2021 3 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 93/1

TARYBOS REKOMENDACIJA

2021 m. kovo 12 d.

dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo

(2021/C 93/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį kartu su 19 straipsnio 1 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos direktyvoje 2000/43/EB (1) nustatyta kovos su diskriminacija dėl rasinės ar etninės kilmės visoje Sąjungoje sistema, susijusi su tokiomis sritimis kaip užimtumas, švietimas, socialinė apsauga, įskaitant socialinį draudimą ir sveikatos priežiūrą, socialinės lengvatos ir galimybė gauti prekes ir paslaugas bei jų tiekimas ir teikimas, įskaitant aprūpinimą būstu. Vienas iš šios rekomendacijos tikslų – prisidėti prie veiksmingo tos direktyvos įgyvendinimo, nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai;

(2)

Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/913/TVR (2) valstybės narės įpareigojamos kriminalizuoti viešą smurto ar neapykantos kurstymą rasės, odos spalvos, religijos, kilmės ar tautinės arba etninės kilmės pagrindu ir užtikrinti, kad rasistiniai ir ksenofobiniai motyvai būtų laikomi sunkinančiomis aplinkybėmis arba kad skirdami sankcijas nacionaliniai teismai galėtų atsižvelgti į tokius motyvus. Šia rekomendacija siekiama stiprinti priemones, kurių imamasi kovojant su neapykantos retorika, neapykantos nusikaltimais ir prieš romų tautybės asmenis nukreiptu smurtu. Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES (3), šia rekomendacija taip pat siekiama skatinti paramą nuo tokių nusikaltimų nukentėjusiems romams;

(3)

Europos socialinių teisių ramsčiu išreiškiami principai ir teisės, kuriais siekiama remti ir didinti socialinį teisingumą, neatsižvelgiant į lytį, rasinę ar etninę kilmę, religiją ar tikėjimą, negalią, amžių ar seksualinę orientaciją. Socialinio ramsčio principams įgyvendinti labai svarbios yra universalios priemonės ir jas papildančios tikslinės priemonės, skirtos grupėms, kurioms gresia didelė diskriminacijos ar socialinės atskirties rizika, apsaugoti ir remti, kaip antai šioje rekomendacijoje nustatytos priemonės. Pasiekti rezultatų įgyvendinant šį ramstį yra bendras politinis įsipareigojimas ir atsakomybė. Jis turėtų būti įgyvendinamas ir Sąjungos, ir valstybių narių lygmenimis pagal jų atitinkamą kompetenciją, tinkamai atsižvelgiant į skirtingą socioekonominę aplinką ir nacionalinių sistemų įvairovę, įskaitant socialinių partnerių vaidmenį, tuo pačiu visapusiškai laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų;

(4)	šia rekomendacija taip pat prisidedama prie darnaus lygių ir įtraukių demokratinių visuomenių vystymosi pagal Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus;

(5)

Komisija pateikė pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamento, dėl „Europos socialinio fondo +“ (toliau – 2021–2027 m. ESF+), ir dėl 2021–2027 m. Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo. Tuose pasiūlymuose lygybė ir nediskriminavimas nurodomi kaip horizontalieji principai, kurių turėtų būti laikomasi įgyvendinant tuos fondus. Pasiūlyme dėl 2021–2027 m. ESF+ valstybės narės ir Komisija konkrečiai raginamos užtikrinti lygybę ir nediskriminavimą įgyvendinant Sąjungos programas ir kalbama apie trečiųjų šalių piliečių socioekonominės integracijos bei marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, įtraukties skatinimą, kas siejama su nacionalinio romams skirto strateginio plano reikiama sąlyga. Kol tie pasiūlymai bus priimti, šia rekomendacija prisidedama prie jų veiksmingo įgyvendinimo ateityje;

(6)

2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatu „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (strategija „Europa 2020“) suteiktas didelis postūmis kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi nustatant bendrus Europos tikslus – mažinti skurdą bei socialinę atskirtį ir didinti mokyklą baigusių asmenų skaičių bei užimtumo lygį. Tų tikslų negalima pasiekti nepagerinus romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo, todėl šioje rekomendacijoje pateikiamos konkrečios gairės;

(7)

2011 m. gegužės 19 d. Taryba patvirtino 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikatą „ES romų integracijos nacionalinių strategijų planas iki 2020 m.“, kuriuo valstybės narės raginamos visapusiškai skatinti romų socialinę ir ekonominę įtrauktį ir kuriuo nustatomi tikslai švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros ir aprūpinimo būstu srityse. Nepaisant pirminio projekto ribotumų, ES planas turėjo didelę pridėtinę vertę, kuria toliau grindžiama dabartinė rekomendacija, inter alia, įtraukiant patirtį, įgytą įgyvendinant planą;

(8)

2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendacija (4) buvo siekiama sustiprinti nacionalines romų integracijos priemones. Joje Taryba paragino valstybes nares kasmet pranešti Komisijai apie visas priemones, kurių imtasi laikantis rekomendacijos, ir apie bet kokią pažangą, padarytą įgyvendinant romų integracijos nacionalines strategijas (RINS). Ši rekomendacija grindžiama ta patirtimi, ir joje apžvelgiamos ir išplečiamos priemonės, kurių reikia imtis;

(9)

savo 2016 m. gruodžio 8 d. išvadose „Romų integracijos proceso paspartinimas“ Taryba paragino Komisiją atlikti ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūrą (išsamų vertinimą) ir ja remiantis pateikti pasiūlymą dėl iniciatyvos po 2020 m. Nors atliktame išsamiame vertinime pripažįstama plano pridėtinė vertė, pažymima, kad romų tautybės asmenys Europoje ir toliau susiduria su diskriminacija ir socialine bei ekonomine atskirtimi;

(10)

iš Tarybos, Europos Parlamento ir kelių Europos ir nacionalinių pilietinės visuomenės organizacijų atlikto išsamaus vertinimo ir juo remiantis padarytų išvadų matyti, kad reikalingas atnaujintas ir tvirtesnis įsipareigojimas siekti romų lygybės ir įtraukties. Tuo įsipareigojimu turėtų būti užtikrintas ypatingas dėmesys kovai su diskriminacija, be kita ko, sprendžiant priešiškumo čigonams – tam tikros prieš romų tautybės asmenis nukreipto rasizmo formos – problemą ir sutelkiant dėmesį į keturias socioekonominės įtraukties sritis – švietimą, užimtumą, sveikatą ir būstą. Jis taip pat turėtų atspindėti konkrečių grupių poreikius ir romų populiacijos įvairovę; padėti įtraukti romus į romų lygybės ir įtraukties strategijų rengimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą; padėti gerinti tikslų nustatymą, duomenų rinkimą, stebėseną ir ataskaitų teikimą, taip pat padėti užtikrinti, kad bendrojoje politikoje daugiau dėmesio būtų skiriama romų lygybei ir įtraukčiai. Rengiant priemones ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas lyčių aspektui;

(11)	ši rekomendacija taip pat grindžiama įvairiomis išvadomis, anksčiau išdėstytomis 2015 m. balandžio 15 d. ir 2019 m. vasario 12 d. atitinkamose Europos Parlamento rezoliucijose, 2016 m. gruodžio 8 d. Tarybos išvadose ir Komisijos metinėse ataskaitose nuo 2013 m.;

(12)

vadovaudamasi ES romų integracijos nacionalinių strategijų planu iki 2020 m., Komisija 2020 m. spalio 7 d. priėmė dokumentų rinkinį, kurį sudaro pasiūlymas dėl šios rekomendacijos ir Komunikatas „Lygybės sąjunga. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas“ (toliau – 2020 m. spalio 7 d. komunikatas). 2020 m. spalio 7 d. komunikate nustatomi ES lygmens tikslai ir, kai aktualu, uždaviniai ir būtiniausi visų valstybių narių įsipareigojimai, kuriuos gali papildyti papildomos nacionalinės pastangos ir Sąjungos parama, atsižvelgiant į nacionalinį kontekstą ir romų populiacijos dydį. Naujausi duomenys rodo, kad šeši iš dešimties europiečių vis dar mano, kad romų tautybės asmenų diskriminacija jų šalyje yra plačiai paplitusi, o daugiau kaip šeši iš dešimties sutinka, kad visuomenė galėtų gauti naudos, jei romai būtų geriau integruoti (5). Pagrindinis šios rekomendacijos tikslas – padėti skatinti romų lygybę ir kovoti su romų atskirtimi, jiems aktyviai dalyvaujant procese;

(13)

per COVID-19 pandemiją atskirtos ir palankių sąlygų neturinčios romų bendruomenės patyrė didelį neigiamą poveikį sveikatai ir socioekonominį poveikį – dėl to kyla rizika, kad esama nelygybė ir skurdo bei socialinės atskirties rizika dar labiau padidės. Šia rekomendacija skatinama mažinti struktūrinę nelygybę, su kuria susiduria romai, sprendžiant, kai aktualu, tokius klausimus kaip ribotos romų galimybės gauti švaraus vandens, naudotis sanitarijos infrastruktūra ir sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant skiepijimo paslaugas, ir trūkstamos priemonės ir skaitmeniniai įgūdžiai, kurie leistų romams aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, be kita ko, nuotoliniame švietime, taip pat panaikinant didelį ekonominį nesaugumą ir sprendžiant klausimą dėl perpildytų namų ūkių, atskirtų gyvenviečių arba stovyklų;

(14)

didėjančio populizmo ir rasizmo Sąjungoje (6) kontekste reikia sutelkti dėmesį į kovą su diskriminacija ir jos prevenciją, be kita ko, kovą su priešiškumu čigonams, nes minėti reiškiniai yra viena iš pagrindinių diskriminacijos bei atskirties priežasčių ir jas dar labiau didina. Todėl 2020 m. rugsėjo 18 d. ES kovos su rasizmu veiksmų plane 2020–2025 m. išdėstomi įvairūs konkretūs kovos su rasizmu veiksmai. Priešiškumas čigonams yra nepaprastai paplitusi (7) rasizmo forma, kilusi dėl plačiosios visuomenės požiūrio į tuos, kurie istorinio „priskyrimo kitokiam“ (8) procese laikomi „čigonais“, taip pat dėl visuomenės elgesio su tokiais asmenimis, ir toks priešiškumas grindžiamas stereotipais ir neigiamomis nuostatomis, kurios kartais gali būti netyčinės ar nesąmoningos (9).

Nuo 2005 m. Europos Parlamentas savo pranešimuose ir 2005 m. balandžio 28 d., 2015 m. balandžio 15 d., 2017 m. spalio 25 d. ir 2019 m. vasario 12 d. rezoliucijose vartoja terminą „priešiškumas čigonams (romams)“. Šį reiškinį, dar vadinamą prieš romus nukreiptu rasizmu ir romafobija, yra pripažinusios kelios tarptautinės ir pilietinės visuomenės organizacijos. Savo 2016 m. gruodžio 8 d. išvadose Taryba pripažino būtinybę „kovoti su visų formų prieš romus nukreiptu rasizmu, kuris kartais vadinamas priešiškumu čigonams, nes tai yra viena iš pagrindinių jų socialinės atskirties ir diskriminacijos priežasčių“. 2020 m. spalio 8 d. Tarptautinis Holokausto aukų atminimo aljansas (IHRA) priėmė teisiškai neprivalomą priešiškumo čigonams / kovos su romų diskriminacija apibrėžtį (10);

(15)

kalbant apie romų populiacijai skirtas priemones, svarbu pripažinti tam tikrų grupių (11) įskaitant romų tautybės moteris, romų tautybės jaunimą, romų tautybės vaikus, romų tautybės LGBTI asmenis, vyresnio amžiaus romus, negalią turinčius romus, tuos romus, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai arba asmenys be pilietybės, ir ES judžius romus, konkrečius poreikius arba pažeidžiamumą. Todėl šioje rekomendacijoje atsižvelgiama į daugialypės diskriminacijos problemos sprendimo svarbą (12). Joje siūlomos priemonės, skirtos geresnei romų tautybės vaikų, kurie yra ypač diskriminuojami ir patiria didelę segregaciją, apsaugai ir integracijai.

Vadovaujantis Tarybos 2016 m. gruodžio 8 d. išvadomis, ja taip pat siekiama sudaryti galimybių ir panaudoti neišnaudotą romų tautybės jaunuolių potencialą, didinant jų aktyvų dalyvavimą jaunimui skirtose programose ir priemonėse, pavyzdžiui, kaip nurodyta 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikate „Jaunimo užimtumo rėmimas. Tiltas jaunai kartai į darbo rinką“;

(16)

pripažįstant romų bendruomenės narių įvairovę, terminas „romai“ vartojamas kaip bendrasis terminas, kuriuo nurodomos tam tikros įvairios romų kilmės grupės, įskaitant romus, sintus, kalus, čigonus, romanišelius ir bojašus (rudarus). Jis taip pat apima tokias grupes kaip aškaliai, egiptiečiai, Rytų grupės (įskaitant Dom, Lom, Rom ir Abdal), taip pat klajoklių populiacijas, įskaitant etninius klajoklius, jenišus ar tuos romus, kuriems taikomas administracinis terminas „Gens du voyage“, ir žmones, kurie vadina save čigonais, neneigiant ypatingų tų grupių požymių;

(17)

atsižvelgiant į judumą Sąjungos viduje, būtina gerbti Sąjungos piliečių laisvo judėjimo teisę ir laikytis naudojimosi šia teise sąlygų. Tos sąlygos apima pakankamų išteklių ir visaverčio sveikatos draudimo turėjimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB (13). Kartu būtina siekti gerinti romų gyvenimo sąlygas ir toliau įgyvendinti priemones, kuriomis skatinama jų ekonominė ir socialinė įtrauktis jų kilmės valstybėse narėse ir jų gyvenamosios vietos valstybėse narėse;

(18)

pripažįstant, kad valstybės narės turėtų pasirinkti savo stebėsenos metodus, įskaitant tinkamus duomenų rinkimo metodus, ir atsižvelgiant į tai, kad su etnine kilme susijusios informacijos rinkimas yra opus klausimas, ir tam tikrose valstybėse narėse toks rinkimas yra neįmanomas, šioje rekomendacijoje pabrėžiama duomenų rinkimo, kaip būtino pagrindo priemonėms, kuriomis veiksmingai pagerinama romų populiacijos padėtis, rengti, svarba, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (14) ir Nediskriminavimo, lygybės ir įvairovės klausimų aukšto lygio grupės Duomenų apie lygybę pogrupio paskelbtų 2018 m. Gairių dėl geresnio duomenų apie lygybę rinkimo ir naudojimo (15). Šioje rekomendacijoje taip pat pripažįstama rodiklių, kaip stebėsenos metodo, svarba. 2020 m. spalio 7 d. komunikate paaiškinama, kad valstybės narės gali pasirinkti rodiklius iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, Komisijos ir valstybių narių bendrai parengto romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo vertinimo rodiklių rinkinio;

(19)

šioje rekomendacijoje daugiausia dėmesio akivaizdžiai skiriama romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo skatinimo priemonėms, nesiekiant išskirti palankių sąlygų neturinčių kitų grupių. Panašiomis aplinkybėmis šios priemonės turėtų būti grindžiamos tais pačiais principais. Šiuo atžvilgiu tebėra aktualūs bendrieji pagrindiniai romų įtraukties principai (16). Be to, priemonėmis romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo aspektai turėtų būti integruojami tiek į Sąjungos, tiek į nacionalines politikos iniciatyvas, ypatingą dėmesį skiriant sąryšingumui ir lyčių aspektui. 2020 m. spalio 7 d. komunikate pateikiamos tolesnės gairės dėl nacionalinių strateginių planų, susijusių su romais, planavimo ir įgyvendinimo;

(20)	vienas iš šios rekomendacijos tikslų – patvirtinti ilgalaikį įsipareigojimą dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo bendrų tikslų ir pateikti atnaujintas bei sustiprintas gaires, nustatant priemones, kurias valstybės narės gali patvirtinti siekdamos tų tikslų;

(21)

šia rekomendacija visapusiškai laikomasi subsidiarumo principo ir gerbiama valstybių narių pirminė atsakomybė šioje srityje. Ji nedaro poveikio valstybių narių nacionalinės proceso teisės principams ir teisinėms tradicijoms. Turėtų būti taikomas bendras, tačiau diferencijuotas požiūris, deramai atsižvelgiant į tokias nacionalines aplinkybes kaip romų tautybės asmenų skaičius ir dalis visoje populiacijoje, bendras ekonominis kontekstas, konkretūs tikslinių populiacijų ypatumai kiekvienoje valstybėje narėje ir galimybė nustatyti konkrečiai etninei grupei skirtas politikos priemones. Nacionalinis požiūris į romų įtrauktį, lygybę bei dalyvavimą ir atitinkamos priemonės tai skatinti turėtų būti pritaikyti ir atrinkti atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir poreikius vietoje; tai turėtų apimti ir būtinybę palankių sąlygų neturinčių grupių, tokių kaip romai, klausimus spręsti platesniame kontekste. Bendrosios priemonės turėtų būti parengtos taip, kad jomis būtų užtikrinta, kad romai būtų veiksmingai pasiekti;

(22)	nacionaliniame romams skirtame strateginiame plane daroma nuoroda į nacionalines romams skirtas strategijas ir (arba) romų lygybei, įtraukčiai ir dalyvavimui svarbius integruotus politikos priemonių rinkinius platesniame socioekonominiame kontekste,

REKOMENDUOJA:

Valstybės narės turėtų priimti nacionalinius romams skirtus strateginius planus pagal savo platesnio pobūdžio socialinės įtraukties politiką, kuria gerinama romų padėtis, ir pageidautinai ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo mėn. juos pateikti Europos Komisijai. Remdamosi nacionaline bei Sąjungos teise ir atsižvelgdamos į turimus išteklius ir nacionalines aplinkybes valstybės narės turėtų atitinkamai apsvarstyti šioje rekomendacijoje nustatytų priemonių aktualumą nacionaliniame kontekste ir įgyvendinti jas proporcingai ir pasirinktinai, glaudžiai bendradarbiaudamos su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Vertinant tą priemonių aktualumą valstybės narės skatinamos prisiimti savanoriškus minimalius įsipareigojimus ir, atsižvelgiant į nacionalinį kontekstą, galimai dėti papildomas pastangas, kaip numatyta komunikate.

Horizontalieji tikslai: lygybė, įtrauktis ir dalyvavimas

Valstybės narės turėtų sutelkti pastangas priimti ir įgyvendinti priemones, kad būtų skatinama lygybė ir veiksmingai užkertamas kelias diskriminacijai, priešiškumui čigonams, socialinei ir ekonominei atskirčiai, taip pat jų pagrindinėms priežastims, bei su tuo kovojama. Šios pastangos turėtų, be kita ko, apimti tokias priemones:

veiksmingai kovoti su tiesiogine ir netiesiogine diskriminacija, be kita ko, kovojant su priekabiavimu, priešiškumu čigonams, stereotipais, prieš romus nukreipta retorika, neapykantos retorika, neapykantos nusikaltimais ir smurtu prieš romus, įskaitant tokios veiklos kurstymą tiek internete, tiek ne internete, visų pirma į nacionalinę teisę perkeliant ir įgyvendinant Direktyvą 2000/43/EB, Pamatinį sprendimą 2008/913/TVR ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES (17) bei užtikrinant jų vykdymą;

b)	plėtoti ir propaguoti visapusiškos paramos aukoms sistemą vadovaujantis Direktyva 2012/29/ES ir teikti pagalbą nuo neapykantos nusikaltimų bei diskriminacijos nukentėjusiems romams;

c)	kovoti su daugialype ir struktūrine (18) romų, visų pirma romų tautybės moterų, romų tautybės jaunimo, romų tautybės vaikų, romų tautybės LGBTI asmenų, negalią turinčių romų, vyresnio amžiaus romų, negalią turinčių romų, romų be pilietybės ir ES judžių romų (19), diskriminacija;

d)	didinti informuotumą apie tai, kad pastangos kovoti su diskriminacine praktika yra susijusios su pastangomis kovoti su priešiškumu čigonams bei su socialine ir ekonomine atskirtimi – tai bendro siekio skatinti platesnio masto lygybės tikslą dalis;

analizuoti priešiškumo čigonams ir romų diskriminacijos reiškinį ir pripažinti, kad jis egzistuoja, taip pat didinti informuotumą apie šiuos reiškinius, jų formas ir jų žalingus padarinius, šiuo tikslu pasitelkiant žiniasklaidą, bendrąsias mokymo programas ir kitas priemones, pavyzdžiui, didinant valstybės tarnautojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų informuotumą apie būtinybę juos identifikuoti ir į juos reaguoti;

f)	skatinti daugiakultūrę informuotumo didinimo veiklą ir kampanijas mokyklose;

didinti informuotumą apie romų kultūras, kalbą ir istoriją, įskaitant romų Holokausto atminimą ir susitaikymo procesus visuomenėje, inter alia, imantis veiksmų, susijusių su atitinkamo mokytojams skirto mokymo organizavimu ir tinkamų bendrųjų mokymo programų rengimu, nes šis informuotumas yra labai svarbus mažinant išankstinį nusistatymą ir priešiškumą čigonams, t. y. šalinant svarbias diskriminacijos priežastis;

h)	skatinti teigiamus naratyvus apie romus ir romų sektinus pavyzdžius, taip pat geresnį iššūkių, su kuriais susiduria romai, supratimą, be kita ko, remiant bendruomenių susitikimus ir tarpkultūrinį mokymąsi.

Valstybės narės turėtų kovoti su itin dideliu romų populiacijos skurdo rizikos lygiu ir materialiniu ir socialiniu nepritekliumi, kad būtų teikiama veiksminga parama romų įtraukčiai, lygybei ir dalyvavimui. Kai aktualu, valstybės narės turėtų laikytis integruoto požiūrio, daugiausia dėmesio skirdamos visoms atitinkamoms politikos sritims. Tos pastangos galėtų būti realizuotos imantis šių priemonių:

a)	užtikrinant tinkamas investicijas į žmogiškąjį kapitalą, infrastruktūros plėtojimą ir aprūpinimą būstu, taip pat socialinės sanglaudos politikos priemones ir gerinant tokių investicijų nukreipimą;

b)	užtikrinant, kad palankių sąlygų neturintys romai galėtų naudotis tinkamomis socialinės apsaugos sistemomis, įskaitant pajamų rėmimu ir išmokomis natūra bei teikiamomis paslaugomis;

pajamų rėmimą derinant su aktyvumo skatinimo priemonėmis, siekiant skatinti dalyvavimą darbo rinkoje, ir su užimtumo rėmimu, ypač romų tautybės moterų ir ES judžių romų atžvilgiu, ir teikiant informaciją apie esamus teisinius tinkamumo reikalavimus, taikomus siekiant pasinaudoti išmokomis ir aktyvumo skatinimo bei įgalinimo paslaugomis;

užtikrinant, kad ypač daug dėmesio būtų skiriama vaikų skurdo prevencijai ir kovai su juo, be kita ko, imantis veiksmingų nacionalinių priemonių, kuriomis atsižvelgiama į mechanizmus, dėl kurių skurdas perduodamas iš kartos į kartą, ir į būtinybę remti romų tautybės vaikus ir jų šeimas tarpusavyje susijusiose užimtumo, socialinių paslaugų, švietimo bei ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, sveikatos priežiūros, aprūpinimo būstu ir galimybės naudotis pagrindinėmis paslaugomis, mitybos ir galimybės užsiimti laisvalaikio veikla srityse;

e)	remiant jaunų suaugusiųjų ir šeimų finansinį raštingumą, įskaitant geresnius sprendimų priėmimo ir planavimo įgūdžius, kaip tam tikras įgalėjimo ir finansinės įtraukties priemones.

Valstybės narės turėtų atitinkamai skatinti prasmingą romų tautybės asmenų, įskaitant moteris, vaikus, jaunimą, vyresnio amžiaus žmones ir neįgaliuosius, dalyvavimą ir jų konsultavimą, kad būtų teikiama veiksminga parama romų lygybės ir nediskriminavimo srityse. Tai turėtų, be kita ko, apimti šias priemones:

a)	remti aktyvų pilietiškumą skatinant socialinį, ekonominį, politinį, kultūrinį ir pilietinį dalyvavimą, ypač romų tautybės moterų ir jaunimo atžvilgiu;

b)	skatinti romų pilietinės visuomenės gebėjimų stiprinimą ir lyderystę, kad romų tautybės asmenys galėtų dalyvauti visuose politikos ciklo etapuose ir apskritai visuomeniniame gyvenime;

c)	skatinti romų užimtumą viešosiose ir privačiosiose institucijose siekiant remti įvairovę ir didinti ekspertinę patirtį politikos procese ir nurodyti sektinus pavyzdžius;

d)	didinti palankių sąlygų neturinčių romų bendruomenių narių informuotumą apie žmogaus ir piliečių teises ir pareigas;

e)	koordinuoti įvairių sektorių išteklius, tinklus ir ekspertinę patirtį siekiant didinti romų tautybės jaunuolių dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose ir padėti sustiprinti jų lyderystę.

Sektorių tikslai

Galimybė dalyvauti kokybiško įtraukaus bendrojo švietimo programose

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visiems romams būtų suteikta reali vienoda prieiga prie visų formų ir visų pakopų švietimo programų ir užtikrinti, kad jie galėtų jose dalyvauti, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra ir baigiant tretiniu išsilavinimu, įskaitant antrą galimybę mokytis, suaugusiųjų švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą.

Valstybės narės turėtų gerinti vienodas romų tautybės mokinių galimybes dalyvauti kokybiško ir įtraukaus švietimo programose, be kita ko, taikant, pavyzdžiui, tokias priemones, kuriomis būtų:

a)	užkertamas kelias bet kokių formų segregacijai švietimo srityje ir užtikrinama, kad būtų remiamas visų mokinių potencialas;

b)	užkertamas kelias neteisingo diagnozavimo, dėl kurio romų tautybės mokiniai netinkamai įtraukiami į specialiojo ugdymo programas, atvejams ir užtikrinama, kad specialiojo ugdymo programos būtų paskiriamos laikantis skaidrios ir teisėtos procedūros;

c)	numatomi veiksmingi metodai, kaip pripažinti ir ištaisyti patirtą neteisybę švietimo srityje, įskaitant segregaciją, netinkamą romų tautybės mokinių nukreipimą į specialiąsias mokyklas ir jų nelygų traktavimą;

d)	skatinamas nešališkumas, įtrauktis ir įvairovė švietimo sistemoje ir klasėje, pavyzdžiui, pasitelkiant profesinio tobulėjimo programas, mentorystę ir savitarpio mokymosi veiklą;

e)	skatinamas veiksmingas tėvų dalyvavimas romų tautybės mokinių švietime ir puoselėjami mokyklų bei vietos bendruomenių ryšiai, be kita ko, pasitelkiant tarpininkus ir mokytojų padėjėjus;

f)	remiamas visų mokinių, įskaitant negalią turinčių vaikų, dalyvavimas ir aktyvus įsitraukimas lygiomis teisėmis į bendrąsias švietimo veiklos sritis ir procesus;

g)	kovojama su mokyklose vykstančiomis patyčiomis ir priekabiavimu – tiek internete, tiek ne internete, kad būtų apsaugoti visi mokiniai, įskaitant romų tautybės mokinius;

didinamas mokytojų ir kitų mokyklos darbuotojų informuotumas apie romų istoriją, romų kultūrą, taip pat metodus, kaip atpažinti diskriminaciją ir jos pagrindines priežastis, įskaitant priešiškumą čigonams ir nesąmoningą šališkumą, ir kovoti su šiais reiškiniais, taip pat apie švietimo svarbą ir realias vienodas galimybes gauti bendrąjį išsilavinimą;

i)	remiamos pastangos užtikrinti, kad romų tautybės mokiniai įgytų įgūdžių, atitinkančių esamus ir būsimus darbo rinkos poreikius.

