(1)

NNN žvejybos reglamentu nustatoma Sąjungos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(2)

NNN žvejybos reglamento VI skyriuje išdėstyta tvarka, pagal kurią nustatomos nebendradarbiaujančios trečiosios šalys, dėl jų imamasi veiksmų, sudaromas jų sąrašas, išbraukiama iš to sąrašo, tas sąrašas viešinamas ir imamasi neatidėliotinų priemonių.

(3)

Pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnį Komisija turi nustatyti trečiąsias šalis, kurias ji laiko nebendradarbiaujančiomis kovojant su NNN žvejyba. Trečioji šalis turi būti pripažinta nebendradarbiaujančia, jeigu ji nevykdo pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(4)

Prieš pripažindama trečiąsias šalis nebendradarbiaujančiomis pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnį, Komisija pirmiausia pagal to reglamento 32 straipsnį turi pranešti trečiosioms šalims apie tai, kad jos gali būti pripažintos nebendradarbiaujančiomis šalimis. Toks pranešimas yra preliminarus.

(5)

Jis turi būti grindžiamas NNN žvejybos reglamento 31 straipsnyje nustatytais kriterijais. Komisija taip pat turi atsižvelgti į visus to reglamento 32 straipsnyje nustatytus veiksmus, kurių imamasi dėl trečiųjų šalių, kurioms pateiktas pranešimas. Visų pirma Komisija pranešime turi pateikti informaciją apie tokį pripažinimą pagrindžiančius esminius faktus ir motyvus, suteikti galimybę toms šalims atsakyti ir pateikti tokį pripažinimo pagrindimą paneigiančių įrodymų arba, kai tinka, pateikti padėties pagerinimo veiksmų planą ir nurodyti priemones, kurių imtasi padėčiai ištaisyti. Komisija turi suteikti trečiosioms šalims, kurioms pateiktas pranešimas, pakankamai laiko atsakyti į pranešimą ir nustatyti pagrįstą laikotarpį padėčiai ištaisyti.

(6)

Trečiųjų šalių pripažinimas nebendradarbiaujančiomis pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnį turi būti grindžiamas visos to reglamento 31 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos apžvalga. Jis grindžiamas visos pagal NNN žvejybos reglamentą gautos informacijos arba, atitinkamai, bet kurios kitos susijusios informacijos, pavyzdžiui, laimikio duomenų, iš nacionalinės statistikos tarnybos arba kitų patikimų šaltinių gautos informacijos apie prekybą, laivų registrų ir duomenų bazių, laimikio dokumentų arba statistinių dokumentų programų ir regioninių žvejybos valdymo organizacijų (toliau – RŽVO) patvirtintų NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašų, taip pat uostuose bei žvejybos plotuose gautos informacijos, apžvalga.

(7)

Pagal NNN žvejybos reglamento 33 straipsnį Taryba turi sudaryti nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašą. Toms šalims taikomos, inter alia, NNN žvejybos reglamento 38 straipsnyje nustatytos priemonės.

(8)

Remiantis NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 1 dalimi, kad būtų pripažinti trečiųjų šalių vėliavos valstybių patvirtinti laimikio sertifikatai, atitinkamos vėliavos valstybės turi pranešti Komisijai apie priemones dėl įstatymų ir kitų teisės aktų ir išteklių išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jų žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo.

(9)

Pagal NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 4 dalį Komisija turi vykdyti administracinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis su to reglamento nuostatų dėl laimikio sertifikavimo įgyvendinimu susijusiose srityse.

(10)

2009 m. liepos 15 d. Kamerūno Respublika (toliau – Kamerūnas) pateikė NNN žvejybos reglamento 20 straipsnyje nurodytą vėliavos valstybės pranešimą, o Komisija jį priėmė.

