2020 12 1

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 415/1

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos darbo su jaunimu darbotvarkės nustatymo sistemos

(2020/C 415/01)

TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI

PRIPAŽINDAMI, KAD:

Darbas su jaunimu yra platus terminas, apimantis įvairią socialinio, kultūrinio, šviečiamojo, aplinkosauginio ir (arba) politinio pobūdžio veiklą, kurią vykdo jaunimas, kuri yra vykdoma su jaunimu ir jo naudai, dirbant grupėmis arba individualiai. Darbą su jaunimu atlieka samdomi ir savanoriai jaunimo darbuotojai; šis darbas remiasi neformaliojo ir savaiminio mokymosi procesais, skirtais jaunimui ir grindžiamais savanorišku dalyvavimu. Darbas su jaunimu iš esmės yra socialinė praktika – dirbama su jaunimu ir visuomenėmis, kuriose jie gyvena, jaunimui sudaromos palankesnės sąlygos aktyviai dalyvauti ir įsitraukti į savo bendruomenes ir sprendimų priėmimo procesą (1).

Nors pagrindinė darbo su jaunimu funkcija suvokiama vienodai, ES valstybėse narėse jo formos labai skiriasi, jis yra apibrėžiamas arba aprašomas skirtingai ir yra susijęs su skirtingu suvokimu, tradicijomis, suinteresuotaisiais subjektais ir praktika. Šis darbas vykdomas įvairiomis formomis ir įvairioje aplinkoje (2). Darbas su jaunimu turi didelę įtaką jaunų žmonių asmeniniam ir socialiniam vystymuisi, jų dalyvavimui visuomenės gyvenime ir jų pereinamuosiuose procesuose. Jis skirtas visiems jauniems žmonėms, įskaitant tuos, kurie yra mažiau įsitraukę į visuomenės gyvenimą ir (arba) turi mažiau galimybių, ir (arba) kurių visapusiškam dalyvavimui politiniame ir socialiniame gyvenime kyla pavojus dėl asmeninių ar struktūrinių sunkumų (3) ar diskriminacijos.

Jaunimas savanoriškai (organizuotai arba savarankiškai) įsitraukia į jaunimo organizacijų, asociacijų, jaunimo iniciatyvų ar kitų atvirų formų veiklą, taip prisidėdamas prie visuomenės vystymosi visais lygmenimis. Darbui su jaunimu tenka itin svarbus vaidmuo remiant tokį jaunimo įsitraukimą. Tai būdas užmegzti ryšius su mažomis ir atokiomis bendruomenėmis ir skatinti atvirą ir visiems prieinamą dialogą su jaunimu.

4.	Darbas su jaunimu suteikia jaunimui galimybę sužinoti apie visuotines vertybes, tokias kaip žmogaus teisės, lyčių lygybė, demokratija, taika, pliuralizmas, įvairovė, įtrauktis, solidarumas, tolerancija ir teisingumas, ir jas pažinti.

Darbas su jaunimu yra savarankiška sritis ir svarbi terpė neformaliai ir savaiminei socializacijai. Šį darbą vykdo plati darbo su jaunimu veiklos bendruomenė (4). Darbas su jaunimu yra orientuotas į jaunų žmonių individualius poreikius ir reikalavimus ir juo tiesiogiai sprendžiami šiandieninėje visuomenėje jaunimo patiriami sunkumai. Vienas iš esminių darbo su jaunimu komponentų – saugių, prieinamų, atvirų ir autonominių erdvių visuomenėje kūrimas, taip pat jaunimui palankios ir patyrimu pagrįstos mokymosi aplinkos kūrimas. Labai svarbu, kad jaunimas dalyvautų planuojant ir vykdant darbą su jaunimu, siekiant užtikrinti, kad organizacijos, programos ir veikla atsilieptų į jaunimo poreikius bei siekius ir būtų aktualios jų atžvilgiu.

6.	Darbas su jaunimu palengvina jaunimo mokymąsi ir aktyvumą ir taip skatina demokratinį sąmoningumą ir aktyvų Europos pilietiškumą.

7.	Per 2015 m. įvykusį antrąjį Europos suvažiavimą darbo su jaunimu klausimais suinteresuotieji subjektai dirbo, kad pasiektų bendrą Europos sutarimą dėl darbo su jaunimu ir apibūdintų pagrindines jo funkcijas jaunimo atžvilgiu: jos yra erdvių jaunimui kūrimas ir perspektyvų jiems sudarymas.

PABRĖŽIA, KAD:

Pastaraisiais dešimtmečiais darbas su jaunimu tapo atskira darbo sritimi; jį vykdo jaunimas, jis vykdomas kartu su jaunimu ir jaunimo labui Europos lygmeniu. Kai kuriose valstybėse narėse darbas su jaunimu jau yra nusistovėjusi sritis. Tačiau, siekiant visapusiškai ištirti jo potencialą, reikia toliau plėtoti pajėgumus.

Daugelį naujausių pokyčių šioje srityje nulėmė darbo su jaunimu veiklos bendruomenė. Šiuos pokyčius paskatino įvairūs suinteresuotieji subjektai, dalyvaujantys tenkinant konkrečius poreikius darbo su jaunimu srityje. Šie pokyčiai atspindi didelę darbo su jaunimu įvairovę ir skirtingas jo tradicijas atskirose valstybėse narėse.

10.

Darbas su jaunimu Europoje ir toliau susiduria su daugialypiais iššūkiais:

Konceptualusis pagrindas. Vykdant darbą su jaunimu ir toliau turi būti reaguojama į pokyčius visuomenėje ir jaunų žmonių kasdieniame gyvenime, į naujas žinias ir į politinį kontekstą, o kartu šis darbas taip pat turi būti aktyviai įtraukus ir suteikti lygias galimybes visiems jauniems žmonėms. Todėl reikia plėtoti bendrą esminį suvokimą ir bendrus principus. Taip pat būtina užtikrinti saugias, prieinamas, atviras ir autonomines erdves darbui su jaunimu, nuolat svarstyti praktikoje taikomus metodus ir naujoves, analizuoti tendencijas ir naujausius pokyčius, pritaikyti konceptualiuosius pagrindus, strategijas ir praktiką, kai tikslinga, su partneriais iš kitų sektorių. Be to, itin svarbu atsižvelgti į pasaulines tendencijas, tokias kaip demografiniai iššūkiai, klimato kaita ir skaitmeninimas, ir remti novatoriškų sprendimų kūrimą ir pažangų darbą su jaunimu bei darbą su jaunimu naudojantis skaitmeninėmis technologijomis.

b)	Kompetencija. Svarbu skirti pakankamai išteklių nuolatiniam darbo su jaunimu plėtojimui. Kokybiškas švietimas bei mokymas ir praktinė pagalba jaunimo darbuotojams visoje ES yra išankstinė sąlyga siekiant skatinti jaunimo darbuotojų kompetencijų pripažinimą ir patvirtinimą valstybėse narėse.

Patikimumas. Visuomenėje turi būti propaguojama praktika darbo su jaunimu srityje, o darbo su jaunimu kokybė turi atitikti šios srities ir visuomenės lūkesčius bei reikalavimus ir derėti su šios srities pobūdžiu, saviįvaizdžiu ir profesine praktika, siekiant užtikrinti, kad darbo su jaunimu vaidmuo ir svarba, taip pat juo pasiekiami rezultatai būtų pripažįstami už šios srities ribų. Siekiant atitikti šiuos reikalavimus, taip pat turi būti gerinama, stebima ir vertinama darbo su jaunimu kokybė. Darbo su jaunimu srityje turėtų būti atliekami tyrimai, bet jais neturėtų būti sukuriama nereikalinga biurokratinė našta.

Ryšiai. Siekiant, kad darbo su jaunimu veiklos bendruomenė toliau plėtotų darbą su jaunimu kaip jaunimo poreikiams pritaikytą sritį, turėtų būti puoselėjamas bendradarbiavimas vidaus lygmeniu, įskaitant darbo su jaunimu subjektų ir jaunimo politiką formuojančių subjektų ryšius, ir bendradarbiavimas su kitų sektorių bei politikos sričių atstovais. Be to, svarbūs veiksniai yra pripažinimas visuomenėje, dalyvavimas jaunimo politikoje, tinkamos teisinės sistemos, finansiniai ištekliai, institucinės struktūros ir tinkamos bei tvarios struktūros.

Krizės ir galimybės. Dirbant su jaunimu nuolat susiduriama su esminiais iššūkiais ir šiame darbe būtina prisitaikyti, kad būtų atsižvelgta į kintančius poreikius. Dėl krizių, tokių kaip COVID-19 pandemija, kyla grėsmė pačiam daugelio jaunimo asociacijų, darbo su jaunimu organizacijų bei jaunimo tarnybų egzistavimui ir tvarumui. Socialinių ryšių apribojimai labai paveikė tai, kaip vykdomas darbas su jaunimu, taigi ir jaunimą, visų pirma mažiau galimybių turinčius jaunus žmones. Vis dėlto darbe su jaunimu buvo pademonstruoti gebėjimai greitai reaguoti į tokią krizę ir užtikrinti, kad rengiant jaunimo planą dėl Europos ateities po krizės būtų atsižvelgta į jaunų žmonių nuomones.

11.

Tiek ES jaunimo strategijoje (2019–2027 m.), tiek 2030 m. Europos Tarybos jaunimo sektoriaus strategijoje raginama parengti Europos darbo su jaunimu darbotvarkę. Raginant tai padaryti, ES jaunimo strategijoje skatinama siekti tolesnės sinergijos su Europos Tarybos šioje srityje atliekamu darbu. Tai sudarytų sąlygas skatinti tarpusavio bendradarbiavimą ir kurti ES ir Europos Tarybos sinergiją, kad būtų toliau plėtojama darbo su jaunimu praktika ir politika.

SUSITARIA DĖL TOLIAU IŠDĖSTYTOS STRATEGINĖS PROGRAMOS KAIP EUROPOS DARBO SU JAUNIMU DARBOTVARKĖS:

12.

Europos darbo su jaunimu darbotvarkė (toliau – darbotvarkė) yra strateginė darbo su jaunimu kokybės ir naujovių stiprinimo bei plėtojimo ir šio darbo pripažinimo programa. Joje laikomasi tikslinio požiūrio į tolesnį žiniomis grindžiamo darbo su jaunimu plėtojimą Europoje ir į politinių sprendimų susiejimą su jų praktiniu įgyvendinimu. Darbotvarkėje didelis dėmesys skiriamas koordinuotam suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimui įvairiais lygmenimis ir įvairiose darbo su jaunimu srityse; ji taip pat padeda įtvirtinti darbą su jaunimu kaip atskirą darbo sritį, kuri gali būti lygiavertė kitoms politikos sritims.

13.

Darbotvarkę sudaro šie elementai:

Politinis pagrindas

Vadovaujantis ES jaunimo strategija (2019–2027 m.), Europos darbo su jaunimu darbotvarke turėtų būti siekiama darbo su jaunimu kokybės, naujovių ir pripažinimo. Kalbant apie įgyvendinimą, ES veikla darbo su jaunimu srityje turėtų padėti siekti bendrų strategijos tikslų ir remtis šios strategijos tikslais sutartomis priemonėmis ir valdymu.

Europos Tarybos rekomendacija dėl darbo su jaunimu ir 2030 m. jaunimo sektoriaus strategija suteikia postūmį darbo su jaunimu politikai ir praktikai stiprinti, pripažinti ir toliau plėtoti, taip prisidedant prie darbotvarkės rengimo.

Pirmiau nurodytuose dokumentuose raginama kurti Europos Tarybos ir Europos Sąjungos institucijų bei jų valstybių narių sinergiją arba glaudžiai bendradarbiauti.

Bendradarbiavimas darbo su jaunimu veiklos bendruomenėje

Bendradarbiavimas darbo su jaunimu veiklos bendruomenėje valstybėse narėse ir Europos lygmeniu yra itin svarbus tam, kad darbotvarkė būtų veiksminga, ir remiantis šiuo bendradarbiavimu bus formuojamas darbotvarkės turinys bei veikiamas jos plėtojimas ateityje.

Darbotvarkės įgyvendinimas praktikoje: „Bonos procesas“

Darbotvarkės įgyvendinimo procesą, vadinamąjį „Bonos procesą“ (5), turėtų formuoti darbo su jaunimu veiklos bendruomenė atitinkamose savo kompetencijos srityse ir neviršydama įvairių savo įgaliojimų, funkcijų ir pajėgumų. Šį procesą sudaro įgyvendinimo strategijų, priemonių ir prioritetų visais lygmenimis rengimas ir siūlymas, pasitelkiant veiklą pradedant vietos ir baigiant Europos lygmeniu, bet kokioje darbo su jaunimu aplinkoje ir atitinkamose kompetencijos srityse.

