Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai

(2021/C 128/01)

Paskutinis leidinys

OL C 110, 2021 3 29

Skelbti leidiniai

OL C 98, 2021 3 22

OL C 88, 2021 3 15

OL C 79, 2021 3 8

OL C 72, 2021 3 1

OL C 62, 2021 2 22

OL C 53, 2021 2 15

Šiuos tekstus galite rasti

EUR-Lex: http://eur-lex.europa.eu

2021 m. vasario 11 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas byloje (Monomeles Protodikeio Lasithiou (Graikija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) M. V. ir kt. / Organismos Topikis Aftodioikisis (O.T.A.) „Dimos Agiou Nikolaou“

(Byla C-760/18) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Socialinė politika - Direktyva 1999/70/EB - Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis - 5 punktas - Piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius prevencijos priemonės - Terminuotos darbo sutartys viešojo administravimo sektoriuje - Paeiliui sudaromos darbo sutartys arba pirmoji darbo sutartis, kurios terminas pratęstas - Lygiavertė teisinė priemonė - Absoliutus konstitucinis draudimas terminuotas darbo sutartis pakeisti į neterminuotas darbo sutartis - Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo pareiga)

(2021/C 128/02)

Proceso kalba: graikų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Monomeles Protodikeio Lasithiou

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: M. V. ir kt.

Atsakovas: Organismos Topikis Aftodioikisis (O.T.A.) „Dimos Agiou Nikolaou“

Rezoliucinė dalis

1.

1999 m. kovo 18 d. sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, pateikto 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl ETUC, UNICE ir CEEP bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis priede, 1 punktą ir 5 punkto 2 dalį reikia aiškinti taip: juose esanti sąvoka „paeiliui sudaromos terminuotos darbo sutartys“ apima ir vietos valdžios institucijų miesto tvarkymo ir švaros sektoriaus darbuotojų terminuotų darbo sutarčių automatišką galiojimo pratęsimą, remiantis aiškiomis nacionalinėmis nuostatomis, neatsižvelgiant į tai, kad iš esmės nebuvo laikytasi rašytinės paeiliui sudaromų sutarčių formos.

2.

Bendrojo susitarimo dėl terminuoto darbo 5 punkto 1 dalį reikia aiškinti taip: kai piktnaudžiaujama paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pareiga – kiek įmanoma, aiškinti ir taikyti reikšmingas nacionalinės teisės nuostatas taip, kad būtų tinkamai nubausta už šį piktnaudžiavimą ir panaikintos Sąjungos teisės pažeidimo pasekmės, – apima ir vertinimą, ar vis dar galiojančias nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias vieną po kitos sudarytas terminuotas sutartis galima pakeisti į neterminuotą darbo sutartį, prireikus galima taikyti siekiant tokio Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo, net jei konstitucinėmis nacionalinėmis nuostatomis toks pakeitimas viešajame sektoriuje absoliučiai draudžiamas.

---

(1)  OL C 103, 2019 3 18.

2021 m. vasario 10 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje RFA International LP / Europos Komisija

(Byla C-56/19 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Dempingas - Rusijos kilmės ferosilicio importas - Reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 - 11 straipsnio 9 ir 10 dalys - Prašymų grąžinti sumokėtus antidempingo muitus atmetimas - Nustatyta eksporto kaina - Antidempingo muitų atsispindėjimo perpardavimo ir tolesnio pardavimo Europos Sąjungoje kainose vertinimas - Pareiga taikyti tą patį metodą kaip ir atliekant tyrimą, po kurio buvo nustatytas antidempingo muitas - Pasikeitusios aplinkybės - Sumokėtų antidempingo muitų atskaitymas - Įtikinami įrodymai)

(2021/C 128/03)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: RFA International LP, atstovaujama advokat B. Evtimov, avocats M. Krestiyanova ir E. Borovikov, avocată N. Tuominen ir solisitoriaus D. O’Keeffe

Kita proceso šalis: Europos Komisija, iš pradžių atstovaujama J.-F. Brakeland, A. Demeneix ir P. Němečková, vėliau – J.-F. Brakeland ir P. Němečková

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš RFA International LP bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 155, 2019 5 6.

2021 m. vasario 11 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Raad van State, Grondwettelijk Hof (Belgija) prašymai priimti prejudicinį sprendimą) Katoen Natie Bulk Terminals NV, General Services Antwerp NV (C-407/19), Middlegate Europe NV (C-471/19) / Belgische Staat (C-407/19), Ministerraad (C-471/19)

(Sujungtos bylos C-407/19 ir C-471/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - SESV 45 straipsnis - Laisvas darbuotojų judėjimas - SESV 49 straipsnis - Įsisteigimo laisvė - SESV 56 straipsnis - Laisvė teikti paslaugas - Uosto veiklos vykdymas - Uosto darbininkai - Teisė verstis tam tikra profesija ir įdarbinimas - Uosto darbininkų pripažinimo tvarka - Uosto darbininkai, neįeinantys į nacionalinės teisės aktuose numatytą kontingentą - Ribojimas pagal darbo sutarties trukmę - Uosto darbininkų judumas iš vienos uosto teritorijos į kitą - Logistinį darbą atliekantys darbuotojai - Saugos sertifikatas - Privalomieji bendrojo intereso pagrindai - Sauga uosto teritorijose - Darbuotojų apsauga - Proporcingumas)

(2021/C 128/04)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismai

Raad van State, Grondwettelijk Hof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Katoen Natie Bulk Terminals NV, General Services Antwerp NV (C-407/19), Middlegate Europe NV (C-471/19)

Atsakovės: Belgische Staat (C-407/19), Ministerraad (C-471/19)

Dalyvaujant: Katoen Natie Bulk Terminals NV, General Services Antwerp NV, Koninklijk Verbond der Beheerders van Goederenstromen (KVBG) CVBA, MVH Logistics en Stuwadoring BV

Rezoliucinė dalis

1.

SESV 49 ir 56 straipsniai turi būti aiškinami kaip nedraudžiantys tokios nacionalinės reglamentavimo tvarkos, pagal kurią asmenys arba įmonės, norintys vykdyti uosto veiklą tam tikroje uosto teritorijoje, įskaitant veiklą, nesusijusią su laivų pakrovimu ir iškrovimu siaurąja prasme, įpareigojami pasitelkti tik uosto darbininkus, kuriems toks statusas pripažintas pagal tuose reglamentavimo aktuose nustatytas sąlygas ir tvarką, jeigu tos sąlygos ir tvarka, pirma, grindžiamos objektyviais, nediskriminaciniais ir iš anksto žinomais kriterijais, leidžiančiais kitų valstybių narių uosto darbininkams įrodyti, kad savo kilmės valstybėje atitinka reikalavimus, lygiaverčius tiems, kurie taikomi nacionaliniams uosto darbininkams, ir, antra, nenustato riboto darbininkų, kurie tokie gali būti pripažinti, kontingento.

2.

SESV 45, 49 ir 56 straipsniai turi būti aiškinami kaip draudžiantys nacionalinę reglamentavimo tvarką, pagal kurią: — uosto darbininkus pripažįsta administracinė komisija, kurią paritetiniais pagrindais sudaro darbdavių organizacijų ir darbuotojų organizacijų paskirti nariai, — ši komisija, atsižvelgdama į darbo jėgos poreikį, taip pat sprendžia, ar pripažinti darbininkai turi būti įtraukti į uosto darbininkų kontingentą, o į šį kontingentą neįtrauktų uosto darbininkų pripažinimo trukmė apribojama pagal jų darbo sutarties trukmę, todėl kaskart sudarant naują sutartį turi būti pradėta nauja pripažinimo procedūra, ir — nenumatyta jokio maksimalaus termino, per kurį minėta komisija turi priimti sprendimą.

3.

SESV 45, 49 ir 56 straipsniai turi būti aiškinami kaip nedraudžiantys nacionalinės reglamentavimo tvarkos, pagal kurią darbininkas, siekiantis būti pripažintas uosto darbininku, privalo atitikti toliau nurodytus kriterijus, nebent gali įrodyti, kad kitoje valstybėje narėje atitinka panašius reikalavimus, t. y. jis yra: — išorinės prevencijos ir saugos darbe tarnybos, kuriai priklauso organizacija, kurios nariai privaloma tvarka turi būti visi atitinkamose uosto teritorijose veikiantys darbdaviai, pripažintas pagal sveikatos būklę tinkamas dirbti uosto darbus, — išlaikęs psichotechninius egzaminus, kuriuos surengė tos darbdavių organizacijos paskirtas organas, — išklausęs trijų savaičių darbų saugos parengiamuosius kursus, kurių paskirtis – įgyti profesinę kvalifikaciją, ir — išlaikęs baigiamąjį egzaminą, jeigu darbdavių organizacijai ir tinkamais atvejais – pripažintų uostų darbininkų profesinėms sąjungoms pavesta funkcija skirti organus, atsakingus už tokių patikrų, testų ir egzaminų atlikimą, nekelia abejonių dėl šių patikrų, testų ar egzaminų skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo.

4.

SESV 45, 49 ir 56 straipsniai turi būti aiškinami kaip nedraudžiantys nacionalinio reglamentavimo aktų, pagal kuriuos uosto darbininkai, kuriems toks statusas buvo pripažintas pagal teisinę tvarką, jiems taikytą iki šių reglamentavimo aktų įsigaliojimo, pagal tuos aktus išsaugo pripažintų uosto darbininkų statusą ir yra įtraukiami į minėtuose aktuose numatytą uosto darbininkų kontingentą.

5.

SESV 45, 49 ir 56 straipsniai turi būti aiškinami kaip nedraudžiantys nacionalinės reglamentavimo tvarkos, numatančios, kad uosto darbininko įtraukimui į kitos uosto teritorijos nei ta, kurioje jis buvo pripažintas, darbuotojų kontingentą taikomos kolektyvinėje sutartyje nustatytos sąlygos ir tvarka, jeigu jos yra būtinos ir proporcingos atsižvelgiant į tikslą užtikrinti saugą kiekvienoje uosto teritorijoje, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

6.

SESV 45, 49 ir 56 straipsniai turi būti aiškinami kaip nedraudžiantys nacionalinės reglamentavimo tvarkos, numatančios, kad logistiniai darbuotojai privalo turėti „saugos sertifikatą“, kuris išduodamas pateikus asmens tapatybės kortelę ir darbo sutartį ir kurio išdavimo tvarka ir gavimo procedūra nustatoma kolektyvinėje sutartyje, jeigu tokio sertifikato išdavimo sąlygos yra būtinos ir proporcingos tikslui užtikrinti saugą uosto teritorijose, o numatyta jo gavimo procedūra nelemia nepagrįstos ir neproporcingos administracinės naštos.

---

(1)  OL C 288, 2019 8 26

OL C 348, 2019 10 14

2021 m. vasario 11 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas (Court of Appeal (Airija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamojoje byloje prieš K.M.

(Byla C-77/20) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Bendroji žuvininkystės politika - Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 - Kontrolės sistema, skirta bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymuisi užtikrinti - Automatinės žuvų rūšiavimo pagal dydį įrangos naudojimas žvejybos laive - 89 straipsnis - Reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemonės - 90 straipsnis - Baudžiamosios sankcijos - Proporcingumo principas)

(2021/C 128/05)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Court of Appeal

Šalis pagrindinėje baudžiamojoje byloje

K.M.

dalyvaujant: The Director of Public Prosecutions

Rezoliucinė dalis

2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinančio reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006, 89 ir 90 straipsniai, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią, siekiant nubausti už 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti, iš dalies pakeisto 2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 227/2013, 32 straipsnio pažeidimą, numatytas ne tik baudos skyrimas, bet ir privalomas laimikio ir draudžiamų ar reikalavimų neatitinkančių žvejybos įrankių, rastų atitinkamame laive, konfiskavimas, su sąlyga, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atliks reikiamus patikrinimus.

---

(1)  OL C 137, 2020 4 27.

2020 m. liepos 31 d. AL pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. birželio 10 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-83/19 AL / Komisija

(Byla C-356/20 P)

(2021/C 128/06)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: AL, atstovaujamas advokatų S. Rodrigues, A. Blot

Kita proceso šalis: Europos Komisija

2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) atmetė apeliacinį skundą kaip akivaizdžiai nepagrįstą.

2020 m. spalio 26 d.Nederlandstalige ondernemingsrechtbank Brussel (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Q, R, S / United Airlines, Inc.

(Byla C-561/20)

(2021/C 128/07)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Nederlandstalige ondernemingsrechtbank Brussel

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Q, R, S

Atsakovė: United Airlines, Inc.

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 (1), nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 3 straipsnio 1 dalies a punktas ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo išaiškinimą, aiškintini taip, kad keleivis turi teisę prašyti kompensacijos iš oro vežėjo, kuris nėra Bendrijos oro vežėjas, jei dėl atidėtos paskutinės skrydžio dalies, kurios išvykimo ir atvykimo vieta yra trečiojoje šalyje, ir be tarpinio nusileidimo valstybėje narėje, keleivis savo galutinę paskirties vietą pasiekia pavėlavęs daugiau kaip tris valandas, o ši skrydžio dalis priskiriama prie skrydžio su persėdimu, kurio išvykimo vieta yra oro uostas valstybės narės teritorijoje, jį visą vykdo šis oro vežėjas ir keleivis jį vienu užsakymu rezervavo Bendrijos oro vežėjo sistemoje, kuris nevykdo nė vienos šio skrydžio dalies?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar Reglamentu Nr. 261/2004, jeigu jis išaiškinamas taip, kaip nurodyta pirmajame klausime, pažeidžiama tarptautinė teisė, pirmiausia principas, kad kiekviena valstybė turi visišką ir išimtinį suverenitetą savo oro erdvės atžvilgiu, nes pagal šį išaiškinimą Sąjungos teisė taikytina faktinėms aplinkybėms, atsiradusioms trečiosios šalies teritorijoje?

---

(1)  OL L 46, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10.

2020 m. lapkričio 2 d.Rechtbank Den Haag, zittingsplaats Haarlem (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje F, A, G, H, I / Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid

(Byla C-579/20)

(2021/C 128/08)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank Den Haag, zittingsplaats Haarlem (Harleme posėdžiaujantis Hagos apylinkės teismas, Nyderlandai)

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: F, A, G, H, I

Atsakovas: Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar pagal Priskyrimo direktyvos (1) 15 straipsnio c punktą apsauga užtikrinama tik esant išimtinėms situacijoms, kai tarptautiniam ir šalies vidaus ginkluotam konfliktui būdingo nesirenkamojo [beatodairiško] smurto laipsnis išauga tiek, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, kad, jei civilis grįš į atitinkamą šalį arba kai kuriais atvejais į atitinkamą regioną, vien dėl buvimo ten jam kils realus pavojus patirti grėsmę, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą? Ir ar tokias išimtines situacijas, vadovaujantis sprendimu N. A. prieš Jungtinę Karalystę (2), reikia suprasti kaip „most extreme case of general violence“? Jei į pirmojo klausimo pirmą dalį būtų atsakyta neigiamai:

2.

Ar Priskyrimo direktyvos 15 straipsnio c punktą reikia aiškinti taip, kad net ir nesirenkamojo [beatodairiško] smurto laipsnis, mažesnis nei minėtoje išimtinėje situacijoje, kartu su prašytojo asmeninėmis ir individualiomis aplinkybėmis gali lemti, kad bus pagrįstų priežasčių manyti, jog prašytojui, jei jis grįš į atitinkamą šalį arba į atitinkamą regioną, kils pavojus patirti grėsmę, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą? Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

3.