(11)

Siekdama kovoti su NNN žvejyba, 2019 m. rugpjūčio mėn. Komisija pradėjo administracinį bendradarbiavimą su Kamerūno valdžios institucijomis. Bendradarbiaujant daugiausia dėmesio buvo skiriama Kamerūno nacionalinės priklausomybės suteikimo žvejybos laivams sąlygoms, nacionalinei žvejybos laivų registravimo šalies teritorijoje tvarkai, teisės plaukioti su šalies vėliava suteikimo sąlygoms ir su tuo susijusioms kontrolės sistemoms. Šiuo tikslu buvo keičiamasi raštais su valdžios institucijomis – Komisija rinko ir tikrino visą, jos manymu, būtiną informaciją, pavyzdžiui, su Kamerūno vėliava registruotų laivų sąrašą ir laivų, gavusių Kamerūno kompetentingų valdžios institucijų žvejybos licenciją, sąrašą, kad būtų galima įvertinti Kamerūno pažangą įgyvendinant tarptautinius kovos su NNN žvejyba srities įsipareigojimus.

(12)

Kamerūnas yra ratifikavęs 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (toliau – UNCLOS) (2). Kamerūnas nėra nei jokios RŽVO susitariančioji šalis, nei bendradarbiaujančioji šalis, kuri nėra susitariančioji šalis.

(13)

Komisija, siekdama įvertinti, ar Kamerūnas vykdo jam, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybei, pagal tarptautinę teisę tenkančius tarptautinius įsipareigojimus, rinko, kaupė ir vertino visą reikalingą informaciją, kuri būtina šiam vertinimui atlikti, pavyzdžiui, RŽVO paskelbtą informaciją, uosto valstybių institucijų perduotą informaciją bendradarbiaujant kovos su NNN žvejyba srityje, taip pat iš atvirų ir patikimų duomenų bazių gautą informaciją bei viešai prieinamą informaciją.

(14)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalimi, Komisija vertino Kamerūno, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės, pareigas. Atlikdama šį vertinimą, Komisija atsižvelgė į NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse nustatytus kriterijus.

(15)

Vadovaudamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 4 dalies a punktu, Komisija išnagrinėjo priemones, kurių Kamerūnas ėmėsi dėl pasikartojančios NNN žvejybos veiklos, kurią vykdo arba remia su jo vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, jo piliečiai arba žvejybos laivai, vykdantys veiklą jo jūrų vandenyse ar besinaudojantys jo uostais.

(16)

Remdamasi iš Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo gauta informacija ir atitinkamų Kamerūno valdžios institucijų pateikta informacija, Komisija nustatė, kad toliau nurodyti laivai plaukiojo su Kamerūno vėliava po to, kai buvo įtraukti į IOTC NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą (3): UTHAIWAN (ankstesnis pavadinimas – WISDOM SEA REEFER, IMO Nr. 7637527), SEA VIEW (ankstesnis pavadinimas – AL WESAM 2, IMO Nr. 8692342) ir SEA WIND (ankstesnis pavadinimas – AL WESAM 1, IMO Nr. 8692354) (4).

(17)

Kamerūno valdžios institucijos Komisijai patvirtino, kad šie laivai plaukiojo su Kamerūno vėliava po to, kai buvo įtraukti į IOTC NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą.

(18)

Be to, į NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą įtrauktas laivas AL WESAM 5 buvo perregistruotas kaip su Kamerūno vėliava plaukiojantis laivas pavadinimu PROGRESO, todėl IOTC NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašas 2020 m. lapkričio mėn. buvo atitinkamai iš dalies pakeistas (5).

(19)

Šiuo atžvilgiu Kamerūne prieš registruojant žvejybos laivą taikomose procedūrose nėra numatyta iš anksto išsamiai tikrinti laivo istoriją – ar laivas laikosi ir geba laikytis visų taikytinų taisyklių ir tarptautinių priemonių, taip pat tikrinti RŽVO priimtus NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus, kaip numatyta Tarptautinio veiksmų plano, kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (IPOA IUU) (6) 36 ir 42 punktuose. Tokia praktika gali sudaryti sąlygas su Kamerūno vėliava plaukiojantiems laivams vykdyti NNN žvejybos veiklą.

