—

atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. Komisijos komunikatą „Perėjimas prie automatizuoto susisiekimo: ES ateities susisiekimo strategija“ (COM(2018)0283),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą „Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategija – svarbus žingsnis į sąveikųjį, susietąjį ir automatizuotą judumą“ (COM(2016)0766),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją „Interneto ryšys siekiant augimo, konkurencingumo ir sanglaudos: Europos gigabitinė visuomenė ir 5G ryšys“ (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategijos (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Teisės reikalų komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A8-0425/2018),

A.

kadangi ES strategija dėl susietojo ir automatizuoto judumo yra glaudžiai susijusi su Komisijos politiniais prioritetais, ypač tais, kurie numatyti jos darbo vietų kūrimo, augimo ir investicijų, mokslinių tyrimų ir naujovių, aplinkos ir klimato kaitos, ekologiško ir saugaus judumo ir transporto, kelių eismo saugos ir spūsčių mažinimo bei bendrosios skaitmeninės rinkos ir energetikos sąjungos darbotvarkėse;

B.

kadangi sparti technologijų plėtra tiek transporto pramonėje, tiek robotikos ir dirbtinio intelekto sektoriuje labai paveikė ekonomiką ir visuomenę; kadangi autonominės transporto priemonės labai pakeis mūsų kasdienį gyvenimą, lems viso pasaulio kelių transporto ateitį, sumažins transporto išlaidas, pagerins kelių eismo saugumą, padidins judumą ir sumažins poveikį aplinkai; kadangi kelių transporto sektorius galėtų atverti duris naujoms paslaugoms ir naujų rūšių transportui ir taip patenkinti didėjantį individualaus judumo ir krovinio transporto poreikį ir net padėti iš esmės pertvarkyti miestų planavimą;

C.

kadangi Komisija siekia iki 2020 m. perpus sumažinti kasmet žūstančiųjų ES keliuose skaičių (lyginant su 2010 m.), laikantis visiškai saugaus eismo vizijos tikslų; kadangi atsižvelgiant į tai, jog 2016 m. ES keliuose daugiau kaip 25 000 žmonių žuvo, o dar 135 000 buvo sunkiai sužaloti, atrodo, kad pažanga mažinant bendrą žūčių ir sužalojimų skaičių pastaruoju metu sulėtėjo; kadangi mūsų miestai susiduria su rimtomis judumo problemomis, kurias dar labiau apsunkina tarša ir klimato kaita;

D.

kadangi jau įrodyta, kad pažangiosiomis pagalbinėmis vairavimo sistemomis, pavyzdžiui, įspėjimo apie nukrypimą nuo kelio juostos ir automatinio avarinio sustabdymo sistemomis, prisidedama prie kelių eismo saugumo ir sunkių eismo įvykių skaičiaus mažinimo;

E.

kadangi didžioji dauguma kelių eismo įvykių įvyksta dėl žmogaus padarytos klaidos, todėl būtina sumažinti tokių įvykių tikimybę nustatant privalomą pažangiųjų saugą didinančių transporto priemonių sistemų naudojimą, sykiu išlaikant asmeninio judumo galimybes;

F.

kadangi sulėtėjo ES per pastarąjį dešimtmetį vyravusi teigiama kelių eismo saugumo tendencija; kadangi kelių transportas vis dar lemia didžiąją transporto sektoriaus išmetamųjų teršalų – tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tiek oro teršalų – dalį;

G.

kadangi visame pasaulyje auga tiek keleivinio, tiek krovininio transporto poreikis ir vis labiau suvokiama, kad mūsų planetos ištekliai yra riboti, todėl transporto veiksmingumas tampa vis svarbesniu klausimu;

H.

kadangi ES turėtų skatinti ir toliau plėtoti automatizuotam judumui skirtas skaitmenines technologijas siekiant ištaisyti žmogaus klaidas ir sumažinti eismo įvykių ir žūčių keliuose skaičių;

I.

kadangi automatizavimas ir naujos technologijos diegimas padidins transporto ir transporto sistemų saugumą ir panaikins kai kuriuos susijusius žmogiškuosius faktorius; kadangi vykstant automatizavimui būtina atsižvelgti ir į skirtingų valstybių narių transporto sistemų įvairovę ir sąlygas; kadangi reikia sukurti naujas transporto sistemas, o prieš automatizavimą galima naudoti tinkamų saugos priemonių turinčias naujas ir dabartines transporto sistemas;

J.

kadangi esama automatizavimo lygių ir rinkoje jau randami 1 ir 2 lygiai, tačiau numatoma, kad sąlyginio, didelio ir visiško automatizavimo (transporto priemonėms tapus autonominėms) lygiai bus pasiekti tik 2020–2030 m., ir kadangi pagalbinės vairavimo sistemos yra itin svarbios, nes jos yra technologija, vedanti prie visiško automatizavimo;

K.

kadangi reikalingos investicijos tiek mokslinių tyrimų etape, tiek tolesnio kūrimo etape, siekiant patobulinti turimas technologijas ir įgyvendinti saugią ir pažangią transporto infrastruktūrą;

L.

kadangi kai kurios pasaulio šalys (pavyzdžiui, JAV, Australija, Japonija, Korėja ir Kinija) sparčiai juda prie savo tikslo – rinkoje užtikrinti susietojo ir automatizuoto judumo galimybę; kadangi Europai reikia aktyviau reaguoti į sparčius šio sektoriaus pokyčius, siekiant paskatinti imtis iniciatyvų ir taikyti griežtus saugos reikalavimus visiems eismo dalyviams, keliaujantiems jūra, vandens keliais, keliais, oru ar geležinkeliu arba keliaujantiems mišrių rūšių transportu;

M.

kadangi Komisija tikisi, kad nauja automatizuotų ir susietųjų transporto priemonių rinka proporcingai augs ir ES automobilių pramonės pajamos, apytikriais skaičiavimais, iki 2025 m. viršys 620 mlrd. EUR, o jos elektronikos sektoriaus – 180 mlrd. EUR;

N.

kadangi 2016 m. Amsterdamo deklaracijoje apibrėžiamas valstybių narių, Komisijos ir pramonės bendradarbiavimas susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių vairavimo srityje;

O.

kadangi autonominis transportas apima visų rūšių nuotoliniu būdu pilotuojamą, automatizuotą ir autonominį kelių, geležinkelių, oro, jūrų ir vidaus vandenų transportą;

P.

kadangi Komisijos komunikatas dėl perėjimo prie automatizuoto susisiekimo yra svarbus ES susietojo ir automatizuoto judumo strategijos orientyras;

Q.

kadangi daugiausia dėmesio reikia skirti autonominiam judumui, nes visiškai autonominės transporto priemonės suteiks didelių saugumo kelyje privalumų ir galės veikti be susietųjų funkcijų; kadangi norint užtikrinti papildomus pajėgumus ir paslaugas vis dar gali reikėti skaitmeninio ryšio;

R.

kadangi autonominių transporto priemonių gaminimo pradžia (tikimasi, kad tai įvyks jau 2020 m.) atneš daug naudos, bet kartu iškils ir įvairi nauja rizika, t. y. susijusi su kelių eismo sauga, civiline atsakomybe ir draudimu, kibernetiniu saugumu, intelektinės nuosavybės teisėmis, duomenų apsauga ir prieigos prie duomenų klausimais, taip pat technine infrastruktūra, standartizavimu ir užimtumu; kadangi neįmanoma numatyti viso ilgalaikio autonominio judumo poveikio darbo vietoms ir aplinkai; kadangi labai svarbu užtikrinti, kad ES teisinė sistema būtų tinkama šiems uždaviniams deramai spręsti ir visuomenės informuotumui apie autonomines transporto priemones didinti ir jas priimti;

S.

kadangi atsižvelgiant į etikos klausimus, susijusius su naudojimusi šiomis technologijomis, būtina parengti dirbtinio intelekto diegimo gaires ir sistemas, kartu užtikrinant, kad šie etikos klausimai būtų sprendžiami nuosekliai;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

63.

64.

65.

66.

67.

68.

69.

70.

71.

72.

73.

74.

75.

76.

77.

78.

79.

80.

81.

82.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 3 straipsnius, kuriuose nustatytas lyčių lygybės, kaip vienos pamatinių Sąjungos vertybių, principas,

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 8 ir 19 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį, kuriame išdėstytos konkrečios nuostatos dėl horizontaliojo lyčių lygybės principo, ir į ES sutarties 6 straipsnį, kuriame pripažįstama, kad Chartija turi tokią pat teisinę galią, kaip ir Sutartys,

—

atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK),

—

atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 11 d. Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) (1),

—

atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, 1995 m. rugsėjo 15 d. patvirtintas Ketvirtojoje pasaulinėje moterų konferencijoje, į tolesnius išvadų dokumentus, priimtus specialiose Jungtinių Tautų sesijose „Pekinas + 5“ (2000 m.), „Pekinas + 10“ (2005 m.) ir „Pekinas + 15“ (2010 m.), bei į peržiūros konferencijos „Pekinas + 20“ išvadų dokumentą,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2009 m.) (2), 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2010 m.) (3), 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2011 m.) (4), 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje (5) ir 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m. (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2003 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl lyčių aspekto integravimo Europos Parlamente (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę komitetų darbe (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę komitetų ir delegacijų darbe (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės aspekto integravimo į ES išorinius santykius ir taikos (tautos) kūrimo procesą (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų dalyvavimo priimant politinius sprendimus (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m. (12),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl naujosios moterų teisių ir lyčių lygybės strategijos Europoje po 2015 m. (13),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl lyčių aspekto integravimo į Europos Parlamento veiklą (14),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES (15),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl bauginimo ir seksualinio priekabiavimo darbe, viešosiose erdvėse ir politiniame gyvenime ES prevencijos ir kovos su jais priemonių (16),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, nustatytas Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (17), ypač į jų 1 straipsnio c ir d punktus,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. Europos Parlamento brošiūrą „Moterys Europos Parlamente“,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio mėn. paskelbtą 2017 m. Europos Parlamento žmogiškųjų išteklių metinę ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į lyčių požiūriu neutralios kalbos vartojimo Europos Parlamente gaires,

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento biurui skirtą Europos Parlamento pirmininko pavaduotojo ir Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės pirmininko Dimitrioso Papadimouliso pranešimą „Lyčių lygybė Europos Parlamento generaliniame sekretoriate. Dabartinė padėtis ir perspektyvos 2017–2019 m.“, kurį Biuras patvirtino 2017 m. sausio 16 d.,

—

atsižvelgdamas į pranešimo „Lyčių lygybė Europos Parlamento generaliniame sekretoriate. Dabartinė padėtis ir perspektyvos 2017–2019 m.“ įgyvendinimo 2017–2019 m. veiksmų gaires,

—

atsižvelgdamas į 2014–2019 m. lyčių lygybės ir įvairovės skatinimo Europos Parlamente veiksmų planą,

—

atsižvelgdamas į Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės įgaliojimus,

—

atsižvelgdamas į savo gaires lygybės klausimais, skirtas atrankos komisijų nariams ir darbuotojų paiešką vykdantiems pareigūnams,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 19 d. Komisijos komunikatą „Geresnė darbo vieta visiems: nuo lygių galimybių prie įvairovės ir įtraukties“ (C(2017)5300) (18) bei jos Įvairovės ir įtraukties chartiją (19),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278) (20),

