1.1.

ECB teigiamai vertina Europos Komisijos iniciatyvą Europos Sąjungos lygmeniu sukurti suderintą kriptoturto ir susijusios veiklos ir paslaugų sistemą, kuri yra 2020 m. rugsėjo 24 d. Komisijos patvirtinto skaitmeninių finansų dokumentų rinkinio (2) sudedamoji dalis. ECB taip pat teigiamai vertina tai, kad pasiūlytu reglamentu siekiama šalinti įvairių lygmenų riziką, kurią kelia kiekvienos rūšies kriptoturtas, kartu atsižvelgiant į poreikį remti inovacijas. Be to, ECB mano, kad Sąjungos suderinta sistema yra labai svarbi siekiant užkirsti kelią bendrosios rinkos susiskaidymui. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad pasiūlytame reglamente numatyta keletas aspektų, susijusių su ECB, Eurosistemos ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) pareigomis pinigų politikos vykdymo, sklandaus mokėjimo sistemų veikimo, kredito įstaigų prudencinės priežiūros ir finansinio stabilumo srityse, kuriose yra pateisinami tolesni patikslinimai.

1.2.

Pagal pasiūlytą reglamentą kriptoturtui, visų pirma dviem kriptoturto pakategorėms, t. y. su turtu susietiems žetonams ir elektroninių pinigų žetonams, būdingas aiškus pinigų pakeitimo aspektas, atsižvelgiant į tris pagrindines pinigų, kaip mainų priemonės, vertės saugojimo ir apskaitos vieneto, funkcijas. Su turtu susieto žetono sąvokos apibrėžtyje minima vertės saugojimo funkcija („<...> vertę siekiama stabilizuoti <...>“) (3), o elektroninių pinigų žetono sąvokos apibrėžtyje minimos mainų priemonės ir vertės saugojimo funkcijos („<...> pagrindinė paskirtis – būti mainų priemone ir kurio vertę siekiama stabilizuoti <...>“) (4). Pasiūlytame reglamente pabrėžiama elektroninių pinigų žetonų, kaip mainų priemonės, funkcija, atkreipiant dėmesį į tai, kad jie „visų pirma naudojam[i] kaip mokėjimo priemonė ir kuri[ų] vertę siekiama stabilizuoti susiejant [juos] tik su vienos rūšies dekretiniais pinigais“ ir „[k]aip ir elektroniniai pinigai, toks kriptoturtas yra elektroniniai monetų ir banknotų pakaitalai, naudojami mokėjimų operacijoms atlikti“ (5). Šį supratimą dar labiau sustiprina tai, kad finansų priemonės, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES (toliau – FPRD II) (6), nepatenka į pasiūlyto reglamento taikymo sritį. Atsižvelgdamas į tai, kas išvardyta, ECB supranta, kad su turtu susietų žetonų ir elektroninių pinigų žetonų sąvokos pasiūlytame reglamente visiškai arba iš dalies apibrėžiamos kaip pinigų pakaitalai.

1.3.

ECB teigiamai vertina pasiūlyto reglamento bendrąją išimtį, pagal kurią pasiūlytas reglamentas netaikomas ECB ir valstybių narių nacionaliniams centriniams bankams, kai jie vykdo savo, kaip pinigų institucijos funkcijas (7), įskaitant pasiūlyto reglamento taikymo išimtį bet kokiam kriptoturtui, kurį išleido centriniai bankai, veikiantys kaip pinigų institucijos, ir bet kokioms su kriptoturtu susijusioms paslaugoms, kurias galiausiai gali teikti centriniai bankai (8). ECB pažymi, kad pasiūlytame reglamente taip pat pateikiamos nuorodos į „Sąjungos valiutą“ ir „emisijos centrinį banką“ (9) ir kad Sąjungos pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, skaitant juos kartu su kita skaitmeninių finansų dokumentų rinkinio dalimi, kurioje taip pat vartojamos šios dvi sąvokos, t. y. Reglamento dėl paskirstytojo registro technologija grindžiamoms rinkos infrastruktūroms skirtos bandomosios tvarkos projektu (10), matomas aiškus skirtumas tarp kriptoturto ir centrinio banko pinigų (11). Siekiant išvengti bet kokios galimos painiavos, susijusios su kriptoturto, kurį (jei ir kai) centriniai bankai išleido dėl centrinio banko pinigų, teisiniu pobūdžiu ir ypatumais, pasiūlytame reglamente taip pat būtų naudinga patvirtinti, kad jis neturėtų būti taikomas centrinių bankų išleidžiamiems centrinio banko pinigams, grindžiamiems paskirstytojo registro technologija (toliau – PRT), arba skaitmeninės formos pinigams, kurie papildo esamas centrinio banko pinigų formas, kurioms leidimą ECB gali suteikti laikydamasis Sutarties ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio banko statuto (toliau – ECBS statutas).

1.4.

Galiausiai dėl pasiūlytame reglamente nustatytos kriptoturto sąvokos apibrėžties ECB pažymi, kad pasiūlytame reglamente pateikta plati visaapimanti apibrėžtis (12). Vis dėlto, siekiant išvengti skirtingų nacionalinių aiškinimų, susijusių su tuo, kas pagal pasiūlytą reglamentą gali arba negali būti kriptoturtas, padėti remti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikimą tarpvalstybiniu lygmeniu ir nustatyti iš tiesų suderintą kriptoturtui taikomų taisyklių rinkinį, reikėtų dar labiau patikslinti pasiūlyto reglamento taikymo sritį. Visų pirma reikia geriau išaiškinti skirtumą tarp kriptoturto, kuris gali būti apibūdinamas kaip finansinės priemonės (kurioms taikoma FPRD II), ir kriptoturto, kuriam turėtų būti taikomas pasiūlytas reglamentas.

