būdams, įskaitant pagalbą išieškant mokesčius, nustatyti;

b)	veiksmingiems informacijos mainams, įskaitant grupinius prašymus, standartinių IT formatų kūrimą, mokesčių institucijų prieigą prie informacijos apie tikruosius savininkus ir gautos informacijos naudojimo pagerinimą;

c)	veiksmingam mokesčių administratorių administraciniam bendradarbiavimui ir keitimuisi geriausia patirtimi, įskaitant geriausią patirtį mokesčių išieškojimo srityje, remti;

d)	skaitmeninimui remti ir mokesčių administratorių taikomai metodikai atnaujinti;

e)	keitimuisi gerąja patirtimi kovos su sukčiavimu PVM srityje remti.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/475

P8_TA(2019)0405

Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) ***I

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 (COM(2018)0385 – C8-0249/2018 – 2018/0209(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/52)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0385),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 192 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0249/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 9 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į Pirmininko 2019 m. sausio 25 d. laišką komitetų pirmininkams, kuriame išdėstytas Parlamento požiūris į daugiametės finansinės programos (DFP) sektorines programas po 2020 m.,

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. balandžio 1 d. laišką Europos Parlamento pirmininkui, kuriame patvirtinamas teisėkūros institucijų per derybas pasiektas bendras sutarimas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0397/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (3);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 226.

(2) OL C 461, 2018 12 21, p. 156.

(3) Ši pozicija pakeičia 2018 m. gruodžio 11 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0487).

P8_TC1-COD(2018)0209

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)	Sąjungos aplinkos, klimato ir susijusia ▌energetikos politika bei teisės aktais buvo labai pagerinta aplinkos būklė. Vis dėlto tebėra neišspręstų didelių aplinkos ir klimato uždavinių, ir, jeigu jie nebus išspręsti, tai turės didžiulių neigiamų padarinių Sąjungai ir jos piliečių gerovei;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1293/2013 (4) nustatyta 2014–2020 m. laikotarpio Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) yra paskutinė iš pastaruosius 25 metus vykdomų Sąjungos programų, kuriomis remiamas aplinkos ir klimato teisės aktų ir politikos prioritetų įgyvendinimas, programa. Ši programa buvo teigiamai įvertinta atlikus laikotarpio vidurio vertinimą (5) ir laikoma veiksminga, efektyvia ir aktualia. Todėl 2014–2020 m. programa LIFE turėtų būti tęsiama, atlikus tam tikrus pakeitimus, nustatytus laikotarpio vidurio vertinime ir vėlesniuose vertinimuose. Atitinkamai, Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) (toliau – programa LIFE) turėtų būti nustatyta ir laikotarpiui nuo 2021 m.;

(3)

kad būtų pasiekti Sąjungos tikslai ir siekiniai, nustatyti aplinkos, klimato ir susijusiais atitinkamais energijos srities teisės aktais, politika, planais ir tarptautiniais įsipareigojimais, programa LIFE turėtų būti padedama teisingai pereiti prie tvarios , žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais pagrįstos, neutralaus poveikio klimatui ir atsparios ekonomikos, aplinkos, įskaitant orą, vandenį ir dirvožemį, ir sveikatos kokybės ir sveikatos apsaugos, atstatymo bei gerinimo ir biologinės įvairovės nykimo sustabdymo bei jos didinimo, be kita ko, remiant tinklo „Natura 2000“ įgyvendinimą ir jo valdymą, ir sprendžiant ekosistemų nykimo klausimą , ir imantis tiesioginių intervencinių priemonių arba remiant tų tikslų integravimą į kitų sričių politiką. LIFE programa turėtų būti remiamas bendrųjų veiksmų programų, priimtų vadovaujantis SESV 192 straipsnio 3 dalimi ir pagal 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą (6) , įgyvendinimas.

(4)

Sąjunga yra įsipareigojusi imtis visapusiškų veiksmų, kad būtų pasiekti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslai, – jais pabrėžiamas esminis gamtos išteklių valdymo, siekiant užtikrinti išteklių ilgalaikį buvimą, ekosisteminių paslaugų, jų ryšio su žmonių sveikata ir tvaraus bei socialiniu požiūriu integracinio ekonomikos augimo ryšys. Atsižvelgiant į tai, programoje LIFE turėtų atsispindėti solidarumo principai, ir ja turi būti iš esmės skatinama ir ekonominė plėtra, ir socialinė sanglauda;

(4a)

siekiant skatinti darnų vystymąsi, aplinkos ir klimato apsaugos reikalavimai turėtų būti įtraukti nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis. Todėl reikėtų skatinti sąveiką ir papildomumą su kitomis Sąjungos finansavimo programomis, taip pat supaprastinti veiklos, kuria papildomi strateginiai integruotieji projektai ir strateginiai gamtos projektai ir remiamas pagal programą LIFE sukurtų sprendimų taikymas ir pakartojimas, finansavimą. Koordinavimas yra būtinas, siekiant išvengti dvigubo finansavimo. Komisija ir valstybės narės turėtų imtis veiksmų, kad apsaugotų projektų paramos gavėjus nuo administravimo dubliavimosi ir administracinės naštos, kylančios dėl ataskaitų teikimo pareigų pagal skirtingas finansines priemones;

(5)

Programa LIFE turėtų būti prisidedama prie darnaus vystymosi ir padedama siekti Sąjungos aplinkos, klimato ir atitinkamų ▌ energijos teisės aktų, strategijų, planų ir tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. (7), Biologinės įvairovės konvencijos (8), Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (9) (toliau – Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos) ir taip pat UNECE Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais („Orhuso konvencija“), UNECE Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos, JT Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės, JT Roterdamo konvencijos dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje ir JT Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų tikslų ir siekinių;

▌

(6a)	Sąjunga teikia didelę reikšmę LIFE projektų rezultatų ilgalaikiam tvarumui, taigi ir gebėjimui juos užtikrinti ir išlaikyti po projekto įgyvendinimo, įskaitant projekto tęsimą, pakartojimą ir (arba) perdavimą.

(7)

siekdama laikytis pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos prisiimtų įsipareigojimų Sąjunga turi tapti tvaria, žiedine , energiją efektyviai vartojančia, atsinaujinančiąja energija grindžiama, neutralaus poveikio klimatui ir atsparia visuomene. Tam reikia imtis specialiai sektoriams, labiausiai prisidedantiems prie dabartinio išskiriamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio lygio ir taršos, skirtų veiksmų, kuriais būtų skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinanti energija ir kuriais būtų padedama įgyvendinti 2030m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir valstybių narių integruotus nacionalinius energetikos ir klimato sričių veiksmų planus, taip pat įgyvendinti Sąjungos ilgalaikę klimato ir energetikos strategiją, galiosiančią iki amžiaus vidurio, vadovaujantis Paryžiaus susitarimo ilgalaikiais tikslais. Taip pat, siekiant mažinti pažeidžiamumą dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, į programą LIFE turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis padedama įgyvendinti Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos politiką;

(7a)

projektais pagal naują programos LIFE paprogramę „Perėjimas prie švarios energijos“ daugiausiai dėmesio turėtų būti skiriama gebėjimų stiprinimą ir žinių, įgūdžių, inovacinių metodų ir sprendimų sklaidai, kad būtų pasiekti Sąjungos teisės aktų ir politikos perėjimo prie atsinaujinančiosios energijos ir didesnio energijos vartojimo efektyvumo srityse tikslai. Tai paprastai aukšto lygio ES pridėtinės vertės koordinavimo ir paramos veiksmai, kuriais siekiama panaikinti rinkos kliūtis, trukdančias socialiniam ir ekonominiam perėjimui prie tvarios energijos, paprastai įtraukiant mažas ir vidutinio dydžio suinteresuotąsias šalis, įvairius subjektus, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas ir ne pelno siekiančias organizacijas. Šie veiksmai teikia daug bendros naudos, kaip antai sprendžiant energijos nepritekliaus problemą, gerinant patalpų oro kokybę, mažinant vietos teršalų kiekį, visa tai pasiekiant patobulinus energijos vartojimo efektyvumą ir padidinus atsinaujinančiųjų išteklių energijos paskirstymą, taip pat jais prisidedant prie teigiamo vietos ekonomikos poveikio ir didesnio socialiniu požiūriu integracinio augimo;

(8)

siekiant prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, reikia paspartinti energetikos sektoriaus pertvarką. Į naują programos LIFE paprogramę „Perėjimas prie švarios energijos“ turėtų būti integruoti gebėjimų stiprinimo veiksmai, kuriais remiami energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančioji energija , iki 2020 m. finansuojami pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“ (10), nes tų veiksmų tikslas yra ne finansuoti kompetencijos didinimą ir kurti inovacijas, bet palengvinti jau esamų atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo sričių technologijų, kuriomis galima padėti švelninti klimato kaitą, naudojimą. Į programą LIFE turėtų būti įtraukti visi suinteresuotieji subjektai ir sektoriai, susiję su perėjimu prie švarios energijos. Šią gebėjimų stiprinimo veiklą įtraukus į programą LIFE , atsirastų paprogramių sinergijos potencialas ir apskritai padidėtų ES finansavimo nuoseklumas. Todėl turėtų būti renkami ir skleidžiami duomenys apie LIFE projektų, įskaitant programą „Europos horizontas“ ir prieš jas buvusias programas, esamų mokslinių tyrimų ir inovacinių sprendimų naudojimą;

(9)

▌Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (11) dalinio pakeitimo poveikio vertinimuose nustatyta , kad Sąjungos energetikos tikslams iki 2030 m. pasiekti 2021–2030 m. kasmet reikės papildomai investuoti 177 mlrd. EUR. Didžiausi atotrūkiai yra susiję su investicijomis į pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą (efektyvus energijos vartojimas ir nedidelio masto atsinaujinantieji energijos ištekliai), kai kapitalą reikia nukreipti labai įvairiose srityse įgyvendinamiems projektams. Vienas iš paprogramės „Perėjimas prie švarios energijos“, apimančios greitą atsinaujinančiosios energijos diegimą ir energijos vartojimo efektyvumą , tikslų yra stiprinti tokių projektų plėtojimo ir telkimo gebėjimus, ir tuo taip pat padėti panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas bei skatinti investicijas į atsinaujinančiąją energiją ir energijos vartojimo efektyvumą , taip pat ir taikant fondo „InvestEU“ finansines priemones;

( 9a)

programa LIFE yra vienintelė programa, skirta konkretiems aplinkos ir klimato srities veiksmams, ir todėl ji atlieka svarbų vaidmenį remiant Sąjungos teisės aktų ir politikos įgyvendinimą šiose srityse;

(10)

sinergija su programa „Europos horizontas“ turėtų būti sudaromos palankios sąlygos , kad, vykstant programos „Europos horizontas“ strateginio mokslinių tyrimų ir inovacijų planavimo procesui būtų atpažintas ir nustatytas poreikis moksliniais tyrimais ir inovacijomis ES spręsti aplinkos, klimato ir energetikos uždavinius. Programa LIFE toliau turėtų teikti postūmį įgyvendinti ES aplinkos, klimato ir atitinkamą energijos politiką ir teisės aktus, be kita ko, perimant ir taikant programos „Europos horizontas“ mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus ir, kai jais galima padėti spręsti aplinkos, klimato arba ▌energetikos pertvarkos klausimus, padedant juos diegti platesniu mastu. Programos „Europos horizontas“ Europos inovacijų taryba gali remti naujų proveržio idėjų, galinčių atsirasti įgyvendinant programos LIFE projektus, tobulinimą ir komercializaciją. Panašiai, reikėtų atsižvelgti į sinergiją su apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos inovacijų fondu.

(11)

veiksmui, kuriam skirtas programos LIFE įnašas, taip pat gali būti skirtas bet kurios kitos Sąjungos programos įnašas, jeigu tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Veiksmai, kuriems skiriamas kaupiamasis finansavimas pagal įvairias Sąjungos programas, turėtų būti tikrinami atliekant tik vien auditą, apimantį visas susijusias programas ir jų atitinkamas taikymo taisykles;

(12)

▌ naujausiame Komisijos komunikate dėl aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros (12) nurodyta, kad reikia didžiulės pažangos, siekiant paspartinti Sąjungos aplinkos acquis įgyvendinimą ir padidinti integravimą ir aplinkos klimato tikslų įtraukimą į kitų sričių politiką. Todėl programa LIFE turėtų paskatinti spręsti horizontaliuosius, sisteminius uždavinius, taip pat šalinti pagrindines įgyvendinimo trūkumų priežastis, kaip nustatyta aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūroje, ir reikiamą pažangą plėtojant, bandant ir pakartojant naujus metodus; remiant politikos plėtojimą, stebėseną ir peržiūrą; gerinant valdymą aplinkos apsaugos, klimato kaitos ir susijusio perėjimo prie švarios energijos srityse, be kita ko, didinant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą visuose lygiuose, gebėjimų stiprinimą, komunikaciją ir informuotumą; telkiant investicijas iš įvairių Sąjungos investicinių programų arba kitų finansinių šaltinių, taip pat remiant veiksmus, kuriais siekiama įveikti įvairias pagrindinių planų, reikalaujamų aplinkos teisės aktais, veiksmingo įgyvendinimo kliūtis;

(13)

siekiant sustabdyti biologinės įvairovės, ekosistemų, įskaitant jūros ekosistemas, nykimą ir ją didinti, reikia remti atitinkamų Sąjungos teisės aktų ir politikos, įskaitant ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. (13), Tarybos direktyvą 92/43/EEB (14), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (15) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 (16), plėtojimą, įgyvendinimą, vykdymo užtikrinimą ir vertinimą, visų pirma kaupiant žinių bazę, reikalingą politikai plėtoti ir įgyvendinti, taip pat kaupiant, bandant, demonstruojant ir taikant geriausią patirtį ir sprendimus, pvz., efektyvų valdymą, nedideliu mastu arba specialiai pritaikant juos vietos, regioninėms arba nacionalinėms aplinkybėms, įskaitant integruotą prioritetinių veiksmų programos, parengtos pagal Direktyvą 92/43/EEB, taikymą; vykdydamos Biologinės įvairovės konvencija nustatytas savo ataskaitų teikimo prievoles Sąjunga ir valstybės narės turėtų stebėti su biologine įvairove susijusias savo išlaidas. Taip pat reikėtų laikytis kitų atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Su biologine įvairove susijusios išlaidos bus stebimos naudojant specialų rodiklių rinkinį (17).

(14)

iš pastarojo meto vertinimų, įskaitant ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūrą ir gamtos teisės aktų tinkamumo patikrą, matyti, kad viena pagrindinių Sąjungos gamtos teisės aktų ir biologinės įvairovės strategijos nepakankamo įgyvendinimo priežasčių yra nepakankamas finansavimas. Sąjungos pagrindinėmis finansavimo priemonėmis, įskaitant [Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą], galima papildomai labai padėti patenkinti šiuos poreikius. Programa LIFE tokio integravimo veiksmingumas gali būti toliau didinamas įgyvendinant strateginius gamtos projektus, skirtus skatinti Sąjungos gamtos ir biologinės įvairovės teisės aktų ir politikos įgyvendinimą, įskaitant pagal Direktyvą 92/43/EEB parengtose prioritetinių veiksmų programose nustatytus veiksmus. Strateginiais gamtos projektais veiksmų programos turėtų būti remiamos valstybėse narėse, kad atitinkami gamtos ir biologinės įvairovės tikslai būtų integruoti į kitų sričių politiką ir kitas finansavimo programas, taip užtikrinant, kad šių rūšių politikai įgyvendinti būtų sutelkta reikiamų lėšų. Valstybės narės savo bendros žemės ūkio politikos strateginiame plane galėtų nuspręsti tam tikrą Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirtų lėšų dalį skirti papildyti paramą veiksmams, kuriais papildomi šiame reglamente apibrėžti strateginiai gamtos projektai;

(15)

savanoriška biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų Europos užjūrio teritorijų (BEST) schema skatinama biologinės įvairovės, įskaitant jūrų biologinę įvairovę, išsaugojimas ir tausus ekosisteminių paslaugų, įskaitant ekosistemomis grindžiamą požiūrį į prisitaikymą prie klimato kaitos poveikio ir klimato kaitos švelninimą, naudojimas Sąjungos atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse bei teritorijose. 2011 m. patvirtinus parengiamosios veiklos iniciatyvą BEST, o vėliau – programą BEST 2.0 ir projektą BEST RUP , BEST padėjo geriau suvokti atokiausių regionų ir užjūrio šalių bei teritorijų svarbą ir esminį vaidmenį siekiant biologinę įvairovę išsaugoti visame pasaulyje. Komisijos mano, kad finansinės paramos šiose teritorijose vykdomiems vietos lygmens veiksmams poreikiai yra 8 mln. eurų per metus. Savo 2017 ir 2018 m. ministrų deklaracijose užsienio šalys ir teritorijos pareiškė esančios dėkingos už šią mažų dotacijų, skirtų biologinei įvairovei, schemą. Todėl tinkama, kad pagal programą LIFE būtų finansuojamos mažos dotacijos, skirtos biologinei įvairovei, įskaitant gebėjimų stiprinimą ir paspartinančiuosius veiksmus, tiek atokiausiuose regionuose, tiek užjūrio šalyse bei teritorijose;

(16)

kad būtų galima skatinti žiedinę ekonomiką ir efektyvų išteklių naudojimą turi keistis ▌būdai, kaip mes projektuojame, gaminame, vartojame, taisome, pakartotinai naudojame, perdirbame ir šaliname medžiagas ir produktus, įskaitant plastiką, aprėpiant visą produktų gyvavimo ciklą. Programa LIFE turėtų būti padedama pereiti prie žiedinės ekonomikos modelio – turėtų būti teikiama finansinė parama, skirta įvairiems subjektams (įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms ir vartotojams), visų pirma taikant, plėtojant ir kartojant geriausias technologijas, praktiką ir sprendimus, specialiai pritaikant juos vietos, regioninėms arba nacionalinėms aplinkybėms, taip pat ir laikantis integruoto požiūrio į atliekų hierarchijos taikymą ir atliekų tvarkymo ir prevencijos planų įgyvendinimą. Padedant įgyvendinti 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikatą „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ , gali būti imamasi veiksmų į jūrą išmestų šiukšlių problemai spręsti;

(16a)

aukštas aplinkos apsaugos lygis yra labai svarbus Sąjungos piliečių sveikatai ir gerovei. Programa turėtų būti remiamas Sąjungos tikslas gaminti ir naudoti chemines medžiagas taip, kad būtų kuo labiau sumažintas didelis neigiamas poveikis žmonių sveikatai bei aplinkai, siekiant ES įgyvendinti netoksiškos aplinkos strategijos tikslą. Programa taip pat turėtų būti remiama veikla, kuria siekiama supaprastinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB (18) įgyvendinimą ir užtikrinti tokį triukšmo lygį, kad nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir ja rizikuojama;

(17)

Sąjungos ilgalaikis oro politikos tikslas yra pasiekti tokį oro kokybės lygį, kuriam esant nebūtų daromas neigiamas poveikis ir nekiltų rizika žmonių sveikatai ir aplinkai, kartu stiprinant oro kokybės gerinimo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo sąveiką. Visuomenė labai gerai žino apie didžiulę oro taršą, ir piliečiai tikisi valdžios institucijų veiksmų, y pač tose srityse, kuriose gyventojai ir ekosistemos susiduria su dideliu oro teršalų kiekiu. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2284 (19) pabrėžiama Sąjungos teikiamo finansavimo svarba siekiant švaraus oro tikslų. Todėl pagal programą LIFE turėtų būti remiami projektai, įskaitant strateginius integruotuosius projektus, teikiantys galimybių papildyti viešąjį ir privatųjį finansavimą, kad jie būtų gerosios patirties pavyzdžiai ir oro kokybės planų bei teisės aktų įgyvendinimo skatinamoji priemonė vietos, regioniniu, kelių regionų, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;

(18)

Direktyva 2000/60/EB (20) nustatoma Sąjungos paviršinio vandens, pakrančių vandens, tarpinio vandens ir požeminio vandens apsaugos sistema. Tos direktyvos tikslai remiami pagal ▌vandens politikos tikslus reikia geriau įgyvendinti ir integruoti į kitas politikos sritis. Todėl pagal programą LIFE turėtų būti remiami projektai, kuriais padedama veiksmingai įgyvendinti Direktyvą 2000/60/EB ir kitus atitinkamus Sąjungos vandens srities teisės aktus, kuriais padedama pasiekti, kad Sąjungos vandens telkinių būklė būtų gera, – tam taikoma, plėtojama ir kartojama geriausioji patirtis, taip pat telkiami papildomi veiksmai pagal kitas Sąjungos programas arba finansinius šaltinius;

(19)

jūros aplinkos apsauga ir atkūrimas yra vienas bendrų Sąjungos aplinkos politikos tikslų. Pagal programą LIFE turėtų būti remiami šie veiksmai: biologinės įvairovės ir vandenų ekosistemų, visų pirma tinklo „Natura 2000“ jūrų teritorijų, valdymas, išsaugojimas, atkūrimas ir stebėsena, ir rūšių apsauga pagal prioritetinių veiksmų programas, parengtas pagal Direktyvą 92/43/EEB; geros aplinkos būklės siekimas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB (21); švarių ir sveikų jūrų skatinimas; Komisijos komunikato dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje strategijos įgyvendinimas, visų pirma siekiant spręsti išmestų žvejybos įrankių ir į jūrą išmestų šiukšlių problemą; taip pat Sąjungos dalyvavimo tarptautiniu mastu valdant vandenynus skatinimas – tai labai svarbu siekiant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų ir ateinančioms kartoms išsaugant sveikus vandenynus. Programos LIFE strateginiuose integruotuosiuose projektuose ir strateginiuose gamtos projektuose turėtų būti atitinkamų veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti jūrų aplinką;

(20)

siekiant geriau valdyti aplinkos, klimato kaitos ir atitinkamus perėjimo prie ▌ energijos klausimus, reikia įtraukti pilietinę visuomenę, o tam reikia geriau informuoti visuomenę, įskaitant komunikacijos strategiją, kuria atsižvelgiama į naujus žiniasklaidos ir socialinius tinklus, vartotojų dalyvavimą ir didinti visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų, įskaitant nevyriausybines organizacijas, visuose lygiuose dalyvavimą vykstant konsultacijoms dėl atitinkamos politikos ir įgyvendinant tą politiką . Todėl reikėtų užtikrinti, kad pagal Programą būtų remiamos įvairios NVO ir ne pelno subjektų tinklai, kurie siekia visuotinės svarbos Sąjungos tikslo ir kurie pirmiausia aktyviai veikia aplinkos apsaugos arba klimato politikos srityje, konkurencingai ir skaidriai teikiant dotacijas veiklai siekiant padėti tokioms NVO, tinklams ir subjektams veiksmingai prisidėti prie Sąjungos politikos įgyvendinimo ir kurti bei stiprinti jų pajėgumus, kad jie taptų veiksmingesniais partneriais ;

(21)

nors valdymo visais lygmenimis gerinimas turėtų būti kompleksinis visų programos LIFE paprogramių tikslas, pagal programą LIFE turėtų būti remiamas aplinkos ir klimato acquis, visų pirma horizontaliųjų aplinkos valdymo teisės aktų, įskaitant teisės aktus, kuriais įgyvendinama Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (22), plėtojimas, įgyvendinimas i r vykdymo užtikrinimas ir laikymasis .

(22)

įgyvendinant programą LIFE turėtų būti rengiami ir remiami rinkos dalyviai, gebantys pereiti prie tvarios , žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, atsinaujinančiosios energijos ištekliais paremtos, neutralaus poveikio klimatui ir atsparios ekonomikos, – tam reikėtų bandyti naujas verslo galimybes, atnaujinti profesinius įgūdžius, suteikti vartotojams galimybių gauti tvarius produktus ir paslaugas, įtraukti ir įgalinti įtaką darančius asmenis ir bandyti naujus metodus, kuriais būtų galima pritaikyti esamus procesus ir verslo aplinką. Siekiant remti platesnį tvarių sprendimų taikymą rinkoje, reikėtų skatinti plačiosios visuomenės pritarimą ir vartotojų įtraukimą;

(22a)

pagal Programą remiami parodomieji projektai, metodai ir geriausia praktika, kuriuos galima atkartoti ir įgyvendinti didesniu mastu. Novatoriški sprendimai padėtų gerinti aplinkosauginį veiksmingumą ir tvarumą, visų pirma plėtojant tvarią ūkininkavimo praktiką srityse, susijusiose su klimatu, vandeniu, dirvožemiu, biologine įvairove ir atliekomis. Todėl reikėtų pabrėžti sąveiką su kitomis programomis ir politika, pavyzdžiui, Europos inovacijų partneryste žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje ir ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistema;

(23)

Sąjungos lygmeniu didelės investicijos į aplinkos ir klimato veiksmus pirmiausia finansuojamos pagal pagrindines Sąjungos finansavimo programas (tai vadinama integravimu). Todėl būtina stiprinti integravimo pastangas, užtikrinti kitų Sąjungos finansavimo programų tvarumą, biologinę įvairovę ir atsparumo klimato kaitai didinimą, taip pat į visas ES priemones įtraukti tvarumo apsaugos garantijas. Kadangi strateginiams integruotiesiems projektams ir strateginiams gamtos projektams, rengtiniems pagal programą LIFE , tenka skatinamasis vaidmuo, jais turėtų būti papildomos finansavimo galimybės, kurių esama pagal tas finansavimo programas ir naudojant kitus finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, nacionalines lėšas, taip pat turėtų būti siekiama sinergijos;

(23a)

strateginių gamtos projektų ir strateginių integruotųjų projektų sėkmė priklauso nuo glaudaus nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bei nevalstybinių subjektų, kuriems aktualūs Programos tikslai, bendradarbiavimo. Taigi turėtų būti vadovaujamasi sprendimų, susijusių su projektų rengimu, įgyvendinimu, vertinimu ir stebėjimu, skaidrumo ir atskleidimo principais, visų pirma integravimo atveju arba tuomet, kai naudojamasi įvairiais finansavimo šaltiniais;

(24)

atsižvelgiant į tai, kad svarbu koordinuotai ir plačiai spręsti klimato kaitos klausimus, laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, programa LIFE bus padedama integruoti klimato politiką ir pasiekti tikslą, kad ne mažiau kaip 25 proc. viso biudžeto būtų skirta išlaidoms, kuriomis remiami klimato politikos tikslai 2021–2027 m. DFP laikotarpiu, ir kad kuo greičiau, bet vėliausiai 2027 m. šios išlaidos sudarytų 30 procentų. Tikimasi, kad pagal programą LIFE 61 proc. viso programai LIFE skirto finansinio paketo bus skirta klimato tikslams. Atitinkami veiksmai bus nustatyti programą LIFE rengiant ir įgyvendinant, vėliau jie bus pakartotinai įvertinti vykstant vertinimo ir peržiūros procesams;

(25)

įgyvendinant programą LIFE deramą dėmesį reikėtų skirti atokiausių regionų strategijai (23), atsižvelgiant į SESV 349 straipsnį ir specifinius tų regionų poreikius bei pažeidžiamumą. Taip pat reikėtų atsižvelgti ne tik į aplinkos, klimato ir atitinkamą energetikos, bet į kitų sričių Sąjungos politiką;

(26)

remdama programos LIFE įgyvendinimą Komisija turėtų bendradarbiauti su programos LIFE nacionalinių informacijos centrų (NIC) tinklu, siekdama skatinti bendradarbiavimą, kad NIC paslaugos ES mastu būtų patobulintos ir teikiamos daug veiksmingiau, taip pat pagerinti bendrą pateikiamų pasiūlymų kokybę, rengti seminarus ir praktinius užsiėmimus, skelbti pagal programą LIFE finansuojamų projektų sąrašą arba imtis kitos veiklos, pavyzdžiui žiniasklaidos kampanijų , siekiant geriau informuoti apie projektų rezultatus ir palengvinti keitimąsi patirtimi, žiniomis bei geriausia praktika, taip pat skatinant projektų rezultatus atkartoti visoje Sąjungoje, kartu skatinant bendradarbiavimą ir ryšius. Tokia veikla visų pirma turėtų būti skiriama valstybėms narėms, kurios panaudoja mažai lėšų, ir turėtų būti palengvintas projektų paramos gavėjų, pareiškėjų arba suinteresuotųjų subjektų, susijusių su užbaigtais arba tebevykdomais tos pačios srities projektais, ryšių palaikymas ir bendradarbiavimas . Labai svarbu, kad palaikant tokius ryšius ir bendradarbiaujant dalyvautų regionų ir vietos valdžios institucijos ir suinteresuotieji subjektai;

(26a)

kokybė – svarbiausias kriterijus, kuriuo programos LIFE kontekste būtų vadovaujamasi projekto vertinimo ir skyrimo proceso metu; Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pasiekti programos LIFE tikslus visoje Sąjungoje ir skatinti teikti kokybiškus projektų pasiūlymus, turėtų būti skiriamas finansavimas techninės pagalbos projektams, kuriais būtų skatinama veiksmingai dalyvauti programoje LIFE. Komisija turėtų siekti veiksmingos, kokybe grindžiamos geografinės aprėpties visoje Sąjungoje, be kita ko, padėdama valstybėms narėms gerinti projektų kokybę, stiprinant gebėjimus. Žemas veiksmingo dalyvavimo ir finansuoti tinkamos veiklos lygio apibrėžimas ir skyrimo kriterijai pagal programą LIFE bus nustatyti daugiametėje darbo programoje, vadovaujantis pareiškėjų iš atitinkamų valstybių narių dalyvavimo ir sėkmingų rezultatų lygiais, be kita ko, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir tankį, bendrą tinklo „Natura 2000“ teritorijų kiekvienoje valstybėje narėje plotą, išreikštą visų tinklo „Natura 2000“ teritorijų santykine dalimi ir valstybės narės teritorijos bei joje esančių tinklo „Natura 2000“ teritorijų santykiu. Tinkami finansuoti veiksmai turėtų būti tokio pobūdžio, kad jais būtų siekiama pagerinti projektų paraiškų kokybę;

(27)

siekiant palengvinti valstybių narių bendradarbiavimą ir atlikti unikalų vaidmenį užtikrinant Sąjungos aplinkos teisės aktų įgyvendinimą, buvo sukurtas Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo tinklas (IMPEL), Europos prokurorų tinklas aplinkos klausimais (ENPE) ir Europos Sąjungos teisėjų forumas aplinkos klausimais (EUFJE (24)). Tuo svariai prisidedama užtikrinant Sąjungos aplinkos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo nuoseklumą visoje Sąjungoje, išvengiant konkurencijos iškraipymo, padedama gerinti aplinkosauginio tikrinimo ir įstatymų vykdymo užtikrinimo mechanizmų kokybę tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmeniu taikant tinklų sistemą, ir suteikiama galimybė keistis informacija ir patirtimi įvairiais administraciniais lygmenimis, be kita ko, rengiant mokymus ir išsamias diskusijas aplinkos klausimais ir vykdymo užtikrinimo aspektais, įskaitant stebėsenos ir leidimų suteikimo procesus. Atsižvelgiant į jų indėlį siekiant programos LIFE tikslų, tinkama leisti dotacijas IMPEL, ENPE ir EUFJE skirti neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, kad būtų galima ir toliau remti šių asociacijų veiklą. Be to, kitais atvejais kvietimo gali nereikėti, atsižvelgiant į bendruosius Finansinio reglamento reikalavimus, pvz., valstybių narių paskirtoms įstaigoms, veikiančioms valstybėms narėms prisiimant atsakomybę, kai Sąjungos teisėkūros procedūra priimtame akte tos valstybės narės nurodomos kaip dotacijos gavėjos;

(28)

tinkama nustatyti programos LIFE finansinį paketą, kuriame būtų nustatyta vykstant metinei biudžeto sudarymo procedūrai Europos Parlamentui ir Tarybai svarbiausia orientacinė suma, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (25) 17 punkte;

(28a)

turėtų būti nustatytas tokio dydžio maksimalus bendras finansavimas, koks būtinas veiksmingam pagal programą teikiamos paramos lygiui išlaikyti. Siekiant atsižvelgti į būtiną poreikį prisitaikyti, kad būtų galima reaguoti į esamą veiksmų ir subjektų spektrą, konkrečios bendro finansavimo normos padės užtikrinti tikrumą, išlaikant tam tikrą lankstumą, kuris suteikiamas pagal konkrečius poreikius ar reikalavimus. Konkrečioms bendro finansavimo normoms visada turėtų būti taikomos nustatytos didžiausios bendro finansavimo normos;

(29)

šiam reglamentui taikomos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto nustatymo ir įgyvendinimo dotacijomis, viešuoju pirkimu, apdovanojimais, netiesioginiu įgyvendinimu procedūra, taip pat nustatoma, kad turi būti vykdoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį patvirtintos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;

(30)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 (26) (Finansinis reglamentas), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 883/2013 (27), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (28), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (29) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (30), Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams.

Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra (EPPO) gali tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas , kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą (31). Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūra prokuratūrai (tų valstybių narių, kurios tvirčiau bendradarbiauja pagal Reglamentą (ES) 2017/1939, atveju) ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(31)

finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir duoti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir interesų konflikto riziką. Kai skiriamos dotacijos, turėtų būti numatoma galimybė taikyti vienkartines išmokas, nustatyto dydžio išmokas ir standartinius vieneto įkainius. Komisija turėtų užtikrinti aiškų įgyvendinimą ir skatinti tikrą supaprastinimą projektų rengėjams;

(32)	kai tikslinga , programos LIFE politikos tikslų turėtų būti siekiama finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis, numatytomis ▌ fonde „InvestEU“, įskaitant iš programos LIFE paskirtą sumą, nurodytą programos LIFE daugiametėse darbo programose;

(33)

pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES (32) 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose įsisteigę subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į programos LIFE taisykles bei tikslus ir galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Šių subjektų dalyvavimas įgyvendinant programą LIFE pirmiausia turėtų būti susietas su projektais, įgyvendinamais pagal paprogramę „Gamta ir biologinė įvairovė“;

(34)	Programa turėtų būti atvira trečiosioms valstybėms, laikantis Sąjungos ir tų valstybių susitarimų, nustatant konkrečias jų dalyvavimo sąlygas.

(35)

trečiosios valstybės, esančios Europos ekonominės erdvės narėmis, gali dalyvauti įgyvendinant Sąjungos programas, vykstant bendradarbiavimui pagal EEE susitarimą – jame nustatyta, kad programos gali būti įgyvendinamos priimant sprendimą pagal tą susitarimą. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti pagal kitas teisines priemones. Šiame reglamente turėtų būti konkrečiai nustatyta, kad turi būti suteikiamos būtinos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų išsamiai vykdyti savo atitinkamas pareigas;

(36)

pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalis būtina programą LIFE vertinti remiantis informacija, surinkta pagal specialius stebėsenos rezultatus, tačiau vengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybių narių atžvilgiu. Į šiuos reikalavimus prireikus gali būti įtraukti išmatuojamieji rodikliai, kuriuos taikant būtų vertinamas programos LIFE poveikis vietoje; Visas programos LIFE poveikis susikaupia dėl netiesioginio, ilgalaikio ir sunkiai išmatuojamo indėlio siekiant įvairiausių Sąjungos aplinkos ir klimato politikos tikslų. Programai LIFE stebėti, šiame reglamente nustatyti tiesioginiai gavinių rodikliai ir stebėjimo reikalavimai turėtų būti papildyti specialių projekto lygmens rodiklių rinkiniu – šie rodikliai turės būti apibūdinti daugiametėse darbo programose arba kvietimuose teikti pasiūlymus ir būti susiję su, inter alia, „Natura 2000“ ir išmetamu tam tikrų į atmosferą išmetamų teršalų kiekiu;

(36a)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su daugiamečių darbo programų patvirtinimu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 (33) . Jei programos LIFE komitetas nepateikia nuomonės dėl įgyvendinimo akto projekto, pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą Komisija turėtų nepriimti įgyvendinimo akto projekto;

(37)

siekiant užtikrinti, kad parama pagal Programą ir Programos įgyvendinimas atitiktų Sąjungos politiką ir prioritetus , Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies pakeisti rodikliai ar rodiklių atžvilgiu papildytas šis reglamentas , ir nustatyta stebėsenos ir vertinimo sistema . Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(38)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. padėti užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir plačių užmojų klimato srities veiksmus su tinkamu valdymu ir įvairius suinteresuotuosius subjektus apimančiu požiūriu, darnų vystymąsi ir pasiekti Sąjungos aplinkos, biologinės įvairovės , klimato, žiedinės ekonomikos ir atitinkamų atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo teisės aktų, strategijų bei planų tikslus ir siekinius arba įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl šio reglamento masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(39)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) (toliau – programa LIFE ).

Jame nustatomi programos LIFE tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

strateginiai gamtos projektai – projektai, kuriuos vykdant remiamas Sąjungos gamtos ir biologinės įvairovės tikslų siekimas, valstybėse narėse įgyvendinant nuoseklias veiksmų programas, kuriomis šie tikslai ir prioritetai integruojami į kitų sričių politiką ir finansines priemones, be kita ko, koordinuotai įgyvendinant pagal Direktyvą 92/43/EEB nustatytas prioritetinių veiksmų programas;

strateginiai integruotieji projektai – projektai, kuriuos vykdant regioniniu, kelių regionų, nacionaliniu arba tarptautiniu mastu įgyvendinamos valstybių narių institucijų parengtos aplinkos arba klimato strategijos ar veiksmų planai, kurių reikalaujama pagal konkrečius Sąjungos aplinkos, klimato arba atitinkamus ▌ energijos teisės aktus arba politikos priemones, kartu užtikrinant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir skatinant koordinavimą su bent vienu kitu atitinkamu Sąjungos, nacionaliniu arba privačiu finansavimo šaltiniu ir to šaltinio sutelkimą;

techninės pagalbos projektai – projektai, kuriuos įgyvendinant stiprinami gebėjimai vykdyti standartinius veiksmų projektus, rengti strateginius gamtos projektus ir strateginius integruotuosius projektus, pasirengti naudotis kitomis Sąjungos finansinėmis priemonėmis arba kitomis priemonėmis, būtinomis rengiantis išplėtoti arba pakartoti kitų pagal programą LIFE , ankstesnes programas arba kitas Sąjungos programas finansuotų projektų rezultatus, siekiant 3 straipsnyje nustatytų tikslų . Tokie projektai taip pat gali apimti gebėjimų stiprinimą, susijusį su valstybių narių institucijų veikla siekiant veiksmingai dalyvauti LIFE programoje ;

4)	standartiniai veiksmų projektai – projektai (išskyrus strateginius integruotuosius projektus, strateginius gamtos projektus arba techninės pagalbos projektus), kuriais siekiama 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų konkrečių Programos tikslų;

derinimo operacijos – ES biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/… (toliau – Finansinis reglamentas) 2 straipsnio 6 dalį, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) ES biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

teisės subjektas – fizinis arba juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų, arba juridinio asmens statuso neturintis subjektas pagal Finansinio reglamento 190 straipsnio 2 dalies c punktą.

3 straipsnis

Programos tikslai

1. Bendrasis programos LIFE tikslas – padėti pereiti prie tvarios , žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, atsinaujinančios energijos šaltiniais pagrįstos, neutralaus poveikio klimatui ir atsparios ekonomikos, apsaugoti, atstatyti ir pagerinti aplinkos, įskaitant oro, vandens ir dirvožemio, kokybę ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą bei ją atkurti ir spręsti ekosistemų nykimo klausimą ir šią įvairovę bei ekosistemas, be kita ko, remiant tinklo „Natura 2000“ įgyvendinimą ir valdymą , ir taip prisidedant prie darnaus vystymosi. Programa LIFE taip pat remiamas pagal SESV 192 straipsnio 3 dalį priimtų bendrųjų veiksmų programų įgyvendinimas.

2. Programa LIFE siekiama šių konkrečių tikslų:

plėtoti, demonstruoti ir skatinti naujoviškus būdus, metodus ir požiūrį Sąjungos aplinkos, įskaitant gamtos ir biologinės įvairovės , ir klimato politikos ir teisės aktų tikslams siekti, įskaitant perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą , ir padėti didinti žinių bazę ir taikyti ypač su gamta ir biologine įvairove susijusią geriausią patirtį, be kita ko, remiant tinklą „Natura 2000“ ;

padėti plėtoti, įgyvendinti, stebėti ir vykdyti atitinkamus Sąjungos teisės aktus bei politiką aplinkos, įskaitant gamtą ir biologinę įvairovę, srityje arba klimato politikos veiksmus ir perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos arba didesnį energijos vartojimo efektyvumą , be kita ko , visuose lygiuose gerinant valdymą didinant viešųjų ir privačiųjų subjektų gebėjimus ir įtraukiant pilietinę visuomenę;

skatinti sėkmingų techninių ir su politika susijusių sprendimų, kaip įgyvendinti atitinkamus Sąjungos teisės aktus ir politiką aplinkos, įskaitant gamtą ir biologinę įvairovę, srityje arba klimato politikos veiksmus ir perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos arba didesnį energijos vartojimo efektyvumą , didelio masto taikymą, atkartojant rezultatus, susijusius tikslus integruojant į kitų sričių politiką ir viešojo bei privačiojo sektorių praktiką, telkiant investicijas ir gerinat galimybes gauti finansavimą.

4 straipsnis

▌Struktūra

Nustatoma tokia programos LIFE struktūra:

aplinkos srities paprogramės:

a)	„Gamta ir biologinė įvairovė“,

b)	„Žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė“

klimato srities paprogramės:

a)	„Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos“,

b)	„Perėjimas prie švarios energijos“.

5 straipsnis

Biudžetas

1. Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 6 442 000 000 EUR 2018 m. kainomis ( 7 272 000 000 EUR dabartinėmis kainomis).

2. 1 dalyje nurodyta suma preliminariai paskirstoma taip:

4 715 000 000 EUR 2018 m. kainomis (5 322 000 000 EUR dabartinėmis kainomis, ši suma sudaro 73,2 proc. viso Programos finansinio paketo ) aplinkos sričiai; iš šios sumos

1)	2 829 000 000 EUR 2018 m. kainomis ( 3 261 420 000 EUR dabartinėmis kainomis, ši suma sudaro 44,9 proc. viso Programos finansinio paketo) skiriama paprogramei „Gamta ir biologinė įvairovė“,

2)	1 886 000 000 EUR 2018 m. kainomis ( 2 060 580 000 EUR dabartinėmis kainomis, ši suma sudaro 28,3 proc. viso Programos finansinio paketo ) – paprogramei „Žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė“;

1 950 000 000 klimato sričiai; iš šios sumos

1)	950 000 000 EUR skiriama paprogramei „Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos“,

2)	1 000 000 000 EUR – paprogramei „Perėjimas prie švarios energijos“.

3. 1 ir 2 dalyse nurodytos sumos nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) (34) … [naujasis daugiametės finansinės programos reglamentas] ir Finansiniame reglamente nustatytoms lankstumo nuostatoms.

3a. Nepaisant 2 dalies, bent 60 proc. biudžeto išteklių, skirtų projektams, kurie remiami teikiant dotacijas veiksmams pagal 2 dalies a punkte nurodytą sritį „Aplinka“, skiriama dotacijoms, teikiamoms projektams, kuriais remiama 2 dalies a punkto i papunktyje nurodyta paprogramė „Gamta ir biologinė įvairovė“.

4. Pagal programą LIFE gali būti finansuojama Komisijos vykdoma techninės ir administracinės pagalbos veikla , skirta programos LIFE įgyvendinimui, kaip antai parengiamoji, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas ir tinklo veiklą, kuriomis remiami programos LIFE nacionaliniai informacijos centrai, įskaitant mokymą, tarpusavio mokymosi veiklą ir dalijimosi patirtimi renginius.

5. Pagal Programą gali būti finansuojama veikla, kurią Komisija įgyvendina remdama Sąjungos aplinkos, klimato arba atitinkamų energijos srities teisės aktų bei politikos rengimą, įgyvendinimą ir integravimą, siekiant, kad būtų įgyvendinti 3 straipsnyje nustatyti tikslai. Tokia veikla gali būti:

informavimas ir ryšių palaikymas, įskaitant informuotumo didinimo kampanijas. Ryšių palaikymo veiklai pagal šį reglamentą skiriami finansiniai ištekliai apima ir institucinį informavimą apie Sąjungos politinius prioritetus, taip pat apie Sąjungos aplinkos, klimato arba susijusių energijos teisės aktų įgyvendinimo bei perkėlimo į nacionalinę teisę padėtį;

b)	tyrimai, apklausos, modeliavimas ir scenarijų kūrimas;

c)	pagal ▌ politikos, programų ir teisės aktų rengimas, įgyvendinimas, stebėsena, patikra ir vertinimas, taip pat pagal programą LIFE nefinansuojamų projektų vertinimas ir analizė, jei jais siekiama 3 straipsnyje nustatytų tikslų;

d)	praktiniai seminarai, konferencijos ir susitikimai;

e)	tinklų ir geriausios patirties platformų kūrimas;

f)	kita veikla, pavyzdžiui, apdovanojimai.

6 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

1. Visapusiškai laikydamosi visų Programos taisyklių ir nuostatų Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:

a)	Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

stojančiosios valstybės, valstybės kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų valstybių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos bei tų valstybių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

valstybės, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų valstybių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos bei tų valstybių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

kitos trečiosios valstybės konkrečiame susitarime, taikomame trečiosios valstybės dalyvavimui įgyvendinant bet kurią Sąjungos programą, nustatytomis sąlygomis, jeigu tuo susitarimu

—	užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra;

—	nustatomos dalyvavimo įgyvendinant programas sąlygos, įskaitant finansinių įnašų į įvairias individualias programas ir jų administracinių sąnaudų apskaičiavimą. Pagal Finansinio reglamento [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;;

—	trečiajai valstybei nesuteikiama teisė priimti sprendimus dėl programos;

—	garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

2. Kai trečioji valstybė įgyvendinant programą dalyvauja pagal sprendimą, priimtą tarptautiniu susitarimu arba pagal bet kurias kitas teisines priemones, trečioji valstybė suteikia būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų išsamiai vykdyti savo atitinkamas pareigas. Europos kovos su sukčiavimu tarnybai tokios suteikiamos teisės apima teisę vykdyti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimą vietoje, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

6a straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

Įgyvendinant LIFE programą prireikus gali būti bendradarbiaujama su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir su jų institucijomis ir įstaigomis, jei to reikia 3 straipsnyje nustatytiems bendriesiems tikslams įgyvendinti.

7 straipsnis

Sinergija su kitomis Sąjungos programomis

Komisija užtikrina nuoseklų programos LIFE įgyvendinimą, be to, Komisija ir valstybės narės sukuria palankias sąlygas suderinamumui ir koordinavimui su Europos regioninės plėtros fondu, Europos socialiniu fondu, Sanglaudos fondu, Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu, programa „Europos horizontas“, Europos infrastruktūros tinklų priemone ir fondu „InvestEU“, siekiant sukurti sinergiją, visų pirma įgyvendinant strateginius gamtos projektus ir strateginius integruotuosius projektus, ir remti pagal programą LIFE sukurtų sprendimų taikymą ir pakartojimą. Komisija ir valstybės narės visais lygmenimis siekia papildomumo.

8 straipsnis

Sąjungos finansavimas ir jo formos

1. Komisija programą LIFE įgyvendina taikydama tiesioginio valdymo principą pagal Finansinį reglamentą arba, kartu su Finansinio reglamento 61 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis įstaigomis, taikydama netiesioginio valdymo principą.

2. Pagal programą LIFE gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai ir viešieji pirkimai. Finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.

2a. Ne mažiau kaip 85 proc. programai LIFE skirto biudžeto skiriama 10 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytoms dotacijoms, projektams, finansuojamiems kitų formų finansavimu, tiek, kiek nurodyta daugiametėje darbo programoje, arba, prireikus ir tiek, kiek nurodyta 17 straipsnyje nurodytose daugiametėse darbo programose, finansinėms priemonėms naudojant 8 straipsnio 2 dalyje nurodytas derinimo operacijas. Komisija užtikrina, kad kitomis finansavimo formomis finansuojami projektai visiškai atitiktų šio reglamento 3 straipsnyje nustatytus tikslus. Didžiausia suma, skiriama dotacijoms, kaip nurodyta 10 straipsnio 3b dalyje, yra 15 mln. EUR.

2b. Didžiausios 10 straipsnio 2 dalies a, b, c ir d punktuose nurodytų reikalavimus atitinkančių veiksmų bendro finansavimo normos yra iki 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų ir iki 75 proc. tinkamų finansuoti išlaidų projektams, ypač kurie finansuojami pagal paprogramę „Gamta ir biologinė įvairovė“ ir kurie susiję su prioritetinėmis buveinėmis ar rūšimis, siekiant įgyvendinti Direktyvą 92/43/EEB, arba su paukščių rūšimis, kurių finansavimą prioritetiniu pripažįsta pagal Direktyvos 2009/147/EB 16 straipsnį įsteigtas Prisitaikymo prie techninės ir mokslinės pažangos komitetas, kai tai būtina siekiant įgyvendinti išsaugojimo tikslą. Didžiausia 10 straipsnio 5 dalyje nurodytų veiksmų bendro finansavimo norma sudaro 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Nepažeidžiant atitinkamų ir nustatytų didžiausių bendro finansavimo normų, konkrečios normos yra tiksliau nustatytos 17 straipsnyje nurodytoje daugiametėje darbo programoje. Šios normos gali būti pritaikytos pagal kiekvienos paprogramės, kiekvienos projektų rūšies ar dotacijų rūšies reikalavimus.

10 straipsnio 3 dalies b punkte aprašytų projektų atveju didžiausia bendro finansavimo norma neviršija 95 proc. tinkamų finansuoti išlaidų projektams pirmosios daugiametės darbo programos laikotarpiu; antros daugiametės darbo programos atžvilgiu, ir jeigu pagal šią programą bus patvirtinta – 75 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

2c. Kokybė – svarbiausias kriterijus, kuriuo programos LIFE kontekste būtų vadovaujamasi projekto vertinimo ir skyrimo proceso metu. Komisija siekia veiksmingos, kokybe grindžiamos geografinės aprėpties visoje Sąjungoje, be kita ko, padėdama valstybėms narėms gerinti projektų kokybę stiprindama gebėjimus.

II SKYRIUS

TINKAMUMAS

9 straipsnis

Dotacijos

Programos LIFE dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

10 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai

1. Reikalavimus gauti finansavimą atitinka tik tie veiksmai, kuriais siekiama 3 straipsnyje nurodytų tikslų.

2. Dotacijomis gali būti finansuojami šių rūšių veiksmai:

a)	strateginiai gamtos projektai pagal 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą paprogramę;

b)	strateginiai integruotieji projektai pagal 4 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalies a bei b punktuose nurodytas paprogrames;

c)	techninės pagalbos projektai;

d)	standartiniai veiksmų projektai;

kiti veiksmai, reikalingi siekiant įgyvendinti 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus bendruosius tikslus, įskaitant koordinavimo ir pagalbos veiksmus, kuriais siekiama remti gebėjimų stiprinimą, informacijos ir žinių sklaidą ir informuotumo didinimą, siekiant paremti perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos ir didesnio energijos vartojimo efektyvumo .

3. Pagal paprogramę „Gamta ir biologinė įvairovė“ įgyvendinamuose projektuose, susijusiuose su tinklo „Natura 2000“ teritorijų valdymu, atkūrimu ir stebėsena pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB, atsižvelgiama į prioritetus, nustatytus gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimo srities nacionaliniuose ir regioniniuose planuose, strategijose ar politikoje , įskaitant prioritetinių veiksmų programose, nustatytose pagal Direktyvą 92/43/EEB.

3a. Techninės pagalbos projektuose, skirtuose gebėjimų stiprinimui, susijusiuose su valstybių narių valdžios institucijų veikla, kuria siekiama pagerinti veiksmingą dalyvavimą LIFE programoje, parama teikiama toms valstybėms narėms, kurių veiksmingo dalyvavimo įgyvendinant LIFE programą lygis yra žemas, siekiant pagerinti nacionalinių kontaktinių centrų paslaugas visoje ES ir pagerinti bendrą pateiktų pasiūlymų kokybę.

4. Dotacijomis gali būti finansuojama veikla, vykdoma ne valstybėje narėje ar ne užjūrio šalyje ar teritorijoje, priklausančioje nuo jos, jeigu projektu siekiama Sąjungos aplinkos ir klimato politikos tikslų ir ne Sąjungoje vykdoma veikla yra reikalinga valstybės narės teritorijose ar užjūrio šalyje ar teritorijoje vykdomų intervencijų veiksmingumui užtikrinti arba tarptautiniams susitarimams, kurių šalis yra Sąjunga, paremti .

5. Veiklos dotacijomis remiamas ne pelno subjektų, dalyvaujančių rengiant, įgyvendinant Sąjungos teisės aktus bei politiką ir užtikrinant jų įgyvendinimą ir visų pirma veikiantys vykdant aplinkos arba klimato politikos veiksmus, įskaitant energetikos pertvarką, laikantis 3 straipsnyje nurodytų programos LIFE tikslų, veikimas.

11 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1. Be Finansinio reglamento [197] straipsnyje nustatytų kriterijų, taikomi 2–3 dalyse nustatyti tinkamumo kriterijai.

2. Reikalavimus atitinka šie subjektai:

teisės subjektai, įsisteigę bet kurioje iš šių šalių arba teritorijų:

1)	valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

2)	programos LIFE asocijuotojoje trečiojoje valstybėje;

3)	kitos 17 straipsnyje nurodytoje daugiametėje darbo programoje išvardytos trečiosios valstybės, laikantis šio straipsnio 4–6 dalyse nustatytų sąlygų;

b)	bet kuris teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, arba bet kuri tarptautinė organizacija.

3. Laikoma, kad fiziniai asmenys neatitinka reikalavimų.

4. Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka atitinka dalyvavimo reikalavimus, jeigu to reikia tam tikro veiksmo, kuriuo siekiama užtikrinti Sąjungos vykdomų intervencijų veiksmingumą, tikslams pasiekti.

5. Reikalavimus atitinka teisės subjektai, dalyvaujantys kaip konsorciumai, kuriuos sudaro mažiausiai trys nepriklausomi subjektai, įsisteigę skirtingose valstybėse narėse arba su tomis valstybėmis susijusiose užjūrio šalyse ar teritorijose, arba Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse, arba kitose trečiosiose valstybėse.

6. Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, įsisteigę teisės subjektai iš esmės turėtų prisiimti savo dalyvavimo sąnaudas.

6a. Siekiant užtikrinti veiksmingą programos lėšų naudojimą ir veiksmingą teisės subjektų dalyvavimą, kaip numatyta 4 dalyje, Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 21 straipsnį, siekiant papildyti šį straipsnį apibrėžiant, kokiomis sąlygomis jos laikomos pakankamai dalyvaujančios Sąjungos vykdomoje aplinkos ir klimato politikoje, kad jos galėtų būti laikomos atitinkančiomis programos reikalavimus.

12 straipsnis

Tiesioginis sutarties sudarymas

Nedarant poveikio Finansinio reglamento [188] straipsniui, dotacijos I priede nurodytiems subjektams dotacijos gali būti skiriamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus.

13 straipsnis

Skyrimo kriterijų apibrėžimas

17 straipsnyje nurodytoje daugiametėje darbo programoje ir kvietimuose teikti pasiūlymus Komisija nustato skyrimo kriterijus, atsižvelgdama į šiuos principus :

a)	pagal programą LIFE finansuojami projektai yra svarbūs Sąjungai, nes turi labai padėti siekti 3 straipsnyje nurodytų bendrų ir konkrečių programos LIFE tikslų ir nekelti jiems pavojaus, ir, kai įmanoma, jais turi būti skatinamas žaliasis viešasis pirkimas;

aa)	vykdant projektus turi būti taikomas ekonominio efektyvumo principas ir jie turi būti techniškai bei finansiškai suderinti;

ab)	pirmenybė teikiama projektams, kurie gali daryti didžiausią galimą poveikį siekiant 3 straipsnyje nustatytų tikslų;

b)	vertinant projektus, kuriais teikiama papildomos naudos ir skatinama 4 straipsnyje nustatytų paprogramių sinergija, jiems skiriamas papildomas balas ;

c)	vertinant projektus papildomas balas skiriamas projektams, turintiems didžiausią atkartojimo ir panaudojimo viešajame arba privačiajame sektoriuje arba didžiausių investicijų ar finansinių išteklių sutelkimo potencialą (skatinamasis potencialas);

d)	turi būti užtikrintas standartinių veiksmų projektų rezultatų atkartojamumas;

e)	vertinant projektus, kurie grindžiami pagal programą LIFE , ankstesnes programas arba Sąjungos lėšomis finansuotų kitų projektų rezultatais arba kuriais tokie rezultatai išplėtojami, jiems skiriamas papildomas balas;

tam tikrais atvejais ypatingas dėmesys turi būti skiriamas projektams geografinėse teritorijose, kuriose esama specifinių poreikių arba kurios yra pažeidžiamos, pavyzdžiui, teritorijose, kuriose kyla specifinių aplinkos uždavinių arba esama gamtinių kliūčių, tarpvalstybinėse teritorijose, didelės gamtinės vertės vietovėse arba atokiausiuose regionuose.

14 straipsnis

Tinkamos finansuoti sąnaudos, susijusios su žemės pirkimu

Be Finansinio reglamento [186] straipsnyje nustatytų kriterijų, sąnaudos, susijusios su žemės pirkimu, laikomos tinkamomis finansuoti Sąjungos lėšomis, jeigu tik įvykdomos šios sąlygos:

a)	tokiu pirkimu bus prisidėta prie tinklo „Natura 2000“, įsteigto pagal Direktyvos 92/43/EEB 3 straipsnį, vientisumo padidinimo, išsaugojimo ir atkūrimo, be kita ko, gerinant tinklo jungtis koridoriais, jungiamosiomis grandimis arba kitais žaliosios infrastruktūros elementais;

b)	žemės įsigijimas yra vienintelis arba ekonomiškai efektyviausias būdas pasiekti norimą išsaugojimo rezultatą;

c)	įsigyta žemė paskiriama ilgalaikiam naudojimui, atitinkančiam konkrečiuosius programos LIFE tikslus;

d)	atitinkama valstybė narė perdavimo ar kitokiu būdu užtikrina ilgalaikį tokios žemės paskyrimą gamtos išsaugojimo reikmėms.

15 straipsnis

Kaupiamasis, papildomas ir mišrus finansavimas

1. Veiksmui, kuriam skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, taip pat gali būti skirtas šios programos LIFE įnašas, jeigu tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos ir jei veiksmu siekiama 3 straipsnyje nustatytų aplinkos arba klimato tikslų ir juo nekenkiama nė vienam iš jų . Tokiems pagal kitas Sąjungos programas skirtiems įnašams taikomos tų programų taisyklės. Kaupiamasis finansavimas turi neviršyti bendros tinkamų finansuoti išlaidų sumos, o skirtingų Sąjungos programų parama gali būti apskaičiuojama proporcingai, remiantis dokumentu, kuriuo nustatomos paramos sąlygos.

2. Veiksmai, kuriems suteiktas pažangumo ženklas arba kurie atitinka visas šias palyginamąsias sąlygas:

a)	jie buvo įvertinti pagal programą LIFE paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus;

b)	jie atitinka to kvietimo teikti pasiūlymus minimalius kokybės reikalavimus;

c)	pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus jie negali būti finansuojami dėl riboto biudžeto,

gali gauti paramą iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo+“ arba Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Reglamento (ES) XX [Bendrųjų nuostatų reglamentas] 67 straipsnio 5 dalį ir Reglamento (ES) XX [dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos] 8 straipsnį, jei tokie veiksmai atitinka tokios programos tikslus ir tinkamumo kriterijus . Taikomos paramą teikiančio fondo taisyklės.

III SKYRIUS

DERINIMO OPERACIJOS

16 straipsnis

Derinimo operacijos

Derinimo operacijos pagal programą LIFE vykdomos laikantis „InvestEU“ reglamento ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies deramai atsižvelgiant į tvarumo ir skaidrumo reikalavimus.

IV SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA, ATASKAITŲ TEIKIMAS IR VERTINIMAS

17 straipsnis

Daugiametė darbo programa

1. Komisija įgyvendinimo aktais priima programos LIFE daugiametes darbo programas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 20a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros .

2. Atsižvelgiant į 3 straipsnyje nustatytus tikslus, kiekvienoje daugiametėje darbo programoje nurodoma ši informacija:

a)	lėšų paskirstymas kiekvienoje paprogramėje tos paprogramės poreikiams ir lėšų paskirstymas pagal skirtingas finansavimo rūšis, taip pat didžiausia bendra dotacijoms, kaip nurodyta 10 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, skirtų lėšų suma ;

aa)	didžiausia bendra finansinėms priemonėms naudojant derinimo operacijas pagal programą LIFE skirta suma, jei taikytina;

ab)	didžiausia bendra dotacijų, skiriamų I priede išvardytoms įstaigoms pagal 12 straipsnį, suma;

b)	projektų temos arba specifiniai poreikiai, kuriems iš anksto paskirtas finansavimas, finansuojant 10 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose nurodytus projektus;

c)	strategijos ir planai, kurie įgyvendinami strateginiais integruotaisiais projektais , kuriems finansavimo gali būti prašoma teikiant 10 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytus projektus;

d)	maksimalus reikalavimus atitinkantis projekto įgyvendinimo laikotarpis;

da)	orientaciniai kvietimų teikti pasiūlymus tvarkaraščiai daugiametės darbo programos laikotarpiu ;

db)	projektų pateikimo ir atrankos procedūros techninė metodika ir skyrimo kriterijai pagal 13 straipsnyje nurodytus elementus;

dc)	nustatytos bendro finansavimo normos, kaip nurodyta 8 straipsnio 2b dalyje;

dd)	didžiausia 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimus atitinkančių veiksmų bendro finansavimo norma;

de)	prireikus išsamios taisyklės, reglamentuojančios kaupiamojo, papildomo ir mišraus finansavimo taikymą;

df)	nustatytas veiksmingo dalyvavimo žemas lygis ir reikalavimus atitinkanti veikla bei techninės pagalbos projektų, kuriais siekiama stiprinti gebėjimu, skyrimo kriterijai, susiję su valstybių narių institucijų veikla siekiant veiksmingai dalyvauti LIFE programoje.

2a. Pirmosios daugiametės darbo programos trukmė – ketveri metai; antrosios daugiametės darbo programos trukmė – treji metai.

2b. Komisija, atsižvelgdama į daugiametes darbo programas, skelbia kvietimus teikti paraiškas programos galiojimo laikotarpiu. Komisija užtikrina, kad nepanaudotos lėšos, skirtos konkrečiam kvietimui teikti paraiškas, būtų perskirstytos tos pačios srities skirtingiems veiksmų tipams, nurodytiems 10 straipsnio 2 dalyje.

2c. Komisija užtikrina, kad kuriant daugiametes darbo programas būtų konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais.

18 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1. Komisija pateikia programos LIFE įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų tikslų, ataskaitą, grindžiamą II priede pateiktais rodikliais .

2. Siekiant užtikrinti veiksmingą programos LIFE pažangos siekiant jos tikslų vertinimą, Komisijai pagal 21 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl II priedo pakeitimo, kad reikiamais atvejais būtų peržiūrėti arba papildyti rodikliai, įskaitant siekiant jų suderinimo su rodikliais, nustatytais kitoms Sąjungos programoms, ir šis reglamentas būtų papildytas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos nustatymo.

2a. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 21 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais, remiantis II priedu, nustatomi konkretūs kiekvienos paprogramės ir projektų rūšies rodikliai.

3. Komisija užtikrina, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl, laikantis tinkamų metodikų , Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai, kad visų atitinkamų konkrečių aplinkos ir klimato politikos tikslų atžvilgiu, įskaitant su „Natura 2000“ ir tam tikrų į atmosferą išmetamų teršalų, taip pat ir CO2, išmetamu kiekiu susijusius tikslus, būtų galima rinkti bendrus projekto lygmens produkto ir poveikio rodiklius.

4. Komisija reguliariai stebi, kaip integruojami klimato ir biologinės įvairovės tikslai, įskaitant išlaidų sumą, ir teikia ataskaitas. Kiek šiuo reglamentu prisidedama prie to, kad 25 proc. viso biudžeto būtų skirta išlaidoms, padedančioms siekti klimato politikos tikslų, turi būti stebima visoje Sąjungos klimato srities rodiklių sistemoje. Su biologine įvairove susijusios išlaidos stebimos naudojant specialų rodiklių rinkinį. Tie stebėjimo metodai taikomi siekiant kiekybiškai įvertinti įsipareigojimų asignavimus, kuriais tikimasi prisidėti atitinkamai prie klimato politikos ir biologinės įvairovės tikslų per visą 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos galiojimo laikotarpį, duomenis pateikiant tinkamu suskirstymo lygmeniu. Išlaidos kasmet parodomos biudžeto programos pranešime. Apie Programos indėlį siekiant Sąjungos klimato politikos ir biologinės įvairovės tikslų turėtų būti reguliariai pranešama vertinimuose ir metinėje ataskaitoje.

5. Komisija vertina programos LIFE ir kitų ją papildančių Sąjungos programų ir jų paprogramių sąveiką.

19 straipsnis

Vertinimas

1. Komisija atlieka vertinimus ▌laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus, deramai atsižvelgiant į nuoseklumą, sąveiką, Sąjungos pridėtinę vertę ir ilgalaikį tvarumą, naudojant Sąjungos klimato ir aplinkos prioritetines sritis.

2. Komisija atlieka vidurio laikotarpio programos LIFE vertinimą, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip 42 mėnesiams nuo programos LIFE įgyvendinimo pradžios, taikant pagal II priedą nustatytus produktų ir rezultatų ir rodiklius.

Vertinimas apima bent:

a)	programos įgyvendinimo kokybinius ir kiekybinius aspektus;

b)	išteklių naudojimo veiksmingumą;

c)	visų priemonių tikslų įgyvendinimo laipsnį, nurodant, jei įmanoma, rezultatus ir poveikį;

d)	pasiektą ar tikėtiną projektų pažangą siekiant daryti sverto poveikį kitų Sąjungos lėšų atžvilgiu, pirmiausia atkreipiant dėmesį į didesnio suderinamumo su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis naudą;

e)	mastą, kuriuo pasiekta tikslų tarpusavio sąveika, ir jos papildomumą kitų atitinkamų Sąjungos programų atžvilgiu;

f)	programos LIFE Europos pridėtinę vertę ir ilgalaikį poveikį, siekiant priimti sprendimą dėl priemonių atnaujinimo, pakeitimo ar sustabdymo;

g)	suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo mastą;

h)	programos LIFE poveikio Direktyvoje 92/43/EEB ir Direktyvoje 2009/147/EB išvardytų buveinių ir rūšių išsaugojimo būklei kiekybinę ir kokybinę analizę;

i)	geografinės aprėpties Sąjungoje analizę, kaip nurodyta 8 straipsnio 2c dalyje, ir, jei tokia aprėptis neįgyvendinta, pagrindinių šio neįgyvendinimo priežasčių analizę.

3. Baigiant įgyvendinti programą LIFE , bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnio antroje pastraipoje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį programos LIFE vertinimą.

4. Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui ir ji vertinimų rezultatus paskelbia viešai.

V SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami projektus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. Šiuo tikslu lėšų gavėjai turi naudoti programos LIFE logotipą, pavaizduotą IIa priede, arba, jei tai neįmanoma, paminėti programą LIFE vykdydami visą komunikacijos veiklą; logotipas turi būti pateiktas ant stendų strateginėse viešai matomose vietose. Visos ilgalaikės prekės, įsigytos įgyvendinant LIFE programą, žymimos LIFE programos logotipu, nebent Komisija nurodytų kitaip.

2. Komisija vykdo su programa LIFE ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai LIFE skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

20a straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Programos LIFE komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

4. Kasmet Komisija pateikia komitetui bendros pažangos įgyvendinant paprogrames ir konkrečių veiksmų, įskaitant derinimo operacijas, įgyvendintas naudojant iš programos LIFE skirtus biudžeto išteklius, ataskaitą.

21 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 18 straipsnio 2 ir 2a dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.

3. Europos Parlamentas ir Taryba gali bet kada atšaukti 18 straipsnio 2 ir 2a dalyse nurodytų įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 18 straipsnio 2 ir 2a dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

22 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

23 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 614/2007 (35) ir Reglamentą (ES) Nr. 1293/2013, ir šie reglamentai toliau taikomi tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2. Programos LIFE finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal reglamentus (EB) Nr. 614/2007 ir (ES) Nr. 1293/2013, prie programos LIFE .

3. Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. gruodžio 31 d. ir skirti 5 straipsnio 4 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki tos dienos nebaigtus vykdyti projektus.

4. Grįžtamosios lėšos iš Reglamente (ES) Nr. 1293/2013 nustatytų finansinių priemonių gali būti investuojamos į finansines priemones, nustatytas pagal [fondą „InvestEU“].

5. Asignavimai, atitinkantys asignuotąsias pajamas, gautas susigrąžinus nepagrįstai išmokėtas sumas pagal Reglamentą (EB) Nr. 614/2007 arba Reglamentą (ES) Nr. 1293/2013, naudojamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (36) 21 straipsnį programai LIFE finansuoti.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C , , p. .

(2) OL C , , p. .

(3) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija. Pabrauktas tekstas, dėl kurio nebuvo susitarta per tarpinstitucines derybas.

(4) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 614/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 185).

(5) Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita (SWD(2017)0355).

(6) 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (OL L 354, 2013 12 28, p. 171).

(7) Darbotvarkė iki 2030 m., JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija, patvirtinta 2015 m. rugsėjo 25 d.

(8) 93/626/EEB: 1993 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas dėl Biologinės įvairovės konvencijos sudarymo (OL L 309, 1993 12 13, p. 1).

(9) OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(10) Iniciatyva „Horizontas 2020“, III dalis, „Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija“ (2013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimas 2013/743/ES dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), sukūrimo ir kuriuo panaikinami sprendimai 2006/971/EB, 2006/972/EB, 2006/973/EB, 2006/974/EB ir 2006/975/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 965)).

(11) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (OL L 328, 2018 12 21, p. 210).

(12) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Bendri uždaviniai ir kaip bendrai siekti geresnių rezultatų“, (COM(2017)0063).

(13) COM(2011)0244.

(14) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(15) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

(16) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL L 317, 2014 11 4, p. 35).

(17) SEC(2017)0250.

(18) 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo – Komisijos deklaracija, pateikta Taikinimo komitete, dėl direktyvos dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL L 189, 2002 7 18, p. 12).

(19) 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1)

(20) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(21) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

(22) OL L 124, 2005 5 17, p. 4.

(23) Dok. 3715/17 – COM(2017)0623.

(24) Dok. 5485/18 – COM(2018)0010, p. 5.

(25) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(26) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(27) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(28) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(29) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(30) [Visas pavadinimas + OL L informacija.]

(31) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(32) 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).

(33) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13);

(34) [Įrašyti visą pavadinimą ir OL informaciją.]

(35) 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 614/2007 dėl aplinkos finansinio instrumento (LIFE+) (OL L 149, 2007 6 9, p. 1).

(36) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

I PRIEDAS

Subjektai, kuriems dotacijos gali būti skiriamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus

Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo tinklas (IMPEL);

Europos prokurorų tinklas aplinkos klausimais (ENPE);

Europos Sąjungos teisėjų forumas aplinkos klausimais (EUFJE).

II PRIEDAS

Rodikliai

1. Produktų rodikliai

1.1.

Projektų, kuriais kuriami, demonstruojami ir skatinami naujoviški būdai bei metodai, skaičius.

1.2.

Projektų, kuriuos vykdant taikoma gamtos ir biologinės įvairovės srities geriausia patirtis, skaičius.

1.3.

Projektų, skirtų atitinkamiems Sąjungos teisės aktams ir politikai plėtoti, įgyvendinti, vykdyti jų stebėseną ar užtikrinti jų vykdymą, skaičius.

1.4.

Projektų, kuriais gerinamas valdymas didinant viešųjų ir privačiųjų subjektų gebėjimus ir įtraukiant pilietinę visuomenę, skaičius.

1.5.

Projektų, įskaitant strateginius integruotuosius ir strateginius gamtos projektus, kuriais įgyvendinami

—	pagrindiniai planai arba strategijos, skaičius;

—	veiksmų programos, kuriomis integruojamas gamtos ir biologinės įvairovės aspektas.

2. Rezultatų rodikliai

2.1.

Grynieji pokyčiai aplinkos ir klimato srityse, nustatomi susumavus projekto lygmens rodiklius, kurie nurodomi kvietimuose teikti pasiūlymus pagal šias paprogrames:

—	„Gamta ir biologinė įvairovė“;

—	„Žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė“, kuri apima bent šiuos elementus:

—	oro kokybė;

—	dirvožemis;

—

vanduo;

—

atliekos;

—	cheminės medžiagos;

—	triukšmas;

—	išteklių naudojimas ir efektyvumas;

—	„Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos“;

—	„Perėjimas prie švarios energijos“.

2.2.

Bendra investicijų, kurias paskatina padaryti įgyvendinami projektai arba gautas finansavimas, suma (mln. EUR).

2.3.

Organizacijų, dalyvaujančių įgyvendinant projektus arba gaunančių veiklos dotacijas, skaičius.

2.4.

Projektų, turinčių skatinamąjį poveikį, juntamą pasibaigus projektui, dalis.

IIa PRIEDAS

Programos logotipas

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/501

P8_TA(2019)0406

Teisingumo programa ***I

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Teisingumo programos (COM(2018)0384 – C8-0235/2018 – 2018/0208(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/53)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0384),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 81 straipsnio 1 ir 2 dalis ir į 82 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0235/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

—	atsižvelgdamas į Pirmininko 2019 m. sausio 25 d. laišką komitetų pirmininkams, kuriame išdėstytas Parlamento požiūris į daugiametės finansinės programos (DFP) sektorines programas po 2020 m.,

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. balandžio 1 d. laišką Europos Parlamento pirmininkui, kuriame patvirtinamas teisėkūros institucijų per derybas pasiektas bendras sutarimas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į bendrus Teisės reikalų komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimus ir į Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto ir Moterų teisų ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0068/2019),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (2);

primena savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“ (3); pakartoja, jog remia kultūros, švietimo, žiniasklaidos, jaunimo, sporto, demokratijos, pilietiškumo ir pilietinės visuomenės sričių programas, kurių Europos pridėtinė vertė aiškiai matoma ir kurios yra pelniusios ilgalaikį populiarumą tarp naudos gavėjų; pakartoja, kad stipresnę ir platesnio užmojo Sąjungą galima sukurti tik tuo atveju, jei jai bus skirta daugiau finansinių išteklių; todėl ragina nuolat teikti paramą įgyvendinamai politikai, didinti Sąjungos pavyzdinių programų išteklius ir numačius papildomą atsakomybę atitinkamai skirti papildomų finansinių išteklių;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 178.

(2) Ši pozicija pakeičia 2019 m. vasario 13 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0097).

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0075.

P8_TC1-COD(2018)0208

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl Teisingumo programos

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 82 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad „Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. 3 straipsnyje taip pat nustatyta, kad „Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę“ ir, be kita ko, „ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas“. šios teisės ir vertybės turi būti toliau skatinamos ir įgyvendinamos, jomis turi dalytis piliečiai ir tautos visoje Sąjungoje ir jos turi būti Europos visuomenių pagrindas;

(2)

tos teisės ir vertybės turi būti toliau aktyviai puoselėjamos, saugomos, skatinamos ir įgyvendinamos, jomis turi dalytis piliečiai ir tautos ▌ ir jos turi būti ES projekto pagrindas , nes menkesnė tų teisių ir vertybių apsauga kurioje nors valstybėje narėje gali turėti žalingą poveikį visai Sąjungai. Todėl Sąjungos biudžete sukuriamas naujas Teisingumo, teisių ir vertybių fondas, kurį sudaro Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių ir Teisingumo programos. Dabar, kai Europos visuomenėms kyla ekstremizmo, radikalizmo ir susiskaldymo pavojai ir vis mažėja erdvės nepriklausomai pilietinei visuomenei , kaip niekada svarbu skatinti, tvirtinti ir ginti teisingumą, teises ir ES vertybes: žmogaus teises, pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę. Tai turės didelį tiesioginį poveikį politiniam, socialiniam, kultūriniam ir ekonominiam ES gyvenimui. Naujojo fondo dalimi tapsiančios Teisingumo programos lėšomis bus toliau remiama Sąjungos teisingumo erdvės plėtra remiantis teisinės valstybės principu, teismų valdžios nepriklausomumu ir nešališkumu, abipusiu pripažinimu ir abipusiu pasitikėjimu, teise kreiptis į teismą ir tarpvalstybiniu bendradarbiavimu . Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programoje bus sujungtos 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1381/2013 (3), ir programa „Europa piliečiams“, nustatyta Tarybos reglamentu (ES) Nr. 390/2014 (4) (toliau – ankstesnės programos );

(3)

Teisingumo, teisių ir vertybių fondas ir jo dvi pagrindinės finansavimo programos ▌dėmesį skirs žmonėms ir subjektams, kurie padeda užtikrinti mūsų bendrų vertybių, lygybės, teisių ir turtingos įvairovės gyvybingumą. Pagrindinis tikslas – puoselėti ir palaikyti teisėmis grindžiamą, lygią, atvirą, pliuralistinę, įtraukią ir demokratinę visuomenę. Tai, be kita ko , kaip pagrindinį suinteresuotąjį subjektą, apima dinamišką ir galių turinčią pilietinę visuomenę, skatinančią žmonių demokratinį, pilietinį ir socialinį dalyvavimą bei puoselėjančią turtingą Europos visuomenės įvairovę, ▌grindžiamą mūsų bendromis vertybėmis, istorija ir atmintimi. Europos Sąjungos sutarties ▌11 straipsnyje reikalaujama , kad Sąjungos institucijos palaikytų atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su pilietine visuomene ir atitinkamomis priemonėmis suteiktų piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis;

(4)

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nustatyta, kad sukuriama laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės bei skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos. Teisinės valstybės principo, pagrindinių teisių ir demokratijos Sąjungoje paisymas ir skatinimas yra būtina visų Sutartyse įtvirtintų teisių ir pareigų vykdymo, taip pat žmonių pasitikėjimo Sąjunga užtikrinimo sąlyga. Tai, kaip teisinės valstybės principas įgyvendinamas valstybėse narėse, atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant valstybių narių ir jų teisinių sistemų tarpusavio pasitikėjimą. Tuo tikslu Sąjunga gali patvirtinti priemones, kad plėtotų teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose ▌. Toliau kuriant Europos teisingumo erdvę, visais lygmenimis turėtų būti užtikrinta ir skatinama , kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi bendrųjų principų ir vertybių, pavyzdžiui, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio visais Chartijos 21 straipsnyje išvardytais pagrindais, solidarumo, visiems veiksmingos teisės kreiptis į teismą, teisinės valstybės , demokratijos ir tinkamai veikiančios teismų sistemos;

(5)

finansavimas turėtų išlikti viena iš svarbių priemonių siekiant sėkmingai įgyvendinti Sutartyse nustatytus plataus užmojo tikslus. Jie turėtų būti pasiekti, be kita ko, sukuriant lanksčią ir veiksmingą Teisingumo programą, kuri turėtų padėti planuoti ir įgyvendinti šiuos tikslus. Programa turėtų būti įgyvendinama naudotojui palankiu būdu (t. y. taikant naudotojams palankią paraiškų teikimo ir ataskaitų teikimo tvarką) ir ja turėtų būti siekiama užtikrinti subalansuotą geografinę aprėptį. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas programos prieinamumui visų rūšių paramos gavėjams;

(6)

siekdama visiems palaipsniui sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, Sąjunga turi patvirtinti priemones, susijusias su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir pagrįstas nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimu, kuris nuo 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperės Europos Vadovų Tarybos laikomas kertiniu teisminio bendradarbiavimo Sąjungoje akmeniu. Tarpusavio pripažinimo principas reikalauja, kad tarp valstybių narių būtų pasiektas aukštas tarpusavio pasitikėjimo lygis. Siekiant palengvinti tarpusavio pripažinimą ir skatinti tarpusavio pasitikėjimą, priimtos valstybių narių įstatymų derinimo keliose srityse priemonės. Be to, siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ir tolesnę integraciją , būtina gerai veikianti teisingumo erdvė, kurioje būtų panaikintos tarpvalstybinio teismo proceso ir teisės kreiptis į teismą sprendžiant tarpvalstybinius klausimus kliūtys. Tinkamai veikianti Europos teisingumo ir veiksmingų, nepriklausomų ir kokybiškų nacionalinių teisės sistemų erdvė ir didesnis tarpusavio pasitikėjimas taip pat būtinas klestinčiai vidaus rinkai ir bendrų Sąjungos vertybių puoselėjimui ;

(6a)	teisę į teisingumą turėtų visų pirma sudaryti teisė kreiptis į teismus, teisė naudotis alternatyviais ginčų sprendimo metodais, taip pat teisė kreiptis į valstybės tarnautojus, kurie teisės aktais yra įpareigoti teikti šalims nepriklausomas ir nešališkas teisines konsultacijas;

(7)

visiškas teisinės valstybės principo laikymasis ir jo propagavimas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti tvirtą abipusį pasitikėjimą teisingumo ir vidaus reikalų srityje, o ypač tarpusavio pripažinimu pagrįstą veiksmingą teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Teisinė valstybė yra viena iš ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų bendrų vertybių, o ES sutarties 19 straipsnio 1 dalyje ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje numatytas veiksmingos teisminės apsaugos principas yra konkreti teisinės valstybės išraiška. Teisinės valstybės skatinimas remiant pastangas didinti nacionalinių teisingumo sistemų nepriklausomumą, skaidrumą, atskaitomybę, kokybę ir veiksmingumą didina tarpusavio pasitikėjimą, kuris yra būtinas teisminiam bendradarbiavimui civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Teisėjų nepriklausomumas ir nešališkumas yra viena iš esminių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir sudaro Europos vertybių apsaugos pagrindą. Be to, veiksmingos teisingumo sistemos su pagrįstais procesinių veiksmų terminais užtikrina teisinį tikrumą visoms suinteresuotoms šalims;

(8)

vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 2 dalies h punktu ir 82 straipsnio 1 dalies c punktu, Sąjunga remia teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymą kaip priemonę, kuria siekiama gerinti teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose, grindžiamą nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu. Teisingumo srities specialistų mokymas yra svarbi priemonė, padedanti plėtoti bendrą supratimą, kaip geriausia įgyvendinti ir puoselėti teisinės valstybės principą ir pagrindines teises . Ja prisidedama prie Europos teisingumo erdvės kūrimo, sukuriant bendrą valstybių narių teisingumo srities specialistų teisminę kultūrą. Labai svarbu užtikrinti, kad teisė Sąjungoje būtų taikoma nediskriminuojant, teisingai ir nuosekliai, o teisingumo srities specialistų tarpusavio pasitikėjimas ir supratimas tarpvalstybinėse bylose būtų abipusis. Pagal Programą remiama mokymo veikla turėtų būti grindžiama patikimu mokymo poreikių vertinimu, moderniausių mokymo metodų taikymu, taip pat apimti skirtingų valstybių narių teisingumo srities specialistų tarpvalstybinio pobūdžio renginius, aktyvų mokymąsi bei tinklų kūrimo elementus ir būti tvari. Tokia veikla turėtų apimti mokymą teisinės terminologijos, civilinės ir baudžiamosios teisės, pagrindinių teisių, abipusio pripažinimo ir procesinių garantijų srityse. Ji turėtų apimti teisėjams, advokatams ir prokurorams skirtus mokymo kursus apie problemas ir kliūtis, su kuriais susiduria dažnai diskriminaciją patiriantys arba pažeidžiamoje padėtyje esantys žmonės, kaip antai moterys, vaikai, mažumos, LGBTQI asmenys, neįgalieji, smurto dėl lyties, smurto šeimoje arba artimoje aplinkoje ir kitų formų tarpasmeninio smurto aukos. Šie mokymo kursai turėtų būti rengiami tiesiogiai įtraukiant tokiems asmenims atstovaujančias arba juos remiančias organizacijas ir, kai įmanoma, tokiems asmenims dalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad moterų teisėjų aukščiausiuose postuose yra mažuma, teisėjos, prokurorės ir kitos teisės specialistės turėtų būti skatinamos dalyvauti mokymo veikloje;

(8a)

šiame reglamente sąvoka „teisėjai ir teisminių institucijų darbuotojai“ turėtų būti aiškinama plačiai, kaip apimanti teisėjus, prokurorus, teismų ir prokuratūrų darbuotojus, taip pat kitus su teismų sistema susijusius arba kitaip teisingumo vykdyme dalyvaujančius teisingumo srities specialistus, neatsižvelgiant į jų nacionalinę apibrėžtį, teisinį statusą ir jų vidaus darbo tvarką, pavyzdžiui, teisininkus, notarus, antstolius ar teisėsaugos pareigūnus, nemokumo specialistus, mediatorius, teismo vertėjus žodžiu ir raštu, teismo ekspertus, kalėjimų personalą, probacijos pareigūnus;

(9)

teisėjų mokymo veikloje gali dalyvauti įvairūs subjektai, pavyzdžiui, valstybių narių teisinės, teisminės ir administracinės institucijos, akademinės įstaigos, nacionalinės įstaigos, atsakingos už teisėjų mokymą, Europos lygio mokymo organizacijos ar tinklai arba Sąjungos teisės teismų koordinatorių tinklai. Įstaigos ir subjektai, užtikrinantys bendrą Europos interesą teisėjų mokymo srityje, pavyzdžiui, Europos teisėjų mokymo tinklas (ETMT), Europos teisės akademija (ETA), Europos teismų tarybų tinklas, Europos Sąjungos valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija, Europos Sąjungos aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklas (RPCSJUE) ir Europos viešojo administravimo institutas, turėtų toliau atlikti savo vaidmenį propaguojant išties Europos masto mokymo programas teisėjams ir teismų darbuotojams, ir todėl jiems galėtų būtų teikiama atitinkama finansinė parama laikantis Komisijos pagal šį reglamentą priimamose ▌ darbo programose nustatytų procedūrų ir kriterijų;

(10)

pagal šią programą turėtų būti remiama ETMT, kuris yra svarbus teisėjų mokymo subjektas, metinė darbo programa. ETMT padėtis yra išskirtinė, nes tai vienintelis Sąjungos lygmens tinklas, vienijantis valstybių narių teisėjų mokymo įstaigas. Jis turi unikalią galimybę organizuoti visų valstybių narių naujų ir patyrusių teisėjų ir prokurorų mainus ir koordinuoti nacionalinių teisėjų mokymo įstaigų darbą organizuojant mokymo veiklą Sąjungos teisės srityje ir skatinant gerą mokymo praktiką. ETMT taip pat ekonomiškai efektyviai užtikrina aukščiausios kokybės mokymo veiklą Sąjungos lygmeniu. Be to, jo veikloje stebėtojų teisėmis dalyvauja šalių kandidačių teisėjų mokymo įstaigos. ETMT metinėje ataskaitoje turėtų būti pateikta informacija apie mokymą, suskirstytą ir pagal darbuotojų kategorijas;

(11)

Programos priemonėmis turėtų būti remiamas tvirtesnis teismo sprendimų ir nuosprendžių civilinėse ir baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimas, valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas ir būtinas teisės aktų derinimas, kuris palengvins visų atitinkamų institucijų bendradarbiavimą, taip pat ir elektroninėmis priemonėmis . Ja taip pat turėtų būti remiama teisminė asmens teisių civilinėse ir komercinėse bylose apsauga . Be to, Programa turėtų paskatinti ▌ didesnę civilinės teisės konvergenciją, kuri padės pašalinti kliūtis geram ir veiksmingam teisminių ir neteisminių procedūrų veikimui, naudingam visoms civilinio ginčo šalims. Galiausiai, siekiant prisidėti prie veiksmingo Sąjungos teisės aktų dėl teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose vykdymo užtikrinimo ir praktinio taikymo, Programa turėtų būti remiamas Tarybos sprendimu 2001/470/EB įsteigto Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose veikimas. Baudžiamosiose bylose Programa turėtų padėti skatinti ir įgyvendinti sprendimų ir nutarčių pripažinimo visoje Sąjungoje taisykles ir tvarką. Ji turėtų sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiavimui ir padėti šalinti gero bendradarbiavimo ir abipusio pasitikėjimo kliūtis. Be to, Programa turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos visiems veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą, skatinant ir remiant nusikaltimų aukų teises ir procesines įtariamųjų ir kaltinamųjų teises baudžiamosiose bylose;

(12)

pagal ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį, Chartijos 24 straipsnį ir 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją Programa turėtų remti vaiko teisių apsaugą ir turėtų integruoti vaiko teisių propagavimą įgyvendinant visus savo veiksmus. Šiuo tikslu ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama veiksmams, kurių imamasi siekiant apsaugoti vaikų teises civilinėje ir baudžiamojoje teisenoje, įskaitant kartu su tėvais įkalinimo įstaigoje esančių vaikų, įkalintų tėvų vaikų ir vaikų, kurie yra įtariamieji arba kaltinamieji baudžiamosiose bylose, apsaugą;

(13)

2014–2020 m. Programa sudarė galimybę organizuoti mokymo veiklą Sąjungos teisės klausimais, visų pirma susijusią su Chartijos taikymo sritimi ir taikymu, skirtą teisėjams ir kitiems praktikuojantiems teisininkams. 2017 m. spalio 12 d. išvadose dėl Chartijos taikymo 2016 m. Taryba priminė, kad svarbu didinti informuotumą apie Chartijos taikymą, įskaitant politikos formuotojų, praktikuojančių teisininkų ir pačių teisių turėtojų informuotumą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. Todėl, siekiant nuosekliai integruoti pagrindines teises, būtina teikti finansinę paramą informuotumui didinti kitoms valdžios institucijoms nei teisminės institucijos ir praktikuojantys teisininkai;

(14)

pagal SESV 67 straipsnį Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės, o tai padeda užtikrinti visų asmenų teise kreiptis į teismą nepatiriant diskriminacijos . Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą ir skatinti tarpusavio pasitikėjimą, kuris yra būtinas geram laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės veikimui, būtina teikti finansinę paramą kitų institucijų nei vietos, nacionalinio ar regioninio lygmens teisminės institucijos ir praktikuojančių teisininkų, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų, padedančių siekti šių tikslų, veiklai. Visų pirma reikėtų remti veiksmus, kuriais diskriminaciją patiriantiems arba pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims sudaromos sąlygos veiksmingai ir lygiomis teisėmis kreiptis į teismą. Svarbu remti pilietinės visuomenės organizacijų vykdomą rėmimo veiklą, kaip antai, tinklų kūrimą, bylinėjimąsi, kampanijų rengimą, komunikaciją ir kita su priežiūra susijusią veiklą. Šioje srityje svarbus vaidmuo tenka ir teisingumo srities specialistams, susijusiems su teisminėmis institucijomis ir dirbantiems pilietinės visuomenės organizacijose;

(15)

pagal SESV 8 ir 10 straipsnius, visa pagal Programą vykdoma veikla turėtų būti remiamas lyčių aspekto integravimas ir kovos su diskriminacija tikslų integravimas . JT NTK taip pat patvirtinama teisė į visišką veiksnumą ir teisė kreiptis į teismą neįgaliesiems. Atliekant tarpinį ir galutinį programos vertinimą turėtų būti aptartas poveikis lytims, kad būtų galima įvertinti, kokiu mastu Programa prisideda prie lyčių lygybės, ir įvertinti, ar Programa nedaro nenumatyto neigiamo poveikio lyčių lygybei. Atsižvelgiant į tai ir į skirtingą su konkrečiais Programos tikslais susijusios veiklos pobūdį ir mastą, bus svarbu, kad surinkti pavieniai duomenys, kai tik įmanoma, būtų suskirstyti pagal lytį. Taip pat svarbu teikti informaciją pareiškėjams apie tai, kaip atsižvelgti į lyčių lygybę, įskaitant informaciją apie lyčių aspekto integravimo priemonių, pvz., biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą, naudojimą ir, jei reikia, poveikio lytims vertinimą. Į lyčių pusiausvyrą reikėtų atsižvelgti konsultuojantis su ekspertais ir suinteresuotaisiais subjektais;

(15a)

visa pagal Programą vykdoma veikla, kai tinkama, taip pat turėtų būti remiamos ir saugomos nukentėjusiųjų teisės ir civilinėse, ir baudžiamosiose bylose. Tuo tikslu ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas geresniam įvairių Sąjungos priemonių, skirtų nukentėjusiųjų apsaugai, ir veiksmų, kurių tikslas – keitimasis geriausia patirtimi tarp teismų ir praktikuojančių teisininkų, dirbančių su smurto atvejais, įgyvendinimui ir koordinavimui. Programa taip pat turėtų būti remiamas kolektyvinio teisių gynimo priemonių žinių ir naudojimo gerinimas;

(16)

veiksmais, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų būti prisidedama prie Europos teisingumo erdvės sukūrimo , teisinės sistemos nepriklausomumo ir veiksmingumo didinimo, tarpvalstybinio bendradarbiavimo stiprinimo ir tinklų kūrimo , valstybių narių teisminių institucijų tarpusavio pasitikėjimo stiprinimo ir prie to, kad būtų tinkamai, darniai ir nuosekliai taikoma Sąjungos teisė. Finansavimo veikla taip pat turėtų prisidėti prie bendro Sąjungos vertybių supratimo, teisinės valstybės, geresnių žinių apie Sąjungos teisę ir politiką, padėti dalytis praktine patirtimi ir geriausia patirtimi naudojant visų susijusių suinteresuotųjų šalių teisminio bendradarbiavimo priemones, taip pat padėti kurti ir skatinti sąveikius skaitmeninius sprendimus, prisidedančius prie sklandaus ir veiksmingo tarpvalstybinio bendradarbiavimo, ir turėtų suteikti tvirtą analitinį pagrindą Sąjungos teisės ir politikos kūrimui, vykdymui ir tinkamam supratimui ir įgyvendinimui remti. Sąjungos intervencija leidžia vykdyti šią veiklą nuosekliai visoje Sąjungoje ir prisideda prie masto ekonomijos. Be to, Sąjunga gali geriau spręsti tarpvalstybinio pobūdžio klausimus nei pavienės valstybės narės, ir suteikti europinę platformą tarpusavio mokymuisi ir keitimuisi geriausios praktikos pavyzdžiais ;

(16a)

įgyvendinant Programą taip pat turėtų būti prisidedama prie valstybių narių bendradarbiavimo stiprinimo tais atvejais, kai Sąjungos teisė turi išorės aspektą, ir atsižvelgiant į išorines pasekmes, gerinti galimybes kreiptis į teismą ir padėti spręsti teismines ir procedūrines problemas;

(17)

Komisija turėtų užtikrinti bendrą nuoseklumą, papildomumą ir sinergiją su Sąjungos įstaigų, biurų ir agentūrų, pavyzdžiui, Eurojusto, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA), „eu-LISA“ ir Europos prokuratūros, darbu, ir turėtų įvertinti kitų nacionalinių ir tarptautinių subjektų darbą srityse, kuriose taikoma Programa;

(18)

būtina užtikrinti visų pagal Teisingumo programą vykdomų veiksmų ir veiklos perspektyvumą ir matomumą, pagrindinį Europos pridėtinės vertės ir patikimo finansų valdymo principą juos įgyvendinant, jų papildomumą valstybių narių veiklai ir jų derėjimą su kita Sąjungos veikla. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir veiklos rezultatais pagrįstą Sąjungos bendrojo biudžeto lėšų paskirstymą, turėtų būti siekiama finansavimo programų, kuriomis remiamos glaudžiai susijusios politikos sritys, nuoseklumo, papildomumo ir sinergijos, visų pirma Teisingumo, teisių ir vertybių fondo programų, taigi kartu su Teisių ir vertybių programa, taip pat tarp Programos ir Bendrosios rinkos programos, Sienų valdymo ir Saugumo, visų pirma Prieglobsčio ir migracijos (PMIF) ir Vidaus saugumo fondų, Strateginės infrastruktūros, visų pirma Skaitmeninės Europos programos, „Europos socialinio fondo +“, programos „Erasmus +“, Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, Pasirengimo narystei pagalbos priemonės ir LIFE reglamento (5). Teisingumo programos įgyvendinimas turėtų nedaryti poveikio Sąjungos teisės aktams ir politikos priemonėms, susijusiems su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, ir šie aktai ir priemonės turėtų papildyti Teisingumo programos įgyvendinimą;

(19)

šiame reglamente nustatomas Teisingumo programos finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta [nuorodą reikėtų atitinkamai patikslinti pagal naująjį tarpinstitucinį susitarimą: 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (6) 17 punkte];

(19a)

mechanizmai, kuriais užtikrinamas Sąjungos finansavimo politikos ir Sąjungos vertybių ryšys, turėtų būti dar labiau patobulinti, kad Komisija galėtų pasiūlyti Tarybai pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybei narei skirtus išteklius perskirti Programai, kai tai valstybei narei taikomos procedūros, susijusios su Sąjungos vertybėmis. Visapusiškas Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmas turėtų užtikrinti nuolatinę ir vienodą visų valstybių narių peržiūrą, kad būtų gauta informacija, kurios reikia siekiant aktyvuoti priemones, susijusias su visuotiniais Sąjungos vertybių laikymosi trūkumais tose valstybėse narėse. Siekiant užtikrinti vienodą įgyvendinimą ir atsižvelgiant į nustatomų priemonių finansinio poveikio mastą, Tarybai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai ir ji turėtų imtis veiksmų remdamasi Komisijos pasiūlymu. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas priimti sprendimus, reikalingus rezultatyviems veiksmams užtikrinti, turėtų būti taikoma atvirkštinės kvalifikuotos balsų daugumos taisyklė;

(20)

šiai programai taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) [the new FR] (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis;

(21)

finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir gauti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą , atitinkamų suinteresuotųjų šalių ir tikslinių paramos gavėjų pajėgumus ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(22)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/201315 (7), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (8), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (9) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (10) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant visišką Programos finansavimo ir atrankos procedūrų skaidrumą, pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turėtų atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turėtų tirti sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (11), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(23)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal EEE susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant šias programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Tam, kad šiuo reglamentu būtų suteiktos reikiamos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, žmogaus teisių įstaigoms ir tinklams, įskaitant nacionalines institucijas, atsakingas už žmogaus teisių apsaugą kiekvienoje valstybėje narėje, įstaigoms ir tinklams, atsakingiems už nediskriminavimo ir lygybės politiką, ombudsmenams, Europos pagrindinių teisių agentūrai (FRA), Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus ir stiprinti savo sąveiką ir bendradarbiavimą, turėtų būti įtraukta konkreti nuostata. Joje taip pat turėtų būti leidžiama dalyvauti trečiosioms šalims, ypač kai jų dalyvavimas padeda siekti Programos tikslų, atkreipiant dėmesį į tai, ar laikomasi tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendrųjų principų ir sąlygų, nustatytų atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose;

(24)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šiomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto nustatymo ir įgyvendinimo dotacijomis, viešaisiais pirkimais, apdovanojimais ir netiesioginiu vykdymu procedūra ir numatoma su finansais susijusių asmenų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;

(24a)

pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų siekiama suteikti Sąjungai priemonių, kad ji galėtų geriau apsaugoti savo biudžetą, kai teisinės valstybės principo trūkumai kenkia ar gali pakenkti patikimam finansų valdymui ar Sąjungos finansiniams interesams. Jis turėtų papildyti Teisingumo programą, kurios vaidmuo yra kitoks, t. y. toliau remti Europos teisingumo erdvės, kuri grindžiama teisinės valstybės principu ir tarpusavio pasitikėjimu, kūrimą ir užtikrinti, kad žmonės galėtų naudotis savo teisėmis;

(25)

pagal [nuorodą reikėtų atitinkamai patikslinti pagal naująjį sprendimą dėl užjūrio šalių bei teritorijų: Tarybos sprendimo 2013/755/ES (12) 94 straipsnį] užjūrio šalyse bei teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Programa labai svarbu užtikrinti, kad tokie asmenys ir subjektai būtų pakankamai informuoti apie jų teisę gauti finansavimą;

(25a)

Programa turėtų būti prisidedama prie Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimo siekti darnaus vystymosi tikslų įvykdymo, atsižvelgiant į jų svarbą ir aktualumą;

(26)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa padės integruoti klimato srities veiksmus ir prisidės prie siekio skirti 25 proc. ES biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama su klimatu susijusių tikslų. Rengiant ir įgyvendinant Programą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant laikotarpio vidurio vertinimą;

(27)

vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti šią Programą remiantis informacija, surinkta laikantis specialių stebėsenos reikalavimų, tačiau drauge vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybėms narėms. Šie reikalavimai, prireikus, kaip Programos poveikio vietoje vertinimo pagrindą gali apimti išmatuojamus rodiklius;

(28)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti su rodikliais susijusius aktus, kaip nustatyta 12 ir 14 straipsniuose ir II priede. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(29)	siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 (13);

(30)	pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(31)

[pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ir 4a straipsnio 1 dalį, Airija [(data) raštu] pranešė pageidaujanti dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą, ARBA

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir 4a straipsnio 1 dalį ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,]

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma Teisingumo programa (toliau – Programa).

Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.	„teisėjai ir teisminių institucijų darbuotojai“ – teisėjai, prokurorai ir teismų bei prokuratūrų darbuotojai, taip pat kiti su teismų sistema susiję teisingumo srities specialistai ▌.

3 straipsnis

Programos tikslai

1. Bendrasis Programos tikslas – prisidėti prie tolesnės teisine valstybe, įskaitant teismų nepriklausomumą ir nešališkumą, tarpusavio pripažinimu ir pasitikėjimu bei teisminiu bendradarbiavimu grindžiamos Europos teisingumo erdvės plėtros , tokiu būdu taip pat padedant stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises .

2. Programa siekiama šių konkrečių tikslų ▌:

a)	palengvinti ir remti teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir skatinti teisinę valstybę , teismų nepriklausomumą ir nešališkumą , be kita ko, remiant pastangas didinti nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumą ir užtikrinti veiksmingą sprendimų vykdymą;

b)	remti ir skatinti teisėjų mokymą, siekiant puoselėti bendrą teisinę, teisminę ir teisinės valstybės kultūrą , taip pat nuoseklų ir veiksmingą šiai programai svarbių Sąjungos teisinių priemonių įgyvendinimą ;

sudaryti visiems veiksmingas ir nediskriminacines galimybes naudotis teise kreiptis į teismą ir užtikrinti veiksmingą teisių gynimą, be kita ko, elektroninėmis priemonėmis ( e. teisingumas ), skatinant veiksmingas civilines ir baudžiamąsias procedūras ir skatinant bei remiant visų nusikaltimų aukų teises, taip pat procesines įtariamųjų ir kaltinamųjų teises baudžiamosiose bylose.

3a straipsnis

Aspektų integravimas

Įgyvendinant visus Programos veiksmus, siekiama skatinti lyčių lygybę, paisyti vaiko teisių, be kita ko, laikantis vaiko interesus atitinkančio saugumo principo, užtikrinant nukentėjusiųjų apsaugą ir veiksmingai taikant lygių teisių ir nediskriminavimo visais Chartijos 21 straipsnyje išvardytais pagrindais principą, kaip numatyta pagal Chartijos 51 straipsnį ir paisant jame nustatytų ribų.

4 straipsnis

Biudžetas

1. Pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 17 punktą [nuoroda turi būti atitinkamai atnaujinta pagal naująjį tarpinstitucinį susitarimą], Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas , kuris yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai metinės biudžeto procedūros metu, yra 316 000 000 EUR 2018 m. kainomis (356 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) .

2. 1 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant Programai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę pagalbą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

2a. Su lyčių lygybės skatinimu susijusiems veiksmams skirtas biudžetas nurodomas kasmet.

3. Nedarant poveikio Finansiniam reglamentui, veiksmų, susijusių su projektais, įtrauktais į pirmąją darbo programą, išlaidos gali būti tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d.

4. Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių arba Komisijos prašymu gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą ▌. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.

5 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:

a)	Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

stojančiosios šalys, kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

kitos trečiosios valstybės, konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jeigu susitarimas:

—	užtikrina tinkamą trečiosios valstybės, dalyvaujančios Sąjungos programose, įmokų ir naudos pusiausvyrą;

—	nustato dalyvavimo programose sąlygas, įskaitant finansinių įnašų į atskiras programas ir jų administracinių išlaidų apskaičiavimą. Pagal [naujojo Finansinio reglamento] [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;

—	nesuteikia trečiajai valstybei sprendimų priėmimo įgaliojimų programos atžvilgiu;

—	užtikrina Sąjungos teises užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti jos finansinius interesus.

6 straipsnis

ES finansavimas ir jo formos

1. Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.

2. Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas.

3. [Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos Reglamento XXX [po Reglamento dėl garantijų fondo priimto teisės akto] [X straipsnio] nuostatos.]

7 straipsnis

Veiksmų rūšys

Pagal šį reglamentą gali būti finansuojami veiksmai, kuriais prisidedama prie 3 straipsnyje nurodyto konkretaus tikslo įgyvendinimo. Visų pirma reikalavimus gauti finansavimą atitinka I priede išvardytos veiklos rūšys.

II skyrius

DOTACIJOS

8 straipsnis

Dotacijos

Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

9 straipsnis

Kaupiamasis [, papildomas] ir mišrus finansavimas

1. Veiksmui, kuriam skirtas Programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, įskaitant lėšas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. [Kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų, o skirtingų Sąjungos programų parama gali būti apskaičiuojama proporcingai].

2. Jei pagal Programą ir fondus, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, nurodytus Reglamento (ES) XX [BNR] 1 straipsnyje, bendra finansinė parama teikiama vienam veiksmui, tas veiksmas įgyvendinamas pagal šiame reglamente nustatytas taisykles, įskaitant neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinimo taisykles.

3. Gali būti nustatyti veiksmai, tinkami finansuoti pagal Programą ir atitinkantys antroje pastraipoje nurodytas sąlygas, kad juos būtų galima finansuoti fondų lėšomis pagal pasidalijamojo valdymo principą. Šiuo atveju taikomos bendro finansavimo normos ir tinkamumo finansuoti taisyklės, numatytos šiame reglamente.

Pirmoje pastraipoje nurodyti veiksmai turi atitikti visas šias sąlygas:

a)	jie buvo įvertinti pagal Programą paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus;

b)	jie atitinka būtiniausius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus;

c)	pagal šį kvietimą teikti pasiūlymus jie negali būti finansuojami dėl biudžeto apribojimų.

Veiksmus įgyvendina Reglamento (ES) [XX] [BNR] [65] straipsnyje nurodyta vadovaujančioji institucija pagal tame reglamente nustatytas taisykles ir konkretiems fondams skirtas taisykles, įskaitant finansinių pataisų taisykles.“

10 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1. Be Finansinio reglamento [197 straipsnyje] nustatytų kriterijų, taikomi 2 ir 3 dalyse nustatyti tinkamumo kriterijai.

2. Reikalavimus atitinka šie subjektai:

teisės subjektai, įsisteigę bet kurioje iš šių šalių:

—	valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

—	Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje;

b)	teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, ar tarptautinė organizacija.

3. Programa remiamos Europos teisėjų mokymo tinklo išlaidos, susijusios su jo nuolatine darbo programa , ir visos veiklos dotacijos tuo tikslu skiriamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, kaip numatyta Finansiniame reglamente .

III SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS, KONTROLĖ

11 straipsnis

Darbo programa

1. Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas.

2. Komisija darbo programą priima deleguotuoju aktu. Tas deleguotasis aktas priimamas laikantis 14 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

12 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1. Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti II priede.

2. Siekiant veiksmingai įvertinti Programos įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jos tikslų, Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais sukuriama stebėsenos bei vertinimo sistema, be kita ko, keisti II priedą, kad prireikus rodikliai būtų peržiūrėti ir (arba) papildyti.

3. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

13 straipsnis

Vertinimas

1. Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2. Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios.

3. Baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį Programos vertinimą.

4. Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

14 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 12 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2027 m. gruodžio 31 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 12 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 12 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

15 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Kai trečioji valstybė dalyvauja Programoje, kaip nustatyta sprendime, priimtame pagal tarptautinį susitarimą, arba kitoje teisinėje priemonėje, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, numatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

IV skyrius

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

17 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011 , jam padeda atitinkamos pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių organizacijos . Komitete užtikrinama lyčių pusiausvyra ir tinkamas atstovavimas mažumų ir kitoms atskirtoms grupėms .

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

18 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 1382/2013 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

19 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui pagal Reglamentą (ES) Nr. 1382/2013, kuris toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2. Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal ankstesnę programą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1382/2013, prie šios Programos.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta …,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 178.

(2) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija. Pabrauktas tekstas, dėl kurio nebuvo susitarta per tarpinstitucines derybas.

(3) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1381/2013, kuriuo nustatoma Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu (OL L 354, 2013 12 28, p. 62).

(4) 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“ (OL L 115, 2014 4 17, p. 3).

(5) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 614/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 185).

(6) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(7) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(8) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(9) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(10) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(11) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(12) 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).

(13) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

I PRIEDAS

Programos veikla

Bendri ir konkretūs 3 straipsnio ▌ nurodyti Programos tikslai bus įgyvendinami visų pirma remiant šią veiklą:

informuotumo didinimo, informacijos sklaidos, siekiant pagerinti žinias apie Sąjungos politiką ir Sąjungos teisę, įskaitant materialinę ir procesinę teisę, teisminio bendradarbiavimo priemones, susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, taip pat lyginamąją teisę ir Europos bei tarptautinius standartus , įskaitant žinias apie įvairių teisės sričių sąveiką ;

tarpusavio mokymosi, suinteresuotosioms šalims keičiantis gerąja patirtimi, siekiant pagerinti žinias ir tarpusavio supratimą apie civilinę ir baudžiamąją teisę bei valstybių narių teisines ir teismų sistemas, įskaitant teisinės valstybės principą ir teisę kreiptis į teismą , taip pat stiprinant tarpusavio pasitikėjimą;

3.	analizės ir stebėsenos veiklą (1), siekiant pagerinti žinias ir supratimą apie kliūtis, galinčias trukdyti sklandžiam Europos teisingumo erdvės veikimui, ir pagerinti Sąjungos teisės ir politikos sričių įgyvendinimą valstybėse narėse.

suinteresuotųjų šalių mokymo, siekiant pagerinti žinias apie Sąjungos teisę ir politiką, įskaitant, be kita ko, materialinę ir procesinę teisę, pagrindines teises, Sąjungos teisminio bendradarbiavimo priemonių naudojimą, susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisinę kalbą ir lyginamąją teisę;

informacinių ir ryšių technologijų (IRT) , taip pat e. teisingumo priemonių kūrimo ir priežiūros , atsižvelgiant į privatumą ir duomenų apsaugą, siekiant pagerinti teisminių sistemų veiksmingumą ir jų bendradarbiavimą naudojant informacines ir ryšių technologijas, įskaitant sistemų ir taikomųjų programų tarpvalstybinę sąveiką, privatumą ir duomenų apsaugą;

pagrindinių Europos lygmens tinklų ir Europos teisminių tinklų, įskaitant Sąjungos teisės aktais nustatytus tinklus, pajėgumų plėtojimo siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos teisės taikymą ir vykdymo užtikrinimą, skatinti ir toliau plėtoti Sąjungos teisę, politikos tikslus ir strategijas Programos srityse ▌;

6a.

pilietinės visuomenės organizacijų ir pelno nesiekiančių suinteresuotųjų subjektų, aktyviai veikiančių Programos srityse, rėmimo, siekiant sustiprinti jų reagavimo ir propagavimo pajėgumus, o visiems piliečiams užtikrinti tinkamą prieigą prie jų paslaugų, konsultacijų ir paramos veiklos, ir taip padėti puoselėti demokratijos, teisinės valstybės principus ir pagrindines teises;

7.	žinių apie Programą didinimo, jos rezultatų sklaidos, perkeliamumo ir skaidrumo bei piliečių įtraukimo skatinimo, be kita ko, rengiant suinteresuotųjų subjektų diskusijų forumus .

(1) Šiai veiklai priskiriama, pavyzdžiui, duomenų ir statistikos rinkimas; bendros metodikos ir, atitinkamais atvejais, rodiklių arba kriterijų rengimas; tyrimai, moksliniai tyrimai, analizė ir apklausos; vertinimai; poveikio vertinimas; vadovų, ataskaitų ir šviečiamosios medžiagos rengimas ir skelbimas.

II PRIEDAS

Rodikliai

Programa bus stebima remiantis rodikliais, kuriais siekiama nustatyti, kokiu mastu buvo pasiekta Programos bendrųjų ir konkrečių tikslų, ir sumažinti administracinę naštą ir sąnaudas. Šiuo tikslu , paisant su privatumu ir duomenų apsauga susijusių teisių, bus renkami duomenys, susiję su šiais pagrindiniais rodikliais:

Teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų, dalyvavusių mokymo veikloje (įskaitant darbuotojų mainus, pažintinius vizitus, praktinius seminarus ir seminarus), finansuojamoje pagal Programą, įskaitant ETMT dotacijas veiklai, skaičius

Pagal programą remiamų pilietinės visuomenės organizacijų skaičius

Kiek kartų pasikeista informacija per Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą (ECRIS)

Atitikties atvejų e. teisingumo portale skaičius ir (arba) puslapių, kuriuose patenkinamas informacijos apie tarpvalstybines civilines ir baudžiamąsias bylas poreikis, skaičius

Kiek žmonių pagal konkretų tikslą :

i)	dalyvavo tarpusavio mokymosi veikloje ir keitėsi gerosios patirties pavyzdžiais,

ii)	dalyvavo informuotumo didinimo, informavimo ir sklaidos veikloje

Visi pavieniai duomenys, kai įmanoma, bus suskirstomi pagal lytį; tarpiniuose ir galutiniuose Programos vertinimuose bus aptariamas kiekvienas konkretus tikslas ir įtraukiama lyčių lygybės perspektyva bei įvertinamas poveikis lyčių lygybei.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/517

P8_TA(2019)0407

Teisių ir vertybių programa ***I

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Teisių ir vertybių programos (COM(2018)0383 – C8-0234/2018 – 2018/0207(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/54)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0383),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 2 dalį, 24, 167 ir 168 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0234/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 10 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į Pirmininko 2019 m. sausio 25 d. laišką komitetų pirmininkams, kuriame išdėstytas Parlamento požiūris į daugiametės finansinės programos (DFP) sektorines programas po 2020 m.,

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. balandžio 1 d. laišką Europos Parlamento pirmininkui, kuriame patvirtinamas teisėkūros institucijų per derybas pasiektas bendras sutarimas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Kultūros ir švietimo komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto, Biudžeto komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Teisės reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A8-0468/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (3);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 178.

(2) OL C 461, 2018 12 21, p. 196.

(3) Ši pozicija pakeičia 2019 m. sausio 17 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0040).

P8_TC1-COD(2018)0207

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 16 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 2 dalį, 24, 167 ir 168 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje visų pirma teigiama, kad „Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė“. 3 straipsnyje toliau nurodoma, kad „Sąjungos tikslas yra skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę“ ir kad ji, be kita ko, „gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas“. Šios vertybės dar kartą patvirtintos ir susietos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) įtvirtintomis teisėmis, laisvėmis ir principais;

(2)

šios teisės ir vertybės turi būti toliau aktyviai puoselėjamos, saugomos, skatinamos, įgyvendinamos ir jomis turi dalytis piliečiai ir tautos visoje Sąjungoje ir jos turi būti ES projekto pagrindas , nes tų teisių ir vertybių apsaugos pablogėjimas kurioje nors valstybėje narėje gali turėti žalingą poveikį visai Sąjungai . Todėl Sąjungos biudžete sukuriamas naujas Teisingumo, teisių ir vertybių fondas, kurį sudaro Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių ir Teisingumo programos. Dabar, kai Europos visuomenėms kyla ekstremizmo, radikalizmo ir susiskaldymo pavojai ir vis mažėja erdvės nepriklausomai pilietinei visuomenei , kaip niekada svarbu skatinti, tvirtinti ir ginti teisingumą, teises ir ES vertybes: žmogaus teises, pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę ir teisinę valstybę. Tai turės didelį tiesioginį poveikį politiniam, socialiniam, kultūriniam ir ekonominiam ES gyvenimui. Naujojo fondo dalimi tapsiančios Teisingumo programos lėšomis bus toliau remiama Sąjungos teisingumo erdvės plėtra remiantis teisinės valstybės principu, teismų valdžios nepriklausomumu ir nešališkumu, abipusiu pripažinimu ir abipusiu pasitikėjimu, teise kreiptis į teismą ir tarpvalstybiniu bendradarbiavimu . Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programoje bus sujungtos 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1381/2013 (4), ir programa „Europa piliečiams“, nustatyta Tarybos reglamentu (ES) Nr. 390/2014 (5) (toliau – ankstesnės programos);

(3)

Teisingumo, teisių ir vertybių fondas ir jo dvi pagrindinės finansavimo programos pagrindinį dėmesį skirs žmonėms ir subjektams, kurie padeda užtikrinti mūsų bendrų vertybių, teisių , lygybės ir turtingos įvairovės gyvybingumą. Pagrindinis tikslas – puoselėti ir palaikyti teisėmis grindžiamą, lygią, atvirą, pliuralistinę, įtraukią ir demokratinę visuomenę. Tai, be kita ko, apima dinamišką ir galių turinčią pilietinę visuomenę, skatinančią žmonių demokratinį, pilietinį ir socialinį dalyvavimą bei puoselėjančią turtingą Europos visuomenės įvairovę, grindžiamą mūsų bendromis vertybėmis, istorija ir atmintimi. Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje reikalaujama , kad Sąjungos institucijos palaikytų atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su pilietine visuomene ir atitinkamomis priemonėmis suteiktų piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis;

(3a)

turėtų būti sukurtas nuolatinis, atviras ir skaidrus dialogas su Programos paramos gavėjais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais įsteigiant pilietinio dialogo grupę. Pilietinio dialogo grupė būti atviras ir neoficialus diskusijų forumas ir turėtų prisidėti prie keitimosi patirtimi ir gerąja praktika bei prie diskusijų apie politikos pokyčius Programos aprėpties srityse ir siekiant Programos tikslų, taip pat susijusiose srityse. Pilietinio dialogo grupė neturėtų būti atsakinga už programų valdymą;

(4)

▌Programa ▌turėtų padėti plėtoti sąveiką, kad būtų sprendžiamos bendros Sąjungos vertybių skatinimo ir apsaugos problemos ir pasiekiama kritinių matmenų, užtikrinančių konkrečius šios srities rezultatus. To turėtų būti pasiekta remiantis teigiama ankstesnių programų patirtimi ir toliau ją plėtojant . Taip būtų sudarytos sąlygos visapusiškai išnaudoti sąveikos potencialą, veiksmingiau remti susijusias politikos sritis ir didinti jų galimybes įtraukti žmones ir pilietinę visuomenę, siekiant subalansuoto geografinio paskirstymo . Kad Programa būtų veiksminga, joje turėtų būti atsižvelgiama į skirtingų politikos sričių konkretų pobūdį, jų skirtingas tikslines grupes ir konkrečius poreikius, laikantis konkrečiai pritaikyto ir tikslingo požiūrio;

(4a)

visapusiškas teisinės valstybės principo ir demokratijos paisymas ir skatinimas yra labai svarbūs siekiant didinti piliečių pasitikėjimą Sąjunga ir užtikrinant valstybių narių abipusį pasitikėjimą. Skatindama teises ir vertybes Programa padės kurti demokratiškesnę Sąjungą, užtikrinti teisinės valstybės principo ir demokratinio dialogo paisymą, skaidrumą ir gerą valdymą, taip pat ir mažėjančios erdvės pilietinei visuomenei atvejais;

(5)

siekiant priartinti Europos Sąjungą prie jos piliečių ir skatinti demokratinį dalyvavimą reikia įvairių veiksmų ir suderintų pastangų. Europos Sąjungos pilietybė ir Europos tapatybė turėtų būti vystomos ir propaguojamos, skatinant piliečių supratimą apie politikos formavimo procesą ir skatinant piliečių dalyvavimą Sąjungos veiksmuose. Taip pat suburiant piliečius miestų partnerystės projektais ar miestų tinklais ir vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis remiant pilietinės visuomenės organizacijas Programos aprėpties srityse lengviau skatinti piliečių aktyvų dalyvavimą visuomenėje ir pagaliau jų aktyvų dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime. Tuo pačiu metu parama veiklai, kuria skatinamas tarpusavio supratimas, tarpkultūrinis dialogas, kultūros ir kalbų įvairovė, socialinė įtrauktis ir pagarba kitiems skatina priklausymo Sąjungai ir Europos tapatybe grindžiamos bendros pilietybės jausmą, paremtą bendru mūsų bendrų Europos vertybių, kultūros, istorijos ir paveldo supratimu. Ypač svarbu skatinti stipresnį atokiausiuose ES regionuose gyvenančių piliečių priklausymo Sąjungai jausmą ir Sąjungos vertybes dėl to, kad jie gyvena nuošaliai ir toli nuo žemyninės Europos dalies;

(6)

atminimo veikla ir kritiškas bei kūrybiškas Europos istorinės atminties apmąstymas būtini tam, kad piliečiai , ypač jaunimas, geriau suvoktų bendrą savo istoriją ir vertybes kaip bendros ateities ▌pagrindą. Įgyvendinant atminimo veiklą turėtų būti apmąstomos totalitarinių režimų priežastys Europos šiuolaikinėje istorijoje, visų pirma nacizmo, dėl kurio įvyko holokaustas, fašizmo, stalinizmo ir totalitarinių komunistinių režimų, ir atminti jų nusikaltimų aukas. Ji taip pat turėtų apimti veiklą, susijusią su kitais lemiamos reikšmės momentais ir svarbiais pastarųjų metų Europos istorijos įvykiais. Taip pat reikėtų atsižvelgti į istorinių, socialinių, kultūrinių bei tarpkultūrinių aspektų svarbą siekiant sukurti Europos tapatybę , paremtą bendromis vertybėmis ir bendru priklausymo jausmu ;

(7)

piliečiai taip pat turėtų geriau žinoti pilietybės Sąjungoje jiems užtikrinamas teises ir laisvai jaustis gyvendami, keliaudami, mokydamiesi, dirbdami ir užsiimdami savanoriška veikla kitoje valstybėje narėje, ir turėtų turėti galimybę pasitikėti, kad jie gali vienodai naudotis teisėmis ir tos teisės bus visapusiškai užtikrintos bei apsaugotos nepatiriant jokios diskriminacijos, kad ir kurioje Sąjungos vietoje jie atsidurtų. Pilietinė visuomenė turi būti remiama siekiant skatinti ir saugoti Sąjungos vertybes bei didinti informuotumą apie jas pagal SESV 2 straipsnį ir prisidedant prie veiksmingo naudojimosi Sąjungos teise užtikrinamomis teisėmis;

(8)

lyčių lygybė yra pagrindinė vertybė ir vienas iš Europos Sąjungos siekių. Vis dėlto bendra pažanga lyčių lygybės srityje nevyksta. Diskriminacija ir nevienodas požiūris į moteris ir mergaites, taip pat įvairių formų smurtas prieš moteris ir mergaites pažeidžia pagrindines jų teises ir užkerta kelią jų visapusiškam politiniam, socialiniam ir ekonominiam dalyvavimui visuomenėje. Be to, esamos politinės, struktūrinės ir kultūrinės kliūtys trukdo pasiekti tikrą lyčių lygybę. Todėl vienas iš esminių Sąjungos uždavinių ir ekonomikos augimo ir socialinės plėtros skatintojas yra lyčių lygybės skatinimas visose Sąjungos veiklos srityse ir lyčių aspekto integravimas į visų sričių Sąjungos veiklą , ir tai turėtų būti remiama pagal Programą . Ypač svarbu aktyviai kovoti su stereotipais ir spręsti nebylios ir tarpsektorinės diskriminacijos klausimą. Lygios galimybės dirbti, vienodas dalyvavimas darbo rinkoje ir kliūčių siekti karjeros pašalinimas visuose sektoriuose, pavyzdžiui, teismų, mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos, yra lyčių lygybės ramsčiai. Taip pat reikėtų sutelkti dėmesį į profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir vienodą neapmokamų buities ir vaikų, pagyvenusių asmenų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros darbų pasidalijimą tarp vyrų ir moterų, nes tai išlieka pagrindiniais ekonominės nepriklausomybės ir dalyvavimo ekonominiame gyvenime ramsčiai, kurie yra glaudžiai susiję su moterų ir vyrų lygybės užtikrinimu ;

(9)

smurtas dėl lyties ir smurtas prieš rizikos grupes ( vaikus, jaunimą ir kitas rizikos grupes kaip antai LGBTQI ir neįgaliuosius) yra sunkus pagrindinių teisių pažeidimas ir su juo susiduriama visoje Sąjungoje, įvairiomis socialinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis, o jo pasekmės aukų fizinei , psichinei ir psichologinei sveikatai bei visai visuomenei yra itin sunkios. Moterys labiausiai kenčia nuo smurto dėl lyties ir priekabiavimo tiek namų aplinkoje, tiek viešojoje erdvėje, todėl kova su šiuo smurtu yra pagrindinė lyčių lygybės skatinimo priemonė. Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) smurtas prieš moteris apibrėžiamas kaip „visi smurtiniai veiksmai dėl lyties, sukeliantys arba galintys sukelti moterims fizinę, seksualinę, psichologinę arba ekonominę žalą arba kentėjimą, įskaitant grasinimus atlikti tokius veiksmus, prievartą arba savavališką laisvės atėmimą, nepaisant to, ar tai įvyksta viešoje erdvėje ar asmeniniame gyvenime“. Kova su smurtu dėl lyties reikalauja daugialypio požiūrio, įskaitant teisinių, ekonominių, švietimo ir sveikatos klausimų sprendimą. Taip pat reikia nuo ankstyvo amžiaus aktyviai kovoti su lyčių stereotipais ir visomis neapykantą kurstančiomis kalbomis ir smurtu internete. Šiomis aplinkybėmis ir toliau labai svarbu remti moterų teisių organizacijas ir kitus šioje srityje dirbančius subjektus. Vaikams, jaunimui ir kitoms rizikos grupėms kaip antai LGBTQI ir neįgaliesiems taip pat kyla didesnė rizika patirti smurtą, visų pirma šeimoje ir intymiuose ryšiuose. Turėtų būti imamasi veiksmų, siekiant skatinti rizikos asmenų teises, visų pirma vaikų (įskaitant vaikus našlaičius, vaikus, kurie tapo našlaičiais dėl šeiminių nusikaltimų, ir kitas ypač pažeidžiamas vaikų grupes) teises ir prisidėti prie jų apsaugos bei užtikrinti jų teises į vystymąsi ▌ ir orumą. Kova su visomis smurto formomis, visų pirma smurtu dėl lyties, jo prevencijos, aukų apsaugos ir paramos joms skatinimas yra Sąjungos prioritetai, kurie padeda išpildyti individų pagrindines teises ir prisideda prie lyčių lygybės. Šie prioritetai turi būti remiami pagal Programą;

(10)

siekiant užkirsti kelią visoms smurto formoms ir kovoti su juo bei apsaugoti aukas reikia tvirtos politinės valios ir suderintų veiksmų, grindžiamų ankstesnių programų – „Daphne“, Teisių, lygybės ir pilietiškumo ir Teisingumo – metodais ir rezultatais. Ypač sėkminga nuo pat pradžių pasirodė 1997 m. sukurta programa „Daphne“, kurios finansavimu remiamos smurto aukos ir kovojama su smurtu prieš moteris, vaikus ir jaunimą; ne tik pelnytu populiarumu tarp suinteresuotųjų šalių (valdžios institucijų, akademinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų), bet ir finansuojamų projektų veiksmingumu. Pagal ją finansuoti informuotumo didinimo, pagalbos paslaugų teikimo aukoms, vietose dirbančių pilietinės visuomenės organizacijų (NVO) veiklos projektai. Sprendžiamos visų smurto formų problemos, pavyzdžiui, smurto artimoje aplinkoje, lytinio smurto, prekybos žmonėmis, persekiojimo ir tradicinės žalingos praktikos, pavyzdžiui, moterų lyties organų žalojimo, taip pat ir naujų, besiformuojančių smurto formų, kaip antai patyčios ir priekabiavimas kibernetinėje erdvėje , problemos.

Todėl svarbu tęsti visus šiuos veiksmus , numatant nepriklausomą biudžeto lėšų skyrimą programai „Daphne“ , ir įgyvendinant Programą tinkamai atsižvelgti į gautus rezultatus ir patirtį;

(11)

nediskriminavimas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos principų. Europos bendrijos steigimo sutarties 19 straipsnyje nustatyti veiksmai kovojant su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Nediskriminavimas yra įtvirtintas ir Chartijos 21 straipsnyje. Siekiant vykdyti diskriminacijos dėl vienos ar kelių priežasčių , įskaitant tiesioginę, netiesioginę ir struktūrinę diskriminaciją, prevenciją ir su ja kovoti, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius įvairių diskriminacijos formų požymius ir turėtų būti kartu parengti tinkami veiksmai. Pagal Programą turėtų būti remiami veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią visų formų diskriminacijai, rasizmui, ksenofobijai, afrofobijai, antisemitizmui, priešiškam elgesiui romų atžvilgiu, neapykantai musulmonams ir kitoms netolerancijos formoms , įskaitant homofobiją, bifobiją, transfobiją, interfobiją ir kitų formų netoleranciją dėl lytinės tapatybės elektroninėje ir neelektroninėje erdvėje, prieš asmenis, priklausančius mažumoms, atsižvelgiant į daugialypę diskriminaciją, ir su tuo kovoti. Pagal Programą turi būti remiami veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią ir kovoti su diskriminacija, rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu, neapykanta musulmonams ir kitomis netolerancijos formomis. Programa turėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų užtikrintas tarpusavio papildomumas su kita tais pačiais tikslais vykdoma Sąjungos veikla, visų pirma su veikla, nurodyta 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikate „ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendrieji principai iki 2020 m.“10 ir 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendacijoje dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse (6);

(12)

visapusiškam ir veiksmingam neįgaliųjų dalyvavimui visuomenės gyvenime lygiai su kitais trukdo visuomenės ir aplinkos sudaromos kliūtys, taip pat ir nepakankamas prieinamumas. Neįgalieji susiduria su kliūtimis, be kita ko, šiose srityse: siekiant patekti į darbo rinką, gauti įtraukų ir kokybišką išsilavinimą, išvengti skurdo ir socialinės atskirties, turėti prieigą prie kultūrinių iniciatyvų ir žiniasklaidos arba naudotis savo politinėmis teisėmis. Sąjunga ir visos jos valstybės narės yra prisijungusios prie Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (UNCRPD) ir įsipareigojusios skatinti, saugoti ir užtikrinti, kad visi neįgalieji galėtų visapusiškai naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. UNCPRD nuostatos tapo neatskiriama Sąjungos teisinės tvarkos dalimi;

(13)

teisė į tai, kad būtų gerbiamas kiekvieno asmens privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas (teisė į privatumą) yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje. Asmens duomenų apsauga yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnyje. Asmens duomenų apsaugos taisyklių laikymąsi kontroliuoja nepriklausomos priežiūros institucijos. Sąjungos teisinėje sistemoje, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 (7) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/680 (8), išdėstytos nuostatos, kuriomis užtikrinama veiksminga teisės į asmens duomenų apsaugą apsauga. Šiomis teisinėmis priemonėmis nacionalinėms duomenų apsaugos priežiūros institucijoms patikėta užduotis skatinti visuomenės informuotumą apie su asmens duomenų tvarkymu susijusią riziką, taisykles, apsaugą ir taisykles, bei jų supratimą. Atsižvelgiant į teisės į asmens duomenų apsaugą svarbą spartaus technologijų vystymosi laikotarpiu, Sąjunga turi turėti galimybių vykdyti informuotumo didinimo veiklą, įskaitant paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios propaguoja asmens duomenų apsaugą pagal Sąjungos standartus, ir atlikti tyrimus ir kitą susijusią veiklą;

(14)

SESV 24 straipsniu Europos Parlamentas ir Taryba įpareigojami priimti piliečių iniciatyvos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje, įgyvendinimo procedūrų nuostatas ir sąlygas. Tam tikslui buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas [(ES) Nr. 211/2011 (9)]. Pagal Programą turi būti remiamas techninės ir organizacinės paramos finansavimas įgyvendinant Reglamentą [(ES) Nr. 211/2011], taip pagrindžiant piliečių naudojimąsi teise pradėti ir remti Europos piliečių iniciatyvas;

(15)

pagal SESV 8 ir 10 straipsnius, visa pagal Programą vykdoma veikla turėtų būti remiamas lyčių aspekto integravimas ir nediskriminavimo tikslų integravimas . Atliekant tarpinį ir galutinį programos vertinimą turėtų būti įvertinamas poveikis lytims, kad būtų galima įvertinti, kokiu mastu programa prisideda prie lyčių lygybės, ir įvertinti, ar programa jai nedaro nenumatyto neigiamo poveikio. Atsižvelgiant į tai ir skirtingą įvairių programos dalių veiklos pobūdį ir mastą, svarbu, kad atskiri projekto rengėjų surinkti duomenys, jei įmanoma, būtų suskirstyti pagal lytį. Taip pat svarbu teikti informaciją pareiškėjams apie tai, kaip atsižvelgti į lyčių lygybę, įskaitant informaciją apie lyčių aspekto integravimo priemonių, pvz., biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą, naudojimą ir, jei reikia, poveikio lytims vertinimą. Į lyčių pusiausvyrą reikėtų atsižvelgti konsultuojantis su ekspertais ir suinteresuotaisiais subjektais;

(16)	pagal ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį, Chartijos 24 straipsnį ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją Sąjunga privalo skatinti vaiko teisių apsaugą;

(17)

pagal Sąjungos teisės aktus dėl vienodo požiūrio valstybės narės steigia nepriklausomas vienodo požiūrio skatinimo įstaigas, dažniau vadinamas „lygybės įstaigomis“, siekdamos kovoti su diskriminacija dėl rasės, etninės kilmės ir lyties. Tačiau daug valstybių narių nepasitenkino šių reikalavimų įvykdymu ir užtikrino, kad lygybės įstaigos taip pat galėtų spręsti problemas, susijusias su diskriminacija dėl kitų priežasčių, tokių kaip kalbos, amžiaus, lyties požymių, lytinės tapatybės ir lytinės įvairovės, seksualinės orientacijos, religijos ar tikėjimo, negalios ▌. Lygybės įstaigos vaidina pagrindinį vaidmenį skatinant lygybę ir užtikrinant veiksmingą teisės aktų dėl vienodo požiūrio užtikrinimo taikymą, visų pirma teikdamos nepriklausomą pagalbą diskriminacijos aukoms, atlikdamos nepriklausomas apklausas dėl diskriminacijos, skelbdamos nepriklausomas ataskaitas ir pateikdamos rekomendacijas visais su diskriminacija susijusiais klausimais jų šalyje. Labai svarbu, kad šiuo požiūriu lygybės įstaigų darbas būtų koordinuojamas Sąjungos lygmeniu. 2007 m. buvo sukurtas Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklas EQUINET. Jam priklauso nacionalinės vienodo požiūrio taikymo užtikrinimo įstaigos, kaip nustatyta Tarybos direktyvose 2000/43/EB (10) ir 2004/113/EB (11) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2006/54/EB (12) ir 2010/41/ES (13). 2018 m. birželio 22 d. Komisija priėmė rekomendaciją dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų, kuri apima lygybės įstaigų įgaliojimus, nepriklausomumą, veiksmingumą ir veiklos koordinavimą bei bendradarbiavimą. EQUINET yra išskirtinis: tai vienintelis subjektas, užtikrinantis lygybės įstaigų veiklos koordinavimą. Ši EQUINET vykdoma koordinavimo veikla ypač svarbi siekiant tinkamai įgyvendinti Sąjungos kovos su diskriminacija teisės aktus valstybėse narėse, ir ji turėtų būti remiama pagal Programą;

(17a)

siekiant padidinti naudotojų atžvilgiu palankų Programos prieinamumą ir teikti su visais Programos aspektais susijusias nešališkas gaires ir praktinę informaciją, kiekviena valstybė narė gali įsteigti kontaktinius centrus, kurie teiktų pagalbą paramos gavėjams ir pareiškėjams. Programos kontaktiniai centrai turėtų turėti galimybę savo funkcijas vykdyti nepriklausomai, be valdžios institucijų kišimosi į šių centrų sprendimų priėmimo procesą. Valstybės narės turėtų turėti galimybę pasirinkti tinkamiausią programos kontaktinių centrų valdymą, įskaitant, be kita ko, per valdžios institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas ar jų konsorciumus. Programos kontaktiniai centrai nėra atsakingi už programos valdymą;

(18)

nepriklausomos žmogaus teisių įstaigos, pilietinės visuomenės organizacijos atlieka esminį vaidmenį skatinant ir saugant Sąjungos bendras vertybes ir didinant informuotumą apie jas pagal SESV 2 straipsnį, ir prisideda prie veiksmingo naudojimosi teisėmis pagal Sąjungos teisę, įskaitant ES pagrindinių teisių chartiją. 2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucijoje nustatyta, kad finansavimo didinimas ir tinkama finansinė parama yra svarbiausi dalykai kuriant palankią ir tvarią aplinką pilietinės visuomenės organizacijoms, kad jos stiprintų savo vaidmenį ir nepriklausomai bei veiksmingai atliktų savo pareigas. Todėl ES finansavimas, papildydamas nacionalinio lygmens pastangas, turėtų prisidėti remiant aktyviai vertybes ir teises skatinančias nepriklausomas pilietinės visuomenės organizacijas, suteikiant joms galių ir stiprinant jų pajėgumus, kai šių organizacijų veikla padeda strategiškai įgyvendinti ES teise ir ES pagrindinių teisių chartija užtikrinamas teises, įskaitant ▌ atstovavimo , kaip antai strateginis bylinėjimasis, kampanijų rengimas, komunikacija bei kita priežiūros veikla , taip pat skatinti ir saugoti Sąjungos ▌ vertybes vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmeniu ir didinti informuotumą apie jas . Programa turėtų būti įgyvendinama naudotojui palankiu būdu, pavyzdžiui, taikant naudotojams palankią paraiškų teikimo ir ataskaitų teikimo tvarką. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas galimybėms ja naudotis pilietinės visuomenės organizacijomis tarpvalstybiniu, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, įskaitant vietos lygmens pilietinės visuomenės organizacijas, taip pat paramos gavėjų gebėjimus. Tam tikrais atvejais turėtų būti apsvarstyta galimybė teikti finansinę paramą trečiosioms šalims;

(19)

Komisija turėtų užtikrinti bendrą nuoseklumą, papildomumą ir sąveiką su Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, visų pirma Europos lyčių lygybės instituto ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, darbu, ir turėtų įvertinti kitų nacionalinių ir tarptautinių subjektų darbą srityse, kuriose taikoma Programa;

(20)

Programoje tam tikromis sąlygomis turėtų galėti dalyvauti Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, ir ELPA narės, kurios nėra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės; stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, įgyvendinančios pasirengimo narystei strategiją, taip pat turėtų galėti dalyvauti Programoje;

(21)

siekiant užtikrinti veiksmingą lėšų paskirstymą iš bendrojo Sąjungos biudžeto, būtina užtikrinti visų pagal Programą vykdomų veiksmų ir veiklos pridėtinę Europos vertę, jų papildomumą valstybių narių vykdomiems veiksmams; tuo pačiu metu reikėtų siekti finansavimo programų, kuriomis remiamos glaudžiai tarpusavyje susijusios politikos sritys, visų pirma Teisingumo, teisių ir vertybių fondo – taigi ir Teisingumo programos – aprėptyje, taip pat programos „Kūrybiška Europa“ ir „Erasmus +“ aprėptyje, siekiant įgyvendinti kultūrinių sankirtų kultūros, žiniasklaidos, menų, švietimo ir kūrybos srityse potencialą, nuoseklumo, papildomumo ir sąveikos; būtina kurti sąveiką su kitomis Europos finansavimo programomis, visų pirma užimtumo ir kovos su socialine atskirtimi srityse, visų pirma „Europos socialiniu fondu +“, vidaus rinkos, įmonių, jaunimo, sveikatos, pilietiškumo, teisingumo, migracijos, saugumo, mokslinių tyrimų, inovacijų, technologijų, pramonės, sanglaudos, turizmo, išorės santykių, prekybos ir darnaus vystymosi srityse;

(22)

šiame reglamente nustatomas Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta [nuoroda atitinkamai atnaujintina pagal naująjį tarpinstitucinį susitarimą: 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 17 punktą (14)], Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto sudarymo procedūros metu;

(23)

šiai programai taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. [the new FR] (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis;

(24)

finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir gauti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą , atitinkamų suinteresuotųjų šalių dydį bei pajėgumus, tikslinius paramos gavėjus ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;. ▌

(24a)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (15) , Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (16) , Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (17) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (18) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (19) , ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(25)

siekiant įgyvendinti konkrečius tikslus skatinti lyčių lygybę ir teises, skatinti piliečių aktyvumą ir dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis ir kovoti su smurtu, trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal EEE susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant šias programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Tam, kad šiuo reglamentu būtų suteiktos reikiamos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, turėtų būti įtraukta konkreti nuostata;

(26)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šiomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto nustatymo ir įgyvendinimo dotacijomis, viešaisiais pirkimais, apdovanojimais ir netiesioginiu vykdymu procedūra ir nustatoma su finansais susijusių asmenų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;

(26a)

pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų siekiama parengti Sąjungą, kad ji galėtų geriau apsaugoti savo biudžetą, kai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai kenkia ar gali pakenkti patikimam finansų valdymui ar Sąjungos finansiniams interesams. Šis reglamentas turėtų papildyti Teisių ir vertybių programą, kurios vaidmuo kitoks, t. y. finansuoti politiką, atitinkančią pagrindines teises ir Europos vertybes, orientuotas į žmonių kasdienį gyvenimą ir dalyvavimą;

(27)

pagal [ nuoroda atitinkamai atnaujintina pagal naują sprendimą dėl UŠT: Tarybos sprendimo 2013/755/ES (20) 94 straipsnį] užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Įgyvendinant Programą turi būti atsižvelgiama į UŠT atokumo nulemtus apribojimus, be to, turi būti atliekama veiksmingo UŠT dalyvavimo Programoje stebėsena ir reguliarus vertinimas;

(28)

atsižvelgiant į tai, kad svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa padės integruoti klimato srities veiksmus į Sąjungos politiką ir prisidės prie siekio 25 proc. ES biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama su klimatu susijusių tikslų 2021–2027 m. DFP laikotarpiu, ir kad kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2027 m. šios išlaidos sudarytų 30 proc. Rengiant ir įgyvendinant Programą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant laikotarpio vidurio vertinimą;

(29)

(30)

siekiant papildyti šį reglamentą, kad būtų galima įgyvendinti Programą ir faktiškai įvertinti jos įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jos tikslų, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti su darbo programomis pagal 13 straipsnį ir rodikliais susijusius aktus, kaip nustatyta 12 ir 14 ir 16 straipsniuose ir II priede. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

▌

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa (toliau – Programa).

Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Programos tikslai

1. Bendrasis Programos tikslas yra apsaugoti ir skatinti Sutartyse , Chartijoje ir taikomose tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose įtvirtintas teises ir vertybes, visų pirma teikiant paramą pilietinės visuomenės organizacijoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, veikiantiems vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis, ir skatinant pilietinį ir demokratinį dalyvavimą , kad būtų palaikomos ir toliau plėtojamos atviros, teisėmis grindžiamos, demokratinės, lygios ir įtraukios visuomenės, pagrįstos teisinės valstybės principu .

2. Atsižvelgiant į 1 dalyje išdėstytą bendrą tikslą, Programa siekia šių konkrečių tikslų, kurie atitinka kryptis:

-a)	saugoti ir propaguoti Sąjungos vertybes (Sąjungos vertybių paprogramė);

a)	skatinti teises, nediskriminavimą, lygybę, įskaitant lyčių lygybę, ir lyčių ir nediskriminavimo aspekto integravimą (Lygybės, teisių ir lyčių lygybės paprogramė);

b)	skatinti piliečių aktyvumą ir dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime ir skirtingų valstybių narių piliečių mainus bei didinti informuotumą apie bendrą Europos istoriją (Piliečių aktyvumo ir dalyvavimo paprogramė);

c)	kovoti su smurtu , įskaitant smurtą dėl lyties (paprogramė „Daphne“).

2a straipsnis

Sąjungos vertybių paprogramė

Laikantis 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto bendrojo tikslo ir atsižvelgiant į 2 straipsnio 2 dalies -a punkte nustatytą konkretų tikslą, Programoje daugiausia dėmesio skiriama teisėms saugoti, skatinti ir didinti informuotumą apie jas teikiant finansinę paramą vietos, regioniniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis veikiančioms pilietinės visuomenės organizacijoms skatinant ir puoselėjant šias teises, taip stiprinti Sąjungos vertybių apsaugą ir skatinimą bei pagarbą teisinės valstybės principui ir prisidėti prie demokratiškesnės Sąjungos kūrimo, demokratinio dialogo, skaidrumo ir gero valdymo.

3 straipsnis

Lygybės, teisių ir lyčių lygybės paprogramė

Atsižvelgiant į 2 straipsnio 1 dalyje išdėstytą bendrąjį tikslą ir 2 straipsnio 2 dalies a punkte išdėstytą konkretų tikslą, Programoje daugiausiai dėmesio skiriama:

a)	lygybės propagavimui ir nelygybės ir diskriminacijos dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos prevencijai bei kovai su jomis ir diskriminacijos Chartijos 21 straipsnyje nustatytais pagrindais uždraudimo principo laikymuisi ;

šių išsamių politikos priemonių rėmimui, skatinimui ir įgyvendinimui:

i)	skatinti moterų visapusišką naudojimąsi teisėmis, lyčių lygybę, įskaitant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, moterų įgalėjimą ir lyčių aspekto integravimą;

ii)	skatinti nediskriminavimą ir nediskriminavimo aspekto integravimą;

iii)	kovoti su rasizmu, ksenofobija ir visų formų netolerancija, įskaitant homofobiją, bifobiją, transfobiją ir interfobiją bei netoleranciją dėl lytinės tapatybės elektroninėje ir neelektroninėje erdvėje;

iv)	saugoti ir skatinti vaiko teises;

v)	saugoti ir skatinti neįgaliųjų teises;

ba)	saugoti ir skatinti Sąjungos pilietybės teises ir teisę į asmens duomenų apsaugą.

4 straipsnis

Piliečių aktyvumo ir dalyvavimo paprogramė

Atsižvelgiant į 2 straipsnio 1 dalyje išdėstytą bendrąjį tikslą ir 2 straipsnio 2 dalies b punkte išdėstytą konkretų tikslą, Programoje daugiausiai dėmesio skiriama:

paramai projektams, kuriais siekiama paminėti svarbiausius šiuolaikinės Europos istorijos įvykius, įskaitant autoritarinių ir totalitarinių režimų priežastis ir padarinius, taip pat Europos piliečių informuotumo apie jų bendrą istoriją, kultūrą, kultūros paveldą ir vertybes didinimą, taip gerinant jų supratimą apie Sąjungą, jos kilmę, tikslą, įvairovę ir laimėjimus, taip pat tarpusavio supratimo ir tolerancijos svarbą;

b)	▌piliečių ir atstovų asociacijų dalyvavimo ir indėlio į demokratinį bei pilietinį Sąjungos gyvenimą skatinimui supažindinant su Sąjungos veiksmais ir viešai keičiantis savo nuomonėmis visose srityse apie Sąjungos veiksmus ;

ba)	įvairių šalių piliečių mainų skatinimui, visų pirma per miestų partnerystę ir tinklus, kad jie galėtų įgyti praktinės patirties, susijusios su Sąjungos bendro paveldo turėjimu ir įvairove, ir informuoti juos, kad tai yra bendros ateities pagrindas.

5 straipsnis

Paprogramė „Daphne“

Atsižvelgiant į 2 straipsnio 1 dalyje išdėstytą bendrąjį tikslą ir 2 straipsnio 2 dalies c punkte išdėstytą konkretų tikslą, Programoje daugiausiai dėmesio skiriama:

-a)

visų formų smurto dėl lyties, nukreipto prieš moteris ir mergaites, ir smurto šeimoje prevencijai ir kovai su jais visais lygmenimis, taip pat skatinant taikyti Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencijoje) nustatytus principus ir

a)	visų smurto prieš vaikus ir jaunimą formų, taip pat smurto prieš kitas rizikos grupes , pavyzdžiui, LGBTQI asmenis ir neįgaliuosius, prevencijai ir kovai su juo;

visų tokio smurto , kaip antai smurto šeimoje ar smurto intymiuose ryšiuose, tiesioginių ir netiesioginių aukų , įskaitant vaikus, kurie tapo našlaičiais dėl šeiminių nusikaltimų, paramai ir apsaugai , bei paramai smurtą dėl lyties patyrusioms aukoms ir to paties lygio jų apsaugos užtikrinimui visoje Sąjungoje .

6 straipsnis

Biudžetas

1. Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 1 627 000 000 EUR 2018 m. kainomis [1 834 000 000 EUR dabartinėmis kainomis].

2. Iš 1 dalyje nurodytos sumos šiems tikslams skiriamos šios orientacinės sumos:

-a)	754 062 000 EUR 2018 m. kainomis [850 000 000 EUR dabartinėmis kainomis] (t. y. 46,34 proc. viso finansinio paketo) 2 straipsnio 2 dalies -a punkte nurodytiems konkretiems tikslams;

a)	429 372 000 EUR 2018 m. kainomis [484 000 000 EUR] (t. y. 26,39 proc. viso finansinio paketo) 2 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose nurodytiems konkretiems tikslams;

b)	443 566 000 EUR 2018 m. kainomis [500 000 000 EUR] (t. y. 27,26 proc. viso finansinio paketo) 2 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems konkretiems tikslams ;

Ne mažiau kaip 50 proc. šios dalies pirmos pastraipos -a ir a punktuose nurodytų išteklių Komisija skiria pilietinės visuomenės organizacijų veiklai remti; ne mažiau kaip 65 proc. šių išteklių skiriama vietos ir regioninėms pilietinės visuomenės organizacijoms.

Nuo paskirtų finansinio paketo procentinių dalių, kaip nustatyta -I priede, Komisija nenukrypsta daugiau kaip 5 procentiniais punktais. Jei paaiškėtų, kad tą ribą būtina viršyti, Komisijai pagal 16 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas -I priedas, paskirtas procentines Programos lėšų dalis keičiant 5–10 procentinių punktų.

3. 1 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant Programai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę pagalbą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas, tyrimus, ekspertų posėdžius, komunikaciją dėl prioritetų ir sritis, susijusias su bendraisiais Programos tikslais.

4. Nedarant poveikio Finansiniam reglamentui, veiksmų, susijusių su projektais, įtrauktais į pirmąją darbo programą, išlaidos gali būti tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d.

5. Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių arba Komisijos prašymu gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą ▌. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami ▌valstybės narės labui.

7 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

1. Jei tenkinamos sąlygos, Programoje gali dalyvauti šios valstybės:

a)	Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

kitos trečiosios valstybės, konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jeigu susitarimas:

—	užtikrina tinkamą trečiosios valstybės, dalyvaujančios Sąjungos programose, įmokų ir naudos pusiausvyrą;

—	nustato dalyvavimo programose sąlygas, įskaitant finansinių įnašų į atskiras programas ir jų administracinių išlaidų apskaičiavimą. Pagal [naujo Finansinio reglamento] [21 straipsnio 5 dalį] susigrąžinama suma sudaro asignuotąsias pajamas.

—	nesuteikia trečiajai valstybei sprendimų priėmimo įgaliojimų programos atžvilgiu;

—	užtikrina Sąjungos teises užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti jos finansinius interesus.

8 straipsnis

ES finansavimas ir jo formos

1. Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.

2. Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas.

3. [Įnašai į savitarpio draudimo mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos Reglamento XXX [po Reglamento dėl garantijų fondo priimto teisės akto] [X straipsnio] nuostatos.]

9 straipsnis

Veiksmų rūšys

Pagal šį reglamentą gali būti finansuojami veiksmai, kuriais prisidedama prie 2 straipsnyje nurodyto konkretaus tikslo įgyvendinimo. Visų pirma reikalavimus gauti finansavimą atitinka I priede išvardytos veiklos rūšys.

9a straipsnis

Pilietinio dialogo grupė

Komisija įsteigia pilietinio dialogo grupę, kurios tikslas – užtikrinti reguliarų, atvirą ir skaidrų dialogą su Programos paramos gavėjais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų galima keistis patirtimi ir gerąja praktika ir aptarti politikos pokyčius Programos aprėpties srityse ir siekiant Programos tikslų, taip pat susijusiose srityse.

II SKYRIUS

DOTACIJOS

10 straipsnis

Dotacijos

1. Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

2. Vertinimo komitetą gali sudaryti išorės ekspertai.

11 straipsnis

Kaupiamasis [, papildomas] ir mišrus finansavimas

Pirmoje pastraipoje nurodyti veiksmai turi atitikti visas šias sąlygas:

a)	jie buvo įvertinti pagal Programą paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus;

b)	jie atitinka būtiniausius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus;

c)	pagal šį kvietimą teikti pasiūlymus jie negali būti finansuojami dėl biudžeto apribojimų.

Veiksmus įgyvendina Reglamento (ES) XX [BNR] [65] straipsnyje nurodyta vadovaujančioji institucija pagal tame reglamente nustatytas taisykles ir konkretiems fondams skirtas taisykles, įskaitant finansinių pataisų taisykles.“

12 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1. Be Finansinio reglamento [197 straipsnyje] nustatytų kriterijų, taikomi 2 ir 3 dalyse nustatyti tinkamumo kriterijai.

2. Reikalavimus atitinka šie subjektai:

teisės subjektai, įsisteigę bet kurioje iš šių šalių:

—	valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

—	Programos asocijuotoje trečiojoje valstybėje , išskyrus 2 straipsnio 2 dalies -a punkte nurodytu konkrečiu tikslu ;

b)	teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, ar tarptautinė organizacija.

3. Europos nacionalinių lygybės įstaigų (EQUINET) tinklui gali būti skiriama dotacija veiklai neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus pagal 6 straipsnio 2 dalies a punktą , kad būtų padengtos su jo nuolatine darbo programa susijusios išlaidos.

III SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS, KONTROLĖ

13 straipsnis

Darbo programa ir daugiamečiai prioritetai

1. Programa vykdoma įgyvendinant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas.

2. Komisijai pagal 16 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl atitinkamos darbo programos nustatymo.

14 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1. Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 2 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti II priede.

2. Siekiant veiksmingai įvertinti Programos įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jos tikslų, Komisijai pagal 16 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais sukuriama stebėsenos bei vertinimo sistema, be kita ko, keisti I priedą, kad prireikus rodikliai būtų peržiūrėti ir (arba) papildyti.

3. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

15 straipsnis

Vertinimas

1. Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2. Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios. Atliekant laikotarpio vidurio vertinimą atsižvelgiama į ankstesnių programų (Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos ir programos „Europa piliečiams“) ilgalaikio poveikio vertinimo rezultatus.

3. Baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį Programos vertinimą.

4. Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

16 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 13 ir 14 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami Komisijai iki 2027 m. gruodžio 31 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 ir 14 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Pagal 2016 m. balandžio 13 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros piliečiai ir kiti suinteresuotieji subjektai per keturias savaites gali pareikšti savo nuomonę dėl deleguotojo akto projekto teksto. Dėl teksto projekto konsultuojamasi su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Regionų komitetu, atsižvelgiant į NVO ir vietos ir regionų valdžios institucijų patirtį įgyvendinant Programą.

6. Pagal 13 ar 14 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

17 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Kai trečioji valstybė dalyvauja Programoje, kaip nustatyta sprendime, priimtame pagal tarptautinį susitarimą, arba kitoje teisinėje priemonėje, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, numatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

IV SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

18a straipsnis

Programos kontaktiniai centrai

Kiekviena valstybė narė gali įsteigti Programos kontaktinius centrus. Jie atsako už nešališkų gairių, praktinės informacijos pateikimą ir pagalbos teikimą programos pareiškėjams, suinteresuotiesiems subjektams ir paramos gavėjams, kiek tai susiję su visais programos aspektais, be kita ko, su paraiškų teikimo procedūra, naudotojams patogios informacijos sklaida ir programos rezultatais, partneriams skirtiems tyrimais, mokymu ir kitais formalumais. Programų kontaktiniai centrai savo funkcijas atlieka nepriklausomai.

▌

20 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 1381/2013 ir Reglamentas (ES) Nr. 390/2014 panaikinami nuo 2021 m. sausio 1 d.

21 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1381/2013 ir Reglamentą (ES) Nr. 390/2014, kurie toliau taikomi tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2. Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal ankstesnes programas, nustatytas Reglamentu (ES) Nr. 1381/2013 ir Reglamentu (ES) Nr. 390/2014, prie šios Programos.

3. Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 6 straipsnio 3 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 178.

(2) OL C 461, 2018 12 21, p. 196.

(3) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija. Pabrauktas tekstas, dėl kurio nebuvo susitarta per tarpinstitucines derybas.

(4) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1381/2013, kuriuo nustatoma Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu (OL L 354, 2013 12 28, p. 62).

(5) 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“ (OL L 115, 2014 4 17, p. 3).

(6) OL C 378, 2013 12 24, p. 1.

(7) OL L 119, 2016 5 4, p. 1–88.

(8) OL L 119, 2016 5 4, p. 89–131.

(9) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (OL L 65, 2011 3 11, p. 1).

(10) 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2000 7 19, p. 22).

(11) 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL L 373, 2004 12 21, p. 37).

(12) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).“;

(13) 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (OL L 180, 2010 7 15, p. 1).

(14) [Nuoroda turės būti atnaujintina: OL C 373, 2013 12 20, p. 1. Susitarimą galima rasti čia: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32013Q1220(01)].

(15) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(16) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(17) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(18) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(19) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(20) 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).

-I PRIEDAS

6 straipsnio 1 dalyje nurodytos turimos Programos lėšos paskirstomos taip:

iš 6 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos sumos:

—	bent 15 proc. lėšų skiriama veiklai, kuria įgyvendinamas konkretus tikslas pagal 3 straipsnio b punkto i papunktį;

—	bent 40 proc. lėšų skiriama veiklai, kuria įgyvendinamas konkretus tikslas pagal 5 straipsnio -a punktą, ir

—	bent 45 proc. lėšų skiriami veiklai, kuria įgyvendinami konkretūs tikslai pagal 3 straipsnio a punktą ir b punkto ii–v papunkčius ir 5 straipsnio a ir b punktus;

iš 6 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos sumos:

—	15 proc. lėšų skiriama atminimo puoselėjimo veiklai;

—	65 proc. lėšų skiriami demokratiniam dalyvavimui;

—	10 proc. lėšų skiriama propagavimo veiklai ir

—	10 proc. lėšų skiriama administravimui.

I PRIEDAS

Programos remiama veikla

2 straipsnyje nurodytų bendrųjų ir konkrečių Programos tikslų bus siekiama visų pirma remiant šias veiklos rūšis:

a)	informuotumo didinimą, informacijos propagavimą ir sklaidą siekiant gilinti žinias apie teises, vertybes ir politikos kryptis , patenkančias į Programos aprėpties sritis ir tikslus ;

b)	suinteresuotųjų šalių tarpusavio mokymąsi keičiantis gerosios praktikos pavyzdžiais siekiant gilinti žinias ir gerinti tarpusavio supratimą ▌;

analitinę ▌ stebėsenos veiklą, siekiant gerinti Programos aprėpties sričių padėties valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu supratimą, taip pat gerinti įgyvendinti ES teisę teisės, politiką politikos ir Sąjungos vertybių įgyvendinimą valstybėse narėse, kaip antai veiklą siekiant įtraukti, pavyzdžiui, duomenų ir statistikos rinkimą ; bendros metodikos ir, atitinkamais atvejais, rodiklių arba kriterijų rengimą; tyrimus, mokslinius tyrimus, analizę ir apklausas; vertinimus; poveikio vertinimus; vadovų, ataskaitų ir šviečiamosios medžiagos rengimą ir skelbimą.

d)	susijusių suinteresuotųjų šalių mokymas mokymą siekiant gilinti jų žinias apie Programos aprėpties sričių politiką ir teises;

e)	informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) priemonių kūrimas kūrimą ir priežiūra priežiūrą ;

ea)	parama pilietinės visuomenės organizacijoms ir pelno nesiekiančioms suinteresuotosioms šalims, veikiančioms Programos aprėpties srityse, kad būtų padidinti jų gebėjimai reaguoti ir visiems piliečiams užtikrinti tinkamą prieigą prie jų paslaugų, konsultacijų ir paramos veiklos;

eb)

paramą pilietinės visuomenės organizacijoms ir pelno nesiekiančioms suinteresuotosioms šalims, veikiančioms Programos aprėpties srityse, kad jos galėtų propaguoti teises, taip pat stiprinti Sąjungos vertybių apsaugą ir skatinimą bei pagarbą teisinės valstybės principui bei prisidėti prie demokratinio dialogo, skaidrumo ir gero valdymo, įskaitant mažėjančios erdvės pilietinei visuomenei atvejus;

piliečių , visų pirma jaunimo, informuotumo apie Europos kultūrą , kultūros paveldą, tapatybę ir istoriją , įskaitant totalitarinius ir autoritarinius režimus bei kitus svarbius pastarojo meto Europos istorijos įvykius, stiprinimą, kad būtų galima labiau išsaugoti atminimą ir Europos Sąjungos piliečių įsipareigojimus Sąjungai bei skatinti toleranciją, abipusį supratimą, tarpkultūrinį dialogą ir pagarbą įvairovei ;

g)	įvairių tautybių ir kultūrų europiečių subūrimą, suteikiant jiems galimybių dalyvauti miestų partnerystės veikloje ir pilietinės visuomenės projektuose, taip sukuriant sąlygas stiprinti principą „iš apačios į viršų“ ir puoselėti pilietinį ir demokratinį dalyvavimą ;

h)	aktyvaus ir įtraukaus dalyvavimo kuriant demokratiškesnę Sąjungą skatinimą ir sąlygų jam sudarymą, informuotumo apie teises ir vertybes didinimą ▌ remiant pilietinės visuomenės organizacijas;

i)	Europos tinklų gebėjimų skatinti ir toliau plėtoti Sąjungos teisę, vertybes, politikos tikslus ir strategijas plėtrą ▌;

j)	techninės ir organizacinės paramos finansavimo rėmimą įgyvendinant Reglamentą [(ES) Nr. 211/2011], taip pagrindžiant piliečių naudojimąsi teise pradėti ir remti Europos piliečių iniciatyvas;

k)	žinių apie Programą gilinimą, jos rezultatų perkėlimą ir sklaidą, informavimo veiklos skatinimą, įskaitant informavimo apie Programą ▌kontaktinių centrų sukūrimą ir rėmimą.

II PRIEDAS

Rodikliai

Programa bus stebima remiantis rodiklių, kuriais siekiama nustatyti, kokiu mastu buvo pasiekta Programos bendrųjų ir konkrečiųjų tikslų, ir sumažinti administracinę naštą ir sąnaudas, rinkiniu. Tuo tikslu bus renkami duomenys atsižvelgiant į šį pagrindinių rodiklių rinkinį:

Skaičius žmonių, kurie įtraukti:

i)	į mokymo veiklą;

ii)	į tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi gerąja patirtimi;

iii)	į informuotumo didinimo, informavimo ir sklaidos veiklą.

Pilietinės visuomenės organizacijų, įtrauktų į rėmimo ir pajėgumų stiprinimo veiklą, skaičius

Europos atminčiai ir paveldui skirtų tarptautinių tinklų ir iniciatyvų, sukurtų dėl Programos intervencijos, skaičius

Visi pavieniai duomenys bus suskirstomi pagal lytį, kai tai įmanoma; tarpiniuose ir galutiniuose Programos vertinimuose daugiausia dėmesio skiriama kiekvienai krypčiai ir kiekvienai veiklos sričiai ir įtraukiama lyčių lygybės perspektyva bei įvertinamas poveikis lyčių lygybei.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/536

P8_TA(2019)0408

Tarpparlamentinių delegacijų, delegacijų jungtiniuose parlamentiniuose komitetuose, delegacijų parlamentinio bendradarbiavimo komitetuose ir daugiašalėse parlamentinėse asamblėjose skaičius

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento sprendimas dėl tarpparlamentinių delegacijų, delegacijų jungtiniuose parlamentiniuose komitetuose ir delegacijų parlamentinio bendradarbiavimo komitetuose ir daugiašalėse parlamentinėse asamblėjose skaičiaus (2019/2698(RSO))

(2021/C 158/55)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos pasiūlymą dėl sprendimo,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių sudaromus asociacijos, bendradarbiavimo bei kitus susitarimus,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 212 ir 214 straipsnius,

A.	siekdamas stiprinti parlamentinę demokratiją nuolatinio tarpparlamentinio dialogo pagrindu;

nusprendžia, kad bus sudarytos šios tarpparlamentinės delegacijos ir kad jų regioninis pasiskirstymas bus toks, kaip nurodoma toliau:

a)	Europa, Vakarų Balkanai ir Turkija

Delegacijos:

—	ES ir Šiaurės Makedonijos jungtiniame parlamentiniame komitete,

—	ES ir Turkijos jungtiniame parlamentiniame komitete,

Delegacija bendradarbiavimo Šiaurėje klausimais bei ryšiams su Šveicarija ir Norvegija, taip pat ES ir Islandijos jungtiniame parlamentiniame komitete ir Europos ekonominės erdvės (EEE) jungtiniame parlamentiniame komitete,

Delegacija ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentiniame komitete,

Delegacija ES ir Albanijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentiniame komitete,

Delegacija ES ir Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentiniame komitete,

Delegacija ryšiams su Bosnija ir Hercegovina ir Kosovu;

b)	Rusija ir Rytų partnerystės šalys

Delegacija ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komitete,

Delegacija ES ir Ukrainos parlamentiniame asociacijos komitete,

Delegacija ES ir Moldovos parlamentiniame asociacijos komitete,

Delegacija ryšiams su Baltarusija,

Delegacija ES ir Armėnijos parlamentiniame partnerystės komitete, ES ir Azerbaidžano parlamentinio bendradarbiavimo komitete ir ES ir Gruzijos parlamentiniame asociacijos komitete;

c)	Magribas, Mašrekas, Izraelis ir Palestina

Delegacijos ryšiams su:

—

Izraeliu,

—	Palestina,

—	Magribo šalimis ir Arabų Magribo sąjunga, įskaitant ES ir Maroko, ES ir Tuniso bei ES ir Alžyro jungtiniuose parlamentiniuose komitetuose,

—	Mašreko šalimis;

d)	Arabijos pusiasalis, Irakas ir Iranas

Delegacijos ryšiams su:

—	Arabijos pusiasaliu,

—

Iraku,

—

Iranu;

e)	Šiaurės ir Pietų Amerika

Delegacijos ryšiams su:

—	Jungtinėmis Amerikos Valstijomis,

—

Kanada,

—	Brazilijos Federacine Respublika,

—	Centrinės Amerikos šalimis,

—	Andų bendrijos šalimis,

—

MERCOSUR,

Delegacija ES ir Meksikos jungtiniame parlamentiniame komitete,

Delegacija ES ir Čilės jungtiniame parlamentiniame komitete,

Delegacija CARIFORUM ir ES parlamentiniame komitete;

f)	Azijos ir Ramiojo vandenyno šalys

Delegacijos ryšiams su:

—

Japonija,

—	Kinijos Liaudies Respublika,

—

Indija,

—	Afganistanu,

—	Pietų Azijos šalimis,

—	Pietryčių Azijos šalimis ir Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN),

—	Korėjos pusiasaliu,

—	Australija ir Naująja Zelandija,

Delegacija ES ir Kazachstano, ES ir Kirgizijos, ES ir Uzbekistano ir ES ir Tadžikistano parlamentinio bendradarbiavimo komitetuose ir ryšiams su Turkmėnistanu ir Mongolija;

Afrika

Delegacijos ryšiams su:

—	Pietų Afrika,

—	Panafrikos Parlamentu;

h)	Daugiašalės asamblėjos

Delegacija AKR ir ES jungtinėje parlamentinėje asamblėjoje,

Delegacija Viduržemio jūros sąjungos parlamentinėje asamblėjoje,

Delegacija Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinėje asamblėjoje,

Delegacija EURONEST parlamentinėje asamblėjoje,

Delegacija ryšiams su NATO parlamentine asamblėja;

nusprendžia, jog parlamentinių komitetų, sukurtų ekonominės partnerystės susitarimo (EPS) pagrindu, nariais skiriami išimtinai Tarptautinės prekybos komiteto ir Vystymosi komiteto nariai – užtikrinant, kad pagrindinį vaidmenį kaip atsakingas komitetas išsaugotų Tarptautinės prekybos komitetas – o savo darbą šie komitetai turėtų aktyviai derinti su AKR ir ES jungtine parlamentine asamblėja;

nusprendžia, kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinės asamblėjos, Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinės asamblėjos bei EURONEST parlamentinės asamblėjos nariais skiriami išimtinai kiekvienos asamblėjos dvišalių ar subregioninių delegacijų nariai;

nusprendžia, kad Delegacijoje ryšiams su NATO parlamentine asamblėja nariais skiriami išimtinai Saugumo ir gynybos pakomitečio nariai;

nusprendžia, kad Delegacijų pirmininkų konferencija, pasikonsultavusi su Užsienio reikalų, Vystymosi ir Tarptautinės prekybos komitetais, turėtų sudaryti veiklos šešių mėnesių laikotarpiu kalendorių. Jis turėtų būti rengiamas glaudžiai bendradarbiaujant su Komitetų pirmininkų sueiga, sudarančia komitetų delegacijų veiklos šešių mėnesių laikotarpiu kalendorių, taip pat atsižvelgiant į Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupės metinę darbo programą, kad būtų užtikrintas nuoseklus požiūris. Tuomet šis veiklos šešių mėnesių laikotarpiu kalendorius turi būti pateiktas patvirtinti Pirmininkų sueigai. Pirmininkų sueiga gali koreguoti pasiūlytą kalendoriaus projektą siekdama atsižvelgti į politinius įvykius ir užtikrinti suderinamumą su visa Parlamento išorės veikla;

primena, kad vykdyti veiklą Europos Parlamento vardu ir atstovauti jo pozicijai leidžiama tik oficialioms delegacijoms, gavusioms reikiamą Pirmininkų sueigos leidimą;

nusprendžia, kad frakcijos ir nepriklausomi nariai skiria nuolatinius pavaduojančius narius dirbti kiekvieno tipo delegacijoje ir kad šių pavaduojančių narių skaičius negali viršyti frakcijoms ar nepriklausomiems nariams atstovaujančių tikrųjų narių skaičiaus;

nusprendžia, kad nuolatinių tarpparlamentinių delegacijų tikriesiems nariams leidžiama dalyvauti tarpparlamentiniuose susitikimuose, rengiamuose už Parlamento darbo vietų ribų. Jei tikrasis narys negali vykti, jį ar ją gali pakeisti vienas iš nuolatinių pavaduojančių narių arba, jei pavaduojantis narys negali vykti, tarpparlamentinės asamblėjos, su kuria yra susijusi ta delegacija, narys, paskirtas frakcijos, kuriai priklauso minėtasis tikrasis narys. Jei tarpparlamentinės asamblėjos, su kuria yra susijusi ta delegacija, narys vykti negali, dalyvauti leidžiama Užsienio reikalų komiteto, Plėtros komiteto ir Tarptautinės prekybos komiteto nariams;

mano, kad prieš tarpparlamentinį susitikimą su partneriais (stabilizacijos ir asociacijos parlamentiniame komitete, jungtiniame parlamentiniame komitete, parlamentiniame asociacijos komitete, parlamentinio bendradarbiavimo komitete, tarpparlamentiniame susitikime) arba prieš išvykstant bet kuriai konkrečiai delegacijai apie galimas politines temas ar teisinės kontrolės klausimus, kuriuos delegacija turėtų kelti susitikdama su bet kurios susijusios valstybės partneriais, turėtų būti visapusiškai konsultuojamasi su atitinkamu komitetu ar komitetais;

10.

stengsis praktiškai užtikrinti, kad vienas ar daugiau pranešėjų ar pirmininkų taip pat galėtų dalyvauti delegacijų, jungtinių parlamentinių komitetų, parlamentinio bendradarbiavimo komitetų ir daugiašalių parlamentinių asamblėjų veikloje, ir nusprendžia, kad leidimą vykti į šio pobūdžio komandiruotes suteikia Parlamento pirmininkas, remdamasis bendru atitinkamos delegacijos ir komiteto pirmininkų prašymu;

11.

nusprendžia, kad šis sprendimas įsigalios per 9-osios parlamentinės kadencijos pirmąją mėnesinę sesiją;

12.

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/540

P8_TA(2019)0409

Keleto teisės aktų, kuriuose numatytas reguliavimo procedūros su tikrinimu taikymas, pritaikymas prie SESV 290 ir 291 straipsnių – II dalis ***I

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 ir 291 straipsnių pritaikoma keletas teisės aktų, kuriuose numatytas reguliavimo procedūros su tikrinimu taikymas (COM(2016)0799 – C8-0148/2019 – 2016/0400B(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/56)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0799),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 33 straipsnį, į 43 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnio 1 dalį, į 62 straipsnį, į 64 straipsnio 2 dalį, į 91 straipsnį, į 100 straipsnio 2 dalį, į 114 straipsnį, 153 straipsnio 2 dalies b punktą, 168 straipsnio 4 dalies a punktą, 168 straipsnio 4 dalies b punktą, 172 straipsnį, 192 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnį, 214 straipsnio 3 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0148/2019),

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnį, 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnį, 153 straipsnio 2 dalies b punktą, 168 straipsnio 4 dalies a punktą, 168 straipsnio 4 dalies b punktą, 192 straipsnio 1 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 1 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 1 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto laiškus,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 7 d. Pirmininkų sueigos sprendimą leisti Teisės reikalų komitetui padalyti pirmiau nurodytą Komisijos pasiūlymą į dvi dalis ir juo remiantis parengti du atskirus teisėkūros pranešimus,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0020/2018),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto poziciją pakeitimų forma bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0190/2019),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 288, 2017 8 31, p. 29.

(2) OL C 164, 2018 5 8, p. 82.

P8_TC1-COD(2016)0400B

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/…, kuriuo prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 ir 291 straipsnių pritaikoma keletas teisės aktų, kuriuose numatytas reguliavimo procedūros su tikrinimu taikymas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutarties Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33 straipsnį, 43 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnį, 64 straipsnio 2 dalį, 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnį, 153 straipsnio 2 dalies b punktą, 168 straipsnio 4 dalies a ir b punktus, 172 straipsnį, 192 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnį, 214 straipsnio 3 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, [1 pakeit.]

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Lisabonos sutartimi padaryti esminiai teisinės sistemos, reglamentuojančios teisės aktų leidėjo Komisijai suteikiamus įgaliojimus, pakeitimai – nustatytas aiškus skirtumas tarp Komisijai suteiktų įgaliojimų priimti visuotinai taikomus ne teisėkūros procedūra priimamus teisės aktus, kuriais papildomos ar iš dalies keičiamos neesminės teisėkūros procedūra priimtų aktų nuostatos (deleguotuosius aktus), ir Komisijai suteiktų įgaliojimų priimti aktus, kuriais užtikrinamos vienodos teisiškai privalomų Sąjungos aktų įgyvendinimo sąlygos (įgyvendinimo aktus); [2 pakeit.]

(2)	priemonės, kurioms priimti gali būti deleguoti įgaliojimai, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnio 1 dalyje, iš esmės atitinka priemones, kurioms taikoma Tarybos sprendimo 1999/468/EB (4) 5a straipsnyje nustatyta reguliavimo procedūra su tikrinimu;

(3)	sustojus tarpinstitucinėms deryboms, ankstesni pasiūlymai, susiję su teisės aktų, kuriuose daroma nuorodų į reguliavimo procedūrą su tikrinimu, suderinimu su Lisabonos sutartimi (5) nustatyta teisine sistema, buvo atšaukti (6);

(4)

vėliau 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (7) Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė dėl naujos deleguotųjų aktų sistemos ir pripažino, jog reikia visus galiojančius teisės aktus suderinti su Lisabonos sutartimi nustatyta teisine sistema. Visų pirma, jie susitarė, jog pirmenybę reikia teikti tam, kad visų pagrindinių aktų, kuriuose tebėra nuorodų į reguliavimo procedūrą su tikrinimu, suderinimas vyktų greitai. Komisija įsipareigojo iki 2016 m. pabaigos parengti pasiūlymą dėl to teisės aktų suderinimo;

(5)	dauguma pagrindinių aktų, kuriuose numatyta taikyti reguliavimo procedūrą su tikrinimu, nuostatų dėl įgaliojimų suteikimo atitinka SESV 290 straipsnio 1 dalies kriterijus, todėl jos turėtų būti pritaikytos prie tos nuostatos;

(6)	kitos pagrindinių aktų, kuriuose numatyta taikyti reguliavimo procedūrą su tikrinimu, nuostatos dėl įgaliojimų suteikimo atitinka SESV 291 straipsnio 2 dalies kriterijus, todėl jos turėtų būti pritaikytos prie tos nuostatos;

(7)	tais atvejais, kai Komisijai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai, jais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (8);

(8)	tam tikros kelių pagrindinių aktų, kuriuose šiuo metu numatyta taikyti reguliavimo procedūrą su tikrinimu, nuostatos dėl įgaliojimų suteikimo tapo nebeaktualios, todėl jos turėtų būti išbrauktos;

(8a)

sujungiant ir išdėstant glaudžiai vienas su kitu nesusijusius įgaliojimus viename Komisijos deleguotajame akte, Parlamentui trukdoma naudotis teise tikrinti, nes jis yra priverstas tiesiog pritarti visam deleguotajam aktui arba jį atmesti, taigi, nelieka galimybių pareikšti nuomonės dėl kiekvieno įgaliojimo atskirai; [3 pakeit.]

(9)	šis reglamentas neturėtų daryti poveikio nebaigtoms procedūroms, kurias taikant jau iki šio reglamento įsigaliojimo komitetas yra pateikęs nuomonę pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnį;

(10)	suderinimas ir daliniai pakeitimai, kurie turi būti padaryti, yra susiję tik su Sąjungos lygmens procedūromis, todėl nuostatų dėl direktyvų suderinimo ir dalinių pakeitimų valstybėms narėms perkelti į nacionalinę teisę nereikia;

(11)	todėl atitinkami aktai turėtų būti iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Priede išvardyti aktai iš dalies keičiami, kaip nurodyta tame priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas nedaro poveikio nebaigtoms procedūroms, kurias taikant komitetas jau yra pateikęs nuomonę pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnį.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C , , p. .

(2) OL C , , p. .

(3) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija.

(4) 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas 1999/468/EB, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, 1999 7 17, p. 23).

(5) COM(2013)0451, COM(2013)0452 ir COM(2013)0751.

(6) OL C 80, 2015 2 7, p. 17.

(7) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(8) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

PRIEDAS

I. KLIMATO POLITIKA

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/337/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (1)

Siekiant užtikrinti, kad Direktyva 2009/31/EB būtų greitai suderinta su technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl būtinų pakeitimų, kuriais suderinami tos Direktyvos priedai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2009/31/EB iš dalies keičiama taip:

1)	29 straipsnis pakeičiamas taip: „29 straipsnis Priedų pakeitimai Komisijai pagal 29a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami šios direktyvos priedai , siekiant prisitaikyti prie mokslo ir technikos pažangos .“[4 pakeit.]

Įterpiamas 29a straipsnis:

„29a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 29 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [5 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 29 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 29 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*1) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

30 straipsnis išbraukiamas. pakeičiamas taip:

„30 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Klimato kaitos komitetas, įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 525/2013 (*2) 26 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (*3) .

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. [6 pakeit.]

(*2) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13). "

(*3) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“ "

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (2).

Siekiant užtikrinti tikslią pagal Sprendimą Nr. 406/2009/EB sudaromų sandorių apskaitą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais tas sprendimas papildomas nuostatomis dėl valstybių narių registrams ir vyriausiajam administratoriui taikomų reikalavimų dėl sandorių tvarkymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Siekiant užtikrinti vienodas Sprendimo Nr. 406/2009/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti metines emisijos kvotas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011.

Iš patirties matyti, kad nuostatos dėl įgaliojimų suteikimo, susijusios su tam tikrų perleidimo procesų tvarka, nereikalingos.

Todėl Sprendimas Nr. 406/2009/EB iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalies ketvirta ir penkta pastraipos pakeičiamos taip:

„Gavusi atitinkamus peržiūrėtus ir patikrintus duomenis apie emisijas, Komisija įgyvendinimo aktu nustato 2013–2020 m. metines emisijos kvotas, nurodydama anglies dioksido ekvivalento tonomis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“;

b)	6 dalis išbraukiama.

2)	11 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Komisijai pagal 12a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo.“

Įterpiamas 12a straipsnis:

„12a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 11 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 11 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 11 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*4) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

13 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (*5) 5 straipsnis.

(*5) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“ [7 pakeit.]"

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (3)

Siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomi Sąjungos, kaip vienos iš Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų šalių, įsipareigojimai, ir užtikrinti tinkamą Sąjungos vidaus ir išorės prekybą ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis ir produktais bei įranga, kuriuose yra tų medžiagų ar kurių veikimas nuo jų priklauso, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais:

—	iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009, į jo II priedo A ir B dalis įtraukiant tam tikras medžiagas;

—	iš dalies keičiamas tas reglamentas, siekiant padaryti būtinų techninių III priedo ir didžiausio kontroliuojamų medžiagų kiekio pakeitimų;

—	siekiant vykdyti Monrealio protokolu prisiimtus įsipareigojimus, iš dalies keičiamas to reglamento V priedas;

—	iš dalies keičiamas to reglamento VI priedas;

—	iš dalies keičiamas duomenų, kurių reikia pateikiant prašymą išduoti importo ir eksporto licenciją, sąrašas;

—	siekiant atsižvelgti į technologijų raidą, iš dalies keičiamas to reglamento VII priedas;

—	iš dalies keičiami ataskaitų teikimo reikalavimai;

—	tas reglamentas papildomas produktų ir įrangos, iš kurių kontroliuojamas medžiagas surinkti arba kuriuos sunaikinti prieš tai nesurinkus kontroliuojamų medžiagų laikoma techniškai ir ekonomiškai įmanoma, sąrašu;

—	tas reglamentas papildomas kvotų paskirstymo gamintojams ir importuotojams mechanizmu;

—	tas reglamentas papildomas taisyklėmis dėl tam tikroms kontroliuojamoms medžiagoms laikyti skirtų talpų etikečių formos ir turinio;

—	tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl neteisėtos prekybos stebėsenos;

—	tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl tam tikrų iš valstybių, nesančių Protokolo šalimi, importuotų produktų ir įrangos išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje;

—	tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl būtiniausių kvalifikacinių reikalavimų;

—	tas reglamentas papildomas technologijų ar būdų, kuriuos turėtų taikyti įmonės, siekdamos išvengti kontroliuojamų medžiagų nuotėkio bei išmetimo į aplinką ir jį kuo labiau sumažinti, sąrašu.

Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 iš dalies keičiamas taip:

1)	7 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais siekiama papildyti šį reglamentą nustatant naudotinų etikečių formos ir turinio taisykles .“; [8 pakeit.]

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais siekiama papildyti šį reglamentą nustatant naudotino ženklinimo formos ir turinio taisykles .“; [9 pakeit.]

5 dalis pakeičiama taip:

„5. „Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į informacijos ar technikos raidą arba į Šalių priimtus sprendimus, iš dalies keičiamas:

a)	III priedas;

b)	didžiausias kontroliuojamų medžiagų, kurias galima naudoti kaip technologijos agentus ar išskirtos į aplinką naudojant technologijos agentus, kiekis, kaip nurodyta 4 dalies antroje ir trečioje pastraipose.“;

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 dalies antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:

„Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais siekiama papildyti šį reglamentą nustatant naudotino ženklinimo formos ir turinio taisykles . [10 pakeit.]

Pirmoje pastraipoje nurodytos kontroliuojamos medžiagos gali būti pateikiamos rinkai ir toliau platinamos tik laikantis V priede nustatytų reikalavimų.

Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant vykdyti Protokole nustatytus įsipareigojimus, iš dalies keičiamas V priedas.“;

b)	6 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais siekiama papildyti šį reglamentą nustatant kvotų paskirstymo gamintojams ir importuotojams mechanizmo taisykles .“; [11 pakeit.]

13 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos VI priedo nuostatos dėl laipsniško būtiniausių naudojimo atvejų nutraukimo pakeitimo ir terminų, nustatant naujų naudojimo atvejų nutraukimo datas ir esamų naudojimo atvejų pabaigos datas tais atvejais, kai tuo priede nustatytu laikotarpiu nėra galimybės taikyti techniniu ir ekonominiu požiūriu įgyvendinamų alternatyvų ar technologijų, priimtinų aplinkos ir sveikatos apsaugos požiūriu, arba kai reikia užtikrinti tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi.“;

18 straipsnio 9 dalis pakeičiama taip:

„9. Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Protokolą ar sudaryti palankesnes sąlygas juos įgyvendinti, iš dalies keičiamas šio straipsnio 3 dalyje ir IV priede pateiktas duomenų, kuriuos reikia nurodyti, sąrašas.“;

19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis

Neteisėtos prekybos stebėsenos priemonės

„Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais siekiama papildyti šį reglamentą nustatant taisykles dėl kontroliuojamų arba naujų medžiagų ir produktų bei įrangos, kuriuose yra kontroliuojamų medžiagų ar kurių veikimas nuo jų priklauso ir kuriems įforminta laikino saugojimo, muitinio sandėliavimo ar laisvosios zonos procedūra arba kurie vežami tranzitu per Sąjungos muitų teritoriją ir vėliau reeksportuojami, papildomų stebėsenos priemonių, remiantis su tokiu prekių judėjimu susijusios galimos neteisėtos prekybos rizikos vertinimo rezultatais ir atsižvelgiant į tokių priemonių naudą aplinkai ir socialinį bei ekonominį poveikį.“; [12 pakeit.]

20 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. „Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai, remiantis Šalių priimtais sprendimais, priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, taikytinų , kuriais siekiama papildyti šį reglamentą nustatant taisykles , taikytinas į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiant iš bet kurios valstybės, nesančios Protokolo šalimi, importuotus produktus bei įrangą, pagamintus naudojant kontroliuojamas medžiagas, tačiau kuriuose nėra medžiagų, kurios gali būti identifikuotos kaip kontroliuojamos medžiagos. Tokie produktai ir įranga identifikuojami remiantis Šalims periodiškai teikiamomis techninio pobūdžio rekomendacijomis.“; [13 pakeit.]

22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	3 dalis pakeičiama taip: „3. Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atsižvelgti į technologijų raidą, iš dalies keičiamas VII priedas.“;

4 dalies antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:

„Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai, remiantis Šalių priimtais sprendimais, priimti deleguotuosius aktus , kuriais siekiama papildyti šį reglamentą nustatant taisykles dėl produktų ir įrangos, iš kurių kontroliuojamas medžiagas surinkti arba sunaikinti produktus ir įrangą prieš tai nesurinkus kontroliuojamų medžiagų laikoma techniškai ir ekonomiškai įmanoma, sąrašo, ir prireikus nurodyti taikytinas technologijas nurodomos taikytinos technologijos . [14 pakeit.]

Su bet kokiu deleguotojo akto, kuriuo sudaromas toks sąrašas, projektu pateikiamas jį pagrindžiantis išsamus ekonominis sąnaudų ir naudos įvertinimas, atliktas atsižvelgiant į specifines valstybių narių aplinkybes.“;

5 dalies antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:

„Komisija įvertina priemones, kurių ėmėsi valstybės narės, ir jai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai, atsižvelgiant į šio vertinimo rezultatus ir techninę bei kitą atitinkamą informaciją, priimti deleguotuosius aktus , kuriais siekiama papildyti šį reglamentą nustatant taisykles dėl tų būtiniausių kvalifikacinių reikalavimų.“; [15 pakeit.]

23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4 dalis iš dalies keičiama taip:

pirmos pastraipos antras sakinys pakeičiamas taip:

„Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai, atsižvelgiant į tų priemonių, kurių ėmėsi valstybės narės, vertinimo rezultatus ir techninę bei kitą atitinkamą informaciją, priimti deleguotuosius aktus , kuriais siekiama papildyti šį reglamentą nustatant taisykles dėl tų būtiniausių kvalifikacinių reikalavimų suderinimo.“; [16 pakeit.]

ii)	antra pastraipa išbraukiama;

7 dalis pakeičiama taip:

„7. Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais sudaromas šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomas technologijų ar būdų, kuriuos turėtų taikyti įmonės, siekdamos išvengti kontroliuojamų medžiagų nuotėkio bei išmetimo į aplinką ir jį kuo labiau sumažinti, sąrašas.“; [17 pakeit.]

10)

24 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama II priedo A dalis, įtraukiant to priedo B dalyje nurodytas medžiagas, kurios, kaip nustatyta, eksportuojamos, importuojamos, gaminamos arba pateikiamos rinkai reikšmingais kiekiais ir kurios, kaip nustatė Protokole nurodyta Mokslinio vertinimo grupė, turi reikšmingą ozono ardymo potencialą, ir atitinkamais atvejais nustatyti galimas 1 dalies taikymo išimtis.

3. Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama II priedo B dalis, įtraukiant bet kurias medžiagas, kurios nėra kontroliuojamos medžiagos, tačiau kurios, kaip nustatė Protokole nurodyta Mokslinio vertinimo grupė arba kita pripažinta lygiavertės svarbos institucija, turi reikšmingą ozono ardymo potencialą.“;

11)

po VII skyriaus antraštės įterpiamas 24a straipsnis:

„24a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 10 straipsnio 3 ir 6 dalyse, 13 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 9 dalyje, 19 straipsnyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, 23 straipsnio 4 ir 7 dalyse, 24 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 26 straipsnio 3 dalyje ir 27 straipsnio 10 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [18 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 10 straipsnio 3 ir 6 dalyse, 13 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 9 dalyje, 19 straipsnyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, 23 straipsnio 4 ir 7 dalyse, 24 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 26 straipsnio 3 dalyje ir 27 straipsnio 10 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 3 ir 5 dalis, 10 straipsnio 3 ir 6 dalis, 13 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 9 dalį, 19 straipsnį, 20 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis, 23 straipsnio 4 ir 7 dalis, 24 straipsnio 2 ir 3 dalis, 26 straipsnio 3 dalį ir 27 straipsnio 10 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*6) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

12)	25 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

13)

26 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Protokolą ar sudaryti palankesnes sąlygas juos įgyvendinti, iš dalies keičiami šio straipsnio 1 dalyje nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimai.“;

14)

27 straipsnio 10 dalis pakeičiama taip:

„10. Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Protokolą ar sudaryti palankesnes sąlygas juos įgyvendinti, iš dalies keičiami šio straipsnio 1–7 dalyse nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimai.“;

II. RYŠIŲ TINKLAI, TURINYS IR TECHNOLOGIJOS

2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (4)

Siekiant užtikrinti tinkamo lygio pagrindinių teisių ir laisvių apsaugą tvarkant asmens duomenis elektroninių ryšių sektoriuje ir užtikrinti laisvą tokių duomenų ir elektroninių ryšių įrangos bei paslaugų judėjimą Sąjungoje, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais Direktyva 2002/58/EB papildoma nuostatomis dėl informavimo ir pranešimo reikalavimams taikomų aplinkybių, formos ir tvarkos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2002/58/EB iš dalies keičiama taip:

4 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Komisijai pagal 14b straipsnį suteikiami įgaliojimai, pasikonsultavus su Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA), pagal Direktyvos 95/46/EB 29 straipsnį įsteigta Asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis darbo grupe ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, priimti deleguotuosius aktus , kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis dėl šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų informavimo ir pranešimo reikalavimams taikomų aplinkybių, formos ir tvarkos.“; [20 pakeit.]

2)	14a straipsnis išbraukiamas.

Įterpiamas 14b straipsnis:

„14b straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 4 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [21 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 4 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*7) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

2002 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 733/2002 dėl .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo (5) (*8)

Siekiant išdėstyti Reglamente (EB) Nr. 733/2002 nustatytas aukščiausio lygio domeno .eu įdiegimo (vkALD) sąlygas, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl registro paskyrimo kriterijų bei procedūros ir viešosios tvarkos taisyklių, reglamentuojančių ALD .eu įdiegimą ir funkcijas, taip pat dėl registracijai taikomų viešosios tvarkos principų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 733/2002 iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

pagal 5a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi registro paskyrimo kriterijai ir procedūra.

Jeigu su registro paskyrimo kriterijų ir procedūros nustatymu susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį deleguotiesiems aktams taikoma 5b straipsnyje numatyta procedūra;“.

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 5a straipsnį suteikiami įgaliojimai, pasikonsultavus su registru, priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos viešosios tvarkos taisyklės, reglamentuojančios .eu ALD įdiegimą ir funkcijas, taip pat registracijai taikomus viešosios tvarkos principus.“;

b)	2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip: „Jeigu per 30 dienų po paskelbimo valstybė narė arba Komisija pareiškia prieštaravimą dėl kurio nors pateikto sąrašo įrašo, Komisijai pagal 5a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ištaisoma padėtis.“

Įterpiami 5a ir 5b straipsniai:

„5a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 3 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 3 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

5b straipsnis

Skubos procedūra

1. Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama 2 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 5a straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi Europos Parlamento arba Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

(*9) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

4)	6 straipsnio 3 ir 4 dalys išbraukiamos.

2008 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 626/2008/EB dėl sistemų, kuriomis teikiamos judriojo palydovinio ryšio paslaugos, atrankos ir leidimų išdavimo (MSS sprendimas) (6) (*10)

Siekiant užtikrinti vienodas Sprendimo Nr. 626/2008/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti atitinkamas suderinto reikalavimų vykdymo užtikrinimo taisyklių taikymo sąlygas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011.

Todėl Sprendimas Nr. 626/2008/EB iš dalies keičiamas taip:

9 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatomos visos atitinkamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytų suderinto reikalavimų vykdymo užtikrinimo taisyklių taikymo sąlygos, įskaitant suderinto leidimų sustabdymo arba panaikinimo už 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrųjų sąlygų pažeidimus taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 10 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.“

2)	10 straipsnio 4 dalis išbraukiama.

III. HUMANITARINĖ PAGALBA IR CIVILINĖ SAUGA (*11)

1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos (7)

Nuo to laiko, kai 1996 m. buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 1257/96, Komisijai neprireikė, laikantis reguliavimo procedūros su tikrinimu, priimti priemonių, kuriomis iš dalies keičiamos neesminės reglamento nuostatos. Neatrodo, kad to prireiktų ir ateityje. Todėl iš Reglamento (EB) Nr. 1257/96 reikėtų pašalinti nuostatą dėl galimybės priimti įgyvendinimo priemones laikantis reguliavimo procedūros su tikrinimu, o pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai suteikti įgaliojimų priimti deleguotuosius aktus nereikia.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1257/96 iš dalies keičiamas taip:

1)	15 straipsnio 1 dalis išbraukiama.

2)	17 straipsnio 4 dalis išbraukiama.

IV. UŽIMTUMAS, SOCIALINIAI REIKALAI IR ĮTRAUKTIS

1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (8)

Siekiant atsižvelgti į techninio suderinimo ir standartizavimo lygį, technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei naujus duomenis, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais daroma techninių Direktyvos 89/391/EEB priedo pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 89/391/EEB iš dalies keičiama taip:

Įterpiamas 16a straipsnis:

„16a straipsnis

Priedo pakeitimai

Siekiant atsižvelgti į techninio suderinimo ir standartizavimo lygį, technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei naujus duomenis, Komisijai pagal 17b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais daroma techninių priedo pakeitimų.“

2)	17 straipsnis išbraukiamas.

Įterpiamas 17b straipsnis:

„17b straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 16a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [22 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 16a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 16a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*12) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/654/EEB dėl būtiniausių darbovietei taikomų saugos ir sveikatos reikalavimų (pirmoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (9) (*13)

Siekiant atsižvelgti į darbo vietas sudarančių dalių projektavimo, gaminimo ir įrengimo techninio suderinimo ir standartizavimo lygį, technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei žinias apie darbovietes, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais daroma techninių Direktyvos 89/654/EEB priedų pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 89/654/EEB iš dalies keičiama taip:

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Priedų pakeitimai

Jeigu su galimu neišvengiamu pavojumi darbuotojų saugai ir sveikatai susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį deleguotiesiems aktams taikoma 9b straipsnyje numatyta procedūra.“

Įterpiami 9a ir 9b straipsniai:

„9a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 9 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 9 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 9 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

9b straipsnis

Skubos procedūra

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 9a straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi Europos Parlamento arba Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

(*14) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

10.

1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/656/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, darbuotojams darbo vietoje naudojant asmenines apsaugos priemones (trečioji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (10) (*15)

Siekiant atsižvelgti į techninio suderinimo ir standartizavimo lygį, technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei žinias asmeninių apsaugos priemonių srityje, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais daroma techninių Direktyvos 89/656/EEB priedų pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 89/656/EEB iš dalies keičiama taip:

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Priedų pakeitimai

Siekiant atsižvelgti į techninio suderinimo ir standartizavimo asmeninių apsaugos priemonių srityje lygį, technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei žinias asmeninių apsaugos priemonių srityje, Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais daroma techninių priedų pakeitimų.

Įterpiami 9a ir 9b straipsniai:

„9a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 9 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

9b straipsnis

Skubos procedūra

(*16) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

11.

1990 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva 90/269/EEB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, taikomų krovinių krovimui rankomis pirmiausia, kai gresia pavojus, jog darbuotojai gali susižeisti nugarą (ketvirtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (11) (*17)

Siekiant atsižvelgti į technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei žinias apie krovinių krovimą rankomis, kai gresia pavojus, jog darbuotojai gali pirmiausia susižeisti nugarą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais daroma techninių Direktyvos 90/269/EEB priedų pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 90/269/EEB iš dalies keičiama taip:

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Priedų pakeitimai

Siekiant atsižvelgti į technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei naujas žinias apie krovinių krovimą rankomis, Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais daroma techninių priedų pakeitimų.

Įterpiami 8a ir 8b straipsniai:

„8a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 8 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 8 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

8b straipsnis

Skubos procedūra

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 8a straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi Europos Parlamento arba Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

(*18) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

12.

1990 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva 90/270/EEB dėl saugos ir sveikatos apsaugos būtiniausių reikalavimų dirbant su displėjaus ekrano įrenginiais (penktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (12) (*19)

Siekiant atsižvelgti į technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei žinias apie displėjaus ekrano įrenginius, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais daroma techninių Direktyvos 90/270/EEB priedo pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 90/270/EEB iš dalies keičiama taip:

10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Priedo pakeitimai

Siekiant atsižvelgti į technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei žinias apie displėjaus ekrano įrenginius, Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais daroma techninių priedų pakeitimų.

Įterpiami 10a ir 10b straipsniai:

„10a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 10 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 10 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 10 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

10b straipsnis

Skubos procedūra

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 10a straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi Europos Parlamento arba Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

(*20) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

13.

1992 m. kovo 31 d. Tarybos direktyva 92/29/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, skirtų gerinti medicininį gydymą laivuose (13) (*21)

Siekiant atsižvelgti į technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei naujus duomenis apie medicininį gydymą laivuose, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais daroma techninių Direktyvos 92/29/EEB priedų pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 92/29/EEB iš dalies keičiama taip:

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Priedų pakeitimai

Siekiant atsižvelgti į technikos pažangą arba tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei naujus duomenis apie medicininį gydymą laivuose, Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais daroma techninių priedų pakeitimų.

Įterpiami 8a ir 8b straipsniai:

„8a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 8 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

8b straipsnis

Skubos procedūra

(*22) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

14.

1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo (aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (14) (*23)

Siekiant atsižvelgti į techninio suderinimo ir standartizavimo lygį, technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei žinias apie laikinąsias ir kilnojamąsias statybvietes, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais daroma techninių Direktyvos 92/57/EEB IV priedo pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 92/57/EEB iš dalies keičiama taip:

13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

IV priedo pakeitimai

Siekiant atsižvelgti į techninio suderinimo ir standartizavimo lygį, technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei žinias apie laikinąsias ir kilnojamąsias statybvietes, Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais daroma techninių IV priedo pakeitimų.

Jeigu su neišvengiamu pavojumi darbuotojų saugai ir sveikatai susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį deleguotiesiems aktams taikoma 13b straipsnyje numatyta procedūra.“

Įterpiami 13a ir 13b straipsniai:

„13a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 13 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 13 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

13b straipsnis

Skubos procedūra

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 13a straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi Europos Parlamento arba Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

(*24) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

15.

1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/58/EEB dėl būtiniausių reikalavimų įrengiant darbo saugos ir (arba) sveikatos ženklus (devintoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (15) (*25)

Siekiant atsižvelgti į techninio suderinimo ir standartizavimo lygį, technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei žinias apie darbo saugos ir sveikatos ženklus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais daroma techninių Direktyvos 92/58/EEB priedų pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 92/58/EEB iš dalies keičiama taip:

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Priedų pakeitimai

Siekiant atsižvelgti į techninio suderinimo ir standartizavimo darbo saugos ir (arba) sveikatos ženklų arba prietaisų kūrimo ir gamybos srityje lygį, taip pat į technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei sukauptas žinias apie darbo saugos ir (arba) sveikatos ženklus, Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais daroma techninių priedų pakeitimų.

Įterpiami 9a ir 9b straipsniai:

„9a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 9 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

9b straipsnis

Skubos procedūra

(*26) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

16.

1992 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 92/91/EEB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimo būtiniausių reikalavimų, taikomų naudingųjų iškasenų gavybos mechaniniais gręžiniais įmonėse (vienuoliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (16)

Siekiant atsižvelgti į techninio suderinimo ir standartizavimo lygį, technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei žinias apie naudingųjų iškasenų gavybos mechaniniais gręžiniais pramonę, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais daroma techninių Direktyvos 92/91/EEB priedo pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 92/91/EEB iš dalies keičiama taip:

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Priedo pakeitimai

Siekiant atsižvelgti į techninio suderinimo ir standartizavimo naudingųjų iškasenų gavybos mechaniniais gręžiniais pramonėje lygį, taip pat į technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei naujas žinias apie naudingųjų iškasenų gavybos mechaniniais gręžiniais pramonę, Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais daroma techninių priedo pakeitimų.

Įterpiami 11a ir 11b straipsniai:

„11a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 11 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [23 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 11 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 11 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

11b straipsnis

Skubos procedūra

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 11a straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi Europos Parlamento arba Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

(*27) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“."

17.

1992 m. gruodžio 3 d. Tarybos direktyva 92/104/EEB dėl būtiniausių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimo reikalavimų, taikomų naudingųjų iškasenų antžeminės ir požeminės gavybos įmonėse (dvyliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (17)

Siekiant atsižvelgti į techninio suderinimo ir standartizavimo lygį, technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei naujus duomenis apie naudingųjų iškasenų antžeminės ir požeminės gavybos įmones, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais daroma techninių Direktyvos 92/104/EEB priedo pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 92/104/EEB iš dalies keičiama taip:

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Priedo pakeitimai

Siekiant atsižvelgti į techninio suderinimo ir standartizavimo naudingųjų iškasenų antžeminės ar požeminės gavybos įmonėse lygį, taip pat į technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei naujas žinias apie naudingųjų iškasenų antžeminės ar požeminės gavybos įmones, Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais daroma techninių priedo pakeitimų.

Įterpiami 11a ir 11b straipsniai:

„11a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 11 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [24 pakeit.]

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

11b straipsnis

Skubos procedūra

(*28) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“."

18.

1993 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva 93/103/EB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų, dirbant žvejybos laivuose (tryliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (18)

Siekiant atsižvelgti į techninio suderinimo ir standartizavimo lygį, technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei naujus duomenis apie saugą ir sveikatos apsaugą žvejybos laivuose, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais daroma techninių Direktyvos 93/103/EB priedų pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 93/103/EB iš dalies keičiama taip:

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Priedų pakeitimai

Siekiant atsižvelgti į kai kurių saugos ir sveikatos apsaugos žvejybos laivuose aspektų techninio suderinimo ir standartizavimo lygį, taip pat į technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei naujus duomenis apie saugą ir sveikatos apsaugą žvejybos laivuose, Komisijai pagal 12a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais daroma techninių priedų pakeitimų.

Įterpiami 12a ir 12b straipsniai:

„12a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 12 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [25 pakeit.]

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 12 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

12b straipsnis

Skubos procedūra

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 12a straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi Europos Parlamento arba Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

(*29) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“."

19.

1994 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos (19) (*30)

Siekiant užtikrinti tinkamą dirbančio jaunimo apsaugą ir atsižvelgti į technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei naujus duomenis, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais daroma techninių Direktyvos 94/33/EB priedo pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 94/33/EB iš dalies keičiama taip:

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Priedo pakeitimai

Siekiant atsižvelgti į technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei žinias dirbančio jaunimo apsaugos srityje, Komisijai pagal 15a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais daroma techninių priedų pakeitimų.“

Įterpiamas 15a straipsnis:

„15a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 15 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 15 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 15 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*31) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

20.

1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyva 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (keturioliktoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (20) (*32)

Siekiant užtikrinti tinkamą darbuotojų apsaugą nuo rizikos jų saugai ir sveikatai ir atsižvelgti į techninio suderinimo ir standartizavimo lygį, technikos pažangą, tarptautinių standartų ar specifikacijų pakeitimus bei naujus duomenis apie cheminius veiksnius, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais daroma techninių Direktyvos 98/24/EB priedų pakeitimų, ir ta direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomos ar peržiūrimos orientacinės profesinio poveikio ribinės vertės. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 98/24/EB iš dalies keičiama taip:

3 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 12a straipsnį suteikiami įgaliojimai, atsižvelgiant į turimas matavimo metodų galimybes, priimti deleguotuosius aktus dėl orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių nustatymo ar peržiūros.

Valstybės narės informuoja darbuotojų ir darbdavių organizacijas apie Sąjungos lygmeniu nustatytas orientacines profesinio poveikio ribines vertes.

Jeigu su galimu neišvengiamu išimtiniu pavojumi darbuotojų saugai ir sveikatai susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šią dalį deleguotiesiems aktams taikoma 12b straipsnyje numatyta procedūra.“

12 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Siekiant atsižvelgti į techninio suderinimo ir standartizavimo cheminių veiksnių srityje lygį, taip pat į technikos pažangą, tarptautinių standartų ar specifikacijų pakeitimus bei naujus duomenis apie cheminius veiksnius, Komisijai pagal 12a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais daroma techninių priedų pakeitimų.

Įterpiami 12a ir 12b straipsniai:

„12a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 3 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 3 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

12b straipsnis

Skubos procedūra

(*33) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“."

21.

1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/92/EB dėl būtiniausių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, taikomų dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje (penkioliktoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (21)

Siekiant atsižvelgti į techninio suderinimo ir standartizavimo apsaugos nuo sprogimo srityje lygį, technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei naujus duomenis apie sprogimo prevenciją ir apsaugą nuo sprogimo, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais daroma techninių Direktyvos 1999/92/EB priedų pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 1999/92/EB iš dalies keičiama taip:

10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Priedų pakeitimai

Įterpiami 10a ir 10b straipsniai:

„10a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 10 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [26 pakeit.]

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

10b straipsnis

Skubos procedūra

1. Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama 2 dalyje nurodytų prieštaravimų.

Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

(*34) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

22.

2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/54/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su biologinių veiksnių poveikiu darbe (septintoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (22)

Siekiant atsižvelgti į technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei naujus duomenis apie biologinių veiksnių poveikį, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais daroma techninių Direktyvos 2000/54/EB priedų pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2000/54/EB iš dalies keičiama taip:

19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis

Priedų pakeitimai

Komisijai pagal 19a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais daroma techninių priedų pakeitimų, siekiant juos suderinti su technikos pažanga, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimais bei naujais duomenimis apie biologinių veiksnių poveikį.

Įterpiami 19a ir 19b straipsniai:

„19a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 19 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [27 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 19 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 19 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

19b straipsnis

Skubos procedūra

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 19a straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi Europos Parlamento arba Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

(*35) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

23.

2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/44/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (vibracijos) keliama rizika darbuotojams (šešioliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (23) (*36)

Siekiant atsižvelgti į darbo priemonių ir darbo vietų projektavimo, statybos, gamybos ar konstravimo techninio suderinimo ir standartizavimo lygį, technikos pažangą, suderintų Europos standartų ar techninių sąlygų pasikeitimus bei naujus duomenis apie mechaninę vibraciją, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais daroma techninių Direktyvos 2002/44/EB priedo pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2002/44/EB iš dalies keičiama taip:

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Priedo pakeitimai

Įterpiami 11a ir 11b straipsniai:

„11a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 11 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

11b straipsnis

Skubos procedūra

(*37) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

3)	12 straipsnis išbraukiamas.

24.

2003 m. vasario 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/10/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika darbuotojams (septynioliktoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (24) (*38)

Siekiant atsižvelgti į darbo priemonių ir darbo vietų projektavimo, statybos, gamybos ar konstravimo techninio suderinimo ir standartizavimo lygį, technikos pažangą, suderintų Europos standartų ar specifikacijų pasikeitimus bei naujus duomenis apie triukšmą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais daroma techninių Direktyvos 2003/10/EB pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2003/10/EB iš dalies keičiama taip:

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Direktyvos pakeitimai

Įterpiami 12a ir 12b straipsniai:

„12a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 12 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

12b straipsnis

Skubos procedūra

(*39) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

3)	13 straipsnis išbraukiamas.

25.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (šeštoji atskira direktyva, kaip numatyta Tarybos direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (25) (*40)

Siekiant atsižvelgti į technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pasikeitimus bei naujus duomenis apie kancerogenus arba mutagenus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais daroma techninių Direktyvos 2004/37/EB II priedo pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2004/37/EB iš dalies keičiama taip:

17 straipsnis pakeičiamas taip:

„17 straipsnis

II priedo pakeitimai

Siekiant atsižvelgti į technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pasikeitimus bei naujus duomenis apie kancerogenus arba mutagenus, Komisijai pagal 17a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais daroma techninių II priedo pakeitimų.

Įterpiami 17a ir 17b straipsniai:

„17a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 17 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 17 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 17 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

17b straipsnis

Skubos procedūra

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 17a straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi Europos Parlamento arba Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

(*41) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

26.

2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/25/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (dirbtinės optinės spinduliuotės) keliama rizika darbuotojams (19-oji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (26) (*42)

Siekiant atsižvelgti į darbo priemonių arba darbo vietų projektavimo, statybos, gamybos ar konstravimo techninio suderinimo ir standartizavimo lygį, technikos pažangą, suderintų Europos standartų ar tarptautinių specifikacijų pasikeitimus bei naujus mokslo duomenis apie optinės spinduliuotės veikimą darbo vietoje, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais daroma techninių Direktyvos 2006/25/EB priedų pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2006/25/EB iš dalies keičiama taip:

10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Priedų pakeitimai

Įterpiami 10a ir 10b straipsniai:

„10a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 10 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

10b straipsnis

Skubos procedūra

(*43) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

3)	11 straipsnis išbraukiamas.

27.

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/104/EB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (27)

Siekiant atsižvelgti į techninio suderinimo ir standartizavimo lygį, technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus arba naujus duomenis apie darbo įrenginius, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais daroma techninių Direktyvos 2009/104/EB I ir II priedų pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2009/104/EB iš dalies keičiama taip:

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Priedų pakeitimai

Siekiant atsižvelgti į darbo įrenginių techninio suderinimo ir standartizavimo lygį, taip pat į technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus arba naujus duomenis apie darbo įrenginius, Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais daroma techninių I ir II priedo pakeitimų.

Įterpiami 11a ir 11b straipsniai:

„11a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 11 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [28 pakeit.]

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

11b straipsnis

Skubos procedūra

(*44) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

28.

2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/148/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto veikimu darbe (28) (*45)

Siekiant atsižvelgti į technikos pažangą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais daroma techninių Direktyvos 2009/148/EB I priedo pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2009/148/EB iš dalies keičiama taip:

1)	9 straipsnis išbraukiamas.

18 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Prieš pradedant darbą, kurį vykdant iš asbesto ar asbesto turinčių medžiagų kyla dulkių, turi būti vertinama kiekvieno darbuotojo sveikatos būklė.

To vertinimo metu tikrinama ir krūtinės ląsta. I priede pateikiamos praktinės rekomendacijos, kuriomis valstybės narės gali remtis darbuotojų klinikinės priežiūros metu. Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais daroma techninių I priedo pakeitimų, siekiant jį suderinti su technikos pažanga.

Jeigu su galimu neišvengiamu pavojumi darbuotojų saugai ir sveikatai, atsirandančiu dėl asbesto veikimo darbe, susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį deleguotiesiems aktams taikoma 18b straipsnyje numatyta procedūra.

Naujas vertinimas turi būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per 3 metus, kol dirbama patiriant kenksmingą asbesto veikimą.

Kiekvieno pirmoje pastraipoje nurodyto darbuotojo individuali sveikatos byla rengiama laikantis nacionalinės teisės ir (arba) praktikos.“

Įterpiami 18a ir 18b straipsniai:

„18a straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 18 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 18 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 18 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

18b straipsnis

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 18a straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi Europos Parlamento arba Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

(*46) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

V. ENERGETIKA

29.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (29)

Siekiant užtikrinti gamtinių dujų vidaus rinkos veikimą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais Direktyva 2009/73/EB papildoma nuostatomis dėl reikalingų gairių, kuriose išdėstomos išsamios su dujų rinkos taisyklėmis susijusios procedūros. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2009/73/EB iš dalies keičiama taip:

1)	6 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Komisijai pagal 50a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis patvirtinamos solidaraus regioninio bendradarbiavimo gairės.“[29 pakeit.]

2)	11 straipsnio 10 dalis pakeičiama taip: „10. Komisijai pagal 50a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis patvirtinamos gairės, kuriose išdėstoma išsami procedūra, kurios reikia laikytis taikant šį straipsnį.“[30 pakeit.]

15 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Komisijai pagal 50a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis patvirtinamos gairės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad perdavimo sistemos savininkas ir laikymo sistemos operatorius visiškai ir veiksmingai laikytųsi šio straipsnio 2 dalies.“[31 pakeit.]

36 straipsnio 10 dalis pakeičiama taip:

„10. Komisijai pagal 50a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis patvirtinamos šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų taikymo gairės ir nustatoma šio straipsnio 3, 6, 8 ir 9 dalių taikymo tvarka.“[32 pakeit.]

42 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Komisijai pagal 50a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis patvirtinamos gairės, kokiu mastu reguliavimo institucijos turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su Agentūra.“[33 pakeit.]

43 straipsnio 9 dalis pakeičiama taip:

„9. Komisijai pagal 50a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis patvirtinamos gairės, kuriose nustatoma išsami tvarka, kurios reguliavimo institucijos, Agentūra ir Komisija turi laikytis nustatydamos, ar reguliavimo institucijų priimti sprendimai atitinka šiame straipsnyje nurodytas gaires.“[34 pakeit.]

44 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Komisijai pagal 50a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis patvirtinamos gairės, kuriose nurodomi duomenų saugojimo metodai ir priemonės, taip pat saugomų duomenų forma ir turinys.“[35 pakeit.]

Įterpiamas 50a straipsnis:

„50a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 6 straipsnio 4 dalyje, 11 straipsnio 10 dalyje, 15 straipsnio 3 dalyje, 36 straipsnio 10 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje, 43 straipsnio 9 dalyje ir 44 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [36 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 4 dalyje, 11 straipsnio 10 dalyje, 15 straipsnio 3 dalyje, 36 straipsnio 10 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje, 43 straipsnio 9 dalyje ir 44 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 6 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnio 10 dalį, 15 straipsnio 3 dalį, 36 straipsnio 10 dalį, 42 straipsnio 5 dalį, 43 straipsnio 9 dalį ir 44 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*47) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

9)	51 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

30.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (30)

Siekiant užtikrinti teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygas, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais Reglamentas (EB) Nr. 715/2009 papildomas nuostatomis dėl reikalingų gairių, kuriose išdėstomos išsamios procedūros, itin sudėtingai techninei tvarkai taikomos priemonės ir priemonės, kuriomis nustatomas išsamus tam tikrų to reglamento nuostatų turinys. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 715/2009 iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Komisijai pagal 27a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis patvirtinamos gairės, kuriose nustatoma išsami tvarka, kurios reikia laikytis taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalis.“; [37 pakeit.]

6 straipsnio 11 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Jei Komisija siūlo priimti tinklo kodeksą savo iniciatyva, bent du mėnesius Komisija dėl tinklo kodekso projekto konsultuojasi su Agentūra, ENTSO-G ir visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Komisijai pagal 27a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis patvirtinami tokie kodeksai.“; [38 pakeit.]

3)	7 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Komisijai pagal 27a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į Agentūros pasiūlymus, daroma bet kurio pagal 6 straipsnį priimto tinklo kodekso pakeitimų.“;

12 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Siekiant įgyvendinti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus tikslus, Komisijai pagal 27a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į esamas regioninio bendradarbiavimo struktūras, šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis apibrėžiamas kiekvienos regioninio bendradarbiavimo struktūros geografinis veiklos regionas. Tuo tikslu Komisija konsultuojasi su Agentūra ir ENTSO-G. [39 pakeit.]

Kiekvienai valstybei narei leidžiama skatinti bendradarbiavimą daugiau nei viename geografiniame veiklos regione.“;

23 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 27a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis patvirtinamos gairės dėl šio straipsnio 1 dalyje išvardytų klausimų ir iš dalies keičiamos jos a, b ir c punktuose nurodytos gairės.“; [40 pakeit.]

Įterpiamas 27a straipsnis:

„27a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 3 straipsnio 5 dalyje, 6 straipsnio 11 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje, 12 straipsnio 3 dalyje ir 23 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [41 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 5 dalyje, 6 straipsnio 11 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje, 12 straipsnio 3 dalyje ir 23 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 3 straipsnio 5 dalį, 6 straipsnio 11 dalį, 7 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*48) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

7)	28 straipsnis išbraukiamas.

31.

2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1222/2009 dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus (31) (*49)

Siekiant padaryti reikiamų Reglamento (EB) Nr. 1222/2009 techninių pakeitimų, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami to reglamento priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1222/2009 iš dalies keičiamas taip:

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Pakeitimai ir derinimas su technikos pažanga

Komisijai pagal 12a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas taip:

(a)	nustatomi informavimo apie C2 ir C3 klasių padangų sukibimą su šlapia danga reikalavimai, jei egzistuoja tinkami suvienodinti bandymų metodai;

(b)

atitinkamais atvejais padangų sukibimo su danga klasės suderinamos su techninėmis ypatybėmis tų padangų, kurios suprojektuotos taip, kad jų savybės, susijusios su transporto priemonės išjudinimu, judėjimu arba stabdymu apledėjusia arba apsnigta (arba apledėjusia ir apsnigta) danga būtų geresnės nei įprastų padangų;

(c)	I–V priedai suderinami su technikos pažanga.“;

Įterpiamas 12a straipsnis:

„12a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 11 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*50) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	13 straipsnis išbraukiamas.

VI. APLINKA

32.

1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo (32)

Siekiant Direktyvą 91/271/EEB suderinti su mokslo ir technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas tos direktyvos I priedas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 91/271/EEB iš dalies keičiama taip:

1)	3 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. 1 dalyje nurodytos nuotėkų surinkimo sistemos turi atitikti I priedo A dalies reikalavimus. Komisijai pagal 17a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami tie reikalavimai.“

4 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Iš 1 ir 2 dalyse nurodytų miesto nuotėkų valymo įrenginių išleidžiamos nuotėkos turi atitikti atitinkamus I priedo B dalies reikalavimus.

Komisijai pagal 17a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami tie reikalavimai.“

5 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Iš 2 dalyje nurodytų miesto nuotėkų valymo įrenginių išleidžiamos nuotėkos turi atitikti atitinkamus I priedo B dalies reikalavimus.

Komisijai pagal 17a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami tie reikalavimai.“

4)	11 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Taisyklės ir konkretūs leidimai turi atitikti I priedo C dalies reikalavimus. Komisijai pagal 17a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami tie reikalavimai.“

12 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Iš anksto nustatytose taisyklėse ir konkrečiuose leidimuose dėl nuotėkų, išleidžiamų iš miesto nuotėkų valymo įrenginių, kurie yra išduodami pagal 2 dalį nuo 2 000 iki 10 000 g. e. turinčiose aglomeracijose tuo atveju, kai nuotėkos yra išleidžiamos į gėlo vandens telkinius ir estuarijas, ir aglomeracijose, turinčiose 10 000 g. e. arba daugiau visais išleidžiamųjų vandenų atvejais, nurodomos sąlygos, kuriomis būtų laikomasi atitinkamų I priedo B dalies reikalavimų.

Komisijai pagal 17a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami tie reikalavimai.“;

Įterpiamas 17a straipsnis:

„17a straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 3 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [42 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 3 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*51) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

7)	18 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

33.

1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (33)

Siekiant Direktyvą 91/676/EEB suderinti su mokslo ir technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami tos direktyvos priedai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 91/676/EEB iš dalies keičiama taip:

1)	8 straipsnis pakeičiamas taip: „8 straipsnis Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais priedai suderinami su mokslo ir technikos pažanga.“

Įterpiamas 8a straipsnis:

„8a straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 8 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [43 pakeit.]

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*52) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

3)	9 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

34.

1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 94/63/EB dėl lakiųjų organinių junginių išsiskyrimo į aplinką laikant benziną ir tiekiant jį iš terminalų į degalines kontrolės (34) (*53)

Siekiant užtikrinti, kad atitinkamais atvejais būtų patikslinti Direktyvoje 94/63/EB nustatyti iš apačios pripildomų talpyklų techniniai reikalavimai ir priedai būti suderinti su technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami tos direktyvos priedai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 94/63/EB iš dalies keičiama taip:

4 straipsnio 1 dalies šešta pastraipa pakeičiama taip:

„Visuose terminaluose, kuriuose yra autocisternų pripildymo įrenginiai, turi būti bent viena platforma, atitinkanti IV priede nustatytus iš apačios pripildomų talpyklų techninius reikalavimus. Komisija reguliariai peržiūri šiuos techninius reikalavimus ir jai pagal 7a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į tos peržiūros rezultatus, iš dalies keičiamas IV priedas.“;

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Derinimas su technikos pažanga

Komisijai pagal 7a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, išskyrus II priedo 2 punkte nustatytas ribines vertes, iš dalies keičiami priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga.“;

Įterpiamas 7a straipsnis:

„7a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 4 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*54) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

4)	8 straipsnis išbraukiamas.

35.

1996 m. rugsėjo 16 d. Tarybos direktyva 96/59/EB dėl polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų šalinimo (PCB/PCT) (35)

Siekiant pagal Direktyvą 96/59/EB nustatyti papildomas technines PCB ir PCT šalinimo taisykles, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais ta direktyva papildoma:

—	nurodomi matavimo atskaitiniai metodai, skirti PCB kiekiui užterštose medžiagose nustatyti;

—	tam tikrais tikslais nustatomi kiti mažiau pavojingi PCB pakaitalai;

—	tam tikrais tikslais nustatomi kitų PCB šalinimo metodų techniniai standartai.

Todėl Direktyva 96/59/EB iš dalies keičiama taip:

10 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisijai pagal 10b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis : [44 pakeit.]

a)	nurodomi matavimo atskaitiniai metodai, skirti PCB kiekiui užterštose medžiagose nustatyti;

b)	jei būtina, tik 9 straipsnio 1 dalies b ir c punktų taikymo tikslais nustatomi kiti mažiau pavojingi PCB pakaitalai;

c)	nustatomi techniniai reikalavimai kitiems PCB šalinimo būdams, nurodytiems 8 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje.

Taikant pirmos pastraipos a punktą, matavimai, atlikti prieš nustatant atskaitinius metodus, galioja toliau.“;

2)	10a straipsnio 3 dalis išbraukiama.

Įterpiamas 10b straipsnis:

„10b straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 10 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio iš dalies keičiančio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [45 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 10 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 10 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*55) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“."

36.

1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (36)

Siekiant Direktyvą 98/83/EB suderinti su mokslo ir technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami tos direktyvos II ir III priedai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Priėmus Tarybos direktyvą 2013/51/Euratomas (37), I priedo C dalies 10 pastaboje išdėstytos nuostatos dėl įgaliojimų nustatyti radioaktyviųjų medžiagų monitoringo dažnumą ir metodus suteikimo tapo nebeaktualios.

Kalbant apie III priedo A dalies antroje pastraipoje išdėstytas nuostatas dėl įgaliojimų suteikimo, galimybė deleguotaisiais aktais iš dalies pakeisti III priedą jau numatyta Direktyvos 98/83/EB 11 straipsnio 2 dalyje.

Todėl Direktyva 98/83/EB iš dalies keičiama taip:

1)	11 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais prireikus iš dalies keičiami II ir III priedai, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga.“

Įterpiamas 11a straipsnis:

„11a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [46 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 11 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 11 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*56) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	12 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

I priedo C dalis iš dalies keičiama taip:

a)	lentelės dalis „Radioaktyvumas“ išbraukiama;

b)	8, 9 ir 10 pastabos išbraukiamos.

5)	III priedo A dalies antra pastraipa išbraukiama.

37.

2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (38)

Siekiant užtikrinti, kad Direktyva 2000/53/EB būtų aktuali, ir nustatyti papildomų techninių priemonių dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais:

—	iš dalies keičiami tos direktyvos priedai;

—	ta direktyva papildoma nuostatomis dėl sunaikinimo pažymėjimui keliamų būtiniausių reikalavimų;

—	ta direktyva papildoma taisyklėmis, kurių reikia siekiant kontroliuoti, kaip valstybės narės įgyvendina tikslus ir laikosi dalių bei medžiagų kodavimo standartų.

Todėl Direktyva 2000/53/EB iš dalies keičiama taip:

4 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais reguliariai iš dalies keičiamas II priedas, siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga, kad:

i)	prireikus būtų nustatyta didžiausia leistina a punkte nurodytų medžiagų koncentracija konkrečiose transporto priemonių medžiagose ir dalyse;

ii)	a punkto nuostatos nebūtų taikomos tam tikroms transporto priemonių medžiagoms ir dalims, jei šių medžiagų naudojimas yra neišvengiamas;

iii)	iš II priedo būtų išbrauktos transporto priemonių medžiagos ir dalys, kurių galima ir nenaudoti;

iv)	remiantis i ir ii punktų nuostatomis, būtų nurodytos tos transporto priemonėse naudojamos medžiagos ir dalys, kurios gali būti nuimtos prieš tolesnį apdorojimą, ir nustatyti, kad jos turi būti ženklinamos arba pažymimos kitomis atitinkamomis priemonėmis.“

5 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos abipusiškai pripažintų ir priimtų kitose valstybėse narėse pagal 3 dalį išduotus sunaikinimo pažymėjimus.

Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomi sunaikinimo pažymėjimui keliamų būtiniausių reikalavimų keliami būtiniausi reikalavimai .“[47 pakeit.]

3)	6 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip: „6. Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais I priedas suderinamas su mokslo ir technikos pažanga.“

7 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių taisyklių , kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomos išsamios taisyklės , kurių reikia siekiant kontroliuoti, kaip valstybės narės laikosi tikslų, nustatytų pirmoje pastraipoje. Rengdama šias taisykles, Komisija atsižvelgia į visus reikiamus veiksnius, inter alia, į galimybę susipažinti su informacija ir į klausimą, susijusį su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių eksportu ir importu.“[48 pakeit.]

8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomi 1 dalyje nurodytų standartų nurodyti standartai . Rengdama šiuos standartus, Komisija atsižvelgia į atitinkamų tarptautinių forumų darbą šioje srityje ir deramai prie jo prisideda.“[49 pakeit.]

Įterpiamas 9a straipsnis:

„9a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 4 straipsnio 2 dalies b punkte, 5 straipsnio 5 dalyje, 6 straipsnio 6 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [50 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 2 dalies b punkte, 5 straipsnio 5 dalyje, 6 straipsnio 6 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 4 straipsnio 2 dalies b punktą, 5 straipsnio 5 dalį, 6 straipsnio 6 dalį, 7 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*57) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

7)	11 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

38.

2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (39)

Siekiant Direktyvą 2000/60/EB suderinti su mokslo ir technikos pažanga ir nustatyti Sąjungos veiksmams vandens politikos srityje būtinas papildomas taisykles, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais:

—	iš dalies keičiami tos direktyvos I ir III priedai ir V priedo 1.3.6 skirsnis;

—	ta direktyva papildoma nuostatomis dėl techninių specifikacijų ir standartizuotų analizės ir vandens būklės stebėjimo metodų;

—	ta direktyva papildoma nurodant bendro kalibravimo rezultatus ir valstybių narių monitoringo sistemos klasių vertes.

Todėl Direktyva 2000/60/EB iš dalies keičiama taip:

1)	8 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Komisijai pagal 20a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomos techninės specifikacijos ir standartizuoti analizės ir vandens būklės stebėjimo metodai.“; [51 pakeit.]

20 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 20a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir III priedai ir V priedo 1.3.6 skirsnis, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga per 13 straipsnyje nurodytus upės baseino valdymo planų patikslinimo ir atnaujinimo laikotarpius.“;

Įterpiamas 20a straipsnis:

„20a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 8 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir V priedo 1.4.1 skirsnio ix punkte nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [52 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir V priedo 1.4.1 skirsnio ix punkte nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 8 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą ir V priedo 1.4.1 skirsnio ix punktą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*58) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

4)	21 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

V priedo 1.4.1 skirsnio ix punktas pakeičiamas taip:

„ix)

Komisijai pagal 20a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriose nurodomi bendro kalibravimo rezultatai ir pagal i–viii punktus nustatomos valstybių narių monitoringo sistemos klasių vertės. Jie paskelbiami per šešis mėnesius nuo bendro kalibravimo užbaigimo.“[53 pakeit.]

39.

2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (40) (*59)

Siekiant Direktyvą 2002/49/EB suderinti su mokslo ir technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami tos direktyvos priedai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2002/49/EB iš dalies keičiama taip:

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	2 dalis pakeičiama taip: „2. Komisijai pagal 12a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant nustatyti bendruosius Ldvn ir Lnakties nustatymo įvertinimo metodus, iš dalies keičiamas II priedas.“;

b)	3 dalis papildoma antra pastraipa: „Komisijai pagal 12a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant nustatyti bendruosius kenksmingo poveikio įvertinimo metodus, iš dalies keičiamas III priedas.“

2)	12 straipsnis pakeičiamas taip: „12 straipsnis Derinimas su mokslo ir technikos pažanga Komisijai pagal 12a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedo 3 punktas ir II ir III priedai, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga.“

Įterpiamas 12a straipsnis:

„12a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 12 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 12 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 6 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 12 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*60) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

4)	13 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

5)	III priedo įžanginės formuluotės pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Tokiais dozės–pojūčio santykiais, kurie bus pateikti būsimose šio priedo pataisose, bus apibrėžti:“.

40.

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 1999/13/EB (41) (*61)

Siekiant užtikrinti, kad vertinant atitiktį lakiųjų organinių junginių kiekių ribinėms vertėms būtų taikomi naujausi analitiniai metodai, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas Direktyvos 2004/42/EB III priedas, siekiant jį suderinti su technikos pažanga. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2004/42/EB iš dalies keičiama taip:

1)	11 straipsnis pakeičiamas taip: „11 straipsnis Derinimas su technikos pažanga Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas III priedas, siekiant jį suderinti su technikos pažanga.“

Įterpiamas 11a straipsnis:

„11a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 11 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*62) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	12 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

41.

2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore (42)

Siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiama Direktyva 2004/107/EB. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2004/107/EB iš dalies keičiama taip:

4 straipsnio 15 dalis pakeičiama taip:

„15. Komisijai pagal 5a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis straipsnis, atitinkamai II, III, IV ir V priedo II skirsnis ir V priedo V skirsnis, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

Tačiau pakeitimai negali tiesiogiai arba netiesiogiai nulemti siektinų verčių pakeitimų.“;

Įterpiamas 5a straipsnis:

„5a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 4 straipsnio 15 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [54 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 15 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 4 straipsnio 15 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*63) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	6 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

4)	V priedo V skirsnis pakeičiamas taip: „Šiuo metu negalima apibrėžti pamatinių oro kokybės modeliavimo metodų.“

42.

2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/7/EB dėl maudyklų vandens kokybės valdymo, panaikinanti Direktyvą 76/160/EEB (43)

Siekiant Direktyvą 2006/7/EB suderinti su mokslo ir technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais:

—	iš dalies keičiamos tos direktyvos I priedo nuostatos dėl jame išdėstytų parametrų tyrimų metodų;

—	iš dalies keičiamas tos direktyvos V priedas;

—	ta direktyva papildoma nurodant konkretų EN/ISO standartą dėl mikrobiologinių metodų lygiavertiškumo.

Todėl Direktyva 2006/7/EB iš dalies keičiama taip:

15 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisijai pagal 15a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

a)	nurodomas ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nurodomas konkretus EN/ISO standartas dėl mikrobiologinių metodų lygiavertiškumo taikant 3 straipsnio 9 dalį; [55 pakeit.]

b)	prireikus, atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą, iš dalies keičiamos keičiamas I priedo nuostatos priedas dėl tame priede išdėstytų parametrų tyrimų metodų; [56 pakeit.]

c)	prireikus, atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą, iš dalies keičiamas V priedas.“;

Įterpiamas 15a straipsnis:

„15a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 15 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [58 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 15 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 15 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*64) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

3)	16 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

43.

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2004/35/EB (44)

Siekiant dar labiau išplėtoti Direktyvos 2006/21/EB technines nuostatas ir suderinti ją su mokslo ir technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais:

—	iš dalies keičiami tos direktyvos priedai, siekiant juos pritaikyti prie mokslo ir technikos pažangos;

—	ta direktyva papildoma nuostatomis dėl techninių reikalavimų, kurie reikalingi taikant 13 straipsnio 6 dalį;

—	ta direktyva papildoma nuostatomis, siekiant galutinai nustatyti jos II priede pateikto atliekų apibūdinimo techninius reikalavimus, ir ta direktyva papildoma 3 straipsnio 3 punkte pateiktos apibrėžties išaiškinimu;

—	ta direktyva papildoma nuostatomis dėl III priede nustatytų atliekų įrenginių kategorijos nustatymo kriterijų;

—	ta direktyva papildoma nuostatomis dėl suderintų mėginių ėmimo ir analizės metodų.

Todėl Direktyva 2006/21/EB iš dalies keičiama taip:

22 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Komisijai pagal 22a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kurie reikalingi kuriais ši direktyva papildoma siekiant : [59 pakeit.]

a)	techniniams reikalavimams parengti techninius reikalavimus , kurie reikalingi taikant 13 straipsnio 6 dalį, įskaitant techninius reikalavimus, susijusius su silpnąja rūgštimi skaidomo cianido apibrėžimu ir jo matavimo metodu, parengti; [60 pakeit.]

b)	galutinai nustatyti II priede pateikto atliekų apibūdinimo techniniams reikalavimams galutinai nustatyti techninius reikalavimus ; [61 pakeit.]

c)	pateikti 3 straipsnio 3 punkte pateiktam apibrėžimui aiškinti pateikto apibrėžimo aiškinimą ; [62 pakeit.]

d)	apibrėžti III priede pateiktiems pateiktų atliekų įrenginių kategorijos nustatymo kriterijams apibrėžti kriterijus ; [63 pakeit.]

e)	nustatyti mėginių ėmimo ir analizės metodų, būtinų šios direktyvos techniniam įgyvendinimui užtikrinti, visiems suderintiems standartams nustatyti suderintus standartus . [64 pakeit.]

Naudodamasi pirmoje pastraipoje nurodytais deleguotaisiais įgaliojimais, Komisija teikia pirmenybę b, c, ir d punktuose nurodytai veiklai.

3. Komisijai pagal 22a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais priedai suderinami su mokslo ir technikos pažanga. Tais pakeitimais turi būti siekiama aukšto aplinkos apsaugos lygio.“;

Įterpiamas 22a straipsnis:

„22a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 22 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [65 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 22 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 22 straipsnio 2 ir 3 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*65) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	23 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

44.

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (45)

Siekiant Direktyvą 2006/118/EB suderinti su mokslo ir technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami tos direktyvos II, III ir IV priedai ir įtraukiama naujų teršalų ar rodiklių. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2006/118/EB iš dalies keičiama taip:

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Techninės adaptacijos

1. Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos II priedo A ir C dalys ir III ir IV priedai, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga per Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnio 7 dalyje nurodytą upės baseino valdymo planų patikslinimo ir atnaujinimo laikotarpį.

2. Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant įtraukti naujų teršalų ar rodiklių, iš dalies keičiama II priedo B dalis.“

Įterpiamas 8a straipsnis:

„8a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*66) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	9 straipsnis išbraukiamas.

45.

2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB (46) (*67)

Siekiant Reglamentą (EB) Nr. 166/2006 suderinti su technikos pažanga ir tarptautinės teisės raida, taip pat užtikrinti tinkamesnį ataskaitų teikimą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami to reglamento II ir III priedai, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga arba po to, kai per JT EEK protokolo dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų šalių susirinkimą buvo priimtas bet koks Protokolo priedų pakeitimas, ir tas reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis inicijuojamas ataskaitų apie atitinkamus iš vieno ar kelių pasklidųjų taršos šaltinių išleidžiamus teršalus teikimas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 166/2006 iš dalies keičiamas taip:

8 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, nustačiusi, kad duomenų apie iš pasklidųjų taršos šaltinių išleidžiamus teršalus nėra, ir atitinkamais atvejais taikydama tarptautiniu mastu pripažintas metodologijas, ji inicijuoja ataskaitų apie atitinkamus iš vieno ar kelių pasklidųjų taršos šaltinių išleidžiamus teršalus teikimą.“;

18 straipsnis pakeičiamas taip:

„18 straipsnis

Priedų pakeitimai

Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami II ir III priedai, siekiant:

a)	juos suderinti su mokslo ar technikos pažanga;

b)	juos suderinti po to, kai per Protokolo šalių susirinkimą buvo priimtas bet koks Protokolo priedų pakeitimas.“;

Įterpiamas 18a straipsnis:

„18a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 8 straipsnio 3 dalyje ir 18 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnio 3 dalyje ir 18 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 8 straipsnio 3 dalį ir 18 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*68) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

4)	19 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

46.

2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (47)

Siekiant atnaujinti ir toliau išplėtoti Direktyvoje 2007/2/EB išdėstytas Sąjungos erdvinės informacijos infrastruktūrai taikytinas technines taisykles, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais:

—	iš dalies keičiamas tos direktyvos I, II ir III prieduose nurodytų esamų duomenų temų aprašymas;

—	ta direktyva papildoma nuostatomis dėl duomenų rinkinių ir paslaugų interoperabilumo techninių priemonių ir, kur tikslinga, erdvinių duomenų rinkinių suderinamumo;

—	ta direktyva papildoma nuostatomis dėl tam tikrų paslaugų techninių specifikacijų ir būtiniausių erdvinių duomenų paslaugų funkcionalumo kriterijų;

—	ta direktyva papildoma nuostatomis dėl tam tikrų įsipareigojimų;

—	ta direktyva papildoma nuostatomis dėl suderintų prieigos prie erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų sąlygų.

Todėl Direktyva 2007/2/EB iš dalies keičiama taip:

4 straipsnio 7 dalis pakeičiama taip:

„7. Komisijai pagal 21a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atsižvelgti į vis didėjantį erdvinių duomenų poreikį remiant Sąjungos politikos kryptis, turinčias įtakos aplinkai, iš dalies keičiamas I, II ir III prieduose nurodytų esamų duomenų temų aprašymas.“;

7 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisijai pagal 21a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomos erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų interoperabilumo techninės priemonės ir, kur tikslinga, erdvinių duomenų rinkinių suderinamumas. Rengiant tas priemones atsižvelgiama į atitinkamus naudotojų reikalavimus, esamas iniciatyvas ir tarptautinius standartus, skirtus erdvinių duomenų rinkinių suderinamumui užtikrinti, taip pat atsižvelgiama į pagrįstumo ir kaštų bei naudos veiksnius. [67 pakeit.]

Kai pagal tarptautinės teisės normas įsteigtos organizacijos yra priėmusios atitinkamus standartus, užtikrinančius erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų tarpusavio sąveiką ir suderinimą, tie standartai prireikus integruojami į pirmoje pastraipoje nurodytus deleguotuosius aktus ir juose nurodomos esamos techninės priemonės.“;

16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

Komisijai pagal 21a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, kuriose, siekiant papildyti šį skyrių, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis , kuriomis išdėstoma visų pirma: [68 pakeit.]

11 ir 12 straipsniuose nurodytų paslaugų techninės specifikacijos ir būtiniausi šių paslaugų funkcionalumo kriterijai, atsižvelgiant į esamus Sąjungos aplinkosaugos teisės aktais nustatytus ataskaitų teikimo reikalavimus ir rekomendacijas, egzistuojančias elektroninės prekybos paslaugas ir technologijų pažangą;

b)	12 straipsnyje nurodyti įsipareigojimai.“

17 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip:

„8. Valstybės narės Sąjungos institucijoms ir įstaigoms suteikia prieigą prie erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų laikantis suderintų sąlygų.

Komisijai pagal 21a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomos tas sąlygas reglamentuojančios taisyklės. Tos taisyklės turi visapusiškai atitikti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išdėstytus principus.“; [69 pakeit.]

Įterpiamas 21a straipsnis:

„21a straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 4 straipsnio 7 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnyje ir 17 straipsnio 8 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [70 pakeit.]

3. Europos Parlamentas ar Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 4 straipsnio 7 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnyje ir 17 straipsnio 8 dalyje nurodytų įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 4 straipsnio 7 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnį ir 17 straipsnio 8 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*69) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

6)	22 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

47.

2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (48)

Siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas Direktyvos 2007/60/EB priedas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2007/60/EB iš dalies keičiama taip:

1)	11 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedas, siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga per 14 straipsnyje nurodytus peržiūros ir atnaujinimo laikotarpius.“

Įterpiamas 11a straipsnis:

„11a straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*70) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	12 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

48.

2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (49)

Siekiant atsižvelgti į techninę pažangą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami Direktyvos 2008/50/EB I–VI, VIII, IX, X ir XV priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2008/50/EB iš dalies keičiama taip:

28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	antraštė pakeičiama taip: „Pakeitimai ir įgyvendinimo priemonės“;

b)	1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 28a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I–VI, VIII, IX, X ir XV priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga.“

Įterpiamas 28a straipsnis:

„28a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 28 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [72 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 28 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 28 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*71) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	29 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

49.

2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (50)

Siekiant Direktyvą 2008/56/EB suderinti su mokslo ir technikos pažanga, užtikrinti nuoseklumą ir sudaryti sąlygas palyginti jūrų regionus arba paregionius, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami tos direktyvos III, IV ir V priedai ir ta direktyva papildoma nuostatomis dėl kriterijų ir metodikos standartų, taip pat stebėsenos bei vertinimo specifikacijų ir standartizuotų metodų, kuriuos turi taikyti valstybės narės. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2008/56/EB iš dalies keičiama taip:

9 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis , remiantis I ir III priedais, iki 2010 m. liepos 15 d. nustatomi kriterijai ir metodikos standartai, kuriuos turi taikyti valstybės narės, kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir kad būtų galima palyginti, kokiu mastu skirtinguose jūrų regionuose ar paregioniuose pasiekta gera aplinkos būklė. [73 pakeit.]

Prieš pasiūlydama tokius kriterijus ir standartus, Komisija konsultuojasi su visomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant dėl regioninių jūrų konvencijų.“;

11 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomos specifikacijos bei standartizuoti metodai, kuriuose atsižvelgiama į esamus įsipareigojimus ir kuriais užtikrinamas stebėsenos bei vertinimo rezultatų palyginamumas.“; [74 pakeit.]

24 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami III, IV ir V priedai, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga, atsižvelgiant į 17 straipsnio 2 dalyje nustatytus jūrų strategijų peržiūros ir atnaujinimo laikotarpius.“;

Įterpiamas 24a straipsnis:

„24a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 9 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 4 dalyje ir 24 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [75 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 9 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 4 dalyje ir 24 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 9 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 4 dalį ir 24 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*72) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

5)	25 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

50.

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (51) (*73)

Siekiant užtikrinti, kad Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 būtų nuolat atnaujinamas, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais:

—	siekiant suderinti cheminių medžiagų klasifikavimą ir ženklinimą, iš dalies keičiamas to reglamento VI priedas;

—	iš dalies keičiamas tas reglamentas, papildant jį priedu dėl ekstremalių sveikatai situacijų;

—	iš dalies keičiamos tam tikros to reglamento ir jo I–VIII priedų nuostatos, siekiant jas suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 iš dalies keičiamas taip:

37 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Nustačiusi, kad tikslinga suderinti atitinkamos cheminės medžiagos klasifikavimą ir ženklinimą, Komisija nedelsdama pagal 53a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VI priedas, į jo 3 dalies 3.1 lentelę įtraukiant tą cheminę medžiagą kartu su atitinkamais klasifikavimo bei ženklinimo elementais, o tam tikrais atvejais – ir su konkrečiomis ribinėmis koncentracijomis arba m faktoriais.

Laikantis tų pačių sąlygų, iki 2015 m. gegužės 31 d. atitinkamas įrašas įtraukiamas į VI priedo 3 dalies 3.2 lentelę.

Jeigu su cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo derinimu susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šią dalį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 53b straipsnyje numatyta procedūra.“;

45 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Iki 2012 m. sausio 20 d. Komisija atlieka peržiūrą, skirtą galimybei suderinti 1 dalyje nurodytą informaciją įvertinti, be kita ko, siekiant nustatyti importuotojų ir tolesnių naudotojų informacijos teikimo paskirtosioms įstaigoms formą. Komisijai pagal 53a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį reglamentą, kuriuo, remiantis šios peržiūros rezultatais ir pasikonsultavus su atitinkamais suinteresuotais subjektais, pavyzdžiui, Europos apsinuodijimų centrų ir klinikinių toksikologų asociacija (EAPCCT), iš dalies keičiamas šis reglamentas, jį papildant priedu.“;

53 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisijai pagal 53a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, deramai atsižvelgiant į tolesnius GHS pokyčius, visų pirma į JT padarytus informacijos apie panašius mišinius naudojimo pakeitimus, ir įvertinant tarptautiniu mastu pripažintų programų cheminių medžiagų ir mišinių srityje pokyčius bei duomenų iš nelaimingų atsitikimų duomenų bazių pokyčius, iš dalies keičiama 6 straipsnio 5 dalis, 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis, 14 straipsnis, 18 straipsnio 3 dalies b punktas, 23 straipsnis, 25–29 straipsniai, 35 straipsnio 2 dalies antra ir trečia pastraipos ir I–VIII priedai, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

Jeigu yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šią dalį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 53b straipsnyje numatyta procedūra.“;

Įterpiami 53a ir 53b straipsniai:

„53a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 37 straipsnio 5 dalyje, 45 straipsnio 4 dalyje ir 53 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 37 straipsnio 5 dalyje, 45 straipsnio 4 dalyje ir 53 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 37 straipsnio 5 dalį, 45 straipsnio 4 dalį ir 53 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

53b straipsnis

Skubos procedūra

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 53a straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi Europos Parlamento arba Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

(*74) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

5)	54 straipsnio 3 ir 4 dalys išbraukiamos.

51.

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/126/EB dėl II pakopos benzino garų grąžinimo degalinėse variklinių transporto priemonių bakus pildant degalų (52) (*75)

Siekiant užtikrinti atitiktį Europos standartizacijos komiteto (CEN) parengtiems atitinkamiems standartams, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamos tam tikros Direktyvos 2009/126/EB nuostatos, siekiant jas suderinti su technikos pažanga. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2009/126/EB iš dalies keičiama taip:

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Techninės adaptacijos

Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami 4 ir 5 straipsniai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga, kai būtina užtikrinti atitiktį Europos standartizacijos komiteto (CEN) parengtiems atitinkamiems standartams.

Pirmoje pastraipoje nurodyti deleguotieji įgaliojimai netaikomi 4 straipsnyje nurodytam benzino garų sugaudymo veiksmingumui ir garų ir benzino santykiui, taip pat 5 straipsnyje nurodytiems laikotarpiams.“;

Įterpiamas 8a straipsnis:

„8a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 8 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*76) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	9 straipsnis išbraukiamas.

52.

2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (53)

Siekiant Direktyvą 2009/147/EB suderinti su mokslo ir technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami tos direktyvos I ir V priedai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2009/147/EB iš dalies keičiama taip:

1)	15 straipsnis pakeičiamas taip: „15 straipsnis Komisijai pagal 15a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir V priedai, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga.“;

Įterpiamas 15a straipsnis:

„15a straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 15 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [76 pakeit.]

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*77) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	16 straipsnis išbraukiamas.

53.

2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (54)

Siekiant atnaujinti Reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 ir nustatyti vertinimo procedūras, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami to reglamento priedai ir jis papildomas nuostatomis dėl EMAS kompetentingų įstaigų tarpusavio vertinimo atlikimo tvarkos , taip pat pateikiami konkretiems sektoriams skirti informaciniai dokumentai ir rekomendaciniai dokumentai, kuriuose nurodoma organizacijų registravimo tvarka ir derinimo procedūros . Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. [77 pakeit.]

Siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su tam tikrų procedūrų suderinimu ir konkretiems sektoriams skirtais informaciniais dokumentais. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. [78 pakeit.]

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 iš dalies keičiamas taip:

16 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Komisija priima įgyvendinimo Komisijai pagal 48a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patvirtinami rekomendaciniai dokumentai šis reglamentas papildomas nustatant rekomendacinius dokumentus , kuriuose nurodomos kompetentingų įstaigų forumo patvirtintos derinimo procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. [79 pakeit.]

Tie dokumentai skelbiami viešai.“;

17 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Komisijai pagal 48a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nustatant EMAS kompetentingų įstaigų tarpusavio vertinimo atlikimo tvarkos tvarką , įskaitant tinkamą sprendimų, priimtų atlikus tarpusavio vertinimą, apskundimo tvarką.“; [80 pakeit.]

30 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Komisija priima įgyvendinimo Komisijai pagal 48a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patvirtinami rekomendaciniai dokumentai šis reglamentas papildomas nustatant rekomendacinius dokumentus , kuriuose nurodomos akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų forumo patvirtintos derinimo procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. [81 pakeit.]

Tie dokumentai skelbiami viešai.“;

46 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Laikydamasi 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, Komisija priima įgyvendinimo Komisijai pagal 48a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patvirtinami šis reglamentas papildomas patvirtinant 1 dalyje nurodyti nurodytus konkretiems sektoriams skirti informaciniai dokumentai skirtus informacinius dokumentus ir 4 dalyje nurodytas vadovas nurodytą vadovą .“; [82 pakeit.]

48 straipsnis pakeičiamas taip:

„48 straipsnis

Priedų pakeitimai

Komisijai pagal 48a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais atitinkamais atvejais, atsižvelgiant į sukauptą EMAS taikymo patirtį, nustačius poreikį tiksliau apibrėžti EMAS reikalavimus ir atsižvelgiant į tarptautinių standartų pakeitimus arba naujus standartus, kurie yra reikšmingi šio reglamento veiksmingumui, iš dalies keičiami priedai.“;

Įterpiamas 48a straipsnis:

„48a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 16 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 3 dalyje , 30 straipsnio 6 dalyje, 46 straipsnio 6 dalyje ir 48 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 16 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 3 dalyje, 30 straipsnio 6 dalyje, 46 straipsnio 6 dalyje ir 48 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 16 straipsnio 4 dalį, 17 straipsnio 3 dalį, 30 straipsnio 6 dalį, 46 straipsnio 6 dalį ir 48 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [83 pakeit.]

(*78) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

7)	49 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

54.

2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (55)

Siekiant atnaujinti Reglamentą (EB) Nr. 66/2010 ir nustatyti naujų papildomų ES ekologiniam ženklui reikalingų techninių taisyklių, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais:

—	iš dalies keičiami to reglamento priedai;

—	tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl priemonių, kuriomis leidžiama taikyti tam tikras nukrypti leidžiančias nuostatas;

—	tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl priemonių, kuriomis nustatomi konkretūs ES ekologinio ženklo kriterijai.

Kalbant apie maistui ir pašarams taikomų ES ekologinio ženklo kriterijų nustatymą, 2011 m. Komisija paskelbė galimybių studiją, kurią atliekant buvo vertinama, ar tikslinga maisto produktams ir pašarams nustatyti ekologinio ženklo kriterijus. Atsižvelgdama į galutinę tos galimybių studijos ataskaitą ir Europos Sąjungos ekologinio ženklinimo valdybos nuomonę, Komisija šiuo metu neketina maistui ir pašarams nustatyti ES ekologinio ženklo kriterijų. Todėl nebūtina Komisijai deleguoti įgaliojimų nuspręsti, kurių grupių maisto produktams ir pašarams tikslinga nustatyti ekologinio ženklo kriterijus.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 66/2010 iš dalies keičiamas taip:

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	5 dalies antra pastraipa išbraukiama;

7 dalis pakeičiama taip:

„7. Komisijai pagal 15a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos priemonės, pagal kurias leidžiama tam tikroms prekių, kurių sudėtyje yra 6 dalyje nurodytų medžiagų, kategorijoms taikyti nuo šio straipsnio 6 dalies nukrypti leidžiančias nuostatas, tačiau tik tada, kai techniškai neįmanoma tų medžiagų pakeisti arba kai toks pakeitimas neįmanomas naudojant alternatyvias medžiagas ar konstrukcijas, arba kai bendras produktų aplinkosauginis veiksmingumas gerokai didesnis, palyginti su kitomis tos pačios kategorijos prekėmis. [84 pakeit.]

Taikyti nukrypti leidžiančios nuostatos neleidžiama medžiagoms, kurios atitinka Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnyje išdėstytus kriterijus, kurios nustatytos pagal to reglamento 59 straipsnio 1 dalyje apibūdintą procedūrą ir kurių esama mišiniuose, produkte ar bet kurioje homogeninėje sudėtinio produkto dalyje, kai jų koncentracija viršija 0,1 % (masės).“;

8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisijai pagal 15a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis ne vėliau negu per devynis mėnesius nuo konsultacijų su ESEŽV, patvirtinamos priemonės, kuriomis kiekvienai produktų grupei nustatomi konkretūs ES ekologinio ženklo kriterijai. Šios priemonės skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. [85 pakeit.]

Naudodamasi pirmoje pastraipoje nurodytais deleguotaisiais įgaliojimais, Komisija atsižvelgia į ESEŽV pastabas ir aiškiai pabrėžia, išdėsto bei pagrindžia galutinio pasiūlymo pakeitimų po konsultacijų su ESEŽV argumentus, palyginti su pasiūlymu dėl kriterijų projekto, ir pateikia susijusius dokumentus.“;

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Priedų pakeitimai

Komisijai pagal 15a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami priedai.

Keisdama III priede nustatytus didžiausius mokesčius, Komisija atsižvelgia į būtinybę taikyti mokesčius, kurie reikalingi išlaidoms, susijusioms su sistemos taikymu, padengti.“;

Įterpiamas 15a straipsnis:

„15a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 6 straipsnio 7 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [86 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 7 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 6 straipsnio 7 dalį, 8 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*79) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

5)	16 straipsnis išbraukiamas.

VII. EUROSTATAS

55.

1991 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3924/91 dėl Bendrijos pramonės produkcijos tyrimo nustatymo (56)

Siekiant Reglamentą (EEB) Nr. 3924/91 suderinti su technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais tas reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis:

—	atnaujinamas Prodcom sąrašas ir kiekvienai antraštei faktiškai renkama informacija;

—	priimamos išsamios 3 straipsnio 3 dalies taikymo taisyklės;

—	nusprendžiama atlikti kai kurių Prodcom sąrašo antraščių mėnesio ar ketvirčio tyrimus;

—	nustatomos priemonės, susijusios su klausimynų turiniu, ir išsamios taisyklės, kurių laikydamosi valstybės narės turi apdoroti užpildytus klausimynus ar kitų šaltinių informaciją.

Todėl Reglamentas (EEB) Nr. 3924/91 iš dalies keičiamas taip:

1)	2 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip: „6. Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis atnaujinamas Prodcom sąrašas ir kiekvienai antraštei faktiškai renkama informacija.“; [87 pakeit.]

3 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis patvirtinamos išsamios šio straipsnio 3 dalies taikymo taisyklių taisyklės , įskaitant derinimo su technikos pažanga taisykles.“; [88 pakeit.]

4 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Tačiau Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatoma, kad turi būti atlikti kai kurių PRODCOM sąrašo antraščių mėnesio ar ketvirčio tyrimai.“; [89 pakeit.]

5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Reikiamą informaciją valstybės narės renka naudodamos klausimyną, kurio turinys atitinka Komisijos nustatytas priemones. Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl tų priemonių , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis apibrėžiamos tos priemonės .“; [90 pakeit.]

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Rezultatų apdorojimas

Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių taisyklių , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos išsamios taisyklės , kurių laikydamosi valstybės narės apdoroja užpildytus 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus klausimynus ar 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą kitų šaltinių informaciją.“; [91 pakeit.]

Įterpiamas 9a straipsnis:

„9a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 2 straipsnio 6 dalyje, 3 straipsnio 5 dalyje, 4 straipsnyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [92 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 6 dalyje, 3 straipsnio 5 dalyje, 4 straipsnyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 2 straipsnio 6 dalį, 3 straipsnio 5 dalį, 4 straipsnį, 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*80) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

7)	10 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

56.

1993 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 696/93 dėl statistinių vienetų gamybos sistemai stebėti ir analizuoti Bendrijoje (57)

Siekiant Reglamentą (EEB) Nr. 696/93 suderinti su ekonomikos ir technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais daroma to reglamento priede pateiktų gamybos sistemos statistinių vienetų, naudojamų kriterijų ir apibrėžčių pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EEB) Nr. 696/93 iš dalies keičiamas taip:

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Komisijai pagal 6a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais daroma visų pirma iš dalies keičiami priede pateiktų pateikti gamybos sistemos statistinių vienetų statistiniai vienetai , naudojamų kriterijų naudojami kriterijai ir apibrėžčių pakeitimų apibrėžtys , siekiant juos suderinti su ekonomikos ir technikos pažanga.“; [93 pakeit.]

Įterpiamas 6a straipsnis:

„6a straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 6 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [94 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 6 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

(*81) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	7 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

57.

1998 m. gegužės 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1165/98 dėl trumpojo laikotarpio statistikos (58)

Siekiant Reglamentą (EB) Nr. 1165/98 suderinti su ekonomikos ir technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais:

—	siekiant atnaujinti rodiklių sąrašą, apibrėžtis ir atitinkamą perduodamų rodiklių formą, iš dalies keičiami to reglamento priedai;

—	iš dalies keičiamas veiklos rūšių sąrašas;

—	tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl europinių atrankos schemų patvirtinimo ir taikymo;

—	tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl rodiklių kokybės vertinimo kriterijų; [95 pakeit.]

—	tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl būtinos duomenų kokybės užtikrinimo sąlygų;

—	tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl europinės atrankų schemos taikymo sąlygų nustatymo;

—	tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl kitų stebimų vienetų naudojimo;

—	tas reglamentas papildomas rodiklių, kurie turi būti perduodami išlyginti pagal dirbtų dienų skaičių, sąrašu;

—	tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl europinės atrankos schemos paskyrimų sąlygų.

Kai kurios nuostatos dėl įgaliojimų suteikimo, kurių reikėjo tik pereinamojo laikotarpio priemonėms, tapo nebeaktualios.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1165/98 iš dalies keičiamas taip:

1)	3 straipsnis papildomas 3 dalimi: „3. Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atnaujinti rodiklių sąrašą, apibrėžtis ir atitinkamą perduodamų rodiklių formą, iš dalies keičiami priedai.“;

4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos d punkto antra pastraipa pakeičiama taip: [96 pakeit.]

„Pirmoje pastraipoje nurodytų schemų detalizavimas yra toks, kaip nurodyta prieduose. Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos išsamesnės jų patvirtinimo ir taikymo sąlygos .“; [97 pakeit.]

3)	10 straipsnis papildomas 5 dalimi: „5. Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nustatant rodiklių kokybės vertinimo kriterijų kriterijus .“; [98 pakeit.]

4)	17 straipsnis išbraukiamas.

4a)	18 straipsnio 3 dalis išbraukiama; [99 pakeit.]

Įterpiamas 18a straipsnis:

„18a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje dalies pirmos pastraipos d punkto antroje pastraipoje , 10 straipsnyje straipsnio 5 dalyje , A priedo a punkte, b punkto 3 dalyje, c punkto 2 ir 10 dalyse, d punkto 2 dalyje ir f punkto 8 ir 9 dalyse, B priedo b punkto 4 dalyje ir d punkto 2 dalyje, C priedo b punkto 2 dalyje, d punkto 2 dalyje ir g punkto 2 dalyje ir D priedo b punkto 2 dalyje ir d punkto 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [100 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje dalies pirmos pastraipos d punkto antroje pastraipoje , 10 straipsnyje straipsnio 5 dalyje , A priedo a punkte, b punkto 3 dalyje, c punkto 2 ir 10 dalyse, d punkto 2 dalyje ir f punkto 8 ir 9 dalyse, B priedo b punkto 4 dalyje ir d punkto 2 dalyje, C priedo b punkto 2 dalyje, d punkto 2 dalyje ir g punkto 2 dalyje ir D priedo b punkto 2 dalyje ir d punkto 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [101 pakeit.]

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 3 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 2 dalį dalies pirmos pastraipos d punkto antrą pastraipą , 10 straipsnį straipsnio 5 dalį , A priedo a punktą, b punkto 3 dalį, c punkto 2 ir 10 dalis, d punkto 2 dalį ir f punkto 8 ir 9 dalis, B priedo b punkto 4 dalį ir d punkto 2 dalį, C priedo b punkto 2 dalį, d punkto 2 dalį ir g punkto 2 dalį ir D priedo b punkto 2 dalį ir d punkto 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem trimis mėnesiais. [102 pakeit.]

(*82) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

A priedas iš dalies keičiamas taip:

a punktas pakeičiamas taip:

„a)

Šis priedas taikomas visoms veiklos rūšims, išvardytoms NACE 2 red. B–E sekcijose, arba atitinkamais atvejais visiems produktams, išvardytiems CPA B–E sekcijose. Informacijos pagal NACE 2 red. 37 skyrių, 38.1 ir 38.2 grupes ir 39 skyrių nereikalaujama. Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas veiklos rūšių sąrašas.“;

ii)

b punkto 3 dalis pakeičiama taip:

„3.	Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl kitų stebimų vienetų naudojimo , kuriais šis reglamentas papildomas nustatant galimybę naudoti kitus stebimus vienetus .“; [103 pakeit.]

iii)

c punkto 2 dalis pakeičiama taip:

„2.

Informacija apie produkcijos, parduotos užsienio rinkoje, kainas (Nr. 312) ir importo kainas (Nr. 340) gali būti rengiama panaudojant iš užsienio prekybos ar kitų šaltinių kilusių produktų vieneto vertes tik tuo atveju, jei žymiai nepablogėja kokybė, palyginti su konkrečia informacija apie kainas. Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nustatant būtinos duomenų kokybės užtikrinimo sąlygų sąlygas .“; [104 pakeit.]

iv)

c punkto 4 dalis pakeičiama taip:

„4.	Nuo pirmojo ataskaitinio laikotarpio pradžios informacija apie dirbančių asmenų skaičių (Nr. 210) gali būti nustatoma aproksimacijos būdu pagal darbuotojų skaičių (Nr. 211). Tokia aproksimacija leidžiama penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.“;

c punkto 10 dalis pakeičiama taip:

„10.

Informacijos apie parduotos produkcijos kainas ir importo kainas (Nr. 310, 311, 312 ir 340) nereikalaujama pagal toliau išvardytas NACE 2 red. ir atitinkamai CPA grupes ir klases: 07.21, 24.46, 25.4, 30.1, 30.3, 30.4 ir 38.3. Be to, informacijos apie importo kainas (Nr. 340) nereikalaujama pagal CPA 09, 18, 33 ir 36 skyrius. Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas veiklos rūšių sąrašas.“;

vi)

d punkto 2 dalis pakeičiama taip:

„2.

Be to, produkcijos rodiklis (Nr. 110) ir dirbtų valandų rodiklis (Nr. 220) turi būti perduodami išlyginti pagal dirbtų dienų skaičių. Jei kituose rodikliuose atsispindi dirbtų dienų poveikis, valstybės narės taip pat gali perduoti tuos rodiklius išlygintus pagal dirbtų dienų skaičių. Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas rodiklių, kurie turi būti perduodami išlyginti pagal dirbtų dienų skaičių, sąrašas.“;

vii)

f punkto 8 dalis pakeičiama taip:

„8.

Importo kainų rodiklio (Nr. 340) atveju Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais tas reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos europinės atrankų schemos, kaip apibrėžta 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos d punkte, taikymo sąlygos.“; [106 pakeit.]

viii)

f punkto 9 dalis pakeičiama taip:

„9.

Užsienio rinkos rodikliai (Nr. 122 ir 312) turi būti perduodami pagal skirstymą į euro zonos ir ne euro zonos šalis. Skirstymas taikomas visai pramonei, apibrėžtai NACE 2 red. B–E sekcijomis, PPG ir NACE 2 red. sekcijoms (1 raidė) ir skyriams dviženkliu lygiu. 122 rodiklio atveju nereikalaujama informacijos apie NACE 2 red. D ir E sekcijas. Be to, importo kainų rodiklis (Nr. 340) turi būti perduodamas pagal skirstymą į euro zonos ir ne euro zonos šalis. Skirstymas taikomas visai pramonei, apibrėžtai CPA B–E sekcijomis, PPG, CPA sekcijoms (1 raidė) ir skyriams dviženkliu lygiu. Skirstant į euro zonos ir ne euro zonos šalis, Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos europinės atrankų schemos, kaip apibrėžta 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos d punkte, taikymo sąlygos. Europinėje atrankų schemoje gali būti nustatoma, kad importo kainų rodiklis taikomas tik produktams, importuojamiems iš ne euro zonos šalių. Toms valstybėms narėms, kurios neįsivedė euro, 122, 312 ir 340 rodiklių nereikia perduoti pagal skirstymą į euro zonos ir ne euro zonos šalis.“; [107 pakeit.]

B priedas iš dalies keičiamas taip:

b punkto 4 dalis pakeičiama taip:

„4.	Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl kitų stebimų vienetų naudojimo , kuriais šis reglamentas papildomas nustatant galimybę naudoti kitus stebimus vienetus .“; [108 pakeit.]

ii)

c punkto 3 dalis pakeičiama taip:

„3	Nuo pirmojo ataskaitinio laikotarpio pradžios informacija apie dirbančių asmenų skaičių (Nr. 210) gali būti nustatoma aproksimacijos būdu pagal darbuotojų skaičių (Nr. 211). Tokia aproksimacija leidžiama penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.“;

iii)	c punkto 6 dalies ketvirta pastraipa išbraukiama;

iv)

d punkto 2 dalis pakeičiama taip:

„2.

Be to, produkcijos rodikliai (Nr. 110, 115, 116) ir dirbtų valandų rodiklis (Nr. 220) turi būti perduodami išlyginti pagal dirbtų dienų skaičių.

Jei kituose rodikliuose atsispindi dirbtų dienų poveikis, valstybės narės taip pat gali perduoti tuos rodiklius išlygintus pagal dirbtų dienų skaičių. Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas rodiklių, kurie turi būti perduodami išlyginti pagal dirbtų dienų skaičių, sąrašas.“;

C priedas iš dalies keičiamas taip:

b punkto 2 dalis pakeičiama taip:

„2.	Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl kitų stebimų vienetų naudojimo , kuriais šis reglamentas papildomas nustatant galimybę naudoti kitus stebimus vienetus .“; [110 pakeit.]

ii)

c punkto 3 dalis pakeičiama taip:

„3.	Nuo pirmojo ataskaitinio laikotarpio pradžios informacija apie dirbančių asmenų skaičių (Nr. 210) gali būti nustatoma aproksimacijos būdu pagal darbuotojų skaičių (Nr. 211). Tokia aproksimacija leidžiama penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.“;

iii)	c punkto 4 dalies paskutinė trečia pastraipa išbraukiama; [111 pakeit.]

iv)

d punkto 2 dalis pakeičiama taip:

„2.

Apyvartos rodiklis (Nr. 120) ir pardavimų apimties rodiklis (Nr. 123) taip pat turi būti perduodami išlyginti pagal dirbtų dienų skaičių. Jei kituose rodikliuose atsispindi dirbtų dienų poveikis, valstybės narės taip pat gali perduoti tuos rodiklius išlygintus pagal dirbtų dienų skaičių. Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas rodiklių, kurie turi būti perduodami išlyginti pagal dirbtų dienų skaičių, sąrašas.“;

g punkto 2 dalis pakeičiama taip:

„2.

Apyvartos (Nr. 120) ir pardavimo defliatoriaus / pardavimų apimties (Nr. 330 / 123) rodikliai perduodami per vieną mėnesį šio priedo f punkto 3 dalyje nurodytu detalizavimo lygiu. Valstybės narės gali nuspręsti prisidėti teikiant apyvartos ir pardavimo defliatoriaus / pardavimų apimties rodiklius Nr. 120 ir 330 / 123 pagal europinės atrankos schemos, kaip apibrėžta 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos d punkte, paskyrimus. Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nustatant europinės atrankos schemos paskyrimų paskyrimus .“; [113 pakeit.]

10)

D priedas iš dalies keičiamas taip:

b punkto 2 dalis pakeičiama taip:

„2.	Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl kitų stebimų vienetų naudojimo , kuriais šis reglamentas papildomas nustatant galimybę naudoti kitus stebimus vienetus .“; [114 pakeit.]

ii)

c punkto 2 dalis pakeičiama taip:

„2.	Nuo pirmojo ataskaitinio laikotarpio pradžios informacija apie dirbančių asmenų skaičių (Nr. 210) gali būti nustatoma aproksimacijos būdu pagal darbuotojų skaičių (Nr. 211). Tokia aproksimacija leidžiama penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.“;

iii)	c punkto 4 dalies trečia pastraipa išbraukiama;

iv)

d punkto 2 dalis pakeičiama taip:

„2.

Apyvartos rodiklis (Nr. 120) taip pat turi būti perduodamas išlygintas pagal dirbtų dienų skaičių. Jei kituose rodikliuose atsispindi dirbtų dienų poveikis, valstybės narės taip pat gali perduoti tuos rodiklius išlygintus pagal dirbtų dienų skaičių. Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas rodiklių, kurie turi būti perduodami išlyginti pagal dirbtų dienų skaičių, sąrašas.“;

v)	e punkto ketvirta pastraipa išbraukiama;

vi)	f punkto 6 dalis išbraukiama.

58.

1999 m. kovo 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 530/1999 dėl darbo užmokesčio struktūros ir darbo kaštų statistikos (59)

Siekiant Reglamentą (EB) Nr. 530/1999 suderinti su ekonomikos ir technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl reikalaujamos pateikti informacijos apibrėžties ir suskirstymo ir statistikos kokybės vertinimo kriterijų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. [116 pakeit.]

Siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 530/1999 įgyvendinimo sąlygas, susijusias su techniniu rezultatų perdavimo formatu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 530/1999 iš dalies keičiamas taip:

6 straipsnis papildomas 3 dalimi:

„3. Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujamos pateikti informacijos apibrėžties ir suskirstymo ir kokybės vertinimo kriterijų kriterijai . Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio deleguotieji aktai priimami likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki ataskaitinio laikotarpio pradžios.“; [117 pakeit.]

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Rezultatų perdavimas

Rezultatai perduodami Komisijai (Eurostatui) per 18 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo patvirtinamas atitinkamas techninis šių rezultatų perdavimo formatas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“;

10 straipsnis papildomas 3 dalimi:

„3. Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi statistikos kokybės vertinimo kriterijų kriterijai . Tie deleguotieji aktai priimami kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki ataskaitinio laikotarpio pradžios.“; [118 pakeit.]

Įterpiamas 10a straipsnis:

„10a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 6 straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [119 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 6 straipsnio 3 dalį ir 10 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem trimis mėnesiais. [120 pakeit.]

(*83) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

5)	11 straipsnis išbraukiamas.

6)	12 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

59.

2002 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos (60)

Siekiant atnaujinti Reglamentą (EB) Nr. 2150/2002, kad būtų atsižvelgta į ekonomikos ir technikos pažangą renkant atliekų statistikos duomenis ir juos statistiškai apdorojant, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais:

—	iš dalies keičiamas tas reglamentas, siekiant jį suderinti su ekonomikos ir technikos pažanga renkant atliekų statistikos duomenis ir juos statistiškai apdorojant;

—	iš dalies keičiamos nuostatos dėl rezultatų apdorojimo bei perdavimo ir to reglamento I, II ir III prieduose išvardytų specifikacijų pritaikymo;

—	tas reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi būtiniausi aprėpties reikalavimai pagal I ir II priedų 7 skirsnio 1 punktą;

—	tas reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatoma to reglamento III priedo statistinės nomenklatūros ir Komisijos sprendimu 2000/532/EB (61) nustatyto atliekų sąrašo atitikmenų lentelė ir apibrėžiami kokybės ir tikslumo reikalavimai.

Nuostatos dėl pereinamojo laikotarpio priemonių tapo nebeaktualios.

Siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 2150/2002 įgyvendinimo sąlygas, susijusias su rezultatų rengimu, atitinkamu rezultatų perdavimo formatu , kokybės ataskaitų struktūra ir kokybės ataskaitų turiniu išsamia jų rengimo tvarka , Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. [121 pakeit.]

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2150/2002 iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Komisijai pagal 5b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio reglamento III priedo statistinės nomenklatūros ir Komisijos sprendimu 2000/532/EB (*84) nustatyto atliekų sąrašo atitikmenų lentelės nustatymo lentelę . [122 pakeit.]

(*84) 2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimas, keičiantis sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (OL L 226, 2000 9 6, p. 3).“;"

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 5b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi kokybės ir tikslumo reikalavimų apibrėžties reikalavimai .“; [123 pakeit.]

4 dalis papildoma šia pastraipa:

„Valstybės narės nurodo kiekvieno I priedo 8 skirsnyje išvardyto punkto (veiklos rūšys ir namų ūkiai), taip pat 3 skirsnyje išvardytų charakteristikų ir kiekvieno II priedo 8 skirsnio 2 dalyje išvardytų operacijų sąrašo punkto procentinį dydį, rodantį, kaip surinkti statistiniai duomenys atitinka visą atitinkamo punkto atliekų kiekį. Komisijai pagal 5b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi būtiniausi aprėpties reikalavimai.“;

3)	4 ir 5 straipsniai išbraukiami.

Įterpiami 5a ir 5b straipsniai:

„5a straipsnis

Derinimas su ekonomikos ir technikos pažanga

Komisijai pagal 5b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl reglamento suderinimo , kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas jį suderinant su ekonomikos ir technikos pažanga renkant atliekų statistikos duomenis ir juos statistiškai apdorojant, taip pat dėl rezultatų apdorojimo bei perdavimo ir prieduose išvardytų specifikacijų pritaikymo pritaikant prieduose išvardytas specifikacijas . [124 pakeit.]

5b straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 1 straipsnio 5 dalyje, 3 straipsnio 1 ir 4 dalyse ir 5a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui penkeriems metams nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [125 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 1 straipsnio 5 dalyje, 3 straipsnio 1 ir 4 dalyse ir 5a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 1 straipsnio 5 dalį, 3 straipsnio 1 ir 4 dalis ir 5a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*85) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Komisija priima įgyvendinimo aktus, reikalingus šiam reglamentui įgyvendinti, visų pirma dėl:

duomenų rengimo pagal 3 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, atsižvelgiant į valstybės narės ekonomikos struktūras ir technines sąlygas. Tokiais įgyvendinimo aktais konkrečiai valstybei narei gali būti leista nepateikti duomenų apie tam tikrus suskirstymo punktus, jeigu įrodoma, kad jų poveikis statistinių duomenų kokybei yra ribotas. Visais atvejais, kai leidžiama taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, surenkami duomenys apie visą atliekų kiekį pagal kiekvieną I priedo 2 skirsnio 1 dalyje ir 8 skirsnio 1 dalyje išvardytą punktą;

b)	atitinkamo valstybių narių rezultatų perdavimo formato nustatymo per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos;

c)	I priedo 7 skirsnyje ir II priedo 7 skirsnyje nurodytų kokybės ataskaitų turinio struktūros ir išsamios jų rengimo tvarkos . [126 pakeit.]

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“;

6)	7 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

7)	8 straipsnio 2 ir 3 dalys išbraukiamos.

8)	I priedo 7 skirsnio 1 punktas išbraukiamas.

9)	II priedo 7 skirsnio 1 punktas išbraukiamas.

60.

2003 m. vasario 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 437/2003 dėl statistinių ataskaitų apie keleivių, krovinių ir pašto vežimą oro transportu (62)

Siekiant atnaujinti Reglamentą (EB) Nr. 437/2003, kad būtų atsižvelgta į ekonomikos ir technikos pažangą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamos to reglamento prieduose nustatytos duomenų rinkimo charakteristikos ir specifikacijos ir tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl kitų tikslumo standartų nustatymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 437/2003 įgyvendinimo sąlygas, susijusias su perduoti skirtomis duomenų bylomis ir duomenų kodų ir priemonių, naudotinų perduodant rezultatus, apibūdinimu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 437/2003 iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kiekviena valstybė narė renka statistinius duomenis apie šiuos kintamuosius:

a)	keleivius;

b)	krovinius ir paštą;

c)	skrydžio etapus;

d)	turimas keleivių vietas;

e)	orlaivių judėjimą.

Kiekvienos srities statistiniai kintamieji, jų klasifikavimo nomenklatūra, taip pat jų rinkimo periodiškumas ir apibrėžimai yra nustatyti prieduose.

Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos prieduose nustatytos duomenų rinkimo charakteristikos ir specifikacijos.“;

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Statistinių duomenų tikslumas

Duomenų rinkimas grindžiamas išsamiomis ataskaitomis.

Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl kitų tikslumo standartų nustatymo , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi kiti tikslumo standartai .“; [127 pakeit.]

7 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Duomenims perduoti naudojamos I priede nustatytos formos duomenų bylos; jų aprašymą įgyvendinimo aktu nustato Komisija.

Be to, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas duomenų kodų ir priemonių, naudotinų perduodant rezultatus, aprašymas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“;

4)	10 straipsnis išbraukiamas.

Įterpiamas 10a straipsnis:

„10a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 3 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [128 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 3 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*86) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

6)	11 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

61.

2003 m. vasario 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 450/2003 dėl darbo kaštų indekso (63)

Siekiant atnaujinti Reglamentą (EB) Nr. 450/2003, kad būtų atsižvelgta į ekonominę ir socialinę pažangą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais:

—	iš dalies keičiamas tas reglamentas, patikslinant indekso techninius reikalavimus ir svorių struktūrą ir įtraukiant tam tikras ekonominės veiklos rūšis;

—	tas reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos ekonominės veiklos rūšys, pagal kurias turi būti skirstomi duomenys, ir ekonominės veiklos rūšys, pagal kurias turi būti skirstomi indeksai;

—	tas reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi atskiri kokybės kriterijai ir indekso sujungimo metodologija.;

—	tas reglamentas papildomas patvirtinant priemones, susijusias su duomenų teikimu pagal galimybių studijų rezultatus. [129 pakeit.]

Siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 450/2003 įgyvendinimo sąlygas, susijusias su kokybės ataskaitų turiniu struktūra ir išsamia jų rengimo tvarka , Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. [130 pakeit.]

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 450/2003 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl pakeitimų, kuriais patikslinami , kuriais iš dalies keičiamas priedas siekiant patikslinti indekso techniniai reikalavimai techninius reikalavimus ir svorių struktūra struktūrą .“; [131 pakeit.]

3 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl pakeitimų, kuriais , kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas ir , atsižvelgiant į 10 straipsnyje apibrėžtas numatytas įgyvendinimo galimybių studijas, į šio reglamento taikymo sritį įtraukiamos ekonominės veiklos rūšys, apibrėžtos NACE 2 red. O–S sekcijose.“; [132 pakeit.]

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Kintamųjų skirstymas

1. Atsižvelgiant į indėlius į bendruosius užimtumo ir darbo kaštus Sąjungos ir nacionaliniu lygiais, Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas ir , atsižvelgiant į ekonominę ir socialinę pažangą, nustatomos NACE 2 red. sekcijose ir kitais pjūviais, neviršijant NACE 2 red. skyrių suskirstymų (2 skaitmenų lygis) arba skyrių grupavimų lygio, apibrėžtos ekonominės veiklos rūšys, pagal kurias skirstomi duomenys. [133 pakeit.]

Darbo kaštų indeksai atskirai pateikiami pagal tris toliau nurodytas darbo kaštų kategorijas:

a)	bendrieji darbo kaštai;

b)	darbo užmokestis, apibrėžtas pagal Reglamento (EB) Nr. 1726/1999 II priedo d.11 punktą;

c)	socialiniai darbdavių įnašai pridedant darbdavio sumokėtus mokesčius, atimant valstybės kompensuotas darbdavio išlaidas darbo užmokesčiui, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1726/1999 II priede pateikta D.12 ir D.4 punktų suma, atėmus D.5.

2. Turi būti pateikiamas indeksas, pagal kurį įvertinami bendrieji darbo kaštai, neįtraukiant specialiųjų išmokų, kurios yra apibrėžtos Reglamento (EB) Nr. 1726/1999 II priedo d.11112 punkte; jis turi būti skirstomas pagal Komisijos apibrėžtas ekonominės veiklos rūšis ir turi būti pagrįstas NACE 2 red. klasifikatoriumi.

Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl tų , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos tos ekonominės veiklos rūšių nustatymo rūšys , atsižvelgiant į 10 straipsnyje apibrėžtas numatytas įgyvendinimo galimybių studijas. [134 pakeit.]

3. Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nustatant indekso sujungimo metodologijos nustatymo metodologiją .“; [135 pakeit.]

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Kokybė

1. Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl atskirų kokybės kriterijų nustatymo , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi atskiri kokybės kriterijai . Perduodami dabartiniai ir atgaliniai duomenys turi tenkinti atskirus kokybės kriterijus. [136 pakeit.]

2. Nuo 2003 m. valstybės narės Komisijai turi pateikti metines kokybės ataskaitas. Ataskaitų turinį struktūrą ir išsamią jų rengimo tvarką įgyvendinimo aktu aktais nustato Komisija. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“[137 pakeit.]

4a)	9 straipsnis išbraukiamas. [138 pakeit.]

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5 dalis pakeičiama taip:

„5. Komisija, atsižvelgdama į galimybių studijų rezultatus, įgyvendinimo aktu nustato priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. Tos priemonės Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais papildomas šis reglamentas, dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų teikimo, atsižvelgiant į šiame straipsnyje numatytų galimybių studijų rezultatus . Tie deleguotieji aktai turi atitikti ekonominio veiksmingumo principą, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 223/2009 2 straipsnyje, įskaitant naštos respondentams sumažinimą.“; [139 pakeit.]

b)	6 dalis išbraukiama.

6)	11 straipsnis išbraukiamas.

Įterpiamas 11a straipsnis:

„11a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 2 straipsnio 4 dalyje, 3 straipsnio 2 dalyje , 4 straipsnio 1, 2 ir 4 straipsnyje 3 dalyse, 8 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [140 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 4 dalyje, 3 straipsnio 2 dalyje , 4 straipsnio 1, 2 ir 4 straipsnyje 3 dalyse, 8 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [141 pakeit.]

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 2 straipsnio 4 dalį, 3 straipsnio 2 dalį , 4 straipsnio 1, 2 ir 4 straipsnį 3 dalis, 8 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [142 pakeit.]

(*87) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

8)	12 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

9)	Priedo 3 punktas išbraukiamas.

62.

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 808/2004 dėl informacinės visuomenės Bendrijos statistikos (64)

Siekiant Reglamentą (EB) Nr. 808/2004, visų pirma jo nuostatas dėl modulių turinio, suderinti su ekonomikos ir technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais to reglamento nuostatos dėl modulių papildomos nuostatomis dėl temų ir jų rodiklių išrinkimo ir apibūdinimo, pritaikymo ir pakeitimo, rodiklių naudojimo, ataskaitinių laikotarpių ir suskirstymo, duomenų teikimo periodiškumo ir laiko bei rezultatų perdavimo terminų.

Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros* nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 808/2004 iš dalies keičiamas taip:

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai

1. Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šio reglamento nuostatos dėl modulių papildomos nuostatomis dėl temų ir jų rodiklių išrinkimo ir apibūdinimo, pritaikymo ir pakeitimo, rodiklių naudojimo, ataskaitinių laikotarpių ir suskirstymo, duomenų teikimo periodiškumo ir laiko bei rezultatų perdavimo terminų.

Tuose deleguotuosiuose aktuose atsižvelgiama į ekonomikos ir technikos pokyčius ir valstybių narių išteklius ir naštą respondentams, technines bei metodines galimybes ir rezultatų patikimumą.

2. Deleguotieji aktai priimami bent prieš devynis mėnesius iki duomenų rinkimo laikotarpio pradžios.“

Įterpiamas 8a straipsnis:

„8a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [143 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 8 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*88) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	9 straipsnis išbraukiamas.

I priedo 3 punktas iš dalies keičiamas taip:

„3.	Duomenų teikimo trukmė ir periodiškumas

Statistiniai duomenys teikiami kasmet ne daugiau kaip 15 ataskaitinių metų nuo 2004 m. gegužės 20 d. Ne visus rodiklius būtina teikti kasmet; kiekvieno rodiklio duomenų teikimo periodiškumas nustatomas ir dėl jo susitariama vadovaujantis 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais.“

II priedo 3 punktas iš dalies keičiamas taip:

„3.	Duomenų teikimo trukmė ir periodiškumas

63.

2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1161/2005 dėl ketvirtinių nefinansinių sąskaitų rengimo pagal institucinius sektorius (65)

Siekiant užtikrinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1161/2005 renkamų ketvirtinių duomenų apie Sąjungos ir euro zonos nefinansines sąskaitas, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais:

—	tas reglamentas iš dalies keičiamas, siekiant suderinti tam tikrų rodiklių perdavimo laikotarpius;

—	tas reglamentas iš dalies keičiamas, siekiant pakoreguoti patikslinti Sąjungos bendrosios sumos dalį; [144 pakeit.]

—	tas reglamentas papildomas tam tikrų priede nurodytų rodiklių duomenų perdavimo tvarkaraščiu, sprendimais reikalauti priede išvardytų sandorių suskirstymo pagal analogiškus sektorius ir bendrais kokybės standartais.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1161/2005 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisijai pagal 7a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nustatant P.1, P.2, D.42, D.43, D.44, D.45 ir B.4G rodiklių duomenų perdavimo tvarkaraščio tvarkaraštį ir bet kokio sprendimo reikalauti reikalaujant priede išvardytų sandorių suskirstymo išvardytus sandorius suskirstyti pagal analogiškus sektorius. Komisija tokį sprendimą deleguotąjį aktą priima tik pateikusi pranešimą pagal 9 straipsnį pranešusi Europos Parlamentui ir Tarybai apie šio reglamento įgyvendinimą.“; [145 pakeit.]

b)	4 dalis pakeičiama taip: „4. Komisijai pagal 7a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama 3 dalis, siekiant joje nurodytą perdavimo laikotarpį pakeisti daugiausia penkiomis dienomis.“;

ba)	5 dalis išbraukiama; [146 pakeit.]

2)	3 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Komisijai pagal 7a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama šio straipsnio 1 dalies nuostata dėl siekiant patikslinti Sąjungos bendrosios sumos dalies dalį (1 proc.) .“; [147 pakeit.]

6 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisijai pagal 7a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl bendrų kokybės kriterijų nustatymo , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi bendri kokybės kriterijai . [148 pakeit.]

Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad ilgainiui perduodamų duomenų kokybė gerėtų ir atitiktų bendrus kokybės standartus.“;

Įterpiamas 7a straipsnis:

„7a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 2 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 3 straipsnio 3 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [149 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 3 straipsnio 3 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 2 straipsnio 2 ir 4 dalis, 3 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem trimis mėnesiais. [150 pakeit.]

(*89) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

5)	8 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

64.

2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1552/2005 dėl su profesiniu mokymu įmonėse susijusios statistikos (66)

Siekiant atnaujinti Reglamentą (EB) Nr. 1552/2005, kad būtų atsižvelgta į ekonomikos ir technikos pažangą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais tas reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis:

—	išplečiamas statistinio vieneto apibrėžimas;

—	nustatomi imties ir tikslumo reikalavimai, šiuos reikalavimus atitinkantys imties dydžiai, NACE 2 red. ir dydžių kategorijų, į kurias galima suskirstyti rezultatus, išsamus aprašymas;

—	nustatoma, kokius konkrečius duomenis, susijusius su mokymą vykdančiomis ir nevykdančiomis įmonėmis ir įvairiomis profesinio mokymo formomis, reikia rinkti;

—	nustatomi renkamų ir pateikiamų duomenų, skirtų Europos statistikai apie profesinį mokymą įmonėse rengti, kokybės reikalavimai ir visos priemonės, būtinos duomenų kokybei įvertinti ar pagerinti;

—	nustatomi pirmieji ataskaitiniai metai ir duomenims rinkti, perduoti ir tvarkyti būtinos priemonės.

Siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 1552/2005 įgyvendinimo sąlygas, susijusias su kokybės ataskaitų struktūra, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1552/2005 iš dalies keičiamas taip:

5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Atsižvelgdamos į specifinį nacionalinį įmonių pasiskirstymą pagal dydį ir strateginių poreikių raidą, valstybės narės savo teritorijoje gali naudoti platesnį statistinio vieneto apibrėžimą.

Be to, Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas, dėl to apibrėžimo išplėtimo, jei tai gerokai padidintų tyrimų rezultatų atitinkamose valstybėse narėse reprezentatyvumą ir kokybę.“; [151 pakeit.]

7 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi imties ir tikslumo reikalavimai, šiuos reikalavimus atitinkantys imties dydžiai, NACE 2 red. ir dydžių kategorijų, į kurias galima suskirstyti rezultatus, išsamus aprašymas.“; [152 pakeit.]

8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatoma, kokius konkrečius duomenis, susijusius su mokymą vykdančiomis ir nevykdančiomis įmonėmis ir įvairiomis profesinio mokymo formomis, reikia rinkti.“; [153 pakeit.]

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi renkamų ir pateikiamų duomenų, skirtų Europos statistikai apie profesinį mokymą įmonėse rengti, kokybės reikalavimų reikalavimai ir visų priemonių, būtinų patvirtinamos visos priemonės , būtinos duomenų kokybei įvertinti ar pagerinti.“; [154 pakeit.]

straipsnis papildomas 5 dalimi:

„5. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma Valstybės narės, rengdamos kokybės ataskaitas, nurodytas 2 dalyje nurodytų , laikosi kokybės ataskaitų struktūra reikalavimų ir kitų priemonių, nustatytų pagal 4 dalį. Valstybės narės, norėdamos įvertinti perduotų duomenų kokybę, naudoja Komisijos įgyvendinimo aktais nustatytą formą . Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“; [155 pakeit.]

5)	10 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl pirmųjų ataskaitinių metų, kurių duomenys turi būti surinkti, nustatymo.“; [156 pakeit.]

6)	13 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atsižvelgti į ekonomikos ir technikos pažangą, šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl duomenų rinkimo, perdavimo ir tvarkymo.“;

Įterpiamas 13a straipsnis:

„13a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 5 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [157 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 5 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 3 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 4 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*90) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

8)	14 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

65.

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (67) (*91)

Siekiant Reglamentą (EB) Nr. 1893/2006 suderinti su ekonomikos ir technikos pažanga ir NACE 2 red. suderinti su kitais ekonominiais ir socialiniais klasifikatoriais, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas to reglamento priedas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1893/2006 iš dalies keičiamas taip:

1)	6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Komisijai pagal 6a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedas, siekiant atsižvelgti į technikos ar ekonomikos pažangą arba jį suderinti su kitais ekonominiais ir socialiniais klasifikatoriais.“

Įterpiamas 6a straipsnis:

„6a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 6 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 6 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*92) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	7 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

66.

2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 458/2007 dėl Europos integruotos socialinės apsaugos statistikos sistemos (ESSPROS) (68)

Siekiant Reglamentą (EB) Nr. 458/2007 suderinti su technikos ir ekonomikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas tas reglamentas, atnaujinant sklaidos tvarkos taisykles, ir kuriais jis papildomas nuostatomis dėl pirmų metų, kurių išsamūs duomenys turėtų būti renkami, nustatymo ir priemonių, susijusių su išsamia kaupiamų duomenų klasifikacija, ir vartojamų sąvokų patvirtinimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 458/2007 iš dalies keičiamas taip:

1)	5 straipsnio 2 dalis išbraukiama.

7 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Komisijai pagal 7a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi pirmi metai, kurių išsamūs duomenys turi būti renkami, ir patvirtinamos priemonės, susijusios su išsamia kaupiamų duomenų klasifikacija, ir vartojamos sąvokos. [158 pakeit.]

Komisijai pagal 7a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atnaujinti sklaidos taisykles, iš dalies keičiamas šis reglamentas.“;

Įterpiamas 7a straipsnis:

„7a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 7 straipsnio 3 dalyje ir I priedo 1.1.2.4 punkte nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [159 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 3 dalyje ir I priedo 1.1.2.4 punkte nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 7 straipsnio 3 dalį ir I priedo 1.1.2.4 punktą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*93) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

4)	8 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

5)	I priedo 1.1.2.4 punktas „Kitas pajamas“ iš dalies keičiamas taip: „Komisijai pagal 7a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl kaupiamų duomenų nustatymo (pagal išsamią klasifikaciją).“

67.

2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 716/2007 dėl Bendrijos statistikos apie su užsieniu susijusių įmonių struktūrą ir veiklą (69)

Siekiant Reglamentą (EB) Nr. 716/2007 suderinti su ekonomikos ir technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamos I ir II priedų apibrėžtys bei III priede pateikti informacijos išsamumo lygiai ir tas reglamentas papildomas priemonėmis dėl vidaus ir išorės statistikos apie su užsieniu susijusias įmones ir bendrais kokybės kriterijais . [160 pakeit.]

Siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 716/2007 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti kokybės ataskaitų turinį ir periodiškumą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 716/2007 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnis papildomas šiomis pastraipomis:

„Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos I ir II priedų apibrėžtys ir III priede pateikti informacijos išsamumo lygiai.

Ypatingas dėmesys teikiamas principui, pagal kurį tokių priemonių teikiama nauda turi nusverti jų sąnaudas, ir principui, kad bet kokia papildoma valstybių narių arba įmonių finansinė našta turi neviršyti protingų ribų.“;

5 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai, remiantis bandomųjų tyrimų rezultatais, priimti deleguotuosius aktus dėl būtinų priemonių , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos būtinos priemonės dėl vidaus ir išorės statistikos apie su užsieniu susijusias įmones. [161 pakeit.]

3)	6 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl bendrų , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi bendri kokybės standartų standartai, nurodyti 1 dalyje .“; [162 pakeit.]

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)	tarp a ir b punktų esantis žodis „bei“ išbraukiamas;

ii)

dalis papildoma c punktu:

„c)	nustatyti 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų kokybės ataskaitų turinį struktūrą, išsamią jų rengimo tvarką ir periodiškumą.“; [163 pakeit.]

b)	2 dalis išbraukiama.

Įterpiamas 9a straipsnis:

„9a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 2 straipsnyje straipsnio antroje pastraipoje , 5 straipsnio 4 dalyje ir 6 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [164 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnyje straipsnio antroje pastraipoje , 5 straipsnio 4 dalyje ir 6 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [165 pakeit.]

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 2 straipsnį straipsnio antrą pastraipą , 5 straipsnio 4 dalį ir 6 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem trimis mėnesiais. [166 pakeit.]

(*94) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

6)	10 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

68.

2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 311/76 dėl statistinių duomenų rinkimo apie darbuotojus užsieniečius (70)

Siekiant Reglamentą (EB) Nr. 862/2007 suderinti su technikos ir ekonomikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas tas reglamentas, siekiant atnaujinti tam tikras apibrėžtis ir jį papildyti nuostatomis dėl duomenų grupavimo bei papildomo skirstymo apibrėžimo ir taisyklių dėl tikslumo bei kokybės normų nustatymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 862/2007 iš dalies keičiamas taip:

Įterpiamas 9a straipsnis:

„9a straipsnis

Deleguotieji aktai

Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos 2 straipsnio 1 dalyje išdėstytos apibrėžtys.

Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis : [167 pakeit.]

a)	apibrėžiamos šalies, kurioje gimė, grupių, ankstesnės ir būsimos nuolatinės gyvenamosios vietos šalies grupių ir pilietybės grupių kategorijos, kaip numatyta 3 straipsnio 1 dalyje;

b)	apibrėžiamos pagrindo išduoti leidimą kategorijos, kaip nustatyta 6 straipsnio 1 dalies a punkte;

c)	apibrėžiamas papildomas skirstymas ir skirstymo lygmuo, taikytinas kintamiems duomenims, kaip numatyta 8 straipsnyje;

d)	nustatomos taisyklės dėl tikslumo ir kokybės normų.“;

2)	10 straipsnio 2 dalis išbraukiama.

Įterpiamas 10a straipsnis:

„10a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 9a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [168 pakeit.]

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*95) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

4)	11 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

69.

2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1445/2007 dėl bendrųjų pagrindinės informacijos apie perkamosios galios paritetus teikimo ir jų apskaičiavimo bei sklaidos taisyklių nustatymo (71)

Siekiant atnaujinti Reglamentą (EB) Nr. 1445/2007, kad būtų atsižvelgta į ekonomikos ir technikos pokyčius, susijusius su perkamosios galios paritetų apskaičiavimu ir sklaida, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais, siekiant suderinti apibrėžtis, iš dalies keičiamas tas reglamentas, taip pat iš dalies keičiamos II priede pateiktos pagrindinės kategorijos ir tas reglamentas papildomas kokybės kriterijais. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 1445/2007 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti kokybės ataskaitų struktūrą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1445/2007 iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnis papildomas šia dalimi:

„Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atsižvelgti į ekonomikos ir technikos pokyčius, iš dalies keičiamos pirmoje pastraipoje pateikiamos apibrėžtys ir II priede pateiktas pagrindinių kategorijų sąrašas, jeigu dėl to neproporcingai nepadidėja valstybių narių išlaidos.“; [169 pakeit.]

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	4 dalis pakeičiama taip: „4. Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl bendrų kriterijų , kuriais šis reglamentas papildomas nustatant bendrus kriterijus , kuriais grindžiama 1 dalyje nurodyta kokybės kontrolė.“; [170 pakeit.]

b)	straipsnis papildomas 5 dalimi: „5. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma 3 dalyje ir I priedo 5.3 punkte nurodytų kokybės ataskaitų struktūra ir išsami jų rengimo tvarka . Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“; [171 pakeit.]

Įterpiamas 10a straipsnis:

„10a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 3 straipsnyje straipsnio antroje pastraipoje ir 7 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [172 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnyje straipsnio antroje pastraipoje ir 7 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [173 pakeit.]

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 3 straipsnį straipsnio antrą pastraipą ir 7 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem trimis mėnesiais. [174 pakeit.]

(*96) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

4)	11 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

5)	12 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

70.

2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 177/2008, nustatantis bendrą verslo registrų sistemą statistikos tikslais ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2186/93 (72)

Siekiant Reglamentą (EB) Nr. 177/2008 suderinti su ekonomikos ir technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas to reglamento priede pateiktas registro charakteristikų sąrašas, jų apibrėžimai ir jų nuoseklumo taisyklės, tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl bendrų verslo duomenų registrų kokybės standartų ir registro duomenų atnaujinimo taisyklių ir nustatoma, kokiu mastu į registrus turi būti įtrauktos tam tikros įmonės ir įmonių grupės, taip pat nustatomi vienetai, suderinami su tais, kurie naudojami žemės ūkio statistikai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. [175 pakeit.]

Siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 177/2008 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su kokybės ataskaitų turiniu ir periodiškumu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 177/2008 iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Komisijai pagal 15a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma šis reglamentas papildomas nustatant , kokiu mastu į registrus turi būti įtrauktos asmenį mažiau nei puse etato įdarbinančios įmonės ir valstybėms narėms statistiškai nereikšmingos visos įmonių rezidenčių grupės, taip pat nustatomi vienetai, suderinami su tais, kurie naudojami žemės ūkio statistikai.“; [176 pakeit.]

5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisijai pagal 15a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atnaujinti registro charakteristikų sąrašą ir jų apibrėžimus bei nuoseklumo taisykles atsižvelgiant į principą, kad atnaujinimo nauda turi būti didesnė už jo kainą, bei principą, kad valstybių narių ar įmonių panaudoti papildomi ištekliai būtų priimtini, iš dalies keičiamas priedas.“;

6 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Komisijai pagal 15a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl bendrų , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi bendri verslo duomenų registrų kokybės standartų standartai, nurodyti 1 dalyje . [177 pakeit.]

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato 2 dalyje nurodytų kokybės ataskaitų turinį struktūrą, išsamią jų rengimo tvarką ir periodiškumą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. [178 pakeit.]