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2018–2023 m. lyčių lygybės strategiją (21),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 19 d. bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą dėl lyčių aspekto integravimo, pridėtą prie Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijos dėl Tarybos reglamento projekto, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (22),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. paskelbtą Tarpparlamentinės sąjungos ataskaitą Gender-sensitive Parliaments: A Global Review for Good Practice („Lyčių lygybės aspektas parlamentuose. Visuotinės gerosios patirties apžvalga“),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0429/2018),

A.

kadangi lyčių lygybės principas – viena pagrindinių ES vertybių – yra įtrauktas į ES sutartis ir Pagrindinių teisių chartiją; kadangi SESV 8 straipsnyje nustatyta, kad visuose savo veiksmuose Europos Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir skatinti jų lygybę bei kovoti su diskriminavimu, juntamu apibrėžiant ir įgyvendinant jos politiką ir veiksmus;

B.

kadangi apskritai lyčių lygybė itin svarbi žmogaus teisių apsaugos, demokratijos veikimo, pagarbos teisinės valstybės principui, ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir tvarumo požiūriais, o lyčių aspekto integravimas aktualus visoms ES kompetencijai priklausančioms politikos sritims;

C.

kadangi teisė į lygybę ir nediskriminavimo užtikrinimas yra pagrindiniai principai, kuriais grindžiamas lyčių aspekto integravimas; kadangi lyčių aspekto integravimas reiškia klausimų dėl moterų, mergaičių, LGBTIQ asmenų ir bet kurios lytinės tapatybės asmenų teisių, perspektyvų bei gerovės kėlimą;

D.

kadangi maža to, kad pažanga siekiant lyčių lygybės ES nedaroma visoje Sąjungoje – kai kuriose valstybėse narėse stebimas ir didelis regresas šioje srityje;

E.

kadangi Stambulo konvencijoje pabrėžiama, jog, norint sustabdyti įsigalėjusį visų formų smurtą dėl lyties, svarbūs mąstysenos ir nusistatymo pokyčiai; kadangi šiuo požiūriu apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius lyčių vaidmenis ir pagarbą asmens neliečiamybei būtina šviesti visais lygmenimis ir visų amžiaus grupių asmenis;

F.

kadangi tam, kad būtų užtikrinta reali pažanga lyčių aspekto integravimo į ES politiką, programas, iniciatyvas ir veiksmus srityje, nebuvo skirta pakankamai lėšų ir žmogiškųjų išteklių;

G.

kadangi pusę Europos Sąjungos gyventojų sudaro moterys ir pusę vyrai, tačiau Europos Parlamento sudėtis rodo, kad moterims atstovaujama labai menkai, nes jos sudaro tik 36,1 proc. Parlamento narių; kadangi šį atotrūkį dar labiau akcentuoja Parlamento biuro sudėtis: jį sudaro 7 moterys ir 13 vyrų; kadangi lyčių požiūriu subalansuotas atstovavimas ir įvairovė Parlamento organuose padeda laužyti stereotipus, mažinti diskriminaciją ir stiprinti demokratinį ES piliečių atstovavimą bei Parlamento sprendimų teisėtumą;

H.

kadangi moterys sudarė tik 11 proc. asmenų, 2016 m. paskirtų į Parlamento vyresniosios grandies vadovų (generalinių direktorių ir direktorių) pareigas, o 2017 m. šis rodiklis siekė 33 proc.;

I.

kadangi vadovaujantis 5-uoju darnaus vystymosi tikslu (DVT) siekiama lyčių lygybės užtikrinimo ir visų moterų bei mergaičių įgalėjimo iki 2030 m. ir tai yra horizontalus tikslas, susijęs su visais 17 DVT; kadangi lyčių aspekto integravimas yra priemonė veiksmingam, ilgalaikiam ir darniam teisingam vystymuisi, kuris darytų teigiamą įtaką siekiant skurdo mažinimo tikslų, užtikrinti; tačiau kadangi daugelyje pasaulio šalių (23) – taip pat ir Europoje – pažanga lyčių lygybės srityje tik labai lėta, o pokyčiai – minimalūs; kadangi 5-ojo DVT įgyvendinimo rezultatai ES valstybėse narėse skiriasi ir kadangi moterų dalis nacionaliniuose parlamentuose ir moterų, einančių su sprendimų priėmimu susijusias pareigas, skaičius iki šiol toli gražu neprilygsta vyrams (24);

J.

kadangi būtina atlikti poveikio lytims vertinimus norint įvertinti ir nustatyti, ar koks nors sprendimas negalėtų turėti neigiamų pasekmių lyčių lygybės padėčiai; kadangi dėl šios priežasties būtina biudžetus analizuoti atsižvelgiant į lyčių aspektą, kad būtų teikiama informacija apie įvairų poveikį, kurį bet koks biudžeto lėšų skyrimas ir jų paskirstymas gali turėti lyčių lygybei, ir padidinti skaidrumą bei atskaitomybę;

K.

kadangi lyčių aspekto integravimas laikomas veiksminga ir visuotinai pripažįstama strategija, pagal kurią siekiama užtikrinti lyčių lygybę ir kovoti su diskriminacija reorganizuojant, tobulinant, plėtojant ir vertinant politikos procesus, kad politiką formuojantys subjektai įtrauktų lyčių lygybe grindžiamą požiūrį į visų sričių politiką, reglamentavimo priemones ir išlaidų programas bei tai darytų visais lygmenimis ir etapais; kadangi lyčių aspekto integravimas užtikrina svarbiausias priemones, kad įgyvendinant politiką ir veiksmus būtų sistemingai atsižvelgiama į visų subjektų sąlygų, padėties ir poreikių skirtumus, taip pat kad lyčių lygybė žengtų į priekį, būtų skatinamos vienodos teisės ir lyčių požiūriu subalansuotas atstovavimas skirtingais administraciniais, politiniais, socialiniais ir ekonominiais lygmenimis bei priimant sprendimus;

L.

kadangi būtinas didesnis tarpinstitucinis Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendradarbiavimas lyčių aspekto integravimo klausimu, siekiant užtikrinti, kad lyčių lygybe grindžiamas požiūris būtų įtraukiamas į visus Sąjungos biudžeto sudarymo, politikos, programų ir iniciatyvų etapus – taip Parlamentui būtų lengviau atlikti savo paties darbą lyčių aspekto integravimo srityje;

M.

kadangi Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto priimami pakeitimai, susiję su lyčių aspekto integravimu, kuriuos jis teikia priimti kitiems komitetams, yra veiksminga priemonė norint užtikrinti, kad į lyčių lygybės klausimą būtų deramai atsižvelgiama Parlamento pranešimuose ir rezoliucijose;

N.

kadangi biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą, t. y. planavimas ir programavimas, prisideda prie pažangos lyčių lygybės srityje ir moterų teisių užtikrinimo bei yra viena esminių priemonių, kurias politikai naudoja lyčių lygybei skatinti, tačiau, nežiūrint į tai, nėra sistemingai taikoma nė vienoje iš ES institucijų;

O.

kadangi, remiantis naujausiais turimais duomenimis (25), moterys sudaro 59 proc. Parlamento darbuotojų, tačiau visų grandžių vadovybės pareigas užimančių moterų skaičius vis tiek per mažas; kadangi nuo 2017 m. birželio mėn. moterų skaičius vyresniosios grandies vadovų pareigose netgi sumažėjo, o jų skaičius viduriniosios grandies vadovų pareigose padidėjo tik nežymiai;

P.

kadangi Dimitrioso Papadimouliso 2017 m. pranešime dėl lyčių lygybės įvardyti trys tikslai, susiję su moterų skaičiumi viduriniosios ir vyresniosios grandies vadovų pareigose, kurie turi būti pasiekti iki 2019 m.: moterys turi sudaryti 30 proc. generalinių direktorių, 35 proc. direktorių ir 40 proc. skyrių vadovų; kadangi vėliau parengtose veiksmų gairėse apibrėžta, kaip šiuos tikslus pasiekti;

Q.

kadangi, siekiant skatinti lyčių aspekto integravimą Parlamento komitetų ir delegacijų darbe, kiekviename komitete ir Delegacijų pirmininkų sueigoje paskiriamas už lyčių aspekto integravimą atsakingas Parlamento narys, kuris patirtimi ir geriausia praktika dalinasi naudodamasis Lyčių aspekto integravimo tinklu;

R.

kadangi Parlamento ir kitų ES institucijų patikimumui labai svarbu tai, kad būtų užtikrintas jų įgyvendinamos vidaus žmogiškųjų išteklių politikos ir išorės veiksmų, kuriuos jie vykdo lyčių lygybės ir LGBTIQ asmenų teisių skatinimo srityje, suderinamumas;

S.

kadangi nuo 2014 m. į Parlamento darbo tvarkos taisykles įtraukta nuostata, kad Parlamento įvairovę turi atspindėti kiekvieno parlamentinio komiteto biuro sudėtis ir kad išimtinai vyrų arba išimtinai moterų sudaromi biurai yra neleistini;

T.

kadangi į vyresniosios grandies vadovų pareigas asmenis Parlamente skiria tik Europos Parlamento biuras;

U.

kadangi įgyvendinant Europos Parlamento lyčių aspekto integravimo veiklą būtina skirti deramą dėmesį LGBTIQ asmenų ir bet kurios lytinės tapatybės asmenų teisėms, perspektyvoms ir gerovei; kadangi, nors Parlamentas teikia vis didesnę svarbą LGBTIQ asmenų klausimams, LGBTIQ aktyvistai gauna santykinai nedaug dėmesio ir į jų nuomonę menkai įsiklausoma;

V.

kadangi būtina pripažinti moterų organizacijų ir moterų erdvių, jų istorijos ir jų darbo bei svarbaus jų vaidmens užkertant kelią smurtui dėl lyties ir skatinant lyčių lygybę, moterų apsisprendimo laisvę ir kultūrų dialogą socialinė ir politinė vertė; kadangi sąmoningas lyčių integravimas neįmanomas, jei nesama vietų, kur moterys galėtų apsispręsti ir užsitikrinti autoritetą bei kur būtų kovojama su smurtu prieš moteris;

W.

kadangi kai kada vis dar mėginama abejoti, ar moteriai priklauso teisėta vieta politikos srityje, ir kadangi moterys, kentėdamos dėl stereotipų, atsisako dalyvauti politikoje, o šis reiškinys ypač aiškiai matomas visais atvejais, kai moterims politikoje atstovaujama menkiau;

X.

kadangi moterys ES turi tokias pat politines ir pilietines teises, kaip ir vyrai, tačiau, nežiūrint į tai, dažnai susiduria su socialine, visuomenine ar ekonomine nelygybe;

Y.

kadangi lyčių lygybė prisideda prie išsamesnių diskusijų ir geresnio sprendimų priėmimo, nes gali padėti atskleisti visas nuomones be išimties;

Z.

kadangi institucijos turi prisiimti atsakomybę už tai, kad būtų vengiama vertikaliosios ir horizontaliosios lyčių segregacijos;

AA.