2.1.1.

Kitaip nei kriptoturto, kuris naudojamas tik kaip mokėjimo arba vertės saugojimo priemonė, atveju, pinigų politikos perdavimo pasekmės, susijusios su kriptoturtu, kuris atlieka abi šias funkcijas, galėtų būti reikšmingos. Šiuo atžvilgiu ECB atkreipia dėmesį į pasiūlytame reglamente nustatytą draudimą mokėti palūkanas už kriptoturtą (13), kuris atitinka kitų priemonių, dažniausiai naudojamų mokėjimams atlikti, pvz., elektroninių pinigų, reguliavimą. Šiomis aplinkybėmis dėl šio draudimo elektroninių pinigų žetonai ir su turtu susieti žetonai nuo palūkanų normos aplinkos priklausomo turėtojo požiūriu galėtų tapti santykinai patrauklesni. Negalima visiškai atmesti galimybės, kad dėl šios priežasties, gerokai pasikeitus palūkanų normos aplinkai, galėtų susidaryti įmokų ir išmokų srautai, o tai galėtų sukelti pasekmių finansiniam stabilumui ir pinigų politikos perdavimui.

2.1.2.

Stabilios nominaliosios vertės turtas, kuris naudojamas kaip mokėjimo ir vertės saugojimo priemonė, galėtų daryti poveikį kredito įstaigos indėlių finansavimo stabilumui ir išlaidoms, o tai galėtų sukelti problemų kredito įstaigos gebėjimui vykdyti savo, kaip ekonominio tarpininko, vaidmenį. Kadangi finansų sistema euro zonoje iš esmės grindžiama kredito įstaigomis, staigūs kredito įstaigų tvirtos balanso būklės pakitimai gali padaryti neigiamą poveikį kredito įstaigų stabilumui ir jų skolinimo pajėgumams, taigi ir pinigų politikos perdavimui, nors finansų sistemos pokyčiai, kuriuos per se lemia inovacijos ir konkurencija, nėra nepageidaujami. Susiklosčius scenarijui, pagal kurį didžioji dalis indėlių būtų pakeisti kriptoturtu, kredito įstaigoms gali prireikti išnagrinėti alternatyvius finansavimo šaltinius, pvz., pinigų rinkos ir centrinio banko finansavimą, atsižvelgiant į poveikį bankų finansavimo išlaidoms ir pinigų rinkos bazinėms palūkanų normoms, taip pat centrinių bankų balanso dydį.

2.1.3.

Galiausiai susiklosčius scenarijui, kuriame būtų plačiai naudojami su turtu susieti žetonai ir elektroninių pinigų žetonai, galėtų atsirasti didesnė saugaus turto paklausa, įskaitant galimą poveikį turto kainos formavimui, įkaito vertės nustatymui, pinigų rinkos veikimui ir pinigų politikos vykdymui. Tai galiausiai gali lemti atviros rinkos operacijoms reikalingų įkaitų trūkumą. Be to, dėl plačiai paplitusio su turtu susietų žetonų naudojimo mokėjimo tikslais gali kilti abejonių dėl euro mokėjimų reikšmės, be to, tai gali pakenkti viešam pinigų, kaip apskaitos vieneto, funkcijos vykdymui.

2.1.4.

Be pirmiau išvardytų su pinigų politika susijusių aplinkybių, pagal pasiūlytą reglamentą su turtu susieti žetonai ir elektroninių pinigų žetonai turėtų skirtingus požymius, įskaitant rezervo turto ir turėtojo teisių sandarą tiek, kiek ji susijusi su pagrindine minėtų žetonų funkcija. Šiuo atžvilgiu kyla rizika, kad dėl su turtu susietų žetonų ir elektroninių pinigų žetonų naudojimo pagal konkrečią paskirtį kartu su jų potencialia sistemine svarba šie žetonai de facto galėtų tapti lygiaverčiai mokėjimo priemonėms, nepaisant jų pagrindinės numatytos funkcijos arba naudojimo pagal pasiūlytą reglamentą. Jei taip būtų iš tiesų, su turtu susietiems žetonams ir elektroninių pinigų žetonams turėtų būti taikomi panašūs reikalavimai, siekiant užkirsti kelią reglamentavimo arbitražo tarp atitinkamų režimų rizikai. Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad dėl su turtu susietų žetonų požymių ir naudojimo jie yra tinkami būti naudojami kaip mokėjimo priemonės, būtų tinkama bent jau reikalauti, jog emitentai suteiktų su turtu susietų žetonų turėtojams išpirkimo teises emitento arba rezervinio turto atžvilgiu. Be to, būtų galima apsvarstyti galimybę sukurti ad hoc mokėjimo žetonų kategoriją ir jai priskirti su turtu susietus žetonus, kuriems būtų taikomas identiškas reikalavimų rinkinys, kuris galioja elektroninių pinigų žetonų emitentams. Antra vertus, tuo atveju, kai reikšmingi su turtu susieti žetonai pradedami plačiai naudoti mokėjimams atlikti Sąjungoje, tokių žetonų emitentams būtų tinkama taikyti tokius pat veiklos leidimo reikalavimus, kurie galioja elektroninių pinigų žetonų emitentams, jeigu Europos bankininkystės institucija (toliau – EBI) mano, kad tai yra tinkama atsižvelgiant į kriterijų, kurie bus papildomai išdėstyti reguliavimo techniniuose standartuose, klasifikaciją.