Komisija atsižvelgia į duomenų surinkimo išlaidas.“

4)	8 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Komisijai pagal 15a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nustatant registrų atnaujinimo taisyklių taisykles .“; [179 pakeit.]

5)	15 straipsnio 1 dalis išbraukiama.

Įterpiamas 15a straipsnis:

„15a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 3 straipsnio 6 dalyje, 5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [180 pakeit.]

3. Europos Parlamentas ar Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 3 straipsnio 6 dalyje, 5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 3 straipsnio 6 dalį, 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem trimis mėnesiais. [181 pakeit.]

(*97) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

6)	16 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

71.

2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 295/2008 dėl verslo struktūros statistikos (73)

Siekiant Reglamentą (EB) Nr. 295/2008 suderinti su ekonomikos ir technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl:

—	taikymo srities, rodiklių sąrašo, ataskaitinio laikotarpio, tirtinų veiklos rūšių ir lanksčiojo modulio kokybės reikalavimų;

—	priemonių, būtinų atlikus bandomųjų tyrimų vertinimą;

—	valstybių narių pateiktų nacionalinių rezultatų;

—	tam tikrų modulių ataskaitinių laikotarpių;

—	CETO žymėjimo taisyklių peržiūros ir valstybių narių skirstymo į grupes;

—	rodiklių sąrašų atnaujinimo ir preliminarių rezultatų;

—	statistikos duomenų rengimo periodiškumo;

—	pirmųjų rezultatų rengimo ataskaitinių metų;

—	NACE 2 red. 66 skyriumi, preliminarių rezultatų ar įvertinimų perdavimo;

—	rezultatų suskirstymo, visų pirma taikomų klasifikacijų ir dydžio kategorijų derinių;

—	duomenų perdavimo laikotarpių atnaujinimo;

—	veiklos rūšių suskirstymo pritaikymo prie NACE dalinių pakeitimų arba patikslinimų ir dėl produktų rūšių suskirstymo pritaikymo prie CPA dalinių pakeitimų arba patikslinimų, taip pat dėl tiriamos populiacijos žemutinės ribos pakeitimo;

—	kokybės vertinimo kriterijų.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 295/2008 iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„2 dalies j punkte nurodyto lanksčiojo modulio panaudojimas planuojamas glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis. Komisijai pagal 11b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl jo , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatoma lankstaus modulio taikymo srities, sritis , jo rodiklių sąrašo, ataskaitinio laikotarpio, tirtinų sąrašas , ataskaitinis laikotarpis , tirtinos veiklos rūšių rūšys ir kokybės reikalavimų reikalavimai . Tie deleguotieji aktai priimami ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių iki ataskaitinio laikotarpio pradžios. [182 pakeit.]

Komisija taip pat nurodo informacijos poreikį ir duomenų rinkimo poveikį, susijusį su įmonėms tenkančia našta ir valstybių narių išlaidomis.“;

2)	4 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Komisijai pagal 11b straipsnį suteikiami įgaliojimai, remiantis bandomųjų tyrimų vertinimo rezultatais, priimti deleguotuosius aktus dėl būtinų priemonių , kuriais šis reglamentas papildomas nustatant būtinas priemones .“; [183 pakeit.]

7 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kad Sąjunga parengtų Siekiant parengti Sąjungos suvestinius duomenis, valstybės narės pateikia nacionalinius rezultatus pagal šio reglamento prieduose arba deleguotuosiuose aktuose nurodytus NACE 2 red. klasifikatoriaus lygius. Komisijai pagal 11b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti tokius deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nustatant atitinkamus NACE 2 red. klasifikatoriaus lygius .“; [184 pakeit.]

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Rezultatai perduodami naudojant tinkamą techninį formatą per tam tikrą laikotarpį, prasidedantį pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui. Komisijai pagal 11b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriose nustatomas 3 straipsnio 2 dalies a–h ir j punktuose nurodytų modulių ataskaitinio laikotarpio; šis laikotarpis ataskaitinis laikotarpis ; jis turi būti ne ilgesnis kaip 18 mėnesių. 3 straipsnio 2 dalies i punkte nurodyto modulio atveju laikotarpis nėra ilgesnis kaip 30 mėnesių arba 18 mėnesių, kaip nustatyta IX priedo 9 skirsnyje. Be to, nedidelė dalis preliminariai įvertintų rezultatų perduodami per tam tikrą laikotarpį, prasidedantį pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kuris nustatomas pagal tą tvarką . Komisijai pagal 11b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomas tas 3 straipsnio 2 dalies a–g punktuose nurodytiems moduliams, ir nėra nurodytų modulių laikotarpis; jis turi būti ne ilgesnis kaip 10 mėnesių. [185 pakeit.]

3 straipsnio 2 dalies i punkte nurodyto modulio atveju laikotarpis, skirtas preliminariems rezultatams, nėra ilgesnis kaip 18 mėnesių.“;

3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 11b straipsnį suteikiami įgaliojimai iki 2013 m. balandžio 29 d. ir vėliau kas penkerius metus priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis peržiūrimos CETO žymėjimo taisyklių peržiūros taisyklės ir valstybių narių skirstymo skirstymas į grupes.“; [186 pakeit.]

5)	11 straipsnio 2 dalis išbraukiama.

Įterpiami 11a ir 11b straipsniai:

„11a straipsnis

Deleguotieji aktai

Komisijai pagal 11b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl: [187 pakeit.]

rodiklių sąrašų ir preliminarių rezultatų atnaujinimo, jeigu toks atnaujinimas po kiekybinio įvertinimo nereiškia, kad tiriamų vienetų skaičius ar jiems tenkančios prievolės padidės taip, kad bus neproporcingos laukiamiems rezultatams (4 ir 8 straipsniai bei I priedo 6 skirsnis, II priedo 6 skirsnis, III priedo 6 skirsnis, IV priedo 6 skirsnis);

b)	statistinių duomenų rengimo periodiškumo (3 straipsnis);

c)	pirmųjų rezultatų rengimo ataskaitinių metų (8 straipsnis ir I priedo 5 skirsnis);

d)	rezultatų suskirstymo, visų pirma taikomų klasifikacijų ir dydžio kategorijų derinių (7 straipsnis ir VIII priedo 4 skirsnio 2 ir 3 dalys, IX priedo 8 skirsnio 2 ir 3 dalys ir IX priedo 10 skirsnis);

e)	laikotarpių, per kuriuos reikia perduoti duomenis, patikslinimo (8 straipsnis ir I priedo 8 skirsnio 1 dalis ir VI priedo 7 skirsnis);

f)	veiklos rūšių suskirstymo pritaikymo prie NACE dalinių pakeitimų arba patikslinimų ir produktų rūšių suskirstymo pritaikymo prie CPA dalinių pakeitimų arba patikslinimų;

g)	tiriamų populiacijų žemutinių ribų pakeitimo (VIII priedo 3 skirsnis);

h)	kokybės vertinimo kriterijų (6 straipsnis ir I priedo 6 skirsnis, II priedo 6 skirsnis, III priedo 6 skirsnis ir IV priedo 6 skirsnis).

11b straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 3 straipsnio 4 dalyje, 4 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 11a straipsnyje, I priedo 5 ir 6 skirsniuose ir 8 skirsnio 1 ir 2 dalyse, II, III ir IV priedo 6 skirsnyje, VI priedo 7 skirsnyje, VIII priedo 3 skirsnyje ir 4 skirsnio 2 ir 3 dalyse, IX priedo 8 skirsnio 2 ir 3 dalyse ir 10 skirsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [188 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 4 dalyje, 4 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 11a straipsnyje, I priedo 5 ir 6 skirsniuose ir 8 skirsnio 1 ir 2 dalyse, II, III ir IV priedo 6 skirsnyje, VI priedo 7 skirsnyje, VIII priedo 3 skirsnyje ir 4 skirsnio 2 ir 3 dalyse, IX priedo 8 skirsnio 2 ir 3 dalyse ir 10 skirsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 3 straipsnio 4 dalį, 4 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 ir 3 dalis, 11a straipsnį, I priedo 5 ir 6 skirsnius ir 8 skirsnio 1 ir 2 dalis, II, III ir IV priedo 6 skirsnį, VI priedo 7 skirsnį, VIII priedo 3 skirsnį ir 4 skirsnio 2 ir 3 dalis, IX priedo 8 skirsnio 2 ir 3 dalis ir 10 skirsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem trimis mėnesiais.“ [189 pakeit.]

(*98) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

7)	12 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

I priedas iš dalies keičiamas taip:

5 ir 6 skirsniai pakeičiami taip:

„5 SKIRSNIS

Pirmieji ataskaitiniai metai

Pirmieji ataskaitiniai metai, kurių statistikos duomenys rengiami, yra 2008 kalendoriniai metai. Duomenys bus rengiami pagal 9 skirsnyje pateikiamą suskirstymą. Tačiau Komisijai pagal 11b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl pirmųjų ataskaitinių metų , kuriais šis reglamentas papildomas nustatant pirmuosius ataskaitinius metus , kurių statistikos duomenis apie veiklos rūšis, priskiriamas NACE 2 red. 64.2, 64.3 ir 64.9 grupėms ir 66 skyriui, reikia parengti. [190 pakeit.]

6 SKIRSNIS

Statistikos kokybės ataskaita

Visiems pagrindiniams rodikliams valstybės narės tikslumo laipsnį nustatys remdamosi 95 % pasikliovimo lygmeniu, kurį Komisija įtrauks į šio reglamento 13 straipsnyje numatytą ataskaitą, atsižvelgdama į tai, kaip kiekviena valstybė narė šį straipsnį taiko. Komisijai pagal 11b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl pagrindinių rodiklių , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi pagrindiniai rodikliai .“; [191 pakeit.]

8 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1.

Rezultatai perduodami per 18 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio kalendorinių metų pabaigos, išskyrus NACE 2 red. 64.11 ir 64.19 veiklos klases. NACE 2 red. 64.11 ir 64.19 veiklos klasių rezultatų perdavimo terminas yra atidedamas 10 mėnesių. Komisijai pagal 11b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl veiklos rūšių, priskiriamų NACE 2 red. 64.2, 64.3 ir 64.9 grupėms ir 66 skyriui, rezultatų perdavimo atidėjimo.“; [192 pakeit.]

ii)

2 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip:

„Šie preliminarūs rezultatai arba vertinimai turi būti suskirstyti pagal NACE 2 red. trijų ženklų lygį (grupes). Komisijai pagal 11b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl preliminarių rezultatų arba įvertinimų, susijusių su NACE 2 red. 66 skyriumi, perdavimo.“; [193 pakeit.]

II priedo 6 skirsnis pakeičiamas taip:

„6 SKIRSNIS

Statistikos kokybės ataskaita

Visiems pagrindiniams rodikliams valstybės narės tikslumo laipsnį nustatys remdamosi 95 % pasikliovimo lygmeniu, kurį Komisija įtrauks į 13 straipsnyje numatytą ataskaitą, atsižvelgdama į tai, kaip kiekviena valstybė narė šį straipsnį taiko. Komisijai pagal 11b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl pagrindinių rodiklių , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi tokie pagrindiniai rodikliai .“; [194 pakeit.]

10)

III priedo 6 skirsnis pakeičiamas taip:

„6 SKIRSNIS

Statistikos kokybės ataskaita

11)

IV priedo 6 skirsnis pakeičiamas taip:

„6 SKIRSNIS

Statistikos kokybės ataskaita

12)

VI priedo 7 skirsnis pakeičiamas taip:

„7 SKIRSNIS

Rezultatų perdavimas

Komisijai pagal 11b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl rezultatų perdavimo termino atidėjimo; šis terminas yra ne ilgesnis kaip 10 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos.“; [197 pakeit.]

13)

VIII priedas iš dalies keičiamas taip:

3 skirsnio penktas sakinys pakeičiamas taip:

„Komisijai pagal 11b straipsnį suteikiami įgaliojimai, remiantis šio tyrimo rezultatais, priimti deleguotuosius aktus dėl žemutinės ribos pakeitimo , kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas pakeičiant tiriamos populiacijos žemutinę ribą .“; [198 pakeit.]

4 skirsnio 2 ir 3 dalių lentelėse „Apyvarta pagal produktų rūšis“ skiltyje „Pastabos“ esantis sakinys pakeičiamas taip:

„Komisijai pagal 11b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nustatant produktų suskirstymo nustatymo suskirstymą .“; [199 pakeit.]

14)

IX priedas iš dalies keičiamas taip:

8 skirsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.

Komisijai pagal 11b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl kai kurių rezultatų, kurie taip pat skirstomi į dydžio kategorijas 10 skirsnyje nurodytu lygiu, išskyrus NACE 2 red. L, M ir N skirsnius, kur suskirstymas reikalingas tik grupių lygiu. [200 pakeit.]

Komisijai pagal 11b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl kai kurių rezultatų, kurie taip pat skirstomi pagal teisinę formą 10 skirsnyje nurodytu lygiu, išskyrus NACE 2 red. L, M ir N skirsnius, kur suskirstymas reikalingas tik grupių lygiu.“; [201 pakeit.]

10 skirsnio 2 dalies pabaigoje esantis poskirsnis „Specialūs suvestiniai duomenys“ pakeičiamas taip:

„Specialieji suvestiniai rodikliai

Kad būtų galima parengti informacijos ir komunikacijos technologijų sektoriaus verslo demografijos Sąjungos statistiką, Komisijai pagal 11b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nustatant kai kurių perduodamų kuriuos perduodamus NACE 2 red. specialių suvestinių rodiklių specialius suvestinius rodiklius .“. [202 pakeit.]

72.

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 451/2008, nustatantis naują statistinį produktų pagal veiklos rūšį klasifikatorių (CPA) ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3696/93 (74) (*99)

Siekiant Reglamentą (EB) Nr. 451/2008 suderinti su technikos ar ekonomikos pažanga ir kitais ekonominiais ir socialiniais klasifikatoriais, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas to reglamento priedas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 451/2008 iš dalies keičiamas taip:

6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisijai pagal 6a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedas, siekiant:

a)	atsižvelgti į technikos ar ekonomikos pažangą;

b)	jį suderinti su kitais ekonominiais ir socialiniais klasifikatoriais.“

Įterpiamas 6a straipsnis:

„6a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 6 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*100) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	7 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

73.

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 452/2008 dėl švietimo ir mokymosi visą gyvenimą statistikos rengimo ir plėtotės (75)

Siekiant Reglamentą (EB) Nr. 452/2008 suderinti su politikos pokyčiais ar technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl statistikos objektų ir jų charakteristikų parinkimo ir apibrėžimo, charakteristikų suskirstymo, stebėjimo laikotarpio ir rezultatų perdavimo terminų, kokybės reikalavimų, įskaitant būtiną tikslumą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 452/2008 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su informavimo apie kokybę pagrindais. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 452/2008 iš dalies keičiamas taip:

6 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisijai pagal 6a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl: [203 pakeit.]

a)	visų sričių statistikos objektų parinkimo, detalizavimo bei jų charakteristikų nustatymo atsižvelgiant į politinius arba techninius poreikius;

b)	charakteristikų suskirstymo;

c)	stebėjimo laikotarpio ir rezultatų perdavimo terminų;

d)	kokybės reikalavimų, įskaitant reikiamą tikslumą.

Jei dėl tų deleguotųjų aktų reikia labai išplėsti esamus duomenų rinkimus arba rinkti naujus duomenis ar atlikti naujus tyrimus, tai deleguotieji aktai turi būti pagrįsti ekonominės naudos analize, sudarančia išsamaus poveikio ir padarinių tyrimo dalį, atsižvelgiant į priemonių teikiamą naudą, valstybėms narėms tenkančias išlaidas ir respondentams tenkančią naštą.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos priemonės, susijusios su informavimo apie kokybę pagrindais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“;

Įterpiamas 6a straipsnis:

„6a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [204 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 6 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*101) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	7 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

74.

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 453/2008 dėl Bendrijos ketvirtinės statistikos apie laisvas darbo vietas (76)

Siekiant atnaujinti Reglamentą (EB) Nr. 453/2008 dėl ketvirtinės statistikos apie laisvas darbo vietas rengimo, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl „aktyvių veiksmų ieškant tinkamo kandidato“ ir „tam tikro laikotarpio“ sampratų apibrėžimo, tam tikrų ataskaitinių datų nustatymo, ekonominio pagrįstumo tyrimų sistemos nustatymo ir bet kokių tų tyrimų rezultatais grindžiamų atitinkamų aktų priėmimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 453/2008 įgyvendinimo sąlygas, susijusias su duomenų ir metaduomenų perdavimo forma, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 453/2008 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 punktas pakeičiamas taip:

„1.

laisva darbo vieta – tai naujai sukurta, neužimta arba artimiausiu metu laisva tapsianti mokamo darbo vieta:

a)	dėl kurios darbdavys imasi ir yra pasirengęs toliau imtis aktyvių veiksmų ieškodamas tinkamo kandidato ne iš tos pačios įmonės; ir

b)	į kurią darbdavys iš karto ar per tam tikrą laikotarpį ketina priimti kandidatą.

Perduodamuose statistiniuose duomenyse gali būti išskiriamos laisvos terminuoto ir nuolatinio darbo vietos;“;

punktas papildomas antra pastraipa:

„Pirmos pastraipos 1 punkto taikymo tikslais Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis apibrėžiamos „aktyvių veiksmų ieškant tinkamo kandidato“ ir „tam tikro laikotarpio“ sampratos.“; [205 pakeit.]

3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės kaupia ketvirtinius duomenis nurodydamos konkrečias ataskaitines datas. Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos tos konkrečios ataskaitinės datos.“[206 pakeit.]

5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma papildomas šis reglamentas, nustatant pirmojo ataskaitinio ketvirčio data datą ir duomenų perdavimo terminai terminus, taikomus valstybėse narėse . Visi patikslinti ankstesnių ketvirčių ketvirtiniai duomenys perduodami tuo pačiu metu.

Duomenis ir metaduomenis valstybės narės perduoda Komisijai (Eurostatui) Komisijos įgyvendinimo aktu aktais nustatyta technine forma ir nurodo duomenų šaltinį . Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.“[207 pakeit.]

7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1. Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nustatant ekonominio pagrįstumo tyrimams atlikti tinkamos sistemos tinkamą sistemą . [208 pakeit.]

Šiuos tyrimus atlieka tos valstybės narės, kurioms sunku pateikti duomenis apie:

a)	vienetus, kuriuose dirba mažiau nei 10 darbuotojų; ir (arba)

tokias veiklas:

i)	viešąjį valdymą ir gynybą; privalomąjį socialinį draudimą;

ii)

švietimą;

iii)	žmonių sveikatos priežiūrą ir socialinį darbą;

iv)	meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo veiklą;

v)	narystės organizacijų veiklą, kompiuterių ir asmeninių bei namų ūkio reikmenų taisymą ir kitą asmenų aptarnavimo veiklą.

2. Kiekviena ekonominio pagrįstumo tyrimus atliekanti valstybė narė pateikia šių tyrimų rezultatų ataskaitą per 12 mėnesių nuo 1 dalyje nurodytų deleguotųjų aktų įsigaliojimo dienos.

3. Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai kuo skubiau po ekonominio pagrįstumo rezultatų pateikimo ir po diskusijų su valstybėmis narėmis per priimtiną laikotarpį priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl būtinų priemonių.“

Įterpiamas 8a straipsnis:

„8a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 2 straipsnyje, 3 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [209 pakeit.]

3. Europos Parlamentas ar Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 2 straipsnyje, 3 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 2 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 ir 3 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*102) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

6)	9 straipsnio 2 dalis išbraukiama.

75.

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 763/2008 dėl gyventojų ir būstų surašymų (77)

Siekiant atnaujinti Reglamentą (EB) Nr. 763/2008, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl tolesnių surašymo metų nustatymo bei statistinių duomenų ir metaduomenų programos priėmimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 763/2008 iš dalies keičiamas taip:

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kiekviena valstybė narė nustato apskaitos datą. Ši apskaitos data priklauso pagal šį reglamentą nurodytiems metams (surašymo metams). Pirmieji surašymo metai yra 2011 m.

Komisijai pagal 7a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl tolesnių surašymo metų nustatymo. Surašymo metais pasirenkami kiekvieno dešimtmečio pradžioje esantys metai.“; [210 pakeit.]

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Komisijai pagal 7a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nustatant statistinių duomenų ir metaduomenų, kurie turi būti perduodami siekiant įgyvendinti šio reglamento reikalavimus, programos nustatymo programą .“; [211 pakeit.]

2)	7 straipsnio 2 dalis išbraukiama.

Įterpiamas 7a straipsnis:

„7a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [212 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 5 straipsnio 1 ir 3 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*103) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

4)	8 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

76.

2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos (78)

Siekiant Reglamentą (EB) Nr. 1099/2008 suderinti su technikos pažanga ir naujais poreikiais, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais:

—	iš dalies keičiamas tame reglamente pateiktas duomenų šaltinių sąrašas ir taikomi paaiškinimai ir sąvokų apibrėžimai;

—	iš dalies keičiama tame reglamente nustatyta nacionalinių duomenų perdavimo tvarka;

—	tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl metinės branduolinės energetikos statistikos;

—	tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl atsinaujinančios energijos statistikos ir galutinio energijos naudojimo statistikos.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1099/2008 iš dalies keičiamas taip:

1)	3 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas duomenų šaltinių sąrašas.“;

4 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Naudojamų techninio pobūdžio terminų paaiškinimai ar apibrėžimai pateikiami atskiruose prieduose, taip pat A priede (Terminų paaiškinimai).

Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas tam, kad , įsigaliojus patikslintam NACE klasifikatoriui, būtų išsamiau paaiškinami paaiškinti terminai, papildant atitinkamomis NACE nuorodomis. [213 pakeit.]

3. Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami teiktini duomenys ir jų paaiškinimai arba apibrėžimai.“

3)	5 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama nacionalinių statistinių duomenų perdavimo procedūra.“;

4)	8 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl metinių branduolinės energetikos statistikos duomenų.“; [214 pakeit.]

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	2 dalis pakeičiama taip: „2. Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl atsinaujinančios energijos statistikos duomenų ir galutinio energijos naudojimo statistikos duomenų.“; [215 pakeit.]

b)	3 dalis išbraukiama.

6)	10 straipsnio 1 dalis išbraukiama.

Įterpiamas 10a straipsnis:

„10a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 5 straipsnio 3 dalyje, 8 straipsnyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [216 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 5 straipsnio 3 dalyje, 8 straipsnyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 3 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, 5 straipsnio 3 dalį, 8 straipsnį ir 9 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*104) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

8)	11 straipsnio 2 dalis išbraukiama.

9)	A priedo 2 punkto pastaba išbraukiama.

77.

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe (79)

Siekiant pagerinti Reglamento (EB) Nr. 1338/2008 taikymą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl I–V prieduose nurodytų temų kintamųjų, sąvokų apibrėžčių ir klasifikacijų nustatymo ir jų suskirstymo, taip pat dėl duomenų teikimo ataskaitinių laikotarpių, intervalų ir terminų ir metaduomenų teikimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1338/2008 iš dalies keičiamas taip:

1)	6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Tais atvejais, kai pagal 9a straipsnį numatyta priimti deleguotąjį aktą, atliekama sąnaudų ir naudos analizė, atsižvelgiant į galimybės naudotis duomenimis naudą, palyginti su jų rinkimo sąnaudomis ir į valstybėms narėms tenkančią naštą.“;

7 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Pagal šį reglamentą reikalaujamus duomenis ir metaduomenis valstybės narės perduoda elektroniniu būdu, laikydamosi Komisijos (Eurostato) ir valstybių narių priimto keitimosi standarto.

Duomenys pateikiami laikantis prieduose arba deleguotuosiuose aktuose nustatytų terminų, juose nustatytais intervalais ir atsižvelgiant į juose nurodytus ataskaitinius laikotarpius. Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti tokius deleguotuosius aktus , kuriais papildomas šis reglamentas .“; [217 pakeit.]

9 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas, dėl: [218 pakeit.]

a)	I–V prieduose nurodytų temų charakteristikų, būtent kintamųjų, sąvokų apibrėžčių ir klasifikacijų;

b)	tų charakteristikų suskirstymo;

c)	duomenų teikimo ataskaitinių laikotarpių, intervalų bei terminų;

d)	metaduomenų teikimo.

Tuose aktuose atsižvelgiama visų pirma į 5 straipsnio, 6 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat į turimų Sąjungos duomenų šaltinių prieinamumą, tinkamumą ir teisinį kontekstą, išnagrinėjus visus su atitinkamomis sritimis ir užduotimis susijusius šaltinius.“;

Įterpiamas 9a straipsnis:

„9a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 1 dalyje ir I, II, III, IV ir V priedų c, d ir e punktuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [219 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 1 dalyje ir I, II, III, IV ir V priedų c, d ir e punktuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 1 dalį ir I, II, III, IV ir V priedų c, d ir e punktus priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*105) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

5)	10 straipsnio 2 dalis išbraukiama.

I priedas iš dalies keičiamas taip:

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

Ataskaitiniai laikotarpiai, duomenų teikimo intervalai ir terminai

Statistiniai duomenys iš EHIS teikiami kas penkeri metai; kitiems duomenų rinkiniams, pavyzdžiui, apie sergamumą ar nelaimingus atsitikimus ir sužalojimus, taip pat specialiems tyrimų moduliams gali prireikti skirtingo dažnumo. Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , siekiant papildyti šį reglamentą nustatant taisykles dėl priemonių, susijusių su pirmaisiais ataskaitiniais metais ir duomenų pateikimo intervalu ir terminu.“; [220 pakeit.]

d punkto antra pastraipa pakeičiama taip:

„Pateikiant duomenis nebūtina kiekvieną kartą teikti visų temų duomenis. Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , siekiant papildyti šį reglamentą nustatant taisykles dėl priemonių, susijusių su pirmiau išvardytų temų charakteristikomis, būtent su kintamaisiais, apibrėžtimis ir klasifikacijomis, taip pat su charakteristikų klasifikacija.“; [221 pakeit.]

e punktas pakeičiamas taip:

„e)

Metaduomenys

Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , siekiant papildyti šį reglamentą nustatant taisykles dėl priemonių, susijusių su metaduomenų teikimu, įskaitant metaduomenis apie tyrimų ir kitų naudotų šaltinių charakteristikas, tyrimo populiaciją ir informaciją apie nacionalinę specifiką, kuri yra svarbi lyginamųjų statistinių duomenų bei rodiklių interpretavimui ir kompiliacijai.“; [222 pakeit.]

II priedas iš dalies keičiamas taip:

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

Ataskaitiniai laikotarpiai, duomenų teikimo intervalai ir terminai

d punkto ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , siekiant papildyti šį reglamentą nustatant taisykles dėl priemonių, susijusių su pirmiau išvardytų temų charakteristikomis, būtent su kintamaisiais, apibrėžtimis ir klasifikacijomis, taip pat su charakteristikų klasifikacija.“; [224 pakeit.]

e punktas pakeičiamas taip:

„e)

Metaduomenys

Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , siekiant papildyti šį reglamentą nustatant taisykles dėl priemonių, susijusių su metaduomenų teikimu, įskaitant metaduomenis apie naudotų šaltinių ir kompiliacijų charakteristikas, tyrimo populiaciją ir informaciją apie nacionalinę specifiką, kuri yra svarbi lyginamųjų statistinių duomenų bei rodiklių interpretavimui ir kompiliacijai.“[225 pakeit.]

III priedas iš dalies keičiamas taip:

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

Ataskaitiniai laikotarpiai, duomenų teikimo intervalai ir terminai

Statistiniai duomenys teikiami kasmet. Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , siekiant papildyti šį reglamentą nustatant taisykles dėl priemonių, susijusių su pirmaisiais ataskaitiniais metais. Duomenys pateikiami ne vėliau kaip per 24 mėnesius po ataskaitinių metų pabaigos. Negalutinius arba vertinimų duomenis galima pateikti anksčiau. Su visuomenės sveikata susijusių incidentų atveju gali būti sudaromi specialūs papildomi duomenų rinkiniai arba apie visus mirties atvejus, arba apie specifines mirties priežastis.“; [226 pakeit.]

d punkto ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant papildyti šį reglamentą nustatant taisykles dėl priemonių, susijusių su pirmiau išvardytų temų charakteristikomis, būtent su kintamaisiais, apibrėžtimis ir klasifikacijomis, taip pat su charakteristikų klasifikacija.“; [227 pakeit.]

e punktas pakeičiamas taip:

„e)

Metaduomenys

Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , siekiant papildyti šį reglamentą nustatant taisykles dėl priemonių, susijusių su metaduomenų teikimu, įskaitant metaduomenis apie apimamą populiaciją ir informaciją apie nacionalinę specifiką, kuri yra svarbi lyginamųjų statistinių duomenų bei rodiklių interpretavimui ir kompiliacijai.“; [228 pakeit.]

IV priedas iš dalies keičiamas taip:

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

Ataskaitiniai laikotarpiai, duomenų teikimo intervalai ir terminai

d punkto ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

e punktas pakeičiamas taip:

„e)

Metaduomenys

Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , siekiant papildyti šį reglamentą nustatant taisykles dėl priemonių, susijusių su metaduomenų teikimu, įskaitant metaduomenis apie apimamą populiaciją, pranešimų apie nelaimingus atsitikimus darbe dažnį ir, kai tai reikalinga, imties charakteristikas, taip pat informaciją apie nacionalinę specifiką, kuri yra svarbi lyginamųjų statistinių duomenų bei rodiklių interpretavimui ir kompiliacijai.“[231 pakeit.]

10)

V priedas iš dalies keičiamas taip:

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

Ataskaitiniai laikotarpiai, duomenų teikimo intervalai ir terminai

Profesinių ligų statistika pateikiama kasmet ne vėliau kaip per 15 mėnesių po ataskaitinių metų pabaigos. Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , siekiant papildyti šį reglamentą nustatant taisykles dėl priemonių, susijusių su kitų duomenų teikimo ataskaitiniais laikotarpiais, intervalais ir terminais.“; [232 pakeit.]

d punkto ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, susijusių , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis , kuriomis nustatomos priemonės, susijusios su pirmiau išvardytų temų charakteristikomis, būtent su kintamaisiais, apibrėžtimis ir klasifikacijomis, taip pat su charakteristikų klasifikacija.“; [233 pakeit.]

e punktas pakeičiamas taip:

„e)

Metaduomenys

Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , siekiant papildyti šį reglamentą nustatant taisykles dėl priemonių, susijusių su metaduomenų teikimu, įskaitant metaduomenis apie tyrimo populiaciją ir informaciją apie nacionalinę specifiką, kuri yra svarbi lyginamųjų statistinių duomenų bei rodiklių interpretavimui ir kompiliacijai.“. [234 pakeit.]

78.

2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1185/2009 dėl pesticidų statistikos (80)

Siekiant atnaujinti Reglamentą (EB) Nr. 1185/2009, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami atitinkamai I ir II priedų 6 skirsnyje nurodyti su kokybės ataskaitų teikimu susiję reikalavimai ir III priede pateiktas medžiagų, kurioms turi būti taikomas šis reglamentas, sąrašas ir jų suskirstymas į produktų kategorijas ir chemines klases, ir šis reglamentas papildomas II priedo 2 skirsnyje nurodyto „naudojimo ploto“ apibrėžtimi. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1185/2009 iš dalies keičiamas taip:

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalies antra pastraipa išbraukiama;

b)	įterpiama 1a dalis: „1a. Komisijai pagal 5a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami atitinkamai I ir II priedų 6 skirsnyje nurodyti su kokybės ataskaitų teikimu susiję reikalavimai.“;

2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Komisijai pagal 5a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais II priedo 2 skirsnis papildomas „naudojimo ploto“ apibrėžtimi.

3. Komisijai pagal 5a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais reguliariai, bent kas penkerius metus, iš dalies keičiamas III priede pateiktas medžiagų, kurioms turi būti taikomas šis reglamentas, sąrašas ir jų suskirstymas į produktų kategorijas ir chemines klases.“;

Įterpiamas 5a straipsnis:

„5a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 5 straipsnio 1a, 2 ir 3 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [235 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 1a, 2 ir 3 dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 5 straipsnio 1a, 2 ir 3 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*106) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	6 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

VIII. FINANSINIS STABILUMAS, FINANSINĖS PASLAUGOS IR KAPITALO RINKŲ SĄJUNGA

79.

2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (81)

Siekiant priimti sprendimą dėl Tarptautinių apskaitos standartų komiteto parengtų tarptautinių apskaitos standartų taikymo Sąjungoje, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais papildomas Reglamentas (EB) Nr. 1606/2002. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisijai pagal 5a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomas tarptautinių apskaitos standartų taikymo taikymas Sąjungoje („priimti tarptautiniai apskaitos standartai“) . [236 pakeit.]

Jeigu su galimu neišvengiamu pavojumi finansų rinkų stabilumui susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šią dalį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 5b straipsnyje numatyta procedūra.“; [237 pakeit.]

b)	3 dalis išbraukiama.

1a)

4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„Kiekvieniems finansiniams metams, prasidedantiems nuo 2005 m. sausio 1 d. arba vėliau, bendrovės, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės teisė, rengia savo konsoliduotą finansinę atskaitomybę laikydamosi tarptautinių apskaitos standartų, priimtų pagal 3 straipsnio 1 dalį, jei balanso pateikimo dieną jų vertybiniais popieriais yra leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte.“ [238 pakeit.]

1b)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Pasirinkimo galimybės dėl metinės finansinės atskaitomybės ir bendrovių, kurių akcijomis viešai neprekiaujama

Valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad:

a)	4 straipsnyje minimos bendrovės rengtų metinę finansinę atskaitomybę,

b)	kitos nei 4 straipsnyje minimos bendrovės rengtų konsoliduotą ir (arba) metinę finansinę atskaitomybę pagal tarptautinius apskaitos standartus, priimtus remiantis 3 straipsnio 1 dalimi.“ [239 pakeit.]

Įterpiami 5a ir 5b straipsniai:

„5a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [240 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 3 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem trimis mėnesiais. [241 pakeit.]

5b straipsnis

Skubos procedūra

(*107) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	6 ir 7 straipsniai išbraukiami straipsnis išbraukiamas . [243 pakeit.]

3a)

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„ 7 straipsnis

Pranešimai ir koordinavimas

1. Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie vykdomų IASB projektų statusą ir visus su tuo susijusius IASB išleistus dokumentus, kad koordinuotų pozicijas ir palengvintų diskusijas dėl standartų, galinčių atsirasti iš šių projektų ir dokumentų, priėmimo.

2. Komisija tinkamai laiku praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, jei ketina nesiūlyti priimti standarto.“ [244 pakeit.]

80.

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (82)

Siekiant suderinti Direktyvą Direktyvos 2009/110/EB, kad būtų atsižvelgta į infliaciją ar technologinius ir rinkos pokyčius, ir užtikrinti darnų šioje direktyvoje numatytų išimčių taikymą, pagal Sutarties 290 straipsnį 14 straipsnyje Komisijai turėtų būti deleguoti suteikiami įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiama ta direktyva. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. priemones , kurios yra būtinos siekiant atnaujinti direktyvos nuostatas , kad būtų „atsižvelgta į infliaciją ar technologinius ir rinkos pokyčius“ , laikantis reguliavimo procedūros su tikrinimu . Tokie įgaliojimai, jei būtų prilyginti įgaliojimams priimti deleguotuosius aktus be tolesnių pakeitimų, neatitiktų SESV 290 straipsnio reikalavimų dėl būtino deleguotųjų įgaliojimų tikslų, turinio ir apimties nurodymo. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija iki šiol nepasinaudojo įgaliojimais, jie turėtų būti panaikinti. [245 pakeit.]

Todėl Direktyva 2009/110/EB iš dalies keičiama taip:

14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Deleguotieji aktai

Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

a)	siekiant atsižvelgti į infliaciją ar technologinius ir rinkos pokyčius, iš dalies keičiama ši direktyva;

b)	iš dalies keičiamos 1 straipsnio 4 ir 5 dalys, siekiant užtikrinti darnų jose nurodytų išimčių taikymą.“ išbraukiamas. [246 pakeit.]

Įterpiamas 14a straipsnis:

„14a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 14 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 14 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 14 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*108) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“; [247 pakeit.]"

3)	15 straipsnis išbraukiamas.

IX. VIDAUS RINKA, PRAMONĖ, VERSLUMAS IR MVĮ

81.

1975 m. gegužės 20 d. Tarybos direktyva 75/324/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su aerozolių balionėliais, suderinimo (83)

Siekiant atsižvelgti į naujausią aerozolių balionėlių technologijos pažangą ir užtikrinti aukšto lygio saugą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiama Direktyva 75/324/EEB, siekiant ją suderinti su technikos pažanga. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 75/324/EEB iš dalies keičiama taip:

1)	5 straipsnis pakeičiamas taip: „5 straipsnis Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedas, siekiant jį suderinti su technikos pažanga.“

2)	6 ir 7 straipsniai išbraukiami.

10 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama ši direktyva, siekiant užtikrinti, kad būtų atliktos būtinos techninės adaptacijos, susijusios su pavojų analize, aerozolių balionėlių techninėmis charakteristikomis ir cheminėmis sudedamųjų dalių savybėmis, ženklinimo ir degumo reikalavimais, taip pat bandymų metodais ir su aerozolių balionėliais susijusiomis procedūromis.“

Įterpiamas 10a straipsnis:

„10a straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 5 straipsnyje ir 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [248 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnyje ir 10 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 5 straipsnį ir 10 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem trimis mėnesiais. [249 pakeit.]

(*109) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“."

82.

1976 m. sausio 20 d. Tarybos direktyva 76/211/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrų fasuotų produktų komplektavimu pagal masę arba tūrį, suderinimo (84) (*110)

Siekiant Direktyvą 76/211/EEB suderinti su technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami tos direktyvos I ir II priedai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 76/211/EEB iš dalies keičiama taip:

1)	6 straipsnis pakeičiamas taip: „6 straipsnis Komisijai pagal 6a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir II priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga.“

Įterpiamas 6a straipsnis:

„6a straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 6 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*111) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“."

83.

1979 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 80/181/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais, suderinimo ir Direktyvos 71/354/EEB panaikinimo (85)

Siekiant Direktyvą 80/181/EEB suderinti su technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas tos direktyvos priedas ir ta direktyva papildoma nuorodomis. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 80/181/EEB iš dalies keičiama taip:

6a straipsnis pakeičiamas taip:

„6a straipsnis

Komisijai pagal 6c straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomos papildomosios nuorodos. [250 pakeit.]

Komisijai pagal 6c straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedo I skyrius, siekiant jį suderinti su technikos pažanga.“

Įterpiamas 6c straipsnis:

„6c straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 6a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [251 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 6a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem trimis mėnesiais. [252 pakeit.]

(*112) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“."

84.

1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (86)

Siekiant užtikrinti greitą paslaugų kokybės standartų, visų pirma paslaugos atlikimo laiko ir tarptautinių paslaugų teikimo reguliarumo ir patikimumo standartų, techninį suderinimą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami Direktyvos 97/67/EB priedai, siekiant juos suderinti su technine pažanga, ir ta direktyva papildoma nuostatomis dėl standartinių veiklos stebėsenos sąlygų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 97/67/EB iš dalies keičiama taip:

16 straipsnio trečia ir ketvirta pastraipos pakeičiamos taip:

„Tokius standartus nustato:

a)	vidaus paslaugoms – pačios valstybės narės;

b)	Sąjungoje teikiamoms tarptautinėms paslaugoms – Europos Parlamentas ir Taryba (žr. II priedą).

Komisijai pagal 21a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas II priedas, siekiant Sąjungoje teikiamų tarptautinių paslaugų standartus suderinti su technikos pažanga arba rinkos pokyčiais.

Nepriklausoma veiklos stebėsena atliekama bent kartą per metus išorinių institucijų, kurios nesusijusios su universaliųjų paslaugų teikėjais, laikantis standartinių sąlygų, ir jos rezultatai turi būti pateikiami ataskaitoje bent kartą per metus.

Komisijai pagal 21a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomos tokios standartinės sąlygos.“[253 pakeit.]

2)	8 skyriaus antraštė pakeičiama taip: „Deleguotieji ir įgyvendinimo aktai“.

Po 8 skyriaus antraštės įterpiamas 20a straipsnis:

„20a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 16 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [254 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 16 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 16 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*113) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

4)	21 straipsnio antra pastraipa išbraukiama.

85.

2000 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2000/14/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą, suderinimo (87) (*114)

Siekiant Direktyvą 2000/14/EB suderinti su technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas tos direktyvos III priedas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2000/14/EB iš dalies keičiama taip:

Įterpiamas 17a straipsnis:

„17a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 18a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 18a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 18a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*115) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

2)	18 straipsnio 2 dalis išbraukiama.

18a straipsnis pakeičiamas taip:

„18a straipsnis

III priedo pakeitimai

Komisijai pagal 17a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas III priedas, siekiant jį suderinti su technikos pažanga. Tie deleguotieji aktai neturi jokio tiesioginio poveikio 12 straipsnyje nurodytos įrangos išmatuoto garso galios lygiui, visų pirma įtraukiant nuorodas į atitinkamus Europos standartus.“

4)	19 straipsnio b punktas išbraukiamas.

86.

2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (88)

Siekiant padaryti būtinų techninių Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 pakeitimų, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais, siekiant pataisyti ir patobulinti matavimo, ėminių ėmimo ir analizės metodus ir apibrėžti kontrolės priemones, iš dalies keičiami to reglamento I–IV priedai ir į to reglamento I priedą įtraukiama naujo tipo trąšų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 iš dalies keičiamas taip:

29 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Komisijai pagal 31a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant pataisyti ir patobulinti matavimo, ėminių ėmimo ir analizės metodus ir apibrėžti kontrolės priemones, iš dalies keičiami I–IV priedai; jei įmanoma, Komisija taiko Europos standartus.

Be to, Komisijai pagal 31a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant apibrėžti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse ir 8, 26 ir 27 straipsniuose nustatytas kontrolės priemones, iš dalies keičiami I–IV priedai. Visų pirma tokiuose aktuose nustatomas bandymų kartojimo dažnis ir priemonės, skirtos užtikrinti, kad į rinką pateiktos trąšos būtų tapačios išbandytoms trąšoms.“;

31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalis pakeičiama taip: „1. Komisijai pagal 31a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedas, siekiant įtraukti naujo tipo trąšų.“;

b)	4 dalis išbraukiama.

Įterpiamas 31a straipsnis:

„31a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 29 straipsnio 4 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [255 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 29 straipsnio 4 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 29 straipsnio 4 dalį ir 31 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*116) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“."

87.

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/9/EB dėl geros laboratorinės praktikos (GLP) tikrinimo ir patikros (89) (90)

Siekiant padaryti būtinų techninių Direktyvos 2004/9/EB adaptacijų, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais:

—	siekiant išspręsti ginčus dėl GLP laikymosi, iš dalies keičiama ta direktyva;

—	iš dalies keičiama toje direktyvoje nustatyta patvirtinimo formuluotė;

—	siekiant atsižvelgti į techninę pažangą, iš dalies keičiamas tos direktyvos I priedas.

Todėl Direktyva 2004/9/EB iš dalies keičiama taip:

1)	6 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Komisijai pagal 6a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant išspręsti 1 dalyje nurodytus klausimus, iš dalies keičiama ši direktyva.“

Įterpiamas 6a straipsnis:

„6a straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 6 straipsnio 3 dalyje ir 8 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 3 dalyje ir 8 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 6 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*117) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	7 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisijai pagal 6a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami:

a)	2 straipsnio 2 dalyje nustatyta formuluotė;

b)	I priedas, siekiant atsižvelgti į techninę pažangą.“.

88.

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/10/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros laboratorinės praktikos principų taikymu ir jų taikymo cheminių medžiagų tyrimams patikra, suderinimo (91)

Siekiant užtikrinti, kad būtų padaryta būtinų techninių Direktyvos 2004/10/EB pakeitimų, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas tos direktyvos I priedas, siekiant geros laboratorinės praktikos principus suderinti su technikos pažanga, ir iš dalies keičiama ta direktyva, siekiant įtraukti būtinų techninių pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2004/10/EB iš dalies keičiama taip:

1)	3a straipsnis pakeičiamas taip: „3a straipsnis Komisijai pagal 3b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedas, siekiant GLP principus suderinti su technikos pažanga.“;

Įterpiamas 3b straipsnis:

„3b straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 3a straipsnyje ir 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [256 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3a straipsnyje ir 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 3a straipsnį ir 5 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*118) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	4 straipsnis išbraukiamas.

4)	5 straipsnio 2 dalies trečia ir ketvirta pastraipos pakeičiamos taip: „Komisijai pagal 3b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama ši direktyva, siekiant įtraukti būtinų techninių pakeitimų.“.

89.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičianti Direktyvą 95/16/EB (92) (*119)

Siekiant atsižvelgti į naujausius pokyčius, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas Direktyvos 2006/42/EB V priede pateiktas pavyzdinis saugos įrangos sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2006/42/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su būtinomis priemonėmis, skirtomis mašinoms, galinčioms kelti pavojų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011.

Todėl Direktyva 2006/42/EB iš dalies keičiama taip:

1)	8 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Komisijai pagal 21a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas V priede pateiktas pavyzdinis saugos įrangos sąrašas.“;

2)	9 straipsnio 3 dalies antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip: „Tinkamai atsižvelgdama į tų konsultacijų rezultatus, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamos reikiamos priemonės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.“;

Įterpiamas 21a straipsnis:

„21a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*120) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

22 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (*121) 5 straipsnis.

(*121) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“."

90.

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (93)

Siekiant užtikrinti, kad Direktyva 2006/123/EB būtų greitai suderinta su technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai tą direktyvą papildyti nuostatomis dėl bendrų kriterijų ir tam tikrų terminų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2006/123/EB iš dalies keičiama taip:

23 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Siekdama įgyvendinti 1 dalį, pagal 40 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą Komisija gali sudaryti paslaugų, kurioms yra būdingos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos savybės, sąrašą.

Komisijai pagal 39a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomi bendri kriterijai, kuriais remiantis šio straipsnio 1 dalyje nurodyto draudimo arba garantijų tikslais apibrėžiama, kas yra tinkama atsižvelgiant į rizikos pobūdį ir dydį.“[257 pakeit.]

36 straipsnis pakeičiamas taip:

„36 straipsnis

Deleguotieji ir įgyvendinimo aktai

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 39a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriuose aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis , kuriomis nustatomi 28 ir 35 straipsniuose nurodyti terminai. [258 pakeit.]

Be to, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinami praktiniai metodai, skirti keistis informacija tarp valstybių narių elektroninėmis priemonėmis, visų pirma nuostatos dėl informacinių sistemų sąveikos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“;

Įterpiamas 39a straipsnis:

„39a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 23 straipsnio 4 dalyje ir 36 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [259 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 23 straipsnio 4 dalyje ir 36 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 23 straipsnio 4 dalį ir 36 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem trimis mėnesiais. [260 pakeit.]

(*122) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

4)	40 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

91.

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (94)

Pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais:

—	iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006, siekiant keisti atitikties patikrai atrenkamų dokumentacijų procentinę dalį, ir iš dalies keičiami jų atrankos kriterijai arba įtraukiama papildomų kriterijų;

—	tam tikrais atvejais iš dalies keičiami to reglamento priedai; [261 pakeit.]

—	tas reglamentas papildomas taisyklėmis dėl bandymų metodų.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 iš dalies keičiamas taip:

13 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. 1 dalyje nurodyti metodai reguliariai persvarstomi ir tobulinami siekiant sumažinti bandymus su stuburiniais gyvūnais ir gyvūnų, su kuriais atliekami bandymai, skaičių. Jei reikia, Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamomis suinteresuotomis šalimis, kaip įmanoma greičiau iš dalies pakeičia Komisijos reglamentą (EB) Nr. 440/2008 (*123), o prireikus – ir šio reglamento priedus, siekdama pakeisti, sumažinti arba patobulinti bandymus su gyvūnais. Tuo tikslu Komisijai pagal 131a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas tas Komisijos reglamentas ir šio reglamento priedai.

3. Jei norint surinkti informaciją apie cheminių medžiagų savybes būtina atlikti cheminių medžiagų bandymus, jie atliekami taikant Komisijos reglamente nustatytus bandymų metodus arba taikant kitus tarptautinius bandymų metodus, kuriuos Komisija ar Agentūra pripažįsta tinkamais.

Komisijai pagal 131a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi šis reglamentas papildomas nustatant bandymų metodai metodus . [262 pakeit.]

Informaciją apie cheminių medžiagų savybes galima surinkti taikant ir kitus bandymų metodus, jei tenkinamos XI priede nustatytos sąlygos.

(*123) 2008 m. gegužės 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 440/2008, nustatantis bandymų metodus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) (OL L 142, 2008 5 31, p. 1).“;"

41 straipsnio 7 dalis pakeičiama taip:

„7. Komisijai pagal 131a straipsnį suteikiami įgaliojimai, pasikonsultavus su Agentūra, priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas nuostatomis, kuriomis keičiama atrenkamų dokumentacijų procentinė dalis ir iš dalies keičiami atnaujinami 5 dalyje nurodyti kriterijai arba į ją įtraukiama papildomų kriterijų.“; [263 pakeit.]

58 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies įžanginė formuluotė pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 131a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas XIV priedas, siekiant į jį įtraukti 57 straipsnyje nurodytų cheminių medžiagų. Tuose aktuose kiekvienos cheminės medžiagos atveju nurodoma:“;

b)	8 dalis pakeičiama taip: „8. Komisija pagal 131a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas XIV priedas, siekiant išbraukti chemines medžiagas, kurios, atsižvelgiant į naują informaciją, nebeatitinka 57 straipsnyje nurodytų kriterijų.“;

68 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Jei gaminant, naudojant ar tiekiant rinkai chemines medžiagas kyla nepriimtina rizika žmonių sveikatai ar aplinkai ir šią problemą reikia spręsti visos Sąjungos mastu, Komisija pagal 131a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas XVII priedas, siekiant nustatyti naujų apribojimų arba pritaikyti galiojančius atskirų ir esančių mišinių ar gaminių sudėtyje cheminių medžiagų gamybos, naudojimo arba tiekimo rinkai apribojimus laikantis 69–73 straipsniuose nustatytos tvarkos. Priimant tokius aktus atsižvelgiama į socialinį ir ekonominį apribojimo poveikį, įskaitant alternatyvų naudojimo galimybes.

Pirma pastraipa netaikoma, jei cheminė medžiaga naudojama kaip gamybos vietoje izoliuota tarpinė medžiaga.

2. Komisijai pagal 131a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami XVII priede nustatyti naudojimo apribojimai, susiję su atskira ar esančia mišinio ar gaminio sudėtyje chemine medžiaga, kuri atitinka priskyrimo kancerogeniškumo, mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms arba toksinio poveikio reprodukcijai (1A arba 1B kategorijos) pavojingumo klasėms kriterijus ir kurią gali naudoti vartotojai. 69–73 straipsniai netaikomi.“;

4a)	73 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Komisijai pagal 131a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas galutiniu sprendimu dėl XVII priedo dalinių pakeitimų .“ [264 pakeit.]

5)	131 straipsnis pakeičiamas taip: „131 straipsnis Priedų pakeitimai Komisijai pagal 131a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami priedai.“;

Įterpiamas 131a straipsnis:

„131a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 41 straipsnio 7 dalyje, 58 straipsnio 1 ir 8 dalyse, 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 73 straipsnio 2 dalyje, 131 straipsnyje ir 138 straipsnio 9 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui penkeriems metams nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 41 straipsnio 7 dalyje, 58 straipsnio 1 ir 8 dalyse, 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 73 straipsnio 2 dalyje, 131 straipsnyje ir 138 straipsnio 9 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 13 straipsnio 2 ir 3 dalis, 41 straipsnio 7 dalį, 58 straipsnio 1 ir 8 dalis, 68 straipsnio 1 ir 2 dalis, 73 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnį ir 138 straipsnio 9 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [265 pakeit.]

(*124) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

7)	133 straipsnio 4 dalis išbraukiama.

138 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	5 dalis išbraukiama;

b)	9 dalies antras sakinys pakeičiamas taip: „Komisijai pagal 131a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, remiantis tos peržiūros rezultatais, iš dalies keičiami tie bandymams taikomi reikalavimai, kartu užtikrinant aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį.“.

92.

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/34/EB dėl bendrų nuostatų, susijusių su matavimo priemonėmis ir metrologinės kontrolės metodais (95) (*125)

Siekiant užtikrinti, kad būtų padaryta būtinų techninių Direktyvos 2009/34/EB pakeitimų, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami tos direktyvos priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

5 straipsnio 3 dalies nuostatoje dėl įgaliojimų suteikimo nustatyta, kad EB ribotos paskirties modelio patvirtinimą suteikusi valstybė narė turi kreiptis dėl I ir II priedo derinimo su technikos pažanga, tačiau tokio EB ribotos paskirties modelio patvirtinimo nebėra. Todėl 5 straipsnio 3 dalies nuostata dėl įgaliojimų suteikimo turėtų būti išbraukta.

Todėl Direktyva 2009/34/EB iš dalies keičiama taip:

1)	5 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

2)	16 straipsnis pakeičiamas taip: „16 straipsnis Komisijai pagal 16a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir II priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga.“;

Įterpiamas 16a straipsnis:

„16a straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 16 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*126) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

4)	17 straipsnis išbraukiamas.

93.

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (96) (*127)

Siekiant užtikrinti, kad Direktyvos 2009/43/EB priede pateiktas su gynyba susijusių produktų sąrašas tiksliai atitiktų Europos Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas tas priedas, siekiant iš dalies pakeisti tos direktyvos nuostatas dėl aplinkybių, kuriomis valstybės narės gali su gynyba susijusių produktų siuntimui netaikyti reikalavimo gauti išankstinį leidimą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros* nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2009/43/EB iš dalies keičiama taip:

4 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama 2 dalis, siekiant įtraukti atvejus, kai:

a)	siuntimas vykdomas sąlygomis, kurios nekelia pavojaus viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui;

b)	priėmus šią direktyvą reikalavimas gauti išankstinį leidimą tampa nesuderinamas su tarptautiniais valstybės narės įsipareigojimais;

c)	tai būtina tarpvyriausybinio bendradarbiavimo tikslais, kaip nurodyta 1 straipsnio 4 dalyje.“;

13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

Priedo pakeitimai

Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priede pateiktas su gynyba susijusių produktų sąrašas, siekiant, kad jis tiksliai atitiktų Europos Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą.

Jeigu yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 13b straipsnyje numatyta procedūra.“;

Įterpiami 13a ir 13b straipsniai:

„13a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 4 straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 4 straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

13b straipsnis

Skubos procedūra

(*128) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

4)	14 straipsnis išbraukiamas.

94.

2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/48/EB dėl žaislų saugos (97)

Siekiant visoje Sąjungoje suderinti žaislų saugos lygį ir panaikinti prekybos žaislais tarp valstybių narių kliūtis, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami:

—	Direktyvos 2009/48/EB I priedas, II priedo III dalies 11 ir 13 punktai ir V priedas, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga;

—	tos direktyvos II priedo C priedėlis, siekiant nustatyti specialias cheminių medžiagų ribines vertes, kai jos naudojamos žaislams, skirtiems jaunesniems nei 36 mėnesių vaikams, arba kitiems žaislams, skirtiems dėti į burną;

—	tos direktyvos II priedo A priedėlis, siekiant nustatyti atvejus, kada medžiagas ar mišinius, kurie pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 priskiriami 1A, 1B arba 2 kategorijos kancerogeninėms, mutageninėms arba toksiškoms reprodukcijai medžiagoms, leidžiama naudoti žaislams.

Todėl Direktyva 2009/48/EB iš dalies keičiama taip:

46 straipsnis pakeičiamas taip:

„46 straipsnis

Priedų pakeitimai

1. Komisijai pagal 46a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedas, II priedo III dalies 11 ir 13 punktai ir V priedas, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

2. Komisijai pagal 46a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas II priedo C priedėlis, siekiant nustatyti specialias cheminių medžiagų ribines vertes, kai jos naudojamos žaislams, skirtiems jaunesniems nei 36 mėnesių vaikams, arba kitiems žaislams, skirtiems dėti į burną, atsižvelgiant į Reglamente (EB) Nr. 1935/2004 išdėstytus maisto pakuotės reikalavimus, specialias priemones, taikomas konkrečioms medžiagoms, ir žaislų bei medžiagų, kurie liečiasi su maistu, skirtumus.

3. Komisijai pagal 46a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas II priedo A priedėlis, siekiant nustatyti atvejus, kada medžiagas ar mišinius, kurie pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 priskiriami 1A, 1B arba 2 kategorijos kancerogeninėms, mutageninėms arba toksiškoms reprodukcijai medžiagoms ir kurie buvo įvertinti atitinkamo mokslinio komiteto, leidžiama naudoti žaislams.“;

Įterpiamas 46a straipsnis:

„46a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 46 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [266 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 46 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 46 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem trimis mėnesiais. [267 pakeit.]

(*129) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	47 straipsnis išbraukiamas.

95.

2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 79/2009 dėl vandenilinių variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo ir iš dalies keičiantis Direktyvą 2007/46/EB (98) (*130)

Siekiant Reglamentą (EB) Nr. 79/2009 suderinti su technikos pažanga vandenilinių transporto priemonių srityje, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl tokioms transporto priemonėms taikomų techninių reikalavimų, taip pat administracinių nuostatų, administracinių dokumentų šablonų ir ženklinimo modelių. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 79/2009 iš dalies keičiamas taip:

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai

Komisijai pagal 12a straipsnį suteikiami įgaliojimai, atsižvelgiant į technikos pažangą, priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	išsamių II–V prieduose nustatytų bandymų atlikimo taisyklių;

b)	išsamių taisyklių, susijusių su VI priede nustatytais vandenilio sistemų sudedamųjų dalių ir pačių sistemų įrengimo reikalavimais;

c)	išsamių taisyklių, susijusių su 5 straipsnyje nustatytais saugaus ir patikimo vandenilio sistemų sudedamųjų dalių ir pačių sistemų veikimo reikalavimais;

reikalavimų, susijusių su toliau išvardytais dalykais, paaiškinimo:

i)	gryno vandenilio arba vandenilio ir gamtinių dujų (biometano) mišinio naudojimas;

ii)	nauji vandenilio laikymo ar naudojimo būdai;

iii)	transporto priemonės apsauga nuo smūgio atsižvelgiant į vandenilio sistemų ir jų sudedamųjų dalių vientisumą;

iv)	integruotos sistemos saugos reikalavimai, apimantys bent jau nuotėkio aptikimą, ir su prapūtimo dujomis susiję reikalavimai;

v)	elektroizoliacija ir elektros sauga;

e)	administracinių nuostatų dėl transporto priemonių EB tipo patvirtinimo, susijusio su vandenilio varomąja sistema, ir vandenilio sistemų sudedamųjų dalių bei pačių sistemų EB tipo patvirtinimo;

f)	taisyklių dėl informacijos, kurią turi pateikti gamintojai 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais tipo patvirtinimo ir tikrinimo tikslais;

g)	išsamių ženklinimo arba kitokių priemonių, kuriomis siekiama aiškiai ir greitai identifikuoti VI priedo 16 punkte nurodytą vandenilinę transporto priemonę, taisyklių ir

h)	kitų šiam reglamentui taikyti būtinų priemonių.“

Įterpiamas 12a straipsnis:

„12a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 12 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*131) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	13 straipsnis išbraukiamas.

96.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (99) (*132)

Siekiant Direktyvą 2009/81/EB suderinti su sparčia technikos ir ekonomikos pažanga ir reguliavimo pokyčiais, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamos pirkimo sutarčių vertės ribos, siekiant jas suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/25/ES (100) nustatytomis verčių ribomis, iš dalies keičiamos nuorodos į bendrą viešųjų pirkimų žodyną (BVPŽ nomenklatūrą) ir iš dalies keičiami tam tikri BVPŽ nomenklatūros kodai bei nuorodų į tam tikrus BVPŽ skyrius darymo procedūros. Kadangi elektroninės priėmimo įrangos techninės detalės ir charakteristikos turėtų būti nuolat atnaujinamos atsižvelgiant į technikos pažangą, taip pat būtina Komisijai suteikti įgaliojimus iš dalies pakeisti šias elektroninės priėmimo įrangos technines detales ir charakteristikas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2009/81/EB iš dalies keičiama taip:

68 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)	antra pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 66a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos pirmoje pastraipoje nurodytos vertės ribos.“;

įterpiama trečia pastraipa:

„Tais atvejais, kai būtina peržiūrėti pirmoje pastraipoje nurodytas pirkimo sutarčių vertės ribas, bet dėl laiko stokos negalima laikytis 66a straipsnyje nustatytos procedūros ir todėl yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šią dalį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 66b straipsnyje nustatyta procedūra.“

69 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisijai pagal 66a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami:

a)	I ir II prieduose pateikti BVPŽ nomenklatūros kodai, jei tai nekeičia dalykinės šios direktyvos taikymo srities, ir tvarka, taikoma darant pranešimuose nuorodas į šiuose prieduose pateiktų paslaugų kategorijų tam tikras BVPŽ nomenklatūros pozicijas;

b)	VIII priedo a, f ir g punktuose nurodytos elektroninės priėmimo įrangos techninės detalės ir charakteristikos.“

Įterpiami 66a ir 66b straipsniai:

„66a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 68 straipsnio 1 dalyje ir 69 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 68 straipsnio 1 dalyje ir 69 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 68 straipsnio 1 dalį ir 69 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

66b straipsnis

Skubos procedūra

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 66a straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

(*133) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

6)	67 straipsnio 3 ir 4 dalys išbraukiamos.

97.

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (101)

Siekiant pagerinti su energija susijusių gaminių poveikį aplinkai ir sutaupyti energijos, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais Direktyva 2009/125/EB papildoma nuostatomis dėl konkrečių ekologinio projektavimo reikalavimų, taikomų parinktiems aplinkosaugos aspektams, turintiems pastebimą poveikį aplinkai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2009/125/EB iš dalies keičiama taip:

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Jei gaminys atitinka 2 dalyje išvardytus kriterijus, jam taikomas deleguotasis aktas arba savireguliacijos priemonė pagal šio straipsnio 3 dalies b punktą.

Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti tokius deleguotuosius aktus , kuriais papildoma ši direktyva .“; [268 pakeit.]

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Rengdama įgyvendinimo priemonės projektą, Komisija atsižvelgia į:

a)	Sąjungos aplinkosaugos prioritetus, nurodytus Sprendime Nr. 1600/2002/EB arba Komisijos parengtoje Europos klimato kaitos programoje (ECCP);

b)	atitinkamus Sąjungos teisės aktus ir savireguliacijos priemones, pavyzdžiui, savanoriškus susitarimus, kurie, juos įvertinus pagal 17 straipsnį, turėtų leisti greičiau ar pigiau pasiekti politikos tikslus nei privalomi reikalavimai.“;

10 dalis pakeičiama taip:

„10. Kai tinkama, deleguotasis aktas, kuriuo nustatomi ekologinio projektavimo reikalavimai, apima nuostatas dėl įvairių aplinkos apsaugos aspektų derinimo. Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti tokius deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva. “[269 pakeit.]

2)	16 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis patvirtinamos tos priemonės.“[270 pakeit.]

Įterpiamas 18a straipsnis:

„18a straipsnis

Deleguotieji aktai

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 15 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [271 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 15 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 15 straipsnio 1 dalį ir 16 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*134) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

6)	19 straipsnio trečia pastraipa išbraukiama.

98.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (102)

Siekiant Reglamentą (EB) Nr. 661/2009 suderinti su technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamos tam tikros ribinės vertės ir IV priedas ir tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl techninių reikalavimų variklinėms transporto priemonėms, sistemoms, sudėtinėms dalims bei atskiriems techniniams mazgams, taip pat administracinių nuostatų, administracinių dokumentų šablonų ir ženklinimo modelių. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 661/2009 iš dalies keičiamas taip:

1)	IV skyriaus antraštė pakeičiama taip: „Įgaliojimų delegavimas“.

14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai

Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojimai, atsižvelgiant į technikos pažangą, priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas nustatant :

a)	priemones, kuriomis nustatomi padangų pasipriešinimo riedėjimo ir riedėjimo keliamo triukšmo ribinių verčių, nustatytų II priedo B ir C dalyse, pakeitimai, kurių reikia atsižvelgiant į bandymų procedūrų pakeitimus, tačiau nemažinant aplinkos apsaugos lygio;

priemones, kuriomis nustatomi IV priedo pakeitimai, siekiant įtraukti JTEEK taisykles, kurios yra privalomos pagal Sprendimo 97/836/EB 4 straipsnio 4 dalį.

Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojimai, atsižvelgiant į technikos pažangą, priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl:

a)	išsamių taisyklių, susijusių su specialiomis variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo pagal 5–12 straipsnių nuostatas procedūromis, bandymais ir techniniais reikalavimais;

b)	išsamių taisyklių, susijusių su konkrečiais transporto priemonių, skirtų pavojingiems kroviniams vežti keliais valstybėse narėse, saugos reikalavimais, atsižvelgiant į JTEEK taisyklę Nr. 105;

tikslesnės fizinių charakteristikų ir eksploatavimo reikalavimų, kuriuos turi atitikti padanga, kad ją būtų galima pripažinti specialaus naudojimo padanga, profesionaliai naudoti skirta visureigio padanga, sustiprinta padanga, labai didelio krovumo padanga, žiemine padanga, T tipo laikinojo naudojimo atsargine padanga arba frikcine padanga pagal 3 straipsnio antros pastraipos 8–13 punktus, apibrėžties;

d)	priemonių, kuriomis nustatomi padangų pasipriešinimo riedėjimui ir riedėjimo keliamo triukšmo ribinių verčių, nustatytų II priedo B ir C dalyse, pakeitimai, kurių reikia atsižvelgiant į bandymų procedūrų pakeitimus, tačiau nemažinant aplinkos apsaugos lygio;

e)	padangų keliamo triukšmo lygių, nurodytų II priedo C dalies 1 punkte, nustatymo procedūros išsamių taisyklių;

f)	priemonių, kuriomis nustatomi IV priedo pakeitimai, siekiant įtraukti JTEEK taisykles, kurios yra privalomos pagal Sprendimo 97/836/EB 4 straipsnio 4 dalį;

g)	administracinių nuostatų, susijusių su specialiomis variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo pagal 5–12 straipsnių nuostatas procedūromis, bandymais ir techniniais reikalavimais;

priemonių, pagal kurias tam tikroms M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms ar jų klasėms netaikoma pareiga įrengti 10 straipsnyje nurodytas pažangiąsias transporto priemonių sistemas, jei atlikus sąnaudų ir naudos analizę ir atsižvelgus į visus susijusius saugos aspektus paaiškėja, kad tokios sistemos netinkamos tam tikrai transporto priemonei ar transporto priemonių klasei;

i)	kitų šiam reglamentui taikyti būtinų priemonių.“[272 pakeit.]

Įterpiamas 14a straipsnis:

„14a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 14 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo šio … [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos. diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos . [273 pakeit.]

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 14 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem trimis mėnesiais. [274 pakeit.]

(*135) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	15 straipsnis išbraukiamas.

99.

2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (103)

Siekiant užtikrinti, kad Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 būtų suderintas su mokslo ir technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais:

—	iš dalies keičiama tame reglamente nustatyta nanomedžiagų apibrėžtis;

—	iš dalies keičiamos to reglamento nuostatos dėl pranešimo reikalavimų;

—	iš dalies keičiamas tas reglamentas, siekiant išplėsti IV priedo taikymo sritį, kad ji apimtų plaukų dažymo gaminius;

—	iš dalies keičiamos to reglamento priedų nuostatos dėl kancerogeninių, mutageninių arba toksiškai veikiančių reprodukciją medžiagų;

—	iš dalies keičiamos to reglamento nuostatos dėl pranešime nurodomos informacijos ir iš dalies keičiamos II ir III priedų nuostatos dėl nanomedžiagų;

—	iš dalies keičiami to reglamento II–VI priedai, jei kosmetikos gaminių sudėtyje esančių medžiagų naudojimas gali kelti pavojų žmonių sveikatai, kurį būtina sumažinti Sąjungos mastu;

—	iš dalies keičiami to reglamento III–VI ir VIII priedai, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga;

—	tas reglamentas papildomas bendrų kriterijų, kuriais grindžiami teiginiai apie gaminį, sąrašu.;

—	šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis leidžiama nukrypti nuo draudimo atlikti bandymus su gyvūnais, jei kyla didelis susirūpinimas dėl kosmetikos gaminių sudedamosios dalies saugos. [275 pakeit.]

Siekiant užtikrinti vienodas atitinkamų Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 nuostatų įgyvendinimo sąlygas, susijusias su nukrypti leidžiančiomis nuostatomis dėl bandymų su gyvūnais, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti sprendimus, kuriais leidžiama taikyti nuo draudimo atlikti bandymus su gyvūnais nukrypti leidžiančias nuostatas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. [276 pakeit.]

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Atsižvelgiant į įvairias nanomedžiagų apibrėžtis, kurias skelbia įvairios institucijos, ir į nuolatinę technikos ir mokslo pažangą nanotechnologijų srityje, Komisijai pagal 31a straipsnį suteikiami įgaliojimai, atsižvelgiant į technikos pažangą, priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas 1 dalies k punktas, ir tą punktą suderinti su mokslo ir technikos pažanga ir su tarptautiniu lygmeniu sutartomis apibrėžtimis.“;

13 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip:

„8. Komisijai pagal 31a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą ir specifinius su rinkos priežiūra susijusius poreikius, iš dalies keičiamos šio straipsnio 1–7 dalys, įtraukiant daugiau reikalavimų.“;

14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Atsižvelgiant į Komisijos sprendimą praplėsti IV priedo taikymo sritį į ją įtraukiant plaukų dažymo gaminius, tokių gaminių sudėtyje negali būti plaukų dažiklių, kurie nėra nurodyti IV priede, ir plaukų dažiklių, kurie tame priede nurodyti, tačiau naudojami nesilaikant to priedo reikalavimų.

Kad Komisija galėtų priimti pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą, jai pagal 31a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IV priedas.“;

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kosmetikos gaminiuose draudžiama naudoti chemines medžiagas, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį klasifikuojamos kaip 2 kategorijos CMR medžiagos.

Tačiau cheminė medžiaga, priskirta 2 kategorijai, gali būti naudojama kosmetikos gaminiuose, jei VSMK ją įvertina ir nustato, kad ją saugu naudoti kosmetikos gaminiuose.

Taikant šią dalį, Komisijai pagal 31a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami šio reglamento priedai.“;

2 dalies ketvirta ir penkta pastraipos pakeičiamos taip:

„Taikant šią dalį, Komisija pagal 31a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo konkrečių medžiagų įtraukimo į Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį iš dalies keičiami šio reglamento priedai.

Jeigu su pavojumi žmonių sveikatai, kurį kelia kosmetikos gaminių sudėtyje esančių medžiagų naudojimas, susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 31b straipsnyje numatyta procedūra.“;

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6 ir 7 dalys pakeičiamos taip:

„6. Komisijai pagal 31a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, jei yra potenciali rizika žmonių sveikatai, taip pat jei trūksta informacijos, atsižvelgiant į VSMK nuomonę iš dalies keičiami II ir III priedai.

7. Komisijai pagal 31a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, iš dalies keičiama 3 dalis, įtraukiant naujų reikalavimų.“;

b)	8 dalis išbraukiama;

c)	9 dalis pakeičiama taip: „9. Jeigu su pavojumi žmonių sveikatai, kurį kelia kosmetikos gaminių sudėtyje esančių medžiagų naudojimas, susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal 6 ir 7 dalis priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 31b straipsnyje numatyta procedūra.“;

18 straipsnio 2 dalies devinta pastraipa pakeičiama taip:

„Šeštoje pastraipoje nurodytos priemonės priimamos įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 32 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“ „Komisijai pagal 31a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl leidimo nukrypti nuo šeštoje pastraipoje nurodytų nuostatų .“; [277 pakeit.]

20 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 31a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, pasikonsultavus su VSMK ar kitomis susijusiomis institucijomis ir atsižvelgiant į Direktyvos 2005/29/EB nuostatas, šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomas bendrų kriterijų, kaip pateikti leistinų teiginių apie kosmetikos gaminius, sąrašas.“; [278 pakeit.]

31 straipsnis pakeičiamas taip:

„31 straipsnis

Priedų pakeitimai

1. Jei kosmetikos gaminių sudėtyje esančių medžiagų naudojimas gali kelti pavojų žmonių sveikatai, kurį būtina sumažinti Sąjungos mastu, Komisijai pagal 31a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, pasikonsultavus su VSMK, iš dalies keičiami II–VI priedai.

Jeigu su pavojumi žmonių sveikatai, kurį gali kelti kosmetikos gaminių sudėtyje esančių medžiagų naudojimas, susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šią dalį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 31b straipsnyje numatyta procedūra.

2. Komisijai pagal 31a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, pasikonsultavus su VSMK, iš dalies keičiami III–VI ir VIII priedai, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

3. Komisijai pagal 31a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, pasikonsultavus su VSMK, prireikus iš dalies keičiamas I priedas, siekiant užtikrinti rinkai pateikiamų kosmetikos gaminių saugumą.“;

Įterpiami 31a ir 31b straipsniai:

„31a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 2 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 8 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 16 straipsnio 8 ir 9 dalyse, 18 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui penkeriems metams nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 8 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 16 straipsnio 8 ir 9 dalyse, 18 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 2 straipsnio 3 dalį, 13 straipsnio 8 dalį, 14 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 1 ir 2 dalis, 16 straipsnio 8 ir 9 dalis, 18 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 31 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [279 pakeit.]

31b straipsnis

Skubos procedūra

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 31a straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi Europos Parlamento arba Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

(*136) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

10)	32 straipsnio 3 ir 4 dalys išbraukiamos.

X. TEISINGUMAS IR VARTOTOJŲ REIKALAI

100.

1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (104) (*137)

Siekiant atsižvelgti į technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei naujas žinias, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais daroma techninių Direktyvos 92/85/EEB I priedo pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 92/85/EEB iš dalies keičiama taip:

13 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Siekiant atsižvelgti į technikos pažangą, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pakeitimus bei naujas žinias, Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais daroma techninių I priedo pakeitimų.

Jeigu su galimu neišvengiamu pavojumi nėščių, neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų saugai ar sveikatai susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šią dalį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 13b straipsnyje numatyta procedūra.“;

Įterpiami 13a ir 13b straipsniai:

„13a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 13 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 13 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

13b straipsnis

Skubos procedūra

(*138) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“."

101.

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (105) (*139)

Siekiant atnaujinti Direktyvą 2008/48/EB, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais ta direktyva iš dalies keičiama, siekiant nustatyti metinei normai apskaičiuoti būtinas papildomas prielaidas arba pakeisti jau esančias. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2008/48/EB iš dalies keičiama taip:

19 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Prireikus, apskaičiuojant bendros kredito kainos metinę normą, gali būti naudojamasi papildomomis prielaidomis, išdėstytomis I priede.

Jeigu šiame straipsnyje ir I priedo II dalyje išdėstytų prielaidų nepakanka tam, kad bendros kredito kainos metinė norma būtų apskaičiuojama vienodai, ar jos nebėra pritaikytos komercinei padėčiai rinkoje, Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis straipsnis ir I priedas, siekiant nustatyti bendros kredito kainos metinei normai apskaičiuoti būtinas papildomas prielaidas arba pakeisti jau esančias.“;

Įterpiamas 24a straipsnis:

„24a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 19 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 19 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 19 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*140) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	25 straipsnis išbraukiamas.

XI. MOBILUMAS IR TRANSPORTAS

102.

1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje (106)

Siekiant Reglamentą (EEB) Nr. 3922/91 suderinti su mokslo ir technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas to reglamento III priedas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 iš dalies keičiamas taip:

11 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas III priedas, siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

Jeigu yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šią dalį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 11b straipsnyje numatyta procedūra.“;

Įterpiami 11a ir 11b straipsniai:

„11a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 11 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [280 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 11 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

11b straipsnis

Skubos procedūra

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 12b straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi Europos Parlamento arba Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

(*141) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	12 straipsnio 3 ir 4 dalys išbraukiamos.

103.

1995 m. spalio 6 d. Tarybos direktyva 95/50/EB dėl pavojingų krovinių vežimo keliais vienodų tikrinimo procedūrų (107) (*142)

Siekiant Direktyvą 95/50/EB suderinti su mokslo ir technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami tos direktyvos priedai, visų pirma siekiant atsižvelgti į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/68/EB (108) pakeitimus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 95/50/EB iš dalies keičiama taip:

9a straipsnis pakeičiamas taip:

„9a straipsnis

Komisijai pagal 9aa straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami priedai, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga šios direktyvos taikymo srityse, visų pirma siekiant atsižvelgti į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/68/EB (*143) pakeitimus.

(*143) 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).“;"

Įterpiamas 9aa straipsnis:

„9aa straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 9a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*144) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	9b straipsnis išbraukiamas.

104.

1997 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyva 97/70/EB, nustatanti suderintus saugumo reikalavimus 24 metrų ilgio ir ilgesniems žvejybos laivams (109)

Siekiant Direktyvą 97/70/EB suderinti su tarptautinės teisės raida, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiama ta direktyva, siekiant taikyti vėlesnius Toremolinoso protokolo pakeitimus , ir ta direktyva papildoma priimant nuostatas dėl vienodo Toremolinoso protokolo priedo nuostatų , paliktų atskirų protokolą pasirašiusių šalių administracijų nuožiūrai, aiškinimo .

Siekiant užtikrinti Sąjungos standartų apsaugą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiama ši direktyva, siekiant, kad į jos taikymo sritį nebūtų įtraukti jokie Toremolinoso protokolo pakeitimai, jei, remiantis Komisijos atliktu vertinimu, yra akivaizdi rizika, kad tokiu tarptautinės priemonės pakeitimu būtų sumažintas Sąjungos jūrų teisės aktais nustatytas jūrų saugos, taršos iš laivų prevencijos arba gyvenimo ir darbo laivuose sąlygų apsaugos standartas arba toks pakeitimas būtų su juo nesuderinamas.

Siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 97/70/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti nuostatas dėl vienodo Toremolinoso protokolo priedo nuostatų, paliktų protokolą pasirašiusių šalių administracijų nuožiūrai, aiškinimo, jeigu tai būtina nuosekliam tų nuostatų įgyvendinimui Sąjungoje užtikrinti. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. [282 pakeit.]

Todėl Direktyva 97/70/EB iš dalies keičiama taip:

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Deleguotieji ir įgyvendinimo aktai

1. Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant šios direktyvos tikslais taikyti vėlesnius Toremolinoso protokolo pakeitimus, iš dalies keičiami 2, 3, 4, 6 ir 7 straipsniai ir priedai.

2. Komisija gali Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas vienodas ši direktyva papildoma nuostatomis dėl vienodo Toremolinoso protokolo priedo nuostatų, paliktų protokolą pasirašiusių šalių administracijų nuožiūrai, aiškinimas, jeigu tai būtina nuosekliam tų nuostatų įgyvendinimui Sąjungoje užtikrinti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros aiškinimo . [283 pakeit.]

3. Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama ši direktyva, siekiant, kad į jos taikymo sritį nebūtų neįtraukti jokie 2 straipsnio 4 punkte nurodyto tarptautinio dokumento pakeitimai gali būti pašalinti iš šios direktyvos taikymo srities, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002 (*145) 5 straipsnio , jei, remiantis Komisijos atliktu vertinimu, esama akivaizdžios rizikos, kad tokiu tarptautinės priemonės pakeitimu būtų sumažintas Sąjungos jūrų teisės aktais nustatytas jūrų saugos , taršos iš laivų prevencijos arba gyvenimo ir darbo laivuose sąlygų apsaugos standartas arba toks pakeitimas būtų su juo nesuderinamas . [284 pakeit.]

(*145) 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiantis Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) ir iš dalies keičiantis saugios laivybos ir teršimo iš laivų prevencijos reglamentus (OL L 324, 2002 11 29, p. 1).“;"

Įterpiamas 8a straipsnis:

„8a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 8 straipsnio 1 dalyje straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [285 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnio 1 dalyje straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [286 pakeit.]

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 8 straipsnio 1 dalį straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [287 pakeit.]

(*146) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	9 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

105.

2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams (110)

Siekiant patobulinti Direktyva 2000/59/EB nustatytą tvarką ir tą direktyvą suderinti su kitų Sąjungos ir tarptautinių dokumentų pokyčiais, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais:

—	siekiant suderinti nuorodas į Sąjungos ir TJO dokumentus, kad jie atitiktų įsigaliojusias Sąjungos arba TJO priemones, iš dalies keičiama ta direktyva;

—	iš dalies keičiami tos direktyvos priedai.

Siekiant užtikrinti Sąjungos standartų apsaugą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, iš dalies keičiančius šią direktyvą, siekiant, kad į jos taikymo sritį nebūtų neįtraukti jokie MARPOL 73/78 konvencijos pakeitimai, jei, remiantis Komisijos atliktu vertinimu, yra akivaizdi rizika, kad tokiu tarptautinės priemonės pakeitimu būtų sumažintas Sąjungos jūrų teisės aktais nustatytas jūrų saugos, taršos iš laivų prevencijos arba gyvenimo ir darbo laivuose sąlygų apsaugos standartas arba toks pakeitimas būtų su juo nesuderinamas. [288 pakeit.]

Todėl Direktyva 2000/59/EB iš dalies keičiama taip:

Įterpiamas 13a straipsnis:

„13a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*147) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

2)	14 straipsnis išbraukiamas.

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Pakeitimai

1. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos šioje direktyvoje esančios nuorodos į Sąjungos ir TJO dokumentus, kad jie atitiktų įsigaliojusias Sąjungos ir TJO priemones, jei tik tokie pakeitimai neišplečia šios direktyvos taikymo srities.

2. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant patobulinti šia direktyva nustatytą tvarką, prireikus iš dalies keičiami priedai, jei tik tokie pakeitimai neišplečia šios direktyvos taikymo srities.

3. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama ši direktyva, siekiant, kad į jos taikymo sritį nebūtų neįtraukti jokie 2 straipsnyje nurodyto tarptautinio dokumento pakeitimai gali būti pašalinti iš šios direktyvos taikymo srities, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002 (*148) 5 straipsnio , jei, remiantis Komisijos atliktu vertinimu, esama akivaizdžios rizikos, kad tokiu tarptautinės priemonės pakeitimu būtų sumažintas Sąjungos jūrų teisės aktais nustatytas jūrų saugos , taršos iš laivų prevencijos arba gyvenimo ir darbo laivuose sąlygų apsaugos standartas arba toks pakeitimas būtų su juo nesuderinamas . [290 pakeit.]

(*148) 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiantis Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) ir iš dalies keičiantis saugios laivybos ir teršimo iš laivų prevencijos reglamentus (OL L 324, 2002 11 29, p. 1).“."

106.

2001 m. gruodžio 4 d., Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/96/EB, nustatanti sausakrūvių laivų saugaus pakrovimo ir iškrovimo suderintus reikalavimus ir tvarką (111)

Siekiant Direktyvą 2001/96/EB suderinti su Sąjungos ir tarptautinės teisės normų pokyčiais ir patobulinti taikytiną tvarką, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamos tos direktyvos nuostatos dėl:

—	tam tikrų apibrėžimų;

—	nuorodų į tarptautines konvencijas ir kodeksus bei TJO rezoliucijas bei aplinkraščius, nuorodų į ISO standartus ir nuorodų į Sąjungos dokumentus bei jų priedus;

—	sausakrūvių laivų ir terminalų darbo tvarkos;

—	tam tikrų ataskaitų teikimo reikalavimų.

Siekiant užtikrinti Sąjungos standartų apsaugą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, iš dalies keičiančius šią direktyvą, siekiant, kad į jos taikymo sritį nebūtų įtraukti jokie šios direktyvos 3 straipsnyje nurodytų tarptautinių priemonių pakeitimai, jei, remiantis Komisijos atliktu vertinimu, yra akivaizdi rizika, kad tokiais tarptautinės priemonės pakeitimais būtų sumažintas Sąjungos jūrų teisės aktais nustatytas jūrų saugos, taršos iš laivų prevencijos arba gyvenimo ir darbo laivuose sąlygų apsaugos standartas arba tokie pakeitimai būtų su juo nesuderinami. [291 pakeit.]

Todėl Direktyva 2001/96/EB iš dalies keičiama taip:

1)	14 straipsnis išbraukiamas.

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Pakeitimai

1. Komisijai pagal 15a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami 3 straipsnio 1–6 ir 15–18 punktuose pateikti apibrėžimai, nuorodos į tarptautines konvencijas ir kodeksus bei TJO rezoliucijas bei aplinkraščius, nuorodos į ISO standartus ir nuorodos į Sąjungos dokumentus bei jų priedus, siekiant juos suderinti su tarptautiniais ir Sąjungos dokumentais, kurie buvo priimti, iš dalies pakeisti arba įsigaliojo priėmus šią direktyvą, su sąlyga, kad taip nėra išplečiama šios direktyvos taikymo sritis.

2. Komisijai pagal 15a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos 8 straipsnio nuostatos dėl sausakrūvių laivų ir terminalų darbo tvarkos, 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti ataskaitų teikimo reikalavimai ir priedai su sąlyga, kad tais aktais nėra išplečiama šios direktyvos taikymo sritis.

3. Komisijai pagal 15a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama ši direktyva, siekiant, kad į jos taikymo sritį nebūtų neįtraukti jokie 3 straipsnyje nurodytų tarptautinių dokumentų nurodytos tarptautinės priemonės pakeitimai gali būti pašalinti , jei, remiantis Komisijos atliktu vertinimu, esama akivaizdžios rizikos, kad tokiu tarptautinės priemonės pakeitimu būtų sumažintas Sąjungos jūrų teisės aktais nustatytas jūrų saugos, taršos iš šios direktyvos taikymo srities laikantis Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 5 straipsnio laivų prevencijos arba gyvenimo ir darbo laivuose sąlygų apsaugos standartas arba toks pakeitimas būtų su juo nesuderinamas . [292 pakeit.]

*	OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“; [293 pakeit.]

Įterpiamas 15a straipsnis:

„15a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*149) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

107.

2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/59/EB, įdiegianti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinanti Tarybos direktyvą 93/75/EEB (112) (*150)

Siekiant Direktyvą 2002/59/EB suderinti su Sąjungos ir tarptautinės teisės raida ir jos įgyvendinimo patirtimi, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami:

—	toje direktyvoje esančios nuorodos į Sąjungos ir TJO priemones, siekiant jas suderinti su Sąjungos ar tarptautinės teisės nuostatomis;

—	tam tikri toje direktyvoje esantys apibrėžimai, siekiant juos suderinti su Sąjungos ar tarptautinės teisės nuostatomis;

—	tos direktyvos I, III ir IV priedai, atsižvelgiant į technikos pažangą ir taikant tą direktyvą įgytą patirtį.

Todėl Direktyva 2002/59/EB iš dalies keičiama taip:

27 straipsnis pakeičiamas taip:

„27 straipsnis

Pakeitimai

1. Komisijai pagal 27a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos šioje direktyvoje esančios nuorodos į Sąjungos ir TJO dokumentus, 3 straipsnyje pateikti apibrėžimai ir priedai, siekiant suderinti juos su priimtomis, pakeistomis ar įsigaliojusiomis Sąjungos ar tarptautinės teisės nuostatomis, jei dėl tokių pakeitimų neišplečiama šios direktyvos taikymo sritis.

2. Komisijai pagal 27a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atsižvelgti į techninę pažangą ir taikant šią direktyvą įgytą patirtį, iš dalies keičiami I, III ir IV priedai, jei dėl tokių pakeitimų neišplečiama šios direktyvos taikymo sritis.“;

Įterpiamas 27a straipsnis:

„27a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 27 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 27 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 27 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*151) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	28 straipsnis išbraukiamas.

108.

2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiantis Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) ir iš dalies keičiantis saugios laivybos ir teršimo iš laivų prevencijos reglamentus (113) (*152)

Siekiant atnaujinti Sąjungos aktų, kuriuose daroma nuoroda į Reglamente (EB) Nr. 2099/2002 nurodytą Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS), sąrašą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas tas reglamentas, siekiant įtraukti nuorodą į įsigaliojusius Sąjungos aktus, kuriais COSS suteikiami įgaliojimai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2099/2002 iš dalies keičiamas taip:

1)	3 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

COSS įgaliojimai ir pakeitimai

COSS naudojasi jam suteiktais įgaliojimais, laikydamasis galiojančių Sąjungos jūrų teisės aktų.

Komisijai pagal 7a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant įtraukti nuorodą į priėmus šį reglamentą įsigaliojusius Sąjungos aktus, kuriais COSS suteikiami įgaliojimai, iš dalies keičiama 2 straipsnio 2 dalis.“;

Įterpiamas 7a straipsnis:

„7a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 7 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 7 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*153) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

109.

2003 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/25/EB dėl specialių ro-ro keleivinių laivų stabilumo reikalavimų (114) (*154)

Siekiant Direktyvą 2003/25/EB suderinti su technikos pažanga, tarptautinio lygmens pokyčiais ir jos įgyvendinimo patirtimi, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami tos direktyvos priedai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2003/25/EB iš dalies keičiama taip:

10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Priedų pakeitimai

Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami priedai, siekiant atsižvelgti į tarptautinę pažangą, visų pirma – Tarptautinėje jūrų organizacijoje (TJO), ir padidinti šios direktyvos veiksmingumą atsižvelgiant į patirtį ir technikos pažangą.“;

Įterpiamas 10a straipsnis:

„10a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti 10 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 10 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*155) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	11 straipsnis išbraukiamas.

110.

2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo, iš dalies keičianti Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 ir Tarybos direktyvą 91/439/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 76/914/EEB (115) (*156)

Siekiant Direktyvą 2003/59/EB suderinti su mokslo ir technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami tos direktyvos I ir II priedai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2003/59/EB iš dalies keičiama taip:

1)	11 straipsnis pakeičiamas taip: „11 straipsnis Derinimas su mokslo ir technikos pažanga Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir II priedai, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga.“;

Įterpiamas 11a straipsnis:

„11a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 11 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*157) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	12 straipsnis išbraukiamas.

111.

2003 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 782/2003 dėl draudimo naudoti laivuose organoalavo junginius (116)

Siekiant toliau plėtoti laivuose naudojamų žalingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų kontrolę, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais:

—	iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 782/2003 esančios nuorodos į AFS konvenciją, AFS sertifikatą, AFS deklaraciją ir į AFS atitikties pareiškimą;

—	siekiant atsižvelgti į tarptautinę padėtį, visų pirma TJO, arba gerinti šio reglamento veiksmingumą atsižvelgiant į patirtį, iš dalies keičiami to reglamento priedai, įskaitant atitinkamus TJO nurodymus, susijusius su AFS konvencijos 11 straipsniu;

—	tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl vienodo tam tikrų laivų tikrinimo ir sertifikavimo režimo.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 782/2003 iš dalies keičiamas taip:

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis iš dalies keičiama taip:

b punktas pakeičiamas taip:

„b)	Ne trumpesni kaip 24 m ilgio, bet mažesnio kaip 400 tonų bendro tonažo laivai, išskyrus stacionarias arba plaukiojančiąsias platformas, PSĮ ir PPSIĮ, turi turėti AFS deklaraciją, įrodančią atitiktį 4 ir 5 straipsniams.“;

ii)

dalis papildoma antra pastraipa:

„Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai prireikus priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl vienodo šios dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytų laivų tikrinimo ir sertifikavimo režimo nustatymo.“; [295 pakeit.]

b)	3 dalis išbraukiama.

2)	7 straipsnio antra pastraipa išbraukiama.

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Pakeitimai

Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai prireikus priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atsižvelgti į tarptautinę padėtį, visų pirma – Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO), arba gerinti šio reglamento veiksmingumą atsižvelgiant į patirtį, iš dalies keičiamos nuorodos į AFS konvenciją, AFS sertifikatą, AFS deklaraciją ir į AFS atitikties pareiškimą ir šio reglamento priedai, įskaitant atitinkamus TJO nurodymus, susijusius su AFS konvencijos 11 straipsniu.“;

Įterpiamas 8a straipsnis:

„8a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 6 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [296 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*158) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

5)	9 straipsnis išbraukiamas.

112.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/52/EB dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo Bendrijoje (117)

Siekiant pritaikyti ir toliau plėtoti tam tikras elektroninių kelių rinkliavos sistemų technines specifikacijas, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais:

—	iš dalies keičiamas Direktyvos 2004/52/EB priedas, siekiant jį suderinti su technikos pažanga;

—	ta direktyva papildoma nuostatomis dėl sprendimų dėl Europos elektroninės rinkliavos paslaugos apibrėžimo ir techninių tos paslaugos teikimo sprendimų.

Todėl Direktyva 2004/52/EB iš dalies keičiama taip:

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	2 dalis pakeičiama taip: „2. Komisijai pagal 4a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedas, siekiant jį suderinti su technikos pažanga.“;

4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„4. Komisijai pagal 4a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis apibrėžiamos Europos elektroninės rinkliavos paslaugos apibrėžimo. Šie aktai priimami tik tuomet, jei vykdomos visos sąlygos, vertinamos atsižvelgiant į reikiamus tyrimus ir reikalingos tam, kad būtų užtikrintas sąveikumas visais atžvilgiais, įskaitant technines, teisines ir komercines sąlygas. [297 pakeit.]

5. Komisijai pagal 4a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis dėl techninių Europos elektroninės rinkliavos paslaugos teikimo sprendimų priėmimo .“[298 pakeit.]

Įterpiamas 4a straipsnis:

„4a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 4 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [299 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 4 straipsnio 2, 4 ir 5 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*159) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	5 straipsnio 2 dalis išbraukiama.

113.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/54/EB dėl transeuropinio kelių tinklo tunelių būtiniausių saugos reikalavimų (118)

Siekiant Direktyvą 2004/54/EB suderinti su technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami tos direktyvos priedai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2004/54/EB iš dalies keičiama taip:

1)	16 straipsnis pakeičiamas taip: „16 straipsnis Priedų pakeitimai Komisijai pagal 16a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga.“;

Įterpiamas 16a straipsnis:

„16a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*160) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	17 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

114.

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo (119)

Siekiant Reglamentą (EB) Nr. 725/2004 suderinti su tarptautinės teisės raida, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas tas reglamentas, siekiant įtraukti tam tikrų tarptautinių dokumentų pakeitimų , ir tas reglamentas papildomas, siekiant nustatyti suderintas privalomų Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso (ISPS) nuostatų taikymo procedūras, neišplečiant to reglamento taikymo srities . Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. [301 pakeit.]

Siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 725/2004 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai apibrėžti suderintas privalomų ISPS kodekso nuostatų taikymo procedūras, neišplečiant to reglamento taikymo srities. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. [302 pakeit.]

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 725/2004 iš dalies keičiamas taip:

10 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas, siekiant įtraukti 2 straipsnyje nurodytų tarptautinių dokumentų pakeitimus dėl vidaus laivybos laivų ir juos aptarnaujančių uosto įrenginių (terminalų), kuriems šis reglamentas yra taikomas, jeigu šie pakeitimai yra techninis SOLAS Konvencijos ir ISPS Kodekso nuostatų atnaujinimas.

Jeigu su ankstesnėje pastraipoje nurodytomis priemonėmis susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šią dalį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 10b straipsnyje numatyta procedūra. Tokiais atvejais netaikoma šio straipsnio 5 dalyje nustatyta atitikties tikrinimo tvarka.

3. Komisija nustato suderintas privalomų ISPS kodekso nuostatų taikymo procedūras, neišplėsdama to reglamento taikymo srities. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais papildomas šis reglamentas, siekiant nustatyti suderintas privalomų ISPS kodekso nuostatų taikymo procedūras, neišplečiant šio reglamento taikymo srities .“[303 pakeit.]

Įterpiami 10a ir 10b straipsniai:

„10a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 10 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [304 pakeit.]

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

10b straipsnis

Skubos procedūra

(*161) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	11 straipsnio 4 ir 5 dalys išbraukiamos.

115.

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 785/2004 dėl draudimo reikalavimų oro vežėjams ir orlaivių naudotojams (120) (*162)

Siekiant Reglamentą (EB) Nr. 785/2004 suderinti su tarptautinės teisės raida, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais, atsižvelgiant į tarptautinių susitarimų pakeitimus, iš dalies keičiami tam tikri tame reglamente nurodyti dydžiai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 785/2004 iš dalies keičiamas taip:

1)	6 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip: „5. Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti dydžiai, jeigu dėl pakeitimų susijusiose tarptautinėse sutartyse tai yra būtina.“

2)	7 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dydžiai, jeigu dėl pakeitimų susijusiose tarptautinėse sutartyse tai yra būtina.“;

Įterpiamas 8a straipsnis:

„8a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 6 straipsnio 5 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 5 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 6 straipsnio 5 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*163) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

4)	9 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

116.

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 789/2004 dėl krovininių ir keleivinių laivų perkėlimo Bendrijoje iš vieno registro į kitą, panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 613/91 (121) (*164)

Siekiant Reglamentą (EB) Nr. 789/2004 suderinti su tarptautinio lygmens pokyčiais, ypač Tarptautinėje jūrų organizacijoje (TJO), ir didinti šio reglamento veiksmingumą atsižvelgiant į patirtį ir techninę pažangą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamos tam tikros tame reglamente esančios apibrėžtys. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 789/2004 iš dalies keičiamas taip:

1)	7 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

9 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atsižvelgti į tarptautinę padėtį, ypač Tarptautinėje jūrų organizacijoje (TJO), ir didinti šio reglamento veiksmingumą atsižvelgiant į patirtį ir techninę pažangą, iš dalies keičiami 2 straipsnyje pateikti apibrėžimai, jei tokie pakeitimai neišplečia šio reglamento taikymo srities.“;

Įterpiamas 9a straipsnis:

„9a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 9 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*165) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“."

117.

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 868/2004 dėl apsaugos nuo subsidijavimo ir nesąžiningos kainų nustatymo veiklos, darančių žalą Bendrijos oro vežėjams, teikiantiems oro susisiekimo paslaugas iš šalių, kurios nėra Europos bendrijos narės (122)

Siekiant gerinti nesąžiningos kainų nustatymo veiklos atvejų aptikimą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais Reglamentas (EB) Nr. 868/2004 papildomas nuostatomis dėl detalios metodologijos, skirtos nesąžiningai kainų nustatymo veiklai nustatyti. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 868/2004 iš dalies keičiamas taip:

5 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl detalios metodologijos, skirtos , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis , kuriomis nustatoma detali metodologija, skirta nesąžiningai kainų nustatymo veiklai nustatyti. Ši metodologija, inter alia, numato, kokiu būdu konkrečiame aviacijos sektoriaus kontekste turi būti vertinamas įprastinis konkurencingas kainų nustatymas, faktinės sąnaudos ir pagrįstas pelnas.“; [305 pakeit.]

Įterpiamas 14a straipsnis:

„14a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 5 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [306 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 5 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*166) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	15 straipsnio 4 dalis išbraukiama.

118.

2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/44/EB dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) Bendrijos vidaus vandens keliuose (123) (*167)

Siekiant Direktyvą 2005/44/EB suderinti su technikos pažanga ir atsižvelgti į jos taikymo patirtį, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami tos direktyvos I ir II priedai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2005/44/EB iš dalies keičiama taip:

1)	10 straipsnis pakeičiamas taip: „10 straipsnis I ir II priedų pakeitimai Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į šios direktyvos taikymo patirtį, iš dalies keičiami I ir II priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga.“

Įterpiamas 10a straipsnis:

„10a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 10 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*168) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	11 straipsnio 4 dalis išbraukiama.

119.

2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/65/EB dėl uostų apsaugos stiprinimo (124) (*169)

Siekiant nuolat atnaujinti technines priemones, reikalingas uostų apsaugai užtikrinti, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami Direktyvos 2005/65/EB I–IV priedai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2005/65/EB iš dalies keičiama taip:

14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

I–IV priedų pakeitimai

Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I–IV priedai, siekiant juos suderinti su jų įgyvendinimo patirtimi, neišplečiant šios direktyvos taikymo srities.

Jeigu su pakeitimais, kurie reikalingi siekiant suderinti I–IV priedus, susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 14b straipsnyje numatyta procedūra.“;

Įterpiami 14a ir 14b straipsniai:

„14a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 14 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

14b straipsnis

Skubos procedūra

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 14a straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi Europos Parlamento arba Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

(*170) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	15 straipsnis išbraukiamas.

120.

2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2111/2005 dėl oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašo sudarymo ir oro transporto keleivių informavimo apie skrydį vykdančio oro vežėjo tapatybę bei panaikinantis Direktyvos 2004/36/EB 9 straipsnį (125) (*171)

Siekiant Reglamentą (EB) Nr. 2111/2005 suderinti su mokslo ir technikos pažanga ir išsamiau nustatyti taikytinas procedūras, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas to reglamento priedas ir tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl išsamių taisyklių dėl tam tikrų procedūrų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2111/2005 iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Oro vežėjams taikytini bendrieji draudimo vykdyti veiklą kriterijai, grindžiami atitinkamais saugos standartais, yra išdėstyti priede (toliau – bendrieji standartai).

Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant padaryti bendrųjų standartų pakeitimų, kad būtų atsižvelgta į mokslo ir technikos pažangą, iš dalies keičiamas priedas.“

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Išsamios taisyklės

Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais išdėstomos išsamios taisyklės dėl šiame skyriuje nurodytų procedūrų, deramai atsižvelgiant į poreikį skubiai priimti sprendimus dėl Bendrijos sąrašo atnaujinimo.

Jeigu su 1 dalyje nurodytomis priemonėmis susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 14b straipsnyje numatyta procedūra.“

Įterpiami 14a ir 14b straipsniai:

„14a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 3 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 3 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas vienu mėnesiu.

14b straipsnis

Skubos procedūra

(*172) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

4)	15 straipsnio 4 dalis išbraukiama.

121.

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (126)

Siekiant sugriežtinti priemones, reikalingas vairuotojo pažymėjimų saugumui užtikrinti, taip pat užtikrinti tarpusavio sąveiką ateityje ir Direktyvą 2006/126/EB suderinti su mokslo ir technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami tos direktyvos I–VI priedai ir ta direktyva papildoma nuostatomis dėl apsaugos nuo klastojimo specifikacijų.

Todėl Direktyva 2006/126/EB iš dalies keičiama taip:

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai prireikus priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomi I priede nurodytai mikroschemai taikomų reikalavimų taikomi reikalavimai . Šie reikalavimai numato EB tipo patvirtinimą, kuris suteikiamas tik tada, kai įrodoma, kad į mikroschemą įrašytų duomenų neįmanoma klastoti arba pakeisti. [307 pakeit.]

Nedarant poveikio duomenų apsaugos taisyklėms, valstybės narės vairuotojo pažymėjime gali įdiegti laikmeną (mikroschemą), kai tik įsigalios tie deleguotieji aktai.“;

b)	3 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant užtikrinti tarpusavio sąveiką ateityje, iš dalies keičiamas I priedas.“;

3 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. I priede nurodyta vairuotojo pažymėjimų gamybai naudojama medžiaga yra apsaugojama nuo klastojimo.

Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomos tinkamos apsaugos nuo klastojimo specifikacijos. [308 pakeit.]

Valstybėms narėms leidžiama taikyti papildomas apsaugines savybes.“;

3)	8 straipsnis pakeičiamas taip: „8 straipsnis I–VI priedų pakeitimai Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I–VI priedai, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga.“;

Įterpiamas 8a straipsnis:

„8a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 3 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [309 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 3 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 1 straipsnio 2 ir 3 dalis, 3 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*173) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

5)	9 straipsnis išbraukiamas.

122.

2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 336/2006 dėl Tarptautinio saugaus valdymo kodekso įgyvendinimo Bendrijoje ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3051/95 (127) (*174)

Siekiant atnaujinti nuostatas dėl Tarptautinio saugaus valdymo kodekso įgyvendinimo, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 336/2006 II priedas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 336/2006 iš dalies keičiamas taip:

11 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atsižvelgti į tarptautinę pažangą, visų pirma – Tarptautinėje jūrų organizacijoje (TJO), arba padidinti šio reglamento veiksmingumą atsižvelgiant į jo įgyvendinimo patirtį, iš dalies keičiamas II priedas.“;

Įterpiamas 11a straipsnis:

„11a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*175) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	12 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

123.

2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/59/EB dėl traukinių mašinistų, valdančių lokomotyvus ir traukinius geležinkelių sistemoje Bendrijos teritorijoje, sertifikavimo (128)

Siekiant priimti Direktyvos 2007/59/EB veikimui būtinas technines priemones ir ją suderinti su mokslo ir technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami tos direktyvos priedai, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga, ir ta direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis:

—	atsižvelgiant į apsaugos nuo klastojimo priemones, patvirtinami licencijos, sertifikato ir patvirtintos sertifikato kopijos modeliai ir jų fizinės ypatybės;

—	nustatomi Bendrijos kodai skirtingiems A ir B kategorijų tipams;

—	su pažanga suderinami pagrindiniai registrų parametrai;

—	nustatomi bendri profesinių kompetencijų ir darbuotojų vertinimo kriterijai;

—	nustatomi egzaminuotojų ir egzaminų parinkimo Sąjungos kriterijai;

—	nustatomos techninės ir funkcinės integroscheminės kortelės specifikacijos.

Todėl Direktyva 2007/59/EB iš dalies keičiama taip:

4 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Komisijai pagal 31a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis , remiantis agentūros parengtu projektu, patvirtinami licencijos, sertifikato ir patvirtintos sertifikato kopijos Bendrijos modeliai ir, atsižvelgiant į apsaugos nuo klastojimo priemones, nustatomos jų fizinės ypatybės. [310 pakeit.]

Komisijai pagal 31a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis , remiantis agentūros rekomendacija, nustatomi šio straipsnio 3 dalyje nurodyti Bendrijos kodai skirtingiems A ir B kategorijų tipams.“; [311 pakeit.]

22 straipsnio 4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Šiuo tikslu Komisijai pagal 31a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis , remiantis agentūros parengtu projektu, nustatomi pagrindiniai sukurtinų registrų parametrai, pavyzdžiui, registruotini duomenys, jų formatas ir keitimosi duomenimis protokolas, prieigos teisės, duomenų saugojimo trukmė ir taisyklės, kurių reikia laikytis bankroto atveju.“; [312 pakeit.]

23 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip:

b punktas pakeičiamas taip:

„b)	agentūros pagal Reglamento (ES) 2016/796 36 straipsnį pasiūlytais kriterijais.“;

b)	dalis papildoma antra pastraipa: „Komisijai pagal 31a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomi tie kriterijai.“; [313 pakeit.]

25 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Egzaminuotojai ir egzaminai gali būti parenkami vadovaujantis Sąjungos kriterijais. Komisijai pagal 31a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis , remiantis agentūros parengtu projektu, nustatomi tokie Sąjungos kriterijai. [314 pakeit.]

Jeigu su egzaminuotojų ir egzaminų parinkimo Sąjungos kriterijų nustatymu susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 31b straipsnyje numatyta procedūra.

Nesant tokių Sąjungos kriterijų, kompetentingos institucijos nustato nacionalinius kriterijus.“;

31 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisijai pagal 31a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami priedai, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

Jeigu su priedais, kurie turi būti suderinti su mokslo ir technikos pažanga, susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 31b straipsnyje numatyta procedūra.“;

Įterpiami 31a ir 32b straipsniai:

„31a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 4 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 4 dalyje, 23 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 31 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [315 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 4 dalyje, 23 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 31 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 4 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 5 dalį, 31 straipsnio 1 dalį ir 34 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

31b straipsnis

Skubos procedūra

(*176) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

7)	32 straipsnio 3 ir 4 dalys išbraukiamos.

8)	34 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 31a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomos techninės ir funkcinės integroscheminės kortelės specifikacijos.“. [316 pakeit.]

124.

2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (129)

Siekiant priimti priemones, būtinas Reglamentui (EB) Nr. 1371/2007 suderinti su technikos pažanga ir jo įgyvendinimo patirtimi, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais:

—	iš dalies keičiami to reglamento II ir III priedai;

—	iš dalies keičiamas tas reglamentas, pakoreguojant finansines sumas atsižvelgiant į infliaciją;

—	tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl atitinkamų veiksmų, kurių imamasi, jei valstybių narių suteiktos išimtys neatitinka 2 straipsnio nuostatų;

—	tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl keleiviams skirtų telematikos priemonių techninių sąveikos specifikacijų priėmimo;

—	tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl priemonių, kuriomis užtikrinama, kad įmonės būtų atitinkamai apdraudusios atsakomybę ar imtųsi lygiaverčių priemonių tam, kad galėtų įvykdyti pagal tą reglamentą joms tenkančias atsakomybės prievoles, priėmimo.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 iš dalies keičiamas taip:

33 ir 34 straipsniai pakeičiami taip:

„33 straipsnis

II ir III priedų pakeitimai

Komisijai pagal 34a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į reglamento įgyvendinimo patirtį, iš dalies keičiami II ir III priedai.

34 straipsnis

Deleguotieji aktai

1. Komisijai pagal 34a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis patvirtinamos 2, 10 ir 12 straipsniuose nurodytų priemonių nurodytos priemonės . [317 pakeit.]

2. Komisijai pagal 34a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas, pritaikant jame, išskyrus jo I priedą, nurodytas finansines sumas atsižvelgiant į infliaciją.“;

Įterpiamas 34a straipsnis:

„34a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 33 ir 34 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [318 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 33 ir 34 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 33 ir 34 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*177) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	35 straipsnis išbraukiamas.

125.

2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (130) (*178)

Siekiant Direktyvą 2008/68/EB suderinti su mokslo ir technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami tos direktyvos priedai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2008/68/EB iš dalies keičiama taip:

8 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai prireikus priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami priedai, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga, įskaitant sekimo technologijas, šios direktyvos taikymo srityse, ypač siekiant atsižvelgti į ADR, RID ir ADN pakeitimus.“;

Įterpiamas 8a straipsnis:

„8a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*179) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	9 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

126.

2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo (131)

Siekiant Direktyvą 2008/96/EB suderinti su technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami tos direktyvos priedai ir ta direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomi bendri pranešimo apie eismo įvykio sunkumą kriterijai.

Todėl Direktyva 2008/96/EB iš dalies keičiama taip:

7 straipsnyje įterpiama 1a dalis:

„1a. Komisijai pagal 12a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomi bendri kriterijai, pagal kuriuos turi būti pranešama apie eismo įvykio sunkumą, nurodant žuvusiųjų ir sužalotų asmenų skaičių.“; [319 pakeit.]

2)	11 straipsnio 2 dalis išbraukiama.

3)	12 straipsnis pakeičiamas taip: „12 straipsnis Priedų pakeitimai Komisijai pagal 12a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga.“;

Įterpiamas 12a straipsnis:

„12a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 7 straipsnio 1a dalyje ir 12 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [320 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 1a dalyje ir 12 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 7 straipsnio 1a dalį ir 12 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*180) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

5)	13 straipsnis išbraukiamas.

IV priedo 5 punktas iš dalies keičiamas taip:

„5)	eismo įvykio sunkumas;“.

127.

2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002 (132)

Siekiant pagerinti bendrųjų pagrindinių civilinės aviacijos apsaugos nuo neteisėtų veiksmų, kurie kelia pavojų civilinės aviacijos saugumui, standartų turinį ir veikimą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais:

—	iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 300/2008, priimant papildomą priedą dėl nacionalinės kokybės kontrolės programos specifikacijų;

—	tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl bendrų priemonių, susijusių su tam tikrais bendrųjų pagrindinių standartų elementais;

—	tas reglamentas papildomas kriterijais, pagal kuriuos valstybės narės gali nukrypti nuo bendrųjų pagrindinių standartų nuostatų.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 300/2008 iš dalies keičiamas taip:

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)	pirma pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi tam tikri bendrųjų pagrindinių standartų elementai.“; [321 pakeit.]

ii)

trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Jeigu su bendrosiomis priemonėmis, susijusiomis su tam tikrais bendrųjų pagrindinių standartų elementais, susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 18b straipsnyje numatyta procedūra.“;

4 dalies pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

„Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi kriterijai, pagal kuriuos valstybės narės gali nukrypti nuo 1 dalyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų nuostatų ir, remdamosi vietinės rizikos įvertinimu, patvirtinti alternatyvias saugumo priemones, kurios užtikrintų tinkamą apsaugos lygį. Tokios alternatyvios priemonės pateisinamos priežastimis, susijusiomis su orlaivio dydžiu arba su skrydžių ar kitos atitinkamos veiklos pobūdžiu, apimtimi ar dažnumu. [322 pakeit.]

Jeigu su kriterijų, pagal kuriuos valstybės narės gali nukrypti nuo bendrųjų pagrindinių standartų nuostatų, nustatymu susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šią dalį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 18b straipsnyje numatyta procedūra.“

11 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

„Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas, jį papildant priedu dėl nacionalinės kokybės kontrolės programos specifikacijų.

Jeigu su dėl nacionalinės kokybės kontrolės programų specifikacijomis susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šią dalį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 18b straipsnyje numatyta procedūra.“;

Įterpiami 18a ir 18b straipsniai:

„18a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [323 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 4 straipsnio 2 ir 4 dalis ir 11 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

18b straipsnis

Skubos procedūra

(*181) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

4)	19 straipsnio 3 ir 4 dalys išbraukiamos.

128.

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (133) (*182)

Siekiant Direktyvą 2009/15/EB suderinti su atitinkamų tarptautinių dokumentų pokyčiais ir pakeisti maksimalią nukentėjusios šalies žalos atlyginimo sumą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiama ta direktyva, siekiant:

—	įtraukti vėlesnių su ja susijusių tam tikrų tarptautinių konvencijų, protokolų, kodeksų ir rezoliucijų įsigaliojusių pakeitimų;

—	pakeisti joje nurodytas tam tikras sumas.

Todėl Direktyva 2009/15/EB iš dalies keičiama taip:

Įterpiamas 5a straipsnis:

„5a straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 7 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*183) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

2)	6 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

7 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisijai pagal 5a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, neišplečiant šios direktyvos taikymo srities, ji iš dalies keičiama siekiant:

a)	į šią direktyvą įtraukti vėlesnių su ja susijusių tarptautinių konvencijų, protokolų, kodeksų ir rezoliucijų, nurodytų 2 straipsnio d punkte, 3 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje, įsigaliojusių pakeitimų;

b)	pakeisti 5 straipsnio 2 dalies b punkto ii ir iii papunkčiuose nurodytas sumas.“;

129.

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/18/EB, nustatanti pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB (134)

Siekiant Direktyvą 2009/18/EB suderinti su Sąjungos ir tarptautinės teisės normų pokyčiais, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais:

—	iš dalies keičiama ta direktyva, siekiant atnaujinti sąvokų apibrėžtis ir nuorodas į Sąjungos ir TJO dokumentus, kad jie būtų suderinti su įsigaliojusiomis Sąjungos arba TJO priemonėmis;

—	iš dalies keičiami tos direktyvos priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga ir jų įgyvendinimo patirtimi;

—	ta direktyva papildoma nuostatomis dėl bendrosios jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo metodikos.

Siekiant užtikrinti Sąjungos standartų apsaugą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiama ši direktyva, siekiant, kad į jos taikymo sritį nebūtų įtraukti jokie Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo kodekso pakeitimai, jei, remiantis Komisijos atliktu vertinimu, yra akivaizdi rizika, kad tokiu tarptautinės priemonės pakeitimu būtų sumažintas Sąjungos jūrų teisės aktais nustatytas jūrų saugos, taršos iš laivų prevencijos arba gyvenimo ir darbo laivuose sąlygų apsaugos standartas arba toks pakeitimas būtų su juo nesuderinamas. [324 pakeit.]

Todėl Direktyva 2009/18/EB iš dalies keičiama taip:

5 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Atlikdama saugumo tyrimus, tyrimo įstaiga laikosi bendrosios jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo metodikos. Tyrėjai tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo tos metodikos, jei, remiantis jų profesine nuomone, tai gali būti pateisinama kaip būtina, ir jei to reikia norint pasiekti tyrimo tikslus.

Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl bendrosios , kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatoma bendroji jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo metodikos metodika , atsižvelgiant į atliekant saugumo tyrimus įgytą svarbią patirtį.“[325 pakeit.]

Įterpiamas 18a straipsnis:

„18a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 5 straipsnio 4 dalyje ir 20 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [326 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 4 dalyje ir 20 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 5 straipsnio 4 dalį ir 20 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*184) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	19 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

20 straipsnis pakeičiamas taip:

„20 straipsnis

Įgaliojimai daryti pakeitimus

1. Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į šios direktyvos apribojimus, iš dalies keičiamos šioje direktyvoje pateiktos sąvokų apibrėžtys ir nuorodos į Sąjungos aktus ir TJO dokumentus, siekiant jas suderinti su įsigaliojusiomis Sąjungos arba TJO priemonėmis.

2. Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami šios direktyvos priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga ir jų įgyvendinimo patirtimi.

3. Pagal Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 5 straipsnį šiai direktyvai gali būti netaikomi Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama ši direktyva, siekiant, kad į jos taikymo sritį nebūtų neįtraukti jokie TJO Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo kodekso pakeitimai , jei, remiantis Komisijos atliktu vertinimu, esama akivaizdžios rizikos, kad tokiu tarptautinės priemonės pakeitimu būtų sumažintas Sąjungos jūrų teisės aktais nustatytas jūrų saugos, taršos iš laivų prevencijos arba gyvenimo ir darbo laivuose sąlygų apsaugos standartas arba toks pakeitimas būtų su juo nesuderinamas .“. [327 pakeit.]

130.

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (135)

Siekiant Direktyvą 2009/33/EB suderinti su infliacija ir technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais, siekiant suderinti duomenis, naudojamus kelių transporto priemonių eksploatacinio laikotarpio sąnaudoms apskaičiuoti, iš dalies keičiamas tos direktyvos priedas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2009/33/EB iš dalies keičiama taip:

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Priedo pakeitimai

Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai prireikus priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant suderinti duomenis, naudojamus kelių transporto priemonių eksploatacinio laikotarpio sąnaudoms apskaičiuoti, iš dalies keičiamas priedas.“;

Įterpiamas 8a straipsnis:

„8a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 7 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [328 pakeit.]

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*185) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	9 straipsnis išbraukiamas.

131.

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (136) (*186)

Siekiant atnaujinti Reglamentą (EB) Nr. 391/2009 ir jį suderinti su tarptautinės teisės normų pokyčiais, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais:

—	atsižvelgiant visų pirma į atitinkamus TJO sprendimus, iš dalies keičiami to reglamento I priede nustatyti būtiniausi kriterijai;

—

tas reglamentas papildomas kriterijais, skirtais taisyklių ir procedūrų veiksmingumui, taip pat pripažintų organizacijų veiklai užtikrinant jų klasifikuotų laivų saugumą ir taršos iš šių laivų prevenciją įvertinti, visų pirma atsižvelgiant į duomenis, sukauptus pagal Paryžiaus susitarimo memorandumą dėl uosto valstybės kontrolės arba kita panašia tvarka;

—	tas reglamentas papildomas kriterijais, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kada tokia veikla taptų nepriimtina grėsme saugumui arba aplinkai, ir kuriais gali būti atsižvelgiama į konkrečias mažesnes arba labai specializuotas organizacijas veikiančias aplinkybes;

—	tas reglamentas papildomas išsamiomis taisyklėmis dėl vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų ir laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų pripažinimo panaikinimo.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 391/2009 iš dalies keičiamas taip:

1)	12 straipsnio 4 dalis išbraukiama.

13 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, neišplečiant I priedo taikymo srities, jis iš dalies keičiamas, siekiant atnaujinti jame nustatytus būtiniausius kriterijus atsižvelgiant visų pirma į atitinkamus TJO sprendimus.“;

14 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

kriterijų, skirtų įvertinti taisyklių ir procedūrų veiksmingumui, taip pat pripažintų organizacijų veiklai užtikrinant jų klasifikuotų laivų saugumą ir taršos iš šių laivų prevenciją, visų pirma atsižvelgiant į duomenis, sukauptus pagal Paryžiaus susitarimo memorandumą dėl uosto valstybės kontrolės arba kita panašia tvarka;

b)	kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kada tokia veikla taptų nepriimtina grėsme saugumui arba aplinkai, ir kuriais gali būti atsižvelgiama į konkrečias mažesnes arba labai specializuotas organizacijas veikiančias aplinkybes.

2. Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių taisyklių dėl vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų skyrimo pagal 6 straipsnį ir prireikus laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų pripažinimo panaikinimo pagal 7 straipsnį.“;

Įterpiamas 14a straipsnis:

„14a straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 13 straipsnio 1 dalyje ir 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnio 1 dalyje ir 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 13 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 1 ir 2 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*187) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

132.

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 392/2009 dėl keleivių vežėjų jūra atsakomybės avarijų atveju (137) (*188)

Siekiant Reglamentą (EB) Nr. 392/2009 suderinti su kitomis Sąjungos ir tarptautinės teisės normomis, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais:

—	siekiant įtraukti Atėnų konvencijos nuostatų pakeitimų, iš dalies keičiamas to reglamento I priedas;

—	iš dalies keičiamos to reglamento I priede nustatytos ribos laivams, kurie pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/45/EB (138) 4 straipsnį priskirti B klasei;

—	siekiant įtraukti TJO gairių nuostatų pakeitimų, iš dalies keičiamas to reglamento II priedas.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 392/2009 iš dalies keičiamas taip:

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Priedų pakeitimai

1. Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šio reglamento I priedas, siekiant įtraukti Atėnų konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje, 4a straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnyje nustatytų ribų pakeitimus, kuriais atsižvelgiama į sprendimus, priimtus pagal tos konvencijos 23 straipsnį.

Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai, iki 2016 m. gruodžio 31 d. atsižvelgiant į poveikį bilietų kainoms ir rinkos gebėjimą už prieinamą kainą gauti reikalaujamo lygio draudimą pagal keleivių teisių stiprinimo politikos pagrindus, taip pat kai kurio transporto sezoninį pobūdį ir remiantis tinkamu poveikio vertinimu, priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos šio reglamento I priede nustatytos ribos laivams, kurie pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/45/EB (*189) 4 straipsnį priskirti B klasei.

2. Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant įtraukti TJO gairių nuostatų pakeitimus, iš dalies keičiamas II priedas.

(*189) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/45/EB 2009 m. gegužės 6 d. dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (OL L 163, 2009 6 25, p. 1).“;"

Įterpiamas 9a straipsnis:

„9a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 9 straipsnio 1 ir 2 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*190) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	10 straipsnis išbraukiamas.

133.

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (139)

Siekiant nustatyti taikytinų taisyklių tam tikrų pažeidimų sunkumo lygį ir Reglamentą (EB) Nr. 1071/2009 suderinti su technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami to reglamento I, II ir III priedai ir tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl sunkių Sąjungos taisyklių pažeidimų, be nustatytųjų IV priede, dėl kurių gali būti prarasta nepriekaištinga reputacija, kategorijų, rūšių ir sunkumo lygių sąrašo sudarymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Kai kurios Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 nuostatos dėl įgaliojimų suteikimo Komisijai, kuriomis sudaromos sąlygos priimti terminų nukėlimo priemones, nebėra reikalingos.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009 iš dalies keičiamas taip:

6 straipsnio 2 dalies b punkto pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

„Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais sudaromas šis reglamentas papildomas nustatant sunkių Sąjungos taisyklių pažeidimų, be nustatytųjų IV priede, dėl kurių gali būti prarasta nepriekaištinga reputacija, kategorijų, rūšių ir sunkumo lygių sąrašas. Nustatydamos prioritetinius patikrinimus pagal 12 straipsnio 1 dalį, valstybės narės turi atsižvelgti į informaciją apie šiuos pažeidimus, įskaitant iš kitų valstybių narių gautą informaciją.“; [329 pakeit.]

2)	8 straipsnio 9 dalis pakeičiama taip: „9. Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I, II ir III priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga.“;

3)	11 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa išbraukiama.

4)	12 straipsnio 2 dalies antra pastraipa išbraukiama.

5)	16 straipsnio 7 dalis išbraukiama.

Įterpiamas 24a straipsnis:

„24a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 6 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnio 9 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [330 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnio 9 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 6 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 9 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*191) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

7)	25 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

134.

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (140)

Siekiant Reglamentą (EB) Nr. 1072/2009 suderinti su technikos pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami to reglamento I, II ir III priedai ir to reglamento nuostatos dėl Bendrijos licencijos galiojimo laikotarpio.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 iš dalies keičiamas taip:

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant Bendrijos licencijos galiojimo laikotarpį suderinti su technikos pažanga, visų pirma su kelių transporto įmonių nacionaliniais elektroniniais registrais, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 16 straipsnyje, iš dalies keičiamas šis reglamentas.“;

b)	4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir II priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga.“;

2)	5 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas III priedas, siekiant jį suderinti su technikos pažanga.“;

Po V skyriaus antraštės įterpiamas 14a straipsnis:

„14a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse ir 5 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [331 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse ir 5 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 4 straipsnio 2 ir 4 dalis ir 5 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*192) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

4)	15 straipsnis išbraukiamas.

135.

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 (141)

Siekiant Reglamentą (EB) Nr. 1073/2009 suderinti su technikos pažanga ir nustatyti technines priemones, būtinas jam tinkamai veikti, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami to reglamento I ir II priedai ir jis papildomas nuostatomis dėl:

—	vienkartines paslaugas teikiančių vežėjų pavadinimų ir informacijos apie persėdimo punktus kelyje teikimo tvarkos;

—	vežimo savo sąskaita veiklos sertifikatų formų;

—	leidimo teikti reguliarias paslaugas formų;

—	tokių leidimų paraiškų formų;

—	vienkartinių paslaugų kelionės lapų formų, kelionės lapų knygos formų ir jų naudojimo būdo;

—	lentelės, kurioje surašomi perduotini statistiniai duomenys apie leidimų, išduotų vykdyti kabotažo operacijas, kurios atliekamos kaip reguliarios paslaugos, kurias priimančiojoje valstybėje narėje teikia vežėjas nerezidentas, teikiantis reguliarią tarptautinę paslaugą, skaičių, formos.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 iš dalies keičiamas taip:

1)	4 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 25a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir II priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga.“;

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 dalies penkta pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 25a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl tvarkos , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatoma tvarka , kurios laikantis atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms pranešami tų vežėjų pavadinimai ir informuojama apie persėdimo punktus kelyje.“; [332 pakeit.]

b)	5 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 25a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nustatant sertifikatų formos formą .“; [333 pakeit.]

3)	6 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Komisijai pagal 25a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nustatant leidimų formos formą .“; [334 pakeit.]

4)	7 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Komisijai pagal 25a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nustatant paraiškų formos formą .“; [335 pakeit.]

5)	12 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip: „5. Komisijai pagal 25a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl kelionės lapų bei kelionės lapų knygos formų ir jų naudojimo būdo.“; [336 pakeit.]

Įterpiamas 25a straipsnis:

„25a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 6 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 5 dalyje ir 28 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [337 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 6 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 5 dalyje ir 28 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 3 ir 5 dalis, 6 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 5 dalį ir 28 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*193) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

7)	26 straipsnis išbraukiamas.

8)	28 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Komisijai pagal 25a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl lentelės, kurioje surašomi perduotini statistiniai duomenys, nurodyti 2 dalyje, formos.“. [338 pakeit.]

XII. SVEIKATA IR MAISTO SAUGA

136.

1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/108/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių greitai užšaldytus žmonėms vartoti skirtus maisto produktus, suderinimo (142)

Siekiant įgyvendinti Direktyvos 89/108/EEB tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais ta direktyva papildoma nuostatomis dėl grynumo kriterijų, kuriuos turi atitikti kriogeninės medžiagos, greitai užšaldytų maisto produktų bandinių paėmimo tvarkos, jų temperatūros ir temperatūros transporto priemonėse, sandėliuose bei laikymo patalpose tikrinimo tvarkos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 89/108/EEB iš dalies keičiama taip:

1)	4 straipsnio trečia pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomi grynumo kriterijai, kuriuos turi atitikti šios kriogeninės medžiagos.“; [339 pakeit.]

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatoma greitai užšaldytų maisto produktų bandinių paėmimo tvarka, jų temperatūros ir temperatūros transporto priemonėse, sandėliuose bei laikymo patalpose tikrinimo tvarka.“; [340 pakeit.]

Įterpiamas 11a straipsnis:

„11a straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 4 ir 11 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [341 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 ir 11 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 4 ir 11 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*194) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

4)	12 straipsnis išbraukiamas.

137.

1999 m. vasario 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/2/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su jonizuojančiąja spinduliuote apdorotais maisto produktais ir jų ingredientais, suderinimo (143)

Siekiant įgyvendinti Direktyvos 1999/2/EB tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrinta visuomenės sveikatos apsauga, iš dalies keičiama ta direktyva ir ji papildoma nuostatomis dėl išimčių, susijusių su didžiausia apšvitos doze maisto produktams ir įmonėms keliamais papildomais reikalavimais. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 1999/2/EB iš dalies keičiama taip:

5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis , atsižvelgiant į turimas mokslines žinias ir atitinkamus tarptautinius standartus, leidžiama taikyti 1 dalies išimtis.“; [343 pakeit.]

7 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Patvirtinama tik tuo atveju, jei įmonė:

—	atitinka Jungtinės FAO/WHO Codex Alimentarius komisijos rekomenduojamo tarptautinio praktikos kodekso reikalavimus maisto produktų apdorojimui skirtų švitinimo įmonių darbui (nuoroda FAO/WHO/CAC, XV tomas, 1 leidimas) ir visus papildomus reikalavimus, kuriuos gali patvirtinti Komisija;

—	paskiria asmenį, atsakingą už visų būtinų apdorojimo sąlygų laikymąsi.

Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomos taisyklės dėl šio straipsnio pirmos pastraipos pirmoje įtraukoje nurodytus papildomus reikalavimus, atsižvelgiant į naudojamo apdorojimo būdo veiksmingumo ir saugumo reikalavimus ir į susijusią gerąją maisto perdirbimo higienos praktiką.“; [344 pakeit.]

Įterpiami 11a ir 11b straipsniai:

„11a straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 5 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [345 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 5 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

11b straipsnis

(*195) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

4)	12 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys išbraukiamos.

14 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrinta visuomenės sveikatos apsauga, ir apsiribojant tik draudimais arba suvaržymais, palyginti su ankstesne teisine padėtimi, iš dalies keičiama ši direktyva.

Jeigu yra su žmonių sveikata susijusių priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šią dalį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 11b straipsnyje numatyta procedūra.“.

138.

1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 141/2000 dėl retųjų vaistų (144) (*196)

Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 141/2000 tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais tas reglamentas papildomas sąvokų „panašus vaistas“ ir „klinikinis pranašumas“ apibrėžtimis. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 141/2000 iš dalies keičiamas taip:

1)	8 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Komisijai pagal 10b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas sąvokų „panašus vaistas“ ir „klinikinis pranašumas“ apibrėžtimis.“

2)	10a straipsnio 3 dalis išbraukiama.

Įterpiamas 10b straipsnis:

„10b straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 8 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 8 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*197) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

139.

2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (145) (*198)

Siekiant įgyvendinti Direktyvos 2001/18/EB tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami tos direktyvos priedai ir ta direktyva papildoma nuostatomis dėl:

—	pranešimui apie tam tikrų rūšių GMO pateikimą rinkai taikomų nukrypimo kriterijų ir informacijos teikimo reikalavimų;

—	minimalių ribų, žemiau kurių produktai, jei juose negalima išskirti atsitiktinių arba techniškai neišvengiamų GMO, kuriuos buvo leista pateikti į rinką, pėdsakų, neturi būti ženklinami kaip GMO;

—	žemesnių kaip 0,9 % ribos, žemiau kurios direktyvoje išdėstyti ženklinimo reikalavimai netaikomi tiesioginiam perdirbimui skirtuose gaminiuose esantiems GMO pėdsakams;

—	konkrečių ženklinimo reikalavimų, taikomų GMO, kurie nėra pateikiami rinkai, kaip nustatyta šioje direktyvoje.

Todėl Direktyva 2001/18/EB iš dalies keičiama taip:

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 29a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, pasikonsultavus su atitinkamu Mokslo komitetu, nustatomi 1 dalyje nurodyti kriterijai, taip pat informacijos teikimo reikalavimai ir atitinkami dokumentų santraukai keliami reikalavimai. Kriterijai ir informacijos teikimo reikalavimai turi užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos saugos lygį bei būti paremti turimais moksliniais tokios saugos įrodymais ir patirtimi, įgyta į aplinką išleidžiant panašius GMO.“;

b)	3 dalis pakeičiama taip: „3. Prieš priimdama deleguotuosius aktus pagal 2 dalį, Komisija leidžia visuomenei susipažinti su pasiūlymu. Visuomenė per 60 dienų gali Komisijai pateikti savo pastabas. Komisija visas šias pastabas ir analizę perduoda 29a straipsnio 4 dalyje nurodytiems ekspertams.“;

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jei produktuose negalima išskirti atsitiktinių arba techniškai neišvengiamų GMO, kuriuos buvo leista pateikti į rinką, pėdsakų, Komisijai pagal 29a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma minimali riba, žemiau kurios tokie produktai neturi būti ženklinami pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas. Turi būti nustatyti ribiniai lygiai konkretiems produktams.“;

b)	3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 29a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos pirmoje pastraipoje nurodytos ribos.“;

26 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisijai pagal 29a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IV priedas, nustatant konkrečių 1 dalyje nurodytų ženklinimo reikalavimų vengiant kartojimo ir prieštaravimo esamoms ženklinimo nuostatoms, nustatytoms galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose. Tai darant reikėtų atsižvelgti, kai tikslinga, į valstybių narių pagal Sąjungos teisės aktus nustatytas ženklinimo nuostatas.“;

27 straipsnis pakeičiamas taip:

„27 straipsnis

Priedų derinimas su technikos pažanga

Komisijai pagal 29a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami II priedo C ir D skyriai, III–VI priedai ir VII priedo C skyrius, siekiant juos suderinti su technikos pažanga.“;

Įterpiamas 29a straipsnis:

„29a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 16 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 26 straipsnio 2 dalyje ir 27 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 16 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 26 straipsnio 2 dalyje ir 27 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 16 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 2 ir 3 dalis, 26 straipsnio 2 dalį ir 27 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*199) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

6)	30 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

140.

2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (146) (*200)

Siekiant įgyvendinti Direktyvos 2001/83/EB tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais:

—	iš dalies keičiamos tos direktyvos nuostatos dėl vienos iš sąlygų, kurią turėtų atitikti homeopatiniai vaistai, kad jiems būtų taikoma speciali supaprastinta registravimo procedūra, jei tai patvirtina nauji moksliniai faktai;

—	siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, iš dalies keičiamos tos direktyvos nuostatos dėl operacijų rūšių, kurios laikomos veikliųjų medžiagų, naudojamų kaip pradinės vaistinės medžiagos, gamybos etapais;

—	siekiant atsižvelgti į mokslo ir techninę pažangą, iš dalies keičiamas tos direktyvos I priedas;

—	ta direktyva papildoma nuostatomis dėl tinkamos pagal tą direktyvą suteiktų leidimų prekiauti sąlygų keitimo nagrinėjimo tvarkos;

—	ta direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomi vaistų geros gamybos praktikos principai ir gairės.

Todėl Direktyva 2001/83/EB iš dalies keičiama taip:

1)	14 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 121a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, jei nauji moksliniai faktai tai patvirtina, iš dalies keičiama pirmos pastraipos trečia įtrauka.“;

2)	23b straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Komisijai pagal 121a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos 1 dalyje nurodytos sąlygos.“;

3)	46a straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Komisijai pagal 121a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, iš dalies keičiama 1 dalis.“;

4)	47 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 121a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi 46 straipsnio f punkte nurodyti vaistų geros gamybos praktikos principai ir gairės.“;

5)	120 straipsnis pakeičiamas taip: „120 straipsnis Komisijai pagal 121a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, iš dalies keičiamas I priedas.“;

6)	121 straipsnio 2a dalis išbraukiama.

121a straipsnis pakeičiamas taip:

„121a straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 14 straipsnio 1 dalyje ir 22b, 23b, 46a, 47, 52b, 54a ir 120 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 14 straipsnio 1 dalyje ir 22b, 23b, 46a, 47, 52b, 54a ir 120 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 14 straipsnio 1 dalį ir 22b, 23b, 46a, 47, 52b, 54a ir 120 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*201) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

8)	121b ir 121c straipsniai išbraukiami.

141.

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (147)

Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 999/2001 tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami to reglamento priedai ir tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl:

—	leidžiamų greitųjų tyrimo metodų patvirtinimo sąrašo atnaujinimo ;

—	galvijų, kuriems taikoma metinė stebėsenos programa, amžiaus koregavimo;

—	kriterijų, kuriais remiantis įrodoma, kad šalies epidemiologinė padėtis gerėja, nustatymo ir jų išdėstymo priede sąrašo atnaujinimo ;

—	sprendimo leisti šerti jaunus gyvūnus, priklausančius atrajotojų rūšims, iš žuvų gautais baltymais;.

Pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl:

—	išsamių tokių su gyvūnų šėrimu susijusių draudimų išimčių suteikimo kriterijų nustatymo;

—	sprendimo nustatyti leistino nuokrypio lygį nedideliam gyvūninių baltymų, esančių pašaruose, kiekiui, atsiradusiam dėl atsitiktinio ir techniškai neišvengiamo užteršimo;

—	sprendimo dėl amžiaus;

—	taisyklių, kuriomis leidžiama daryti pareigų, susijusių su nurodytos pavojingos medžiagos pašalinimu ir sunaikinimu, išimtis, nustatymo;

—	gamybos procesų patvirtinimo;

—	sprendimo tam tikras nuostatas taikyti kitoms gyvūnų rūšims;

—	sprendimo tam tikras nuostatas taikyti kitiems gyvūninės kilmės produktams;

—	GSE tvirtinimo avims ir ožkoms metodo nustatymo. [346 pakeit.]

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 999/2001 iš dalies keičiamas taip:

5 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 23b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patvirtinami antroje pastraipoje nurodyti greitieji tyrimo metodai. Komisijai pagal 23b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas X priedo C skyriaus 4 punktas, siekiant atnaujinti jame pateiktą leidžiamų greitųjų tyrimo metodų sąrašą.“; [347 pakeit.]

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 23b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais tuo tikslu patvirtinami greitieji tyrimo metodai. Komisijai pagal 23b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas X priedas, siekiant į jame pateiktą sąrašą įtraukti tuos tuo tikslu leidžiamus taikyti greituosius tyrimo metodus.“; [348 pakeit.]

1b dalies pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

„Komisijai pagal 23b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į mokslo pažangą ir pasikonsultavus su EFSA, iš dalies keičiami 1a dalies a ir c punktai, siekiant pakoreguoti juose nustatytą amžių.

Valstybės narės, kuri gali įrodyti, kad šalies epidemiologinė padėtis gerėja, prašymu jos metinės stebėsenos programos gali būti peržiūrimos. Komisijai pagal 23b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais: iš dalies keičiamas III priedo A skyriaus I dalies 7 punktas, siekiant pateikti kriterijus, pagal kuriuos, atliekant stebėsenos programų peržiūrą, turėtų būti vertinama, ar šalies epidemiologinė padėtis gerėja.

a)	nustatomi tam tikri kriterijai, pagal kuriuos, atliekant stebėsenos programų peržiūrą, turėtų būti vertinama, ar šalies epidemiologinė padėtis gerėja;

b)	siekiant pateikti a punkte nurodytų kriterijų sąrašą, iš dalies keičiamas III priedo A skyriaus I dalies 7 punktas.“ [349 pakeit.]

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 23b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant leisti šerti jaunus gyvūnus, priklausančius atrajotojų rūšims, iš žuvų gautais baltymais, iš dalies keičiamas IV priedas, atsižvelgiant į:

a)	moksliškai pagrįstą jaunų atrajotojų mitybos poreikių vertinimą;

b)	šio straipsnio 5 dalyje nurodytas šio straipsnio įgyvendinimo taisykles;

c)	šios nukrypti leidžiančios nuostatos kontrolės aspektų vertinimą.“;

4 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybei narei ar trečiajai šaliai pateikus prašymą, 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti priimtas sprendimas suteikti individualias šioje dalyje numatytų apribojimų išimtis. Kiekvienoje išimtyje atsižvelgiama į šio straipsnio 3 dalies nuostatas. Komisijai pagal 23b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi išsamūs kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta suteikiant tokią išimtį.“; [350 pakeit.]

4a dalis pakeičiama taip:

„4a. Komisijai pagal 23b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis , remiantis palankiu rizikos įvertinimu, kuriame atsižvelgiama bent į užkrato kiekį ir galimą jo šaltinį bei galutinę siuntos paskirties vietą, nustatomas leistino nuokrypio lygis nedideliam gyvūninių baltymų, esančių pašaruose, kiekiui, atsiradusiam dėl atsitiktinio ir techniškai neišvengiamo užteršimo.“; [351 pakeit.]

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Atsižvelgiant į šio reglamento V priedą ir Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, nurodyta pavojinga medžiaga pašalinama ir sunaikinama. Jos neleidžiama importuoti į Sąjungą. V priede nurodytų pavojingų medžiagų sąrašas apima vyresnių kaip 12 mėnesių amžiaus galvijų smegenis, stuburo smegenis, akis ir tonziles bei galvijų, kurių amžių nustato Komisija, stuburus. Komisijai pagal 23b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomas tas amžius. Komisijai pagal 23b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į skirtingas rizikos kategorijas, numatytas 5 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, ir į 6 straipsnio 1a dalies ir 1b dalies b punkto reikalavimus, iš dalies keičiamas V priede nurodytų pavojingų medžiagų sąrašas.“; [352 pakeit.]

2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 23b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patvirtinamas alternatyvus iš dalies keičiamas X priedas siekiant atnaujinti jame pateiktą leidžiamų alternatyvių tyrimo metodas, kurį metodų , kuriuos taikant GSE galima aptikti dar iki skerdžiant gyvulį, ir iš dalies keičiamas X priede pateiktas sąrašas sąrašą . Šio straipsnio 1 dalis netaikoma gyvūnų audiniams, jei šie buvo tiriami alternatyviu tyrimo metodu, jeigu šis metodas taikomas laikantis V priede numatytų sąlygų ir to tyrimo rezultatai buvo neigiami.“; [353 pakeit.]

5 dalis pakeičiama taip:

„5. Komisijai pagal 23b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos taisyklės, kuriomis numatomos šio straipsnio 1–4 dalių išimtys, susijusios su 7 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo šerti taikymo pradžia arba prireikus kontroliuojamą GSE riziką keliančių trečiųjų šalių arba jų regionų atžvilgiu – su draudimo šerti atrajotojus žinduolių baltymais taikymo pradžia, siekiant apriboti reikalavimus pašalinti ir sunaikinti nurodytą pavojingą medžiagą, gautą iš gyvūnų, atsivestų prieš draudimo įsigaliojimą atitinkamose šalyse ar regionuose.“; [354 pakeit.]

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisijai pagal 23b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis patvirtinami gamybos procesai, kurie turi būti taikomi VI priede išvardytiems gyvūninės kilmės produktams gaminti.“; [355 pakeit.]

b)	3 dalis pakeičiama taip: „3. Atsižvelgiant į V priedo 5 punkte nustatytus kriterijus, 1 ir 2 dalys nėra taikomos atrajotojams, ištirtiems 8 straipsnio 2 dalyje nurodytu ir į X priede sąrašą įtrauktu alternatyviu testu, jei testo rezultatai buvo neigiami.“;

6)	15 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Komisijai pagal 23b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas, siekiant nuostatomis dėl 1 ir 2 dalių nuostatas taikyti nuostatų taikymo ir kitoms gyvūnų rūšims.“; [356 pakeit.]

16 straipsnio 7 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Komisijai pagal 23b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas, siekiant nuostatomis dėl 1–6 dalių nuostatas taikyti nuostatų taikymo ir kitiems gyvūninės kilmės produktams.“; [357 pakeit.]

8)	20 straipsnio 2 dalies antras sakinys pakeičiamas taip: „Komisijai pagal 23b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomas GSE tvirtinimo avims ir ožkoms metodas.“; [358 pakeit.]

23 straipsnis pakeičiamas taip:

„23 straipsnis

Priedų pakeitimai

Komisijai pagal 23b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami priedai. Pakeitimais siekiama tų priedų nuostatas suderinti su epidemiologinės padėties pokyčiais, turimomis mokslinėmis žiniomis, atitinkamais tarptautiniais standartais, taikomais oficialiosios kontrolės analizės metodais arba tų nuostatų įgyvendinimo kontrolės ar tyrimo rezultatais, atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

i)	jei reikia, EFSA pateiktoje nuomonėje išdėstytas išvadas;

ii)	poreikį išlaikyti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos lygį Sąjungoje.“

10)	23a straipsnis išbraukiamas.

11)

Įterpiamas 23b straipsnis:

„23b straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 5 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 1 ir 1b dalyse, 7 straipsnio 3, 4 ir 4a dalyse, 8 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse, 9 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 15 straipsnio 3 dalyje, 16 straipsnio 7 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [359 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 1 ir 1b dalyse, 7 straipsnio 3, 4 ir 4a dalyse, 8 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse, 9 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 15 straipsnio 3 dalyje, 16 straipsnio 7 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 5 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio 1 ir 1b dalis, 7 straipsnio 3, 4 ir 4a dalis, 8 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, 9 straipsnio 1 ir 3 dalis, 15 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 7 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 23 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*202) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

12)	24 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

142.

2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (148) (*203)

Siekiant įgyvendinti Direktyvos 2002/32/EB tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami tos direktyvos I ir II priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga, ir ta direktyva papildoma nuostatomis dėl detoksikacijos procesų priimtinumo kriterijų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2002/32/EB iš dalies keičiama taip:

7 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„2. Nedelsiant priimamas sprendimas, ar I ir II priedai turi būti iš dalies keičiami. Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami tie priedai.

Jeigu su šiais pakeitimais susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 11a straipsnyje numatyta procedūra.“;

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir II priedai, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

Jeigu su tais pakeitimais susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 10b straipsnyje numatyta procedūra.“;

2 dalies antra įtrauka pakeičiama taip:

„—	naudodamasi jai pagal 10a straipsnį suteiktais įgaliojimais, priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi detoksikacijos procesų priimtinumo kriterijai, papildantys tuos kriterijus, kurie nustatyti gyvūnų pašarams skirtiems produktams, apdorotiems tokiuose procesuose.“;

Įterpiami 10a ir 10b straipsniai:

„10a straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 7 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 7 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 1 ir 2 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

10b straipsnis

(*204) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

4)	11 straipsnio 3 ir 4 dalys išbraukiamos.

143.

2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo (149)

Siekiant įgyvendinti Direktyvos 2002/46/EB tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami tos direktyvos I ir II priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga, ir ta direktyva papildoma nuostatomis dėl jos II priede išvardytų medžiagų grynumo kriterijų , mažiausių ir mažiausių didžiausių vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekių, kurie turi būti maisto papilduose. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. [360 pakeit.]

Siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2002/46/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su didžiausių vitaminų ir mineralų kiekių nustatymu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. [361 pakeit.]

Todėl Direktyva 2002/46/EB iš dalies keičiama taip:

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisijai pagal 12a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomi II priede išvardytų medžiagų grynumo kriterijus kriterijai , išskyrus atvejus, kai tokie kriterijai taikomi pagal 3 dalį.“; [362 pakeit.]

5 dalis pakeičiama taip:

„5. Komisijai pagal 12a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir II prieduose pateikti sąrašai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga.

Jeigu su vitamino ar mineralo išbraukimu iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąrašų susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 12b straipsnyje numatyta procedūra.“;

5 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Komisijai pagal 12a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi šio straipsnio 3 dalyje nurodyti mažiausi vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai. ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomi:

a)	šio straipsnio 3 dalyje nurodyti mažiausi vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai ir

b)	šio Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti didžiausi vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“[363 pakeit.]

12 straipsnio 3 dalis išbraukiama. pakeičiama taip:

„3. Siekiant įveikti 1 dalyje minėtus sunkumus ir užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą Komisijai pagal 12a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva.

Valstybė narė, kuri ėmėsi apsaugos priemonių, tokiu atveju jas gali išlaikyti tol, kol bus priimti tie deleguotieji aktai.“; [364 pakeit.]

Įterpiami 12a ir 12b straipsniai:

„12a straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 4 straipsnio 2 ir 5 dalyse ir, 5 straipsnio 4 dalyje ir 12 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 2 ir 5 dalyse , 5 straipsnio 4 dalyje ir 5 12 straipsnio 4 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 4 straipsnio 2 ir 5 dalis , 5 straipsnio 4 dalį ir 5 12 straipsnio 4 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [365 pakeit.]

12b straipsnis

(*205) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“"

5)	13 straipsnio 3 ir 4 dalys išbraukiamos.

144.

2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/98/EB nustatanti žmogaus kraujo ir kraujo komponentų surinkimo, ištyrimo, perdirbimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus bei iš dalies keičianti Direktyvą 2001/83/EB (150)

Siekiant įgyvendinti Direktyvos 2002/98/EB tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami tos direktyvos I–IV priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga, ir ta direktyva papildoma nuostatomis dėl tam tikrų techninių reikalavimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2002/98/EB 29 straipsnio antros pastraipos i punkto įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti pranešimų apie pavojingus nepageidaujamus reiškinius ir reakcijas tvarką bei pranešimų formas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. [366 pakeit.]

Todėl Direktyva 2002/98/EB iš dalies keičiama taip:

Po IX skyriaus antraštės įterpiami 27a ir 27b straipsniai:

„27a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 29 straipsnio pirmoje ir trečioje pastraipose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [367 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 29 straipsnio pirmoje ir trečioje pastraipose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 29 straipsnio pirmą ir trečią pastraipas priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

27b straipsnis

Skubos procedūra

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 28a straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

(*206) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

2)	28 straipsnio 3 ir 4 dalys išbraukiamos.

29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 27a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais iš dalies pakeičiami I–IV prieduose nustatytų techninių reikalavimų pakeitimo, siekiant juos nustatyti techniniai reikalavimai, kad jie būtų suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

Jeigu su III ir IV nustatytais techniniais reikalavimais susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 27b straipsnyje numatyta procedūra.“; [368 pakeit.]

b)	antros pastraipos i punktas išbraukiamas; [369 pakeit.]

trečia ir ketvirta pastraipos pakeičiamos taip:

„Komisijai pagal 27a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis dėl antroje pastraipoje nurodytų techninių reikalavimų.

Jeigu su antros pastraipos b, c, d, e, f, ir g punktuose nustatytais techniniais reikalavimais susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 27b straipsnyje numatyta procedūra.“;

d)	punktas papildomas penkta pastraipa: „Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma pranešimų apie pavojingus nepageidaujamus reiškinius ir reakcijas tvarka bei pranešimų formos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“. [370 pakeit.]