(20)

Tai patvirtina ir faktas, kad žvejybos laivas UTHAIWAN vis dar plaukiojo su Hondūro vėliava, nors buvo registruotas Kamerūne su jo vėliava. Hondūro valdžios institucijos tai patvirtino pranešime IOTC (7). Tokia padėtis prieštarauja UNCLOS 92 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad laivai negali plaukioti su daugiau kaip vienos valstybės vėliava; tokiu atveju jie gali būti laikomi nacionalinės priklausomybės neturinčiais laivais.

(21)

Atsižvelgdama į Kamerūno valdžios institucijų pateiktą informaciją, Komisija taip pat nustatė, kad su jo vėliava plaukiojančių registruotų laivų sąrašas nėra tinkamai tvarkomas. Valdžios institucijos patvirtino, kad žvejybos laivai, kurie nebuvo įtraukti į Komisijai pateiktą registruotų laivų sąrašą (UTHAIWAN, MAYI SEIS IMO Nr. 8803630), nurodytą 11 konstatuojamojoje dalyje, registruoti su Kamerūno vėliava. Be to, remiantis Komisijos surinkta informacija apie atviras duomenų bazes, panašu, kad 2019 ir 2020 m. ne mažiau kaip 12 žvejybos laivų (8) buvo registruoti su Kamerūno vėliava, nors jie nėra įtraukti į Komisijai pateiktą sąrašą. Šiais veiksmais Kamerūno valdžios institucijos pažeidžia UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies a punktą ir IPOA IUU 42 punkte pateiktą rekomendaciją, kurioje nustatyta, kad kiekviena valstybė turi tvarkyti laivų registrą, kuriame nurodo su jos vėliava plaukiojančių laivų pavadinimus ir duomenis. Tai taip pat patvirtina, kad Kamerūnas neturi patikimos ir nustatytos su jo vėliava plaukiojančių laivų registracijos procedūros.

(22)

Be to, kadangi keli žvejybos laivai buvo užregistruoti ribotam laikotarpiui (2019 ir 2020 m.), kyla abejonių, ar Kamerūno valdžios institucijos yra pajėgios užtikrinti, kad Kamerūną ir šiuos laivus sietų tikri ryšiai, o taip pažeidžiamos UNCLOS 91 straipsnyje nustatytos laivų nacionalinės priklausomybės sąlygos.

(23)

Iš viešai skelbiamų duomenų (9) matyti, kad su Kamerūno vėliava plaukiojantis laivas (OLUTORSKY, IMO Ne. 8826151) 2020 m. buvo sulaikytas, nes vykdė neteisėtą žvejybos veiklą trečiosios šalies vandenyse. Pakrantės valstybė laivą areštavo ir laivo operatoriui skyrė baudą.

(24)

Be to, 2019 m. laivas UTHAIWAN, plaukiojantis su Kamerūno vėliava, buvo sulaikytas trečiosios šalies uoste, o tos trečiosios šalies valdžios institucijos skyrė jo operatoriui baudą už įplaukimą į uostą nepranešus ir už tai, kad laivas įtrauktas į NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą (10).

(25)

Atsižvelgdama į pirmiau konstatuojamosiose dalyse pateiktą informaciją, Komisija padarė išvadą, kad Kamerūnas nevykdė jam tenkančių vėliavos valstybės pareigų vykdyti savo laivyno kontrolę ir užkirsti jam kelią vykdyti NNN žvejybos veiklą jo jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse. Tai prieštarauja UNCLOS 94 straipsnio 1 ir 2 dalims, kuriose nustatyta, kad kiekviena valstybė turi veiksmingai užtikrinti savo jurisdikciją ir kontrolę laivuose, plaukiojančiuose su jos vėliava. Taigi Kamerūnas neįvykdė deramo stropumo pareigos naudoti tinkamas priemones, dėti visas įmanomas pastangas ir daryti viską, kad užkirstų kelią su jo vėliava plaukiojantiems laivams vykdyti NNN žvejybą (11). Nevykdant tokios pareigos taip pat nesilaikoma IPOA IUU 34 ir 35 punktų, kuriuose numatyta, kad valstybės turėtų užtikrinti, jog žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jų vėliava, nevykdytų NNN žvejybos ar neremtų jos, taip pat užtikrinti, kad prieš įregistruodamos žvejybos laivą vėliavos valstybės galėtų įvykdyti joms tenkančią pareigą užtikrinti, kad tokie laivai nevykdytų NNN žvejybos.

