Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.10038 — Allied Universal Topco/G4S)

(Tekstas svarbus EEE)

(2021/C 20/01)

2021 m. sausio 13 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32021M10038. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.9974 — Groupe Crédit Agricole/Groupe Generali/Europ Assistance France/Viavita)

(Tekstas svarbus EEE)

(2021/C 20/02)

2020 m. gruodžio 8 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik prancūzų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių;

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32020M9974. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Euro kursas (1)

2021 m. sausio 18 d.

(2021/C 20/03)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2064
JPY	Japonijos jena	125,18
DKK	Danijos krona	7,4393
GBP	Svaras sterlingas	0,89073
SEK	Švedijos krona	10,1540
CHF	Šveicarijos frankas	1,0747
ISK	Islandijos krona	156,80
NOK	Norvegijos krona	10,3858
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	26,185
HUF	Vengrijos forintas	360,39
PLN	Lenkijos zlotas	4,5389
RON	Rumunijos lėja	4,8743
TRY	Turkijos lira	9,0546
AUD	Australijos doleris	1,5721
CAD	Kanados doleris	1,5413
HKD	Honkongo doleris	9,3538
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6975
SGD	Singapūro doleris	1,6078
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 335,05
ZAR	Pietų Afrikos randas	18,4919
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,8359
HRK	Kroatijos kuna	7,5535
IDR	Indonezijos rupija	17 053,67
MYR	Malaizijos ringitas	4,8883
PHP	Filipinų pesas	57,989
RUB	Rusijos rublis	89,5913
THB	Tailando batas	36,361
BRL	Brazilijos realas	6,3910
MXN	Meksikos pesas	23,9785
INR	Indijos rupija	88,4365

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė

(2021/C 20/04)

Vokietijos išleistos naujos proginės apyvartinės 2 eurų monetos nacionalinė pusė

Apyvartinės eurų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje. Siekdama informuoti visas šalis, kurių veikla susijusi su šiomis monetomis, ir plačiąją visuomenę, Komisija skelbia visų naujo eurų monetų dizaino variantų aprašą (1). Remiantis 2009 m. vasario 10 d. Tarybos išvadomis (2), euro zonos valstybėms narėms ir šalims, su Europos Sąjunga sudariusioms susitarimą dėl pinigų, kuriuo numatoma išleisti eurų monetas, suteikiama teisė išleisti tam tikrą proginių apyvartinių eurų monetų skaičių laikantis tam tikrų sąlygų – visų pirma tai turi būti tik 2 eurų nominalo monetos. Tokių monetų techninės charakteristikos yra tokios pat kaip kitų 2 eurų monetų, tačiau nacionalinėje pusėje yra proginis atvaizdas, turintis didelę simbolinę prasmę tai valstybei ar visai Europai.

Monetas leidžianti šalis – Vokietija.

Paminėjimo tema – Saksonija-Anhaltas (Federacinių žemių serija).

Dizaino aprašas. Monetoje pavaizduota Magdeburgo katedra – pirmoji gotikinio stiliaus katedra Vokietijoje. Monetos vidinės dalies apačioje taip pat iškaltas pavadinimas „SACHSEN-ANHALT“ ir monetas leidžiančios šalies kodas „D“, kairėje pusėje – kalyklos ženklas („A“, „D“, „F“, „G“ arba „J“) ir metai „2021“, o dešinėje – graverio ženklas.

Išorinėje dalyje (žiede) pavaizduota dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.

Numatomas tiražas – 30 000 000 monetų.

Išleidimo data – 2021 m. sausio 26 d.

---

(1)  Žr. OL C 373, 2001 12 28, p. 1, kur pavaizduotos visų 2002 m. išleistų eurų monetų nacionalinės pusės.

(2)  Žr. 2009 m. vasario 10 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas ir 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendaciją dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių (OL L 9, 2009 1 14, p. 52).

Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė

(2021/C 20/05)

Latvijos išleistos naujos proginės apyvartinės 2 eurų monetos nacionalinė pusė

Apyvartinės eurų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje. Siekdama informuoti visas šalis, kurių veikla susijusi su šiomis monetomis, ir plačiąją visuomenę, Komisija skelbia visų naujo eurų monetų dizaino variantų aprašą (1). Remiantis 2009 m. vasario 10 d. Tarybos išvadomis (2), euro zonos valstybėms narėms ir šalims, su Europos Sąjunga sudariusioms susitarimą dėl pinigų, kuriuo numatoma išleisti eurų monetas, suteikiama teisė išleisti tam tikrą proginių apyvartinių eurų monetų skaičių laikantis tam tikrų sąlygų – visų pirma tai turi būti tik 2 eurų nominalo monetos. Tokių monetų techninės charakteristikos yra tokios pat kaip kitų 2 eurų monetų, tačiau nacionalinėje pusėje yra proginis atvaizdas, turintis didelę simbolinę prasmę tai valstybei ar visai Europai.

Monetas leidžianti šalis – Latvija.

Proga – 100-osios Latvijos tarptautinio pripažinimo de iure metinės.

Dizaino aprašas.1921 m. sausio 26 d. Latvijos diplomatams pavyko atlikti reikšmingą užduotį – galingiausios pasaulio valstybės pripažino Latviją de iure. Nors nepriklausomybę Latvija paskelbė 1918 m. lapkričio 18 d., naujoji valstybė buvo pripažinta tik 1920 m., po sumaišties kupino kovos laikotarpio.

Monetoje iškaltas meniškas užrašas „100 Latvija de iure 2021“ su šalies pavadinimu (LATVIJA) ir išleidimo metais (2021).

Išorinėje dalyje (žiede) pavaizduota dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.

Tiražas – 412 000 monetų.

Išleidimo data – 2021 m. pirmasis ketvirtis.

---

(1)  Žr. OL C 373, 2001 12 28, p. 1, kur pavaizduotos visų 2002 m. išleistų eurų monetų nacionalinės pusės.

(2)  Žr. 2009 m. vasario 10 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas ir 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendaciją dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių (OL L 9, 2009 1 14, p. 52).

Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė

(2021/C 20/06)

Liuksemburgo išleistos naujos proginės apyvartinės 2 eurų monetos nacionalinė pusė

Apyvartinės eurų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje. Siekdama informuoti visas šalis, kurių veikla susijusi su šiomis monetomis, ir plačiąją visuomenę, Komisija skelbia visų naujo eurų monetų dizaino variantų aprašą (1). Remiantis 2009 m. vasario 10 d. Tarybos išvadomis (2), euro zonos valstybėms narėms ir šalims, su Europos Sąjunga sudariusioms susitarimą dėl pinigų, kuriuo numatoma išleisti eurų monetas, suteikiama teisė išleisti tam tikrą proginių apyvartinių eurų monetų skaičių laikantis tam tikrų sąlygų – visų pirma tai turi būti tik 2 eurų nominalo monetos. Tokių monetų techninės charakteristikos yra tokios pat kaip kitų 2 eurų monetų, tačiau nacionalinėje pusėje yra proginis atvaizdas, turintis didelę simbolinę prasmę tai valstybei ar visai Europai.

Monetas leidžianti šalis – Liuksemburgas.

Proga – 40-osios Didžiojo Hercogo Henrio vestuvių metinės.

Dizaino aprašas. Monetoje pavaizduoti Didysis Hercogas Henris ir Didžioji Hercogienė Maria Teresa. Po jų atvaizdais – du vestuviniai žiedai, prieš kuriuos iškalta vestuvių data „14. FEBRUAR 1981, o po jų – monetos išleidimo metai „2021“. Užrašas „LETZEBUERG“, nurodantis monetą leidžiančią šalį, iškaltas monetos apačioje.

Išorinėje dalyje (žiede) pavaizduota dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.

Numatomas tiražas – 500 000 monetų.

Išleidimo data – 2021 m. vasario mėn.

---

(1)  Žr. OL C 373, 2001 12 28, p. 1, kur pavaizduotos visų 2002 m. išleistų eurų monetų nacionalinės pusės.

(2)  Žr. 2009 m. vasario 10 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas ir 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendaciją dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių (OL L 9, 2009 1 14, p. 52).