Be to, pasiūlytame reglamente nustatyta, kad kompetentinga institucija gali atsisakyti išduoti veiklos leidimą su turtu susietų žetonų emitentui, inter alia, jei būsimas emitento verslo modelis gali kelti didelę grėsmę finansiniam stabilumui, pinigų politikos perdavimui ar monetariniam suverenumui (14). Turint tai omenyje, jeigu su turtu susietų žetonų naudojimo tvarka prilygsta mokėjimo sistemai arba schemai, ECB (arba atitinkamą Sąjungos valiutą išleidęs nacionalinis centrinis bankas) turėtų turėti išimtinę kompetenciją įvertinti potencialią grėsmę pinigų politikos vykdymui ir sklandžiam mokėjimo sistemų veikimui. Euro atveju taip yra todėl, kad potenciali grėsmė gali daryti neigiamą poveikį pagrindinėms užduotims, kurios pagal Sutartį turi būti vykdomos per Eurosistemą, visų pirma tai pasakytina apie Sąjungos pinigų politikos vykdymą ir sklandaus mokėjimo sistemų veikimo skatinimą. Šie rizikos veiksniai galiausiai galėtų daryti poveikį Eurosistemos pagrindiniam tikslui pagal Sutartį išlaikyti kainų stabilumą. Atsižvelgiant į svarbiausius aspektus, dėl kurių siekiama gauti ECB vertinimą per veiklos leidimo išdavimo su turtu susietų žetonų emitentams procesą, ECB intervencija neturėtų apsiriboti tik priimta neprivaloma nuomone šiose ECB išimtinės kompetencijos srityse. Vadovaujantis ta pačia logika, jeigu su turtu susieti žetonai gali turėti poveikį pinigų politikos vykdymui arba sklandžiam mokėjimo sistemų veikimui valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, šiems valstybių narių centriniams bankams, kurie pagal Sutartį išlaiko savo įgaliojimus pinigų politikos srityje pagal nacionalinę teisę, taip pat turėtų būti suteikta galimybė priimti privalomą nuomonę. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ECB siūlo atitinkamai iš dalies pakeisti pasiūlytą reglamentą. Be to, ECB mano, kad reikėtų papildomai išnagrinėti dabartinės teisės aktų sistemos tinkamumą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/110/EB (toliau – Elektroninių pinigų direktyva) (15). Visų pirma, atsižvelgiant į reikšmingų elektroninių pinigų žetonų atsiradimą, ECB (arba atitinkamo valstybės narės, kurios valiuta nėra euro, centrinio banko) dalyvavimas panašiu būdu, kuriam buvo pritarta kalbant apie veiklos leidimo išdavimą su turtu susietų žetonų emitentams. Elektroninių pinigų žetonų emisija, ypač tais atvejais, kai žetonai klasifikuojami kaip reikšmingi, turi būti atidžiai įvertinta atsižvelgiant į pinigų politikos pasekmes ir sklandų mokėjimo sistemų veikimą.

Be to, kompetentingos institucijos įgaliojimai atsisakyti išduoti veiklos leidimą tais atvejais, kai su turtu susietų žetonų emitento verslo modelis kelia didelę grėsmę finansiniam stabilumui, pinigų politikos perdavimui arba monetariniam suverenumui, reiškia, kad kompetentinga institucija gali tiksliai numatyti tokius rizikos veiksnius leidimo išdavimo etape, kurių nebūtų galima numatyti atsižvelgiant į tai, kad rizikos mastas priklauso nuo žetono naudojimo masto. Taigi pasiūlytame reglamente, atrodo, kompetentingai institucijai nesuteikiama lygiavertė priemonė, kurią naudodama ji galėtų reaguoti tuo atveju, jeigu su turtu susietas žetonas per savo gyvavimo ciklą keltų grėsmę finansiniam stabilumui, pinigų politikos perdavimui arba monetariniam suverenumui. Todėl ECB siūlo kompetentingoms institucijoms taip pat suteikti įgaliojimus imtis bet kokių tinkamų priemonių, siekiant užtikrinti tinkamą pinigų politikos vykdymą ir sklandaus mokėjimo sistemų veikimo skatinimą, be to, šios institucijos privalėtų veikti laikydamosi ECB ir atitinkamų centrinių bankų nuomonių dėl šių konkrečių aspektų. Pasiūlytame reglamente reikėtų numatyti papildomus mechanizmus, kuriais emitentai būtų skatinami riboti emisijos mastą, įskaitant testavimo nepalankiausiomis sąlygomis reikalavimus ir papildomo kapitalo numatymo galimybę (žr. 3.2.3 dalį toliau).

2.1.5.