kadangi Parlamentas jau daugybę metų įsipareigojęs skatinti lyčių lygybę ir kadangi Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas yra atsakingas už lyčių aspekto integravimo į visų sričių politiką įgyvendinimą ir tolesnį plėtojimą;

AB.

kadangi Parlamentas turi tęsti kovą su seksualiniu priekabiavimu ir įgyvendinti priemones, dėl kurių susitarta;

AC.

kadangi Parlamente veikia įvairūs organai, atsakingi už lyčių aspekto integravimo plėtojimą ir įgyvendinimą bei lyčių lygybės ir įvairovės skatinimą tiek politiniu, tiek administraciniu lygmenimis, pvz., Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupė, Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas, Lyčių aspekto integravimo tinklas, Lygybės ir įvairovės skyrius, Lygių galimybių ir įvairovės komitetas (COPEC), ES institucijose dirbančio LGBTI+ personalo asociacija égalité, Patariamasis prevencijos ir apsaugos darbe komitetas bei lygybės ir įvairovės klausimų koordinatorių grupė; tačiau kadangi pasigendama aiškaus šių organų veiklos koordinavimo ar nuoseklumo;

AD.

kadangi lyčių aspekto integravimas yra procesas, reikalaujantis konkrečių įgūdžių ir žinių bei atsidavimo, ir kaip toks yra veiksmingas tik jei tuo pat metu įgyvendinama institucijų ir darbuotojų informuotumo didinimo bei gebėjimų ugdymo veikla;

AE.

kadangi 2003 m. Parlamentas jau įsipareigojo patvirtinti ir įgyvendinti lyčių aspekto integravimo politikos planą, prioritetą teikiant lyčių aspektu grindžiamo požiūrio integravimui į komitetų ir delegacijų veiklą bei taikant konkrečias priemones lyčių aspekto integravimo principui kasdieniame jų darbe skatinti, išsamiau apie jį informuoti ir jam įgyvendinti;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/198/Euratomas, įsteigiantis Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantis jai lengvatas (COM(2018)0445),

—

atsižvelgdamas į Tarybos sprendimą 2007/198/Euratomas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/198/Euratomas, įsteigiantis Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantis jai lengvatas (1),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 13 d. Audito Rūmų pranešimą dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2016 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų, su bendrosios įmonės atsakymu,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 14 d. Komisijos komunikatą dėl ES indėlio į reformuotą ITER projektą (COM(2017)0319),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A8-0393/2018),

A.

kadangi tikėtina, jog branduolių sintezė ateityje galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį Europos ir pasaulio energetikoje kaip potencialiai neišsenkantis, saugus, klimatui palankus, aplinkai nekenksmingas ir ekonomiškai konkurencingas energijos šaltinis;

B.

kadangi branduolių sintezė jau duoda konkrečių galimybių pramonei ir daro teigiamą poveikį darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir inovacijoms, taip pat daro teigiamą poveikį ir ne branduolių sintezės bei energetikos sritims,

C.

kadangi Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė koordinuoja mokslinius ir technologinius tyrimus ir plėtros veiklą branduolių sintezės srityje;

D.

kadangi Europa nuo pat pradžios atliko vadovaujamą vaidmenį ITER projekte, parengtame glaudžiai bendradarbiaujant su ITER susitarimą pasirašiusiomis ne Europos šalimis (JAV, Rusija, Japonija, Kinija, Pietų Korėja ir Indija), ir kadangi Europos įnašas, paskirstytas per bendrąją įmonę, sudaro 45 proc. projekto statybos išlaidų;

E.

kadangi Komisijos pasiūlymu iš dalies pakeisti Tarybos sprendimą 2007/198/Euratomas siekiama užtikrinti finansavimą tolesniam Europos dalyvavimui ITER projekte visu kitos daugiametės finansinės programos laikotarpiu, kad būtų užtikrintas projekto tęstinumas, kuriuo siekiama esminio mokslinio proveržio plėtojant branduolių sintezę civilinėms reikmėms, nes tai galiausiai sudarytų galimybę gaminti saugią ir patikimą energiją, kad būtų galima pasiekti Paryžiaus susitarime nustatytus tikslus;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

—

atsižvelgdamas į tyrimą „Viešojo sektoriaus reforma. Kaip panaudojamas ES biudžetas jai skatinti“, kurį 2016 m. paskelbė Vidaus politikos generalinis direktoratas (1),

—

atsižvelgdamas į strategiją „Europa 2020“,

—

atsižvelgdamas į dabartinį ES finansavimo laikotarpį (2014–2020 m.) ir į Komisijos pasiūlymą dėl naujosios daugiametės finansinės programos (2021–2028 m.),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. liepos mėn. teisės aktų leidėjų pasiektą susitarimą padidinti struktūrinių reformų rėmimo programos biudžetą,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 197 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A8-0378/2018),

A.

kadangi viešasis administravimas valstybėse narėse – tai labai svarbus elementas įgyvendinant ES biudžetą, o tinkamai veikdamas jis gali padėti sukurti modernias sistemas, kurios padėtų padidinti klestėjimą ir gerovę ES;

B.

kadangi į naująjį pasiūlymą dėl daugiametės finansinės programos (DFP) neįtrauktas dabartinis viešajam administravimui skirtas tikslas;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

—

atsižvelgdamas į tarptautinę teisinę minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisvės apsaugą, kuri garantuojama pagal 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį, 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį, 1981 m. Deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo, Europos žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10, 21 ir 22 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 1993 m. liepos 30 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos pastabą Nr. 22 dėl 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnio ir į jos 2011 m. balandžio 12 d. rezoliuciją Nr. 16/18 dėl kovos su netolerancija, neigiamais stereotipais ir stigmatizacija, taip pat diskriminacija, smurto skatinimu ir smurtavimu prieš asmenis dėl jų religijos arba tikėjimo,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos 2 ir 21 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 17 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 21 d. Tarybos išvadas dėl netolerancijos, diskriminacijos ir smurto dėl religijos ar tikėjimo,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos priimtą ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir į 2015–2019 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. ES gaires dėl religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rekomendaciją dėl ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairių projekto (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl krikščionių padėties atsižvelgiant į religijos laisvę (2), 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl vadinamosios grupuotės ISIS („Da’esh“) vykdomų religinių mažumų sisteminių masinių žudynių (3) ir 2017 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl rohinjų padėties (4),

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją „Naujasis ES požiūris į žmogaus teises ir demokratiją. Nuo pat Europos demokratijos fondo (EDF) įsteigimo dienos vykdytos veiklos įvertinimas“ (5), visų pirma į jos 27 ir 28 dalis,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d. (6) ir 2017 m. lapkričio 23 d. (7) Europos Parlamento rezoliucijas, atitinkamai dėl 2015 ir 2016 m. metinių ataskaitų dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje, visų pirma į 2016 m. rezoliucijos 14 dalį, aptariant 2015 m., ir į 2017 m. rezoliucijos 8 dalį, aptariant 2016 m.,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 5 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro paskelbtą „Rabato veiksmų planą“ dėl tautinės, rasinės ar religinės neapykantos kurstymo, kai skatinama diskriminacija, nesantaika ar smurtas,

—

atsižvelgdamas į ES specialiojo pasiuntinio minties, sąžinės ir religijos laisvės propagavimo už ES ribų klausimais įgaliojimus,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 235/2014, įsteigiantį demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę (8),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 19 d. Tarybos išvadas dėl teisėmis grindžiamo požiūrio į vystomąjį bendradarbiavimą, apimančio visas žmogaus teises, ir į 2014 m. balandžio 30 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Priemonių rinkinys: teisėmis grindžiamas požiūris, apimantis visas žmogaus teises ES vystomojo bendradarbiavimo srityje“ (SWD(2014)0152),

—

atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. Europos Parlamento Sacharovo premija už minties laisvę buvo skirta Saudo Arabijos tinklaraštininkui ir aktyvistui Raifui Badawi už jo nepaprastai svarbias pastangas savo šalyje skatinant atviras diskusijas religijos ir politikos klausimais; atsižvelgdamas į tai, kad jis ir toliau kalinamas skyrus jam 10 metų laisvės atėmimo bausmę, tūkstantį rimbo kirčių ir didelę baudą už tariamą Islamo įžeidimą,

—

atsižvelgdamas į Pakistano krikščionės Asios Bibi, kuri buvo įkalinta ir nuteista mirties bausme už šventvagystę, atvejį ir į neseniai paskelbtą jos išteisinimą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0449/2018),

A.

kadangi minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvė, paprastai ES teisinėje sistemoje ir šioje rezoliucijoje vadinama teise į religijos ar tikėjimo laisvę, yra neatskiriama visų žmonių teisė ir pagrindinė teisė, lygiavertė visoms kitoms teisėms, dėl kurios asmuo niekaip neturi būti diskriminuojamas, kaip įtvirtinta tarptautiniuose ir Europos Sąjungos steigimo dokumentuose, įskaitant Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Europos žmogaus teisių konvenciją ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją; kadangi kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamos visos jo žmogaus teises, įtvirtintos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir ES pagrindinių teisių chartijoje, be diskriminacijos dėl rasės, tautybės, sugebėjimų, lyties, seksualinės orientacijos, religinių įsitikinimų ar religinių įsitikinimų nebuvimo; kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami principais, kuriais remiantis ji buvo sukurta; kadangi pagal Sutarties 2 straipsnį Sąjunga įsteigta remiantis visuomenėmis, kuriose vyrauja pliuralizmas ir tolerancija;

B.

kadangi bažnyčios ir valstybės atskyrimo principas yra pagrindinis konstitucinis principas visame pasaulyje ir Europoje;

C.

kadangi Europos Parlamentas apibrėžė pasaulietiškumą kaip griežtą religinės ir politinės valdžios atskyrimą, o tai reiškia bet kokio religinio kišimosi į valstybės institucijų veiklą ir bet kokio valstybės kišimosi į religinius reikalus atmetimą, nebent tai būtų daroma siekiant užtikrinti saugumo reikalavimus bei viešąją tvarką (įskaitant pagarbą kitų laisvei) ir visiems – tikintiesiems, agnostikams ar ateistams – garantuoti vienodą sąžinės laisvę;

D.

kadangi religijos ar tikėjimo laisvė reiškia asmens teisę pasirinkti, kuo tikėti, arba netikėti, teisę nevaržomai keisti savo religiją ar įsitikinimus ar jų atsisakyti, taip pat teisę išpažinti ir skelbti savo pasirinktas mintis, sąžinės nuostatas, religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai; kadangi mintys, sąžinės nuostatos, religija ar tikėjimas gali būti išpažįstami atliekant garbinimo aktus, apeigas, praktikuojant tikėjimą ir jo mokant; kadangi religijos ar tikėjimo laisvė apima tikinčiųjų ar netikinčiųjų bendruomenių teisę saugoti savo filosofiją ar jos atsisakyti, ir veikti ja vadovaujantis, taip pat teisę, kad būtų pripažintas religinių, pasaulietinių ir nereliginių organizacijų juridinio asmens statusas; kadangi religingų ar netikinčių asmenų apsauga ir veiksmingas religijos ar tikėjimo laisvės pažeidimų, pvz., diskriminacijos ar teisinių apribojimų dėl religijos ar tikėjimo, šalinimas yra pirminės sąlygos, būtinos užtikrinti, kad asmenys galėtų vienodomis teisėmis naudotis religijos ar tikėjimo laisve;

