—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikatą dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. (COM(2011)0173) ir į vėlesnes įgyvendinimo bei vertinimo ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

—

atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl romų, kaip grupės, kuriai reikia specialios apsaugos nuo diskriminacijos, pripažinimo,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2153 (2017) dėl romų ir keliautojų įtraukties skatinimo,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (1),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendaciją dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse (2), į 2016 m. gruodžio 8 d. Tarybos išvadas dėl romų integracijos proceso paspartinimo ir į 2016 m. spalio 13 d. Tarybos išvadas dėl Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 14/2016,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 25 d. rezoliuciją „Pagrindinių teisių aspektai romų integracijoje ES: kova su priešiškumu romams“ (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 15 d. rezoliuciją „Tarptautinės romų dienos proga dėl priešiškumo romams Europoje bei romų genocido Antrojo pasaulinio karo metu atminimo dienos pripažinimo ES“ (5),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2016 m. pagrindinių teisių padėties ataskaitą ir į I ir II ES mažumų ir diskriminacijos tyrimus bei įvairius kitus tyrimus ir ataskaitas romų klausimu,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 3 d. užregistruotą Europos piliečių iniciatyvą „Minority SafePack“,

—

atsižvelgdamas į susijusias romų pilietinės visuomenės, NVO ir mokslinių tyrimų institucijų ataskaitas ir rekomendacijas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi priešiškumas romams (6) yra konkreti rasizmo forma, rasine viršenybe pagrįsta ideologija, tam tikra diskriminacijos istoriškai subrandinta nužmoginimo ir oficialiai įsigalėjusio rasizmo forma, be kita ko, išreiškiama smurtu, neapykantą kurstančiomis kalbomis, išnaudojimu, stigmatizacija ir pačia akivaizdžiausia diskriminacija (7);

B.

kadangi Europoje romams (8) iki šiol neužtikrinamos pagrindinės žmogaus teisės;

C.

kadangi Komisijos ataskaitoje dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. (COM(2018)0785) vertinimo pabrėžiama, kad strategijų planas buvo labai svarbus plėtojant ES ir nacionalines priemones ir struktūras, skirtas romų įtraukčiai didinti, tačiau tikslas panaikinti romų atskirtį nebuvo pasiektas;

D.

kadangi Komisijos atliktas vertinimas rodo, jog įtraukties strategijose vienu metu turi būti numatyti skirtingi tikslai ir taikomas visapusiškas požiūris, intensyviau kovojant su priešiškumu romams; kadangi šalia keturių romų įtraukties tikslų (švietimo, būsto, užimtumo ir sveikatos) turėtų būti įtrauktas specialus nediskriminavimo tikslas ir romų įtraukties tikslai;

E.

kadangi romų įtraukties srityje padaryta pažanga apskritai yra labai nedidelė; kadangi pastebėta teigiamų pokyčių mokyklos nebaigimo ir ankstyvojo ugdymo srityse, tačiau mokyklų segregacijos padėtis pablogėjo; kadangi romų sveikatos statusas, jų pačių vertinimu, pagerėjo, tačiau jie ir toliau turi ribotą prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų; kadangi daugumoje valstybių narių nebuvo pastebėta jokių teigiamų pokyčių romų užimtumo srityje, o nedirbančio ir nesimokančio romų jaunimo dalis netgi padidėjo; kadangi yra rimtų problemų dėl būsto ir visai nedidelė pažanga padaryta skurdo klausimu; kadangi priešiškumas romams ir jo apraiškos, pvz., neapykantos nusikaltimai ir neapykantą kurstančios kalbos internete ir realiame gyvenime, tebekelia didžiulį susirūpinimą; kadangi ES veiksmais buvo tikimasi suteikti svarbią pridėtinę vertę nacionalinėms romų įtraukties strategijoms ir jų įgyvendinimui politinėse, valdymo ir ekonomikos srityse;

F.

kadangi vertinimo ataskaitoje nurodomi sistemos formavimo trūkumai ir jos ribotas veiksmingumas įgyvendinant strategiją;

G.

kadangi vertinimo ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į būtinybę suteikti romams galių ir užtikrinti jų dalyvavimą taikant specialias priemones; kadangi itin svarbu suteikti galių romams bei NVO ir sustiprinti jų gebėjimus;

H.

kadangi atlikus vertinimą nustatyta, jog ES strategijų plane nepakankamai dėmesio skirta tam tikroms romų grupėms, kad reikia spręsti daugialypės ir įvairiapusės diskriminacijos problemą ir kad strategijose turi būti tvirtai pabrėžiamas lyčių aspektas ir į vaikus orientuotas požiūris;

I.

kadangi dabartinėje ES strategijoje nėra aiškiai apibrėžtų tikslų ir išmatuojamų siekių; kadangi nėra pakankamai kokybinių ir kiekybinių stebėsenos procedūrų, o konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos nėra privalomos; kadangi dedama nepakankamai pastangų, kad būtų išspręstas ribotas romų ir jų bendruomenių dalyvavimas kuriant, įgyvendinant, prižiūrint ir vertinant priemones, programas ir projektus, susijusius su romais;

J.

kadangi dauguma pagrindinių programų romų neapima, ir kadangi tiksliniais iš struktūrinių fondų finansuojamais veiksmais nepasiekta tvarių teigiamų pokyčių pačioje nepalankiausioje padėtyje esančių romų gyvenime;

K.

kadangi valstybėms narėms tenka aiški atsakomybė imtis taisomųjų priemonių prieš romų diskriminavimo praktiką;

L.

kadangi romų ir ne romų tarpusavio pasitikėjimo ugdymo klausimas yra labai svarbus siekiant pagerinti romų gyvenimą ir suteikti galimybių; kadangi pasitikėjimas yra itin svarbus visai visuomenei;

1.

2.

3.

4.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 3, 6, 9, 10, 11, 12, 21 ir 23 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 9, 10, 15, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 45, 46, 47, 48, 153 ir 165 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į ES sutarties 10 ir 11 straipsnius ir į tai, kad 10 straipsnio 3 dalyje pažymima, jog „[k]iekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime“,

—

atsižvelgdamas į ES sutarties 3 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta laisvo asmenų judėjimo teisė,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į 2020–2027 m. daugiametę finansinę programą,

—

atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (1),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančią Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančią Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (2),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“ (3),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (4),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/589 dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) Nr. 1296/2013 (5),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (6),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą (7),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą Tarybos direktyvos, kuria nustatomas ES laikinasis kelionės dokumentas ir panaikinamas Sprendimas 96/409/BUSP (COM(2018)0358),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 20 d. Tarybos direktyvą (ES) 2015/637 dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonių, skirtų neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinei apsaugai trečiosiose šalyse palengvinti, ir kuria panaikinimas Sprendimas 95/553/EB (8),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Teisių ir vertybių programos (COM(2018)0383),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą dėl geresnio Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje nuostatų perkėlimo ir taikymo gairių (COM(2009)0313),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 24 d. Komisijos ataskaitą „Piliečių teisių stiprinimas demokratinių pokyčių Sąjungoje. 2017 m. ES pilietybės ataskaita“ (COM(2017)0030),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos rekomendaciją dėl rinkimų srities bendradarbiavimo tinklų, skaidrumo internete, apsaugos nuo kibernetinio saugumo incidentų ir kovos su dezinformacijos kampanijomis Europos Parlamento rinkimų kontekste (C(2018)5949),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl Europos piliečių iniciatyvos (10) ir į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos piliečių iniciatyvos (COM(2017)0482),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl parduodamos ES pilietybės (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Mokymasis apie ES mokyklose“ (12),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 2 d. rezoliuciją dėl 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“, įgyvendinimo (13),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl kliūčių ES piliečiams laisvai judėti ir dirbti vidaus rinkoje (14),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 31 d. Regionų komiteto nuomonę „ES pilietybės stiprinimas: Sąjungos piliečių supažindinimas su jų rinkimų teisėmis“,