Valstybės narės turėtų siekti, kad būtų įveikta visų formų diskriminacija, nelygybė ir sudarytos palankios sąlygos, kiek tai susiję su švietimo galimybėmis, rezultatais ir pasiekimais, be kita ko, kai aktualu, taikant, pavyzdžiui, tokias priemones, kuriomis būtų:

a)	užtikrinamos galimybės gauti kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, ypač daug dėmesio skiriant ankstyvai romų tautybės vaikų, įskaitant palankių sąlygų neturinčius romų tautybės vaikus, įtraukčiai;

b)	teikiama individualizuota parama ir tarpininkavimo paslaugos, kad būtų kompensuotos kalbinės, kognityvinių įgūdžių ir švietimo spragos, glaudžiai bendradarbiaujant su romų tautybės mokinių šeimomis, ir skatinama antra galimybė mokytis bei suaugusiųjų švietimas;

c)	užkertamas kelias ankstyvam mokyklos metimui ar mokyklos nebaigimui visais ugdymo lygmenimis, be kita ko, ypač daug dėmesio skiriant romų tautybės mergaitėms (20), pavyzdžiui, remiant mokyklų, tarpininkų ir socialinės apsaugos tarnybų bendradarbiavimą;

d)	pripažįstamas vaikų, kurių tėvai išvykę į užsienį (vieni ar kartu su vaikais), pažeidžiamumas ir tokiems vaikams suteikiama pirmenybė dalyvauti popamokinės veiklos programose ir gauti individualizuotą paramą;

e)	didinamas romų socialinis judumas, pavyzdžiui, imantis pozityvių veiksmų, teikiant specialias stipendijas profesinio mokymo, vidurinio ugdymo ir aukštojo mokslo bei mokytojų rengimo srityse, taip pat pasitelkiant profesinį orientavimą;

f)	užtikrinamas sklandus perėjimas iš vieno švietimo lygmens į kitą ir skatinama įgyti vidurinį ir tretinį išsilavinimą, be kita ko, pasitelkiant profesinį orientavimą, konsultavimą, mentorystę ir finansinės paramos sistemas;

g)	remiamas dalyvavimas neformaliojo mokymosi ir užklasinėje veikloje, įskaitant jaunimo, sporto ir kultūrinę veiklą, pagal sveikatos ir pilietinio ugdymo programas, taip pat kitoje veikloje, kuria skatinama saviugda, psichologinis atsparumas ir gerovė;

skatinamas, kai aktualu, skaitmeninių įgūdžių įgijimas, plačiajuostės prieigos suteikimas, tinkamos skaitmeninės infrastruktūros užtikrinimas ir aprūpinimas mokymo medžiaga, skirta nuotoliniam mokymuisi tiek formaliojo, tiek neformaliojo švietimo aplinkoje, kad būtų užkirstas kelias palankių socioekonominių sąlygų neturinčių mokinių, jų mokytojų ir tėvų skaitmeninei atskirčiai, ir kad būtų užtikrinta, jog visos minėtos priemonės pasiektų romų tautybės mokinius, įskaitant tuos, kurie gyvena kaimo arba segreguotose vietovėse.

Galimybės rasti kokybišką ir tvarų darbą

Valstybės narės turėtų skatinti vienodas romų, ypač romų tautybės jaunimo, galimybes rasti kokybišką ir tvarų darbą, be kita ko, kai aktualu, taikant, pavyzdžiui, tokias priemones, kuriomis būtų:

a)	susisiekiama su romų tautybės jaunuoliais (21), kad būtų didinamas jų informuotumas apie esamas, pageidautina, integruotas užimtumo ir socialines paslaugas ir jie suvedami su tais paslaugas teikiančiomis tarnybomis;

b)	tenkinami nedirbančių ir neaktyvių romų tautybės jaunuolių poreikiai, jiems pritaikant individualizuotus, holistinius veiksmų planus, kuriuose būtų atsižvelgiama į jų prioritetus ir motyvaciją, kliūtis ir nepalankias sąlygas, taip pat bedarbystės ar neveiklumo priežastis;

c)	remiama pirmoji darbo patirtis, įdarbinimas, pameistrystė ir karjeros raida;

d)	sudaromos palankesnės sąlygos pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką, pasitelkiant ugdomąjį vadovavimą, mentorystę, profesinį mokymą, stažuotes, verslo inkubatorius ir dualinį švietimą;

e)	remiamas romų tautybės asmenų skaitmeninių įgūdžių ugdymas siekiant užtikrinti, kad jie būtų geriau pasirengę atitikti darbo rinkos poreikius ir išnaudotų galimybes, kurias kasdieniame gyvenime teikia esamos ir naujos skaitmeninės priemonės ir tendencijos;

f)	remiamas mokymas darbo vietoje, įgūdžių ugdymas, profesinių kvalifikacijų įgijimas ir atnaujinimas, taip pat antra galimybė mokytis;

g)	skatinamos tikrai vienodos savarankiško darbo ir verslumo, įskaitant socialinį verslumą, galimybės, pasitelkiant tikslinę paramą;

h)	skatinamos vienodos galimybės įsidarbinti tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje taikant tokias priemones, kaip pozityvūs veiksmai ir paramos sistemos darbdaviams, taip pat gerinamos galimybės naudotis užimtumo tarnybų paslaugomis, įskaitant aktyvią darbo rinkos politiką;

i)	remiamas judumas darbo rinkoje, ypač tų asmenų, kurie gyvena kaimo ir segreguotose vietovėse, kuriose darbo galimybės – ribotos;

kovojama su diskriminacija, ji mažinama ir panaikinama, didinant informuotumą apie nediskriminacinį užimtumą ir galimybes įsidarbinti ir aktyvumo skatinimo priemones, o darbdaviai mokomi taikyti metodus, kaip pripažinti diskriminaciją ir jos pagrindines priežastis, įskaitant priešiškumą čigonams ir nesąmoningą šališkumą, ir kovoti su šiais reiškiniais.

Sveikata ir galimybė naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis

Valstybės narės turėtų užtikrinti veiksmingas vienodas galimybes netrukdomai naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis, ypač didžiausios rizikos grupėms arba grupėms, kurios gyvena marginalizuotose arba atokiose vietovėse, kai aktualu, taikant, pavyzdžiui, tokias priemones, kuriomis būtų:

skatinamos ir lengvinamos vienodos galimybės, kad:

romų tautybės moterys galėtų gauti kokybiškus sveikatos patikrinimus ir atrankines patikras, galėtų naudotis priežiūros prieš ir po gimdymo, konsultavimo ir šeimos planavimo paslaugomis, taip pat lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis, kurias paprastai teikia nacionalinės sveikatos priežiūros tarnybos;

ii)	romų tautybės moterys galėtų naudotis paramos smurto dėl lyties aukoms paslaugomis;

iii)	romų tautybės vaikai galėtų gauti kokybišką pirminę sveikatos priežiūrą, įskaitant pirminės prevencijos programą, pavyzdžiui, skiepus;

iv)	pažeidžiamos romų populiacijos, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus romai, negalią turintys romai, LGBTI romai, ES judūs romai, taip pat romai, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, ir romai be pilietybės, galėtų naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis;

didinamas romų tautybės asmenų informuotumas apie pirminės profilaktikos priemones, pavyzdžiui, sveikos gyvensenos propagavimo programas ir narkotikų vartojimo prevenciją, ir gerinamos jų galimybės naudotis psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis, kai aktualu, teikiant tarpininkavimo sveikatos srityje paslaugas;

užkertamas kelias romų tautybės asmenų diskriminacijai ir su ja kovojama, didinant informuotumą apie nediskriminacinę prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų ir mokant sveikatos priežiūros specialistus, medicinos studentus ir sveikatos srities tarpininkus taikyti metodus, kaip atpažinti diskriminaciją ir jos pagrindines priežastis, įskaitant priešiškumą čigonams ir nesąmoningą šališkumą, ir kovoti su šiais reiškiniais;

d)	kovojama su visų romų tautybės asmenų skaitmenine atskirtimi galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis srityje, be kita ko, mažinant skaitmeninių įgūdžių atotrūkį, kai kalbama apie galimybę susipažinti su sveikatos duomenimis;

e)	užkertamas kelias segregacijai sveikatos priežiūros paslaugų srityje ir ji panaikinama;

f)	užtikrinama, kad būtų pripažinta ir ištaisyta patirta neteisybė sveikatos priežiūros srityje, įskaitant priverstinį, prievartinį ir kitais atžvilgiais nesavanorišką romų tautybės moterų sterilizavimą;

g)	romų tautybės asmenims suteikiamos vienodos galimybės studijuoti mediciną ir skatinamas romų įdarbinimas sveikatos priežiūros specialistais ir tarpininkais, ypač regionuose, kuriuose yra didelė romų populiacija;

h)	kovojama su galimais ligų protrūkiais marginalizuotose arba atokiose vietovėse ir užkertamas tam kelias;

i)	romams užtikrinamos galimybės naudotis bendruomeninėmis ir pagalbos šeimai paslaugomis, skirtomis negalią turintiems asmenims, vyresnio amžiaus asmenims ir tėvų priežiūros netekusiems vaikams, pavyzdžiui, ugdymo paslaugomis, socialiniu būstu, neįgaliųjų dienos centrais ir globėjų tinklais;

užkertamas kelias apgyvendinimui specialiose įstaigose ir skatinama siekti, kad nuo gyvenimo įstaigose būtų pereita prie bendruomeninės globos ar globos šeimoje, teikiant paramą nesaugioje padėtyje atsidūrusioms šeimoms, pavyzdžiui, konsultavimo paslaugas ir finansines paskatas, pagalbą maistu, pagalbą namuose ir ugdymo paslaugas;

k)	skatinama keistis geriausia patirtimi, susijusia su romų tautybės asmenų visuomenės sveikata, ir šią patirtį perduoti, pavyzdžiui, naudojantis Komisijos ir valstybių narių visuomenės sveikatos sistema Sveikatos ugdymo, ligų prevencijos ir neužkrečiamųjų ligų valdymo iniciatyvinėje grupėje;

l)	skatinami tyrimai dėl ligų, kuriomis dažniau serga asmenys, kuriems gresia skurdas, ir tų ligų prevencija.

Galimybė gauti tinkamą būstą ir būtiniausias paslaugas nepatiriant segregacijos

10.

Valstybės narės turėtų užtikrinti romų tautybės asmenims vienodas sąlygas gauti tinkamą būstą ir būtiniausias paslaugas nepatiriant segregacijos, be kita ko, taikant, pavyzdžiui, tokias priemones, kuriomis būtų:

užtikrinama galimybė naudotis būtiniausiomis paslaugomis, pavyzdžiui, gauti vandentiekio vandens, saugaus ir švaraus geriamojo vandens (22), turėti tinkamas sanitarines sąlygas, naudotis atliekų surinkimo ir tvarkymo, aplinkos apsaugos, elektros ir dujų tiekimo, transporto bei finansinėmis paslaugomis ir skaitmeninio ryšio paslaugomis, taip pat fizine infrastruktūra, užtikrinant pagrindinių komunalinių paslaugų teikimo tęstinumą tiek įprastomis sąlygomis, tiek pandemijų, ekologinių katastrofų ir kitų krizių metu;

b)	stebimi visi erdvinės segregacijos atvejai, jiems užkertamas kelias ir su jais kovojama, taip pat skatinamas segregacijos panaikinimas rengiant konkrečius planus, kaip spręsti aprūpinimo būstu klausimus dalyvaujant vietos bendruomenėms ir paveiktoms romų bendruomenėms;

remiamos ir stiprinamos valdžios institucijos, paprastai atsakingos už aprūpinimą būstu, būtiniausias paslaugas ir aplinkos standartus, taip pat kiti atitinkami tos srities subjektai, pavyzdžiui, prireikus suteikiant jiems reikiamus įgaliojimus ir išteklius būsto poreikiams nustatyti, segregacijai stebėti ir išsamioms reguliavimo arba paramos priemonėms įgyvendinti;

d)	užkertamas kelias priverstiniam iškeldinimui skatinant iš anksto apie tai pranešti ir skatinant tarpininkavimą, organizuojamas paramos teikimas asmenims, kuriems gresia iškeldinimas, ir, kai reikia, jie aprūpinami kitu tinkamu būstu, ypač daug dėmesio skiriant šeimoms;

e)	gerinamos romų tautybės asmenų gyvenimo sąlygos, užkertamas kelias neigiamam taršos ir užterštumo poveikiui jų sveikatai ir jis šalinamas;

f)	benamiams romų tautybės asmenims teikiama socialinė parama ir galimybės naudotis bendrosiomis paslaugomis;

g)	užtikrinamos vienodos galimybės gauti paramą aprūpinant būstu ir atsižvelgiama į konkrečius atskirų asmenų ir šeimų poreikius;

h)	remiamos marginalizuotiems romų tautybės asmenims skirtos integruotos būsto programos imantis priemonių, kai, pavyzdžiui, su būsto statybai bei priežiūrai skirtais mikrokreditais derinamos finansinio raštingumo bei taupymo programos, statybų srities mokymai ir aktyvumo skatinimo priemonės;

i)	remiamas klajoklių apsistojimo vietų įrengimas ir priežiūra.

Partnerystės ir instituciniai gebėjimai

Nacionalinių romų informacijos centrų įtraukimas ir jų rėmimas

11.

Valstybės narės turėtų aprūpinti nacionalinius romų informacijos centrus pakankamais ir reikalingais ištekliais, darbuotojais ir institucinėmis galiomis, taip pat juos įgalinti, kad jie galėtų veiksmingai koordinuoti ir stebėti nacionalinę romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo politiką, įskaitant informavimo veiklą vietos lygmeniu.

12.

Valstybės narės turėtų suteikti nacionaliniams romų informacijos centrams galimybę palengvinti romų pilietinės visuomenės dalyvavimą ir prisidėjimą rengiant, įgyvendinant, stebint ir peržiūrint nacionalinius romų integracijos strateginius planus ir vietos veiksmų planus, pasitelkiant reformuotus nacionalinės romų platformos procesus.

13.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionaliniai romų informacijos centrai dalyvautų rengiant socialinės įtraukties politiką ir teikiant universaliąsias paslaugas, kad būtų padidintas jų aktualumas romų tautybės asmenims ir jose siūlomo informavimo mastas, be kita ko, kai aktualu, priimant sprendimus dėl Sąjungos fondų programavimo ir stebėsenos.

Vienodą požiūrį skatinančių įstaigų dalyvavimas

14.

Valstybės narės, atsižvelgdamos į atitinkamas savo nacionalines teisines sistemas, turėtų remti vienodą požiūrį skatinančias įstaigas (toliau – lygybės įstaigos), kad jos, laikydamosi savo įgaliojimų, galėtų efektyviai ir nepriklausomai veikti ir bendradarbiauti su visais atitinkamais subjektais, įskaitant nacionalinius romų informacijos centrus, valdžios institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas ir privatųjį sektorių. Teikiant tokią paramą lygybės įstaigoms turėtų būti sudarytos galimybės, kai taikytina:

a)	nagrinėti diskriminacijos, neapykantos retorikos ir neapykantos nusikaltimų atvejus ir siekti strateginio ginčų nagrinėjimo;

b)	spręsti nepakankamo pranešimo apie diskriminaciją, neapykantos retoriką ir neapykantos nusikaltimus problemą ir didinti romų informuotumą apie jų teises;

c)	vykdyti tyrimus ir rinkti duomenis apie romų lygybę ir romų diskriminaciją;

d)	stiprinti romų pilietinės visuomenės pajėgumus ir su ja bendradarbiauti, daugiausia dėmesio skiriant teisei kreiptis į teismą užtikrinimui ir teisės aktų dėl lygybės įgyvendinimui;

e)	teikti gaires ir mokymą plačiajai visuomenei, taip pat viešosioms ir privačiosioms organizacijoms.

15.

Valstybės narės turėtų suteikti galimybę lygybės įstaigoms aktyviai dalyvauti ir veiksmingai prisidėti rengiant, įgyvendinant, stebint ir peržiūrint nacionalinius strateginius planus romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo klausimais bei atitinkamas Sąjungos fondų programas, kai aktualu, be kita ko:

remiantis lygybės įstaigų patarimais dėl nacionalinių strateginių planų įgyvendinimo standartų, siekiant užtikrinti didesnį dėmesį kovai su diskriminacija ir jos prevencijai, be kita ko, kovojant su priešiškumu čigonams, rengiant ir įgyvendinant šiuos standartus, įskaitant pastangas panaikinti struktūrinę diskriminaciją;

b)	suteikiant galimybę lygybės įstaigoms dalyvauti struktūrų, įsteigtų siekiant prižiūrėti nacionalinių romams skirtų strateginių planų įgyvendinimą, stebėseną ir peržiūrą, taip pat atitinkamų Sąjungos fondų stebėsenos komitetų veikloje.

Vietos ir regioninių suinteresuotųjų subjektų sutelkimas

16.

Valstybės narės turėtų įtraukti regionines ir vietos valdžios institucijas ir vietos pilietinę visuomenę į nacionalinių strateginių planų rengimą, įgyvendinimą, stebėseną ir peržiūrą, priklausomai nuo to, kas aktualu.

17.

Valstybės narės turėtų skatinti regionines ir vietos valdžios institucijas, atsižvelgiant į jų atitinkamus įgaliojimus, rengti arba atnaujinti vietos veiksmų arba segregacijos panaikinimo planus arba romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginius planus. Į tuos vietos planus arba strateginius planus kiek įmanoma turėtų būti įtrauktos priemonės, pagrindiniai principai, lyginamieji standartai, išmatuojami tikslai ir finansavimo paskirstymas.

18.

Valstybės narės turėtų užtikrinti centrinės ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą rengiant ir įgyvendinant Sąjungos finansavimo programas, susijusias su kova su romų diskriminacijos prevencija ir jos įveikimu, siekiant užtikrinti, kad romų lygybė, įtrauktis ir dalyvavimas būtų numatyti visais programų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais, ir pagerinti Sąjungos lėšų nukreipimą į vietos lygmenį.

19.

Valstybės narės turėtų skatinti įtrauktį ir įvairovę pasitelkdamos atitinkamas priemones, pavyzdžiui, pozityvius veiksmus, kad užtikrintų romams vienodas galimybes įsidarbinti vietos ir regioninėse valdžios institucijose.

20.

Valstybės narės turėtų skatinti romų tautybės moterų ir vyrų įgalėjimą ir pripažinti atstovavimą jiems vietos lygmeniu.

Bendradarbiavimas su pilietine visuomene

21.

Valstybės narės turėtų skatinti socialines inovacijas, valdžios institucijų ir romų bei jų interesus ginančios pilietinės visuomenės partnerystę ir bendradarbiavimą.

22.

Valstybės narės turėtų visapusiškai naudotis nacionalinėmis romų platformomis arba kitais bendradarbiavimo ir dialogo palaikymo kanalais valstybėse narėse, kad romai ir jų interesus ginanti pilietinė visuomenė bei kiti suinteresuotieji subjektai būtų skaidriai ir plačiau įtraukti į nacionalinių romams skirtų strateginių planų ir vietos veiksmų planų rengimą, įgyvendinimą, stebėseną ir peržiūrą.

23.

Valstybės narės turėtų remti pilietinę visuomenę jai stebint neapykantos nusikaltimus bei neapykantos retoriką ir kitus prieš romus nukreiptus nusikaltimus ir pranešant apie juos, ir teikti pagalbą nukentėjusiesiems, kai jie praneša apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantos retoriką.

24.

Valstybės narės turėtų užtikrinti finansavimą romų ir jų interesus ginančios pilietinės visuomenės, įskaitant romų jaunimo organizacijas, pliuralizmui ir nepriklausomumui remti, kad jos galėtų teikti ataskaitas dėl nacionalinių romams skirtų strateginių planų ir vykdyti jų stebėseną kaip nepriklausomos stebėtojų organizacijos, taip pat kad jos galėtų išlaikyti savo administracinius pajėgumus.

25.

Valstybės narės turėtų įtraukti pilietinę visuomenę ir romų bendruomenes į Sąjungos fondų programų ciklą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, be kita ko, kaip atitinkamų Sąjungos fondų stebėsenos komitetų narius.

26.

Valstybės narės turėtų skatinti romų pilietinės visuomenės, įskaitant jaunimo organizacijas, pajėgumų stiprinimą ir lyderystę, kad atitinkamos įstaigos ir organizacijos galėtų dalyvauti visuose politikos ciklo etapuose ir apskritai visuomeniniame gyvenime.

27.

Valstybės narės turėtų skatinti tarpsektorinį darbą ir platesnio masto lygybės ir įtraukties aljansus, įtraukiant valdžios institucijas, pilietinę visuomenę, verslo ir pramonės sektorius, akademinę ir mokslo bendruomenę. Tai padėtų bendrų veiksmų imtis subjektams, propaguojantiems lyčių lygybę, kovojantiems su rasizmu, diskriminacija dėl rasinės ar etninės kilmės, ksenofobija ir su tuo susijusia netolerancija ar ginantiems vaikų, vyresnio amžiaus žmonių, romų, LGBTI asmenų, negalią turinčių asmenų, prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir kitų migrantų bei asmenų be pilietybės teises.

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas

28.

Valstybės narės turėtų stiprinti bendradarbiavimą ir tarpusavio mokymąsi, kiek tai susiję su veiksmingiausiais būdais, kaip integruoti romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo klausimus įgyvendinant visas svarbias Sąjungos iniciatyvas.

29.

Valstybės narės turėtų skatinti tarpvalstybinę partnerystę ir mainus remdamos nacionalinių romų informacijos centrų tinklą, tinklą „EURoma“ ir Europos romų platformą.

30.

Kai kurie ES judūs romų tautybės piliečiai, kurie įsikuria ne savo kilmės valstybėje narėje arba tokioje valstybėje narėje būna laikinai, be kita ko, siekdami pasinaudoti sezoninio ar trumpalaikio darbo galimybėmis, atsiduria pažeidžiamoje padėtyje. Kai aktualu, valstybės narės turėtų skatinti nustatyti tinkamas tarpvalstybinio bendradarbiavimo nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu formas, įskaitant dvišalius ar daugiašalius projektus ir susitarimus, ir skatinti aktyviai juose dalyvauti, tuo pačiu laikantis Sąjungos teisinės sistemos ir galiojančių nacionalinės teisės aktų. Tai galėtų apimti, pavyzdžiui, bendradarbiavimą klausimais, susijusiais su romų tautybės vaikų galimybėmis gauti išsilavinimą, vaikų mokymosi patirtimi ir rezultatais, taip pat poreikiais ir iššūkiais savivaldybių lygmeniu. Šis bendradarbiavimas turėtų apimti pačių romų dalyvavimą.

Finansavimas

31.

Valstybės narės, ypač tos, kurios susiduria su didesniais iššūkiais romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo srityse ir (arba) kuriose gyvena didesnės romų bendruomenės, turėtų visapusiškai ir optimaliai panaudoti bendrąsias ir tikslines Sąjungos ir nacionalinių fondų lėšas, skirtas romų diskriminacijos prevencijai ir kovai su ja, be kita ko, nustatydamos konkrečius tikslus skatinti palankių sąlygų neturinčių grupių ir marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų (23), socioekonominę integraciją, ir užtikrinti veiksmingą Sąjungos ir nacionalinių finansavimo šaltinių, skirtų romų lygybei ir jų socialinei ir ekonominei įtraukčiai skatinti, derinimą.

32.

Valstybės narės turėtų palengvinti regioninių, vietos, miestų ir kitų valdžios institucijų, ekonominių ir socialinių partnerių ir atitinkamų pilietinei visuomenei atstovaujančių įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir įstaigų, atsakingų už socialinės įtraukties, pagrindinių teisių ir nediskriminavimo skatinimą, dalyvavimą rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant Sąjungos programas, įskaitant dalyvavimą stebėsenos komitetų veikloje.

33.

Valstybės narės turėtų skirti pakankamai nacionalinių išteklių ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginio plano ir nacionalinių strateginių planų politikos priemonėms įgyvendinti, užtikrinant, kad jos atitiktų realius romų bendruomenių poreikius ir būtų proporcingos romų bendruomenių dydžiui ir patiriamiems sunkumams.

34.

Nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose (24) turėtų būti atsižvelgiama į teises ir lygias galimybes visiems bei tai skatinama, taip pat turėtų būti skatinama palankių sąlygų neturinčių grupių, įskaitant romus ir kitus rasinėms ar etninėms mažumoms priklausančius asmenis, įtrauktis.

35.

Valstybės narės turėtų tobulinti Sąjungos programų arba struktūrinių reformų, skirtų mažumų socioekonominei įtraukčiai užtikrinti, rengimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą, pavyzdžiui, prašydamos techninės paramos pagal struktūrinių reformų rėmimo programą.

36.

Valstybės narės turėtų skatinti naudoti nacionalines ir Sąjungos lėšas, kad būtų stiprinami centrinės ir vietos valdžios institucijų bei pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumai ir sudarytos sąlygos joms keistis gerąja patirtimi, kad šios institucijos ir organizacijos galėtų prisidėti prie kovos su romų diskriminacija priemonių įgyvendinimo spartindamos lygybės ir įtraukties užtikrinimą, be kita ko, kovodamos su segregacija ir skatindamos romų dalyvavimą.

37.

Valstybės narės turėtų reaguoti į vietos lygmens, įskaitant miesto vietoves, finansavimo poreikius, kai aktualu, siekdamos remti ES judžius romus, be kita ko, numatydamos kalbų mokymą, kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, mokyklinį ugdymą, valstybines užimtumo tarnybas, socialinius darbuotojus, tarpininkus ir t. t.

Nacionalinių romams skirtų strateginių planų stebėsena ir ataskaitų teikimas

38.

Valstybės narės turėtų stebėti ir vertinti nacionalinių strateginių planų įgyvendinimą, atitinkamai naudodamos rodiklių rinkinį, kurį parengė Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (toliau – Agentūra), nacionaliniai romų informacijos centrai, nacionalinės statistikos tarnybos ir Komisija Agentūros koordinuojamoje darbo grupėje su romais susijusių rodiklių ir ataskaitų teikimo klausimais (25). Valstybės narės taip pat gali naudoti nacionalinius rodiklius, atsižvelgdamos į savo nacionalinių teisinių sistemų ir politikos požiūrių raidą, taip pat į romų tautybės asmenų padėtį savo teritorijoje.

39.

Atsižvelgdamos į komunikate nustatytus Sąjungos tikslus ir pagrindinius uždavinius, valstybės narės turėtų, priklausomai nuo to, kas aktualu, įtraukti nacionalinius kiekybinius ir (arba) kokybinius tikslus į nacionalinius romams skirtus strateginius planus, pritaikydamos juos prie nacionalinių aplinkybių ir duomenų apie lygybę rinkimo galimybių; tai gali apimti, pavyzdžiui, etniniu požiūriu išskaidytus duomenis arba aktualius socioekonominius tarpinius duomenis arba šių duomenų derinį.

40.

Ne vėliau kaip 2023 m. birželio mėn. valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie priemones, kurių imtasi pagal šią rekomendaciją. Vėliau kas dvejus metus valstybės narės turėtų teikti Komisijai ataskaitas apie vykdomas ir naujas priemones, įskaitant informaciją apie pažangą įgyvendinant nacionalinius romams skirtus strateginius planus kiekvienoje teminėje srityje. Valstybių narių ataskaitos bus naudojamos rengiant Komisijos kas dvejus metus teikiamas vertinimo ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginio plano įgyvendinimo.

41.

Siekiant padidinti skaidrumą valstybės narės turėtų palengvinti visišką nacionalinių ataskaitų dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo viešą atskleidimą; jos taip pat turėtų sudaryti sąlygas politinei patirčiai kaupti ir, kai aktualu, pasirūpinti, kad nacionalinė strategija ir galutinai parengtos įgyvendinimo ataskaitos būtų aptartos nacionaliniuose parlamentuose.

42.

Agentūra 2020 m., 2024 m. ir 2028 m. turėtų atlikti reguliarią romų apklausą, kad būtų galima pateikti duomenis, būtinus pradiniams, tarpiniams ir galutiniams rezultatams, atspindintiems bet kokius romų padėties pokyčius. Be to, Agentūra turėtų remti valstybių narių pastangas rinkti atitinkamus duomenis apie lygybę, remti Komisiją jai vykdant stebėseną ir analizę, taip pat padėti nacionaliniams romų informacijos centrams teikti ataskaitas padedant darbo grupei su romais susijusių rodiklių ir ataskaitų teikimo klausimais.

PRAŠO KOMISIJOS:

43.

Užtikrinti, kad rengiant ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl nacionalinių romams skirtų strateginių planų įgyvendinimo būtų remiamasi valstybių narių pateikta informacija.

44.

Toliau stengtis integruoti romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimimo aspektus į visų atitinkamų svarbių Komisijos iniciatyvų rengimą ir įgyvendinimą, taip pat toliau stebėti romų lygybei, įtraukčiai ir dalyvavimui skirtą politiką Europos semestro ir Europos socialinių teisių ramsčio kontekste.

45.

Toliau skatinti tarpvalstybinę partnerystę ir mainus remiant nacionalinių romų informacijos centrų tinklą, tinklą „EURoma“, Europos romų platformą, Europos Parlamento pilietinės visuomenės stebėsenos parengiamuosius veiksmus ir Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklą (EQUINET).

Ši rekomendacija pakeičia 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendaciją dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. kovo 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

A. P. ZACARIAS

(1) 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2000 7 19, p. 22).