E.

kadangi teistiniai, neteistiniai ir ateistiniai įsitikinimai, taip pat teisė neišpažinti jokios religijos ar tikėjimo yra apsaugomi pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį; kadangi būti religingu arba nereligingu, tikėti arba netikėti yra absoliuti teisė, kurios negalima riboti jokiomis aplinkybėmis;

F.

kadangi žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės yra nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios; kadangi religijos ar tikėjimo laisvė apima daug kitų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių elementų, pvz., saviraiškos laisvės ir susirinkimų ir asociacijų laisvės, ir yra nuo jų priklausoma, ir kartu atlieka svarbų vaidmenį kovojant su visų formų netolerancija ir diskriminacija religijos ar tikėjimo pagrindu;

G.

kadangi religijos laisvė baigiasi tuomet, kai ja pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės, ir kadangi religijos ar įsitikinimų išpažinimu niekada, nepaisant preteksto, negali būti pagrįstas smurtinis ekstremizmas ar žalojimas, taip pat niekam negali būti suteikta veiksmų laisvė elgtis taip, kad būtų pakenkta įgimtam asmens orumui;

H.

kadangi paisant religijos ar tikėjimo laisvės tiesiogiai prisidedama prie demokratijos, vystymosi, teisinės valstybės, taikos ir stabilumo; kadangi religijos ar tikėjimo laisvės pažeidimai yra plačiai paplitę, jų patiria žmonės visame pasaulyje, jais pažeidžiamas žmogaus gyvenimo orumas ir pažadinama ar didinama netolerancija, be to, dažnai tai yra pirmieji galimo smurto ir konfliktų požymiai; kadangi valstybės privalo būti budrios, kad užkirstų kelią smurto veiksmams prieš asmenis jų religijos ar tikėjimo pagrindu ar išvengtų tokių veiksmų grėsmės, juos tirtų ir už juos baustų, taip pat užtikrintų atsakomybę tokių pažeidimų atvejais;

I.

kadangi, vadovaujantis ES sutarties 21 straipsniu, ES remia ir gina žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumą ir nedalomumą, pagarbą žmogaus orumui, kaip vienus iš pagrindinių principų, kuriais ji vadovaujasi savo užsienio politikoje;

J.

kadangi daugelyje šalių vis dar esama religinių apribojimų ir priešiškumo, kuriuos pagimdo vyriausybės ar visuomenės; kadangi tam tikros religinės mažumos susiduria su didesne valstybinių ir nevalstybinių subjektų keliama grėsme ir jų vykdomu persekiojimu; kadangi žmogaus teisių gynėjams visame pasaulyje kovojant už religijos ar tikėjimo laisvę kyla vis didesnė grėsmė ir jie vis dažniau tampa išpuolių aukomis;

K.

kadangi, vykdydama ES užsienio politiką ir siekdama stiprinti minties, sąžinės ir religijos laisvę, 2013 m. birželio mėn. Taryba priėmė ES minties, sąžinės ir religijos laisvės skatinimo ir apsaugos gaires, o 2016 m. gegužės mėn. Komisija vienų metų kadencijai, kuri jau buvo dukart kasmet atnaujinta, paskyrė pirmąjį ES specialųjį pasiuntinį minties, sąžinės ir religijos laisvės propagavimo už ES ribų klausimais;

L.

kadangi ES rėmė religijos ar tikėjimo laisvę tarptautiniu lygmeniu ir daugiašaliuose forumuose, visų pirma imdamasi vadovaujamo vaidmens JT Generalinėje Asamblėjoje ir JT žmogaus teisių taryboje dėl teminių rezoliucijų dėl religijos ar tikėjimo laisvės, remdama JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais įgaliojimus ir dirbdama su juo, taip pat bendradarbiaudama su panašių pažiūrų trečiosiomis šalimis;

M.

kadangi pagal 2014–2020 m. Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP) finansavimo prioritetas teikiamas minties, sąžinės ir religijos laisvės skatinimui, be kita ko, teikiant paramą pilietinei visuomenei ir siekiant, kad būtų saugomos tikinčiųjų ir netikinčiųjų, ypač religinėms ir tikėjimo mažumoms priklausančių asmenų teisės, žmogaus teisių gynėjų ir kovos su diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo rėmimui, taip pat kultūrų ir religijų dialogo skatinimui; kadangi Europos plėtros fondu (EPF) ir ES finansinėmis priemonėmis, pvz., vystomojo bendradarbiavimo priemone, Europos kaimynystės priemone, priemone, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, ir pasirengimo narystei pagalbos priemone, taip pat prisidedama prie projektų, kuriais padedama gerinti minties, sąžinės ir religijos laisvės aplinką;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 10, 11, 153 ir 157 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 ir 33 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl lyčių lygybės (dok. 00337/2016),

—

atsižvelgdamas į 2011–2020 m. Europos lyčių lygybės paktą, pridėtą prie 2011 m. kovo 7 d. Tarybos išvadų (dok. 07166/2011),

—

atsižvelgdamas į Konvenciją dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos, ypač į jos 14 straipsnį, kuriame draudžiama diskriminacija,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir 2016 m. sausio 15 d. JT ataskaitą „Neteisėtų finansinių srautų, žmogaus teisių ir Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. galutinis tyrimas“, kurią parengė nepriklausomi ekspertai dėl užsienio skolų ir kitų susijusių šalių tarptautinių finansinių įsipareigojimų poveikio visapusiškam naudojimuisi visomis žmogaus teisėmis, ypač ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW),

—

atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas 1995 m. rugsėjo 15 d. Jungtinių Tautų ketvirtojoje pasaulinėje moterų konferencijoje, ir į vėlesnius rezultatų dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2000 m.), „Pekinas + 10“ (2005 m.), „Pekinas + 15“ (2010 m.) ir „Pekinas + 20“ (2015 m.),

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) ir į jos 3 straipsnį, kuriame lytis apibrėžiama kaip „socialiai sukonstruotas vaidmuo, elgesys, veikla ir savybės, kurias tam tikra visuomenė priskiria moterims arba vyrams“, ir į 1994 m. Amerikos šalių konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos, baudimo už jį ir panaikinimo (Paros Beleno konvencija),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 70/1 „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

—

atsižvelgdamas į pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) lyčių lygybės konvencijas, įskaitant Konvenciją dėl vienodo atlyginimo (Nr. 100), Konvenciją dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje (Nr. 111), Konvenciją dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų (Nr. 156) ir Konvenciją dėl motinystės apsaugos (Nr. 183),

—

atsižvelgdamas į bendrai Ekonominių ir socialinių teisių centro, „Alliance Sud“, Niujorko universiteto Teisės mokyklos „Global Justice“ klinikos, „Public Eye“ organizacijos ir Mokesčių teisingumo tinklo (angl. Tax Justice Network) pateiktą informaciją Konvencijai dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims „Šveicarijos atsakomybė už piktnaudžiavimo mokesčiais poveikį moterų teisėms už jos teritorijos ribų“ (angl. „Swiss Responsibility for the Extraterritorial Impacts of Tax Abuse on Women’s Rights“), kurioje pabrėžiama neproporcinga mokesčių našta moterims, visų pirma mažas pajamas uždirbančioms moterims ir moterims besivystančiose šalyse, atsirandanti dėl piktnaudžiavimo mokesčiais tarpvalstybiniu mastu prarandamų valstybės pajamų;

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278),

—

atsižvelgdamas į Komisijos Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2018 m. dokumentus dėl Europos semestro šalims skirtų ataskaitų,

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. ataskaitą dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje,

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Mokesčių tendencijos Europos Sąjungoje. ES valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos duomenys“ (2018 m. leidimas),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 8 d. Komisijos ataskaitą dėl mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimo siekiant didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir užtikrinti dirbančių tėvų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat tvarų ir įtraukų augimą Europoje (Barselonos tikslai) (COM(2018)0273),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 18 d. pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifų (COM(2018)0020),

—

atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) Lyčių lygybės indeksą,

—

atsižvelgdamas į JT padalinio „Moterys“ 2015 m. ataskaitą „Moterų pažanga pasaulyje 2015–2016 m. Ekonomikos pokyčiai, naudojimasis teisėmis“,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos specialistų grupės biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą klausimais 2005 m. galutinę ataskaitą, kurioje biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą apibrėžiamas kaip „biudžetų vertinimas atsižvelgiant į lyčių aspektą visais biudžeto sudarymo lygmenimis ir restruktūrizuojant pajamas ir išlaidas taip, kad būtų remiama lyčių lygybė“,

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos 2015 m. tyrimą „Kaip užtikrinti pelno mokesčio politikos skaidrumą, koordinavimą ir konvergenciją Europos Sąjungoje. I dalis. Agresyvaus pelno mokesčio planavimo masto įvertinimas“,

—

atsižvelgdamas į Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims komiteto baigiamąsias pastabas dėl Šveicarijos (2016 m.) ir Liuksemburgo (2018 m.) ekstrateritorinių įsipareigojimų, susijusių su poveikiu lyčių aspektui dėl neteisėto kapitalo judėjimo ir įmonių mokesčių vengimo (1),

—

atsižvelgdamas į Plėtros studijų instituto 2016 m. politikos apžvalgą „Neapmokamo priežiūros darbo perskirstymas. Kodėl mokesčiai yra svarbūs moterų teisėms“,

—

atsižvelgdamas į Parlamento Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus C 2017 m. balandžio mėn. tyrimą „Lyčių lygybė ir mokesčiai Europos Sąjungoje“,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padalinio ataskaitą „Lytis, mokesčių sistemos ir lygybė besivystančiose šalyse“,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens ekologiškoje ekonomikoje (2),

—

atsižvelgdamas į EBPO atskaitą dėl EBPO rekomendacijų dėl lyčių (2017 m. birželio mėn.) įgyvendinimo ir Mokesčių bei išmokų modelių (2015 m.);

—

atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m. (3),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų moterų ES (4),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas: lyčių aspektas“ (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m. (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo (7),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0416/2018),

A.

kadangi ES sutarties 2 ir 3 straipsniuose dvejomis esminėmis ES vertybėmis ir tikslais, kuriais grindžiamas Sąjungos sukūrimas, pripažįstamas nediskriminavimas ir moterų ir vyrų lygybė; kadangi SESV 8 ir 10 straipsniuose Europos Sąjunga įpareigojama panaikinti nelygybę, skatinti lyčių lygybę ir kovoti su diskriminacija apibrėžiant ir įgyvendinant savo politiką ir veiklą; kadangi Pagrindinių teisių chartijoje nustatytos teisės ir principai dėl tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos draudimo (Chartijos 21 straipsnio 1 dalis) ir lyčių lygybės (Chartijos 23 straipsnis); kadangi Chartijoje nustatytos teisės yra tiesiogiai skirtos valstybėms narėms, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę (Chartijos 51 straipsnis);

B.

kadangi visoje Europos Sąjungoje vis dar per mažai moterų dalyvauja darbo rinkoje – bendras moterų užimtumo rodiklis vis dar beveik 12 proc. žemesnis negu vyrų; kadangi Europos Sąjungoje ne visą darbo dieną dirba 31,5 proc. dirbančių moterų ir tik 8,2 proc. dirbančių vyrų;

