Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.)

(2021/C 66/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

PRIMINDAMA

—

tai, kad 2002 m. Barselonoje įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime patvirtinta darbo programa „Švietimas ir mokymas 2010“, 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadomis dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) nustatytas naujas ciklas ir 2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendroje ataskaitoje atliktas vertinimas – šiomis priemonėmis buvo sukurtas tvirtas pagrindas Europos bendradarbiavimui švietimo ir mokymo srityje ir sudarytos sąlygos tam bendradarbiavimui tęsti, remiantis bendrais tikslais, pirmiausia siekiant remti nacionalinių švietimo ir mokymo sistemų tobulinimą kuriant papildomas ES lygmens priemones, pasitelkiant tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi geros praktikos pavyzdžiais, taikant atvirąjį koordinavimo metodą,

—	su šiuo klausimu susijusias politines aplinkybes, kaip išdėstyta I priede,

ir PRIPAŽINDAMA

—	tai, kad 2017 m. kovo mėn. Romos deklaracijoje ES vadovai įsipareigojo kurti Sąjungą, kurioje jauni žmonės įgyja geriausią išsilavinimą bei gauna geriausią mokymą ir gali studijuoti ir rasti darbą visame žemyne,

—

tai, kad ES vadovai 2017 m. Geteborgo socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime bendrai paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį, kuriame kaip pirmas jo principas nustatyta teisė į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą visiems, kaip ketvirtas principas – teisė laiku gauti konkrečiai pritaikytą pagalbą siekiant pagerinti perspektyvas įsidarbinti ar pradėti dirbti savarankiškai, kuri apima mokymą ir perkvalifikavimą, taip pat kaip vienuoliktas principas – vaikų teisė į kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą už prieinamą kainą ir vaikų iš socialiai remtinos aplinkos teisės į specialias lygių galimybių gerinimo priemones,

—	tai, kad 2017 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose švietimas įvardytas kaip itin svarbus veiksnys kuriant įtraukias ir darnias visuomenes ir išlaikant Europos konkurencingumą – tokiu būdu pirmą kartą švietimui ir mokymui Europos politinėje darbotvarkėje skirtas didžiausias dėmesys,

—	pažangą, padarytą pagal darbo programą „Švietimas ir mokymas“ ir programą „ET 2020“, visų pirma remiant nacionalines reformas, pripažindama, kad Europai siekiant įgyvendinti pirmiau nurodytose paskelbtuose tekstuose išdėstytus užmojus tebėra didelių iššūkių,

—

kad Komisija kartu su valstybėmis narėmis nuo 2018 m. pradėjo įgyvendinti veiksmus šiai švietimo ir mokymo ateities vizijai įgyvendinti sukuriant Europos švietimo erdvę (1), o Taryba į tai atsakė priimdama 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos išvadas dėl artėjimo prie Europos švietimo erdvės vizijos ir 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rezoliuciją dėl tolesnio Europos švietimo erdvės plėtojimo siekiant remti į ateitį orientuotas švietimo ir mokymo sistemas,

—	darbą, atliktą pagal Bolonijos procesą, kuris buvo sustiprintas 2020 m. lapkričio mėn. Romoje įvykusio ministrų susitikimo komunikatu, taip pat pagal Kopenhagos procesą, taip pat neseniai sustiprintą 2020 m. lapkričio mėn. Osnabriuko deklaracija,

—	tai, kad 2021 m. metinėje tvaraus augimo strategijoje pabrėžiama, kad svarbu užtikrinti lygias galimybes ir įtraukų švietimą, itin daug dėmesio skiriant nepalankioje padėtyje esančioms grupėms ir investuojant į perkvalifikavimą ir įgūdžių tobulinimą,

PABRĖŽIA, kad

—

švietimas ir mokymas turi atlikti itin svarbų vaidmenį formuojant Europos ateitį tokiu laikotarpiu, kai būtina, kad jos visuomenė ir ekonomika taptų darnesnė, įtraukesnė, labiau skaitmeninė, tvaresnė, žalesnė ir atsparesnė, o piliečiai galėtų užsitikrinti savirealizaciją ir gerovę, būtų pasirengę prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos ir joje efektyviai dirbti, ir dalyvauti kaip aktyvūs ir atsakingi piliečiai,

—

COVID-19 pandemija daro beprecedentį spaudimą švietimo ir mokymo sektoriui ir visame pasaulyje paskatino perėjimą prie nuotolinio ir mišriojo mokymo ir mokymosi. Šis perėjimas sukėlė įvairių iššūkių ir suteikė įvairių galimybių švietimo ir mokymo sistemoms ir bendruomenėms, atskleidė skaitmeninės atskirties poveikį ir junglumo spragas valstybėse narėse, taip pat nelygybę tarp turto grupių ir miesto ir kaimo aplinkos nelygybę, taip pat išryškino švietimo ir mokymo potencialą didinti atsparumą ir skatinti tvarų ir integracinį augimą,

—

Europos švietimo erdvė sudarys sąlygas besimokantiesiems vykdyti studijas įvairiais gyvenimo etapais ir ieškoti darbo visoje ES, o valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams – bendradarbiauti, kad kokybiškas, novatoriškas ir įtraukus švietimas ir mokymas, kuriuo remiamas ekonomikos augimas ir kokybiško užimtumo galimybės, taip pat asmeninis tobulėjimas, socialinis ir kultūrinis vystymasis, taptų realybe visose valstybėse narėse ir regionuose visoje ES,

—

be to, Europos švietimo erdvė bus erdvė, kurioje besimokantieji ir švietimo darbuotojai gali laisvai bendradarbiauti ir palaikyti ryšius įvairiose disciplinose, tarp įvairių kultūrų ir tarpvalstybiniu mastu, ir kurioje mokymosi užsienyje laikotarpiais įgytos kvalifikacijos ir mokymosi rezultatai būtų automatiškai pripažįstami (2),

PRIPAŽĮSTA, kad:

—

ankstesnė Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginė programa („ET 2020“) padėjo skatinti tarpusavio mokymąsi švietimo ir mokymo srityje įgyvendinant bendrus strateginius tikslus, bendras orientacines priemones ir metodus, pasitelkiant visų atitinkamų Europos agentūrų ir tarptautinių organizacijų pateiktus įrodymus ir duomenis, ES valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų subjektų keitimąsi geros praktikos pavyzdžiais ir tarpusavio mokymąsi, taip pat padėjo įgyvendinti nacionalines švietimo ir mokymo reformas,

—

atnaujinta Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginė programa, kartu visapusiškai laikantis subsidiarumo principo ir visapusiškai gerbiant valstybių narių nacionalinių švietimo sistemų įvairovę, taip pat remiantis ankstesnių programų pasiekimais, pagerins šį bendradarbiavimą pagerinant koordinavimą, be kita ko, politiniu lygmeniu, užtikrinant didesnę įvairių politikos sričių, kuriomis prisidedama prie socialinio ir ekonomikos augimo ir žaliosios bei skaitmeninės pertvarkos, sinergiją ir geresnę komunikaciją bei rezultatų sklaidą, laikantis novatoriškesnio ir į ateitį orientuoto požiūrio į paramos švietimo ir mokymo reformoms,

—

COVID-19 krizė parodė, kad švietimo ir mokymo sistemos turi būti pakankamai lanksčios ir atsparios jų įprastinių ciklų sutrikdymams, ir įrodė, kad ES šalys yra pajėgios rasti sprendimus, kaip tęsti mokymo ir mokymosi procesus įvairiais būdais ir aplinkybėmis ir užtikrinti, kad visi besimokantieji, nepriklausomai nuo jų socialinės ir ekonominės padėties ar mokymosi poreikių, toliau mokytųsi. Tas pats pasakytina ir apie Europos bendradarbiavimo sistemą – ji turėtų išlikti pakankamai lanksti, kad būtų galima reaguoti tiek į dabartinius, tiek į būsimus iššūkius, be kita ko, susijusius su Europos švietimo erdve,

PALANKIAI VERTINA ir ATKREIPIA DĖMESĮ į

pagrindinius elementus ir visų pirma viziją, išdėstytus 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. (3), kuriame nustatyta, kaip Europos bendradarbiavimas gali toliau prisidėti prie ES švietimo ir mokymo sistemų kokybės, įtraukumo ir skaitmeninio bei žaliojo aspekto. Šiame komunikate siūloma sistema, kuri sudarytų sąlygas bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir palaikyti ryšį su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, ataskaitų teikimo ir analizės struktūra, kartu su pasiūlymais švietimo tikslų srityje, siekiant skatinti ir stebėti švietimo ir mokymo reformas, kad iki 2025 m. būtų sukurta Europos švietimo erdvė,

ir TAIP PAT PALANKIAI VERTINA

—	2020 m. liepos mėn. Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“ (4) pagrindinius elementus,

—	2020 m. rugsėjo mėn. Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas. Švietimo ir mokymo pritaikymas prie skaitmeninio amžiaus“ (5) pagrindinius elementus,

SUTINKA, kad:

1.

iki 2030 m. Europos švietimo erdvės sukūrimas ir tolesnis plėtojimas bus visa apimantis naujosios Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos politinis tikslas, integruotas į visus strateginius prioritetus ir prioritetines sritis, kaip nustatyta šioje rezoliucijoje, atsižvelgiant į tai, kad Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginė programa bus pagrindinė Europos švietimo erdvės rėmimo ir įgyvendinimo priemonė, prisidedanti prie šios erdvės sėkmingo sukūrimo ir plataus užmojo tolesnio plėtojimo (6), įgyvendinant jos iniciatyvas ir bendrą viziją, vadovaujantis bendro kūrimo dvasia,

2.

siekiant tikslo iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę, pagrindinis Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje siekis turėtų būti remti tolesnį švietimo ir mokymo sistemų plėtojimą valstybėse narėse, tomis sistemomis siekiant užtikrinti: a) visų piliečių asmeninę, socialinę ir profesinę realizaciją, kartu propaguojant demokratines vertybes, lygybę, socialinę sanglaudą, aktyvų pilietiškumą ir kultūrų dialogą; b) tvarų ekonomikos klestėjimą, žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir įsidarbinimo galimybes,

3.

Europos bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje laikotarpiu iki 2030 m. turėtų būti nustatytas strateginės programos, kuri aprėpia švietimo ir mokymo sistemas kaip visumą, taikant įtraukų, holistinį ir mokymusi visą gyvenimą grindžiamą požiūrį, kontekste. Tai turėtų būti pabrėžta kaip pagrindinis principas, kuriuo grindžiama visa programa, kuria ketinama apimti mokymą, rengimą ir mokymąsi visomis aplinkybėmis ir visais lygmenimis (formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymo) nuo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros iki suaugusiųjų švietimo, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą ir aukštąjį mokslą, taip pat skaitmeninėje aplinkoje, bendradarbiavimu švietimo ir mokymo srityje taip pat turėtų būti prisidedama prie atitinkamų semestro prioritetų.

4.

pagal šią naują programą vykdomas darbas turėtų prisidėti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, laikantis 2019 m. gruodžio mėn. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ (7) nustatytų tikslų ir 2020 m. vasario mėn. Komisijos komunikate „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ (8) išdėstytų pagrindinių elementų,

5.

be to, tokie tikslai turėtų būti vertinami iš visuotinės perspektyvos, atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje laipsniškai tapo svarbia ES išorės politikos įgyvendinimo priemone, grindžiama Europos vertybėmis, pasitikėjimu ir savarankiškumu. Tai padės ES tapti dar patrauklesne vieta ir partnere tiek pasaulinėse lenktynėse dėl talentų, tiek skatinant strategines partnerystes su tarptautiniais partneriais, siekiant teikti įtraukaus, kokybiško švietimo visiems galimybes visomis aplinkybėmis ir visais švietimo lygmenimis. Todėl bendradarbiavimas yra vienas iš esminių aspektų siekiant Sąjungos geopolitinių prioritetų ir JT 2030 m. darnaus vystymosi tikslų tiek pasauliniu mastu, tiek ES valstybėse narėse, ES ir valstybių narių glaudesnio veiksmų koordinavimo skatinimas sustiprins Europos kaip vienos iš pagrindinių partnerių švietimo srityje pasauliniu lygmeniu poziciją ir padės sutvirtinti Europos švietimo erdvės ir likusio pasaulio sąsajas.

6.

veiksmingos ir efektyvios investicijos į švietimą ir mokymą yra išankstinė sąlyga siekiant didinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę bei įtraukumą ir gerinti švietimo rezultatus, taip pat skatinti tvarų augimą, didinti gerovę ir kurti įtraukesnę visuomenę. Laikantis subsidiarumo principo, intensyvesnis darbas investicijų srityje gali padėti atsigauti po dabartinės krizės ir prisidėti prie švietimo ir mokymo sektoriaus žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos,

7.

pažangos, padarytos siekiant nustatytų tikslų, periodinė stebėsena nuolat renkant ir analizuojant tarptautiniu lygmeniu palyginamus duomenis, yra labai svarbi siekiant, kad politikos formavimas būtų grindžiamas faktais. 2021–2030 m. laikotarpiu toliau išdėstyti strateginiai prioritetai turėtų būti atitinkamai papildyti rodikliais ir ES lygmens tikslais, kaip išdėstyta šios rezoliucijos II priede. Remiantis per paskutinį Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje ciklą pasiektais rezultatais, jie padės įvertinti bendrą Europos lygmeniu padarytą pažangą ir parodyti, kas pasiekta, taip pat skatinti ir remti švietimo ir mokymo sistemų plėtojimą ir reformas,

8.

konkrečiai, per ateinantį dešimtmetį pagal strateginę programą bus siekiama šių penkių strateginių prioritetų:

–   1 strateginis prioritetas. Kokybės, lygybės, įtraukties ir sėkmės švietimo ir mokymo srityje gerinimas visiems

Kad klestėtų šiandieniniame pasaulyje, galėtų įveikti būsimus pokyčius visuomenėje, ekonomikoje ir darbo rinkoje, visi asmenys turi turėti tinkamų žinių, įgūdžių, kompetencijų ir vadovautis tinkamomis nuostatomis. Švietimas ir mokymas yra Europos piliečių asmeninio, pilietinio ir profesinio tobulėjimo pagrindas.

ES lygmeniu pagal švietimo ir mokymo kokybės viziją bendrųjų kompetencijų, įskaitant pagrindinius įgūdžius, įgijimas yra esminis būsimos sėkmės pagrindas (9), kurį sutvirtina aukštos kvalifikacijos ir motyvuoti mokytojai, taip pat kiti švietimo darbuotojai.

Ankstyvas pasitraukimas iš švietimo ir mokymo sistemos, dėl kurio sumažėja jaunimo ir suaugusiųjų socialinės ir ekonominės galimybės, tebėra iššūkis (nors pastarąjį dešimtmetį jo mastas ir sumažėjo), ypač atsižvelgiant į numatomas COVID-19 pandemijos pasekmes. Reikia toliau dėti pastangas, kad būtų sumažintas ankstyvo pasitraukimo iš švietimo ir mokymo sistemos mastas ir siekiama, kad daugiau jaunuolių įgytų vidurinį išsilavinimą.

Nacionalinėse švietimo ir mokymo sistemose pavyko pagerinti veiklos rezultatus šiose srityse, tačiau vis dar reikia nustatyti politines priemones, kurios galėtų padidinti visų besimokančiųjų sėkmę švietimo srityje.

Užtikrindamos kokybišką ir įtraukų švietimą ir mokymą visiems, valstybės narės gali dar labiau sumažinti socialinę, ekonominę ir kultūrinę nelygybę. Tačiau visoje Europoje nepalankioje padėtyje esantys besimokantieji, be kita ko, iš kaimo ir atokių vietovių, sudaro per didelę besimokančiųjų, kurių mokymosi rezultatai yra prasti, dalį, o COVID-19 pandemija dar labiau išryškino lygybės ir įtraukties svarbą švietimo ir mokymo srityje.

Siekiant užtikrinti iš tiesų įtraukų švietimą ir lygias galimybes visiems besimokantiesiems visų lygmenų ir rūšių švietimo ir mokymo atveju, akademiniai rezultatai ir pasiekimai turėtų būti atskirti nuo socialinio, ekonominio ir kultūrinio statuso arba nuo kitų asmeninių aplinkybių.

Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra atlieka itin svarbų vaidmenį ir turėtų būti toliau stiprinami kaip būsimos sėkmės švietimo srityje pagrindas.

Turi būti skatinami visi kiti veiksmai, kuriais siekiama platesnės įtraukties, pavyzdžiui, parama siekiant didinti galimybes neįgaliesiems (10), specifinių mokymosi poreikių turintiems asmenims, migrantų kilmės ir kitoms pažeidžiamoms grupėms priklausantiems besimokantiesiems gauti įtraukų kokybišką švietimą, remiant grįžimą į švietimo sistemą mokymosi visą gyvenimą perspektyvoje ir sudarant galimybes patekti į darbo rinką pasirenkant įvairias švietimo ir mokymo trajektorijas.

Įtraukus švietimas ir mokymas taip pat apima lyčiai atžvalgių aspektų plėtojimą mokymosi procesuose ir švietimo bei mokslo įstaigose ir kovą su lyčių stereotipais ir jų panaikinimą, visų pirma kalbant apie tuos stereotipus, kurie apriboja berniukams ir mergaitėms studijų srities pasirinkimą. Tradiciškai vyrų arba moterų dominuojamos profesijos turėtų būti toliau propaguojamos nepakankamai atstovaujamos lyties asmenims. Be to, reikia toliau dirbti, kad būtų užtikrinta tinkama lyčių pusiausvyra švietimo ir mokslo įstaigų vadovų pareigybėse.

Skaitmeninės technologijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad mokymosi aplinką, mokymosi medžiagą ir mokymo metodus būtų galima pritaikyti ir jie būtų tinkami įvairiems besimokantiesiems. Jos gali skatinti tikrą įtrauktį – su sąlyga, kad tuo pat metu bus sprendžiamos skaitmeninio atotrūkio problemos, susijusios tiek su infrastruktūra, tiek su skaitmeniniais įgūdžiais.