Finansavimo programos jaunimo srityje

Atitinkamomis įgyvendinamomis ES finansavimo programomis jaunimo srityje (visų pirma programa „Erasmus + Youth“ ir Europos solidarumo korpuso programa) gali būti teikiama parama ir finansavimas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas darbotvarkės įgyvendinimo procesui laikantis minėtų programų tikslų.

SIEKIA:

14.

Skatinti tolesnį darbo su jaunimu kokybės ir naujovių plėtojimą bei stiprinimą ir šio darbo pripažinimą ir, palaikant partnerystę su darbo su jaunimu veiklos bendruomene, visais lygmenimis tobulinti sistemą, kurioje šis darbas vykdomas, be kita ko, remiantis tarpsektoriniu bendradarbiavimu ir įrodymais pagrįstais metodais.

15.	Ypač daug dėmesio skirti darbotvarkės įgyvendinimui laikantis ES jaunimo strategijos ir, kai įmanoma, visapusiškai integruoti darbo su jaunimu politiką į visus jaunimo politikos lygmenis ir susijusias strategijas (nacionalines, regionines ir vietos) valstybėse narėse.

16.

Užtikrinti, kad veiktų tvarios struktūros ir būtų tinkamų išteklių kokybiškam darbui su jaunimu siekiant, kad visi jauni žmonės galėtų įgyti teigiamos patirties, naudodamiesi šioje srityje įgyvendinamomis priemonėmis, arba patys šias priemones formuoti, ypatingą dėmesį skiriant veiksmams vietos lygmeniu ir atokiose bei kaimo vietovėse, kuriose yra mažiau darbo su jaunimu galimybių.

17.

Darbo su jaunimu veiklos bendruomenėje stiprinti ir plėsti bendrus darbo su jaunimu principus didinant žinias ir informuotumą apie darbo su jaunimu raidą Europoje, skatinant reguliarų bendradarbiavimą, mainus ir bendrą praktiką, kartu atsižvelgiant į įvairių darbo su jaunimu lygmenų ir sričių skirtumus.

18.

Didinti darbo su jaunimu srityje vykdomo švietimo ir mokymo koncepcijų, metodų ir priemonių supratimą, toliau plėtoti kompetencijomis grindžiamas formaliojo ir neformaliojo darbui su jaunimu skirto švietimo ir mokymo sistemas, kai taikytina, ir suteikti įvairiems darbe su jaunimu dalyvaujantiems subjektams pakankamą kokybišką švietimą, mokymą, orientavimą ir paramą.

19.

Reguliariai stebėti ir vertinti darbo su jaunimu padėtį, pokyčius ir iššūkius, analizuoti jaunimo poreikius ir darbui su jaunimu aktualias tendencijas, įtraukti jaunimą rengiant strategijas ir skatinti darbo su jaunimu veiklos bendruomenę, bendradarbiaujant su kitais susijusiais sektoriais, reaguoti į šiuos pokyčius ir atitinkamai toliau plėtoti savo darbo metodus.

20.	Kai tikslinga, toliau plėtoti strategijas ir veiksmus, kurie sudarytų sąlygas pripažinti ir patvirtinti neformaliojo ir savaiminio mokymosi darbo su jaunimu srityje rezultatus ir pripažinti darbo su jaunimu indėlį įgalinant jaunimą.

21.	Stiprinti darbo su jaunimu gebėjimus įgalinti jaunimą prisidėti prie įtraukios, tvarios, demokratinės, pliuralistinės ir taikios visuomenės formavimo.

22.

Didinti tarpvalstybinio bendravimo ir skirtingos kultūrinės ir socialinės bei ekonominės kilmės jaunimo mainų galimybes, taip pat tarpkultūrinių mainų valstybėse narėse galimybes, kad darbe su jaunimu tai taptų standartine praktika, ir sudaryti palankesnes sąlygas kurti labiau strateginius bendradarbiavimo darbo su jaunimu srityje visoje Europoje projektus.

23.

Atsižvelgiant į patirtį, sukauptą dėl COVID-19 pandemijos, ir į galimas būsimas krizes, visais lygmenimis užtikrinti nuolatinį įvairios darbui su jaunimu naudojamos infrastruktūros ir struktūrų egzistavimą ir veikimą, plėtojant krizėms atsparius mechanizmus ir išteklius, įskaitant skaitmenines technologijas, ir užtikrinti, kad infrastruktūra ir struktūros galėtų prisitaikyti prie dabartinės situacijos ir panašių situacijų, kurios gali susidaryti ateityje.

24.	Stiprinti tiek valstybių narių bei Europos Tarybos, tiek atitinkamų institucijų bendradarbiavimą siekiant remti kokybiško darbo su jaunimu plėtojimą visoje Europoje.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ, LAIKANTIS SUBSIDIARUMO PRINCIPO IR ATITINKAMAIS LYGMENIMIS, DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SAVO KONKREČIAS NACIONALINES APLINKYBES:

25.

Integruoti darbą su jaunimu į esamas ir būsimas jaunimo politikos strategijas ir jų įgyvendinimą visais administraciniais lygmenimis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos didesnėms inovacijoms, didinama šios srities kokybė ir pripažinimas, ypatingą dėmesį skiriant vietos lygmens veiksmams rengiant ir plėtojant darbotvarkę.

26.

Nustatyti darbo su jaunimu tolesnio plėtojimo vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu temas ir veiklos sritis, vadovaujantis bendrais darbotvarkės tikslais; jos turėtų būti parengtos ir įgyvendinamos pagal ES jaunimo strategiją ir bendradarbiaujant su darbo su jaunimu veiklos bendruomene. Šis procesas turėtų būti kuo kryptingesnis ir, kai tinkama, turėtų būti integruotas į esamas strategijas.

27.	Informuoti visus atitinkamus darbo su jaunimu veiklos bendruomenės nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens subjektus apie darbotvarkę bei jos įgyvendinimą ir užtikrinti, kad su jais ir tarp jų vyktų tinkamas dialogas.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR EUROPOS KOMISIJOS ATITINKAMOSE JŲ KOMPETENCIJOS SRITYSE IR ATITINKAMAIS LYGMENIMIS, DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ:

28.	Propaguoti darbo su jaunimu europinį aspektą vykdant mainus tarp kaimyninių valstybių bei tarptautinius mainus, bendradarbiavimą, tarpkultūrinį mokymąsi ir tarpusavio mokymąsi.

29.

Sudaryti palankesnes sąlygas darbotvarkės įgyvendinimui ir tolesniam plėtojimui, naudojantis esamomis struktūromis ir priemonėmis arba nustatant, kokios yra naujos paramos struktūros, priemonės, partnerystės ar kiti tinkami bendradarbiavimo įvairiais lygmenimis metodai, arba, kai tikslinga, juos sukuriant.

30.	Stengtis užtikrinti, kad darbotvarkę kiek įmanoma labiau rengtų darbo su jaunimu veiklos bendruomenė, ir suteikti jai informaciją, galimybes ir erdves, kuriomis būtų palengvintas jos įsitraukimas. Šiuo atžvilgiu ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jaunimui ir jaunimo darbuotojams.

31.

Iš esmės numatyti, kad kas penkerius metus vyktų Europos suvažiavimas darbo su jaunimu klausimais, kuris būtų tolesnio darbotvarkės plėtojimo forumas, apsvarstyti galimybę pakviesti Europos Tarybos valstybes nares ES kaimynystės politikos kontekste ir išnagrinėti galimus būdus paremti darbotvarkės rengimą ir įgyvendinimą pasitelkiant programą „Erasmus + Youth“ ir Europos solidarumo korpuso programą.

32.

Sukurti atvirą patariamąjį atitinkamų struktūrų „Darbo su jaunimu plėtojimo Europoje tinklą“: jo struktūromis būtų veiksmingai prisidedama prie darbo su jaunimu plėtojimo, skatinant novatoriškus požiūrius, remiant plėtojimą ir bendradarbiavimą su įvairiais subjektais ir jų tarpusavio bendradarbiavimą darbo su jaunimu veiklos bendruomenėje ir už jos ribų, teikiant paramą ir skleidžiant informaciją apie įvairius teminius prioritetus, požiūrius, tinklus ir tikslines grupes. Šiuo atžvilgiu tinklui taip pat turėtų būti padedama kitų sektorių atstovų patarimais ir ekspertinėmis žiniomis. Tinklas turėtų siekti į savo plėtojimo veiklą įtraukti naujus subjektus.

33.	Išnagrinėti galimybes, kaip ES finansavimo programos, pavyzdžiui, „Erasmus + Youth“ ir Europos solidarumo korpusas, galėtų, kai tikslinga, aktyviai prisidėti prie darbotvarkės įgyvendinimo naudojantis įvairiomis šių programų finansavimo priemonėmis.

34.

Skatinti visų jaunų žmonių aktyvų, kritišką pilietiškumą bei demokratinį sąmoningumą ir įvairovės vertinimą kaip nuolatinius ir esminius darbo su jaunimu elementus, be kita ko, skatinant kompetencijų stiprinimą pasitelkiant jaunimo darbuotojų švietimą ir mokymą. Visiems jauniems žmonėms, niekieno nediskriminuojant, suteikti galimybę veikti savo iniciatyva, ugdyti saviveiksmingumą ir daryti teigiamą įtaką.

35.	Stebėti ir vertinti darbotvarkės įgyvendinimą. Šiuo tikslu į ES jaunimo reikalų ataskaitą turėtų būti įtrauktas specialus skyrius, skirtas darbo su jaunimu struktūrų plėtojimui, paramos priemonėms, partnerystėms ar kitiems tinkamiems bendradarbiavimo valstybėse narėse ir Europos lygmeniu metodams.

PRAŠO EUROPOS KOMISIJOS:

36.

Užtikrinti, kad ši darbotvarkė būtų įtvirtinta įgyvendinant ES jaunimo strategiją, įskaitant Europos jaunimo tikslus, ir didinti jos matomumą naudojantis ES jaunimo strategijoje numatytomis valdymo priemonėmis ir įrankiais darbotvarkei įgyvendinti ir jos rezultatams stebėti, vertinti, skleisti ir panaudoti.

37.

Įgyvendinant darbotvarkę papildomais ir koordinuotais veiksmais užtikrinti sinergiją su kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir stiprinti esamą partnerystę su Europos Taryba. ES ir Europos Tarybos partnerystei jaunimo reikalų srityje galėtų būti suteiktas vienas iš pagrindinių vaidmenų užtikrinant sinergiją ir sudarant palankesnes sąlygas jaunimo darbuotojų dialogui.

38.

Apsvarstyti galimybę sukurti atvirą ir daugiakalbę specialią Europos skaitmeninę darbo su jaunimu platformą glaudžiai bendradarbiaujant su darbo su jaunimu veiklos bendruomene, kad būtų dalijamasi informacija, žiniomis ir geros praktikos pavyzdžiais, dalyvaujama bendradarbiavimo ir tarpusavio mokymosi veikloje. Taip sudaryti palankesnes sąlygas darbotvarkės, įskaitant, kai aktualu, jos išorės aspektą, rengimui ir įgyvendinimui. Ekspertų grupė, atstovaujanti darbo su jaunimu veiklos bendruomenei, galėtų prižiūrėti platformos kūrimo ir diegimo procesą ir konsultuoti jo klausimais.

39.

Stiprinti žinių kaupimu ir įrodymais grindžiamus požiūrius darbo su jaunimu srityje Europoje, sudarant palankesnes sąlygas ekspertų mainams ir moksliškai bei praktiškai pagrįstiems šioje srityje taikomų principų, pokyčių, koncepcijų, veiklos ir praktikos poveikio moksliniams tyrimams, visų pirma įtraukiant jaunimo reikalų mokslo darbuotojus ir sukuriant darbo su jaunimu organizacijose sukauptų ekspertinių žinių saugyklą.

(1) Aprašymas iš Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms dėl darbo su jaunimu (CM/Rec (2017)4).

(2) Pavyzdžiui, jaunimo centruose, vykdant jaunimo projektus, informuojamąjį darbą su jaunimu, darbą su jaunimu gatvėje, neformaliose jaunimo grupėse, jaunimo stovyklose, informuojant jaunimą, jaunimo organizacijose ir jaunimo judėjimuose, kaip išdėstyta ekspertų grupės galutinėje ataskaitoje „Darbo su jaunimu indėlis sprendžiant sunkumus, su kuriais susiduria jaunimas, visų pirma pereidami iš švietimo sistemos į darbo rinką“.