Ar šiomis aplinkybėmis turi būti taikoma slankioji skalė, kai skirstoma atsižvelgiant į konkretų nesirenkamojo [beatodairiško] smurto laipsnį ir atitinkamą individualių aplinkybių laipsnį? Ir kokios asmeninės ir individualios aplinkybės galėtų būti svarbios prieglobsčio institucijai ir nacionaliniam teismui atliekant vertinimą? Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

4.

Ar su Priskyrimo direktyvos 15 straipsniu suderinama tai, kad prašytojui, esančiam tokioje situacijoje, kai nesirenkamojo [beatodairiško] smurto laipsnis yra mažesnis nei minėtoje išimtinėje situacijoje, ir galinčiam įrodyti, kad pavojus jam kyla dėl (be kita ko) konkrečiai su jo situacija susijusių priežasčių, papildoma apsauga suteikiama tik pagal šios direktyvos 15 straipsnio a ir b punktus?

---

(1)  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL L 337, 2011, p. 9).

(2)  EŽTT, 2008 m. liepos 17 d., CE:ECHR:2008:07l7JUDO02590407

2020 m. lapkričio 24 d.Rechtbank Den Haag, zittingsplaats Amsterdam (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje E.K. / Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid

(Byla C-624/20)

(2021/C 128/09)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank Den Haag, zittingsplaats Amsterdam

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: E.K.

Atsakovas: Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar valstybės narės turi kompetenciją nustatyti, ar teisė gyventi šalyje pagal SESV 20 straipsnį yra laikino ar nelaikino pobūdžio, ar tai turi būti apibrėžta Sąjungos teisėje?

2.

Jeigu taikomas Sąjungos teisės aiškinimas, ar taikant Direktyvą 2003/109/EB (1) reikia atskirti įvairias išvestines teises gyventi šalyje, kurias pagal Sąjungos teisę turi trečiųjų valstybių piliečiai, įskaitant Direktyva 2004/38/EB Sąjungos piliečio šeimos nariui suteikiamą išvestinę teisę gyventi šalyje, ir SESV 20 straipsnyje įtvirtintą teisę gyventi šalyje?

3.	Ar SESV 20 straipsnyje įtvirtinta teisė gyventi šalyje, kuri pagal savo pobūdį priklauso nuo to, ar yra priklausomumo santykis tarp trečiosios šalies piliečio ir Sąjungos piliečio, ir todėl yra baigtinė, yra laikino pobūdžio?

4.

Jeigu teisė gyventi šalyje pagal SESV 20 straipsnį yra laikino pobūdžio, ar Direktyvos 2003/109/EB 3 straipsnio 2 dalies e punktą šiuo atveju reikia aiškinti taip, kad juo draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos tik nacionalinėje teisėje numatyti leidimai gyventi šalyje neleidžia įgyti ilgalaikio gyventojo statuso, kaip jis suprantamas pagal šią direktyvą?

---

(1)  2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL L 16, 2004, p. 44; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 272).

2020 m. lapkričio 23 d. Arkadiusz Kaminski pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. rugsėjo 23 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-677/19, Polfarmex / EUIPO – Kaminski

(Byla C-626/20 P)

(2021/C 128/10)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantas: Arkadiusz Kaminski, atstovaujamas radcowie prawni E. Pijewska, M. Mazurek, W. Trybowski

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, Polfarmex S.A

2021 m. sausio 28 d. nutartimi Teisingumo Teismas (prašymus priimti apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija) nusprendė, kad apeliacinis skundas nepriimamas, o Arkadiusz Kaminski padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

2020 m. gruodžio 7 d.Rechtbank Amsterdam (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Europos arešto orderis dėl X; kita proceso šalis: Openbaar Ministerie

(Byla C-665/20)

(2021/C 128/11)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank Amsterdam

Šalys pagrindinėje byloje

Europos arešto orderis dėl: X

Kita proceso šalis: Openbaar Ministerie

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR (1) 4 straipsnio 5 punktas turi būti aiškinamas taip, kad, valstybei narei nusprendus perkelti šią nuostatą į nacionalinę teisę, vykdančioji teisminė institucija turi turėti tam tikrą diskreciją spręsdama, ar reikia atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį?

2.	Ar sąvoka „ta pati veika“, vartojama Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 5 punkte, turi būti aiškinama taip pat kaip ir šio pagrindų sprendimo 3 straipsnio 2 punkte, o jei ne, kaip šią sąvoką reikia aiškinti pagal pirmąją nuostatą?

3.

Ar Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 5 punkte numatytą sąlygą „jei skyrus bausmę, toji bausmė yra atlikta <…> arba pagal nuosprendį priėmusios šalies teisę nebegali būti atliekama“ reikia aiškinti taip, kad ji apima situaciją, kai prašomas perduoti asmuo už tą pačią veiką galutiniu teismo sprendimu nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurią jis iš dalies atliko nuosprendį priėmusioje šalyje ir nuo kurios atlikimo, be to, jį atleido šalies valdžios institucija, kuri nėra teisminė institucija, suteikdama bendrąją malonę, kuri galioja ir nuteistiesiems, kurie, kaip prašomas išduoti asmuo, padarė sunkias nusikalstamas veikas ir kuri nėra pagrįsta racionaliais baudžiamosios politikos motyvais?

---

(1)  2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 34).

2020 m. gruodžio 10 d.Cour constitutionnelle (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Airbnb Ireland UC / Région de Bruxelles-Capitale

(Byla C-674/20)

(2021/C 128/12)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour constitutionnelle

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Airbnb Ireland UC

Kita bylos šalis: Région de Bruxelles-Capitale

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (1) 1 straipsnio 5 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos tarpininkavimo paslaugos, kurios tikslas – per elektroninę platformą už atlyginimą suvesti potencialius nuomininkus su profesionaliais ar neprofesionaliais nuomotojais, siūlančiais trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas, teikėjams nustatoma prievolė, gavus rašytinį mokesčių administratoriaus prašymą, kurio nevykdant taikoma administracinė bauda, pateikti „valdytojo duomenis ir turistų apgyvendinimo įstaigų vietos duomenis bei nurodyti nakvynių ir eksploatuojamų apgyvendinimo vietų skaičių per praėjusius metus“, siekiant nustatyti asmenis, kuriems tenka prievolė sumokėti regioninį turistų apgyvendinimo įstaigų mokestį, ir jų apmokestinamąsias pajamas, patenka į „mokesčių sritį“ ir dėl to turi būti laikomi nepatenkančiais į šios direktyvos taikymo sritį?

2.

Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, ar 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (2) 1–3 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad ši direktyva taikoma tokiems nacionalinės teisės aktams, kokie aprašyti pirmajame prejudiciniame klausime? Ar esant reikalui Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas tokiems teisės aktams?

3.	Ar Direktyvos 2000/31/EB 15 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji taikoma tokiems nacionalinės teisės aktams, kokie aprašyti pirmajame prejudiciniame klausime, ir kad pagal ją tokie teisės aktai leidžiami?

---

(1)  OL L 178, 2000, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 25 t., p. 399.

(2)  OL L 376, 2006, p. 36.

2020 m. gruodžio 21 d.Grondwettelijk Hof (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Orde van Vlaamse Balies, IG, Belgian Association of Tax Lawyers, CD, JU / Flandrijos vyriausybė

(Byla C-694/20)

(2021/C 128/13)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Grondwettelijk Hof

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: Orde van Vlaamse Balies, IG, Belgian Association of Tax Lawyers, CD, JU

Atsakovė: Flandrijos vyriausybė

Prejudicinis klausimas

Ar 2018 m. gegužės 25 d Tarybos direktyvos (ES) 2018/822, kuria dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES (1), 1 straipsnio 2 punktas pažeidžia teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, kuri garantuojama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, ir teisę į privatų gyvenimą, kuri garantuojama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsniu, tiek, kiek pagal naują 8ab straipsnio 5 dalį, kuri buvo įterpta į 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvą 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančią Direktyvą 77/799/EEB (2), numatyta, jog valstybė narė, kuri imasi būtinų priemonių, siekdama atleisti tarpininkus nuo prievolės pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, jei tokia prievole pranešti būtų pažeidžiama profesinė paslaptis pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę, turi įpareigoti tarpininkus nedelsiant informuoti kiekvieną kitą tarpininką arba, jeigu kito tarpininko nėra, atitinkamą mokesčių mokėtoją apie jų prievoles pranešti, kai dėl tokio įpareigojimo advokatas, veikiantis kaip tarpininkas, informaciją, kurią jis sužinojo vykdydamas esmines savo profesijos užduotis, t. y. gindamas klientą arba atstovaudamas jam teisme ir teikdamas teisines konsultacijas, taip pat ne byloje, privalo pranešti kitam tarpininkui, kuris nėra jo klientas?

---

(1)  OL L 139, 2018, p. 1.

(2)  OL L 64, 2011, p. 1.

2020 m. gruodžio 23 d.Raad van State (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid / C, B

(Byla C-704/20)

(2021/C 128/14)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad van State

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid

Atsakovai: C, B

Prejudicinis klausimas

Ar pagal Sąjungos teisę, visų pirma Grąžinimo direktyvos (2008/115/EB) (1) 15 straipsnio 2 dalį ir Priėmimo direktyvos (2013/33/ES) (2) 9 straipsnį, aiškinamus kartu su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (OL C 303/01, 2007) 6 straipsniu, privalomas patikrinimas savo iniciatyva, t. y. ar teismas privalo savo iniciatyva (ex officio) įvertinti, ar įvykdytos visos sulaikymo sąlygos, įskaitant tas, kurių įvykdymo užsienietis neneigė, nors turėjo tokią galimybę?

---

(1)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008, p. 98).

(2)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013, p. 96).

2020 m. gruodžio 24 d.Landgericht Köln (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje GJ / Ryanair DAC

(Byla C-712/20)

(2021/C 128/15)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landgericht Köln

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: GJ

Atsakovė: Ryanair DAC

Prejudicinis klausimas

Ar profesinės sąjungos raginimo nulemtas savų oro vežėjo darbuotojų streikas laikomas ypatingomis aplinkybėmis, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004 (1) 5 straipsnio 3 dalį?

---

(1)  2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10).

2020 m. gruodžio 24 d.Centrale Raad van Beroep (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Raad van bestuur van de Sociale verzekeringsbank, Y / X, Raad van bestuur van de Sociale verzekeringsbank

(Byla C-713/20)

(2021/C 128/16)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Centrale Raad van Beroep

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantai: Raad van bestuur van de Sociale verzekeringsbank, Y

Kitos apeliacinio proceso šalys: X, Raad van bestuur van de Sociale verzekeringsbank

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Reglamento Nr. 883/2004 (1) 11 straipsnio 3 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad darbuotojui, gyvenančiam vienoje valstybėje narėje, o dirbančiam kitos valstybės narės teritorijoje pagal laikinojo darbo sutartį, pagal kurią darbo santykiai nutrūksta pasibaigus siuntimo dirbti laikotarpiui ir paskui vėl tęsiami, tarpiniais laikotarpiais tebetaikomi pastarosios valstybės narės teisės aktai, kol jis šio darbo laikinai nenutraukė?

2.	Kokie veiksniai yra svarbūs tokio pobūdžio atvejais siekiant nustatyti, ar veikla buvo laikinai nutraukta?

3.	Kokiam laikotarpiui pasibaigus preziumuotina, kad – tuomet, kai nėra konkrečių priešingų požymių – darbuotojas, nebepalaikantis darbo santykių, laikinai nutraukė veiklą darbo vietos valstybėje?

---

(1)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 72).

2020 m. gruodžio 29 d.Bundesgerichtshof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje „Nemokumo procedūra, susijusi su Galapagos S.A. turtu“; kitos kasacinio proceso šalys: DE, veikiantis kaip Galapagos S.A. bankroto administratorius, Galapagos BidCo. S.a.r.l, Hauck Aufhäuser Fund Services S.A. ir Prime Capital S.A.

(Byla C-723/20)

(2021/C 128/17)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Galapagos S.A.

Kitos kasacinio proceso šalys: DE, Galapagos S.A. bankroto administratorius, Galapagos BidCo. S.a.r.l., Hauck Aufhäuser Fund Services S.A., Prime Capital S.A.

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (1) (toliau – Reglamentas Nr. 2015/848) 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad bendrovės skolininkės, kurios buveinė pagal įstatus yra vienoje valstybėje narėje, pagrindinių interesų vieta nėra kitoje valstybėje narėje, kurioje yra jos centrinės administracijos vieta, kurią pagal objektyvius veiksnius gali nustatyti tretieji asmenys, tuo atveju, kai bendrovė skolininkė tokiomis aplinkybėmis, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, šią centrinės administracijos vietą iš trečiosios valstybės narės perkėlė į antrąją valstybę narę, o trečiojoje valstybėje narėje buvo pateiktas prašymas iškelti jai pagrindinę nemokumo bylą, sprendimas dėl kurio dar nėra priimtas?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai: ar Reglamento 2015/848 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad: a) tos valstybės narės, kurios teritorijoje prašymo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo metu yra skolininko pagrindinių interesų vieta, teismai išsaugo tarptautinę jurisdikciją priimti sprendimą dėl šios bylos iškėlimo, kai skolininkas po prašymo pateikimo, bet prieš teismui priimant sprendimą, kuriuo iškeliama nemokumo byla, perkelia pagrindinių interesų vietą į kitos valstybės narės teritoriją, ir b) kad ši išsaugoma tarptautinė valstybės narės teismų jurisdikcija reiškia, kad kitos valstybės narės teismai neturi jurisdikcijos priimti tolesnius prašymus dėl pagrindinės nemokumo bylos iškėlimo, kuriuos po to, kai skolininkas perkėlė pagrindinių interesų vietą į kitą valstybę narę, gauna šios kitos valstybės narės teismas?

---

(1)  OL L 141, 2015, p. 19.

2021 m. sausio 4 d.Judecătoria Miercurea Ciuc (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Pricoforest SRL / Inspectoratul de Stat pentru Controlul în Transportul Rutier (ISCTR)

(Byla C-13/21)

(2021/C 128/18)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Judecătoria Miercurea Ciuc

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Pricoforest SRL

Atsakovė: Inspectoratul de Stat pentru Controlul în Transportul Rutier (ISCTR)

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Reglamento Nr. 561/2006 (1) 13 straipsnio 1 dalies b punkte vartojamą sąvoką „100 km spinduliu“ reikia aiškinti taip, kad žemėlapyje nubrėžta tiesi linija nuo ūkio subjekto buvimo vietos iki paskirties vietos turi būti trumpesnė nei 100 km, ar taip, kad transporto priemonės faktiškai nuvažiuotas atstumas turi būti trumpesnis nei 100 kilometrų?

2.

Ar Reglamento Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas reikia aiškinti taip: kai vykdomi minėtoje nuostatoje numatyti vežimai ir per vieną mėnesį dalis jų neviršija 100 km spindulio aplink ūkio subjekto buvimo vietą, o kiti šį spindulį viršija, pagal nacionalinę nuostatą Reglamento Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatytomis aplinkybėmis taikant šio reglamento išimtį nuo šio reglamento taikymo atleidžiama visais nurodytais vežimo atvejais, tik tais atvejais, kai vykdant vežimą [nėra] viršijamas 100 km spindulys, ar nė vienu iš jų?

---

(1)  2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL L 102, 2006, p. 1).