(26)

Todėl taip pat negalima atmesti galimybės, kad 16–24 konstatuojamosiose dalyse nurodyti Kamerūne įregistruoti žvejybos laivai, tokiu būdu gavę jo nacionalinę priklausomybę ir turintys teisę plaukioti su jo vėliava, vykdė NNN žvejybą arba su tokia žvejyba susijusią veiklą Kamerūno nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse, įskaitant trečiųjų šalių jurisdikcijai priklausančius vandenis, ir naudojosi trečiųjų šalių uostais. Be to, dėl nepakankamos su jo vėliava plaukiojančių laivų kontrolės tokie laivai gali iškrauti ir (arba) perkrauti žvejybos produktus, taigi Kamerūnas negali sukliudyti žvejybos produktams, gautiems vykdant NNN žvejybą, patekti į rinkas.

(27)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytus motyvus ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 4 dalies a punktą būtų galima teigti, kad Kamerūnas nevykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos valstybės pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(28)

Remiantis 26 konstatuojamojoje dalyje pateikta informacija, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 4 dalies b punktą daroma išvada, kad Kamerūnas neužkirto kelio žvejybos produktų, gautų vykdant NNN žvejybą, patekimui į rinkas.

(29)

Pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 5 dalies a punktą Komisija išnagrinėjo savo bendradarbiavimą su Kamerūnu, kad įvertintų, ar jo valdžios institucijos efektyviai bendradarbiavo pateikdamos atsakymus į klausimus, palaikydamos grįžtamąjį ryšį ar tiriant atvejus, susijusius su NNN žvejyba ir su ja susijusia veikla.

(30)

Komisijai buvo sunku užmegzti ryšius su Kamerūno kompetentingomis žuvininkystės ir laivybos institucijomis. Be to, nurodytos valdžios institucijos neatsižvelgė į Komisijos pateiktus reikalavimus – Komisijos gauti atsakymai buvo neišsamūs, o dėl iškeltų problemų beveik nebuvo imtasi tolesnių veiksmų. Pavyzdžiui, Komisija negavo aiškių ir išsamių paaiškinimų apie su Kamerūno vėliava plaukiojančių žvejybos laivų statusą ir jų veiklą, taip pat apie žvejybos laivų su Kamerūno vėliava registravimo procedūrą.

(31)

Be to, Kamerūnas taip pat neįrodė, kad bendradarbiauja ir koordinuoja veiklą su kitomis valstybėmis ir atitinkamomis RŽVO dėl laivų, kurie plaukioja su jo vėliava ir kurie yra įtraukti į tokių organizacijų sudarytus NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus, žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo srityje, kaip nustatyta IPOA IUU 28 punkte. Kamerūnas neatsakė į vienos valstybės narės 2020 m. pagal NNN žvejybos reglamento 51 straipsnį pateiktus savitarpio pagalbos prašymus ir į kitos valstybės narės 2019 ir 2020 m. pateiktus prašymus, susijusius su žvejybos laivais, kurie plaukioja su jo vėliava ir naudojasi Europos Sąjungos uostais.

(32)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 5 dalies b punktu, Komisija išnagrinėjo Kamerūno priimtas galiojančias vykdymo užtikrinimo priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(33)

Remiantis Komisijos surinkta informacija apie atviras duomenų bazes, kaip nurodyta 21 konstatuojamojoje dalyje, 2019 ir 2020 m. Kamerūnas užregistravo bent 12 su jo vėliava plaukiojančių žvejybos laivų. Visi šie žvejybos laivai vykdo veiklą ne Kamerūno jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse. Nors Komisija pasiteiravo apie atitinkamą Kamerūne taikomą teisinę sistemą, jokios informacijos negavo. Remiantis viešai prieinama informacija, atrodo, kad galiojančiuose nacionaliniuose žuvininkystės teisės aktuose („Loi n° 94/01 portant régime des forêts, de la faune et de la pêche“ (12)) nėra jokių konkrečių nuostatų dėl žvejybos laivų valdymo ir kontrolės nei Kamerūno suvereniuose ar jo jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, nei už jo vandenų ribų.