(2) 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 328, 2008 12 6, p. 55).

(3) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL L 315, 2012 11 14, p. 57).

(4) 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendacija dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse (OL C 378, 2013 12 24, p. 1).

(5) Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 493. Diskriminacija Europos Sąjungoje (pirmieji rezultatai paskelbti 2019 m. rugsėjo mėn.)

(6) Plačiai paplitęs rasizmas toliau kamuoja Europą (angl. Widespread racism continues to plague Europe) 2019 m. birželio 20 d. ES pagrindinių teisių agentūros leidinys, grindžiamas 2019 m. pagrindinių teisių ataskaita, ES pagrindinių teisių agentūra, 2019 m. birželio 6 d.

(7) 1998 m. kovo 6 d. priimta Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija bendrosios politikos rekomendacija Nr. 3 dėl kovos su rasizmu ir netolerancija romų / čigonų atžvilgiu. Bendrosios politikos rekomendacijos Nr. 13 dėl kovos su priešiškumu čigonams ir romų diskriminacija preambulėje pakartota, kad priešiškumas čigonams yra ypač įsigalėjusi, smurtinė, pasikartojanti ir įprasta rasizmo forma.

(8) Kovos su priešiškumu čigonams aljansas. 2017 m. informacinis dokumentas. Gauta iš http://antigypsyism.eu/?page_id=17.

(9) ES kovos su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija aukšto lygio grupė. 2018 m. lapkričio mėn. išvadų dokumentas. „Priešiškumas čigonams: didinti šio reiškinio pripažinimą siekiant geriau suprasti jo apraiškas ir į jas reaguoti“ (angl. Antigypsyism: Increasing its recognition to better Understand and address its Manifestations).

(10) https://www.holocaustremembrance.com/resources/working-definitions-charters/working-definition-antigypsyism-anti-roma-discrimination

(11) Susijusius su įvairiais kontekstais, pavyzdžiui, su prekyba žmonėmis, kurių aukomis dažniausiai tampa romų tautybės moterys ir vaikai.

(12) Terminas „daugialypė diskriminacija“ vartojamas kaip visa apimanti sąvoka, kuria apibrėžiami visi atvejai, kai diskriminuojama dėl kelių pagrindų; ji gali pasireikšti dviem būdais. Tai gali būti „pridėtinė diskriminacija“, kai diskriminuojama dėl kelių atskirai veikiančių diskriminavimo pagrindų, ir „sąveikinė diskriminacija“, kai du arba daugiau diskriminavimo pagrindų veikia ir sąveikauja tarpusavyje tokiu būdu, kad jų neįmanoma atsieti ar atskirti; „Kova su daugialype diskriminacija. Praktika, politika ir įstatymai“. Europos Komisijos ataskaita (2007). Daugialypė diskriminacija ES teisėje. Galimybės teisinėmis priemonėmis reaguoti į sąveikinę diskriminaciją dėl lyties. Europos teisės ekspertų lyčių lygybės klausimais tinklas. Europos Komisija (2009).

(13) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).

(14) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(15) Gairės dėl geresnio duomenų apie lygybę rinkimo ir naudojimo (2018). Europos Audito Rūmai rekomendavo parengti tinkamas metodikas, pagal kurias būtų renkami atitinkami duomenys apie romų įtrauktį visose valstybėse narėse. „Romų integracijai skirtos ES politikos iniciatyvos ir finansinė parama: per pastarąjį dešimtmetį padaryta didelė pažanga, tačiau būtina dėti daugiau pastangų vietoje“. Specialioji ataskaita Nr. 14/2016.

(16) Bendrieji pagrindiniai principai buvo svarstomi 2009 m. balandžio mėn. pirmoje Europos romų įtraukties klausimų platformoje, o 2009 m. birželio 8 d. EPSCO taryba juos patvirtino priimdama kelias išvadas, kuriose paragino valstybes nares rengiant ir įgyvendinant politikos priemones atsižvelgti, kai tinkama, į bendruosius pagrindinius principus. EPSCO tarybos išvados dėl romų įtraukties (2009 m. birželio 8 d.).

(17) 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).

(18) Sisteminė arba struktūrinė diskriminacija suprantama kaip akivaizdi nelygybė, atsirandanti dėl teisės aktų, politikos ir praktikos ne dėl to, kad tai buvo padaryta tyčia, bet dėl įvairių institucinių veiksnių rengiant, įgyvendinant ir peržiūrint teisės aktus, politiką ir praktiką. „Romų ir klajoklių įtrauktis. Siekiant parengti lygybės įstaigų darbo patirtimi grindžiamą naują ES strategiją. Equinet perspektyva“ (angl. Roma and Traveller Inclusion: Towards a new EU Framework, Learning from the work of equality bodies, Equinet Perspective), 2020 m. birželio mėn.

(19) Romų etninės kilmės ES piliečiai, kurie naudojasi laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise.

(20) Romų tautybės moterys devyniose ES valstybėse narėse (angl. Roma women in nine EU Member States) (2019 m.), Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaita, kurioje apibūdinami iššūkiai, su kuriais susiduria romų tautybės moterys ir mergaitės.

(21) Atsižvelgiant į tai, kas apibūdinta 2020 m. spalio 30 d. Tarybos rekomendacijoje „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“, kuria pakeičiama 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo (OL C 372, 2020 11 4, p. 1).

(22) Žr. 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės 16 straipsnį, kartu su 31 konstatuojamąja dalimi (OL L 435, 2020 12 23, p. 1).

(23) Žr. visų pirma pasiūlymo dėl 2021–2027 m. ESF+ 4 straipsnio 1 dalies v ir viii punktus.

(24) 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).

(25) 2020 m. spalio 7 d. komunikato 2 priedas ir dokumentas „ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginio plano stebėsenos sistema. Tikslai ir rodikliai“ (angl. Monitoring framework for an EU Roma strategic framework for equality, inclusion and participation – Objectives and indicators).

2021 3 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 93/16

Europos Komisijos pateikta informacija, skelbtina pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 22 straipsnio 2 dalį, dėl vėliavos valstybių pranešimų (valstybių ir jų kompetentingų institucijų sąrašas) pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 20 straipsnio 1, 2, 3 dalis ir III priedą

(2021/C 93/03)

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 (1) 20 straipsnio 1, 2, 3 dalis ir III priedą toliau išvardytos trečiosios šalys pranešė Europos Komisijai, kurios valdžios institucijos, atsižvelgiant į sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistemą, nustatytą to reglamento 12 straipsniu, yra įgaliotos:

a)	registruoti su jų vėliavomis plaukiojančius žvejybos laivus;

b)	suteikti, sustabdyti ir panaikinti žvejybos licencijas jų žvejybos laivams;

c)	paliudyti 12 straipsnyje nurodytuose sužvejotų žuvų kiekio sertifikatuose pateiktos informacijos teisingumą ir patvirtinti šiuos sertifikatus;

d)	įgyvendinti įstatymus, teisės aktus, taip pat išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, kurių turi laikytis jų žvejybos laivai, kontroliuoti jų vykdymą ir juos vykdyti;

e)	tikrinti tokius sužvejotų žuvų kiekio sertifikatus ir taip, vykdant 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą administracinį bendradarbiavimą, padėti valstybių narių kompetentingoms institucijoms;

f)	perduoti pagal II priede nurodytą pavyzdį parengtų jų sužvejotų žuvų kiekio sertifikatų formų pavyzdžius ir

atnaujinti šiuos pranešimus.

Trečioji šalis

Kompetentingos valdžios institucijos

ALBANIJA

—	Albanian General Harbour Masters (Ministry Transport and Infrastructure)

b):

—	Commission for Examination of Applications for Fishing Permittion (Ministry of Agriculture, Rural Development & Water Administration), through National Licensing Center (Ministry of Economical Development, Tourism, Trade and Interpreneurship)

c), d), e):

—	Sector of Fishery Monitoring and Control (Ministry of Agriculture, Rural Development & Water Administration)

f) ir g):

—	The Directorate of Agriculture Production and Trade Policies (Ministry of Agriculture, Rural Development & Water Administration)

ALŽYRAS

(a) – d):

—

Directions de la Pêche et des Ressources Halieutiques des Wilayas de:

—

El Tarf,

—

Annaba,

—

Skikda,

—

Jijel,

—

Bejaian,

—	Tizi Ouzou,

—	Boumerdes,

—

Alger,

—

Tipaza,

—

Chlef,

—	Mostaganem,

—

Oran,

—	Ain Temouchent,

—

Tlemcen.

e)–g):

—	Ministère de la Pêche et des Ressources Halieutiques

ANGOLA

a):

—	Conservatória do registo de propriedade (subordinada ao Ministério da Justiça) / Instituto Marítimo Portuário de Angola – IMPA (subordinada ao Ministério dos Transportes)

b):

—	Ministra das Pescas e do Mar

c):

—	Direcção Nacional de Pescas (DNP)

d):

—	Serviço Nacional de Fiscalização Pesqueira e da Aquicultura (SNFPA)

e), f), g):

—	Direcção Nacional de Pescas (Ministério das Pescas e do Mar)

ANTIGVA IR BARBUDA

(a) – g):

—	Chief Fisheries Officer, Fisheries Division, Ministry of Agriculture, Lands, Housing and Environment.

ARGENTINA

(a) – f):

—	Subsecretario de Pesca y Acuicultura / Dirección Nacional de Coordinación Pesquera

g):

—	Ministerio de Relaciones Exteriores, Comercio Internacional y Culto

AUSTRALIJA

(a) – e):

—

Australian Fisheries Management Authority;

Department of Fisheries Western Australia;

Primary Industries and Fisheries (part of the Department of Employment; Economic Development and Innovation)

Queensland; Tasmanian Department of Primary Industries, Parks,Water and Environment; Victorian Department of Primary Industries; Department of Primary Industries and Regions South Australia (PIRSA)

f)–g):

—	The Australian Government Department of Agriculture, Fisheries and Forestry

BAHAMAI

(a) ir b):

—	Port Department, within the Ministry of The Environment / Department of Marine Resources

c)–g):

—	Department of Marine Resources

BANGLADEŠAS

a):

—	Mercantile Marine Department

(b) – f):

—	Marine Fisheries Office

g):

—	Ministry of Fisheries and Livestock

BELIZAS

a):

—	The International Merchant Marine Registry of Belize (INMARBE)

—	Belize High Seas Fisheries Unit, Ministry of Finance, Government of Belize

BENINAS

a):

—	Direction de la Marine Marchande / Ministère en charge de l'Economie Maritime; Service Contrôle et Suivi des Produits et des Filières Halieutiques de la Direction des Pêches

(b) :

—	Direction des Pêches / Ministère en charge de la Pêche; Service Contrôle et Suivi des Produits et des Filières Halieutiques de la Direction des Pêches

c), e), f), g):

—	Service Contrôle et Suivi des Produits et des Filières Halieutiques de la Direction des Pêches

d):

—	Direction des Pêches / Ministère en charge de la Pêche

BRAZILIJA

(a) – g):

—	Ministry of Agriculture, Livestock and Food Supply

KAMERŪNAS

a):

—	Ministère des Transports

(b) – g):

—	Ministère de l'Elevage, des Pêches et Industries Animales

KANADA

(a) – g):

—	Assistant Deputy Minister of Fisheries and Harbour Management

ŽALIASIS KYŠYLYS

a):

—	Institut Maritime et Portuaire (IMP) / Instituto Marítimo e Portuário (IMP)

b):

—	Direction Générale des Ressources Marines (DGRM) / Direção Geral dos Recursos Marinhos (DGRM)

c), d), e), f), g):

—	Unité d’inspection et garantie de qualité (UIGQ) / Unidade de Inspecção e Garantia de Qualidade (UIGQ)

ČILĖ

a):

—	Dirección General del Territorio Marítimo y Marina Mercante, de la Armada de Chile

b):

—	Subsecretaría de Pesca

c)–f):

—	Servicio Nacional de Pesca

g):

—	Subsecretaria de Pesca

KINIJA

(a) – g):

—	Bureau of Fisheries, Ministry of Agriculture and Rural Affairs (MARA), P.R. China

KOLUMBIJA

a):

—	Dirección General Marítima

(b) – f):

—	Autoridad Nacional de Acuicultura y Pesca (AUNAP)

g):

—	Director de Pesca y Acuicultura

KOSTA RIKA

a):

—	Oficina de Bienes Muebles, Dirección Nacional de Registro Público,Ministerio de Justicia y Gracia

b):

—	Presidente Ejecutivo, Instituto Costarricense de Pesca y Acuicultura

c):

—	Dirección General Técnica, Instituto Costarricense de Pesca y Acuicultura

d):

—	Unidad de Control Pesquero / Instituto Costarricense de Pesca y Acuicultura / Director General del Servicio Nacional de Guardacostas, Ministerio de Seguridad Pública, Gobernación y Policía

e):

—	Departamento de Cooperación Internacional / Instituto Costarricense de Pesca y Acuicultura

f):

—	Dirección General Técnica o instancia competente del Instituto Costarricense de Pesca y Acuicultura

g):

—	Ministro de Agricultura y Ganadería, Ministerio de Agricultura y Ganadería

KUBA

a):

—	Registro Marítimo Nacional

b), c), e):

—	Oficina Nacional de Inspección Pesquera (ONIP)

d):

—	Dirección de Ciencias y Regulaciones Pesqueras and Oficina Nacional de Inspección Pesquera

f):

—	Dirección de Planificación del Ministerio de la Industria Pesquera

g):

—	Dirección de Relaciones Internacionales del Ministerio de la Industria Pesquera

KIURASAO

Kiurasao iki 2010 m. spalio 10 d. priklausė Nyderlandų Antilams ir apie savo kompetentingas institucijas pagal NNN reglamentą pranešė 2011 m. kovo mėn. 28 d. Dėl 2010 m. vasario 12 d.–2010 m. spalio 10 d. laikotarpio žr. Nyderlandų Antilus.

a):

—	The Ministry of Traffic, Transport and Urban Planning

(b) ir f):

—	The Ministry of Economic Development

c):

—	The Ministry of Economic Development in consultation with the Ministry of Public Health, Environment and Nature

d):

—	The Ministry of Economic Development, the Ministry of Traffic, Transport and Urban Planning The Attorney General of Curacao is in charge of the law enforcement

e):

—	The Ministry of Economic Development in collaboration with the Ministry of Traffic, Transport and Urban Planning

g):

—	The Government of Curacao

EKVADORAS

a), c), e):

—	Director de Pesca Industrial (Ministerio de Acuacultura y Pesca)

b), f), g):

—	Subsecretario de Recursos Pesqueros (Ministerio de Acuacultura y Pesca)

d):

—	Director de Control Pesquero (Ministerio de Acuacultura y Pesca)

EGIPTAS

a):

—

Ministry of Agriculture and Land Reclamation:

I)	General Organization For Veterinary Services (GOVs)

II)	General Authority For Fish Resources Development

b) ir d):

—	General Authority for Fish Resources Development (cooperation with GOVs in case of fishing vessels of exporting establishments)

c):

—	Ministry of Agriculture and Land Reclamation:General Organization for Veterinary Services (both Central and Local VET. Quarantine Department)

e):

—	General Authority for Fish Resources Development (cooperation with local inspectors Veterinary Quarantine for fishing vessels of exporting establishments)

f):

—	General Organization for Veterinary Services

g):

I)	Ministry of Agriculture and Land Reclamation

II)	General Organization For Veterinary Services

SALVADORAS

a):

—	Autoridad Marítima Portuária

b)–g):

—	Centro de Desarrollo de la Pesca y la Acuicultura (CENDEPESCA)

ERITRĖJA

a):

—	Ministry of Fisheries

b):

—	Fisheries Resource Regulatory Department

c):

—	Fish Quality Inspection Division

d):

—	Monitoring Controlling and Surveillance, Ministry of Fisheries

e):

—	Liaison Division, Ministry of Fisheries

f):

—	Ministry of Fisheries Laboratory

g):

—	Government of the State of Eritrea

FOLKLANDO SALOS

a):

—	Registar of Shipping, Customs and Immigration Department, Falkland Islands Government

b)–g):

—	Director of Fisheries, Fisheries Department, Falkland Islands Government

FARERŲ SALOS

a):

—	FAS Faroe Islands National & International Ship Register

b):

—	Ministry of Fisheries and the Faroe Islands Fisheries Inspection

c):

—	„netaikoma“

d):

—	Ministry of Fisheries, the Faroe Islands Fisheries Inspection and the Police and the Public Prosecution Authority

e):

—	The Faroe Islands Fisheries Inspection

f) ir g):

—	Ministry of Fisheries

FIDŽIS

a):

—	Maritime Safety Authority of Fiji (MSAF)

b):

—	Ministry of Fisheries and Forests; Fisheries Department

c)–g):

—	Fisheries Department

PRANCŪZIJOS POLINEZIJA

a):

—	Direction Polynésienne des Affaires Maritimes (DPAM)

b), c), e), f):

—	Service de la Pêche (SPE)

d):

—	Service de la Pêche (SPE) / Haut Commissariat de la République en Polynésie française / Service des Affaires Maritimes (SAM)

g):

—	Direction des Pêches Maritimes et de l’Aquaculture

GABONAS

a) ir b):

—	Ministre de l'Agriculture, de l'Elevage, de la Pêche et du Développement Rural

c)–g):

—	Directeur Général des Pêches et de l'Aquaculture

GAMBIJA

a):

—	The Gambia Maritime Administration

b):

—	Director of Fisheries

c)–g):

—	Fisheries Department (Director of Fisheries)

GANA

a)–g):

—	Fisheries Commission

GRENLANDIJA

a):

—	The Danish Maritime Authority

b)–g):

—	The Greenland Fisheries Licence Control Authority

GRENADA

a)–g):

—	Fisheries Division (Ministry of Agriculture, Forestry and Fisheries)

GVATEMALA

a)–g):

—	Ministerio de Agricultura, Ganadería y Alimentación (MAGA) through Dirección de Normatividad de la Pesca y Acuicultura.

GVINĖJA

a):

—	Direction Générale de l’Agence de la Navigation Maritime (ANAM)

b):

—	Direction Nationale des Pêches Maritimes

c):

—	Le Certificateur des certificats de capture

d)–f):

—	Direction Générale du Centre National de Surveillance de Police des Pêcheries

g):

—	Ministère des Pêches, de l’Aquaculture et le l’Economie Maritime

GAJANA

a)–g):

—	Fisheries Department, Ministry of Agriculture, Guyana, South America

ISLANDIJA

a) ir b):

—	Directorate of Fisheries

c), e), f), g):

—	Directorate of Fisheries / The Icelandic Food and Veterinary Authority

d):

—	Directorate of Fisheries / The Icelandic Coast Guards

INDIJA

a) ir b):

—	Marine Products Exports Development Authority (MPEDA) under the Ministry of Commerce & Industry, Govt. of India

Registrars under the Merchant Shipping Act (Director General of Shipping), Ministry of Shipping, Govt. of India

Deparment of Fisheries of State (Provincial) Governments of West Bengal, Gujarat, Kerala, Orissa, Andhra Pradesh, Karnataka, Maharastra, and Tamil Nadu

— c):

—	Marine Products Exports Development Authority (MPEDA) under the Ministry of Commerce & Industry, Govt. of India

Authorized officers as notified by State Governments and Union Territories:

—	Kochi (Regional Division)

—	Chennai (Regional Division)

—	Kolkata (Regional Division)

—	Mumbai (Regional Division)

—	Visakhapatnam (Regional Division)

—	Veraval (Regional Division)

—	Mangalore (Sub Regional Division)

—	Kollam (Sub Regional Division)

—	Goa (Sub Regional Division)

—	Tuticorin (Sub Regional Division)

—	Bhubaneswar (Regional Division)

—	Bhimavaram (Sub Regional Division)

—	Porbandar (Sub Regional Division)

—	Ratnagiri (Sub Regional Division)

—	Kavaratti (Sub Regional Division)

—	Nellore (Satellite Centre)

d):

—	Director General of Shipping

Marine Products Exports Development Authority, Ministry of Commerce & Industry, Govt. of India Coast Guard

Department of Fisheries of the State Governments

e):

—	Marine Products Export Development Authority (MPEDA) under the Ministry of Commerce & Industry, Govt. of India and its 21 field offices

Authorized officers of notified State Governments and Union Territories

f):

—	Joint Secretary, (EP-MP) Department of Commerce, Ministry of Commerce and Industry

g):

—	Joint Secretary, (EP-MP) Department of Commerce, Ministry of Commerce and Industry

Joint Secretary, Department of Animal Husbandry, Dairying and Fisheries, Ministry of Agriculture

INDONEZIJA

a) ir b):

—	Head of Marine and Fisheries Services Province Director General Maritime of Capture Fisheries

c):

—	Head of Fishing Port, Directorate General of Capture Fisheries Fisheries Inspector, Directorate General of Marine Fisheries Resources Surveillance and Control

d):

—	Director General of Marine and Fisheries Resources Surveillance

e):

—	Director General of Capture Fisheries

f) ir g):

—	Director General of Fisheries Product Processing and Marketing

DRAMBLIO KAULO KRANTAS

a):

—	Directeur Général des Affaires Maritimes et Portuaires par intérim (DGAMP, Ministère chargé des Affaires Maritimes)

b):

—	Ministre des Ressources Animales et Halieutiques

—	Directeur de l’Aquaculture et des Pêches, Direction de l’Aquaculture et de Pêches (DAP)

c) ir e):

—	Directeur de l’Aquaculture et des Pêches, Direction de l’Aquaculture et de Pêches (DAP)

—	Sous-Directeur des Pêches Maritime et Lagunaire, Direction de l’Aquaculture et de Pêches (DAP)

—	Chef de bureau d’inspection des navires de pêches de soutien à la pêche, Port autonome d’Abidjan, Direction de l’Aquaculture et de Pêches (DAP)

d):

—	Directeur de l'Aquaculture et des Pêches, Direction de l’Aquaculture et de Pêches (DAP)

f) ir g):

—	Ministre des Ressources Animales et Halieutiques

JAMAIKA

a):

—	Maritime Authority of Jamaica (MAJ)

b)–g):

—	Fisheries Division

JAPONIJA

a):

—	Fisheries Management Division, Bureau of Fisheries, Department of Fisheries and Forestry, Hokkaido Government

—	Aomori Prefectural Government

—	Hachinohe Fisheries Office, Sanpachi District Administration Office, Aomori Prefectural Government

—	Mutsu Fisheries Office, Department of Agriculture, Forestry and Fisheries, Seihoku District Administration Office, Aomori Prefectural Government

—	Ajigasawa Fisheries Office, Department of Agriculture, Forestry and Fisheries, Seihoku District Administration Office, Aomori Prefectural Government

—	Fisheries Industry Promotion Division, Department of Agriculture, Forestry and Fisheries, Iwate Prefectural Department

—	Fisheries Department, Kuji Regional Promotion Bureau, Iwate Prefectural Government

—	Fisheries Department, Miyako Regional Promotion Bureau, Iwate Prefectural Government

—	Fisheries Department, Kamaishi Regional Promotion Bureau, Iwate Prefectural Government

—	Fisheries Department, Ofunato Regional Promotion Bureau, Iwate Prefectural Government

—	Fisheries Industry Promotion Division, Agriculture Forestry and Fisheries Department, Miyagi Prefectural Government

—	Fisheries and Fishing Ports Division, Department of Agriculture, Forestry and Fisheries, Akita Prefectural Government

—	Fisheries Division, Industrial and Economic Affairs Department, Shonai Area General Branch Administration Office, Yamagata Prefectural Government

—	Fishery Division, Fukushima Prefectural Government

—	Fishery Office, Fukushima Prefectural Government

—	Fisheries Administration Division, Ibaraki Prefectural Government

—	Marine Industries Promotion Division, Chiba Prefectural Government

—	Fishery section, Agriculture, Forestry and Fishery Division, Bureau of Industrial and Labor Affairs, Tokyo Metropolitan Government

—	Fisheries Division, Environment and Agriculture Department, Kanagawa Prefectural Government

—	Fisheries Division, Department of Agriculture, Forestry and Fisheries, Niigata Prefectural Government

—	Promotion Division, Agriculture, Forestry and Fisheries Promotion Department, Sado Regional Promotion Bureau, Niigata Prefectural Government

—	Fisheries and Fishing Port Division, Toyama Prefectural Government

—	Fishery Division, Agriculture, Forestry and Fisheries Department, Ishikawa Prefectural Government

—	Fisheries Division, Department of Agriculture, Forestry and Fisheries, Fukui Prefectural Government

—	Reinan Regional Promotion Bureau, Fukui Prefectural Government

—	Office of Fishery Management, Division of Fishery, Department of Industry, Shizuoka Prefectural Government

—	Fisheries Administration Division, Department of Agriculture, Forestry and Fisheries, Aichi Prefectural Government

—	Fisheries Resource Office, Department of Agriculture, Fisheries, Commerce and Industry, Mie Prefectural Government

—	Fisheries Division, Department of Agriculture, Forestry and Fisheries, Kyoto Prefectural Government

—	Fisheries Office, Kyoto Prefectural Government

—	Fisheries Division, Department of Environment, Agriculture, Forestry and Fisheries, Osaka Prefectural Government

—	Fisheries Division, Agriculture, Forestry and Fisheries Bureau, Agriculture and Environmental Department, Hyogo Prefectural Government

—	Kobe Agriculture, Forestry and Fisheries Office, Kobe District Administration Office, Hyogo prefectural Government

—	Kakogawa Agriculture, Forestry and Fisheries Office, Higashi-Harima District Administration Office, Hyogo Prefectural Government

—	Himeji Agriculture, Forestry and Fisheries Office, Naka-Harima District Administration Office, Hyogo Prefectural Government

—	Koto Agriculture, Forestry and Fisheries Office, Nishi-Harima District Administration Office, Hyogo Prefectural Government

—	Tajima Fisheries Office, Tajima District Administration Office, Hyogo Prefectural Government

—	Sumoto Agriculture, Forestry and Fisheries Office, Awaji District Administration Office, Hyogo Prefectural Government

—	Wakayama Prefectural Government

—	Kaisou Promotions Bureau, Wakayama Prefectural Government

—	Arida Promotions Bureau, Wakayama Prefectural Government

—	Hidaka Promotions Bureau, Wakayama Prefectural Government

—	Nishimuro Promotion Bureau, Wakayama Prefectural Government

—	Higashimuro Promotion Bureau, Wakayama Prefectural Government

—	Fishery Division, Fishery Development Bureau, Department of Agriculture, Forestry and Fishery, Tottori Prefectural Government

—	Fisheries Division, Department of Agriculture, Forestry and Fisheries, Shimane Prefectural Government

—	Fisheries Office, Oki Branch Office, Shimane Prefectural Government

—	Matsue Fisheries Office, Shimane Prefectural Government

—	Hamada Fisheries office, Shimane Prefectural Government

—	Okayama Prefectural Government

—	Hiroshima Prefectural Government

—	Fisheries Promotion Division, Yamaguchi Prefectural Government

—	Fisheries Division, Agriculture, Forestry and Fisheries Department, Tokushima Prefectural Government

—	Fisheries Division, Agricultural Administration and Fisheries Department, Kagawa Prefectural Government

—	Fisheries Promotion Division, Fisheries Bureau, Agriculture, Forestry and Fisheries Department, Ehime prefectural Government

—	Fisheries Management Division, Kochi Prefectural Government

—	Fishery Administration Division, Fishery Bureau, Department of Agriculture, Forestry and Fisheries, Fukuoka Prefectural Government

—	Fisheries Division, Saga Prefectural Government

—	Resource Management Division, Fisheries Department, Nagasaki Prefectural Government

—	Department of Agriculture, Forestry and Fisheries, Kumamoto Prefectural Government

—	Tamana Regional Promotion Bureau, Kumamoto Prefectural Government

—	Yatsushiro Regional Promotion Bureau, Kumamoto Prefectural Government

—	Amakusa Regional Promotion Bureau, Kumamoto Prefectural Government

—	Oita Prefectural Government

—	Fisheries Administration Division, Agriculture and Fisheries Department, Miyazaki Prefectural Government

—	Fisheries Promotion Division, Kagoshima Prefectural Government

—	Fisheries Division, Department of Agriculture, Forestry and Fisheries, Okinawa Prefectural Government

—	Agriculture, Forestry and Fisheries Management Division, Miyako Regional Agriculture, Forestry and Fisheries promotions Center, Okinawa Prefectural Government

—	Agriculture, Forestry and Fisheries Management Division, Yaeyama Regional Agriculture, Forestry and Fisheries Promotions Center, Okinawa Prefectural Government

b):

taip pat kaip a) ir:

—	Fishery Agency, Ministry of Agriculture, Forestry and Fisheries

—	Iwate Regional Marine Fisheries Management Commission

—	Fisheries Division, Tsu Agriculture, Forestry, Fisheries, Commerce, Industry and Environment Office, Mie Prefectural Government

—	Fisheries Division, Ise Agriculture, Forestry, Fisheries, Commerce, Industry and Environment Office, Mie Prefectural Government

—	Fisheries Division, Owase Agriculture, Forestry, Fisheries, Commerce, Industry and Environment Office, Mie Prefectural Government

—	Fisheries Division, Department of Agriculture, Forestry and Fisheries, Kyoto Prefectural Government

c):

—	Fisheries Agency, Ministry of Agriculture, Forestry and Fisheries

d):

—	Fisheries Agency, Ministry of Agriculture, Forestry and Fisheries

—	Fisheries Management Division, Bureau of Fisheries, Department of Fisheries and Forestry, Hokkaido Government

—	Aomori Prefectural Government

—	Fisheries Industry Promotion Division, Department of Agriculture, Forestry and Fisheries, Iwate Prefectural Department

—	Iwate Regional Marine Fisheries Management Commission

—	Fisheries Department, Kuji Regional Promotion Bureau, Iwate Prefectural Government

—	Fisheries Department, Miyako Regional Promotion Bureau, Iwate Prefectural Government

—	Fisheries Department, Kamaishi Regional Promotion Bureau, Iwate Prefectural Government

—	Fisheries Department, Ofunato Regional Promotion Bureau, Iwate Prefectural Government

—	Fisheries Industry Promotion Division, Agriculture Forestry and Fisheries Department, Miyagi Prefectural Government

—	Fisheries and Fishing Ports Division, Department of Agriculture, Forestry and Fisheries, Akita Prefectural Government

—	Fisheries Division, Industrial and Economic Affairs Department, Shonai Area General Branch Administration Office, Yamagata Prefectural Government

—	Fishery Division, Fukushima Prefectural Government

—	Fisheries Administration Division, Ibaraki Prefectural Government

—	Marine Industries Promotion Division, Chiba Prefectural Government

—	Fishery section, Agriculture, Forestry and Fishery Division, Bureau of Industrial and Labor Affairs, Tokyo Metropolitan Government

—	Fisheries Division, Environment and Agriculture Department, Kanagawa Prefectural Government

—	Fisheries Division, Department of Agriculture, Forestry and Fisheries, Niigata Prefectural Government

—	Fisheries and Fishing Port Division, Toyama Prefectural Government

—	Fishery Division, Agriculture, Forestry and Fisheries Department, Ishikawa Prefectural Government

—	Fisheries Division, Department of Agriculture, Forestry and Fisheries, Fukui Prefectural Government

—	Reinan Regional Promotion Bureau, Fukui Prefectural Government

—	Office of Fishery Management, Division of Fishery, Department of Industry, Shizuoka Prefectural Government

—	Fisheries Administration Division, Department of Agriculture, Forestry and Fisheries, Aichi Prefectural Government

—	Fisheries Resource Office, Department of Agriculture, Fisheries, Commerce and Industry, Mie Prefectural Government

—	Fisheries Division, Department of Agriculture, Forestry and Fisheries, Kyoto Prefectural Government

—	Fisheries Division, Department of Environment, Agriculture, Forestry and Fisheries, Osaka Prefectural Government

—	Fisheries Division, Agriculture, Forestry and Fisheries Bureau, Agriculture and Environmental Department, Hyogo Prefectural Government

—	Wakayama Prefectural Government

—	Fishery Division, Fishery Development Bureau, Department of Agriculture, Forestry and Fishery, Tottori Prefectural Government

—	Fisheries Division, Department of Agriculture, Forestry and Fisheries, Shimane Prefectural Government

—	Okayama Prefectural Government

—	Hiroshima Prefectural Government

—	Fisheries Promotion Division, Yamaguchi Prefectural Government

—	Fisheries Division, Agriculture, Forestry and Fisheries Department, Tokushima Prefectural Government

—	Fisheries Division, Agricultural Administration and Fisheries Department, Kagawa Prefectural Government

—	Fisheries Promotion Division, Fisheries Bureau, Agriculture, Forestry and Fisheries Department, Ehime prefectural Government

—	Fisheries Management Division, Kochi Prefectural Government

—	Fishery Administration Division, Fishery Bureau, Department of Agriculture, Forestry and Fisheries, Fukuoka Prefectural Government

—	Fisheries Division, Saga Prefectural Government

—	Resource Management Division, Fisheries Department, Nagasaki Prefectural Government

—	Department of Agriculture, Forestry and Fisheries, Kumamoto Prefectural Government

—	Oita Prefectural Government

—	Fisheries Administration Division, Agriculture and Fisheries Department, Miyazaki Prefectural Government

—	Fisheries Promotion Division, Kagoshima Prefectural Government

—	Fisheries Division, Department of Agriculture, Forestry and Fisheries, Okinawa Prefectural Government

c), f), g):

—	Fisheries Agency, Ministry of Agriculture, Forestry and Fisheries

KENIJA

a):

—	Kenya Maritime Authority

b)–g):

—	Ministry of Agriculture, Livestock and Fisheries

KIRIBATIS

a):

—	Ministry of Information, Communications, Transport and Tourism Development (MICTTF)

b)–g):

—	Ministry of Fisheries and Marine Resources Development (MFMRD)

KORĖJA

a), b), d), f), g):

—	Ministry of Oceans and Fisheries

c), e):

—

National Fisheries Products Quality Management Service and 13 regional offices:

—	Busan Regional Office

—	Incheon Regional Office

—	Incheon International Airport Regional Office

—	Seoul Regional Office

—	Pyeongtaek Regional Office

—	Janghang Regional Office

—	Mokpo Regional Office

—	Wando Regional Office

—	Yeosu Regional Office

—	Jeju Regional Office

—	Tongyeong Regional Office

—	Pohang Regional Office

—	Gangneung Regional Office

MADAGASKARAS

a):

—	Agence Portuaire Maritime et Fluviale Service Régional de Pêche et des Ressources halieutiques de Diana, Sava, Sofia, Boeny Melaky, Analanjirofo, Atsinanana, Atsimo Atsinanana, Vatovavy Fitovinany, Menabe, Atsimo Andrefana, Anosy, and Androy

b):

—	Ministère chargé de la Pêche

c) ir d):

—	Centre de Surveillance des Pêches

e), f), g):

—	Direction Générale de la Pêche et des Ressources

MALAIZIJA

a) ir b):

—	Department of Fisheries Malaysia and Department of Fisheries Sabah

c), e), f):

—	Department of Fisheries, Malaysia

d):

—	Department of Fisheries,

g):

—	Department of Fisheries, Malaysia Ministry of Agriculture and Agro- based

MALDYVAI

a):

—	Transport Authority

b), c), e), f), g):

—	Ministry of Fisheries, Marine Resources and Agriculture

d):

—	Coast Guard, Maldives National Defense Force Maldives Police Service

MAURITANIJA

a):

—	Direction de la Marine Marchande

b):

—	Direction de la Pêche industrielle / Direction de la Pêche Artisanale et Côtière

c), d), e), f):

—	Garde Côtes Mauritanienne (GCM)

g):

—	Ministère des Pêches et de l'Economie Maritime

MAURICIJUS

a)–g):

—	Ministry of Ocean Economy, Marine Resources, Fisheries and Shipping (Fisheries Division)

MEKSIKA

a), c), g):

—	CONAPESCA a través de la Dirección General de Planeación, Programación y Evaluación

b):

—	CONAPESCA a través de la Dirección General de Ordenamiento Pesquero y Acuícola

d), e):

—	CONAPESCA a través de la Dirección General de Inspección y Vigilancia

—	Comisión Nacional de Acuacultura y Pesca

JUODKALNIJA

a):

—	Ministry of Transport, Maritime Affairs and Telecommunications (Harbour Master Office Bar, Harbour Master Office Kotor)

b)–g):

—	Ministry of Agriculture, Forestry and Watermanagement

MAROKAS

a), b), e), f):

—	Direction des Pêches Maritimes et de l'Aquaculture

c):

—

Délégations des Pêches Maritimes de:

—

Jebha

—

Nador

—	Al Hoceima

—

M'diq

—

Tanger

—

Larache

—	Kenitra-Mehdia

—	Mohammedia

—	Casablanca

—

El Jadida

—

Safi

—

Essaouira

—

Agadir

—

Sidi Ifni

—

Tan-Tan

—

Laâyoune

—

Boujdour

—

Dakhla

d):

—	Tos pačios kaip c) punkte

—	Direction des Pêches Maritimes

g):

—	Secrétariat Général du Département de la Pêche Maritime

MOZAMBIKAS

a):

—	National Marine Institute (INAMAR)

b)–g):

—	National Directorate of Fisheries Administration

c):

—	National Direction of Operations

MIANMARAS

a):

—	Department of Marine Administration

b)–g):

—	Department of Fisheries / Ministry of Livestock, Fisheries and Irrigation

NAMIBIJA

a):

—	Ministry of Works, Transport and Communication

b), d), f), g):

—	Ministry of Fisheries and Marine Resources

c) ir e):

—	Ministry of Fisheries and Marine Resources (Walvis Bay) ir Ministry of Fisheries and Marine Resources (Lüderitz)

NYDERLANDŲ ANTILAI

a), e) ir f):

—	Ministry of Economic Development

b):

—	Ministry of Traffic, Transport and Urban Planning

c):

—	Ministry of Economic Development in consultation with the Ministry of Public Health, Environment and Nature

d):

—	Ministry of Economic Development / Ministry of Traffic, Transport and Urban Planning

g):

—	Government of Curacao

NAUJOJI KALEDONIJA

a), b), c), e), f) ir g):

—	Service des Affaires maritimes, de la Marine Marchande et des Pêches Maritimes

d):

—	Etat-Major Inter-Armées

NAUJOJI ZELANDIJA

a)–g):

—	Ministry for Primary Industries

NIKARAGVA

a):

—	Dirección General de Transporte Acuático del Ministerio de Transporte e Infraestructura

b), d), f), g):

—	Instituto Nicaragüense de la Pesca y Acuicultura (INPESCA) through Presidente Ejecutivo

c):

—

Instituto Nicaragüense de la Pesca y Acuicultura (INPESCA) through the Delegaciones Departamentales:

—	Delegación de INPESCA Puerto Cabezas

—	Delegación de INPESCA Chinandega

—	Delegación de INPESCA Bluefields

—	Delegación de INPESCA Rivas

e):

—	Dirección de Monitoreo, Vigilancia y Control, INPESCA

NIGERIJA

a):

—	Nigerian Maritime Administration and Safety Agency (NIMASA)

b):

—	Federal Ministry of Agriculture & Rural Development

c), d), f):

—	Federal Department of Fisheries & Aquaculture (Fisheries Resources Monitoring, control & Surveillance (MCS))

e), g):

—	Federal Ministry of Agriculture & Rural Development, Director of Fisheries

NORVEGIJA

a), b), e), f), g):

—	Directorate of Fisheries

c):

—

Žuvininkystės direktorato (Directorate of Fisheries) vardu:

—	Norges Sildesalgslag

—	Norges Råfisklag

—	Sunnmøre og Romsdal Fiskesalgslag

—	Vest-Norges Fiskesalgslag

—	Rogaland Fiskesalgslag S/L

—	Skagerakfisk S/L

d):

—	Directorate of Fisheries

—	The Norwegian Coastguard

—	The Police and the Public Prosecuting Authority

OMANAS

a)–g):

—	Ministry of Agriculture & Fisheries Wealth, Directorate General of Fisheries

—	Development, Department of Surveillance & Fisheries Licensing

PAKISTANAS

a), c), e), f):

—	Mercantile Marine Department

b) ir d):

—	Marine Fisheries Department / Directorate of Fisheries

g):

—	Ministry of Livestock & Dairy Development

PANAMA

a):

—	Autoridad de los Recursos Acuáticos de Panamá (Dirección General de Ordenación y Manejo Costero Integral) Autoridad Marítima de Panamá (Dirección General de Marina Mercante)

b):

—	Dirección General de Ordenación y Manejo Costero Integral

c)–g):

—	Administración General Secretaría General Dirección General de Inspecciòn, Vigilancia y Control

PAPUA NAUJOJI GVINĖJA

a), b), f), g):

—	PNG National Fisheries Authority

c), d), e):

—	PNG National Fisheries Authority (Head Office) Monitoring Control and Surveillance Division, Audit & Certification Unit

—	National Fisheries Authority, Audit & Certification Unit, Lae Port Office

—	National Fisheries Authority, Audit & Certification Unit, Madang Port Office

—	National Fisheries Authority, Audit & Certification Unit, Wewak Port Office

PERU

a) ir b):

—	Director General de Extracción y Procesamiento pesquero del Ministerio and Direcciones Regionales de la Producción de los Gobiernos Regionales de Tumbes, Piura, Lambayeque, La Libertad, Ancash, Lima, Callao, Ica, Arquipa, Moquegua y Tacna

c), d), e):

—	Dirección General de Seguimiento, Control y Vigilancia del Ministerio de Producción and Direcciones Regionales de la Producción de los Gobiernos Regionales de Tumbes, Piura, Lambayeque, La Libertad, Ancash, Lima, Callao, Ica, Arquipa, Moquegua y Tacna

f):

—	Director General de Seguimiento, Control y Vigilancia del Ministerio de la Producción

g):

—	Viceministro de Pesquería del Ministerio de la Producción

FILIPINAI

a):

—	Maritime Industry Authority

b)–g):

—	Bureau for Fisheries and Aquatic Resources, Department of Agriculture

RUSIJA

a)–g):

—	Federal Agency for Fisheries, Territorial department of Barentsevo-Belomorskoye, Primorskoye, Zapadno-Baltiyskoye, Azovo- Chernomorskoye, Amur, Okhotsk, Sakhalin-Kuril, North-Eastern.

SEN PJERAS IR MIKELONAS

a), c)–g):

—	DTAM – Service des affaires maritime et portuaires

b):

—	Préfecture de Saint-Pierre et Miquelon

SENEGALAS

a):

—	Agence nationale des Affaires maritimes

b):

—	Ministre en charge de la Pêche

c):

—	Direction de la Protection et de la Surveillance des Pêches (DPSP)

d)–g):

—	Direction de la Protection et de la Surveillance des Pêches (DPSP)

SEIŠELIAI

a):

—	Seychelles Maritime Safety Administration

b):

—	Seychelles Licensing Authority

c)–g):

—	Seychelles Fishing Authority

SALIAMONO SALOS

a):

—	Marine Division, Ministry of Infrastructure and Development (MID)

b)–g):

—	Ministry of Fisheries and Marine Resources (MFMR)

PAR

a)–g):

—	Branch: Fisheries Management, Department of Agriculture, Forestry and Fisheries

ŠRI LANKA

a)–g):

—	Department of Fisheries and Aquatic Resources

ŠVENTOSIOS ELENOS SALA

a):

—	Registrar of Shipping, St. Helena Government

b), d)–g):

—	Senior Fisheries Officer, Directorate of Fisheries, St Helena Government

c):

—	H.M. Customs, Government of St Helena

SURINAMAS

a):

—	Maritime Authority Suriname

b)–g):

—	Ministry of Agriculture, Animal Husbandry and Fisheries

TAIVANAS

a):

—	Council of Agriculture, Executive Yuan

—	Maritime and Port Bureau, Ministry of Transportation and Communication

b):

—	Council of Agriculture, Executive Yuan

c):

—	Fisheries Agency, Council of Agriculture, Executive Yuan

d):

—	Fisheries Agency, Council of Agriculture, Executive Yuan

—	Coast Guard Administration, Executive Yuan

e):

—	Fisheries Agency, Council of Agriculture, Executive Yuan

f):

—	Fisheries Agency, Council of Agriculture, Executive Yuan

g):

—	Fisheries Agency, Council of Agriculture, Executive Yuan

PRANCŪZIJOS PIETŲ SRITYS

a)–g):

—	Monsieur le Préfet Administrateur supérieur des Terres Australes et Antarctiques Françaises

TAILANDAS

a) ir b):

—	The Department of Fisheries

—	The Marine Department

c)–g):

—	The Department of Fisheries

TRISTANAS DA KUNJA

a):

—	Administration Department

b), d):

—	Administration Department / Fisheries Department

c), e), f), g):

—	Fisheries Department

TUNISAS

a):

—	Office de la Marine Marchande et des Ports/ Ministère du Transport

b)–d):

—	Arrondissement de la Pêche et de l'Aquaculture de Jendouba, Bizerte, Ariana, Tunis, Nabeul, Sousse, Monastir, Mahdia, and Gabes and Division de la Pêche et de l'Aquaculture de Sfax and Médenine

e)–g):

—	La Direction Générale de la Pêche et de l'Aquaculture / Ministère de l'Agriculture et des Ressources hydrauliques

TURKIJA

a) ir b):

—	81 Provincial Directorates of the Ministry of Agriculture and Rural Affairs

c):

—	General Directorate for Protection and Conservation, 81 Provincial Directorates of the Ministry of Agriculture and Rural Affairs, and 24 Districts Directorate of the Ministry of Agriculture and Rural Affairs.

d):

—	General Directorate for Protection and Conservation, 81 Provincial Directorates of the Ministry of Agriculture and Rural Affairs and Turkish Coast Guard Command

e)–g):

—	General Directorate for Protection and Conservation, Ministry of Agriculture and Rural Affairs

UKRAINA

a):

—	State Enterprise Maritime Administration of Illichivsk Sea Fishing Port

State Enterprise Maritime Administration of Kerch Sea Fishing Port

State Enterprise Office of Captain of Mariupol Sea Fishing Port State Enterprise Office of Captain of Sevastopol Sea Fishing Port

c):

—

State Agency of Fisheries of Ukraine

Department of the State Agency of Fisheries of Ukraine in:

—	Black Sea Basin

—	Azov Basin

—	Chernihiv region

—	Chernivtsi region

—	Cherkasy region

—	Khmelnytskyi region

—	Kherson region

—	Kharkiv region

—	Ternopil region

—	Sumy region

—	Rivne region

—	Poltava region

—	Odesa region

—	Mykolaiv region

—	Lviv region

—	Luhansk region

—	Department of protection, use and reproduction of water

—	bioresources and regulation of fisheries in Kirvohrad region

—	Kyiv and Kyiv region

—	Ivano-Krankivsk region

—	Zaporizhia region

—	Zakarpattia region

—	Zhytomyr region

—	Donetsk region

—	Dnipropetrovsk region

—	Volyn region

—	Vinnytsia region

b), d) – g):

—	State Agency of Fisheries of Ukraine (Derzhrybagentstvo of Ukraine)

JUNGTINIAI ARABŲ EMYRATAI

a)–g):

—	Fisheries Department, Ministry of Environment & Water (MOEW)

JUNGTINĖ KARALYSTĖ (2)

a):

—	Anglija: Fishing Vessel Registry, Maritime and Coastguard Agency

—	Škotija: Fishing Vessel Registry, Maritime and Coastguard Agency

—	Velsas: Fishing Vessel Registry, Maritime and Coastguard Agency

—	Šiaurės Airija: DAERA Marine and Fisheries Division, Fisheries Inspectorate Team, Department of Agriculture, Environment and Rural Affairs

—	Meno sala: Department Environment Food and Agriculture, Fisheries Directorate

—	Gernsis: Registrer of British Ships

—	Džersis: Marine Resources, Growth Housing and Environment

b):

—	Anglija: Marine Management Organisation

—	Škotija: Marine Scotland

—	Velsas: Welsh Government, Marine, Fisheries Division

—	Šiaurės Airija: DAERA Marine and Fisheries Division, Fisheries Inspectorate Team, Department of Agriculture, Environment and Rural Affairs

—	Meno sala: Department Environment Food and Agriculture, Fisheries Directorate

—	Gernsis: Seafisheries, Committee for Economic Development, States of Guernsey

—	Džersis: Marine Resources, Growth Housing and Environment

c), d), e):

—	Anglija: Marine Management Organisation

—	Škotija: Marine Scotland

—	Velsas: Welsh Government, Marine, Fisheries Division

—	Šiaurės Airija: Fisheries Inspectorate Team, Department of Agriculture, Environment and Rural Affairs

—	Meno sala: Department Environment Food and Agriculture, Fisheries Directorate

—	Gernsis: Seafisheries, Committee for Economic Development, State of Guernsey

—	Džersis: Marine Resources, Growth Housing and Environment

f), g):

Anglija, Škotija, Velsas Šiaurės Airija, Meno sala, Gernsis, Džersis: Marine Management Organisation

TANZANIJOS JUNGTINĖ RESPUBLIKA

—	Director of Fisheries Development

URUGVAJUS

a)–g):

—	Dirección Nacional de Recursos Acuáticos (DINARA)

JAV

a):

—	United States Coast Guard, U.S. Department of Homeland Security

b)–g):

—	National Marine Fisheries Service

VENESUELA

a)–b):

—	Instituto Socialista de la Pesca y Acuicultura

VIETNAMAS

a)–b):

—	Directorate of Fisheries (D-FISH) at national level

Sub-Departments of Capture Fisheries and Resources Protection at provincial level

c) ir f):

—	Sub-Departments of Capture Fisheries

d):

—	Fisheries Surveillance Department belonging to D-FISH

—	Inspections of Agriculture and Rural Development belonging to the provinces

—	Sub-Departments of Capture Fisheries and Resources Protection.

e) ir g):

—	Directorate of Fisheries (D-FISH)

VOLISAS IR FUTŪNA

a):

—	Le Chef du Service des Douanes et des Affaires Maritimes

b) ir g):

—	Le Préfet, Administrateur supérieur

c)–f):

—	Le Directeur du Service d'Etat de l'Agriculture, de la Forêt et de la Pêche

JEMENAS

a):

—	Maritime Affairs Authority - Ministry of Transport

b)–g):

—	Production & Marketing Services Sector - Ministry of Fish Wealth and its branches from Aden, Alhodeidah, Hadramout, Almahara

(1) OL L 286, 2008 10 29, p. 1.

(2) Taikoma nuo 2021 m. sausio 1 d.

2021 3 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 93/39

Produkto specifikacijos reikšmingo pakeitimo patvirtinimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2021/C 93/07)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

PRODUKTO SU SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINE NUORODA SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PATVIRTINIMO PARAIŠKA

Pakeitimo patvirtinimo paraiška pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą

„PERA MANTOVANA“

ES Nr. PGI-IT-01533-AM01 – 2018 7 19

SKVN ( ) SGN (X)

1. Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas

C.OR.MA. Soc. Coop.

Via Cantone, 20 – San Giovanni del Dosso (MN), Italija

Tel. +39 0386757323

Faks. +39 0386757921

pera@opcorma.it

corma@pec.confcooperative.it

Kooperatyvas „C.OR.MA. Soc. Coop.“, įsikūręs adresu Via Cantone, 20 – San Giovanni del Dosso (MN), turi teisę teikti pakeitimo paraišką pagal 2013 m. spalio 14 d. Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos sprendimo Nr. 12511 13 straipsnio 1 dalį.

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3. Keičiama (-os) produkto specifikacijos dalis (-ys)

☐	Produkto pavadinimas

☒	Produkto aprašymas

☒	Geografinė vietovė

☒	Kilmės įrodymas

☒	Gamybos metodas

☒	Ryšys su geografine vietove

☒	Ženklinimas

☒	Kita [pakavimas, kontrolės institucija, ženklas]

4. Pakeitimo (-ų) rūšis

☐	Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

☒	Produkto su registruota SKVN arba SGN, kurio bendrasis (arba lygiavertis) dokumentas nepaskelbtas, specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

5. Pakeitimas (-ai)

Produkto aprašymas

— Dabartinės produkto specifikacijos 1 straipsnis

„Saugoma geografine nuoroda „Pera Mantovana“, po kurios pateikiamas vienos iš tolesniame 2 straipsnyje nurodytų veislių pavadinimas, žymimi tik tie vaisiai, kurie atitinka šioje produkto specifikacijoje nustatytas sąlygas ir reikalavimus.“

pakeistas taip:

„Saugoma geografine nuoroda „Pera Mantovana“ žymimi tik tie vaisiai, kurie atitinka šioje produkto specifikacijoje nustatytas sąlygas ir reikalavimus.“

Frazė „po kurio pateikiamas vienos iš tolesniame 2 straipsnyje nurodytų veislių pavadinimas“ buvo išbraukta, nes registruotas pavadinimas yra „Pera Mantovana“, o specifikacijoje nurodytos veislės nėra registruoto pavadinimo dalis, kaip tai klaidingai gali būti suprantama pagal dabartinę formuluotę.

— Dabartinės produkto specifikacijos 2 straipsnis ir DOOR duomenų bazėje paskelbtos santraukos 5 punkto a papunktis

Sakiniai

„Nuoroda „Pera Mantovana“ žymimos kriaušės yra vien tik kriaušių veislių ‘Abate Fetel’, ‘Conference’, ‘Decana del Comizio’, ‘Kaiser’, ‘Max Red Bartlett’ ir ‘Williams’ vaisiai.“

„Kriaušių veislių ‘Williams’, ‘Max Red Bartlett’, ‘Conference’, ‘Decana del Comizio’, ‘Abate Fetel’ ir ‘Kaiser’, auginamų tinkamoje žemėje taikant neintensyvaus ūkininkavimo metodus, vaisiai.“

iš dalies pakeisti taip:

„Nuoroda „Pera Mantovana“ žymimos kriaušės yra vien tik kriaušių veislių ‘Abate Fetel’, ‘Conference’, ‘Decana del Comizio’, ‘Kaiser’, ‘Max Red Bartlett’, ‘Williams’, ‘Carmen’ ir ‘Santa Maria’ vaisiai.“

Įtrauktos kriaušių veislės ‘Carmen’ ir ‘Santa Maria’.

Kad SGN kriaušes „Pera Mantovana“ būtų galima vartoti anksčiau ir siekiant atnaujinti veislių sąrašą, siūloma įtraukti ankstyvųjų kriaušių, kurių derlius skinamas anksčiau, veisles ‘Carmen’ ir ‘Santa Maria’. Veislių ‘Carmen’ ir ‘Santa Maria’, kaip ir kitų į SGN produkto specifikaciją jau įtrauktų veislių, kriaušės buvo nuo seno auginamos vietovėje, tačiau anksčiau nebuvo įtrauktos į specifikaciją, nes jų buvo užauginama nedaug. Pastaraisiais metais jų paklausa tarp vartotojų padidėjo, be kita ko, ir dėl to, kad jos uždera anksčiau.

Šis pakeitimas taip pat taikomas DOOR duomenų bazėje paskelbtos santraukos 5 punkto a papunkčiui ir buvo įtrauktas į bendrojo dokumento 3.2 punktą.

— Dabartinės produkto specifikacijos 6 straipsnis

Tekstas

Vartotojams pateikiamos kriaušės „Pera Mantovana“ turi pasižymėti šiomis savybėmis:

Veislė ‘Abate Fetel’

Žievė – žalsvai gelsvos spalvos, aplink piestelės ir kotelio įdubą rusva.

Forma – ilgmoliūgio, gana pailga.

Dydis – ne mažesnio kaip 65 mm skersmens.

Vidutinis vaisių svoris – ne mažesnis kaip 260 g.

Cukraus kiekis – 11 (Brikso laipsnių).

Kietumas – 5.

Skonis – saldus.

Veislė ‘Conference’

Žievė – žalsvai gelsvos spalvos, aplink piestelės įdubą rusva, dažniausiai tokios spalvos būna apatinis

vaisiaus trečdalis.

Forma – kriaušių, dažnai simetriška.

Dydis – 60 mm skersmens.

Vidutinis vaisių svoris – ne mažesnis kaip 158 g.

Cukraus kiekis – 11 (Brikso laipsnių).

Kietumas – 5,5.

Skonis – saldus.

Veislė ‘Decana del Comizio’

Žievė – lygi, žalsvai gelsvos spalvos, dažnai su rožiniu atspalviu į saulę atgręžtoje pusėje, vietomis rusva.

Forma – cilindro.

Dydis – ne mažesnio kaip 70 mm skersmens.

Vidutinis vaisių svoris – ne mažesnis kaip 240 g.

Cukraus kiekis – 11 (Brikso laipsnių).

Kietumas – 4.

Skonis – saldus, aromatingas.

Veislė ‘Kaiser’

Žievė – nelygi, visiškai rusva.

Forma – ilgmoliūgio ir (arba) kriaušės.

Dydis – ne mažesnio kaip 65 mm skersmens.

Vidutinis vaisių svoris – ne mažesnis kaip 250 g.

Cukraus kiekis – 11 (Brikso laipsnių).

