2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/2

2020 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba / John Mills Ltd, Jerome Alexander Consulting Corp.

(Byla C-809/18 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Europos Sąjungos prekių ženklas - Reglamentas (EB) Nr. 207/2009 - Protesto procedūra - Santykinis atsisakymo registruoti pagrindas - 8 straipsnio 3 dalis - Taikymo sritis - Prašomo įregistruoti prekių ženklo tapatumas su ankstesniu prekių ženklu arba panašumas į jį - Žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas MINERAL MAGIC - Ankstesnio prekių ženklo savininko atstovo ar patikėtinio pateikta registracijos paraiška - Ankstesnis žodinis nacionalinis prekių ženklas MAGIC MINERALS BY JEROME ALEXANDER)

(2021/C 19/02)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama A. Lukošiūtės

Kitos proceso šalys: John Mills Ltd, atstovaujama QC S. Malynicz, Jerome Alexander Consulting Corp.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2018 m. spalio 15 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą John Mills / EUIPO – Jerome Alexander Consulting (MINERAL MAGIC) (T-7/17, EU:T:2018:679).

2.	Atmesti John Mills Ltd byloje T-7/17 pateiktą ieškinį dėl 2016 m. spalio 5 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2087/2015-1).

3.	John Mills Ltd padengia savo ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šį apeliacinį skundą ir per procesą Bendrajame Teisme, taip pat Jerome Alexander Consulting Corp. bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procesą Bendrajame Teisme.

(1) OL C 148, 2019 4 29.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/3

2020 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Supremo Tribunal Administrativo (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Sonaecom SGPS SA / Autoridade Tributária e Aduaneira

(Byla C-42/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Pridėtinės vertės mokestis (PVM) - Šeštoji direktyva 77/388/EEB - 4 straipsnis - Sąvoka „apmokestinamasis asmuo“ - Mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė - 17 straipsnis - Teisė į pirkimo PVM atskaitą - Mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančios bendrovės sumokėtas pirkimo PVM už konsultavimo paslaugas, susijusias su rinkos tyrimais, atliktais siekiant galimai įsigyti kitų bendrovių kapitalo dalių - Įsigijimo projektų neįvykdymas - Pirkimo PVM, sumokėtas už komisinius bankui, susijusius su obligacijų emisijos, skirtos aprūpinti investavimui būtinomis lėšomis patronuojamąsias bendroves, organizavimą ir sudarymą - Nerealizuotos investicijos)

(2021/C 19/03)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Supremo Tribunal Administrativo

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: Sonaecom SGPS SA

Kita apeliacinio proceso šalis: Autoridade Tributária e Aduaneira

Rezoliucinė dalis

1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 4 straipsnio 1 ir 2 dalys bei 17 straipsnio 1, 2 ir 5 dalys turi būti aiškinamos taip, kad mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė, kuri nuolat dalyvauja valdant savo patronuojamąsias bendroves, turi teisę atskaityti pirkimo pridėtinės vertės mokestį, sumokėtą įsigyjant konsultavimo paslaugas, susijusias su rinkos tyrimu, atliktu siekiant įsigyti kitos bendrovės kapitalo dalių, įskaitant atvejį, kai galiausiai šis įsigijimas neįvyko.

Šeštosios direktyvos 77/388 4 straipsnio 1 ir 2 dalys bei 17 straipsnio 1, 2 ir 5 dalys turi būti aiškinamos taip, kad mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė, kuri nuolat dalyvauja valdant savo patronuojamąsias bendroves, neturi teisės atskaityti pirkimo pridėtinės vertės mokesčio už kredito įstaigai sumokėtus komisinius, susijusius su obligacijų emisijos, skirtos investicijoms konkrečiame sektoriuje, organizavimą ir sudarymą, kai galiausiai šios investicijos neįvyko, o šios emisijos būdu gautas kapitalas buvo visas pervestas grupės patronuojančiajai bendrovei kaip paskola.

(1) OL C 139, 2019 4 15.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/4

2020 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Tribunalul Bucureşti (Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Orange România SA / Autoritatea Naţională de Supraveghere a Prelucrării Datelor cu Caracter Personal (ANSPDCP)

(Byla C-61/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 95/46/EB - 2 straipsnio h punktas ir 7 straipsnio a punktas - Reglamentas (ES) 2016/679 - 4 straipsnio 11 punktas ir 6 straipsnio 1 dalies a punktas - Asmens duomenų tvarkymas ir privataus gyvenimo apsauga - Judriojo ryšio paslaugų teikėjo atliekamas asmens tapatybės dokumentų kopijų rinkimas ir saugojimas - Duomenų subjekto „sutikimo“ sąvoka - Informacija pagrįstas konkretus laisvos valios pareiškimas - Sutikimo davimas pažymint langelį - Duomenų subjekto atliekamas sutarties pasirašymas - Įrodinėjimo pareiga)

(2021/C 19/04)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunalul Bucureşti

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Orange România SA

Atsakovė: Autoritatea Naţională de Supraveghere a Prelucrării Datelor cu Caracter Personal (ANSPDCP)

Rezoliucinė dalis

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl [fizinių] asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 2 straipsnio h punktas ir 7 straipsnio a punktas, taip pat 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 4 straipsnio 11 punktas ir 6 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinami taip, kad duomenų valdytojas turi įrodyti, kad duomenų subjektas aktyviais veiksmais pareiškė sutikimą dėl savo asmens duomenų tvarkymo ir iš anksto gavo informaciją dėl visų su šiuo tvarkymu susijusių aplinkybių suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba, leidžiančia jam lengvai nustatyti šio sutikimo pasekmes, kad būtų užtikrinta, jog sutikimas duotas žinant visas aplinkybes. Telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartis su įtvirtinta sąlyga, pagal kurią duomenų subjektas buvo informuotas ir sutiko dėl savo asmens tapatybės dokumento kopijos rinkimo ir saugojimo identifikavimo tikslais, negali įrodyti, kad šis asmuo tinkamai davė sutikimą dėl šio rinkimo ir saugojimo, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, jeigu:

—	su šia sąlyga susijusį langelį duomenų valdytojas pažymėjo prieš pasirašant šią sutartį arba

—	šios sutarties sąlygos gali suklaidinti duomenų subjektą dėl galimybės sudaryti atitinkamą sutartį net ir tuo atveju, jeigu jis atsisako duoti sutikimą dėl savo duomenų tvarkymo, arba

—	duomenų valdytojas nepagrįstai apriboja laisvą pasirinkimą prieštarauti dėl tokio rinkimo ir saugojimo, reikalaudamas, kad duomenų subjektas, norėdamas atsisakyti duoti sutikimą, užpildytų papildomą formuliarą, kuriame būtų patvirtintas šis atsisakymas.

(1) OL C 164, 2019 5 13.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/5

2020 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Oberster Gerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) DenizBank AG / Verein für Konsumenteninformation

(Byla C-287/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Vartotojų apsauga - Direktyva (ES) 2015/2366 - Mokėjimo paslaugos vidaus rinkoje - 4 straipsnio 14 punktas - Mokėjimo priemonės sąvoka - Personalizuotos daugiafunkcės banko kortelės - Keitimosi duomenimis trumpu atstumu (NFC) funkcija - 52 straipsnio 6 punkto a papunktis ir 54 straipsnio 1 dalis - Vartotojui teiktina informacija - Bendrosios sutarties sąlygų pakeitimas - Tylus sutikimas - 63 straipsnio 1 dalies a ir b punktai - Teisės ir pareigos, susijusios su mokėjimo paslaugomis - Mažos vertės mokėjimo priemonėms taikoma nukrypti leidžianti nuostata - Taikymo sąlygos - Mokėjimo priemonė, kurios negalima blokuoti - Anonimiškai naudojama mokėjimo priemonė - Teismo sprendimo veikimo ribojimas laiko atžvilgiu)

(2021/C 19/05)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Atsakovė ir kasatorė: DenizBank AG

Pareiškėja ir kita kasacinio proceso šalis: Verein für Konsumenteninformation

Rezoliucinė dalis

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB, 52 straipsnio 6 punkto a papunktis, siejamas su šios direktyvos 54 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad jame reglamentuota informacija ir sąlygos, kurias turi pateikti mokėjimo paslaugų teikėjas, pageidaujantis susitarti su jo paslaugų vartotoju dėl taikytinos prezumpcijos, jog pastarasis pritarė jų tarpusavio sudarytos bendrosios sutarties pakeitimui šiose nuostatose numatytomis sąlygomis, bet jame nenustatyti ribojimai dėl vartotojo statuso ar sutarties sąlygų, dėl kurių galima sudaryti tokį susitarimą, rūšies, su sąlyga, kad, kai šių paslaugų vartotojas turi vartotojo statusą, galimas šių sąlygų nesąžiningumo patikrinimas pagal 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais nuostatas.

Direktyvos 2015/2366 4 straipsnio 14 punktas turi būti aiškinamas taip, kad šioje nuostatoje apibrėžta „mokėjimo priemone“ laikoma daugiafunkcėje personalizuotoje banko kortelėje įdiegta keitimosi duomenimis trumpu atstumu (Near Field Communication) funkcija, leidžianti atlikti mažos vertės mokėjimus, nurašomus iš su šia kortele susietos banko sąskaitos.

Direktyvos 2015/2366 63 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad mažos vertės bekontaktis mokėjimas naudojant daugiafunkcės banko kortelės keitimosi duomenimis trumpu atstumu (Near Field Communication) funkciją yra „anonimiškas“ atitinkamos mokėjimo priemonės naudojimas, kaip tai suprantama pagal šią leidžiančią nukrypti nuostatą.

Direktyvos 2015/2366 63 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris ketina remtis šioje nuostatoje numatyta išimtimi, negali apsiriboti tvirtinimu, kad neįmanoma blokuoti atitinkamos mokėjimo priemonės arba užkirsti kelią tolesniam jos naudojimui, nors, atsižvelgiant į objektyvų turimų techninių žinių lygį, tokio negalėjimo negalima įrodyti.

(1) OL C 246, 2019 7 22.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/6

2020 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Juzgado de lo Social no 3 de Barcelona (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) UQ / Marclean Technologies, S.L.U.

(Byla C-300/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Socialinė politika - Kolektyviniai atleidimai iš darbo - Direktyva 98/59/EB - 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktas - Sąvoka „kolektyvinis atleidimas iš darbo“ - Atleidimų iš darbo skaičiaus apskaičiavimo tvarka - Referencinis laikotarpis, į kurį reikia atsižvelgti)

(2021/C 19/06)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de lo Social no 3 de Barcelona

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: UQ

Atsakovė: Marclean Technologies, S.L.U.

dalyvaujant: Ministerio Fiscal, Fondo de Garantía Salarial

Rezoliucinė dalis

1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktas turi būti aiškinamas taip, kad siekiant įvertinti, ar ginčijamas individualus atleidimas iš darbo yra kolektyvinio atleidimo iš darbo dalis, šioje nuostatoje numatytas referencinis laikotarpis, siekiant nustatyti, ar yra kolektyvinis atleidimas iš darbo, turi būti apskaičiuotas atsižvelgiant į bet kurį iš eilės einančių 30 ar 90 dienų laikotarpį, per kurį buvo įvykdytas šis individualus atleidimas iš darbo ir per kurį darbdavys įvykdė daugiausia atleidimų iš darbo dėl vienos ar kelių priežasčių, nesusijusių su atitinkamais atskirais darbuotojais, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

(1) OL C 295, 2019 9 2.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/7

2020 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Sofiyski rayonen sad (Bulgarija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) „Bulstrad Vienna Insurance Group“ АD / Olympic Insurance Company Ltd

(Byla C-427/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 2009/138/EB - 274 straipsnis - Draudimo įmonių likvidavimo procedūrai taikytina teisė - Draudimo bendrovės leidimo panaikinimas - Laikinojo likvidatoriaus paskyrimas - „Sprendimo pradėti draudimo įmonės likvidavimo procedūrą“ sąvoka - Teismo sprendimo pradėti likvidavimo procedūrą buveinės valstybėje narėje nebuvimas - Prieš draudimo įmonę kitose valstybėse narėse, ne buveinės valstybėje narėje pradėtų teismo procesų sustabdymas)

(2021/C 19/08)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sofiyski rayonen sad

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: „Bulstrad Vienna Insurance Group“ АD

Atsakovė: Olympic Insurance Company Ltd

Rezoliucinė dalis

2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II), iš dalies pakeistos 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/58/ES, 274 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad kompetentingos institucijos sprendimas panaikinti atitinkamos draudimo įmonės leidimą ir paskirti laikinąjį likvidatorių gali būti laikomas „sprendimu pradėti draudimo įmonės likvidavimo procedūrą“, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, tik tuomet, jeigu pagal šios draudimo įmonės buveinės valstybės narės teisę šis laikinas likvidatorius yra įgaliotas realizuoti minėtos draudimo įmonės turtą, o įplaukas paskirstyti šios įmonės kreditoriams, arba jeigu šios draudimo įmonės leidimo panaikinimas reiškia, kad automatiškai pradedama likvidavimo procedūra, kai atskira institucija neprivalo tuo tikslu priimti oficialaus sprendimo.

Direktyvos 2009/138, iš dalies pakeistos Direktyva 2013/58, 274 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jei sąlygos, reikalingos tam, kad sprendimas dėl draudimo įmonės leidimo panaikinimo ir laikino likvidatoriaus paskyrimo būtų laikomas „sprendimu pradėti draudimo įmonės likvidavimo procedūrą“, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, nėra įvykdytos, pagal šio straipsnio nuostatas kitų valstybių narių teismai neįpareigojami taikyti atitinkamos draudimo įmonės buveinės valstybės narės teisę, kurioje numatyta, kad tokios įmonės atžvilgiu vykdomas teismo procesas turi būti sustabdytas.

(1) OL C 288, 2019 8 26.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/8

2020 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Oberster Gerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Ellmes Property Services Limited / SP

(Byla C-433/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose - Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 - Jurisdikcija, teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimas ir vykdymas - 24 straipsnio 1 punktas - Išimtinė jurisdikcija nagrinėti ieškinius, kurių dalykas yra daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą - 7 straipsnio 1 punkto a papunktis - Specialioji jurisdikcija bylose, kylančiose iš sutarčių - Bendraturčio ieškinys, kuriuo reikalaujama, kad kitas bendraturtis nutrauktų turto bendrosios nuosavybės objekte naudojimą turistiniais tikslais)

(2021/C 19/09)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Ellmes Property Services Limited

Kita kasacinio proceso šalis: SP

Rezoliucinė dalis

2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 24 straipsnio 1 punktas turi būti aiškinamas taip, kad ieškinys, kuriuo nekilnojamojo turto bendraturtis siekia uždrausti kitam šio turto bendraturčiui savavališkai ir nesant kitų bendraturčių sutikimo pakeisti jo turto bendrosios nuosavybės objekte paskirtį, numatytą bendrosios nuosavybės sutartyje, turi būti laikomas ieškiniu, kurio „dalykas yra daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, su sąlyga, kad dėl šios paskirties galima pateikti prieštaravimą ne tik minėto nekilnojamojo turto bendraturčių, bet ir visų kitų asmenų atžvilgiu, o tai patikrinti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto a papunktis turi būti aiškinamas taip, kad tuo atveju, jei dėl nekilnojamojo turto bendrosios nuosavybės objekte paskirties, numatytos bendrosios nuosavybės sutartyje, negalima pateikti prieštaravimo bet kuriam asmeniui, nekilnojamojo turto bendraturčio ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti kitam bendraturčiui savavališkai ir nesant kitų bendraturčių sutikimo pakeisti šią paskirtį, turi būti laikomas ieškiniu „bylose, kylančiose iš sutarčių“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Prievolės, kuria grindžiamas šis ieškinys, vykdymo vieta yra minėto turto buvimo vieta, o tai patikrinti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

(1) OL C 357, 2019 10 21.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/10

2020 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunalul Bucureşti (Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) ITH Comercial Timişoara SRL / Agenţia Naţională de Administrare Fiscală – Direcţia Generală Regională a Finanţelor Publice Bucureşti, Agenţia Naţională de Administrare Fiscală – Direcţia Generală Regională a Finanţelor Publice Bucureşti – Administraţia Sector 1 a Finanţelor Publice

(Byla C-734/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Bendra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema - Direktyva 2006/112/EB - Pirkimo mokesčio atskaita - Iš pradžių numatytos veiklos nutraukimas - Pirkimo PVM atskaitos tikslinimas - Nekilnojamojo turto veikla)

(2021/C 19/12)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunalul Bucureşti

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: ITH Comercial Timişoara SRL

Atsakovės: Agenţia Naţională de Administrare Fiscală – Direcţia Generală Regională a Finanţelor Publice Bucureşti, Agenţia Naţională de Administrare Fiscală – Direcţia Generală Regională a Finanţelor Publice Bucureşti – Administraţia Sector 1 a Finanţelor Publice

Rezoliucinė dalis

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 167, 168, 184 ir 185 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad teisė atskaityti pirkimo pridėtinės vertės mokestį (PVM) už prekes, šiuo atveju nekilnojamąjį turtą, ir paslaugas, įsigytas siekiant vykdyti apmokestinamuosius sandorius, išlieka, kai iš pradžių numatytų investicinių projektų atsisakoma dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo apmokestinamojo asmens valios, ir kad nereikia tikslinti šio PVM, jeigu apmokestinamasis asmuo vis dar ketina naudoti minėtas prekes apmokestinamosios veiklos tikslais.

Direktyva 2006/112, visų pirma jos 28 straipsnis, turi būti aiškinama taip, kad, nesant įgaliojimo sutarties be atstovavimo santykių, komisionieriaus mechanizmas netaikytinas, jeigu apmokestinamasis asmuo pastato statinį pagal kito asmens, kuris turėtų minėtą statinį išsinuomoti, poreikius ir reikalavimus.

(1) OL C 54, 2020 2 17.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/10

2020 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija / Austrijos Respublika

(Byla C-796/19) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 2007/59/EB - Traukinių mašinistų sertifikavimas - 3 straipsnio a punktas - Kompetentinga nacionalinė institucija - Direktyva 2004/49/EB - 16 straipsnio 1 dalis - Saugos institucija - Kelių institucijų paskyrimas)

(2021/C 19/13)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama W. Mölls ir C. Vrignon

Atsakovė: Austrijos Respublika, atstovaujama J. Schmoll ir A. Posch

Rezoliucinė dalis

Pagal 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/59/EB dėl traukinių mašinistų, valdančių lokomotyvus ir traukinius geležinkelių sistemoje Bendrijos teritorijoje, sertifikavimo „kompetentinga institucija“ paskyrusi ne 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičiančios Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) 16 straipsnyje nurodytą instituciją, o kitą instituciją, Austrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2007/59 3 straipsnio a punktą.

2.	Austrijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidos.

(1) OL C 432, 2019 12 23.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/11

2020 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija / Belgijos Karalystė

(Byla C-842/19) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas įsipareigojimų neįvykdymas - Neįvykdymas - Laisvas kapitalo judėjimas - SESV 63 straipsnis - Belgijos mokesčių teisės nuostatų dėl pajamų iš užsienyje esančio nekilnojamojo turto nesuderinamumas - SESV 260 straipsnio 2 dalis - Prašymas skirti periodinę baudą ir nurodyti sumokėti vienkartinę sumą)

(2021/C 19/14)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama W. Roels ir A. Armenia

Atsakovė: Belgijos Karalystė, atstovaujama P. Cottin, J.-C. Halleux ir C. Pochet

Rezoliucinė dalis

1.	Nesiėmusi priemonių, kad įgyvendintų 2018 m. balandžio 12 d. Sprendimą Komisija / Belgija (C-110/17, EU:C:2018:250), Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 260 straipsnio 1 dalį.

2.	Belgijos Karalystei nurodoma sumokėti Europos Komisijai 2 000 000 EUR dydžio vienkartinę sumą.

3.	Belgijos Karalystei nurodoma sumokėti Europos Komisijai periodinę 7 500 EUR baudą už kiekvieną dieną, skaičiuojant nuo šio sprendimo paskelbimo iki visiško 2018 m. balandžio 12 d. Sprendimo Komisija / Belgija (C-110/17, EU:C:2018:250) įvykdymo.