–   2 strateginis prioritetas. Mokymosi visą gyvenimą ir judumo pavertimas tikrove visiems

Visuomeniniai, technologiniai, skaitmeniniai, aplinkos ir ekonominiai iššūkiai daro vis didesnį poveikį mūsų gyvenimo būdui ir darbo metodams, įskaitant darbo vietų paskirstymą ir įgūdžių bei kompetencijų paklausą. Kadangi numatoma, kad eilinis Europos pilietis savo karjeros pobūdį turės pakeisti daug kartų, be to, didėja pensinis amžius, todėl mokymasis visą gyvenimą ir visą gyvenimą trunkantis profesinis orientavimas, be kita ko, vykdant informavimo veiklą, yra itin svarbūs teisingai pertvarkai užtikrinti, kadangi švietimo ir įgūdžių lygis, įskaitant skaitmeninius įgūdžius, ir toliau yra vienas iš svarbiausių veiksnių darbo rinkoje.

Mokymasis visą gyvenimą atspindėtas bendroje švietimo ir mokymo ES vizijoje bei tiksluose ir visapusiškai apima visų lygmenų ir rūšių švietimą ir mokymą, taip pat neformalųjį ir savaiminį mokymąsi.

Vis dar reikia toliau daryti pažangą užtikrinant kokybišką mokymąsi visą gyvenimą visiems besimokantiesiems, be kita ko, užtikrinant įvairių mokymosi trajektorijų įvairių formų ir lygių švietime ir mokyme tarpusavio sąsajas ir lankstumą, taip pat neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimą.

Švietimo ir mokymo sistemos turėtų tapti lankstesnės, atsparesnės, labiau parengtos ateities iššūkiams ir patrauklesnės, kad pasiektų įvairesnę besimokančiųjų auditoriją ir užtikrintų ankstesnio mokymosi pripažinimą ir jo rezultatų patvirtinimą, mokymo įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo srityje galimybes, be kita ko, aukštesniais kvalifikacijų lygiais ir visą profesinį gyvenimą (11), remiamas tokiomis iniciatyvomis kaip Europos universitetų tinklų iniciatyva ir profesinės kompetencijos centrai, kurios buvo pradėtos pagal programą „Erasmus+“.

Šiuo metu stebimi padidėję darbo rinkos poreikiai, susiję su įvairių įgūdžių ir kvalifikacijų deriniais, taip pat struktūriniai profesinio rengimo ir mokymo padėties pokyčiai. Dėl abiejų pokyčių reikalingas modernizuotas, veiksmingas, įtraukus ir pažangus profesinis rengimas ir mokymas, darantis poveikį galimybėms įveikti darbo rinkos ir visuomenės iššūkius. Būtina toliau plėtoti profesinį rengimą ir mokymą kaip patrauklią ir kokybišką darbo ir gyvenimo trajektoriją.

Vidutinis suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi procese lygis ES tebėra žemas, o tai kelia pavojų tikrai tvariam ir teisingam ekonomikos augimui Sąjungoje. Inovacijos mokymosi trajektorijų srityje, nauji švietimo metodai, įskaitant individualius metodus, ir mokymosi aplinkoje visose švietimo ir mokslo įstaigose, įskaitant aukštojo mokslo institucijas, taip pat darbo vietoje ir bendruomenės kontekste, yra išankstinė sąlyga siekiant geriau atsižvelgti į įvairesnių besimokančiųjų poreikius, nes vis daugiau suaugusiųjų reikės persikvalifikuoti ir tobulinti įgūdžius.

Be to, reikėtų stiprinti priemones, kad suaugusieji galėtų ir būtų motyvuojami įgyti pagrindinių įgūdžių, siekiant užtikrinti lygias galimybes ir aktyvesnį socialinį dalyvavimą, taip sudarant sąlygas holistiniam požiūriui į suaugusiųjų švietimą.

Kaip vienas iš esminių mokymosi visą gyvenimą elementų ir svarbi asmeninio tobulėjimo skatinimo, įsidarbinimo galimybių ir prisitaikymo gebėjimų didinimo priemonė, turėtų būti toliau plečiamas besimokančiųjų, mokytojų, mokytojų rengėjų ir darbuotojų judumas, kadangi tai vienas iš svarbiausių ES bendradarbiavimo elementų ir priemonė gerinti švietimo ir mokymo kokybę ir įtraukumą ir skatinti daugiakalbystę ES. Siekiant skatinti optimalią protų apykaitą ir ją stebėti, be kita ko, stebint absolventų karjerą, svarbu siekti judumo srautų pusiausvyros.

Reikia dėti daugiau pastangų siekiant pašalinti esamas kliūtis ir barjerus visų rūšių judumui mokymosi ir mokymo tikslais, įskaitant klausimus, susijusius su prieinamumu, orientavimu, paslaugomis studentams ir pripažinimu, taip pat atsižvelgiant į visų dabartinių ar būsimų kelionių apribojimų poveikį.

Be to, siekiant stiprinti švietimo įstaigų bendradarbiavimą ir skatinti judumą, vis dar reikia dirbti tokiose srityse kaip kvalifikacijų ir studijų užsienyje laikotarpių automatinis tarpusavio pripažinimas ir kokybės užtikrinimas. Reikia toliau dėti pastangas, kad būtų naudojamasi judumą palengvinančiomis Europos iniciatyvomis, įskaitant tas, kurios finansuojamos pagal programą „Erasmus+“.

–   3 strateginis prioritetas. Švietimo darbuotojų kompetencijos ir motyvacijos didinimas

Visų lygmenų mokytojai, švietimo darbuotojai ir pedagoginis personalas bei švietimo ir mokymo įstaigų vadovai yra švietimo ir mokymo pagrindas. Siekiant remti inovacijas, įtrauktį, kokybę ir pasiekimus švietimo ir mokymo srityje, ugdytojai turi būti labai kompetentingi ir motyvuoti, o šiuo tikslu jiems reikia įvairių profesinio mokymosi galimybių ir paramos visą karjeros laikotarpį.

Labiau nei bet kada reikia atkreipti dėmesį į švietimo ir mokymo sistemų mokytojų ir švietimo darbuotojų gerovę, o tai taip pat yra svarbus švietimo ir mokymo kokybės veiksnys, nes tai turi įtakos ne tik mokytojų pasitenkinimui, bet ir mokymo kokybei.

Taip pat reikia didinti mokytojo profesijos patrauklumą ir iš naujo ją įvertinti, o tai padaryti tampa vis svarbiau, nes ES šalyse trūksta mokytojų ir jie sensta (12).

Be to, kuriant palankią aplinką ir sąlygas mokytojų ir švietimo darbuotojų kompetencijai ir motyvacijai ugdyti, reikėtų atsižvelgti į lemiamą švietimo ir mokymo įstaigų vadovų vaidmenį, taip užtikrinant, kad švietimo ir mokslo įstaigos veiktų kaip mokymosi organizacijos. Tokios iniciatyvos kaip Europos mokytojų akademijos, kurios bus pradėtos įgyvendinti pagal programą „Erasmus+“, palengvins įstaigų tinklaveiką, dalijimąsi žiniomis ir judumą, suteikdamos mokytojams mokymosi galimybių visais mokytojų karjeros etapais, dalijimosi geros praktikos pavyzdžiais ir novatoriškos pedagogikos galimybių, sudarant sąlygas tarpusavio mokymuisi Europos mastu.

–   4 strateginis prioritetas. Europos aukštojo mokslo stiprinimas

Aukštojo mokslo sektorius ir pačios aukštojo mokslo institucijos įrodė savo atsparumą ir gebėjimą atlaikyti nenumatytas permainas, pavyzdžiui, COVID-19 pandemiją. Krizė sustiprino neįveiktus iššūkius, tačiau taip pat suteikė galimybių tolesniam plėtojimui pagal numatytą aukštojo mokslo transformacijos darbotvarkę.

Per ateinantį dešimtmetį aukštojo mokslo institucijos bus skatinamos ieškoti naujų gilesnio bendradarbiavimo formų, konkrečiai – kuriant tarptautinius aljansus, telkiant jų žinias ir išteklius, sudarant daugiau galimybių studentų ir darbuotojų judumui ir dalyvavimui, taip pat siekiant skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant Europos universitetų iniciatyvą.

Jau sėkmingai dirbama siekiant sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę (EAME) pagal Bolonijos procesą. Ateityje bus svarbu tęsti darbą pagal Bolonijos procesą, kartu kuriant tolesnę ir tvirtesnę sinergiją su Europos mokslinių tyrimų erdve (EMTE), užkertant kelią lygiagrečioms arba dviguboms struktūroms arba priemonėms.

-   5 strateginis prioritetas. Žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos švietimo ir mokymo sistemose – ir jomis pasinaudojant – rėmimas

Žalioji ir skaitmeninė pertvarkos yra vieni iš svarbiausių ateinančio dešimtmečio Sąjungos darbotvarkės klausimų. Tiek perėjimas prie aplinkos atžvilgiu tvarios, žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, tiek labiau skaitmeninis pasaulis turės didelį socialinį, ekonominį ir užimtumo poveikį. Neužtikrinus, kad visi piliečiai įgytų žinių, kompetencijų, įgūdžių ir nuostatų, reikalingų šiems pokyčiams atlaikyti, socialiai teisinga ES transformacija bus neįmanoma.

Būtina sudaryti sąlygas žmonėms iš esmės pakeisti savo elgseną ir įgūdžius, visų pirma švietimo ir mokymo sistemose ir institucijose ir jos atliktų skatinamąjį vaidmenį. Švietimo ir mokslo įstaigos į savo organizacinę plėtrą turi įtraukti žaliuosius ir skaitmeninius aspektus. Tam reikia investicijų, visų pirma į skaitmeninio švietimo ekosistemas, siekiant ne tik integruoti aplinkosauginio tvarumo perspektyvą ir pagrindinius bei aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius į visų lygmenų ir rūšių švietimą ir mokymą, bet ir užtikrinti, kad švietimo ir mokymo infrastruktūra būtų atitinkamai pasirengusi susitvarkyti su šiais pokyčiais ir šviesti apie juos. Švietimo ir mokslo įstaigų perorientavimas taikyti visos mokyklos bendruomenės dalyvavimu grindžiamą požiūrį ir įtraukios, sveikos ir tvarios švietimo aplinkos kūrimas yra labai svarbūs norint užtikrinti būtinus pokyčius, reikalingus žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Be to, įmonės, nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos ir atitinkami suinteresuotieji subjektai turi atitinkamai parengti strategijas ir ugdyti bendrą atsakomybę. Todėl svarbu modernizuoti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (angl. STEAM) studijų sritis.

TAIP PAT PRITARIA TAM, kad:

1.

siekiant dirbti pagal strateginę programą, remiantis pirmiau aprašytais strateginiais prioritetais ir siekiant sukurti Europos švietimo erdvę bei remti tolesnę jos plėtrą, laikotarpiu iki 2030 m. turėtų būti laikomasi šių principų: a) Europos bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje turėtų sudaryti sąlygas ES ir platesnei švietimo ir mokymo bendruomenei pasiekti rezultatų įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis daugiausia remiamas Europos švietimo erdvės sukūrimas iki 2025 m., taip pat Skaitmeninio švietimo veiksmų planas ir Europos įgūdžių darbotvarkė. Remiantis sustiprintomis Tarybos gairėmis ir pagal atvirąjį koordinavimo metodą, šiuo tikslu reikia skatinti lanksčius bendradarbiavimo metodus ir stiprinti sinergiją su kitomis švietimo ir mokymo iniciatyvomis; b) Europos bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje turėtų būti įgyvendinamas vadovaujantis įtraukaus, holistinio ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi perspektyva, palaikant ir gilinant išbandytus ir patikrintus tarpusavio mokymosi sprendimus, priemones ir įrankius bei turimą politikos paramą, t. y. pagal programą „ET 2020“ ir taikant atvirąjį koordinavimo metodą, ir, kai tinkama, plėtojant švietimo ir mokymo sektoriaus ir kitų politikos sričių sinergiją. Visapusiškai gerbiant valstybių narių kompetenciją švietimo ir mokymo srityje ir Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje kitą dešimtmetį savanorišką pobūdį, strateginė programa turėtų būti grindžiama: i) pirmiau išdėstytais penkiais Europos bendradarbiavimo strateginiais prioritetais; ii) bendromis orientacinėmis priemonėmis ir metodais; iii) tarpusavio mokymusi, tarpusavio konsultavimu ir keitimusi gerąja patirtimi, daugiausia dėmesio skiriant rezultatų sklaidai ir aiškiam matomumui, taip pat nacionaliniam poveikiui; iv) reguliaria stebėsena ir ataskaitų teikimu, be kita ko, pasitelkiant ES lygmens tikslus, metinį Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenį, taip pat atsižvelgiant į Europos semestrą, kartu naudojantis Rodiklių ir lyginamųjų standartų nuolatinės grupės ekspertinėmis žiniomis ir vengiant papildomos administracinės naštos valstybėms narėms; v) palyginamais įrodymais ir duomenimis iš visų atitinkamų Europos agentūrų, Europos tinklų ir tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, EBPO, UNESCO ir TEA; vi) Rodiklių ir lyginamųjų standartų nuolatinė grupės ekspertinėmis žiniomis (ši grupė turėtų būti pirmasis diskusijų bendrų ES lygmens tikslų bei rodiklių ir būsimų tikslinių sričių klausimais forumas), taip pat bendradarbiavimu su kitais atitinkamais sektoriais (užimtumo, socialiniais ir mokslinių tyrimų sektoriais), siekiant užtikrinti, kad rodikliai būtų tinkami ir atitiktų paskirtį; vii) visapusišku naudojimusi galimybėmis, kurias suteikia ES programos ir fondai bei priemonės, visų pirma švietimo ir mokymo srityje, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą; c) Europos bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje turėtų būti tikslingas, konkretus ir veiksmingas. Be to, turėtų būti dedamos papildomos pastangos, kad būtų iš anksto suplanuoti akivaizdūs ir apčiuopiami rezultatai, kurie būtų reguliariai ir struktūrizuotai pateikiami, peržiūrimi ir platinami per Europos ir nacionalinius forumus, tokiu būdu sukuriant pagrindą nuolatiniam vertinimui ir plėtrai; d) siekiant remti valstybių narių pastangas palengvinti numatytą aukštojo mokslo pertvarką Europoje ir skatinti aukštojo mokslo įstaigų bendradarbiavimą, turėtų būti užtikrinta glaudi ir struktūrizuota sinergija su EAME ir Bolonijos procesu, visų pirma kokybės užtikrinimo, pripažinimo, judumo ir skaidrumo priemonių srityje, vengiant lygiagrečių ar besidubliuojančių EAME jau sukurtų struktūrų ir priemonių; e) Kopenhagos procesas yra svarbus Europos bendradarbiavimo pagal atvirąjį koordinavimo metodą profesinio rengimo ir mokymo srityje aspektas, kuris padės siekti šioje programoje nustatytų strateginių prioritetų; f) turėtų būti stiprinamas tarpsektorinis bendradarbiavimas tarp atitinkamų ES iniciatyvų švietimo ir mokymo srityje ir susijusių politikos sričių ir sektorių iniciatyvų, visų pirma, užimtumo, socialinės politikos, mokslinių tyrimų, inovacijų, jaunimo ir kultūros srityse. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti geresniam Švietimo komiteto ir Užimtumo komiteto dialogui skatinti, užtikrinant, kad būtų laiku keičiamasi informacija (13). Kalbant apie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą, visų pirma jo pirmą, ketvirtą ir vienuoliktą principus, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo stebėsenai, vykdomai pagal socialinių rodiklių suvestinę, kurią naudojant bus stebimos tendencijos ir pažanga visose valstybėse narėse ir kuria bus pasinaudota Europos semestre; g) kalbant konkrečiai apie „žinių kvadratą“ (švietimas, moksliniai tyrimai, inovacijos ir paslaugos visuomenei), ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas politikos ir finansavimo sinergijai tarp švietimo ir mokymo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, visų pirma, EMTE ir Europos švietimo erdvės kontekste, kartu užtikrinant suderinamumą su EAME (14); h) Europos bendradarbiavimui, ypač siekiant sukurti Europos švietimo erdvę, reikalingas skaidrus ir nuoseklus dialogas bei tinklaveika, atsižvelgiant į bendro kūrimo perspektyvą, ne tik tarp valstybių narių ir Komisijos, bet ir su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; i) turėtų būti stiprinamas politinis dialogas su trečiosiomis valstybėmis ir bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Europos Taryba, EBPO ir UNESCO, tokiu būdu ne tik pateikiant įrodymus ir duomenis, bet ir suteikiant įkvėpimo ir atliekant naujų idėjų ir įvairių darbo metodų šaltinio funkciją palyginimo ir tobulinimo tikslais; j) programos „Erasmus+“, Europos struktūrinių fondų, iniciatyvos „REACT-EU“, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų Sąjungos finansavimo programų ir mechanizmų finansiniai ištekliai turėtų būti naudojami švietimo ir mokymo sistemoms stiprinti, atsižvelgiant į bendrą tikslą sukurti Europos švietimo erdvę ir į valstybių narių prioritetus, laikantis naujos strateginių prioritetų; k) siekiant sukurti Europos švietimo erdvę, atsižvelgiant į esminį švietimo ir mokymo vaidmenį atsigavimui ir socialinio bei ekonominio atsparumo didinimui, reikia daugiau dėmesio skirti investicijoms į švietimą. Komisija kartu su valstybėmis narėmis suintensyvins darbą investicijų srityje, be kita ko, intensyvinant diskusijas atitinkamuose aukšto lygio politiniuose forumuose, kai aktualu, pavyzdžiui, jungtiniuose ES finansų ministrų ir ES švietimo ministrų pasitarimuose, taip pat pasitarimuose su kitomis institucijomis, pavyzdžiui, Europos investicijų banku ir Europos Parlamentu (15);

2.