Be to, pasiūlytame reglamente yra keletas nuorodų į sąvoką „dekretini[ai] pinig[ai], kurie yra teisėta mokėjimo priemonė“. Pagal Sutartis ir Sąjungos pinigų politiką euras yra euro zonos, t. y. valstybių narių, kurios eurą įsivedė kaip savo valiutą, bendroji valiuta. Dėl valstybių narių, kurios neįsivedė euro kaip savo valiutos, Sutartyse sistemingai pateikiama nuoroda į tų valstybių narių valiutas. Sutartyse apskritai nepateikiama nuoroda į tai, kad euras arba valstybių narių valiutos yra dekretiniai pinigai. Be to, ECB ir NCB išleisti euro banknotai ir monetos yra teisėta mokėjimo priemonė. Šie banknotai ir monetos yra išreikštos eurais, vadinasi, tai yra bendros valiutos išraiška. Atsižvelgiant į tai, Sąjungos teisės akto tekste nedera pateikti nuorodos į „dekretinius pinigus, kurie yra teisėta mokėjimo priemonė“. Pasiūlytame reglamente veikiau reikėtų pateikti nuorodą į „oficialias valiutas“, kurios yra teisėtų mokėjimo priemonių išraiška (16).

2.1.6.

Be to, pasiūlytame reglamente pateikiamos nuostatos, susijusios su saugojimo tvarka, kurią turi nustatyti kriptoturto paslaugų teikėjai (17). Visų pirma jame nustatyta, kad klientų lėšos turi būti nedelsiant pervestos į centrinį banką arba kredito įstaigą. Nors nuostatos dėl saugojimo vertintinos teigiamai, kredito įstaigų prieiga prie centrinio banko sąskaitų atsižvelgiant į Eurosistemos pinigų politikos operacijas arba siekiant atsiskaityti už sandorius naudojant papildomas sistemas, susijusias su TARGET2 operacijomis, yra grindžiama tinkamumo kriterijais ir sąlygomis pagal taikytinas ECB gaires (18). Todėl kriptoturto paslaugų teikėjai turi būti reikalavimus atitinkančios Eurosistemos sandorio šalys arba veikti per banką korespondentą, turintį sąskaitą atitinkamame Eurosistemos centriniame banke. Panaši tvarka gali būti taikoma kituose ECBS centriniuose bankuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pasiūlytame reglamente turėtų būti aptariama saugojimo centriniame banke tvarka, konkrečiai nurodant, kad ši tvarka turėtų būti nustatoma tik tais atvejais, kai įvykdomi atitinkami sąskaitos atidarymui taikomi tinkamumo kriterijai ir sąlygos.

2.2.1.

Sutartyje ir ECBS statute numatyta, kad Eurosistemoje, atsižvelgiant į jos įgaliojimus ir glaudų ryšį su jos vykdomomis pagrindinėmis pinigų politikos užduotimis, vykdoma tarpuskaitos ir mokėjimo sistemų priežiūra. Pagal Sutarties 127 straipsnio 2 dalies ketvirtą įtrauką, kuri atkartojama Statuto 3 straipsnio 1 dalyje, viena iš pagrindinių užduočių, vykdomų per ECBS, yra „skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą“. Atlikdamas šią pagrindinę užduotį, „ECB ir nacionaliniai centriniai bankai gali sudaryti sąlygas, o ECB gali priimti reglamentus, kad būtų užtikrintas kliringo ir mokėjimo sistemų veiksmingumas ir patikimumas Sąjungoje ir su kitomis šalimis“ (19). Atsižvelgdamas į savo priežiūros vaidmenį, ECB priėmė Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 795/2014 dėl priežiūros reikalavimų sistemiškai svarbioms mokėjimo sistemoms (ECB/2014/28) (toliau – SSMS reglamentas) (20). SSMS reglamentu įgyvendinami Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komiteto (CPSS) ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) (21) paskelbti finansų rinkos infrastruktūrų principai (toliau – CPSS-IOSCO principai), kurie yra teisiškai privalomi ir taikomi sistemiškai svarbioms didelės vertės ir mažmeninėms mokėjimo sistemoms, kurias valdo Eurosistemos centrinis bankas arba privatus subjektas. Eurosistemos priežiūros politikos sistemoje (22) nustatyta, kad mokėjimo priemonės yra „integruota mokėjimo sistemų dalis“, taigi, jos patenka į Eurosistemos vykdomos priežiūros sritį. Mokėjimo priemonių priežiūros sistema dabar peržiūrima (23). Pagal tą sistemą mokėjimo priemonė (pvz., kortelė, kredito pervedimas, tiesioginis debetas, elektroninių pinigų pervedimas ir skaitmeninio mokėjimo žetonas (24)) apibrėžiama kaip asmeninis prietaisas (arba prietaisų rinkinys) ir (arba) procedūrų, dėl kurių susitarė mokėjimo paslaugos naudotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas, rinkinys, kuriuo naudojamasi siekiant inicijuoti vertės perdavimą (25). Iki šiol pagrindinė Eurosistemos prižiūrėtojo funkcija paskiriama atsižvelgiant į pagrindinę nacionalinę instituciją, atsakingą už mokėjimo sistemą, ir šios institucijos valdymo organo juridinį įregistravimą. Kalbant apie Europos bendros mokėjimų erdvės eurais kredito pervedimo sistemas ir tiesioginio debeto sistemas, taip pat apie kai kurias tarptautines mokėjimų kortelėmis sistemas, pažymėtina, kad ECB atlieka pagrindinę priežiūros funkciją. Antroji mokėjimo paslaugų direktyva taip pat taikoma mokėjimo paslaugų teikėjams, įskaitant kredito įstaigas, mokėjimo įstaigoms ir elektroninių pinigų įstaigoms. Eurosistemos priežiūros pagrindai mokėjimo paslaugų teikėjų, įskaitant kredito įstaigas, mokėjimo įstaigas ir elektroninių pinigų įstaigas, mikroprudencinę priežiūrą papildo aspektais, kurie yra svarbūs mokėjimo sistemos, mokėjimo schemos arba mokėjimo tvarkos požiūriu.

