Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Bendroji skaitmeninė rinka. Tendencijos ir perspektyvos MVĮ“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 429/01)

Pranešėjas

Pedro ALMEIDA FREIRE

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2017 3 30
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2020 9 4
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 9 18
Plenarinė sesija Nr.	554
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	220 / 0 / 0

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK ypač daug dėmesio skiria skaitmeninių technologijų poveikiui Europos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Iš tikrųjų 25 mln. MVĮ yra ES ekonomikos ramstis. Jose dirba apie 100 mln. žmonių, kurie sukuria daugiau kaip pusę Europos BVP ir atlieka esminį vaidmenį kuriant vertę visuose ekonomikos sektoriuose.

1.2

Pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI) 2019 m. keliose pasirinktose šalyse (Belgijoje, Vokietijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje) buvo surengti klausymai, kurių metu EESRK nustatė, kad daugelis Europos MVĮ (ypač labai mažos ir mažosios įmonės, kurios sudaro 93 proc. Europos įmonių) neskubėjo taikyti skaitmeninių sprendimų. Šį žingsnį žengusios įmonės nurodė, kad joms iškilo daug kliūčių diegiant tokius sprendimus.

1.3

EESRK rekomenduoja dėti visas pastangas, kad būtų pašalinta pagrindinė kliūtis, susijusi su teritorijoje tinkamai neišplėtotu sparčiuoju tinklu.

1.4

Jis pažymėjo, kad MVĮ turi labai didelių ir net skubiai tenkintinų poreikių, susijusių su mokymu skaitmeninių technologijų srityje tokiais klausimais kaip kibernetinis saugumas, dirbtinis intelektas ar blokų grandinė. Todėl EESRK rekomenduoja į mokyklinio ugdymo programas įtraukti privalomas skaitmeninių technologijų pamokas ir suteikti MVĮ galimybę mokytis naudotis šiomis priemonėmis. Be to, reikia toliau remti ir skatinti pritaikytą ir įperkamą tęstinį savarankiškai dirbančių asmenų, MVĮ vadovų ir jų darbuotojų mokymą.

1.5

EESRK ragina tinkamai koordinuoti mokesčius nacionaliniu lygmeniu, nes dėl koordinavimo šioje srityje trūkumo pusėje šalių, kuriose vyko klausymai, MVĮ patiriamos sąnaudos yra proporcingai didesnės nei didžiųjų įmonių, ir tai trukdo vykdyti tarpvalstybinę veiklą. Iš tiesų, siekiant tinkamo vidaus rinkos veikimo, labai svarbu užtikrinti sąžiningą MVĮ ir didžiųjų įmonių konkurenciją.

1.6

EESRK pageidauja, kad būtų panaikinti teisės aktų skirtumai, perteklinis reguliavimas, būtų mažiau standartų, ženklų, nes tai yra didelės kliūtys MVĮ skaitmeninei ir tarpvalstybinei plėtrai, kadangi dėl jų susidaro reikalavimų laikymosi, darbo užmokesčio ir išorės ekspertizės išlaidos, stabdančios jų augimą.

1.7

EESRK mano, kad reikia pirmenybę teikti MVĮ galimybei gauti finansavimą, kuriuo būtų papildytos MVĮ lėšos, investuojamos siekiant prisitaikyti prie visuomenės, prekybos ir vartojimo būdų skaitmeninės transformacijos bei prekybos tarptautinimo. Jis pažymi, kad Europos MVĮ ir ES finansuojami skaitmeninių inovacijų centrai nepakankamai žino apie Europos įmonių tinklą (Enterprise Europe Network – EEN) ir juo mažai naudojasi. Europos įmonių tinklui ir MVĮ organizacijoms aktyviau vykdant dialogą ir glaudžiau bendradarbiaujant sistema taptų veiksmingesnė.

2.   Skaitmeninių technologijų poveikis MVĮ

2.1

2020 m. birželio 11 d. skelbiant 2020 m. Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą, Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager pareiškė, kad „koronaviruso sukelta krizė atskleidė, kaip svarbu, kad piliečiai ir įmonės galėtų palaikyti ryšį internetu“ (1).

2.2

Už vidaus rinką atsakingas Komisijos narys Thierry Breton pažymėjo, kad: „iš skelbiamų duomenų (DESI) (2) matyti, kad skaitmeniniais sprendimais pramonėje naudojamasi kaip niekad dažnai. Turime užtikrinti, kad jais labiau naudotųsi mažosios ir vidutinės įmonės ir kad pažangiausios skaitmeninės technologijos būtų diegiamos visuose ekonomikos sektoriuose“.

2.3

EESRK taip pat labai daug dėmesio skiria skaitmeninių technologijų poveikiui MVĮ. Iš tikrųjų, 25 milijonai MVĮ yra ES ekonomikos ramstis. Jose dirba apie 100 mln. žmonių, kurie sukuria daugiau kaip pusę Europos BVP ir atlieka esminį vaidmenį kuriant vertę visuose ekonomikos sektoriuose (3).

2.4

MVĮ yra giliai įsišaknijusios Europos ekonominėje ir socialinėje struktūroje, jos labai skirtingos savo ekonominiu modeliu, dydžiu, gyvavimo trukme, verslo profiliu ir remiasi įvairiais vyrų ir moterų talentų ištekliais. MVĮ sektoriui priklauso laisvųjų profesijų atstovai (nors reglamentuojamos laisvosios profesijos, kurioms taikomos konkrečios taisyklės, susijusios su jų veiklos sektoriumi (farmacijos, teismų ir kt.), nėra įtrauktos į MVĮ apibrėžtį), labai mažos įmonės, vidutinio dydžio pramonės įmonės, tradicinės amatininkų įmonės ir aukštųjų technologijų startuoliai.

2.5

Suvokdamas skaitmeninių technologijų poveikį MVĮ, EESRK pritaria Komisijos atliktai analizei ir mano, kad trys ramsčiai, kuriais grindžiama Komisijos Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija (4) (gebėjimų stiprinimas ir parama pereinant prie tvarumo ir skaitmeninimo, reglamentavimo naštos mažinimas ir galimybių patekti į rinką ir gauti finansavimą gerinimas) iš tikrųjų yra prioritetinės sritys. EESRK pabrėžia, kad MVĮ reikalinga skubi finansinė parama, nes jos labai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos ekonominių padarinių ir todėl jų darbuotojams yra didesnė tikimybė prarasti darbą. Šiuo požiūriu EESRK apgailestauja, kad 2020 m. liepos 17–21 d. vykusiame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime priimtas Europos ekonomikos gaivinimo planas, skirtas COVID-19 pandemijos padarytai ekonominei ir socialinei žalai atitaisyti, yra apribotas iki 750 mlrd. EUR ir kad 27 valstybės narės sumažino savo užmojus, ypač skaitmeninėje srityje, kad gautų vadinamųjų „taupiųjų“ šalių pritarimą, nes tai turės įtakos MVĮ skaitmeninimui skiriamai finansinei paramai.

2.6

EESRK pabrėžia, kad Komisijos Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategijos ramsčiai atitinka MVĮ atstovų lūkesčius, išreikštus keturiose pagal DESI 2019 pasirinktose šalyse (Belgijoje, Vokietijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje), kuriose EESRK surengė klausymus siekdamas įvertinti skaitmeninių technologijų poveikį MVĮ, kol šis darbas nutrūko dėl koronaviruso krizės ir buvo nustatytas reikalavimas izoliuotis. Dėl šios priežasties EESRK negalėjo surengti klausymų Estijoje ir Airijoje, kurios buvo atrinktos atsižvelgiant į užimtą aukštą vietą DESI 2019 skalėje.

3.   Bendrosios pastabos

3.1

Skaitmeninimas yra MVĮ (amatininkų, prekybininkų, laisvųjų profesijų atstovų, paslaugų teikėjų ir kt.) augimo veiksnys. Internetas daro poveikį daugiau kaip pusei mažmeninės prekybos sandorių Europoje tiek pardavimams internetu, tiek pardavimams parduotuvėse, prieš tai atlikus paiešką internete (vadinamasis ROPO (angl. Research Online, Purchase Offline) pirkimo metodas) (5).

3.2

Interneto svetainių, socialinių tinklų, skaitmeninės rinkodaros ir ryšių su klientais valdymo (angl. CRM) programinės įrangos vystymas skatina „suskaitmenintų MVĮ“ plėtrą. Naudojant įvairią programinę įrangą ir duomenų analizės programas taip pat optimizuojami įmonėse vykstantys procesai. Šiuo klausimu EESRK pažymi, kad mokymo programos turėtų padėti naudotojams, įskaitant MVĮ vadovus, išmokti naudotis šiomis priemonėmis.

3.3

Skaitmeninės technologijos taip pat gali klaidinti ir nulemti radikalius pokyčius. „Perversminis“, „perorientuojantis“ naujovių diegimas yra skaitmeninės eros iššūkių sukeltos rinkos transformacijos procesas. Šis perversmas keičia rinką, atverdamas ją didesniam skaičiui vartotojų, ir sudaro sąlygas naujiems veiklos vykdytojams atimti („nukreipti“) dalį tradicinių vertės grandinių apyvartos.

3.4

Pavyzdžiui, dėl MVĮ ir jos klientų tarpusavio pasitikėjimo ir artimų ryšių gali susidaryti įspūdis, kad MVĮ veikla yra apsaugota nuo skaitmeninių technologijų skverbimosi. Tačiau patirtis rodo, kad artimi ryšiai su klientu nėra jokia garantija. Iš tikrųjų vartotojai yra pasirengę rinktis kitus pasiūlymus, jeigu paaiškėja, kad jie yra praktiškesni ir turi daugiau pranašumų (6).

3.5

Skaitmeninėje ekonomikoje vartotojo teisinė apsauga nedaro poveikio jo elgsenai. Iš tikrųjų skaitmeninėje erdvėje pateiktas pasiūlymas prie dematerializuotos, lengvai prieinamos ir paprastos naudotis paslaugos pripratusio vartotojo, suvokiančio, kad jo interesams taikoma teisinė apsauga, nors ta apsauga jam ne visai patogu naudotis, elgsenai nesukelia jokių pasekmių (7).

3.6

Optimistiniai, veikiau retoriniai pasisakymai apie skaitmeninį perversmą yra dažniausiai yra skirti didžiosioms įmonėms, turinčioms pakankamai išteklių, kad galėtų investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei rinkodarą. Tačiau šiuose pasisakymuose neminima, kad skaitmeninis perversmas gali neigiamai paveikti, be kita ko, tam tikras laisvąsias profesijas, nes joms būdingas didelis susiskaidymas bei lėšų moksliniams tyrimams ir inovacijoms stoka. Tokie darbuotojai gali tik pasitelkti rinkoje siūlomus skaitmeninius sprendimus, o ne patys juos kurti, ir yra labiau pažeidžiami veiklos skaitmeninimo požiūriu.

3.7

Be to, skaitmeninė erdvė griauna tam tikras MVĮ iliuzijas. Pavyzdžiui, nedideliu mastu, ribotoje geografinėje zonoje, kurios vystymosi potencialas irgi nedidelis, veikiantis paslaugų teikėjas gali susikurti iliuziją, kad skaitmeninės eros keliamos permainos jo nepaveiks. Tačiau tikrovėje yra atvirkščiai. Pavyzdžiui, viešbučių sektoriaus pasiūla, atrodo, yra neperkeliama. Tačiau rezervacijos platformos sugebėjo pasisavinti didelę dalį jos vertės ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų sektoriaus atstovai dabar teigia, kad, norėdami patys valdyti rezervacijas ir netapti tokie priklausomi nuo išorės veiklos vykdytojų jie turėjo pradėti veikti anksčiau ir susikurti savo rezervacijos platformą (8).

3.8

Be to, skaitmeninis perversmas nulemia darbo jėgos perskirstymą. Paminėsime keletą pavyzdžių iš laisvųjų profesijų srities: buhalterinės apskaitos duomenų įvedimas, dažniausiai atliekamas rankiniu būdu, vis dažniau tampa pačių klientų darbo dalimi, todėl mažėja buhalterių atliekamo darbo apimtys, kaip ir jiems mokamas atlygis, taip pat negalima pamiršti, kad atsiranda konkurentų, siūlančių apskaitos tvarkymo paslaugas internetu.

3.9

Notarams kylanti darbo perskirstymo rizika yra mažesnė, bet dalį notarų veiklos gali atlikti kiti asmenys; pavyzdžiui, yra startuolių, kurie siūlosi teisiškai galiojantį testamentą parengti už 70 eurų (9).

3.10

Darbo perskirstymas vyksta ir medicinos sektoriuje: yra interneto svetainių, kuriose siūlomos konsultacijos internetu arba nuotolinės konsultacijos, teikiamos prastai aptarnaujamose vietovėse.

3.11

Nutinka ir taip, kad komercinės bendradarbiavimo platformos neturi informacijos apie ES ir nacionalinėje teisėje nustatytus reikalavimus, kaip antai pareigą įregistruoti įmonę, reikalavimą apsidrausti privalomuoju draudimu, užtikrinti darbuotojų, vartotojų ir pan. sveikatą, saugą ir apsaugą.

3.12

Atsižvelgiant į šiuos kardinalius ekonomikos, socialinius ir visuomenės pasikeitimus, su skaitmeninimu susiję uždaviniai turėtų būti nuolat aptariami palaikant socialinį dialogą.

3.13

MVĮ yra nevienalytė ekonominės veiklos vykdytojų kategorija, kuriai priskiriami tiek kepėjai, tiek farmacininkai, tiek laisvųjų profesijų atstovai, todėl pajėgumų didinimo ir paramos MVĮ skaitmeninimui politika turi būti įtrauki ir lengvai jų pritaikoma, be neproporcingų papildomų sąnaudų ar pagrindinės veiklos sulėtinimo siekiant laikytis reikalavimų.

3.14

Tačiau MVĮ reikalingi ne tik pažangūs ir įtraukūs teisės aktai: jų poreikiai apima įgūdžių ugdymą ir tęstinį mokymą bei yra grindžiami nauju požiūriu į verslą. Iš tikrųjų MVĮ skaitmeninė transformacija daro įtaką verslo organizavimui ir kultūrai. Tačiau daugelis MVĮ vadovų skaitmeninės transformacijos nelaiko savo verslo strategija. Skaitmeninė transformacija yra ne vien skaitmeninių priemonių ir procesų klausimas: tai yra naujas būdas kurti vertę, savo verslo modelį pritaikant prie skaitmeninės eros aplinkybių, o vadovui tenka uždavinys imtis iniciatyvos.

3.15

Be to, MVĮ susiduria su įvairiomis kliūtimis norėdamos gauti finansavimą, prieigą prie įperkamo mokymo bei paramą tarptautinimui. Europos įmonių tinklas, įsteigtas siekiant diegti inovacijas ir tarptautinti įmones, MVĮ teikiantis informavimo, konsultavimo ES teisės klausimais paslaugas bei kitokią pagalbą, nėra labai žinomas vietos lygmeniu. Europos Sąjungos finansuojami skaitmeninių inovacijų centrai (pvz., Innoviris Briuselyje valdomi Europos skaitmeninių inovacijų centrai (10)) taip pat padeda remti MVĮ skaitmeninimą rengdami mokymus ir teikdami finansavimą, taip pat plėtoti skaitmeninę verslumo kultūrą. Tačiau Europos įmonių tinklui ir MVĮ organizacijoms aktyviau vykdant dialogą, glaudžiau bendradarbiaujant ir nagrinėjant MVĮ poreikius sistema taptų veiksmingesnė.

4.   Konkrečios pastabos

4.1

Ši nuomonė iš dalies grindžiama 2019 m. liepos mėn. – 2020 m. pirmąjį ketvirtį keturiose valstybėse narėse – Vokietijoje, Belgijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje – vykusių klausymų, kuriuose, be kita ko, dalyvavo socialiniai partneriai, MVĮ federacijos, vartotojų asociacijos ir valdžios institucijos, išvadomis. Estijoje ir Airijoje, kurios taip pat buvo atrinktos, klausymai negalėjo įvykti dėl koronaviruso krizės.

4.2

EESRK pažymi, kad minėtose šalyse vykę klausymai buvo surengti siekiant paremti ES veiksmus ir politiką, susijusią su skaitmeninių technologijų diegimu MVĮ, ir pagrįsti ją liudijimais „vietoje“.

4.3

Siekdamas įvertinti skaitmeninių technologijų poveikį MVĮ, EESRK iš penkių DESI kriterijų (11) išsirinko šiuos: — skaitmeninių technologijų integravimas prekyboje, apimant, EESRK nuomone, tris svarbius rodiklius: elektronine prekyba užsiimančių MVĮ procentinę dalį, iš elektroninės prekybos gaunamą MVĮ apyvartos dalį ir tarpvalstybine elektronine prekyba (e. prekyba) užsiimančių MVĮ procentinę dalį.

4.4

EESRK atrinktas šalis vertinant pagal minėtą DESI 2019 rodiklį, elektroninės prekybos ir skaitmeninių technologijų integravimo įmonėse požiūriu aukščiausias vietas užima Airija ir Estija, toliau eina Belgija, kurios rodikliai irgi yra aukštesni už vidurkį.

4.5

Vokietijos rodikliai atitinka vidurkį, o Portugalija vidurkio nesiekia. Rumunijai atiteko vieta eilės gale.

4.6

Daugumos klausymų (Belgijoje, Vokietijoje, Portugalijoje) rezultatai parodė, kad spartusis tinklas yra išplėtotas labai netolygiai: juo tinkamai galima naudotis miestų teritorijose, bet to paties negalima pasakyti apie kaimus ir atokias vietoves; kai kuriose šalies (Portugalijos) dalyse apskritai nėra galimybės naudotis 4G ryšiu. Taigi, planuojant Europos ir jos MVĮ skaitmeninę ateitį, reikia vystyti didelio masto skaitmeninius sprendimus ir pagrindinių skaitmeninių infrastruktūrų sąveikumą. EESRK pažymi, kad iš tikrųjų pagrindinis MVĮ skaitmeninės transformacijos ramstis yra junglumas.

4.7

Mokymo skaitmeninių technologijų srityje poreikį nurodė visi klausymuose dalyvavę pašnekovai. Dėl labai nepakankamo švietimo ir profesinio mokymo skaitmeninių technologijų srityje MVĮ negali įdarbinti kompetentingų šios srities specialistų (Portugalija, Rumunija). Ypač svarbu, net būtina (Belgija), MVĮ darbuotojus skubiai mokyti skaitmeninių įgūdžių, kad jie taptų kompetentingi ir nuolat įgytų naujausias žinias tokiose srityse kaip kibernetinis saugumas, dirbtinis intelektas ar blokų grandinė. Iš tikrųjų dabartinei padėčiai būdingas paviršutiniškas skaitmeninių priemonių išmanymas, kurio ilgainiui nepakaks (Vokietija). Skaitmeniniai įgūdžiai darbuotojams reikalingi ir tam, kad jie išsaugotų darbo vietas ir sėkmingai tęstų karjerą darbo rinkoje, kuri skaitmeninama vis intensyviau ir sparčiai kinta (Vokietija). Kai kuriuose labai automatizuotuose sektoriuose dėl skaitmeninimo iš tikrųjų gali kilti baimė prarasti darbo vietą (Vokietija).

4.8

MVĮ neturi pakankamai priemonių ir žinių, kad suvaldytų dėl piktavališkos kibernetinės veiklos kylančius pavojus (Belgija, Vokietija). Dėl to kai kurios tradicinės MVĮ net abejoja, ar verta pradėti veiklą internete (Portugalija). Tos, kurios nusprendė taikyti skaitmenines technologijas, susiduria su sunkumais naudodamos didžiausių įmonių turimas dideles duomenų bazes ir nėra labai linkusios naudoti, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu (DI) grindžiamas priemones ir taikomąsias programas, todėl atsiduria nepalankesnėje konkurencinėje padėtyje palyginti su didžiosiomis įmonėmis (Vokietija). Be to, visuose sektoriuose veikiančios MVĮ patiria dideles kibernetines grėsmes ir turi dažnai naudotis išorės specialistų paslaugomis, todėl susidaro papildomos sąnaudos.

4.9

Dėl tinkamo mokesčių koordinavimo nacionaliniu lygmeniu trūkumo pusėje šalių, kuriose vyko klausymai (Belgija, Portugalija) MVĮ patiriamos sąnaudos yra proporcingai didesnės nei didžiųjų įmonių ir tai trukdo vykdyti tarpvalstybinę veiklą.

4.10

Teisės aktų skirtumai ir perteklinis reguliavimas, standartai, ženklai taip pat yra didelės kliūtys MVĮ skaitmeninei ir tarpvalstybinei plėtrai (Belgija, Portugalija), nes dėl jų MVĮ patiria didelių sąnaudų reikalavimų laikymosi ir darbo užmokesčio srityse, todėl kai kurios jų net ketina perkelti veiklą kitur (Belgija). Pavyzdžiui, įsigaliojus Bendrajam asmens duomenų apsaugos reglamentui, MVĮ teko sutelkti personalo pajėgas asmens duomenų valdymo vidaus procedūroms kurti ir klientams informuoti; tam tikrais atvejais jos turėjo kreiptis į išorės konsultantus, todėl negalėjo teikti pirmenybės verslo plėtrai, turėjo papildomų išlaidų ir sumažino pagrindinės veiklos tempą (Belgija).

4.11

MVĮ skaitmeninę plėtrą gali stabdyti ir valstybės narės teisės aktų leidėjo inertiškumas: profesinis mokymas ir švietimas skaitmeninių technologijų srityje, pagalba MVĮ diegiant skaitmenines technologijas nėra laikomi strateginiais prioritetais (Rumunija).

4.12

Atsižvelgdami į skaitmeninės revoliucijos keliamą ekonominę, socialinę ir visuomeninę grėsmę, visose šalyse vykusių klausymų dalyviai išreiškė nuomonę, kad svarbiausia įtraukti socialinius partnerius bei MVĮ atstovus į jiems taikytinų teisės aktų rengimo procesą bei socialinį dialogą.

---

(1)  2020 m. birželio 11 d. Europos Komisijos pranešimas spaudai, Briuselis.

(2)  Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI).

(3)  COM(2020) 103 final.

(4)  Žr. 3 išnašą.

(5)  Forrester, „European Cross-Channel Retail Sales Forecast, 2015 to 2020“.

https://www.forrester.com/report/European+CrossChannel+Retail+Sales+Forecast+2015+To+2020/-/E-RES115375.

(6)  Tokių ryšių trapumą parodė DVD nuomos verslo smukimas suklestėjus užsakomųjų vaizdo paslaugų teikimui ir atsiradus galimybėms siųsti turinį. Atsiradus tokiems ekonominės veiklos vykdytojams kaip Amazon, siūlantiems galimybę iš katalogo išsirinktas prekes už tokią pat kainą patikimai ir greitai pristatyti į namus, paskatino daugelį vartotojų pirmenybę teikti pirkimui internetu, nors laisvu laiku jie ir toliau vaikštinėja po knygynus.

(7)  Le numérique déroutant. BPI France Le Lab tyrimas, 2015 m. vasario 19 d.

(8)  Minėtas BPI France Le Lab tyrimas.

(9)  https://testamento.fr/fr/.

(10)  2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programa.

(11)  Junglumas, žmogiškasis kapitalas, naudojimasis internetu, skaitmeninių technologijų integravimas ir skaitmeninės viešosios paslaugos.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Veiksmingos ir koordinuotos ES kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu, pinigų plovimu ir mokesčių rojais priemonės

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 429/02)

Pranešėjas

Javier DOZ ORRIT

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2020 7 20
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 9 18
Plenarinė sesija Nr.	554
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	216 / 2 / 2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Nepaisant ES ir daugelio vyriausybių pastangų ir svarbių Europos direktyvų (Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu direktyvos (KPPD) ir Kovos su mokesčių vengimu direktyvos (KMVD)) (1) bei EBPO mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) programos įsigaliojimo, mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo bei pinigų plovimo ir mokesčių vengimo mastas tebėra labai didelis Europos valstybių viešųjų finansų atžvilgiu.

1.2.

1.4. EESRK siūlo parengti Europos paktą dėl veiksmingos kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, mokesčių vengimu ir pinigų plovimu. EESRK ragina Europos Komisiją pasiūlyti politinę iniciatyvą, kurioje dalyvautų nacionalinės vyriausybės ir kitos Europos institucijos ir kuria būtų siekiama šio tikslo, skatinant būtiną konsensusą ir įtraukiant pilietinę visuomenę. Pagrindinis pakto ramstis turėtų būti valstybių narių bendradarbiavimas.

1.3.

EESRK primygtinai ragina Europos institucijas ir valstybes nares pasirūpinti reikiamais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, kad būtų veiksmingai taikomi dabartiniai Europos teisės aktai, ir įsipareigoti priimti visas naujas teisines ir administracines priemones, kurios yra būtinos veiksmingai kovai su nusikaltimais ir netinkama mokesčių praktika, pinigų plovimu ir mokesčių rojų veikla. Todėl nuolat turi būti atliekami kiekvienos priemonės taikymo rezultatų vertinimai.

1.4.

EESRK mano, kad valstybių narių įsipareigojimas nutraukti nesąžiningas ir žalingas mokesčių konkurencijos formas yra labai svarbus. Be to, tai dar kartą patvirtinta ir ankstesnės EESRK nuomonės „Apmokestinimas – balsavimas kvalifikuota balsų dauguma“ (2) nuostatos dėl būtinybės skatinti diskusijas dėl laipsniško perėjimo nuo vieningo balsavimo prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma mokesčių klausimais.

1.5.

Aktyvus pilietinės visuomenės dalyvavimas yra labai svarbus siekiant didinti piliečių informuotumą mokesčių klausimais, kovojant su nusikaltimais ir netinkama praktika bei užtikrinant sąžiningą apmokestinimą. Pilietinės visuomenės bendradarbiavimas padės parengti paktą ir jį įgyvendinti. Darbdavių ir jų organizacijų dalyvavimas yra labai svarbus šio pakto sėkmei. Būtina užtikrinti, kad priimtos teisėkūros priemonės neturėtų netinkamo poveikio įmonėms, kurios vykdo savo mokestines prievoles, nes tai joms užkrautų pernelyg didelę administracinę naštą. Veiksmingi ir skubūs kovos su mokestiniais nusikaltimais ir bloga mokesčių praktika veiksmai pareikalaus papildomų viešųjų finansinių išteklių, kurių reikia siekiant padėti finansuoti ekonomikos gaivinimo po pandemijos planus, žaliąją ir skaitmeninę ekonomikos transformaciją ir Europos socialinių teisių ramsčio kūrimą.

1.6.

Ekonomikos skaitmeninimas kelia naujų iššūkių mokesčių administratoriams, nes dėl jo gali atsirasti naujų agresyvaus mokesčių planavimo, finansinių nusikaltimų ir blogos praktikos metodų. Tačiau ekonomikos skaitmeninimas, užtikrinus veiksmingesnį administracinį bendradarbiavimą ir keitimąsi duomenimis, taip pat suteikia naujų galimybių mokesčių administratoriams kovoti su tokia praktika.

1.7.

Norint pagerinti kovos su šiais nusikaltimais ir netinkama praktika rezultatus, reikia stiprinti tiek tiesioginį valstybių narių politinį, administracinį, policijos ir teisminį bendradarbiavimą, tiek valstybių narių bendradarbiavimą su ES, stiprinti šio bendradarbiavimo teisinį pagrindą ir suteikti pakankamų ekonominių ir žmogiškųjų išteklių Europos ir nacionaliniu lygmenimis finansinės žvalgybos padaliniams (FŽP), mokesčių administratoriams, Europos priežiūros struktūroms ir kitiems šioje kovoje dalyvaujantiems subjektams.

1.8.

Siekiant padidinti veiksmų efektyvumą, būtina pradėti nuo bendros šių nusikaltimų ir netinkamos praktikos vizijos, jų tarpusavio sąsajos ir jų ryšių su ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais bei politine korupcija, taip pat būtinu mokesčių rojų vaidmeniu sudarant jiems palankesnes sąlygas ir juos slepiant. Nusikalstamos veiklos panaikinimas mokesčių rojuose turėtų būti prioritetinis ES tikslas.

1.9.

Atsižvelgdamas į tai, kad ši politika yra būtina bet kokiomis aplinkybėmis, EESRK mano, kad dėl COVID-19 pandemijos susidariusioje situacijoje labai svarbu, kad ji taptų politiniu ir etiniu Sąjungos, nacionalinių vyriausybių ir Europos pilietinės visuomenės prioritetu. Kai pandemijos padariniams sveikatos priežiūros, ekonomikos ir socialinėje srityse įveikti reikia tiek daug viešųjų finansinių išteklių, netoleruotina, kad didelė jų dalis neteisėtai nukreipiama į kelių asmenų privatų pelną, tiesiogiai kenkiant didžiajai daliai darbuotojų, darbdavių, savarankiškai dirbančių asmenų, priklausomų asmenų ir pensininkų, kurie vykdo savo mokestines prievoles.

1.10.

EESRK pritaria naujam visapusiškos Sąjungos politikos dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos veiksmų planui (3), kurį 2020 m. gegužės 7 d. pateikė Europos Komisija. Komitetas mano, kad jį reikėtų skubiai įgyvendinti. EESRK pritaria siūlomoms priemonėms, kuriomis užtikrinamas veiksmingas esamos teisės sistemos, skirtos kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, taikymas, bendro taisyklių sąvado sudarymui, Europos priežiūros institucijos įsteigimui ir daugumai veiksmų plano ramsčių. ES ir valstybės narės turi išlaikyti bendras pozicijas tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Finansinių veiksmų darbo grupėje (FATF – EBPO), G 20 ir JT. EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad imantis priemonių reikėtų atsižvelgti į Europos duomenų apsaugos teisės aktus ir susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, ir užtikrinti, kad valstybėms narėms ir įpareigotiesiems subjektams tenkanti papildoma administracinė ir finansinė našta būtų kuo mažesnė.

1.11.

EESRK ragina Europos Komisiją įvertinti dabartinį nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą ir apsvarstyti galimybę nustatyti papildomus kriterijus siekiant užtikrinti, kad visi mokesčių rojai būtų įtraukti į šį sąrašą. Be to, jis prašo nustatyti tinkamas priemones, kad įmonės ir fiziniai asmenys negalėtų sudaryti nepagrįstų sandorių su savo finansų įstaigomis.

1.12.

EESRK palankiai vertina tai, kad į Europos semestrą įtraukti fiskaliniai rodikliai, ragina valstybes nares laikytis su tuo susijusių nuostatų, pateiktų konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, ir siūlo Europos Komisijai į Europos semestrą įtraukti mokesčių sistemų veiksmingumo, teisingumo, pakankamumo ir tinkamo veikimo vertinimo procedūrą.

1.13.

EESRK ragina užtikrinti, kad Europos direktyvos būtų taikomos meno kūriniams ir kitam didelės vertės turtui, ypač laikomam laisvuosiuose uostuose ir muitinių sandėliuose, ir palaipsniui panaikinti tam tikrose valstybėse narėse nusistovėjusią pilietybės ar gyvenamosios vietos suteikimo mainais į investicijas tvarką bei užtikrinti pareikštinių akcijų skaidrumą.

1.14.

EESRK mano, kad mokesčių slėpimui turėtų būti taikomos 5-osios Kovos su pinigų plovimu direktyvos nuostatos dėl centralizuoto ir viešo faktinių įmonių ir patikos fondų savininkų registro. Kita vertus, Komitetas prašo nustatyti tinkamas procedūras, kad MVĮ būtų lengviau laikytis registrų reikalavimų.

1.15.

EESRK pritaria visapusiškam sprendimui dėl įmonių, turinčių reikšmingą skaitmeninę veiklavietę, apmokestinimo atsižvelgiant į EBPO veiklą, tačiau taip pat mano, kad jei iki 2020 m. pabaigos nebus pasiekta sprendimo, ES vėl turėtų imtis iniciatyvos apmokestinti dideles skaitmeninę veiklą vykdančias įmones.

1.16.

Reikia pakeisti Kovos su mokesčių vengimu direktyvą, kad į ją būtų įtrauktos taisyklės dėl apmokestinimo tvarkos, susijusios su mažus mokesčius taikančiais jurisdikciją turinčiais subjektais, ir dėl dividendų ar kapitalo prieaugio, kuris nebuvo apmokestintas užsienyje, grąžinimo.

1.17.

Nacionaliniai FŽP turi būti remiami finansiškai ir techniškai ir turėtų būti skatinamas glaudus jų ir mokesčių administratorių, taip pat nacionalinės policijos ir Europolo bendradarbiavimas vykdant baudžiamąjį persekiojimą už mokestinius ir finansinius nusikaltimus.

1.18.

EESRK ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl priedangos įmonių vaidmens mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo bei vengimo ir pinigų plovimo srityse ir, atsižvelgiant į jo išvadas, iš dalies pakeisti Kovos su mokesčių vengimu direktyvą, Kapitalo pakankamumo direktyvą ir Kovos su pinigų plovimu direktyvą, siekiant užkirsti kelią nusikaltimams ir palankesnių sąlygų su jais susijusiai netinkamai praktikai sudarymui.

1.19.

EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti veiksmingo minimalaus įmonių pelno apmokestinimo koncepciją ir galimą jo taikymą.

1.20.

EESRK siūlo, kad pagal PPO principus ir taisykles į ES prekybos ar ekonominius susitarimus būtų įtrauktas skyrius, kuriame būtų numatytos nuostatos dėl mokestinių nusikaltimų, pinigų plovimo ir agresyvaus mokesčių planavimo prevencijos, taip pat nuostatos dėl mokesčių administratorių bendradarbiavimo.

2.   Bendrosios aplinkybės

2.1.

Mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo bei vengimo ir pinigų plovimo mastas Europoje ir pasaulyje makroekonominiu požiūriu yra labai didelis. Jo tarpvalstybinis aspektas aiškus. Šiame procese pagrindinis vaidmuo tenka mokesčių rojams, kuriuose priimamas ir nukreipiamas kapitalas iš didelių įmonių ir asmeninio turto, gautas slepiant mokesčių mokėjimą arba jo vengiant, taip pat gautas per politinę ir ekonominę korupciją bei nusikalstamą ekonominę veiklą vykdančias organizacijas.

2.2.

Nėra visuotinai priimtinos mokesčių rojaus apibrėžties, tačiau visais atvejais mokesčiai yra niekiniai arba labai maži, o neskaidrumas klientų ir srautų atžvilgiu yra tapęs norma. Mokesčių rojai nustatomi pagal sąrašus, kuriuose nebendradarbiavimas grindžiamas atsisakymu teikti informaciją mokesčių administratoriams ir bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis. Pripažįstami EBPO (4) ir du ES sąrašai: dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo bei dėl mokesčių slėpimo ir vengimo (5). F&D monografijoje (TVF) apskaičiuota, kad privatus turtas lengvatinio apmokestinimo finansų centruose sudaro nuo 7 iki 8,7 trln. JAV dolerių (6) (nuo 8 iki 10 proc. pasaulio BVP).

2.3.

TVF skaičiavimais, mokesčių slėpimas vyriausybėms kasmet kainuoja apie 3 trln. JAV dolerių (7). Europos Parlamento skaičiavimais, ES jis siekia 825 mlrd. EUR (8), o PVM surinkimo deficitas, daugiausia dėl sukčiavimo, kasmet sudaro maždaug 147 mlrd. EUR, iš jų 50 mlrd. EUR tenka tarpvalstybiniam „karuseliniam sukčiavimui“ (9).

2.4.

Mokesčių vengimu ne visada pažeidžiama „įstatymo raidė“, bet tikrai pažeidžiama „įstatymo dvasia“. Įmonėms vengiant mokesčių, į mokesčių rojus kasmet patenka 600 mlrd. JAV dolerių (10). ES nuostoliai siekia 160–190 mlrd. EUR per metus (11). Dėl mokesčių vengimo šešiose valstybėse narėse kitos 22 valstybės narės netenka 42,8 mlrd. EUR mokestinių pajamų (12). F&D (TVF) teigia, kad 40 proc. pasaulinių tiesioginių užsienio investicijų (TUI), t. y. apie 15 trln. JAV dolerių, nukreipiamos priedangos įmonėms (nevykdančioms jokios ekonominės veiklos) – jos dažnai veikia kaip kontroliuojančiosios bendrovės, kuriomis kaip priedanga naudojasi veikiančios patronuojamosios įmonės. Dauguma jų įsikūrusios penkiose Europos šalyse (13).

2.5.

JTO duomenimis, pinigų plovimas sudaro nuo 2 iki 5 proc. pasaulio BVP (14). Pastarieji atvejai, pavyzdžiui, „Danske Bank“ (pradiniais skaičiavimais apie 200 mlrd. EUR) (15) arba „Swedbank“ (37 mlrd. EUR) (16), atskleidžia kovos su pinigų plovimu trūkumus, nepaisant direktyvų ir priežiūros institucijų darbo.

2.6.

Be finansų sektoriaus, yra ir kitų pinigų plovimo kanalų: meno, deimantų ir tauriųjų metalų rinkos, laisvieji uostai, muitinių sandėliai, specialios ekonominės zonos ir kt. Spartūs technologijų pokyčiai suteikia naujų galimybių naudojant virtualų turtą ir blokų grandinę (angl. blockchain). Tas pats pasakytina apie mokesčių slėpimo ir vengimo procedūras: dividendų ir kuponų plovimą cum-ex sandoriais (55,2 mlrd. EUR); agresyvų mokesčių planavimą; slaptus valstybių ir tarptautinių įmonių susitarimus, kuriais gerokai sumažinamos jų mokestinės prievolės; pilietybės ar gyvenamosios vietos suteikimo užsieniečiams mainais į investicijas tvarką. E. prekyba, platformų ekonomika ir skaitmeninė ekonomika apskritai kelia naują riziką, susijusią palankesnėmis sąlygomis mokestiniams nusikaltimams ir mokesčių vengimui, taip pat naujomis sekimo ir kontrolės galimybėmis.

2.7.

J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija labai aktyviai kovojo su mokestiniais nusikaltimais ir mokesčių vengimu – parengtos dvidešimt šešios teisėkūros iniciatyvos ir 57 įvairaus pobūdžio teisės aktai. Kalbant apie pinigų plovimą ir teroristų finansavimą, išskiriamos dvi direktyvos – 4-oji ir 5-oji kovos su pinigų plovimu direktyvos (2015 ir 2018 m.). 5-oji direktyva į nacionalinę teisę perkelta 2020 m. sausio mėn., ja pagerintas savininkų tapatybės nustatymas, FŽP dalijimasis informacija ir bendradarbiavimas, taip pat išplėsta įpareigotųjų subjektų taikymo sritis ir nustatyta virtualiosios valiutos kontrolė. Praktiniai rezultatai nėra patenkinami: išlieka nemažai trūkumų ir spragų, nors Komisija labai aktyviai vykdo veiklą atsižvelgdama į savo ribotus įgaliojimus (2019 m. vertinimas) (17). Visai neseniai Europos Audito Rūmai pradėjo auditą, siekdami įvertinti kovos su pinigų plovimu priemonių veiksmingumą bankų sektoriuje (18), o Europos Komisija Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pateikė ieškinį trims valstybėms narėms dėl 4-osios kovos su pinigų plovimu direktyvos nesilaikymo (19).

2.8.

2020 m. gegužės 7 d. Europos Komisija pristatė naują visapusiškos Sąjungos politikos dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos veiksmų planą (20) ir deleguotąjį reglamentą (21) su nebendradarbiaujančių šalių ir jurisdikcijų sąrašu. Veiksmų planą, kuris grindžiamas dabartinės teisės sistemos taikymo skirtumų ir didelių „taisyklių vykdymo užtikrinimo trūkumų“ vertinimu ir kuriame pažymima, kad „Europos Sąjungoje neteisėtu būdu įgyti pinigai turėtų būti visiškai netoleruojami“, sudaro šeši ramsčiai: — veiksmingas esamos ES sistemos įgyvendinimo užtikrinimas pradedant visišku kovos su pinigų plovimu direktyvų perkėlimu; — bendro taisyklių sąvado nustatymu iš dalies pakeista direktyva ir reglamentu; — atitinkamų procedūrų nustatymas ir ES lygmens priežiūros institucijos sukūrimas pagal pasiūlymą dėl teisės akto; — FŽP veiklos rėmimo ir bendradarbiavimo mechanizmo sukūrimas ir nacionalinių centralizuotų banko sąskaitų registrų sujungimas; — baudžiamosios teisės nuostatų vykdymo užtikrinimas ir keitimasis informacija; — tarptautinio ES sistemos aspekto stiprinimas. Šiems ramsčiams išplėtoti 2021 m. pirmąjį ketvirtį bus pateikti keturi pasiūlymai dėl teisės aktų.

2.9.

Antroji svarbi Europos Komisijos veiklos sritis – mokesčių vengimas, susijęs su iniciatyvomis dėl skaitmeninio apmokestinimo ir įmonių pelno mokesčio bazės. Jos strategija siekta „veiksmingo apmokestinimo“, pagal kurį tarptautinės įmonės, moka mokesčių dalį ten, kur kuria vertę, laikantis EBPO veiksmų plano BEPS, visų pirma apribojant įmonių pelno mokesčio bazės eroziją, šiuo tikslu išskaitant palūkanas, autorinius atlyginimus ir kitą finansinę naudą. Ši strategija visų pirma buvo grindžiama Kovos su mokesčių vengimu direktyva (2016 m.), iš dalies pakeista 2017 m., įtraukiant mokestinės tvarkos neatitikimus (2-oji kovos su mokesčių vengimu direktyva) (22). Kol kas neįmanoma įvertinti rezultatų. Taip pat priimti teisės aktai, kuriais siekiama palengvinti konfliktų, kylančių dėl dvigubo apmokestinimo, sprendimą (23). 2018 m. paskelbtas naujas reglamentas dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės (24).

2.10.

Europos Komisija savo teisėkūros iniciatyvose dėl skaitmeninio apmokestinimo ir įmonių pelno mokesčio bazės atsižvelgė į mokesčių vengimą. 2018 m. ji pasiūlė dvi direktyvas dėl įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimo ir didelių skaitmeninių įmonių pajamų mokesčio. 2016 m. Komisija pasiūlė kitas dvi direktyvas dėl įmonių pelno mokesčio bazės, kad ji būtų bendra (BPMB) ir konsoliduotoji (BKPMB). Pastaroji direktyva labai svarbi kovojant su mokesčių vengimu. Dėl tuo pačiu metu vykstančių diskusijų EBPO ir kai kurių valstybių narių nepritarimo šių direktyvų priėmimas buvo atidėtas. Susidūrusi su tokia padėtimi, Komisija pateikė komunikatą (2019 m.), kuriame siūloma inicijuoti diskusijas, kad sprendimai mokesčių klausimais būtų priimami kvalifikuota balsų dauguma.

2.11.

Mokesčių administratorių ir kitų valstybių narių institucijų bendradarbiavimas automatiškai keičiantis mokesčių informacija (25) ir užtikrinant skaidrumą yra labai svarbus. Priimtos bent šešios administracinio bendradarbiavimo direktyvos. Pradedant pirmąja (2011/16/ES (26)) ir baigiant paskutiniąja direktyva ((ES) 2018/822 (27)), išplėstas įpareigojimas atskleisti faktinius sąskaitų turėtojus, finansinį turtą ir sandorius, taip pat visus produktus, įskaitant draudimą ir dividendus. Padaryta pažanga įgyvendinant reikalavimus, susijusius su automatiniu keitimusi informacija apie susitarimus dėl mokesčių ir didelių įmonių finansine informacija kiekvienoje šalyje (ataskaitų pagal šalis teikimas (28)). Finansinės ir kitokio pobūdžio informacijos naudojimas baudžiamojo persekiojimo už nusikaltimus tikslais reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1153 (29).

2.12.

J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija susidūrė su slaptais kai kurių valstybių narių susitarimais su tarptautinėmis įmonėmis, pagal kuriuos jos beveik nemoka mokesčių šiose valstybėse narėse. Ji taip pat sugebėjo įtraukti su mokesčiais susijusius rodiklius į Europos semestrą. Iš naujausių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų matyti, kad kai kuriose iš jų teisės aktų taikymas yra nepatenkinamas agresyvaus mokesčių planavimo ar faktinių savininkų nustatymo požiūriu. Valstybių narių bendradarbiavimą galima gerokai patobulinti. Nepaisant tam tikros pažangos, mokestinio sukčiavimo, pinigų plovimo ir mokesčių vengimo mastas nemažėja, o kai kuriais atvejais – pavyzdžiui, nukreipiant kapitalą į priedangos įmones – didėja.

2.13.

Per pastaruosius penkerius metus EESRK priėmė 25 nuomones šiais klausimais. Apskritai EESRK pritarė Komisijos pasiūlytoms priemonėms. Kai kuriais atvejais ji kėlė savo reikalavimus, atsižvelgdama į Europos Parlamento poziciją.

3.   Bendrosios pastabos ir rekomendacijos

3.1.

Koronaviruso pandemijos, kuri yra rimčiausia nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, sukelta krizė turi būti visų ekonominių ir socialinių apmąstymų ir pasiūlymų pagrindas. Kalbant apie šią nuomonę, akivaizdu, kad drastiškai sumažinus mokestinių nusikaltimų ir mokesčių vengimo ekonominį mastą, valstybės ir pati ES gautų dalį finansinių išteklių, būtinų pandemijos poveikiui sveikatos, ekonomikos ir socialinėje srityse įveikti. EESRK mano, kad Europos institucijų, nacionalinių vyriausybių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas imantis visų priemonių, būtinų nuolatiniams ir efektyviems veiksmams kovojant su mokestiniais nusikaltimais ir mokesčių vengimu, šiandien, kaip niekada anksčiau, yra neišvengiama politinė ir moralinė būtinybė. Šį klausimą reikia skubiai išspręsti.

3.2.

Pagrindinis šios nuomonės tikslas – remiantis bendra vizija ir ankstesnėse EESRK nuomonėse išdėstyta pozicija, parengti pasiūlymus, kurie padėtų veiksmingiau kovoti su šiais nusikaltimais. Būtina atsižvelgti į įvairių mokestinių nusikaltimų ir mokesčių vengimo tarpusavio sąsajas per bendrus kanalus, kurie susijungia mokesčių rojuose.

3.3.

EESRK pritaria Komisijos ir Europos Parlamento norui skatinti iniciatyvas, nukreiptas prieš mokestinius nusikaltimus, mokesčių slėpimą ir nesąžiningą konkurenciją mokesčių srityje, ir apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės stabdo arba gali nutraukti kai kurias pagrindines iniciatyvas, pavyzdžiui, susijusias su įmonių mokesčiais, sukčiavimu PVM srityje ir agresyviu mokesčių planavimu, taip pat dėl nepakankamo jų bendradarbiavimo.

3.4.

EESRK siūlo parengti Europos paktą dėl veiksmingos kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir jų vengimu bei pinigų plovimu. EESRK ragina Komisiją skatinti politinę iniciatyvą, kurioje dalyvautų nacionalinės vyriausybės ir kitos Europos institucijos ir kuria būtų siekiama šio tikslo. Valstybių narių bendradarbiavimas turi būti vienas iš šio pakto ramsčių.

3.5.

Veiksmingai įgyvendindamos šį paktą, ES ir jos valstybės narės galėtų surinkti papildomų išteklių augimo galimybėms skatinti, kad būtų finansuojami ekonomikos gaivinimo po pandemijos krizės planai, žalioji ir skaitmeninė ekonomikos pertvarka ir tvirto Europos socialinių teisių ramsčio kūrimas. Atsižvelgdamas į valstybių narių mokesčių suverenumą, EESRK ragina ES politikos formuotojus ir nacionalines vyriausybes, prisiimant atsakomybę ir parodant dosnumą, kurių reikia sunkiu mūsų gyvenimo etapu, pasiekti bendrą susitarimą dėl EESRK siūlomo pakto turinio. EESRK nuomone, bendras susitarimas dėl Europos kovos su mokestiniais nusikaltimais, mokesčių vengimu ir pinigų plovimu bei teroristų finansavimu turėtų būti grindžiamas: a) valstybių narių ir Europos institucijų įsipareigojimu priimti visas papildomas teisines ir administracines priemones, kurių reikia veiksmingai kovai su tokiais nusikaltimais ir netinkama praktika; b) stipresne politine valstybių narių ir ES institucijų bendradarbiavimo valia, kuria remiantis nustatomos veiksmingos administracinio, policijos ir teisminio bendradarbiavimo procedūros pakto tikslams pasiekti; c) valstybių narių įsipareigojimu nutraukti nesąžiningą mokesčių konkurenciją ir panaikinti kliūtis įgyvendinti su pakto tikslais susijusias direktyvas; ir d) pilietinės visuomenės organizacijų įtraukimu į paktą.

3.6.

Pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas sudarant šį susitarimą ir didinant visuomenės informuotumą mokesčių klausimais yra labai svarbus. Europos piliečiai labai suinteresuoti turėti pakankamai išteklių kokybiškoms viešosioms paslaugoms, ypač sveikatos priežiūros ir mokslinių tyrimų, ir tinkamoms socialinės apsaugos sistemoms. Dauguma savo mokestines prievoles vykdančių verslininkų nori nutraukti kai kurių įmonių vykdomą mokesčių slėpimą ir vengimą, o tai susiję su nesąžininga konkurencija jų atžvilgiu.

3.7.

EESRK pritaria Europos Parlamento nuomonei, kad „<…> sąžiningas apmokestinimas ir ryžtinga kova su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu ir pinigų plovimu yra labai svarbūs kuriant teisingą visuomenę ir stiprią ekonomiką, kartu ginant visuomenės sutartį ir teisinę valstybę“ (30). Todėl jis su nerimu žvelgia į mokesčių atotrūkio, kurį šie nusikaltimai ir netinkama praktika sukuria mokestinių pajamų srityje, mastą, taip pat į neseniai įvykusius apmokestinimo pokyčius, dėl kurių mokesčių našta perkelta į darbo pajamas, o finansų sektoriaus našta – į realiąją ekonomiką, kurioje MVĮ patiria didesnę mokesčių naštą nei tarptautinės įmonės.

3.8.

Su mokesčiais susijusių rodiklių nustatymas Europos semestro šalių ataskaitose buvo pažanga. Tačiau įvertinus jų rezultatus matyti, kad FŽP veikimas, automatinis keitimasis informacija ir mokesčių administratorių bendradarbiavimas kai kuriose ES valstybėse narėse yra nepakankamas sprendžiant pinigų plovimo, mokesčių slėpimo ir vengimo klausimus. EESRK siūlo Europos Komisijai Europos semestre nustatyti, kad su mokesčiais susiję rodikliai būtų lygiaverčiai kitų sričių rodikliams ir kad būtų nustatyta mokesčių sistemų veiksmingumo, teisingumo, pakankamumo ir tinkamo veikimo vertinimo procedūra.

3.9.

EESRK pritaria naujam visapusiškos Sąjungos politikos dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos veiksmų planui ir mano, kad jį reikėtų skubiai įgyvendinti. Jis pritaria tam, kad būtų įsteigta Europos priežiūros institucija, kuri maksimaliai sustiprintų valstybių narių mokesčių administratorių ir finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimą ir turėtų tam tikrus tiesioginius įgaliojimus kontroliuoti ir tirti įpareigotuosius subjektus visose srityse, taip pat turėtų pakankamai personalo ir technologinių priemonių prisitaikyti prie nuolatinės nusikaltimų raidos. EESRK prašo Komisijos išnagrinėti, ar šiuo tikslu nebūtų geriausias sprendimas įsteigti Europos agentūrą, kuri kovotų su mokestiniais, ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais bei pinigų plovimu ir prižiūrėtų, kad būtų laikomasi teisės aktų ir kad administraciniai veiksmai būtų efektyvūs. Jo manymu, ES turi imtis veiksmų laikydamasi tokios pat pozicijos tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, FATF (EBPO), G 20 ir JT. EESRK mano, kad Europos Komisija turėtų padėti valstybėms narėms sukurdama mokymo mechanizmus, pavyzdžiui, Europos mokesčių akademiją, kaip siūloma nuomonėje dėl programos „Fiscalis“ (10/2018) (31).

3.10.

Prieš pinigų plovimą nukreipta teisės sistema turi būti sudaromos sąlygos sąskaitų turėtojams, įmonėms ir patikėtiniams susipažinti su informacija, laikantis duomenų apsaugos taisyklių ir atitinkamos ESTT praktikos. Būtina užtikrinti specialistų, kurie privalo pranešti apie įtartiną pinigų plovimo praktiką, apsaugą. EESRK palankiai vertina tai, kad veiksmų plane siūloma nauja informatorių apsaugos tvarka, ir prašo neatidėti jos priėmimo iki 2021 m. gruodžio mėn. EESRK pritaria Komisijos nuomonei, jog reikia užtikrinti, kad priemonės, kurių imamasi, sukurtų kuo mažesnę papildomą administracinę ir finansinę naštą valstybėms narėms ir įpareigotiesiems subjektams.

3.11.

Trečiosios šalies kontrolės priemonės, įtrauktos į 5-ąją kovos su pinigų plovimu direktyvą, bus veiksmingos tik turint realų didelės rizikos šalių sąrašą. EESRK pasisako už skaidrią ir aiškią metodiką ir trumpesnius vertinimo terminus. Jis mano, kad naujasis sąrašas, kuriame yra tik dvidešimt šalių ir teritorijų, turėtų būti kuo greičiau patvirtintas įtraukiant kai kurias kitas šalis, pastaruoju metu sukėlusias skandalus. Komitetas apgailestauja, kad kai kurios ES šalys susiduria su kliūtimis siekdamos gauti informacijos apie sandorius mokesčių rojuose.

3.12.

Praėjusių metų vasario mėn. buvo atnaujintas ECOFIN parengtas (2017 m.) mokesčių rojų, susijusių su mokesčių slėpimu ir vengimu, sąrašas. Skirtingai nuo kitų sąrašų, šis sąrašas naudingas tiek tiems, kurie nepritaria automatiniam keitimuisi informacija, tiek tiems, kurie siūlo įmonėms specialias mokesčių sistemas. Kritikuojama, kad į Europos sąrašą neįtraukti Sąjungos mokesčių rojai. Tačiau Europos semestro konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose Komisija išskyrė kai kurias valstybes nares, kurios kenkia Sąjungos partnerių mokesčių bazėms. Nors grėsmė būti įtrauktam į juodąjį sąrašą turi atgrasomąjį poveikį reputacijos požiūriu, sankcijos nėra pakankamai veiksmingos.

3.13.

Kad į sąrašą įtraukti jurisdikciją turintys subjektai imtųsi reikiamų reformų, EESRK siūlo po kito vertinimo pakeisti reglamentą, kad tiems, kurie to nepadarė, būtų uždrausta sudaryti finansinius sandorius su ES. Priemonės taip pat turi būti taikomos įmonėms, kurios vengia mokėti mokesčius. Veiksminga priemonė būtų nesuteikti kovai su COVID-19 skirtos valstybės pagalbos įmonėms, kurios vykdo nepagrįstus sandorius su į sąrašus įtrauktais jurisdikciją turinčiais subjektais, kaip yra patvirtinusios kai kurios valstybės narės. EESRK taip pat ragina apsvarstyti galimybę neleisti tokioms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

3.14.

Tarptautinės įmonės veikia pasauliniu mastu ir vadovaudamosi bendromis gairėmis, tačiau mokesčių taisyklės priimamos nacionaliniu lygmeniu, neatsižvelgiant į sąveiką su tvarka kitose šalyse, jei nėra atviros mokesčių konkurencijos. Kai kurie jurisdikciją turintys subjektai pritaria apmokestinimo tvarkai, kuria kenkiama kitų teritorijų mokesčių bazėms. Dėl to, kartu su bendru tarifų mažėjimu, šalys pradėjo mažinti TUI pritraukimo mokesčius ir atsirado spragų bei teisinių neatitikimų. Daug tarptautinių įmonių restruktūrizuoja savo verslą, kad gerokai sumažintų savo mokesčių sąskaitą. Šiuo tikslu jos imasi tam tikrų grupės vidaus operacijų, kad dirbtinai perkeltų didelę dalį išlaidų į vidutinio arba didelio apmokestinimo teritorijas, o pelnas deklaruojamas tose jurisdikcijose, kuriose mokesčiai maži arba jų nėra, kur su vyriausybėmis sudaromi slapti susitarimai dėl mokesčių. Šioje aplinkoje didelėms skaitmeninės ekonomikos įmonėms labai lengva perkelti savo pelną. EESRK tikisi, kad taikant BEPS taisykles ir KMVD direktyvas bus galima pakeisti šią padėtį. Dar anksti vertinti rezultatus. Kad priemonės būtų veiksmingos, būtinas visų valstybių narių bendradarbiavimas. Tai yra pagrindinis Europos pakto tikslas.

3.15.

ES yra pažeidžiama mokesčių vengimo požiūriu (32). Kapitalo, prekių ir žmonių judumas vidaus rinkoje nedera su mokesčių politikos koordinavimo trūkumu. Po 2008 m. krizės ekonomikos valdymo pažanga buvo nukreipta į išlaidų kontrolę. Pastaraisiais metais padėtis pasikeitė, tačiau mokesčių politikos koordinavimas vis dar nepakankamas. Su mokesčiais susijusių rodiklių nustatymas Europos semestre yra pažanga, leidusi nustatyti, kad kai kurių valstybių narių mokesčių sistemos yra žalingos.

3.16.

2009 m. G 20 pradėjo bendradarbiavimo kovojant su mokesčių slėpimu ir vengimu procesą. EBPO patvirtino naują visuotinį keitimosi informacija standartą – bendrą duomenų teikimo standartą, grindžiamą automatiniu keitimusi informacija. Dauguma tarptautinės bendruomenės jurisdikciją turinčių subjektų įsipareigojo jį taikyti nuo 2018 m. sausio mėn. Laukia bendras atitikties vertinimas.

3.17.

ES automatinis keitimasis informacija reglamentuojamas Direktyva dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (DAB), kuri buvo iš dalies pakeista kelis kartus, kad atitiktų bendrą duomenų teikimo standartą. DAB išplėsta įpareigojimo dėl automatinio keitimosi duomenimis taikymo sritis, įtraukiant fizinius ir juridinius asmenis bei pagrindines pajamų rūšis, tačiau ji turi spragų, kurias reikia ištaisyti. Kaip parodė „Panamos dokumentų“ skandalas, informacijos apie faktinį turto ir lėšų savininką, neskaidrias perdavimo priemones (tam tikrus patikos fondus, bendroves tarpininkes, fondus ir kt.) klausimas lieka neišspręstas. Taip pat neišspręstas klausimas dėl tam tikrose šalyse vis dar leidžiamų „pareikštinių akcijų“ anonimiškumo be viešai žinomo turėtojo. DAB taikymo sritis turėtų apimti meno kūrinius ir kitą didelės vertės turtą, laikomą laisvuosiuose uostuose ir muitinių sandėliuose. Taip pat turėtų būti sprendžiama 19 valstybių narių siūlomos pilietybės ar gyvenamosios vietos suteikimo mainais į investicijas tvarkos problema, nes šia tvarka dažnai pasinaudojama vykdant mokestinius nusikaltimus.

3.18.

EBPO BEPS veiksmų planas yra pasaulinė kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu iniciatyva. Kiekviena iš penkiolikos jos veiksmų plėtros ataskaitų yra skirtingo teisinio pobūdžio. Vienos jų grindžiamos geriausia patirtimi, o kitose taikomi įvairūs minimalūs standartai, kuriais remiantis galima priversti valstybes įtraukti jų turinį į bendrovių teisę. Kai kurie esminiai klausimai, pavyzdžiui, skaitmenizuotos ekonomikos apmokestinimas arba apmokestinimo teisių paskirstymas pagal šalis, dar neišspręsti pasauliniu lygmeniu. Kai kurios šalys ir pilietinės visuomenės organizacijos kritikavo BEPS procesą ir paragino tarptautinės mokesčių struktūros reformą perduoti JT mokesčių klausimų ekspertų komitetui. EESRK mano, kad EBPO turi užbaigti savo darbą ir bendradarbiauti su JT komitetu, kad pasidalytų savo išvadomis ir jas visuotinai pritaikytų.

3.19.

Kovos su mokesčių vengimu direktyvos yra pagrindiniai ES kovos su mokesčių vengimu strategijos elementai. Jomis užtikrinama, kad valstybės narės koordinuotai įgyvendintų BEPS ataskaitas ir sustiprintų jų teisinę vertę, pavesdamos jų atitikties kontrolę Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Kai kuriais atvejais kovos su piktnaudžiavimu taisyklės yra platesnės nei BEPS, kaip antai perkėlimo mokesčiai, taisyklės dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių, antihibridinės taisyklės arba bendros kovos su piktnaudžiavimu sąlygos nustatymas. Tačiau investavimo sąlygos nebuvo įtrauktos dėl kai kurių šalių prieštaravimo, nepaisant to, kad Komisija ir dauguma valstybių narių tam pritarė.

3.20.

Europos Komisijos tyrimai dėl slaptų susitarimų dėl mokesčių, kuriuos pasirašė kai kurios didelės tarptautinės įmonės ir tam tikrų ES valstybių narių vyriausybės, parodė mokesčių vengimo procesų, kuriems buvo sudarytos sąlygos, mastą: pelnui, perkeltam iš kitų Europos šalių, taikyti mokesčių tarifai siekė nuo 0,05 iki 2 proc. Reaguodama į tai, ES iš dalies pakeitė DAB, kad būtų automatiškai atskleistas bet koks valstybės narės pasirašytas tarpvalstybinis susitarimas dėl mokesčių (sprendimas dėl mokesčių).

3.21.

Vykdant naujesnę DAB reformą, remiantis BEPS 13 veiksmo nuostatomis (33), pradėta automatiškai keistis pagrindine informacija apie dideles įmones, suskirstyta pagal šalis (ataskaitos pagal šalis (34)). Tačiau viešai susipažinti su šia informacija dar neleidžiama. Europos Komisija pasiūlė iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos apskaitos direktyvą 2013/34/ES (35), kad būtų galima skelbti ataskaitas pagal šalis. EESRK mano, kad tai turėtų būti taikoma bent jau valstybės pagalbą gaunančioms įmonėms.

3.22.

Labai svarbus Komisijos pasiūlymas dėl įmonių apmokestinimo – suderinti įmonių pelno mokesčio bazę. Pirmajame etape – bendros pelno mokesčio bazės – mokesčio bazė būtų skaičiuojama pagal bendras taisykles. Antrajame etape – bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės – pelnas ir nuostoliai, kuriuos kiekvienoje valstybėje narėje turėjo vienos bendrovės ar tarptautinės grupės patronuojamosios įmonės, būtų konsoliduojami visoje ES. Gautas grynasis balansas būtų paskirstytas skirtingose šalyse, kuriose įmonė vykdo veiklą, apmokestinant pagal iš anksto nustatytą formulę (turtas, pardavimai ir užimtumas). Yra vilties, kad, konsolidavus veiklą, būtų sustabdyta didelė dalis agresyvaus mokesčių planavimo operacijų. EESRK sutinka, kad apmokestinimas turėtų būti grindžiamas svertine formule, pagal kurią būtų atsižvelgiama į pardavimo vietą, užimtumą ir įmonės turtą. Reikia tiksliai įvertinti intelektinės nuosavybės teisių, duomenų ir kito nematerialiojo turto vertę.

3.23.

Komisijos ir EBPO teigimu, skaitmeninių įmonių mokesčiai, palyginti su įprastomis įmonėmis, tam tikrose šalyse ir tam tikromis aplinkybėmis buvo nepakankami dėl to, kad galiojančias mokesčių taisykles sudėtinga taikyti naujų skaitmeninės ekonomikos verslo modelių pajamoms. 2018 m. kovo mėn. Europos Komisija patvirtino du pasiūlymus dėl Skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo direktyvos (36), atsižvelgdama į EBPO darbą, kuris turėtų būti užbaigtas 2020 m. Viena direktyva numatytas laikinas sprendimas, kita – galutinis. Remiantis laikinu sprendimu, nustatomas 3 proc. mokestis už didelių įmonių skaitmeninių paslaugų pardavimą (o ne pelno ar vertės kūrimo mokestis). Taryba nepritarė šio sprendimo įgyvendinimui. Dabar Komisija remia visuotinį įmonių pelno apmokestinimo sprendimą vykdant EBPO darbą, tačiau jei sprendimas nebus pasiektas iki 2020 m. pabaigos, ji vėl imsis iniciatyvos apmokestinti dideles skaitmeninę veiklą vykdančias įmones.

3.24.

Tiek Europos Komisija, tiek EESRK (37) sutiko, kad būtina pradėti diskusijas ir aptarti būtinas sąlygas laipsniškai pereiti nuo vieningo balsavimo prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma mokesčių klausimais. Šio pakeitimo atlikimo terminai gali būti trumpesni arba ilgesni, atsižvelgiant į mokesčių klausimo, dėl kurio valstybės narės nori imtis intervencinių veiksmų, opumą.

3.25.

EESRK mano, kad svarbūs uždaviniai, su kuriais dėl COVID-19 pandemijos sukeltos krizės susiduria ES ir visos jos valstybės, yra nesuderinami su bet kokiu nelankstumu nusikaltimų, trukdančių ekonomikos augimui ir viešiesiems finansams, akivaizdoje. Jis taip pat teigia, kad reikia stiprinti valstybių narių, ES institucijų ir Europos pilietinės visuomenės sluoksnių bendradarbiavimą ir solidarumą.

4.   Konkrečios pastabos ir rekomendacijos

4.1.

EESRK rekomenduoja į mokesčių slėpimo sritį įtraukti sprendimą, apsvarstytą 5-ojoje kovos su pinigų plovimu direktyvoje, kad šalys būtų priverstos sukurti centralizuotą ir viešą faktinių įmonių ir patikos fondų savininkų registrą. Taip pat reikėtų numatyti tinkamą procedūrą faktiniam įmonės savininkui nustatyti, kai įmonė įsikūrusi už ES ribų. Visi registrai turi veikti tinkamai ir proporcingai, kad palengvintų darbą įmonėms, kurios turi atitikti reikalavimus, visų pirma MVĮ, pasiūlant joms pagalbos paslaugas.

4.2.

Būtinybė žinoti faktinius visų įmonių ir patikos fondų savininkus turėtų būti išplėsta, kad juos žinotų ir pareikštinių akcijų savininkai. EESRK ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti procedūrą, kuri leistų tai padaryti, ir, jei tai neįmanoma, tokie subjektai turėtų būti uždrausti ES.

4.3.

Likusios DAB teksto spragos turi būti užpildytos, kad automatinis keitimasis informacija apimtų meno kūrinius ir kitą didelės vertės turtą, laikomą laisvuosiuose uostuose, muitinių sandėliuose ir specialiose ekonominėse zonose.

4.4.

Valstybių narių turėtų būti prašoma palaipsniui atsisakyti pilietybės ar gyvenamosios vietos suteikimo mainais į investicijas tvarkos, kuria sudaromos palankios sąlygos vykdyti mokestinius nusikaltimus. Tokia yra Europos Parlamento ir EESRK pozicija, išdėstyta nuomonėje SOC/618 (38). Kol ši tvarka taikoma, reikėtų imtis būtinų kontrolės priemonių, siekiant užtikrinti, kad investuotojai laikytųsi savo mokestinių prievolių.

4.5.

Reikia imtis priemonių, dėl kurių susitarta EBPO ir integruotoje techninės pagalbos sistemoje, skirstant mokestines pajamas tokiems rinkos jurisdikciją turintiems subjektams kaip Indija ir Kinija. Reikėtų iš dalies pakeisti Kovos su mokesčių vengimu direktyvą, kad į ją būtų įtrauktos apmokestinimo tvarkos taisyklės, taikomos mažus mokesčius taikantiems jurisdikciją turintiems subjektams, visų pirma dėl dividendų ar kapitalo prieaugio, gauto iš patronuojamųjų įmonių užsienyje, grąžinimo, jei užsienyje jie nėra minimaliai apmokestinami.

4.6.

Atsižvelgdamas į 2019 m. kovo mėn. Europos Parlamento rezoliucijoje (39) pateiktą prašymą, EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti veiksmingo minimalaus įmonių pelno apmokestinimo koncepciją ir galimą jos taikymą.

4.7.

Turėtų būti stiprinamas priežiūros institucijų ir valstybių narių mokesčių administratorių bendradarbiavimas, visų pirma mokestinių nusikaltimų ir pinigų plovimo srityje, taip pat aktyviau vykdomas Europolo ir nacionalinių policijos pajėgų bendradarbiavimas.

4.8.

Nacionaliniai FŽP turi būti finansiškai ir techniškai remiami, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis.

4.9.

Didžiulis kapitalo srautas, tekantis per ES įsikūrusias priedangos įmones, reikalauja ryžtingo politikos formuotojų atsako. EESRK ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl priedangos įmonių vaidmens mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir vengimo (pritaikius 1-ąją ir 2-ąją kovos su mokesčių vengimu direktyvas) bei pinigų plovimo srityse ir, atsižvelgiant į jo išvadas, imtis visų būtinų priemonių, kad minėtieji nusikaltimai ir netinkama praktika nebūtų vykdomi per tokio pobūdžio įmones. Prireikus turėtų būti iš dalies pakeistos kovos su mokesčių vengimu direktyvos, Kapitalo pakankamumo direktyva ir Kovos su pinigų plovimu direktyva.

4.10.

EESRK siūlo apsvarstyti galimybę į būsimus ES prekybos, investicijų ar ekonominės partnerystės susitarimus arba persvarstant dabartinius susitarimus, vadovaujantis PPO principais ir taisyklėmis, įtraukti mokesčių skyrių su EBPO BEPS programos rezultatais, nuostatomis dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu ir pinigų plovimu, taip pat nuostatomis dėl mokesčių administratorių bendradarbiavimo.

---

(1)  Toliau vartojamos santrumpos lietuvių kalba.

(2)  OL C 353, 2019 10 18, p. 90.

(3)  C(2020) 2800 final.

(4)  Dokumente „FATF. Didelės rizikos jurisdikciją turintys subjektai“ nurodytos tik dvi valstybės (Šiaurės Korėja ir Iranas). Dokumente „FATF. Griežčiau stebimi jurisdikciją turintys subjektai“ nurodyta aštuoniolika šalių. Abu dokumentai atnaujinti 2020 m. vasario 21 d.

(5)  Į 2020 m. gegužės 7 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2020/855 (OL L 195, 2020 6 19, p. 1) pateiktą sąrašą įtraukta dvidešimt didelės rizikos teritorijų, kuriose vykdomas pinigų plovimas ir teroristų finansavimas. Peržiūrėtame nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąraše nurodyta dvylika su mokesčių slėpimu ir vengimu susijusių subjektų, prie jų pridėta dar dvidešimt stebimų subjektų.

(6)  Lipton, D., Shining a Light, p. 4 ir Shaxson, N. Tackling Tax Havens, p. 7, cituojamas Zucman, G. (2017). TVF, F&D, 2019 m. rugsėjo mėn.

(7)  Bhatt, G., Editor’s Letter. TVF. Ten pat, p. 2.

(8)  2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo, 24 punktas.

(9)  Europos Parlamentas, ten pat, 142 ir 143 punktai.

(10)  Shaxson, N., Tackling Tax Havens. TVF, ten pat, p. 7.

(11)  EP, ten pat, 19 punktas.

(12)  EP, ten pat, 328 punktas.

(13)  Damgaardm, J., Elkjaer, T., Johannesen, N., The Rise of Phantom Investments, p. 11–13. TVF, F&D, 2019 m. rugsėjo mėn.

(14)  UN: UNODC Money-Laundering and Globalization.

(15)  Europos Parlamentas, ten pat, 236 ir 237 punktai.

(16)  Europos Parlamentas, ten pat, 235 punktas. „Financial Times“, 2020 m. kovo 23 d.

(17)  2019 m. liepos 24 d. COM(2019) 360 final, 370 final, 371 final ir 372 final. Ypatingą susidomėjimą kelia COM(2019)373 final – Ataskaita dėl naujausių įtariamų pinigų plovimo atvejų, susijusių su ES kredito įstaigomis, vertinimo.

(18)  2020 m. birželio 11 d., https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=53979.

(19)  2020 m. liepos 2 d.,https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_20_1228.

(20)  C(2020) 2800.

(21)  2020 m. gegužės 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/855.

(22)  2020 m. sausio 1 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164 (Kovos su mokesčių vengimu direktyva) (OL L 193, 2016 7 19, p. 1) įsigaliojo valstybėse narėse, kuriose nebuvo atitinkamų teisės aktų (2024 m. ji įsigalios likusiose valstybėse narėse). Komisijos direktyva (ES) 2017/952 (2-oji Kovos su mokesčių vengimu direktyva) (OL L 144, 2017 6 7, p. 1) įsigalios 2022 m. sausio 1 d.

(23)  Tarybos direktyva (ES) 2017/1852 (OL L 265, 2017 10 14, p. 1).

(24)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1672 (OL L 284, 2018 11 12, p. 6).

(25)  Angl. Automatic exchange of information – AEOI.

(26)  Tarybos direktyva 2011/16/ES (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).

(27)  Tarybos direktyva (ES) 2018/822 (OL L 139, 2018 6 5, p. 1).

(28)  Angl. Country by country reporting – CBCR.

(29)  OL L 186, 2019 7 11, p. 122.

(30)  EP, ten pat, 328 punktas.

(31)  Nuomonė ECO/470, „Fiscalis 2021–2027 m.“ (OL C 62, 2019 2 15, p. 118).

(32)  Cobham, A. ir Garcia-Bernardo, J. Time for the EU to close its own tax havens, Tax Justice Network, 2020 m. balandžio 4 d.

(33)  Kalbant apie darbuotojus, pardavimą, deklaruotas išmokas ir sumokėtus mokesčius.

(34)  Angl. Country by country reporting – CBCR.

(35)  OL L 182, 2013 6 29, p. 19.

(36)  COM(2018) 147 final, Pasiūlymas dėl direktyvos, kuria nustatomos taisyklės, susijusios su įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu; ir COM(2018) 148 final, Pasiūlymas dėl direktyvos dėl bendros skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuriuo apmokestinamos pajamos, gaunamos teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, sistemos.

(37)  COM(2019) 8 final, „Siekiant veiksmingesnio ir demokratiškesnio ES mokesčių politikos sprendimų priėmimo“.

(38)  EESRK nuomonė SOC/618, „Investuotojų pilietybės ir leidimo gyventi schemos Europos Sąjungoje“ (OL C 47, 2020 2 11, p. 81).

(39)  Europos Parlamentas, ten pat, 78–85 punktai.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Teisinė valstybė ir jos poveikis ekonomikos augimui

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 429/03)

Pranešėjas

Jukka AHTELA

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2020 7 20
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 9 18
Plenarinė sesija Nr.	554
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	215 / 2 / 1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Pastaruoju metu ir Europos Sąjungoje, ir už jos ribų jaučiamas spaudimas teisinei valstybei. Toks poslinkis kelia susirūpinimą, nes jis gali reikšti, kad bus mažiau paisoma pagrindinių teisų ir kitų ES sutarties 2 straipsnyje išvardytų vertybių.

1.2.

Teisinės valstybės principo silpnėjimas turės įtakos visuomenės veikimui, pagrindinėms teisėms, pilietinei visuomenei ir ekonomikai. Todėl kyla klausimas, kokių padarinių toks regresas galėtų turėti ES ir Europos ekonominiam ir socialiniam modeliui.

1.3.

Kad bendroji rinka galėtų veikti tinkamai, ji turi būti grindžiama skaidria ir stabilia teisine sistema, kuria taip pat užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrų taisyklių, nes nacionaliniams teismams neturi kilti abejonių dėl to, ar kitų valstybių narių teismai taip pat yra įsipareigoję puoselėti vertybes, kuriomis grindžiama ES.

1.4.

Valdžių padalijimas, o ypač nepriklausomų teisminių institucijų, turinčių įgaliojimus peržiūrėti valdžios veiksmus, veikimas yra itin svarbus veiksnys siekiant užtikrinti investicijas ir ekonomikos augimą.

1.5.

EESRK ragina Europos Komisiją imtis veiksmų siekiant įvertinti teisinės valstybės poveikį ekonomikai. Šiuo tikslu, be kita ko, reikia sukurti patikimą vertinimo sistemą, kurioje būtų aiškiai atsižvelgiama į materialųjį ir procesinį teisinės valstybės principo aspektus.

1.6.

Daugelyje šalių galioja teisės aktai, kurie visiškai atitinka teisinės valstybės principus, tačiau nėra užtikrinama, kad jie būtų visapusiškai įgyvendinami. Todėl svarbu sutelkti dėmesį į tinkamą įgyvendinimą.

1.7.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos ir kitų institucijų pastangas sukurti tinkamas priemones ES vertybėms ginti ir teisinės valstybės kultūrai skatinti. Vis dėlto EESRK mano, kad esamų priemonių, pvz., ES sutarties 7 straipsnio, teisinės valstybės sistemos ir pažeidimo nagrinėjimo procedūros, kasmetinės ES teisingumo rezultatų suvestinės ir naujo teisinės valstybės mechanizmo veiksmingumą dar būtų galima padidinti ir reikėtų papildyti priemonėmis, tačiau jos turėtų būti veiksmingiau orientuotos į ekonominius aspektus.

1.8.

Vykdydama Europos semestro veiklą Komisija turėtų nedelsdama pabrėžti teisinės valstybės, kaip vieno iš pagrindinių elementų, kuriais grindžiama konkurencinga ir tvari ekonomika, svarbą. EESRK rekomenduoja sukurti nacionalinius tolesnės veiklos peržiūros procesus, kuriuose dalyvautų pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių atstovai, ir padidinti bendrą pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių partnerių dalyvavimą per visą semestro procesą.

1.9.

ES metinis teisinės valstybės peržiūros procesas turėtų būti kuo atviresnis pilietinei visuomenei. Europos Komisijos išvadas ir rekomendacijas reikėtų viešai aptarti tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu, o po to turėtų būti imamasi konkrečių priemonių siekiant reaguoti į incidentus ir neigiamas tendencijas, įskaitant ekonomikos sritį. Pilietinė visuomenė, taip pat socialiniai partneriai, turėtų aktyviau dalyvauti ir tolesnėje veikloje. EESRK pasiūlė sukurti metinį pilietinės visuomenės organizacijų forumą, kuris atstovaudamas įvairiems interesams, prisidėtų prie peržiūros ciklo.

1.10.

Pilietinės visuomenės organizacijos ir žiniasklaida atlieka labai svarbų vaidmenį šalyse, kuriose valdžia linkusi nutolti nuo teisinės valstybės principo. Jos suteikia galimybę taikyti stabdžių ir atsvarų sistemą, pagal kurią užtikrinama vyriausybių atskaitomybė. EESRK ragina didinti finansinę ir materialinę paramą organizacijoms, kurios gina ir propaguoja teisinės valstybės principą ir pagrindines teises.

1.11.

Narystė ES yra labai vertinga visoms narėms, jeigu taikomos sankcijos už pagrindinių taisyklių nesilaikymą. Jei netaikomos jokios sankcijos, sumažėja narystės vertė visoms taisyklių besilaikančioms narėms.

1.12.

Atrodo, kad daugelyje valstybių narių visuomenė nepakankamai žino apie didžiulę teisinės valstybės principo, kuris yra ne tik pagrindinė vertybė, bet ir esminis ekonomikos augimo aspektas, svarbą. Todėl EESRK ragina parengti nuolatinę informuotumo didinimo strategiją, kad ES piliečiai suvoktų, koks svarbus yra teisinės valstybės principas.

2.   Įžanga

2.1.

Teisinė valstybė yra viena iš vertybių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga (ES sutarties 2 straipsnis), ir būtina sąlyga, kad būtų vadovaujamasi kitomis vertybėmis, kurias Sąjunga siekia skatinti (1).

2.2.

Vis dėlto ir Europos Sąjungoje, ir už jos ribų jaučiamas spaudimas teisinei valstybei. Tokia tendencija kelia susirūpinimą, nes ji gali reikšti, kad bus mažiau paisoma kitų 2 straipsnyje išvardytų vertybių.

2.3.

Šis spaudimas daro poveikį teisminių institucijų veikimui ir pasitikėjimui jomis. Be to, poveikį jaučia ir pilietinė visuomenė, nes kyla grėsmė, kad teisminės institucijos praras savo, kaip pagrindinių teisių tvirtovių ir sergėtojų, vaidmenį.

2.4.

Kaip EESRK pažymėjo savo nuomonėje (2), „taikant teisinės valstybės principą taip pat užtikrinamas teisinis tikrumas ir vienodos sąlygos verslo iniciatyvoms, inovacijoms, investicijoms ir sąžiningai konkurencijai vidaus rinkoje vartotojų ir piliečių labui“.

2.5.

Todėl kyla klausimas, kokių padarinių toks regresas galėtų turėti Europos ekonominiam ir socialiniam modeliui. Teisinės valstybės principo silpnėjimas gali turėti įtakos visuomenės veikimui, pagrindinėms teisėms, pilietinei visuomenei ir ekonomikai.

2.6.

Jeigu ši tendencija nebus sustabdyta, grėsmė teisinės valstybės principui ir apskritai blogesnė pagrindinių teisių padėtis greičiausiai turės neigiamos įtakos tarpusavio pasitikėjimui, kuris yra vidaus rinkos pagrindas, ir atitinkamai padarinių ES ekonomikos augimui.

2.7.

Komunikate „Teisinės valstybės principo stiprinimas Sąjungoje“ (3) Komisija mini EBPO atliktą darbą, susijusį su teisinės valstybės principo svarba vystymuisi ir bendrai verslo ir investicijų aplinkai. Šiuo atžvilgiu EESRK taip pat yra pabrėžęs, kad reikia skirti daugiau dėmesio ekonominiams teisinės valstybės principo aspektams.

2.8.

Jeigu nepaisoma teisinės valstybės principo, atsiranda kliūčių subalansuotam ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, laikantis darnaus vystymosi tikslų (DVT), ir apskritai siekti bendro Sąjungos tikslo „skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę“ (ES sutarties 3 straipsnis). Teisinės valstybės skatinimas yra vienas iš 16-ojo DVT uždavinių.

2.9.

Šalinant ES teisinės valstybės trūkumus, mažiau dėmesio skiriama poveikiui ekonomikos augimui. Atlikti tyrimai rodo, kad daugiausia susitelkiama į tai, kokį poveikį ekonomikos augimui turi valstybės ir apskritai viešasis valdymas, ypač besivystančiose šalyse. Todėl šioje nuomonėje gilinamasi į tai, kokį poveikį teisinės valstybės principas turi ekonomikai ES.

2.10.

Šia nuomone siekiama padėti suinteresuotiesiems subjektams suprasti, kad ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintos Europos vertybės, be jų savaiminės vertės, turi ir ekonominę vertę.

3.   Teisinės valstybės apibrėžtis

3.1.

Europos lygmeniu teisinė valstybė yra nusistovėjęs principas, įtvirtintas Sutartimis ir pagrįstas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT), Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTK) ir Europos Tarybos praktika, taip pat atitinkamu Venecijos komisijos darbu. Vadovaujantis teisinės valstybės principu visos valdžios institucijos turi veikti neviršydamos įstatymu nustatytų ribų, paisydamos demokratijos vertybių bei pagrindinių teisių ir kontroliuojamos nepriklausomų ir nešališkų teismų (4).

3.2.

Kalbant apie atskirus teisinės valstybės principo aspektus, materialiniai aspektai gali būti atskirti ir nuo procesinių aspektų. Pats pagrindinis ir svarbiausias teisinės valstybės principo aspektas yra lygybė prieš įstatymą, t. y. nuostata, kad įstatymai taikomi visiems vienodai, o ši nuostata ir sudaro įstatymų esmę.

3.3.

Procesinė lygybė prieš įstatymą yra būtina sąlyga siekiant aukšto teisinės valstybės lygio. Vis dėlto to nepakanka, nes reikia užtikrinti lygybę tiek materialinės teisės, tiek procesiniu požiūriu. Siekiant, kad būtų įgyvendinami įstatymai, reikia laikytis ne vieno procesinio aspekto. Valdžių padalijimas yra svarbiausias principas, nes jis padeda užtikrinti, kad ir valdžia neperžengtų įstatymais nustatytų ribų. Teisminės institucijos vykdomąją valdžią gali kontroliuoti tik tuo atveju, jei ir teisėjai, ir prokurorai yra nepriklausomi nuo kitų dviejų valdžios šakų.

3.4.

Be to, būtina užtikrinti įvairius minimaliuosius teisėsaugos standartus, t. y. kiekvienam asmeniui turi būti sudaromos sąlygos naudotis pagrindinėmis teisėmis, turi būti užtikrinama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir kt. Galiausiai, teisėsauga turi būti nešališka – tai reiškia, kad niekas neturi būti diskriminuojamas, o teisminės valdžios institucijose negali būti korupcijos apraiškų (5). Pagal ES Sutarties 2 straipsnį teisinė valstybė ir demokratija yra neatsiejamos pagrindinės vertybės.

4.   Kodėl teisinės valstybės principas padeda užtikrinti tvarų ekonomikos augimą?

4.1.

Tvarus ekonomikos augimas laikomas vienu svarbiausių ekonomikos būklės rodiklių. Didėjantis ekonomikos augimas yra siejamas su didėjančia šalies ir jos gyventojų gerove. Be to, rinkos ekonomika negali tinkamai veikti be pagrindinių taisyklių ir procedūrų, įskaitant taisykles dėl privačios nuosavybės ir savanoriško nuosavybės perdavimo (t. y. be sutarčių teisės). Apskritai, pažvelgus į Europos ekonomikos variklius – vidaus rinką ir ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS) – matyti, kad rinkos ekonomika gali klestėti tik grindžiama stabiliomis ir nuspėjamomis taisyklėmis.

4.2.

Ekonomikos augimas reiškia, kad ilgainiui vienam gyventojui tenka daugiau prekių ir paslaugų. Vienintelis būdas tai pasiekti – padidinti našumą. Našumo didinimas savo ruožtu sudaro prielaidas investicijoms tiek į kapitalą, tiek į švietimą (taip pat vadinamą „žmogiškuoju kapitalu“). Norėdami nustatyti ryšį tarp teisinės valstybės principo ir ekonomikos augimo, turime iškelti klausimą, kokį poveikį teisinės valstybės principas gali turėti bendram polinkiui investuoti.

4.3.

Investicijos, visų pirma ilgalaikės, bus skiriamos tik tuo atveju, jei potencialūs investuotojai galės tikėtis, kad investicijų aplinka išliks nuspėjama ir palanki daugelį metų. Teisinės valstybės principas atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant valdžios gebėjimą sukurti tokią stabilią aplinką.

4.4.

Vykdomoji valdžia, kurios neriboja kitos dvi valdžios šakos – įstatymų leidžiamoji valdžia ir teisminės institucijos – galėtų potencialiems investuotojams duoti daug pažadų: laisvė nustatyti kainas, būti neapmokestintais dideliais mokesčiais (arba visai neapmokestintais), grąžinti pelną į savo kilmės šalį ir pan.

4.5.

Tačiau nekontroliuojama vyriausybė negali suteikti įpareigojančių pažadų, t. y. prisiimti patikimų įsipareigojimų. Valdžių padalijimas, o ypač – nepriklausomos teisminės institucijos, turinčios įgaliojimus peržiūrėti vyriausybės veiksmus ir įpareigoti vykdyti privatinės teisės sutarčių sąlygas, yra itin svarbus veiksnys siekiant investicijų ir ekonomikos augimo.

4.6.

Labai svarbu, kad teisminės institucijos būtų ne tik nepriklausomos, bet ir nešališkos. Jei teisėjus galima papirkti, t. y. jie nėra nešališki, bylos išsprendžiamos tos šalies, kuri gali (ir (arba) nori) sumokėti didesnį kyšį, naudai, o ne remiantis teisinės valstybės principais. Taigi korupcija yra nesuderinama su teisinės valstybės principu.

4.7.

Jei teisėjai diskriminuoja tam tikras grupes, įstatymai taikomi nevienodai. Dėl bet kokio šališkumo sumažėja teisinės aplinkos tikrumas, o dėl to, tikėtina, gali sumažėti ne tik bendras investicijų lygis, bet ir sandorių skaičius. Taigi dėl šališkų teismų sulėtėja ekonomikos augimas.

4.8.

Dar vienas labai svarbus veiksnys – galimybė kreiptis į teismą. Jei teismo sprendimui priimti prireikia kelerių metų, dėl to gali kilti neigiamų padarinių ekonomikai: sutartį pažeidžiantys sutarties partneriai gali kreiptis į teismą strateginiais sumetimais, jei visuotinai žinoma, kad teismo sprendimo priėmimas užims daug laiko. Dėl atidėto teisingumo, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų dėl vėluojančio sprendimų priėmimo proceso ar dėl vėluojančio įgyvendinimo, mažėja sutarčių sudarymo patrauklumas, todėl sudaroma mažiau sandorių ir patiriami tokie pat padariniai kaip ir tais atvejais, kai teisminės valdžios institucijos nėra nepriklausomos (kaip jau minėta anksčiau).

5.   Kaip įvertinti teisinės valstybės principą?

5.1.

Siekiant nustatyti teisinės valstybės principo poveikį ekonomikos augimui, pirmiausia jį turi būti galima įvertinti. Tačiau tai nelengva, nes ši sąvoka yra daugialypė ir reikia priimti įvairius sudėtingus kodavimo sprendimus, pvz., ar visiems matmenims reikėtų teikti vienodą svarbą.

5.2.

Kai kurie ankstyvieji vertinimai buvo grindžiami duomenų prieinamumu, o ne teorinėmis prielaidomis. Nors yra labai didelė sąsaja tarp materialinių ir procesinių teisinės valstybės aspektų (6), daugelyje geriau žinomų teisinės valstybės rodiklių neatsižvelgiama į materialinį aspektą – lygybę prieš įstatymą. Todėl Komisija turėtų sukurti patikimą vertinimo sistemą, kurioje būtų aiškiai atsižvelgiama tiek į materialinę teisinės valstybės principo dalį, tiek ir procesinę dalį.

5.3.

Kitas svarbus klausimas, susijęs su vertinimu, yra tas, ar vertinamos de jure nuostatos, ar faktinis jų įgyvendinimas. Daugelyje šalių galioja teisės aktai, kurie visiškai atitinka teisinės valstybės principus, bet nėra užtikrinama, kad jie būtų visapusiškai įgyvendinami. Todėl svarbu sutelkti dėmesį į įgyvendinimą.

5.4.

Taip pat svarbus klausimas, kaip geriausia panaudoti turimus vertinimo rodiklius. Viena vertus, apibendrintos rodikliai gali būti naudingi siekiant susidaryti pirmą įspūdį apie tai, kas vyksta konkrečioje šalyje. Kita vertus, apibendrintos rodikliai nėra labai naudingi, jei prašoma „įgyvendinamų“ patarimų, t. y. analizių, kurios gali turėti tiesioginį poveikį politikai.

5.5.

Nepaisant sunkumų, EESRK rekomenduoja Europos Komisijai išnagrinėti galimybę įvertinti ekonominį teisinės valstybės principo poveikį tiek valstybėse narėse, tiek šalyse kandidatėse ir galbūt susieti jį su teisinės valstybės peržiūros ciklu.

6.   Kas matyti iš turimų duomenų?

6.1.

Remiantis tarpvalstybinių tyrimų, kuriuose analizuojamas teisinės valstybės principo poveikis ekonomikos augimui, rezultatais, matyti, kad šalyse, kurios labiau laikosi teisinės valstybės principo, ekonomika vidutiniškai auga sparčiau nei šalyse, kurios šio principo laikosi ne taip tvirtai (7). Tai nereiškia, kad pavienės teisinės valstybės principo nesilaikančios šalys negali pasiekti aukšto ekonomikos augimo lygio. Ekonomistai tokias šalis vadina „išskirtimis“. Tokie atvejai yra galimi ir jų pasitaiko, tačiau ne dažnai.

6.2.

Vertinant teisinės valstybės principo poveikį ekonomikos augimui, taip pat reikia atsižvelgti į atitinkamų pajamų lygį. Kai nėra kitų skirtumų, šalims, kurių vienam gyventojui tenkančių pajamų lygis jau yra aukštas, paprastai sunkiau pasiekti aukštą ekonomikos augimo lygį nei šalims, kurios pradeda nuo žemesnio lygio. Tai rodo, kad yra vadinamasis „konvergencijos efektas“.

6.3.

Apibendrinti teisinės valstybės principo rodikliai nėra labai naudingi nustatant konkrečius kanalus, kuriais jis galėtų daryti poveikį ekonomikos augimui. Todėl šiame skirsnyje daugiausia dėmesio skiriama ribotam skaičiui pagrindinių teisinės valstybės principo aspektų.

6.4.

Kaip jau minėta pirmiau, nepriklausoma teisminė valdžia yra labai svarbi siekiant užtikrinti, kad valdžios institucijos neviršytų konstitucijoje nustatytų apribojimų.

6.5.

Atlikus atskirą teismų nepriklausomumo de jure ir de facto rodiklių poveikio analizę paaiškėja, kad de jure nuostatos neturi jokio poveikio ekonomikos augimui. Priešingai, de facto nuostatos glaudžiai susijusios su spartesniu ekonomikos augimu (8). Teismų de facto nepriklausomumo lygio didinimas teikia ekonominės naudos: tai padariusios šalys gavo papildomų dividendų, t. y. paspartėjo jų ekonomikos augimas (9).

6.6.

Įrodyta, kad teismų nepriklausomumas ir teismų atskaitomybė yra vienas kitą papildantys, o ne konkuruojantys veiksniai (10). Kai kurios teisminės garantijos, pvz., teisė turėti advokatą, riboja teisėjų veiksmų laisvę. Todėl šias garantijas galima laikyti priemonėmis, kuriomis užtikrinama teismų atskaitomybė. Įdomu tai, kad įrodyta, jog kai kuriomis iš šių garantijų prisidedama ne tik prie teismų atskaitomybės ir, savo ruožtu, prie teisinės valstybės principo, bet ir prie ekonomikos augimo. Tai pasakytina apie teismo sprendimų savalaikiškumą, rašytines, o ne žodines procedūras ir teisę į advokatą (11).

6.7.

Korupcija nėra tik nusikaltimas, ji nesuderinama ir su teisinės valstybės principu. Tačiau nelengva įvertinti korupciją. Kadangi kyšio davėjas ir gavėjas paprastai neturi jokių paskatų pranešti apie kyšį, neįmanoma surinkti objektyvių duomenų. Didžiojoje dalyje literatūros remiamasi vadinamuoju „korupcijos suvokimu“, t. y. subjektyviu korupcijos paplitimo konkrečioje šalyje ar konkrečioje viešųjų paslaugų įstaigoje vertinimu.

6.8.

Nors vis dar sunku įrodyti, kad korupcija kenkia ekonomikos augimui, šiuo metu daugelis tyrimų jau patvirtina šią tendenciją. Pavyzdžiui, įrodyta, kad dėl korupcijos mažėja investicijų (12). Korupcija taip pat daro kitokį iškraipomąjį poveikį: dėl jos gali didėti kariniai biudžetai (13). Korupcija taip pat daro poveikį viešųjų išlaidų struktūrai, nes dėmesys atitraukiamas nuo svarbių viešųjų paslaugų, pvz., sveikatos priežiūros ir švietimo, ir skiriamas ne tokiai produktyviai veiklai (14). EBPO neseniai atliktą tyrimą apibendrina taip: „[…] akivaizdu, kad korupcija daro tiesioginį poveikį tiek privačiojo, tiek viešojo sektorių projektų kainai. Jos netiesioginis poveikis, be kita ko, yra žalingas viešosioms institucijoms, silpnina piliečių pasitikėjimą savo vyriausybe ir taip mažina paskatas diegti inovacijas bei didina socialinę nelygybę. Dėl korupcijos taip pat padidėja verslo sąnaudos, ekonominės veiklos mokestis, kuris vėliau perkeliamas galutiniams projektų naudotojams arba vartotojams.“ (15)

6.9.

Nepriklausomi ir atskaitingi prokurorai padeda užtikrinti aukštą teisinės valstybės lygį, nes už nusikaltimus iškeliamos baudžiamosios bylos nepaisant politinio spaudimo, konkrečios įtariamojo tapatybės ir kitų panašių veiksnių. Įrodyta, kad faktinė prokurorų nepriklausomybė siejama su žemesniu korupcijos lygiu (16). Turint omenyje, kad korupcija kenkia ekonomikos augimui, šį faktą galima laikyti netiesioginiu įrodymu, kad nepriklausomi prokurorai, kaip vienas iš teisinės valstybės aspektų, prisideda prie ekonomikos augimo.

6.10.

Galiausiai pažvelkime į teismų veiksmingumą prisimindami dažnai cituojamą teiginį, kad „atidėtas teisingumas – tai neužtikrintas teisingumas“. Vienas iš geriausiai vertinamų šios srities tyrimų skirtas Indijai (17). Nustatytas skirtingų atidėtų teismo procesų atvejų santykis su žemės ūkio, pramonės ir paslaugų sektoriaus gamybos rodiklių įverčiais. Remiantis tyrimo rezultatais matyti, kad teismų vėlavimas nagrinėjant bylas daro neigiamą poveikį gamybos apimčių augimui visuose trijuose ekonomikos sektoriuose.

7.   Galimas poveikis politikai

Esamos ES priemonės

7.1.

EESRK yra raginęs stiprinti ES turimas priemones siekiant kovoti su pagrindinių ES vertybių regresu (18). EESRK palankiai vertina Europos Komisijos ir kitų institucijų pastangas sukurti tinkamas priemones ES vertybėms ginti ir teisinės valstybės kultūrai skleisti. Tačiau EESRK mano, kad esamas priemones, pvz., ES sutarties 7 straipsnį ir teisinės valstybės sistemą, pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, kasmetinę ES teisingumo rezultatų suvestinę ir naują teisinės valstybės mechanizmą, dar būtų galima patobulinti ir reikėtų papildyti priemonėmis, kurios būtų veiksmingiau orientuotos į ekonominius aspektus.

7.2.

Vykdydama Europos semestro veiklą Europos Komisija atsižvelgė į teisinės valstybės principo svarbą verslo aplinkai, siekdama populiarinti augimą skatinančias struktūrines reformas tokiose srityse kaip veiksmingos teisingumo sistemos ir kova su korupcija. Šiuo metu duomenys į ES teisingumo rezultatų suvestinę dažniausiai patenka iš šaltinių, kurie teikia duomenis teisingumo tarnyboms, pvz., teisingumo ministerijoms, teisėjų asociacijoms, teismų taryboms ir kt. Įdomu tai, kad nedalyvauja tos reiklios teisminės tarnybos, kurios gali pateikti vertingų pasiūlymų, kaip pagerinti įvairias teisingumo sistemas. Pilietinės visuomenės organizacijos ir socialiniai partneriai galėtų svariai prisidėti tarpininkaudami teikiant informaciją. EESRK ragina Komisiją nedelsiant pabrėžti teisinės valstybės principo, kaip vieno iš pagrindinių elementų, kuriais grindžiama konkurencinga ir tvari ekonomika, svarbą. Reikėtų akivaizdžiau įtraukti teisinės valstybės rodiklius ir jie turėtų apimti tokius klausimus kaip teisinis tikrumas ir įmonių bei darbuotojų galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis. Būtina imtis veiksmų siekiant patobulinti tolesnių veiksmų procedūrą, kad būtų galima geriau įgyvendinti rekomendacijas. EESRK rekomenduoja sukurti nacionalinius tolesnės veiklos peržiūros procesus įtraukiant pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių atstovus bei padidinti bendrą pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių partnerių dalyvavimą per visą semestro procesą.

7.3.

ES metinį teisinės valstybės peržiūros procesą reikėtų padaryti kuo atviresnį užtikrinant, kad Europos Komisijos išvados ir rekomendacijos būtų viešai aptariamos tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis, o po to būtų imtasi konkrečių priemonių siekiant reaguoti į incidentus ir neigiamas tendencijas. Europos Komisija turėtų aktyviau įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas, nes jos dažnai pirmosios nukenčia kilus grėsmei teisinei valstybei, todėl jos gali veikti tarsi priešgaisrinė signalizacija (19). Europos Komisija taip pat turėtų imtis priemonių dėl represijų prieš pilietinės visuomenės organizacijas dalyvaujančias šiame procese. EESRK pasiūlė įsteigti metinį pilietinės visuomenės organizacijų forumą, kuris prisidėtų prie peržiūros ciklo. Jis yra pasirengęs prisidėti prie šio proceso ir užtikrinti platų atstovavimą pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant organizacijas, kurios atstovauja socialiniams ir ekonominiams interesams, pvz., socialiniams partneriams.

7.4.

EESRK jau yra palankiai įvertinęs Komisijos pasiūlymą apsaugoti Sąjungos biudžetą tuo atveju, jei būtų visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų. Šiuo atžvilgiu EESRK pritarė pasiūlymui, pagal kurį valstybės narės galėtų gauti ES lėšų tik tuo atveju, jei jose užtikrinamas teisinės valstybės principas, ir manė, kad šią sąlygą būtų galima taikyti ir kitiems ES sutartyse nustatytiems su teisine valstybe susijusiems principams (20).

Galimi tolesni politiniai sprendimai

7.5.

Atsižvelgiant į tai, kad aukštas teisinės valstybės lygis yra pagrindinė ES vertybė ir dar daro teigiamą poveikį ekonomikos augimui, ES privalo imtis priemonių teisinei valstybei apsaugoti.

7.6.

Neseniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė keletą svarbių sprendimų, kuriais ginamas teismų nepriklausomumas. Be teismo nurodytų teisinių priežasčių, yra ir ekonominių priežasčių, dėl kurių pateisinami ES institucijų vykdomi veiksmai. Kad bendroji rinka galėtų veikti tinkamai, ji turi būti grindžiama skaidria ir stabilia teisine sistema, kuria taip pat užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrų taisyklių, nes nacionaliniams teismams neturi kilti abejonių dėl to, ar kitų valstybių narių teismai taip pat yra įsipareigoję puoselėti vertybes, kuriomis grindžiama ES.

7.7.

Bendros Europos teisminės erdvės koncepcija yra svarbi verslui, nes ją įgyvendinant sudaromos sąlygos vienoje valstybėje narėje priimtus teismo sprendimus taikyti kitoje valstybėje narėje. Kad šis projektas būtų sėkmingai įgyvendintas, labai svarbu, kad visi Europos Sąjungos teismai būtų nepriklausomi. Jei to nebebus galima užtikrinti, bendra Europos teisminė erdvė ne tik liks nebaigta kurti, bet ir silpnės. Komisija turi užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų laikomasi teismų nepriklausomumo principo siekiant įgyvendinti bendros Europos teisminės erdvės ir laisvo teismų sprendimų judėjimo idėją.

7.8.

Kiekviena valstybė siekia būti patikima ir sukurti palankias sąlygas investuotojams bei suteikti jiems patikimų įsipareigojimų. Narystė ES yra akivaizdžiai naudinga visoms valstybėms narėms, nes suteikia galimybę visoms valstybėms narėms, neatsižvelgiant į jų ekonominę ar politinę istoriją, prisiimti patikimesnių įsipareigojimų. Šiuo požiūriu narystė ES yra labai vertinga visoms narėms, jeigu taikomos sankcijos už pagrindinių taisyklių nesilaikymą. Jei sankcijos netaikomos, sumažėja narystės vertė visoms taisyklių besilaikančioms narėms.

7.9.

Kitaip tariant, reikalavimų nesilaikančios valstybės narės daro neigiamą išorinį poveikį reikalavimų besilaikančioms valstybėms narėms. Taip yra todėl, kad kaskart, kai valstybės narės valdžia neįvykdo pažadų, kuriuos ji prisiėmė prisijungdama prie ES, ir už tokį reikalavimų nesilaikymą neskiriamos sankcijos, ES teisės patikimumas nukenčia visose valstybėse narėse. Taigi sumažėtų buvimo ES valstybe nare vertė, nes laikui bėgant narystė nebebūtų patikimumo ženklas. Todėl reikalavimas laikytis pagrindinių ES vertybių yra visiškai pagrįstas.

7.10.

Daugelis sprendimų yra tiesiogiai aktualūs visiems ES valstybių narių piliečiams. Jei valstybių narių, kurias valdo būsimi autokratai, kurie sistemingai pažeidžia teisinės valstybės principą, balsavimo teisės nebus sustabdytos, tokiu atveju šiems būsimiems autokratams bus leista dalyvauti priimant sprendimus, kurie turės tiesioginį poveikį visiems ES piliečiams. Ši problema teisingai pavadinta „kitokia Europos demokratijos stoka“ (21).

7.11.

Kitaip tariant, būsimos autokratinės valdžios sukuriamas neigiamas išorinis poveikis, kuris ne tik peržengia jos valstybės sienas, bet ir turi padarinių kiekvienam ES valstybių narių piliečiui, pateisina ES įsikišimą. Apibendrinant galima teigti, kad intervenciniai veiksmai, kuriais siekiama puoselėti teisinės valstybės principo laikymąsi ar jį atkurti, yra visiškai pagrįsti.

7.12.

Vienas iš teisinės valstybės principo propagavimo ir skatinimo būdų – remti pilietinės visuomenės organizacijas ir žiniasklaidą. Piliečių gebėjimas burtis į asociacijas, susirinkti ir laisvai reikšti savo nuomonę, taip pat žiniasklaidos laisvė yra pagrindiniai teisinės valstybės elementai, sudarantys stabdžių ir atsvarų sistemos dalį siekiant, kad valdžios institucijos būtų atskaitingos. Dėl siaurėjančios politinės erdvės taip pat kyla poveikis įmonių ir darbuotojų gebėjimui įsikurti, laisvai jungtis į asociacijas ir diegti inovacijas. Pilietinės visuomenės organizacijos taip pat yra svarbūs ekonomikos subjektai, kuriuose sukuriama beveik trečdalis ES darbo vietų (22), ir kurie teikia ekonomikos augimui labai svarbias paslaugas, pvz., švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse. EESRK dar kartą ragina ES aktyviai remti socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas Europos Sąjungoje, visų pirma sukurti ES fondą, kurio lėšomis būtų teikiama finansinė parama pilietinės visuomenės organizacijoms vykstant teismo procesams bylose, susijusiose su demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių pažeidimais (23).

7.13.

Yra daugybė priežasčių, dėl kurių valstybės narės ir ES institucijos turėtų ginti teisinės valstybės principą. Atrodo, kad daugelio valstybių narių plačiąją visuomenę reikia geriau informuoti apie esminę teisinės valstybės principo ne tik kaip pagrindinės vertybės, bet ir kaip itin reikšmingo ekonomikos augimo aspekto svarbą. Todėl vienas iš netiesioginių teisinės valstybės principo gynimo būdų galėtų būti plačiosios visuomenės informuotumo apie tai, kodėl jis yra labai svarbus, didinimas įvairiose valstybėse narėse. EESRK jau yra raginęs vykdyti informuotumo didinimo kampaniją parengiant apgalvotą komunikacijos strategiją (24). ES turi investuoti į informavimo kampanijas, skirtas teisinės valstybės principui skatinti, ir neatidėliotinai imtis priemonių laisvai žiniasklaidai remti.

---

(1)  Komisija pritaria šiai pozicijai ir ji aiškiai išdėstyta jos teisinės valstybės sistemoje (IP/14/237).

(2)  OL C 62, 2019 2 15, p. 173.

(3)  COM(2019) 343 final.

(4)  Akademinėje literatūroje dažnai skiriama plačioji ir siauroji teisinės valstybės principo sampratos. Žr. J. Møller (2018 m.) The advantages of a thin view in Handbook on the Rule of Law, Edward Elgar Publishing, p. 21–33 ir A. Bedner (2018 m.) The promise of a thick view in Handbook on the Rule of Law, Edward Elgar Publishing, p. 34–47.

(5)  S. Voigt (2012 m.) How to measure the rule of law, Kyklos, 65(2), p. 262–284.

(6)  J. Gutmann ir S. Voigt (2018 m.) The rule of law: Measurement and deep roots, European Journal of Political Economy, 54, p. 68–82.

(7)  Šis priežastinis ryšys yra vienas pagrindinių subdisciplinos, vadinamos institucine ekonomika, aspektų. Išsamus klausimo aiškinimas pateikiamas D. Acemoglu (2008 m.) Introduction to Modern Economic Growth, Princeton University Press; ne specialistams žr. S. Voigt (2019 m.) Institutional Economics – An Introduction, Cambridge University Press.

(8)  L. P. Feld ir S. Voigt (2003 m.) Economic growth and judicial independence: cross-country evidence using a new set of indicators, European Journal of Political Economy, 19(3), p. 497–527.

(9)  S. Voigt, J. Gutmann ir L. P. Feld (2015 m.) Economic growth and judicial independence, a dozen years on: Cross-country evidence using an updated set of indicators, European Journal of Political Economy, 38, p. 197–211.

(10)  S. Voigt (2008 m.) The economic effects of judicial accountability: cross-country evidence, European Journal of Law and Economics, 25(2), p. 95–123.

(11)  B. Hayo ir S. Voigt (2014 m.) The relevance of judicial procedure for economic growth, CESifo Economic Studies, 60(3), p. 490–524.

(12)  P. Mauro (1995 m.) Corruption and growth, The quarterly journal of economics, 110(3), p. 681–712.

(13)  S. Gupta, L. De Mello ir R. Sharan (2001 m.) Corruption and military spending, European journal of political economy, 17(4), p. 749–777.

(14)  P. Mauro (1998 m.) Corruption and the composition of government expenditure, Journal of Public economics, 69(2), p. 263–279.

(15)  Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (2015 m.) Consequences of Corruption at the Sector Level and Implications for Economic Growth and Development, Paris, OECD Publishing.

(16)  A. Van Aaken, L. P. Feld ir S. Voigt (2010 m.) Do independent prosecutors deter political corruption? An empirical evaluation across seventy-eight countries, American Law and Economics Review, 12(1), p. 204–244.

(17)  Matthieu Chemin (2009 m.) Do judiciaries matter for development? Evidence from India Journal of Comparative Economics, 37, p. 230–250.

(18)  OL C 282, 2019 8 20, p. 39.

(19)  Policijos patruliavimo ir priešgaisrinės signalizacijos įrangos stebėjimo agentų palyginimas pateiktas šiame straipsnyje: M. D. McCubbins ir T. Schwartz (1984 m.) Congressional oversight overlooked: Police patrols versus fire alarms, American journal of political science, p. 165–179.

(20)  OL C 440, 2018 12 6, p. 106.

(21)  R. D. Kelemen (2017 m.) Europe's other democratic deficit: National authoritarianism in Europe's Democratic Union. Government and opposition, 52(2), p. 211–238.

(22)  Darbinis dokumentas Nr. 13/2016 „Europos trečiojo sektoriaus dydis ir taikymo sritis“, p. 8.

(23)  OL C 62, 2019 2 15, p. 178.

(24)  OL C 282, 2019 8 20 p. 39, 1.11 rekomendacija.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Nelydimų nepilnamečių migrantų apsauga Europoje

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 429/04)

Pranešėja

Özlem YILDIRIM (FR-II)

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2020 7 9
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 9 18
Plenarinės sesijos Nr.	554
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	215 / 1 / 5

1.   Rekomendacijos ir įžvalgos

1.1.

EESRK dar kartą rekomenduoja vaiko interesų principą laikyti viršesniu už bet kokias nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų nuostatas.

1.2.

EESRK ragina Europos Sąjungą parengti nuoseklų ir suderintą požiūrį į nelydymų nepilnamečių užsieniečių apsaugą Europoje.

1.3.

EESRK reiškia didelį susirūpinimą dėl nelydymų nepilnamečių užsieniečių padėties: jie yra vieni pažeidžiamiausių asmenų migracijos kontekste, todėl kyla didesnė jų pagrindinių teisių pažeidimo rizika.

1.4.

EESRK pakartoja savo raginimą valstybėms narėms užtikrinti, kad neteisėtai atvykę vaikai būtų saugomi visų pirma kaip vaikai pagal nacionalines vaikų apsaugos sistemas.

1.5.

EESRK ragina valstybes nares užkirsti kelią bet kokiam smurtui prieš vaikus migrantus sukuriant saugius, teisėtus ir tvarkingus migracijos būdus.

1.6.

EESRK dar kartą primena (1), kad griežtai draudžiama sulaikyti vaikus, nepriklausomai nuo jų administracinio statuso. Komitetas smerkia šią praktiką ir primena, kad ja pažeidžiama Tarptautinė vaiko teisių konvencija.

1.7.

Siekiant veiksmingai apsaugoti nelydymus nepilnamečius užsieniečius, EESRK ragina valstybes nares skirti reikiamų išteklių viešosioms tarnyboms ir teikti tinkamas paslaugas, visų pirma, rengti specialius mokymus ir stiprinti vaikų apsaugos specialistų gebėjimus.

1.8.

EESRK ragina Europos Komisiją parengti direktyvą dėl nelydymų nepilnamečių užsieniečių apsaugos, kuri labiausiai atitiktų vaiko interesus.

1.9.

EESRK primena, kad visiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams turi būti kuo greičiau ir iki jų pilnametystės paskirtas kompetentingas globėjas, kuris turi būti informuojamas apie visus dėl nepilnamečio priimtus sprendimus ir turi jam padėti per visą procedūrą. Šis globėjas turėtų visada gebėti veikti paisydamas vaiko interesų ir neturėti interesų konflikto su nacionalinėmis vaikų apsaugos tarnybomis.

1.10.

EESRK primena, kad pagal nepilnametystės prezumpcijos principą nepilnamečiu prisistatantis jaunuolis turi būti laikomas nepilnamečiu, kol bus priimtas galutinis res judicata galią turintis teismo sprendimas.

1.11.

EESRK ragina valstybes nares įvertinti, ar asmuo yra nepilnametis, remiantis įrodymų visuma, visų pirma suinteresuotojo asmens pareiškimais, pateiktais civilinės būklės dokumentais, kompetentingų specialistų pokalbiais su suinteresuotuoju asmeniu ir, prireikus, civilinės būklės dokumentų autentiškumo patikrinimu.

1.12.

Kadangi kaulų tyrimai tikrai nėra patikimi, EESRK ragina tiesiog paprasčiausiai juos sustabdyti. EESRK mano, kad apytiksliai metodai neturėtų būti naudojami vien todėl, kad nėra patikimo patikrinimo metodo.

1.13.

Atsižvelgdamas į tai, kad šioje nuomonėje sunku išnagrinėti visus su nelydimais nepilnamečiais užsieniečiais susijusius klausimus ir principus, EESRK siūlo atlikti keletą papildomų tyrimų, daugiausia dėmesio skiriant konkrečioms potemėms.

2.   Aplinkybės

2.1.

Nelydimas nepilnametis užsienietis yra „jaunesnis nei 18 metų trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės“ arba „atvykęs į valstybių narių teritoriją nelydimas pagal atitinkamos valstybės narės teisę ar praktiką už jį atsakingo suaugusiojo, kol juo nepradeda veiksmingai rūpintis toks asmuo“, arba „kuris liko nelydimas po to, kai jis atvyko į valstybių narių teritoriją“ (2).

2.2.

Nelydymų nepilnamečių užsieniečių yra visose ES valstybėse narėse, tačiau 2019 m. 60 proc. visų registruotų nelydimų nepilnamečių buvo užregistruota keturiose šalyse (Graikijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose). 2019 m. 13 800 prieglobsčio prašytojų, pateikusių tarptautinės apsaugos prašymus 27 Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, buvo laikomi nelydimais nepilnamečiais. ES lygmeniu nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai sudarė 7 proc. visų jaunesnių nei 18 metų prieglobsčio prašytojų. Dauguma jų – berniukai (85 proc.). Du trečdaliai (9 200 asmenų) buvo 16–17 metų amžiaus, 14–15 metų amžiaus jaunuoliai sudarė 22 proc. nelydimų nepilnamečių (3 100 asmenų), o jaunesni nei 14 metų – 11 proc. (1 500 asmenų) (3).

2.3.

Vaikai migrantai yra viena pažeidžiamiausių mūsų visuomenės grupių. Būdami be tėvų, o tai jau savaime yra nesaugu ir pavojinga, nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai labai dažnai būna įveikę ilgą ir chaotišką migracijos kelią, kurio metu dažnai patiriama traumų ir smurto. Jie ir toliau susiduria su įvairiais pavojais ir yra ypač pažeidžiamas grobis nusikaltėlių tinklams, visų pirma besiverčiantiems prekyba vaikais seksualinio išnaudojimo tikslais ir vaikų darbu.

2.4.

EESRK dar kartą rekomenduoja vaiko interesų principą laikyti viršesniu už bet kokias nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų nuostatas (4).

2.5.

Komitetas taip pat pažymi, kad įvairiose ir sudėtingose situacijose, su kuriomis susiduria nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai, būtina laikytis daugiadalykio (teisinio, psichologinio, medicininio ir socialinio), visapusiško ir kompleksinio požiūrio.

2.6.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (1989 m., VTK) yra bendra vaikų apsaugos Europoje sistema. Tačiau nei šiame dokumente, nei Europos žmogaus teisių konvencijoje (1950 m.) ar Europos konvencijoje dėl vaiko teisių įgyvendinimo (1996 m.) nenumatytos konkrečios nuostatos, tiesiogiai taikomos nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams.

2.7.

Ir tik 1997 m. birželio 26 d. Europos Taryba priėmė pirmąjį teisinę priemonę, konkrečiai skirtą nelydimų vaikų migrantų klausimui. Tačiau ši rezoliucija yra neprivaloma priemonė. Nors ES teisės aktuose yra nuoroda į nelydimus nepilnamečius užsieniečius, pavyzdžiui, Grąžinimo direktyvoje arba Direktyvoje 2003/9/EB (5), ES nebuvo parengtas joks specialiai tam skirtas teisės aktas.

2.8.

Nesant tikslios teisinės sistemos, valstybėms narėms labai sunku koordinuotai ir nuosekliai spręsti nelydimų nepilnamečių užsieniečių klausimą. Todėl akivaizdu, kad valstybių narių teisės aktai dėl nelydimų nepilnamečių užsieniečių padėties, kuriuose apibrėžiama, kaip su jais turėtų būti elgiamasi ir kokios procedūros turi būti jiems taikomos (amžiaus nustatymo, globėjų, teisių ir t. t.) labai skiriasi.

2.9.

Taigi valstybės narės turi stiprinti nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams taikomą teisinę sistemą. EESRK ragina Komisiją parengti direktyvą dėl nelydimų nepilnamečių užsieniečių apsaugos, kuri labiausiai atitiktų vaiko interesus. Šis poreikis dar akivaizdesnis atsižvelgiant į apgailėtiną daugelio nelydimų nepilnamečių užsieniečių padėtį, kurią visoje Europoje pasmerkė vaikų teisių asociacijos.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK reiškia didelį susirūpinimą dėl nelydymų nepilnamečių užsieniečių padėties: jie yra vieni pažeidžiamiausių asmenų migracijos kontekste, todėl kyla didesnė jų pagrindinių laisvių ir teisių pažeidimo rizika.

3.2.

Pagal VTK valstybės įpareigojamos dokumentų neturinčius vaikus traktuoti kaip ir „visus“ vaikus jų neišskiriant (6). EESRK konstatuoja, kad praktikoje yra prieštaravimas tarp nacionalinių teisės aktų nuostatų dėl imigracijos kontrolės ir nuostatų dėl vaikų apsaugos. EESRK pakartoja savo raginimą valstybėms narėms užtikrinti, kad neteisėtai atvykę vaikai būtų saugomi visų pirma kaip vaikai pagal nacionalines vaikų apsaugos sistemas (7).

3.3.

EESRK ragina valstybes nares užkirsti kelią bet kokiam smurtui prieš vaikus migrantus ir sukurti saugius, teisėtus ir tvarkingus migracijos būdus, pavyzdžiui, lanksčias, greitas ir veiksmingas procedūras, visų pirma, šeimos susijungimo, migrantų perkėlimo kvotų padidinimo arba humanitarinių vizų išdavimo, nes taip bus padidintos garantijos vaikams ir jų šeimos nariams.

3.4.

EESRK ragina valstybes nares nustatyti konkrečias ir veiksmingas buvimo šalyje įteisinimo procedūras siekiant rasti tvarų sprendimą dėl nelydymų nepilnamečių užsieniečių ir užtikrinti jų interesus.

3.5.

EESRK primena, kad griežtai draudžiama sulaikyti vaikus, nepriklausomai nuo jų administracinio statuso. Jis griežtai smerkia šią praktiką ir primena, kad ja visiškai pažeidžiama VTK (3 straipsnis). EESRK pažymi (8), kad sulaikymas gali turėti labai rimtų pasekmių vaikų sveikatai ir vystymuisi, nepriklausomai nuo sulaikymo trukmės. Sulaikymas visada prieštarauja vaiko interesams (9).

3.6.

EESRK ragina valstybes nares priimti nacionalinius teisės aktus, kuriais būtų draudžiamas sulaikymas ir kuriais būtų skatinamos alternatyvos, atitinkančios ypatingą nelydymų nepilnamečių užsieniečių pažeidžiamumą, pavyzdžiui, apgyvendinimas vaikus globojančiose šeimose ir prižiūrimoje atskiroje gyvenamoje vietoje.

3.7.

EESRK pakartoja, kad svarbu užtikrinti vaikų teisę dalyvauti priimant su jais susijusius sprendimus.

3.8.

EESRK rekomenduoja valstybėms narėms numatyti teisines garantijas, kad nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai galėtų pasinaudoti tarptautinės apsaugos procedūromis, ir užtikrinti, kad būtų teikiama jų amžių atitinkanti informacija. Šiuo tikslu reikėtų įsteigti specializuotus prieglobsčio skyrius, kurie padėtų vaikams migrantams ir teiktų vaikams pritaikytą informaciją jų gimtąja kalba, į šias nacionalines priemones visų pirma įtraukiant lyčių aspektą ir transkultūrinį matmenį.

3.9.

Siekiant apsaugoti nelydimus nepilnamečius užsieniečius nuo visų formų išnaudojimo, EESRK ragina valstybes nares išnaudojimą ir smurtą patiriantiems vaikams suteikti prekybos žmonėmis aukos statusą ir išduoti leidimą gyventi šalyje. EESRK taip pat pabrėžia, kad sprendimai dėl nelydymų nepilnamečių užsieniečių turi būti priimami skubiai.

3.10.

Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams niekada neturėtų būti keliama baudžiamoji byla vien dėl su jų imigracijos statusu susijusių priežasčių arba kai jų dalyvavimas nusikalstamoje veikloje yra susijęs su jų išnaudojimu.

3.11.

Siekiant veiksmingai apsaugoti nelydimus nepilnamečius užsieniečius, EESRK ragina Europos Sąjungos valstybes nares skirti reikiamų išteklių viešosioms tarnyboms ir teikti tinkamas paslaugas, visų pirma, rengti specialius mokymus ir stiprinti vaikų apsaugos specialistų gebėjimus. Šie mokymai turėtų būti rengiami Europos lygmeniu.

3.12.

Nelydimų nepilnamečių užsieniečių apsauga neapsiriboja Europos sienomis. EESRK ragina ES ir valstybes nares įgyvendinant išorės priemones ir veiksmus, visų pirma sudarant bendradarbiavimo susitarimus ir programas, teikti pirmenybę nelydimų nepilnamečių užsieniečių poreikiams ir teisėms.

3.13.

EESRK primena, kad visiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams kuo greičiau ir iki jų pilnametystės turi padėti kompetentingas globėjas, kuris turi būti informuojamas apie visus dėl nepilnamečių priimtus sprendimus ir jiems padėti per visą procedūrą. Šis globėjas turėtų visada gebėti veikti paisydamas vaiko interesų ir neturėti interesų konflikto su nacionalinėmis vaikų apsaugos tarnybomis.

3.14.

EESRK jau yra pažymėjęs, kad, nors ES teisės aktuose pripažįstama teisinės globos svarba, juose neapibrėžtos teisėto globėjo pareigos. Teisėtas globėjas turėtų būti „kvalifikuotas atstovas“, turintis patirties su nepilnamečiais, išmanantis su užsieniečių teisėmis susijusią nacionalinę teisę ir vaikų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus ir turintis teisę atstovauti vaikui per visą sprendimo priėmimo procesą (10), su sąlyga, kad vaikas duoda savo sutikimą (11). Belgijoje taikoma globėjų skyrimo procedūra galėtų būti pavyzdžiu (12).

3.15.

EESRK primena, kad nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams turi būti suteikta ne tik teisinė pagalba, bet ir galimybė naudotis socialine apsauga, priėmimo infrastruktūra ir tinkamu bei kokybišku laikinu būstu. Priėmimas turi būti pritaikytas jo pažeidžiamumui, turi vykti padedant profesionaliems su jaunimu dirbantiems specialistams, numatant galimybę atlikti medicininę ar psichologinę patikrą ir suteikiant galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

3.16.

Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai taip pat turi turėti galimybę įgyti išsilavinimą, atsižvelgiant į nepilnamečio ir, prireikus, į jo globėjo pasirinkimą. Be to, programos „Erasmus“ ir „Erasmus +“ taip pat galėtų palengvinti nelydimų nepilnamečių užsieniečių ir pilnamečiais jau tapusių buvusių nelydimų nepilnamečių užsieniečių dalyvavimą.

3.17.

EESRK pabrėžia, kad svarbu kiekvieną vaiką informuoti apie jo teises pagal Jungtinių Tautų konvenciją atsižvelgiant į jo amžių, kad nepilnamečiai, kurie neturi tinkamos globos, galėtų prašyti apsaugos.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

VTK 1 straipsnyje vaikas apibrėžiamas kaip kiekvienas jaunesnis nei 18 metų asmuo. Ypatinga jo teisinė padėtis suteikia jam tam tikras teises, kurias turi užtikrinti konvencijos šalys. Ši apsauga priklauso pagal jo nepilnamečio statuso, dėl kurio praktiškai visos valstybės narės susiduria su migranto amžiaus nustatymo klausimu.

4.2.

EESRK primena, kad pagal nepilnametystės prezumpcijos principą nepilnamečiu prisistatantis jaunuolis turi būti laikomas nepilnamečiu, kol bus priimtas galutinis res judicata galią turintis teismo sprendimas. Todėl jis turi būti nedelsiant apsaugotas deramomis sąlygomis, atitinkančiomis ypatingą jo pažeidžiamumą.

4.3.

EESRK taip pat dar kartą primena, kad turi būti laikomasi civilinės būklės dokumentų, kuriuos pateikė jaunuolis nepilnametystei įrodyti, galiojimo prezumpcijos ir kad nustatant nepilnametystę į šiuos dokumentus turi būti atsižvelgiama pirmiausia. Tik formaliai užginčijus pateikto civilinės būklės dokumento autentiškumą turėtų būti galima paneigti su juo susijusią galiojimo prezumpciją.

4.4.

EESRK primena, kad pagal VTK 8 straipsnį „jei vaikui neteisėtai atimama dalis ar visi jo identiškumo elementai, valstybės dalyvės suteikia jam paramą ir apsaugą, reikalingą jo identiškumui kuo skubiau atstatyti“ (13).

4.5.

Tačiau migranto amžiaus patikrinimo procedūra iš esmės turėtų būti vykdoma tik tuo atveju, jei jis neturi oficialių administracinių dokumentų, patvirtinančių jo amžių, ir iškilus rimtoms abejonėms (14).

4.6.

EESRK dar kartą pažymi, kad valstybėse narėse taikomi skirtingi nelydimų nepilnamečių užsieniečių amžiaus nustatymo metodai, iš kurių nė vienas neįrodė savo patikimumo.

4.7.

EESRK ragina valstybes nares nustatyti nepilnametystę remiantis įrodymų visuma, visų pirma suinteresuotojo asmens pareiškimais, pateiktais civilinės būklės dokumentais, pokalbiais ir, prireikus, civilinės būklės dokumentų autentiškumo patikrinimu, pabrėžiant, kad medicininė amžiaus patikra gali būti atliekama tik esant pagrįstoms abejonėms ir kraštutiniu atveju.

4.8.

EESRK primena, kad atsižvelgiant į ypatingą nelydimų nepilnamečių užsieniečių pažeidžiamumą, kilus abejonių, padėtis turi būti palanki jiems.

4.9.

EESRK primena, kad tarptautinės institucijos ir ekspertai (15) ne tik labai nesutaria dėl daugelyje valstybių atliekamo kaulų tyrimo mokslinio patikimumo, bet ir kritikuoja šią praktiką dėl to, kad neužtikrinamas vaiko privatumas, gali kilti pavojus jo sveikatai (naudojant rentgeno spindulius) ir gali pasitaikyti klaidų.

4.10.

Kadangi šie tyrimai tikrai nėra patikimi, EESRK ragina valstybes nares tiesiog paprasčiausiai juos sustabdyti. EESRK mano, kad apytiksliai metodai neturėtų būti naudojami vien todėl, kad nėra patikimo patikrinimo metodo.

4.11.

EESRK ragina valstybes nares apsaugoti nelydimus nepilnamečius užsieniečius suteikiant laiko ir veiksmingų priemonių jų tapatybei nustatyti, pavyzdžiui, vykdant diplomatinį bendradarbiavimą (su sąlyga, kad jaunuolis tam pritaria ir jam nekils pavojus), pateikiant prima facie įrodymus, pavyzdžiui, psichologinės ir socialinės ekspertizės ataskaitas, kad būtų nustatytas jų amžius.

4.12.

EESRK siūlo, kad kraštutiniu atveju, nesant dokumentinių įrodymų ir kilus rimtų abejonių dėl nepilnamečio amžiaus, amžių vertintų nepriklausomi specialistai, turintys atitinkamos patirties ir žinių apie asmens kultūrinę ir etninę kilmę ir laikydamiesi daugiadalykio požiūrio. Anglijoje taikomos procedūros galėtų būti pavyzdžiu.

4.13.

EESRK ragina valstybes nares įsteigti Europos lygmens priežiūros komisiją, kuri valstybėms narėms pasiūlytų bendrą kompleksinį amžiaus nustatymo būdą ir prižiūrėtų su amžiaus nustatymu susijusius protokolus ir praktiką.

4.14.

Kad būtų veiksmingos, bet kokios procedūros išvados privalo būti pagrįstos ir turi būti numatyta galimybė pateikti apeliaciją dėl veiksmingo ir greito jų sustabdymo.

5.   Specialiosios pastabos dėl COVID-19

5.1.

Dėl COVID-19 pandemijos tikrai didėja nelydimų nepilnamečių, kurių sveikata dažnai jau yra trapi, rizika: jie negali laikytis izoliavimo priemonių, negauna pakankamai maisto, higienos priemonių ir vandens, jiems trūksta tinkamos informacijos apie asmenines apsaugos ir atsargumo priemones, kurių reikia laikytis, ir jiems sunku gauti sveikatos priežiūros paslaugas.

5.2.

EESRK ragina visas Europos institucijas imtis visų būtinų priemonių, kad per su COVID-19 susijusią sveikatos krizę būtų užtikrintos tarptautiniais dokumentais garantuojamos visų vaikų teisės ir kad jie būtų tinkamai apsaugoti nuo kylančios ekonominės krizės.

5.3.

EESRK palankiai vertina pastarąjį nelydimų nepilnamečių užsieniečių perkėlimą iš Graikijos į Liuksemburgą, Portugaliją, Prancūziją, Suomiją ir Vokietiją ir primygtinai ragina valstybes nares prioritetu laikyti asmenų, kurie gyvena netinkamomis sąlygomis, visų pirma Graikijoje (16), perkėlimą ir nedelsiant jį vykdyti.

---

(1)  Žr. EESRK nuomonę dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria panaikinamas Pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL C 48, 2011 2 15, p. 138).

(2)  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES 2 straipsnis (OL L 337, 2011 12 20, p. 9).

(3)  https://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/10774042/3-28042020-AP-FR.pdf/a5951a9e-fe8f-ef1a-64f1-cdedfc925eb2.

(4)  Šiuo klausimu visų pirma žr. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, Europos vaiko teisių įgyvendinimo konvenciją ir 2014 m. spalio 15 d. EESRK nuomonę dėl tarptautinės nelydimų nepilnamečių apsaugos (OL C 12, 2015 1 15, p. 69).

(5)  2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvoje 2008/115/EB (OL L 348, 2008 12 24, p. 98) (vadinamojoje Grąžinimo direktyvoje) nurodoma: „Prieš priimant sprendimą grąžinti nelydimą nepilnametį, atitinkamos įstaigos (ne tos įstaigos, kurios vykdo grąžinimą) turi suteikti pagalbą deramai atsižvelgdamos į vaiko interesus“. 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvoje 2003/9/EB (OL L 31, 2003 2 6, p. 18) apibrėžti pagrindiniai terminai, įskaitant nelydimo nepilnamečio.

(6)  VTK 2 straipsnis.

(7)  EESRK nuomonė dėl Tarptautinės nelydimų nepilnamečių apsaugos (OL C 12, 2015 1 15, p 69).

(8)  Žr. „A study of immigration detention practices and the use of alternatives to immigration detention of children“, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Migracijos, pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų reikalų komitetas, 2017 m.

(9)  Europos vaikų teisių ombudsmenų tinklas (ENOC), pozicijos pareiškimas „Ending detention of children for immigration purposes“, priimtas 23-iojoje ENOC asamblėjoje 2019 m. rugsėjo 27 d.

(10)  Žr. šiuo klausimu „La protection des mineurs migrants non accompagnés en Europe“, Nisrine Eba Nguema, 2015 m.; https://doi.org/10.4000/revdh.1147.

(11)  1996 m. Hagos konvencija.

(12)  Belgija įsteigė labai greitą globėjo skyrimo sistemą. Visiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams paskiriamas globėjas, kuriuo gali būti privatus asmuo (po atrankos procedūros ir mokymo), padėsiantis jam atlikti visas procedūras: žr. https://justice.belgium.be/fr/themes_et_dossiers/enfants_et_jeunes/mineurs_etrangers_non_accompagne. Jo užduotys apibrėžiamos taip: „būdamas teisėtu atstovu, atsakingu už visapusišką nepilnamečio gerovės užtikrinimą, globėjas garantuoja, kad vaikas įgis reikiamų įgūdžių, kad galėtų tapti aktyviu visuomenės nariu“, https://justice.belgium.be/fr/themes_et_dossiers/enfants_et_jeunes/mineurs_etrangers_non_accompagne/tuteur/missions_du_tuteur.

(13)  Taip pat žr. 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) 24 straipsnį ir VTK 7 straipsnį.

(14)  JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (2010 m. liepos mėn.) ir Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (2011 m. balandžio 15 d.) pareiškė, kad amžiaus nustatymas turėtų būti atliekamas tik kilus abejonių.

(15)  Mokslinis patikimumas visų pirma kvestionuojamas Europos Parlamento rugsėjo 12 d. rezoliucijoje arba 2009 m. birželio 12 d. Vaiko teisių komiteto rekomendacijose. Belgijos nacionalinė gydytojų sąjunga (2010 m. vasario 20 d. nuomonė) ir Prancūzijos nacionalinė medicinos akademija pasmerkė šių tyrimų patikimumą. Prancūzijos ombudsmenas (pranc. Défenseur des Droits) smerkia kaulų tyrimų atlikimą (2016 m. vasario 26 d.). Šiuo klausimu taip pat žr. platformos „Mineurs en exil“ (Belgija) ataskaitą „L’estimation de l’âge des MENA en question: problématique, analyse et recommandations“, 2017 m. rugsėjis.

(16)  Žr.https://www.unhcr.org/fr/news/press/2020/4/5e980505a/agences-lonu-felicitent-premiere-relocalisation-denfants-accompagnes-grece.html ir https://www.eepa.be/?p=3856.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Viešieji pirkimai kaip priemonė sukurti vertę ir užtikrinti orumą darbe teikiant valymo ir infrastruktūros paslaugas“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 429/05)

Pranešėjas	Diego DUTTO
Bendrapranešėjis	Nicola KONSTANTINOU

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI)
Priimta CCMI	2020 9 2
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 9 18
Plenarinė sesija Nr.	554
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	192 / 7 / 18

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos Komisija, Europos Parlamentas ir valstybės narės turi parengti reikiamų paramos priemonių, kuriomis būtų skatinamas strateginių viešųjų pirkimų naudojimas, kad būtų daroma pažanga sistemingai taikant tvarius, skaidrius, plataus užmojo ir įvykdomus strateginius kriterijus, siekiant pagerinti valymo paslaugų kokybę ir orumą darbe vykdant viešuosius pirkimus.

1.2.

Siekiant užtikrinti, kad valymo paslaugos būtų grindžiamos kokybe, o ne kaina, ir užsakovui, ir paslaugų teikėjui turi būti taikomas skaidrumo principas. Reikia apibrėžti ir detalizuoti sutarties specifikacijas, įskaitant valymo dažnumą, laiką, darbuotojų sveikatos ir saugos (DSS) priemones ir finansines išlaidas (1). Šių kriterijų taikymo vertinimas per visą sutarties gyvavimo ciklą yra labai svarbus vertinant teikiamų valymo paslaugų kokybę.

1.3.

Socialiniai partneriai turėtų dalyvauti vykdant viešųjų pirkėjų mokymą ir didinant jų profesionalizaciją, kaip nustatyta 2017 m. spalio 3 d. Europos Komisijos rekomendacijoje (2).

1.4.

Europos Komisija ir valstybės narės turėtų imtis iniciatyvos siekdamos kovoti su nedeklaruojamu darbu ir toliau gerinti darbo sąlygas valymo paslaugų sektoriuje. Griežtesnis reglamentavimas ir tvirtesni vykdymo užtikrinimo mechanizmai, pavyzdžiui, darbo užmokesčio kriterijai ir sektoriaus kolektyvinės derybos, gali padėti užtikrinti sąžiningą konkurenciją, aukštesnius socialinius standartus ir kokybišką užimtumą.

1.5.

EESRK ragina Europos Komisiją, Europos Parlamentą, valstybes nares bei regionų ir vietos valdžios institucijas vykdant visus viešuosius pirkimus, kai tik įmanoma, valymą užtikrinti dienos metu.

1.6.

Sąžiningą konkurenciją galima užtikrinti sutelkiant dėmesį į kokybės aspektus ir ESTT praktikos taikymą, taip pat į nacionalines taisykles, susijusias su galimybe viešųjų pirkimų sutarčių skyrimo sąlyga laikyti kolektyvinių sutarčių laikymąsi. Valstybės narės, kartu su socialiniais partneriais ir remdamosi nacionaline praktika, turėtų skatinti nacionalinio valymo paslaugų sektoriaus kolektyvinių sutarčių aprėptį sektoriniu lygmeniu ir užtikrinti, kad jos būtų vykdomos.

1.7.

Šiame sektoriuje daugiausia dirba moterys ir ne ES piliečiai. Todėl viešojo administravimo institucijų pirkimo politika gali jiems daryti didesnį tiesioginį poveikį. Todėl EESRK mano, kad papildomai prie kolektyvinių sutarčių turėtų būti sukurta daugiau apsaugos priemonių, kad būtų laikomasi nediskriminavimo ir vienodo požiūrio į darbuotojus principų. EESRK siūlo sutarties skyrimo kriterijuose numatyti papildomus taškus, pagal kuriuos būtų atlyginama už integracijos formas, pavyzdžiui, specialius mokymo kursus, paramos šeimai paslaugas, kaip antai pomokyklinę pagalbą nepilnamečiams, ir kitas socialinio turinio įmonių gerovės formas.

1.8.

EESRK rekomenduoja persvarstant 2014 m. ES viešųjų pirkimų direktyvas nustatyti, kad privalomo saugumo ir mokymo išlaidos būtų parodomos atskirai nuo konkurencingos kainodaros, kaip būtinas ir patikrinamas konkurso pasiūlymo išlaidų sąrašo elementas.

1.9.

EESRK rekomenduoja visoje subrangos grandinėje ir per visą sutarčių vykdymo laikotarpį laikytis tvarumo sąlygų, darbuotojų teisių ir visuotinai taikomų kolektyvinių sutarčių (užtikrinant, kad perkančioji organizacija, pagrindinis paslaugų teikėjas ir subrangovai būtų atsakingi už savo tiesioginį sutarties partnerį).

1.10.

EESRK ragina valstybes nares (jei jos dar to nedaro) ypatingą dėmesį skirti ir veiksmingai tikrinti, kaip vykdant viešuosius konkursus valymo paslaugų sektoriuje laikomasi visų teisės aktais nustatytų ir sutartinių įsipareigojimų ir DSS aspektų, susijusių su socialiniais, aplinkos ir tvarumo aspektais.

1.11.

Kalbant apie valstybių narių, perkančiųjų organizacijų ir Europos Komisijos įsipareigojimus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES (3) 83–85 straipsniuose, EESRK prašo visų šių viešųjų subjektų nedelsiant pateikti atitinkamus duomenis ir visų pirma užtikrinti, kad būtų nurodyti sutarties skyrimo kriterijai ir jų santykinis lyginamasis svoris sutarčių dėl valymo paslaugų atveju. Europos Komisijos prašoma finansiškai remti tolesnius sektorių socialinių partnerių projektus ir mokslinius tyrimus valymo ir infrastruktūros paslaugų viešųjų pirkimų klausimu.

1.12.

Europos Komisija turėtų stiprinti teisėkūros sistemą ir socialinių partnerių derybinę galią nacionaliniu lygmeniu, be kita ko, skirdama finansavimą gebėjimų stiprinimo veiksmams Pietryčių, Vidurio ir Rytų Europos šalyse (4).

1.13.

EESRK rekomenduoja persvarstant 2014 m. Europos viešųjų pirkimų direktyvas numatyti, kad dėl darbui imlių paslaugų, pavyzdžiui, valymo paslaugų, ES direktyvose dėl viešųjų pirkimų būtų prašoma arba reikalaujama, kad valstybės narės skirdamos sutartis netaikytų mažiausios kainos kriterijaus, nustatytų aukščiausią ribą, kad ne daugiau nei 30 proc. įvertinimo balais būtų skiriama kainai palyginti su balais, skiriamais už kokybę, ir specialiomis socialinės apsaugos sąlygomis užtikrintų pagal konkurso pasiūlymą įdarbintų darbuotojų darbo vietų stabilumą, žinoma, atsižvelgiant į Direktyvą dėl darbuotojų teisių apsaugos įmonių perdavimo atveju (2001/23/EB (5)) ir aiškinimą pagal ES teismų praktiką, laikantis įmonės darbo tvarkos bei atsižvelgiant į kolektyvines derybas.

1.14.

EESRK ragina perkančiąsias organizacijas naudoti savo pačių sudarytas valymo paslaugų išlaidų sąmatas pasinaudojant specializuotomis sektorių priemonėmis, pavyzdžiui, „Geriausios vertės vadovu“ ir nacionaliniais pavyzdžiais, siekiant atitinkamai įvertinti sektoriaus rinką, ir dalį šių paslaugų atidėti rezervuotoms sutartims, kaip nustatyta Direktyvos 2014/24/ES, kurią valstybės narės perkėlė į savo viešųjų pirkimų kodeksus, 20 straipsnyje.

1.15.

Europos Komisija turėtų skatinti valstybes nares pradėti taikyti paslaugų tiekėjų, pageidaujančių, kad būtų svarstoma galimybė su jais sudaryti viešąsias sutartis dėl valymo paslaugų, akreditavimo procesą ar kvalifikacijų sistemą. Šį procesą turėtų prižiūrėti vertinimo komitetas, sudarytas iš įvairių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant profesines sąjungas ir šio sektoriaus paslaugų teikėjų atstovą.

1.16.

Kadangi ir toliau išlieka COVID-19 grėsmė, būtina apsaugoti darbuotojus ir visuomenę nuo rizikos užsikrėsti COVID-19 ar kita panašia liga. EESRK rekomenduoja Europos Komisijai ir valstybėms narėms, padedant socialiniams partneriams, parengti privalomus protokolus dėl DSS.

1.17.

Be to, EESRK ragina valstybes nares imtis veiksmų ir bendradarbiauti su socialiniais partneriais siekiant aptarti laikinus praktinius sprendimus, kaip greitai grįžti prie sąžiningos ir į kokybę orientuotos viešųjų pirkimų praktikos.

1.18.

COVID-19 krizės aplinkybėmis EESRK rekomenduoja valstybėms narėms gerinti valymo paslaugas teikiančių darbuotojų mokymą ir didinti jų profesionalizaciją. Reikėtų skirti finansinių išteklių, kad valdžios institucijos ir sutartis sudarančios bendrovės galėtų investuoti į mokymą ir įgūdžius. Valymo ir sanitarijos paslaugas teikiantys darbuotojai turėtų būti skatinami įgyti profesinę kvalifikaciją, padedant pagrindą pažeidžiamų asmenų įsidarbinimo galimybėms didinti.

1.19.

EESRK pasisako už tai, kad ES institucijos, valstybės narės bei vietos ir regionų valdžios institucijos taikytų visapusišką požiūrį į valymo paslaugų pirkimą. Tokiu požiūriu nesiekiama rasti kompromisą tarp aplinkos ir darbo sąlygų – juo skatinama socialinė sanglauda, darbo standartai, lyčių lygybė ir Europos Komisijos žaliajame kurse pasiūlyti aplinkos apsaugos tikslai.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Pagrindinis šios nuomonės tikslas – pateikti rekomendacijų, kaip pasinaudoti viešaisiais pirkimais siekiant didinti tinkamą kokybišką užimtumą ir orumą darbe teikiant valymo ir infrastruktūros paslaugas.

2.2.

Daugelis šių rekomendacijų yra bendro pobūdžio ir gali būti taikomos visuose ekonomikos sektoriuose. Tai ypač pasakytina apie darbui imlius paslaugų sektorius, pavyzdžiui, privačių saugos paslaugų ir aprūpinimo maistu ir gėrimais.

3.   Bendroji informacija ir aplinkybės

3.1.

Daugiau kaip 250 000 ES valdžios institucijų kiekvienais metais išleidžia 14 proc. BVP (apie 2 trln. EUR per metus) paslaugoms, darbams ir prekėms pirkti (6). Pagrindinę viešųjų pirkimų dalį sudaro paslaugos, pavyzdžiui, valymo paslaugos. 2017 m. paskirtų sutarčių dėl paslaugų teikimo vertė siekė 250 mlrd. EUR (7).

3.2.

Viešaisiais pirkimais galima remti investicijas į realiąją ekonomiką, užtikrinti ir kurti kokybiškas darbo vietas ir skatinti neįgaliųjų ir palankių sąlygų neturinčių asmenų, taip pat darbuotojų migrantų įtrauktį ir jiems sudaryti geresnes sąlygas (8). Jais taip pat galima skatinti naujoviškų produktų paklausą, padėti siekti pramonės politikos tikslų ir propaguoti perėjimą prie efektyviai išteklius ir energiją naudojančios žiedinės ekonomikos (9).

3.3.

Kalbant apie ES viešųjų pirkimų direktyvą 2014/24/ES, į ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus turėtų būti įtraukti visi šios nuomonės 3.2 punkte nurodyti strateginiai kriterijai. Kadangi taisyklės tebėra neaiškios, dauguma viešųjų pirkimų sutarčių ir toliau skiriamos mažiausią kainą siūlančiam konkurso dalyviui, kartais net neįprastai mažą kainą siūlančiam konkurso dalyviu (10).

3.4.

Išnaudojamos ne visos Viešųjų pirkimų direktyvų galimybės, o jų taikymas valstybėse narėse skiriasi. Todėl valdžios institucija turi nuspręsti, kokie yra jos prioritetai (11).

3.5.

Tai visų pirma yra politinis, o tik po to techninis klausimas. Sprendimas, kurias paslaugas pirkti ir kokius sutarties skyrimo kriterijus taikyti pagal kokį santykinį lyginamąjį svorį, priimamas politinių sprendimų priėmimo proceso metu. Tokiais sprendimais nustatomas sutarties skyrimo procedūros pagrindas ir pagrindiniai kriterijai. Neatsižvelgiant į darbuotojų, aplinkos apsaugos ir socialines teises, būtų sukurtos nevienodos sąlygos.

4.   COVID-19 krizė, valymo paslaugų sektorius ir viešieji pirkimai

4.1.

Per COVID-19 pandemiją išryškėjo ypač didelė valytojų darbo, kaip bendros viešosios gėrybės, vertė. Sutartis sudarančios bendrovės turi atitikti kvalifikacijos, veiksmingumo ir specializacijos reikalavimus. 2020 m. balandžio 22 d. bendrame pareiškime ES socialiniai partneriai Europos valymo paslaugų sektoriaus federacija (EFCI) ir „UNI Europa“ pabrėžia esminį valymo paslaugų sektoriaus ir jos darbuotojų vaidmenį užkertant kelią viruso plitimui (12).

4.2.

2018 m. Europos Sąjungoje 283 506 bendrovėse dirbo 4,11 mln. valytojų. Nuo šio amžiaus antrojo dešimtmečio vidurio apyvarta nuolat didėja. Tuo pat metu 2017 m. apyvarta vienai bendrovei siekė 393 000 EUR. Europos valymo paslaugų sektoriaus federacijos (EFCI) teigimu, vidutinė vienam darbuotojui tenkanti apyvarta pasiekė beveik 30 000 EUR. Vienam darbuotojui tenkanti apyvarta – 27 400 EUR, o darbuotojai per metus vidutiniškai uždirba 12 200 EUR. Didelė dalis Europos valymo sektoriaus darbuotojų dirba ne visą darbo dieną. Be to, šio darbui imlaus sektoriaus bendrovių marža neviršija 3 proc. Sutartis sudariusios bendrovės patyrė papildomų išlaidų dėl COVID-19 pandemijos, nes reikėjo apsaugoti ir klientų, ir savo darbuotojų interesus. Ypač didelė ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų, moterų ir darbuotojų imigrantų dalis. Moterų procentinė dalis visada viršija 50 proc. (išskyrus Daniją), o Lietuvoje, Liuksemburge, Portugalijoje ir Jungtinėje Karalystėje ji yra didesnė nei 80 proc (13). Visoje ES 30 proc. valytojų yra imigrantai (Belgijoje – 60 proc.).

4.3.

Kliūtys patekti į valymo ir infrastruktūros paslaugų rinką yra mažos arba jų visai nėra. Valymo paslaugos yra imlios darbui – beveik 80 proc. įmonių pajamų sudaro darbo sąnaudos, o valymo subrangovų marža yra labai nedidelė. Taigi dėl viešojo ar privataus sektoriaus klientų sprendimo pirkti paslaugas daromas spaudimas mažinti kainas, o tai kenkia socialiniams standartams ir valytojų darbo orumui.

4.4.

Per COVID-19 krizę ir po jos valymo infrastruktūros paslaugų sektoriuje vertę ir aukštus užimtumo kokybės standartus galima pasiekti tik tuo atveju, jei valytojai bus pakankamai kvalifikuoti, turės tinkamos techninės įrangos ir jei bus aiškiai apibrėžtos darbdavių ir darbuotojų teisės ir pareigos. Todėl valdžios institucijoms gali tekti už valymo paslaugas mokėti brangiau. COVID-19 krizės metu sustabdžius veiklą daugelis paslaugas teikiančių bendrovių susidūrė su didelėmis pinigų srautų problemomis ir patyrė daugiau išlaidų dėl sveikatos ir saugos priemonių, kurios būtinos darbuotojų ir klientų apsaugai. Šias finansines problemas sustiprina bloga sutarčių su viešaisiais ir privačiais pirkėjais sudarymo praktika. Siekiant padėti įmonėms ir toliau užtikrinti savo valytojų sveikatą ir saugą, taip pat išlaikyti ir pagerinti jų darbo sąlygų kokybę, EESRK ragina viešuosius ir privačius paslaugų pirkėjus nedelsiant grįžti prie veiksmingo viešųjų pirkimų vykdymo, sąžiningos sutarčių sudarymo praktikos ir geriau atsižvelgti į kokybės kriterijus (14). Valytojai dažnai dirba pavojingomis ir kenksmingomis sąlygomis, dėl kurių gali kilti pavojus jų pačių sveikatai (15). Kai kurie darbuotojai renkasi dirbti ne visą darbo laiką, tačiau kai kurie iš jų norėtų dirbti daugiau valandų arba visą darbo laiką. Tačiau kartais darbdaviams gali būti sunku pasiūlyti darbo visą darbo laiką sutartis. Be to, nepaisant socialinių partnerių įsipareigojimo užtikrinti, kad būtų valoma dienos metu, valymo paslaugas dažnai teikia darbuotojai, kurie dirba naktį vieni. Dažnai tokie yra kliento reikalavimai. Tokia darbo praktika prisideda prie to, kad valytojų darbas lieka nematomas (16), nepakankamai vertinamas ir nepripažįstamas (17). Deja, kai kuriose valstybėse narėse vis dar taikomos nenustatytos apimties darbo sutartys. Už tai atsakomybė tenka valdžios institucijoms, jeigu jos ir toliau administruoja sutartį, stebi jos vykdymą ir vertina kokybę. Turėtų būti siekiama didinti darbuotojų galimybes dirbti dienos metu vieną pamainą ir sudaryti darbo visą darbo laiką sutartis, kad pagerėtų jų gyvenimo kokybė.

4.5.

Taikant mažiausią kainą kaip vienintelį viešųjų pirkimų sutarčių skyrimo kriterijų kenkiama paslaugų kokybei ir prisidedama prie darbo sąlygų blogėjimo, kokybės šešėliavimo (prastesnės kokybės) ir išsisukinėjimo (dedama mažiau pastangų) (18). Kadangi valymas yra heterogeninė ir sunkiai kiekybiškai įvertinama užduotis, kokybę sunku įvertinti tiek proceso metu, tiek vėliau. Todėl kokybę svarbu grįsti rezultatais per visą gyvavimo ciklą, o ne procesu.

4.6.

Direktyvos 2014/24/ES tekste nebeliko frazės „mažiausia kaina“, tačiau leidžiama sutartį skirti remiantis tik kaina (67 straipsnio 2 punkto paskutinė pastraipa). Vadinasi, kai kurios perkančiosios organizacijos ir toliau skiria sutartis pagal mažiausios kainos pasiūlymą, o kartais net pagal „neįprastai mažos kainos pasiūlymą“. Šalys, pageidaujančios darbui imlioms paslaugoms taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, turės žengti dar vieną žingsnį ir nurodyti administravimo institucijoms, kaip veiksmingai taikyti šį kriterijų, nustatydamos kainos lyginamojo svorio aukščiausią ribą ir naudodamos formules, kurios neišpūstų pasiūlymuose nurodytų kainų skirtumų. Šiuo tikslu reikia rengti specialius mokymus viešųjų pirkimų pareigūnų profesionalizacijai didinti. Be to, atliekant kitą direktyvų peržiūrą turėtų būti nustatytos privalomos taisyklės, susijusios su: a) galimai neįprastai mažos kainos pasiūlymų nustatymu, kai nustatomas 20 proc. kainos skirtumas su kitu mažiausios kainos pasiūlymu, kuris yra pagrindas atlikti patikrinimą; b) išsamiu patikrinimu, ar konkurso dalyvis turi objektyvių ir įtikinamų priežasčių, dėl kurių pateikė mažos kainos pasiūlymą; c) tokių pasiūlymų atmetimu, jei konkurso dalyvis nepateikė objektyvių ir įtikinamų minėtų priežasčių.

4.7.

Taigi krizė suteikia galimybę valymo paslaugų įmonėms ir jų darbuotojams didinti valymo paslaugų vertę ir esminę valymo svarbą visuomenės ir savo tiesioginių klientų akyse. 2017 m. ES valymo paslaugų sektoriaus socialiniai partneriai parengė Geriausios vertės vadovą (19), kuris gali paskatinti sutartis dėl valymo paslaugų skiriančias viešąsias ir privačias organizacijas sudaryti didžiausią vertę suteikiančias sutartis. Panašių priemonių sukūrė ir kai kurie nacionaliniai socialiniai partneriai.

4.8.

Skaitmeninimas suteikia galimybių ir iššūkių šio sektoriaus žemos kvalifikacijos darbuotojams, todėl ES socialiniai partneriai mano, kad naudojantis technologijomis galima padidinti valytojų darbo vertės ir apskritai valymo svarbos pripažinimą ir sukurti papildomos vertės valymo paslaugų pirkėjams (20). Vykdant EFCI projektą „SK-Clean“ bus nustatyti kintantys sektoriaus įgūdžių poreikiai ir jis taps priemone, kuri padės toliau didinti valytojų profesionalizaciją (21).

4.9.

Atsižvelgiant į naujas aplinkybes, susidariusias dėl COVID-19 ekstremaliosios situacijos, reikia, kad kompetentingos institucijos užtikrintų informacijos apie naudojimąsi asmeninėmis apsaugomis priemonėmis (AAP) sklaidą ir aprūpinimą tinkamomis AAP darbuotojams ir asmenims apsaugoti. Įmonėms reikia finansinės paramos, kad būtų padengtos didėjančios papildomos išlaidos, susijusios su organizacinėmis priemonėmis, rizikos vertinimu, analize ir AAP paskirstymu darbuotojams (22). Be to, sutartis sudarančių bendrovių investicijos yra labai svarbios tam, kad jos galėtų pasiūlyti savo klientams valymo sprendimų, kurie būtų novatoriški ir veiksmingesni, nes būtų grindžiami cheminiais ir biologiniais moksliniais tyrimais.

5.   Viešieji pirkimai ir žaliasis kursas

5.1.

Pagal žaliąjį kursą siūloma viešaisiais pirkimais naudotis siekiant mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį. Tačiau tam reikia visapusiško požiūrio.

5.2.

Valymo paslaugų sektorius gali prisidėti prie perėjimo prie žaliosios ir žiedinės ekonomikos, žaliaisiais ženklais žymint ekologiškus valymo produktus, muilą, tualetinį popierių bei popierinius rankšluosčius ir tinkamai rūšiuojant atliekas. To paties tikslo siekiama ir ekologiniu ženklu žymint valymo paslaugas (23) ir valymo produktus (24), net jei jų praktinis veiksmingumas nėra akivaizdus. Jei klientas nesutinka naudoti ekologiškus produktus ir procedūras, gali padidėti sąnaudos, o tai lemtų didesnį spaudimą visiems kainos elementams. Dėl to taip pat gali pablogėti socialinės, darbo ir DSS sąlygos. Be to, dėl visų šių priežasčių gali būti apribotos ir MVĮ galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (25). Todėl reikia taikyti visapusišką požiūrį į viešuosius pirkimus.

5.3.

Moksliniai tyrimai rodo, kad aplinkosaugos kriterijai yra per silpni, kad realiai paskatintų tiekėjus imtis pokyčių (26). Privatūs paslaugų teikėjai, įsipareigoję saugoti aplinką, negali išnaudoti viso savo potencialo, jei perkančiosios organizacijos nenori padengti papildomų sąnaudų. Taigi tam reikia didesnės pirkėjų profesionalizacijos.

6.   Socialiniai ir kokybės aspektai vykdant viešuosius pirkimus

6.1.

Direktyvos 2014/24/ES 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „valstybės narės imasi tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad vykdydami viešąsias sutartis ekonominės veiklos vykdytojai laikytųsi taikytinų pareigų aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse, nustatytų Sąjungos teise, nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis arba X priede išvardytomis aplinkos, socialinės ir darbo tarptautinės teisės nuostatomis“.

6.2.

2010 m. spalio mėn. Europos Komisijos vadove „Perkant socialiai“ išdėstyti įvairūs socialiniai aspektai perkančiosioms organizacijoms, pavyzdžiui, vaikų ir priverstinio darbo draudimas, DSS reikalavimai, įsipareigojimai dėl minimalaus darbo užmokesčio, socialinės apsaugos reikalavimai ir apskritai deramo darbo standartai (27). Kadangi visa tai yra teisės aktais nustatytos prievolės, jų turi būti laikomasi, nepriklausomai nuo to, ar jos paminėtos sutarties vykdymo sąlygose, ar ne.

6.3.

Kaip nurodyta Direktyvos 2014/24/ES 98 konstatuojamojoje dalyje, sutarties įvykdymo sąlygomis taip pat galėtų būti siekiama sudaryti palankesnes sąlygas priemonių, kuriomis skatinama moterų ir vyrų lygybė darbe ir profesinio bei asmeninio gyvenimo derinimas, įgyvendinimui.

6.4.

Kad darbo sąnaudos nebūtų naudojamos kaip pagrindinis konkurso dalyvių konkurencijos elementas, visi konkurso dalyviai (įskaitant subrangovus) turi laikytis vietos teisės aktais arba privalomomis ir visuotinai taikomomis kolektyvinėmis sutartimis nustatytų būtiniausių standartų dėl darbo sąnaudų ir standartinių viešųjų sutarčių sąlygų. Privalomos ir visuotinai taikomos sektorių kolektyvinės sutartys gali užtikrinti vienodas sąlygas.

6.5.

Nors tokiomis priemonėmis, kaip Geriausios vertės vadovas, galima sumažinti dirbančiųjų skurdą ir prisidėti prie socialinės sanglaudos ES valstybėse narėse, jos nestiprina socialinių partnerių sektorių lygmeniu ir neprisideda prie jų gebėjimo sukurti privalomas sektorių kolektyvinių derybų sistemas. Šioje srityje kompetentingos valstybės narės turės sugriežtinti kolektyvinių derybų taikymo viešųjų pirkimų srityje taisykles.

6.6.

Viešosios įstaigos, pavyzdžiui, vaikų darželiai, mokyklos, globos namai ir ligoninės, tapo prekių ženklais ir dėl klientų konkuruoja su kitomis institucijomis. Konkuruojant švara ir valymo kokybė yra laikomi skiriamuoju veiksniu, nuo kurio tiesiogiai priklauso naudotojų pasitenkinimas paslaugomis ir konkurencingumas.

6.7.

Tai, kad vykdant viešuosius pirkimus nepakankamai atsižvelgiama į kokybės ir socialinius aspektus, taip pat daro neigiamą poveikį darbuotojų kaitai, o tai reiškia, kad darbdaviai, klientai ir darbuotojai patiria trigubų nuostolių (28).

6.8.

Skatinant švietimą ir mokymą darbo vietoje užtikrinama aukštesnė kokybė ir geresnės darbuotojų teisės viešųjų pirkimų srityje. Profesinis rengimas ir mokymas, sertifikavimas ir oficialus kvalifikacijų pripažinimas prisideda prie šio sektoriaus pripažinimo. Pripažinus jų svarbą viešųjų konkursų procese, pagerėtų jų vertinimas ir būtų galima geriau suprasti dėl jų patiriamas įmonių išlaidas, į kurias turi būti pakankamai atsižvelgta tiek kainoje, tiek darbo užmokestyje. Atsakomybė už darbuotojų mokymą tenka valymo įmonei; priėmus mažiausios kainos pasiūlymą, kyla rizika, kad įmonės nebus pajėgios investuoti į mokymus ir saugą (arba į įrangą, inovacijas ir susijusius mokymus) daugiau nei privaloma pagal būtiniausius įstatymų reikalavimus.

---

(1)  http://www.europeancleaningjournal.com/magazine/articles/latest-news/managing-quality-in-german-contract-cleaning

(2)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32017H1805&from=LT Komisijos rekomendacija (ES) 2017/1805 (OL L 259, 2017 10 7, p. 28).

(3)  OL L 94, 2014 3 28, p. 65.

(4)  https://www.eurofound.europa.eu/publications/report/2019/representativeness-of-the-european-social-partner-organisations-industrial-cleaning-sector#tab-01

(5)  Tarybos direktyva 2001/23/EB (OL L 82, 2001 3 22, p. 16).

(6)  https://ec.europa.eu/growth/single-market/public-procurement_en

(7)  https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2018/631048/IPOL_STU(2018)631048_EN.pdf, p. 14

(8)  https://ec.europa.eu/info/policies/public-procurement/support-tools-public-buyers/social-procurement_lt

(9)  Europos Komisija viešiesiems pirkėjams yra numačiusi įvairių pagalbos priemonių, taikomų ne tik socialinių viešųjų pirkimų srityje, ir reikėtų atsižvelgti į visus šiuos aspektus: https://ec.europa.eu/info/policies/public-procurement/support-tools-public-buyers_lt

(10)  Tai aptariama 2014 m. ES viešųjų pirkimų direktyvos 69 straipsnyje.

(11)  Jeremy Prassl, The Future of EU Labour Law (ES darbo teisės ateitis).

(12)  Bendras pareiškimas dėl COVID-19 poveikio pramoninio valymo ir infrastruktūros paslaugų sektoriui ir būtinų jo apsaugos priemonių https://www.uni-europa.org/2020/04/22/joint-statement-on-the-covid-19-impact-to-the-industrial-cleaning-and-facility-services-sector-and-the-necessary-measures-to-protect-it/.

(13)  Eurofound (2019) Representativeness Study for the Industrial Cleaning Sector, p. 19: https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef19012en.pdf,

(14)  http://servicealliance.eu/wp-content/uploads/2020/05/EBSA-Statement_Contracting-recommendations-during-COVID_13-5-2020.pdf

(15)  Bergfeld, Mark (2020) The Insanity of Making Sick People work, Jacobin Magazine: https://jacobinmag.com/2020/03/coronavirus-workers-rights-health-care-cleaners-gig-economy

(16)  Mark Bergfeld & Jaana Ylitalo, Putting Europe’s invisible precariat in the spotlight, Social Europe, 2019 m. balandžio 18 d., https://www.socialeurope.eu/europes-invisible-precariat

(17)  When Creativity Meets Value Creation. A Case Study on Daytime Cleaning: Volume VIII: Ergonomics and Human Factors in Manufacturing, Agriculture, Building and Construction, Sustainable Development and Mining.

(18)  Evidence from Public Administration Review, Vol. 79, Iss. 2, pp. 193–202.

(19)  http://www.cleaningbestvalue.eu/

(20)  Žr. Europos valymo pramonės federacija (EFCI): https://www.efci.eu/wp-content/uploads/2019/02/Digital-transition-in-cleaning-industry-in-FR.pdf https://www.efci.eu/wp-content/uploads/2019/10/2019-10-29_Joint-statement-on-digitalisation-EFCI-UNI-Europa-29.10.2019.pdf ir https://www.efci.eu/wp-content/uploads/2019/10/2019-10-29_Joint-statement-on-digitalisation-EFCI-UNI-Europa-29.10.2019.pdf.

(21)  Projektas „SK-Clean“.

(22)  UNI-CoeSS pareiškimas https://www.uni-europa.org/2020/05/08/private-secruity-joint-declaration-ensuring-business-continuity-and-protection-of-workers-in-the-covid-19-pandemic/

(23)  https://ec.europa.eu/environment/ecolabel/documents/Cleaning_Services_Factsheet_Final.pdf ir http://www.ecolabelindex.com/ecolabel/cleaning-industry-management-standard-cims.

(24)  http://www.ecolabelindex.com/ecolabels/?st=category,cleaning

(25)  Sofia Lundberg & Per-Olov Marklund (2016) Influence of Green Public Procurement on Bids and Prices, https://www.nhh.no/globalassets/departments/business-and-management-science/seminars/2016-spring/120516.pdf

(26)  Sofia Lundberg & Per-Olov Marklund (2016) Influence of Green Public Procurement on Bids and Prices, https://www.nhh.no/globalassets/departments/business-and-management-science/seminars/2016-spring/120516.pdf

(27)  „Perkant socialiai“ (43 išnaša), p. 47.

(28)  Market Exposure and the Labour Process: The Contradictory Dynamics in Managing Subcontracted Services Work. NUORODOS.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Skaitmeninė kasyba Europoje. Nauji tvarios žaliavų gamybos sprendimai“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 429/06)

Pranešėjas	Marian KRZAKLEWSKI
Bendrapranešėjė	Hilde VAN LAERE

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	CCMI
Priimta skyriuje	2020 9 2
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 9 18
Plenarinė sesija Nr.	554
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	213 / 0 / 4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

ES žaliavų sektoriaus skaitmeninimas – išskirtinė galimybė padidinti Europos pramonės tiekimo grandinių atsparumą, pagerinti mineralinių išteklių sektoriaus aplinkosauginį veiksmingumą ir skatinti skaidrumą bei dialogus su piliečiais ir bendruomenėmis, kurie patiria kasybos veiklos poveikį.

1.2.

Skaitmeninę transformaciją vykdyti pradėjusių kasybos įmonių saugumas, tvarumas, našumas ir maržos pagerėjo. Vis dėlto dėl didesnio junglumo, judumo, mašinų mokymosi ir autonominės veiklos kyla etinių, socialinių ir reguliavimo klausimų, kuriuos politikos formuotojai turėtų iš anksto apgalvoti.

1.3.

EESRK pripažįsta, kad kasybos sektoriaus skaitmeninei transformacijai įgyvendinti reikia plataus užmojo priemonių, kuriomis būtų skatinami teisiniai ir reguliavimo pokyčiai, ir kad tokių priemonių turėtų būti imamasi prižiūrint viršvalstybinėms organizacijoms ir (arba) tarptautinės teisės lygmeniu.

1.4.

EESRK nurodo, kad svarbu sukurti pasaulinį visa apimantį informacijos apie mineralines medžiagas tinklą, kuriuo būtų grindžiama skaitmeninė transformacija ir informacija pagrįstas sprendimų priėmimas ES lygmeniu. EESRK atkreipia dėmesį į Jungtinio tyrimų centro (JRC) pastangas įdiegti Europos žaliavų informacinę sistemą ir ją tvarkyti.

1.5.

EESRK mano, kad vykdant ES žaliavų sektoriaus skaitmeninę transformaciją kartu reikėtų patvirtinti duomenų apsaugos priemones, ir pabrėžia, jog reikia sukurti griežtai taikomą tvarką, kad būtų apsaugoti neskelbtini duomenys.

1.6.

EESRK rekomenduoja parengti ES reguliavimo veiksmų gaires, kuriomis vadovaujantis būtų įgyvendinami uždaviniai, susiję su skaitmenine žaliavų sektoriaus transformacija, ir sprendžiami tokie klausimai, kaip kibernetinis saugumas, dirbtinis intelektas, automatizavimas, daugiapakopis valdymas bei jūrų dugno ir kosmoso kasyba.

1.7.

EESRK rekomenduoja apibrėžti ir priimti ES duomenų apie mineralinius išteklius rinkimo standartus ir primygtinai ragina valstybes nares periodiškai rinkti išsamius ir patikrintus duomenis apie žaliavų išgavimą, apdorojimą ir perdirbimą ir jais dalytis su JRC. Tai svariai prisideda prie ES žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimo.

1.8.

EESRK rekomenduoja priimti tinkamas socialinės paramos priemones, kuriomis būtų siekiama sumažinti neigiamą skaitmeninės transformacijos poveikį kasybos darbuotojams ir padėti kasybos bendruomenėms pertvarkyti jų ekonomiką, kad būtų išvengta dabartinės asmenų ir gyventojų grupių socialinės nelygybės didėjimo.

1.9.

EESRK rekomenduoja sukurti ir remti ES įsteigtą debesijos infrastruktūrą, kad būtų padidintas 5G ryšio taikomųjų programų, debesijos kompiuterijos ir pramoninio daiktų interneto platformų saugumo lygis.

1.10.

EESRK mano, kad mineralinių žaliavų pramonės skaitmeninimas yra labai svarbus siekiant įveikti ekonomikos krizę, kurią sukėlė COVID-19 pandemija, ir skatinti įgyvendinti Europos žaliąjį susitarimą ir ES ekonomikos gaivinimo planą. Šiomis aplinkybėmis labai svarbu skatinti investicijas į pirminių (kasybos) ir antrinių (perdirbimo) mineralinių žaliavų gavybos ir apdorojimo skaitmeninimą.

1.11.

EESRK ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad gavybos sektoriaus socialiniai partneriai būtų įtraukti į politikos formavimo procesą ir su jais Europos institucijos konsultuotųsi dėl bet kokios ES iniciatyvos, darančios poveikį mineralinių žaliavų sektoriui.

2.   Įžanga

2.1.

ES kyla technologinių, visuomeninių ir aplinkosauginių sunkumų, susijusių su tiekiamomis žaliavomis, kuriomis grindžiama ES pramonės veikla ir jos piliečių gyvenimo kokybė. ES pagamina mažiau nei 5 proc. pasaulio mineralinių žaliavų (1), o ES pramonė suvartoja apie 20 proc. pasaulio mineralinių žaliavų (2). ES ypač priklausoma nuo retųjų metalų ir elementų, kurių reikia aukštosioms technologijoms bei perėjimui prie žaliosios energijos (kaip nurodyta Europos žaliajame kurse (COM(2019) 640), importo. Tuo grindžiama 2008 m. Komisijos pradėta vykdyti Žaliavų iniciatyva (COM(2008) 699) ir paskesni jos veiksmai vertinant, koks svarbus šių medžiagų tiekimas, ir sudarant svarbiausiųjų žaliavų sąrašą (naujausias sąrašas paskelbtas 2017 (3)); atnaujintas sąrašas įtrauktas į Komisijos komunikatą dėl svarbiausiųjų žaliavų (4).

2.2.

Deja, technologinė pažanga, kuria skatinamas efektyvus medžiagų ir išteklių naudojimas ir atliekų mažinimas ir perdirbimas, laikantis ES žiedinės ekonomikos veiksmų plano (COM(2015) 614, kuris neseniai atnaujintas dokumentu COM(2020) 98), yra nepakankama, kad patenkintų visuomenės poreikius ir atitiktų didėjantį pasaulio gyventojų skaičių. Šiomis aplinkybėmis pirminės žaliavos (5) ir toliau bus svarbios ekonomikai.

2.3.

Tuo pat metu daugelyje ES šalių didėja visuomenės nepritarimas kasybos projektams, o dėl pramonės pastangų sumažinti savo aplinkosauginį pėdsaką jos (prasta) reputacija nepakito. Neigiamas poveikis aplinkai, nepakankamas skaidrumas ir dialogas bei trūkumai vietos lygmeniu paskirstant ekonominę naudą – kasybos pramonei įprastai priskiriami ypatumai (6).

2.4.

Pastaruoju metu dėl atsirandančios išteklių „nacionalizmo politikos“ žaliavų gamybos šalyse ir dėl COVID-19 pandemijos susvyravo ES pramonės pasitikėjimas pasaulinėmis tiekimo grandinėmis. ES vyriausybės ir daugybė pramoninių gamintojų suprato, kad priklausomybė nuo žaliavų importo gali sužlugdyti ES gamybos pramonę (žaliavų sektoriuje ES sukurta maždaug 350 000 darbo vietų, tačiau daugiau kaip 30 mln. darbo vietų esama apdirbamosios pramonės šakose, kurios priklausomos nuo patikimos ir nekliudomos galimybės gauti mineralinių žaliavų (7)).

2.5.

Pažanga technologijų ir ryšių srityje skatina į visas verslo sritis integruoti skaitmenines technologijas ir taip iš esmės pakeisti tai, kaip įmonės vykdo veiklą ir suteikia vertę klientams. Tai ypatinga galimybė ES kasybos sektoriui: kasybos įmonės, kurios naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis, gali pasiekti geresnių veiklos rezultatų vertės grandinėje, o tai turės ilgalaikio teigiamo poveikio socialiniams ir ekonominiams, aplinkos ir socialiniams aspektams.

2.6.

ES žaliavų sektoriaus skaitmeninimas – ypatinga galimybė padidinti tiekimo grandinių atsparumą, spręsti iš esmės kitokios sąnaudų ekonomikos klausimą ir padidinti sektoriaus kompetenciją, susijusią su veikla, socialiniais ir aplinkos aspektais, taip pat plėtoti „skaitmeninės kasyklos“ koncepciją.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Žaliavų gamybos skaitmeninimas reiškia informacinių technologijų naudojimą gerinant duomenų gavimą, tvarkymą ir perdavimą, siekiant pagerinti gavybos vietų veiklos rezultatus, susijusius su techniniais, aplinkos ir visuomenės rodikliais.

3.2.

Skaitmeninės technologijos yra pagrįstos visomis turimomis žiniomis ir suteikia galimybę daryti nuolatinę pažangą bei diegti esminius pokyčius užtikrinančias inovacijas. Jeigu tiksliai suvoksime vertės grandinių viduje ir tarp jų vykdomų gamybos veiksmų ir darbuotojų sąveiką, galėsime, be kita ko, vykdyti efektyviai išteklius naudojančią gamybą, prižiūrėti ir stebėti įrangą, užtikrinti sveikatos reikalavimų priežiūrą ir rizikos prevenciją, taip pat avarinę parengtį ir atsaką.

3.3.

Laikantis Europos Komisijos komunikato Nauja Europos pramonės strategija nustatyta, kad skaitmeninė transformacija priskiriama Europos inovacijų partnerystės (EIP) žaliavų srityje prioritetinei sričiai „Pirminių ir antrinių žaliavų gamybos technologijos“ (COM(2014) 297). Šiame komunikate žaliavos apibūdinamos kaip vienas pagrindinių veiksnių, kuriuo skatinama pasauliniu mastu konkurencinga, žalioji ir skaitmeninė Europa.

3.4.

EESRK palankiai vertina Europos inovacijų tarybos ir Europos inovacijos ir technologijos instituto vaidmenį didinant naujų Europos institucijų paslaugų ir produktų apimtį. Iniciatyvos, susijusios su žaliavomis, didele dalimi pagrindžia šiuos tikslus ir yra susijusios su kitais tikslais, pavyzdžiui, energetikos ir judumo pertvarka, pažangia gamyba, saugumu, maistu ir sveikata. Jos taip pat susijusios su skaitmenine technologinių sprendimų pažanga.

3.5.

EESRK remia ES mokslinių tyrimų grupės veiklą kuriant žaliavų sertifikavimo metodą. Tai paskatins tvarią mineralų ir metalų kasybą, kuria turi būti pagrįstas Europos perėjimas prie švarios energijos.

3.6.

Taikant EESRK rekomenduojamą požiūrį į skaitmeninę strategiją labai svarbu nustatyti galimybes, kurių skaitmeninė transformacija gali suteikti ES kasybos sektoriui. Nustatytos galimybės turėtų būti įvertintos atsižvelgiant į galimą jų vertę organizacijoms ir visuomenei ir jų įgyvendinimo perspektyvumą.

3.7.   Socialiniai argumentai

3.7.1.

Skaitmeninė transformacija jau daro poveikį tradiciniams kasybos sektoriaus darbuotojų vaidmenims, nes, be kita ko, atsirado tokių pareigybių, kaip naujų technologijų specialistai, duomenų analitikai ir mokslininkai, didžiųjų duomenų specialistai, dirbtinio intelekto ir mašinų mokymosi specialistai bei sistemų inžinieriai. Dėl to numatoma, kad bus atliekama mažiau standartinių užduočių, siejamų su įrenginių operatorių, valdymo ir organizavimo analitikų ir išgavimo darbuotojų pareigomis (8).

3.7.2.

Dėl sektoriaus skaitmeninimo ir jo pertvarkos darbuotojai turi dalyvauti atitinkamuose mokymuose, kad galėtų spręsti su „Pramone 4.0“ ir būsimais technologiniais pokyčiais susijusius uždavinius.

3.7.3.

Darbo jėgos pobūdžio ir sudėties pokyčiai, taip pat „darbo bet kur ir bet kada“ modelio, kurį skatina skaitmeninė transformacija, įgyvendinimas turės didelį poveikį tradicinėms Europos kasybos bendruomenėms. Todėl reikalingas iniciatyvus požiūris, grindžiamas įtraukiais socialiniais dialogais, siekiant padėti bendruomenėms suprasti savo pagrindinius gebėjimus ir remti jų ekonomikos perėjimą į naujas sritis.

3.7.4.

EESRK mano, kad Europos Komisija, susidūrusi su iššūkiais, kylančiais dėl kasybos sektoriaus skaitmeninimo, ir su COVID-19 keliamais pavojais šiam sektoriui, turėtų remti dabartinius Europos lygmens kasybos sektoriaus socialinių partnerių reikalavimus palaikydama dabartinį sektorių socialinį dialogą „Gavybos pramonė“.

3.7.5.

EESRK ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad gavybos sektoriaus socialiniai partneriai būtų įtraukti į politikos formavimo procesą ir su jais Europos institucijos konsultuotųsi dėl bet kokios ES iniciatyvos, darančios poveikį tam sektoriui.

3.7.6.

Todėl EESRK mano, kad Komisija kartu su sektorių dialogo komiteto socialiniais partneriais turi kuo greičiau Europos ir nacionaliniu lygmenimis sukurti sektorių tarybų tinklą, skirtą įgūdžiams ir užimtumui gavybos pramonėje.

4.   Permainas skatinančios tvaraus žvalgymo, kasybos ir (arba) apdorojimo koncepcijos ir sprendimai

—

Kad būtų pagerinta Europos padėtis pasaulyje, reikia priimti novatoriškas mineralinių žaliavų žvalgymo, išgavimo ir perdirbimo koncepcijas ir sprendimus Tikimasi, kad dėl naujų metodų ir technologijų Europai bus paprasčiau gauti tvariai išgautų žaliavų ir kartu įgyti visuomenės pasitikėjimą švariais ir saugiais išgavimo ir apdorojimo metodais.

—

Žinios apie geologinius išteklius, mineralinių žaliavų telkinius ir jų naudojimą yra skirtingos ir įvairios, o dėl sudėtingų medžiagų ciklų, politikos, rinkos ir technologijų tendencijų, aplinkos klausimų ir poveikio visuomenei reikia suderinti įvairias kompetencijos sritis, kad būtų pasinaudota skaitmeninimo nauda.

4.1.   Duomenų bazės apie mineralines medžiagas kūrimo metodai ir priemonės

4.1.1.   Europos žemės mokslų duomenų centro kūrimas

4.1.1.1.

Šiuolaikinėje visuomenėje kaip niekad svarbus mineralinių medžiagų, metalų, energijos ir kitų požeminių išteklių prieinamumas, galimybė jų gauti ir juos išgauti. Todėl Europos Parlamentas ir Europos Komisija turi galėti susipažinti su atitinkamais požeminių išteklių duomenimis; tai taip pat būtina vykdant keletą ES iniciatyvų atskirose politikos srityse, pvz., Žaliavų iniciatyvą (9), Požeminio vandens direktyvą (10) ir Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo direktyvą (11).

4.1.1.2.

Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras šiuo metu kuria žaliavų informacinę sistemą – RMIS 2.0, į kurią įtraukti ekonominiai, socialiniai ir ekonominiai bei aplinkos aspektai (12). Vis dėlto pateikiama informacija nėra išsami ir į ją įtraukti nevienodai detalūs visų 27 ES valstybių narių duomenys.

4.1.1.3.

Šiuo metu galima susipažinti tik su dalimi duomenų ir daugeliu atvejų jie nėra suderinti, todėl neįmanoma palyginti šalių duomenų. Reikia standartizuoti duomenų formatus ir sukurti algoritmus, kuriais būtų galima sujungti skirtingas duomenų sistemas.

4.1.1.4.

EESRK manymu, labai svarbu, kad į JRC RMIS sistemą būtų įtraukta visapusiška informacijos apie mineralinius išteklius tinklo struktūra, kurioje būtų naudojami suderinti patikimi duomenys; ši sistema Europos Komisijai ir valstybėms narėms suteiktų galimybę gauti informacijos ir žinių, kuriomis būtų galima pagrįsti tvarų ES požeminių išteklių naudojimą atremiant Europai kylančius iššūkius.

4.1.1.5.

EESRK primygtinai ragina visas ES valstybes nares rinkti informaciją apie žaliavas ir ja dalytis, kad JRC RMIS sistema būtų nuolat pildoma. Kad būtų išvengta neteisingų duomenų ir klaidų, EESRK manymu, reikėtų tikrinti Jungtiniam tyrimų centrui pateikiamų duomenų tikslumą, prieš juos įtraukiant į RMIS sistemą. Reikėtų skirti finansavimą JRC, kad ši informacinė sistema būtų prižiūrima ir reguliariai atnaujinama.

4.1.2.   Procesų modeliavimas

4.1.2.1.

Gali būti vykdomas išmetamųjų teršalų, teritorijos atkūrimo, vandens išteklių apsaugos ir kitų veiklų modeliavimas: būtų atliekamas daugialypis lygiagretus modeliavimas, sukuriant skirtingas prielaidas dėl ribinių sąlygų ir pradinių pozicijų, kad būtų pateikti skirtingų rezultatų tikimybės įverčiai, kuriuos būtų galima panaudoti kontrolės reikmėms ir sprendimų priėmimui remti.

4.1.2.2.

Sukūrus procesų modeliavimo skaičiavimo metodus ir turint didžiuosius duomenis (duomenų rinkinius, kurie didesni už bendrų programinės įrangos priemonių pajėgumus rinkti, kuruoti, tvarkyti ir apdoroti tokį duomenų kiekį per deramą laiką), modeliavimas, kuriuo atskleidžiami priežastiniai kontroliuojamų įvesties duomenų ir atitinkamų rezultatų ryšiai, tapo tikslesnis. Procesų modeliavimas gali būti itin svarbus atliekant aplinkos ir saugumo vertinimus ir galėtų padėti užtikrinti skaidrumą ir vykdyti dialogą, susijusį su leidimų išdavimo procesais.

4.1.3.   Nuotolinis stebėjimas

4.1.3.1.

Naudojant nuotolinio stebėjimo duomenis, kurie gaunami, iš, pavyzdžiui, „Copernicus“ palydovų programos ir kurie apima erdvinių duomenų analizę ir geografinės informacinės sistemos (GIS) programinės įrangos integravimą, galima naudingai prisidėti prie pažangesnio modeliavimo ir „skaitmeninių dvynių“ kūrimo, o tai padeda greitai reaguoti į pokyčius ir priimti patikimus sprendimus. Kasybos sektoriuje nuotolinio stebėjimo duomenys vis dažniau derinami su jutiklių ir bepiločių orlaivių vietoje surinktais duomenimis. Vykdant įvairią kasybos veiklą sausumos ir povandeninis žvalgymas nuolat atliekamas naudojant bepiločius orlaivius, kad būtų įvertintos atsargos ir terikonai.

4.1.3.2.

GIS programinėje įrangoje nuotolinio stebėjimo duomenis galima integruoti su vietoje iš lauko jutiklių surinktais duomenimis ir jie gali būti naudojami požeminio vandens lygiui, sausumos masyvų judėjimui, paviršinio vandens taršai ir kitiems tikruoju laiku teikiamiems aplinkos duomenims stebėti. Jeigu šie duomenys būtų skelbiami viešai ir apsaugoti nuo manipuliavimo (pvz., naudojant blokų grandinės technologijas), dėl jų galėtų padidėti pasitikėjimas kasybos sektoriumi ir būtų sudarytos geresnės sąlygos dialogui su suinteresuotaisiais subjektais. Būtų galima apsvarstyti seniai nusistovėjusią duomenų ir informacijos valdymo praktiką išsivysčiusiose šalyse, turinčiose stiprų kasybos sektorių, pavyzdžiui, Kanadoje ar Pietų Afrikoje, ir ją panaudoti kaip pavyzdį.

4.1.4.   Virtualioji realybė

4.1.4.1.

Daug įmonių, aiškindamosi savo kasyklų 3D modelius, vis dažniau pasitelkia virtualiąją realybę. Ateityje svarbesnė gali tapti papildyta realybė, nes ją pasitelkdami geologai ir inžinieriai kasykloje gali naudoti tam tikrą prietaisą, kad perkeltų modelį ant jų matomo geologinio vaizdo arba pačios kasyklos vaizdo. Tai – pažangi ir veiksminga priemonė, leidžianti pagrįsti modelius ir sekti kasyklų plėtojimo pažangą.

4.1.4.2.

Virtualioji realybė vis dažniau naudojama universitetuose ir mokymo centruose, kad studentai ir stažuotojai susipažintų su „realiomis“ kasybos sąlygomis. Vienas iš pagrindinių šios technologijos pranašumų – galimybė vykdyti modeliavimą švietimo tikslais, kad būtų lengviau įgyti praktinių žinių tokiose srityse, kaip atsakas į nelaimingus atsitikimus.

5.   Pažangioji kasykla

—	Skaitmeninimas gali tapti svarbiu veiksniu, prisidedančiu prie pažangesnės kasybos veiklos, tam naudojant skaitmenines priemones ir procesus, dėl kurių operacijos tampa aprūpintos matavimo prietaisais, tarpusavyje sąveikios ir pažangios.

—	Vykdant skaitmeninę transformaciją, kasyklos nuo pat pradžių bus kitaip projektuojamos siekiant automatizavimo, kad būtų naudojami prie iškastos rūdos priderinti ir pagal ją parengti metodai ir su automatizavimo pagalba mažinami atlikimo nuokrypiai.

—

Skaitmeninė transformacija padės išvengti mirčių ir sužalojimų su kasyba susijusioje aplinkoje. Ji gali iš esmės pakeisti imlumą kapitalui ir veiklos išlaidas, suteikti galimybę naudoti mineralinių telkinių, kurių anksčiau nebuvo galima kasti, išteklius ir, vykdant atrankinio pobūdžio kasybą, palikti mažesnį aplinkosauginį pėdsaką.

5.1.   Pažangiosios kasybos prognozė

5.1.1.

Prognozė, be kita ko, reiškia numatomas aplinkos sąlygas, kuriomis dirba kalnakasiai, ypatingą dėmesį skiriant pavojams. Veiksmingos prognozavimo sistemos, kurios jau naudojamos kasybos pramonėje, apima numatomą techninę priežiūrą, teikiant pirmenybę ne remontui, o prevenciniams veiksmams, ir renkant duomenis apie mašinų naudojimą ir procesų rodiklius.

5.1.2.

Prognozės gali būti svarbios užtikrinant saugią kasybos veiklą. Vietoje vykdomo stebėjimo ir įrangos teikiamų duomenų rinkimas ir integravimas gali padėti susidaryti tikslų vaizdą, kokios aplinkos sąlygos bus tikrinamos proceso analizės priemonėmis. Taip būtų patikimai pagerintos darbo sąlygos, visų pirma požeminėse kasyklose. EESRK mano, kad skaitmeninimas gali veiksmingai prisidėti prie didesnio kasybos veiklos saugumo ir kad į pažangiąją kasyklą reikėtų įtraukti prognozavimo sistemas.

5.2.   Daiktų internetas

5.2.1.

Pramoninio daiktų interneto platformos standartų ir sudėtinių dalių sukūrimas kasybos pramonės reikmėms galėtų sustiprinti kibernetinių ir fizinių sistemų ryšį ES kasyklose, kad būtų patobulinti sprendimų priėmimo procesai.

5.2.2.

Pramoninio daiktų interneto platformoje turėtų būti sprendžiami sveikatos ir saugumo aspektų, aplinkosauginio veiksmingumo, efektyvaus išteklių naudojimo ir operacijų koordinavimo tikruoju laiku klausimai. Reikėtų teikti pirmenybę ES pramoninio daiktų interneto platformos kūrimui ir skatinimui ją naudoti kasybos sektoriuje.

5.2.3.

Kad būtų išvengta grėsmių kibernetiniam saugumui, EESRK siūlo pramoninio daiktų interneto sudėtines dalis susieti su vietos daiktų intraneto sistemomis, kurios būtų sujungiamos fiziškai perkeliant duomenis arba naudojant saugią užkardą.

5.3.   Blokų grandinės technologija Tiekimo grandinės skaidrumas

5.3.1.

Blokų grandinė – novatoriškas sprendimas, kuriuo užkertamas kelias manipuliavimui duomenimis. Blokų grandinės naudojimas mineralinių žaliavų tiekimo grandinėje gali padidinti tiekimo grandinės skaidrumą ir atsekamumą ir sumažinti administracines išlaidas. EESRK nurodo, kad blokų grandinės technologija sudaro palankias sąlygas laikytis ES reglamento dėl atsakingo naudingųjų iškasenų pirkimo (2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/821 (13)).

5.3.2.

Kiti blokų grandinės taikymo būdai apima aplinkos duomenų rinkimą ir platinimą. Naudojant blokų grandines būtų galima padidinti pasitikėjimą teikiamais duomenimis ir taip galėtų būti sudarytos sąlygos visuomenės informavimui ir dalyvavimui netoli kasybos bendruomenių.

5.4.   5G tinklai ir debesijos kompiuterija

5.4.1.

Neapdorotų duomenų debesijos saugyklos sparčiai tampa nepraktiškos (ir iš tiesų yra nereikalingos), nes duomenų apimtys didėja ir siekia bei viršija terabaitus. Šiuo metu duomenų perkėlimo sparta riboja jo naudą. Vis dėlto įdiegus 5G tinklus tai pasikeis, nes bus galima sparčiai perduoti, tvarkyti ir ekonomiškai efektyviai kaupti didžiuosius duomenis ir atliktų jų paiešką.

5.4.2.

Naudojant debesijos duomenų saugyklą kyla didžiulis pavojus: jeigu kasybos įmonė naudojasi komercinėmis debesijos duomenų saugyklos paslaugomis, saugumo lygis, kurį ji gali pasiekti, visiškai priklauso nuo jos pasitikėjimo paslaugų teikėju. Daugelis paslaugų teikėjų naudojasi už ES ribų esančiais debesijos serveriais ir tai gali pakenkti sistemos saugumui. EESRK mano, kad 5G ryšio diegimas ES turėtų būti vykdomas kartu su iniciatyvomis didinti ES įsisteigusių debesijos paslaugų teikėjų paslaugų pasiūlą.

5.5.   Kibernetinis saugumas

5.5.1.

EESRK pritaria griežtoms taisyklėms, kuriomis užkertamas kelias neskelbtinų duomenų patekimui į nesaugią erdvę. Kibernetinį saugumą galima gerokai padidinti neprijungiant kasyklų sistemų prie interneto. Pažangiojoje kasykloje galima naudoti visas pažangiąsias technologijas, įskaitant daiktų internetą, tik jos neturėtų būti prieinamos iš išorės. Visi duomenys, kuriuos reikia sujungti su įmonės būstine arba išoriniu pasauliu, turėtų būti saugiai perkeliami iš kasyklos tinklo į atskirą su išoriniu pasauliu susietą serverį.

5.6.   Dirbtinis intelektas

5.6.1.

Dirbtinis intelektas apima įvairias technologijas, įskaitant vadinamąsias giliojo mokymosi sistemas. Kol kas rasta nišinių jo panaudojimo būdų tokiose srityse, kaip vaizdo apdorojimas (pvz., mineralinių iškasenų žvalgymo reikmėms) ir neuroninių tinklų sistemos, skirtos mineralų identifikavimo ir klasifikavimo reikmėms. Kitos praktinės kasybos sektoriaus taikomosios programos apima analizės ir mašinų mokymosi algoritmus, kurie naudojami procesų modeliavimo ir prognozavimo sistemose.

5.7.   Integruotas automatizavimas

5.7.1.

Su kasybos sektoriumi nesusiję rinkos dalyviai (pvz., įmonės „Tesla“ arba „Google“) sparčiai kuria savivaldžių transporto priemonių technologiją. Vis dėlto, kadangi kasyklų aplinka yra kontroliuojama, ši technologija gali būti sparčiai įdiegta kasyklose, kai atsiras naujų pajėgumų. Kitos automatizavimo formos taip pat gali būti sparčiai įdiegtos, tačiau tam neretai reikia vykdyti nuotolinę žmogaus kontroliuojamą (ir kompiuterizuotą) veiklą, o ne visiškai autonomišką veiklą. Dėl su saugumu ir atsakomybe susijusių problemų (ir numatomo reglamentavimo) kyla abejonių, ar per trumpą arba vidutinės trukmės laikotarpį bus galima ekonominiu požiūriu pagrįstai visiškai automatizuoti visus kasybos procesus.

6.   Tvarios ir atsakingos strateginės partnerystės su trečiosiomis šalimis vystymas

—	ES atliktas svarbos vertinimas rodo, kad labai svarbu užtikrinti didesnį būtiniausių žaliavų importo iš trečiųjų šalių diversifikavimą.

—	ES lygmeniu reikia stiprinti strateginę ekonominę diplomatiją, kad būtų užtikrintos įvairesnės galimybės gauti išteklių, grindžiamų tvariu žaliavų tiekimu.

6.1.   Moksliniai tyrimai ir inovacijos

6.1.1.

ES mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrosiomis programomis jau skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, skelbiant su mineralinėmis žaliavomis susijusius kvietimus teikti pasiūlymus. Vis dėlto kuriant ryšius, kurie būtų naudingi ES ekonominei diplomatijai, būtų naudinga taikyti griežtesnį reglamentavimą tęsiant bendradarbiavimą su daug išteklių turinčiomis ir technologiniu požiūriu pažangiomis šalimis (tokiomis kaip Australija, Kanada, Japonija, Pietų Afrika ir Jungtinės Amerikos Valstijos) kasybos skaitmeninės transformacijos srityje. EESRK rekomenduoja būsimoje programoje „Horizontas“ laikytis tokio preskriptyvaus požiūrio.

6.1.2.

Švietimas taip pat turėtų būti naudojamas kaip priemonė, kuria su žaliavomis susijusiais klausimais būtų remiama ES ekonominė diplomatija. Tarptautinį pripažinimą pelniusios Europoje sukurtos švietimo programos, kuriomis teikiamas naujas ir novatoriškas švietimo turinys, kuriame daug dėmesio būtų skiriama kasybos pramonės skaitmeninimo klausimams, galėtų tapti veiksminga ES ekonominės diplomatijos priemone.

7.   Naujos erdvės

7.1.   Metalų ir mineralų išgavimas iš jūros išteklių

7.1.1.

Atlikta daugybė mokslinių tyrimų dėl technologinių sprendimų, kurie padėtų iš jūros išteklių, įskaitant jūros vandens sūrymą ir (arba) jūros dugną, išgauti mineralus bei metalus ir juos perdirbti. EESRK mano, kad turėtų būti reikliai įvertintas atitinkamas mineralų ir metalų kasybos jūroje poveikis aplinkai.

7.2.   Kosmoso išteklių naudojimas

7.2.1.

Iki 2025 m. Europos kosmoso agentūra planuoja pradėti vykdyti išteklių kasybą, kuri galėtų padėti prailginti buvimą Mėnulyje ir vykdyti mokslinius tyrimus. Galimi Mėnulio ištekliai – tai medžiagos, kurias galima perdirbti, pavyzdžiui, lakiosios medžiagos ir mineralai (skirti statybos, apsaugos nuo radiacijos ir mikrometeoroidų reikmėms), ir geologinės struktūros, kaip antai lavos urvai, kurie kartu gali sudaryti sąlygas gyventi Mėnulyje.

7.2.2.

Dėl kosmoso kasybos kyla teisinių klausimų, į kuriuos kol kas nepateikti aiškūs atsakymai, nes nedidelis tarptautinis teisynas, taikomas kosmose vykdomai veiklai, atsilieka nuo technologinės pažangos, kuri skatina kosmoso pramonę. EESRK mano, kad ES turėtų užpildyti šią spragą ir imtis iniciatyvos siekiant nustatyti stabilią ir tarptautiniu mastu pripažintą teisinę sistemą, kuri užtikrintų sąžiningą, saugų, atsakingą ir tvarų kosmoso naudojimą.

8.   Pasibaigus COVID-19 krizei

8.1.

COVID-19 pasaulinė pandemija atskleidė, kokia svarbi yra skaitmeninė transformacija. Šiuo metu didėjant nestabilumui ir nenuspėjamumui, visame pasaulyje kasybos įmonės turėjo kovoti su visiško veiklos nutraukimo arba darbuotojų skaičiaus mažinimo grėsmėmis; koronavirusui plintant, šios grėsmės toliau didėja.

8.2.

EESRK mano, kad, atsižvelgiant į skaitmeninimo keliamus iššūkius ir grėsmę mineralinių žaliavų pramonei, kurią kelia COVID-19 pandemija, Europos Komisija turėtų skatinti visapusišką socialinių partnerių dialogą pasitelkiant esamą sektorių (gavybos pramonės) socialinio dialogo mechanizmą.

8.3.

Ateityje svarbiausia bus tai, kaip kasybos įmonės naudos skaitmenines technologijas, kurios tapo glaudžiai susijusios su daugelio įmonių taikomais su pandemija susijusių uždavinių sprendimais. Daug darbuotojų turi dirbti virtualiai ir naudotis naujomis technologijomis, o nurodymai dėl socialinių kontaktų ribojimo reiškia, kad nuotolinis veiklos stebėjimas yra kaip niekad reikalingas.

8.4.

ES ir valstybės narės turi aktyviai remti ES kasybos sektoriaus skaitmeninę transformaciją. Tai labai svarbus žingsnis siekiant padidinti ES pramonės ir žaliavų vertės grandinės atsparumą. Kasyklos, kuriose naudojamos skaitmeninės technologijos, įskaitant integruotą automatizavimą, kognityvųjį tinklą ir tikruoju laiku atliekamą analizę, yra efektyvesnės, švaresnės ir saugesnės. Pažangiose kasyklose lengviau užtikrinti mažesnį aplinkosauginį pėdsaką ir saugesnę aplinką, o tai labai svarbu norint gauti socialinį pritarimą vykdyti veiklą Europoje.

---

(1)  Žemės ūkio (pvz., kalio karbonato) ir energetiniai mineraliniai (pvz., urano ir anglies) ištekliai į šį vertinimą neįtraukti.

(2)  Dėl papildomos informacijos žr. Eunomia, 2015. ES pirminių ir antrinių mineralinių žaliavų sektorių konkurencingumo tyrimas (susipažinti galima čia: http://www.euromines.org/files/news/ec-report-study-competitiveness-eu-primary-and-secondary-mineral-raw-materials-sectors/study-competitiveness-eu-primary-and-secondary-mrms-april2015.pdf) ir 2018 m. ES žaliavų rezultatų suvestinė, kurią paskelbė Europos Komisija (susipažinti galima čia: https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/117c8d9b-e3d3-11e8-b690-01aa75ed71a1).

(3)  COM(2017) 490 final.

(4)  COM(2020) 474.

(5)  Pirminės žaliavos – tai medžiagos (mineralai ir (arba) metalai), kurios išgaunamos iš žemės ir apdorojamos. Antrinės žaliavos – medžiagos, kurios gaunamos vykdant perdirbimo procesus.

(6)  Nepaisant to, visoje Europoje kasybos bendruomenės ir regionai remia kasybos pramonę.

(7)  Daugiau informacijos apie žaliavų pridėtinę vertę ir darbo vietas pateikiama 2018 m. ES žaliavų rezultatų suvestinėje (susipažinti galima čia).

(8)  McKinsey Global Institute, 2018 m. Skill Shift, Automation and the Future of the Workforce, Diskusijoms skirtas dokumentas, McKinsey Global Institute, McKinsey & Company. https://www.mckinsey.com/featured-insights/future-of-work/skill-shift-automation-and-the-future-of-the-workforce (susipažinta 2019 m. birželio 3 d.).

(9)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Žaliavų iniciatyva – įgyvendinant svarbiausius poreikius užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje“ (SEC(2008) 2741 – COM(2008) 699 final).

(10)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (OL L 372, 2006 12 27, p. 19).

(11)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (OL L 140, 2009 6 5, p. 114).

(12)  Žr. https://rmis.jrc.ec.europa.eu/

(13)  OL L 130, 2017 5 19, p. 1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Struktūruoto jaunimo dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procese klimato ir tvarumo klausimais skatinimas

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 429/07)

Pranešėjas

Cillian LOHAN (IE-III)

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2020 7 8
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 9 18
Plenarinė sesija Nr.	554
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	216 / 0 / 2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Klimato ir darnaus vystymosi politikos ir įgyvendinimo mechanizmų kartų aspektas turi būti perteiktas stipriu ir prasmingu jaunimo dalyvavimu visuose ES sprendimų priėmimo proceso etapuose, pradedant teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymų ir iniciatyvų rengimu, baigiant įgyvendinimu, stebėsena ir tolesniu darbu.

1.2.

Norint įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus per Europos žaliąjį kursą reikia naujo požiūrio, kuris reikštų labiau įtraukų daugelį suinteresuotųjų subjektų apimantį modelį, kuris užtikrintų jaunimui centrinę vietą dalyvavimo procese, neapsiribojant vien konsultacijomis ir ad hoc susitikimais.

1.3.

EESRK siūlo bendradarbiaujant su Europos Komisija ir Europos Parlamentu rengti jaunimo apskritojo stalo diskusijas klimato ir tvarumo klausimais.

1.4.

Komitetas taip pat siūlo įtraukti jaunimo atstovą į oficialią ES delegaciją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencijos posėdžiuose. Be to, EESRK siūlo įtraukti jaunimo atstovą kaip papildomą narį į EESRK delegaciją, tokiuose renginiuose turinčią stebėtojo statusą.

1.5.

EESRK stengsis pasiekti, kad jaunimo ir jaunimo organizacijų nuomonė skambėtų garsiau, sąmoningai įtraukdamas jų poziciją į klimatui ir tvarumui skirtas nuomones, iniciatyviai kreipdamasis į jaunimo atstovus prašydamas pareikšti savo nuomonę ir nuolat kviesdamas juos kaip kalbėtojus į EESRK renginius; EESRK taip pat prašys, kad tokios pačios galimybės išdėstyti savo nuomonę jaunimo atstovams būtų suteiktos ir kitose ES institucijose, pavyzdžiui, Europos Parlamente.

2.   Įžanga

2.1.

JT Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. ir 17 darnaus vystymosi tikslų (1) tapo lūžio tašku, parodžiusiu, kad tarptautinė bendruomenė nusprendė pasaulines problemas spręsti kompleksiškai sujungdama ekonominius, aplinkos ir socialinius aspektus. Darbotvarkė iki 2030 m. yra į žmones orientuotas projektas, kuriuo siekiama, kad nė viena jų grupė neliktų nuošalyje, o vienodos sąlygos visoms kartoms yra samprata, neatsiejama nuo tvarumo. Negalima palikti jaunajai kartai tvarkytis su netvarios politikos, prie kurios formavimo ji neprisidėjo, padariniais.

2.2.

Šiandien pasaulis atsidūrė kritinėje klimato situacijoje. Vyriausybės iki šiol nepakankamai reagavo į klimato krizę ir pasauliui sunkiai sekasi siekti Paryžiaus susitarimo ir darnaus vystymosi tikslų. Pilietinė visuomenė ryžtingai ragina imtis platesnio užmojo ir skubių kovos su klimato kaita veiksmų. Geriausias šių raginimų pavyzdys – jaunimo protestai dėl klimato kaitos.

2.3.

Pirmąjį 2020 m. pusmetį paženklino COVID-19 sukelta pasaulinė pandemija. Beprecedentis reagavimas į šį virusą ilgam paveiks trumpalaikes ir vidutinės trukmės ekonomines prognozes. Negalima ignoruoti finansinio reagavimo priemonių rinkinių struktūros. Šiandieninis jaunimas įsilies į darbo jėgą ir toliau jaus COVID-19 finansinį poveikį. Be to, jaunimas ir toliau jaus COVID-19 poveikį savo psichikos sveikatai, švietimui ir dalyvavimui visuomenės gyvenime apskritai. Šiomis aplinkybėmis dar aktualesnis finansinių, visuomeninių ir aplinkos poreikių subalansavimas atsižvelgiant į darnų vystymąsi.

2.4.

Finansinė parama, pažadėta ekonomikos ekonomikos atgaivinimui užtikrinti, užkraus naštą ateities kartoms. Ištekliai ir galimybės turėtų būti paskirstyti sąžiningai kiekvienos kartos atžvilgiu. Skiriant planuose po COVID-19 numatytą paramą įvairiems sektoriams reikėtų atsižvelgti į jaunimo reikalavimus dėl klimato ir jaunimo teisę į sveikesnę ir tvaresnę ateitį.

2.5.

Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen paskelbtame Europos ekonomikos gaivinimo plane (2) atsižvelgta į būtinybę užtikrinti, kad ekonomikos atgaivinimas turėtų remtis ES žaliojo kurso principais ir įgyvendinti tiek klimato, tiek tvarumo tikslus. Ekonomikos gaivinimo programa gali tapti pokyčius lemiančiu skatinamųjų priemonių rinkiniu.

2.6.

JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių ir aplinkos klausimais David Boyd balandžio mėn. viduryje savo kreipimesi pareiškė, kad šalys neturėtų naudotis COVID-19 pandemija, kad susilpnintų aplinkosaugą ir taisyklių vykdymo užtikrinimą, keletui vyriausybių jau paskelbus apie savo ketinimus sumažinti aplinkos standartus arba sušvelninti kitas susijusias priemones, pavyzdžiui, stebėseną ir ekologinių reikalavimų vykdymo užtikrinimą (3).

2.7.

Atsižvelgiant į prieš COVID-19 buvusią pasaulinę aplinkosaugos krizę, šie veiksmai yra neracionalūs, neatsakingi ir kelia grėsmę pažeidžiamų ir marginalizuotų žmonių teisėms. Tokie politiniai sprendimai greičiausiai paspartintų aplinkos būklės blogėjimą ir neigiamai paveiktų įvairias žmogaus teises, įskaitant teisę į gyvybę, sveikatą, vandenį, kultūrą ir maistą, taip pat teisę gyventi sveikoje aplinkoje. COVID-19 atkreipė dėmesį į tai, kaip svarbu, kad mus suptų saugi, švari ir tvari aplinka.

2.8.

Kadangi DVT dabar turi būti įgyvendinami per Europos žaliąjį kursą, tai iš esmės turėtų paskatinti diskusijas dėl paradigminės slinkties prie labiau dalyvaujamojo, įvairius suinteresuotuosius subjektus apimančio ir darnaus vystymosi siekiančio valdymo modelio. Jaunimas turėtų būti įtrauktas į šį naują valdymo modelį ir jam turėtų būti suteikta galimybė struktūruotai ir oficialiai dalyvauti ES lygmens sprendimų priėmimo procese, neapsiribojant vien konsultacijomis ir ad hoc susitikimais.

2.9.

Tokiomis aplinkybėmis svarbus vaidmuo tenka jaunimo organizacijoms, nes per savo plačius tinklus jos atstovauja milijonų Europos ir pasaulio jaunuolių interesams. Jos yra svarbūs veikėjai, užtikrinantys, kad jaunimui ne tik būtų atstovaujama institucijose, bet ir kad jam būtų sudarytos sąlygos prasmingai prisidėti prie sprendimų priėmimo proceso.

2.10.

Jaunimo organizacijos gali atlikti daug kitų funkcijų. Darbas su jaunimu ir neformalusis mokymasis daro teigiamą poveikį darniam vystymuisi, nes jo tikslas yra ugdyti įgalėtus jaunuolius, kurie aktyviai prisideda prie mūsų visuomenės. Jaunimo organizacijos gali padėti sustiprinti jaunimo balsą kolektyviai siekiant darnios plėtros vietos, nacionaliniu, regionų ir pasauliniu lygmenimis ir užtikrinant, kad vyriausybės ir institucijos atsiskaitytų už savo prisiimtus įsipareigojimus.

2.11.

Kokybiški jaunimo dalyvavimo ir atstovavimo mechanizmai suteikia galimybę politikos formuotojų, jaunimo ir jaunimo organizacijų partnerystei formuoti sprendimus, kurie daro poveikį jaunimo gyvenimui. Svarbu pasinaudoti šia galimybe ir užtikrinti mūsų demokratinių valstybių stabilumą ir atsparumą, o tam būtina sąlyga yra visų visuomenės grupių dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose.

2.12.

Visais politikos aspektais reikia atsižvelgti į poveikį jaunimui ir jo perspektyvas, įskaitant ir būsimas kartas. Pradedant klimato kaitos investicijomis, baigiant iniciatyva „Nuo lauko iki stalo“ jaunimo vaidmuo yra ypač svarbus vertinant socialinius aspektus ir užtikrinant politikos perspektyvumą.

2.13.

Šioje nuomonėje bus nagrinėjamos galimybės oficialiai bendradarbiauti su jaunimu instituciniu lygmeniu. Joje bus išdėstyti naujo struktūruoto požiūrio į jaunimo dalyvavimą ES lygmeniu pagrindai. Galiausiai, nuomonėje taip pat bus pateiktos rekomendacijos EESRK, kaip geriau integruoti jaunimą į savo darbo procesus, kad jauni žmonės galėtų išsakyti savo idėjas, o EESRK nuomonė teisingiau atspindėtų visų kartų požiūrį.

3.   Klimato kaitos ir būtinybės, kad jaunimas dalyvautų, ryšys

3.1.

Jaunimas turi teisę pareikšti savo nuomonę sau rūpimais klausimais. Teisė dalyvauti įtvirtinta JT darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m., kurioje jaunimas pripažįstamas „svarbiausia pokyčių varomąja jėga“, kaip nurodyta ir darnaus vystymosi tiksluose.

3.2.

Pastaraisiais metais nė vienas kitas klausimas nesutelkė jaunimo taip kaip klimato kaita. 15–24 metų amžiaus jaunimas sudaro 16 proc. pasaulio gyventojų ir iki 2030 m. jaunuolių skaičius pasieks 1,3 milijardo. Sprendimai dėl klimato kaitos ir kitų aplinkos klausimų, kuriuos politikai priima šiandien, darys įtaką daugeliui būsimų kartų. Šis principas vadinamas vienodų sąlygų sudarymo visoms kartoms principu.

3.3.

Jaunimas turi energijos, kūrybiškumo ir motyvacijos mesti iššūkį dabartiniams netvariems modeliams. Jaunimo skatinami socialiniai pokyčiai nepaiso kartų, kultūrinių ir geografinių ribų. Mažiau saistomi ideologinių ir institucinių struktūrų jauni žmonės parodė galintys mąstyti nestandartiškai ir ieškoti inovatyvių sprendimų visai visuomenei.

3.4.

Kadangi dėl klimato kaitos sutrinka pagrindinių gyvenimo poreikių – pastogės, maisto ir vandens – užtikrinimas, ji laikoma didžiausia XXI a. visuotine grėsme žmonių sveikatai. Vaikai ir jaunimas yra vieni pažeidžiamiausių dėl klimato kaitos, nes Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad vaikai patirs daugiau kaip 80 proc. klimato kaitai priskiriamų ligų, sužalojimų ir mirčių. Vaikai taip pat yra jautresni netiesioginiam klimato kaitos poveikiui, pavyzdžiui, maisto trūkumui, grupių konfliktams, ekonomikos sutrikdymui ir migracijai. Per COVID-19 pandemiją išryškėjo vaikų pažeidžiamumas, nes buvo aiškiai nustatytas poveikis jiems, kaip priklausomų asmenų grupei.

3.5.

Be to, psichosocialinį klimato kaitos poveikį lemia ne tik tai, kad tiesiogiai patiriamas jos poveikis, bet ir netiesioginė patirtis ir žinios apie jos keliamą grėsmę ateičiai. Esama aiškių įrodymų apie plačiai paplitusią emocinę reakciją į klimato kaitą net ir dideles pajamas gaunančiose šalyse, kurios dar nepatiria tiesioginio jos poveikio. Atlikus apklausas nustatyta, kad daugelis jaunuolių patiria baimę, liūdesį, pyktį ir bejėgiškumo jausmą.

3.6.

Be to, dėl klimato krizės griūna mūsų ekonominės ir socialinės paramos struktūros. Jaunimui teks spręsti rimtas ekonomines, socialines, kultūrines, politines ir aplinkos problemas, paveldėtas iš ankstesnių kartų. Ekonomikos krizės ir su jomis susijusios griežto taupymo priemonės daro neproporcingai didelį poveikį jaunimui. Nepalankiausioje padėtyje esantys jaunuoliai susiduria su nesaugumu ir ilgalaikiu skurdu. Jiems iškyla papildomų kliūčių, pavyzdžiui, sudėtingos gyvenimo sąlygos ir kliūtys gauti darbą dėl savo socialinės ir ekonominės padėties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties raiškos, etninės kilmės ar rasės, migracijos statuso, negalios ir (arba) kito statuso.

4.   Mokymasis iš esamų struktūrų ir procesų

4.1.

Per pastaruosius aštuoniolika mėnesių pastebėjome, kad vaikai ir jaunimas iš viso pasaulio protestuoja ir naudoja savo balsą, kad pareikalautų pokyčių. Vienus įkvepia gerai žinomi pasauliniai arba nacionaliniai aktyvistai; kiti jaunuoliai įkvepia vieni kitus; dar kiti nebegali taikstytis su tuo, kad vis palaikoma visuomenė, kurioje ekonomikos augimas vyksta bet kokia kaina arba viešosios lėšos naudojamos netvariai praktikai remti, pavyzdžiui, iškastinio kuro subsidijavimui ir kitoms kenksmingoms subsidijoms. Nuo 2018 m. rugpjūčio mėn., kai prasidėjo judėjimas „FridaysForFuture“, 228 šalyse klimato protestuose dalyvavo 13 mln. žmonių (4).

Jaunimo dalyvavimas nacionaliniu lygmeniu

4.2.

Nuo to laiko kai kurios ES šalys sukūrė mechanizmus, kuriais siekiama įtraukti jaunimo atstovų nuomonę į klimato politikos formavimą. Jaunimo klimato taryba Danijoje yra nepriklausoma jaunimo vadovaujama klimato reikalų ministro patariamoji taryba. Joje sutelkiama visos šalies jaunimo nuomonė ir formuluojami konkretūs politiniai pasiūlymai, kurie perduodami ministrui. Paskui pasiūlymai įtraukiami į politikos procesus, suteikiant jaunimui galimybę daryti tiesioginę įtaką klimato politikos formavimui. Be to, kai kuriuose Danijos miestuose veikia vietos lygmens jaunimo kovos su klimato kaita tarybos (5).

4.3.

Daugelis jaunųjų verslininkų nuo pat pradžių galvoja apie savo veiklos ekologinius ir socialinius aspektus. Verslo praktika, kuria siekiama sumažinti poveikį aplinkai, turėtų būti remiama nacionaliniu lygmeniu, pavyzdžiui, taikant mokestines lengvatas, ir turėtų būti skatinama kaip pozityvios tendencijos, kurios padeda sutelkti jaunųjų verslininkų energiją ir nukreipti ją į tvarių verslo modelių kūrimą.

4.4.

Tokios iniciatyvos, kaip Žaliasis moksleivių parlamentas Vengrijoje, kuris miestų administracijoms teikia pasiūlymus aplinkosaugos klausimais, yra svarbios, nes jos ne tik šviečia, bet ir suteikia galimybę mokykloms sustiprinti ryšius su miestų gyventojais ir tarp mokyklų ir tėvų.

Jaunimo dalyvavimas Europos lygmeniu

4.5.

ES jaunimo dialogas yra ES dalyvaujamasis procesas, suteikiantis jaunimui galimybę bendrauti su sprendimus priimančiais asmenimis tam tikra tema, pateikiant savo idėjas ir pasiūlymus su jaunimo politika susijusiomis temomis ES. Jis padeda įgyvendinti 2019–2027 m. ES jaunimo strategiją ir yra organizuojamas taip, kad apimtų 18 mėnesių darbo ciklą.

4.6.

Europos Tarybos jaunimo reikalų patariamoji taryba yra nevyriausybinė partnerė bendro valdymo struktūroje, kuri nustato Europos Tarybos jaunimo sektoriaus standartus ir darbo prioritetus bei teikia rekomendacijas dėl būsimų prioritetų, programų ir biudžetų. Ją sudaro 30 Europos jaunimo NVO ir tinklų atstovai, o jos pagrindinė užduotis – patarti Ministrų Komitetui visais su jaunimu susijusiais klausimais. Ji skatina bendro valdymo sistemą sprendimų priėmimo procesuose visais lygmenimis kaip gerąją jaunimo dalyvavimo, demokratijos ir įtraukties patirtį.

Jaunimo dalyvavimas JT lygmeniu

4.7.

JT lygmeniu Pagrindinė vaikų ir jaunimo reikalų grupė (JT MGCY) yra JT Generalinės Asamblėjos įgaliotas, oficialus ir savarankiškai organizuotas mechanizmas, kuriam padedant jaunimas gali prasmingai dalyvauti JT veikloje. JT MGCY turi darbo ir koordinavimo struktūras, atsakingas už įvairius jos darbo aspektus, taip pat keletą oficialių įgaliotų pozicijų.

4.8.

Klimato srityje oficiali jaunimo grupė Jungtinių Tautų bendrajai klimato kaitos konvencijai (JTBKKK) yra YOUNGO. Ją sudaro organizacijos ir asmenys, kurie priskiriami jaunimui Tai ne organizacija, o veikiau bendras atviras oficialus grupių ir (arba) asmenų dalyvavimo mechanizmas, skirtas dažnai, formaliai įtvirtintu būdu, demokratiškai ir įtraukiai prisidėti prie JTBKKK procesų.

4.9.

Tai, kad reikia aktyviau įtraukti jaunimą, buvo pripažinta rugsėjo 21 d. Niujorke įvykusiame jaunimo aukščiausiojo lygio susitikime klimato kaitos klausimais. Nuo aukščiausiojo lygio susitikimo pradžios daugiau kaip 50 šalių pritarė Kwon-Gesh įsipareigojimui, kuriuo jaunimas raginamas užtikrinti savo vyriausybių ir vadovų atskaitomybę.

4.10.

JT 2030 m. jaunimo strategijos tikslas – tenkinti jaunimo poreikius, pasirūpinti atstovavimu jam ir propaguoti jaunimo teises, taip pat užtikrinti jaunimo aktyvumą ir dalyvavimą įgyvendinant, peržiūrint Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir kitas atitinkamas pasaulines darbotvarkes bei programas ir vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą.

Mokymasis iš kitų platformų

4.11.

2017 m. Komisijos sukurta įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma dėl darnaus vystymosi tikslų, kurioje aktyviai dalyvavo EESRK, atliko svarbų vaidmenį, tačiau dar yra nemažai galimybių gerinti jos darbą darbui skiriamų išteklių, posėdžių dažnumo, atsakomybės už darbotvarkės sudarymą, narių platesnio masto diskusijų ir dalyvavimo galimybių ir palankesnių sąlygų reguliarioms, skaidrioms ir prieinamoms viešosioms konsultacijoms sudarymo požiūriu.

4.12.

Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma (ECESP), kurią kartu valdo EESRK ir Europos Komisija, suteikia galimybę įvairių suinteresuotųjų subjektų grupei keistis gerąja patirtimi ir idėjomis ir kurti vertingus tinklus. Atsakomybės už platformą suteikimas suinteresuotiesiems subjektams yra pagrindinis skirtumas, palyginti su įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma darnaus vystymosi tikslų srityje, ir tai yra geroji patirtis, kurios reikia laikytis kuriant kitus struktūruotus dalyvavimo mechanizmus.

5.   Prasmingo jaunimo dalyvavimo vizija

Principai

5.1.

Akivaizdu, kad jaunimo organizacijos nenori kurti naujų dalyvavimo mechanizmų, skirtų procesams, kurie, jų nuomone, iš esmės nėra prasmingi. Klimato krizės šaknys yra gilesnės ir jos sprendimų siūlymas reiškia, kad kyla esminių klausimų apie tai, kokioje visuomenėje norime gyventi ateityje ir kokią ekonomikos viziją norime sukurti, kad išlaikytume neutralizuoto poveikio klimatui visuomenę. „Jei siekiama pakeisti pagrindinę sistemą, o ne klimatą, gali prireikti ne tik šviesti jaunimą apie klimato kaitą, bet ir skatinti jaunimo aktyvumą. Vietoje to, gal jau būtų laikas pripažinti daugelį jaunimo nepasitenkinimo aspektų, formų, erdvių ir raiškos būdų.“ (6) Todėl horizontalieji klausimai, kurie glaudžiai susiję su veiksminga klimato politika, tokie kaip piniginiai klausimai, taip pat turėtų palengvinti jaunimo dalyvavimo sąlygas.

5.2.

Kad jaunimo dalyvavimas būtų prasmingas, jis turėtų būti įtrauktas į visą institucinį procesą: parengiamuosius etapus, įgyvendinimą, tolesnį darbą su iniciatyvomis ir politikos procesais ir jų vertinimą. Daugelis konsultacijų kanalų jau sukūrė sistemą ir lėmė galios disbalansą. Svarbu, kad jaunimas prisiimtų atsakomybę už savo dalyvavimą ir galėtų kartu su instituciniais suinteresuotaisiais subjektais rengti darbotvarkę.

5.3.

Pirmiausia vertėtų nustatyti kliūtis jaunimo dalyvavimui – jos būtų teisinio arba administracinio pobūdžio arba iškilti dėl žinojimo arba galimybės gauti informacijos apie jaunimo dalyvavimą ir atstovaujamuosius mechanizmus trūkumo. Reikėtų šalinti ir socialines, ekonomines ir kultūrines kliūtis jaunimo dalyvavimui. Reikėtų tinkamai įvertinti neformalių socialinių ir kultūrinių pokalbių ir apsikeitimų informacija svarbą, pavyzdžiui, panašių subjektų grupėse arba šeimose. Turi būti aiškiai suprantama, kad dalyvauti gali visi.

5.4.

Nėra ir kalbos, kad reikia išteklių, kuriuos naudojant būtų teikiama parama būtinoms žinioms ir įgūdžiams įgyti ir lygioms prasmingo dalyvavimo galimybėms užtikrinti, taip pat, jauniems žmonėms, kurie dalyvauja jaunimo dalyvaujamuosiuose ir atstovaujamuosiuose mechanizmuose. Vyriausybės ir atitinkamos institucijos turėtų užtikrinti pakankamus struktūrinius, patikimus ir tvarius išteklius ir būtiną politinę paramą jaunimo organizacijoms, kad jos galėtų įsitraukti į jaunimo dalyvavimo ir atstovavimo mechanizmus.

5.5.

Jaunimo klimato judėjimas ir jo aktyvistai turi teisę būti išgirsti sprendimų, kurie turės poveikį jų gyvenimui, priėmimo procese. Tai yra aiškus klimato teisingumo kartų aspekto komponentas.

5.6.

ES turi ir toliau pirmauti novatoriško bendradarbiavimo su suinteresuotaisiais subjektais srityje. EESRK kaip institucinė pilietinės visuomenės buveinė yra natūralus kanalas ir partneris struktūruotam dalyvavimui užtikrinti.

Konkretus pasiūlymas

5.7.

Europos lygmeniu EESRK ne kartą pareiškė (7), kad būtinas struktūruotas pilietinės visuomenės dalyvavimas, o pilietinei visuomenei turėtų būti suteikti aiškūs įgaliojimai dalyvauti formuojant, įgyvendinant ir stebint politiką ir strategijas, kuriomis siekiama neutralizuoti poveikį klimatui. Šiuo metu ES turi galimybę per Europos klimato paktą sukurti dalyvavimo mechanizmus. Jaunimo dalyvavimo klimato ir tvarumo srityje mechanizmas turėtų būti neatskiriama šio pakto dalis, jam turėtų padėti jaunimo organizacijos.

5.8.

ES sprendimus priimantys asmenys turėtų sukurti erdvę reguliariam ir prasmingam dialogui su jaunimu dėl politikos pasiūlymų ir strategijų klimato ir tvarumo srityje. Jaunimo apskritojo stalo diskusijos klimato kaitos ir tvarumo klausimais, kurias padeda rengti Europos Komisijos pirmasis pirmininko pavaduotojas, turėtų vykti du kartus per metus Briuselyje.

5.9.

Šias jaunimo apskritojo stalo diskusijas klimato kaitos ir tvarumo klausimais turėtų rengti EESRK, bendradarbiaudamas su Europos Komisija ir Europos Parlamentu.

5.10.

Jaunimo indėlis į apskritojo stalo diskusijas turėtų būti apibendrintas ir oficialiai perduotas EP ir EK, o abi institucijos turėtų pateikti atsakymą raštu, nurodydamos, kurie pasiūlymai gali būti įgyvendinami ir kodėl. Apskritojo stalo diskusijos neturi tapti „diskusijų forumu“, o veikiau parodyti prasmingą politikos formuotojų dalyvavimą ir atsaką.

5.11.

Būtų galima ne tik susitikti su Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovais, bet ir pakviesti atitinkamas pirmininkaujančias valstybes nares. Taip bus užtikrinta, kad jaunimas galėtų pradėti dialogą su ES Taryba. Apskritojo stalo diskusijos galėtų būti rengiamos taip, kad atitiktų pirmininkaujančių valstybių rotacijos principą, kad jaunimas galėtų daryti realų poveikį pirmininkaujančios valstybės narės darbotvarkei.

5.12.

Norint sukurti bendravimo su jaunimu kanalą, reikėtų sudaryti „Jaunimo dialogo klimato kaitos ir tvarumo klausimais adresatų sąrašą“ ir jį turėtų tvarkyti Jaunimo apskritojo stalo klimato kaitos ir tvarumo klausimais organizatoriai, pasiremdami JT jaunimo apygardų organizacijos pavyzdžiu. Į adresatų sąrašą galėtų patekti visi jaunieji klimato aktyvistai ir jis turėtų skatinti gerą komunikaciją ir apsikeitimą informacija grupėje ir su institucijomis.

5.13.

ES sprendimus priimantys asmenys turėtų užtikrinti kokybišką jaunimo organizacijų dalyvavimą kuriant, įgyvendinant ir vykdant tolesnę veiklą, susijusią su įvairiais struktūruoto jaunimo dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procesuose klimato ir tvarumo srityse mechanizmais. Tai paskatins jaunimo kūrybiškumą ir idėjas skatinantį dalyvavimą, kartu užtikrinant, kad šios idėjos būtų perkeltos į politiką.

6.   Praktinis vizijos įgyvendinimas visose ES institucijose

ES institucijos

6.1.

Dešimtys jaunimo atstovų iš viso pasaulio dalyvauja metinėse klimato kaitos konferencijose, kad teiktų rekomendacijas, ragintų delegatus, stebėtų pažangą, organizuotų papildomus renginius, juose dalyvautų ir kurtų savo tinklus. Įtraukus jaunimo atstovą į JTBKKK šalių konferencijos ES delegaciją būtų parodyta, kad ES institucijos rimtai siekia prasmingai bendradarbiauti su jaunimu.

6.2.

Orhuso konvencija, kurios šalis yra Europos Sąjunga, turėtų būti visapusiškai įgyvendinama, suteikiant galimybių jaunimui ir jaunimo organizacijoms ir remiant jų teisę kreiptis į ES Teisingumo Teismą, kad būtų užtikrinta jų teisė gauti informaciją apie aplinką iš valdžios institucijų arba teisė dalyvauti priimant sprendimus aplinkos klausimais (8).

6.3.

Jaunimas ir jaunimo organizacijos turėtų dalyvauti ES reagavimo į COVID-19 krizę priemonėse ir siekti esminių mūsų socialinių, ekonominių ir politinių sistemų pokyčių, kurie turėtų remtis darnaus vystymosi principais. 2020 m. balandžio mėn. paskelbtas atsako paramos priemonių rinkinys, kuriam finansuoti bus skirta daugiau kaip 500 mlrd. EUR, turi užtikrinti, kad šias lėšas panaudojant būtų vadovaujamasi minėtais principais. Tai yra kartą visai kartai pasitaikanti galimybė pašalinti sisteminę nelygybę ir atsisakyti netvarios praktikos.

6.4.

Svarbu, kad jaunimo organizacijoms būtų naudingos gebėjimų stiprinimo pastangos, kurios padėtų joms susigaudyti reguliavimo ir administracinėje aplinkoje. Teikiant paramą gebėjimų stiprinimui, taip pat politinę ir finansinę paramą, sudarant sąlygas tinklaveikai ir ryšiams, jaunimas bus įgalėtas ir turės geresnes sąlygas dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose.

EESRK

6.5.

EESRK turėtų rodyti pavyzdį įtraukdamas ES jaunimo atstovą į savo JTBKKK šalių konferencijos delegaciją, kuri ES delegacijoje turi stebėtojo statusą. Šis jaunimo atstovas dalyvautų EESRK dvišaliuose posėdžiuose ir papildomuose renginiuose. Tokie atstovai galėtų informuoti apie procesą ir rezultatus jaunimo organizacijas ir tinklus, įskaitant jaunimo apskritojo stalo klimato ir tvarumo klausimais tinklą. Jie galėtų gauti EESRK šioms misijoms teikiamą sekretoriato paramą.

6.6.

EESRK galėtų įsipareigoti bendradarbiauti su jaunimo atstovu dėl kiekvienos EESRK nuomonės, susijusios su klimatu ir tvarumu. Šis asmuo pranešėjui pateiktų savo indėlį apie jaunimo nuomonę ir būtų pakviestas pristatyti savo nuomonę klausyme, tyrimo grupės posėdyje arba skyriaus posėdyje. Jaunimo atstovą galėtų atrinkti EESRK pranešėjas, remdamasis jaunimo dialogo klimato ir tvarumo klausimais tarpininkų rekomendacija. Šis vaidmuo galėtų būti apibūdintas kaip neoficialaus šešėlinio pranešėjo vaidmuo.

6.7.

EESRK jau pradėjo teikti galimybes jaunimo atstovams reguliariai kalbėti viešuose renginiuose, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama klimatui ir tvarumui. Per kitą kadenciją ši praktika turėtų būti taikoma visiems viešiesiems renginiams, kurie susiję su į ateitį orientuotais klausimais ir kuriems būtų naudingas jaunimo indėlis.

6.8.

Europos jaunimo aukščiausiojo lygio susitikimas klimato kaitos klausimais, kartu rengiamas EESRK ir Europos Parlamento, galėtų tapti kasmetiniu jaunimui skirtu renginiu. Šis renginys gali padėti stiprinti jaunimo palaikymą, prisidėti prie gebėjimų stiprinimo ir jaunimo įgalėjimo, taip pat gali padėti užmegzti ryšius tarp ES institucijų, nes tai būtų itin svarbu siekiant prasmingai, struktūruotai ir ilgam įtraukti jaunimą į ES sprendimų priėmimo procesą.

6.9.

EESRK prašo, kad Europos Parlamentas, rengdamas savo pozicijas dėl politikos pasiūlymų, susijusių su klimatu ir tvarumu, taip pat pradėtų oficialų konsultacijų su jaunimo atstovais procesą.

6.10.

EESRK galėtų užtikrinti savo narystės perspektyvumą, pasirūpindamas pakankamu jaunimo organizacijų atstovavimu EESRK ir tuo, kad būtų keičiamasi patirtimi ir žiniomis su organizacijų narių jaunimo padaliniais. Daugelis EESRK organizacijų narių turi jaunimo padalinius – daugiau Komiteto narių reikėtų aktyviai skatinti bendrauti su galimais būsimais nariais iš tokių jų organizacijų skyrių. EESRK jaunimo dalyvavimui užtikrinti toliau naudoja puikų renginį „Tavo Europa, tavo balsas“ ir nors šiemet renginys atidedamas dėl COVID-19, jis bus organizuojamas kitais metais, daug dėmesio skiriant klimatui ir tvarumui.

7.   Pozityvios ateities vizijos įtvirtinimas

7.1.

Blogiausias klimato krizės pasekmes daugelis europiečių pajus dar po keleto metų. COVID-19 pandemija – praktinis pavyzdys, kas gali įvykti ignoruojant mokslininkus ir ekspertus. Ji taip pat parodė, kad tiksliu mokslu pagrįstos politikos kūrimas gali būti veiksmingas kovojant su krize. Ši pamoka turi būti pritaikyta ir klimato krizei: dar turime laiko išvengti kai kurių pačių blogiausių pasekmių ir pasiruošti likusioms.

7.2.

Planuojant ir įgyvendinant atsigavimą po pandemijos ekonominio poveikio, klimato politikos veiksmai ir tvarumo įsipareigojimai turi išlikti politikos prioritetu. JT darbotvarkė iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimas yra tarptautinio daugiašališkumo sprendžiant šiuos klausimus pagrindas, o Europos žaliasis kursas turi būti sustiprintas, kad būtų sukurta tvari, anglies dioksido neišskirianti ateities visuomenė, kuri laikytųsi kartų tarpusavio įsipareigojimų.

7.3.

Jaunimo judėjimas parodė galintis labai gerai prisitaikyti prie izoliavimosi per pandemiją sąlygų. Jaunimo žinia ir toliau skambėjo internete ir buvo skleidžiama inovatyviais būdais naudojant visas komunikacijos formas, pradedant politiniais reikalavimais, baigiant humoru. Šį inovatyvų ir plataus užmojo požiūrį į mūsų ateities kūrimą reikia pripažinti ir į jį atsižvelgti.

7.4.

Pozityvi ateities vizija išryškėjo nepaisant kitais atžvilgiais siaubingo COVID-19 poveikio. Pripažinta, kad mažiausiai apmokami mūsų ekonomikos darbuotojai yra labai svarbūs. Mūsų darbo jėga yra lankstesnė nei buvo manoma anksčiau. Ryšiai su šeima ir mūsų artimiausiomis bendruomenėmis buvo nepaprastai naudingi ir vertingi. Buvo atkreiptas dėmesys į galimybes naudotis gamtos teikiama nauda sveikatai ir gerovei. Dabar turime galimybę užtikrinti, kad pasimokytume iš įgytos teigiamos patirties ir ją taikytume kaip esminius naujosios įprastos praktikos elementus.

---

(1)  JT darnaus vystymosi tikslai

(2)  Europos Komisija Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai COM(2020) 456 final ir prie jo pridedamas dokumentas ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti

(3)  https://news.un.org/en/story/2020/04/1061772

(4)  Šaltinis: Fridays for future: strike statistics.

(5)  Šaltinis: JT Jaunimo klimato taryba.

(6)  Šaltinis: Ecology and Society: Exploring youth activism on climate change: dutiful, disruptive, and dangerous dissent.

(7)  Žr. EESRK nuomonę „Nevalstybinių subjektų veiksmų klimato kaitos srityje skatinimas“ (OL C 227, 2018 6 28, p. 35) ir šiuo metu rengiamą EESRK nuomonę dėl Europos klimato pakto (OL C 364, 2020 10 28, p. 67).

(8)  EESRK nuomonė „Teisė kreiptis į teismą nacionaliniu lygmeniu su ES aplinkos teisės įgyvendinimo priemonėmis susijusiais klausimais“ (OL C 129, 2018 4 11, p. 65).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „ES tvaraus vartojimo strategijos kūrimo“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 429/08)

Pranešėjas

Peter SCHMIDT

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2020 7 8
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 9 18
Plenarinė sesija Nr.	554
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	212 / 2 / 5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

COVID-19 pandemija atskleidė tiekimo grandinių trapumą. Atkurdami ekonomiką po šios krizės turėsime galimybę permąstyti savo visuomenės sandarą ir sukurti naują klestėjimo modelį. Dabar tai jau nebe pasirinkimas, o būtinybė keisti prioritetus, kad būtų pereita prie tvaresnių gamybos, platinimo ir vartojimo būdų ir kad būtų užtikrintas didesnis visų tiekimo grandinių subjektų atsparumas krizėms. Mūsų maistą auginančių ūkininkų ar drabužius gaminančių darbuotojų atsparumas yra toks pat svarbus, kaip ir importuojančių įmonių, gamintojų, didmenininkų, MVĮ ar mažmeninės prekybos grandinių atsparumas Europoje.

1.2.

EESRK ragina parengti visapusišką ES tvaraus vartojimo strategiją. Tvariausias pasirinkimas turėtų būti lengviausias pasirinkimas piliečiams. Todėl reikės sisteminių mūsų gamybos ir vartojimo pokyčių. Visų pirma, siekiant spręsti netvaraus vartojimo problemą, būtina labiau pripažinti gamintojų atsakomybę (1). Kadangi rinkos savaime neužtikrins tvarių rezultatų, būtina strategija reglamentavimo aplinkai sukurti ir strateginei tiek privačiojo sektoriaus (be kita ko, taikant žiedinius ir tvarius verslo modelius), tiek valdžios institucijų (pvz., per viešuosius pirkimus) krypčiai nustatyti.

1.3.

Kartu su ekonominiais ir aplinkos aspektais į šią strategiją turi būti visapusiškai integruotas ir socialinis aspektas, kad būtų užtikrintas taip reikalingas politikos suderinamumas darnaus vystymosi labui. Europos Sąjunga per ilgai buvo sutelkusi visą dėmesį į rinka pagrįstus sprendimus ir ignoravo piliečių ir darbuotojų aspektą. Į tvarumo kriterijus reikėtų įtraukti darbo sąlygų gerinimą, minimalųjį darbo užmokestį, socialinę apsaugą, investicijas į viešąsias paslaugas, įtraukų valdymą, sąžiningą apmokestinimą ir kt. Tai padėtų ilgainiui sukurti teisingesnes ir tvaresnes mūsų gamybos ir vartojimo sistemas. Taip pat tai padėtų įgyvendinti JT Darbotvarkę iki 2030 m.

1.4.

ES tvaraus vartojimo strategija visų pirma turėtų būti skirta pažeidžiamų gyventojų ir mažas pajamas gaunančių namų ūkių, kurie ypač nukentėjo ir dar labiau nukentės dėl dabartinės krizės, patiriamam poveikiui, kartu atsižvelgiant į poveikį pažeidžiamiems tiekimo grandinių subjektams, įskaitant ūkininkus ir darbuotojus. Tvarūs produktai ir paslaugos turėtų tapti prieinami ir įperkami visiems.

1.5.

Trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu visos susijusios politikos priemonės (pvz., viešieji pirkimai, ženklinimas, apmokestinimas ir kt.) turėtų būti geriau koordinuojamos ir pritaikytos šiai vizijai. Reikia labiau suderinto požiūrio dabartiniam ES politikos sričių susiskaidymui ir izoliuotam požiūriui pašalinti.

1.6.

Ekonomikos gaivinimo po COVID-19 krizės atžvilgiu EESRK ragina Komisiją, Parlamentą ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su EESRK kuriant esminę ir koordinuotą integruotų politikos priemonių programą, kuri padės atkurti stipresnę Europą ir sudaryti sąlygas visapusiškai ES tvaraus vartojimo strategijai. EESRK rekomenduoja šiuos konkrečius įgyvendinimo veiksmus: — nustatyti produktų normas ir draudimus, kuriais būtų skatinamas tvarumas, pvz., remiamas produktų ilgaamžiškumas ir tvarumas, — uždrausti nesąžiningos prekybos praktiką, — patobulinti konkurencijos taisykles kolektyvinėms tvarių tiekimo grandinių iniciatyvoms, — užtikrinti, kad į prekybos susitarimus įtrauktos socialinės ir aplinkosaugos sąlygos būtų vykdomos, — didinti įmonių atskaitomybę ir įmonių informuotumą apie aplinkosaugos (pvz., EMAS) ir socialinius aspektus, — darbo jėgai tenkančią mokesčių naštą perkelti išteklių naudojimui, — remti teisingus ir žaliuosius viešuosius pirkimus nustatant minimalius privalomus kriterijus, — didinti skaidrumą nustatant privalomas ženklinimo taisykles dėl kilmės, tvarumo ir socialinio aspekto, — skatinti iniciatyvas „iš apačios į viršų“ ir bandomąsias priemones, — spręsti reklamos ir rinkodaros klausimus, — remti švietimą tvaraus vartojimo klausimais.

2.   Įžanga

2.1.

COVID-19 pandemija atskleidė tiekimo grandinių trapumą ir skubios sisteminės pertvarkos poreikį. Dėl nepakankamų investicijų į sveikatos ir priežiūros sektorius, pernelyg didelės priklausomybės nuo pasaulinių tiekimo grandinių ir ekonominių sistemų, kurios priklauso nuo planetos galimybių neatitinkančių linijinių gamybos ir vartojimo procesų, kilo pavojus vyriausybių pajėgumui imtis greitų ir ryžtingų sprendimų visuomenės sveikatai apsaugoti. Dabar tai jau nebe pasirinkimas, o būtinybė keisti prioritetus, kad būtų pereita prie tvaresnių gamybos, platinimo ir vartojimo būdų ir kad būtų užtikrintas didesnis visų subjektų tiekimo grandinėse atsparumas krizėms (2). Dėl pandemijos socialinės apsaugos, viešųjų paslaugų, žemos kvalifikacijos darbuotojų, darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo sąlygų problemos atsidūrė žiniasklaidos ir politinių debatų dėmesio centre.

2.2.

ES yra tvirtai įsipareigojusi įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m. ir jos 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT). Tačiau Europa vis dar patiria sunkumų įgyvendindama 12-ąjį DVT dėl darnaus vartojimo ir gamybos modelių užtikrinimo (3), nors šis tikslas yra ypač svarbus siekiant įgyvendinti visą Darbotvarkę iki 2030 m. Tiesą sakant, dabartiniai daugumos žmonių vartojimo įpročiai – vartoti greitai ir vartoti daug, laikantis linijinės trajektorijos ir paliekant daug atliekų (paimti – pagaminti – išmesti) – yra netvarūs. Be to, piliečiai visų pirma yra laikomi individualiais vartotojais, todėl jiems tenka atsakomybės už savo pasirinkimą našta, nors jie negauna prieinamų arba įperkamų alternatyvų.

2.3.

EESRK jau yra raginęs ES pasiūlyti naują žmonių ir planetos klestėjimo viziją, grindžiamą aplinkos tvarumo, teisės į deramą gyvenimą ir socialinių vertybių apsaugos principais (4). Sisteminis ES požiūris į tvarų vartojimą yra vienas iš EESRK strateginės vizijos dėl tvarios gerovės ekonomikos, kurioje niekas nepaliekamas nuošalyje, pagrindų.

2.4.

Šiuo metu Europos Sąjungoje jaučiamas stiprus politinis postūmis imtis ryžtingų veiksmų dėl šios vizijos įgyvendinimo. Europos žaliasis – ir socialinis – kursas suteikia daug galimybių po COVID-19 krizės atkurti tvaresnę ekonomiką, padėti kurti naują klestėjimo modelį ir užtikrinti teisingą pertvarką (5).

2.5.

Visų pirma, naujajame Žiedinės ekonomikos veiksmų plane yra numatytas specialus veiksmas dėl vartotojų įgalėjimo siekiant žaliosios pertvarkos ir kelios iniciatyvos, kurios galėtų padėti įrodyti reguliuotojų ir įmonių atsakomybę. Žiedinės ekonomikos veiksmų planas turėtų išplėsti 2018 m. komunikato „Naujos galimybės vartotojams“, kuris daugiausia buvo skirtas apsaugai ir reikalavimų vykdymo užtikrinimui, o ne įgalėjimui, aprėptį. Ypač svarbu įgyvendinti ir strategiją „nuo lauko iki stalo“ bei biologinės įvairovės strategiją, nes dėl COVID-19 krizės dabar kaip niekad aktualu skubiai padidinti ES ir pasaulinių maisto sistemų atsparumą ir tvarumą. Būsimoji 8-oji aplinkosaugos veiksmų programa turėtų suteikti galimybę ryžtingiau spręsti tvaraus vartojimo klausimus.

2.6.

Ši nuomonė prisidės prie apmąstymų apie ekonomikos gaivinimą po COVID-19 krizės ir joje bus pateikta konkrečių rekomendacijų dėl visapusiškos ES tvaraus vartojimo strategijos, kuri būtų Europos žaliojo kurso dalis ir papildytų naująjį žiedinės ekonomikos veiksmų planą.

3.   Iššūkiai. Dabartinės padėties analizė

3.1.

Europa vis dar gyvena ne pagal planetos išgales. Tokia išvada gaunama atlikus įvairius tyrimus, kuriuose buvo taikomi skirtingi ES vartojimo modelių vertinimo metodai (6), įskaitant naujausią Europos aplinkos agentūros ir Šveicarijos federalinio aplinkos biuro ataskaitą (7).

3.2.

Produktų ir paslaugų vartojimas sukuria tiesioginį ir netiesioginį spaudimą aplinkai, pvz., dėl žemės naudojimo keitimo, išmetalų ir į aplinką išleidžiamų nuodingųjų cheminių medžiagų, savo ruožu sukeldamas įvairų poveikį aplinkai, įskaitant klimato kaitą, gėlo vandens išeikvojimą ir taršą, taip pat biologinės įvairovės nykimą. Europoje šis vartojimo ekologinis pėdsakas yra labai didelis, tiesą sakant, jis yra vienas didžiausių pasaulyje. Remiantis duomenimis, jei kiekvienas šios planetos gyventojas vartotų tiek, kiek vartoja vidutinis Europos gyventojas, mums reikėtų mažiausiai trijų tokių planetų kaip Žemė pasaulinei ekonomikai palaikyti (8), (9).

3.3.

Europa, siekdama išlaikyti savo aukštą vartojimo lygį, priklauso nuo svetur išgaunamų išteklių. Todėl Europa vis labiau perkelia pagrindines su poveikiu aplinkai susijusias problemas į kitas pasaulio šalis (10). Apskritai šis modelis nebėra tinkamas saugiai ir tvariai ateičiai (11).

3.4.

Ir nors ES aplinkosauginio pėdsako eksportavimas vykdant prekybą negali būti laikomas tvariu, būtina pripažinti ir tai, kad prekyba su Europos Sąjunga yra svarbi daugumos šalių, visų pirma mažiausiai išsivysčiusių šalių, socialiniam ir ekonominiam vystymuisi. Tiesą sakant, ES aktyviai skatina prekybą kaip priemonę tvarumui pasaulyje ir prekybos partnerių šalyse remti. Todėl, siekiant sukurti galimybes ir ES, ir jos prekybos partneriams, prekyba turi būti kruopščiai suderinta su teisingumo, žiediškumo ir tvaresnio vartojimo principais (12).

3.5.

Dabartinis Europos gyventojų vartojimo modelis kelia ir socialinės lygybės klausimų. Tam tikros Europos dalys turi vienus iš aukščiausių žaliavų naudojimo rodiklių pasaulyje (13), o kitų Europos regionų žmonėms neprieinamas visuotinai priimtinu laikomas gyvenimo lygis. Materialinio nepritekliaus lygis visoje ES labai skiriasi, nevienodi ir patiriami ekonominiai sunkumai (14). Todėl vartojimas yra glaudžiai susijęs su politikos darbotvarkėmis, pvz., dėl mitybos, skurdo ir nelygybės (15). Apskritai tvaresnis vartojimas Europoje vieniems gali padidinti išteklių sunaudojimą, o kitiems sumažinti, taip pasiekiant bendrą geresnę išteklių prieinamumo pusiausvyrą ir teisingesnį išteklių paskirstymą (16).

3.6.

Netvarų vartojimą skatina įvairių skirtingų veiksnių sąveika. Šiuo metu vyrauja linijinis verslo modelis, kai daugumos įmonių augimas vis dar priklauso nuo to, kad kuo daugiau žmonių kuo daugiau pirktų. Daugumos vartojimo prekių faktinis gyvavimo laikas trumpėja (17), o jas sutaisyti tampa vis sudėtingiau (dažnai to siekiama sąmoningai) (18). Linijinio ekonomikos modelio „paimti – pagaminti – išmesti“ alternatyvos, pvz., pagrįstos medžiagų žiediškumu, technine priežiūra ir dalijimusi, galėtų padėti sumažinti bendrą sunaudojamų medžiagų kiekį, bet jos vis dar yra nereikšmingos apimties ir dabartinėmis sąlygomis dažnai negali konkuruoti su linijiniais sprendimais (19). Tiesą sakant, antriniai (pakartotinai naudojami ir (arba) perdirbti) produktai dažnai parduodami papildomai prie pirminių (naujų) produktų, todėl aplinka patiria ir pirminės, ir antrinės gamybos poveikį (20). Todėl žiediškumo rėmimas neskatinant platesnių sisteminių gamybos (visų pirma produktų projektavimo), vartojimo ir atliekų prevencijos permainų, padėtų išspręsti tik dalį problemos. Vartotojams turėtų būti suteikta tikra teisė į taisymą.

3.7.

Kaina yra vienas pagrindinių paklausą lemiančių ir skatinančių veiksnių (21) ir tol, kol produktų ir paslaugų kaina tiksliau neatspindės tikrosios kainos, nebus įmanoma iš esmės pereiti prie tvaresnio vartojimo modelių. Gamybos ir vartojimo išorinio poveikio aplinkai ir socialinio išorinio poveikio ekonominė kaina paprastai tenka mokesčių mokėtojams ir ateities kartoms, o ne įmonėms, kurios parduoda atitinkamus produktus ir paslaugas. Dažnai produktai ir paslaugos, kuriais siūlomi alternatyvūs sprendimai, yra brangesni ir juos sudėtingiau gauti, nors ir įrodyta, kad tvaresni vartojimo variantai, pvz., ekologiški ir sąžiningos prekybos produktai, turi mažesnį neigiamą šalutinį poveikį (22).

3.8.

Nuo tada, kai ekonomistas A. C. Pigou sukūrė terminą „išorės sąnaudos“ (23), vis daugiau dėmesio skiriama tikrosios kainos apskaitos metodams ir parengta daug naujų tyrimų. 2008 m. Europos Komisija paskelbė Išorės sąnaudų internalizavimo įgyvendinimo strategiją (24), kurioje kaip pagrindines ekonomines išorės sąnaudų internalizavimo priemones nurodė apmokestinimą, rinkliavas (arba naudotojų mokesčius) ir, tam tikrais atvejais, apyvartinių taršos leidimų prekybą. Tačiau Europoje pastebima ilgalaikė tendencija, kad pajamų dalis iš „aplinkos“ mokesčių bendroje mokestinių pajamų sumoje mažėja (25).

3.9.

Papildomų sunkumų kelia ir šiuo metu vyraujantis konkurencijos teisės aiškinimas, taikant labai siaurą vartotojo gerovės sąvoką, kai pirmenybė teikiama mažai pardavimo kainai, o ne produktų tvarumui ir jų gamybos būdui. 2013 m. Nyderlandų konkurencijos institucija (ACM) „Energijos susitarimo“ byloje nusprendė, kad kelių suinteresuotųjų subjektų energijos susitarimas dėl tvaraus augimo su darbdaviais, profesinėmis sąjungomis, aplinkosaugos organizacijomis ir kitomis šalimis dėl energijos taupymo, energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių skatinimo ir darbo vietų kūrimo, neatitiko konkurencijos teisės reikalavimų. 2014 m. ACM byloje „Ateities viščiukai“ nustatė, kad kelių suinteresuotųjų subjektų susitarimas užtikrinti geresnes sąlygas viščiukams, pvz., skirti jiems mažiau antibiotikų ir suteikti daugiau erdvės, taip pat dėl papildomų aplinkosauginių priemonių, buvo ribojantis konkurenciją.

3.10.

Komisijos gairėse dėl 101 straipsnio 3 dalies teigiama, kad 101 straipsnio tikslas yra apsaugoti konkurenciją kaip „priemonę didinti vartotojų gerovę ir užtikrinti veiksmingą išteklių paskirstymą“, nenurodant, ar reikėtų atsižvelgti į neekonominius aspektus ir kaip tai reikėtų daryti. Dauguma veiklos vykdytojų norėtų sparčiau įgyvendinti savo tvarumo projektus, tačiau patys tokių didelių investicijų imtis negali. Konkurencijos teisės gairėse turėtų būti daugiau aiškumo veiklos vykdytojams, kaip vykdyti bendradarbiavimą tvarumo srityje.

3.11.

Iš neseniai atlikto „Fairtrade Foundation“ tyrimo gauta įrodymų, kad „neaiški teisinė aplinka dėl galimo bendradarbiavimo, susijusio su mažomis kainomis perkant tiesiai iš ūkių, trukdo bendradarbiaujant siekti pragyvenimą užtikrinančio darbo užmokesčio ir pajamų visoje tiekimo grandinėje“. Ataskaitoje pažymima, kad „pažangai būtų labai naudingas didesnis aiškumas iš konkurencijos institucijų dėl to, kaip pagal konkurencijos teisę būtų vertinamas prieškonkurencinis bendradarbiavimas dėl mažų kainų perkant tiesiai iš ūkių“ (26).

3.12.

Bendrą požiūrį į tvarų vartojimą trukdo pasiekti dabartinis ES politikos susiskaidymas. Pavyzdžiui, dėl 2014 m. ES viešųjų pirkimų direktyvos (27) įgyvendinimo perkančiosioms organizacijoms gairių dokumentus (Aplinkos generalinio direktorato vadovas „Pirmenybė žaliajam pirkimui!“ (28), Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generaliniam direktoratui vadovaujant parengtas dokumentas „Perkant socialiai“ (29) – šiuo metu atnaujinamas) atskirai rengė keli skirtingi Komisijos generaliniai direktoratai, nors yra ir atskiras EK pranešimas „Inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų gairės“ (30). Tokia informacijos įvairovė gali labai trikdyti Europos Sąjungos perkančiąsias organizacijas, kurios nori taikyti integruotą požiūrį į darnius viešuosius pirkimus, pagal 12.3 DVT.

4.   Vizija – visapusiškos ES tvaraus vartojimo strategijos kūrimas

4.1.

Gamybos procesams (pvz., ekologinio projektavimo), produktų ir paslaugų tvarumui, taip pat atliekomis tampančių medžiagų klausimams skirtos politikos priemonės jau seniai yra ES politikos pamatas ir jau yra palyginti įsitvirtinusi politikos sistema. Tačiau šio požiūrio nebepakanka norint pasiekti reikiamo masto pokyčius per turimą laiką – būtina skirti daugiau dėmesio vartojimo vaidmeniui siekiant darnaus vystymosi.

4.2.

Vartojimui skirta ES lygmens politika iki šiol buvo orientuota į piliečių, kaip vartotojų, vaidmenį ir į informavimu pagrįstų politikos priemonių naudojimą stengiantis paveikti vartotojų elgesį. Pagrindiniai pavyzdžiai būtų gaminių ekologinis ženklinimas, informuotumo didinimo kampanijos ir savanoriški žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai.

4.3.

Šios politikos priemonės turėjo ribotą poveikį tvariam vartojimui. Tiesą sakant, yra mažai įrodymų, pagal kuriuos būtų galima teigti, kad geriau informuojant apie produktų aplinkosauginį efektyvumą, pvz., ekologiniais ženklais, pasiekiama realių pirkėjų elgesio permainų, jau nekalbant apie reikiamą jų mastą. Tai lemia įvairaus pobūdžio grįžtamasis poveikis, iš pasąmonės kylantys sprendimai ir įpročiai (31). Mūsų kaip vartotojų (namų ūkių, privačiojo ar viešojo sektoriaus) pasirinkimus vis dar iš esmės lemia kaina ir patogumas (32). Tačiau svarbu pabrėžti, kad dabartinėje sistemoje už tokius pasirinkimus atsakingi ne vartotojai, bet gamintojai (33). Būtent kapitalistinė logika ir nesubalansuota galia tiekimo grandinėje lemia „lenktynes dėl žemesnių standartų“, pirmenybę teikiant kainai, o ne tvarumui.

4.4.

Taip pat sudėtinga laikyti piliečius atsakingais už tvaresnį vartojimą, kai neatskleidžiama daugumos produktų ir paslaugų tikroji kaina, o rinka ir visuomeniniai svertai ir toliau skatina didesnį medžiagų vartojimą. Būtina labiau pripažinti privačiųjų ir viešųjų sektorių atsakomybę sprendžiant netvaraus vartojimo problemą ir patvirtinti priemones, kurios padėtų subalansuotai ir skaidriai užtikrinti, kad sveikesnis, tvaresnis ir saugesnis pasirinkimas būtų lengvesnis ir įperkamesnis pasirinkimas piliečiams. Europos Komisija turėtų toliau remti pilietinės visuomenės vykdomas visos Europos tvaraus vartojimo kampanijas, kurios skirtos ne tik individualiems vartotojų sprendimams.

4.5.

Iš dalies dabartinės ES lygmens politikos pobūdį lemia ES ir jos valstybių narių politinės atsakomybės pusiausvyra. Politikos priemonės, kurias galima panaudoti paklausai reguliuoti, pvz., mokesčiai, daugiausia yra valstybių narių kompetencijos sritis. Tačiau ES tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant, kad Europa gyventų neviršydama planetos galimybių, ir ji turi kelias priemones, kurių gali imtis dėl netvaraus vartojimo. Kai kurioms valstybėms narėms taip pat būtų naudingos papildomos ES gairės (priemonių rinkinys).

4.6.

Atskiri požiūriai, pvz., teisingo ar žiedinio vartojimo, yra svarbūs, bet jų nepakanka tvarumui pasiekti. Be to, esama rizikos, kad atskirai kuriant netvariam vartojimui skirtas politikos priemones, gali atsirasti nenumatytų problemų. Būtinas visapusiškas ir koordinuotas požiūris, atspindintis sprendžiamo klausimo sudėtingumą ir užtikrinantis darnų indėlį iš įvairių politikos sričių – pradedant moksliniais tyrimais, inovacijomis, sektorių ir pramonės politika ir baigiant švietimu, gerove, prekyba ir užimtumu (34). Svarbu, kad ES strategija turi papildyti, o ne trukdyti plačių užmojų reglamentavimo intervencijoms, kai jos yra būtinos.

4.7.

ES lygmens tvaraus vartojimo strategija turėtų užtikrinti plataus užmojo sistemą, kad valstybės narės ir privatusis sektorius galėtų imtis namų ūkių vartojimo ir viešojo sektoriaus vartojimo klausimų. Rinkos savaime nepateiks tvarių rezultatų. Būtina strategija reglamentavimo aplinkai sukurti ir strateginei krypčiai, kurią įgyvendinant būtų skatinamos plataus užmojo pirmaujančios iniciatyvos dėl produktų ir paslaugų (nes paslaugų ekonomika nebūtinai yra tvari), nurodyti.

4.8.

ES strategija taip pat atspindėtų Europos vartotojų prašymus, kad ES užtikrintų struktūrines permainas ir sukurtų naujas infrastruktūras, suteikiančias galimybę vartotojams rinktis tvaresnį gyvenimo būdą (35).

4.9.

Vartojimo vaidmens integravimas ES lygmeniu taip pat galėtų padėti išvengti grįžtamojo poveikio ir kito nenumatyto peržiūrėtos ir (arba) naujos politikos poveikio ir galėtų padėti pasiekti ilgalaikes kultūros permainas, susijusias su tuo, kaip mes vertiname pakankamumo sąvoką ir vartojimo vaidmenį įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m.

4.10.

ES tvaraus vartojimo strategija turėtų apimti tikslus dėl visiško su Europos vartojimu susijusio žaliavų naudojimo rodiklio sumažinimo. ES lygmens tikslai gali suteikti kryptį, postūmį ir darnumą tiek valdymo lygmeniu, tiek privatiesiems ir viešiesiems inovatoriams, kurie padeda užtikrinti gerovės ekonomiką (36).

4.11.

Be to, labai svarbus yra išteklių naudojimo teisingumo aspektas, į kurį ilgai nebuvo atsižvelgiama ES politikoje (37). Tvaraus vartojimo strategija turi būti į žmones orientuota strategija, kuria siekiama, kad tvarūs vartojimo pasirinkimai būtų prieinami, įperkami ir patrauklūs visiems. Ypatingas dėmesys strategijoje turėtų būti skiriamas poveikiui pažeidžiamiems gyventojams ir mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams. Atitinkamai reikėtų atsižvelgti ir į daug išleidžiančias socialines grupes.

4.12.

Svarbus vaidmuo remiant tvarų vartojimą tenka darbuotojams ir ūkininkams, nes viename grandinės gale jie yra vartotojai, o tiekimo grandinės pradžioje jie yra ir gamintojai. Todėl labai svarbu, kad tvaraus vartojimo politika apimtų subalansuotą požiūrį į vertės pasidalijimą visoje vertės grandinėje, pvz., remiant pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį darbuotojams ir pragyvenimą užtikrinančias pajamas ūkininkams tiek ES, tiek Pietų pusrutulio šalyse, o ne vien išskirtinai siekiant trumpalaikių mažų kainų vartotojams. Darbuotojai, profesinės sąjungos, ūkininkų grupės ir pilietinės visuomenės organizacijos taip pat gali atlikti pagrindinį vaidmenį stebint, kaip pasaulinėse vertės grandinėse laikomasi tvarumo ir žmogaus teisių standartų.

4.13.

Skatinant tvarų vartojimą gali būti svarbus ir mažmeninės prekybos vaidmuo raginant vartotojus rinktis sveikiau ir tvariau. Šiame sektoriuje ypač verta pažymėti vartotojų kooperatyvų verslo modelį dėl jo specifinės verslumo formos – šio verslo pagrindas yra vartotojas narys ir demokratinė valdymo struktūra.

4.14.

ES strategijoje turėtų būti numatytos iniciatyvos skaidriems ir patikimiems informacijos srautams užtikrinti, kad būtų remiamas tvarus vartojimas, pasinaudojant naujų ir naujai atsirandančių skaitmeninių sprendimų galimybėmis. Tai galėtų padėti ir įmonėms, kurios norėtų imtis inovacijų, bet šiuo metu neturi rodiklių ir duomenų, kad galėtų patikimai įvertinti kasdienio vartojimo ekologinį ir socialinį poveikį. Visų pirma su šia problema susiduria MVĮ, startuoliai ir kooperatyvai, kurie yra pagrindiniai inovatoriai ir bandomosios platformos. Akivaizdu, kad ES tenka svarbus vaidmuo suderinant ir patikrinant vidaus rinkoje skelbiamus ekologiškumo teiginius. Šiuo metu dėl didelio tokių teiginių skaičiaus ir skirtingų juos pagrindžiančių įrodymų, kyla neaiškumų ir gali būti, kad menksta vartotojų pasitikėjimas šių teiginių patikimumu. Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos užmojį įgyvendinant naująjį žiedinės ekonomikos veiksmų planą parengti teisėkūros pasiūlymą, kuriuo būtų siekiama užtikrinti, kad įmonės pagrįstų savo ekologiškumo teiginius.

4.15.

ES lygmens tvaraus vartojimo strategijoje turėtų būti pripažįstama ir skatinama sąveika su kitomis politikos sritimis. Pavyzdžiui, 45 proc. viso Europoje išmetamo anglies kiekio atsiranda iš to, kaip gaminame ir naudojame produktus ir kaip gaminame maistą (38). Maisto sistemos gali būti atkūrimo ir atsparumo didinimo šaltinis, jei maistas būtų kitaip auginamas, perdirbamas ir vartojamas. Tai beveik neabejotinai reiškia, kad galvijai turėtų būti šeriami atsižvelgiant į jų rūšį, o vartotojų mityba turėtų būti subalansuota, valgant mažiau mėsos – tai būtų naudinga ir klimatui, ir sveikatai (39). Vartojimas ir paklausa yra labai svarbūs mūsų galimybei sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Panašiai, kovojant su biologinės įvairovės nykimu ir ekosistemų nykimu Europoje pagrindinė problema yra mūsų gyvenimo būdas, tarsi turėtume kelias planetas (40). EESRK taip pat dar kartą ragina pripažinti gamtos teises, siekiant užtikrinti jos ir asmenų bei korporacijų teisių lygybę (41).

5.   Nuo vizijos iki įgyvendinimo – galimybės veikti ES ir valstybių narių lygmeniu

5.1.

Ekonomikos gaivinimo po COVID-19 krizės atžvilgiu EESRK ragina Komisiją, Parlamentą ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su EESRK kuriant esminę ir koordinuotą integruotų politikos priemonių programą, kuri padės atkurti stipresnę Europą ir sudaryti sąlygas visapusiškai ES tvaraus vartojimo strategijai. Žaliojo ekonomikos gaivinimo planai turėtų suteikti postūmį būtinoms sisteminėms permainoms judumo, mitybos, būsto, laisvalaikio, energijos sistemų ir didelio poveikio produktų grupių srityse (42), atsižvelgiant į ES vartojimo poveikį tiek Europos Sąjungai, tiek Pietų pusrutulio šalims. Pradedant šį procesą siūloma vadovautis toliau pateiktais pasiūlymais.

5.2.   Teisinės ir reguliavimo priemonės

5.2.1.

Nustatyti produktų normas (reguliavimas) ir produktų draudimus (draudimai), kuriais būtų skatinamas tvarumas, pvz., remiamas produktų ilgaamžiškumas ir tvarumas. EESRK anksti įžvelgė problemą ir jau 2013 m. nuomonėje (43) dėl produktų naudojimo trukmės ir vartotojų informavimo ir vėlesnėse nuomonėse ragino visiškai uždrausti suplanuotą nusidėvėjimą. Jis pabrėžė, kad būtų naudinga sukurti sistemą, kuri užtikrintų minimalią įsigytų gaminių naudojimo trukmę. Neseniai EP Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto (IMCO) parengtoje ataskaitoje laikomasi tos pačios krypties (44). Šiuo atžvilgiu reikėtų atsižvelgti ir į e. prekybos plėtros, pvz., COVID-19 krizės metu, pasekmes.

5.2.2.

Uždrausti nesąžiningos prekybos praktiką ne tik maisto tiekimo grandinėje, kaip jau padaryta naujojoje Direktyvoje dėl kovos su nesąžininga prekybos praktika maisto tiekimo (45) grandinėse, bet ir kituose sektoriuose, pvz., tekstilės, kuriuose yra paplitusi nesąžiningos prekybos praktika, kurią dar labiau sustiprino COVID-19 krizė (46). EESRK ragina Nesąžiningos prekybos praktikos direktyvą įgyvendinti subalansuotai, kad nebūtų saugomi didelių prekių ženklų gamintojai, kurie piktnaudžiaudami savo derybine galia susižeria dosnų pelną.

5.2.3.

Konkurencijos teisė. Leisti kolektyvines tiekėjų ir pirkėjų derybas dėl būtinųjų prekių kainos (ir pristatymo sąlygų), visų pirma sąsajose, kuriose yra didelių paeiliui einančių vertės grandinės elementų koncentracijos lygio skirtumų (pvz., susiskaidę tiekėjai ir susitelkę pirkėjai). Į EK peržiūrimas Horizontaliojo susitarimo gaires reikėtų įtraukti skyrių dėl sektorių tvarumo susitarimų pagal modelį, kuris nustatytas ankstesnių 2001 m. gairių (47) skyriuje dėl su aplinka susijusių susitarimų, ir pritaikant juos prie dabartinių aplinkybių, be kita ko, atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, Paryžiaus susitarimą ir 12 DVT.

5.2.4.

Prekybos taisyklės. Užtikrinti į prekybos susitarimus įrašytų socialinių ir aplinkosaugos sąlygų vykdymą, jų nesilaikymo atveju taikant sankcijas (pvz., tikslingai padidintus tarifus strateginiams sektoriams, netaikant jų sektoriams, kuriuose įvesti tarifai galėtų padidinti skurdą mažiausiai išsivysčiusiose šalyse).

5.2.5.

Įmonių atskaitomybė. Privaloma budrumo pareiga pirkėjams visoje jų tiekimo grandinėje (sukuriama prievolė), kad tvarios tiekimo grandinės padėtų užtikrinti įmonių atskaitomybę. Užuot taikiusios „kontrolinio sąrašo“ metodą, įmonės turėtų peržiūrėti savo pirkimo praktiką, kaip pataria EBPO (48), taip pat jos turėtų būti saistomos griežtesnių įstatymų dėl lobistų kontrolės. Reikėtų imtis veiksmų dėl ekologinio manipuliavimo.

5.2.6.

Privalomai naudojama standartinė priemonė, siekiant sekti ir stebėti informaciją apie vertės grandinėje atliekamas operacijas: kas, kada, kur ir kokiomis socialinėmis ir aplinkos sąlygomis (suteikiamos techninės priemonės prievolei įvykdyti). Rengiant ir stebint aplinkos ir socialinius standartus reikėtų įtraukti pilietinę visuomenę ir profesines sąjungas.

5.3.   Ekonominės ir finansinės priemonės

5.3.1.

Mokesčių perkėlimas nuo darbo jėgos prie išteklių naudojimo. Pasinaudojus vykdoma PVM reglamento peržiūra galima nustatyti aiškius kriterijus, kuriais remdamosi valstybės narės galėtų nustatyti mažesnius PVM tarifus tvariai pagamintiems produktams ir paslaugoms, galinčioms sumažinti neigiamą vartojimo poveikį, pavyzdžiui, remonto ar dalijimosi paslaugoms. Remti priemones, kurios užkirstų kelią valstybių narių tarpusavio fiskalinei konkurencijai ir lenktynėms dėl žemesnių standartų, taip pat teisingiau apmokestinti pelningiausius sektorius ir kapitalą.

5.3.2.

Principas „teršėjas moka“. Europos Komisija pradėjo rimčiau vertinti išorės poveikio internalizavimą, pripažindama, kad, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių energija atsiduria nepalankioje padėtyje, jeigu iškastinio kuro išorės poveikio sąnaudos nevisiškai atspindimos rinkos kainoje, arba bandant įgyvendinti principą „teršėjas moka“ transporto sektoriuje. Reikėtų pripažinti, kad nors šiais požiūriais suderinami ekologinis ir ekonominis tvarumo aspektai, tačiau jie neapima socialinio aspekto (49).

5.3.3.

Teisingi ir žalieji viešieji pirkimai. 12.7 DVT uždavinyje kalbama, kad svarbu parengti veiksmų planus dėl tvarių viešųjų pirkimų. Įvairiuose nacionaliniuose veiksmuose dėl JT žmogaus teisių pagrindinių principų planų kalbama apie viešuosius pirkimus, be to, nacionaliniu lygmeniu yra ir keletas gerosios patirties pavyzdžių. Pavyzdžiui, Danijoje viešosiose valgyklose, atsižvelgiant į biudžeto apribojimus, pradėta naudoti daug ekologinių produktų. Vietos valdžios institucijos už tvarų vystymąsi (ICLEI) šiuo metu remia iniciatyvą raginti nustatyti privalomus, vis tvaresnius maisto produktų viešuosius pirkimus visose Europos mokyklose ir vaikų darželiuose. Naujajame žiedinės ekonomikos veiksmų plane EK paskelbė, kad valstybiniai pirkėjai bus skatinami dalyvauti būsimoje iniciatyvoje „Viešųjų pirkimų vykdytojai – už klimatą ir aplinką“, kuri suburs pirkėjus, įsipareigojusius įgyvendinti žaliuosius viešuosius pirkimus. EESRK ragina Europos Komisiją įtraukti platesnius tvarumo kriterijus, pavyzdžiui, socialinius ir sąžiningos prekybos aspektus. EESRK taip pat remia Europos Komisijos planus pasiūlyti minimalius privalomus žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus ir tikslus sektorių teisės aktuose ir palaipsniui nustatyti privalomą ataskaitų teikimą siekiant stebėti žaliųjų viešųjų pirkimų įsisavinimą.

5.3.4.

Vystomojo bendradarbiavimo politika, remiant mažos apimties ūkininkavimą, MVĮ ir vartotojų kooperatyvus.

5.4.   Savanoriška arba informavimu grindžiama priemonė

5.4.1.

Produktų ženklinimas gali padėti sustiprinti tam tikrų įmonių pastangas siekiant tvarumo, bet etiketės niekada neturėtų būti naudojamos kaip pretekstas nereguliuoti nepriimtino elgesio ir praktikos. Pavyzdžiui, viena iš Europos Komisijos svarstomų galimybių – toliau siekiant komunikato „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ tikslų sukurti etiketę, nurodančią, kad gaminant produktą nebuvo naikinami miškai. Tačiau tai gali lemti suvokimą, kad Europos Sąjunga iš tikrųjų ES rinkoje toleruoja produktus, kurie nėra palankūs miškų atžvilgiu, o tai išties būtų labai trikdanti informacija. EESRK ragina Europos Komisiją toliau plėtoti esamas aplinkosauginio efektyvumo etiketes, kurios apima visą gyvavimo ciklą, pvz., ES ekologinį ženklą, ir išplėsti jų aprėptį, įtraukiant socialinį aspektą. Visų pirma, vartotojams būtų lengviau rinktis, jei būtų įgyvendinta aiški produktų kilmės, gamybos būdų ženklinimo sistema (50).

5.4.2.

Iniciatyvos „iš apačios į viršų“ ir daugiapakopis valdymas. Veiksmų decentralizavimas vietos lygmeniu pasitelkiant patikimus subjektus, pvz., miesto savivaldybę ir asociacijas, yra veiksmingas būdas planuoti vietos veiksmus, suartėti su piliečiais ir prasmingai juos įtraukti. Vis daugiau vietos valdžios institucijų turi parengusios tvirtas tvarumo strategijas, kurias Europos Komisija skatina teikdama apdovanojimus, pvz., Europos žaliosios sostinės, Žaliojo miesto susitarimo arba Sąžiningos ir etiškos prekybos ES miestų apdovanojimą. Šiems metodams ir tendencijoms greičiausiai turės įtakos dabartinis atsakas į COVID-19 krizę. Realiomis sąlygomis įgyvendinamos bandomosios priemonės gali būti labai naudingos renkant informaciją apie ES tvaraus vartojimo strategijos projektą ir įgyvendinimą, todėl turėtų būti remiamos.

5.4.3.

Reklama ir rinkodara. Į reklamos ir rinkodaros vaidmenį taip pat reikėtų atsižvelgti, siekiant atsisakyti polinkio į itin didelį vartotojiškumą ir susitelkti į produktų patvarumą ir naujas panaudojimo galimybes, bet uždraudžiant klaidinančią reklamą.

5.4.4.

Švietimas. Reikėtų pateikti pasiūlymų, kaip į mokyklų programas nuo ankstyvo amžiaus įtraukti švietimą apie tvarų vartojimą ir skatinti privačiojo sektoriaus švietimo iniciatyvas (pvz., vykdomas vartotojų kooperatyvų), kad būtų skatinamas piliečių dalyvavimas ir kultūrinės permainos.

---

(1)  Atsakomybė tenka įvairių sektorių gamintojams, tačiau turi būti pripažinta ypatinga ūkininkų padėtis.

(2)  EESRK rezoliucija dėl ekonomikos atgaivinimo po COVID-19 pandemijos.

(3)  Eurostatas, Sustainable Development in the EU („Darnus Europos Sąjungos vystymasis“), 2020 m.

(4)  OL C 106, 2020 3 31, p. 1.

(5)  OL C 47, 2020 2 11, p. 30.

(6)  Europos aplinkos agentūra, leidinys „Europos aplinka. Būklė ir raidos perspektyvos 2020 m.“ (SOER 2020).

(7)  Europos aplinkos agentūra.

(8)  „Global Footprint Network“.

(9)  Vandermaesen, T. et al. (2019 m.) „EU overshoot day – Living beyond nature's limits“. WWF (Tarptautinis laukinių gyvūnų apsaugos fondas).

(10)  „Europos aplinka. Būklė ir raidos perspektyvos 2020 m.“ (SOER 2020).

(11)  Steffen, W. et al., 2015.

(12)  Kettunen, M., Gionfra, S. ir Monteville, M. (2019 m.).„ES žiedinė ekonomika ir prekyba“, Europos aplinkos politikos institutas (IEEP), Briuselis, Londonas.

(13)  Europos aplinkos agentūra.

(14)  Eurostatas.

(15)  Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija (UNECE, 2018 m.).

(16)  Rijnhout L., Stoczkiewicz M., Bolger M. (2018). Necessities for a Resource Efficient Europe.

(17)  EAA (2018 m.) „Atliekų prevencija Europoje“.

(18)  Europos aplinkosaugos biuras (2019 m.) Cool products don't cost the earth.

(19)  EBPO (2019 m.).

(20)  Zink, T. ir Geyer, R. (2017 m.).

(21)  Eurobarometro tyrimas dėl maisto saugos, 2019 m. birželio mėn.

(22)  The external costs of banana production.

(23)  Pigou, A. C. (1920 m.). „The Economics of Welfare“.

(24)  EK Išorės sąnaudų internalizavimo įgyvendinimo strategija COM(2008) 435 final.

(25)  Eurostatas.

(26)  Competition Policy and Sustainability: A study of industry attitudes towards multi-stakeholder collaboration in the UK grocery sector, „Fairtrade Foundation“.Londonas, Jungtinė Karalystė; 2019 m. balandžio mėn.

(27)  Direktyva 2014/24/ES.

(28)  Europos Komisija „Pirmenybė žaliajam pirkimui!“ Žaliojo viešojo pirkimo vadovas.

(29)  Europos Komisija „Perkant socialiai“.

(30)  Europos Komisijos pranešimas „Inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų gairės“ (2018 m.).

(31)  Pvz., konkretūs elgsenos pokyčiai, palyginti su žmonių išreikštu noru keisti elgesį (mokslinius tyrimus šiuo klausimu apibendrino „LE Europe“et al.,(2018 m.).

(32)  LE Europe, VVA Europe, Ipsos, ConPolicy ir Trinomics (2018 m.).

(33)  Žr. 1 išnašą.

(34)  Europos aplinkos agentūra.

(35)  Europos vartotojų organizacijų asociacija (2020 m.).

(36)  OL C 106, 2020 3 31, p. 1

(37)  Rijnhout, Stoczkiewicz, Bolger (2018 m.)

(38)  „Ellen MacArthur Foundation“ (2019 m.).

(39)  OL C 190, 2019 6 5, p. 9

(40)  Gerritsen, E. ir Underwood, E. (2019 m.) What the Green Deal means for Europe's biodiversity. Allen, B. ir Charveriat, C. (2018 m.)

A meaty challenge. IEEP, Briuselis.

(41)  OL C 81, 2018 3 2, p. 22.

(42)  IEEP ir Europos leidėjų asociacijų federacija.

(43)  OL C 67, 2014 3 6, p. 23.

(44)  Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ataskaita.

(45)  OL C 440, 2018 12 6, p. 165.

(46)  EBPO, pilietinės visuomenės ir profesinių sąjungų ataskaitos.

(47)  OL C 3, 2001 1 6, p. 2.

(48)  EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijos dėl gatavų drabužių ir avalynės sektorių atsakingo tiekimo grandinių.

(49)  OL C 47, 2020 2 11, p. 30.

(50)  OL C 190, 2019 6 5, p. 9