4.	Priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 45, 2020 2 10.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/12

2020 m. sausio 28 d.Gericht Erster Instanz Eupen (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje DQ / Valonijos regionas

(Byla C-41/20)

(2021/C 19/15)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Gericht Erster Instanz Eupen

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: DQ

Atsakovas: Valonijos regionas

Prejudiciniai klausimai

Ar tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip antai taikoma institucijų, t. y. pagal kurią naudotis užsienyje registruota transporto priemone, kurią Belgijoje gyvenančiam piliečiui kartkartėmis ir trumpam laikui suteikia kitoje ES valstybėje narėje gyvenantis pilietis, jos neregistruojant Belgijoje, galima tik tuo atveju, kai šis Belgijoje gyvenantis pilietis transporto priemonėje vežiojasi asmeninę pažymą dėl naudojimosi, numatytą 2001 m. liepos 20 d. Karaliaus dekreto dėl transporto priemonių registracijos 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte, prieštarauja taikytinoms Europos teisės normoms, visų pirma dviem iš keturių pagrindinių Europos Sąjungos laisvių – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 ir 21 straipsniams, reglamentuojantiems laisvą asmenų ir kapitalo judėjimą, ir (arba) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 ir 64 straipsniams, reglamentuojantiems laisvą kapitalo judėjimą?

Ar tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip antai apibūdinta pirmiau ir įgyvendinta Valonijos regiono, yra pateisinama viešojo saugumo ar kitų saugumo priemonių reikalavimais ir ar nacionalinės teisės nuostatos, kuri yra aiškinama taip, kad pagal ją transporto priemonėje privaloma vežiotis transporto priemonės savininko užsieniečio išduotą dokumentą, kuriuo, nurodant galiojimo trukmę, suteikiamas terminuotas leidimas naudotis transporto priemone, ir neleidžiama šio dokumento pateikti vėliau, yra būtina laikytis tam, kad būtų pasiektas siekiamas tikslas, o gal šis tikslas gali būti pasiektas ir kitomis, ne tokiomis griežtomis ir formaliomis priemonėmis?

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nusprendė:

SESV 63 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip draudžianti valstybės narės reglamentavimo tvarką, pagal kurią joje gyvenantis asmuo dėl kitoje valstybėje narėje registruotos transporto priemonės, kurią jam neatlygintinai trumpam naudotis suteikė toje kitoje valstybėje narėje gyvenantis šios transporto priemonės valdytojas, gali remtis jo gyvenamojoje valstybėje narėje galiojančios registravimo pareigos išimtimi tik tada, kai dokumentai, patvirtinantys, kad atitinkamas asmuo įvykdė šios išimties reikalavimus, nuolat yra transporto priemonėje, ir asmuo negali jų pateikti vėliau.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/12

2020 m. sausio 28 d.Gericht Erster Instanz Eupen (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje FS / Valonijos regionas

(Byla C-42/20)

(2021/C 19/16)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Gericht Erster Instanz Eupen

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: FS

Atsakovas: Valonijos regionas

Prejudiciniai klausimai

Ar tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip antai taikoma institucijų, t. y. pagal kurią naudotis užsienyje registruota transporto priemone, kurią Belgijoje gyvenančiam piliečiui kartkartėmis ir trumpam laikui suteikia kitoje ES valstybėje narėje gyvenantis pilietis, jos neregistruojant Belgijoje, galima tik tuo atveju, kai šis Belgijoje gyvenantis pilietis transporto priemonėje vežiojasi asmeninę pažymą dėl naudojimosi, numatytą 2001 m. liepos 20 d. Karaliaus dekreto dėl transporto priemonių registracijos 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte, prieštarauja taikytinoms Europos teisės normoms, visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 ir 21 straipsniams, reglamentuojantiems asmenų laisvę, SESV 45 straipsniui (laisvas darbuotojų judėjimas), 49 straipsniui (įsisteigimo laisvė) ir 56 straipsniui (laisvė teikti paslaugas)?

Ar tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip antai apibūdinta pirmiau ir įgyvendinta Valonijos regiono, yra pateisinama viešojo saugumo ar kitų saugumo priemonių reikalavimais ir ar nacionalinės teisės nuostatos, kuri yra aiškinama taip, kad pagal ją transporto priemonėje privaloma vežiotis transporto priemonės savininko užsieniečio išduotą dokumentą, kuriuo, nurodant galiojimo trukmę, suteikiamas terminuotas leidimas naudotis transporto priemone, yra būtina laikytis tam, kad būtų pasiektas siekiamas tikslas, o gal šis tikslas gali būti pasiektas ir kitomis, ne tokiomis griežtomis ir formaliomis priemonėmis?

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nusprendė:

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/13

2020 m. sausio 28 d.Gericht Erster Instanz Eupen (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje HU / Valonijos regionas

(Byla C-43/20)

(2021/C 19/17)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Gericht Erster Instanz Eupen

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: HU

Atsakovas: Valonijos regionas

Prejudiciniai klausimai

Ar tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip antai taikoma institucijų, t. y. pagal kurią naudotis užsienyje registruota transporto priemone, kurią Belgijoje gyvenančiam piliečiui kartkartėmis ir trumpam laikui suteikia kitoje ES valstybėje narėje gyvenantis pilietis, jos neregistruojant Belgijoje, galima tik tuo atveju, kai šis Belgijoje gyvenantis pilietis transporto priemonėje vežiojasi asmeninę pažymą dėl naudojimosi, numatytą 2001 m. liepos 20 d. Karaliaus dekreto dėl transporto priemonių registracijos 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte, prieštarauja taikytinoms Europos teisės normoms, visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 ir 21 straipsniams, reglamentuojantiems asmenų laisvę, SESV 45 straipsniui (laisvas darbuotojų judėjimas), 49 straipsniui (įsisteigimo laisvė) ir 56 straipsniui (laisvė teikti paslaugas)?

Ar tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip antai apibūdinta pirmiau ir įgyvendinta Valonijos regiono, yra pateisinama viešojo saugumo ar kitų saugumo priemonių reikalavimais ir ar nacionalinės teisės nuostatos, kuri yra aiškinama taip, kad pagal ją transporto priemonėje privaloma vežiotis transporto priemonės savininko užsieniečio išduotą dokumentą, kuriuo, nurodant galiojimo trukmę, suteikiamas terminuotas leidimas naudotis transporto priemone, yra būtina laikytis tam, kad būtų pasiektas siekiamas tikslas, o gal šis tikslas gali būti pasiektas ir kitomis, ne tokiomis griežtomis ir formaliomis priemonėmis?

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nusprendė:

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/14

2020 m. balandžio 23 d.Consiglio di Stato (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje AZ, BY, CX, DW, EV, FU, GJ / Presidenza del Consiglio dei Ministri, Ministero dell'Istruzione, dell'Università e della Ricerca – MIUR, Università degli studi di Perugia

(Byla C-173/20)

(2021/C 19/18)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Consiglio di Stato

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantai: AZ, BY, CX, DW, EV, FU, GJ

Kitos apeliacinio proceso šalys: Presidenza del Consiglio dei Ministri, Ministero dell'Istruzione, dell'Università e della Ricerca – MIUR, Università degli studi di Perugia

Prejudiciniai klausimai

Ar pagal Direktyvoje 1999/70/EB (Tarybos direktyva dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (1); toliau – direktyva) nurodyto Bendrojo susitarimo 5 punktą „Piktnaudžiavimo prevencijos priemonės“, skaitomą kartu su 6 ir 7 konstatuojamosiomis dalimis ir su šio susitarimo 4 punktu („Nediskriminavimo principas“), taip pat atsižvelgiant į [Europos Sąjungos] teisės lygiavertiškumo, veiksmingumo ir veiksmingo poveikio principus, yra draudžiamos nacionalinės teisės normos, būtent – 1. 240/2010 (Įstatymas Nr. 240/2010) 24 straipsnio 3 dalies a punktas ir 22 straipsnio 9 dalis, kuriomis universitetams leidžiama be kiekybinių apribojimų sudaryti trejų metų (su galimybe pratęsti dar dvejiems metams) terminuotas sutartis su tyrėjais, nereikalaujant, kad sutarties sudarymas ir pratęsimas būtų grindžiamas objektyvia priežastimi, siejama su laikinais arba išimtiniais universiteto poreikiais, ir kuriomis numatoma, kad vienintelis apribojimas nustatant pakartotinius terminuotus darbo santykius su tuo pačiu asmeniu yra trukmė, kuri negali viršyti 12 metų, net jei nedirbta nepertraukiamai?

Ar pagal minėtą Bendrojo susitarimo 5 punktą, skaitomą kartu su direktyvos 6 ir 7 konstatuojamosiomis dalimis ir su minėtu šio susitarimo 4 punktu, taip pat atsižvelgiant į [Europos Sąjungos] teisės veiksmingumą, yra draudžiamos nacionalinės teisės normos (būtent – 1. 240/2010 24 straipsnis ir 29 straipsnio 1 dalis) tais atvejais, kai universitetams suteikiama galimybė įdarbinti tyrėjus tik pagal terminuotas sutartis, nereikalaujant priimti atitinkamo sprendimo dėl laikinų arba išimtinių poreikių egzistavimo ir nenustatant jokių apribojimų, paeiliui sudarant galimai neapibrėžto skaičiaus terminuotas sutartis esant įprastiems šių universitetų mokymo ir mokslinių tyrimų poreikiams?

Ar pagal to paties Bendrojo susitarimo 4 punktą yra draudžiama nacionalinės teisės norma, t. y. D.lgs. 75/2017 (Įstatyminis dekretas Nr. 75/2017) (kaip jis aiškinamas minėtame circolare ministeriale n. 3/2017 (Ministro įsakymas Nr. 3/2017)) 20 straipsnio 1 dalis, kuria, nors pripažįstama galimybė stabilizuoti viešųjų mokslinių tyrimų įstaigose pagal terminuotas sutartis dirbančių tyrėjų padėtį (tačiau tik jei iki 2017 m. gruodžio 31 d. jie išdirbo bent trejus metus), pagal terminuotas sutartis dirbantiems universiteto tyrėjams šia galimybe pasinaudoti neleidžiama tik dėl to, kad D.lgs. 75/2017 22 straipsnio 16 dalimi darbo santykiams, nors jie pagal įstatymą grindžiami darbo sutartimi, taikomos „viešosios teisės normos“, nepaisant to, kad pagal 1. 240/2010 22 straipsnio 9 dalį ta pati maksimalios trukmės taisyklė taikoma tiek mokslinių tyrimų įstaigų, tiek universitetų tyrėjams, kurie pagal paskesniame 24 straipsnyje nurodytas sutartis arba pagal tame pačiame 22 straipsnyje nurodytas mokslinių tyrimų užduotis gali nustatyti terminuotus darbo santykius su universitetais ir su mokslinių tyrimų įstaigomis?

Ar atsižvelgiant į minėtą Bendrąjį susitarimą pagal lygiavertiškumo ir veiksmingumo bei ES teisės veiksmingo poveikio principus ir pagal jo 4 punkte įtvirtintą nediskriminavimo principą yra draudžiamos nacionalinės teisės normos (1. 240/2010 24 straipsnio 3 dalies a punktas ir D.lgs. 81/2015 (Įstatyminis dekretas Nr. 81/2015) 29 straipsnio 2 dalies d punktas ir 4 dalis), kuriomis, nors ir numatytos visiems viešojo ir privačiojo sektoriaus darbuotojams taikomos taisyklės, paskutinį kartą įtrauktos į tą patį decreto n. 81, kuriuo (nuo 2018 m.) nustatytas 24 mėnesių (įskaitant bet kokį pratęsimą ir atnaujinimą) terminuotų darbo santykių maksimalios trukmės apribojimas ir reikalaujama, kad tokio tipo darbo santykiai viešojo administravimo institucijose būtų nustatomi atsižvelgiant į „laikinus ir išimtinius poreikius“, universitetams leidžiama įdarbinti tyrėjus pagal trejų metų terminuotas sutartis, kurios gali būti pratęsiamos dar dvejiems metams, jei per tuos trejus metus vykdyta mokslinių tyrimų ir mokymo veikla įvertinta teigiamai, nereikalaujant, nei kad pirmosios sutarties sudarymas, nei kad jos pratęsimas būtų grindžiamas tokiais universiteto laikinais ar išimtiniais poreikiais, taip pat pasibaigus penkeriems metams numatant galimybę su tuo pačiu arba su kitais asmenimis sudaryti dar vieną tokio paties tipo terminuotą sutartį siekiant patenkinti tuos pačius mokymo ir mokslinių tyrimų poreikius, kaip ir ankstesne sutartimi?

Ar pagal minėto Bendrojo susitarimo 5 punktą, taip pat atsižvelgiant į veiksmingumo ir lygiavertiškumo principus ir pirmiau minėtą 4 punktą, yra draudžiamos nacionalinės teisės normos (D.lgs. 81/2015 29 straipsnio 2 dalies d punktas ir 4 dalis ir D.lgs. 165/2001 (Įstatyminis dekretas Nr. 165/2001) 36 straipsnio 2 ir 5 dalys), kuriomis neleidžiama universitetų tyrėjams, įdarbintiems pagal trejų metų terminuotas sutartis, kurios gali būti pratęsiamos dar dvejiems metams (kaip numatyta minėtame 1. 240/2010 24 straipsnio 3 dalies a punkte), vėliau įsidarbinti pagal neterminuotas sutartis, Italijos vidaus teisės sistemoje nenumatant kitų tinkamų priemonių užkirsti kelią piktnaudžiavimui universitetuose paeiliui nustatant terminuotas darbo santykius ir už tai nubausti?

(1) 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175, 1999, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368).

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/16

2020 m. spalio 2 d.Wojewódzki Sąd Administracyjny w Warszawie (Lenkija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Delfarma Sp. z o.o. / Prezes Urzędu Rejestracji Produktów Leczniczych, Wyrobów Medycznych i Produktów Biobójczych

(Byla C-488/20)

(2021/C 19/20)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Wojewódzki Sąd Administracyjny w Warszawie

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Delfarma Sp. z o.o.

Kita proceso šalis: Prezes Urzędu Rejestracji Produktów Leczniczych, Wyrobów Medycznych i Produktów Biobójczych

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar pagal SESV 34 straipsnį draudžiamos tokios nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias lygiagretaus importo leidimas pasibaigia praėjus vieniems metams nuo leidimo pateikti rinkai referencinį vaistą pasibaigimo?

Ar pagal SESV 34 ir 36 straipsnius nacionalinė institucija gali priimti deklaratyvų sprendimą, kuriame nustatoma, jog leidimas pateikti rinkai lygiagrečiai importuojamą vaistą pasibaigia ex lege vien dėl to, kad baigėsi įstatyme nustatytas terminas, skaičiuojamas nuo leidimo pateikti rinkai referencinį vaistą pasibaigimo, netiriant šio produkto leidimo pasibaigimo priežasčių ir kitų SESV 36 straipsnyje nustatytų prielaidų, susijusių su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga?

Ar deklaratyviam sprendimui, kuriame nustatoma, kad pasibaigė leidimas pateikti rinkai lygiagrečiai importuojamą vaistą, priimti pakanka to, kad lygiagretūs importuotojai yra atleisti nuo pareigos teikti periodiškai atnaujinamą saugumo protokolą ir dėl to institucija neturi naujausių duomenų apie farmakoterapijos naudos ir rizikos santykį?

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/16

2020 m. spalio 6 d.Oberster Gerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje ÖBB-Infrastruktur Aktiengesellschaft / Lokomotion Gesellschaft für Schienentraktion mbH

(Byla C-500/20)

(2021/C 19/21)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Atsakovė ir kasatorė: ÖBB-Infrastruktur Aktiengesellschaft

Ieškovė ir kita kasacinio proceso šalis: Lokomotion Gesellschaft für Schienentraktion mbH

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi jurisdikciją aiškinti Vienodąsias infrastruktūros naudojimo tarptautiniam geležinkelių susisiekimui sutarties taisykles (CUI; Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) (1) E priedas)?

2.	Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar CUI 8 straipsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad valdytojo atsakomybė už materialinę žalą taip pat apima išlaidas, kurias vežėjas patiria dėl to, kad dėl sugedusių jo lokomotyvų jis privalo vietoje jų nuomotis kitus?

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, o į antrąjį klausimą – neigiamas:

ar CUI 4 straipsnį ir 19 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad sutarties šalys gali teisėtai prisiimti didesnę atsakomybę pateikdamos bendrąją nuorodą į nacionalinę teisę, jei pagal ją atsakomybės apimtis nors ir yra didesnė, tačiau (kitaip nei atsakomybės nepriklausomai nuo kaltės pagal CUI atveju) atsakomybės sąlyga yra kaltė?

(1) 2011 m. birželio 16 d. Tarybos sprendimas 2013/103/ES dėl Europos Sąjungos ir Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinės organizacijos susitarimo dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) su pakeitimais, padarytais 1999 m. birželio 3 d. Vilniaus protokolu, pasirašymo ir sudarymo (OL L 51, 2013, p. 1).

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/18

2020 m. spalio 16 d.Bundesarbeitsgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje XP / St. Vincenz-Krankenhaus GmbH

(Byla C-518/20)

(2021/C 19/24)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesarbeitsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: XP

Kita kasacinio proceso šalis: St. Vincenz-Krankenhaus GmbH

Prejudiciniai klausimai

Ar pagal Direktyvos 2003/88 (1) 7 straipsnį ir Chartijos 31 straipsnio 2 dalį draudžiamas toks nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai Bundesurlaubsgesetz (Federalinis atostogų įstatymas) 7 straipsnio 3 dalies, aiškinimas, kad darbuotojo, kuriam atostogų metais dėl sveikatos priežasčių buvo nustatytas visiškas nedarbingumas, teisė į mokamas kasmetines atostogas, kuria jis nepasinaudojo, tačiau dar galėjo – bent iš dalies – pasinaudoti atostogų metais prieš nustatant nedarbingumą, nepertraukiamai tebesitęsiant nedarbingumui, išnyksta praėjus 15 mėnesių nuo atostogų metų pabaigos net ir tuo atveju, kai darbdavys atitinkamai neparagino ir neinformavo darbuotojo ir taip nesuteikė jam galimybės faktiškai pasinaudoti teise į atostogas?

2.	Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar tokiomis aplinkybėmis, tebesitęsiant visiškam nedarbingumui, teisė į atostogas negali išnykti ir vėlesniu momentu?

(1) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, 2003, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381).

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/19

2020 m. spalio 15 d.Amtsgericht Hannover (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje K

(Byla C-519/20)

(2021/C 19/25)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Amtsgericht Hannover

Šalys pagrindinėje byloje

Suinteresuotasis asmuo ir apeliantas: K

Pareiškėjas ir kitas proceso dalyvis: Landkreis Gifhorn

Prejudiciniai klausimai

Ar Sąjungos teisė, visų pirma Direktyvos 2008/115 (1) 18 straipsnio 1 dalis ir 3 dalis, turi būti aiškinama taip, kad nacionalinis teismas, turintis priimti sprendimą dėl sulaikymo išsiuntimo tikslais, kiekvienu konkrečiu atveju privalo įvertinti nuostatoje nurodytas sąlygas, visų pirma tai, ar tebesitęsia išskirtinė padėtis, tuo atveju, kai nacionalinės teisės aktų leidėjas, remdamasis 18 straipsnio 1 dalimi, nacionalinėje teisėje yra nukrypęs nuo 16 straipsnio 1 dalies sąlygų?

Ar Sąjungos teisė, visų pirma Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 1 dalis, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinės teisės nuostata, leidžianti laikinai iki 2022 m. liepos 1 d. išsiuntimo laukiančius įkalintuosius laikyti bausmių atlikimo įstaigoje, nors valstybėje narėje yra specialių sulaikymo centrų ir nėra nepaprastosios padėties, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2008/115 18 straipsnio 1 dalį, dėl kurios būtų būtina laikyti minėtus įkalintuosius bausmių atlikimo įstaigoje?