(34)

Ši teisinė sistema neatitinka UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkto, kuriuo nustatyta, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisę įgyvendina jurisdikciją su jos vėliava plaukiojančių laivų atžvilgiu. Be to, pagal FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 31, 32 ir 33 punktus reikalaujama, kad vėliavos valstybės įgyvendintų su jų vėliava plaukiojančių laivų kontrolės sistemą ir taikytų vykdymo užtikrinimo priemones, kuriomis, be kita ko, būtų galima nustatyti taikytinų įstatymų, kitų teisės aktų ir tarptautinių išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių pažeidimus (13), taip pat taikytų tinkamas sankcijas ir priemones pažeidėjams. Sankcijos ir priemonės turi būti pakankamai griežtos, kad būtų veiksmingai užtikrintas reikalavimų laikymasis, atgrasyta nuo pažeidimų visuose vandenyse, o pažeidėjai iš neteisėtos veiklos negautų naudos.

(35)

Nepaisant to, kad veikla vykdoma trečiųjų šalių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, nė vienas iš 33 konstatuojamojoje dalyje nurodytų žvejybos laivų nebuvo įtrauktas į žvejybos licencijas turinčių laivų sąrašą, kurį Kamerūno kompetentingos valdžios institucijos Komisijai pateikė 2019 m. Atrodo, kad tokia padėtis nesuderinama su FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 30 punktu, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybės įgyvendina žvejybos ir su žvejyba susijusios veiklos leidimų išdavimo tvarką; tai taip pat nesuderinama su FAO priemonių laikymosi susitarimo 3 straipsnio 2 dalimi ir IPOA IUU 45 punktu, pagal kuriuos reikalaujama, kad valstybės užtikrintų, jog su jų vėliava plaukiojantis žvejybos laivas, žvejojantis vandenyse, į kuriuos jos neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai, turėtų galiojantį atitinkamų vėliavos valstybės valdžios institucijų išduotą leidimą.

(36)

Be to, su Kamerūno vėliava plaukiojantis žvejybos laivas OCEAN MARIA (IMO Nr. 8719164), 2020 m. prašęs leidimo įplaukti į Europos Sąjungos uostą, valstybės narės valdžios institucijoms pateikė pasenusį ir todėl negaliojantį registracijos aktą. Nepaisant to, kad, prieš laivui įplaukiant į uostą, valdžios institucijoms buvo pateiktas galiojantis liudijimas, panašu, kad laivas toliau vykdė veiklą, nors nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2020 m. balandžio 13 d. galiojančio registracijos liudijimo neturėjo. Kamerūno valdžios institucijos neatsakė į Komisijos ir atitinkamos valstybės narės prašymus, susijusius su šiuo laivu ir jo statusu.

(37)

Kamerūnas taip pat patvirtino Komisijai, kad į IOTC NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus įtraukti laivai SEA WIND ir SEA VIEW dėl vykdomos neteisėtos žvejybos veiklos yra išregistruoti, o, remiantis viešai prieinamoje duomenų bazėje gauta informacija ir kitų trečiųjų šalių valdžios institucijų pateikta informacija, į IOTC NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą įtrauktas laivas UTHAIWAN dabar taip pat plaukioja su kitos valstybės vėliava. Tačiau Kamerūno valdžios institucijos nepranešė Komisijai apie jokias kitas priemones, kurių imtasi dėl šių NNN žvejybą vykdančių laivų ir jų operatorių. Žvejybos laivų išregistravimas nėra pakankama priemonė, kurios turi imtis vėliavos valstybė, nes tokia priemone nėra kovojama su NNN žvejybos veikla ir neužtikrinamas sankcijų ar priemonių, kuriomis kovojama su NNN žvejybos veikla, taikymas.