—

atsižvelgdamas į Parlamento C teminio skyriaus 2016 m. paskelbtą tyrimą Obstacles to the right of free movement and residence for EU citizens and their families („Kliūtys, su kuriomis siekdami pasinaudoti teise laisvai judėti ir gyventi susiduria ES piliečiai ir jų šeimos“),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2018 m. ataskaitą Making EU citizens’ rights a reality: national courts enforcing freedom of movement and related rights („ES piliečių teisių virsmas tikrove: laisvo judėjimo ir susijusių teisių vykdymo užtikrinimas nacionaliniuose teismuose“),

—

atsižvelgdamas į „Eurobarometro“ apklausos Nr. 89/2018 rezultatus,

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento sudėties (15),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 4 d. poziciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtas Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, projekto (16),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą dėl pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių peržiūros (17),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių (18),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos. Parlamento pozicija siekiant susitarimo (19),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Laisvų ir sąžiningų Europos Parlamento rinkimų užtikrinimas“ (COM(2018)0637),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

—

atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų bei Peticijų komitetų nuomones (A8–0041/2019),

A.

kadangi ES pilietybė ir su ja susijusios teisės pirmą kartą buvo nustatytos 1992 m. Mastrichto sutartimi ir toliau buvo stiprinamos 2009 m. gruodžio mėn. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi, tačiau yra įgyvendintos tik iš dalies;

B.

kadangi, vadovaujantis teisėmis, vertybėmis ir principais, kuriais grindžiama Sąjunga ir kurie išdėstyti ES sutarties 2 straipsnyje, įgyvendinant Europos projektą svarbiausias yra pilietis; kadangi dėl to diskusija dėl Europos ateities apima ir svarstymus apie mūsų bendros tapatybės stiprybę;

C.

kadangi ES institucijų ir sprendimų priėmimo procesų vientisumo, skaidrumo ir atskaitomybės principai, kaip nustatyta ES sutarties 10 ir 11 straipsniuose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, yra pagrindiniai pilietybės sąvokos elementai ir jie yra būtini siekiant kurti ir stiprinti patikimumą ir pasitikėjimą visoje Sąjungoje; kadangi naudojantis ad hoc ir tarpvyriausybiniais susitarimais bei priemonėmis keliose ES politikos srityse, taip pat pasitelkiant neoficialias sprendimų priėmimo institucijas apeinant ir deinstitucionalizuojant įprastą teisėkūros procedūrą, gali būti labai pakenkta tokiems principams;

D.

kadangi ES yra patyrusi sunkumų susidūrusi su įvairiomis krizėmis, turėjusiomis reikšmingų socialinių ir ekonominių pasekmių, dėl kurių iškilo populistinės ir nacionalistinės ideologijos, pagrįstos išimtine tapatybe ir rasių viršenybės kriterijais, o tai prieštarauja Europos vertybėms;

E.

kadangi nepatenkinamas įvairių krizių valdymas padidino piliečių nusivylimą kai kuriais ES integracijos projekto rezultatais; kadangi itin svarbu užtikrinti, kad piliečiai ES pilietybę laikytų vertinga privilegija ir kad būtų atkurtas pasitikėjimas ES projektu, pirmenybę teikiant visų piliečių teisių, įskaitant pilietines, politines ir socialines teises, stiprinimui, gerinant demokratijos kokybę Sąjungoje, didinant praktines galimybes naudotis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis ir galimybę kiekvienam piliečiui dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime, kartu užtikrinant aktyvesnį pilietinės visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesuose;

F.

kadangi šiuo metu peržiūrint Europos piliečių iniciatyvą siekiama užtikrinti didesnį jos veiksmingumą ir stiprinti dalyvaujamąją demokratiją bei aktyvų pilietiškumą;

G.

kadangi galimybė įgyti ES pilietybę priklauso nuo valstybės narės pilietybės, kurią reglamentuoja nacionaliniai įstatymai, turėjimo; kadangi tuo pat metu ES pilietybės suteikiamos teisės ir pareigos yra nustatytos ES teisėje ir nepriklauso nuo valstybių narių, taigi jos negali jų riboti dėl nepagrįstos priežasties;

H.

kadangi suteikdamos savo šalies pilietybę valstybės narės turėtų vadovautis ES teisės principais, kaip antai proporcingumo, teisinės valstybės ir nediskriminavimo principai, kurie yra išsamiai išaiškinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje;

I.

kadangi rengiantis „Brexit“ buvo atkreiptas dėmesys į ES pilietybės suteikiamų teisių svarbą – ypač tarp jaunųjų europiečių – ir jų vaidmenį milijonų ES piliečių gyvenime, be to, dabar ES geriau suprantama, ką galimybė netekti šių teisių reikštų abiem pusėms;

J.

kadangi 2014 m. vidutinis rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose buvo 42,6 proc.; kadangi remiantis naujausia 2018 m. gegužės mėn. paskelbta „Eurobarometro“ apklausa, tik 19 proc. kalbintų europiečių žinojo ateinančių Europos Parlamento rinkimų datą,

K.

kadangi ES piliečiai beveik visiškai nežino apie „Europe Direct“ biurus, nors jų pagrindinis vaidmuo – teikti informaciją;

L.

kadangi visoje ES yra daugiau kaip 400 „Europe Direct“ informacijos centrų, kurie prisideda prie Komisijos vykdomos informavimo apie piliečiams tiesiogiai svarbias Europos Sąjungos politikos kryptis veiklos ir stengiasi įtraukti piliečius vietos ir regionų lygmeniu;

M.

kadangi pilietybės samprata apibrėžia piliečių ir politinės bendruomenės santykį, įskaitant jų teises, pareigas ir atsakomybę; kadangi pagal SESV 20 straipsnį Sąjungos piliečiams suteikiama teisė balsuoti ir kandidatuoti per Europos Parlamento ir savivaldos rinkimus, vykstančius jų gyvenamoje valstybėje narėje, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiams;

N.

kadangi Europos piliečiams tiesiogiai atstovaujama Europos Parlamente ir kiekvienam piliečiui ES institucijos turi skirti vienodą dėmesį; kadangi SESV 8 straipsnyje nustatytas lyčių aspekto integravimo principas ir pažymima, kad „visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“;

O.

kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ne viename sprendime nustatė, kad valstybės narės piliečiai, imdamiesi veiksmų tos pačios valstybės atžvilgiu, gali remtis ir su ES pilietybe siejamomis teisėmis (20);

P.

