2020 11 10

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 379/1

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Komisijos aiškinamasis komunikatas dėl finansinių ataskaitų, įtrauktų į metines finansines ataskaitas, parengtas pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/815 dėl vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato (ESEF), rengimo, audito ir skelbimo

(2020/C 379/01)

1. Įvadas

Šio aiškinamojo komunikato tikslas – paaiškinti tam tikras galiojančias Sąjungos teisės nuostatas dėl finansinių ataskaitų, parengtų pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/815 (toliau – ESEF reglamentas) (1), rengimo, audito ir skelbimo. Šios ES nuostatos yra išdėstytos Direktyvoje 2004/109/EB, iš dalies pakeistoje Direktyva 2013/50/ES (toliau – Skaidrumo direktyva) (2), Direktyvoje 2006/43/EB, iš dalies pakeistoje Direktyva 2014/56/ES (toliau – Audito direktyva) (3) ir direktyvoje 2013/34/ES (toliau – Apskaitos direktyva) (4).

Šiame dokumente pateikti teiginiai ir nuomonės atitinka Europos Komisijos požiūrį. Remiantis Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, Europos Sąjungos institucijų aktų aiškinimas priklauso tik Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

ESEF reglamentu buvo nustatytas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas, taikomas vertybinių popierių, kuriais prekiaujama ES reguliuojamose rinkose, emitentams rengiant metines finansines ataskaitas. Jame nustatytos bendrosios taisyklės dėl metinių finansinių ataskaitų, apibrėžtų Skaidrumo direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje (5), formato ir konkretesnės taisyklės dėl į jas įtrauktų finansinių ataskaitų ženklinimo. Jis netaikomas Skaidrumo direktyvos 5 straipsnyje nurodytoms pusmečio finansinėms ataskaitoms.

ESEF reglamente nustatyti šie pagrindiniai reikalavimai:

i)	emitentai rengia ir atskleidžia visas savo metines finansines ataskaitas išplėstine hiperteksto ženklinimo kalba (XHTML);

ii)

emitentai, rengiantys savo konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1606/2002 (ES patvirtinti TFAS) (6), arba pagal TFAS, nurodytus Sprendimo 2008/961/EB 1 straipsnio pirmos pastraipos a punkte (TASV patvirtinti TFAS) (7), turi:

—	ženklinti tas konsoliduotąsias finansines ataskaitas naudodami įterptąją išplėstinę verslo ataskaitų kalbą (iXBRL),

—	naudoti blokinį ženklinimą finansinių ataskaitų pastaboms (8).

iXBRL ženklinimas turi atitikti ESEF taksonomiją, įtrauktą į ESEF reglamento priedus ir parengtą remiantis TFAS taksonomija, paskelbta IFRS fondo.

Dėl XHTML formato ir iXBRL ženklinimo derinio metines finansines ataskaitas gali perskaityti žmonės ir nuskaityti kompiuteriai, todėl pagerėja į metines finansines ataskaitas įtrauktos informacijos prieinamumas, analizė ir palyginamumas.

Kai ESEF reglamentas bus pradėtas taikyti, emitentai savo informacijos atskleidimo prievoles pagal Skaidrumo direktyvą (9) galės vykdyti tik naudodami ESEF formatu parengtas metines finansines ataskaitas.

Komisija palankiai vertina tai, kad kelios valstybės narės iš dalies pakeitė arba šiuo metu iš dalies keičia savo nacionalines taisykles, kad jos visiškai atitiktų su vienu Europos elektroniniu formatu susijusius Sąjungos teisės reikalavimus. Komisija ragina visas valstybes nares laiku užbaigti šį procesą, jei to reikia.

Šio komunikato turinys bus aktualus, kai bus pradėtas taikyti ESEF reglamentas (10).

2. Galiojančių Sąjungos nuostatų dėl audito paaiškinimai

2.1. Ar reikalaujama, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai pateiktų audito nuomonę dėl to, ar į metines finansines ataskaitas įtrauktos finansinės ataskaitos atitinka atitinkamus ESEF reglamente nustatytus teisės aktų reikalavimus?

Pagal Sąjungos teisę reikalaujama, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai (11) pateiktų audito nuomonę dėl to, ar į metines finansines ataskaitas įtrauktos finansinės ataskaitos atitinka atitinkamus ESEF reglamente nustatytus teisės aktų reikalavimus, t. y. finansinėms ataskaitoms taikomas ESEF reglamento nuostatas.

Ši išvada gali būti padaryta remiantis tokia teisine analize:

pagal Skaidrumo direktyvos 4 straipsnio 7 dalį emitentai, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į ES reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus, savo metines finansines ataskaitas rengia vienu elektroniniu ataskaitų teikimo formatu. Vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato reikalavimai išdėstyti ESEF reglamente, kuriame nustatytos taisyklės dėl visų metinių finansinių ataskaitų formato (12) ir konkretesnės taisyklės dėl jose pateikiamų finansinių ataskaitų žymėjimo (13);

ii.

skaidrumo direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad emitentų finansinių ataskaitų auditas atliekamas pagal Apskaitos direktyvą (14). Pagal Apskaitos direktyvos 34 straipsnio 1 dalį viešojo intereso įmonių, inter alia, emitentų, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į ES reguliuojamų rinkų sąrašus (15), finansinių ataskaitų auditą atlieka teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai;

iii.

pagal Audito direktyvos 28 straipsnį teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai rezultatus pateikia audito išvadoje. Į šią audito išvadą įtraukiama teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus audito nuomonė: i) ar finansinėse ataskaitose parodytas tikras ir teisingas vaizdas pagal atitinkamą finansinės atskaitomybės tvarką ir ii) atitinkamais atvejais, ar metinės finansinės ataskaitos atitinka teisės aktų reikalavimus (16);

iv.

Audito direktyvos 28 straipsnio 2 dalies c punkto ii papunktyje naudojamas terminas „teisės aktų reikalavimai“ reiškia visus Sąjungos ir (arba) nacionaliniu lygmeniu nustatytus finansinių ataskaitų rengimo teisinius reikalavimus. ESEF reglamento 11 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad ESEF reglamente nustatyti reikalavimai yra teisės aktų reikalavimai;

Audito direktyvos 28 straipsnio 2 dalies c punkto ii papunktyje naudojamas terminas „atitinkamais atvejais“ reiškia, kad tais atvejais, kai Sąjungos ir (arba) nacionalinėje teisėje numatyti finansinėms ataskaitoms taikytini teisės aktų reikalavimai, teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai patikrina, ar finansinės ataskaitos atitinka šiuos teisės aktų reikalavimus, ir pateikia audito nuomonę.

Todėl reikalaujama, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai patikrintų, ar finansinės ataskaitos atitinka visus taikomus teisės aktų reikalavimus, įskaitant ESEF reglamente nustatytus atitinkamus teisės aktų reikalavimus, kaip išsamiau paaiškinta toliau pateiktame atsakyme į 2.2 klausimą, ir pateiktų audito nuomonę, ar finansinės ataskaitos atitinka šiuos reikalavimus.

Šią teisinę analizę patvirtina Sąjungos teisės aktų, kuriais reglamentuojamas biržinių bendrovių finansinių ataskaitų rengimas, skelbimas ir auditas, konstatuojamosiose dalyse nustatyti politikos tikslai. Šiais politikos tikslais siekiama:

i)	didinti finansinių ataskaitų palyginamumą ir visuomenės pasitikėjimą jomis (17);

ii)	užtikrinti aukštą bendrovių, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į ES reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus, finansinės atskaitomybės skaidrumo ir palyginamumo lygį (18);

iii)	apsaugoti bendrovės trečiųjų šalių interesus (19);

iv)	užtikrinti suderintą požiūrį į teisės aktų nustatytą auditą (20);

v)	užtikrinti aukštą investuotojų apsaugos lygį visoje Bendrijoje (21) ir

vi)	palengvinti ataskaitų teikimą ir sudaryti palankesnes sąlygas susipažinti su informacija apie bendroves, šią informaciją analizuoti ir lyginti (22).

Siekiant užtikrinti vidaus rinkos vientisumą ir vienodą visų finansinių ataskaitų ir metinių finansinių ataskaitų naudotojų apsaugos lygį, naudotojams turėtų būti suteikta tokio paties lygio apsauga, neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu jie gali susipažinti su finansinėse ataskaitose pateikta informacija – naudodamiesi skenuotais popieriniais dokumentais arba elektroniniais dokumentais.

2.2. Kokių ESEF reglamente nustatytų teisės aktų reikalavimų atitiktį turėtų tikrinti teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai, kad galėtų pateikti audito nuomonę?

Siekdami pateikti audito nuomonę, ar finansinės ataskaitos atitinka ESEF reglamente nustatytus atitinkamus teisės aktų reikalavimus, teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai tikrina, ar emitentų finansinės ataskaitos atitinka finansinėms ataskaitoms taikomas to reglamento nuostatas (23). Atitinkami teisės aktų reikalavimai yra šie:

i)	visos į metinę finansinę ataskaitą įtrauktos finansinės ataskaitos rengiamos galiojančiu XHTML formatu (24);

ii)

visų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, parengtų pagal ES patvirtintus TFAS arba pagal TASV priimtus TFAS (25), atveju:

—	ESEF reglamento II priede nurodyta atskleidžiama informacija turi būti ženklinama, jeigu ta atskleidžiama informacija pateikta tose konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose,

—

visas ženklinimas, įskaitant neprivalomą atskleidžiamos informacijos ženklinimą, išskyrus nurodytuosius II priede, turi atitikti šiuos reikalavimus:

—	turi būti naudojama XBRL ženklinimo kalba,

—	turi būti naudojami ESEF reglamento VI priede nurodyti pagrindinės taksonomijos elementai, turintys artimiausią apskaitos reikšmę, nebent pagal ESEF reglamento IV priedą sukuriamas papildomos taksonomijos elementas,

—	ženklinimas turi atitikti bendras ženklinimo taisykles (26);

iii)

finansinių ataskaitų, išskyrus TFAS konsoliduotąsias finansines ataskaitas (27), atveju:

—

visas emitento savanoriškai arba pagal nacionalinę teisę nustatytas ženklinimas turi atitikti šiuos reikalavimus:

—	naudojama XBRL ženklinimo kalba,

—	naudojama speciali valstybės narės, kurioje įsteigtas emitentas, pateikta taksonomija,

—	ženklinimas turi atitikti bendras ženklinimo taisykles (28).

2.3. Ar audito nuomonė dėl to, ar į metines finansines ataskaitas įtrauktos finansinės ataskaitos atitinka atitinkamus ESEF reglamente nustatytus teisės aktų reikalavimus, turi būti įtraukta į audito išvadą, ar atskirą ataskaitą?

Audito nuomonė dėl to, ar į metines finansines ataskaitas įtrauktos finansinės ataskaitos atitinka atitinkamus ESEF reglamente nustatytus teisės aktų reikalavimus, turi būti įtraukta į audito išvadą.