2021 m. sausio 12 d.Oberster Gerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Uniqa Versicherungen AG / VU

(Byla C-18/21)

(2021/C 128/19)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Uniqa Versicherungen AG

Kita kasacinio proceso šalis: VU

Prejudicinis klausimas

Ar 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1896/2006, nustatančio Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (1), 20 ir 26 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama sustabdyti šio reglamento 16 straipsnio 2 dalyje numatytą 30 dienų terminą prieštaravimo dėl Europos mokėjimo įsakymo pareiškimui pateikti, kaip tai numatyta Austrijos Bundesgesetz betreffend Begleitmaßnahmen zu COVID-19 in der Justiz (Federalinis įstatymas dėl COViD-19 lydimųjų priemonių teisingumo sistemoje) 1 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią visi procesiniai terminai civilinėse bylose, pradėti skaičiuoti po 2020 m. kovo 21 d. arba dar nepasibaigę iki šios datos, sustabdomi iki 2020 m. balandžio 30 d. ir vėl pradedami skaičiuoti nuo 2020 m. gegužės 1 d.?

---

(1)  OL L 399, 2006, p. 1.

2021 m. sausio 13 d.Rechtbank Den Haag zittingsplaats Haarlem (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje I, S / Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid

(Byla C-19/21)

(2021/C 128/20)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank Den Haag zittingsplaats Haarlem

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: I, S

Atsakovas: Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Dublino reglamento (1) 27 straipsnis, prireikus siejamas su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad prašoma valstybė narė prašytojui, kuris yra prašančiojoje valstybėje narėje ir nori būti perduotas pagal Dublino reglamento 8 straipsnį (arba 9, arba 10 straipsnį), arba jo šeimos nariui, kaip jis suprantamas pagal Dublino reglamento 8, 9 arba 10 straipsnį, privalo suteikti galimybę teisme pasinaudoti veiksminga teisine gynyba dėl prašymo perimti savo žinion netenkinimo?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai ir Dublino reglamento 27 straipsnis nebūtų veiksmingos teisinės gynybos pagrindas, ar Chartijos 47 straipsnis, siejamas su pagrindine teise į šeimos vientisumą ir vaiko interesų apsauga (kaip įtvirtinta Dublino reglamento 8–10 straipsniuose ir 19 konstatuojamojoje dalyje), turi būti aiškinamas taip, kad prašoma valstybė narė prašytojui, kuris yra prašančiojoje valstybėje narėje ir nori būti perduotas pagal Dublino reglamento 8–10 straipsnius, arba jo šeimos nariui, kaip jis suprantamas pagal Dublino reglamento 8–10 straipsnius, privalo suteikti galimybę teisme pasinaudoti veiksminga teisine gynyba dėl prašymo perimti savo žinion netenkinimo?

3.	Jei į 1 arba 2 klausimą (antrą dalį) būtų atsakyta teigiamai, kaip ir kuri valstybė narė turi pranešti prašytojui arba jo šeimos nariui apie prašomos valstybės narės sprendimą netenkinti prašymo ir teisę dėl to pasinaudoti teisine gynyba?

---

(1)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, 2013, p. 31).

2021 m. sausio 14 d.Gericht Erster Instanz Eupen (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje IO / Wallonische Region

(Byla C-23/21)

(2021/C 128/21)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Gericht Erster Instanz Eupen

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: IO

Atsakovas: Wallonische Region

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip antai taikoma Wallonische Region (toliau – Valonijos regionas), pagal kurią naudotis užsienyje registruota transporto priemone, kurią Belgijoje gyvenančiam vadovui (ar laisvos profesijos atstovui) suteikia kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, o ne Belgijoje įsisteigusi įmonė (turinti juridinio asmens statusą ar jo neturinti), jos neregistruojant Belgijoje, galima tik tuo atveju, kai šis įmonės vadovas (ar laisvos profesijos atstovas) transporto priemonėje vežiojasi įmonės (turinčios juridinio asmens statusą ar jo neturinčios) išduotą pažymą arba naudojimąsi patvirtinantį įrodymą, (t. y. pažymą, kaip tai suprantama pagal 2001 m. liepos 20 d. Karaliaus dekreto 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą), prieštarauja taikytinoms Europos teisės normoms, visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 49 straipsniui (įsisteigimo laisvė) ir 56 straipsniui (paslaugų judėjimo laisvė)?

2.

Ar sąlyga naudotis Belgijoje gyvenančiam akcininkui ar vadovui suteikta užsienyje registruota įmonės transporto priemone, būtent tai, kad pastarasis gauna atlyginimą ar pajamų iš įmonės, yra suderinama su taikytinomis Europos teisės normomis, visų pirma su SESV 49 straipsniu (įsisteigimo laisvė) ir 56 straipsniu (paslaugų judėjimo laisvė)?

3.

Ar tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip antai apibūdinta pirmiau ir įgyvendinta Valonijos regiono, yra pateisinama viešojo saugumo ar kitų saugumo priemonių reikalavimais ir ar nacionalinės teisės nuostatos, kuri yra aiškinama taip, kad pagal ją transporto priemonėje privaloma vežiotis leidimą naudotis transporto priemone patvirtinantį įrodymą arba pažymą, būtina laikytis tam, kad būtų pasiektas siekiamas tikslas, o gal šis tikslas gali būti pasiektas ir kitomis, ne tokiomis griežtomis ir formaliomis priemonėmis?

2021 m. sausio 22 d.College van Beroep voor het bedrijfsleven (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Sense Visuele Communicatie en Handel vof (veikianti ir De Scharrelderij vardu) / Minister van Landbouw, Natuur en Voedselkwaliteit

(Byla C-36/21)

(2021/C 128/22)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

College van Beroep voor het bedrijfsleven

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Sense Visuele Communicatie en Handel vof (veikianti ir De Scharrelderij vardu)

Atsakovas: Minister van Landbouw, Natuur en Voedselkwaliteit

Prejudicinis klausimas

Ar vertinant pagal nacionalinėje teisėje įtvirtintą teisėtų lūkesčių apsaugos principą tai, ar nacionalinė administracinė institucija, nesilaikydama Sąjungos teisės nuostatos, sukėlė lūkesčių ir pagal nacionalinę teisę veikė neteisėtai, nes neatlygino suinteresuotajam asmeniui tais veiksmais padarytos žalos, prieštarauja Sąjungos teisei, jeigu šis asmuo negali pagrįstai remtis Sąjungos teisėje įtvirtintu teisėtų lūkesčių apsaugos principu dėl to, kad Sąjungos teisės nuostata yra aiški?

2021 m. sausio 22 d.Landgericht Ravensburg (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje VK / BMW Bank GmbH

(Byla C-38/21)

(2021/C 128/23)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landgericht Ravensburg

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: VK

Atsakovė: BMW Bank GmbH

Prejudiciniai klausimai

1.

Dėl teisėtumo fikcijos pagal EGBGB [Einführungsgesetz zum Bürgerlichen Gesetzbuche (Civilinio kodekso įvadinis įstatymas, toliau – EGBGB)] 247 straipsnio 6 § 2 dalies trečią sakinį, 12 § 1 dalies trečią sakinį: a) Ar EGBGB 247 straipsnio 6 § 2 dalies trečias sakinys ir 247 straipsnio 12 § 1 dalies trečias sakinys, kiek juose Direktyvos 2008/48/EB (1) 10 straipsnio 2 dalies p punkto reikalavimams prieštaraujančios sutarties sąlygos pripažįstamos atitinkančiomis EGBGB 247 straipsnio 6 § 2 dalies pirmo ir antro sakinių reikalavimus bei EGBGB 247 straipsnio 12 § 1 dalies antro sakinio 2 punkto b papunkčio reikalavimus, yra nesuderinami su Direktyvos 2008/48/EB 10 straipsnio 2 dalies p punktu ir 14 straipsnio 1 dalimi? Jeigu taip: b) Ar iš Sąjungos teisės, visų pirma iš Direktyvos 2008/48/EB 10 straipsnio 2 dalies p punkto ir 14 straipsnio 1 dalies, išplaukia, kad EGBGB 247 straipsnio 6 § 2 dalies trečias sakinys ir 247 straipsnio 12 § 1 dalies trečias sakinys negali būti taikomi tiek, kiek juose Direktyvos 2008/48/EB 10 straipsnio 2 dalies p punkto reikalavimams prieštaraujančios sutarties sąlygos pripažįstamos atitinkančiomis EGBGB 247 straipsnio 6 § 2 dalies pirmo ir antro sakinių reikalavimus bei EGBGB 247 straipsnio 12 § 1 dalies antro sakinio 2 punkto b papunkčio reikalavimus? Jeigu į II punkto pirmojo klausimo b punktą nebūtų atsakyta teigiamai:

2.

Dėl privalomos informacijos pagal Direktyvos 2008/48/EB 10 straipsnio 2 dalį: a) Ar Direktyvos 2008/48/EB 10 straipsnio 2 dalies p punktas turi būti aiškinamas taip, kad kredito sutartyje nurodytinas dienos palūkanų dydis aritmetiškai turi išplaukti iš sutartyje nurodomos sutartos kredito palūkanų normos? b) Ar Direktyvos 2008/48/EB 10 straipsnio 2 dalies l punktas turi būti aiškinamas taip, kad turi būti nurodyta sudarant kredito sutartį galiojanti, absoliučiu skaičiumi išreikšta palūkanų už pavėluotus mokėjimus norma ar bent galiojanti orientacinė palūkanų norma (šiuo atveju – bazinė palūkanų norma pagal BGB [Bürgerliches Gesetzbuch (Civilinis kodeksas)] 247 straipsnį), kuria remiantis pridėjus tam tikrą palūkanų normą (šiuo atveju – penkis procentinius punktus pagal BGB 288 straipsnio 1 dalies antrą sakinį) apskaičiuojama galiojanti palūkanų už pavėluotus mokėjimus norma, išreikšta absoliučiu skaičiumi, ir ar vartotojui turi būti išaiškinta, kas yra orientacinė palūkanų norma (bazinė palūkanų norma) ir kad ji yra kintama? c) Ar Direktyvos 2008/48/EB 10 straipsnio 2 dalies t punktas turi būti aiškinamas taip, kad kredito sutarties tekste turi būti nurodomos pagrindinės formaliosios neteisminio apskundimo ir žalos atlyginimo mechanizmo sąlygos? Jeigu bent į vieną iš pirmesnių II punkto antrojo klausimo a–c punktų būtų atsakyta teigiamai: d) Ar Direktyvos 2008/48/EB 14 straipsnio 1 dalies antro sakinio b punktas turi būti aiškinamas taip, kad sutarties atsisakymo laikotarpis prasideda tik tuomet, kai informacija, numatyta Direktyvos 2008/48/EB 10 straipsnio 2 dalyje, buvo pateikta visa ir teisingai? Jeigu ne: e) Kokie kriterijai lemia, kad sutarties atsisakymo laikotarpis prasideda nepaisant to, kad nebuvo pateikta visa informacija arba buvo pateikta neteisinga informacija? Jeigu į pirmesnius II punkto pirmojo klausimo a punktą ir (arba) bent vieną iš II punkto antrojo klausimo a–c punktų būtų atsakyta teigiamai:

3.

Dėl Direktyvos 2008/48/EB 14 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nustatytos teisės atsisakyti sutarties netekimo: a) Ar gali būti prarasta Direktyvos 2008/48/EB 14 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nustatyta teisė atsisakyti sutarties? Jeigu taip: b) Ar netekimas – tai teisės atsisakyti sutarties apribojimas laiko atžvilgiu, kuris turi būti nustatytas parlamento priimtame įstatyme? Jeigu ne: c) Ar teisės netekimu grindžiamą prieštaravimą (subjektyviu aspektu) galima reikšti tik tuo atveju, kai vartotojas žinojo apie savo tebeegzistuojančią teisę atsisakyti sutarties arba kai nežinojo apie ją dėl savo paties didelio aplaidumo ir todėl atsakomybė už nežinojimą tenka jam pačiam? Jeigu ne: d) Ar taisyklių, reglamentuojančių teisės atsisakyti sutarties netekimą, taikymas pagal sąžiningumo principą prieštarauja kredito davėjo galimybei Direktyvos 2008/48/EB 14 straipsnio 1 dalies antro sakinio b punkte nurodytą informaciją kredito gavėjui pateikti vėliau, tokiu būdu inicijuojant sutarties atsisakymo laikotarpio pradžią? Jeigu ne: e) Ar tai suderinama su įtvirtintais tarptautinės teisės principais, kurių Vokietijos teismas privalo laikytis pagal Grundgesetz (Pagrindinis įstatymas)? Jeigu taip: f) Kaip teisę taikantis Vokietijos subjektas turėtų išspręsti privalomų tarptautinės teisės reikalavimų ir Teisingumo Teismo reikalavimų koliziją?

4.

Dėl prielaidos, kad vartotojo turima Direktyvos 2008/48/EB 14 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nustatyta teise atsisakyti sutarties piktnaudžiaujama: a) Ar naudojantis Direktyvos 2008/48/EB 14 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nustatyta teise atsisakyti sutarties gali būti piktnaudžiaujama šia teise? Jeigu taip: b) Ar prielaida, kad teise atsisakyti sutarties piktnaudžiaujama, yra teisės atsisakyti sutarties ribojimas, kuris turi būti nustatytas parlamento priimtame įstatyme? Jeigu ne: c) Ar daryti piktnaudžiavimo teise atsisakyti sutarties prielaidą (subjektyviu aspektu) galima tik tuomet, kai vartotojas žinojo apie savo tebeegzistuojančią teisę atsisakyti sutarties arba kai nežinojo apie ją dėl savo paties didelio aplaidumo? Jeigu ne: d) Ar kredito davėjo galimybė informuoti kredito gavėją vėliau, kaip tai numatyta Direktyvos 2008/48/EB 14 straipsnio 1 dalies antro sakinio b punkte, ir taip inicijuoti sutarties atsisakymo laikotarpio pradžią pagal sąžiningumo principą yra kliūtis daryti piktnaudžiavimo teise atsisakyti sutarties prielaidą? Jeigu ne: e) Ar tai suderinama su įtvirtintais tarptautinės teisės principais, kurių Vokietijos teismas privalo laikytis pagal Grundgesetz (Pagrindinis įstatymas)? Jeigu taip: f) Kaip teisę taikantis Vokietijos subjektas turėtų išspręsti privalomų tarptautinės teisės reikalavimų ir Teisingumo Teismo reikalavimų koliziją?

---

(1)  2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008, p. 66).

2021 m. sausio 26 d.Rechtbank Den Haag, zittingsplaats 's-Hertogenbosch (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje X / Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid

(Byla C-39/21)

(2021/C 128/24)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank Den Haag, zittingsplaats 's-Hertogenbosch

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: X

Atsakovas: Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, siejamą su jos 6 ir 53 straipsniais, ir remiantis Grąžinimo direktyvos (1) 15 straipsnio 2 dalies b punktu, Priėmimo direktyvos (2) 9 straipsnio 3 dalimi ir Dublino reglamento (3) 28 straipsnio 4 dalimi, teismo procesas, per kurį galima apskųsti institucijų nurodymą sulaikyti asmenį siekiant išsiųsti jį iš šalies, valstybėse narėse gali būti toks, kad teismui draudžiama ex officio ištirti ir įvertinti visus sulaikymo teisėtumo aspektus ir, ex officio konstatavus, kad sulaikymas neteisėtas, tuoj pat jį nutraukti ir nurodyti užsienietį nedelsiant paleisti? Jei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas tokią nacionalinės teisės normą laiko nesuderinama su Sąjungos teise: ar tai taip pat reiškia, kad teismas, kuriam užsienietis pateikė prašymą jį paleisti, visuomet privalo ex officio aktyviai ir kruopščiai ištirti ir įvertinti visus reikšmingus faktus ir sulaikymo teisėtumo aspektus?