145.

2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002 nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (151) (*207)

Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 178/2002 tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamos to reglamento nuostatos dėl mokslinių grupių skaičiaus ir pavadinimų ir tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl procedūros, kurią tarnyba taiko jai pateiktiems prašymams pateikti mokslinę nuomonę, institucijų įtraukimo į valstybių narių paskirtų kompetentingų organizacijų sąrašą kriterijų, nuostatų dėl suderintų kokybės reikalavimų nustatymo ir finansinę paramą reglamentuojančių finansinių taisyklių.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 iš dalies keičiamas taip:

28 straipsnio 4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 57a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą, tarnybos prašymu iš dalies keičiamos pirmos pastraipos nuostatos dėl mokslinių grupių skaičiaus ir pavadinimų.“;

29 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Įgyvendindama šį straipsnį, Komisija, pasitarusi su tarnyba, priima:

a)	deleguotuosius aktus pagal 57a straipsnį dėl procedūros, kurią tarnyba taiko jai pateiktiems prašymams pateikti mokslinę nuomonę;

įgyvendinimo aktus, kuriais nustato rekomendacijas, kuriomis vadovaujamasi moksliškai įvertinant medžiagas, produktus arba procesus, kuriems pagal Bendrijos teisės aktus yra taikoma išankstinio leidimo arba įtraukimo į sąrašą tvarka, ypač kai Bendrijos teisės aktuose yra numatyta arba leidžiama, kad pareiškėjas tam tikslui pateiktų dokumentų rinkinį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“;

36 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 57a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi institucijų įtraukimo į valstybių narių paskirtų kompetentingų organizacijų sąrašą kriterijai, nuostatos dėl suderintų kokybės reikalavimų nustatymo ir finansinę paramą reglamentuojančios finansinės taisyklės.“;

4)	V skyriaus 1 skirsnio antraštė pakeičiama taip: „1 SKIRSNIS ĮGALIOJIMŲ DELEGAVIMAS, ĮGYVENDINIMO IR TARPININKAVIMO PROCEDŪROS“.

Po 1 skirsnio antraštės įterpiamas 57a straipsnis:

„57a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 28 straipsnio 4 dalyje, 29 straipsnio 6 dalyje ir 36 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 28 straipsnio 4 dalyje, 29 straipsnio 6 dalyje ir 36 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 28 straipsnio 4 dalį, 29 straipsnio 6 dalį ir 36 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*208) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

6)	58 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

146.

2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/99/EB dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringo, iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 90/424/EEB ir panaikinanti Tarybos direktyvą 92/117/EEB (152)

Siekiant įgyvendinti Direktyvos 2003/99/EB tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas tos direktyvos I priedas, siekiant atnaujinti tame priede pateiktus zoonozių arba zoonozių sukėlėjų sąrašus, iš dalies keičiami tos direktyvos II, III ir IV priedai ir ta direktyva papildoma nuostatomis dėl koordinuotų monitoringo programų, susijusių su viena ar daugiau zoonozių arba zoonozių sukėlėjų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2003/99/EB iš dalies keičiama taip:

4 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atnaujinti zoonozių arba zoonozių sukėlėjų sąrašus, iš dalies keičiamas I priedas, visų pirma atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

a)	jų paplitimą gyvūnų ir žmonių populiacijose, pašaruose ir maiste;

b)	jų poveikio žmonėms stiprumą;

c)	jų ekonomines pasekmes gyvūnų ir žmonių sveikatos priežiūrai ir pašarų ir maisto verslui;

d)	epidemiologines tendencijas gyvūnų ir žmonių populiacijose, pašaruose ir maiste.

Jeigu yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 11b straipsnyje numatyta procedūra.“;

5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Jei duomenų, surinktų įprastu monitoringu pagal 4 straipsnį, nepakanka, Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomos koordinuotos monitoringo programos, susijusios su viena ar daugiau zoonozių arba zoonozių sukėlėjais. Tie deleguotieji aktai priimami visų pirma nustačius ypatingus poreikius ir prireikus įvertinti pavojų arba nustatyti bazines vertes, susijusias su zoonozėmis arba zoonozių sukėlėjais, valstybių narių lygiu arba Sąjungos lygiu.“; [371 pakeit.]

2a)	11 straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip: „Priedų daliniai pakeitimai ir įgyvendinimo priemonės“ [372 pakeit.]

11 straipsnio pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

„Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami II, III ir IV priedai, visų pirma atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

a)	zoonozių, zoonozių sukėlėjų ir su jais susijusio antimikrobinio atsparumo atvejus gyvūnų ir žmonių populiacijose, pašaruose ir maiste;

b)	galimybę naudoti naujas monitoringo ir ataskaitų teikimo priemones;

c)	poreikius, būtinus tendencijoms įvertinti nacionaliniu, Europos ir pasaulio lygiu.“;

3a)	11 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „Be to, kitos įgyvendinimo priemonės gali būti patvirtintos pagal 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą komiteto procedūrą.“; [373 pakeit.]

Įterpiami 11a ir 11b straipsniai:

„11a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 4 straipsnio 4 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir 11 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [374 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 4 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir 11 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 4 straipsnio 4 dalį, 5 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

11b straipsnis

Skubos procedūra

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 11a straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

(*209) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

5)	12 straipsnio 3 ir 4 dalys išbraukiamos.

147.

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (153)

Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas to reglamento priedas, siekiant jį suderinti su technikos pažanga, ir tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl atitinkamų žemesnių , kuriomis nustatoma, kuris maistas ir pašarai patenka į skirtingus to reglamento skirsnius, nustatomos atitinkamos žemesnės GMO kiekio maiste ir pašaruose ribų ribos , žemiau kurių netaikomi ženklinimo reikalavimai, jei laikomasi tam tikrų sąlygų, nustatymo ir specialiųjų taisyklių nustatomos priemonės, būtinos, kad operatoriai galėtų laikytis reikalavimų kompetentingų institucijų atžvilgiu, ir priemonės, būtinos, kad operatoriai laikytųsi ženklinimo reikalavimų, taip pat specialiosios taisyklės dėl informacijos, kurią turi pateikti maistą galutiniam vartotojui tiekiančios viešojo maitinimo įstaigos, nustatymo. [375 pakeit.]

Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros* nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su priemonėmis, kurios būtinos, kad operatoriai galėtų laikytis reikalavimų kompetentingų institucijų atžvilgiu, priemonėmis, kurios būtinos, kad operatoriai galėtų laikytis ženklinimo reikalavimų, ir taisyklėmis, kuriomis palengvinamas vienodas tam tikrų nuostatų taikymas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. [376 pakeit.]

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisija gali Komisijai pagal 34a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatoma, ar šis skirsnis taikomas konkrečios rūšies maistui. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 35 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“; [377 pakeit.]

12 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Komisijai pagal 34a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos atitinkamos žemesnės ribos, ypač maisto produktams, kurių sudėtyje yra arba kurie susideda iš GMO, arba atsižvelgiama į mokslo bei technikos pažangą.“; [378 pakeit.]

14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Deleguotieji ir įgyvendinimo įgaliojimai

1. Komisijai pagal 34a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patvirtinamos specialiosios taisyklės dėl informacijos, kurią turi pateikti maistą galutiniam vartotojui tiekiančios viešojo maitinimo įstaigos. Siekiant atsižvelgti į ypatingą viešojo maitinimo įstaigų padėtį, minėtose taisyklėse gali būti numatyta pritaikyti 13 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimus. šis reglamentas papildomas nuostatomis , kuriomis nustatomos:

a)	priemonės, kurios būtinos, kad operatoriai galėtų laikytis reikalavimų kompetentingų institucijų atžvilgiu, kaip nurodyta 12 straipsnio 3 dalyje;

b)	priemonės, kurios būtinos, kad operatoriai galėtų laikytis 13 straipsnyje nurodytų ženklinimo reikalavimų, ir

c)	specialiosios taisyklės dėl informacijos, kurią turi pateikti maistą galutiniam vartotojui tiekiančios viešojo maitinimo įstaigos. Siekiant atsižvelgti į specifinę viešojo maitinimo įstaigų padėtį, tokiose taisyklėse gali būti numatytos 13 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimų korekcijos.

2. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamos: išsamios taisyklės, siekiant sudaryti sąlygas vienodai taikyti 13 straipsnį.

a)	priemonės, kurios būtinos, kad operatoriai galėtų laikytis reikalavimų kompetentingų institucijų atžvilgiu, kaip nurodyta 12 straipsnio 3 dalyje;

b)	priemonės, kurios būtinos, kad operatoriai galėtų laikytis 13 straipsnyje nurodytų ženklinimo reikalavimų;

c)	išsamios taisyklės, kuriomis palengvinamas vienodas 13 straipsnio taikymas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 35 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“; [379 pakeit.]

15 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisija gali Komisijai pagal 34a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatoma, ar šis skirsnis taikomas konkrečios rūšies pašarams. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 35 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“; [380 pakeit.]

24 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Komisijai pagal 34a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos atitinkamos žemesnės ribos, ypač pašarams, kurių sudėtyje yra arba kurie susideda iš GMO, arba atsižvelgiama į mokslo bei technikos pažangą.“; [381 pakeit.]

26 straipsnis pakeičiamas taip:

„26 straipsnis

Deleguotieji ir įgyvendinimo įgaliojimai

1. Komisijai pagal 34a straipsnį suteikiami įgaliojimai Komisija gali priimti įgyvendinimo deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis patvirtinamos:

a)	priemonės, kurios būtinos, kad operatoriai galėtų laikytis reikalavimų kompetentingų institucijų atžvilgiu, kaip nurodyta 24 straipsnio 3 dalyje;

b)	priemonės, kurios būtinos, kad operatoriai galėtų laikytis 25 straipsnyje nurodytų ženklinimo reikalavimų;.

c)	išsamios taisyklės, kuriomis palengvinamas vienodas 25 straipsnio taikymas.

2. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamos išsamios taisyklės, kuriomis sudaromos sąlygos vienodai taikyti 25 straipsnį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 35 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“[382 pakeit.]

7)	32 straipsnio šešta pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 34a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedas, siekiant jį suderinti su technikos pažanga.“

Įterpiamas 34a straipsnis:

„34a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 3 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 4 dalyje, 14 straipsnio 1a dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 26 straipsnio 1 dalyje ir 32 straipsnio šeštoje pastraipoje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas ar arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti kada atšaukti 3 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 4 dalyje, 14 straipsnio 1a dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje , 26 straipsnio 1 dalyje ir 32 straipsnio šeštoje pastraipoje nurodytų įgaliojimų delegavimą nurodytus deleguotuosius įgaliojimus . Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 3 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 4 dalį, 14 straipsnio 1a dalį, 15 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 26 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio šeštą pastraipą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [383 pakeit.]

(*210) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

9)	35 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

10)	47 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

148.

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiantis Direktyvą 2001/18/EB (154) (*211)

Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl unikalių genetiškai modifikuotų organizmų identifikatorių sudarymo ir priskyrimo sistemos diegimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1830/2003 iš dalies keičiamas taip:

1)	8 straipsnis pakeičiamas taip: „8 straipsnis Unikalūs identifikatoriai Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į tarptautinių institucijų plėtrą, įdiegiama ir pritaikoma unikalių GMO identifikatorių sudarymo ir priskyrimo sistema.“

Įterpiamas 9a straipsnis:

„9a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 8 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*212) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	10 straipsnio 2 dalis išbraukiama.

4)	13 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa išbraukiama.

149.

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (155) (*213)

Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami to reglamento I, II, III ir IV priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga, ir tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl taisyklių, kuriomis leidžiama taikyti supaprastintą leidimų išdavimo tvarką tiems priedams, kuriuos buvo leista naudoti maiste. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 iš dalies keičiamas taip:

1)	3 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip: „5. Komisijai pagal 21a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IV priedas, siekiant jame išdėstytas bendrąsias sąlygas suderinti su mokslo ar technikos pažanga.“;

2)	6 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Komisijai pagal 21a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedas, siekiant suderinti pašarų priedų kategorijas ir funkcines grupes, atsižvelgiant į mokslo ar technikos pažangą.“;

3)	7 straipsnio 5 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip: „5. Komisijai pagal 21a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, kuriomis leidžiama taikyti supaprastintą leidimų išdavimo tvarką tiems priedams, kuriuos buvo leista naudoti maiste, nustatymo.“;

4)	16 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip: „6. Komisijai pagal 21a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, iš dalies keičiamas III priedas.“;

5)	21 straipsnio ketvirta pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 21a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas II priedas.“;

Įterpiamas 21a straipsnis:

„21a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 3 straipsnio 5 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje, 16 straipsnio 6 dalyje ir 21 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 5 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje, 16 straipsnio 6 dalyje ir 21 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 3 straipsnio 5 dalį, 6 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 5 dalį, 16 straipsnio 6 dalį ir 21 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*214) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

7)	22 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

150.

2003 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2065/2003 dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų, naudojamų arba skirtų naudoti maisto produktuose arba jų paviršiuje (156) (*215)

Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 2065/2003 tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais, pateikus tarnybai prašymą dėl mokslinės ir (arba) techninės pagalbos, iš dalies keičiami to reglamento priedai ir tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl įteisintų analitinių metodų kokybės kriterijų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2065/2003 iš dalies keičiamas taip:

17 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai prireikus priimti deleguotuosius aktus dėl II priedo 4 punkte nurodytų įteisintų analitinių metodų, įskaitant tiriamas medžiagas, kokybės kriterijų. Tuose deleguotuosiuose aktuose atsižvelgiama į turimus mokslinius faktus.“;

2)	18 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, pateikus tarnybai prašymą dėl mokslinės ir (arba) techninės pagalbos, iš dalies keičiami priedai.“;

Įterpiamas 18a straipsnis:

„18a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 17 straipsnio 3 dalyje ir 18 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 17 straipsnio 3 dalyje ir 18 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 17 straipsnio 3 dalį ir 18 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*216) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

4)	19 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

151.

2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės (157)

Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami to reglamento I, II ir III priedai ir tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl Sąjungos tikslų sumažinti zoonozių ir zoonozių sukėlėjų paplitimą, specialių kontrolės metodų, specialių taisyklių dėl importo iš trečiųjų šalių kriterijų, Sąjungos etaloninių laboratorijų įsipareigojimų ir uždavinių , tyrimo metodų tvirtinimo ir tam tikrų nacionalinių etaloninių laboratorijų įsipareigojimų ir uždavinių. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. [384 pakeit.]

Siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su tyrimo metodų tvirtinimu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. [385 pakeit.]

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2160/2003 iš dalies keičiamas taip:

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl I priedo 1 skiltyje išvardytų Sąjungos tikslų sumažinti zoonozių ir zoonozių sukėlėjų paplitimą I priedo 2 skiltyje išvardytose gyvūnų populiacijose, pirmiausia atsižvelgiant į: [386 pakeit.]

a)	patirtį, įgytą taikant dabartines nacionalines priemones, ir

b)	informaciją, Komisijai arba Europos maisto saugos tarnybai perduotą pagal dabartinius Sąjungos reikalavimus, ypač numatytą Direktyvoje 2003/99/EB, pirmiausia jos 5 straipsnyje.“;

6 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)	Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, pirmiausia atsižvelgiant į c punkte išvardytus kriterijus, b punkte nurodytais tikslais iš dalies keičiamas I priedas.“;

c)	7 dalis pakeičiama taip: „7. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas III priedas, siekiant įtraukti kriterijų, taikomų nustatant, kurie salmonelių serotipai yra pavojingi visuomenės sveikatai.“;

5 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, pirmiausia atsižvelgiant į 4 straipsnio 6 dalies c punkte išvardytus kriterijus, iš dalies keičiamas II priedas, siekiant suderinti jame nustatytus reikalavimus ir minimalias mėginių ėmimo taisykles.“;

8 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas dėl: [387 pakeit.]

a)	specialių kontrolės metodų, kurie gali arba turi būti taikomi siekiant sumažinti zoonozių ir zoonozių sukėlėjų paplitimą pirminės gyvūnų gamybos etape ar kituose maisto grandinės etapuose;

b)	a punkte nurodytų metodų taikymo sąlygas reglamentuojančių taisyklių, kurios gali būti priimtos;

c)	išsamių taisyklių, reglamentuojančių būtinus dokumentus ir procedūras bei minimalius reikalavimus a punkte nurodytiems metodams, kurios gali būti priimtos, ir

d)	tam tikrų specialių kontrolės metodų, kurie nenaudojami kaip kontrolės programų dalis.“;

9 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Nedarant poveikio 5 straipsnio 6 daliai, Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos taisyklės, reglamentuojančios valstybių narių atliekamą 5 straipsnio 5 dalyje ir šio straipsnio 2 dalyje minėtų kriterijų nustatymą.“[388 pakeit.]

10 straipsnio 5 dalies antras ir trečias sakiniai pakeičiami taip:

„Leidimas taikyti pereinamąjį laikotarpį gali būti panaikintas ta pačia tvarka. Leidimas gali būti panaikintas laikantis tos pačios procedūros ir, Nedarant poveikio 5 straipsnio 6 daliai, Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos specialios taisyklės dėl šių kriterijų.“; [389 pakeit.]

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi Sąjungos etaloninių laboratorijų įsipareigojimai ir uždaviniai, ypač susiję su jų veiklos ir nacionalinių etaloninių laboratorijų veiklos koordinavimu.“; [390 pakeit.]

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi tam tikri nacionalinių etaloninių laboratorijų įsipareigojimai ir uždaviniai, ypač susiję su jų veiklos ir atitinkamų valstybių narių laboratorijų, paskirtų remiantis 12 straipsnio 1 dalies a punkto nuostata, veiklos koordinavimu.“; [391 pakeit.]

12 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„3. Komisija gali Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo deleguotuosius aktus, kuriais patvirtinami kiti 3 dalyje nurodyti tyrimo metodai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis patvirtinami kiti tyrimo metodai nei nurodyti šios dalies pirmoje ir antroje pastraipose .“[392 pakeit.]

7a)	13 straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip: „Deleguotieji ir įgyvendinimo įgaliojimai“ [393 pakeit.]

8)	13 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis iš dalies keičiamos nuostatos dėl atitinkamų sveikatos pažymėjimų.“[394 pakeit.]

8a)	13 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: Be to, įgyvendinimo priemonės gali būti patvirtintos pagal 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą. [395 pakeit.]

Įterpiamas 13a straipsnis:

„13a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 3 straipsnio 1, 6 ir 7 dalyse, 5 straipsnio 6 dalyje, 8 straipsnio 1 dalyje, 9 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 5 dalyje, 11 straipsnio 2 ir 4 dalyse , 12 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje ir 13 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 1, 6 ir 7 dalyse, 5 straipsnio 6 dalyje, 8 straipsnio 1 dalyje, 9 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 5 dalyje, 11 straipsnio 2 ir 4 dalyse , 12 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje ir 13 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 3 straipsnio 1, 6 ir 7 dalis, 5 straipsnio 6 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 4 dalį, 10 straipsnio 5 dalį, 11 straipsnio 2 ir 4 dalis , 12 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje ir 13 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [396 pakeit.]

(*217) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

9)	14 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

152.

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/23/EB, nustatanti žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus (158)

Siekiant įgyvendinti Direktyvos 2004/23/EB tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais ta direktyva papildoma nuostatomis dėl audinių ir ląstelių, taip pat produktų ir medžiagų, kontaktuojančių su šiais audiniais ir ląstelėmis ir darančiais poveikį jų kokybei, sieties reikalavimų , nustatoma atsekamumo užtikrinimo ir patikrinimo, ar importuotų audinių ir ląstelių kokybės ir saugos standartai yra lygiaverčiai, tvarka ir papildoma nuostatomis dėl tam tikrų techninių reikalavimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. [397 pakeit.]

Siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2004/23/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti atsekamumo užtikrinimo ir patikrinimo, ar importuotų audinių ir ląstelių kokybės ir saugos standartai yra lygiaverčiai, tvarką. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. [398 pakeit.]

Todėl Direktyva 2004/23/EB iš dalies keičiama taip:

8 straipsnio 5 ir 6 dalys pakeičiamos taip:

„5. Komisijai pagal 28a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomi audinių ir ląstelių, taip pat produktų ir medžiagų, kontaktuojančių su šiais audiniais ir ląstelėmis ir darančiais poveikį jų kokybei ir saugumui, sieties reikalavimai. , taip pat nustatoma atsekamumo užtikrinimo tvarka Sąjungos lygmeniu. [399 pakeit.]

6. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma atsekamumo užtikrinimo Sąjungos lygiu tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“; [400 pakeit.]

9 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Komisija priima įgyvendinimo Komisijai pagal 28a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma ši direktyva papildoma nustatant patikrinimo pagal 1 dalį, ar kokybės ir saugos standartai yra lygiaverčiai, tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros tvarką .“; [401 pakeit.]

28 straipsnio antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:

„Komisijai pagal 28a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis dėl pirmos dalies a–i punktuose nurodytų techninių reikalavimų. [402 pakeit.]

Jeigu su pirmos pastraipos d ir e punktuose nustatytais techniniais reikalavimais susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 28b straipsnyje numatyta procedūra.“;

Įterpiami 28a ir 28b straipsniai:

„28a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 8 straipsnio 5 dalyje , 9 straipsnio 4 dalyje ir 28 straipsnio antroje pastraipoje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnio 5 dalyje , 9 straipsnio 4 dalyje ir 28 straipsnio antroje pastraipoje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 8 straipsnio 5 dalį , 9 straipsnio 4 dalį ir 28 straipsnio antrą pastraipą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [403 pakeit.]

28b straipsnis

Skubos procedūra

(*218) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

5)	29 straipsnio 3 ir 4 dalys išbraukiamos.

153.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (159)

Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 852/2004 tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami to reglamento I ir II priedai ir tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl specialių higienos priemonių, maisto tvarkymo įmonių patvirtinimo reikalavimų, specialiomis nuostatomis dėl reglamento reikalavimų taikymo konkretiems maisto produktams, siekiant šalinti konkrečią riziką arba kylančius pavojus, susijusius su visuomenės sveikata, taip pat dėl nuostatomis, kuriomis leidžiama nukrypti nuo to reglamento priedų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 852/2004 iš dalies keičiamas taip:

4 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patvirtinamos šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos 3 dalyje nurodytos specialios higienos priemonės, visų pirma susijusios su: [404 pakeit.]

a)	mikrobiologinių kriterijų ir susijusių mėginių ėmimo bei analizės metodų nustatymu;

b)	specialių temperatūros kontrolės ir žemos temperatūros palaikymo reikalavimų nustatymu ir

c)	specialių mikrobiologinių tikslų nustatymu.“

6 straipsnio 3 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)	deleguotuoju aktu, kurį priimti Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 13a straipsnį ir kuriuo papildomas šis reglamentas .“[405 pakeit.]

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl konkrečių nuostatų , kuriais šis reglamentas papildomas konkrečiomis nuostatomis dėl šio reglamento reikalavimų taikymo konkretiems maisto produktams, siekiant šalinti konkrečią riziką arba kylančius pavojus, susijusius su visuomenės sveikata.“[406 pakeit.]

13 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir II priedai. Pakeitimais siekiama užtikrinti, kad būtų pasiekti reglamento tikslai, ir sudaryti tam palankesnes sąlygas, atsižvelgiant į atitinkamus rizikos faktorius; jie pagrindžiami atsižvelgiant į:

a)	maisto tvarkymo subjektų ir (arba) kompetentingų institucijų patirtį, visų pirma įgytą įgyvendinant RVASVT pagrįstas sistemas ir RVASVT principais pagrįstas procedūras pagal 5 straipsnį;

b)	Komisijos įgytą patirtį, visų pirma susijusią su jos audito rezultatais;

c)	technologijų pažangą ir jų praktinio panaudojimo pasekmes bei vartotojų lūkesčius, susijusius su maisto sudėtimi;

d)	naujas mokslines rekomendacijas, visų pirma dėl naujo rizikos veiksnių vertinimo;

e)	maisto produktams taikomus mikrobiologinius ir temperatūros kriterijus.

Pirmoje pastraipoje nurodyti sprendimai yra susiję su:

a)	pirminės gamybos ir su ja susijusių operacijų higienos nuostatomis;

b)	maisto patalpų ir įrangos reikalavimais;

c)	maisto produktams taikytinomis nuostatomis, įskaitant dėl gabenimo, įvyniojimo ir pakavimo;

d)	maisto produktų terminiu apdorojimu;

e)	maisto atliekų tvarkymu;

f)	vandens tiekimo reikalavimais;

g)	maisto tvarkymo zonoje dirbančių asmenų higiena ir mokymu.

2. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis , atsižvelgiant į atitinkamus rizikos faktorius, leidžiama taikyti nuo I ir II priedo nukrypti leidžiančias nuostatas, visų pirma siekiant, kad mažos įmonės galėtų lengviau įgyvendinti 5 straipsnį, jeigu tokios nukrypti leidžiančios nuostatos netrukdo siekti tokių šiame reglamente numatytų tikslų:

a)	sudaryti palankesnes sąlygas mažosioms įmonėms įgyvendinti 5 straipsnį;

b)	sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms, kurios gamina, tvarko ar perdirba žaliavą, skirtą gaminti ypač rafinuotiems maisto produktams, kurie buvo apdoroti siekiant užtikrinti jų saugą.“; [407 pakeit.]

Įterpiamas 13a straipsnis:

„13a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 4 straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 3 dalies c punkte, 12 straipsnyje ir 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas ar Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 4 straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 3 dalies c punkte, 12 straipsnyje ir 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 4 straipsnio 4 dalį, 6 straipsnio 3 dalies c punktą, 12 straipsnį ir 13 straipsnio 1 ir 2 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [408 pakeit.]

(*219) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

5)	14 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

154.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (160) (*220)

Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami to reglamento II ir III priedai ir tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl medžiagų, kurios nėra geriamasis vanduo, naudojimo gyvūninės kilmės produktų paviršiaus taršai pašalinti, dėl specialių garantijų, susijusių su gyvūninės kilmės maisto produktų pateikimo rinkai Švedijoje arba Suomijoje, pakeitimų ir dėl nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II ir III priedų leidžiančių nuostatų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 853/2004 iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Maisto tvarkymo subjektai gyvūninės kilmės produktų paviršiaus taršai pašalinti neturi naudoti jokios kitos medžiagos, išskyrus geriamąjį vandenį – arba, jeigu nustatyta Reglamente (EB) Nr. 852/2004 ar šiame reglamente, švarų vandenį – jei medžiagos naudojimas nebuvo patvirtintas Komisijos. Tuo tikslu Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Maisto tvarkymo subjektai taip pat turi laikytis visų naudojimo reikalavimų, kuriuos galima nustatyti pirmiau minėta tvarka. Jeigu maisto tvarkymo subjektai naudotų patvirtintą medžiagą, jie vis tiek turėtų laikytis šio reglamento reikalavimų.“;

8 straipsnio 3 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, [kuriais iš dalies keičiamos 1 ir 2 dalys, siekiant atnaujinti tose dalyse išdėstytus reikalavimus,] atsižvelgiant į valstybių narių kontrolės programų pakeitimus arba mikrobiologinių kriterijų priėmimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 852/2004.“;

3)	9 straipsnis išbraukiamas.

10 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami II ir III priedai. Pakeitimais siekiama užtikrinti, kad būtų pasiekti reglamento tikslai, ir sudaryti tam palankesnes sąlygas, atsižvelgiant į atitinkamus rizikos faktorius; jie pagrindžiami atsižvelgiant į:

a)	maisto tvarkymo subjektų ir (arba) kompetentingų institucijų patirtį, visų pirma įgytą įgyvendinant RVASVT pagrįstas sistemas pagal 5 straipsnį;

b)	Komisijos įgytą patirtį, visų pirma susijusią su jos audito rezultatais;

c)	technologijų pažangą ir jų praktinio panaudojimo pasekmes bei vartotojų lūkesčius, susijusius su maisto sudėtimi;

d)	mokslines rekomendacijas, visų pirma dėl naujo rizikos veiksnių vertinimo;

e)	maisto produktų mikrobiologinius ir temperatūros kriterijus;

f)	vartojimo įpročių pokyčius.

Pirmoje pastraipoje nurodyti sprendimai yra susiję su:

a)	gyvūninės kilmės produktų identifikavimo žymėjimo reikalavimais;

b)	RVASVT pagrįstų procedūrų tikslais;

c)	maisto grandinės informacijos reikalavimais;

d)	specialiais patalpų, įskaitant transporto priemones, kuriose gaminami, tvarkomi, perdirbami, laikomi ar platinami gyvūninės kilmės produktai, higienos reikalavimais;

e)	specialios operacijų, susijusių su gyvūninės kilmės produktų gamyba, tvarkymu, perdirbimu, laikymu, transportavimu ar platinimu, higienos reikalavimais;

f)	dar šiltos mėsos vežimo taisyklėmis;

g)	sveikatos standartais arba patikrinimais, jeigu yra mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad sveikatos standartai arba patikrinimai reikalingi visuomenės sveikatai apsaugoti;

h)	III priedo VII skirsnio IX skyriaus reikalavimų taikymu ir gyviems dvigeldžiams moliuskams, išskyrus šukutes;

kriterijais, apibrėžiančiais, kada epizootinių duomenų pakanka, kad būtų patvirtinama, jog žvejybos rajonas parazitų atžvilgiu nekelia pavojaus sveikatai, ir vėliau nustatant, kada kompetentinga institucija gali leisti maisto tvarkymo subjektams nešaldyti žuvininkystės produktų pagal III priedo VIII skirsnio III skyriaus D dalį;

bendradarbiaujant su kontroline Sąjungos laboratorija nustatytais papildomais gyvų dvigeldžių moliuskų sveikatos standartais, įskaitant:

i)	ribines kitų jūrinių biotoksinų vertes ir jų tyrimo metodus;

ii)	virusologinio tyrimo procedūras ir virusologinius standartus ir

iii)	mėginių ėmimo planus bei metodus ir analizės paklaidas, kurios turi būti taikomos nustatant, ar laikomasi sveikatos standartų.

2. Komisijai pagal 11a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į atitinkamus rizikos faktorius, leidžiama taikyti nuo II ir III priedų nukrypti leidžiančias nuostatas, jeigu tokios nukrypti leidžiančios nuostatos netrukdo siekti tokių šiame reglamente numatytų tikslų:

a)	sudaryti palankesnes sąlygas mažosioms įmonėms juos įgyvendinti;

b)	užtikrinti tradicinių metodų naudojimo visuose maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose tęstinumą;

c)	prisitaikyti prie regionuose, kuriems taikomi konkretūs geografiniai apribojimai, įsteigto maisto produktų verslo poreikių;

d)	sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms, kurios gamina žaliavą, skirtą gaminti ypač rafinuotiems maisto produktams, kurie buvo apdoroti siekiant užtikrinti jų saugą.“;

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	įvadinė formuluotė pakeičiama taip: „Nedarant poveikio bendram 9 straipsnio ir 10 straipsnio 1 dalies taikymui, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamos tokios priemonės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“;

b)	1, 5, 6, 7 ir 8 dalys išbraukiamos;

Įterpiamas 11a straipsnis:

„11a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 3 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 3 dalies a punkte ir 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas ar Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 3 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 3 dalies a punkte ir 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 3 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 3 dalies a punktą ir 10 straipsnio 1 ir 2 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*221) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

7)	12 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

155.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 854/2004, nustatantis specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (161)

Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 854/2004 tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami to reglamento I, II, III, IV, V ir VI priedai ir tas reglamentas papildomas nuo tų priedų nukrypti leidžiančiomis nuostatomis. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 854/2004 iš dalies keičiamas taip:

1)	16 straipsnis išbraukiamas.

17 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I, II, III, IV, V ir VI priedai. Pakeitimais siekiama užtikrinti, kad būtų pasiekti reglamento tikslai, ir sudaryti tam palankesnes sąlygas, atsižvelgiant į atitinkamus rizikos faktorius; jie pagrindžiami atsižvelgiant į:

a)	maisto tvarkymo subjektų ir (arba) kompetentingų institucijų patirtį, visų pirma įgytą įgyvendinant RVASVT pagrįstas sistemas pagal 5 straipsnį;

technologinę pažangą ir jų praktinio panaudojimo pasekmes bei vartotojų lūkesčius, susijusius su maisto sudėtimi;

i)	mokslines rekomendacijas, visų pirma dėl naujo rizikos veiksnių vertinimo;

ii)	vartojimo įpročių pokyčius.

Pirmoje pastraipoje nurodyti sprendimai yra susiję su:

a)	kompetentingų institucijų uždaviniais;

b)	oficialios kontrolės organizavimu, visų pirma jos dažnumu ir atsakomybės sričių paskirstymu;

c)	skerdyklų darbuotojų įtraukimu į oficialią kontrolę;

d)	veiksmais po kontrolės;

e)	specialiais mėsos tikrinimo reikalavimais;

f)	reikalavimais dėl ypatingų rizikos veiksnių;

g)	specialiais įmonių iš trečiųjų šalių įtraukimo į sąrašą reikalavimais;

h)	reikalavimais, nustatančiais atvejus, kai, remiantis rizikos analize, oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas neturi būti skerdyklose ir medžiojamų gyvūnų mėsos tvarkymo įmonėse patikrinimų prieš skerdimą ir po skerdimo metu;

i)	aplinkybėmis, kurioms esant, atsižvelgiant į įmonę, regioną ar kilmės šalį bei rizikos analizės principus, kai kurios iš specialių patikrinimo po skerdimo procedūrų, apibūdintų I priedo IV skirsnyje, yra nereikalingos;

j)	oficialiai paskirtiems veterinarijos gydytojams ir oficialiai paskirtiems padėjėjams skirtomis taisyklėmis dėl testų turinio;

k)	laboratorinių tyrimų taisyklėmis;

l)	oficialios žuvininkystės produktų kontrolės, įskaitant parazitų ir aplinkos teršalų kontrolę, kurią reikia atlikti pagal III priedą, analitinėmis ribinėmis vertėmis.

2. Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į atitinkamus rizikos faktorius, šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis leidžiama taikyti nuo I, II, III, IV, V ir VI priedų nukrypti leidžiančias nuostatas, jeigu tokios nukrypti leidžiančios nuostatos netrukdo siekti tokių šiame reglamente numatytų tikslų , siekiant :

i)	sudaryti palankesnes sąlygas mažosioms įmonėms įgyvendinti prieduose nustatytus reikalavimus;

ii)	užtikrinti tradicinių metodų naudojimo visuose maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose tęstinumą;

iii)	prisitaikyti prie regionuose, kuriems taikomi konkretūs geografiniai apribojimai, įsteigto maisto produktų verslo poreikių.“; [409 pakeit.]

18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

įvadinė formuluotė pakeičiama taip:

„Nedarant poveikio bendram 16 straipsnio ir 17 straipsnio 1 dalies taikymui, Komisija gali Komisijai pagal 18a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo deleguotuosius aktus, kuriais patvirtinamos tokios priemonės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. šis reglamentas papildomas nustatant šias priemones: “; [410 pakeit.]

b)	3, 4, 7, 8 ir 15 dalys išbraukiamos;

Įterpiamas 18a straipsnis:

„18a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 18 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 18 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 17 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 18 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [411 pakeit.]

(*222) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

5)	19 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

156.

2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005, nustatantis pašarų higienos reikalavimus (162) (*223)

Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 183/2005 tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami to reglamento I, II ir III priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga, ir tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl konkrečių mikrobiologinių kriterijų ir tikslų apibrėžimo, pašarų verslo ūkio subjektų patvirtinimo ir leidimo taikyti nuo to reglamento I, II ir III priedų nukrypti leidžiančias nuostatas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 183/2005 iš dalies keičiamas taip:

1)	5 straipsnio 3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 30a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais apibrėžiami a ir b punktuose nurodyti kriterijai ir tikslai.“;

10 straipsnio 3 punktas pakeičiamas taip:

„3)	patvirtinimas reikalingas remiantis deleguotuoju reglamentu, kurį priimti Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 30a straipsnį.“;

3)	27 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 30a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I, II ir III priedai.“;

28 straipsnis pakeičiamas taip:

„28 straipsnis

Komisijai pagal 30a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais dėl ypatingų priežasčių leidžiama taikyti nuo I, II ir III priedų nukrypti leidžiančias nuostatas su sąlyga, kad jos nesutrukdys pasiekti šio reglamento tikslų.“;

Įterpiamas 30a straipsnis:

„30a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 5 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje ir 27 ir 28 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas ar Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 5 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje ir 27 ir 28 straipsniuose nurodytų įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 5 straipsnio 3 dalį, 10 straipsnio 3 dalį ir 27 ir 28 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*224) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

6)	31 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

157.

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1901/2006 dėl pediatrijoje vartojamų vaistinių preparatų, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 1768/92, Direktyvą 2001/20/EB, Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (163)

Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 1901/2006 tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais tas reglamentas papildomas:

—	nuostatomis, kuriomis tiksliau apibrėžiami tam tikrų priemonių vykdymo pradžios ar pabaigos atidėjimo motyvai, ir

—	nuostatomis dėl finansinių sankcijų skyrimo.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1901/2006 iš dalies keičiamas taip:

1)	20 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Komisijai pagal 50a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis , remiantis 1 dalies taikymo patirtimi, tiksliau apibrėžiami atidėjimo motyvai.“; [412 pakeit.]

49 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Komisija gali skirti finansines sankcijas (vienkartines ar periodines baudas) už šio reglamento nuostatų arba pagal jį priimtų įgyvendinimo priemonių pažeidimus, susijusius su vaistiniais preparatais, kuriems leidimai prekiauti išduoti Reglamente (EB) Nr. 726/2004 nustatyta tvarka.

Komisijai pagal 50a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi: [413 pakeit.]

a)	pagal šį reglamentą taikomų įpareigojimų, kuriuos pažeidus gali būti skiriamos finansinės nuobaudos, sąrašas;

b)	naudojimosi įgaliojimais nustatyti vienkartines ar periodines baudas tvarka, įskaitant procedūros inicijavimo taisykles, tyrimo priemones, teisę į gynybą, teisę susipažinti su byla, teisinį atstovavimą ir konfidencialumą;

c)	procedūros trukmės ir ieškinio senaties termino taisyklės;

d)	aplinkybės, į kurias Komisija turi atsižvelgti nustatydama vienkartinių ir periodinių baudų dydį, jų didžiausias sumas, taip pat jų surinkimo sąlygas ir būdą.

Atlikdama tyrimą Komisija gali bendradarbiauti su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis ir naudojasi Agentūros skiriamais ištekliais.

Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais Komisija skyrė finansines baudas. Jis gali panaikinti, sumažinti arba padidinti skirtą vienkartinę ar periodinę baudą.“;

3)	1 skyriaus 2 skirsnio antraštė pakeičiama taip: „2 skirsnis Įgaliojimų delegavimas“.

Po 1 skyriaus 2 skirsnio antraštės įterpiamas 50a straipsnis:

„50a straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 20 straipsnio 2 dalyje ir 49 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [414 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 20 straipsnio 2 dalyje ir 49 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 20 straipsnio 2 dalį ir 49 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*225) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

5)	51 straipsnis išbraukiamas.

158.

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (164)

Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas to reglamento priedas, siekiant jį suderinti su technikos pažanga, ir tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl:

—	informacijos apie nepakuotų maisto produktų, kurie pateikiami parduoti galutiniam vartotojui arba viešojo maitinimo įstaigoms, pardavimo vietose pirkėjo prašymu pakuojamų maisto produktų arba fasuotų produktų, kuriuos ketinama iš karto parduoti, maistingumą;

—	nuo leidimų suteikimo procedūrų, susijusių su prekių ženklais, prekių pavadinimais ar išgalvotais pavadinimais, nukrypti leidžiančių nuostatų;

—	nukrypti leidžiančių nuostatų, susijusių su maistinėmis medžiagomis, kurių subalansuota ir įvairi mityba suteikti negali;

—	konkrečių maistinių medžiagų apibūdinimų, kuriuos maisto produktai arba tam tikros jų kategorijos privalo atitikti, kad galėtų būti daromi teiginiai apie jų maistingumą ar sveikatingumą;

—	priemonių, kuriomis nustatomi maisto produktai ar kitos maisto produktų kategorijos, kurioms priklausančius produktus draudžiama apibūdinti teiginiais apie maistingumą ar sveikatingumą arba tokie teiginiai ribojami.;

—

Sąjungos leidžiamų vartoti teiginių apie sveikatingumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą ir apie vaikų vystymąsi bei sveikatą, sąrašo ir teiginių vartojimo sąlygų, bet kokių to sąrašo pakeitimų ir papildymų patvirtinimu, taip pat su galutiniu sprendimu dėl paraiškos suteikti leidimą vartoti teiginį. [415 pakeit.]

Siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su Sąjungos teiginių apie sveikatingumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą ir apie vaikų vystymąsi bei sveikatą, sąrašo ir teiginių vartojimo sąlygų, bet kokių to sąrašo pakeitimų ir papildymų patvirtinimu, taip pat su galutiniu sprendimu dėl paraiškos suteikti leidimą vartoti teiginį. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. [416 pakeit.]

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Nepakuotų maisto produktų (įskaitant šviežius produktus, pvz., vaisius, daržoves arba duoną), kurie pateikiami į prekybą galutiniam vartotojui arba viešojo maitinimo įstaigoms, ir maisto produktų, pakuojamų pardavimo vietose pirkėjo prašymu, arba nepakuotų produktų, kuriuos ketinama iš karto parduoti, atvejais 7 straipsnis ir 10 straipsnio 2 dalies a ir b punktai netaikomi. Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl tų nepakuotų maisto produktų ženklinimo informacijos. Kol bus priimti tie deleguotieji aktai, gali būti taikomos nacionalinės nuostatos.“; [417 pakeit.]

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Bendrinių deskriptorių (pavadinimų), kurie tradiciškai vartojami siekiant nurodyti maisto produktų arba gėrimų rūšies ypatybes, kurios gali turėti poveikį žmogaus sveikatai, atveju atitinkami maisto verslo operatoriai gali pateikti paraišką leisti taikyti nuo 3 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą. Paraiška perduodama valstybės narės kompetentingai nacionalinei institucijai, o ši ją nedelsiant perduoda Komisijai. Komisija patvirtina ir paskelbia taisykles, skirtas maisto verslo operatoriams, kuriomis vadovaujantis teikiamos tokios paraiškos, siekiant užtikrinti, kad jos būtų nagrinėjamos skaidriai ir per protingą laiką. Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl , kuriais šis reglamentas papildomas nuo 3 dalies nukrypti leidžiančių nuostatų leidžiančiomis nuostatomis .“; [418 pakeit.]

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

antros pastraipos d punktas pakeičiamas taip:

„d)	tiesiogiai ar netiesiogiai teigti ar užsiminti, kad subalansuota ir įvairi mityba apskritai negali suteikti tinkamo maistinių medžiagų kiekio;“;

straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis tais atvejais, kai maistinių medžiagų subalansuota ir įvairi mityba suteikti negali, nukrypstama leidžiama nukrypti nuo šio straipsnio antros pastraipos dalies d punkto; deleguotuosiuose aktuose išdėstomos nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo sąlygos, atsižvelgiant į valstybėse narėse esančias konkrečias aplinkybes.“; [419 pakeit.]

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis iš dalies keičiama taip:

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1. Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai iki 2009 m. sausio 19 d. priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi konkretūs maistinių medžiagų apibūdinimai, įskaitant išimtis, kuriuos maisto produktai arba jų kategorijos privalo atitikti, kad galėtų būti daromi teiginiai apie jų maistingumą ar sveikatingumą, ir nustatomos teiginių apie maisto produktų arba jų kategorijų maistingumą ir sveikatingumą vartojimo sąlygos, atsižvelgiant į maistinių medžiagų apibūdinimus.“; [420 pakeit.]

ii)

šešta pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl maistinių medžiagų apibūdinimų ir jų vartojimo sąlygų atnaujinimo, siekiant atsižvelgti į atitinkamą mokslo pažangą. Šiuo tikslu konsultuojamasi su suinteresuotomis šalimis, pirmiausia su maisto verslo operatoriais ir vartotojų grupėmis.“; [421 pakeit.]

5 dalis pakeičiama taip:

„5. Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl priemonių, kuriomis, atsižvelgiant į mokslines išvadas, nustatomi kiti nei šio straipsnio 3 dalyje nurodyti maisto produktai ar kitos maisto produktų kategorijos, kurioms priklausančius produktus draudžiama apibūdinti teiginiais apie maistingumą ar sveikatingumą arba tokie teiginiai ribojami.“; [422 pakeit.]

8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, tam tikrais atvejais pasikonsultavus su Tarnyba, iš dalies keičiamas priedas. Tinkamais atvejais Komisija įtraukia interesų grupes, ypač maisto verslo operatorius ir vartotojų organizacijas, siekdama įvertinti šių teiginių suvokimą ir supratimą.“;

13 straipsnio 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. Ne vėliau kaip iki2010 m. sausio 31 d. Komisija, pasikonsultavusi su Tarnyba, pagal 24a straipsnį priima įgyvendinimo deleguotuosius aktus, kuriais patvirtinamas šis reglamentas papildomas nustatant 1 dalyje nurodytų leistinų leidžiamų vartoti teiginių Sąjungos sąrašas sąrašą bei visos būtinos visas būtinas šių teiginių vartojimo sąlygos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros sąlygas . [423 pakeit.]

4. Komisija, pasikonsultavusi su Tarnyba, savo iniciatyva ar valstybės narės prašymu pagal 24a straipsnį priima įgyvendinimo deleguotuosius aktus, kuriais, remiantis visuotinai pripažintais moksliniais duomenimis, daroma siekiama šis reglamentas papildomas priimant 3 dalyje nurodyto sąrašo pakeitimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“ pakeitimus, remiantis visuotinai pripažintais moksliniais duomenimis.“; [424 pakeit.]

17 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip:

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija priima įgyvendinimo aktą Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas, dėl galutinio sprendimo dėl paraiškos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“; [425 pakeit.]

antros pastraipos b punktas pakeičiamas taip:

„b)

prieš pasibaigiant penkerių metų laikotarpiui, jei teiginys vis dar atitinka šiame reglamente numatytas sąlygas, Komisija priima įgyvendinimo Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patvirtinamos priemonės šis reglamentas papildomas patvirtinant priemones dėl leidimo vartoti atitinkamą teiginį be apribojimų suteikimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“; [426 pakeit.]

18 straipsnio 5 dalis iš dalies keičiama taip:

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Jei Tarnyba pateikia nuomonę, kad ji nepritaria teiginio įtraukimui į 4 dalyje nurodytą sąrašą, Komisija priima įgyvendinimo aktą Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas, dėl sprendimo dėl paraiškos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“; [427 pakeit.]

antros pastraipos b punktas pakeičiamas taip:

„b)

prieš pasibaigiant penkerių metų laikotarpiui, jei teiginys vis dar atitinka šiame reglamente numatytas sąlygas, Komisija pagal 24a straipsnį priima įgyvendinimo deleguotuosius aktus, kuriais patvirtinamos priemonės šis reglamentas papildomas, dėl leidimo vartoti atitinkamą teiginį be apribojimų suteikimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“[428 pakeit.]

Įterpiamas 24a straipsnis:

„24a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 1 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 ir 5 dalyse , 8 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 3 ir 8 4 dalyse, 17 straipsnio 2 3 ir 4 dalyse, 18 straipsnio 5 dalyje ir 28 straipsnio 6 dalies a punkte nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 1 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 ir 5 dalyse ir 8 straipsnio 2 dalyje , 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 18 straipsnio 5 dalyje ir 28 straipsnio 6 dalies a punkte nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 1 straipsnio 2 ir 4 dalis, 3 straipsnį, 4 straipsnio 1 ir 5 dalis ir 8 straipsnio 2 dalį , 13 straipsnio 3 ir 4 dalis, 17 straipsnio 3 ir 4 dalis, 18 straipsnio 5 dalį ir 28 straipsnio 6 dalies a punktą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [429 pakeit.]

(*226) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

9)	25 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

10)

28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	4 dalies b punktas išbraukiamas;

6 dalies a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii)

pasikonsultavusi su Tarnyba, Komisija pagal 24a straipsnį priima įgyvendinimo aktą dėl sprendimo dėl teiginių deleguotuosius aktus, kuriais šia reglamentas papildomas nustatant teiginius apie sveikatą, kuriems šiuo būdu suteiktas leidimas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“; [430 pakeit.]

159.

2006 m. gruodžio 20 d. Reglamentas (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis (165)

Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami to reglamento I ir II priedai, siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga, ir iš dalies keičiamas to reglamento III priedas, siekiant leisti naudoti vitaminus, mineralus ir tam tikras kitas medžiagas, kurių naudojimą draudžia, riboja arba prižiūri Sąjunga, ir kuriais tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl kitų maisto produktų arba kitų maisto produktų kategorijų, kurių negalima papildyti tam tikrais vitaminais ir mineralais, nustatymo, dėl vitaminų formulių ir mineralinių medžiagų grynumo kriterijų nustatymo ir dėl mažiausio kiekio, nukrypstant nuo reikšmingo vitaminų ar mineralų kiekio maiste, nustatymo , taip pat dėl didžiausio vitaminų ir mineralų, dedamų į maisto produktus, kiekio nustatymo, ir kuriais nustatomos sąlygos, kuriomis ribojamas arba draudžiamas maisto produkto papildymas konkrečiu vitaminu arba mineralu . Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. [431 pakeit.]

Siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su vitaminais ir mineralais, kurie dedami į maisto produktus, ir sąlygos, kuriomis ribojamas arba draudžiamas maisto produktų papildymas tam tikrais vitaminais arba mineralais. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. [432 pakeit.]

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1925/2006 iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir II prieduose pateikti sąrašai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga.

Prieš atlikdama šiuos pakeitimus, Komisija vykdo konsultacijas su susijusiomis šalimis, ypač su maisto verslo operatoriais ir vartotojų grupėmis.“;

4 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl priemonių, nustatančių kitus maisto produktus arba kitas maisto produktų kategorijas, kurių negalima papildyti vitaminais ir mineralais, remiantis moksliniais įrodymais ir atsižvelgiant į jų maistinę vertę.“; [433 pakeit.]

5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl priemonių, kuriomis nustatomi II priede išvardytų vitaminų formulių ir mineralinių medžiagų grynumo kriterijai, išskyrus atvejus, kai grynumo kriterijai taikomi pagal šio straipsnio 2 dalį.“; [434 pakeit.]

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Jeigu maisto produktai papildomi vitaminu arba mineralu, bendras maisto produkte esantis vitamino arba mineralo kiekis, kuris naudojamas neatsižvelgiant į papildymo tikslą, to produkto pardavimo metu negali viršyti didžiausio kiekio. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomi tie kiekiai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros pagal 13a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl tų didžiausių kiekių . Komisija šiuo tikslu iki 2009 m. sausio 19 d. gali pateikti priemonių projektą dėl didžiausių kiekių. Koncentruotų arba dehidruotų gaminių didžiausias leistinas vitaminų ir mineralų kiekis nustatomas pagal kiekį, esantį maisto produkto sudėtyje, kai šis produktas, vadovaujantis gamintojo nurodymais, yra paruoštas vartoti. [435 pakeit.]

2. Komisija pagal 13a straipsnį priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomos bet kokios sąlygos deleguotuosius aktus , kuriais papildomas šis reglamentas, dėl sąlygų , kuriomis ribojamas arba draudžiamas maisto produkto arba maisto produktų kategorijos papildymas tam tikru vitaminu arba mineralu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. , nustatymo “; [436 pakeit.]

6 dalis pakeičiama taip:

„6. Vitamino arba mineralo turi būti pridedama tiek, kad maisto produkte jo būtų bent jau reikšmingas kiekis, kaip jis apibrėžtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 XIII priedo A dalies 2 punktą. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl priemonių, kuriomis nustatomas konkrečiuose maisto produktuose arba maisto produktų kategorijose esantis mažiausias vitaminų arba mineralų kiekis, įskaitant bet kokį mažesnį kiekį, nukrypstant nuo anksčiau minėto reikšmingo kiekio.“; [437 pakeit.]

7 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Ženklinant, pristatant arba reklamuojant maisto produktus, papildytus vitaminais ir mineralais, negali būti teiginių, kuriais konstatuojama arba leidžiama suprasti, kad subalansuota ir įvairi mityba negali suteikti tinkamo maistinių medžiagų kiekio. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nukrypstama šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis leidžiama nukrypti nuo šios taisyklės, kiek tai susiję su konkrečia maisto medžiaga.“; [438 pakeit.]

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas III priedas, siekiant į jį įtraukti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą medžiagą arba ingredientą. Kiekvieną kartą toks deleguotasis aktas priimamas Tarnybai pirmiau įvertinus turimą informaciją ir atitinka šias sąlygas:

jei buvo nustatyta žala sveikatai, medžiaga ir (arba) ingredientas, kurio sudėtyje yra tos medžiagos:

i)	įtraukiami į III priedo A dalį ir yra draudžiama jais papildyti maisto produktus ar juos naudoti gaminant maisto produktus arba

ii)	įtraukiami į III priedo B dalį ir yra leidžiama jais papildyti maisto produktus ar juos naudoti gaminant maisto produktus tik ten nurodytomis sąlygomis;

b)	jei nustatoma žalos sveikatai galimybė, tačiau yra abejonių moksliniu požiūriu, medžiaga įtraukiama į III priedo C dalį.

Jeigu su medžiagos arba ingrediento įtraukimu į III priedo A arba B dalį susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 13b straipsnyje numatyta procedūra.“;

5 dalis pakeičiama taip:

„5. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai per ketverius metus nuo medžiagos įtraukimo į III priedo C dalį dienos ir atsižvelgiant į Tarnybos nuomonę apie jai pateiktas įvertinti šio straipsnio 4 dalyje nurodytas bylas priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas III priedas, siekiant leisti naudoti III priedo C dalyje išvardytas medžiagas ar perkelti jas atitinkamai į III priedo A arba B dalį.

Įterpiami 13a ir 13b straipsniai:

„13a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnyje, 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyje dalyse , 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnyje, 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyje dalyse , 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 3 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnį, 5 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1, 2 ir 6 dalį dalis , 7 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 2 ir 5 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [439 pakeit.]

(*227) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

8)	14 straipsnio 3 ir 4 dalys išbraukiamos.

160.

2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1394/2007 dėl pažangiosios terapijos vaistinių preparatų, iš dalies keičiantis Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (166) (*228)

Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 1394/2007 tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami to reglamento priedai, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1394/2007 iš dalies keičiamas taip:

1)	24 straipsnis pakeičiamas taip: „24 straipsnis Priedų pakeitimai Komisijai pagal 25a straipsnį suteikiami įgaliojimai, pasikonsultavus su agentūra, priimti deleguotuosius aktus, kuriais priedai suderinami su mokslo ir technikos pažanga.“;

Įterpiamas 25a straipsnis:

„25a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 24 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 24 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 24 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*229) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	26 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

161.

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/32/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ir maisto ingredientų gamyboje naudojamus ekstrahentus, suderinimo (167)

Siekiant įgyvendinti Direktyvos 2009/32/EB tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas tos direktyvos I priedas, siekiant jį suderinti su technikos pažanga, ir ta direktyva papildoma nuostatomis dėl analizės, kuri būtina siekiant patikrinti, ar laikomasi grynumo kriterijų, metodų, bandinių ėmimo tvarkos ir tos direktyvos I priede išvardytų ekstrahentų analizės metodų ir didžiausių leistinų gyvsidabrio bei kadmio normų tuose ekstrahentuose. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2009/32/EB iš dalies keičiama taip:

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

1. Komisijai pagal 5a straipsnį suteikiami įgaliojimai, atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą ekstrahentų naudojimo srityje, priimti deleguotuosius aktus dėl I priedo pakeitimų, jų naudojimo sąlygų ir didžiausių leistinų normų.

2. Komisijai pagal 5a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi: [440 pakeit.]

a)	analizės, kuri būtina siekiant patikrinti, ar laikomasi 3 straipsnyje numatytų bendrų ir konkrečių grynumo kriterijų, metodai;

b)	bandinių ėmimo tvarka ir I priede išvardytų ekstrahentų, naudojamų maisto produktuose ar maisto ingredientuose, kokybinės ir kiekybinės analizės metodai;

c)	jei reikia, konkretūs I priede išvardytų ekstrahentų grynumo kriterijai, ypač didžiausios leistinos gyvsidabrio bei kadmio normos ekstrahentuose.

3. Jeigu, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal 1 dalį ir 2 dalies c punktą priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 5b straipsnyje numatyta procedūra.“;

5 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Jeigu yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, Komisijai pagal 5a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šios direktyvos pakeitimų, kurie yra būtini siekiant įveikti 1 dalyje minėtus sunkumus ir užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą.

Tokiu atveju bet kuri valstybė narė, kuri patvirtino apsaugos priemones, gali ir toliau jas taikyti tol, kol pakeitimai įsigalios jos teritorijoje.“;

Įterpiami 5a ir 5b straipsniai:

„5a straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [441 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 4 straipsnį ir 5 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

5b straipsnis

(*230) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	6 straipsnio 3 ir 4 dalys išbraukiamos.

162.

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/41/EB dėl riboto genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo (168)

Siekiant įgyvendinti Direktyvos 2009/41/EB tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami tos direktyvos priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga ir išvardyti GMM rūšis, kurioms ta direktyva netaikoma, jei jų nekenksmingumas nustatytas remiantis toje direktyvoje išdėstytais kriterijais. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2009/41/EB iš dalies keičiama taip:

19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis

Komisijai pagal 19a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami:

a)	II, III, IV ir V priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga;

b)	II priedo C dalis, siekiant sudaryti ir atnaujinti 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų GMM rūšių sąrašą.“;

Įterpiamas 19a straipsnis:

„19a straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 19 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [442 pakeit.]

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(*231) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	20 straipsnio 2 dalis išbraukiama.

II priedo B dalies 1 punktas pakeičiamas taip:

„1.

Įvadas

Pagal 19 straipsnį ši direktyva netaikoma GMM rūšims, išvardytoms C dalyje. GMM bus įtraukiami į sąrašą įvertinus kiekvieną atvejį atskirai; Direktyva nebus taikoma tik aiškiai identifikuotiems GMM. Ši išimtis taikoma tik tuo atveju, kai GMM naudojamas riboto naudojimo sąlygomis. Ji netaikoma apgalvotai išleidžiamiems GMM. Kad GMM būtų įtrauktas į C dalyje pateiktą sąrašą, turi būti įrodyta, kad jis turi atitinka toliau išvardytus kriterijus.“;

5)	II priedo C dalis pakeičiama taip: „C dalis GMM rūšys, atitinkančios B dalyje išdėstytus kriterijus: … (bus baigta pagal 19 straipsnį).“

163.

2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/54/EB dėl natūralaus mineralinio vandens eksploatavimo ir pateikimo į rinką (169)

Siekiant įgyvendinti Direktyvos 2009/54/EB tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais, siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, iš dalies keičiama ta direktyva ir ji papildoma nuostatomis dėl:

—	leidžiamų natūralaus mineralinio vandens sudedamųjų dalių koncentracijų;

—	visų būtinų ženklinimo nuostatų, pagal kurias nurodomos didelės tam tikrų sudedamųjų dalių koncentracijos;

—	ozonu prisodrinto oro naudojimo sąlygų ruošiant natūralų mineralinį vandenį ir informacijos apie natūralaus mineralinio ruošimo būdus;

—	analizės metodų, kad būtų nustatyta, ar natūralus mineralinis vanduo neužterštas;

—	bandinių ėmimo tvarkos ir analizės metodų, būtinų tikrinant natūralaus mineralinio vandens mikrobiologines charakteristikas.

Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros-nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2009/54/EB iš dalies keičiama taip:

4 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomos taisyklės dėl pirmos pastraipos b punkto i papunktyje ir c punkto i papunktyje nurodytų priemonių.“; [443 pakeit.]

2)	9 straipsnio 4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomos taisyklės dėl pirmos pastraipos d punkte nurodytų priemonių.“; [444 pakeit.]

11 straipsnio 4 dalies pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

„Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, iš dalies keičiama ši direktyva.

Jeigu yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 13b straipsnyje numatyta procedūra.“

4)	12 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatomos taisyklės dėl pirmos pastraipos a–f punktuose nurodytų priemonių.“; [445 pakeit.]

Įterpiami 13a ir 13b straipsniai:

„13a straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 4 straipsnio 1 dalyje, 9 straipsnio 4 dalyje, 11 straipsnio 4 dalyje ir 12 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [446 pakeit.]

3. Europos Parlamentas ar Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 4 straipsnio 1 dalyje, 9 straipsnio 4 dalyje, 11 straipsnio 4 dalyje ir 12 straipsnyje nurodytų įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 4 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnio 4 dalį ir 12 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

13b straipsnis

(*232) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“."

6)	14 straipsnis išbraukiamas.

164.

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (170) (*233)

Siekiant nustatyti Sąjungos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais, siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, iš dalies keičiami Direktyvos 2009/128/EB I–IV priedų pakeitimai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Direktyva 2009/128/EB iš dalies keičiama taip:

1)	5 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Komisijai pagal 20a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, iš dalies keičiamas I priedas.“;

2)	8 straipsnio 7 dalis pakeičiama taip: „7. Komisijai pagal 20a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, iš dalies keičiamas II priedas.“;

3)	14 straipsnio 4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 20a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, iš dalies keičiamas III priedas.“;

4)	15 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 20a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, iš dalies keičiamas IV priedas.“;

Įterpiamas 20a straipsnis:

„20a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 5 straipsnio 3 dalyje, 8 straipsnio 7 dalyje, 14 straipsnio 4 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio Omnibus reglamento įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas ar Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 5 straipsnio 3 dalyje, 8 straipsnio 7 dalyje, 14 straipsnio 4 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 5 straipsnio 3 dalį, 8 straipsnio 7 dalį, 14 straipsnio 4 dalį ir 15 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(*234) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

165.

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 470/2009, nustatantis Bendrijos farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų liekanų kiekių nustatymo gyvūninės kilmės maisto produktuose tvarką, panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2377/90 ir iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (171)

Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 470/2009 tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl kontrolės atskaitos taškų nustatymo mokslinių metodų, farmakologiškai aktyvių medžiagų liekanų kontrolės atskaitos taškų, taisyklių dėl veiksmų, kurių reikia imtis nustačius draudžiamos ar neregistruotos medžiagos buvimą, taip pat rizikos vertinimo ir rizikos valdymo rekomendacijų metodinių principų ir taisyklių, reglamentuojančių konkrečiam maisto produktui nustatyto didžiausio leistino farmakologiškai aktyvių medžiagų liekanų kiekio taikymą kitam iš tos pačios rūšies gyvūno gaunamam maisto produktui arba vienai ar kelioms rūšims gyvūnų nustatyto didžiausio leistino farmakologiškai aktyvių medžiagų liekanų kiekio taikymą kitoms rūšims. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. [447 pakeit.]

Siekiant užtikrinti vienodas atitinkamų Reglamento (EB) Nr. 470/2009 nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su farmakologiškai aktyvių medžiagų liekanų kontrolės atskaitos taškais. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. [448 pakeit.]

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 470/2009 iš dalies keičiamas taip:

13 straipsnio 2 dalis keičiama taip:

„2. Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis patvirtinami: [449 pakeit.]

a)	metodiniai 6 ir 7 straipsniuose nurodytų rizikos vertinimo ir rizikos valdymo rekomendacijų principai, įskaitant techninius reikalavimus pagal tarptautiniu lygiu sutartus standartus;

taisyklės, reglamentuojančios konkrečiam maisto produktui nustatyto didžiausio leistino farmakologiškai aktyvių medžiagų liekanų kiekio taikymą kitam iš tos pačios rūšies gyvūno gaunamam maisto produktui arba vienai ar kelioms rūšims gyvūnų nustatyto didžiausio leistino farmakologiškai aktyvių medžiagų liekanų kiekio taikymą kitoms rūšims, kaip nurodyta 5 straipsnyje. Šiomis taisyklėmis nustatoma, kaip ir kokiomis aplinkybėmis galima naudoti mokslinius duomenis, susijusius su liekanomis konkrečiame maisto produkte arba vienos ar daugiau rūšių gyvūnuose, nustatant didžiausią leistiną liekanų kiekį kituose maisto produktuose ar kitų rūšių gyvūnams.“;

18 straipsnis pakeičiamas taip:

„18 straipsnis

Kontrolės atskaitos taškai

Kai tai būtina importuojamų arba rinkai pateiktų gyvūninės kilmės maisto produktų kontrolės veiksmingumui užtikrinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 882/2004, Komisija gali Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi farmakologiškai aktyvių medžiagų, kurios neklasifikuojamos pagal 14 straipsnio 2 dalies a, b arba c punktą, liekanų kontrolės atskaitos taškai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.

Kontrolės atskaitos taškai, atsižvelgiant į naujausius mokslo duomenis, susijusius su maisto sauga, 24 straipsnyje nurodytus tyrimo rezultatus ir analizės tyrimų rezultatus bei technologinę pažangą, reguliariai peržiūrimi.

Jeigu yra tinkamai pagrįstų su pavojumi žmonių sveikatai susijusiais atvejais esama priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su žmonių sveikatos apsauga, Komisija gali priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 26 straipsnio 2a dalyje nurodytos procedūros pagal šį straipsnį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 24b straipsnyje numatyta procedūra .“; [450 pakeit.]

3)	19 straipsnio 3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl kontrolės atskaitos taškų nustatymo metodinių principų ir mokslinių metodų.“; [451 pakeit.]

4)	24 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Komisijai pagal 24a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl šio straipsnio taikymo.“; [452 pakeit.]

V antraštinėje dalyje įterpiamas 24a straipsnis:

„24a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 13 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnyje, 19 straipsnio 3 dalyje ir 24 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnyje, 19 straipsnio 3 dalyje ir 24 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 13 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnį, 19 straipsnio 3 dalį ir 24 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [453 pakeit.]

(*235) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

5a)

įterpiamas 24b straipsnis:

„24b straipsnis

Skubos procedūra

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 24a straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi Europos Parlamento arba Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.“ [454 pakeit.]

6)	25 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

26 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

įterpiama 2a dalis:

„Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (*236) 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

(*236) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“;"

b)	3 ir 4 dalys išbraukiamos.

166.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinantis Tarybos direktyvą 79/373/EEB, Komisijos direktyvą 80/511/EEB, Tarybos direktyvas 82/471/EEB, 83/228/EEB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Komisijos sprendimą 2004/217/EB (172)

Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 767/2009 tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami to reglamento priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga, atnaujinti numatytųjų paskirčių sąrašą ir nustatyti didžiausius leistinus cheminių priemaišų kiekius, kaip nurodyta I priedo 1 punkte, taip pat tas reglamentas papildomas nuostatomis dėl pašarinių žaliavų kategorijų sąrašo ir paaiškinimais, ar tam tikras produktas laikomas pašaru . Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. [455 pakeit.]

Siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 767/2009 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai patikslinti, ar tam tikras produktas laikomas pašaru, atnaujinti numatytųjų paskirčių sąrašą ir nustatyti didžiausius leistinus cheminių priemaišų kiekius. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. [456 pakeit.]

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 767/2009 iš dalies keičiamas taip:

6 straipsnio 2 dalies antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:

„Komisijai pagal 27a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas III priedas.

Jeigu yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 27b straipsnyje numatyta procedūra.“;

7 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisija gali Komisijai pagal 27a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo deleguotuosius aktus, kuriuose kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis patikslinama, ar, kaip apibrėžiama šiame reglamente, tam tikras produktas laikomas pašaru. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.“; [457 pakeit.]

10 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Per šešis mėnesius nuo galiojančios paraiškos gavimo arba atitinkamais atvejais nuo Tarnybos nuomonės gavimo, Komisija pagal 27a straipsnį priima įgyvendinimo deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis atnaujinamas numatytųjų paskirčių sąrašas, jei tenkinamos 2 dalyje nustatytos sąlygos. Tie įgyvendinimo deleguotieji aktai priimami laikantis 28 straipsnio 3 dalyje 27a straipsnyje nurodytos procedūros.“; [458 pakeit.]

4)	17 straipsnio 4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 27a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl 2 dalies c punkte nurodyto pašarinių žaliavų kategorijų sąrašo sudarymo.“; [459 pakeit.]

5)	20 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „2. Komisijai pagal 27a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VIII priedas.“;

26 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Priimami įgyvendinimo aktai Komisijai pagal 27a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais daroma iš dalies keičiamas Bendrijos katalogo katalogas , kuriame nurodomi didžiausi leistini I priedo 1 punkte minimų cheminių priemaišų kiekiai, I priedo 2 punkte nustatytas botaninio grynumo lygis, 16 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta informacija, kuri gali pakeisti privalomojo deklaravimo duomenis, arba I priedo 6 punkte nustatytas pašarų drėgnio lygis, pakeitimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.“; [460 pakeit.]

7)	27 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Komisijai pagal 27a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami priedai, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga.“

Įterpiami 27a ir 27b straipsniai:

„27a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 5 dalyje, 17 straipsnio 4 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje , 26 straipsnio 3 dalyje ir 27 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [461 pakeit.]

3. Europos Parlamentas ar Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 6 straipsnio 2 dalyje, 17 straipsnio 4 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 27 straipsnio 1 dalyje nurodytų įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 6 straipsnio 2 dalį, 17 straipsnio 4 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 27 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

27b straipsnis

Skubos procedūra

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 27a straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi Europos Parlamento arba Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

(*237) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

9)	28 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys išbraukiamos.

10)	32 straipsnio 4 dalis išbraukiama.

167.

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009 kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (173)

Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 tikslus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais tas reglamentas iš dalies keičiamas dėl galutinio gamybos grandinės taško ir papildomas nuostatomis dėl: [462 pakeit.]

—	galutinio gamybos grandinės taško; [463 pakeit.]

—	pavojingos užkrečiamosios ligos nustatymo;

—	sąlygų, kurios skirtos užkirsti kelią plisti užkrečiamoms žmonių arba gyvūnų ligoms;

—	rizikos kategorijų, siekiant atsižvelgti į mokslo pažangą vertinant pavojaus lygį;

—	šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių naudojimo patikrinimo ir kontrolės ir šėrimo sąlygų;

—	nukrypti leidžiančių nuostatų mokslinių tyrimų ir kitais specialiais tikslais;

—	tam tikrų priemonių, susijusių su surinkimu, gabenimu ir šalinimu;

—	leidimo naudoti alternatyvius šalutinių gyvūninių produktų arba jų gaminių naudojimo ar surinkimo metodus;

—	tam tikrų priemonių, susijusių su surinkimu ir identifikavimu;

—	tam tikrų priemonių, susijusių su kategorijos nustatymu ir gabenimu;

—	tam tikrų priemonių, susijusių su surinkimu, gabenimu ir atsekamumu;

—	tam tikrų priemonių, susijusių su registracija ir patvirtinimu;

—	ūkiniams gyvūnams šerti skirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tiekimo rinkai;

—	organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų tiekimo rinkai ir naudojimo;

—	tam tikrų priemonių, susijusių su kitais šalutiniais gyvūniniais produktais;

—	tam tikrų priemonių, susijusių su importuojamais ir tranzitu gabenamais produktais;

—	1 ir 2 kategorijų medžiagų ir iš jų gautų produktų eksporto tikslų;

—	siuntimo į kitas valstybes nares kontrolės.

Siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su tam tikrais dokumentais, gamybos proceso parametrais ir galutiniam produktui taikytinų tyrimų reikalavimais, taip pat sveikumo sertifikatų, prekybos dokumentų ir deklaracijų, kurie turi lydėti prekių siuntas ir kuriuose apibrėžiamos sąlygos, kurias įvykdžius galima teigti, kad atitinkami šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai buvo surinkti ar pagaminti laikantis šio reglamento reikalavimų, pavyzdžiais. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009 iš dalies keičiamas taip:

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 51a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą, iš dalies keičiamas šios dalies trečios pastraipos a ir b punktuose nurodytų produktų galutinis gamybos grandinės taškas.

Jeigu yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, Komisijai pagal 51b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą, iš dalies keičiamas šios dalies trečios pastraipos a ir b punktuose nurodytų produktų galutinis gamybos grandinės taškas.“;

2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 51a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl galutinio gamybos grandinės taško, po kurio šioje dalyje nurodytiems šalutinių gyvūninių produktų gaminiams nebetaikomi šio reglamento reikalavimai.“; [464 pakeit.]

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 51a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos taisyklės dėl pirmos pastraipos b punkto ii papunktyje nurodytų priemonių.“; [465 pakeit.]

b)	2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 51a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos taisyklės dėl pirmoje pastraipoje nurodytų priemonių.“; [466 pakeit.]

3)	7 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Komisijai pagal 51a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos taisyklės dėl 2 ir 3 dalyse nurodytų priemonių.“; [467 pakeit.]

11 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

a)	pirmos pastraipos įžanginė formuluotė pakeičiama taip: „Komisijai pagal 51a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos priemonės dėl:“; [468 pakeit.]

b)	antra pastraipa išbraukiama.

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	antraštė pakeičiama taip: „Deleguotieji įgaliojimai“;

1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)	pirmos pastraipos įžanginė formuluotė pakeičiama taip: „Komisijai pagal 51a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos priemonės dėl:“; [469 pakeit.]

ii)	antra pastraipa išbraukiama.

6)	17 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 51a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės.“; [470 pakeit.]

18 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip:

a)	pirmos pastraipos įžanginė formuluotė pakeičiama taip: „Komisijai pagal 51a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos priemonės dėl:“; [471 pakeit.]

b)	antra pastraipa išbraukiama.

19 straipsnio 4 dalis iš dalies keičiama taip:

a)	pirmos pastraipos įžanginė formuluotė pakeičiama taip: „Komisijai pagal 51a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos priemonės dėl:“; [472 pakeit.]

b)	antra pastraipa išbraukiama.

20 straipsnio 11 dalis iš dalies keičiama taip:

a)	pirmos pastraipos įžanginė formuluotė pakeičiama taip: „Komisijai pagal 51a straipsnį suteikiami įgaliojimai, gavus EMST nuomonę, priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl:“; [473 pakeit.]

b)	antra pastraipa išbraukiama.

10)

21 straipsnio 6 dalis iš dalies keičiama taip:

a)	pirmos pastraipos įžanginė formuluotė pakeičiama taip: „Komisijai pagal 51a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos priemonės dėl:“; [474 pakeit.]

b)	antra pastraipa išbraukiama.

11)

27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	27 straipsnio antraštė pakeičiama taip: „Deleguotieji įgaliojimai“;

pirmos pastraipos įžanginė formuluotė pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 51a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos taisyklės dėl šių priemonių, susijusių su šiuo skirsniu ir šio skyriaus 1 skirsniu:“; [475 pakeit.]

c)	antra pastraipa išbraukiama.

12)

31 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisijai pagal 51a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos taisyklės dėl priemonių dėl visuomenės ir gyvūnų sveikatos reikalavimų, susijusių su 1 dalyje nurodytais šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių surinkimu, perdirbimu ir apdorojimu.“[476 pakeit.]

13)

32 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip:

a)	pirmos pastraipos įžanginė formuluotė pakeičiama taip: „Komisijai pagal 51a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos priemonės dėl:“; [477 pakeit.]

b)	antra pastraipa išbraukiama.

14)

40 straipsnis pakeičiamas taip:

„40 straipsnis

Deleguotieji ir įgyvendinimo įgaliojimai

1. Komisijai pagal 51a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl: [478 pakeit.]

a)	importuoto arba iš importuotų medžiagų pagaminto naminių gyvūnų ėdalo, gauto iš 8 straipsnio c punkte nurodytų 1 kategorijos medžiagų tiekimo rinkai sąlygų;

b)	medžiagos, kuri bus naudojama leidžiančiomis išvengti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai sąlygomis, saugaus gavimo ir gabenimo sąlygų;

c)	šalutinių gyvūninių produktų gaminių, keliančių pavojų visuomenės ar gyvūnų sveikatai, saugaus naudojimo sąlygų.

2. Komisija priima įgyvendinimo Komisijai pagal 51a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl: [479 pakeit.]

a)	37 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų dokumentų;

b)	38 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyto gamybos proceso parametrų, visų pirma dėl fizinio ir cheminio naudojamos medžiagos apdorojimo taikymo;

c)	galutiniam produktui taikytinų tyrimų reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 52 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.“[480 pakeit.]

15)

41 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija priima įgyvendinimo Komisijai pagal 51a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos pirmos pastraipos b punkte nurodytos sąlygos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 52 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.“; [481 pakeit.]

3 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija priima įgyvendinimo Komisijai pagal 51a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi pirmoje pastraipoje nurodyti reikalavimai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 52 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.“[482 pakeit.]

16)

42 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	antraštė pakeičiama taip: „Deleguotieji ir įgyvendinimo įgaliojimai“;

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisijai pagal 51a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatoma: [483 pakeit.]

a)	1 ir 2 kategorijų medžiagų ir iš jų gautų produktų importo ir gabenimo tranzitu sąlygos;

su visuomenės ir gyvūnų sveikata susiję apribojimai, taikytini importuojamai 3 kategorijos medžiagai ar iš jos gautiems produktams, kurie gali būti nustatyti su nuoroda į trečiųjų valstybių ar trečiųjų valstybių dalių sąrašus, sudarytus pagal 41 straipsnio 4 dalį, ar kitais visuomenės ar gyvūnų sveikatos tikslais;

šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių gamybos trečiųjų valstybių įmonėse ar gamyklose sąlygos; šios sąlygos gali apimti atitinkamos kompetentingos institucijos atliekamų tokių įmonių ar gamyklų tikrinimų susitarimus, jose gali būti numatytas tam tikrų tipų įmonių ar gamyklų, tvarkančių šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, atleidimas nuo 41 straipsnio 3 dalies antros pastraipos b punkte nurodytų patvirtinimo ar registracijos.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi sveikumo sertifikatų, prekybos dokumentų ir deklaracijų, kurie turi lydėti prekių siuntas ir kuriuose apibrėžiamos sąlygos, kurias įvykdžius galima teigti, kad atitinkami šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai buvo surinkti ar pagaminti laikantis šio reglamento reikalavimų, pavyzdžiai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 52 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.“;

17)	43 straipsnio 3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Komisijai pagal 51a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos taisyklės dėl pirmoje pastraipoje nurodytų taisyklių.“; [484 pakeit.]

18)

45 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Komisija gali priimti įgyvendinimo deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos išsamios šio straipsnio įgyvendinimo priemonės nustatoma išsami tvarka, kuria papildomas šis straipsnis , įskaitant taisykles dėl standartinių mikrobiologinių tyrimų metodų nustatymo. Tie įgyvendinimo deleguotieji aktai priimami laikantis 52 straipsnio 3 dalyje 51a straipsnyje nurodytos procedūros.“; [485 pakeit.]

19)

48 straipsnio 7 ir 8 dalys pakeičiamos taip:

„7. Komisijai pagal 51a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatoma: [486 pakeit.]

a)	konkretus terminas, per kurį kompetentinga institucija turi priimti sprendimą, kaip tai nurodyta 1 dalyje;

b)	papildomos 4 dalyje nurodytų šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių išsiuntimo sąlygos;

c)	sveikumo sertifikatų, kurie turi būti pridedami prie pagal 5 dalį siunčiamų prekių siuntų, pavyzdžiai.

Komisija priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos sąlygos, kuriomis šalutinius gyvūninius produktus arba jų gaminius, skirtus naudoti parodose, meninei veiklai, diagnostikos, švietimo arba mokslinių tyrimų tikslais, galima siųsti į kitas valstybes nares, nukrypstant nuo šio straipsnio 1–5 dalių. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 52 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

8. Komisijai pagal 51a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos sąlygos, pagal kurias kompetentingos institucijos, nukrypdamos nuo 1–4 dalių, gali leisti: [487 pakeit.]

a)	siųsti mėšlą, vežamą tarp dviejų tame pačiame ūkyje esančių punktų ar tarp kaimyninių valstybių narių pasienio regionuose esančių ūkių;

b)	siųsti kitus šalutinius gyvūninius produktus, vežamus tarp kaimyninių valstybių narių pasienio regionuose esančių įmonių arba gamyklų, ir

c)	vežti nugaišusius naminius gyvūnus deginti į įmonę arba gamyklą, esančią kaimyninės valstybės narės pasienio regione.“

20)

Įterpiami 51a ir 51b straipsniai:

„51a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 7 straipsnio 4 dalyje, 11 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnio 4 dalyje, 20 straipsnio 11 dalyje, 21 straipsnio 6 dalyje, 27 straipsnyje, 31 straipsnio 2 dalyje, 32 straipsnio 3 dalyje, 40 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyse, 41 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 41 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje , 42 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, 43 straipsnio 3 dalyje , 45 straipsnio 4 dalyje, ir 48 straipsnio 7 dalies pirmoje pastraipoje ir 48 straipsnio 8 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio Omnibus iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas ar Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 7 straipsnio 4 dalyje, 11 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnio 4 dalyje, 20 straipsnio 11 dalyje, 21 straipsnio 6 dalyje, 27 straipsnyje, 31 straipsnio 2 dalyje, 32 straipsnio 3 dalyje, 40 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyse, 41 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 41 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje , 42 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, 43 straipsnio 3 dalyje ir , 45 straipsnio 4 dalyje, 48 straipsnio 7 dalies pirmoje pastraipoje ir 48 straipsnio 8 dalyje nurodytų įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, 6 straipsnio 1 ir 2 dalis, 7 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 4 dalį, 20 straipsnio 11 dalį, 21 straipsnio 6 dalį, 27 straipsnį, 31 straipsnio 2 dalį, 32 straipsnio 3 dalį, 40 straipsnio 1 dalį ir 2 dalis, 41 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 41 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą , 42 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, 43 straipsnio 3 dalį ir , 45 straipsnio 4 dalį, 48 straipsnio 7 dalies pirmą pastraipą ir 48 straipsnio 8 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [488 pakeit.]

51b straipsnis

Skubos procedūra

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 51a straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

(*238) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

21)	52 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys išbraukiamos.

XIII. MOKESČIAI IR MUITŲ SĄJUNGA

168.

2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos (174) (*239)

Pagal Sprendimo Nr. 70/2008/EB 15 straipsnį Komisijai suteikti įgaliojimai, laikantis Tarybos sprendimo 1999/468/EB (175) , pratęsti tam tikrus terminus. Suteiktais įgaliojimais nebuvo pasinaudota ir jie nebėra reikalingi. Todėl nuostatos dėl įgaliojimų suteikimo nebūtina suderinti su Sutarties 290 straipsniu. Vietoj to įgaliojimai turėtų būti atšaukti, o sprendimo 15 ir 16 straipsniai išbraukti.

Todėl Sprendimo Nr. 70/2008/EB 15 ir 16 straipsniai išbraukiami.

(*1) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*4) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*6) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*7) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*9) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*12) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*14) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*16) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*18) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*20) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*22) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*24) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*26) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*27) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“.

(*28) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“.

(*29) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“.

(*31) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*33) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“.

(*34) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*35) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*37) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*39) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*41) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*43) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*44) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*46) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*47) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*48) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*50) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*51) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*52) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*54) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*55) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“.

(*56) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*57) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*58) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*60) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*62) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*63) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*64) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*65) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*66) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*68) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*69) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*70) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*71) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*72) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*74) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*76) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*77) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*78) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*79) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*80) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*81) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*82) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*83) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*85) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*86) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*87) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*88) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*89) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*90) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*92) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*93) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*94) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*95) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*96) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*97) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*98) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*100) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*101) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*102) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*103) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*104) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*105) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*106) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*107) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*108) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“; [247 pakeit.]

(*109) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“.

(*111) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“.

(*112) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“.

(*113) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*115) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*116) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“.

(*117) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*118) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*120) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*122) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*124) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*126) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*128) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*129) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*131) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*133) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*134) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*135) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*136) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*138) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“.

(*140) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*141) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*143) 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).“;

(*144) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*146) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*147) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*149) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*151) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*153) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*155) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*157) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*158) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*159) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*160) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*161) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*163) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*165) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“.

(*166) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*168) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*170) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*172) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*173) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*175) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*176) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*177) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*179) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*180) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*181) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*183) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*184) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*185) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*187) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*189) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/45/EB 2009 m. gegužės 6 d. dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (OL L 163, 2009 6 25, p. 1).“;

(*190) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*191) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*192) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*193) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*194) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*195) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*197) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*199) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*201) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*202) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*204) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*205) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

(*206) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*208) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*209) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*210) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*212) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*214) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*216) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*217) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*218) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*219) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*221) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*222) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*224) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*225) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*226) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*227) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*229) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*230) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*231) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*232) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“.

(*234) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*235) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*237) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*238) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;“

(1) OL L 140, 2009 6 5, p. 114.

(2) OL L 140, 2009 6 5, p. 136.

(3) OL L 286, 2009 10 31, p. 1.

(4) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.

(5) OL L 113, 2002 4 30, p. 1.

(*8) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(6) OL L 172, 2008 7 2, p. 15.

(*10) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(*11) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(7) OL L 163, 1996 7 2, p. 1.

(8) OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

(9) OL L 393, 1989 12 30, p. 1.

(*13) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(10) OL L 393, 1989 12 30, p. 18.

(*15) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(11) OL L 156, 1990 6 21, p. 9.

(*17) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(12) OL L 156, 1990 6 21, p. 14.

(*19) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(13) OL L 113, 1992 4 30, p. 19.

(*21) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(14) OL L 245, 1992 8 26, p. 6.

(*23) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(15) OL L 245, 1992 8 26, p. 23.

(*25) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(16) OL L 348, 1992 11 28, p. 9.

(17) OL L 404, 1992 12 31, p. 10.

(18) OL L 307, 1993 12 13, p. 1.

(19) OL L 216, 1994 8 20, p. 12.

(*30) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(20) OL L 131, 1998 5 5, p. 11.

(*32) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(21) OL L 23, 2000 1 28, p. 57.

(22) OL L 262, 2000 10 17, p. 21.

(23) OL L 177, 2002 7 6, p. 13.

(*36) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(24) OL L 042, 2003 2 15, p. 38.

(*38) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(25) OL L 158, 2004 4 30, p. 50.

(*40) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(26) OL L 114, 2006 4 27, p. 38.

(*42) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(27) OL L 260, 2009 10 3, p. 5.

(28) OL L 330, 2009 12 16, p. 28.

(*45) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(29) OL L 211, 2009 8 14, p. 94.

(30) OL L 211, 2009 8 14, p. 36.

(31) OL L 342, 2009 12 22, p. 46.

(*49) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(32) OL L 135, 1991 5 30, p. 40.

(33) OL L 375, 1991 12 31, p. 1.

(34) OL L 365, 1994 12 31, p. 24.

(*53) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(35) OL L 243, 1996 9 24, p. 31.

(36) OL L 330, 1998 12 5, p. 32.

(37) 2013 m. spalio 22 d. Tarybos direktyva 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis (OL L 296, 2013 11 7, p. 12).

(38) OL L 269, 2000 10 21, p. 34.

(39) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

(40) OL L 189, 2002 7 18, p. 12.

(*59) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(41) OL L 143, 2004 4 30, p. 87.

(*61) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(42) OL L 23, 2005 1 26, p. 3.

(43) OL L 64, 2006 3 4, p. 37.

(44) OL L 102, 2006 4 11, p. 15.

(45) OL L 372, 2006 12 27, p. 19.

(46) OL L 33, 2006 2 4, p. 1.

(*67) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(47) OL L 108, 2007 4 25, p. 1.

(48) OL L 288, 2007 11 6, p. 27.

(49) OL L 152, 2008 6 11, p. 1.

(50) OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

(51) OL L 353, 2008 12 31, p. 1.

(*73) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(52) OL L 285, 2009 10 31, p. 36.

(*75) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(53) OL L 20, 2010 1 26, p. 7.

(54) OL L 342, 2009 12 22, p. 1.

(55) OL L 27, 2010 1 30, p. 1.

(56) OL L 374, 1991 12 31, p. 1.

(57) OL L 76, 1993 3 30, p. 1.

(58) OL L 162, 1998 6 5, p. 1.

(59) OL L 63, 1999 3 12, p. 6.

(60) OL L 332, 2002 12 9, p. 1.

(61) 2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimas, keičiantis sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (OL L 226, 2000 9 6, p. 3).

(62) OL L 66, 2003 3 11, p. 1.

(63) OL L 69, 2003 3 13, p. 1.

(64) OL L 143, 2004 4 30, p. 49.

(65) OL L 191, 2005 7 22, p. 22.

(66) OL L 255, 2005 9 30, p. 1.

(67) OL L 393, 2006 12 30, p. 1.

(*91) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(68) OL L 113, 2007 4 30, p. 3.

(69) OL L 171, 2007 6 29, p. 17.

(70) OL L 199, 2007 7 31, p. 23.

(71) OL L 336, 2007 12 20, p. 1.

(72) OL L 61, 2008 3 5, p. 6.

(73) OL L 97, 2008 4 9, p. 13.

(74) OL L 145, 2008 6 4, p. 65.

(*99) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(75) OL L 145, 2008 6 4, p. 227.

(76) OL L 145, 2008 6 4, p. 234.

(77) OL L 218, 2008 8 13, p. 14.

(78) OL L 304, 2008 11 14, p. 1.

(79) OL L 354, 2008 12 31, p. 70.

(80) OL L 324, 2009 10 10, p. 1.

(81) OL L 243, 2002 9 11, p. 1.

(82) OL L 267, 2009 10 10, p. 7.

(83) OL L 147, 1975 6 9, p. 40.

(84) OL L 46, 1976 2 21, p. 1.

(*110) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(85) OL L 39, 1980 2 15, p. 40.

(86) OL L 15, 1998 1 21, p. 14.

(87) OL L 162, 2000 7 3, p. 1.

(*114) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(88) OL L 304, 2003 11 21, p. 1.

(89) OL L 50, 2004 2 20, p. 28.

(90) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(91) OL L 50, 2004 2 20, p. 44.

(92) OL L 157, 2006 6 9, p. 24.

(*119) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(93) OL L 376, 2006 12 27, p. 36.

(94) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(95) OL L 106, 2009 4 28, p. 7.

(*125) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(96) OL L 146, 2009 6 10, p. 1.

(*127) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(97) OL L 170, 2009 6 30, p. 1.

(98) OL L 35, 2009 2 4, p. 32.

(*130) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(99) OL L 216, 2009 8 20, p. 76.

(*132) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(100) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

(101) OL L 285, 2009 10 31, p. 10.

(102) OL L 200, 2009 7 31, p. 1.

(103) OL L 342, 2009 12 22, p. 59.

(104) OL L 348, 1992 11 28, p. 1.

(*137) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(105) OL L 133, 2008 5 22, p. 66.

(*139) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(106) OL L 373, 1991 12 31, p. 4.

(107) OL L 249, 1995 10 17, p. 35.

(*142) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(108) 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).

(109) OL L 34, 1998 2 9, p. 1.

(110) OL L 332, 2000 12 28, p. 81.

(111) OL L 13, 2002 1 16, p. 9.

(112) OL L 208, 2002 8 5, p. 10.

(*150) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(113) OL L 324, 2002 11 29, p. 1.

(*152) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(114) OL L 123, 2003 5 17, p. 22.

(*154) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(115) OL L 226, 2003 9 10, p. 4.

(*156) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(116) OL L 115, 2003 5 9, p. 1.

(117) OL L 166, 2004 4 30, p. 124.

(118) OL L 167, 2004 4 30, p. 39.

(119) OL L 129, 2004 4 29, p. 6.

(120) OL L 138, 2004 4 30, p. 1.

(*162) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(121) OL L 138, 2004 4 30, p. 19.

(*164) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(122) OL L 162, 2004 4 30, p. 1.

(123) OL L 255, 2005 9 30, p. 152.

(*167) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(124) OL L 310, 2005 11 25, p. 28.

(*169) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(125) OL L 344, 2005 12 27, p. 15.

(*171) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(126) OL L 403, 2006 12 30, p. 18.

(127) OL L 64, 2006 3 4, p. 1.

(*174) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(128) OL L 315, 2007 12 3, p. 51.

(129) OL L 315, 2007 12 3, p. 14.

(130) OL L 260, 2008 9 30, p. 13.

(*178) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(131) OL L 319, 2008 11 29, p. 59.

(132) OL L 97, 2008 4 9, p. 72.

(133) OL L 131, 2009 5 28, p. 47.

(*182) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(134) OL L 131, 2009 5 28, p. 114.

(135) OL L 120, 2009 5 15, p. 5.

(136) OL L 131, 2009 5 28, p. 11.

(*186) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(137) OL L 131, 2009 5 28, p. 24.

(*188) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(138) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/45/EB 2009 m. gegužės 6 d. dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (OL L 163, 2009 6 25, p. 1).

(139) OL L 300, 2009 11 14, p. 51.

(140) OL L 300, 2009 11 14, p. 72.

(141) OL L 300, 2009 11 14, p. 88.

(142) OL L 40, 1989 2 11, p. 34.

(143) OL L 66, 1999 3 13, p. 16.

(144) OL L 18, 2000 1 22, p. 1.

(*196) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(145) OL L 106, 2001 4 17, p. 1.

(*198) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(146) OL L 311, 2001 11 28, p. 67.

(*200) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(147) OL L 147, 2001 5 31, p. 1.

(148) OL L 140, 2002 5 30, p. 10.

(*203) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(149) OL L 183, 2002 7 12, p. 51.

(150) OL L 33, 2003 2 8, p. 30.

(151) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(*207) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(152) OL L 325, 2003 12 12, p. 31.

(153) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.

(154) OL L 268, 2003 10 18, p. 24.

(*211) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(155) OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(*213) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(156) OL L 309, 2003 11 26, p. 1.

(*215) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(157) OL L 325, 2003 12 12, p. 1.

(158) OL L 102, 2004 4 7, p. 48.

(159) OL L 139, 2004 4 30, p. 1.

(160) OL L 139, 2004 4 30, p. 55.

(*220) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(161) OL L 139, 2004 4 30, p. 206.

(162) OL L 35, 2005 2 8, p. 1.

(*223) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(163) OL L 378, 2006 12 27, p. 1.

(164) OL L 404, 2006 12 30, p. 9.

(165) OL L 404, 2006 12 30, p. 26.

(166) OL L 324, 2007 12 10, p. 121.

(*228) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(167) OL L 141, 2009 6 6, p. 3.

(168) OL L 125, 2009 5 21, p. 75.

(169) OL L 164, 2009 6 26, p. 45.

(170) OL L 309, 2009 11 24, p. 71.

(*233) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(171) OL L 152, 2009 6 16, p. 11.

(172) OL L 229, 2009 9 1, p. 1.

(173) OL L 300, 2009 11 14, p. 1.

(174) OL L 23, 2008 1 26, p. 21.

(*239) Šiam punktui taikoma 2016/0400A procedūra.

(175) 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas 1999/468/EB, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, 1999 7 17, p. 23).

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/829

P8_TA(2019)0410

Keleto teisės aktų, kuriuose numatytas reguliavimo procedūros su tikrinimu taikymas, pritaikymas prie SESV 290 ir 291 straipsnių – I dalis ***I

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/57)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0799),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 33 straipsnį, 43 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnį, 64 straipsnio 2 dalį, 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnį, 153 straipsnio 2 dalies b punktą, 168 straipsnio 4 dalies a punktą, 168 straipsnio 4 dalies b punktą, 172 straipsnį, 192 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnį, 214 straipsnio 3 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0524/2016),

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl teisinio pagrindo,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir į 33 straipsnį, 43 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnį, 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnį, 153 straipsnio 2 dalies b punktą, 168 straipsnio 4 dalies b punktą, 172 straipsnį, 192 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 3 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 1 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 1 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto laiškus,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 7 d. Pirmininkų sueigos sprendimą leisti Teisės reikalų komitetui padalyti pirmiau nurodytą Komisijos pasiūlymą į dvi dalis ir juo remiantis parengti du atskirus teisėkūros pranešimus,

—

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0190/2019),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones ir poziciją pakeitimų forma (A8-0020/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

pritaria Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 288, 2017 8 31, p. 29.

(2) OL C 164, 2018 5 8, p. 82.

P8_TC1-COD(2016)0400A

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 ir 291 straipsnių pritaikomi keletas teisės aktų, kuriuose numatytas reguliavimo procedūros su tikrinimu taikymas

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1243.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendras pareiškimas

Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 27 punkte trys institucijos pripažįsta, kad visus galiojančius teisės aktus reikia suderinti su Lisabonos sutartimi nustatyta teisine sistema, ir visų pirma tai, kad reikia didelį prioritetą teikti skubiam visų pagrindinių teisės aktų, kuriuose vis dar daroma nuoroda į reguliavimo procedūrą su tikrinimu, suderinimui. Atsižvelgiant į Komisijos pateiktą pasiūlymą šiuo tikslu, šiuo reglamentu reaguojama į tokią būtinybę numatant su reguliavimo procedūra su tikrinimu susijusį suderinimą daugelyje į tą pasiūlymą įtrauktų aktų. Trys institucijos toliau dirbs siekdamos suderinti likusius to pasiūlymo aktus.

Komisijos pareiškimas

Komisija atkreipia dėmesį į teisėkūros institucijų pasirinkimą visus įgaliojimus, nustatomus šiuo reglamentu siekiant tinkamai pritaikyti nuostatas, kuriose nurodoma reguliavimo procedūra su tikrinimu, suteikti ribotam laikotarpiui ir į jų sprendimą nustatyti pareigą teikti ataskaitas bei galimybę automatiškai pratęsti įgaliojimų suteikimo laikotarpį. Atsižvelgdama visų pirma į tai, kad reikėtų reguliariai pateikti daug ataskaitų, ir į tai, kad informacija apie naudojimąsi įgaliojimais yra lengvai prieinama Deleguotųjų aktų registre, Komisija pabrėžia, kad galės savo nuožiūra rinktis, kaip vykdyti pareigą teikti ataskaitas. Todėl atitinkamais atvejais Komisija gali pagal kelis pagrindinius teisės aktus turimas pateikti ataskaitas sujungti į vieną bendrą dokumentą.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/832

P8_TA(2019)0411

Keleto teisingumo srities teisės aktų, kuriuose numatytas reguliavimo procedūros su tikrinimu naudojimas, pritaikymas prie SESV veikimo 290 straipsnio ***I

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio pritaikoma keletas teisingumo srities teisės aktų, kuriuose numatytas reguliavimo procedūros su tikrinimu naudojimas (COM(2016)0798 – C8-0525/2016 – 2016/0399(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/58)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0798),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 81 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0525/2016),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0012/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

P8_TC1-COD(2016)0399

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/…, kuriuo prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio pritaikoma keletas teisingumo srities teisės aktų, kuriuose numatytas reguliavimo procedūros su tikrinimu naudojimas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

Lisabonos sutartimi atskirti iš esmės pakeista teisinė sistema, reglamentuojanti Komisijai deleguojami įgaliojimai: įgaliojimai teisės aktų leidėjo suteikiamus įgaliojimus, nustatant skirtumą tarp Komisijai suteikiamų įgaliojimų priimti visuotinai taikomus ne teisėkūros procedūra priimamus teisės aktus, kuriais papildomos arba iš dalies keičiamos neesminės teisėkūros procedūra priimto akto nuostatos (deleguotuosius aktus), ir įgaliojimai Komisijai suteikiamų įgaliojimų priimti aktus, kuriais sudaromos užtikrinamos vienodos teisiškai privalomų Sąjungos aktų įgyvendinimo sąlygos (įgyvendinimo aktus); [1 pakeit.]

(2)	priemonės, dėl kurių galima deleguoti įgaliojimus, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnio 1 dalyje, iš esmės atitinka priemones, kurioms taikoma Tarybos sprendimo 1999/468/EB (2) 5a straipsnyje nustatyta reguliavimo procedūra su tikrinimu;

(3)	įstrigus tarpinstitucinėms deryboms, ankstesni pasiūlymai (3) teisės aktus, kuriuose daroma nuorodų į reguliavimo procedūrą su tikrinimu, suderinti su Lisabonos sutartimi įvesta teisine sistema buvo atšaukti (4);

(4)

vėliau 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (5) Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija sutarė dėl naujos deleguotųjų aktų sistemos ir pripažino, kad reikia visus galiojančius teisės aktus suderinti su Lisabonos sutartimi įvesta teisine sistema. Visų pirma institucijos sutarė, kad pirmiausia reikia kuo greičiau suderinti visus pagrindinius aktus, kuriuose vis dar yra nuorodų į reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Komisija įsipareigojo iki 2016 m. pabaigos parengti tokio suderinimo pasiūlymą;

(5)	pagrindiniais aktais, kuriuose numatytas reguliavimo procedūros su tikrinimu naudojimas, suteikti įgaliojimai atitinka SESV 290 straipsnyje nustatytus kriterijus ir turėtų būti prie tos nuostatos priderinti;

(5a)

sujungiant ir pateikiant glaudžiai vienas su kitu nesusijusius įgaliojimus viename Komisijos deleguotajame akte, Parlamentui trukdoma pasinaudoti teise tikrinti, nes jis yra priverstas tiesiog pritarti visam deleguotajam aktui arba jį atmesti, todėl nelieka galimybių pareikšti nuomonės dėl kiekvieno įgaliojimo atskirai; [2 pakeit.]

(6)	šis reglamentas neturėtų daryti poveikio dar nebaigtoms procedūroms, per kurias dar iki šio reglamento įsigaliojimo komitetas pateikė nuomonę pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnį;

(7)	todėl tuos aktus reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Priede išvardyti aktai iš dalies keičiami pagal tą priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas nedaro poveikio dar nebaigtoms procedūroms, per kurias komitetas jau pateikė nuomonę pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnį.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija.

(2) 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas 1999/468/EB, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, 1999 7 17, p. 23).

(3) COM(2013)0451, COM(2013)0452 ir COM(2013)0751.

(4) OL C 80, 2015 2 7, p. 17.

(5) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

PRIEDAS

1. 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (1)

Siekiant atnaujinti Reglamentą (EB) Nr. 1206/2001, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas to reglamento priedas, siekiant atnaujinti standartines formas arba padaryti techninius pakeitimus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, tam, kad būtų užtikrintas vienodas dalyvavimas atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentui ir Tarybai visi dokumentai pateikiami tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertams, o jų ekspertams suteikiama galimybė nuolat dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 iš dalies keičiamas taip:

19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	pavadinimas pakeičiamas taip: „Vadovas“;

b)	2 dalis išbraukiama;

įterpiami 19a ir 19b straipsniai:

„19a straipsnis

Deleguotieji aktai

Komisijai pagal 19b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedas, siekiant atnaujinti standartines formas arba padaryti jų techninius pakeitimus.“;

19b straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 19a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo … šio [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [3 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 19a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (*1) nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 19a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba, jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui, ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [4 pakeit.]

(*1) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	20 straipsnis išbraukiamas.

2. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (2)

Siekiant atnaujinti Reglamentą (EB) Nr. 805/2004, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami to reglamento priedai, siekiant atnaujinti standartines formas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, tam, kad būtų užtikrintas vienodas dalyvavimas atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentui ir Tarybai visi dokumentai pateikiami tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertams, o jų ekspertams suteikiama galimybė nuolat dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 805/2004 iš dalies keičiamas taip:

1)	31 straipsnis pakeičiamas taip: „31 straipsnis Priedų dalinis keitimas Komisijai pagal 31a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami priedai, siekiant atnaujinti standartines formas.“;

įterpiamas 31a straipsnis:

„31a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 31 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo šio … [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [5 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 31 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 31 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu, dar nepasibaigus šiam laikotarpiui, ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [6 pakeit.]

(*2) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	32 straipsnis išbraukiamas.

3. 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 (3)

Siekiant atnaujinti Reglamentą (EB) Nr. 1393/2007, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami to reglamento I ir II priedai, siekiant atnaujinti standartines formas arba padaryti techninius pakeitimus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, tam, kad būtų užtikrintas vienodas dalyvavimas atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentui ir Tarybai visi dokumentai pateikiami tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertams, o jų ekspertams suteikiama galimybė nuolat dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 iš dalies keičiamas taip:

1)	17 straipsnis pakeičiamas taip: „17 straipsnis Priedų dalinis keitimas Komisijai pagal 17a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir II priedai, siekiant atnaujinti standartines formas arba padaryti jų techninius pakeitimus.“;

įterpiamas 17a straipsnis:

„17a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 17 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo šio … [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [7 pakeit.]

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 17 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu, dar nepasibaigus šiam laikotarpiui, ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [8 pakeit.]

(*3) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;"

3)	18 straipsnis išbraukiamas.

(*1) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*2) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

(*3) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;“

(1) OL L 174, 2001 6 27, p. 1.

(2) OL L 143, 2004 4 30, p. 15.

(3) OL L 324, 2007 12 10, p. 79.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/839

P8_TA(2019)0412

ES 2019 m. bendrojo biudžeto vykdymas ir finansavimas, susiję su JK išstojimu iš Sąjungos ***

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento dėl Sąjungos 2019 m. bendrojo biudžeto vykdymo ir finansavimo priemonių, susijusių su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos, projekto (06823/1/2019 – C8-0155/2019 – 2019/0031(APP))

(Speciali teisėkūros procedūra: pritarimas)

(2021/C 158/59)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos reglamento projektą (06823/1/2019),

—	atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 352 straipsnį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 203 straipsnį (C8-0155/2019),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto rekomendaciją (A8-0197/2019),

pritaria Tarybos reglamento projektui;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/840

P8_TA(2019)0413

ES ir Rusijos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimas ***

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Rusijos Federacijos Vyriausybės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo atnaujinimo projekto (07683/2019 – C8-0153/2019 – 2019/0005(NLE))

(Pritarimo procedūra)

(2021/C 158/60)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07683/2019),

—	atsižvelgdamas į Susitarimą dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo tarp Europos bendrijos ir Rusijos Federacijos Vyriausybės (1),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 20 d. vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini deklaraciją ES vardu dėl Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto,

—	atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 186 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0153/2019),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A8-0188/2019),

pritaria susitarimo atnaujinimui;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Rusijos parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 299, 2000 11 28, p. 15.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/841

P8_TA(2019)0414

Europos investicijų banko statuto dalinis keitimas *

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos investicijų banko statutas (07651/2019 – C8-0149/2019 – 2019/0804(CNS))

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

(2021/C 158/61)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos investicijų banko pasiūlymą Tarybai iš dalies pakeisti Europos investicijų banko statutą (07651/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 308 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0149/2019),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0189/2019),

pritaria pasiūlymui;

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

prašo Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti tekstą, kuriam pritarė Parlamentas;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, Europos investicijų bankui ir nacionaliniams parlamentams.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/842

P8_TA(2019)0415

Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos ***I

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami Tarybos bendrieji veiksmai Nr. 98/700/TVR, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1052/2013 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/1624 (COM(2018)0631 – C8-0406/2018 – 2018/0330A(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/62)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0631),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 77 straipsnio 2 dalies b ir d punktus bei 79 straipsnio 2 dalies c punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui(C8-0406/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 6 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 21 d. Pirmininkų sueigos sprendimą leisti Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui padalyti pirmiau nurodytą Komisijos pasiūlymą į dvi dalis ir juo remiantis parengti du atskirus teisėkūros pranešimus,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0076/2019),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

pritaria Parlamento ir Tarybos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 62.

(2) OL C 168, 2019 5 16, p. 74.

P8_TC1-COD(2018)0330A

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1896.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Bendras Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimas dėl galimų mechanizmų Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros patrauklumui užtikrinti

Tikėtina, kad ateinančiais metais Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra susidurs su nelengvomis aplinkybėmis, siekdama užtikrinti išskirtinius poreikius, susijusius su kvalifikuotų darbuotojų iš kuo platesnės geografinės teritorijos įdarbinimu, apmokymu ir išsaugojimu. Atsižvelgiant į Agentūros įgaliojimus ir didelį jos darbuotojų skaičių, nepaprastai svarbu ieškoti mechanizmų, kuriais naudojantis būtų galima užtikrinti Agentūros, kaip darbdavio, patrauklumą, ir, vadovaujantis taikytina Sąjungos teise, pakoreguoti Agentūros Varšuvoje darbuotojų darbo užmokestį.

Todėl Europos Parlamentas ir Taryba ragina Komisiją įvertinti bet kurio tokio tinkamo mechanizmo pagrindą ir sąlygas, pirmiausia pateikiant pasiūlymus dėl Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų, nustatytų Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (1), peržiūros. Bet kuris toks mechanizmas turi būti proporcingas atsižvelgiant į siekiamų tikslų svarbą ir netapti nevienodo požiūrio į Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų darbuotojus priežastimi, šioms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms susiduriant su panašia situacija.

(1) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/845

P8_TA(2019)0416

Vizų kodeksas ***I

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (COM(2018)0252 – C8-0114/2018 – 2018/0061(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/63)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0252),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 77 straipsnio 2 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0114/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0434/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (2);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 142.

(2) Ši pozicija pakeičia 2018 m. gruodžio 11 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0495).

P8_TC1-COD(2018)0061

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1155.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/846

P8_TA(2019)0417

Išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone ***I

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone, ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2115/2005 ir (EB) Nr. 1386/2007 (COM(2018)0577 – C8-0391/2018 – 2018/0304(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/64)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0577),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0391/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0017/2019),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

P8_TC1-COD(2018)0304

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo nustatomos išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės, taikytinos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1627 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2115/2005 ir (EB) Nr. 1386/2007

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/833.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/847

P8_TA(2019)0418

Taisyklės dėl paprastesnio finansinės ir kitos informacijos naudojimo ***I

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės dėl paprastesnio finansinės ir kitos informacijos naudojimo tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslams ir kuria panaikinamas Tarybos sprendimas 2000/642/TVR (COM(2018)0213 – C8-0152/2018 – 2018/0105(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/65)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0213),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 87 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0152/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A8-0442/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

pritaria pareiškimui, pridėtam prieš šios rezoliucijos, kuris bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje kartu su galutiniu pagal teisėkūros procedūrą priimamu aktu;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 367, 2018 10 10, p. 84.

P8_TC1-COD(2018)0105

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria nustatomos taisyklės dėl paprastesnio finansinės ir kitos informacijos naudojimo tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais ir kuria panaikinamas Tarybos sprendimas 2000/642/TVR

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/1153.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento pareiškimas dėl 9 straipsnio

Europos Parlamentas apgailestauja, kad, priešingai negu pradiniame pasiūlyme, į direktyvą neįtrauktos taisyklės, susijusios su tiksliais skirtingų valstybių narių finansinės žvalgybos padalinių keitimosi informacija terminais ir šiuo tikslu naudotinais IT kanalais. Europos Parlamentas taip pat apgailestauja, kad šio straipsnio taikymo sritis apima tik terorizmo atvejus ir su terorizmu susijusį organizuotą nusikalstamumą, bet, kaip buvo siūlyta iš pradžių, neapima visų rūšių sunkių nusikalstamų veikų, o tai taip pat gali smarkiai pakenkti mūsų visuomenėms. Europos Parlamentas ragina Komisiją rengiant šios direktyvos ir Kovos su pinigų plovimu direktyvos įgyvendinimo ir vertinimo ataskaitas – ir ypač jas vertinant vadovaujantis 21 straipsniu – iš naujo išnagrinėti šį klausimą. Europos Parlamentas atidžiai stebės ir analizuos tas ataskaitas ir vertinimus bei prireikus parengs savo rekomendacijas.

Komisijos pareiškimas

Komisija apgailestauja dėl direktyvos 9 straipsnio, kadangi, priešingai negu jos pradiniame pasiūlyme, į direktyvą neįtrauktos taisyklės, susijusios su tiksliais skirtingų valstybių narių finansinės žvalgybos padalinių keitimosi informacija terminais ir šiuo tikslu naudotinais IT kanalais. Komisija taip pat apgailestauja, kad šio straipsnio taikymo sritis apima tik terorizmo atvejus ir su terorizmu susijusį organizuotą nusikalstamumą, bet, kaip buvo siūlyta iš pradžių, neapima visų rūšių sunkių nusikalstamų veikų. Komisija toliau svarstys finansinės žvalgybos padalinių tarpusavio bendradarbiavimo klausimą, visų pirma atsižvelgdama į savo ataskaitas apie šios direktyvos ir Kovos su pinigų plovimu direktyvos įgyvendinimą.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/850

P8_TA(2019)0419

Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas ***I

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas (COM(2018)0630 – C8-0404/2018 – 2018/0328(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/66)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0630),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 173, 3 straipsnius ir 188 straipsnio pirmą pastraipą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0404/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0084/2019),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (2);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(2) Ši pozicija pakeičia 2019 m. kovo 13 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0189).

P8_TC1-COD(2018)0328

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/…, kuriuo įsteigiamas Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 straipsnio 3 dalį ir 188 straipsnio pirmą pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

kasdienis kadangi daugiau kaip 80 proc. Sąjungos gyventojų yra prisijungę prie interneto ir kasdienis mūsų gyvenimas ir ekonomika tampa vis labiau priklauso priklausomi nuo skaitmeninių technologijų, todėl piliečiams vis dažniau grėsmę kelia rimti kibernetiniai incidentai. Kad ateityje būtume saugūs, be kita ko, turime prisidėti prie atsparumo apskritai, stiprinti savo technologinį ir pramoninį gebėjimą saugoti Sąjungą nuo nuolat evoliucionuojančių kibernetinių grėsmių – tiek civilinė infrastruktūra, tiek karinis pajėgumas saugumo pajėgumai priklauso nuo saugių skaitmeninių sistemų; . Tokio saugumo galima pasiekti didinant informuotumą apie grėsmes kibernetiniam saugumui, plėtojant kompetenciją, pajėgumus ir gebėjimus visoje Sąjungoje, visapusiškai atsižvelgiant į techninės ir programinės įrangos infrastruktūros, tinklų, produktų ir procesų sąveiką, taip pat į poveikio visuomenei ir etikai aspektus; [1 pakeit.]

(1a)

kibernetiniai nusikaltimai – sparčiai didėjanti grėsmė Sąjungai, jos piliečiams ir ekonomikai. 2017 m. 80 proc. Europos bendrovių patyrė bent vieną kibernetinį incidentą. 2017 m. gegužės mėn. dėl surengto „Wannacry“ išpuolio nukentėjo daugiau kaip 150 valstybių ir 230 000 IT sistemų ir jis turėjo didelį poveikį ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, pvz., ligoninėms. Todėl būtina nustatyti aukščiausius kibernetinio saugumo standartus ir ieškoti holistinių kibernetinio saugumo sprendimų, įtraukiant žmones, produktus, procesus ir technologijas visoje Sąjungoje, taip pat užtikrinti Sąjungos lyderystę šioje srityje bei skaitmeninę autonomiją; [2 pakeit.]

(2)

kad išspręstų kylančias kibernetinio saugumo problemas, Sąjunga, remdamasi 2013 m. Kibernetinio saugumo strategija (4), kuria siekiama kurti patikimą, saugią ir atvirą kibernetinę ekosistemą, nuolat plečia savo veiklą šioje srityje. 2016 m. Sąjunga priėmė pirmąsias kibernetinio saugumo priemones, išdėstytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/1148 (5) dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo;

(3)

2017 m. rugsėjo mėn. Komisija ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatė Bendrą komunikatą (6)„Atsparumas, atgrasymas ir gynyba: ES kibernetinio saugumo didinimas“, kad būtų toliau stiprinamas Sąjungos atsparumas kibernetiniams išpuoliams, ir užtikrinta, kad nuo jų būtų atgrasoma labiau ir į juos reaguojama tinkamiau;

(4)

2017 m. rugsėjo mėn. surengtame Talino aukščiausiojo lygio susitikime skaitmeniniais klausimais valstybių ir vyriausybių vadovai paragino Sąjungą tapti „pasauline lydere kibernetinio saugumo srityje iki 2025 m., siekiant užtikrinti mūsų piliečių, vartotojų ir įmonių pasitikėjimą ir apsaugą internete ir sudaryti sąlygas naudotis laisvu , saugiu ir teisės aktais reglamentuojamu internetu internetu, ir pareiškė, kad „(at)kuriant informacijos ir ryšių technologijų (toliau – IRT) sistemas ir sprendimus, įskaitant tuos, kurie sukurti ir (arba) skatinami pagal ES sąveikumo ir standartizavimo programas (pvz., ISA2), būtų galima plačiau naudotis atvirojo kodo sprendimais ir (arba) atviraisiais standartais, be kita ko, siekiant išvengti pardavėjų nustatytų susaistymų“ “; [3 pakeit.]

(4a)

Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras (toliau – Kompetencijos centras) turėtų padėti didinti tinklo ir informacinių sistemų infrastruktūros, įskaitant internetą ir kitus visuomenės veikimui būtinus ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, kaip antai transporto, sveikatos priežiūros ir bankų sistemas, atsparumą; [4 pakeit.]

(4b)	Kompetencijos centro veikla ir jo veiksmais turėtų būti atsižvelgiama į Reglamento (ES) 2019/XXX [naujos redakcijos Reglamento (EB) Nr. 428/2009, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016)0616] įgyvendinimą (7) . [5 pakeit.]

(5)

didelis tinklų ir informacinių sistemų sutrikimas gali paveikti atskiras valstybes nares ir visą Sąjungą. Todėl aukščiausio lygio tinklų ir informacinių sistemų saugumas visoje Sąjungoje yra būtinas, kad vidaus rinka veiktų sklandžiai tiek visuomenei, tiek ir ekonomikai . Šiuo metu Sąjunga priklauso nuo ne Europos kibernetinio saugumo paslaugų teikėjų. Tačiau Sąjungai yra strategiškai svarbu išlaikyti ir plėtoti esminius kibernetinio saugumo technologinius pajėgumus bei gebėjimus , būtinus siekiant užtikrinti bendrosios skaitmeninės rinkos saugumą, duomenų apsaugą ir apsaugoti ypatingos svarbos tinklus ir Europos piliečių bei įmonių informacines sistemas , įskaitant visuomenės veikimui būtinus ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, kaip antai transporto sistemas, sveikatos priežiūros sistemas ir bankų sistemas bei bendrąją skaitmeninę rinką, taip pat teikti pagrindines kibernetinio saugumo paslaugas; [6 pakeit.]

(6)

Sąjungoje sukaupta daug specialiųjų žinių ir patirties kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų, technologijų ir pramonės srityje, tačiau pramonės ir mokslinių tyrimų bendruomenių pastangos yra suskaidytos ir nepakankamai suderintos, trūksta bendros misijos, todėl nukenčia konkurencingumas ir veiksminga itin svarbių duomenų, tinklų ir sistemų apsauga šioje srityje. Šios pastangos ir praktinė patirtis turi būti sutelktos, sujungtos tinkle ir naudojamos veiksmingai, siekiant sustiprinti ir papildyti esamus mokslinių tyrimų, technologinius , įgūdžių ir pramonės pajėgumus Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis; . Kadangi IRT sektorius susiduria su dideliais iššūkiais, pvz., kvalifikuotų darbuotojų poreikiu, jam būtų naudinga, kad būtų atstovaujama plačiajai visuomenei, kad būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra, etninė įvairovė ir nediskriminavimas neįgaliųjų atžvilgiu, taip pat kad būsimiems kibernetinio saugumo ekspertams būtų palengvinta prieiga prie žinių ir mokymo, įskaitant jų švietimą neformalioje aplinkoje, pavyzdžiui, nemokamo ir atvirojo kodo programinės įrangos projektuose, pilietinių technologijų projektuose, naujai įsteigtose įmonėse ir labai mažose įmonėse; [7 pakeit.]

(6a)

mažosios ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ) atlieka itin svarbų vaidmenį Sąjungos kibernetinio saugumo sektoriuje, kuris dėl savo dinamiškumo jos gali pasiūlyti pažangių sprendimų. Tačiau MVĮ, kurios nesispecializuoja kibernetinio saugumo srityje, taip pat gali būti labiau pažeidžiamos kibernetinių incidentų atveju, nes veiksmingiems kibernetinio saugumo sprendimams įdiegti reikalingos didelės investicijos ir atitinkamos žinios. Todėl būtina užtikrinti, kad Kompetencijos centras ir Kibernetinio saugumo kompetencijos tinklas (toliau – Tinklas) teiktų MVĮ konkrečią pagalbą, sudarant joms palankesnes sąlygas įgyti žinių ir gauti mokymą, kad jos galėtų užsitikrinti pakankamą saugumą ir būtų suteikta galimybė tiems, kurie yra aktyvūs kibernetinio saugumo srityje, prisidėti prie Sąjungos lyderystės šioje srityje; [8 pakeit.]

(6b)

specialiųjų žinių sukaupta už pramoninės ir mokslinių tyrimų aplinkos ribų. Nekomerciniai ir ikiprekybiniai projektai – tai vadinami pilietinių technologijų projektais, kuriuose visuomenės interesais ir visuomenės labui naudojami atvirieji standartai, atvirieji duomenys ir nemokama bei atviroji programinė įranga. Jie padeda didinti atsparumą, informuotumą ir ugdyti gebėjimą kibernetinio saugumo srityje bei atlieka svarbų vaidmenį kuriant pramonės ir mokslinių tyrimų pajėgumus šioje srityje; [9 pakeit.]

(6c)

terminas „suinteresuotosios šalys“, kai vartojamas šiame reglamente, reiškia, be kita ko, pramonę, viešuosius subjektus ir kitus subjektus, kurie sprendžia operatyvinius ir techninius klausimus kibernetinio saugumo srityje, taip pat pilietinę visuomenę, be kita ko, profesines sąjungas, vartotojų asociacijas, nemokamos ir atvirojo kodo programinės įrangos bendruomenę bei akademinę ir mokslinių tyrimų bendruomenę; [10 pakeit.]

(7)

2017 m. lapkričio mėn. priimtose Tarybos išvadose Komisija raginama skubiai atlikti poveikio vertinimą, kad išnagrinėtų kibernetinio saugumo kompetencijos centrų tinklo ir Europos mokslinių tyrimų ir kompetencijos centro kūrimo galimybes, ir iki 2018 m. vidurio pateikti pasiūlymą dėl atitinkamos teisinės priemonės;

(8)

Kompetencijos centras turėtų būti pagrindinė Sąjungos priemonė investicijoms į kibernetinio saugumo mokslinius tyrimus, technologijų ir pramonės plėtrą sutelkti, taip pat atitinkamiems projektams ir iniciatyvoms įgyvendinti kartu su Kibernetinio saugumo kompetencijos centrų tinklu. Jis turėtų užtikrinti finansinę paramą kibernetiniam saugumui iš programos „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programos lėšų, taip pat iš Europos gynybos fondo su gynyba susijusiems veiksmams ir administracinėms išlaidoms, o prireikus ir iš Europos regioninės plėtros fondo ir kitų programų lėšų . Toks požiūris turėtų padėti sukurti sinergiją ir koordinuoti finansinę paramą, susijusią su Sąjungos iniciatyvomis kibernetinio saugumo moksliniais tyrimais, inovacijomis, technologijomis mokslinių tyrimų ir plėtros , inovacijų , technologijų ir pramonės plėtra plėtros srityse , ir išvengti dubliavimosi; [11 pakeit.]

(8a)

„Integruotasis saugumas“ tai principas, nustatytas 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos bendrame komunikate „Atsparumas, atgrasymas ir gynyba: ES kibernetinio saugumo didinimas“ apima pažangiausius metodus siekiant padidinti saugumą visais produkto ar paslaugos gyvavimo ciklo etapais, pradedant nuo saugių projektavimo ir plėtros metodų, sumažinant išpuolių perimetrą ir įtraukiant atitinkamus saugumo patikrinimus ir saugumo auditą. Per visą eksploatavimo ir techninės priežiūros laikotarpį gamintojai arba teikėjai turi nedelsiant vykdyti atnaujinimus, siekiant sušvelninti pažeidžiamumą ar grėsmes, visos numatomos produkto gyvavimo trukmės laikotarpiu ir po jo. To taip pat galima pasiekti sudarant sąlygas trečiosioms šalims kurti ir teikti tokius atnaujinimus. Atnaujinti duomenis visų pirma būtina tuo atveju, kai turima bendrai naudojama infrastruktūra, produktai ir procesai; [12 pakeit.]

(8b)

atsižvelgdamos į kibernetinio saugumo iššūkio mastą ir kiek investuota į kibernetinio saugumo pajėgumus ir gebėjimus kitose pasaulio šalyse, Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų padidinti finansinę paramą šios srities moksliniams tyrimams, plėtrai ir diegimui. Kad būtų pasiekta masto ekonomija ir palyginamas saugumo lygis visoje Sąjungoje, valstybės narės prireikus turėtų prisidėti prie Europos sistemos investicijomis į Kompetencijos centro mechanizmą; [13 pakeit.]

(8c)

siekiant skatinti Sąjungos konkurencingumą ir aukščiausius kibernetinio saugumo standartus tarptautiniu mastu, Kompetencijos centras ir kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenė turėtų siekti, kad kibernetinio saugumo produktais, procesais ir techniniais standartais būtų keičiamasi su tarptautine bendruomene. Techniniai standartai apima nuorodų, skelbiamų pagal atvirąsias licencijas, sistemos kūrimu. Siekiant užtikrinti bendrai naudojamos tinklų ir informacijos sistemos, pavyzdžiui, interneto ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, bendrą patikimumą ir atsparumą, yra itin svarbu kurti visų pirma saugias nuorodų sistemas; [14 pakeit.]

(9)

atsižvelgiant į tai, kad šios iniciatyvos tikslų bus galima geriausiai pasiekti, jei dalyvaus prisidės visos valstybės narės arba kuo daugiau valstybių narių, valstybės narės skatinamos dalyvauti balsavimo teises suteikiant tik toms, kurios finansiškai prisideda padengiant Kompetencijos centro administracines ir veiklos išlaidas; [15 pakeit.]

(10)	dalyvaujančiųjų valstybių narių finansinis indėlis turėtų būti proporcingas Sąjungos finansiniam įnašui į šią iniciatyvą;

(11)

Kompetencijos centras turėtų palengvinti Kibernetinio saugumo kompetencijos centrų tinklo (toliau – Tinklas), kurį sudaro kiekvienos valstybės narės nacionaliniai koordinavimo centrai, darbą ir padėti jį koordinuoti. Nacionaliniai koordinavimo centrai turėtų gauti tiesioginę Sąjungos finansinę paramą, įskaitant dotacijas, skirtas be kvietimo teikti pasiūlymus, kad galėtų vykdyti su šiuo reglamentu susijusią veiklą;

(12)

valstybės narės turėtų pasirinkti nacionalinius koordinavimo centrus. Be reikalingų administracinių pajėgumų, centrai turėtų turėti arba gauti galimybę tiesiogiai naudotis kibernetinio saugumo technologinėmis žiniomis, ypač tokiose srityse kaip kriptografija, IRT saugumo paslaugos, įsibrovimų aptikimas, sistemos saugumas, tinklo saugumas, programinės įrangos ir programų saugumas arba žmogiškieji ir , etikos, visuomeniniai ir aplinkos saugumo ir privatumo aspektai. Jie taip pat turėtų turėti pakankamai pajėgumų, kad galėtų veiksmingai dalyvauti ir koordinuoti veiksmus su pramone, viešuoju sektoriumi, įskaitant institucijas, paskirtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos direktyvą (ES) 2016/1148 (8), ir mokslinių tyrimų bendruomene; , siekiant užmegzti nuolatinį viešojo ir privačiojo sektorių dialogą kibernetinio saugumo klausimais. Be to, turėtų būti padidintas plačiosios visuomenės informuotumas kibernetinio saugumo srityje, pasitelkus tinkamas informavimo priemones; [16 pakeit.]

(13)	kai nacionaliniams koordinavimo centrams teikiama finansinė parama, kad nacionaliniu lygmeniu būtų remiamos trečiosios šalys, ji perduodama atitinkamoms suinteresuotosioms šalims taikant pakopinius dotacijų susitarimus;

(14)

naujos technologijos, kaip dirbtinis intelektas, daiktų internetas, itin našus skaičiavimas (HPC) ir kvantinė kompiuterija, blokų grandinės ir o taip pat tokios sąvokos kaip saugios skaitmeninės tapatybės tuo pat metu sukuria naujų kibernetinio saugumo uždavinių ir padeda rasti sprendimų produktų ir procesų . Norint įvertinti ir patvirtinti esamų ar būsimų IRT sistemų patikimumą, reikės išbandyti saugumo sprendimus produktus ir procesus , susijusius su išpuoliais, nukreiptais prieš HPC ir kvantinius skaičiavimus atliekančias mašinas. Kompetencijos centras, Tinklas , Europos skaitmeninių inovacijų centrai ir kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenė turėtų padėti tobulinti ir skleisti naujausius kibernetinio saugumo sprendimus produktus ir procesus, be kita ko, dvejopo naudojimo, visų pirma tuos, kurie padeda organizacijoms nuolat didinti pajėgumus, atsparumą ir užtikrinti tinkamą valdymą. Kompetencijos centras ir Tinklas turėtų skatinti visą inovacijų ciklą ir padėti įveikti kibernetinio saugumo technologijų ir paslaugų inovacijų atotrūkį . Kartu Kompetencijos centras , Tinklas ir Tinklas kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenė turėtų tarnauti kūrėjams ir operatoriams, veikiantiems ypatingos svarbos sektoriuose, pavyzdžiui, transporto, energetikos, sveikatos apsaugos, finansų, valdžios, telekomunikacijų, gamybos, gynybos ir kosmoso, siekiant padėti jiems spręsti kibernetinio saugumo problemas ir tirti skirtingus motyvus, dėl kurių vykdomi išpuoliai, kurie kenkia tinklų ir informacinių sistemų vientisumui, pvz., nusikaltimus, pramoninį šnipinėjimą, šmeižtą ir dezinformaciją ; [17 pakeit.]

(14a)

dėl sparčiai kintančio kibernetinių grėsmių ir kibernetinio saugumo pobūdžio Sąjunga turi gebėti greitai ir nuolat prisitaikyti prie naujų šios srities pokyčių. Todėl Kompetencijos centras, Tinklas ir kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenė turėtų būti pakankamai lankstūs, kad užtikrintų reikiamą reaktyvumą. Jie turėtų sudaryti palankesnes sąlygas sprendimams, kurie padeda subjektams nuolat stiprinti gebėjimus didinti savo ir Sąjungos atsparumą; [18 pakeit.]

(14b)

Kompetencijos centras turėtų turėti tikslą įtvirtinti Sąjungos lyderystę ir kompetenciją kibernetinio saugumo srityje, tokiu būdu užtikrinant aukščiausius saugumo standartus Sąjungoje, užtikrinti duomenų, informacinių sistemų, tinklų ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą Sąjungoje, kurti naujas kokybiškas darbo vietas šioje srityje, užkirsti kelią Europos kibernetinio saugumo ekspertų protų nutekėjimui į trečiąsias šalis ir suteikti Europos pridėtinę vertę jau esamoms nacionalinėms kibernetinio saugumo priemonėms; [19 pakeit.]

(15)

Kompetencijos centrui turi būti priskirtos kelios pagrindinės funkcijos. Pirma, Kompetencijos centras turėtų palengvinti Europos kibernetinio saugumo kompetencijos centrų tinklo darbą ir padėti jį koordinuoti ir puoselėti kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenę. Centras turėtų vykdyti kibernetinio saugumo technologinių klausimų darbotvarkę ir sudaryti palankesnes sąlygas naudotis sutelkti Tinklo ir kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenės sukaupta praktine sukauptą praktinę patirtį, dalytis ir sudaryti palankesnes sąlygas naudotis ta patirtimi ir kibernetinio saugumo infrastruktūra . Antra, jis turėtų įgyvendinti atitinkamas Skaitmeninės Europos programos ir programos „Europos horizontas“ dalis, skirdamas dotacijas, paprastai po konkurencija pagrįsto kvietimo teikti pasiūlymus. Trečia, Kompetencijos centras turėtų sudaryti palankesnes sąlygas bendroms Sąjungos, valstybių narių ir (arba) pramonės investicijoms , taip pat bendroms mokymo galimybėms ir informuotumo didinimo programoms pagal Skaitmeninės Europos programą piliečiams ir įmonėms, siekiant įveikti įgūdžių atotrūkį. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas MVĮ įgalėjimui kibernetinio saugumo srityje ; [20 pakeit.]

(16)

Kompetencijos centras turėtų skatinti ir remti ilgalaikį strateginį kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenės, kuri apimtų didelę, atvirą , tarpdisciplininę ir įvairią kuriant kibernetinio saugumo technologijas dalyvaujančių Europos subjektų grupę, bendradarbiavimą ir jos veiklos koordinavimą. Ši bendruomenė visų pirma turėtų apimti mokslinių tyrimų subjektus, įskaitant tuos, kurie dirba su kibernetinio saugumo etiniais klausimais, pasiūlos srities pramonės įmones ir paklausos sričių srities pramonės įmones , įskaitant MVĮ, ir viešąjį sektorių. Kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenė turėtų prisidėti prie Kompetencijos centro veiklos ir darbo plano, jai taip pat turėtų būti naudinga Kompetencijos centro ir Tinklo bendruomenės stiprinimo veikla, tačiau ji neturėtų gauti jokių privilegijų, kai kalbama apie kvietimus teikti pasiūlymus arba kvietimus dalyvauti konkurse; [21 pakeit.]

(16a)

Kompetencijos centras turėtų teikti tinkamą paramą Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai (toliau – ENISA) vykdant užduotis, apibrėžtas Direktyvoje (ES) 2016/1148 (9) (TIS direktyva) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/XXX (Kibernetinio saugumo aktas). Todėl ENISA turėtų padėti Kompetencijos centrui nustatyti finansavimo prioritetus; [22 pakeit.]

(17)

siekiant patenkinti viešojo sektoriaus ir tiek paklausos, ir tiek pasiūlos sričių pramonės įmonių poreikius, Kompetencijos centro užduotis teikti viešajam sektoriui ir pramonės įmonėms su kibernetiniu saugumu susijusias žinias ir techninę pagalbą turėtų būti susijusi tiek su IRT produktais , procesais ir paslaugomis, tiek su visais kitais pramonės ir technologijų produktais ir sprendimais procesais , kurių kibernetinis saugumas turi būti užtikrintas; . Visų pirma Kompetencijos centras turėtų sudaryti palankesnes sąlygas diegti dinamiškus įmonių lygmens sprendimus, skirtus visų organizacijų pajėgumams, įskaitant žmones, procesus ir technologijas, stiprinti, siekiant veiksmingai apsaugoti organizacijas nuo nuolat besikeičiančių kibernetinių grėsmių; [23 pakeit.]

(17a)

Kompetencijos centras turėtų prisidėti prie plataus masto pažangiausių, visų pirma pasaulyje pripažintų kibernetinio saugumo produktų ir sprendimų diegimo; [24 pakeit.]

(18)

kadangi Kompetencijos centras ir Tinklas turėtų siekti kibernetinio saugumo civilinių ir gynybos aspektų sinergijos ir koordinavimo , pagal programą „Europos horizontas“ finansuojami projektai bus įgyvendinami vadovaujantis Reglamentu Nr. XXX [Programos „Europos horizontas“ reglamentu], kuriame numatyta, kad vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą pagal programą „Europos horizontas“ daugiausia dėmesio bus skiriama civilinėms reikmėms; [25 pakeit.]

(19)	siekiant užtikrinti struktūrinį ir tvarų bendradarbiavimą, Kompetencijos centro ir nacionalinių koordinavimo centrų santykiai turėtų būti grindžiami sutartimis , kurios turėtų būti suderintos Sąjungos lygmeniu ; [26 pakeit.]

(20)	reikėtų nustatyti tinkamas Kompetencijos centro ir tų įmonių, kurios gauna finansavimą, atsakomybę ir veiklos skaidrumą užtikrinančias nuostatas; [27 pakeit.]

(20a)

skaitmeninių technologijų diegimo projektų, ypač susijusių su infrastruktūra ir pajėgumais, įdiegtais Europos lygmeniu arba taikant bendrus viešuosius pirkimus, įgyvendinimas gali būti suskirstytas į skirtingus įgyvendinimo etapus, pavyzdžiui, atskirus konkursus dėl kompiuterinės ir programinės įrangos architektūros, gamybos, eksploatavimo ir techninės priežiūros, nustatant, kad įmonės gali dalyvauti tik viename iš etapų ir reikalaujant, kad vieno ar kelių iš šių etapų paramos gavėjai atitiktų tam tikras su Europos nuosavybe ar kontrole susijusias sąlygas; [28 pakeit.]

(20b)

kadangi ENISA veikia kaip speciali Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra, Kompetencijos centras turėtų siekti kuo didesnės sąveikos su ja, o Valdyba turėtų konsultuotis su ENISA dėl jos patirties šioje srityje visais su kibernetiniu saugumu susijusiais klausimais, visų pirma su mokslinių tyrimų projektais susijusiais klausimais; [29 pakeit.]

(20c)

skirdamas atstovą į Valdybą, Europos Parlamentas turėtų įtraukti išsamią informaciją apie įgaliojimus, įskaitant pareigą reguliariai teikti ataskaitas Europos Parlamentui arba atsakingiems komitetams; [30 pakeit.]

(21)

atsižvelgiant į jų atitinkamą praktinę patirtį kibernetinio saugumo srityje ir siekiant kuo didesnės sinergijos , Komisijos Jungtinis tyrimų centras ir Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) turėtų aktyviai dalyvauti , užtikrinant sinergiją, kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenės ir Pramonės ir mokslo patariamosios tarybos veikloje . ENISA turėtų toliau siekti strateginių tikslų, visų pirma kibernetinio saugumo sertifikavimo srityje, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2019/XXX [Kibernetinio saugumo aktas] (10) , o Kompetencijos centras turėtų veikti kaip kibernetinio saugumo įstaiga ; [31 pakeit.]

(22)	gavę finansinį įnašą iš Sąjungos bendrojo biudžeto, nacionaliniai koordinavimo centrai ir subjektai, priklausantys kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenei, turėtų paviešinti informaciją, kad atitinkama veikla vykdoma pagal šią iniciatyvą;

(23)	Sąjungos įnašas į Kompetencijos centrą turėtų padengti pusę Kompetencijos centro įsteigimo, administravimo ir koordinavimo veiklos išlaidų. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo, ši veikla neturėtų būti kartu finansuojama pagal kitas Sąjungos programas;

(24)

Kompetencijos centro valdyba, sudaryta iš valstybių narių ir Komisijos atstovų, turėtų apibrėžti bendrąją Kompetencijos centro veiklos kryptį ir užtikrinti, kad savo užduotis jis vykdytų pagal šį reglamentą. Valdybai turėtų būti suteikti įgaliojimai, būtini sudaryti biudžetą, tikrinti, kaip jis vykdomas, priimti reikiamas finansines taisykles, sukurti skaidrias Kompetencijos centro sprendimų priėmimo procedūras, priimti Kompetencijos centro darbo planą ir daugiametį strateginį planą, į kurį įtraukiami prioritetine tvarka išdėstyti Kompetencijos centro tikslai ir uždaviniai, nustatyti savo darbo tvarkos taisykles, paskirti vykdomąjį direktorių ir nuspręsti dėl vykdomojo direktoriaus kadencijos pratęsimo bei jos nutraukimo . Siekiant pasinaudoti sinergija, ENISA Valdyboje turėtų turėti nuolatinio stebėtojo statusą ir prisidėti prie Kompetencijos centro veiklos, be kita ko, su ja turėtų būti konsultuojamasi dėl daugiamečio strateginio plano, darbo plano ir dėl finansuoti atrinktų veiksmų sąrašo ; [32 pakeit.]

(24a)

Valdyba turėtų siekti visame pasaulyje populiarinti Kompetencijos centrą, kad padidintų jo patrauklumą ir jis taptų tarptautiniu mastu pripažinta pasaulinio lygio aukščiausios kompetencijos įstaiga kibernetinio saugumo srityje; [33 pakeit.]

(25)

kad Kompetencijos centras veiktų tinkamai ir veiksmingai, Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad į Valdybą būtų skiriami tinkamos profesinės patirties ir patirties funkcinėse srityse turintys asmenys. Komisija ir valstybės narės taip pat turėtų stengtis riboti savo atstovų Valdyboje kaitą, kad būtų užtikrintas jos veiklos tęstinumas , ir siekti lyčių pusiausvyros ; [34 pakeit.]

(25a)

Komisijos balsavimo dėl Valdybos sprendimų svarba turėtų atitikti iš Sąjungos biudžeto Kompetencijos centrui mokamą įnašą, atsižvelgiant į Komisijos atsakomybę užtikrinti tinkamą Sąjungos biudžeto valdymą vadovaujantis Sąjungos interesais, kaip nustatyta Sutartyse; [35 pakeit.]

(26)

kad Kompetencijos centras veiktų sklandžiai, jo vykdomasis direktorius turi būti skiriamas skaidriai, atsižvelgiant į privalumus ir į dokumentais pagrįstus administracinio ir vadovaujamojo darbo įgūdžius, kompetenciją bei patirtį kibernetinio saugumo srityje, o vykdomojo direktoriaus pareigos turi būti atliekamos visiškai nepriklausomai; [36 pakeit.]

(27)

siekiant palaikyti nuolatinį ir deramai skaidrų dialogą su privačiuoju sektoriumi, vartotojų organizacijomis ir kitomis atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis Kompetencijos centre turėtų būti įsteigta Pramonės ir mokslo patariamoji taryba, veikianti kaip patariamasis organas. Jis taip pat turėtų nepriklausomai konsultuoti vykdomąjį direktorių ir Valdybą diegimo ir viešojo pirkimo klausimais. Pramonės ir mokslo patariamoji taryba turėtų spręsti suinteresuotosioms šalims svarbias problemas ir pateikti jas svarstyti Kompetencijos centro valdybai. Pramonės ir mokslo patariamosios tarybos sudėtis ir jai paskirtos užduotys, pvz., konsultavimas darbo plano klausimais, turi būti suformuotos taip, kad būtų užtikrintas pakankamas suinteresuotųjų šalių atstovavimas Kompetencijos centro veikloje . Minimalus vietų skaičius turėtų būti skirtas kiekvienai pramonės suinteresuotųjų šalių kategorijai, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ atstovavimui ; [37 pakeit.]

(28)

Pramonės ir mokslo patariamoji taryba turi sudaryti sąlygas , kad Kompetencijos centrui ir jo vykdomai veiklai būtų naudinga speciali praktinė patirtis pasinaudoti specialia praktine patirtimi ir plačiu platus bei atitinkamu atitinkamas suinteresuotųjų šalių atstovavimu atstovavimas , vykdant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę kibernetinio saugumo srityje programos „Horizontas 2020“ ir bandomųjų projektų pagal programą „Horizontas 2020“ dėl Kibernetinio saugumo kompetencijos tinklo vykdymo laikotarpiu . Kompetencijos centras ir Pramonės ir mokslo patariamoji taryba prireikus turėtų apsvarstyti galimybę atkartoti esamas struktūras, pavyzdžiui, kaip darbo grupes ; [38 pakeit.]

(28a)

Kompetencijos centras ir jo organai turėtų pasinaudoti ankstesnių ir dabartinių iniciatyvų, pavyzdžiui, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutarties kibernetinio saugumo srityje, Europos kibernetinio saugumo organizacijos (ECSO), taip pat bandomojo projekto ir parengiamųjų veiksmų dėl nemokamo ir atvirojo kodo programinės įrangos auditavimo (EU FOSSA) patirtimi ir indėliu; [39 pakeit.]

(29)

Kompetencijos centras turėtų priimti interesų konfliktų prevencijos , identifikavimo ir valdymo sprendimo taisykles , taikomas jo nariams, organams ir darbuotojams, valdybos tarybai, taip pat mokslinei ir pramoninei patariamajai tarybai bei Bendrijai. Valstybės narės turėtų užtikrinti nacionalinių koordinavimo centrų interesų konfliktų prevenciją, identifikavimą ir sprendimą . Kompetencijos centras taip pat turėtų taikyti atitinkamas Sąjungos nuostatas dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 (11). Kompetencijos centro vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. XXX/2018. Kompetencijos centras turėtų laikytis Sąjungos institucijoms taikytinų nuostatų ir nacionalinės teisės aktų dėl informacijos, visų pirma neskelbtinos neįslaptintos ir ES įslaptintos informacija tvarkymo; [40 pakeit.]

(30)

Sąjungos ir valstybių narių finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti taikant proporcingas priemones viso išlaidų ciklo metu, įskaitant skirtas pažeidimų prevencijai, nustatymui ir tyrimui, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimui ir, prireikus, administracinių ir finansinių sankcijų taikymui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. XXX (ES, Euratomas) (12) [Finansinis reglamentas];

(31)

Kompetencijos centras turėtų veikti atvirai ir skaidriai, laiku teikti visą reikalingą išsamią informaciją, taip pat propaguoti savo veiklą, be kita ko, vykdyti platesnei visuomenei skirtą informavimo ir sklaidos veiklą . Jis turėtų pateikti visuomenei ir visoms suinteresuotosioms šalims kibernetinio saugumo kompetencijos bendrijos narių sąrašą ir viešai skelbti jų interesų deklaracijas pagal 42 straipsnį . Kompetencijos centro organų darbo tvarkos taisyklės turėtų būti skelbiamos viešai; [41 pakeit.]

(31a)

siekiant paskatinti, kad vystymasis perimtų geriausią pasaulinę praktiką, pageidautina, kad ir Kompetencijos centras, ir nacionaliniai koordinavimo centrai stebėtų tarptautinius standartus ir kiek galima jų laikytųsi; [42 pakeit.]

(32)	Kompetencijos centro atžvilgiu Komisijos vidaus auditorius turėtų turėti tuos pačius įgaliojimus, kaip ir Komisijos atžvilgiu;

(33)

Komisijai, Kompetencijos centrui, Audito Rūmams ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai turėtų būti užtikrinta galimybė susipažinti su visa reikalinga informacija ir galimybė patekti į patalpas, kad jie galėtų atlikti Kompetencijos centro pasirašytų dotacijų, sutarčių ir susitarimų auditą ir tyrimą;

(33a)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų nustatyti Kompetencijos centro ir nacionalinių koordinavimo centrų sutartinių susitarimų elementai, taip pat kuriais būtų nurodyti subjektų, kaip kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenės narių, vertinimo bei akreditavimo kriterijai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (13) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [43 pakeit.]

(34)

kadangi dėl išsklaidytų turimų ribotų išteklių ir dėl reikalingų investicijų masto valstybės narės negali deramai pasiekti šio reglamento tikslų, t. y. . didinti Sąjungos konkurencingumą ir pajėgumus kibernetinio saugumo srityje mažinant skaitmeninę priklausomybę, tuo tikslu didinant Sąjungoje sukurtų kibernetinio saugumo produktų, procesų ir paslaugų įsisavinimą, išsaugoti ir plėtoti Sąjungos kibernetinio saugumo technologinius ir pramonės pajėgumus, didinti Sąjungos kibernetinio saugumo pramonės konkurencingumą ir paversti kibernetinį saugumą konkurenciniu kitų Sąjungos pramonės įmonių pranašumu, o minėtus tikslus geriau galima pasiekti Sąjungos lygmeniu, išvengiant nereikalingo pastangų dubliavimo, padedant pasiekti kritinę investicijų masę ir užtikrinant, kad viešasis finansavimas būtų naudojamas optimaliai . Be to, tik veiksmais Sąjungos lygmeniu galima užtikrinti aukščiausio lygio kibernetinį saugumą visose valstybėse narėse ir taip panaikinti esamas saugumo spragas kai kuriose valstybėse narėse, dėl kurių atsiranda saugumo spragų visoje Sąjungoje. Taigi , remdamasi subsidiarumo principu, nustatytu Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje, Sąjunga gali patvirtinti atitinkamas priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, [44 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

KOMPETENCIJOS CENTRO IR TINKLO BENDROSIOS NUOSTATOS IR PRINCIPAI

1 straipsnis

Dalykas

1. Šiuo reglamentu įsteigiamas Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras (toliau – Kompetencijos centras), taip pat Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas (toliau – Tinklas) , ir nustatomos nacionalinių koordinavimo centrų paskyrimo ir kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenės (toliau – bendruomenė) kūrimo taisyklės. Kompetencijos centras ir Tinklas prisideda prie bendro atsparumo kibernetinio saugumo grėsmėms ir informuotumo apie jas didinimo Sąjungoje, išsamiai atsižvelgdami į poveikį visuomenei. [45 pakeit.]

2. Kompetencijos centras prisideda prie Skaitmeninės Europos programos, įsteigtos Reglamentu Nr. XXX (14), kibernetinio saugumo dalies įgyvendinimo, visų pirma veiksmų, numatytų Reglamento (ES) Nr. XXX [Skaitmeninės Europos programa] 6 straipsnyje, ir prie programos „Europos horizontas“, įsteigtos Reglamentu Nr. XXX (15), kibernetinio saugumo dalies įgyvendinimo, visų pirma Sprendimo Nr. XXX dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ [Specialiosios programos nuorodos numeris] I priedo II veiksmų srities 2.2.6 punkto.

3. Kompetencijos centro buveinė yra [Briuselis, Belgija.] [46 pakeit.]

4. Kompetencijos centras turi juridinio asmens statusą. Kiekvienoje valstybėje narėje jis naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės įstatymus. Visų pirma jis gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ar juo disponuoti ir būti teismo proceso šalis. [47 pakeit.]

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	kibernetinis saugumas – bet kurios rūšies veikla, būtina tinklų ir informacinių sistemų, jų naudotojų ir kitų susijusių asmenų apsauga apsaugai nuo kibernetinių grėsmių; [48 pakeit.]

1a)

kibernetinės gynybos ir kibernetinio saugumo gynybos aspektai – tik kibernetinės gynybos technologija, kuria siekiama apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, karinius tinklus ir informacines sistemas, jų naudotojus ir susijusius asmenis nuo kibernetinių grėsmių, įskaitant informuotumą apie padėtį, grėsmės aptikimą ir skaitmeninę ekspertizę; [183 pakeit.]

kibernetinio saugumo produktai ir sprendimai procesai – komerciniai ir nekomerciniai IRT produktai, paslaugos ar procesai, kurių speciali paskirtis apsaugoti duomenis, tinklų ir informacines sistemas, jų naudotojus ir susijusius kitus asmenis nuo kibernetinių grėsmių kibernetiniam saugumui ; [49 pakeit.]

2a)	kibernetinė grėsmė – galima aplinkybė, įvykis arba veiksmas, kuris gali sugadinti, sutrikdyti arba kitaip neigiamai paveikti tinklų ir informacines sistemas, jų naudotojus ir susijusius asmenis; [50 pakeit.]

valdžios institucija – nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens valstybinė ar kita viešojo administravimo institucija, įskaitant viešąsias patariamąsias įstaigas, arba fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis viešojo administravimo funkcijas pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę, įskaitant konkrečias pareigas; [51 pakeit.]

4)	dalyvaujančioji prisidedančioji valstybė narė – valstybė narė, kuri savanoriškai finansiškai prisideda padengiant Kompetencijos centro administracines ir veiklos išlaidas; [52 pakeit.]

4a)	Europos skaitmeninių inovacijų centrai – tai teisės subjektas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2019/XXX (16) . [53 pakeit.]