Pagal Audito direktyvos 28 straipsnį teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai rezultatus pateikia audito išvadoje. 28 straipsnio 2 dalies c punkto ii papunktyje nurodyta, kad audito ataskaitoje pateikiama audito nuomonė dėl to, ar metinėse finansinėse ataskaitose pateiktas tikras ir teisingas vaizdas pagal atitinkamą finansinės atskaitomybės tvarką, taip pat nuomonė dėl to, ar finansinės ataskaitos atitinka taikomus teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju teisės aktų reikalavimai atitinka atitinkamus teisės aktų reikalavimus, nustatytus ESEF reglamente (žr. atsakymą į klausimą Nr. 2.2).

2.4. Ar audito išvada įtraukiama į ESEF reikalavimus atitinkančią metinę finansinę ataskaitą arba į atskirą dokumentą, kuris atskleidžiamas kartu su ESEF reikalavimus atitinkančia metine finansine ataskaita?

Galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose nenurodyta, ar audito išvada turėtų būti įtraukta į metinę finansinę ataskaitą, ar atskleista kartu su metine finansine ataskaita pateikiamame atskirame dokumente.

Pagal Skaidrumo direktyvos 4 straipsnio 4 dalį audito išvada „kartu su metine finansine atskaitomybe visa turi būti atskleista visuomenei“. Nesant konkrečių nacionalinio ir (arba) reguliuojamos rinkos lygmens taisyklių ir atsižvelgiant į technines galimybes kiekvienu konkrečiu atveju, emitentai gali rinktis jiems priimtiniausią galimybę.

2.5. Ar reikalaujama, kad trečiųjų šalių emitentai atskleistų audito išvadą, į kurią įtraukta audito nuomonė dėl to, ar į metines finansines ataskaitas įtrauktos finansinės ataskaitos atitinka atitinkamus ESEF reglamente nustatytus teisės aktų reikalavimus?

Pagal Skaidrumo direktyvą reikalaujama, kad trečiųjų šalių emitentai atskleistų metines finansines ataskaitas, parengtas pagal visus ESEF reglamento reikalavimus, kartu su pagal Audito direktyvą parengta audito išvada. Taigi, trečiųjų šalių emitentai yra atsakingi už užtikrinimą, kad jos auditoriai pateiktų audito nuomonę dėl to, ar į metines finansines ataskaitas įtrauktos finansinės ataskaitos atitinka atitinkamus ESEF reglamente nustatytus teisės aktų reikalavimus.

Skaidrumo direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad finansinių ataskaitų, skelbiamų bet kurio emitento (įskaitant trečiųjų šalių emitentus) metinėse finansinėse ataskaitose, auditas atliekamas pagal Apskaitos direktyvos 34 straipsnio 1 dalį, 34 straipsnio 2 dalį ir 35 straipsnį (kryžminė nuoroda į juos pateikiama Audito direktyvos 28 straipsnyje). Šiose nuostatose atitinkamai nurodoma auditorių prievolė atlikti finansinių ataskaitų auditą ir audito išvados turinys (29). Audito išvados turinys turi atitikti Audito direktyvos 28 straipsnį, kuriame reikalaujama, kad auditorius pateiktų audito nuomonę dėl to, ar finansinės ataskaitos atitinka teisės aktų reikalavimus, įskaitant atitinkamus ESEF reglamente nustatytus teisės aktų reikalavimus.

3. Sąjungos nuostatų dėl e. parašo naudojimo paaiškinimai

3.1. Ar emitentai ir (arba) teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai, pasirašydami atitinkamai metines finansines ataskaitas ir (arba) į jas įtrauktus dokumentus ir (arba) audito išvadas, naudoja elektroninį parašą (e. parašą)?

Galiojančiais Sąjungos teisės aktais emitentams arba teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams nedraudžiama naudoti e. parašo atitinkamai metinėms finansinėms ataskaitoms, į jas įtrauktiems dokumentams arba audito išvadoms pasirašyti. Nesant konkrečių nacionalinio ir (arba) reguliuojamo rinkos lygmens taisyklių, emitentai ir (arba) teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai gali rinktis jiems priimtiniausią galimybę – rašytinį parašą arba e. parašą.

Nors Skaidrumo direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje aiškiai reikalaujama, kad emitentai atskleistų audito išvadą, pasirašytą už finansinių ataskaitų auditą atsakingų auditorių (30), Sąjungos lygmeniu aiškaus reikalavimo, ar ir kaip pasirašyti metines finansines ataskaitas arba jose pateiktus dokumentus, nėra. Tačiau parašams taikomi reikalavimai gali būti nustatyti nacionalinės teisės aktuose.

Bet kuriuo atveju, remiantis Reglamento (ES) Nr. 910/2014 (eIDAS reglamentas) (31) 25 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad „kvalifikuoto elektroninio parašo teisinė galia yra lygiavertė rašytiniam parašui“, kvalifikuoto parašo naudojimas šioms ataskaitoms pasirašyti laikomas (bet kokios) parašo prievolės įvykdymu.

4. Sąjungos nuostatų dėl emitentų atsakomybės ir įsipareigojimų paaiškinimai

4.1. Ar emitento administracinis, valdymo ar priežiūros organas yra atsakingas už metinių finansinių ataskaitų atitiktį ESEF reglamento reikalavimams?

Emitento administracinis, valdymo ar priežiūros organas yra atsakingas už metinių finansinių ataskaitų parengimą ir atskleidimą laikantis ESEF reglamento reikalavimų.

Remiantis Skaidrumo direktyvos 7 straipsniu, už rengiamą ir skelbiamą informaciją pagal, inter alia, Skaidrumo direktyvos 4 straipsnį, „atsakingas bent jau emitentas ar jo administraciniai, valdymo ar priežiūros organai“. Pagal Skaidrumo direktyvos 4 straipsnio 7 dalį reikalaujama, kad metinės finansinės ataskaitos būtų rengiamos ir atskleidžiamos laikantis ESEF reglamento reikalavimų.

4.2. Ar emitentai privalo į savo metinę finansinę ataskaitą įtraukti pareiškimą apie atsakomybę už metinės finansinės ataskaitos atitiktį ESEF reglamentui?

Sąjungos teisė neužkerta kelio emitentams savanoriškai, pavyzdžiui, metinėje finansinėje ataskaitoje pateikiamame pareiškime apie atsakomybę, pateikti konkretų pareiškimą apie metinės finansinės ataskaitos atitiktį ESEF reglamentui.

Skaidrumo direktyvos 4 straipsnio 2 dalies c punkte reikalaujama, kad į metines finansines ataskaitas būtų įtraukti „pareiškimai, padaryti atsakingų emitento asmenų, kurių vardai ir funkcijos turi būti aiškiai nurodyti, apie tai, kad, jų žiniomis, finansinė atskaitomybė, parengta pagal taikomus apskaitos standartus, tikrai ir teisingai parodo [...]“. Nesant konkrečių nacionalinio ir (arba) reguliuojamo rinkos lygmens taisyklių, emitentai gali taikyti pasirinktą galimybę. Bet kuriuo atveju emitento administracinis, valdymo ar priežiūros organas yra atsakingas už ESEF reikalavimus atitinkančios metinės finansinės ataskaitos parengimą ir atskleidimą pagal Skaidrumo direktyvos 7 straipsnį (taip pat žr. atsakymą į klausimą Nr. 4.1).

4.3. Ar emitentams leidžiama atskleisti papildomas metinės finansinės ataskaitos versijas, kurios neatitinka ESEF reikalavimų ir (arba) į kurias įtrauktos ESEF reikalavimus atitinkančios finansinės ataskaitos, kurių ESEF reikalavimų atitikties teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai nepatikrino?

Sąjungos teisė nedraudžia emitentams atskleisti (pavyzdžiui, savo interneto svetainėje) papildomas savo metinių finansinių ataskaitų versijas, kurios neatitinka ESEF reikalavimų arba į kurias įtrauktos ESEF reikalavimus atitinkančios finansinės ataskaitos, kurių atitikties ESEF teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai nepatikrino (32). Tačiau reikėtų aiškiai nurodyti, kad šios papildomos ESEF reikalavimų neatitinkančios metinių finansinių ataskaitų versijos yra neoficialios.

Pagal Skaidrumo direktyvos 4 straipsnį reikalaujama, kad emitentai atskleistų metines finansines ataskaitas, parengtas laikantis ESEF reglamento reikalavimų. Kai ESEF reglamentas bus pradėtas taikyti, emitentai galės vykdyti savo informacijos atskleidimo prievoles pagal Skaidrumo direktyvą tik atskleisdami ESEF reikalavimus atitinkančias metines finansines ataskaitas kartu su audito išvada apie finansines ataskaitas, įtrauktas į metines finansines ataskaitas. Pagal Sąjungos teisę nedraudžiama atskleisti (pvz., emitentų interneto svetainėje) ESEF reikalavimų neatitinkančių papildomų metinės finansinės ataskaitos, kuri neatitinka ESEF reikalavimų ir (arba) į kurią įtrauktos neaudituotos ESEF reikalavimus atitinkančios finansinės ataskaitos, versijų, tačiau to nepakanka, kad būtų laikomasi Skaidrumo direktyvos.

5. Sąjungos nuostatų dėl ESEF bylų naudojimo kitiems Sąjungos įsipareigojimams vykdyti paaiškinimai

5.1. Ar emitentams leidžiama teikti ESEF reikalavimus atitinkančias finansines ataskaitas nacionaliniam įmonių registrui, kad būtų laikomasi skelbimo taisyklių pagal Apskaitos direktyvą?

Ribotos atsakomybės bendrovės, kurios vertybiniai popieriai įtraukti į ES reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus, atveju pagal Sąjungos teisę nedraudžiama naudoti audituotų finansinių ataskaitų, parengtų ir paskelbtų pagal ESEF reglamentą, siekiant įvykdyti kitus teisinius įsipareigojimus nei tie, kurie nustatyti Skaidrumo direktyvoje. Todėl pagal Sąjungos teisę nedraudžiama įgyvendinti nacionalinių ir (arba) administracinių taisyklių, pagal kurias emitentai įmonių registrui galėtų teikti ESEF reikalavimus atitinkančias finansines ataskaitas kaip apskaitos dokumentus.

Pagal Apskaitos direktyvos 30 straipsnio 1 dalį reikalaujama, kad ribotos atsakomybės bendrovės per 12 mėnesių laikotarpį po balanso datos paskelbtų audituotas finansines ataskaitas, ir daroma kryžminė nuoroda į Direktyvą (ES) 2017/1132 (Bendrovių teisės direktyva), kurioje nurodytos skelbimo taisyklės. Pagal Bendrovių teisės direktyvos, taikomos ribotos atsakomybės bendrovėms nepriklausomai nuo to, ar jų vertybiniai popieriai įtraukti į ES reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus, 16 straipsnį reikalaujama, kad bendrovės teiktų savo apskaitos dokumentus nacionaliniam įmonių registrui.