(3) Struktūriniai sunkumai, priešingai nei asmeniniai, yra tokie sunkumai, kurie yra susiję ne su pačiais asmenimis, o su reglamentavimo sistemomis, kurios jiems taikomos, ir su jų pagrindinėmis gyvenimo sąlygomis.

(4) Žr. apibrėžtį II priede.

(5) Trečiasis Europos suvažiavimas darbo su jaunimu klausimais (skaitmeninis renginys, kuris bus transliuojamas iš Bonos) yra darbotvarkės įgyvendinimo proceso pradžia.

I PRIEDAS

Šaltiniai

Priimdami šią rezoliuciją Taryba ir Taryboje posėdžiavę valstybių narių vyriausybių atstovai remiasi šiais dokumentais:

Tarybos dokumentai

—	Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos: 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija (OL C 456, 2018 12 18, p. 1)

—	Tarybos išvados dėl darbo su jaunimu naudojantis skaitmeninėmis technologijomis (OL C 414, 2019 12 10, p. 2)

—	Tarybos išvados dėl pažangaus darbo su jaunimu (OL C 418, 2017 12 7, p. 2)

—	Tarybos išvados dėl jaunimo darbuotojų švietimo ir mokymo (OL C 412, 2019 12 9, p. 12)

—	Tarybos išvados dėl daugiau galimybių jaunimui kaimo ir atokiose vietovėse (OL C 193, 2020 6 9, p. 3)

—	Tarybos rezoliucija dėl darbo su jaunimu (OL C 327, 2010 12 4, p. 1)

—	Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (OL C 398, 2012 12 22, p. 1).

—	2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto propagavimo (OL C 195, 2018 6 7, p. 1)

Europos Komisijos dokumentai

—	Darbo su jaunimu ir verslumo mokymosi tyrimas (2017 m.)

—	Darbo su jaunimu vertės ES tyrimas. Bendra ataskaita. Atvejų tyrimai. Ataskaitos apie šalis (2014 m.)

—	Youthpass impact study. Young people’s personal development and employability and the recognition of youth work (2013) („Youthpass“ poveikio tyrimas. Jaunų žmonių asmeninis tobulėjimas bei įsidarbinamumas ir darbo su jaunimu pripažinimas) (2013 m.)

Tarybos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje ekspertų grupės ataskaitos

—	Ekspertų grupės ataskaita Developing digital youth work – Policy recommendations, training needs and good practice examples (2018) („Darbo su jaunimu naudojantis skaitmeninėmis technologijomis plėtojimas. Politikos rekomendacijos, mokymo poreikiai ir gerosios praktikos pavyzdžiai“) (2018 m.)

—	Ekspertų grupės ataskaita The contribution of youth work to preventing marginalisation and violent radicalisation (2017) („Darbo su jaunimu indėlis siekiant užkirsti kelią marginalizacijai ir smurtinei radikalizacijai“) (2017 m.)

—

Ekspertų grupės ataskaita The contribution of youth work to address the challenges young people are facing, in particular the transition from education to employment (2015) („Darbo su jaunimu indėlis sprendžiant sunkumus, su kuriais susiduria jaunimas, visų pirma pereidami iš švietimo sistemos į darbo rinką“) (2015 m.)

—	Ekspertų grupės ataskaita Quality Youth Work - A common framework for the further development of youth work (2015) („Kokybiškas darbas su jaunimu. Bendra tolesnio darbo su jaunimu plėtojimo sistema“) (2015 m.)

Europos Tarybos dokumentai

—	Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija CM/Rec (2017)4) valstybėms narėms dėl darbo su jaunimu

—	Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliucija CM/Res (2020)2 dėl Europos Tarybos 2030 m. jaunimo sektoriaus strategijos

Kiti dokumentai

—	2-ojo Europos suvažiavimo darbo su jaunimu klausimais deklaracija (1)

—	European Training Strategy in the field of Youth. Supporting the development of quality youth work in Europe through capacity building (2015) (Europos mokymo strategija jaunimo reikalų srityje. Parama kokybiško darbo su jaunimu plėtojimui Europoje pasitelkiant gebėjimų stiprinimą) (2015 m.) (2)

(1) https://pjp-eu.coe.int/documents/42128013/47262187/The+2nd+European+Youth+Work+Declaration_FINAL.pdf/cc602b1d-6efc-46d9-80ec-5ca57c35eb85

(2) https://ec.europa.eu/youth/sites/youth/files/eu-training-strategy-youth_en.pdf

II PRIEDAS

Šioje rezoliucijoje vartojamo termino apibrėžtis:

Darbo su jaunimu veiklos bendruomenė (1)

Darbo su jaunimu srityje darbo su jaunimu veiklos bendruomenė turėtų būti suprantama kaip asmenų (specialistų ar nespecialistų), kurie vienodai suinteresuoti spręsti problemą, tobulinti savo įgūdžius ir mokytis vieni iš kitų patirties, grupė.

Darbo su jaunimu veiklos bendruomenę sudaro suinteresuotieji subjektai visais lygmenimis (nuo vietos iki Europos lygmens), pavyzdžiui:

—	jaunimo darbuotojai ir jaunimo lyderiai,

—	darbo su jaunimu vadybininkai,

—	projektų vykdytojai,

—	akredituotos ir nepriklausomos darbo su jaunimu organizacijos,

—	profesijos mokytojai,

—	mokslo darbuotojai,

—	jaunimo darbuotojų pedagogai,

—	vietos bendruomenės ir savivaldybės,

—	„Erasmus + Youth“ ir Europos solidarumo korpuso nacionalinės agentūros,

—	jaunimo atstovybės bei jaunimas ir

—	jaunimo reikalų politikos formuotojai.

Visi darbo su jaunimu veiklos bendruomenės subjektai atitinkamose savo kompetencijos srityse turi skirtingus darbo su jaunimu tolesnio plėtojimo įgaliojimus, funkcijas ir gebėjimus.

(1) Terminas „veiklos bendruomenė“ yra teorinis terminas, kurį sukūrė švietimo srities psichologai Jean Lave ir Étienne Wenger.

III PRIEDAS

Europos darbo su jaunimu darbotvarkės infografikas

2020 12 1

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 415/16

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl Europos jaunimo demokratinio sąmoningumo ir demokratinio aktyvumo skatinimo

(2020/C 415/09)

TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

PRIPAŽINDAMI, KAD:

Europos Sąjunga yra grindžiama tokiomis vertybėmis kaip demokratija, pliuralizmas, lygybė ir teisinė valstybė. Pagarba žmogaus teisėms, laisvė, nediskriminavimas, tolerancija ir mažumų apsauga yra neliečiami Europos idėjos kertiniai akmenys (1).

Demokratija ir visuomenė, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, teisinės valstybės principas ir solidarumas, niekada neturi būti laikomos savaime suprantamais dalykais; jos turi būti saugomos, stiprinamos ir skatinamos politinių veikėjų, visuomenės, verslo, akademinės bendruomenės, žiniasklaidos, formaliojo ir neformaliojo mokymosi ir mokymo sistemose, taip pat visų mūsų kartu ir kiekvieno atskirai.

Jauniems žmonėms turėtų būti suteikta galimybė prasmingai dalyvauti priimant sprendimus visais su jais susijusiais klausimais. Jie turi teisę į saviraiškos laisvę, teisę gauti informaciją ir būti apsaugoti nuo diskriminacijos. Jie turi teisę į švietimą, mokymą ir darbą su jaunimu, kurie suteikia jiems galimybę sužinoti apie, inter alia, žmogaus teises ir pagrindines laisves ir parengia juos atsakingam gyvenimui laisvoje visuomenėje.

Jaunimo kūrybiškumas yra labai svarbus gyvuojančios demokratijos Europoje veiksnys. Jaunimo kultūros, judėjimai, grupės, organizacijos ir iniciatyvos gali turėti lemiamos įtakos politiniams pokyčiams ir visuomeniniams pokyčiams. Aplinkos ir klimato apsaugos, kovos su rasizmu ir socialinės įvairovės iniciatyvos yra tik keletas pavyzdžių, į kokius klausimus dažnai įsitraukia Europos jaunimas.

Jaunystė yra lemiamas gyvenimo etapas, kuriam politiniu požiūriu reikia skirti ypatingą dėmesį. Jaunimas Europoje yra labai įvairios kilmės, turi labai įvairių interesų bei gabumų ir susiduria su daugybe iššūkių tiek asmeniniu, tiek visuomeniniu lygmeniu. Atverti gyvenimo galimybes asmenims, ypač mažiau galimybių turinčiam jaunimui, ir skatinti jaunimo demokratinį sąmoningumą yra uždaviniai, kuriems įgyvendinti reikia plataus visuomenės pritarimo ir tinkamų politikos priemonių.

Žiniasklaida ir skaitmeninės technologijos suteikia dideles galimybes stiprinti pasitikėjimą demokratija, nes sudaro jaunimui daug galimybių susipažinti su informacija, kurios reikia demokratiniam aktyvumui, bendrauti su kitais skiriant dideliam atstumui, reikšti savo nuomonę, naudotis savo teisėmis ir aktyviai dalyvauti pilietiškumo veikloje. Kartu skaitmeninimas lemia kai kuriuos neigiamus elementus, galinčius kelti grėsmę demokratijai, pavyzdžiui, dezinformaciją, poliarizaciją, propagandą ir neapykantos retoriką.

Europos Sąjunga siekia skatinti jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime (2).

Įtraukios dalyvaujamosios demokratijos skatinimas yra vienas iš pagrindinių ES jaunimo strategijos (2019–2027 m.) principų. ES jaunimo strategijos tikslas – remti jaunimo įsitraukimą Europoje formuojant visuomenę ir politiką. Atsižvelgiant į tai, į jaunimo nuomonę atsižvelgiama, pavyzdžiui, vykdant ES jaunimo dialogą ir įgyvendinant 11 Europos jaunimo tikslų (3). Europos jaunimo tikslai Nr. 1 (Priartinti ES prie jaunimo) ir Nr. 9 (Visiems skirta erdvė ir visų dalyvavimas) yra ypač aktualūs demokratinio jaunimo dalyvavimo požiūriu.

ATKREIPIA DĖMESĮ Į TAI, KAD:

Jaunų žmonių idėjos ir nuomonės, kuriomis pasidalyta 2020 m. spalio mėn. vykusioje ES jaunimo konferencijoje, daugiausia buvo susijusios su tema „Visiems skirta erdvė ir visų dalyvavimas“ ir suteikė vertingo įkvėpimo imtis veiksmų siekiant skatinti Europos jaunimo demokratinį sąmoningumą ir demokratinį aktyvumą. Šios jaunų žmonių idėjos ir nuomonės yra susijusios su

—	privalomu kritinio mąstymo įtraukimu į mokyklų mokymo programas,

—	bendro sprendimų priėmimo procesais visais lygmenimis, įtraukiant jaunimą ir jaunimo organizacijas, įgyvendinamais laikantis teisėmis grindžiamo požiūrio,

—	amžiaus, nuo kurio galima balsuoti ir būti kandidatu rinkimuose, sumažinimu iki 16 metų visiems rinkimams, kartu panaikinant visas balsavimo kliūtis ir užtikrinant, kad būtų skatinama dalyvauti rinkimuose,

—	specialiais procesais, kuriais stiprinamas jaunų mažumoms priklausančių asmenų balsas ir užtikrinamas jų tiesioginis įsitraukimas,

—	nuolatinių dalyvavimo struktūrų finansavimu,

—	naujomis Europos finansavimo galimybėmis siekiant sukurti ir išlaikyti jaunimo erdves,

—	Europos lygmeniu ir laikantis tarpsektorinio požiūrio teikiama pirmenybe saugių jaunimui skirtų skaitmeninių erdvių kūrimui ir skaitmeninio raštingumo skatinimui.

MANO, KAD:

10.

Siekiant ugdyti demokratinį sąmoningumą, jaunimui turi būti sudarytos sąlygos ugdyti saviveiksmingumą, imtis iniciatyvos ir bendrai kurti. Tai darydami jauni žmonės susiduria su demokratiniais procesais ir įgyja kompetencijų, kurios sudaro gyvuojančios demokratijos pagrindą. Šio įtraukaus proceso esminiai elementai yra atviros diskusijų kultūros patyrimas, įvairių nuomonių ir gyvenimo būdų toleravimo didinimas ir gebėjimo siekti kompromiso, sutikti su daugumos sprendimais ir apsaugoti mažumas ugdymas.

11.

Demokratinio aktyvumo skatinimas reiškia, kad jauni žmonės skatinami mąstyti savarankiškai, kritiškai ir subtiliai ir būti aktyviais piliečiais, taip pat jie skatinami įvertinti, ar jų aplinka apsaugo bendras Europos vertybes ir užtikrina jų teises. Tai gali sustiprinti jaunų žmonių savarankiškumą, gebėjimą patiems priimti sprendimus ir pilietinę drąsą, taip pat juos įgalinti formuoti ne tik savo gyvenimą, bet ir politiką bei visuomenę Europoje, vadovaujantis demokratiniais principais ir solidarumo dvasia.