kadangi valstybės narės siūlo vadinamąsias auksinės vizos ir investuotojų programas kaip būdus jų pilietybei gauti;

Q.

kadangi judėjimo laisvė suteikia ES piliečiams galimybių keliauti, studijuoti, dirbti ir gyventi kitose ES šalyse; kadangi daugiau kaip 16 mln. europiečių naudojasi savo teise gyventi kitoje ES šalyje;

R.

kadangi laisvo judėjimo teisė turi itin didelę reikšmę ES pilietybei ir papildo kitas ES vidaus rinkos laisves; kadangi jauniesiems europiečiams ypač aktuali judėjimo laisvė – ji laikoma geriausiu ES laimėjimu po taikos Europoje užtikrinimo;

S.

kadangi įgyvendinant Direktyvą 2004/38/EB susidurta su praktiniais sunkumais ir europiečiams iki šiol gali atrodyti, kad persikelti į kitą valstybę narę ar joje apsigyventi yra sunku dėl diskriminacijos tautybės pagrindu, atvykimo ir gyvenamosios vietos reikalavimų; kadangi sukaupta gausi ESTT praktika, kuria siekiama išaiškinti svarbiausias sampratas judiems ES piliečiams;

T.

kadangi pagal SESV 20 ir 23 straipsnius užtikrinama konsulinė apsauga, taigi ES piliečiai, esantys trečiosios šalies teritorijoje, kurioje jų pilietybės valstybė narė atstovybės neturi, turi teisę į bet kurios kitos valstybės narės apsaugą tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai; kadangi ES piliečiai iš valstybių narių, neturinčių atstovybės susijusioje trečiojoje šalyje, gali nukentėti susidarius ekstremaliai situacijai, kilus gaivalinei nelaimei arba įvykus teroristiniam išpuoliui;

U.

kadangi 2017 m. ES pilietybės ataskaitoje Komisija parodė prisiimanti įsipareigojimą surengti ES masto informavimo ir sąmoningumo didinimo kampaniją apie ES pilietybę, siekiant padėti piliečiams geriau suprasti savo teises; kadangi valstybės narės ir pilietinė visuomenė turi dalytis šia atsakomybe geriau informuoti ES piliečius apie jų teises ir pareigas;

V.

kadangi, remiantis Komisijos 2017 m. ES pilietybės ataskaita, nuo 2012 m. vis daugiau asmenų praneša, kad patiria kurios nors formos diskriminaciją;

W.

kadangi sukūrus Šengeno erdvę ir į ES teisės sistemą integravus Šengeno acquis labai sustiprėjo judėjimo laisvė ES ir tai yra vienas didžiausių Europos integracijos proceso laimėjimų;

X.

kadangi Europos pilietybės sukūrimas yra Europos projekto rezultatas, kurio visas potencialas dar nėra iki galo atskleistas; pabrėžia, kad tai niekur kitur pasaulyje neregėtas konstruktas;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

—

atsižvelgdamas į Sutarčių nuostatas, susijusias su tvirtesniu bendradarbiavimu ir ypač į Europos Sąjungos sutarties 20 straipsnį, 42 straipsnio 6 dalį, 44, 45 ir 46 straipsnius, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 82, 83, 86, 87, 187, 188, 326, 327, 328, 329, 330, 331, 332, 333 ir 334 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Sutarčių nuostatas dėl kitų esamų diferencijuotos integracijos rūšių, ypač į SESV 136, 137 ir 138 straipsnius, susijusius su nuostatomis, taikomomis valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro,

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje,

—

atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 10 dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, sukurto Europos Sąjungos sutarties 42 straipsniu, Protokolu Nr. 14 dėl Euro grupės ir Protokolą Nr. 19 dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis,

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl euro zonos biudžeto pajėgumo (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją „Bendros saugumo ir gynybos politikos konstitucinė, teisinė ir institucinė reikšmė: Lisabonos sutarties suteiktos galimybės“ (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl diferencijuotos integracijos (5),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 1 d. Komisijos baltąją knygą (COM(2017)2025) ir penkis paskesnius diskusijoms skirtus dokumentus (COM(2017)0206), COM(2017)0240, COM(2017)0291, COM(2017)0315, COM(2017)0358),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 25 d. Romos deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti savo iniciatyva teikiamą pranešimą 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir jo 3 priedą,

—

atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0038/2019),

A.

kadangi Sąjunga ypač suinteresuota įgyvendinti tvirtesnį bendradarbiavimą kai kuriose neišimtinės ES kompetencijos srityse, kad būtų daroma pažanga įgyvendinant Europos projektą ir palengvinamas piliečių gyvenimas;

B.

kadangi pagal ES sutarties 20 straipsnio 2 dalį tvirtesnis bendradarbiavimas yra kraštutinė priemonė, kai tokio bendradarbiavimo tikslų per pagrįstą laikotarpį Sąjunga kaip visuma negali pasiekti;

C.

kadangi tvirtesnis bendradarbiavimas neturėtų būti vertinamas kaip valstybių narių atskirties ar padalijimo priemonė, o laikomas pragmatišku sprendimu siekiant Europos integracijos pažangos;

D.

kadangi dėl jautraus tam tikrų politikos sričių pobūdžio sunku laikytis įprastos teisėkūros procedūros ne tik dėl vieningo sprendimo reikalavimo, bet ir dėl nusistovėjusios Tarybos praktikos, pagal kurią visada siekiama valstybių narių sutarimo, net jei kvalifikuota balsų dauguma būtų galima priimti sprendimą;

E.

kadangi, išskyrus finansinių sandorių mokestį, visos tvirtesnio bendradarbiavimo iniciatyvos galėjo būti priimti Taryboje kvalifikuota balsų dauguma, jei vietoje vieningo balsavimo būtų buvusi taikoma ši taisyklė;

F.

kadangi esama atvejų, kai valstybių narių pogrupiai vykdo dvišalį ar daugiašalį tarpusavio bendradarbiavimą ne pagal Sutartis, pavyzdžiui, tokiose srityse kaip gynyba; kadangi dėl ekonomikos ir pinigų krizės daromas spaudimas greitai priimti sprendimus ir įveikti vieningo sprendimo reikalavimo keliamą problemą tam tikrose srityse lėmė tarpvyriausybinių priemonių, nesusijusių su ES teisine sistema, pvz., Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV arba fiskalinio susitarimo), priėmimą;

G.

kadangi tvirtesnis bendradarbiavimas yra procedūra, pagal kurią mažiausiai devynioms valstybėms narėms leidžiama tvirčiau bendradarbiauti tam tikroje srityje ES struktūrų ribose, tačiau nedalyvaujant kitoms valstybėms narėms; kadangi tvirtesnis bendradarbiavimas toms dalyvaujančioms valstybėms narėms suteikia galimybę pasiekti bendrą tikslą ar įgyvendinti iniciatyvą ir įveikti sąstingį derybose arba kitos valstybės narės ar valstybių narių blokavimą, kai reikalaujama vienbalsiškumo; kadangi remiantis ES sutarties 20 straipsnio 4 dalimi, pagal tvirtesnio bendradarbiavimo nuostatą priimti teisės aktai privalomi tik jame dalyvaujančioms valstybėms narėms; kadangi tvirtesnis bendradarbiavimas apsiriboja sritimis, kuriose ES neturi išimtinės kompetencijos;