2.2.2.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, su turtu susietų žetonų ir elektroninių pinigų žetonų tvarka, kurioje numatytas pervedimo nurodymų vykdymas, gali būti prilyginama mokėjimo sistemos, kurios priežiūra vykdoma Eurosistemoje, tvarkai. Su turtu susietų ir elektroninių pinigų žetonų tvarka gali būti laikoma prilygstanti „mokėjimo sistemos“ tvarkai, jeigu visiems žetonams yra būdingi mokėjimo sistemos požymiai: a) oficialus susitarimas; b) ne mažiau kaip trys tiesioginiai dalyviai (neįskaitant galimų atsiskaitymo bankų, pagrindinių sandorio šalių, tarpuskaitos namų arba netiesioginių dalyvių); c) procesai ir procedūros, kurioms taikomos visų kategorijų dalyviams bendros sistemos taisyklės; d) pervedimo nurodymas vykdomas sistemoje ir yra susijęs su atsiskaitymo ir (arba) mokėjimo įsipareigojimo (pvz., užskaita) inicijavimu ir pervedimo nurodymų vykdymu, taigi jis turi teisinį poveikį dalyvių įsipareigojimams, ir e) pervedimo nurodymai įvykdomi tarp dalyvių. Konkrečiau tariant, SSMS reglamente mokėjimo sistema apibrėžiama kaip „oficialus trijų ar daugiau dalyvių susitarimas <...>, kuriuo nustatomos bendros taisyklės ir standartinės priemonės dalyvių tarpusavio pervedimo nurodymams vykdyti“ (26). Remiantis šia apibrėžtimi, pervedimo nurodymai ir dalyviai apibrėžiami plačiomis sąvokomis, kurios sudaro sąlygas atitinkamai patikslinti „bet kur[į] nurodym[ą], pagal kurį prisiimamas arba įvykdomas mokėjimo įsipareigojimas“, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/26/EB (27), ir bet kurį „subjekt[ą], kurį identifikuoja arba pripažįsta mokėjimo sistema, kuriam leidžiama tiesiogiai arba netiesiogiai siųsti tai sistemai pervedimo nurodymus ir kuris gali iš jos gauti pervedimo nurodymus“ (28). Tiek, kiek su turtu susietų žetonų ir elektroninių pinigų žetonų tvarka yra laikoma prilygstanti „pinigų sistemoms“, jai turėtų būti taikomi CPSS-IOSCO principais pagrįsti Eurosistemos mokėjimo sistemos priežiūros pagrindai.

2.2.3.

Panašiai, su turtu susietų ir elektroninių pinigų žetonų tvarka, kurioje nustatytos standartizuotos ir bendros mokėjimo sandorių tarp galutinių naudotojų įvykdymo taisyklės, galėtų būti laikoma „mokėjimo sistema“. Turint omenyje priežiūrą, jeigu su turtu susietų žetonų ir elektroninių pinigų žetonų rezervinį turtą, be kita ko, sudaro eurai, arba jis išreikšti eurais, kriptoturto paslaugų teikėjui, kuris atsako už bendrą mokėjimo sistemos veikimą, gali būti taikomi peržiūrėti ir konsoliduoti Eurosistemos mokėjimo priemonių ir sistemų priežiūros pagrindai. Ši sistema būtų taikoma bet kurioms elektroninėms mokėjimo priemonėms, kurios sudaro sąlygas galutiniams naudotojams siųsti ir gauti vertę, taigi ji būtų taikoma nepaisant to, ar turtas pagal Antrąją mokėjimo paslaugų direktyvą klasifikuojamas kaip lėšos (29).

2.2.4.

ECBS priežiūros funkcija taip pat turėtų būti labai svarbi atsižvelgiant į su turtu susietų žetonų ir elektroninių pinigų žetonų tvarką, nes ji gali pakenkti emisijos centrinio banko pajėgumams siekti savo pinigų politikos tikslų, kaip minėta pirmiau. Dėl pirmiau išvardytų priežasčių ECBS kompetencija pagal Sutartį ir Eurosistemos kompetencija pagal SSMS reglamentą turėtų būti aiškiai apibūdinta pasiūlyto reglamento konstatuojamosiose dalyse ir pagrindinėse nuostatose. Be to, ECB ir, kai tinkama, atitinkami NCB, kurių valiuta nėra euro, turėtų dalyvauti reikšmingų su turtu susietų žetonų ir elektroninių pinigų žetonų klasifikavimo procese, o su ECB reikėtų konsultuotis dėl deleguotojo akto, kuriame būtų išsamiau išdėstyti klasifikacijai naudotini kriterijai. Be to, pasiūlytame reglamente turėtų būti pateikta aiškesnė nuoroda į galimą sąveiką su Antrąja mokėjimo paslaugų direktyva, kuri dabartiniame tekste atrodo gana ribota (30). Galimos sąveikos tarp pasiūlyto reglamento ir Antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos pavyzdys būtų susijęs su tuo, kai paslaugos teikėjas su gavėju sudaro sutartį dėl kriptoturto, išskyrus elektroninių pinigų žetonus, priėmimo. Tokiu atveju reikėtų paaiškinti, ar tokie paslaugų teikėjai turėtų atitikti tokius pat vartotojų apsaugos, saugumo ir veiklos atsparumo reguliavimo reikalavimus, kurių privalo laikytis mokėjimo paslaugų teikėjai. Galiausiai reikėtų paaiškinti, ar tokia veikla galėtų būti prilyginama „mokėjimo operacijų aptarnavim[ui]“, kaip apibrėžta Antrojoje mokėjimo paslaugų direktyvoje (31).