12.

Europos bendradarbiavimas grindžiamas įvairove, supratimu ir atviru dialogu. Šiuo baziniu bendru sutarimu prisidedama tiek prie demokratinės kultūros, tiek prie sanglaudos Europoje ir jis yra tvirtas jaunimo demokratinio aktyvumo pagrindas. Jis padeda kovoti su antidemokratinėmis, nežmoniškomis, seksistinėmis, rasistinėmis, diskriminacinėmis ir atskirties tendencijomis mūsų visuomenėje, taip pat gali prisidėti prie smurtinio ekstremizmo prevencijos.

13.

Visiems jauniems žmonėms reikia prieigos vietų, paramos ir galimybių, kad jie galėtų prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus, išreikšti save, patirti saviveiksmingumą ir laisvai prisidėti prie demokratinio gyvenimo Europoje. Jaunimui skirtas skaitmenines ir fizines erdves turėtų padėti bendrai kurti patys jauni žmonės, jas turėtų suteikti vyriausybiniai ir nevyriausybiniai subjektai ir jos turėtų būti skatinamos visų formų formaliojo ir neformaliojo mokymosi ir mokymo srityse. Tam taip pat reikia stiprios ir nepriklausomos pilietinės visuomenės. Ypač svarbios yra saviorganizacijos ir idėjų propagavimo formos, pavyzdžiui, jaunimo organizacijos ir jaunimo tarybos, kuriose jauni žmonės mokosi prisiimti atsakomybę už save ir kitus.

14.

Kad visi jauni žmonės galėtų patirti demokratiją, reikia laikytis įtraukaus požiūrio, kuriuo būtų atsižvelgiama į jų įvairovę daugeliu atžvilgių. Išskirtinis dėmesys turėtų būti skiriamas jauniems žmonėms, kurie dėl asmeninių ar struktūrinių sunkumų turi tik ribotas galimybes dalyvauti dalyvaujamuosiuose procesuose, naudotis darbo su jaunimu galimybėmis ir bendrauti su kitais pilietinės visuomenės subjektais, kartu atsižvelgiant į sąveikinės diskriminacijos riziką.

PABRĖŽIA, KAD:

15.

Neformaliojo ir savaiminio mokymosi principai, visų pirma darbo su jaunimu vertybės ir praktika, suteikia daug galimybių skatinti jaunimo demokratinį sąmoningumą ir demokratinį aktyvumą. Tai įmanoma visų pirma dėl to, kad darbo su jaunimu veikla yra orientuota į procesą ir yra dalyvaujamojo pobūdžio, ji skirta tiek į organizacijas susibūrusiam, tiek nesusibūrusiam jaunimui ir yra kruopščiai priderinta prie jaunimo poreikių ir interesų. Darbo su jaunimu srityje taikomos ekspertinės žinios ir metodai gali būti įkvėpimo šaltinis kitiems sektoriams. Todėl darbas su jaunimu gali atlikti vienijamąjį ir koordinuojamąjį vaidmenį skatinant demokratiją ir jaunimo politinį dalyvavimą – nuo vietos iki Europos lygmens.

16.

Be to, darbo su jaunimu sektoriuje turėtų būti plėtojamos novatoriškos koncepcijos ir praktika, laikantis kritiško ir emancipuojamojo požiūrio, daugiausia dėmesio skiriant jaunimo savarankiškumui, iniciatyvumui ir bendros kūrybos galimybėms. Atskaitos tašku gali būti esamos koncepcijos, pavyzdžiui, švietimas žmogaus teisių klausimais, tarpkultūrinis ir visuotinis mokymasis, skaitmeninis raštingumas ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, taip pat pilietiškumo ugdymas. Už atlygį ir savanoriškai dirbantys jaunimo darbuotojai turėtų būti laikomi padedančiais jauniems žmonėms įgyti tokios patirties ir jiems turėtų būti padedama keistis gerosios praktikos pavyzdžiais ir įgyti asmeninių įgūdžių bei kompetencijų.

17.

Demokratinis sąmoningumas ir įsipareigojimas skatinamas įvairiomis Europos programomis. „Erasmus +“ ir Europos solidarumo korpuso programos yra ypač tinkamos siekiant skatinti tikslingą jaunimo įsitraukimą pasitelkiant kultūrų dialogą ir tarpusavio mokymąsi, visų pirma atsižvelgiant į bendras Europos vertybes ir klausimus.

18.

Jaunimo demokratinis sąmoningumas ir demokratinis aktyvumas padeda didinti visuomenės atsparumą. Tai ypač akivaizdu tais atvejais, kai pagrindiniai demokratijos principai ir teisės yra ribojami dėl išimtinių aplinkybių (pvz., COVID-19 pandemijos). Gerai demokratiją išmanantys jauni žmonės juk gali geriau atskirti, kokios tokiems iššūkiams įveikti skirtos strategijos yra suderinamos su demokratija ir kokios yra nesuderinamos. Be to, labai svarbu, kad jaunimo teisės ir laisvės būtų apsaugotos taikant laikinus apribojimus, o jiems pasibaigus būtų nedelsiant visiškai atkurtos. Tai ypač aktualu, nes jaunimas, ypač mažiau galimybių turintys jauni žmonės, dažnai yra tarp labiausiai nuo krizių nukentėjusių grupių.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ, LAIKANTIS SUBSIDIARUMO PRINCIPO IR ATITINKAMAIS LYGMENIMIS:

19.

Kai tikslinga, visais lygmenimis valstybėse narėse parengti arba nuolat tęsti konkretiems sektoriams skirtas ir tarpsektorines finansavimo programas ir iniciatyvas, kad jaunimas geriau suprastų ir vertintų demokratiją ir įvairovę. Jos turėtų suteikti erdvės ir galimybių sužinoti apie demokratinį aktyvumą ir jį įgyvendinti tiek grupėje, tiek individualiai, kartu užtikrindamos prieigą visiems jauniems žmonėms, visų pirma mažiau galimybių turintiems jauniems žmonėms. Turėtų būti stiprinami jaunimo organizacijų ir visų pirma jaunimo iniciatyvų (kaip jaunimo saviorganizacijos gebėjimo išraiškos formų) gebėjimai remti šias pastangas.

20.

Skatinti mokymąsi demokratijos ir žmogaus teisių klausimais visuose sektoriuose ir visais švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą lygmenimis ir skatinti glaudų, tvarų įvairių sektorių bendradarbiavimą šiais klausimais. Išskirtinis dėmesys turėtų būti skiriamas aktyvaus pilietiškumo ugdymui ir švietimui demokratijos srityje, apsvarstant įvairią praktiką ir mokymosi aplinką bei skatinant pilietiškumo bendrųjų kompetencijų ugdymą, kaip nustatyta Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (4) ir Tarybos rekomendacijoje dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto propagavimo (5).

21.

Įgalinti jaunimą reaguoti į skaitmeninimo potencialą ir iššūkius ir aktyviai bei apgalvotai dalyvauti internetinėje komunikacijoje (6). Šiuo tikslu visų pirma reikia skatinti jaunimo ir juos remiančių asmenų (pvz., jaunimo darbuotojų, mokytojų) skaitmeninį raštingumą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, visų pirma gebėjimą susidoroti su informacijos pertekliumi, dezinformacija, neapykantos retorika ir kitų formų žalingu turiniu. Išskirtinis dėmesys turėtų būti skiriamas tinkamų pagalbinių priemonių teikimui, taip pat pažangių darbo su jaunimu sprendimų ir skaitmeninių dalyvavimo procesų aukšto lygio kokybės užtikrinimui. Visiems jauniems žmonėms, ypač turintiems mažiau galimybių, turi būti užtikrinta galimybė be kliūčių naudotis skaitmeninėmis žiniasklaidos priemonėmis.

22.

Palankiai vertinti ypatingą jaunimo susidomėjimą tokiomis sritimis kaip aplinkos, socialinis ir ekonominis tvarumas, žmogaus teisės, kartų lygybė, lyčių lygybė bei skaitmeninimo poveikis ir aktyvų pilietinį dalyvavimą šiose srityse, taip pat aktyviai remti jaunimo pastangas formuoti atitinkamus politinius ir socialinius procesus. Visų pirma reikėtų skatinti jaunimo įsitraukimą vietos lygmeniu, pavyzdžiui, į studentų tarybas, vietos jaunimo organizacijas ar jaunimo iniciatyvas.

23.

Tinkamai skatinti ir remti prieinamas fizines ir skaitmenines darbo su jaunimu struktūras ir pažangius darbo su jaunimu sprendimus, visų pirma įgyvendinant COVID-19 plitimo valdymo priemones, kad jaunimui būtų suteikta laisva, atvira bei saugi erdvė ir asmeninio tobulėjimo galimybės.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR EUROPOS KOMISIJOS ATITINKAMOSE JŲ KOMPETENCIJOS SRITYSE IR ATITINKAMAIS LYGMENIMIS, DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ:

24.

Toliau plėtoti jaunimo dalyvavimą politiniuose procesuose pagal Tarybos rezoliuciją dėl jaunimo politinio dalyvavimo Europos demokratiniame gyvenime skatinimo (7) ir taip toliau stiprinti prasmingą ir tvarų visų jaunų žmonių dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose visais lygmenimis.

25.

Kai tikslinga, užtikrinti, kad politiniai procesai ir sprendimai visais lygmenimis būtų prieinami, skaidrūs ir suprantami, naudojant jaunimui patogiu būdu teikiamą informaciją ir komunikaciją. Tai visų pirma turėtų apimti grįžtamosios informacijos apie jaunimo dalyvavimo procesų rezultatus teikimą jaunimui. Informacija turi būti platinama tikslingai, kad ji pasiektų visus jaunus žmones, nepriklausomai nuo jų aplinkos. Bendradarbiaujant su jaunimo informavimo tinklais ir kitais jaunimo sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, Europos jaunimo informavimo ir konsultavimo agentūra ir tinklu „Eurodesk“, Europos lygmeniu turėtų būti parengtos tinkamos komunikacijos strategijos.

26.

Supažindinti jaunimą su demokratinio sąmoningumo ir demokratinio aktyvumo koncepcijomis ir jas propaguoti, kaip nuolatinę ir esminę darbo su jaunimu dalį, ir pripažinti, kad darbo su jaunimu sektorius yra palanki erdvė, suteikianti jaunimui galimybių vystytis ir prisidėti prie demokratinės visuomenės. Tai apima tinkamų pagrindinių sąlygų sudarymą ir pakankamų finansinių išteklių visais lygmenimis suteikimą esamose struktūrose, taip pat didesnį jaunimo darbuotojų teminį mokymą, geresnius įgūdžius ir kvalifikaciją.

27.

Remti tolesnį požiūrių į jaunimo demokratinio sąmoningumo ir demokratinio aktyvumo didinimą plėtojimą ir keitimą. Jie gali būti grindžiami esamomis pedagogikos (8) ir demokratijos sąvokomis, aktyviu pilietiškumu ir švietimu / mokymu žmogaus teisių klausimais, taip pat Europos Tarybos ir pilietinės visuomenės organizacijų darbu šioje srityje. Apie šiuos požiūrius turėtų būti informuojami specialistai per reguliarias mokymo programas ir jais gali būti remiamasi vykdant ES jaunimo programas arba plėtojant kompetencija grindžiamą formaliojo ir neformaliojo darbui su jaunimu skirto švietimo ir mokymo sistemą (9). Taip pat turėtų būti sudarytos tarpusavio mokymosi veiklos darbo su jaunimu sektoriuje galimybės tiek tarp specialistų, akademinės bendruomenės, politikos formuotojų ir jaunimo, tiek tarp sektorių.

PRAŠO EUROPOS KOMISIJOS:

28.

Atsižvelgti į jaunimo interesus ir jų demokratinį aktyvumą kaip į kompleksinį klausimą Europos procesuose ir programose, pavyzdžiui, konferencijoje dėl Europos ateities, Skaitmeninio švietimo veiksmų plane arba Europos švietimo erdvėje, ir įgyvendinant atitinkamas galiojančias ES programas, Europos žaliąjį kursą, Europos socialinių teisių ramstį ir Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., taip pat vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą su Europos Taryba.

29.

Akcentuoti mokslinių tyrimų veiklą ir įrodymų rinkimo priemones, kuriomis analizuojamas ES finansavimo programų poveikis jaunimo demokratinio sąmoningumo ir demokratinio aktyvumo skatinimui.

30.