C.

kadangi nepaprastai svarbu spręsti problemą dėl moterų ir vyrų užimtumo lygio atotrūkio ir panaikinti vidutinį beveik 40 proc. siekiantį vyrų ir moterų pensijų skirtumą, kuris kyla dėl įmokų skirtumų, susikaupusių per visą moterų gyvenimą ir laikotarpius, kai jos nedalyvavo darbo rinkoje;

D.

kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas Europos Sąjungoje siekia 16 proc., ir tai reiškia, kad visose ekonomikos srityse moterys Europos Sąjungoje per valandą uždirba 16 proc. mažiau nei vyrai;

E.

kadangi suminis moterų karjeros pertraukų poveikis (darbo užmokesčio ir užimtumo lygio, karjeros trukmės, pertraukų vaikų priežiūrai, darbo visą ir ne visą darbo dieną) turi didelės reikšmės nevienodam vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumui ir lemia didesnę riziką moterims patirti skurdą ir socialinę atskirtį, kurių neigiamą poveikį pajunta ir jų vaikai bei šeimos;

F.

kadangi Pekino veiksmų platformoje atkreipiamas dėmesys į poreikį išnagrinėti įvairias politikos šakas ir programas, įskaitant susijusias su mokesčiais, iš lyties perspektyvos ir, kur reikia, jas pakeisti, siekiant skatinti vienodesnį gamybos priemonių, gerovės, galimybių, pajamų ir paslaugų paskirstymą;

G.

kadangi Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims reikalaujama, kad šeimos būtų grindžiamos lygybės, teisingumo ir kiekvieno šeimos nario asmeninių galimybių realizavimo principais, be kita ko, vienodai vertinant moteris ir vyrus mokesčių teisės atžvilgiu, kaip asmenis ir savarankiškus piliečius, o ne kaip nuo vyrų priklausomus asmenis;

H.

kadangi valstybės narės yra pasirašiusios Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir įsipareigojusios sutelkti kuo daugiau išteklių, kad būtų lėšų palaipsniui įgyvendinti ekonomines, socialines ir kultūrines teises;

I.

kadangi gyventojų pajamų mokesčio taisyklės, kurios yra aiškiai nepalankios moterims dėl jų galimybių gauti darbą ir dėl darbo sąlygų arba darbdavio mokamų pensijų, gali pažeisti 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB (8) dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo 14 straipsnį (9);

J.

kadangi Komisijos darbo dokumente „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ nustatytos pagrindinės sritys, kuriose reikia užtikrinti lyčių lygybę, įskaitant mokesčių politiką, tačiau trūksta privalomųjų nuostatų ar raginimo įsipareigoti užtikrinti lyčių aspekto integravimą valstybių narių lygmeniu;

K.

kadangi mokesčių politika gali būti pagrįsta aiškiu arba numanomu šališkumu tam tikros lyties atžvilgiu; kadangi aiškus šališkumas reiškia, kad mokesčių nuostatos tiesiogiai skirtos atskirai vyrams arba moterims, o numanomu šališkumu laikoma padėtis, kai tam tikra nuostata formaliai skirta vienodai visiems, tačiau realybėje vykdoma diskriminacija, kadangi politika veikia pagal elgesio ir (arba) pajamų modelius ir turi skirtingą poveikį lytims; kadangi dauguma valstybių narių yra panaikinusios mokesčių taisykles, kuriomis aiškiai atskiriami vyrai ir moterys, tačiau numanomas mokestinis šališkumas ES vis dar yra dažnas, nes mokesčių taisyklės sąveikauja su socialine ir ekonomine realybe;

L.

kadangi politikos priemonės didinti ir perskirstyti pajamas gali daryti neproporcingą poveikį moterų pajamoms ir ekonominiam saugumui ir sumažinti moterų galimybes gauti kokybiškas viešąsias paslaugas, taip mažinant moterų galimybes naudotis savo ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis, taip pat siekiant pažangos lyčių lygybės srityje;

M.

kadangi dėl lyčių perspektyvos trūkumo ES ir nacionalinėje mokesčių politikoje didėja dabartinė lyčių nelygybė (užimtumo, pajamų, neapmokamo darbo, pensijos, skurdo, gerovės, etc. srityse), moterys atgrasomos nuo darbo paieškų ir palikimo darbo rinkoje, taip pat atkuriami tradiciniai lyčių vaidmenys ir stereotipai;

N.

kadangi mokesčių politikos kūrimas yra esminis strategijos „Europa 2020“ bruožas; kadangi pagrindinis klausimas, kuriam skiriama daugiausia dėmesio Europos semestre, išlieka Stabilumo ir augimo pakto laikymosi užtikrinimas ir kadangi nustatant prioritetus ir rengiant rekomendacijas, ypač susijusius su mokesčiais, ryškėja tendencija neatsižvelgti į lyčių aspektą;

O.

kadangi darbo jėgos, pelno, vartojimo ir gerovės mokesčių regresiniai pakeitimai, stebimi per pastaruosius dešimtmečius visose valstybėse narėse, susilpnino mokesčių sistemų perskirstymo galią ir prisidėjo prie didėjančios mokesčių nelygybės; kadangi šios struktūrinės mokesčių sistemos permainos lėmė tai, kad mokesčių našta persikėlė ant mažų pajamų gyventojų grupių ir ypač moterų, taip atsitiko dėl nevienodo pajamų tarp moterų ir vyrų pasiskirstymo, mažo moterų, gaunančių aukščiausias pajamas, skaičiaus, didesnio už vidutinį pagrindinių prekių vartojimo ir naudojimosi paslaugomis santykio tarp moterų ir palyginti didelės pajamų iš darbo santykių dalies bei mažos pajamų iš kapitalo dalies visose moterų pajamose (10);

P.

kadangi dėl ekonominės nelygybės, kuri atsiranda dėl nevienodo moterų ir vyrų pajamų pasiskirstymo, mažo moterų, gaunančių aukščiausias pajamas, skaičiaus ir palyginti didelės pajamų iš darbo santykių dalies bei mažos pajamų iš kapitalo dalies visose moterų pajamose, gali ypač nukentėti moterys (11);

Q.

kadangi nuo 9-ojo dešimtmečio pelno mokesčio dydis sumažėjo labai smarkiai, vidutiniškai nuo virš 40 proc. iki 21,9 proc. 2018 m., o vartojimo mokesčių dydis (kurių didelę dalį sudaro PVM) didėjo nuo 2009 m. ir 2016 m. pasiekė 20,6 proc. (12);

R.

kadangi dabartinė makroekonominė politika turėtų geriau atspindėti neapmokamos priežiūros ir darbo namuose svarbą ir kadangi faktai atskleidžia, kad 80 proc. visos priežiūros ES neapmokamai teikia neoficialūs prižiūrintieji asmenys, ir 75 proc. jų yra moterys; kadangi tam tikros mokesčių politikos šakos, nepakankamai finansuojamos viešosios paslaugos ir prieiga prie socialinių paslaugų daro neproporcingai didelį poveikį mažas pajamas gaunantiems asmenims, ypač moterims, nes jos dažnai atlieka priežiūros, auklėjimo ir kitus paramos šeimai darbus, paprastai už tai negaudamos atlygio, ir taip įsitvirtina neproporcingai didelė moterų atsakomybė už priežiūrą; kadangi ES šalyse būtent neturtingiausioms ir pažeidžiamiausioms moterims tenka dviguba neformalaus priežiūros darbo ir menkai apmokamo mažų garantijų darbo našta (13):

S.

kadangi beveik visose valstybėse narėse pradėta taikyti dvigubo pajamų mokesčio sistema, kai antrą darbą turintiems asmenims taikomas didesnis ribinis mokesčių tarifas, ir įvesti vienodi mokesčių tarifai daugumai pajamų iš kapitalo dalies; kadangi neproporcingai didelė mokesčių našta antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui dėl iš darbo santykių gaunamoms pajamoms tiesiogiai taikomo progresinių mokesčių plano daugumoje valstybių narių yra viena iš pagrindinių priežasčių, atgrasančių moteris dalyvauti darbo rinkoje (14), neskaitant kitų bendrų mokesčių ir išmokų nuostatų ir išlaidų, taip pat visuotinių vaikų priežiūros paslaugų trūkumo;

T.

kadangi neveiklumo spąstams (šiuo metu siekiantys 40 proc.) ir mažo darbo užmokesčio spąstams, kurie turi neproporcingą poveikį moterims ir atgraso jas nuo visaverčio dalyvavimo darbo rinkoje, reikšmingos įtakos turi tiesioginių mokesčių nuostatos ir netenkamos pašalpos;

U.

kadangi tam tikrose valstybėse narėse šeimos vis dar gali mokėti mažiau mokesčių, jei jose yra priklausomas sutuoktinis, yra taikomos išmokos susituokusioms poroms ir (arba) mokestinės lengvatos poroms, kuriose yra tik vienas dirbantis asmuo, ir taip įtvirtinama asimetrija su šeimomis, kurias sudaro tik vienas iš tėvų ir vaikai (dažniausiai nepilną šeimą sudaro moterys), ir nepripažįstamos įvairios Europos Sąjungoje esančios šeimų situacijos; kadangi tokia mokestinė nauda paprastai neskatina ištekėjusių moterų ieškotis darbo ir tiesiogiai ar netiesiogiai skatina moterų laiką skirti ne mokamam, o nemokamam darbui;

V.

kadangi dar nepakankamai ištirtas mokesčių sistemų poveikis lyčių nelygybei įmonių turto, asmeninės gerovės ir turto atžvilgiu, ir būtina skubiai užtikrinti, kad šiose srityse būtų gauta pagal lytis išskaidytų duomenų;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą dėl Specialiojo komiteto Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros klausimais sudarymo, įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės (1),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 7-ąją bendrąją Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programą iki 2020 m. (2),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (3) (toliau – Reglamentas),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 91/414/EEB (4),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (5),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/35/EB, nustatančią visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus (6),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (7),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 546/2011, kuriuo dėl vienodų augalų apsaugos produktų vertinimo ir registravimo principų įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (8),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 283/2013, kuriuo nustatomi duomenų apie veikliąsias medžiagas pateikimo reikalavimai (9),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 284/2013, kuriuo nustatomi duomenų apie augalų apsaugos produktus pateikimo reikalavimai (10),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1056, kuriuo dėl veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (11), ir į 2016 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1313, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 nuostatos dėl veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo sąlygų (12),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/2324, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas (13),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją (14) ir 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją (15) dėl Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas, projekto,

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų (16),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl inovacijų skatinimo ir ekonomikos plėtros būsimo Europos ūkių valdymo srityje (17),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl technologinių sprendimų tvariam žemės ūkiui ES (18),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo (19),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) paskelbtą Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 ir jo priedų įgyvendinimo Europos Sąjungos lygmeniu vertinimą,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą byloje C-442/14 Bayer CropScience SA-NV, Stichting De Bijenstichting prieš College voor de toelating van gewasbeschermingsmiddelen en biociden (20) ,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 18 d. Europos ombudsmeno sprendimą byloje 12/2013/MDC dėl Komisijos augalų apsaugos produktų (pesticidų) autorizacijos ir jų pateikimo į rinką praktikos,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 20 d. paskelbtą tyrimą „IARC Monographs“ 112-as leidinys. Penkių organinių fosfatų insekticidų ir herbicidų vertinimas“ (angl. IARC Monographs Volume 112: evaluation of five organophosphate insecticides and herbicides),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 12 d. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) dokumentą „Išvada dėl veikliosios medžiagos glifosato, kaip pesticido, rizikos vertinimo tarpusavio vertinimo“ (21) ir į 2017 m. rugsėjo 7 d. paskelbtą EFSA dokumentą „Glifosato, kaip pesticido, galimai endokrininę sistemą ardančių savybių rizikos vertinimo tarpusavio vertinimas“ (22),

