Europos regionų komiteto rezoliucija dėl ataskaitos „2020 m. metinis regionų ir vietos barometras. Vietos ir regionų valdžios institucijų kova su COVID-19 ir ekonomikos gaivinimas“

(2020/C 440/01)

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK),

—	atsižvelgdamas į savo ataskaitą „2020 m. metinis regionų ir vietos barometras“, parengtą remiantis įtraukiu, faktais ir įrodymais pagrįstu požiūriu ir įtraukiant daug partnerių ir institucijų;

—

kadangi ataskaitos tikslas – apžvelgti Sąjungos padėties regionų ir vietos aspektą, Europos, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens politikos formuotojus informuoti apie aktualiausias ateinančių metų problemas ir pateikti pagrindines rekomendacijas, kuriomis remiantis būtų orientuojamas Europos politikos atsakas. Šios rekomendacijos turėtų sudaryti sąlygas atviroms ir įtraukioms diskusijoms visais lygmenimis siekiant paaiškinti, kokie sprendimai bus pasirinkti, ir sustiprinti būtinų sprendimų legitimumą;

—	kadangi vietos ir regionų valdžios institucijos yra krizės valdymo priešakyje, nes yra atsakingos už svarbiausius pandemijos plitimo valdymo priemonių, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir ekonominio vystymosi aspektus, nes šia atsakomybe dalijasi įvairūs valstybių narių valdymo lygmenys;

—	kadangi COVID-19 krizės poveikis yra labai įvairus ir turi stiprų teritorinį aspektą, darantį didelį poveikį krizių valdymui ir politikos priemonėms;

—	kadangi subnacionalinės Vyriausybės atlieka svarbų vaidmenį valdant COVID-19 krizę tiek pačios priimdamos politinius sprendimus ir imdamosi veiksmų, tiek įgyvendindamos politiką, dėl kurios nuspręsta kitais valdymo lygmenimis;

1.

pabrėžia daugiapakopio valdymo svarbą ir poreikį koordinuoti skubiosios medicinos pagalbos valdymą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą sveikatos priežiūros srityje siekiant užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą atsaką į būsimas krizes;

2.

pabrėžia, kad, remiantis 2020 m. rugsėjo mėn. RK užsakymu atlikta viešosios nuomonės apklausa dėl ES piliečių nuomonės apie koronaviruso krizę ir vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį, pastarosios išlieka patikimiausiu valdymo lygmeniu ES (52 %) ir patikimiausiu lygmeniu (48 %), kuriam dabar ir ateityje reikėtų imtis tinkamų priemonių siekiant įveikti koronaviruso krizės ekonominį ir socialinį poveikį. Akivaizdi dauguma europiečių (58 %) taip pat mano, kad didesnė vietos ir regionų valdžios institucijų įtaka turėtų teigiamą poveikį ES gebėjimui spręsti problemas, ir tai yra daugumos nuomonė visose valstybėse narėse;

3.

pabrėžia, kad dėl krizės padidėjo vietos ir regionų valdžios institucijų išlaidos ir sumažėjo jų pajamos, ir reikalauja, kad vietos ir regionų valdžios institucijos iš centrinės valdžios ir ES lygmens gautų pakankamai išteklių savo sveikatos priežiūros sistemoms stiprinti dabar ir ilguoju laikotarpiu. Atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos turėtų šalinti regioninius sveikatos priežiūros sistemų skirtumus ir parengties ekstremaliosioms situacijoms trūkumus. Šias pastangas turėtų papildyti programa „ES – sveikatos labui“, „RescEU“ rezervas bei lankstumo priemonės;

4.

pabrėžia, kad iš 2020 m. metinio regionų ir vietos barometro matyti, kad finansavimo kriterijai turėtų būti pritaikyti konkrečioms regionų sąlygoms ir grindžiami išsamiais rodikliais, atspindinčiais skirtingą patiriamo poveikio ir pažeidžiamumo lygį, įskaitant BVP praradimą nuo krizės pradžios, pavojuje atsidūrusių sektorių dalį, priklausomybę nuo turizmo, tarpvalstybinę ir tarptautinę prekybą ir transportą, taip pat savarankiškai dirbančių asmenų ir MVĮ dalį regiono ekonomikoje;

5.

pabrėžia, kad įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kuri yra ES atkūrimo plano pagrindas, negalima ignoruoti regionų ir savivaldybių: subnacionalinės valdžios institucijos turi aktyviai dalyvauti rengiant nacionalinius planus ir rengdamos savo regioninius ir vietos ekonomikos gaivinimo planus derinti juos su ES ir nacionaliniais planais. Europos semestras, kaip priemonės valdymo mechanizmas, turi apimti elgesio kodeksą dėl vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo, laikantis partnerystės ir aktyvaus subsidiarumo principų;

6.

pakartoja, kad MVĮ ir labiausiai nukentėję sektoriai, pavyzdžiui, transporto, turizmo ir kultūros sektoriai, turi turėti galimybę gauti įvairią tvarią finansinę paramą, pvz., viešąsias dotacijas, rizikos kapitalą ir galimybę naudotis kreditu su palankiomis grąžinimo sąlygomis ilguoju laikotarpiu;

7.

dar kartą patvirtina, kad reikia greitai susitarti dėl naujos ekonomikos gaivinimo priemonės (ir DFP) siekiant greitai sutelkti išteklius neigiamiems krizės padariniams šalinti, remiant ekonomiką ir darbo vietų kūrimą vietos lygmeniu;

8.

pabrėžia, kad pražūtingas COVID-19 poveikis visoje Europoje smarkiai sustiprino socialinę, kartų ir lyčių nelygybę, vos per pusmetį sugriaudamas tai, kas buvo pasiekta per dešimtmetį. Todėl Europos ekonomikos gaivinimas turi būti grindžiamas tikslingomis, plataus užmojo ir tinkamai finansuojamomis priemonėmis, suderinančiomis ekonominius, socialinius ir sveikatos prioritetus, siekiant suvaldyti ilgalaikius šios pandemijos padarinius;

9.

pabrėžia, kad miestų ir regionų, kuriems didžiausią poveikį daro klimato kaita, blogėjanti aplinka ir susilpnėjusios natūralios ekosistemos, gyventojams kyla didesnė rizika patirti patogenų plitimo poveikį. Todėl primygtinai ragina Europos Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti dabartine krize kaip galimybe suderinti atsigavimą po pandemijos ir spartesnę pertvarką, kad iki 2050 m. Europos Sąjungos poveikis klimatui taptų neutralus;

10.

primygtinai ragina ES institucijas ir valstybes nares užtikrinti geresnį darnaus vystymosi tikslų (DVT) integravimą į atnaujintą teritoriniu požiūriu pagrįstą ir reformuotą Europos semestrą, siekiant veiksmingiau susieti ekonomikos gaivinimo planą, Žaliąjį kursą ir Europos socialinių teisių ramstį;

11.

pabrėžia, kad dėl krizės prieiga prie naujausių informacinių technologijų ir infrastruktūros tapo dar svarbesniu ištekliumi, ir ragina spręsti skaitmeninės atskirties problemą, užtikrinti aukštą visų ES regionų ir miestų, įskaitant kaimo, periferines, atokiausias ir geografiniu požiūriu nepalankioje padėtyje esančias vietoves, sujungiamumą ir pasirūpinti, kad įvairaus amžiaus ir socialinės bei ekonominės padėties asmenys galėtų prisitaikyti prie krizės ir kintančio darbo pasaulio;

12.

apgailestauja, kad dėl naujų priemonių, skirtų didinti sanglaudos politikos lėšų lankstumą ir paspartinti jų naudojimą, kyla didesnio centralizavimo valstybių narių lygiu rizika; todėl reikalauja, kad bet koks išteklių perskirstymas ir sanglaudos politikos programų pakeitimai būtų vykdomi laikantis subsidiarumo, partnerystės ir daugiapakopio valdymo principų, vietos ir regionų valdžios institucijoms visapusiškai dalyvaujant sprendimuose dėl „REACT-ES“ investicijų (per)programavimo; pabrėžia, kad lankstumas, ypač paramos telkimo pagal temas sustabdymas, turėtų tebūti laikino pobūdžio ir, kai tik leis sąlygos, turėtų būti numatytas grįžimas prie įprastų sanglaudos politikos programų taisyklių;

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad COVID-19 protrūkis ypač stipriai paveikė regionus, kuriuose yra daugiausia vyresnio amžiaus gyventojų (t. y. vyresnių nei 65 metų), ir kad šios amžiaus grupės žmonėms labiausiai gresia pavojus užsikrėsti virusu. Todėl pabrėžia, kad nuolat reikia keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, kaip veiksmingai apsaugoti vyresnio amžiaus žmones, be kita ko, sudarant jiems palankesnes sąlygas naudotis telemedicina;

14.

ragina Komisiją, atsižvelgiant į paramos priemonių skaičių ir esamų ir būsimų Europos struktūrinių ir investicinių fondų naudojimo taisyklių pakeitimus, užtikrinti, kad būtų pakankamai aišku, kaip sąveika tarp skirtingų naujų mechanizmų, tokių kaip, viena vertus, „ReactEU“, Teisingos pertvarkos fondas ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė bei, kita vertus, esamos nacionalinės ir ES sistemos, kad būtų išvengta papildomo sudėtingumo ir galimo žemo lėšų panaudojimo lygio; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad nepakanka susitarti dėl didelės apimties finansinės pagalbos – vietos ir regionų valdžios institucijoms taip pat reikia suteikti pakankamai laiko parengti programas ir projektus, pavyzdžiui, pagal programą „ReactEU“;

15.

susirūpinęs pažymi, kad dėl krizės bendroji rinka patyrė sunkumų ir buvo sutrikdytas laisvas žmonių, prekių ir paslaugų judėjimas, o tai skaudžiai paveikė MVĮ ir apsunkino visų ES piliečių gyvenimą, ypač pasienio regionuose; palankiai vertina valstybės pagalbos taisyklėse numatytą lankstumą ir pažymi, kad reikia imtis priemonių sklandžiam bendrosios rinkos veikimui užtikrinti būsimų krizių metu;

16.

pabrėžia, kad krizė kelia didelę grėsmę vietos ir regionų valdžios institucijų finansams, taigi ir jų gebėjimui teikti vertingas viešąsias paslaugas; pakartoja, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms reikia naujų, pažangesnių biudžeto taisyklių tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu, taip pat subalansuoto biudžeto taisyklės dėl tvarių investicijų, kad viešosios paslaugos ir vietos investicijos būtų laikomos būtinomis kuriant konkurencingesnę, atsparesnę ir tvaresnę ekonomiką ir visuomenę;

17.

pažymi, kad COVID-19 paskatino Vyriausybes ES ir už jos ribų imtis griežtų priemonių, ribojančių piliečių laisves, ir siekiant sustabdyti pandemijos plitimą reikėjo surasti sudėtingą pusiausvyrą tarp demokratijos išsaugojimo, teisinės valstybės ir pasitikėjimo institucijomis. Šis sunkus laikotarpis galėtų tapti galimybe sustiprinti vietos demokratiją ir kartu apmąstyti pagrindines Europos vertybes Konferencijoje dėl Europos ateities;

18.

paveda Pirmininkui perduoti 2020 m. metinį regionų ir vietos barometrą ir šią rezoliuciją Europos Parlamento, Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkams bei 27 ES valstybių narių valstybių vadovams; ir ragina Europos regionų ir vietos išrinktus politikus platinti ataskaitą piliečiams ir vietos žiniasklaidai.

Europos regionų komiteto nuomonė „Lygiavertės gyvenimo sąlygos – bendras uždavinys visoms Europos valdžios pakopoms“

(2020/C 440/02)

Pranešėjas Bernd LANGE (DE/EPP), Gerlico apskrities viršininkas

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

reiškia susirūpinimą dėl didėjančių ekonominių, socialinių ir teritorinių skirtumų ES valstybėse narėse ir tarp jų. Pastarojo meto įvykiai parodė, kad didėja skirtumai tarp vietovių ir žmonių atsižvelgiant į ekonominį vystymąsi, užimtumą ir gerovę. Šie skirtumai pastebimi visais lygmenimis – nuo žemesniojo vietos iki Europos lygmens – ir jau pasiekė kritinį lygį. Vykstančios diskusijos dėl nuošalyje paliktų arba „užmirštų“ vietovių aiškiai rodo, kad būtinas labiau į vietą orientuotas požiūris siekiant atremti šioms vietovėms tenkančius vystymosi iššūkius;

2.

pažymi, kad COVID-19 pandemija valstybėse narėse dar labiau paaštrina problemas, kurias šiuo metu sukelia krizė daugelyje regionų. Įvairiose teritorijose susiduriama su labai skirtingomis pasekmėmis ekonomikai ir visuomenei, dėl to ekonomikos gaivinimo sąlygos taip pat yra labai nevienodos;

3.

pakartoja, kad dėl šios priežasties Europos Sąjungoje toliau turi būti teikiamas didelis prioritetas tikslui, kuriuo pagal SESV 174 straipsnį siekiama teritorinės, ekonominės ir socialinės sanglaudos. Siekiant šio horizontalaus tikslo reikia pasitelkti ne tik Europos regioninę politiką ir bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), bet ir visas kitas Sąjungos politikos sritis (pvz., transporto, aplinkos, socialinę ir energetikos politiką); visų pirma – ES priemones, kurios yra susijusios su Europos žaliuoju kursu ir tolesniu skaitmeninimu;

4.

atkreipia dėmesį į ypatingą atokiausių regionų padėtį, pripažintą SESV 349 straipsnyje, ir pabrėžia ES įsipareigojimą skatinti šių regionų vystymąsi taikant konkrečias priemones jų ir visos ES labui;

5.

pabrėžia, kad 2017 m. ES miestuose, turinčiuose daugiau nei 100 000 gyventojų, 10 000–100 000 gyventojų turinčiuose miestuose ir mažuose miesteliuose bei kaimo vietovėse gyveno po trečdalį europiečių (1). Europos Komisijos pirmininkės paskelbtose gairėse (2) atkreipiamas dėmesys į tai, kad daugiau kaip 50 % visų europiečių gyvena kaimo vietovėse esančiose savivaldybėse;

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad praeityje Europos struktūrinė politika daugiausia buvo skirta sanglaudai tarp regioninių struktūrų (NUTS-1 arba NUTS-2) užtikrinti, tačiau ne visada buvo pakankamai ištirtas ir įvertintas taikomų priemonių poveikis žemesniam savivaldybių lygmeniui;

7.

pažymi, kad pastaraisiais metais įvairiose valstybėse narėse ir regionuose buvo stebimi didėjantys grynosios migracijos srautai iš miesto teritorijų į kaimo vietoves (3) ir mano, kad ES politika turėtų prisidėti prie su tuo susijusių iššūkių ir galimybių;

8.

reiškia susirūpinimą, kad toliau augant gyventojų skaičiui didmiesčių vietovėse, daugelyje šių miestų centrų kyla didelių iššūkių, pavyzdžiui, būsto trūkumas, kylančios nuomos kainos, viešosios infrastruktūros perkrova ir socialinės problemos. Dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo didelių sunkumų kyla kaimo vietovėse esantiems mažiems ir vidutinio dydžio miestams, jų savivaldybėms ir ten veikiančioms bendrovėms. Mažėjant gyventojų skaičiui ir vis labiau senėjant paslaugų naudotojams, kuriems paslaugų reikia vis daugiau, sudėtingiau prižiūrėti viešąją infrastruktūrą ir finansuoti viešąsias paslaugas. Be to, bendrovėms dažnai trūksta kvalifikuotų darbuotojų;

9.

šiuo požiūriu primena rengiamą RK nuomonę dėl Demografinių pokyčių – pasiūlymai dėl neigiamo jų poveikio ES regionams įvertinimo ir šalinimo (4) ir RK nuomonę Didmiesčių regionams kylantys iššūkiai ir jų padėtis būsimoje sanglaudos politikoje po 2020 m. (5);

10.

primena, kad Europos Sąjungos teritorinėje darbotvarkėje 2020 pirmuoju iš esamų šešių prioritetų numatoma remti daugiacentrį ir subalansuotą teritorijos vystymąsi (6) ir kad šiam tikslui toliau skiriamas didelis dėmesys rengiamame teritorinės darbotvarkės 2030 projekte;

11.

pažymi, kad šiuo metu Europos Sąjungos lygmeniu nesilaikoma horizontalaus požiūrio kalbant apie tikslą, kurį įgyvendinant būtų siekiama sumažinti paskatas, lemiančias gyventojų persikėlimą ir nekontroliuojamą urbanizaciją arba miestų tuštėjimą, gerinant gyvenimo sąlygas visose vietovėse;

12.

pabrėžia Jungtinių Tautų darnaus vystymosi 11-ojo tikslo „Tvarūs miestai ir gyvenvietės“ svarbą ir pažymi, kad jis turi galioti visų rūšių teritorijoms;

13.

mano, kad visuotinai prieinami viešosios infrastruktūros objektai, kaip ir visiems prieinama viešojo tinklo infrastruktūra ir visuotinės viešosios paslaugos yra būtina prielaida, užtikrinant aukštos kokybės gyvenimo sąlygas ir darnų vystymąsi visose Europos Sąjungos vietovėse. Atsižvelgiant į tai reikėtų dar kartą pažymėti, kad struktūrinės sąlygos labai nevienodos atskirose valstybėse narėse, vienos valstybės narės viduje ir net tame pačiame regione;

14.

mano, kad Europos Sąjungoje vykdomos priemonės turėtų būti subalansuotos su parama, skiriama tankiai apgyvendintoms miesto ir kaimo vietovėms, į kurias neretai pirmiausia būdavo žvelgiama iš žemės ūkio politikos perspektyvos; šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl palyginti mažos apimties ESF ir ERPF intervencinių veiksmų kaimo vietovėse (7) (8);

15.

nuogąstauja, kad būtent smulkesnėse, atokesnėse ir izoliuotose, mažiau finansų turinčiose savivaldybėse bei regionuose dėl COVID-19 krizės bus dar sudėtingiau užtikrinti prieigą prie viešosios infrastruktūros ir ją prižiūrėti bei teikti viešąsias paslaugas, nes šiose savivaldybėse gali ypač smarkiai sumažėti mokestinės pajamos. Dėl to gali sustiprėti pastaraisiais metais pastebėtos neigiamos tendencijos; pabrėžia, kad viešųjų investicijų į infrastruktūrą ir paslaugų mažėjimas paprastai daro stipresnį poveikį itin pažeidžiamoms visuomenės grupėms;

Nacionalinės suderinto teritorinio vystymosi strategijos

16.

mano, kad Europos Sąjungos ir valstybių narių vykdomos politikos kryptys turėtų viena kitą papildyti. Jomis jokiu būdu neturėtų būti siekiama tikslų, kurie yra vienas kitam prieštaraujantys ar tarpusavyje nederantys; todėl pabrėžia, kad valstybės narės perkeldamos ES direktyvas į savo nacionalinę teisę turėtų vengti perteklinio reglamentavimo;

17.

todėl ragina valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su regionų ir vietos valdžios institucijomis, toliau vystyti nacionalinę sanglaudos politiką ir susieti ją su Europos lygmens pastangomis, laikantis partnerystės ir daugiapakopio valdymo principų;

18.

atsižvelgdamas į tai pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse jau taikomi nacionalinio lygmens metodai, kuriais siekiama suderintos, visoms vietovėms naudingos struktūrinės politikos. Vienose šalyse siūlomi bendri principai, kuriais būtų pagrįstas visų regionų vystymasis (9), o kitose – rengiami atskiri planai, pritaikyti tam tikriems vietovių tipams (10) (11);

19.

pabrėžia, kad pirmiau minėtose nacionalinėse strategijose daugiausia dėmesio skiriama ne ekonominei sanglaudai, kuri suprantama kaip ūkio veiklos efektyvumas, bet labiau siekiama sukurti tam tikrus standartus, kurie būtų taikomi viešajam administravimui, infrastruktūrai ir paslaugoms, ir taptų pagrindu tolesniam socialiniam bei ekonominiam vystymuisi;

20.

pažymi, kad visose nacionalinėse strategijose decentralizuotas administravimas paprastai nurodomas kaip esminė sąlyga vystant teritorijas, kuriose būtų patrauklu gyventi. Siekiant sukurti administraciją, kuri būtų artima piliečiams, ir užtikrinti demokratinį dalyvavimą, savivaldybių ir regionų struktūroms turi būti skirtas esminis vaidmuo;

21.

pripažįsta, kad įvairiose valstybėse vykdomoje minėtoje nacionalinėje politikoje, palyginti su Europos politika, daugiau dėmesio skiriama mažesniosioms struktūroms (savivaldybėms, savivaldybių asociacijoms, mažiems ir vidutinio dydžio miestams) kaimo vietovėse tam, kad jos būtų stiprinamos ir taptų patrauklesnės gyventi. Kaimo vietovės visose strategijose pirmiausia laikomos erdvėmis, skirtomis gyventi ir vykdyti ekonominę veiklą, o strategijose yra numatyta struktūrinės politikos priemonių, skirtų šioms erdvėms vystyti;

22.

ypač palankiai vertina tai, kad valstybių narių nacionalinėse strategijose laikomasi sektorinio metodo. Nors teritorijos nevienalytės, aiškėja panašūs sunkumai, su kuriais susiduriama atskirose valstybėse narėse;

23.

pabrėžia, kad visuose nacionaliniuose metoduose skaitmeninimas nurodomas kaip esminis aspektas. Visiems prieinama skaitmeninė infrastruktūra ir skaitmeninės viešosios paslaugos leidžia kurti ir išsaugoti darbo vietas ne tik miestų centruose, todėl galėtų būti sumažintas darbo jėgos persikėlimas į didmiesčius; pabrėžia, kad padidėjęs nuotolinio darbo mastas, kaip buvo per COVID-19 pandemiją, galėtų darbuotojams suteikti daugiau lankstumo renkantis savo gyvenamąją vietą; šiuo požiūriu pabrėžia savo lūkesčius, kad daugelyje veiklos sferų vykstant nuolatiniam skaitmeninimui, darbuotojų gyvenimo šalia darbo vietos pranašumai ilgainiui greičiausiai atliks ne tokį svarbų vaidmenį daugelyje sektorių; pabrėžia, kad ši tendencija neturėtų pakenkti judumo politikai, visų pirma siekiant apriboti į darbą važinėjančių asmenų ir verslo kelionių poveikį aplinkai;

24.

atkreipia dėmesį į tai, jog reikia užtikrinti, kad labiausiai nuo miestų aglomeracijų nutolusiose teritorijose, kuriose gyventojų tankumas yra mažesnis, skaitmeninis ryšys būtų tokio paties lygio, siekiant sudaryti sąlygas internetinių viešųjų paslaugų ir nuotolinio darbo, kaip žmonių ir talentų pritraukimo į šias vietoves priemonės, diegimui;

25.

palankiai vertina tai, kad visose strategijose skiriama dėmesio visuotinės svarbos paslaugoms ir siekiama užtikrinti, kad jos būtų teikiamos, ypač sveikatos apsaugos, ligonių slaugos ir socialinės paslaugos, mokyklų ir kitų švietimo institucijų, bei teikiami pasiūlymai dėl senjorų apsaugos ir dėl integracijos. Reikia užtikrinti teisingumą siekiant tolygaus visuotinės svarbos paslaugų paskirstymo piliečiams nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos;

26.

todėl prašo Europos Sąjungos Tarybai pirmininkausiančių Vokietijos, Portugalijos ir Slovėnijos, ruošiantis įgyvendinti būsimąją teritorinę darbotvarkę 2030, pradėti diskusiją ir pasikeisti patirtimi apie tai, kaip būtų geriausia ES struktūrinę politiką susieti su nacionaline regionų vystymo politika tam, kad būtų sumažinta teritorinė nelygybė ir pagerintos gyvenimo sąlygos visoje Europoje;

Bendros rekomendacijos dėl ES politikos

27.

ragina Europos Komisiją perimti nacionalinius metodus ir, sukonkretinant SESV 174 ir 349 straipsnius, Europos lygmeniu įtvirtinti lygiaverčių gyvenimo sąlygų tikslą;

28.

pabrėžia valstybių narių laisvę ir atsakomybę dėl visuotinės svarbos paslaugų teikimo. ES lygmens priemonėmis, laikantis subsidiarumo principo, turėtų būti tik papildomos nacionaliniu, regionų ar vietos lygmeniu taikomos priemonės;

29.

ragina parengti ilgalaikę europinę teritorinio vystymosi strategiją, kad būtų atsižvelgiama į sąveiką tarp aglomeracijų, miestų ir kaimo vietovių;

30.

ragina Europos Komisiją atsižvelgti ne tik į valstybių narių ekonomikos vystymąsi, bet ir į jų pastangas teikiant visuotinės svarbos paslaugas bei jas pripažinti, visų pirma rečiau ir (arba) rečiausiai apgyvendintuose ar atokiausiuose regionuose, kuriems būdingas geografinis išsisklaidymas;

31.

mano, kad siekiant tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi Europos Sąjungoje, būtina visose valstybėse narėse ir visose regioninėse struktūrose sukurti tinkamas struktūrines sąlygas. Didžiausias įnašas, siekiant šio tikslo, galėtų būti skiriamas iš struktūrinių fondų biudžeto, tačiau tai neturėtų likti vieninteliu šaltiniu, iš kurio būtų finansuojamas subalansuotas vystymasis. Siekiant šio horizontalaus tikslo, turėtų būti pasitelktos visos politikos sritys, įskaitant Europos Komisijos ketinamą paskelbti „Kaimiškų vietovių viziją“;

32.

šiuo tikslu reikėtų apimti tiek etapą prieš paskelbiant teisėkūros aktus, tiek etapą po jų paskelbimo;

33.

rekomenduoja, kad ES politikos priemonių vertinimą pagal vadinamąjį „urban proofing“ (atsižvelgimo į miestų aspektus) kriterijų, kuris yra siūlomas vykdant miestų darbotvarkę, papildyti vertinimu pagal „territorial proofing“ (atsižvelgimo į teritorijų aspektus) kriterijų, t. y. būtų integruotai vertinama tai, kaip priemonė būtų įgyvendinama tankiau (pavyzdžiui, miestų) ir rečiau (pavyzdžiui, kaimo) apgyvendintose vietovėse, atsižvelgiant į jų specifiką, ir būtų papildomai parengiamas teritorinis poveikio vertinimas. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad reguliavimo tikslai turėtų tik norimą poveikį ir toliau neskatintų nekontroliuojamos urbanizacijos arba miestų tuštėjimo;

34.

mano, kad vietovėse, kuriose gyventojų tankis yra mažesnis, daugiau dėmesio reikėtų skirti mažiems ir vidutinio dydžio miestams, atliekantiems traukos centrų funkciją. Pagrindines visuotinės svarbos paslaugas teikia savivaldybės, jos taip pat pasirūpina būtiniausia infrastruktūra, kuri tarnauja visuomenei, ir reikšmingai padidina kaimo vietovių patrauklumą;

35.

pakartoja, kad ir didesniuose miestuose toliau yra susiduriama su dideliais sunkumais, kuriems įveikti reikia Europos Sąjungos finansinės ir organizacinės paramos. Skirtingų tipų vietovės neturėtų būti priešinamos tarpusavyje. Miestų darbotvarkė ir partnerystės, kurios buvo užmegztos ją vykdant, yra geras pavyzdys, kaip gali vykti bendradarbiavimas tarp ES ir vietos lygmens struktūrų;

36.

ragina Europos Komisiją stiprinti sistemingą palyginamų statistinių duomenų rinkimą siekiant įvertinti žemesnio nei NUTS II lygio kaimo vietovių vystymąsi, nedidinant administracinės naštos vietos lygmeniu;

37.

rekomenduoja Europos Parlamento jungtinių grupių pirmininkams kuo glaudžiau įtraukti RK atstovus į jungtinių grupių, nagrinėjančių miesto ir kaimo plėtros klausimus, darbą ir taip skatinti keistis nuomonėmis apie konkrečius sunkumus;

38.

pabrėžia, kad, ateityje formuojant Europos Sąjungos lygmens darbo ir ekspertų grupes, būtina užtikrinti, jog įvairių valdymo lygmenų valdžios institucijų atstovai, dalyvausiantys jų veikloje, būtų parenkami išlaikant pusiausvyrą, ir kad jie turėtų atstovauti skirtingo dydžio ir miestų bei kaimų vietovėms. Metodai, kurie yra pritaikyti didesniems miestams ar yra jų pačių parengti, dažniausiai negali būti pritaikomi mažesnėse savivaldybėse, nes jų organizacinė ir finansinė padėtis yra skirtinga;

39.

ragina visų Europos Komisijos generalinių direktoratų ir Europos Parlamento komitetų darbe visapusiškai atsižvelgti į sąveiką tarp miestų ir kaimo vietovių ir kurti nuoseklias ES politikos kryptis, kurios turėtų subalansuotą poveikį visų tipų vietovėms;

40.

ragina visus Europos Komisijos generalinius direktoratus ir Europos Parlamento komitetus labiau pripažinti bendradarbiavimo instituciniu ir funkciniu lygmenimis naudą planavimo, judumo, aplinkos, visuotinės svarbos paslaugų teikimo ir viešųjų investicijų srityse. Šis bendradarbiavimas leidžia įgyvendinti masto ekonomiją ir suteikia galimybę stiprinti tos pačios funkcinės zonos ar regiono miestų, priemiesčių ir kaimo vietovių ryšius bei užtikrina didesnę teritorinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą;

41.

ragina ES lygmeniu laikytis visapusiško požiūrio, pagal kurį būtų sprendžiami tarpvalstybinio miestų, regionų ir savivaldybių bendradarbiavimo uždaviniai ir padidintas šio bendradarbiavimo potencialas mažinant skirtingų tipų gyvenviečių skirtumus;

Rekomendacijos dėl Europos regioninės politikos

42.

mano, kad pasitelkiant Europos regioninę politiką – siekiant konvergencijos ir ES regionų vystymosi – pirmiausia reikėtų stengtis visose vietovėse sukurti pagrindą subalansuotam augimui. Tvarus ir ilgalaikis socialinis bei ekonominis vystymasis gali būti užtikrintas tik tose vietovėse, kuriose visiems piliečiams ir bendrovėms sukuriamos tam būtinos sąlygos; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia daugiau paskatų įmonėms kaimo vietovėse;

43.

pakartoja, kad ESI fonduose (ir EŽŪFKP), vykdant telkimą pagal temas, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tikslą sukurti lygiavertes gyvenimo sąlygas. Visuose regionuose turėtų būti sudarytos sąlygos iš ESI fondų biudžeto remti plėtrą, susijusią su būtina infrastruktūra savivaldybėse ir regionuose bei viešosiomis paslaugomis. Tačiau galima sulaukti priešingo rezultato, nes EŽŪFKP buvo išbrauktas iš struktūrinių fondų reglamento bendrųjų nuostatų. Tokiu veiksmu be reikalo apsunkinamos galimybės nuosekliai iš skirtingų fondų remti miestus ir kaimo vietoves;

44.

atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį, kad ERPF numatyti specialūs asignavimai miestams, tačiau kartu pažymi, kad dėl to reikėtų numatyti atitinkamus specialius lygiaverčius asignavimus kaimo vietovėms; mano, kad ilgainiui būtų tikslingiau, jei toms paslaugoms, kurias teikiant remiamas subalansuotas teritorinis vystymasis ir stiprinamas visų valdžios institucijų atsparumas (plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, ligoninių paslaugos arba sveikatos priežiūra, transporto infrastruktūra ir pan.), būtų numatyti atskiri asignavimai, kuriuos skiriant būtų užtikrina, kad jos taptų visiems prieinamos. Taip visiems piliečiams ir bendrovėms būtų sudaromos sąlygos įsikurti ne tik miestų centruose, todėl būtų kuriamos darbo vietos ir sumažėtų juntamas spaudimas migruoti į miestą;

45.

mano, kad atsižvelgiant į nedidelę grąžą, kurią duoda viešosios paslaugos rečiau apgyvendintose vietovėse, teikiant paramą iš struktūrinių fondų daugiausia turėtų būti naudojamos dotacijos;

46.

mano, kad teikiama parama iš struktūrinių fondų turi būti intensyviau naudojama technologinei infrastruktūrai – tiek telekomunikacijų, tiek skaitmeninių paslaugų – sukurti ir prižiūrėti, nes tai būtina siekiant užtikrinti vienodą teritorinį vystymąsi. Šiuo tikslu bus skatinama viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, o viešasis sektorius atliks pagrindinį vaidmenį įgyvendinant su šiuo tikslu susijusią investicinę veiklą;

47.

prašo Europos Komisijos įtraukti šią temą į 8-ąją sanglaudos ataskaitą, kuri, kaip tikimasi, bus parengta 2021 m. rugsėjo mėn.;

48.

ragina glaudžiau susieti naująją ES 2030 m. teritorinę darbotvarkę su naująja 2021–2027 m. sanglaudos politika, kad būtų parengtos sanglaudos politikai skirtos teritorinės strateginės gairės siekiant žalios ir teisingos Europos, kurioje nė viena teritorija neatsiliktų;

Rekomendacijos kitoms politikos sritims

49.

pabrėžia, kad rengiant Europos transporto politikos tikslus, turėtų būti labiau atsižvelgiama į tai, koks yra jų poveikis siekiant subalansuoto gyventojų pasiskirstymo. Į tai reikėtų atsižvelgti planuojant viešojo transporto ir geležinkelio tinklus bei teikiant pakeleivių vežimo paslaugas. Jos kol kas dažniausiai teikiamos miestuose, nes pakeleivių vežimo paslaugas teikiant kaimo vietovėse, kuriose gyventojų tankis nėra didelis, nėra galimybių gauti pakankamai pajamų. Ilgainiui reikėtų įvertinti, ar būtų galima užtikrinti, kad tokios susisiekimo paslaugos būtų teikiamos visiems gyventojams, pavyzdžiui, prisiimant viešųjų paslaugų įsipareigojimus;

50.

pažymi, kad viešojo transporto kaimo vietovėse patiriami sunkumai siekiant Europos transporto tikslų (ypač susijusių su išmetamų teršalų kiekio mažinimu ir klimato politika) neretai yra žymiai didesni nei tie, su kuriais veiklos vykdytojai susiduria miestuose. Dėl technologinių sąlygų ir pateikimo į rinką šiuo metu ne visose vietovėse, ypač rečiau apgyvendintose ir kalnuotose vietovėse, yra įmanoma užtikrinti, kad būtų pereita prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, ypač naudojant autobusus, nes didėja sąnaudos, mažėja nuvažiuojami atstumai ir iš dalies ilgiau užtrunkama įkraunant bateriją. Tuo pat metu Europos paramos lėšos skiriamos daugiausia judumui miestuose, nes juose paprastai registruojama didesnė tarša. Jei siekiama, kad visur būtų sukurtas ir išlaikytas veikiantis viešasis transportas, rengiant šiuos tikslus reikėtų arba numatyti skirtingas priemones pagal vietovės tipą, arba papildomas lėšas toms vietovėms, kuriose labai sunku užsitikrinti finansavimą (pavyzdžiui, kaimiškos vietovės, atokūs ir atokiausi regionai bei salų ir kalnų regionai);

51.

pabrėžia, kad nuotolinis darbas buvo aktualus dar prieš prasidedant COVID-19 pandemijai. E. valdžios paslaugas galima teikti ir jomis naudotis tik ten, kur šių paslaugų teikėjui ir naudotojui yra užtikrinta prieiga prie didelės spartos plačiajuosčio ryšio;

52.

mano, kad dėl šios priežasties, plečiant plačiajuosčio ir mobiliojo ryšio arba 5G ir 6G tinklus, visada turėtų būti siekiama užtikrinti, kad jie būtų visur prieinami ir atitiktų Europos išmetamųjų teršalų kiekio standartus. Tinklų plėtra taip pat turėtų būti vykdoma daugiausia privačiomis lėšomis. Tose vietovėse, kuriose dėl ekonominių priežasčių visuotinį šviesolaidinį tinklą galima įrengti tik remiant viešajam sektoriui, reikėtų sukurti sąlygas, kurios leistų vietos ir regionų valdžios institucijoms paramą teikti teisiškai saugiomis sąlygomis ir tikslingai.

---

(1)  „Įvairovė Europoje, nulemta joje esančių skirtumų“, Regioninių struktūrų ir pokyčių rinktinių aspektų atlasas, Federacinis statybos, miestų ir regionų tyrimų institutas („Die Unterschiede bestimmen die Vielfalt in Europa“, Ein Atlas ausgewählter Aspekte der räumlichen Strukturen und Entwicklungen, Bundesinstitut für Bau, Stadt- und Raumforschung).

(2)  https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/political-guidelines-next-commission_lt.pdf

(3)  https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Archive:Statistics_on_rural_areas_in_the_EU#Further_Eurostat_information

(4)  COR-2019-04647-00-00-PAC.

(5)  COR-2019-01896-00-00-AC (OL C 79, 2020 3 10, p. 8).

(6)  https://ec.europa.eu/regional_policy/en/information/publications/communications/2011/territorial-agenda-of-the-european-union-2020

(7)  „Evolution of the Budget Dedicated for Rural Development Policy“, NAT komisijos užsakymu atliktas tyrimas, Progress Consulting, 2016 m. (atnaujinta 2020 m.).

(8)  ES sanglaudos politika ne miesto vietovėse, EP REGI komiteto užsakytas tyrimas, EPRC, 2020 m.

(9)  Komisijos „Lygiavertės gyvenimo sąlygos“ galutinė ataskaita, Vokietija (Abschlussbericht der Kommission „Gleichwertige Lebensverhältnisse“, Deutschland).

(10)  „Kaimo reikalai: siekis kaimo plėtros darbotvarkėje pateikti 200 pasiūlymų“, Prancūzija (Ruralités: une ambition à partager 200 propositions pour un agenda rural, France).

(11)  „Pagrindinis planas kaimo vietovėms“, Austrija (Masterplan für den ländlichen Raum, Republik Österreich).

Europos regionų komiteto nuomonė. Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų įgyvendinimas ir perspektyvos

(2020/C 440/03)

Pranešėjas: Karsten Uno PETERSEN (DK/PES), Pietų Danijos regiono regioninės tarybos narys Pamatiniai dokumentai: Perspektyvinė nuomonė

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Įžanginės pastabos

1.

pažymi, kad tarpvalstybinis pacientų judumas yra svarbus politinis klausimas. 34 % ES piliečių nurodo, kad sveikata yra svarbiausia jų regiono politinė tema, o tai yra 8 procentiniais punktais daugiau nei 2015 m. ir 10 procentinių punktų daugiau nei 2012 m.;

2.

pabrėžia, kad tarpvalstybinėms sveikatos priežiūros paslaugoms itin svarbus yra regioninis ir vietos matmuo. Daug netoli sienos gyvenančių žmonių dėl įvairių priežasčių gydosi kaimyninėje šalyje. Pasienio regionai sudaro apie 40 % visos ES teritorijos ir daugiau kaip vienas iš trijų europiečių gyvena pasienio regione. Vietos ir regionų valdžios institucijos yra tiltas tarp visų suinteresuotųjų subjektų (nacionalinių, regionų, vietos subjektų, ligoninių, bendrosios praktikos gydytojų, vaistinių, piliečių ir kt.);

3.

mano, kad tarpvalstybinis pacientų judumas kelia tam tikrų klausimų, pavyzdžiui, dėl galimybės gauti informacijos apie gydymą užsienyje, sveikatos priežiūros tęstinumo, sveikatos priežiūros specialistų keitimosi informacija abipus sienų, sveikatos priežiūros paslaugų ir priežiūros bei gydymo skirtumų, atsižvelgiant į medicininę indikaciją, sveikatos priežiūros sistemos galimybių nustatyti prioritetus ir užtikrinti vienodą priežiūrą ir logistinių bei administracinių iššūkių, darančių poveikį piliečių, norinčių pasinaudoti direktyva numatytomis sveikatos priežiūros galimybėmis kitoje ES šalyje, skaičiui;

4.

palankiai vertina naujos programos „ES – sveikatos labui“ biudžetą, kuris leis sustiprinti sveikatos saugumą ir pagerinti pasirengimą būsimoms sveikatos krizėms. Tai bus tvirta ir savarankiška sveikatos programa su didesniu finansavimu kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) (2021–2027 m.), siekiant tinkamai atremti iššūkius, nustatytus dabartinės kadencijos Komisijos programoje, kaip antai, kova su vėžiu, prevencija, ankstyvasis lėtinių ir retųjų ligų nustatymas ir valdymas, atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, galimybės už prieinamą kainą įsigyti vaistų ir didelės grėsmės sveikatai (pvz., koronaviruso epidemija), ir įgyvendinti plataus užmojo sveikatos politiką dėmesį sutelkiant į tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

5.

palankiai vertina tai, kad visos valstybės narės baigė direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę; vis dėlto išlieka susirūpinęs dėl atitikties patikros ir daugybės iki šiol Komisijos nustatytų problemų; supranta, kad direktyva liečia daug teisės aktų, kurie susiję su sveikatos priežiūros sistemų organizavimu ir valdymu, kompensavimo mechanizmais, informacijos kanalais, pacientų teisėmis ir teisėmis į išmokas, taip pat profesine atsakomybe;

6.

šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad pirmasis Komisijos pirmininko pavaduotojas Frans Timmermans Regionų komiteto pirmininkui skirtu raštu paprašė Komiteto parengti perspektyvinę nuomonę dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvos įgyvendinimo, kuri padėtų geriau užtikrinti direktyvos vykdymą ir sustiprinti pacientų teises;

7.

norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad už sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, valdymą, finansavimą ir teikimą ir toliau bus atsakingos ES valstybės narės, o direktyvos įgyvendinimas turėtų būti vertinamas kaip bendra kompetentingų sveikatos priežiūros institucijų užduotis piliečių labui;

8.

dėkoja visiems regioniniams centrams (RegHubs) (1) ir suinteresuotiesiems subjektams, su kuriais teko konsultuotis, už atidžiai atliktą apklausą ir įžvalgius atsakymus, kurie buvo naudingi rengiant šią nuomonę;

COVID-19

9.

mano, kad COVID-19 krizė aiškiai parodė, kad Europoje būtina glaudžiau bendradarbiauti sveikatos srityje;

10.

pakartoja RK pirmininko raginimą sukurti Europos Sąjungos ekstremalių sveikatai situacijų mechanizmą, kuris būtų glaudžiai susietas su dabartinėmis ES krizių valdymo struktūromis (pvz., ES solidarumo fondu ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru) arba į jas integruotas, kad Sąjunga būtų geriau pasirengusi būsimoms pandeminėms krizėms ir būtų galima padėti „regionų ir vietos vadovams užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir medžiagų ligoninėms ir mokykloms tiekimą, įdarbinti medicinos darbuotojus, pirkti medicinos prietaisus ir remti intensyviosios terapijos paslaugas“;

11.

be to, atkreipia dėmesį į direktyvos 10 straipsnį dėl tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo, leidžiantį valstybėms narėms teikti „viena kitai tarpusavio pagalbą“ ir sudaryti „palankias sąlygas regionų ir vietos lygiu vykdomam bendradarbiavimui tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje“, ir yra įsitikinęs, kad valstybės narės turėtų kūrybingiau išnagrinėti, kaip šia galimybe būtų galima pasinaudoti ir pandemijos atveju;

12.

primena, kad, vadovaujantis SESV 222 straipsniu, Sąjunga ir valstybės narės veikia bendrai ir solidariai;

13.

džiaugiasi valstybių narių parodytu solidarumu ištikus nelaimei, kai valstybės narės perėmė pacientus iš pernelyg didelės naštos prislėgtų kaimyninių šalių taip sumažindamos spaudimą jų intensyviosios terapijos pajėgumams; tvirtai tiki, kad ateityje tai būtų galima oficialiai įtvirtinti prašymu dėl pagalbos pagal direktyvą;

14.

rekomenduoja sukurti vadinamuosius sveikatos koridorius (2) tarp pasienio regionų, kad paskelbus izoliavimo priemones pacientai ir sveikatos priežiūros specialistai galėtų ir toliau judėti per sieną taip užtikrinant galimybes gauti ir teikti sveikatos priežiūros paslaugas;

15.

atkreipia dėmesį į tarpvalstybinius skaitmeninius sprendimus, leidžiančius, pavyzdžiui, vizualizuoti ir nuotoliniu būdu ištirti mėginius (pvz., plaučių rentgeno nuotraukų siuntimas įvertinimui į užsienį), kaip ekonomiškai efektyvų ir praktišką bendradarbiavimo būdą padidėjus paslaugų poreikiui;

Didesnis pacientų judumas nėra savitikslis

16.

pritaria Europos Parlamentui, kad tik labai nedidelė ES piliečių dalis naudojasi direktyva suteikiamomis galimybėmis ir kad daugiausia pacientų keliauja į kaimynines šalis;

17.

šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į Komisijos ataskaitos išvadą, kad tarpvalstybinių pacientų srautų tendencijos nesikeičia ir ES piliečiai sveikatos priežiūros paslaugas dažniausiai renkasi dėl geografinio artumo ir kultūrinių sąsajų;

18.

atkreipia dėmesį į Komisijos išvadą, kad apskritai pacientų judumas ES išlieka mažas ir finansiniu požiūriu yra gana nereikšmingas, o direktyva dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų nepadarė didelio poveikio biudžetui, taigi ir sveikatos priežiūros sistemų tvarumui;

19.

pabrėžia, kad tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos gali būti tinkamos tam tikroms pacientų grupėms, pavyzdžiui, retųjų ligų atveju arba dėl geografinio sveikatos priežiūros įstaigų artumo, ypač pasienio regionuose;

20.

džiaugiasi teigiamu direktyvos poveikiu tarpvalstybiniam pacientų judumui, kuris nuo 2015 m. šiek tiek išaugo. Pastaraisiais metais taip pat nuolat augo prašymų suteikti išankstinį leidimą skaičius, o 2017 m., palyginti su 2015 m., visose valstybėse narėse pateikta daugiau nei du kartus daugiau prašymų suteikti išankstinį leidimą ir tiek pat jų išduota;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad reglamentai ir direktyva nėra vienintelės priemonės, sudarančios galimybes teikti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje, nes kai kurios valstybės narės yra patvirtinusios dvišales ir daugiašales lygiagrečias procedūras, kad būtų galima patenkinti konkrečius sveikatos priežiūros poreikius pasienio regionuose (BE, DK, SE, DE, CZ, EE, LU, HU, NL, PT, RO, FI ir LT). Šie susitarimai, kurie neretai buvo sudaryti dar prieš priimant direktyvą, lemia didelius pacientų srautus, kurie nepatenka į Europos statistiką;

22.

tvirtina, kad Direktyva dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo nesiekiama, kad kuo didesnis pacientų skaičius naudotųsi sveikatos priežiūros paslaugomis užsienyje; direktyvos nuostatomis siekiama papildyti regioninę ar nacionalinę sveikatos priežiūros paslaugų ir produktų pasiūlą ir patikslinti Europos pacientų, norinčių gydytis ar pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis kitoje ES ir (arba) EEE valstybėje, teises; todėl pagal naudotojų skaičių negalima spręsti, ar teisės aktas yra sėkmingas ar ne;

23.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad didesnis tarpvalstybinis pacientų judumas turi būti grindžiamas konkretaus paciento būkle ir neturėtų būti savitikslis;

Lengvai prieinama informacija apie sveikatos priežiūrą laikantis direktyvos sąlygų

24.

pritardamas Europos Parlamentui atkreipia dėmesį į tai, kad norint sėkmingai įgyvendinti direktyvą, itin svarbu gerai informuoti pacientus, sveikatos priežiūros specialistus ir kitus suinteresuotuosius subjektus apie direktyvoje numatytas galimybes gydytis kitoje šalyje;

25.

todėl pabrėžia, jog informacija apie direktyvoje nustatytas gydymosi kitose valstybėse narėse sąlygas turi būti lengvai prieinama piliečiams, kad remdamiesi informacija jie galėtų priimti sprendimą dėl gydymosi užsienyje;

26.

nurodo, kad atsižvelgdamos į didelius sveikatos priežiūros sistemų skirtumus atskirose valstybėse narėse (kai kuriose šalyse ir į regioninius ir vietos skirtumus) už sveikatos priežiūrą atsakingos institucijos turi užtikrinti, kad piliečiams būtų tinkamai suteikta susijusi informacija;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniai kontaktiniai centrai gali turėti savo biurus regionuose arba būti integruoti į regionų sveikatos sistemų interneto svetaines ar veikti per regionų sveikatos draudikų interneto svetaines; nors šie sprendimai nebūtinai padidintų bendrą nacionalinių kontaktinių centrų žinomumą, tačiau jie gali būti naudingesni informuojant piliečius;

28.

rekomenduoja Komisijai pateikti įvairių šalių, regionų ir vietos institucijų informacijos sklaidos geriausios praktikos pavyzdžių, kad valstybių narių sveikatos priežiūros institucijos galėtų tarpusavyje mokytis iš panašių sveikatos priežiūros sistemų;

29.

pabrėžia, kad, nepaisant valstybių narių pastangų geriau informuoti, išliks dideli pacientų judumo skirtumai, kurie priklauso nuo sveikatos sistemų organizavimo ir teikiamų paslaugų. Tai aiškiai rodo Komisijos ataskaita. Pacientų motyvaciją gydytis užsienyje lemia tai, kad geros kokybės gydymo paslaugas galima gauti greičiau, kultūriniai aspektai ir galimybė išleisti mažiau pinigų gydymui, kai didžiąją dalį išlaidų pacientas turi padengti pats, pavyzdžiui, už dantų gydymą;

Papildomos administracinės gydymo užsienyje išlaidos

30.

atkreipia dėmesį, kad didžiausia valstybių narių sveikatos priežiūros biudžeto dalis lieka vidaus rinkoje. Komisijos skaičiavimais, su direktyva susijusios išlaidos tarpvalstybinėms sveikatos priežiūros paslaugoms visoje ES sudaro vos 0,004 % viso ES šalių metinio sveikatos priežiūros biudžeto;

31.

pažymi, kad tik labai nedidelė pacientų dalis naudojasi direktyvoje numatytomis galimybėmis gydytis kitoje ES šalyje. Remiantis naujausia Europos Audito Rūmų ataskaita, per metus pateikiama apie 214 000 prašymų kompensuoti išlaidas, o tai yra apie 0,04 % ES piliečių. Didžioji dauguma šių prašymų (daugiau kaip 210 000) yra prašymai kompensuoti gydymo, kuriam nereikia išankstinio leidimo, išlaidas;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad už ambulatorinį gydymą (pvz., dantų gydymą) kompensuojamos išlaidos ekonominiu požiūriu yra gana nedidelės, palyginti su papildomomis informavimo ir administracinėmis išlaidomis, kurios įgyvendinant direktyvą tenka sveikatos priežiūros įstaigoms;

33.

pabrėžia, kad atsakingos valstybių narių sveikatos priežiūros institucijos, stengdamosi visapusiškai įgyvendinti direktyvą ir ieškodamos kuo paprastesnių būdų piliečiams gydytis kitoje ES valstybėje narėje, turi atsižvelgti į tai, kad didžioji dauguma ES piliečių pirmenybę teikia sveikatos priežiūros paslaugoms, kurias jie gali gauti kuo arčiau savo gyvenamosios vietos ar artimųjų. Todėl užtikrinant valstybių narių sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, kokybę ir pajėgumus turi būti siekiama, kad piliečiai galėtų būti gydomi kuo arčiau gyvenamosios vietos ar artimųjų;

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių išlaidas gydymui kitose ES šalyse sudaro ne tik kompensuojamos išlaidos. Su gydymu taip pat susijusios administracinės ir informavimo išlaidos – tai yra išlaidos, kurias kitu atveju būtų galima panaudoti gydymui valstybės narės sveikatos priežiūros sistemoje gerinti. Todėl įgyvendindamos direktyvą nacionalinės sveikatos priežiūros institucijos turėtų užtikrinti, kad atsižvelgiant į labai nedidelę pacientų, norinčių gydytis kitoje ES šalyje, dalį, neprireiktų pernelyg didelių valstybės narės sveikatos priežiūros sistemų išteklių;

Tinkamas išankstinių leidimų naudojimas

35.

pažymi, kad valstybių narių suteikiamas išankstinis leidimas stacionariam gydymui arba labai specializuotam gydymui kitoje šalyje yra laikomas kliūtimi tarpvalstybiniam pacientų judumui;

36.

šiuo požiūriu nurodo, kad, remiantis Komisijos ataskaita, su pacientais, norinčiais pasinaudoti tarpvalstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, susijęs poveikis nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų biudžetui, yra nedidelis, ir tai pasakytina apie visas šalis, nepriklausomai nuo to, ar jos yra nustačiusios išankstinio leidimo reikalavimą, ar ne;

37.

pažymi, jog dauguma regioninių centrų (63 %) mano, kad išankstinio leidimo naudojimas yra būtinas norint užtikrinti kokybišką sveikatos priežiūrą, jis taip pat labai svarbus siekiant išvengti išteklių švaistymo (48 %) ir kontroliuoti išlaidas regionų lygmeniu (44 %);

38.

atkreipia dėmesį į tai, kad direktyvos nuostatos dėl išankstinio leidimo pacientams kartu yra finansinė garantija, nes, remiantis direktyva, dar prieš gydymą kitoje šalyje draudimo valstybė garantuoja, kad bus kompensuotos šio gydymo išlaidas;

39.

ragina valstybes nares kuo greičiau suteikti išankstinį leidimą, kad be reikalo nebūtų vilkinamas gydymas ir kartu pateikti realistišką planuojamos intervencijos išlaidų sąmatą;

40.

atkreipia dėmesį į mažiau taikomą išankstinių pranešimų mechanizmą (direktyvos 9 straipsnio 5 dalis), kuris, regioninių centrų nuomone, yra naudinga priemonė siekiant pacientams suteikti aiškumo ir padėti institucijoms vykdyti savo įsipareigojimus, ir ragina valstybes nares plačiau naudotis šia savanoriška priemone;

41.

atkreipia dėmesį į finansinio kompensavimo mechanizmą, kurį valstybės narės gali taikyti išankstinio pranešimo atveju ir pagal kurį nustatomas tiesioginis atsiskaitymas tarp kompetentingų institucijų vietoj išankstinio apmokėjimo ir kompensavimo pacientui (9 straipsnio 5 dalis), taip sumažinant naštą pacientams ir suteikiant galimybę nepasiturinčioms visuomenės grupėms gauti gydymą užsienyje;

42.

atsižvelgdamas į tai rekomenduoja užtikrinti tolesnį direktyvos įgyvendinimą, kad būtų galima ir toliau taikyti išankstinio leidimo tvarką, kai valstybių narių atsakingų institucijų nuomone, tai yra būtina;

Tolesnis bendradarbiavimas įgyvendinant direktyvą

43.

ragina Sveikatos ir maisto saugos generalinį direktoratą bendradarbiaujant su kitais susijusiais generaliniais direktoratais imtis tolesnių su Direktyvos dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo vertinimu susijusių veiksmų ir toliau rinkti, analizuoti ir skelbti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros veiklos pavyzdžius ir problemas, su kuriomis susiduria dalyvaujančios institucijos;

44.

prašo, kad kitą programavimo laikotarpį būtų skirtas pakankamas ir ilgalaikis ES finansavimas, visų pirma, tačiau ne vien tik per Interreg programą, kad būtų vykdomi tarpvalstybiniai tyrimai ir projektai, kuriais siekiama pašalinti konkrečias kliūtis ir užtikrinti sklandų bendradarbiavimą;

45.

atkreipia dėmesį į tai, kad RK ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) susitarimo memorandume, kuris nors ir nėra konkrečiai susijęs su direktyva, taip pat pažymima, kad Regionų komitetas įsipareigojęs skatinti galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinti sveikatinimą ir dalijimąsi žiniomis. Tai – esminiai direktyvos aspektai;

46.

siūlo Komisijai palaikyti nuolatinį dialogą su Europos regionų komitetu, įskaitant NAT komisiją ir RK tarpregioninę grupę sveikatos klausimais, kuriame būtų galima aptarti iššūkius ir sprendimus, kaip geriau įgyvendinti direktyvą dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų;

47.

reiškia nuolatinę paramą šiam labai reikalingam Europos bendradarbiavimui ir yra pasirengęs toliau konsultuoti ir informuoti apie regionų geriausios praktikos pavyzdžius;

48.

pakartoja, kad ligos nepaiso sienų ir kad Europos solidarumo ekstremalių sveikatai situacijų atveju niekada neturėtų riboti administracinės ar teisėtos sienos;

49.

tikisi, kad būsimoje trečiojoje Europos Komisijos įgyvendinimo ataskaitoje bus visapusiškai atsižvelgta į šioje nuomonėje išdėstytas Europos regionų komiteto pastabas.

---

(1)  2019 m. lapkričio mėn. Europos regionų komitetas pradėjo konsultacijas per savo regioninių centrų tinklą, siekdamas ištirti direktyvos įgyvendinimą teritoriniu lygmeniu. Apklausoje dalyvavo 27 regioniniai centrai, atstovaujantys 18 Europos šalių.

(2)  Prancūzija tokį sveikatos koridorių sukūrė prie Prancūzijos ir Ispanijos sienos, kad nenutrūktų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas Serdanijos ligoninėje; Liuksemburgas apsvarstė konkrečią nukrypti leidžiančią nuostatą Prancūzijos sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojams, kad būtų galima jiems suteikti specialų nuolatinio gyventojo statusą ir jie galėtų toliau vykti dirbti į Didžiąją Hercogystę.

Europos regionų komiteto nuomonė „Europos ekstremalių sveikatai situacijų mechanizmas“

(2020/C 440/04)

Pranešėja Birgitta SACRÉDEUS (SE/EPP), Dalarnos leno tarybos narė

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

1.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. Europoje ir pasaulyje dėl COVID-19 protrūkio ne tik susirgo ir mirė daugybė žmonių, bet krizė sukėlė ir rimtų ekonominių ir socialinių padarinių, kurių masto dar negalima tiksliai įvertinti. Dėl greito viruso plitimo padidėjo spaudimas sveikatos priežiūros sistemoms ir visuomenės sveikatos struktūroms, taip pat socialinėms tarnyboms, o medicinos ir slaugos personalo darbo krūvis nepaprastai išaugo. Be to, reikia pasiruošti naujoms epidemijos bangoms;

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad COVID-19 pandemijos poveikis Europai yra labai nevienodas – skirtumai pastebimi ne tik tarp šalių, bet ir tarp regionų, savivaldybių, seniūnijų ir amžiaus grupių. Apskritai, daugeliu atvejų labiausiai nukentėjo silpnos sveikatos ir gretutinėmis ligomis sergantys žmonės, taip pat blogomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis gyvenantys asmenys;

3.

pažymi, kad kovodamos su COVID-19 ir siekdamos apsaugoti bei užtikrinti gyventojų sveikatą valstybės narės ėmė riboti asmenų judėjimo laisvę tokiu mastu, kokį įprastomis aplinkybėmis sunku įsivaizduoti;

4.

mano, kad COVID-19 pandemija aiškiai parodo, kad svarbu turėti kvalifikuotą ir gerai parengtą personalą bei tinkamai finansuojamas, gerai aprūpintas ir atsparias sveikatos priežiūros sistemas, galinčias greitai prisitaikyti prie naujos visuomenės sveikatos ir priežiūros situacijos, taip pat prireikus dar labiau stiprinti pirminę ir ambulatorinę sveikatos priežiūrą ir ligoninėse padidinti bendrosios priežiūros ir intensyviosios terapijos pajėgumus;

5.

atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje šalių buvo atidėtas kitomis ligomis sergančių ir medicininių poreikių turinčių pacientų gydymas. Susidoroti su dėl šios priežasties susikaupusiu neatliktų intervencijų kiekiu užtruks ilgai. Daugeliui COVID-19 sunkiai sirgusių žmonių dabar reikalinga reabilitacija. Taip pat turima rimtų įrodymų, kad dėl pandemijos padidėjo psichikos sveikatos priežiūros ir gydymo poreikis visuomenėje apskritai ir tarp sveikatos priežiūros darbuotojų. Todėl sveikatos priežiūros sistemai, įskaitant visuomenės sveikatos paslaugas, pirminę ir ambulatorinę sveikatos priežiūrą, dar ilgą laiką reikės daugiau išteklių;

6.

pažymi, kad ES institucijos aktyviai rėmė valstybių narių kovą su COVID-19, tačiau pačioje pradžioje, kai, pavyzdžiui, užsivėrė šalių sienos medicinos reikmenims, valstybių narių bendradarbiavimas nutrūko būtent tuo metu, kai dėl susidariusios padėties Europos lygmens bendradarbiavimo, lyderystės ir įsipareigojimo poreikis buvo didesnis nei paprastai;

7.

primena, kad pagal SESV 222 straipsnį Sąjunga ir jos valstybės narės veikia bendrai ir solidariai;

8.

pabrėžia, kad nors ES tenka svarbus vaidmuo gerinant visuomenės sveikatą, užtikrinant ligų prevenciją ir šalinant pavojų sveikatai, iš esmės valstybės narės sprendžia, kaip organizuoti, finansuoti ir planuoti visuomenės sveikatos, sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas;

9.

yra įsitikinęs, kad Europos bendros ir solidariai finansuojamos sveikatos priežiūros sistemos suteikia didelį pranašumą kovojant su COVID-19;

Bendra patirtis

10.

mano, kad reikėtų tinkamai pasimokyti iš kovojant su COVID-19 įgytos patirties, kuri gali būti naudinga ne tik toliau kovojant su šia pasauline krize, bet ir susidarius kitoms krizinėms situacijoms;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje valstybių narių pagrindinė atsakomybė už sveikatos priežiūrą, slaugą ir visuomenės sveikatą buvo perduota vietos ir regionų valdžios institucijoms. NET ir nacionalinę sveikatos sistemą turinčiose šalyse už socialines paslaugas ir socialinę paramą dažnai yra atsakingas vietos lygmuo. Todėl vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo kovojant su COVID-19;

12.

pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad ES institucijos ir įstaigos, taip pat valstybės narės, užtikrintų tolesnį vidaus rinkos gyvavimą ir jos veikimą kilus krizei. Negali būti kliudoma įsigyti ir vežti vaistų, medicinos priemonių, asmeninių apsaugos priemonių ir kitų prekių bei teikti paslaugų, o medicinos ir slaugos darbuotojams bei kitoms pagrindinėms grupėms turi būti leidžiama nekliudomai kirsti sieną, kad būtų galima atlikti savo darbą;

13.

pabrėžia patikrintos kokybės duomenų rinkimo, patikimų mokslinių tyrimų ir saugių informacijos šaltinių svarbą, kad jais remdamosi valdžios institucijos galėtų priimti pagrįstus sprendimus, o įmonės, organizacijos ir asmenys galėtų atsakingai elgtis siekiant užkirsti kelią ligoms;

14.

pabrėžia administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų srityje svarbą. Tai apima pacientų, kuriems reikalinga pagalba, vežimą į kaimyninių šalių ligonines, galinčias pasiūlyti laisvų vietų, ligoninių personalo komandiravimą ir kitas tarpvalstybinio bendradarbiavimo formas siekiant sumažinti spaudimą sveikatos sistemoms labiausiai paveiktose ES šalyse;

15.

dėl šios priežasties primygtinai ragina valstybes nares susitarti dėl bendro statistinio protokolo, kad būtų galima palyginti duomenis apie COVID-19 krizės ir būsimų pandemijų poveikį. Šis protokolas, kuris turi būti parengtas bendrai vadovaujant ECDC ir Eurostatui, galėtų būti grindžiamas NUTS 2 lygmeniu pateiktais duomenimis, siekiant palengvinti politinį atsaką, sujungiant Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų naudojimą;

16.

atkreipia dėmesį į skaitmeninius sprendimus, susijusius su, pavyzdžiui, medicinine informacija, medicininėmis konsultacijomis ir užkrato plitimo stebėjimu, kurie buvo sukurti ar tobulinami COVID-19 pandemijos metu. Tačiau viruso nešiotojų aptikimas taip pat kelia pagrįstų klausimų dėl duomenų apsaugos ir jų saugumo, ypač tarpvalstybiniais atvejais. Pandemija taip pat parodė, kad reikia tarpvalstybiniu mastu keistis skaitmeniniais pacientų duomenimis, kai pacientai nori naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis kitoje valstybėje narėje;

17.

pabrėžia, kad, viena vertus, svarbus yra tarptautinis bendradarbiavimas su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kovojant su COVID-19 pandemija ir kitomis sveikatos krizėmis. Kita vertus, bendradarbiavimas su įmonėmis ir ne pelno organizacijomis, šeimomis, kaimynais ir draugais taip pat turi didelę reikšmę krizių valdymui vietos ir regionų lygmeniu;

18.

mano, kad būtina rasti geresnį būdą apsaugoti vyresnio amžiaus ir pažeidžiamus asmenis nuo COVID-19 ir kitų užkrečiamųjų ligų, nesvarbu, ar jie gyvena globos įstaigoje, ar savo namuose; šiuo požiūriu pabrėžia, kad įgyvendinant sveikatos apsaugos ir socialinę politiką svarbu stiprinti vietines pirminės sveikatos priežiūros sistemas, daugiausia dėmesio skiriant prevencijai;

Europos ekstremalių sveikatai situacijų mechanizmas

19.

palankiai vertina priemones, kurių Komisija jau ėmėsi siekdama sumažinti naštą nacionalinėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms kovojant su COVID-19 krize; atkreipia dėmesį į 2020 m. gegužės 27 d. pristatytą išsamų Europos ekonomikos gaivinimo planą; taip pat palankiai vertina susitarimą panaudoti visas turimas šių metų ES biudžeto lėšas siekiant padėti Europos sveikatos sistemoms įveikti krizę;

20.

pažymi, kad Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai (1) sukurtas svarbus pasirengimo ekstremalioms situacijoms ir krizių valdymo ES pagrindas, tačiau atsižvelgiant į dabartinę sveikatos krizę reikia toliau stiprinti ES pajėgumus reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir nelaimes;

21.

todėl siūlo, atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir pagrindinę valstybių narių atsakomybę už sveikatą ir priežiūrą, visuomenės sveikatą ir civilinę saugą, sukurti Europos ekstremalių sveikatai situacijų mechanizmą, kuriuo būtų siekiama šių tikslų: — koordinuoti ES veiksmus ir pagalbą nacionalinėms, regioninėms ir vietos sveikatos priežiūros ir civilinės saugos struktūroms, siekiant veiksmingai reaguoti į grėsmes sveikatai ir krizines situacijas, — užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą ir koordinavimą su kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, PSO parengties ir reagavimo klausimais, — koordinuoti svarbiausių medicinos reikmenų platinimą visoje Europoje, — stiprinti su sveikata susijusių Europos agentūrų vaidmenį, — gerinti medicinos priemonių tiekimą įgyvendinant bendrų viešųjų pirkimų iniciatyvas ir stebint svarbių produktų tiekimo grandines, — kartu su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC) padėti valstybėms narėms peržiūrėti ir atnaujinti savo kovos su pandemija planus. Tai turėtų būti daroma dalyvaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms. Panašiai kaip pasibaigus finansų krizei nepalankiausiomis sąlygomis buvo testuojamos finansų įstaigos, valstybių narių sveikatos priežiūros sistemos turėtų būti patikrintos siekiant įvertinti jų pasirengimą susidoroti su įvairių rūšių grėsmėmis sveikatai;

22.

mano, kad būsimas Europos ekstremalių sveikatai situacijų mechanizmas turėtų būti grindžiamas Tarybos reglamente (ES) 2016/369 (2) apibrėžta skubia parama ekstremaliosios situacijos atveju;

23.

yra įsitikinęs, kad reikia toliau stiprinti ES civilinės saugos mechanizmą, visų pirma susijusį „rescEU“, ir Europos medicinos korpusą, kad Sąjunga būtų pasirengusi ir pajėgi greitai, veiksmingai ir koordinuotai reaguoti į visas būsimas biologines ar kitokias krizes. Tačiau ES civilinės saugos mechanizmas turėtų būti įvertintas atsižvelgiant į patirtį, įgytą COVID-19 pandemijos metu, siekiant užtikrinti kuo veiksmingesnį jo organizavimą ir struktūrą;

24.

ragina stiprinti Reagavimo į nelaimes koordinavimo centro (RNKC) pajėgumus ir glaudžiau jį susieti su Sveikatos saugumo komitetu ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC), kad ateityje jis galėtų dar veiksmingiau atlikti savo koordinavimo vaidmenį ir teikti tinkamą paramą operatyviniams valdymo organams vietoje;

25.

pažymi, kad COVID-19 krizė išryškino Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro svarbą. Komitetas ragina valstybes nares ir Komisiją bendradarbiauti stiprinant ir plėtojant ECDC vaidmenį kovojant su plačiai paplitusiomis sunkiomis ligomis. Todėl palankiai vertina tai, kad ES sveikatos apsaugos ministrai dabar ėmėsi nagrinėti šį vaidmens stiprinimo klausimą;

26.

palankiai vertina daugelį 2020 m. liepos 15 d. Europos Komisijos pateiktame komunikate „Laikinoji ES sveikatos sistemos parengtis COVID-19 protrūkiams“ pasiūlytų priemonių;

27.

atsižvelgdamas tiek į laisvo judėjimo išsaugojimą, tiek į visuomenės sveikatos apsaugą, palankiai vertina 2020 m. rugsėjo 4 d. Europos Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl Tarybos rekomendacijų dėl koordinuoto laisvo judėjimo ribojimo reaguojant į COVID-19 pandemiją;

Medicinos priemonių pirkimas ir saugojimas

28.

palankiai vertina tai, kad nuo 2020 m. balandžio mėn. Bendro medicininių atsako priemonių pirkimo susitarimas taikomas beveik 540 mln. žmonių, įskaitant visus ES ir EEE šalių, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir beveik visų šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių gyventojus;

29.

todėl palankiai vertina Vokietijos Federalinės kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos Prezidento Emmanuelio Macrono 2020 m. gegužės 18 d. pateiktą pasiūlymą, kuris yra reagavimo į sveikatos krizes strategijos dalis, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centre (ECDC) įsteigti sveikatos darbo grupę, kuriai būtų pavesta kartu su nacionalinėmis sveikatos priežiūros institucijomis parengti būsimų epidemijų prevencijos ir reagavimo į jas planus;

30.

palankiai vertina savanorišką susitarimo pobūdį, tačiau mano, kad savanoriškas dalyvavimas turėtų būti pakeistas galimybės pasirinkti sąlyga (angl. „Opt-out“). Tai palengvintų pagreitintos procedūros taikymą ir kartu suteiktų susijusioms šalims pasirinkimo laisvę;

31.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pagal Europos ekonomikos gaivinimo planą sukurti naują savarankišką sveikatos programą „ES4Health“, kuriai iš viso būtų skirta 9,4 mlrd. EUR, kad, viena vertus, būtų galima stiprinti sveikatos apsaugą ir padėti ES pasirengti būsimoms sveikatos krizėms, ir, kita vertus, padidinti Sąjungos civilinės saugos mechanizmo „rescEU“ biudžetą dar 2 mlrd. EUR; vis dėlto apgailestauja, kad Europos Vadovų Taryba vėliau lėšas šiam užmojui sumažino iki 1,7 mlrd. EUR, o tai labai apribojo galimybes įveikti neigiamas pandemijos pasekmes; be kita ko, ketina atskiroje nuomonėje konkrečiai išdėstyti savo požiūrį į naująją sveikatos programą;

32.

palankiai vertina būtiniausių medicinos priemonių (respiratorių, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, asmeninės apsaugos priemonių, daugkartinių kaukių, vaistų, gydymo bei laboratorinių priemonių ir dezinfekavimo priemonių) pirkimą Europos mastu ir paskirstymą ligoninėms bei kitiems sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad ligonines, sveikatos centrus ir slaugos namus daugelyje valstybių narių administruoja regionų ir vietos valdžios institucijos, kurios turi būti įtrauktos į šį procesą; pažymi, kad pavasarį bendrų viešųjų pirkimų procesas užtruko per ilgai, kad būtų tinkamai pasiektas jų tikslas;

33.

palankiai vertina tai, kad „rescEU“ medicinos įrangos atsargos buvo sukauptos greitai ir nedelsiant pristatytos labiausiai nukentėjusioms valstybėms narėms;

34.

ragina valstybes nares ir Komisiją sukaupti nuolatines Europos strategines antibiotikų, vakcinų, cheminių priešnuodžių, antitoksinų ir kitų svarbių medicinos reikmenų, kurie pasirodė esantys veiksmingi, atsargas, siekiant užtikrinti „neatidėliotinos pagalbos rezervą“ ir koordinuoti greitą būtiniausių išteklių paskirstymą ir tiekimą visoje Europoje;

35.

palankiai vertina 2020 m. balandžio 3 d. Komisijos sprendimą medicinos įrangai ir asmeninėms apsaugos priemonėms laikinai netaikyti importo muitų ir PVM. Komisija turėtų išnagrinėti galimybę persvarstyti savo sprendimo taikymo sritį, kad į ją būtų įtrauktos privačios įmonės, kurios privalo naudoti AAP, ir sprendimas turėtų būti taikomas taip, kad ES vietos gamintojai neatsidurtų nepalankioje ekonominėje padėtyje;

36.

pažymi, kad dėl tebesitęsiančios pandemijos dar labiau trūksta svarbių produktų ir vaistų, įskaitant antibiotikus ir anestetikus, kurių jau anksčiau trūko daugelyje regionų. Komitetas ragina dėti pastangas greitai įsigyti svarbiausių bazinių žaliavų, didinti testavimui būtinų priemonių ir kitų medicinos prietaisų, kurių stygius buvo jaučiamas, gamybą ir skatinti svarbių vaistų kūrimą ir gamybą Europoje remiant mokslinius tyrimus ir inovacijas ir sukuriant paskatas gamintojams;

37.

pritaria nuomonei, kad Sąjunga turi būti pajėgi kurti, pirkti, gabenti ir skirstyti iš užsienio importuojamas ar ES pagamintas testavimo ir apsaugos priemones. Vaistų ir kitų medicinos reikmenų gamybos srityje ES ir jos valstybės narės turi sumažinti savo priklausomybę nuo trečiųjų šalių. Jos taip pat turi dėti pastangų, kad vaistai būtų įperkamesni;

38.

yra įsitikinęs, kad visada turi būti įmanoma užtikrinti greitą ir paprastą apsaugos priemonių, pavyzdžiui, kaukių, apsauginių kostiumų ir t. t., tiekimą rinkai. Šiuo tikslu Europos lygmeniu turėtų būti sudarytos sąlygos valstybėse narėse sukurti apsauginių medžiagų gamybos pajėgumus, o Europos viešųjų pirkimų ir antimonopolinės taisyklės turėtų būti peržiūrėtos atsižvelgiant į pandemiją;

39.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina išnagrinėti, kada ir kokios asmeninės apsaugos priemonės yra tinkamos, be kita ko, ne tik COVID-19 kontekste;

40.

palankiai vertina tai, kad Europos standartizacijos komitetas (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (Cenelec) susitarė suteikti prieigą prie daugelio tam tikroms medicinos priemonėms ir asmeninėms apsaugos priemonėms taikomų Europos standartų, kad būtų galima išplėsti ir pertvarkyti Europos įmonių gamybos pajėgumus siekiant pašalinti atsargų trūkumą;

41.

atkreipia dėmesį į tai, kad asmeninės apsaugos priemonės, ypač skirtos gyventojams, turi būti kiek įmanoma perdirbamos;

Vakcinos, diagnostika ir gydymas

42.

pabrėžia, kad reikia skubiai sukurti vakciną nuo COVID-19 ir kviečia ES teisės aktų leidėjus atsižvelgti į Komiteto raginimą skatinti valstybinius ir privačius medicinos tyrimus kovojant su COVID-19 ir glaudžiau bendradarbiauti ES kuriant, gaminant ir platinant vakcinas;

43.

atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą iki 94,4 mlrd. EUR padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ biudžetą, ir apgailestauja, kad Europos Vadovų Taryba vėliau pasiūlė lėšas sumažinti iki 80,9 mlrd. EUR;

44.

palankiai vertina Europos Komisijos ir keleto farmacinių įmonių susitarimus dėl vaistų ir vakcinos tiekimo, kai tik viena iš įmonių sukurs saugią ir veiksmingą vakciną;

45.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulinės pastangos sukurti vakcinas, diagnostikos priemones ir gydymo metodus nuo COVID-19 gali virsti aršia konkurencija, dėl kurios skurdesnės šalys gali likti neapsaugotos nuo ligos; reiškia tvirtą paramą daugiašaliam bendradarbiavimui kuriant saugias ir veiksmingas vakcinas, diagnostikos priemones ir gydymo metodus, taip pat sąžiningam būsimų vakcinų ir vaistų finansavimui ir solidariam jų paskirstymui;

46.

remia bendro ES skiepų paso, taip pat virtualiojo Europos registro, kuriame pateikiama informacija apie vakcinų atsargas ir jų poreikį, sukūrimą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas savanoriškai keistis informacija apie turimas vakcinų atsargas ir būtiniausių vakcinų trūkumą;

47.

ragina imtis daugiau priemonių siekiant užkirsti kelią melagingos informacijos apie COVID-19, ligos gydymą ir vakcinas skleidimui internete ir kitais kanalais; PSO, ES ir jos valstybės narės, taip pat vietos ir regionų valdžios institucijos turi atlikti svarbų vaidmenį kovojant su dezinformacija šioje srityje;

48.

remia Komisijos pastangas padidinti vakcinų nuo COVID-19 mokslinių tyrimų finansavimą ir tikisi, kad pagal programą „Europos horizontas“ bus skirta nemažai išteklių moksliniams tyrimams ir inovacijoms šioje srityje remti.

---

(1)  OL L 293, 2013 11 5, p. 1.

(2)  2016 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/369 dėl skubios paramos teikimo Sąjungoje (OL L 70, 2016 3 16, p. 1).

Regionų komiteto nuomonė „Biologinės įvairovės užtikrinimas miestuose ir regionuose po 2020 m. per JT BĮK COP 15 ir rengiant kitą ES 2030 m. biologinės strategiją“

(2020/C 440/05)

Pranešėjas Roby BIWER (LU/PES), Betemburgo savivaldybės tarybos narys, Liuksemburgas Pamatinis dokumentas Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ COM(2020) 380 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

ragina tarptautinę bendruomenę 2021 m. vyksiančioje 15-ojoje JT biologinės įvairovės konvencijos (BĮK) šalių konferencijoje pasiekti, kad Kunmingo susitikimas suteiktų svarbų postūmį biologinės įvairovės srityje ir taptų signalu negrįžtamai pakreipti biologinės įvairovės ir ekosistemų nykimo kreivę žemyn;

2.

atkreipia žmonių dėmesį į tai, kad nuo 2018 m. biologinės įvairovės būklė pablogėjo ir dauguma tarptautinių visuomeninių ir aplinkos apsaugos tikslų, visų pirma Aičio biologinės įvairovės tikslai, nebuvo pasiekti. Pasaulinės pastangos sustabdyti biologinės įvairovės nykimą buvo nesėkmingos, kaip patvirtinta Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) 2019 m. pasauliniame vertinime rengiantis 2020 m. Pasaulio ekonomikos forumui, kuriame biologinės įvairovės nykimas ir ekosistemų žlugimas įvardijami kaip viena iš penkių didžiausių grėsmių, su kuriomis susiduria pasaulis;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindiniai biologinės įvairovės nykimo veiksniai yra žemės naudojimo keitimas, tiesioginis gamtos išteklių naudojimas ir klimato kaita, kurie turi būti šalinami imantis konkrečių ir savalaikių veiksmų;

4.

pabrėžia, kad bendras ES 27 valstybių narių ekologinis pėdsakas daugiau kaip du kartus viršija ekosistemų pajėgumą gaminti naudingas biologines medžiagas ir atlikti anglies dioksido absorbentų funkciją regione;

5.

pabrėžia, kad daugėja įrodymų dėl tiesioginio ryšio tarp klimato, biologinės įvairovės ir žmonių sveikatos krizių, taip pat dėl didėjančios zoonozinių ligų pandemijų rizikos, kylančios dėl pasaulyje sparčiai naikinamų natūralių ekosistemų;

6.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į dabartinę biologinės įvairovės krizės būklę reikia plataus užmojo ir lengvai paaiškinamų tikslų ir neatidėliotinos moksliškai pagrįstos politikos ir veiksmų, skirtų biologinės įvairovės nykimo ir ekosistemų būklės blogėjimo veiksniams šalinti, kurie būtų proporcingi tikslui sušvelninti biologinės įvairovės nykimo kreivę;

7.

ragina užtikrinti politikos suderinamumą, kad įvairių sričių ES politikos, įskaitant naują bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), ES žaliąjį kursą ir ES prekybos santykius bei tarptautinius įsipareigojimus, t. y. JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., JT Paryžiaus klimato susitarimą, Biologinės įvairovės konvenciją ir Sendajaus nelaimių rizikos valdymo programą, pastangos, tikslai ir rezultatai būtų suderinti išsamioje ES tvarumo strategijoje, kurioje būtų nustatyti aiškūs tikslai ir įgyvendinimo priemonės;

8.

pabrėžia, kad reikia skubiai imtis veiksmų vadovaujantis Biologinės įvairovės konvencijos 5-ojoje Pasaulio biologinės įvairovės apžvalga ir joje pateiktomis rekomendacijomis skatinti vietos lygmens miestų valdymą ir tarpdalykinį planavimą, skatinti gamtos procesais pagrįstus sprendimus, taip pat taikyti kompleksinį požiūrį į žemės naudojimą ir žemės naudojimo keitimą vietos ir kraštovaizdžio lygmenimis, nes tai yra pagrindiniai elementai siekiant sušvelninti biologinės įvairovės nykimo kreivę;

9.

pabrėžia, kad, nepaisant didėjančio pripažinimo, tiek ES 2030 m. biologinės įvairovės strategijoje, tiek Pasaulinėje biologinės įvairovės strategijoje po 2020 m., vis dar trūksta oficialaus pripažinimo, kad subnacionalinės valdžios institucijos, miestai ir kitos vietos valdžios institucijos (1) atlieka pagrindinį vaidmenį biologinės įvairovės srityje švelninant biologinės įvairovės nykimo kreivę ir kiekviename biologinės įvairovės valdymo proceso etape bei kiekvienu lygmeniu laikantis požiūrio „veiksmai visais valdžios lygmenimis“. Toks pripažinimas galėtų būti pasiektas visų pirma į nacionalines biologinės įvairovės strategijas ir veiksmų planus įtraukiant vietos ir subnacionalines biologinės įvairovės strategijas ir veiksmų planus;

10.

pritaria tam, kad būtų nustatytas ES ilgalaikis poveikio klimatui neutralumo tikslas siekiant, kad Europos projektas būtų negrįžtamai orientuotas į poveikio klimatui neutralizavimą iki 2050 m. pagal 2021–2027 m. DFF, užtikrinant bent 30 % su klimatu susijusių išlaidų tikslą; ir pabrėžia, kad ES klimato teisės aktu turėtų būti užtikrinta priemonių, kuriomis siekiama neutralizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį, konvergencija su ES ir pasauliniais biologinės įvairovės tikslais (2);

Miestų ir regionų vaidmuo siekiant sušvelninti biologinės įvairovės nykimo kreivę

11.

pritaria IPBES 2019 m. ataskaitoje pateiktai išvadai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, užtikrindamos atsakingą gamybą ir vartojimą, taip pat integruotą teritorijų naudojimo planavimą ir įgyvendinimą ir gamtos procesais, aplinkos apsauga ir tvariu gamtos išteklių ir žaliavų naudojimu pagrįstus sprendimus, kuriais atsižvelgiama į socialines, ekonomines ir ekologines aplinkybes ir joms yra būdingi, gali svariai prisidėti prie atitinkamų JT konvencijų, įskaitant JT darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą, įgyvendinimo;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra sudedamoji nacionalinių valdžios institucijų, ratifikuojančių Biologinės įvairovės konvenciją, dalis, svariai ir savo noru prisideda ir kuria svarbias partnerystes, suburiančias pagrindines grupes (čiabuvių ir vietos bendruomenes, jaunimą ir moteris) ir atitinkamus sektorius (verslo, kultūros ir pilietinės visuomenės organizacijas);

13.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, kaip inovacijų ir integruotų erdvės ir teritorinių planų ir strategijų įgyvendinimo varomoji jėga, yra nepakankamai (taip pat ir finansiškai) panaudojamas išteklius siekiant ES ir pasaulinių biologinės įvairovės tikslų ir kad visi jų pajėgumai gali būti panaudoti pripažįstant, aktyvuojant ir suteikiant priemones atlikti pagrindinius vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenis;

14.

pabrėžia, kad novatoriški, gamtos procesais pagrįsti sprendimai, kuriuos įkvepia ir palaiko gamta, kurie yra ekonomiškai veiksmingi, taip pat naudingi aplinkos, socialiniu bei ekonominiu požiūriu ir padeda didinti atsparumą, yra viena veiksmingiausių ekosistemų atkūrimo ir žmonių gebėjimo siekti klestėjimo kartu su gamta stiprinimo priemonių, kaip nurodyta 2020 m. NATURVATION projekto ataskaitoje (3);

15.

ragina keistis geriausios patirties pavyzdžiais siekiant skatinti novatoriškų, gamtos procesais pagrįstų sprendimų įgyvendinimą ir sklaidą ir parengti gaires visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams;

16.

atkreipia dėmesį į darnaus vystymosi tikslų tarpusavio sąsajas ir siūlo biologinės įvairovės ir klimato tikslus įtraukti į tolesnį politikos plėtojimą, pavyzdžiui, nuolat atsižvelgiant į atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūros aplinkos biologinę įvairovę, kad būtų pasiekti ir biologinės įvairovės ir klimato tikslai;

17.

primena savo raginimą vietos ir regionų valdžios institucijoms nustatyti atitinkamai vietos ir subnacionalines biologinės įvairovės strategijas ir veiksmų planus ir įsitraukti į tarptautinę, Europos ir nacionalinę standartizaciją siekiant integruoti biologinės įvairovės ir ekosistemų valdymą ir užtikrinti didesnes gamtos procesais pagrįstų sprendimų taikymo galimybes ir poveikį;

Miestai ir regionai – ES biologinės įvairovės siekių įgyvendinimo varomoji jėga

18.

palankiai vertina 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją kaip vertikalaus bendradarbiavimo šalinant pagrindines biologinės įvairovės nykimo priežastis sąsają ir jos ryšį su visuomenės uždaviniais, pavyzdžiui, klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos ir apsauga nuo būsimų pandemijų;

19.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje siekiant sukurti ekologinius koridorius, kurie sudarytų transeuropinius gamtos tinklus, nes jie labai svarbūs dalyvavimui vietos lygmeniu;

20.

pabrėžia, kaip svarbu koordinuoti gamtos apsaugos priemones ir nustatyti tikslus vietos lygmeniu. ES turėtų miestams ir regionams teikti finansavimą ir informaciją siekdama skatinti biologinę įvairovę, įskaitant gamtosaugos projektus, gamtos procesais grindžiamus sprendimus, gamtos duomenų išteklių plėtojimą, teritorijų planavimą išsaugant biologinę įvairovę ir kompetencijos bei išteklių didinimą miestuose ir regionuose;

21.

palankiai vertina Tarybos išvadose prisiimtą įsipareigojimą dėl Pasaulinės biologinės įvairovės programos po 2020 m. rengimo, siekiant padidinti gamtos procesais pagrįstų sprendimų taikymą ir įgyvendinimą padedant išsaugoti biologinę įvairovę, atkurti ekosistemas ir tvariai naudoti žemę;

22.

palankiai vertina ir remia visos Europos plataus užmojo ES žaliojo kurso ir ES biologinės įvairovės strategijos įsipareigojimus, uždavinius ir tikslus; pabrėžia svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį jų siekiant, visų pirma stengiantis iki 2021 m. pabaigos parengti miestų žalinimo planus, ir pabrėžia jų inovacijų ir integracijos potencialą remiant teritorijų ir miestų biologinę įvairovę, atsparų atsigavimą ir socialinę sanglaudą;

23.

pabrėžia, kad būtina parengti integruotą ES masto strategiją, kuria būtų siekiama ES pasodinti dar bent 3 mlrd. medžių visapusiškai laikantis ekologinių principų, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į pagrindines funkcijas; pakartoja savo nuomonę (4) dėl itin svarbaus miškų vaidmens tiek kaimo, tiek miesto vietovėse biologinės įvairovės išsaugojimo, klimato kaitos švelninimo, apsaugos nuo hidrogeologinės žalos, anglies dioksido kaupimo, žmonių sveikatos apsaugos ir kitos papildomos naudos srityse, ir ragina dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti ir atkurti miškus visapusiškai laikantis ekologinių principų, atsižvelgiant į brandų amžių, unikalius ekologinius ypatumus ir didžiausią biologinę įvairovę;

24.

palankiai vertina ES miestų žalinimo platformą kaip miestų gebėjimų stiprinimo priemonę ir rekomenduoja ją integruoti į tokias pagrindines iniciatyvas ir platformas kaip naujas ES žaliojo miesto susitarimas, „NetworkNature“, „CitiesWithNature“ ir „RegionsWithNature“. Komitetas ypač remia iniciatyvą „CitieswithNature“ ir „RegionsWithNature“, kurios yra oficialios „Nuo Šarm aš Šeicho iki Kunmingo – veiksmų darbotvarkė gamtai ir žmonėms“ platformos, siekiant įtraukti ir įpareigoti subnacionalines valdžios institucijas, miestus ir kitas vietos valdžios institucijas, atsakingas už biologinę įvairovę, pademonstruoti savo pastangas ir pripažinti gamtos miestuose ir regionuose vertę;

25.

pabrėžia svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį valdant „Natura 2000“ teritorijas ir prašo skirti pakankamą logistinę, mokslinę ir finansinę paramą, kad iki 2025 m. būtų užtikrinta visapusiška aprėptis ir vykdymas;

26.

ragina ES vietos ir regionų valdžios institucijoms skirti pakankamai išteklių, stiprinti gebėjimus ir teikti gaires, kad jos galėtų vykdyti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiklą, įgyvendinti apsaugos priemones, teritorijų valdymą ir miestų žalinimo planus, skirtus plataus užmojo biologinės įvairovės veiksmams įgyvendinti;

27.

palankiai vertina tikslą įdiegti naują Europos biologinės įvairovės valdymo sistemą, kaip teigiama ES biologinės įvairovės strategijoje. Ši sistema sudarytų sąlygas vietos ir regionų valdžios institucijoms ir visiems valdymo lygmenims vykdyti stebėsenos ir vertinimo įsipareigojimus, atsižvelgiant į vietos sąlygas, ir vertinti biologinės įvairovės veiksmų pažangą, bei prašo nustatyti aiškius rodiklius ir išmatuojamus tikslus, kurie būtų standartizuoti Europos lygmeniu; yra pasirengęs bendradarbiauti ir prisidėti rengiant ir įgyvendinant naują valdymo sistemą siekiant užtikrinti, kad tai būtų kuo veiksmingesnė struktūra, kuri leistų visapusiškai išnaudoti vietos ir regionų valdžios institucijų potencialą stengiantis sušvelninti biologinės įvairovės nykimo kreivę;

28.

ragina ES, remiantis turimais veiksmingo įgyvendinimo įrodymais, imtis konkrečių veiksmų, įskaitant gebėjimų stiprinimą, toliau integruoti ir derinti biologinės įvairovės prioritetus visose jurisdikcijose ir politikos srityse, t. y. žemės ūkio, teritorijų planavimo ir miestų plėtros, prekybos, aplinkos, mokslinių tyrimų ir inovacijų, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos ir ES žaliojo kurso srityse, ir tinkamai įtraukti visus valdymo lygmenis ES masto poveikiui užtikrinti;

29.

atkreipia dėmesį į savo ataskaitoje dėl biologinės įvairovės veiksmų finansavimo pateiktas rekomendacijas (5) didinti užmojus integruoti aplinkos aspektą į ES finansavimą, taip pat didinti ir racionalizuoti biologinei įvairovei skirtą finansavimą vietos ir regionų valdžios institucijoms tinkamu mastu, įskaitant pagal programą LIFE;

30.

reikalauja nuoseklios tarpvalstybinės aplinkos politikos ir su ja susijusio tarpvalstybinio bendradarbiavimo, nes rūšys nepaiso valstybių sienų;

31.

ragina ES visuose pagrindiniuose finansiniuose planuose, įskaitant 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą ir ekonomikos gaivinimo po COVID-19 krizės planus, teikti pirmenybę biologinės įvairovės nykimo kreivės švelninimui kaip labai svarbiam principui, sutelkti pakankamai išteklių, kad būtų tiesiogiai ar netiesiogiai skatinami biologinės įvairovės veiksmai visais valdymo lygmenimis ir atsižvelgiant į regioninį kontekstą, supaprastinant procedūras, kad būtų daugiau panaudojama lėšų; šiuo tikslu siūlo apsvarstyti galimybę viešųjų išlaidų ar investicinėje veikloje įgyvendinti šviesoforo sistemą, skirtą parodyti galimą poveikį biologinei įvairovei ir jos nykimo veiksnius;

32.

prašo, kad į ES valstybės pagalbos schemas būtų visapusiškai įtrauktas tikslas panaikinti biologinei įvairovei žalingas subsidijas, užtikrinant, kad viešosios ir privačios ekonominės ir reguliavimo paskatos iki 2030 m. būtų teigiamos biologinei įvairovei; taip pat pabrėžia, kad svarbu biologinę įvairovę įtraukti į sanglaudos politiką;

33.

atkreipia dėmesį į didelį darbo vietų, kurioms kyla grėsmė dėl biologinės įvairovės nykimo ir ekosistemų būklės blogėjimo, skaičių ir į užimtumo galimybes, kurias atveria tvarūs bioekonomikos ir tvarios gamybos modeliai, ir ragina Komisiją būsimose aplinkos apsaugos strategijose pirmenybę teikti darbo vietų, kurios yra tiesiogiai susijusios su biologinės įvairovės nykimo ir ekosistemų būklės blogėjimo sustabdymu, išsaugojimui;

34.

ragina didinti investicijas į gamtos ir ekonomikos sąsajų mokslinius tyrimus, kad būtų užtikrintas papildomas indėlis į įrodymais grindžiamą politikos formavimą ir veiksmingesnes investicijas;

35.

ragina palengvinti biologinės įvairovės įtraukimo į BŽŪP planus procesą; ragina visiems nacionaliniams strateginiams planams nustatyti bendrus privalomus ir veiksmingus minimalius ekologinių sistemų reikalavimus;

36.

atkreipia dėmesį į tai, kad skirtingose direktyvose ir reglamentuose vartojama terminologija dažnai būna nenuosekli, kad procedūros (pavyzdžiui, programa LIFE) dažnai būna pernelyg sudėtingos mažesnėms vietos ir regionų valdžios institucijoms ir dažniausiai yra skirtos didelio masto projektams, bet netinkamos gamtos projektams priemiesčių ir kaimo vietovėse;

37.

atkreipia dėmesį į svarbų zoologijos sodų ir akvariumų vaidmenį, tačiau pabrėžia, kad biologinės įvairovės apsauga ir išsaugojimas turėtų būti sutelkti į in situ pastangas ir neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais prevenciją stiprinant vietinių rūšių apsaugą ir žinias apie šias rūšis; siūlo savo paramą vietos ir regionų valdžios institucijoms siekiant geriau įgyvendinti ES zoologijos sodų direktyvą, suderintą su Biologinės įvairovės konvencijos tikslais;

38.

primena, kad, nors ES jūrų aplinkos apsaugos strategija yra viena išsamiausių ir plačiausio užmojo visame pasaulyje, būtina aktyviau imtis veiksmų, kad būtų galima tinkamai spręsti pagrindines problemas, pavyzdžiui, peržvejojimo ir netvarių plastiko šiukšlių, perteklinių maistinių medžiagų, žvejybos praktikos, povandeninio triukšmo ir kitų rūšių taršos problemas; tausioji žvejybos praktika ir jūrų ekosistemų būklė yra labai svarbūs veiksniai pakrantės rajonų ekonomikai, žmonėms ir bendruomenėms;

39.

ragina ES stiprinti svarbų subnacionalinių Vyriausybių vaidmenį išsaugant ir atkuriant biologinę įvairovę, be kita ko, išnaudojant biokultūrinės įvairovės potencialą. Biokultūrinės įvairovės sąvoka apima biologinę įvairovę, kultūrų įvairovę ir vietos, regioninę bei europinę tapatybę, todėl biologinės įvairovės išsaugojimas gali suteikti pridėtinės vertės vietos bendruomenėms;

40.

ragina ES remti sustiprintą Pasaulinę biologinės įvairovės strategiją po 2020 m., kuria būtų atsižvelgiama į vienodą tarptautinio, regioninio ir vietos lygmenų svarbą priimant specialų sprendimą dėl visapusiško vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo, ir remiamasi Sprendimo X/22 veiksmų plano pavyzdžiu ir jo reikšmingais laimėjimais visais valdymo lygmenimis per pastarąjį dešimtmetį;

Miestų ir regionų vaidmens nustatymas Pasaulinėje biologinės įvairovės strategijoje po 2020 m.

41.

remia JT ekosistemų atkūrimo dešimtmečio tikslą spartinti ir masiškai plėsti nualintų ir sunaikintų ekosistemų atkūrimą pasaulyje, siekiant kovoti su klimato krize ir didinti apsirūpinimo maistu saugumą, vandens tiekimą ir biologinę įvairovę, pavyzdžiui, įgyvendinant Bonos susitarimo uždavinį iki 2030 m. atkurti 350 mln. hektarų nualintų ekosistemų;

42.

dar kartą patvirtina, kad būtina oficialiai pripažinti pagrindinį subnacionalinių valdžios institucijų, miestų ir kitų vietos valdžios institucijų, atsakingų už biologinę įvairovę, vaidmenį siekiant visuotinių atkūrimo ir biologinės įvairovės tikslų, kurie nustatyti daugybe ankstesnių Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos sprendimais, ir ragina JT šalis bendradarbiauti su savo subnacionalinėmis valdžios institucijomis, miestais ir kitomis vietos valdžios institucijomis, atsakingomis už biologinę įvairovę, ir stiprinti jų gebėjimus biologinę įvairovę įtraukti į miestų, teritorijų ir teritorinius planus, kad būtų pasiekti BĮK tikslai ir Pasaulinės biologinės įvairovės strategijos po 2020 m. tikslai, kaip numatyta Sprendime X/22;

43.

palankiai vertina tai, kad biologinės įvairovės ir žmonių sveikatos ryšys yra oficialiai pripažįstamas Pasaulinėje biologinės įvairovės strategijoje po 2020 m., ir pabrėžia, kad subnacionalinės valdžios institucijos, miestai ir kitos vietos valdžios institucijos, atsakingos už biologinę įvairovę, yra labai svarbios įgyvendinant ir valdant gamtos procesais pagrįstus sprendimus, įskaitant prieinamas ir įtraukias žaliąsias erdves miestų, priemiesčių ir kaimo vietovėse, kurios veiksmingai gerina sveikatos sąlygas;

44.

rekomenduoja aiškiai nurodyti subnacionalinių valdžios institucijų, miestų ir kitų vietos valdžios institucijų, atsakingų už biologinę įvairovę, vaidmenį Pasaulinėje biologinės įvairovės strategijoje po 2020 m., visų pirma nustatant tikslus ir uždavinius (iš dalies keičiant I skirsnį. Įžanga/B), kuriant partnerystes, skatinant pokyčius (iš dalies keičiant I skirsnį. Įžanga/C) ir integruojant biologinės įvairovės aspektą, be kita ko, į atitinkamų sektorių politiką visais valdžios lygmenimis (performuluojant D skirsnio „2030 tikslai“ 13 punktą) (6);

45.

primena, kad visi suinteresuotieji subjektai ir plačioji visuomenė turi imtis bendrų veiksmų, ypatingą dėmesį skiriant čiabuvių ir vietos bendruomenių, moterų, jaunimo ir asmenų, kurie tiesiogiai priklauso nuo biologinės įvairovės ir ją valdo, indėliui;

46.

ragina pirmenybę teikti ilgalaikiam požiūriui į biologinės įvairovės integravimą, horizontaliai ir vertikaliai, į visas politikos sritis ir sektorius subnacionaliniu ir vietos lygmenimis, ir pažymi, kad subnacionalinės valdžios institucijos, miestai ir kitos vietos valdžios institucijos, atsakingos už biologinę įvairovę, kaip vietos viešojo valdymo sąsaja su pilietine visuomene ir privačiuoju sektoriumi, turi geriausias galimybes spręsti ekosistemų atkūrimo ir apsaugos klausimus konkrečiomis vietos ir regionų aplinkybėmis, telkdamos išteklius ir naudodamosi masto ekonomija;

47.

pasisako už tai, kad Pasaulinės biologinės įvairovės strategijos po 2020 m. 15 tiksle būtų aiškiai atsižvelgta į būtinybę skirti papildomų išteklių ilgalaikiam požiūriui į biologinės įvairovės integravimą remti tikslingai plėtojant gebėjimus visais valdžios lygmenimis, be kita ko, taikant novatoriškus, aktyvumą skatinančius metodus, pavyzdžiui, tarpusavio mokymąsi, siekiant stabdyti biologinės įvairovės nykimą, atkurti ekosistemas, užkirsti kelią invazinėms svetimoms rūšims ir neteisėtam laukinių gyvūnų žudymui bei prekybai jais, ir įtraukti pagrindinius suinteresuotuosius subjektus ir ekspertus, visų pirma čiabuvių ir vietos bendruomenes, į biologinės įvairovės valdymą, ir suteikti techninę pagalbą ir pakankamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius;

48.

ragina Biologinės įvairovės konvencijos šalis gerokai padidinti viešąjį finansavimą kaip pagrindą sutelkti išteklius, kuriuos surenka ir paskirsto subnacionalinės valdžios institucijos, miestai ir kitos vietos valdžios institucijos, atsakingos už biologinę įvairovę, investicijoms į biologinės įvairovės veiksmus savo lygmeniu, ypatingą dėmesį skiriant svarbiausiems biologinės įvairovės telkiniams, kad būtų sudarytos palankios sąlygos privačiojo sektoriaus investicijoms;

49.

rekomenduoja, kartu su specialistais, menininkais, rašytojais ir švietimo bei žiniasklaidos sektoriais, rengti komunikacijos, švietimo ir visuomenės informavimo (angl. CEPA) iniciatyvas, pritaikytas prie vietos ir subnacionalinio lygmens, siekiant pabrėžti kultūrinę, turistinę, rekreacinę, žmonių sveikatos, ekonominę ir tikrąją biologinės įvairovės vertę viešuosiuose, privačiuosiuose ir verslo sektoriuose, ir akcentuoja išskirtinę subnacionalinių valdžios institucijų, miestų ir kitų vietos valdžios institucijų, atsakingų už biologinę įvairovę, kaip arčiausiai žmonių esančių valdžios lygmenų įgyvendinant tokias iniciatyvas, padėtį, įžvalgas ir teisėtumą;

50.

ragina pateikti nuoseklias rodiklių, įskaitant, žaliųjų miestų erdvių, apibrėžtis, remiantis persvarstytu Singapūro miestų biologinės įvairovės indeksu kaip priemone įvertinti vietos biologinės įvairovės veiksmų indėlį remiant aiškų subnacionalinių valdžios institucijų, miestų ir kitų vietos valdžios institucijų, atsakingų už biologinę įvairovę, vaidmenį įgyvendinant Pasaulinės biologinės įvairovės strategijos po 2020 m. stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo mechanizmą;

51.

primygtinai ragina gerokai sustiprinti stebėseną, išnaudoti naujas technologijas, visus tinkamus duomenų šaltinius ir prognozavimo modelius integruotose biologinės įvairovės stebėsenos sistemose, kad būtų galima įvertinti tarptautinių susitarimų veiksmingumą ir tiksliai bei skaidriai stebėti biologinės įvairovės veiksmų poveikį visais lygmenimis;

52.

ragina Pasaulinėje biologinės įvairovės apžvalgoje aiškiai nurodyti subnacionalinių valdžios institucijų, miestų ir kitų vietos valdžios institucijų, atsakingų už biologinę įvairovę, svarbą kuriant ir įgyvendinant nacionalinę politiką;

53.

ragina rengti subnacionalinėms valdžios institucijoms, miestams ir kitoms vietos valdžios institucijoms, atsakingoms už biologinę įvairovę, skirtus metinius platformų susitikimus, kad jos galėtų bendrauti, keistis informacija ir bendrai pristatyti savo indėlį į Pasaulinę biologinės įvairovės strategiją po 2020 m. ir sukurti sąsajas su Pasauline tvariųjų miestų platforma, Pasaulio aplinkos fondo Tvariųjų miestų programa, BIODEV 2030, IADB programa dėl besiformuojančių ir tvarių miestų, FAO Didžiąja žaliąja miestų siena ir Biologinės įvairovės konvencijos šalių susitarimu grindžiama įsipareigojimų platforma;

54.

pritaria COP 15 sprendimui dėl visapusiško subnacionalinių valdžios institucijų, miestų ir kitų vietos valdžios institucijų, atsakingų už biologinę įvairovę, dalyvavimo Pasaulinėje biologinės įvairovės strategijoje po 2020 m., įskaitant atnaujintą Sprendimą X/22, kuriuo apibrėžiamas veiksmų planas dėl subnacionalinių valdžios institucijų, miestų ir kitų vietos valdžios institucijų, atsakingų už biologinę įvairovę, ir skatinamas vertikalaus visų valdymo lygmenų bendradarbiavimo metodas „veiksmai visais valdžios lygmenimis“, kad būtų užtikrintas politikos nuoseklumas ir išnaudotos visos jų galimybės siekiant įgyvendinti 2050 m. viziją ir 2030 m. misiją;

55.

pritaria Pagalbinio įgyvendinimo komiteto rekomendacijai „Bendradarbiavimas su subnacionalinėmis ir vietos valdžios institucijomis siekiant geriau įgyvendinti Pasaulinę biologinės įvairovės strategiją“ ir prašo, kad Pagalbinis įgyvendinimo komitetas 2024 m. atliktų subnacionalinių valdžios institucijų, miestų ir kitų vietos valdžios institucijų vaidmens įgyvendinant Pasaulinę biologinės įvairovės strategiją po 2020 m. ir ilgalaikio požiūrio į biologinės įvairovės integravimą laikotarpio vidurio peržiūrą;

56.

atkreipia dėmesį į svarbų bendradarbiavimą su pagrindiniais tarptautiniais partneriais (7)„Edinburgo procese, skirtame aukšto lygio darbo grupėms dėl Pasaulinės biologinės įvairovės strategijos po 2020 m. plėtojimo“ ir būsimame 7-ajame pasauliniame subnacionalinių ir vietos valdžios institucijų aukščiausiojo lygio susitikime dėl subnacionalinių valdžios institucijų, miestų ir kitų vietos valdžios institucijų kaip veiksmingos Pasaulinės biologinės įvairovės strategijos po 2020 m. dalies padėties pasaulyje;

57.

įsipareigoja aktyviai dalyvauti įgyvendinant Pasaulinės biologinės įvairovės strategiją po 2020 m. ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją ir rengiant suderintą plataus užmojo ES biologinės įvairovės veiksmų planą.

---

(1)  Visi žemesnio nei nacionalinio lygmens valdymo lygmenys yra nurodyti formuluotėje „subnacionalinės valdžios institucijos, miestai ir kitos vietos valdžios institucijos, atsakingos už biologinę įvairovę“ pasaulinės strategijos kontekste ir formuluotėje „vietos ir regionų valdžios institucijos“ ES kontekste.

(2)  COM(2020) 80 final, COR (2020) 01361 (OL C 324, 2020 10 1, p. 58).

(3)  Xie, L.; Bulkeley, H. (2020) City for Biodiversity: The Roles of Nature-Based Solutions in European Cities, NATURVATION.

(4)  NAT (2019) 4601 (OL C 324, 2020 10 1, p. 48).

(5)  RK (2020 m.) „Biologinės įvairovės veiksmų finansavimas. Galimybės ir uždaviniai ES subnacionalinio lygmens valdžios institucijoms“.

(6)  Pagal Pasaulinės biologinės įvairovės strategijos po 2020 m. nulinį projektą, https://www.cbd.int/article/2020-01-10-19-02-38

(7)  Pavyzdžiui, Vadovaujančių subnacionalinių valdžios institucijų grupė, ICLEI, Regions4 ir Škotijos vyriausybėScotland ir Kvebekas.

Europos regionų komiteto nuomonė „Bendrosios rinkos kliūčių ataskaita ir Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo veiksmų planas“

(2020/C 440/06)

Pranešėjas Tadeusz TRUSKOLASKI (PL/EA), Balstogės meras Pamatinis dokumentai: Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kliūčių bendrajai rinkai nustatymas ir šalinimas“ COM (2020) 93 final Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ilgalaikis geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų planas“ COM (2020) 94 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendroji informacija

1.

mano, kad Europos bendroji rinka yra vienas didžiausių Europos Sąjungos laimėjimų ir yra unikalus pasaulyje integracijos modelis, kuris užtikrina laisvą žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą visoje ES ir asocijuotose šalyse ir regionuose ir kuris suteikia bendrą teisinę erdvę;

2.

pabrėžia, kad Europos bendrosios rinkos politika atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant tvaraus augimo skatinimo ir Europos Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimo strategiją. Europos bendrosios rinkos sukūrimas skatina prekybą ir daro Europą patrauklesnę užsienio investicijoms;

3.

primygtinai pažymi, kad Europos bendroji rinka yra ES ekonominės ir politinės integracijos pagrindas, nes ji apima 450 mln. vartotojų ir 22,5 mln. mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios sudaro 99 % visų ES įmonių;

4.

pabrėžia, kad Europos bendroji rinka kasmet sukuria 14 trilijonų EUR bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai užtikrina Europos ekonomikos veikimą ir augimą visiems europiečiams;

5.

atkreipia dėmesį į prekybos prekėmis svarbą Europos bendrojoje rinkoje, nes ji sudaro ketvirtį viso ES BVP ir beveik šeštadalį pasaulio prekybos prekėmis;

6.

sutinka su Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto (IMCO) nuomone, kad užbaigus kurti Europos bendrąją rinką ir taip pašalinus kliūtis per metus valstybėms narėms gali būti sukurta bent 183 mlrd. EUR pridėtinė vertė, kuri sudaro 1,2 % ES BVP;

7.

palankiai vertina Europos Komisijos pastangas nustatyti Europos bendrosios rinkos kliūtis ir pažymi, kad 2020 m. kovo 10 d. komunikate išdėstomos pagrindinės įmonių problemos, kurias reikia nedelsiant spręsti; vis dėlto apgailestauja, kad dviejuose Komisijos komunikatuose daugiausia dėmesio skiriama kliūtims, kurias įžvelgia įmonės, tačiau nekalbama apie kitų socialinių partnerių nuogąstavimus ir tik paviršutiniškai paliečiami vartotojų klausimai;

8.

pažymi, kad 2020 m. liepos 3 d. paskelbtoje 2020 m. redakcijos bendrosios rinkos rezultatų suvestinėje daroma išvada, jog nepaisant geresnio ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę, visų pirma vartotojų teisės aktų srityje (15 % sumažėjo perkėlimo į nacionalinę teisę deficitas), pažeidimų procedūrų, taikomų dėl „nevisiško“ arba „neteisingo“ perkėlimo į nacionalinę teisę, skaičius nemažėja. RK taip pat susirūpinimą kelia faktas, kad dauguma rinkos pažeidimų atvejų susiję su aplinka (28 %) (daugiau nei su transportu (17 %) ir apmokestinimu (10 %));

9.

mano, kad bendrajai rinkai galiojančios taisyklės ir priemonės dabartine savo forma labiau tinka prekybai nei paslaugoms. Komitetas pabrėžia, jog reikia kurti lanksčias priemones, kurias būtų galima greitai pritaikyti besikeičiantiems ir naujai atsirandantiems produktams ir paslaugoms;

10.

mano, kad naujosios Europos bendrosios rinkos strategijos prioritetas privalo būti tikras kliūčių pašalinimas ir prieigos prie informacijos didinimas;

Bendrosios rinkos kliūtys – šaltiniai ir pasekmės

11.

atkreipia dėmesį, kad būtent dėl teisinių skirtumų tarp valstybių narių Europos bendrosios rinkos kūrimo procesas trunka taip ilgai;

12.

pritaria Europos Komisijai, kad reguliavimo skirtumai sukuria itin didelę reglamentavimo naštą įmonėms, ypač MVĮ, įskaitant startuolius ir veiklą plečiančias įmones, inovatorius ir naujų verslo modelių kūrėjus, todėl ragina Europos Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti nebūtinus teisės aktus;

13.

pabrėžia, kad visų pirma mažos ir vidutinės įmonės turi ribotus administracinius ir žmogiškuosius išteklius, kurių reikia sudėtingiems biurokratiniams reikalavimams įveikti; kaip didelę tarpvalstybinio bendradarbiavimo bendrojoje rinkoje kliūtį reikia paminėti vadinamąjį A1 pažymėjimą, kai net ir nuolatinių trumpų darbuotojų komandiruočių į kaimyninę šalį atveju reikia sutvarkyti daug laiko reikalaujančius formalumus. Tai gali labai sumažinti tarpvalstybinės veiklos apimtis, taigi ir stipriai kliudyti bendrosios rinkos veikimui. Šiuo atžvilgiu Komisija raginama imtis veiksmų ir kartu su ES teisės aktų leidėjais siekti, kad pasienio regionuose būtų supaprastinta su A1 pažymėjimu susijusi dabartinė procedūra;

14.

atkreipia dėmesį į būtinybę veiksmingiau įgyvendinti Sutarties nuostatas, kurios draudžia taikyti kiekybinius apribojimus importui ir eksportui (SESV 34–36 straipsniai) ir būtinybę valdyti pranešimo procedūras, susijusias su techniniais reglamentais (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535 (1)) ir techninėmis prekybos kliūtimis;

15.

tikisi, kad Europos Komisija sukurs naują priemonę rinkos sutrikimams stebėti, pavyzdžiui, skirtą gaminio „sekimui“ arba leidžiančią atlikti kliūčių patikrinimus visoje gamybos, platinimo ir pardavimo grandinėje, taip pat vartojimą ir gyvavimo ciklo pabaigos tvarkymą;

Ateities Europos ekonomika

16.

pritaria iki šiol nurodytiems Europos pramonės strategijos prioritetams, pavyzdžiui, derinimui su Europos žaliojo kurso ir skaitmeninimo tikslais, kartu įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), nes po COVID-19 pandemijos tai bus tvaraus ekonomikos atgaivinimo garantas;

17.

pripažįsta, kad dar yra nemažų iššūkių: didieji duomenys, 5G tinklai ir inovacijų plėtra (ypač IT, skaitmeninės realybės kūrimas ir mašinų autonomiškumas), taip pat reikia toliau daug dėmesio skirti pramonės duomenų suverenumo didinimui ir apsaugai;

18.

ragina plėsti Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) galias ir geografinę struktūrą. Veiksmingai dirbanti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos institucija, turinti pakankamai didelį biudžetą ir darbuotojų, kurie leistų jai dirbti visame pasaulyje, padės užtikrinti Europos įmonių augimą;

19.

pripažįsta, kad aplinkosaugos politika turi atlikti lemiamą vaidmenį pramonės plėtros procese. Todėl siekiant šio tikslo reikia, kad veikla, įskaitant mokslinę veiklą, būtų orientuojama į ekologiškos visuomenės ir ekologiško verslo kūrimo pagrindų formavimą;

20.

pažymi, kad reikia visapusiškai remti energijai imlių pramonės šakų modernizavimą ir jų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Tačiau negalima to padaryti perkeliant gamybą į kitas šalis arba naudojant subrangovus trečiosiose šalyse, kurios nesilaiko Europos taisyklių;

21.

pabrėžia, kad reikia paramos (finansinės ir IT) tvariems ir pažangiems sektoriams efektyvaus energijos vartojimo, judumo ir išmetamųjų teršalų mažinimo modelių srityse;

22.

supranta, kad reikia įvairinti gamybą ir mažinti sąnaudas, tačiau pastebi, jog būtina mažinti Europos įmonių priklausomybę nuo kitose pasaulio vietose gaminamų komponentų; dabartinė COVID-19 pandemija rodo, kad reikėtų labiau stiprinti vietos ekonomiką tam tikrose pramonės srityse. Visų pirma medicinos priemonių sektoriuje svarbu stiprinti gamybą Europoje ir taip užtikrinti su tuo susijusią nepriklausomybę, pavyzdžiui, nuo Azijos rinkų;

Paslaugos bendrojoje rinkoje

23.

pabrėžia, kad prekyba paslaugomis Europos bendrojoje rinkoje yra svarbi, nes sudaro apie 70 % visos ES ekonominės veiklos ir jai tenka panaši užimtumo dalis;

24.

pažymi, kad Europos Komisija turėtų skirti daugiau išteklių, kad padidintų prekybos paslaugomis mastą ir veiksmingiau įgyvendintų paslaugų direktyvą;

25.

tobulinant strategiją ragina pasinaudoti vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimais ir žiniomis, nes jos kasdien bendrauja su labai mažų įmonių ir mažų įmonių kategorijoms priklausančio verslo atstovais;

26.

ragina Europos Komisiją ryžtingiau veikti prieš monopolijas, visų pirma skaitmeninių paslaugų rinkoje, kurioje dominuoja subjektai iš trečiųjų šalių;

27.

palankiai vertina tai, kad bus paskelbtas naujas Skaitmeninių paslaugų aktas, kuris, inter alia, pakeistų 20 metų senumo Elektroninės prekybos direktyvą (2); tačiau tvirtina, kad planuojamų teisės aktų aprėptis neturi apsiriboti internetinėse platformose parduodamų produktų atitiktimi, o apimti ir riziką, jog gali būti apeinamos darbo, socialinės, vartotojų apsaugos, mokesčių ir muitų taisyklės ir tokiu būdu nesąžiningai konkuruojama su įmonėmis, kurios veiklą vykdo ne internetu. Ypač didelį susirūpinimą kelia mažų garantijų darbo sąlygos, taikomos skaitmeninių platformų darbuotojams.

28.

pažymi, kad reikia daug dėmesio skirti inovacijoms, investicijoms ir įgūdžiams, kad naujasis įgūdžiams skirtų priemonių rinkinys atspindėtų realius darbo rinkos poreikius ir kad kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas vyktų laikantis jo gairių, įskaitant iš ES biudžeto finansuojamus projektus;

Ankstesnės Europos Komisijos veiklos vertinimas

29.

palankiai vertina Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupės (SMET) sukūrimą, tačiau apgailestauja, kad jos nariais kol kas tegali būti valstybių narių atstovai;

30.

pripažįsta, kad įgyvendinant REFIT platformą įgyta patirtis yra labai vertinga;

31.

palankiai vertina Komisijos pastangas padaryti SOLVIT standartine alternatyvaus ginčų sprendimo priemone;

32.

mano, kad būtina priimti drąsius sprendimus tais atvejais, kai valstybės narės pažeidžia privalomus teisės aktus, kad būtų galima skubiai pradėti atitinkamas procedūras, vykdyti ir užtikrinti jų sprendimų vykdymą;

33.

ragina laisvo prekių judėjimo srityje geriau taikyti tarpusavio pripažinimo principą, kurio potencialas nebuvo visiškai išnaudotas praktikoje, ir siūlo kiek galima labiau šį principą taikyti paslaugų srityje; šiuo požiūriu ragina kruopščiai taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/515 (3);

34.

tikisi, kad Europos Komisija užims aiškią ir ryžtingą poziciją dėl nesąžiningos prekybos praktikos, įskaitant trečiųjų šalių vykdomą į eksportą orientuotų pramonės šakų rėmimą;

35.

nekantriai laukia, kada bus paskelbta baltoji knyga dėl antimonopolinių taisyklių, ir tolesnių konsultacijų, kurios turėtų parodyti problemos mastą;

36.

ragina spartinti veiksmus koordinuojant ES bendrosios rinkos teisinius pagrindus, kad jokiu būdu nesutriktų būtinų prekių, pavyzdžiui, maisto, vaistų ir kt. srautai;

37.

tikisi, kad sienų kontrolė bus vykdoma remiantis būtinumo ir proporcingumo principais;

38.

ragina dėti daugiau pastangų teikiant informaciją apie galimybę naudoti šiuolaikines IRT priemones. Šiuolaikinei pramonei ir tarpvalstybinės prekybos augimui reikia sprendimų, kuriuos taikant būtų galima sumažinti geografinį atstumą, ypač pasienio regionuose;

39.

tikisi, kad bus parengta bendrosios rinkos strategija su plataus užmojo, tačiau realistišku planu pasiūlymams, kuriais būtų siekiama pašalinti likusias kliūtis, o ne vien analitinis skyrius, skirtas kliūtims ir gairėms;

40.

abejoja principu „kiek plius, tiek minus“, kuriuo remiantis priėmus vieną naują ES teisės aktą atsisakoma kito ES teisės akto. Užuot laikiusis tokio kiekybiško požiūrio teisėkūroje, rizikuojant neigiamai paveikti įvairiausius visuomenės sektorius, įskaitant užimtumo sektorių, vartotojų apsaugą ir aplinką, ir galimai prieštaraujant ES sutarties 3 straipsnio 3 daliai, pagrindiniu principu, kuriuo turėtų remtis visi nauji teisės aktai, turėtų išlikti teisės aktų kokybė, prisitaikymas ir prie technologijų raidos ir visuomenės poreikių;

41.

pažymi, jog reikia sukurti integruotą farmacinio saugumo sistemą, kuri krizės situacijose leistų nukreipti išteklius atsižvelgiant į kritinę paklausą;

Viešojo administravimo ir vietos bei regionų valdžios institucijų veikla

42.

atkreipia dėmesį į visapusišką vietos ir regionų valdžios institucijų paramą Europos Komisijos pastangoms pašalinti kliūtis Europos bendrojoje rinkoje;

43.

atkreipia dėmesį į būtinybę šviesti apie galimybes, kurios atsiranda dėl Europos bendrosios rinkos, ir pirmiausia informuoti vietos ir regionų valdžios subjektus, kurie turi tiesioginį kontaktą su Europos verslininkais ir vartotojais;

44.

pritaria idėjai, kad reikia steigti pareigūnams valstybėse narėse skirtą centrinį informacinį punktą, kuris teiktų informaciją apie bendrojoje rinkoje galiojančius teisės aktus, siekiant maksimaliai padidinti informacijos srautą tarp Europos ir vietos lygmenų;

45.

pritaria veiksmams, kuriais siekiama didinti žinias ir informuotumą, įskaitant bendruosius skaitmeninius vartus – tokie veiksmai turėtų užtikrinti galimybę gauti išsamią informaciją apie bendrosios rinkos teisės aktus ir administracines procedūras ir nukreiptų tiesioginius naudotojus į jiems tinkamiausias paramos tarnybas ir kontaktinius centrus;

46.

numato geresnį naudojimąsi esamomis Europos bendrosios rinkos IT priemonėmis, tokiomis kaip Vidaus rinkos informacinė sistema (IMI), ir sutinka, kad būtina sukurti vieningą interneto platformą teisės aktų vykdymui užtikrinti;

47.

ragina Komisiją pagalvoti apie galimybę panaudoti vietos ir regionų valdžios institucijų potencialą atliekant išankstinį pasiūlytų teisės aktų vykdymo užtikrinimo vertinimą, nes daugeliu atvejų būtent šios valdžios institucijos yra atsakingos už šių teisės aktų įgyvendinimą po jų priėmimo; Be to, vietos ir regionų valdžios institucijos turi tinkamas sąlygas išbandyti sprendimus, taip pat gauna tiesioginę grįžtamąją informaciją apie tai, kaip gali būti laikomasi reikalavimų;

48.

teigia, kad būtina paspartinti darbą, skirtą techninių standartų suderinimui ir laisvei teikti paslaugas Europos bendrojoje rinkoje, ir mano, kad šis procesas turėtų būti užbaigtas iki 2023 m. pabaigos;

Pasaulinės prekybos iššūkiai

49.

kritiškai vertina globalios rinkos disbalansą, susijusį su atskirų valstybių privatiems ir viešiesiems ūkio subjektams, kurie teikia paslaugas ir platina produktus Europos Sąjungoje, teikiamos paramos (teisinės ir finansinės) lygiu ir apimtimi;

50.

pažymi, kad reikia labiau propaguoti Europos vertybes pasaulyje, įskaitant vertybes, susijusias su prekyba prekėmis ir paslaugomis. ES ir jos institucijos privalo palaikyti atvirą pasaulinės prekybos sistemą, kuri remtųsi tarptautinėmis taisyklėmis;

51.

ragina kovojant su kainų dempingu imtis priemonių, kad būtų pasinaudota skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis ir beveik momentine prieiga prie informacijos;

52.

atkreipia dėmesį į taisyklėmis grindžiamos tarptautinės prekybos sistemos su tvirta PPO svarbą ir pasisako prieš protekcionizmą ir izoliuotumą. ES turi siekti atgaivinti ir stiprinti PPO, be kita ko, modernizuojant jos darbo metodus svarbiausiose srityse ir šalinant jos reguliavimo sistemos spragas, kad PPO galėtų tinkamai reaguoti į dabartinius prekybos iššūkius;

53.

siūlo plėtoti ir įgyvendinti politiką, kuria siekiama reorganizuoti Europos tiekimo grandines taip, kad būsimos Europos įmonės nepatirtų nuostolių dėl pasaulinės prekybos sumažėjimo ir komponentų trūkumo ir ES piliečiams nebūtų apribota prieiga prie tam tikrų produktų;

54.

pažymi, kad ES ir likusio pasaulio prekybos santykius reikia plėtoti remiantis Europos strateginiais interesais (įskaitant panašaus plataus užmojo aplinkos standartus visoms šalims) siekiant stiprinti ES pasaulinį konkurencingumą ir jos vaidmenį tarptautinėje arenoje;

Galutinės pastabos. Išvados ir rekomendacijos

55.

pabrėžia, kad reikia atskirų valstybių narių bendradarbiavimo ir vieningų veiksmų, visų pirma saugiam ir stabiliam visų ES valstybių veikimui poveikį turinčių tarptautinių santykių srityje (pavyzdžiui, pasiekiant Europos nepriklausomybę nuo žaliavų iš trečiųjų šalių);

56.

nesutinka, kad tarp ES valstybių narių galimi ilgalaikiai netolygumai, susiję su veiklos taisyklėmis, kaip buvo iki šiol (pavyzdžiui, mokėjimų į ES biudžetą, euro naudojimo ir kt. atvejais);

57.

pabrėžia, kad svarbu pirmiausia viršnacionaliniu lygmeniu integruoti privačias ir viešas institucijas, kad jos dirbtų įmonėms ir vartotojams, kadangi šios institucijos žymiai greičiau pastebi problemas, iškylančias dėl skirtingų teisės aktų arba nukrypimų nuo taisyklių, priimtų ES lygmeniu;

58.

pabrėžia, kad Europos įmonių ir viešojo administravimo įstaigų skaitmeninimas, įskaitant technologinius sprendimus, susijusius su bendrąja rinka, yra ES prioritetas. Tokios sritys kaip kibernetinis saugumas, asmens duomenų apsauga ir informacijos rinkimas ir apdorojimas debesijoje, turi būti tobulinamas ir reikia naujų sprendimų;

59.

rekomenduoja: a) glaudžiai suderinti taisykles ir koordinuoti reguliavimo institucijas tuose sektoriuose, kurie daro didelį poveikį ekonomikos veikimui, pavyzdžiui, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose; b) įvertinti visiško teisės aktų harmonizavimo trumpuoju laikotarpiu sąnaudas ir naudą kitų sektorių atžvilgiu ir įvertinti teisinį ir technologinį pajėgumą įgyvendinti sprendimus skirtingo socialinio ir ekonominio išsivystymo ekonomikose; c) Komisijai aktyviau veikti siekiant Sąjungos viduje pašalinti netarifines kliūtis, įskaitant ribojimus taikyti nepagrįstas nacionalines technines taisykles ir reglamentuojamuosius ir nereglamentuojamuosius reikalavimus produktams ir paslaugų teikėjams ir sąlygas paslaugų teikimui; d) stiprinti bendradarbiavimą su vietos verslo atstovais, kad naujas taisykles būtų galima inicijuoti iš apačios į viršų; e) aiškiai apibrėžti atsakomybę už šiuos veiksmus ir jų taikymo sritį, visų pirma kuriant ir optimizuojant Europos bendrąją rinką, būsimuose regionų ir vietos lygmens valdžios institucijų dokumentuose; f) puoselėti ES pagamintų produktų vartojimo kultūrą, kad šie produktai būtų laikomi kokybės ir modernumo sinonimu;

60.

ragina parengti bendras viešųjų portalų kūrimo gaires (bent jau regionų lygmeniu – NUTS 2), kad skirtingų valstybių narių įmonės galėtų lengvai susirasti būtiną informaciją;

61.

pažymi, kad reikia stiprinti Europos integraciją, paremtą demokratijos vertybėmis, teisinės valstybės principu, aukštų aplinkos, klimato apsaugos ir sveikatos standartų taikymu, kad ES šalių sanglaudą ir ekonominį poveikį siejanti sinergija galėtų tapti veiksmingesnė. Bendrosios rinkos trūkumai jaučiami vietos ir regionų lygmeniu;

62.

pabrėžia Europos bendrosios rinkos pramonės autonomiškumo svarbą, įskaitant poreikį sukurti svarbiausių žaliavų tiekimo užtikrinimo strategiją;

63.

ragina ryžtingai įgyvendinti naujus sprendimus, ypač tuos, kurie susiję su Europos ekonomikos poveikio klimatui neutralizavimu arba tiesiogiai stiprina bendrosios rinkos vienodumą.

---

(1)  2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

(2)  2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

(3)  2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/515 dėl kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų prekių abipusio pripažinimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 764/2008 (OL L 91, 2019 3 29, p. 1).

Europos regionų komiteto nuomonė. Demografiniai pokyčiai – pasiūlymai dėl neigiamo jų poveikio ES regionams įvertinimo ir šalinimo

(2020/C 440/07)

Pranešėjas: János Ádám KARÁCSONY (HU/EPP), Tahitótfalu tarybos narys

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

1.

mano, kad demografiniai pokyčiai yra vienas didžiausių Europos regionams, miestams ir kaimo gyvenvietėms kylančių iššūkių, ir pažymi, kad tam tikri juos lemiantys veiksniai yra visuomenės senėjimas, žemas vaisingumo ir gimstamumo rodiklis ir vis didėjantis gyventojų pasiskirstymo netolygumas;

2.

primena Europos Vadovų Tarybos patvirtintas 2019–2024 m. strateginės darbotvarkės gaires dėl ateičiai skirto europinio modelio, kuriam įgyvendinti reikia spręsti ir demografines problemas;

3.

palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą prašyti Komisijos pirmininkės pavaduotojos Dubravkos Šuicos išnagrinėti demografinių pokyčių poveikį įvairioms visuomenės grupėms ir neproporcingai paveiktoms Europos vietovėms bei regionams ir pasiūlyti priemonių, kurios būtų naudojamos šiems iššūkiams įveikti, įskaitant protų nutekėjimo reiškinį, geresnį darbo ir šeimos gyvenimo derinimą, būsimą vaiko garantijų sistemą, žaliąją knygą dėl senėjimo ir ilgalaikę kaimo vietovių viziją ir primena, kad į šias priemones būtina įtraukti lyčių aspektą;

4.

nori atkreipti dėmesį į suaugusiųjų ar vyresnio amžiaus žmonių vaidmenį ir juos vertinti ne tik kaip priežiūros objektą, bet kaip bendruomenės išteklius, skatinti jų dalyvavimą socialiniame, pilietiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime ir rengti savarankiškumo ir gerovės įprastoje jų gyvenimo aplinkoje mokymus;

5.

labai teigiamai vertina Europos Komisijos ataskaitą dėl demografinių pokyčių poveikio, kurioje laikomasi bendro požiūrio į perėjimą prie skaitmeninių technologijų, ekologišką ekonomiką ir demografinius iššūkius, t. y. į visapusišką viziją, kuri yra itin svarbi siekiant užtikrinti teisingus ir tvarius sprendimus visoms kartoms, nė vieno nepaliekant nuošalyje, kaip raginama pagal 2030 m. darnaus vystymosi tikslus;

6.

palankiai vertina ES Tarybai pirmininkaujančios Kroatijos iniciatyvą demografinius pokyčius laikyti svarbiu prioritetu ir tai, kad RK buvo pateiktas prašymas parengti nuomonę šia tema;

7.

palankiai vertina Europos Parlamento iniciatyvą, reaguojant į Komisijos komunikatą, pateikti pranešimą dėl demografinių iššūkių;

8.

primena Regionų komiteto indėlį rengiant paktą dėl demografinių pokyčių, grindžiamą teminio tinklo, skirto inovacijų diegimui vyresniems žmonėms palankioje aplinkoje, darbo rezultatais; šis tinklas vienija vietos, regionų ir nacionalines valdžios institucijas, kurios, padedamos PSO, siekia remti vyresnių žmonių aktyvumą ir sveikatą reaguojant į demografinius iššūkius;

9.

primena, kad tarptautiniu lygmeniu svarbu bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis persvarstant 2002 m. Madrido tarptautinį veiksmų visuomenės senėjimo srityje planą ir keistis informacija su visuomenės senėjimo klausimų darbo grupe siekiant stiprinti vyresnio amžiaus asmenų žmogaus teisių apsaugą. Pasauliniu lygmeniu naudinga bendradarbiauti su Pasaulio sveikatos organizacija sveiko senėjimo dešimtmečio klausimu;

Pagrindinės demografinės tendencijos ir iššūkiai

10.

atkreipia dėmesį į labai skirtingas gyventojų skaičiaus didėjimo tendencijas ES valstybėse narėse ir regionuose – šias problemas 27 ES valstybėse narėse reikia skubiai spręsti naudojant skirtingas priemones;

11.

pabrėžia, kad pastaraisiais metais didelėje Europos dalyje regionų lygmeniu pastebimos neigiamos demografinės tendencijos. Daugumoje šių šalių aplink jų sostines ir didmiesčius pastebimas demografinio augimo „salų“ reiškinys (1);

12.

atkreipia dėmesį į išvadą, kad gyventojų paprastai netenka tie regionai, kuriuose dominuoja kaimo vietovės, kurie ir taip yra retai apgyvendinti bei atokūs. Gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijos taip pat daro poveikį nuosmukį patiriančioms pramonės teritorijoms ir įvairiems periferiniams miestams (2);

13.

pabrėžia, kad mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius ir didėjantis vyresnio amžiaus žmonių skaičius stiprina poveikį senėjimo indeksams. Numatoma, kad šis indeksas ES padidės nuo 29,3 % 2016 m. iki 52,3 % iki 2080 m. (t. y. padidės 23 procentiniais punktais) (3);

14.

pripažįsta, kad, nors pasaulyje gyventojų skaičius auga, gyventojų skaičiaus didėjimo tempas ES ženkliai sulėtėjo; 2015 m. 28 ES valstybėse narėse pirmą kartą natūraliai sumažėjo gyventojų skaičius – daugiau žmonių mirė nei gimė;

15.

pabrėžia, kad senėjimo indeksas nuolat didėja: remiantis Eurostato skelbiamais gyventojų skaičiaus duomenimis, 1960 m. kiekvienam pagyvenusiam asmeniui (65 metų amžiaus ar vyresniam) tekdavo vidutiniškai po tris jaunus žmones (0–14 metų amžiaus), tačiau praėjus šimtui metų, 2060 m., numatoma, kad kiekvienam jaunam žmogui teks du pagyvenę asmenys;

16.

pabrėžia, jog vaikų gimdymas moterims esant vis vyresnio amžiaus, planuoto nėštumo atidėjimas į vyresnį amžių ir dėl to atitinkamai nepasiekiamas pageidaujamas (4) vaikų skaičius (dažniausiai 2–3 vaikai (5)) lemia skirtumą tarp faktinio ir norimo vaikų skaičiaus (vadinamąjį vaisingumo atotrūkį). Kol ES valstybėse narėse egzistuoja vaisingumo atotrūkis, visų pirma reikia mažinti šį atotrūkį, o migracija savo indėlį gali įnešti tik vėliau. Reikia padaryti viską, kas įmanoma, siekiant skatinti ir didinti gimstamumą;

17.

pabrėžia, kad dėl jaunimo praradimo regionuose, kuriems būdinga emigracija ir maži gimstamumo rodikliai, mažesnės savivaldybės atsiduria itin nepalankioje padėtyje, nes tokiu atveju šiose vietovėse sunku išsaugoti būtinas viešąsias paslaugas ir stiprinti ekonominę ir gamybinę veiklą – būtinus veiksnius gyventojams tam tikrose vietovėse išsaugoti bei pritraukti ir ES valstybėse narėse vykstančiam kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimui pažaboti;

18.

atkreipia dėmesį į naujausius RK tyrimus (6), kuriuose ypač pabrėžiamas demografinių iššūkių teritorinis aspektas;

19.

atsižvelgdamas į savo nuomonę dėl protų nutekėjimo, pabrėžia, kad laisvas asmenų ir darbuotojų judėjimas yra vidaus rinkos pagrindas ir viena pagrindinių Europos Sąjungos sutartyse pripažįstamų laisvių;

Nuoseklaus politinio atsako visais valdymo lygmenimis būtinybė

20.

atkreipia dėmesį į savo nuomonę „ES atsakas į demografinius iššūkius“ (2016 m.), kurioje teigiama, kad daugelis Europos politikos priemonių gali padėti atremti demografinius iššūkius, nerengiant konkrečių priemonių, kuriomis būtų remiamos su šiais iššūkiais susiduriančios vietovės. Tai turi įtakos transportui, informacinei visuomenei, užimtumui ir socialinei politikai, kultūrai, aplinkai ir klimatui, taip pat įmonėms; pakartoja savo raginimą parengti visa apimančią Europos demografinių pokyčių strategiją ir pabrėžia, kad šiuos iššūkius šalinti reikės visapusiškai, veikiant įvairiose politikos srityse, siekiant padėti pakeisti (iniciatyviai) arba sušvelninti (reaktyviai) demografinių pokyčių poveikį – tai galėtų būti:

Iniciatyvios politikos galimybės

—

kadangi vienas iš gyventojų skaičių lemiančių veiksnių yra gimstamumas, tinkamų sąlygų sudarymas žmonėms, norintiems turėti vaikų, jų turėti daugiau ir anksčiau, kartu atsižvelgiant į tai, kad, remiantis „Europos Sąjungos demografinėje perspektyva“ (2017 m.) (7), politikos priemonės keisti būsimą demografinę padėtį yra ribotos ir jų poveikiui reikia laiko, daugiausia dėmesio reikėtų skirti prisitaikymui ir sklandžiam perėjimui prie ES, kurioje gyvena daugiau vyresnio amžiaus žmonių, kartu remiant šeimas, kad paveiktuose regionuose padidėtų gimstamumas;

—	regionų patrauklumo didinimas specialiomis investicijomis į, be kita ko, infrastruktūrą, kultūrą ir sujungiamumą, kad regionai suteiktų jaunimui galimybių studijuoti, diegti inovacijas ir rasti stabilių ir kokybiškų darbo vietų;

—	specialių paskatų sistemų kūrimas, siekiant pritraukti jaunus žmones įsikurti šiuose regionuose;

—	užtikrinimas, kad jauniems žmonėms būtų ekonomiškai įmanoma kurti dideles šeimas;

—

„gerovės ekonomikos“ koncepcijos Europos Sąjungoje plėtojimas, didinant žmonių, o kartu ir šeimų, gerovę (švietimo, sveikatos, vaikų priežiūros, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, būsto, judumo ir transporto, sujungiamumo ir kultūros srityse), nes tai padeda sukurti palankų ekonominį ciklą ir išlaikyti ilgalaikes investicijas į gerovę. Tai gali padidinti regionų ir miestų, kaip gyvenamųjų ir šeimos kūrimo vietų, patrauklumą, remiantis pirmiau išvardytais veiksniais, o ne tik ekonomikos augimu;

—	skatinti ir įgyvendinti nuoseklią ir integruotą politiką, kuria siekiama nagrinėti šeimos klausimus ir remti šeimą jai laisvai atliekant savo socialines funkcijas;

—	priminti ypatingą poreikį įtraukioje visuomenėje kokybiškai tenkinti senstančių neįgaliųjų poreikius;

Reaktyvios galimybės

—	dalyvavimo darbo rinkoje didinimas, visų pirma moterų, daugiau investuojant į didesnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, socialinę ir šeimai palankią infrastruktūrą ir didesnę lyčių lygybę;

—	senėjančios visuomenės sveikatos ir priežiūros išlaidų mažinimas, propaguojant aktyvų ir sveiką senėjimą, investuojant į naujas savarankiško gyvenimo formas (naujas būsto koncepcijas) ir skatinant socialinę ekonomiką;

—	viešųjų investicijų planavimo gerinimas, atliekant demografinę viešųjų investicijų patikrą, parengiant metodiką ir technines priemones, kurios padėtų atlikti įvairų sričių politikos demografinio poveikio vertinimus;

—	mokyklos nebaigusių jaunuolių skaičiaus mažinimas ir įgūdžių bazės plėtimas, investuojant į švietimą, ir į kiekvienos teritorijos poreikius ir galimybes orientuoto mokymo ir darbo jėgos perkvalifikavimo lankstumo skatinimas;

—	ypatingas dėmesys viešosioms paslaugoms, kaip antai sveikatos priežiūrai, švietimui ir kultūrai mažuose ir vidutinio dydžio regionų miestuose ir skaitmeninių sprendimų naudojimas visų vietovių aprėpčiai;

—	tinkamai veikiančios ir bendru sutarimu grindžiamos Europos lygmens teisinės sistemos, kuri palengvintų ne ES piliečių integraciją į Europos darbo rinką ir visuomenę, sukūrimas, kaip išsamios demografinių pokyčių problemos sprendimo strategijos dalis;

—	numatyti mišrias socialinės paskirties būsto formas, kurios savo įtraukios sąveikos galimybėmis būtų palankios kartų sambūviui, sinergijai ir abipusiškumui;

—	skatinti veiksmus, kuriais gerinama gyvenimo kokybė ir kovojama su vyresnio amžiaus žmonių vienišumu ir izoliacija, visų pirma, bet ne tik, pandemijos sąlygomis;

—	skatinti kurti aplinką, palankią plėtoti kartų socialinius santykius, sudarančius sąlygas visos visuomenės gerovei;

Demografija ir tebesitęsiančios diskusijos dėl daugiametės finansinės programos

21.

mano, kad ateityje reikia skirti daugiau Europos lėšų protų nutekėjimui sustabdyti;

22.

atsižvelgdamas į vykstančias derybas dėl struktūrinių fondų reglamentų, konkrečiai pabrėžia, kad, kaip siūlė Europos Parlamentas, juose turėtų būti labiau akcentuojami demografiniai pokyčiai ir kad reikia didesnio lankstumo juos taikant teritorijose ir regionuose, kuriuos neproporcingai paveikė šis reiškinys, kad šių fondų lėšas būtų galima naudoti kartu tam pačiam projektui, kad būtų galima skirti išankstinius mokėjimus ir užtikrinti papildomumą su finansinėmis priemonėmis;

23.

primena, kad nuomonėje „Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas“ (2018 m.) teigiama, jog Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (ERPF) tikslai yra remti geografinių arba demografinių trūkumų turinčius miestus ir kaimo vietoves. Nuomonėje taip pat raginama teikti papildomą ES finansinę paramą projektams, kuriais skatinamas aplinkos požiūriu tvarus ir socialiai įtraukus ekonomikos vystymasis atitinkamuose regionuose;

24.

atsižvelgdamas į tai, primena Regionų komiteto ir Europos Parlamento pasiūlymą šią konkrečią paramą skirti NUT 3 lygio regionams arba vietos administracinių vienetų grupėms, kuriose gyventojų tankumas neviršija 12,5 gyventojo km2 (retai apgyvendintos teritorijos) ar 8 gyventojų km2 (labai retai apgyvendintos teritorijos) arba kuriose 2007–2017 m. kasmet gyventojų vidutiniškai sumažėdavo daugiau kaip 1 % ir kurioms turėtų būti taikomi konkretūs regioniniai ir nacionaliniai planai siekiant didinti regiono patrauklumą žmonėms, verslo investicijas, galimybes gauti skaitmeninių ir viešųjų paslaugų, įskaitant struktūrinius fondus pagal bendradarbiavimo susitarimą;

25.

pakartoja RK ir Europos Parlamento poziciją dėl paramos nacionaliniams planams, skirtiems remti regionus ir vietoves, kurie patiria nuolatinį demografinį nuosmukį ir kuriems reikia paramos, įskaitant finansinę ESI fondų paramą, kad būtų didinamas patrauklumas bei verslo investicijos ir gerinamas skaitmeninių ir viešųjų paslaugų prieinamumas. Šie nacionaliniai ir regioniniai planai turi būti atspindėti naujoje ES demografinių pokyčių strategijoje;

Demografiniai aspektai pagrindinėse ES politikos srityse

26.

akcentuoja demografinį urbanizacijos aspektą, nes Europos Sąjungoje taip pat vis sparčiau vyksta urbanizacija, ir pabrėžia, kad svarbu rimtai spręsti demografines problemas įgyvendinant Europos Sąjungos miestų darbotvarkę ir atnaujinant Leipcigo chartiją;

27.

pritaria Europos Parlamento pozicijai, kurioje atsispindi Regionų komiteto pasiūlymai padėti retai apgyvendintiems regionams „ir bendruomenėms, t. y. bent 5 % visų ERPF lėšų nacionaliniu lygmeniu pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, skirti integruotam teritorijų vystymui gamtinių, geografinių ar demografinių kliūčių ar trūkumų turinčiose ne miestų vietovėse arba vietovėse, kuriose kyla sunkumų naudotis pagrindinėmis paslaugomis. Iš šios sumos ne mažiau kaip 17,5 % skiriama kaimo vietovėms ir bendruomenėms, atsižvelgiant į pažangių kaimų pakto nuostatas, kuriomis plėtojami tokie projektai kaip pažangieji kaimai“ (8), taip gerinant sąlygas šiose vietovėse ir skatinant gyventojų skaičiaus atkūrimą;

28.

pabrėžia Jaunimo garantijų iniciatyvos ir iniciatyvos „Tavo pirmasis EURES darbas“ vaidmenį, nes jos padeda jauniems žmonėms susirasti darbą. Tiesioginė Jaunimo garantijų iniciatyvos svarba demokratijai ir netiesioginė jos reikšmė demografinei padėčiai yra akivaizdžios analizuojant 2014–2020 m. laikotarpio rezultatus: iniciatyva padėjo pagerinti milijonų jaunų europiečių gyvenimą;

29.

laukia Europos Komisijos pasiūlymų dėl būsimos vaiko garantijų sistemos, skirtos padėti vaikams, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skatinant investicijas, užtikrinančias, kad vaikai galėtų naudotis savo pagrindine teise augti ir klestėti vaikui ir šeimai palankioje aplinkoje, pirmenybę teikiant priemonėms, skirtoms padidinti bendras šeimos pajamas ir paremti tėvus, ir kad vaikai turėtų galimybę naudotis nemokama ir kokybiška sveikatos priežiūra, švietimu, vaikų priežiūra, turėti deramą būstą ir gauti tinkamą maitinimą; mano, kad šeimos politika turėtų būti laikoma ne valstybės biudžeto išlaidomis, o investicija į strateginį visuomenės turtą;

30.

mano, kad bendra žemės ūkio politika (2014–2020 m. BŽŪP), kuri apima ir kaimo plėtrą, padeda spręsti demografines problemas. Todėl 2021–2027 m. laikotarpiu BŽŪP turėtų išlikti tvirta ES politika. Gerąją praktiką taikančios gyvybingos kaimo vietovės, jaunieji ūkininkai ir šeimyniniai ūkiai turėtų atlikti svarbų vaidmenį kovojant su klimato kaita, saugant aplinką, išsaugant kraštovaizdžius ir biologinę įvairovę ir užkertant kelią gyventojų skaičiaus mažėjimui kaimo vietovėse;

31.

nors Europos Komisijos galimybės imtis veiksmų yra labai ribotos, ji turėtų įsikišti į žemės rinkos teisės aktų sritį, siekdama skatinti pasinaudoti kaimo plėtros galimybėmis siekiant paremti naujus veiksmus, kuriais skatinamas žemės nuosavybės judumas (žemės bankai, su žemės ūkio paskirties žeme susijusios iniciatyvos bei kitos vietos lygmeniu skatinamos iniciatyvos, skirtos sudaryti galimybes naujiems rinkos dalyviams naudotis žeme), išplėsti paramos veiksmų taikymo sritį įtraukiant naujus ūkininkavimo verslo modelius (ypač naujoviškas partnerystes tarp ūkininkų) ir vietos organizacijas, kurios gali remti jaunus ūkininkus ir naujus rinkos dalyvius įsigyjant žemės, skatinti rengti aktyvesnę nacionalinę politiką pasinaudojant ES rekomendacijomis dėl galimybių naudotis žeme taikant geriausios praktikos pavyzdžius (atsižvelgiant į nusistovėjusią geriausią praktiką);

32.

mano, kad valstybės narės turi tvirtai remti politiką, kuria skatinamas moterų įtraukimas ir dalyvavimas informacinių ir ryšių technologijų (IRT), mokslo, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (STEAM) ir kaimo vietovių veikloje, kaip būtiną sąlygą norint subalansuoti gyventojų piramidę vietovėse, kuriose mažėja gyventojų skaičius arba kurioms gresia jo mažėjimas;

33.

prašo Europos Komisijos ir valstybių narių užtikrinti būtiną ES sanglaudos politikos ir bendros žemės ūkio politikos koordinavimą, siekiant užtikrinti, kad kaimo vietovės taip pat galėtų įgyvendinti pažangiųjų kaimų projektus laikydamosi integruoto požiūrio (ITI, BIVP arba LEADER);

34.

pakartoja mintį, išdėstytą savo nuomonėje „Vyresnių žmonių aktyvumas ir sveikata“ (2019 m.), kad „dėl demografinių pokyčių kylančioms problemoms spręsti prireiks mokslinių tyrimų ir aktyvios Europos pramonės, siekiant atrasti, suprojektuoti ir pagaminti naujus novatoriškus sprendimus, pavyzdžiui, senėjančiai visuomenei skirtiems kasdieniams produktams, infrastruktūrai, technologijoms ir programinei įrangai, visų pirma plėtoti telemediciną siekiant užtikrinti specializuotos priežiūros kokybę, ypač kaimo arba retai apgyvendintose vietovėse; ir mano, kad tai yra galimybė ES įgyti pranašumą senjorų ekonomikoje kuriant darbo vietas vietos lygmeniu, kuriant gerovę ir eksportuojant novatoriškas naujoves į užsienį“. Šeimai palanki aplinka ir kartų solidarumas sustiprina minėtą teiginį. Šiuo požiūriu vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka pagrindinį vaidmenį sudarant sąlygas oriam senėjimui propaguoti ir užtikrinti, o norint to pasiekti, reikia specialių kvietimų šiuo klausimu ir geresnio įvairių esamų finansinių išteklių koordinavimo;

35.

atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį gali atlikti informacinės ir ryšių technologijos bei pažangioji aplinka gerinant gyvenimo sąlygas didžiausių demografinių iššūkių patiriančiose vietovėse. Todėl Komitetas ragina ES spręsti skaitmeninės atskirties problemą, kuri daro poveikį daugeliui sričių, taikant pažangius sprendimus ir naudojantis Europos priemonėmis bei programomis, pavyzdžiui, struktūriniais ir investicijų fondais, naująja programa „Next Generation ES“, kad būtų užtikrintas skaitmeninis ir kokybiškas junglumas visiems gyventojams;

36.

kalbėdamas apie skaitmeninę atskirtį, pabrėžia pažangius sprendimus vyresnio amžiaus žmonių priežiūros ir užsakomųjų transporto paslaugų srityje ir poreikį parengti planus, kad būtų užtikrintas judriojo ryšio paslaugų teikimas regioniniuose ir vietos keliuose. be to, mano, kad gyvybiškai svarbu judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą įtraukti į universaliąsias telekomunikacijų paslaugas, ypač retai apgyvendintuose kaimo gyvenviečių centruose, jų keliuose ir susisiekimo infrastruktūroje, dėl kurių palengvėja gyvenimas, ypač pagyvenusiems žmonėms ir mažų vaikų turintiems tėvams. Visi šie veiksniai daro aiškų poveikį gyventojų skaičiaus išsaugojimui;

37.

siūlo numatyti mokymo programas ir pagalbą naudojantis skaitmeninėmis technologijomis ir mažinti esamą vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninę atskirtį, taip pat pokyčių valdymo programas, skirtas savivaldybių socialinių paslaugų valdytojams, kad jie galėtų vykdyti asmeniui teikiamų paslaugų skaitmeninę transformaciją;

38.

sutinka, kad 2017 m. rugsėjo mėn. priimtame Komisijos komunikate, skirtame 2014–2020 m. laikotarpiui („Ekonomikos augimas ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“), siūlomi veiksmai gali padėti sumažinti tarpvalstybinės sąveikos sudėtingumą, trukmę ir sąnaudas ir skatinti telkti paslaugas prie vidaus sienų. Komisija pabrėžia, kad „bus svarbu investuoti į gyvenimo sąlygų gerinimą – įgyvendinant bendrus veiksmus aplinkos apsaugos srityje ir taikant bendras klimato kaitos švelninimo priemones bus užtikrinta didesnė pasienio regionų gyventojų apsauga“ (9);

39.

dar kartą patvirtina savo teiginį, pateiktą nuomonėje „Tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra“ (2017 m.), kad „dėl dabartinių demografinių tendencijų būtina permąstyti lyčių vaidmenis ir skatinti lankstesnę ir vienodesnę darbo tvarką“. Atsižvelgiant į tai, ES teisinė sistema tose politikos srityse, kuriose siekiama paremti darbo ir šeimos gyvenimo derinimą ir lyčių lygybę, yra neatsiejamai susijusi su ekonomika, demografija, užimtumu ir regioniniais aspektais. Turėdamas tai omenyje, Komitetas palankiai vertinta Europos Komisijos lyčių lygybės strategiją;

40.

atkreipia dėmesį į savo nuomones „Judumas geografinių ir demografinių iššūkių patiriančiuose regionuose“ (2014 m.) ir „ES atsakas į demografinius iššūkius“ (2016 m.). Jos apima tokias sritis kaip transporto politikos judumo užtikrinimas ir tolesnių konkrečių priemonių nustatymą; tai, be kita ko, novatoriški metodai, pavyzdžiui, „užsakomasis transportas“, siekiant pagerinti susisiekimą visuose regionuose ir tarp jų; be to, RK pabrėžia, kad reikalingi nauji transporto finansavimo metodai nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose;

41.

atkreipia dėmesį į tai, kad aukštas nedarbo lygis neatitinka darbo rinkos poreikių. Todėl būtina organizuoti profesinį mokymą arba kvalifikacijos kėlimo kursus bedarbiams, kurie negali prisitaikyti prie darbo rinkos arba į ją vėl integruotis. Reikėtų įtraukti viešąsias, regionų ir vietos institucijas bei vykdyti jungtinį užimtumo tarnybų bendradarbiavimą;

42.

mano, kad skirtingų sričių politikoje turi būti vykdoma pozityvi komunikacija apie kaimo vietoves, siekiant spręsti gyventojų skaičiaus mažėjimo problemą, su kuria susiduria kaimo vietovės, taip formuojant patrauklų kaimo vietovių įvaizdį, atkreipiant dėmesį į gausybę jų teigiamų aspektų ir vertybių;

43.

svarbu pabrėžti, kad, jeigu vaikų turintys vyrai aktyviau dalyvauja vaikų priežiūros ir šeimos gyvenime, vaikai išsiugdo geresnių kognityvinių ir emocinių įgūdžių ir yra stipresnės fizinės sveikatos. Tie, kurie daugiau bendrauja su savo vaikais, paprastai yra labiau patenkinti gyvenimu ir jų geresnė fizinė bei psichikos sveikata. 2015 m. trys ketvirtadaliai EBPO šalių suteikė bent keletą mokamų atostogų dienų, kuriomis gali pasinaudoti tik tėvas, pavyzdžiui, tėvui suteikiamos mokamos vaiko priežiūros atostogos. Tokios atostogos taip pat gali padėti sumažinti moterų diskriminaciją darbo vietoje;

44.

primena darnaus vystymosi tikslus ir visų pirma specialų miestų plėtros tikslą – 11-ąjį DVT, kuriuo raginama „pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs“; remia projektus, skirtus savivaldybėms, miestams ir regionams, kurie aktyviai padeda siekti 11-ojo DVT;

45.

atsižvelgia į Europos žaliąjį kursą, kuris yra svarbus atsakas sprendžiant aplinkosaugos, demografines, ekonomines ir socialines problemas. Tvaraus augimo strategija yra esminis elementas siekiant pertvarkyti ES į teisingą ir klestinčią visuomenę; be to, reikia persvarstyti švarios energijos politiką ekonomikos, pramonės ir vartojimo, transporto, maisto, žemės ūkio ir statybos sektoriuose, taip pat mokesčių sektoriuje ir kai kuriuos socialinės paramos aspektus bei apskritai paramos šeimai klausimus;

46.

pabrėžia, kad vaikų turėjimas neturėtų būti kliūtis profesiniams tikslams ir dėl to žmonės neturėtų nuskursti ar prarasti perkamąją galią, ypač didelių šeimų ir nepilnų šeimų atveju. Šeimos planavimas yra ilgalaikis, todėl svarbu vykdyti stabilią ir iniciatyvią politiką, kuri apimtų darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą ir vaikų turinčių vyrų dalyvavimą šeimos gyvenime. Be to, palankesnės sąlygos turėtų būti sudarytos greitam ir lanksčiam motinų grįžimui į darbo rinką po motinystės atostogų;

47.

nurodo, kad dalis darbo vietų, kurių reikės ateityje, dar nesukurtos, todėl reikia sudaryti sąlygas lavinti mūsų piliečių (visų amžiaus grupių ir visuose sektoriuose) įgūdžius, kurie padidintų jų galimybes įsidarbinti. Formuojant mokymo politiką ypatingą dėmesį reikėtų skirti asmenims, kurie gyvena rečiau apgyvendintose arba didelės sklaidos vietovėse, ir sudaryti jiems galimybių mokytis.

48.

atkreipia dėmesį į nemokamo darbo, kurį daugiausia atlieka moterys, svarbą, remiant šeimas ir šalinant viešosios socialinės infrastruktūros trūkumą. Nemokamas darbas – tai dažniausiai neapmokama priežiūra ir darbas namų ūkyje, kuris sudaro atitinkamai 10 % ir 39 % pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP);

Demografija ir demokratija

49.

mano, kad iškylančios naujos problemos, pavyzdžiui, visuomenės transformacija ir gyventojų pasiskirstymas, sukelia politines reakcijas, dėl kurių demokratinėje sistemoje gali atsirasti poliarizacija;

50.

norėtų atkreipti ypatingą dėmesį į jaunus žmones, kurie turi arba gali turėti vaikų. Vidutinis jaunimo nedarbo lygis ES valstybėse narėse tebėra didesnis nei apskritai dirbančiųjų gyventojų. Jaunimas dažniau dirba mažų garantijų darbo sąlygomis. Remiantis moksliniais tyrimais, daugiausia dėmesio reikėtų skirti jaunimo galimybėms gauti nuspėjamas pajamas, nes tai, be kita ko, suteiktų jiems saugumo, kurio jiems reikia norint kurti šeimą;

51.

mano, kad plėtojant transeuropinius transporto tinklus, kurie pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013 (10) 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu ir toliau bus finansuojami iš Sanglaudos fondo, turėtų būti ne tik šalinamos esamos kliūtys, bet ir teikiama pirmenybė investicijoms į kelių transporto tinklus bei skatinamos viešosios paslaugos kaimo vietovėse, visų pirma retai apgyvendintose vietovėse ir tose, kurių bendruomenės senėja, kad būtų sudarytos palankios sąlygos kaimo ir miesto jungtims, stiprinama kaimo plėtra ir mažinamas skaitmeninis atotrūkis;

52.

todėl įspėja, kad daugelyje ES regionų ir šalių, kuriuose žmonės jaučiasi palikti nuošalyje, vystosi „nepasitenkinimo geografija“, kuri dažnai būna glaudžiai susijusi su demografiniu nuosmukiu. Todėl kaimo vietovėse ir retai apgyvendintose vietovėse turėtų būti užtikrinta galimybė naudotis pagrindinėmis viešosiomis paslaugomis;

53.

mano, kad šį klausimą būtina spręsti siekiant stiprinti mūsų demokratinę sistemą, sudarant palankesnes sąlygas kartų dialogui ir aktyviai įtraukiant vietos ir regionų lygmeniu išrinktus politikus, kurie yra arčiausiai piliečių;

54.

todėl mano, kad būsimoje konferencijoje dėl Europos ateities reikia aptarti demokratijos ir demografijos ryšį, ir siūlo konferencijoje aiškiai išdėstyti savo pozicijas šiuo klausimu, ypatingą dėmesį skiriant jaunimo atstovavimui. Konferencijoje turėtų būti sprendžiamas vadinamosios nepasitenkinimo geografijos klausimas, susijęs su ES politikos sėkmės lygiu ir jos tiesioginiu bei netiesioginiu poveikiu skirtingiems ES regionams ir jų demografijai; taip pat mano, kad šiomis aplinkybėmis konferencijoje būtų galima svarstyti klausimą, kaip turėtų būti apibrėžta SESV 174 straipsnyje minima sąvoka „didelių ir nuolatinių demografinių trūkumų turinčios vietovės“. Toks platesnis svarstymas taip pat yra aktualus ir DVT įgyvendinimo kontekste;

Raginimas aktyviai laikytis subsidiarumo ir geresnio reglamentavimo principų

55.

pabrėžia, kad už daugelį būtinų politinių sprendimų yra atsakingos ES vietos ir regionų valdžios institucijos, todėl akcentuoja, kad ieškant tinkamų sprendimų reikia tvirtai akcentuoti partnerystę ir daugiapakopį valdymą;

56.

kartu pabrėžia, jog svarbu, kad RK aktyviai dalyvautų Konferencijoje dėl Europos ateities, atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungoje yra daugiau kaip milijonas išrinktų vietos ir regionų atstovų;

57.

prašo taikyti Subsidiarumo darbo grupės parengtą „aktyvaus subsidiarumo“ koncepciją ieškant veiksmingų sprendimų demografinių pokyčių problemai spręsti, laikantis galių pasidalijimo ir palaikant tiesioginį dialogą su miestais ir regionais;

58.

turi galimybių remti šį procesą suteikdamas platformą konsultacijoms ir dialogui su Europos Komisija tinkamiems sprendimams rasti;

59.

pabrėžia, kad svarbu naudoti teritorinio poveikio vertinimo priemonę siekiant toliau formuoti ES politiką, kuri daro poveikį demografiniams pokyčiams, ir atkreipia dėmesį į savo teritorinio poveikio vertinimą, neseniai atliktą bendradarbiaujant su ESPON programa (11);

60.

siūlo glaudžiai bendradarbiauti su Europos Komisija rengiant būsimus politikos dokumentus, pvz., žaliąją knygą dėl senėjimo arba ilgalaikę kaimo vietovių strategiją, organizuojant bendras konsultacijas, kuriomis būtų remiamasi rengiant šiuos dokumentus;

Pažangos, padarytos sprendžiant demografines problemas, stebėsena

61.

mano, kad būtina nuolat stebėti demografinius iššūkius, susiejant Europos semestrą su demografiniais pokyčiais ir šį klausimą glaudžiai asocijuojant su darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimu;

62.

pabrėžia, kad, norint gauti aiškų regioninių skirtumų vaizdą, būtina reguliariai rinkti ES statistinius duomenis, atspindinčius ne tik nacionalinius, bet ir regioninius pokyčius; be to, mano, kad reikėtų parengti metinę ataskaitą apie demografinių iššūkių ES miestuose ir regionuose padėtį, kurią rengiant galėtų prisidėti ir Komitetas;

63.

siūlo Europos Komisijai ir ES miestams bei regionams, prieš patvirtinant metinę tvaraus augimo strategiją, surengti nuolatinį politinį dialogą dėl demografinių iššūkių padėties; siūlo Komisijai glaudžiai bendradarbiauti su RK organizuojant šį procesą;

Tolesni veiksmai

64.

siūlo ES Tarybai pirmininkaujančiai Kroatijai pateikti Tarybos išvadas dėl Komisijos atlikto padėties įvertinimo rezultatų ir įvairių sudėčių Taryboje surengti plataus masto diskusijas dėl demografinių iššūkių;

65.

ragina ES Tarybai pirmininkausiančias Vokietiją, Portugaliją ir Slovėniją toliau tęsti šį darbą, ypač daug dėmesio skiriant demografinių pokyčių ir gyvenimo sąlygų gerinimo visose teritorijose sąsajai;

66.

pabrėžia piliečių dalyvavimo svarbą ir ragina svarbiausius vietos suinteresuotuosius subjektus stiprinti regioninę horizontaliąją politiką, taip didinant informuotumą apie demografinius pokyčius vietos bendruomenėse, kad būtų geriau pripažįstamos labiau į piliečius orientuotos priemonės; be to, siūlo plačiai aptarti demografinius iššūkius dialoguose su piliečiais;

67.

mano, kad struktūrinį viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą reikėtų skatinti taip, kad visi teritorijų, kurioms kyla gyventojų skaičiaus mažėjimo problema arba kurios yra labai ištuštėjusios, subjektai koordinuotai bendradarbiautų sutelkiant ir stiprinant jų patirtimi grindžiamus projektus siekiant, diegti inovacijas ir skatinant ekonomikos dinamiką;

68.

mano, kad, siekiant stiprinti žmonių emocinį prisirišimą prie savo kaimų ir miestelių, svarbu daug reikšmės teikti turtingam mūsų regionų gamtos, meno ir kultūros paveldui ir taip remti, išsaugoti, išlaikyti ir apsaugoti vietos, čionykštes ir mažas bendruomenes, kalbinius ir kultūrinius subregionus, siekiant stiprinti kaimo vietovių gebėjimą išlaikyti vietos gyventojus ir jas atgaivinti;

69.

siūlo Europos Komisijai ir kitoms ES institucijoms, taip pat regioninėms ar pasaulinėms struktūromis, pavyzdžiui, Viduržemio jūros sąjungai ar JTO, glaudžiai bendradarbiauti rengiant išsamią strategiją demografiniams iššūkiams atremti;

70.

primena, kad nuo 1994 m. gegužės 15 d. Jungtinėse Tautose kasmet minima Tarptautinė šeimos diena; todėl siūlo antrąjį gegužės sekmadienį paskelbti Europos šeimos diena;

---

(1)  RK tyrimas „Demografinių pokyčių poveikis Europos regionams“, Briuselis, 2016 m.

(2)  https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/IDAN/2019/637955/EPRS_IDA(2019)637955_EN.pdf

(3)  Šaltinis: People in the ES – population projections (Eurostatas, 2017 m.).

https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Population_projections_in_the_EU#Age_dependency_ratios

(4)  OECD, Family Database, Fertility Indicators: SF2.2 Ideal and actual number of children. http://www.oecd.org/els/family/SF_2_2-Ideal-actual-number-children.pdf

(5)  Išsivysčiusiose šalyse laikoma, kad kartų kaitą užtikrinantis gimstamumo lygis yra maždaug 2,1 gyvų kūdikių gimimų skaičiui lygus suminis gimstamumo rodiklis, t. y. vienai moteriai tenkantis vidutinis gyvų kūdikių gimimų skaičius, reikalingas norint, kad nemažėtų šalies gyventojų skaičius (Šaltinis. Eurostatas, Statistics Explained https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Fertility_statistics#Total_fertility_rate_and_age_of_women_at_birth_of_first_child).

(6)  RK tyrimas „Demografinių pokyčių poveikis Europos regionams“ ir Europos regionų socialinių rodiklių suvestinė.

(7)  Demographic outlook for the European Union (2017) (EPRS | European Parliamentary Research Service & EUI | European University) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/IDAN/2017/614646/EPRS_IDA(2017)614646_EN.pdf

(8)  A8–0094/2019, Cozzolino.

(9)  https://ec.europa.eu/regional_policy/lt/information/publications/communications/2017/boosting-growth-and-cohesion-in-eu-border-regions

(10)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129).

(11)  https://cor.europa.eu/lt/our-work/Pages/Territorial-Impact-Assessment.aspx

Europos regionų komiteto nuomonė. Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti

(2020/C 440/08)

Pranešėja: Anne KARJALAINEN (FI/PES), Keravos miesto tarybos narė Pamatinis dokumentas: Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“ COM(2020) 14 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Įžanga

1.

palankiai vertina pasiūlymą dėl Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų plano, kurio tikslas socialiai teisingu būdu pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ir įgyvendinti Europos žaliąjį kursą;

2.

palankiai vertina Europos Komisijos sprendimą pradėti atviras konsultacijas dėl socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, atsižvelgiant į didelius socialinės politikos skirtumus visoje Europoje. Kilus COVID-19 pandemijai miestų ir regionų padėtis taip pat labai pasikeitė;

3.

pabrėžia stiprios Europos socialinės darbotvarkės svarbą, nes joje konkurencingumas ir socialinis teisingumas papildo vienas kitą. Socialinė darbotvarkė, žaliasis kursas ir skaitmeninė darbotvarkė yra glaudžiai susijusios, nes žalioji ir skaitmeninė transformacijos turi būti grindžiamos socialiniu teisingumu, lygybe ir aplinkos tvarumu. RK mano, kad svarbu, jog Teisingos pertvarkos fondas (TPF) atitiktų ES socialinį ramstį, kuriuo siekiama mažinti regionų skirtumus ir spręsti struktūrinių pokyčių ES regionuose problemą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kaimo vietovėms, pramonės pertvarkos paveiktoms vietovėms, turinčioms didelių nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų bei atokiausiems regionams, kurių nepalanki padėtis dėl COVID-19 pandemijos dar labiau pablogėjo;

4.

dar kartą ragina įgyvendinant Europos semestrą geriau koordinuoti Europos ir nacionalinę ekonomikos ir socialinę politiką ir prašo užtikrinti, kad į šį koordinavimą būtų įtraukiamos vietos ir regionų valdžios institucijos, užtikrinant pasidalijamąjį valdymą, grindžiamą subsidiarumo principu. Pagal šį principą strateginio programavimo ir įgyvendinimo užduotys turi būti perduotos ne tik valstybėms narėms, bet ir vietos bei regionų valdžios institucijoms, kurios geriausiai gali veiksmingai reaguoti į vietos poreikius ir iššūkius;

5.

pabrėžia, kad svarbu parengti aiškų, koordinuotą ir plataus užmojo Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų planą. Subsidiarumo ir proporcingumo principai nulems, kokiu lygmeniu ES ir valstybės narės įgyvendins siūlomas politikos ir teisėkūros priemones;

6.

primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į atitinkamas pagal ES miestų darbotvarkę įgyvendinant miestų partnerystes parengtas rekomendacijas, pavyzdžiui, dėl būsto, skurdo mieste, taip pat darbo vietų ir įgūdžių vietos ekonomikoje, ir dalyvaujamuosius darbo metodus taikyti taip pat įgyvendinant socialinę Europą;

7.

pabrėžia, kad COVID-19 pandemija neturi būti naudojamasi kaip dingstimi atidėti arba atšaukti Europos Komisijos komunikate nurodytus pasiūlymus dėl socialinio teisingumo gerinimo. Priešingai, krizė turi paspartinti ir suintensyvinti mūsų pastangas siekti struktūrinių pokyčių pereinant prie teisingesnės ir žalesnės ES. Turime kurti tvaresnes ekonomines ir socialines sistemas ateičiai;

8.

pažymi, kad artimiausiu metu ekonomikos atkūrimo pastangoms būtinas tvirtas socialinis aspektas siekiant išlaikyti tvirtus socialinės apsaugos tinklus, išsaugoti darbuotojų darbo vietas ir išvengti neteisėto atleidimo iš darbo. Darbo rinkoje pažeidžiamiausi yra laikino ir netipinio užimtumo sąlygomis dirbantys asmenys, moterys, jaunimas, imigrantai ir neįgalieji. Kilus COVID-19 pandemijai darbą praradę žmonės nebūtinai galės grįžti į savo ankstesnį darbą. ES programomis turi būti remiamas žmonių, kuriems gresia nedarbas, bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių žmonių, ypač tų, kuriems sunkiau patekti į darbo rinką (asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, vienišų motinų ir vienišų tėvų, patiriančių suderinimo sunkumų, ir pan.) kvalifikacijos kėlimas. Visais šiais aspektais turi būti užtikrinamos lygios galimybės ir nediskriminavimas dėl lyties, lyties raiškos, gimimo vietos, etninės kilmės, politinių ir religinių pažiūrų, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos ar tapatybės, ligos, kalbos ar bet kokių kitų asmeninių ar socialinių sąlygų ar aplinkybių;

9.

pabrėžia, kad susidarius tokioms aplinkybėms kaip dabar paspartėjo perėjimas prie skaitmeninių technologijų, todėl daugelyje darbo vietų reikėjo prisitaikyti prie skaitmeninimo ir nuotolinio darbo; rekomenduoja pasinaudoti pastaraisiais mėnesiais suteiktu postūmiu siekiant reglamentuoti nuotolinį darbą ir pripažinti jo indėlį mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro, nes šis nefizinis darbo būdas mažina naudojimąsi transporto priemonėmis;

10.

pažymi, kad vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu ekonomikos atkūrimo priemonėmis reikia spręsti ekologinės ir skaitmeninės pertvarkų socialinio poveikio klausimą. Kuriant anglies dioksido neišskiriančią ateities ekonomiką mums reikia teisingos darbo rinkos, pagrįstos deramomis darbo vietomis, tvirta socialine apsauga ir galimybėmis surasti darbą vietovėse, kuriose žmonės gyvena;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad pandemijos metu vietos ir regionų valdžios institucijų teikiamoms viešosioms paslaugoms teko labai svarbus vaidmuo. Nesant viešųjų paslaugų sistemos poveikis žmonėms būtų buvęs daug didesnis. Teisinga pertvarka reiškia, kad pripažįstamas pagrindinis vietos ir regionų lygmens vaidmuo teikiant kokybiškas viešąsias paslaugas. Viešųjų pirkimų ar valstybės pagalbos taisyklės negali riboti vietos ir regionų valdžios institucijų teikiant šias paslaugas;

12.

pažymi, kad ES yra kryžkelėje, kur galimas – ir netgi būtinas – naujas mąstymas. Kaip niekad svarbu investuoti į žmonių gerovę ir atsižvelgti į gerovės ekonomikos teikiamą naudą, kurioje pabrėžiama trijų darnaus vystymosi aspektų – socialinio, ekonominio ir aplinkos – pusiausvyra. Šie aspektai stiprina vienas kitą ir sudaro socialiai teisingos, tvarios ir klimatui nekenkiančios visuomenės pagrindą. Vietos ir regionų subjektai turi visas galimybes savo veikloje įgyvendinti gerovės ekonomiką, tačiau ES lygmens gairės taip pat reikalingos;

13.

mano, kad viešieji pirkimai yra dar viena sritis, prisidedanti prie teisingos pertvarkos ir novatoriškų sprendimų paieškos, nes viešųjų pirkimų procedūros gali padėti užkirsti kelią aplinkosaugos ir socialiniam dempingui į viešųjų pirkimų procedūros kriterijus įtraukiant kokybinius, aplinkosauginius ir (arba) socialinius aspektus. Vis dėlto, toks įtraukimas tebėra neprivalomas, todėl reikia dėti daugiau pastangų siekiant paskatinti viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančius ekonominės veiklos vykdytojus pasiūlyti geresnes bendras darbo sąlygas ir darbo vietas, skirtas įdarbinti žmones, kuriems sudėtinga patekti į darbo rinką, arba asmenis, kuriems gresia socialinė atskirtis ir skurdas, bei didinti jų galimybes įsidarbinti;

14.

pabrėžia, kad įmonės, įskaitant tas, kurios dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, turi aiškiai atsižvelgti į žmogaus teises tiek savo veikloje, tiek subrangos grandinėse; todėl siūlo ES lygmeniu priimti įmonių atsakomybės nuostatas, grindžiamas JT išsamaus patikrinimo žmogaus teisių srityje principu.

Lygios galimybės ir darbo vietos visiems

15.

pritaria Komisijos tikslui didinti užimtumą ir kurti daugiau kokybiškų darbo vietų ES. Siekiant panaikinti įgūdžių ir darbo vietų disbalansą, reikalingas daugiadalykis ir iniciatyvus požiūris. Ateityje įgūdžių paklausa darbo rinkoje didės, ypač darbo vietų, susijusių su dirbtinio intelekto taikymu ir plėtojimu, taip pat su klimato kaitos poveikio švelninimu, prisitaikymu prie jos ir jos išnaudojimu. Naujoji ES pramonės strategija turi remti kokybiškų darbo vietų kūrimą ir pramonės konkurencingumą. Strategija taip pat turi būti stiprinamas Europos atsparumas, pavyzdžiui, didinant pagrindinių sveikatos priežiūros prietaisų ir apsaugos priemonių gamybą ES. Strategijos „Europa 2020 m.“ laikotarpis greitai baigsis, todėl atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus būtina nauja ilgalaikė ES augimo ir užimtumo strategija, kad būtų galima susieti įvairius integracinio ekonomikos augimo, užimtumo, skurdo mažinimo ir pramonės konkurencingumo tikslus;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikri užimtumo sektoriai susidūrė su neproporcingai didele COVID-19 pandemijos rizika, visų pirma sveikatos priežiūros sektorius ir paslaugos; pabrėžia tinkamai nustatomos su koronavirusu susijusios profesinės rizikos veiklos sektoriuose svarbą ir akcentuoja, kad visi darbuotojai, patiriantys tokią riziką, ne tik nusipelno didelio visuomenės pripažinimo, bet ir visų pirma jiems reikia saugių darbo sąlygų;

17.

pažymi, kad pandemijos virulentiškumas atskleidė sveikatos priežiūros sistemų trūkumus daugelyje Europos Sąjungos šalių, todėl būtina stiprinti Europos sveikatos priežiūrą sudarant palankesnes sąlygas ir skatinant mokslinius tyrimus visuose sektoriuose, ypač priežiūros, slaugos ir tyrimų srityse;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl demografinių pokyčių Europoje daugelyje valstybių narių ir regionų trūks darbo jėgos. Todėl svarbu užtikrinti tarpvalstybinį darbo jėgos judumą ir darbuotojų teises. Įgūdžių trūkumo problema, ypač mažose vietos ir regioninėse kaimo bendruomenėse, turėtų būti sprendžiama pasitelkiant švietimą, naujas technologijas ir didinant nuotolinį darbą. ES taip pat turi imtis ilgalaikių veiksmų kaimo vietovėse;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad keičiantis darbo rinkai daugėja žmonių, kuriems kyla pavojus prarasti darbą dėl pasenusių įgūdžių ar robotikos. Naujausi įgūdžiai ir galimybė mokytis visą gyvenimą yra kaip niekada svarbūs. Karjeros metu į įgūdžių atnaujinimą reikia žiūrėti kaip į visumą skirtingose gyvenimo situacijose, skirtinguose darbo santykiuose ir iš skirtingų švietimo poreikių turinčių žmonių perspektyvos. Atsižvelgdamas į svarbą, susijusią su tolesniu darbingo amžiaus žmonių mokymu ir perkvalifikavimu įsidarbinimo galimybių požiūriu ir bendrą darbo jėgos konkurencingumą bei į tokio mokymo finansines pasekmes, Regionų komitetas palankiai vertintų atitinkamą Europos socialinių partnerių susitarimą; Tokiame susitarime galima būtų nagrinėti, kaip sudaryti palankesnes sąlygas dirbantiems asmenims mokytis užtikrinant teisę į kokybišką mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, siekiant sėkmingai įveikti permainas darbo rinkoje, kaip įtvirtinta Europos socialinių teisių ramstyje;

20.

remia pertvarkytą Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuria siekiama veiksmingiau kovoti su jaunimo nedarbu; ji turėtų būti nuolatinė ir taikoma žmonėms iki 30 metų. Iniciatyva turėtų būti taikoma pažeidžiamoms grupėms (pavyzdžiui, nesimokančiam, nedirbančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui, nelydimam migrantų kilmės jaunimui ir sunkiomis sąlygomis užaugusiam jaunimui) ir ypatingą dėmesį reikėtų skirti perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką priemonėms. Garantijos finansavimas turėtų būti padidintas pagal ESF+, o valstybės narės, kuriose jaunimo nedarbas viršija ES vidurkį, jaunimui remti turėtų skirti ne mažiau kaip 15 % ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas. Jaunimas turėtų įgyti įgūdžių, visų pirma susijusių su perėjimu prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos. Europos semestro kontekste turėtų būti stebimas Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad ji būtų prieinama visiems jaunuoliams visose valstybėse narėse;

21.

mano, kad kokybiškas, įtraukus ir abipusiai pripažįstamas švietimas, taip pat pilietinis ugdymas, stiprina Europinę tapatybę ir padeda laisvai judėti, dirbti ir gyventi visoje ES, o tai yra Europos pilietybės kertinis akmuo. Padidinus švietimo ir įgūdžių lygį galima sumažinti nelygybę. Todėl reikia imtis veiksmų siekiant didinti lygybę švietimo srityje, kad mokymosi trajektorijos nepriklausytų nuo šeimos aplinkos, etninės kilmės, negalios ar lyties;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina kuo skubiau užtikrinti visų besimokančių asmenų teisę į švietimą ir mokymą sustiprinant švietimo ir mokymo sistemų atsparumą krizėms, pavyzdžiui, per švietimo skaitmeninimą ir tinkamą mokytojų mokymą. Nuotoliniam mokymuisi ir e. mokymuisi būtina įranga ir junglumas turėtų būti laikoma teisingos pertvarkos dalimi, o prieiga prie jų turėtų būti užtikrinta vienodomis sąlygomis, siekiant panaikinti esamą skaitmeninę atskirtį, jos sudėtingumą ir didelį poveikį socialinėms teisėms, nes dėl nepakankamos prieigos prie naujų technologijų ir informacinės visuomenės blogėja tokių asmenų nepalanki padėtis ir kartu atsiranda naujų socialinės atskirties formų;

23.

pažymi, kad pakankamai kokybiškas ir tinkamos trukmės išsilavinimas yra būtina ateities užimtumo sąlyga. Šiuo tikslu reikės skirti daugiau išteklių ir intensyvaus sistemingo švietimo vaikų darželiuose, ikimokyklinio, pradinio ir pagrindinio vidurinio ugdymo įstaigose, siekiant užtikrinti, kad visi galėtų įgyti tinkamų pagrindinių įgūdžių ir pereiti į aukštesnįjį vidurinį ugdymą. Vidurinio išsilavinimo neturintiems asmenims labai sunku įsidarbinti ir jiems kyla didelė marginalizacijos rizika. Asmenys, kuriems reikia specialios paramos, ir neįgalieji turėtų turėti tokias pačias galimybes įgyti tinkamus pagrindinius įgūdžius ir bent vidurinį išsilavinimą; siekiant sukurti įtraukią visuomenę, mokymosi sunkumų turintiems asmenims turėtų būti sudarytos sąlygos įgyti universaliųjų įgūdžių, kad jie galėtų sėkmingai dalyvauti visuomenės gyvenime ir pasinaudoti geresne gyvenimo kokybe;

24.

palankiai vertina tai, kad atnaujinta Europos įgūdžių darbotvarkė ir plėtojamas profesinis rengimas ir mokymas siekiant patenkinti naujų profesijų, visų pirma susijusių su žaliąja ir skaitmenine pertvarka bei dirbtiniu intelektu, įgūdžių poreikius. Darbdaviams šiuo metu vis dažniau reikia ne tik konkrečiai specialybei reikiamą kvalifikaciją, bet ir universaliųjų arba socialinių emocinių gebėjimų turinčių darbuotojų. Kiekvienam studentui turi būti parengtas individualus mokymosi planas, jam turi būti suteikta galimybė atlikti kokybiškas stažuotes ir gauti paramą karjeros planavimui bei veiklos rezultatų valdymui; ragina Įgūdžių darbotvarkėje spręsti susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su galimu darbo vietų praradimu dėl padidėjusio darbo rinkos robotizavimo, taip pat su pažeidžiamų ir sunkiai į darbo rinką patenkančių grupių mokymo ir užimtumo galimybėmis, laikantis lygių galimybių ir nediskriminavimo principų;

25.

rekomenduoja žinias, įgūdžius ir kompetencijas, įgytas per profesinį gyvenimą ir neformalųjį švietimą bei savanorišką veiklą, taip pat žinias, įgūdžius ir kompetencijas, įgytus studijuojant užsienyje, nustatyti ir pripažinti ES lygmeniu. Darbo vietoje ir kitur įgyti įgūdžiai gali būti kaupiami, pavyzdžiui, „Europass“ dokumentų rinkinyje arba skaitmeniniuose mokymosi ženkleliuose („Open Badge“);

26.

pritaria idėjai paspartinti Europos švietimo erdvės kūrimą siekiant užtikrinti aukštos kokybės švietimą visiems ir galimybę patekti į darbo rinką visoje Europos bendrojoje rinkoje. ES turėtų stiprinti švietimo sistemų ir skirtingų mokymo programų bendradarbiavimą ir toliau stiprinti bendradarbiavimą vykdant Bolonijos procesą. Norint sėkmingai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, pasibaigus pandemijai į programą „Erasmus +“ taip pat reikės įtraukti aplinkosaugos aspektus;

27.

mano, kad skaitmeninio švietimo veiksmų plane pagrindinį dėmesį reikia skirti tiek suaugusiųjų, tiek vaikų ir jaunimo kritinio mąstymo ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo stiprinimui, kad jie galėtų kovoti su didžiuliu melagingų naujienų srautu ir suprasti algoritmų ir mašininio sprendimų priėmimo svarbą kasdieniame gyvenime. Reikėtų nustatyti vienodus nuotolinio mokymosi kokybės kriterijus. Vietos valdžios institucijų savo reikmėms užsakytos platformos turėtų būti reguliariai gaminamos pagal programinės įrangos licenciją, leidžiančią užsakančiajai įstaigai kurti ir platinti produktą pagal savo pačių poreikius. Tai paskatins tinkamą Europos skaitmeninio švietimo ekosistemų plėtotę, o pagal projektus mokami mokesčiai daugiausia bus skirti regioniniams ir vietos subjektams, o ne veiklos vykdytojams už ES ribų;

28.

mano, kad svarbu didinti Europos konkurencingumą skatinant verslo modelių įvairovę, todėl pritaria Komisijos pasiūlytam Socialinės ekonomikos veiksmų planui, kurio tikslas turėtų būti stiprinti pasitikėjimą po krizės įtraukiant visuomenę, didinti socialines investicijas ir inovacijas ir kurti darbo vietas žmonėms, kuriuos sunkiau įdarbinti. Europos Komisija, valstybės narės ir vietos bei regionų valdžios institucijos turėtų integruoti socialinės ekonomikos aspektą į pagrindines politikos sritis, programas ir praktiką, kad socialinės įmonės galėtų pasinaudoti visomis pagrindinėmis Sąjungos finansavimo programomis ir turėtų geresnes galimybes dalyvauti viešuosiuose konkursuose. Dėl vietos atsakomybės jausmo socialinės įmonės bus mažiau linkusios perkelti savo verslo veiklą kitur, nes jos taip pat turės kitų vietos aplinkos apsaugos ar pilietinių tikslų;

29.

mano, kad siekiant užtikrinti teisingą pertvarką svarbu moterų ir vyrų lygybės skatinimą įtraukti į visas ES politikos sritis, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoje padėtyje esančių moterų (smurto dėl lyties aukų, vienišų motinų ir t. t.) įtraukčiai. Koronaviruso krizės poveikis vyrams ir moterims taip pat buvo skirtingas ir imantis veiksmų po krizės į tai reikia atsižvelgti.

Tinkamos darbo sąlygos

30.

pritaria Komisijos nuomonei, kad tinkamoms darbo sąlygoms reikia tvirto socialinio dialogo, kuriam vykstant darbuotojai ir darbdaviai galėtų kartu rasti geriausiai jų poreikius atitinkančius sprendimus. Siekiant išlaikyti darbo sąlygas svarbu įtraukti darbuotojus, todėl socialiniai partneriai turi dalyvauti gyvendinant visas pagrindines ES iniciatyvas, įskaitant Europos žaliąjį kursą. Darbo vietoje reikia užmegzti dialogą apie tai, kaip keičiant kasdienio darbo metodus ir veiklos praktiką sumažinti anglies pėdsaką;

31.

atidžiai stebi pažangą, susijusią su Komisijos Europos iniciatyva dėl minimalaus darbo užmokesčio, kuria siekiama skatinti teisingą darbo užmokestį ir gerinti minimalų darbo užmokestį ES šalyse, kuriose darbo užmokestis yra mažas; be to, pabrėžia, kad bet kokia Europos iniciatyva dėl minimalaus darbo užmokesčio neturi būti universali, tačiau turi būti apsaugotas darbo užmokesčio nustatymas kolektyvinėmis sutartimis tose šalyse, kuriose tokia sistema egzistuoja, ir būtina gerbti socialinių partnerių savarankiškumą. Gerai veikiančios kolektyvinės derybos ir visapusiškos kolektyvinės sutartys yra pagrindinis būdas teisingam darbo užmokesčiui pasiekti ir kitoms darbo sąlygoms nustatyti, nes darbuotojai ir darbdaviai geriausiai žino savo sektorių ir regioną;

32.

laukia būsimo Komisijos pasiūlymo dėl darbo užmokesčio skaidrumo priemonių, kurios yra svarbios siekiant panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Vienodas darbo užmokestis turėtų būti skatinamas rengiant teisės aktus ir kolektyvines sutartis, taip pat įgyvendinant konkrečias priemones darbo vietoje. Moterys ES vidutiniškai uždirba 16 % mažiau nei vyrai ir tai atsispindi dar didesniame moterų pensijų skirtume, todėl Europos Komisijos lyčių lygybės strategija yra svarbi;

33.

pritaria tam, kad būtų atnaujinta sveikatos ir saugos darbe strategija ir kai kurios direktyvos, susijusios su tokiais klausimais kaip psichosocialinis stresas ir ergonominė rizika. Gerovė darbe ir prasmingas darbas taip pat yra konkurencingas viešojo sektoriaus turtas, susijęs su darbuotojų apsauga ir darbdavių reputacijos valdymu, ir tai yra veiksniai, sudarantys sąlygas ilgesniam profesiniam gyvenimui. Ypatingą dėmesį reikia skirti su darbu susijusių mirtinų nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų, įskaitant profesinį vėžį, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus, su darbu susijusio streso ir bet kokio priekabiavimo darbe dėl lyties, rasės, pasaulėžiūros, negalios ar seksualinės orientacijos prevencijai, taip pat pakankamiems ištekliams stebėsenai. Kiti svarstytini klausimai – tarpvalstybinių pandemijų keliamo pavojaus sveikatai prevencija, taip pat naujos technologijos ir darbo modeliai. RK ragina imtis priemonių darbuotojų saugai skatinti, be kita ko, atsižvelgiant į tarpvalstybinį darbą ir naujas darbo vietas bei moterų ir vyrų lygybę. Reikia atsižvelgti į klimato kaitos poveikį darbo sąlygoms ir darbuotojų apsaugos priemonėms;

34.

pažymi, kad nauji darbo modeliai, pavyzdžiui, nuolatinis ryšys, nuotolinis darbas, mobilusis darbas ir algoritmais grindžiamas įdarbinimas ir valdymas, gali padidinti našumą ir darbo jėgos lankstumą, tačiau šiuo atveju reikalingi bendri darbuotojų ir darbdavių sprendimai ir susitarimai dėl darbo saugos, siekiant pagerinti darbuotojų gerovę ir užkirsti kelią naujų rūšių streso atsiradimui. Dėl vis didėjančio darbo modelių skaitmeninimo reikia atnaujinti Europos taisykles, reglamentuojančias darbo sąlygas ir darbo laiką, be kita ko, nuostatas nustatyti teisę atsijungti. Tam taip pat reikia pozityviosios diskriminacijos priemonių, skirtų grupėms, kurios yra ypač pažeidžiamos skaitmeninės atskirties požiūriu (imigrantams, skurdą ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, etninėms mažumoms, taip pat asmenims, patiriantiems skaitmeninę atskirtį, kurią lemia lyčių, kartų ir teritoriniai veiksniai). Be technologijomis grindžiamo produktų kūrimo, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama į žmones orientuotiems metodams, paslaugoms ir produktams, kurie būtų projektuojami kartu su galutiniais darbo vietoje esančių sistemų vartotojais. Turi būti susitarta dėl etiško naudojimosi dirbtiniu intelektu darbo vietoje principų ir organizuoti perkvalifikavimo priemones darbo vietose, kuriose dirbtinis intelektas keičia veiklą arba ją perima. Todėl Komitetas palankiai vertina pagrindinių Europos tarpsektorinių socialinių partnerių – BusinessEurope, SMEunited, CEEP ir ETUC bendrą įsipareigojimą optimizuoti skaitmeninimo darbo rinkoje teikiamą naudą ir spręsti su juo susijusius uždavinius sudarant atskirą pagrindų susitarimą dėl skaitmeninimo (1);

35.

pakartoja, kad būtina išsami ekonomikos sistema siekiant užtikrinti visų darbuotojų socialinę apsaugą ir socialines teises – nuo sveikatos ir saugos iki mokymosi visą gyvenimą, kad būtų galima sukurti vienodas sąlygas platformų ekonomikai ir tradicinei ne interneto ekonomikai (2). RK ragina imtis priemonių socialiniam dialogui skatinti, be kita ko, dėl darbo platformose tarpvalstybinių aspektų;

36.

mano, kad už darbo ir šeiminio gyvenimo derinimą ir toliau turėtų būti atsakingi socialiniai partneriai. Priemonės profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai užtikrinti, pavyzdžiui, atostogos dėl šeiminių priežasčių, vienišų motinų ir vienišų tėvų šeimoms skirtos priežiūros programos, gali padėti padidinti moterų užimtumo lygį ir gimstamumą, taip pat sustiprinti saugą, sveikatą ir gerovę bei pasiekti, kad moterys galėtų vienodomis sąlygomis patekti į darbo rinką;

Socialinė apsauga ir įtrauktis

37.

atkreipia dėmesį į naujos priemonės SURE, kurią taikant valstybėms narėms teikiama laikina parama siekiant sumažinti nedarbo riziką ekstremaliųjų situacijų atveju, svarbą. Įgyvendinant SURE įgyta patirtis nuo nacionalinio iki vietos lygmens turi būti panaudota Europos Komisijai rengiant pasiūlymą dėl Europos nedarbo draudimo išmokų perdraudimo sistemos, kuria siekiama sumažinti nedarbo poveikį valstybių narių viešiesiems finansams. Įgyvendinant šią iniciatyvą pagrindinis vaidmuo turi tekti vietos ir regionų valdžios institucijoms;

38.

labai palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama vaikų gerovės didinimui ir vaikų rėmimui iki pilnametystės. Vaiko garantijų sistema turėtų būti užtikrinamos vaikų galimybės naudotis pagrindinėmis paslaugomis, sveikatos priežiūros, ankstyvojo ugdymo ir švietimo paslaugomis iki pilnametystės, ir sudarytos sąlygos jiems gyventi deramame būste ir tinkamai maitintis. Ypač svarbu, kad Vaiko garantijų iniciatyva būtų apsaugomos pažeidžiamiausių vaikų teisės. Ypač palankiai vertinamas pasiūlymas panaudoti ne mažiau kaip 5 % visų ESF + išlaidų siekiant padėti vaikams išbristi iš skurdo. Vaiko teisių apsauga ir investavimas į vaikų ateitį yra ne tik moralinė pareiga, bet ir pati svarbiausia investicija į tvarią ateitį;

39.

yra įsitikinęs, kad Europos Sąjunga turi galimybių daryti teigiamą poveikį darbo ir aplinkos sąlygoms trečiosiose šalyse, visų pirma sudarydama plataus užmojo prekybos susitarimus šiais klausimais. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas pritaria minčiai pavesti naujajam už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingam vyriausiajam pareigūnui užtikrinti darbo ir aplinkos apsaugos standartų laikymąsi prekybos susitarimuose. Todėl šis atsakingas pareigūnas turėtų reguliariai konsultuotis su profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais dėl darbo teisių pažeidimų;

40.

pritaria Komisijos nuomonei, kad svarbu toliau aktyviai kovoti su skurdu. Pagrindiniai šios veiklos aspektai – parama ieškant darbo, kokybiška ir įperkama sveikatos priežiūra, galimybės gauti išsilavinimą ir mokymą, būstą ir pagrindinių poreikių tenkinimas. Įsiskolinimas taip pat gali lemti nuolatinį skurdą ir atskirtį. Todėl reikėtų sugriežtinti taisykles dėl rinkodaros ir nesąžiningų sąlygų, susijusių su trumpalaikiais didelės rizikos vartojimo kreditais. Taip pat turėtų būti įgyvendinama valstybių narių geroji patirtis, pavyzdžiui, tarpusavio skolinimo srityje. Dirbančiųjų skurdo prevencija yra ypatingas klausimas, kurį galima spręsti nustatant tinkamą darbo užmokestį ir kitus darbo standartus, taip pat kontroliuojant pragyvenimo išlaidų, visų pirma būsto išlaidų, didėjimą miestuose ir ekonomikos augimo centruose. Nacionalinės pajamų apsaugos sistemos ir susijusios paramos paslaugos ekonomiškai neaktyviems žmonėms yra paskutinė priemonė deramoms gyvenimo sąlygoms užtikrinti. Svarbu, kad Komisija taip pat atkreipia dėmesį į naujus iššūkius, susijusius su pajamų paskirstymu, pereinant prie anglies neutralumo ekonomikos. RK pritaria tam, kad būtų nagrinėjamos skurdo priežastys ir vykdoma kovos su juo politika, ir ragina imtis veiksmingų priemonių ir parengti strategiją, kaip gerokai sumažinti skurdą;

41.

pripažįsta, kad senėjimas kelia problemų sistemų tvarumui, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad jis taip pat atveria naujų galimybių naujai ekonominei veiklai. Vyresnio amžiaus žmonės, kaip nepriklausomi ir aktyvūs paslaugų vartotojai ir visuomenės nariai, gali svariai prisidėti prie ekonomikos augimo. Norint prailginti žmonių profesinį gyvenimą svarbu pasinaudoti vyresnio amžiaus darbuotojų žiniomis ir gerinti jų profesinius įgūdžius. Sveikam senėjimui būtinos sveikatingumo skatinimo, ligų prevencijos ir kovos su vienišumu priemonės; be to, reikėtų gerinti gerovę darbe, bendrąją sveikatą ir atsparumą darbe, siekiant užtikrinti, kad ilgesnė gyvenimo trukmė taip pat lemtų ilgesnį darbingą amžių. Galimybės naudotis įperkamomis ir kokybiškomis ilgalaikės priežiūros paslaugomis užtikrinimas yra labai svarbus siekiant išlaikyti deramą gyvenimo lygį senatvėje. Siekiant atidėti ilgalaikės priežiūros poreikį ir sutrumpinti jos trukmę, reikia gerinti vyresnio amžiaus žmonių funkcinius pajėgumus ir sudaryti jiems galimybes naudotis prevencinėmis paslaugomis bei vyresnių žmonių aktyvumo priemonėmis. Būtina užkirsti kelią pensininkų skurdui ir geriausias būdas tai padaryti – užtikrinti adekvačias pensijas, garantuojant kiekvieno teisę sulaukus vyresnio amžiaus turėti oriam gyvenimui būtinų išteklių, kartu atsižvelgiant į didelį vyrų ir moterų pensijų skirtumą. Šiame kontekste bus palankiai vertinama Komisijos ataskaita dėl demografinių pokyčių poveikio ir Žalioji knyga dėl senėjimo;

42.

pabrėžia galimybės naudotis įperkamomis sveikatos priežiūros paslaugomis svarbą. Investuojant į prevencines priemones ir laiku teikiant sveikatos priežiūros paslaugas galima apriboti sveikatos priežiūros išlaidas. Plėtojant skaitmenines paslaugas, taip pat naujus ir integruotus sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų modelius, taip pat bus galima vykdyti ekonomiškai efektyvius ir į pacientą ir (arba) klientą orientuotus procesus. Viena iš sričių, kur derinamos socialinės ir sveikatos paslaugos, yra psichinė sveikata. Jei šioje srityje paslaugos teikiamos kuo anksčiau paprastai išvengiama problemų blogėjimo ir išlaidų didėjimo. Komisijos pasiūlymas dėl Europos kovos su vėžiu plano yra sveikintinas. Taip pat reikėtų pažymėti, kad atsparumas antimikrobiniams vaistams (AAM) yra didelė tarpvalstybinio pobūdžio grėsmė sveikatai, todėl ES turi toliau imtis veiksmų, kad sumažintų atsparumą antibiotikams valstybėse narėse;

43.

pabrėžia, kad reikia remti ir saugoti biologinę įvairovę ir aplinką, nes šios sritys daro didelį poveikį vietos plėtrai vietovėse, kurių ekonomika labiau priklauso nuo žemės ūkio veiklos ir nuo biokultūros aplinkos bei biologinės įvairovės vertės ir išteklių. Šis klausimas yra labai svarbus socialiniu požiūriu, nes jis daro poveikį gyvenimo lygiui, užimtumui, migracijai ir švietimo lygiui, profesiniam mokymui ir galimybėms jaunimui šiose vietovėse;

44.

atkreipia dėmesį į tai, kad gerovės skatinimas neatsiejamas nuo savivaldybių vietos ir regionų tapatybės stiprinimo, asmenų ir bendruomenių įgalėjimo ir aktyvios įtraukties skatinimo. Kad pertvarka iš tiesų būtų teisinga, žmonės turėtų turėti lygias galimybes dalyvauti priimant jiems poveikio darančius sprendimus ir daryti jiems įtaką.

---

(1)  https://www.businesseurope.eu/sites/buseur/files/media/reports_and_studies/2020-06-22_agreement_on_digitalisation_-_with_signatures.pdf.

(2)  RK nuomonė „Darbas platformose – reguliavimo sunkumai vietos ir regionų lygmeniu“ (COR-2019–02655).

Europos regionų komiteto nuomonė „Nuolatinis vietos ir regionų valdžios institucijų dialogas su piliečiais“

(2020/C 440/09)

Pranešėjas Declan McDONNELL (IE/EA), Golvėjaus miesto tarybos narys Pamatinis dokumentas Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europa 2019 m. gegužės mėn. Pasirengimas vieningesnei, stipresnei ir demokratiškesnei Sąjungai vis neramesniame pasaulyje. Europos Komisijos medžiaga 2019 m. gegužės 9 d. Sibiu (Rumunija) vyksiančiam neoficialiam ES 27 valstybių narių vadovų susitikimui“ COM(2019) 218 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Preambulė

1.

primena, kad svarbu suprasti ir perduoti piliečių ir vietos bei regionų atstovų įžvalgas ir lūkesčius, siejamus su ES, įtvirtinti ES politiką vietoje siekiant pokyčių žmonių gyvenime ir kurti Sąjungą laikantis principo „iš apačios į viršų“, kaip teigiama nuomonėje Svarstymai apie Europą. Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo atkuriant pasitikėjimą Europos Sąjunga (1); mano, kad kelias į ES demokratinį atgimimą, be kitų taikomų priemonių, įmanomas tik įtraukus vietos lygmenį;

2.

mano, kad principu „iš apačios į viršų“ grindžiami komunikacijos kanalai ir dalyvavimo priemonės papildo ir stiprina atstovaujamąją demokratiją, taip pat skatina aktyvų subsidiarumą, suteikiant piliečiams daugiau galių pareikšti nuomonę po rinkimų ir tarp jų; yra įsitikinęs, kad skaidriam, rimtam ir susijusiam piliečių dalyvavimui būtinas įgalėjimas, taigi ir konkretus dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose, ir mano, kad šiuo atveju nepakanka tik formalios komunikacijos. Tikras dalyvavimas didina atstovaujamosios demokratijos teisėtumą ir veiksmingumą 1) didindamas komunikaciją siekiant užkirsti kelią konfliktams, 2) sudarydamas sąlygas pasiekti konsensusą ir, svarbiausia, 3) stiprindamas priimtų sprendimų galią ir aiškindamas jų loginį pagrindą;

3.

pritaria Europos Komisijos dokumente pareikštoms nuomonėms, pateiktoms neoficialiame ES 27 vadovų susitikime Sibiu (2), visų pirma visam svarstymui apie komunikacijos iššūkius, įskaitant susiskaidymą ir dezinformaciją; supranta, kad komunikacija yra būtina išankstinė sąlyga, kad piliečiai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus ir visapusiškai dalyvauti Europos demokratijoje;

4.

pabrėžia, kad Europos institucijos turi įsipareigoti glaudžiau bendradarbiauti su piliečiais, kad būtų galima geriau suprasti Europos politikos formavimo procesą, pagerinti tokio politikos formavimo veiksmingumą ir efektyvumą bei išvengti populistų siūlomų supaprastintų variantų, kurie neišvengiamai pablogintų tinkamą demokratijos veikimą;

5.

patvirtina, kad yra pasiryžęs atverti dvikrypčius komunikacijos tarp Europos institucijų ir Europos piliečių kanalus, sutelkti dėmesį į žmonių kasdienines problemas ir skatinti piliečių dalyvavimą formuojant Europos politiką. COVID-19 pandemija taip pat parodė, kad reikalingas komunikacijos kanalas, kuris galėtų toliau veikti nepaisant krizių ir ypač krizių metu;

6.

pripažįsta, kad COVID-19 pandemija paskatino skaitmeninių medijų ir internetinių konferencijų sistemų naudojimą, ir mano, kad skaitmeninimas suteikia galimybių piliečių dalyvavimui kilus krizei; pastaraisiais mėnesiais piliečių dalyvavimas persikėlė į skaitmeninius forumus ir konferencijas, leidžiančias piliečiams greičiau, plačiau ir įtraukiau dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose;

7.

palankiai vertina būsimą Konferenciją dėl Europos ateities ir pritaria Europos Parlamento raginimui, išdėstytam jo 2020 m. birželio 18 d. rezoliucijoje, į Konferencijos įgaliojimus įtraukti įsipareigojimą imtis prasmingų tolesnių veiksmų ir prasmingai tiesiogiai įtraukti piliečius, ir jo pozicijai, kad „tiesioginis piliečių, pilietinės visuomenės organizacijų, socialinių partnerių ir išrinktų atstovų dalyvavimas turi išlikti Konferencijos prioritetas“;

8.

pabrėžia, kad Konferencija turėtų būti ne tik vienkartinis terminuotas procesas, bet ir galimybė persvarstyti ir reformuoti ES veikimo būdus ir tai, kaip ją suvokia jos piliečiai; todėl norėtų pasiūlyti nuolatinio dialogo su piliečiais mechanizmą, kurį būtų galima išbandyti Konferencijos metu, tačiau kurio esmė būtų sukurti ilgalaikį struktūrinį piliečių dalyvavimo formuojant ES politiką mechanizmą, vadovaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios yra arčiausiai piliečių esantis valdžios lygmuo, ir numatant aiškų grįžtamosios informacijos mechanizmą;

9.

pakartoja savo raginimą Komisijai, išdėstytą Rezoliucijoje dėl Europos Komisijos 2021 m. darbo programos (3), „bendradarbiauti su RK rengiant bandomąjį nuolatinio ir struktūrinio dialogo su piliečiais per vietos ir regionų valdžios institucijas modelį, kuris sudarytų sąlygas dvikrypčiam piliečių ir ES institucijų bendravimo procesui ir kuris vėliau galėtų pagerinti ES sprendimų priėmimą ilgalaikėje perspektyvoje“;

10.

tvirtina, kad visose su piliečių dialogais susijusiose viešosiose konsultacijose turi būti maksimaliai užtikrintas pliuralizmas; pabrėžia, kad tai reiškia, jog visos programos, pranešėjų sąrašai, ekspertų grupės, literatūra ir dokumentai turi būti subalansuoti ir, siekiant paskatinti išsamią diskusiją, jie turi užtikrinti, kad būtų pateikta daug skirtingų požiūrių, atspindinčių nuomonių įvairovę Europoje; pabrėžia, kad tokių posėdžių dalyvių atranka turi vykti visiškai nepriklausomai ir be jokio politinio įsikišimo;

Vietos ir regionų valdžios institucijos – piliečių ir ES institucijų jungiamoji grandis

11.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad Europos institucijos gali atrodyti fiziškai ir dar labiau kultūriniu požiūriu nutolusios nuo kasdienio Europos piliečių gyvenimo; ragina atstovaujamąsias institucijas, pavyzdžiui, regionų ir vietos valdžios institucijas, ypač tas, kurios šiuo metu nedalyvauja piliečių dalyvavimo mechanizmuose, atlikti aktyvų vaidmenį kuriant veiksmingus ir prasmingus ryšių kanalus su piliečiais formuojant bei įgyvendinant paklausa grindžiamą ES politiką, tačiau pabrėžia, kad tai turi būti daroma branginant piliečių laiką ir siekiant gauti rezultatų;

12.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas iš visos ES šviesti piliečius apie ES ir skatinti piliečius imtis vaidmens dalyvaujamojoje demokratijoje. Pripažįstama, kad piliečiai gali dalyvauti tik tuo atveju, jei taikomi novatoriški metodai ir jei piliečiai yra visapusiškai informuoti apie politikos raidos ir (arba) finansavimo sprendimų poveikį jų teritorijai. Skatinama naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir socialinėmis medijomis, taip pat bendradarbiauti su savanorių organizacijomis; atkreipia dėmesį į sėkmingus piliečių telkimo metodus, pavyzdžiui, atsitiktine tvarka atrenkant piliečius telefonu, pagal gyventojų registrą arba einant nuo vienų durų prie kitų, kad būtų galima pasiekti gerokai platesnę gyventojų dalį;

CitizEN tinklas. Piliečių dalyvavimo ES tinklas – piliečių dalyvavimo ekosistema

13.

siūlo sukurti savanorišku piliečių dalyvavimu grindžiamą visos ES tinklą CitizEN, kuris būtų pagrindinis strategijų, metodikos ir priemonių šaltinis ir padėtų tiesiogiai bei netiesiogiai bendrauti su piliečiais visoje ES įgyvendinant esamas iniciatyvas Europos ir poveikio žmonėms klausimais;

14.

pripažįsta, kad daugelyje valstybių narių ir regionų jau veikia daug patariamųjų ir dalyvavimo mechanizmų, todėl siūlo, kad piliečių tinklas CitizEN į tai atsižvelgtų ir remtųsi jau esama gerąja patirtimi. Tokiu būdu tinklas sudarytų palankesnes sąlygas tarpregioniniam dialogui ir užtikrintų institucijų darbo nuoseklumą, nes būtų laikomasi nuoseklaus požiūrio, kartu būtų atsižvelgiama į požiūrių įvairovę įvairiomis politinėmis ir socialinėmis aplinkybėmis;

15.

ragina tinklą įtraukti regionų (daugiausia NUTS2, o taip pat NUTS1 arba NUTS3, priklausomai nuo nacionalinių organizacijų) ir miestų lygmens organizacijas, kurios jau dirba piliečių dalyvavimo klausimais, taip pat vietos ir regionų lygmeniu veikiančias savanorių organizacijas, kurios atstovauja įvairiems interesams;

16.

mano, kad tinklas turėtų siekti trijų tikslų: 1) stiprinti Europos institucijų ir piliečių sąveiką taikant tiesioginius dalyvavimo vietos ir regionų lygmeniu metodus, 2) pateikti dalyvavimo metodų pavyzdžių, kurie gali būti taikomi ir oficialiai, ir neoficialiai, ir 3) būti informacijos saugykla ir dalytis geriausia patirtimi, susijusia su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos lygmens dalyvavimo iniciatyvomis visoje Europos Sąjungoje;

17.

yra pasirengęs parengti bendrus tinklo principus, kurie būtų neprivalomi, tačiau kuriais būtų vadovaujamasi kaip geros praktikos gairėmis, kuriant bendrą požiūrį (kartu pripažįstant skirtingus metodus) ir nustatant minimalius standartus dalyvaujančioms organizacijoms;

18.

siūlo, kad tinklas būtų organizuojamas įsteigiant jam priklausančių organizacijų narių temines darbo grupes pagal keletą svarbiausių temų (pvz., dalyvaujamasis biudžeto sudarymas, skaitmeninė pilietybė, piliečių įtraukimas), taip pat pagal teminius klausimus, pavyzdžiui, klimato kaita, socialinė sanglauda, aplinka, sportas, kultūra, jaunimas, švietimas, miesto ir kaimo organizacijos ir menai;

19.

siūlo, kad tinklas nustatytų, koordinuotų ir įdiegtų bendrą piliečių dalyvavimo mokymo strategiją. Vietos ir regionų valdžios institucijos, taip pat viešosios ir privačiosios įstaigos būtų skatinamos dalyvauti mokymo iniciatyvose, kad valstybės pareigūnai ir vietos vadovai galėtų visapusiškai bendradarbiauti su piliečiais ir prisidėti prie didžiulio piliečių dalyvavimo potencialo panaudojimo. Taip pat bus svarbu bendradarbiauti su mokyklomis ir švietimo įstaigomis siekiant užtikrinti, kad aktyvus Europos pilietiškumas taptų mokymo programos dalimi visoje ES;

20.

yra pasirengęs, bendradarbiaudamas su visomis kitomis Europos institucijomis, vadovauti tinklo kūrimui, įgyvendinimui ir valdymui, siekiant skatinti bendrą darbo metodiką ir diegti dalyvavimo priemonių rinkinį (svarstymų procesų, piliečių iniciatyvų, dalyvaujamojo biudžeto sudarymo, visuomenės patalkos procesų valdymo, nedidelės apimties svarstymų visuomenėje ir kt.), įskaitant bendrą skaitmeninę platformą, kuri galėtų būti naudojama valdyti geriausios praktikos pavyzdžius, kurie bus surinkti iš įvairių valstybių narių;

21.

prašo skirti išteklių tinklo veikimui ribotą laikotarpį, kol tinklas gaus nuolatinį finansavimą arba techninę pagalbą pagal ES finansavimo programas;

22.

tikisi, kad tinklas skatins ir didins dalyvaujančių regionų piliečių dalyvavimo praktikos matomumą, o tai savo ruožtu turėtų užtikrinti didesnį aktyvaus dalyvavimo mastą;

23.

siūlo, kad tinklas padėtų organizacijoms užtikrinti piliečių pasitikėjimą, kad jie gautų grįžtamosios informacijos apie savo darbo formuojant ES politiką poveikį; todėl RK norėtų pasisiūlyti būti tinklo, jo narių ir ES institucijų tarpininku ir veikti dviem kryptimis;

24.

siūlo, kad tinklas pradėtų veikti per Konferenciją dėl Europos ateities, kad taptų stabilia ir nuolatine infrastruktūra, galinčia tęsti Konferencijos veiklą ir užtikrinti, kad piliečiai būtų tinkamai informuojami ir galėtų dalyvauti Konferencijos stebėsenos, vertinimo ir analizės etapuose;

Piliečių dalyvavimo ekosistema

25.

mano, kad visos tinklui priklausančios organizacijos, taip pat vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų stengtis bendrauti su piliečiais formaliu ir neformaliu būdu, naudodamosi netradicinėmis dalyvavimo erdvėmis (pvz., sporto klubais) ir praktika. Reikėtų kurti dalyvavimo priemones, kurios leistų „vykti į piliečių susibūrimo vietas“, o ne „prašyti, kad jie atvyktų“, ir sudaryti sąlygas neformalų dalyvavimą pritaikyti oficialiam politikos formavimo procesui; taip pat reikėtų kurti strategijas, pagal kurias institucijos galėtų dalyvauti neformalioje aplinkoje, nepakenkiant joms ir nenukrypstant nuo jų misijos. Tokios priemonės ir strategijos gali padėti sukurti visiškai naują dalyvavimo priemonių rinkinį, kuris apimtų įvairias sritis – nuo aktyvaus klausymosi socialinėse medijose iki socialinių inovacijų metodikų ir gyvųjų laboratorijų demokratiniams eksperimentams. Tai ypač svarbu piliečiams, kuriems nepakankamai atstovaujama demokratinėse institucijose (etninėms mažumoms, neįgaliesiems, jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms);

26.

todėl tikisi, kad ši dalyvavimo metodų ekosistema padės nuolat pildyti institucinius, oficialius komunikacijos kanalus ir atstovavimą Europos demokratinėms institucijoms. Ja nebūtų siekiama pakeisti atstovaujamosios demokratijos, veikiau norima ją papildyti patariamosios demokratijos (o kartais – tiesioginės demokratijos) priemonėmis ir būdais;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad piliečiai pereina prie naujų politinio dalyvavimo formų – technologijų politikos, kurią paskatino skaitmeninės technologijos ir atvirieji duomenys. Tai suteikia galimybę dalyvauti neformaliose erdvėse ir už įprastos oficialios aplinkos ribų. Šias naujas dalyvavimo priemones turėtų perimti politinės institucijos, kad būtų skatinama dalyvavimo ekosistema;

28.

mano, kad interneto platformų naudojimas yra labai svarbus valdant šio pobūdžio dalyvavimo metodus, suteikiant galimybę dalyviams iš visos ES, neatsižvelgiant į jų socialinę kilmę, dalyvauti diskusijose, taip pat užtikrinant paprastą ir prieinamą pasiūlymų atsekamumą ir kontrolę. Skaitmeninės technologijos turėtų papildyti fizinio dalyvavimo priemones ir turėtų būti naudojamos siekiant paskatinti dalyvauti tuos piliečius, kurie nesijaučia atstovaujami pilietinės visuomenės organizacijų, arba tuos, kurie paprastai nedalyvauja naudojant tradicines dalyvavimo priemones;

29.

mano, kad šiai dalyvavimo ekosistemai turėtų būti teikiama aiški visų lygmenų viešojo administravimo institucijų parama ir ji turėtų būti pakankamai lanksti, kad būtų skatinami nauji ir novatoriški piliečių dalyvavimo būdai, sudarant palankesnes sąlygas naudoti skaitmenines technologijas, kuriomis užtikrinamas daugiakalbis bendravimas su piliečiais;

30.

tikisi, kad pažangesnių regionų tarptautinis solidarumas piliečių dalyvavimo srityje žiniomis ir iniciatyva padės mažiau pažengusiems regionams aktyviau dalyvauti Europos masto ekosistemoje ir kad diegiant Sąjungos ekosistemą bus laikomasi valstybių narių, regionų ir miestų savarankiškumo, tačiau kartu bus užtikrintas pakankamas lankstumas ją pritaikant prie kultūrinių, socialinių ir politinių poreikių bei prioritetų;

Piliečių dialogai per Konferenciją dėl Europos ateities

31.

ragina, kad ES institucijų ir piliečių informavimo, komunikacijos ir dalyvavimo strategijos Konferencijos dėl Europos ateities metu būtų įgyvendinamos per atitinkamus vietos ir regioninius atstovaujamuosius organus, bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis;

32.

ragina regionines ir vietos organizacijas vykdyti dalyvaujamuosius procesus Konferencijos dėl Europos ateities metu atitinkamais lygmenimis, derinant atvirus svarstymo procesus. Tada svarstymo procesų pasiūlymus ir rezultatus galima apibendrinti ir įtraukti į RK indėlį į Konferenciją dėl Europos ateities, taip pat jais padėti kurti tinklo žinių ir patirties bendraujant su piliečiais saugyklą;

33.

skatina tarpvalstybinį piliečių dalyvavimą Konferencijoje dėl Europos ateities, nes diskusijos turi būti tarpvalstybinio ir europinio masto. Tam būtinas visos Europos piliečių forumas, kad būtų galima bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu ir spręsti bendras problemas;

Naujo požiūrio į politikos formavimą ir sprendimų priėmimą link

34.

yra išties įsitikinęs, kad didinant piliečių dalyvavimą ir išnaudojant piliečių potencialą aktyviai formuojant politiką, atviras valdymas yra vienas iš būdų įveikti demokratinių institucijų krizę;

35.

mano, kad skaidrumas ir atvirieji duomenys yra būtini patikimumui užtikrinti. Valdžios institucijos turėtų stiprinti dalyvavimo politikos sričių, skaidrumo strategijų ir atvirųjų duomenų sąsają ir siekti, kad formuojant politiką ir priimant sprendimus būtų galima pasinaudoti visais ištekliais ir visomis viešosiomis gėrybėmis: duomenimis, informacija, metodika, mokymo ištekliais ir technologijų platformomis;

36.

tikisi, kad bus sukurtas ES lygmens atviro valdymo kriterijus, kuris bus tinkamas visiems kitiems valdžios lygmenims;

37.

nurodo, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra vienintelės institucijos, kurios geriausiai žino piliečių poreikius ir iššūkius vietoje ir yra atsakingos už ES politikos įgyvendinimą vietos ir regionų lygmeniu. Todėl reikia, kad ES taisyklėse būtų reikalavimai valstybėms narėms ne tik konsultuotis su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir jas įtraukti į sprendimų priėmimo procesus, susijusius su ES ir nacionaliniais teisės aktais, bet ir, remiantis subsidiarumo principu, deleguoti fondų ir finansinių priemonių valdymą. Taip galima užtikrinti, kad arčiau piliečių priimami sprendimai padėtų piliečiams geriau suprasti ES. Taigi, tokiu būdu būtų galima taikyti naują požiūrį į politikos formavimą ir sprendimų priėmimą, kuris būtų atviresnis, skatintų aktyvesnį dalyvavimą vadovaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms ir dažniau rengiant dialogą su piliečiais: trumpai tariant, naujos bendros Europos politinės ir demokratinės kultūros.

---

(1)  CoR 2018/C 461/02 (OL C 461, 2018 12 21, p. 5).

(2)  COM(2019) 218 final.

(3)  RESOL-VII/007 (OL C 324, 2020 10 1, p. 16).

Europos regionų komiteto nuomonė. ES sanglaudos politikos vaidmuo vykstant pažangiems ir inovatyviems ekonominiams pokyčiams regionuose atsižvelgiant į koronaviruso krizę

(2020/C 440/10)

Pranešėjas: Michiel RIJSBERMAN (NL/RE), Flevolando provincijos vykdomosios tarybos narys

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Įžanga

1.

Palankiai vertina ES Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos prašymą Regionų komitetui pateikti nuomonę dėl sanglaudos politikos vaidmens vykstant pažangiems ir inovatyviems ekonominiams pokyčiams regionuose atsižvelgiant į koronaviruso krizę;

2.

Atkreipia dėmesį į pirmininkaujančios Vokietijos prioritetą siekti tvirtesnės ir novatoriškesnės Europos ir jos pareiškimą, kad ES struktūriniai fondai yra svarbūs COVID-19 pandemijos ekonominiams ir socialiniams padariniams sušvelninti ir ekonomikos atsigavimui regionuose skatinti;

Esminis regionų vaidmuo kovojant su popandemine ekonomikos krize

3.

Pažymi, kad kilus koronaviruso pandemijai visi Europos regionai patvirtino plataus masto prevencines ir ekonomines reagavimo priemones. Šie veiksmai visų pirma buvo skirti tam, kad būtų pasirūpinta sveikata, socialinėmis paslaugomis, viešuoju transportu bei švietimo sistemomis ir MVĮ turėtų apyvartinio kapitalo. Tačiau siekiant įgyvendinti ilgalaikę politiką, vis svarbesnės tampa plataus masto inovacijos ir inovacijų diegimas. Pereinant prie tvaresnės, skaitmeninės ir atsparios Europos būtinos novatoriškos koncepcijos. Tai yra svarbūs aspektai, prie kurių gali prisidėti sanglaudos politika;

4.

Pabrėžia, kad regionai turi svarbių įgaliojimų ekonominės politikos ir paramos verslui srityse, visų pirma remiant inovacijas ir taikomuosius mokslinius tyrimus. Regionai gali prisidėti prie ekonominių pokyčių skatindami MTP, pagrindines technologijas, tinklus ir branduolius, paramą keičiant verslo modelį, taip pat naujų technologijų taikymą. Be to, miestai ir regionai, būdami „pirmaisiais klientais“ ir tarpusavyje keisdamiesi patirtimi, gali paspartinti tvarią pertvarką;

5.

Rekomenduoja įgyvendinant priemones, skirtas sušvelninti koronaviruso pandemijos padarinius ekonomikai ir užimtumui, kiek įmanoma remtis įprastomis struktūromis ir organizacijomis. Regionai atlieka svarbų vaidmenį perduodami informaciją apie regioninius ir subregioninius skirtumus ir jų poveikį poreikiams. Ši informacija gali padėti nustatyti, kokiu mastu nacionalinės paramos priemonės ir ES iniciatyvos pasiekia įvairių regionų ekonomiką;

6.

Pakartoja, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali geriausiai įvertinti investicijų poreikius teritoriniu lygmeniu ir turėtų visapusiškai dalyvauti priimant sprendimus dėl investicijų (per)programavimo pagal iniciatyvą „REACT-ES“, įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir Europos MVĮ bei pramonei skirtas strategijas;

7.

Ragina daugiau dėmesio skirti pagrindiniam regionų vaidmeniui šiame procese. Atsižvelgiant į krizės padarinius taip pat svarbu stiprinti regionų gebėjimus koordinuoti, pradėti ir įgyvendinti trumpalaikes ir vidutinės trukmės ypatingas priemones, sudarančias sąlygas naujai pradžiai valstybėse narėse pagal kiekvieno regiono poreikius ir sąlygas. Atlikdami analizę, stebėseną ir vertinimą, regionai gali priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl vystymosi projektų, kurie gali padėti tvariai atgaivinti ekonomiką. Labai svarbus regionų vaidmuo būtų rinkti svarbias regionų įžvalgas ir jas perduoti nacionaliniam lygmeniui;

8.

Numato, kad bendradarbiavimas įgyvendinant regionų partnerystes pagal pažangiosios specializacijos platformą atliks svarbų vaidmenį atgaivinant ekonomiką. Tarpregioninis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bus labai svarbus ekonomikos atsigavimo, taip pat žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos elementas, kuris nepaliks nuošalyje nė vienos vietovės, nė vieno žmogaus;

9.

Reiškia susirūpinimą dėl po COVID-19 krizės prarandamų pajėgumų vykdyti pažangius ir novatoriškus ekonominius pokyčius regionų lygmeniu, ne tik dėl to, kad po COVID-19 krizės buvo prarasti ištekliai, bet ir dėl dešimt metų taikytų griežto taupymo priemonių. Norint šią tendenciją nukreipti priešinga linkme, būtina daugiau išteklių skirti vietos ir regionų lygmeniui. Kartu reikia didinti regionų veiksmingumą, primygtinai raginant regionus visais lygmenimis diegti inovacijas ir būti atviriems mokymuisi ir dalijimuisi žiniomis;

10.

Palankiai vertina Europos finansinę paramą miestams ir regionams (pagal REACT-ES), siekiant padėti labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems ekonomikos sektoriams, kad jie tiek trumpuoju, tiek vidutinės trukmės laikotarpiu galėtų pereiti prie tvarių verslo modelių;

11.

Pripažįsta, kad dėl nuosmukio kai kuriuose sektoriuose ir besikeičiančio elgesio darbe gali tekti peržiūrėti ir patvirtinti miestų teritorinius planus, siekiant atsižvelgti į sumažėjusį biuro erdvių ir parduotuvių miesto centre poreikį, taip pat perorganizuoti viešąjį transportą (rūšys, dažnumas ir finansavimas). Miestuose tai reiškia, kad daugiau dėmesio bus skiriama ėjimui pėsčiomis ir važiavimui dviračiu; šiuo atžvilgiu palankiai vertina didėjantį užmojį daugelyje miestų gerokai sumažinti automobilių eismą, pakoreguojant eismo taisykles ir kelių planavimą pėsčiųjų ir dviratininkų naudai;

12.

Pabrėžia, kad reikia daugiau dėmesio skirti Europos socialiniam fondui kaip pagrindinei socialinių investicijų priemonei. Žmonės yra bet kokios investicijų politikos pagrindas ir esminis ekonomikos atsigavimo elementas;

Sanglaudos politika kaip pagrindinė priemonė pažangiems ir inovatyviems ekonominiams pokyčiams regionuose skatinti

13.

Pabrėžia, kad sanglaudos politika yra didžiausias ES investicijų visuose regionuose finansavimo mechanizmas, pagal kurį vis daugiau dėmesio skiriama augimą skatinančioms inovacijoms. Ją įgyvendinant skatinama veiksmingiau naudoti viešąsias lėšas pagerinus administracinius ir institucinius gebėjimus;

14.

Labai vertina, kad Europos institucijos skubiai sureagavo į ekstremaliąją situaciją ir kovai su COVID-19 pandemija skyrė iki šiol nematyto dydžio išteklių, kartu naudojant sanglaudos politikos finansuojamas priemones pagal tradicinę daugiametę finansinę programą (DFP) siekiant suteikti ilgalaikę perspektyvą, ir dedant konkrečias pastangas ekonomikos atgaivinimui pagal priemonę „Next Generation ES“, kad būtų galima reaguoti į krizės poveikį trumpuoju laikotarpiu;

15.

Ypač rekomenduoja užtikrinti, kad dėl laikino tam tikro sanglaudos politikos sustiprinimo, ypač dėl trūkstamo paramos telkimo pagal temas, nenukentėtų sanglaudos politikos tikslai ir jos sutartais principais grindžiama bendro valdymo sistema. Kilus krizei būtinas lankstumas, tačiau per didelis lankstumas gali kelti grėsmę sanglaudos politikai ilguoju laikotarpiu;

16.

Ypač palankiai vertina tai, kad pavyko išvengti bendro sanglaudos politikos lėšų sumažinimo, nes tai yra pagrindinė atsigavimui po ekonomikos krizės skirta Europos finansinė priemonė; tačiau mano, kad nepriimtina ilgalaikį ES biudžetą sumažinti iki itin žemos ribos įsipareigojimams pasiūlant bendrą 1 074,3 mlrd. EUR sumą;

17.

pabrėžia, kad struktūriniai fondai bus dar svarbesni būsimoms investicijoms į socialiai teisingą, žalesnę, konkurencingesnę, skaitmeninę ir įtraukią Sąjungą, atsižvelgiant į tai, kad sumažintos lėšos kitoms ES programoms, pavyzdžiui, „Horizontas“, „InvestEU“, LIFE ir „Erasmus+“;

18.

Palankiai vertina tai, kad iniciatyvoje „REACT-ES“ pagal naują teminį tikslą derinami du uždaviniai: pirma, ekonomikos gaivinimas po krizės, ir, antra, pasirengimas žaliajai, skaitmeninei ir atspariai ekonomikai. Tokiu būdu, REACT-ES, kaip pereinamasis susitarimas tarp dviejų programavimo laikotarpių, sukuria pridėtinę vertę. Ji taip pat gali paspartinti labai reikalingas viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką;

19.

Todėl rekomenduoja REACT-ES žaliosios, skaitmeninės ir atsparios ekonomikos tikslų atveju paramą minimaliai nukreipti pagal temas, kad būtų galima užtikrinti, jog ne visos lėšos bus išleistos tik krizės padariniams šalinti ir išlaidos vis dar atitiktų bendrą ES tikslą – iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Tai taip pat skatintų greičiau pereiti nuo skubaus reagavimo prie naujo programavimo laikotarpio investicijų. Svarbu užtikrinti, kad investicijos pagal šią Europos strategiją būtų gerai pagrįstos, siekiant išvengti „pinigų kišimo į ekonomiką“ be aiškaus tikslo;

20.

Pabrėžia ESI fondų svarbą regionų, norinčių sumažinti išmetamą teršalų kiekį ir pereiti prie skaitmeninių technologijų, ekonomikos pertvarkai arba vadinamajai ketvirtajai pramonės revoliucijai. Europos regioninės plėtros fondas sustiprina pažangių ir inovatyvių ekonominių pokyčių skatinimą, atsižvelgiant į paramą, teikiamą pagal temas siekiant „pažangesnės ir žalesnės Europos“ politinių tikslų, ir jo remiamų investicijų tipą;

21.

Pažymi, kad sanglaudos politika atlieka labai svarbų vaidmenį sprendžiant didėjančios skaitmeninės atskirties problemą. Aktyvesnis skaitmeninimo naudojimas, kaip buvo izoliacijos laikotarpiu, tikėtina, išliks ir toliau skatins socialines inovacijas. Daugiau dėmesio reikės skirti skaitmeninių įgūdžių ugdymui, kuris turėtų būti neatsiejama atsparumo strategijos dalis, ir švietimo sistemų pritaikymui bei mokyklų aprūpinimui skaitmeninėmis technologijomis;

22.

Primena pagrindinį sanglaudos politikos tikslą – stiprinti Europos Sąjungos regionų ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir ypatingą dėmesį skirti regionams, kuriems to reikia dėl didelių struktūrinių gamtinių ir demografinių trūkumų. Šioms vietovėms sunkiau suteikti savo gyventojams galimybę naudotis paslaugomis, kurios per pandemiją buvo itin svarbios, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros paslaugomis arba skaitmenine infrastruktūra, ir kurios bus labai reikšmingos siekiant Europos klimato srities, skaitmeninių ir ekonomikos augimo prioritetų;

23.

Pripažįsta, kad sanglaudos politika atliks vis svarbesnį vaidmenį remiant valstybių narių vykdomą ekonominių reformų procesą, nes sustiprinama sąsaja su Europos semestru; šiuo požiūriu pabrėžia, kad būtina skubiai įgyvendinti esminę Europos semestro ir ES ekonominio valdymo reformą, pereinant prie skaidraus, įtraukaus ir demokratinio proceso. Jei Europos semestras ir toliau nebus reformuotas, sanglaudos politika gali tapti vis labiau centralizuota, principo „iš viršaus į apačią“ taikymą ekonomikos gaivinimo planuose ir grįžimą prie politikos, kuria neatsižvelgiama į ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą tarp valstybių narių ir jų viduje ir stabdomos skubiai reikalingos viešosios investicijos į tvarų ES ekonomikos atsigavinimą. Todėl Komisija turėtų užtikrinti, kad valstybės narės įtrauktų regionus į visą nacionalinio semestro procesą ir kad su konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis susijęs finansavimas sanglaudos politikos lėšomis turėtų aiškų teritorinį aspektą;

24.

Ragina Europos vadovus laiku pradėti 2021–2027 m. sanglaudos politikos programas, siekiant išvengti finansavimo trūkumo tarp dviejų programavimo laikotarpių;

Lemiamas MVĮ ir sektorių vaidmuo siekiant inovatyvaus Europos ekonomikos atsigavimo

25.

Pritaria pirmininkaujančiai valstybei narei, kad konkurencinga Europos pramonė ir gyvybingos mažosios ir vidutinės įmonės yra itin svarbios siekiant valdyti skaitmeninę ir aplinkos pertvarką. Todėl Europos pramonės ir MVĮ strategijos turėtų būti grindžiamos teritoriniu požiūriu ir skatinti bendradarbiavimą novatoriškų pagrindinių technologijų srityje visuose Europos regionuose siekiant sustiprinti Europos konkurencinį pranašumą;

26.

Remia šiuo tikslu rengiamas rekomendacijas dėl tinkamų pagrindinių sąlygų ir platų perspektyvių inovacijų įgyvendinimą, taip pat priemones, susijusias su finansavimu ir esminiu biurokratizmo sumažinimu, MVĮ palankias taisykles ir novatorišką tarpvalstybinį požiūrį siekiant skatinti verslumą, skaitmeninę pertvarką ir inovacijas;

27.

Pažymi, kad MVĮ būtina prieiga prie finansavimo ir likvidumo paramos šiuo tikslu naudojant ES dotacijas ir sistemas, taip pat nacionalines priemones, kad įmonės galėtų pašalinti dėl krizės atsiradusį likvidumo trūkumą. Neatidėliotinas priemones turėtų papildyti instrumentai, leidžiantys finansuoti investicijas ir inovacijas, ypač skaitmeninių technologijų srityje;

28.

Tvirtina, kad konsultavimo pagalbą reikia išplėsti (visų pirma savarankiškai dirbantiems asmenims ir bedarbiams) ir greičiau reaguoti į besikeičiančius MVĮ poreikius. Viešosios institucijos turėtų vadovautis principu „iš apačios į viršų“ ir poreikiais grindžiamu požiūriu. Prioritetą reikėtų teikti kvalifikacijos kėlimo programoms skaitmeninių technologijų ir skaitmeninio raštingumo srityse;

Teisingos pertvarkos fondas (TPF)

29.

Nepritaria ERPF naudojimui bendram finansavimui iš TPF, nes tai gali kelti grėsmę sanglaudos politikos tikslams, įskaitant inovacijoms skirtos paramos teikimą pagal temas (pagal 1-ąjį PT). Kadangi TPF parama skiriama pagal geografinę vietovę, bendras finansavimas iš ERPF turėtų būti pasirenkamas;

30.

Pakartoja, kad dėl bet kokio regioninių lėšų pervedimo, įskaitant bendrą finansavimą iš TPF, sprendžia valstybė narė pritarus susijusiems vietos ir regionų partneriams ir laikantis partnerystės ir daugiapakopio valdymo principų;

Trumpalaikėms strategijoms būtinas stipresnis regioninis aspektas, jos turi užtikrinti tikrą supaprastinimą ir sietis su ilgalaike politika

31.

Palankiai vertina skubius Komisijos veiksmus, kuriais siekiama įgyvendinti esmines investicijas pagal CRII dokumentų rinkinius. Šiuose dokumentų rinkiniuose numatyta sumažinta administracinė našta ir lankstumas prisideda kuriant palankesnes sąlygas naudotis 2014–2020 m. laikotarpio regioninių fondų lėšomis, kai to reikia;

32.

Ragina Komisiją užtikrinti, kad naujausios priemonės, skirtos didinti lankstumą ir labiau supaprastinti sanglaudos politiką ES lygmeniu, nepaskatintų centralizavimo, perteklinio reglamentavimo ir papildomos administracinės naštos nacionaliniu lygmeniu. Taip gali atsitikti dėl valstybių narių reflekso vengti rizikos ir ją valdyti;

33.

Ragina suteikti daugiau aiškumo dėl įvairių naujų mechanizmų, pavyzdžiui, REACT-ES, Teisingos pertvarkos fondo ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, tarpusavio sąveikos, kad būtų išvengta papildomų sunkumų ir valstybių narių įvedamų griežtesnių nacionalinių taisyklių;

34.

Prašo Komisijos užtikrinti, kad iš regionų nebūtų atimtos galios. Siūloma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė turėtų būti nukreipta taikant principą „iš apačios į viršų“, REACT-ES ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę papildant paramos paskirstymo regionams kriterijais ir vietos bei regionų valdžios institucijoms aktyviau dalyvaujant valdant priemones, ypač rengiant nacionalinius investicijų į ekonomikos gaivinimą planus. Įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, vykdant centralizuotas programas, gali kilti teisėtumo ir veiksmingumo stygiaus rizika, nes jos patvirtinamos netaikant partnerystės reikalavimų, todėl gali būti neatsižvelgiama į realius ekonomikos gaivinimo poreikius teritoriniu požiūriu;

Spartesnis ekonomikos atsigavimas ir sklandi pertvarka

35.

Palankiai vertina Tarybos raginimą Komisijai iki spalio mėn. vyksiančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo pateikti pasiūlymų, kaip paspartinti ir palengvinti procedūras valstybėse narėse, kad parama ekonomikai gaivinti būtų sklandžiai teikiama. Svarbu sudaryti tinkamas sąlygas greitam investicinių projektų įgyvendinimui, visų pirma infrastruktūros srityje;

36.

Pritaria nuostatoms, leidžiančioms gretai kompensuoti išlaidas ir nesunkiai gauti papildomų išteklių, ypač galutinei tinkamumo finansuoti datai ir pasiūlymui per dvejus metus – 2021 m. ir 2022 m. – skirti 70 % dotacijų, tačiau pabrėžia, kad taip pat svarbu išlaikyti galimybę leisti valstybėms narėms naudoti papildomus išteklius ir 2023 m. bei 2024 m., pasibaigus Europos Komisijos nustatytam 2022 m. terminui;

37.

Ragina valstybes nares laikytis Komisijos pasiūlymo naudotis esamomis valdymo struktūromis, kad būtų galima paspartinti įgyvendinimą ir užtikrinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą pagal partnerystės principą;

38.

Primygtinai ragina Tarybą kuo skubiau priimti sprendimą dėl galutinio REACT-ES lėšų asignavimo siekiant paskatinti greitą miestams ir regionams itin svarbių investicijų įgyvendinimą. NET ir spalio 19 d. priimtas sprendimas būtų jau pavėluotas, kad regionai galėtų parengti programas;

Bendrosios rekomendacijos dėl sanglaudos politikos 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu

39.

Rekomenduoja vietos ir regionų valdžios institucijoms aiškiai apibrėžti vidutinės trukmės ir ilgalaikes vystymosi strategijas, pagrįstas tiek numatomomis tendencijomis ir iššūkiais, tiek savo teritorijų ypatumais;

40.

Pažymi, kad regionų vystymosi ir pažangiosios specializacijos strategijos yra svarbi priemonė, užtikrinanti atskirų sektorių priemonių tarpusavio sinergiją ir papildomumą. Jos taip pat užtikrina tinkamą suinteresuotųjų subjektų įtraukimą laikantis teritorinio požiūrio į ekonominį, socialinį ir teritorinį atskirų vietovių vystymąsi;

41.

Pažymi, jog svarbu, kad bendradarbiautų visi valdymo lygmenys (ES, nacionalinis, regionų ir vietos) ir kad subnacionaliniam lygmeniui būtų suteikta pakankamai galimybių ir lėšų pačiam prisiimti atsakomybę už savo vystymosi potencialą;

42.

Prašo Komisijos užtikrinti, kad grįžtant prie „įprastos tvarkos“, būtų laikomasi pagrindinės sanglaudos politikos teisinės sistemos ir principų, įskaitant tokius elementus kaip paramos teikimas pagal temas, ex ante sąlygos, daugiapakopis valdymas, partnerystė, solidarumas, teisinė valstybė ir teritorinis aspektas. Patirtis rodo, kad šie principai yra tinkami greitai ir lanksčiai atremti iššūkius, kad nė vienas miestas ar regionas neliktų nuošalyje;

43.

Tvirtai remia primygtinį Europos Parlamento reikalavimą sukurti ES mechanizmą demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms ginti; ragina, kad kiekvienoje valstybėje narėje, regione ir savivaldybėje taikant šį mechanizmą būtų puoselėjamos visos pagrindinės ES vertybės, įskaitant pagarbą žmogaus orumui ir žmogaus teisėms, laisvę ir lygybę, ir kad bet kokios sankcijos būtų taikomos atitinkamu valdymo lygmeniu;

44.

Rekomenduoja išplėsti pažangiosios specializacijos strategijas, kad jos neapsiribotų moksliniais tyrimais ir inovacijomis, ir daugiau dėmesio būtų skiriama ekonominiams, socialiniams ir aplinkos tikslams ir atsparumui ateityje. 1-asis PT (pažangesnė Europa) suteikia pagrindą investicijoms į inovacijas, neapsiribojant ekonomikos pertvarka, o siekiant platesnių ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos tikslų (pvz., žaliojo kurso);

45.

Todėl apgailestauja, kad sumažinamas minimalus išlaidų reikalavimas inovatyviam ir pažangiam pramonės pertvarkymui pagal ERPF 1 politikos tikslą. Nerimą kelią tai, kad daugumos išsivysčiusių regionų atveju nenumatytas paramos teikimas pagal temas 1-ajam PT, nes inovacijos šiuose regionuose galėtų paskatinti Europos ekonomiką;

46.

Pritaria tam, kad ir toliau bus galima kurti vertę įgyvendinant 2021–2027 m. ERPF veiksmų programas pagal 1-ąjį PT. Vis dar reikia investuoti etapuose tarpmokslinių tyrimų iki inovacijų pateikimo rinkai tyrimų ir inovacijų diegimo rinkoje tiek teikiant finansavimą kapitalo forma, tiek dotacijas. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti naujų vertės grandinių kūrimui;

47.

Apgailestauja dėl Tarybos sprendimo atsisakyti tiek sanglaudos politikos asignavimų laikotarpio vidurio techninės peržiūros 2024 m., tiek ir galimo sanglaudos politikos paketo papildymo dar 10 mlrd. EUR, kad nė viena valstybė narė neprarastų dalies jai skirtų asignavimų. Tai yra liūdnas faktas, nes peržiūros metu būtų galima atsižvelgti į krizės poveikį. Tikėtina, kad daugelyje regionų stipriai sumažės vienam gyventojui tenkantis BVP, taigi, po laikotarpio vidurio peržiūros jie būtų galėję gauti didesnius asignavimus;

48.

Ragina ES, kaip siūlo Taryba, atsisakyti kitų pasiūlytų priemonių, kad vykdant kontrolę ir auditą būtų galima užtikrinti informacijos apie galutinius ES lėšų gavėjus rinkimą ir palyginamumą. Galutiniams paramos gavėjams neturėtų būti užkraunama papildomų auditų našta;

Teritorinio bendradarbiavimo, regioninių ekosistemų, pažangiosios specializacijos ir novatoriškų tarpregioninių investicijų pridėtinė vertė skatinant ekonomikos atsigavimą

49.

Pabrėžia Europos teritorinio bendradarbiavimo svarbą padedant įveikti žalingą krizės poveikį ir paspartinti ekonomikos atsigavimą, taip pat ragina skirti finansavimą tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektams;

50.

Todėl apgailestauja, kad Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui skirtas finansavimas sumažintas palyginti su 2018 m. gegužės mėn. Komisijos pasiūlymu, jau nekalbant apie 2014–2020 m. lygį. Taigi Europos teritoriniam bendradarbiavimui pasiūlyto biudžeto akivaizdžiai nepakanka atsižvelgiant į augančius ir daugialypius iššūkius, kuriuos pasienio teritorijoms kelia COVID-19 krizė. Taip pat tenka apgailestauti, kad Tarybos susitarime numatoma perpus sumažinti tarpregioninių investicijų į inovacijas (arba „5 dalies“) biudžetą;

51.

Prašo Komisijos toliau skatinti regionines ekosistemas ir branduolius vykdant tarpregionines investicijas į inovacijas. Įvairių regionų technologinės, pramoninės ir socialinės infrastruktūros derinys atsižvelgiant į jos privalumus ir pajėgumus padeda sukurti kritinę masę ir masto ekonomiją, todėl gali padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų veiksmingumą;

52.

Prašo, kad Komisija regionų pažangiosios specializacijos strategijų, prisidedančių prie žaliosios, skaitmeninės ir atsparios Europos kūrimo, integraciją laikytų reikiama sąlyga, kad būtų veiksmingi (nacionaliniai) investicijų į ekonomikos atsigavimą planai;

53.

Kaip 18 mėnesių Vokietijos, Portugalijos ir Slovėnijos programos dalį, siūlo inicijuoti nuolatinį politinį visų valdymo lygmenų dialogą dėl skirtingų COVID-19 priemonių sinergijos su sanglaudos politikos instrumentais.

Europos regionų komiteto nuomonė. MVĮ strategija

(2020/C 440/11)

Pranešėjas: Eddy VAN HIJUM (NL/EPP), Overeiselio provincijos tarybos narys Pamatiniai dokumentai: Metinė Europos MVĮ ataskaita. MVĮ moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija (COM(2020) 103 final)

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

pripažįsta, kad mažosios ir vidutinės įmonės yra svarbios ES ekonomikai, nes jos sudaro 99,8 % visų nefinansinio verslo sektoriaus įmonių ir sukuria du trečdalius darbo vietų bei 56,4 % visos nefinansinio verslo sektoriaus pridėtinės vertės (1);

2.

supranta, kad be 25 mln. MVĮ Europoje turinčių ir valdančių verslininkų ir verslininkų šeimų įsipareigojimo nepavyks pereiti prie tvarios ir skaitmeninės ekonomikos, ir pabrėžia, kad reikia padėti MVĮ pasinaudoti naujomis galimybėmis, ryžtingai reaguoti į kintančią verslo aplinką ir taip užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą bei stiprinti ilgalaikį Europos konkurencingumą vykstant tokiai pertvarkai;

3.

remia ES veiksmus skatinant sudaryti vienodas sąlygas MVĮ šiuo tikslu mažinant reguliavimo naštą, suteikiant daugiau galimybių patekti į bendrąją rinką ir didinant galimybes naudotis finansinėmis paslaugomis;

4.

pabrėžia, kad regionas arba savivaldybė yra natūrali MVĮ buveinė, kuri veikia kaip ekosistema, kurioje MVĮ dalyvauja tinkluose, susaistančiuose jas su jų pagalbine infrastruktūra, įskaitant darbo rinkas, švietimo ir mokslinių tyrimų institutus, pirkėjus ir tiekėjus, finansines ir verslo paslaugas, prekybos ir pramonės rūmus ir vietos bei regionų valdžios institucijas;

5.

todėl ypač palankiai vertina 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ bei pritaria jame išdėstytiems tikslams mažinti MVĮ tenkančią administracinę ir reguliavimo naštą, gerinti galimybes gauti finansavimą, taip pat tai, kad Komunikatu įsipareigojama skatinti MVĮ įsitraukti į perėjimą prie tvarumo ir skaitmeninimo;

6.

suvokia, kad nuo tada, kai buvo pristatyta MVĮ strategija, pasaulyje įvyko labai didelių pokyčių. Prognozuojama, kad dėl COVID-19 pandemijos kilęs ekonomikos nuosmukis smarkiai paveiks visus Europos regionus ir MVĮ. Tačiau krizę reikėtų suvokti ir kaip unikalią galimybę ekonomikos atgaivinimą suderinti su Europos žaliojo kurso, tvarumo ir skaitmeninimo standartais, kurie turėtų būti neatsiejama MVĮ strategijos dalis. Siekiant atsižvelgti į įvairius MVĮ poreikius ir skirtingas ekonomines ir institucines sąlygas visoje Europoje ir vadovaujant vietos ir regionų valdžioms institucijoms būtina parengti MVĮ gaivinimo planą. ES ekonomikos atkūrimo priemonės bus efektyviausios jas derinant su regioninėmis ir vietos iniciatyvomis ir vietos ekosistemomis. Todėl būtina derinti veiksmus ir keistis geriausia patirtimi.

Būtina atsižvelgti į visas MVĮ

7.

todėl mano, kad MVĮ strategijoje yra pateikta atitinkamų prioritetų ir priemonių, tačiau joje nenumatyta vizija, kaip visapusiškai atsižvelgti į įvairius MVĮ poreikius. Kuriant tokią viziją reikėtų skirti daug dėmesio tam, kad užbaigtoje kurti ir sustiprintoje bendrojoje rinkoje MVĮ būtų sudaromos vienodos sąlygos, bei skatinti visų valdžios lygmenų priemonių integraciją ir papildomumą, įskaitant tvirtą regionų aspektą siekiant užtikrinti vietos MVĮ poreikiams pritaikytą teritorinį požiūrį;

8.

pritaria Komisijos požiūriui į MVĮ įvairovę, tačiau mano, kad siūlomomis priemonėmis ši įvairovė nebūtų įgyvendinama pakankamai veiksmingai. Komisijos strategijoje didžiausias dėmesys skiriamas startuoliams, veiklą plečiančioms įmonėms ir aukštųjų technologijų MVĮ. Nors šios grupės yra itin svarbios siekiant augimo ir inovacijų, tai nereiškia, kad tradicinės ir šeimos verslo įmonės pasyviai seka iš paskos;

9.

apgailestauja dėl to, kaip Komisija apibūdina „tradicines įmones“ kalbėdama apie ilgai veikiančias ir įsitvirtinusias įmones, kurios yra MVĮ bendruomenės „subrendusios narės“. Šios įsitvirtinusios įmonės per dabartinę krizę taps vietos ekonomikos ir bendruomenių stabilizuojančia jėga ir kurs ilgalaikį bei tvarų ekonomikos augimą;

10.

pripažįsta, kad MVĮ ir regionus, kuriuose jos įsikūrusios, sieja tvirti ryšiai; šie ryšiai itin stiprūs kalbant apie vietoje įsitvirtinusias brandžias įmones, kurios siekia veikti ilgai. Dažnai (nors ne visada) tai yra šeimų valdomos įmonės, kurios yra labiau linkusios prisiimti socialinę atsakomybę, nes jų socialinis kapitalas yra tvirtai susijęs su vietoje turima reputacija. Šių įmonių savininkai, valdytojai ir darbuotojai gali tapti perėjimo prie darnesnio vystymosi ambasadoriais ir dalyvauti vykdant struktūrinį bendradarbiavimą su regionų ir vietos valdžios institucijomis;

11.

primygtinai ragina Komisiją nustatyti politikos priemones, kuriomis būtų atsižvelgiama į Europos šeimos verslo įmonių poreikius, įskaitant verslo perėmimą ir kartų verslumą. Nors šeimos verslo įmonės mūsų ekonomikoje atlieka svarbų vaidmenį, politikos formuotojai joms skiria nedaug dėmesio. Ši sritis toliau ignoruojama, nepaisant pastaruoju metu Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pateiktų pastabų ir ankstesnių iniciatyvų;

12.

pabrėžia, kad šeimų valdomos įmonės yra labiausiai paplitęs įmonių tipas – Europoje jos sudaro apie 70 % visų įmonių (2). Nuosavybės struktūra labai lemia tai, kaip ir kas valdo įmonę, ir tai, kokią verslo ir investavimo strategiją įmonė taiko. Vis dėlto dabar taikomomis MVĮ politikos priemonėmis į šią nuosavybės perspektyvą beveik neatsižvelgiama;

13.

ragina Komisiją toliau teikti ir didinti paramą statistiniams tyrimams pagal MVĮ konkurencingumo programą (COSME). Sudaryti galimybes tyrėjams ir statistikos agentūroms visapusiškai aprėpti įvairias Europos MVĮ nuosavybės struktūras ir atlikti svarbių tarptautinių ir tarpregioninių skirtumų analizę. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad būtina užtikrinti duomenų rinkimą atsižvelgiant į lyčių lygybės klausimus;

14.

pabrėžia, kad šeimos verslo įmonės yra neproporcingai susitelkusios regionuose, kurių bendrasis vidaus produktas beveik atitinka Europos vidurkį, ir tai, kad tie regionai gali patekti į „vidutinių pajamų spąstus“ (3). Remiantis septintosios sanglaudos ataskaitos duomenimis, augimas šiuose vidutinių pajamų regionuose yra lėtesnis nei pirmaujančiuose regionuose arba regionuose, kuriuose sąlygos mažiau palankios;

15.

pabrėžia, kad MVĮ politikoje didesnį prioritetą reikia skirti siekiui įtraukti įsitvirtinusias MVĮ ir atsižvelgti į jų poreikius, įskaitant prisitaikymą prie naujųjų technologijų, veiklos perkėlimą, galimybes gauti finansavimą ir valdymo bei ataskaitų teikimo specializavimą. Šiuo metu regionų ekosistemose stipriai įsitvirtinusiais vieno langelio principu teikiamų paslaugų centrais reikėtų pasinaudoti kaip prieigos punktais teikti vietos lygmeniu prieinamas paslaugas MVĮ, įskaitant konsultacijas dėl įvairių ES, nacionalinio ir regioninio lygmens programų, priemonių ir finansavimo priemonių;

16.

pabrėžia, kad reikia glaudžiai susieti, be kito ko pasitelkiant tarpregionines investicijas į inovacijas, Europos lygmeniu tvirtas regionines ekosistemas užtikrinant tarptautinius MVĮ ir regionų valdžios institucijų žinių mainus. Palankiai vertina pažangiosios specializacijos strategijas ir iniciatyvas, tokias kaip S3 platforma, ir įvairius verslių Europos regionų (VER) bendradarbiavimo projektus, kurių vertė akivaizdi, ir būtina jiems toliau skirti paramą, be kita ko, sukuriant konkrečią, jiems postūmį suteiksiančią finansavimo sistemą.

Gebėjimų stiprinimas siekiant skaitmeninimo ir tvarumo

17.

pažymi, kad Komisija priėmė planą stiprinti Europos efektyvaus išteklių naudojimo žinių centrą ir planą Europos įmonių tinkle (EĮT) paskirti specialius patarėjus tvarumo klausimais;

18.

yra susirūpinęs, kad šios Europos iniciatyvos nėra įtrauktos į regioninę MVĮ struktūrą. Teigiama išimtis yra Komisijos parama tankiam tinklui, kuris vienija beveik 240 skaitmeninių inovacijų centrų;

19.

pabrėžia, kad IRT sektoriuje aktyviai veikiančios MVĮ gali regionuose sudaryti sąlygas skaitmeninimui, padėdamos didėjančiai nuo skaitmeninių technologijų priklausančių MVĮ grupei. Vienas tokių iniciatyvų pavyzdžių yra Acheno skaitmeninių technologijų centras (4); ragina steigti daugiau MVĮ dirbtinio intelekto aljansų strateginėse vertės grandinėse;

20.

primygtinai ragina MVĮ efektyviau vartoti energiją, sunaudoti mažiau energijos, aktyviau gaminti ir naudoti atsinaujinančiąją energiją bei taikyti žiedinės gamybos procesą, kad būtų sumažintos sąnaudos ir kuriama konkurencinga ir tvari ekonomika. Vis dėlto MVĮ ir labai mažos įmonės neturėtų tekti neproporcinga tvarumo pertvarkos išlaidų dalis ir reikėtų, kad jos nepatirtų nesąžiningos konkurencijos iš trečiųjų šalių, kuriose taikomi žemesni aplinkos apsaugos standartai. Šiuo požiūriu mano, kad turėtų būti numatytas pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas, siekiant užtikrinti, kad nebūtų nesąžiningos trečiųjų šalių konkurencijos;

21.

pabrėžia, kad MVĮ žmogiškojo kapitalo darbotvarkę, įskaitant žaliųjų ir skaitmeninių išteklių programas, reikėtų taikyti ne tik darbuotojams, bet ir verslininkams, savininkams bei vadovams, ragina Komisiją peržiūrėti Europos įgūdžių darbotvarkę, kad ja būtų tinkamai atsižvelgiama į šias problemas. Šie verslininkai, savininkai ir vadovai ne tik priima sprendimus dėl strateginių prioritetų, bet ir kuria savo įmonių mokymosi aplinką;

22.

siūlo mokymus rengti tarpusavio aplinkoje ir tarpine grandimi pasirenkant regioninę trigubos spiralės modelio infrastruktūrą. Itin svarbu, kad verslininkai, MVĮ savininkai, vadovai ir darbuotojai galėtų naudotis mokymosi visą gyvenimą programomis universitetuose, profesinėse mokyklose, kitose profesinio mokymo įstaigose ir vietos laboratorijose. Išsami MVĮ žmogiškojo kapitalo darbotvarkė, kurioje atsižvelgiama ir į lyčių aspektą, gali sustiprinti ir labai novatoriškus regionus, ir protų nutekėjimą patiriančius regionus.

Reguliavimo ir administracinės naštos mažinimas bei patekimo į rinką gerinimas

23.

ragina Komisiją vykdant siūlomų reglamentų poveikio vertinimą tobulinti savo poveikio MVĮ tyrimą laikantis principo „visų pirma galvokime apie mažuosius“. Geras MVĮ tyrimas apima diferencijuotą MVĮ ir didelių bendrovių (taip pat skirtingo dydžio ir klasių MVĮ) sąnaudų ir naudos analizę, dideles konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais galimybes, poveikio kiekybinį nustatymą ir griežtą Reglamentavimo patikros valdybos priežiūrą;

24.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą parengti ES startuolių standartą, kuriuo siekiama, kad Europa taptų patraukliausiu startuolių ir veiklą plečiančiu įmonių žemynu. kartu pabrėžia, kad į šią iniciatyvą reikia įtraukti visus valdžios lygmenis;

25.

primygtinai ragina Komisiją pradėti taikyti MVĮ palankesnį metodą siekiant, kad reguliavimo priemonėmis būtų skatinamos inovacijos ir nebūtų kliudoma MVĮ veiklai, kaip dažnai atsitinka tarpvalstybinės veiklos atveju. Tai padidintų atsparumą ir konkurencingumą, užuot kūrus papildomą naštą ir atitikties išlaidas, susijusias su tarptautine prekyba. Siekiant paskatinti MVĮ pradėti naudotis sąžiningų laisvosios prekybos susitarimų teikiamais privalumais, bet kartu ir toliau deramai reaguoti į nesąžiningos konkurencijos, kylančios dėl eksporto iš trečiųjų šalių, kur aplinkos apsaugos reikalavimai yra ne tokie griežti, pavojų, reikia naujoviškai ir ekonomiškai efektyviai mažinti kliūtis, pvz., naudojantis internetinėmis ir interaktyviomis priemonėmis, tokiomis kaip MVĮ skirtas kilmės taisyklių skaičiuoklė, arba mechanizmais, skirtais iš produktų išmetamam teršalų kiekiui nustatyti (pvz., anglies dioksido kiekio reguliavimas pasienyje arba „pasų“ sukūrimas);

26.

palankiai vertina tai, kad Ateičiai tinkamo reglamentavimo platformoje toliau vykdoma reglamentavimo kokybės patikra. Vis dėlto šioje platformoje reikia nustatyti didesnį Regionų komiteto ir MVĮ vaidmenį nei jos pirmtakėje REFIT platformoje. Daug poveikį MVĮ turinčių reglamentų įgyvendinama subnacionaliniu lygmeniu, tad reglamentų gausa, perteklinis reglamentavimas bei proporcingumo ir subsidiarumo problemos geriausiai matomi piramidės apačioje; šiuo požiūriu pabrėžia, kad Komisija taip pat daug dėmesio skirs tam, kad būtų pašalinti su tarpvalstybiniu bendradarbiavimu susiję biurokratiniai reikalavimai, kad užtikrintų galimybę pasienio regionams kuo lengviau keistis darbuotojais, taip pat ir trumpesniems laikotarpiams;

27.

ragina Komisiją atliekant ES teisės aktų poveikio vertinimus ir jų peržiūrą aktyviai konsultuotis su MVĮ ir interesų grupėmis, kurios atstovauja įvairiems verslo modeliams, įskaitant socialinės ekonomikos įmones. Pozityvi socialinio verslumo reguliavimo aplinka pagerins socialinį poveikį darančių startuolių išgyvenamumą, skatins socialines inovacijas ir propaguos įmonių socialinę atsakomybę, priartindama mus prie Europos žaliojo kurso ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo;

28.

mano, kad kliūčių MVĮ, susijusių su ES kibernetinio saugumo akto sertifikavimo sistema, įskaitant standartus ir technines specifikacijas, mažinimas yra būtina sąlyga MVĮ dalyvauti bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ir siekiant kurti novatorišką, tvarią ir įtraukią skaitmeninę Europą, kuri remia dalijimąsi duomenimis ir užtikrina pasitikėjimą skaitmeninėmis technologijomis;

29.

ragina Komisiją užtikrinti MVĮ palankių viešojo pirkimo priemonių, kurios siūlomos 2014 m. viešojo pirkimo direktyvose, įgyvendinimą, įskaitant principą „skaidyk arba paaiškink“, sumažintus apyvartos reikalavimus ir elektroninių sprendimų, tokių kaip Europos bendrasis pirkimo dokumentas ir internetinė pažymų saugykla E-Certis, įgyvendinimą; ragina Komisiją parengti planą, skirtą jos vienkartinio duomenų pateikimo principo gyvendinimui viešojo pirkimo procese, taip sumažinant administracinę naštą ir padidinant skaidrumą;

30.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, būdamos pirmosiomis vartotojomis, aktyviai deda pastangas siekdamos didinti MVĮ galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kartu skatindamos inovacijas ir spręsdamos visuomenės problemas. 2019 m. Europos įmonių skatinimo apdovanojimo laimėtojas Valjadolido miestas parengė MVĮ palankių viešųjų pirkimų gidą, kuris gali būti pavyzdžiu (5);

31.

norėtų, kad būtų investuojama į MVĮ naudingą tarpvalstybinį bendradarbiavimą, įskaitant darbo rinkų integravimą, tarpvalstybinius įmonių santykius ir Vyriausybių bendradarbiavimą, žinių institucijas ir MVĮ paramos centrus abipus sienų. tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje ypatingą vaidmenį turėtų atlikti vietos ir regionų valdžios institucijos, nes jos gali geriausiai įvertinti, kokios priemonės labiausiai tinka vietos ekonomikai stiprinti, ir greitai nustatyti tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūtis. MVĮ strategija turėtų suteikti joms politinę paramą greitai ir nesudėtingai imtis veiksmų;

32.

taip pat ragina investuoti į tarpregioninį MVĮ bendradarbiavimą ir į salų bei atokiausių regionų Vyriausybių, švietimo įstaigų ir MVĮ paramos centrų bendradarbiavimą;

33.

prognozuoja, kad artimiausių metų laikotarpiu dėl Europos gyventojų senėjimo verslo perkėlimas taps dideliu iššūkiu. Ypač Vidurio ir Rytų Europoje daugelis savininkų savo įmones įsteigė po 1989 m. ir šiuo metu yra pasirengę perduoti jų valdymą antrajai kartai;

34.

suvokia, kokia rizika kyla perimant verslą, todėl palankiai vertina Komisijos siūlomas verslo perdavimo lengvinimo priemones, kuriamas nustatant sistemą, kuria siekiama visoje ES skatinti ir teikti paramą verslo perdavimui.

Galimybės gauti finansavimą

35.

atkreipia dėmesį į faktą, kad daugiau kaip 60 % MVĮ laiku nesumokama ir tai yra viena pagrindinių MVĮ bankroto priežasčių. todėl ragina tinkamai įgyvendinti Pavėluotų mokėjimų direktyvą ir palankiai vertina siūlomą stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo priemonę. pabrėžia, kad MVĮ neturėtų patirti naštos dėl to, kad didelės bendrovės ir valdžios institucijos vėluoja atlikti mokėjimus;

36.

norėtų pabrėžti, kad regioninės plėtros agentūros gali prisidėti prie regioninės finansų sistemos ne tik dalyvaudamos didelės rizikos projektuose, bet ir užtikrindamos įsitvirtinusių įmonių tęstinumą, įskaitant jų indėlį į regiono žmogiškąjį kapitalą. Europos investicijų banko grupė turėtų pripažinti šių įsitvirtinusių įmonių teikiamą naudą visuomenei ir teikti pirmenybę jų tęstinumui, tam pasitelkdama specialias nuosavo kapitalo finansavimo priemones;

37.

palankiai vertina tai, kad integruojamos programos „InvestEU“ lėšos ir paprastinamos procedūros. Vis dėlto primygtinai ragina neapriboti MVĮ galimybių gauti finansavimą iki specialiai MVĮ skirtos linijos – reikėtų šioms galimybėms teikti pirmenybę ir kitose trijose linijose;

38.

nerimauja dėl Europos MVĮ, ypač izoliuotose rinkose esančių ir mažų MVĮ, pavyzdžiui, salų ir atokiausių regionų, skolų masto. Politikos priemones, kuriomis siekiama didinti MVĮ galimybes gauti finansavimą, reikėtų stiprinti visais valdymo lygmenimis, taip sumažinant netvarų skolų finansavimo lygį. Dar didesnį susirūpinimą kelia labai mažos įmonės, kurios negali gauti finansavimo per finansų sistemą.

Valdymas

39.

pabrėžia, kad pagal subsidiarumo principą atsakomybė už MVĮ strategijas tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms;

40.

atkreipia dėmesį į tai, kad MVĮ atstovų tinklui suteikti didesni ES MVĮ politikos valdymo įgaliojimai; ragina nacionalinius atstovus daugiau bendrauti su regionų valdžios institucijomis ir kitais teritoriniais subjektais; siūlo, ES MVĮ atstovui ir RK nariams kartą per metus pasidalyti mintimis, kad būtų galima įvertinti, kaip įgyvendinama MVĮ strategija regionų ir vietos lygmenimis;

41.

pabrėžia, kad europinis, tarpvalstybinis ir tarpregioninis bendradarbiavimas, žinių mainai ir mokymasis yra svarbūs suderinto europinio požiūrio į ES politikos įgyvendinimą elementai, kuriuos reikėtų skatinti, palengvinti ir remti pagal ES programas;

42.

todėl ragina Komisiją gerinti horizontalųjį MVĮ strategijos koordinavimą, taip didinant strategijos poveikį Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų paskirstymui 2021–2027 m. laikotarpiu;

43.

prašo Komisiją užtikrinti, kad vis daugiau MVĮ pasinaudotų ES finansavimu, nes finansavimas konkrečioms MVĮ programoms, kaip antai COSME (2014–2020 m. laikotarpiu jai skirta 2,3 mlrd. EUR) yra kuklus, palyginti su Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis (460 mlrd. EUR). Įgyvendinant tiesioginio ir pasidalijamojo valdymo programas, tokias kaip ERPF, regionai sėkmingai užtikrina, kad biudžetas būtų programuojamas atsižvelgiant į MVĮ. Primygtinai ragina Komisiją bendrosiose programose, tokiose kaip „Europos horizontas“, sukurti konkrečias programų eilutes ir iniciatyvas ir taip sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ naudotis tokio pobūdžio esamomis programomis;

44.

pabrėžia, kad ESI fondai atlieka ypač svarbų vaidmenį finansuojant tvarumo pertvarką ir primena, kad Regionų komitetas yra raginęs 30 % viso struktūrinių fondų finansavimo – vietoj iki šiol planuojamų 25 % numatyti žaliojo kurso prioritetams.

MVĮ atsigavimo po COVID-19 pandemijos kelias

45.

pabrėžia, kad dėl socialinio atskyrimo priemonių, kurių buvo imtasi reaguojant į COVID-19 pandemiją, MVĮ perėjimas prie skaitmeninimo vienodomis sąlygomis tapo dar aktualesniu ir svarbesniu jų išgyvenimo ir visos Europos strateginio konkurencingumo veiksniu;

46.

atkreipia dėmesį į Europos Komisijos gebėjimą reaguoti pandemijos metu rengiant MVĮ rėmimo ir darbo vietų išsaugojimo programas, pavyzdžiui, SURE priemonę. Žemės ūkio maisto produktų, paslaugų ar turizmo sektoriaus MVĮ, kurios yra vienos iš labiausiai nukentėjusių pandemijos metu, reikia lanksčių mechanizmų, kad užtikrintų jų išlikimą po krizės, nes užimtumo lygis Europoje yra glaudžiai susijęs su jų išlikimu;

47.

pripažįsta, kad dėl restruktūrizavimo gali būti padaryta didelė pažanga pereinant prie tvarumo, atsižvelgiant į krizės paveiktų įmonių ir sektorių dydį. Šią pažangą reikia remti teikiant investavimo paskatas MVĮ, kurios naudojasi žaliųjų technologijų ir žiedinių verslo modelių teikiamomis galimybėmis;

48.

primygtinai ragina Komisiją stebėti, ar dėl skubios paramos priemonių poveikio nemažėja jos užmojis sukurti vienodas sąlygas MVĮ. Be to, ragina Komisiją peržiūrėti COVID-19 krizės poveikį jau ir taip padidėjusiam geopolitiniam nestabilumui; sutrikus prekybos srautams ir tiekimo grandinėms, ekonominė veikla gali būti grąžinta į kitas šalis, visų pirma sisteminės svarbos infrastruktūros, pavyzdžiui, medicinos priemonių, atveju, o MVĮ ir regionams gali atsirasti galimybių ir kilti iššūkių. Su likvidumo problemomis susiduriančios MVĮ gali būti linkusios priimti strateginių pirkėjų pasiūlymus, rizikuodamos patirti nepageidaujamo užsienio kišimosi į ekonomiką pavojų;

49.

tikisi, kad Komisija imsis apdairių veiksmų, kai šiose srityse bus pažeisti MVĮ ir Europos ekonomikos interesai, panašiai kaip tada, kai ji laikinai pakeitė valstybės pagalbos taisykles. Vietos ir regionų valdžios institucijos nepraras budrumo ir toliau keisis informacija tarpusavyje ir su aukštesnio lygmens valdžios institucijomis, siekdamos bendrai įgyti žinių apie tai, kaip reaguoti į šią precedento neturinčią padėtį;

50.

pabrėžia, kad Komisija turi atsižvelgti į MVĮ, kurios šiuo metu neturi tvirtų ryšių su finansų sistema, nes jos dažniausiai pačios finansuoja savo veiklą, interesus. Kai kurios iš šių įmonių patiria staigiai kilusių likvidumo problemų ir pirmąkart per visą savo veiklos laikotarpį joms skubiai reikia gauti grąžintinų ir (arba) negrąžintinų paskolų iš bankų. Su šia problema visų pirma susiduria labai mažos įmonės, bet ją gali patirti ir didesnės šeimų valdomos įmonės;

51.

ragina Komisiją suteikti regionų valdžios institucijoms galimybę gauti europinį finansavimą įgyvendinant ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinį, siekiant suteikti pirminį impulsą ekonomikos atsigavimui. Vietos ir regionų valdžios institucijos gali geriausiai įvertinti MVĮ poreikius prisitaikant prie ekonomikos pasibaigus pandemijai;

52.

pabrėžia, kad visų lygmenų politikos formuotojai visų pirma turėtų skirti pirmenybę siekiui kurti finansiškai stabilesnes ir atsparesnes įmones; perspėja, kad siūlomos paramos MVĮ priemonės neturėtų pernelyg priklausyti nuo skolos priemonių.

---

(1)  Žr. 2019 m. metinę Europos MVĮ ataskaitą.

(2)  Atlikus programa COSME remiamus statistinius mokslinius tyrimus nustatyta, kokią dalį šeimos verslo įmonės sudaro nefinansinio verslo sektoriuje Danijoje (60 %), Suomijoje (70 %), Nyderlanduose (71 %) ir Lenkijoje (92 %).

(3)  Remiantis Nyderlandų statistika, regionų, kuriuose yra didesnė šeimos verslo įmonių koncentracija, BVP artimesnis Europos vidurkiui (Eurostatas, 2017 m.; CBS, 2017 m.).

(4)  https://aachen.digital/

(5)  https://blogs.ec.europa.eu/promotingenterprise/files/2020/02/2020_PublicPROCUREMENTfosSME-GUIDANCEforCAuthorities.pdf