Nei Apskaitos direktyvoje, nei Bendrovių teisės direktyvoje nenurodyta, kokia forma gali būti rengiamos ir teikiamos audituotos finansinės ataskaitos; jos gali būti ir elektroninės. Iš esmės valstybėms narėms nėra kliūčių leisti ribotos atsakomybės bendrovėms, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į ES reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus, teikti ESEF reikalavimus atitinkančias finansines ataskaitas įmonių registrui, kad įvykdytų savo įsipareigojimus pagal Apskaitos direktyvos 30 straipsnio 1 dalį ir Bendrovių teisės direktyvos 16 straipsnį.

6. Sąjungos nuostatų, susijusių su oficialiai nustatytais mechanizmais, paaiškinimai

6.1. Ar metines finansines ataskaitas kitais nei ESEF formatais leidžiama platinti naudojantis oficialiai nustatytais mechanizmais?

Reikalaujama, kad naudojantis oficialiai nustatytais mechanizmais būtų platinamos bent jau emitentų pateiktos ESEF reikalavimus atitinkančios metinės finansinės ataskaitos.

Skaidrumo direktyvos 21 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų oficialiai nustatytus mechanizmus, skirtus centralizuotai saugoti informaciją, ir užtikrintų greitą prieigą prie šios informacijos galutiniams naudotojams.

(1) 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (OL L 143, 2019 5 29, p. 1). Šis deleguotasis reglamentas papildo Direktyvos 2004/109/EB, iš dalies pakeistos Direktyva 2013/50/ES, 4 straipsnio 7 dalį.

(2) 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38), iš dalies pakeista Direktyva 2013/50/ES.

(3) 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87).

(4) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(5) 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad metines finansines ataskaitas sudaro audituotos finansinės ataskaitos, vadovybės ataskaita ir atsakingų emitento asmenų pareiškimai apie atsakomybę.

(6) 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo(OL L 243, 2002 9 11, p. 1) (TAS reglamentas).

(7) 2008 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimas 2008/961/EB dėl trečiųjų šalių vertybinių popierių emitentų naudojimosi tam tikros trečiosios šalies nacionaliniais apskaitos standartais ir tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais rengiant konsoliduotas finansines ataskaitas (OL L 340, 2008 12 19, p. 112).

(8) Šis reikalavimas bus palaipsniui įvestas pagal ESEF reglamento II priedą.

(9) Skaidrumo direktyvoje nustatyti visos reglamentuojamos informacijos atskleidimo reikalavimai – ši kategorija apima ir metines finansines ataskaitas. Be to, pagal 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL L 168, 2017 6 30, p. 12) (toliau – Prospekto reglamentas), 9 straipsnio 12 dalį emitentai savo metines finansines ataskaitas gali įtraukti į savo Visuotinį registracijos dokumentą (URD). Šie emitentai gali būti laikomi įvykdžiusiais prievolę skelbti savo metinę finansinę ataskaitą pagal Skaidrumo direktyvą tik tuo atveju, jei įvykdomos tam tikros sąlygos. Šios sąlygos, inter alia, apima tai, kad į URD įtraukta metinė finansinė ataskaita turi atitikti Skaidrumo direktyvos 4 straipsnio reikalavimus (įskaitant vienas Europos elektroninis formato reikalavimą).

(10) Žr. ESEF reglamento 8 straipsnį.

(11) Šiame dokumente sąvoka „teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriais“ reiškia sąvoką “„teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba audito įmonės“.

(12) Žr. ESEF reglamento 3 straipsnį.

(13) Žr. Reglamento 4, 5 ir 6 straipsnius.

(14) Skaidrumo direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje pateikiama kryžminė nuoroda į Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB (OL L 222, 1978 8 14, p. 11) 51 ir 51a straipsnius ir Septintosios Tarybos direktyvos 83/349/EEB (OL L 193, 1983 7 18, p. 1), kuri dabar panaikinta Apskaitos direktyva, 37 straipsnį (atitinkamos nuostatos yra Apskaitos direktyvos 34 straipsnio 1 dalis, 34 straipsnio 2 dalis ir 35 straipsnis).

(15) Žr. Apskaitos direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punktą.

(16) Žr. Audito direktyvos 28 straipsnio 2 dalies c punkto ii papunktį, kuris taikomas ne tik atskiroms finansinėms ataskaitoms, bet taip pat ir konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms (kaip nurodyta to paties straipsnio 5 dalyje).

(17) Apskaitos direktyvos 55 konstatuojamoji dalis.

(18) Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 (TAS reglamentas) 3 konstatuojamoji dalis.

(19) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų( OL L 169, 2017 6 30, p. 46) (Bendrovių teisės direktyva) 7 konstatuojamoji dalis.

(20) Audito direktyvos 3 konstatuojamoji dalis.

(21) Skaidrumo direktyvos 7 konstatuojamoji dalis.

(22) Direktyvos 2013/50/ES (OL L 294, 2013 11 6, p. 13), kuria iš dalies keičiama Skaidrumo direktyva, 26 konstatuojamoji dalis ir ESEF reglamento 4 konstatuojamoji dalis.

(23) Rekomendacijos, kaip patikrinti, ar laikomasi atitinkamų ESEF reglamente nustatytų teisės aktų reikalavimų, įtrauktos į Europos audito priežiūros įstaigų komiteto parengtas Auditorių dalyvavimo rengiant finansines ataskaitas vienu Europos elektroniniu formatu gaires, kurias galima rasti adresu https://ec.europa.eu/info/files/191128-ceaob-guidelines-auditors-involvement-financial-statements_en.

(24) ESEF reglamento 3 straipsnis, kuriame reikalaujama visą metinę finansinę ataskaitą parengti XHTML formatu, skaitomas kartu su Skaidrumo direktyvos 4 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad metinę finansinę ataskaitą, be kita ko, sudaro audituotos finansinės ataskaitos. Nemokama XHTML dokumentų tvirtinimo priemonė pateikiama adresu http://validator.w3.org/.

(25) Žr. ESEF reglamento 4 straipsnį.

(26) Žr. ESEF reglamento 6 straipsnį.

(27) Žr. ESEF reglamento 5 straipsnį. Šios taisyklės taikomos valstybėse narėse įsteigtiems emitentams.

(28) Žr. ESEF reglamento 6 straipsnį.

(29) Skaidrumo direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje daroma kryžminė nuoroda į Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB 51 ir 51a straipsnius ir Direktyvos 83/349/EEB 37 straipsnį. Abi direktyvos 2013 m. buvo panaikintos Apskaitos direktyva. Pagal atitikties lentelę nuorodos į šiuos panaikintų direktyvų straipsnius laikomos nuorodomis į Apskaitos direktyvos 34 straipsnio 1 dalį, 34 straipsnio 2 ir 35 straipsnį.

(30) Audito direktyvos 28 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius pasirašo audito išvadą ir nurodo datą.

(31) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).

(32) Šios papildomos versijos gali apimti, pavyzdžiui, metines finansines ataskaitas, parengtas kitu nei ESEF formatu arba ESEF formatu, tačiau į kurias įtraukta neaudituota ESEF reikalavimus atitinkančių finansinių ataskaitų versija (pvz., ESEF reikalavimus atitinkančių metinių finansinių ataskaitų, skelbiamų kita kalba nei ta, kuria buvo atliktas ESEF reikalavimus atitinkančių finansinių ataskaitų auditas, atveju).

2020 11 10

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 379/11

Susijungimų patariamojo komiteto nuomonė

2019 m. rugpjūčio 20 d.

Byla M.8870 – E.ON / Innogy

Pranešėjo valstybė narė – Danija

(2020/C 379/05)

Jurisdikcija

Patariamasis komitetas (9 valstybių narių) pritaria Komisijai, kad sandoris, apie kurį pranešta, yra koncentracija, kaip apibrėžta 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (1) (toliau – Susijungimų reglamentas) 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

Patariamasis komitetas (9 valstybių narių) pritaria Komisijai, kad sandoris, apie kurį pranešta, yra Sąjungos masto, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 1 straipsnio 2 dalyje.

Produkto rinkos apibrėžtis

Patariamasis komitetas (9 valstybių narių) pritaria sprendimo projekte pateiktoms Komisijos išvadoms dėl atitinkamų produkto rinkų apibrėžčių šiuose sektoriuose:

a.	elektros energijos gamybos ir didmeninio tiekimo sektoriuose Vokietijoje, Čekijoje ir Vengrijoje,

b.	elektros energijos skirstymo sektoriuose Vokietijoje, Čekijoje ir Vengrijoje,

c.	mažmeninio elektros energijos tiekimo sektoriuose Vokietijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Jungtinėje Karalystėje,

d.	mažmeninio šildymui naudojamos elektros energijos tiekimo sektoriuje Vokietijoje,

e.	galutinės grandies didmeninio dujų tiekimo sektoriuje Čekijoje,

f.	dujų skirstymo sektoriuje Vokietijoje, Čekijoje ir Vengrijoje,

g.	mažmeninio dujų tiekimo sektoriuje Vokietijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Jungtinėje Karalystėje,

h.	matavimo sektoriuje Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje,

i.	elektromobilumo sektoriuje Vokietijoje,

j.	gatvių apšvietimo sektoriuje Vengrijoje.

Geografinės rinkos apibrėžtis

Patariamasis komitetas (9 valstybių narių) pritaria sprendimo projekte pateiktoms Komisijos išvadoms dėl atitinkamų geografinių rinkų apibrėžčių šiuose sektoriuose:

a.	elektros energijos gamybos ir didmeninio tiekimo sektoriuose Vokietijoje, Čekijoje ir Vengrijoje,

b.	elektros energijos skirstymo sektoriuose Vokietijoje, Čekijoje ir Vengrijoje,

c.	mažmeninio elektros energijos tiekimo sektoriuose Vokietijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Jungtinėje Karalystėje,

d.	mažmeninio šildymui naudojamos elektros energijos tiekimo sektoriuje Vokietijoje,

e.	galutinės grandies didmeninio dujų tiekimo sektoriuje Čekijoje,

f.	dujų skirstymo sektoriuje Vokietijoje, Čekijoje ir Vengrijoje,

g.	mažmeninio dujų tiekimo sektoriuje Vokietijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Jungtinėje Karalystėje,

h.	matavimo sektoriuje Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje,

i.	elektromobilumo sektoriuje Vokietijoje,

j.	gatvių apšvietimo sektoriuje Vengrijoje.