Kietumas – 5,7.

Skonis – puikus, gero skonio sultingas ir minkštas minkštimas.

Veislės ‘Williams’ ir ‘Max Red Bartlett’

Žievė – lygi, pagrindinė spalva geltona, su rausvais arba ryškiai raudonais atspalviais, kartais dryžuotais.

Forma – mažų svarainių arba kriaušės.

Dydis – ne mažesnio kaip 60 mm skersmens.

Vidutinis vaisių svoris – ne mažesnis kaip 185 g.

Cukraus kiekis – 11 (Brikso laipsnių).

Kietumas – 6,5.

Skonis – saldus, aromatingas.

pakeistas toliau pateikiamu tekstu ir perkeltas į pakeistos produkto specifikacijos 2 straipsnį:

Vartotojams pateikiamos kriaušės „Pera Mantovana“ turi pasižymėti šiomis savybėmis:

Veislė ‘Abate Fetel’

Žievė – žalsvai gelsvos spalvos, aplink piestelės ir kotelio įdubą rusva.

Forma – ilgmoliūgio, gana pailga.

Dydis – ne mažesnio kaip 60 mm skersmens.

Mažiausias cukraus kiekis – 11 (Brikso laipsnių).

Didžiausias kietumas – 5,5/0,5 kg/cm2.

Veislė ‘Conference’

Žievė – žalsvai gelsvos spalvos, aplink piestelės įdubą rusva, dažniausiai tokios spalvos būna apatinis vaisiaus trečdalis.

Forma – kriaušių, dažnai simetriška.

Dydis – ne mažesnio kaip 60 mm skersmens.

Mažiausias cukraus kiekis – 11 (Brikso laipsnių).

Didžiausias kietumas – 5,5/0,5 kg/cm2.

Veislė ‘Decana del Comizio’

Žievė – lygi, šviesiai žalsvai gelsvos spalvos, dažnai su rožiniu atspalviu, vietomis rusva.

Forma – cilindro.

Dydis – ne mažesnio kaip 70 mm skersmens.

Mažiausias cukraus kiekis – 11 (Brikso laipsnių).

Didžiausias kietumas – 4,5/0,5 kg/cm2.

Veislė ‘Kaiser’

Žievė – nelygi, visiškai rusva.

Forma – ilgmoliūgio ir (arba) kriaušės.

Dydis – ne mažesnio kaip 60 mm skersmens.

Mažiausias cukraus kiekis – 11 (Brikso laipsnių).

Didžiausias kietumas – 6,0/0,5 kg/cm2.

Veislės ‘Williams’ ir ‘Max Red Bartlett’

Žievė – lygi, pagrindinė spalva geltona su rausvais arba ryškiai raudonais atspalviais, kartais dryžuotais.

Forma – mažų svarainių arba kriaušės.

Dydis – ne mažesnio kaip 60 mm skersmens.

Mažiausias cukraus kiekis – 11 (Brikso laipsnių).

Didžiausias kietumas – 7,0/0,5 kg/cm2.

Padaryti tokie visų veislių vaisių savybių aprašymų pakeitimai:

—	Vidutinis vaisių svoris buvo išbrauktas, nes šis parametras ne tik nėra kokybės aspektas, bet ir yra tiesiogiai susijęs su dydžiu. Vaisiaus kokybinį ir komercinį aspektus nulemia ne tik svoris, bet ir jo dydis.

—	Skonio aprašymas buvo išbrauktas, nes šis parametras yra subjektyvus ir todėl jį sunku įvertinti.

—	Kalbant apie kietumo parametrą, siūloma įterpti žodį „didžiausias“ ir svorio matą (kg), nurodant, kad kietumo vertė yra didžiausia parametro vertė, kurios negalima viršyti.

—	Siekiant didesnio aiškumo, siūloma prieš žodžius „cukraus kiekis“ įterpti žodį „mažiausias“. Todėl produkto specifikacijoje nurodytos vertės turi būti laikomos mažiausiomis ribinėmis vertėmis.

Be to:

—	Dėl veislės ‘Abate Fetel’: dydis „ne mažesnio kaip 65 mm skersmens“ pakeistas į „ne mažesnio kaip 60 mm skersmens“.

—	Dėl veislės ‘Kaiser’: dydis „ne mažesnio kaip 65 mm skersmens“ pakeistas į „ne mažesnio kaip 60 mm skersmens“.

Siūloma šiek tiek sumažinti kriaušių veislių ‘Abate Fetel’ ir ‘Kaiser’ vaisių dydžius sumažinant jų mažiausią skersmenį nuo 65 mm iki 60 mm. Tai grindžiama tuo, kad ilgainiui viešojo maitinimo įstaigose, mokyklose (įgyvendinant vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programą) ir visomis aplinkybėmis, kai vaisiai valgomi ne namuose, padidėjo mažesnio dydžio (vienos porcijos dydžio) vaisių paklausa.

Prašoma padidinti toliau nurodytų veislių kietumo parametrus: ‘Abate Fetel’ – nuo 5 iki 5,5, ‘Kaiser’ – nuo 5,7 iki 6, ‘Decana del Comizio’ – nuo 4 iki 4,5 ir ‘Williams’ bei ‘Max Red Bartlett’ – nuo 6,5 iki 7. Turi būti atsižvelgiama į didžiausią kietumo parametro vertę, išreikštą kg/cm2. Ši vertė buvo padidinta, kad produktą būtų galima laikyti optimaliomis sąlygomis ir taip geriau patenkinti vartotojų poreikius kokybės atžvilgiu ir kad produktas galėtų ilgiau likti rinkoje, visų pirma jį eksportuojant.

Galiausiai, atsižvelgiantį į pirmiau 2 straipsnyje minėtą pakeitimą, į veislių ‘Santa Maria’ ir ‘Carmen’ informaciją įtraukti toliau nurodyti apibūdinamieji parametrai.

Veislė ‘Santa Maria’

Žievė – lygi, pagrindinė spalva – žalsvai geltona.

Forma – kriaušės ar nupjautos kriaušės.

Dydis – ne mažesnio kaip 60 mm skersmens.

Mažiausias cukraus kiekis – 11 (Brikso laipsnių).

Didžiausias kietumas – 6,0/0,5 kg/cm2.

Veislė ‘Carmen’

Žievė – žalios spalvos, vietomis su rausvu atspalviu.

Forma – ilgmoliūgio, šiek tiek pailga.

Dydis – ne mažesnio kaip 60 mm skersmens.

Mažiausias cukraus kiekis – 11 (Brikso laipsnių).

Didžiausias kietumas – 6,0/0,5 kg/cm2.

Šis pakeitimas buvo įtrauktas į bendrojo dokumento 3.2 punktą ir juo siekiama papildyti DOOR duomenų bazėje paskelbtoje santraukoje pateiktą leidžiamų kriaušių „Pera Mantovana“ veislių sąrašą kriaušių cheminių ir fizinių savybių aprašymais.

Geografinė vietovė

Dabartinės produkto specifikacijos 3 straipsnis

Sujungus keletą komunų buvo būtina padaryti keletą nurodytų pavadinimų pakeitimų. Visų pirma:

—	sujungus Karbonara di Po ir Borgofranko sul Po komunas, buvo sukurta nauja Borgokarbonaros komuna;

—	sujungus Borgofortės ir Virdžiljo komunas, buvo sukurta nauja Borgo Virdžiljo komuna;

—	sujungus Pjeve di Koriano, Reverės ir Vila Pomos komunas, buvo sukurta nauja Borgo Mantovano komuna;

—	sujungus Sermidės ir Felonikos komunas, buvo sukurta nauja Sermidės ir Felonikos komuna.

Atitinkamai pakeistas 3 straipsnis, kuris išdėstytas taip:

„Gamybos vietovė apima kriaušėms auginti tinkamą Mantujos provincijos teritorijos dalį, įskaitant šių komunų teritorijas: Sabbioneta, Commessaggio, Viadana, Pomponesco, Dosolo, Gazzuolo, Suzzara, Borgo Virgilio, Motteggiana, Bagnolo San Vito, Sustinente, Gonzaga, Pegognaga, Moglia, San Benedetto Po, Quistello, Quingentole, San Giacomo delle Segnate, San Giovanni del Dosso, Schivenoglia, Borgo Mantovano, Ostiglia, Serravalle a Po, Poggio Rusco, Magnacavallo, Borgocarbonara, Sermide e Felonica.“

Šis pakeitimas taip pat taikomas DOOR duomenų bazėje paskelbtos santraukos 5 punkto c papunkčiui ir buvo įtrauktas į bendrojo dokumento 4 punktą.

Kilmės įrodymas

— Dabartinės produkto specifikacijos 5 straipsnis

Pastraipa

„Lombardijos regionas patvirtina, kad laikomasi atitinkamų pirmesniame 4 straipsnyje nurodytų techninių sąlygų. Kriaušių vaismedžiai, iš kurių gaunamas tinkamas kriaušių „Pera Mantovana“ derlius, registruojami kasmet sudaromame, atnaujinamame ir skelbiamame atitinkamame registre. Šio registro kopija pateikiama kiekvienai auginimo vietovėje esančiai komunai.

Siekiant užtikrinti kasmet tvirtinamų produktų, kurie parduodami pažymėti saugoma geografine nuoroda, deramą ir tinkamą kontrolę, Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio ministerija nurodo, kokių registravimo, ataskaitų dėl metinio derliaus teikimo ir atitinkamų sertifikatų įgijimo procedūrų reikia laikytis.“

pakeistas toliau nurodytu tekstu ir perkeltas į 4 straipsnį:

„Kiekvienas gamybos proceso etapas kontroliuojamas, registruojant įvežamų ir išvežamų produktų duomenis.

Kontrolės institucija užtikrina produkto atsekamumą registruodama gamintojus ir pakuotojus savo šiuo tikslu tvarkomuose registruose, taip pat registruodama informaciją apie naudojamus kadastrinius sklypus bei užauginto kiekio deklaracijas. Visi į atitinkamus sąrašus įtraukti veiklos vykdytojai yra tikrinami pagal produkto specifikacijos reikalavimus ir susijusį kontrolės institucijos parengtą tikrinimo planą.“

Šią pastraipą buvo būtina pakeisti siekiant suderinti produkto specifikaciją su Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

Lombardijos regionas neatsako už specifikacijoje aprašytų techninių sąlygų laikymosi patikrinimus – už juos atsako šiuo tikslu Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos paskirta kontrolės institucija.

Naująja formuluote nepakeičiamos nuostatos, susijusios su kriaušių sodų registravimu registruose ir (arba) sąrašuose ir informacijos apie užaugintą kiekį teikimu – visa tai pagal dabartines taisykles tiesiogiai tvarko kontrolės institucija, laikydamasi atitinkamo Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos patvirtinto tikrinimo plano.

Todėl tai yra formalus pastraipos pakeitimas, kuriuo šiuo metu taikomos kontrolės procedūros nepakeičiamos.

Gamybos metodas

— Dabartinės produkto specifikacijos 4 straipsnis

—

Išbrauktas šis sakinys:

„Drėkinimas, tręšimas ir kiti agronomijos bei auginimo metodai turi atitikti Lombardijos regiono kompetentingų tarnybų nustatytus techninius reikalavimus.“

Auginimo ir agronomijos metodai yra gamybos vietovės istorinio paveldo dalis, o viešoji įstaiga atlieka tik pagalbinį vaidmenį, kad pagerintų produkto kokybę parengdama agronomines specifikacijas ir taisykles, kuriomis siekiama apsaugoti integruotą auginimo sistemą. Be to, atsižvelgiant į pirmesniame punkte nurodytą pakeitimą, atitikties specifikacijoje nustatytų agronomijos metodų reikalavimams tikrinimo funkciją atlieka Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos patvirtinta kontrolės institucija.

Todėl šiuo pastraipos pakeitimu šiuo metu taikomos kontrolės procedūros nepakeičiamos.

—

Sakinys

„Leidžiami vaismedžių sodinimo atstumai yra įprasti – viename hektare galima pasodinti ne daugiau kaip 5 000 naujų sodinukų.“

pakeistas taip:

„Leidžiami vaismedžių sodinimo atstumai yra įprasti – viename hektare galima pasodinti ne daugiau kaip 6 000 augalų.“

Vaismedžių tankumas viename hektare buvo padidintas iki ne daugiau kaip 6 000 augalų.

Be prašymo įtraukti auginimo būdą, pagal kurį vaismedžiai formuojami kaip vertikali ašis, o tai yra modifikuota verpstės forma, siekiant pritaikyti augalus prie pažangesnių auginimo metodų, siūloma padidinti didžiausią augalų skaičių viename hektare nuo 5 000 iki 6 000, išlaikant nepakitusią galutinio produkto kokybę, kaip aprašyta produkto specifikacijoje.

—	Sakinys „Standartiniai leidžiami vaismedžių formavimo būdai gali būti genėjimas Emilijos taurės forma ir šios formos variacijomis; gyvasienių sistemos, kurias galima naudoti, yra vėduoklės ir verpstės formos ir jų variantai.“

pakeistas taip:

„Standartiniai vaismedžių formavimo būdai gali būti genėjimas Emilijos taurės forma ir šios formos variacijomis; gyvasienių sistemos, kurias galima naudoti, yra vėduoklės ir verpstės formos ir jų variantai.“

Galimi formavimo būdai papildyti vertikalių ašinių vainikų sistema, nes jų forma yra modifikuota verpstė.

—

Sakinys

„Taikomi auginimo metodai, kai žiemą genima bent vieną kartą, o vasaros metu – du kartus.“

pakeistas taip:

„Taikomi auginimo metodai, kai žiemą genima bent vieną kartą.“

Reikalavimas „vasaros metu – du kartus“ buvo išbrauktas, nes dėl augalų sveikatos tokie veiksmai dabar uždrausti: nupjaunant šakeles su besiskleidžiančiais pumpurais į augalą gali lengviau patekti degligės sukėlėjo Erwinia amylovora užkratas.

—

Sakinys

„Atliekant fitosanitarinę priežiūrą, jei įmanoma, tikslinga daugiausia taikyti integruotos arba biologinės kontrolės metodus.“

pakeistas taip:

„Taikomi integruoti arba ekologiški augalų apsaugos metodai.“

Šis sakinys buvo taip performuluotas siekiant patikslinti, kad integruoti arba ekologiški metodai yra privalomi ūkininkams.

—

Sakinys

„Visų tinkamų veislių derlius, gaunamas iš vieno hektaro, neturi viršyti 45 000 kg.“

pakeistas taip:

„Visų tinkamų veislių derlius, gaunamas iš vieno hektaro, neturi viršyti 55 000 kg.“

Visų tinkamų veislių derlius, gaunamas iš vieno hektaro, padidinamas iki 55 000 kg. Siūloma didžiausią iš vieno hektaro gaunamą vaisių derlių padidinti nuo 45 000 kg iki 55 000 kg, nes ilgainiui žemės ūkyje įdiegtos techninės inovacijos (tręšiamasis drėkinimas, nauji poskiepiai, tankiau pasodinti sodinukai, naujos veislės ir t. t.) leidžia gauti didesnį derlių nepabloginant produktui būdingų savybių.

—

Išbrauktas šis sakinys:

„Atsižvelgiant į sezoninius pokyčius ir auginimui svarbias aplinkos sąlygas, Lombardijos regione kiekvienais metais iki liepos 15 d. nustatomas kiekvienai 2 straipsnyje nurodytai veislei taikomas preliminarus vidutinis vieneto gamybos rodiklis, neviršijantis minėtos ribos.“

Siūloma šią Lombardijos regiono kompetenciją išbraukti, nes ji nesusijusi su specifikacijos informacija, kurioje aiškiai nurodoma didžiausia iš vieno hektaro gaunamo gamybos kiekio riba, kurios ūkininkai turi laikytis.

—

Sakinys

„Vaisiams, kuriuos galima ženklinti SGN „Pera Mantovana“, išsaugoti turi būti naudojama šaldymo technika.“

pakeistas taip:

„Vaisiams, kurie yra tinkami parduoti paženklinti SGN „Pera Mantovana“, išsaugoti turi būti naudojamas šaldymas.“

Sakinys buvo pakeistas siekiant labiau pabrėžti produkto tinkamumą būti ženklinamam SGN.

—

Išbrauktas šis sakinys:

„Drėgmės ir temperatūros rodikliai šaltuosiuose sandėliuose turi atitikti kokybės reikalavimus.“

Manoma, kad šį sakinį būtų tikslinga išbraukti, nes jame nepateikiama objektyvių ir išmatuojamų parametrų, todėl jis neaiškus ir neužbaigtas. Be to, sandėlių drėgnio ir temperatūros parametrai gali skirtis, priklausomai nuo skirtingų su produkto sunokimu susijusių vartotojų poreikių.

—

Sakinys

„Pavasarį parduodamų kriaušių veislių ‘Conference’, ‘Decana del Comizio’ ir ‘Kaiser’ vaisiai turi būti laikomi reguliuojamos aplinkos patalpose.“

pakeistas taip:

„Pavasarį parduodamų kriaušių veislių (‘Williams’, ‘Max Red Bartlett’, ‘Abate Fetel’,‘Conference’, ‘Decana del Comizio’ ir ‘Kaiser’) vaisių kiekis turi būti laikomas reguliuojamos aplinkos patalpose.“

Tai formalus taisymas, kuriuo siekiama patikslinti, kad nurodomas konkrečiai kriaušių, kuriomis bus prekiaujama, kiekis.

Be to, pradėjus taikyti naujus vaisių išsaugojimo būdus, veislių ‘Williams’, ‘Max Red Bartlett’ ir ‘Abate Fetel’ vaisiais taip pat gali būti prekiaujama pavasarį; todėl prašoma juos įtraukti į specifikaciją.

Ryšys su geografine vietove

Informacija, pateikta 1998 m. siekiant įregistruoti pavadinimą „Pera Mantovana“ Europos Sąjungos SKVN ir SGN registre, įtraukta į specifikaciją ir panaudota bendrojo dokumento 5 punkte; ji įtraukta į DOOR duomenų bazėje paskelbtos santraukos 5 punkto d ir f papunkčius. Be to, patikslinti pavadinimo „Pera Mantovana“ įregistravimo reikalavimai. Kadangi ši informacija jau įtraukta į registracijos bylą, pakeitimas yra vien tik redakcinio pobūdžio.

Informacija, kuria papildoma, yra tokia:

„Prašymas įregistruoti grindžiamas produkto „Pera Mantovana“ kokybe, kurią nulemia gamtiniai veiksniai.

Vietovėje, tradiciškai žinomoje kaip Mantujos Oltrepo, aptinkama seniausių ir įdomiausių kokybiškų kriaušių auginimo įrodymų.

Vietovė Mantujos Oltrepo yra glaudžiai susijusi su istorinėmis vietos kriaušių auginimo tradicijomis.

Vyraujantis teritorijos reljefas – didelė aliuvinė lyguma, kurioje per daugelį metų vienos ant kitų nusėdo iš įvairių vandens baseinų suneštos nuogulos. Tai labai praturtino dirvožemį mineralais ir nulėmė jo derlingumą – dėl to jame galima išauginti puikios kokybės kriaušes.

Kriaušės šioje vietovėje gali būti auginamos nenaudojant jokių priverstinių metodų, kuriuos pastaraisiais metais įdiegus technologines inovacijas imta taikyti žemės ūkyje, o tinkamai išnaudojant aptariamos vietovės natūralių sąlygų teikiamas galimybes, kurios labai skiriasi nuo aplinkinių vietovių sąlygų.

Daugeliu mokslinių tyrimų buvo įrodyta, kad ši vietovė itin tinkama kriaušėms auginti, ir patvirtinta, kad žemė, kurioje auginamos kriaušės „Pera Mantovana“, yra nepaprastai derlinga.

Vietovės ūkininkai augina kriaušių vaismedžius jau daug šimtmečių.

Per daugelį amžių išliko kriaušių, kaip vertingo, daugiausia kilmingų dvarų sodybų soduose (it. „broli“) auginamų vaismedžių vaisiaus, vertė.

Dvidešimtame amžiuje pagerėjus rinkos struktūroms, vežimo ir sandėliavimo sąlygoms kriaušių auginimo veikla buvo kaip reikiant išplėtota ir dėl to padidėjo išauginamų vaisių kiekis ir pagerėjo jų kokybė.“

Kita

Pakavimas ir ženklinimas

Dabartinės produkto specifikacijos 7 straipsnis

—

Pastraipa

„Vartotojams parduodamos kriaušės „Pera Mantovana“ turi būti supakuotos taip, kad ant jų būtų galima užklijuoti specialius ženklus. Pakuotė visada turi būti sandari, kad jos turinio nebūtų galima išimti nepažeidus pakuotės.“

pakeista taip:

„Vartotojams parduodamos kriaušės „Pera Mantovana“ turi būti supakuotos taip, kad ant jų – arba ant 50 proc. atskirų pakuotės vaisių, arba, jei pakuotė sandari, tiesiogiai ant jos – būtų galima užklijuoti specialius ženklus, kuriuose būtų įrašyti žodžiai „Pera Mantovana“ ir „Indicazione Geografica Protetta“ (saugoma geografinė nuoroda) arba jos akronimas „IGP“ (SGN).“

Išbrauktas šis sakinys: „Pakuotė visada turi būti sandari, kad jos turinio nebūtų galima išimti nepažeidus pakuotės“ pateikiant paaiškinimą, kad kriaušės „Pera Mantovana“ turi būti supakuotos taip, kad ant jų – arba ant 50 proc. atskirų vaisių, arba, jei pakuotė sandari, tiesiogiai ant jos – būtų galima užklijuoti specialius ženklus.

Šiuo pakeitimu atsižvelgiama į tam tikrus sunkumus, susijusius su skirtingų rūšių talpyklomis, kurios gali būti naudojamos. Ne visas talpyklas galima sandariai uždaryti, ypač dideles talpyklas, pavyzdžiui, grotelines dėžes, dėžes ir konteinerius, kuriuose produktas parduodamas nesupakuotas. Siekiant užtikrinti vaisių identifikavimą, manoma, kad yra tikslinga, jog bent 50 proc. į šias talpyklas sudėtų vaisių būtų paženklinti lipdukais; kalbant apie pakuotes, į kurias supakuoti vaisiai be lipdukų, manoma, kad yra tikslinga pakuotę uždaryti sandariai, kad jos turinio nebūtų galima išimti nepažeidus pakuotės.

Taip pakeista pastraipa papildytas bendrojo dokumento 3.5 punktas.

—

Siekiant suteikti pakuotojams galimybę laisvai pasirinkti pakuotės rūšį, kad jie galėtų geriau reaguoti į rinkos poreikius, įtrauktas toks sakinys:

„Gali būti naudojamos visos pagal galiojančius teisės aktus ES priimtinos pakuotės, nesvarbu, sandarios (krepšiai, padėklai) ar atviros (grotelinės dėžės, dėžės, konteineriai).“

—

Pastraipa

„Produktas pateikiamas rinkai nuo rugpjūčio 10 d. iki kitų metų gegužės 31 d. konkrečiai kiekvienai veislei toliau nurodytais laikotarpiais:

veislė ‘Abate Fetel’ – nuo rugsėjo 20 d. iki vasario 10 d.,

veislė ‘Conference’ – nuo spalio 15 d. iki gegužės 30 d.,

veislė ‘Decana del Comizio’ – nuo rugsėjo 30 d. iki kovo 30 d.,

veislė ‘Kaiser’ – nuo rugsėjo 15 d. iki kovo 15 d.,

veislė ‘Max Red Bartlett’ – nuo rugpjūčio 20 d. iki lapkričio 10 d.,

veislė ‘Williams’ – nuo rugpjūčio 10 d. iki lapkričio 10 d.“

pakeista taip:

„Produktas pateikiamas rinkai laikotarpiu nuo liepos 15 d. iki kitų metų birželio 30 d.“

Laikotarpio, kuriuo produktą galima pateikti rinkai, datos pakeistos taip: „Produktas pateikiamas rinkai laikotarpiu nuo liepos 15 d. iki kitų metų birželio 30 d.“ Išbraukta ši frazė: „kiekvienai veislei toliau nurodytais laikotarpiais“ ir atitinkamai išbraukta kiekvienai veislei nurodyta informacija. Siūloma pakeisti produkto pateikimo rinkai pradžios ir pabaigos datas:

—	produkto pateikimo rinkai pradžios data: rugpjūčio 10 d. pakeista į liepos 15 d. siekiant populiarinti kriaušių veisles ‘Carmen’ ir ‘Santa Maria’, kurias prašoma įtraukti į specifikaciją, ir dėl to, kad per ilgesnį laiką keičiantis klimatui visų veislių kriaušės vis dažniau uždera anksčiau,

—

produkto pateikimo rinkai pabaigos data: pakeista iš gegužės 31 d. į birželio 30 d., nes buvo sukurti šiuolaikiniai derliaus išsaugojimo metodai, kurie leidžia laikyti produktą ilgiau ir išlaikyti jo kokybę. Be to, atsižvelgiant į rinkos reikalavimus pasiūla neturi būti koncentruojama, tiekiant produktus tik trumpą laiką. Konkrečios kiekvienos veislės kriaušių pateikimo rinkai datos yra susijusios su oro sąlygomis derėjimo laikotarpiu, kurios vis labiau kinta, todėl apriboti pateikimo rinkai laikotarpį konkrečiomis datomis neberealu.

—

Pastraipa

„Pakuotė turi būti paženklinta vienodo dydžio raidėmis įrašytais žodžiais „Pera Mantovana“, po jų – žodžiais „saugoma geografinė nuoroda“, o tada veislės pavadinimu. Pakuotojo pavadinimas, prekybinis pavadinimas ir adresas, taip pat pradinis bendrasis svoris turi būti matomi tame pačiame regėjimo lauke.“

ir šis specifikacijos santraukos 5 straipsnio h papunkčio sakinys:

„Vartotojams pateikiamas produktas turi būti paženklintas žodžiais „Pera Mantovana“, po jų – žodžiais „Indicazione Geografica Protetta“ (saugoma geografinė nuoroda) ir bet kuriuo ženklu.“

iš dalies pakeisti taip:

„Ant pakuočių arba talpyklų priekinės arba vidinės pusės turi būti pateikiami ženklai, kuriuose aiškiomis ir įskaitomomis vienodo dydžio raidėmis būtų įrašyta „Pera Mantovana“ ir „Indicazione Geografica Protetta“ (saugoma geografinė nuoroda) arba jos santrumpa „IGP“ (SGN).

Tame pačiame regėjimo lauke taip pat gali būti matomas pakuotojo pavadinimas, prekių ženklo ar prekybinis pavadinimas ir adresas, taip pat veislės pavadinimas.“

Buvo patikslinta ženklų „Pera Mantovana“ ir „Indicazione Geografica Protetta“ (saugoma geografinė nuoroda) vieta ant pakuotės. Paliekama galimybė ant pakuotės pasirinktinai nurodyti veislę, pakuotojo prekių ženklo ar prekybinį pavadinimą ir adresą, o reikalavimas nurodyti pradinį bendrąjį svorį buvo išbrauktas, nes tai nėra tipiška produkto savybė ir jo nurodyti šios rūšies produktui neprivaloma.

Siūlomas pakeitimas taip pat taikomas bendrojo dokumento 3.6 punktui.

—

Straipsnis papildytas šia pastraipa:

„Jeigu galutiniam vartotojui produktas parduodamas nesupakuotas pakuotėje ar grotelinėse dėžėse, kurios yra sandariai uždarytos arba kuriose yra vaisių su lipdukais, – jis turi būti patalpinamas į tam tikrus skyrius arba talpyklas, paženklintus gerai matomoje vietoje ta pačia informacija, kurią reikalaujama nurodyti ant pakuočių pagal produkto specifikaciją, arba informacija, pateikiama ant pakuočių, kuriose yra atskiri vaisiai, skirti parduoti nesupakuoti.“

Įtraukiant šią informaciją siekiama reguliuoti nesupakuoto produkto, sudėto į pakuotę ar grotelines dėžes, kurios yra sandariai uždarytos arba kuriose yra vaisių su lipdukais, pardavimą – taip produktas paprastai parduodamas pardavimo vietose – siekiant užtikrinti, kad vartotojui būtų pateikta visa atpažinti SGN „Pera Mantovana“ būtina informacija.

Šis papildymas taikomas bendrojo dokumento 3.6 punktui.