Ar Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad įstaiga nėra „specialus sulaikymo centras“ išsiuntimo laukiantiems įkalintiesiems laikyti vien todėl, kad:

—	„specialus sulaikymo centras“ netiesiogiai yra pavaldus tam pačiam vyriausybės nariui kaip ir bausmę atliekantiems asmenims skirtos kalinimo įstaigos, t. y. teisingumo ministrei,

—	„specialus sulaikymo centras“ priklauso bausmių atlikimo įstaigai kaip skyrius, turintis atskirą vadovę, tačiau, kaip vienas iš kelių bausmių atlikimo įstaigos skyrių, bendrai yra pavaldus bausmių atlikimo įstaigos vadovybei?

Jei į trečiąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai:

Ar Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad asmuo yra laikomas „specialiame sulaikymo centre“, kuris yra skirtas išsiuntimo laukiantiems įkalintiesiems, kai bausmių atlikimo įstaiga įrengia specialų skyrių išsiuntimo laukiančių asmenų kalėjimui, šis skyrius užima specialią aptvertą teritoriją, kurioje yra trys išsiuntimo laukiantiems įkalintiesiems skirti pastatai, iš kurių viename laikinai apgyvendinti išimtinai pakaitines arba trumpas laisvės atėmimo bausmes atliekantys asmenys, bausmių atlikimo įstaiga rūpinasi, kad išsiuntimo laukiantys įkalintieji ir bausmę atliekantys asmenys būtų atskirti vieni nuo kitų: be kita ko, kiekviename pastate yra atskiros specializuotos patalpos (atskira rūbinė, atskira ligoninė, atskira sporto salė) ir, nors kiemas (laukas) yra matomas iš visų pastatų, prie kiekvieno pastato įkalintiesiems yra įrengta atskira, vielos tinklo tvora aptverta teritorija, o tiesiogiai iš vieno pastato patekti į kitą neįmanoma?

(1) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008, p. 98).

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/20

2020 m. spalio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuva) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje UAB „Tiketa“ prieš M. Š. ir VšĮ „Baltic Music“

(Byla C-536/20)

(2021/C 19/26)

Proceso kalba: lietuvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: UAB „Tiketa“

Kitos šalys: M. Š. ir VšĮ „Baltic Music“

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyvos 2011/83 (1) 2 straipsnio 2 punkte įtvirtinta prekiautojo sąvoka turi būti aiškinama taip, kad asmuo, kuris tarpininkauja vartotojui perkant bilietą, gali būti laikomas prekiautoju, kuriam tenka Direktyva 2011/83 nustatyti įpareigojimai, ir atitinkamai pirkimo–pardavimo ar paslaugų sutarties šalimi, kuriai vartotojas gali reikšti pretenziją, reikalavimus, ieškinį?

1.1.

Ar, aiškinant Direktyvos 2011/83 2 straipsnio 2 punkte įtvirtintą prekiautojo sąvoką, turi reikšmės aplinkybė, ar asmuo, kuris tarpininkauja perkant bilietą, prieš vartotojui įsipareigojant pagal nuotolinės prekybos sutartį aiškiai ir suprantamai suteikė visą informaciją apie pagrindinį prekiautoją, kaip nustatyta Direktyvos 2011/83 6 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose?

1.2.

Ar tarpininkavimo faktas laikytinas atskleistu, kai bilieto įsigijimo procese dalyvaujantis asmuo prieš vartotojui įsipareigojant pagal nuotolinės prekybos sutartį nurodo pagrindinio prekiautojo pavadinimą, teisinę formą bei informaciją, jog pagrindinis prekiautojas prisiima visišką atsakomybę dėl renginio, jo kokybės, turinio ir pateikiamos informacijos apie jį, ir nurodo, kad pats veikia tik kaip bilietų platintojas ir yra atsiskleidęs tarpininkas?

1.3.

Ar Direktyvos 2011/83 2 straipsnio 2 punkte įtvirtinta prekiautojo sąvoka gali būti aiškinama taip, kad, tarp šalių susiklosčius dvigubos paslaugos (bilietų platinimo ir renginio organizavimo) teisiniams santykiams, tiek bilieto pardavėjas, tiek renginio organizatorius gali būti pripažįstamas prekiautoju, t. y. vartojimo sutarties šalimi?

Ar Direktyvos 2011/83 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas suteikti informaciją vartotojui bei pateikti šią informaciją aiškia ir suprantama kalba turi būti aiškinamas ir taikomas taip, kad pareiga informuoti vartotoją yra laikoma įvykdyta tinkamai, jei informacija yra pateikiama tarpininko Paslaugų teikimo taisyklėse, su kuriomis vartotojas yra supažindinamas interneto puslapyje tiketa.lt – prieš atliekant atsiskaitymą, patvirtindamas susipažinimą su tarpininko paslaugų teikimo taisyklėmis ir įsipareigodamas jų laikytis kaip sudaromo sandorio sąlygų dalies, vadinamuoju „click-wrap“ būdu, t. y. aktyviais veiksmais padėdamas specialiai tam skirtą varnelę interneto sistemoje ir paspausdamas atitinkamą nuorodą?

2.1.

Ar šio reikalavimo aiškinimui ir taikymui turi reikšmės aplinkybė, kad tokia informacija nėra pateikiama patvariojoje laikmenoje ir vėliau nėra pateikiamas sutarties patvirtinimas, kuriame būtų pateikiama visa Direktyvos 2011/83 6 straipsnio 1 dalyje reikalaujama informacija patvariojoje laikmenoje, kaip to reikalauja Direktyvos 2011/83 8 straipsnio 7 dalis?

2.2.

Ar pagal Direktyvos 2011/83 6 straipsnio 5 dalį ši informacija, pateikiama tarpininko Paslaugų teikimo taisyklėse, tampa sudėtine nuotolinės sutarties dalimi, nepriklausomai nuo to, kad tokia informacija nėra pateikiama patvariojoje laikmenoje ir (ar) vėliau nėra pateikiamas sutarties patvirtinimas patvariojoje laikmenoje?

(1) OL 2011, L 304, p. 64

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/21

2020 m. spalio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Lietuvos Respublika prieš Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą

(Byla C-541/20)

(2021/C 19/28)

Proceso kalba:: lietuvių

Šalys

Ieškovė: Lietuvos Respublika, atstovaujama K. Dieninio, V. Kazlauskaitės-Švenčionienės, R. Dzikovič, A. Kisieliauskaitės, G. Taluntytės ir R. Petravičiaus, advokato

Atsakovai: Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

Panaikinti Direktyvos 2020/1057 (1) 1 straipsnio 3 dalį ir 7 dalį, kuriomis nustatomas reikalavimas taikyti darbuotojų komandiravimo taisykles tarptautinio vežimo (cross-border) ir kabotažo operacijoms Direktyvos 96/71/EB tikslais. Jeigu Direktyvos 2020/1057 1 straipsnio 3 dalies ir 7 dalies panaikinti – nepakeičiant Direktyvos 2020/1057 esmės – neįmanoma, Lietuvos Respublika prašo panaikinti visą Direktyvą 2020/1057.

Panaikinti Reglamento 2020/1054 (2) 1 straipsnio 6 punkto d papunktį tiek, kiek juo nustatomas įpareigojimas transporto įmonėms grąžinti vairuotoją į jo gyvenamąją vietą arba įmonės veiklos centrą kas keturias savaites. Jeigu paminėtos nuostatos dalies panaikinti negalima, Lietuvos Respublika prašo nurodytą nuostatą panaikinti visa apimtimi.

Panaikinti Reglamento 2020/1054 3 straipsnį tiek, kiek juo nustatoma, jog Reglamento (EB) Nr. 561/2006 pakeitimai įsigalioja dvidešimtą dieną po akto paskelbimo (2020 m. rugpjūčio 20 d.). Jeigu Reglamento 2020/1054 3 straipsnio panaikinti neįmanoma, nedarant poveikio kitoms Reglamento 2020/1054 nuostatoms, Lietuvos Respublika prašo naikinti visą Reglamentą 2020/1054.

4.	Priteisti iš Europos Parlamento ir Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama savo ieškinį Lietuvos Respublika remiasi šiais teisiniais pagrindais:

Direktyvos 2020/1057 1 straipsnio 3 dalis ir 7 dalis tiek, kiek jomis nustatomas reikalavimas taikyti darbuotojų komandiravimo taisykles tarptautinio nedvišalio (cross-border) ir kabotažo operacijoms, prieštarauja:

1.1.

Vienodo požiūrio principui, nes selektyvus transporto operacijų skirstymas yra nepagrįstas ir sukuria toje pačioje įmonėje dirbantiems darbuotojams dvigubus apmokėjimo už darbą standartus, nors jų darbo pobūdis yra vienodas. Tai reiškia, kad komandiravimo taisyklės buvo nustatytos nesant objektyvių kriterijų, pažeidžiant „vienodo užmokesčio už vienodą darbą“ principą ir nesilaikant Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 20 straipsnyje įtvirtinto vienodo požiūrio principo.

1.2.

Proporcingumo principui, nes Sąjungos institucijos (i) tapačiam vairuotojų darbui nustatę skirtingus apmokėjimo režimus; (ii) neįvertinę tarptautinių transporto operacijų specifikos; (iii) neįvertinę išskirtinai didelio darbuotojų mobilumo tarptautinio transporto sektoriuje; (iv) nustatomais kriterijais įtvirtinę nepagrįstai didelę administracinę naštą mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms, padarė akivaizdžią klaidą ir priėmė neproporcingą siekiamam tikslui priemonę.

1.3.	Geros teisėkūros principams, kadangi Sąjungos institucijos dėl ginčijamų nuostatų turėjo atlikti poveikio vertinimą arba pagrįsti, kodėl poveikio vertinimas nebuvo būtinas.

Reglamento 2020/1054 1 straipsnio 6 punkto d papunktis, kuriuo nustatomas įpareigojimas transporto įmonėms grąžinti vairuotoją į jo gyvenamąją vietą arba įmonės veiklos centrą kas keturias savaites, prieštarauja:

2.1.	SESV 45 straipsniui, nes privalomas vairuotojų grąžinimas į jų gyvenamąją vietą arba įmonės veiklos centrą, nenumatant galimybės jiems patiems pasirinkti, kur jie nori leisti savo poilsio laiką, pažeidžia jų kaip darbuotojų judėjimo laisvę.

2.2.

SESV 26 straipsniui ir bendram nediskriminavimo principui, nes yra suvaržoma darbuotojų judėjimo laisvė, periferinių valstybių narių transporto įmonių darbuotojai diskriminuojami, jiems nustatant prievolę poilsiui grįžti į gyvenamąją vietą ar transporto įmonės veiklos centrą, kadangi jiems reikės įveikti didelius atstumus ir sugaišti žymiai daugiau laiko nei ES centre ir aplink jį esančių valstybių narių transporto įmonių vairuotojams; periferinių valstybių narių transporto įmonės įgyvendindamos darbuotojų grąžinimo nuostatą atsidurs nepalankioje situacijoje, lyginant su kitomis vidaus rinkoje veikiančiomis įmonėmis.

2.3.

ESS 3 straipsnio 3 daliai, SESV 11 ir 191 straipsniams, Sąjungos aplinkos ir klimato kaitos politikai, nes priverstinio vairuotojų grąžinimo kas keturias savaites reikalavimas dirbtinai padidins judėjimą Sąjungos keliais, su vairuotojais grįžtančių vilkikų be krovinių skaičių, kito organizuojamo transporto skaičių, sunaudojamų degalų kiekį ir į aplinką išmetamo CO2 kiekius.

2.4.	Proporcingumo principui, nes įtvirtintas reguliarus priverstinis vairuotojų grąžinimas yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė ir netinkama viešai deklaruojamam tikslui pasiekti – darbuotojų poilsio sąlygų gerinimui.

Reglamento 2020/1054 3 straipsnis, kuriuo nustatomas šio reglamento įsigaliojimo terminas (2020 m. rugpjūčio 20 d.) be pereinamojo laikotarpio, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsiranda pareiga nedelsiant taikyti (i) Reglamento Nr. 561/2006 8 straipsnio 8 dalies pakeitimus dėl draudimo poilsio laikotarpius atlikti transporto priemonės kabinoje ir (ii) Reglamento Nr. 561/2006 8 straipsnio 8a dalies pakeitimus dėl įpareigojimo kas keturias savaites vairuotoją grąžinti į jo gyvenamąją vietą, prieštarauja:

3.1.

Proporcingumo principui, nes nustatant įsigaliojimo terminą po dvidešimties dienų Sąjungos institucijos (i) neatsižvelgė į tai, kad dėl objektyvių priežasčių ir be pereinamojo laikotarpio valstybės narės, vežėjai neturi galimybių prisitaikyti prie pasikeitusių reikalavimų ir (ii) nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių tokią naujų reikalavimų įsigaliojimo skubą.

3.2.

Pareigai motyvuoti, įtvirtintai SESV 296 straipsnyje, nes Sąjungos institucijos pasiūlymo svarstymo metu iš poveikio vertinimo ir kitų šaltinių žinojo, jog (i) draudimas nustatytais laikotarpiais praleisti nakvynę kabinoje bus praktiškai neįgyvendinamas tiek daugumai valstybių narių (dėl alternatyvios nakvynės vietų pasiūlos trūkumo), tiek ir transporto įmonėms, (ii) įpareigojimas grąžinti vairuotojus į gyvenamąją vietą arba įmonės veiklos centro vietą sukels taikymo sunkumų, kadangi nėra aiškių tokio įpareigojimo įgyvendinimo taisyklių, todėl Sąjungos institucijos privalėjo pateikti argumentus dėl pereinamojo laikotarpio netaikymo ar reguliavimo įsigaliojimo atidėjimo.

3.3.

Lojalaus bendradarbiavimo principui, nes Sąjungos institucijos ne tik kad nepateikė jokių argumentų, kodėl draudimas nustatytais laikotarpiais nakvoti transporto priemonių kabinose ir įpareigojimas vairuotojus grąžinti į gyvenamąją vietą turi įsigalioti nedelsiant, tačiau ir neatsižvelgė į valstybių narių ir suinteresuotų asmenų pateiktus duomenis dėl objektyvių kliūčių ir poreikio nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris leistų pasiruošti pasikeitusiam reguliavimui.

(1) 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1057, kuria nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės ir iš dalies keičiami Direktyva 2006/22/EB, kiek tai susiję su vykdymo užtikrinimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 249, 2020, p. 49).

(2) 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1054, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, kiek tai susiję su būtiniausiais reikalavimais dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių, ir Reglamentas (ES) Nr. 165/2014, kiek tai susiję su vietos nustatymu tachografais (OL L 249, 2020, p. 1).

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/23

2020 m. spalio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Lietuvos Respublika prieš Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą

(Byla C-542/20)

(2021/C 19/29)

Proceso kalba: lietuvių

Šalys

Ieškovė: Lietuvos Respublika, atstovaujama K. Dieninio, V. Kazlauskaitės-Švenčionienės, R. Dzikovič, A. Kisieliauskaitės, G. Taluntytės ir R. Petravičiaus, advokato

Atsakovai: Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

Panaikinti Reglamento 2020/1055 (1) 1 straipsnio 3 punktą tiek, kiek juo keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 (2) 5 straipsnio 1 dalies b punktas, nustatant, jog „įmonė įsisteigimo valstybėje narėje turi <…> organizuoti savo transporto priemonių parko veiklą taip, kad būtų užtikrinta, jog įmonės turimos transporto priemonės, kurios naudojamos tarptautiniam krovinių vežimui, grįžtų į vieną iš veiklos centrų toje valstybėje narėje ne vėliau kaip per aštuonias savaites nuo išvažiavimo iš jos“.

Panaikinti Reglamento 2020/1055 2 straipsnio 4 punkto a papunktį, kuriuo keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 (3) 8 straipsnis, įterpiant 2a dalį ir nustatant, jog „Vežėjams neleidžiama atlikti kabotažo operacijų ta pačia transporto priemone arba – transporto priemonių junginio atveju – tos pačios transporto priemonės motorine transporto priemone toje pačioje valstybėje narėje keturias dienas po kabotažo operacijos, atliktos toje valstybėje narėje, pabaigos“.

3.	Priteisti iš Europos Parlamento ir Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Grįsdama ieškinį Lietuvos Respublika remiasi šiais teisiniais pagrindais:

Reglamento 2020/1055 1 straipsnio 3 punktas tiek, kiek juo keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 5 straipsnio 1 dalies b punktas, nustatant, jog „įmonė įsisteigimo valstybėje narėje turi <…> organizuoti savo transporto priemonių parko veiklą taip, kad būtų užtikrinta, jog įmonės turimos transporto priemonės, kurios naudojamos tarptautiniam krovinių vežimui, grįžtų į vieną iš veiklos centrų toje valstybėje narėje ne vėliau kaip per aštuonias savaites nuo išvažiavimo iš jos“, prieštarauja:

1.1.

ESS 3 straipsnio 3 daliai, SESV 11 ir 191 straipsniams, Sąjungos aplinkos ir klimato kaitos politikai. Reikalavimas grįžti į įmonės veiklos centrą padidins be krovinių Europos keliais keliaujančių transporto priemonių skaičių, išmetamo CO2 kiekį ir aplinkos taršą. Priimdamos ginčijamą nuostatą Sąjungos institucijos neatsižvelgė į Sąjungos aplinkos ir klimato kaitos politikos priemones, ypač į aplinkos apsaugos reikalavimus bei Europos žaliajame kurse iškeltus ir Europos Vadovų Tarybos patvirtintus aplinkosauginius tikslus.

1.2.

SESV 26 straipsniui ir bendram nediskriminavimo principui. Ginčijama nuostata yra protekcionistinė priemonė, kuria suskaldoma Sąjungos transporto rinka, suvaržoma konkurencija ir nustatomas diskriminacinis rėžimas Sąjungos geografiniuose pakraščiuose esančių valstybių narių (periferinių valstybių narių) vežėjų atžvilgiu. Šia nuostata tarptautinis kelių transporto sektorius taip pat diskriminuojamas palyginti su kitais transporto sektoriais.

1.3.

SESV 91 straipsnio 2 daliai ir 94 straipsniui. Sąjungos institucijos privalėjo atsižvelgti į tai, kad ginčijama nuostata turės itin didelę įtaką gyvenimo ir užimtumo lygiui Sąjungos periferinėse valstybėse narėse ir itin neigiamai paveiks periferijoje įsikūrusių vežėjų ekonominę padėtį, tačiau šios pareigos neatliko.

1.4.	Geros teisėkūros principams, kadangi ginčijama nuostata buvo priimta neatlikus poveikio vertinimo ir tinkamai neįvertinus neigiamų socialinių, ekonominių pasekmių ir poveikio aplinkai.

1.5.	Proporcingumo principui, kadangi įtvirtintas reguliaraus transporto priemonės grąžinimo reikalavimas yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė ir netinkama viešai deklaruojamam tikslui pasiekti – kovoti su taip vadinamomis priedangos įmonėmis.

Reglamento 2020/1055 2 straipsnio 4 punkto a papunktis, kuriuo keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 8 straipsnis įterpiant 2a dalį ir nustatant, jog „Vežėjams neleidžiama atlikti kabotažo operacijų ta pačia transporto priemone arba – transporto priemonių junginio atveju – tos pačios transporto priemonės motorine transporto priemone toje pačioje valstybėje narėje keturias dienas po kabotažo operacijos, atliktos toje valstybėje narėje, pabaigos“, prieštarauja:

2.1.

ESS 3 straipsnio 3 daliai, SESV 11 ir 191 straipsniams, kadangi nustatytas privalomas keturių dienų veiklos pertraukos laikotarpis po kabotažo operacijos padidins transporto srautus, be krovinių keliaujančių transporto priemonių skaičių Sąjungos keliuose, lems didesnį išmetamo CO2 kiekį ir aplinkos taršą. Todėl ginčijama nuostata prieštarauja Sutartyse įtvirtintam reikalavimui įgyvendinant Sąjungos politiką transporto srityje atsižvelgti į aplinkos apsaugos reikalavimus ir Europos žaliojo kurso tikslams.

2.2.