Konkurencijos vertinimas

Patariamasis komitetas (9 valstybių narių) pritaria Komisijos vertinimui, kad dėl horizontaliojo nekoordinuojamo poveikio sandoriu, apie kurį pranešta, būtų labai apribota veiksminga konkurencija šiose rinkose:

a.	Vokietijos mažmeninio šildymui naudojamos elektros energijos tiekimo namų ūkiams ir MVĮ rinkoje,

b.	Vokietijos viešųjų elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimo ir eksploatavimo greitkeliuose rinkoje,

c.	Čekijos mažmeninio elektros tiekimo klientams, prijungtiems prie aukštos įtampos tinklo, rinkoje,

d.	Čekijos mažmeninio dujų tiekimo smulkiems klientams rinkoje,

e.	Čekijos mažmeninio dujų tiekimo stambiems klientams rinkoje,

f.	Vengrijos mažmeninio elektros energijos tiekimo konkurencingoms MVĮ rinkoje,

g.	Vengrijos mažmeninio elektros energijos tiekimo stambiems pramonės klientams rinkoje.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijos vertinimui, kad dėl horizontaliojo nekoordinuojamo poveikio sandoriu, apie kurį pranešta, būtų labai apribota veiksminga konkurencija šiose rinkose:

a.	Slovakijos mažmeninio elektros energijos tiekimo rinkoje. Šešios valstybės narės balsavo už. Dvi valstybės narės susilaikė. Viena valstybė narė balsavo prieš;

b.	Slovakijos mažmeninio dujų tiekimo rinkoje. Septynios valstybės narės balsavo už. Dvi valstybės narės susilaikė;

c.	Jungtinės Karalystės mažmeninio dujų tiekimo rinkoje. Devynios valstybės narės balsavo už;

d.	Jungtinės Karalystės energijos (elektros ir dujų) matavimo paslaugų rinkoje. Devynios valstybės narės balsavo už.

Patariamasis komitetas (9 valstybių narių) pritaria Komisijos vertinimui, kad dėl horizontaliojo poveikio sandoriu, apie kurį pranešta, nebūtų labai apribota veiksminga konkurencija šiose rinkose:

a.	bet kurioje Vokietijos rinkoje, kuriai daromas vertikalusis poveikis,

b.	bet kurioje Čekijos rinkoje, kuriai daromas vertikalusis poveikis,

c.	bet kurioje Vengrijos rinkoje, kuriai daromas vertikalusis poveikis,

d.	bet kurioje Slovakijos rinkoje, kuriai daromas vertikalusis poveikis,

e.	bet kurioje Jungtinės Karalystės rinkoje, kuriai daromas vertikalusis poveikis.

Įsipareigojimai

Patariamasis komitetas (9 valstybių narių) pritaria Komisijai, kad 2019 m. liepos 3 d. pranešančiosios šalies pateiktais galutiniais įsipareigojimais bus pašalintos sprendimo projekte nurodytos kliūtys, kuriomis labai ribojama veiksminga konkurencija.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad jei pranešančioji šalis visapusiškai laikysis 2019 m. liepos 3 d. pranešančiosios šalies pasiūlytų galutinių įsipareigojimų, sandoriu, apie kurį pranešta, nebus labai apribota veiksminga konkurencija vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje. Aštuonios valstybės narės balsavo už. Viena valstybė narė balsavo prieš.

Suderinamumas su vidaus rinka ir EEE susitarimu

10.

Todėl Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad turi būti pripažinta, jog sandoris, apie kurį pranešta, pagal Susijungimų reglamento 2 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį ir EEE susitarimo 57 straipsnį yra suderinamas su vidaus rinka ir EEE susitarimu. Aštuonios valstybės narės balsavo už. Viena valstybė narė balsavo prieš.

Patvirtinu, kad Airijos, Slovėnijos ir Jungtinės Karalystės atstovai šiame Patariamojo komiteto posėdyje dalyvavo naudodamiesi vaizdo konferencijos priemonėmis ir paprašė manęs jų vardu pasirašyti Patariamojo komiteto nuomonę.

Patrick LINDBERG

Patariamojo komiteto posėdžio pirmininkas

(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

2020 11 10

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 379/14

Galutinė bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaita (1)

E.ON / Innogy

(Byla M.8870)

(2020/C 379/06)

2019 m. sausio 31 d. Komisija gavo pagal Susijungimų reglamento (2) 4 straipsnį pateiktą pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kurią vykdydama įmonė „E.ON SE“ (toliau – E.ON, Vokietija) įgis išskirtinę įmonės „Innogy SE“ (toliau – „Innogy“ Vokietija) skirstymo ir vartotojams skirtų sprendimų verslo ir tam tikro elektros gamybos turto kontrolę (toliau – pasiūlytas sandoris) (3).

2019 m. kovo 7 d. Komisija pagal Susijungimų reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą priėmė sprendimą pradėti procedūrą (toliau – sprendimas, priimtas pagal 6 straipsnio 1 dalies c punktą). Minėtame sprendime Komisija padarė išvadą, kad kilo didelių abejonių dėl to, ar dėl horizontaliojo nekoordinuoto poveikio įvairioms mažmeninio elektros energijos ir dujų tiekimo rinkoms Čekijoje, Vokietijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje pasiūlytas sandoris yra suderinamas su vidaus rinka ir EEE susitarimo veikimu.

2019 m. kovo 20 d. įmonė E.ON pateikė atsakymą į sprendimą, priimtą pagal 6 straipsnio 1 dalies c punktą.

Įmonėms E.ON ir „Innogy“ nepateikus išsamios informacijos pagal prašymus pateikti informacijos, 2019 m. kovo 25 ir 29 d. Komisija pagal Susijungimų reglamento 11 straipsnio 3 dalį priėmė du sprendimus. Pirmasis buvo skirtas įmonei E.ON, o antrasis – įmonėms E.ON ir „Innogy“. Šiais sprendimais buvo sustabdyti Susijungimų reglamento 10 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodyti terminai. Įmonė E.ON (dėl E.ON ir „Innogy“ skirto sprendimo – kartu su „Innogy“) atitinkamai 2019 m. balandžio 5 ir 11 d. pateikė išsamius atsakymus. Todėl pirmą kartą terminai sustabdyti nuo 2019 m. kovo 22 d. iki balandžio 11 d.pabaigos.

Įmonėms RWE ir „Innogy“ nepateikus išsamios informacijos pagal prašymą pateikti informacijos, 2019 m. balandžio 30 d. Komisija priėmė kitą sprendimą pagal Susijungimų reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Šiuo sprendimu taip pat buvo sustabdyti Susijungimų reglamento 10 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodyti terminai. 2019 m. gegužės 8 d. įmonė „Innogy“ pateikė išsamų atsakymą, todėl antrą kartą terminai sustabdyti nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki gegužės 8 d. pabaigos.

Nuo 2019 m. vasario 7 d. iki gegužės 14 d. 18-ka tose pačiose ar susijusiose rinkose veikiančių įmonių pripažinau suinteresuotais trečiaisiais asmenimis pagal Sprendimo 2011/695/ES 5 straipsnį. Procedūros metu Komisija pagal Susijungimų įgyvendinimo reglamento (4) 16 straipsnio 1 dalį kelis kartus bendravo su šiais asmenimis tiek žodžiu, tiek raštu, suteikdama jiems galimybę pareikšti savo nuomonę dėl pasiūlyto sandorio.

2019 m. birželio 7 d. Komisija pagal Susijungimų reglamento 10 straipsnio 3 dalies antros pastraipos trečią sakinį pratęsė galutinio sprendimo priėmimo terminą 20 darbo dienų.

2019 m. birželio 20 d. įmonė E.ON Komisijai pateikė pirmąjį oficialų siūlomų įsipareigojimų rinkinį, kurį Komisija patikrino 2019 m. birželio 21 d. atlikdama rinkos tyrimą. 2019 m. liepos 3 d. įmonė E.ON, atsižvelgdama į grįžtamąją informaciją, gautą atlikus rinkos tyrimą, Komisijai pateikė patikslintus įsipareigojimus (toliau – galutiniai įsipareigojimai).

Komisija prieštaravimo pareiškimo pagal Susijungimų įgyvendinimo reglamento 13 straipsnio 2 dalį nepriėmė (5). Todėl oficialaus žodinio bylos nagrinėjimo pagal to reglamento 14 straipsnį nebuvo.

10.

2019 m. rugpjūčio 7 d. bylas nagrinėjantis pareigūnas atmetė dviejų suinteresuotųjų trečiųjų asmenų bendrą prašymą leisti jiems susipažinti su Komisijos argumentais, preliminariomis tyrimo išvadomis ir numatomu sprendimu pagal Sprendimo 2011/695/ES 7 straipsnio 2 dalies d punktą ir 3 dalį. Atsižvelgiant į konkrečius bendravimo su šiais suinteresuotais trečiaisiais asmenimis atvejus (plačiau aprašytus šio sprendimo 6 punkte), jie buvo tinkamai informuoti apie procedūros pobūdį ir dalyką ir galėjo veiksmingai pasinaudoti teise pareikšti savo nuomonę apie koncentracijos, apie kurią pranešta, žalingą poveikį jiems. Suinteresuotųjų trečiųjų asmenų teisė būti išklausytiems neapima teisės būti informuotiems apie numatomą Komisijos sprendimą ar jo pagrindus (6).

11.

Sprendimo projekte Komisija daro išvadą, kad galutiniais įsipareigojimais pašalinamos didelės veiksmingos konkurencijos vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje kliūtys, kurių priešingu atveju susidarytų dėl pasiūlyto sandorio. Todėl sprendimo projekte pripažįstama, kad siūlomas sandoris yra suderinamas su vidaus rinka ir EEE susitarimo veikimu, jeigu bus visiškai laikomasi galutinių įsipareigojimų.

12.

Apskritai konstatuoju, kad šioje byloje galimybė veiksmingai naudotis procesinėmis teisėmis buvo užtikrinta.

Briuselis, 2019 m. rugsėjo 5 d.

Joos STRAGIER

(1) Pagal 2011 m. spalio 13 d. Europos Komisijos Pirmininko sprendimo 2011/695/ES dėl bylas nagrinėjančio pareigūno pareigybės ir įgaliojimų nagrinėjant tam tikras konkurencijos bylas (OL L 275, 2011 10 20, p. 29) (toliau – Sprendimas 2011/695/ES) 16 ir 17 straipsnius.

(2) 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1) (toliau – Susijungimų reglamentas).

(3) Įmonę „Innogy“ šiuo metu valdo įmonė „RWE AG“ (toliau – RWE, Vokietija). Pasiūlytas sandoris yra įmonių RWE ir E.ON sudėtinio turto apsikeitimo sandorio dalis. Atskiroje byloje (byloje M.8871) įmonė RWE pranešė Komisijai apie siūlomą bendros arba išskirtinės tam tikro įmonės E.ON gamybos turto kontrolės įsigijimą, kurį Komisija be sąlygų patvirtino 2019 m. vasario 26 d.

(4) 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 802/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 133, 2004 4 30, p. 1) (toliau – Susijungimų įgyvendinimo reglamentas).

(5) Komisijos reglamentas (EB) Nr. 802/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 133, 2004 4 30, p. 1; klaidų ištaisymas OL L 172, 2004 5 6, p. 9).

(6) Žr. Sprendimo Kaysersberg prieš Komisiją, T-290/94, EU:T:1997:186, 105–109 punktus.

2020 11 10

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 379/16

Komisijos sprendimo santrauka

2019 m. rugsėjo 17 d.

dėl koncentracijos paskelbimo suderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimo veikimu

(Byla M.8870 – E.ON / Innogy)

(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 6530)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(2020/C 379/07)

2019 m. rugsėjo 17 d. Komisija, vadovaudamasi 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (1) , ypač to reglamento 8 straipsnio 2 dalimi, priėmė sprendimą susijungimo byloje Nekonfidencialus visas sprendimo tekstas bylos originalo kalba skelbiamas Konkurencijos generalinio direktorato svetainėje šiuo adresu: http://ec.europa.eu/competition/index_en.html.