—

atsižvelgdamas į Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) Rizikos vertinimo komiteto (RAC) 2017 m. kovo 15 d. nuomonę dėl glifosato klasifikacijos,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. birželio mėn. Mokslinio patariamojo mechanizmo (angl. SAM) mokslinę nuomonę Nr. 5/2018 dėl ES augalų apsaugos produktų autorizacijos proceso (23),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1185/2009 dėl pesticidų statistikos įgyvendinimo (COM(2017)0109),

—

atsižvelgdamas į Tvarios augalų apsaugos ekspertų grupės parengtą ir 2016 m. birželio 28 d. Tarybos patvirtintą įgyvendinimo planą siekiant padidinti nedidelės rizikos augalų apsaugos produktų prieinamumą ir paspartinti integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimą valstybėse narėse,

—

atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais 2017 m. sausio 24 d. pranešimą dėl pesticidų naudojimo žemės ūkyje pasauliniu mastu ir jo poveikio žmogaus teisėms,

—

atsižvelgdamas į SESV 13 straipsnį, kuriame nustatyta, kad rengiant ir įgyvendinant Sąjungos politiką, ypač vidaus rinkos, turi būti visokeriopai atsižvelgiama į gyvūnų, kaip juslių gyvių, gerovės reikalavimus,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos (24),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. kovo mėn. specialiąją „Eurobarometro“ apklausą Nr. 442, pagal kurios rezultatus 89 proc. ES piliečių sutinka, kad Sąjunga turėtų labiau stengtis skatinti didesnį informuotumą apie gyvūnų gerovės svarbą tarptautiniu mastu, ir 90 proc. ES piliečių sutinka, kad svarbu nustatyti aukštus gyvūnų gerovės standartus,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Parlamentas gauna labai daug peticijų iš susirūpinusių piliečių, kurie naudojasi savo teisėmis pagal SESV 24 ir 227 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnį, kuriose raginama nutraukti bandymus su gyvūnais Europoje ir visame pasaulyje ir sukurti tarptautinius gyvūnų gerovės standartus,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl maisto grandinėje atliekamo ES rizikos vertinimo skaidrumo ir tvarumo (COM(2018)0179) (25),

—

atsižvelgdamas į Komisijos vykdomą Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 REFIT vertinimą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Specialiojo komiteto ES pesticidų autorizacijos procedūros klausimais pranešimą (A8-0475/2018),

A.

kadangi Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 (toliau – Reglamentas) tikslas – užtikrinti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį ir pagerinti vidaus rinkos veikimą suderinant augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką taisykles bei kartu padidinti žemės ūkio produktyvumą;

B.

kadangi ES augalų apsaugos produktų autorizacijos procedūra yra viena griežčiausių pasaulyje; kadangi, atsižvelgdamas į abejones, keletui suinteresuotųjų subjektų kilusias dėl glifosato vertinimo, Specialusis komitetas ES pesticidų autorizacijos procedūros klausimais (PEST) siekia nustatyti sritis, kurias būtų galima toliau tobulinti atsižvelgiant į Sąjungos augalų apsaugos produktų autorizacijos procedūrą, pateikiant rekomendacijas, kurios, jo manymu, yra būtinos siekiant užtikrinti aukšto lygio žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugą ir aplinką;

C.

kadangi atsargumo principas yra visa apimantis Sąjungos politikos principas, kaip nustatyta SESV 191 straipsnyje; kadangi Reglamentas, kaip nurodyta jo 1 straipsnio 4 dalyje, yra grindžiamas atsargumo principu; kadangi, kaip nurodyta 13 straipsnio 2 dalyje, sprendimas dėl rizikos valdymo turi atitikti atsargumo principo sąlygas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 7 straipsnio 1 dalyje; kadangi Reglamento (EB) Nr. 178/2002 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vadovaujantis atsargumo principu priimtos priemonės turi būti proporcingos;

D.

kadangi kai kuriems suinteresuotiesiems subjektams kilo abejonių dėl glifosato vertinimo, ypač dėl to, ar buvo atliktas nepriklausomas, objektyvus ir skaidrus vertinimas, ar buvo tinkamai taikyti Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 nustatyti klasifikavimo kriterijai, ar buvo tinkamai naudojami atitinkami rekomendaciniai dokumentai ir dėl to, ar buvo tinkamai taikyti patvirtinimo kriterijai ir laikomasi atsargumo principo;

E.

kadangi, vadovaujantis Reglamento 4 straipsnio 3 dalimi, augalų apsaugos produktas, naudojamas laikantis geros augalų apsaugos praktikos ir atsižvelgiant į realias naudojimo sąlygas, inter alia, neturi turėti tiesioginio ar uždelsto kenksmingo poveikio žmonių, įskaitant pažeidžiamas grupes, sveikatai ir nepriimtino poveikio aplinkai;

F.

kadangi atlikus Reglamento vertinimą paaiškėjo, kad nebuvo pasiekti visi žmonių ir gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslai ir kad, siekiant įgyvendinti visus Reglamento tikslus, būtų galima atlikti daugiau patobulinimų;

G.

kadangi itin svarbu visapusiškai įgyvendinti Reglamentą visose valstybėse narėse;

H.

kadangi nacionalinių kompetentingų institucijų, kurios dalyvauja vykstant patvirtinimo ir autorizacijos procesams, darbai dažnai vėluoja; kadangi nustatyta, kad nacionalinės kompetentingos institucijos, kurios dalyvauja patvirtinimo ir autorizacijos procese, tam tikrais atvejais turi per mažai darbuotojų ir yra nepakankamai finansuojamos; kadangi dėl išteklių trūkumo ne tik vėluojama atlikti darbus, bet ir keliamas pavojus veikliųjų medžiagų ir augalų apsaugos produktų vertinimo kokybei;

I.

kadangi rizikos vertinimo nepriklausomumas yra pasitikėjimo Reglamentu ir ES maisto srities teisės aktais pagrindas;

J.

kadangi nustatyta, kad procedūros metu taikomas sprendimų priėmimo procesas nėra skaidrus, pradedant tuo, kad visuomenė rizikos valdymo etape negali susipažinti su visu tyrimų tekstu ir pirminiais duomenimis;

K.

kadangi teisė susipažinti su ES institucijų, įskaitant ES agentūras, turimais dokumentais yra svarbi teisė, o išimtis dėl naudojimosi ja reikia aiškinti siaurai; atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią skaidrumas ir teisė susipažinti su dokumentais didina ES agentūrų teisėtumą piliečių akyse ir užtikrina, kad ES agentūros būtų atskaitingesnės piliečiams demokratinėje sistemoje (26);

L.

kadangi, siekiant atsižvelgti į dabartines mokslines ir technines žinias, reikėtų reguliariai atnaujinti Komisijos reglamentą (ES) Nr. 283/2013, kuriuo nustatomi duomenų apie veikliąsias medžiagas pateikimo reikalavimai; kadangi Komisijos komunikate, kuris parengtas įgyvendinant 2013 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 283/2013, kuriuo nustatomi duomenų apie veikliąsias medžiagas pateikimo reikalavimai (27), yra išsamiausias rekomendacinių dokumentų ir bandymų gairių šaltinis, nors kai kurie iš išvardytų dokumentų gali būti pasenę ir turėtų būti atnaujinti; kadangi EFSA ir valstybių narių gairių forma parengta metodika, naudojama atliekant mokslinį veikliųjų medžiagų vertinimą, ne visada atspindi dabartines naujausias mokslines ir technines žinias, kaip to reikalaujama pagal Reglamento 4 straipsnį; kadangi tam tikri pagrindiniai bandymai nėra įtraukti į rizikos vertinimą arba trūksta naujausių mokslinių metodų (kaip yra naujausių ekotoksikologinių bandymų, skirtų dirvožemio organizmams, ir koncentracijos aplinkoje ir likučių dulkėse, vėjyje, ore ir vandenyje vertinimo atveju);

M.

kadangi atnaujintos gairės dėl bičių, kuriomis EFSA rėmėsi atlikdama naujausią trijų neonikotinoidų peržiūrą, dar nėra oficialiai patvirtintos; kadangi šiuo metu EFSA naudojamos gairės dėl dirvožemio organizmų buvo parengtos 2002 m.;

N.

kadangi teisės aktu nustatyti reikalavimai rekomendacijomis perteikiami kaip praktiniai veiksmai, kuriais paaiškinama, kokių veiksmų reikia imtis, o rekomendacijomis dėl bandymų nustatomi konkretūs bandymų protokolai, kurių būtina laikytis renkant duomenis, ir paaiškinama, kaip atlikti bandymus;

O.

kadangi plačiai paplitęs ir profilaktinis augalų apsaugos produktų naudojimas, kai to nereikia, kelia nerimą;

P.

kadangi augalų apsaugos produktų naudojimas desikacijai – kultivuojamiems augalams purkšti iki derliaus, siekiant paspartinti jų brendimą ir palengvinti jų derliaus nuėmimą, yra nederama praktika;

Q.

kadangi nedera naudoti augalų apsaugos produktų teritorijose, kuriose lankosi plačioji visuomenė arba pažeidžiamoms grupėms priklausantys asmenys;

R.

kadangi, remiantis JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) surinktais duomenimis, ES 2016 m. sunaudota 368 588 tonų pesticidų – tai sudaro 11,8 proc. visame pasaulyje sunaudojamo kiekio;

S.

kadangi, remiantis FAO, ES nuo 2009 m. pastebima pesticidų naudojimo didėjimo tendencija; kadangi, vis dėlto, ši tendencija labai skiriasi visose valstybėse narėse, kai kuriose valstybėse pesticidų naudojimas smarkiai išaugo, o kai kuriose – labai sumažėjo; kadangi bendras pesticidų veikliųjų medžiagų parduotas kiekis 16-oje ES valstybių narių nuo 2011 m. iki 2016 m. išaugo 1,6 proc.;

T.

kadangi iki 2018 m. patvirtintos 493 veikliosios ir pagrindinės medžiagos;

U.

kadangi Komisijos ataskaitoje apie Reglamento (EB) Nr. 1185/2009 įgyvendinimą pabrėžiama, kad trūksta statistikos apie pesticidų naudojimą ir nėra žinių apie tam tikrų veikliųjų medžiagų naudojimą;

V.

kadangi remiantis 2016 m. Europos Sąjungos ataskaita dėl pesticidų liekanų maiste (28), kurią 2018 m. paskelbė EFSA, 96,2 proc. mėginių atitiko ES teisės aktuose leidžiamas ribas;

W.