—

Pastraipa

„Atitinkamų augintojų prašymu gali būti naudojamas grafinis simbolis. Šis simbolis turi būti meniškas paveiksliukas, susidedantis iš galimo kolorimetrinio pagrindo, simboliško prekės ženklo arba specifinio ir vienareikšmio logotipo, kurie turi būti naudojami kartu ir neatsiejamai su geografine nuoroda.“

išbraukta ir pakeista tokiu tekstu:

„Šis ženklas yra lipdukas, kuris turi būti pakankamai didelis, kad būtų gerai matomas. Ženklas yra iš dviejų koncentrinių apskritimų sudarytos elipsės formos, vidinis skritulys yra geltonos spalvos (Yellow p 102 c), o išorinis – raudonos (Pantone p485), į jį baltos spalvos didžiosiomis raidėmis šriftu „ITC Avant Garde Gothic“ įrašyti žodžiai „Pera Mantovana“ ir „saugoma geografinė nuoroda“ arba jos akronimas SGN.

Galima naudoti terminus, kuriais nurodomos bendrovės, pavadinimai, prekybiniai pavadinimai, privatūs prekių ženklai ir konsorciumai, kuriais nesiekiama skatinti produkto pardavimo ir kurie, tikėtina, neklaidins pirkėjo. Šie terminai, parašyti tokio pat dydžio arba mažesnėmis raidėmis nei tos, kuriomis parašyti žodžiai „saugoma geografinė nuoroda“, pateikiami etiketės, pakuotės ar lipduko vidiniame geltonos spalvos skritulyje.“

Pastraipa buvo pakeista tikslesnėmis nuostatomis, kuriomis atsižvelgiama į ankstesnius pakeitimus, susijusius su ženklu, grafiniais požymiais ir dydžiu, kurie buvo apibrėžti siekiant užtikrinti, kad produktas būtų matomas ir gerai atpažįstamas.

Be to, siūloma naudoti terminus, kuriais nurodomos bendrovės, pavadinimai, prekybiniai pavadinimai, privatūs prekių ženklai ir konsorciumai, kuriais nesiekiama skatinti produkto pardavimo ir kurie, tikėtina, neklaidins pirkėjo. Šie terminai, parašyti tokio pat dydžio arba mažesnėmis raidėmis nei tos, kuriomis parašyti žodžiai „saugoma geografinė nuoroda“, pateikiami etiketės, pakuotės ar lipduko vidiniame geltonos spalvos skritulyje.

—	Išbrauktas šis sakinys: Eksportui skirtos partijos taip pat turi būti žymimos žodžiais „Pagaminta Italijoje“. Siūloma išbraukti su nuoroda „Pagaminta Italijoje“ susijusią informaciją, nes toks žymėjimas jau nustatytas galiojančiais teisės aktais.

Ženklas

Siekiant, kad produktas būtų labiau atpažįstamas, manyta, kad yra tikslinga į produkto specifikaciją ir į bendrojo dokumento 3.6 punktą įtraukti ženklo atvaizdą.

Kontrolės institucija

Pagal pakeistos produkto specifikacijos 7 straipsnį nuoroda į kontrolės instituciją iš naujo įtraukta ir išdėstyta taip:

„Atitikties produkto specifikacijai stebėsena vykdoma pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 37 straipsnį. Kontrolės institucija, atrinkta stebėti atitiktį SGN „Pera Mantovana“ specifikacijai, yra „CSQA Certificazioni srl“ - Via S. Gaetano, 74 - 36016 Thiene (VI) - Italy, Tel. +39 0445 313 011, Fax +39 0445 313 070 -csqa@csqa.it.“

Taip produkto specifikacija pritaikoma prie Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 7 straipsnio g punkto nuostatų.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„PERA MANTOVANA“

ES Nr. PGI-IT-01533-AM01 – 2018 7 19

SGN (X) SKVN ( )

1. [SKVN arba SGN] pavadinimas (-ai)

„Pera Mantovana“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.6 klasė. Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Nuoroda „Pera Mantovana“ žymimos kriaušės yra vien tik kriaušių veislių ‘Abate Fetel’, ‘Conference’, ‘Decana del Comizio’, ‘Kaiser’, ‘Max Red Bartlett’, ‘Williams’, ‘Carmen’ ir ‘Santa Maria’ vaisiai.

Vartotojams pateikiamos kriaušės „Pera Mantovana“ turi pasižymėti šiomis savybėmis:

Veislė ‘Abate Fetel’

Žievė – žalsvai gelsvos spalvos, aplink piestelės ir kotelio įdubą rusva.

Forma – ilgmoliūgio, gana pailga.

Dydis – ne mažesnio kaip 60 mm skersmens.

Mažiausias cukraus kiekis – 11 (Brikso laipsnių).

Didžiausias kietumas – 5,5/0,5 kg/cm2.

Veislė ‘Conference’

Žievė – žalsvai gelsvos spalvos, aplink piestelės įdubą rusva, dažniausiai tokios spalvos būna apatinis vaisiaus trečdalis.

Forma – kriaušių, dažnai simetriška.

Dydis – ne mažesnio kaip 60 mm skersmens.

Mažiausias cukraus kiekis – 11 (Brikso laipsnių).

Didžiausias kietumas – 5,5/0,5 kg/cm2.

Veislė ‘Decana del Comizio’

Žievė – lygi, šviesiai žalsvai gelsvos spalvos, dažnai su rožiniu atspalviu, vietomis rusva.

Forma – cilindro.

Dydis – ne mažesnio kaip 70 mm skersmens.

Mažiausias cukraus kiekis – 11 (Brikso laipsnių).

Didžiausias kietumas – 4,5/0,5 kg/cm2.

Veislė ‘Kaiser’

Žievė – nelygi, visiškai rusva.

Forma – ilgmoliūgio ir (arba) kriaušės.

Dydis – ne mažesnio kaip 60 mm skersmens.

Mažiausias cukraus kiekis – 11 (Brikso laipsnių).

Didžiausias kietumas – 6,0/0,5 kg/cm2.

Veislės ‘Williams’ ir ‘Max Red Bartlett’

Žievė – lygi, pagrindinė spalva geltona

su rausvais arba ryškiai raudonais atspalviais, kartais dryžuotais.

Forma – mažų svarainių arba kriaušės.

Dydis – ne mažesnio kaip 60 mm skersmens.

Mažiausias cukraus kiekis – 11 (Brikso laipsnių).

Didžiausias kietumas – 7,0/0,5 kg/cm2.

Veislė ‘Santa Maria’

Žievė – lygi, pagrindinė spalva – žalsvai geltona.

Forma – kriaušės ar nupjautos kriaušės.

Dydis – ne mažesnio kaip 60 mm skersmens.

Mažiausias cukraus kiekis – 11 (Brikso laipsnių).

Didžiausias kietumas – 6,0/0,5 kg/cm2.

Veislė ‘Carmen’

Žievė – žalios spalvos, vietomis su rausvu atspalviu.

Forma – ilgmoliūgio, šiek tiek pailga.

Dydis – ne mažesnio kaip 60 mm skersmens.

Mažiausias cukraus kiekis – 11 (Brikso laipsnių).

Didžiausias kietumas – 6,0/0,5 kg/cm2.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi auginimo ir derliaus nuėmimo etapai turi būti vykdomi nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Vartotojams parduodamos kriaušės „Pera Mantovana“ turi būti supakuotos taip, kad ant jų – arba ant 50 proc. atskirų pakuotės vaisių, arba, jei pakuotė sandari, tiesiogiai ant jos – būtų galima užklijuoti specialius ženklus, kuriuose būtų įrašyti žodžiai „Pera Mantovana“ ir „Indicazione Geografica Protetta“ (saugoma geografinė nuoroda) arba jos akronimas „IGP“ (SGN).

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Ant pakuočių arba talpyklų priekinės arba vidinės pusės turi būti pateikiami ženklai, kuriuose aiškiomis ir įskaitomomis vienodo dydžio raidėmis būtų įrašyta „Pera Mantovana“ ir „Indicazione Geografica Protetta“ (saugoma geografinė nuoroda) arba jos santrumpa „IGP“ (SGN).

Tame pačiame regėjimo lauke taip pat gali būti matomas pakuotojo pavadinimas, prekių ženklo ar prekybinis pavadinimas ir adresas, taip pat veislės pavadinimas.

Jeigu galutiniam vartotojui produktas parduodamas nesupakuotas pakuotėje ar grotelinėse dėžėse, kurios yra sandariai uždarytos arba kuriose yra vaisių su lipdukais, jis turi būti patalpinamas į tam tikrus skyrius arba talpyklas, paženklintus gerai matomoje vietoje ta pačia informacija, kurią reikalaujama nurodyti ant pakuočių, arba informacija, pateikiama ant pakuočių, kuriose yra atskiri vaisiai, skirti parduoti nesupakuoti.

Ženklas yra toks:

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Gamybos vietovė, taip pat žinoma kaip Mantujos Oltrepo, apima kriaušėms auginti tinkamą Mantujos provincijos teritorijos dalį, įskaitant šių komunų teritorijas: Sabbioneta, Commessaggio, Viadana, Pomponesco, Dosolo, Gazzuolo, Suzzara, Borgo Virgilio, Motteggiana, Bagnolo San Vito, Sustinente, Gonzaga, Pegognaga, Moglia, San Benedetto Po, Quistello, Quingentole, San Giacomo delle Segnate, San Giovanni del Dosso, Schivenoglia, Borgo Mantovano, Ostiglia, Serravalle a Po, Poggio Rusco, Magnacavallo, Borgocarbonara, Sermide e Felonica.

5. Ryšys su geografine vietove

Prašymas įregistruoti grindžiamas produkto „Pera Mantovana“ kokybe, kurią nulemia gamtiniai veiksniai.

Vietovė Mantujos Oltrepo yra glaudžiai susijusi su istorinėmis vietos kriaušių auginimo tradicijomis.

Vietovėje, tradiciškai žinomoje kaip Mantujos Oltrepo, aptinkama seniausių ir įdomiausių kokybiškų kriaušių auginimo įrodymų.

Daugeliu mokslinių tyrimų buvo įrodyta, kad ši vietovė itin tinkama kriaušėms auginti, ir patvirtinta, kad žemė, kurioje auginamos kriaušės „Pera Mantovana“, yra nepaprastai derlinga.

Vietovės ūkininkai augina kriaušių vaismedžius jau daug šimtmečių.

Per daugelį amžių išliko kriaušių, kaip vertingo, daugiausia kilmingų dvarų sodybų soduose (it. „broli“) auginamų vaismedžių vaisiaus, vertė.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

Ministerija pradėjo nacionalinę prieštaravimų pateikimo procedūrą, paskelbdama SGN „Pera Mantovana“ pripažinimo paraišką 2018 m. gegužės 18 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 114.

Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėjehttp://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335.

arba

tiesiogiai Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos interneto svetainėje (www.politicheagricole.it), ekrano dešinėje viršuje spaudžiant nuorodą „Qualità“, paskui ekrano kairėje – „Prodotti DOP IGP STG“ (SKVN, SGN, GTG nuorodomis žymimi produktai) ir galiausiai – „Disciplinari di Produzione all’esame dell’UE“ (ES nagrinėjamos produktų specifikacijos).

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

2021 3 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 93/54

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2021/C 93/08)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINĮ BENDROJO DOKUMENTO PAKEITIMĄ

„Drôme“

PGI-FR-A1121-AM02

Pranešimo data: 2020 m. gruodžio 14 d.

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Vynų juslinių savybių aprašymas

Patikslinamas su vynų spalva susijusių vynų juslinių savybių aprašymas: „Raudonuosius vynus galima gerti jaunus ir šviežius. Jiems būdinga ryški aviečių raudona arba granatų raudona spalva.

Rožiniai vynai yra tinkamai subalansuoti, todėl išsaugo savo vaisiškumą. Jiems būdinga spalvų paletė nuo neryškios pilkos su lašišų atspalviu iki ryškesnės rožinės su violetiniu atspalviu.

Baltieji vynai gali būti nuo blyškios geltonos su žaliu atspalviu iki geltonos su aukso atspalviu spalvos. Jiems būdingas gaivumas ir subtilus gėlių aromatas.“

2. Geografinė vietovė ir arčiausiai esanti vietovė

Geografinę vietovę ir arčiausiai esančią vietovę sudarančių teritorijų sąrašas pakeistas komunų sąrašu, sudarytu pagal 2020 m. Oficialųjį geografinių kodų registrą, kuriame nacionaliniu mastu komunos suklasifikuotos pagal departamentus. Šis komunų sąrašo perrašymas yra tik formos pakeitimas, juo nekeičiama geografinė vietovė ir arčiausiai esanti vietovė.

3. Vynuogių veislės

SGN „Drôme“ žymimiems vynams gaminti naudojamų nustatytų veislių sąrašas papildomas šiomis 10 veislių: ‘Artaban N’, ‘Floréal B’, ‘Monarch N’, ‘Muscaris B’, ‘Prior N’, ‘Solaris B’, ‘Soreli B’, ‘Souvignier gris’, ‘Vidoc N’, ‘Voltis B’.

Šios vynuogių veislės atsparios sausroms ir grybinėms ligoms. Dėl šių savybių galima naudoti mažiau augalų apsaugos produktų, o veislės vis tiek atitinka veislių, naudojamų SGN žymimiems vynams gaminti, reikalavimus tiek fiziologinėmis savybėmis, tiek vynininkystės požiūriu. Dėl jų SGN žymimų vynų savybės nekinta.

4. Ryšys su geografine vietove

Priežastinis ryšys, kuris yra grindžiamas geografinės vietovės ir produkto ypatumų tarpusavio santykiu, tiksliau nurodomas įtraukiant šį sakinį:

„Išskirtinis mezoklimatas, pereinantis iš sauso ir ne itin karšto Viduržemio jūros klimato į pusiau žemyninį klimatą, skatina SGN veislių vynuogių augimą šlaituose ar pašlaitėse esančiuose sklypuose, kuriems būdingas pralaidus, greitai įšylantis dirvožemis. Tokia sinergija leidžia išsaugoti pirminius vynuogių aromatus ir gaminti gaivius vynus, kuriems būdingas vaisių arba gėlių aromatas.“

5. Pagrindiniai tikrintini specifikacijos punktai

Pagrindinių tikrintinų punktų sąrašas ir jų vertinimo metodas iš dalies keičiamas siekiant patikslinti, kad per vidinį tikrinimą nustačius nuokrypį neišpilstytų ir išpilstytų vynų juslines savybes turi patikrinti Apsaugos ir vadybos asociacija. Tai atitinka tikrinimo plane nurodytas nuostatas.

6. Už tikrinimą atsakinga institucija

Saugomos geografinės nuorodos „Drôme“ specifikacijos III skyrius papildomas Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto (pranc. Institut National de l'Origine et de la Qualité, INAO), t. y. už tikrinimą atsakingos institucijos, kontaktiniais duomenimis. INAO vardu tikrinimus atlieka kontrolės institucija CERTIPAQ.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Produkto pavadinimas

„Drôme“

2. Geografinės nuorodos tipas

SGN – saugoma geografinė nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

5.	Rūšinis putojantis vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

Neputojantys raudonieji, rožiniai ir baltieji vynai

Neputojančių vynų visuminės alkoholio koncentracijos tūrio procentais, bendrojo rūgštingumo, lakiojo rūgštingumo ir bendro sieros dioksido kiekio vertės (ribinės) atitinka nustatytąsias Sąjungos teisės aktuose.

Raudonuosius vynus galima gerti jaunus ir šviežius. Jiems būdinga ryški aviečių raudona arba granatų raudona spalva.

Baltieji vynai gali būti nuo blyškios geltonos su žaliu atspalviu iki geltonos su aukso atspalviu spalvos. Jiems būdingas gaivumas ir subtilus gėlių aromatas.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	9
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

Rūšiniai putojantys raudonieji, rožiniai ir baltieji vynai

Rūšinių putojančių vynų faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais, visuminės alkoholio koncentracijos tūrio procentais, bendrojo rūgštingumo, lakiojo rūgštingumo, bendro sieros dioksido ir anglies dioksido kiekio vertės (ribinės) atitinka nustatytąsias Sąjungos teisės aktuose.

Rūšiniams putojantiems vynams būdingas malonus gaivumas ir vaisinis aromatas.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

a) Specifiniai vynininkystės metodai

Specifinis vynininkystės metodas

Vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

b) Didžiausias gamybos kiekis

120 hektolitrų iš hektaro

6. Nustatyta geografinė vietovė

Vynuogės skinamos, spaudžiamos ir saugoma geografine nuoroda „Drôme“ žymimi neputojantys vynai gaminami visoje Dromo departamento teritorijoje, kaip ji apibrėžta 2020 m. Oficialiajame geografinių kodų registre (pranc. Code officiel géographique, COG).

Vynuogės skinamos, saugoma geografine nuoroda „Drôme“ žymimi rūšiniai putojantys vynai gaminami ir brandinami Dromo departamente, išskyrus toliau nurodytų komunų teritoriją:

Aix-en-Diois, Aouste-sur-Sye, Aubenasson, Aurel, Barsac, Barnave, Beaufort-sur-Gervanne, Châtillon-en-Diois, Die, Espenel, Laval-d'Aix, Luc-en-Diois, Menglon, Mirabel-et-Blacons, Molière-Glandaz, Montclar-sur-Gervanne, Montlaur-en-Diois, Montmaur-en-Diois, Piegros-la-Clastre, Ponet-et-Saint-Auban, Pontaix, Poyols, Recoubeau-Jansac, Saillans, Saint-Benoît-en-Diois, Saint-Roman, Saint-Sauveur-en-Diois, Sainte-Croix, Suze-sur-Crest, Vercheny, Véronne.

7. Pagrindinė (-ės) vyninių vynuogių veislė (-ės)

‘Abouriou B’

‘Alicante Henri Bouschet N’

‘Aligoté B’

‘Alphonse Lavallée N’

‘Altesse B’

‘Aléatico N’

‘Aramon N’

‘Aramon blanc B’

‘Aramon gris G’

‘Aranel B’

‘Arinarnoa N’

‘Arriloba B’

‘Arrufiac B’ – ‘Arrufiat’

‘Artaban N’

‘Aubin B’

‘Aubun N’ – ‘Murescola’

‘Auxerrois B’

‘Bachet N’

‘Barbaroux Rs’

‘Baroque B’

‘Biancu Gentile B’

‘Blanc Dame B’

‘Bouchalès N’

‘Bouillet N’

‘Bourboulenc B’ – ‘Doucillon blanc’

‘Brachet N’ – ‘Braquet’

‘Brun Fourca N’

‘Brun argenté N’ – ‘Vaccarèse’

‘Béclan N’ – ‘Petit Béclan’

‘Béquignol N’

‘Cabernet franc N’

‘Cabernet-Sauvignon N’

‘Caladoc N’

‘Calitor N’

‘Camaralet B’

‘Carcajolo N’

‘Carcajolo blanc B’

‘Carignan N’

‘Carignan blanc B’

‘Carmenère N’

‘Castets N’

‘Chambourcin N’

‘Chardonnay B’

‘Chasan B’

‘Chasselas B’

‘Chatus N’

‘Chenanson N’

‘Chenin B’

‘Cinsaut N’ – ‘Cinsault’

‘Clairette B’

‘Clairette rose Rs’

‘Clarin B’

‘Claverie B’

‘Codivarta B’

‘Colobel N’

‘Colombard B’

‘Colombaud B’ – ‘Bouteillan’

‘Corbeau N’ – ‘Douce noire’

‘Cot N’ – ‘Malbec’

‘Couderc noir N’

‘Counoise N’

‘Courbu B’ – ‘Gros Courbu’

‘Courbu noir N’

‘Couston N’

‘Crouchen B’ – ‘Cruchen’

‘César N’

‘Duras N’

‘Durif N’

‘Egiodola N’

‘Ekigaïna N’

‘Etraire de la Dui N’

‘Fer N’ – ‘Fer Servadou’, ‘Braucol’, ‘Mansois’, ‘Pinenc’

‘Feunate N’

‘Floreal B’

‘Florental N’

‘Folignan B’

‘Folle blanche B’

‘Fuella nera N’

‘Furmint B’

‘Gamaret’

‘Gamay Fréaux N’

‘Gamay N’

‘Gamay de Bouze N’

‘Gamay de Chaudenay N’

‘Ganson N’

‘Garonnet N’

‘Gascon N’

‘Genovèse B’

‘Gewurztraminer Rs’

‘Goldriesling B’

‘Gouget N’

‘Graisse B’

‘Gramon N’

‘Grassen N’ – ‘Grassenc’

‘Grenache N’

‘Grenache blanc B’

‘Grenache gris G’

‘Gringet B’

‘Grolleau N’

‘Grolleau gris G’

‘Gros Manseng B’

‘Jacquère B’

‘Joubertin’

‘Jurançon blanc B’

‘Jurançon noir N’ – ‘Dame noire’

‘Landal N’

‘Lauzet B’

‘Len de l'El B’ – ‘Loin de l'Oeil’

‘Liliorila B’

‘Listan B’ – ‘Palomino’

‘Lledoner pelut N’

‘Léon Millot N’

‘Macabeu B’ – ‘Macabeo’

‘Mancin N’

‘Manseng noir N’

‘Marsanne B’

‘Marselan N’

‘Maréchal Foch N’

‘Mauzac B’

‘Mauzac rose Rs’

‘Mayorquin B’

‘Melon B’

‘Merlot N’

‘Merlot blanc B’

‘Meslier Saint-François B’ – ‘Gros Meslier’

‘Meunier N’

‘Milgranet N’

‘Molette B’

‘Mollard N’

‘Monarch N’

‘Mondeuse N’

‘Mondeuse blanche B’

‘Monerac N’

‘Montils B’

‘Morrastel N’ – ‘Minustellu’, ‘Graciano’

‘Mourvaison N’

‘Mourvèdre N’ – ‘Monastrell’

‘Mouyssaguès’

‘Muresconu N’ – ‘Morescono’

‘Muscadelle B’

‘Muscardin N’

‘Muscaris B’

‘Muscat Ottonel B’ – ‘Muscat’, ‘Moscato’

‘Muscat cendré B’ – ‘Muscat’, ‘Moscato’

‘Muscat d'Alexandrie B’ – ‘Muscat’, ‘Moscato’

‘Muscat de Hambourg N’ – ‘Muscat’, ‘Moscato’

‘Muscat à petits grains blancs B’ – ‘Muscat’, ‘Moscato’

‘Muscat à petits grains roses Rs’ – ‘Muscat’, ‘Moscato’

‘Muscat à petits grains rouges Rg’ – ‘Muscat’, ‘Moscato’

‘Mérille N’

‘Müller-Thurgau B’

‘Nielluccio N’ – ‘Nielluciu’

‘Noir Fleurien N’

‘Négret de Banhars N’

‘Négrette N’

‘Oberlin noir N’

‘Ondenc B’

‘Orbois B’

‘Pagadebiti B’

‘Pascal B’

‘Perdea B’

‘Persan N’

‘Petit Courbu B’

‘Petit Manseng B’

‘Petit Meslier B’

‘Petit Verdot N’

‘Picardan B’ – ‘Araignan’

‘Pineau d'Aunis N’

‘Pinot blanc B’

‘Pinot gris G’

‘Pinot noir N’

‘Piquepoul blanc B’

‘Piquepoul gris G’

‘Piquepoul noir N’

‘Plant de Brunel N’

‘Plant droit N’ – ‘Espanenc’

‘Plantet N’

‘Portan N’

‘Portugais bleu N’

‘Poulsard N’ – ‘Ploussard’

‘Prior N’

‘Prunelard N’

‘Raffiat de Moncade B’

‘Ravat blanc B’

‘Rayon d'or B’

‘Riesling B’

‘Riminèse B’

‘Rivairenc N’ – ‘Aspiran noir’

‘Rivairenc blanc B’ – ‘Aspiran blanc’

‘Rivairenc gris G’ – ‘Aspiran gris’

‘Romorantin B’ – ‘Danery’

‘Rosé du Var Rs’

‘Roublot B’

‘Roussanne B’

‘Roussette d'Ayze B’

‘Sacy B’

‘Saint Côme B’

‘Saint-Macaire N’

‘Saint-Pierre doré B’

‘Sauvignon B’ – ‘Sauvignon blanc’

‘Sauvignon gris G’ – ‘Fié gris’

‘Savagnin blanc B’

‘Savagnin rose Rs’

‘Sciaccarello N’

‘Segalin N’

‘Seinoir N’

‘Select B’

‘Semebat N’

‘Semillon B’

‘Servanin N’

‘Seyval B’

‘Solaris B’

‘Soreli B’

‘Souvignier gris Rs’

‘Sylvaner B’

‘Syrah N’ – ‘Shiraz’

‘Tannat N’

‘Tempranillo N’

‘Terret blanc B’

‘Terret gris G’

‘Terret noir N’

‘Tibouren N’

‘Tourbat B’

‘Trousseau N’

‘Téoulier N’

‘Ugni blanc B’

‘Valdiguié N’

‘Valérien B’

‘Varousset N’

‘Velteliner rouge précoce Rs’

‘Verdesse B’

‘Vermentino B’ – ‘Rolle’

‘Vidoc N’

‘Villard blanc B’

‘Villard noir N’

‘Viognier B’

‘Voltis B’

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

Geografinės vietovės ypatumai ir produkto ypatumai

Ronos-Alpių regione, Dromo departamente esančiai saugomos geografinės nuorodos „Drôme“ vietovei būdingas labai įvairus kraštovaizdis, kurio du trečdalius ploto sudaro kalnuotas reljefas. Ši kairiajame Ronos krante esanti vietovė apie 135 km driekiasi iš šiaurės į pietus ir apie šimtą kilometrų – iš rytų į vakarus.

Dromo departamente pagrindinė veikla yra žemės ūkis, kuriam būdinga labai įvairi produkcija. Žemės ūkyje vyrauja šeimos tipo ūkiai (vidutiniškai 31 ha ploto), kurių išlikimą lėmė ūkininkavimo įvairinimas: sodininkystė, mišri augalininkystė, sėklų, alyvuogių, levandų, prieskoninių augalų auginimas ir pan. Vis dėlto yra viena sritis, t. y. vynmedžių auginimas, kuri paplitusi beveik visoje teritorijoje, ypač šlaituose ir šlaitų papėdėse.

Dromo departamentui būdingas akmeningas molio ir klinčių dirvožemis, taip pat akmenų sankaupos (šlaituose ir iškilumose). Toks dirvožemis užtikrina nuolatinį vynmedžių drėkinimą, o naktį – atgaivą nuo per dieną susikaupusios šilumos. Vietovėje taip pat randama lioso uolienų ir smėlingo dirvožemio, kurie, priešingai, užtikrina kontrastingą drėkinimą. Tokia didelė dirvožemio tipų įvairovė paaiškina, kodėl auginama tiek daug skirtingų vynuogių veislių.

Dromo šiaurinei daliai būdingas žemyninio tipo klimatas, kuris į pietus nuo Valanso palaipsniui pereina į Viduržemio jūros tipo klimatą. Kalnų įtaka juntama dviejuose trečdaliuose rytinės departamento dalies, ypač didesniame nei 600–700 m aukštyje. Kalnai lemia skirtingą vietinį klimatą.

Kritulių iškrenta gan daug, įskaitant Viduržemio jūros zoną. Departamento šiaurėje kritulių kiekis per 12 metų mėnesių pasiskirstęs gan tolygiai, tačiau labiau į pietus daugiau kritulių iškrenta rudenį, o vasarą lietus pasitaiko retai. Vyrauja dviejų tipų vėjai: mistralis (šiaurės vėjas) ir jūrinis pietų vėjas. Mistralis sausina orą, o pietų vėjas iš Viduržemio jūros atneša šiltą ir drėgną orą. Šie vėjai, susiformavę dėl atmosferos slėgio skirtumų šiauriniame ir pietiniame regionuose, gali labai įsismarkauti, ypač Ronos slėnyje, tačiau jie naudingi ir būtini, kad vynmedžiai galėtų tinkamai augti.

Dromo departamento dirvožemio ir klimato įvairovė lemia labai įvairių vynuogių veislių pasirinkimą, nepaisant to, kad vietovėje dominuoja raudonojo vyno gamyba (maždaug pusė viso produkcijos tūrio).

Šiaurinėje departamento dalyje dėl greta gaminamo vyno su SKVN „Crozes-Hermitage“ dažniausiai naudojamos tik kelios vynuogių veislės: raudonieji ir rožiniai vynai daugiausia gaminami iš ‘Syrah N’ ir ‘Gamay N’, o baltieji – iš ‘Marsanne B’, ‘Roussanne B’ ir ‘Viognier B’.

Pietinėje ir rytinėje departamento dalyse, priešingai, dėl klimato ir geologinių sąlygų įvairovės auginamos labai įvairios vynuogių veislės. Raudonieji ir rožiniai vynai gaminami iš ‘Grenache N’, ‘Merlot N’, ‘Syrah N’, ‘Cabernet-sauvignon N’, ‘Gamay N’, ‘Cinsault N’ ar ‘Carignan N’ arba iš ‘Marselan N’ ir ‘Caladoc N’ veislių, kurios yra puikiai prisitaikiusios prie Viduržemio jūros klimato, vynuogių. Baltieji vynai gaminami iš ‘Chardonnay B’, ‘Aligoté B’, ‘Viognier B’ veislių vynuogių.