3.1.1.

Reikšmingų elektroninių pinigų žetonų emitentų priežiūros tvarka

3.1.2.

Pasiūlytame reglamente nustatyta dvigubos reikšmingų elektroninių pinigų žetonų emitentų priežiūros tvarka, kuriuos bendrai prižiūri atsakinga nacionalinė kompetentinga institucija (NKI) ir EBI. Laikydamasi šios tvarkos, EBI turėtų išimtinę pareigą užtikrinti reikšmingų elektroninių pinigų žetonų emitentų atitiktį konkretiems reikalavimams (32), o atitinkamos NKI turėtų prižiūrėti, kaip laikomasi visų kitų pasiūlytame reglamente nustatytų reikalavimų.

3.1.3.

Dvigubai priežiūrai būdingi dideli trūkumai, todėl geresnė reikšmingų elektroninių pinigų žetonų, taip pat su turtu susietų žetonų priežiūra būtų užtikrinama Europos lygmeniu. Atrodo, nėra jokios ekonominės priežasties, kuria remiantis būtų galima pagrįsti skirtingą priežiūros tvarką, taikomą reikšmingiems su turtu susietiems žetonams (kuriems taikoma suderinta EBI priežiūra) ir reikšmingiems elektroninių pinigų žetonams (kuriems taikoma dviguba EBI ir NKI priežiūra). Vykdant dvigubą priežiūrą, gali išnykti atsakomybės ribos, o priežiūros tvarka gali tapti sudėtingesnė. Dėl tokios priežiūros taip pat gali atsirasti dubliuojančios arba net prieštaraujančios priežiūros užduotys, pvz., kai NKI prižiūri reikšmingus su turtu susietų žetonų arba elektroninių pinigų žetonų emitentus, teikiančius kitas su kriptoturtu susijusias paslaugas. ECB mano, kad reikšmingų su turtu susietų žetonų ir elektroninių pinigų žetonų priežiūra būtų geriau vykdoma Europos lygmeniu, nes taip būtų užtikrinta visapusiška rizikos apžvalga ir priežiūros veiksmų koordinavimas kartu išvengiant reglamentavimo arbitražo.

3.1.4.

Siūloma dvigubos priežiūros tvarka būtų įgyvendinama greta dabartinių priežiūros sistemų. Konkrečiau, tais atvejais, kai reikšmingų elektroninių pinigų žetonų emitentas yra kredito įstaiga, dėl dvigubos priežiūros atsirastų papildomų problemų, atsižvelgiant į tai, kad emitentas gali būti reikšminga kredito įstaiga, kurios priežiūrą vykdo ECB, remdamasis Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 (33) (toliau – BPM reglamentas). Pagal pasiūlytą reglamentą emitento priežiūrą vykdytų trys skirtingos priežiūros institucijos: i) atitinkama NKI, ii) EBI ir iii) ECB. Šiuo atžvilgiu NKI patirtis ir specialiosios žinios, susijusios su elektroninių pinigų žetonų emitentų ir paslaugų teikėjų priežiūra, galėtų būti naudingai panaudotos joms dalyvaujant EBI sprendimų priėmimo organo veikloje ir bendrose priežiūros grupėse sprendžiant su reikšmingomis kredito įstaigomis susijusius klausimus, taip pat priežiūros kolegijoje, kuri turi būti sudaroma dėl visų reikšmingų elektroninių pinigų žetonų (34).

3.1.5.

Galiausiai tais atvejais, kai reikšmingų stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų emitentas yra reikšminga kredito įstaiga, taip pat reikėtų paaiškinti EBI ir ECB priežiūros pareigas ir užduotis, kad būtų išvengta galimo dubliavimo ir konfliktų. Konkrečiau, EBI pareiga užtikrinti emitento atitiktį pasiūlytame reglamente nustatytiems reikalavimams, neturėtų pažeisti prudencinių reikalavimų, kurių vykdymą užtikrina ECB vykdydamas savo bankų priežiūros funkciją.

3.2.1.

Su turtu susietų žetonų ir elektroninių pinigų žetonų emitentams taikomų prudencinių reikalavimų nustatymas vertintinas teigiamai, atsižvelgiant į tai, kad dėl pirmiau šioje nuomonėje paminėtų priežasčių šie žetonai galėtų kelti riziką pinigų politikos vykdymui ir sklandžiam mokėjimo sistemų veikimui. Siūlomos apsaugos priemonės, skirtos žetonų rezerviniam turtui apsaugoti tuo atveju, jeigu emitentas nuspręstų investuoti dalį rezervo, taip pat vertintinos teigiamai.

3.2.2.