3 straipsnis

Centro ir Tinklo misija

1. Kompetencijos centras ir Tinklas padeda Sąjungai:

išsaugoti ir plėtoti kibernetinio saugumo technologinius , pramonės, socialinius, akademinius ir pramonės mokslinių tyrimų pajėgumus ir kompetenciją , reikalingus jos bendrajai skaitmeninei rinkai apsaugoti ir ES piliečių, įmonių ir viešojo administravimo institucijų duomenų apsaugai stiprinti ; [54 pakeit.]

aa)	didinti tinklų ir informacinių sistemų, įskaitant ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, interneto ir bendrai Sąjungoje naudojamos aparatinės ir programinės įrangos infrastruktūros atsparumą ir patikimumą; [55 pakeit.]

b)	didinti Sąjungos kibernetinio saugumo pramonės konkurencingumą ir paversti kibernetinį saugumą kitų Sąjungos pramonės įmonių konkurenciniu pranašumu. [56 pakeit./ (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]

ba)	didinti informuotumą apie kibernetinio saugumo grėsmes ir susijusias visuomenines bei etines pasekmes ir problemas Sąjungoje ir mažinti įgūdžių trūkumą kibernetinio saugumo srityje; [57 pakeit.]

bb)	plėtoti Sąjungos lyderystę kibernetinio saugumo srityje ir užtikrinti aukščiausius kibernetinio saugumo standartus visoje Sąjungoje; [58 pakeit.]

bc)	didinti Sąjungos konkurencingumą ir pajėgumus, kartu mažinant skaitmeninę priklausomybę, tuo tikslu didinant Sąjungoje sukurtų kibernetinio saugumo produktų, procesų ir paslaugų įsisavinimą; [59 pakeit.]

bd)	stiprinti piliečių, vartotojų ir įmonių pasitikėjimą skaitmeniniu pasauliu ir taip padėti siekti bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos tikslų. [60 pakeit.]

2. Prireikus, Kompetencijos centras savo užduotis vykdo bendradarbiaudamas su Nacionalinių koordinavimo centrų tinklu ir kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomene.

4 straipsnis

Centro tikslai ir uždaviniai

Kompetencijos centrui keliami šie tikslai ir susijusios užduotys:

1.	palengvinti kurti, valdyti ir padėti koordinuoti palengvinti 6 straipsnyje nurodyto Nacionalinių koordinavimo centrų tinklo (toliau – Tinklo) ir 8 straipsnyje nurodytos kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenės veiklą; [61 pakeit.]

prisidėti prie koordinuoti Skaitmeninės Europos programos, įsteigtos Reglamentu Nr. XXX (17), kibernetinio saugumo dalies įgyvendinimo, visų pirma veiksmų, numatytų Reglamento (ES) Nr. XXX [Skaitmeninės Europos programa] 6 straipsnyje, ir prie programos „Europos horizontas“, įsteigtos Reglamentu Nr. XXX (18), kibernetinio saugumo dalies įgyvendinimo įgyvendinimą , visų pirma Sprendimo Nr. XXX dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ [Specialiosios programos nuorodos numeris] I priedo II veiksmų srities 2.2.6 punkto, bei prie kitų Sąjungos programų įgyvendinimo, jei tai numatyta Sąjungos teisės aktuose , ir prisidėti prie veiksmų, finansuojamų iš Europos gynybos fondo, įsteigto Reglamentu (ES) Nr. 2019/ XXX, įgyvendinimo ; [62 pakeit.]

stiprinti kibernetinio saugumo atsparumą, pajėgumus, žinias ir infrastruktūrą, kuriais naudojasi pramonės įmonės, viešasis sektorius ir mokslinių tyrimų bendruomenės, vykdant šias užduotis , atsižvelgiant į pažangiausias kibernetinio saugumo pramonės ir mokslinių tyrimų infrastruktūras ir susijusias paslaugas : [63 pakeit.]

atsižvelgiant į pažangiausią kibernetinio saugumo pramonės ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir susijusias paslaugas, įsigyti, atnaujinti ir eksploatuoti tokią infrastruktūrą ir sudaryti sąlygas ja naudotis Kompetencijos centro įranga ir sąžiningai, atvirai bei skaidriai ir teikti susijusias paslaugas įvairiems naudotojams iš pramonės sektoriaus visoje Sąjungoje, įskaitant visų pirma MVĮ, viešąjį sektorių taip pat viešojo sektoriaus ir mokslinių tyrimų bei mokslo bendruomenę bendruomenėms ; [64 pakeit.]

atsižvelgiant į pažangiausią kibernetinio saugumo pramonės ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir susijusias paslaugas, teikti paramą ( įsigyti , atnaujinti ir finansinę) kitiems subjektams įsigyjant, atnaujinant ir eksploatuojant eksploatuoti tokią infrastruktūrą įrangą ir sudarant sudaryti sąlygas ja naudotis ir teikiant teikti susijusias paslaugas įvairiems naudotojams iš pramonės sektoriaus visoje Sąjungoje, įskaitant visų pirma MVĮ, viešąjį sektorių viešajam sektoriui ir mokslinių tyrimų ir bei mokslo bendruomenę bendruomenei ; [65 pakeit.]

ba)	teikti finansinę paramą ir techninę pagalbą veiklą pradedančioms kibernetinio saugumo įmonėms, MVĮ, labai mažoms įmonėms, asociacijoms, pavieniams ekspertams ir pilietinių technologijų projektams; [66 pakeit.]

bb)	finansuoti programinės įrangos saugumo kodo auditą ir susijusius patobulinimus nemokamo ir atvirojo kodo programinės įrangos projektuose, kurie paprastai naudojami infrastruktūrai, produktams ir procesams; [67 pakeit.]

perduoti padėti dalytis kibernetinio saugumo žinias žiniomis ir teikti techninę pagalbą technine pagalba pilietinei visuomenei, pramonei ir valdžios institucijoms, akademinei ir mokslinių tyrimų bendruomenei, visų pirma remiant veiksmus, kuriais siekiama palengvinti galimybę naudotis Tinklo ir kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenės sukaupta praktine patirtimi , turint tikslą pagerinti kibernetinį atsparumą Sąjungoje ; [68 pakeit.]

ca)

skatinti integruotojo saugumo principą infrastruktūros, produktų ir paslaugų kūrimo, priežiūros, eksploatavimo ir atnaujinimo procesuose, visų pirma remiant pažangiausius saugaus vystymosi metodus, tinkamus saugumo patikrinimus, saugumo auditus, ir įtraukiant gamintojų ar paslaugų teikėjo įsipareigojimą nedelsiant ir pasibaigus numatomam produkto gyvavimo laikotarpiui teikti atnaujinimus kovai su naujomis pažeidžiamumo rūšimis ar grėsmėmis, arba sudaryti sąlygas trečiajai šaliai kurti ir teikti tokius atnaujinimus; [69 pakeit.]

cb)	padėti formuoti ir vystyti pradinių kodų įnašų politiką, visų pirma kai nemokami atvirojo kodo programinės įrangos projektai naudojami valdžios institucijose; [70 pakeit.]

cc)

suburti pramonės, profesinių sąjungų, akademinės bendruomenės, mokslinių tyrimų organizacijų ir viešųjų subjektų suinteresuotuosius subjektus, kad būtų užtikrintas ilgalaikis bendradarbiavimas kuriant ir įgyvendinant kibernetinio saugumo produktus ir procesus, įskaitant, jei reikia, išteklių ir informacijos apie tokius produktus ir procesus telkimą ir dalijimąsi jais; [71 pakeit.]

prisidėti prie plataus masto pažangiausių ir tvarių kibernetinio saugumo produktų ir sprendimų procesų įdiegimo visoje ekonomikoje Sąjungoje , vykdant šias užduotis: [72 pakeit.]

a)	skatinti , be kita ko, valdžios institucijas ir naudotojų pramonės įmones , pramonę ir rinką vykdyti kibernetinio saugumo mokslinius tyrimus, kurti ir naudoti Sąjungos kibernetinio saugumo produktus ir sprendimus holistinius procesus viso inovacijų ciklo metu ; [73 pakeit.]

b)	padėti valdžios institucijoms, paklausos srities pramonės valdymo įmonėms ir kitiems naudotojams diegti didinti savo atsparumą diegiant ir integruoti naujausius integruojant pažangiausius kibernetinio saugumo sprendimus produktus ir procesus ; [74 pakeit.]

padėti visų pirma valdžios institucijoms organizuoti viešuosius pirkimus viešąjį pirkimą arba jų vardu įsigyti pažangiausius kibernetinio saugumo produktus ir sprendimus procesus, be kita ko, teikiant paramą vykdant viešąjį pirkimą, kad būtų didinamas saugumas ir gaunama daugiau naudos iš viešųjų investicijų ; [75 pakeit.]

teikti finansinę paramą ir techninę pagalbą kibernetinio saugumo srityje veikiantiems startuoliams ir MVĮ, šiems prisijungiant labai mažoms įmonėms, pavieniams ekspertams, bendrai naudojamiems nemokamos ir atvirojo kodo programinės įrangos projektams, pilietinių technologijų projektams, kad būtų stiprinama kibernetinio saugumo patirtis, prisijungiama prie potencialių rinkų ir pritraukiant investicijas ieškoma diegimo galimybių, taip pat pritraukiamos investicijos ; [76 pakeit.]

pagerinti supratimą apie kibernetinį saugumą ir, prisidėti prie kibernetinio saugumo įgūdžių trūkumo mažinimo ir jų lygio stiprinimo Sąjungoje, vykdant šias užduotis: [77 pakeit.]

-a)	tinkamais atvejais, bendradarbiaujant su Europos skaitmeninių inovacijų centrais, remti Skaitmeninės Europos programos pažangiųjų skaitmeninių įgūdžių tikslo (4 tikslo) siekimą; [78 pakeit.]

remti tolesnį kibernetinio saugumo įgūdžių ir kompetencijos tobulinimą, telkimą ir dalijimąsi jais visais susijusiais švietimo lygmenimis, remti lyčių pusiausvyros tikslo siekį, prisidėti prie bendro aukšto lygio kibernetinio saugumo žinių tikslo ir prie vartotojų ir infrastruktūros atsparumo Sąjungoje didinimo bendradarbiaujant su Tinklu ir prireikus bendradarbiaujant derinant su atitinkamomis ES agentūromis ir įstaigomis, įskaitant ENISA; [79 pakeit.]

prisidėti prie kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros Sąjungoje stiprinimo:

a)	finansuojant kibernetinio saugumo mokslinius tyrimus, pagrįstus bendra bendru , nuolat vertinama vertinamu ir patobulinta daugiamete strategine patobulintu daugiamečiu strateginiu , pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų darbotvarke planu, kuris nurodytas 13 straipsnyje ; [80 pakeit.]

remiant plataus masto mokslinių tyrimų ir demonstravimo projektus naujos kartos kibernetinio saugumo technologinių pajėgumų srityje, bendradarbiaujant su pramone , akademine ir Tinklu mokslinių tyrimų bendruomene, viešuoju sektoriumi ir valdžios institucijomis, įskaitant Tinklą ir Bendruomenę ; [81 pakeit.]

ba)	užtikrinti, kad vykdant kompetencijos centro remiamus kibernetinio saugumo tyrimus, būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi etikos standartų; [82 pakeit.]

bb)	stebėti Bendruomenės nustatytų pažeidžiamumo atvejų ataskaitas ir suteikti daugiau galimybių atskleisti pažeidžiamumo atvejus, koordinuoti rengiamas pataisas, klaidų taisymą ir sprendimus ir juos platinti; [83 pakeit.]

bc)	stebėti mokslinių tyrimų, susijusių su savarankiško mokymosi algoritmų, naudojamų kibernetinei kenkimo veiklai, rezultatus bendradarbiaujant su ENISA ir remiant Direktyvos (ES) 2016/1148 įgyvendinimą; [84 pakeit.]

bd)	remti mokslinius tyrimus kibernetinių nusikaltimų srityje; [85 pakeit.]

be)	remti produktus ir procesus, kurie gali būti laisvai tiriami, keičiami ir toliau kuriami, visų pirma patikrintos ir patikrinamos kompiuterinės ir programinės įrangos srityje, glaudžiai bendradarbiaujant su pramone, Tinklu ir Bendruomene; [86 pakeit.]

remiant mokslinius tyrimus ir inovacijas, skirtas kibernetinio saugumo technologijoms oficialiai ir neoficialiai standartizuoti , siejant juos su turimais rezultatais ir, kai tinkama, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos standartizacijos institucijomis, sertifikavimo įstaigomis ir ENISA ; [87 pakeit.]

ca)	teikti specialią paramą MVĮ, suteikiant joms daugiau galimybių gauti žinių ir mokytis užtikrinant pritaikytą prieigą prie mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros produktų, kuriuos, siekdami padidinti konkurencingumą, sustiprino Kompetencijos centras ir Tinklas; [88 pakeit.]

skatinti civilinio ir gynybos sektorių bendradarbiavimą dvejopo panaudojimo technologijų ir taikomųjų programų kibernetinio saugumo srityje vykdant šias užduotis kurios turi būti reagavimo ir gynybinės kibernetinės gynybos technologijos, taikomosios programos ir paslaugos : [184 pakeit.]

a)	remti valstybes nares ir pramonės bei mokslinių tyrimų suinteresuotąsias šalis mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir diegimo srityse;

b)	prisidėti prie valstybių narių bendradarbiavimo, remiant švietimą, mokymą ir pratybas;

c)	sutelkti suinteresuotąsias šalis, kad būtų skatinama civilinio ir gynybos kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų ir rinkų sinergija;

didinti kibernetinio saugumo civilinių ir gynybos aspektų sinergiją, susijusią su Europos gynybos fondu, vykdant šias užduotis, kurios turi būti reagavimo ir gynybinės kibernetinės gynybos technologijos, taikomosios programos ir paslaugos : [185 pakeit.]

a)	konsultuoti, dalytis praktine patirtimi ir palengvinti atitinkamų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą;

b)	valdyti tarptautinius kibernetinės gynybos projektus, kai to reikalauja valstybės narės, ir vykdyti projektų valdytojo pareigas, kaip apibrėžta Reglamente Nr. XXX [Reglamentas dėl Europos gynybos fondo įsteigimo];

ba)	padėti Komisijai įgyvendinti Reglamentą (ES) 2019/XXX [naują Reglamento (EB) Nr. 428/2009 redakciją, pasiūlytą COM(2016)0616] ir konsultuoti dėl jo įgyvendinimo; [89 pakeit.]

8a.

prisidėti prie Sąjungos pastangų stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje:

a)	suteikti daugiau galimybių Kompetencijos centrui dalyvauti tarptautinėse konferencijose ir vyriausybinėse organizacijose, taip pat prisidėti prie tarptautinių standartizacijos organizacijų darbo;

b)	bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis pagal atitinkamas tarptautinio bendradarbiavimo sistemas. [90 pakeit.]

5 straipsnis

Investicijos į infrastruktūrą, pajėgumus, produktus ar sprendimus procesus ir jų naudojimas [91 pakeit.]

1. Jei Kompetencijos centras finansuoja infrastruktūrą, pajėgumus, produktus ar sprendimus procesus pagal 4 straipsnio 3 ir 4 dalis pirkimo, dotacijos ar apdovanojimo forma, Kompetencijos centro darbo plane gali būti nurodytos: [92 pakeit.]

a)	konkrečios taisyklės, kuriomis reglamentuojamas infrastruktūros ar pajėgumų eksploatavimas, įskaitant (jei taikoma) pavedimą jį vykdyti prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui remiantis kriterijais, kuriuos nustato Kompetencijos centras; [93 pakeit.]

b)	taisyklės, kuriomis reglamentuojama prieiga prie infrastruktūros ar pajėgumų ir jų naudojimas;

ba)	konkrečios taisyklės, kuriomis reglamentuojami įvairūs įgyvendinimo etapai; [94 pakeit.]

bb)	kad dėl Sąjungos įnašo prieinamumas būtų kiek įmanoma atviras, bet, kiek būtina, uždaras, ir kad jį būtų galima pakartotinai naudoti; [95 pakeit.]

2. Kompetencijos centras gali būti atsakingas už bendrų viešųjų pirkimų veiksmų, įskaitant ikiprekybinius viešuosius pirkimus, vykdymą Tinklo narių, kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenės narių ar kitų trečiųjų šalių, atstovaujančių kibernetinio saugumo produktų ir sprendimų naudotojams, vardu. Tuo tikslu Kompetencijos centrui gali padėti vienas ar keli nacionaliniai koordinavimo centrai arba kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenės nariai arba Europos skaitmeninių inovacijų centrai . [96 pakeit.]

6 straipsnis

Nacionalinių koordinavimo centrų paskyrimas

-1. Kiekvienoje valstybėje narėje įsteigiama vienas nacionalinis koordinavimo centras. [97 pakeit.]

1. Iki [data] kiekviena valstybė narė paskiria subjektą, kuris šio reglamento tikslais vykdys nacionalinio koordinavimo centro funkcijas, ir praneša apie jį Komisijai.

2. Remdamasi šio subjekto atitikties 4 dalyje nustatytiems kriterijams įvertinimu, Komisija priima sprendimą per šešis mėnesius nuo paskyrimo, apie kurį pranešė valstybė narė, ir nurodo akredituoti subjektą kaip nacionalinį koordinavimo centrą arba atmesti kandidatūrą. Nacionalinių koordinavimo centrų sąrašą skelbia Komisija.

3. Šio reglamento tikslais valstybės narės bet kada gali paskirti naują subjektą vykdyti nacionalinio koordinavimo centro funkcijas. Paskiriant naują subjektą taikomos 1 ir 2 dalys.

4. Paskirtasis nacionalinis koordinavimo centras turi galėti padėti Kompetencijos centrui ir Tinklui vykdyti jų misiją, išdėstytą šio reglamento 3 straipsnyje. Jie turi turėti arba gauti galimybę tiesiogiai naudotis technologinėmis žiniomis kibernetinio saugumo srityje bei turėti galimybę , kad galėtų veiksmingai bendrauti ir koordinuoti veiksmus su pramonės, viešojo sektoriaus , akademinės ir mokslinių tyrimų bendruomenės atstovais ir piliečiais. Komisija parengia gaires, kuriose išsamiau išdėstoma vertinimo procedūra ir paaiškinamas kriterijų taikymas . [98 pakeit.]

5. Kompetencijos centro ir nacionalinių koordinavimo centrų santykiai grindžiami Kompetencijos centro ir kiekvieno nacionalinio koordinavimo centro pasirašytomis standartinėmis sutartimis. Sutartyse numatomos taisyklės Sutartys susideda iš to paties suderintų bendrųjų sąlygų rinkinio , kuriomis reglamentuojami santykiai ir užduočių pasidalijimas tarp Kompetencijos centro ir kiekvieno nacionalinio koordinavimo centro , taip pat specialių konkrečiam nacionaliniam koordinavimo centrui pritaikytų sąlygų . [99 pakeit.]

5a. Komisija pagal 45a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas ir nustatomos suderintos šio straipsnio 5 dalyje nurodytų sutartinių susitarimų bendrosios sąlygos, įskaitant jų formatą. [100 pakeit.]

6. Nacionalinių koordinavimo centrų tinklą sudaro visi valstybių narių paskirti nacionaliniai koordinavimo centrai.

7 straipsnis

Nacionalinių koordinavimo centrų užduotys

1. Nacionalinių koordinavimo centrų užduotys yra šios:

a)	remti Kompetencijos centrą šiam siekiant savo tikslų, visų pirma koordinuojant steigiant kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenės bendruomenę ir koordinuojant jos veiklą; [101 pakeit.]

b)	palengvinti skatinti, raginti ir palengvinti pilietinės visuomenės, pramonės , ypač startuolių ir MVĮ, akademinės ir mokslinių tyrimų bendruomenės ir kitų subjektų dalyvavimą tarpvalstybiniuose projektuose valstybių narių lygmeniu; [102 pakeit.]

ba)	bendradarbiaujant su kitais panašias užduotis vykdančiais subjektais veikti kaip vieno langelio kibernetinio saugumo sprendimams skyrius, finansuojamas pagal kitas Sąjungos programas, pvz., „InvestEU“ arba Bendrosios rinkos programą, visų pirma skirtas MVĮ; [103 pakeit.]

c)	kartu su Kompetencijos centru prisidėti prie konkrečiam sektoriui būdingų kibernetinio saugumo pramonės problemų nustatymo ir sprendimo; [104 pakeit.]

ca)	glaudžiai bendradarbiauja su nacionalinėmis standartizacijos organizacijomis siekiant populiarinti esamų standartų taikymą ir įtraukti visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, ypač MVĮ, į naujų standartų nustatymą; [105 pakeit.]

d)	būti nacionalinio lygmens ryšių palaikymo centru kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenei ir Kompetencijos centrui;

e)	siekti sukurti sinergiją su atitinkama nacionaliniu ir, regioniniu ir vietos lygmenimis vykdoma veikla; [106 pakeit.]

f)	įgyvendinti konkrečius veiksmus, kuriems Kompetencijos centras skyrė dotacijas, taip pat teikiant finansinę paramą trečiosioms šalims pagal Reglamento Nr. XXX [naujas Finansinis reglamentas] 204 straipsnį, laikantis atitinkamuose dotacijų susitarimuose nurodytų sąlygų;

fa)	bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybių narių įstaigomis skatinti ir skleisti bendrą minimalią švietimo apie kibernetinį saugumą programą; [107 pakeit.]

g)	propaguoti ir skleisti atitinkamus Tinklo, kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenės ir Kompetencijos centro darbo rezultatus nacionaliniu arba, regioniniu arba vietos lygmeniu; [108 pakeit.]

h)	vertinti toje pačioje valstybėje narėje, kaip koordinavimo centras, įsteigtų subjektų ir individualių asmenų prašymus tapti kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenės dalimi. [109 pakeit.]

2. Taikant f punktą finansinė parama trečiosioms šalims gali būti teikiama visomis formomis, nurodytomis Reglamento Nr. XXX [naujas Finansinis reglamentas] 125 straipsnyje, įskaitant vienkartines išmokas.

3. Nacionaliniai koordinavimo centrai gali gauti Sąjungos dotaciją pagal Reglamento Nr. XXX [naujas Finansinis reglamentas] 195 straipsnio d punktą šiame straipsnyje nustatytoms užduotims vykdyti.

4. Prireikus, nacionaliniai koordinavimo centrai bendradarbiauja Tinklo lygmeniu ir su atitinkamais Europos skaitmeninių inovacijų centrais , kad galėtų vykdyti 1 dalies a, b, c, e ir g punktuose dalyje nurodytas užduotis. [110 pakeit.]

8 straipsnis

Kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenė

1. Kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenė turi prisidėti prisideda prie Kompetencijos centro misijos, išdėstytos 3 straipsnyje, ir stiprinti bei skleisti stiprina, kaupia, skleidžia kibernetinio saugumo praktinę patirtį Sąjungoje bei ja dalijasi, taip pat teikia technines ekspertines žinias . [111 pakeit.]

2. Kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenę sudaro pramonės, akademinės pilietinė visuomenė , pramonė (iš paklausos ir ne pelno pasiūlos perspektyvos), įskaitant MVĮ, akademinė ir mokslinių tyrimų bendruomenė, naudotojų asociacijos, individualūs ekspertai ir atitinkamos Europos standartizacijos organizacijos ir kitos asociacijos bei valdžios institucijos ir kiti subjektai, sprendžiantys kibernetinio saugumo srities veiklos ir techninius klausimus. Ji sutelkia pagrindines suinteresuotąsias šalis, susijusias su Sąjungos kibernetinio saugumo, technologiniais , pramonės, akademiniais ir pramonės mokslinių tyrimų, visuomeniniais pajėgumais ir gebėjimais . Jos veikloje dalyvauja nacionaliniai koordinavimo centrai, Europos skaitmeninių inovacijų centrai, taip pat reikiamos praktinės patirties turinčios Sąjungos institucijos ir įstaigos , nurodytos šio reglamento 10 straipsnyje . [112 pakeit.]

3. Tik Sąjungoje , Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) teritorijoje įsteigti subjektai ir gyvenantys asmenys gali būti akredituoti kaip kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenės nariai. Jie Prašymą pateikę subjektai ar asmenys turi įrodyti, kad yra kompetentingi gali teikti kibernetinio saugumo klausimais ekspertines žinias bent vienoje iš toliau išvardytų sričių: [113 pakeit.]

a)	mokslinių akademinės bendruomenės arba mokslinių tyrimų, [114 pakeit.]

b)	pramonės plėtros,

c)	mokymo ir švietimo,

ca)	etikos, [115 pakeit.]

cb)	oficialaus ir techninio standartizavimo bei specifikacijų. [116 pakeit.]

4. Kompetencijos centras akredituoja pagal nacionalinę teisę įsteigtus subjektus arba asmenis, kaip kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenės narius, valstybės narės, kurioje įsteigtas subjektas arba asmuo yra rezidentas, Kompetencijos centrui , nacionaliniam koordinavimo centrui atlikus suderintą įvertinimą ir įsitikinus, kad minėtasis subjektas arba asmuo atitinka 3 dalyje nustatytus kriterijus. Akreditacijos galiojimo laikas nėra ribotas, tačiau Kompetencijos centras gali ją bet kuriuo metu atšaukti, jei jis arba atitinkamas nacionalinis koordinavimo centras mano, kad subjektas arba asmuo neatitinka 3 dalyje išdėstytų kriterijų arba jam taikomos atitinkamos nuostatos, išdėstytos Reglamento Nr. XXX [naujas Finansinis reglamentas] 136 straipsnyje. Valstybių narių nacionaliniai koordinavimo centrai siekia, kad būtų proporcingai atstovaujama visoms suinteresuotosioms šalims Bendrijoje, aktyviai skatindami nepakankamai reprezentuotų kategorijų, ypač MVĮ, ir asmenų grupių dalyvavimą. [117 pakeit.]

4a. Komisija pagal 45a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl išsamesnių šio straipsnio 3 dalyje numatytų kriterijų, pagal kuriuos atrenkami prašymo pateikėjai, ir šios straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus atitinkančių subjektų vertinimo bei akreditavimo tvarkos. [118 pakeit.]

5. Atlikęs įvertinimą ir įsitikinęs, kad minėtasis subjektas atitinka 3 dalyje nustatytus kriterijus, Kompetencijos centras akredituoja atitinkamas Sąjungos įstaigas, agentūras ir biurus kaip kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenės narius. Akreditacijos galiojimo laikas nėra ribotas, tačiau Kompetencijos centras gali ją bet kuriuo metu atšaukti, jei jis mano, kad subjektas neatitinka 3 dalyje išdėstytų kriterijų arba jam taikomos atitinkamos nuostatos, išdėstytos Reglamento Nr. XXX [naujas Finansinis reglamentas] 136 straipsnyje.

6. Bendruomenės veikloje gali dalyvauti Komisijos atstovai.

9 straipsnis

Kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenės narių užduotys

Kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenės nariai turi:

1)	padėti Kompetencijos centrui įgyvendinti 3 ir 4 straipsniuose apibrėžtą misiją ir tikslus, ir šiuo tikslu glaudžiai bendradarbiauti su Kompetencijos centru ir atitinkamais nacionaliniais koordinavimo centrais;

2)	dalyvauti Kompetencijos centro ir nacionalinių koordinavimo centrų remiamoje veikloje;

3)	prireikus dalyvauti Kompetencijos centro valdybos įsteigtose darbo grupėse konkrečiai veiklai atlikti, kaip numatyta Kompetencijos centro darbo plane;

4)	prireikus padėti Kompetencijos centrui ir nacionaliniams koordinavimo centrams propaguoti konkrečius projektus;

5)	propaguoti ir skleisti svarbius bendruomenės vykdomos veiklos ir projektų rezultatus;

5a)

padėti Kompetencijos centrui – teikti ataskaitas ir atskleisti pažeidžiamas vietas, padėti jas ištaisyti ir patarti, kaip sumažinti tokį pažeidžiamumą, be kita ko, taikant sertifikavimą pagal sistemas, patvirtintas vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 2019/XXX [Kibernetinio saugumo aktas]. [119 pakeit.]

10 straipsnis

Kompetencijos centro bendradarbiavimas su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, biurais ir agentūromis

1. Kompetencijos Siekiant užtikrinti nuoseklumą ir papildomumą, Kompetencijos centras bendradarbiauja su atitinkamomis Sąjungos institucijomis, įstaigomis, biurais ir agentūromis, įskaitant Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą ENISA , Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybą (CERT-EU), Europos išorės veiksmų tarnybą, Komisijos Jungtinį tyrimų centrą, Mokslinių tyrimų vykdomąją įstaigą, Inovacijų ir tinklų programų vykdomąją įstaigą, atitinkamus Europos skaitmeninių inovacijų centrus, Europolo Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrą ir Europos gynybos agentūrą , dėl dvejopo naudojimo projektų, paslaugų ir kompetencijos . [120 pakeit.]

2. Toks bendradarbiavimas grindžiamas darbiniais susitarimais, kurie pateikiami išankstiniam kuriuos tvirtina Valdyba, gavusi išankstinį Komisijos pritarimui gauti pritarimą . [121 pakeit.]

II SKYRIUS

KOMPETENCIJOS CENTRO ORGANIZACIJA

11 straipsnis

Narystė ir struktūra

1. Kompetencijos centro nariai yra Sąjunga, kuriai atstovauja Komisija, ir valstybės narės.

2. Kompetencijos centro struktūrą sudaro:

a)	Valdyba, atliekanti 13 straipsnyje nustatytas užduotis,

b)	vykdomasis direktorius, atliekantis 16 straipsnyje nustatytas užduotis,

c)	Pramonės ir mokslo patariamoji taryba, atliekanti 20 straipsnyje nustatytas funkcijas.

I SKIRSNIS

VALDYBA

12 straipsnis

Valdybos sudėtis

1. Valdybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą , vienas Europos Parlamento kaip stebėtojas paskirtas atstovas ir penki keturi Komisijos atstovai, veikiantys Sąjungos vardu. Valdyba sudaroma siekiant užtikrinti lyčių pusiausvyrą tarp Valdybos narių ir jų pakaitinių narių. [122 pakeit.]

2. Kiekvienas Valdybos narys turi pakaitinį narį, kuris atstovauja nariui šiam nedalyvaujant.

3. Valdybos nariai ir jų pakaitiniai nariai skiriami atsižvelgiant į jų žinias technologijų kibernetinio saugumo srityje, taip pat į valdymo, administracinio darbo ir biudžeto valdymo įgūdžius. Komisija ir valstybės narės deda pastangas apriboti savo atstovų Valdyboje kaitą, siekiant užtikrinti jos veiklos tęstinumą. Komisija ir valstybės narės siekia užtikrinti vyrų ir moterų atstovavimo pusiausvyrą Valdyboje. [123 pakeit.]

4. Valdybos narių ir jų pakaitinių narių kadencija – ketveri metai. Ta kadencija gali būti pratęsta.

5. Valdybos nariai nepriklausomai ir skaidriai vykdo veiklą vadovaudamiesi Kompetencijos centro interesais, gindami jo tikslus ir misiją, tapatybę, savarankiškumą ir darną.

6. Komisija Valdyba gali pakviesti stebėtojus, įskaitant atitinkamų Sąjungos įstaigų, biurų ir agentūrų atstovus, ir bendruomenės narius prireikus dalyvauti Valdybos posėdžiuose. [124 pakeit.]

7. Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) ir Pramonės ir mokslo patariamoji taryba Valdyboje turi nuolatinio stebėtojo statusą. yra nuolatinės stebėtojos, turinčios patariamąjį statusą, bet neturinčios balsavimo teisės. Valdyba kuo labiau atsižvelgia į nuolatinių stebėtojų pareikštas nuomones. [125 pakeit.]

13 straipsnis

Valdybos užduotys

1. Valdyba bendrai atsako už Kompetencijos centro strateginę kryptį bei operacijas ir prižiūri jo veiklos įgyvendinimą.

2. Valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles. Tos taisyklės apima konkrečias interesų konfliktų nustatymo ir prevencijos, taip pat neskelbtinos informacijos konfidencialumo užtikrinimo procedūras.

3. Valdyba priima reikiamus strateginius sprendimus, visų pirma:

a)	tvirtina daugiametį strateginį planą, kuriame išdėstomi svarbiausi Kompetencijos centro prioritetai ir planuojamos iniciatyvos, įskaitant finansavimo poreikių ir šaltinių įvertinimą , atsižvelgdama į ENISA pateiktas rekomendacijas ; [126 pakeit.]

b)	remdamasi vykdomojo direktoriaus siūlymu, tvirtina Kompetencijos centro darbo planą, metines finansines ataskaitas ir balansą bei metinę veiklos ataskaitą , atsižvelgdama į ENISA pateiktas rekomendacijas ; [127 pakeit.]

c)	priima konkrečias finansines Kompetencijos centro taisykles pagal [Finansinio reglamento 70 straipsnį];

d)	priima vykdomojo direktoriaus skyrimo tvarką;

e)	priima kriterijus ir tvirtina procedūras subjektams vertinti ir akredituoti kaip kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenės narius; [128 pakeit.]

ea)	patvirtina 10 straipsnio 2 dalyje nurodytus darbinius susitarimus; [129 pakeit.]

f)	skiria ir atleidžia vykdomąjį direktorių, pratęsia jo kadenciją, teikia jam konsultacijas, stebi vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatus ir skiria apskaitos pareigūną;

g)	tvirtina Kompetencijos centro metinį biudžetą, įskaitant atitinkamą personalo etatų planą, kuriame nurodomas laikinų etatų pagal pareigų grupes ir lygį skaičius, taip pat sutartininkų ir deleguotųjų nacionalinių ekspertų skaičius, išreikštas etato ekvivalentu;

ga)	tvirtina Kompetencijos centro skaidrumo taisykles; [130 pakeit.]

h)	priima interesų konfliktų taisykles;

i)	su kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenės nariais steigia darbo grupes , atsižvelgdama į nuolatinių stebėtojų teikiamas rekomendacijas ; [131 pakeit.]

j)	skiria Pramonės ir mokslo patariamosios tarybos narius;

k)	įkuria vidaus audito padalinį pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 (19);

l)	propaguoja Kompetencijos centrą visame pasaulyje, kad padidintų jo patrauklumą ir jis taptų pasaulinio lygio aukščiausios kompetencijos įstaiga kibernetinio saugumo srityje centro bendradarbiavimą su pasauliniais veikėjais ; [132 pakeit.]

m)	pagal vykdomojo direktoriaus rekomendaciją rengia Kompetencijos centro komunikacijos politiką;

n)	yra atsakinga už tinkamų tolesnių veiksmų, susijusių su retrospektyvių vertinimų išvadomis, stebėsena;

o)	prireikus pagal 31 straipsnio 3 dalį rengia Tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles;

p)	prireikus nustato taisykles dėl nacionalinių ekspertų komandiravimo į Kompetencijos centrą ir stažuotojų pasitelkimą pagal 32 straipsnio 2 dalį;

q)	tvirtina Kompetencijos centro saugumo taisykles;

atsižvelgdama į įgyvendintinų priemonių ekonominės naudos analizę, priima kovos su sukčiavimu ir korupcija strategiją, kuri proporcingai atitinka sukčiavimo ir korupcijos riziką , taip pat priima išsamias asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės aktų pažeidimus pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus, apsaugos priemones ; [133 pakeit.]

tvirtina išsamią valstybių narių finansinio įnašo apskaičiavimo finansinių įnašų apibrėžtį ir metodiką , pagal kurią apskaičiuojama valstybių narių savanoriškų įnašų suma, kuri pagal tą apibrėžtį gali būti užskaitoma kaip finansinis įnašas; toks apskaičiavimas atliekamas kiekvienų finansinių metų pabaigoje ; [134 pakeit.]

t)	yra atsakinga už visas užduotis, kurių Kompetencijos centras nėra konkrečiai paskyręs vykdyti vienam iš savo organų; ji gali skirti tokias užduotis bet kuriam Kompetencijos centro atstovui.

14 straipsnis

Valdybos pirmininkas ir susirinkimai

1. Valdyba , siekdama lyčių pusiausvyros, iš savo balso teisę turinčių narių renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją dvejų metų laikotarpiui. Valdybos sprendimu pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija gali būti pratęsiama tik vieną kartą. Tačiau jei bet kuriuo kadencijos metu jie netenka Valdybos nario statuso, tą pačią dieną automatiškai baigiasi ir jų kadencija. Pirmininko pavaduotojas ex officio pakeičia pirmininką, jei šis negali vykdyti savo pareigų. Pirmininkas balsuoja. [135 pakeit.]

2. Valdyba rengia eilinius posėdžius bent tris kartus per metus. Komisijos, trečdalio visų jos narių, pirmininko arba vykdomojo direktoriaus, šiam vykdant savo užduotis, prašymu ji gali surengti neeilinius posėdžius.

3. Vykdomasis direktorius dalyvauja svarstymuose, išskyrus atvejus, kai Valdyba nusprendžia kitaip, tačiau neturi balsavimo teisės. Kiekvienu konkrečiu atveju Valdyba į savo posėdžius dalyvauti stebėtojų teisėmis gali pakviesti kitų asmenų. [136 pakeit.]

4. Pirmininko kvietimu Valdybos posėdžiuose Pramonės ir mokslo patariamosios tarybos nariai gali dalyvauti be balsavimo teisės. [137 pakeit.]

5. Pagal darbo tvarkos taisykles Valdybos nariams ir jų pakaitiniams nariams posėdžiuose gali padėti patarėjai arba ekspertai.

6. Kompetencijos centras vykdo Valdybos sekretoriato funkciją.

15 straipsnis

Valdybos balsavimo taisyklės

1. Sąjungai priklauso 50 % balsavimo teisių. Sąjungos balsavimo teisės yra nedalomos.

2. Kiekviena dalyvaujančioji valstybė narė turi vieną balsą.

3. Valdyba priima sprendimus ne mažiau kaip 75 % visų balsų, įskaitant nedalyvaujančių narių balsus, dauguma, kuri sudaro ne mažiau kaip 75 % visų finansinių įnašų į Kompetencijos centrą. Finansinis įnašas apskaičiuojamas remiantis 17 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytomis valstybių narių pasiūlytomis išlaidomis ir remiantis 22 straipsnio 5 dalyje nurodytų dalyvaujančiųjų valstybių narių įnašų vertės ataskaita.

4. Balsavimo teisės priklauso tik Komisijos atstovams ir dalyvaujančiųjų valstybių narių atstovams.

5. Pirmininkas balsuoja. [138 pakeit.]

15a straipsnis

Valdybos balsavimo taisyklės

1. Sprendimai, dėl kurių balsuojama, gali būti susiję su:

a)	Kompetencijos centro ir Tinklo bendrosiomis nuostatomis ir principais;

b)	biudžeto skyrimu Kompetencijos centrui ir Tinklui;

c)	kelių valstybių narių bendrais veiksmais, kuriuos gali papildyti Sąjungos biudžetas priėmus sprendimą dėl lėšų skyrimo pagal b punktą.

2. Valdyba priima sprendimus remdamasi ne mažiau kaip 75 proc. visų narių balsų dauguma. Sąjungos balsavimo teisėms atstovauja Komisija ir jos yra nedalomos.

3. Kai balsuojama dėl 1 dalies a punkte nurodytų sprendimų, kiekviena valstybė narė turi savo atstovą ir vienodas balsavimo teises. Iš likusių turimų balsų, siekiančių iki 100 proc., Sąjunga pagal savo finansinį įnašą turėtų turėti ne mažiau kaip 50 proc. balsavimo teisių.

4. Kai balsuojama dėl 1 dalies b arba c punktuose nurodytų sprendimų arba kitų, į jokią 1 dalyje nurodytą kategoriją nepatenkančių sprendimų, Sąjunga turi turėti bent 50 proc. balsavimo teisių, atitinkančių jos finansinį įnašą. Tik finansiškai prisidedančios valstybės narės turi balsavimo teises, kurios atitinka jų finansinius įnašus.

5. Jei pirmininkas išrenkamas iš valstybių narių atstovų, pirmininkas dalyvauja balsavime kaip savo valstybės narės atstovas. [139 pakeit.]

II SKIRSNIS

VYKDOMASIS DIREKTORIUS

16 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus skyrimas, atleidimas ar kadencijos pratęsimas

1. Vykdomasis direktorius yra asmuo, turintis patirties ir gerą reputaciją Kompetencijos centro veiklos srityse.

2. Remiantis Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktu, vykdomasis direktorius įdarbinamas kaip Kompetencijos centro laikinai priimtas tarnautojas.

3. Vykdomąjį direktorių o atviros, skaidrios ir nediskriminacinės atrankos procedūros skiria Valdyba iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo po atviros ir skaidrios atrankos procedūros , atsižvelgiant į valstybių narių siūlomas kandidatūras, kuriomis siekiama užtikrinti lyčių pusiausvyrą . [140 pakeit.]

4. Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi Kompetencijos centrui atstovauja Valdybos pirmininkas.

5. Vykdomojo direktoriaus kadencija – ketveri penkeri metai. To laikotarpio pabaigoje Komisija atlieka vertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų vertinimą ir būsimas Kompetencijos centro užduotis ir iššūkius. [141 pakeit.]

6. Remdamasi Komisijos pasiūlymu, kuriame atsižvelgiama į 5 dalyje nurodytą vertinimą, Valdyba gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją ne daugiau kaip ketveriems penkeriems metams. [142 pakeit.]

7. Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, negali dalyvauti kitoje atrankos į tą pačią pareigybę procedūroje.

8. Vykdomasis direktorius pašalinamas iš pareigų tik Valdybos, kuri remiasi savo narių siūlymu arba Komisijos siūlymu, sprendimu. [143 pakeit.]

17 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus užduotys

1. Vykdomasis direktorius atsako už kasdienį Kompetencijos centro valdymą bei jo operacijas ir yra jo teisėtas atstovas. Vykdomasis direktorius yra atskaitingas Valdybai ir vykdo savo pareigas visiškai nepriklausomai, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų.

2. Vykdomasis direktorius visų pirma nepriklausomai atlieka šias užduotis:

a)	įgyvendina Valdybos priimtus sprendimus;

b)	padeda Valdybai atlikti savo darbą, užtikrina sekretoriato paslaugas per jos posėdžius ir teikia visą jos pareigoms atlikti būtiną informaciją;

pasikonsultavęs su Valdyba , Pramonės ir mokslo patariamąja taryba, ENISA, ir Komisija, parengia ir pateikia Valdybai patvirtinti daugiamečio strateginio plano projektą ir Kompetencijos centro metinio darbo plano projektą, įskaitant kvietimų teikti pasiūlymus, kvietimų pareikšti susidomėjimą ir kvietimų dalyvauti konkurse apimtį, reikalingą darbo planui įgyvendinti, ir atitinkamas valstybių narių ir Komisijos pasiūlytas išlaidų sąmatas; [144 pakeit.]

d)	rengia ir teikia Valdybai tvirtinti metinio biudžeto projektą, įskaitant atitinkamą personalo etatų planą, kuriame nurodomas laikinų etatų pagal kiekvieną lygį ir pareigų grupę skaičius, taip pat sutartininkų ir deleguotųjų nacionalinių ekspertų skaičius, išreikštas etato ekvivalentu;

e)	įgyvendina darbo planą ir praneša apie tai Valdybai;

f)	rengia Kompetencijos centro metinės veiklos ataskaitos projektą, įskaitant informaciją apie atitinkamas išlaidas;

g)	užtikrina, kad būtų įgyvendintos veiksmingos stebėsenos ir vertinimo procedūros, susijusios su Kompetencijos centro veiklos rezultatais;

h)	rengia tolesnių veiksmų planą atsižvelgiant į retrospektyvių įvertinimų išvadas ir kas dvejus metus teikia Komisijai ir Europos Parlamentui padarytos pažangos ataskaitą; [145 pakeit.]

i)	rengia, veda derybas ir sudaro susitarimus su nacionaliniais koordinavimo centrais;

j)	yra atsakingas už administracinius, finansinius ir personalo klausimus, įskaitant Kompetencijos centro biudžeto įgyvendinimą, deramai atsižvelgdamas į vidaus audito padalinio rekomendacijas, neviršydamas Valdybos suteiktų įgaliojimų;

k)	tvirtina ir tvarko kvietimų teikti pasiūlymus paskelbimą pagal darbo planą ir administruoja dotacijų susitarimus ir sprendimus;

l)	tvirtina pasikonsultavęs su Pramonės ir mokslo patariamuoju komitetu ir ENISA, tvirtina pagal nepriklausomų ekspertų grupės parengtą eilės sąrašą finansuoti atrinktų veiksmų sąrašą; [146 pakeit.]

m)	tvirtina ir tvarko kvietimų dalyvauti konkurse paskelbimą pagal darbo planą ir administruoja sutartis;

n)	tvirtina finansuoti atrinktus konkurso tvarka gautus pasiūlymus;

o)	teikia metinės finansinės atskaitomybės ir balanso projektą vidaus audito padaliniui, o vėliau – Valdybai;

p)	užtikrina, kad būtų atliekamas rizikos vertinimas ir rizikos valdymas;

q)	pasirašo konkrečius dotacijų susitarimus, sprendimus ir sutartis;

r)	pasirašo viešojo pirkimo sutartis;

s)	rengia veiksmų planą, kuriuo atsižvelgiama į vidaus ar išorės audito ataskaitų išvadas, taip pat į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliktus tyrimus, ir teikia padarytos pažangos ataskaitas du kartus per metus – Komisijai ir Europos Parlamentui, ir reguliariai – Valdybai; [147 pakeit.]

t)	rengia Kompetencijos centro taikytinų finansinių taisyklių projektą;

u)	nustato efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolės sistemą, užtikrina jos veikimą ir Valdybai praneša apie visus reikšmingus jos pakeitimus;

v)	užtikrina užtikrinti veiksmingus ryšius su Sąjungos institucijomis ir, gavus prašymą, teikti ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai ; [148 pakeit.]

w)	imasi bet kokių kitų priemonių, reikalingų Kompetencijos centro pažangai, padarytai siekiant jo misijos ir tikslų, nustatytų šio reglamento 3 ir 4 straipsniuose, įvertinti;

x)	atlieka visas kitas Valdybos jam patikėtas ar skirtas užduotis.

III SKIRSNIS

PRAMONĖS IR MOKSLO PATARIAMOJI TARYBA

18 straipsnis

Pramonės ir mokslo patariamosios tarybos sudėtis

1. Pramonės ir mokslo patariamąją tarybą sudaro ne daugiau kaip 16 25 nariai. Narius iš kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenės subjektų atstovų arba iš narių skiria Valdyba. Reikalavimus atitinka tik subjektų, kurių nekontroliuoja trečioji šalis arba trečiosios šalies subjektas, išskyrus EEE ir ELPA šalis, atstovai. Paskyrimas atliekamas laikantis atviros, skaidrios ir nediskriminacinės procedūros. Valdybos sudėtimi siekiama užtikrinti lyčių pusiausvyrą ir proporcingai atstovauti suinteresuotųjų subjektų grupėms iš pramonės, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės. [149 pakeit.]

2. Pramonės ir mokslo patariamosios tarybos nariai turi būti kompetentingi kibernetinio saugumo tyrimų, pramonės plėtros, profesinių paslaugų ar jų produktų siūlymo, įgyvendinimo ar diegimo srityse. Tokių ekspertinių žinių reikalavimus išsamiai nustato Valdyba. [150 pakeit.]

3. Patariamosios tarybos narių paskyrimo Valdybos sprendimu ir Patariamosios tarybos veiklos procedūros nustatomos Kompetencijos centro darbo tvarkos taisyklėse ir viešai skelbiamos.

4. Pramonės ir mokslo patariamosios tarybos nariai skiriami trejiems metams. Ta kadencija gali būti pratęsta.

5. Komisijos ir Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros ENISA atstovai gali kviečiami dalyvauti Pramonės ir mokslo patariamosios tarybos veikloje ir ją remti. Prireikus valdyba kiekvienu konkrečiu atveju gali pakviesti papildomus Bendrijos atstovus stebėtojų, patarėjų arba ekspertų teisėmis. [151 pakeit.]

19 straipsnis

Pramonės ir mokslo patariamosios tarybos veikla

1. Pramonės ir mokslo patariamoji taryba susitinka bent du tris kartus per metus. [152 pakeit.]

2. Pramonės ir mokslo patariamoji taryba gali patarti teikia pasiūlymus Valdybai dėl specialiųjų darbo grupių konkrečiais klausimais , susijusių susijusiais su Kompetencijos centro veikla, kai tie klausimai įeina į 20 straipsnyje apibrėžtas užduotis, sudarymo, ir, prireikus, tokių darbo grupių veiklą koordinuoja vienas ar kelis daugiau Pramonės ir mokslo patariamosios tarybos narių. [153 pakeit.]

3. Pramonės ir mokslo patariamoji taryba renka savo pirmininką.

4. Pramonės ir mokslo patariamoji taryba tvirtina savo darbo tvarkos taisykles, kuriose nurodo savo atstovus, paskirtus pagal poreikį atstovauti Patariamajai tarybai, ir jų kadencijos trukmę.

20 straipsnis

Pramonės ir mokslo patariamosios tarybos užduotys

Pramonės ir mokslo patariamoji taryba reguliariai konsultuoja Kompetencijos centrą jo veiklos vykdymo klausimais ir: [154 pakeit.]

teikia vykdomajam direktoriui ir Valdybai strategines konsultacijas bei prisideda prie Kompetencijos centro panaudojimo, orientavimo ir veiklos, kiek tai susiję su pramone ir moksliniais tyrimais, bei prisideda rengiant darbo planą ir daugiametį strateginį planą Valdybos nustatytais terminais; [155 pakeit.]

1a)	pataria Valdybai dėl darbo grupių steigimo konkrečiais klausimais, susijusiais su kompetencijos centro darbu; [156 pakeit.]

2)	organizuoja viešas konsultacijas, skirtas visoms viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotosioms šalims, turinčioms interesą kibernetinio saugumo srityje, siekdama surinkti informaciją, reikalingą 1 dalyje nurodytoms strateginėms konsultacijoms vykdyti;

3)	propaguoja Kompetencijos centro darbo planą ir daugiametį strateginį planą ir renka atsiliepimus apie juos , taip pat pataria Valdybai, kaip pagerinti Kompetencijos centro strateginį orientavimą ir veiklą . [157 pakeit.]

III SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

21 straipsnis

Sąjungos finansinis įnašas

1. Sąjungos įnašas Kompetencijos centro administracinėms ir veiklos išlaidoms padengti yra toks:

a)	1 981 668 1780 954 875 EUR 2018 m. kainomis (1 998 696 000 EUR dabartinėmis kainomis) iš Skaitmeninės Europos programos, įskaitant iki 21 385 465 EUR 2018 m. kainomis ( 23 746 000 EUR dabartinėmis kainomis) administracinėms išlaidoms padengti; [158 pakeit.]

b)	pagal programą „Europos horizontas“ skiriama suma, įskaitant administracinėms išlaidoms padengti, nustatoma atsižvelgiant į strateginio planavimo procesą, kuris turi būti vykdomas pagal Reglamento Nr. XXX [Programos „Europos horizontas“ reglamentas] 6 straipsnio 6 dalį;

ba)

iš Europos gynybos fondo skiriama suma su gynyba susijusiems Kompetencijos centro veiksmams, be kita ko, skirta padengti administracines išlaidas, pvz., išlaidas, kurių Kompetencijos centras gali patirti veikdamas kaip projektų, susijusių su veiksmais, kurie vykdomi Europos gynybos fondo lėšomis, valdytojas. [159 pakeit.]

2. Didžiausias Sąjungos įnašas mokamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimų, skirtų [Skaitmeninės Europos programai] ir specialiajai programai, kuria įgyvendinama programa „Europos horizontas“, įsteigtai Sprendimu Nr. XXX , Europos gynybos fondui bei kitoms programoms ir projektams, pavestiems Kompetencijos centrui ar tinklui . [160 pakeit.]

3. Kompetencijos centras turi įgyvendinti [Skaitmeninės Europos programos] ir [programos „Europos horizontas“] kibernetinio saugumo veiksmus pagal Reglamento Nr. XXX (ES, Euratomas) [Finansinis reglamentas] (20) 62 straipsnio c punkto iv papunktį.

4. Sąjungos finansiniu įnašu , skirtu Skaitmeninės Europos programai ir programai „Europos Horizontas“, nefinansuojamos 4 straipsnio 8 dalies b punkte minimos užduotys. Šios užduotys finansuojamos iš Europos gynybos fondui skirtų finansinių įnašų. [161 pakeit.]

22 straipsnis

Dalyvaujančiųjų valstybių narių įnašai

1. Dalyvaujančiosios valstybės narės bendrai padengia Kompetencijos centro veiklos ir administracines išlaidas bent tokiomis pačiomis sumomis, kaip nurodyta reglamento 21 straipsnio 1 dalyje.

2. Siekiant įvertinti 23 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies b punkto ii papunktyje nurodytus įnašus, išlaidos nustatomos pagal atitinkamų valstybių narių įprastą išlaidų apskaitos praktiką, pagal toje valstybėje narėje, kurioje įsisteigęs subjektas, taikomus apskaitos standartus ir pagal taikomus tarptautinius apskaitos standartus bei tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Išlaidas patvirtina nepriklausomas išorės auditorius, kurį paskiria atitinkama valstybė narė. Jei kyla neaiškumų dėl išlaidų patvirtinimo, vertinimo metodą gali patikrinti Kompetencijos centras.

3. Jeigu kuri nors dalyvaujančioji valstybė narė nevykdo įsipareigojimų dėl savo finansinio įnašo, vykdomasis direktorius tai pažymi raštu ir nustato pagrįstą laikotarpį, per kurį mokėjimo įsipareigojimai turi būti įvykdyti. Jeigu per nustatytą laikotarpį mokėjimo įsipareigojimai neįvykdomi, vykdomasis direktorius sušaukia Valdybos posėdį, kuriame sprendžiama, ar mokėjimo įsipareigojimų nevykdančios dalyvaujančiosios valstybės narės balsavimo teisė turėtų būti panaikinta, ar reikėtų imtis kokių nors kitų priemonių, kol ji įvykdys įsipareigojimus. Mokėjimo įsipareigojimų nevykdančios valstybės narės balsavimo teisės sustabdomos, kol ji įvykdys savo mokėjimo įsipareigojimus.

4. Komisija gali nutraukti, proporcingai sumažinti arba sustabdyti Sąjungos finansinį įnašą į Kompetencijos centrą, jei dalyvaujančiosios valstybės narės nesumoka, arba prisideda tik iš dalies arba vėluoja sumokėti , kiek tai susiję su 1 dalyje nurodytus įnašus nurodytais įnašais. Komisijos vykdomas Sąjungos finansinio įnašo nutraukimas, sumažinimas arba sustabdymas sumos ir laiko požiūriu proporcingai atitinka valstybių narių įnašų nutraukimą, sumažinimą arba sustabdymą . [162 pakeit.]

5. Dalyvaujančiosios valstybės narės kiekvienais metais iki sausio 31 d. pateikia Valdybai 1 dalyje nurodytų įnašų, sumokėtų kiekvienais ankstesniais finansiniais metais, vertės ataskaitą.

23 straipsnis

Kompetencijos centro išlaidos ir ištekliai

1. Kompetencijos centrą bendrai finansuoja Sąjunga ir valstybės narės, dalimis mokėdamos finansinius įnašus ir įnašus, susidedančius iš nacionalinių koordinavimo centrų ir paramos gavėjų patirtų išlaidų įgyvendinant veiksmus, kurių nekompensuoja Kompetencijos centras.

2. Kompetencijos centro administracinės išlaidos neviršija [skaičius] EUR; jos padengiamos finansiniais įnašais, kurie kasmet lygiai padalijami tarp Sąjungos ir dalyvaujančiųjų valstybių narių. Jei dalis įnašo administracinėms išlaidoms padengti nepanaudojama, ji gali būti panaudota Kompetencijos centro veiklos išlaidoms padengti.

3. Kompetencijos centro veiklos išlaidos padengiamos:

a)	Sąjungos finansiniu įnašu;

dalyvaujančiųjų valstybių narių įnašais, kaip:

i)	finansiniais įnašais ir

ii)	jei taikoma, dalyvaujančiųjų valstybių narių įnašais natūra, susidedančiais iš nacionalinių koordinavimo centrų ir paramos gavėjų patirtų išlaidų įgyvendinant netiesioginius veiksmus, atėmus Kompetencijos centro įnašą ir bet kokį kitą Sąjungos įnašą šioms išlaidoms padengti.

4. Į Kompetencijos centro biudžetą įtraukiamus išteklius sudaro tokie įnašai:

a)	dalyvaujančiųjų Sąjungos ir dalyvaujančiųjų valstybių narių finansiniai įnašai administracinėms išlaidoms padengti, [163 pakeit.]

b)	dalyvaujančiųjų Sąjungos ir dalyvaujančiųjų valstybių narių finansiniai įnašai veiklos išlaidoms padengti, [164 pakeit.]

c)	visos Kompetencijos centro gautos pajamos,

d)	visi kiti finansiniai įnašai, ištekliai ir pajamos.

5. Visos palūkanos, gautos iš įnašų, kurias dalyvaujančiosios valstybės narės moka Kompetencijos centrui, laikomos jo pajamomis.

6. Visi Kompetencijos centro ištekliai ir jo veikla turi būti skirti 4 straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti.

7. Kompetencijos centras nuosavybės teise valdo visą turtą, kurį jis sukaupė arba kuris jam buvo perduotas jo tikslams pasiekti.

8. Kai pajamos viršija išlaidas, perviršis dalyvaujantiems Kompetencijos centro nariams neišmokamas, išskyrus Kompetencijos centro likvidavimo atveju.

8a. Siekiant pasinaudoti sinergija ir, prireikus, sumažinti administravimo išlaidas, kompetencijos centras glaudžiai bendradarbiauja su kitomis Sąjungos institucijomis, agentūromis ir įstaigomis. [165 pakeit.]

24 straipsnis

Finansiniai įsipareigojimai

Kompetencijos centro finansiniai įsipareigojimai neviršija finansinių išteklių, kuriuos jo biudžetui skyrė ar įsipareigojo skirti jos nariai, sumos.

25 straipsnis

Finansiniai metai

Finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

26 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1. Kasmet vykdomasis direktorius parengia Kompetencijos centro ateinančių finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos projektą ir perduoda jį Valdybai kartu su etatų plano projektu. Pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos. Kompetencijos centro išlaidas sudaro personalo, administracinės, infrastruktūros ir veiklos išlaidos. Administracinės išlaidos turi būti minimalios.

2. Valdyba, vadovaudamasi 1 dalyje nurodytu pajamų ir išlaidų sąmatos projektu, kasmet parengia Kompetencijos centro ateinančių finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatą.

3. 2 dalyje nurodytą sąmatą, kuri taip pat įtraukiama į bendrojo programavimo dokumento projektą, Valdyba iki kiekvienų metų sausio 31 d. nusiunčia Komisijai.

4. Pagal tą sąmatą Komisija į Sąjungos biudžeto projektą įtraukia, jos manymu, etatų planui būtinų lėšų sąmatas ir įnašo į bendrąjį biudžetą, kurį ji pagal SESV 313 ir 314 straipsnius pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai, sumą.

5. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina Kompetencijos centro skiriamo įnašo asignavimus.

6. Europos Parlamentas ir Taryba tvirtina Kompetencijos centro etatų planą.

7. Valdyba Centro biudžetą priima kartu su darbo planu. Jis tampa galutiniu galutinai priėmus Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus Valdyba tikslina Kompetencijos centro biudžetą ir darbo planą pagal Sąjungos bendrąjį biudžetą.

27 straipsnis

Kompetencijos centro ataskaitų pateikimas ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas

Kompetencijos centro preliminarių ir galutinių ataskaitų pateikimas ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas turi atitikti Finansinio reglamento ir jo finansinių taisyklių, priimtų pagal 29 straipsnį, taisykles ir tvarkaraštį.

28 straipsnis

Veiklos ir finansinių ataskaitų teikimas

1. Vykdomasis direktorius kasmet teikia Valdybai savo pareigų vykdymo ataskaitą pagal Kompetencijos centro finansines taisykles.

2. Per du mėnesius nuo kiekvienų finansinių metų pabaigos vykdomasis direktorius pateikia Valdybai tvirtinti metinę veiklos ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais Kompetencijos centro padarytą pažangą, visų pirma pagal tų metų darbo planą. Toje ataskaitoje, inter alia, pateikiama informacija apie:

a)	atliktus operatyvinius veiksmus ir atitinkamas išlaidas;

b)	pateiktus veiksmus, atskirai nurodant dalyvių rūšis, įskaitant MVĮ, ir valstybes nares;

c)	finansuoti atrinktus veiksmus, atskirai nurodant dalyvių rūšis, įskaitant MVĮ, ir valstybes nares, taip pat nurodant Kompetencijos centro įnašą atskiriems dalyviams ir veiksmams;

d)	pažangą, padarytą siekiant 4 straipsnyje nustatytų tikslų, ir pasiūlymus dėl tolesnio šiems tikslams pasiekti būtino darbo.

3. Valdybos patvirtinta metinė veiklos ataskaita paskelbiama viešai.

29 straipsnis

Finansinės taisyklės

Kompetencijos centras savo konkrečias finansines taisykles priima pagal Reglamento Nr. XXX [naujas Finansinis reglamentas] 70 straipsnio nuostatas.

30 straipsnis

Finansinių interesų apsauga

1. Kompetencijos centras tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingas reguliarius ir veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, susigrąžinant nepagrįstai išmokėtas sumas ir prireikus taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias administracines sankcijas. [166 pakeit.]

2. Kompetencijos centras suteikia Komisijos darbuotojams bei kitiems Komisijos įgaliotiems asmenims ir Audito Rūmams galimybę patekti į savo objektus ir patalpas ir susipažinti su visa informacija, įskaitant informaciją elektroniniu formatu, kurios jiems reikia auditui atlikti.

3. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali, laikydamasi Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (21) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (22) nustatytų nuostatų ir procedūrų, atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant pagal šį reglamentą tiesiogiai arba netiesiogiai finansuojamą dotacijos susitarimą ar sutartį nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams.

4. Nedarant poveikio šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių taikymui, į sutartis ir dotacijų susitarimus sudaromus įgyvendinant šį reglamentą, įtraukiamos nuostatos, kuriomis Komisijai, Kompetencijos centrui, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokius auditus ir tyrimus pagal jų atitinkamą kompetenciją. Tais atvejais, kai visą veiksmą ar jo dalį pavesta įgyvendinti išorės paslaugų teikėjui arba perįgaliotam subjektui arba kai norint įgyvendinti veiksmą reikia sudaryti viešojo pirkimo sutartį su trečiąja šalimi arba trečiajai šaliai skirti finansinę paramą, sutartyje arba dotacijos susitarime nurodoma rangovo arba paramos gavėjo pareiga nustatyti reikalavimą kiekvienai dalyvaujančiai trečiajai šaliai aiškiai sutikti su tais Komisijos, Kompetencijos centro, Audito Rūmų ir OLAF įgaliojimais.

IV SKYRIUS

KOMPETENCIJOS CENTRO PERSONALAS

31 straipsnis

Personalas

1. Kompetencijos centro personalui taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, išdėstyti Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (23) (toliau – Tarnybos nuostatai ir Įdarbinimo sąlygos), ir Sąjungos institucijų bendrai priimtos Tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų taikymo taisyklės.

2. Kompetencijos centro personalo atžvilgiu Valdyba naudojasi įgaliojimais, kurie Tarnybos nuostatuose suteikti paskyrimų tarnybai, o Įdarbinimo sąlygose – institucijai, įgaliotai sudaryti sutartis (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai).

3. Pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnį Valdyba priima sprendimą, pagrįstą Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu, kuriuo atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai suteikiami vykdomajam direktoriui ir nustatomos sąlygos, kuriomis tie įgaliojimai gali būti sustabdyti. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus perduoti kitiems asmenims.

4. Išimtinėmis aplinkybėmis Valdyba gali sprendimu laikinai sustabdyti vykdomajam direktoriui suteiktus paskyrimų tarnybos įgaliojimus ir direktoriaus perduotus įgaliojimus. Tokiu atveju Valdyba pati naudojasi paskyrimų tarnybos įgaliojimais arba juos suteikia vienam iš savo narių arba Kompetencijos centro darbuotojui, kuris nėra vykdomasis direktorius.

5. Pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnį Valdyba priima Tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles.

6. Personalo ištekliai nustatomi Kompetencijos centro personalo etatų plane, kuriame laikantis jos metinio biudžeto nurodomas laikinų etatų skaičius pagal pareigų grupę bei lygį ir sutartininkų skaičius, išreikštas visos darbo dienos ekvivalentais.

7. Kompetencijos centro centras siekia užtikrinti savo darbuotojų lyčių pusiausvyrą. Personalą sudaro laikinieji darbuotojai ir sutartininkai. [167 pakeit.]

8. Visas su personalu susijusias išlaidas padengia Kompetencijos centras.

32 straipsnis

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir kiti darbuotojai

1. Kompetencijos centras gali naudotis deleguotųjų nacionalinių ekspertų ar kitų darbuotojų, neįdarbintų Kompetencijos centre, paslaugomis.

2. Komisijai pritarus, Valdyba priima sprendimą, kuriuo nustato nacionalinių ekspertų delegavimo į Kompetencijos centrą taisykles.

33 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Kompetencijos centrui ir jo personalui taikomas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo.

V SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

34 straipsnis

Saugumo taisyklės

1. Reglamente (ES) Nr. XXX [Skaitmeninės Europos programa] 12 straipsnio 7 dalis taikoma dalyvaujant visoje Kompetencijos centro finansuojamoje veikloje.

2. Pagal programą „Europos horizontas“ finansuojamai veiklai taikomos šios konkrečios saugumo taisyklės:

Reglamento (ES) Nr. XXX [Programa „Europos horizontas“] 34 straipsnio 1 dalies [Nuosavybė ir apsauga] tikslais, kai numatyta darbo plane, neišimtinių licencijų išdavimas gali būti taikomas tik trečiosioms šalims, kurios įsteigtos arba laikomos įsteigtomis valstybėse narėse ir kurias kontroliuoja valstybės narės ir (arba) valstybių narių piliečiai;

Reglamento (ES) Nr. XXX [Programa „Europos horizontas“] 36 straipsnio 4 dalies b punkto [Perdavimas ir licencijavimas] tikslais perdavimas arba licencija juridiniam asmeniui, įsteigtam asocijuotoje šalyje arba įsteigtam Sąjungoje, tačiau kontroliuojamam iš trečiųjų šalių, taip pat yra pagrindas prieštarauti rezultatų nuosavybės perdavimui arba rezultatų išimtinės licencijos suteikimui;

Reglamento (ES) Nr. XXX [Programa „Europos horizontas“] 37 straipsnio 3 dalies a punkto [Prieigos teisės] tikslais, kai numatyta darbo plane, prieiga prie rezultatų ir informacijos gali būti suteikiama tik juridiniam asmeniui, kuris įsteigtas arba laikomas įsteigtu valstybėse narėse ir kurį kontroliuoja valstybės narės ir (arba) valstybių narių piliečiai;

ca)

Reglamento ES 2019/XXX [Europos gynybos fondas] 22 [Nuosavybės teisė į rezultatus], 23 [Nuosavybės teisė į rezultatus] ir 30 [Taisyklių dėl įslaptintos informacijos taikymas] straipsniai taikomi Kompetencijos centro dalyvavimui visuose su gynyba susijusiuose veiksmuose, kai numatyta darbo plane, neišimtinių licencijų išdavimas gali būti taikomas tik trečiosioms šalims, kurios įsteigtos arba laikomos įsteigtomis valstybėse narėse ir kurias kontroliuoja valstybės narės ir (arba) valstybių narių piliečiai. [168 pakeit.]

35 straipsnis

Skaidrumas

1. Kompetencijos centras vykdo savo veiklą labai skaidriai užtikrindamas aukščiausio laipsnio skaidrumą . [169 pakeit.]

2. Kompetencijos centras užtikrina, kad visuomenė ir suinteresuotosios šalys laiku gautų visapusišką, tinkamą, objektyvią, patikimą ir lengvai prieinamą informaciją, ypač kai ji susijusi su Kompetencijos centro , Tinklo, Pramonės ir mokslo patariamosios tarybos bei Bendruomenės veiklos rezultatais. Jis taip pat viešai skelbia pagal 41 42 straipsnį pateiktas interesų deklaracijas. [170 pakeit.]

3. Valdyba, vadovaudamasi vykdomojo direktoriaus siūlymu, gali leisti suinteresuotoms šalims stebėti, kaip vykdoma tam tikra Kompetencijos centro veikla.

4. Kompetencijos centras savo darbo tvarkos taisyklėse nustato praktines priemones 1 ir 2 dalyse nurodytoms skaidrumo taisyklėms įgyvendinti. Pagal programą „Europos horizontas“ finansuojamos veiklos atveju bus tinkamai atsižvelgiama į Programos „Europos horizontas“ reglamento III priedo nuostatas.

36 straipsnis

Saugumo taisyklės dėl įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugos

1. Nedarant poveikio 35 straipsniui, Kompetencijos centras neatskleidžia trečiosioms šalims informacijos, kurią jis tvarko arba gauna ir kurią pateiktame pagrįstame prašyme prašoma laikyti visiškai ar iš dalies konfidencialia.

2. Valdybos nariams, vykdomajam direktoriui, Pramonės ir mokslo patariamosios tarybos nariams, ad hoc darbo grupėse dalyvaujantiems išorės ekspertams ir Centro personalui taikomi konfidencialumo reikalavimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 339 straipsnį, net jiems nustojus eiti savo pareigas.

3. Komisijai patvirtinus, Kompetencijos centro valdyba priima Kompetencijos centro saugumo taisykles, pagrįstas principais ir taisyklėmis, išdėstytais Komisijos saugumo taisyklėse, skirtose Europos Sąjungos įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti, įskaitant, inter alia, tokios informacijos tvarkymo ir saugojimo nuostatas, kaip nustatyta Komisijos sprendimuose (ES, Euratomas) Nr. 2015/443 (24) ir 2015/444 (25).

4. Kompetencijos centras gali imtis visų būtinų priemonių, kad palengvintų keitimąsi jo užduotims vykdyti svarbia informacija su Komisija ir valstybėmis narėmis, o tinkamais atvejais – su susijusiomis Sąjungos agentūromis ir įstaigomis. Visiems šiuo tikslu sudarytiems administraciniams susitarimams dėl dalijimosi Europos Sąjungos įslaptinta informacija arba, jei tokio susitarimo nėra, bet kuriuo išimtiniu ad hoc pasidalijimo Europos Sąjungos įslaptinta informacija atveju reikalingas Komisijos išankstinis leidimas.

37 straipsnis

Galimybė susipažinti su dokumentais

1. Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 taikomas Kompetencijos centro turimiems dokumentams.

2. Valdyba per šešis mėnesius nuo Kompetencijos centro įsteigimo patvirtina Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinimo priemones.

3. Sprendimai, kuriuos priima Kompetencijos centras pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, gali tapti skundo ombudsmenui pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 228 straipsnį ar Europos Sąjungos Teisingumo Teisme pareikšto ieškinio dalyku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsnį.

38 straipsnis

Stebėsena, vertinimas ir peržiūra

1. Kompetencijos centras užtikrina, kad jo veikla, įskaitant per nacionalinius koordinavimo centrus ir Tinklą valdomą veiklą, būtų nuolat ir sistemingai stebima ir periodiškai vertinama. Kompetencijos centras užtikrina, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku, o Sąjungos lėšų gavėjams ir valstybėms narėms būtų nustatyti proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai. Vertinimų rezultatai skelbiami viešai.

2. Kai yra pakankamai informacijos apie šio reglamento įgyvendinimą, bet ne vėliau kaip po trijų su puse metų nuo šio reglamento įgyvendinimo pradžios, Komisija atlieka tarpinį Kompetencijos centro veiklos vertinimą. Komisija parengia šio vertinimo ataskaitą ir iki 2024 m. gruodžio 31 d. pateikia ją Europos Parlamentui ir Tarybai. Kompetencijos centras ir valstybės narės pateikia Komisijai informaciją, kurios reikia šiai ataskaitai parengti.

3. 2 dalyje nurodytas vertinimas apima Kompetencijos centro pasiektų rezultatų įvertinimą, atsižvelgiant į jo tikslus, įgaliojimus ir užduotis , veiksmingumą ir efektyvumą . Jei Komisija mano, kad, atsižvelgiant į Kompetencijos centro tikslus, įgaliojimus ir užduotis, tolesnis Kompetencijos centro darbas pagrįstas, ji gali siūlyti pratęsti 46 straipsnyje nustatytą agentūros įgaliojimų trukmę. [171 pakeit.]

4. Remdamasi 2 dalyje nurodyto tarpinio įvertinimo išvadomis Komisija gali imtis priemonių pagal 22 [straipsnio 5 dalį] arba kitų atitinkamų veiksmų.

5. Pagal programą „Europos horizontas“ finansuojamo įnašo stebėsena, vertinimas, laipsniškas jų atsisakymas ir atnaujinimas atitinka Programos „Europos horizontas“ reglamento 8, 45 ir 47 straipsnius bei Programos „Europos horizontas“ reglamento III priedą ir suderintą įgyvendinimo tvarką.

6. Pagal Skaitmeninės Europos programą finansuojamo įnašo stebėsena, ataskaitų teikimas ir vertinimas atitinka Skaitmeninės Europos programos 24, 25 straipsnių nuostatas.

7. Kompetencijos centro likvidavimo atveju Komisija atlieka galutinį Kompetencijos centro vertinimą per šešis mėnesius nuo Kompetencijos centro likvidavimo, bet ne vėliau kaip po dvejų metų nuo likvidavimo procedūros pradžios, kaip nurodyta šio reglamento 46 straipsnyje. To galutinio vertinimo rezultatai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai.

38a straipsnis

Juridinis kompetencijos centro statusas

1. Kompetencijos centras turi juridinio asmens statusą.

2. Kiekvienoje valstybėje narėje kompetencijos centras naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės teisę. Visų pirma jis gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ar juo disponuoti ir būti teismo proceso šalis. [172 pakeit.]

39 straipsnis

Kompetencijos centro atsakomybė

1. Kompetencijos centro sutartinė atsakomybė reglamentuojama aptariamam susitarimui, sprendimui ar sutarčiai taikytina teise.

2. Nesutartinės atsakomybės atveju, Kompetencijos centras, vadovaudamasis bendraisiais valstybių narių teisei būdingais principais, turi atlyginti bet kokią žalą, kurią jo personalo nariai padaro vykdydami savo pareigas.

3. Visi Kompetencijos centro mokėjimai, susiję su šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta atsakomybe, taip pat su ja susijusios sąnaudos ir išlaidos laikomos Kompetencijos centro išlaidomis ir padengiamos iš jo lėšų.

4. Už savo pareigų vykdymą atsakingas tik pats Kompetencijos centras.

40 straipsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija ir taikytina teisė

1. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi jurisdikciją:

1)	pagal bet kurią arbitražinę išlygą, įtrauktą į Kompetencijos centro sudarytus susitarimus, priimtus sprendimus ar sudarytas sutartis;

2)	spręsti ginčus, susijusius su žalos, kurią padarė Kompetencijos centro personalas, vykdydamas savo pareigas, atlyginimu;

3)	Kompetencijos centro ir jo tarnautojų ginčų atžvilgiu srityje, kuri reglamentuojama Tarnybos nuostatais.

2. Šiame reglamente ar kituose Sąjungos teisės aktuose nenumatytiems atvejams taikoma valstybės, kurioje yra Kompetencijos centro buveinė, teisė.

41 straipsnis

Narių atsakomybė ir draudimas

1. Narių finansinė atsakomybė už Kompetencijos centro skolas neviršija jų jau sumokėto įnašo administracinėms išlaidoms padengti.

2. Kompetencijos centras apsidraudžia tinkamu draudimu ir užtikrina, kad draudimo apsauga nuolat galiotų.

42 straipsnis

Interesų konfliktai

Kompetencijos centro valdyba priima savo nariams, organams ir, personalui taikomas interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles. Šiose taisyklėse numatomos nuostatos, kuriomis siekiama išvengti Valdyboje , įskaitant vykdomąjį direktorių , Valdybai , taip pat Pramonės ir mokslo patariamojoje taryboje dirbančių narių atstovų patariamajai tarybai ir Bendruomenei taikomas interesų konflikto pagal Reglamento Nr. XXX [naujas Finansinis reglamentas] nuostatas konfliktų prevencijos, identifikavimo ir sprendimo taisykles . [173 pakeit.]

Valstybės narės užtikrina interesų konfliktų prevenciją, identifikavimą ir sprendimą, kiek tai susiję su nacionaliniais koordinavimo centrais. [174 pakeit.]

Pirmoje pastraipoje nurodytos taisyklės atitinka Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046. [175 pakeit.]

43 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1. Kompetencijos centro vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. XXX/2018.

2. Valdyba priima Reglamento (ES) Nr. XXX/2018 XX straipsnio 3 dalyje nurodytas įgyvendinimo priemones. Valdyba gali priimti papildomas priemones, kurių reikia, kad Kompetencijos centras taikytų Reglamentą (ES) Nr. XXX/2018.

44 straipsnis

Priimančiosios valstybės narės būstinė ir parama [176 pakeit.]

Kompetencijos centro būstinė nustatoma pagal demokratiškai atskaitingą procedūrą, taikant skaidrius kriterijus ir laikantis Sąjungos teisės. [177 pakeit.]

Priimančioji valstybė narė sudaro geriausias įmanomas sąlygas, kad būtų užtikrintas tinkamas kompetencijos centro veikimas, įskaitant bendrą vietą, ir papildomas sąlygas, tokias kaip tinkamų švietimo įstaigų prieinamumas, tinkamos galimybės mokytis darbuotojų vaikams, tinkamos galimybes įsidarbinti, naudotis socialinės apsaugos ir medicininės priežiūros paslaugomis vaikams ir partneriams. [178 pakeit.]

Kompetencijos centras ir priimančioji valstybė narė, kurioje yra jos buveinė [Belgija], gali turi sudaryti administracinį susitarimą dėl privilegijų, imunitetų ir kitos paramos, kurią ta valstybė narė turi teikti Kompetencijos centrui. [179 pakeit.]

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

45 straipsnis

Pradiniai veiksmai

1. Komisija atsako už Kompetencijos centro įsteigimą ir pradinę veiklą, kol Kompetencijos centras turės veiklos pajėgumų savo biudžetui vykdyti. Komisija, vadovaudamasi Sąjungos teise, vykdo visus reikalingus veiksmus, dalyvaujant Kompetencijos centro kompetentingiems organams.

2. Įgyvendinant 1 dalį, kol pagal 16 straipsnį Valdybos paskirtas vykdomasis direktorius ims eiti savo pareigas, Komisija gali paskirti laikinąjį vykdomąjį direktorių, kuris vykdytų vykdomajam direktoriui pavestas pareigas ir kuriam galėtų padėti tam tikras skaičius Komisijos pareigūnų, Komisija gali laikinai paskirti tam tikrą skaičių savo pareigūnų.

3. Laikinasis vykdomasis direktorius, Valdybai patvirtinus, gali leisti atlikti visus iš Kompetencijos centro metiniame biudžete numatytų asignavimų padengiamus mokėjimus, sudaryti susitarimus, priimti sprendimus ir sudaryti sutartis, įskaitant darbo sutartis, kai bus patvirtintas Kompetencijos centro personalo etatų planas.

4. Laikinasis vykdomasis direktorius bendru sutarimu su Kompetencijos centro vykdomuoju direktoriumi, gavę Valdybos pritarimą, nustato datą, nuo kurios Kompetencijos centras yra pajėgus vykdyti savo biudžetą. Nuo tos datos Komisija nebeprisiima su Kompetencijos centru veikla susijusių įsipareigojimų ir nebevykdo su ja susijusių mokėjimų.

45a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 6 straipsnio 5a dalyje ir 8 straipsnio 4b dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo … [šio reglamento įsigaliojimo data].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 5a dalyje ir 8 straipsnio 4b dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamiesi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 6 straipsnio 5a dalį ir 8 straipsnio 4b dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [180 pakeit.]

46 straipsnis

Taikymo trukmė

1. Kompetencijos centras įsteigiamas laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d.

2. Pasibaigus šiam laikotarpiui, turi būti pradėta likvidavimo procedūra, nebent persvarsčius šį reglamentą būtų nuspręsta kitaip. Likvidavimo procedūra automatiškai pradedama, jei Sąjunga arba visos dalyvaujančiosios valstybės narės pasitraukia iš Kompetencijos centro.

3. Kompetencijos centro likvidavimo procedūrai atlikti Valdyba paskiria vieną ar daugiau likvidatorių; jie laikosi Valdybos sprendimų.

4. Likviduojant Kompetencijos centrą, jo turtas naudojamas jo įsipareigojimams įvykdyti ir su jo likvidavimu susijusioms išlaidoms padengti. Bet koks perviršis paskirstomas Sąjungai ir dalyvaujančiosioms valstybėms narėms proporcingai jų finansiniam įnašui į Kompetencijos centrą. Sąjungai paskirtas perteklius grąžinamas į Sąjungos biudžetą.

47 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C …, …, p. .

(2) OL C …, …, p. .

(3) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija.

(4) Bendras komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategija. Atvira, saugi ir patikima kibernetinė erdvė“, JOIN(2013)0001 final.

(5) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).

(6) Bendras komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Atsparumas, atgrasymas ir gynyba: ES kibernetinio saugumo didinimas“, JOIN(2017)0450 final.

(7) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/…, nustatantis Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą (OL L …, …, p. …).

(8) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).

(9) … m. … … d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/… dėl ES kibernetinio saugumo agentūros ENISA ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 526/2013 (Kibernetinio saugumo aktas) (OL L …, …, p. …) (2017/0225(COD)).

(10) … m. … … d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/… dėl ES kibernetinio saugumo agentūros ENISA ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 526/2013 (Kibernetinio saugumo aktas) (OL L …, …, p. …) (2017/0225(COD)).

(11) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(12) [įrašyti pavadinimą ir OL nuorodą].

(13) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(14) [įrašyti visą pavadinimą ir OL nuorodą].

(15) [įrašyti visą pavadinimą ir OL nuorodą].

(16) … m. … … Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/XXX dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo (OL L …, …, p. …) (2018/0227(COD)).

(17) [įrašyti visą pavadinimą ir OL nuorodą].

(18) [įrašyti visą pavadinimą ir OL nuorodą].

(19) 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (OL L 328, 2013 12 7, p. 42).

(20) [įrašyti visą pavadinimą ir OL nuorodą].

(21) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(22) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(23) 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (OL L 56, 1968 3 4, p. 1).

(24) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015 3 17, p. 41).

(25) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/884

P8_TA(2019)0420

Europos infrastruktūros tinklų priemonė ***I

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 (COM(2018)0438 – C8-0255/2018 – 2018/0228(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/67)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0438),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 172 bei 194 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0255/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 10 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į Pirmininko 2019 m. sausio 25 d. laišką komitetų pirmininkams, kuriame išdėstytas Parlamento požiūris į daugiametės finansinės programos (DFP) sektorines programas po 2020 m.,

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. balandžio 1 d. laišką Europos Parlamento pirmininkui, kuriame patvirtinamas teisėkūros institucijų per derybas pasiektas bendras sutarimas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Transporto ir turizmo komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto, Biudžeto komiteto, Aplinkos, Visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0409/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (3);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 191.

(2) OL C 461, 2018 12 21, p. 173.

(3) Ši pozicija pakeičia 2018 m. gruodžio 12 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0517).

P8_TC1-COD(2018)0228

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 ir 194 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

siekiant pažangaus, tvaraus bei integracinio augimo ir siekiant skatinti darbo vietų kūrimą bei įgyvendinti ilgalaikius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įsipareigojimus, Sąjungai reikia šiuolaikiškos, daugiarūšės ir gerai veikiančios infrastruktūros, kuri padėtų tarpusavyje sujungti ir integruoti Sąjungą ir visus jos regionus , įskaitant nutolusius, atokiausius, salų, periferinius ir retai apgyvendintus regionus, transporto , skaitmeninės ekonomikos ir energetikos sektoriuose. Tokios jungtys turėtų sudaryti geresnes sąlygas laisvam asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimui. Transeuropiniais tinklais turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybinėms jungtims, skatinama didesnė ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda ir prisidedama prie konkurencingesnės ir tvaresnės socialinės rinkos ekonomikos ir kovos su klimato kaita;

(2)

Europos infrastruktūros tinklų priemone (toliau – programa) siekiama paspartinti investicijas transeuropinių tinklų srityje ir pritraukti finansavimą tiek iš viešojo, tiek iš privačiojo sektorių, kartu padidinant teisinį tikrumą ir laikantis technologinio neutralumo principo. Programa turėtų sudaryti galimybes visapusiškai išnaudoti transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių sinergiją ir taip padidinti Sąjungos veiksmų efektyvumą ir suteikti galimybių optimizuoti įgyvendinimo išlaidas;

(3)

programa taip pat turėtų būti remiama ES kova su klimato kaita , aplinkos bei socialiniu požiūriu tvarūs projektai ir, jeigu taikytina, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai. Visų pirma reikėtų sustiprinti programos indėlį siekiant Paryžiaus klimato susitarimo uždavinių ir tikslų bei siūlomų 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslų ir ilgalaikio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslo;

(3a)	programa turėtų būti užtikrintas aukštas skaidrumo lygis ir viešos konsultacijos pagal taikytinus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus;

(4)

atsižvelgiant į klimato kaitos problemų sprendimo svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, pagal šį reglamentą klimato veiksmus reikėtų įtraukti į visas politikos kryptis ir siekti bendro tikslo 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti (4). Įgyvendinant veiksmus pagal šią programą 60 proc. viso programos finansinio paketo turėtų būti skirta klimato tikslams, be kita ko, remiantis šiais Rio rodikliais: i) 100 proc. išlaidų yra susijusios su geležinkelių infrastruktūra, įkrovimo infrastruktūra, alternatyviaisiais ir tvariais degalais, švariu miesto transportu, elektros energijos perdavimu, elektros kaupimu, pažangiaisiais tinklais, CO2 transportu ir atsinaujinančiąją energija; ii) 40 proc. išlaidų yra susijusios su vidaus vandenų keliais, daugiarūšiu vežimu ir dujų infrastruktūra (jei pastaroji sudaro sąlygas padidinti iš atsinaujinančių išteklių gaunamo vandenilio arba biometano naudojimą). Atitinkami veiksmai bus nustatyti rengiant bei įgyvendinant programą ir iš naujo įvertinti atsižvelgiant į atitinkamų vertinimų ir peržiūros procesų išvadas. Siekiant išvengti galimo ilgalaikio klimato kaitos poveikio infrastruktūros veikimui ir užtikrinti, kad su projektu susijusio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išlaidos būtų įtrauktos į projekto ekonominį vertinimą, pagal programą remiami projektai tam tikrais atvejais turėtų būti pritaikomi prie klimato kaitos pagal gaires, kurias Komisija turėtų parengti kartu su kitoms Sąjungos programoms rengiamomis gairėmis;

(5)

siekiant laikytis ataskaitų teikimo reikalavimų, nurodytų Direktyvos 2016/2284/ES dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB, 11 straipsnio c punkte, kai ataskaitos susijusios su Sąjungos lėšomis, kuriomis remiamos priemonės, kurių imtasi siekiant laikytis šios direktyvos tikslų, su išmetalų ar oro teršalų mažinimu pagal šią direktyvą susijusios išlaidos turėtų būti sekamos;

(6)

svarbus šios Programos tikslas yra padidinti transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių sinergiją ir papildomumą . Tuo tikslu programoje turėtų būti numatyta patvirtinti darbo programas, kuriomis būtų galima skirti dėmesio konkrečioms intervencijos sritims, pavyzdžiui, susijusioms su susietuoju ir automatizuotu judumu ar tvariais alternatyviaisiais degalais. Skaitmeninės komunikacijos užtikrinimas galėtų tapti neatskiriama bendro intereso energetikos ir transporto srities projekto dalimi . Be to, pagal programą kiekvienam sektoriui turėtų būti suteikta galimybė kai kuriuos su kitu sektoriumi susijusius sinerginius elementus laikyti atitinkančiais reikalavimus, jei toks požiūris padidina investicijų teikiamą socialinę ir ekonominę naudą. Sektorių sinergija turėtų būti skatinama pasirinktiems veiksmams taikomais skyrimo kriterijais , taip pat atsižvelgiant į padidintą bendrą finansavimą ;

(7)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/2013 išdėstytose transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) gairėse (5) (toliau – TEN-T gairės) nustatoma TEN-T infrastruktūra, nurodomi reikalavimai, kuriuos ji turi atitikti, ir numatomos jų įgyvendinimo priemonės. Tose gairėse visų pirma numatoma, kad pagrindinis tinklas turi būti užbaigtas iki 2030 m. sukuriant naują infrastruktūrą ir iš esmės modernizuojant ir rekonstruojant dabartinę infrastruktūrą , kad būtų užtikrintas tinklo tęstinumas ;

(7a)

pagal programą finansuojami veiksmai, kuriais padedama plėtoti bendros svarbos projektus transporto sektoriuje, turėtų būti grindžiami visų transporto rūšių papildomumu, kad būtų sukurti efektyvūs, tarpusavyje susieti ir daugiarūšiai tinklai, taip siekiant užtikrinti junglumą visoje Sąjungoje. Tai turėtų apimti kelius valstybėse narėse, kurioms vis dar reikia daug investicijų savo pagrindiniam kelių tinklui užbaigti;

(8)

siekiant įgyvendinti TEN-T gairėse nustatytus tikslus, pirmiausia būtina remti vykdomus TEN-T projektus, taip pat tarpvalstybines ir trūkstamas jungtis ir atitinkamais atvejais užtikrinti, kad remiami veiksmai veiklos rezultatų ir sąveikumo požiūriais atitiktų koridorių darbo planus, patvirtintus vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsniu, ir bendrą tinklų plėtrą;

(8a)	norint iki 2030 m. visa apimtimi pagrindiniame tinkle įdiegti Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS), kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1315/2013, visų pirma reikia intensyvinti paramą Europos lygmeniu ir numatyti privačių investuotojų dalyvavimą skatinančias priemones;

(8b)	sėkmingo TEN-T pagrindinio tinklo sukūrimo ir veiksmingo intermodalumo užtikrinimo svarbi išankstinė sąlyga taip pat yra oro uostų sujungimas su TEN-T tinklu. Todėl būtina teikti pirmenybę oro uostų sujungimui su pagrindiniu TEN-T tinklu ten, kur tokių jungčių nėra;

(8c)

tarpvalstybinių veiksmų įgyvendinimo atveju reikia didelio masto integracijos planuojant ir įgyvendinant veiksmus. Neteikiant pirmenybės jokiam iš toliau išvardytų pavyzdžių, ši integracija galėtų būti parodoma įsteigiant vieno projekto įmonę, bendrą valdymo struktūrą, bendrąją įmonę, dvišalę teisinę sistemą, priimant įgyvendinimo aktą pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsnį arba bet kuria kita bendradarbiavimo forma. Turėtų būti skatinama kurti integruotas valdymo struktūras, įskaitant bendrąsias įmones, be kita ko, numatant didesnį bendro finansavimo lygį;

(8d)	šiuo metu rengiamos supaprastinimo priemonės, skirtos TEN-T tinklo įgyvendinimui paspartinti, turėtų padėti veiksmingiau įgyvendinti bendro intereso projektus transporto srityje;

(9)

siekiant atsižvelgti į didėjančius transporto srautus ir tinklo raidą, reikėtų pritaikyti pagrindinio tinklo koridorių ir iš anksto nustatytų jų atkarpų išdėstymą. Toks pagrindinio tinklo koridorių pritaikymas neturėtų daryti įtakos pagrindinio tinklo užbaigimui iki 2030 m., turėtų padidinti koridorių aprėptį valstybių narių teritorijoje ir būti proporcingas, kad būtų užtikrintas koridorių plėtros ir koordinavimo nuoseklumas ir veiksmingumas. Todėl pagrindinio tinklo koridorių ilgis neturėtų didėti daugiau nei 15 proc. Vėliau pagrindinio tinklo koridoriaus išdėstymas turėtų būti įvertintas atsižvelgiant į pagrindinio tinklo įgyvendinimo peržiūros, numatytos Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 54 straipsnyje, rezultatus. Atliekant peržiūrą reikėtų atsižvelgti į regionines tarpvalstybines TEN-T tinklo geležinkelio jungtis, kurių buvo atsisakyta arba kurios buvo išardytos, taip pat į visuotinio tinklo pokyčius ir Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos poveikį ;

(10)

būtina skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas, palankias pažangiam, sąveikiam, tvariam, daugiarūšiam, integraciniam, prieinamam, saugiam ir patikimam susisiekimui visų rūšių transporto priemonėmis visoje Sąjungoje. 2017 m. Komisija pristatė komunikatą „Europa kelyje“ (6) – rinkinį plataus užmojo iniciatyvų, kuriomis siekiama didinti eismo saugumą, skatinti pažangų įkrovimą kelyje, mažinti išmetamo CO2 ir oro teršalų kiekį bei eismo spūstis, skatinti susietąjį ir autonominį susisiekimą, darbuotojams užtikrinti tinkamas sąlygas ir poilsio laiką. Šioms iniciatyvoms turėtų būti teikiama Sąjungos finansinė parama, kai tinka, skiriama per šią programą;

(11)

kalbant apie naująsias technologijas ir inovacijas, TEN-T gairėse reikalaujama, kad TEN-T sudarytų galimybę mažinti visų rūšių transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatindamas efektyvų energijos vartojimą ir alternatyviųjų degalų naudojimą , kartu laikantis technologinio neutralumo principo . Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES (7) nustatoma bendra visų rūšių transportui skirtų alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo Sąjungoje priemonių sistema, siekiant kuo labiau sumažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro ir transporto poveikį aplinkai ir klimatui , be to, reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad viešoji įkrovimo prieiga arba viešai prieinamas degalų papildymo punktai būtų pradėti naudoti ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Kaip nurodoma 2017 m. lapkričio mėn. Komisijos pasiūlymuose (8), būtina sukurti visapusišką rinkinį priemonių, kuriomis būtų skatinamas mažataršis judumas, prireikus jam numatant finansinę paramą, jeigu rinkos sąlygos pakankamų paskatų nesiūlo;

(12)

komunikate „Tvarus judumas Europai: saugu, susieta ir švaru“ (9) Komisija pabrėžė, kad automatizuoti automobiliai ir pažangios ryšių sistemos padidins automobilių saugumą, sudarys sąlygas paprasčiau jais dalytis ir suteiks daugiau galimybių jais naudotis visiems gyventojams, įskaitant tuos, kurie dabar gali neturėti prieigos prie susisiekimo paslaugų, pavyzdžiui, pagyvenusiems ir riboto judumo žmonėms. Taigi Komisija taip pat pasiūlė parengti „ES strateginį veiksmų planą dėl kelių eismo saugumo“ ir peržiūrėti Direktyvą 2008/096/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo;

(13)

siekiant pagerinti transporto projektų užbaigimą mažiau išvystytose tinklo dalyse, Sanglaudos fondo lėšas reikėtų pervesti programai, kuri skirta finansuoti transporto projektams valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus. Pradiniame etape ▌vykdant finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranką turėtų būti paisoma nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondo sistemą. Pradinio etapo pabaigoje programai pervesti ištekliai, kurie nebuvo skirti transporto infrastruktūros projektams, turėtų būti konkurencingai paskirstyti projektams valstybėse narėse, kurios atitinka finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, pirmumą teikiant tarpvalstybinėms ir trūkstamoms jungtims. Komisija turėtų remti valstybių narių, atitinkančių finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, pastangas plėtoti tinkamą projektų sistemą, visų pirma stiprinant atitinkamų viešojo administravimo įstaigų institucinius pajėgumus;

(14)

paskelbus 2017 m. lapkričio 10 d. bendrą komunikatą (10), 2018 m. kovo 28 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai priimtame „Karinio mobilumo veiksmų plane“ (11) buvo pabrėžta, kad transporto infrastruktūros politika suteikia akivaizdžią galimybę padidinti gynybos reikmių ir TEN-T sinergiją , siekiant bendro tikslo gerinti karinį mobilumą visoje Sąjungoje, atsižvelgiant į geografinę pusiausvyrą ir galimą naudą civilinei saugai . Pagal veiksmų planą 2018 m. Taryba apsvarstė ir patvirtino karinius su transporto infrastruktūra susijusius reikalavimus (12), o 2019 m. Komisijos tarnybos nustatė dvejopam naudojimui tinkamas transeuropinio transporto tinklo dalis, įskaitant būtiną turimos infrastruktūros atnaujinimą. Sąjunga turėtų finansuoti dvejopos paskirties civilinio ir karinio transporto projektus pagal konkrečias programos darbo programas, kuriose būtų nurodyti taikytini reikalavimai, nustatyti pagal veiksmų planą arba bet kokį kitą orientacinį prioritetinių projektų sąrašą, kurį valstybės narės gali sudaryti vadovaudamosi Karinio mobilumo veiksmų planu ;

(15)

TEN-T gairėse pripažįstama, kad visuotiniu tinklu užtikrinamas susisiekimas ir jungtys su visais Sąjungos regionais, įskaitant atokius, salų ir atokiausius regionus. Be to, komunikate „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (13) Komisija išryškino specialias atokiausių regionų reikmes transporto , energetikos ir skaitmeninės ekonomikos srityse ir būtinybę teikti pakankamą Sąjungos finansavimą joms patenkinti, be kita ko, pagal programą , taikant ne didesnes kaip 70 proc. bendro finansavimo normas ;

(16)

atsižvelgiant į didelius investicijų poreikius siekiant užbaigti kurti TEN-T pagrindinį tinklą iki 2030 m. (numatoma 350 mlrd. EUR 2021–2027 m. laikotarpiu) ir TEN-T visuotinį tinklą iki 2050 m. ir būtinybę pritraukti investicijų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, skaitmeninimui ir miestams (numatoma 700 mlrd. EUR 2021–2027 m. laikotarpiu), tikslinga kuo veiksmingiau panaudoti įvairias Sąjungos finansavimo programas ir priemones ir taip kuo labiau padidinti Sąjungos remiamų investicijų pridėtinę vertę. Tai būtų pasiekta racionalizuojant investavimo procesą ir užtikrinant transporto projektų bazės matomumą ir derėjimą su atitinkamomis Sąjungos programomis, pirmiausia Europos infrastruktūros tinklų priemone, Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), Sanglaudos fondu ir „InvestEU“. Visų pirma atitinkamais atvejais reikėtų atsižvelgti į reikiamas sąlygas, išdėstytas Reglamento (ES) XXX [Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės] IV priede;

(17)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 347/2013 (14) nustatomi transeuropinės energetikos infrastruktūros prioritetai, kuriuos reikia įgyvendinti, kad būtų pasiekti Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslai, nustatomi bendro intereso projektai, kurie yra būtini siekiant įgyvendinti tuos prioritetus, ir nustatomos su leidimų išdavimu, visuomenės dalyvavimu ir reguliavimu susijusios priemonės, kad būtų paspartintas ir (arba) palengvintas tų projektų įgyvendinimas, įskaitant bendruosius kriterijus, pagal kuriuos tokiems projektams būtų suteikta Sąjungos finansinė parama. Pagal tą reglamentą nustatant bendros svarbos projektus ir toliau bus laikomasi principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, vertinant projektus pagal energijos paklausos scenarijus, kurie visiškai atitinka ES energetikos ir klimato tikslus;

(18)

direktyvoje [Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos naujoje redakcijoje] pabrėžiamas poreikis sukurti reglamentavimo sistemą, pagal kurią būtų geriau naudojamos Sąjungos lėšos, aiškiai nurodant reikiamus veiksmus, kuriais būtų remiamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas atsinaujinančiosios energijos klausimais;

(19)

nors, siekiant atsinaujinančiosios energijos plėtros, tinklų infrastruktūros sukūrimui ir toliau teikiama pirmenybė, tarpvalstybinio bendradarbiavimo atsinaujinančiosios energijos klausimais integravimas ir pažangios ir efektyvios energetikos sistemos kūrimas, įskaitant energijos kaupimo ir reguliavimo apkrova sprendimus, padedančius subalansuoti tinklą, atitinka požiūrį, patvirtintą iniciatyvoje „Švari energija visiems europiečiams“, pagal kurią numatyta kolektyvinė atsakomybė 2030 m. pasiekti plataus užmojo atsinaujinančiosios energijos tikslą, ir pakeistas politikos kontekstas, užtikrinant teisingą ir tinkamą socialinį perėjimą ir užsibrėžiant ryžtingus ilgalaikio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus;

(20)

įgyvendinant Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkę, novatoriškos infrastruktūros technologijos, leidžiančios pereiti prie mažataršių energijos ir mobilumo sistemų bei padidinti energijos tiekimo saugumą siekiant didesnės Sąjungos energetinės nepriklausomybės , yra labai svarbios. Visų pirma 2017 m. lapkričio 23 d. komunikate „Komunikatas dėl Europos energetikos tinklų stiprinimo“ (15) Komisija pabrėžė, kad elektros energijos vaidmuo, kai iki 2030 m. atsinaujinančioji energija sudarys pusę elektros gamybos, transporto, pramonės, šildymo ir vėsinimo sektorius, kuriuose iki šio dominuoja iškastinis kuras, vis labiau skatins mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, todėl atitinkamai daugiau transeuropinės energetikos infrastruktūros politikos dėmesio turi būti skiriama elektros energijos jungtims, elektros energijos saugykloms, pažangiųjų tinklų projektams ir investicijoms į dujų infrastruktūrą . Norint lengviau įgyvendinti Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus , užtikrinti vidaus rinkos integraciją ir tiekimo saugumą, atitinkamas dėmesys ir pirmenybė turėtų būti skiriami technologijoms ir projektams, kurie padeda pereiti prie mažataršės ekonomikos. Komisija sieks padidinti tarpvalstybinių pažangiųjų tinklų, novatoriškų saugyklų ir anglies dioksido transportavimo projektų, kurie bus remiami pagal programą, skaičių;

(20a)

tarpvalstybiniais atsinaujinančiosios energijos srities projektais turi būti sudaromos sąlygos ekonomiškai efektyviai plėtoti Sąjungoje atsinaujinančiųjų išteklių energiją, pasiekti Sąjungos privalomą tikslą – kad 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarytų bent 32 proc., kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001/EB (16) 3 straipsnyje, ir prisidėti prie strateginio novatoriškų atsinaujinančiųjų išteklių technologijų diegimo . Reikalavimus atitinkančių technologijų pavyzdžiai: atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba iš vėjo krante ir jūroje, saulės energijos, tvarios biomasės, vandenynų energijos, geoterminės energijos ar šių rūšių energijos derinių; jų prijungimas prie tinklo ir papildomi elementai, pavyzdžiui, kaupimo arba konvertavimo įrenginiai. Reikalavimus atitinkantys veiksmai gali būti ne tik elektros energijos sektoriuje, bet gali apimti ir kitus energijos nešėjus bei galimą sektorių susiejimą, pavyzdžiui, su šildymu ir vėsinimu, elektros energijos susiejimą su dujomis, kaupimą ir transportą. Šis sąrašas neišsamus, kad būtų išlaikytas lankstumas, susijęs su technologine pažanga ir pokyčiais. Tokiais projektais nebūtinai užtikrinama fizinė jungtis tarp bendradarbiaujančių valstybių narių. Šie projektai gali būti vykdomi tik vienos dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje, jeigu taikomi priedo IV dalies bendrieji kriterijai;

(20b)

siekiant remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą atsinaujinančiosios energijos srityje ir projektų įsitvirtinimą rinkoje, Europos Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų plėtojimui. Jei tarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos projektai nepakankamai įsitvirtina rinkoje, energetikos sektoriuje tarpvalstybiniams atsinaujinančių išteklių energijos projektams numatytas nepanaudotas biudžetas turėtų būti naudojamas 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems transeuropinių energetikos tinklų tikslams siekti ir 9 straipsnio 3 dalyje nurodytiems veiksmams įgyvendinti, prieš apsvarstant galimybę jį naudoti Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos finansavimo mechanizmui pagal 7 straipsnio 6 dalį;

(20c)

reikia remti pažangiųjų elektros energijos tinklų projektus, kai tokie projektai apima elektros energijos gamybą, paskirstymą ar vartojimą naudojant realiojo laiko sistemos valdymą ir turi įtakos tarpvalstybiniams energijos srautams. Energetikos projektai taip pat turėtų atspindėti pagrindinį pažangiųjų tinklų vaidmenį energetikos pertvarkoje, o programos parama turėtų padėti panaikinti finansavimo spragas, kurios dabar trukdo investuoti į didelio masto pažangiųjų tinklų technologijų diegimą;

( 20d)

teikiant ES paramą ypatingą dėmesį reikėtų skirti tarpvalstybinėms energijos tinklų jungtims, įskaitant jungtis, kurių reikia norint pasiekti 10 proc. elektros energijos tinklų sujungimo tikslą 2020 m. ir 15 proc. tikslą – iki 2030 m., kaip nustatyta Reglamente (ES) 2018/1999 (17) . Elektros energijos jungiamųjų linijų diegimas yra itin svarbus rinkų integravimui, nes sudaro sąlygas sistemoje naudoti daugiau atsinaujinančiųjų išteklių ir gauti naudos iš jų skirtingų paklausos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos pasiūlos portfelių, jūrų vėjo energijos tinklų ir pažangiųjų tinklų, integruojant visas šalis į likvidžias ir konkurencingas energijos rinkas;

(21)

bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas priklauso nuo pagrindinės skaitmeninio ryšio infrastruktūros. Europos pramonės skaitmeninimas ir tokių sektorių kaip transporto, energetikos, sveikatos priežiūros ir viešojo administravimo modernizavimas priklauso nuo visuotinių galimybių naudotis patikimais, prieinamais, didelio ir itin didelio pralaidumo tinklais. Skaitmeninis ryšys tapo vienu iš lemiamų veiksnių, padedančių įveikti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, nes juo remiamas vietos ekonomikos modernizavimas ir skatinamas ekonominės veiklos įvairinimas. Programos intervencinių priemonių skaitmeninio ryšio infrastruktūros srityje aprėptis turėtų būti taip pritaikyta, kad atitiktų jos augančią svarbą ekonomikai ir visai visuomenei. Taigi būtina nustatyti bendro intereso skaitmeninio ryšio projektus, kurių reikia Sąjungos bendrosios skaitmeninės rinkos tikslams pasiekti, ir panaikinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 283/2014 (18);

(22)

komunikate „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ (19) (Gigabitinės visuomenės strategija) išdėstyti 2025 m. strateginiai tikslai, kuriais siekiama optimizuoti investicijas į skaitmeninio ryšio infrastruktūrą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972 (20) siekiama, be kita ko, sukurti reglamentavimo aplinką, kurioje būtų skatinamos privačiosios investicijos į skaitmeninio junglumo tinklus. Vis dėlto yra aišku, kad dėl įvairių veiksnių, kaip antai atokumo ir teritorinių ar geografinių ypatumų, mažo gyventojų tankumo, įvairių socialinių ir ekonominių veiksnių tinklų diegimas komerciniu požiūriu nebus perspektyvus daugelyje Sąjungos vietovių ir dėl to tam skubiai reikia skirti daugiau dėmesio . Todėl programa turėtų būti pritaikyta taip, kad padėtų įgyvendinti šiuos Gigabitinės visuomenės strategijoje nustatytus strateginius tikslus, prisidėtų prie kaimo ir miesto plėtros pusiausvyros ir papildytų paramą, teikiamą diegiant itin didelio pralaidumo tinklus pagal kitas programas, visų pirma finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo ir „InvestEU“ fondo;

(23)

nors visi skaitmeninio ryšio tinklai, kuriems yra naudojamas internetas, yra iš esmės transeuropiniai daugiausia dėl taikomųjų programų ir paslaugų, kurioms veikti sudaro sąlygas, teikiant paramą pagal programą pirmenybė turėtų būti teikiama veiksmams, kurių didžiausias numatomas poveikis būtų daromas bendrajai skaitmeninei rinkai, be kita ko, juos suderinus su Gigabitinės visuomenės strategijos komunikato tikslais, ir ekonomikos bei visuomenės skaitmeninei transformacijai, atsižvelgiant į rinkos nepakankamumo problemas ir nustatytas įgyvendinimo kliūtis;

(24)

mokyklos, universitetai, bibliotekos, vietos, provincijos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos, pagrindiniai viešųjų paslaugų teikėjai, ligoninės ir sveikatos centrai, transporto mazgai ir intensyvią skaitmeninę veiklą vykdančios įmonės yra subjektai ir vietos, kurie gali lemti svarbius socialinės ir ekonominės plėtros procesus ten, kur jie veikia , įskaitant kaimo vietoves ir retai gyvenamas teritorijas. Tokie socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai turi pirmauti gigabitinio ryšio srityje, kad Europos gyventojams, įmonėms ir vietos bendruomenėms suteiktų galimybę gauti geriausias paslaugas ir taikomąsias programas. Programa turėtų būti remiama prieiga prie itin didelio pralaidumo tinklų, įskaitant 5G ir kitas pažangiausias junglumo sistemas, kurios gali suteikti galimybę šiems socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams naudoti gigabitinį ryšį savo teritorijose siekiant kuo didesnio jų teigiamo šalutinio poveikio plačiajai ekonomikai ir visuomenei, taip pat sukuriant didesnę junglumo ir paslaugų paklausą;

(24a)

dėl nesujungtų teritorijų visose Sąjungos dalyse susidaro pralaidumo kliūtys ir neišnaudojamas bendrosios skaitmeninės rinkos potencialas. Daugumoje kaimo ir atokių vietovių aukštos kokybės interneto junglumas gali labai padėti išvengti skaitmeninės atskirties, izoliacijos ir gyventojų skaičiaus mažėjimo, nes sumažėtų ir prekių tiekimo, ir paslaugų teikimo kaina, taip iš dalies kompensuojant atokumą. Aukštos kokybės interneto ryšys būtinas naujoms ekonomikos galimybėms, kaip antai tiksliajam ūkininkavimui arba bioekonomikos plėtrai kaimo vietovėse. Programa turėtų padėti užtikrinti itin didelio pralaidumo fiksuotą ar belaidį ryšį visuose Europos kaimų ir miestų namų ūkiuose daugiausia dėmesio skiriant tiems diegimo atvejams, kai pastebimas tam tikras rinkos nepakankamumas, kurį galima panaikinti mažo intensyvumo dotacijomis. Siekiant kuo labiau padidinti pagal programą remiamų veiksmų sinergiją, reikėtų deramai atsižvelgti į socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų koncentraciją tam tikroje vietovėje ir finansavimo, kurio reikia aprėpčiai generuoti, dydį. Be to, programa turėtų būti siekiama visapusiškos namų ūkių ir teritorijų aprėpties, nes spragas jau padengtoje teritorijoje vėliau panaikinti yra neekonomiška;

(25)

be to, atsižvelgiant į sėkmingai įgyvendinamą iniciatyvą „WiFi4EU“, pagal programą ir toliau turėtų būti remiamas nemokamo, saugaus, aukštos kokybės, vietos belaidžio ryšio tiekimas vietos visuomeninio gyvenimo centruose, įskaitant visuomeninės paskirties subjektus, kaip antai viešojo sektoriaus institucijas ir viešųjų paslaugų teikėjus, ir plačiajai visuomenei prieinamas lauko erdves, kad vietos bendruomenėse būtų skatinama Sąjungos skaitmeninės ekonomikos vizija;

(25a)

skaitmeninė infrastruktūra yra svarbus inovacijų pagrindas. Siekiant kuo didesnio programos poveikio, joje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama infrastruktūros finansavimui. Todėl atskiros skaitmeninės paslaugos ir taikomosios programos, pavyzdžiui, įvairios išsklaidytosios operacijų knygos technologijos arba dirbtinio intelekto taikymas, turėtų būti pašalintos iš programos taikymo srities ir atitinkamais atvejais įgyvendinamos naudojant kitas priemones, pavyzdžiui, Skaitmeninės Europos programą. Taip pat svarbu kuo labiau padidinti įvairių programų tarpusavio sinergiją;

(26)

numatytų naujos kartos skaitmeninių paslaugų, tokių kaip daiktų interneto paslaugos ir taikomosios programos, kurios turėtų duoti didelės naudos įvairiuose sektoriuose ir apskritai visai visuomenei, gyvybingumui reikės nepertraukiamo tarpvalstybinio ryšio su 5G sistemomis , pirmiausia siekiant leisti naudotojams ir objektams palaikyti ryšį judant. Tačiau 5G diegimo išlaidų pasidalijimo scenarijai šiuose sektoriuose lieka neaiškūs, o kai kuriose svarbiose srityse pastebima komercinio diegimo rizika yra labai didelė. Tikimasi, kad svarbiausios sritys pirmuoju naujų taikomųjų programų etapu susietojo susisiekimo srityje bus kelių koridoriai ir geležinkelių jungtys, todėl jos yra svarbūs tarpvalstybiniai finansavimo pagal šią programą projektai;

▌

(28)

reikia diegti magistralinius elektroninių ryšių tinklus, įskaitant jūrinius kabelius, jungiančius Europos teritorijas su trečiosiomis valstybėmis kituose žemynuose arba jungiančius Europos salas , atokiausius regionus ar užjūrio šalis ir teritorijas , be kita ko, per Sąjungos teritorinius vandenis ir valstybių narių išskirtinę ekonominę zoną, siekiant užtikrinti būtiną rezervą tokiai svarbiai infrastruktūrai ir padidinti Sąjungos skaitmeninių tinklų pajėgumą ir atsparumą , taip pat prisidėti prie teritorinės sanglaudos . Vis dėlto tokie projektai be viešosios paramos dažnai yra komerciniu požiūriu neperspektyvūs. Be to, turėtų būti teikiama parama, kad Europos itin našaus skaičiavimo ištekliai būtų papildomi tinkamomis terabitinės spartos jungtimis;

(29)

veiksmais, kuriais prisidedama prie bendro intereso projektų skaitmeninio ryšio infrastruktūros srityje, diegiamos geriausios turimos ir konkrečiam projektui tinkamiausios technologijos , kurios siūlo geriausią pažangiausių technologijų (duomenų srauto pajėgumo, perdavimo saugumo, tinklo atsparumo požiūriu) ir išlaidų efektyvumo santykį , tad jiems reikėtų teikti pirmenybę rengiant darbo programas pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus. Siekiant užtikrinti kuo didesnę socialinę ekonominę ir aplinkosauginę naudą, diegiant itin didelio pralaidumo tinklus gali būti pasinaudota pasyviąja infrastruktūra. Galiausiai paskirstant veiksmų prioritetus reikia atsižvelgti į galimą teigiamą papildomą poveikį ryšio srityje, pavyzdžiui, kaip įgyvendinant projektą būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas būsimų projektų įgyvendinimui, kad ateityje būtų aprėptos iki šiol neaprėptos teritorijos ir gyventojai;

(30)

Sąjunga yra sukūrusi savo palydovinę vietos nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo (PNT) technologiją (EGNOS / Galileo) ir savo Žemės stebėjimo sistemą („Copernicus“). Ir EGNOS / Galileo, ir „Copernicus“ siūlo pažangias paslaugas, teikiančias svarbią ekonominę naudą viešiesiems ir privatiesiems naudotojams. Todėl bet kokia programos lėšomis finansuojama transporto, energetikos arba skaitmeninio ryšio infrastruktūra, kurioje naudojamos PNT arba Žemės stebėjimo paslaugos, turėtų būti techniškai suderinama su EGNOS / Galileo ir „Copernicus“;

(31)

teigiami pirmojo 2017 m. paskelbto kvietimo teikti paraiškas dėl derinimo projektų pagal šią programą rezultatai patvirtino ES dotacijų naudojimo svarbą ir pridėtinę vertę skiriant jas kartu su Europos investicijų banko arba nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar kitų plėtros ir viešųjų finansų įstaigų, taip pat privačiojo sektoriaus finansų įstaigų ir privačiojo sektoriaus investuotojų, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, finansavimu. Derinimas turėtų padėti pritraukti privačių investicijų ir užtikrinti bendro viešojo sektoriaus įnašo svertinį poveikį, atsižvelgiant į „InvestEU“ programos tikslus. Taigi pagal programą reikėtų ir toliau remti veiksmus , leidžiančius derinti ES dotacijas su kitais finansavimo šaltiniais. Transporto sektoriuje derinimo operacijos neturi viršyti 10 proc. 4 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nurodyto specialaus paketo apimties;

(31a)

transporto sektoriuje derinimo operacijos gali būti naudojamos veiksmams, susijusiems su pažangiu, sąveikiu, tvariu, integraciniu, prieinamu, saugiu ir patikimu judumu, kaip išvardyta 9 straipsnio 2 dalies b punkte;

(32)

šios programos politikos tikslai taip pat bus įgyvendinami naudojant finansines priemones ir biudžeto garantiją pagal „InvestEU“ fondo politikos liniją (-as). Veiksmais pagal programą reikėtų didinti investicijas sprendžiant rinkos nepakankamumo arba neoptimalaus finansavimo problemas , ypač tais atvejais, kai veiksmai nėra komerciniu požiūriu perspektyvūs, siekiant nedubliuoti ir neišstumti privačiojo finansavimo ir aiškiai orientuotis į Europos pridėtinę vertę;

(33)

siekiant sudaryti palankias sąlygas integruotai inovacijų ciklo plėtrai, būtina užtikrinti naujoviškų sprendimų, priimtų įgyvendinant Sąjungos bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, ir naujoviškų sprendimų, diegiamų remiant Europos infrastruktūros tinklų priemonei, papildomumą. Todėl sinergija su programa „Europos horizontas“ užtikrins: a) kad būtų nustatyti ir programos „Europos horizontas“ strateginio planavimo proceso metu įtvirtinti mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikiai ES transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektoriuose; b) kad pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę būtų remiamas didelio masto novatoriškų technologijų ir sprendimų, visų pirma parengtų pagal programą „Europos horizontas“, plėtojimas ir diegimas transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektoriuose; c) kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija ir duomenimis tarp programos „Europos horizontas“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės projektų, pavyzdžiui, atkreipiant dėmesį į visiškai rinkai pritaikytas programos „Europos horizontas“ technologijas, kurias būtų galima toliau diegti naudojant Europos infrastruktūros tinklų priemonę;

(34)

šiuo reglamentu nustatomas viso 2021–2027 m. laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai turi būti svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta [atitinkamai pagal naująjį tarpinstitucinį susitarimą atnaujinta nuoroda į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (21) 17 punktą];

(35)

Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Siekdamos įgyvendinti šiuos reformų prioritetus, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos turėtų būti teikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir jose turėtų būti išdėstomi ir koordinuojami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis remtini prioritetiniai investiciniai projektai. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudoti Sąjungos lėšas ir kuo labiau padidinti fondų, visų pirma Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo, Europos investicijų stabilizavimo priemonės, „InvestEU“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės atitinkamos finansinės paramos pridėtinę vertę. Be to, finansinė parama turėtų būti nuosekliai naudojama pagal atitinkamus Sąjungos ir nacionalinius energetikos ir klimato planus;

(36)

(37)

šiame reglamente nurodyti finansavimo būdai bei įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkamai pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės priemonių išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, finansavimą taikant fiksuotąją normą ir vieneto įkainius, taip pat Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje nurodytą su išlaidomis nesusijusį finansavimą;

(38)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, Sąjungos programose gali dalyvauti vykdydamos bendradarbiavimą pagal EEE susitarimą, kuriame numatoma, kad programos įgyvendinamos priėmus sprendimą pagal tą susitarimą. Be to, trečiosios valstybės gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti nustatyta konkreti nuostata dėl būtinų teisių ir prieigos, kurių reikia atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, suteikimo;

(39)

Finansiniu reglamentu nustatytos dotacijų skyrimo taisyklės. Norint atsižvelgti į programos remiamų veiksmų specifiškumą ir užtikrinti nuoseklų įgyvendinimą programoje dalyvaujančiuose sektoriuose, būtina pateikti papildomus duomenis, susijusius su tinkamumo ir skyrimo kriterijais. Veiksmų atranka ir jų finansavimas turėtų atitikti tik šiame reglamente ir Finansiniame reglamente nustatytas sąlygas. Nenukrypstant nuo Finansinio reglamento, darbo programose gali būti numatytos supaprastintos procedūros;

(39a)

remiantis Finansiniu reglamentu, atrankos ir skyrimo kriterijai nustatomi darbo programose. Transporto sektoriuje reikėtų įvertinti projekto kokybę ir svarbą, kartu atsižvelgiant į jo numatomą poveikį ES junglumui, jo atitiktį prieinamumo reikalavimams ir jo strategiją, susijusią su būsimais priežiūros poreikiais;

(40)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (22), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (23), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (24) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/193 (25) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos baudžiamosios veikos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (26), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(41)

remiantis nuoroda, kuri turi būti atitinkamai atnaujinta pagal naująjį sprendimą dėl UŠT: Tarybos sprendimo 2013/755/ES (27) 94 straipsnis, užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(42)	Sąjunga turėtų siekti nuoseklumo ir sinergijos su išorės politikai skirtomis Sąjungos programomis, įskaitant pasirengimo narystei pagalbą pagal įsipareigojimus, prisiimtus atsižvelgiant į komunikatą „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“ (28);

(43)

kai trečiosios valstybės ar subjektai, įsisteigę trečiosiose valstybėse, dalyvauja veiksmuose, kuriais prisidedama prie bendro intereso arba tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų, finansinė pagalba turėtų būti teikiama, tik jeigu ji yra būtina šių projektų tikslams įgyvendinti. Kalbant apie tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų dalį, vienos ar kelių valstybių narių ir trečiosios valstybės bendradarbiavimas (įskaitant Energijos bendriją) turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/XXX [Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva] 11 straipsnyje nustatytas sąlygas dėl fizinės jungties su ES būtinumo;

(43a)

2017 m. spalio 3 d. Komisijos komunikate „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“ (29) pažymima, kad ES yra atviriausia viešųjų pirkimų rinka pasaulyje, tačiau mūsų įmonėms suteikiama prieiga kitose šalyse ne visuomet yra abipusė. Todėl paramos pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) gavėjai turėtų išnaudoti visas strategines viešųjų pirkimų galimybes, siūlomas Direktyvoje 2014/25/ES;

(44)

pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (30) 22 ir 23 punktus būtina įvertinti programą remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus (pavyzdžiui, dėl atsparumo klimato kaitai didinimo) , vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Komisija turėtų atlikti vertinimus ir pranešti jų rezultatus Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, kad būtų įvertintas finansavimo veiksmingumas ir efektyvumas bei jo poveikis bendriems Programos tikslams , ir atlikti būtinus pakeitimus ;

(45)

reikėtų taikyti skaidrias, atskaitingumą užtikrinančias ir tinkamas stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemones, įskaitant išmatuojamus rodiklius, kad būtų galima atlikti vertinimus ir teikti ataskaitas apie programos pažangą siekiant bendrojo ir konkrečių šiame reglamente nustatytų tikslų , taip pat siekiant informuoti apie jos laimėjimus . Šia atsiskaitymo už veiklą sistema turėtų būti užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų tinkami atliekant išsamią pasiektos pažangos ir patirtų sunkumų analizę ir kad tie duomenys ir rezultatai būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Būtina sukurti proporcingus ataskaitų teikimo reikalavimus Sąjungos lėšų gavėjams, kad būtų galima rinkti programai svarbius duomenis;

(45a)

programa turėtų būti įgyvendinama vykdant darbo programas. Iki 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija turėtų priimti pirmąsias daugiametes darbo programas, kuriose bus nurodytas kvietimų teikti paraiškas dėl pirmųjų trejų programos metų tvarkaraštis, temos ir preliminarus biudžetas, taip pat numatomas viso programavimo laikotarpio planas;

(46)	siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su darbo programų priėmimu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 (31).

(47)

siekiant prireikus pritaikyti programos stebėsenai taikomus rodiklius, kiekvienam konkrečiam tikslui transporto sektoriuje skiriamas orientacines biudžeto išteklių procentines dalis ir transporto pagrindinio tinklo koridorių apibrėžtį, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento priedo I, II ir III dalių pakeitimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(48)

dėl aiškumo Reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 turėtų būti panaikinti. Tačiau Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 29 straipsnį, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 913/2010 (32) priedas dėl krovinių vežimo koridorių sąrašo, reikėtų palikti galioti;

(49)	siekiant laiku priimti šiame reglamente nustatytus įgyvendinimo aktus, būtina, kad jis įsigaliotų iš karto, kai tik jis bus paskelbtas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė (toliau – programa).

Jame nustatomi programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	veiksmai – veikla, kuri, kaip nustatyta, yra finansiškai ir techniškai savarankiška, kurios įvykdymo terminas yra nustatytas ir kuri yra būtina įgyvendinant projektą;

b)	alternatyvieji degalai – bet kokioms transporto rūšims skirti alternatyvieji degalai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/94/ES 2 straipsnio 1 dalyje;

ca)	paramos gavėjas – juridinio asmens statusą turintis subjektas, su kuriuo pasirašytas susitarimas dėl dotacijos;

derinimo operacija – ES biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/XXX (Finansinio reglamento) 2 straipsnio 6 punktą, kuriais ES biudžeto negrąžintinos paramos formos ir (arba) finansinės priemonės ir (arba) biudžeto garantijos derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

e)	visuotinis tinklas – transporto infrastruktūra, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II skyrių;

f)	pagrindinis tinklas – transporto infrastruktūra, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 III skyrių;

g)	pagrindinio tinklo koridoriai – priemonė, kuria sudaromos palankesnės sąlygos koordinuotai diegti pagrindinį tinklą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 IV skyriuje ir nurodyta šio reglamento priedo III dalyje pateiktame sąraše;

ga)	tarpvalstybinė jungtis (transporto sektoriuje) – bendro intereso projektas, kuriuo užtikrinamas TEN-T tinklo tęstinumas tarp valstybių narių arba tarp valstybės narės ir trečiosios valstybės;

gb)

trūkstama jungtis – trūkstama visų rūšių transporto atkarpa TEN-T tinkle arba pagrindiniam ar visuotiniam tinklui sujungti su TEN-T tinklo koridoriais skirtoje transporto atkarpoje, kuri trukdo užtikrinti TEN-T tinklo tęstinumą arba kurioje yra viena ar daugiau pralaidumo kliūčių, pažeidžiančių TEN-T tinklo tęstinumą;

gc)	dvejopo naudojimo infrastruktūra – transporto tinklo infrastruktūra, kuria tenkinami tiek civiliniai, tiek gynybos poreikiai;

tarpvalstybinis atsinaujinančiosios energijos srities projektas – atrinktas projektas arba projektas, kuris atitinka reikalavimus, kad būtų atrinktas pagal bendradarbiavimo susitarimą arba bet kokį kitą bent dviejų valstybių narių arba bent vienos valstybės narės ir trečiosios (-iųjų) valstybė (-ių) susitarimą, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 8, 9, 11 ir 13 straipsniuose, planuojant arba diegiant atsinaujinančiuosius energijos išteklius pagal šio reglamento priedo IV dalyje nustatytus kriterijus;

ha)	principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ – Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 18 punkte apibrėžtas principas;

i)	skaitmeninio ryšio infrastruktūra – itin didelio pralaidumo tinklai, 5G sistemos, itin aukštos kokybės vietos belaidis ryšys, magistraliniai tinklai bei skaitmeninės veiklos platformos, tiesiogiai susijusios su transporto ir energetikos infrastruktūra;

sistemos – skaitmeninio ryšio infrastruktūros elementai, pagrįsti visuotiniais judriojo ir belaidžio ryšio technologijos, naudojamos ryšio ir pridėtinės vertės paslaugoms, standartais ir pasižymintys pažangiais veiklos rodikliais, kaip antai labai didele duomenų perdavimo sparta ir pajėgumu, nedidele ryšio delsa, itin dideliu patikimumu arba galimybe palaikyti daug prijungtų įrenginių;

5G koridorius – transporto linija, kelias, geležinkelis arba vidaus vandenų kelias , visiškai aprėpti skaitmeninio junglumo infrastruktūros, visų pirma 5G sistemų, leidžiančios nepertraukiamai teikti sinergines skaitmenines paslaugas, tokias kaip susietasis ir automatizuotas judumas, panašias geležinkeliams ar skaitmeniniam junglumui vidaus vandenų keliuose skirtas išmaniojo judumo paslaugas;

su transporto ir energetikos infrastruktūra tiesiogiai susijusios skaitmeninės veiklos platformos – fiziniai ir virtualūs informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ištekliai, veikiantys kartu su ryšių infrastruktūra ir palaikantys transporto ir (arba) energetikos infrastruktūros duomenų srautą, saugojimą, tvarkymą ir analizę;

m)	bendro intereso projektas – projektas, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 1315/2013 arba Reglamente (ES) Nr. 347/2013, arba šio reglamento 8 straipsnyje;

tyrimai – veikla, reikalinga rengiantis įgyvendinti projektą, pavyzdžiui, parengiamieji, kartografiniai, įgyvendinamumo, vertinimo, bandymų ir patvirtinimo tyrimai (taip pat kaip programinė įranga) ir bet kokia kita techninės paramos priemonė, įskaitant išankstinius projekto nustatymo, rengimo ir sprendimų dėl jo finansavimo priėmimo veiksmus, kaip antai atitinkamų vietų žvalgymas ir finansinio paketo parengimas;

socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai – subjektai, kurie, atsižvelgiant į jų veiklos uždavinius, pobūdį ar vietovę, gali tiesiogiai ar netiesiogiai teikti svarbią socialinę ir ekonominę naudą piliečiams, įmonėms ir vietos bendruomenėms aplinkinėje teritorijoje arba savo įtakos zonoje ;

p)	trečioji valstybė – šalis, kuri nėra Europos Sąjungos narė;

q)	itin didelio pralaidumo tinklai – itin didelio pralaidumo tinklai, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/172 2 straipsnio 2 punkte ;

r)	darbai – sudedamųjų dalių, sistemų ir paslaugų, įskaitant programinę įrangą, pirkimas, tiekimas ir diegimas, su projektu susijusios projektavimo, statybos ir įrengimo veiklos vykdymas, įrenginių priėmimas ir projekto pradėjimas.

3 straipsnis

Tikslai

1. Bendrasis programos tikslas – kurti , plėtoti, modernizuoti ir išbaigti transeuropinius tinklus transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos srityse ir sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui atsinaujinančiosios energijos klausimais, atsižvelgiant į ilgalaikius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įsipareigojimus , didėjantį Europos konkurencingumą, pažangų, tvarų ir integracinį augimą, teritorinę, socialinę ir ekonominę sanglaudą, prieigą prie vidaus rinkos ir jos integraciją ir sutelkiant dėmesį į transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių sinergiją.

2. Konkretūs programos tikslai:

transporto sektoriuje:

i)	laikantis Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 tikslų, padėti plėtoti bendro intereso projektus, susijusius su veiksmingais, sujungtais ir daugiarūšiais tinklais ir infrastruktūra pažangiam, sąveikiam, tvariam, integraciniam, prieinamam, saugiam ir patikimam susisiekimui užtikrinti;

ii)	pritaikyti transeuropinio transporto tinklo dalis dvejopam transporto infrastruktūros naudojimui siekiant pagerinti tiek civilinį, tiek karinį mobilumą ;

energetikos sektoriuje padėti plėtoti bendro intereso projektus, susijusius su tolesne veiksmingos ir konkurencingos vidaus energetikos rinkos integracija, tinklų sąveikumu tarp valstybių ir sektorių, palankesnėmis sąlygomis mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro , skatinant energijos vartojimo efektyvumą ir užtikrinant tiekimo saugumą, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui energetikos, įskaitant atsinaujinančiąją energiją, klausimais;

skaitmeninės ekonomikos sektoriuje padėti rengti bendro intereso projektus, susijusius su saugių ir patikimų itin didelio pralaidumo skaitmeninių tinklų ir 5G sistemų diegimu, didesniu skaitmeninių magistralinių tinklų atsparumu ir pajėgumu ES teritorijose, juos sujungiant su kaimyninėmis teritorijomis, bei transporto ir energetikos tinklų skaitmeninimu.

4 straipsnis

Biudžetas

1. Programos įgyvendinimo finansinis paketas 2021–2027 m. laikotarpiui yra 43 850 768 000 EUR palyginamosiomis kainomis (XXX EUR dabartinėmis kainomis) .

2. Ši suma paskirstoma taip:

33 513 524 000 EUR palyginamosiomis kainomis (XXX EUR einamosiomis kainomis) – 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytiems konkretiems tikslams, įskaitant:

i)	17 746 000 000 EUR sumą palyginamosiomis kainomis (XXX EUR dabartinėmis kainomis) iš Europos strateginių investicijų priemonių grupės;

ii)	10 000 000 000 EUR sumą palyginamosiomis kainomis (11 285 493 000 EUR dabartinėmis kainomis), pervestą iš Sanglaudos fondo ir naudotiną pagal šį reglamentą tik valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus;

iii)	5 767 524 000 EUR sumą palyginamosiomis kainomis (6 500 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) iš gynybos priemonių grupės 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytam konkrečiam tikslui;

8 650 000 000 EUR – šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems konkretiems tikslams, 15 proc. (atsižvelgiant į paklausą rinkoje) šios sumos skiriant tarpvalstybiniams atsinaujinančiosios energijos srities projektams. Jei pasiekiama 15 proc. riba, Europos Komisija padidina šią sumą iki 20 proc., atsižvelgdama į paklausą rinkoje;

c)	2 662 000 000 EUR sumą palyginamosiomis kainomis (3 000 000 000 EUR dabartinėmis kainomis ) šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytiems konkretiems tikslams.

3. Komisija negali nukrypti nuo 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytos sumos.

4. Iki 1 proc. 1 dalyje nurodytos sumos gali būti panaudota teikiant programai ir sektoriams skirtoms gairėms įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacines ir technologijų sistemas. Ši suma taip pat gali būti panaudota papildomoms priemonėms, kuriomis remiamas projektų rengimas, finansuoti , visų pirma siekiant patarti projektų rengėjams dėl finansavimo galimybių ir padėti jiems numatyti projektų finansavimo struktūrą .

5. Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, trunkančių daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

6. Nedarant poveikio Finansiniam reglamentui, veiksmų, susijusių su projektais, įtrauktais į pirmąją darbo programą, išlaidos gali būti tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d.

7. Iš Sanglaudos fondo pervedama suma panaudojama pagal šį reglamentą atsižvelgiant į 8 dalį ir nedarant poveikio 14 straipsnio 2 dalies b punkto taikymui.

8. Iš Sanglaudos fondo pervedamų sumų ▌ atžvilgiu iki 2022 m. gruodžio 31 d. vykdant finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranką laikomasi nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondo sistemą ▌. Nuo 2023 m. sausio 1 d. programai pervestos lėšos, kurios nebuvo skirtos transporto infrastruktūros projektui, yra prieinamos visoms dėl jų konkuruojančioms valstybėms narėms, atitinkančioms finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal šį reglamentą.

8a. Iš Sanglaudos fondo perkeliama suma negali būti naudojama tarpsektorinėms darbo programoms ir derinimo operacijoms finansuoti.

9. Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies a punktą] arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą. Tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.

9a. Nedarant poveikio 4 straipsnio 9 daliai, skaitmeninės ekonomikos sektoriuje pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai jų prašymu gali būti perkelti šiai programai, be kita ko, kad būtų papildytas 9 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimus atitinkančių veiksmų finansavimas, kai įmanoma – iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, nepažeidžiant bendro finansavimo principo, nustatyto Finansinio reglamento 190 straipsnyje ir valstybės pagalbos taisyklėse. Tie ištekliai naudojami tik atitinkamos valstybės narės naudai.

5 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

1. Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:

a)	Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

kitos trečiosios valstybės konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jeigu susitarime:

—	užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra;

—	nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai atskiroms programoms ir jų administracinės išlaidos. Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;

—	trečiajai valstybei nesuteikiama galių priimti sprendimus dėl programos;

—	garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

—	užtikrinamas abipusiškumas dalyvaujant panašiose programose trečiojoje valstybėje, ypač viešuosiuose pirkimuose.

2. 1 dalyje nurodytos trečiosios valstybės ir jose įsisteigę subjektai negali gauti finansinės pagalbos pagal šį reglamentą, išskyrus atvejus, kai tai būtina įgyvendinant tam tikro bendro intereso projekto tikslus, laikantis 19 straipsnyje nurodytų darbo programų sąlygų ir Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 8 straipsnio nuostatų .

6 straipsnis

ES finansavimas ir jo formos

1. Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento [ 62 straipsnio 1 dalies c punkte] nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.

2. Pagal programą gali būti teikiamas finansavimas dotacijų ir viešųjų pirkimų forma, kaip nustatyta Finansiniame reglamente . Ja taip pat gali būti prisidedama prie derinimo operacijų laikantis „InvestEU“ reglamento ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies. Transporto sektoriuje Sąjungos įnašas į derinimo operacijas neturi viršyti 10 proc. 4 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nurodytos biudžeto sumos. Transporto sektoriuje derinimo operacijos gali būti naudojamos veiksmams, susijusiems su pažangiu, sąveikiu, tvariu, integraciniu, prieinamu, saugiu ir patikimu judumu, kaip išvardyta 9 straipsnio 2 dalies b punkte.

3. Komisija gali suteikti programos dalies įgyvendinimo įgaliojimus vykdomosioms įstaigoms pagal Finansinio reglamento [69] straipsnį siekdama vykdyti programos optimalaus valdymo ir veiksmingumo reikalavimus transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektoriuose.

4. Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos nuostatos, nustatytos Reglamento XXX [kuriuo pakeičiamas Reglamentas dėl garantijų fondo] [X straipsnyje].

7 straipsnis

Tarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos srities projektai

1. Tarpvalstybiniais atsinaujinančiosios energijos srities projektais prisidedama prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, energijos vidaus rinkos sukūrimo ir tiekimo saugumo didinimo . Tie projektai turi būti įtraukti į bendradarbiavimo susitarimą ar bet kokį kitą bent dviejų valstybių narių ir (arba) bent vienos valstybės narės ir trečiosios (-iųjų) valstybės (-ių) susitarimą, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2018/2001 8, 9, 11 ir 13 straipsniuose. Tie projektai nustatomi laikantis šio reglamento priedo IV dalyje išdėstytų bendrųjų kriterijų ir tvarkos.

2. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija priima deleguotąjį aktą pagal šio reglamento 23 straipsnio d punktą siekdama patikslinti konkrečius atrankos kriterijus , nepažeisdama 13 straipsnyje nurodytų skyrimo kriterijų, ir išsamiai apibūdinti projektų atrankos procesą ir paskelbia projekto indėlio įgyvendinant bendruosius kriterijus ir priedo IV dalyje numatytos sąnaudų ir naudos analizės rengimo metodiką .

3. Finansavimas pagal šį reglamentą gali būti skiriamas ir tyrimams, kuriais siekiama rengti ir nustatyti tarpvalstybinius atsinaujinančiosios energijos srities projektus.

4. Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas tarpvalstybiniams atsinaujinančiosios energijos srities projektams darbams finansuoti, jeigu jie atitinka šiuos papildomus kriterijus:

pagal priedo IV dalies 3 punktą parengta konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizė yra privaloma visų remiamų projektų atveju, ji turi būti atlikta skaidriai, visapusiškai ir išsamiai ir joje pateikiama įrodymų, kad esama galimybės daug sutaupyti ir (arba) gauti naudos, susijusios su sistemų integravimu, aplinkos tvarumu, tiekimo saugumu ar inovacijomis, taip pat

b)	paraiškos teikėjas įrodo, kad be dotacijos projektas nebūtų įgyvendintas arba kad be dotacijos projektas negali būti komerciniu požiūriu perspektyvus. Toje analizėje atsižvelgiama į visas su paramos sistemomis susijusias pajamas.

5. Darbams skiriamos dotacijos suma yra proporcinga priedo IV dalies 2 punkto b papunktyje nurodytai sutaupytų išlaidų sumai ir (arba) naudai, neviršija sumos, kurios reikia siekiant užtikrinti, kad projektas būtų įgyvendintas arba taptų komerciniu požiūriu perspektyvus, ir atitinka 14 straipsnio 3 dalies nuostatas .

6. Programoje numatoma galimybė koordinuoti finansavimą su atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtojimo sąlygų sudarymo sistema, nurodyta Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 5 dalyje, ir bendras finansavimas su Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmu, nurodytu Reglamento (ES) 2018/1999 33 straipsnyje.

Komisija reguliariai vertina lėšų, skirtų tarpvalstybiniams projektams atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, įsisavinimą, atsižvelgdama į 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą orientacinę sumą. Jei, atlikus šį vertinimą, nustatoma, kad tarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos projektai nepakankamai įsitvirtina rinkoje, tarpvalstybiniams atsinaujinančių išteklių energijos projektams numatytas nepanaudotas biudžetas turi būti naudojamas 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų transeuropinių energetikos tinklų tikslams siekti, t. y. 9.3 straipsnyje nurodytiems finansuoti tinkamiems veiksmams įgyvendinti, o nuo 2024 m. galės būti naudojami Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos finansavimo mechanizmui, nustatytam pagal Reglamentą (ES) 2018/1999, bendrai finansuoti.

Komisija, priimdama įgyvendinimo aktą, nustato konkrečias taisykles dėl tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų dalių bendro finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir pagal Reglamento (ES) 2018/1999 33 straipsnį nustatytą finansavimo mechanizmą. Taikoma 22 straipsnyje nurodyta nagrinėjimo procedūra.

8 straipsnis

Bendro intereso skaitmeninio ryšio infrastruktūros projektai

1. Bendro intereso ▌skaitmeninio ryšio infrastruktūros projektai yra projektai, kurie, kaip tikimasi, svariai prisidės siekiant Sąjungos strateginių junglumo tikslų ir (arba) teiks tinklo infrastruktūrą, skirtą skaitmeninei ekonomikos ir visuomenės transformacijai, taip pat Europos bendrajai skaitmeninei rinkai remti .

1a. Bendros intereso projektai skaitmeninio junglumo infrastruktūros srityje turi atitikti šiuos kriterijus:

a)	jais prisidedama prie konkretaus tikslo, nurodyto 3 straipsnio antros dalies c punkte;

b)	juos vykdant diegiamos geriausios prieinamos ir konkrečiam projektui tinkamos technologijos ir užtikrinama geriausia pralaidumo, perdavimo saugumo, tinklo atsparumo, kibernetinio saugumo ir sąnaudų efektyvumo pusiausvyra .

2. Finansavimas pagal šį reglamentą gali būti skiriamas ir tyrimams, kuriais siekiama rengti ir nustatyti bendro intereso skaitmeninio ryšio infrastruktūros srities projektus.

3. Nepažeidžiant 13 straipsnyje nustatytų skyrimo kriterijų, pirmenybė skiriant finansavimą nustatoma atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

pirmenybė teikiama veiksmams, kuriais prisidedama prie itin didelio pralaidumo tinklų , įskaitant 5G ir kitą moderniausią ryšį, vadovaujantis ES strateginiais junglumo tikslais, vietovėse, kuriose įsikūrę socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai , atsižvelgiant į jų ryšio poreikius ir generuojamą papildomą teritorijos aprėptį, įskaitant namų ūkius , kaip numatyta priedo V dalyje . Atskiros infrastruktūros diegimas socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams gali būti remiamas, išskyrus atvejus, kai tai ekonominiu požiūriu neproporcinga ar fiziškai neįmanoma;

b)	veiksmai, kuriais prisidedama prie itin aukštos kokybės vietos belaidžio ryšio teikimo vietos bendruomenėms, kaip numatyta priedo V dalyje;

pirmenybė teikiama veiksmams , kuriais prisidedama prie 5G koridorių diegimo ▌pagrindiniuose ▌keliuose, įskaitant transeuropinius transporto tinklus , siekiant užtikrinti aprėptį pagrindiniuose transporto keliuose, kad būtų galima nepertraukiamai teikti sinergines skaitmenines paslaugas , atsižvelgiant į bet kokių šiuo metu laikantis į ateitį nukreipto požiūrio įdiegtų technologinių sprendimų socialinę ir ekonominę svarbą . Priedo V dalyje pateiktas preliminarus projektų, kuriems gali būti skiriama parama, sąrašas;

projektai, kuriais siekiama diegti arba gerokai patobulinti tarpvalstybinius magistralinius tinklus, siejančius Sąjungą su trečiosiomis valstybėmis ir stiprinančius elektroninių ryšių tinklų tarpusavio jungtis Sąjungos teritorijoje, įskaitant jūrinius kabelius, laikomi prioritetiniais, jeigu jais iš esmės prisidedama prie tų elektroninių ryšių tinklų veikimo efektyvumo, atsparumo ir labai didelio pralaidumo didinimo ▌;

▌

f)	kalbant apie projektus, kuriais diegiamos skaitmeninės veiklos platformos, pirmenybė teikiama veiksmams, grindžiamiems pažangiausiomis technologijomis, atsižvelgiant į tokius aspektus, kaip sąveikumas, kibernetinis saugumas, duomenų privatumas ir pakartotinis naudojimas.

III SKYRIUS

TINKAMUMAS

9 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai

1. Reikalavimus gauti finansavimą atitinka tik tie veiksmai, kuriais padedama siekti 3 straipsnyje nurodytų tikslų , atsižvelgiant į ilgalaikius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įsipareigojimus . Tokie veiksmai yra tyrimai, darbai ir kitos papildomos priemonės, būtinos programai valdyti ir įgyvendinti, taip pat konkrečiam sektoriui skirtoms gairėms rengti. Tyrimai gali būti finansuojami tik tuo atveju, jei jie susiję su projektu, kuris yra tinkamas finansuoti pagal šią Programą.

2. Tik toliau nurodyti transporto sektoriaus veiksmai atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei pagalbai gauti pagal šį reglamentą:

veiksmai, susiję su veiksmingais, sujungtais , sąveikiais ir daugiarūšiais tinklais geležinkelių, kelių, vidaus vandenų kelių ir jūrų laivybos infrastruktūros plėtojimui :

veiksmai, kuriais įgyvendinamas pagrindinis tinklas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 III skyriuje, įskaitant veiksmus, susijusius su pagrindiniam tinklui priklausančiomis tarpvalstybinėmis ir trūkstamomis jungtimis, pvz., išvardytomis šio reglamento Priedo III dalyje, taip pat miestų transporto mazgais , daugiarūšio transporto logistikos platformomis , jūrų uostais, vidaus vandenų uostais, kelių ir geležinkelių terminalais ir jungtims su oro uostais , kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II priede. Kai būtina optimizuoti investicijas, veiksmai, kuriais įgyvendinamas pagrindinis tinklas, gali apimti susijusius visuotinio tinklo elementus šio reglamento 19 straipsnyje nurodytose darbo programose nurodytomis sąlygomis;

ii)

veiksmai, ▌pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II skyrių susiję su visuotinio tinklo tarpvalstybinėmis jungtimis , pvz., išvardyti šio reglamento priedo III dalies 2 skyriuje, šio reglamento priedo III dalies 3 skyriuje nurodyti veiksmai, veiksmai, susiję su visuotinio tinklo plėtros tyrimais, ir veiksmai, pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II skyrių susiję su visuotiniam tinklui priklausančiais jūrų ir vidaus vandenų uostais ;

iia)	veiksmai trūkstamų regioninių tarpvalstybinių geležinkelių jungčių TEN-T, kurios buvo apleistos ar išmontuotos, atkūrimui;

iii)

veiksmai, kuriais įgyvendinamos visuotinio tinklo atkarpos atokiausiuose regionuose, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II skyriuje, įskaitant veiksmus, susijusius su visuotiniam tinklui priklausančiais atitinkamais miestų transporto mazgais, jūrų uostais, vidaus vandenų uostais bei kelių ir geležinkelių terminalais , jungtims su oro uostais ir daugiarūšio transporto logistikos platformomis , kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II priede;

iv)	veiksmai, kuriais remiami bendro intereso projektai, siekiant sujungti transeuropinį tinklą su kaimyninių šalių infrastruktūros tinklais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 8 straipsnio 1 dalyje.

su pažangiu, sąveikiu, tvariu, daugiarūšiu, integraciniu, prieinamu, saugiu ir patikimu susisiekimu susiję veiksmai:

i)	veiksmai, kuriais remiami jūrų greitkeliai, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 21 straipsnyje , pagrindinį dėmesį skiriant tarpvalstybinei trumpųjų nuotolių laivybai ;

ii)

veiksmai, kuriais remiamos telematikos priemonių sistemos, ▌ pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 31 straipsnį, atitinkamoms transporto rūšims, be kita ko, visų pirma:

—	geležinkelių – ERTMS;

—	vidaus vandenų transporto sektoriuje – UIP;

—	kelių transporto sektoriuje – ITS;

—	jūrų transporto sektoriuje – VTMIS ir e. jūrų laivybos paslaugos, įskaitant vieno langelio paslaugas, pavyzdžiui, jūrų sektoriaus vieno langelio sistemą, uostų bendruomenių sistemas ir susijusias muitinių informacines sistemas;

—	oro transporto sektoriuje – oro eismo valdymo sistemas, visų pirma sukurtas pagal SESAR sistemą;

iii)	veiksmai, kuriais remiamos tvarios krovinių vežimo paslaugos pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 32 straipsnį , ir veiksmai, kuriais mažinamas krovininio geležinkelių transporto keliamas triukšmas ;

iv)	veiksmai, kuriais remiamos naujosios technologijos ir inovacijos, įskaitant automatizavimą, geresnės kokybės transporto paslaugas, įvairių transporto rūšių integravimą ir alternatyviųjų degalų infrastruktūrą visoms transporto rūšims , pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 33 straipsnį;

v)	veiksmai, kuriais pašalinamos sąveikos kliūtys, ypač užtikrinant koridorių ir (arba) tinklų poveikį , pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 3 straipsnio o punktą, be kita ko, siekiant skatinti krovininio geležinkelių transporto, įskaitant automatinius vėžės pločio keitimo įrenginius, plėtrą ;

va)	veiksmai, kuriais pašalinamos sąveikos kliūtys, visų pirma miestų transporto mazguose, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 30 straipsnyje ;

vi)	veiksmai, kuriais įgyvendinama saugi ir patikima infrastruktūra ir susisiekimas, įskaitant kelių eismo saugumą, pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 34 straipsnį;

vii)	veiksmai, kuriais didinamas transporto infrastruktūros atsparumas , ypač klimato kaitai ir gaivalinėms nelaimėms , ir atsparumas kibernetinio saugumo grėsmėms ;

viii)

veiksmai, kuriais gerinamas transporto infrastruktūros prieinamumas visoms transporto rūšims ir visiems naudotojams , ypač riboto judumo naudotojams , pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 37 straipsnį;

ix)	veiksmai, kuriais gerinamas transporto infrastruktūros prieinamumas ir prieinamumas saugumo ir civilinės saugos tikslais, ir veiksmai, kuriais ▌transporto infrastruktūra pritaikoma prie Sąjungos išorės sienų kontrolės, siekiant palengvinti eismo srautus ;

įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytą konkretų tikslą ir pagal 11a straipsnį : veiksmai arba konkreti su veiksmu susijusi veikla, kuriais remiama nauja arba esama transeuropinio transporto tinklo dalis , siekiant ją pritaikyti dvejopo naudojimo infrastruktūros reikalavimams ▌.