sėkmingas atvirojo koordinavimo metodo taikymas Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje priklauso nuo valstybių narių politinio įsipareigojimo ir sustiprintų Tarybos gairių bei veiksmingų darbo metodų Europos lygmeniu, kurie turėtų būti grindžiami: a) darbo ciklais. Laikotarpis iki 2030 m. bus padalytas į du ciklus – pirmasis ciklas apims 5 metus nuo 2021 m. iki 2025 m. remiantis Komisijos komunikate dėl Europos švietimo erdvės pasiūlyto tvarkaraščio, o antrasis – iki 2030 m. Pirmasis ciklas turėtų padėti iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę; b) prioritetinėmis sritimis. Taryba, atsižvelgdama į bendrą tikslą sukurti Europos švietimo erdvę ir ją toliau plėtoti, susitars dėl kiekvieno ciklo prioritetinių Europos bendradarbiavimo sričių, grindžiamų strateginiais prioritetais. Europos prioritetinės sritys turėtų suteikti galimybę visoms valstybėms narėms bendradarbiauti platesniais klausimais, taip pat sudarys sąlygas konkretesniam ir glaudesniam suinteresuotų valstybių narių bendradarbiavimui sprendžiant kylančius uždavinius ir klausimus, susijusius su konkrečiais politikos poreikiais. Pagal šią naują programą pirmam ciklui patvirtintos prioritetinės sritys išdėstytos III priede; c) tarpusavio mokymusi. Europos bendradarbiavimas pirmiau minėtose prioritetinėse srityse turėtų būti vykdomas pasitelkiant priemones, pavyzdžiui, tarpusavio mokymosi ir tarpusavio konsultavimo veiklą, konferencijas ir seminarus, praktinius seminarus, aukšto lygio forumus ar ekspertų grupes, komisijas, tyrimus ir analizes, žiniatinkliu grindžiamą bendradarbiavimą, ir, kai tikslinga, dalyvaujant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams. Visos šios iniciatyvos turėtų būti plėtojamos remiantis aiškiai nustatytais įgaliojimais, tvarkaraščiais ir planuojamais rezultatais, kuriuos pasiūlo Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis; d) bendromis orientacinėmis priemonėmis ir metodais. Tarpusavio mokymasis gali būti įkvėptas orientacinių priemonių ir metodų, kurie grindžiami bendra analize ir padeda toliau plėtoti politiką įvairiais valdymo lygmenimis (ES, nacionaliniu, regioniniu, vietos, sektorių ir t. t.), kūrimo arba paskatinti juos kurti; e) valdymo mechanizmu. Pirmojo ciklo metu strateginėje programoje turėtų būti išlaikyti visi išbandyti ir patikrinti programos „ET 2020“ tarpusavio mokymosi sprendimai, pavyzdžiui, darbo grupės, kursai generaliniams direktoriams ir tarpusavio mokymosi priemonės, ir išlaikytas kitų atitinkamų valdymo organų dalyvavimas. Valstybės narės ir Komisija pritaikys šiuos sprendimus naujiems strateginiams prioritetams ir bendradarbiaus siekdamos nustatyti valdymo sprendimus, kad prireikus būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingam informacijos perdavimui iš techninio lygmens į politinį lygmenį ir koordinuoti darbą, kurį reikia atlikti pagal strateginę programą, nekuriant nereikalingų struktūrų ir nesukuriant papildomos naštos valstybėms narėms; f) rezultatų sklaida. Siekiant padidinti informuotumą ir poveikį nacionaliniu bei Europos lygmeniu, bendradarbiavimo rezultatai bus plačiai skleidžiami visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams ir, kai tikslinga, aptariami politiniu lygmeniu; g) proceso stebėsena. Kad būtų skatinama siekti rezultatų pasitelkiant atvirąjį koordinavimo metodą ir išlaikant atsakomybę už procesą tiek nacionaliniu, tiek Europos lygiu, valstybės narės ir Komisija glaudžiai bendradarbiaus, kad apžvelgtų techniniu lygmeniu atliktą darbą, vertindamos procesą bei jo rezultatus. Metinė stebėsena taip pat bus vykdoma pasitelkiant Komisijos švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenį, kuriame stebima pažanga siekiant visų sutartų ES lygmens tikslų ir rodiklių, įskaitant rodiklių komponentus švietimo ir mokymo srityje, taip pat prisidedama prie Europos semestro proceso; h) pažangos ataskaitų teikimu. Pirmojo ciklo pabaigoje iki 2025 m. reikės dar kartą peržiūrėti prioritetines sritis, kad jos būtų pakoreguotos arba nustatytos naujos prioritetinės sritys kitam ciklui, remiantis dabartiniais uždaviniais ir atsižvelgiant į padarytą pažangą, be kita ko, kuriant valdymo sprendimus, kurie būtų proporcingi politiniam Europos švietimo erdvės užmojui. 2022 m. Komisija paskelbs Europos švietimo erdvės kūrimo pažangos ataskaitą, kurioje apžvelgs ir įvertins pasiekimus kuriant Europos švietimo erdvę pagal strateginio bendradarbiavimo programą ir prireikus pasiūlys tolesnius veiksmus, o 2023 m. taip pat surengs laikotarpio vidurio peržiūros renginį. Ir į pažangos ataskaitą, ir į laikotarpio vidurio peržiūrą bus atsižvelgta ir Tarybos susitarime dėl galimų naujų prioritetinių sričių po 2025 m.;

3.

2025 m. Komisija paskelbs išsamią ataskaitą dėl Europos švietimo erdvės. Remdamasi šiuo įvertinimu, Taryba peržiūrės strateginę programą, įskaitant ES lygmens tikslus, valdymo struktūrą ir darbo metodus, ir atliks atitinkamai būtinus pakoregavimus antrajam ciklui, kad būtų prisitaikyta prie Europos švietimo erdvės realybės ir poreikių arba kitų svarbių pokyčių Europos Sąjungoje,

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ, ATSIŽVELGIANT Į NACIONALINES APLINKYBES:

1.

remiant Komisijai ir taikant atvirąjį koordinavimo metodą bendradarbiauti, kaip nurodyta šioje rezoliucijoje, kad būtų stiprinamas Europos bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje laikotarpiu iki 2030 m., remiantis penkiais strateginiais prioritetais, pirmiau išdėstytais principais ir darbo metodais, taip pat sutartomis kiekvieno ciklo prioritetinėmis sritimis (pirmo ciklo (2021–2025 m.) prioritetinės sritys išdėstytos III priede);

2.

remiantis nacionaliniais prioritetais ir deramai atsižvelgiant į nacionalines kompetencijas švietimo ir mokymo srityje, apsvarstyti nacionalinio lygmens priemones, kuriomis būtų siekiama pažangos įgyvendinant strateginėje programoje nustatytus strateginius prioritetus bei prisidedama prie bendro Europos švietimo erdvės kūrimo ir šio dokumento II priede nurodytų ES lygmens tikslų įgyvendinimo. Semtis įkvėpimo iš tarpusavio mokymosi Europos lygmeniu formuojant nacionalinę švietimo ir mokymo politiką;

3.

kai tinkama, apsvarstyti, kaip ir kokiu mastu jos gali prisidėti prie bendro ES lygmens tikslų įgyvendinimo nacionalinėmis priemonėmis ir veiksmais, taip nustatant nacionalinius tikslus atsižvelgiant į jų švietimo ir mokymo sistemų ypatumus ir nacionalines aplinkybes, įskaitant COVID-19 krizės poveikį ekonomikai ir visuomenei, taip pat pačiame švietimo ir mokymo sektoriuje;

4.

remti pirmiau nurodytą valdymo struktūrą ir pasirinktus darbo metodus, prisiimant atsakomybę už procesą;

5.

veiksmingai naudotis ES politika ir finansavimo priemonėmis siekiant remti nacionalinių priemonių ir veiksmų įgyvendinimą, kad būtų padaryta pažanga siekiant strateginių prioritetų ir susijusių tikslų ES ir nacionaliniu lygmenimis, visų pirma ekonomikos gaivinimo ir žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos kontekste,

PRAŠO KOMISIJOS, LAIKANTIS SUTARČIŲ IR VISAPUSIŠKAI GERBIANT SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ:

1.

laikotarpiu iki 2030 m. remti valstybes nares ir dirbti kartu su jomis bendradarbiaujant pagal šią programą, remiantis penkiais strateginiais prioritetais, pirmiau nurodytais principais ir darbo metodais, taip pat ES lygmens tikslais bei susitartomis prioritetinėmis sritimis, išdėstytais atitinkamai II ir III prieduose;

2.

bendradarbiauti su valstybėmis narėmis iki 2021 m. pabaigos, kad būtų susitarta dėl tinkamos valdymo struktūros siekiant koordinuoti darbą ir suteikti kryptį strateginės programos plėtojimui, įgyvendinant visa apimantį tikslą – sukurti Europos švietimo erdvę ir toliau ją plėtoti, taip pat apsvarstant klausimus, kurie turi būti pateikti aukštesnio lygio politinėms diskusijoms, nesukuriant papildomos naštos valstybėms narėms, kartu užtikrinant jų atsakomybę už procesą;

3.

bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir teikti konkrečią paramą vietos, regioninėms ir nacionalinėms valdžios institucijoms, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarpusavio mokymuisi, analizei ir keitimuisi gerąją patirtimi investicijų į švietimo infrastruktūrą srityje;

4.

išanalizuoti, visų pirma pasitelkiant pažangos ataskaitas, kokiu mastu buvo pasiekti šios programos strateginiai prioritetai, susiję su Europos švietimo erdvės sukūrimu, taip pat Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje nacionaliniu lygmeniu;

5.

remiantis Rodiklių ir lyginamųjų standartų nuolatinės grupės ekspertų nuomone ir pasinaudojant ja, rengti pasiūlymus dėl galimų rodiklių arba ES lygmens tikslų įtraukties ir lygybės, mokytojo profesijos, taip pat tvarumo, įskaitant švietimo ir mokymo sistemų žalinimą, srityse;

6.

bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant išanalizuoti, kaip pagerinti duomenų rinkimą ir esamų ES lygmens tikslų ir rodiklių analizę, siekiant skatinti faktais grindžiamą politikos formavimą, be kita ko, pasinaudojant Rodiklių ir lyginamųjų standartų nuolatinės grupės ekspertinėmis žiniomis, ir pranešti Tarybai apie šias diskusijas;

7.

bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant po 2025 m. išnagrinėti ES tikslus ir rodiklius, kurių vykdymui nustatyti terminai nesutampa su dešimties metų laikotarpiu, kurį apima šį sistema, pranešant Tarybai apie galimas naujas šių tikslų ir rodiklių vertes;

8.

pateikti ir reguliariai atnaujinti vykdomos ir planuojamos politikos, bendradarbiavimo priemonių, finansavimo priemonių, iniciatyvų ir tikslinių kvietimų Sąjungos lygmeniu, kuriais prisidedama prie Europos švietimo erdvės kūrimo ir Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje plėtojimo, sisteminę apžvalgą ir veiksmų gaires;

9.

pateikti Europos socialinių teisių ramsčio, visų pirma, jo pirmojo, ketvirtojo ir vienuoliktojo principų, įgyvendinimo veiksmų planą;

10.

sukurti Europos švietimo erdvės platformą, kuri atliktų interaktyvių viešųjų vartų funkciją, kad padėtų valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams gauti prieigą prie informacijos, veiksmų, paslaugų, priemonių, rezultatų, taip pat skatintų bendradarbiavimą ir mainus.

---

(1)  Dok. COM(2017) 673 final.

(2)  Pagal 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendaciją dėl aukštojo mokslo, vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo, OL C 444, 2018 12 10, p. 1.

(3)  Dok. COM(2020) 625 final.

(4)  Dok. COM(2020) 274 final.

(5)  Dok. COM(2020) 624 final.

(6)  Pagal 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rezoliuciją dėl tolesnio Europos švietimo erdvės plėtojimo siekiant remti į ateitį orientuotas švietimo ir mokymo sistemas, OL C 389, 2019 11 18, p. 1.

(7)  Dok. COM(2019) 640 final.

(8)  Dok. COM(2020) 67 final.

(9)  Kaip išdėstyta 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (OL C 189, 2018 6 4, p. 1).

(10)  Pagal 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją.

(11)  Atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 24 d. Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo (OL C 417, 2020 12 2, p. 1) ir 2020 m. lapkričio 30 d. Osnabriuko deklaracijoje išdėstytus tikslus.

(12)  Kaip pabrėžta 2020 m. birželio 9 d. Tarybos išvadose dėl Europos mokytojų ir dėstytojų ateities (OL C 193, 2020 6 9, p. 11).

(13)  Priėmus 2020 m. vasario 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl švietimo ir mokymo Europos semestro kontekste: informacija pagrįstų debatų dėl reformų ir investicijų užtikrinimas ir atsižvelgiant į ją (OL C 64, 2020 2 27, p. 1).

(14)  Šis darbas galėtų būti remiamas techniniu lygmeniu.

(15)  Techniniu lygmeniu šį procesą rems ekspertų grupė kokybiškų investicijų į švietimą ir mokymą klausimais, padėdama išlaikyti dėmesį sutelktą į nacionalines ir regionines investicijas.

Komisijos pranešimas dėl gairių dokumento dėl audito, vykdomo pagal Reglamento (ES) 2017/625 6 straipsnį, nuostatų įgyvendinimo

(2021/C 66/02)

Pratarmė

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 (1) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompetentingos institucijos vykdo vidaus auditus arba pasirūpina, kad jose būtų vykdomi auditai, ir atsižvelgdamos į tų auditų rezultatus imasi atitinkamų priemonių.

Šio rekomendacinio dokumento paskirtis yra padėti nacionalinėms kompetentingoms institucijoms taikyti minėtus reikalavimus. Komisija jį parengė bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir jis nėra teisiškai privalomas (2). Autoritetingai aiškinti Sąjungos teisę yra kompetentingas tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

Turinys

1.

Tikslas ir taikymo sritis

24

2.

Teisinis pagrindas

24

3.

Terminų apibrėžtys

24

4.

Pagrindiniai principai

25

5.

Audito proceso įgyvendinimas

25

5.1.

Sisteminis požiūris

25

5.2.

Skaidrumas

26

5.3.

Nepriklausomumas

27

5.4.

Nepriklausomas tikrinimas

28

5.5.

Pagrindiniai tikslai

28

6.

Audito atlikimas

29

6.1.

Audito planavimas ir pasirengimas

29

6.2.

Audito atlikimas

29

6.3.

Audito ataskaitos

30

6.4.

Tolesnė priežiūra atsižvelgiant į audito rezultatus

31

7.

Audito rezultatų peržiūra ir sklaida

31

8.

Kiti klausimai

31

8.1.

Ištekliai

31

8.2.

Auditoriaus kompetencija

32

1.   Tikslas ir taikymo sritis

Šiame rekomendaciniame dokumente pateikiama gairių dėl kompetentingų institucijų, nurodytų Reglamento (ES) 2017/625 3 straipsnio 3 punkto a ir b papunkčiuose, audito sistemų pobūdžio ir įgyvendinimo. Tų audito sistemų paskirtis yra tikrinti, ar veiksmingai įgyvendinama oficiali kontrolė ir kita oficiali veikla (3), reglamentuojama Reglamentu (ES) 2017/625, ir ar ji yra tinkama susijusių teisės aktų tikslams pasiekti, įskaitant nacionalinių kontrolės planų laikymąsi.

Šiame rekomendaciniame dokumente siekiama ne nustatyti išsamius metodus, o apibūdinti principus pagal Reglamentą (ES) 2017/625 dėl nacionalinių audito sistemų sukūrimo ir vidaus audito atlikimo, siekiant palengvinti minėtų principų taikymą įvairioms valstybių narių kontrolės ir audito sistemoms. Pasirinkti tų principų taikymo metodai gali skirtis priklausomai nuo valstybių narių už oficialią kontrolę atsakingų kompetentingų institucijų dydžio, pobūdžio, skaičiaus ir sudėtingumo.

2.   Teisinis pagrindas

Šis rekomendacinis dokumentas yra skirtas padėti valstybėms narėms įgyvendinti audito atlikimo nuostatas, pateiktas Reglamento (ES) 2017/625 6 straipsnyje, kurio tekstas yra toks:

6 straipsnis Kompetentingų institucijų auditai 1.   Kad užtikrintų šio reglamento laikymąsi, kompetentingos institucijos vykdo vidaus auditus arba pasirūpina, kad jose būtų vykdomi auditai, ir atsižvelgdamos į tų auditų rezultatus imasi atitinkamų priemonių. 2.   1 dalyje nurodyti auditai turi būti tikrinami nepriklausomos institucijos ir atliekami skaidriai.

Nors deleguotieji ir įgyvendinimo aktai, priimti pagal Reglamentą (ES) 2017/625, nėra aiškiai nurodyti 6 straipsnyje, jie taip pat yra labai svarbūs užtikrinant Reglamento (ES) 2017/625 laikymąsi. Todėl auditas turi būti atliekamas ir siekiant užtikrinti šių deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų laikymąsi.

3.   Terminų apibrėžtys

Šiame rekomendaciniame dokumente daroma nuoroda į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 3 straipsnyje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (4) 2 ir 3 straipsniuose pateiktas terminų apibrėžtis.

Auditas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/625 3 straipsnio 30 punkte, yra sistemingas ir nepriklausomas tyrimas siekiant nustatyti, ar veikla ir susiję tokios veiklos rezultatai atitinka suplanuotą tvarką ir ar ta tvarka efektyviai taikoma ir yra tinkama tikslams pasiekti.

Toliau pateiktos kitos šiam rekomendaciniam dokumentui svarbios terminų apibrėžtys.

Audito įstaiga – įstaiga, vykdanti audito procesą. Tai gali būti vidaus organas arba išorės subjektas.

Audito visuma – atliekamo audito sričių aprašas, audito įstaigos sudaromas ir tvarkomas siekiant nustatyti audito sritis per audito planavimo procesą.

Audito sistema – viena ar daugiau audito įstaigų, vykdančių audito procesą vienoje ar daugiau kompetentingų institucijų.

Audito procesas – 5.1 skirsnyje (Sisteminis požiūris) ir 6 skirsnyje (Audito atlikimas) apibūdintos veiklos visuma.

Audito programa – vieno ar daugiau auditų, planuojamų atlikti per konkretų laikotarpį siekiant konkretaus tikslo, visuma.

Audito planas – audito veiklos ir jo atlikimo tvarkos apibūdinimas.

Audito metodas – tai, kiek dėmesio per auditą skiriama veiklai, kurios auditas atliekamas (pvz., atliekant reikalavimų laikymosi auditą tiesiogiai, iš pradžių dėmesys skiriamas išdirbiui ir rezultatams, o atliekant kontrolės sistemų auditą iš pradžių dėmesys skiriamas sistemoms ir kontrolės priemonėms).

Dėl specialios audito terminijos gali būti naudinga remtis dabartinėmis tarptautinių standartų, tokių kaip ISO 19011, ISO 9000 ir Vidaus auditorių instituto (VAI) (5) standartai, redakcijomis.

4.   Pagrindiniai principai

Audito sistemos turėtų apimti visą oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą visuose Sąjungos žemės ūkio maisto produktų gamybos grandinės etapuose, kuriuos apima Reglamentas (ES) 2017/625, įskaitant visų kompetentingų institucijų veiklą, nepriklausomai nuo jų organizavimo ar administracinio lygmens, ir visas dalyvaujančias tarnybas ar kontrolės įstaigas. Kad tai būtų pasiekta, atliekant auditą reikėtų, kai būtina, peržengti administracines ribas. Kai valstybėje narėje yra kelios audito sistemos, turėtų būti sukurti mechanizmai, skirti užtikrinti, kad jas derinant būtų pasiekta visos minėtos veiklos aprėptis.