Stiprinti Europos veiklą su šalimis partnerėmis, finansuojamą pagal ES programas, siekiant toliau skatinti jaunimo demokratinį sąmoningumą ir demokratinį aktyvumą, ir toliau plėtoti darbą su jaunimu vykdant bendradarbiavimą ir mainus.

PARAGINTI VISUS SUBJEKTUS, DALYVAUJANČIUS EUROPOS BENDRADARBIAVIMO JAUNIMO REIKALŲ SRITYJE VEIKLOJE, SIEKTI:

31.

Pabrėžti tokius klausimus kaip Europos vertybės ir europinė tapatybė, demokratija, įvairovės pripažinimas, žmogaus teisės, lyčių lygybė, mažumų apsauga, kritinis mąstymas, naujos dalyvavimo formos ir pilietiniai veiksmai įgyvendinant finansavimo programas „Erasmus +“ ir „Europos solidarumo korpusas“. Turėtų būti užtikrinta įtrauki ir atvira prieiga, paprastos procedūros ir pakankami ištekliai arba projektai, kuriais jaunimui suteikiama galimybė inicijuoti projektus, prisidėti ir pareikšti savo nuomonę. Į tai visų pirma turėtų būti atsižvelgiama vykdant specialius dalyvavimo ir solidarumo veiksmus.

32.

Užtikrinti, kad ES jaunimui skirtose programose būtų atsižvelgiama į jaunimo poreikius, interesus ir įvairovę. Tai apima jaunimui patogiu būdu teikiamą ir lengvai prieinamą informaciją apie finansavimą, paramą paties jaunimo projektų iniciatyvoms ir atsižvelgimą į programos organizatorius bei jų poreikius. Kai tinkama, programomis turėtų būti galima atlikti patobulinimus, kad būtų dar labiau teikiama pirmenybė jaunimo iniciatyvai, taigi ir jo demokratiniam aktyvumui bei patirčiai.

(1) Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis.

(2) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnio 2 dalis.

(3) Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos: 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija, 3 priedas (2018/C 456/01)

(4) Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (OL C 189, 2018 6 4, p. 1)

(5) Tarybos rekomendacija dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto propagavimo (OL C 195, 2018 6 7, p. 1)

(6) Tarybos išvados dėl pažangaus darbo su jaunimu (OL C 418, 2017 12 7, p. 2) ir Tarybos išvados dėl darbo su jaunimu naudojantis skaitmeninėmis technologijomis (OL C 414, 2019 12 10, p. 2).

(7) Tarybos rezoliucija dėl jaunimo politinio dalyvavimo Europos demokratiniame gyvenime skatinimo (OL C 417, 2015 12 15, p. 10).

(8) Visų pirma kritinio mąstymo ir emancipacinės pedagogikos sąvokomis.

(9) Tarybos išvados dėl jaunimo darbuotojų švietimo ir mokymo (OL C 412, 2019 12 9, p. 12).

PRIEDAS

Šaltiniai

Priimdami šias išvadas Taryba ir Taryboje posėdžiavę valstybių narių vyriausybių atstovai atkreipia dėmesį į šiuos dokumentus:

—	Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos: 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija (OL C 456, 2018 12 18, p. 1)

—	Tarybos rezoliucija dėl jaunimo politinio dalyvavimo Europos demokratiniame gyvenime skatinimo (OL C 417, 2015 12 15, p. 10).

—	Tarybos išvados dėl jaunimo išorės veiksmuose (dok. 8629/20)

—	Tarybos išvados dėl žiniasklaidos naudojimo raštingumo nuolat kintančiame pasaulyje (OL C 193, 2020 6 9, p. 23)

—	Tarybos išvados dėl jaunimo darbuotojų švietimo ir mokymo (OL C 412, 2019 12 9, p. 12).

—	Tarybos išvados dėl darbo su jaunimu naudojantis skaitmeninėmis technologijomis (OL C 414, 2019 12 10, p. 2)

—	Tarybos rekomendacija dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto propagavimo (OL C 195, 2018 6 7, p. 1)

—	Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (OL C 189, 2018 6 4, p. 1)

—	Tarybos išvados dėl pažangaus darbo su jaunimu (OL C 418, 2017 12 7, p. 2)

—	Tarybos išvados dėl jaunimo sektoriaus vaidmens taikant integruotą ir įvairius sektorius apimantį požiūrį jaunimo smurtinio radikalėjimo prevencijos ir kovos su juo srityje (OL C 213, 2016 6 14, p. 1).

—	2015 m. kovo 17 d. Europos Sąjungos švietimo ministrų Paryžiaus deklaracija dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą

—	1989 m. lapkričio 20 d. JT vaiko teisių konvencija

—	European Commission: Flash Eurobarometer 478 – How do we build a stronger, more united Europe? The views of young people, March 2019(Europos Komisija. „Eurobarometro“ apklausa Nr. 478 „Kaip kurti stipresnę ir vieningesnę Europą? Jaunimo nuomonė“, 2019 m. kovo mėn.) (1)

—	European Parliament: Study – Shrinking space for civil society: the EU response, 2017 (Europos Parlamentas. Tyrimas „Mažėjanti erdvė pilietinei visuomenei: ES atsakas“, 2017 m.) (2)

—	Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija CM/Rec (2010)7 valstybėms narėms dėl Europos Tarybos chartijos dėl demokratinio pilietiškumo ugdymo ir švietimo žmogaus teisių srityje

—	Council of Europe: Reference Framework of Competencies for Democratic Culture: Volume 1 – Context, concepts and model, 2018 (Europos Taryba „Demokratinės kultūros kompetencijų orientaciniai metmenys: 1 tomas – kontekstas, koncepcijos ir modelis“, 2018 m.) (3)

(1) https://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/index.cfm/ResultDoc/download/DocumentKy/86162

(2) https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2017/578039/EXPO_STU(2017)578039_EN.pdf

(3) https://rm.coe.int/prems-008318-gbr-2508-reference-framework-of-competences-vol-1-8573-co/16807bc66c

2020 12 1

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 415/22

Tarybos išvados dėl skaitmeninio švietimo Europos žinių visuomenėje

(2020/C 415/10)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

ATSIŽVELGDAMA Į:

priede išdėstytą politinį kontekstą;

PABRĖŽDAMA, KAD:

aukštos kokybės ir įtraukus švietimas bei mokymas yra europinė stiprybė, grindžiama demokratinėmis vertybėmis ir apšvietos idėja. Plačiai paplitusios skaitmeninės technologijos ir prieiga prie interneto atveria naujų galimybių ir iššūkių;

mūsų žinių visuomenės skaitmeninė transformacija spartėja ir skaitmeninių paslaugų bei duomenų daugėja. Tai apima besikeičiančią darbo rinką, taip pat naujus darbo profilius ir skaitmeninių kompetencijų (1) paklausą XXI amžiaus įgūdžių kontekste. Didėjanti dirbtinio intelekto (2) įtaka sustiprins mūsų žinių visuomenės skaitmeninės transformacijos poveikį ilgalaikėje perspektyvoje ir ateityje gali pasiūlyti daug žadančių naujų mokymosi, mokymo ir rengimo galimybių. Aukštos kokybės ir įtraukus švietimas bei mokymas yra labai svarbūs, kad visi asmenys ir piliečiai įgalėtų suprasti šiuos pokyčius, juose dalyvauti ir juos formuoti;

COVID-19 pandemija ir jos tebedaromas poveikis Europos švietimo ir mokymo sistemoms bei institucijoms išryškina, kad skubiai reikia geriau suprasti ir nuolat vertinti skaitmeninio švietimo technologijų naudojimo būdus, naudą ir iššūkius (3), taip pat skaitmeninių kompetencijų lygį, be kita ko, mokymosi visą gyvenimą kontekste;

COVID-19 pandemija dar labiau išryškino neatidėliotiną poreikį laikytis holistinio požiūrio į skaitmeninį švietimą. Siekiant patenkinti dabartinius poreikius, aukštos kokybės ir įtraukus švietimas ir mokymas apima skaitmenines ir neskaitmenines mokymosi ir mokymo formas, įskaitant tokius metodus kaip mišrusis mokymasis (4) ir nuotolinis mokymasis (5). Tai suteikia galimybę gerinti į besimokančiuosius orientuotą švietimą ir mokymą, atsižvelgiant į konkrečius individų poreikius;

skaitmeninis švietimas (6) yra būtina sąlyga siekiant padėti formuoti skaitmeninę transformaciją, vykdyti tęstinį švietimą ir mokymą bei mokymąsi visą gyvenimą ir užtikrinti aukštos kokybės ir įtraukų švietimą bei mokymą visiems. Todėl svarbu atsižvelgti į jo visuomeninį aspektą ir suvokti jį kaip gilios kultūrinės transformacijos dalį. Ši kultūrinė transformacija deda pamatą tam, kad visi asmenys ir piliečiai galėtų konfidencialiai ir saugiai naudotis duomenimis, skaitmeninėmis technologijomis ir infrastruktūra, kartu deramai laikydamiesi duomenų apsaugos taisyklių, ir galėtų aktyviai dalyvauti politiniuose sprendimuose, visuomenės raidoje ir darbo rinkoje;

skaitmeninis švietimas turėtų koncentruotis į besimokančiuosius ir turėtų padėti visiems asmenims bei piliečiams tobulėti asmeniškai ir ugdyti savo įgūdžius užtikrintai, laisvai ir atsakingai. Skaitmeninis švietimas, kaip neatsiejama aukštos kokybės ir įtraukaus švietimo ir mokymo dalis, turėtų būti grindžiamas sąžiningumo ir pasitikėjimo jo kokybe principu. Juo taip pat turėtų būti prisidedama prie geresnio švietimo turinio ir pedagogikos metodų prieinamumo, didesnės socialinės įtraukties, taip pat prie geresnio kompetencijų įgijimo, skatinant visų lavinimosi sėkmę. Skaitmeniniame švietime turėtų būti atsižvelgiama į besiformuojančias technologijas, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą, ir į jų saugų, pedagogiškai pagrįstą ir etišką taikymą;

skaitmeniniame švietime taip pat turėtų būti atsižvelgiama į besimokančiųjų, mokytojų, instruktorių ir pedagogų, taip pat tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų gerovę, pavyzdžiui, saugios mokymosi aplinkos atžvilgiu. Jis taip pat turėtų padėti sudaryti palankesnes sąlygas visiems piliečiams naudotis informacija ir skatinti aktyvų kultūrinį, ekonominį ir socialinį dalyvavimą Europos žinių visuomenėje;

skaitmeninis švietimas turėtų padėti didinti informuotumą apie pilietiškumą, įskaitant skaitmeninį pilietiškumą (7), ugdant pilietiškumo kompetencijas. Pastarosios apima kritinį požiūrį į informaciją, kurio laikydamiesi piliečiai gali naršyti skaitmeniniame pasaulyje ir ugdyti pagrindinių demokratijos ir saviraiškos laisvės vertybių supratimą;

10.

kiekvienas europietis turėtų įgalėti aktyviai dalyvauti visuomenės skaitmeninėje transformacijoje ir naudotis tinkama, prieinama ir saugia mokymosi aplinka. Visada turi būti garantuojama žmogaus teisė į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kaip nustatyta Europos socialinių teisių ramstyje ir saugoma pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją;

11.

siekiant panaikinti skaitmeninę lyčių atskirtį su IRT susijusiose srityse ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse itin svarbus lyčiai atžvalgus požiūris visų rūšių ir lygmenų švietime bei mokyme;

12.

itin svarbi yra galimybė gauti aukštos kokybės ir įtraukų skaitmeninėmis priemonėmis remiamą švietimą bei mokymą. Nepaisant svarbaus tiesioginio mokymosi ir mokymo formatų vaidmens bei naudos, galimybė gauti aukštos kokybės ir įtraukų švietimą bei mokymą skaitmeninio švietimo technologijomis ir jas pasitelkiant yra būtinos sąlygos Europos žinių visuomenės gyvybingumui ateityje, taip pat Europos inovacijų sistemai, kuri sudaro sąlygas žaliajai ir skaitmeninei transformacijai, užtikrina tvarų augimą, darbo vietas bei galimybes ir skatina asmeninį tobulėjimą;

13.

stipri Europa grindžiama bendrų vertybių kultūra, dalijimusi, atsinaujinimu ir atvirumu naujoms mainų formoms, taip pat piliečių, švietimo ir mokymo įstaigų, privačiojo sektoriaus ir įvairių nacionalinių švietimo sistemų dalyvavimu bei bendradarbiavimu. Praktika (vietos, regionų, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis) besidalijančios interneto bendruomenės (8) yra matomesnės ir ateityje augs;

ŽINODAMA, KAD:

14.

laikantis subsidiarumo principo atsakomybė už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą tenka valstybėms narėms;

15.

skaitmeninis švietimas valstybėse narėse ir visoje Sąjungoje skirtingų rūšių bei lygmenų švietime ir mokyme įgyvendinamas skirtingu mastu. Skaitmeninio švietimo technologijų patirtis visoje Sąjungoje yra skirtinga ir labai priklauso nuo politikos bei valdymo sistemų, infrastruktūros ir techninių priemonių, taip pat finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Tai, be kita ko, visų pirma gerai parengti mokytojai, instruktoriai, pedagogai ir kiti pedagoginiai bei administraciniai darbuotojai, įskaitant švietimo ir mokymo įstaigų vadovus;

16.