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.10086 – Cerberus Group / Dorel Industries)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2021/C 20/07)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.10145 — American Industrial Partners / Personal Care Business of Domtar)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2021/C 20/08)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.10095 — Crédit Agricole Italia/Credito Valtellinese)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2021/C 20/09)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2021/C 20/10)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pateikti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„ENNSTALER STEIRERKAS“

ES Nr. PDO-AT-02588 – 2020 1 28

SKVN (X) SGN ( )

1.   [SKVN arba SGN] pavadinimas (-ai)

„Ennstaler Steirerkas“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Austrija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.3 klasė. Sūriai

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Ennstaler Steirerkas“ – tai rauginto pieno sūris, pagamintas iš žalio arba pasterizuoto nugriebto karvės pieno. Pienas perdirbamas nepridedant šliužo fermento ir traukinant tik rūgštimi, o pagamintas sūris sveria iki 4 kg ir yra nupjauto kūgio formos. Paprastai produktas gardinamas tik druska. Taip pat galima įdėti labai nedidelį kiekį pipirų, prieskonių, žolelių ir uogų. „Ennstaler Steirerkas“ – tai ilgai brandintas, trapus, neriebus sūris, pasižymintis savitu aromatu ir išskirtiniu skoniu. Jo skonis rūgštus, stiprus ir pikantiškas, nuo aštraus iki aitraus. Sūriui senstant, jo kvapas tampa intensyvesnis, jam būdingas stiprus ir aitrus aromatas, kurį lydi žemės kvapas ir nestiprus amoniako pokvapis. Kvapo ir skonio intensyvumas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo oro sąlygų sūrio gamybos metu. Brandinimo procesas, kuriam įtakos turi grynos pelėsių kultūros, trunka mažiausiai tris savaites – prasideda produkto išorėje ir tęsiasi jo viduje.

Produkto paviršius yra sausas, rudo arba pilko atspalvio, padengtas įvairaus storio žaliojo arba baltojo pelėsio sluoksniu ir jame matyti įtrūkimai, primenantys žemėlapį. Sūrio vidus primena marmurą, gali būti nuo šviesiai rudos iki pilkšvai rudos spalvos. Sūrio struktūra – nuo grūdėtos ar trapios iki lipnios, kai kur išraižyta pelėsio gijomis.

Didžiausias produkto „Ennstaler Steirerkas“ drėgmės kiekis yra 46 proc., todėl sūrio neriebalinės medžiagos drėgmės kiekis (SNMD) yra gerokai mažesnis nei yra įprasta rauginto pieno sūriams.

Kitos sūrio „Ennstaler Steirerkas“ cheminės ir fizinės savybės:

riebalų kiekis sausojoje medžiagoje – 0–12 proc.;

sausoji masė – ne mažiau kaip 52 proc. ir ne daugiau kaip 62 proc.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Pašarai

Pieninės karvės nuo gegužės mėn. pabaigos iki rugsėjo mėn. pabaigos ar spalio mėn. pradžios paprastai ganosi 500–1 800 m virš jūros lygio esančiose kalnų ganyklose, kur minta įvairių rūšių žolėmis. Kai karvės nesigano, būtina užtikrinti, kad jos būtų šeriamos žolėmis iš nustatytų ribų vietovės (pašaras gali būti ir silosas). Žiemą pieninės karvės laikomos uždarose patalpose ir šeriamos šienu ir silosu iš nustatytų ribų vietovės. Karvės gali būti šeriamos žole ir žolelėmis – tai gali būti šviežias žalias pašaras, sausas šienas ar perdirbtas silosas. Ūkininkai dažniausiai naudoja savo pašarą, derliaus nuėmimo metu ypatingą dėmesį skirdami kokybei.

Kad būtų užtikrinta gyvūnų gerovė, būtina – ir todėl leidžiama – jų pašarą papildyti iš kitų vietovių gautu koncentratu ir rupiaisiais pašarais, kurie per metus gali sudaryti iki 40 proc. sausosios medžiagos, siekiant užtikrinti, kad laikotarpiu, kai karvės duoda daug pieno, arba esant išskirtinėms oro sąlygoms, pvz., sausroms, joms būtų tiekiamas subalansuotas maisto medžiagų kiekis ir jos būtų tinkamai šeriamos. Koncentratas gali būti perkamas iš kitų vietovių, nes geografinė vietovė – tipiškas kalnų regionas, kuriam būdingos pievos ir negilus juodžemio sluoksnis – nėra tinkama pašariniams augalams auginti. Tai reiškia, kad vietovėje neauginami beveik jokie javai ar panašūs augalai, todėl būtina pirkti pašarus iš kitų vietovių. Tačiau ne mažiau kaip 60 proc. sausosios medžiagos per metus turi būti gaunama iš geografinės vietovės.

Todėl pašarai (rupieji pašarai, silosas ir (arba) žolė) iš geografinės vietovės turi sudaryti ne mažiau kaip 60 proc. visos per metus melžiamoms karvėms sušeriamos sausosios medžiagos. Koncentratas ir (arba) šienas iš kitų vietovių gali sudaryti mažiau kaip 40 proc. kiekvieno davinio sausosios medžiagos.

Pirmiau nurodyta išimtis dėl papildomų pašarų neturi įtakos aukštai ir nekintančiai pieno kokybei, nes didžioji dalis rupiųjų pašarų turi būti gauta iš nustatytų ribų vietovės.

Žaliava

Sūriui „Ennstaler Steirerkas“ gaminti naudojamas tik karvės pienas iš nustatytos geografinės vietovės.

Pasterizuotas arba žalias nugriebtas pienas sutraukinamas nepridedant šliužo fermento. Prireikus rauginimo procesui skatinti gali būti naudojamos pieno rūgšties bakterijų kultūros. Negalima pridėti jokių dažiklių ar cheminių konservantų.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi gamybos veiksmai (žaliavos išgavimas, sūrio gamyba ir brandinimas) turi būti atliekami nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

—

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Vietovė, kurioje tradiciškai gaminamas sūris „Ennstaler Steirerkas“, yra šiaurės vakarinėje Štirijos dalyje (Lyceno rajone).

5.   Ryšys su geografine vietove

Nepastovios klimato sąlygos, įvairių uolienų darinių (ypač žėručio skalūno, klinties, dolomito, marmuro, žaliojo skalūno, amfibolito ir smiltainio) gausa ir skirtingos reljefo ir dirvožemio rūšys lemia nuostabią vietos kaimo ir laukinės gamtos įvairovę. Dėl specifinių vietos sąlygų (klimato, reljefo, dirvožemio) ir ekstensyvaus galvijų auginimo pievose susiformavo kalnų pievoms ir ganykloms būdinga augmenija: jose auga kur kas daugiau nevarpinių žolių nei slėniuose ir yra susiformavusi ypatinga vietos ir naudojimo būdo nulemta biologinė įvairovė.

Pieno riebalų kokybei įtakos turi Alpių augalija, gausi įvairių rūšių augalų. Piene iš šios kalnų vietovės esanti riebalų rūgštis pasižymi didesniu nesočiųjų riebalų rūgščių (omega-3 riebalų rūgščių) ir beta karoteno kiekiu.

Šis nugriebtas pienas naudojamas labai mažai riebalų turinčiam rauginto pieno sūriui gaminti. Jame yra aukštos kokybės biologinių baltymų, mikroelementų ir vitaminų, kurie labai prisideda prie sūrio „Ennstaler Steirerkas“ rusvo ar pilkšvo atspalvio, kvapnaus aromato ir intensyvaus daugialypio skonio.

Sūris „Ennstaler Steirerkas“ pramoniniu būdu pradėtas gaminti tik prieš kelis dešimtmečius, o tai patvirtina žmogaus veiksnio ir meistriškumo svarbą. Iki šiol daug gamybos veiksmų atliekama rankiniu būdu.

Su sūrio „Ennstaler Steirerkas“ gamyba susijusi praktinė patirtis šeimose dažnai perduodama iš kartos į kartą. Enstalio sūrininkai intensyviai dalijasi žiniomis – jie periodiškai susitinka ir kartu mokosi; nuo senų laikų tai labai padeda išsaugoti žinias apie sūrio „Ennstaler Steirerkas“ gamybą.