kadangi visuomenė nėra informuota apie žalą ir riziką, priimtiną ir nepriimtiną žalą ir riziką, taip pat apie tai, kokiu lygmeniu visoje Europoje laikomasi didžiausio leistino liekanų kiekio reikšmių;

X.

kadangi sprendimai dėl autorizacijos naujai sukurtoms veikliosioms medžiagoms ir augalų apsaugos produktams visada priimami nežinant poveikio realiomis sąlygomis; kadangi trūksta stebėjimo laikotarpiu po autorizacijos; kadangi trūksta duomenų apie tikslų kiekvieno naudojamo augalų apsaugos produkto kiekį, rizikos mažinimo priemonių taikymą ir jų veiksmingumą, taip pat apie galimą žalingą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai;

Y.

kadangi trūksta duomenų apie veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų, sinergiklių ir koformuliantų ir jų metabolitų, taip pat produktų preparatų ir jų mišinių poveikį realiomis sąlygomis; kadangi dėl šios priežasties nėra tinkamų žinių apie visapusišką pesticidų poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai, taip pat aplinkai;

Z.

kadangi dar neįgyvendintas bandomasis projektas „Pesticidų naudojimo aplinkoje stebėsena naudojant bites“, nors jis ir įtrauktas į 2017 ir 2018 finansinių metų Sąjungos biudžetą;

AA.

kadangi 7-oje bendroje Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programoje iki 2020 m. iškeltas tikslas, kad cheminės medžiagos būtų gaminamos ir naudojamos taip, kad kuo labiau sumažėtų jų didelis neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai, ir kadangi vis dar nevisiškai aišku, kokį galutinį poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai daro bendras skirtingų cheminių medžiagų naudojimas;

AB.

kadangi Reglamento 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad augalų apsaugos produktai „neturi turėti tiesioginio ar uždelsto kenksmingo poveikio žmonių […] sveikatai […] atsižvelgiant į žinomą bendrą ir sąveikaujantį poveikį, kai turima Tarnybos pripažintų mokslinių tokio poveikio įvertinimo metodų“; kadangi Reglamente (EB) Nr. 396/2005 nustatyta, kad į „žinomus […] kaupiamuosius ir sinergetinius efektus“ būtina atsižvelgti, „kai esama tokio poveikio apskaičiavimo metodų“;

AC.

kadangi dabar jau galima naudotis tokiais metodais ir tikimasi, kad EFSA iki 2019 m. pabaigos pabaigs bandomąjį vertinimą, kuriame nagrinėjamas kaupiamasis maiste esančių pesticidų poveikis žmogaus nervų sistemai ir skydliaukei;

AD.

kadangi šiuo metu nėra jokių teisinių prievolių atlikti veikliųjų medžiagų bandymus, susijusius su jų neurotoksiniu poveikiu vystymuisi (DNT), kai šis poveikis apima, pavyzdžiui, autizmo sukėlimą, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą (ADHD) ir disleksiją; kadangi būtina atlikti toksinio poveikio vystymuisi ir neurotoksinio poveikio tyrimus, kuriais būtų galima inicijuoti ad hoc tyrimus siekiant spręsti konkrečius susirūpinimą keliančius klausimus; kadangi šiomis aplinkybėmis EFSA dirba prie įgyvendinamo projekto, kuriuo siekiama sukurti alternatyvius DNT poveikio nustatymo būdus, kuriuose nebūtų naudojami gyvūnai;

AE.

kadangi kyla susirūpinimas dėl Reglamento įgyvendinimo, susijusio su gyvūnų naudojimu atliekant žalos nustatymo ir rizikos vertinimo bandymus, o tai neatitinka Direktyvos 2010/63/ES dėl eksperimentų su gyvūnais principo „Gyvūnų naudojimo procedūroms pakeitimas, mažinimas ir jo sąlygų gerinimas“, nes nuo tada, kai buvo priimti, nebuvo atnaujinti Komisijos reglamentai (ES) Nr. 283/2013 ir (ES) Nr. 284/2013, nepaisant to, kad turima patvirtintų alternatyvių bandymų ir technologijų būdų;

AF.

kadangi poveikio žmogaus sveikatai bandymas apima gyvūnų naudojimą, todėl juo ne visada tiksliai prognozuojamos žmogaus organizmo reakcijos;

AG.

kadangi reikia sparčiau kurti ir patvirtinti naujus metodus, kuriuose nenaudojami gyvūnai, bet kuriais naudojantis galima gauti informacijos apie pagrindinius toksinio poveikio žmonėms mechanizmus, įskaitant patekimo kelius, dėl kurių kyla neigiamas poveikis žmonėms;

AH.

kadangi daug trečiųjų šalių žemės ūkio produktų yra pagaminti taikant mažesnį žmogaus ir gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, kai kalbama apie augalų apsaugos produktų autorizaciją ir jų naudojimą; kadangi reikia užtikrinti, kad ES apsaugos lygio nesumažintų iš trečiųjų šalių importuojami žemės ūkio produktai;

AI.

kadangi ES prekiaujama neteisėtai importuotais augalų apsaugos produktai ir jie naudojami, todėl kyla galima grėsmė visuomenės sveikatai ir atsiranda nesąžininga konkurencija su augalų apsaugos produktais, kuriems taikoma dabartiniais ES teisės aktais nustatyta autorizacijos procedūra;

AJ.

kadangi kai kurie suinteresuotieji subjektai iškėlė susirūpinti verčiantį klausimą dėl pareiškėjų teisės pasirinkti valstybę narę ataskaitos rengėją (angl. RMS), padavus pirmą paraišką dėl veikliosios medžiagos patvirtinimo, skaidrumo ir interesų konflikto;

AK.

kadangi kai kurie suinteresuotieji subjektai iškėlė papildomų su skaidrumu ir interesų konfliktais susijusių klausimų dėl to, kad valstybė narė ataskaitos rengėja, kuriai Komisija nustatė pareigą atnaujinti vertinimo ataskaitą, gali būti ta pati, kuri rengė pradinį įvertinimo ataskaitos projektą;

AL.

kadangi, kalbant apie naujas veikliąsias medžiagas, pažymėtina, kad pareiškėjai nuo reglamento įsigaliojimo kaip valstybes nares ataskaitos rengėjas pasirinko tik 11 iš 28 valstybių narių, o tai parodo, kad yra didelių skirtumų ekspertinių žinių ir personalo srityse;

AM.

kadangi Prancūzija, Nyderlandai, Vokietija ir JK tvarko apie 80 proc. visų bylų; kadangi „Brexit’as“ turės didelį poveikį kitų valstybių narių darbo krūviui;

AN.

kadangi pagal Reglamento 8 straipsnio 1 dalį reikalaujama, kad pareiškėjas pateiktų dokumentacijos santrauką, kurioje inter alia turėtų būti pateikiamos bandymų ir tyrimų santraukos ir rezultatai dėl kiekvieno duomenų reikalavimo punkto, įskaitant visos pateiktos informacijos vertinimą;

AO.

kadangi suinteresuotieji subjektai pareiškė susirūpinimą dėl teisėje nustatyto požiūrio į vertinimą, visų pirma dėl to, kas turėtų pateikti su veikliųjų medžiagų vertinimu susijusius mokslinius tyrimus ir įrodymus, kas turėtų pateikti specialistų recenzuojamą mokslinę literatūrą ir kas turėtų vertinti tyrimus;

AP.

kadangi pagal Reglamento 8 straipsnio 5 dalį reikalaujama, kad pareiškėjas prie dokumentacijos pridėtų konkrečią specialistų recenzuotą viešai prieinamą mokslinę literatūrą, kurioje aptariama veiklioji medžiaga ir su ja susiję metabolitai;

AQ.

kadangi naujų veikliųjų medžiagų atveju duomenys paprastai yra prieinami tik pareiškėjo parengtuose reguliavimo tyrimuose;

AR.

kadangi rizikos vertinimas turi būti grindžiamas visais susijusiais prieinamais moksliniais įrodymais; kadangi specialistų recenzuotoje viešai prieinamoje mokslinėje literatūroje galima rasti svarbią pareiškėjų tyrimus, atliktus laikantis geros laboratorinės praktikos (GLP), papildančią informaciją, be to, tokioje literatūroje gali būti išvadų, kuriose vertintojai perspėjami apie neigiamą poveikį, kuris nepasireiškė atliekant standartizuotus bandymus;

AS.

kadangi GLP principus parengė EBPO, siekdama užtikrinti, kad tyrimas būtų atliekamas pagal konkretų bandymo metodo aprašą, taip užkertant kelią nesąžiningai praktikai; kadangi ES šiuos principus patvirtino Direktyvoje 2004/10/EB, kurioje reikalaujama, jog valstybės narės užtikrintų, kad cheminių produktų saugos tyrimus atliekančios laboratorijos laikytųsi EBPO GLP principų ir Direktyvos 2004/9/EB, kurioje valstybės narės įpareigojamos paskirti už GLP patikrinimus jų teritorijoje atsakingas institucijas;

AT.

kadangi, kaip pranešė Komisija 2015 m., visos valstybės narės į savo teisę perkėlė GLP direktyvas ir parengė veikiančias nacionalines GLP atitikties stebėsenos programas;

AU.

kadangi EBPO bandymų gairėmis užtikrinama, kad būtų galima atkurti mokslinius tyrimus, kad jie būtų nuoseklūs, pastovūs ir sudarytų teisės aktų leidėjams galimybių įvertinti kurio nors tyrimo kokybę ir aktualumą, užtikrintų tinkamų tyrimo metodų naudojimą ir sudarytų geresnes sąlygas valstybėms narėms naudotis viena kitos duomenimis;

AV.

kadangi pagal Reglamento 11 straipsnio 2 dalį „Valstybė narė ataskaitos rengėja turi atlikti nepriklausomą, nešališką ir skaidrų įvertinimą atsižvelgdama į dabartines mokslo ir technikos žinias“;

AW.

kadangi nustatyta, kad įvairios valstybės narės, veikdamos kaip ataskaitų rengėjos, taiko nevienodą praktiką tais atvejais, kai kalbama apie nuorodų pateikimą į pareiškėjų pateiktas specialistų recenzuotos literatūros santraukas; kadangi galioja pagrindinė taisyklė, kad bet kokiame moksliniame darbe kitų autorių teiginiai turėtų būti aiškiai nurodyti išskiriant juos kabutėmis;

AX.

kadangi Parlamentas pripažįsta Vokietijos federalinio rizikos vertinimo instituto (vok. BfR) parengtoje rizikos vertinimo ataskaitoje dėl glifosato keliamas diskusijas dėl literatūros recenzavimo; kadangi kai kurie suinteresuotieji subjektai iškėlė susirūpinimą keliančius aspektus, nurodydami, kad svarbūs rizikos vertinimo ataskaitos dėl glifosato elementai buvo paimti iš paraiškos aiškiai nepaaiškinant, kad tai yra nuorodos;

AY.

kadangi Sąjungos augalų apsaugos produktų autorizacijos sistemos patikimumas labai priklauso nuo visuomenės pasitikėjimo EFSA, kuri pateikia mokslines nuomones, kuriomis remiantis priimami sprendimai dėl maisto saugos Europoje; kadangi mažėjantis visuomenės pasitikėjimas EFSA kelia nerimą;

AZ.