SESV 26 straipsniui ir nediskriminavimo principui. Numatytas keturių dienų veiklos pertraukos terminas po kabotažo operacijų sukuria apribojimus vidaus rinkos veikimui ir logistikos grandinės veiksmingumui. Perskirstant vežimo kelių transportu rinką, buvo sukurta diskriminacija mažųjų ir periferinių Sąjungos valstybių narių atžvilgiu, kartu sukuriant neteisėtą ir nepagrįstą prioritetą didžiųjų centrinių Sąjungos valstybių narių atžvilgiu vien dėl jų geografinės padėties.

2.3.	SESV 91 straipsnio 2 daliai ir 94 straipsniui, kadangi ginčijama nuostata priimta neįvertinus neigiamų pasekmių mažųjų ir periferinių Sąjungos valstybių narių vežėjų ekonominei padėčiai ir šių valstybių narių gyvenimo ir užimtumo lygiui.

2.4.	Geros teisėkūros principams, kadangi ginčijama nuostata buvo priimta neatlikus poveikio vertinimo ir tinkamai neįvertinus neigiamų socialinių, ekonominių pasekmių ir poveikio aplinkai.

2.5.	Proporcingumo principui, kadangi įtvirtintas keturių dienų atvėsimo laikotarpis po kabotažo operacijos yra netinkama ir neproporcinga priemonė siekiamiems tikslams, susijusiems su kabotažo taisyklių aiškumo ir įgyvendinimo efektyvumo didinimu.

(1) 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1055, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1071/2009, (EB) Nr. 1072/2009 ir (ES) Nr. 1024/2012, siekiant juos suderinti su pokyčiais kelių transporto sektoriuje (OL L 249, 2020, p. 17).

(2) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL L 300, 2009, p. 51).

(3) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL L 300, 2009, p. 72).

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/25

2020 m. spalio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Bulgarijos Respublika / Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-543/20)

(2021/C 19/30)

Proceso kalba: bulgarų

Šalys

Ieškovė: Bulgarijos Respublika, atstovaujama L. Zaharieva, Tsv. Mitova, M. Georgieva

Atsakovai: Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

—

panaikinti 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1054 (1), kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, kiek tai susiję su būtiniausiais reikalavimais dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių, ir Reglamentas (ES) Nr. 165/2014, kiek tai susiję su vietos nustatymu tachografais, 1 straipsnio 6 dalies c punktą,

—

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, jei Teisingumo Teismas nuspręstų atmesti šį ieškinį dėl ginčijamo reglamento dalinio panaikinimo, panaikinti visą 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1054, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, kiek tai susiję su būtiniausiais reikalavimais dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių, ir Reglamentas (ES) Nr. 165/2014, kiek tai susiję su vietos nustatymu tachografais,

—	priteisti iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi penkiais pagrindais:

1.	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsnio 1 dalies ir 45 straipsnio bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (Chartija) 45 straipsnio 1 dalies pažeidimu;

2.	proporcingumo principo, įtvirtinto Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 straipsnio 4 dalyje bei prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 1 straipsnyje, pažeidimu;

3.	teisinio saugumo principo pažeidimu;

4.	proporcingumo principo, įtvirtinto ES sutarties 5 straipsnio 4 dalyje bei prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 1 straipsnyje, pažeidimu;

5.	vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų, numatytų SESV 18 straipsnyje bei Chartijos 20 ir 21 straipsniuose, valstybių narių lygybės prieš Sutartis principo, numatyto ES sutarties 4 straipsnio 2 dalyje ir, jei Teisingumo Teismas mano esant būtina, SESV 95 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

(1) OL L 249, 2020, p. 1.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/26

2020 m. spalio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Bulgarijos Respublika / Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-544/20)

(2021/C 19/31)

Proceso kalba: bulgarų

Šalys

Ieškovė: Bulgarijos Respublika, atstovaujama L. Zaharieva, Tsv. Mitova, M. Georgieva

Atsakovai: Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

—

panaikinti 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2020/1057 (1), kuria nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės ir iš dalies keičiami Direktyva 2006/22/EB, kiek tai susiję su vykdymo užtikrinimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012,

—	priteisti iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi penkiais pagrindais:

1.	proporcingumo principo, numatyto Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 straipsnio 4 dalyje bei prie ES sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) pridėto Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 1 straipsnyje, pažeidimu;

lygybės ir nediskriminavimo principo, numatyto SESV 18 straipsnyje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniuose, valstybių narių lygybės prieš Sutartis principo, numatyto ES sutarties 4 straipsnio 2 dalyje ir, jei Teisingumo Teismas mano esant būtina, SESV 95 straipsnio 1 dalies pažeidimu;

3.	SESV 91 straipsnio 1 dalies pažeidimu;

4.	SESV 91 straipsnio 2 dalies ir 90 straipsnio, siejamo su ES sutarties 3 straipsnio 3 dalimi ir SESV 94 straipsniu, pažeidimu;

5.	SESV 34 ir 35 straipsnių pažeidimu, kuris nepateisinamas pagal SESV 36 straipsnį, ir SESV 58 straipsnio 1 dalies, siejamos su 91 straipsniu ar, papildomai, su SESV 56 straipsniu, pažeidimu.

(1) OL L 249, 2020, p. 49.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/27

2020 m. spalio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Bulgarijos Respublika / Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-545/20)

(2021/C 19/32)

Proceso kalba: bulgarų

Šalys

Ieškovė: Bulgarijos Respublika, atstovaujama L. Zaharieva, Tsv. Mitova, M. Georgieva

Atsakovai: Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

—

panaikinti šias 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1055 (1), kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1071/2009, (EB) Nr. 1072/2009 ir (ES) Nr. 1024/2012, siekiant juos suderinti su pokyčiais kelių transporto sektoriuje, nuostatas:

—	1 straipsnio 3 punktą tiek, kiek jame numatytas Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 5 straipsnio 1 dalies b punktas (nepatenkinus šio reikalavimo, jei Teisingumo Teismo nuomone to padaryti neįmanoma, Bulgarijos Respublika prašo panaikinti visą 1 straipsnio 3 punktą), bei

—	2 straipsnio 4 punkto a papunktį (nepatenkinus šio reikalavimo, jei Teisingumo Teismo nuomone to padaryti neįmanoma, Bulgarijos Respublika prašo panaikinti 2 straipsnio 4 punktą),

—

galiausiai, nepatenkinus nė vieno iš anksčiau nurodytų reikalavimų, jei Teisingumo Teismo nuomone prašymo dalinai panaikinti ginčijamą reglamentą patenkinti negalima, panaikinti visą 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1055, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1071/2009, (EB) Nr. 1072/2009 ir (ES) Nr. 1024/2012, siekiant juos suderinti su pokyčiais kelių transporto sektoriuje, ir

—	priteisti iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi septyniais pagrindais:

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 90 straipsnio, siejamo su Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnio 3 dalimi, SESV 11 straipsniu, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsniu, ES sutarties 3 straipsnio 5 dalimi, SESV 208 straipsnio 2 dalimi ir 216 straipsnio 2 dalimi ir Paryžiaus susitarimu, pažeidimu;

2.	proporcingumo principo, įtvirtinto ES sutarties 5 straipsnio 4 dalyje ir Protokolo (Nr. 2) 1 straipsnyje, pažeidimu;

3.	vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų (SESV 18 straipsnis bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniai), valstybių narių lygybės prieš Sutartis principo (ES sutarties 4 straipsnio 2 dalis) ir, jei būtina, SESV 95 straipsnio 1 dalies pažeidimu;

4.	SESV 91 straipsnio 1 dalies pažeidimu;

5.	SESV 90 straipsnio, 91 straipsnio 2 dalies ir 94 straipsnio bei ES sutarties 3 straipsnio 3 dalies pažeidimu;

6.	laisvės pasirinkti profesiją ir įsisteigimo laisvės pagal SESV 49 straipsnį bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 ir 16 straipsnius pažeidimu;

7.	SESV 58 straipsnio 1 dalies, siejamos su SESV 91 straipsniu, ir, papildomai, SESV 56 straipsnio pažeidimu.

(1) OL L 249, 2020, p. 17.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/28

2020 m. spalio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Rumunija / Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-546/20)

(2021/C 19/33)

Proceso kalba: rumunų

Šalys

Ieškovė: Rumunija, atstovaujama E. Gane, L. Liţu ir M. Chicu

Atsakovai: Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

—

iš dalies panaikinti Reglamentą (ES) 2020/1054, būtent:

—	1 straipsnio 6 punkto c papunktį, kuriuo iš dalies keičiama Reglamento (EB) Nr. 561/2006 8 straipsnio 8 dalis, ir

—

1 straipsnio 6 punkto d papunktį, kuriuos keičiamas Reglamento (EB) Nr. 561/2006 8 straipsnis, įtraukiant naują 8 a dalį;

tik jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad tos nuostatos yra neatsiejamos nuo kitų Reglamento (ES) 2020/1054 nuostatų arba susijusios su to akto esme, panaikinti visą Sąjungos teisės aktą;

—	priteisti iš Parlamento ir Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį Rumunija remiasi trimis pagrindais:

Pirmasis ieškinio pagrindas: pažeistas proporcingumo principas, įtvirtintas ESS 5 straipsnio 4 dalyje

Rumunija tvirtina, kad 1 straipsnio 6 punkto c papunktyje numatyta priemonė – draudimas normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ir bet kokiu ilgiau nei 45 valandas trunkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kuriuo kompensuojami ankstesni sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiai, naudotis transporto priemonėje – netinkama tikslams pasiekti, ypač tikslo padidinti kelių saugumą ir pagerinti vairuotojų darbo sąlygas. Be to, ji nepašalina Komisijos nurodytos rizikos ir kliūčių.

Informaciją ir duomenis, iš kurių aišku, kad ši priemonė yra akivaizdžiai netinkama, teisės aktų leidėjai žinojo prieš ją priimdami.

Rumunija taip pat tvirtina, kad 1 straipsnio 6 punkto d papunktyje numatyta priemonė – vairuotojo galimybė sugrįžti į darbdavio veiklos centrą valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs darbdavys, arba į savo gyvenamąją vietą per kiekvieną keturių iš eilės einančių savaičių laikotarpį, (ir dar prieš prasidedant ilgiau nei 45 valandas trunkančiam normaliam kassavaitinio poilsio laikotarpiui po dviejų iš eilės sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpių) – akivaizdžiai netinkama ypač atsižvelgiant į įvestus naujus administracinius įpareigojimus, dideles ūkio subjektams tenkančias išlaidas, jų komercinės veiklos apribojimus ir aplinkybę, kad ši priemonė neužtikrina tinkamos vairuotojų apsaugos.

Atliekant poveikio vertinimą, atrodo, neatsižvelgta į visus šiuos aspektus, t. y. kontekstas, kuriame teisės aktų leidėjai negalėjo atsižvelgti į visus situacijai svarbius vertinant situaciją svarbius elementus ir aplinkybes.

Antrasis ieškinio pagrindas: SESV 49 straipsnyje įtvirtintos teisės įsisteigti neteisėtas suvaržymas.

Rumunija tvirtina, kad 1 straipsnio 6 punkto d papunktyje numatyta priemone Europos Sąjungos geografiniuose pakraščiuose esančių valstybių ūkio subjektams įvedami nauji administraciniai įpareigojimai, didelės išlaidos ir komercinės veiklos apribojimai, kurie lems jų persikėlimą ir atgrasys nuo transporto bendrovių steigimo tose valstybėse.

Taigi ši priemonė yra įsisteigimo laisvės apribojimas, kaip tai suprantama pagal SESV 49 straipsnį. Šis suvaržymas yra neteisėtas.

Trečiasis ieškinio pagrindas: pažeistas draudimo diskriminuoti dėl pilietybės principas, įtvirtintas SESV 18 straipsnyje

Rumunija tvirtina, kad 1 straipsnio 6 punkto c papunktyje nustatyta priemonė sukuria akivaizdžiai nepalankesnes sąlygas Europos Sąjungos geografiniuose pakraščiuose esančioms valstybėms, ypač atsižvelgiant į parkavimo ir apsistojimo vietų tinklo specifiką.

Rumunija taip pat tvirtina, kad reikalavimas užtikrinti vairuotojų grįžimą, kaip tai suprantama pagal 1 straipsnio 6 punkto d papunktį, reiškia didelius nuostolius Europos Sąjungos geografiniuose pakraščiuose esančių valstybių bendrovėms – bet kuriuo atveju daug didesnius nuostolius, palyginti su tais, kuriuos patirs netoli nuo Europos Sąjungos transporto centro esančių valstybių narių bendrovės.

Be to, Reglamente (ES) 2020/1054, Reglamente (ES) 2020/1055 (1) ir Direktyvoje (ES) 2020/1057 (2) numatytos priemonės (susijusios su papildomais kabotažo transporto apribojimais, transporto priemonės grįžimu į veiklos centrą įsisteigimo valstybėje narėje kas aštuonias savaites, vairuotojo grįžimu kas keturias savaites, draudimu normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais naudotis transporto priemonėje ir vairuotojų komandiravimu) apibrėžtos kaip integruoto teisės aktų paketo pagrindas; tai yra kontekstas, kuriame vien jų kumuliatyvaus poveikio analizė gali iliustruoti realų jų poveikį transporto rinkai.

(2) 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1057, kuria nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės ir iš dalies keičiami Direktyva 2006/22/EB, kiek tai susiję su vykdymo užtikrinimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 249, 2020, p. 49).

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/30

2020 m. spalio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Rumunija / Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-547/20)

(2021/C 19/34)

Proceso kalba: rumunų

Šalys

Ieškovė: Rumunija, atstovaujama E. Gane, R.I. Haţieganu ir A. Rotăreanu

Atsakovai: Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

—

iš dalies panaikinti Reglamentą (ES) 2020/1055, būtent:

—	1 straipsnio 3 punktą, kuriuo keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 5 straipsnio 1 dalies b punktas, ir

—	2 straipsnio 4 punkto a, b, c papunkčius, kuriais keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 8 straipsnis, įtraukiant 2 a dalį, iš dalies pakeičiant 3 dalį ir įtraukiant 4 a dalį;

tik jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad tos nuostatos yra neatsiejamos nuo kitų Reglamento (ES) 2020/1055 nuostatų arba susijusios su to akto esme, panaikinti visą Sąjungos teisės aktą;

—	priteisti iš Parlamento ir Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį Rumunija remiasi trimis pagrindais:

Pirmasis ieškinio pagrindas: pažeistas proporcingumo principas, įtvirtintas ESS 5 straipsnio 4 dalyje

Rumunija tvirtina, kad 1 straipsnio 3 punkte numatyta priemonė, susijusi su pareiga užtikrinti transporto priemonės grįžimą į veiklos centrą įsisteigimo valstybėje narėje kas aštuonias savaites, nėra būtina siekiant sustiprinti realų ir veiksmingą bendrovės buvimą toje valstybėje narėje ir yra akivaizdžiai netinkama deklaruotam tikslui pasiekti.

Tai yra ekonomiškai nepagrįsta pareiga, apsunkinsianti operatorių veiklą, lemsianti papildomų beprasmių išlaidų, padidinsianti tuščių reisų skaičių ir CO2 emisiją.

Rumunija taip pat tvirtina, kad 2 straipsnio 4 punkto, a, b, c papunkčiuose numatyta priemonė, kuria nustatomi papildomi apribojimai kabotažo operacijoms, akivaizdžiai netinkama deklaruotiems tikslams pasiekti ir nebūtina nurodytoms problemoms, susijusioms su kabotažo taisyklių nesilaikymu, spręsti.

Tokia priemonė – atspindi regresą palyginti su dabartiniu rinkos liberalizavimo lygiu ir gali sutrikdyti transporto bendrovių tinklo organizavimo pusiausvyrą, padidinti prastovų laikotarpius ir tuščių reisų skaičių. Dėl naujų nuostatų bus sunkiau taikyti kabotažo taisykles ir kontrolės mechanizmai taps sudėtingesni, atitinkamai operatoriams prisidės beprasmių administracinių išlaidų.

Abi priemonės yra neproporcingos, turint mintyje neigiamą poveikį, kurį patirs transporto įmonės valstybėse narėse, ypač esančiose Europos Sąjungos geografiniuose pakraščiuose.

Antrasis ieškinio pagrindas: SESV 49 straipsnyje įtvirtintos teisės įsisteigti neteisėtas suvaržymas

Rumunija tvirtina, kad dėl 1 straipsnio 3 punkte numatytos priemonės labai padidės Europos Sąjungos geografiniame pakraštyje esančios valstybės narės transporto bendrovių veiklos išlaidas. Gerokai sumažės pelningumas ir, atitinkamai, patrauklumas kurti tokią bendrovę tose valstybėse. Taip pat jau įsisteigę operatoriai perkels savo veiklą į vakarų Europos valstybes, kad sumažintų transporto priemonės grįžimo į veiklos centrą įsisteigimo valstybėje narėje kas aštuonias savaites neigiamą poveikį.

Taigi ši priemonė yra įsisteigimo laisvės apribojimas, kaip tai suprantama pagal SESV 49 straipsnį. Šis suvaržymas yra neteisėtas.

Trečiasis ieškinio pagrindas: pažeistas draudimo diskriminuoti dėl pilietybės principas, įtvirtintas SESV 18 straipsnyje

Rumunija tvirtina, kad priemonė, pagal kurią numatomas transporto priemonės grįžimas į veiklos centrą įsisteigimo valstybėje narėje kas aštuonias savaites, ir kiti papildomi kabotažo apribojimai prieštarauja Sąjungos konvergencijos tikslams ir yra protekcionizmas, nes sukuria didelių kliūčių į transporto rinką patekti nereziduojantiems operatoriams.

Nors nėra akivaizdžiai diskriminuojančios, šios priemonės de facto skirtingai paveiks valstybes nares, nes padarys didelę ir neproporcingą įtaką Europos Sąjungos geografiniuose pakraščiuose esančiose valstybėse įsisteigusių transporto operatorių ekonominei veiklai.

Be to, Reglamente (ES) 2020/1055, Reglamente (ES) 2020/1054 (1) ir Direktyvoje (ES) 2020/1057 (2) numatytos priemonės (susijusios su papildomais kabotažo transporto apribojimais, transporto priemonės grįžimu į veiklos centrą įsisteigimo valstybėje narėje kas aštuonias savaites, vairuotojo grįžimu kas keturias savaites, draudimu normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais naudotis transporto priemonėje ir vairuotojų komandiravimu) apibrėžtos kaip integruoto teisės aktų paketo pagrindas; tai yra kontekstas, kuriame vien jų kumuliatyvaus poveikio analizė gali iliustruoti realų jų poveikį transporto rinkai.

(1) 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1054, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, kiek tai susiję su būtiniausiais reikalavimais dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių, ir Reglamentas (ES) Nr. 165/2014, kiek tai susiję su vietos nustatymu tachografais (OL L 249, 2020, p. 1).

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/31

2020 m. spalio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Rumunija / Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-548/20)

(2021/C 19/35)

Proceso kalba: rumunų

Šalys

Ieškovė: Rumunija, atstovaujama E. Gane, L. Liţu ir M. Chicu

Atsakovai: Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

—	iš dalies panaikinti Direktyvą (ES) 2020/1057, būtent 1 straipsnio 3–6 dalis; tik jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad tos nuostatos yra neatsiejamos nuo kitų Direktyvos (ES) 2020/1057 nuostatų arba susijusios su to akto esme, panaikinti visą Sąjungos teisės aktą;

—	priteisti iš Parlamento ir Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį Rumunija remiasi dviem pagrindais:

Pirmasis ieškinio pagrindas: pažeistas proporcingumo principas, įtvirtintas ESS 5 straipsnio 4 dalyje

Rumunija tvirtina, kad transporto operacijų rūšies kriterijaus įvedimas, siekiant nustatyti, kokiomis aplinkybėmis taikomos taisyklės dėl darbuotojų komandiravimo kelių transporto sektoriuje, nefigūravo Komisijos atliktame poveikio vertinime; toks sprendimas taip pat nėra pagrįstas jokiu tyrimu (studija) ar mokslo duomenimis.

Šiuo atveju teisės aktų leidėjai privalėjo atlikti poveikio vertinimą, nes jie iš esmės pakeitė Komisijos pasiūlymą, neturėdami pakankamai informacijos, kad galėtų įvertinti naujos priemonės proporcingumą.