3. Tik toliau nurodyti energetikos sektoriaus veiksmai atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei pagalbai gauti pagal šį reglamentą:

a)	veiksmai, susiję su bendro intereso projektais, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 347/2013 14 straipsnyje;

b)	veiksmai, kuriais remiami tarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos srities projektai , įskaitant novatoriškus sprendimus ir atsinaujinančiosios energijos kaupimą, ir jų sukūrimas, kaip apibrėžta šio reglamento priedo IV dalyje, jeigu tenkinamos šio reglamento 7 straipsnyje nustatytos sąlygos.

4. Tik toliau nurodyti skaitmeninės ekonomikos sektoriaus veiksmai atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei pagalbai gauti pagal šį reglamentą:

a)	veiksmai, kuriais remiamas itin didelio pralaidumo tinklų, įskaitant 5G sistemas, kuriais gali būti užtikrintas gigabitinis ryšys teritorijose, kuriose yra įsikūrę socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai, plėtojimas ir prieiga prie jų ;

b)	veiksmai, kuriais remiamas nemokamo itin aukštos kokybės vietos belaidžio ryšio teikimas vietos bendruomenėse nediskriminacinėmis sąlygomis;

c)	veiksmai, kuriais užtikrinama nepertraukiama visų pagrindinių transporto kelių, įskaitant transeuropinius transporto tinklus, aprėptis 5G sistemomis;

d)	veiksmai, kuriais remiamas naujų magistralinių tinklų diegimas arba smarkus esamų magistralinių tinklų modernizavimas , taip pat naudojant jūrinius kabelius, visose valstybėse narėse ir tarp jų ir tarp Sąjungos ir trečiųjų valstybių;

f)	veiksmai, kuriais įgyvendinami skaitmeninio ryšio infrastruktūros reikalavimai, susiję su tarpvalstybiniais transporto arba energetikos srities projektais, kuriais gali būti remiamos skaitmeninės veiklos platformos, tiesiogiai susijusios su transporto arba energetikos infrastruktūromis.

Priedo V dalyje pateiktas preliminarus reikalavimus atitinkančių skaitmeninės ekonomikos sektoriaus projektų sąrašas.

10 straipsnis

Transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių sinergija

1. Veiksmai, kuriais vienu metu prisidedama prie vieno ar daugiau tikslų pasiekimo bent dviejuose sektoriuose, kaip numatyta 3 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose, atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei pagalbai gauti pagal šį reglamentą ir pasinaudoti aukštesne bendro finansavimo norma pagal 14 straipsnį . Tokie veiksmai įgyvendinami pagal bent dviem sektoriams skirtas darbo programas, taikant konkrečius skyrimo kriterijus, ir finansuojami atitinkamų sektorių biudžeto įnašais.

2. Kiekvieno – transporto, energetikos ar skaitmeninės ekonomikos – sektoriaus veiksmai, atitinkantys 9 straipsnio reikalavimus, gali apimti sinergiją užtikrinančius elementus , susijusius su bet kuriais kitais sektoriais, bet nesusijusius su reikalavimus atitinkančiais veiksmais, kaip numatyta atitinkamai 9 straipsnio 2, 3 arba 4 dalyje, jeigu jie atitinka visus šiuos reikalavimus:

a)	šių sinergiją užtikrinančių elementų išlaidos neviršija 20 proc. visų veiksmų tinkamų finansuoti išlaidų;

b)	šie sinergiją užtikrinantys elementai yra susiję su transporto, energetikos arba skaitmeninės ekonomikos sektoriumi;

c)	šie sinergiją užtikrinantys elementai suteikia galimybę iš esmės padidinti veiksmų socialinę ir ekonominę, klimato srities ar aplinkosauginę naudą.

11 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1. Be Finansinio reglamento [197] straipsnyje nustatytų kriterijų, taikomi šiame straipsnyje nustatyti tinkamumo kriterijai.

2. Reikalavimus atitinka šie subjektai:

a)	valstybėje narėje įsisteigę teisės subjektai , įskaitant bendras įmones ;

b)	trečiojoje valstybėje, kuri yra asocijuotoji programos valstybė , arba užjūrio šalyse ir teritorijose įsisteigę teisės subjektai;

c)	pagal Sąjungos teisę įsisteigę teisės subjektai ir tarptautinės organizacijos, jei numatyta darbo programose.

3. Fiziniai asmenys laikomi neatitinkančiais reikalavimų.

4. Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka atitinka reikalavimus paramai pagal Programą gauti, jei tai būtina konkretaus bendro intereso projekto transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos srityse arba tarpvalstybinio atsinaujinančiosios energijos srities projekto tikslams pasiekti.

5. ▌Reikalavimus atitinka tik tie pasiūlymai, kuriuos pateikė viena ar kelios valstybės narės arba, jei atitinkamos valstybės narės sutinka, tarptautinės organizacijos, bendrosios įmonės arba valstybinės arba privačios įmonės arba įstaigos , įskaitant regionines ar vietos valdžios institucijas . Jei valstybė narė nepritaria pateiktam pasiūlymui, ji atitinkamai apie tai praneša.

Valstybė narė gali nuspręsti, kad konkrečios darbo programos arba konkrečios taikymo kategorijos atveju pasiūlymai gali būti pateikiami be jos sutikimo. Tokiu atveju, atitinkamos valstybės narės prašymu tai nurodoma atitinkamoje darbo programoje ir kvietime teikti tokius pasiūlymus.

11a straipsnis

Specifiniai tinkamumo reikalavimai, susiję su TEN-T tinklo pritaikymo dvejopam civiliniam ir gynybiniam naudojimui veiksmais

1. Veiksmai, kuriais padedama pritaikyti TEN-T pagrindinius ir visa apimančius susisiekimo tinklus, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1315/2013, siekiant įdiegti dvejopo naudojimo civilinę ir gynybinę infrastruktūrą, turi atitikti šiuos papildomus tinkamumo reikalavimus:

a)	pasiūlymai turi būti pateikti vienos ar kelių valstybių narių arba, jei atitinkamos valstybės narės sutinka, valstybėje narėje įsisteigusių teisės subjektų;

veiksmai turi būti susiję su ES viduje ir už jos ribų esančiomis atkarpomis ir mazgais, kuriuos 2018 m. lapkričio 20 d. Tarybos priimtų Karinių reikalavimų siekiant užtikrinti karinį mobilumą (33) prieduose arba bet kuriame vėliau priimtame sąraše nustatė valstybės narės, arba su bet kokiu tolesniu orientaciniu prioritetinių projektų, kuriuos gali nustatyti valstybės narės pagal karinio mobilumo veiksmų planą, sąrašu;

c)	veiksmai gali būti susiję tiek su esamų infrastruktūros komponentų atnaujinimu, tiek su naujų infrastruktūros komponentų statyba atsižvelgiant į 2 dalyje minėtus infrastruktūros reikalavimus;

veiksmai, kuriais įgyvendinamas infrastruktūros lygio reikalavimas, kuris viršija dvejopam naudojimui reikalaujamą lygį, yra tinkami finansuoti; vis dėlto, tokių veiksmų išlaidos yra tinkamos finansuoti tik tokiu mastu, kokiu jos atitinka dvejopam naudojimui būtinų reikalavimų lygį. Veiksmai, susiję su infrastruktūra, kuri yra naudojama tik kariniams tikslams, nėra tinkami finansuoti;

e)	šiame straipsnyje numatyti veiksmai finansuojami tik iš 4 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktyje nustatytos sumos.

2. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame, prireikus, apibrėžiami infrastruktūros reikalavimai, taikytini tam tikrų kategorijų dvejopo infrastruktūros naudojimo veiksmams, ir veiksmų, susijusių su dvejopu (civiliniu ir gynybiniu) infrastruktūros naudojimu, vertinimo procedūra.

Atlikus 21 straipsnio 2 dalyje numatytą tarpinį Programos vertinimą, Komisija gali biudžeto valdymo institucijai pasiūlyti perkelti nepanaudotas 4 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktyje nurodytas lėšas 4 straipsnio 2 dalies a punkto i papunkčio reikmėms.

III SKYRIUS

DOTACIJOS

12 straipsnis

Dotacijos

Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

13 straipsnis

Skyrimo kriterijai

1. Skaidrūs skyrimo kriterijai nustatomi 19 straipsnyje nurodytose darbo programose ir kvietimuose teikti pasiūlymus, kiek įmanoma atsižvelgiant tik į šiuos elementus:

a)	ekonominį, socialinį ir ekologinį poveikį, įskaitant klimato poveikį ( projekto gyvenimo ciklo naudą ir sąnaudas), analizės patikimumą, išsamumą ir skaidrumą ;

b)	inovacijų ir skaitmeninimo , saugos, sąveikumo ir prieinamumo aspektus, įskaitant riboto judumo asmenis ;

c)	tarpvalstybinį aspektą, tinklo vientisumą ir teritorinį prieinamumą, įskaitant atokiausių regionų ir salų ;

ca)	Europos pridėtinę vertę;

d)	transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių sinergiją;

e)	veiksmų parengtumo lygį rengiant projektą;

ea)	įgyvendintam projektui siūlomos priežiūros strategijos patikimumą;

f)	siūlomo įgyvendinimo plano patikimumą;

g)	Sąjungos finansinės pagalbos skatinamąjį poveikį investicijoms;

h)	poreikį įveikti finansines kliūtis, pavyzdžiui, sukeltas nepakankamo komercinio perspektyvumo, didelių pradinių išlaidų arba rinkos finansavimo trūkumą;

ha)	dvejopo naudojimo potencialą karinio mobilumo kontekste;

i)	suderinamumą su Sąjungos ir nacionaliniais energetikos ir klimato planais, įskaitant principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ .

2. Vertinant pasiūlymus pagal skyrimo kriterijus atitinkamais atvejais atliekamas pažeidžiamumo klimato poveikiui ir rizikos vertinimas siekiant nustatyti atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui, įskaitant atitinkamas prisitaikymo priemones.

3. Vertinant pasiūlymus pagal skyrimo kriterijus užtikrinama, kad atitinkamais atvejais, kaip numatyta darbo programose, pagal programą remiami veiksmai, į kuriuos įtraukiamos buvimo vietos nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo (PNT) technologijos, būtų techniškai suderinami su EGNOS / Galileo ir „Copernicus“.

4. Atliekant transporto sektoriaus pasiūlymų vertinimą pagal 1 dalyje nurodytus skyrimo kriterijus, kai taikytina, užtikrinama, kad siūlomi veiksmai būtų suderinami su koridorių darbo planais ir įgyvendinimo aktais pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsnį, ir atsižvelgiama į atsakingo Europos koordinatoriaus patariamąją nuomonę, kaip numatyta to reglamento 45 straipsnio 8 dalyje. Vertinime taip pat analizuojama, ar įgyvendinant pagal EITP finansuojamus veiksmus nebūtų sudaromos didelės kliūtys prekių ar keleivių judėjimui atkarpoje, kuriai turi įtakos projektas, ir, jei tokių kliūčių būtų, ir ar ši rizika sumažinta.

5. Kalbant apie veiksmus, susijusius su tarpvalstybiniais atsinaujinančiosios energijos srities projektais, darbo programose ir kvietimuose teikti pasiūlymus nustatytais skyrimo kriterijais atsižvelgiama į 7 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas.

6. Kalbant apie veiksmus, susijusius su bendro intereso skaitmeninio ryšio projektais, darbo programose ir kvietimuose teikti pasiūlymus nustatytais skyrimo kriterijais atsižvelgiama į 8 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.

14 straipsnis

Bendro finansavimo normos

1. Tyrimams skiriama Sąjungos finansinė pagalba neviršija 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Tyrimams, kurie finansuojami iš Sanglaudos fondo pervestomis sumomis, didžiausios bendro finansavimo normos atitinka Sanglaudos fondui taikytinas bendro finansavimo normas, kaip nurodyta 2 dalies b punkte.

2. Vykdant darbus transporto sektoriuje taikomos šios didžiausios bendro finansavimo normos:

vykdant darbus, susijusius su 3 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nustatytais konkrečiais tikslais, Sąjungos finansinės pagalbos suma neviršija 30 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Bendro finansavimo normas galima padidinti ne daugiau kaip iki 50 proc. su tarpvalstybinėmis jungtimis susijusiems veiksmams šios dalies c punkte nustatytomis sąlygomis, telematikos priemonių sistemų rėmimo veiksmams, vidaus vandenų kelių rėmimo veiksmams, geležinkelių sąveikumo , naujųjų technologijų ir inovacijų rėmimo veiksmams, infrastruktūros saugumo didinimo rėmimo veiksmams ir veiksmams, kuriais transporto infrastruktūra pritaikoma prie Sąjungos išorės sienų patikrinimų, pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus ir veiksmams atokiausiuose regionuose. Veiksmams, vykdomiems atokiausiuose regionuose, nustatytos bendro finansavimo normos neturi viršyti 70 proc. ;

aa)

vykdant darbus, susijusius su 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nustatytais konkrečiais tikslais, Sąjungos finansinės pagalbos suma neviršija 50 % visų tinkamų finansuoti išlaidų. Bendro finansavimo normos gali būti didinamos iki ne daugiau kaip 85 %, jeigu būtini ištekliai yra perskiriami programai pagal 4 straipsnio 9 dalį;

kiek tai susiję su sumomis, pervestomis iš Sanglaudos fondo, didžiausios bendro finansavimo normos atitinka Sanglaudos fondui taikytinas bendro finansavimo normas, kaip nurodyta Reglamente (ES) XXX [BNR]. Šios bendro finansavimo normos gali būti padidintos ne daugiau kaip iki 85 % veiksmams, susijusiems su tarpvalstybinėmis jungtimis, šios dalies c punkte nustatytomis sąlygomis, ir veiksmams, susijusiems su trūkstamomis jungtimis ;

kalbant apie su tarpvalstybinėmis jungtimis susijusius veiksmus, padidintos didžiausios bendro finansavimo normos, numatytos a ir b punktuose, gali būti taikomos tik veiksmams, kuriems būdingas didelio masto integravimas planuojant ir įgyvendinant veiksmus pagal 13 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą skyrimo kriterijų, pavyzdžiui, įsteigiant vieną projekto įmonę, bendrą valdymo struktūrą, dvišalę teisinę sistemą arba priimant įgyvendinimo aktą pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsnį; be to, pasitelkiant integruotas valdymo struktūras, įskaitant bendrąsias įmones, įgyvendinamiems projektams taikoma bendro finansavimo norma, remiantis 11 straipsnio 2 dalies a punktu, gali būti padidinta 5 proc.

3. Vykdant darbus energetikos sektoriuje taikomos šios didžiausios bendro finansavimo normos:

a)	vykdant darbus, susijusius su 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytais konkrečiais tikslais, Sąjungos finansinės paramos suma neviršija 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų; darbams atokiausiuose regionuose nustatytos bendro finansavimo normos neturi viršyti 70 proc. ;

bendro finansavimo normos gali būti padidintos ne daugiau kaip iki 75 proc. veiksmams, kuriais, remiantis Reglamento (ES) Nr. 347/2013 14 straipsnio 2 dalyje nurodytais įrodymais, padedama įgyvendinti bendro intereso projektus, regiono arba Sąjungos lygmeniu užtikrinamas didelis energijos tiekimo saugumas, didinamas Sąjungos solidarumas arba naudojami itin naujoviški sprendimai.

4. Vykdant darbus skaitmeninės ekonomikos sektoriuje taikomos šios didžiausios bendro finansavimo normos: vykdant darbus, susijusius su 3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytais konkrečiais tikslais, Sąjungos finansinės pagalbos suma neviršija 30 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Darbams atokiausiuose regionuose nustatytos bendro finansavimo normos neturi viršyti 70 proc. Bendro finansavimo normos gali būti padidintos iki 50 proc. veiksmams, kuriems būdingas svarbus tarpvalstybinis aspektas, kaip antai nepertraukiama aprėptis diegiant 5G sistemas pagrindiniuose transporto keliuose arba magistralinių tinklų tiesimas tarp valstybių narių ir tarp Sąjungos ir trečiųjų valstybių, ir iki 75 proc. – veiksmams, kuriais diegiamas socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų gigabitinis ryšys. Nepažeidžiant bendro finansavimo principo, vietos bevielio ryšio teikimo vietos bendruomenėse veiksmai, kai jie įgyvendinami pasitelkiant nedidelės vertės dotacijas, gali būti finansuojami teikiant Sąjungos finansinę pagalbą, siekiančią iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

5. Didžiausia bendro finansavimo norma, taikytina 10 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, atitinka didžiausią maksimalią bendro finansavimo normą, taikytiną atitinkamiems sektoriams. Be to, šiems veiksmams taikoma bendro finansavimo norma gali būti padidinta 10 proc.

15 straipsnis

Tinkamos finansuoti išlaidos

Be Finansinio reglamento [186] straipsnyje nustatytų kriterijų, taikomi šie tinkamų finansuoti išlaidų kriterijai:

tinkamos finansuoti gali būti tik valstybėse narėse patirtos išlaidos, išskyrus atvejus, kai bendro intereso projektas arba tarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos srities projektai apima vienos ar kelių trečiųjų valstybių teritorijas, kaip nurodyta šio reglamento 5 straipsnyje arba 11 straipsnio 4 dalyje, arba tarptautinius vandenis, jeigu veiksmai yra būtini atitinkamo projekto tikslams pasiekti;

b)	tinkamos finansuoti gali būti visos su įranga, įrenginiais ir infrastruktūra susijusios išlaidos, kurias paramos gavėjas laiko kapitalo išlaidomis;

su žemės pirkimu susijusios išlaidos nėra tinkamos finansuoti išlaidos, išskyrus lėšas, transporto sektoriuje perskirtas iš Sanglaudos fondo pagal Reglamento (ES) XXX, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės, 58 straipsnį;

d)	į tinkamas finansuoti išlaidas pridėtinės vertės mokestis (PVM) neįtraukiamas.

16 straipsnis

Dotacijų derinimas su kitais finansavimo šaltiniais

1. Dotacijos gali būti naudojamos kartu su Europos investicijų banko arba nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar kitų plėtros ir viešųjų finansų įstaigų, taip pat privačiojo sektoriaus finansų įstaigų ir privačiojo sektoriaus investuotojų, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, skiriamu finansavimu.

2. 1 dalyje nurodytų dotacijų naudojimas gali būti įgyvendinamas skelbiant specialiuosius kvietimus teikti pasiūlymus.

17 straipsnis

Dotacijų sumažinimas ar nutraukimas

1. Neskaitant priežasčių, nurodytų Finansinio reglamento [131 straipsnio 4 dalyje], jei nėra atitinkamų pagrįstų aplinkybių, dotacijos suma gali būti sumažinta dėl šių priežasčių:

a)	veiksmai, tyrimų atveju nepradėti per vienus metus arba darbų atveju – per dvejus metus nuo susitarime dėl dotacijos nurodytos pradžios datos;

b)	atlikus veiksmų įgyvendinimo pažangos peržiūrą nustatyta, kad veiksmų įgyvendinimas taip labai vėluoja, kad tikėtina, jog nebus pasiekti veiksmo tikslai;

2. Remiantis 1 dalyje nurodytomis priežastimis, susitarimas dėl dotacijos gali būti iš dalies pakeistas arba nutrauktas.

3. Prieš priimant bet kokį sprendimą dėl dotacijos sumažinimo ar nutraukimo, atvejis turi būti nuodugniai ištiriamas, o atitinkamiems dotacijos gavėjams turi būti suteikiama galimybė per pagrįstą laiką pateikti savo pastabas.

3a. Turimi įsipareigojimų asignavimai, gauti taikant 1 arba 2 dalį, paskirstoma kitoms pagal atitinkamą finansinį paketą siūlomoms darbo programoms, kaip nustatyta 4 straipsnio 2 dalyje.

18 straipsnis

Kaupiamasis, papildomas ir mišrus finansavimas

1. Veiksmams, kuriems skirtas programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, įskaitant pasidalijamojo valdymo principu valdomas lėšas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Įgyvendinant veiksmus laikomasi Finansinio reglamento 62 straipsnyje nustatytų taisyklių. Kaupiamasis finansavimas neviršija veiksmų visų tinkamų finansuoti išlaidų, o pagal skirtingas Sąjungos programas skiriama parama gali būti proporcingai apskaičiuota pagal dokumentą, kuriuo nustatomos paramos sąlygos.

2. Veiksmai, kurie atitinka visas šias sąlygas:

a)	buvo įvertinti kvietime teikti pasiūlymus pagal programą;

b)	atitinka tame kvietime teikti pasiūlymus nurodytus minimalius kokybės reikalavimus;

c)	negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų,

gali nereikalaujant papildomo vertinimo gauti paramą iš Europos regioninės plėtros fondo arba Sanglaudos fondo pagal Reglamento (ES) XXX [BNR] [67 straipsnio 5 dalį], jeigu atitinka atitinkamos programos tikslus. Taikomos paramą teikiančio fondo taisyklės.

IV SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

19 straipsnis

Darbo programos

1. Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas. ▌

1a. Iki 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija turėtų priimti pirmąsias daugiametes darbo programas, kuriose bus nurodytas kvietimų teikti paraiškas dėl pirmųjų trejų programos metų tvarkaraštis, temos ir preliminarus biudžetas, taip pat numatomas viso programavimo laikotarpio planas, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir nuspėjamumas ir būtų pagerinta projektų kokybė.

2. Komisija darbo programas priima įgyvendinimo aktu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 22 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Energetikos sektoriuje ypatingas dėmesys turi būti skiriamas bendro intereso projektams ir susijusiems veiksmams, kuriais siekiama toliau užtikrinti energijos vidaus rinkos integraciją, nutraukti energetinę izoliaciją ir pašalinti elektros energijos tinklų sujungimo kliūtis, ypač daug dėmesio skiriant projektams, kuriais padedama siekti bent 10 proc. jungčių tikslo iki 2020 m., o iki 2030 m. – 15 proc. jungčių tikslo, ir projektams, kuriais padedama sinchronizuoti elektros energijos sistemas su ES tinklais.

3a. Vadovaujantis Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 200 straipsnio 2 dalimi, atsakingasis leidimus suteikiantis pareigūnas prireikus gali atrankos procedūrą organizuoti dviem etapais:

a)	pasiūlymų teikėjai pateikia supaprastintą dokumentų rinkinį, apimantį santykinai apibendrintą informaciją, kad pagal ribotą kriterijų skaičių būtų galima iš anksto atrinkti projektus;

b)	pirmajame etape atrinkti pasiūlymų teikėjai po pirmojo etapo pabaigos pateikia išsamų dokumentų rinkinį.

19a straipsnis

Sąjungos finansinės paramos teikimas

1. Kiekvieną kartą paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus, remiantis darbo programa, kaip nurodyta 19 straipsnyje, laikydamasi 22 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, įgyvendinimo aktu Komisija nusprendžia, kokią finansinės paramos sumą suteikti atrinktiems projektams ar jų dalims. Komisija nustato jų įgyvendinimo sąlygas ir būdus.

2. Įgyvendinant dotacijų susitarimus, Komisija informuoja paramos gavėjus ir susijusias valstybes nares apie dotacijos sumų ir išmokėtų galutinių sumų pakeitimus.

3. Gavėjai pateikia ataskaitas, kaip nustatyta atitinkamuose dotacijų susitarimuose, be išankstinio valstybių narių patvirtinimo. Komisija suteikia valstybėms narėms galimybę susipažinti su jų teritorijose vykdomų veiksmų ataskaitomis.

20 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1. Rodikliai, kuriais grindžiama programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrojo ir konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti priedo I dalyje.

2. Siekiant veiksmingai įvertinti programos įgyvendinimo pažangą siekiant jos tikslų, Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant iš dalies pakeisti priedo I dalį, kad prireikus būtų peržiūrėti ar papildyti rodikliai, o šis reglamentas būtų papildytas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų tinkami nuodugniai padarytos pažangos, įskaitant klimato stebėjimą, analizei atlikti bei renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir (jei reikia) valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

3a. Komisija patobulina specialią interneto svetainę, kurioje tikruoju laiku skelbiamas planas su įgyvendinamais projektais, jame pateikiant aktualius duomenis (poveikio vertinimus, vertę, naudos gavėją, projektą įgyvendinantį subjektą, einamąją padėtį), ir kas dvejus metus teikia pažangos ataskaitas. Tose pažangos ataskaitose pateikiamas programos įgyvendinimas pagal bendruosius ir sektorinius tikslus, paaiškinant, ar neatsilieka veikla skirtinguose sektoriuose, ar bendras biudžetinis įsipareigojimas atitinka visą skirtą sumą, ar vykdomi projektai pasiekė pakankamą išsamumo laipsnį, ar vis dar įmanoma ir naudinga juos įgyvendinti.

21 straipsnis

Vertinimas

1. Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2. Tarpinis programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo programos įgyvendinimo pradžios.

3. Baigiant įgyvendinti programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį programos vertinimą.

4. Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

22 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda EITP koordinavimo komitetas , kuris gali posėdžiauti skirtingų sudėčių, atsižvelgiant į atitinkamą temą . Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

23 straipsnis

Deleguotieji aktai

1. Komisijai pagal šio reglamento 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

a)	▌nustatoma stebėsenos ir vertinimo sistema, grindžiama priedo I dalyje nustatytais rodikliais ;

▌

d)	▌priedo IV dalis papildoma dėl tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų nustatymo; sudaromas ir atnaujinamas atrinktų tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų sąrašas.

2. Laikantis SESV 172 straipsnio antros pastraipos, Komisijai pagal šio reglamento 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

a)	iš dalies keičiama priedo III dalis dėl nustatomų transporto pagrindinio tinklo koridorių ir iš anksto nustatytų visuotinio tinklo atkarpų;

b)	iš dalies keičiama priedo V dalis dėl bendro intereso skaitmeninio ryšio projektų nustatymo.

24 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 23 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 23 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 23 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

25 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

2. Komisija vykdo su programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

2a. Skaidrumas ir viešos konsultacijos užtikrinami pagal taikytinus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus.

26 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Kai trečioji valstybė dalyvauja programoje, kaip nustatyta sprendime, priimtame pagal tarptautinį susitarimą, arba kitoje teisinėje priemonėje, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, numatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

VI SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 panaikinami.

2. Nepažeidžiant 1 dalies, šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1316/2013, kuris toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

Komisija įvertina Reglamento (ES) Nr. 347/2013 veiksmingumą ir politikos nuoseklumą ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai vertinimą, kartu su šios peržiūros rezultatais. Tame vertinime Komisija, be kita ko, apsvarsto Sąjungos energetikos ir klimato srities tikslus iki 2030 m., ilgalaikį ES įsipareigojimą mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“. Kai tikslinga, prie to vertinimo gali būti pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo persvarstomas tas reglamentas.

3. Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal ankstesnę Europos infrastruktūros tinklų priemonę, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 1316/2013, prie šios programos.

4. Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti šio reglamento 4 straipsnio 5 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

28 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 191.

(2) OL C 461, 2018 12 21, p. 173.

(3) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija. Pabrauktas tekstas, dėl kurio nebuvo susitarta per tarpinstitucines derybas.

(4) COM(2018)0321, p. 13.

(5) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).

(6) Komisijos komunikatas „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“ (COM(2017)0283).

(7) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).

(8) Komisijos komunikatas „Mažataršio judumo įgyvendinimas. Planetą sauganti, vartotojams galių suteikianti ir pramonę bei darbuotojus ginanti Europos Sąjunga“ (COM(2017)0675).

(9) COM(2018)0293.

(10) JOIN(2017)0041.

(11) JOIN(2018)0005.

(12) Kariniai reikalavimai siekiant užtikrinti karinį mobilumą ES ir už jos ribų (ST 14770/18).

(13) COM(2017)0623.

(14) 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (OL L 115, 2013 4 25, p. 39).

(15) COM(2017)0718.

(16) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(17) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

(18) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB (OL L 86, 2014 3 21, p. 14).

(19) COM(2016)0587.

(20) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).

(21) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(23) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(24) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(25) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(26) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(27) 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).

(28) COM(2018)0065.

(29) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“ (COM(2017)0572).

(30) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(31) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(32) 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (OL L 276, 2010 10 20, p. 22).

(33) Dok. ST 13674/18.

PRIEDAS

I DALIS. RODIKLIAI

Siekiant sumažinti administracinę naštą ir išlaidas programa bus atidžiai stebima remiantis rodikliais, kuriais siekiama nustatyti, kiek buvo įgyvendinti bendri ir konkretūs programos tikslai. Todėl bus renkami duomenys, susiję su šiais pagrindiniais rodikliais:

Sektoriai	Konkretūs tikslai	Rodikliai
Transportas	Veiksmingi, tarpusavyje susieti ir daugiarūšiai pažangaus, sąveikaus, tvaraus, integracinio, prieinamo, saugaus ir patikimo judumo tinklai ir infrastruktūra	Tarpvalstybinių ir trūkstamų jungčių, kurioms teikiama EITP parama (be kita ko, veiksmai, susiję su TEN-T pagrindinio ir visuotinio tinklo miestų transporto mazgais , regioninėmis tarpvalstybinių geležinkelių jungtimis, daugiarūšio vežimo platformomis, jūrų uostais, vidaus vandenų uostais , jungtims su oro uostais bei kelių ir geležinkelių terminalais), skaičius
		EITP remiamų veiksmų, padedančių skaitmeninti transporto sektorių, visų pirma įdiegiant ERTMS, UIP, ITS, VTMIS / e. jūrų laivybos paslaugas ir SESAR, skaičius
		Alternatyviųjų degalų tiekimo punktų, pastatytų ar atnaujintų remiant EITP, skaičius
		EITP remiamų veiksmų, didinančių transporto saugumą, skaičius
		EITP remiamų veiksmų, padedančių didinti transporto prieinamumą riboto judumo asmenims, skaičius
		EITP remiamų veiksmų, padedančių mažinti krovininio geležinkelių transporto keliamą triukšmą, skaičius
	Civilinio ir karinio dvejopo naudojimo transporto infrastruktūros pritaikymas	Transporto infrastruktūros komponentų, pritaikytų atsižvelgiant civilinio ir karinio dvejopo naudojimo reikalavimus, skaičius
Energetika	Indėlis į rinkų sąveikumą ir integraciją	EITP veiksmų, kuriais prisidedama prie projektų, sujungiančių valstybių narių tinklus ir panaikinančių vidaus apribojimus, skaičius
	Energijos tiekimo saugumas	EITP veiksmų, kuriais prisidedama prie projektų, užtikrinančių atsparų dujų tinklą, skaičius
	Energijos tiekimo saugumas	EITP veiksmų, padedančių kurti pažangius tinklus ir juos skaitmeninti bei padidinti energijos kaupimo galimybes, skaičius
	Darnus vystymasis mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro	EITP veiksmų, kuriais prisidedama prie projektų, sudarančių sąlygas energijos sistemose naudoti kuo daugiau atsinaujinančiosios energijos, skaičius
		EITP veiksmų, kuriais prisidedama prie tarpvalstybinio bendradarbiavimo atsinaujinančiosios energijos klausimais, skaičius
Skaitmeninė ekonomika	Indėlis visoje Europos Sąjungoje diegiant skaitmeninio ryšio infrastruktūrą	Naujos jungtys su itin didelio pralaidumo tinklais, skirtais socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams, bei itin aukštos kokybės ryšio jungtys, skirtos vietos bendruomenėms
		EITP veiksmų, kuriais užtikrinamas 5G ryšys transporto keliuose, skaičius
		EITP veiksmų, užtikrinančių naujas jungtis su itin didelio pralaidumo tinklais, skaičius
		EITP veiksmų, padedančių skaitmeninti energetikos ir transporto sektorius, skaičius

II DALIS. ORIENTACINIAI PROCENTINIAI DYDŽIAI, NUMATYTI TRANSPORTO SEKTORIUI

Biudžeto ištekliai, nurodyti 4 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje, paskirstomi taip:

60 % – 9 straipsnio 2 dalies a punkte išvardytiems veiksmams: „veiksmai, susiję su veiksmingais, sujungtais ir daugiarūšiais tinklais“;

40 proc. – 9 straipsnio 2 dalies b punkte išvardytiems veiksmams: „veiksmai, susiję su pažangiu, tvariu, integraciniu, saugiu ir patikimu judumu“.

Biudžeto ištekliai, nurodyti 4 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje, paskirstomi taip:

85 % – 9 straipsnio 2 dalies a punkte išvardytiems veiksmams: „veiksmai, susiję su veiksmingais, sujungtais ir daugiarūšiais tinklais“;

15 % – 9 straipsnio 2 dalies b punkte išvardytiems veiksmams: „veiksmai, susiję su pažangiu, tvariu, integraciniu, saugiu ir patikimu judumu“.

Įgyvendinant 9 straipsnio 2 dalies a punkte išvardytus veiksmus, 85 % biudžeto išteklių turėtų būti skirta veiksmams, vykdomiems pagrindiniame tinkle, ▌ir 15 % – veiksmams visuotiniame tinkle.

III DALIS. TRANSPORTO PAGRINDINIO TINKLO KORIDORIAI IR VISUOTINIO TINKLO TARPVALSTYBINĖS JUNGTYS

1. Pagrindinio tinklo koridoriai ir preliminarus iš anksto nustatytų tarpvalstybinių jungčių ir trūkstamų jungčių sąrašas

Pagrindinio tinklo koridorius „Atlanto vandenynas“
Išdėstymas	Gijón – León – Valladolid A Coruña – Vigo – Orense – León Zaragoza – Pamplona / Logroño – Bilbao Tenerife / Gran Canaria – Huelva / Sanlúcar de Barrameda –Sevilla – Córdoba Algeciras – Bobadilla – Madrid Sines / Lisboa – Madrid – Valladolid Lisboa – Aveiro – Leixões / Porto – Duero upė Shannon Foynes / Dublin / Cork – Le Havre – Rouen – Paris Aveiro – Valladolid – Vitoria-Gasteiz – Bergara – Bilbao / Bordeaux – Toulouse / Tours –Paris – Metz – Mannheim / Strasbourg Shannon Foynes / Dublin / Cork – Saint Nazaire – Nantes –Tours – Dijon
Tarpvalstybinės jungtys	Evora – Merida	Geležinkelis
	Vitoria-Gasteiz – San Sebastián –Bayonne–Bordeaux
	Aveiro – Salamanca
	Duero upė (Via Navegável do Douro)	Vidaus vandenų keliai
Trūkstamos jungtys	Linijos Iberijos pusiasalyje, nesuderinamos su UIC vėže	Geležinkelis
Pagrindinio tinklo koridorius „Baltijos jūra – Adrijos jūra“
Išdėstymas	Gdynia – Gdańsk – Katowice / Sławków Gdańsk – Warszawa – Katowice / Kraków Katowice – Ostrava – Brno – Wien Szczecin / Świnoujście – Poznań – Wrocław – Ostrava Katowice – Bielsko-Biała – Žilina – Bratislava – Wien Wien – Graz – Villach – Udine – Trieste Udine – Venezia – Padova – Bologna – Ravenna – Ancona Graz – Maribor – Ljubljana – Koper / Trieste
Tarpvalstybinės jungtys	Katowice / Opole–Ostrava–Brno Katowice–Žilina Bratislava–Wien Graz–Maribor Venezia –Trieste – Divaca – Ljubljana	Geležinkelis
Tarpvalstybinės jungtys	Katowice – Žilina Brno – Wien	Keliai
Trūkstamos jungtys	Gloggnitz – Mürzzuschlag: Zemeringo pagrindinis tunelis Graz – Klagenfurt: Koralmo geležinkelio linija ir tunelis Koper – Divača	Geležinkelis
Pagrindinio tinklo koridorius „Viduržemio jūra“
Išdėstymas	Algeciras – Bobadilla – Madrid – Zaragoza – Tarragona Madrid – Valencia – Sagunto – Teruel – Zaragoza Sevilla – Bobadilla – Murcia Cartagena – Murcia–Valencia–Tarragona / Palma de Mallorca–Barcelona Tarragona – Barcelona – Perpignan – Narbonne – Toulouse / Marseille – Genova / Lyon – La Spezia / Torino – Novara–Milano – Bologna / Verona – Padova – Venezia – Ravenna / Trieste / Koper – Ljubljana – Budapest Ljubljana / Rijeka – Zagreb – Budapest – Ukrainos siena
Tarpvalstybinės jungtys	Barselona – Perpignan	Geležinkelis
	Lyon – Torino: pagrindinis tunelis ir privažiuojamieji keliai
	Nice – Ventimiglia
	Venezia – Trieste – Divača – Ljubljana
	Ljubljana – Zagreb
	Zagreb – Budapest
	Budapest – Miskolc – Ukrainos siena
	Lendava – Letenye	Keliai
	Vásárosnamény – Ukrainos siena	Keliai
Trūkstamos jungtys	Almería – Murcia	Geležinkelis
	Linijos Iberijos pusiasalyje, nesuderinamos su UIC vėže
	Perpignan – Montpellier
	Koper – Divača
	Rijeka – Zagreb
	Milano – Cremona – Mantova –Porto Levante / Venezia –Ravenna / Trieste	Vidaus vandenų keliai
Pagrindinio tinklo koridorius „Šiaurės jūra – Baltijos jūra“
Išdėstymas	Luleå – Helsinki – Tallinn – Riga Ventspils – Riga Riga – Kaunas Klaipėda – Kaunas – Vilnius Kaunas – Warszawa Baltarusijos siena – Warszawa – Łódź – Poznań – Frankfurt / Oder – Berlin – Hamburg – Kiel Łódź – Katowice / Wrocław Ukrainos siena – Rzeszów – Katowice – Wrocław – Falkenberg – Magdeburg Szczecin / Świnoujście – Berlin – Magdeburg – Braunschweig –Hannover Hannover – Bremen–Bremerhaven / Wilhelmshaven Hannover – Osnabrück – Hengelo – Almelo – Deventer –Utrecht Utrecht – Amsterdam Utrecht – Rotterdam – Antwerpen Hannover / Osnabrück – Köln – Antwerpen
Tarpvalstybinės jungtys	Tallinn – Rīga – Kaunas – Warszawa: „Rail Baltic“ nauja linija, visiškai suderinama su UIC vėže	Geležinkelis
	Świnoujście / Szczecin – Berlin	Geležinkelis / vidaus vandenų keliai
	Koridorius „Via Baltica“ (EE–LV–LT–PL)	Keliai
Trūkstamos jungtys	Kaunas – Vilnius: dalis „Rail Baltic“ naujos linijos, visiškai suderinamos su UIC vėže	Geležinkelis
	Warszawa / Idzikowice – Poznań / Wrocław, įskaitant jungtis su planuojamu pagrindiniu transporto mazgu	Geležinkelis
	Kylio kanalas	Vidaus vandenų keliai
	Berlin – Magdeburg – Hannover; Vidurio Vokietijos kanalas; Vakarų Vokietijos kanalai
	Reinas, Valis
	Šiaurės jūros kanalas, Eiselis, Tventės kanalas
Pagrindinio tinklo koridorius „Šiaurės jūra – Viduržemio jūra“
Išdėstymas	Jungtinės Karalystės siena – Dublin – Shannon Foynes / Cork Shannon Foynes / Dublin / Cork – Le Havre / Calais / Dunkerque / Zeebrugge / Terneuzen / Gent / Antwerpen / Rotterdam / Amsterdam ▌ ▌ Jungtinės Karalystės siena – Lille – Brussel / Bruxelles Amsterdam – Rotterdam – Antwerp – Brussel / Bruxelles –Luxembourg Luxembourg – Metz – Dijon – Macon – Lyon – Marseille Luxembourg – Metz – Strasbourg – Basel Antwerpen / Zeebrugge – Gent– Calais / Dunkerque / Lille – Paris – Rouen – Le Havre
Tarpvalstybinės jungtys	Brussel / Bruxelles –Luxembourg – Strasbourg	Geležinkelis
	Terneuzen – Gent	Vidaus vandenų keliai
	Sena – Šeldės tinklas ir susiję Senos, Šeldės ir Maso upių baseinai
	Reino – Šeldės koridorius
Trūkstamos jungtys	Alberto kanalas ir Bocholto-Herentalso kanalas ▌	Vidaus vandenų keliai
Pagrindinio tinklo koridorius „Rytai / Rytinė Viduržemio jūros regiono dalis“
Išdėstymas	Hamburg – Berlin Rostock – Berlin – Dresden Bremerhaven / Wilhelmshaven – Magdeburg – Dresden Dresden – Ústí nad Labem – Mělník / Praha – Lysá nad Labem / Poříčany – Kolín Kolín – Pardubice – Brno – Wien / Bratislava – Budapest – Arad – Timişoara – Craiova – Calafat – Vidin – Sofia Sofia – Serbijos siena / Šiaurės Makedonijos siena Sofia – Plovdiv – Burgas / Turkijos siena ▌Turkijos siena – Alexandropouli – Kavala – Thessaloniki –Ioannina – Kakavia / Igoumenitsa Šiaurės Makedonijos siena – Thessaloniki Sofia – Thessaloniki – Athina – Piraeus / Ikonio – Heraklion –Lemesos (Vasiliko)–Lefkosia / Larnaka Athina –Patras / Igoumenitsa
Tarpvalstybinės jungtys	Dresden – Praha / Kolín	Geležinkelis
	Wien / Bratislava – Budapest
	Békéscsaba – Arad – Timişoara
	Craiova – Calafat – Vidin – Sofia – Thessaloniki
	Sofia – Serbijos siena / Šiaurės Makedonijos siena
	Turkijos siena – Alexandropouli
	Šiaurės Makedonijos siena –Thessaloniki
	Ioannina – Kakavia (Albanijos siena)	Keliai
	Drobeta Turnu Severin / Craiova – Vidin – Montana
	Sofia – Serbijos siena
	Hamburg – Dresden – Praha –Pardubice	Vidaus vandenų keliai
▌	▌
Pagrindinio tinklo koridorius „Reinas – Alpių regionas“
Išdėstymas	Genova – Milano – Lugano – Basel Genova – Novara – Brig – Bern – Basel – Karlsruhe – Mannheim –Mainz – Koblenz – Köln Köln – Düsseldorf – Duisburg – Nijmegen / Arnhem – Utrecht –Amsterdam Nijmegen – Rotterdam – Vlissingen Köln – Liège – Bruxelles / Brussel – Gent Liège – Antwerpen – Gent – Zeebrugge
Tarpvalstybinės jungtys	Zevenaar – Emmerich –Oberhausen	Geležinkelis
	Karlsruhe – Basel
	Milano / Novara – Šveicarijos siena
	Basel – Antwerpen / Rotterdam – Amsterdam	Vidaus vandenų keliai
Trūkstamos jungtys	Genova – Tortona / Novi Ligure	Geležinkelis
	Zeebrugge – Gent
Pagrindinio tinklo koridorius „Reinas – Dunojus“
Išdėstymas	Strasbourg – Stuttgart – München – Wels / Linz Strasbourg – Mannheim – Frankfurt – Würzburg – Nürnberg –Regensburg – Passau – Wels / Linz München / Nürnberg – Praha – Ostrava / Přerov – Žilina –Košice – Ukrainos siena Wels / Linz – Wien – Bratislava – Budapest – Vukovar Wien / Bratislava – Budapest – Arad– Moravita / Brašov / Craiova – Bucurešti – Giurgiu / Constanta – Sulina
Tarpvalstybinės jungtys	München – Praha	Geležinkelis
	Nürnberg – Plzeň
	München – Mühldorf – Freilassing – Salzburg
	Strasbourg – Kehl Appenweier
	Hranice – Žilina
	Košice – Ukrainos siena
	Wien – Bratislava / Budapest
	Bratislava – Budapest
	Békéscsaba – Arad – Timişoara –Serbijos siena
	Bucurešti – Giurgiu – Rousse
	Dunojaus (Kehlheim–Constanța / Midia / Sulina) ir susiję Vaho, Savos ir Tisos upių baseinai	Vidaus vandenų keliai
	Zlín–Žilina	Keliai
	Timişoara–Serbijos siena	Keliai
Trūkstamos jungtys	Stuttgart – Ulm	Geležinkelis
	Salzburg – Linz
	▌Craiova – București
	Arad – Sighişoara – Brasov –Predeal
Pagrindinio tinklo koridorius „Skandinavija – Viduržemio jūra“
Išdėstymas	Rusijos siena – Hamina / Kotka – Helsinki – Turku / Naantali–Stockholm – Örebro (Hallsberg) / Linköping – Malmö Narvik / Oulu – Luleå – Umeå – Stockholm / Örebro (Hallsberg) Oslo – Goteburg – Malmö – Trelleborg Malmö – København – Fredericia – Aarhus – Aalborg –Hirtshals / Frederikshavn København – Kolding / Lübeck – Hamburg – Hannover Bremerhaven – Bremen – Hannover – Nürnberg Rostock – Berlin – Halle / Leipzig – Erfurt – München Nürnberg – München – Innsbruck – Verona – Bologna–Ancona / Firenze Livorno / La Spezia – Firenze – Roma – Napoli – Bari – Taranto – Valletta / Marsaxlokk Cagliari – Napoli – Gioia Tauro – Palermo / Augusta – Valletta / Marsaxlokk
Tarpvalstybinės jungtys	Rusijos siena – Helsinki	Geležinkelis
	København – Hamburg: Fėmarno juostos fiksuotos jungties privažiuojamieji keliai
	München – Wörgl – Innsbruck – Fortezza – Bolzano – Trento –Verona: Brenerio pagrindinis tunelis ir jo privažiuojamieji keliai
	Göteborg – Oslo
	København – Hamburg: Fėmarno juostos fiksuota jungtis	Geležinkelis / keliai

2. Preliminarus visuotinio tinklo iš anksto nustatytų tarpvalstybinių jungčių sąrašas

Tarpvalstybinės visuotinio tinklo atkarpos, nurodytos šio reglamento 9 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje, visų pirma yra šios atkarpos:

Dublin / Letterkenny–Jungtinės Karalystės siena	Keliai
Pau–Huesca	Geležinkelis
Lyon–Šveicarijos siena	Geležinkelis
Athus–Mont-Saint-Martin	Geležinkelis
Breda–Venlo–Viersen–Duisburg	Geležinkelis
Antwerpen–Duisburg	Geležinkelis
Mons–Valenciennes	Geležinkelis
Gent–Terneuzen	Geležinkelis
Heerlen–Aachen	Geležinkelis
Groningen–Bremen	Geležinkelis
Stuttgart–Šveicarijos siena	Geležinkelis
Gallarate / Sesto Calende–Šveicarijos siena	Geležinkelis
Berlin–Rzepin / Horka–Wrocław	Geležinkelis
Praha–Linz	Geležinkelis
Villach–Ljubljana	Geležinkelis
Pivka–Rijeka	Geležinkelis
Plzeň–České Budějovice–Wien	Geležinkelis
Wien–Győr	Geležinkelis
Graz– Celldömölk –Győr	Geležinkelis
Neumarkt–Kallham–Mühldorf	Geležinkelis
„Amber“ koridorius (PL–SK–HU)	Geležinkelis
„Via Carpathia“ koridorius (Baltarusijos ir Ukrainos siena, PL–SK–HU–RO)	Keliai
Focșani–Makedonijos siena	Keliai
Budapest–Osijek–Svilaj (Bosnijos ir Hercegovinos siena)	Keliai
Faro–Huelva	Geležinkelis
Porto–Vigo	Geležinkelis
Giurgiu–Varna ▌	Geležinkelis
Svilengrad–Pithio	Geležinkelis

Visuotinio tinklo komponentai valstybėse narėse, kurios neturi sausumos sienos su kita valstybe nare.

IV DALIS. TARPVALSTYBINIŲ ATSINAUJINANČIOSIOS ENERGIJOS SRITIES PROJEKTŲ NUSTATYMAS

1. Tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų tikslai

Tarpvalstybiniais atsinaujinančiosios energijos srities projektais skatinamas valstybių narių tarpvalstybinis bendradarbiavimas atsinaujinančiųjų energijos išteklių planavimo, plėtros ir ekonomiškai efektyvaus eksploatavimo klausimais , taip pat sudaromos palankesnės sąlygos jų integravimui pasitelkiant energijos kaupimo įrenginius ir siekiant prisidėti prie Sąjungos ilgalaikių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategijos įgyvendinimo .

2. Bendrieji kriterijai

Kad atsinaujinančiosios energijos srities projektas būtų laikomas tarpvalstybiniu, jis turi atitikti visus šiuos bendruosius kriterijus:

a)	jis turi būti įtrauktas į bendradarbiavimo susitarimą ar bet kokį kitą bent dviejų valstybių narių tarpusavio ir (arba) bent vienos valstybės narės su trečiąja valstybe ar trečiosiomis valstybėmis pasirašytą susitarimą, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 8, 9, 11 ir 13 straipsniuose ;

turi būti sutaupyta lėšų diegiant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir (arba) teikiama naudos sistemos integracijai, energijos tiekimo saugumui arba inovacijoms, palyginti su panašiu projektu arba atsinaujinančiosios energijos srities projektu , kurį įgyvendino viena iš dalyvaujančių valstybių narių;

c)	įvertinus pagal 3 punkte minimą sąnaudų ir naudos analizę ir taikant [7] straipsnyje nurodytą metodiką, potenciali bendra bendradarbiavimo nauda nusveria išlaidas, įskaitant išlaidas ilguoju laikotarpiu.

3. Sąnaudų ir naudos analizė

a)	elektros energijos gamybos išlaidos;

b)	sistemos integracijos išlaidos;

c)	paramos išlaidos;

d)	išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

e)	energijos tiekimo saugumas;

f)	oro ir kita vietos tarša , pavyzdžiui, poveikis vietos gamtai ir aplinkai ;

g)	inovacijos.

4. Procesas

Projekto, kuris gali būti atrinktas kaip tarpvalstybinis atsinaujinančiosios energijos srities projektas pagal bendradarbiavimo susitarimą ar bet kurį kitą bent dviejų valstybių narių tarpusavio ir (arba) bent vienos valstybės narės su trečiąja valstybe ar trečiosiomis valstybėmis pasirašytą susitarimą, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 8, 9, 11 ir 13 straipsniuose , rengėjai, įskaitant valstybes nares, siekiantys, kad atsinaujinančiosios energijos srities projektams būtų suteiktas tarpvalstybinis statusas, pateikia Komisijai paraišką leisti projektui dalyvauti tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų atrankoje. Paraiškoje pateikiama susijusi informacija, kuria remdamasi Komisija, atsižvelgdama į 7 straipsnyje minimą metodiką, gali įvertinti projektą pagal 2 ir 3 punktuose nustatytus kriterijus.

Komisija užtikrina, kad rengėjams būtų suteikta galimybė prašyti suteikti tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų statusą bent kartą per metus.

2)	Komisija įsteigia tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų grupę, kurią sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir vieną Komisijos atstovą, ir jai pirmininkauja. Grupė priima savo darbo tvarkos taisykles.

3)	Bent kartą per metus Komisija organizuoja tarpvalstybinių projektų atrankos procesą ir, atsižvelgdama į vertinimą, 3 dalyje nurodytai grupei pateikia tinkamų finansuoti atsinaujinančiosios energijos srities projektų, kurie atitinka 7 straipsnyje ir 5 dalyje nustatytus kriterijus, sąrašą.

3 dalyje nurodytai grupei pateikiama atitinkama informacija (nebent tai yra neskelbtina komercinė informacija) dėl tinkamų finansuoti projektų, įtrauktų į Komisijos pateiktą sąrašą, atsižvelgiant į tokius kriterijus:

—	patvirtinimas, kad visi projektai atitinka tinkamumo finansuoti ir atrankos kriterijus;

—	informacija apie bendradarbiavimo mechanizmą, su kuriuo projektas yra susijęs, ir informaciją apie tai, kokiu mastu projektą remia viena arba kelios valstybės narės;

—	projekto tikslo aprašymas, įskaitant apskaičiuotą pajėgumą (kW) ir, kai turima duomenų, pagamintinos atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį (kWh per metus), taip pat jo visas numatomas išlaidas ir nurodytas tinkamas finansuoti išlaidas (eurais);

—	informacija apie numatomą ES pridėtinę vertę, remiantis šio priedo 2 punkto b papunkčiu, ir apie numatomas sąnaudas ir naudą ir numatomą ES pridėtinę vertę, remiantis šio priedo 2 punkto c papunkčiu.

5)	Grupė į savo posėdžius, kai tinkama, gali kviesti tinkamų finansuoti projektų vykdytojus, tinkamuose finansuoti projektuose dalyvaujančias trečiąsias šalis ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus.

6)	Remdamasi vertinimo rezultatais grupė susitaria dėl projektų, turinčių tapti tarpvalstybiniais atsinaujinančiosios energijos srities projektais, sąrašo, kuris turi būti patvirtintas pagal 8 dalį, projekto.

Komisija galutinį atrinktų tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų sąrašą patvirtina priimdama deleguotąjį aktą, remdamasi 7 dalyje nurodytu sąrašo projektu ir atsižvelgdama į 10 dalį, ir šį atrinktų tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų sąrašą paskelbia savo interneto svetainėje. Šis sąrašas, jeigu reikia, persvarstomas bent kas dvejus metus.

8)	Grupė vykdo į galutinį sąrašą įtrauktų projektų įgyvendinimo stebėseną ir pateikia rekomendacijas, kaip įveikti galimus vėlavimus juos įgyvendinant. Tuo tikslu atrinktų projektų vykdytojai teikia informaciją apie savo projektų įgyvendinimą.

9)	Vykdydama tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų atranką Komisija siekia ▌užtikrinti, kad tokie projektai būtų nustatomi laikantis geografiniu požiūriu tinkamos pusiausvyros. Nustatant projektus gali būti pasitelkiamos regioninės grupės.

10)	Projektas neatrenkamas kaip tarpvalstybinis atsinaujinančiosios energijos srities projektas arba toks jo statusas panaikinamas, jeigu jis buvo įvertintas remiantis neteisinga informacija, kuri vertinant tapo lemiama, arba jeigu projektas neatitinka Sąjungos teisės.

▌

V DALIS. BENDRO INTERESO SKAITMENINIO RYŠIO INFRASTRUKTŪROS PROJEKTAI

1. Gigabitinis ryšys , įskaitant 5G ir kitą pažangiausią ryšį, socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams

Veiksmų eiliškumas bus nustatytas atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų funkciją, skaitmeninių paslaugų ir taikomųjų programų, kurioms reikalingas pagrindinis ryšys, aktualumą ir potencialią socialinę ir ekonominę naudą piliečiams, įmonėms ir vietos bendruomenėms, taip pat generuojamą papildomą teritorijos aprėptį, įskaitant namų ūkius . Turimas biudžetas turi būti paskirstytas visose valstybėse narėse geografiniu požiūriu išlaikant pusiausvyrą.

Pirmenybė bus teikiama veiksmams, kuriais prisidedama prie gigabitinio ryšio, įskaitant 5G ir kitą pažangiausią ryšį, tiekimo :

—	▌ligoninėms ir medicinos centrams taip palaikant pastangas skaitmeninti sveikatos priežiūros sistemą, kad ES piliečių gerovė augtų ir keistųsi sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugų teikimo pacientams būdas (1);

—

▌švietimo ir mokslinių tyrimų centrams siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudoti, be kita ko, itin našias kompiuterines sistemas, debesijos prietaikas ir didžiuosius duomenis, panaikinti skaitmeninę atskirtį ir švietimo sistemose diegti naujoves, gerinti mokymosi rezultatus, padidinti teisingumą ir veiksmingumą (2);

—	visiems miestų centrams iki 2025 m. užtikrinant nenutrūkstamą 5G belaidžio plačiajuosčio ryšio aprėptį.

2. Belaidis ryšys vietos bendruomenėse

Veiksmai, kuriais siekiama nediskriminacinėmis sąlygomis teikti nemokamą vietos belaidį ryšį vietos visuomeninio gyvenimo centruose (įskaitant plačiajai visuomenei prieinamas lauko erdves) ir kurie atlieka svarbų vaidmenį visuomeniniame vietos bendruomenių gyvenime, turi atitikti šias sąlygas finansavimui gauti:

—	veiksmus įgyvendina viešojo sektoriaus institucija, kaip nurodyta tolesnėje pastraipoje, kuri yra pajėgi planuoti ir prižiūrėti vidaus ar lauko vietos belaidžio ryšio prieigos taškų įrengimą viešosiose erdvėse ir bent trejus metus užtikrinti jų veiklos sąnaudų finansavimą;

—	veiksmai grindžiami itin didelio pralaidumo skaitmeniniais tinklais, galinčiais užtikrinti naudotojams aukštos kokybės interneto ryšį, kuris:

—	yra nemokamas ir teikiamas nediskriminacinėmis sąlygomis, lengvai prieinamas, saugus, teikiamas naudojant naujausią ir lengviausiai įgyjamą įrangą, galinčią užtikrinti didelės spartos ryšio teikimą naudotojams, ir

—	palengvina visuotinę ir nediskriminacinę prieigą prie novatoriškų skaitmeninių paslaugų;

—	vykdant veiksmus naudojama bendra vaizdinė atpažinimo priemonė, kurią turi pateikti Komisija, ir nuoroda į susijusias daugiakalbes internetines priemones;

—	norint pasiekti sinergiją ir didinti pajėgumus bei gerinti naudotojų patirtį, šiais veiksmais sudaromos palankesnės sąlygos diegti 5G pritaikytus mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškus, kaip apibrėžta Direktyvoje ES/2018/1972;

—	veiksmais įsipareigojama įsigyti būtiną įrangą ir (arba) būtinas įrengimo paslaugas pagal taikomus teisės aktus siekiant užtikrinti, kad projektais nebūtų pernelyg iškraipyta konkurencija.

Finansinė parama bus teikiama viešojo sektoriaus institucijoms, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2102 (3) 3 straipsnio 1 dalyje, kurios įsipareigoja pagal nacionalinę teisę nemokamai nediskriminacinėmis sąlygomis tiekti vietos belaidį ryšį, įrengdamos vietos belaidžio ryšio prieigos taškus.

Finansuojami veiksmai neturėtų dubliuotis su esamais panašiomis savybėmis, įskaitant kokybę, pasižyminčiais nemokamais privačiaisiais arba viešaisiais pasiūlymais, teikiamais toje pačioje viešojoje erdvėje.

Turimas biudžetas turi būti paskirstytas visose valstybėse narėse geografiniu požiūriu išlaikant pusiausvyrą.

Jeigu taikytina, bus užtikrintas koordinavimas ir suderinamumas su EITP veiksmais, kuriais remiama socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų prieiga prie itin didelio pralaidumo tinklų, užtikrinančių gigabitinį ryšį , įskaitant 5G ir kitą pažangiausią ryšį .

3. Preliminarus finansavimo reikalavimus atitinkančių 5G koridorių ir tarpvalstybinių magistralinio tinklo jungčių sąrašas

Atsižvelgiant į gigabitinės visuomenės tikslus, kuriuos Komisija išdėstė siekdama užtikrinti, kad iki 2025 m. pagrindiniuose antžeminiuose transporto keliuose būtų prieinamas nepertraukiamas 5G ryšys (4), veiksmai, kuriais pagal 9 straipsnio 4 dalies c punktą diegiamas nepertraukiamas ryšys naudojant 5G sistemas, pirmiausia yra veiksmai tarpvalstybinėse atkarpose, skirtose SAJ (5) bandymams, o antra – veiksmai ilgesnėse atkarpose, siekiant didesniu mastu koridoriuose įgyvendinti SAJ, kaip nurodyta tolesnėje lentelėje (preliminariame sąraše). Šiuo tikslu TEN-T koridoriai yra naudojami kaip pagrindas, bet 5G ryšys nebūtinai turi būti diegiamas tuose koridoriuose (6).

Be to, siekiant užtikrinti būtiną rezervą tokiai svarbiai infrastruktūrai ir padidinti Sąjungos skaitmeninių tinklų pajėgumą ir atsparumą, taip pat remiami veiksmai, kuriais remiamas magistralinių tinklų diegimas, be kita ko, naudojant jūrinius kabelius, valstybėse narėse ir tarp Sąjungos ir trečiųjų valstybių arba jungiant Europos salas pagal 9 straipsnio 4 dalies d punktą.

Pagrindinio tinklo koridorius „Atlanto vandenynas“
Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams	Porto – Vigo
	Merida – Evora
	Paris – Amsterdam – Frankfurt
	Aveiro – Salamanca
	San Sebastian – Biarritz
Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ	Metz – Paris – Bordeaux – Bilbao – Vigo –Porto – Lisbon
	Bilbao – Madrid – Lisbon
	Madrid – Merida – Sevilla – Tarifa
Magistralinių tinklų, be kita ko, naudojant jūrinius kabelius, diegimas	Azorų / Madeiros salos – Lisbon
Pagrindinio tinklo koridorius „Baltijos jūra – Adrijos jūra“
Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams
Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ	Gdansk – Warsaw – Brno – Vienna – Graz –Ljubljana – Koper / Trieste
Pagrindinio tinklo koridorius „Viduržemio jūra“
Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams
Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ	Budapest – Zagreb – Ljubljana – Rijeka –Split – Dubrovnik
	Ljubljana – Zagreb – Slavonski Brod –Bajakovo (siena su Serbija)
	Slavonski Brod – Đakovo – Osijek
	Montpellier – Narbonne – Perpignan–Barcelona – Valencia – Malaga – Tarifa su pratęsimu iki Narbonne – Toulouse
Magistralinių tinklų, be kita ko, naudojant jūrinius kabelius, diegimas	Jūrinių kabelių tinklai Lisbon – Marseille – Milan
Pagrindinio tinklo koridorius „Šiaurės jūra – Baltijos jūra“
Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams	Warsaw – Kaunas – Vilnius
Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams	Kaunas – Klaipėda
Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ	Tallinn – Riga – Kaunas – Lietuvos ir Lenkijos siena – Warsaw
	Baltarusijos ir Lietuvos siena – Vilnius –Kaunas–Klaipėda
	„Via Carpathia“: Klaipėda – Kaunas – Ełk – Białystok –Lublin – Rzeszów – Barwinek – Košice
Pagrindinio tinklo koridorius „Šiaurės jūra – Viduržemio jūra“
Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams	Metz – Merzig – Luxembourg
Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams	Rotterdam – Antwerp – Eindhoven
Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ	Amsterdam – Rotterdam – Breda – Lille –Paris
	Brussels – Metz – Basel
	Mulhouse – Lyon – Marseille
Pagrindinio tinklo koridorius „Rytai / Rytinė Viduržemio jūros regiono dalis“
Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams	Sofia – Thessaloniki – Belgrade
Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ	Berlin – Prague – Brno – Bratislava –Timisoara – Sofia – Turkijos siena
	Bratislava – Košice
	Sofia – Thessaloniki – Athens
Pagrindinio tinklo koridorius „Reinas – Alpių regionas“
Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams	Bologna – Innsbrück – München (Brenerio koridorius)
Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ	Rotterdam – Oberhausen – Frankfurt (M)
Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ	Basel – Milan – Genova
Pagrindinio tinklo koridorius „Reinas – Dunojus“
Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams
Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ	Frankfurt (M) – Passau – Wien–Bratislava– Budapest – Osijek – Vukovar – Bucharest –Constanta
	Bucharest – Iasi
	Karlsruhe – München – Salzburg – Wels
	Frankfurt (M) – Strasbourg
Pagrindinio tinklo koridorius „Skandinavija – Viduržemio jūra“
Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams	Oulu – Tromsø Oslo – Stockholm – Helsinki
Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ	Turku–Helsinki–Rusijos siena
	Oslo – Malmo – Copenhagen – Hamburg –Würzburg – Nürnberg – München–Rosenheim – Verona – Bologna – Napoli –Catania – Palermo
	Stockholm – Malmo
	Napoli – Bari – Taranto
	Aarhus – Esbjerg – Padborg

(1) Taip pat žr. Komisijos komunikatą „Sudaryti sąlygas skaitmeninei sveikatos priežiūros ir slaugos transformacijai bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, suteikti galių piliečiams, kurti sveikesnę visuomenę“ (COM(2018)0233).

(2) Taip pat žr. Komisijos komunikatą dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano (COM(2018)0022).

(3) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).

(4) Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę (COM(2016)0587).

(5) Susietasis ir automatizuotas judumas.

(6) Kursyvu pažymėtos atkarpos nėra TEN-T pagrindinio tinklo koridorių dalis, bet yra įtrauktos į 5G koridorius.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/932

P8_TA(2019)0421

Kova su teroristinio turinio sklaida internete ***I

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl teroristinio turinio sklaidos internete prevencijos (COM(2018)0640 – C8-0405/2018 – 2018/0331(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/68)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0640),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0405/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Čekijos Respublikos Atstovų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą, taip pat į Kultūros ir švietimo komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8-0193/2019),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 67.

P8_TC1-COD(2018)0331

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl kovos su teroristinio turinio sklaidos sklaida internete prevencijos [1 pakeit.]

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

šiuo reglamentu siekiama užtikrinti sklandų bendrosios skaitmeninės rinkos veikimą atviroje ir demokratinėje visuomenėje, kad būtų užkirstas kelias netinkamam sprendžiamas netinkamo prieglobos paslaugų naudojimui naudojimo teroristiniais tikslais klausimas ir prisidedama prie viešojo saugumo Europos visuomenėse . Reikėtų pagerinti bendrosios skaitmeninės rinkos veikimą didinant prieglobos paslaugų teikėjų teisinį tikrumą, vartotojų pasitikėjimą internetine aplinka ir teisės į žodžio laisvę , laisvės gauti ir perduoti informaciją ir idėjas atviroje ir demokratinėje visuomenėje apsaugą ir spaudos laisvės bei žiniasklaidos pliuralizmo apsaugą; [2 pakeit.]

(1a)

Reglamentas dėl prieglobos paslaugų teikėjų gali tik papildyti valstybių narių strategijas, skirtas kovai su terorizmu, kuriose turi būti pabrėžiamos tokios priemonės, kaip investavimas į socialinį darbą, deradikalizacijos iniciatyvos ir bendradarbiavimas su susijusiomis bendruomenėmis siekiant tvarios radikalizacijos visuomenėje prevencijos; [3 pakeit.]

(1b)

teroristinis turinys yra platesnės neteisėto turinio internete, kuris apima kitas turinio formas, pvz., vaikų seksualinį išnaudojimą, neteisėtą komercinę praktiką ir intelektinės nuosavybės pažeidimus, problemos dalis. Prekybą neteisėtu turiniu dažnai vykdo teroristinės ir kitos nusikalstamos organizacijos, norėdamos išplauti pinigus ir gauti lėšų savo veiklos finansavimui. Šiai problemai spręsti reikia įvairių teisinių, neteisinių ir savanoriškų priemonių, pagrįstų valdžios institucijų ir teikėjų bendradarbiavimu visiškai laikantis pagrindinių teisių. Nors neteisėto turinio pavojus sušvelnintas įgyvendinant sėkmingas iniciatyvas, pvz., pramonės vykdomą Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą ir „WePROTECT Global Alliance“, kad būtų sustabdytas vaikų seksualinis išnaudojimas internete, reikia nustatyti nacionalinių reguliavimo valdžios institucijų tarpvalstybinio bendradarbiavimo siekiant panaikinti neteisėtą turinį teisės aktų sistemą; [4 pakeit.]

(2)

internete aktyviai veikiantys prieglobos paslaugų teikėjai skaitmeninėje ekonomikoje atlieka esminį vaidmenį, nes jie jungia verslą ir piliečius , teikdami mokymosi galimybes, ir sudaro sąlygas viešoms diskusijoms ir informacijos, nuomonių ir idėjų sklaidai ir gavimui, ir taip reikšmingai prisideda prie inovacijų, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Sąjungoje. Vis dėlto, kai kuriais atvejais jų paslaugomis piktnaudžiauja trečiosios šalys, vykdančios internete neteisėtą veiklą. Itin didelį susirūpinimą kelia tai, kad prieglobos paslaugų teikėjais naudojasi teroristinės grupės ir jų rėmėjai, platinantys internete teroristinį turinį ir idėjas, radikalizuojantys, verbuojantys ir organizuojantys teroristinę veiklą ir jai vadovaujantys; [5 pakeit.]

(3)

nors teroristinio turinio pateikimas internete nėra vienintelis veiksnys, tačiau patvirtinta, kad jis skatino asmenų, įvykdžiusių teroro aktus, radikalizaciją, todėl turi rimtų neigiamų padarinių vartotojams, piliečiams ir visai visuomenei, taip pat tokio turinio prieglobos paslaugų teikėjams, nes jis menkina tų paslaugų vartotojų pasitikėjimą ir kenkia tų paslaugų teikėjų verslo modeliams. Atsižvelgiant į svarbų internetinių paslaugų teikėjų vaidmenį ir į proporcingai jų turimas turimoms su teikiamomis paslaugomis susijusias technologines priemones ir pajėgumus susijusioms technologinėms priemonėms ir pajėgumams , jiems tenka ypatinga socialinė atsakomybė apsaugoti savo paslaugas nuo teroristų piktnaudžiavimo ir padėti kompetentingoms institucijoms kovoti su teroristiniu turiniu, platinamu per jų tinklą , tuo pat metu atsižvelgiant į pagrindinę saviraiškos laisvės ir laisvės gauti ir perduoti informaciją ir idėjas svarbą atviroje ir demokratinėje visuomenėje ; [6 pakeit.]

(4)

Sąjungos lygmens pastangas kovojant su teroristiniu turiniu internete, pradėtas dėti 2015 m. užmezgus savanorišką valstybių narių ir prieglobos paslaugų teikėjų bendradarbiavimą, dabar reikia papildyti aiškiais teisės aktais, kad būtų galima dar labiau sumažinti teroristinio turinio prieinamumą internete ir tinkamai išspręsti šią sparčiai didėjančią problemą. Siekiama, kad šie teisės aktai būtų grindžiami savanoriškomis pastangomis, kurios buvo sustiprintos Komisijos rekomendacija (ES) 2018/334 (3) ir kuriomis reaguojama į Europos Parlamento raginimą sugriežtinti kovos su neteisėtu ir žalingu turiniu internete priemones laikantis Direktyva 2000/31/EB sukurtos horizontalios sistemos, ir į Europos Vadovų Tarybos raginimą gerinti automatinį turinio, kuriuo skatinama vykdyti teroro aktus, aptikimą ir šalinimą; [7 pakeit.]

(5)

šio reglamento taikymas neturėtų daryti poveikio Direktyvos 2000/31/EB (4) 14 straipsnio taikymui. Visų pirma bet kokios priemonės, kurių pagal šį reglamentą imasi prieglobos paslaugų teikėjas, įskaitant bet kokias aktyvias priemones, neturėtų reikšti, kad paslaugų teikėjas praranda galimybę pasinaudoti nuostata dėl atleidimo nuo atsakomybės. Šis reglamentas nedaro poveikio nacionalinių institucijų ir teismų įgaliojimams nustatyti prieglobos paslaugų teikėjų atsakomybę tais atvejais, kai neįvykdomos Direktyvos Direktyvoje 2000/31/EB 14 straipsnyje nustatytos atleidimo nuo atsakomybės sąlygos; [8 pakeit.]

(6)

šiame reglamente išdėstomos taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui kovoti su piktnaudžiavimu prieglobos paslaugomis siekiant platinti teroristinį turinį internete ir užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, ir jomis turėtų būti visapusiškai paisoma Sąjungos teisės normomis saugomų pagrindinių teisių, visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytų teisių; [9 pakeit.]

(7)

šiuo reglamentu prisidedama siekiama prisidėti prie visuomenės saugumo užtikrinimo ir drauge jame turėtų būti nustatomos adekvačios ir patikimos apsaugos priemonės, kad būtų apsaugotos įvairios pagrindinės teisės. Tai, be kita ko, teisė į privatų gyvenimą, teisė į asmens duomenų apsaugą ir teisė į veiksmingą teisminę apsaugą, teisė į žodžio laisvę, įskaitant laisvę gauti ir perduoti informaciją, teisė imtis verslo ir nediskriminavimo principas. Kompetentingos institucijos ir prieglobos paslaugų teikėjai turėtų imtis tik demokratinėje visuomenėje būtinų, tinkamų ir proporcingų priemonių, atsižvelgdamos į ypatingą teisės į žodžio laisvę , laisvės gauti ir perduoti informaciją – vieno iš ir idėjas, teisės į privatų ir šeimos gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą, kurios yra pliuralistinės ir demokratinės visuomenės kertinių akmenų ir vienos iš vertybių kertiniai akmenys ir vertybės , kuriomis grindžiama Sąjunga, – svarbą. Kad ir kokios būtų priemonės, kuriomis ribojama teisė jomis turėtų būti vengiama teisės į žodžio laisvę ir informaciją, ribojimo ir jos turėtų būti tikslingos, t. y. jomis turi būti užtikrinama teroristinio turinio sklaidos prevencija, kuo naudingesnės kovojant su teroristinio turinio sklaida vadovaujantis griežtai tikslinga strategija tačiau nedaromas poveikis tai neturėtų daryti poveikio teisei teisėtais būdais gauti ir perduoti informaciją, atsižvelgiant į esminį prieglobos paslaugų teikėjų vaidmenį skatinant viešas diskusijas ir skleidžiant bei gaunant faktus, nuomones ir idėjas pagal taikomą teisę . Veiksmingos kovos su terorizmu priemonės internete ir žmogaus teisių apsauga yra ne vienas kitam prieštaraujantys, o vienas kitą papildantys ir sustiprinantys tikslai ; [10 pakeit.]

(8)

teisė į veiksmingą teisinę gynybą yra įtvirtinta ES sutarties 19 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo turi teisę kompetentingame nacionaliniame teisme apskųsti bet kokias priemones, kurių imtasi pagal šį reglamentą ir kurios gali neigiamai paveikti jo teises. Ši teisė visų pirma apima prieglobos paslaugų ir turinio teikėjų galimybę užginčyti nurodymą pašalinti turinį tos valstybės narės, kurios institucijos išdavė nurodymą pašalinti turinį, teisme , taip pat galimybę turinio teikėjams užginčyti konkrečias priemones, kurių ėmėsi prieglobos paslaugų teikėjas ; [11 pakeit.]

(9)

siekiant geriau išaiškinti veiksmus, kurių turi imtis prieglobos paslaugų teikėjai ir kompetentingos institucijos, kad būtų užkirstas kelias kovojama su teroristinio turinio sklaidai sklaida internete, šiame reglamente prevenciniais tikslais turėtų būti nustatyta teroristinio turinio apibrėžtis, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/541 (5) pateikta teroristinio nusikaltimo apibrėžtimi. Atsižvelgiant į poreikį iš interneto šalinti žalingiausią teroristinę propagandą, kovoti su žalingiausiu teroristiniu turiniu internete , apibrėžtis turėtų apimti medžiagą ir informaciją, kuria kurstoma, skatinama ar propaguojama padedama vykdyti teroristinius nusikaltimus ar prie jų prisidėti, teikiami nurodymai, kaip juos vykdyti arba skatinamas dalyvavimas teroristinėse grupėse, tokiu būdu sukeliant grėsmę, kad vienas ar daugiau tokių nusikaltimų gali būti įvykdyti tyčia. Į apibrėžtį taip pat turėtų būti įtrauktas turinys, kuriame pateikiami nurodymai, kaip gaminti ir naudoti sprogmenis, šaunamuosius ir bet kokius kitus ginklus, kenksmingas ar pavojingas medžiagas, taip pat chemines, biologines, radiologines ir branduolines (ChBRB) medžiagas, ir bet kokie nurodymai dėl kitų metodų ir technikos, įskaitant taikinių pasirinkimą, siekiant vykdyti teroristinius nusikaltimus. Visų pirma tokia informacija apima tekstą, atvaizdus, garso ir vaizdo įrašus. Spręsdami, ar turinys pagal šį reglamentą yra laikytinas teroristiniu, kompetentingos institucijos ir prieglobos paslaugų teikėjai turėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip medžiagos pobūdis ir formuluotė, kontekstas ir žalingų padarinių žmonių saugai ir saugumui potencialas. Faktas, kad medžiagą parengė į ES sąrašą įtraukta teroristinė organizacija ar asmenys, ta medžiaga yra jiems priskirtina ar platinama jų vardu, taip pat yra svarbus vertinimo veiksnys. Švietimo, žurnalistikos ar mokslinių tyrimų tikslais arba siekiant didinti informuotumą apie kovą su teroristine veikla skleidžiamas turinys turėtų būti tinkamai apsaugotas . Ypač tais atvejais, kai turinio teikėjas turi redakcinę atsakomybę, bet kokiame sprendime dėl išplatintos medžiagos pašalinimo turėtų būti atsižvelgiama į spaudos ar žiniasklaidos reglamente nustatytus žurnalistikos standartus, atitinkančius Sąjungos teisę ir Pagrindinių teisių chartiją . Radikalių, poleminių ar prieštaringų nuomonių reiškimas viešai diskutuojant opiais politiniais klausimais taip pat neturėtų būti laikomas teroristiniu turiniu; [12 pakeit.]

(10)

kad būtų apimtos tos interneto prieglobos paslaugos, kuriomis naudojantis platinamas teroristinis turinys, šis reglamentas turėtų būti taikomas informacinės visuomenės paslaugoms, pagal kurias paslaugos gavėjo prašymu laikoma ir trečiosioms šalims visuomenei teikiama jo pateikta informacija, nepriklausomai nuo to, ar ši veikla yra vien techninio, automatinio ar pasyvaus pobūdžio. Tokie informacinės visuomenės paslaugų teikėjai gali būti, pavyzdžiui, socialinės žiniasklaidos platformos, srautinio vaizdo siuntimo paslaugos, dalijimosi judamo bei nejudamo vaizdo ir garso medžiaga paslaugos, keitimosi rinkmenomis ir kitos debesijos paslaugos, jeigu informacija pateikiama trečiosioms šalims visuomenei , ir interneto svetainės, kuriose vartotojai gali rašyti komentarus arba skelbti apžvalgas. Reglamentas taip pat turėtų būti taikomas už Sąjungos ribų įsisteigusiems, tačiau paslaugas Sąjungoje teikiantiems prieglobos paslaugų teikėjams, nes didelė dalis prieglobos paslaugų teikėjų, susiduriančių su teroristiniu turiniu, yra įsisteigę trečiosiose šalyse. Taip būtų užtikrinta, kad visoms skaitmeninėje bendrojoje rinkoje veikiančioms bendrovėms, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo šalies, būtų taikomi tokie patys reikalavimai. Norint nustatyti, ar paslaugų teikėjas paslaugas siūlo Sąjungoje, reikia įvertinti, ar paslaugos teikėjas sudaro sąlygas fiziniams arba juridiniams asmenims naudotis savo paslaugomis vienoje ar daugiau valstybių narių. Tačiau vien prieiga prie paslaugų teikėjo interneto svetainės arba e. pašto adreso ar kitų kontaktinių duomenų vienoje arba daugiau valstybių narių, neatsižvelgiant į kitus kriterijus, neturėtų būti pakankama sąlyga šiam reglamentui taikyti . Tai neturėtų būti taikoma debesijos paslaugoms, įskaitant verslo verslui teikiamas debesijos paslaugas, kurių atžvilgiu paslaugų teikėjas neturi sutartinių teisių, susijusių su tuo, kokį turinį jų klientai ar tokių klientų galutiniai naudotojai saugo, kaip jį apdoroja ar viešai skelbia, ir kai paslaugų teikėjas neturi techninių galimybių pašalinti jų klientų ar tokių klientų galutinių naudotojų saugomą konkretų turinį ; [13 pakeit.]

(11)

esminis ryšys su Sąjunga taip pat turėtų būti svarbus elementas nustatant šio reglamento taikymo sritį. Toks esminis ryšys su Sąjunga turėtų būti laikomas egzistuojančiu, jei paslaugų teikėjas yra įsisteigęs Sąjungoje arba, jei taip nėra, remiantis dideliu vartotojų skaičiumi vienoje ar daugiau valstybių narių arba tikslinga veikla vienos ar kelių valstybių narių atžvilgiu. Tikslinga veikla vienos ar kelių valstybių narių atžvilgiu gali būti nustatoma remiantis visomis susijusiomis aplinkybėmis, įskaitant tokius veiksnius kaip kalba arba valiuta, kuri paprastai naudojama toje valstybėje narėje, arba galimybė užsakyti prekes ar paslaugas. Tikslinga veikla valstybės narės atžvilgiu taip pat galėtų būti siejama su galimybe atitinkamoje nacionalinėje taikomųjų programų parduotuvėje įsigyti taikomąją programą, su vietos reklamos rodymu arba reklamos toje valstybėje narėje vartojama kalba rodymu arba su ryšių su klientais valdymu, pavyzdžiui, aptarnaujant klientus ta kalba, kuri paprastai vartojama toje valstybėje narėje. Kad egzistuoja esminis ryšys, laikytina ir tais atvejais, kai paslaugų teikėjas nukreipia savo veiklą į vieną ar daugiau valstybių narių, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 (6) 17 straipsnio 1 dalies c punkte. Kita vertus, jeigu paslauga teikiama vien siekiant laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/302 (7) nustatyto draudimo diskriminuoti, paslaugos teikimas vien tuo pagrindu negali būti laikomas veiklos orientavimu į konkrečią Sąjungos teritoriją ar tikslinga veikla joje; [14 pakeit.]

(12)

prieglobos paslaugų teikėjai turėtų turėti rūpinimosi pareigą, kad būtų užkertamas kelias kovojama teroristinio turinio sklaidai sklaida visuomenėje jų tinkle. Tokia rūpinimosi pareiga neturėtų tapti bendrosios stebėsenos prievole prieglobos paslaugų teikėjams stebėti informaciją, kurią jie saugo, nei bendrąja pareiga aktyviai domėtis faktais arba aplinkybėmis, rodančiomis nelegalią veiklą . Rūpinimosi pareiga taikant šį reglamentą reiškia, kad prieglobos paslaugų teikėjai jų saugomo turinio atžvilgiu turėtų veikti skaidriai, apdairiai, proporcingai ir nediskriminuojančiai, visų pirma kai taiko savo pačių sutartines sąlygas, siekdami išvengti turinio, kuris nėra teroristinis, pašalinimo. Turinys šalinamas arba prieiga naikinama nepažeidžiant teisės į žodžio laisvę , laisvę gauti ir perduoti informaciją ir idėjas atviroje ir demokratinėje visuomenėje ir teisės į žiniasklaidos nuomonių įvairovę ; [15 pakeit.]

(13)

reikėtų suderinti procedūras ir prievoles, kurių prieglobos paslaugų teikėjai turėtų laikytis gavę teisinį nurodymą pašalinti teroristinį turinį arba panaikinti prieigą, po to, kai kompetentingos institucijos atliko vertinimą. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pačioms pasirinkti kompetentingas institucijas ir skirti šią užduotį administracinėms, teisėsaugos teisminei institucijai arba funkciškai nepriklausomai administracinei ar teisminėms institucijoms teisėsaugos institucijai . Atsižvelgiant į teroristinio turinio sklaidos internete greitį, šia nuostata nustatoma prieglobos paslaugų teikėjų prievolė užtikrinti, kad teroristinis turinys, kurį nurodymu reikalaujama pašalinti, per vieną valandą nuo nurodymo gavimo būtų pašalintas arba būtų panaikinta prieiga prie jo. Prieglobos paslaugų teikėjai gali patys spręsti, ar pašalinti nurodytą turinį ar Sąjungos vartotojams panaikinti prieigą prie jo; [16 pakeit.]

(14)

kompetentinga institucija nurodymą pašalinti turinį turėtų perduoti tiesiogiai adresatui ar prieglobos paslaugų teikėjo kontaktiniam centrui ir, jei prieglobos paslaugų teikėjo pagrindinė veiklos vykdymo vieta yra kitoje valstybėje narėje, tos valstybės narės kompetentingai institucijai bet kokiomis elektroninėmis priemonėmis, kuriomis galima atgaminti rašytinį įrašą tokiomis sąlygomis, kuriomis paslaugų teikėjas galėtų nustatyti autentiškumą, įskaitant tikslią nurodymo išsiuntimo ir gavimo datą ir laiką; tai gali būti, pavyzdžiui, saugus e. paštas ir platformos arba kiti saugūs kanalai, įskaitant paslaugų teikėjo užtikrinamus kanalus, laikantis asmens duomenų apsaugos taisyklių. Šį reikalavimą galima patenkinti naudojantis kvalifikuotomis elektroninio registruoto pristatymo paslaugomis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 (8); [17 pakeit.]

(15)

kompetentingų institucijų ar Europolo pranešimai – veiksminga ir greita priemonė, padedanti informuoti prieglobos paslaugų teikėjus apie specifinį jų tinklo turinį. Drauge su nurodymais pašalinti turinį turėtų būti toliau taikomi mechanizmai, kuriais prieglobos paslaugų teikėjai įspėjami apie informaciją, kuri gali būti laikoma teroristiniu turiniu, paliekant galimybę paslaugų teikėjams savanoriškai spręsti dėl atitikties jų pačių nustatytoms sutartinėms sąlygoms. Svarbu, kad prieglobos paslaugų teikėjai prioritetine tvarka įvertintų tokius pranešimus ir skubiai praneštų, kokių veiksmų ėmėsi. Galutinį sprendimą dėl turinio šalinimo ir toliau priims prieglobos paslaugų teikėjas, atsižvelgdamas į atitiktį savo paties nustatytoms sutartinėms sąlygoms. Įgyvendinant šį reglamentą, kiek tai susiję su pranešimais, Europolo įgaliojimai, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2016/794 (9) , lieka nepakitę; [18 pakeit.]

(16)

atsižvelgiant į aprėptį ir spartą, kurių reikia norint veiksmingai identifikuoti ir pašalinti teroristinį turinį, proporcingos aktyvios konkrečios priemonės, tam tikrais atvejais įskaitant automatinių priemonių naudojimą, yra būtinas kovos su teroristiniu turiniu internete elementas. Siekdami sumažinti teroristinio turinio prieinamumą savo tinkle, prieglobos paslaugų teikėjai turėtų pagal riziką ir teroristinio turinio masto lygį bei pagal poveikį trečiųjų šalių teisėms ir visuomenės interesui gauti ir perduoti informaciją , ypač kai esama didelio teroristinio turinio masto ir gaunama daug nurodymų pašalinti turinį, įvertinti, ar reikėtų imtis aktyvių konkrečių priemonių. Taigi, prieglobos paslaugų teikėjai turėtų patys nustatyti, kokių tinkamų, tikslingų, veiksmingų ir proporcingų aktyvių konkrečių priemonių reikėtų imtis. Šis reikalavimas neturėtų tapti bendrosios stebėsenos prievole. Šios konkrečios priemonės gali apimti reguliarų ataskaitų teikimą kompetentingoms institucijoms, žmogiškųjų išteklių didinimą vykdant priemones, kuriomis siekiama apsaugoti viešąsias paslaugas nuo teroristinio turinio sklaidos, ir keitimąsi geriausia praktika. Atsižvelgiant į šį vertinimą, nurodymų pašalinti turinį ir pranešimų nebuvimas rodo menką teroristinio turinio mastą; [19 pakeit.]

(17)

nustatydami aktyvias konkrečias priemones, prieglobos paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad būtų išsaugota vartotojų teisė į žodžio laisvę ir informaciją, įskaitant laisvę gauti ir perduoti informaciją ir idėjas atviroje ir demokratinėje visuomenėje . Prieglobos paslaugų teikėjai turėtų ne tik laikytis teisės aktuose (įskaitant asmens duomenų apsaugos teisės aktus) nustatytų reikalavimų, bet ir veikti apdairiai ir įgyvendinti apsaugos priemones, visų pirma įskaitant žmogaus atliekamą priežiūrą ir patikrinimus, jei jų reikia, kad būtų išvengta netyčinio ar per klaidą padaryto sprendimo, dėl kurio pašalinamas turinys, kuris nėra teroristinis. Tai itin aktualu, kai prieglobos paslaugų teikėjai teroristiniam turiniui nustatyti naudoja automatines priemones. Bet koks sprendimas naudoti automatines priemones, kurių imasi pats prieglobos paslaugų teikėjas ar kurių imtis prašo kompetentinga institucija, turi būti įvertintas atsižvelgiant į naudojamos technologijos patikimumą ir į daromą poveikį pagrindinėms teisėms; [20 pakeit.]

(18)

siekiant užtikrinti, kad prieglobos paslaugų teikėjai, susiduriantys su teroristiniu turiniu, imtųsi tinkamų priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui prieglobos paslaugomis, kompetentingos institucijos kompetentinga institucija turėtų reikalauti, kad prieglobos paslaugų teikėjai, gavę galutinį nurodymą didelį galutinių nurodymų pašalinti turinį skaičių , praneštų, kokių aktyvių konkrečių priemonių imtasi. Tai galėtų būti priemonės, kuriomis užkertamas kelias teroristinio turinio, kuris, gavus tokį nurodymą ar pranešimą, buvo pašalintas arba buvo panaikinta prieiga prie jo, pakartotiniam įkėlimui, naudojantis viešomis ar privačiomis žinomo teroristinio turinio patikros priemonėmis. Be to, galima naudotis patikimomis techninėmis naujo teroristinio turinio nustatymo priemonėmis, jau esančiomis rinkoje arba parengtomis paties prieglobos paslaugų teikėjo. Paslaugų teikėjas turėtų teikti ataskaitas apie taikomas specialias aktyvias priemones, kad kompetentinga institucija galėtų nuspręsti, ar tos priemonės yra būtinos, veiksmingos ir proporcingos ir ar prieglobos paslaugų teikėjas, naudojantis automatines priemones, turi reikiamus žmogaus atliekamos priežiūros ir patikrinimų pajėgumus. Vertindamos priemonių veiksmingumą , būtinumą ir proporcingumą, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į svarbius rodiklius, įskaitant paslaugų teikėjo gautų nurodymų pašalinti turinį ir pranešimų skaičių, jo dydį ir ekonominius pajėgumus ir poveikį platinant teroristinį turinį (pavyzdžiui, į vartotojų skaičių Sąjungoje) , taip pat apsaugos priemones, taikomas siekiant apsaugoti teisę į žodžio laisvę ir informaciją, bei incidentų, kai buvo ribojamas teisėtas turinys, skaičių ; [21 pakeit.]

(19)

gavusi prašymą, kompetentinga institucija turėtų užmegzti dialogą su prieglobos paslaugų teikėju apie aktyvias konkrečias priemones, kurių būtina imtis. Prireikus kompetentinga institucija turėtų įpareigoti reikalauti, kad priglobos paslaugų teikėjas iš naujo įvertintų būtinas priemones arba prašyti priimti tinkamas, veiksmingas ir proporcingas aktyvias konkrečias priemones, jei mano, kad dabartinės priemonės neatitinka būtinumo ir proporcingumo principų arba yra nepakankamos norint išvengti rizikos. Sprendimas, kuriuo įpareigojama Kompetentinga institucija turėtų nurodyti taikyti tik tas konkrečias priemones, kurias, kaip pagrįstai manoma, prieglobos paslaugų teikėjas gali įgyvendinti, atsižvelgiant, be kita ko, į prieglobos paslaugų teikėjo finansinius ir kitus išteklius. Reikalavimas imtis konkrečių aktyvių priemonių iš esmės neturėtų reikšti bendrosios stebėsenos prievolės, kaip nustatyta Direktyvos 2000/31/EB 15 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į itin didelę riziką, susijusią su teroristinio turinio sklaida, kompetentingų institucijų remiantis šiuo reglamentu priimami sprendimai gali nukrypti nuo Direktyvos 2000/31/EB 15 straipsnio 1 dalies nuostatų, kiek tai susiję su konkrečiomis tikslinėmis priemonėmis, kurias būtina priimti dėl esminių visuomenės saugumo priežasčių. Tačiau prieš priimdama tokius sprendimus kompetentinga institucija turėtų pasiekti tinkamą viešojo intereso tikslų ir susijusių pagrindinių teisių (visų pirma įskaitant teisę į žodžio laisvę ir informaciją ir teisę imtis verslo) pusiausvyrą ir tinkamai juos pagrįsti; [22 pakeit.]

(20)

turėtų būti nustatyta prieglobos paslaugų teikėjų prievolė konkrečiais tikslais ir terminuotą laiką saugoti pašalintą turinį ir susijusius duomenis. Kyla reikmė saugojimo reikalavimą taip pat taikyti susijusiems duomenims tais atvejais, kai pašalinus atitinkamą turinį tie duomenys būtų prarasti. Susiję duomenys gali apimti tokius duomenis kaip prenumeratoriaus duomenys, visų pirma įskaitant duomenis, susijusius su turinio teikėjo identitetu, bei prieigos duomenys, įskaitant, pavyzdžiui, turinio teikėjo naudojimosi paslauga arba prisijungimo datą ir laiką, drauge su interneto paslaugų teikėjo turinio teikėjui suteiktu IP adresu; [23 pakeit.]

(21)

prievolė išsaugoti turinį administracinės ar teisminės peržiūros arba teisinės gynybos tikslais yra būtina ir pagrįsta norint užtikrinti veiksmingas turinio teikėjo teisių gynimo priemones, jei jo turinys buvo pašalintas arba panaikinta prieiga prie jo, bei tokio turinio, koks jis buvo iki pašalinimo, atkūrimą, jei taip būtų nuspręsta atlikus peržiūros procedūrą. Prievolė išsaugoti turinį tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo tikslais yra būtina ir pagrįsta, atsižvelgiant į galimą naudą, kurią ši medžiaga galėtų suteikti teroristinės veiklos sustabdymo ar prevencijos tikslais. Jei bendrovės pašalina turinį ar panaikina prieigą prie jo, visų pirma taikydamos savo pačių aktyvias konkrečias priemones, ir neinformuoja apie tai atsakingų institucijų, nes mano, kad tokiu atveju šio reglamento 13 straipsnio 4 dalis nėra taikoma, teisėsaugos institucijos gali negauti informacijos apie tokio turinio egzistavimą. Todėl turinio išsaugojimas jos turėtų skubiai informuoti kompetentingas teisėsaugos institucijas. Turinio išsaugojimas teroristinių nusikaltimų prevencijos, aptikimo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais taip pat yra pagrįstas. Šiais tikslais teroristinis turinys ir susiję duomenys turėtų būti saugomi tik konkretų laikotarpį , per kurį teisėsaugos institucijos galėtų patikrinti turinį ir nuspręsti, ar jo reikėtų konkretiems tikslams . Šis terminas neturėtų būti ilgesnis kaip šeši mėnesiai. Teroristinių nusikaltimų prevencijos, aptikimo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais taip pat yra pagrįstas. Šiais tikslais reikalaujami išsaugoti duomenys apsiriboja duomenimis, kurie gali turėti sąsajų su teroristiniais nusikaltimais ir todėl gali prisidėti prie baudžiamojo persekiojimo ir didelės rizikos visuomenės saugumui prevencijos; [24 pakeit.]

(22)

siekiant užtikrinti proporcingumą, saugojimo laikotarpis turėtų neviršyti šešių mėnesių, kad turinio teikėjai turėtų pakankamai laiko peržiūrai inicijuoti, o teisėsauga – arba teisėsaugos institucijos galėtų gauti teroristinių nusikaltimų tyrimui ir baudžiamajam persekiojimui reikalingus duomenis. Tačiau šis laikotarpis peržiūrą atliekančios institucijos prašymu gali būti pratęstas tiek, kiek reikia, jeigu per šešių mėnesių laikotarpį peržiūros arba teisinės gynybos procedūra buvo pradėta, bet nebaigta. Tokia trukmė taip pat turėtų būti pakankama, kad teisėsaugos institucijos galėtų išsisaugoti reikiamus įrodymus, susijusius reikiamą medžiagą, susijusią su jų tyrimais ir baudžiamuoju persekiojimu , ir drauge būtų užtikrinta pusiausvyra su atitinkamomis pagrindinėmis teisėmis; [25 pakeit.]

(23)

šis reglamentas nedaro poveikio procedūrinėms garantijoms ir procedūrinėms tyrimų priemonėms, susijusioms su prieiga prie turinio ir susijusių duomenų, saugomų teroristinių nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais, kaip reglamentuojama valstybių narių nacionalinės teisės aktais ir Sąjungos teisės aktais;

(24)

būtina užtikrinti prieglobos paslaugų teikėjų kovos su teroristiniu turiniu politikos skaidrumą, kad padidėtų jų atskaitomybė vartotojams ir sustiprintas piliečių pasitikėjimas bendrąja skaitmenine rinka. Tik prieglobos paslaugų teikėjai , kurie tais metais yra gavę nurodymų pašalinti turinį, turėtų būti įpareigoti skelbti kasmetines skaidrumo ataskaitas, kuriose būtų pateikiama svarbiausia informacija apie veiksmus, kurių imtasi aptinkant, nustatant ir šalinant teroristinį turinį; [26 pakeit.]

(24a)

valdžios institucijos, atsakingos už nurodymų pašalinti turinį išdavimą, taip pat turėtų skelbti skaidrumo ataskaitas, kuriose būtų pateikta informacija apie nurodymų pašalinti turinį skaičių, atsisakymų skaičių, nustatytų teroristinio turinio atvejų, dėl kurių buvo atliktas teroristinių nusikaltimų tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas, skaičių ir atvejų, kai turinys buvo klaidingai palaikytas teroristiniu, skaičių; [27 pakeit.]

(25)

skundų procedūra – būtina priemonė apsisaugoti nuo turinio pašalinimo per klaidą, tai yra teisės į žodžio laisvę ir laisvės gauti ir perduoti informaciją ir idėjas atviroje ir demokratinėje visuomenėje apsauga. Todėl prieglobos paslaugų teikėjai turėtų nustatyti vartotojams patogius skundų mechanizmus ir užtikrinti, kad skundai būtų nagrinėjami greitai ir skaidriai turinio teikėjo atžvilgiu. Reikalavimas, kad prieglobos paslaugų teikėjas atkurtų per klaidą pašalintą turinį, nedaro poveikio prieglobos paslaugų teikėjų galimybei taikyti savo pačių nustatytas sutartines sąlygas kitais pagrindais; [28 pakeit.]

(26)

veiksminga teisinė apsauga pagal ES sutarties 19 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį reiškia, kad asmenys turėtų galėti išsiaiškinti priežastis, dėl kurių jų įkeltas turinys buvo pašalintas arba panaikinta prieiga prie jo. Šiuo tikslu prieglobos paslaugų teikėjas turėtų pateikti turinio teikėjui naudingos informacijos, pavyzdžiui, apie turinio pašalinimo arba prieigos prie jo panaikinimą priežastis, veiksmo teisinį pagrindą, kuri leistų turinio teikėjui užginčyti sprendimą. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad turinio teikėjas turi gauti pranešimą. Priklausomai nuo aplinkybių, prieglobos paslaugų teikėjai turinį, kurį jie laiko teroristiniu, gali pakeisti žinute, kad turinys pašalintas ar prieiga panaikinta vadovaujantis šiuo reglamentu. Daugiau informacijos apie pašalinimo priežastis ir turinio teikėjo galimybes užginčyti sprendimą, turėtų būti pateikta tik gavus tokį prašymą. Jeigu kompetentingos institucijos nusprendžia, kad dėl visuomenės saugumo priežasčių, įskaitant tyrimo atveju, būtų netinkama ar nenaudinga tiesiogiai pranešti turinio teikėjui apie turinio pašalinimą ar prieigos panaikinimą, jos apie tai turėtų pranešti prieglobos paslaugų teikėjui; [29 pakeit.]

(27)

kad būtų išvengta dubliavimo ir trukdymo vykdyti tyrimus ir sumažintos atitinkamų paslaugų teikėjų išlaidos , kompetentingos institucijos, išduodamos nurodymus pašalinti turinį ir teikdamos pranešimus prieglobos paslaugų teikėjams, turėtų dalytis informacija, koordinuoti veiklą ir bendradarbiauti viena su kita ir prireikus su Europolu. Įgyvendinant šio reglamento nuostatas, Europolas galėtų teikti paramą pagal dabartinius savo įgaliojimus ir esamą teisinį pagrindą; [30 pakeit.]

(27a)

Europolo pranešimai – veiksminga ir greita priemonė, padedanti informuoti prieglobos paslaugų teikėjus apie specifinį jų paslaugų turinį. Drauge su nurodymais pašalinti turinį turėtų būti toliau taikomi mechanizmai, kuriais prieglobos paslaugų teikėjai įspėjami apie informaciją, kuri gali būti laikoma teroristiniu turiniu, paliekant galimybę paslaugų teikėjams savanoriškai spręsti dėl atitikties jų pačių nustatytoms sutartinėms sąlygoms. Todėl svarbu, kad prieglobos paslaugų teikėjai prioritetine tvarka bendradarbiautų su Europolu ir įvertintų tokius Europolo pranešimus bei skubiai praneštų, kokių veiksmų ėmėsi. Galutinį sprendimą dėl turinio šalinimo ir toliau priims prieglobos paslaugų teikėjas, atsižvelgdamas į atitiktį savo paties nustatytoms sutartinėms sąlygoms. Įgyvendinant šį reglamentą, Europolo įgaliojimai, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2016/794 (10) , lieka nepakitę; [31 pakeit.]

(28)

kad būtų užtikrintas veiksmingas ir pakankamai nuoseklus aktyvių prieglobos paslaugų teikėjų priemonių įgyvendinimas, valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų palaikyti ryšius ir dalytis informacija apie diskusijas su prieglobos paslaugų teikėjais nurodymų pašalinti turinį ir konkrečių aktyvių priemonių nustatymo, įgyvendinimo ir vertinimo klausimais. Tokio bendradarbiavimo reikia ir priimant nuobaudų taikymo taisykles, taip pat užtikrinant jų įgyvendinimą ir vykdymą; [32 pakeit.]

(29)

būtina užtikrinti, kad valstybės narės kompetentinga institucija, atsakinga už nuobaudų skyrimą, būtų visapusiškai informuota apie nurodymų pašalinti turinį ir pranešimų išdavimą ir tolesnius prieglobos paslaugų teikėjų ir atitinkamų kompetentingų institucijų kitose valstybėse narėse informacijos mainus. Šiuo tikslu, valstybės narės turėtų užtikrinti ir apsaugoti tinkamus komunikacijos kanalus ir mechanizmus, kurie padėtų laiku pasidalyti aktualia informacija; [33 pakeit.]

(30)

kad būtų palengvinti kompetentingų institucijų, taip pat jų ir prieglobos paslaugų teikėjų spartūs informacijos mainai ir išvengta pastangų dubliavimo, valstybės narės gali naudotis Europolo parengtomis priemonėmis, pavyzdžiui, Internetinės informacijos žymėjimo valdymo taikomąja programa (IRMa) ar vėliau atsirasiančiomis priemonėmis;

(31)

atsižvelgiant į itin rimtus tam tikro teroristinio turinio padarinius, prieglobos paslaugų teikėjai turėtų skubiai informuoti atitinkamos valstybės narės institucijas ar tos šalies, kurioje yra įsisteigę ar turi teisinį atstovą, kompetentingas institucijas apie bet kokius jiems žinomus teroristinių nusikaltimų įrodymus. Siekiant užtikrinti proporcingumą, ši prievolė taikoma tik teroristiniams nusikaltimams, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2017/541 3 straipsnio 1 dalyje. Informavimo prievolė nereiškia prievolės prieglobos paslaugų teikėjams aktyviai ieškoti tokių įrodymų. Atitinkama valstybė narė yra valstybė narė, turinti teroristinių nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo jurisdikciją pagal Direktyvą (ES) 2017/541, remiantis nusikaltėlio ar potencialios nusikaltimo aukos pilietybe ar tiksline teroro akto vieta. Prieglobos paslaugų teikėjas, kuriam neaišku, kam perduoti tą informaciją, gali ją perduoti Europolui, kuris turėtų imtis veiksmų pagal savo įgaliojimus, įskaitant informacijos perdavimą atitinkamoms nacionalinėms institucijoms;

(32)

valstybių narių kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė naudotis tokia informacija, kad galėtų imtis tiriamųjų priemonių pagal valstybės narės ar Sąjungos teisę, įskaitant Europos įrodymų pateikimo orderį pagal Reglamentą dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių (11);

(33)

tiek prieglobos paslaugų teikėjai, tiek valstybės narės turėtų įsteigti kontaktinius centrus, kurie padėtų sparčiai operatyviai tvarkyti nurodymus pašalinti turinį ir pranešimus. Priešingai nei teisinis atstovas, kontaktiniai centrai veikia operaciniais tikslais. Prieglobos paslaugų teikėjo kontaktinis centras turėtų turėti specialių priemonių, kurios leistų elektroniniu būdu teikti nurodymus pašalinti turinį ir pranešimus, taip pat techninių ir žmogiškųjų išteklių, leidžiančių sparčiai operatyviai juos tvarkyti. Prieglobos paslaugų teikėjo kontaktinis centras neprivalo būti Sąjungoje ir prieglobos paslaugų teikėjas kontaktiniu centru gali pats paskirti jau esamą centrą, jei tas centras gali įvykdyti šiame reglamente numatytas funkcijas. Siekiant užtikrinti, kad teroristinis turinys būtų pašalintas arba prieiga prie jo panaikinta per vieną valandą nuo nurodymo pašalinti turinį gavimo, prieglobos paslaugų gavėjai turėtų užtikrinti, kad kontaktinis centras veiktų visą parą ir be išeiginių. Informacija apie kontaktinį centrą turėtų apimti informaciją apie kalbą, kuria galima kreiptis. Siekiant palengvinti prieglobos paslaugų teikėjų ir kompetentingų institucijų komunikaciją, prieglobos paslaugų teikėjai raginami komunikacijos kalba pasirinkti vieną iš Sąjungos oficialiųjų kalbų, kuria pateikiamos ir prieglobos paslaugų teikėjo sutartinės sąlygos; [34 pakeit.]

(34)

jei nėra bendrojo reikalavimo paslaugų teikėjams užtikrinti fizinį buvimą Sąjungos teritorijoje, reikia išaiškinti, į kurios valstybės narės jurisdikciją patenka Sąjungos prieglobos paslaugų teikėjo siūlomos paslaugos. Apskritai prieglobos paslaugų teikėjai patenka į tos valstybės narės, kuri yra pagrindinė veiklos vykdymo vieta ar kurioje yra paskirtasis teisinis atstovas, jurisdikciją. Tačiau kitai valstybei narei išdavus nurodymą pašalinti turinį, jos institucijoms turėtų būti suteikta galimybė įgyvendinti tuos nurodymus imantis nebaudžiamojo pobūdžio priverstinių priemonių, pavyzdžiui, taikant pinigines nuobaudas. Kalbant apie prieglobos paslaugų teikėją, kuris nėra įsisteigęs Sąjungoje ir neturi teisinio atstovo, teisė taikyti nuobaudas turėtų būti suteikta bet kuriai valstybei narei, su sąlyga, kad laikomasi ne bis in idem principo; [35 pakeit.]

(35)

tie prieglobos paslaugų teikėjai, kurie nėra įsisteigę Sąjungoje, turėtų raštu paskirti teisinį atstovą, kad užtikrintų atitiktį prievolėms pagal šį reglamentą ir jų įgyvendinimą . Prieglobos paslaugų teikėjai gali naudotis esamu teisiniu atstovu, jeigu šis teisinis atstovas pajėgia vykdyti šiame reglamente išdėstytas funkcijas ; [36 pakeit.]

(36)	teisinis atstovas turėtų būti teisiškai įgaliotas veikti prieglobos paslaugų teikėjo vardu;

(37)

šio reglamento tikslais valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas institucijas. Reikalavimas paskirti kompetentingas institucijas nebūtinai reiškia vieną teisminę ar funkciškai nepriklausomą administracinę instituciją. Šis reikalavimas nereiškia , kad reikia steigti naują instituciją; šiame reglamente išdėstytas funkcijas galima pavesti esamai institucijai. Šiuo reglamentu reikalaujama paskirti instituciją, kuri būtų atsakinga už nurodymų pašalinti turinį ir pranešimų išdavimą bei už aktyvių konkrečių priemonių stebėseną ir nuobaudų nustatymą. Valstybės narės pačios sprendžia, kiek institucijų jos nori skirti šiai užduočiai atlikti Komisijai turėtų pranešti apie pagal šį reglamentą paskirtą kompetentingą instituciją , o ji internete turėtų paskelbti kiekvienoje valstybėje narėje paskirtų kompetentingų institucijų sąrašą. Internetinis registras turėtų būti lengvai prieinamas, kad prieglobos paslaugų teikėjams būtų lengviau greitai patikrinti nurodymų pašalinti turinį tikrumą ; [37 pakeit.]

(38)

nuobaudos yra būtinos norint užtikrinti, kad prieglobos paslaugų teikėjai veiksmingai įgyvendintų pagal šį reglamentą nustatytas prievoles. Valstybės narės turėtų priimti nuobaudų taisykles ir prireikus nuobaudų taikymo gaires. Itin griežtos Nuobaudos turėtų būti taikomos tais atvejais, kai prieglobos paslaugų teikėjas teikėjai sistemingai nešalina teroristinio turinio ar nepanaikina prieigos prie jo per vieną valandą nuo nurodymo pašalinti turinį gavimo. Toks reikalavimų nesilaikymas galėtų būti sankcionuojamas laikantis ne bis in idem ir proporcingumo principų ir užtikrinant, kad būtų atsižvelgta į reikalavimų nesilaikymo sistemingumą. Siekiant teisinio tikrumo, reglamente turėtų būti nustatyta, kokiu mastu galėtų būti baudžiama už atitinkamų įsipareigojimų nevykdymą ir nuolat nevykdo savo įsipareigojimų pagal šį reglamentą . Nuobaudos už 6 straipsnio nuostatų nesilaikymą turėtų būti taikomos tik tų įpareigojimų, kurie yra susiję su pranešimo reikalavimu pagal 6 straipsnio 2 dalį arba su sprendimu, kuriuo nurodoma imtis papildomų aktyvių konkrečių priemonių pagal 6 straipsnio 4 dalį, atžvilgiu. Sprendžiant, ar taikyti finansines nuobaudas, reikėtų tinkamai atsižvelgti į finansinius teikėjo išteklius. Be to, kompetentinga institucija turėtų atsižvelgti į tai, ar prieglobos paslaugų teikėjas yra startuolis, ar mažoji ir vidutinė įmonė, ir kiekvienu atveju turėtų nuspręsti, ar jis turėjo galimybę deramai laikytis išduoto nurodymo. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nuobaudomis nebūtų skatinama šalinti turinį, kuris nėra teroristinis; [38 pakeit.]

(39)

standartinių šablonų naudojimas palengvina kompetentingų institucijų ir prieglobos paslaugų teikėjų bendradarbiavimą ir informacijos mainus ir leidžia jiems bendrauti greitai ir veiksmingai. Tai itin svarbu norint užtikrinti, kad gavus nurodymą pašalinti turinį būtų greitai imamasi veiksmų. Šablonai padeda sumažinti vertimo išlaidas ir užtikrinti aukštus kokybės standartus. Atsakymo šablonai taip pat turėtų sudaryti sąlygas standartizuotai keistis informacija, visų pirma tais atvejais, kai paslaugų teikėjai negali laikytis reikalavimų. Patvirtinti pateikimo kanalai gali užtikrinti nurodymo pašalinti turinį autentiškumą, įskaitant nurodymo siuntimo ir gavimo datos ir laiko tikslumą;

(40)

tam, kad prireikus būtų galima greitai pakeisti šio reglamento tikslais naudotinų šablonų turinį, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, kuriais būtų keičiami šio reglamento I, II ir III priedai. Kad Komisija galėtų atsižvelgti į technologijų raidą ir susijusį teisinį pagrindą jai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kurie papildytų šį reglamentą techniniais elektroninių priemonių, kuriomis kompetentingos institucijos turi perduoti nurodymus pašalinti turinį, reikalavimais. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija rengtų reikiamas konsultacijas, taip pat ir su ekspertais, ir kad konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (12) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(41)

valstybės narės turėtų rinkti informaciją apie šio teisės akto aktų įgyvendinimą , įskaitant informaciją apie sėkmingo teroristinių nusikaltimų nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn atvejų skaičių pagal šį reglamentą . Siekiant užtikrinti, kad teisės akto vertinimas būtų pagrįstas, reikėtų nustatyti išsamią šio reglamento produktų, rezultatų ir poveikio stebėsenos programą; [39 pakeit.]

(42)

remdamasi įgyvendinimo ataskaitos ir stebėsenos veiklos rezultatais ir išvadomis, Komisija turėtų atlikti šio reglamento vertinimą ne anksčiau kaip po trejų vienų metų nuo jo įsigaliojimo. Vertinimas turėtų būti grindžiamas penkiais septyniais kriterijais – efektyvumu, būtinumu, proporcingumu, veiksmingumu, aktualumu, suderinamumu ir ES pridėtine verte. Bus Turėtų būti vertinama, kaip veikia skirtingos šiame reglamente nustatytos operacinės ir techninės priemonės, taip pat priemonių veiksmingumas didinant teroristinio turinio aptikimą, nustatymą ir pašalinimą, apsaugos mechanizmų veiksmingumas ir poveikis pagrindinėms teisėms, įskaitant teisę į žodžio laisvę ir laisvę gauti ir perduoti informaciją, teisę į žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, laisvę užsiimti verslu ir teisęs į privatumą ir asmens duomenų apsaugą. Komisija taip pat turėtų įvertinti poveikį trečiųjų šalių teisėms ir galimai pažeistiems interesams, įskaitant reikalavimo informuoti turinio teikėjus peržiūrą; [40 pakeit.]

(43)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti sklandų bendros skaitmeninės rinkos veikimą, užkertant kelią teroristinio turinio sklaidai internete, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu nustatomos tikslingos vienodos taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią netinkamam kovoti su netinkamu prieglobos paslaugų naudojimui naudojimu teroristinio turinio sklaidos internete tikslais. Visų pirma jame nustatomos: [41 pakeit.]

a)	prieglobos paslaugų teikėjų taikytinos pagrįstos ir proporcingos rūpinimosi pareigos taisyklės, siekiant užkirsti kelią kovoti su teroristinio turinio sklaidai vieša sklaida jų tinkle ir prireikus užtikrinti greitą jo pašalinimą; [42 pakeit.]

priemonės, kurių turės imtis valstybės narės, kad nustatytų teroristinį turinį, kad o prieglobos paslaugų teikėjai galėtų jį greitai pašalinti vadovaudamiesi Sąjungos teise, kurioje numatomos tinkamos teisės į žodžio laisvę ir laisvę gauti ir perduoti informaciją ir idėjas atviroje ir demokratinėje visuomenėje apsaugos priemonės, ir kad būtų palengvintas bendradarbiavimas su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prieglobos paslaugų teikėjais ir prireikus atitinkamomis Sąjungos įstaigomis. [43 pakeit.]

2. Šis reglamentas taikomas Sąjungoje visuomenei paslaugas teikiantiems prieglobos paslaugų teikėjams, nepriklausomai nuo jų pagrindinės veiklos vykdymo vietos. [44 pakeit.]

2a. Šis reglamentas netaikomas švietimo, meniniais, žurnalistikos ar mokslinių tyrimų tikslais arba prieš teroristinę veiklą nukreipto informuotumo didinimo tikslais skleidžiamam turiniui ir turiniui, kuriame vykdant viešąsias diskusijas reiškiamos polemiškos ar prieštaringos nuomonės. [45 pakeit.]

2b. Šiuo reglamentu nekeičiamos prievolės gerbti teises, laisves ir principus, įtvirtintus Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje ir jis taikomas nedarant poveikio Sąjungos ir nacionalinės teisės pagrindiniams principams, susijusiems su žodžio laisve, spaudos laisve ir žiniasklaidos laisve ir pliuralizmu. [46 pakeit.]

2c. Šis reglamentas nedaro poveikio Direktyvai 2000/31/EB. [47 pakeit.]

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

-1)	informacinės visuomenės paslaugos – paslaugos, kaip nurodyta Direktyvos 2000/31/EB 2 straipsnio a punkte; [48 pakeit.]

prieglobos paslaugų teikėjas – informacinės visuomenės paslaugų, kurias sudaro turinio teikėjo pateiktos informacijos saugojimas jo prašymu ir laikomos informacijos teikimas trečiosioms šalims, visuomenei, teikėjas . Tai taikoma tik paslaugoms, kurios teikiamos visuomenei paraiškos lygmeniu. Debesijos infrastruktūros teikėjai ir debesijos paslaugų teikėjai nelaikomi prieglobos paslaugų teikėjais. Tai taip pat netaikoma nei elektroninių ryšių paslaugoms , kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/1972 ; [49 pakeit.]

2)	turinio teikėjas – vartotojas, pateikęs informaciją, kurią jo prašymu laiko ar laikė ir visuomenei pateikė prieglobos paslaugų teikėjas; [50 pakeit.]

siūlyti paslaugas Sąjungoje – sudaryti sąlygas fiziniams ar juridiniams asmenims vienoje ar daugiau valstybių narių naudotis paslaugomis, kurias teikia prieglobos paslaugų teikėjas, turintis su ta valstybe nare ar valstybėmis narėmis esminį ryšį, pavyzdžiui,

a)	yra įsisteigęs Sąjungoje,

b)	turi didelį vartotojų skaičių vienoje ar daugiau valstybių narių,

c)	vykdo tikslingą veiklą vienos ar kelių valstybių narių atžvilgiu.

4)	teroristiniai nusikaltimai – nusikaltimai, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2017/541 3 straipsnio 1 dalyje; [51 pakeit.]

teroristinis turinys – toliau nurodyta informacija medžiaga arba jos deriniai: [52 pakeit.]

kurstymas vykdyti teroristinius nusikaltimus ar jų propagavimas, įskaitant šlovinimą, taip sukeliant grėsmę, kad tokie nusikaltimai gali būti įvykdyti padaryti vieną iš Direktyvos (ES) 2017/541 3 straipsnio 1 dalies a-i punktuose išvardytų nusikalstamų veikų, kai toks elgesys tiesiogiai ar netiesiogiai, pavyzdžiui , teroro aktų šlovinimas , skatina padaryti teroristinius nusikaltimus , todėl kyla pavojus, kad gali būti tyčia įvykdyta viena ar daugiau tokių nusikalstamų veikų ; [53 pakeit.]

skatinimas prisidėti prie teroristinių kito asmens ar asmenų grupės kurstymas padaryti vieną iš Direktyvos (ES) 2017/541 3 straipsnio 1 dalies a–i punktuose išvardytų nusikaltimų arba pagalba juos darant, tokiu būdu keliant pavojų, kad gali būti tyčia įvykdyta viena ar daugiau tokių nusikalstamų veikų ; [54 pakeit.]

teroristinių grupių veiklos skatinimas, visų pirma raginant dalyvauti kito asmens ar asmenų grupės kurstymas dalyvauti teroristinės grupės veikloje , įskaitant informacijos ar materialinių išteklių tiekimą jai arba jos veiklos finansavimą kokiu nors būdu, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2017/541 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžtose teroristinėse grupėse ar jas remti 4 straipsnyje, tokiu būdu keliant pavojų, kad gali būti tyčia įvykdyta viena ar daugiau tokių nusikalstamų veikų ; [55 pakeit.]

metodų ar būdų, kaip įvykdyti teroristinį nusikaltimą mokymas gaminti arba naudoti sprogmenis, šaunamuosius ar kitus ginklus , kenksmingas arba pavojingas medžiagas arba naudoti kitus konkrečius metodus ar būdus siekiant įvykdyti vieną iš Direktyvos (ES) 2017/541 3 straipsnio 1 dalies a–i punktuose išvardytų nusikalstamų teroristinių veikų arba prisidėti prie jos įvykdymo; [56 pakeit.]

da)	vaizdavimas, kaip daromas vienas iš Direktyvos (ES) 2017/541 3 straipsnio 1 dalies a–i punktuose išvardytų nusikaltimų, tokiu būdu keliant pavojų, kad gali būti tyčia įvykdyta viena ar daugiau tokių nusikalstamų veikų; [57 pakeit.]

6)	teroristinio turinio sklaida – teroristinio turinio skleidimas trečiosioms šalims visuomenei prieglobos paslaugų teikėjo tinkle; [58 pakeit.]

7)	sutartinės sąlygos – prieglobos paslaugų teikėjų ir jų vartotojų sutartinius santykius reglamentuojančios sąlygos, nuostatos ir išlygos, neatsižvelgiant į jų pavadinimą ar formą;

pranešimas – kompetentingos institucijos ar, kai tinka, atitinkamos Sąjungos įstaigos įspėjimas prieglobos paslaugų teikėjui apie informaciją, kuri gali būti laikoma teroristiniu turiniu, kad paslaugų teikėjas galėtų savanoriškai nuspręsti dėl atitikties jo nustatytoms sutartinėms sąlygoms, kuriomis siekiama užkirsti kelią teroristinio turinio sklaidai; [59 pakeit.]

9)	pagrindinė veiklos vykdymo vieta – pagrindinė būstinė arba registruotoji būstinė, kurioje vykdomos pagrindinės finansinės funkcijos ir veiklos valdymas;

9a)	kompetentinga institucija – viena paskirtoji teisminė institucija arba funkciškai nepriklausoma administracinė institucija valstybėje narėje. [60 pakeit.]

II SKIRSNIS

TERORISTINIO TURINIO SKLAIDOS INTERNETE PREVENCIJOS PRIEMONĖS

3 straipsnis

Rūpinimosi pareiga

1. Prieglobos paslaugų teikėjai imasi pagal šį reglamentą tinkamų, pagrįstų ir proporcingų imasi veiksmų, kuriais kovojama su teroristinio turinio sklaida, o vartotojai apsaugomi nuo teroristinio turinio. Imdamiesi šių veiksmų, Jie veikia apdairiai, adekvačiai ir nediskriminuodami, taip pat bet kokiomis aplinkybėmis gerbdami vartotojų pagrindines teises ir atsižvelgdami į didžiulę teisės į žodžio laisvę ir laisvę gauti ir perduoti informaciją ir idėjas svarbą atviroje ir demokratinėje visuomenėje ir siekdami nepašalinti turinio, kuris nėra teroristinis . [61 pakeit.]

1a. Tokia rūpinimosi pareiga neturi tapti prievole prieglobos paslaugų teikėjams stebėti informaciją, kurią jie perduoda ar saugo, nei bendrąja pareiga aktyviai domėtis faktais arba aplinkybėmis, rodančiomis nelegalią veiklą. [62 pakeit.]

2. Prieglobos paslaugų teikėjai į savo sutartines sąlygas įtraukia ir taiko teroristinio turinio sklaidos prevencijos nuostatas. [63 pakeit.]

2a. Jei prieglobos paslaugų teikėjai gauna žinių arba informacijos apie teroristinį turinį jų teikiamose paslaugose, jie apie tokį turinį informuoja kompetentingas institucijas ir nedelsdami jį pašalina. [64 pakeit.]

2b. Prieglobos paslaugų teikėjai, atitinkantys „prieglobos paslaugų teikėjų“ apibrėžties kriterijus pagal Direktyvą (ES) 2018/1808, imasi tinkamų kovos su teroristinio turinio sklaida priemonių pagal Direktyvos (ES) 2018/1808 28b straipsnio 1 dalies c punktą ir 3 dalį. [65 pakeit.]

4 straipsnis

Nurodymas pašalinti turinį

1. Valstybės narės, kurioje yra pagrindinė prieglobos paslaugų teikėjo veiklos vieta, kompetentingai institucijai suteikiami įgaliojimai priimti sprendimą išduoti nurodymą pašalinti turinį , kuriuo prieglobos paslaugų teikėjui nurodoma pašalinti teroristinį turinį arba panaikinti prieigą prie jo visose valstybėse narėse . [66 pakeit.]

1a. Valstybės narės, kurioje prieglobos paslaugų teikėjas neturi pagrindinės buveinės arba neturi teisinio atstovo, kompetentinga institucija gali prašyti panaikinti prieigą prie teroristinio turinio ir užtikrinti šio prašymo vykdymą savo teritorijoje. [67 pakeit.]

1b. Jeigu atitinkama kompetentinga institucija anksčiau nėra išdavusi prieglobos paslaugų teikėjui nurodymo pašalinti turinį, ji turi susisiekti su prieglobos paslaugų teikėju ir pateikti informaciją apie procedūras ir taikytinus terminus likus ne mažiau kaip 12 valandoms iki nurodymo pašalinti turinį išdavimo. [68 pakeit.]

2. Prieglobos paslaugų teikėjas pašalina teroristinį turinį arba panaikina prieigą prie jo kuo skubiau per vieną valandą nuo nurodymo pašalinti turinį gavimo. [69 pakeit.]

3. Vadovaujantis I priedo šablonu, nurodyme pašalinti turinį pateikiama tokia informacija:

a)	nurodoma kompetentinga institucija, elektroniniu parašu išduodanti nurodymą pašalinti turinį, ir kompetentingos institucijos patvirtinamas to nurodymo autentiškumas; [70 pakeit.]

b)	išsamus paaiškinimas, kodėl turinys laikomas teroristiniu turiniu , bent konkrečiai nurodant teroristinio turinio kategoriją pagal 2 straipsnio 5 dalį; [71 pakeit.]

c)	tikslus universalusis ištekliaus adresas (URL) ir prireikus papildoma informacija, leidžianti identifikuoti nurodytą turinį; [72 pakeit.]

d)	nuoroda į šį reglamentą, kaip nurodymo pašalinti turinį teisinį pagrindą;

e)	išdavimo datos ir laiko žyma;

f)	lengvai suprantama informacija apie teisių gynimo priemones, kurių gali imtis prieglobos paslaugų teikėjas ir turinio teikėjas , įskaitant galimas teisių gynimo priemones kompetentingos institucijos atžvilgiu, taip pat galimybę kreiptis į teismą bei apskundimo terminus ; [73 pakeit.]

g)	prireikus kai būtina ir proporcinga, sprendimas neatskleisti informacijos apie teroristinio turinio pašalinimą arba prieigos panaikinimą, kaip nurodyta 11 straipsnyje. [74 pakeit.]

4. Prieglobos paslaugų teikėjui arba turinio teikėjui paprašius kompetentinga institucija išsamiai paaiškina nurodymo pašalinti turinį priežastis, tačiau tai nedaro poveikio prieglobos paslaugų teikėjo pareigai nurodymą įvykdyti per 2 dalyje nustatytą terminą. [75 pakeit.]

5. Kompetentingos institucijos Kompetentinga institucija nurodymą pašalinti turinį siunčia į prieglobos paslaugų teikėjo pagrindinę veiklos vykdymo vietą arba prieglobos paslaugų teikėjo pagal 16 straipsnį paskirtam teisiniam atstovui ir jį perduoda 14 straipsnio 1 dalyje nurodytam kontaktiniam centrui. Toks nurodymas siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, kuriomis galima atgaminti rašytinį įrašą tokiomis sąlygomis, kuriomis paslaugų teikėjas gali nustatyti siuntėjo autentiškumą, įskaitant tikslią nurodymo išsiuntimo ir gavimo datą ir laiką. [76 pakeit.]

6. Prieglobos paslaugų teikėjas patvirtina gavimą ir naudodamasis II priede pateiktu šablonu nedelsdamas praneša kompetentingai institucijai apie teroristinio turinio pašalinimą arba prieigos prie jo panaikinimą, visų pirma nurodydami veiksmo atlikimo laiką. [77 pakeit.]

7. Jeigu prieglobos paslaugų teikėjas negali įvykdyti nurodymo pašalinti turinį dėl force majeure arba faktinio negalėjimo, kuris nepriklauso nuo prieglobos paslaugų teikėjo valios, be kita ko, dėl techninių ar veiklos priežasčių, jis naudodamas III priede pateiktą šabloną nedelsdamas apie tai praneša kompetentingai institucijai ir paaiškina priežastis. 2 dalyje nustatytas terminas įsigalioja vos tik pašalinamos nurodytos priežastys. [78 pakeit.]

8. Jeigu Prieglobos paslaugų teikėjas negali įvykdyti nurodymo gali atsisakyti vykdyti nurodymą pašalinti turinį, nes jei jame yra akivaizdžių klaidų arba pateiktos informacijos nepakanka, kad būtų galima jį įvykdyti,. Jis naudodamas III priede pateiktą šabloną nedelsdamas apie tai praneša kompetentingai institucijai ir paprašo pateikti aiškesnės informacijos. 2 dalyje nustatytas terminas įsigalioja vos tik pateikiama aiškesnė informacija. [79 pakeit.]

9. Kompetentinga institucija, išdavusi nurodymą pašalinti turinį, praneša 17 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytai aktyvių konkrečių priemonių įgyvendinimą prižiūrinčiai kompetentingai institucijai, kada nurodymas pašalinti turinį tampa galutiniu. Nurodymas pašalinti turinį tampa galutiniu, jeigu jis nebuvo užginčytas iki nacionalinės teisės aktais nustatyto termino arba jei jis buvo patvirtintas po užginčijimo. [80 pakeit.]

4a straipsnis

Konsultavimosi procedūra nurodymo pašalinti turinį atveju

1. Tuo pat metu, kai nurodymas pašalinti turinį pagal 4 straipsnio 5 dalį perduodamas prieglobos paslaugų teikėjui, kompetentinga institucija, išduodanti nurodymą pašalinti turinį pagal 4 straipsnio 1a dalį, pateikia šio nurodymo kopiją 17 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytai valstybės narės, kurioje yra prieglobos paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė, kompetentingai institucijai.

2. Jeigu valstybės narės, kurioje yra prieglobos paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė, kompetentinga institucija turi pagrįstų priežasčių manyti, kad nurodymas pašalinti turinį gali daryti poveikį tos valstybės narės pagrindiniams interesams, ji apie tai praneša išduodančiajai kompetentingai institucijai. Išduodančioji institucija atsižvelgia į šias aplinkybes ir prireikus panaikina arba iš dalies pakeičia nurodymą pašalinti turinį. [81 pakeit.]

4b straipsnis

Bendradarbiavimo procedūra išduodant papildomą nurodymą pašalinti turinį

1. Kai kompetentinga institucija yra išdavusi nurodymą pašalinti turinį pagal 4 straipsnio 1a dalį, ta institucija gali susisiekti su valstybės narės, kurioje yra prieglobos paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė, kompetentinga institucija, kad paprašytų, kad pastaroji kompetentinga institucija taip pat išduotų nurodymą pašalinti turinį pagal 4 straipsnio 1 dalį.

2. Valstybės narės, kurioje yra prieglobos paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė, kompetentinga institucija išduoda nurodymą pašalinti turinį arba atsisako išduoti nurodymą kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per vieną valandą po to, kai su ja buvo susisiekta pagal šio straipsnio 1 dalį, ir apie savo sprendimą praneša kompetentingai institucijai, kuri išdavė pirmąjį nurodymą.

3. Tais atvejais, kai pagrindinės buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai reikia daugiau nei vienos valandos savo turinio vertinimui atlikti, ji nusiunčia prašymą atitinkamam prieglobos paslaugų teikėjui laikinai panaikinti prieigą prie turinio iki 24 valandų laikotarpiui, per kurį kompetentinga institucija atlieka vertinimą ir išsiunčia nurodymą pašalinti turinį arba atsiima prašymą panaikinti prieigą. [82 pakeit.]

5 straipsnis

Pranešimai

1. Kompetentinga institucija arba atitinkama Sąjungos įstaiga gali siųsti pranešimą prieglobos paslaugų teikėjui.

2. Prieglobos paslaugų teikėjai nustato operacines ir technines priemones, kurios padeda greitai įvertinti kompetentingų institucijų arba prireikus atitinkamų Sąjungos įstaigų atsiųstą turinį ir savanoriškai nuspręsti, ką su juo daryti.

3. Pranešimai siunčiami į prieglobos paslaugų teikėjo pagrindinę veiklos vykdymo vietą arba prieglobos paslaugų teikėjo pagal 16 straipsnį paskirtam teisiniam atstovui ir perduodami 14 straipsnio 1 dalyje nurodytam kontaktiniam centrui. Tokie pranešimai siunčiami elektroninėmis priemonėmis.

4. Pranešime pateikiama pakankamai išsami informacija, įskaitant priežastis, dėl kurių turinys laikomas teroristiniu, URL ir prireikus papildoma informacija, padedanti identifikuoti teroristinį turinį, apie kurį pranešta.

5. Prieglobos paslaugų teikėjas prioritetine tvarka vertina, kaip turinys, apie kurį pranešta, atitinka jo paties nustatytas sutartines sąlygas ir sprendžia, ar turinį pašalinti ar panaikinti prieigą prie jo.

6. Prieglobos paslaugų teikėjas nedelsdamas informuoja kompetentingą instituciją ar atitinkamą Sąjungos įstaigą apie vertinimo rezultatus ir su pranešimu susijusių veiksmų atlikimo laiką.

7. Jeigu prieglobos paslaugų teikėjas mano, kad pranešime pateikta informacija yra nepakankama, kad būtų galima įvertinti turinį, apie kurį pranešama, jis nedelsdamas apie tai informuoja kompetentingą instituciją ar atitinkamą Sąjungos įstaigą ir praneša, kokios papildomos ar aiškesnės informacijos reikia. [83 pakeit.]

6 straipsnis

Aktyvios Konkrečios priemonės [84 pakeit.]

1. Nedarant poveikio Direktyvai (ES) 2018/1808 ir Direktyvai 2000/31/EB, prieglobos paslaugų teikėjai prireikus gali imtis aktyvių konkrečių priemonių, kad apsisaugotų nuo teroristinio turinio viešos sklaidos savo tinkle. Šios priemonės turi būti veiksmingos , tikslingos ir proporcingos, grindžiamos ypatingą dėmesį skiriant rizikos ir teroristinio turinio masto lygiu lygiui , vartotojų pagrindinėmis teisėmis, didžiule pagrindinėms teisėms ir didelei teisės į žodžio laisvę ir laisvę gauti ir perduoti informaciją svarba ir idėjas atviroje ir demokratinėje visuomenėje svarbai . [85 pakeit.]

2. 17 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta kompetentinga institucija, gavusi informaciją pagal 4 straipsnio 9 dalį, prašo prieglobos paslaugų teikėjo per tris mėnesius nuo prašymo gavimo, o vėliau – bent kartą per metus pateikti ataskaitą apie konkrečias aktyvias priemones, kurių jis ėmėsi, be kita ko, naudodamas automatines priemones, siekdamas:

a)	užkirsti kelią pakartotiniam turinio, kuris laikomas teroristiniu ir todėl buvo pašalintas arba panaikinta prieiga prie jo, įkėlimui;

b)	aptikti, nustatyti ir greitai pašalinti teroristinį turinį arba panaikinti prieigą prie jo.

Toks prašymas siunčiamas į prieglobos paslaugų teikėjo pagrindinę veiklos vykdymo vietą arba prieglobos paslaugų teikėjo paskirtam teisiniam atstovui.

Į ataskaitas įtraukiama visa aktuali informacija, kuri leistų 17 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytai kompetentingai institucijai įvertinti, ar aktyvios priemonės yra veiksmingos ir proporcingos, taip pat įvertinti, kaip veikia naudojamos automatinės priemonės ir žmogaus atliekama priežiūra bei tikrinimo procedūros. [86 pakeit.]

3. Jeigu 17 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta kompetentinga institucija mano, kad aktyvios priemonės, kurių imtasi ir apie kurias pranešta ataskaitoje pagal 2 dalį, yra nepakankamos norint sumažinti ir valdyti riziką ir pavojaus lygį, ji gali prašyti prieglobos paslaugų teikėjo imtis konkrečių papildomų aktyvių priemonių. Šiuo tikslu prieglobos paslaugų teikėjas bendradarbiauja su 17 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta kompetentinga institucija, kad būtų nustatytos konkrečios priemonės, kurių jis turi imtis, svarbiausi tikslai ir jų pasiekimo rodikliai bei įgyvendinimo terminai. [87 pakeit.]

4. Jeigu per tris mėnesius nuo prašymo pagal 3 dalį gavimo nepavyksta pasiekti sutarimo Nustačius, kad prieglobos paslaugų teikėjas yra gavęs daug nurodymų pašalinti turinį , 17 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta kompetentinga institucija gali priimti sprendimą, kuriuo nustatomos konkrečios papildomos būtinos ir proporcingos aktyvios priemonės. Sprendime nusiųsti prašymą dėl būtinų, proporcingų ir veiksmingų papildomų konkrečių priemonių , kurių turės imtis prieglobos paslaugų teikėjas. Kompetentinga institucija nenustato prievolės vykdyti bendrąją stebėseną ar naudoti automatizuotas priemones. Prašyme visų pirma turi būti atsižvelgiama į ekonominius techninį priemonių įgyvendinamumą, prieglobos paslaugų teikėjo dydį ir ekonominius pajėgumus ir tokių priemonių poveikį vartotojų pagrindinėms teisėms ir į didžiulę teisės į žodžio laisvę ir laisvę gauti ir perduoti informaciją ir idėjas atviroje ir demokratinėje visuomenėje svarbą. Toks sprendimas prašymas siunčiamas į prieglobos paslaugų teikėjo pagrindinę veiklos vykdymo vietą arba prieglobos paslaugų teikėjo paskirtam teisiniam atstovui. Prieglobos paslaugų teikėjas reguliariai teikia ataskaitas apie tokių priemonių įgyvendinimą, kaip yra nustačiusi 17 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta kompetentinga institucija. [88 pakeit.]

5. Prieglobos paslaugų teikėjas gali bet kada prašyti 17 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos kompetentingos institucijos peržiūrėti ir prireikus atšaukti prašymą ar sprendimą pagal 2, 3 ir 4 dalis 4 dalį . Kompetentinga institucija per pagrįstą laikotarpį nuo prieglobos paslaugų teikėjo prašymo gavimo priima motyvuotą sprendimą. [89 pakeit.]

7 straipsnis

Turinio ir susijusių duomenų išsaugojimas

1. Prieglobos paslaugų teikėjai išsaugo teroristinį turinį, kuris, gavus nurodymą pašalinti turinį ar pranešimą arba ėmusis aktyvių konkrečių priemonių pagal 4, 5 ir 6 straipsnius, buvo pašalintas ar panaikinta prieiga prie jo, ir susijusius duomenis, kurie buvo pašalinti drauge su teroristiniu turiniu, kurių reikia: [90 pakeit.]

a)	administracinei ar, teisminei peržiūrai ar teisinei gynybai vykdyti, [91 pakeit.]

b)	teroristinių nusikaltimų prevencijai, aptikimui, tyrimui ir baudžiamajam persekiojimui , kuriuos vykdo teisėsaugos institucijos . [92 pakeit.]

2. Teroristinis turinys ir susiję duomenys, nurodyti 1 dalyje dalies a punkte , saugomi šešis mėnesius ir po šio laikotarpio ištrinami . Kompetentingos institucijos ar teismo prašymu teroristinis turinys saugomas ilgesnį laiką ir tiek, kiek reikia toliau nurodytą laiką , tik kai vykdoma administracinė ar, teisminė peržiūra arba teisinė gynyba , nurodyta 1 dalies a punkte. Prieglobos paslaugų teikėjai saugo 1 dalies b punkte nurodytą teroristinį turinį ir susijusius duomenis, kol teisėsaugos institucija reaguoja į prieglobos paslaugų teikėjo pranešimą pagal 13 straipsnio 4 dalį, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius . [93 pakeit.]

3. Prieglobos paslaugų teikėjai užtikrina, kad pagal 1 ir 2 dalis saugomam teroristiniam turiniui ir susijusiems duomenims būtų taikomos tinkamos techninės ir organizacinės apsaugos priemonės.

Šiomis techninėmis ir organizacinėmis apsaugos priemonėmis užtikrinama, kad saugomu teroristiniu turiniu ir susijusiais duomenimis būtų naudojamasi ir jie būtų tvarkomi tik 1 dalyje nurodytais tikslais, ir aukšto lygio atitinkamų asmens duomenų apsauga. Prireikus prieglobos paslaugų teikėjai šias apsaugos priemones peržiūri ir atnaujina.

III SKIRSNIS

APSAUGOS PRIEMONĖS IR ATSKAITOMYBĖ

8 straipsnis

Skaidrumo reikalavimai prieglobos paslaugų teikėjams [94 pakeit.]

1. Jei taikoma, prieglobos paslaugų teikėjai savo pačių nustatytose sutartinėse sąlygose aiškiai nustato teroristinio turinio sklaidos prevencijos politiką, ir prireikus , jei taikoma, suprantamai paaiškina aktyvių konkrečių priemonių, įskaitant automatines, veikimą. [95 pakeit.]

2. Prieglobos paslaugų teikėjai , kurie tais metais gavo arba yra gavę nurodymų pašalinti turinį, viešai skelbia kasmetines skaidrumo ataskaitas, kuriose pateikiama informacija apie teroristinio turinio sklaidos prevencijos veiksmus. [96 pakeit.]

3. Skaidrumo ataskaitose pateikiama bent tokia informacija:

a)	informacija apie priemones, kurių prieglobos paslaugų teikėjas ėmėsi, kad aptiktų, identifikuotų ir pašalintų teroristinį turinį;

b)	informacija apie priemones, kurių prieglobos paslaugų teikėjas ėmėsi, kad užkirstų kelią pakartotiniam turinio, kuris laikomas teroristiniu ir todėl buvo pašalintas arba panaikinta prieiga prie jo, įkėlimui , visų pirma kai buvo naudota automatizuota technologija ; [97 pakeit.]

teroristinio turinio, kuris dėl nurodymo pašalinti turinį, pranešimo ar aktyvių konkrečių priemonių buvo pašalintas ar panaikinta prieiga prie jo, vienetų skaičius ir nurodymų, kai turinys nebuvo pašalintas pagal 4 straipsnio 7 ir 8 dalis, skaičius bei atsisakymo pašalinti turinį priežastys ; [98 pakeit.]

d)	skundų procedūrų apžvalga ir teisminių peržiūrų skaičius ir rezultatai , įskaitant atvejų, kai buvo nustatyta, kad turinys buvo klaidingai laikomas teroristiniu, skaičių . [99 pakeit.]

8a straipsnis

Skaidrumo reikalavimai kompetentingoms institucijoms

1. Kompetentingos institucijos skelbia metines skaidrumo ataskaitas, į kurias įtraukiama bent ši informacija:

a)	išduotų nurodymų pašalinti turinį skaičius, turinio pašalinimo atvejų skaičius ir atmestų ar ignoruotų nurodymų pašalinti turinį skaičius;

b)	nustatyto teroristinio turinio, dėl kurio buvo atliktas tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas, skaičius ir atvejų, kai buvo nustatyta, kad turinys buvo klaidingai laikomas teroristiniu, skaičius;

c)	priemonių, kurių pagal 6 straipsnio 4 dalį reikalauja imtis kompetentingos institucijos, aprašymas. [100 pakeit.]

9 straipsnis

Aktyvių Konkrečių priemonių naudojimo ir įgyvendinimo apsaugos priemonės [101 pakeit.]

1. Jeigu prieglobos paslaugų teikėjai saugomam turiniui taiko automatines priemones pagal šį reglamentą, jie nustato veiksmingas ir tinkamas apsaugos priemones, kad dėl to turinio priimami sprendimai, visų pirma sprendimai pašalinti teroristiniu laikomą turinį arba panaikinti prieigą prie jo, būtų tikslūs ir tinkamai pagrįsti. [102 pakeit.]

2. Apsaugos priemonės, kurias priemones visų pirma sudaro žmogaus atliekama priežiūra ir patikrinimai, taikomos atitinkamais atvejais ir kiekvieną kartą, kai norint nustatyti, ar turinys laikytinas teroristiniu, reikia nuodugniai įvertinti atitinkamas aplinkybes sprendimo pašalinti turinį arba nesuteikti prieigos prie jo tinkamumo , ypač teisės į žodžio laisvę ir laisvės gauti ir perduoti informaciją ir idėjas atviroje ir demokratinėje visuomenėje požiūriu, priežiūra ir patikrinimai, kuriuos atlieka žmogus . [103 pakeit.]

9a straipsnis

Veiksmingos teisių gynimo priemonės

1. Turinio teikėjai, kurių turinys gavus nurodymą pašalinti turinį buvo pašalintas arba panaikinta jo prieiga, arba nurodymą pašalinti turinį gavę prieglobos paslaugų teikėjai turi teisę į veiksmingą teisinę gynybą. Valstybės narės parengia veiksmingas procedūras šiai teisei įgyvendinti. [104 pakeit.]

10 straipsnis

Skundų teikimo mechanizmas

1. Prieglobos paslaugų teikėjas parengia veiksmingus ir prieinamus mechanizmus, kuriais naudodamiesi turinio teikėjai, kurių turinys buvo pašalintas arba panaikinta prieiga prie jo atsižvelgus į pranešimą pagal 5 straipsnį ar ėmusis aktyvių konkrečių priemonių pagal 6 straipsnį, galėtų apskųsti šį prieglobos paslaugų teikėjo veiksmą ir reikalauti atkurti turinį. [105 pakeit.]

2. Prieglobos paslaugų teikėjas skubiai išanalizuoja kiekvieną gautą skundą ir tais atvejais, kai turinys pašalintas ar prieiga panaikinta nepagrįstai, nedelsdamas atkuria turinį. Jis informuoja skundo teikėją apie analizės išvadas per dvi savaites nuo skundo gavimo dienos ir pateikia paaiškinimą tais atvejais, kai prieglobos paslaugų teikėjas nusprendžia neatkurti turinio . Turinio atkūrimas netrukdo imtis tolesnių teisminių priemonių prieš prieglobos paslaugų teikėjo arba kompetentingos institucijos sprendimą. [106 pakeit.]

11 straipsnis

Informacija turinio teikėjams

1. Kai prieglobos paslaugų teikėjas pašalina teroristinį turinį arba panaikina prieigą prie jo, jis išsamiai ir tiksliai informuoja turinio teikėją apie teroristinio turinio pašalinimą arba prieigos prie jo panaikinimą ir apie galimybes ginčyti sprendimą ir paprašytas pateikia turinio teikėjui pagal 4 straipsnį išduotą nurodymo pašalinti turinį kopiją . [107 pakeit.]

2. Turinio teikėjui paprašius, prieglobos paslaugų teikėjas informuoja turinio teikėją apie turinio pašalinimo ar prieigos panaikinimo priežastis ir galimybes užginčyti šį sprendimą. [108 pakeit.]

3. Prievolė pagal 1 ir 2 dalis dalį netaikoma, jei kompetentinga institucija , remdamasi objektyviais įrodymais ir atsižvelgdama į tokio sprendimo proporcingumą ir būtinumą, nusprendžia, kad ši informacija dėl visuomenės saugumo priežasčių, pavyzdžiui, dėl teroristinių nusikaltimų prevencijos, tyrimo, aptikimo ar baudžiamojo persekiojimo, turėtų būti neviešinama tiek laiko, kiek reikia, tačiau ne ilgiau nei [keturias] savaites nuo to sprendimo. Tokiu atveju prieglobos paslaugų teikėjas informacijos apie teroristinio turinio pašalinimą ar prieigos prie jo panaikinimą neatskleidžia. [109 pakeit.]

IV SKIRSNIS

KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ, SĄJUNGOS ĮSTAIGŲ IR PRIEGLOBOS PASLAUGŲ TEIKĖJŲ BENDRADARBIAVIMAS

12 straipsnis

Kompetentingų institucijų pajėgumai

Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos turėtų visus būtinus pajėgumus ir pakankamus išteklius, kad turėdamos tvirtas nepriklausomumo garantijas galėtų pasiekti šio reglamento tikslus ir vykdyti pagal jį nustatytus įpareigojimus. [110 pakeit.]

13 straipsnis

Prieglobos paslaugų teikėjų, kompetentingų institucijų ir prireikus kompetentingų Sąjungos įstaigų bendradarbiavimas [111 pakeit.]

1. Valstybių narių kompetentingos institucijos dalijasi informacija, koordinuoja veiklą ir bendradarbiauja viena su kita ir prireikus su atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, pavyzdžiui, su Europolu, dėl nurodymų pašalinti turinį ir pranešimų, kad būtų išvengta veiklos dubliavimo, padidėtų koordinavimas ir išvengta trukdymo vykdyti tyrimus skirtingose valstybėse narėse. [112 pakeit.]

2. Valstybių narių kompetentingos institucijos dalijasi informacija, koordinuoja veiklą ir bendradarbiauja su 17 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodyta kompetentinga institucija dėl priemonių, kurių imtasi pagal 6 straipsnį, ir įgyvendinimo veiksmų, kurių imtasi pagal 18 straipsnį. Valstybės narės užtikrina, kad 17 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodyta kompetentinga institucija gautų visą aktualią informaciją. Šiuo tikslu valstybės narės nustato tinkamus ir saugius komunikacijos kanalus ar mechanizmus, užtikrinančius, kad aktualia informacija būtų dalijamasi laiku. [113 pakeit.]

3. Valstybės narės ir prieglobos paslaugų teikėjai gali nuspręsti naudotis specialiomis priemonėmis, įskaitant prireikus atitinkamų Sąjungos įstaigų, pavyzdžiui, Europolo, parengtas priemones, kuriomis visų pirma prisidedama prie: [114 pakeit.]

a)	nurodymų pašalinti turinį tvarkymo ir grįžtamosios informacijos teikimo ryšio pagal 4 straipsnį;

b)	pranešimų tvarkymo ir grįžtamosios informacijos teikimo pagal 5 straipsnį; [115 pakeit.]

c)	bendradarbiavimo, kuriuo siekiama nustatyti ir įgyvendinti aktyvias konkrečias priemones pagal 6 straipsnį. [116 pakeit.]

4. Gavę informacijos apie bet kokius teroristinių nusikaltimų įrodymus kokį teroristinį turinį , prieglobos paslaugų teikėjai skubiai informuoja už nusikalstamos veikos tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą atsakingas atitinkamos valstybės narės institucijas arba . Kai neįmanoma nustatyti atitinkamos valstybės narės, prieglobos paslaugų teikėjai informuoja valstybės narės, kurioje yra jų pagrindinė veiklos vykdymo vieta ar teisinis atstovas, kontaktinį centrą pagal 14 17 straipsnio 2 dalį. Prieglobos paslaugų teikėjas, kuriam neaišku, kam perduoti tą ir taip pat perduoda šią informaciją, gali ją perduoti Europolui, kad jis galėtų imtis reikiamų veiksmų. [117 pakeit.]

4a. Prieglobos paslaugų teikėjai bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis. [118 pakeit.]

14 straipsnis

Kontaktinis centras

1. Prieglobos paslaugų teikėjai , anksčiau jau gavę vieną ar daugiau nurodymų pašalinti turinį, įsteigia kontaktinį centrą, kuris elektroniniu būdu gauna nurodymus pašalinti turinį ir pranešimus ir užtikrina spartų operatyvų jų tvarkymą pagal 4 ir 5 straipsnius straipsnį . Jie užtikrina, kad informacija apie jį būtų skelbiama viešai. [119 pakeit.]

2. 1 dalyje nurodyta informacija apima oficialiąsias Sąjungos kalbas, kaip nustatyta Reglamente Nr. 1/58, kuriomis galima kreiptis į kontaktinį centrą ir kuriomis galima toliau bendrauti dėl nurodymų pašalinti turinį ir pranešimų pagal 4 ir 5 straipsnius straipsnį . Bent viena iš tų kalbų turi būti oficialioji valstybės narės, kuri yra prieglobos paslaugų teikėjo pagrindinės veiklos vykdymo vietos šalis arba kurioje gyvena ar yra įsisteigęs jo teisinis atstovas pagal 16 straipsnį, kalba. [120 pakeit.]