Siekiant didinti ir išlaikyti pasitikėjimą audito sistemos vientisumu, audito proceso valdymas ir įgyvendinimas turi būti skaidrūs visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams. Visų pirma reikėtų užtikrinti visišką skaidrumą tarp audito įstaigos ir audituojamo subjekto (žr. toliau 5.2 skirsnyje pateiktą lentelę). Audito proceso skaidrumo kitiems suinteresuotiesiems subjektams užtikrinimas yra vienas iš būdų didinti pasitikėjimą ir skleisti informaciją, visų pirma dalijantis geriausios praktikos pavyzdžiais kompetentingose institucijose ir tarp jų.

Nepriklausomumui turėtų būti skiriama dėmesio organizaciniu, funkciniu, audito proceso ir auditorių lygmenimis. Audito įstaiga ir audito grupė turėtų būti paskirtos kompetentingų institucijų vadovybės ir jai atskaitingos. Turėtų būti suteiktas aiškus dokumentais patvirtintas įgaliojimas, suteikiantis pakankamai galių atlikti auditą. Šis įgaliojimas turėtų apimti bent audito įstaigos tikslą, atsakomybės sritis, galią ir atskaitomybę, taip pat bet kokius kitus aspektus, kurie reikalingi, kad būtų užtikrintas pakankamas nepriklausomumas. Audito įstaiga ir audito grupė neturėtų dalyvauti valdant ar prižiūrint kontrolės sistemas, kurių auditas atliekamas.

Kai kontrolės užduotys yra pavestos atlikti kitai įstaigai ir kompetentinga institucija nusprendžia vietoj įgaliotosios įstaigos patikrų atlikti auditą, tos įgaliotosios įstaigos sutartiniai įsipareigojimai turėtų apimti sutikimą su jos audito reikalavimais ir sąlygomis.

Nepriklausomas tikrinimas audito įstaigoje turėtų būti reguliariai atliekamas ir planuojamas išorės procesas, skirtas užtikrinti, kad audito sistema būtų pajėgi pateikti objektyvius rezultatus ir kompetentingos institucijos atliktų savo prievoles pagal Reglamento (ES) 2017/625 6 straipsnio 2 dalį.

Kartu su šiame dokumente pateiktomis konkrečiomis gairėmis galima remtis ISO 19011 bendro pobūdžio gairėmis.

5.   Audito proceso įgyvendinimas

5.1.   Sisteminis požiūris

Audito procesas turėtų būti sistemingai valdomas. Tuo tikslu audito procesas:

—	turėtų būti skaidraus planavimo proceso, kuriuo nustatomi rizika grindžiami prioritetai, atitinkantys kompetentingos institucijos atsakomybę pagal Reglamentą (ES) 2017/625, rezultatas,

—	turėtų apimti daugiametį strateginį planavimą, kuris yra: — tikslų ir prioritetų nustatymo pagrindas, — išeities taškas sprendžiant, kokias būsimo audito temas reikia pasirinkti, ir — išsamaus metinio planavimo pagrindas,

—	turėtų padėti strateginiu planavimu nustatyti audito visumą, joje grupuojant audituojamus subjektus, nustatant informacijos, kuria grindžiamas planavimo procesas, šaltinius ir nustatant atrankos kriterijus, kuriais remiantis bus pasirenkamos audito temos,

—

turėtų padėti nustatyti audito programą, kuria būtų užtikrinta pakankama visų atitinkamų veiklos sričių ir visų atitinkamų kompetentingų institucijų, reglamentuojamų Reglamento (ES) 2017/625, aprėptis tinkamu audito dažnumu, kuris priklauso nuo rizikos, per ne daugiau kaip penkerių metų laikotarpį. Audito programa gali apimti informaciją apie audito rūšis, išteklius, tvarkaraštį, peržiūros dažnį (pvz., kartą per metus ar dažniau),

—

turėtų būti pagrįstas dokumentais įformintomis procedūromis ir duomenų įrašais siekiant užtikrinti nuoseklumą ir įrodyti, kad laikomasi sisteminio požiūrio. Tokios procedūros turėtų apimti: — rizika grindžiamą audito programos planavimą, — auditu nustatomų faktų gavimą, įskaitant, kai tinka, reikalavimų laikymosi ir nesilaikymo įrodymų nustatymą, — audito ataskaitų rengimą, patvirtinimą ir platinimą, — audito išvadų peržiūrą siekiant nustatyti visos kontrolės sistemos privalumus ir trūkumus, skleisti geriausią praktiką ir užtikrinti taisomųjų ir prevencinių veiksmų stebėseną,

—	turėtų būti stebimas ir peržiūrimas siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti audito programos tikslai, ir nustatyti tobulėjimo galimybes.

Jeigu valstybėje narėje yra numatyta ne viena, o daugiau audito programų, reikėtų imtis priemonių užtikrinti veiksmingą tokių programų koordinavimą, kad būtų užtikrintas sklandus audito procesas atitinkamose kompetentingose institucijose. Audito programa (-os) taip pat turėtų apimti visus atitinkamus kompetentingos institucijos hierarchijos lygmenis.

5.2.   Skaidrumas

Siekiant įrodyti audito proceso skaidrumą, dokumentais įformintomis procedūromis turėtų būti grindžiamas aiškiai apibrėžtas audito planavimo procesas, apimantis audito tikslų ir kriterijų nustatymą, audito metodo pasirinkimą ir audito ataskaitos patvirtinimo bei platinimo procedūras.

Kompetentingos institucijos turėtų imtis tinkamų skaidrumo užtikrinimo priemonių atsižvelgdamos į atitinkamus nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų reikalavimus ir, kai tinka, kitas sąlygas. Tuo tikslu kompetentingos institucijos turėtų apsvarstyti poreikį skatinti tokią praktiką, kad būtų didinamas proceso skaidrumas. Toliau lentelėje pateikta tokios praktikos pavyzdžių. Spręsdamos, kokias priemones taikyti, kompetentingos institucijos turėtų palyginti skaidrumo poreikį su rizika, kad sumažės audito sistemos pajėgumas pasiekti jos tikslus. Siekiant kuo labiau padidinti skaidrumo naudą, kartu turėtų būti subalansuotai teikiama informacija ataskaitose, tinkamai derinant informaciją apie tikrintą reikalavimų laikymąsi (palankūs nustatyti faktai) ir apie tobulintinas sritis (nepalankūs nustatyti faktai).

Lentelė. Praktikos, padedančios palaikyti audito proceso skaidrumą, pavyzdžiai

	Audituojamas subjektas	Kompetentingoje institucijoje	Tarp kompetentingų institucijų (valstybėje narėje)	Viešojo sektoriaus ir kiti suinteresuotieji subjektai
Galimybė susipažinti su dokumentais įformintomis audito įstaigos procedūromis	✓	✓	✓
Konsultavimasis dėl audito programos planavimo	✓	✓	✓
Audito programos paskelbimas	✓	✓	✓	✓
Audito plano pateikimas	✓	✓
Galimybė pateikti pastabų dėl audito ataskaitos projekto	✓	✓
Galutinės audito ataskaitos išplatinimas	✓	✓	✓
Audituojamo subjekto pastabų dėl ataskaitos projekto paskelbimas	✓	✓	✓	✓
Galutinės audito ataskaitos paskelbimas	✓	✓	✓	✓
Galutinių audito ataskaitų ir metinės ataskaitos santraukų paskelbimas	✓	✓	✓	✓
Audituojamo subjekto veiksmų plano paskelbimas	✓	✓	✓	✓
Tolesnės priežiūros rezultatų paskelbimas	✓	✓	✓	✓
Pastaba. Kompetentingos institucijos turėtų pagal savo konkrečias aplinkybes pasirinkti tinkamą praktiką (pirmoji skiltis) ir kiek ji taikytina (likusios skiltys).

5.3.   Nepriklausomumas

Audito įstaigos neturėtų patirti jokio komercinio, finansinio, hierarchinio, politinio ar kitokio spaudimo, galinčio paveikti jų sprendimus ar audito proceso rezultatus. Audito sistema, audito įstaiga ir auditoriai turėtų būti nepriklausomi nuo veiklos, kurios auditas atliekamas, turėtų būti nešališki ir be interesų konfliktų.

Pasiekti visiško nepriklausomumo daugeliu atvejų neįmanoma. Tačiau reikia pasiekti tokį nepriklausomumo lygį, kurį racionalus išorės stebėtojas laikytų pakankamu siekiant užtikrinti, kad auditas būtų sąžiningai, objektyviai ir nešališkai atliekamas ir kad audito įstaiga bei jos auditoriai nepatirtų nederamos įtakos ar interesų konfliktų, kurie kenktų audito procesui ar atskiriems auditams.

Audito įstaigai turėtų būti skirta pakankamai kvalifikuotų ir kompetentingų darbuotojų, lėšų, infrastruktūros ir kitų išteklių, reikalingų audito programai vykdyti. Audito įstaigai turėtų būti suteikta galimybių siekti nuolatinio profesinio tobulėjimo ir įgyti reikiamą techninę kompetenciją.

Audito įstaiga neturėtų patirti nederamos įtakos jokiais audito proceso lygmenimis. Visų pirma, audituojamas subjektas neturėtų daryti įtakos ar trukdyti audito programos ir ataskaitų patvirtinimui. Audito įstaiga turėtų turėti laisvę savarankiškai nustatyti audito apimtį bei tikslus ir gebėti patekti į visas valdas ir gauti visą informaciją, kiek tai reikalinga audito tikslams pasiekti.

Turėtų būti atliktas patikrinimas siekiant įsitikinti, kad nei audito įstaiga, nei audito grupė ar papildomi dalyvaujantys dalykų ekspertai neturi interesų konfliktų. Audito grupės nariai turėtų veikti objektyviai, nešališkai, nepriklausomai ir sąžiningai, įskaitant intelektualinį ir profesinį sąžiningumą, ir, kai tinka, turėtų deklaruoti interesų konfliktus. Tai pasiekti gali padėti vykdoma auditorių ir (arba) audito grupių rotacija.

Kai auditui atlikti reikalinga techninė kompetencija turima tik toje kompetentingoje institucijoje, kurios auditas atliekamas, reikėtų imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrintas audito grupės nepriklausomumas. Jei kontrolės veikla organizuojama regioniniu lygmeniu, siekiant užtikrinti techninių dalykų ekspertų nepriklausomumą gali būti organizuojami jų mainai. Kai audito įstaigai reikalingi techninių dalykų ekspertai iš išorės, reikėtų imtis priemonių užtikrinti, kad jie būtų nepriklausomi ir neturėtų interesų konfliktų, kenkiančių audito grupės nepriklausomumui.

5.4.   Nepriklausomas tikrinimas

Nepriklausomo tikrinimo procesą turėtų atlikti asmuo ar asmenys ne iš audito įstaigos ir ne iš tos organizacijos, kurios vidaus auditas atliekamas; jie turėtų būti pakankamai nepriklausomi ir turėti reikiamą kompetenciją tikrinti audito procesą. Jei audito proceso nepriklausomam tikrinimui yra įsteigtas specialus organas ar komitetas, tokio organo ar komiteto nariai turėtų būti vienas ar keli nepriklausomi asmenys.

Nepriklausomas tikrinimas turėtų apimti visą audito procesą, įskaitant audito programavimą, planavimą ir vykdymą, ataskaitų teikimą (įskaitant ataskaitų patvirtinimą), taisomuosius veiksmus ir tolesnę priežiūrą. Jis taip pat turėtų apimti įvairias grėsmes nepriklausomumui ir priemones, kuriomis tos grėsmės valdomos. Nepriklausomas tikrinimas nėra auditas, tačiau toks tikrinimas taip pat gali būti atliekamas taikant audito metodą. Tokio tikrinimo apimtis, išsamumas ir intensyvumas gali būti įvairūs ir jis turėtų apimti:

—	audito proceso ir audito įstaigos efektyvumo ir nepriklausomumo objektyvų vertinimą,

—	grįžtamosios informacijos teikimą siekiant nuolatinio tobulėjimo,

—	audito įstaigos, kompetentingų institucijų vadovybės ir kitų suinteresuotųjų subjektų patikinimą, kad audito procesas atitinka Reglamento (ES) 2017/625 6 straipsnio tikslus.

Toks tikrinimas turėtų būti reguliariai atliekamas, tačiau jo dažnumas gali skirtis priklausomai nuo ankstesnio tikrinimo rezultatų ir nuo audito įstaigos taikomos vidaus kontrolės.

Kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti (6), kad nepriklausomo tikrinimo procesas būtų užfiksuotas dokumentuose, įskaitant nustatytus įgaliojimus, užduotis ir atsakomybę, konfidencialumą, etikos kodeksą, teises ir pareigas, ataskaitų teikimo ir informacijos sklaidos reikalavimus.

Audito įstaiga turėtų imtis veiksmų, kad ištaisytų bet kokius per nepriklausomą tikrinimą nustatytus trūkumus.

5.5.   Pagrindiniai tikslai

Audito sistemų paskirtis yra tikrinti, kaip kompetentingos institucijos laikosi Reglamento (ES) 2017/625, taip pat tikrinti oficialios kontrolės sistemų veikimą. Šiuo tikslu ir kartu siekiant laikytis Reglamento (ES) 2017/625 6 straipsnio reikalavimų, audito sistema turėtų apimti šiuos tris Reglamento (ES) 2017/625 3 straipsnio 30 punkte nurodytus aspektus:

a)

tikrinimas, ar oficiali kontrolė yra vykdoma laikantis suplanuotos tvarkos Taip siekiama garantuoti, kad kompetentingos institucijos atlieka savo bendras pareigas (7) ir oficiali kontrolė vykdoma taip, kaip numatyta, taip pat kad tokią kontrolę vykdantys darbuotojai laikosi bet kokių jiems duotų nurodymų ar gairių. Patikrinimą, kaip laikomasi šio reikalavimo, galima atlikti daugiausia kaip dokumentų peržiūrą, tačiau jis turėtų apimti ir patikrinimą vietoje. Audito grupė turėtų turėti gerų bendrų audito žinių ir įgūdžių šiam audito tikslui pasiekti;

b)

tikrinimas, ar suplanuota tvarka yra veiksmingai taikoma Veiksmingumas reiškia tai, kiek oficialia kontrole yra užtikrinamas (numatytas) poveikis / pasiekiamas tikslas. Turėtų būti tinkamai veikianti oficialios kontrolės sistema, pagal suplanuotą jos tvarką tikrinant atitinkamų teisinių reikalavimų laikymąsi ir, kai nustatomas reikalavimų nesilaikymas, imantis veiksmų, kad to reikalavimų nesilaikymo problema būtų per tinkamą laiką sumažinta arba pašalinta. Be to, toje sistemoje turėtų būti tinkamo lygio kontrolė ir reikalavimų vykdymo užtikrinimas, kurie galėtų atgrasyti nuo reikalavimų nesilaikymo ir padėtų valdyti maisto saugos riziką. Šio reikalavimo laikymosi tikrinimas turėtų apimti kontrolės priemonių kokybės, patikimumo ir nuoseklumo vertinimą ir turėtų apimti vietoje vykdomą audito veiklą. Audito grupė turėtų turėti šiam audito tikslui pasiekti reikalingą techninę kompetenciją;

c)

tikrinimas, ar suplanuota tvarka yra tinkama oficialios kontrolės tikslams pasiekti Tinkamumas yra susijęs su tuo, ar kontrolės sistemos sandara ir įgyvendinimas atitinka numatytąją paskirtį siekiant norimų rezultatų, t. y. Reglamento (ES) 2017/625 tikslų, valstybių narių daugiamečių nacionalinių kontrolės planų (DNKP) ar nacionalinės politikos tikslų. Šis aspektas yra itin svarbus tada, kai yra duomenų, kad pagal suplanuotą tvarką vykdoma kontrole nepasiekiama planuotų jos rezultatų ar tikslų. Šio reikalavimo laikymosi tikrinimas turėtų apimti oficialios kontrolės (pavyzdžiui, jos planavimo, jos dažnumo ar intensyvumo ir taikomų metodų) vertinimą atsižvelgiant į gamybos grandinės (-ių) struktūrą bei rizikos pobūdį ir į gamybos praktiką bei apimtį. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į apribojimus, galėjusius turėti įtakos taikomos tvarkos planavimui ir įgyvendinimui (8). Audito grupė turėtų gerai žinoti ir suprasti sistemų auditą ir turėti reikiamą techninę kompetenciją šiam audito tikslui pasiekti.

6.   Audito atlikimas

6.1.   Audito planavimas ir pasirengimas

Auditorius (arba audito grupė) turėtų planuoti auditą taip, kad būtų užtikrinta, jog auditas būtų atliekamas efektyviai, veiksmingai ir laiku.

Audito planas turėtų padėti suprasti audito temos techninius bei teisinius aspektus ir numatomus audituojamus subjektus, nustatyti audito tikslus ir apimtį, nustatyti audito kriterijus, nustatyti pagrindines sritis ar rizikos sritis, parinkti audito metodą ir įvertinti išteklius bei laiko aspektus.

Audito kriterijai turėtų apimti tikslus pagal DNKP, reglamentus (EB) Nr. 178/2002 ir (ES) 2017/625, taip pat konkrečius atitinkamų ES teisės aktų ir nacionalinės teisės aktų reikalavimus, jei taikytini.

Kai jau yra nustatyti audito tikslai, apimtis ir audito kriterijai, reikėtų nustatyti audito metodą, metodiką ir priemones. Audito metodo nustatymo tikslas – užtikrinti, kad būtų pasiekti audito tikslai ir būtų surinkta pakankamai tinkamų audito įrodymų, kad būtų galima padaryti pagrįstas ir patikimas audito išvadas. Auditorius (arba audito grupė) turėtų savo profesiniu sprendimu nustatyti tokį metodą.

Audito grupė turėtų audito planavimo etape apsvarstyti, kokie audito įrodymai turėtų būti reikalingi. Planavimas, kokie įrodymai yra reikalingi ir kaip, kada ir kur jie bus renkami, yra neatskiriama audito planavimo proceso dalis. Surinktų įrodymų kokybė turi tiesioginį ir reikšmingą poveikį per auditą nustatytiems faktams ir išvadoms.