Be to, transporto operacijų rūšies kriterijus sukuria netikrumą, nustatant priimančiąją valstybę ir taikomą teisę. Atitinkamai, to kriterijaus taikymas kenkia teisiniam tikrumui ir, be kita ko, prieštarauja nurodytiems Direktyvos (ES) 2020/1057 tikslams.

Taisyklių dėl darbuotojų komandiravimo kelių transporto sektoriuje, remiantis transporto operacijų rūšies kriterijumi, taikymas gali paveikti tam sektoriui būdingą lankstumą ir greitumą.

Antrasis ieškinio pagrindas: pažeistas draudimo diskriminuoti dėl pilietybės principas, įtvirtintas SESV 18 straipsnyje

Rumunija tvirtina: kadangi tarptautinė transporto rinka yra objektyviai centralizuota (poliarizuota) ir operatorių iš Europos Sąjungos geografiniame pakraštyje esančių valstybių narių dalis tarptautinėje transporto rinkoje didėja, akivaizdu, kad daugiausia būtent tos zonos operatoriai patirs su darbuotojų komandiravimu susijusių administracinių ir finansinių išlaidų ir būtent jie bus atgrasyti nuo veiklos vykdymo tokiomis priemonėmis, kaip nustatytosios Direktyvos (ES) 2020/1057 1 straipsnio 3–6 dalyse.

Be to, Direktyvoje (ES) 2020/1057, Reglamente (ES) 2020/1054 (1) ir Reglamente (ES) 2020/1055 (2) numatytos priemonės (susijusios su papildomais kabotažo transporto apribojimais, transporto priemonės grįžimu į veiklos centrą įsisteigimo valstybėje narėje kas aštuonias savaites, vairuotojo grįžimu kas keturias savaites, draudimu normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais naudotis transporto priemonėje ir vairuotojų komandiravimu) apibrėžtos kaip integruoto teisės aktų paketo pagrindas; tai yra kontekstas, kuriame vien jų kumuliatyvaus poveikio analizė gali iliustruoti realų jų poveikį transporto rinkai.

(2) 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1055, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1071/2009, (EB) Nr. 1072/2009 ir (ES) Nr. 1024/2012, siekiant juos suderinti su pokyčiais kelių transporto sektoriuje (OL L 249, 2020, p. 17).

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/33

2020 m. spalio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Kipro Respublika / Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-549/20)

(2021/C 19/36)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Kipro Respublika, atstovaujama Eirini Neofytou

Atsakovai: Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

—

panaikinti 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1055, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1071/2009, (EB) Nr. 1072/2009 ir (ES) Nr. 1024/2012, siekiant juos suderinti su pokyčiais kelių transporto sektoriuje (1), 1 straipsnio 3 dalį, kiek šioje nuostatoje numatytas Reglamento Nr. 1071/2009 5 straipsnio 1 dalies b punktas. Jei Teisingumo Teismas mano, kad tai neįmanoma, jo prašoma panaikinti visą 1 straipsnio 3 dalį;

—

jei Teisingumo Teismas laiko nepriimtinu prašymą iš dalies, kaip nurodyta pirmiau, panaikinti ginčijamą reglamentą, panaikinti 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1055, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1071/2009, (EB) Nr. 1072/2009 ir (ES) Nr. 1024/2012, siekiant juos suderinti su pokyčiais kelių transporto sektoriuje;

—	priteisti iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama savo prašymą ieškovė nurodo septynis panaikinimo pagrindus:

Pirmasis panaikinimo pagrindas: ieškovė tvirtina, kad atsakovai pažeidė SESV 90 straipsnį, siejamą su ESS 3 straipsnio 3 dalimi, SESV 11 straipsnį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnį, ESS 3 straipsnio 5 dalį, SESV 208 straipsnio 2 dalį ir SESV 216 straipsnio 2 dalį ir Paryžiaus sutartį [dėl klimato kaitos].

Antrasis panaikinimo pagrindas: ieškovė tvirtina, kad atsakovai pažeidė proporcingumo principą, numatytą ESS 5 straipsnio 4 dalyje ir Protokolo Nr. 2, pridėto prie ES sutarties ir SESV sutarties dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo, 1 straipsnyje.

Trečiasis panaikinimo pagrindas: ieškovė tvirtina, kad atsakovai pažeidė vienodo požiūrio principą ir draudimą diskriminuoti, nustatytus SESV 18 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniuose, valstybių narių lygybės Sutarčių atžvilgiu principą, įtvirtintą ESS 4 straipsnio 2 dalyje, ir, kiek Teisingumo Teismas laiko tai būtina, SESV 95 straipsnio 1 dalį.

Ketvirtasis panaikinimo pagrindas: ieškovė tvirtina, kad atsakovai pažeidė SESV 91 straipsnio 1 dalį.

Penktasis panaikinimo pagrindas: ieškovė tvirtina, kad atsakovai pažeidė SESV 91 straipsnio 2 dalį ir SESV 90 straipsnį, siejamą su ESS 3 straipsnio 3 dalimi ir SESV 94 straipsnį.

Šeštasis panaikinimo pagrindas: ieškovė tvirtina, kad atsakovai pažeidė laisvės užsiimti verslu ir steigimosi laisvės principus, įtvirtintus SESV 49 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 ir 16 straipsniuose.

Septintasis panaikinimo pagrindas: ieškovė tvirtina, kad atsakovai pažeidė SESV 58 straipsnio 1 dalį, siejamą su 91 straipsniu, ir, papildomai, SESV 56 straipsnį.

(1) OL L 249, 2020, p. 17.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/34

2020 m. spalio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Kipro Respublika / Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-550/20)

(2021/C 19/37)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Kipro Respublika, atstovaujama Eirini Neofytou

Atsakovai: Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

—

panaikinti 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2020/1057, kuria nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės ir iš dalies keičiami Direktyva 2006/22/EB, kiek tai susiję su vykdymo užtikrinimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (1), ir

—	priteisti iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi penkiais pagrindais:

Pirmasis ieškinio pagrindas: ieškovė tvirtina, kad atsakovai pažeidė proporcingumo principą, įtvirtintą ESS 5 straipsnio 4 dalyje ir Protokolo Nr. 2, pridėto prie ES sutarties ir SESV sutarties dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo, 1 straipsnyje.

Antrasis ieškinio pagrindas: ieškovė tvirtina, kad atsakovai pažeidė vienodo požiūrio ir draudimo diskriminuoti principą, apibrėžtą SESV 18 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniuose, valstybių narių lygybės prieš Sutartis principą, apibrėžtą ESS 4 straipsnio 2 dalyje, ir, kiek Teisingumo Teismas laiko būtina, SESV 95 straipsnio 1 dalį.

Trečiasis ieškinio pagrindas: ieškovė tvirtina, kad atsakovai pažeidė SESV 91 straipsnio 1 dalį.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas: ieškovė tvirtina, kad atsakovai pažeidė SESV 91 straipsnio 2 dalį ir SESV 90 straipsnį, siejamą su ESS 3 straipsnio 3 dalimi, ir SESV 94 straipsnį.

Penktasis ieškinio pagrindas: ieškovė tvirtina, kad atsakovai pažeidė SESV 34 ir 35 straipsnius – toks pažeidimas nepateisinamas remiantis SESV 36 straipsniu – ir 58 straipsnio 1 dalį, siejamą su SESV 91 straipsniu, arba subsidiariai SESV 56 straipsnį.

(1) OL L 249, 2020, p. 49.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/35

2020 m. spalio 26 d. pareikštas ieškinys byloje Vengrija / Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-551/20)

(2021/C 19/38)

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Ieškovė: Vengrija, atstovaujama M. Z. Fehér ir K. Szíjjártó

Atsakovai: Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti Reglamento (ES) 2020/1054 (1) 1 straipsnio 6 dalies c punktą ir 2 straipsnio 2 dalį ir, papildomai, visas nuostatas, kurios neatsiejamai susijusios su prašomomis panaikinti nuostatomis,

—	panaikinti Reglamento (ES) 2020/1055 (2) 1 straipsnio 3 dalį, kiek ja keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 5 straipsnis, į jo 1 dalį įterpiant naują b punktą, ir, papildomai, visas nuostatas, kurios neatsiejamai susijusios su prašoma panaikinti nuostata,

—	panaikinti Direktyvos (ES) 2020/1057 (3) 1 straipsnį, arba, nepatenkinus šio prašymo, tos direktyvos 1 straipsnio 6 dalį, ir, papildomai, visas nuostatas, kurios neatsiejamai susijusios su prašoma panaikinti nuostata,

—	priteisti iš Europos Parlamento ir Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1. Su ginčijamomis Reglamento 2020/1054 nuostatomis susiję pagrindai

Reglamento 2020/1054 1 straipsnio 6 dalies c punkte išdėstyta nuostata, pagal kurią įprastais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ir bet kokiu ilgiau nei 45 valandas trunkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kuriuo kompensuojami ankstesni sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiai, negali būti naudojamasi transporto priemonėje, negali būti taikoma praktikoje, nes nėra pakankamai tinkamų poilsio patalpų. Šis reikalavimas yra neproporcinga našta teisės subjektams, t. y. vairuotojams ir transporto įmonėms, ir yra akivaizdi teisės aktų leidėjų padaryta vertinimo klaida. Aplinkybė, kad per teisės akto priėmimo procedūrą visiškai nebuvo nagrinėjamas turimų ginčijamoje nuostatoje išdėstytus reikalavimus atitinkančių laisvų apgyvendinimo vietų skaičius ir vieta, nors šiuo klausimu buvo išreikštas didelis nerimas, tai pat yra akivaizdi vertinimo klaida.

Vengrijos vyriausybė teigia, kad Reglamento 2020/1054 2 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta data, iki kurios transporto priemonėse turės būti sumontuoti antrosios kartos išmanusis tachografas (V2), yra neteisėta. Pirma, priimdami šią nuostatą, teisės aktų leidėjai padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir pažeidė proporcingumo principą, nes neišnagrinėjo ekonominių ir socialinių pasekmių, kylančių dėl šio termino paankstinimo. Antra, teisės aktų leidėjai pažeidė ūkio subjektų teisėtus lūkesčius ir teisėtų lūkesčių apsaugos bei teisinio saugumo principus. Trečia, ta nuostata pažeidžiamas SESV 151 straipsnio antroje pastraipoje suformuluotas reikalavimas išlaikyti Sąjungos ekonomikos konkurencingumą, nes šiuo metu valstybėse, kurios nėra Sąjungos narės, įsteigtų įmonių transporto priemonėms netaikomas panašus reikalavimas, todėl tos įmonės turi aiškų konkurencinį pranašumą prieš Sąjungos įmones.

2. Su ginčijamomis Reglamento 2020/1055 nuostatomis susiję pagrindai

Pasak Vengrijos vyriausybės, nustačius privalomą transporto priemonės grąžinimą kas aštuonias savaites buvo pažeistas proporcingumo reikalavimas ir padaryta akivaizdi vertinimo klaida, nes Europos Parlamentas ir Taryba neįvertino naujų reikalavimų ekonominių ir socialinių pasekmių bei poveikio aplinkai, todėl neturėjo jokios esminės informacijos apie tai, ar naujasis reikalavimas yra proporcingas. Taigi teisės aktų leidėjai taip pat pažeidė atsargumo principą, nes neįvertino priemonės poveikio aplinkai. Remiantis nustatyta priemone, transporto priemonės turės daug kartų grįžti be krovinio, todėl Sąjungoje padidės anglies dioksido emisijos.

Kita vertus, tas reikalavimas prieštarauja draudimui diskriminuoti, nes daro skirtingą poveikį Europos Sąjungos viduryje ir jos pakraščiuose, konkrečiai, vadinamosiose „trylikoje naujųjų valstybių narių“ įsisteigusiems vežėjams. Remiantis SESV 91 straipsnio 2 dalimi ir SESV 94 straipsniu, teisės aktų leidėjai privalėjo atsižvelgti į ypatingas šių šalių aplinkybes ir nepriimti diskriminuojančių teisės aktų.

3. Su ginčijamomis Direktyvos 2020/1057 nuostatomis susiję pagrindai

Kaip pagrindinį reikalavimą Vengrijos vyriausybė pateikia prašymą panaikinti Direktyvos 2020/1057 1 straipsnį, kuriame nustatytos „konkrečios vairuotojų komandiravimo taisyklės“. Ji teigia, kad tos „konkrečios taisyklės“ yra neteisėtos, nes tarptautiniais maršrutais važiuojantys vairuotojai negali būti laikomi asmenimis, vykdančiais tarpvalstybines priemones, kaip jos suprantamos pagal Direktyvos 96/71/EB 1 straipsnio 3 dalies a punktą, todėl jiems netaikomos tos direktyvos nuostatos.

Nepatenkinus šio prašymo, Vengrijos vyriausybė prašo panaikinti Direktyvos 2020/1057 1 straipsnio 6 dalį, nes teisės aktų leidėjai nesilaikė vienodo požiūrio reikalavimo nustatydami, kad direktyvos 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis dvišalei transporto operacijai netaikomas vadinamosioms lydimosioms kombinuotojo vežimo operacijoms. Be to, dėl tos nuostatos Vengrijos vyriausybė taip pat teigia, kad neatliktas joks poveikio vertinimas ir kad dėl to teisės aktų leidėjai pažeidė proporcingumo principą bei padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

(3) 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1057, kuria nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės ir iš dalies keičiami Direktyva 2006/22/EB, kiek tai susiję su vykdymo užtikrinimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 249, 2020, p. 49).

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/37

2020 m. spalio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Maltos Respublika / Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-552/20)

(2021/C 19/39)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Maltos Respublika, atstovaujama A. Buhagiar, abogados D. Sarmiento Ramírez-Escudero, J. Sedano Lorenzo

Atsakovai: Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti Reglamento Nr. 1071/2009 (1) 5 straipsnio 1 dalies b punktą ir Reglamento Nr. 1072/2009 (2) 8 straipsnio 2a punktą; šie reglamentai atitinkamai buvo iš dalies pakeisti 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1055, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1071/2009, (EB) Nr. 1072/2009 ir (ES) Nr. 1024/2012, siekiant juos suderinti su pokyčiais kelių transporto sektoriuje (3), 1 ir 2 straipsniais.

—	Priteisti iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo ieškinyje Maltos Respublika prašo panaikinti ginčijamas nuostatas, o tokį prašymą grindžia toliau nurodytais motyvais.

Pirmasis ieškinio pagrindas, kuriuo Teisingumo Teismo prašoma panaikinti Reglamento 2020/1055 1 straipsnio 3 dalį („Transporto priemonių grįžimo namo“ taisyklė), grindžiamas tuo, kad ja

—	pažeidžiama SESV 91 straipsnio 2 dalis, siejama su SESV 11 straipsniu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad ji priimta nepaisant poveikio aplinkai aspektų ir ji neigiamai paveikia vežimo veiklą.

—	pažeidžiama ESS 5 straipsnio 4 dalis ir proporcingumo principas, atsižvelgiant į tai, kad ji nėra mažiausiai ribojanti priemonė, ir tai, kad ji daro neproporcingą žalą, kiek tai susiję su sąnaudų ir pelno santykiu, vertinant iš aplinkos apsaugos ir vežimo veiklos perspektyvų.

Antrasis ieškinio pagrindas, kuriuo Teisingumo Teismo prašoma panaikinti Reglamento 2020/1055 2 straipsnio 4 dalies a punktą („Kabotažo nevykdymo laikotarpio“ taisyklė), grindžiamas tuo, kad juo

—	pažeidžiama SESV 91 straipsnio 2 dalis, nes atsakovai neįvertino jo neigiamo poveikio transporto veiklai,

—	pažeidžiama ESS 5 straipsnio 4 dalis ir proporcingumo principas, nes stipriai ribojamos vežėjų galimybės optimizuoti jų logistiką ir užtikrinti sklandų jų transporto priemonių parko veikimą,

—	pažeidžiami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniai ir vienodo požiūrio principas, nes jame be jokio objektyvaus pateisinimo neatsižvelgiama į valstybės narės, kuri yra sala, ir jos prekių vežimo rinkos ypatybes.

(1) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL L 300, 2009, p. 51).

(2) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL L 300, 2009, p. 72).

(3) OL L 249, 2020, p. 17.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/38

2020 m. spalio 26 d. pareikštas ieškinys byloje Lenkijos Respublika / Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-553/20)

(2021/C 19/40)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Lenkijos Respublika, atstovaujama B. Majczyna

Atsakovai: Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1054, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, kiek tai susiję su būtiniausiais reikalavimais dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių, ir Reglamentas (ES) Nr. 165/2014, kiek tai susiję su vietos nustatymu tachografais (1), 1 straipsnio 6 punkto d papunktį.

—	Priteisti iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad ginčijama Reglamento Nr. 2020/1054 nuostata negali būti atskirta nuo likusios šio reglamento dalies, Lenkijos Respublika prašo panaikinti visą Reglamentą Nr. 2020/1054.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Dėl ginčijamų Reglamento Nr. 2020/1054 nuostatų Lenkijos Respublika nurodo šiuos argumentus:

1)	proporcingumo principo pažeidimą (ESS 5 straipsnio 4 dalis) dėl savavališko vietų, kuriose vairuotojai privalo ilsėtis, apibrėžimo;

2)	SESV 91 straipsnio 2 dalies pažeidimą, priėmus priemones neatsižvelgiant į jų įtaką gyvenimo kokybei ir darbo lygiui tam tikruose regionuose, taip pat į transporto infrastruktūros veikimą;

3)	SESV 94 straipsnio pažeidimą, priėmus priemones neatsižvelgiant į vežėjų ekonominę situaciją;

4)	teisinio saugumo principo pažeidimą, suformulavus nuostatą netiksliai ir taip, kad negalima nustatyti iš jos kylančių pareigų;

5)	SESV 11 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnio pažeidimą, neatsižvelgus į aplinkosaugos reikalavimus.

Lenkijos Respublika konkrečiai tvirtina, kad ginčijama nuostata pažeidžia proporcingumo principą. Priėmus netinkamus kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiose vietose vairuotojai turi ilsėtis, buvo pažeistas iš Reglamento Nr. 561/2006 kylantis principas, kad poilsio metu vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku. Be to, vežėjams nustatyta per didelė našta, kuri turės neigiamos įtakos ne tik atskirų įmonių, ypač mažų ir vidutinių, situacijai ir transporto paslaugų rinkai, bet ir aplinkai. Neigiamas ginčijamos nuostatos taikymo pasekmes ypač pajus įmonės iš valstybių, esančių ne Europos Sąjungos centre. Priimtas problemos sprendimo būdas nėra objektyviai pagrįstas ir atsižvelgiant į vairuotojų situaciją. Jis taip pat neatspindi reguliuojamų paslaugų specifikos.