H.

kadangi pagal SESV 328 straipsnio 1 dalį „Komisija ir tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančios valstybės narės skatina jame dalyvauti kuo didesnį valstybių narių skaičių“;

I.

kadangi patirtis rodo, kad dėl tvirtesnio bendradarbiavimo santuokos nutraukimo teisės srityje pasiekta gerų rezultatų (6), taigi atsiveria įdomių galimybių, susijusių su turto teisinio režimo taisyklėmis (7), Europos bendruoju patentu ir Europos prokuratūra;

J.

kadangi pradinė tvirtesnio bendradarbiavimo vykdymo patirtis atskleidė sunkumus, susijusius su šios koncepcijos taikymu, nes Sutartyse numatytos ribotos jo praktinio įgyvendinimo nuostatos ir Sąjungos institucijos imasi nepakankamų tolesnių veiksmų;

K.

kadangi skirtingų federalinių modelių, naudojamų ES valstybėse narėse ir federacijose už Sąjungos ribų, analizė atskleidė, kad subfederaliniai subjektai bendrų interesų srityse dažnai naudojasi lanksčiais bendradarbiavimo mechanizmais;

L.

kadangi nenaudojant pereinamojo laikotarpio nuostatų siekiant pereiti nuo vienbalsiškumo prie kvalifikuotos balsų daugumos Taryboje ir nesant išsamios Sutarčių reformos, atrodo, kad ateityje valstybės narės turės taikyti nuostatas dėl tvirtesnio bendradarbiavimo bendroms problemoms spręsti ir bendriems tikslams pasiekti;

M.

kadangi svarbu sklandžiai taikyti tvirtesnį bendradarbiavimą siekiant sudaryti klausimų, kuriuos reikia spręsti, sąrašą ir parengti veiksmingo tvirtesnio bendradarbiavimo veikimo gaires laikantis Sutarčių nuostatų ir principų;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

—

atsižvelgdamas į Sutarties nuostatas dėl Europos Parlamento vykdomos Europos Komisijos priežiūros, visų pirma į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 14, 17 ir 25 straipsnius bei į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 121, 159, 161, 175, 190, 225, 226, 230, 233, 234, 249, 290, 291, 319 ir 325 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į ES sutarties 17 straipsnį, pagal kurį Komisija įgaliojama remti bendruosius Sąjungos interesus ir jai suteikiama išskirtinė teisė imtis atitinkamos iniciatyvos šiuo tikslu,

—

atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir į 2013 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo,

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą dėl Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių peržiūros, ypač į jo 2 ir 8 dalis, kuriose dar kartą patvirtinama, kad Spitzenkandidaten procesas grindžiamas sėkminga konstitucine ir politine praktika, atspindinčia Sutartyse numatytą tarpinstitucinę pusiausvyrą (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 16 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento reglamento dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų ir dėl Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimo 95/167/EB, EAPB, Euratomas panaikinimo (4), taip pat į vykstančias tarpinstitucines derybas,

—

atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno ataskaitą dėl posėdžių ir dokumentų tikrinimo nagrinėjant sujungtus skundus 488/2018/KR ir 514/2018/KR dėl naujojo Komisijos generalinio sekretoriaus paskyrimo, taip pat Ombudsmeno rekomendaciją dėl šių bylų,

—

atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisykles, įskaitant 52 straipsnį, ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

—

atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A8–0033/2019),

A.

kadangi pagal Sutartyse įtvirtintą Sąjungos institucinę struktūrą Parlamentui, kaip Sąjungos teisėkūros institucijai, suteikiama atsakomybė vykdyti Komisijos politinę priežiūrą;

B.

kadangi yra įvairių priemonių, kuriomis Parlamentas gali naudotis siekdamas Komisijos atskaitomybės, pavyzdžiui, siūlymas pareikšti nepasitikėjimą (ES sutarties 17 straipsnis ir SESV 234 straipsnis), galimybė prašyti Komisijos pirmininko pareikšti nepasitikėjimą Komisijos nariu (Parlamento darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnio dalis), tyrimo teisė (SESV 226 straipsnis), deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų priežiūros kompetencija (SESV 290 ir 291 straipsniai), teisė pateikti klausimų, į kuriuos atsakoma žodžiu arba raštu (SESV 230 straipsnio 2 dalis) ir Parlamento teisė iškelti bylą prieš Komisiją teisėtumo klausimu (SESV 263 straipsnis) arba Komisijos neveikimo atveju;

C.

kadangi be šių priemonių Parlamentas turi dar daug valdymo priežiūros priemonių, kuriomis jis gali aktyviai formuoti Europos politinę darbotvarkę;

D.

kadangi biudžetas yra svarbiausia Europos Sąjungos priemonė siekiant įgyvendinti jos tikslus ir strategijas ir todėl biudžeto kontrolė yra nepaprastai svarbi;

E.

kadangi pagrindinių kandidatų (vok. Spitzenkandidaten) procesas atspindi Parlamento ir Komisijos tarpinstitucinę pusiausvyrą ir todėl iš esmės konsolidavo ir sustiprino šių institucijų ryšį, todėl Komisija buvo labiau politizuota ir dėl to turi padidėti parlamentinė jos vykdomųjų funkcijų priežiūra;

F.

kadangi ES sutarties 17 straipsnyje nustatyta, kad Komisijos pirmininką renka Parlamentas, remdamasis ES valstybių ir vyriausybių vadovų pasiūlymu ir atsižvelgdamas į Europos Parlamento rinkimų rezultatus bei konsultacijas su Parlamentu; kadangi ES sutarties 17 straipsnyje taip pat nustatyta, kad ta pati procedūra turėtų būti taikoma ir tuo atveju, jei Parlamentas atmeta pasiūlytą kandidatą, įskaitant Parlamento konsultaciją;

G.

kadangi visi paskirtieji Komisijos nariai išklausomi prieš įgaliojimų suteikimą Komisijos narių kolegijai ir kadangi per savo kadenciją Parlamentas gali peržiūrėti paskirtųjų Komisijos narių per jų klausymus prieš paskyrimą išreikštus įsipareigojimus ir prioritetus, įskaitant vertinimą, ar dėl savo asmeninės patirties jie yra tinkami vykdyti reikalavimus, nustatytus vykdantiems atitinkamas pareigas;

H.

kadangi pagal Sutartis Parlamentui suteikiama teisė balsuoti dėl siūlymo pareikšti nepasitikėjimą visa Komisija, tačiau jis negali balsuoti, kad būtų pareikštas nepasitikėjimas vienu Komisijos nariu;

I.

kadangi, nepaisant bendros Komisijos narių kolegijos atsakomybės, Parlamentas turėtų užtikrinti veiksmingą politinę kiekvieno Komisijos nario darbo priežiūrą;

J.

kadangi neseniai paskyrus naująjį Komisijos generalinį sekretorių buvo išreikštas rimtas susirūpinimas dėl vyresniųjų Komisijos pareigūnų vaidmens ir politinės įtakos;

K.

kadangi turėtų būti atlikta nauja, atitinkanti taisykles, Komisijos generalinio sekretoriaus paskyrimo procedūra, kai 2019 m. bus paskirti naujas Komisijos pirmininkas ir nauji Komisijos nariai;