2.	Ar, atsižvelgiant į Chartijos 24 straipsnio 2 dalį, aiškinamą kartu su Grąžinimo direktyvos 3 straipsnio 9 punktu, Priėmimo direktyvos 21 straipsniu ir Dublino reglamento 6 straipsniu, į I klausimą reikia atsakyti kitaip, jei institucijų nurodymu sulaikytas užsienietis yra nepilnametis?

3.

Ar teisė į veiksmingą teisinę gynybą, kuri garantuojama pagal Chartijos 47 straipsnį, siejamą su jos 6 ir 53 straipsniais, ir remiantis Grąžinimo direktyvos 15 straipsnio 2 dalies b punktu, Priėmimo direktyvos 9 straipsnio 3 dalimi ir Dublino reglamento 28 straipsnio 4 dalimi, reiškia, kad bet kurios instancijos teismas, kuriam užsienietis pateikė prašymą nutraukti jo sulaikymą siekiant išsiųsti iš šalies ir jį paleisti, bet kokį sprendimą dėl šio prašymo turi pagrįstai motyvuoti iš esmės, kai kitais aspektais teisine gynyba buvo pasinaudota taip, kaip numatyta šioje valstybėje narėje? Jei Teisingumo Teismas mano, kad nacionalinė teisinė praktika, kai antrosios, taigi paskutinės instancijos teismas gali priimti sprendimą jo nemotyvuodamas iš esmės, atsižvelgdamas į tai, kaip ši teisinė gynyba šioje valstybėje narėje vykdoma kitais aspektais, yra nesuderinama su Sąjungos teise: ar tai reiškia, kad – atsižvelgiant į pažeidžiamą užsieniečio padėtį, didelę su užsieniečių teise susijusių procedūrų svarbą ir konstatavimą, jog per šias procedūras (teisinės apsaugos aspektu nukrypstančias nuo visų kitų administracinių procedūrų) užsieniečiui numatytos tokios pat mažos procesinės garantijos kaip ir per sulaikymo procedūrą – tokia antrosios, taigi paskutinės instancijos prieglobsčio ir įprastas užsieniečių bylas nagrinėjančio teismo teisė taip pat laikytina nesuderinama su Sąjungos teise? Ar, atsižvelgiant į Chartijos 24 straipsnio 2 dalį, į šį klausimą reikia atsakyti kitaip, jei užsienietis, skundžiantis su užsieniečių teisėmis susijusį institucijų sprendimą, yra nepilnametis?

---

(1)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008, p. 98).

(2)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013, p. 96).

(3)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, 2013, p. 31).

2021 m. sausio 28 d.Ustavno sodišče Republike Slovenije (Slovėnija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Banka Slovenije / Državni zbor Republike Slovenije

(Byla C-45/21)

(2021/C 128/25)

Proceso kalba: slovėnų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Ustavno sodišče Republike Slovenije

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: Banka Slovenije

Kita proceso šalis: Državni zbor Republike Slovenije

Prejudiciniai klausimai

a)

Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 123 straipsnis ir Protokolo Nr. 4 21 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama, kad nacionaliniam centriniam bankui, kuris yra Europos centrinių bankų sistemos narys, tektų atsakomybė iš savo lėšų atlyginti žalą, padarytą buvusiems panaikintų finansinių priemonių turėtojams, kai tas bankas panaikinti jas nusprendė įgyvendindamas jam pagal įstatymą suteiktus įgaliojimus imtis išimtinių priemonių ginant viešąjį interesą, kad užkirstų kelią grėsmėms, kilusioms finansų sistemos stabilumui, jeigu vykstant vėlesniems teismo procesams paaiškėja, kad panaikinant šias finansines priemones nesilaikyta principo, kad nė vienas finansinės priemonės turėtojas dėl išimtinės priemonės neturi atsidurti situacijoje, blogesnėje nei ta, kurioje būtų atsidūręs, jeigu tokia priemonė nebūtų buvusi priimta, kai tokiomis aplinkybėmis nacionalinis centrinis bankas yra atsakingas: (1) už žalą, kurią buvo galima numatyti remiantis faktais ir aplinkybėmis, kurie egzistavo jam priimant sprendimą, ir apie kuriuos jis žinojo arba privalėjo žinoti, ir (2) už žalą, padarytą asmenų, kurie veikė įgyvendindami tokius centrinio banko įgaliojimus jo pavedimu ir tai darydami, atsižvelgiant į faktus ir aplinkybes, kuriuos žinojo arba privalėjo žinoti pagal suteiktus įgaliojimus, vis dėlto nesiėmė visų atsargumo priemonių, kokių galima tikėtis iš informuoto specialisto?

b)

Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 123 straipsnis ir Protokolo Nr. 4 21 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama tai, jog nacionalinis centrinis bankas, kuris yra Europos centrinių bankų sistemos narys, iš savo lėšų mokėtų specialias pinigines kompensacijas daliai buvusių panaikintų finansinių priemonių turėtojų (pagal turtinės situacijos kriterijų) dėl sprendimo panaikinti šias priemones, priimtą jam įgyvendinant pagal įstatymą suteiktus įgaliojimus imtis išimtinių priemonių ginant viešąjį interesą, kad užkirstų kelią grėsmėms, kilusioms finansų sistemos stabilumui, jeigu teisei gauti kompensaciją pakanka to, kad finansinė priemonė buvo panaikinta, nesvarbu, ar buvo pažeistas principas, kad nė vienas finansinės priemonės turėtojas dėl išimtinės priemonės neturi atsidurti situacijoje, blogesnėje nei ta, kurioje būtų atsidūręs, jeigu tokia priemonė nebūtų buvusi priimta?

c)

Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 130 straipsnis ir Protokolo Nr. 4 dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 7 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama įpareigoti nacionalinį centrinį banką mokėti tokio dydžio žalos atlyginimą už žalą, atsiradusią kaip jam pagal įstatymą suteiktų įgaliojimų vykdymo pasekmė, dėl kurio galėtų būti pakenkta šio banko galimybei veiksmingai atlikti jam pavestus uždavinius? Ar šiuo atžvilgiu siekiant padaryti išvadą, kad buvo pažeistas nacionalinio centrinio banko finansinio nepriklausomumo principas, svarbios įstatyme nustatytos šios atsakomybės taikymo sąlygos?

d)

Ar Direktyvos 2013/36/ES (1) 53-62 straipsniai ir Direktyvos 2006/48/EB (2) 44-52 straipsniai, kuriais saugomas konfidencialios informacijos, gautos arba atsiradusios vykdant riziką ribojančią bankų priežiūrą, konfidencialumas, turi būti aiškinami taip, kad šiomis dviem direktyvomis taip pat saugomas informacijos, kuri buvo gauta arba atsirado įgyvendinant bankams gelbėti skirtas priemones, siekiant užtikrinti finansų sistemos stabilumą, konfidencialumas, kai bankų mokumo ir likvidumo rizika negalėjo būti panaikinta įprastomis riziką ribojančios priežiūros priemonėmis, tačiau tokios priemonės buvo laikomos reorganizavimo priemonėmis, kaip tai suprantama pagal 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo (3)?

e)

Jeigu atsakymas į d klausimą būtų teigiamas: ar Direktyvos 2013/36/ES 53-62 straipsniai ir Direktyvos 2006/48/EB 44-52 straipsniai, susiję su konfidencialios informacijos, gautos arba atsiradusios vykdant riziką ribojančią priežiūrą, apsauga, turi būti aiškinami taip, kad jais teikiamai apsaugai vėlesnė Direktyva 2013/36/ES yra taikoma ir tuomet, kai kalbama apie konfidencialią informaciją, kuri buvo gauta ar atsirado Direktyvos 2006/48/EB taikymo laikotarpiu, jeigu tokia informacija buvo atskleista Direktyvos 2013/36/ES taikymo laikotarpiu?

f)

Jeigu atsakymas į d klausimą būtų teigiamas: ar Direktyvos 2013/36/ES 53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa (ir Direktyvos 2006/48/EB 44 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, atsižvelgiant į atsakymą į pirmesnį klausimą) turi būti aiškinama taip, kad informacija, kurią nacionalinis centrinis bankas turi kaip priežiūros institucija ir kuri po jos atsiradimo praėjus tam tikram laikui tapo vieša, taip pat informacija, kuri gali būti profesinė paslaptis, tačiau yra penkerių ir daugiau metų senumo ir dėl praėjusio laiko tarpo manoma, kad tai yra istorinė informacija ir dėl to nebėra konfidenciali, nebėra konfidenciali informacija, kuriai taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį? Ar istorinės informacijos, kuri yra penkerių ar daugiau metų senumo, atveju konfidencialumo statuso išsaugojimas priklauso nuo to, ar konfidencialumas gali būti pateisinamas kitais motyvais nei prižiūrimų bankų ar kitų įmonių komercinė padėtis?

g)

Jeigu atsakymas į d klausimą būtų teigiamas: ar Direktyvos 2013/36/ES 53 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa (ir Direktyvos 2006/48/EB 44 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, atsižvelgiant į atsakymą į e klausimą) turi būti aiškinama taip, kad pagal ją leidžiama konfidencialius dokumentus, kurie nesusiję su kredito įstaigą bandžiusiais gelbėti trečiaisiais asmenimis ir yra teisiškai svarbūs priimant teismo sprendimą civilinėje byloje dėl žalos, kuria padarė riziką ribojančią priežiūrą vykdanti kompetentinga institucija, atlyginimo, automatiškai atskleisti (dar prieš pradedant teismo procesą) visiems potencialiems ieškovams ir jų atstovams, nepradedant specialaus proceso, kuriame turėtų būti sprendžiama dėl kiekvieno atskiro dokumento atskleidimo kiekvienam atskiram atitinkamą teisę turinčiam subjektui teisėtumo ir neatliekant atitinkamų interesų palyginimo kiekvienu konkrečiu atveju net ir tuomet, kai kalbama apie informaciją, susijusią su kredito įstaigomis, kurios nėra bankrutuojančios arba priverstinai likviduojamos, tačiau pasinaudojo valstybės pagalba per procedūrą, per kurią buvo panaikintos akcininkų ir kredito įstaigų subordinuotųjų kreditorių finansinės priemonės?

h)

Jeigu atsakymas į d klausimą būtų teigiamas: ar Direktyvos 2013/36/ES 53 straipsnio 1 dalies antra pastraipa (ir Direktyvos 2006/48/EB 44 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, atsižvelgiant į atsakymą į e klausimą) turi būti aiškinama taip, kad pagal ją leidžiama internete viešai paskelbti konfidencialius dokumentus (ar tokių dokumentų santraukas), kurie nesusiję su kredito įstaigą bandžiusiais gelbėti trečiaisiais asmenimis ir yra teisiškai svarbūs priimant teismo sprendimą civilinėje byloje dėl žalos, kurią padarė riziką ribojančią priežiūrą vykdanti kompetentinga institucija, atlyginimo, kai kalbama apie informaciją, susijusią su kredito įstaigomis, kurios nėra bankrutuojančios arba priverstinai likviduojamos, tačiau pasinaudojo valstybės pagalba per procedūrą, per kurią buvo panaikintos akcininkų ir kredito įstaigų subordinuotųjų kreditorių finansinės priemonės, jeigu yra reikalaujama, kad ją skelbiant internete turi būti užtušuojama visa konfidenciali informacija?

---

(1)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013, p. 338).

(2)  2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (OL L 177, 2006, p. 1).

(3)  OL L 125, 2001, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 4 t., p. 15.

2021 m. sausio 28 d.Tallinna Halduskohus (Estija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Aktsiaselts M.V.WOOL / Põllumajandus- ja Toiduamet

(Byla C-51/21)

(2021/C 128/26)

Proceso kalba: estų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tallinna Halduskohus

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Aktsiaselts M.V.WOOL

Atsakovė: Põllumajandus- ja Toiduamet (buvusi Veterinaar- ja Toiduamet)

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Reglamento Nr. 2073/2005 (1) 3 straipsnio 1 dalyje ir I priedo 1 skyriaus lentelės 1.2 punkte nurodytas antrasis mikrobiologinis kriterijus „Nėra 25 g“, atsižvelgiant į šį reglamentą bei į visuomenės sveikatos apsaugą ir į Reglamentais Nr. 178/2002 (2) ir Nr. 882/2004 (3) siekiamus tikslus, turi būti aiškinamas taip, kad, kai maisto verslo operatorius negalėjo pateikti kompetentingai institucijai pakankamai įrodymų, kad gatavi maisto produktai, kuriuose gali daugintis L. monocytogenes, išskyrus produktus kūdikiams ir specialios medicininės paskirties produktus, tinkamumo vartoti laikotarpiu neviršija 100 ksv/g ribos, tuomet į rinką pateiktiems produktams tinkamumo vartoti laikotarpiu bet kuriuo atveju taikomas mikrobiologinis kriterijus „Nėra 25 g“?

2.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai: ar Reglamento Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalyje ir I priedo 1 skyriaus lentelės 1.2 punkte nurodytas antrasis mikrobiologinis kriterijus „Nėra 25 g“, atsižvelgiant į šį reglamentą bei į visuomenės sveikatos apsaugą ir į Reglamentais Nr. 178/2002 ir Nr. 882/2004 siekiamus tikslus, turi būti aiškinamas taip, kad, nepriklausomai nuo to, ar maisto verslo operatorius kompetentingai institucijai gali pateikti pakankamai įrodymų, kad maisto produktas tinkamumo vartoti laikotarpiu neviršija 100 ksv/g ribos, šiam maisto produktui taikomi du alternatyvūs mikrobiologiniai kriterijai: 1) tol, kol maisto verslo operatorius kontroliuoja maisto produktą – kriterijus „Nėra 25 g“, ir 2) po to, kai maisto verslo operatorius maisto produkto nebekontroliuoja – kriterijus „100 ksv/g“?

---

(1)  2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (OL L 338, 2005, p. 1).

(2)  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 463).

(3)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 45 t., p. 200).

2021 m. sausio 28 d.Cour d'appel de Liège (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje La Sauvegarde SCRL / Belgijos valstybė – SPF Finances

(Byla C-52/21)

(2021/C 128/27)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour d'appel de Liège

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: Pharmacie populaire – La Sauvegarde SCRL

Kita apeliacinio proceso šalis: Belgijos valstybė – SPF Finances

Prejudicinis klausimas

Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiami nacionalinės teisės aktai arba praktika, pagal kuriuos pirmoje valstybėje narėje įsteigtos ir antroje valstybėje narėje įsteigtų bendrovių paslaugomis besinaudojančios bendrovės, siekdamos išvengti, 100 proc. arba 50 proc. jų išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytos sumos sudarančio pelno mokesčio įmokos mokėjimo, yra įpareigotos rengti ir teikti mokesčių administratoriui šių išlaidų ataskaitas ir suvestines, nors naudodamosi bendrovių rezidenčių paslaugomis neprivalo vykdyti šios pareigos, siekdamos išvengti minėtos įmokos nustatymo?

2021 m. sausio 28 d.Cour d'appel de Liège (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Pharma Santé – Réseau Solidaris SCRL / Belgijos valstybė – SPF Finances

(Byla C-53/21)

(2021/C 128/28)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour d'appel de Liège

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: Pharma Santé – Réseau Solidaris SCRL

Kita apeliacinio proceso šalis: Belgijos valstybė – SPF Finances

Prejudicinis klausimas

Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiami nacionalinės teisės aktai arba praktika, pagal kuriuos pirmoje valstybėje narėje įsteigtos ir antroje valstybėje narėje įsteigtų bendrovių paslaugomis besinaudojančios bendrovės, siekdamos išvengti, 100 proc. arba 50 proc. jų išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytos sumos sudarančio pelno mokesčio įmokos mokėjimo, yra įpareigotos rengti ir teikti mokesčių administratoriui šių išlaidų ataskaitas ir suvestines, nors naudodamosi bendrovių rezidenčių paslaugomis neprivalo vykdyti šios pareigos, siekdamos išvengti minėtos įmokos nustatymo?