Geografinės vietovės ypatumų ir produkto ypatumų priežastinis ryšys

Išskirtinis mezoklimatas, pereinantis iš sauso ir ne itin karšto Viduržemio jūros klimato į pusiau žemyninį klimatą, skatina SGN vynuogių veislių augimą šlaituose ar pašlaitėse esančiuose sklypuose, kuriems būdingas pralaidus, greitai įšylantis dirvožemis. Tokia sinergija leidžia išsaugoti pirminius vynuogių aromatus ir gaminti gaivius vynus, kuriems būdingas vaisių arba gėlių aromatas.

Archeologiniai radiniai, visų pirma amforos, rodo, kad Dromo vietovėje vynuogininkyste užsiimama jau nuo II a. po Kristaus gimimo.

Ronos slėnyje gamintas gališkas vynas turėjo didelį pasisekimą ant romėnų stalo. Tuo metu buvo kertami miškai, o šlaitai užsodinami vynmedžiais siekiant šį regioną paversti vienu iš gražiausių Galijoje.

Ilgainiui Dromo kraštovaizdžio įvairiapusiškumas pareikalavo gilinti žinias, plėsti sodinamų vynuogių veisles ir, svarbiausia, nuolat stengtis vynuogyną kaip įmanoma geriau pritaikyti prie aplinkos išsaugant biologinę įvairovę.

Pusiau žemyninio ir Viduržemio jūros tipo klimato sąlygos sudaro galimybes gaminti subalansuotus vynus, išsiskiriančius SGN „Drôme“ žymimiems neputojantiems ir rūšiniams putojantiems vynams būdingais aromatais ir gaivumu.

Saugomos geografinės nuorodos „Drôme“ vietovėje vynuogininkystės veiklai labai padeda tai, kad čia nuo seno yra skiepų ir vynmedžių sodinukų daigynų.

Vynuogių auginimas į kaimo gyventojų papročius ir ūkininkavimo įpročius įaugęs visame regione – nuo Ten l’Hermitažo iki piečiausio departamento taško, įskaitant Diua masyvą ir Montelimaro lygumą. Vyno gamyba Dromo departamente yra antra pagal apimtį veiklos rūšis po sodininkystės.

Vynų su SGN „Drôme“ kasmet parduodama apie 35 000 hektolitrų, šia ekonomine veikla užsiima 100 vyndarystės įmonių, iš kurių 63 – privatūs vyno rūsiai.

Tai, kad vynai vis dažniau gaminami ir tiesiogiai parduodami vyno rūsiuose, be to, vietinė gastronomija, daugybė renginių ir kaimo turizmas, ypač vyno maršrutai, prisideda prie vynų su SGN „Drôme“ išskirtinumo populiarinimo. Be to, prie vynų su SGN „Drôme“ gero vardo garsinimo tarp vietinių vartotojų prisideda vynų mugės, pvz., „Salon des vins de Tain l’Hermitage“ (Ten l’Hermitažo vynų mugė), ir atnaujinta turistinio gido „Promenade Gourmande dans la Drôme“ (Gurmaniški pasivaikščiojimai po Dromą) leidyba.

Kalbant apie nacionalinį mastą, vynai su SGN „Drôme“ yra įrašyti į „Guide Hachette des vins“ („Hachette“ vynų gidas) ir dažnai apdovanojami parodoje „Concours Général Agricole de Paris“ (Paryžiaus visuotinė žemės ūkio paroda).

Visa tai prisideda prie gero vynų su SGN „Drôme“ vardo populiarinimo tiek vietos, tiek nacionaliniu mastu.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Ženklinimas

Teisinis pagrindas:

nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Jeigu nuoroda „Indication géographique protégée“ (saugoma geografinė nuoroda) pakeičiama tradicine nuoroda „Vin de Pays“ (krašto vynas), etiketėje turi būti pateikiamas Europos Sąjungos SGN logotipas.

Saugoma geografinė nuoroda „Drôme“ pagal specifikacijoje išdėstytas nuostatas gali būti papildoma šių mažesnių geografinių vienetų pavadinimais:

„Comté de Grignan“,

„Coteaux de Montélimar“.

Vynai, žymimi saugoma kilmės vietos nuoroda „Drôme“, geografinės vietovės pavadinimu „Comté de Grignan“ arba „Coteaux de Montélimar“ ir vienos arba kelių vynuogių veislių pavadinimu, gaminami iš vyninių vynuogių veislių, nurodytų šiame sąraše:

‘Alicante henri bouschet N’, ‘Aligoté B’, ‘Aramon N’, ‘Artaban N’, ‘Arinarnoa N’, ‘Aubun N’, ‘Barbaroux Rs’, ‘Bourboulenc B’, ‘Cabernet franc N’, ‘Cabernet-sauvignon N’, ‘Caladoc N’, ‘Carignan blanc B’, ‘Carignan N’, ‘Chardonnay B’, ‘Chasan B’, ‘Chenanson N’, ‘Chenin B’, ‘Cinsaut N’, ‘Clairette B’, ‘Clairette rose Rs’, ‘Colombard B’, ‘Cot N’, ‘Counoise N’, ‘Egiodola N’, ‘Floréal B’, ‘Gamay N’, ‘Ganson N’, ‘Grenache blanc B’, ‘Grenache gris G’, ‘Grenache N’, ‘Gros manseng B’, ‘Macabeu B’, ‘Marsanne B’, ‘Marselan N’, ‘Merlot N’, ‘Mourvèdre N’, ‘Muscardin N’, ‘Monarch N’, ‘Muscaris B’, ‘Muscat à petits grains B’, ‘Muscat à petits grains Rg’, ‘Muscat d’Alexandrie B’, ‘Muscat de Hambourg N’, ‘Nielluccio N’, ‘Petit manseng B’, ‘Petit verdot N’, ‘Pinot gris G’, ‘Pinot noir N’, ‘Piquepoul blanc B’, ‘Piquepoul gris G’, ‘Piquepoul noir N’, ‘Portan N’, ‘Prior N’, ‘Rosé du var Rs’, ‘Roussanne B’, ‘Sauvignon B’, ‘Sauvignon gris G’, ‘Sciaccarello N’, ‘Semillon B’, ‘Solaris B’, ‘Soreli B’, ‘Souvignier gris’, ‘Syrah N’, ‘Tannat N’, ‘Tempranillo N’, ‘Terret gris G’, ‘Terret noir N’, ‘Tibouren N’, ‘Ugni blanc B’, ‘Vermentino B’, ‘Viognier B.’, ‘Vidoc N’, ‘Voltis B’.

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas:

nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas

Arčiausiai esanti vietovė, kuriai taikoma su vyno, žymimo saugoma geografine nuoroda „Drôme“, greta kurios nurodomas arba nenurodomas vienas iš 2 punkte išvardytų smulkesnės geografinės vietovės pavadinimų, gamyba ir brandinimu susijusi nukrypti leidžianti nuostata, apima greta geografinės vietovės esančias teritorijas, t. y. toliau nurodytas pagal departamentus išskirstytas komunas, kaip jos apibrėžtos 2020 m. Oficialiajame geografinių kodų registre:

Aukštutinio Provanso Alpių departamentas (04):

(87 komunos)

Aubenas-les-Alpes, Aubignosc, Authon, Banon, Bayons, Bellaffaire, Bevons, La Brillanne, Le Caire, Céreste, Château-Arnoux-Saint-Auban, Châteaufort, Châteauneuf-Miravail, Châteauneuf-Val-Saint-Donat, Clamensane, Claret, Corbières-en-Provence, Cruis, Curbans, Curel, Dauphin, Entrepierres, L'Escale, Faucon-du-Caire, Fontienne, Forcalquier, Ganagobie, Gigors, L’Hospitalet, Lardiers, Limans, Lurs, Mallefougasse-Augès, Mane, Manosque, Melve, Mison, Montfort, Montfuron, Montjustin, Montlaux, Montsalier, La Motte-du-Caire, Nibles, Niozelles, Noyers-sur-Jabron, Les Omergues, Ongles, Oppedette, Peipin, Peyruis, Piégut, Pierrerue, Pierrevert, Redortiers, Reillanne, Revest-des-Brousse, Revest-du-Bion, Revest-Saint-Martin, La Rochegiron, Saint-Étienne-les-Orgues, Saint-Geniez, Saint-Maime, Saint-Martin-les-Eaux, Saint-Michel-l'Observatoire, Saint-Vincent-sur-Jabron, Sainte-Croix-à-Lauze, Sainte-Tulle, Salignac, Saumane, Sigonce, Sigoyer, Simiane-la-Rotonde, Sisteron, Sourribes, Thèze, Turriers, Vachères, Valavoire, Valbelle, Valernes, Vaumeilh, Venterol, Villemus, Villeneuve, Volonne, Volx.

Aukštutinių Alpių departamentas (05)

(126 komunos):

Ancelle, Aspremont, Aspres-lès-Corps, Aspres-sur-Buëch, Aubessagne, Avançon, Baratier, Barcillonnette, Barret-sur-Méouge, La Bâtie-Montsaléon, La Bâtie Neuve, La Bâtie-Vieille, La Beaume, Le Bersac, Bréziers, Buissard, Chabestan, Chabottes, Champoléon, Chanousse, La Chapelle-en-Valgaudémar, Châteauneuf-d'Oze, Châteauroux-les-Alpes, Châteauvieux, Chorges, Crévoux, Crots, Dévoluy, Embrun, Éourres, L'Épine, Esparron, Espinasses, Étoile-Saint-Cyrice, La Fare-en-Champsaur, La Faurie, Forest-Saint-Julien, Fouillouse, La Freissinouse, Furmeyer, Gap, Garde-Colombe, Le Glaizil, La Haute-Beaume, Jarjayes, Laragne-Montéglin, Lardier-et-Valença, Laye, Lazer, Lettret, Manteyer, Méreuil, Monêtier-Allemont, Montbrand, Montclus, Montgardin, Montjay, Montmaur, Montrond, La Motte-en-Champsaur, Moydans, Neffes, Nossage-et-Bénévent, Le Noyer, Orcières, Orpierre, Les Orres, Oze, Pelleautier, La Piarre, Le Poët, Poligny, Prunières, Puy-Saint-Eusèbe, Puy-Sanières, Rabou, Rambaud, Réallon, Remollon, Ribeyret, La Roche-des-Arnauds, Rochebrune, La Rochette, Rosans, Rousset, Saint-André-d'Embrun, Saint-André-de-Rosans, Saint-Apollinaire, Saint-Auban-d'Oze, Saint-Bonnet-en-Champsaur, Saint-Étienne-le-Laus, Saint-Firmin, Saint-Jacques-en-Valgodemard, Saint-Jean-Saint-Nicolas, Saint-Julien-en-Beauchêne, Saint-Julien-en-Champsaur, Saint-Laurent-du-Cros, Saint-Léger-les-Mélèzes, Saint-Maurice-en-Valgodemard, Saint-Michel-de-Chaillol, Saint-Pierre-Avez, Saint-Pierre-d'Argençon, Saint-Sauveur, Sainte-Colombe, Le Saix, Saléon, Salérans, La Saulce, Le Sauze-du-Lac, Savines-le-Lac, Savournon, Serres, Sigottier, Sigoyer, Sorbiers, Tallard, Théus, Trescléoux, Upaix, Val Buëch-Méouge, Valdoule, Valserres, Ventavon, Veynes, Villar-Loubière, Vitrolles.

Ardešo departamentas (07)

(189 komunos):

Accons, Ajoux, Alba-la-Romaine, Albon-d'Ardèche, Alboussière, Alissas, Andance, Annonay, Arcens, Ardoix, Arlebosc, Arras-sur-Rhône, Aubignas, Baix, Beauchastel, Beauvène, Belsentes, Bidon, Boffres, Bogy, Borée, Boucieu-le-Roi, Boulieu-lès-Annonay, Bourg-Saint-Andéol, Bozas, Brossainc, Chalencon, Le Chambon, Champagne, Champis, Chanéac, Charmes-sur-Rhône, Charnas, Châteaubourg, Châteauneuf-de-Vernoux, Cheminas, Le Cheylard, Chomérac, Colombier-le-Cardinal, Colombier-le-Jeune, Colombier-le-Vieux, Cornas, Coux, Le Crestet, Creysseilles, Cruas, Davézieux, Désaignes, Devesset, Dornas, Dunière-sur-Eyrieux, Eclassan, Empurany, Étables, Félines, Flaviac, Freyssenet, Gilhac-et-Bruzac, Gilhoc-sur-Ormèze, Gluiras, Glun, Gourdon, Gras, Guilherand-Granges, Issamoulenc, Jaunac, Labatie-d'Andaure, Lachapelle-sous-Chanéac, Lafarre, Lalouvesc, Lamastre, Larnas, Lemps, Limony, Lyas, Marcols-les-Eaux, Mariac, Mars, Mauves, Meysse, Monestier, Nozières, Les Ollières-sur-Eyrieux, Ozon, Pailharès, Peaugres, Peyraud, Plats, Pourchères, Le Pouzin, Pranles, Préaux, Privas, Quintenas, Rochemaure, Rochepaule, Rochessauve, La Rochette, Roiffieux, Rompon, Saint-Agrève, Saint-Alban-d'Ay, Saint-Andéol-de-Fourchades, Saint-André-en-Vivarais, Saint-Apollinaire-de-Rias, Saint-Barthélemy-Grozon, Saint-Barthélemy-le-Meil, Saint-Barthélemy-le-Plain, Saint-Basile, Saint-Bauzile, Saint-Christol, Saint-Cierge-la-Serre, Saint-Cierge-sous-le-Cheylard, Saint-Clair, Saint-Clément, Saint-Cyr, Saint-Désirat, Saint-Étienne-de-Serre, Saint-Étienne-de-Valoux, Saint-Félicien, Saint-Fortunat-sur-Eyrieux, Saint-Genest-Lachamp, Saint-Georges-les-Bains, Saint-Jacques-d'Atticieux, Saint-Jean-Chambre, Saint-Jean-de-Muzols, Saint-Jean-Roure, Saint-Jeure-d'Andaure, Saint-Jeure-d'Ay, Saint-Julien d’Intres, Saint-Julien-du-Gua, Saint-Julien-en-Saint-Alban, Saint-Julien-le-Roux, Saint-Julien-Vocance, Saint-Just-d’Ardèche, Saint-Lager-Bressac, Saint-Laurent-du-Pape, Saint-Marcel-d'Ardèche, Saint-Marcel-lès-Annonay, Saint-Martial, Saint-Martin-d'Ardèche, Saint-Martin-de-Valamas, Saint-Martin-sur-Lavezon, Saint-Maurice-en-Chalencon, Saint-Michel-d'Aurance, Saint-Michel-de-Chabrillanoux, Saint-Montan, Saint-Péray, Saint-Pierre-la-Roche, Saint-Pierre-sur-Doux, Saint-Pierreville, Saint-Priest, Saint-Prix, Saint-Remèze, Saint-Romain-d'Ay, Saint-Romain-de-Lerps, Saint-Sauveur-de-Montagut, Saint-Sylvestre, Saint-Symphorien-de-Mahun, Saint-Symphorien-sous-Chomérac, Saint-Thomé, Saint-Victor, Saint-Vincent-de-Barrès, Saint-Vincent-de-Durfort, Sarras, Satillieu, Savas, Sceautres, Sécheras, Serrières, Silhac, Soyons, Talencieux, Le Teil, Thorrenc, Toulaud, Tournon-sur-Rhône, Valvignères, Vanosc, Vaudevant, Vernosc-lès-Annonay, Vernoux-en-Vivarais, Veyras, Villevocance, Vinzieux, Vion, Viviers, Vocance, La Voulte-sur-Rhône.

Izero departamentas (38)

(383 komunos):

Les Adrets, Agnin, L'Albenc, Allemond, Allevard, Ambel, Anjou, Anthon, Artas, Assieu, Auberives-en-Royans, Auberives-sur-Varèze, Auris, Autrans-Méaudre en Vercors Avignonet, Barraux, Beaucroissant, Beaufin, Beaufort, Beaulieu, Beaurepaire, Beauvoir-de-Marc, Beauvoir-en-Royans, Bellegarde-Poussieu, Bernin, Besse, Bessins, Biviers, Bossieu, Bougé-Chambalud, Le Bourg-d'Oisans, Bressieux, Bresson, Brézins, Brié-et-Angonnes, Brion, La Buisse, La Buissière, Chalon, Le Champ-près-Froges, Champ-sur-Drac, Champagnier, Champier, Chamrousse, Chanas, Chantepérier, Chantesse, Chapareillan, La Chapelle-de-Surieu, La Chapelle-du-Bard, Charantonnay, Charnècles, Charvieu-Chavagneux, Chasse-sur-Rhône, Chasselay, Château-Bernard, Châtel-en-Trièves, Châtelus, Châtenay, Châtonnay, Chatte, Chavanoz, Chevrières, Le Cheylas, Cheyssieu, Chichilianne, Chirens, Cholonge, Chonas-l'Amballan, Choranche, Chuzelles, Claix, Clavans-en-Haut-Oisans, Clelles, Clonas-sur-Varèze, Cognet, Cognin-les-Gorges, La Combe-de-Lancey, Corenc, Cornillon-en-Trièves, Corps, Corrençon-en-Vercors, La Côte-Saint-André, Les Côtes-d'Arey, Les Côtes-de-Corps, Coublevie, Cour-et-Buis, Cras, Crêts-en- Belledonne, Crolles, Culin, Les-Deux- Alpes, Diémoz, Domène, Échirolles, Engins, Entraigues, Entre-deux-Guiers, Estrablin, Eybens, Eyzin-Pinet, Faramans, La Flachère, Fontaine, Fontanil-Cornillon, La Forteresse, Le Freney-d'Oisans, La Frette, Froges, La Garde, Gières, Gillonnay, Goncelin, Grenay, Grenoble, Gresse-en-Vercors, Le Gua, Le Haut-Bréda, Herbeys, Heyrieux, Huez, Hurtières, Izeaux, Izeron, Janneyrias, Jarcieu, Jardin, Jarrie, Laffrey, Lalley, Lans-en-Vercors, Laval, Lavaldens, Lavars, Lentiol, Lieudieu, Livet-et-Gavet, Lumbin, Luzinay, Malleval-en-Vercors, Marcieu, Marcilloles, Marcollin, Marnans, Mayres-Savel, Mens, Meylan, Meyrieu-les-Étangs, Meyssiez, Miribel-Lanchâtre, Miribel-les-Échelles, Mizoën, Moidieu-Détourbe, Moirans, Moissieu-sur-Dolon, Monestier-d'Ambel, Monestier-de-Clermont, Le Monestier-du-Percy, Monsteroux-Milieu, Mont-Saint-Martin, Montagne, Montaud, Montbonnot-Saint-Martin, Montchaboud, Monteynard, Montfalcon,Montseveroux, Morette, La Morte, La Motte-d'Aveillans, La Motte-Saint-Martin, Mottier, Le Moutaret, La Mure, La Murette, Murianette, Murinais, Nantes-en-Ratier, Notre-Dame-de-Commiers, Notre-Dame-de-l'Osier, Notre-Dame-de-Mésage, Notre-Dame-de-Vaulx, Noyarey, Oris-en-Rattier, Ornacieux-Balbins,Ornon, Oulles, Oytier-Saint-Oblas, Oz, Pact, Pajay, Le Péage-de-Roussillon, Pellafol, Penol, Percy, La Pierre, Pierre-Châtel, Pisieu, Plan, Plateau-des-Petites-Roches, Poisat, Poliénas, Pommier-de-Beaurepaire, Ponsonnas, Pont-de-Chéruy, Le Pont-de-Claix, Pont-en-Royans, Pont-Évêque, Pontcharra, Portes-des-Bonnevaux, Prébois, Presles, Primarette, Proveysieux, Prunières, Quaix-en-Chartreuse, Quet-en-Beaumont, Quincieu, Réaumont, Renage, Rencurel, Revel, Revel-Tourdan, Reventin-Vaugris, Rives, La Rivière, Les Roches-de-Condrieu, Roissard, Roussillon, Rovon, Royas, Roybon, Sablons, Saint-Agnin-sur-Bion, Saint-Alban-du-Rhône, Saint-Andéol, Saint-André-en-Royans, Saint-Antoine-l’Abbaye, Saint-Appolinard, Saint-Arey, Saint-Aupres, Saint-Barthélémy, Saint-Barthélemy-de-Séchilienne, Saint-Baudille-et-Pipet, Saint-Blaise-du-Buis, Saint-Bonnet-de-Chavagne, Saint-Cassien, Saint-Christophe-en-Oisans, Saint-Christophe-sur-Guiers, Saint-Clair-du-Rhône, Saint-Clair-sur-Galaure, Saint-Égrève, Saint-Étienne-de-Crossey, Saint-Étienne-de-Saint-Geoirs, Saint-Geoirs, Saint-Georges-d'Espéranche, Saint-Georges-de-Commiers, Saint-Gervais, Saint-Guillaume, Saint-Hilaire-de-la-Côte, Saint-Hilaire-du-Rosier, Saint-Honoré, Saint-Ismier, Saint-Jean-d'Hérans, Saint-Jean-de-Bournay, Saint-Jean-de-Moirans, Saint-Jean-de-Vaulx, Saint-Jean-le-Vieux, Saint-Joseph-de-Rivière, Saint-Julien-de-l'Herms, Saint-Just-Chaleyssin, Saint-Just-de-Claix, Saint-Lattier, Saint-Laurent-du-Pont, Saint-Laurent-en-Beaumont, Saint-Marcellin, Saint-Martin-d'Hères, Saint-Martin-d'Uriage, Saint-Martin-de-Clelles, Saint-Martin-de-la-Cluze, Saint-Martin-le-Vinoux, Saint-Maurice-en-Trièves, Saint-Maurice-l'Exil, Saint-Maximin, Saint-Michel-de-Saint-Geoirs, Saint-Michel-en-Beaumont, Saint-Michel-les-Portes, Saint-Mury-Monteymond, Saint-Nazaire-les-Eymes, Saint-Nicolas-de-Macherin, Saint-Nizier-du-Moucherotte, Saint-Paul-d'Izeaux, Saint-Paul-de-Varces, Saint-Paul-lès-Monestier, Saint-Pierre-d'Entremont, Saint-Pierre-de-Bressieux, Saint-Pierre-de-Chartreuse, Saint-Pierre-de-Chérennes, Saint-Pierre-de-Méaroz, Saint-Pierre-de-Mésage, Saint-Prim, Saint-Quentin-sur-Isère, Saint-Romain-de-Surieu, Saint-Romans, Saint-Sauveur, Saint-Siméon-de-Bressieux, Saint-Sorlin-de-Vienne, Saint-Théoffrey, Saint-Vérand, Saint-Vincent-de-Mercuze, Sainte-Agnès, Sainte-Anne-sur-Gervonde, Sainte-Luce, Sainte-Marie-d'Alloix, Sainte-Marie-du-Mont, Salaise-sur-Sanne, La Salette-Fallavaux, La Salle-en-Beaumont, Le Sappey-en-Chartreuse, Sarcenas, Sardieu, Sassenage, Savas-Mépin, Séchilienne, Septème, Serpaize, Serre-Nerpol, Seyssinet-Pariset, Seyssins, Seyssuel, Siévoz, Sillans, Sinard, La Sône, Sonnay, Sousville, La-Sure-en-Chartreuse, Susville, Têche, Tencin, La Terrasse, Theys, Thodure, Le Touvet, Tramolé, Treffort, Tréminis, La Tronche, Tullins, Valbonnais, Valencin, La Valette, Valjouffrey, Varacieux, Varces-Allières-et-Risset, Vatilieu, Vaujany, Vaulnaveys-le-Bas, Vaulnaveys-le-Haut, Venon,, Vernioz, Le Versoud, Veurey-Voroize, Vienne, Vif, Villard-Bonnot, Villard-de-Lans, Villard-Notre-Dame, Villard-Reculas, Villard-Reymond, Villard-Saint-Christophe, Ville-sous-Anjou, Villeneuve-de-Marc, Villette-d'Anthon, Villette-de-Vienne, Vinay, Viriville, Vizille, Voiron, Voreppe, Vourey.

Dalis šios komunos:

Eclose-Badinières (dalis, kuri sutampa su šios buvusios komunos teritorija: Eclose).

Vokliūzo departamentas (84)

(95 komunos):

Althen-des-Paluds, Aubignan, Aurel, Avignon, Le Barroux, Le Beaucet, Beaumes-de-Venise, Beaumont-du-Ventoux, Bédarrides, Bédoin, Blauvac, Bollène, Brantes, Buisson, Cabrières-d'Avignon, Caderousse, Cairanne, Camaret-sur-Aigues, Caromb, Carpentras, Châteauneuf-de-Gadagne, Châteauneuf-du-Pape, Courthézon, Crestet, Crillon-le-Brave, Entraigues-sur-la-Sorgue, Entrechaux, Faucon, Flassan, Fontaine-de-Vaucluse, Gigondas, Grillon, L'Isle-sur-la-Sorgue, Jonquerettes, Jonquières, Lafare, Lagarde-Paréol, Lagnes, Lamotte-du-Rhône, Lapalud, Loriol-du-Comtat, Malaucène, Malemort-du-Comtat, Mazan, Méthamis, Modène, Mondragon, Monieux, Monteux, Morières-lès-Avignon, Mormoiron, Mornas, Orange, Pernes-les-Fontaines, Piolenc, Le Pontet, Puyméras, Rasteau, Richerenches, Roaix, La Roque-Alric, La Roque-sur-Pernes, Sablet, Saint-Christol, Saint-Didier, Saint-Hippolyte-le-Graveyron, Saint-Léger-du-Ventoux, Saint-Marcellin-lès-Vaison, Saint-Pierre-de-Vassols, Saint-Romain-en-Viennois, Saint-Roman-de-Malegarde, Saint-Saturnin-lès-Avignon, Saint-Trinit, Sainte-Cécile-les-Vignes, Sarrians, Sault, Saumane-de-Vaucluse, Savoillan, Séguret, Sérignan-du-Comtat, Sorgues, Suzette, Le Thor, Travaillan, Uchaux, Vacqueyras, Vaison-la-Romaine, Valréas, Vedène, Velleron, Venasque, Villedieu, Villes-sur-Auzon, Violès, Visan.

Arčiausiai esanti vietovė, kuriai taikoma su rūšinio putojančio vyno, žymimo saugoma geografine nuoroda „Drôme“, greta kurios nurodomas arba nenurodomas vienas iš 2 punkte išvardytų smulkesnės geografinės vietovės pavadinimų, gamyba ir brandinimu susijusi nukrypti leidžianti nuostata, apima kaimynines Dromo departamento apskritis, būtent:

šiaurėje ir šiaurės rytuose – Izero departamente esančias Grenoblio ir Vjeno apskritis;

rytuose – Aukštutinių Alpių departamente esančią Gapo apskritį;

pietryčiuose – Aukštutinio Provanso Alpių departamente esančią Forkalkjė apskritį;

pietuose – Vokliūzo departamente esančias Karpantra ir Avinjono apskritis;

vakaruose – Ardešo departamente esančias Priva ir Turnono prie Ronos apskritis.

Nuoroda į produkto specifikaciją

http://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-14462374-d7a3-429a-a357-9760cf540a2c

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

2021 3 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 93/68

0Vyno sektoriaus produkto specifikacijos pakeitimo paraiškos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnyje, paskelbimas

(2021/C 93/09)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (1) 98 straipsnį per du mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

PRODUKTO SPECIFIKACIJOS PAKEITIMO PARAIŠKA

„Iaşi“

PDO-RO-A0139-AM01

Paraiškos data: 2014 12 12

1. Pakeitimui taikomos taisyklės

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnis. Reikšmingas pakeitimas

2. Pakeitimo aprašymas ir priežastys

2.1. Kilmės vietos nuorodos nustatytų ribų vietovės išplėtimas, gamybos vietovės išplėtimas

Aprašymas ir pagrindimas

Jasų apskrityje trumpais atstumais, t. y. 10 arba 40 km į rytus, pietryčius ir šiaurės rytus nuo Jasų savivaldybės, kuri yra SKVN „Iași“ žymimų nustatytų ribų vietovė, yra vynmedžiais apsodintų nustatytų ribų vietovių, esančių Probotos, Cigenašio, Andriešenio, Bivolario, Trifeščio ir Roškanio komunose. Šių vietovių agrarinės dirvožemio ir klimato sąlygos yra tokios pat kaip Jasų vietovės, kurioje gaminami SKVN „Iași“ žymimi rūšiniai vynai.