COVID-19 pandemija paskatino greitąjį atsaką į ekstremaliąją situaciją. Valstybės narės uždarė daugumą savo švietimo ir mokymo objektų ir reikalavo, kad įstaigos užtikrintų mokymo, rengimo, mokymosi ir vertinimo tęstinumą daugiausia nuotoliniais metodais;

17.

priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės ir jų švietimo bei mokymo įstaigos, atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes, išryškino skaitmeninio švietimo supratimo svarbą, padėjo padidinti švietimo ir mokymo sistemų skaitmeninius pajėgumus ir suteikė mokytojams, instruktoriams, pedagogams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams profesinio tobulėjimo galimybių;

18.

vis dėlto, nepaisant didelių visų valstybių narių pastangų, atsakomosios priemonės į ekstremaliąsias situacijas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nuotoliniams metodams atskleidė visai Sąjungai bendrus švietimo ir mokymo sistemų iššūkius bei silpnąsias vietas:

a)	per COVID-19 pandemiją dažnai paaiškėdavo, kad kai kurie besimokantieji įvairiose valstybėse narėse skirtingu mastu negalėjo visa apimtimi pasinaudoti savo teise į švietimą ir mokymą dėl tinkamos fizinės ir technologinės prieigos stokos (9);

beprecedentis iššūkis, susijęs su COVID‐19 pandemija, atskleidė neatidėliotiną poreikį visiems suteikti geresnes skaitmenines kompetencijas, kad visiems asmenims ir piliečiams būtų užtikrinta lygi galimybė gauti išsilavinimą ir mokymą, ypač tokiose situacijose, kai švietimas ir mokymas vykdomi nuotoliniu būdu. Specialiųjų poreikių turintys besimokantieji susidūrė su ypatingais iššūkiais;

c)	nors per COVID‐19 pandemiją perėjimas prie skaitmeninio švietimo paspartėjo, naujų žinių sklaidos formų vystymas ir naudojimas gali, kai tai daroma be informuotumo ir tikslingumo, atkartoti tradiciškesnes mokymo ir mokymosi formas;

d)	COVID-19 pandemija buvo iššūkių laikas tarpvalstybinės švietimo ir mokymo veiklos tęstinumui. Tai pasakytina apie tarpvalstybinį švietimą ir mokymą, taip pat programos „Erasmus+“ judumo aspektą, visų pirma studentų ir darbuotojų judumą aukštojo mokslo bei profesinio rengimo ir mokymo (PRM) srityje;

COVID-19 paskatintas švietimo ir mokymo įstaigų uždarymas pakeitė mokytojų, instruktorių, pedagogų ir kitų pedagoginių darbuotojų vaidmenį, ir jie turėjo rasti naujų būdų ryšiams su besimokančiaisiais palaikyti ir jų savarankiškam darbui remti tiek bendradarbiaujamojo mokymosi aplinkose, tiek kitais atžvilgiais. Taip pat paaiškėjo, kad mokytojams, instruktoriams ir mokytojų švietimo tinklams, taip pat švietimo ir mokymo įstaigoms reikia bendradarbiavimo, pajėgumų stiprinimo, specialaus profesinio mokymo, skirto skaitmeniniam mokymui, taip pat pagalbos priemonių;

PRIPAŽINDAMA, KAD:

19.

skaitmeninė atskirtis valstybėse narėse ir visoje Sąjungoje tebekelia iššūkį, nes ji gali dar labiau sustiprinti iki šiol buvusią struktūrinę nelygybę, įskaitant socioekonominę ir lyčių nelygybę;

20.

skaitmeninio švietimo technologijų kontekste turi būti užtikrinta valstybių narių ir jų piliečių duomenų apsauga ir skaitmeninis suverenumas, nepaisant padėties skubos. Be to, atsižvelgiant į didėjantį šviečiamojo skaitmeninio turinio kūrimą ir sklaidą, būtina pripažinti teisinius ir etinius principus, kuriais grindžiama intelektinė nuosavybė;

21.

naujos žinių perdavimo formos ir mokymosi aplinkos, be kita ko, bendrakūros forma, skatina platesnę formaliojo švietimo ir mokymo bei neformaliojo ir savaiminio mokymosi sąsają. Keitimasis gerąja praktika vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis suteikia galimybių paspartinti skaitmeninio švietimo technologijų integravimą į visų formų mokymąsi ir puoselėti mokymo bei mokymosi aukštą kokybę ir įtraukumą;

22.

skaitmeninio švietimo technologijos atveria naujų mokymosi ir mokymo galimybių ir yra svarbus veiksnys užtikrinant aukštos kokybės bei įtraukų švietimą ir mokymą. Jos gali papildyti tiesioginį bendravimą – tiesioginį mokymą ir rengimą, taip pat neskaitmeninę gerąją praktiką ir mokymo bei mokymosi priemones, kurios tebėra svarbios ir negali būti visiškai pakeistos virtualiais formatais;

23.

kad technologijomis būtų galima puoselėti švietimo kokybę ir įtraukumą, jos turi būti taikomos išvien su saugiomis mokymosi aplinkomis ir pedagoginiais metodais. Švietimo technologijų bendrovės, įskaitant startuolius ir MVĮ, atlieka esminį vaidmenį vystant novatoriškas ir prieinamas skaitmeninio švietimo technologijas, taip puoselėdamos tiek skaitmeninį švietimą, tiek Europos ekonomikos skaitmeninę transformaciją. Kad šios bendrovės klestėtų, itin svarbios inovacijoms palankios sąlygos ir atitinkamos finansavimo galimybės;

24.

skaitmeniniame švietime reikia pabrėžti pedagoginių koncepcijų, mokymosi ir mokymo priemonių bei metodų svarbą. Švietimo srities moksliniai tyrimai gali padėti plėtoti novatoriškas švietimo ir mokymo koncepcijas ir sudaryti sąlygas plačiau suvokti skaitmeninės transformacijos poveikį mokymuisi ir mokymui, taip pat švietimo bei mokymo sistemoms;

25.

skaitmeninių kompetencijų ugdymas visų tipų ir lygmenų švietimo ir mokymo įstaigose visada turėtų būti susietas su atitinkamu susijusių bendrųjų kompetencijų, įskaitant gyvenimo įgūdžius, deriniu ir tam turėtų padėti pažangiausia prieinama infrastruktūra, įranga ir technologijos. Visų pirma profesinio rengimo ir mokymo programose, įskaitant kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas, reikalingas tinkamas skaitmeninių, profesinių ir technologinių įgūdžių bei kompetencijų derinys, kuris gali padėti didinti įsidarbinamumą;

26.

tarptautiniu mastu konkurencinga ir tvari Europos inovacijų sistema priklauso nuo aukštos kokybės ir įtraukių švietimo ir mokymo sistemų. Ji taip pat remiasi pavyzdine mokslinių tyrimų sistema, kuri idealiu atveju būtų glaudžiai susijusi su švietimu ir mokymu. Todėl ankstyvas mokslinių tyrimų ir inovacijų, pvz., švietimo srities mokslinių tyrimų, rezultatų perdavimas, taip pat novatoriškų skaitmeninio švietimo sprendimų bendrakūra ir išbandymas suteiks pridėtinės vertės švietimo ir mokymo srityje, pvz., tokiose srityse kaip politikos formavimas ar taikymas pedagoginiais tikslais;

PAŽYMĖDAMA, KAD:

27.

Europos Komisija paskelbė atnaujintą 2021–2027 m. Skaitmeninio švietimo veiksmų planą, kuriuo švietimas ir mokymas pritaikomi prie skaitmeninio amžiaus (10) ir kurio atžvilgiu turėtų būti vykdoma tolesnė veikla bendrakūrybinio su valstybėmis narėmis proceso metu, kai tinkama ir aktualu;

28.

pagrindiniai jo tikslai – skatinti efektyvios skaitmeninės švietimo ekosistemos plėtrą ir gerinti skaitmeninei pertvarkai būtinus skaitmeninius įgūdžius bei kompetencijas – gali prisidėti prie strategiškesnio požiūrio į skaitmeninį švietimą Sąjungos lygmeniu;

29.

aukštų rezultatų skaitmeninė švietimo ekosistema (11)turėtų sudaryti sąlygas aukštos kokybės ir įtraukiam švietimui bei mokymui pasitelkiant atitinkamą infrastruktūrą, junglumą, skaitmeninių pajėgumų planavimą ir organizacinius pajėgumus; tai gali sudaryti geresnes sąlygas ir lankstesnę galimybę visiems asmenims visose vietovėse gauti išsilavinimą ir mokymą. Tai yra sėkmingo skaitmeninio švietimo įgyvendinimo pagrindas ir būtina sąlyga struktūrinei švietimo ir mokymo sistemų transformacijai;

30.

siekiant prasmingai naudotis skaitmeninėmis technologijomis švietimo srityje, visų švietimo ir mokymo tipų ir lygmenų, visų amžiaus grupių mokytojams, instruktoriams, pedagogams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams, taip pat besimokantiesiems reikia skaitmeninių kompetencijų ir tinkamų pedagoginių metodų. Skaitmeninių kompetencijų ugdymas turėtų būti atžvalgus amžiui ir lyčiai, jis taip pat turėtų apimti žiniasklaidos, skaitmeninio ir duomenų raštingumo, kritinio mąstymo ir kovos su klaidinga informacija bei dezinformacija, neapykantos kupina ir žalinga kalba, taip pat patyčių kibernetinėje erdvėje ir priklausomybės klausimus, taip pat turėtų būti sprendžiami tokie saugumo klausimai, kaip privatumo apsauga, duomenų apsauga ir intelektinės nuosavybės teisės;

31.

neformalusis ir savaiminis mokymasis turėtų būti puoselėjami kaip svarbios priemonės, suteikiančios formaliojo švietimo sistemai nepriklausantiems visų amžiaus grupių žmonėms būtiną skaitmeninės kompetencijos lygį, siekiant remti jų profesinį ir asmeninį tobulėjimą, be kita ko, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip socialiniai santykiai ir fizinė bei psichinė sveikata, taip pat į skaitmeninę gerovę. Šiuo atžvilgiu svarbios skaitmeninės aplinkos ir prasmingo bei etiško skaitmeninių priemonių naudojimo kultūra. Skaitmeninio neformaliojo ir savaiminio mokymosi galimybės yra ypač aktualios ne tik jaunimui, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie ypač nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos padarinių;

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ, ATSIŽVELGIANT Į NACIONALINES APLINKYBES:

32.

skatinti skaitmeninio švietimo technologijų integravimą ir skaitmeninių kompetencijų įgijimą siekiant pagerinti mokymą, rengimą ir mokymąsi visų tipų ir lygmenų švietime bei mokyme, taip pat mokymosi visą gyvenimą perspektyvoje;

33.

skatinti naujoviškų mokymosi būdų, įskaitant skaitmeninius komponentus, mokymosi rezultatų vertinimą, kokybės užtikrinimą ir patvirtinimą;

34.

apsvarstyti pedagoginius modelius ir mokytojų, instruktorių, pedagogų bei kitų pedagoginių darbuotojų švietimą ir mokymą, kad būtų galima geriau pasinaudoti įvairiomis skaitmeninio švietimo technologijų teikiamomis galimybėmis;

35.

sudaryti sąlygas mokytojams, instruktoriams, pedagogams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams, pavyzdžiui, mokytojų rengėjams, ir juos motyvuoti dalyvauti pirminiame ir tęstiniame profesiniame tobulėjime, siekiant ugdyti ir gerinti jų skaitmeninius įgūdžius ir kompetencijas bei pagrindines žinias IRT srityje, kad jie galėtų užtikrintai dirbti su skaitmeninėmis švietimo technologijomis ir teikti aukštos kokybės švietimo ir mokymo paslaugas. Tokiu būdu jie turėtų įgalėti dalyvauti kuriant novatoriškus ir į besimokančiuosius koncentruotus mokymo ir rengimo metodus bei taikomąją didaktiką, kuriais skatinamas kritinis ir kūrybinis mąstymas ir kuriami saugios, aukštos kokybės ir įtraukios mokymosi aplinkos bei turiniai. Gerai parengti mokytojai, galintys naudoti skaitmenines technologijas prasmingu amžiui ir lyčiai atžvalgiu pedagoginiu būdu, yra vienas pagrindinių veiksnių siekiant visiems užtikrinti aukštos kokybės ir įtraukų skaitmeninį švietimą;

36.

skatinti visų besimokančiųjų įtrauktį, mažinant socialinę nelygybę ir skaitmeninę atskirtį, taip pat visiems suteikti vienodą prieigą prie tinkamų skaitmeninio mokymosi galimybių ir aplinkos;

37.

apsvarstyti galimybę investuoti į skaitmeninį švietimą pasinaudojant naujos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, visų pirma šių pavyzdinių projektų: „Ryšys“ ir „Perkvalifikavimas ir įgūdžių tobulinimas“, galimybėmis, siekiant prisidėti prie ekonomikos gaivinimo modernizuojant ir stiprinant aukštos kokybės ir įtraukų švietimą bei mokymą; taip pat apsvarstyti galimybę pasinaudoti kitomis Sąjungos finansavimo galimybėmis, pavyzdžiui, programomis „Erasmus+“, „Europos horizontas“, „Skaitmeninė Europa“, Europos infrastruktūros tinklų priemone (EITP II), „InvestEU“, ERPF ir ESF+;

PRAŠO KOMISIJOS, LAIKANTIS SUTARČIŲ IR TINKAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ IR NACIONALINES APLINKYBES:

38.