2021 m. sausio 28 d.Varhoven administrativen sad (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Direktor na Agentsia „Mitnitsi“ / IMPERIAL TOBACCO BULGARIA EOOD

(Byla C-55/21)

(2021/C 128/29)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Varhoven administrativen sad

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: Direktor na Agentsia „Mitnitsi“

Kita kasacinio proceso šalis: IMPERIAL TOBACCO BULGARIA EOOD

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB (1) 11 straipsnį ir 2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvos 2011/64/ES (2) 17 straipsnio pirmos pastraipos b punktą reikia aiškinti taip, kad pagal juos valstybėms narėms nustatoma pareiga priimti teisės normas dėl akcizo už prekes, įskaitant apdorotą tabaką, kurios buvo išleistos vartoti ir prižiūrint muitinei sunaikintos, grąžinimo?

2.	Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar suinteresuotieji asmenys gali remtis tiesioginiu direktyvų nuostatų taikymu ir Sąjungos teisės principais, kai valstybė narė neįvykdė pareigos priimti tokias teisės normas?

3.	Jei į abu pirmuosius klausimus būtų atsakyta teigiamai: ar, tiesiogiai taikant nurodytas nuostatas, nagrinėjamu atveju nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis sumokėtą akcizą galima grąžinti vien asmens prašymu, netaikant jokių formalumų?

---

(1)  2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinanti Direktyvą 92/12/EEB (OL L 9, 2009, p. 12).

(2)  2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų (OL L 176, 2011, p. 24).

2021 m. sausio 29 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės (Lietuva) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje UAB „ARVI“ ir ko prieš Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

(Byla C-56/21)

(2021/C 128/30)

Proceso kalba: lietuvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos vyriausybės

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: UAB „ARVI“ ir ko

Atsakovė: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Prejudiciniai klausimai

1)

Ar toks nacionalinis teisinis reguliavimas, pagal kurį teisė PVM mokėtojui pasirinkti skaičiuoti PVM už PVM neapmokestinamą nekilnojamąjį turtą galima tik tuo atveju, jei daiktas perleidžiamas apmokestinamajam asmeniui, kuris sandorio sudarymo metu yra įsiregistravęs PVM mokėtoju, yra suderinamas su Direktyvos (1) 135 straipsnio, 137 straipsnio aiškinimu, fiskalinio neutralumo bei veiksmingumo principais?

2)

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar nacionalinės teisės nuostatų aiškinimas, kad nekilnojamojo turto tiekėjas privalo tikslinti perleisto nekilnojamojo turto įsigijimo PVM atskaitą, jam pasirinkus apskaičiuoti PVM už nekilnojamojo turto tiekimą, kai toks pasirinkimas pagal nacionalinius reikalavimus yra negalimas dėl vienos sąlygos – pirkėjo PVM mokėtojo statuso nebuvimo, atitinka Direktyvos nuostatas, reglamentuojančias tiekėjo teisę į PVM atskaitą ir jos tikslinimą bei PVM neutralumo ir veiksmingumo principus?

3)

Ar administracinė praktika, pagal kurią tokiomis aplinkybėmis, kurios susiklostė pagrindinėje byloje, kai iš nekilnojamojo turto tiekėjo reikalaujama tikslinti nekilnojamojo turto įsigijimo / pasigaminimo pirkimo PVM atskaitą, šio turto pardavimo sandorį laikant PVM neapmokestinamu nekilnojamojo turto tiekimu dėl pasirinkimo skaičiuoti PVM teisės nebuvimo (nesant pirkėjo PVM mokėtojo kodo sandorio sudarymo metu), nors sandorio sudarymo metu nekilnojamojo turto pirkėjas buvo pateikęs prašymą įregistruoti PVM mokėtoju ir buvo įregistruotas PVM mokėtoju kitą mėnesį po sandorio sudarymo, atitinka Direktyvos nuostatas, reglamentuojančias tiekėjo teisę į PVM atskaitą ir jos tikslinimą ir PVM neutralumo principą? Ar tokiu atveju svarbu nustatyti, ar po sandorio PVM mokėtoju įsiregistravęs nekilnojamojo turto pirkėjas įsigytą turtą realiai naudojo PVM apmokestinamoje veikloje ir nėra sukčiavimo ar piktnaudžiavimo įrodymų?

---

(1)  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, OL L 347, 2006, p. 1.

2021 m. vasario 2 d.Cour administrative d'appel de Versailles (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje JP / Ministre de la Transition écologique, Premier ministre

(Byla C-61/21)

(2021/C 128/31)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour administrative d'appel de Versailles

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: JP

Kitos apeliacinio proceso šalys: Ministre de la Transition écologique, Premier ministre

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2008 m. gegužės 21 d. [Europos Parlamento ir Tarybos] direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (1) 13 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintos taikytinos Europos Sąjungos teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas tuo atveju, kai Europos Sąjungos valstybė narė pakankamai aiškiai pažeidžia jose nustatytus įpareigojimus, privatūs asmenys įgyja teisę reikalauti, kad ta valstybė narė atlygintų jų sveikatai padarytą žalą, tiesioginiu ir faktiniu priežastiniu ryšiu susijusią su oro kokybės pablogėjimu?

2.	Darant prielaidą, kad remiantis pirmiau nurodytomis nuostatomis iš tikrųjų galima įgyti tokią teisę į sveikatai padarytos žalos atlyginimą, kokiomis sąlygomis ši teisė atsiranda, visų pirma atsižvelgiant į datą, kada turi būti įvertinta, ar atitinkama valstybė narė neįvykdė įpareigojimų?

---

(1)  OL L 152, 2008, p. 1.

2021 m. vasario 2 d.SGL Carbon SE pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. gruodžio 16 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-639/18 SGL Carbon SE / Komisija

(Byla C-65/21 P)

(2021/C 128/32)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: SGL Carbon SE, atstovaujama advokatų P. Sellar, K. Van Maldegem ir M. Grunchard

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Ispanijos Karalystė ir Europos cheminių medžiagų agentūra

Apeliantės reikalavimai

—	panaikinti skundžiamą sprendimą,

—	grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir

—	atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, jog Bendrojo Teismo išvada, kad apeliantės argumentas, pagal kurį Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nebūtinai taip pat reiškia argumentą, kad Komisija pažeidė rūpestingumo pareigą, yra teisiškai klaidinga.

Antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai siekdamas atmesti apeliantės realiai pateiktą teisinį argumentą rėmėsi tariamu Reglamento Nr. 1272/2008 (1) I priedo 4.1.3.5.5 punkto teisinio aiškumo trūkumu.

Trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, jog siekdamas pateisinti Komisijos neatsižvelgimą į ATAAD (klasifikuoto aukštos temperatūros akmens anglių deguto) tirpumo trūkumą, Bendrasis Teismas negalėjo remtis argumentu, kad teisinė sistema yra sudėtinga. Iš tiesų ankstesnėje susijusioje byloje (Byla T-689/13 DEP, Bilbaina de Alquitranes SA ir kt. / Europos Komisija) Bendrasis Teismas nusprendė priešingai. Nepateikus jokių paaiškinimų, kodėl nuspręsta priešingai, Bendrojo Teismo motyvai yra nepakankami ir prieštaringi.

Ketvirtasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai taikė įprastą deramo rūpestingumo kriterijų. Jis taikė neteisingą ir netinkamą lyginamąjį aspektą Komisijos deramam rūpestingumui ir įprastumui įvertinti, kai konstatavo, kad Komisija veikė kaip įprasta deramai rūpestinga administracinė institucija.

Penktasis pagrindas grindžiamas tuo, jog Bendrojo Teismo motyvai yra nepakankami ir prieštaringi, kiek jis, nenurodydamas jokių įrodymų ir pasikliaudamas tik generalinio advokato išvada, konstatavo, kad Komisijai galėjo kilti sunkumų ištaisyti akivaizdžią vertinimo klaidą, taip leisdamas suprasti, kad Komisijos taikomas metodas gali būti pateisintas.

Šeštasis pagrindas grindžiamas tuo, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai padarė išvadą, kad Komisijos klaida gali būti pateisinta remiantis atsargumo principu, nes pagal suformuotą jurisprudenciją šiuo principu negali būti remiamasi klasifikuojant cheminę medžiagą.

---

(1)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008, p. 1).

2021 m. vasario 3 d.Consiglio di Stato (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Iveco Orecchia SpA / APAM Esercizio SpA

(Byla C-68/21)

(2021/C 128/33)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Consiglio di Stato

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: Iveco Orecchia SpA

Kitos apeliacinio proceso šalys: APAM Esercizio SpA

Prejudiciniai klausimai

1)

Ar ES teisę – ir visų pirma Direktyvos 2007/46/EB (1) nuostatas (išdėstytas šios ES direktyvos 10, 19 ir 28 straipsniuose), taip pat vienodo požiūrio ir nešališkumo, visapusiško konkurencingumo ir gero administravimo principus – atitinka tai, kad konkrečiai kalbant apie viešosios paslaugos teikimui skirtų autobusų atsarginių sudėtinių dalių tiekimą organizuojant viešąjį pirkimą, perkančiajai organizacijai leidžiama priimti konkrečiai transporto priemonei skirtas atsargines sudėtines dalis, pagamintas kito gamintojo nei transporto priemonės gamintojas (konstruktorius), kurių tipas nėra patvirtintas kartu su transporto priemone, priskiriamas prie kito sudėtinių dalių tipo, kuriam taikomi minėtos direktyvos IV priede („Suteikiant transporto priemonės EB tipo patvirtinimą taikytinų reikalavimų sąrašas“) nurodyti techniniai teisės aktai, ir pasiūlymus, pateiktus nepridedant tipo patvirtinimo liudijimo, nepateikiant jokios informacijos apie tikrąjį tipo patvirtinimą ir netgi remiantis prielaida, kad tipo patvirtinimas nereikalingas, nes pakanka konkurso dalyvio pareiškimo, jog siūlomas gaminys yra lygiavertis patvirtinto tipo originalui?

2)

Ar ES teisę – ypač Direktyvos 2007/46/EB 3 straipsnio 27 punktą – atitinka tai, kad, viešojo pirkimo būdu tiekiant viešosios paslaugos teikimui skirtų autobusų atsargines sudėtines dalis, pavieniam konkurso dalyviui leidžiama prisistatyti kaip konkrečiai transporto priemonei skirtos neoriginalios atsarginės dalies „gamintojui (konstruktoriui)“, ypač jeigu ta dalis yra priskirta vienam iš sudėtinių dalių tipų, apibrėžtų Direktyvos 2007/46/EB IV priede („Suteikiant transporto priemonės EB tipo patvirtinimą taikytinų reikalavimų sąrašas“) išvardytuose techniniuose norminiuose aktuose, ar, atvirkščiai, tas konkurso dalyvis privalo įrodyti, kad kiekviena siūloma atsarginė sudėtinė dalis yra lygiavertė konkurso techninėse specifikacijose nurodytoms dalims, kad galėtų įrodyti, jog prisiima atsakomybę prieš tipo patvirtinimo instituciją už visus tipo patvirtinimo aspektus, produkcijos atitiktį bei kokybės lygį ir kad tiesiogiai vykdo visus sudėtinės dalies, kurios tipas tvirtinamas, gamybos (konstravimo) etapus? Jeigu atsakymas būtų teigiamas, kokiomis priemonėmis toks įrodymas turėtų būti pateiktas?

---

(1)  2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007, p. 1).

2021 m. vasario 3 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija / Graikijos Respublika

(Byla C-70/21)

(2021/C 128/34)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama M. Kostantinidis, M. Noll-Ehlers

Atsakovė: Graikijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

A)

Pripažinti, kad — sistemingai ir nuolat Salonikų ΕL0004 zonoje (aglomeracijoje) nesilaikydama nuo 2005 m. privalomų KD10 koncentracijai taikomų ribinių verčių (susijusių su maksimalia dienos verte), Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2008/50 (1) 13 straipsnio ir XI priedo nuostatas; — nuo 2010 m. birželio 11 d. nesiėmusi tinkamų priemonių, būtinų užtikrinti, kad bus laikomasi KD10 koncentracijai taikomų ribinių verčių Salonikų ΕL0004 zonoje (aglomeracijoje), Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2008/50 23 straipsnio 1 dalį (siejamą su tos direktyvos A dalies XV priedu) ir būtent šios direktyvos 23 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatytos pareigos imtis tinkamų priemonių, kad būtų užtikrinta, jog šios vertės būtų viršijamos kuo trumpesnį laikotarpį.

B)	Priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pateikdama pirmąjį ieškinio pagrindą Komisija pabrėžia, kad Direktyva 2008/50 dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje įpareigoja valstybes nares sumažinti kietųjų dalelių (KD10) poveikį gyventojams. Remdamasi Graikijos Respublikos pateiktomis metinėmis ataskaitomis apie oro kokybę, Komisija tvirtina, kad nuo 2005 m., kai tapo privaloma laikytis KD10 koncentracijai taikomų dienos ir metų ribinių verčių (pirmiausia pagal Direktyvos 1999/30/EEB 5 straipsnio 1 dalį, tada pagal Direktyvos 2008/50 13 straipsnį), Graikijos Respublika nuolat neužtikrino dienos ribinių verčių atitikties Salonikų aglomeracijoje ΕL0004.

Pateikdama antrąjį ieškinio pagrindą Komisija pažymi, kad pagal Direktyvos 2008/50 23 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą valstybės narės privalo toms zonoms, kuriose viršijamos ribinės vertės, nedelsdamos parengti oro kokybės planus, į kuriuos turi būti įtrauktos tinkamos priemonės, kad šios vertės būtų viršijamos kuo trumpesnį laikotarpį. Komisija tvirtina, kad Graikijos Respublika pažeidė Direktyvos 2008/50 23 straipsnio 1 dalį, nes neparengė tinkamo Salonikų aglomeracijos EL0004 oro kokybės plano.

---

(1)  2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008, p. 1).

2021 m. vasario 3 d.Química del Nalón SA, buvusi Industrial Química del Nalón SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. gruodžio 16 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-635/18 Industrial Química del Nalón SA / Komisija

(Byla C-73/21 P)

(2021/C 128/35)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Química del Nalón SA, buvusi Industrial Química del Nalón SA, atstovaujama advokatų P. Sellar, K. Van Maldegem ir M. Grunchard

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Ispanijos Karalystė ir Europos cheminių medžiagų agentūra

Apeliantės reikalavimai

—	panaikinti skundžiamą sprendimą,

—	grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir

—	atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, jog Bendrojo Teismo išvada, kad apeliantės argumentas, pagal kurį Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nebūtinai taip pat reiškia argumentą, kad Komisija pažeidė rūpestingumo pareigą, yra teisiškai klaidinga.

Antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai siekdamas atmesti apeliantės realiai pateiktą teisinį argumentą rėmėsi tariamu Reglamento Nr. 1272/2008 (1) I priedo 4.1.3.5.5 punkto teisinio aiškumo trūkumu.

Trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, jog siekdamas pateisinti Komisijos neatsižvelgimą į ATAAD (klasifikuoto aukštos temperatūros akmens anglių deguto) tirpumo trūkumą, Bendrasis Teismas negalėjo remtis argumentu, kad teisinė sistema yra sudėtinga. Iš tiesų ankstesnėje susijusioje byloje (Byla T-689/13 DEP, Bilbaina de Alquitranes SA ir kt. / Europos Komisija) Bendrasis Teismas nusprendė priešingai. Nepateikus jokių paaiškinimų, kodėl nuspręsta priešingai, Bendrojo Teismo motyvai yra nepakankami ir prieštaringi.

Ketvirtasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai taikė įprastą deramo rūpestingumo kriterijų. Jis taikė neteisingą ir netinkamą lyginamąjį aspektą Komisijos deramam rūpestingumui ir įprastumui įvertinti, kai konstatavo, kad Komisija veikė kaip įprasta deramai rūpestinga administracinė institucija.

Penktasis pagrindas grindžiamas tuo, jog Bendrojo Teismo motyvai yra nepakankami ir prieštaringi, kiek jis, nenurodydamas jokių įrodymų ir pasikliaudamas tik generalinio advokato išvada, konstatavo, kad Komisijai galėjo kilti sunkumų ištaisyti akivaizdžią vertinimo klaidą, taip leisdamas suprasti, kad Komisijos taikomas metodas gali būti pateisintas.

Šeštasis pagrindas grindžiamas tuo, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai padarė išvadą, kad Komisijos klaida gali būti pateisinta remiantis atsargumo principu, nes pagal suformuotą jurisprudenciją šiuo principu negali būti remiamasi klasifikuojant cheminę medžiagą.

---

(1)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008, p. 1).

2021 m. vasario 4 d.Deza a.s. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. gruodžio 16 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-638/18 Deza a.s. / Komisija

(Byla C-74/21 P)

(2021/C 128/36)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Deza a.s., atstovaujama advokatų P. Sellar, K. Van Maldegem ir M. Grunchard

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Ispanijos Karalystė ir Europos cheminių medžiagų agentūra

Apeliantės reikalavimai

—	panaikinti skundžiamą sprendimą,

—	grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir

—	atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, jog Bendrojo Teismo išvada, kad apeliantės argumentas, pagal kurį Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nebūtinai taip pat reiškia argumentą, kad Komisija pažeidė rūpestingumo pareigą, yra teisiškai klaidinga.

Antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai siekdamas atmesti apeliantės realiai pateiktą teisinį argumentą rėmėsi tariamu Reglamento Nr. 1272/2008 (1) I priedo 4.1.3.5.5 punkto teisinio aiškumo trūkumu.

Trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, jog siekdamas pateisinti Komisijos neatsižvelgimą į ATAAD (klasifikuoto aukštos temperatūros akmens anglių deguto) tirpumo trūkumą, Bendrasis Teismas negalėjo remtis argumentu, kad teisinė sistema yra sudėtinga. Iš tiesų ankstesnėje susijusioje byloje (Byla T-689/13 DEP, Bilbaina de Alquitranes SA ir kt. / Europos Komisija) Bendrasis Teismas nusprendė priešingai. Nepateikus jokių paaiškinimų, kodėl nuspręsta priešingai, Bendrojo Teismo motyvai yra nepakankami ir prieštaringi.

Ketvirtasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai taikė įprastą deramo rūpestingumo kriterijų. Jis taikė neteisingą ir netinkamą lyginamąjį aspektą Komisijos deramam rūpestingumui ir įprastumui įvertinti, kai konstatavo, kad Komisija veikė kaip įprasta deramai rūpestinga administracinė institucija.

Penktasis pagrindas grindžiamas tuo, jog Bendrojo Teismo motyvai yra nepakankami ir prieštaringi, kiek jis, nenurodydamas jokių įrodymų ir pasikliaudamas tik generalinio advokato išvada, konstatavo, kad Komisijai galėjo kilti sunkumų ištaisyti akivaizdžią vertinimo klaidą, taip leisdamas suprasti, kad Komisijos taikomas metodas gali būti pateisintas.

Šeštasis pagrindas grindžiamas tuo, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai padarė išvadą, kad Komisijos klaida gali būti pateisinta remiantis atsargumo principu, nes pagal suformuotą jurisprudenciją šiuo principu negali būti remiamasi klasifikuojant cheminę medžiagą.

---

(1)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008, p. 1).

2021 m. vasario 3 d.Bilbaína de Alquitranes, SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. gruodžio 16 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-645/18 Bilbaína de Alquitranes, SA / Komisija

(Byla C-75/21 P)

(2021/C 128/37)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Bilbaína de Alquitranes, SA, atstovaujama advokatų P. Sellar, K. Van Maldegem ir M. Grunchard

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Ispanijos Karalystė ir Europos cheminių medžiagų agentūra

Apeliantės reikalavimai

—	panaikinti skundžiamą sprendimą,

—	grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir

—	atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, jog Bendrojo Teismo išvada, kad apeliantės argumentas, pagal kurį Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nebūtinai taip pat reiškia argumentą, kad Komisija pažeidė rūpestingumo pareigą, yra teisiškai klaidinga.

Antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai siekdamas atmesti apeliantės realiai pateiktą teisinį argumentą rėmėsi tariamu Reglamento Nr. 1272/2008 (1) I priedo 4.1.3.5.5 punkto teisinio aiškumo trūkumu.

Trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, jog siekdamas pateisinti Komisijos neatsižvelgimą į ATAAD (klasifikuoto aukštos temperatūros akmens anglių deguto) tirpumo trūkumą, Bendrasis Teismas negalėjo remtis argumentu, kad teisinė sistema yra sudėtinga. Iš tiesų ankstesnėje susijusioje byloje (Byla T-689/13 DEP, Bilbaina de Alquitranes SA ir kt. / Europos Komisija) Bendrasis Teismas nusprendė priešingai. Nepateikus jokių paaiškinimų, kodėl nuspręsta priešingai, Bendrojo Teismo motyvai yra nepakankami ir prieštaringi.

Ketvirtasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai taikė įprastą deramo rūpestingumo kriterijų. Jis taikė neteisingą ir netinkamą lyginamąjį aspektą Komisijos deramam rūpestingumui ir įprastumui įvertinti, kai konstatavo, kad Komisija veikė kaip įprasta deramai rūpestinga administracinė institucija.

Penktasis pagrindas grindžiamas tuo, jog Bendrojo Teismo motyvai yra nepakankami ir prieštaringi, kiek jis, nenurodydamas jokių įrodymų ir pasikliaudamas tik generalinio advokato išvada, konstatavo, kad Komisijai galėjo kilti sunkumų ištaisyti akivaizdžią vertinimo klaidą, taip leisdamas suprasti, kad Komisijos taikomas metodas gali būti pateisintas.

Šeštasis pagrindas grindžiamas tuo, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai padarė išvadą, kad Komisijos klaida gali būti pateisinta remiantis atsargumo principu, nes pagal suformuotą jurisprudenciją šiuo principu negali būti remiamasi klasifikuojant cheminę medžiagą.

---

(1)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008, p. 1).

2021 m. vasario 10 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje XC / Komisija

(Byla T-488/18) (1)

(Viešoji tarnyba - Įdarbinimas - Atviras konkursas EPSO/AD/338/17 - Vertinimo komisijos sprendimas neleisti ieškovui dalyvauti kitame konkurso etape - Nediskriminavimo dėl negalios principas - Galimybė susipažinti su dokumentais - Prašymo leisti susipažinti su klausimais, kurie buvo pateikti testo metu - Vertinimo komisijos darbo slaptumas - Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 - Atviras konkursas EPSO/AD/356/18 - Rezervo sąrašas - Ieškinys dėl panaikinimo - Suinteresuotumo kreiptis į teismą nebuvimas - Nepriimtinumas - Atsakomybė)

(2021/C 128/38)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovas: XC, atstovaujamas advokato C. Bottino

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Spina ir L. Vernier, padedamų advokato A. Dal Ferro

Dalykas

Pirma, SESV 270 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2017 m. gruodžio 4 d. atviro konkurso EPSO/AD/338/17 vertinimo komisijos sprendimą neleisti ieškovui dalyvauti kitame konkurso etape, antra, SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2018 m. birželio 19 d. Komisijos sprendimą C(2018) 3969, susijusį su galimybe susipažinti su dokumentais, trečia, SESV 270 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2019 m. gegužės 22 d. paskelbtą atviro konkurso EPSO/AD/356/18 rezervo sąrašą, ir, ketvirta, SESV 270 straipsniu grindžiamas prašymas atlyginti įvairią žalą, kurią ieškovas galimai patyrė.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš XC bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 270, 2019 8 12.

2021 m. vasario 10 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Santini ir kt. / Parlamentas

(Sujungtos bylos T-345/19, T-346/19, T-364/19–T-366/19, T-372/19–T-375/19 ir T-385/19) (1)

(Institucinė teisė - Bendras Europos Parlamento narių statutas - Italijos rinkimų apygardose išrinkti Europos Parlamento nariai - Ufficio di Presidenza della Camera dei Deputati (Deputatų Rūmų valdyba, Italija) priimtas Sprendimas Nr. 14/2018 dėl pensijų - Italijos parlamento narių pensijų dydžio pakeitimas - Europos Parlamento atliktas tam tikrų Italijoje išrinktų buvusių jo narių pensijų dydžio atitinkamas koregavimas - Aktą priėmusio subjekto kompetencija - Pareiga motyvuoti - Įgytos teisės - Teisinis saugumas - Teisėti lūkesčiai - Nuosavybės teisė - Proporcingumas - Vienodas požiūris - Deliktinė atsakomybė - Pakankamai sunkus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas)

(2021/C 128/39)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovai: Giacomo Santini (Trentas, Italija) ir kiti 9 ieškovai, kurių pavardės nurodytos sprendimo priede, atstovaujami advokato M. Paniz

Atsakovas: Europos Parlamentas, atstovaujamas S. Seyr ir S. Alves

Dalykas

Pirma, SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2019 m. balandžio 11 d. raštus ir 2019 m. gegužės 8 d. raštą, kiek jis susijęs su ieškovu byloje T-375/19, kuriuos kiekvieno ieškovo atveju parengė Parlamentas ir kurie susiję su pensijų, kurias gauna ieškovai, dydžio koregavimu įsigaliojus 2019 m. sausio 1 d.Ufficio di Presidenza della Camera dei deputati (Deputatų Rūmų valdyba) sprendimui Nr. 14/2018, ir, antra, SESV 268 straipsniu grindžiamas prašymas atlyginti žalą, kurią ieškovai tariamai patyrė priėmus šiuos aktus.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinius.

2.	Giacomo Santini ir kiti 9 ieškovai, kurių pavardės nurodytos priede, padengia savo ir Europos Parlamento patirtas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 263, 2019 8 5.

2021 m. vasario 10 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Forte / Parlamentas

(Byla T-519/19) (1)

(Institucinė teisė - Unikalus Europos Parlamento nario statusas - Europos Parlamento nariai, išrinkti Italijos rinkimų apygardose - Ufficio di Presidenza della Camera dei Deputati (Deputatų Rūmų valdyba, Italija) priimtas Sprendimas Nr. 14/2018 dėl pensijų - Italijos parlamento narių pensijų dydžio pakeitimas - Europos Parlamento atliktas tam tikrų Italijoje išrinktų buvusių jo narių pensijų dydžio atitinkamas koregavimas - Aktą priėmusio subjekto kompetencija - Pareiga motyvuoti - Įgytos teisės - Teisinis saugumas - Teisėti lūkesčiai - Nuosavybės teisė - Proporcingumas - Vienodas požiūris)

(2021/C 128/40)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovas: Mario Forte (Neapolis, Italija), atstovaujamas advokatų C. Forte ir G. Forte

Atsakovas: Europos Parlamentas, atstovaujamas S. Seyr ir S. Alves

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2019 m. birželio 11 d. Parlamento raštą dėl pensijos, kurią ieškovas gavo po to, kai įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d.Ufficio di Presidenza della Camera dei deputati priimtas Sprendimas Nr. 14/2018, dydžio perskaičiavimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Mario Forte padengia savo ir Europos Parlamento patirtas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 305, 2019 9 9.

2021 m. vasario 10 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Sophia Group / Parlamentas

(Byla T-578/19) (1)

(Viešasis paslaugų pirkimas - Konkurso procedūra - Pagalbos pastatams paslaugų teikimas - Konkurso dalyvio pasiūlymo atmetimas - Sutarties suteikimas kitam konkurso dalyviui - Atrankos kriterijai - Sutarties sudarymo kriterijai - Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas - Etikečių ir sertifikatų naudojimas rengiant sutarties skyrimo kriterijus - Pareiga motyvuoti)

(2021/C 128/41)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Sophia Group (Saint-Josse-ten-Noode, Belgija), atstovaujama advokatų Y. Schneider ir C.-H. de la Vallée Poussin

Atsakovas: Europos Parlamentas, atstovaujamas L. Tapper Brandberg ir B. Simon

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2019 m. liepos 30 d. Parlamento sprendimą skirti viešojo pirkimo 1 dalį, kurios dalykas yra „Buildings HelpDesk paslaugų teikimas“ (konkursas 06A0010/2019/M011), kitam konkurso dalyviui.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Sophia Group bylinėjimosi išlaidas, įskaitant susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.

---

(1)  OL C 363, 2019 10 28.

2021 m. vasario 10 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Herlyn ir Beck / EUIPO – Brillux (B.home)

(Byla T-821/19) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo „B.home“ paraiška - Ankstesnis tarptautinis žodinis prekių ženklas „B-Wohnen“ - Santykinis atsisakymo registruoti pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

(2021/C 128/42)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovai: Sonja Herlyn (Grünwald, Vokietija) ir Christian Beck (Grünwald), atstovaujami advokato H. Hofmann

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama M. Fischer

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Brillux GmbH & Co. KG (Miunsteris, Vokietija), atstovaujama advokatės R. Schiffer

Dalykas

Ieškinys dėl 2019 m. rugsėjo 24 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 373/2019-5), susijusio su protesto procedūra tarp Brillux, iš vienos pusės, ir S. Herlyn ir C. Beck, iš kitos pusės.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Sonja Herlyn ir Christian Beck bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 27, 2020 1 27.

2021 m. vasario 10 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje El Corte Inglés / EUIPO – MKR Design (PANTHÉ)

(Byla T-117/20) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo PANTHÉ paraiška - Ankstesni nacionaliniai žodinis ir vaizdinis prekių ženklai PANTHER ir ankstesnis vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas P PANTHER - Santykinis atsisakymo registruoti pagrindas - Galimybės supainioti nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas) - Ankstesnio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymas)

(2021/C 128/43)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: El Corte Inglés, SA (Madridas, Ispanija), atstovaujama advokato J. L. Rivas Zurdo

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama L. Rampini

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: MKR Design Srl (Milanas, Italija), atstovaujama advokato G. Dragotti

Dalykas

Ieškinys dėl 2019 m. gruodžio 5 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 378/2019-5), susijusio su protesto procedūra tarp El Corte Inglés ir MKR Design.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš El Corte Inglés, SA bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 129, 2020 4 20.

2020 m. gruodžio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Stockdale / Taryba ir kt.

(Byla T-776/20)

(2021/C 128/44)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Robert Stockdale (Bristolis, Jungtinė Karalystė), atstovaujamas advokatės N. de Montigny

Atsakovai: Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba, Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis Bosnijoje ir Hercegovinoje

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

Pirmiausia,

—	pripažinti sprendimą dėl atleidimo negaliojančiu;

—

dėl teisių, kylančių iš privatinės teisės reglamentuojamos sutarties: — perkvalifikuoti jo sutartinius santykius į neterminuotą darbo sutartį; — nuspręsti, kad dėl nurodyto atleidimo pagrindo ieškovas patyrė diskriminaciją, ir todėl priteisti jam iš atsakovių neturtinės žalos atlyginimą, ex aequo et bono įvertintą 10 000 eurų; — pripažinti, kad atsakovės pažeidė sutartinius įsipareigojimus, pirmiausia pareigą iš anksto pranešti apie neterminuotos darbo sutarties nutraukimą; — nuspręsti, kad su ieškovu buvo elgiamasi jį neteisėtai diskriminuojant, ir įpareigoti atsakovus jį grąžinti į darbą arba, nepatenkinus šio reikalavimo, sumokėti kompensaciją, apskaičiuotą remiantis darbuotojo patirtais nuostoliais dėl neįvykdytos darbo sutarties, jei ji būtų buvusi vykdoma iki numatytos galiojimo pasibaigimo; — taigi, priteisti iš atsakovių sumokėti ieškovui kompensaciją už nepagrįstą atleidimą (unfair dismissal), kuri bus nustatyta vėliau, bet iš anksto ex aequo et bono vertinamą 393 850,08 eurų; — priteisti iš atsakovų palūkanas nuo minėtų sumų;

—

dėl kitų teisių, pagrįstų nevienodu požiūriu į ieškovą ir kitus Europos Sąjungos tarnautojus: — pripažinti, kad ieškovas turėjo būti įdarbintas kaip vieno iš trijų pirmųjų atsakovų laikinasis tarnautojas, ir pripažinti, kad pirmieji trys atsakovai, be objektyvaus pagrindo, diskriminavo ieškovą dėl atlyginimo, teisių į pensiją ir su tuo susijusių išmokų, taip pat vėlesnio įdarbinimo garantijos; — priteisti iš pirmųjų trijų atsakovų atlyginimus, pensijas, išmokas ir lengvatas, kurių jis negavo dėl šiame ieškinyje nurodytų Bendrijos teisės pažeidimų, — priteisti iš jų palūkanas nuo šių sumų; — nustatyti šalims terminą, per kurį turi būti įvertintas minėto žalos atlyginimo dydis, atsižvelgiant į pareigų, į kurias jis turėjo būti priimtas, lygį ir pakopą, vidutinį darbo užmokesčio augimą, jo karjeros raidą, išmokas, kurias jis turėjo gauti pagal laikinojo tarnautojo darbo sutartį, ir palyginti gautus rezultatus su jo faktiškai gautu darbo užmokesčiu;

—	priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Subsidiariai,

—	priteisti iš šių institucijų pagal deliktinę jų atsakomybę atlyginti ieškovui dėl jo pagrindinių teisių pažeidimo padarytos neturtinės žalos atlyginimą, ex aequo et bono iš anksto vertinamą 400 000 eurų.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi trimis pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas atsakovių sutartine ir deliktine atsakomybe, kylančią dėl: — sutarčiai su ieškovu taikomos materialinės teisės pažeidimo; — diskriminacijos, patirtos dėl sprendimo atleisti jį iš darbo, pagrįsto jo pilietybe ir nevienodu požiūriu į jį, kaip britą Europos Sąjungoje, taikant atleidimo procedūrą, taip pat teisės būti išklausytam pažeidimo; — piktnaudžiavimo paeiliui naudojant terminuotas sutartis, proporcingumo principo pažeidimo ir vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principo pažeidimo; — teisinio saugumo ir gero administravimo pažeidimų, Europos gero administracinio elgesio kodekso pažeidimo ir darbuotojų laisvo judėjimo teisės pažeidimo.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas sprendimo dėl ieškovo atleidimo neteisėtumo. Šį pagrindą sudaro du kaltinimai: — Pirmasis kaltinimas, susijęs su jo darbo sutarčiai taikytinos teisės pažeidimu (sutarties kvalifikacija, atleidimo taisyklės, nevienodas požiūris, palyginti su kitais britų tarnautojais, dirbančiais Sąjungoje ir kt.). Papildomai ieškovas tvirtina, kad tie patys Europos teisės aktuose įtvirtinti principai turi būti taikomi taip, kad būtų pasiekiami tie patys rezultatai. — Antrasis kaltinimas, susijęs su darbuotojų diskriminacija institucijose, ypač dėl laikiniesiems darbuotojams suteikiamų teisių (įvairių išmokų nemokėjimo, įmokų į pensijų fondą mokėjimo, išlaidų kompensavimo ir kt.)

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas ieškovo nurodytos Europos Sąjungos institucijų deliktinės atsakomybės buvimu tuo atveju, jei jo reikalavimai, susiję su atsakovų sutartine atsakomybe būtų laikomi nepriimtinais ar nepagrįstais.

2021 m. sausio 17 d. pareikštas ieškinys byloje VI / Komisija

(Byla T-20/21)

(2021/C 128/45)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: VI, atstovaujama advokatų G. Pandey, D. Rovetta ir V. Villante

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2020 m. spalio 7 d. Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) sprendimą, kurį ieškovė gavo 2020 m. spalio 7 d. ir kuriuo ieškovės 2020 m. gegužės 27 d. pateiktas prašymas buvo atmestas; tuo sprendimu buvo atmestas ir ieškovės prašymas sumokėti 50 000 EUR kompensaciją,

—	panaikinti 2020 m. vasario 27 d. EPSO ir (arba) atrankos komisijos sprendimą, kuriuo ieškovės prašymas peržiūrėti atrankos komisijos sprendimą neleisti jai dalyvauti kitame konkurso etape buvo atmestas,

—	panaikinti 2019 m. birželio 26 d. EPSO ir (arba) atrankos komisijos sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta įtraukti ieškovę į EPSO/AD/363/18 (AD7) konkurso (Muitinių srities administratoriai) rezervo sąrašą,

—	panaikinti 2018 m. spalio 11 d. (1) paskelbtą pranešimą apie EPSO/AD/363/18 atvirą konkursą (Administratoriai (AD 7) – Muitinių srities administratoriai), taip pat visą rezervo sąrašą ir į jį minėto konkurso pagrindu įtrauktas kandidatų pavardes,

—	įpareigoti atsakovę atlyginti dėl pirma nurodytų neteisėtų ginčijamų sprendimų patirtą 70 000 EUR žalą,

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi penkiais pagrindais.

1.

Ieškinio pirmasis pagrindas grindžiamas: a) akivaizdžia ieškovės profesinės patirties vertinimo klaida; b) tuo, kad jos prašymas nebuvo išnagrinėtas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį; c) tuo, kad atrankos komisija piktnaudžiavo jai suteikta veiksmų laisve, ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnio pažeidimu, nes komisijos narys, kuriam buvo pavesta pravesti pokalbį su ieškove, buvo parinktas aiškiai netinkamai; d) netinkamu ieškovės pateiktų atsakymų į klausimus vertinimu; ir e) pareigos atlikti lyginamąjį ir objektyvų kandidatų vertinimą nevykdymu ir vienodo požiūrio bei lygių galimybių principų pažeidimu.

2.	Ieškinio antrasis pagrindas grindžiamas: a) netinkamu ieškovės atsakymų į atrankos komisijos nario klausimus vertinimu; b) pranešimo apie konkursą I priedo 1 punkto ir II priedo 2 punkto pažeidimu; ir c) aiškiai klaidingu ieškovės atsakymų vertinimu.

3.	Ieškinio trečiasis pagrindas grindžiamas pareigos motyvuoti ir SESV 296 straipsnio pažeidimu.

4.

Ieškinio ketvirtasis pagrindas grindžiamas: a) tuo, kad per konkurso egzaminą žodžiu pasikeitė atrankos komisijos sudėtis; b) tuo, kad nebuvo įgyvendinta pakankamai koordinavimo priemonių tam, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir objektyvus kandidatų vertinimas, lygios jų galimybės ir vienodas požiūris į juos.

5.	Ieškinio penktasis pagrindas grindžiamas: a) 1958 m. Reglamento Nr. 1 (2) 1, 2, 3 ir 4 straipsnių pažeidimu; b) Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d ir 28 straipsnių bei III priedo 1 straipsnio 1 dalies f punkto pažeidimu; ir c) vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų pažeidimu.

---

(1)  OL C 368A, 2018, p. 1.

(2)  1958 m. balandžio 15 d. reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958, p. 385; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 3), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013, kuriuo dėl Kroatijos Respublikos stojimo adaptuojami tam tikri laisvo prekių judėjimo, laisvo asmenų judėjimo, bendrovių teisės, konkurencijos politikos, žemės ūkio, maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos, transporto politikos, energetikos, mokesčių, statistikos, transeuropinių tinklų, teismų ir pagrindinių teisių, teisingumo, laisvės ir saugumo, aplinkos, muitų sąjungos, išorės santykių, užsienio, saugumo ir gynybos politikos bei institucijų sričių reglamentai ir sprendimai (OL L 158, 2013, p. 1).

2021 m. sausio 14 d. pareikštas ieškinys byloje Equinoccio-Compañía de Comercio Exterior / Komisija

(Byla T-22/21)

(2021/C 128/46)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Equinoccio-Compañía de Comercio Exterior, SL (Madridas, Ispanija), atstovaujama advokatų D. Luff ir R. Sciaudone

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2020 m. lapkričio 4 d. Europos Komisijos raštą (Ref. Ares(2020)6365704) dėl finansinės garantijos, nurodytos Turkijos mokslo, pramonės ir technologijų ministerijos, panaikinimo – ES ir užsienio reikalų generalinis direktoratas – ES finansinių programų direktoratas,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi penkiais pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas rūpestingumo pareigos, nešališkumo, procesinės lygybės ir Finansinio reglamento (1) 78 straipsnio pažeidimu. — Teigiama, kad Komisija neįvertino Turkijos valdžios institucijų sprendimo panaikinti garantiją. Komisija paprašė, kad šį vertinimą atliktų pačios Turkijos valdžios institucijos. Taip buvo pažeistas Finansinio reglamento 78 straipsnis, siejamas su deleguotojo reglamento (2) 80, 81 ir 82 straipsniais. Remiantis šiomis nuostatomis, leidimus išduodantis Sąjungos pareigūnas turi asmeniškai patikrinti dokumentus.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas pareigos motyvuoti pažeidimu. — Ieškovė teigia, kad ginčijamame sprendime nebuvo pateikta pakankamai informacijos, kad ji galėtų įsitikinti, ar jis tinkamai pagrįstas, o gal turi trūkumų, leidžiančių ginčyti jo teisėtumą Sąjungos teisme, taip pat, kad šis teismas galėtų patikrinti akto teisėtumą.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas teisės būti išklausytam pažeidimu. — Ieškovė teigia nedalyvavusi administracinėje procedūroje, per kurią Komisija sprendė, ar nurodyti ES atstovybei Ankaroje patvirtinti garantijos panaikinimą.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas proporcingumo principo pažeidimu. — Ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė proporcingumo principą, nes nesuderino perkančiosios organizacijos prašymo ir ieškovei skolingų sumų.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas akivaizdžia klaida vertinant garantijos panaikinimo sąlygas. — Teigiama, kad ginčijame sprendime padaryta akivaizdi klaida vertinant garantijos panaikinimo sąlygas, susijusias su tariamu paslaugų sutarties pažeidimu.

---

(1)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012, p. 1).

(2)  2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012, p. 1).

2021 m. sausio 21 d. pareikštas ieškinys byloje L’Oréal / EUIPO – Debonair Trading Internacional (SO COUTURE)

(Byla T-30/21)

(2021/C 128/47)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: L’Oréal (Kliši, Prancūzija), atstovaujama advokatų M. Treis ir E. Strobel

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Debonair Trading Internacional Lda (Funšalis, Portugalija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė Bendrajame Teisme

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo SO COUTURE paraiška – Registracijos paraiška Nr. 12 194 015

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2020 m. lapkričio 3 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 158/2016-5

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO ir bet kurios į bylą įstosiančios šalies bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, atliekant bendrą vertinimą ir galimybės supainioti vertinimą.

2021 m. sausio 21 d. pareikštas ieškinys byloje PZ / Komisija

(Byla T-49/21)

(2021/C 128/48)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: PZ, atstovaujamas advokatų S. Rodrigues ir A. Champetier

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2019 m. vertinimo ataskaitą už 2019 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpį, apie kurią ieškovui pranešta 2020 m. vasario 19 d.,

—	taip pat ir, kiek reikia, panaikinti 2020 m. spalio 23 d. sprendimą, apie kurį ieškovui pranešta 2020 m. spalio 30 d., atmesti 2020 m. birželio 26 d. ieškovo skundą ir

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi keturiais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas atsakovės padarytomis akivaizdžiomis vertinimo klaidomis.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad atsakovė pažeidė pareigą motyvuoti.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas jo teisės būti išklausytam pažeidimu.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad vertinantis pareigūnas stokoja nepriklausomumo.

2021 m. sausio 25 d. pareikštas ieškinys byloje ClientEarth / Komisija

(Byla T-52/21)

(2021/C 128/49)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: ClientEarth AISBL (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokato O. Brouwer

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2020 m. lapkričio 16 d. implicitinį atsakovės sprendimą nesuteikti galimybės susipažinti su tam tikrais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 (1) ir Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 (2) prašomais dokumentais dėl žuvininkystės kontrolės,

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi vieninteliu pagrindu ir tvirtina, kad atsakovė per terminą, Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą kartotinio prašymo tvarkymui, aiškiai nepriėmė sprendimo dėl ieškovės prašymo suteikti prieigą ir taip implicitiškai nesuteikė galimybės susipažinti su dokumentais, kaip tai suprantama pagal to reglamento 8 straipsnio 3 dalį. Ieškovė teigia, kad šis implicitinis neigiamas sprendimas buvo nemotyvuotas, todėl turi būti panaikintas, nes Komisija pažeidė pareigą motyvuoti pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnio 1 dalį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką ir SESV296 straipsnį.

---

(1)  2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).

(2)  2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006, p. 13).