Sūrio „Ennstaler Steirerkas“ skonio pagrindas – tradicinės ir regioninės vietos sūrininkų žinios ir jų gebėjimas susidoroti su vietos mikroklimato ypatumais – visa tai tiesiogiai atsispindi sūrio gamybos procese. Nuolat reaguodami į regiono oro sąlygas, ūkininkai gali kompensuoti jų poveikį ir užtikrinti tinkamą sūrio kokybę. Pavyzdžiui, ūkininkavimo metodai yra pritaikomi prie vietos klimato ir augmenijos, kad būtų išlaikyta pašarų kokybė. Esant nepalankioms oro sąlygoms rauginimo procesus reikia papildyti didesnėmis pieno rūgšties bakterijų dozėmis. Keičiantis oro temperatūrai ir drėgniui keičiasi ir sūrio brandinimo sąlygos. Todėl būtina atidžiai stebėti kiekvieną sūrio gamybos proceso etapą ir žinoti tinkamą laiką kiekvienam veiksmui atlikti.

Gaminant sūrį „Ennstaler Steirerkas“, raugintas pienas yra kaitinamas katiluose 75–100°C temperatūroje, kad atsiskirtų varškė ir išrūgos. Dėl tokio gamybos būdo sūrį galima ilgai laikyti, o kalnų ganyklose tai svarbu. Pieną taip pat reikia apdoroti kuo atsargiau, kad būtų išsaugota didžioji dalis jo aromatinių ir mikrobiologinių savybių bei sudedamųjų dalių, taigi kartu ir jo išskirtinė kokybė. Be to, dėl natūraliai permainingų šėrimo sąlygų kalnų ganyklose pienas neturi standartinių savybių – jo kokybinės savybės, kaip antai baltymingumas ar riebalų rūgščių sudėtis, įvairuoja. Sūrį „Ennstaler Steirerkas“ gaminantys sūrininkai yra sukaupę daug patirties, todėl puikiai susidoroja su šiais natūraliais svyravimais.

Raugintos varškės trynimui taip pat reikia daug patirties, nes jį atlikus sūrio paviršiaus plotas tampa didesnis, o tai taip pat palengvina džiovinimo procesą. Taip susidaro labai sausas sūrio branduolys, kuris lemia unikalią trapią sūrio „Ennstaler Steirerkas“ tekstūrą.

Brandinimo procesui, taigi ir galutinio produkto kokybei, labai svarbi kruopšti priežiūra. Brandinimo procesas, kuriam įtakos turi grynos pelėsių kultūros, vyksta gerai vėdinamose brandinimo patalpose arba rūsiuose, esant 6–14°C temperatūrai, 60–85 proc. drėgmės lygiui ir reguliariai vartant sūrio galvas. Taip sūris „Ennstaler Steirerkas“ įgyja jam būdingą sausą ir akytą tekstūrą, rusvą ar pilkšvą atspalvį ir pasidengia žaliojo ar baltojo pelėsio sluoksniu. Sūrio galvų brandinimas reikalauja itin kruopščios priežiūros, nes ir šis etapas vyksta kalnų ganyklose, kur temperatūra yra neaukšta, o oro drėgnis didelis ir neretai svyruoja. Sūris dažnai brandinamas natūraliuose rūsiuose, tad Alpių sūrininkai turi itin atidžiai stebėti brandinimo sąlygas, nes juose jų neįmanoma standartizuoti technologinėmis priemonėmis. Brandinant sūrį ypač svarbu reguliariai vartyti sūrio galvas, kad jos išdžiūtų tolygiai. Sūrininkas savo išlavinta akimi nusprendžia, kada reikia apversti sūrio galvas, tad jis turi labai daug įtakos sūrio kokybei. Būtina atsižvelgti į vietos sąlygų ir techninės įrangos ypatumus.

Glaudžią sūrio ir jo gamybos vietovės sąsają liudija ir tai, kad gamybos metu beveik nieko nereikia transportuoti. Pienas gaminamas geografinėje vietovėje ir perdirbamas toje pačioje vietoje arba pervežus jį palyginti nedidelį atstumą.

Taigi sūris „Ennstaler Steirerkas“ turėtų būti laikomas regiono specifikos nulemtu ir nuo jo tapatybės neatsiejamu produktu.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://www.patentamt.at/herkunftsangaben/ennstalersteirerkas/

Nuorodą taip pat galima rasti Austrijos patentų biuro svetainėje (www.patentamt.at), spustelėjus nuorodas „Markenschutz / Schutzrechte / Herkunftsangabe“ („Prekių ženklų apsauga“ / „Apsaugos teisės“ / „Kilmės vietos nuoroda“). Specifikacija pateikiama po kokybės nuorodos pavadinimu.

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.