6.2.   Audito atlikimas

Prieš pradėdama audito veiklą audito grupė turėtų įsitikinti, kad audituojamas subjektas yra visiškai informuotas apie audito paskirtį, tikslus bei apimtį ir apie bet kokius jo paties indėlio ar paramos poreikius, pavyzdžiui, kai reikia patekti į valdas, gauti dokumentus ar duomenis prieš ar per auditą.

Įvadinio susitikimo organizavimas yra gera proga užtikrinti, kad reikiama informacija būtų perduodama tarp audito grupės ir pagrindinių audituojamo subjekto darbuotojų. Šiame susitikime galima tarpusavyje išsiaiškinti audito tikslus, užtikrinti, kad audito planas būtų suprantamas, nustatyti darbo tvarką ir išspręsti bet kokius likusius klausimus.

Atlikdama auditą audito grupė turėtų surinkti, patikrinti ir išanalizuoti ar įvertinti audito įrodymus, kad įsitikintų, jog jie yra tinkami ir pakankami audito tikslams pasiekti, visų pirma dėl suplanuotos tvarkos laikymosi, jos įgyvendinimo veiksmingumo ir suplanuotos tvarkos tinkamumo nustatytiems tikslams. Ši veikla turėtų būti užfiksuojama.

Audito įrodymus reikia palyginti su audito kriterijais ir audito tikslais, kad audito grupė galėtų parengti audito nustatytus faktus ir pateikti įtikinamas audito išvadas. Tik tokiais audito įrodymais, kurie yra tinkami ir pakankami, galės būti sėkmingai pagrįsti per auditą nustatyti faktai, išvados ir rekomendacijos (kai taikytina), kuriuos galima laikyti patikimai argumentuotais ir atitinkančiais vidaus ir išorės peržiūros reikalavimus.

Baigiamajame susitikime audito grupė pristato audito rezultatus, be to, jame turėtų būti galima:

—	apsvarstyti preliminarius nustatytus faktus ir išvadas su audituojamo subjekto vadovybe ir sužinoti vadovybės nuomonę dėl jų,

—	audituojamam subjektui suteikti galimybę išspręsti nesusipratimus ir aptarti preliminarius nustatytus faktus bei išvadas, taip pat pateikti daugiau informacijos ar paaiškinimą savo pozicijai pagrįsti,

—	audituojamam subjektui suteikti galimybę pateikti savo nuomonę apie audito atlikimą.

Audito grupė gali peržiūrėti preliminarius nustatytus faktus ir išvadas remdamasi tolesne surinktų įrodymų analize arba papildomai pateikiamais įrodymais.

Bet kokia svarbi audituojamo subjekto suteikta grįžtamoji informacija turėtų būti užfiksuota ir apsvarstyta teikiant audito ataskaitą ir atliekant būsimus auditus.

6.3.   Audito ataskaitos

Audito ataskaita yra labai svarbi audito dalis siekiant:

—	suteikti tinkamą užtikrinimą dėl audituojamų procesų veikimo,

—	nustatyti ir skleisti gerąją praktiką,

—	nustatyti reikalavimų nesilaikymo ar trūkumų sritis ir atkreipti audituojamo subjekto dėmesį į jas, kad būtų imtasi taisomųjų ir (arba) prevencinių veiksmų,

—	parengti pagrindą tolesnei priežiūrai dėl veiksmų, kurių audituojamas subjektas imsis atsižvelgdamas į audito rekomendacijas,

—	kai tinka, suteikti galimybę komunikuoti su platesniu suinteresuotųjų subjektų ratu.

Audito ataskaita turėtų būti objektyvi, įtikinama ir pateikiama laiku.

Kad ji būtų objektyvi, audito grupė turėtų teikdama ataskaitą pateikti tinkamus įrodymus, įskaitant ir bet kokius įrodymus, kurie gali prieštarauti jos nuomonei ar išvadai ar jos nepatvirtinti. Reikėtų vengti įrodymus pateikti selektyviai, be to, ataskaitoje neturėtų būti išreikštos audito grupės nuomonės, kurios nėra pagrįstos patikimais įrodymais. Teikiama ataskaita turėtų būti subalansuota; joje nereikėtų sutelkti dėmesį vien į neigiamus dalykus. Ataskaitoje turėtų būti ir palankių vertinimų, kai nustatoma, kad audituojamo subjekto veikla yra gerai organizuojama ir vykdoma.

Tinkamai pagrįsto audito patikimumas įrodomas pateikiant tinkamus ir įrodymais pagrįstus nustatytus faktus, logiškas išvadas ir praktiškas, realias bei aktualias rekomendacijas. Ataskaitos loginė struktūra turėtų būti tokia, kad skaitytojas suvoktų proceso eigą, pradedant nuo audito paskirties, audito tikslų bei apimties ir baigiant nustatytais faktais, išvadomis ir rekomendacijomis. Turėtų būti aiški sąsaja tarp įrodymų, nustatytų faktų, išvadų ir rekomendacijų.

Išvadose turėtų būti aptariama, kaip laikomasi suplanuotos tvarkos, ar ji įgyvendinama veiksmingai ir ar suplanuota tvarka tinka nustatytiems tikslams pasiekti, kai tinkama (žr. 5.5 skirsnį). Jos turėtų būti pagrįstos objektyviais įrodymais. Visų pirma, kai išvados daromos dėl suplanuotos tvarkos tinkamumo nustatytiems tikslams pasiekti, įrodymus galima gauti apibendrinus ir išanalizavus kelių auditų rezultatus. Tokiu atveju išvados turėtų apimti ne tik atskiras įmones, institucijų padalinius ir institucijas.

Rekomendacijos turėtų būti orientuotos į tai, kad būtų pašalintos ar pakoreguotos priežastys, dėl kurių audituojamas subjektas neatitinka audito kriterijų. Rekomendacijose neturėtų būti konkrečiai nurodyta, kokių veiksmų turi imtis audituojamas subjektas, tačiau turėtų būti nurodytas rezultatas, kuris turėtų būti pasiektas audituojamiems subjektams imantis taisomųjų ir (arba) prevencinių veiksmų.

Ataskaitos turinys turėtų apimti bent šiuos dalykus:

—	konkrečiai identifikuotą auditą, jo atlikimo datas, vietas ir audituojamą subjektą,

—	audito tikslus, apimtį, metodiką ir kriterijus,

—	audito nustatytus faktus (ir susijusius įrodymus), išvadas ir, kai tinka, rekomendacijas.

Priklausomai nuo audito įstaigos politikos, audito grupė ataskaitoje gali būti nurodyta arba nenurodyta.

6.4.   Tolesnė priežiūra atsižvelgiant į audito rezultatus

Kai tinka, audituojamas subjektas turėtų parengti ir pateikti veiksmų planą. Jame turėtų būti pasiūlyti taisomieji ir prevenciniai veiksmai (9) su nustatytais terminais, atsižvelgiant į bet kokią po audito pateiktą rekomendaciją. Audito grupė (10) turėtų įvertinti veiksmų plano tinkamumą ir gali dalyvauti vėliau tikrinant jo įgyvendinimą.

—

Veiksmų planas audito grupei suteikia galimybę įvertinti, ar siūlomų taisomųjų ir prevencinių veiksmų pakanka audito ataskaitoje pateiktoms rekomendacijoms įvykdyti. Veiksmų planuose turėtų būti pateikiami rizika grindžiami prioritetai, nustatyta atsakomybė už įgyvendinimą, taip pat taisomųjų ir prevencinių veiksmų užbaigimo terminai. Tinkamais gali būti laikomi įvairūs veiksmų planai. Audituojamas subjektas savo nuožiūra pasirenka vieną iš įvairių galimų variantų.

—

Taisomieji ir prevenciniai veiksmai neturėtų apsiriboti vien konkrečių techninių reikalavimų vykdymu; jie turėtų, kai tinka, apimti sistemines priemones (pavyzdžiui, komunikaciją, bendradarbiavimą, koordinavimą, kontrolės procesų peržiūrą ir supaprastinimą). Audituojamas subjektas turėtų atlikti bet kokio reikalavimų nesilaikymo pagrindinių priežasčių analizę, kad nustatytų tinkamiausius taisomuosius ir prevencinius veiksmus. Turėtų būti išspręsti bet kokie audituojamo subjekto ir audito grupės nuomonių neatitikimai.

—	Užbaigimas: turėtų būti sukurti mechanizmai, kurie užtikrintų veiksmų planų tinkamumą ir veiksmingą taisomųjų ir prevencinių veiksmų atlikimą laiku. Audituojamas subjektas ir audito grupė turėtų tarpusavyje susitarti dėl veiksmų plano užbaigimo patikrinimo procedūrų.

7.   Audito rezultatų peržiūra ir sklaida

Į audito rezultatus ir, kai tinka, grįžtamąją informaciją turėtų būti atsižvelgiama planuojant būsimas audito programas ir atliekant audito proceso peržiūrą.

Turėtų būti apsvarstytas audito nustatytų faktų ar reikalavimų nesilaikymo atvejų poveikis kitiems sektoriams, regionams ar kitoms kompetentingoms institucijoms, ypač tose valstybėse narėse, kuriose kontrolę vykdo kelios kompetentingos institucijos arba kontrolė yra decentralizuota.

Vidaus auditu atliekamas nepriklausomas oficialios kontrolės veiksmingumo ir tinkamumo tikslams pasiekti vertinimas, todėl audito rezultatai turėtų būti prieinami atitinkamoms valstybių narių kompetentingoms institucijoms, siekiant padėti joms plėtoti ir tobulinti savo kontrolės sistemas ir peržiūrėti savo DNKP.

Audito rezultatuose taip pat gali būti nustatyta geriausios praktikos pavyzdžių, kuriuos reikėtų paskleisti plačiau. Šie pavyzdžiai gali būti naudojami audituojamo subjekto kitose veiklos srityse arba naudojami kitų subjektų, vykdančių panašią veiklą, kad jie galėtų tobulinti savo procesus. Šiuo tikslu ataskaitos turėtų būti prieinamos ir kituose valstybės narės sektoriuose bei regionuose, taip pat prieinamos Komisijai, kai to prašoma.

8.   Kiti klausimai

8.1.   Ištekliai

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos turėtų pakankamus įgyvendinimo (teisinius ir administracinius) įgaliojimus bei išteklius ir tinkamą kompetenciją veiksmingai audito sistemai sukurti, įgyvendinti ir palaikyti.

Turėtų būti prieinami žmogiškieji ir kiti susiję ištekliai, reikalingi audito procesui valdyti, stebėti ir peržiūrėti, turint omenyje, kad turėtų būti atliekamas visų kompetentingų institucijų ir jų kontrolės veiklos pagal Reglamentą (ES) 2017/625 auditas. Kad audito grupė turėtų reikiamą kompetenciją pagal audito tikslą bei apimtį ir audito programą (-as), ji gali būti įvairiai formuojama iš bendrosios audito praktikos bei techninių audito sričių specialistų ir techninių dalykų ekspertų.

Bendros gairės dėl auditui reikalingų išteklių pateikta standarte ISO 19011.

8.2.   Auditoriaus kompetencija

Auditoriaus kompetencija ir atrankos kriterijai turėtų būti nustatomi pagal šias kategorijas:

—	bendrosios žinios ir įgūdžiai,

—	audito principai, procedūros ir metodai; vadybos / organizaciniai įgūdžiai,

—	specialios techninės žinios ir įgūdžiai,

—	asmeninės savybės (11),

—	išsilavinimas,

—	darbo patirtis,

—	auditoriaus mokymas ir patirtis.

Itin svarbu įdiegti mechanizmą, kuris užtikrintų auditorių darbo nuoseklumą ir jų kompetencijos užtikrinimą. Audito grupėms reikalinga kompetencija gali skirtis priklausomai nuo srities, kurioje jie atlieka auditą kontrolės ar priežiūros sistemose. Auditoriai turėtų turėti būtinų techninių žinių bei įgūdžių ir turėtų būti susipažinę su dalykais, kurių mokomi darbuotojai, vykdantys oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2017/625 II priedo I skyriuje.

---

(1)  2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).

(2)  Formuluotės su tariamąja nuosaka („turėtų“, „reikėtų“) šiame rekomendaciniame dokumente reiškia ne privalomus reikalavimus, o gerąją praktiką.

(3)  Pagal Reglamento (ES) 2017/625 1 straipsnio 5 dalį to paties reglamento 6 straipsnis taikomas ir kitai oficialiai veiklai. Šiame rekomendaciniame dokumente vartojama „oficialios kontrolės“ sąvoka apima ir „kitą oficialią veiklą“.

(4)  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

(5)  https://na.theiia.org/Pages/IIAHome.aspxhttps://na.theiia.org/Pages/IIAHome.aspx

(6)  Tam tikras su tuo susijęs lankstumas yra tikėtinas, nes atsakomybė už nepriklausomą tikrinimą įvairiose valstybėse narėse yra skirtinga.

(7)  Pagal Reglamento (ES) 2017/625 5 straipsnį.

(8)  Tinkamumo vertinimui svarbi priemonė gali būti pagrindinių priežasčių analizė.

(9)  Šiomis aplinkybėmis „taisomasis veiksmas“ reiškia veiksmą, kuriuo siekiama pašalinti reikalavimų nesilaikymo priežastį ir išvengti tokių atvejų pasikartojimo, o „prevencinis veiksmas“ – veiksmas, kuriuo siekiama pašalinti galimo reikalavimų nesilaikymo priežastį (kad būtų išvengta reikalavimų nesilaikymo) ar kitokią galimai nepageidaujamą aplinkybę.

(10)  Tam tikras su tuo susijęs lankstumas yra tikėtinas, nes atsakomybė už tolesnių veiksmų priežiūrą skiriasi įvairių valstybių narių kompetentingose institucijose.

(11)  Auditoriai turėtų būti savarankiškai ir atvirai mąstantys, etiški, diplomatiški, pastabūs, nuovokūs, lankstūs, atkaklūs, ryžtingi, įtaigūs, pasitikintys savimi ir norintys tobulėti.

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.10116 — ION/NN/bpfBOUW/IRP JV)

(Tekstas svarbus EEE)

(2021/C 66/03)

2021 m. vasario 17 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32021M10116. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.10128 — Stirling Square Capital Partners/TA Associates/Glenigan)

(Tekstas svarbus EEE)

(2021/C 66/04)

2021 m. vasario 19 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32021M10128. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.10064 — AnaCap/Carrefour/Market Pay)

(Tekstas svarbus EEE)

(2021/C 66/05)

2021 m. vasario 19 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32021M10064. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.10072 — Sojitz/Eneos/Edenvale Solar Park)

(Tekstas svarbus EEE)

(2021/C 66/06)

2021 m. vasario 15 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32021M10072. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.10004 — EQT/Zentricity/Cajelo/Recipharm)

(Tekstas svarbus EEE)

(2021/C 66/07)

2021 m. vasario 10 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32021M10004. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.10109 — Cinven/BCI/Compre)

(Tekstas svarbus EEE)

(2021/C 66/08)

2021 m. vasario 17 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32021M10109. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.10145 — American Industrial Partners/Personal Care Business of Domtar)

(Tekstas svarbus EEE)

(2021/C 66/09)

2021 m. vasario 4 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32021M10145. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Tarybos išvados

dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo

(2021/C 66/10)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

1.

VERTINA nuolatinį produktyvų ES elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) (toliau – Elgesio kodekso grupė) ir daugumos visame pasaulyje esančių jurisdikciją turinčių subjektų bendradarbiavimą mokesčių klausimais siekiant pasaulio mastu skatinti laikytis gero mokesčių srities valdymo principų;

2.

PALANKIAI VERTINA pažangą atitinkamuose jurisdikciją turinčiuose subjektuose, pasiektą aktyviais veiksmais, kurių imtasi laikantis sutartų terminų, kad būtų pašalinti Elgesio kodekso grupės nustatyti trūkumai, ir PABRĖŽIA, kad tokiais veiksmais padedama stiprinti gero mokesčių srities valdymo mechanizmus, sąžiningą apmokestinimą, mokesčių skaidrumą pasaulyje ir kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu tiek ES lygmeniu, tiek pasauliniu mastu;

3.

PRIPAŽĮSTA, kad besitęsianti COVID-19 pandemija toliau daro poveikį daugelio jurisdikciją turinčių subjektų gebėjimui prisiimti naujų įsipareigojimų arba įgyvendinti savo ankstesnius įsipareigojimus, taip pat bendriems Elgesio kodekso grupės darbo metodams;

4.

PRAŠO grupės toliau daryti pažangą visais neišspręstais klausimais, kuriems COVID-19 pandemija padarė poveikį, siekiant kuo greičiau juos išspręsti, ir, kai tinkama, pradėti diskusiją dėl galimų prašymų dėl jurisdikciją turinčių subjektų įsipareigojimų;

5.

APGAILESTAUJA, kad kai kurie jurisdikciją turintys subjektai nesiėmė pakankamų veiksmų, kad įgyvendintų savo įsipareigojimus iki sutarto termino, arba nedalyvavo realiame dialoge, po kurio galėtų būti prisiimti tokie įsipareigojimai, ir PRAŠO tokių jurisdikciją turinčių subjektų bendradarbiauti su Elgesio kodekso grupe siekiant išspręsti likusius klausimus;

6.

visų pirma APGAILESTAUJA, kad Turkija nepadarė esminės pažangos veiksmingo automatinio keitimosi informacija su visomis ES valstybėmis narėmis įgyvendinimo klausimu ir todėl dar nėra įvykdžiusi visų įsipareigojimų, kuriuos ji prisiėmė, kad įgyvendintų gero mokesčių srities valdymo principus, kaip išdėstyta Elgesio kodekso grupės ataskaitoje; ATKREIPIA DĖMESĮ į tai, kad buvo aktyvuotas keitimasis informacija su 21 ES valstybe nare, o nuo 2022 m. numatyta jį pradėti su 5 ES valstybėmis narėmis; APGAILESTAUJA, kad nepateikta jokių įrodymų, kad buvo veiksmingai keičiamasi duomenimis tarp Turkijos ir kurios nors iš valstybių narių; PABRĖŽIA, kad nepadaryta pažangos keitimosi informacija su viena valstybe nare klausimu; PAKARTOJA, kad veiksmingas keitimasis informacija su visomis valstybėmis narėmis – tai ES sąrašo 1.1 kriterijaus įvykdymo sąlyga Turkijai pagal 2020 m. vasario mėn. Tarybos išvadas; RAGINA Turkiją ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 31 d. aukštu politiniu lygmeniu visapusiškai įsipareigoti ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d. veiksmingai aktyvuoti automatinio keitimosi informacija santykius su 6 likusiomis valstybėmis narėmis. Visų 27 valstybių narių atveju informacija už 2019 finansinius metus turi būti išsiųsta ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 1 d., o informacija už 2020 ir 2021 finansinius metus turi būti išsiųsta pagal EBPO automatinio keitimosi informacija tvarkaraštį, tačiau bet kuriuo atveju atitinkamai ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 2022 m. rugsėjo 30 d.; PAREIŠKIA, kad nesilaikant bet kurio iš pirmiau nurodytų penkių terminų būtų įvykdytos sąlygos, kad Turkija būtų įtraukta į I priedą pagal 1.1 kriterijų; PRAŠO grupės pranešti apie šį prašymą Turkijai, toliau stebėti veiksmingo keitimosi informacija su visomis valstybėmis narėmis pažangą ir informuoti Tarybą apie pokyčius šiuo atžvilgiu, kartu toliau palaikant dialogą su Turkiją šiuo klausimus, ir PAREIŠKIA, kad Taryba būtiną sprendimą dėl įtraukimo į sąrašą priims 2021 m. spalio mėn., remdamasi grupės atlikta analize dėl to, kaip Turkija laikosi sąlygų, ir iš naujo išnagrinės šį sprendimą po likusio pirmiau nurodyto termino;

7.