L.

kadangi Komisija pagal Sutartis įpareigota teikti Parlamentui reguliarius pranešimus: kasmet – apie bendrą Sąjungos veiklą (SESV 249 straipsnis); kas trejus metus – apie nediskriminavimo ir Sąjungos pilietybės nuostatos taikymą (SESV 25 straipsnis); apie ekonominės politikos daugiašalės priežiūros rezultatus (SESV 121 straipsnio 5 dalis); kas trejus metus – apie socialinės politikos srityje padarytą pažangą (SESV 159 ir 161 straipsniai); kas trejus metus – apie pažangą, padarytą siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos (SESV 175 straipsnis); kasmet – apie Sąjungos mokslinių tyrimų veiklą (SESV 190 straipsnis); kasmet – apie kovą su sukčiavimu (SESV 325 straipsnis) ir vedant derybas su trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis (SESV 207 straipsnis);

M.

be to, kadangi dėl antrinių teisės aktų Komisija įpareigota peržiūrėti ir vertinti įvairias direktyvas ir reglamentus bei pateikti savo išvadas;

N.

kadangi, priėmus Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių, Parlamentas įgijo daugiau svorio formuojant teisėkūros darbotvarkę, kurią Komisija kiekvienais metais siūlo Komisijos darbo programoje;

O.

kadangi nuo tada, kai buvo priimta Lisabonos sutartis, Parlamentas tapo tikra teisėkūros institucija biudžeto srityje ir jo užduotis yra tvirtinti, kad Komisija įvykdė Sąjungos biudžetą;

P.

kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentas sustiprino savo įtaką ES išorės politikos kontrolės srityje – jis įgijo teisę duoti pritarimą dėl tarptautinių susitarimų sudarymo, taigi, teisę būti iš karto išsamiai Komisijos informuotam visais derybų dėl tokių susitarimų etapais (SESV 218 straipsnis, ES sutarties 50 straipsnis);

Q.

kadangi sąlygos, kuriomis vyksta derybos su Jungtine Karalyste dėl jos išstojimo iš Europos Sąjungos yra pavyzdinės jų skaidrumo ir Parlamento dalyvavimo aspektais;

R.

kadangi Parlamento kontrolės teisių mastas labai skiriasi atsižvelgiant į tai, ar kontroliuojami deleguotieji aktai, ar įgyvendinimo aktai; kadangi Parlamentas turi teisę vetuoti deleguotąjį aktą ir (arba) atšaukti delegavimą, tačiau priimant įgyvendinimo aktus jis dalyvauja daug mažiau;

S.

kadangi dėl dabartinės Sąjungos institucinės struktūros ir dėl to, kad Sutartyse nėra tikslios vykdomosios valdžios apibrėžties, ES vykdomosios valdžios sąvoka yra sudėtinga ir išsklaidyta Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis;

T.

kadangi glaudesnis Europos Parlamento ir nacionalinių bei regioninių parlamentų bendradarbiavimas, atsižvelgiant į jų atitinkamą konstitucinę kompetenciją ir laikantis ES sutarties 10 straipsnio 2 dalies, yra būtinas siekiant spręsti vykdomųjų funkcijų parlamentinės kontrolės klausimą, susijusį su Europos teisės aktų įgyvendinimu;

U.

kadangi skaidrumas ir aktyvus Parlamento dalyvavimas derybose su Jungtine Karalyste darė teigiamą poveikį jų rezultatui, nes buvo sukurta pasitikėjimo ir vienybės atmosfera, todėl jos turi būti pavyzdys rengiant būsimas tarptautines derybas;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 21, 23 ir 49 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 9, 10, 11, 12, 15, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnius, 67 straipsnio 1 dalį, 258, 263, 267 ir 352 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK) ir Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktiką,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos ir Europos Sąjungos susitarimo memorandumą,

—

atsižvelgdamas į Venecijos komisijos nuomones ir teisinės valstybės kriterijų sąrašą,

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris bei smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvenciją) ir į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 15 d. rezoliuciją „Pagrindinių teisių chartijos laikymasis Komisijos pasiūlymuose dėl teisės aktų: nuolatinės ir griežtos kontrolės metodologija“ (2),

—

atsižvelgdamas į savo metines rezoliucijas dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje,

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo ES institucijose (5),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (6),

—

atsižvelgdamas į Tarybos 2007 m. vasario 15 d. reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (7),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 27 d. Komisijos komunikatą „Pagrindinių teisių chartijos laikymasis Komisijos teisės aktų pasiūlymuose. Nuolatinės ir griežtos kontrolės metodologija“ (COM(2005)0172),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 29 d. Komisijos ataskaitą „Nuolatinės ir griežtos Pagrindinių teisių chartijos laikymosi kontrolės metodikos praktinis taikymas“ (COM(2009)0205),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija“ (COM(2010)0573),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 6 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Veiklos gairės, susijusios su tuo, kaip atsižvelgti į pagrindines teises Komisijos poveikio vertinimuose“ (SEC(2011)0567),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 12 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Žmogaus teisės ir demokratija – svarbiausias ES išorės veiksmų elementas. Veiksmingesnio požiūrio formavimas“ (COM(2011)0886),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 20 d. Tarybos gaires dėl metodinių veiksmų, kurių turi būti imamasi siekiant Tarybos parengiamuosiuose organuose patikrinti suderinamumą su pagrindinėmis teisėmis,

—

atsižvelgdamas į Tarybos parengiamųjų organų gaires dėl suderinamumo su pagrindinėmis teisėmis,

—

atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės 2016 m. gegužės 13 d. seminaro ataskaitą dėl ES pagrindinių teisių chartijos taikymo nacionalinėje politikoje,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos parengtas Poveikio žmogaus teisėms analizės atliekant su prekyba susijusių politikos iniciatyvų poveikio vertinimus gaires,

—

atsižvelgdamas į metines Komisijos ataskaitas dėl ES pagrindinių teisių chartijos taikymo,

—

atsižvelgdamas į Komisijos metinius kolokviumus pagrindinių teisių klausimais,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą sujungtose bylose C-8/15 P–C-10/15 P Ledra Advertising Ltd / Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas (ECB) (8),

—

atsižvelgdamas į ESTT 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą sujungtose bylose C-569/16 ir C-570/16, Stadt Wuppertal / Maria Elisabeth Bauer ir Volker Willmeroth / Martina Broßonn (9),

—

atsižvelgdamas į ESTT 2014 m. gruodžio 18 d. nuomonę Nr. 2/13 dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (10),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2018 m. rugsėjo 24 d. nuomonę Nr. 4/2018 „Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo iššūkiai ir galimybės“,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros metines pagrindinių teisių ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. spalio mėn. FRA vadovą „Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymo nacionaliniu lygmeniu teisės ir politikos formavimo srityse gairės“,

—

atsižvelgdamas į geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį, visų pirma į priemonę Nr. 28 „Pagrindinės teisės ir žmogaus teisės“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 38 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus 2016 m. gruodžio 2 d. nuomonę dėl Europos Sąjungos iniciatyvos sukurti Europos socialinių teisių ramstį,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Nyderlandų COSAC delegacijos dokumentą dėl ES skaidrumo, pavadintą „Atverti uždarytas duris, kad ES taptų skaidresnė savo piliečiams“ ir COSAC delegacijų 2017 m. gruodžio 20 d. laišką ES institucijoms dėl politinio sprendimų priėmimo proceso ES skaidrumo,

—

atsižvelgdamas į tyrimus „Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimas ES institucinėje struktūroje“, „ES pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio aiškinimas. Ar chartiją nacionaliniu lygmeniu taikyti siauriau ar plačiau?“ ir „Europos socialinės chartijos klausimas atsižvelgiant ES pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimą“, kuriuos Vidaus politikos generalinio direktoratas paskelbė atitinkamai 2016 m. lapkričio 22 d., 2016 m. vasario 15 d. ir 2016 m. sausio 12 d. (11),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

—

atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma bei Peticijų komiteto nuomonę (A8-0051/2019),

A.

kadangi pagal Lisabonos sutartį Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai (toliau – Chartija) suteiktas pirminės teisės statusas ES teisinėje sistemoje ir ji turi tokią pat teisinę galią, kaip ir Sutartys;

B.

kadangi šiame pranešime atskirai nevertinama kiekviena Chartijoje įtvirtinta teisė, o veikiau tai, kaip įgyvendinama Chartija, kuri yra pirminės teisės priemonė;

C.

kadangi socialinės nuostatos yra esminė Chartijos ir Sąjungos teisinės struktūros dalis; kadangi svarbu užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms ir pabrėžti jų svarbą visoje Sąjungoje;

D.

kadangi, ESTT teigimu, Chartijoje pripažįstamos pagrindinės teisės yra ES teisinės struktūros pagrindas, o pagarba toms teisėms yra ES išankstinė teisės aktų teisėtumo sąlyga;

E.

kadangi, atsižvelgiant į tarptautinės žmogaus teisių teisės ir Chartijos 51 straipsnio reikalavimus, Chartija apima ir negatyvias pareigas (draudimas pažeisti), ir pozityvias pareigas (aktyvus skatinimas), kurių turėtų būti vienodai laikomasi, kad šios Chartijos nuostatos būtų visiškai veiksmingos;

F.

kadangi Chartijos taikymo sritis apribojama jos 51 straipsnyje kalbant apie subsidiarumo principo laikymąsi, atsižvelgiant į valstybių narių ir Sąjungos kompetencijas, taip pat gerbiant pagal Sutartis Sąjungai sutiektos kompetencijos ribas;

G.

kadangi atsižvelgiant į Chartijos 51 straipsnio 2 dalį akivaizdu, kad pagal Chartiją Sąjungos teisės taikymo sritis neišplečiama plačiau nei Sąjungos kompetencijos ribos, nenustatomos naujos Sąjungos kompetencijos ar užduotys ir nekeičiamos Sutartyse nustatytosios.

H.

kadangi Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros yra nuolat saistomi Chartijos, net jeigu jie veikia ne pagal ES teisinę sistemą;

I.

kadangi Chartijos 51 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad valstybės narės Chartijos nuostatas taiko tik įgyvendindamos Sąjungos teisę; tačiau kadangi dėl neaiškių tokio reikalavimo ribų sunku nustatyti, kuriais konkrečiais atvejais Chartija taikoma ir kaip ji taikoma;

J.

kadangi Chartijoje nustatytų socialinių ir ekonominių teisių potencialas iki šiol nebuvo tinkamai išnaudotas; kadangi, prisimenant Europos Tarybos generalinio sekretoriaus nuomonę, pagarba socialinėms teisėms yra ne tik etinis reikalavimas ir teisinis įpareigojimas, bet ir ekonominė būtinybė;

K.

kadangi ES sutarties 6 straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad EŽTK garantuojamos pagrindinės teisės turi būti pagrindiniai Sąjungos teisės principai;

L.

kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 151 straipsnyje nurodomos pagrindinės socialinės teisės, pvz., nustatytos Europos socialinėje chartijoje;

M.

kadangi 2016 m. lapkričio 22 d. tyrime dėl Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo ES institucinėje struktūroje (12) be kita ko svarstoma Chartijos svarba Komisijos veiklai pagal Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartį (ESM sutartis) ir atsižvelgiant į Europos semestrą; kadangi vykdant ekonominį Sąjungos valdymą nedaug dėmesio skiriama Chartijoje numatytoms socialinėms teisėms; kadangi šios teisės turi būti laikomos tikromis pagrindinėmis teisėmis;

N.

kadangi pagal Europos socialinių teisių ramstį įsipareigojama piliečiams suteikti naujų ir veiksmingesnių teisių lygių galimybių ir prieigos prie darbo rinkos, sąžiningų darbo sąlygų ir socialinės apsaugos ir įtraukties srityse, taip pat toliau stiprinti Chartijoje įtvirtintas teises;

O.

kadangi lyčių lygybės principas – viena pagrindinių ES vertybių – yra įtrauktas į ES sutartis ir Pagrindinių teisių chartiją; kadangi SESV 8 straipsnyje nustatytas lyčių aspekto integravimo principas ir pažymima, kad „visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“;

P.

kadangi ES teisėkūros ir sprendimų priėmimo procesų skaidrumas yra Chartijos 41 straipsnyje išdėstytos teisės į gerą administravimą rezultatas ir būtina sąlyga, kad piliečiai galėtų įvertinti ir tinkamai stebėti, kaip ES institucijos įgyvendina Chartiją;

Q.

kadangi Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų vykdomas Chartijoje numatytų plataus spektro teisių – pradedant pilietinėmis ir politinėmis ir baigiant socialinėmis, ekonominėmis bei trečiosios kartos teisėmis – skatinimas būtų labai svarbus postūmis norint sukurti Europos viešąją erdvę ir pasiekti konkrečių rezultatų įgyvendinant Europos pilietiškumo koncepciją ir ES dalyvaujamąjį aspektą, kaip įtvirtinta Sutartyse;

R.

kadangi FRA nuomonėje „Galimybės naudotis teisų gynimo priemonėmis verslo ir žmogaus teisių srityje gerinimas ES lygmeniu“ (13) ir nuomonėje „Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo iššūkiai ir galimybės“ (14) pateikė nemažai rekomendacijų dėl veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo;

S.

kadangi Chartijos 24 straipsnyje nustatytos vaiko teisės ir valdžios institucijos bei privačios institucijos turi pareigą pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus;

T.

kadangi Chartijos 14 straipsnyje pabrėžiama kiekvieno vaiko teisė į nemokamą švietimą;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl Europos pramonės skaitmeninimo (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl autonominių ginklų sistemų (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl kalbų lygybės skaitmeniniame amžiuje (4),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo (COM(2018)0434),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 28 d. Tarybos reglamentą (ES) 2018/1488 dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo (5),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A8-0019/2019),

A.

kadangi skaidrūs, etikos principais grindžiami dirbtinis intelektas (DI) ir robotika gali praturtinti mūsų gyvenimą ir stiprinti mūsų gebėjimus tiek asmens, tiek visuomenės labui;

B.

kadangi DI vystosi sparčiai ir jau ne vienus metus yra tapęs mūsų kasdienio gyvenimo dalimi; kadangi DI ir robotika skatina inovacijas, leidžia formuotis naujiems verslo modeliams ir atlieka itin svarbų vaidmenį keičiant mūsų visuomenes bei skaitmeninant daugelį mūsų ekonomikos sektorių, pvz., pramonės, sveikatos priežiūros, statybos ir transporto;

C.

kadangi robotiką vis labiau integruojant į žmonių sistemas būtinos griežtos politikos gairės, kaip užtikrinti kuo didesnę naudą ir kuo mažesnę riziką visuomenei bei saugų ir teisingą DI vystymąsi;

D.

kadangi tiek pasaulyje, tiek Europoje DI yra viena iš strateginių XXI a. technologijų, skatinančių teigiamus Europos ekonomikos pokyčius ir sudarančių sąlygas inovacijoms, našumui, konkurencingumui ir gerovei;

E.

kadangi apie ketvirtadalį visų pasaulio pramoninių robotų ir pusę visų robotų, teikiančių specialistų paslaugas, pagamina Europos įmonės ir kadangi dėl to ES jau yra įgijusi svaraus kapitalo, kuriuo turėtų būti grindžiama Europos pramonės politika;

F.

kadangi DI ir robotika turi potencialo pertvarkyti ne vieną pramonės šaką ir užtikrinti didesnį gamybos efektyvumą bei didesnį Europos pramonės ir MVĮ konkurencingumą pasaulyje; kadangi DI vystymuisi nepaprastai svarbu tai, kad būtų prieinami didelio masto duomenų rinkiniai ir bandymų bei eksperimentavimo įrenginiai;

G.

kadangi vadovaujantis bendra strategija bus lengviau vystyti DI technologijas visuomenės labui, kartu atremiant ir iššūkius, su kuriais susiduriama dėl šių technologijų, siekiant skatinti inovacijas, tobulinti DI grindžiamų produktų ir paslaugų kokybę, užtikrinti geresnę patirtį vartotojams ir stiprinti pasitikėjimą DI technologijomis ir robotika bei vengti vidaus rinkos susiskaidymo;

H.

kadangi Sąjungoje turi būti nuolat pirmaujama kompiuterijos veiklos rezultatų srityje, o tai turėtų atverti galimybes ES tiekimo pramonei ir didinti jos veiksmingumą, technologinius pokyčius paverčiant į paklausą orientuotais, taikomosiomis programomis valdomais produktais ir paslaugomis bei užtikrinant jų panaudojimą didelio masto ir naujoms taikomosios programoms, grindžiamoms DI;

I.

kadangi skubiai reikalinga suderinta Europos lygmens strategija, kad ES galėtų konkuruoti su didžiulėmis trečiųjų šalių, ypač JAV ir Kinijos, investicijomis;

J.

kadangi Komisija, siekdama paskatinti DI valdomas taikomąsias programas ir įmones Europoje, 2018 m. balandžio 25 d. (6) įsipareigojo pasiūlyti Europos DI strategiją, t. y. parengti DI gairių projektą bendradarbiaudama su suinteresuotosiomis šalimis, priklausančiomis DI aljansui – DI ekspertų grupei;

K.

kadangi galiojančios taisyklės ir procesai turėtų būti peržiūrėti ir prireikus pakeisti, siekiant atsižvelgti į DI ir robotikos aspektus;

L.

kadangi Europos DI sistema turi būti kuriama visapusiškai paisant Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių ir ypač laikantis duomenų apsaugos, privatumo bei saugumo principų;

M.

kadangi naujovės DI srityje gali ir turėtų būti kuriamos taip, kad būtų išsaugomas asmens orumas, savarankiškumas ir jo teisė apsispręsti;

N.

kadangi savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų Parlamentas ragino Komisiją pasiūlyti nuoseklią teisinę sistemą robotikai, įskaitant autonomines sistemas ir išmaniuosius autonominius robotus, vystyti;

O.

kadangi į DI ir robotikos vystymą turi būti įtraukta visa visuomenė; tačiau kadangi 2017 m. kaimo vietovės didžiąja dalimi ir toliau negalėjo naudotis DI pranašumais, nes 8 proc. namų nebuvo prijungti prie jokio fiksuotojo ryšio tinklo, o 53 proc. jų neveikė nė viena iš naujos kartos prieigos technologijų (labai didelės spartos skaitmeninė abonento linija (VDSL), kabelinis / DOCSIS 3.0 tinklas arba FTTP linija);

P.

kadangi DI valdomoms paslaugoms ir produktams vystyti būtinas ryšys, laisvas duomenų srautas ir prieiga prie duomenų ES; kadangi naudojant pažangius duomenų gavybos metodus produktams ir paslaugoms gali pagerėti sprendimų priėmimo kokybė ir, savo ruožtu, vartotojų pasirinkimas bei įmonių veiklos rezultatai;

Q.

kadangi technologinės išmaniųjų produktų ir paslaugų naujovės gali būti naudingos žinių ekonomikai, kuri grindžiama turimos informacijos kiekiu, kokybe ir prieinamumu, o tai, savo ruožtu, gali leisti labiau prisitaikyti prie vartotojų poreikių;

R.

kadangi kibernetinis saugumas gyvybiškai svarbus norint užtikrinti, kad duomenys nebūtų piktavališkai iškraipomi ar netinkamai naudojami siekiant manipuliuoti DI ir pakenkti piliečiams ar įmonėms, nes tai būtų smūgis pramonei ir pakirstų vartotojų pasitikėjimą DI; kadangi naujovės DI srityje didina pasitikėjimą šiomis sistemomis imantis veiksmų ir priimant sprendimus, o dėl to, savo ruožtu, ES kyla aukštų kibernetinio atsparumo standartų būtinybė, siekiant apsisaugoti nuo kibernetinio saugumo pažeidimų ir nesėkmių;

S.

kadangi automatizavimo tendencija reikalauja, kad su DI taikomųjų programų kūrimu ir pardavimu susiję subjektai nuo pat pradžių vadovautųsi saugumo ir etikos kriterijais bei pripažintų, jog jie turi būti pasirengę prisiimti teisinę atsakomybę už savo gaminamos technologijos kokybę;

T.

kadangi kuriant patikimą ekosistemą DI technologijai vystyti turėtų būti remiamasi duomenų politikos sistema; kadangi tai reiškia, jog turi būti kuriamos sklandžios ir supaprastintos duomenų rinkimo ir tvarkymo programos mokomųjų mokslinių tyrimų tikslais, kad DI galėtų būti vystomas daugelyje sektorių, pvz., medicinos, finansų, biologijos, energetikos, pramonės, chemijos ar viešajame sektoriuje; kadangi duomenimis grindžiama DI ekosistema galėtų apimti visos Europos iniciatyvas, pradėtas naudojantis atvirais standartais ir grindžiamas sertifikatų tarpusavio pripažinimu bei skaidriomis sąveikumo taisyklėmis;

U.

kadangi DI naudojimas savaime neužtikrina tiesos ar teisingumo, nes šališkumo klausimas gali kilti dėl to, kaip renkami duomenys ir kaip sukurtas algoritmas, be to, jis gali būti siejamas su visuomenės šališkumu; kadangi duomenų kokybė kartu su algoritmų kūrimo ir nuolatiniais pakartotinio vertinimo procesais turėtų užkirsti kelią šališkumui;