(38)

Tokiomis aplinkybėmis pažeidžiamos rekomendacijos NNN žvejybos veiklos atžvilgiu imtis vykdymo užtikrinimo priemonių ir taikyti pakankamai griežtas sankcijas pažeidėjams, kad būtų veiksmingai užkertamas kelias NNN žvejybai, atgrasoma nuo jos ir ji panaikinama, ir kad pažeidėjai iš tokios žvejybos negautų naudos, kaip nurodyta IPOA IUU 21 punkte, FAO atsakingos žuvininkystės kodekso 8 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 31–33, 35 ir 38 punktuose.

(39)

Remiantis 33–37 konstatuojamosiose dalyse pateikta informacija, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 5 dalies b punktą daroma išvada, kad Kamerūnas neįgyvendino tinkamų vykdymo užtikrinimo priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(40)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 5 dalies c punktu, Komisija išnagrinėjo aptariamos NNN žvejybos atvejų mastą ir rimtumą.

(41)

Nepaisant to, kad kelis kartus pasikeitus raštais Kamerūno kompetentingoms valdžios institucijoms Komisija pabrėžė, jog su jo vėliava plaukiojantys žvejybos laivai įtraukti į IOTC NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus, Kamerūno valdžios institucijos patvirtino, kad žvejybos laivas UTHAIWAN plaukioja su jo vėliava, ir nenurodė, ar dėl šio laivo ketinama imtis kokių nors priemonių. Be to, valdžios institucijos taip pat Komisijai nepranešė apie jokias priemones, kurių imtasi dėl į IOTC NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus įtrauktų laivų SEA WIND ir SEA VIEW nei prieš laivų išregistravimą iš nacionalinio registro, nei po to.

(42)

Kamerūno kompetentingos valdžios institucijos taip pat neužtikrino tinkamo bendradarbiavimo su kitomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, kaip nurodyta 31 konstatuojamojoje dalyje. Be to, tai, kad Kamerūno laivai įtraukti į IOTC sąrašą rodo, jog vėliavos valstybė nepakankamai bendradarbiauja su kitomis atitinkamomis valstybėmis regioninių žuvininkystės valdymo priemonių srityje.

(43)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytus motyvus ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei visais Kamerūno valdžios institucijų pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 ir 5 dalis galima konstatuoti, kad Kamerūnas neįvykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių pareigų, susijusių su bendradarbiavimu ir vykdymo užtikrinimu.

(44)

Pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 6 dalies a ir b punktus Komisija išnagrinėjo, ar Kamerūnas yra ratifikavęs atitinkamus tarptautinius žuvininkystės srities dokumentus arba yra prie jų prisijungęs ir kokia yra jo, kaip RŽVO susitariančiosios šalies, padėtis arba sutikimo taikyti tų organizacijų patvirtintas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones statusas.

(45)

Išskyrus UNCLOS, kaip nurodyta 12 konstatuojamojoje dalyje, Kamerūnas neratifikavo nei Susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (UNFSA), nei FAO priemonių laikymosi susitarimo ar 2009 m. FAO susitarimo dėl uosto valstybės priemonių (PSMA).

(46)

Tai prieštarauja UNCLOS 117 ir 118 straipsniuose nustatytai pareigai bendradarbiauti ir prievolei imtis arba bendradarbiauti siekiant imtis priemonių, būtinų jūrų gyviesiems ištekliams atvirojoje jūroje išsaugoti. Tokia bendradarbiavimo stoka taip pat rodo, kad nesilaikoma IPOA IUU 11 punkto rekomendacijų, kuriomis valstybės raginamos prioritetine tvarka ratifikuoti UNFSA ir FAO priemonių laikymosi susitarimą, juos priimti arba prie jų prisijungti. Tokiomis aplinkybėmis taip pat nesilaikoma IPOA IUU 14 punkto, kuriame nustatyta, kad valstybės turėtų visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti FAO atsakingos žuvininkystės kodeksą ir su juo susijusius tarptautinius veiksmų planus.