PATVIRTINA Elgesio kodekso grupės ataskaitą, pateiktą dok. 6223/21;

8.

atitinkamai PATVIRTINA peržiūrėtą mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą (toliau – ES sąrašas), pateiktą I priede;

9.

PATVIRTINA II priede konstatuotą dabartinę padėtį, susijusią su bendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų prisiimtais įsipareigojimais įgyvendinti gero mokesčių srities valdymo principus;

10.

PRAŠO ES institucijų ir valstybių narių atitinkamai toliau atsižvelgti į I priede pateiktą peržiūrėtą ES sąrašą vykdant užsienio politiką, palaikant ekonominius santykius ir plėtojant vystomąjį bendradarbiavimą su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, nedarant poveikio atitinkamoms valstybių narių ir Sąjungos kompetencijos sritims pagal Sutartis.

Pranešimas asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2012/642/BUSP ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2006, dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje

(2021/C 66/11)

Toliau pateikta informacija yra skirta asmenims ir subjektams, nurodytiems Tarybos sprendimo 2012/642/BUSP (1), su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2021/353 (2), priede ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 (3), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/339 (4), dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje, I priede.

Europos Sąjungos Taryba, peržiūrėjusi pirmiau minėtuose prieduose pateiktą įtrauktų asmenų ir subjektų sąrašą, nusprendė, kad Sprendime 2012/642/BUSP ir Reglamente (EB) Nr. 765/2006 numatytos ribojamosios priemonės turėtų būti toliau taikomos tiems asmenims ir subjektams. Šių asmenų ir subjektų įtraukimo į sąrašą priežastys pateikiamos atitinkamuose tų priedų įrašuose.

Atitinkamų asmenų ir subjektų dėmesys atkreipiamas į tai, kad jie turi galimybę pateikti prašymą atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingoms institucijoms, nurodytoms Reglamento (EB) Nr. 765/2006 II priede išvardytose interneto svetainėse, siekiant gauti leidimą naudoti įšaldytas lėšas pagrindiniams poreikiams arba konkretiems mokėjimams (žr. reglamento 3 straipsnį).

Atitinkami asmenys ir subjektai gali anksčiau nei 2021 m. lapkričio 30 d. pateikti Tarybai prašymą (kartu su patvirtinamaisiais dokumentais) persvarstyti sprendimą įtraukti juos į pirmiau nurodytą sąrašą šiuo adresu:

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1.C

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Į visas gautas pastabas bus atsižvelgta Tarybai atliekant reguliarią įtrauktų asmenų ir subjektų sąrašo peržiūrą pagal Sprendimo 2012/642/BUSP 8 straipsnio 2 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 765/2006 8a straipsnio 4 dalį.

---

(1)  OL L 285, 2012 10 17, p. 1.

(2)  OL L 68, 2021 2 26, p. 189.

(3)  OL L 134, 2006 5 20, p. 1.

(4)  OL L 68, 2021 2 26, p. 29.

Pranešimas duomenų subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2012/642/BUSP ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2006, dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje

(2021/C 66/12)

Duomenų subjektų dėmesys atkreipiamas į toliau nurodytą informaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (1) 16 straipsnį.

Šio duomenų tvarkymo veiksmo teisinis pagrindas – Tarybos sprendimas 2012/642/BUSP (2) su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2021/353 (3), ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2006 (4), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/339 (5).

Už šį tvarkymo veiksmą atsakingas duomenų valdytojas yra Tarybos generalinio sekretoriato Išorės santykių generalinio direktorato (RELEX) 1C skyrius, į kurį galima kreiptis šiuo adresu:

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1.C

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Į Tarybos generalinio sekretoriato duomenų apsaugos pareigūną galima kreiptis adresu:

Duomenų apsaugos pareigūnas

data.protection@consilium.europa.eu

Duomenų tvarkymo veiksmo tikslas – asmenų, kuriems taikomos Sprendime 2012/642/BUSP su pakeitimais, padarytais Sprendimu (BUSP) 2021/353, ir Reglamente (EB) Nr. 765/2006, kuris įgyvendinamas Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/339, nustatytos ribojamosios priemonės, sąrašo sudarymas ir atnaujinimas.

Duomenų subjektai yra fiziniai asmenys, kurie atitinka Sprendime 2012/642/BUSP ir Reglamente (EB) Nr. 765/2006 nustatytus įtraukimo į sąrašą kriterijus.

Surinkti asmens duomenys apima duomenis, būtinus teisingam atitinkamo asmens tapatybės nustatymui, motyvų pareiškimą ir visus kitus su tuo susijusius duomenis.

Prireikus surinktais asmens duomenimis gali būti dalijamasi su Europos išorės veiksmų tarnyba ir Komisija.

Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnyje numatytiems apribojimams, į duomenų subjektų išreikštą valią pasinaudoti teise susipažinti su duomenimis, taip pat teise reikalauti ištaisyti duomenis arba nesutikti, kad duomenys būtų tvarkomi, bus reaguojama pagal Reglamentą (ES) 2018/1725.

Asmens duomenys bus saugomi 5 metus nuo tos dienos, kai duomenų subjektas išbraukiamas iš asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašo arba kai baigiasi priemonės galiojimas, arba tol, kol vyksta teismo procesas, jei jis buvo pradėtas.

Nedarant poveikio galimybei imtis bet kokių teisminių, administracinių arba neteisminių teisių gynimo priemonių, duomenų subjektai gali pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui pagal Reglamentą (ES) 2018/1725 (edps@edps.europa.eu).

---

(1)  OL L 295, 2018 11 21, p. 39.

(2)  OL L 285, 2012 10 17, p. 1.

(3)  OL L 68, 2021 2 26, p. 189.

(4)  OL L 134, 2006 5 20, p. 1.

(5)  OL L 68, 2021 2 26, p. 29.

Euro kursas (1)

2021 m. vasario 25 d.

(2021/C 66/13)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2225
JPY	Japonijos jena	129,73
DKK	Danijos krona	7,4363
GBP	Svaras sterlingas	0,86408
SEK	Švedijos krona	10,0668
CHF	Šveicarijos frankas	1,1076
ISK	Islandijos krona	153,30
NOK	Norvegijos krona	10,2275
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	26,110
HUF	Vengrijos forintas	360,18
PLN	Lenkijos zlotas	4,5122
RON	Rumunijos lėja	4,8748
TRY	Turkijos lira	8,8344
AUD	Australijos doleris	1,5317
CAD	Kanados doleris	1,5257
HKD	Honkongo doleris	9,4793
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6409
SGD	Singapūro doleris	1,6120
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 359,14
ZAR	Pietų Afrikos randas	18,1101
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,8898
HRK	Kroatijos kuna	7,5895
IDR	Indonezijos rupija	17 352,10
MYR	Malaizijos ringitas	4,9383
PHP	Filipinų pesas	59,492
RUB	Rusijos rublis	90,3519
THB	Tailando batas	36,858
BRL	Brazilijos realas	6,6663
MXN	Meksikos pesas	25,3424
INR	Indijos rupija	88,7940

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

Pranešimas apie inicijavimą dėl galimo apsaugos priemonės, taikomos tam tikriems importuojamiems plieno produktams, galiojimo pratęsimo

(2021/C 66/14)

2019 m. vasario 1 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/159 (1) nustatė galutines apsaugos priemones tam tikriems plieno produktams. Šiuo metu galiojanti priemonė yra tarifinė kvota, grindžiama ankstesniais importo duomenimis, taikoma kiekvienos iš 26 kategorijų produktų, kurių sudėtyje yra nagrinėjamojo produkto, importui į Sąjungą. Kai atitinkama tarifinė kvota išnaudojama, Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą taikomas 25 proc. papildomas muitas.

Apsaugos priemonė buvo nustatyta pradiniam trejų metų laikotarpiui, t. y. iki 2021 m. birželio 30 d.

1.   Prašymai pratęsti priemonės taikymą

2021 m. sausio 15 d. Komisija gavo 12 valstybių narių pagrįstą prašymą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/478 (2) 19 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (3) 16 straipsnį išnagrinėti, ar turėtų būti pratęstas dabartinės apsaugos priemonės taikymas.

Prašyme pateikta įrodymų, kad apsaugos priemonė tebėra būtina siekiant išvengti didelės žalos arba ją ištaisyti ir kad Sąjungos gamintojai prisitaiko. Visų pirma prašyme pateikta informacijos, susijusios su neigiamais tam tikrų pagrindinių žalos rodiklių rezultatais ir esamu nuolatiniu dideliu importo spaudimu iš trečiųjų šalių. Prašyme taip pat nurodoma, kad pasaulinis perteklinis pajėgumas tebėra labai didelis, kad ir toliau trečiosios šalys priima daug prekybos ribojamųjų priemonių ir prekybos apsaugos priemonių, ir kad nėra informacijos, teigiančios, kad JAV panaikins 232 skirsnio priemones plienui. Todėl prašyme teigiama, kad išlieka prekybos srautų nukreipimo rizika ir kad panaikinus priemonę Sąjungos pramonė susidurtų su importo antplūdžiu, kuris turėtų labai neigiamą poveikį jos ekonominės veiklos rezultatams. Be to, prašyme pateikti Sąjungos gamintojų prisitaikymo prie padėties pavyzdžiai. Komisija manė, kad pateikta informacija, įskaitant šaltinius ir patvirtinamuosius įrodymus, yra pakankamas pagrindas inicijuoti tyrimą.

2.   Tyrimo aprėptis ir tikslas

Pagal Reglamento (ES) 2015/478 19 straipsnį ir Reglamento (ES) 2015/755 16 straipsnį pradinis apsaugos priemonės taikymo laikotarpis gali būti pratęstas. Kad nustatytų, ar toks pratęsimas yra pagrįstas, Komisija turėtų atlikti tyrimą pagal atitinkamai Reglamento (ES) 2015/478 5 straipsnį ir Reglamento (ES) 2015/755 3 straipsnį.

Atlikdama tyrimą Komisija daugiausia dėmesio skirs vertinimui, visų pirma, ar apsaugos priemonė tebėra būtina siekiant išvengti didelės žalos ar ją ištaisyti, ar yra įrodymų, kad Sąjungos gamintojai prisitaiko ir ar taikymo pratęsimas atitiktų Sąjungos interesus. Atliekant tyrimą taip pat bus nustatyta tinkama pratęsimo (jei toks bus) trukmė.

3.   Tiriamasis produktas

Tiriamasis produktas – tai tam tikri plieno produktai, išvardyti šio pranešimo priede.

4.   Procedūra

Nustačiusi, kad turima pakankamai įrodymų, Komisija inicijuoja tyrimą, kad nustatytų, ar pratęsti galiojančios tam tikriems plieno produktams taikomos apsaugos priemonės galiojimą.

4.1.   Klausimyno atsakymai (tik Sąjungos gamintojai)

Siekdama atlikti tinkamą vertinimą, susijusį su būtinybe pratęsti galiojančios apsaugos priemonės galiojimą siekiant išvengti žalos ar ją ištaisyti, Komisija mano esant reikalinga surinkti konkrečius Sąjungos pramonės duomenis. Šie duomenys, inter alia, yra pagrindinių ekonominių ir finansinių rodiklių nagrinėjamuoju laikotarpiu (2018–2020 m.) rezultatai.

Todėl Sąjungos gamintojų prašoma užpildyti klausimynus ir per savo atitinkamas Sąjungos asociacijas juos pateikti per 21 dieną nuo šio pranešimo paskelbimo. Atitinkamo klausimyno šablonas pateiktas adresu https://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2519

4.2.   Rašytiniai pareiškimai

Siekiant surinkti visą susijusią informaciją, laikomą būtina tyrimui, suinteresuotųjų šalių, t. y. šalių, kurių veikla yra objektyviai susijusi su tiriamuoju produktu, prašoma Komisijai raštu per 15 dienų nuo šio pranešimos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pateikti nuomones, informaciją ir patvirtinamuosius įrodymus. Visi rašytiniai pareiškimai turi būti teikiami per TRON.tdi (https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/TDI). Išsamesnė informacija pateikta 4.6 skirsnyje.

Pareiškimus teikiančių šalių pašoma juose aiškiai nurodyti, kuris (-ie) klausimas (-ai) yra susijęs (-ę) su jų pareiškimu ir savo teiginius pateikti šiose skiltyse:

a)	ar priemonė tebėra būtina ir kodėl;

b)	Sąjungos interesas;

c)

kita.

Siekdama veiksmingumo ir kaip darė ankstesniuose peržiūros tyrimuose, Komisija suinteresuotosios šalies statusą automatiškai taikys visiems suinteresuotiesiems subjektams, kurie turi tokį statusą pagal galiojančią apsaugos priemonę. Tačiau ši nuostatas nebus taikoma įgaliojimams.

Įmonės, asociacijos arba trečiųjų šalių vyriausybės, kurios nori dalyvauti tyrime, atliekamame paskelbus šį pranešimą per išorės teisinius atstovus, turi pateikti su šiuo tyrimu susijusį įgaliojimą.

Šalių, norinčių dalyvauti tyrime ir kurios šiuo metu nėra užregistruotos kaip bylos suinteresuotosios šalys, prašoma paaiškinti savo susidomėjimą ir ryšį su byla pateikiant pareiškimus per TRON.

4.3.   Galimybė teikti pastabas dėl kitų šalių pateiktos informacijos

Siekiant užtikrinti teises į gynybą, suinteresuotosioms šalims turėtų būti suteikta galimybė teikti pastabas dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos. Suinteresuotosios šalys gali teikti pastabas dėl klausimų, iškeltų kitų suinteresuotųjų šalių pateiktoje informacijoje, bet negali kelti naujų klausimų. Savo ginčijime suinteresuotosios šalys turėtų konkrečiai nurodyti, kurios (-ių) šalies (-ių) pastabas jos ginčija ir vadovautis tokia pačia pirmiau nurodytų skirsnių struktūra.

Šias pastabas Komisija turi gauti per 10 dienų nuo tada, kai 4.2 skirsnyje minimi pareiškimai ir Sąjungos gamintojų atsakymai į klausimynus pateikiami TRON sistemoje suinteresuotosioms šalims susipažinti. Komisija per TRON sistemą tinkamai informuos suinteresuotąsias šalis kai bus pradėtas šis antras rašytinės procedūros etapas.

Suinteresuotosioms šalims susipažinti su byla galima per Tron.tdi adresu https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/TDI. Kad gautumėte prieigą, laikykitės tame puslapyje pateiktų nurodymų.

Nurodytu laikotarpiu nedaromas poveikis Komisijos teisei tinkamai pagrįstais atvejais prašyti suinteresuotųjų šalių pateikti papildomos informacijos.

4.4.   Galimybė būti išklausytiems Komisijos tyrimo tarnybų

Visos suinteresuotosios šalys gali prašyti būti išklausytos Komisijos tyrimo tarnybų. Visi prašymai išklausyti turi būti pateikiami raštu per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Oficialiajame leidinyje, juose turi būti nurodytos prašymo priežastys ir santrauka klausimų, kuriuos suinteresuotoji šalis nori aptarti per klausymą.

Tačiau suinteresuotosioms šalims pranešama, kad atsižvelgdama į būtinybę tyrimą užbaigti ir priimti sprendimą ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 30 d. (žr. 5 skirsnį), tikėtinai didelį suinteresuotųjų šalių skaičių ir tai, kad šioms suinteresuotosioms šalims bus suteikta galimybė pateikti pastabų dėl kitų šalių pareiškimų, taip užtikrinant pakankamas galimybes apsiginti ir pareikšti savo nuomones, Komisija ketina šį tyrimą atlikti raštu nerengdama žodinių klausymų, nebent suinteresuotosios šalys gali įrodyti, kad yra specialus poreikis būti išklausytoms žodžiu.

4.5.   Informacijos teikimas ir šiame pranešime nurodytų terminų pratęsimas

Paprastai suinteresuotosios šalys informaciją gali pateikti tik per šiame pranešime nustatytus terminus. Prašyti pratęsti šiame pranešime nurodytus terminus galima tik išimtinėmis aplinkybėmis ir jie bus pratęsti tik tinkamai pagrįstais atvejais. Informacijai pateikti nustatytas terminas tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais paprastai gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 3 papildomomis dienomis.

4.6.   Rašytinės informacijos teikimo, užpildytų klausimynų siuntimo ir susirašinėjimo tvarka

Prekybos apsaugos tyrimams atlikti Komisijai pateikiama informacija neturi būti saugoma autorių teisių. Prieš pateikdamos Komisijai informaciją ir (arba) duomenis, kurių autorių teisės priklauso trečiajai šaliai, suinteresuotosios šalys turi paprašyti autorių teisių subjekto specialaus leidimo, kuriuo būtų aiškiai leidžiama Komisijai: naudoti informaciją ir duomenis atliekant šį prekybos apsaugos tyrimą ir b) pateikti informaciją ir (arba) duomenis šio tyrimo suinteresuotosioms šalims taip, kad jos galėtų pasinaudoti savo teisėmis į gynybą.

Visa laikyti konfidencialia prašoma suinteresuotųjų šalių teikiama rašytinė informacija ženklinama „riboto naudojimo“ grifu (4). Šalys, teikiančios informacijos tyrimo metu, kviečiamos pagrįsti savo prašymą laikyti informaciją konfidencialia.