Kadangi šių vietovių klimato ir geologinės sąlygos yra vienodos, jos turi būti įtrauktos į SKVN „Iași“ žymimų vynų gamybos vietovę, kad jų vynuogynai galėtų gaminti vyną, pasižymintį tipiškomis ir autentiškomis SKVN „Iași“ žymimos gamybos vietovės sklypams būdingomis savybėmis.

Išsami ir tiksli nustatytų ribų vietovė nurodyta toliau:

Smulkesnė kilmės vietos nuoroda „Copou“:

—	Jasų miestas, Kopou apskritis,

—	Aronianu komuna. Kaimai: Aroneanu, Șorogari, Aldei, Dorobanț,

—	Rediu komuna. Kaimai: Rediu, Breazu, Tăutești, Horlești,

—	Movilenio komuna. Kaimai: Movileni, Potângeni, Iepureni.

Smulkesnė kilmės vietos nuoroda „Bucium“:

—	Jasų miestas, Bučumo apskritis,

—	Tomeščio komuna. Kaimai: Tomești, Goruni, Chicerea, Vlădiceni,

—	Birnovos komuna. Kaimai: Pietrăria, Cercu, Vișan, Pǎun,

—	Čurios komuna. Kaimai: Ciurea, Hlincea.

Smulkesnė kilmės vietos nuoroda „Uricani“:

—	Miroslavos komuna. Kaimai: Uricani, Miroslava, Vorovești, Balciu, Brătuleni, Cornești,

—	Horleščio komuna. Kaimai: Horlești, Bogdănești,

—	Valia Lupulujaus komuna, Valia Lupulujaus kaimas,

—	Leckanio komuna, Leckanio kaimas,

—	Dumeščio komuna, Dumeščio kaimas,

—	Podu Iloajėjaus miestas.

Smulkesnė kilmės vietos nuoroda „Probota“:

—	Probotos komuna. Kaimai: Probota, Perieni,

—	Cigenašio komuna. Kaimai: Țigănași, Cârniceni, Stejării, Mihail Kogălniceanu,

—	Bivolario komuna. Kaimai: Bivolari, Soloneț, Traian, Buruienești, Tabăra,

—	Andriešenio komuna. Kaimai: Andrieșeni, Glăvănești, Fântânele, Spineni,

—	Trifeščio komuna: Trifeščio kaimas,

—	Roškanio komuna. Kaimai: Roșcani, Rădeni. Pakeitimas susijęs su gamybos specifikacijos III skyriumi ir bendrojo dokumento 1.6 skirsniu.

2.2. Naujų auginti skirtų vyninių vynuogių veislių, kaip pagrindinių leidžiamų veislių, įtraukimas

Aprašymas ir pagrindimas

Į leidžiamų pagrindinių veislių sąrašą įtrauktos ‘Riesling de Rhin’, ‘Golia’, ‘Tămâioasă românească’, ‘Șarba’, ‘Busuioacă de Bohotin’ ir ‘Arcaș’ veislių vynuogės. Jas įtraukus išlaikoma SKVN „Iași“ žymimų vynų kokybė ir specifinės savybės.

Kai kurios Jasų vietovės klimato savybės, pvz., rugpjūčio mėn. prasidedantis nokimas ir lėtas vynuogių nokimas iki rugsėjo mėn. pabaigos, kol jos šiek tiek pernoksta, kartu su pelėsio formavimusi, yra palankios ‘Riesling de Rhin’, ‘Tămâioasă românească’ ir ‘Șarba’ veislių vynuogėms, kurios (rugsėjo mėn. pabaigoje) sukaupia 195–210 g/l cukraus, o pernokusios vynuogės – net 230 g/l. Šios vietovei būdingos ypatybės nulemia, kad ypač jauni vynai dažnai pasižymi gaiviais žalių obuolių, greipfrutų, persikų aromatais ir gana didelio rūgštingumo sukeliamu gyvybingumu. Dėl į pietus atsigręžusių šlaitų, lėtai juos pasiekiančių saulės spindulių ir vidutinio vaisingumo visiškai sunoksta aromatinės veislės, ypač ‘Busuioacă de Bohotin’ veislių vynuogės, kurios gali pernelyg nepernokusios sukaupti 185–200 g/l cukraus ir geriau prisitaikyti prie vietovės sąlygų.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 1.7 skirsnis ir gamybos specifikacijos IV skyrius.

2.3. Nustatyta naujų auginti skirtų vyninių vynuogių veislių vynmedžių ir vyno išeiga

Aprašymas ir pagrindimas

Atsižvelgiant į tai, kad pradėtos auginti naujos vyninių vynuogių veislės, gamybos specifikacijoje taip pat nurodytas didžiausias vyno ir (arba) vynuogių veislių, reikalingų SKVN „Iași“ žymimiems vynams gaminti, derlius.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 1.5.2 skirsnis ir gamybos specifikacijos V skyrius.

2.4. Išsami informacija apie žmogiškuosius veiksnius

Aprašymas ir pagrindimas

Siekiant užtikrinti, kad SKVN žymėjimo atveju būtų laikomasi galiojančių teisės aktų, turi būti pateikta informacija apie žmogiškuosius veiksnius, turinčius įtakos SKVN „Iași“ žymimų vynų specifinėms savybėms.

Vynuogių auginimo technologijų srityje atliekami ekologiški veiksmai ir (arba) darbai (taikomas vienpetis guyot metodas / dvipetis guyot metodas / vienpečio kordono metodo sistema, pasirenkamas pusaukščių vynmedžių genėjimo metodas ir nuo stiebo šalinami ūgliai). Ekologiški veiksmai ir darbai užtikrina pusiausvyrą tarp lapų masės ir vaisių kiekio siekiant, kad vynuose susikauptų daug cukraus ir būtų palaikomas didelis rūgštingumas (mažinant lapų plotą sumažėja rūgščių degimas veikiant šilumai ir šviesai).

Optimalus derliaus nuėmimo laikas nustatomas atsižvelgiant į vynuogių uogų veislę ir sunokimą, siekiant užtikrinti rūgštingumo, cukraus ir aromatų pusiausvyrą.

Misos skaidrinamos flotacijos būdu, o tai leidžia nuolat skaidrinti ir stabilizuoti didelius kiekius misos, nes kietųjų medžiagų ir fenolio junginių kiekio mažinimas yra vienas iš pagrindinių galutinės misos kokybės tikslų. Prieš pradedant alkoholinę fermentaciją, į šviežią misą įmaišomos pasirinktos mielės ir naudojami fermentacijos aktyvikliai, kuriais aktyvinama ir reguliuojama alkoholio fermentacija ir antrinė fermentacija.

Naudojant fermentus drenavimo ir spaudimo etapo metu, pigmentuotos medžiagos ir taninai gali būti greitai ekstrahuojami raudonųjų vynų atveju, o aromatinių vynuogių aromatų ekstrahavimas gali būti pagerintas.

Fermentai, kurių dedama į veislių ‘Fetească neagră’ arba ‘Cabernet Sauvignon’ vynuogių išspaudų misos mišinį, skaido pektiną ir celiuliozės junginius ląstelių sienelėse ir taip pagerina pigmentuotų medžiagų ekstrahavimą.

Fermentai, kurių dedama į veislių ‘Muscat Ottonel’, ‘Busuioacă de Bohotin’ ir ‘Traminer ros’ vynuogių išspaudų misos mišinį, skaido pektiną ir celiuliozės junginius ląstelių sienelėse ir taip pagerina aromatinių medžiagų ekstrahavimą. Kai kurie fermentai taip pat naudojami aromatinėms medžiagoms išskirti, kai vynas gaminamas iš pernokusių arba pelėsiu pasidengusių vynuogių.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 1.8 skirsnis ir gamybos specifikacijos II skyrius.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Produkto pavadinimas

„Iaşi“

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

Baltųjų ir rožinių vynų analitinės ir juslinės savybės

Baltieji vynai yra šiaudų geltonumo arba intensyviai geltoni, geltoni su žalsvais atspalviais, ryškiai arba citrininiai geltoni, o rožiniai vynai yra nuo rausvų iki svogūno lukšto atspalvių Jiems būdingas stiprus žaliųjų citrusinių vaisių ir šeivamedžio, rožių žiedlapių, kvapiojo baziliko žiedų, greipfrutų aromatas, subtilus lauko gėlių aromatas, šiek tiek brandintas vynas taip pat turi šviežiai nupjautos žolės ir medaus pokvapį.

Kalbant apie skonį, baltieji vynai yra tiršti, brandinant skonis tampa šiek tiek eterinis, juntami žaliųjų obuolių, greipfrutų, persikų, medaus, šviežiai nupjautos žolės aromatai, jauni vynai yra labai gaivūs, pasižymi gėlių aromatais ir kartais yra vidutiniškai rūgštūs, vaisiški, malonaus, minerališko poskonio, citrusų ir žolės natos suteikia gyvybingumo.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	15,00
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	25
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	250

Raudonųjų vynų analitinės ir juslinės savybės

Raudonieji vynai yra raudonai rudos, intensyviai purpuriniai raudonos, nuo ryškiai raudonos iki rubinų raudonumo spalvos, su specifiniu karčių juodųjų vyšnių ir rūgščiųjų vyšnių kvapu, juntamas aiškus nerūkytų džiovintų slyvų pokvapis, prinokusių raudonųjų miško vaisių (raudonųjų serbentų, spanguolių, mėlynių) aromatas, subtilus vanilės skonis brandinant ir šviežių vaisių bei vynuogių aromatas nokinimo pradžioje.

Skonis yra švelnus, ne pernelyg aitrus, subalansuotas, pastovus, ilgai išliekantis, žolelių su aitriaisiais taninais, kurie laikui bėgant tampa subalansuoti.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	15,00
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	25
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	200

5. Vyno gamybos metodai

a) Pagrindiniai vynininkystės metodai

Vynininkystės metodai

Auginimo praktika

Vasaros genėjimas – vynuogių kekių skaičiaus sumažinimas nokimo pradžioje, kai galimas derlius viršija didžiausias leistinas ribas pagal specifikacijas.

Drėkinimas leidžiamas tik sausros metais ir tik pranešus Nacionaliniam vynuogių ir vynų biurui: vandens kiekis dirvožemyje 100 cm gylyje turi būti sumažėjęs iki 50 % AHI (aktyvaus drėgnio intervalo), drėkinama laikantis pagrįstų drėkinimo standartų (400–600 m3/ha).

b) Didžiausia išeiga

—	Derliaus nuėmimo metu visiškai sunokusios ‘Muscat Ottonel’, ‘Sauvignon’, ‘Pinot gris’, ‘Chardonnay’, ‘Traminer roz’, ‘Golia’ veislių vynuogės 9 000 kilogramų vynuogių iš hektaro.

—	Derliaus nuėmimo metu visiškai sunokusios ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Pinot noir’, ‘Fetească neagră’ veislių vynuogės 9 000 kilogramų vynuogių iš hektaro.

—	Derliaus nuėmimo metu visiškai sunokusios ‘Tămâioasă românească’, ‘Busuioacă de Bohotin’, ‘Arcaş’ veislių vynuogės 10 000 kilogramų vynuogių iš hektaro.

—	Derliaus nuėmimo metu visiškai sunokusios ‘Merlot’, ‘Riesling italian’, ‘Fetească albă’ veislių vynuogės 11 000 kilogramų vynuogių iš hektaro.

—	Derliaus nuėmimo metu visiškai sunokusios ‘Riesling de Rhin’, ‘Şarba’ veislių vynuogės 12 000 kilogramų vynuogių iš hektaro.

—	Derliaus nuėmimo metu visiškai sunokusios ‘Muscat Ottonel’, ‘Sauvignon’, ‘Pinot gris’, ‘Chardonnay’, ‘Traminer roz’ veislių vynuogės 60 hektolitrų iš hektaro.

—	Derliaus nuėmimo metu visiškai sunokusios ‘Fetească regală’, ‘Aligoté’, ‘Băbească neagră’ veislių vynuogės 13 000 kilogramų vynuogių iš hektaro.

—	Derliaus nuėmimo metu visiškai sunokusios ‘Golia’, ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Pinot noir’, ‘Fetească neagră’ veislių vynuogės 60 hektolitrų iš hektaro.

—	Derliaus nuėmimo metu visiškai sunokusios ‘Tămâioasă românească’, ‘Busuioacă de Bohotin’ veislių vynuogės 68 hektolitrai iš hektaro.

—	Derliaus nuėmimo metu visiškai sunokusios ‘Merlot’, ‘Arcaș’, ‘Riesling italian’, ‘ Fetească albă’ veislių vynuogės 72 hektolitrai iš hektaro.

—	Derliaus nuėmimo metu visiškai sunokusios ‘Riesling de Rhin’, ‘Şarba’ veislių vynuogės 82 hektolitrai iš hektaro.

—	Derliaus nuėmimo metu visiškai sunokusios ‘Fetească regală’, ‘Aligoté’, ‘Băbească neagră’ veislių vynuogės 85 hektolitrai iš hektaro.

6. Nustatyta geografinė vietovė

Jasų apskritis:

Smulkesnė kilmės vietos nuoroda „COPOU“

—	Jasų miestas, Kopou apskritis,

—	Aronianu komuna. Kaimai: Aroneanu, Șorogari, Aldei, Dorobanț,

—	Rediu komuna. Kaimai: Rediu, Breazu, Tăutești, Horlești,

—	Movilenio komuna. Kaimai: Movileni, Potângeni, Iepureni.

Smulkesnė kilmės vietos nuoroda „BUCIUM“

—	Jasų miestas, Bučumo apskritis,

—	Tomeščio komuna. Kaimai: Tomești, Goruni, Chicerea, Vlădiceni,

—	Birnovos komuna. Kaimai: Pietrăria, Cercu, Vișan, Pǎun,

—	Čurios komuna. Kaimai: Ciurea, Hlincea.

Smulkesnė kilmės vietos nuoroda „URICANI“

—	Miroslavos komuna. Kaimai: Uricani, Miroslava, Vorovești, Balciu, Brătuleni, Cornești,

—	Horleščio komuna. Kaimai: Horlești, Bogdănești,

—	Valia Lupulujaus komuna, Valia Lupulujaus kaimas,

—	Leckanio komuna, Leckanio kaimas,

—	Dumeščio komuna, Dumeščio kaimas,

—	Podu Iloajėjaus miestas.

Smulkesnė kilmės vietos nuoroda „PROBOTA“

—	Probotos komuna. Kaimai: Probota, Perieni,

—	Cigenašio komuna. Kaimai: Țigănași, Cârniceni, Stejării, Mihail Kogălniceanu,

—	Bivolario komuna. Kaimai: Bivolari, Soloneț, Traian, Buruienești, Tabăra,

—	Andriešenio komuna. Kaimai: Andrieșeni, Glăvănești, Fântânele, Spineni,

—	Trifeščio komuna, Trifeščio kaimas,

—	Roškanio komuna. Kaimai: Roşcani, Rădeni.

7. Pagrindinė (-s) vyninių vynuogių veislė (-ės)

‘Aligoté B’ – ‘Plant de trois’, ‘Plant gris’, ‘Vert blanc’, ‘Troyen blanc’

‘Arcaș N’

‘Busuioacă de Bohotin Rs’ – ‘Schwarzer Muscat’, ‘Muscat fioletovâi’, ‘Muscat violet cyperus’, ‘Tămâioasă violetă’

‘Băbească neagră N’ – ‘Grossmuttertraube’, ‘Hexentraube’, ‘Crăcana’, ‘Rară neagră’, ‘Căldăruşă’, ‘Serecsia’

‘Cabernet Sauvignon N’ – ‘Petit Vidure’, ‘Bourdeos tinto’

‘Chardonnay B’ – ‘Gentil blanc’, ‘Pinot blanc Chardonnay’

‘Fetească albă B’ – ‘Păsărească albă’, ‘Poama fetei’, ‘Mädchentraube’, ‘Leanyka’, ‘Leanka’

‘Fetească neagră N’ – ‘Schwarze Mädchentraube’, ‘Poama fetei neagră’, ‘Păsărească neagră’, ‘Coada rândunicii’

‘Fetească regală B’ – ‘Königliche Mädchentraube’, ‘Königsast’, ‘Kiralyleanka’, ‘Dănășană’, ‘Galbenă de Ardeal’

‘Golia B’

‘Merlot N’ – ‘Bigney rouge’

‘Muscat Ottonel B’ – ‘Muscat Ottonel blanc’

‘Pinot Gris G’ – ‘Affumé’, ‘Grauer Burgunder’, ‘Grauburgunder’, ‘Grauer Mönch’, ‘Pinot cendré’, ‘Pinot grigio’, ‘Ruländer’

‘Pinot Noir N’ – ‘Blauer Spätburgunder’, ‘Burgund mic’, ‘Burgunder roter’, ‘Klăvner Morillon Noir’

‘Riesling de Rhin B’ – ‘Weisser Riesling’, ‘White Riesling’

‘Riesling italian B’ – ‘Olasz Riesling’, ‘Olaszriesling’, ‘Welschriesling’

‘Sauvignon B’ – ‘Green sauvignon’

‘Traminer Rose Rs’ – ‘Rosetraminer’, ‘Savagnin Rose’, ‘Gewürztraminer’

‘Tămâioasă românească B’ – ‘Rumanische Weihrauchtraube’, ‘Tamianka’

‘Șarba B’

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

Ryšys su geografine vietove

Geografinės vietovės duomenys

Vynuogynas yra įsikūręs į šiaurės rytus nuo Moldovos plynaukštės, ties kalvotos Moldovos plynaukštės ir Vidurio Moldovos plynaukštės susidūrimu, kurio ribą žymi Jasų kalvagūbris. Klimatas yra sąlyginai žemyninis, jam poveikį daro įvairūs veiksniai, kuriuos lemia vidutinio žemyninio Moldovos plynaukštės klimato ir ekstremalaus Moldovos lygumos klimato sąveika.

Vietovė apima vynuogynus, esančius kalvotose Moldovos (pietryčių) vietovėse ir ties pereinamąja riba link pietinės Moldovos plynaukštės (Repedėjos kalva) į Pruto pusę (Tomeščio-Bohotino ruožas). Vietovėje yra keli vynuogių auginimo centrai, pvz., Kopou-Šorogaris, Galata, Urikanis, Bučumas, Komarna ir Tomeštis, o šiaurėje / šiaurės rytuose, apie 40 km nuo Jasų miesto, yra dar du centrai, kuriuose vyrauja palankios sąlygos vynmedžių ir rūšinių vynų vynuogių veislėms auginti – Probota ir Plugaris.

Vynuogyne geriausias vynmedžių derlius gaunamas saulėtose plynaukštėse ir upių baseinuose, išraižytuose intakų, kurie, nepaisant to, kad teka šiaurės kryptimi, yra apsaugoti oro masių iš šiaurės arba šiaurės rytų ir nuo feno efekto, kurį sukelia pietinės ir vakarinės oro masės, nusileidžiančios nuo aukštos plynaukštės į Bahlujaus ir Pruto intakus.

Vynuogynai taip pat įkurti tarp Jasų kalvagūbrio ir šiaurinio bei šiaurės rytinio Centrinės Moldovos plynaukštės krašto eroduotų slėnių baseinuose, o dideli vynuogynai taip pat tęsiasi palei kalvotus antrinius tarpus, nurodančius upių baseinų ribą.

Informacija apie produktą

Baltieji vynai būna įvairių spalvų – nuo šiaudų geltonumo iki geltonos su žalsvais atspalviais, pasižymi intensyviu citrusinių vaisių, greipfruto, kartais nežymiu gėlių aromatu su medaus pokvapiais brandinant. Kalbant apie skonį, vynai yra tiršti, jauni vynai paprastai būna gaivūs, vidutinio rūgštingumo, turintys vaisišką ir kartais minerališką poskonį, suteikiantį jiems gyvybingumo. Vidutinis brandinimas padeda išsaugoti veislės gaivumą.

Raudoniesiems vynams būdingas karčiųjų juodųjų vyšnių ir rūgščiųjų vyšnių, nerūkytų džiovintų slyvų kvapas ir subtilus vanilės skonis brandinant. Jie turi ryškiai raudonų atspalvių ir daugiausia yra rubino raudonumo, švelnaus skonio, šiek tiek aitrūs, pastovūs, juntami gerai subalansuoti aitrūs taninai, vynai taip pat yra sodrūs, išbaigti ir jiems visų pirma būdingi specifiniai prinokusių miško vaisių (serbentų, gervuogių, mėlynių) aromatai.

Žmogiškieji veiksniai

Taikant vynuogių auginimo technologijas, siekiant užtikrinti vynų kokybę, atliekami ekologiški veiksmai ir (arba) darbai (taikomas vienpetis guyot metodas / dvipetis guyot metodas / vienpečio kordono metodo sistema, pasirenkamas pusaukščių vynmedžių genėjimo metodas ir iš stiebo šalinami ūgliai). Ekologiški veiksmai ir darbai užtikrina pusiausvyrą tarp lapų masės ir vaisių kiekio, kad vynuose susikauptų daug cukraus ir būtų palaikomas didelis rūgštingumas (mažinant lapų plotą sumažėja rūgščių degimas veikiant karščiui ir šviesai).

Optimalus derliaus nuėmimo laikas nustatomas atsižvelgiant į vynuogių uogų veislę ir sunokimą, siekiant užtikrinti rūgštingumo, cukraus ir aromatų pusiausvyrą.

Prieš pradedant alkoholinę fermentaciją, į šviežią misą įmaišomos pasirinktos mielės ir naudojami fermentacijos aktyvikliai, kuriais aktyvinama ir reguliuojama alkoholio fermentacija ir antrinė fermentacija.

Naudojant įvairius fermentus, pigmentuotos medžiagos ir taninai gali būti greitai ekstrahuojami raudonųjų vynų atveju, o aromatinių vynuogių, kurios išsaugomos išgaunamuose vynuose, atveju aromatų ekstrahavimas gali būti pagerintas.

Fermentai, kurių dedama į veislių ‘Muscat Ottonel’, ‘Busuioacă de Bohotin’ ir ‘Traminer ros’ vynuogių išspaudų misos mišinį, skaido pektiną ir celiuliozės junginius ląstelių sienelėse ir taip pagerina aromatinių medžiagų ekstrahavimą. Fermentai taip pat naudojami aromatinėms medžiagoms išskirti, kai vynas gaminamas iš pernokusių arba pelėsiu pasidengusių vynuogių.

Ryšys su geografine vietove. Lemiami veiksniai

Atokiau nuo Bučumo kalvų Pietrerijoje ir Tomestyje auginami vaisiai, skirti subtiliems vynams gaminti, pvz., ‘Aligote’, ‘Fetească albă’ ir ‘Muscat Ottonel’ veislių vynuogės. Daugiausia vietinės vynuogių veislės, pvz., ‘Fetească albă’, ‘Fetească regală’ ir ‘Fetească neagră’, taip pat ‘Aligoté’, ‘Muscat Ottonel’ ir ‘Merlot’ veislių vynuogės suteikia išskirtinių natų SKVN „Iași“ žymimoje vietovėje gaminamiems vynams. Ypatingas dėmesys skiriamas iš šių veislių gaminamų vynų gaivumui, kurį lemia vynuogyno vieta į šiaurę nuo 45 ° lygiagretės, kur vasarą nėra pakankamai karšta, kad tai paveiktų pirminį skonį.

Dėl topografijos, kuri labai susiskaidžiusi dėl upių, pvz., Frasino, Perienio ir Plopu, kurių šlaituose yra kiti pavieniai vynuogynai, taip pat dėl aukščio skirtumo tarp Pruto-Žižijos vagų ir aplinkinių viršūnių lygio (labiau pietinė padėtis ir platus atsivėrimas Pruto-Žižijos koridorių link), centrinės Probotos vynuogynų klimatas yra šiltesnis, o saulės šviesa – turtingesnė.

Vietovei būdingas rudžemis ir juodžemis, pilkieji dirvožemiai, regosolai ir antropografiniai dirvožemiai, tarp kurių vyrauja rudžemis ir juodžemis, kuris paprastai suteikia vynui didelį rūgštingumą.

Klimato veiksniai pasižymi dideliais kontrastais tarp metų laikų: atšiaurios ir palyginti sausos žiemos, karštos, kaitrios ir dažnai sausos vasaros, vidutinė temperatūra ir lietus pavasariais ir švelnūs, daugiausia giedri rudenys. Kartu su šiais veiksniais didelis pasaulinis saulės spinduliavimas, priklausantis nuo to, kiek šlaitai pasisukę į saulę, ir bendra terminė pusiausvyra augimo sezono metu, taip pat vynuogių nokinimo sąlygos V ir VI laikotarpiais sudaro palankias sąlygas gaminti rūšinius vynus, kurie išlaiko tipinį gaivumą, nuo vidutinio iki didelio rūgštingumo, su gėlių aromatais ir subalansuotais taninais.

9. Kitos pagrindinės sąlygos

Prekybos sąlygos

Teisinė sistema:

nustatyta nacionalinės teisės aktuose.

Kitų sąlygų tipas:

papildomos su ženklinimu susijusios nuostatos.

Sąlygos aprašymas

Etiketėje turi būti nurodyta vyno rūšis pagal cukraus kiekį: sausas, pusiau sausas, pusiau saldus, saldus.

Jei etiketėje nurodomas konkretaus vynuogyno pavadinimas arba smulkesnė kilmės vietos nuoroda (COPOU, BUCIUM, URICANI, PROBOTA), vynai turi būti kilę tik iš nurodytos vietovės.

Atsižvelgiant į gamintojų pageidavimus, saugoma kilmės vietos nuoroda „Iași“ gali būti papildyta viena iš šių vynuogynų pavadinimų nuorodų: ARONEANU, REDIU, ŞOROGARI, TOMEŞTI, GORUNI, VLĂDICENI, PIETRĂRIA, VIŞAN, DEALUL DOAMNEI, DOI PERI, MIROSLAVA, URIC, VOROVEŞTI, BALCIU, BRĂTULENI, CORNEŞTI, HORLEŞTI, BOGDĂNEŞTI, COASTA MORII.

Nuoroda į produkto specifikaciją

http://onvpv.ro/sites/default/files/caiet_de_sarcini_doc_iasi_modificat_cf_cererii_1326_1335_2014_pentru_notificarea_com_07.01.2020_no_track_changes.pdf

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 93

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	64 metai 2021m. kovo 19d.

Turinys		Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REKOMENDACIJOS
	Taryba
2021/C 93/01	2021 m. kovo 12 d. Tarybos rekomendacija dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo	1

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1912
JPY	Japonijos jena	130,08
DKK	Danijos krona	7,4360
GBP	Svaras sterlingas	0,85575
SEK	Švedijos krona	10,1570
CHF	Šveicarijos frankas	1,1069
ISK	Islandijos krona	151,60
NOK	Norvegijos krona	10,1058
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	26,170
HUF	Vengrijos forintas	368,18
PLN	Lenkijos zlotas	4,6253
RON	Rumunijos lėja	4,8858
TRY	Turkijos lira	8,7701
AUD	Australijos doleris	1,5347
CAD	Kanados doleris	1,4824
HKD	Honkongo doleris	9,2493
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6567
SGD	Singapūro doleris	1,6013
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 343,25
ZAR	Pietų Afrikos randas	17,6202
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,7507
HRK	Kroatijos kuna	7,5750
IDR	Indonezijos rupija	17 165,19
MYR	Malaizijos ringitas	4,8976
PHP	Filipinų pesas	57,997
RUB	Rusijos rublis	88,1313
THB	Tailando batas	36,772
BRL	Brazilijos realas	6,6225
MXN	Meksikos pesas	24,5306
INR	Indijos rupija	86,6105

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2021/C 93/02	2021 m. kovo 18 d. Euro kursas	15
2021/C 93/03	Europos Komisijos pateikta informacija, skelbtina pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 22 straipsnio 2 dalį, dėl vėliavos valstybių pranešimų (valstybių ir jų kompetentingų institucijų sąrašas) pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 20 straipsnio 1, 2, 3 dalis ir III priedą	16
2021/C 93/04	Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė	35

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2021/C 93/05	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.10157 — Aurubis/TSR Recycling/JV) ( 1 )	36
2021/C 93/06	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.10159 — Infosys/Daimler (Certain Assets and Personnel)). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	38
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2021/C 93/07	Produkto specifikacijos reikšmingo pakeitimo patvirtinimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	39
2021/C 93/08	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas	54
2021/C 93/09	0Vyno sektoriaus produkto specifikacijos pakeitimo paraiškos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnyje, paskelbimas	68