(47)

Kaip aprašyta 12 konstatuojamojoje dalyje, Kamerūnas nėra nei jokios RŽVO susitariančioji šalis, nei bendradarbiaujančioji šalis, kuri nėra susitariančioji šalis.

(48)

Pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 6 dalies c punktą Komisija išnagrinėjo, ar Kamerūnas galėjo dalyvauti visuose veiksmuose ar neveikimo atvejuose, dėl kurių galėjo sumažėti taikytinų įstatymų, kitų teisės aktų ar tarptautinių išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumas.

(49)

Kamerūno valdžios institucijos, Kamerūne registruodamos į IOTC NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą įtrauktus žvejybos laivus ir taip suteikdamos jiems teisę plaukioti su jo vėliava, sumažino RŽVO priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą ir pažeidė tarptautiniu mastu sutartas taisykles, pavyzdžiui, FAO priemonių laikymosi susitarimo 3 straipsnio 1 dalies a punktą, UNFSA 18 straipsnio 2 dalį, FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 35 punktą ir IPOA IUU 38 ir 39 punktus.

(50)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytus motyvus ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei Kamerūno pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalis aiškiai matyti, kad Kamerūnas neįvykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių pareigų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, kitais teisės aktais ir išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėmis.

(51)

Pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (UNHDI) (14) 2019 m. Kamerūnas buvo laikomas šalimi, kurioje žmogaus socialinės raidos lygis vidutinis (153-a vieta iš 189 šalių).

(52)

Nors gali būti tam tikrų su laivyno stebėsena, kontrole ir priežiūra susijusių pajėgumų apribojimų, dėl Kamerūno išsivystymo lygio atsiradusiais konkrečiais apribojimais negalima pateisinti visų ankstesniuose skirsniuose nustatytų trūkumų. Tai ypač pasakytina apie tai, kad nacionalinėje teisinėje sistemoje nėra konkrečių nuostatų, kurios būtų susijusios su jo žvejybos laivyno valdymu ir kuriomis būtų siekiama kovoti su NNN žvejybos veikla, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įskaitant vykdymo užtikrinimo priemones, taip pat trūksta procedūrų, kuriomis būtų užtikrinamas tinkamas su Kamerūno vėliava plaukiojančių žvejybos laivų registracijos tikrinimas, o nacionalinių administracijų bendradarbiavimas su Komisija, RŽVO ar kitų šalių administracijomis yra nepakankamas.

(53)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytus faktus ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei Kamerūno pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 7 dalį galima konstatuoti, kad Kamerūno išsivystymo lygis gali kenkti šalies išsivystymo būklei žuvininkystės valdymo srityje ir apskritai su žuvininkystės valdymu susijusiai veiklai. Tačiau, atsižvelgiant į nustatytų Kamerūno trūkumų pobūdį, jo išsivystymo lygiu negalima pateisinti ar kitaip pagrįsti nepakankamo bendradarbiavimo ir bendrų šalies, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės, žuvininkystės srities veiklos rezultatų ir to, kad jis ėmėsi nepakankamų veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(54)

Atsižvelgiant į pirmiau padarytas išvadas, kad Kamerūnas nevykdo pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigų ir nesiima priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, vadovaujantis NNN žvejybos reglamento 32 straipsniu Kamerūnui turėtų būti pranešta apie tai, kad Komisija jį gali pripažinti trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba.

(55)

Taip pat Komisija dėl Kamerūno turėtų imtis visų NNN žvejybos reglamento 32 straipsnyje nustatytų veiksmų. Tinkamo administravimo tikslais turėtų būti nustatytas laikotarpis, per kurį minėtoji šalis galėtų raštu atsakyti į tokį pranešimą ir ištaisyti padėtį.

(56)

Be to, pagal šį sprendimą Kamerūnui teikiamas pranešimas apie tai, kad jis gali būti pripažintas šalimi, kurią Komisija laiko nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi, nekliudo Komisijai ar Tarybai imtis bet kokių tolesnių veiksmų ir savaime nereiškia įsipareigojimo imtis tokių veiksmų siekiant nustatyti ir sudaryti nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašą,