1.

2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad, kiek tai susiję su prašymu nutraukti santuoką, jei ieškovas kreipiasi į valstybės narės, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai, teismą, nors įprasta jų gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje, tas teismas turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl šio prašymo pagal tos nuostatos b punktą. Kadangi atsakovo sutikimo nereikalaujama, nebūtina nagrinėti, ar atsakovo prieštaravimo dėl jurisdikcijos nepateikimas yra tylus sutikimas su teismo, į kurį kreiptasi, jurisdikcija.

2.

Reglamento Nr. 2201/2003 3 straipsnio 1 dalis ir 17 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad tokiu atveju, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, aplinkybė, kad pora, kurios santuoką prašoma nutraukti, turi nepilnametį vaiką, neturi reikšmės nustatant teismą, turintį jurisdikciją priimti sprendimą dėl prašymo nutraukti santuoką. Kadangi pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktą jurisdikciją priimti sprendimą dėl šio prašymo turi valstybės narės, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai, teismas, į kurį kreipėsi ieškovas, šis teismas negali, netgi nesant šalių susitarimo šiuo klausimu, remtis tarptautinės jurisdikcijos neturėjimu.

3.

Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad tuo atveju, kai valstybės narės, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai, teismas, į kurį kreipėsi ieškovas, turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl santuokos nutraukimo pagal Reglamento Nr. 2201/2003 3 straipsnio 1 dalies b punktą, negali būti laikoma, kad šio 12 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta sąlyga, susijusi su pritarimu jurisdikcijai, yra įvykdyta, jei bylos dalykas nėra tėvų pareigos, o atsakovas neatvyko į bylos nagrinėjimą. Esant tokiai situacijai, teismas, į kurį kreiptasi, turintis jurisdikciją priimti sprendimą dėl sutuoktinių santuokos nutraukimo, remiantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 12 straipsnio 1 dalies b punktu ir 3 straipsnio d punktu, neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl klausimų, susijusių su atitinkamai tėvų pareigomis ir atitinkamo vaiko išlaikymo prievole.

4.

Sąvoka „tėvų pareigos“, kaip ji suprantama pagal Reglamentą Nr. 2201/2003, turi būti aiškinama kaip apimanti sprendimus, be kita ko, susijusius su vaiko globos teisėmis ir gyvenamąja vieta, tačiau ji neapima tėvų prievolės skirti vaiko vystymuisi ir ugdymui reikalingų lėšų, kurią apima sąvoka „išlaikymo prievolė“ ir kuri patenka į Reglamento Nr. 4/2009 taikymo sritį.

1.

Atmesti apeliacinį skundą kaip akivaizdžiai nepriimtiną.

2.

Comprojecto-Projectos e Construções Lda, Paulo Eduardo Matos Gomes de Azevedo, Julião Maria Gomes de Azevedo ir Isabel Maria Matos Gomes de Azevedo padengia savo ir Europos Centrinio Banko (ECB) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Ar su teismo nešališkumu, kurio reikalaujama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, suderinamos nacionalinės teisės normos, pagal kurias teismas, rinkdamas būtinus ekspertų įrodymus koncesijos suteikimo procedūros byloje, yra įpareigojamas gauti eksperto išvadą iš profesinės savivaldos organizacijos, kurios sprendimus priimantieji organai reikšminga dauguma faktiškai dominuoja dėl tos profesinės grupės, kurios interesai paprastai prieštarauja profesinės grupės, kuriai priklauso koncesijos pareiškėjas, interesams, arba – tuo atveju, kai tokios normos prieštarauja Sąjungos teisei – teismas įpareigojamas išklausyti valdžios institucijoje dirbančio oficialaus eksperto nuomonės?

2.

Ar nacionalinės teisės norma, pagal kurią yra suteikiama numatoma potencialių klientų, konkrečiai 5 500 asmenų, garantija, kurios de facto teismas netikrina, atitinka Chartijos 15–17 straipsnių reikalavimus tiek, kiek pagal šias nuostatas vėliau kištis į tokios garantijos suteikimą leidžiama tik laikantis proporcingumo principo?

1.

Ar tam, kad būtų laikoma, jog teismas, į kurį buvo kreiptasi anksčiau, atsisakė jurisdikcijos pagal Reglamento Nr. 650/2012 (1) 7 straipsnio a punktą, reikia, kad jis jurisdikcijos atsisakytų aiškiai, ar gali pakakti ir neaiškaus pareiškimo, kai jį aiškinant matyti, jog šis teismas jurisdikcijos atsisakė?

2.

Ar valstybės narės teismas, kurio jurisdikcija kyla iš to, kad kitos valstybės narės teismas, į kurį buvo kreiptasi anksčiau, atsisakė jurisdikcijos, turi teisę tikrinti, ar buvo įvykdytos sąlygos, kuriomis teismas, į kurį buvo kreiptasi anksčiau, galėjo priimti sprendimą pagal Reglamento Nr. 650/2012 6 straipsnio a punktą ir 7 straipsnio a punktą? Kokį saistomąjį poveikį turi teismo, į kurį buvo kreiptasi anksčiau, sprendimas? Visų pirma:

3.

Ar Reglamento Nr. 650/2012 6 straipsnio a punktas ir 7 straipsnio a punktas, kuriais suponuojamas teisės pasirinkimas „pagal 22 straipsnį“, taikytini ir tuomet, kai iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. parengto testamentinės valios pareiškimo palikėjas aiškiai arba numanomai nepasirinko teisės, o paveldėjimui taikytina teisė gali būti nustatoma tik pagal Reglamento Nr. 650/2012 83 straipsnio 4 dalį?

1-1.

Ar Reglamento (EB) Nr. 715/2007 (1) 3 straipsnio 10 punktą reikia aiškinti ir taikyti taip, kad sąvoka „sudedamoji konstrukcijos dalis“ apima tik mechaninius fizinės struktūros elementus?

Jei į pirmojo klausimo pirmą dalį būtų atsakyta neigiamai:

1-2.

Ar Reglamento (EB) Nr. 715/2007 3 straipsnio 10 punktą reikia aiškinti ir taikyti taip, kad išmetamų teršalų kontrolės sistema apima tik už variklio esančius išmetamųjų dujų valymo įrenginius (pavyzdžiui, dyzelino oksidacijos katalizatoriaus, dyzelino kietųjų dalelių filtro (filtrų), NOx redukavimo katalizatorių pavidalu)?

1-3.

Ar Reglamento (EB) Nr. 715/2007 3 straipsnio 10 punktą reikia aiškinti ir taikyti taip, kad išmetamų teršalų kontrolės sistema apima ir variklio vidaus, ir išorines išmetamųjų teršalų mažinimo priemones?

2-1.

Ar Reglamento (EB) Nr. 715/2007 5 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti ir taikyti taip, kad sąvoka „įprastai naudojama“ apibūdinamos tik NEVC (naujasis Europos važiavimo ciklas) ciklo važiavimo sąlygos?

Jei į antrojo klausimo pirmą dalį būtų atsakyta neigiamai:

2-2.

Ar Reglamento (EB) Nr. 715/2007 4 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su 5 straipsnio 1 dalimi, reikia aiškinti ir taikyti taip, kad gamintojai privalo užtikrinti, kad šio reglamento I priede nustatytų ribinių verčių būtų laikomasi ir kasdienio naudojimo metu?

Jei į antrojo klausimo antrą dalį būtų atsakyta teigiamai:

2-3.

Ar Reglamento (EB) Nr. 715/2007 5 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti ir taikyti taip, kad sąvoka „įprastai naudojama“ apibūdinamos realios kasdienio vairavimo sąlygos?

Jei į antrojo klausimo trečią dalį būtų atsakyta neigiamai:

2-4.

Ar Reglamento (EB) 5 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti ir taikyti taip, kad sąvoka „įprastai naudojama“ apibūdinamos realios kasdienio vairavimo sąlygos, grindžiamos vidutiniu 33,6 km/val. greičiu ir didžiausiu 120,00 km/val. greičiu?

3-1.

Ar Reglamento (EB) Nr. 715/2007 5 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti ir taikyti taip, jog draudžiama transporto priemonės sudedamąją dalį, kuri gali turėti įtakos teršalų išmetimui, sukonstruoti taip, kad recirkuliuojamų išmetamųjų dujų kiekio reguliavimu mažos taršos režimas būtų užtikrinamas tik tarp 20 oC ir 30 oC, o temperatūrai nukrypus nuo šio intervalo dujų kiekis būtų laipsniškai mažinamas?

Jei į trečiojo klausimo pirmą dalį būtų atsakyta neigiamai:

3-2.

Ar Reglamento (EB) Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti ir taikyti taip, kad valdiklis vis dėlto yra draudžiamas, jei, siekiant apsaugoti variklį, jo veikimo temperatūra nuolat neatitinka 20–30 oC temperatūros intervalo ir todėl smarkiai sumažėja išmetamųjų dujų recirkuliacija?

4-1.

Ar Reglamento (EB) Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalies antro sakinio a punktą reikia aiškinti ir taikyti taip, kad būtinumas naudoti valdiklius pripažįstamas pagal šią normą tik tuo atveju, jei variklio apsaugos nuo pažeidimo ar avarijos ir saugaus transporto priemonės naudojimo nebuvo galima užtikrinti naudojantis pažangiausiomis technologijomis, kurios egzistavo patvirtinant atitinkamą transporto priemonės modelio tipą?

Jei į ketvirtojo klausimo pirmą dalį būtų atsakyta neigiamai:

4-2.

Ar Reglamento (EB) [Nr. 715/2007] 5 straipsnio 2 dalies antro sakinio a punktą reikia aiškinti ir taikyti taip, kad būtinumas naudoti valdiklius pagal šią normą turi būti paneigtas, jei variklio reguliavimo parametrai nustatyti taip, kad dėl juose nustatytų temperatūros ribų didžiąją metų dalį dėl tikėtinos temperatūros išmetamųjų dujų valymas neaktyvuojamas arba atliekamas tik ribotai?

5-1.

Ar Reglamento (EB) Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalies antro sakinio a punktą reikia aiškinti ir taikyti taip, kad nuo pažeidimo turi būti apsaugotas tik variklis?

5-2.

Ar Reglamento (EB) Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalies antro sakinio a punktą reikia aiškinti ir taikyti taip, kad pažeidimo sąvoka netaikytina, jeigu pažeidžiamos vadinamosios nusidėvinčios dalys (pvz., išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvas)?

5-3.

Ar Reglamento (EB) Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalies antro sakinio a punktą reikia aiškinti ir taikyti taip, kad nuo pažeidimo ar avarijos turi būti apsaugotos ir kitos transporto priemonės sudedamosios dalys, visų pirma už išmetamųjų dujų sistemos esantys komponentai?

6-1.

Ar Reglamento (EB) Nr. 715/2007 4 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 4 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, 5 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 13 straipsnį reikia aiškinti ir taikyti taip, kad šiomis nuostatomis bent jau saugoma ir ta ekonominė transporto priemonės pirkėjo teisė į apsisprendimą, kuri neatitinka Reglamento (EB) Nr. 715/2007 reikalavimų?

Jei į šeštojo klausimo pirmą dalį būtų atsakyta neigiamai:

6-2.

Ar Reglamento (EB) Nr. 715/2007 4 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 4 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, 5 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 13 straipsnį reikia aiškinti ir taikyti taip, kad valstybės narės turi numatyti sankcijų mechanizmą, pagal kurį siekiant effet utile transporto priemonių pirkėjams būtų suteikiama teisė pareikšti ieškinį dėl rinką reguliuojančios Sąjungos teisės įgyvendinimo?

6.3.

6-4.

Ar Direktyvos 2007/46/EB (2) 18 straipsnio 1 dalį ir 26 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti ir taikyti taip, kad gamintojas neįvykdo savo pareigos išduoti galiojantį atitikties liudijimą, numatytą Direktyvos 2007/46/EB 18 straipsnio 1 dalyje, jei jis transporto priemonėje sumontuoja draudžiamą naudoti valdiklį, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalį, ir tokios transporto priemonės išleidimas į rinką pažeidžia draudimą parduoti be galiojančio atitikties liudijimo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2007/46/EB 26 straipsnio 1 dalį?

6-5.

Ar Reglamentu (EB) Nr. 715/2007 ir Direktyva 2007/46/EB siekiamus tikslus atitinka tai, kad Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priede nustatytomis ribinėmis vertėmis arba atitikties liudijimu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2007/46/EB 18 straipsnio 1 dalį, siejamą su Reglamentu (EB) Nr. 385/2009 (3), sukuriamos pirkėją ginančios teisės, uždraudžiant gamintojui išskaityti kompensaciją už naudojimąsi, kai dėl kokybę lemiančių reglamente nustatytų ribinių verčių nesilaikymo arba registracijos teisės pažeidimo pagal Sąjungos teisę transporto priemonei taikoma restitucija?

I.

Ar pagal Reglamento Nr. 2988/95 (1) 3 straipsnio 1 dalį draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias subsidijos gavėjas įpareigojamas kompetentingame teisme pateikti administracinį skundą dėl akto, kuriuo nurodoma grąžinti dėl nustatyto pažeidimo neteisėtai gautas sumas, nes jei per nustatytą terminą skundas nebūtų pateiktas (t. y. jeigu gavėjas per nustatytą terminą nepasinaudotų jam pagal nacionalinę teisę suteiktomis gynybos priemonėmis), tas aktas taptų galutinis <…>, ir, dėl tos priežasties, gali būti reikalaujama grąžinti nepagrįstai išmokėtą sumą pagal nacionalinėje teisėje nustatytas taisykles ir terminus?

II.

Ar pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalį draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias subsidijos gavėjas negali remtis tuo, kad prieš jį pradėtame teismo procese dėl priverstinio vykdymo suėjo ketverių ar aštuonerių metų terminas, nes šis klausimas gali būti sprendžiamas tik pateikus administracinį skundą dėl akto, kuriuo nurodoma grąžinti dėl nustatyto pažeidimo nepagrįstai gautas sumas?

Jei į pateiktus prejudicinius klausimus (I ir II) būtų atsakyta neigiamai:

III.

Ar Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 2 dalyje numatytas trejų metų senaties terminas turi būti laikomas skolos, kylančios iš akto, pagal kurį reikalaujama grąžinti dėl finansavimo pažeidimų neteisėtai gautas sumas, senaties terminu? Ar šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio akto priėmimo datos?

Galiausiai reikia išsiaiškinti:

IV.

Ar pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnį [draudžiami] nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos trejų metų senaties terminas, numatytas skolos, kylančios iš akto, pagal kurį reikalaujama grąžinti dėl finansavimo pažeidimų neteisėtai gautas sumas, turi būti pradėtas skaičiuoti nuo šio akto priėmimo dienos ir turi būti nutrauktas pranešus apie šių sumų susigrąžinimo procedūros pradžią, ir likti sustabdytas kol bus priimtas galutinis arba neskundžiamas sprendimas, kuriuo užbaigiama išieškojimo procedūra, tais atvejais, kai teikiamas skundas, nušalinimas, ieškinys ar prieštaravimas, jei tai lemia skolos susigrąžinimo sustabdymą?

I.

Ar pagal Reglamento Nr. 2988/95 (1) 3 straipsnio 1 dalį draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias subsidijos gavėjas įpareigojamas kompetentingame teisme pateikti administracinį skundą dėl akto, kuriuo nurodoma grąžinti dėl nustatyto pažeidimo neteisėtai gautas sumas, nes jei per nustatytą terminą skundas nebūtų pateiktas (t. y. jeigu gavėjas per nustatytą terminą nepasinaudotų jam pagal nacionalinę teisę suteiktomis gynybos priemonėmis), tas aktas taptų galutinis, ir, dėl tos priežasties, gali būti reikalaujama grąžinti nepagrįstai išmokėtą sumą pagal nacionalinėje teisėje nustatytas taisykles ir terminus?

II.

Ar pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalį draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias subsidijos gavėjas negali remtis tuo, kad prieš jį pradėtame teismo procese dėl priverstinio vykdymo suėjo ketverių ar aštuonerių metų terminas, nes šis klausimas gali būti sprendžiamas tik pateikus administracinį skundą dėl akto, kuriuo nurodoma grąžinti dėl nustatyto pažeidimo nepagrįstai gautas sumas?

Jei į pateiktus prejudicinius klausimus (I ir II) būtų atsakyta neigiamai:

III.

Ar Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 2 dalyje numatytas trejų metų senaties terminas turi būti laikomas skolos, kylančios iš akto, pagal kurį reikalaujama grąžinti dėl finansavimo pažeidimų neteisėtai gautas sumas, senaties terminu? Ar šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio akto priėmimo datos?

Galiausiai reikia išsiaiškinti:

IV.

Ar pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnį [draudžiami] nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos trejų metų senaties terminas, numatytas skolos, kylančios iš akto, pagal kurį reikalaujama grąžinti dėl finansavimo pažeidimų neteisėtai gautas sumas, turi būti pradėtas skaičiuoti nuo šio akto priėmimo dienos ir turi būti nutrauktas pranešus apie šių sumų susigrąžinimo procedūros pradžią, ir likti sustabdytas kol bus priimtas galutinis arba neskundžiamas sprendimas, kuriuo užbaigiama išieškojimo procedūra, tais atvejais, kai teikiamas skundas, nušalinimas, ieškinys ar prieštaravimas, jei tai lemia skolos susigrąžinimo sustabdymą?)

1.

Ar SESV 20 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama, jog valstybė narė trečiosios šalies piliečiui, kuris turi išlaikomą nepilnametį vaiką, kuris yra Sąjungos pilietis ir yra saistomas faktiniu priklausomumo ryšiu su šiuo trečiosios šalies piliečiu, atsisakytų suteikti teisę gyventi valstybėje narėje, kurios pilietybę turi nepilnametis Sąjungos pilietis, kai šis nepilnametis Sąjungos pilietis gyvena ne šioje valstybėje narėje ir ne Sąjungoje ir (arba) dar niekada negyveno Sąjungos teritorijoje, taigi faktiškai iš nepilnamečio Sąjungos piliečio būtų atimama teisė atvykti į Sąjungos teritoriją?

2.

3.

1.

Ar su suinteresuoto asmens teise į privatų gyvenimą (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis) ir į asmens duomenų apsaugą (Chartijos 8 straipsnis) yra suderinama tai, kad, nagrinėjant jo reikalavimą dėl pašalinimo iš sąrašo, pareikštą interneto paieškos sistemos duomenų valdytojui pagal Reglamento (ES) 2016/679 (1) 17 straipsnio 3 dalies a punktą, atliktino iš Chartijos 7, 8, 11 ir 16 straipsnių kylančių prieštaraujančių teisių ir interesų vertinimo metu tuo atveju, kai nuoroda, kurią reikalaujama pašalinti iš sąrašo, yra nuoroda į turinį, kuris apima faktinius teiginius ir faktiniais teiginiais grindžiamą vertinamojo pobūdžio nuomonę, kurių teisingumą duomenų subjektas ginčija, ir kurio teisėtumas priklauso nuo jame pateiktų faktinių teiginių teisingumo klausimo, būtinai reikia remtis ir tuo, ar duomenų subjektas turi realią galimybę – pavyzdžiui, paprašęs laikinųjų apsaugos priemonių –apginti savo teises nuo turinio teikėjo ir taip gali pasiekti, kad paieškos sistemos duomenų valdytojo nurodyto turinio teisingumo klausimas būtų bent jau laikinai išspręstas?

2.

Ar reikalavimo dėl pašalinimo iš sąrašo, pareikšto interneto paieškos sistemos, kuri įvedus pavardę ieško fizinių asmenų nuotraukų, kurias į internetą įkėlė ir su asmens pavarde susiejo tretieji asmenys, ir kuri rastų nuotraukų rezultatus rodo miniatiūrų („thumbnails“) pavidalu, duomenų valdytojui, atveju atliekant pagal Direktyvos 95/46/EB (2) 12 straipsnio b punktą ir 14 straipsnio 1 dalies a punktą / Reglamento 2016/679 17 straipsnio 3 dalies a punktą atliktiną iš Chartijos 7, 8, 11 ir 16 straipsnių kylančių prieštaraujančių teisių ir interesų vertinimą būtinai reikia atsižvelgti į pradinės trečiojo asmens publikacijos kontekstą, net jei rodoma miniatiūra paieškos sistemoje yra susieta su trečiojo asmens interneto svetaine, tačiau ši interneto svetainė konkrečiai neįvardijama, o susijusio konteksto interneto paieškos sistema nerodo?

1.

Ar neprieštaravimą, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2008/95/EB (1) 9 straipsnio 1 ir 2 dalis ir Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (2) 54 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 111 straipsnio 2 dalį, galima paneigti ne tik pradedant administracinę procedūrą ar teisminį procesą, bet veiksmais, atliekamais nesikreipiant į instituciją ar teismą?

2.

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, ar įspėjimas, kuriuo ankstesnio žymens savininkas prieš pradėdamas teisminį procesą iš vėlesnio žymens savininko reikalauja nutraukti žymens naudojimą ir įsipareigoti sumokėti netesybas pažeidimo atveju, yra veiksmas, kuriuo paneigiamas neprieštaravimas, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2008/95/EB 9 straipsnio 1 ir 2 dalis ir Reglamento (EB) Nr. 207/2009 54 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 111 straipsnio 2 dalį?

3.

Ar skaičiuojant Direktyvos 2008/95/EB 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir Reglamento (EB) Nr. 207/2009 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 111 straipsnio 2 dalyje numatytą penkerių metų neprieštaravimo laikotarpį teisminio proceso atveju svarbus ieškinio pateikimas teismui ar atsakovo galimybė su ieškiniu susipažinti? Ar tokiomis aplinkybėmis svarbu tai, kad atsakovas dėl ankstesnio prekių ženklo savininko kaltės galimybę susipažinti su ieškiniu įgyja pasibaigus penkerių metų laikotarpiui?

4.

Ar Direktyvos 2008/95/EB 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir Reglamento (EB) Nr. 207/2009 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 111 straipsnio 2 dalyje numatytas apribojimas be reikalavimų nutraukti veiksmus apima ir išvestinius prekių ženklų teise pagrįstus reikalavimus, pavyzdžiui, dėl žalos atlyginimo, informavimo ir sunaikinimo?

1.

2.

Ar į pirmąjį klausimą reikėtų atsakyti kitaip, jei būtų kalbama apie fondo pareikštą ieškinį, kuriuo siekiama atstovauti kreditorių, patyrusių pirmajame klausime apibūdintą žalą, kolektyviniams interesams? Toks kolektyvinis ieškinys lemia tai, kad atitinkamoje byloje nenustatoma, a) kur yra šių kreditorių gyvenamoji vieta, b) kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis atsirado atitinkamų kreditorių reikalavimai bendrovei ir c) ar yra pirmiau apibūdinta rūpestingumo pareiga atskirų kreditorių atžvilgiu ir ar ji buvo neįvykdyta.

3.

Ar Reglamento „Briuselis Ia“ 8 straipsnio 2 punktą reikia aiškinti taip, kad pagrindinę bylą nagrinėjantis teismas panaikindamas savo sprendimą, kuriuo buvo pripažinęs savo jurisdikciją šioje byloje, automatiškai netenka jurisdikcijos nagrinėti į bylą įstojusio ieškovo pareikšto ieškinio?

4.

1.

Ar pagal 2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimo 2011/278/ES (1) 10 straipsnio 8 dalį, siejamą su šio sprendimo I priedu, reikalaujama suteikti nemokamus apyvartinius taršos leidimus 2013–2020 metų laikotarpiui įrenginiui, kuriame vykdomas procesas, kurio metu naudojamas deguoninis konverteris, kai pradinis išteklius yra skysta, anglies prisotinta geležis, tiekiama iš kito įrenginio, kuris priklauso kitam veiklos vykdytojui, jei yra užtikrinta, kad šiltnamio efektą sukeliančios dujos nebus skaičiuojamos du kartus ir kad apyvartiniai taršos leidimai išlydyto metalo produktui nebus suteikiami du kartus?

2.

Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas, ar 2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimo 2011/278/ES 10 straipsnio 8 dalis, siejama su šio sprendimo I priedu, išlydyto metalo produktui negalioja, nes prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 2 straipsnio 1 daliai, siejamai su šios direktyvos I priedu, arba yra nesuprantama?

3.

Jeigu atsakymas į antrąjį klausimą būtų teigiamas, ar dėl teisinio pagrindo išnykimo taip pat negalioja 2013 m. rugsėjo 5 d. Komisijos sprendimo 2013/448/ES (2) 1 straipsnio 1 dalis įrenginiui, kurio atpažinties numeris yra CZ-existing-CZ-52-CZ-0102–05?

4.

Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, ar 2013 m. rugsėjo 5 d. Komisijos sprendimo 2013/448/ES 1 straipsnio 1 dalis ir 1 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa įrenginio, kurio atpažinties numeris yra CZ-existing-CZ-52-CZ-0102–05, atžvilgiu turi būti aiškinamos taip, kad šios nuostatos leidžia išlydyto metalo produktui skirtus leidimus suteikti šiam įrenginiui remiantis nauju Čekijos Respublikos prašymu, jeigu bus užtikrinta, kad šiltnamio efektą sukeliančios dujos nebus skaičiuojamos du kartus ir kad apyvartiniai taršos leidimai nebus suteikiami du kartus?

5.

Jeigu atsakymas į ketvirtąjį klausimą būtų neigiamas, ar 2013 m. rugsėjo 5 d. Komisijos sprendimo 2013/448/ES 1 straipsnio 1 dalis įrenginio, kurio atpažinties numeris yra CZ-existing-CZ-52-CZ-0102–05, atžvilgiu negalioja, nes prieštarauja 2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimo 2011/278/ES 10 straipsnio 8 daliai, siejamai su šio sprendimo I priedu?

6.

Jeigu atsakymas į trečiąjį, ketvirtąjį ar penktąjį klausimą būtų teigiamas, kaip pagal ES teisę turi elgtis valstybės narės institucija, kuri pažeisdama ES teisę nesuteikė nemokamų apyvartinių taršos leidimų veiklos vykdytojui, kurio įrenginyje vykstančio proceso metu naudojamas deguoninis konverteris, jei šis įrenginys jau neeksploatuojamas, o laikotarpis, kuriam buvo išduoti leidimai, baigėsi?

1.

Ar veikla, kuri nurodoma ginčijamoje nuostatoje, laikytina vaistų reklama, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/83 (1) VIII antraštinę dalį „Reklama“?

2.

Ar Direktyvos 2001/83 90 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamas valstybės narės teisės aktas, kuris išplečia draudžiamų reklamos formų sąrašą ir nustato griežtesnius apribojimus, nei aiškiai numatytieji šiame 90 straipsnyje?

3.

Ar manytina, kad pagrindinėje byloje aptariamu teisės aktu apribojama vaistų reklama siekiant skatinti protingai vartoti vaistus, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/83 87 straipsnio 3 dalį?

—

panaikinti 2020 m. rugsėjo 23 d. Bendrojo Teismo sprendimą Landesbank Baden-Württemberg / Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) (T-411/17, EU:T:2020:435),

—

atmesti ieškinį dėl panaikinimo,

—

priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

1.

Panaikinti 2018 m. sausio 29 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/141, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/72/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Tunise, ir 2019 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2019/135, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/72/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Tunise, kiek jie susiję su Slim Ben Tijani Ben Haj Hamda Ben Ali.

2.

Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.

Europos Sąjungos Taryba padengia savo ir Slim Ben Tijani Ben Haj Hamda Ben Ali patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Atmesti ieškinį.

2.

Priteisti iš Zhejiang Jiuli Hi-Tech Metals Co. Ltd bylinėjimosi išlaidas.

1.

Atmesti ieškinį byloje T-453/19, Panusa / Parlamentas, kaip nepriimtiną.

2.

Atmesti kitus ieškinius.

3.

Maria Teresa Coppo Gavazzi ir kiti ieškovai, kurių vardai ir pavardės nurodyti sprendimo priede, padengia savo ir Europos Parlamento patirtas bylinėjimosi išlaidas.

—

panaikinti 2020 m. liepos 23 d. EASO sprendimą dėl „Viešųjų pirkimų procedūros EASO/2020/789, laikinojo įdarbinimo įmonių darbuotojų teikimas EASO Maltoje“, priimtą vykdant viešojo pirkimo procedūrą pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 (1) tiek, kiek tuo sprendimu buvo atmestas ieškovės pasiūlymas konkurse EASO/2020/789, ir (arba)

—

panaikinti aktą (aktus), kuriuo (kuriais) EASO leido ar leidžia kitai šaliai (išskyrus ieškovę) sudaryti preliminariąją sutartį atsižvelgiant į konkurso Nr. EASO/2020/789 rezultatus,

—

įpareigoti EASO atlyginti ieškovei žalą, kurią EASO padarė neleisdama ieškovei vykdyti preliminariosios sutarties, ir

—

priteisti iš EASO ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad EASO pažeidė vienodo požiūrio ir skaidrumo principus, nes konkurso dokumentai nebuvo pakankamai aiškūs, tikslūs ir vienareikšmiški, o EASO galėjo ir turėjo juos paaiškinti. Nors ieškovė ne kartą kreipėsi prašydama paaiškinimo, EASO atsisakė tai padaryti. Taigi EASO ir toliau sąmoningai nesilaikė skaidrumo principo.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad EASO savarankiškai neteisėtai perskaičiavo ieškovės pateiktą finansinį pasiūlymą, tokiu būdu pažeisdama savo pačios konkurso specifikacijas bei Bendrojo Teismo ir Teisingumo Teismo jurisprudenciją. Vėliau EASO ieškovės pasiūlymą vertino remdamasis pakeista suma. Taigi EASO pažeidė vienodo požiūrio ir skaidrumo principus, todėl negalėjo priimti sprendimo sudaryti sutartį.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad EASO pažeidė Reglamento 2018/1046 170 straipsnio 3 dalį, nes nenurodė santykinių konsorciumo pranašumų, palyginti su ieškovės pateiktu pasiūlymu, net ir po konkretaus ieškovės prašymo, kad EASO tai padarytų. EASO atsisakė nurodyti priežastis, dėl kurių konsorciumo pasiūlymas buvo įvertintas geriau nei ieškovės pasiūlymas, todėl ieškovė negalėjo išsiaiškinti, kuo jos pateiktas pasiūlymas buvo geresnis ir kuo blogesnis už konsorciumo pateiktą pasiūlymą.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su reikalavimu atlyginti žalą, grindžiamas ieškovės patirta žala, nes ieškovė negavo pelno dėl to, kad su ja nebuvo sudaryta preliminarioji sutartis.

—

Panaikinti 2020 m. birželio 30 d. Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) sprendimą atmesti ieškovo skundą pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, kuris buvo pateiktas 2020 m. sausio 27 d. ir atmesti ieškovo prašymą išmokėti 50 000 EUR kompensaciją;

—

Panaikinti 2019 m. spalio 29 d. EPSO/atrankos tarybos sprendimą atmesti ieškovo prašymą peržiūrėti atrankos tarybos sprendimą neleisti jam dalyvauti kitame konkurso etape;

—

Panaikinti 2019 m. birželio 5 d. EPSO sprendimą, pateiktą ieškovo paskyroje, neįtraukti ieškovo į atrinktų pareigūnų EPSO/AD/364/19 – 3-Apsaugos pareigūnai konkurso tikslais sąrašą projektą;

—

Panaikinti 2019 m. sausio 24 d. skelbimą apie konkursą EPSO/AD/364/19 – 3-Apsaugos pareigūnai ir visą atrinktų pareigūnų dalyvauti minėtame konkurse sąrašo projektą;

—

papildomai:

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas EPSO/atrankos tarybos akivaizdžia vertinimo klaida, susijusia su ieškovo darbo patirtimi – pranešimo apie konkursą II priedo, kuriame išsamiai nurodyta reikalaujama darbo patirtis, pažeidimas.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamento (1) 1, 2, 3 ir 4 straipsnių, Tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalies f punkto, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų pažeidimu ir prieštaravimu dėl konkurso skelbimo neteisėtumo pagal SESV 277 straipsnį.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas talento atrankos neteisėtumu pagal SESV 277 straipsnį ir Viešiesiems konkursams taikytinų bendrųjų taisyklių 2.4 punkto, Tarnybos nuostatų III priedo 5 straipsnio ir 1 straipsnio d punkto, 4, 7 ir 29 straipsnių pažeidimu.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas pranešimo apie konkursą II priedo neteisėtumu pagal SESV 277 straipsnį ir Tarnybos nuostatų 1 straipsnio d punkto pažeidimu.

—

panaikinti 2020 m. liepos 30 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2020/1137, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas (BUSP) 2015/1333 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje (1) tiek, kiek juo ieškovės pavadinimas paliekamas subjektų sąraše, pateiktame 2015 m. liepos 31 d. Tarybos sprendimo (BUSP) 2015/1333 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/137/BUSP (2) IV priede,

—

panaikinti 2020 m. liepos 30 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/1130, kuriuo įgyvendinama Reglamento (ES) 2016/44 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje (3) 21 straipsnio 2 dalis ir kuriuo iš dalies keičiamas 2016 m. sausio 18 d. Tarybos reglamento (ES) 2016/44 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 204/2011 (4) III priedas tiek, kiek juo ieškovės pavadinimas paliekamas subjektų sąraše, pateiktame Reglamento (ES) 2016/44 III priede ir

—

priteisti iš Tarybos ieškovės patirtas bylinėjimosi ir kitas išlaidas, susijusias su šiuo ieškiniu.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas Tarybos reglamento (ES) 2016/44 ir Tarybos sprendimo (BUSP) 2015/1333 pažeidimu, nes nėra įvykdytos kumuliacinės subjektų įtraukimo į sąrašą sąlygos pagal Sprendimo 2015/1333 3 konstatuojamąją dalį.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas Tarybos pareigos peržiūrėti visas ribojamąsias priemones siekiant užtikrinti, kad jos toliau padėtų siekti nustatytų tikslų pažeidimu.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas akivaizdžiomis vertinimo klaidomis. Konkrečiai ieškovė teigia, kad

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas vienodo požiūrio principo pažeidimu.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas proporcingumo principo pažeidimu.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas pareigos motyvuoti pagal SESV 296 straipsnį ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimu.

—

pripažinti ieškinį dėl panaikinimo priimtinu,

—

panaikinti 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1055, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1071/2009, (EB) Nr. 1072/2009 ir (ES) Nr. 1024/2012, siekiant juos suderinti su pokyčiais kelių transporto sektoriuje, 2 straipsnio 4 punktą,

—

atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas – ginčijama nuostata pažeidžia ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį ir laisvo paslaugų judėjimo principą.

Kelių transporto srityje, visų pirma kabotaže, laipsniškai siekiama liberalizavimo. Šiuo metu pasiektas liberalizavimo lygis ginčijama Reglamento 2020/1055 nuostata sumažinamas, nes joje įtvirtintas visapusiškas apribojimas, kuris visų pirma nepalankus vežėjams, kurie yra ieškovės nariai. Siekis užkirsti kelią piktnaudžiavimui kabotažu, kuriuo grindžiama ginčijama nuostata, jau yra kompensuojamas kitomis Sąjungos teisėkūros priemonėmis (Mobility Package).

2.

Antrasis ieškinio pagrindas – proporcingumo principo pažeidimas

Prieš priimant reglamentą, kuriam priklauso ginčijama nuostata, nebuvo atnaujintas poveikio vertinimas, atliktas anksčiau pagal pasiūlymą, kurį dėl reglamento pateikė Komisija. Tačiau Europos Parlamentas ir Taryba iš esmės pakeitė Komisijos pasiūlymą ir todėl būtų buvę tinkama ir būtina atnaujinti poveikio vertinimą.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

nurodyti EUIPO pripažinti šį ieškinį tinkamai pateiktą,

—

nurodyti EUIPO ir kitai šaliai padengti savo ir ieškovės bylinėjimosi Bendrajame Teisme išlaidas.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 101 straipsnio 4 dalies, 104, 106 ir 107 straipsnių pažeidimas.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

nurodyti EUIPO pripažinti šį ieškinį tinkamai pateiktą,

—

nurodyti EUIPO ir kitai šaliai padengti savo ir ieškovės bylinėjimosi Bendrajame Teisme išlaidas.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 101 straipsnio 4 dalies, 104, 106 ir 107 straipsnių pažeidimas.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

nurodyti EUIPO pripažinti šį ieškinį tinkamai pateiktą,

—

nurodyti EUIPO ir kitai šaliai padengti savo ir ieškovės bylinėjimosi Bendrajame Teisme išlaidas.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 101 straipsnio 4 dalies, 104, 106 ir 107 straipsnių pažeidimas.

—

panaikinti sprendimą nepaaukštinti ieškovės, nuo 2019 m. sausio 1 d. priskiriant ją prie AST10 lygio,

—

prireikus, panaikinti sprendimą priskirti [X] prie AST10 lygio (paaukštinti ją) nuo 2019 m. sausio 1 d.,

—

nepatenkinus pirmųjų reikalavimų, panaikinti visus sprendimus priskirti visus ieškovės kolegas prie AST10 lygio (paaukštinti juos) nuo 2019 m. sausio 1 d.,

—

priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas priimtas nesant teisinio pagrindo.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas administracijos taikytu neteisėtu požiūriu AST9 lygio pareigūnus priskiriant prie AST10 lygio neteisėtumu.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 31 straipsnio 3 dalies apimties nepaisymu.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad personalas nebuvo informuotas apie taisykles, taikomas AST9 lygio pareigūnus priskiriant prie AST10 lygio.

—

pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu,

—

atitinkamai, panaikinti 2020 m. vasario 28 d. EIB sprendimą, kuriame nuspręsta, kad ieškovo neatvykimas į 2019 m. gruodžio 23 d.vasario 3 d. ir 2020 m. vasario 28 d. medicinines patikras yra nepateisinamas pagal Personalui taikomų administracinių nuostatų X priedo 3.6 straipsnį,

—

prireikus, panaikinti 2020 m. liepos 15 d. sprendimą atmesti ieškovo administracinį skundą dėl 2020 m. vasario 28 d. pradinio sprendimo,

—

nurodyti EIB atlyginti ieškovo patirtą neturtinę žalą,

—

priteisti iš EIB visas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas Administracinių nuostatų X priedo 2.3 ir 3.6 straipsnių pažeidimu. Šiuo klausimu ieškovas teigia, kad jis negalėjo atvykti į medicinines patikras dėl force majeure aplinkybių ir nurodo minėtose nuostatose numatytas išimtis.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas rūpestingumo pareigos ir proporcingumo principo pažeidimu. Ieškovas, be kita ko, teigia, kad medicininių patikrų, kurios, kaip nusprendė atsakovas, turi būti atliktos kiekvieną kartą, kai gaunama medicininė nedarbingumo pažyma, sistemiškumas gali pabloginti jo sveikatos būklę, versti jį dažniau teikti skundus ir pažeidžia minėtus principus.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu. Anot ieškovo, X priedo 3.4 straipsnis pažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 ir 34 straipsnius, nes praktikoje taikant šį straipsnį panaikinami, pirma, jo kasmetinės atostogos ir, antra, bet koks darbo užmokestis nuo tos dienos, kai jis būna išnaudojęs savo kasmetines atostogas.

—

panaikinti 2020 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/1216, kuriuo paskelbiamos negaliojančiomis „Zhejiang Trunsun Solar Co Ltd.“ sąskaitos faktūros, išduotos pažeidžiant įsipareigojimą, vėliau panaikintą Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1570,

—

priteisti iš Komisijos ir iš bet kurios kitos šalies, kuriai gali būti leista įstoti į bylą vykstant procesui palaikyti Komisijos reikalavimų, bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžią faktinių bylos aplinkybių vertinimo klaidą ir pažeidė 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių 8 straipsnį ir 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių 13 straipsnį, visų pirma jo 9 dalį, kai konstatavo, kad ieškovė pažeidė įsipareigojimo, sudaryto tarp Komisijos ir CCCME, be kita ko, ieškovės vardu, sąlygas. Ieškovė nepažeidė pagal įsipareigojimą prisiimtų pareigų, kai išdavė komercines sąskaitas faktūras nurodant kainą, pakeistą atsižvelgiant į kintamojo muito MIK importuotoms prekėms, kurios buvo išleistos į laisvą apyvartą po reglamento, kuriuo panaikintas įsipareigojimas ir nustatyta kintamojo muito MIK, įsigaliojimo, t. y. po 2017 m. spalio 1 d.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, pateiktas subsidiariai, grindžiamas tuo, kad net jei ieškovė pažeidė įsipareigojimą, quod non, Komisija veikė neteisėtai, kai atitinkamas sąskaitas faktūras pripažino negaliojančiomis ir pagal jas rinko muitus, nes įgaliojimai tai daryti arba buvo pasibaigę, arba buvo atšaukti. Taip yra dėl to, kad įgyvendinimo reglamentų (ES) Nr. 1238/2013 ir Nr. 1239/2013 galiojimas baigėsi 2015 m. gruodžio 7 d. (pagal abiejų reglamentų 5 straipsnį). Be to, įgyvendinimo reglamentų (ES) Nr. 2017/367 ir Nr. 2017/366 galiojimas baigėsi 2018 m. rugsėjo 3 d. (pagal abiejų reglamentų 6 straipsnį). Bet kuriuo atveju Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/367 2 ir 3 straipsniai ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/366 2 ir 3 straipsniai buvo panaikinti Komisijos įgyvenimo reglamento (ES) 2017/1570 1 straipsnio 4 ir 5 dalimis bei 3 straipsnio 3 ir 4 dalimis.

3.

Trečiasis pagrindas, taip pat pateiktas subsidiariai, grindžiamas tuo, kad net jei ieškovė pažeidė įsipareigojimą ir jei Teisingumo Teismas nepripažintų, kad įgaliojimai, kuriais naudojosi Komisija, buvo panaikinti ir atšaukti priėmus ginčijamą reglamentą, Komisija pažeidė 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių 8 straipsnio 1, 9 ir 10 dalis ir 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių 10 straipsnio 5 dalį, kai paskelbė negaliojančiomis įsipareigojimo sąskaitas faktūras ir tuomet nurodė muitinei rinkti mokesčius atgaline data.

—

panaikinti 2020 m. balandžio 26 d. Europos Komisijos sprendimą (ES) dėl valstybės pagalbos SA.56867 COVID 19 – Vokietija – COVID-19 protrūkio sukeltos žalos kompensavimas Condor Flugdienst GmbH (1) ir

—

priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Europos Komisija pažeidė konkrečias SESV nuostatas ir bendruosius Europos teisės principus, susijusius su diskriminacijos draudimu, laisvu paslaugų judėjimu ir įsisteigimo laisve, kuriais grindžiamas oro transporto rinkos liberalizavimas ES. Oro transporto liberalizavimas ES sudarė sąlygas tikrai visos Europos mažų kainų oro linijų augimui. Leisdama Vokietijai skirti pagalbą tik Condor, Europos Komisija neatsižvelgė į kelionių ribojimais dėl COVID-19 krizės tokioms visos Europos oro linijoms sukeltą žalą.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija neteisingai taikė SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą ir padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, tikrindama pagalbos proporcingumą žalai, kurią sukėlė kelionių ribojimai dėl COVID-19 krizės, visų pirma laikydama ilgą Condor nemokumo laikotarpį tiesiogine žala, kuri kompensuotina skiriant pagalbą, ir manydama, kad Condor bus parduota iki 2022 m. birželio mėn. ir galės panaudoti lėšas daliai pagalbos grąžinti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad nepaisydama rimtų sunkumų Europos Komisija nepradėjo oficialios tyrimo procedūros ir pažeidė ieškovės procesines teises.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė savo pareigą motyvuoti.