Komisijoje užtikrinti suderintą požiūrį į skaitmeninį švietimą ir kartu su valstybėmis narėmis bei atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais pradėti strateginių svarstymų procesą dėl sėkmingam skaitmeniniam švietimui galimybes sudarančių veiksnių, įskaitant junglumą ir skaitmeninę pedagogiką, infrastruktūrą, skaitmeninę įrangą, mokytojų ir studentų skaitmeninius įgūdžius, sąveikumą ir duomenų standartus, atsižvelgiant į technologinį suverenumą, privatumą, duomenų apsaugą ir etiką, kartu siekiant aukštos kokybės ir įtraukaus švietimo bei mokymo; be to, šio proceso metu, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir remiantis įrodymais, vykdyti tolesnę veiklą, susijusią su Tarybos išvadomis dėl kovos su COVID-19 krize švietimo srityje, siekiant bendro supratimo Sąjungos lygmeniu dėl požiūrio į veiksmingus, įtraukius ir dalyvavimu pagrįstus nuotolinio mokymosi procesus;

39.

išnagrinėti būdus, kaip skatinti labiau integruotą požiūrį į skaitmeninio švietimo politikos plėtojimą, galbūt įsteigiant Europos skaitmeninio švietimo centrą, remiantis jau esamais tinklais ir kitais atitinkamais veiksmais, kad būtų galima geriau reaguoti į skaitmeninės transformacijos spartą, Europos švietimo erdvės kontekste ir užtikrinant sinergiją bei papildomumą su kitomis atitinkamomis politikos kryptimis;

40.

remti skaitmeninio švietimo vystymą Europoje ir pabrėžti jo vaidmenį pasitelkiant Europos įgūdžių darbotvarkę, Europos švietimo erdvę ir naują strateginę Europos bendradarbiavimo programą, kuri pakeis programą „ET 2020“;

41.

teikti informaciją apie skaitmeninio švietimo metodų vystymą ir dalytis gerąja praktika, visų pirma valstybėms narėms tarpusavyje mokantis, taip pat informaciją apie tarptautinį bendradarbiavimą ir lyginamąją analizę, pvz., su Europos Taryba, UNESCO ir EBPO;

42.

remti valstybes nares vykstant skaitmeninei transformacijai švietimo ir mokymo srityje, visų pirma pasitelkiant tarpsektorinį bendradarbiavimą įvairių nacionalinių skaitmeninio švietimo iniciatyvų ir strategijų srityje, ir suburti valdžios institucijas, ekspertus, švietimo srities tyrėjus, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus, pilietinę visuomenę (mokytojų sąjungas, besimokančiųjų ir tėvų asociacijas) ir privatųjį sektorių;

43.

glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais siekiant išnaudoti esamas nacionalines ir Europos skaitmeninio švietimo ekosistemas, kartu pripažįstant, kad didelio efektyvumo skaitmeninio švietimo ekosistemai reikalingas švietimo turinys, platformos, paslaugos ir priemonės, kurie turi būti aukštos kokybės ir koncentruoti į besimokančiuosius, keliantys pasitikėjimą, saugūs, pedagoginiu požiūriu patikimi, prieinami ir, kai aktualu, daugiakalbiai, taip pat vystomi atviruoju būdu. Tai apima atsižvelgimą į etinius aspektus, be kita ko, dirbtinio intelekto srityje ir besimokančiųjų bei naudotojų asmens duomenų apsaugos puoselėjimą bei saugių tarptautinių mainų užtikrinimą pasitelkiant sąveikumą pagal Europos duomenų apsaugos taisykles;

PRAŠO KOMISIJOS IR VALSTYBIŲ NARIŲ, VADOVAUJANTIS SAVO KOMPETENCIJA IR TINKAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ:

44.

veiksmingai pasinaudoti programos „Erasmus+“ skaitmeniniu aspektu ir, kai tinkama, sinergijomis su kitomis atitinkamomis Sąjungos programomis, siekiant remti švietimo ir mokymo įstaigų skaitmeninės transformacijos planus; pasitelkiant programos „Erasmus+“ projektus toliau remti mokytojų profesinį tobulėjimą, taip pat skaitmeninių įgūdžių, kompetencijų ir pajėgumų ugdymą, veiksmingą skaitmeninio švietimo ir mokymo metodų ir priemonių įgyvendinimą, taip pat atvirųjų švietimo išteklių plėtojimą visose švietimo ir mokymo srityse siekiant užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą; išnagrinėti potencialų programos „Erasmus+“ indėlį gerinant skaitmeninio švietimo turinio prieinamumą ir didinant socialinę įtrauktį, taip pat siekiant puoselėti visų besimokančiųjų lavinimosi sėkmę;

45.

išnagrinėti įvairių Europos, nacionalinių ir regioninių programų, iniciatyvų ir projektų, kuriais remiama socialinė įtrauktis, sinergijų stiprinimo galimybes; ugdyti besimokančiųjų ir mokytojų, instruktorių bei pedagogų, visų pirma asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, įskaitant labiausiai skurstančius asmenis, skaitmeninius įgūdžius ir kompetencijas; stiprinti novatoriškų mokymosi ir mokymo metodų bei priemonių vystymą ir suteikti visiems besimokantiesiems galimybę naudotis aukštos kokybės ir įtraukiomis švietimo bei mokymo paslaugomis;

46.

toliau remti Europos universitetų iniciatyvą pasitelkiant programas „Erasmus+“ ir „Europos horizontas“, taip pat profesinės kompetencijos centrus ir išnaudoti jų potencialą plėtojant skaitmeninį švietimą; skatinti atitinkamų programos „Erasmus+“ projektų rezultatų sklaidą, panaudojimą ir išplečiamumą, siekiant informuoti tiek politikos formuotojus, tiek švietimo specialistus;

47.

išnagrinėti galimybę naudotis skaitmeninėmis technologijomis siekiant suteikti įvairesnių mišriojo ir virtualiojo judumo galimybių, taip pat daugiau lanksčių mokymosi galimybių švietimo ir mokymo srityje; remti dalijimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais siekiant gerinti mokymąsi ir mokymą, propaguoti paramos paslaugas ir skaitmeninius administracinius procesus, pvz., tokius, kurie vystomi įgyvendinant Europos studento pažymėjimo iniciatyvą arba Europass;

48.

toliau stiprinti ir maksimaliai didinti įsivertinimo priemonių (pvz., SELFIE, „HEInnovate“), programų (Europos skaitmeninės kompetencijos programos), dalyvaujamųjų renginių ir propaguojamosios veiklos (pvz., Skaitmeninio švietimo programuotojų maratono, ES programavimo savaitės) ir esamų platformų (pvz., „eTwinning“, „School Education Gateway“ ir Europos suaugusiųjų mokymosi e. platformos (EPALE)) sinergijas; toliau bendradarbiauti per tokius tinklus kaip Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicija ir toliau remti Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos administruojamą Intelektinės nuosavybės švietimo srityje tinklą;

49.

pasinaudoti moksliniais tyrimais, įskaitant Europos projektų, finansuojamų pagal programas „Erasmus+“, „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą, rezultatus, kad būtų stiprinamos Europos švietimo erdvės ir Europos mokslinių tyrimų erdvės sinergijos, siekiant plačių užmojų skaitmeninio švietimo srityje, t. y. remti ir panaudoti mokslinius tyrimus novatoriškiems pedagoginiams sprendimams skatinti ir politikos formavimui, įgyvendinimui bei vertinimui aprūpinti informacija;

50.

pasinaudoti valstybių narių ir tarptautinių organizacijų, visų pirma EBPO, UNESCO ir Europos Tarybos, atitinkamų skaitmeninio švietimo leidinių ir tyrimų rezultatais.

(1) Kaip nurodyta Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (2018/C 189/01) priede, skaitmeninė kompetencija apima patikimą, kritišką ir atsakingą skaitmeninių technologijų naudojimą mokymosi, darbo ir dalyvavimo visuomenės gyvenime tikslais ir jų išmanymą. Ji apima gebėjimą naudotis informacija ir duomenimis, bendravimą ir bendradarbiavimą, gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, skaitmeninio turinio kūrimą (įskaitant programavimą), saugumą (įskaitant skaitmeninę gerovę ir su kibernetiniu saugumu susijusias kompetencijas), su intelektine nuosavybe susijusius klausimus, problemų sprendimą ir kritinį mąstymą.

(2) Dirbtinis intelektas (DI) reiškia IT sistemas, kurios demonstruoja intelektinį elgesį analizuodamos savo aplinką ir imdamosi veiksmų – šiokiu tokiu mastu savarankiškai – konkretiems tikslams pasiekti.

(3) Šiose išvadose skaitmeninio švietimo technologijos apibrėžiamos kaip technologijos, kuriomis sudaromos sąlygos lengviau pasiekti besimokančiųjų rezultatų, juos analizuoti ir pagerinti kuriant, naudojant ir valdant atitinkamus technologinius procesus ir išteklius.

(4) Šiame kontekste mišrusis mokymasis suprantamas kaip pedagoginis tiesioginio ir internetinio mokymosi derinimo metodas, kai besimokantysis tam tikru mastu kontroliuoja laiką, vietą, trajektoriją ir tempą.

(5) Šiose išvadose nuotolinis mokymasis apibūdinamas kaip mokymosi būdas, kuriuo galima organizuoti ir vykdyti mokymo bei mokymosi veiklą nuotolyje (pvz., naudojant radiją, televiziją, internetą ar elektroninius išteklius).

(6) Skaitmeninis švietimas apima dvi skirtingas, tačiau viena kitą papildančias perspektyvas: pedagoginį skaitmeninių technologijų naudojimą mokymui, mokymuisi ir vertinimui remti bei stiprinti ir besimokančiųjų ir švietimo bei mokymo darbuotojų skaitmeninių kompetencijų ugdymą.

(7) Skaitmeninis pilietiškumas – tai vertybių, įgūdžių, požiūrių, žinių ir kritinio supratimo visuma, kurios piliečiams reikia skaitmeniniame amžiuje. Skaitmeninis pilietis žino, kaip naudotis technologijomis, ir geba su jomis dirbti kompetentingai ir pozityviai.

(8) Mokytojai, instruktoriai, pedagogai ir kiti pedagoginiai darbuotojai dažnai dalyvauja įvairiuose e. portaluose ir interneto bendruomenėse, pavyzdžiui, tokiose europinėse e. platformose kaip Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma (EPALE), „School Education Gateway“, „E-Twinning“ ir kt. Jie taip pat gali dalyvauti platesnėse tarptautinėse e. bendruomenėse, pavyzdžiui, per tarptautines organizacijas ir daugiašales įmones.

(9) EURYDICE (2020 m.). Covid-19 poveikis: Europos švietimo sistemų uždarymas.

(10) COM(2020) 624 final.

(11) Šiose išvadose skaitmeninio švietimo ekosistemos gali būti suprantamos kaip būtina aplinka ir sąlygos aukštos kokybės įtraukiam skaitmeniniam švietimui užtikrinti. Tai daugiausia susiję su aukštos kokybės turiniu, patogiomis naudoti priemonėmis, pridėtinę vertę kuriančiomis paslaugomis ir saugiomis platformomis.