(1) OL L 249, 2020, p. 1.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/39

2020 m. spalio 26 d. pareikštas ieškinys byloje Lenkijos Respublika / Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-554/20)

(2021/C 19/41)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Lenkijos Respublika, atstovaujama B. Majczyna

Atsakovai: Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti šias 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1055, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1071/2009, (EB) Nr. 1072/2009 ir (ES) Nr. 1024/2012, siekiant juos suderinti su pokyčiais kelių transporto sektoriuje, nuostatas:

a)	1 straipsnio 3 punktą tiek, kiek juo Reglamento Nr. 1071/2009 (1) 5 straipsnis papildomas 1 dalies b ir g punktais,

b)	2 straipsnio 4 punkto a papunktį, kuriuo Reglamento Nr. 1072/2009 (2) 8 straipsnis papildomas 2a dalimi,

c)	2 straipsnio 5 punkto b papunktį, kuriuo Reglamento Nr. 1072/2009 10 straipsnis papildomas 7 dalimi;

—	priteisti iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad ginčijama Reglamento Nr. 2020/1055 nuostata negali būti atskirta nuo likusios šio reglamento dalies, Lenkijos Respublika prašo panaikinti visą Reglamentą Nr. 2020/1055.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Dėl ginčijamų Reglamento Nr. 2020/1055 nuostatų Lenkijos Respublika nurodo šiuos argumentus:

dėl 1 straipsnio 3 punkto tiek, kiek šia nuostata Reglamento Nr. 1071/2009 5 straipsnis papildomas 1 dalies b punktu:

a)	proporcingumo principo (ESS 5 straipsnio 4 dalis), SESV 91 straipsnio 2 dalies ir SESV 94 straipsnio pažeidimą, nustačius pareigą grįžti į veiklos bazę kas aštuonias savaites,

b)	SESV 11 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnio pažeidimą, neatsižvelgus į aplinkosaugos reikalavimus;

dėl 1 straipsnio 3 punkto tiek, kiek šia nuostata Reglamento Nr. 1071/2009 5 straipsnis papildomas 1 dalies g punktu:

a)	proporcingumo principo pažeidimą (ESS 5 straipsnio 4 dalis), nustačius savavališkus reikalavimus dėl transporto priemonių, kurias turi turėti vežėjai kelių transportu, skaičiaus ir dėl vairuotojų buvimo įsisteigimo valstybėje esančiame veiklos centre,

b)	teisinio saugumo principo pažeidimą, nustačius netikslius reikalavimus dėl transporto priemonių, kurias turi turėti vežėjai kelių transportu, skaičiaus ir dėl vairuotojų buvimo įsisteigimo valstybėje esančiame veiklos centre,

c)	SESV 11 straipsnio ir Chartijos 37 straipsnio pažeidimą, neatsižvelgus į aplinkosaugos reikalavimus;

dėl 2 straipsnio 4 punkto a papunkčio:

a)	proporcingumo principo (ESS 5 straipsnio 4 dalis), SESV 91 straipsnio 2 dalies ir SESV 94 straipsnio pažeidimą, nustačius privalomą pertrauką vykdant kabotažo operacijas,

b)	SESV 11 straipsnio ir Chartijos 37 straipsnio pažeidimą, neatsižvelgus į aplinkosaugos reikalavimus;

dėl 2 straipsnio 5 punkto b papunkčio:

proporcingumo principo (ESS 5 straipsnio 4 dalis), SESV 91 straipsnio 2 dalies ir SESV 94 straipsnio pažeidimą, leidus valstybėms narėms nustatyti kabotažo operacijų, kurias sudaro pradinės arba galutinės vežimo keliais atkarpos, kurios yra kombinuotojo vežimo operacijų tarp valstybių narių dalis, vykdymo apribojimus;

SESV 11 straipsnio ir Chartijos 37 straipsnio pažeidimą, neatsižvelgus į aplinkosaugos reikalavimus.

Lenkijos Respublika konkrečiai tvirtina, kad ginčijamos nuostatos pažeidžia proporcingumo principą. Priėmus netinkamus kriterijus, kurie riboja galimybę vykdyti kabotažo ir vežimo kitos šalies kelių transporto priemone operacijas, vežėjams nustatyta per didelė našta, kuri turės neigiamos įtakos ne tik atskirų įmonių situacijai, transporto paslaugų rinkai, bet ir aplinkai ir transporto infrastruktūros veikimui.

Neigiamas ginčijamos nuostatos taikymo pasekmes ypač pajus įmonės iš valstybių, esančių ne Europos Sąjungos centre. Priimtas problemos sprendimo būdas nėra objektyviai pagrįstas ir atsižvelgiant į vairuotojų situaciją. Jis taip pat neatspindi reguliuojamų paslaugų specifikos.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/41

2020 m. spalio 26 d. pareikštas ieškinys byloje Lenkijos Respublika / Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-555/20)

(2021/C 19/42)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Lenkijos Respublika, atstovaujama B. Majczyna

Atsakovai: Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/1057, kuria nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės ir iš dalies keičiami Direktyva 2006/22/EB, kiek tai susiję su vykdymo užtikrinimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (1), 1 straipsnio 3, 4, 6 bei 7 dalis ir 9 straipsnio 1 dalį.

—	Priteisti iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad ginčijamos Direktyvos 2020/1057 nuostatos negali būti atskirtos nuo likusios šios direktyvos dalies, Lenkijos Respublika prašo panaikinti visą šią direktyvą.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Lenkijos Respublika prašo panaikinti 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/1057, kuria nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės ir iš dalies keičiami Direktyva 2006/22/EB, kiek tai susiję su vykdymo užtikrinimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 249, 2020 7 31, p. 49), 1 straipsnio 3, 4, 6 bei 7 dalis ir 9 straipsnio 1 dalį ir priteisti iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Dėl Direktyvos (ES) 2020/1057 1 straipsnio 3, 4, 6 ir 7 dalies Lenkijos Respublika nurodo šiuos argumentus:

1)	proporcingumo principo (ESS 5 straipsnio 4 dalis) pažeidimą, nustačius netinkamus Direktyvos 96/71/EB ir Direktyvos 2014/67/ES nuostatų taikymo transporto operacijoms kriterijus;

2)	SESV 91 straipsnio 2 dalies pažeidimą, priėmus priemones neatsižvelgiant į jų įtaką gyvenimo kokybei, darbo lygiui tam tikruose regionuose ir į transporto infrastruktūros veikimą;

3)	SESV 94 straipsnio pažeidimą, priėmus priemones neatsižvelgiant į vežėjų ekonominę situaciją;

4)	SESV 11 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnio pažeidimą, neatsižvelgus į aplinkosaugos reikalavimus.

Dėl Direktyvos (ES) 2020/1057 Lenkijos Respublika nurodo argumentus, susijusius su proporcingumo principo (ESS 5 straipsnio 4 straipsnis), teisinio saugumo ir SESV 94 straipsnio pažeidimu, nustačius per trumpą šios direktyvos įgyvendinimo terminą.

Lenkijos Respublika konkrečiai tvirtina, kad ginčijamos nuostatos pažeidžia proporcingumo principą. Priėmus netinkamus kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiems vairuotojams taikomos Direktyvos 96/71/EB ir Direktyvos 2014/67/ES nuostatos, vežėjams nustatyta per didelė našta, kuri turės neigiamos įtakos ne tik atskirų įmonių situacijai, transporto paslaugų rinkai, bet ir aplinkai ir transporto infrastruktūros veikimui. Neigiamas ginčijamos nuostatos taikymo pasekmes ypač pajus įmonės iš valstybių, esančių ne Europos Sąjungos centre. Priimtas problemos sprendimo būdas nėra objektyviai pagrįstas ir atsižvelgiant į vairuotojų situaciją. Jis taip pat neatspindi reguliuojamų paslaugų specifikos.

(1) OL L 249, 2020, p. 49.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/42

2020 m. spalio 28 d.Administratīvā rajona tiesa (Latvija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje SIA Rodl & Partner / Valsts ieņēmumu dienests

(Byla C-562/20)

(2021/C 19/43)

Proceso kalba: latvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Administratīvā rajona tiesa

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: SIA Rodl & Partner

Atsakovas: Valsts ieņēmumu dienests

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyvos 2015/849 (1) 18 straipsnio 1 ir 3 dalys, siejant jas su šios direktyvos III priedo 3 punkto b papunkčiu, turi būti aiškinamos taip, kad pagal šias nuostatas i) automatiškai reikalaujama, kad išorės buhalterijos paslaugų teikėjas taikytų griežtesnes deramo klientų tikrinimo priemones, nes klientas yra nevyriausybinė organizacija ir kliento įgaliotas bei įdarbintas asmuo yra didelės korupcijos rizikos trečiosios valstybės – šiuo atveju Rusijos Federacijos – pilietis, turintis leidimą gyventi Latvijoje, ir ii) automatiškai reikalaujama, kad minėtas klientas būtų laikomas didesnio laipsnio rizikos klientu?

2.	Jei atsakymas į ankstesnį klausimą būtų teigiamas, ar minėtas Direktyvos 2015/849 18 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimas gali būti laikomas proporcingu ir todėl atitinkančiu Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą?

Ar Direktyvos 2015/849 18 straipsnis, siejant jį su šios direktyvos III priedo 3 punkto b papunkčiu, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį automatiškai privaloma taikyti griežtesnes deramo klientų tikrinimo priemones visais atvejais, kai kliento verslo partneris (bet ne pats klientas) yra tam tikru būdu susijęs su didelės korupcijos rizikos trečiąja valstybe, šiuo atveju – Rusijos Federacija?

Ar Direktyvos 2015/849 13 straipsnio 1 dalies c ir d punktai turi būti aiškinami taip, kad juose nustatyta, jog taikydamas deramo klientų tikrinimo priemones įpareigotasis subjektas turi iš kliento gauti šio kliento ir trečiosios šalies sudarytos sutarties kopiją, todėl minėtos sutarties patikrinimas vietoje laikomas nepakankamu?

Ar Direktyvos 2015/849 14 straipsnio 5 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją įpareigotasis subjektas turi taikyti deramo tikrinimo priemones esamiems verslo klientams, net kai nepastebėta reikšmingų kliento aplinkybių pokyčių ir kai dar nesibaigė valstybių narių kompetentingos institucijos nustatytas terminas priimti naujas stebėsenos priemones, ir ar ši pareiga taikoma tik tiems klientams, kurie laikomi didelės rizikos klientais?

Ar Direktyvos 2015/849 60 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas paskelbdama informaciją apie neapskųstiną sprendimą taikyti administracinę sankciją ar priemonę už nacionalinių taisyklių, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, pažeidimą, kompetentinga institucija privalo užtikrinti, kad paskelbta informacija visiškai atitiktų sprendime konstatuotą informaciją?

(1) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015, p. 73).

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/43

2020 m. spalio 21 d.Supreme Court (Airija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje PF, MF / Minister for Agriculture Food and the Marine, Sea Fisheries Protection Authority

(Byla C-564/20)

(2021/C 19/44)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Supreme Court

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantai: PF, MF

Atsakovai: Minister for Agriculture Food and the Marine, Sea Fisheries Protection Authority

Prejudiciniai klausimai

Ar valstybės narės viena kontrolės institucija, teikianti pranešimą ir patvirtinimą Europos Komisijai pagal Kontrolės reglamento (1) 33 straipsnio 2 dalies a punktą ir 34 straipsnį, tais atvejais, kai turi pagrįstų priežasčių manyti, kad žvejybos žurnalo duomenys pernelyg nepatikimi, privalo pateikti tik duomenis apie konkrečiame žvejybos plote sugautą kiekį, kuriuos į žvejybos žurnalą žvejai įrašo pagal reglamento 14 ir 15 straipsnius, ar vis dėlto ji turi teisę taikyti pagrįstus, moksliškai patvirtintus metodus, siekdama išnagrinėti ir patvirtinti į žvejybos žurnalą įrašytus duomenis, kad išsiaiškintų tikslesnius sugautus kiekius ir juos praneštų Komisijai?

2.	Jeigu kontrolės institucija, remdamasi pagrįstais pagrindais, taip mano, ar ji gali teisėtai naudotis kitais duomenų šaltiniais, pavyzdžiui, žvejybos licencijomis, žvejybos leidimais, laivų stebėjimo sistemos duomenimis, iškrovimo deklaracijomis, pardavimo pažymomis ir važtos dokumentais?

(1) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009, p. 1).

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/44

2020 m. spalio 29 d.Općinski građanski sud u Zagrebu (Kroatija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje A. H. / Zagrebačka banka d.d.

(Byla C-567/20)

(2021/C 19/46)

Proceso kalba: kroatų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Općinski građanski sud u Zagrebu

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: A. H.

Atsakovė: Zagrebačka banka d.d.

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyvos 93/13 dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (1) 6 straipsnio 1 dalis pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, konkrečiai sprendimą Dunai (C-118/17, EU:C:2019:207), turi būti aiškinama taip, kad teisės aktų leidėjo kišimasis į vartotojo, kuris yra paskolos gavėjas, ir banko santykius negali atimti iš vartotojų teisės ginčyti teisme pirminės sutarties ar pagal įstatymą sudaryto sutarties priedo sąlygų siekiant įgyvendinti teisę susigrąžinti tai, ką jų nenaudai bankas nepagrįstai įgijo dėl nesąžiningų sutarčių sąlygų naudojimo, jeigu dėl teisės aktų leidėjo įsikišimo vartotojai geranoriškai sutiko pakeisti pirminį sutartinį santykį, vykdant įstatymu įtvirtintą bankų pareigą pasiūlyti vartotojams šią galimybę, o ne tiesiogiai taikant intervencinį įstatymą, kaip buvo byloje Dunai?

Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, ar dviejų subjektų, t. y. paskolos gavėjo ir banko, ginčą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris, remdamasis Vrhovni sud (Aukščiausiasis Teismas) pateiktu nacionalinio įstatymo Zakon o izmjenama i dopunama Zakona o potrošačkom kreditiranju (Įstatymas dėl vartojimo paskolos įstatymo pakeitimo ir papildymo) išaiškinimu, negali to įstatymo aiškinti taip, kaip to reikalauja Direktyva 93/13, turi teisę ir (arba) privalo, remdamasis šia direktyva ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 38 ir 47 straipsniais, netaikyti šio nacionalinio įstatymo taip, kaip jį aiškina Vrhovni sud (Aukščiausiasis Teismas)?

(1) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių kalba, 15 sk., 2 t., p. 288).

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/46

2020 m. lapkričio 18 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Aquind / ACER

(Byla T-735/18) (1)

(Energetika - Reglamento (EB) Nr. 714/2009 17 straipsnis - ACER sprendimas atmesti prašymą taikyti išimtį, susijusią su naujomis elektros linijų jungtimis - ACER apeliacinei komisijai pateiktas skundas - Kontrolės intensyvumas)

(2021/C 19/47)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Aquind Ltd (Valsendas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama solisitorių S. Goldberg ir C. Davis bei advokato E. White

Atsakovė: Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, atstovaujama P. Martinet, E. Tremmel, C. Gence-Creux ir A. Hofstadter

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti, pirma, 2018 m. spalio 17 d. ACER apeliacinės komisijos sprendimą A-001-2018, patvirtinantį 2018 m. birželio 19 d. ACER sprendimą Nr. 05/2018, kuriuo buvo atmestas prašymas taikyti išimtį, susijusią su elektros linijų jungtimi, sujungiančia Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos elektros energijos perdavimo tinklus, ir, antra, minėtą ACER sprendimą.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2018 m. spalio 17 d. Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) Apeliacinės komisijos sprendimą A-001-2018.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	ACER padengia savo ir Aquind Ltd bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 103, 2019 3 18.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/46

2020 m. lapkričio 18 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Topcart / EUIPO – Carl International (TC CARL)

(Byla T-377/19) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo TC CARL paraiška - Ankstesnis nacionalinis vaizdinis prekių ženklas CARL TOUCH - Santykinis atsisakymo registruoti pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

(2021/C 19/48)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Topcart GmbH (Vysbadenas, Vokietija), atstovaujama advokato M. Hoffmann

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama D. Walicka

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Carl International (Limonė, Prancūzija), atstovaujama advokatės B. Müller

Dalykas

Ieškinys dėl 2019 m. balandžio 2 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1826/2018-2), susijusio su protesto procedūra tarp Carl International ir Topcart

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Topcart GmbH bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 270, 2019 8 12.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/47

2020 m. lapkričio 18 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Topcart / EUIPO – Carl International (TC CARL)

(Byla T-378/19) (1)

(2021/C 19/49)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Topcart GmbH (Vysbadenas, Vokietija), atstovaujama advokato M. Hoffmann

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama D. Walicka

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Carl International (Limonė, Prancūzija), atstovaujama advokatės B. Müller

Dalykas

Ieškinys dėl 2019 m. balandžio 2 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1617/2018-2), susijusio su protesto procedūra tarp Carl International ir Topcart

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Topcart GmbH bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 270, 2019 8 12.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/48

2020 m. lapkričio 18 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje LG Electronics / EUIPO – Staszewski (K7)

(Byla T-21/20) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo „K7“ paraiška - Ankstesnis žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas „k7“ - Santykinis atsisakymo registruoti pagrindas - Galimybė supainioti - Prekių panašumas - Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

(2021/C 19/50)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: LG Electronics, Inc. (Seulas, Pietų Korėja), atstovaujama advokato R. Schiffer

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama A. Folliard-Monguiral ir V. Ruzek

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Miłosz Staszewski (Vroclavas, Lenkija), atstovaujamas advokato E. Gryc-Zerych

Dalykas

Ieškinys dėl 2019 m. spalio 31 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 401/2019-1), susijusio su protesto procedūra tarp M. Staszewski ir LG Electronics.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš LG Electronics bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 68, 2020 3 2.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/48

2020 m. lapkričio 13 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje UG / Komisija

(Byla T-571/17) (1)

(Viešoji tarnyba - Sutartininkai - Neterminuota sutartis - KTĮS 47 straipsnio c punkto i papunktis - Nutraukimas įspėjus - Susitarimas dėl žalos atlyginimo dydžio - Pagrindo priimti sprendimą nebuvimas)

(2021/C 19/51)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: UG, atstovaujama advokatų M. Richard ir P. Junqueira de Oliveira

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama L. Radu Bouyon ir B. Mongin

Dalykas

Pagal SESV 270 straipsnį pateiktas prašymas, pirma, panaikinti 2016 m. spalio 17 d. Komisijos Infrastruktūros ir logistikos biuro Liuksemburge (OIL) sprendimą nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. pagal Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio c punkto i papunktį nutraukti ieškovės sutartį ir, antra, atlyginti ieškovei turtinę žalą, tariamai patirtą dėl šio sprendimo, taip pat neturtinę žalą, tariamai patirtą dėl žeminančio elgesio, kurį lėmė tai, jog ji vykdė funkcijas profesinėje sąjungoje ir išėjo vaiko priežiūros atostogų.

Rezoliucinė dalis

1.	Nėra pagrindo priimti sprendimo dėl piniginės kompensacijos, susijusios su 2016 m. spalio 17 d. sprendimu, kuriuo Europos Komisijos Infrastruktūros ir logistikos biuras Liuksemburge (OIL) nutraukė UG sutartį.

2.	Komisija padengia savo ir pusę UG bylinėjimosi išlaidų. UG padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų.

(1) OL C 357, 2017 10 23.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/49

2020 m. lapkričio 19 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Buxadé Villalba / Parlamentas

(Byla T-32/20) (1)

(Ieškinys dėl panaikinimo - Institucinė teisė - Parlamento narys - Parlamento pozicijos pateikimas dėl dviejų Ispanijos parlamento narių išrinkimo Europos deputatais - Trijų kitų Europos Parlamento narių teisė veikti - Tiesioginės sąsajos nebuvimas - Prašymas, kuriuo siekiama gauti patvirtinamąjį sprendimą - Ieškinys iš dalies nepriimtinas ir iš dalies pateiktas teismui, akivaizdžiai nekompetentingam jį nagrinėti)

(2021/C 19/53)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovai: Jorge Buxadé Villalba (Madridas, Ispanija) María Esperanza Araceli Aguilar Pinar (Madridas), Hermann Tertsch Del Valle-Lersundi (Madridas), atstovaujami advokatės M. Castro Fuertes

Atsakovas: Europos Parlamentas, atstovaujamas N. Görlitz ir C. Burgos

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti Parlamento poziciją dėl Carles Puigdemont i Casamajó ir Antoni Comín i Oliveres išrinkimo Europos deputatais, kurią 2020 m. sausio 13 d. paskelbė Parlamento pirmininkas per plenarinį posėdį.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį, kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies pateiktą teismui, akivaizdžiai nekompetentingam jį nagrinėti.

2.	Nereikia priimti sprendimo dėl Jungtinės Karalystės ir Carles Puigdemont i Casamajó bei Antoni Comín i Oliveres prašymų leisti įstoti į bylą

3.	Jorge Buxadé Villalba, Hermann Tertsch Del Valle-Lersundi ir María Esperanza Araceli Aguilar Pinar padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jų priteisiamos Europos Parlamento patirtos bylinėjimosi išlaidos.

4.	Jungtinė Karalystė ir Puigdemont i Casamajó bei Comín i Oliveres padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atitinkamais prašymais leisti įstoti į bylą.