Stabiliųjų virtualiųjų valiutų emitentams nustatyti privalomi prudenciniai ir likvidumo reikalavimai turėtų būti proporcingi rizikai, kurią šie žetonai galėtų kelti finansiniam stabilumui. Todėl pasiūlytame reglamente nustatyti papildomi reikalavimai reikšmingų stabiliųjų virtualiųjų valiutų emitentams vertintini palankiai. Atsižvelgiant į tai, kas išvardyta, pažymėtina, kad šių papildomų reikalavimų gali nepakakti didėjančiai rizikai pašalinti tais atvejais, kai stabiliosios virtualiosios valiutos pradedamos plačiai naudoti kaip mokėjimo arba vertės saugojimo priemonė įvairiose jurisdikcijose visoje Sąjungoje. Be to, stabiliųjų virtualiųjų valiutų emitentai, kurie nėra kredito įstaigos, negalėtų pasinaudoti centrinių bankų, kaip paskutinio skolinimosi šaltinio, funkcija. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ECB privalo pateikti toliau išvardytas pastabas.

3.2.3.

Pirma, pagal pasiūlytą reglamentą NKI leidžiama 2 proc. rezervinio turto vidutinio dydžio reikalavimą tikslinti jį padidinant arba sumažinant iki 20 proc. (mažiau reikšmingų) stabiliųjų virtualiųjų valiutų emitentų atžvilgiu. Reikšmingų emitentų atveju priežiūros institucijai neleidžiama atlikti 3 proc. reikalavimo tikslinimo. Priežiūros institucijai turėtų būti suteikti papildomi 2 ramsčio tipo įgaliojimai, visų pirma reikšmingų emitentų atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kad jie kelia didesnę riziką finansiniam stabilumui. Visų pirma iš reikšmingų stabiliųjų virtualiųjų valiutų emitentų turėtų būti reikalaujama reguliariai atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kuriame būtų atsižvelgiama į sudėtingus, tačiau įtikimus finansinius (pvz., palūkanų normų sukrėtimas) ir nefinansinius (pvz., veiklos rizika) nepalankiausių sąlygų scenarijus. Jeigu šių žetonų emitentas pasiūlo dviejų arba daugiau kategorijų kriptoturto žetonų ir (arba) teikia su kriptoturtu susijusias paslaugas, šie nuoseklūs ir visapusiški testavimai nepalankiausiomis sąlygomis turėtų būti atliekami dėl visų šių paslaugų ir veiklos kartu atsižvelgiant į šių žetonų ar paslaugų keliamą pačių įvairiausių rizikų visumą. Remdamasi tokių testavimų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, priežiūros institucija turėtų turėti įgaliojimus, be 3 proc. reikalavimo, nustatyti papildomus nuosavų lėšų reikalavimus, kurie turėtų būti proporcingi nustatytai rizikai. Panašiai testavimo nepalankiausiomis sąlygomis reikalavimai ir priežiūros institucijų įgaliojimai galėtų būti nustatyti ir dėl mažiau reikšmingų emitentų, taip iš esmės sudarant galimybes priežiūros institucijoms tam tikromis aplinkybėmis viršyti 2 proc. reikalavimo viršutinę 20 proc. ribą, atsižvelgiant į rizikos vertinimą ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus.

3.2.4.

Antra, ir su turtu susietų žetonų emitentai, ir elektroninių pinigų žetonų emitentai gali susidurti su atsiėmimo rizika, įskaitant galimą rizikos plitimą likusioje finansų sistemoje ir papildomą riziką finansiniam stabilumui. Todėl svarbu, kad tokiems emitentams būtų taikomi suderinti reikalavimai, susiję su rezervinio turto investavimu, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir vadovautis „tos pačios veiklos, tos pačios rizikos, tos pačios taisyklės“ principu, taikomu tiek su turtu susietiems žetonams, tiek elektroninių pinigų žetonams. Stabiliųjų virtualiųjų valiutų emitentams, ypač reikšmingiems emitentams taikomi griežti likvidumo reikalavimai taip pat yra labai svarbūs siekiant sudaryti sąlygas jiems atlaikyti krūvį likvidumui ir kuo labiau sumažinti riziką finansiniam stabilumui. Konkrečiau, stabiliųjų virtualiųjų valiutų veikla ir jų rezervinis turtas turi panašumų su pinigų rinkos fondais. Šiuo atžvilgiu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1131 (35) reikalaujama, kad pinigų rinkos fondai turėtų didelius likvidumo rezervus, kuriuos būtų galima panaudoti staigaus išmokėjimo šoko atveju. Stabiliųjų virtualiųjų valiutų emitentai turėtų laikytis likvidumo reikalavimų, kurie yra ne mažiau konservatyvūs, palyginti su pastovios grynosios turto vertės pinigų rinkos fondams taikomais reikalavimais, ir yra parengti laikantis reguliavimo techninių standartų. Tokie konservatyvūs investavimo reikalavimai, kurie turi būti parengti laikantis reguliavimo techninių standartų, galėtų padėti padidinti stabiliojo virtualiojo rezervinio turto pajėgumus, kurie padėtų atsilaikyti susiklosčius sudėtingiems išmokėjimų scenarijams. Be to, reikšmingų virtualiųjų stabiliųjų valiutų emitentų turėtų būti reikalaujama reguliariai atlikti likvidumo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir, priklausomai nuo tokių testų rezultatų, priežiūros institucijai reikėtų suteikti įgaliojimus griežtinti likvidumo rizikos reikalavimus.

3.2.5.