I. ŠALYS

(1)

2019 m. sausio 31 d. Komisija gavo pagal Susijungimų reglamento 4 straipsnį pateiktą pranešimą apie siūlomą koncentraciją (toliau – koncentracija), kurią vykdydama įmonė „E.ON SE“ (toliau – E.ON, Vokietija) įgis, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, išskirtinę įmonės „Innogy SE“ (toliau – „Innogy“, Vokietija) skirstymo ir vartotojams skirtų sprendimų verslo ir tam tikro elektros gamybos turto kontrolę (2).

(2)

Įmonė E.ON yra energetikos bendrovė, vykdanti veiklą visoje tiekimo grandinėje, įskaitant elektros energijos gamybą, didmeninį tiekimą, perdavimą, skirstymą, mažmeninį tiekimą ir su energija susijusią veiklą (pvz., matavimo, elektromobilumo ir kt.). Įmonė E.ON vykdo veiklą keliose valstybėse narėse, įskaitant Švediją, Rumuniją, Italiją, Lenkiją, Daniją, Čekiją, Vokietiją, Vengriją, Slovakiją ir Jungtinę Karalystę.

(3)

Įmonė „Innogy“ yra įmonės RWE visiškai priklausanti patronuojamoji energetikos bendrovė, vykdanti veiklą visoje tiekimo grandinėje, įskaitant skirstymą, mažmeninį tiekimą ir su energija susijusią veiklą (pvz., matavimą, elektromobilumą ir kt.). Įmonė „Innogy“ vykdo veiklą keliose valstybėse narėse, įskaitant Belgiją, Ispaniją, Nyderlandus, Lenkiją, Prancūziją, Italiją, Portugaliją, Rumuniją, Kroatiją, Slovėniją, Čekiją, Vokietiją, Vengriją, Slovakiją ir Jungtinę Karalystę.

(4)

Toliau tekste įmonė E.ON vadinama pranešančiąja šalimi, o kartu su įmone „Innogy“ – šalimis.

II. SANDORIS

(5)

Vykdydama koncentraciją, įmonė E.ON siekia įgyti visišką įmonės „Innogy“ kontrolę. Koncentracija vykdoma perkant akcijas. Ši koncentracija yra įmonių E.ON ir RWE didelio masto turto apsikeitimo sandorio dalis. Įvykdžius šį sandorį, įmonė E.ON veiklą daugiausia vykdys elektros energijos ir dujų skirstomųjų tinklų eksploatavimo srityje, taip pat vykdys mažmeninį tiekimą įvairiose Europos šalyse. Įmonė RWE daugiausia vykdys gamybą ir didmeninę veiklą.

(6)

Įmonei E.ON atitektų įmonės RWE patronuojamos bendrovės „Innogy“ energijos skirstomasis tinklas ir vartotojams skirtų sprendimų operacijos, taip pat tam tikras elektros energijos gamybos mažumos dalies turtas, daugiausia – įmonei „Innogy“ priklausančios kogeneracinės jėgainės (toliau – atskiriamasis patronuojamosios bendrovės mažumos dalies turtas). Įmonė RWE iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažumos dalies akcijų paketo dviejose įmonės RWE jau valdomose atominėse elektrinėse įgytų didžiąją dalį įmonės E.ON elektros gamybos verslo. Be to, įmonei RWE ir toliau priklausytų a) įmonės „Innogy“ atsinaujinančiosios energijos gamybos turtas (išskyrus atskiriamąjį patronuojamosios bendrovės mažumos dalies turtą), b) 49 proc. įmonės „Innogy“ priklausančių „Kärntner Energieholding Beteiligungs GmbH“ akcijų ir c) vienuolika įmonės „Innogy“ valdomų dujų saugyklų Vokietijoje ir Čekijoje (visas šis turtas kartu sudaro pakartotinai perduodamą turtą). Įmonė RWE taip pat įgytų grynai finansinį įmonės E.ON mažumos dalies akcijų paketą. Komisija įmonei RWE suteikė leidimą įsigyti įmonės E.ON turtą 2019 m. vasario 26 d. sprendimu byloje COMP/M.8871 – RWE / E.ON perduodamas turtas.

(7)

Šiais dviem turto apsikeitimo sandorio etapais vykdomos dvi atskiros koncentracijos. Šis sprendimas yra susijęs su koncentracija, kuri būtų įvykdyta įmonei E.ON įgijus įmonės „Innogy“ kontrolę.

(8)

Nagrinėjamų bendrovių bendra pasaulinė apyvarta viršija 5 000 mln. EUR. Kiekvienos iš jų apyvarta Europos Sąjungoje viršija 250 mln. EUR, bet toje pačioje valstybėje narėje jų apyvarta nesiekia daugiau kaip dviejų trečdalių bendros ES apyvartos. Todėl sandoris, apie kurį pranešta, yra ES masto.

III. PROCEDŪRA

(9)

Komisijai kilo didelių abejonių dėl to, ar koncentracija yra suderinama su vidaus rinka, ir 2019 m. kovo 7 d. pagal Susijungimų reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą ji priėmė sprendimą pradėti procedūrą. 2019 m. kovo 20 d. įmonė E.ON raštu pateikė savo pastabas dėl sprendimo, priimto pagal 6 straipsnio 1 dalies c punktą, ir jas papildė 2019 m. gegužės 8 d. ir 2019 m. gegužės 20 d.

(10)

Pagal Susijungimų reglamento 11 straipsnio 3 dalį galutinio sprendimo priėmimo terminas šioje byloje buvo sustabdytas du kartus – 2019 m. kovo 22 d. (iki 2019 m. balandžio 11 d.) ir 2019 m. balandžio 29 d. (iki 2019 m. gegužės 8 d.).

(11)

2019 m. birželio 7 d. šalių prašymu galutinio sprendimo priėmimo terminas šioje byloje pagal Susijungimų reglamento 10 straipsnio 3 dalį buvo pratęstas dar 20 darbo dienų.

(12)

2019 m. birželio 20 d. šalys, siekdamos išspręsti Komisijos preliminariai nustatytas konkurencijos problemas, po išsamių diskusijų Komisijai pateikė įsipareigojimų projektą (toliau – II etapo įsipareigojimai).

(13)

2019 m. birželio 21 d. Komisija pradėjo rinkos tyrimą, norėdama įvertinti, ar II etapo įsipareigojimai yra tinkami, kad būtų išspręstos Komisijos nurodytos konkurencijos problemos.

(14)

2019 m. liepos 4 d. šalys pateikė galutinius įsipareigojimus (toliau – galutiniai įsipareigojimai).

IV. VERTINIMO SANTRAUKA

(15)

Šalių vykdoma veikla sutampa keliose šalyse, tačiau daugiausia – Vokietijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Jungtinėje Karalystėje (3). Kiekvienoje iš šių šalių yra reikšmingų horizontaliųjų šalių vykdomos veiklos sutapimų. Paaiškinimai apibendrinti tolesnėse dalyse.

1. Vokietija

1.1. Rinkos apibrėžtys

(16)

Mažmeninis elektros energijos tiekimas: mažmeninio elektros energijos tiekimo galutiniams vartotojams rinkas Komisija paprastai apibrėžia kaip nacionalines, tačiau anksčiau ji yra svarsčiusi siauresnę Vokietijos rinkos apibrėžtį (skirstomojo tinklo (skirstomojo tinklo operatoriaus) lygmeniu). Šiame sprendime Komisija stambių klientų atžvilgiu išlaiko nacionalinę aprėptį ir, remdamasi rinkos tyrimu ir Vokietijos federalinės kartelių tarnybos patvirtinta rinkos apibrėžtimi, daro išvadą, kad i) kai elektros energija tiekiama pagal pagrindinio tiekimo sutartis, mažmeninio reguliaraus elektros energijos tiekimo namų ūkiams ir smulkiems komerciniams klientams geografinė rinka yra vietos ir apima tik atitinkamą pagrindinio tiekimo sritį, o ii) kai elektros energija tiekiama pagal specialias sutartis, mažmeninio reguliaraus elektros energijos tiekimo namų ūkiams ir smulkiems komerciniams klientams geografinė rinka yra nacionalinė.

(17)

Mažmeninis šildymui naudojamos elektros energijos tiekimas: atlikusi tyrimą Komisija nustatė, kad keletas elementų patvirtina, jog yra taikytina nacionalinės rinkos apibrėžtis; taip pat nustatyta ir elementų, iš kurių matyti, kad konkurencija yra vietos pobūdžio. Todėl šiame sprendime neapibrėžta, ar geografinė Vokietijos mažmeninio šildymui naudojamos elektros energijos tiekimo namų ūkiams ir MVĮ rinkos aprėptis yra nacionalinė, turinti stiprių regioninės konkurencijos elementų tinklo ribų lygmeniu, ar vietos.

(18)

Mažmeninis dujų tiekimas: Komisija, remdamasi savo vertinimu, nustatė, kad mažmeninio dujų tiekimo rinkos struktūra ir veikimas yra labai panašūs į mažmeninio elektros energijos tiekimo rinkos. Todėl Komisija mano, kad mažmeninio dujų tiekimo rinkos geografinė apibrėžtis yra tokia pati kaip ir mažmeninio elektros energijos tiekimo rinkos.

(19)

Elektromobilumas: šiame sprendime Komisija laikosi nuomonės, kad i) didmeninio elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių tiekimo rinkos aprėptis yra nacionalinė arba EEE masto (neapibrėžta), ii) mažmeninio privačių elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių tiekimo rinkos aprėptis yra nacionalinė, iii) viešųjų elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimo ir eksploatavimo greitkeliuose rinka yra vietos arba nacionalinė su vietos rinkos elementais (neapibrėžta), iv) viešųjų elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimo ir eksploatavimo ne greitkeliuose rinka yra vietos arba nacionalinė su vietos rinkos elementais (neapibrėžta), v) viešųjų elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių abonementų paslaugų rinka yra nacionalinė ir vi) viešųjų elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių paslaugų tiekimo be prekės ženklo rinka yra nacionalinė.

1.2. Konkurencinis vertinimas

(20)

Komisija įvertino pirmiau aprašytas rinkas, kurios būtų paveiktos. Komisija padarė išvadą, kad šia koncentracija bus labai ribojama veiksminga konkurencija toliau nurodytose rinkose.

(a)

Vokietijos mažmeninio šildymui naudojamos elektros energijos tiekimo rinkoje: Komisija padarė tokią išvadą, nes šildymui naudojamos elektros energijos rinka yra labai koncentruota (susijungimas jungia du didžiausius nacionalinius tiekėjus), šalys viena kitai daro didelį konkurencinį spaudimą ir turi mažai patikimų alternatyvų, o kliūtys patekti į rinką yra didelės.

(b)

Dėl viešųjų elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimo ir eksploatavimo Vokietijos greitkeliuose rinkos Komisija padarė tokią išvadą todėl, kad nustatė, jog įkrovimo stotelės priklausė šalia viena kitos veikiančioms šalims ir šalia nebuvo konkurentams priklausančių elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių.