(1) OL C 77, 2020 3 9.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/50

2020 m. spalio 29 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Isopix / Parlamentas

(Byla T-163/20) (1)

(Ieškinys dėl panaikinimo ir žalos atlyginimo - Viešasis paslaugų pirkimas - Konkurso procedūra - Fotografijos paslaugų teikimas - Konkurso dalyvio pasiūlymo atmetimas ir sutarties sudarymas su kitu konkurso dalyviu - Viešojo pirkimo procedūros atšaukimas - Dalinis ginčo dalyko išnykimas - Pagrindo priimti sprendimą iš dalies nebuvimas - Nutartis - Ieškinio dalis, pateikta jurisdikcijos ją nagrinėti akivaizdžiai neturinčiam teismui)

(2021/C 19/54)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Isopix SA (Ixelles, Belgija), atstovaujama advokatų P. Van den Bulck ir J. Fahner

Atsakovas: Europos Parlamentas, atstovaujamas K. Wójcik ir E. Taneva,

Dalykas

Pirma, SESV 263 straipsniu grindžiamas reikalavimas panaikinti 2020 m. kovo 24 d. Parlamento sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, pateiktą pagal kvietimą dalyvauti konkurse COMM/DG/AWD/2019/854 „Fotografijos paslaugų teikimas – Europos Parlamento naujienas ir institucinę veiklą apimanti fotografija“, ir informuoti ieškovę, kad sutartis buvo sudaryta su kitu konkurso dalyviu, taip pat panaikinti 2020 m. balandžio 17 d. Parlamento raštą, kuriuo ieškovei buvo pranešta, kad jos viešojo pirkimo COMM/DG/AWD/2019/854 pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad neatitiko atrankos kriterijų, susijusių su finansine ir ekonomine padėtimi, ir, antra, iš principo SESV 266 straipsniu grindžiamas reikalavimas įpareigoti Parlamentą iš naujo išnagrinėti pasiūlymus ir, nepatenkinus pirmojo reikalavimo, pagal SESV 268 straipsnį prašyti atlyginti žalą, kurią tariamai patyrė ieškovė.

Rezoliucinė dalis

Nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio, nes juo siekiama panaikinti 2020 m. kovo 24 d. Europos Parlamento sprendimą atmesti „Isopix SA“ pasiūlymą, pateiktą pagal kvietimą dalyvauti konkurse COMM/DG/AWD/2019/854 „Fotografijos paslaugų teikimas – Europos Parlamento naujienas ir institucinę veiklą apimanti fotografija“, ir informuoti ją, kad sutartis buvo sudaryta su kitu konkurso dalyviu, taip pat panaikinti 2020 m. balandžio 17 d. Parlamento raštą, kuriuo jai buvo pranešta, kad jos viešojo pirkimo COMM/DG/AWD/2019/854 pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad neatitiko atrankos kriterijų, susijusių su finansine ir ekonomine padėtimi.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį kaip pateiktą jurisdikcijos ją nagrinėti akivaizdžiai neturinčiam teismui.

3.	Priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtąsias per procedūrą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

(1) OL C 191, 2020 6 8.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/51

2020 m. lapkričio 17 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje González Calvet / BPV

(Byla T-257/20) (1)

(Ieškinys dėl panaikinimo - Ekonominė ir pinigų politika - Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM) - Sprendimas nemokėti kompensacijos atitinkamiems akcininkams ir kreditoriams - Formos reikalavimų nesilaikymas - Procedūros reglamento 76 straipsnio d punktas - Akivaizdus nepriimtinumas)

(2021/C 19/55)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovai: Ramón González Calvet (Barselona, Ispanija) ir Joan González Calvet (Barselona), atstovaujami advokato P. Molina Bosch

Atsakovė: Bendra pertvarkymo valdyba (BPV), atstovaujama S. Branca, J. King, L. Forestier ir E. Muratori, padedamų advokatų H.-G. Kamann, F. Louis, V. Del Pozo Espinosa De Los Monteros ir L. Hesse

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2020 m. kovo 17 d. BPV sprendimą SRB/EES/2020/52, kuriuo siekiama nustatyti, ar reikia skirti kompensaciją akcininkams ir kreditoriams, susijusiems su Banco Popular Español, SA pertvarkymo priemone.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną.

2.	Nėra reikalo nutarti dėl Ispanijos Karalystės prašymo leisti įstoti į bylą.

3.	Ramón González Calvet ir Joan González Calvet padengia savo ir Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) bylinėjimosi išlaidas, išskyrus išlaidas, susijusias su Ispanijos Karalystės prašymu leisti įstoti į bylą.

4.	R. González Calvet, J. González Calvet, BPV ir Ispanijos Karalystė padengia bylinėjimosi išlaidas, susijusias su Ispanijos Karalystės prašymu leisti įstoti į bylą.

(1) OL C 209, 2020 6 22.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/52

2020 m. lapkričio 5 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Moloko Beverage / EUIPO – Nexus Liquids (moloko)

(Byla T-383/20) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Anuliavimo procedūra - Prašymo pripažinti registraciją negaliojančia atsiėmimas - Poreikio priimti sprendimą nebuvimas)

(2021/C 19/56)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Moloko Beverage GmbH (Gepingenas, Vokietija), atstovaujama advokatės D. Wieland

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama D. Walicka

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Nexus Liquids GmbH (Bad Zalcuflenas, Vokietija), atstovaujama advokato F. Schembecker

Dalykas

Ieškinys dėl 2020 m. kovo 18 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1485/2019-5), susijusio su anuliavimo procedūra tarp Nexus Liquids ir Moloko Beverage.

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio.

2.	Moloko Beverage GmbH ir Nexus Liquids GmbH padengia savo bylinėjimosi išlaidas, taip pat po pusę Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) bylinėjimosi išlaidų.

(1) OL C 262, 2020 8 10.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/52

2020 m. spalio 29 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje Facebook Ireland / Komisija

(Byla T-451/20 R)

(Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Konkurencija - Prašymas pateikti informaciją - Reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalis - Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - Skuba - „Fumus boni juris“ - Interesų palyginimas)

(2021/C 19/57)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Facebook Ireland Ltd (Dublinas, Airija), atstovaujama QC D. Jowell, baristerio D. Bailey, solisitorių J. Aitken, D. Das, S. Malhi, R. Haria, M. Quayle ir advokato T. Oeyen

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Conte, C. Urraca Caviedes ir C. Sjödin

Dalykas

SESV 278 ir 279 straipsniais grindžiamas prašymas sustabdyti 2020 m. gegužės 4 d. Komisijos sprendimo C(2020) 3011 final dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies d punkto taikymo procedūros (byla AT.40628 – Su duomenimis susijusi Facebook praktika) vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Sustabdyti 2020 m. gegužės 4 d. Europos Komisijos sprendimo C(2020) 3011 final dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies d punkto taikymo procedūros (byla AT.40628 – Su duomenimis susijusi Facebook praktika) 1 straipsnio vykdymą, kiek jame suformuluota pareiga yra taikoma dokumentams, nesusijusiems su Facebook Ireland Ltd komercine veikla ir apimantiems neskelbtinus asmens duomenis, jeigu netaikoma 2 punkte nurodyta procedūra.

Facebook Ireland identifikuoja dokumentus, kuriuose yra 1 punkte nurodytų duomenų, ir perduoda juos Komisijai atskiroje elektroninėje laikmenoje. Po to šie dokumentai perkeliami į virtualią duomenų erdvę, prie kurios prieiga suteikiama kiek įmanoma mažesniam skaičiui grupės, kuriai pavesta atlikti tyrimą, narių, (virtualiai ar fiziškai) dalyvaujant atitinkamam skaičiui Facebook Ireland advokatų. Grupės, kuriai pavesta atlikti tyrimą, nariai išnagrinėja ir atrenka nagrinėjamus dokumentus ir suteikia Facebook Ireland advokatams galimybę pateikti pastabas, prieš įtraukiant į bylą reikšmingais laikomus dokumentus. Nesutariant dėl dokumento kvalifikavimo, Facebook Ireland advokatai turi teisę paaiškinti savo nesutikimo priežastis. Jeigu nesutarimai išlieka, Facebook Ireland gali kreiptis į Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato už informaciją, komunikaciją ir medijas atsakingą direktorių, prašydama arbitražo.

3.	Atmesti likusią prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalį.

4.	Panaikinti 2020 m. liepos 24 d. Nutartį Facebook Ireland / Komisija (T-451/20 R).

5.	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/53

2020 m. spalio 29 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje Facebook Ireland / Komisija

(Byla T-452/20 R)

(2021/C 19/58)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Facebook Ireland Ltd (Dublinas, Airija), atstovaujama QC D. Jowell, baristerio D. Bailey, solisitorių J. Aitken, D. Das, S. Malhi, R. Haria, M. Quayle ir advokato T. Oeyen

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Conte, C. Urraca Caviedes ir C. Sjödin

Dalykas

SESV 278 ir 279 straipsniais grindžiamas prašymas sustabdyti 2020 m. gegužės 4 d. Komisijos sprendimo C(2020) 3013 final dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies d punkto taikymo procedūros (byla AT.40684 – Facebook Marketplace) vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Sustabdyti 2020 m. gegužės 4 d. Europos Komisijos sprendimo C(2020) 3013 final dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies d punkto taikymo procedūros (byla AT.40684 – Facebook Marketplace) 1 straipsnio vykdymą, kiek jame suformuluota pareiga yra taikoma dokumentams, nesusijusiems su Facebook Ireland Ltd komercine veikla ir apimantiems neskelbtinus asmens duomenis, jeigu netaikoma 2 punkte nurodyta procedūra.

3.	Atmesti likusią prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalį.

4.	Panaikinti 2020 m. liepos 24 d. Nutartį Facebook Ireland / Komisija (T-452/20 R).

5.	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/54

2020 m. rugsėjo 30 d. pareikštas ieškinys byloje LA International Cooperation / Komisija

(Byla T-609/20)

(2021/C 19/59)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: LA International Cooperation Srl (Milanas, Italija), atstovaujama solisitoriaus B. O’Connor ir advokato M. Hommé

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

Panaikinti 2020 m. liepos 20 d. Komisijos sprendimą, tiesiogiai adresuotą ieškovei (ginčijamas sprendimas), kuriuo ieškovei neleidžiama dalyvauti ES biudžeto ir 11-ojo Europos plėtros fondo vadovaujamos sutarčių suteikimo procedūrose ar būti atrinktai naudoti Sąjungos lėšas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 (1) ir naudoti Europos plėtros fondo lėšas pagal Reglamentą (ES) 2018/1877 (2) ir

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi šešiolika pagrindų.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas gero administravimo principo, draudimo piktnaudžiauti teisėmis, rūpestingumo pareigos ir Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (3) pažeidimu.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad tariamai OLAF teisingai nesikreipė į ieškovę ir pažeidė teisę į gynybą, rūpestingumo pareigą ir teisę į teisingą procesą.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 7 ir 9 straipsnių, gero administravimo teisės, rūpestingumo pareigos ir teisės į teisingą procesą pažeidimu.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas Pagrindinio OLAF reglamento 9 straipsnio 4 dalies, teisės į teisingą procesą ir pareigos motyvuoti pažeidimu.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad tariamai OLAF pažeidė Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 7 straipsnio 8 dalį ir gero administravimo principą.

6.	Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 9 straipsnio 1 dalies ir gero administravimo teisės pažeidimu.

7.	Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad tarimai EDES komisija pažeidė Pagrindinių žmogaus teisių chartijos 41, 47, 48 ir 54 straipsnius, atlikusi OLAF nustatytų faktų pirminį teisinį kvalifikavimą.

8.	Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad OLAF parengta galutinė ataskaita tariamai neleidžia EDES kolegijai atlikti nepriklausomo vertinimo ar tinkamai įvertinti ieškovės argumentų svarbą, taip pažeidžiant gero administravimo principą ir Finansinio reglamento 135 – 143 straipsniu.

9.	Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad nei lobizmas, nei sėkmės mokestis savaime nėra neteisėti, o taip nusprendus buvo pažeistas gero administravimo principas.

10.

Dešimtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamo sprendimo pagrindinės išvados, susijusios su ieškove, yra klaidingos, nes EDES kolegija ir Paskyrimų tarnyba (DG NEAR) pažeidė pagrindines ieškovės teises, visų pirma, gero administravimo principą, rūpestingumo pareigą ir nepakankamai motyvavo ginčijamą sprendimą.

11.	Vienuoliktasis ieškinio pagrindas grindžiamas EDES kolegijos veiklos procedūros 13 straipsnio 2 dalies ir teisės į gynybą pažeidimu.

12.	Dvyliktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad EDES kolegija turėjo turėti ir kitos informacijos nei galutinė ataskaita, ir taip buvo pažeistas EDES veiklos procedūros 13 straipsnio 2 dalis.

13.	Tryliktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad OLAF galutinės ataskaitos redagavimo mastas pažeidė gero administravimo principą, rūpestingumo pareigą ir teisingo proceso principą.

14.	Keturioliktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad sankcija buvo nustatyta tokio dydžio, kuriam įtaką padarė įvairūs Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Finansinio reglamento ir pagrindinių teisės principų pažeidimai.

15.	Penkioliktais ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad galutinė ataskaita neparodo, kad eksperto gyvenimo aprašymas buvo suklastotas ar padirbtas, todėl ginčijamas sprendimas šiuo klausimu yra nepagrįstas ir pažeidžia gero administravimo principą, rūpestingumo pareigą ir teisę į gynybą.

16.	Šešioliktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad OLAF operatyvinės analizės ataskaita buvo netinkama numatytiems tikslams ir taip buvo pažeistas gero administravimo principas ir teisė į gynybą.

(1) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018, p. 1, klaidų ištaisymas OL L 329, 2019 12 19, p. 97).

(2) 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/1877 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento, panaikinantis Reglamentą (ES) 2015/323 (OL L 307, 2018, p. 1).

(3) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013, p. 1).

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/56

2020 m. spalio 15 d. pareikštas ieškinys byloje OG / EGA

(Byla T-632/20)

(2021/C 19/60)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: OG, atstovaujama advokatų S. Pappas ir N. Kyriazopoulou

Atsakovė: Europos gynybos agentūra (EGA)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2019 m. gruodžio 13 d. Europos gynybos agentūros sprendimą, kuriuo ieškovė nebuvo įtraukta į tinkamų kandidatų rezervo sąrašą;

—	panaikinti EGA vyriausiojo pareigūno sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės skundas dėl 2019 m. gruodžio 13 d. EGA sprendimo, ta dalimi, kuria jame pateikiami papildomi svarstymai, ir

—	priteisti ieškovės patirtos neturtinės žalos atlyginimą, lygų 3 000 EUR (trys tūkstančiai eurų);

—	nurodyti atsakovei padengti savo ir ieškovės su šiuo procesu susijusias bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas esminio procedūrinio reikalavimo nurodyti motyvus pažeidimu.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas lygiateisiškumo, skaidrumo, objektyvaus vertinimo ir gero administravimo principų pažeidimu.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas pranešimo apie laisvą darbo vietą neteisėtu ir nepakankamu argumentavimu bei akivaizdžia vertinimo klaida, kuri iškraipė ieškovės kvalifikacijos vertinimą, kiek tai susiję su užimtina tarnybos vieta.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/57

2020 m. spalio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Leonine Distribution / Komisija

(Byla T-641/20)

(2021/C 19/61)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Leonine Distribution GmbH (Miunchenas, Vokietija), atstovaujama advokato J. Kreile

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2020 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą C(2020) 5515 final, kuriuo pagal Tarybos reglamentą (EB) 58/2003 (1) peržiūrimas Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos priimtas aktas;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi aštuoniais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija klaidingai aiškino sąvoką „kvietimo dokumentai“.

—	Teigiama, kad ši sąvoka neleidžia daryti išvados, kad „tikrųjų akcininkų“ pilietybė, o ne tik tiesioginių akcininkų pilietybė turi lemiamą reikšmę kvalifikuojant ieškovę Europos bendrove.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija klaidingai nusprendė, kad KKR European Fund IV LP nėra tikroji LEONINE Distribution savininkė Europoje.

—	Ieškovė teigia, kad jau EACEA nustatė, kad KKR European Fund IV LP turi būti laikoma ieškovės „tikrąja savininke“.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija klaidingai grindė savo sprendimą tariama informacijos apie KKR European Fund IV LP akcininkų sudėtį stoka.

—	Siekiant įvertinti ieškovės tinkamumą, nėra svarbi detali Fondo individualių investitorių sudėtis, svarbu, kad būtų užtikrinta Europos akcininkų dauguma.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į bylos faktines aplinkybes ir Reglamento (ES) Nr. 1295/2013 („Kūrybiškos Europos reglamentas“) (2) tikslus.

—	Komisija grindžia savo sprendimą neįrodytu teiginiu, kad prašomas finansavimas bus persiųstas į trečiąsias šalis.

—	Savo sprendime Komisija nenagrinėjo finansavimo įstatymų tikslų.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisijos sprendimas prieštarauja taikomoms finansavimo Gairėms.

—	Atsisakymas pripažinti ieškovės tinkamumą gauti finansavimą nesuderinamas su Kūrybiškos Europos reglamentu.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisijos sprendimas prieštarauja Kūrybiškos Europos reglamente esančiai „Europos kūrinio“ sąvokai.

—	Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/13/ES (3) apibrėžta „Europos kūrinio“ sąvoka suprantama plačiai ir nėra suderinama su Komisijos siauru tinkamumo supratimu.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisijos sprendimu pažeidžiamas proporcingumo principas.

—	MEDIA finansavimo, jeigu jis būtų naudojamas pagal finansavimo įstatymus, skyrimas būtų buvusi vienodai veiksminga, bet švelnesnė priemonė.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija neteisėtai neatsižvelgė į vėlesnius paaiškinimus, kuriuos ieškovė pateikė 2020 m. liepos 15 d. laiške.

—	Komisija turėjo atsižvelgti į ieškovės pastabas, nes jos buvo pateiktos ne per vėlai ir todėl neturėjo būti atmestos.

(1) 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 58/2003, nustatantis vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (OL L 11, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 235).

(2) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB (OL L 347, 2013, p. 221).

(3) 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010, p. 1).

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/58

2020 m. spalio 23 d. pareikštas ieškinys byloje NU / EUIPO

(Byla T-650/20)

(2021/C 19/62)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: NU, atstovaujama advokatų S. Pappas ir N. Kyriazopoulou

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2020 m. balandžio 1 d. tarnybos, kuri yra įgaliota sudaryti Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) darbo sutartis sprendimą neatnaujinti sutarties su ieškove;

—	nurodyti išmokėti 20 000 EUR (dvidešimt tūkstančių eurų) dydžio kompensaciją, skirtą atlyginti neturtinę žalą, kurią ieškovė patyrė dėl sprendimo neatnaujinti jos darbo sutarties;

—	nurodyti atsakovei padengti savo ir ieškovės su šiuo procesu susijusias bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi penkiais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas kompetencijos stoka.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimu, nes prieš priimant ginčijamą sprendimą vykusiame dialoge nebuvo atsižvelgta į 2019 m. vertinimo ataskaitą.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas pareigos rūpintis pažeidimu, nes administracija neatsižvelgė į ieškovės sveikatos problemas, 2019 m. vertinimo ataskaitą ir visus teisinius kriterijus, susijusius su ieškovės rezultatų vertinimu.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas neteisėtais svarstymais ir (arba) akivaizdžia vertinimo klaida.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas ikiteisminės procedūros, kurioje Paskyrimų tarnyba tinkamai neatliko 2020 m. liepos 15 d. sprendimo peržiūros, pažeidimu.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/59

2020 m. spalio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Silex / Komisija ir EASME

(Byla T-654/20)

(2021/C 19/63)

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Ieškovė: Silex Ipari Automatizálási Zrt. (Budapeštas, Vengrija), atstovaujama advokatės Á. Baratta

Atsakovė: Europos Komisija ir Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga (EASME)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti rugpjūčio 18 d. EASME debeto avizą Nr. 3242009492 (toliau – debeto aviza), kurioje nurodoma sumokėti 55 454,44 EUR,

—	panaikinti 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštą Ref. Ares(2020)4309529 (toliau – raštas), kurį EASME atsiuntė kartu su debeto aviza ir kuriame nurodyta sumokėti 48 238,75 EUR atlaisvinant įnašą į Garantinį fondą,

—	panaikinti kartu su debeto aviza atsiųstą raštą tiek, kiek pagal jį galutinai tikrinant finansines išlaidas tiesioginės personalo išlaidos, lygios 210 423,11 EUR, kvalifikuotos nefinansuojamomis,

—	panaikinti kartu su debeto aviza atsiųstą raštą tiek, kiek pagal jį galutinai tikrinant finansines išlaidas netiesioginės išlaidos, lygios 52 605,78 EUR, kvalifikuotos nefinansuojamomis,

—	priteisti iš EASME ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi penkiais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas pareigos motyvuoti nesilaikymu. EASME pažeidė pareigą motyvuoti, nes teisiškai nepagrindė debeto avizoje ir kartu atsiųstame rašte pateiktų reikalavimų.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas gero administravimo principo pažeidimu.