PRIEDAS

POLITINIS KONTEKSTAS

2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo

Tarybos išvados dėl investavimo į švietimą ir mokymą. Veikla, susijusi su komunikatu „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ ir „2013 m. metine augimo apžvalga“ (1).

Tarybos išvados dėl ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo vaidmens skatinant kūrybingumą, novatoriškumą ir skaitmeninę kompetenciją (2).

Tarybos išvados dėl darbo su jaunimu naudojantis skaitmeninėmis technologijomis (3).

2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendra ataskaita „Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai“ (4).

Tarybos išvados dėl gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinio mąstymo ugdymo pasitelkiant švietimą ir mokymą (5).

Tarybos rezoliucija dėl naujos įgūdžių darbotvarkės siekiant įtraukios ir konkurencingos Europos (6).

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvados dėl įtraukties įvairovėje siekiant visiems užtikrinti aukštos kokybės švietimą (7).

2017 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (8).

10.

Tarybos išvados „Sustiprintos priemonės siekiant sumažinti horizontaliąją lyčių segregaciją švietimo ir užimtumo srityse“ (2017 m. gruodžio 7 d.)

11.

Tarybos išvados dėl mokyklų raidos ir aukštos kokybės mokymo (9).

12.

Tarybos išvados dėl atnaujintos ES aukštojo mokslo darbotvarkės (10).

13.

2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (11).

14.

2019 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi (12).

15.

2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendacija dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems (13) ir 2019 m. gegužės 22 d. Tarybos išvados dėl rekomendacijos įgyvendinimo (14).

16.

Tarybos išvados dėl artėjimo prie Europos švietimo erdvės vizijos (15).

17.

2019 m. balandžio 9 d. Tarybos išvados „Siekiant vis darnesnės Sąjungos iki 2030 m.“ (16).

18.

2019 m. birželio 7 d. Tarybos išvados dėl aukšto skaitmeninimo lygio Europos ateities po 2020 m. „Skaitmeninio ir ekonominio konkurencingumo visoje Sąjungoje ir skaitmeninės sanglaudos stiprinimas“ (17).

19.

Tarybos rezoliucija dėl tolesnio Europos švietimo erdvės plėtojimo siekiant remti į ateitį orientuotas švietimo ir mokymo sistemas (18).

20.

Tarybos išvados dėl mokymosi visą gyvenimą politikos esminio vaidmens įgalinant visuomenes spręsti technologinių pokyčių ir perėjimo prie žaliosios ekonomikos klausimus remiant integracinį ir tvarų augimą (19).

21.

Tarybos rezoliucija dėl švietimo ir mokymo Europos semestro kontekste: informacija pagrįstų debatų dėl reformų ir investicijų užtikrinimas (20).

22.

Tarybos išvados dėl Europos mokytojų ir dėstytojų ateities (21).

23.

Tarybos išvados dėl kovos su COVID-19 krize švietimo ir mokymo srityje (22).

24.

2020 m. spalio 1–2 d. Europos Vadovų Tarybos išvados (23).

25.

Tarybos išvados dėl Europos skaitmeninės ateities kūrimo (24).

26.

Tarybos išvados „Perkvalifikavimas ir įgūdžių tobulinimas kaip tvarumo didinimo ir įsidarbinamumo gerinimo pagrindas ekonomikos gaivinimo ir socialinės sanglaudos kontekste“ (2020 m. birželio 8 d.).

(1) OL C 64, 2013 3 5, p. 5.

(2) OL C 172, 2015 5 27, p. 17.

(3) OL C 414, 2019 12 10, p. 2.

(4) OL C 417, 2015 12 15, p. 25.

(5) OL C 212, 2016 6 14, p. 5.

(6) OL C 467, 2016 12 15, p. 1.

(7) OL C 62, 2017 2 25, p. 3.

(8) OL C 189, 2017 6 15, p. 15.

(9) OL C 421, 2017 12 8, p. 2.

(10) OL C 429, 2017 12 14, p. 3.

(11) OL C 189, 2018 6 4, p. 1.

(12) OL C 189, 2019 6 5, p. 15.

(13) OL C 484, 2016 12 24, p. 1.

(14) OL C 189, 2019 6 5, p. 23.

(15) OL C 195, 2018 6 7, p. 7.

(16) Dok. 8286/19.

(17) Dok. 10102/19.

(18) OL C 389, 2019 11 18, p. 1.

(19) OL C 389, 2019 11 18, p. 12.

(20) OL C 64, 2020 2 27, p. 1.

(21) OL C 193, 2020 6 9, p. 11.

(22) OL C 212 I, 2020 6 26, p. 9.

(23) Dok. EUCO 13/20.

(24) OL C 202 I, 2020 6 16, p. 1.

2020 12 1

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 415/32

Komisijos pranešimas dėl dabartinių valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normų ir nuo 2020 12 01 taikomų orientacinių bei diskonto normų

(Paskelbta remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 10 straipsniu (OL L 140, 2004 4 30, p. 1))

(2020/C 415/12)

Bazinės normos apskaičiuotos pagal Komisijos komunikatą dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (OL C 14, 2008 1 19, p. 6). Atsižvelgus į orientacinės normos taikymą, dar turi būti pridėtos atitinkamos maržos, kaip nustatyta šiame komunikate. Vadinasi, diskonto normos atveju turi būti pridėta 100 bazinių punktų marža. 2008 m. sausio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 271/2008, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 794/2004, taip pat numatyta apskaičiuoti susigrąžinimo normą prie bazinės normos pridedant 100 bazinių punktų, jeigu specialiu sprendimu nenumatyta kitaip.

Pakeistos normos nurodytos paryškintuoju šriftu.

Ankstesnė lentelė paskelbta OL C 347, 2020 10 19, p. 10.

Nuo	Iki	AT	BE	BG	CY	CZ	DE	DK	EE	EL	ES	FI	FR	HR	HU	IE	IT	LT	LU	LV	MT	NL	PL	PT	RO	SE	SI	SK	UK
2020 12 01	2020 12 31	-0,43	-0,43	0,00	-0,43	0,46	-0,43	0,08	-0,43	-0,43	-0,43	-0,43	-0,43	0,22	0,72	-0,43	-0,43	-0,43	-0,43	-0,43	-0,43	-0,43	0,29	-0,43	2,12	0,00	-0,43	-0,43	0,16
2020 11 01	2020 11 30	-0,35	-0,35	0,00	-0,35	0,46	-0,35	0,13	-0,35	-0,35	-0,35	-0,35	-0,35	0,22	0,72	-0,35	-0,35	-0,35	-0,35	-0,35	-0,35	-0,35	0,29	-0,35	2,54	0,05	-0,35	-0,35	0,27
2020 10 01	2020 10 31	-0,26	-0,26	0,00	-0,26	0,46	-0,26	0,18	-0,26	-0,26	-0,26	-0,26	-0,26	0,22	0,72	-0,26	-0,26	-0,26	-0,26	-0,26	-0,26	-0,26	0,29	-0,26	2,54	0,12	-0,26	-0,26	0,38
2020 09 01	2020 09 30	-0,17	-0,17	0,00	-0,17	0,46	-0,17	0,22	-0,17	-0,17	-0,17	-0,17	-0,17	0,22	0,93	-0,17	-0,17	-0,17	-0,17	-0,17	-0,17	-0,17	0,44	-0,17	2,54	0,20	-0,17	-0,17	0,51
2020 08 01	2020 08 31	-0,11	-0,11	0,00	-0,11	0,62	-0,11	0,22	-0,11	-0,11	-0,11	-0,11	-0,11	0,22	0,93	-0,11	-0,11	-0,11	-0,11	-0,11	-0,11	-0,11	0,61	-0,11	2,54	0,32	-0,11	-0,11	0,75
2020 07 01	2020 07 31	-0,15	-0,15	0,00	-0,15	1,13	-0,15	0,14	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	0,26	0,93	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	0,98	-0,15	3,21	0,32	-0,15	-0,15	0,75
2020 06 01	2020 06 30	-0,22	-0,22	0,00	-0,22	1,77	-0,22	0,05	-0,22	-0,22	-0,22	-0,22	-0,22	0,26	0,78	-0,22	-0,22	-0,22	-0,22	-0,22	-0,22	-0,22	1,35	-0,22	3,21	0,32	-0,22	-0,22	0,94
2020 05 01	2020 05 31	-0,31	-0,31	0,00	-0,31	2,25	-0,31	-0,05	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	0,26	0,52	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	1,84	-0,31	3,21	0,26	-0,31	-0,31	0,94
2020 04 01	2020 04 30	-0,31	-0,31	0,00	-0,31	2,25	-0,31	-0,05	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	0,26	0,40	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	1,84	-0,31	3,21	0,26	-0,31	-0,31	0,94
2020 03 01	2020 03 31	-0,31	-0,31	0,00	-0,31	2,25	-0,31	-0,05	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	0,26	0,30	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	1,84	-0,31	3,21	0,26	-0,31	-0,31	0,94
2020 02 01	2020 02 29	-0,31	-0,31	0,00	-0,31	2,25	-0,31	-0,07	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	0,26	0,30	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	1,84	-0,31	3,21	0,18	-0,31	-0,31	0,94
2020 01 01	2020 01 31	-0,31	-0,31	0,00	-0,31	2,25	-0,31	-0,12	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	0,26	0,30	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	1,84	-0,31	3,21	0,11	-0,31	-0,31	0,94

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 415

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	63 metai 2020m. gruodžio 1d.

Turinys		Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Taryba
2020/C 415/01	Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos darbo su jaunimu darbotvarkės nustatymo sistemos	1

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2020/C 415/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta, (Byla M.10023 — H&F/Carlyle/Vantage) ( 1 )	9
2020/C 415/03	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta, (Byla M.9369 — PAI Partners/Wessanen) ( 1 )	10
2020/C 415/04	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta, (Byla M.10012 — Hg/KKR/Citation) ( 1 )	11
2020/C 415/05	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta, (Byla M.9930 — LGP/TPG/WellSky) ( 1 )	12
2020/C 415/06	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta, (Byla M.9950 — Clearlake Capital Group/TA Associates Management/Ivanti Software) ( 1 )	13
2020/C 415/07	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta, (Byla M.9864 — CPPIB/KKR/Axel Springer) ( 1 )	14
2020/C 415/08	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta, (Byla M.9922 — GHO/MIC/Envision) ( 1 )	15

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2020/C 415/13	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją, (Byla M.10042 — Vista Equity Partners/Francisco Partners Management/SmartBear Software), Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	33
2020/C 415/14	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją, (Byla M.10062— SDK/Freja Transport&Logistics), Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	35
2020/C 415/15	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją, (Byla M.10029 – ABN AMRO BANK/ODDO BHF/JV), Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	36

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1980
JPY	Japonijos jena	124,79
DKK	Danijos krona	7,4412
GBP	Svaras sterlingas	0,89845
SEK	Švedijos krona	10,1778
CHF	Šveicarijos frankas	1,0839
ISK	Islandijos krona	159,06
NOK	Norvegijos krona	10,5610
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	26,192
HUF	Vengrijos forintas	359,59
PLN	Lenkijos zlotas	4,4710
RON	Rumunijos lėja	4,8732
TRY	Turkijos lira	9,3155
AUD	Australijos doleris	1,6246
CAD	Kanados doleris	1,5516
HKD	Honkongo doleris	9,2862
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7027
SGD	Singapūro doleris	1,6029
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 326,08
ZAR	Pietų Afrikos randas	18,4251
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,8798
HRK	Kroatijos kuna	7,5538
IDR	Indonezijos rupija	16 966,44
MYR	Malaizijos ringitas	4,8807
PHP	Filipinų pesas	57,690
RUB	Rusijos rublis	91,1439
THB	Tailando batas	36,257
BRL	Brazilijos realas	6,3519
MXN	Meksikos pesas	24,0499
INR	Indijos rupija	88,7322

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2020/C 415/09	Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl Europos jaunimo demokratinio sąmoningumo ir demokratinio aktyvumo skatinimo	16
2020/C 415/10	Tarybos išvados dėl skaitmeninio švietimo Europos žinių visuomenėje	22
	Europos Komisija
2020/C 415/11	2020 m. lapkričio 30 d. Euro kursas	31
2020/C 415/12	Komisijos pranešimas dėl dabartinių valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normų ir nuo 2020 12 01 taikomų orientacinių bei diskonto normų Komisijos pranešimas dėl dabartinių valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normų ir nuo 2020 12 01 taikomų orientacinių bei diskonto normų, (Paskelbta remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 10 straipsniu ( OL L 140, 2004 4 30, p. 1 ))	32


	(1) Tekstas svarbus EEE.