Šalys, teikiančios „riboto naudojimo“ informaciją, pagal Reglamento (ES) 2015/478 (5) 8 straipsnį ir Reglamento (ES) 2015/755 (6) 5 straipsnį privalo kartu pateikti nekonfidencialią tokios informacijos santrauką, paženklintą grifu „suinteresuotosioms šalims susipažinti“. Santrauka turėtų būti pakankamai išsami, kad būtų galima tinkamai suprasti konfidencialios informacijos esmę, ir Komisija turi ją gauti tuo pačiu metu kaip „riboto naudojimo“ versiją.

Jei konfidencialią informaciją teikianti šalis nenurodo tinkamos prašymo laikyti informaciją konfidencialia priežasties arba nepateikia reikiamos formos ir kokybės nekonfidencialios tokios informacijos santraukos, Komisija į tokią informaciją gali neatsižvelgti, nebent remiantis atitinkamais šaltiniais įrodoma, kad ši informacija yra teisinga.

Visą informaciją ir prašymus, įskaitant nuskenuotus įgaliojimus, suinteresuotosios šalys raginamos teikti per TRON.tdi (https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/TDI). Naudodamos TRON.tdi arba e. paštą suinteresuotosios šalys sutinka su elektroninio informacijos teikimo taisyklėmis, nustatytomis dokumente „Susirašinėjimas su Europos Komisija nagrinėjant prekybos apsaugos bylas“, paskelbtame Prekybos generalinio direktorato svetainėje http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2011/june/tradoc_148003.pdf. Suinteresuotosios šalys turi nurodyti savo pavadinimą, adresą, telefono numerį ir galiojantį e. pašto adresą, be to, jos turėtų užtikrinti, jog nurodytas e. pašto adresas būtų oficialios darbinės dėžutės, kuri kasdien tikrinama. Kai bus pateikti kontaktiniai duomenys, Komisija bendraus su suinteresuotosiomis šalimis tik e. paštu, nebent šios aiškiai nurodytų pageidaujančios visus dokumentus iš Komisijos gauti kitomis ryšio priemonėmis arba dokumentus dėl jų pobūdžio tektų siųsti registruotu paštu. Išsamesnių taisyklių ir informacijos dėl susirašinėjimo su Komisija, įskaitant informacijos teikimo per TRON.tdi principus, suinteresuotosios šalys gali rasti minėtose susirašinėjimo su suinteresuotosiomis šalimis gairėse.

Komisijos adresas susirašinėjimui:

European Commission

Directorate-General for Trade

Directorate G, unit G5

Office: CHAR 03/66

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

TRON.tdi: https://webgate.ec.europa.eu/tron/tdi

E. paštas TRADE-SAFE009-REVIEW@ec.europa.eu

5.   Tyrimo tvarkaraštis

Priemonė nustos galioti 2021 m. birželio 30 d., nebent bus priimtas sprendimas pratęsti jos galiojimą. Todėl bet koks su šiuo tyrimu susijęs sprendimas turėtų būti priimtas iki tos dienos.

6.   Nebendradarbiavimas

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis nepateikia būtinos informacijos per nustatytą terminą arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, pagal Reglamento (ES) 2015/478 5 straipsnį ir Reglamento (ES) 2015/755 3 straipsnį išvados gali būti daromos remiantis turimais faktais. Nustačius, kad suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, į ją gali būti neatsižvelgiama ir remiamasi turimais faktais.

7.   Bylas nagrinėjantis pareigūnas

Bylas nagrinėjantis pareigūnas atlieka suinteresuotųjų šalių ir Komisijos tyrimo tarnybų tarpininko funkciją. Bylas nagrinėjantis pareigūnas tikrina prašymus susipažinti su byla, ginčus dėl dokumentų konfidencialumo, prašymus pratęsti terminą ir visus kitus prašymus, susijusius su suinteresuotųjų šalių ir trečiųjų šalių teisėmis į gynybą, kurie gali būti pateikti tyrimo metu.

Suinteresuotosios šalys gali prašyti, kad nagrinėjant bylą dalyvautų bylas nagrinėjantis pareigūnas. Iš principo, toks dalyvavimas turėtų apsiriboti klausimais, iškilusiais per šį peržiūros tyrimą.

Prašymai dėl bylas nagrinėjančio pareigūno dalyvavimo turėtų būti teikiami raštu, o juose nurodomos prašymo priežastys. Suinteresuotosios šalys, teikdamos prašymus dėl bylas nagrinėjančio pareigūno dalyvavimo, raginamos laikytis informacijos teikimo Komisijai terminų, nustatytų šio pranešimo 4.1–4.3 skirsniuose. Jeigu tokie prašymai pateikiami nesilaikant atitinkamų terminų, bylas nagrinėjantis pareigūnas taip pat gali išnagrinėti tokio vėlavimo priežastis, tinkamai atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti gerą administravimą ir laiku baigti tyrimą.

Daugiau informacijos ir kontaktinius duomenis suinteresuotosios šalys gali rasti bylas nagrinėjančio pareigūno tinklalapiuose Prekybos GD svetainėje http://ec.europa.eu/trade/trade-policy-and-you/contacts/hearing-officer/.

8.   Asmens duomenų tvarkymas

Visi per šį tyrimą surinkti asmens duomenys bus naudojami laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (7).

Pranešimą apie duomenų apsaugą, kuriuo visi asmenys informuojami apie asmens duomenų tvarkymą vykdant Komisijos prekybos apsaugos veiklą, galima rasti Prekybos GD svetainėje http://trade.ec.europa.eu/doclib/html/157639.htm

---

(1)  2019 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktamsnustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 31, 2019 2 1, p. 27).

(2)  2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/478 dėl bendrų importo taisyklių (OL L 83, 2015 3 27, p. 16).

(3)  2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/755 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (OL L 123, 2015 5 19, p. 33).

(4)  „Riboto naudojimo“ dokumentas yra konfidencialus dokumentas pagal Reglamento (ES) 2015/478 8 straipsnį, Reglamento (ES) 2015/755 5 straipsnį ir PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 3.2 straipsnį. Toks dokumentas taip pat saugomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (OL L 145, 2001 5 31, p. 43) 4 straipsnį.

(5)  OL L 83, 2015 3 27, p. 16.

(6)  OL L 123, 2015 5 19, p. 33.

(7)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.10148 — FCA/EEPS/JV)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2021/C 66/15)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2021/C 66/16)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 5 dalį (1).

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINĮ BENDROJO DOKUMENTO PAKEITIMĄ

„LA JARABA“

PDO-ES-01895-AM01

Pranešimo data: 2020 11 16

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

Pavadinimas

BALTOJO VYNO ĮTRAUKIMAS Į SPECIFIKACIJĄ

—	Produkto specifikacijos 2.1 dalis. Parametrai, į kuriuos reikia atsižvelgti, jų ribos ir analitiniai nuokrypiai taip pat įtraukiami į bendrojo dokumento dalį „Vynų aprašymas“.

Aprašymas ir pagrindimas

—	Įtraukus iš vienos vynuogių veislės gaminamą baltąjį vyną „Sauvignon Blanc“ būtina apibrėžti baltųjų vynų analitinius parametrus.

NAUJAS TEKSTAS

2.1.2.

Baltasis vynas Parametras Riba Leidžiamas nuokrypis Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %) ≥11,5 ±0,2 Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %) ≥12,5 ±0,2 Redukuojančiųjų cukrų kiekis (g/l, išreikštas gliukoze) ≤4 ±0,5 Bendrasis rūgštingumas (g/l, išreikštas vyno rūgšties kiekiu) 4< BR <7 ±0,3 Lakusis rūgštingumas (mekv/l) ≤16,7 ±3 Bendras sieros dioksido kiekis (mg/l) ≤130 ±15 Stroncio kiekis (mg/l) ≥2,2 ±0,2

PAGRINDIMAS

—	SKVN „La Jaraba“ nustatytai geografinei vietovei priklauso ‘Sauvignon Blanc’ vynuogių sklypas, kuriame pagamintiems vynams būdingas didelis stroncio kiekis, todėl prašoma iš dalies pakeisti specifikaciją įtraukiant baltųjų vynuogių veislę ‘Sauvignon Blanc’ ir gaminamus baltuosius vynus.

Pavadinimas

BALTOJO VYNO ĮTRAUKIMAS Į SPECIFIKACIJĄ

—	Produkto specifikacijos 2.2 dalis. Savybės, kurias reikia nustatyti atlikus juslinę analizę, taip pat turi būti įtrauktos į bendrojo dokumento dalį „Vynų aprašymas“.

Aprašymas ir pagrindimas

—	Įtraukus iš veislės ‘Sauvignon Blanc’ vynuogių gaminamą baltąjį vyną, būtina apibrėžti iš šios veislės vynuogių pagaminto baltojo vyno juslines savybes.

NAUJAS TEKSTAS

2.2.4.

Iš veislės ‘Sauvignon Blanc’ vynuogių gaminamas baltasis vynas — Išvaizda: skaidrus, vaiskus, ryškus, šiaudų geltonumo spalvos. — Kvapas: stiprus, sodrus, vynuogių veislei būdingas aromatas su baltųjų kaulavaisių ir gėlių pokvapiais. — Skonis: gaivus, švelnus ir subalansuotas.

PAGRINDIMAS

—

SKVN „La Jaraba“ nustatytai geografinei vietovei priklauso ‘Sauvignon Blanc’ vynuogių sklypas, kuriame pagamintiems vynams būdingas didelis stroncio kiekis, todėl prašoma iš dalies pakeisti specifikaciją ir ją pritaikyti įtraukiant baltųjų vynuogių veislę ‘Sauvignon Blanc’ ir iš jos gaminamus baltuosius vynus.

Pavadinimas

VYNININKYSTĖS IR BALTOJO VYNO GAMYBOS METODAI.

—	Specifikacijos 3 dalis „Specifiniai vynininkystės metodai“. Pakeitimas taip pat taikomas bendrojo dokumento daliai „Specifiniai vynininkystės metodai“.

Aprašymas ir pagrindimas

—	Į specifikaciją įtraukiami specifiniai vynininkystės metodai, taikomi gaminant į specifikaciją įtrauktą baltąjį vyną iš veislės ‘Sauvignon Blanc’ vynuogių.

NAUJAS TEKSTAS

Baltųjų vynuogių misa, gauta traiškant ir spaudžiant nuo kekių nuraškytas vynuoges, ne trumpiau kaip 12 valandų nusodinama 15–20 °C temperatūroje. Alkoholinė misos fermentacija vykdoma 10–21 °C temperatūroje nerūdijančio plieno talpyklose. Įprastomis sąlygomis alkoholinę fermentaciją sukelia pačių vynuogių mikroflora. Vėliau vyksta skaidrinimas ir prieš pat išpilstant į butelius vynas filtruojamas naudojant didelio porų skersmens filtrą, kad produktas išliktų kuo natūralesnis.

PAGRINDIMAS

—	Į specifikaciją įtraukus baltąjį vyną, reikia atskirti vynininkystės ir raudonojo bei baltojo vyno gamybos metodus.

Pavadinimas

BRANDINIMO TRUKMĖS PAKEITIMAS

Specifikacijos 3 dalis „Specifiniai vynininkystės metodai“. Pakeitimas taip pat taikomas bendrojo dokumento daliai „Specifiniai vynininkystės metodai“.

Aprašymas ir pagrindimas

Keičiamas vynininkystės ir vyno gamybos metodų aprašas, nustatant trumpesnį laikymo statinėse ir buteliuose laiką.

NAUJAS TEKSTAS

3.1.

Raudonieji vynai, pagaminti iš skirtingomis proporcijomis sumaišytų veislių ‘Tempranillo’, ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Merlot’ ir ‘Graciano’ vynuogių. Jie brandinami 225 litrų talpos ąžuolinėse statinėse ne trumpiau kaip 3 mėnesius. Buteliuose brandinama ne trumpiau kaip 1 mėnesį.

3.2.

Raudonieji vynai, pagaminti iš skirtingomis proporcijomis sumaišytų veislių ‘Tempranillo’, ‘Cabernet Sauvignon’ ir ‘Merlot’ vynuogių. Jie brandinami 225 litrų talpos ąžuolinėse statinėse ne trumpiau kaip 3 mėnesius. Buteliuose brandinama ne trumpiau kaip 1 mėnesį.

PAGRINDIMAS

—	Rinkoje vis labiau didėja trumpiau brandintų vynų paklausa.

Pavadinimas

DIDŽIAUSIOS IŠEIGOS ĮTRAUKIMAS

—	Specifikacijos 5 dalis „Didžiausia išeiga“. Pakeitimas taip pat taikomas bendrojo dokumento daliai „Didžiausia išeiga“.

—	Pagrindimas

—	Įtraukiama didžiausia veislės ‘Sauvignon Blanc’ išeiga

NAUJAS TEKSTAS

5.

Didžiausia išeiga ‘Tempranillo’ – 10 500 kg/ha, atitinkamai – 73,5 hl/ha, ‘Cabernet Sauvignon’ – 11 000 kg/ha, atitinkamai – 77 hl/ha, ‘Merlot’ – 10 000 kg/ha, atitinkamai – 70 hl/ha, ‘Graciano’ – 10 000 kg/ha, atitinkamai – 70 hl/ha, ‘Sauvignon Blanc’ – 11 000 kg/ha, atitinkamai – 77 hl/ha.

PAGRINDIMAS

—	Į specifikaciją įtraukus veislę ‘Sauvignon Blanc’, nustatoma didžiausia išeiga iš šios veislės vynuogių hektaro.

Pavadinimas

NAUDOJAMOS VYNINIŲ VYNUOGIŲ VEISLĖS ĮTRAUKIMAS

—	Specifikacijos 6 dalis „Vyninių vynuogių veislės“. Šis pakeitimas bendrajam dokumentui įtakos neturi.

Pagrindimas

—	Veislės ‘Sauvignon Blanc’ įtraukimas.

NAUJAS TEKSTAS

6.

Vyninių vynuogių veislės Raudonųjų vynuogių – ‘Tempranillo’, ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Merlot’, ‘Graciano’. Baltųjų vynuogių – ‘Sauvignon Blanc’.

PAGRINDIMAS

—	Į specifikaciją įtraukus veislę ‘Sauvignon Blanc’, veislės pavadinimas įtraukiamas į šią dalį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Produkto pavadinimas

La Jaraba

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

Raudonasis vynas

Vynas yra tamsiai raudonos vyšnių spalvos, vidutiniškai stiprus arba stiprus, su raudonųjų ir juodųjų uogų prieskoniu, sodraus ir intensyvaus aromato. Jame yra daugiau stroncio nei kituose vynuose, nes šio elemento daug yra dirvožemyje; dėl to gaminami stipraus skonio, aromatingi ir sodrūs vynai su juntamu mineralų ir balzaminiu poskoniu.

*	Didžiausios bendros alkoholio koncentracijos vertė neviršija atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytų ribų.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	15
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	130

Baltasis vynas

Tai skaidrus, vaiskus, ryškus, šiaudų geltonumo spalvos vynas. Stipraus, sodraus, vynuogių veislei būdingo aromato su baltųjų kaulavaisių ir gėlių pokvapiais ir gaivaus, švelnaus ir subalansuoto skonio.

*	Didžiausios bendros alkoholio koncentracijos vertė neviršija atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytų ribų.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	10
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	130

5.   Vyno gamybos metodai

a)   Specifiniai vynininkystės metodai

Specifinis vynininkystės metodas

Alkoholinė raudonųjų vynuogių misos fermentacija vykdoma 15–30 °C temperatūroje nerūdijančio plieno talpyklose arba prancūziško ąžuolo statinėse. Talpyklose laikoma ir maceruojama ne trumpiau kaip 10 dienų.

Baltųjų vynuogių misa, gauta traiškant ir spaudžiant nuo kekių nuraškytas vynuoges, ne trumpiau kaip 12 valandų nusodinama 15–20 °C temperatūroje. Alkoholinė misos fermentacija vykdoma 10–21 °C temperatūroje nerūdijančio plieno talpyklose.

Didžiausia vynuogių spaudimo išeiga – 70 litrų iš 100 kg vynuogių.

Vynas iš pradžių brandinamas 225 litrų ąžuolinėse statinėse, o po to buteliuose šį laikotarpį:

—	raudonieji vynai, pagaminti iš skirtingomis proporcijomis sumaišytų veislių ‘Tempranillo’, ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Merlot’ ir ‘Graciano’ vynuogių: brandinami 225 litrų talpos ąžuolinėse statinėse ne trumpiau kaip 3 mėnesius, o buteliuose – ne trumpiau kaip 1 mėnesį,

—	raudonieji vynai, pagaminti iš skirtingomis proporcijomis sumaišytų veislių ‘Tempranillo’, ‘Cabernet Sauvignon’ ir ‘Merlot’ vynuogių: brandinami 225 litrų talpos ąžuolinėse statinėse ne trumpiau kaip 3 mėnesius, o buteliuose – ne trumpiau kaip 1 mėnesį,

—	iš vynuogių veislės ‘Merlot’ pagamintas raudonasis vynas: brandinamas 225 litrų talpos ąžuolinėse statinėse ne trumpiau kaip 6 mėnesius, o buteliuose – ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

Auginimo praktika

Vynuogių derlius nuimamas, kai vynuogėse susiformuoja fenolio junginiai; atrenkamos geriausios struktūros kekės su didžiausia fenolio junginių koncentracija. Vienintelė vynuogynuose naudojama organinė medžiaga – paties ūkio avių mėšlas.

b)   Didžiausia išeiga

‘Tempranillo’

73,5 hektolitro iš hektaro

‘Tempranillo’

10 500 kilogramų vynuogių iš hektaro

‘Cabernet Sauvignon’

77 hektolitrai iš hektaro

‘Cabernet Sauvignon’

11 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

‘Merlot’ ir ‘Graciano’

70 hektolitrų iš hektaro

‘Merlot’ ir ‘Graciano’

10 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Nustatyta vietovė yra El Provensijo (Kuenka) savivaldybėje. Remiantis vynuogynų registru, vietovę sudaro 9 zonos 14b, 14d, 14f, 14h, 26d, 26e, 26h, 26i, 26j, 26k, 26m, 26n ir 26v sklypai.

Iš nustatytoje vietovėje esančiuose vynuogynuose nuskintų vynuogių gaminamas vynas, kuris išpilstomas į butelius vynuogių auginimo vietovėje esančioje vyno gamybos įmonėje.