EASME pažeidė gero administravimo principą, nes:

—	Ji iš esmės neatsakė į ieškovės technines ataskaitas, pasiūlymus ir į prašymą pakeisti ieškovės sutartį.

—	Ji neužtikrino, kad project officer būtų prieinamas per kritinį projekto etapą.

—	Ji pažeidė Reglamento (ES) Nr. 1290/2013 (1) 40 straipsnio 2 dalį, susijusią su nepriklausomais ekspertais ir, susijusią su nepriklausomais ekspertais, ir 3 dalyje nurodytus reikalavimus, susijusius su nepriklausomų ekspertų interesų konfliktu.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida.

EASME padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai kartu su debeto aviza atsiųstų nuorodų sąraše nustatė, kad projektas iš esmės neatitiko bendrų techninių ir komercinių tikslų, nes kad prieitų prie tokios išvados, atsakovė neatsižvelgė į faktus ir dokumentus.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas proporcingumo reikalavimų nesilaikymu. EASME nesilaikė proporcingumo reikalavimų, kai nusprendė, kad 263 028,89 EUR išlaidos yra nefinansuojamos iš visų ieškovės deklaruotų 804 020,75 EUR išlaidų.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas gero finansinio valdymo ir ypač taupumo, veiksmingumo ir naudingumo reikalavimo nesilaikymu.

EASME neatsižvelgė į ieškovės teiginius, susijusius su rinkos poreikių raida ir su dėl to nulemta būtinybe pakeisti projektą.

(1) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013, p. 81).

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/60

2020 m. spalio 30 d. pareikštas ieškinys byloje NV / eu-LISA

(Byla T-661/20)

(2021/C 19/64)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: NV, atstovaujamas advokatų S. Rodrigues ir A. Champetier

Atsakovė: Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2020 m. vasario 3 d. sprendimą ta dalimi, kuria ieškovui paskiriamas papeikimas;

—	prireikus, panaikinti 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą, kuriuo atmetamas ieškovo 2020 m. balandžio 9 d. skundas;

—	nurodyti atlyginti patirtą moralinę žalą, kuri gali būti įvertinta, ex aequo et bono, 5 000 EUR suma;

—	priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi keturiais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas 2015 m. sausio 28 d. Valdybos sprendimo (2015-014) dėl administracinių tyrimų neteisėtumu.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas gynybos teisių, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio, teisės būti išklausytam ir konfidencialumo pareigos pažeidimais.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas Pareigūnų tarnybos nuostatų 12, 12a, 17 ir 19 straipsnių, gero administravimo principo pažeidimais bei akivaizdžiomis vertinio klaidomis.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnio, susijusio su drausminiu procesu, bei pareigos rūpintis pažeidimu.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/61

2020 m. lapkričio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Sam McKnight / EUIPO – Carolina Herrera (COOL GIRL)

(Byla T-670/20)

(2021/C 19/65)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Sam McKnight Ltd (Londonas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokatų V. von Bomhard ir J. Fuhrmann

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Carolina Herrera Ltd (Niujorkas, Niujorkas, Jungtinės Valstijos)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, paraišką pateikęs asmuo: ieškovė.

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinio Sąjungos prekių ženklo COOL GIRL paraiška – Registracijos paraiška Nr. 16 681 975.

Procedūra EUIPO: protesto procedūra.

Ginčijamas sprendimas: 2020 m. rugpjūčio 25 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 689/2019-4.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, o jeigu Carolina Herrera įstotų bylą, įpareigoti ją padengti bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/62

2020 m. lapkričio 11 d. pareikštas ieškinys byloje Celler Lagravera / EUIPO – Cyclic Beer Farm (Cíclic)

(Byla T-673/20)

(2021/C 19/66)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: ispanų

Šalys

Ieškovė: Celler Lagravera, SLU (Madridas, Ispanija), atstovaujama advokato J.L. Rivas Zurdo

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Cyclic Beer Farm, SL (Barselona, Ispanija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė Bendrajame Teisme

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „Cíclic“ paraiška – Registracijos paraiška Nr. 17 948 980

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2020 m. rugpjūčio 18 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 465/2020-5.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek juo atmesta Celler Lagravera, SLU apeliacija ir patvirtintas Protestų skyriaus sprendimas Nr. B 3 071 125 patenkinti protestą, pateiktą dėl visų produktų pagal Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos Nr. 17 948 980 Cikliniai (grafiniai) 33 klasės „vynai“, ir

—	priteisti iš šalies arba šalių, kurios prieštarauja šiam ieškiniui, bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/62

2020 m. lapkričio 12 d. pareikštas ieškinys byloje Leonardo / Frontex

(Byla T-675/20)

(2021/C 19/67)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Leonardo SpA (Roma, Italija), atstovaujama advokatų M. Esposito, F. Caccioppoli ir G. Calamo

Atsakovė: Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo, išnagrinėjus dokumentus, su kuriais prašyta susipažinti, panaikinti ginčijamą sprendimą, įpareigoti FRONTEX nedelsiant pateikti dokumentus, su kuriais prašyta susipažinti, ir priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinys pateiktas dėl sprendimo atmesti prašymą susipažinti su dokumentais, susijusiais su viešojo prikimo procedūra Nr. FRONTEX/OP/888/2019/JL/CG, dėl kurios Europos Sąjungos Bendrajame Teisme nagrinėjama byla T–849/19 (būtent sprendimu sudaryti sutartį, viešojo pirkimo procedūros protokolais, procedūrą laimėjusios įmonės pateiktais dokumentais ir visais kitais prie bylos medžiagos pridėtais dokumentais).

Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo, jog buvo pažeisti 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) 4 straipsnio 1 dalies b punktas, 2 dalies pirma įtrauka ir 3 dalis; 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014, p. 1) 28 straipsnis ir 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014, p. 65), 21 straipsnis; 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018, p. 1), 161 straipsnis; 2019 m. liepos 23 d. FRONTEX valdybos sprendimas Nr. 19 ir 2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje (OL L 122, 2019, p. 1), 89 straipsnis.

Papildomai ieškovė nurodo, jog FRONTEX jai nesuteikė teisės susipažinti bent su dalimi dokumentų.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/63

2020 m. lapkričio 13 d. pareikštas ieškinys byloje Dr. August Wolff / EUIPO – Combe International (Vagisan)

(Byla T-679/20)

(2021/C 19/68)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Dr. August Wolff GmbH & Co. KG Arzneimittel (Bylefeldas, Vokietija), atstovaujama advokato A. Thünken

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Combe International Ltd (Niujorkas, Niujorkas, Jungtinė Karalystė)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė.

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: tarptautinis žodinis prekių ženklas „Vagisan“, kurio registracija galioja Europos Sąjungoje – Europos Sąjungoje galiojanti tarptautinė registracija Nr. 10 985 168.

Procedūra EUIPO: registracijos panaikinimo procedūra.

Ginčijamas sprendimas: 2020 m. rugsėjo 3 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2459/2019-4.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	panaikinti 2019 m. rugsėjo 11 d. EUIPO Anuliavimo skyriaus sprendimą Nr. 000018101 C,

—	priteisti iš EUIPO ir, prireikus, iš į bylą įstojusios šalies, bylinėjimosi išlaidas, įskaitant bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą apeliacinėje taryboje.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/64

2020 m. lapkričio 11 d. pareikštas ieškinys byloje Novelis / Komisija

(Byla T-680/20)

(2021/C 19/69)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Novelis Inc. (Misisoga, Ontarijas, Kanada), atstovaujama advokatų S. Völcker, T. Caspary ir R. Benditz

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti visą 2020 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos sprendimą byloje M.9076 – Novelis/Aleris, kuriuo atmestas Novelis prašymas vienam mėnesiui pratęsti draudimo laikotarpį, remiantis Novelis/Aleris įsipareigojimų 49 nuostata, arba dalį šio sprendimo,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamą sprendimą priėmė Konkurencijos generalinio direktorato direktoriaus pavaduotojas, o ne Komisijos narių kolegija, o taip pažeistas kolegialumo principas.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad pažeista ieškovės teisė būti išklausytai.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad nenurodyti tinkami motyvai, kurie leistų ieškovei veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamame sprendime padaryta akivaizdžių vertinimo klaidų ir neatsižvelgta į tai, kad ieškovė pagrįstai prašo pratęsti laikotarpį. Ieškovė taip pat teigia, kad, atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo teisines pasekmes ir į tai, kad galimos ne tokios griežtos priemonės, šiuo sprendimu pažeidžiamas proporcingumo principas.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/65

2020 m. lapkričio 13 d. pareikštas ieškinys byloje OC / EIVT

(Byla T-681/20)

(2021/C 19/70)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: OC, atstovaujama advokačių L. Levi ir A. Champetier

Atsakovė: Europos išorės veiksmų tarnyba

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti šį ieškinį priimtinu ir pagrįstu, atitinkamai,

—	panaikinti 2020 m. sausio 27 d. sprendimą, kiek juo atmestas ieškovės 2019 m. rugsėjo 27 d. prašymas dėl žalos atlyginimo,

—	prireikus, panaikinti 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą, kiek juo atmestas ieškovės 2020 m. balandžio 17 d. skundas,

—	nurodyti atsakovei atlyginti ieškovės patirtą neturtinę ir finansinę žalą, kuri ex aequo et bono vertinama atitinkamai 20 000 EUR ir 580 889 EUR,

—	priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnio, EIVT avansinių lėšų administratorių užduočių ir pareigų 3.3 straipsnio, EIVT už finansų tikrinimą atsakingų darbuotojų profesinių normų kodekso 3 straipsnio ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Sprendimo PROC HR(2011)008 2 straipsnio pažeidimu.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas rūpestingumo pareigos pažeidimu. Šiuo klausimu ieškovė, be kita ko, mano, kad dėl jos perkėlimo buvo nuspręsta nesilaikant pareigų lygiavertiškumo principo ir kad atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes jos perkėlimo nepateisino tarnybos interesai.

2.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas teisės būti išklausytam ir pareigos motyvuoti pažeidimu, taip pat asmens duomenų apsaugos ir teisės į privatų gyvenimą pažeidimu.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/65

2020 m. lapkričio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Legero Schuhfabrik / EUIPO – Rieker Schuh (Avalynė)

(Byla T-682/20)

(2021/C 19/71)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Legero Schuhfabrik GmbH (Feldkirchenas prie Graco, Austrija), atstovaujama advokato M. Gail

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Rieker Schuh AG (Thayngen, Šveicarija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Dizaino, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Dizainas, dėl kurio kilo ginčas: Bendrijos dizainas Nr. 1 451 421-0185

Ginčijamas sprendimas: 2020 m. rugsėjo 10 d. EUIPO trečiosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1650/2019-3

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Tarybos reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnio ir 25 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas,

—	Tarybos reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio ir 25 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas,

—	Tarybos reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnio 1 dalies pažeidimas,

—	Tarybos reglamento Nr. 6/2002 62 straipsnio antro sakinio pažeidimas,

—	Tarybos reglamento Nr. 6/2002 62 straipsnio pirmo sakinio pažeidimas.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/66

2020 m. lapkričio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Legero Schuhfabrik / EUIPO – Rieker Schuh (Avalynė)

(Byla T-683/20)

(2021/C 19/72)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Legero Schuhfabrik GmbH (Feldkirchenas prie Graco, Austrija), atstovaujama advokato M. Gail

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Rieker Schuh AG (Thayngen, Šveicarija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Dizaino, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Dizainas, dėl kurio kilo ginčas: Bendrijos dizainas Nr. 1 457 113-0405

Ginčijamas sprendimas: 2020 m. rugsėjo 10 d. EUIPO trečiosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1648/2019-3

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Tarybos reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnio ir 25 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas,

—	Tarybos reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio ir 25 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas,

—	Tarybos reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnio 1 dalies pažeidimas,

—	Tarybos reglamento Nr. 6/2002 62 straipsnio antro sakinio pažeidimas,

—	Tarybos reglamento Nr. 6/2002 62 straipsnio pirmo sakinio pažeidimas.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/67

2020 m. lapkričio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Legero Schuhfabrik / EUIPO – Rieker Schuh (Avalynė)

(Byla T-684/20)

(2021/C 19/73)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Legero Schuhfabrik GmbH (Feldkirchenas prie Graco, Austrija), atstovaujama advokato M. Gail

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Rieker Schuh AG (Thayngen, Šveicarija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Dizaino, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Dizainas, dėl kurio kilo ginčas: Bendrijos dizainas Nr. 1 457 113-0075

Ginčijamas sprendimas: 2020 m. rugsėjo 10 d. EUIPO trečiosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1649/2019-3

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Tarybos reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnio ir 25 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas,

—	Tarybos reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio ir 25 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas,

—	Tarybos reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnio 1 dalies pažeidimas,

—	Tarybos reglamento Nr. 6/2002 62 straipsnio antro sakinio pažeidimas,

—	Tarybos reglamento Nr. 6/2002 62 straipsnio pirmo sakinio pažeidimas.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/68

2020 m. lapkričio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Jinan Meide Casting ir kt. / Komisija

(Byla T-687/20)

(2021/C 19/74)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Jinan Meide Casting Co. Ltd (Dzinanas, Kinija) ir 10 kitų ieškovių, atstovaujamų advokatų R. Antonini, E. Monard ir B. Maniatis

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2020 m. rugpjūčio 19 d Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/1210, kuriuo, atsižvelgiant į Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-650/17, importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės bendrovės „Jinan Meide Castings Co., Ltd“ pagamintoms kaliojo ketaus ir rutulinio grafitinio ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms su sriegiais, iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas (1), ir

—	priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi septyniais pagrindais.

Pirmasis pagrindas grindžiamas 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (2) (toliau – pagrindinis reglamentas) 10 straipsnio 1 dalies ir bendrojo negaliojimo atgaline data principo pažeidimu. Ieškovės teigia, kad, remiantis pagrindinio reglamento 10 straipsnio 1 dalimi, kadangi ginčijamas reglamentas įsigaliojo 2020 m. rugpjūčio 22 d., muitai galėjo būti taikomi tik produktams, kurie buvo išleisti į laisvą apyvartą nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d. Todėl ginčijamo reglamento nuostatomis, kuriose numatyta nustatyti ir surinkti muitus nuo 2013 m. gegužės 15 d., tariamai pažeidžiama pagrindinio reglamento 10 straipsnio 1 dalis ir bendrasis negaliojimo atgaline data principas.

2.	Antrasis pagrindas grindžiamas bendrojo Sąjungos teisės aktų negaliojimo atgaline data principo ir bendrojo teisinio saugumo principo pažeidimu.

Trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad priimdama ginčijamą reglamentą Komisija pažeidė SESV 266 straipsnį, nes nesiėmė būtinų priemonių Bendrojo Teismo sprendimui byloje T-650/17 įvykdyti. Kalbant konkrečiai, ginčijamu reglamentu iš naujo nustačius muitus nuo 2013 m. gegužės 15 d., juo tariamai nepaisyta to, kad tuo sprendimu Reglamentas (ES) 2017/1146 (3) buvo visiškai panaikintas Jinan Meide Casting Co., Ltd. (toliau – JMCC) atžvilgiu, todėl JMCC atgaline data nustatyti muitai buvo pašalinti iš Sąjungos teisinės sistemos.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad atgaline data nustatydama muitus, užuot pasirinkusi švelnesnio poveikio galimybę nustatyti muitus tik ateičiai, Komisija viršijo tai, kas būtina Bendrojo Teismo sprendimui byloje T-650/17 įvykdyti, ir pažeidė proporcingumo principą bei ESS 5 straipsnio 1 ir 4 dalis.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamu sprendimu pažeista teisė į veiksmingą teisinę gynybą, kuri yra Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintas Europos Sąjungos bendrasis principas. Ieškovių teigimu, artimiausia veiksminga teisinės gynybos nuo neteisėto muitų nustatymo jų importui priemonė buvo siekti panaikinimo ir taip gauti visišką kompensaciją už nepagrįstai sumokėtus muitus.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamu reglamentu Komisija nustato muitą laikotarpiui, per kurį tokio muito surinkimui sueina senaties terminas remiantis Sąjungos muitinės kodekso (4) 103 straipsniu, kuriame tokių muitų surinkimui numatytas trejų metų nuo importo dienos senaties terminas.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad nagrinėjamu atveju JMCC importuojamų produktų registracija nesuteikė Komisijai pagrindo nustatyti muitus atgaline data. Ieškovių teigimu, Komisija taip pat neturėjo kompetencijos nustatyti registracijos ir JMMC importuojamiems produktams registracija nustatyta pažeidžiant pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

(1) OL L 274, 2020, p. 20.

(2) OL L 343, 2009, p. 51.

(3) 2017 m. birželio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1146, kuriuo iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės bendrovės „Jinan Meide Castings Co., Ltd.“ pagamintoms kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms su sriegiais (OL L 166, 2017, p. 23).

(4) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013, p. 1).

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/69

2020 m. lapkričio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Freshly Cosmetics / EUIPO – Misiego Blázquez (IDENTY BEAUTY)

(Byla T-688/20)

(2021/C 19/75)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: ispanų

Šalys

Ieškovė: Freshly Cosmetics, SL (Reusas, Ispanija), atstovaujama advokato P. Roiger Bellostes

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Francisco Misiego Blázquez (Madridas, Ispanija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė Bendrajame Teisme

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo IDENTY BEAUTY paraiška – Registracijos paraiška Nr. 17 913 910

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2020 m. rugsėjo 11 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 205/2020-4.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	atmesti ginčijamą sprendimą ir pritarti Europos Sąjungos prekės ženklo Nr. 17 913 910 IDENTY BEAUTY registracijai dėl visų 3 klasės gaminių ir paslaugų;

—	priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ankstesnio Ispanijos prekių ženklo savininko.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2021 1 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/70

2020 m. lapkričio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Iliad Italia / Komisija

(Byla T-692/20)

(2021/C 19/76)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Iliad Italia SpA (Milanas, Italija), atstovaujama advokatų D. Fosselard ir D. Waelbroeck

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2020 m. kovo 6 d. Komisijos sprendimą C(2020) 1573 final neprieštarauti praneštam sandoriui byloje M.9674-Vodafone Italia / TIM / INWIT JV, iš dalies pakeistam įsipareigojimais, ir pripažinti jį suderinamu su vidaus rinka bei EEE susitarimo veikimu;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad įsipareigojimuose nėra minimalaus pajėgumų lygio (reikalaujamo tam, kad būtų įvykdyta pareiga suteikti pakankamai laisvos vietos) aiškaus apibrėžimo ar skaitinės išraiškos, o tai yra įsipareigojimų veiksmingumo esmė.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad įsipareigojimuose aiškiai nereikalaujama, jog nuo jų taikymo pradžios naujas operatorius turėtų teisę gauti prieglobos paslaugas, apimančias 700 MHz dažnių juostą, o tai yra būtina tam, kad efektyviai veiktų konkurencijai atvertas judriojo ryšio tinklas.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad įsipareigojimuose šalims aiškiai nedraudžiama savo pareigą dėl prieigos naujiems operatoriams suteikimo vykdyti parenkant netinkamas vietas, be to, šie įsipareigojimai nesuteikia apsaugos nuo šalių šališkumo parenkant vietas, kuriose suteikiama prieiga.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad įsipareigojimuose numatyta nepakankama ir neaiški procedūra dėl prieigos prie atitinkamų vietų suteikimo, dėl to naujiems operatoriams neįmanoma efektyviai naudotis pagal įsipareigojimus pasiūlytomis vietomis.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 19

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	64 metai 2021m. sausio 18d.

Turinys		Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
2021/C 19/01	Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai	1