3. Valstybės narės įsteigia kontaktinį centrą, kuris tvarko prašymus pateikti aiškesnės ir grįžtamosios informacijos, susijusios su jų išduotais nurodymais pašalinti turinį ir pranešimais. Informacija apie kontaktinius centrus skelbiama viešai. [121 pakeit.]

V SKIRSNIS

ĮGYVENDINIMAS IR VYKDYMAS

15 straipsnis

Jurisdikcija

1. Valstybė narė, kurioje yra prieglobos paslaugų teikėjo pagrindinė veiklos vykdymo vieta, turi jurisdikciją 6, 18 ir 21 straipsnių taikymo tikslais. Prieglobos paslaugų teikėjas, kurio pagrindinė veiklos vykdymo vieta yra ne valstybėse narėse, patenka į tos valstybės narės, kurioje gyvena ar yra įsisteigęs jo teisinis atstovas pagal 16 straipsnį, jurisdikciją.

2. Jei prieglobos paslaugų teikėjas , kurio pagrindinė veiklos vykdymo vieta yra ne valstybėse narėse, nepaskiria teisinio atstovo, jurisdikciją turi visos valstybės narės. Jeigu valstybė narė nusprendžia pasinaudoti šia jurisdikcija, ji apie tai praneša visoms kitoms valstybėms narėms. [122 pakeit.]

3. Jeigu nurodymą pašalinti turinį pagal 4 straipsnio 1 dalį išdavė kitos valstybės narės institucija, ta valstybė narė turi jurisdikciją imtis priverstinių priemonių pagal savo nacionalinę teisę, kad įgyvendintų tą nurodymą pašalinti turinį. [123 pakeit.]

16 straipsnis

Teisinis atstovas

1. Prieglobos paslaugų teikėjas, kuris Sąjungoje nėra įsisteigęs, bet joje siūlo savo paslaugas, raštu paskiria juridinį ar fizinį asmenį būti jo teisiniu atstovu Sąjungoje ir gauti, tenkinti ir vykdyti nurodymus pašalinti turinį, pranešimus, ir prašymus ir sprendimus, kuriuos pagal šį reglamentą išduoda kompetentingos institucijos. Teisinis atstovas gyvena arba yra įsisteigęs vienoje iš valstybių narių, kurioje prieglobos paslaugų teikėjas teikia paslaugas. [124 pakeit.]

2. Prieglobos paslaugų teikėjas paveda teisiniam atstovui jo vardu gauti, tenkinti ir vykdyti nurodymus pašalinti turinį, pranešimus, ir prašymus ir sprendimus, nurodytus 1 dalyje. Prieglobos paslaugų teikėjai suteikia savo teisiniam atstovui visus reikiamus įgaliojimus ir išteklius, kurių reikia bendradarbiavimui su kompetentingomis institucijomis ir sprendimų bei nurodymų įgyvendinimui. [125 pakeit.]

3. Paskirtasis teisinis atstovas gali būti laikomas atsakingu už įpareigojimų pagal šį reglamentą nevykdymą, tačiau tai neturi poveikio prieglobos paslaugų teikėjo atsakomybei ir teisiniams veiksmams, kurių gali būti imtasi jo atžvilgiu.

4. Apie teisinio atstovo paskyrimą prieglobos paslaugų teikėjas praneša tos valstybės narės, kurioje teisinis atstovas gyvena arba yra įsisteigęs, kompetentingai institucijai, nurodytai 17 straipsnio 1 dalies d punkte. Informacija apie teisinį atstovą skelbiama viešai.

VI SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17 straipsnis

Kompetentingų institucijų skyrimas

1. Kiekviena valstybė narė paskiria valdžios teisminę ar funkciškai nepriklausomą administracinę instituciją ar institucijas, kompetentingas , kompetentingą : [126 pakeit.]

a)	išduoti nurodymus pašalinti turinį pagal 4 straipsnį;

b)	aptikti, nustatyti ir perduoti teroristinį turinį prieglobos paslaugų teikėjams pagal 5 straipsnį; [127 pakeit.]

c)	prižiūrėti, kaip įgyvendinamos aktyvios konkrečios priemonės pagal 6 straipsnį; [128 pakeit.]

d)	užtikrinti įpareigojimų pagal šį reglamentą vykdymą taikant nuobaudas pagal 18 straipsnį.

1a. Valstybės narės kompetentingose institucijose paskiria kontaktinį centrą, kuris tvarko prašymus pateikti aiškesnės ir grįžtamosios informacijos, susijusios su jų išduotais nurodymais pašalinti turinį. Informacija apie kontaktinį centrą skelbiama viešai. [129 pakeit.]

2. Ne vėliau kaip … [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo] valstybės narės praneša Komisijai apie kompetentingas institucijas, nurodytas 1 dalyje. Komisija sukuria internetinį registrą, kuriame nurodomos visos šios kompetentingos institucijos ir kiekvienai kompetentingai institucijai paskirtas kontaktinis centras. Komisija pranešimą ir bet kokius jo pakeitimus skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. [130 pakeit.]

18 straipsnis

Nuobaudos

1. Valstybės narės nustato nuobaudų, taikomų prieglobos paslaugų teikėjams pažeidus , sistemingai ir nuolat pažeidžiantiems pagal šį reglamentą prisiimtus įsipareigojimus, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų jų įgyvendinimą. Šios nuobaudos taikomos tik pažeidus įsipareigojimus, prisiimtus pagal: [131 pakeit.]

a)	3 straipsnio 2 dalį (prieglobos paslaugų teikėjų sutartinės sąlygos); [132 pakeit.]

b)	4 straipsnio 2 ir 6 dalis (nurodymų pašalinti turinį įgyvendinimas ir grįžtamoji informacija);

c)	5 straipsnio 5 ir 6 dalis (pranešimų vertinimas ir grįžtamoji informacija); [133 pakeit.]

d)	6 straipsnio 2 ir 4 dalis (ataskaitos apie aktyvias konkrečias priemones ir priemonių priėmimas po sprendimo prašymo , kuriuo įpareigojama imtis aktyvių papildomų konkrečių priemonių); [134 pakeit.]

e)	7 straipsnį (duomenų saugojimas);

f)	8 straipsnį (skaidrumas skaidrumo reikalavimai prieglobos paslaugų teikėjams ); [135 pakeit.]

g)	9 straipsnį (aktyvių konkrečių priemonių įgyvendinimo apsauga); [136 pakeit.]

h)	10 straipsnį (skundų procedūros);

i)	11 straipsnį (informacija turinio teikėjams);

j)	13 straipsnio 4 dalį (informacija apie teroristinių nusikaltimų įrodymus teroristinį turinį ); [137 pakeit.]

k)	14 straipsnio 1 dalį (kontaktiniai centrai);

l)	16 straipsnį (teisinio atstovo skyrimas).

2. Šios 1 dalyje nurodytos nuobaudos yra efektyvios turi būti veiksmingos , proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip … [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo] praneša Komisijai apie tas taisykles ir priemones ir nedelsdamos informuoja ją apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus. [138 pakeit.]

3. Valstybės narės užtikrina, kad spręsdamos dėl nuobaudų tipo ir lygio kompetentingos institucijos atsižvelgtų į svarbias aplinkybes, įskaitant:

a)	pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę;

b)	pažeidimo tyčinį pobūdį ar aplaidumą;

c)	ankstesnius atsakingo juridinio asmens pažeidimus;

d)	atskaitingo juridinio asmens finansinius pajėgumus;

e)	prieglobos paslaugų teikėjo bendradarbiavimo su kompetentingomis institucijomis lygį.; [139 pakeit.]

ea)	prieglobos paslaugų teikėjų, visų pirma labai mažų ar mažųjų įmonių, pobūdį ir dydį, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (13) . [140 pakeit.]

4. Valstybės narės užtikrina, kad sistemingai ir nuolat nevykdant 4 straipsnio 2 dalies įpareigojimų būtų taikomos finansinės nuobaudos, kurių dydis gali siekti iki 4 proc. prieglobos paslaugų teikėjo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos. [141 pakeit.]

19 straipsnis

Nurodymo pašalinti turinį techniniai reikalavimai , reikšmingumo vertinimo kriterijai ir šablono keitimas [142 pakeit.]

1. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad papildytų šį reglamentą būtinais techniniais elektroninių priemonių, kuriomis kompetentingos institucijos turi perduoti nurodymus pašalinti turinį, reikalavimais. [143 pakeit.]

1a. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant papildyti šį reglamentą kriterijais ir skaičiais, kuriuos turi naudoti kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, kas yra šiame reglamente minimas didelis neužginčytų nurodymų pašalinti turinį skaičius. [144 pakeit.]

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti tokius deleguotuosius aktus, kad pakeistų I, II ir III priedus ir galėtų veiksmingai tenkinti galimą reikmę patobulinti nurodymo pašalinti turinį šabloną ir šablonus, naudotinus informacijai apie tai, kad nurodymo pašalinti turinį neįmanoma įvykdyti.

20 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 19 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio reglamento taikymo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 19 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 19 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba Komisijai praneša, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

21 straipsnis

Stebėsena

1. Valstybės narės iš jų jurisdikcijai priklausančių kompetentingų institucijų ir prieglobos paslaugų teikėjų renka ir Komisijai kasmet iki [kovo 31 d.] perduoda informaciją apie veiksmus, kurių imtasi pagal šį reglamentą. Tai, be kita ko:

informacija apie išduotų nurodymų pašalinti turinį ir pranešimų skaičių, pašalinto ar panaikintos prieigos prie teroristinio turinio vienetų skaičių, įskaitant atitinkamus terminus pagal 4 ir 5 straipsnius straipsnį, ir informacija apie atitinkamų sėkmingo teroristinių nusikaltimų nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo atvejų skaičių ; [145 pakeit.]

b)	informacija apie konkrečias aktyvias priemones, kurių imtasi pagal 6 straipsnį, įskaitant pašalinto ir panaikintos prieigos turinio apimtį ir atitinkamus terminus;

ba)	informacija apie kompetentingų institucijų išduotų prašymų suteikti prieigą prie prieglobos paslaugų teikėjų pagal 7 straipsnį išsaugomo turinio skaičių; [146 pakeit.]

c)	informacija apie inicijuotų skundų procedūrų skaičių ir veiksmus, kurių ėmėsi prieglobos paslaugų teikėjai pagal 10 straipsnį;

d)	informacija apie teisių gynimo procedūrų skaičių ir kompetentingos institucijos pagal nacionalinę teisę priimtų sprendimų skaičių.

2. Ne vėliau kaip … [vieni metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija parengia išsamią šio reglamento taikymo produktų, rezultatų ir poveikio stebėsenos programą. Stebėsenos programoje nustatomi duomenų ir kitų būtinų įrodymų rinkimo rodikliai, priemonės ir periodiškumas. Joje bus nurodyti veiksmai, kurių turi imtis Komisija ir valstybės narės, kad surinktų ir išanalizuotų duomenis ir kitus įrodymus ir galėtų stebėti ir vertinti šio reglamento pažangą pagal 23 straipsnį.

22 straipsnis

Įgyvendinimo ataskaita

Ne vėliau kaip … [dveji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Komisijos ataskaitoje atsižvelgiama į stebėsenos pagal 21 straipsnį informaciją ir į informaciją, sukauptą vykdant skaidrumo reikalavimus pagal 8 straipsnį. Valstybės narės teikia Komisijai informaciją, būtiną tai ataskaitai parengti.

23 straipsnis

Vertinimas

Ne anksčiau kaip Praėjus vieniems metams po … [ treji metai nuo šio reglamento taikymo pradžios] Komisija atlieka šio reglamento vertinimą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šio reglamento jo taikymą, įskaitant apsaugos mechanizmo veikimo veikimą ir veiksmingumą , taip pat apie poveikį pagrindinėms teisėms, visų pirma žodžio laisvei ir laisvei gauti ir perduoti informaciją bei teisei į privatų gyvenimą. Atlikdama šį vertinimą Komisija taip pat pateikia ataskaitą dėl teroristinio turinio internete klausimams skirtos Europos platformos sukūrimo būtinumo, įvykdomumo ir veiksmingumo. Platforma suteiktų galimybę visoms valstybėms narėms naudoti vieną saugų komunikacijos kanalą, kuriuo prieglobos paslaugų teikėjams būtų siunčiami nurodymai pašalinti teroristinį turinį. Prireikus prie ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Valstybės narės teikia Komisijai informaciją, būtiną tai ataskaitai parengti. [147 pakeit.]

24 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo … [6 mėnesiai 12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo]. [148 pakeit.]

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 67.

(2) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija.

(3) 2018 m. kovo 1 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2018/334 dėl veiksmingų kovos su neteisėtu turiniu internete priemonių (OL L 63, 2018 3 6, p. 50).

(4) 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

(5) 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).

(6) 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).

(7) 2018 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/302 dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 2006/2004 ir (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 601, 2018 3 2, p. 1).

(8) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).

(9) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(10) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(11) COM(2018)0225.

(12) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(13) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl ypač mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

I PRIEDAS

NURODYMAS PAŠALINTI TERORISTINĮ TURINĮ (Reglamento (ES) xxx 4 straipsnis)

Pagal Reglamento (ES) … (1) 4 straipsnį, gavęs kompetentingos institucijos nurodymą pašalinti turinį, nurodymo gavėjas per vieną valandą pašalina teroristinį turinį arba panaikina prieigą prie jo.

Pagal Reglamento (ES) … (2) 7 straipsnį, nurodymo gavėjas turinį ir susijusius duomenis, kurie buvo pašalinti arba prieiga prie kurių buvo panaikinta, saugo šešis mėnesius arba, kompetentingai institucijai ar teismui paprašius, ilgiau.

Nurodymas pašalinti turinį turėtų būti parengtas viena iš gavėjo pagal 14 straipsnio 2 dalį pasirinktų kalbų.

A SKIRSNIS

Nurodymą išdavusi valstybė narė

Pastaba. Išsamesnės informacijos apie nurodymą išdavusią instituciją pateikiama pabaigoje (E ir F skirsniuose)

Gavėjas (teisinis atstovas)

. . .

Gavėjas (kontaktinis centras)

. . .

Valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso gavėjas [jei nesutampa su nurodymą pašalinti turinį išdavusia valstybe nare]

Nurodymo pašalinti turinį išdavimo laikas ir data

. . .

Nurodymo pašalinti turinį numeris

B SKIRSNIS. Turinys turi būti pašalintas arba prieiga prie jo panaikinta per vieną valandą nepagrįstai nedelsiant . [162 pakeit.]

Universalusis ištekliaus adresas (URL) ir bet kokia kita informacija, padedanti identifikuoti turinį, apie kurį pranešama, ir nustatyti tikslią jo vietą:

. . .

Paaiškinimas, kodėl turinys laikomas teroristiniu pagal Reglamento (ES) xxx 2 straipsnio 5 dalį. Turiniu (pažymėkite atitinkamą langelį):

□	kurstoma vykdyti teroristinius nusikaltimus, tie nusikaltimai propaguojami ar šlovinami išvardytus Direktyvos (ES) 2017/541 3 straipsnio 1 dalies a–i punktuose (2 straipsnio 5 dalies a punktas) [149 pakeit.]

□	skatinama kitas asmuo ar grupė asmenų raginami įvykdyti ar prisidėti prie teroristinių nusikaltimų vykdant Direktyvos (ES) 2017/541 3 straipsnio 1 dalies a–i punktuose išvardytus teroristinius nusikaltimus (2 straipsnio 5 dalies b punktas) [150 pakeit.]

□	skatinama kitas asmuo ar grupė asmenų raginami dalyvauti teroristinių grupių veikla veikloje , dalyvavimas tose grupėse ar jų rėmimas nurodytoje Direktyvos (ES) 2017/541 3 straipsnio 1 dalies a–i punktuose (2 straipsnio 5 dalies c punktas) [151 pakeit.]

□

mokoma metodų ar būdų, kaip gaminti arba naudoti sprogmenis, šaunamuosius ar kitus ginklus , kenksmingas arba pavojingas medžiagas arba naudoti kitus konkrečius metodus ar būdus siekiant įvykdyti teroristinį nusikaltimą vieną iš Direktyvos (ES) 2017/541 3 straipsnio 1 dalies a–i punktuose išvardytų teroristinių nusikaltimų (2 straipsnio 5 dalies d punktas) [152 pakeit.]

□	aprašoma, kaip vykdomi nusikaltimai, išvardyti Direktyvos (ES) 2017/541 3 straipsnio 1 dalies a–i punktuose (2 straipsnio 5 dalies e punktas) [153 pakeit.]

Papildoma informacija, paaiškinant, kodėl turinys laikomas teroristiniu (neprivaloma):

. . .

C SKIRSNIS. Informacija turinio teikėjui

Pranešame, kad (pažymėkite atitinkamą langelį):

□	dėl visuomenės saugumo priežasčių gavėjas privalo nepranešti turinio teikėjui apie tai, kad jo turinys buvo pašalintas arba panaikinta prieiga prie jo.

Kitu atveju: Informacija apie galimybes užginčyti nurodymą pašalinti turinį jį išdavusioje valstybėje narėje (kuri, turinio teikėjui paprašius, gali būti jam perduota) pagal nacionalinę teisę; Žr. G skirsnį.

D SKIRSNIS Jurisdikcijos valstybės narės informavimas

□	Pažymėkite, jei valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso gavėjas, nesutampa su nurodymą išdavusia valstybe nare:

□	nurodymo pašalinti turinį kopija perduota atitinkamai kompetentingai institucijai jurisdikcijos valstybėje narėje

E SKIRSNIS. Informacija apie nurodymą pašalinti turinį išdavusią instituciją

Nurodymą pašalinti turinį išdavusios institucijos tipas (pažymėkite atitinkamą langelį):

□	teisėjas, teismas arba tyrimą atliekantis teisėjas

□	teisėsaugos institucija

□	kita kompetentinga institucija→ užpildykite F skirsnį

Informacija apie nurodymą pašalinti turinį išdavusią instituciją ir (arba) jos atstovą, patvirtinančius, kad nurodymas pašalinti turinį yra tikslus ir teisingas:

Institucijos pavadinimas:

Atstovo vardas ir pavardė arba pavadinimas:

Pareigos:

Bylos Nr.:

Adresas:

Telefonas (šalies kodas) (vietovės kodas)

Faksas (šalies kodas) (vietovės kodas)

E. paštas

Data:

. . .

Oficialus antspaudas (jei naudojamas) ir parašas (3):

F SKIRSNIS. Kontaktiniai duomenys tolesniems veiksmams

Nurodymą pašalinti turinį išdavusios institucijos kontaktiniai duomenys, kad būtų galima jai pranešti apie turinio pašalinimo arba prieigos panaikinimo laiką ar pateikti papildomų paaiškinimų:

. . .

Valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso gavėjas, institucijos kontaktiniai duomenys [jei nesutampa su nurodymą išdavusia valstybe nare]

. . .

G SKIRSNIS. Informacija apie teisių gynimo galimybes

Informacija apie kompetentingą įstaigą ar teismą, terminus ir procedūras, susijusius su įskaitant oficialius nurodymo pašalinti turinį užginčijimu užginčijimo reikalavimus : [154 pakeit.]

Kompetentinga įstaiga ar teismas, kuriame galima užginčyti nurodymą pašalinti turinį:

. . .

Terminas, per kurį galima užginčyti nurodymą pašalinti turinį:

Xxx mėnesių nuo xxxx

Nuoroda į nacionalinės teisės aktus:

. . .

(1) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl teroristinio turinio sklaidos internete prevencijos (OL L …).

(2) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl teroristinio turinio sklaidos internete prevencijos (OL L …).

(3) Jei siunčiama patvirtintais pateikimo kanalais, parašas nebūtinas.

II PRIEDAS

GRĮŽTAMOSIOS INFORMACIJOS, PAŠALINUS TERORISTINĮ TURINĮ AR PANAIKINUS PRIEIGĄ PRIE JO, FORMA

(Reglamento (ES) xxx 4 straipsnio 5 dalis)

A SKIRSNIS

Nurodymo pašalinti turinį gavėjas:

. . .

Nurodymą pašalinti turinį išdavusi institucija:

. . .

Nurodymą pašalinti turinį išdavusios institucijos bylos numeris:

. . .

Gavėjo bylos numeris:

. . .

Nurodymo pašalinti turinį gavimo laikas ir data:

. . .

B SKIRSNIS

Vadovaujantis nurodymu pašalinti teroristinį turinį (pažymėkite atitinkamą langelį):

□	turinys buvo pašalintas

□	buvo panaikinta prieiga prie turinio

Turinio pašalinimo ar prieigos panaikinimo laikas ir data:

C SKIRSNIS. Gavėjo duomenys

Prieglobos paslaugų teikėjo / teisinio atstovo vardas ir pavardė arba pavadinimas:

. . .

Pagrindinės veiklos vykdymo arba teisinio atstovo įsisteigimo valstybė narė:

Įgaliotasis asmuo:

. . .

Kontaktinio centro duomenys (e. paštas):

Data:

. . .

III PRIEDAS

INFORMACIJA APIE TAI, KAD NURODYMO PAŠALINTI TURINĮ ĮVYKDYTI NEĮMANOMA (Reglamento (ES) xxx 4 straipsnio 6 ir 7 dalys)

A SKIRSNIS

Nurodymo pašalinti turinį gavėjas:

. . .

Nurodymą pašalinti turinį išdavusi institucija:

. . .

Nurodymą pašalinti turinį išdavusios institucijos bylos numeris:

Gavėjo bylos numeris:

Nurodymo pašalinti turinį gavimo laikas ir data:

. . .

B SKIRSNIS. Turinio nepašalinimo priežastys

Nurodymas pašalinti turinį negali būti įvykdytas apskritai arba negali būti įvykdytas iki nurodyto termino dėl šių priežasčių:

□	force majeure arba faktinis negalėjimas, nepriklausantis nuo gavėjo ar paslaugų teikėjo valios , be kita ko, dėl techninių ar veiklos priežasčių [155 pakeit.]

□	nurodyme pašalinti turinį yra akivaizdžių klaidų

□	nurodyme pašalinti turinį pateikta nepakankamai informacijos

ii)	Pateikite daugiau informacijos apie nurodymo nevykdymo priežastis: . . .

iii)	Jei nurodyme pašalinti turinį yra akivaizdžių klaidų ir (arba) pateikta nepakankamai informacijos, nurodykite klaidas ir paaiškinkite, kokios papildomos ar aiškesnės informacijos reikia: . . .

H SKIRSNIS. Informacija apie paslaugų teikėją / teisinį atstovą

Paslaugų teikėjo / teisinio atstovo vardas ir pavardė arba pavadinimas:

. . .

Įgaliotasis asmuo:

. . .

Kontaktiniai duomenys (e. paštas):

. . .

Parašas:

. . .

Laikas ir data:

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/963

P8_TA(2019)0425

Eurojusto ir Danijos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje susitarimas *

2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pritariama tam, kad Eurojustas sudarytų Eurojusto ir Danijos Karalystės bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje susitarimą, projekto (07770/2019 – C8-0152/2019 – 2019/0805(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

(2021/C 158/69)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos projektą (07770/2019),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0152/2019),

—	atsižvelgdamas į 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/187/TVR, įkuriantį Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais (1), ypač į jo 26a straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0192/2019),

pritaria Tarybos projektui;

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 63, 2002 3 6, p. 1.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/964

P8_TA(2019)0426

Naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartai ***I

2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomi naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartai (COM(2018)0284 – C8-0197/2018 – 2018/0143(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/70)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0284),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0197/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą bei Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0354/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (2);

atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 286.

(2) Ši pozicija pakeičia 2018 m. lapkričio 14 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0455).

P8_TC1-COD(2018)0143

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… , kuriuo nustatomi naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartai ir iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 595/2009 ir (ES) 2018/956 bei Tarybos direktyva 96/53/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1242.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas

Komisija toliau techniškai tobulina Transporto priemonės energijos sąnaudų skaičiavimo priemonę (VECTO) ir siekia nuolat ir laiku ją atnaujinti atsižvelgiant į inovacijas ir sunkiųjų transporto priemonių degalų sąnaudas mažinančių naujų technologijų diegimą.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/967

P8_TA(2019)0427

Skatinimas naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones ***I

2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (COM(2017)0653 – C8-0393/2017 – 2017/0291(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/71)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0653),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 192 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0393/2017),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdami į 2018 m. balandžio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 5 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0321/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (3);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 262, 2018 7 25, p. 58.

(2) OL C 387, 2018 10 25, p. 70.

(3) Ši pozicija pakeičia 2018 m. spalio 25 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0424).

P8_TC1-COD(2017)0291

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/1161.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/968

P8_TA(2019)0428

Skaitmeninių priemonių ir procesų naudojimas bendrovių teisėje ***I

2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos dėl skaitmeninių priemonių ir procesų, naudojamų taikant bendrovių teisės aktus (COM(2018)0239 – C8-0166/2018 – 2018/0113(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/72)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0239),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 50 straipsnio 1 dalį bei 50 straipsnio 2 dalies b, c, f ir g punktus, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0166/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0422/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 24.

P8_TC1-COD(2018)0113

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos dėl skaitmeninių priemonių ir procesų, naudojamų taikant bendrovių teisės aktus

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/1151.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/969

P8_TA(2019)0429

Vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas, jungimas ir skaidymas ***I

2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos dėl vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo, jungimo ir skaidymo (COM(2018)0241 – C8-0167/2018 – 2018/0114(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/73)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0241),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 50 straipsnio 1 bei 2 dalis, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0167/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—

atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 27 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomones (A8-0002/2019),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 24.

P8_TC1-COD(2018)0114

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos dėl vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo, jungimo ir skaidymo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/2121.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/970

P8_TA(2019)0430

Europos gynybos fondas ***I

2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas (COM(2018)0476 – C8-0268/2018 – 2018/0254(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/74)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0476),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnį ir 188 straipsnio antrą pastraipą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0268/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į Pirmininko 2019 m. sausio 25 d. laišką komitetų pirmininkams, kuriame išdėstytas Parlamento požiūris į daugiametės finansinės programos (DFP) sektorines programas po 2020 m.,

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. balandžio 1 d. laišką Europos Parlamento pirmininkui, kuriame patvirtinamas teisėkūros institucijų per derybas pasiektas bendras sutarimas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto, Biudžeto komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8-0412/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (2);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 75.

(2) Ši pozicija pakeičia 2018 m. gruodžio 12 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0516).

P8_TC1-COD(2018)0254

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… , kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnį ir 188 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(-1b)

per pastarąjį dešimtmetį Sąjungos geopolitinė padėtis dramatiškai pasikeitė. Europos kaimyninių regionų padėtis yra nestabili, o Sąjungai dėl to kyla sunkumų ir iššūkių – atsiranda vis naujų pavojų, tokių kaip hibridiniai ir kibernetiniai išpuoliai, be to, vėl daugėja įprastų problemų. Tokiomis aplinkybėmis ir ES piliečiai, ir jų politiniai vadovai sutaria, kad visiems kartu reikia daugiau nuveikti gynybos srityje;

(-1c)

gynybos sektoriuje patiriamos vis didesnės gynybos įrangos sąnaudos ir išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai ir tai trukdo pradėti įgyvendinti naujas gynybos srities programas ir daro tiesioginį poveikį Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės konkurencingumui ir inovacijų pajėgumui. Atsižvelgiant į šį išlaidų padidėjimą, naujų pagrindinių gynybos sistemų ir naujų gynybos technologijų kūrimas turėtų būti remiamas Sąjungos lygmeniu, siekiant stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą gynybos įrangos investicijų srityje;

(1)

2016 m. lapkričio 30 d. priimtame Europos gynybos veiksmų plane Komisija įsipareigojo papildyti, mobilizuoti ir konsoliduoti valstybių narių pastangas bendradarbiauti, dedamas plėtojant gynybos technologinius ir pramoninius pajėgumus siekiant reaguoti į saugumo uždavinius ir skatinti konkurencingą, novatorišką ir efektyvią Europos gynybos pramonę bei tikros ir integruotos Europos gynybos rinkos kūrimą visoje Sąjungoje ir už jos ribų, tuo remiant labiau integruotos gynybos rinkos Europoje kūrimą ir skatinant Europos gynybos produktų ir technologijų įsisavinimą vidaus rinkoje, tokiu būdu didinant nepriklausomumą nuo šaltinių iš už ES ribų. Ji visų pirma pasiūlė sukurti Europos gynybos fondą (toliau – Fondas), skirtą paremti investicijoms į bendrus mokslinius tyrimus ir bendrą gynybos produktų ir technologijų plėtrą, taip skatinant sinergiją ir ekonomiškumą, ir skatinti valstybes nares drauge įsigyti ir prižiūrėti savo gynybos įrangą. Šio fondo lėšos papildytų šiuo tikslu jau skiriamas nacionalines lėšas ir turėtų būti priemonė skatinti valstybes nares bendradarbiauti ir daugiau investuoti į gynybą. Fondo lėšomis turėtų būti remiamas bendradarbiavimas per visą gynybos produktų ir technologijų ciklą;

(2)

Fondas padėtų sukurti stiprią, konkurencingą ir novatorišką Europos gynybos technologinę ir pramoninę ▌bazę ir papildytų Sąjungos iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti integruotą Europos gynybos rinką, ypač 2009 m. priimtas dvi direktyvas (2) dėl viešųjų pirkimų ir produktų siuntimo ES gynybos sektoriuje.

(3)

laikantis integruoto požiūrio ir siekiant prisidėti prie Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumo ir inovacijų pajėgumų didinimo, reikėtų įsteigti Europos gynybos fondą. Fondo tikslas turėtų būti didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą, novatoriškumą, efektyvumą ir technologinį savarankiškumą ir prisidėti prie Sąjungos strateginio savarankiškumo remiant tarpvalstybinį valstybių narių ir įmonių, mokslinių tyrimų centrų, nacionalinių administracijų, tarptautinių organizacijų ir universitetų bendradarbiavimą visoje Sąjungoje , gynybos produktų bei technologijų mokslinių tyrimų ir kūrimo etapu. Siekiant inovacinių sprendimų ir atviros vidaus rinkos, fondas turėtų remti ir padėti plėtoti tarpvalstybinį mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir vidutinės kapitalizacijos įmonių bendradarbiavimą gynybos sektoriaus projektuose.

Bendrų gynybos srities mokslinių tyrimų ir pajėgumų trūkumai Sąjungoje įvardyti bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) sistemoje, visų pirma Pajėgumų plėtojimo plane, o Visa apimančioje strateginėje mokslinių tyrimų darbotvarkėje taip pat nurodyti bendri gynybos mokslinių tyrimų tikslai. Kitais Sąjungos procesais, kaip antai Koordinuota metinė gynybos peržiūra ir nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas, bus remiamas atitinkamų prioritetų įgyvendinimas nustatant ir įgyvendinant glaudesnio bendradarbiavimo galimybes, kad būtų pasiektas ES užmojų mastas saugumo ir gynybos srityje. Kai tinka, taip pat reikėtų atsižvelgti į regioninius ir tarptautinius prioritetus, įskaitant prioritetus, nustatytus bendradarbiaujant su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, su sąlyga, kad jie atitinka Sąjungos prioritetus ir netrukdo bet kuriai valstybei narei ar asocijuotajai šaliai dalyvauti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad reikėtų vengti nereikalingo dubliavimosi;

(4)

mokslinių tyrimų etapas – labai svarbus ▌, nes jis padeda užtikrinti Europos pramonės pajėgumą ir savarankišką gebėjimą kurti gynybos produktus ir valstybių narių, kaip gynybos produktų galutinių vartotojų, nepriklausomumą. Susietas su gynybos pajėgumų plėtojimu, mokslinių tyrimų etapas gali kelti nemažą riziką, visų pirma susijusią su technologijų nebrandumu ir veikimo trikdžiais. Technologinės plėtros etapas, kuris paprastai eina po mokslinių tyrimų ▌etapo, taip pat susijęs su didele rizika ir sąnaudomis, dėl kurių kyla kliūčių toliau panaudoti mokslinių tyrimų rezultatus ir daromas neigiamas poveikis Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumui ir novatoriškumui . Taigi fondas turėtų skatinti mokslinių tyrimų ir plėtros etapų ryšį;

(5)

Fondo lėšomis neturėtų būti remiami išimtinai pagrindiniai moksliniai tyrimai – jie turėtų būti remiami pagal kitas programas, tačiau jis gali apimti į gynybą orientuotus pagrindinius mokslinius tyrimus, kurių pagrindu gali būti sukurtas sprendimas, padėsiantis spręsti jau nustatytas arba tikėtinas problemas ar galimybes;

(6)

Fondo lėšomis galėtų būti remiami veiksmai, susiję tiek su naujais, tiek su atnaujintais esamais produktais ir technologijomis. Esamų gynybos produktų ir technologijų atnaujinimo veiksmai turėtų būti tinkami finansuoti tik tuo atveju, kai neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotųjų trečiųjų valstybių subjektai netaiko jokių pirminės informacijos, reikalingos veiksmui atlikti , apribojimų, dėl kurių veiksmas negali būti atliktas. Turėtų būti reikalaujama, kad teikdami paraišką dėl Sąjungos finansavimo teisės subjektai pateiktų informaciją, kuri įrodytų, jog apribojimų nėra. Tokios informacijos nepateikus Sąjungos finansavimas neturėtų būti teikiamas;

(6a)

Fondas turėtų finansiškai remti veiksmus, prisidedančius prie revoliucingųjų gynybos technologijų plėtros. Kadangi revoliucingosios technologijos gali būti grindžiamos netradicinių gynybos subjektų sukurtomis koncepcijomis arba idėjomis, Fondas turėtų suteikti pakankamo lankstumo konsultacijų teikimo suinteresuotiesiems subjektams ir tokių veiksmų įgyvendinimo srityse;

(7)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos ir jos valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinant šį reglamentą, veiksmai, susiję su produktais ar technologijomis, kurių naudojimas, plėtojimas ar gamyba yra draudžiami pagal tarptautinę teisę, turėtų nebūti finansuojami Fondo lėšomis. Šiuo atžvilgiu veiksmų, kuriais plėtojami nauji gynybos produktai ar technologijos, ▌ tinkamumas finansuoti taip pat turėtų priklausyti nuo tarptautinės teisės pokyčių. Veiksmai, kuriais siekiama kurti mirtinus autonominius ginklus be galimybės prasmingai kontroliuoti atrankos ir dalyvavimo sprendimus, priimamus vykdant atakas prieš žmones, taip pat neturėtų būti laikomi tinkamais finansuoti fondo lėšomis, nepadarant poveikio galimybei skirti lėšų veiksmams, skirtiems išankstinio perspėjimo sistemų ir atsakomųjų priemonių kūrimui gynybos tikslais finansuoti;

(8)

tai, kad yra sudėtinga susitarti dėl konsoliduotos gynybos pajėgumų reikalavimų ir bendrų techninių specifikacijų arba standartų, trukdo tarpvalstybiniam valstybių narių ir skirtingose valstybėse narėse įsikūrusių juridinių asmenų bendradarbiavimui. Kadangi tokių reikalavimų, specifikacijų ir standartų nėra, padidėjo gynybos sektoriaus susiskaidymas, techninis sudėtingumas, pailgėjo terminai, išaugo sąnaudos ir nereikalingas dubliavimasis, taip pat sumažėjo sąveikumas. Susitarimas dėl bendrų techninių specifikacijų turėtų būti būtina sąlyga, jei veiksmams reikalingas aukštesnio lygmens technologinis parengtumas. ▌ Veiksmai, kuriais padedama nustatyti bendrus gynybos pajėgumų reikalavimus ▌ , taip pat veiksmai, kuriais siekiama padėti parengti bendrą techninių specifikacijų arba standartų apibrėžtį, taip pat turėtų būti tinkami remti Fondo lėšomis, ypač jeigu jais skatinamas sąveikumas;

(9)

kadangi Fondo tikslas – remti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą, veiksmingumą ir inovacijas pritraukiant ir papildant bendrą gynybos mokslinių tyrimų ir technologijų veiklą ir sumažinus bendrų projektų technologinės plėtros etapo riziką, veiksmai, susiję su gynybos produktų ar technologijų moksliniais tyrimais ir kūrimu, turėtų būti tinkami finansuoti. Tai taip pat bus taikoma esamų gynybos produktų ir technologijų naujinimui. taip pat jų sąveikumo užtikrinimui;

(10)

atsižvelgiant į tai, kad Fondas pirmiausia siekia stiprinti skirtingų valstybių narių teisės subjektų bendradarbiavimą visoje Europoje, veiksmas turėtų būti tinkamas finansuoti, ▌ jei bendradarbiavimo pagrindu konsorciumo viduje jį vykdyti imasi bent trys teisės subjektai, įsisteigę bent trijose skirtingose valstybėse narėse ▌arba asocijuotosiose šalyse. Bent trys iš šių ▌reikalavimus atitinkančių subjektų, įsisteigusių bent dviejose skirtingose valstybėse narėse ▌arba asocijuotosiose šalyse, turėtų nebūti tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojami to paties subjekto ir turi nebūti kontroliuojami vieni kitų. Šiame kontekste kontrolė turėtų būti suprantama kaip gebėjimas tiesiogiai arba netiesiogiai daryti teisės subjektui lemiamą įtaką per vieną ar kelis tarpinius teisės subjektus. Atsižvelgiant į revoliucingųjų gynybos technologijų, taip pat tyrimų, ypatumus, šią veiklą galėtų vykdyti vienas teisės subjektas. Siekdamas paskatinti valstybių narių bendradarbiavimą Fondas taip pat gali remti bendrus ikiprekybinius viešuosius pirkimus;

(11)

remiantis [nuoroda turės būti atitinkamai atnaujinta atsižvelgiant į naująjį UŠT sprendimą: pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES 94 straipsnį] (3) užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai turėtų atitikti reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Fondo taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama UŠT yra susijusi;

(12)

kadangi Fondo tikslas – didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą ir veiksmingumą ▌, parama iš esmės turėtų būti skiriama tik Sąjungoje arba asocijuotosiose šalyse įsteigtiems subjektams, kurių nekontroliuoja neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektai. Šiame kontekste kontrolė turėtų būti suprantama kaip gebėjimas tiesiogiai arba netiesiogiai daryti teisės subjektui lemiamą įtaką per vieną ar kelis tarpinius teisės subjektus. Be to, siekiant užtikrinti esminių Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesų apsaugą, infrastruktūra, patalpos, turtas ir ištekliai, kuriais naudojasi gavėjai ir subrangovai vykdydami iš Fondo finansiškai remiamus veiksmus, turėtų nebūti neasocijuotųjų trečiųjų valstybių teritorijoje, o jų vykdomosios valdybos struktūros turėtų būti įsisteigusios Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje. Atitinkamai, subjektas, kuris yra įsisteigęs neasocijuotojoje trečiojoje valstybėje, arba subjektas, kuris yra įsisteigęs Sąjungoje ar asocijuotojoje šalyje, tačiau kurio vykdomosios valdybos struktūros yra neasocijuotojoje trečiojoje valstybėje, neatitinka reikalavimų būti gavėju arba veiksme dalyvaujančiu subrangovu. Siekiant apsaugoti esminius Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesus, tos tinkamumo sąlygos taip pat turėtų būti taikomos finansavimui, kuris teikiamas vykdant viešuosius pirkimus, nukrypstant nuo Finansinio reglamento 176 straipsnio;

(13)

tam tikromis aplinkybėmis ▌ turėtų būti leidžiama nukrypti nuo principo, kad gavėjai ir Fondo finansiškai remiamame veiksme dalyvaujantys jų subrangovai nėra kontroliuojami neasocijuotųjų trečiųjų valstybių arba neasocijuotų trečiųjų valstybių subjektų. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungoje arba asocijuotoje šalyje įsteigti teisės subjektai, kuriuos kontroliuoja neasocijuotoji trečioji valstybė arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektas, turėtų atitikti reikalavimus būti gavėjais arba veiksme dalyvaujančiais subrangovais, jei tenkinamos griežtos sąlygos, susijusios su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesais. Tokių teisės subjektų dalyvavimas neturėtų prieštarauti Fondo tikslams. Pareiškėjai turėtų pateikti visą atitinkamą informaciją apie infrastruktūrą, patalpas, turtą ir išteklius, kuriais bus naudojamasi įgyvendinant veiksmą . Šiuo atveju taip pat turėtų būti atsižvelgta į valstybių narių interesus, susijusius su tiekimo saugumu;

(13-a)

pagal ES sutarties 29 straipsnį ir SESV 215 straipsnio 2 dalį priimtomis ES ribojamosiomis priemonėmis negalima tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis fondais ar ekonominiais ištekliais paskirtiems juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms arba jų naudai. Todėl tokie paskirtieji subjektai ir jiems nuosavybės teise priklausantys arba jų kontroliuojami subjektai negali būti Fondo finansiškai remiami;

(13a)

Sąjungos finansavimas turėtų būti teikiamas paskelbus konkursą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (Finansinis reglamentas) (4) nuostatas. Vis dėlto tam tikromis tinkamai pagrįstomis ir išimtinėmis aplinkybėmis Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas ir pagal Finansinio reglamento 195 straipsnio e punktą. Kadangi skiriant finansavimą pagal Finansinio reglamento 195 straipsnio e punktą nukrypstama nuo bendros taisyklės skelbti konkursą, šios išimtinės aplinkybės turėtų būti aiškinamos griežtai. Šiomis aplinkybėmis, norint skirti dotaciją nepaskelbus konkurso, tai, kiek siūlomas veiksmas atitinka Fondo tikslus, susijusius su tarpvalstybiniu pramonės bendradarbiavimu ir konkurencija visoje tiekimo grandinėje, turėtų įvertinti Komisija, padedama valstybių narių komiteto (toliau – komitetas);

(14)	jei konsorciumas nori dalyvauti finansuoti tinkamame veiksme ir Sąjungos finansinė parama teikiama dotacijos forma, konsorciumas turėtų paskirti vieną iš savo narių koordinatoriumi, kuris bus pagrindinis asmuo ryšiams;

(15)

jei Fondo finansiškai remiamam veiksmui vadovauja valstybių narių arba asocijuotųjų valstybių paskirtas projekto vadovas, Komisija, prieš atlikdama mokėjimą gavėjams, turėtų konsultuotis su projekto vadovu , kad jis galėtų užtikrinti, kad gavėjai laikytųsi nustatytų terminų. ▌Projekto vadovas turėtų pateikti Komisijai ▌pastabas apie pažangą vykdant veiksmą, kad Komisija galėtų patvirtinti, ar įvykdytos mokėjimo sąlygos;

(15a)

Komisija turėtų įgyvendinti Fondo paramą pagal tiesioginio valdymo principą, kad būtų užtikrintas kuo didesnis rezultatų veiksmingumas ir efektyvumas, o taip pat užtikrintas visiškas suderinamumas su kitomis Sąjungos iniciatyvomis. Todėl Komisija ir toliau turėtų būti atsakinga už atrankos ir skyrimo procedūras, įskaitant etikos aspektų vertinimą. Tačiau pagrįstais atvejais Komisija gali tam tikras Fondo lėšomis remiamų veiksmų įgyvendinimo užduotis pavesti Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytoms įstaigoms. Pavyzdžiui, tai galėtų būti atvejis, kai valstybės narės, bendrai finansuojančios veiksmą, paskiria projekto vadovą su sąlyga, kad yra tenkinami Finansinio reglamento reikalavimai. Toks patikėjimas padėtų supaprastinti bendrai finansuojamų veiksmų valdymą ir užtikrinti sklandų finansavimo susitarimo su konsorciumo pasirašyta sutartimi ir veiklą bendrai finansuojančio projekto vadovo, kurį paskyrė valstybės narės, koordinavimą;

(16)	siekiant užtikrinti, kad finansuojami veiksmai būtų finansiškai perspektyvūs, paramos prašytojai turi įrodyti, kad Sąjungos lėšomis nedengiamos veiklos išlaidos dengiamos kitais finansavimo būdais;

(17)

valstybės narės turėtų galėti pasinaudoti skirtingų rūšių finansinėmis priemonėmis, kurios leistų bendrai kurti ir įsigyti gynybos pajėgumus. Komisija galėtų numatyti įvairių rūšių priemones , kuriomis valstybės narės galėtų savanoriškai naudotis bendradarbiaujamojo plėtojimo ir viešųjų pirkimų finansavimo uždaviniams spręsti. Taikant tokias finansines priemones būtų galima toliau skatinti kurti bendrus ir tarpvalstybinius gynybos projektus ir didinti gynybos išlaidų veiksmingumą, be kita ko, vykdant projektus, remiamus Fondo lėšomis;

(18)

dėl gynybos pramonės ypatumų, kai paklausą lemia beveik vien tik valstybės narės ir asocijuotosios šalys, kurios taip pat kontroliuoja visą su gynyba susijusių produktų ir technologijų įsigijimą, įskaitant jų eksportą, gynybos sektoriaus veikla yra unikali ir neatitinka tradicinių taisyklių ir verslo modelių, pagal kuriuos veikia tradiciškesnės rinkos. Todėl pramonė negali pati rimčiau finansuoti gynybos srities mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) projektų, ir dažnai valstybės narės bei asocijuotosios šalys padengia visas MTTP išlaidas. Siekiant Fondo tikslų, visų pirma skatinti skirtingų valstybių narių ir asocijuotųjų šalių teisės subjektų bendradarbiavimą, taip pat atsižvelgiant į gynybos sektoriaus ypatumus, turėtų būti galima padengti net visas reikalavimus atitinkančias išlaidas, jei veiksmai įgyvendinami prieš prototipo kūrimo etapą;

(19)

prototipo kūrimo etapas yra esminis etapas, per kurį valstybės narės arba asocijuotosios šalys paprastai sprendžia dėl savo konsoliduotų investicijų ir pradeda savo būsimų gynybos produktų ar technologijų įsigijimo procesą. todėl būtent šiuo etapu valstybės narės ir asocijuotosios šalys susitaria dėl būtinų įsipareigojimų, įskaitant projekto išlaidų pasidalijimą ir atsakomybę už juos. Siekiant užtikrinti jų įsipareigojimo patikimumą, Sąjungos finansinė parama iš Fondo paprastai neturėtų viršyti 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų;

(20)	jei veiksmai nėra susiję su prototipo kūrimo etapu, turėtų būti numatytas finansavimas iki 80 proc. Vykdant šiuos veiksmus, kurie patenka į baigiamąjį produkto ir technologijos kūrimo etapą, vis dar gali būti patiriama didelių išlaidų;

(21)

gynybos sektoriaus suinteresuotosios šalys patiria specifinių netiesioginių išlaidų, pavyzdžiui, saugumo srityje. Be to, suinteresuotieji subjektai veikia specifinėje rinkoje, kurioje, jei nėra pirkėjų paklausos, jos negali susigrąžinti MTTP išlaidų, kaip civiliniame sektoriuje. Todėl yra pagrįsta leisti taikyti 25 proc. fiksuotąją normą, taip pat numatyti galimybę ▌atlyginti netiesiogines išlaidas, kurios apskaičiuojamos pagal įprastus gavėjų išlaidų apskaitos metodus, jei tokie metodai pripažįstami jų nacionalinių valdžios institucijų vykdant palyginamą gynybos srities veiklą, apie kurią yra pranešta Komisijai.

(21a)

veiksmais, kuriuose dalyvauja tarpvalstybinės MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės, teikiama parama atveriant tiekimo grandines ir prisidedama prie Fondo tikslų. Todėl turėtų būti galima tokiems veiksmams taikyti didesnę finansavimo normą, o tai būtų naudinga visiems dalyvaujantiems subjektams;

(22)

siekiant užtikrinti, kad finansuojamais veiksmais būtų prisidedama prie Europos gynybos pramonės konkurencingumo ir veiksmingumo, svarbu, kad valstybės narės ▌ketina bendrai vykdyti galutinių produktų įsigijimą arba naudoti technologijas, visų pirma vykdydamos bendrus tarpvalstybinius viešuosius pirkimus, kai valstybės narės kartu organizuoja viešųjų pirkimų procedūras, visų pirma naudodamosi centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis;

(22a)

siekiant užtikrinti, kad Fondo finansuojamais veiksmais būtų didinamas Europos gynybos pramonės konkurencingumas ir veiksmingumas, jie turėtų būti orientuoti į rinką, grindžiami paklausa ir komerciniu požiūriu perspektyvūs vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Todėl nustatant vystymosi veiksmų tinkamumo finansuoti kriterijus reikėtų atsižvelgti į tai, kad valstybės narės ketina, be kita ko, pateikdamos susitarimo memorandumą arba ketinimų protokolą, koordinuotai pirkti galutinį gynybos produktą arba naudoti technologiją. Nustatant paramos vystymuisi skyrimo kriterijus taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad valstybės narės politiškai arba teisiškai įsipareigoja bendrai naudoti, turėti ar prižiūrėti galutinį gynybos produktą ar technologiją;

(23)

inovacijų ir technologinė plėtra Sąjungos gynybos pramonėje turėtų būti skatinama paisant Sąjungos saugumo ir gynybos interesų. Atitinkamai, veiksmų indėlis užtikrinant šiuos interesus ir įgyvendinant gynybos srities mokslinių tyrimų ir pajėgumų prioritetus, dėl kurių bendrai susitarė valstybės narės, turėtų būti laikomas vienu iš paramos skyrimo kriterijų; ▌

(24)

tinkamais finansuoti veiksmais, plėtojamais vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą ▌pagal institucinę Sąjungos sistemą, būtų užtikrinamas aktyvesnis nuolatinis juridinių asmenų skirtingose valstybėse narėse bendradarbiavimas ir taip būtų tiesiogiai padedama siekti Fondo tikslų. Jei tokie projektai būtų atrinkti, jiems turėtų būti galima taikyti didesnę finansavimo normą;

(25)	Komisija atsižvelgs į kitą pagal bendrąją programą „Horizontas Europa“ finansuojamą veiklą, siekdama išvengti nereikalingo dubliavimosi ir užtikrinti sinerginį ryšį ir sąveiką tarp civilinių ir gynybos mokslinių tyrimų;

(26)

kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos uždaviniai tampa vis svarbesni, todėl Komisija ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai pripažino, kad reikia užtikrinti kibernetinės gynybos veiksmų sinergiją vykdant Fondo veiklą ir Sąjungos kibernetinio saugumo srities iniciatyvas, kaip antai paskelbtas bendrame komunikate dėl kibernetinio saugumo. Civilinių ir gynybos aspektų sinergijos kibernetinio saugumo srityje visų pirma turėtų siekti ketinamas sukurti Europos kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų ir kompetencijos centras. Jis galėtų aktyviai remti valstybes nares ir kitus susijusius subjektus teikdamas konsultacijas, dalydamasis patirtimi ir sudarydamas palankias sąlygas bendradarbiauti vykdant projektus ir veiksmus, taip pat, jei veiksmai vykdomi Fondo lėšomis, valstybių narių prašymu veikdamas kaip projekto vadovas;

(27)

turėtų būti užtikrintas integruotas metodas, sujungiant veiklą, kuriai taikomi Komisijos pradėti parengiamieji gynybos srities mokslinių tyrimų veiksmai, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies b punkte, ir Europos gynybos pramonės plėtros programoje, nustatytoje Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1092 (5), ir suderintos dalyvavimo sąlygos, kad būtų sukurtas nuoseklesnis priemonių rinkinys ir padidintas novatoriškumo, bendradarbiavimo ir ekonominis poveikis, taip pat išvengiant bereikalingo dubliavimo ir susiskaidymo. Taikant šį integruotą metodą Fondas taip pat padėtų geriau panaudoti gynybos srities mokslinių tyrimų rezultatus, užpildydamas spragą tarp mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros etapų , atsižvelgdamas į gynybos sektoriaus ypatumus ir skatindamas visų formų inovacijas, įskaitant ardomąsias inovacijas ▌. Kai tinkama, galima tikėtis teigiamų pasekmių civiliniame sektoriuje;

(28)	kai tikslinga, atsižvelgiant į veiksmo ypatumus, Fondo ▌tikslų taip pat turėtų būti siekiama pasitelkiant ▌finansines priemones ir biudžeto garantijas pagal priemonę „InvestEU“;

(29)

finansine parama turėtų būti proporcingai naudojamasi tokioms problemoms kaip rinkos nepakankamumas arba nepakankamos investicijos spręsti, o veiksmais neturėtų būti dubliuojamas ar išstumiamas privatusis finansavimas arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų suteikti Sąjungai aiškią pridėtinę vertę;

(30)

Fondo finansavimo rūšys ir veiklos įgyvendinimo būdai turėtų būti pasirenkami remiantis tuo, ar jais galima pasiekti konkrečių veiksmų tikslų ir rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento ▌125 straipsnio 1 dalyje ▌;

(31)

Komisija, atsižvelgdama į fondo tikslus ir pirminę patirtį, įgytą per Europos gynybos pramonės plėtros programos ir alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrą, turėtų parengti metines darbo programas. Komisijai rengti darbo programą turėtų padėti komitetas. Komisija turėtų stengtis rasti sprendimus, kuriems pritartų kuo daugiau komiteto narių. Šiomis aplinkybėmis komitetas gali posėdžiauti nacionalinių gynybos ir saugumo ekspertų sudėtimi, kad suteiktų Komisijai konkrečią pagalbą, be kita ko, rekomendacijas dėl įslaptintos informacijos apsaugos vykdant veiksmus. Valstybės narės turi paskirti savo atitinkamus atstovus tame komitete. Komiteto nariams turėtų būti sudarytos veiksmingos galimybės ankstyvame etape išnagrinėti įgyvendinimo aktų projektus ir pareikšti savo nuomonę;

(31a)

darbo programų kategorijose turėtų būti nurodyti funkciniai reikalavimai, kad pramonės subjektams būtų aišku, kokias funkcijas ir užduotis turi vykdyti pajėgumai, kurie bus plėtojami. Tokiuose reikalavimuose turėtų būti aiškiai nurodyta, kokių rezultatų tikimasi, tačiau neturėtų būti nurodomi konkretūs sprendimai ar konkretūs subjektai, ir jie neturėtų užkirsti kelio konkurencijai skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus;

(31b)

rengiant darbo programas Komisija, tinkamai konsultuodamasi su komitetu, taip pat turėtų užtikrinti, kad siūlomais mokslinių tyrimų ar technologinės plėtros veiksmais būtų išvengta nereikalingo dubliavimo. Komisija gali atlikti išankstinį galimo dubliavimosi su esamomis galimybėmis arba jau finansuotais mokslinių tyrimų ar technologinės plėtros projektais Sąjungoje vertinimą;

(31bb)

Komisija turėtų užtikrinti, kad visu gynybos produktų ir technologijų pramoninio ciklo laikotarpiu darbo programos būtų nuoseklios;

(31bc)

darbo programomis taip pat turėtų būti užtikrinama, kad tinkama dalis bendro biudžeto bus skiriama veiksmams, kuriuose MVĮ gali dalyvauti tarpvalstybiniu lygmeniu;

(31c)

siekiant pasinaudoti Europos gynybos agentūros patirtimi gynybos sektoriui, jai komitete bus suteiktas stebėtojos statusas. Atsižvelgiant į gynybos srities ypatumus, komitetui taip pat turėtų padėti Europos išorės veiksmų tarnyba;

(32)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl darbo programos priėmimo ir finansavimo atrinktiems technologinės plėtros veiksmams skyrimo. Visų pirma įgyvendinant plėtros veiksmus turėtų būti atsižvelgiama į gynybos sektoriaus ypatumus, visų pirma į valstybių narių ir (arba) asocijuotųjų šalių atsakomybę planavimo ir pirkimo procese. Šiais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (6);

(32a)

Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, kurių saugumo duomenis turėtų patvirtinti atitinkamos valstybės narės, įvertinusi pasiūlymus, turėtų atrinkti Fondo finansiškai remtinus veiksmus. Komisija turėtų sukurti nepriklausomų ekspertų duomenų bazę. Duomenų bazė turėtų būti nevieša. Nepriklausomi ekspertai turėtų būti skiriami remiantis jų įgūdžiais, patirtimi ir žiniomis, atsižvelgiant į užduotis, kurios turi būti jiems pavestos. Skirdama nepriklausomus ekspertus, Komisija kiek įmanoma turėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad ekspertų ir vertinimo grupių sudėtis būtų subalansuota įvairių įgūdžių, patirties, žinių, geografinės įvairovės ir lyties požiūriu, atsižvelgiant į padėtį veiksmo srityje. Be to, turėtų būti siekiama užtikrinti deramą ekspertų rotaciją ir tinkamą privačiojo ir viešojo sektorių pusiausvyrą. Valstybės narės turėtų būti informuojamos apie įvertinimo rezultatus pateikiant atrinktų veiksmų eilės sąrašą ir apie finansuojamų veiksmų įgyvendinimo pažangą. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su darbo programos priėmimu bei įgyvendinimu ir finansavimo skyrimo sprendimų priėmimu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(32b)

nepriklausomi ekspertai neturėtų vertinti, konsultuoti ar padėti klausimais, kurių atveju esama interesų konflikto, ypač susijusio su jų užimamomis pareigomis. Visų pirma, jie neturėtų užimti pareigų, kurių atveju jie galėtų pasinaudoti gauta informacija vertinamo konsorciumo nenaudai;

(32bb)

siūlant naujus gynybos produktus ar technologijas, arba siūlant atnaujinti esamus produktus, prašytojai turėtų įsipareigoti laikytis etikos principų, pavyzdžiui, susijusių su žmonių gerove ir žmogaus genomo apsauga, taip pat atitinkamais nacionaliniais, Sąjungos ir tarptautiniais teisės aktais, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją bei Europos žmogaus teisių konvenciją ir, kai tinkama, jos protokolus. Komisija turėtų užtikrinti, kad pasiūlymai būtų sistemingai tikrinami, siekiant nustatyti veiksmus, dėl kurių gali kilti rimtų etikos klausimų, ir pateikti juos įvertinti etikos požiūriu;

(33)	kad būtų remiama atvira vidaus rinka, turėtų būti skatinamas tarpvalstybinių MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių – kaip konsorciumų narių, ▌ subrangovų arba tiekimo grandinės subjektų – dalyvavimas; ▌

(34)	kad Fondas sėkmingai veiktų, Komisija turėtų stengtis palaikyti dialogą su valstybėmis narėmis ir pramonės atstovais . Europos Parlamentas, kaip viena iš teisėkūros institucijų ir pagrindinė suinteresuotoji šalis, taip pat turėtų dalyvauti;

(35)

šiuo reglamentu nustatomas Europos gynybos fondo finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto procedūros metu turi būti svarbiausia orientacinė suma pagal naują Tarpinstitucinį Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimą dėl biudžetinės drausmės (7), bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, Komisija turėtų užtikrinti, kad administracinės procedūros būtų kuo paprastesnės ir tai, kad dėl jų būtų patiriama kuo mažiau papildomų išlaidų;

(36)	Jei nenurodyta kitaip, fondui taikomas Finansinis reglamentas. Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis;

(37)

šiam reglamentui taikomos horizontaliosios finansinės taisyklės, kurias Europos Parlamentas ir Taryba priėmė remdamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 322 straipsniu. Šios taisyklės yra patvirtintos Finansiniu reglamentu, kuriame konkrečiai nustatyta biudžeto sudarymo ir vykdymo procedūra naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įgyvendinimą ir numatyta, kad turėtų būti taikomos finansų pareigūnų atsakomybės patikros. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;

(38)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (8), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (9), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (10) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (11) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, įskaitant prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (12), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ( tų valstybių narių, kurios tvirčiau bendradarbiauja pagal Reglamentą (ES) 2017/1939, atžvilgiu) ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(39)

(40)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 punktais, šį reglamentą reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėjimo reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Kai tinkama, tokie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, naudojamus kaip vietinio reglamento poveikio vertinimo pagrindas. Ne vėliau kaip po ketverių metų nuo Fondo veiklos pradžios Komisija turėtų atlikti tarpinį vertinimą, be kita ko, siekdama pateikti pasiūlymų dėl reikiamų šio reglamento pakeitimų, o galutinį vertinimą – Fondo įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje, ir išnagrinėti finansinę veiklą, t. y. finansinio įgyvendinimo rezultatus ir, kiek įmanoma tuo metu, rezultatus ir poveikį. Tomis aplinkybėmis galutinė vertinimo ataskaita taip pat padėtų nustatyti, kuriose srityse Sąjunga yra priklausoma nuo trečiųjų valstybių plėtojant gynybos produktus ir technologijas. Šioje galutinėje ataskaitoje taip pat turėtų būti išnagrinėtas MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių tarpvalstybinis dalyvavimas Fondo finansiškai remiamuose projektuose, taip pat MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių dalyvavimas pasaulinėje vertės grandinėje, ir Fondo indėlis šalinant Pajėgumų plėtojimo plane nustatytus trūkumus, ir į ją turėtų būti įtraukta informacija apie gavėjų kilmę, atskiruose veiksmuose dalyvaujančių valstybių narių ir asocijuotųjų šalių skaičių ir sukurtos intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą. Komisija taip pat gali siūlyti šio reglamento pakeitimus, kuriais būtų atsižvelgta į galimus pokyčius vykdant Fondo veiklą;

( 40a)

Komisija turėtų reguliariai stebėti Fondo veiklos įgyvendinimą ir kasmet pranešti apie padarytą pažangą, įskaitant tai, kaip įgyvendinant Fondo paramą yra atsižvelgiama į žinias ir patirtį, įgytą įgyvendinant EGPPP ir parengiamuosius gynybos srities mokslinių tyrimų veiksmus. Šiuo tikslu Komisija turėtų nustatyti būtiną stebėsenos tvarką. Ši ataskaita turėtų būti pateikta Europos Parlamentui ir Tarybai ir joje neturėtų būti neskelbtinos informacijos;

(41)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šis fondas padės integruoti klimato srities veiksmus į Sąjungos politiką ir prisidės prie siekio skirti 25 proc. ES biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama klimato politikos tikslų. Rengiant ir įgyvendinant fondą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant laikotarpio vidurio vertinimą;

(42)

kadangi Fondo lėšomis remiami tik gynybos produktų ir technologijų moksliniai tyrimai ir technologinės plėtros etapai, Sąjunga iš esmės neturėtų turėti nuosavybės arba intelektinės nuosavybės teisių (INT) į produktus ar technologijas, sukurtus vykdant finansuojamus veiksmas, nebent Sąjungos parama būtų teikiama vykdant viešuosius pirkimus. Tačiau kalbant apie mokslinių tyrimų veiklą, suinteresuotos valstybės narės ir asocijuotosios šalys turėtų turėti galimybę pasinaudoti finansuojamų veiksmų rezultatais ir dalyvauti tolesniuose bendruose technologinės plėtros procesuose ▌.

(43)

Sąjungos finansinė parama neturėtų daryti poveikio su gynyba susijusių produktų siuntimui Sąjungoje, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/43/ EB (13), bei produktų, įrangos ar technologijų eksportui . Karinės įrangos ir technologijų eksportas valstybėse narėse reglamentuojamas Bendrąja pozicija 944/2008/BUSP;

(44)

naudojimasis neskelbtina pirmine informacija, įskaitant duomenis, praktinę patirtį ar informaciją, gautus prieš vykdant Fondo veiklą arba už jo veiklos ribų, arba leidimo neturinčių asmenų prieiga prie ▌rezultatų, gautų vykdant Fondo finansiškai remiamus veiksmus, gali daryti neigiamą poveikį Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių interesams. Todėl ▌neskelbtinos informacijos tvarkymas turėtų būti reglamentuojamas ▌atitinkamais Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais ▌;

(44a)

siekiant užtikrinti įslaptintos informacijos saugumą tinkamu lygiu, pasirašant įslaptintas finansavimo sutartis ir finansavimo susitarimus turėtų būti laikomasi būtiniausių pramoninio saugumo standartų. Tuo tikslu ir laikantis Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/444, Komisija turėtų valstybių narių paskirtiems ekspertams kaip rekomendacijas pateikti programos saugumo instrukcijas, įskaitant slaptumo žymų vadovą;

(45)

(46)	Komisija turėtų valdyti Fondą deramai atsižvelgdama į konfidencialumo ir saugumo reikalavimus, visų pirma taikytinus įslaptintai ir neskelbtinai informacijai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROS MOKSLINIAMS TYRIMAMS IR TECHNOLOGINEI PLĖTRAI TAIKYTINOS NUOSTATOS▌

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu įsteigiamas Europos gynybos fondas (toliau – Fondas), kaip nustatyta Reglamento …/…/ES [Horizontas – 2018/0224(COD)] 1 straipsnio 3 dalies b punkte.

Jame nustatomi Fondo tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

0)	pareiškėjas – teisės subjektas, teikiantis paraišką Fondo paramai gauti paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus arba pagal Finansinio reglamento 195 straipsnio e punktą;

derinimo operacija – ES biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punktą, kuriais negrąžintinos paramos formos arba ES biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

1a)	sertifikavimas – procesas, kuriuo nacionalinė institucija patvirtina, kad gynybos produktas, materialus ar nematerialus komponentas arba technologija atitinka taikomas taisykles;

1b)

įslaptinta informacija – bet kokia forma esanti informacija ar medžiaga, kurios neteisėtas atskleidimas padarytų įvairaus dydžio žalos Europos Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių interesams ir kuri pažymėta ES slaptumo žyma arba ją atitinkančia slaptumo žyma, pagal Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių susitarimą dėl įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi Europos Sąjungos interesais, apsaugos (2011/C 202/05);

1c)	konsorciumas – pareiškėjų ar gavėjų bendradarbiaujamoji grupė, saistoma konsorciumo susitarimo ir sudaryta tam, kad vykdytų Fondo lėšomis finansuojamus veiksmus;

1d)	koordinatorius – teisės subjektas, kuris yra konsorciumo narys ir kurį visi konsorciumo nariai paskyrė pagrindiniu punktu ryšiams su Komisija palaikyti;

2)	kontrolė – gebėjimas tiesiogiai arba netiesiogiai daryti teisės subjektui lemiamą įtaką per vieną ar kelis tarpinius teisės subjektus;

3)	technologinės plėtros veiksmas – bet koks daugiausia technologinio plėtojimo etapu atliekamas gynybos veiklos srities veiksmas, susijęs su naujais produktais ar technologijomis arba jau sukurtų produktų ar technologijų naujinimu, išskyrus ginklų gamybą ar naudojimą;

revoliucingoji gynybos technologija – technologija, kuria sukeliamas radikalus pokytis, įskaitant pažangią ar visiškai naują technologiją, kuria pakeičiama gynybos reikalų koncepcijos ir procesų paradigma, įskaitant technologiją, kuria būtų pakeistos esamos gynybos technologijos arba dėl kurios jos taptų nebeaktualios;

5)	vykdomosios valdybos struktūros – pagal nacionalinę teisę paskirtas teisės subjektas, kai taikytina, atskaitingas vykdomajam direktoriui, kuriam suteikti įgaliojimai nustatyti teisės subjekto strategiją, tikslus ir bendrą kryptį ir kuri prižiūri ir stebi vadovybės sprendimų priėmimą;

5a)	įgyta informacija – bet kurios formos ar pobūdžio duomenys, praktinė patirtis ar informacija, sukaupti Fondui vykdant veiklą;

teisės subjektas – ▌juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų, arba juridinio asmens statuso neturintis subjektas pagal Finansinio reglamento ▌197 straipsnio 2 dalies c punktą ▌;

7)	vidutinės kapitalizacijos įmonė – įmonė, kuri nėra ▌MVĮ ▌ir kuri turi ne daugiau kaip 3 000 darbuotojų, darbuotojų skaičių apskaičiuojant pagal Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB (14) priedo 3–6 straipsnius;

9)	projekto vadovas – valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje įsikūrusi perkančioji organizacija, kuriai valstybė narė ar asocijuotoji šalis arba valstybių narių ar asocijuotųjų šalių grupė pavedė nuolat arba ad hoc pagrindu valdyti tarptautinius ginkluotės projektus;

9a)	kvalifikavimas – visas procesas, kuriuo parodoma, kad gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos dizainas atitinka nurodytus reikalavimus; šio proceso metu pateikiama objektyvių įrodymų, kuriais parodoma, jog įvykdyti konkretūs dizaino reikalavimai;

10)	gavėjas – teisės subjektas, su kuriuo pasirašyta finansavimo sutartis arba finansavimo susitarimas arba kuriam buvo pranešta apie sprendimą dėl finansavimo;

11)	mokslinių tyrimų veikla – bet koks veiksmas, kurį daugiausia sudaro mokslinių tyrimų veikla, visų pirma taikomieji moksliniai tyrimai bei prireikus fundamentiniai moksliniai tyrimai, siekiant įgyti naujų žinių ir dėmesį sutelkiant vien į pritaikymą gynybos tikslams;

12)	rezultatai – bet kokio pavidalo ar pobūdžio materialus ar nematerialus veiksmo padarinys, pavyzdžiui, duomenys, praktinės žinios ar informacija, kuriuos galima apsaugoti arba ne, taip pat visos su jais susijusios teisės, įskaitant intelektinės nuosavybės teises;

12a)	neskelbtina informacija – informacija ir duomenys, įskaitant įslaptintą informaciją, kurie turi būti apsaugoti nuo neteisėtos prieigos ar atskleidimo dėl nacionalinės ar Sąjungos teisės aktuose nustatytų prievolių arba siekiant užtikrinti asmens arba organizacijos privatumą ar saugumą;

12b)	mažosios ir vidutinės įmonės arba MVĮ – mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB;

13)

specialioji ataskaita – specialus mokslinių tyrimų veiklos dokumentas, kuriame apibendrinami jos rezultatai, pateikiama išsami informacija apie mokslinio tyrimo pagrindinius principus, tikslus, faktinius pasiekimus, pagrindines savybes, atliktus bandymus, galimą naudą, galimą pritaikymą gynybos tikslams ir tikėtinus mokslinio tyrimo eksploatavimo būdus siekiant technologinės plėtros, įskaitant informaciją apie tai, kam priklauso intelektinės nuosavybės teisės, tačiau nereikalaujant įtraukti intelektinės nuosavybės teisių informacijos ;

14)	sistemos prototipas – produkto arba technologijos modelis, tinkamas įrodyti to produkto ar technologijos veikimą veikimo aplinkoje;

15)	trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos narė;

16)	neasocijuotoji trečioji valstybė – trečioji valstybė, kuri pagal 5 straipsnį nėra asocijuotoji šalis;

17)	neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektas – teisės subjektas, kuris yra įsikūręs neasocijuotojoje trečiojoje valstybėje arba, jeigu jis yra įsikūręs Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje , kurio vykdomosios valdybos struktūros yra neasocijuotojoje trečiojoje valstybėje.

3 straipsnis

Fondo tikslai

1. Bendrasis Fondo tikslas – didinti Europos gynybos pramonės technologinės bei pramoninės bazės konkurencingumą, veiksmingumą ir inovacinį pajėgumą, visoje Sąjungoje, kas prisideda prie Sąjungos strateginės autonomijos ir jos veiksmų laisvės, remiant bendradarbiaujamuosius veiksmus ir tarpvalstybinį juridinių asmenų, ypač MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones, bendradarbiavimą visoje Sąjungoje, taip pat stiprinant ir gerinant ir gynybos tiekimo, ir vertės grandinių lankstumą, plečiant tarpvalstybinį bendradarbiavimą tarp teisės subjektų ir skatinant geriau išnaudoti pramonės inovacijų kūrimo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros potencialą kiekviename gynybos produktų ir technologijų pramoninio gyvavimo ciklo etape. ▌

2. Konkretūs Fondo tikslai yra šie:

remti bendrus mokslinius tyrimus , galinčius stipriai padidinti būsimų pajėgumų veiksmingumą visoje Sąjungoje, siekiant skatinti kuo daugiau inovacijų ir diegti naujus produktus ir technologijas, įskaitant revoliucingąsias technologijas ir siekiant kaip galima efektyviau naudoti Sąjungos gynybos srities mokslinių tyrimų lėšas;

remti gynybos produktų ir technologijų bendrą plėtojimą , ▌ taip prisidedant prie didesnio gynybos išlaidų efektyvumo Sąjungoje, siekiant didesnės masto ekonomijos, mažinant nereikalingo dubliavimosi riziką ir skatinant Europos produktų ir technologijų įsisavinimą rinkoje bei mažinant gynybos produktų ir technologijų susiskaidymą visoje Sąjungoje. Galiausiai Fondas padės užtikrinti didesnį gynybos sistemų standartizavimą ir didesnį valstybių narių pajėgumų sąveikumą.

Toks bendradarbiavimas turi derėti su gynybos pajėgumų prioritetais, dėl kurių valstybės narės kartu susitarė bendros užsienio ir saugumo politikos kontekste ir visų pirma Pajėgumų plėtojimo plano kontekste. Taip pat, kai tikslinga, galima atsižvelgti į regioninius bei tarptautinius prioritetus, kai jie yra naudingi užtikrinant Sąjungos saugumo ir gynybos interesus, nustatytus pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką, ir atsižvelgiant į būtinybę vengti nereikalingo dubliavimo, jeigu jais neužkertama galimybė dalyvauti nė vienai valstybei narei ar asocijuotajai šaliai.

4 straipsnis

Biudžetas

1. Pagal Reglamento …/…/ES 9 straipsnio 1 dalį Europos gynybos fondo veiklos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 11 453 260 000 EUR 2018 m. kainomis (13 000 000 000 EUR dabartinėmis kainomis).

2. 1 dalyje nurodyta suma paskirstoma taip:

a)	3 612 182 000 EUR 2018 m. kainomis ( 4 100 000 000 EUR) – mokslinių tyrimų veiklai;

b)	7 841 078 000 EUR 2018 m. kainomis ( 8 900 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) – technologinės plėtros veiksmams.

2a . Siekdama reaguoti į nenumatytas situacijas arba į naujus pokyčius ir poreikius, Komisija gali perskirstyti sumas tarp 2 dalyje minimų mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai skirtų asignavimų padidinant iki daugiausiai 20 proc.

3. 1 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant Fondo veiklai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

4. Bent 4 proc. ir ne daugiau kaip 8 proc. 1 dalyje nurodyto finansinio paketo skiriama kvietimams teikti pasiūlymus arba skiriant finansavimą revoliucingosioms gynybos technologijoms remti.

5 straipsnis

Asocijuotosios šalys

Fondo veikloje gali dalyvauti Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis. Bet kokie finansiniai įnašai į Fondą vadovaujantis šiuo straipsniu sudaro asignuotąsias pajamas pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį.

6 straipsnis

Parama revoliucingosioms gynybos technologijoms

1. Finansavimą Komisija skiria po atvirų ir viešų konsultacijų dėl technologijų, kurios skirtos gynybos sričiai ir turi potencialo revoliucingai pakeisti gynybos reikalus darbo programose nustatytose intervencijos srityse.

2. Darbo programose nustatomos tinkamiausios šių revoliucingųjų technologinių gynybos sprendimų finansavimo formos.

7 straipsnis

Etika

1. Pagal Fondą įgyvendinami veiksmai atitinka susijusius nacionalinius, Sąjungos ir tarptautinės teisės aktus, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Šie veiksmai taip pat turi atitikti etikos principus, nustatytus ir atitinkamose nacionalinės, Sąjungos ir tarptautinės teisės aktuose.

2. Prieš pasirašant finansavimo susitarimą, pasiūlymai ▌Komisijos tikrinami ▌remiantis konsorciumo parengtu etiniu savęs vertinimu , siekiant nustatyti veiksmus, dėl kurių gali kilti ▌rimtų etikos klausimų, įskaitant su įgyvendinimo sąlygomis susijusius veiksmus ir, kai tinkama, pateikiami juos įvertinti etikos požiūriu.

Etikos aspektų tikrinimą ir vertinimą Komisija atlieka pasitelkusi nepriklausomus įvairių sričių ekspertus, ypač pripažintus gynybos etikos ekspertus.

Veiklos, susijusios su etiniu požiūriu opiais klausimais, įgyvendinimo sąlygos nurodomos finansavimo susitarime.

Komisija užtikrina kuo didesnį etikos procedūrų skaidrumą ir apie tai praneša laikydamasi savo įsipareigojimų pagal 32 straipsnį. Ekspertai yra piliečiai iš kuo įvairesnių valstybių narių.

3. Vykdant veiksmą dalyvaujantys subjektai, prieš imdamiesi atitinkamos veiklos, gauna visus nacionalinių ar vietos etikos komitetų ir kitų įstaigų, pavyzdžiui, duomenų apsaugos institucijų, reikalaujamus atitinkamus patvirtinimus ar kitus privalomus dokumentus. Šie dokumentai saugomi byloje ir, to paprašius, pateikiami Komisijai.

▌

5. Etikos požiūriu nepriimtini pasiūlymai atmetami ▌.

▌

8 straipsnis

ES finansavimas ir jo formos

1. Fondo veikla įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento.

1a . Nukrypstant nuo 1 dalies, pagrįstais atvejais konkrečius veiksmus pagal netiesioginį valdymą gali įgyvendinti Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos įstaigos. Tai negali būti taikoma atrankos ir sutarties sudarymo procedūrai, kaip nurodyta 12 straipsnyje.

2. Fondo finansavimas gali būti teikiamas, laikantis Finansinio reglamento, dotacijų, apdovanojimų ir viešųjų pirkimų forma, taip pat, kai tikslinga, atsižvelgiant į veiksmo ypatumus , finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.

2a. Derinimo operacijos įgyvendinamos laikantis Finansinio reglamento X antraštinės dalies ir Reglamento dėl „InvestEU“.

2b. Finansinės priemonės turi būti skirtos tik gavėjams.

▌

10 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1. Gavėjai ir Fondo finansiškai remiamame veiksme dalyvaujantys subrangovai turi būti ▌ įsisteigę Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje ▌.

1a. Gavėjų ir veiksme dalyvaujančių subrangovų infrastruktūra, patalpos, turtas ir ištekliai, naudojami Fondo finansiškai remiamų veiksmų tikslais, visą veiksmo trukmės laikotarpį turi būti Sąjungos arba asocijuotosios šalies teritorijoje, o jų vykdomosios valdybos struktūros turi būti įsisteigusios Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje.

1b. Fondo finansiškai remiamo veiksmo tikslais gavėjai ir veiksme dalyvaujantys subrangovai negali būti kontroliuojami neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjekto.

2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 b dalies, Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje įsteigtas teisės subjektas, kurį kontroliuoja neasocijuotoji trečioji valstybė arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektas, yra reikalavimus atitinkantis gavėjas arba veiksme dalyvaujantis subrangovas tik tuo atveju, jeigu Komisijai pateikiamos garantijos, kurias valstybė narė arba asocijuotoji šalis, kurioje jis įsisteigęs, yra patvirtinusi pagal savo nacionalines procedūras. Tose garantijose gali būti remiamasi Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje įsteigto teisės subjekto vykdomosios valdybos struktūra. Jeigu valstybė narė ar asocijuotoji šalis, kurioje teisės subjektas yra įsisteigęs, mano, kad tai yra tikslinga, tose garantijose taip pat gali būti remiamasi konkrečiomis vyriausybės teisėmis, kuriomis naudojamasi vykdant teisės subjekto kontrolę.

Garantijose pateikiami patikinimai, kad tokio teisės subjekto dalyvavimas veiksme neprieštarautų Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams, kaip nustatyta pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką vadovaujantis ES sutarties V antraštine dalimi, ar 3 straipsnyje išdėstytiems tikslams. Garantijos taip pat turi atitikti 22 ir 25 straipsnių nuostatas. Garantijomis visų pirma pagrindžiama, kad veiksmo tikslu yra nustatytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad:

teisės subjekto pareiškėjo kontrolė nevykdoma tokiu būdu, kuriuo būtų suvaržomas arba apribojamas jo gebėjimas atlikti veiksmą ir užtikrinti rezultatus, kuriuo nustatomi apribojimai, susiję su jo infrastruktūra, patalpomis, turtu, ištekliais, intelektine nuosavybe ar praktine patirtimi, kurie yra reikalingi veiksmo tikslu, arba kuriuo pakenkiama jo pajėgumams ir standartams, kurie yra reikalingi veiksmui vykdyti;

neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotųjų trečiųjų valstybių subjektas negalės susipažinti su ▌neskelbtina informacija apie veiksmą; o vykdant veiksmą dalyvaujantys darbuotojai arba kiti asmenys, turi valstybės narės arba, kai tinkama, asocijuotosios šalies išduotą nacionalinį patikimumo pažymėjimą;

dėl veiksmo atsiradusi intelektinė nuosavybė ir veiksmo rezultatai lieka g avėjo nuosavybė atliekant veiksmą ir jį užbaigus, o jiems nebūtų taikoma neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjekto vykdoma kontrolė ar apribojimai, jie nebūtų eksportuojami už Sąjungos ar asocijuotųjų šalių teritorijos ribų negavus valstybės narės ar asocijuotosios šalies, kurioje įsteigtas teisės subjektas, patvirtinimo ir vadovaujantis 3 straipsnyje nustatytais tikslais.

Jeigu valstybė narė arba asocijuotoji šalis, kurioje įsteigtas teisės subjektas mano, kad tikslinga, gali būti suteiktos papildomos garantijos.

Komisija informuoja 28 straipsnyje nurodytą komitetą apie visus teisės subjektus, kurie laikomi atitinkančiais reikalavimus pagal šią dalį.

▌

4. Jeigu Sąjungoje ar asocijuotojoje šalyje nėra iškart prieinamų konkurencingų pakaitalų, gavėjai ir veiksme dalyvaujantys subrangovai gali naudotis savo turtu, infrastruktūra, patalpomis ir ištekliais, kurie yra arba kurie yra laikomi ne Sąjungos valstybių narių ar asocijuotųjų šalių teritorijoje, su sąlyga, kad tas naudojimasis neprieštarauja Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams, yra suderinamas su 3 straipsnyje išdėstytais tikslais ir visiškai atitinka 22 ir 25 straipsnius. ▌ Su ta veikla susijusios sąnaudos neatitinka finansinės paramos Fondo lėšomis reikalavimų .

4a. Vykdydami reikalavimus atitinkantį veiksmą gavėjai ir veiksme dalyvaujantys subrangovai taip pat gali bendradarbiauti su teisės subjektais, kurie įsteigti ne valstybių narių ar asocijuotųjų šalių teritorijoje arba kuriuos kontroliuoja neasocijuotoji trečioji valstybė arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektas, be kita ko, naudodamiesi tokių teisės subjektų turtu, infrastruktūra, patalpomis ir ištekliais, su sąlyga, kad tai neprieštarauja Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams. Toks bendradarbiavimas turi būti suderinamas su 3 straipsnyje nustatytais tikslais ir turi visiškai atitikti 22 ir 25 straipsnius.

Neasocijuotoji trečioji valstybė arba kitas neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektas turi neturėti galimybės be leidimo susipažinti su įslaptinta informacija, susijusia su veiksmo vykdymu, ir turi būti vengiama galimo neigiamo poveikio išteklių, kurie itin svarbūs tam veiksmui, tiekimo saugumui.

Su ta veikla susijusios sąnaudos neatitinka finansavimo Fondo lėšomis reikalavimų.

▌

6. Pareiškėjai pateikia visą susijusią informaciją, reikalingą tinkamumo finansuoti kriterijų ▌įvertinimui. Jeigu vykdant veiksmą įvyksta pasikeitimas, dėl kurio gali kilti abejonių dėl atitikties tinkamumo finansuoti kriterijams, atitinkamas teisės subjektas informuoja Komisiją, o ši įvertina, ar šie tinkamumo finansuoti kriterijai ir sąlygos vis dar tenkinami, ir nusprendžia dėl jo galimo poveikio to veiksmo finansavimui.

7. ▌

8. ▌

9. Šiame straipsnyje Fondo finansiškai remiamame veiksme dalyvaujantys subrangovai – tai subrangovai, turintys tiesioginius sutartinius ryšius su gavėju, kiti subrangovai, kuriems skiriama bent 10 proc. visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų, ir subrangovai, kuriems gali reikėti susipažinti su ▌įslaptinta informacija, kad jie galėtų atlikti veiksmą, ir kurie nėra konsorciumo nariai.

11 straipsnis

Tinkami finansuoti veiksmai

1. Tinkami finansuoti tik tie veiksmai, kuriais įgyvendinami 3 straipsnyje nustatyti tikslai.

2. Fondo parama teikiama veiksmams, apimantiems naujus gynybos produktus bei technologijas ir esamų produktų ir technologijų naujinimą, su sąlyga, kad naujinimo veiksmams atlikti reikalingos jau egzistuojančios informacijos naudojimui neasocijuotoji trečioji valstybė arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektas netaiko apribojimo, tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau tarpinių teisės subjektų, tokiu būdu, kad tas veiksmas negali būti vykdomas.

3. Tinkamas finansuoti veiksmas turi būti susijęs su viena ar keliomis iš toliau nurodytų veiklų:

a)	veikla, kuria siekiama kurti, stiprinti ir tobulinti žinias , produktus ir technologijas, įskaitant revoliucingąsias technologijas , galinčias turėti didelį poveikį gynybos sričiai;

b)	veikla, kuria siekiama didinti sąveikumą ir atsparumą, įskaitant saugų duomenų generavimą ir mainus, valdyti ypatingos svarbos gynybos technologijas, stiprinti tiekimo saugumą arba sudaryti sąlygas veiksmingai naudoti gynybos produktų ir technologijų rezultatus;

c)	tyrimais, pavyzdžiui, galimybių studijomis, siekiant ištirti naujų ar patobulintų technologijų, produktų, procesų, paslaugų ir sprendimų galimybes;

d)	gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos dizainu ir techninių specifikacijų, pagal kurias sukurtas dizainas, parengimu; tai gali apimti dalinius rizikos mažinimo bandymus, atliekamus pramoninėje arba reprezentatyviojoje aplinkoje;

e)	gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos modelio, tinkamo įrodyti to objekto veikimą veikimo aplinkoje, kūrimu (sistemos prototipas);

f)	gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos bandymu;

g)	gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos atitikties reikalavimams kvalifikavimu ▌;

h)	gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos sertifikavimu ▌;

i)	technologijų arba išteklių, kuriais didinamas efektyvumas viso gynybos produktų ir technologijų gyvavimo ciklo metu, kūrimas;

▌

4. ▌Veiksmas atliekamas bendradarbiaujant bent trijų tinkamų finansuoti subjektų , kurie įsisteigę bent trijose skirtingose valstybėse narėse ▌arba asocijuotosiose šalyse, konsorciume. Bent trys iš reikalavimus atitinkančių subjektų, įsisteigusių bent dviejose valstybėse narėse ▌arba asocijuotosiose šalyse, per visą veiksmo vykdymo laikotarpį nėra tiesiogiai ar netiesiogiai faktiškai kontroliuojami to paties subjekto ir vienas kito nekontroliuoja.

5. 4 dalis netaikoma veiksmui, susijusiam su revoliucingosiomis gynybos technologijomis, ar 3 dalies c punkte nurodytiems veiksmams ▌.

6. Produktų ir technologijų, kurių naudojimas, kūrimas ar gamyba draudžiami pagal taikytiną tarptautinę teisę, kūrimo veiksmai nėra tinkami finansuoti.

Veiksmai, kuriais siekiama kurti mirtinus autonominius ginklus be galimybės žmogui kontroliuoti atrankos ir dalyvavimo sprendimus, priimtus vykdant atakas prieš žmones, taip pat neatitinka fondo finansinės paramos reikalavimų, o tai nedaro poveikio galimybei teikti finansavimą veiksmams, skirtiems išankstinio perspėjimo sistemoms ir reagavimo priemonėms kurti gynybos tikslais.

▌

12 straipsnis

Atrankos ir skyrimo procedūra

1. Sąjungos finansavimas teikiamas paskelbus konkursą pagal Finansinio reglamento nuostatas. Tam tikromis tinkamai pagrįstomis ir išimtinėmis aplinkybėmis Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas ir pagal Finansinio reglamento ▌195 straipsnio e punktą .

▌

2a. Skirdama finansavimą ▌Komisija parengia įgyvendinimo aktus, priimamus pagal 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

13 straipsnis

Finansavimo skyrimo kriterijai

▌Visi pasiūlymai vertinami pagal šiuos kriterijus:

a)	indėlis į gynybos srities pažangumą arba galimą sukrėtimą, visų pirma įrodant, kad numatomi siūlomo veiksmo rezultatai palyginti su esamais gynybos produktais ar technologijomis turi daug privalumų;

indėlis į Europos gynybos pramonės inovacijas ir technologinę plėtrą, visų pirma įrodant, kad siūlomas veiksmas apima novatoriškas ar naujas koncepcijas ir metodus, naujus daug žadančius būsimus technologinius patobulinimus arba anksčiau gynybos sektoriuje netaikytų technologijų ar koncepcijų taikymą, kartu išvengiant nereikalingo dubliavimo;

c)	indėlis į Europos gynybos pramonės konkurencingumą, visų pirma parodant, kad pasiūlytu veiksmu nustatoma pozityvi išlaidų veiksmingumo ir efektyvumo pusiausvyra, tokiu būdu sudarant naujų rinkos galimybių visoje Sąjungoje bei už jos ribų ir spartinant įmonių augimą visoje Sąjungoje;

▌

d)	indėlis į Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės savarankiškumą, be kita ko, didinant nepriklausomybę nuo ne ES kilmės išteklių bei didinant tiekimo saugumą, ir į Sąjungos saugumo ir gynybos interesus, atsižvelgiant į 3 straipsnyje nurodytus prioritetus ▌;

indėlis į naują teisės subjektų, įsisteigusių valstybėse narėse arba asocijuotosiose šalyse, tarpvalstybinį bendradarbiavimą, visų pirma tarp MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių, kurios ženkliai dalyvauja veiksme kaip gavėjai, subrangovai ar kiti tiekimo grandinės subjektai ir yra įsisteigusios kitose valstybėse narėse arba asocijuotosiose šalyse nei tos, kuriose yra įsisteigę konsorciumui priklausantys subjektai, kurie nėra MVĮ arba vidutinės kapitalizacijos įmonės;

f)	veiksmo atlikimo kokybė ir veiksmingumas.

▌

14 straipsnis

Bendro finansavimo norma

1. Nedarant poveikio Finansinio reglamento 190 straipsniui, Fondas finansuoja iki 100 proc. tinkamų finansuoti veiklos, nurodytos 11 straipsnio 3 dalyje, išlaidų.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies nuostatų:

a)	veikloms, nurodytoms 11 straipsnio 3 dalies e punkte, iš Fondo skiriama finansinė parama neviršija 20 proc. tinkamų finansuoti jų išlaidų,

b)	veikloms, nurodytoms 11 straipsnio 3 dalies f–h punktuose, iš Fondo skiriama finansinė parama neviršija 80 proc. tinkamų finansuoti jų išlaidų.

3. Technologinės plėtros veiksmų finansavimo norma padidinama šiais atvejais:

a)	veiklos, kuri plėtojama vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, kaip nustatyta 2017 m. gruodžio 11 d. Tarybos sprendime (BUSP) 2017/2315, finansavimo norma gali būti padidinta papildomais 10 procentinių punktų;

veiklos finansavimo norma gali būti padidinta, kaip nurodyta šios dalies antroje ir trečioje pastraipose, jeigu bent 10 proc. visų tinkamų finansuoti veiklos išlaidų yra skirta MVĮ, kurios įsisteigusios valstybėje narėje arba asocijuotojoje šalyje ir kurios dalyvauja veikloje kaip gavėjai, subrangovai ar tiekimo grandinės subjektai.

Finansavimo norma gali būti padidinta procentiniais punktais, kurie atitinka visų reikalavimus atitinkančių veiklos išlaidų procentinę dalį, paskirtą MVĮ, įsisteigusioms valstybėse narėse arba asocijuotosiose šalyse, kuriose yra įsisteigę gavėjai, kurie nėra MVĮ, ir dalyvaujančioms veikloje kaip gavėjai, subrangovai arba tiekimo grandinės subjektai, – ne daugiau kaip papildomais 5 procentiniais punktais. Finansavimo norma gali būti padidinta procentiniais punktais, kurie atitinka iš dviejų padaugintą visų reikalavimus atitinkančių veiklos išlaidų procentinę dalį, paskirtą MVĮ, įsisteigusioms kitose valstybėse narėse arba asocijuotosiose šalyse nei tos, kuriose yra įsisteigę gavėjai, kurie nėra MVĮ, ir dalyvaujančioms veikloje kaip gavėjai, subrangovai arba tiekimo grandinės subjektai;

c)	veiklai galima taikyti papildomais 10 procentinių punktų padidintą finansavimo normą, jeigu bent 15 proc. visų reikalavimus atitinkančių veiklos išlaidų paskirta Sąjungoje ar asocijuotojoje šalyje įsisteigusioms vidutinės kapitalizacijos įmonėms;

d)	bendras veiklos finansavimo normos padidinimas turi neviršyti 3 5 procentinių punktų. Pagal Fondą teikiama Sąjungos finansine parama, įskaitant padidintas finansavimo normas, turi būti dengiama ne daugiau kaip 100 proc. reikalavimus atitinkančių veiksmo sąnaudų.

15 straipsnis

Finansinis pajėgumas

Nukrypstant nuo Finansinio reglamento ▌198 ▌straipsnio nuostatų:

tikrinamas tik koordinatoriaus finansinis pajėgumas ir tik jei prašoma skirti Sąjungos finansavimo suma yra ne mažesnė kaip 500 000 EUR. Tačiau jei esama priežasčių abejoti finansiniu pajėgumu, Komisija patikrina ir kitų pareiškėjų arba koordinatorių finansinį pajėgumą, net jei nesiekiama pirmame sakinyje nurodyta riba;

b)	netikrinamas teisės subjektų, kurių gyvybingumą garantuoja atitinkamos valstybės narės institucijos;

c)	jei finansinį pajėgumą struktūriškai garantuoja kitas teisės subjektas, patikrinamas jo finansinis pajėgumas.

16 straipsnis

Netiesioginės išlaidos

1. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 181 straipsnio 6 dalies, netiesioginės tinkamos finansuoti išlaidos nustatomos pritaikius 25 proc. fiksuotąją normą visoms tiesioginėms tinkamoms finansuoti išlaidoms, iš kurių išskaičiuotos tiesioginės tinkamos finansuoti subrangos išlaidos ir finansinė parama trečiosioms šalims ir visi fiksuotieji vieneto įkainiai ar fiksuotosios sumos, į kurias įtraukiamos netiesioginės išlaidos.

2. Kaip alternatyva , netiesioginės tinkamos finansuoti išlaidos ▌gali būti nustatomos pagal ▌gavėjo įprastinę išlaidų apskaitos praktiką, remiantis faktinėmis netiesioginėmis išlaidomis, jeigu laikantis Finansinio reglamento ▌185 ▌ straipsnio nacionalinės valdžios institucijos pripažįsta šią išlaidų apskaitos praktiką taikant panašią veiklą gynybos srityje ir apie ją praneša Komisijai.

17 straipsnis

Bendrų fiksuotųjų sumų arba su išlaidomis nesiejamo įnašo naudojimas

1. Kai Sąjungos dotacija bendrai finansuojama mažiau kaip 50 proc. visų veiksmo išlaidų, skirtoms dotacijoms Komisija gali naudoti:

a)	su išlaidomis nesiejamą įnašą, nurodytą Finansinio reglamento ▌180 straipsnio 3 dalyje ▌, kuris grindžiamas rezultatų, vertinamų remiantis anksčiau nustatytomis tarpinėmis reikšmėmis arba veiklos rodikliais, pasiekimu; arba

b)	bendrąją fiksuotąją sumą, nurodytą Finansinio reglamento ▌182 ▌ straipsnyje, kuri grindžiama preliminariu veiksmo biudžetu, kurį jau patvirtino bendrą finansavimą skiriančių valstybių narių ir asocijuotųjų šalių nacionalinės valdžios institucijos.

2. Netiesioginės išlaidos įtraukiamos į fiksuotąją sumą.

18 straipsnis

Ikiprekybiniai viešieji pirkimai

1. Sąjunga gali remti ikiprekybinius viešuosius pirkimus skirdama dotaciją perkančiosioms organizacijoms arba perkantiesiems subjektams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2014/24/ES (15), 2014/25/ES (16) ir 2009/81/EB (17), kurie bendrai perka gynybos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugas arba koordinuoja savo viešųjų pirkimų procedūras.

2. Viešųjų pirkimų procedūromis:

a)	laikomasi šio reglamento nuostatų;

b)	gali būti leidžiama pagal tą pačią procedūrą skirti kelias sutartis (pasirinkti kelis tiekėjus);

c)	numatoma, kad sutartys bus skiriamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo (-ų) teikėjui (-ams), kartu užtikrinant, kad nebūtų interesų konflikto.

19 straipsnis

Garantijų fondas

Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos Reglamento XXX [po Reglamento dėl garantijų fondo priimto teisės akto] [X straipsnio] nuostatos.

▌

20 straipsnis

Viešiesiems pirkimams ir apdovanojimams taikomos tinkamumo sąlygos

1. 10 ir 11 straipsniai taikomi apdovanojimams mutatis mutandis.

2. 10 straipsnis, nukrypstant nuo Finansinio reglamento 176 straipsnio ir 11 straipsnio, mutatis mutandis taikomas 11 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytiems tyrimams.

▌

II ANTRAŠTINĖ DALIS

KONKREČIOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ VEIKSMAMS TAIKYTINOS NUOSTATOS

22 straipsnis

Nuosavybės teisė į mokslinių tyrimų veiksmų rezultatus

1. Nuosavybės teisę į Fondo finansiškai remiamų mokslinių tyrimų veiksmų rezultatus turi juos sukūrę gavėjai. Kai teisės subjektai bendrai sukuria rezultatų, ir kai neįmanoma nustatyti kiekvieno jų atitinkamo įnašo arba kai tokių bendrų rezultatų neįmanoma atskirti, teisės subjektai įgyja bendrą nuosavybės į rezultatus teisę. Bendrasavininkai sudaro susitarimą dėl lėšų skyrimo ir naudojimosi ta bendra nuosavybe sąlygų laikydamiesi susitarimu dėl dotacijos jiems nustatytų prievolių.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, jei Sąjungos parama teikiama viešųjų pirkimų forma, nuosavybės teisė į Fondo finansiškai remiamų mokslinių tyrimų veiksmų rezultatus priklauso Sąjungai. Valstybės narės ir asocijuotosios šalys, pateikusios aiškų prašymą raštu , naudojasi teise susipažinti su rezultatais.

3. ▌Fondo finansiškai remiamų mokslinių tyrimų veiksmų rezultatams▌netaikoma jokia neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotosios trečiosios valstybės teisės subjekto tiesiogiai ar netiesiogiai per vieną ar kelis tarpinius teisės subjektus atliekama kontrolė ar apribojimai, įskaitant ▌technologijų perdavimo atvejus.

4. Apie vykdant Fondo finansiškai remiamus veiksmus gavėjų sukurtus rezultatus, nedarant poveikio šio straipsnio 8a daliai, Komisijai ex ante pranešama apie bet kokį nuosavybės teisės ▌perdavimą ▌arba išskirtinį leidimo suteikimą neasocijuotajai trečiajai valstybei arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektui. Jeigu toks nuosavybės teisės perdavimas prieštarauja Sąjungos ir jos valstybių narių ▌saugumo ir gynybos interesams arba šio reglamento 3 straipsnyje nustatytiems tikslams, Fondo lėšomis skirtas finansavimas grąžinamas .

5. Valstybių narių ir asocijuotųjų šalių nacionalinės valdžios institucijos turi teisę susipažinti su mokslinių tyrimų veiksmo, kuriam buvo skirtas Sąjungos finansavimas, specialiąja ataskaita. Ši teisė susipažinti suteikiama nemokamai ir Komisijos perduodama valstybėms narėms ir asocijuotosioms šalims po to, kai įsitikina, kad jose taikomos atitinkamos konfidencialumo prievolės.

6. Valstybių narių ir asocijuotųjų šalių nacionalinės valdžios institucijos specialiąją ataskaitą naudoja tik siekdamos, kad ją naudotų ginkluotosios pajėgos arba saugumo ar žvalgybos pajėgos arba kad ji būtų naudojama jų naudai, taip pat kai įgyvendinamos bendradarbiavimo programos. Jos naudojimas apima, be kita ko, tyrimą, įvertinimą, vertinimą, mokslinius tyrimus, projektavimą ▌ir produktų pripažinimą ir sertifikavimą, eksploatavimą, mokymą ir šalinimą ▌, taip pat viešųjų pirkimų techninių reikalavimų vertinimą ir rengimą, bet tuo neapsiriboja.

7. Gavėjai Sąjungos institucijoms, įstaigoms ar agentūroms suteikia teisę nemokamai susipažinti su Fondo remiamos mokslinių tyrimų veiklos rezultatais tinkamai pagrįstu tikslu – kurti, įgyvendinti ir stebėti dabartinę Sąjungos politiką ar programas jos kompetencijos srityse. Ši teisė susipažinti gali būti naudojama tik nekomerciniais ir nekonkurenciniais tikslais.

8. Siekiant užtikrinti kuo geresnį rezultatų diegimą ir išvengti nesąžiningo pranašumo, į susitarimus dėl dotacijų ir sutartis dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų įtraukiamos specialios nuostatos dėl nuosavybės, teisės susipažinti ir licencijavimo. Perkančiosios organizacijos turi bent teisę savo reikmėms nemokamai susipažinti su rezultatais ir teisę trečiosioms šalims išduoti neišimtines licencijas naudotis rezultatais sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis be teisės išduoti sublicenciją arba reikalauti, kad gavėjai išduotų tokias neišimtines licencijas trečiosioms šalims. Visos valstybės narės ir asocijuotosios šalys turi teisę nemokamai susipažinti su specialiąja ataskaita. Jei rangovas nepanaudoja rezultatų komerciniais tikslais per sutartyje nustatytą laikotarpį po ikiprekybinių viešųjų pirkimų, jis visas rezultatų nuosavybės teises perduoda perkančiosioms organizacijoms.

8a. Šiame reglamente nustatytomis nuostatomis nedaromas poveikis produktų, įrangos ar technologijų, į kuriuos integruoti Fondo finansiškai remiamos mokslinių tyrimų veiklos rezultatai, eksportui, taip pat valstybių narių diskrecijai dėl su gynyba susijusių produktų eksporto politikos.

8b. Bet kurios dvi ar daugiau valstybių narių arba asocijuotųjų šalių, kurios daugiašaliu pagrindu arba Sąjungos organizaciniame kontekste yra bendrai sudariusios vieną ar kelias sutartis su vienu ar keliais gavėjais tam, kad toliau kartu plėtotų Fondo remiamos mokslinių tyrimų veiklos rezultatus, turi teisę naudotis tokiems gavėjams nuosavybės teise priklausančiais tokiais rezultatais, kurie yra būtini sutarčiai (-ims) vykdyti. Tokios prieigos teisės suteikiamos nemokamai ir taikant konkrečias sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad tomis teisėmis būtų naudojamasi tik sutarties (-čių) tikslu ir kad būtų nustatyti atitinkami konfidencialumo įsipareigojimai.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

TECHNOLOGINĖS PLĖTROS VEIKSMAMS TAIKYTINOS KONKREČIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

Papildomi vystymosi veiksmų tinkamumo kriterijai

1. ▌Konsorciumas įrodo, kad likusios veiklos išlaidos, kurios nedengiamos Sąjungos paramos lėšomis, bus padengtos kitomis finansavimo priemonėmis, pvz., valstybių narių ▌arba ▌asocijuotųjų šalių įnašais, arba teisės subjektų teikiama bendro finansavimo dalimi.

2. 11 straipsnio 3 dalies d punkte nurodyta veikla vykdoma pagal suderintus gynybos pajėgumų poreikius, dėl kurių bendrai susitarė bent dvi valstybės narės ▌arba ▌asocijuotosios šalys.

3. 11 straipsnio 3 dalies e–h punktuose nurodytos veiklos atveju konsorciumas, remdamasis nacionalinių valdžios institucijų išduotais dokumentais, įrodo, kad:

a)	bent dvi valstybės narės ▌arba ▌asocijuotosios šalys ketina įsigyti galutinį produktą arba naudoti technologiją koordinuotai, taip pat, kai taikytina , bendro viešojo pirkimo forma;

b)	veikla vykdoma remiantis bendromis techninėmis specifikacijomis, dėl kurių bendrai susitarė valstybės narės ▌arba ▌asocijuotosios šalys, kurios turi bendrai finansuoti veiksmą arba kurios ketina bendrai įsigyti galutinį produktą arba bendrai naudoti technologiją.

24 straipsnis

Papildomi vystymosi veiksmų tinkamumo kriterijai

Be 13 straipsnyje nurodytų finansavimo skyrimo kriterijų, darbo programoje taip pat atsižvelgiama į:

a)	indėlį į gynybos produktų ir technologijų veiksmingumo didinimą per visą gyvavimo ciklą, įskaitant ekonominį veiksmingumą ir sąveikos galimybę vykdant viešųjų pirkimų procedūras ir techninės priežiūros bei šalinimo procesus;

b)	indėlį į Europos gynybos pramonės tolesnę integraciją visoje Sąjungoje. Šiuo tikslu gavėjai įrodo, kad valstybės narės yra įsipareigojusios bendrai ir koordinuotai naudoti, nuosavybės teise valdyti arba techniškai prižiūrėti galutinį produktą ar technologiją.

▌

25 straipsnis

Nuosavybės teisė į plėtros veiksmų rezultatus

1. Įgyvendinus Fondo finansiškai remiamus plėtros veiksmus gauti produktai ar technologijos nėra Sąjungos nuosavybė ir ji neturi jokių intelektinės nuosavybės teisių į tų veiksmų rezultatus.

▌

2. Fondo finansiškai remiamų veiksmų rezultatams netaikoma jokia neasocijuotųjų trečiųjų valstybių arba neasocijuotųjų trečiųjų valstybių teisės subjektų tiesiogiai ar netiesiogiai per vieną ar kelis tarpinius teisės subjektus atliekama kontrolė ar apribojimai, įskaitant technologijų perdavimo atvejus.

2a. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių diskrecijai dėl su gynyba susijusių produktų eksporto politikos.

3. Komisijai ex ante pranešama apie kiekvieną su vykdant Fondo finansiškai remiamus veiksmus ir nedarant poveikio šio straipsnio 2a daliai gavėjų sukurtais rezultatais susijusios nuosavybės teisės perdavimą ▌ neasocijuotosioms trečiosioms valstybėms arba neasocijuotųjų trečiųjų valstybių subjektams . Jeigu toks nuosavybės teisės perdavimas prieštarauja Sąjungos ir jos valstybių narių ▌saugumo ir gynybos interesams arba 3 straipsnyje nustatytiems tikslams, ▌Fondo lėšomis skirtas finansavimas grąžinamas .

4. Jeigu Sąjungos parama teikiama tyrimo viešojo pirkimo forma, ▌valstybės narės ▌arba ▌asocijuotosios šalys turi teisę gauti nemokamą neišimtinę licenciją juo naudotis, kai pateikia prašymą raštu.

▌

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

VALDYMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

27 straipsnis

Darbo programos

1. Fondo veikla įgyvendinama pagal metines darbo programas, sudarytas pagal Finansinio reglamento 110 straipsnį. Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma. Darbo programose nustatomas bendras tarpvalstybiniam MVĮ dalyvavimui skiriamas biudžetas.

2. Darbo programas Komisija patvirtina priimdama įgyvendinimo aktus pagal 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

3. Darbo programose išsamiai nustatomos Fondo finansiškai remtinų mokslinių tyrimų temų veiksmų kategorijos. Tos kategorijos turi atitikti 3 straipsnyje nurodytus gynybos prioritetus.

Išskyrus darbo programos dalį, skirtą revoliucingosioms technologijoms gynybos srityje, šios mokslinių tyrimų temos ir veiksmų kategorijos apima produktus ir technologijas šiose srityse:

a)	pasirengimo, apsaugos, dislokavimo ir tvarumo;

b)	informacijos valdymo ir informacinio pranašumo, taip pat vadovavimo, kontrolės, komunikacijos, kompiuterių, žvalgybos, stebėjimo ir išžvalgymo (C4ISR), kibernetinės gynybos ir kibernetinio saugumo; taip pat

c)	jėgos panaudojimo ir vykdymo įtaisų srityse.

4. Darbo programose, kai tinkama, nurodomi funkciniai reikalavimai ir ES finansavimo forma pagal 8 straipsnį, kartu neužkertant kelio konkurencijai skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus.

Darbo programose taip pat gali būti atsižvelgiama į Fondo finansiškai jau remtų mokslinių tyrimų veiksmų rezultatų, kurių pridėtinė vertė įrodyta, perdavimą technologinės plėtros etapui.

28 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Europos gynybos agentūra kviečiama stebėtojos teisėmis teikti savo nuomones ir ekspertines žinias. Europos išorės veiksmų tarnyba taip pat kviečiamas dalyvauti.

Komitetas taip pat posėdžiauja ir specialiomis sudėtimis, be kita ko, kad apsvarstytų gynybos ir saugumo aspektus, susijusius su Fondo lėšomis finansuojamais veiksmais.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

28a straipsnis

Konsultavimasis su projekto vadovu

Jei valstybė narė arba asocijuotoji šalis yra paskyrusi projekto vadovą, Komisija prieš atlikdama mokėjimą konsultuojasi su projekto vadovu apie padarytą pažangą.

29 straipsnis

Nepriklausomi ekspertai

1. Komisija skiria nepriklausomus ekspertus, kurie padeda atlikti 7 straipsnyje numatytą etikos aspektų tikrinimą ir vertinti pasiūlymus pagal Finansinio reglamento ▌237 ▌straipsnį. ▌

2. Nepriklausomi ekspertai yra Sąjungos piliečiai iš kuo daugiau valstybių narių, atrinkti paskelbus ▌ gynybos ministerijoms ir subordinuotosioms agentūroms, kitoms atitinkamoms vyriausybės įstaigoms, mokslinių tyrimų institutams, universitetams, verslo asociacijoms arba gynybos sektoriaus įmonėms ▌ skirtus kvietimus pareikšti susidomėjimą, siekiant sudaryti ekspertų sąrašą. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento ▌ 237 ▌ straipsnio, šis sąrašas neskelbiamas viešai.

3. Paskirtų nepriklausomų ekspertų saugumo duomenis patvirtina atitinkama valstybė narė.

4. 28 straipsnyje nurodytas komitetas kasmet informuojamas apie ekspertų sąrašą siekiant skaidrumo dėl ekspertų saugumo duomenų. Komisija taip pat užtikrina, kad ekspertai klausimų, dėl kurių jiems kyla interesų konfliktas, nevertintų, jais nekonsultuotų ir nepadėtų.

5. Nepriklausomi ekspertai parenkami atsižvelgiant į jų gebėjimus, patirtį ir žinias, kurie reikalingi jiems paskirtoms užduotims atlikti.

▌ 30 straipsnis

Taisyklių dėl įslaptintos informacijos taikymas

1. Šio reglamento taikymo srityje:

a)	kiekviena valstybė narė ▌užtikrina tokią Europos Sąjungos įslaptintos informacijos apsaugą, kuri būtų lygiavertė tai, kuri numatyta pagal ▌Sprendimo 2013/488/ES (18) prieduose nustatytas Tarybos saugumo taisykles;

a1)	Komisija saugo įslaptintą informaciją laikydamasi 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių nustatytų saugumo taisyklių;

▌

▌trečiosiose valstybėse gyvenantys fiziniai asmenys ir jose įsisteigę juridiniai asmenys gali dirbti su ES įslaptinta su Fondu susijusia informacija tik tuo atveju, jeigu jiems tose valstybėse taikomos saugumo nuostatos, pagal kurias užtikrinama apsauga būtų bent lygiavertė tai, kuri numatyta Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2015/444 nustatytose Komisijos saugumo taisyklėse ir Sprendime 2013/488/ES ▌nustatytose Tarybos saugumo taisyklėse;

c1)

trečiojoje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje taikomų saugumo nuostatų lygiavertiškumas nustatomas Sąjungos ir tos trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos sudarytame susitarime dėl informacijos saugumo, įskaitant, jei tinkama, nuostatas dėl pramoninio saugumo, laikantis SESV 218 straipsnyje nustatytos tvarkos ir atsižvelgiant į Sprendimo 2013/488/ES 13 straipsnį;

nedarant poveikio Sprendimo 2013/488/ES 13 straipsniui ir pramoninio saugumo sritį reglamentuojančioms taisyklėms, nustatytoms Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/444, fiziniam ar juridiniam asmeniui, trečiajai valstybei arba tarptautinei organizacijai gali būti suteikta teisė susipažinti su Europos Sąjungos įslaptinta informacija, jei tai laikoma būtina sprendžiant kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tokios informacijos pobūdį ir turinį, į tai, ar gavėjui būtina žinoti ir į naudos Sąjungai dydį.

2. Kai vykdant veiksmą naudojama, reikalinga ▌arba ▌pateikiama įslaptinta informacija, atsakinga finansavimo įstaiga kvietimo teikti pasiūlymus arba konkurso dokumentuose nurodo būtinas priemones ir reikalavimus tokios informacijos reikiamo lygio saugumui užtikrinti.

3. Komisija sukuria saugią keitimosi informacija sistemą, kad būtų palengvintas keitimasis neskelbtina ir įslaptinta informacija tarp Komisijos ir valstybių narių bei asocijuotųjų šalių ir, kai tinkama, su pareiškėjais ir gavėjais. Šioje sistemoje atsižvelgiama į valstybių narių nacionalines saugumo nuostatas.

4. Dėl įslaptintos įgytos informacijos, gautos vykdant mokslinių tyrimų arba technologinės plėtros veiksmą kilmės nusprendžia valstybės narės, kurių teritorijoje yra įsisteigę gavėjai. Tuo tikslu tos valstybės narės gali nuspręsti dėl specialios saugumo sistemos, skirtos su veikla susijusios įslaptintos informacijos apsaugai ir tvarkymui, ir apie tai praneša Komisijai. Tokia saugumo sistema nepažeidžia Komisijos galimybės susipažinti su visa veiklai įgyvendinti reikalinga informacija.

Jei tos valstybės narės nenustato tokios konkrečios saugumo sistemos, Komisija nustato veiksmų saugumo sistemą pagal Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/444 nuostatas.

Taikytina saugumo užtikrinimo sistema turi būti įdiegta ne vėliau kaip prieš pasirašant finansavimo susitarimą arba sutartį.

31 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1. Rodikliai, kuriais grindžiama Fondo veiklos įgyvendinimo ir pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrojo ir konkrečių tikslų, ataskaita, pateikiami priede.

2. Siekiant veiksmingai įvertinti Fondo veiklos įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jo tikslų, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedas, kad prireikus rodikliai būtų peržiūrėti arba papildyti, ir kuriais reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3. Komisija reguliariai stebi, kaip įgyvendinama Fondo veikla, ir Europos Parlamentui ir Tarybai kasmet teikia ataskaitą apie padarytą pažangą, įskaitant tai, kaip įgyvendinant fondą atsižvelgiama į per Europos gynybos pramonės plėtros programą ir PTGAS įgytas žinias ir patirtį. Šiuo tikslu Komisija nustato būtiną stebėsenos tvarką.

4. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad Fondo veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

32 straipsnis

Fondo vertinimas

1. Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2. Tarpinis Fondo vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie jo veiklos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo jo veiklos įgyvendinimo pradžios. Tarpinio vertinimo ataskaitoje visų pirma pateikiamas Fondo valdymo vertinimas, be kita ko, kiek tai susiję su nuostatomis, susijusiomis su nepriklausomais ekspertais, 7 straipsnyje nurodytų etikos procedūrų įgyvendinimu ir patirtimi, gauta iš EGPPP ir parengiamųjų gynybos srities mokslinių tyrimų veiksmų, įgyvendinimo rodikliai, projekto skyrimo rezultatai, įskaitant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių dalyvavimo lygį ir jų tarpvalstybinio dalyvavimo mastą, netiesioginių išlaidų kompensavimo normos, apibrėžtos 16 straipsnyje, sumos, paskirtos revoliucingoms technologijoms kvietimuose teikti pasiūlymus ir finansavimas, suteiktas pagal Finansinio reglamento 195 straipsnį iki 2024 m. liepos 31 d. Tarpiniame vertinime taip pat pateikiama informacija apie gavėjų kilmės šalis, atskiruose projektuose dalyvaujančių šalių skaičių ir, kai tai įmanoma, apie atsiradusių intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą. Komisija gali teikti pasiūlymus dėl reikiamų šio Reglamento pakeitimų.

3. Pasibaigus įgyvendinimo laikotarpiui, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo 2027 m . gruodžio 31 d., Komisija atlieka galutinį Fondo veiklos įgyvendinimo vertinimą. Galutinėje vertinimo ataskaitoje pateikiami įgyvendinimo rezultatai ir, kiek įmanoma priklausomai nuo laikotarpio, įvertinamas Fondo poveikis. Ataskaitoje, remiantis atitinkamomis konsultacijomis su valstybėmis narėmis, asocijuotosiomis šalimis ir pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis, visų pirma įvertinama pažanga, padaryta siekiant 3 straipsnyje išdėstytų tikslų. Ji taip pat padeda nustatyti, kuriose srityse Sąjunga yra priklausoma nuo trečiųjų valstybių plėtojant gynybos produktus ir technologijas. Joje taip pat nagrinėjamas tarpvalstybinis dalyvavimas, įskaitant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių tarpvalstybinį dalyvavimą, vykdant Fondo lėšomis finansuojamus projektus, taip pat MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių integravimas į pasaulinę vertės grandinę ir Fondo indėlis šalinant Pajėgumų plėtojimo plane nustatytus trūkumus. Vertinime taip pat pateikiama informacija apie gavėjų kilmės šalis ir, kai tai įmanoma, apie atsiradusių intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą.

4. Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

33 straipsnis

Auditai

Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos įnašo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal Finansinio reglamento ▌127 ▌straipsnį. Pagal SESV 287 straipsnį Europos Audito Rūmai tikrina visų Sąjungos pajamų ir išlaidų sąskaitas.

34 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Kai trečioji valstybė dalyvauja Fonde, kaip nustatyta sprendime, priimtame pagal tarptautinį susitarimą, arba kitoje teisinėje priemonėje, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, ▌OLAF ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ▌.

35 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. Galimybė skelbti akademinius dokumentus, grindžiamus mokslinių tyrimų veiksmų rezultatais, reglamentuojama finansavimo sutartimi arba finansavimo susitarimu.

2. Komisija vykdo su Fondu ir jo veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Fondui skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie ▌ komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nustatytais tikslais.

2a. Fondui skirti finansiniai ištekliai taip pat gali padėti organizuoti sklaidos veiklą, rengti renginius ir vykdyti informuotumo didinimo veiklą, visų pirma siekiant atverti tiekimo grandines, kad būtų skatinamas tarpvalstybinis MVĮ dalyvavimas.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

DELEGUOTIEJI AKTAI, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

36 straipsnis

Deleguotieji aktai

1. 31 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.

2. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 31 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

3. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 31 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

37 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) 2018/1092 (Europos gynybos pramonės plėtros programa) panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

38 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Reglamentą (ES) 2018/1092 , taip pat gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamiesiems veiksmams, ir toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami, ir jų rezultatams.

2. Fondo finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti dengiamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos siekiant užtikrinti perėjimą prie Fondo nuo priemonių, priimtų jo pirmtakų – Europos gynybos pramonės plėtros programos reglamento ir gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamųjų veiksmų – kontekste.

3. Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 4 straipsnio 4 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

39 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) 2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento pozicija. Pabrauktas tekstas, dėl kurio nebuvo susitarta per tarpinstitucines derybas.

(2) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (OL L 146, 2009 6 10, p. 1). Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo (OL L 216, 2009 8 20, p. 76).

(3) 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).

(4) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30).

(5) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1092, kuriuo sukuriama Europos gynybos pramonės plėtros programa Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumui ir inovaciniam pajėgumui remti (OL L 200, 2018 8 7, p. 30).

(7) Nuorodą reikia atnaujinti: OL C 373, 2013 12 20, p. 1. Šį susitarimą galima rasti adresu http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=uriserv:OJ.C_.2013.373.01.0001.01.ENG&toc=OJ:C:2013:373:TOC

(9) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(11) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(13) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (OL L 146, 2009 6 10, p. 1).

(14) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(15) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).

(16) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

(17) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, 2009 8 20, p. 76).

(18) OL L 274, 2013 10 15, p. 1.

PRIEDAS

RODIKLIAI, KURIAIS GRINDŽIAMA FONDO VEIKLOS ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS, PADARYTOS SIEKIANT KONKREČIŲ TIKSLŲ

3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytas konkretus tikslas:

1 rodiklis.

Dalyviai

Matuojamas: dalyvaujančių teisės subjektų skaičiumi ( suskirstant pagal jų dydį, rūšį ir įsisteigimo valstybę).

2 rodiklis.

Bendri moksliniai tyrimai

Matuojamas:

2.1	finansuotų projektų skaičiumi ir verte;

2.2	Tarpvalstybinis bendradarbiavimas: MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms skirtų sutarčių dalimi, nurodant tarpvalstybinio bendradarbiavimo sutarčių vertę.

2.3	gavėjų, kurie iki Fondo veiklos pradžios nevykdė mokslinių tyrimų veiklos pritaikant ją gynybos tikslams, dalimi.

3 rodiklis.

Inovaciniai produktai

Matuojamas:

3.1	vykdant Fondo finansiškai remiamus projektus išduotų naujų patentų skaičiumi;

3.2	bendru patentų paskirstymu tarp vidutinės kapitalizacijos įmonių, MVĮ ir teisės subjektų, kurie nėra nei vidutinės kapitalizacijos įmonės, nei MVĮ;

3.3	bendru patentų paskirstymu kiekvienai valstybei narei.

3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas konkretus tikslas:

4 rodiklis.

Bendros gynybinės gebos technologinė plėtra

Matuojamas: finansuotų veiksmų, skirtų Pajėgumų plėtojimo plane nustatytiems pajėgumų trūkumams šalinti, skaičiumi ir verte.

4 rodiklis.

Nuolatinė parama visą MTTP ciklą

Matuojamas: pagal tai, ar pirminė informacija apima anksčiau remtus veiksmus vykdant sukurtos intelektinės nuosavybės teises ar sukurtus rezultatus.

5 rodiklis.

Sukurtos darbo vietos / parama darbo vietų kūrimui

Matuojamas: gynybos MTTP srities darbuotojų, kuriems suteikta parama, skaičiumi kiekvienai valstybei narei.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/1001

P8_TA(2019)0431

Padengtų obligacijų pozicijos ***I

2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su padengtųjų obligacijų pozicijomis (COM(2018)0093 – C8-0112/2018 – 2018/0042(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/75)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0093),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0112/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 22 d. Europos centrinio banko nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0384/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 382, 2018 10 23, p. 2.

(2) OL C 367, 2018 10 10, p. 56.

P8_TC1-COD(2018)0042

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/2160.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/1002

P8_TA(2019)0432

Padengtosios obligacijos ir jų viešoji priežiūra ***I

2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES (COM(2018)0094 – C8-0113/2018 – 2018/0043(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/76)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0094),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 53 bei 114 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0113/2018),

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl teisinio pagrindo,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir į 114 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0390/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 367, 2018 10 10, p. 56.

P8_TC1-COD(2018)0043

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/2162.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Pareiškimas dėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 pakeitimo, susijusio su kredito įstaigoms taikomais padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimais

Pasiūlymo dėl [Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES] 16 straipsnyje nustatyti specialios padengtųjų obligacijų likvidumo atsargos reikalavimai gali dubliuotis su Deleguotajame reglamente (ES) 2015/61 nustatytais reikalavimais kredito įstaigoms turėti bendrą likvidumo atsargą.

Siekdama spręsti šio dubliavimosi problemą ir kartu užtikrinti, kad speciali padengtųjų obligacijų likvidumo atsarga būtų taikoma ir laikotarpiu, kuriam taikomas padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (LCR), Komisija nori iš dalies pakeisti Deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/61, kad atsižvelgtų į konkrečią padėtį, susijusią su padengtosiomis obligacijomis. Tokį pakeitimą reikėtų priimti laiku, kad jis galėtų įsigalioti prieš Direktyvos dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros taikymo pradžios datą.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/1005

P8_TA(2019)0433

Programa „InvestEU“ ***I

2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl programos „InvestEU“ sukūrimo (COM(2018)0439 – C8-0257/2018 – 2018/0229(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/77)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0439),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnį ir 175 straipsnio trečią pastraipą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0257/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į Pirmininko 2019 m. sausio 25 d. laišką komitetų pirmininkams, kuriame išdėstytas Parlamento požiūris į daugiametės finansinės programos (DFP) sektorines programas po 2020 m.,

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. balandžio 1 d. laišką Europos Parlamento pirmininkui, kuriame patvirtinamas teisėkūros institucijų per derybas pasiektas bendras sutarimas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į bendrus Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0482/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (3);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 131.

(2) OL C 86, 2019 3 7, p. 310.

(3) Ši pozicija pakeičia 2019 m. sausio 16 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0026).

P8_TC1-COD(2018)0229

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl programos „InvestEU“

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 straipsnį ir 175 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

investicijų į infrastruktūrą veiklos, kuri sudaro 1,8 proc. ES BVP (2009 m. ji sudarė kiek daugiau – 2,2 proc.), Sąjungoje rodiklis 2016 m. buvo maždaug 20 proc. žemesnis negu prieš pasaulinę finansų krizę buvę investicijų lygiai. Vis dėlto, nors investicijų ir BVP santykis Sąjungoje pamažu gerėja, jis vis dar mažesnis už tą, kurio būtų galima tikėtis tvirto atsigavimo laikotarpiu, ir nepakankamas, kad kompensuotų investicijų deficito metus. Dar svarbiau tai, kad dabartinis investicijų lygis ir prognozės neaprėpia visų Sąjungos struktūrinių investicijų poreikių, kad būtų išlaikytas ilgalaikis augimas atsižvelgiant į technologinius pokyčius ir pasaulinę konkurenciją, be kita ko, susijusių su inovacijomis, įgūdžiais, infrastruktūra, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ) ir būtinybe spręsti esminius visuomeninio pobūdžio uždavinius, kaip antai tvarumo ar visuomenės senėjimo. Tokiomis aplinkybėmis, norint sumažinti investicijų deficitą tiksliniuose sektoriuose ir pasiekti Sąjungos politikos tikslus, reikalinga nuolatinė parama, kad būtų išspręstos rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemos;

(2)

atliktuose vertinimuose pabrėžiama, kad dėl finansinių priemonių, taikytų pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, įvairovės neišvengta tam tikro dubliavimosi. Dėl šios įvairovės taip pat kilo daugiau sunkumų tarpininkams ir galutiniams gavėjams, nes jiems reikėjo taikyti skirtingas tinkamumo finansuoti ir ataskaitų teikimo taisykles. Nesant suderintų taisyklių taip pat nebuvo galimybių derinti kelių Sąjungos fondų, nors toks derinimas būtų buvęs naudingas įgyvendinant paramos projektus, kuriems reikalingas įvairių rūšių finansavimas. Todėl, siekiant, kad galutiniams gavėjams teikiama parama būtų efektyvesnė, turėtų būti įsteigtas (be kita ko, remiantis Europos strateginių investicijų fondo steigimo pagal Investicijų planą Europai patirtimi) vienas bendras fondas – „InvestEU“ fondas, kurio finansinis pasiūlymas būtų integruotas ir supaprastintas pagal bendrą biudžeto garantijų sistemą, taip sustiprinant Sąjungos intervencinių priemonių poveikį ir kartu sumažinant Sąjungos biudžeto sąnaudas;

(3)

per pastaruosius metus Sąjunga priėmė plataus užmojo strategijų, kuriomis siekiama baigti kurti bendrąją rinką ir paskatinti tvarų ir įtraukų augimą bei darbo vietų kūrimą; tarp jų – strategija „Europa 2020“, kapitalo rinkų sąjunga, bendrosios skaitmeninės rinkos strategija , Europos kultūros darbotvarkė , dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“, Sąjungos žiedinės ekonomikos veiksmų planas, mažataršio judumo strategija, ES užmojų mastas saugumo ir gynybos srityse , Europos ▌kosmoso strategija ir Europos socialinių teisių ramstis . „InvestEU“ fondas turėtų padėti išnaudoti ir sutvirtinti sinergiją tarp šių viena kitą papildančių strategijų, teikdamas paramą investicijoms ir suteikdamas galimybių gauti finansavimą;

(4)

nacionaliniams reformų prioritetams nustatyti ir jų įgyvendinimui stebėti skirta Sąjungos lygmens sistema yra Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Valstybės narės, kai tinkama, bendradarbiaudamos su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis, siekdamos prisidėti prie šių reformų prioritetų įgyvendinimo, rengia savas nacionalines daugiametes investavimo strategijas. Šios strategijos turėtų būti teikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir jose turėtų būti išdėstomi ir koordinuojami nacionalinėmis arba Sąjungos lėšomis, arba abiejų rūšių lėšomis remtini prioritetiniai investiciniai projektai. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudotis Sąjungos finansavimu ir maksimaliai padidinti finansinės paramos, gautinos iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, Europos investicijų stabilizavimo priemonės ir „InvestEU“ fondo (nelygu, kas aktualu), pridėtinę vertę;

(5)

„InvestEU“ fondas turėtų padėti padidinti Sąjungos konkurencingumą ir socialinę ir ekonominę konvergenciją , be kita ko, inovacijų, ▌ skaitmeninimo srityje, efektyvų išteklių naudojimą, pagrįstą žiedine ekonomika, Sąjungos ekonomikos augimo tvarumą ir įtraukumą, taip pat Sąjungos kapitalo rinkų socialinį atsparumą ir integruotumą, įskaitant sprendimus, kuriais būtų siekiama mažinti jų susiskaidymą, ir Sąjungos įmonėms skirtų finansavimo šaltinių įvairinimą. Šiuo tikslu iš „InvestEU“ fondo turėtų būti remiami techniškai ir ekonomiškai perspektyvūs projektai, nustatant skolos, rizikos pasidalijimo ir kapitalo priemonių, pagrįstų Sąjungos biudžeto garantija ir , prireikus, įgyvendinančiųjų partnerių finansiniais įnašais, panaudojimo gaires. „InvestEU“ fondas turėtų veikti atsižvelgiant į paklausą, teikti strateginę, ilgalaikę naudą pagrindinėse Sąjungos politikos srityse, kurios kitu atveju nebūtų finansuojamos ar būtų finansuojamos nepakankamai, ir taip prisidėti prie Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimo . Parama iš fondo turėtų būti skiriama įvairiems sektoriams ir regionams, sykiu vengiant per didelės sektorinės ar geografinės koncentracijos ;

(5a)

kultūros ir kūrybos sektoriai yra atsparūs ir greitai augantys Sąjungos sektoriai, kuriuose ir ekonominė, ir kultūrinė vertė sukuriama iš intelektinės nuosavybės ir asmeninio kūrybiškumo. Tačiau dėl šiuose sektoriuose sukuriamo turto nematerialaus pobūdžio jie turi ribotas galimybes gauti privačiojo sektoriaus finansavimą, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti tarptautinio lygmens investicijas, įmonių veiklos plėtrą ir konkurenciją. Programa „InvestEU“ turėtų ir toliau prisidėti prie kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančių MVĮ ir organizacijų galimybių gauti finansavimą;

(6)

„InvestEU“ fondas turėtų remti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, įskaitant kultūros paveldą, kad būtų paskatintas tvarus ir įtraukus augimas, investicijos ir darbo vietų kūrimas, ir taip prisidedama prie gerovės Sąjungoje didinimo ▌, sąžiningesnio pajamų joje pasiskirstymo ir tvirtesnės ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos. „InvestEU“ finansuojami projektai turėtų atitikti Sąjungos aplinkos ir socialinius standartus, įskaitant darbo teises. Intervencinės priemonės per „InvestEU“ fondą turėtų papildyti Sąjungos paramą, teikiamą dotacijų pavidalu;

(7)

Sąjunga pritarė siekiams, išdėstytiems Jungtinių Tautų darbotvarkėje iki 2030 m., jos darnaus vystymosi tiksluose ir Paryžiaus susitarime (2015 m.), taip pat Sendajaus susitarime dėl nelaimių rizikos mažinimo 2015–2030 m. Norint pasiekti sutartus tikslus, įskaitant ir tuos, kurie įtvirtinti Sąjungos aplinkos politikoje, reikia imtis gerokai aktyvesnių veiksmų darnaus vystymosi srityje. Todėl „InvestEU“ fondo struktūroje turėtų aiškiai atsispindėti tvaraus vystymosi principai;

(8)	„InvestEU“ fondas turėtų padėti sukurti tvarią Sąjungos finansų sistemą, kuri remtų privačiojo kapitalo perorientavimą tvarių investicijų link, atsižvelgiant į Komisijos tvaraus augimo finansavimo veiksmų plane (4) išdėstytus tikslus;

(9)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, programa „InvestEU“ padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti 2021–2027 m. DFP laikotarpiu ir kiek galima anksčiau, bet ne vėliau kaip 2027 m., nustatyti metinį 30 proc. tikslą. Tikimasi, kad pagal programą „InvestEU“ įgyvendinamais veiksmais ne mažiau kaip 40 proc. bendro programos „InvestEU“ finansinio paketo bus skirta klimato tikslams įgyvendinti. Atitinkami veiksmai bus įvardyti programos „InvestEU“ rengimo ir įgyvendinimo etapais; jie bus pakartotinai įvertinti vykstant atitinkamiems vertinimo ir peržiūros procesams;

(10)

Kaip „InvestEU“ fondu padedama siekti klimato tikslo, bus stebima per ES klimato stebėjimo sistemą, kurią Komisija parengs bendradarbiaudama su potencialiais įgyvendinančiaisiais partneriais ir tinkamai taikydama kriterijus, išdėstytus [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti (5)], pagal kuriuos nustatoma, ar vykdoma ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu. Programa „InvestEU“ taip pat turėtų padėti įgyvendinti kitus darnaus vystymosi tikslų (DVT) aspektus;

(11)

Pasaulio ekonomikos forumo išleistame 2018 m. pranešime dėl visuotinių grėsmių nurodyta, kad pusė iš dešimties didžiausių grėsmių pasaulio ekonomikai yra susijusios su aplinka. Tarp šių grėsmių – oro, dirvožemio , vidaus vandenų ir vandenynų tarša, ekstremalios oro sąlygos, biologinės įvairovės nykimas ir nesėkmės mėginant klimato kaitą sušvelninti ir prie jos prisitaikyti. Aplinkos apsaugos principai įtvirtinti Sutartyse ir daugelyje Sąjungos politikos sričių. Todėl į operacijas, susijusias su „InvestEU“ fondo veikla, turėtų būti skatinama sistemingai integruoti aplinkos apsaugos tikslus. Aplinkos apsaugos, taip pat su ja susijusios rizikos prevencijos ir valdymo aspektai turėtų būti integruojami į investicijų rengimo ir įgyvendinimo procesus. ES taip pat turėtų stebėti savo išlaidas, susijusias su biologine įvairove ir oro taršos kontrole, kad galėtų įvykdyti ataskaitų teikimo pareigas pagal Biologinės įvairovės konvenciją ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 (6). Todėl investicijos, skirtos aplinkosauginio tvarumo tikslams pasiekti, turėtų būti stebimos naudojant bendrąją metodiką, atitinkančią tą, kuri buvo išplėtota pagal kitas Sąjungos programas, susijusias su klimato, biologinės įvairovės ir oro taršos valdymu, siekiant sudaryti sąlygas įvertinti individualų ir sudėtinį investicijų poveikį svarbiausiems gamtinio kapitalo – oro, vandens, dirvožemio ir biologinės įvairovės – komponentams;

(12)

vadovaujantis gairėmis, kurias turėtų parengti Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su potencialiais įgyvendinančiaisiais partneriais pagal programą „InvestEU“ ir tinkamai taikydama kriterijus, išdėstytus [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti], pagal kuriuos nustatoma, ar vykdoma ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu, taip pat paisant nuoseklumo su gairėmis, parengtomis pagal kitas Sąjungos programas, reikšmingą Sąjungos paramą gaunantys investiciniai projektai, konkrečiai – infrastruktūros srities, turėtų būti tikrinami įgyvendinančiųjų partnerių, siekiant nustatyti, ar jie daro poveikį aplinkai, klimatui ar socialinį poveikį, ir, jeigu daro, turėtų būti atliekamas jų tvarumo patikrinimas. Vadovaujantis proporcingumo principu ir siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos, į tokias gaires turėtų būti įtrauktos atitinkamos nuostatos, o projektams, nesiekiantiems tam tikros gairėse nustatytos apimties, neturėtų būti atliekamas tvarumo patikrinimas . Tokiais atvejais, kai įgyvendinantysis partneris nusprendžia, kad tvarumo patikrinimas nereikalingas, jis turi tai pagrįsti Investicijų komitetui. Su klimato tikslų siekimu nesuderinama veikla neturėtų būti laikoma atitinkančia paramos pagal šį reglamentą reikalavimus;

(13)

žemi investicijų į infrastruktūrą lygio rodikliai Sąjungoje per finansų krizę apribojo Sąjungos galimybes skatinti tvarų augimą, konkurencingumą ir konvergenciją. Didelės investicijos į Europos infrastruktūrą , ypač susijusios su jungtimis, energijos vartojimo efektyvumu ir Europos bendros transporto erdvės sukūrimu, yra be galo svarbios siekiant įgyvendinti Sąjungos tvarumo tikslus, įskaitant Sąjungos įsipareigojimus, susijusius su DVT, ir 2030 m. energijos ir klimato tikslus. Taigi „InvestEU“ fondo parama turėtų būti skiriama investicijoms į transportą, energetiką, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiuosius bei kitus saugius ir tvarius mažataršius energijos išteklius , aplinkos apsaugą, klimato politiką, jūrų ir skaitmeninę infrastruktūrą . Vykdant „InvestEU“ programą, pirmenybę reikėtų teikti sritims, kuriose investuojama per mažai ir kuriose reikia papildomų investicijų . Siekiant maksimaliai padidinti Sąjungos finansavimo paramos poveikį ir pridėtinę vertę, tikslinga skatinti sistemingą investavimo procesą, užtikrinant projektų bazės matomumą, ir maksimaliai padidinti sinergiją su atitinkamomis Sąjungos programomis tokiose srityse, kaip transportas, energetika ir skaitmeninimas . Atsižvelgiant į grėsmes saugai ir saugumui, investiciniai projektai, kuriems teikiama Sąjungos parama, turėtų apimti infrastruktūros atsparumo, įskaitant techninės priežiūros ir saugos, aspektus ir jais turėtų būti atsižvelgiama į piliečių apsaugos viešosiose erdvėse principus. Tai turėtų papildyti kitų Sąjungos fondų, kaip antai Europos regioninės plėtros fondo, teikiančių paramą investicijų į viešąsias erdves, transportą, energetiką ir kitą ypatingos svarbos infrastruktūrą saugumo komponentams, pastangas;

(13a)

programa „InvestEU“, kai tinkama, turėtų padėti siekti [persvarstytos Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvos] ir [Valdymo reglamento] tikslų ir, priimant sprendimus dėl investicijų, skatinti energijos vartojimo efektyvumą;

(13b)

tikroji daugiarūšio transporto sistema – tai galimybė sukurti veiksmingą ir aplinkai nekenksmingą transporto tinklą, kuriame būtų optimaliai išnaudojamos visų transporto priemonių rūšių galimybės ir kuriama jų sinergija. Programa „InvestEU“ galėtų skatinti investicijas į daugiarūšio transporto mazgus, kurie ne tik turi didelį ekonominį potencialą ir yra naudingi verslui, bet ir kelia didelę riziką privatiems investuotojams . Vykdant programą, taip pat būtų galima prisidėti prie intelektinių transporto sistemų (ITS) kūrimo ir diegimo. Programa „InvestEU“ turėtų paskatinti dėti daugiau pastangų į transporto priemonių saugumo ir kelių infrastruktūros gerinimo technologijų kūrimą ir diegimą ;

(13c)

programa „InvestEU“ turėtų padėti vykdyti ES jūrų ir vandenynų politiką plėtojant projektus ir įmones mėlynosios ekonomikos srityje ir nustatant jų finansavimo principus. Tai galėtų apimti intervencines priemones jūrų verslininkystės ir pramonės, novatoriškos ir konkurencingos jūrų pramonės, taip pat atsinaujinančiosios jūrų energijos ir žiedinės ekonomikos srityse;

(14)

nors bendras investicijų lygis Sąjungoje kyla, investicijų į didesnės rizikos veiklos sritis, kaip antai mokslinius tyrimus ir inovacijas, vis dar nepakanka. Šis investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas trūkumas yra žalingas Sąjungos pramonės ir ekonomikos konkurencingumui ir jos piliečių gyvenimo kokybei. „InvestEU“ fondas turėtų teikti tokius finansinius produktus, kurie būtų tinkami įvairiais inovacijų ciklo etapais ir būtų skirti plačiam suinteresuotųjų šalių ratui, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas plėtoti ir diegti sprendimus Sąjungos komerciniame lygmenyje, kad tokie sprendimai taptų konkurencingi pasaulio rinkose, ir pasaulio mastu propaguoti Sąjungos kompetenciją tvarių technologijų srityje kartu su „Europos horizonto“ programa ir Europos inovacijų taryba . Šiuo atžvilgiu patirtis, įgyta įgyvendinant pagal programą „Horizontas 2020“ vykdomas finansines priemones (pavyzdžiui, „InnovFin“, kuria siekiama suteikti daugiau galimybių gauti ir paspartinti finansavimą novatoriškoms įmonėms, turėtų būti tvirtas šios tikslinės paramos teikimo pagrindas ;

(14a)

turizmas yra svarbus Sąjungos ekonomikos sektorius ir programa „InvestEU“ turėtų padėti stiprinti ilgalaikį jo konkurencingumą remiant veiksmus, skatinančius tvarų, novatorišką ir skaitmeninį turizmą;

(15)

labai svarbu skubiai pasirūpinti investicijomis į skaitmeninę transformaciją , ją spartinti ir siekti, kad tai būtų naudinga visiems Sąjungos piliečiams ir verslui. Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijai įgyvendinti skirta tvirta politikos sistema dabar turėtų būti derinama su panašaus užmojo investicijomis, be kita ko, į dirbtinį intelektą , kaip numatyta Skaitmeninėje Europos programoje;

(16)

▌MVĮ Sąjungoje sudaro daugiau kaip 99 proc. įmonių, o jų ekonominė vertė didelė ir svarbi . Tačiau šios įmonės savaime laikomos didelės rizikos subjektais ir neturi pakankamų užtikrinimo priemonių, todėl joms kyla sunkumų gauti finansavimą. Papildomi sunkumai susiję su MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonių poreikiu išlaikyti konkurencingumą įsitraukiant į skaitmeninimo, tarptautinimo , persitvarkymo pagal žiedinės ekonomikos logiką bei inovacijų veiklą ir tobulinant savo darbo jėgos įgūdžius. Maža to, palyginti su didesnėmis įmonėmis, joms prieinamų finansavimo šaltinių spektras yra ribotesnis: jos paprastai neleidžia obligacijų ir turi ribotas galimybes dalyvauti akcijų biržoje ar pritraukti stambių institucinių investuotojų. MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėse vis dažniau priimami novatoriški sprendimai, kaip antai verslo įsigijimas ar darbuotojų dalyvavimas versle. Gauti finansavimą dar sunkiau toms MVĮ, kurių veikla orientuota į nematerialųjį turtą. Sąjungoje veikiančios MVĮ yra smarkiai priklausomos nuo bankų ir skolų finansavimo, teikiamo sąskaitų kreditavimo, banko paskolų ar išperkamosios nuomos pavidalu. Siekiant padidinti MVĮ galimybes finansuoti savo steigimą, augimą , inovacijas bei darnų vystymąsi, užtikrinti jų konkurencingumą ir atlaikyti ekonominius nuosmukius ir norint užtikrinti, kad ekonomika ir finansų sistema būtų atsparesnės ekonomikos nuosmukiams ar sukrėtimams ir galėtų kurti darbo vietas ir visuomenės gerovę , reikia remti su minėtais sunkumais susiduriančias MVĮ, padidinant jų galimybes gauti finansavimą ir suteikiant įvairesnių finansavimo šaltinių. Tai taip pat papildo iniciatyvas, kurių jau imtasi kapitalo rinkų sąjungos kontekste. Todėl „InvestEU“ fondas turėtų remtis sėkmingų programų (pavyzdžiui, COSME) pavyzdžiais ir suteikti apyvartinio kapitalo ir investicijų per visą bendrovės gyvavimo ciklą, finansavimą išperkamosios nuomos sandoriams ir galimybę visą dėmesį sutelkti į specifinius, geriau orientuotus finansinius produktus;

(17)

kaip išdėstyta diskusijoms skirtame dokumente dėl socialinio Europos aspekto (7), ▌ Europos socialinių teisių ramstyje (8) ir Sąjungos sistemoje, susijusioje su JT neįgaliųjų teisių konvencija, įtraukesnės ir sąžiningesnės Sąjungos kūrimas – vienas svarbiausių Sąjungos prioritetų sprendžiant nelygybės problemą ir skatinant socialinės įtraukties politiką Europoje. Galimybių nelygybė visų pirma paveikia galimybes gauti išsilavinimą, mokytis, gauti kultūros, užimtumo, sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas. Investicijos į socialinę, su įgūdžių tobulinimu ir žmogiškuoju kapitalu susijusią ekonomiką, taip pat į pastangas pažeidžiamas gyventojų grupes integruoti į visuomenę gali padidinti ekonomines galimybes, ypač, jei jos koordinuojamos Sąjungos lygmeniu. „InvestEU“ fondu turėtų būti naudojamasi siekiant paremti investicijas į švietimą ir mokymą, įskaitant darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, be kita ko, regionuose, kurie yra priklausomi nuo daug anglies dioksido išskiriančios ekonomikos ir kuriuos paveikė struktūrinis perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, padėti didinti visų pirma nekvalifikuotų darbuotojų ir ilgalaikių bedarbių užimtumą ir gerinti padėtį tokiose srityse, kaip lyčių lygybė, lygios galimybės, kartų solidarumas, sveikatos ir socialinių paslaugų sektorius , socialiniai būstai , benamystė, skaitmeninė įtrauktis, bendruomenių plėtra, jaunimo ir pažeidžiamų žmonių, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, vaidmuo ir vieta visuomenėje. Programa „InvestEU“ taip pat turėtų būti prisidedama prie Europos kultūros ir kūrybiškumo puoselėjimo. Siekiant įveikti esmines transformacijas, kurias per ateinantį dešimtmetį patirs Sąjungos visuomenės ir darbo rinkos, būtina investuoti į žmogiškąjį kapitalą, socialinę infrastruktūrą, mikrofinansavimą, etiškų ir socialinių įmonių finansavimą ir naujus socialinės ekonomikos verslo modelius, įskaitant socialinio poveikio investicijas ir socialinio poveikio sutarčių sudarymą. Programa „InvestEU“ turėtų sustiprinti besiformuojančią socialinės rinkos ekosistemą, didindama finansavimo pasiūlą ir galimybes ja pasinaudoti labai mažoms ir socialinėms įmonėms bei socialinio solidarumo įstaigoms , kad pagalbą gautų tie, kam jos labiausiai reikia. Ataskaitoje, kurią parengė aukšto lygio darbo grupė investavimo į socialinę infrastruktūrą Europoje klausimams spręsti (9), nustatytas bendras bent 1,5 trilijono EUR investicijų į socialinę infrastruktūrą ir paslaugas – įskaitant švietimą, mokymą, sveikatą ir būstą – deficitas 2018–2030 m. laikotarpiu; jam pašalinti reikalinga, be kita ko, ir Sąjungos lygmens parama. Todėl, siekiant prisidėti prie socialinės rinkos vertės grandinės plėtotės ir Sąjungos atsparumo didinimo, turėtų būti pasitelkiama kolektyvinė valstybinio, komercinio ir filantropinio kapitalo galia, taip pat alternatyvių finansavimo teikėjų, pavyzdžiui, etinių, socialinių ir tvarių subjektų ir fondų parama;

(18)	„InvestEU“ fondas turėtų veikti pagal keturias politikos linijas, atspindinčias pagrindinius Sąjungos politikos prioritetus, kurie yra tokie: tvari infrastruktūra, moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmeninimas, MVĮ ir socialinės investicijos bei įgūdžiai;

(18a)

nors MVĮ politikos prioritetas turėtų pirmiausia būti nauda MVĮ, mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės taip pat gali būti priskiriamos šiam sektoriui. Parama vidutinės kapitalizacijos įmonėms turėtų būti teikiama pagal kitas tris politikos sritis;

(19)

kiekvieną politikos sritį turėtų sudaryti du skyriai, t. y. ES skyrius ir valstybės narės skyrius. ES skyrius turėtų padėti proporcingai spręsti Sąjungos masto arba tik konkrečiose valstybėse narėse kilusias rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemas; remiami veiksmai turėtų turėti akivaizdžios Europos pridėtinės vertės. Laikantis susitarimo dėl įnašo, valstybės narės skyriuje valstybėms narėms , taip pat jose veikiančioms regioninės valdžios institucijoms, turėtų būti suteikta galimybė savo pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų išteklių dalį skirti ES garantijos atidėjiniams, kad ES garantiją būtų galima panaudoti finansavimo arba investavimo operacijoms, kurios skirtos rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemoms spręsti jų pačių teritorijoje, įskaitant mažiau išsivysčiusius regionus ir pažeidžiamas ir atokias vietoves, kaip antai atokiausius Sąjungos regionus, kad būtų pasiekti pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomo fondo tikslai. Veiksmai, „InvestEU“ fondo lėšomis remiami per ES arba valstybės narės skyrius, neturėtų dubliuotis su privačiuoju finansavimu ar jo išstumti arba iškraipyti konkurencijos vidaus rinkoje;

(20)

valstybės narės skyrius turėtų būti sudarytas taip, kad pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų lėšas būtų galima naudoti Sąjungos teikiamos garantijos atidėjiniams suformuoti. Ši galimybė padidintų Sąjungos remiamos biudžeto garantijos pridėtinę vertę, ją teikiant platesniam galutinių naudos gavėjų ratui ir įvairesniems projektams ir diversifikuojant priemones, kuriomis siekiama tikslų pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomomis lėšomis, ir kartu, taikant Komisijos pagal netiesioginio valdymo principą suteiktą garantiją, užtikrinti nuoseklų neapibrėžtųjų įsipareigojimų rizikos valdymą. Sąjunga turėtų suteikti garantiją finansavimo ir investavimo operacijoms, numatytoms Komisijos ir įgyvendinančiųjų partnerių sudarytais valstybės narės skyriaus garantijų susitarimais, pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomi fondai turėtų suteikti garantijos atidėjinius, taikydami atidėjinių normą, kurią Komisija , laikydamasi susitarimo dėl įnašo su valstybe nare, nustato atsižvelgdama į operacijų pobūdį ir atitinkamus tikėtinus nuostolius, o valstybė narė prisiimtų tuos nuostolius, kurie viršytų tikėtinus nuostolius, Sąjungai suteikdama kompensacinę garantiją. Dėl tokios tvarkos su kiekviena valstybe nare, savanoriškai pasirinkusia tokį variantą, turėtų būti susitarta bendruoju susitarimu dėl įnašo. Susitarimas dėl įnašo turėtų aprėpti vieną arba daugiau konkrečių susitarimų dėl garantijų, numatytų įgyvendinti atitinkamoje valstybėje narėje , taip pat bet kokias regionines tikslines lėšas, remiantis „InvestEU“ fondo taisyklėmis . Kad atidėjinių normą būtų galima nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, reikės nukrypti nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (10) (Finansinio reglamento) [211 straipsnio 1 dalies]. Šiuo projektu taip pat numatomas bendras taisyklių rinkinys biudžeto garantijoms, remiamoms centralizuotai arba pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų, – taip siekiama palengvinti jų derinimą;

(20a)

turėtų būti sudaryta Komisijos ir EIB grupės partnerystė, kuri remtų veiksmingą ir įtraukią tiesioginę prieigą ir būtų pagrįsta abiejų partnerių stipriosiomis pusėmis siekiant užtikrinti didžiausią politikos poveikį, diegimo veiksmingumą, atitinkamą biudžeto ir rizikos valdymo priežiūrą;

(20b)

Komisija, siekdama užtikrinti įtraukumą ir veiksmingumą, kai tinkama, kartu su EIB grupe turėtų prašyti kitų potencialių įgyvendinančiųjų partnerių nuomonių dėl investavimo gairių, klimato stebėjimo ir tvarumo gairių dokumentų bei bendros metodikos, kol bus įsteigti valdymo organai; po to įgyvendinantieji partneriai turėtų dalyvauti patariančiosios ir valdančiosios tarybų veikloje;

(21)

„InvestEU“ fondas turėtų būti atviras įnašams iš trečiųjų valstybių, kurios yra Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, stojančiosios valstybės, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, šalys, kurioms taikoma kaimynystės politika, ir kitos šalys, remiantis Sąjungos ir tų šalių nustatytomis sąlygomis. Tai turėtų sudaryti sąlygas nuolatiniam bendradarbiavimui, kai taikytina, su atitinkamomis šalimis, visų pirma, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei MVĮ srityse;

(22)

šiame reglamente nustatomas kitų programos „InvestEU“ priemonių, kurios nėra ES garantijos atidėjiniai, finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta [nuorodą atitinkamai pakoreguoti atsižvelgiant į naująjį tarptinstitucinį susitarimą:2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 17 punkte (11)];

(23)	tikimasi, kad ES garantija, kuri Sąjungos lygmeniu sudaro 40 817 500 000 EUR (dabartinėmis kainomis), visoje Sąjungoje sutelks daugiau kaip 698 194 079 000 EUR papildomų investicijų ir turėtų būti ▌ paskirstyta pagal politikos linijas;

(23a)

[data] Komisija paskelbė, kad „Nepažeidžiant Tarybos prerogatyvų įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą, vienkartiniai valstybių narių įnašai, kuriuos valstybės narės arba nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai, priskiriami valdžios sektoriui arba veikiantys valstybės narės vardu, moka į temines ar daugiašales investavimo platformas, turėtų būti iš esmės laikomi vienkartinėmis priemonėmis pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnio 1 dalį bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4 dalį. Be to, nepažeisdama Tarybos prerogatyvų įgyvendinant SAP, Komisija apsvarstys, kokiu mastu „InvestEU“, kaip ESIF pakeitusiai priemonei, Komisijos komunikato dėl lankstumo kontekste galima taikyti tokį vertinimą, koks buvo taikomas ESIF dėl vienkartinių valstybių narių grynųjų pinigų įnašų, kuriais finansuojamas papildomas ES garantijų, skirtų valstybių narių skyriaus tikslams, kiekis.“

(24)

ES garantiją, kuria grindžiamas „InvestEU“ fondas, turėtų netiesiogiai įgyvendinti Komisija, pasitelkdama galutinius tarpininkus, kai taikytina, ir galutinius gavėjus pasiekiančius įgyvendinančiuosius partnerius. Įgyvendinančiųjų partnerių atranka turėtų vykti skaidriai ir vengiant interesų konflikto. Susitarimą dėl garantijos, kuriuo paskirstomi „InvestEU“ fondo garantijos teikimo pajėgumai, Komisija turėtų sudaryti su kiekvienu įgyvendinančiuoju partneriu, kad paremtų jo finansavimo ir investavimo operacijas, atitinkančias „InvestEU“ fondo tikslus ir tinkamumo kriterijus. Garantijos rizikos valdymas neturėtų trukdyti įgyvendinantiesiems partneriams jos tiesiogiai pasiekti. Kai garantija per ES skyrių suteikiama įgyvendinantiesiems partneriams, jie turėtų būti visapusiškai atsakingi už visą investicijų procesą ir už išsamų finansavimo ar investavimo operacijų patikrinimą. Iš „InvestEU“ fondo turėtų būti remiami projektai, kurių rizikos profilis paprastai yra didesnis nei projektų, kurie remiami vykdant įprastas įgyvendinančiųjų partnerių operacijas, ir kurie be „InvestEU“ fondo paramos, skirtos kitiems viešiems ar privatiems šaltiniams, negalėjo būti vykdomi tuo laikotarpiu, per kurį galima pasinaudoti ES garantija, arba jų nebūtų buvę galima įvykdyti tokiu pat mastu;

(24a)

„InvestEU“ fondui turėtų būti nustatyta valdymo struktūra, kurios vienintelė funkcija būtų siekti tinkamo ES garantijos naudojimo užtikrinimo tikslų, užtikrinant investicinių sprendimų politinį nepriklausomumą. Tą valdymo struktūrą turėtų sudaryti patariamoji taryba, valdančioji taryba ir visiškai nepriklausomas Investicijų komitetas. Visa valdymo struktūra turėtų būti formuojama siekiant užtikrinti lyčių pusiausvyrą. Valdymo struktūra neturėtų perimti EIB grupės ar kitų įgyvendinančiųjų partnerių sprendimo priėmimo įgaliojimų ar jiems trukdyti, arba pakeisti jų valdymo organų;

(25)

turėtų būti įsteigta patariamoji taryba, kurią sudarytų įgyvendinančiųjų partnerių atstovai ir valstybių narių atstovai, vienas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto paskirtas ekspertas ir vienas Regionų komiteto paskirtas ekspertas, siekiant keistis informacija ir duomenimis, susijusiais su „InvestEU“ fondo finansinių produktų panaudojimu, ir aptarti kylančius poreikius bei naujus produktus, įskaitant konkrečias teritorines rinkos spragas;

(25a)

valdančioji taryba, kurią sudaro Komisijos, įgyvendinančiųjų partnerių atstovai ir vienas balso teisės neturintis Europos Parlamento paskirtas ekspertas, turėtų nustatyti „InvestEU“ fondo strategines ir veiklos gaires;

(26)	Komisija turėtų įvertinti įgyvendinančiųjų partnerių pasiūlytų investavimo ir finansavimo operacijų suderinamumą su Sąjungos teise ir politika, o pačius sprendimus dėl finansavimo ir investavimo operacijų turėtų priimti įgyvendinantysis partneris;

(27)	Komisijoje įsikūręs, nepriklausomas ir Investicijų komiteto pirmininkui atskaitingas sekretoriatas turėtų padėti Investicijų komitetui ;

(28)

Investicijų komitetas, kurį sudarytų nepriklausomi ekspertai, turėtų padaryti išvadas dėl ES garantija teikiamos paramos tinkamumo kriterijus atitinkančioms finansavimo ir investavimo operacijoms suteikimo, taip pasinaudodamas išorės ekspertų kompetencija atliekant su projektais susijusių investicijų vertinimą. Siekiant kuo geriau aprėpti skirtingas politikos sritis ir sektorius, Investicijų komitetas turėtų būti skirtingų sudėčių;

(29)

kad užtikrintų tinkamą geografinę aprėptį ir diversifikaciją, sutelktų privačius investuotojus ir suteiktų pakankamą rizikos diversifikaciją, taip pat pasiūlytų sprendimus, kaip reaguoti į rinkos nepakankamumą ir neoptimalią investavimo aplinką , atsirinkdama įgyvendinančiuosius partnerius „InvestEU“ fondo veiklai vykdyti Komisija turėtų atsižvelgti į garantijos šalies pajėgumą įgyvendinti „InvestEU“ fondo tikslus ir prisidėti savais ištekliais. Atsižvelgiant į jos vaidmenį pagal Sutartis, pajėgumą veikti visose valstybėse narėse ir esamą patirtį taikant dabartines finansines priemones ir ESIF, Europos investicijų banko (EIB) grupė turėtų ir toliau būti privilegijuotas „InvestEU“ fondo ES skyriaus įgyvendinantysis partneris. Be EIB grupės, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos turėtų gebėti pasiūlyti įvairių papildomų finansinių produktų, atsižvelgiant į tai, kad jų patirtis ir pajėgumai nacionaliniu ir regionų lygmeniu galėtų būti naudingi siekiant maksimaliai padidinti viešųjų lėšų poveikį visoje Sąjungos teritorijoje ir užtikrinti deramą geografinę projektų pusiausvyrą . Programa „InvestEU“ turėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų skatinamos vienodos sąlygos mažesniems ir jaunesniems skatinamojo finansavimo bankams ar institucijoms. Be to, turėtų būti sudarytos sąlygos kitoms tarptautinėms finansų įstaigoms tapti įgyvendinančiaisiais partneriais, ypač jei jos turi lyginamąjį pranašumą – konkrečios kompetencijos ir patirties tam tikrose valstybėse narėse ir jei didžiąją dalį jų akcijų paketo turi ES subjektai . Kiti subjektai, atitinkantys Finansiniame reglamente nustatytus kriterijus, taip pat turėtų turėti galimybę veikti kaip įgyvendinantieji partneriai;

(30)

siekiant skatinti geresnę geografinę diversifikaciją, gali būti kuriamos investicijų platformos, kad būtų galima apjungti įgyvendinančiųjų partnerių ir kitų nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų, turinčių ribotą patirtį finansinių priemonių naudojimo srityje, pastangas ir patirtį. Tokios struktūros turėtų būti skatinamos, be kita, pasinaudojant, galima „InvestEU“ konsultacijų centro parama. Tikslinga sutelkti bendrus investuotojus, valdžios institucijas, ekspertus, švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų įstaigas, atitinkamus socialinius partnerius, pilietinės visuomenės atstovus ir kitus atitinkamus Sąjungos, nacionalinio ir regioninio lygmenų subjektus, siekiant skatinti naudojimąsi investavimo platformomis tam tikruose sektoriuose;

(31)

valstybės narės skyriaus ES garantija turėtų būti skiriama bet kuriam įgyvendinančiajam partneriui, atitinkančiam Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkto kriterijus, įskaitant nacionalinius ar regioninius skatinamojo finansavimo bankus ar įstaigas, EIB, Europos investicijų fondą ir kitas tarptautines finansų įstaigas . Atsirinkdama valstybės narės skyriaus įgyvendinančiuosius partnerius Komisija turėtų atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės pateiktus pasiūlymus , kaip numatyta susitarime dėl įnašo . Pagal Finansinio reglamento154 straipsnį Komisija turi atlikti įgyvendinančiojo partnerio taisyklių ir procedūrų vertinimą, kad įsitikintų, jog jomis užtikrinamas toks Sąjungos finansinio intereso apsaugos lygis, kuris prilygsta Komisijos teikiamam apsaugos lygiui;

(32)

galiausiai spręsti dėl finansavimo ir investavimo operacijų turėtų įgyvendinantysis partneris savo vardu, jos turėtų būti vykdomos pagal jo vidaus taisykles , politiką ir procedūras ir atsiskaityti už jas jis turėtų savo finansinėje ataskaitoje arba atitinkamais atvejais pateikdamas informaciją finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose . Todėl Komisija turėtų išimtinai atsiskaityti už bet kokį finansinį įsipareigojimą, kylantį iš ES garantijos, ir atskleisti didžiausią garantijos sumą, įskaitant visą su suteikta garantija susijusią informaciją;

(33)

„InvestEU“ fondo veikloje turėtų būti numatyta galimybė, kai tinkama, dotacijas ar finansines priemones arba abiejų rūšių priemones, finansuojamas iš Sąjungos biudžeto arba kitų fondų, pavyzdžiui, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) inovacijų fondo, sklandžiai , nuosekliai ir veiksmingai derinti su ta garantija situacijose, kuriose tai yra reikalinga, kad būtų kuo labiau remiamos investicijos, padėsiančios spręsti konkrečias rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemas;

(34)

įgyvendinančiųjų partnerių pateikti projektai siekiant gauti paramą pagal programą „InvestEU“, kuriuos įgyvendinant parama būtų derinama su kitų Sąjungos programų parama, turėtų kaip visuma derėti ir su atitinkamų Sąjungos programų taisyklėse nustatytais tikslais ir tinkamumo kriterijais. Dėl ES garantijos panaudojimo turėtų būti sprendžiama pagal programos „InvestEU“ taisykles;

(35)

„InvestEU“ konsultacijų centras turėtų remti tvirtos investicinių projektų bazės pagal kiekvieną politikos liniją sukūrimą ir tuo tikslu turėtų būti naudojamasi konsultacijų iniciatyvomis, kurias įgyvendintų EIB grupė, kiti patariamieji partneriai arba tiesiogiai Komisija . „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų skatinti geografinę diversifikaciją, kad būtų prisidėta prie Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų ir sumažinti regioniniai skirtumai. InvestEU“ konsultacijų centras ypatingą dėmesį turėtų skirti tam, kad mažesni projektai būtų sujungiami į didesnius portfelius. Komisija, EIB grupė ir kiti patariamieji partneriai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų užtikrintas veiksmingumas, sinergija ir veiksminga geografinė paramos aprėptis visoje Sąjungoje, atsižvelgiant į vietos gyvendinančiųjų partnerių praktinę patirtį ir vietos pajėgumus, taip pat į Europos investavimo konsultacijų centrą. Be to, „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų būti pagrindinis prieigos taškas projektų plėtojimo pagalbai, teikiamai valdžios institucijoms ir projektų vykdytojams per „InvestEU“ konsultacijų centrą, gauti ;

(35a)

Komisija turėtų įsteigti „InvestEU“ konsultacijų centrą su EIB grupe, kaip pagrindine partnere, visų pirma, remdamasi Europos investavimo konsultacijų centro įgyta patirtimi. Komisija turėtų būti atsakinga už „InvestEU“ konsultacijų centro politikos valdymą ir už pagrindinio prieigos taško valdymą. EIB grupė turėtų vykdyti konsultacijų iniciatyvas pagal politikos linijas. Be to, EIB grupė turėtų teikti Komisijai veiklos paslaugas ir todėl, be kita ko, padėti rengti strategines ir politikos gaires, identifikuoti vykdomas ir naujas konsultacijų iniciatyvas, įvertinti konsultavimo poreikius ir konsultuoti Komisiją, kaip optimaliai patenkinti šiuos poreikius pasitelkiant vykdomas arba naujas konsultacijų iniciatyvas;

(36)

siekiant užtikrinti plačią geografinę konsultacinių paslaugų aprėptį visoje Sąjungoje ir sėkmingai panaudoti vietos žinias apie „InvestEU“ fondą, prireikus, turėtų būti užtikrinama „InvestEU“ konsultacijų centro veikla vietos lygmeniu , atsižvelgiant į esamas paramos programas ir vietoje esančius partnerius, kad būtų teikiama konkreti, iniciatyvi, prie poreikių pritaikyta pagalba vietoje. Siekiant palengvinti konsultavimo paramos teikimą vietos lygmeniu ir užtikrinti veiksmingumą, sinergiją ir veiksmingą geografinę paramos aprėptį visoje Sąjungoje, „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų bendradarbiauti su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais arba institucijomis, taip pat pasiremti ir pasinaudoti jų sukaupta patirtimi;

(36a)

„InvestEU“ konsultacijų centras turėtų teikti konsultacinę paramą mažiems projektams ir startuolių projektams, ypač tais atvejais, kai startuoliai siekia apsaugoti savo investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, įsigydami intelektinės nuosavybės (IN) teises, pavyzdžiui, patentus, ir tai daryti atsižvelgdamas į tai, ar esama kitų tarnybų, galinčių vykdyti tokius veiksmus, ir siekdamas sinergijos su jomis;

(37)

įgyvendinant „InvestEU“ fondą turėtų būti atsižvelgta į projektų plėtojimo paramos ir paramos gebėjimams stiprinti, kad būtų plėtojami organizaciniai gebėjimai ir rinkos formavimo veikla ir taip užtikrinama projektų kokybė, poreikį. Be to, siekiama sukurti sąlygas potencialaus reikalavimus atitinkančių gavėjų besiformuojančiuose rinkos segmentuose skaičiaus didėjimui, ypač tais atvejais, kai dėl mažo individualių projektų dydžio projektų lygmeniu labai išauga sandorių sąnaudos, kaip antai socialinio finansavimo ekosistemoje , įskaitant filantropines organizacijas, ir kultūros bei kūrybos sektoriuje . ▌Parama gebėjimams stiprinti turėtų papildyti veiksmus, kurių imamasi pagal kitas konkrečiai politikos sričiai skirtas Sąjungos programas. Pastangos turėtų būti dedamos siekiant remti potencialių projektų rengėjų, visų pirma vietos organizacijų ir institucijų, gebėjimų stiprinimą;

(38)

turėtų būti sukurtas „InvestEU“ portalas, kuris suteiktų paprastą prieigą prie patogios naudoti projektų duomenų bazės, siekiant padidinti investicinių projektų, kuriems ieškoma finansavimo, matomumą, daugiausia dėmesio skiriant galimos su Sąjungos teise ir politika suderinamų investicinių projektų bazės įgyvendinantiesiems partneriams sukūrimui;

(39)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (12) 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti programą „InvestEU“ remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Prireikus šie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant programos „InvestEU“ poveikį vietoje;

(40)

kad būtų galima stebėti, kokia pažanga daroma siekiant Sąjungos tikslų, turėtų būti įdiegta tvirta produkto, rezultato ir poveikio rodikliais grindžiama stebėsenos sistema. Kad užtikrintų atskaitomybę Europos piliečiams, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai kasmet turėtų teikti programos „InvestEU“ pažangos, poveikio ir operacijų ataskaitas;

(41)

(42)	programai „InvestEU“ taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. [naujasis FR]. Juo nustatomos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles dėl biudžeto garantijų;

(43)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 (13) (Finansinis reglamentas) , Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (14), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (15), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (16) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (17) Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų (taip pat sukčiavimų) prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimą vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti ▌Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (18). Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai (tų valstybių narių, kurios tvirčiau bendradarbiauja pagal Reglamentą (ES) 2017/1939, atveju) ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(44)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės gali dalyvauti ir remdamosi kitais teisiniais dokumentais. Siekiant atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), taip pat Europos Audito Rūmams suteikti būtinas teises ir prieigą, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, šiame reglamente turėtų būti nustatyta speciali nuostata;

(45)

remiantis [nuorodą atitinkamai pakoreguoti atsižvelgiant į naują sprendimą dėl UŠT: Tarybos sprendimo 2013/755/ES 88 straipsniu] užjūrio šalyse bei teritorijose (UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai gali gauti finansavimą, atsižvelgiant į programos „InvestEU“ taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama UŠT yra susijusi;

(46)

siekiant papildyti neesminius šio reglamento elementus investavimo gairėmis ir rezultatų suvestine , sudaryti sąlygas greitai ir lanksčiai pritaikyti veiklos rezultatų rodiklius ir pakoreguoti atidėjinių normą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl investavimo gairių, susijusių su finansavimo ir investavimo operacijomis pagal skirtingas politikos linijas, rengimo, rezultatų suvestinės, šio reglamento III priedo keitimo, siekiant atnaujinti ar papildyti rodiklius, ir atidėjinių normos koregavimo. Laikantis proporcingumo principo į tokias investavimo gaires turėtų būti įtrauktos atitinkamos nuostatos, kad būtų išvengta nepagrįstos administracinės naštos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(47)

programa „InvestEU“ turėtų padėti spręsti Sąjungos masto ir (arba) konkrečios valstybės narės rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemas ir sudaryti sąlygas Sąjungos mastu rinkoje išbandyti novatoriškus finansinius produktus, taip pat sistemas, per kurias jie būtų platinami, sprendžiant sudėtingas rinkos nepakankamumo problemas. Todėl veiksmai Sąjungos lygmeniu yra pagrįsti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu steigiamas „InvestEU“ fondas, kuriuo suteikiama ES garantija , kuria remiamos finansavimo ir investavimo operacijos , kurias vykdo įgyvendinantieji partneriai ir kuriomis remiama Sąjungos vidaus politika.