2021 m. vasario 5 d. pareikštas ieškinys byloje Mendes de Almeida / Taryba

(Byla T-75/21)

(2021/C 128/50)

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Ana Carla Mendes de Almeida (Sobreda, Portugalija), atstovaujama advokatų R. Leandro Vasconcelos ir M. Marques de Carvalho

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2020 m. liepos 27 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2020/1117, kuriuo skiriami Europos prokuratūros Europos prokurorai tiek, kiek juo Europos prokuratūros Europos prokuroru paskirtas Portugalijos pasiūlytas kandidatas José Eduardo Moreira Alves d’Oliveira Guerra, suteikiant jam AD 13 lygio laikinojo darbuotojo statusą, nepratęsiamai trejų metų kadencijai, prasidedančiai nuo 2020 m. liepos 29 d.;

—	priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad pažeistos teisės normos, taikomos skiriant Europos prokurorus ir užtikrinančios Europos prokuratūros nepriklausomumą. Ieškovė teigia, kad 2019 m. lapkričio 29 d. Portugalijos vyriausybės raštas, adresuotas Europos Sąjungos Tarybai, kuriame ši vyriausybė nesutiko su atrankos komisijos sudarytu vyriausybės pasiūlytų kandidatų sąrašu, numatytu Reglamento 2017/1939 14 straipsnio 3 dalyje, ir kuriame nurodė pirmenybę teikianti kitam kandidatui, taip pat tai, kad Taryba į šį raštą atsižvelgė, paneigia Europos prokurorų skyrimo sistemos struktūrą, kurios tikslas – užtikrinti Europos prokuratūros ir Europos prokurorų nepriklausomumą. Europos prokurorų teisėtumas susijęs su skyrimo procedūroje dalyvaujančiomis Europos Sąjungos institucijomis, ypač Europos Sąjungos Taryba, bet taip pat ir Europos Parlamentu, bet ne su nacionalinių vyriausybių intervencija. Šis Portugalijos raštas ir tai, kad Taryba į jį atsižvelgė, kelia didelį pavojų Europos prokuratūros ir Europos prokurorų nepriklausomumui, taigi ir patikimumui.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad padaryta akivaizdi klaida pagrindžiant Sprendimą. Ieškovė iš esmės teigia, 2019 m. lapkričio 29 d Portugalijos vyriausybės rašte, adresuotame Tarybai, padarytos dvi didelės klaidos, o tai, be kita ko, pripažino ir Portugalijos vyriausybė. Jos buvo susijusios su tuo, kad kandidatas, kuriam Portugalijos vyriausybė teikė pirmenybę, rašte šešis kartus paminėtas kaip „generalinio prokuroro pavaduotojas José Guerra“, be to, jame nurodyta, kad šis prokuroras vykdė tyrimo ir kaltinimo funkcijas svarbioje byloje, susijusioje su Europos Sąjungos finansinių interesų pažeidimu. Vis dėlto ginčijamu sprendimu paskirtas prokuroras nebuvo generalinio advokato pavaduotojas, be to jis nedalyvavo tos bylos tyrimo stadijoje. Iš tikrųjų Taryba savo sprendime neteikia jokios reikšmės šioms klaidoms ir apie jas neužsimena, jos buvo ištaisytos, nors į kitus šiame rašte Portugalijos vyriausybės nurodytus argumentus buvo atsižvelgta. Iš tikrųjų Taryba faktą, kad buvo padaryta klaidų, aptarė tik, kai aptariamos aplinkybės tapo viešos, o tai sukėlė pasipiktinimą tiek Portugalijoje, tiek Europoje.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad piktnaudžiauta įgaliojimais. Ieškovė teigia, kad tikslai, dėl kurių Europos Sąjungos Tarybai suteikti įgaliojimai Europos prokurorų atrankos procedūroje, yra užtikrinti tos institucijos nepriklausomumą ir tai, kad bus paskirti kvalifikuočiausi nacionaliniai kandidatai, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių vykdant Europos prokuroro funkcijas. Portugalijos vyriausybės įsikišimu ir Tarybos veiksmais siekta ko kito, nei šių nurodytų tikslų (arba bent jau gautas rezultatas buvo kitas). Europos prokuroro atranka ir vėlesnis jo skyrimas ginčijamu sprendimu bet kuriuo atveju neprisidėjo prie to, kad būtų pasirinkti kvalifikuočiausi nacionaliniai kandidatai, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių vykdant Europos prokuroro funkcijas, o taip pažeidžiami tikslai, kurių siekiama minėtais reglamentais ir sprendimais ir sukeliama grėsmė paskirtų prokurorų teisėtumui, taigi ir pačios įstaigos patikimumui.

2021 m. vasario 12 d. pareikštas ieškinys byloje Darment / Komisija

(Byla T-92/21)

(2021/C 128/51)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Darment Oy (Helsinkis, Suomija), atstovaujama advokato C. Ginter

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	Panaikinti atsakovės sprendimą sumažinti 2021 m. hidrofluorangliavandenilių pateikimo rinkai ieškovei skirtą kvotą, apie kurį ieškovei buvo pranešta 2020 m. gruodžio 15 d. atsakovės portale „F-Gas“ ir 2021 m. sausio 12 d. elektroniniu laišku;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi dviem pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad atsakovė pažeidė SESV 266 straipsnį, nes skyrė nuobaudą ieškovei, nors Teisingumo Teismas panaikino atsakovės sprendimą, kuriuo konstatuota, kad ieškovė 2017 m. viršijo savo hidrofluorangliavandenilių pateikimo rinkai kvotą, ir skirta sankcija.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad atsakovė pažeidė Reglamento (ES) 517/2014 (1) 25 straipsnio 2 dalį, siejamą su ES pagrindinių teisių chartijos 42 straipsniu, nes ir toliau taikė ieškovei sankciją.

---

(1)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 (OL L 150, 2014 p. 195).

2021 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje Boshab / Taryba

(Byla T-103/21)

(2021/C 128/52)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Évariste Boshab (Kinšasa, Kongo Demokratinė Respublika), atstovaujamas advokatų T. Bontinck, P. De Wolf, A. Guillerme ir T. Payan

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2020 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/2033, nes šio sprendimo priedo 6 punkte nurodytas ieškovas,

—	panaikinti 2020 m. gruodžio 10 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/2021/ES, nes šio reglamento I priedo 6 punkte nurodytas ieškovas,

—	priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi dviem pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas jo teisių į gynybą pažeidimu. Ieškovas pateikia keletą argumentų dėl teisių į gynybą vykstant procedūroms, po kurių Taryba priėmė ir atnaujino jam taikomas ribojamąsias priemones, pažeidimo ir konkrečiai remiasi jo teisės būti išklausytam priimtinomis sąlygomis pažeidimu.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida, nes Taryba nustatė, kad ieškovas dalyvavo atliekant veiksmus, laikomus sunkiais žmogaus teisių pažeidimais Kongo Demokratinėje Respublikoje. Ieškovas kritikuoja tyrimo, atlikto prieš priimant ribojamąsias priemones jo atžvilgiu, kontekstą ir ginčija bet kokį realų jo vaidmenį nustatant aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas sprendimas jį įtraukti į žmonių, kuriems taikomas 2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 2010/788/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Kongo Demokratinei Respublikai, ir kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2008/369/BUSP (OL L 336, 2010, p. 30), sąrašą.

2021 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje Kande Mupompa / Taryba

(Byla T-104/21)

(2021/C 128/53)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Alex Kande Mupompa (Kinšasa, Kongo Demokratinė Respublika), atstovaujamas advokatų T. Bontinck, P. De Wolf, A. Guillerme ir T. Payan

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2020 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/2033, nes šio sprendimo priedo 7 punkte nurodytas ieškovas,

—	panaikinti 2020 m. gruodžio 10 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/2021, nes šio reglamento priedo 7 punkte nurodytas ieškovas,

—	priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi dviem pagrindais, kurie iš esmės yra identiški arba panašūs į nurodytus byloje T-103/21 Boshab / Taryba.

2021 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje Kanyama / Taryba

(Byla T-105/21)

(2021/C 128/54)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Célestin Kanyama (Kinšasa, Kongo Demokratinė Respublika), atstovaujamas advokatų T. Bontinck, P. De Wolf, A. Guillerme ir T. Payan

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2020 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/2033, nes šio sprendimo priedo 4 punkte nurodytas ieškovas,

—	panaikinti 2020 m. gruodžio 10 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/2021, nes šio reglamento priedo 4 punkte nurodytas ieškovas,

—	priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi dviem pagrindais, kurie iš esmės yra identiški arba panašūs į nurodytus byloje T-103/21 Boshab / Taryba.

2021 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje Kazembe Musonda / Taryba

(Byla T-106/21)

(2021/C 128/55)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Jean-Claude Kazembe Musonda (Lubumbašis, Kongo Demokratinė Respublika), atstovaujamas advokatų T. Bontinck, P. De Wolf, A. Guillerme ir T. Payan

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2020 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/2033, nes šio sprendimo priedo 8 punkte nurodytas ieškovas,

—	panaikinti 2020 m. gruodžio 10 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/2021, nes šio reglamento priedo 8 punkte nurodytas ieškovas,

—	priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi dviem pagrindais, kurie iš esmės yra identiški arba panašūs į nurodytus byloje T-103/21 Boshab / Taryba.

2021 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje Amisi Kumba / Taryba

(Byla T-107/21)

(2021/C 128/56)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Gabriel Amisi Kumba (Kinšasa, Kongo Demokratinė Respublika), atstovaujamas advokatų T. Bontinck, P. De Wolf, A. Guillerme ir T. Payan

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2020 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/2033, nes šio sprendimo priedo 2 punkte nurodytas ieškovas,

—	panaikinti 2020 m. gruodžio 10 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/2021, nes šio reglamento priedo 2 punkte nurodytas ieškovas,

—	priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi dviem pagrindais, kurie iš esmės yra identiški arba panašūs į nurodytus byloje T-103/21 Boshab / Taryba.

2021 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje Ilunga Luyoyo / Taryba

(Byla T-108/21)

(2021/C 128/57)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Ferdinand Ilunga Luyoyo (Kinšasa, Kongo Demokratinė Respublika), atstovaujamas advokatų T. Bontinck, P. De Wolf, A. Guillerme ir T. Payan

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2020 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/2033, nes šio sprendimo priedo 3 punkte nurodytas ieškovas,

—	panaikinti 2020 m. gruodžio 10 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/2021, nes šio reglamento priedo 3 punkte nurodytas ieškovas,

—	priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi dviem pagrindais, kurie iš esmės yra identiški arba panašūs į nurodytus byloje T-103/21 Boshab / Taryba.

2021 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje Mutondo / Taryba

(Byla T-109/21)

(2021/C 128/58)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Kalev Mutondo (Kinšasa, Kongo Demokratinė Respublika), atstovaujamas advokatų T. Bontinck, P. De Wolf, A. Guillerme ir T. Payan

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2020 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/2033, nes šio sprendimo priedo 11 punkte nurodytas ieškovas,

—	panaikinti 2020 m. gruodžio 10 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/2021, nes šio reglamento priedo 11 punkte nurodytas ieškovas,

—	priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi dviem pagrindais, kurie iš esmės yra identiški arba panašūs į nurodytus byloje T-103/21 Boshab / Taryba.

2021 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje Kampete / Taryba

(Byla T-110/21)

(2021/C 128/59)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Ilunga Kampete (Kinšasa, Kongo Demokratinė Respublika), atstovaujamas advokatų T. Bontinck, P. De Wolf, A. Guillerme ir T. Payan

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2020 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/2033, nes šio sprendimo priedo 1 punkte nurodytas ieškovas,

—	panaikinti 2020 m. gruodžio 10 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/2021, nes šio reglamento priedo 1 punkte nurodytas ieškovas,

—	priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi dviem pagrindais, kurie iš esmės yra identiški arba panašūs į nurodytus byloje T-103/21 Boshab / Taryba.

2021 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje Numbi / Taryba

(Byla T-112/21)

(2021/C 128/60)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: John Numbi (Kinšasa, Kongo Demokratinė Respublika), atstovaujamas advokatų T. Bontinck, P. De Wolf, A. Guillerme ir T. Payan

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2020 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/2033, nes šio sprendimo priedo 5 punkte nurodytas ieškovas,

—	panaikinti 2020 m. gruodžio 10 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/2021, nes šio reglamento priedo 5 punkte nurodytas ieškovas,

—	priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi dviem pagrindais, kurie iš esmės yra identiški arba panašūs į nurodytus byloje T-103/21 Boshab / Taryba.

2021 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje Team Beverage / EUIPO (Beverage Analytics)

(Byla T-113/21)

(2021/C 128/61)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Team Beverage AG (Brėmenas, Vokietija), atstovaujama advokatų O. Spieker, A. Schönfleisch ir N. Willich

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo „Beverage Analytics“ paraiška – Registracijos paraiška Nr. 18 101 437

Ginčijamas sprendimas: 2020 m. gruodžio 11 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 727/2020-5

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek juo atmetamas ieškovės skundas dėl 2020 m. vasario 21 d. atsakovės sprendimo;

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas;

—	Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 2 dalies pažeidimas.

2021 m. vasario 20 d. pareikštas ieškinys byloje Growth Finance Plus / EUIPO (doglover)

(Byla T-114/21)

(2021/C 128/62)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Growth Finance Plus AG (Gommiswald, Šveicarija), atstovaujama advokato H. Twelmeier

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo „doglover“ paraiška – Registracijos paraiška Nr. 18 107 487.

Ginčijamas sprendimas: 2020 m. lapkričio 26 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 720/2020-1.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2021 m. vasario 20 d. pareikštas ieškinys byloje Growth Finance Plus / EUIPO (catlover)

(Byla T-115/21)

(2021/C 128/63)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Growth Finance Plus AG (Gommiswald, Šveicarija), atstovaujama advokato H. Twelmeier

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo „catlover“ paraiška – Registracijos paraiška Nr. 18 107 485.

Ginčijamas sprendimas: 2020 m. lapkričio 26 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 717/2020-1.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2021 m. vasario 18 d. pareikštas ieškinys byloje Deichmann / EUIPO – Munich (Dviejų sukryžiuotų juostelių ant bato šono vaizdas)

(Byla T-117/21)

(2021/C 128/64)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Deichmann SE (Esenas, Vokietija), atstovaujama advokato C. Onken

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Munich, SL (La Torre de Claramunt, Ispanija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas (dviejų sukryžiuotų juostelių ant bato šono vaizdas) – Europos Sąjungos prekių ženklas Nr. 2 923 852

Procedūra EUIPO: registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2020 m. gruodžio 7 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2882/2019-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO ir kitos procedūros EUIPO šalies bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 94 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio pažeidimas,

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 94 straipsnio 1 dalies antro sakinio pažeidimas,

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 59 straipsnio 1 dalies a punkto, siejamo su 7 straipsnio 1 dalies b punktu, pažeidimas.

2021 m. vasario 22 d. pareikštas ieškinys byloje Cilem Records International / EUIPO –KVZ Music (HALIX RECORDS)

(Byla T-118/21)

(2021/C 128/65)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Cilem Records International UG (Augsburgas, Vokietija), atstovaujama advokato E. Hecht

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: KVZ Music Ltd (Sofija, Bulgarija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, paraišką pateikęs asmuo: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis.

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo „HALIX RECORDS“ paraiška – Registracijos paraiška Nr. 16 288 235.

Procedūra EUIPO: protesto procedūra.

Ginčijamas sprendimas: 2021 m. sausio 28 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1060/2020-4.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2021 m. sausio 28 d. ginčijamą sprendimą ir 2020 m. gegužės 25 d. EUIPO sprendimą dėl Sąjungos prekių ženklo Nr. 016288235 ir patenkinti 2017 m. balandžio 17 d. ieškovės protestą dėl Sąjungos prekių ženklo Nr. 16288235 registracijos;

—	nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti 2021 m. sausio 28 d. ginčijamą sprendimą ir įpareigoti Apeliacinę tarybą priimti naują sprendimą;

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 4 dalies pažeidimas.

2021 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje Ramazani Shadary / Taryba

(Byla T-119/21)

(2021/C 128/66)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Emmanuel Ramazani Shadary (Kinšasa, Kongo Demokratinė Respublika), atstovaujamas advokatų T. Bontinck, P. De Wolf, A. Guillerme ir T. Payan

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2020 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/2033, nes šio sprendimo priedo 10 punkte nurodytas ieškovas,

—	panaikinti 2020 m. gruodžio 10 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/2021, nes šio reglamento priedo 10 punkte nurodytas ieškovas,

—	priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi dviem pagrindais, kurie iš esmės yra identiški arba panašūs į nurodytus byloje T-103/21 Boshab / Taryba.

2021 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje Ruhorimbere / Taryba

(Byla T-120/21)

(2021/C 128/67)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Éric Ruhorimbere (Mbuži Majis, Kongo Demokratinė Respublika), atstovaujamas advokatų T. Bontinck, P. De Wolf, A. Guillerme ir T. Payan

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2020 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/2033, nes šio sprendimo priedo 9 punkte nurodytas ieškovas,

—	panaikinti 2020 m. gruodžio 10 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/2021, nes šio reglamento priedo 9 punkte nurodytas ieškovas,

—	priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi dviem pagrindais, kurie iš esmės yra identiški arba panašūs į nurodytus byloje T-103/21 Boshab / Taryba.