Galiausiai pasiūlytame reglamente nenustatyti jokie apribojimai, siekiant užkirsti kelią galimai depozitoriumų arba rezervinio turto investicijų koncentracijai. Galimos koncentracijos ribų nebuvimas galėtų pakenkti rezervinio turto saugumui, todėl tokiam turtui gali kilti išskirtinė su konkrečiais depozitoriumais ir skolos emitentais susijusi rizika. Pasiūlytame reglamente reikėtų nustatyti apsaugos priemones, kad būtų išvengta tokios koncentracijos, ir tokios priemonės turėtų būti parengtos laikantis reguliavimo techninių standartų.

3.3.1.

ECB ir atitinkamos NKI yra kompetentingos institucijos, įgyvendinančios prudencinės priežiūros įgaliojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (36) (dar vadinamas KRR) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES (37) (dar vadinama KRD). Abu šie teisės aktai sudaro KRR / KRD sistemą. Be to, BPM reglamentu ECB pavedamos konkrečios užduotys, susijusios su euro zonos kredito įstaigų prudencine priežiūra, o ECB nustatoma atsakomybė užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų bendro priežiūros mechanizmo (BPM), kuriame ECB ir dalyvaujančioms NKI paskirstomos konkrečios prudencinės priežiūros pareigos, veikimą. ECB visų pirma vykdo leidimų visoms kredito įstaigoms išdavimo ir panaikinimo užduotį (38). Dėl reikšmingų kredito įstaigų ECB, be kita ko, taip pat turi užtikrinti atitiktį atitinkamiems Sąjungos teisės aktams, kuriais nustatomi prudenciniai reikalavimai kredito įstaigoms, įskaitant reikalavimą turėti nustatytą patikimą valdymo tvarką, pvz., patikimus rizikos valdymo procesus ir vidaus kontrolės mechanizmus (39). Šiuo tikslu ECB suteikiami visi priežiūros įgaliojimai įsikišti į kredito įstaigų veiklą, jei tai yra būtina vykdant ECB funkcijas.

3.3.2.

Pagal pasiūlytą reglamentą reikalaujama, kad valstybės narės paskirtų NKI, atsakingas už pasiūlytame reglamente nustatytų funkcijų ir pareigų vykdymą (40). Be to, pasiūlytame reglamente pateikiama bendra nuoroda į NKI poreikį koordinuoti veiklą su institucijomis, kurios turi pareigą prižiūrėti veiklą, išskyrus tą, kurią pagal pasiūlytą reglamentą vykdo kriptoturto emitentai ir su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjai (41). Tiesą sakant, pagal pasiūlytą reglamentą NKI suteikti priežiūros įgaliojimai (42) kredito įstaigoms taip pat gali sukelti prudencinių pasekmių, pvz., tuo atveju, kai reikalaujama atskleisti papildomą informaciją arba įšaldyti ar laikinai areštuoti turtą. Tokiais atvejais gali nepakakti raginimo bendradarbiauti su kitomis institucijomis (43).

3.3.3.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ypač svarbu nustatyti aiškų koordinavimo mechanizmą, įskaitant aiškiai apibrėžtus procesus ir terminus, susijusius su pranešimo aspektais, taikomus atitinkamoms NKI ir ECB, kai jis atlieka reikšmingų kredito įstaigų, ketinančių išleisti kriptoturtą ir (arba) teikti su kriptoturtu susijusias paslaugas, prudencinės priežiūros funkciją. Aiškus koordinavimo mechanizmas padėtų užtikrinti, kad NKI ir ECB galėtų laiku, veiksmingai ir nuosekliai įgyvendinti atitinkamą kompetenciją. Jis taip pat padėtų užtikrinti kriptoturto emitentų ir paslaugų teikėjų atitiktį pasiūlytam reglamentui. Pasiūlytame reglamente turėtų būti pateikta nuoroda į NKI pareigą informuoti ECB tais atvejais, kai reikšminga kredito įstaiga paskelbia baltąją knygą, ketina teikti vieną iš su kriptoturtu susijusių paslaugų arba pažeidžia pasiūlytą reglamentą.

3.3.4.

Be to, jeigu reikšmingos kredito įstaigos išleidžia reikšmingus su turtu susietus žetonus ir elektroninių pinigų žetonus, tokiu atveju būtu taikoma atitinkamos NKI ir EBI dvigubos priežiūros tvarka. Šiomis aplinkybėmis būtina išsamiau paaiškinti, kaip EBI praktiškai turėtų vykdyti priežiūrą. Laikantis šios dvejopos priežiūros tvarkos, taip pat reikėtų atsižvelgti į ECB priežiūros funkciją tiek, kiek ji susijusi su reikšmingomis kredito įstaigomis, įskaitant aiškesnius koordinavimo mechanizmus, aiškią pranešimo sistemą, taip pat ECB, atsižvelgiant į jo, kaip prudencinės priežiūros vykdytojo, funkciją, turėtų būti kolegijos narys. Galiausiai pasiūlytame reglamente dėl reikšmingų su turtu susietų žetonų ir elektroninių pinigų žetonų turėtų būti aiškiai ir nuosekliai pateikiama nuoroda į prudencinės priežiūros institucijas (44).

De Minister van Economische Zaken en Klimaat

ter attentie van de heer J.L. Rosch, directie Energie en Omgeving

Bezuidenhoutseweg 73

Postbus 20401

2500 EK Den Haag

NEDERLAND (NYDERLANDAI)