Šiuo reglamentu taip pat nustatomas konsultacinės paramos mechanizmas, kuriuo siekiama remti projektų, kuriems reikalingos investicijos, kūrimą ir galimybes gauti finansavimą, taip pat užtikrinti atitinkamą gebėjimų stiprinimą („InvestEU“ konsultacijų centras). Juo taip pat sukuriama duomenų bazė, kuria užtikrinamas projektų, kuriems projektų vykdytojai siekia gauti finansavimą, matomumas ir kuria investuotojams teikiama informacija apie investavimo galimybes („InvestEU“ portalas).

Jame nustatomi programos „InvestEU“ tikslai, 2021–2027 m. biudžetas ir ES garantijos suma, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

derinimo operacijos – iš Sąjungos biudžeto remiamos operacijos, kuriomis visų formų negrąžintina parama arba grąžintina parama, arba abiejų rūšių parama iš Sąjungos biudžeto derinama su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiama visų formų grąžintina parama; pagal šią apibrėžtį Sąjungos programos, finansuojamos ne iš Sąjungos biudžeto, o iš kitų šaltinių, kaip antai ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) inovacijų fondo, gali būti prilyginamos Sąjungos programoms, finansuojamoms iš Sąjungos biudžeto;

1a)	EIB – Europos investicijų bankas;

1b)	EIB grupė – Europos investicijų bankas ir jo patronuojamosios įmonės arba kiti subjektai, apibrėžti EIB statuto 28 straipsnio 1 dalyje;

1c)	finansinis įnašas – įgyvendinančiojo partnerio įnašas jo paties prisiimamos rizikos forma, teikiamas pari passu pagrindu su ES garantija arba kitokiomis formomis, kurios sudaro sąlygas veiksmingai įgyvendinti programą „InvestEU“, kartu užtikrinant tinkamą interesų suderinimą;

1d)	susitarimas dėl įnašo – teisinė priemonė, kurioje Komisija ir viena ar kelios valstybės narės išdėsto ES garantijos valstybės narės skyriuje sąlygas, kaip nurodyta 9 straipsnyje;

2)	ES garantija – iš Sąjungos biudžeto teikiama bendra neatšaukiama, besąlyginė ir pagal pareikalavimą suteikiama garantija, pagal kurią biudžeto garantijos pagal Finansinio reglamento 219 straipsnio 1 dalį įsigalioja pasirašius atskirus susitarimus dėl garantijų su įgyvendinančiaisiais partneriais;

3)	finansinis produktas – ▌finansinis mechanizmas arba sudarytas susitarimas, pagal kurį įgyvendinantysis partneris tiesiogiai arba netiesiogiai teikia bet kurios formos, nurodytos 13 straipsnyje, finansavimą galutiniams gavėjams;

finansavimo ir (arba) investavimo operacijos – tiesioginio arba netiesioginio lėšų teikimo galutiniams gavėjams finansinių produktų forma operacijos, kurias savo vardu ir pagal savo vidaus taisykles , politiką ir procedūras vykdo įgyvendinantysis partneris ir kurios įtraukiamos į jo finansines ataskaitas arba apie kurias atitinkamais atvejais informacija pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose ;

pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomi fondai – fondai, iš kurių numatoma galimybė skirti sumą biudžeto garantijos atidėjiniams „InvestEU“ fondo valstybės narės skyriuje suformuoti, t. y. Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), Sanglaudos fondas, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP);

susitarimas dėl garantijos – teisinė priemonė, kuria Komisija ir įgyvendinantysis partneris nustato finansavimo arba investavimo operacijų, kurioms turi būti suteikta ES garantija, siūlymo sąlygas, biudžeto garantijos suteikimo toms operacijos sąlygas ir jų įgyvendinimo pagal šio reglamento nuostatas sąlygas;

7)	įgyvendinantysis partneris – reikalavimus atitinkanti garantijos šalis, kaip antai finansų įstaiga ar kitas tarpininkas, su kuriuo Komisija pasirašo susitarimą dėl garantijos ▌;

8)	„InvestEU“ konsultacijų centras – 20 straipsnyje apibrėžtos techninės paramos centras;

8a)	susitarimas dėl konsultacijų – teisinė priemonė, kuria Komisija ir patariamasis partneris nustato „InvestEU“ konsultacijų centro veiklos sąlygas;

8b)	konsultacijų iniciatyva – tai techninės pagalbos ir konsultacijų paslaugos, kuriomis remiamos investicijos, įskaitant pajėgumų stiprinimo veiklą, kaip apibrėžta 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir kurias teikia patariamieji partneriai, išorės paslaugų teikėjai Komisijos pavedimu arba vykdomoji įstaiga;

8c)

patariamasis partneris – reikalavimus atitinkantis subjektas, pvz., finansų įstaiga arba kitas subjektas, su kuriuo Komisija pasirašo susitarimą įgyvendinti vieną ar daugiau konsultacijų iniciatyvų, išskyrus konsultacijų iniciatyvas, kurias įgyvendina išorės paslaugų teikėjai Komisijos pavedimu arba vykdomosios įstaigos;

9)	„InvestEU“ portalas – 21 straipsnyje apibrėžta duomenų bazė;

10)	programa „InvestEU“ – „InvestEU“ fondas, „InvestEU“ konsultacijų centras, „InvestEU“ portalas ir derinimo operacijos kartu;

10b)

investavimo platformos – specialiosios paskirties vienetai, valdomos sąskaitos, sutartimis grindžiamos bendro finansavimo arba rizikos pasidalijimo priemonės arba kitaip nustatytos priemonės, kurias taikydami subjektai skiria finansinius įnašus keletui investicinių projektų finansuoti, ir kurios gali apimti:

a)	nacionalines arba subnacionalines platformas, sutelkiančias keletą tam tikros valstybės narės teritorijoje vykdomų investicinių projektų;

b)	tarpvalstybines, daugiašales, regionines arba makroregionines platformas, sutelkiančias tam tikroje geografinėje vietovėje vykdomais projektais besidominčius partnerius iš keleto valstybių narių, regionų arba trečiųjų valstybių;

c)	temines platformas, sutelkiančias tam tikro sektoriaus investicinius projektus;

11)	mikrofinansavimas – mikrofinansavimas, apibrėžtas Reglamente [[ESF+] numeris];

▌

13)	nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos – juridiniai asmenys, vykdantys finansinę profesinę veiklą, kuriems valstybė narė arba valstybės narės centrinio, regioninio arba vietos lygmens subjektas yra suteikę įgaliojimus vykdyti vystomąją ar skatinamąją veiklą;

14)	mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, apibrėžtos Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB (19) priede;

15)	mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės – subjektai, kuriuose dirba ne daugiau kaip 499 darbuotojai ir kurie nėra MVĮ;

16)	socialinė įmonė – socialinė įmonė, apibrėžta Reglamente [[ESF+] numeris];

17)	trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos narė.

3 straipsnis

Programos „InvestEU“ tikslai

1. Bendrasis programos „InvestEU“ tikslas – remti Sąjungos politikos tikslus pasitelkiant finansavimo ir investavimo operacijas, kuriomis prisidedama prie:

a)	Sąjungos konkurencingumo, įskaitant mokslinius tyrimus, inovacijas ir skaitmeninimą,

b)	Sąjungos ekonomikos ir užimtumo augimo, jos tvarumo, su aplinka ir klimatu susijusių veiksmų, kurie padeda pasiekti DVT ir Paryžiaus klimato susitarimo tikslus ir sukurti aukštos kokybės darbo vietas;

c)	Sąjungos socialinio atsparumo, ▌įtraukumo ir inovatyvumo ,

ca)	mokslinės ir technologinės pažangos, kultūros, švietimo ir mokymo skatinimo;

d)	Sąjungos kapitalo rinkų integracijos ir bendrosios rinkos stiprinimo, įskaitant sprendimus, kuriais sprendžiama Sąjungos kapitalo rinkų susiskaidymo problema, įvairinami Sąjungos įmonių finansavimo šaltiniai ir skatinamas tvarus finansavimas;

da)	ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos.

2. Konkretūs programos „InvestEU“ tikslai:

a)	remti finansavimo ir investavimo operacijas į tvarią infrastruktūrą 7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytose srityse,

b)	remti finansavimo ir investavimo operacijas mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo srityse , taip pat, be kita ko, novatoriškų įmonių plėtojimą ir technologijų patekimą į rinką ,

c)	didinti MVĮ ir ▌mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybes gauti finansavimą ir jų konkurencingumą pasaulyje ,

d)	gerinti socialinių įmonių galimybes gauti mikrofinansavimą ir finansavimą, remti su socialinėmis investicijomis, kompetencija ir įgūdžiais susijusias finansavimo ir investavimo operacijas ir plėtoti ir stiprinti socialinių investicijų rinkas 7 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytose srityse.

4 straipsnis

ES garantijos biudžetas ir suma

1. ES garantija 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto ES skyriaus reikmėms – 40 817 500 000 EUR (dabartinėmis kainomis). Atidėjinių norma – 40 proc.

8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto valstybės narės skyriaus reikmėms gali būti suteikta papildoma ES garantijos suma, jei valstybės narės pagal Reglamento [[BNR] numeris] (20) [10 straipsnio 1 dalį] ir Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] (21) [75 straipsnio 1 dalį] skiria atitinkamas sumas.

Valstybės narės papildomą ES garantijos sumą valstybės narės skyriaus reikmėms taip pat gali suteikti grynųjų pinigų forma.

Pirmoje pastraipoje nurodyta ES garantija taip pat gali būti padidinta 5 straipsnyje nurodytų trečiųjų valstybių įnašais, jei jos skiria visą atidėjinio sumą pinigais pagal [Finansinio reglamento] [218 straipsnio 2 dalį].

2. 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos sumos preliminarus paskirstymas pateikiamas šio reglamento I priede. Prireikus Komisija gali pakeisti tame I priede nurodytas sumas ne daugiau kaip 15 proc. kiekvienam tikslui. Ji apie visus pakeitimus praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. V ir VI skyriuose nustatytoms priemonėms įgyvendinti skirtas finansinis paketas – 525 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis).

4. 3 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant programai „InvestEU“ įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

5 straipsnis

„InvestEU“ fondo asocijuotosios trečiosios valstybės

„InvestEU“ fondo ES skyriui, nurodytam 8 straipsnio 1 dalies a punkte, ir kiekvienai politikos linijai, nurodytai 7 straipsnio 1 dalyje, gali skirti įnašus šios trečiosios valstybės, norėdamos dalyvauti tam tikruose finansiniuose produktuose, pagal [Finansinio reglamento] [218 straipsnio 2 dalį]:

a)	Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

trečiosios valstybės, konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jeigu susitarime:

i)	užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra,

ii)	nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai atskiroms programoms ir jų administracinės išlaidos. Pagal [Finansinio reglamento] [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas,

iii)	trečiajai valstybei nesuteikiama galių priimti sprendimus dėl programos,

iv)	garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

6 straipsnis

Sąjungos finansavimas ir jo formos

1. ES garantija įgyvendinama pagal netiesioginio valdymo principą su Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkto ii, iii , v ir vi papunkčiuose nurodytomis įstaigomis. Kitų formų ES finansavimas pagal šį reglamentą įgyvendinamas pagal tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą pagal Finansinį reglamentą, įskaitant pagal VIII antraštinę dalį įgyvendinamas dotacijas ir pagal šį straipsnį kuo sklandžiau įgyvendinamas derinimo operacijas, užtikrinant efektyvią ir nuoseklią Sąjungos politikos paramą .

2. Finansavimo ir investavimo operacijos, kurioms taikoma ES garantija ir kurios yra dalis derinimo operacijos, kuria parama pagal šį reglamentą derinama su parama, teikiama pagal vieną ar daugiau kitų Sąjungos programų, arba su parama iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) inovacijų fondo:

a)	atitinka politikos tikslus ir tinkamumo kriterijus, nustatytus taisyklėse dėl Sąjungos programos, pagal kurią priimami sprendimai dėl paramos,

b)	atitinka šį reglamentą.

3. Derinimo operacijos, įskaitant finansinę priemonę, kuri yra visiškai finansuojama pagal kitas Sąjungos programas arba iš ATLPS inovacijų fondo, nenaudojant ES garantijos pagal šį reglamentą, atitinka Sąjungos programos, pagal kurią teikiama parama, taisyklėse nustatytus politikos tikslus ir tinkamumo kriterijus.

4. Pagal 6 straipsnio 2 dalį sprendimai dėl visų formų negrąžintinos paramos ir (arba) finansinių priemonių iš Sąjungos biudžeto, kurie yra 2 ir 3 dalyse nurodytos derinimo operacijos dalis, priimami pagal atitinkamos Sąjungos programos taisykles ir įgyvendinami vykdant derinimo operaciją pagal šį reglamentą ir [Finansinio reglamento] [X antraštinę dalį].

Ataskaitose taip pat pateikiama informacija apie atitiktį Sąjungos programos taisyklėse, pagal kurias priimami sprendimai dėl paramos, nustatytiems politikos tikslams ir tinkamumo kriterijams, taip pat apie atitiktį šiam reglamentui.

II SKYRIUS

„InvestEU“ fondas

7 straipsnis

Politikos linijos

1. „InvestEU“ fondas veikia pagal šias keturias politikos linijas, kuriomis sprendžiamos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, susijusios su konkrečia taikymo sritimi:

tvarios infrastruktūros politikos liniją – tai apima tvarias investicijas transporto , įskaitant daugiarūšį transportą, kelių eismo saugumo, taip pat siekiant ES tikslo iki 2050 m. sumažinti kelių eismo įvykiuose žuvusių ir sunkiai sužalotų asmenų skaičių iki nulio, geležinkelių ir kelių infrastruktūros atnaujinimo ir priežiūros, energetikos, visų pirma atsinaujinančiosios energijos, energijos vartojimo efektyvumo, laikantis 2030 m. energetikos strategijos, pastatų renovacijos projektų, kuriais siekiama tausoti energiją ir integruoti pastatus į sujungtą energetikos, energijos kaupimo, skaitmeninių tinklų ir transporto sistemą, tinklų sujungimo lygių didinimo, skaitmeninio junglumo ir skaitmeninės prieigos, be kita ko, kaimo vietovėse, žaliavų tiekimo ir perdirbimo, kosmoso, vandenynų ir vandens , įskaitant vidaus vandenų kelius, atliekų tvarkymo laikantis atliekų hierarchijos ir žiedinės ekonomikos principų , gamtos ir kitos aplinkos infrastruktūros, kultūros paveldo, turizmo, įrangos, kilnojamojo turto ir naujoviškų technologijų diegimo srityse, kuriomis prisidedama prie Sąjungos aplinkos apsaugos ir atsparumo klimato kaitai arba socialinio tvarumo, arba abiejų šių sričių tikslų ir kurios atitinka Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo standartus,

mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo politikos liniją – tai apima mokslinių tyrimų, produktų plėtros ir inovacijų veiklą, technologijų ir mokslinių tyrimų rezultatų perdavimą rinkai, paramą rinkos varomosioms jėgoms ir įmonių bendradarbiavimui, novatoriškų sprendimų demonstravimą ir diegimą ir paramą novatoriškų įmonių ▌ veiklos plėtrai, taip pat Sąjungos pramonės skaitmeninimą,

c)	MVĮ politikos liniją – tai apima visų pirma MVĮ , įskaitant novatoriškas ir kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančias MVĮ, taip pat mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybes gauti finansavimą,

socialinių investicijų ir įgūdžių politikos liniją – tai apima mikrofinansavimą, socialinių įmonių finansavimą ir socialinę ekonomiką bei priemones, kuriomis skatinama lyčių lygybė ; įgūdžius, švietimą, mokymą ir susijusias paslaugas; socialinę infrastruktūrą (įskaitant sveikatos ir švietimo infrastruktūrą ir socialinį būstą bei studentų bendrabučius); socialines inovacijas; sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą; įtrauktį ir prieinamumą; socialiniu tikslu vykdomą kultūrinę ir kūrybinę veiklą; pažeidžiamų asmenų, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, integraciją.

2. Jeigu 19 straipsnyje nurodytam Investicijų komitetui siūloma finansavimo arba investavimo operacija priklauso daugiau nei vienai politikos linijai, ji priskiriama tai linijai, kuriai priklauso jos arba daugumos jos paprojekčių pagrindinis tikslas, išskyrus atvejus, kai investavimo gairėse nustatyta kitaip.

3. Finansavimo ir investavimo operacijos tikrinamos siekiant nustatyti, ar jomis daromas poveikis aplinkai ir klimatui arba socialinis poveikis, ir tokiu atveju atliekamas poveikio klimatui ir aplinkos bei socialiniam tvarumui patikrinimas, kad būtų kuo labiau sumažintas žalingas poveikis ir kuo labiau padidinta nauda klimatui, aplinkai ir socialiniam aspektui. Tuo tikslu finansavimo prašantys projektų vykdytojai pateikia reikiamą informaciją, remdamiesi Komisijos parengsimomis gairėmis. Projektams, kurie yra mažesni už tam tikrą gairėse nustatytą dydį, patikrinimas netaikomas. Projektai, kurie nesuderinami su siekiamais klimato politikos tikslais, nelaikomi tinkamais gauti paramą pagal šį reglamentą.

Komisijos gairėmis , laikantis Sąjungos aplinkosaugos tikslų ir standartų, leidžiama:

kiek tai susiję su prisitaikymu, užtikrinti atsparumą galimam neigiamam klimato kaitos poveikiui, atliekant pažeidžiamumo dėl klimato kaitos padarinių ir rizikos vertinimą, įskaitant atitinkamas prisitaikymo priemones, ir, kiek tai susiję su švelninimu, į sąnaudų ir naudos analizę įtraukti išlaidas dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teigiamą klimato kaitos švelninimo priemonių poveikį,

b)	įtraukti bendrą projekto poveikį pagrindiniams gamtinio kapitalo komponentams, susijusiems su oru, vandeniu, žeme ir biologine įvairove,

c)	įvertinti socialinį poveikį , įskaitant poveikį lyčių lygybei, tam tikrų vietovių ar gyventojų socialinei įtraukčiai ir sričių bei sektorių, kuriems įtaką daro struktūrinės problemos, pvz., ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo poreikiai, ekonominei plėtrai ,

ca)	nustatyti projektus, kurie nesuderinami su siekiamais klimato politikos tikslais,

cb)	suteikti įgyvendinantiesiems partneriams gaires, pagal kurias būtų atliekamas 3 dalies 1 pastraipoje numatytas tikrinimas. Tais atvejais, kai įgyvendinantysis partneris nusprendžia, kad tvarumo patikrinimas nebus atliekamas, jis turi tai pagrįsti Investicijų komitetui.

4. Įgyvendinantieji partneriai teikia informaciją, kuri yra būtina, kad būtų galima stebėti prie Sąjungos tikslų klimato ir aplinkos srityje prisidedančias investicijas, remiantis Komisijos pateiksimomis gairėmis.

5. Įgyvendinantieji partneriai siekia, kad bent 55 proc. investicijų pagal tvarios infrastruktūros politikos liniją būtų prisidedama siekiant Sąjungos tikslų klimato ir aplinkos srityje.

Komisija kartu su įgyvendinančiaisiais partneriais siekia užtikrinti, kad tvarių investicijų linijai naudojama biudžeto garantijos dalis būtų paskirstoma siekiant skirtingų sričių pusiausvyros.

6. Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos kiekvienos politikos linijos investavimo gairės. Investavimo gairės rengiamos vykdant glaudų dialogą su EIB grupe ir kitais galimais įgyvendinančiaisiais partneriais.

6a. Komisija suteikia informacijos apie investavimo gairių taikymą ar interpretavimą įgyvendinantiesiems partneriams, Investicijų komitetui ir patariamiesiems partneriams.

8 straipsnis

Skyriai

1. Kiekvieną 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą politikos liniją sudaro du skyriai, kuriais ▌rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos sprendžiamos taip:

ES skyriumi sprendžiamos bet kurios iš šių problemų:

i)	rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, susijusios su Sąjungos politikos prioritetais ▌,

ii)	Sąjungos masto ir (arba) valstybei narei būdingos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos arba

iii)	▌ rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos , visų pirma naujos ar sudėtingos problemos, kurioms spręsti reikia sukurti novatoriškus finansinius sprendimus ir rinkos struktūras,

valstybės narės skyriumi sprendžiamos konkrečios rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos viename ar keliuose regionuose arba valstybėse narėse, siekiant pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų, iš kurių skiriami įnašai, politikos tikslų , visų pirma sustiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą Europos Sąjungoje šalinant regionų skirtumus .

2. 1 dalyje nurodyti skyriai prireikus naudojami kaip papildoma finansavimo arba investavimo operacijos paramos priemonė, be kita ko, derinant abiejų skyrių paramą.

9 straipsnis

Valstybės narės skyriui taikomos konkrečios nuostatos

1. Sumos, kurias valstybė narė savanoriškai skyrė pagal Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 1 dalį] arba Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 1 dalį], naudojamos ES garantijos dalies, kuria padengiamos finansavimo ir investavimo operacijos atitinkamoje valstybėje narėje, atidėjiniams valstybės narės skyriuje suformuoti arba galimam įnašui iš pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų „InvestEU“ konsultacijų centrui . Šiomis sumomis padedama siekti politikos tikslų, atrinktų partnerystės susitarime ir programose, kuriomis prisidedama prie „InvestEU“.

Sumos, skiriamos pagal 4 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, naudojamos garantijos atidėjiniams suformuoti.

2. Ta valstybės narės skyriaus ES garantijos dalis nustatoma valstybei narei ir Komisijai sudarant susitarimą dėl įnašo.

9 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa ir 9 straipsnio 5 dalis netaikoma papildomai sumai, kurią suteikia valstybė narė pagal 4 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą.

Šio straipsnio nuostatos dėl sumų, skiriamų pagal Reglamento [BNR numeris] 10 straipsnio 1 dalį arba Reglamento [BŽŪP planas] 75 straipsnio 1 dalį, netaikomos susitarimui dėl įnašo, susijusiam su papildoma 4 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodyta valstybės narės suma.

Valstybė narė ir Komisija sudaro susitarimą dėl įnašo arba jį iš dalies pakeičia per keturis mėnesius nuo Komisijos sprendimo, kuriuo patvirtinamas partnerystės susitarimas arba BŽŪP planas, priėmimo arba tuo pačiu metu, kai priimamas Komisijos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiama programa arba BŽŪP planas.

Dvi ar daugiau valstybių narių su Komisija gali sudaryti bendrą susitarimą dėl įnašo.

Nukrypstant nuo [Finansinio reglamento] [211 straipsnio 1 dalies], valstybės narės skyriaus ES garantijos atidėjinių norma yra 40 proc. ir kiekviename susitarime dėl įnašo ji gali būti sumažinta arba padidinta, siekiant atsižvelgti į riziką, susijusią su naudotinais finansiniais produktais.

3. Susitarime dėl įnašo pateikiama bent ši informacija:

atitinkamos valstybės narės skyriaus ES garantijos dalies bendra suma, jos atidėjinių norma, įnašo iš pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų suma, atidėjinių sudarymo etapas pagal metinį finansinį planą ir susijusio neapibrėžtojo įsipareigojimo suma, kuri turi būti padengta atitinkamos valstybės narės suteikta kompensacine garantija,

b)	valstybės narės strategija, kurią sudaro finansiniai produktai ir jų minimalus svertas, geografinė aprėptis, įskaitant, prireikus, regioninę aprėptį, projektų rūšys, investavimo laikotarpis ir, kai taikoma, galutinių gavėjų ir reikalavimus atitinkančių tarpininkų kategorijos,

c)	galimas įgyvendinantysis partneris arba partneriai , pasiūlyti pagal 12 straipsnį, ir Komisijos pareiga informuoti valstybę narę apie pasirinktą įgyvendinantįjį partnerį arba partnerius,

d)	galimas įnašas iš pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų „InvestEU“ konsultacijų centrui,

e)	valstybei narei taikomos metinių ataskaitų teikimo pareigos, įskaitant ataskaitų, parengtų remiantis atitinkamais rodikliais, susijusiais su partnerystės susitarime arba programoje nustatytais politikos tikslais ir nurodytais susitarime dėl įnašo ▌, teikimą,

f)	nuostatos dėl atlyginimo už valstybės narės skyriaus ES garantijos dalį,

g)	galimas derinimas su ES skyriaus ištekliais, įskaitant daugiasluoksnę struktūrą, kad būtų užtikrintas geresnis rizikos padengimas pagal 8 straipsnio 2 dalį.

4. Susitarimus dėl įnašų Komisija įgyvendina pagal 14 straipsnį pasirašydama su įgyvendinančiaisiais partneriais susitarimus dėl garantijų ir su patariamaisiais partneriais pasirašydama susitarimus dėl konsultacijų .

Jeigu per devynis mėnesius nuo susitarimo dėl įnašo pasirašymo susitarimas dėl garantijos nesudaromas arba vienu ar daugiau susitarimų dėl garantijų neprisiimami įsipareigojimai dėl visos susitarimo dėl įnašo sumos, pirmuoju atveju susitarimas dėl įnašo nutraukiamas arba bendru sutarimu pratęsiamas , o antruoju atveju – atitinkamai iš dalies keičiamas ▌. Nepanaudota atidėjinio suma , kurią sudaro valstybių narių pagal Reglamento [[BNR]] 10 straipsnio 1 dalį] arba Reglamento [[BŽŪP]] [75 straipsnio 1 dalį] skirtos sumos, pakartotinai panaudojama pagal Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 5 dalį] ir Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 5 dalį] . Nepanaudota atidėjinio suma, kurią sudaro valstybės narės pagal 4 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą skirtos sumos, grąžinama tai valstybei narei.

Jeigu susitarimas dėl garantijos nebuvo tinkamai įgyvendintas per Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 6 dalyje] arba Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 6 dalyje] nustatytą laikotarpį, susitarimas dėl įnašo iš dalies pakeičiamas ▌. Nepanaudota atidėjinio suma , kurią sudaro valstybių narių pagal Reglamento [[BNR]] 10 straipsnio 1 dalį] arba Reglamento [[BŽŪP]] [75 straipsnio 1 dalį] skirtos sumos, pakartotinai panaudojama pagal Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 5 dalį] ir Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 5 dalį] . Nepanaudota atidėjinio suma, kurią sudaro valstybės narės pagal 4 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą skirtos sumos, grąžinama tai valstybei narei.

5. Valstybės narės skyriaus ES garantijos dalies atidėjiniams, nustatytiems susitarime dėl įnašo, taikomos šios taisyklės:

pasibaigus šio straipsnio 3 dalies a punkte nurodytam sudarymo etapui, metinis atidėjinių perteklius, apskaičiuotas palyginant atidėjinių sumą, kuri reikalinga pagal atidėjinių normą, ir faktinius atidėjinius, pakartotinai panaudojamas pagal [BNR] [10 straipsnio 7 dalį] ir [[BŽŪP plano] numeris] [75 straipsnio 7 dalį] ,

b)	nukrypstant nuo [Finansinio reglamento] [213 straipsnio 4 dalies], pasibaigus šio straipsnio 3 dalies a punkte nurodytam sudarymo etapui, atidėjiniai kasmet nepildomi, kol nepanaudojama ta valstybės narės skyriaus ES garantijos dalis,

c)	Komisija nedelsdama informuoja valstybę narę, jeigu dėl reikalavimų mokėti pagal tą valstybės narės skyriaus ES garantijos dalį tos ES garantijos dalies atidėjinių lygis sumažėja iki mažiau nei 20 proc. pradinio atidėjinių lygio,

d)	jeigu tos valstybės narės skyriaus ES garantijos dalies atidėjinių lygis pasiekia 10 proc. pradinio atidėjinių lygio, atitinkama valstybė narė, Komisijai paprašius, į bendrąjį atidėjinių fondą skiria ne daugiau kaip 5 proc. pradinio atidėjinių lygio.

IIA SKYRIUS

KOMISIJOS IR EIB GRUPĖS PARTNERYSTĖ

9a straipsnis

Partnerystės taikymo sritis

1. Komisija ir EIB grupė pagal šį reglamentą sudaro partnerystę, kurios tikslas – remti programos įgyvendinimą ir nuoseklumą, įtraukumą, papildomumą bei diegimo efektyvumą. Laikydamasi šio reglamento sąlygų ir atsižvelgdama į išsamesnes 2 dalyje nurodytų susitarimų nuostatas, EIB grupė:

a)	įgyvendina ES garantijos dalį, nurodytą 10 straipsnio 1b dalyje;

remia „InvestEU“ fondo ES skyriaus ir, kai taikytina pagal 12 straipsnio 1 dalį, valstybės narės skyriaus įgyvendinimą, visų pirma:

i)	kartu su galimais įgyvendinančiaisiais partneriais prisideda prie investavimo gairių pagal 7 straipsnio 6 dalį, prisideda rengiant rezultatų suvestinę pagal 19 straipsnio 1a dalį ir kitus dokumentus, kuriuose nustatomos „InvestEU“ fondo veiklos gairės,

ii)	kartu su Komisija ir galimais įgyvendinančiaisiais partneriais apibrėžia rizikos metodiką ir rizikos kartografavimo sistemą, susijusias su įgyvendinančiųjų partnerių finansavimo ir investavimo operacijomis, siekiant sudaryti galimybes tokias operacijas vertinti pagal bendrą reitingų skalę,

iii)

Komisijai paprašius ir susitarus su susijusiu galimu įgyvendinančiuoju partneriu, atlieka to galimo įgyvendinančiojo partnerio sistemų vertinimą ir teikia tikslines technines konsultacijas dėl jų, jei ir kiek tai yra būtina atsižvelgiant į ramsčio vertinimo audito išvadas, siekiant įgyvendinti to galimo įgyvendinančiojo partnerio numatytus finansinius produktus,

iv)

teikia neprivalomą nuomonę dėl su bankais susijusių aspektų, visų pirma dėl finansinės rizikos ir finansinių sąlygų, susijusių su įgyvendinančiajam partneriui skiriama ES garantijos dalimi, kaip apibrėžta susitarimuose dėl garantijos, kurie bus sudaryti su kitais nei EIB grupė įgyvendinančiaisiais partneriais. Komisija prireikus bendradarbiauja su įgyvendinančiuoju partneriu remdamasi nuomonės išvadomis. Ji apie savo priimtą sprendimą praneša EIB grupei,

v)	atlieka finansinės rizikos ir atlyginimo už bendrą portfelį modeliavimą ir prognozes, remdamasi prielaidomis, dėl kurių susitarė su Komisija,

vi)	atlieka finansinės rizikos vertinimą ir teikia finansines ataskaitas dėl bendro portfelio ir

vii)

Komisijai paprašius ir susitarus su įgyvendinančiuoju partneriu, teikia Komisijai restruktūrizavimo ir išieškojimo paslaugas, nustatytas 9a straipsnio 2 dalies b punkte nurodytame susitarime, laikantis 14 straipsnio 2 dalies g punkto, jei įgyvendinantysis partneris nebėra atsakingas už restruktūrizavimo ir išieškojimo veiklos vykdymą pagal atitinkamą susitarimą dėl garantijos;

gali, nacionaliniam skatinamojo finansavimo bankui arba institucijai paprašius, stiprinti to nacionalinio skatinamojo finansavimo banko arba institucijos ir (arba) kitų tarnybų, susijusių su ES garantija remiamų finansinių produktų įgyvendinimu, gebėjimus, kaip nurodyta 20 straipsnio 2 dalies f punkte;

„InvestEU“ konsultacijų centro atveju,

i)	gauna iki 375 mln. EUR sumą iš 4 straipsnio 3 dalyje nurodyto finansinio paketo ii punkte nurodytoms patariamosioms iniciatyvoms ir veiklos užduotims finansuoti;

ii)

konsultuoja Komisiją ir vykdo veiklos užduotis, kurios bus nustatytos 9a straipsnio 2 dalies c punkte nurodytame susitarime:

1.	remdama Komisiją kuriant ir steigiant „InvestEU“ konsultacijų centrą ir vykdant jo veiklą;

2.	suteikdama prašymų teikti konsultavimo paslaugas, kurių Komisija nelaiko patenkančiomis į esamų patariamųjų iniciatyvų sritį, vertinimą, siekiant padėti Komisijai priimti sprendimą dėl paskirstymo;

3.	remdama nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus arba institucijas jų prašymu stiprindama gebėjimus, kaip nurodyta 20 straipsnio 2 dalies f punkte, siekiant plėtoti jų patariamuosius gebėjimus dalyvaujant patariamosiose iniciatyvose;

4.	Komisijai ir galimam patariamajam partneriui paprašius, taip pat EIB grupei pritarus, sudarydama sutartis su patariamaisiais partneriais Komisijos vardu dėl patariamųjų iniciatyvų įgyvendinimo.

EIB grupė užtikrina, kad jos 1 dalies d punkto ii papunktyje nurodytos užduotys būtų vykdomos visiškai nepriklausomai nuo jos patariamojo partnerio funkcijos.

2. Su bankais susijusi informacija, kurią EIB grupei pateikė Komisija pagal 1 dalies b punkto ii, iv, v ir vi papunkčius, apima tik tą informaciją, kurios griežtai reikia EIB grupei, kad ji vykdytų savo įsipareigojimus pagal šiuos punktus. Komisija, vykdydama glaudų dialogą su EIB grupe ir galimais įgyvendinančiaisiais partneriais, apibrėžia minėtos informacijos pobūdį ir taikymo sritį, atsižvelgdama į ES garantijos patikimo finansų valdymo reikalavimus, teisėtus įgyvendinančiojo partnerio interesus, susijusius su neskelbtina komercine informacija, ir EIB grupės poreikius siekiant vykdyti jos įsipareigojimus pagal tuos punktus.

3. Partnerystės sąlygos nustatomos susitarimuose, įskaitant:

susitarimą dėl ES garantijos dalies, nurodytos 10 straipsnio 1b dalyje, suteikimo ir įgyvendinimo:

i)	Komisijos ir EIB grupės susitarimą dėl garantijos arba

ii)	atskirus Komisijos ir EIB ir (arba) patronuojamosios įmonės arba kito subjekto, apibrėžto EIB statuto 28 straipsnio 1 dalyje, susitarimus dėl garantijos;

b)	Komisijos ir EIB grupės susitarimą, susijusį su 1 dalies b ir c punktais;

c)	Komisijos ir EIB grupės susitarimą, susijusį su „InvestEU“ konsultacijų centru;

d)	EIB grupės ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų bei institucijų susitarimus dėl paslaugų, susijusius su gebėjimų stiprinimu ir kitomis paslaugomis pagal 1 dalies c punktą.

4. Nedarant poveikio 15 straipsnio 3 dalies ir 20 straipsnio 4 dalies nuostatoms, EIB grupės sąnaudos, patirtos vykdant 1 dalies b ir c punktuose nurodytas užduotis, atitinka sąlygas, dėl kurių susitarta pagal 2 dalies b punkte nurodytą susitarimą, ir gali būti padengtos iš ES garantijai priskirtinų grąžinimų arba pajamų, kurie skirti atidėjiniams, laikantis Finansinio reglamento 211 straipsnio 4 ir 5 dalių, arba gali būti apmokėtos iš 4 straipsnio 3 dalyje nurodyto finansinio paketo, EIB grupei pateikus šių sąnaudų pagrindimą ir laikantis bendros viršutinės 7 000 000 EUR ribos.

5. EIB grupės sąnaudos, patirtos vykdant 1 dalies d punkto ii papunktyje nurodytas veiklos užduotis, visiškai padengiamos ir apmokamos iš 1 dalies d punkto i papunktyje nurodytos sumos, EIB grupei pateikus šių sąnaudų pagrindimą ir laikantis bendros viršutinės 10 000 000 EUR ribos.

9b straipsnis

Interesų konfliktas

Pagal šią partnerystę EIB grupė imasi visų būtinų priemonių ir atsargumo priemonių, kad išvengtų interesų konfliktų su kitais įgyvendinančiaisiais partneriais, be kita ko, sudarydama specialią ir nepriklausomą grupę 9a straipsnio 1 dalies b punkto iii, iv, v ir vi papunkčiuose nurodytoms užduotims vykdyti, kuriai taikomos griežtos konfidencialumo taisyklės, kurios ir toliau taikomos grupę palikusiems nariams. EIB grupė ar kiti įgyvendinantieji partneriai nedelsdami informuoja Komisiją apie kiekvieną tokio konflikto atvejį arba atvejį, kuris gali lemti tokį konfliktą. Jei kyla abejonių, Komisija priima sprendimą, ar yra interesų konfliktas, ir apie tai praneša EIB grupei. Interesų konflikto atveju EIB grupė imasi atitinkamų priemonių. Valdančioji taryba informuojama apie priemones, kurių buvo imtasi, ir jų rezultatus.

EIB grupė imasi būtinų atsargumo priemonių, kad išvengtų interesų konfliktų atvejų įgyvendinant „InvestEU“ konsultacijų centro veiklą, visų pirma susijusią su 9a straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktyje nurodytomis veiklos užduotimis remiant Komisiją. Interesų konflikto atveju EIB grupė imasi atitinkamų priemonių.

III SKYRIUS

ES garantija

10 straipsnis

ES garantija

1. ES garantija – neatšaukiama ir besąlyginė garantija pagal reikalavimą – įgyvendinantiesiems partneriams suteikiama pagal Finansinio reglamento 219 straipsnio 1 dalį ir valdoma pagal Finansinio reglamento X antraštinę dalį vykdant netiesioginį valdymą .

1a. Atlyginimas už ES garantiją susiejamas su finansinių produktų charakteristikomis ir rizikos profiliu, tinkamai atsižvelgiant į tų finansavimo ir investavimo operacijų pobūdį ir numatytų politikos tikslų pasiekimą. Tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su politikos tikslų, kurių siekiama įgyvendinamu finansiniu produktu, pobūdžiu ir prieinamumu finansine prasme tiksliniams galutiniams gavėjams, tai gali apimti sąnaudų sumažinimą arba galutiniam gavėjui teikiamo finansavimo sąlygų gerinimą, moduliuojant atlyginimą už ES garantiją arba, prireikus, ES biudžeto lėšomis padengiant neapmokėtas administracines išlaidas, kurias patyrė įgyvendinantysis partneris, visų pirma:

a)	tais atvejais, kai dėl nepalankių finansų rinkos sąlygų kiltų kliūčių vykdyti operaciją rinka pagrįstomis kainomis, arba

b)	kai būtina paskatinti finansavimo ir investavimo operacijas sektoriuose ar srityse, kuriuose yra didelis rinkos nepakankamumas arba neoptimali investavimo aplinka, ir kai būtina palengvinti investavimo platformų steigimą

tokiu mastu, kad atlyginimo už ES garantiją sumažinimas arba neapmokėtų administracinių išlaidų, kurias patyrė įgyvendinantieji partneriai, apmokėjimas nedarytų didelio poveikio „InvestEU“ garantijos atidėjiniams.

Atlyginimo už ES garantiją sumažinimas yra visapusiškai naudingas galutiniams gavėjams.

1b. Finansinio reglamento 219 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga taikoma kiekvienam įgyvendinančiajam partneriui atsižvelgiant į portfelį.

1c. 75 proc. ES skyriaus ES garantijos, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, t. y. 30 613 125 000 EUR, skiriama EIB grupei. EIB grupė suteikia bendrą finansinį įnašą, kuris siekia 7 653 281 250 EUR. Šis įnašas skiriamas tokiu būdu ir tokia forma, kad būtų lengviau įgyvendinti „InvestEU“ fondą ir pasiekti 12 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus.

1d. Likę 25 proc. ES skyriaus ES garantijos skiriami kitiems įgyvendinantiesiems partneriams, kurie taip pat teikia finansinį įnašą, kuris turi būti nustatytas susitarimuose dėl garantijos.

1e. Reikia dėti visas galimas pastangas siekiant užtikrinti, kad pasibaigus investavimo laikotarpiui investicijos būtų paskirstytos įvairiems sektoriams ir regionams ir kad būtų išvengta per didelės sektorinės arba geografinės koncentracijos. Šios pastangos apima paskatas mažesniems ar mažiau išplėtotiems nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams arba institucijoms, kurie turi lyginamąjį pranašumą dėl savo buvimo vietoje, žinių ir investavimo kompetencijos. Komisija remia šias pastangas plėtodama nuoseklų požiūrį.

2. Parama suteikiant ES garantiją gali būti skiriama finansavimo ir investavimo operacijoms, kurioms taikomas šis reglamentas, investavimo laikotarpiu, kuris baigiasi 2027 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinančiojo partnerio ir galutinio gavėjo, finansų tarpininko ar bet kurio kito subjekto, nurodyto 13 straipsnio 1 dalies a punkte, sudaromos sutartys pasirašomos iki 2028 m. gruodžio 31 d.

11 straipsnis

Reikalavimus atitinkančios finansavimo ir investavimo operacijos

1. „InvestEU“ fondas remia tik tas finansavimo ir investavimo operacijas, kurios

atitinka Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies a–e punktuose nustatytas sąlygas, visų pirma reikalavimus dėl rinkos nepakankamumo, neoptimalios investavimo aplinkos ir papildomumo, kaip nustatyta Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose ir šio reglamento V priede ir, tam tikrais atvejais, didina privačiojo sektoriaus investicijas pagal Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies d punktą;

b)	padeda siekti Sąjungos politikos tikslų ir yra priskiriamos prie šio reglamento II priede išvardytų sričių, kuriose pagal atitinkamą liniją galima vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas; ▌

ba)	neteikia finansinės paramos neįtrauktai veiklai, apibrėžtai šio reglamento V priedo B punkte ir

c)	atitinka investavimo gaires.

2. Be Sąjungoje vykdomų projektų, „InvestEU“ fondas, vykdydamas finansavimo ir investavimo operacijas, gali remti šiuos projektus ir operacijas:

▌projektus, vykdomus subjektų, esančių arba įsisteigusių vienoje ar daugiau valstybių narių, ir apimančius vieną ar daugiau trečiųjų valstybių, įskaitant stojančiąsias valstybes, šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates, šalis , kurios patenka į Europos kaimynystės politikos taikymo sritį , taip pat Europos ekonominės erdvės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis arba užjūrio šalis ir teritorijas, nustatytas SESV II priede, arba asocijuotąsias trečiąsias valstybes, neatsižvelgiant į tai, ar esama partnerių tose trečiosiose valstybėse arba užjūrio šalyse ar teritorijose;

b)	finansavimo ir investavimo operacijas 5 straipsnyje nurodytose valstybėse, kurios prisidėjo prie konkretaus finansinio produkto.

3. „InvestEU“ fondas gali remti finansavimo ir investavimo operacijas, kuriomis teikiamos lėšos gavėjams, kurie yra teisės subjektai, įsteigti bet kurioje iš toliau nurodytų valstybių:

a)	valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

b)	valstybėje arba teritorijoje, kuri pagal 5 straipsnį yra programos „InvestEU“ asocijuotoji trečioji valstybė arba teritorija;

c)	tam tikrais atvejais, trečiojoje valstybėje, nurodytoje 2 dalies a punkte;

d)	kitose valstybėse, jei reikia finansuoti projektą valstybėje arba teritorijoje, nurodytoje a–c punktuose.

12 straipsnis

Įgyvendinančiųjų partnerių , išskyrus EIB grupę, atranka

1. Komisija pagal Finansinio reglamento 154 straipsnį ▌atrenka įgyvendinančiuosius partnerius , išskyrus EIB grupę .

Įgyvendinantieji partneriai gali sudaryti grupę. Įgyvendinantysis partneris gali būti vienos ar kelių grupių narys.

ES skyriaus atveju reikalavimus atitinkančios garantijos šalys yra išreiškusios susidomėjimą dėl ES garantijos dalies, nurodytos 10 straipsnio 1c dalyje. ▌

Valstybių narių skyriaus atveju atitinkama valstybė narė įgyvendinančiuoju partneriu gali pasiūlyti vieną ar daugiau ▌garantijos šalių iš tų, kurios išreiškė susidomėjimą ▌. Atitinkama valstybė narė įgyvendinančiuoju partneriu taip pat gali siūlyti EIB grupę ir savo pačios lėšomis gali sudaryti sutartį su EIB grupe dėl 9a straipsnyje išvardytų paslaugų teikimo.

Jeigu atitinkama valstybė narė nepasiūlo įgyvendinančiojo partnerio, Komisija pagal šios dalies antrą pastraipą renkasi iš įgyvendinančiųjų partnerių, kurie gali vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas atitinkamose geografinėse vietovėse.

2. Atrinkdama įgyvendinančiuosius partnerius, Komisija užtikrina, kad „InvestEU“ fondo lėšomis finansuojamu finansinių produktų portfeliu būtų siekiama šių tikslų :

a)	maksimaliai padidinti 3 straipsnyje nustatytų tikslų aprėptį;

b)	maksimaliai padidinti ES garantijos poveikį, naudojant įgyvendinančiojo partnerio skirtus nuosavus išteklius;

c)	tam tikrais atvejais maksimaliai padidinti privačiojo sektoriaus investicijas;

ca)	skatinti diegti novatoriškus finansinius ir rizikos sprendimus, kad būtų sprendžiamos rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemos;

d)	užtikrinti geografinę diversifikaciją laipsniškai skiriant ES garantiją ir sudaryti galimybę finansuoti mažesnius projektus ;

e)	užtikrinti pakankamą rizikos diversifikaciją.

▌

3. Atrinkdama įgyvendinančiuosius partnerius, Komisija taip pat atsižvelgia į:

a)	galimas išlaidas ir atlyginimą į Sąjungos biudžetą;

įgyvendinančiojo partnerio gebėjimą visapusiškai vykdyti Finansinio reglamento 155 straipsnio 2 dalies ir 155 straipsnio 3 dalies reikalavimus, susijusius su mokesčių vengimu, mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, pinigų plovimu, teroristų finansavimu ir nebendradarbiaujančiomis šalimis ir teritorijomis.

4. Nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai arba institucijos gali būti pasirinkti kaip įgyvendinantieji partneriai, jei jie atitinka šiame straipsnyje ir 14 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytus reikalavimus.

13 straipsnis

Reikalavimus atitinkančio finansavimo rūšys

1. ES garantija gali būti naudojama šių rūšių finansavimo, kurį teikia įgyvendinantieji partneriai, rizikai padengti:

tiesiogiai arba netiesiogiai per finansų tarpininkus, fondus, investavimo platformas ar kitas priemones galutiniams gavėjams teikiamų paskolų, garantijų, priešpriešinių garantijų, kapitalo rinkos priemonių, bet kokių kitų finansavimo formų ar kredito vertės didinimo priemonių, įskaitant subordinuotąją skolą arba investicijas į nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą;

b)	įgyvendinančiojo partnerio teikiamo finansavimo arba garantijų kitai finansų įstaigai, kad pastaroji galėtų vykdyti a punkte nurodytą finansavimo veiklą.

Kad būtų suteikta ES garantija, šios dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytos finansavimo priemonės suteikiamos, įsigyjamos ar išleidžiamos 11 straipsnio 1 dalyje nurodytoms finansavimo arba investavimo operacijoms, jeigu įgyvendinančiojo partnerio finansavimas suteiktas pagal finansavimo susitarimą arba sandorį, kurį įgyvendinantysis partneris pasirašė arba sudarė po to, kai buvo pasirašytas Komisijos ir įgyvendinančiojo partnerio susitarimas dėl garantijos, kurio galiojimas nesibaigė ar kuris nebuvo nutrauktas.

2. Finansavimo ir investavimo operacijos, vykdomos per fondus ar kitas tarpines struktūras, remiamos ES garantija pagal nuostatas, kurios turi būti išdėstytos investavimo gairėse, net jei tokia struktūra investuoja tik nedidelę dalį savo investicijų ne Sąjungoje arba 11 straipsnio 2 dalyje nurodytose valstybėse arba į turtą, kuris nėra šio reglamento reikalavimus atitinkantis turtas.

14 straipsnis

Susitarimai dėl garantijos

1. Komisija su kiekvienu įgyvendinančiuoju partneriu sudaro susitarimą dėl ES garantijos suteikimo pagal šio reglamento reikalavimus, o šios garantijos suma turi neviršyti Komisijos nustatytos sumos.

Jeigu įgyvendinantieji partneriai suformuoja ▌grupę, Komisija ir kiekvienas grupei priklausantis įgyvendinantysis partneris arba vienas įgyvendinantysis partneris grupės vardu sudaro vieną susitarimą dėl garantijos.

2. Į susitarimus dėl garantijos visų pirma įtraukiamos šios nuostatos:

a)	nuostatos dėl finansinio įnašo, kurį turi pateikti įgyvendinantysis partneris, sumos ir sąlygų;

b)	finansavimo arba garantijų, kurias įgyvendinantysis partneris turi suteikti kitam įgyvendinimo procese dalyvaujančiam teisės subjektui, jei toks yra, sąlygos;

c)	išsamios ES garantijos suteikimo taisyklės, laikantis 16 straipsnio, įskaitant jos aprėpties taikymą specialių rūšių priemonių portfeliams ir atitinkamus įvykius, dėl kurių gali būti reikalaujama mokėti pagal ES garantiją;

d)	nuostatos dėl atlyginimo už rizikos prisiėmimą, kuris turi būti paskirstytas proporcingai Sąjungos ir įgyvendinančiojo partnerio atitinkamai prisiimtos rizikos daliai arba pritaikytas tinkamai pagrįstais atvejais pagal 16 straipsnio 1 dalį ;

e)	mokėjimo sąlygos;

nuostatos dėl įgyvendinančiojo partnerio įsipareigojimo sutikti su Komisijos ir Investicijų komiteto sprendimais dėl ES garantijos naudojimo siūlomai finansavimo ar investavimo operacijai vykdyti, nepažeidžiant įgyvendinančiojo partnerio teisės priimti sprendimą dėl siūlomos operacijos be ES garantijos;

g)	nuostatos ir procedūros, susijusios su išmokėtų sumų išieškojimu, kuris turi būti pavestas įgyvendinančiajam partneriui;

h)	nuostatos dėl finansinių ir veiklos ataskaitų teikimo ir pagal ES garantiją vykdomų operacijų stebėsenos;

i)	nuostatos dėl pagrindinių veiklos rodiklių, visų pirma susijusių su ES garantijos naudojimu, atitiktimi 3, 7 ir 11 straipsniuose nustatytiems tikslams ir kriterijams ir privataus kapitalo sutelkimu;

j)	kai taikoma, nuostatos ir procedūros, susijusios su derinimo operacijomis;

k)	kitos atitinkamos nuostatos, kuriomis laikomasi Finansinio reglamento 155 straipsnio 2 dalies ir X antraštinės dalies reikalavimų;

l)	nuostatos dėl tinkamų mechanizmų, skirtų privačiųjų investuotojų galimiems susirūpinimą keliantiems klausimams, taikymo.

3. Susitarime dėl garantijos taip pat numatoma, kad Sąjungai priskirtinas atlyginimas dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, vykdymo turi būti pateikiamas atskaičius mokėjimus pagal reikalavimą mokėti pagal ES garantiją.

4. Be to, susitarime dėl garantijos numatoma, kad bet kokia įgyvendinančiajam partneriui mokėtina su ES garantija susijusi suma atskaitoma iš bendros įgyvendinančiojo partnerio Sąjungai dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, vykdymo mokėtinos atlyginimo, pajamų ir grąžinimų sumos. Jeigu šios sumos nepakanka įgyvendinančiajam partneriui pagal 15 straipsnio 3 dalį mokėtinai sumai padengti, likusi suma imama iš ES garantijos atidėjinių.

5. Jei susitarimas dėl garantijos sudaromas valstybės narės skyriuje, susitarime gali būti numatyta, kad valstybės narės arba atitinkamų regionų atstovai dalyvautų stebint, kaip įgyvendinamas susitarimas dėl garantijos.

15 straipsnis

ES garantijos naudojimo reikalavimai

1. ES garantija suteikiama įsigaliojus su atitinkamu įgyvendinančiuoju partneriu sudarytam susitarimui dėl garantijos.

2. Finansavimo ir investavimo operacijoms ES garantija suteikiama tik tuomet, jei jos atitinka šiame reglamente ir atitinkamose investavimo gairėse nustatytus kriterijus ir jei Investicijų komitetas padarė išvadą, kad jos atitinka reikalavimus, kad joms būtų skirta parama suteikiant ES garantiją. Įgyvendinantieji partneriai išlieka atsakingi už tai, kad būtų užtikrinta, jog finansavimo ir investavimo operacijos atitiktų šį reglamentą ir atitinkamas investavimo gaires.

3. Komisija įgyvendinančiajam partneriui nedengia jokių administracinių išlaidų ar mokesčių, susijusių su finansavimo ir investavimo operacijų pagal ES garantiją įgyvendinimu, nebent dėl politikos tikslų, kurių siekiama įgyvendinamu finansiniu produktu, pobūdžio ir prieinamumo finansine prasme tiksliniams galutiniams gavėjams arba suteikto finansavimo pobūdžio įgyvendinantysis partneris gali tinkamai pagrįsti Komisijai , kad reikia taikyti išimtį. Tokios išlaidos padengiamos iš ES biudžeto apsiribojant suma, kurios būtinai reikia atitinkamoms finansavimo ir investavimo operacijoms įgyvendinti, ir tam tikra apimtimi, kai padengiamos tik išlaidos, kurios nebuvo padengtos iš įgyvendinimo partnerių gautų pajamų, susijusių su atitinkamomis finansavimo ir investavimo operacijomis. Su mokesčiais susijusi tvarka nustatoma susitarime dėl garantijos ir atitinka 14 straipsnio 4 dalies sąlygas ir Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies g punktą.

4. Be to, įgyvendinantysis partneris gali naudoti ES garantiją atitinkamai daliai išieškojimo išlaidų, nebent jos būtų išskaičiuotos iš pajamų, gautų iš išieškojimo, pagal 14 straipsnio 4 dalį.

16 straipsnis

ES garantijos aprėptis ir sąlygos

1. Atlyginimas už prisiimamą riziką paskirstomas Sąjungai ir įgyvendinančiajam partneriui proporcingai jų atitinkamai prisiimtos finansavimo ir investavimo operacijų portfelio arba, kai taikoma, atskirų operacijų rizikos daliai. Atlyginimas už ES garantiją gali būti sumažintas tinkamai pagrįstais atvejais, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje.

Įgyvendinantysis partneris pats prisiima atitinkamą riziką, susijusią su finansavimo ir investavimo operacijomis, kurioms suteikta ES garantija, nebent išimtiniu atveju, kai politikos tikslai, kurių siekiama įgyvendinamu finansiniu produktu, yra tokio pobūdžio, kad įgyvendinantysis partneris pagrįstai negalėjo prisidėti savo pajėgumu prisiimti riziką.

2. ES garantija padengia:

13 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų skolos produktų atveju:

pagrindinę sumą ir visas laikantis finansavimo operacijų sąlygų iki įsipareigojimų neįvykdymo momento įgyvendinančiajam partneriui mokėtinas, bet nesumokėtas palūkanas ir sumas; subordinuotosios skolos atveju įsipareigojimų neįvykdymo įvykiu laikomas atidėjimas, sumažinimas arba reikalaujamas investavimo nutraukimas;

ii)	restruktūrizavimo nuostolius;

iii)	nuostolius, susidarančius dėl valiutų, išskyrus euro, kursų svyravimų rinkose, kuriose ilgalaikio apsidraudimo galimybės yra ribotos;

b)	13 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų investicijų į nuosavą kapitalą arba kvazinuosavą kapitalą atveju – investuotas sumas ir su jomis susijusias finansavimo sąnaudas bei nuostolius, susidarančius dėl valiutų, išskyrus euro, kursų svyravimų;

c)	13 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto įgyvendinančiojo partnerio kitam teisės subjektui teikiamo finansavimo arba garantijų atveju – panaudotas sumas ir su jomis susijusias finansavimo išlaidas.

3. Jeigu Sąjunga įgyvendinančiajam partneriui pareikalavus išmoka sumą pagal ES garantiją, jai perleidžiamos visos atitinkamos likusios galioti įgyvendinančiojo partnerio teisės, susijusios su finansavimo ir investavimo operacijomis, kurioms taikyta ES garantija.

Įgyvendinantysis partneris Sąjungos naudai vykdo perleistų sumų išieškojimą ir atlygina Sąjungai iš susigrąžintų lėšų.

IV SKYRIUS

VALDYMAS

17 straipsnis

Patariamoji taryba

1. Komisijai ir valdančiajai tarybai pataria patariamoji taryba ▌.

1a. Patariamoji taryba stengiasi užtikrinti lyčių pusiausvyrą ir ją sudaro:

a)	vienas kiekvieno įgyvendinančiojo partnerio atstovas;

b)	vienas kiekvienos valstybės narės atstovas;

c)	vienas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto paskirtas ekspertas;

d)	vienas Regionų komiteto paskirtas ekspertas.

▌

4. Patariamajai tarybai pirmininkauja Komisijos atstovas ▌. EIB grupės paskirtas atstovas yra pirmininko pavaduotojas .

▌

Patariamoji taryba posėdžiauja reguliariai ir ne rečiau kaip du kartus per metus; į posėdžius ji renkasi pirmininko prašymu. ▌

▌

5. Patariamoji taryba

a)	▌teikia konsultacijas Komisijai ir valdančiajai tarybai apie finansinių produktų, kuriuos reikia įgyvendinti pagal šį reglamentą, kūrimą;

b )	Komisijai ir valdančiajai tarybai teikia konsultacijas rinkos pokyčių, rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos bei rinkos sąlygų klausimais; ▌

c)	keičiasi nuomonėmis apie rinkos pokyčius ir dalijasi geriausia patirtimi.

5a. Taip pat atskirai ir ne rečiau kaip du kartus per metus organizuojami valstybių narių atstovų susitikimai, kuriems pirmininkauja Komisija.

5b. Patariamoji taryba ir jos formacija, kurią sudaro valstybių narių atstovai, gali teikti rekomendacijas dėl programos „InvestEU“ įgyvendinimo ir veikimo, kurias svarsto valdančioji taryba.

5c. Išsamūs patariamosios tarybos posėdžių protokolai skelbiami viešai kuo greičiau po to, kai patariamoji taryba juos patvirtina.

Komisija nustato veiklos taisykles ir procedūras ir vadovauja patariamosios tarybos sekretoriatui. Patariamajai valdybai pateikiami visi atitinkami dokumentai ir informacija, kad ji galėtų vykdyti savo užduotis.

5d. Nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų atstovai patariamojoje taryboje iš savo tarpo išrenka kitų įgyvendinančiųjų partnerių, išskyrus EIB grupę, atstovus valdančiojoje taryboje, nurodytoje 17a straipsnio 1 dalyje. Nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai siekia užtikrinti proporcingą atstovavimą, kabant apie jų dydį ir geografinę vietą, valdančiojoje taryboje. Atrinkti atstovai atstovauja visų įgyvendinančiųjų partnerių, išskyrus EIB grupę, sutartai bendrai pozicijai.

17a straipsnis

Valdančioji taryba

1. Įsteigiama „InvestEU“ programos valdančioji taryba. Ją sudaro keturi Komisijos atstovai, trys EIB grupės atstovai ir du kitų įgyvendinimo partnerių (ne EIB grupės) atstovai ir vienas Europos Parlamentos paskirtas balsavimo teisės neturintis ekspertas. Tas ekspertas nesiekia gauti nurodymų iš Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų, kurios nors valstybės narės vyriausybės ar kitų viešųjų ar privačiųjų įstaigų, jų nurodymais nesivadovauja ir veiklą vykdo visiškai nepriklausomai. Ekspertas savo pareigas vykdo nešališkai ir atsižvelgdamas į „InvestEU“ fondo interesus.

Nariai skiriami ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą, išskyrus kitus (ne EIB grupė) įgyvendinimo partnerius. Pastarieji skiriami dvejų metų kadencijai.

2. Valdančioji taryba iš Komisijos atstovų išrenka pirmininką ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą. Pirmininkas valstybių narių atstovams patariamojoje taryboje du kartus per metus teikia programos „InvestEU“ įgyvendinimo ir veikimo ataskaitą.

Išsamūs valdančiosios tarybos posėdžių protokolai skelbiami viešai iš karto po to, kai valdančioji taryba juos patvirtina.

3. Valdančioji taryba:

a)	nustatyto strategines ir veiklos gaires įgyvendinantiesiems partneriams, įskaitant finansinių produktų kūrimo ir su kitomis „InvestEU“ fondo veikimui būtinomis politikos priemonėmis ir procedūromis susijusias gaires;

b)	patvirtina rizikos vertinimo metodikos sistemą, kurią parengia Komisija bendradarbiaudama su EIB grupe ir kitais įgyvendinančiaisiais partneriais;

c)	prižiūri, kaip įgyvendinama „InvestEU“ programa;

d)	konsultuoja, atsižvelgdama į visų savo narių nuomones, dėl galutinio kandidatų į Investicijų komitetą sąrašo prieš išrinkimą pagal 19 straipsnio 2 dalį;

e)	priima 19 straipsnio 2 dalyje nurodytas Investicijų komiteto sekretoriato darbo tvarkos taisykles.

f)	priima operacijoms su investavimo platformomis taikytinas taisykles.

4. Vykstant diskusijoms valdančiojoje taryboje taikomas bendru sutarimu grindžiamas požiūris, taigi kuo labiau atsižvelgiama į visų narių pozicijas. Jei nariai negali susitarti dėl pozicijos, valdančioji taryba sprendimus priima kvalifikuota savo balsuojančių narių balsų dauguma, kurią turi sudaryti ne mažiau nei 7 balsai.

17b straipsnis

Rezultatų suvestinė

1. Siekiant užtikrinti nepriklausomą, skaidrų ir suderintą Investicijų komiteto vykdomą prašymų suteikti ES garantiją siūlomai įgyvendinimo partnerio finansavimo ar investavimo operacijai vertinimą, nustatoma rezultatų suvestinė.

2. Kiekvienas įgyvendinantysis partneris pildo siūlomo finansavimo ir investicijų operacijų rezultatų suvestinę.

3. Rezultatų suvestinėje visų pirma pateikiami šie elementai:

a)	finansavimo ir investavimo operacijos aprašas;

b)	indėlis siekiant ES politikos tikslų;

c)	papildomumas, rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos padėties aprašymas, taip pat finansinis ir techninis įgyvendinančiojo partnerio indėlis;

d)	investicijų poveikis;

e)	finansavimo ir investavimo operacijos finansinis profilis;

f)	papildomumo rodikliai.

4. Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant papildomus rezultatų suvestinės elementus, įskaitant išsamias rezultatų suvestinės, kurią turi naudoti įgyvendinantieji partneriai, taisykles.

18 straipsnis

Politikos patikra

3. Komisija patvirtina, ar įgyvendinančiųjų partnerių , išskyrus EIB, siūlomos finansavimo ir investavimo operacijos atitinka Sąjungos teisę ir politiką.

3a. Jei vykdomos EIB finansavimo ir investavimo operacijos, kurioms taikomas šis reglamentas, tai ES garantija joms netaikoma tuo atveju, jei Komisija pateikia nepalankią nuomonę Protokolo Nr. 5 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

▌

19 straipsnis

Investicijų komitetas

1. Įsteigiamas visiškai nepriklausomas Investicijų komitetas „InvestEU“ fondo reikmėms . Jis:

nagrinėja įgyvendinančiųjų partnerių pateiktus pasiūlymus suteikti ES garantiją finansavimo ir investavimo operacijoms , kurios, Komisijai atlikus patikrinimą, buvo patvirtintos kaip atitinkančios Sąjungos teisę ir politiką, kaip nurodyta 18 straipsnio 3 dalyje, arba dėl kurių pateikta palanki nuomonė Protokolo Nr. 5 19 straipsnyje nustatyta tvarka ;

b)	patikrina, ar jie atitinka šį reglamentą ir atitinkamas investavimo gaires;

ba)	ypač daug dėmesio skiria Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies b punkte ir šio reglamento V priede nurodytam papildomumo reikalavimui ir Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies d punkte nustatytam reikalavimui dėl privačiojo sektoriaus investicijų didinimo ir

c)	tikrina, ar finansavimo ir investavimo operacijos, kurioms būtų skiriama parama suteikiant ES garantiją, atitinka visus atitinkamus reikalavimus.

2. Investicijų komitetas į posėdžius renkasi keturių skirtingų sudėčių, atitinkančių 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas politikos linijas.

Kiekvienos sudėties Investicijų komitetą sudaro šeši apmokami išorės ekspertai. Ekspertai atrenkami pagal Finansinio reglamento 237 straipsnį ir , remdamasi valdančiosios tarybos rekomendacija, Komisija juos skiria ne ilgesnei kaip ketverių metų kadencijai , kuri gali būti vieną kartą pratęsta . Atlyginimą jiems moka Sąjunga. Komisija , remdamasi valdančiosios tarybos rekomendacija, gali nuspręsti pratęsti einančio pareigas Investicijų komiteto nario kadenciją, nesilaikydama šioje dalyje nustatytos tvarkos.

Ekspertai turi turėti aukšto lygio atitinkamos rinkos patirties, susijusios su projektų struktūros formavimu ir finansavimu arba MVĮ ar didesnių įmonių finansavimu.

Investicijų komitetas yra tokios sudėties, kad būtų užtikrinta, kad jis turėtų plačių žinių apie sektorius, kurioms taikomos politikos linijos, nurodytos 7 straipsnio 1 dalyje, ir geografines rinkas Sąjungoje ir kad jame būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra.

Keturi nariai turi būti visų keturių sudėčių Investicijų komiteto nuolatiniais nariais. Be to, kiekvienoje iš keturių sudėčių turi būti po du ekspertus, turinčius investavimo į sektorius, kuriems taikoma ta politikos linija, patirties. Bent vienas iš nuolatinių narių turi turėti praktinės patirties tvarių investicijų srityje. Valdančioji taryba paskiria atitinkamos sudėties Investicijų komiteto narius. Iš savo nuolatinių narių Investicijų komitetas išsirenka pirmininką.

▌

3. Investicijų komiteto nariai, dalyvaudami šio komiteto veikloje, vykdo savo pareigas nešališkai ir vadovaudamiesi vien tik „InvestEU“ fondo interesais. Jie nesiekia gauti nurodymų iš įgyvendinančiųjų partnerių, Sąjungos institucijų, valstybių narių arba kitų viešųjų ar privačiųjų įstaigų ir jų nurodymais nesivadovauja.

Kiekvieno Investicijų komiteto nario gyvenimo aprašymas ir interesų deklaracija skelbiami viešai ir nuolat atnaujinami. Kiekvienas Investicijų komiteto narys nedelsdamas perduoda Komisijai ir valdančiajai tarybai visą informaciją, kurios reikia nuolat tikrinant, ar nėra interesų konfliktų.

Valdančioji taryba gali rekomenduoti Komisijai pašalinti narį iš pareigų, jeigu jis nesilaiko šioje dalyje nustatytų reikalavimų arba dėl kitų tinkamai pagrįstų priežasčių.

4. Veikdamas pagal šį straipsnį, Investicijų komitetas naudojasi sekretoriato paslaugomis . Sekretoriatas yra nepriklausomas ir atskaitingas Investicijų komiteto pirmininkui. Administraciniu požiūriu sekretoriatas priklauso Komisijai. Sekretoriato darbo tvarkos taisyklėmis užtikrinamas įgyvendinimo partnerių ir atitinkamų valdymo organų keitimosi informacija ir dokumentais konfidencialumas. EIB grupė gali teikti pasiūlymus dėl finansavimo ir investavimo operacijų tiesiogiai Investicijų komitetui ir apie tai praneša sekretoriatui.

Įgyvendinimo partnerių pateikiami dokumentai apima standartinę prašymo formą, 17b straipsnyje nurodytą rezultatų suvestinę ir bet kokį kitą dokumentą, kurį Investicijų komitetas laiko svarbiu, visų pirma, rinkos nepakankamumo pobūdžio arba nepakankamai optimalios investavimo aplinkos aprašą, kuriame taip pat išdėstoma, kaip tokia padėtis bus sušvelninta vykdant finansavimo arba investavimo operaciją, taip pat patikimą vertinimą, kuriuo patvirtinamas finansavimo arba investavimo operacijos papildomumas. Sekretoriatas tikrina įgyvendinančiųjų partnerių, išskyrus EIB grupę, pateiktų dokumentų išsamumą. Investicijų komitetas gali prašyti atitinkamo įgyvendinančio partnerio pateikti paaiškinimus, susijusius su pasiūlymu dėl investavimo arba finansavimo operacijos, be kita ko, tiesiogiai dalyvaujant diskusijose dėl minėtos operacijos. Bet koks įgyvendinančiojo partnerio atliktas projekto vertinimas, susijęs su finansavimo ar investavimo operacija, kuriai taikoma ES garantija, Investicijų komitetui nėra privalomas.

Atlikdamas pasiūlymų vertinimą ir patikrinimą, Investicijų komitetas naudoja 17b straipsnyje nurodytą rezultatų suvestinę.

5. Investicijų komiteto išvados priimamos visų narių paprasta balsų dauguma , jei į tą paprastą daugumą įeina bent vienas iš nenuolatinių tam tikros politikos linijos, su kuria yra susijęs pateiktas pasiūlymas, ekspertų . Balsams pasiskirsčius po lygiai, Investicijų komiteto pirmininko balsas yra lemiamas.

Investicijų komiteto išvados pritarti paramai finansavimo ir investavimo operacijoms suteikiant ES garantiją yra viešai prieinamos ir jose, be kita ko, pateikiamas pritarimo pagrindimas ir informacija apie operaciją, visų pirma operacijos aprašymas ir vykdytojo arba finansų tarpininko tapatybė ir operacijos tikslai. Išvadose taip pat nurodomas bendras įvertinimas, atliktas remiantis rezultatų suvestine.

Rezultatų suvestinė viešai skelbiama po to, kai pasirašoma finansavimo arba investavimo operacija arba paprojektis, jei toks yra.

Antroje ir trečioje pastraipose nurodytuose skelbiamuose dokumentuose neturi būti neskelbtinos komercinės informacijos ar asmens duomenų, kurie pagal Sąjungos duomenų apsaugos taisykles neturi būti atskleisti. Investicijų komiteto išvadų dalys, kuriose esama neskelbtinos komercinės informacijos, perduodamos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikus prašymą ir laikantis griežtų konfidencialumo reikalavimų.

Investicijų komitetas du kartus per metus perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai visų išvadų sąrašą ir su jomis susijusias paskelbtas rezultatų suvestines . Kartu, laikantis griežtų konfidencialumo reikalavimų, pateikiami sprendimai nepritarti ES garantijos naudojimui.

Investicijų komiteto išvados laiku pateikiamos susijusiam įgyvendinančiajam partneriui.

Visą Investicijų komitetui pateiktą informaciją, susijusią su pasiūlymais dėl finansavimo ir investavimo operacijų, ir su šiomis operacijomis susijusias Investicijų komiteto išvadas Investicijų komiteto sekretoriatas užregistruoja centrinėje saugykloje.

6. Kai Investicijų komiteto prašoma patvirtinti ES garantijos naudojimą finansavimo arba investavimo operacijai, kuri yra priemonė, programa arba struktūra, kurią sudaro pagrindiniai paprojekčiai, tas patvirtinimas apima pagrindinius paprojekčius, išskyrus atvejus, kai Investicijų komitetas nusprendžia pasilikti teisę juos patvirtinti atskirai. Jei patvirtinti reikia paprojekčius, kurių vertė yra mažesnė nei 3 000 000 EUR, tai Investicijų komitetas šios teisės neišsaugo.

6a. Investicijų komitetas, jei mano, kad tai būtina, gali pateikti Komisijai apsvarstyti bet kokį operacijų srities klausimą, susijusį su investavimo gairių taikymu ar aiškinimu.

V SKYRIUS

„InvestEU“ konsultacijų centras

20 straipsnis

„InvestEU“ konsultacijų centras

1. „InvestEU“ konsultacijų centras teikia konsultacinę paramą, susijusią su investicinių projektų nustatymu, rengimu, plėtojimu, struktūros formavimu, viešaisiais pirkimais ir įgyvendinimu, arba stiprina projektų vykdytojų ir finansų tarpininkų gebėjimus įgyvendinti finansavimo ir investavimo operacijas. Parama prireikus gali būti teikiama bet kuriuo projekto gyvavimo ciklo arba remiamo subjekto finansavimo etapu.

Komisija pasirašo susitarimus dėl konsultacijų su EIB grupe ir kitais potencialiais patariamaisiais partneriais ir paveda jiems teikti konsultacinę paramą, nurodytą ankstesnėje pastraipoje, ir 2 dalyje nurodytas paslaugas. Komisija taip pat gali įgyvendinti konsultacijų iniciatyvas, be kita ko, sudarydama sutartis su išorės paslaugų teikėjais. Komisija įsteigia bendrą prieigos prie „InvestEU“ konsultacijų centro tašką ir paveda tvarkyti konsultacinės paramos prašymus pagal atitinkamą konsultacijų iniciatyvą. Komisija, EIB grupė ir kiti patariamieji partneriai glaudžiai bendradarbiauja, kad būtų užtikrintas veiksmingumas, sinergija ir veiksminga geografinė paramos aprėptis visoje Sąjungoje, tinkamai atsižvelgiant į esamas struktūras ir veiklą.

▌Konsultacijų iniciatyvos yra kiekvienos politikos linijos, nurodytos 7 straipsnio 1 dalyje, komponentas, apimantis ▌ tą liniją sudarančius sektorius. Be to, konsultacijų iniciatyvos vykdomos įgyvendinant įvairius sektorius apimantį komponentą .

2. „InvestEU“ konsultacijų centras visų pirma teikia šias paslaugas:

a)	yra pagrindinis Komisijos valdomas ir Komisijoje įsikūręs prieigos taškas projektų plėtojimo pagalbai, teikiamai valdžios institucijoms ir projektų vykdytojams per „InvestEU“ konsultacijų centrą, gauti;

aa)	skleidžia visą galimą papildomą informaciją apie Komisijos pateiktas investavimo gaires, įskaitant apie šių gairių aiškinimą ir taikymą, valdžios institucijoms ir projektų vykdytojams;

prireikus – padeda projektų vykdytojams plėtoti projektus, kad jie atitiktų 3, 7 ir 11 straipsniuose nustatytus tikslus ir tinkamumo kriterijus, taip pat sudaro palankesnes sąlygas nedidelio masto projektams sujungti , be kita ko, pasinaudojant e punkte nurodytomis platformomis ; tačiau tokia pagalba nedaro įtakos Investicijų komiteto išvadoms dėl ES garantija tokiems projektams teikiamos paramos aprėpties;

remia veiksmus ir vietos žinių panaudojimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas visoje Sąjungoje naudotis „InvestEU“ fondo parama ir, kai įmanoma, aktyviai prisidėti prie „InvestEU“ fondo sektorių ir geografinės diversifikacijos tikslo, remiant įgyvendinančiuosius partnerius jiems inicijuojant ir plėtojant potencialias finansavimo ir investavimo operacijas;

d)	sudaro palankesnes sąlygas kurti bendradarbiavimo platformas, skirtas keistis ir dalytis tarpusavyje duomenimis, praktine patirtimi ir geriausios patirties pavyzdžiais, siekiant remti projektų bazę ir sektorių plėtrą;

e)	teikia aktyvią konsultacinę paramą kuriant investavimo platformas, įskaitant tarpvalstybines ir makroregionines investavimo platformas , taip pat investavimo platformas, sujungiančios mažus ir vidutinio dydžio projektus vienoje ar daugiau valstybių narių pagal temą arba regioną ;

ea)	remia derinimo su dotacijomis ar finansinėmis priemonėmis, kurios finansuojamos iš Sąjungos biudžeto ar iš kitų šaltinių, naudojimą, siekiant sustiprinti Sąjungos priemonių sąveiką ir papildomumą ir kuo labiau padidinti programos „InvestEU“ poveikį ir įtaką;

remia gebėjimų stiprinimo veiksmus, kad būtų plėtojami organizaciniai gebėjimai, įgūdžiai ir procesai ir paspartintas organizacijų pasirengimas investicijoms, kad projektų vykdytojai ir valdžios institucijos galėtų kurti investicinių projektų bazes, plėtoti finansinius mechanizmus ir investavimo platformas ir valdyti projektus, o finansų tarpininkai įgyvendinti finansavimo ir investavimo operacijas, padėdami subjektams, patiriantiems sunkumų gauti finansavimą, be kita ko, padedant ugdyti rizikos vertinimo gebėjimus ar įgyti su konkrečiu sektoriumi susijusių žinių;

fa)	teikia konsultacinę paramą startuoliams, ypač tais atvejais, kai jie siekia apsaugoti savo investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, įsigydami intelektinės nuosavybės teises, pavyzdžiui, patentus.

3. „InvestEU“ konsultacijų centro paslaugomis gali naudotis viešųjų ir privačių projektų vykdytojai, įskaitant MVĮ ir startuolius, taip pat valdžios institucijos, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai, finansų bei kitų sričių tarpininkai.

4. Komisija sudaro susitarimą dėl konsultacijų su kiekvienu patariamuoju partneriu dėl vienos ar daugiau konsultacijų iniciatyvų įgyvendinimo. 2 dalyje nurodytoms paslaugoms gali būti taikomi mokesčiai daliai išlaidų, susijusių su tų paslaugų teikimu, padengti , išskyrus viešiesiems projektų vykdytojams ir ne pelno organizacijoms teikiamas paslaugas, kurios yra nemokamos, jei tai pagrindžiama . MVĮ už 2 dalyje nurodytas paslaugas mokami mokesčiai neviršija trečdalio tų paslaugų teikimo išlaidų.

5. Siekiant šio straipsnio 1 dalyje nurodyto tikslo ir sudaryti palankesnes sąlygas teikti konsultacinę paramą, „InvestEU“ konsultacijų centras remiasi Komisijos, EIB grupės ir kitų patariančiųjų partnerių praktine patirtimi.

5a. Kiekviena konsultacijų iniciatyva sukuriama remiantis Komisijos ir patariamojo partnerio sąnaudų pasidalijimo mechanizmu, išskyrus atvejus, kai Komisija tinkamai pagrįstais atvejais, kai to reikia dėl konsultacijų iniciatyvos specifikos, užtikrinant aiškias ir vienodas sąlygas visiems patariamiesiems partneriams, sutinka padengti visas konsultacijų iniciatyvos išlaidas.

6. Prireikus „InvestEU“ konsultacijų centras veikia vietos lygmeniu. Jo padaliniai steigiami pirmiausia tose valstybėse narėse ar regionuose, kurie patiria sunkumų plėtodami „InvestEU“ fondo finansuojamus projektus. „InvestEU“ konsultacijų centras padeda perduoti žinias regiono ir vietos lygmenims siekiant stiprinti regioninius ir vietos gebėjimus ir kaupti praktinę patirtį, susijusius su 1 dalyje nurodyta paramą , įskaitant paramą įgyvendinti ir įtraukti mažus projektus .

6a. Siekiant teikti 1 dalyje nurodytą konsultacinę paramą ir sudaryti palankesnes sąlygas ją teikti vietos lygmeniu, „InvestEU“ konsultacijų centras bendradarbiauja, kai įmanoma, su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais arba įstaigomis ir naudojasi jų ekspertinėmis žiniomis. Bendradarbiavimo susitarimai su nacionaliniu skatinamojo finansavimo banku arba įstaiga sudaromi pasitelkiant „InvestEU“ konsultacijų centrą, kai tinkama, ir tokie susitarimai sudaromi su bent vienu kiekvienos valstybės narės nacionaliniu skatinamojo finansavimo banku arba įstaiga.

7. Finansavimo prašantiems projektų, visų pirma nedidelių projektų, vykdytojams įgyvendinantieji partneriai atitinkamai siūlo projektus pateikti „InvestEU“ konsultacijų centrui, kad, prireikus, būtų galima patobulinti jų projektų rengimą ir įvertinti galimybę sujungti projektus.

Įgyvendinantieji partneriai ir patariamieji partneriai taip pat informuoja projektų vykdytojus apie galimybę įtraukti jų projektus į sąrašą 21 straipsnyje nurodytame „InvestEU“ portale.

VI SKYRIUS

21 straipsnis

„InvestEU“ portalas

1. Komisija sukuria „InvestEU“ portalą. Jis yra lengvai prieinama ir patogi naudotis projektų duomenų bazė, kurioje teikiama aktuali informacija apie kiekvieną projektą.

2. „InvestEU“ portalas – vieta, kurioje projektų vykdytojai gali pristatyti savo projektus, kuriems siekia gauti finansavimą, ir taip investuotojams suteikti informacijos apie juos. Projektų įtraukimas į „InvestEU“ portalą nedaro poveikio sprendimams dėl galutinių projektų, atrenkamų paramai pagal šį reglamentą ar bet kokią kitą Sąjungos priemonę arba viešajam finansavimui teikti.

3. Portale pateikiami tik Sąjungos teisę ir politiką atitinkantys projektai.

4. 3 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančius projektus Komisija perduoda atitinkamiems įgyvendinantiesiems partneriams ir atitinkamais atvejais, kai vykdoma konsultacijų iniciatyva, „InvestEU“ konsultacijų centrui.

5. Įgyvendinantieji partneriai nagrinėja projektus, patenkančius į jų geografinę ir veiklos sritį.

VII SKYRIUS

ATSKAITOMYBĖ , STEBĖSENA IR ATASKAITŲ TEIKIMAS, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

21a straipsnis

Atskaitomybė

1. Europos Parlamentui ar Tarybai paprašius, valdančiosios tarybos pirmininkas prašančiajai institucijai pateikia „InvestEU“ fondo veiklos rezultatų ataskaitą ir, be kita ko, dalyvauja klausyme Europos Parlamente.

2. Valdančiosios tarybos pirmininkas žodžiu arba raštu atsako į Europos Parlamento arba Tarybos dėl „InvestEU“ fondo pateiktus klausimus ne vėliau kaip per penkias savaites nuo jų gavimo dienos.

22 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1. Rodikliai, kuriais grindžiama programos „InvestEU“ įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti šio reglamento III priede.

2. Siekiant veiksmingai įvertinti „InvestEU“ programos įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jos tikslų, Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šio reglamento III priedas, kad prireikus rodikliai ir nuostatos dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo būtų peržiūrėti arba papildyti ▌.

3. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku ir būtų galima vykdyti deramą rizikos ir garantijų portfelio stebėseną . Todėl gyvendinantiesiems partneriams , patariamiesiems partneriams ir, kai tinkama, kitiems Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

4. Komisija pagal Finansinio reglamento 241 ir 250 straipsnius parengia programos „InvestEU“ įgyvendinimo ataskaitą. Pagal Finansavimo reglamento 41 straipsnio 5 dalį metinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie programos įgyvendinimo lygį, lyginant su jos tikslais ir veiklos rodikliais. Tuo tikslu įgyvendinantieji partneriai kasmet teikia informaciją, kuri yra būtina, įskaitant informaciją apie garantijos veikimą, kad Komisija galėtų vykdyti savo ataskaitų teikimo pareigas.

5. Be to, kiekvienas įgyvendinantysis partneris kas šešis mėnesius Komisijai pateikia ataskaitą apie finansavimo ir investavimo operacijas, kurioms taikomas šis reglamentas, suskirstytą atitinkamai pagal ES skyrių ir valstybės narės skyrių ▌. Įgyvendinantysis partneris taip pat pateikia informaciją apie valstybės narės skyrių valstybei narei, kurios skyriui jis teikia paslaugas. Ataskaitoje įvertinama atitiktis ES garantijos naudojimo reikalavimams ir pagrindiniams veiklos rezultatų rodikliams, nustatytiems šio reglamento III priede. Ataskaitoje taip pat pateikiami veiklos, statistiniai, finansiniai ir apskaitos duomenys ir numatomų pinigų srautų įvertinimas, susiję su kiekviena finansavimo ir investavimo operacija skyriaus, politikos linijos ir „InvestEU“ fondo lygmeniu. Į kartą per metus EIB grupės ir prireikus kitų įgyvendinančių partnerių teikiamą ataskaitą taip pat įtraukiama informacija apie investavimo kliūtis, su kuriomis susidurta vykdant finansavimo ir investavimo operacijas, kurioms taikomas šis reglamentas. Ataskaitose pateikiama informacija, kurią įgyvendinantieji partneriai pateikia pagal Finansinio reglamento 155 straipsnio 1 dalies a punktą.

23 straipsnis

Vertinimas

1. Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2. [Iki 2024 m . rugsėjo 30 d.] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai nepriklausomą tarpinį programos „InvestEU“ vertinimą, kuriame visų pirma aptariama, kaip buvo panaudota ES garantija , kaip vykdomos 9a straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytos sąlygos, kaip skiriama 10 straipsnio 1b ir 1c dalyse numatyta ES garantija, kaip veikia „InvestEU“ konsultacijų centras, kaip paskirtos 9a straipsnio 1 dalies d punkto i papunktyje numatytos biudžeto lėšos ir kaip taikomos 7 straipsnio nuostatos. Visų pirma vertinime parodoma, kaip įtraukiant įgyvendinančiuosius partnerius ir patariamuosius partnerius prisidėta siekiant programos „InvestEU“ tikslų, taip pat ES politikos tikslų, ypač siekiant užtikrinti remiamų finansavimo ir investavimo operacijų pridėtinę vertę, geografinę ir sektorinę pusiausvyrą. Taip pat įvertinama, kaip vykdomas tvarumo patikrinimas ir koks dėmesys skiriamas MVĮ pagal MVĮ liniją.

3. Baigiant įgyvendinti programą „InvestEU“, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai nepriklausomą galutinį programos „InvestEU“ vertinimą , kuriame visų pirma aptariama , kaip buvo panaudota ES garantija.

4. Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

5. Įgyvendinantieji partneriai ir patariamieji partneriai prisideda prie 1 ir 2 dalyse nurodytų vertinimų ir teikia Komisijai informaciją, kurios reikia tiems vertinimams atlikti.

6. Pagal [Finansinio reglamento] [211 straipsnio 1 dalį] Komisija kas trejus metus į [Finansinio reglamento] [250 straipsnyje] nurodytą metinę ataskaitą įtraukia šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos atidėjinių normos tinkamumo peržiūrą, kurioje įvertina faktinį finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikoma ES garantija, rizikos pobūdį. Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad remdamasi ta peržiūra ji galėtų pakoreguoti šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą atidėjinių normą ne daugiau kaip 15 proc.

24 straipsnis

Auditai

Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos finansavimo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal [Finansinio reglamento] [127 straipsnį].

25 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Kai trečioji valstybė dalyvauja programoje „InvestEU“, kaip nustatyta sprendime, priimtame pagal tarptautinį susitarimą, arba kitoje teisinėje priemonėje, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, nurodytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

26 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Deleguotieji aktai dėl EIB grupės ir kitų įgyvendinančiųjų partnerių atliekamos ar su jais susijusios veiklos rengiami glaudžiai bendradarbiaujant su EIB grupe ir potencialiais įgyvendinančiaisiais partneriais.

2. 7 straipsnio 6 dalyje, 17b straipsnyje , 22 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 6 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 6 dalyje, 17b straipsnyje , 22 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 6 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 7 straipsnio 6 dalį, 17b straipsnį , 22 straipsnio 2 dalį ir 23 straipsnio 6 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

VIII SKYRIUS

SKAIDRUMAS IR MATOMUMAS

27 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1. Įgyvendinantieji partneriai ir patariamieji partneriai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

1a. Įgyvendinantieji partneriai ir patariamieji partneriai informuoja arba įpareigoja finansų tarpininkus informuoti galutinius gavėjus, įskaitant MVĮ, apie „InvestEU“ paramą, užtikrindami, kad ta informacija būtų aiškiai matoma, ypač MVĮ atveju, atitinkamame su „InvestEU“ paramos teikimu susijusiame susitarime, taip didinant visuomenės informuotumą ir gerinant matomumą.

2. Komisija vykdo su programa „InvestEU“ ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai „InvestEU“ skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

IX SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Iš šio reglamento IV priede nurodytose programose nustatytų finansinių priemonių gautos pajamos, grąžinimai ir išieškotos sumos gali būti naudojamos ES garantijos atidėjiniams suformuoti pagal šį reglamentą.

2. Iš Reglamente (ES) 2015/1017 nustatytos ES garantijos gautos pajamos, grąžinimai ir išieškotos sumos gali būti naudojamos ES garantijos atidėjiniams suformuoti pagal šį reglamentą, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos Reglamento (ES) 2015/1017 4, 9 ir 12 straipsniuose nustatytais tikslais.

29 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C […], […], p. […].

(2) OL C […], […], p. […].

(3) 2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento pozicija. Pabrauktas tekstas, dėl kurio nebuvo susitarta per tarpinstitucines derybas.

(4) COM(2018)0097 final.

(5) COM(2018)0353.

(6) 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1)

(7) COM(2017)0206.

(8) COM(2017)0250.

(9) European Economy Discussion Paper No 074, paskelbta 2018 m. sausio mėn.

(10)

(11) Nuorodą reikia atnaujinti: OL C 373, 2013 12 20, p. 1. Susitarimą rasite http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=uriserv:OJ.C_.2013.373.01.0001.01.ENG&toc=OJ:C:2013:373:TOC

(12) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(13) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(14) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(15) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(16) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(17) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(18) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(19) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžčių (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(20)

(21)

I PRIEDAS

Sumos kiekvienam konkrečiam tikslui

4 straipsnio 2 dalyje nurodytas preliminarus paskirstymas finansinėms ir investicinėms operacijoms yra toks:

a)	▌11 500 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytiems tikslams;

b)	▌11 250 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems tikslams;

c)	12 500 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytiems tikslams;

d)	5 567 500 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytiems tikslams.

II PRIEDAS

Sritys, kuriose gali būti vykdomos finansavimo ir investavimo operacijos

Finansavimo ir investavimo operacijos gali būti vykdomos vienoje ar keliose iš šių sričių:

Energetikos sektoriaus vystymas pagal energetikos sąjungos prioritetus, įskaitant energijos tiekimo saugumą , perėjimą prie švarios energijos ir pagal darbotvarkės iki 2030 m. bei Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus, įskaitant visų pirma:

a)	švarių ir tvarių atsinaujinančiosios , taip pat saugių ir tvarių kitų netaršių ir mažai teršiančių energijos išteklių ir sprendimų gamybos, tiekimo ar naudojimo plėtotę;

b)	energijos vartojimo efektyvumą ir energijos taupymą (daug dėmesio skiriant paklausos mažinimui, pasiekiamam vykdant paklausos valdymą ir pastatų renovaciją);

c)	tvarios energetikos infrastruktūros ( visų pirma, bet tuo neapsiribojant, perdavimo ir paskirstymo lygmens, kaupimo technologijų, valstybių narių elektros tinklų sujungimo, pažangiųjų tinklų ) vystymą, tobulinimą ir modernizavimą;

ca)	inovatyvių netaršių ir mažai teršiančių aprūpinimo šiluma sistemų kūrimą ir bendrą elektros energijos ir šilumos gamybą;

tvarių sintetinių degalų, gautų iš atsinaujinančiųjų / anglies junginių aspektu neutralių , taip pat kitų saugių ir tvarių netaršių ir mažai teršiančių šaltinių, gamybą ir tiekimą; biodegalus, biomasės ir alternatyviuosius degalus , be kita ko, visų rūšių transportui, vadovaujantis Direktyvos 2018/2001 tikslais ;

e)	infrastruktūrą, skirtą anglies dioksido surinkimui ir saugojimui pramoniniuose procesuose, bioenergijos gamyklose ir gamybos objektuose, siekiant energetikos pertvarkos .

Tvarios ir saugios transporto infrastruktūros ir judumo sprendimų , taip pat įrangos ir naujoviškų technologijų vystymas atsižvelgiant į Sąjungos transporto prioritetus ir įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, įskaitant visų pirma:

projektus, kuriais prisidedama prie TEN-T infrastruktūros, įskaitant infrastruktūros priežiūrą ir saugą bei miestų transporto mazgus, jūrų ir vidaus vandenų uostus, oro uostus, daugiarūšio transporto terminalus ir jų prijungimą prie pagrindinių tinklų , taip pat Reglamente (ES) Nr. 1315/2013 nustatytų telematikos priemonių vystymo;

aa)	TEN-T infrastruktūros projektus, kuriais atsižvelgiama į bent dviejų skirtingų transporto priemonių naudojimą, ypač krovinių daugiarūšio transporto terminalus ir keleivinio susisiekimo mazgus;

pažangaus ir tvaraus judumo mieste projektus , įskaitant vidaus vandenų kelius ir inovatyvius judumo sprendimus (orientuotus į mažataršio transporto mazgus, nediskriminacinį prieinamumą, sumažintą oro taršą ir triukšmą, energijos vartojimą, išmaniųjų miestų tinklus, priežiūrą ar didesnį saugumo lygį ir sumažėjusį nelaimingų atsitikimų skaičių, be kita ko, dviratininkų ir pėsčiųjų atvejais );

c)	transporto sektoriaus kilnojamojo turto atnaujinimo ir modernizavimo rėmimą, siekiant įdiegti mažataršio ir netaršaus judumo sprendimus , įskaitant alternatyviųjų degalų naudojimą visų rūšių transporto priemonėse ;

d)	geležinkelių infrastruktūros▌, kitus geležinkelių projektus, vidaus vandenų infrastruktūros, masinio tranzito projektus, taip pat jūrų uostų ir jūrų greitkelių projektus;

e)	visų rūšių transporto alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, įskaitant elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą;

ea)

kitus pažangaus ir tvaraus judumo projektus, daugiausia dėmesio skiriant:

i)	kelių eismo saugumui,

ii)	prieinamumui,

iii)	išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui,

iv)	naujų transporto technologijų bei paslaugų, kaip antai susijusios ir autonominės transporto rūšys arba integruotasis bilietų pardavimas, kūrimui ir diegimui;

eb)

projektus, kuriais siekiama išlaikyti arba atnaujinti esamą transporto infrastruktūrą, įskaitant greitkelius TEN-T tinkle, kuriuose būtina padidinti, išlaikyti arba pagerinti kelių eismo saugumą, plėtoti IT paslaugas arba užtikrinti infrastruktūros vientisumą ir standartus, saugias stovėjimo vietas ir susijusius objektus, įkrovimo ir kuro papildymo stoteles alternatyviesiems degalams.

Aplinka ir ištekliai, įskaitant visų pirma:

a)	vandens infrastruktūrą, įskaitant geriamojo vandens tiekimą ir sanitariją, ir tinklų efektyvumą, nuotėkių mažinimą, nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą, pakrančių infrastruktūrą, taip pat kitą su vandeniu susijusią žaliąją infrastruktūrą;

b)	atliekų tvarkymo infrastruktūrą;

c)	projektus ir iniciatyvas aplinkos išteklių valdymo ir tvarių technologijų srityse;

d)	ekosistemų ir jų paslaugų stiprinimą ir atkūrimą , be kita ko, gerinant gamtą ir biologinę įvairovę žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros projektų priemonėmis ;

e)	tvarią miestų, kaimo vietovių ir pakrančių plėtrą;

f)	klimato srities veiksmus, prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos mažinimą, įskaitant gamtinių pavojų ir nelaimių rizikos mažinimą;

g)	projektus ir iniciatyvas, kuriais įgyvendinama žiedinė ekonomika, išteklių naudojimo efektyvumo aspektus integruojant į produkcijos ir produktų gyvavimo ciklą, įskaitant tvarų pirminių ir antrinių žaliavų tiekimą;

h)	energijai imlios pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir reikšmingą jos išmetamų teršalų kiekio mažinimą, įskaitant ▌naujoviškų mažataršių technologijų pritaikymą ir diegimą;

ha)	energijos gamybos ir paskirstymo grandinės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, laipsniškai mažinant anglies ir naftos naudojimą;

hb)	projektus, kuriais skatinamas tvarus kultūros paveldas.

4.	Skaitmeninio ryšio infrastruktūros vystymas, be kita ko, įgyvendinant projektus, kuriais prisidedama prie itin didelio pajėgumo skaitmeninių tinklų diegimo , 5G junglumo ir skaitmeninių jungčių ir prieinamumo gerinimo, visų pirma kaimo vietovėse ir atokiuose regionuose .

Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos, įskaitant visų pirma:

a)	mokslinių tyrimų, įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir paramą akademinėms įstaigoms, ir inovacijų projektus, kuriais prisidedama prie „Europos horizonto“ tikslų;

b)	verslo projektus , įskaitant profesinį mokymą ir verslo branduolių ir verslo tinklų kūrimo skatinimą ;

c)	parodomuosius projektus ir programas, taip pat susijusios infrastruktūros, technologijų ir procesų diegimą;

d)	akademinių įstaigų , mokslinių tyrimų ir inovacijų organizacijų ir pramonės mokslinių tyrimų ir inovacijų bendradarbiavimo projektus; viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir pilietinės visuomenės organizacijas;

e)	žinių ir technologijų perdavimą;

ea)	mokslinius tyrimus bazinių didelio poveikio technologijų ir jų taikymo pramonėje, įskaitant naujas ir pažangiąsias medžiagas, srityje;

f)	naujus veiksmingus ir prieinamus sveikatos priežiūros produktus, įskaitant vaistus, medicinos prietaisus , diagnostikos ir pažangiosios terapijos medicininius preparatus , naujas antimikrobines medžiagas ir novatoriškus kūrimo procesus, kuriuose nenaudojami bandymai su gyvūnais .

Skaitmeninių technologijų ir paslaugų kūrimas, ▌diegimas ir plėtimas, ypač padedant įgyvendinti Skaitmeninės Europos programos tikslus , įskaitant visų pirma:

a)	dirbtinį intelektą;

aa)	kvantinę technologiją;

b)	kibernetinio saugumo ir tinklų apsaugos infrastruktūras;

c)	daiktų internetą;

d)	blokų grandinės ir kitas paskirstytojo registro technologijas;

e)	aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius;

ea)	robotiką ir automatizavimą;

eb)

fotoniką;

f)	kitas aukšto lygio skaitmenines technologijas ir paslaugas, kuriomis prisidedama prie Sąjungos pramonės skaitmeninimo ir skaitmeninių technologijų, paslaugų ir įgūdžių integravimo į Sąjungos transporto sektorių .

Finansinė parama subjektams, kuriuose dirba iki 499 darbuotojų, daugiausia dėmesio skiriant MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, be kita ko:

a)	suteikiant apyvartinio kapitalo ir investicijų,

b)	nuo parengiamojo iki plėtros etapo teikiant rizikos finansavimą, siekiant užtikrinti technologinį pirmavimą novatoriškuose ir tvariuose sektoriuose , įskaitant jų skaitmeninimo ir inovacijų pajėgumo didinimą, ir siekiant užtikrinti jų konkurencingumą pasaulyje;

ba)	teikiant finansavimą verslo įsigijimui ar darbuotojų dalyvavimui versle .

8.	Kultūros ir kūrybos sektoriai; kultūros paveldas, žiniasklaida, audiovizualinis sektorius, ▌žurnalistika ir spauda, visų pirma (bet ne tik) plėtojant naujas technologijas, naudojant skaitmenines technologijas ir technologinį intelektinės nuosavybės teisių valdymą .

Turizmas.

9a.	Pramoninių vietovių (įskaitant užterštas vietoves) atkūrimas ir grąžinimas siekiant tvariai naudoti.

10.	Tvarus žemės ūkis, miškininkystė, žvejyba, akvakultūra ir kiti platesnės tvarios bioekonomikos srities elementai.

11.

Socialinės investicijos, įskaitant tas, kuriomis prisidedama prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, visų pirma per:

a)	mikrofinansus, etiškų, socialinių įstaigų finansus ir socialinę ekonomiką;

b)	įgūdžių paklausą ir pasiūlą;

c)	švietimą, mokymą ir susijusias paslaugas , be kita ko, suaugusiems ;

socialinę infrastruktūrą, visų pirma:

i)	įtraukų švietimą ir mokymą, įskaitant ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą, ir su tuo susijusią švietimo infrastruktūrą bei švietimui skirtas patalpas ir (arba) priemones, alternatyvią vaikų priežiūrą, besimokančiųjų apgyvendinimą ir skaitmeninę įrangą , kurie prieinami visiems ;

ii)	socialinį būstą;

iii)	sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą, įskaitant klinikas, ligonines, pirminę sveikatos priežiūrą, priežiūrą namuose ir bendruomenėse teikiamą priežiūrą;

e)	socialines inovacijas, įskaitant inovatyvius socialinius sprendimus ir schemas, kuriomis siekiama didinti socialinį poveikį ir rezultatus šiame punkte nurodytose srityse;

f)	socialiai orientuotą kultūrinę veiklą;

fa)	priemones, kuriomis skatinama lyčių lygybė;

g)	pažeidžiamų žmonių, įskaitant trečiųjų šalių piliečius, integravimą;

h)	inovatyvius sveikatos priežiūros sprendimus, įskaitant e. sveikatą, sveikatos paslaugas ir naujus priežiūros modelius;

i)	neįgaliųjų įtrauktį ir jiems sudaromas galimybes.

12.

Gynybos pramonės plėtra, padedant stiprinti Sąjungos strateginį savarankiškumą, visų pirma teikiant paramą:

a)	Sąjungos gynybos pramonės tiekimo grandinei, įskaitant finansinę paramą MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms;

b)	bendrovėms, dalyvaujančioms gynybos sektoriaus radikalių inovacijų projektuose, ir su tuo glaudžiai susijusioms dvejopos paskirties technologijoms;

c)	gynybos sektoriaus tiekimo grandinei, dalyvaujant bendradarbiaujamojo pobūdžio gynybos srities mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektuose, įskaitant tuos, kuriems teikiama Europos gynybos fondo parama;

d)	gynybos srities mokslinių tyrimų ir mokymo infrastruktūrai.

13.

Kosmosas, visų pirma vystant kosmoso sektorių pagal Kosmoso strategijos tikslus, siekiant:

a)	maksimaliai padidinti Sąjungos visuomenės ir ekonomikos gaunamą naudą;

b)	padidinti kosmoso sistemų technologijų konkurencingumą, ypatingą dėmesį skiriant tiekimo grandinių pažeidžiamumui;

c)	remti su kosmoso technologijomis susijusį verslumą , be kita ko, tolesnės grandies sektoriaus plėtrą ;

d)	sustiprinti Sąjungos savarankiškumą kuriant saugią ir patikimą prieigą prie kosmoso, įskaitant dvejopos paskirties aspektus.

13a.	Jūros ir vandenynai, prisidedant prie projektų ir įmonių plėtojimo mėlynosios ekonomikos srityje ir laikantis savo finansavimo principų, visų pirma pasitelkiant jūrų verslininkystę ir pramonę, atsinaujinančiąją jūrų energiją ir žiedinę ekonomiką.

III PRIEDAS

Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai

1. „InvestEU“ finansavimo apimtis (pagal politikos linijas)

1.1

Pasirašytų operacijų apimtis

1.2

Sutelktos investicijos

1.3

Sutelkto privačiojo finansavimo suma

1.4

Pasiektas sverto ir didinamasis poveikis

2. „InvestEU“ finansavimo geografinė aprėptis (pagal politikos linijas , šalis ir regionus NUTS 2 lygmeniu )

2.1

Šalių, kuriose vykdomos operacijos , skaičius

2.1a

Regionų, kuriuose vykdomos operacijos, skaičius

2.1b

Operacijų apimtis kiekvienoje valstybėje narėje ir regione

3. „InvestEU“ finansavimo poveikis

3.1

Sukurtų arba paremtų darbo vietų skaičius

3.2

Klimato tikslus remiančios investicijos , kai tinka, išskaidytos pagal politikos linijas

3.3

Skaitmeninimą remiančios investicijos

3.3a

Pramonės pertvarką remiančios investicijos

4. Tvari infrastruktūra

4.1

Energetika: įrengti papildomi atsinaujinančiosios ir kitos saugios ir tvarios netaršios ir mažataršės energijos gamybos pajėgumai (MW)

4.2

Energetika: geresnio energijos vartojimo klasei priskiriamų namų ūkių , viešosios ir komercinės paskirties pastatų skaičius

4.2a

Energetika: apskaičiuota įgyvendinant projektus sutaupyta energija kilovatvalandėmis (kWh)

4.2b

Energetika: metinis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas / išvengtas jų išmetimas CO2 ekvivalento tonomis

4.2c

Energetika: investicijų į tvarios energetikos infrastruktūros vystymą, tobulinimą ir modernizavimą apimtis

4.3

Skaitmeninimas: papildomi namų ūkiai, įmonės arba viešieji pastatai, turintys prieigą prie plačiajuosčio, bent 100 Mbps spartos ryšio su gigabaitinės spartos galimybe , arba įrengtų belaidžio ryšio zonų skaičius

4.4

Transportas: sutelktos investicijos , visų pirma į TEN-T

—

Tarpvalstybinių ir trūkstamų jungčių projektų (be kita ko, projektai, susiję su TEN-T pagrindinio ir visuotinio tinklo miestų transporto mazgais, regioninėmis tarpvalstybinių geležinkelių jungtimis, daugiarūšio vežimo platformomis, jūrų uostais, vidaus vandenų uostais, jungtims su oro uostais bei kelių ir geležinkelių terminalais), skaičius

—	Projektų, padedančių skaitmeninti transporto sektorių, visų pirma įdiegiant ERTMS, UIP, ITS, VTMIS / e. jūrų laivybos paslaugas ir SESAR, skaičius

—	Pastatytų ar atnaujintų alternatyviųjų degalų tiekimo punktų skaičius

—	Projektų, didinančių transporto saugumą, skaičius

4.5

Aplinka: investicijos, kuriomis padedama įgyvendinti planus ir programas, kurių reikalaujama pagal Sąjungos aplinkos teisės aktus, susijusius su oro kokybe, vandeniu, atliekomis ir gamta

5. Moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmeninimas

5.1

Įnašas siekiant tikslo 3 proc. Sąjungos BVP investuoti į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas

5.2

Įmonių, kurioms suteikta parama įgyvendinant mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, skaičius pagal dydį

6. Mažosios ir vidutinės įmonės

6.1

Įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius pagal dydį (labai mažos, mažosios, vidutinės ir mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės)

6.2

Įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius pagal etapą (ankstyvasis, augimo / plėtros)

6.2a

Įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius pagal valstybę narę ir NUTS 2 lygmens regioną

6.2b

Įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius pagal sektorius pagal NACE kodą

6.2c

Investicijų pagal MVĮ liniją, skirtų MVĮ, apimties dalis procentais

7. Socialinės investicijos ir įgūdžiai

7.1

Socialinė infrastruktūra: socialinės infrastruktūros, kuriai suteikta parama, apimtis pagal sektorių ir prieiga prie šios infrastruktūros : būstas, švietimas, sveikata, kt.

7.2

Mikrofinansai ir socialinių įmonių finansai: mikrofinansinės paramos gavėjų ir socialinės ekonomikos įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius

7.5

Įgūdžiai: asmenų, kurie įgyja naujų įgūdžių arba kurių įgūdžiai pripažįstami ir sertifikuojami , skaičius: formaliojo švietimo ir mokymo kvalifikacija

IV PRIEDAS

Programa „InvestEU“. Ankstesnės priemonės

A. Nuosavo kapitalo priemonės

—	Europos technologijų priemonė (ETF98): 1998 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimas 98/347/EB dėl finansinės paramos novatoriškoms ir darbo vietas sukuriančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) priemonių – augimo ir užimtumo iniciatyva (OL L 155, 1998 5 29, p. 43).

—

TTP: Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinamas Įmonių ir pramonės generalinio direktorato papildomo finansavimo sprendimas dėl veikos krypties „Prekių vidaus rinka ir politikos kryptys pagal sektorius“ veiksmų finansavimo 2007 m. ir Įmonių ir pramonės generalinio direktorato pamatinis sprendimas dėl parengiamųjų veiksmų „ES vaidmuo globalėjančiame pasaulyje“ ir keturių bandomųjų projektų „Erasmus“ jauniems verslininkams“, „Priemonės mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių bendradarbiavimui ir partnerystei skatinti“, „Technologijų perdavimas“ ir „Patraukliausios Europos turizmo vietovės“ finansavimo 2007 m. (C(2007) 531).

—	Europos technologijų priemonė (ETF01): 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 2000/819/EB dėl daugiametės įmonių ir verslininkystės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), programos (2001–2005 m.) (OL L 333, 2000 12 29, p. 84).

—	GIF: 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) (OL L 310, 2006 11 9, p. 15).

—

Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129), su pakeitimais, padarytais 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (OL L 169, 2015 7 1, p. 1).

—	COSME EFG: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1287/2013, kuriuo sukuriama 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 33).

—

„InnovFin“ nuosavo kapitalo priemonė:

—	2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104);

—	2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 81);

—

2013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimas 2013/743/ES dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), sukūrimo ir kuriuo panaikinami sprendimai 2006/971/EB, 2006/972/EB, 2006/973/EB, 2006/974/EB ir 2006/975/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 965).

—

EaSI gebėjimų stiprinimo investicijų linija: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę (OL L 347, 2013 12 20, p. 238).

B. Garantijų priemonės

—	MVĮ garantijų priemonė 98 (MVĮG98): 1998 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimas 98/347/EB dėl finansinės paramos novatoriškoms ir darbo vietas sukuriančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) priemonių – augimo ir užimtumo iniciatyva (OL L 155, 1998 5 29, p. 43).

—	MVĮ garantijų priemonė 01 (MVĮG01): 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 2000/819/EB dėl daugiametės įmonių ir verslininkystės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), programos (2001–2005 m.) (OL L 333, 2000 12 29, p. 84).

—	MVĮ garantijų priemonė 07 (MVĮG07): 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) (OL L 310, 2006 11 9, p. 15).

—	Europos mikrofinansų priemonė „Progress“ (garantijos) (EPMF-G): 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę (OL L 87, 2010 4 7, p. 1).

—

RSI:

—	2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos Septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.), Komisijos pareiškimai (OL L 412, 2006 12 30, p. 1);

—	2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2006/971/EB dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (OL L 400, 2006 12 30, p. 86);

—	2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2006/974/EB dėl specialiosios programos „Pajėgumai“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (OL L 400, 2006 12 30, p. 299).

—

EaSI garantijos: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę (OL L 347, 2013 12 20, p. 238).

—

COSME paskolų garantijų priemonė (COSME LGF): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1287/2013, kuriuo sukuriama 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 33).

—

„InnovFin“ skolos priemonė:

—	2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 81);

—	2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104);

—

Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė (CCS GF): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 221).

—

Studentų paskolų garantijų sistema (SLGF): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus +“ ir panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 50).

—

Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonė (PF4EE): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 614/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 185).

C. Rizikos pasidalijimo priemonės

—

Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RPFP): 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos Septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.), Komisijos pareiškimai (OL L 412, 2006 12 30, p. 1).

—

„InnovFin“:

—	2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 81);

—	2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104);

—

Europos infrastruktūros tinklų priemonės skolos priemonė (EITP DI): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129).

—	Gamtos turtų finansavimo priemonė (GTFP): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 614/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 185).

D. Specialios paskirties investavimo subjektai

—	Europos mikrofinansų priemonė „Progress“ – savitarpio fondai – specialūs investicijų fondai (EPMF FCP-FIS): 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę (OL L 87, 2010 4 7, p. 1).

—

„Marguerite“:

—	2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse (OL L 162, 2007 6 22, p. 1);

—	2010 m. vasario 25 d. Komisijos sprendimas C(2010)941 dėl Europos Sąjungos dalyvavimo 2020 m. Europos energetikos, kovos su klimato kaita ir infrastruktūros fonde (fonde „Marguerite“).

—

Europos efektyvaus energijos vartojimo fondas (EEVEF): 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1233/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo (OL L 346, 2010 12 30, p. 5).

V PRIEDAS

Rinkos nepakankamumo, neoptimalios investavimo aplinkos problemos, papildomumas ir neįtrauktos veiklos rūšys

A. Rinkos nepakankamumo, neoptimalios investavimo aplinkos problemos ir papildomumas

Pagal Finansinio reglamento 209 straipsnį ES garantijos priemonėmis sprendžiamos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas (209 straipsnio 2 dalies a punktas) ir pasiekiama papildomumo užkertant kelią galimam paramos ir investicijų iš kitų viešųjų ar privačiųjų šaltinių pakeitimui (209 straipsnio 2 dalies b punktas).

Siekiant laikytis Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies a ir b punktų, finansinės ir investavimo operacijos, kurios remiamos suteikiant ES garantiją, turi atitikti šiuos reikalavimus, nustatytus toliau išdėstytuose 1 ir 2 punktuose:

Rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemos

Siekiant spręsti rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas, kaip nurodyta Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies a punkte, investicijos, kurioms skirtos finansavimo ir investavimo operacijos, pasižymi viena iš toliau išvardytų ypatybių:

Joms būdingas viešųjų gerybių aspektas (kaip antai investicijos į švietimą ir įgūdžius, sveikatos priežiūrą ir prieinamumą, saugumą ir gynybą, infrastruktūrą, kuria galima naudotis nemokamai arba už nereikšmingą mokestį), už kurį veiklos vykdytojas arba įmonė negali gauti pakankamos finansinės naudos.

b)	Išorės veiksniai, kurių veiklos vykdytojui arba įmonei iš esmės nepavyksta paversti vidiniais, kaip antai investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, energijos vartojimo efektyvumas, klimato kaita ar aplinkos apsauga.

Informacijos asimetrija, visų pirma MVĮ ir mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių atveju, įskaitant didesnį rizikos lygį, susijusį su pradinio etapo įmonėmis, įmonėmis, kurių turtas daugiausia nematerialusis arba kurios neturi pakankamų užtikrinimo priemonių, arba įmonės, kurios daugiausia vykdo didesnės rizikos veiklą.

d)	Tarpvalstybiniai infrastruktūros projektai ir susijusios paslaugos arba fondai, investuojantys tarpvalstybiniu mastu siekiant spręsti susiskaidymo problemą ir stiprinti koordinaciją ES vidaus rinkoje.

Patiriama didesnė rizika tam tikruose sektoriuose, šalyse arba regionuose, kuri yra didesnio lygio nei privatūs finansų subjektai gali arba norėtų prisiimti. Tai reiškia, kad dėl novatoriškumo arba rizikos, susijusios su inovacijomis ar nepatikrinta technologija, atitinkama investicija nebūtų įgyvendinta arba būtų įgyvendinta ne tokiu pat lygmeniu.

f)	Nauji ir (arba) sudėtingi rinkos nepakankamumo atvejai arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos pagal šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktį.

Papildomumas

Finansavimo ir investavimo operacijos turi atitikti abu papildomumo aspektus, kaip nurodoma Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies b punkte. Tai reiškia, kad be „InvestEU“ fondo paramos kiti viešieji ar privatieji šaltiniai negalėtų vykdyti atitinkamų operacijų arba jų nebūtų buvę galima įvykdyti tokiu pat mastu. Šio reglamento tikslais finansavimo ir investavimo operacijomis laikomos operacijos, kurios atitinka šiuos du kriterijus:

Kad būtų laikomas papildančiu privačiuosius šaltinius, kaip nurodyta Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies b punkte, „InvestEU“ fondas remia įgyvendinančių partnerių finansavimo ir investavimo operacijas, skirtas investicijoms, kurios dėl savo ypatybių (viešųjų gėrybių aspekto, išorės veiksnių, informacijos asimetrijos, socialinės ir ekonominės sanglaudos aspektų ar kitų ypatybių) negali teikti pakankamos rinkos lygio finansinės grąžos arba laikomos pernelyg rizikingomis (palyginti su rizikos, kurią susiję privatieji subjektai sutiktų prisiimti, lygiu). Todėl tokioms finansavimo ir investavimo operacijoms rinkos sąlygomis negalima gauti finansavimo pagrįstomis sąlygomis, turint mintyje kainą, užtikrinimo priemonės reikalavimus, finansavimo rūšį, teikiamo finansavimo pradinį terminą arba kitas sąlygas, ir be viešosios paramos jos nebūtų įgyvendintos visai arba būtų įgyvendintos ne tokiu pat mastu.

Kad būtų laikomas papildančiu esamą paramą, gaunamą iš kitų viešųjų šaltinių, kaip nurodyta Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies b punkte, „InvestEU“ fondas remia tik tas finansavimo ir investavimo operacijas, kurioms taikomos šios sąlygos:

a)	be „InvestEU“ fondo paramos įgyvendinantis partneris finansavimo ir investavimo operacijų nevykdytų arba jas vykdytų ne tokiu pat mastu; taip pat

finansavimo ir investavimo operacijos nebūtų vykdomos arba jos būtų vykdomos ne tokiu pat mastu taikant kitas esamas viešąsias priemones, kaip antai pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomos finansinės priemonės, taikomos regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Vis dėlto galima naudoti „InvestEU“ fondą papildant kitus viešuosius šaltinius visų pirma tais atvejais, kai gali būti gaunama ES pridėtinė vertė ir kai galima optimizuoti viešųjų išteklių, naudojamų politikos tikslams veiksmingai pasiekti, naudojimą.

Siekdamas įrodyti, kad finansavimo ir investavimo operacijos, kurioms teikiama ES garantija, papildo esamą rinkos ar kita viešąją paramą, įgyvendinantis partneris pateikia informaciją, įrodančią bent vieną iš toliau išvardytų ypatybių:

a)	teikiamai paramai tenka antraeilė pozicija kitų viešųjų arba privačiųjų skolintojų atžvilgiu arba finansavimo struktūroje;

parama teikiama pasitelkus investicijas į nuosavą kapitalą arba kvazinuosavą kapitalą, arba paskolas su ilgais pradiniais terminais, kainomis, užtikrinimo priemonės reikalavimais arba kitomis sąlygomis, kurios nėra pakankamai prieinamos rinkoje arba iš kitų viešųjų šaltinių; parama operacijoms, susijusioms su didesne rizika nei rizika, kurią paprastai prisiima įgyvendinantis partneris pagal savo standartinę veiklą, arba parama įgyvendinantiems partneriams, kuri viršija nuosavus pajėgumus teikti paramą tokioms operacijoms;

c)	dalyvavimas rizikos pasidalijimo mechanizmuose, skirtuose politikos sritims, kuriose įgyvendinantis partneris patiria didesnę riziką, palyginti su rizikos, kurią įgyvendinantis partneris įprastai prisiima, lygiu, arba kurią finansiniai subjektai gali arba nori prisiimti, lygiu;

parama, kuri dėl „InvestEU“ fondo teikiamos paramos nulemto signalo efekto paskatina ir (arba) sutelkia papildomą privatųjį arba viešąjį finansavimą ir papildo kitus privačiuosius arba komercinius šaltinius, visų pirma priskiriamus tradiciškai rizikos vengiančių investuotojų klasėms arba instituciniams investuotojams;

e)	parama, teikiama pasitelkus finansinius produktus, kurių negalima gauti arba kurių nesiūloma pakankamu lygmeniu tikslinėse šalyse arba regionuose dėl to, kad ten nėra rinkos, ji nepakankamai išvystyta arba nepakankama.

Per tarpininkus vykdomų finansavimo ir investavimo operacijų, visų pirma skirtų MVĮ remti, atvejais papildomumas tikrinamas tarpininko, o ne galutinio gavėjo lygmeniu. Laikoma, kad esama papildomumo, kai „InvestEU“ fondas remia finansų tarpininką, kuriantį naują paskolų portfelį, pasižymintį didesniu rizikos lygiu, arba plečia veiklą, kuri jau yra labai rizikinga, palyginti su rizika, kurią privatieji ir viešieji finansų subjektai šiuo metu gali arba nori prisiimti tikslinėse valstybėse narėse (tikslinėje valstybėje narėje) arba regionuose.

ES garantija neteikiama siekiant remti refinansavimo operacijas (pvz., pakeičiančias esamus paskolų susitarimus arba kitų formų finansinę paramą projektams, kurie jau iš dalies arba visiškai įgyvendinti), išskyrus konkrečias išimtines ir gerai pagrįstas aplinkybes, kuriomis įrodyta, jog operacija suteikus ES garantiją sudarys galimybes naujoms investicijoms politikos srityje, kurioje galima vykdyti finansavimą, sudarančioms sumą, papildančią įgyvendinančio partnerio arba finansų tarpininko įprastą veiklos apimtį, bent jau lygią operacijos, kuri atitinka tinkamumo gauti finansavimą kriterijus, nustatytus šiame reglamente, sumai. Minėti kriterijai, susiję su rinkos nepakankamumu, neoptimalios investavimo aplinkos problemomis ir papildomumu, taikomi ir tokioms refinansavimo operacijoms.

B. Neįtrauktos veiklos rūšys

„InvestEU“ fondo lėšomis neremiama:

1)	veikla, kuria ribojamos asmens teisės ir laisvės arba pažeidžiamos žmogaus teisės;

2)	su gynyba susijusios veiklos srityje – gaminių ir technologijų, draudžiamų pagal galiojančią tarptautinę teisę, naudojimas, plėtra ir gamyba;

3)	su tabaku susiję gaminiai ir veikla (gamyba, platinimas, apdirbimas ir prekyba);

veikla, neįtraukta į Reglamento [„Europos horizontas“] [X] straipsnį; moksliniai tyrimai žmonių klonavimo reprodukcijos tikslais srityje; veikla, kuria siekiama keisti žmogaus genetinį paveldą, jei tokie pakeitimai gali tapti paveldimi; veikla, kuria siekiama kurti žmogaus embrionus tik mokslinių tyrimų arba kamieninių ląstelių gavimo tikslais, įskaitant somatinių ląstelių branduolių perkėlimą;

5)	lošimų veikla (veikla, susijusi su atitinkama gamyba, statyba, platinimu, tvarkymu, prekyba arba programine įranga);

6)	prekyba sekso paslaugomis ir susijusi infrastruktūra, paslaugos ir žiniasklaida;

7)	veikla, susijusi su gyvų gyvūnų naudojimų eksperimentiniais ir mokslo tikslais tokiu mastu, kuriuo negali būti užtikrinama atitiktis neužtikrinama atitiktis Europos Tarybos konvencijai dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos;

nekilnojamojo turto plėtojimo veikla (pvz., veikla, kuria siekiama tik renovuoti ir pernuomoti arba perparduoti esamus pastatus, taip pat statyba pagal naujus projektus); vis dėlto veikla nekilnojamojo turto sektoriuje, susijusi su konkrečiais „InvestEU“ fondo tikslais, išvardytais šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, ir (arba) su sritimis, kuriose leidžiama vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas pagal šio reglamento II priedą, kaip antai investicijos į energijos naudojimo efektyvumo projektus arba socialinį būstą, tinkama finansuoti;

9)	finansinė veikla, pvz., finansinių priemonių pirkimas arba prekyba jomis. Visų pirma intervencijos, kuriomis siekiama išpirkti išparduodamą turtą arba suteikti išparduodamo turto pakeitimo kapitalą, yra neįtraukiama veikla;

10)	veikla, kuri draudžiama pagal galiojančius nacionalinius teisės aktus;

11)	atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimas, eksploatacija, pritaikymas arba statyba;

12)

investicijos, susijusios su kietojo iškastinio kuro ir naftos kasyba / gavyba, perdirbimu, skirstymu, saugojimu ar deginimu, taip pat investicijos, susijusio su dujų išgavimu. Ši išimtis netaikoma:

i.	projektams, kurių atveju nesama perspektyvios alternatyvios technologijos;

ii.	projektams, susijusiems su taršos prevencija ir kontrole;

iii.

projektams, kuriuos įgyvendinant įrengti anglies dioksido surinkimo, saugojimo ir panaudojimo įrenginiai; pramoniniams ir mokslinių tyrimų projektams, kurių rezultatas – esmingai sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, palyginti su galiojančiais apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos lyginamaisiais standartais;

13)

investicijoms į infrastruktūrą, skirtą atliekų šalinimui sąvartynuose. Ši išimtis netaikoma investicijoms į:

i.	vietoje esančią sąvartyno infrastruktūrą, kuri yra pramoninio ar kasybos investicijų projekto pagalbinis elementas, ir kai įrodyta, kad sąvartynas yra vienintelė perspektyvi pasirinktis siekiant tvarkyti pramonines ar kasybos atliekas, susidarančias vykdant pačią susijusią veiklą;

ii.	esamą sąvartyno infrastruktūrą, siekiant užtikrinti sąvartyno dujų naudojimą ir skatinti sąvartynų kasybą ir kasybos atliekų perdirbimą.

14)

investicijos į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius. Ši išimtis netaikoma investicijoms siekiant modifikuoti esamus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius energijos gavimo iš atliekų tikslais arba atskirų atliekų perdirbimo tikslais, pvz., kompostavimo arba anaerobinio skaidymo tikslais;

15)

investicijos į deginimo įrenginius, skirtus atliekoms apdoroti. Ši išimtis netaikoma investicijoms į:

i.	įrenginius, išimtinai skirtus apdoroti neperdirbamoms arba pavojingoms atliekoms;

ii.	esamus įrenginius siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas siekiant jas saugoti arba panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginimo metu gautų pelenų, su sąlyga, kad dėl šių investicijų nebus padidinti įrenginio atliekų perdirbimo pajėgumai.

Įgyvendinantieji partneriai išlieka atsakingi už tai, kad būtų užtikrinta, jog finansavimo ir investavimo operacijos atitiktų išimties kriterijus pasirašymo metu ir už šios atitikties stebėseną projekto įgyvendinimo metu ir už tai, kad būtų imamasi atitinkamų taisomųjų priemonių, jei reikia.

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/1060

P8_TA(2019)0434

Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka ***I

2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka ir panaikinama Direktyva 2010/65/ES (COM(2018)0278 – C8-0193/2018 – 2018/0139(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/78)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0278),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 100 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0193/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	pasikonsultavęs su Europos regionų komitetu,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A8-0006/2019),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 265.

P8_TC1-COD(2018)0139

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo nustatoma Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka ir panaikinama Direktyva 2010/65/ES

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1239.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/1061

P8_TA(2019)0435

Informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimas ***I

2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/2341 (COM(2018)0354 – C8-0208/2018 – 2018/0179(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/79)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0354),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0208/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0363/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 97.

(2) OL C 86, 2019 3 7, p. 24.

P8_TC1-COD(2018)0179

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/2088.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/1062

P8_TA(2019)0436

Patvarieji organiniai teršalai ***I

2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl patvariųjų organinių teršalų (nauja redakcija) (COM(2018)0144 – C8-0124/2018 – 2018/0070(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

(2021/C 158/80)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0144),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0124/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

—	atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo (2),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 10 d. Teisės reikalų komiteto laišką Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi,

—	atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 1 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A8-0336/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas (3);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 367, 2018 10 10, p. 93.

(2) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

(3) Ši pozicija pakeičia 2018 m. lapkričio 15 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0463).

P8_TC1-COD(2018)0070

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl patvariųjų organinių teršalų (nauja redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1021.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/1064

P8_TA(2019)0437

Tarpuskaitos prievolė, ataskaitų teikimo reikalavimai, ne biržos išvestinių finansinių priemonių rizikos mažinimo būdai ir sandorių duomenų saugyklos ***I

2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos, susijusios su tarpuskaitos prievole, tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymu, ataskaitų teikimo reikalavimais, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdais, sandorių duomenų saugyklų registracija ir priežiūra bei sandorių duomenų saugyklų reikalavimais (COM(2017)0208 – C8-0147/2017 – 2017/0090(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/81)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0208),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0147/2017),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdami į 2017 m. spalio 11 d. Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 6 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0181/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 385, 2017 11 15, p. 10.

(2) OL C 434, 2017 12 15, p. 63.

P8_TC1-COD(2017)0090

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… , kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos, susijusios su tarpuskaitos prievole, tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymu, duomenų teikimo reikalavimais, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdais, sandorių duomenų saugyklų registracija ir priežiūra bei reikalavimais sandorių duomenų saugykloms

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/834.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/1066

P8_TA(2019)0438

Leidimų suteikimas PSŠ ir trečiųjų šalių PSŠ pripažinimas ***I

2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos dėl pagrindinių sandorio šalių leidimų suteikimo procedūrų bei jose dalyvaujančių institucijų ir trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo reikalavimų (COM(2017)0331 – C8-0191/2017 – 2017/0136(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/82)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0331),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0191/2017),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 4 d. Europos centrinio banko nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0190/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 385, 2017 11 15, p. 3.

(2) OL C 434, 2017 12 15, p. 63.

P8_TC1-COD(2017)0136

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… , kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos dėl leidimų pagrindinėms sandorio šalims suteikimo procedūrų bei jose dalyvaujančių institucijų ir trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo reikalavimų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/2099.)

2021 4 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 158/1068

P8_TA(2019)0439

Skatinimas naudotis MVĮ augimo rinkomis ***I

2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 596/2014 ir (ES) 2017/1129 nuostatos, susijusios su skatinimu naudoti MVĮ augimo rinkas (COM(2018)0331 – C8-0212/2018 – 2018/0165(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 158/83)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0331),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0212/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0437/2018),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 79.

P8_TC1-COD(2018)0165

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo dėl skatinimo naudoti MVĮ augimo rinkas iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES ir reglamentai (ES) Nr. 596/2014 ir (ES) 2017/1129

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/2115.)

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 158

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	64 metai 2021m. balandžio 30d.

Turinys		Puslapis

	EUROPOS PARLAMENTAS 2019–2020 m. SESIJA 2019 m. balandžio 15–18 d. posėdžiai Posėdžių protokolai paskelbti OL C 69, 2021 2 26 . PRIIMTI TEKSTAI	1

	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Europos Parlamentas
	2019 m. balandžio 18 d., ketvirtadienis
2021/C 158/01	2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kinijos, visų pirma religinių ir etninių mažumų padėties (2019/2690(RSP))	2
2021/C 158/02	2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kamerūno (2019/2691(RSP))	7
2021/C 158/03	2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Brunėjaus (2019/2692(RSP))	11
2021/C 158/04	2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl derybų su Taryba ir Komisija dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl reglamento dėl Europos Parlamento tyrimo teisės (2019/2536(RSP))	15
2021/C 158/05	2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl visapusiškos Europos Sąjungos politikos dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų kūrimo (2019/2683(RSP))	18

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Parlamentas
	2019 m. balandžio 17 d., trečiadienis
2021/C 158/06	2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento sprendimas dėl rezoliucijos, kuri pateikta siekiant užbaigti diskusijas, pavadinimo suformulavimo ar keitimo (Darbo tvarkos taisyklių 149a straipsnio 2 dalies išaiškinimas) (2019/2020(REG))	23
2021/C 158/07	2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento sprendimas dėl politinės deklaracijos dėl frakcijos įsteigimo (Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos antros įtraukos išaiškinimas) (2019/2019(REG)	24