7.   Pagrindinė (-ės) vyninių vynuogių veislė (-ės)

‘MERLOT’

‘TEMPRANILLO’ – ‘CENCIBEL’

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

APLINKA (GAMTINIAI IR ŽMOGIŠKIEJI VEIKSNIAI)

Kaip matyti iš dabartinio Ispanijos kaimo vietovių kadastro, La Charaba yra geografinis pavadinimas, žymintis zoną, kurioje yra nustatyta vietovė. Šią zoną sudaro nuosėdomis užpildytas slėnis, kurį kerta Kanjada de Valdeloboso (dabar jau beveik išdžiūvusios) upės vaga, įtekanti į Sankaros upę, kuri atskiria Kuenkos ir Albasetės provincijas. Charaboje beveik nėra kalnų ir vietovę galima laikyti lyguma. Ji yra išsidėsčiusi 700 m virš jūros lygio.

Vynuogynai didžiąja dalimi yra apsaugoti 92 ha ąžuolų ir pušų miško, kuris sukuria ypač palankų vynuogių auginimui mikroklimatą. Vynuogynai apsaugoti nuo vandens stygiaus, kurį gali sukelti šiltas ir sausas rytų vėjas, taigi vynuogės gali ilgiau nokti. Todėl vynuogių uogose spalvos, kokybiškų taninų ir aromatinių medžiagų yra daugiau nei už nustatytos vietovės ribų auginamų vynuogynų vynuogėse.

Dirvožemis susidaręs kvartero periodu; jis sudaro Gvadjanos upės sistemos morfostratigrafinį vienetą. Dirvožemio sudėtis įvairi: jame yra kvarcitų, kvarco ir mezozojaus bei mioceno periodų kalkakmenių. Dėl tokios sudėties, kuri skiriasi nuo aplink esančių vietovių dirvožemio sudėties (jose yra kur kas daugiau kalkakmenio), dirvožemis gali ilgiau išlaikyti drėgmę.

Dirvožemis yra miško pilkžemio tipo, o ant kalkakmenio išsidėstęs Viduržemio jūros regionui būdingas raudonžemis. Dirvožemio savybės: pH – nuo 7 iki 8,5, jis atsparus maišymuisi, su geru vidiniu drenažu ir geru prasiskverbimu horizontaliose, 60–90 cm nuo paviršiaus esančiuose kalkakmenio sluoksniuose, tekstūra – nuo biraus smėlio iki molio. Dirvožemyje gausu aliuvinių elementų ir, atitinkamai, daug maistinių medžiagų. Be to, dėl derlingo dirvožemio, kuriame gausu stambių aliuvinių nuosėdų, sudėties ir kasmetinio tręšimo mėšlu dirvožemis yra purus ir lengvas. Toks dirvožemis puikiai tinka vynmedžiams auginti ir, atitinkamai, prisideda prie aukštos vynuogių kokybės.

Klimatą galima apibūdinti kaip vidutinių platumų Viduržemio jūros regiono klimatą su žemyninio klimato ypatumais. Kalbant apie klimato kintamuosius, svarbiausios vidutinės metinės vertės yra šios: 14–16 °C temperatūra ir 450 mm kritulių kiekis.

Nustatyta, kad stroncio koncentracija dirvožemyje viršija įprastą vidurkį ir atskiruose sklypuose yra didesnė nei 100 mg/kg, pvz., nuo 111,67 mg/kg iki 158,41 mg/kg, o tai yra žymiai daugiau nei aplink šią nustatytą vietovę esančiuose dirvožemiuose, įskaitant „Los Canforrales“ vynų vietovę (joje stroncio kiekis yra 76,59 mg/kg) ir „Manteleros“ vynų vietovę (joje stroncio kiekis yra 20,19 mg/kg – beveik aštuonis kartus mažesnis nei La Charaboje).

Tai daro tiesioginę įtaką vynams: nustatyta, kad Charabos vynuose yra daugiau kaip 2,2 mg/l stroncio, o kai kuriuose – net 3,3 mg/l. Šios vertės yra ženkliai didesnės nei kaimyninių vietovių vynuose: juose stroncio kiekis yra nuo 0,95 iki 1,6 mg/l. Todėl La Charaboje gaminamuose vynuose aptinkamas stroncio kiekis gali būti laikomas išskirtiniu jų požymiu.

Kalbant apie vynmedžių auginimą, vienintelė naudojama organinė medžiaga – paties ūkio avių mėšlas.

Gaminant vyną alkoholinę fermentaciją sukelia pačių vynuogių mikroflora, o išspaudus 100 kg vynuogių išgaunama ne daugiau kaip 70 litrų sulčių.

VYNO APIBŪDINIMAS

Vynai „La Jaraba“ yra vietos dirvožemio ir klimato nulemtas produktas. Dėl to jie pasižymi fenoliniu intensyvumu, stabilumu ir elegancija. Šie vynai yra puikios struktūros, minerališki ir gana stiprūs. Brandinimas statinėse ir buteliuose daro poveikį jų juslinėms savybėmis: jie yra tamsiai raudonos vyšnių spalvos, vidutiniškai stiprūs arba stiprūs, su raudonųjų ir juodųjų uogų prieskoniu, sodraus ir intensyvaus aromato. Juose yra daugiau stroncio nei kituose ne nustatytoje vietovėje gaminamuose vynuose: šio elemento gausu La Charabos dirvožemyje, dėl to gaminami sodrūs vynai su juntamu mineralų ir balzaminiu poskoniu.

RYŠYS SU GEOGRAFINE VIETOVE

Vietovė yra išsidėsčiusi nuosėdiniame upės slėnyje, kuriame yra įvairūs kvarcito, kvarco ir kalkakmenio kiekiai, o stroncio kiekis dirvožemyje viršija vidutinį. Visa tai padeda pagaminti stipraus skonio, aromatingus ir sodrius vynus su juntamu mineralų ir balzaminiu poskoniu ir išskirtinių bruožų suteikiančiu stroncio kiekiu.

Nors vietovė yra išsidėsčiusi SKVN „La Mancha“ vietovėje, dėl toliau nurodytų veiksnių ji skiriasi nuo La Mančos.

GAMTINIAI VEIKSNIAI

Vietovės ribos nustatytos pagal dirvožemyje esantį stroncio kiekį: jis yra gerokai didesnis nei aplinkinių vietovių dirvožemiuose, todėl šioje vietovėje pagaminti vynai pasižymi didesniu minerališkumu.

Iš pareiškėjo pateikto aplinkos tyrimo matyti, kad už vietovės ribų stroncio lygis yra nuo 20 iki 80 mg/kg, tuo tarpu nustatytoje geografinėje vietovėje – 110–160 mg/kg. Tai leidžia šioje vietovėje pagaminti vynus, turinčius 2,5–3,3 mg/l stroncio, tuo tarpu vynai, pagaminti iš aplinkinių vynuogynų vynuogių, turi tik apie 1 mg/l stroncio.

Vietovės unikalumą pabrėžia ne tik stroncio kiekis, bet ir tai, kad vietovę supa didelis ąžuolų ir pušų plotas, kuris apsaugo ją nuo šilto ir sauso rytų vėjo. Tai reiškia, kad šioje vietovėje yra daugiau drėgmės, nei kaimyninėse vietovėse, todėl vynuogės gali ilgiau nokti. Atitinkamai ir vynuogės, ir vynai pasižymi ryškesne spalva ir didesniu taninų bei aromatinių medžiagų kiekiu.

ŽMOGIŠKIEJI VEIKSNIAI

Akivaizdžiausi „La Jaraba“ vynų ir kaimyninėje SKVN „La Manča“ vietovėje gaminamų vynų (šiuo atveju vertiname La Mančos brandintus raudonuosius vynus, nes gaminamas tik tokio tipo vynas „La Jaraba“) gamybos metodų skirtumai yra šie:

SKVN „LA MANCHA“	„LA JARABA“	SKIRTUMAI
> 11,5 tūrio %	> 12,5 tūrio %	Didesnė alkoholio koncentracija
<10 meq/l	<16,7 meq/l	Didesnis lakusis rūgštingumas
<13 000 kg/ha	<11 000 kg/ha	Mažesnė išeiga iš hektaro
≤ 1,6 mg/l	≥ 2,2 mg/l	Didesnis stroncio kiekis

Nustačius vietovės ribas remiantis stroncio kiekiu dirvožemyje paaiškėjo, kad šiuo metu vietovėje veikia tik viena pareiškėjui priklausanti ir vyną gaminanti vyno gamybos įmonė.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjui priklausanti vietovė yra didesnė negu ta, kuri yra įtraukta į nustatytų ribų vietovę. Taigi, ribos buvo nustatytos ne atsižvelgiant į jam priklausančią vietovę, o remiantis pirmiau apibūdintomis aplinkos sąlygomis.

Be to, jei ateityje nustatytoje geografinėje vietovėje įsisteigtų kiti specifikacijoje nurodytas sąlygas atitinkantys gamintojai, jie taip pat galėtų naudoti registruotą pavadinimą. Iš tiesų ši vietovė apima maždaug 75 hektarų plotą, todėl yra visos sąlygos joje steigtis naujoms vyno gamybos įmonėms.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Teisinė sistema:

Nacionalinės teisės aktai.

Kitų sąlygų tipas:

Pakavimas nustatytoje geografinėje vietovėje.

Sąlygos aprašymas

Iš nustatytoje vietovėje esančiuose vynuogynuose nuskintų vynuogių gaminamas vynas, kuris išpilstomas į butelius vynuogių auginimo vietovėje esančioje vyno gamybos įmonėje. Raudonojo vyno gamybos procesas užbaigiamas antruoju ne trumpesniu kaip vieno mėnesio brandinimo buteliuose etapu. Tuo metu vyksta redukcijos procesas, kuris pagerina vyno kokybę ir sušvelnina jo skonį. Vynas tampa tinkamas vartoti, nes įgyja konkretaus tipo vyno specifikacijoje nurodytas juslines savybes, užtikrinama produkto kokybė, jo kilmė ir kontrolė, produktas įgyja SKVN „La Jaraba“ raudonųjų ir baltųjų vynų specifikacijoje nurodytas savybes.

Nuoroda į produkto specifikaciją

http://pagina.jccm.es/agricul/paginas/comercial-industrial/consejos_new/pliegos/MOD_PLIEGO_LA-JARABA_20200529-II.pdf

---

(1)  OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

Bendrojo dokumento, iš dalies pakeisto patvirtinus nereikšmingą pakeitimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, paskelbimas

(2021/C 66/17)

Europos Komisija patvirtino šį nereikšmingą pakeitimą pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 664/2014 (1) 6 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

Su šia nereikšmingo pakeitimo paraiška galima susipažinti Komisijos duomenų bazėje eAmbrosia.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„SALCHICHÓN DE VIC“ / „LLONGANISSA DE VIC“

ES Nr. PGI-ES-0119-AM02 – 2020 9 9

SKVN ( ) SGN (X)

1.   Pavadinimas (-ai)

„Salchichón de Vic“ / „Llonganissa de Vic“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Ispanija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.2 klasė. Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Salchichón de Vic“ / „Llonganissa de Vic“ yra tradicinė Katalonijos dešra, ruošiama iš liesos kiaulienos, lašinių, cukraus, druskos ir pipirų (vieninteliai prieskoniai). Produktas sumalamas, marinuojamas, kemšamas, tuomet džiovinamas.

Kadangi naudojamos natūralios žarnos, šiai dešrai būdinga grublėta išorė, prie mėsos gerai kimbančios žarnos, daugmaž taisyklinga cilindro forma ir grybų floros sąlygojama balsva išorės spalva, pamažu pereinanti į rudą su violetiniu atspalviu. Prapjovus matosi kubeliais supjaustyti lašiniai ir pipirų grūdeliai.

Būdingas ir malonus kvapas bei skonis išgaunami džiovinant ir pridedant prieskonių.

„Salchichón de Vic“ / „Llonganissa de Vic“ dydis ir skersmuo priklauso nuo naudojamų žarnų. Toliau nurodomi matmenys siuntimo metu ir džiovinimo trukmė.

Svoris (g)	Sausos dešros skersmuo (po džiovinimo) (mm)		Trumpiausia džiovinimo trukmė (dienomis)
200–300	≥ 35	≤ 75	30 dienų
≥ 300	> 40	≤ 90	45 dienos

Fiziniai ir cheminiai parametrai:

—	didžiausias riebalų kiekis – 48 % (*),

—	mažiausias baltymų kiekis – 38 % (*),

—	kolageno ir baltymų santykis × 100 – ne daugiau kaip 12,

—	bendras cukraus kiekis, išreikštas gliukoze – ne daugiau kaip 3 % (*),

—	pridėti baltymai – nėra,

—	vandens aktyvumas 20 °C temperatūroje – Aw < 0,92,

—	5,3 ≤ pH ≤6,2.

(*)	Vertė išreikšta sausosios medžiagos kiekiu.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Naudojama atrinkta liesa kiauliena (aukščiausios kokybės kumpis, mentė ir liesoji dalis), lašiniai, druska, pipirai ir natūralios žarnos (storosios, plonosios, susiūtos arba regeneruotos).

Kitos sudedamosios dalys: leidžiama naudoti tik cukrų (monosacharidus ir disacharidus), specialias gamintojo mieles, kalio ir natrio nitritą, kalio ir natrio nitratą, askorbo rūgštį ir jo natrio druską.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Produkto gamyba (šviežios mėsos ruošimas, valymas ir malimas, maišymas, minkymas, maceravimas, kimšimas ir džiovinimas bei brandinimas) turi būti vykdoma 4 punkte aprašytoje geografinėje vietovėje.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Prekiauti griežinėliais supjaustyta ir supakuota „Salchichón de Vic“ dešra leidžiama tiek 4 punkte aprašytoje geografinėje vietovėje, tiek už jos ribų.

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Be informacijos, kurią paprastai reikalaujama pateikti pagal galiojančius teisės aktus, ant pakuočių privaloma pateikti aiškiai matomą saugomos geografinės nuorodą „Salchichón de Vic“ (ispanų kalba) arba „Llonganissa de Vic“ (katalonų kalba), šios SGN logotipą ir Europos Sąjungos SGN simbolį, taip pat reguliavimo tarybos patvirtintą numeruotą etiketę.

SGN logotipas:

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

SGN vietovę sudaro visos Barselonos provincijos Osonos apskrities Planos de Viko savivaldybės, t. y.:

Aiguafreda, Sant Martí de Centelles, El Brull, Seva, Tona, Muntanyola, Malla, Taradell, Sant Julià de Vilatorta, Santa Eugènia de Berga, Calldetenes, Folgueroles, Vic, Santa Eulàlia de Riuprimer, Gurb, Tavèrnolas, Roda de Ter, Manlleu, Santa Cecila de Voltregà, Sant Hipòlit de Voltregà, Les Masies de Voltregà, Oris, Torelló, Centelles, Balenyà, Les Masies de Roda, San Vicenç de Torelló, Sant Pere de Torelló.

5.   Ryšys su geografine vietove

Viko dešra ypatinga tuo, kad bėgant amžiams, o ypač nuo XIX a. šis produktas įgijo gerą vardą ir tapo žinomas tiek Katalonijoje, tiek likusioje Ispanijoje; be to, ypatingos produkto savybės priklauso nuo dešros gamybai tinkančių geografinės vietovės aplinkos ir klimato sąlygų.

SGN geografinė vietovė – Plana de Vikas – yra labai geromis žemdirbystės sąlygomis pasižyminti lyguma, kurioje yra nemažai ūkių ir kaimelių. Ji yra 400–600 metrų aukštyje, ją supa Gijerijeso, Montsenio Kolsakabros ir Ljusaneso kalnų masyvas, todėl ji tam tikru mastu izoliuota. Vyrauja žemyninis Viduržemio jūros klimatas, bet dėl vietovės padėties oro srautas anticikloninėmis sąlygomis dažnai stagnuoja šioje zonoje. Tokiu atveju įvyksta temperatūros inversija – temperatūra lygumoje gali būti net 20 °C žemesnė nei arčiausiai esančiose kitose vietovėse. Be to, šį regioną dažnai gaubia debesys (rūkas vidutiniškai būna 225 dienos per metus). Todėl Planos de Viko aplinkos sąlygos labai ypatingos ir sunkiai atkartojamos. Jos skatina būdingos mikrobinės floros, dėl kurios vyksta enziminiai ir fermentacijos procesai, suteikiantys „Salchichón de Vic“ būdingą kvapą ir skonį, augimą.

Raštuose „Salchichón de Vic“ minima jau nuo 1456 m., o produktas galėjo būti gaminamas jau nuo IV amžiaus. Kadaise šis produktas gamintas regiono ūkiuose, kad geros kokybės mėsa nesugestų. Nuo XIX a. vidurio įvairiuose rašytiniuose dokumentuose giriama „Salchichón de Vic“ kokybė ir patvirtinamas geras produkto vardas. Pvz., viename 1867 m. gegužės 29 d. laikraščio „El Porvenir“ („Ateitis“) straipsnyje rašoma, kad „[…] „Salchichón de Vic“ dešrų jau nebereikia pristatinėti“. Karalius Alfonsas XIII buvo didelis „Salchichón de Vic“ mėgėjas. Todėl Viko vietovė jau daugybę metų siejama su „salchichón“. Laikui bėgant Viko dešra labai išgarsėjo.

Nors tradiciškai žodis „salchichón“ reiškia storą ir sausą dešrą, reikia paminėti, kad katalonų kalba vartojama regioninė sąvoka „llonganissa“ į ispanų kalbą verčiama žodžiu „salchichón“, todėl „Salchichón de Vic“ ir „Llonganissa de Vic“ yra viena kitą pakeičiančios sąvokos.

Taigi „Salchichón de Vic“ yra labai gerą vardą turintis produktas, gaminamas išnaudojant ypatingas geografinės vietovės aplinkos sąlygas ir remiantis iš kartos į kartą perduodama praktine patirtimi.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

Atnaujintą produkto specifikaciją pakeitimo paraiškos nagrinėjimo laikotarpiu galima rasti adresu http://agricultura.gencat.cat/web/.content/al_alimentacio/al02_qualitat_alimentaria/normativa-dop-igp/plecs-tramit/pliego-condiciones-igp-llonganissa-vic-cambio-logo.pdf, o patvirtintą paraišką – adresu http://agricultura.gencat.cat/ca/ambits/alimentacio/segells-qualitat-diferenciada/distintius-origen/dop-igp/normativa-dop-igp/plecs-condicions/.

---

(1)  OL L 179, 2014 6 19, p. 17.