2. Čekija

2.1. Rinkos apibrėžtis

(21)

Mažmeninis elektros energijos tiekimas: savo sprendimuose Komisija nėra apibrėžusi, ar mažmeninio elektros energijos tiekimo rinkos geografinė aprėptis Čekijoje yra nacionalinė, ar siauresnė. Šiame sprendime geografinė mažmeninio elektros energijos tiekimo i) aukštos įtampos vartotojams ir ii) žemos įtampos vartotojams rinka apibrėžiama kaip nacionalinė, nors mažmeninio elektros energijos tiekimo žemos įtampos vartotojams rinkoje yra vietinės konkurencijos elementų.

(22)

Mažmeninis dujų tiekimas: savo sprendimuose Komisija nėra apibrėžusi, ar mažmeninio dujų tiekimo rinkos geografinė aprėptis Čekijoje yra nacionalinė, ar siauresnė. Šiame sprendime geografinė mažmeninio dujų tiekimo i) stambiems klientams ir ii) smulkiems klientams rinka apibrėžiama kaip nacionalinė, nors mažmeninio dujų tiekimo smulkiems klientams rinkoje yra vietinės konkurencijos elementų.

2.2. Konkurencinis vertinimas

(23)

Komisija įvertino pirmiau aprašytas rinkas, kurios būtų paveiktos. Komisija padarė išvadą, kad šia koncentracija bus labai ribojama veiksminga konkurencija toliau nurodytose rinkose.

(a)	Dėl Čekijos mažmeninio elektros energijos tiekimo žemos įtampos vartotojams rinkos Komisija padarė tokią išvadą todėl, kad šalys istoriškai yra rinkos senbuvės, taip pat todėl, kad šalys yra artimos konkurentės.

(b)	Dėl Čekijos mažmeninio dujų tiekimo smulkiems klientams rinkos Komisija padarė tokią išvadą todėl, kad šalims priklauso didelė rinkos dalis, dėl šalių istoriškai užimamų rinkos senbuvių pozicijų papildomumo, taip pat todėl, kad šalys yra artimos konkurentės.

(c)	Dėl Čekijos mažmeninio dujų tiekimo stambiems klientams rinkos Komisija padarė tokią išvadą todėl, kad šalims priklauso didelė suskaidytos rinkos, kurioje šalys yra artimos konkurentės, dalis.

3. Vengrija

3.1. Rinkos apibrėžtis

(24)

Mažmeninis elektros energijos tiekimas: Komisija Vengrijos mažmeninio elektros energijos tiekimo įmonėms rinką anksčiau apibrėžė kaip nacionalinę, o mažmeninio elektros energijos tiekimo gyventojams rinka buvo laikoma subnacionaline (kiekvieno skirstomojo tinklo operatoriaus veikimo zona). Remiantis Komisijos vertinimu, šiame sprendime mažmeninio elektros energijos tiekimo gyventojams ir MVĮ, kuriuos aptarnauja universaliųjų paslaugų teikėjai, rinkos geografinė aprėptis yra laikoma subnacionaline (skirstomojo tinklo operatoriaus veikimo zona). Geografinė mažmeninio elektros energijos tiekimo MVĮ, kurias aptarnauja konkurencingi paslaugų teikėjai, ir stambiems komerciniams bei pramoniniams klientams rinkos aprėptis laikoma nacionaline.

3.2. Konkurencinis vertinimas

(25)

Komisija įvertino pirmiau aprašytas rinkas, kurios būtų paveiktos. Komisija padarė išvadą, kad šia koncentracija bus labai ribojama veiksminga konkurencija toliau nurodytose rinkose.

(a)	Dėl Vengrijos mažmeninio elektros energijos tiekimo konkurencingoms MVĮ rinkos Komisija padarė tokią išvadą todėl, kad įvykdžius susijungimą būtų panaikintas svarbus konkurencinis spaudimas ir taip labai koncentruotoje rinkoje.

(b)	Dėl Vengrijos mažmeninio elektros energijos tiekimo stambiems pramonės klientams rinkos Komisija padarė tokią išvadą todėl, kad šalys yra artimos konkurentės, taip pat todėl, kad įvykdžius susijungimą rinkoje reikšmingai sumažėtų veiksmingai konkuruojančių konkurentų skaičius.

4. Slovakija

4.1. Rinkos apibrėžtis

(26)

Mažmeninis elektros energijos tiekimas: Šiame sprendime Komisija laikosi nuomonės, kad geografinė mažmeninio elektros energijos tiekimo rinkos aprėptis yra nacionalinė, nors ji turi aiškių regioninės rinkos elementų.

4.2. Konkurencinis vertinimas

(27)

Komisija padarė išvadą, kad dėl koncentracijos veiksminga konkurencija Slovakijoje nebus labai ribojama.

(28)

Komisija padarė išvadą, kad trijuose paveiktuose Slovakijos rinkos segmentuose – mažmeninio elektros energijos tiekimo i) reguliuojamiems klientams, ii) smulkiems nereguliuojamiems klientams ir iii) stambiems pramonės klientams – veiksminga konkurencija nebuvo labai ribojama, nes šalys nėra artimos konkurentės, o kiti tiekėjai šalims daro didesnį spaudimą, nei šalys daro viena kitai. Komisija taip pat svarstė, ar koncentracija, nors ir neturėsianti didelio poveikio dabartiniam konkurencijos lygiui, gali turėti įtakos konkurencijai ateityje, nes ją įvykdžius gali būti prarasti potencialūs konkurentai, tačiau tyrimo metu surinkti įrodymai šios išvados nepatvirtino.

5. Jungtinė Karalystė

5.1. Rinkos apibrėžtis

(29)

Mažmeninis elektros energijos tiekimas namų ūkiams ir stambiems pramonės klientams: Komisija, atsižvelgdama į ankstesnius sprendimus, mano, kad geografinė mažmeninio elektros energijos tiekimo rinkos aprėptis yra Didžioji Britanija.

5.2. Konkurencinis vertinimas

(30)

Komisija padarė išvadą, kad dėl koncentracijos veiksminga konkurencija Jungtinėje Karalystėje nebus labai ribojama.

(31)

Komisija padarė išvadą, kad paveiktuose Didžiosios Britanijos rinkos segmentuose – mažmeninio elektros energijos tiekimo i) namų ūkiams ir ii) stambiems pramonės klientams – veiksminga konkurencija nebuvo labai ribojama, nes bendra abiejų šalių rinkos dalis yra nedidelė, šalys nėra artimos konkurentės ir šiuose rinkos segmentuose veikia keletas kitų patikimų konkurentų.

V. TAISOMOSIOS PRIEMONĖS

(32)

Šalys, siekdamos išspręsti nustatytas konkurencijos problemas, pateikė galutinius įsipareigojimus, į kuriuos įtraukė pakeitimų, kuriais atsižvelgiama į rinkos tyrimo rezultatus. Toliau pateikiami galutiniai įsipareigojimai.

(33)

Šildymui naudojamos elektros energijos tiekimas Vokietijoje: taisomosios priemonės apima visų bendrovės EDG (pagrindinės įmonės E.ON patronuojamosios bendrovės) klientų, su kuriais sudarytos specialios sutartys ir kuriems elektros energija tiekiama šildymo tikslais, pardavimą. Kalbant apie klientus, kuriems elektros energija tiekiama naudojant atskirus skaitiklius, į galutinius įsipareigojimus taip pat įtrauktos visos atitinkamos specialios elektros energijos tiekimo namų ūkiams sutartys, susijusios su klientais, kuriems elektros energija tiekiama šildymo tikslais. Pardavimas bus padalintas į du atskirus klientų portfelius, kuriuos kartu įsigis vienas pirkėjas arba atskirai – du skirtingi pirkėjai.

(34)

Viešųjų elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimas ir eksploatavimas greitkeliuose Vokietijoje: pardavimas apima įmonės E.ON įsipareigojimą visiškai nutraukti įkrovimo stotelių, kurių ji nebenaudoja, eksploatavimą (t. y. tose vietovėse esančių įkrovimo stotelių, kuriose nustatyta horizontaliųjų sutapimų) ir jų neeksploatuoti tam tikrą iš anksto nustatytą laikotarpį. Be to, įmonė E.ON įsipareigoja iš anksto nustatytą laikotarpį neeksploatuoti papildomų įkrovimo stotelių, kurių ji nebenaudoja (papildomų įkrovimo stotelių, kurias eksploatuoja trečioji šalis, su kuria E.ON ketino sudaryti eksploatavimo sutartį).

(35)

Mažmeninis dujų tiekimas tiek smulkiems, tiek stambiems klientams, taip pat mažmeninis elektros energijos tiekimas žemos įtampos vartotojams Čekijoje: viso įmonės „Innogy“ ir jos asocijuotųjų įmonių mažmeninės prekybos elektros energija ir dujomis verslo Čekijoje, kartu su didžiąją dalimi įmonės „Innogy“ kitų rūšių veiklos Čekijoje, pardavimas (4).

(36)

Mažmeninis elektros energijos tiekimas tiek konkurencingoms MVĮ, tiek stambiems pramonės klientams Vengrijoje: visą mažmeninės prekybos elektros energija verslą įmonė E.ON parduotų konkurencingoms MVĮ ir stambiems pramonės klientams Vengrijoje.

(37)

Komisijos nuomone, nustatytos konkurencijos problemos galutiniais įsipareigojimais yra sprendžiamos tinkamai.

(a)

Šildymui naudojamos elektros energijos tiekimas Vokietijoje: panaikinama didžioji dalis atitinkamų šalių konkurencinių sutapimų nacionaliniu ir vietos skirstomojo tinklo operatoriaus lygmenimis ir sukuriami vienas ar du dideli viršregioniniai konkurentai, galintys veiksmingai plėstis ir konkuruoti su susijungusiu subjektu.

(b)	Viešųjų elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimas ir eksploatavimas greitkeliuose Vokietijoje: pardavimas panaikintų visus aktualius šalių konkurencinius sutapimus.

(c)	Mažmeninis dujų tiekimas tiek smulkiems, tiek stambiems klientams, taip pat mažmeninis elektros energijos tiekimas žemos įtampos vartotojams Čekijoje: pardavimas panaikintų visus aktualius šalių konkurencinius sutapimus.

(d)	Mažmeninis elektros energijos tiekimas tiek konkurencingoms MVĮ, tiek stambiems pramonės klientams Vengrijoje: pardavimas panaikintų visus aktualius šalių konkurencinius sutapimus.

VI. IŠVADA

(38)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Komisija daro išvadą, kad dėl siūlomos koncentracijos, papildytos įsipareigojimais, laikantis konkrečių sąlygų, įskaitant Komisijos pritarimą tinkamiems parduodamo verslo pirkėjams, veiksminga konkurencija vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje nebus labai ribojama.

(39)

Todėl pagal Susijungimų reglamento 2 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį ir EEE susitarimo 57 straipsnį koncentracija skelbiama suderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimo veikimu laikantis tam tikrų sąlygų ir įpareigojimų.