V.

kadangi DI ir robotika turėtų būti vystomi ir diegiami vadovaujantis į žmogų orientuotu požiūriu, siekiant padėti žmonėms darbe ir namuose; kadangi DI gali būti naudojamas ir siekiant padėti žmonėms išvengti būtinybės dirbti pavojingą darbą;

W.

kadangi tolesnis automatizuoto ir algoritminio sprendimų priėmimo vystymas bei vis dažnesnis jo naudojimas neabejotinai daro poveikį asmens (pvz., verslininko ar interneto vartotojo), taip pat administracinės, teisminės ar kitos valdžios institucijos pasirinktims, kai priimamas galutinis vartotojo, įmonės ar su valdymu susijęs sprendimas; kadangi automatizuoto ir algoritminio sprendimų priėmimo procesas turi apimti apsaugos priemones bei galimybę kontrolę ir patikrą vykdyti žmogui;

X.

kadangi dėl mašinų mokymosi taip pat susiduriama su iššūkiais dėl nediskriminavimo, tinkamo proceso ir sprendimų priėmimo procesų skaidrumo bei suprantamumo užtikrinimo;

Y.

kadangi DI yra svarbi priemonė visuotiniams visuomeniniams iššūkiams atremti ir kadangi dėl to valstybės narės, įgyvendindamos savo viešąją politiką, turėtų skatinti investicijas, skirti lėšų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai bei šalinti DI vystymosi ir taikymo kliūtis;

Z.

kadangi komercinės DI platformos perėjo nuo bandymų prie tikrų prietaikų sveikatos, aplinkos, energetikos ir transporto srityse; kadangi mašinų mokymosi metodai yra visų svarbiausių saityno platformų ir didžiųjų duomenų prietaikų kertinis akmuo;

AA.

kadangi Europos tyrėjai ir įmonės dirba su įvairiausiais blokų grandinės klausimais: tiekimo grandine, valdžios paslaugomis, finansais, daiktų internetu, sveikatos priežiūra, žiniasklaida, pažangiaisiais miestais, energetika ir transportu; kadangi Europa užima tvirtas pozicijas tokiose svarbiose su blokų grandine susijusiose srityse, kaip DI; kadangi blokų grandinė gali atlikti svarbų vaidmenį stiprinant Europos inovacijas;

AB.

kadangi kibernetinio saugumo technologijos – pvz., skaitmeninė tapatybė, kriptografija arba įsibrovimo aptikimas – ir jų taikymas tokiose srityse, kaip finansai, pramonė 4.0, energetika, vežimas, sveikatos priežiūra ir e. valdžia, yra labai svarbūs norint užtikrinti saugumą ir tiek piliečių, tiek viešojo administravimo institucijų, tiek įmonių pasitikėjimą internetine veikla bei sandoriais;

AC.

kadangi teksto ir duomenų gavyba yra DI bei mašinų mokymosi prietaikų pagrindas ir yra gyvybiškai svarbi MVĮ ir startuoliams, nes suteikia jiems prieigą prie didelių duomenų kiekių DI algoritmams išbandyti;

AD.

kadangi DI gali sunaudoti labai daug energijos; kadangi, atsižvelgiant į tai, svarbu, kad pažanga DI naudojimo srityje būtų daroma laikantis esamų ES energijos vartojimo efektyvumo ir žiedinės ekonomikos tikslų;

AE.

kadangi DI turėtų visapusiškai veikti visomis Europos kalbomis, kad visi europiečiai turėtų lygias galimybes naudotis šiuolaikinėmis DI naujovėmis daugiakalbėje Europos informacinėje visuomenėje;

AF.

kadangi su aukštosiomis technologijomis siejamos pramonės ir paslaugų srityse DI yra durys į tai, kad Europa taptų startuolių žemynu pasinaudodama naujausiomis technologijomis augimui Europoje užtikrinti – pirmiausia sveikatos technologijų, sveikatos priežiūros paslaugų ir programų, vaistų atradimo, robotikos ir robotizuotų chirurginių operacijų, lėtinių ligų gydymo, taip pat medicininių vaizdų ir įrašų srityse – bei užtikrintų tvarią aplinką ir saugią maisto gamybą; kadangi, kalbant apie mokslinius tyrimus ir patentus DI srityje, šiuo metu Europa atsilieka nuo Šiaurės Amerikos ir Azijos;

AG.

kadangi DI technologijų vystymas – užtikrinant, kad sveikatos technologijos taptų tikslesnės ir veiksmingesnės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas – gali padėti pagerinti lėtinėmis ligomis sergančių ir neįgalių asmenų gyvenimą bei spręsti tokias socialines problemas, kaip mūsų visuomenės senėjimas;

AH.

kadangi DI ir robotikos taikymo medicininės priežiūros srityje galimybės neišsemiamos: be kitų prietaikų, tai aktualu tvarkant medicininius įrašus ir duomenis, atliekant pasikartojantį darbą (testų analizes, rentgeną, kompiuterinės tomografijos tyrimus, duomenų įvestis), rengiant gydymo planus ir skaitmenines konsultacijas (pvz., medicinines konsultacijas remiantis asmens ligos istorija ir bendromis medicinos žiniomis), naudojantis virtualiais slaugytojais, administruojant gydymą vaistais, kuriant vaistus, užsiimant tiksliąja medicina (kai genetikoje ir genomikoje ieškoma mutacijų ir ryšio su liga remiantis DNR informacija), stebint sveikatą ir analizuojant sveikatos priežiūros sistemą;

AI.

kadangi prieinamumas nereiškia, kad tas pačias paslaugas gauna ir tais pačiais prietaisais naudojasi visi; kadangi DI ir robotikos prieinamumas grindžiamas įtraukiu planavimu ir projektavimu; kadangi naudotojo poreikiai, pageidavimai ir patirtis turi būti projekto atspirties taškas;

AJ.

kadangi esama rimtų susirūpinimą etikos, psichologijos ir teisės požiūriais keliančių klausimų, susijusių su robotų autonomija, su tuo, kad jie akivaizdžiai neturi žmogiškos empatijos, ir su jų poveikiu gydytojo ir paciento ryšiui, kurie dar nebuvo tinkamai išnagrinėti ES lygmeniu, ypač kai tai susiję su pacientų asmens duomenų apsauga, atsakomybe ir naujais atsirasiančiais ekonominiais bei darbo santykiais; kadangi autonomija kaip tokia gali būti visapusiškai būdinga tik žmonėms; kadangi būtina sukurti tvirtą teisinę ir etinę DI sistemą;

AK.

kadangi ypač DI taikymas sveikatos srityje turi visuomet turi būti grindžiamas atsakomybės principu, pagal kurį mašiną valdo žmogus;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

63.

64.

65.

66.

67.

68.

69.

70.

71.

72.

73.

74.

75.

76.

77.

78.

79.

80.

81.

82.

83.

84.

85.

86.

87.

88.

89.

90.

91.

92.

93.

94.

95.

96.

97.

98.

99.

100.

101.

102.

103.

104.

105.

106.

107.

108.

109.

110.

111.

112.

113.

114.

115.

116.

117.

118.

119.

120.

121.

122.

123.

124.

125.

126.

127.