kadangi dabar apie du trečdalius EFSA dirbančių nacionalinių ekspertų delegavo tik šešios valstybės narės;

BA.

kadangi pagal Reglamento 4 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą atliekant veikliosios medžiagos įvertinimą pirmiausia nustatoma, ar tenkinami II priedo 3.6.2–3.6.4 ir 3.7 punktuose nustatyti patvirtinimo kriterijai (vadinamieji atmetimo kriterijai); kadangi šie atmetimo kriterijai yra susiję su medžiagos priskyrimu kancerogenui (1A arba 1B kategorija) pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatas;

BB.

kadangi Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra (angl. IARC), vadovaudamasi savo nomenklatūra (pagal kurią glifosatas prilyginamas 1B kategorijai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008), glifosatą priskyrė prie žmonės kancerogeninį poveikį galinčių daryti medžiagų (2A grupė); kadangi, įvertinusios turimą informaciją, be kita ko, ir IARC vertinimą, EFSA ir ECHA – ES agentūros, atsakingos už mokslinių vertinimų, kuriais remiantis priimami ES rizikos valdymo sprendimai – nusprendė, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatas nebuvo pagrindo atitinkamą medžiagą priskirti prie kancerogeninių medžiagų kategorijos;

BC.

kadangi IARC, vadovaudamasi savo darbo principais, savo išvadą grindė paskelbta literatūra, tuo tarpu EFSA ir ECHA savo vertinimus grindė papildomais nepaskelbtais tyrimais, kaip nurodyta Reglamento 8 straipsnyje, ir galėjo naudotis atitinkamais pirminiais duomenimis;

BD.

kadangi keletas kitų kompetentingų institucijų visame pasaulyje, įskaitant JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos, Australijos ir Japonijos institucijas, vėliau užbaigė naujus glifosato vertinimus ir priėjo prie išvados, kad ši medžiaga nėra kancerogeniška; kadangi JAV Aplinkos apsaugos agentūra, kurios ekologinės rizikos vertinimo projekte aiškiai teigiama, kad yra galimas poveikis paukščiams, žinduoliams, sausumos ir vandens augalams, vis dar atlieka glifosato peržiūrą;

BE.

kadangi, kaip parodė 2017 m. atliktas EFSA tyrimas, iš 54 pesticidų, kurie buvo vertinami pagal ES ir IARC sistemas, 14 pesticidų klasifikacija pagal ES sistemą buvo konservatyvesnė (taigi, griežtesnė), palyginti su IARC vertinimu, 11 pesticidų (glifosatas ir 10 kitų veikliųjų medžiagų) buvo įvertinti ne taip griežtai, o 29 pesticidai buvo vertinami vienodai;

BF.

kadangi kai kurie suinteresuotieji subjektai pareiškė ir vis dar reiškia abejonių dėl EFSA ir ECHA nuomonių, susijusių su jų išvadomis, pagal kurias glifosatas nėra klasifikuojamas kaip kancerogeninė medžiaga;

BG.

kadangi šių nesutarimų Specialusis komitetas, deja, negalėjo išspręsti;

BH.

kadangi 2017 m. spalio mėn. Komisija paskelbė Europos piliečių iniciatyvą „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“ priimtina; kadangi daugiau kaip milijonas piliečių ragino Komisiją pasiūlyti valstybėms narėms uždrausti naudoti glifosatą, reformuoti pesticidų patvirtinimo procedūrą ir nustatyti ES lygmeniu privalomus tikslus dėl pesticidų naudojimo masto mažinimo;

BI.

kadangi vadinamieji „Monsanto“ dokumentai ir naujausias Kalifornijos valstijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas byloje Dewayne Johnson v Monsanto (bylos Nr. CGC-16-550128) ir vėlesnis apeliacinis procesas verčia susirūpinti dėl nepriklausomumo ir interesų konfliktų atliekant glifosato vertinimo procesą;

BJ.

kadangi Reglamente nustatytas terminas Komisijai per šešis mėnesius EFSA išvadų pateikimo pristatyti reglamento projektą;

BK.

kadangi sprendime atnaujinti glifosato patvirtinimo peržiūrą nėra numatyta teisiškai privalomų riziką mažinančių priemonių Sąjungos lygmeniu; kadangi Komisija nusprendė priimti specialiąją rekomendaciją patvirtinimo sąlygose, kad valstybės narės, suteikiančios leidimą dėl augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra glifosato, turėtų ypač atkreipti dėmesį į pavojų stuburiniams sausumos gyvūnams; kadangi buvo nustatytas ilgalaikis didelis beveik visų formų glifosato naudojimo netiksliniams stuburiniams sausumos gyvūnams, įskaitant žinduolius ir paukščius, keliamas pavojus;

BL.

kadangi ECHA nustatė, kad glifosatas sukelia sunkų akių pažeidimą ir yra nuodingas vandens gyvūnijai bei turi jai ilgalaikį poveikį;

BM.

kadangi neaišku, kokiomis aplinkybėmis Komisija ir valstybės narės mano, kad rizika aplinkai yra nepriimtina;

BN.

kadangi faktas, kad Komisija, padedama valstybių narių, patvirtina veikliąsias medžiagas, kurios, kaip nustatė EFSA, yra labai pavojingos aplinkai ir biologinei įvairovei, kelia susirūpinimą, atsižvelgiant į tai, kad pagal Reglamento 4 straipsnio 3 dalies e punktą augalų apsaugos produktas negali turėti jokio nepriimtino poveikio aplinkai;

BO.

kadangi Europos ombudsmenas savo 2016 m. vasario 18 d. sprendime, priimtame byloje 12/2013/MDC, nurodė, kad patvirtinamosios informacijos pateikimas neturėtų būti susijęs su duomenų reikalavimais, kurie galiojo teikiant paraišką, susijusią su rizikos sveikatai vertinimu, kurią rengiant buvo galima pasinaudoti tinkamais gairių dokumentais;

BP.

kadangi patvirtinamieji duomenys moksliniu požiūriu paprastai nėra tikrinami ar vertinami kaip pradinėje paraiškoje pateikti duomenys, nes jiems netaikomas sisteminis EFSA specialistų literatūros recenzavimas; kadangi Europos ombudsmenas savo 2016 m. sprendime paragino Komisiją apsvarstyti, ar nuo šiol visai patvirtinamajai informacijai turėtų būti taikomas sisteminis EFSA specialistų literatūros recenzavimas ir ar reikėtų atitinkamai pakeisti gairių dokumentus;

BQ.

kadangi, remiantis Komisijos 2018 m. vasario mėn. pateikta tolesnių veiksmų ataskaita dėl dešimt veikliųjų medžiagų, kurios buvo tirtos atliekant ombudsmeno tyrimą, atlikus patvirtinamųjų duomenų procedūrą paaiškėjo, kad tam tikrą laikotarpį rinkoje dar bus leidžiama pardavinėti dvi veikliąsias medžiagas – haloksifopą-P ir malationą, nors kitu atveju jų pardavimas būtų ribojamas;

BR.

kadangi duomenų apie mažos rizikos biologinės kilmės pesticidus trūksta daugiausia todėl, kad duomenų reikalavimai sukurti cheminiams augalų apsaugos produktams ir netinka mažos rizikos biologinės kilmės produktams;

BS.

kadangi Komisija, nepaisydama EFSA išvadose dėl veikliųjų medžiagų nustatytos rizikos, dažnai klausimą dėl rizikos mažinimo priemonių palieka spręsti valstybėms narėms, nors jai pagal Reglamentą suteikta galimybė nustatyti tokias priemones ES lygmeniu; kadangi Europos ombudsmenas savo sprendime, priimtame byloje 12/2013/MDC, pasmerkė šį požiūrį;

BT.

kadangi valstybėms narėms derėtų priimti sprendimus dėl rizikos mažinimo priemonių atsižvelgiant į susirūpinti verčiančius aspektus, būdingus konkrečioms jų aplinkybėms;

BU.

kadangi trūksta mažos rizikos augalų apsaugos produktų; kadangi iš visų beveik 500 ES rinkoje prieinamų veikliųjų medžiagų tik 10 medžiagų buvo patvirtintos kaip mažos rizikos veikliosios medžiagos; kadangi mažos rizikos augalų apsaugos produktų pasiūlos trūkumas trukdo vykdyti ir plėtoti integruotąją kenkėjų kontrolę; kadangi pasiūlos trūkumą lemia ilgas vertinimo, autorizacijos ir registravimo procesas;

BV.

kadangi mūsų laikais tokie pažangieji metodai kaip tikslusis ūkininkavimas ir robotika gali būti naudojami piktžolių ar vabzdžių kenkėjų tiksliajai stebėsenai ir šalinimui ankstyvaisiais etapais; kadangi pažangieji metodai Europos Sąjungoje vis dar yra mažai išplėtoti ir šiai sričiai reikalinga Sąjungos ir valstybių narių parama;

BW.

kadangi augalų apsaugos produktus prieš juos autorizuojant reikia kruopščiai įvertinti vadovaujantis naujausiomis mokslo ir techninėmis žiniomis; kadangi dėl nepakankamo darbuotojų skaičiaus ir (arba) nepakankamo finansavimo gali būti pernelyg pasitikima vertinimu, atliktu siekiant patvirtinti veikliąsias medžiagas, ir su tuo susijusiais sprendimais dėl augalų apsaugos produktų;

BX.

kadangi augalų apsaugos produktų autorizacijos procedūroje reikėtų atsižvelgti į faktinį augalų apsaugos produktų naudojimą, visų pirma tai pasakytina apie rizikos vertinimo duomenų reikalavimus;

BY.

kadangi, suteikiant leidimą naudoti augalų apsaugos produktus ypač daug dėmesio ir toliau reikėtų skirti vadinamųjų pažeidžiamų grupių rizikai; kadangi Reglamente pažeidžiamos grupės apibrėžiamos kaip asmenys, į kuriuos reikia atskirai atsižvelgti, kai vertinamas ūmus ir lėtinis augalų apsaugos produktų poveikis jų sveikatai; kadangi tokie asmenys yra nėščios ir krūtimi maitinančios moterys, dar negimę kūdikiai, kūdikiai ir vaikai, vyresnio amžiaus asmenys, darbuotojai ir gyventojai, kuriuos ilgą laiką smarkiai veikia pesticidai;

BZ.

kadangi pagal Reglamento 25 straipsnį reikalaujama, kad apsauginėms medžiagoms ir sinergikliams būtų taikoma tokia pat patvirtinimo procedūra kaip ir veikliosioms medžiagoms siekiant jas įtraukti į teigiamą sąrašą; kadangi Komisija dar nepatvirtino jokių apsauginių medžiagų ar sinergiklių;

CA.

kadangi pagal Reglamento 27 straipsnį reikalaujama, kad Komisija į III priedą įtrauktų neigiamą nepriimtinų koformuliantų sąrašą; kadangi Komisija dar nepatvirtino neigiamo koformuliantų sąrašo, tačiau pareiškė ketinanti tai padaryti iki 2018 m. pabaigos; kadangi toks vėlavimas yra nepriimtinas atsižvelgiant į šių medžiagų poveikį; kadangi tam tikros valstybės narės parengė savo neigiamus koformuliantų sąrašus, atsižvelgdamos į tai, kad Sąjungos lygmeniu toks sąrašas neparengtas;