(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

(2) Pirmuoju etapu įmonė E.ON įsigis visą įmonę „Innogy“. Antruoju etapu įmonė E.ON atskirs didžiąją dalį įmonės „Innogy“ atsinaujinančiosios elektros energijos gamybos verslo, dujų laikymo verslą ir įmonės „Kärntner Energieholding Beteiligungs GmbH“ akcijų dalį ir grąžins šį turtą įmonei RWE.

(3) Nedidelių sutapimų taip pat yra Danijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Austrijoje, Italijoje, Belgijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje.

(4) Numatoma, kad įmonės „Innogy“ dujų skirstymo veikla Čekijoje bus perduota įmonei „Macquarie“, o įmonė RWE ir toliau vykdys dujų saugojimo veiklą Čekijoje.

2020 11 10

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 379/22

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2020/C 379/09)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 5 dalį (1).

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO, KURIUO KEIČIAMAS BENDRASIS DOKUMENTAS, PATVIRTINIMĄ

„MUSCADET CÔTES DE GRANDLIEU“

PDO-FR-A0496-AM02

Pranešimo data: 2020 9 15

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Geografinė vietovė

Atnaujinta nuoroda į 2020 m. Oficialųjį geografinių kodų registrą.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

2. Nustatyti sklypai

Specifikacijos 1 skyriaus IV antraštinės dalies 2 punkte po žodžių „2018 m. birželio 20 d.“ įtraukiami žodžiai „ir 2020 m. birželio 17 d.“.

Šiuo pakeitimu siekiama įtraukti datą, kurią kompetentingos valdžios institucijos patvirtino geografinėje gamybos vietovėje nustatytų sklypų pakeitimą. Sklypų nustatymas reiškia geografinėje gamybos vietovėje esančių sklypų, kuriuose gali būti gaminamas saugomos kilmės vietos nuoroda žymimas produktas, parinkimą.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

3. Arčiausiai esanti vietovė

Susijungus kai kurioms komunoms ir pasikeitus jų pavadinimams peržiūrėtas arčiausiai esančios vietovės aprašymas.

Todėl vietoje Saint-Géréon ir Ancenis komunų nurodyta Ancenis-Saint-Géréon komuna. Saint-Hilaire-de-Loulay ir Montaigu komunų pavadinimai pakeičiami žodžiais „Montaigu-Vendée (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Montaigu, Saint-Hilaire-de-Loulay)“.

Šis pakeitimas yra redakcinio pobūdžio, arčiausiai esanti vietovė išlieka nepakitusi.

Atitinkamai iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 9 punktas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Produkto pavadinimas

Muscadet Côtes de Grandlieu

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

Tai baltieji sausi neputojantys vynai.

Šių vynų savybės:

—	natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais – ne mažesnė nei 10 %,

—	fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis – mažesnis nei 3 g/l,

—	didžiausias lakusis rūgštingumas miliekvivalentais viename litre – 10,

—	didžiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais po sodrinimo – 12 %.

Bendrasis vynų rūgštingumas, bendras sieros dioksido kiekis ir bendra faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais atitinka Sąjungos teisės aktuose nustatytas ribas. Tai baltieji sausi neputojantys vynai.

Jiems būdingas stiprus, daugiausia vaisių aromatas su kartais juntamomis jodo natomis, o skonis paprastai gaivus.

Vynus brandinant ilgiau skonis gali tapti dar išraiškingesnis, nes šiuos vynus tinka brandinti ilgai.

Šie vynai rūpestingai išpilstomi į butelius, kad būtų išsaugotas ir dar labiau išryškėtų jų išraiškingumas ir turtingas aromatas.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

a) Specifiniai vynininkystės metodai

Auginimo praktika

Minimalus vynuogyno tankumas – 6 500 vynmedžių sodinių viename hektare.

Tarpai tarp eilių – 1,50 m arba mažesni, o tarpai tarp sodinių toje pačioje eilėje – 0,90–1,10 m.

Vynmedžiai genimi ant sodinio paliekant daugiausiai 12 pumpurų:

—	arba trumpai, paliekant daugiausiai 5 ataugas ant sodinio,

—	arba taikant paprastąjį ar dvigubą Guyot metodą.

Genėjimas baigiamas iki pumpurų sprogimo arba iki 5-os Eichhorno ir Lorentzo skalės stadijos.

Nepriklausomai nuo genėjimo būdo, vynmedžiai gali būti genimi ant sodinio paliekant 4 papildomus pumpurus su sąlyga, kad 11–12 lapų fenologinėje stadijoje vaisius mezgančių šakų bus 12 arba mažiau.

Vynininkystės metodai

Specifinis vynininkystės metodas

Draudžiama parduoti skirtą produktą termiškai apdoroti žemesnėje nei -5 °C temperatūroje.

Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, neviršija 12 %.

Vynai brandinami su smulkiomis fermentavimo nuosėdomis nuo alkoholio fermentacijos pabaigos bent jau iki kitų metų po derliaus nuėmimo metų kovo 1 d. Vynus išpilstant ar pirmą kartą išgabenant iš vyno ūkio, kuriame buvo pagaminti, juose dar būna likę smulkių fermentavimo nuosėdų.

Be to, kas nurodyta pirmiau, vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje ir Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

b) Didžiausias gamybos kiekis

66 hektolitrai iš hektaro

6. Nustatyta geografinė vietovė

Visi gamybos veiksmai atliekami Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto kompetentingo nacionalinio komiteto 2017 m. birželio 15 d. posėdyje patvirtintoje geografinėje vietovėje. Dieną, kai kompetentingas nacionalinis komitetas patvirtino šią specifikaciją, ta vietovė apėmė toliau nurodytų savivaldybių, kaip jos 2018 metais apibrėžtos Oficialiajame geografinių kodų registre, teritoriją arba jų dalį:

—

Atlanto Luaros departamentas: Le Bignon (dalis), Bouaye, Brains, La Chevrolière, Corcoué-sur-Logne, Geneston, Legé (dalis), La Limouzinière, La Planche, Montbert (dalis), Pont-Saint-Martin, Port-Saint-Père, Saint-Aignan-Grandlieu, Saint-Colomban, Sainte-Pazanne (dalis), Saint-Léger-les-Vignes, Saint-Lumine-de-Coutais, Saint-Mars-de-Coutais, Saint-Philbert-de-Grand-Lieu, Les Sorinières (dalis), Vieillevigne (dalis),

—	Vandėjos departamentas: Rocheservière, Saint-Philbert-de-Bouaine.

7. Pagrindinė (-ės) vyninių vynuogių veislė (-ės)

‘Melon B’

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

1. Geografinės vietovės duomenys

a) Gamtinių veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Saugomos kilmės vietos nuorodos „Muscadet Côtes de Grandlieu“ vynuogynai daugiausiai auga ant Grand Ljė ežero krantą juosiančių kalvų ir į jį įtekančių upių – Lonės, Bulonės ir Onjono – pakrantėse, taip pat ant Ašeno upės, kuri jungia ežerą su Luaros žiotimis tarp Nanto ir Sen Nazero, šlaitų. Geografinė vietovė plyti Atlanto Luaros ir Vandėjos departamentų teritorijos dalyje, esančioje į pietus nuo Nanto miesto, netoli Atlanto pakrantės. Ji užima pačią vakariausią saugomos kilmės vietos nuorodos „Muscadet“ geografinės vietovės dalį. Vynuogynai pasodinti geriausiai išdėstytose ir šiame daugiausiai gyvulininkystei ir kultūroms auginti skirtame kraštovaizdyje dažnai izoliuotose salelėse.

Geografinei vietovei būdingas labai nuosaikus jūrinis klimatas, dėl netoli esančios pakrantės temperatūra per metus svyruoja nedaug. Žiemą didžiausias metropolinės Prancūzijos dalies gėlo vandens telkinys Grand Ljė ežeras padeda palaikyti švelnią temperatūrą, taigi vietovę kur kas rečiau užklumpa šalnos. Kadangi nuo pakrantės vynuogynas beveik neužstojamas, nuo vandenyno debesis nešantys oro srautai keliauja greitai, tad geografinės vietovės viduje lyja mažiau ir saulėtų dienų būna daugiau nei labiau nuo pakrantės nutolusiose vietose. Vasarą temperatūra išlieka ne pernelyg aukšta, o Grand Ljė ežero drėgmė sušvelnina nedažnas karščio bangas be kritulių.

Geologinį geografinės vietovės skeletą daugiausia sudaro metamorfinės uolienos – žėručio skalūnas ir gneisas, taip pat stambūs šarminių uolienų, amfibiolito, eklogito, prazinito gūbriai. Aplink Grand Ljė ežerą esančiose žemose vietovėse pirminio periodo platformą kai kur dengia terciaro nuosėdos, daugiausia smėlis su daugiau ar mažiau molio ir akmenukų. Ant šių sanklodų susiformavo daugiausia sveiki, nebirūs ir laidūs rudžemio dirvožemiai. Paprastai vynuogėms auginti skirti sklypai parenkami tik ant atvirą kraštovaizdį sudarančių kalvų, dažniausiai arba tradiciškai apsodintų vynuogynais. Šių sklypų dirvožemis negilus, vidutiniškai derlingas, gerai įšylantis ir sugeriantis nedaug vandens.

b) Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Saugomos kilmės vietos nuorodos „Muscadet-Côtes de Grandlieu“ vynuogynai gali pasigirti senomis vynuogininkystės tradicijomis. Jau viduramžiais iš Burnefo ir Nuarmutjė vedęs druskos kelias suko pro Grand Ljė ežerą, kad būtų galima kartu apsirūpinti ir vynais. Nuo to laiko užsimezgė glaudūs aktyvios prekybos su Airija ir keltų kraštais saitai. Tad Biuzė (ant Ašeno upės krantų) ir Vilnevo (ant Onjono upės kranto) abatijų rūpesčiu viduramžių vynuogynai ėmė plėstis.

Nuo XIV a., Burnefo įlankoje įsikūrus Šiaurės Europos laivynui, suklestėjo komerciniai vynuogynai. XVI a. olandų prekeivių paklausa paskatino gaminti baltuosius vynus. Nuo XVII a. vidurio regione įsitvirtino ‘Melon B’ vynuogių veislė, vietinių vadinama ‘Muscadet’. XVIII a. pabaigoje jau trečdalis Sen Filber de Gran Ljė parapijos žemių buvo apsodinta vynuogynais. Antrosios Prancūzijos imperijos laikais vynuogynai šioje savivaldybėje užėmė beveik 750 hektarų.

Po vynuoginių filokserų antplūdžio vynuogynas buvo atgaivintas skiepijant vynmedžius ir taikant naujus jų auginimo būdus, pavyzdžiui, genėjimą Guyot metodu ir sodinimą eilėmis. Tuomet buvo standartizuota ir įtvirtinta gamybos patirtis pasirinkus vieną – ‘Melon B’ – vynuogių veislę, tankiai susodinus vynmedžius, kontroliuojant vynuogių kiekį, derlingumą ir nuimant visiškai sunokusių vynuogių derlių.

Siekdami pagaminti kuo sodresnius ir sudėtingesnio aromato vynus, gamintojai pasuko ypatingu techniniu vyno gamybos keliu, pasirinkdami vadinamąjį Nanto metodą, pagal kurį vynai su smulkiomis fermentavimo nuosėdomis nenupylus išlaikomi bent jau per žiemą. Tokia patirtis atsirado dėl gamintojų įpročio būsimoms šeimos šventėms pasilikti savo geriausio vyno statinaitę su nuosėdomis. Taip gaminami vynai po sodrinimo naudojant manoproteinus ir kitas iš mielių sienelių autolizės gautas medžiagas įgyja aptakumo ir glotnumo. Be to, šis vynų nejudinimu ir laikymu anglies dvideginio prisotintoje atmosferoje, kuri labai apriboja oksidavimąsi ir lakiųjų junginių išsiskyrimą, grindžiamas metodas leidžia iki pat pavasario ir dar ilgiau išlaikyti alkoholio fermentacijos metu susidariusius aromatus. Bręsdami vynai taip pat įgyja tretinių aromatų. ‘Melon B’ veislės vynuogių uogose ir iš jų pagamintoje misoje gausu glikozidinių kvapiųjų medžiagų pirmtakų. Šios molekulės, kurias sudaro su cukrumi susiję aglikonai, yra bekvapės. Įvairiais cheminiais ir fermentacijos procesais suardžius beta glikozidinius ryšius, susidaro itin kvapūs junginiai, daugiausia monoterpenai ir C13-norisoprenoidai ir ypač dėl gebėjimo sustiprinti vaisines vynų natas žinomas beta damaskonas. Gamintojai įgijo ypatingos patirties, leidžiančios apsaugoti vynus nuo oksidavimosi talpyklose ir atsargiai išpilstyti juos į butelius, kad vynai kuo ilgiau skleistų savo aromatą ir jis taptų sudėtingesnis.

Nuo 1937 m. vynuogėms auginti tinkamiausios geografinės vietovės dalys buvo priskirtos saugomai geografinei nuorodai „Muscadet“. Tačiau, siekdami kuo geresnio rinktiniuose sklypuose pagamintų vynų įvertinimo, 1955 m. gamintojai pateikė paraišką gauti saugomą kilmės vietos nuorodą. 1979 m. ši paraiška buvo pateikta antrą kartą. Saugoma kilmės vietos nuoroda „Muscadet Côtes de Grandlieu“ galiausiai buvo pripažinta 1994 m. gruodžio 29 d. dekretu. Vynai nuo 1977 m. gali būti žymimi „Muscadet“ vynams suteikta tradicine nuoroda „sur lie“, kuri nurodo, kad vynai buvo išpilstyti į butelius kitais metais po derliaus nuėmimo metų vyno ūkiuose, kuriuose ir buvo pagaminti, kad vynas būtų kuo mažiau nupilamas ar perpilamas.

2016 m. vynuogių auginimo plotas apėmė maždaug 250 hektarų, kuriuos dirbo maždaug 80 augintojų. Per metus parduodama apytiksliai 12 000 hektolitrų produkcijos, didžioji jos dalis žymima nuoroda „sur lie“.

2. Produkto kokybės ir savybių ryšys

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Muscadet Côtes de Grandlieu“ žymimi baltieji neputojantys sausi vynai. Jiems būdingas stiprus, daugiausia vaisių aromatas su kartais juntamomis jodo natomis, o skonis paprastai gaivus. Vynus brandinant ilgiau skonis gali tapti dar išraiškingesnis, nes šiuos vynus tinka brandinti ilgai. Vynai rūpestingai išpilstomi į butelius, kad būtų išsaugomas ir dar labiau išryškėtų jų išraiškingumas ir turtingas aromatas.

Nuoroda „sur lie“ žymimi vynai paprastai išsiskiria aptakesniu skoniu, sudėtingesniu aromatu, gali turėti šiek tiek burbuliukų dėl vykstant alkoholio fermentacijai susidariusio anglies dvideginio likučių. Kad išsaugotų savo gaivumą, turtingą aromatą ir natūraliai susidariusį anglies dvideginį, brandinimo metu vynai saugomi nuo oksidavimosi. Kadangi anglies dvideginio koncentracija per didelė, kad vynus būtų galima išpilstyti į lanksčią tarą, jie pilstomi į butelius ir šie veiksmai turi būti atliekami itin kruopščiai.

3. Priežastiniai ryšiai

Geografinės vietovės klimatas patiria tiesioginę visai šalia esančių Atlanto vandenyno ir Gran Ljė ežero įtaką, dėl kurios žiemos vietovėje yra švelnios. Kadangi daugumos sklypų dirvožemis daugiausia smėlingas, toks klimatas lemia anksti prasidedantį vynmedžių augimo ciklą, tad jų augimas sutampa su ilgomis ir saulėtomis dienomis, o derlius sunoksta iki prasidedant rudeniniams lietums. Dėl šio ankstyvumo net labai jaunų vynų skoniui būdingas kvapnumas ir aromatų darna.

Geologinę platformą sudarančios supleišėjusios metamorfinės uolienos ir rupus dirvožemis leidžia vynmedžiams giliai įsišaknyti, tad jie reguliariai saikingai apsirūpina vandeniu, o tai padeda nokti uogoms. Vėsios vasaros padeda išsaugoti trapius ‘Melon B’ veislės vynuogių uogose glūdinčius kvapiųjų medžiagų pirmtakus. Vandenyno brizai apsaugo uogas nuo ligų ir kenkėjų, tad vynuoges galima skinti jau visiškai sunokusias – iš tokių vynuogių gaminami vaisių natomis ir lengvu jodo kvapu pasižymintys vynai.

Nors vietovėje vynuogės auginamos nuo seno, gan ilgai joje gyvavo mišri žemdirbystė, kurioje vyravo gyvulininkystė. Veiklos vykdytojų nueitas kelias siekiant saugomos kilmės vietos nuorodos „Muscadet Côtes de Grandlieu“ pripažinimo paskatino juos sutelkti naudojamus vyno gamybos metodus. Tad dabar kolektyvinė gamintojų patirtis ir žinios leidžia pasiekti optimalų vynmedžių derlingumą ir išauginti gerai sunokusį derlių.

Laikantis vietos gamybos tradicijų gaminami vynai brandinami su smulkiomis fermentavimo nuosėdomis iki pat išpilstymo, nė karto nenupilant. Dėl švelnių geografinės vietovės žiemų, kurios sudaro palankias sąlygas vyno nuosėdoms veikti, brandinamų vynų savybės vis gerėja ir pačios turtingiausios skonio savybės atsiskleidžia tik kitą pavasarį. Rūpestingai išpilstant į butelius galima išsaugoti svarbiausias vynų savybes, o kai kurie aromatai atsiskleidžia vynus jau išpilsčius. Puikiai prie gamtinės aplinkos ir ‘Melon B’ vynuogių veislės pritaikyta patirtis ir žinios leidžia fermentavimo metu susidariusioms kvapiosioms molekulėms ir glikozidiniams kvapiųjų medžiagų pirmtakams visiškai atsiskleisti vynuose.

Kitais metais po derliaus nuėmimo metų į butelius išpilstyti saugoma kilmės vietos nuoroda su papildoma nuoroda „sur lie“ žymimi vynai išsaugo jiems būdingą gaivumą, kurį pabrėžia truputis dėl vykstančios alkoholio fermentacijos susidariusio anglies dvideginio likučių susidarančių smulkių burbuliukų. Siekiant apsaugoti nuo oksidavimosi, į butelius vynai išpilstomi vyno ūkyje, kuriame buvo pagaminti. Ši tradicinė praktika, apribojanti su produkcija atliekamus veiksmus, puikiai tinka norint išsaugoti greit suyrančias sudedamąsias vynų aromato dalis.

Netoli pakrantės turistinių vietų esančioje geografinėje vietovėje susiklostė palankios sąlygos plėtoti tiesioginę prekybą vynais. Taigi, priešingai nei daugumos „Muscadet“ regiono produkcijos, neišpilstytų vynų parduodama mažai. Dėl tokios aktyvios prekybos ir vynų kokybės beveik visa produkcija yra žymima garbinga nuoroda „sur lie“, nesvarbu, ar vynas būtų skirtas išgabenti iš šalies, parduoti ypatingiems klientams, ar tiekti į Atlanto pakrantės kurortų restoranus, kur jo gaivumas harmoningai dera prie patiekalų iš moliuskų, vėžiagyvių, žuvies ar kitų jūros gėrybių.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas

Pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą nustatyta arčiausiai esanti vynų, kuriuos galima žymėti nuoroda „sur lie“, vyndarystės, gaminimo, brandinimo ir išpilstymo vietovė apima toliau nurodytų savivaldybių, kaip jos apibrėžtos 2020 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijas arba jų dalį:

—

Atlanto Luaros departamentas: Aigrefeuille-sur-Maine, Ancenis-Saint-Géréon, Basse-Goulaine, La Bernerie-en-Retz, Le Bignon (dalis), La Boissière-du-Doré, Bouguenais, Boussay, Carquefou, Le Cellier, La Chapelle-Heulin, Château-Thébaud, Chaumes-en-Retz, Chauvé, Cheix-en-Retz, Clisson, Couffé, Divatte-sur-Loire, Frossay, Gétigné, Gorges, La Haie-Fouassière, Haute-Goulaine, Le Landreau, Legé (dalis), Ligné, Loireauxence (tik šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: La Chapelle-Saint-Sauveur, Varades), Le Loroux-Bottereau, Machecoul-Saint-Même, Maisdon-sur-Sèvre, La Marne, Mauves-sur-Loire, Mésanger, Monnières, Montbert (dalis), Montrelais, Les Moutiers-en-Retz, Mouzillon, Oudon, Le Pallet, Paulx, Le Pellerin, Pornic, La Regrippière, La Remaudière, Remouillé, Rezé, Rouans, Sainte-Pazanne (dalis), Saint-Étienne-de-Mer-Morte, Saint-Fiacre-sur-Maine, Saint-Hilaire-de-Chaléons, Saint-Hilaire-de-Clisson, Saint-Julien-de-Concelles, Saint-Lumine-de-Clisson, Saint-Père-en-Retz, Saint-Viaud, Les Sorinières (dalis), Thouaré-sur-Loire, Touvois, Vair-sur-Loire, Vallet, Vertou, Vieillevigne (dalis), Villeneuve-en-Retz, Vue,

—

Meno ir Luaros departamentas: Beaupréau-en-Mauges (tik šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Beaupréau, Gesté), Ingrandes-Le Fresne sur Loire (tik šios deleguotosios savivaldybės teritorija: Fresne-sur-Loire), Mauges-sur-Loire (tik šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: La Chapelle-Saint-Florent, Le Marillais, Saint-Florent-le-Vieil), Montrevault-sur-Èvre (tik šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: La Boissière-sur-Èvre, La Chaussaire, Le Fief-Sauvin, Le Fuilet, Montrevault, Le Puiset-Doré, Saint-Pierre-Montlimart, Saint-Rémy-en-Mauges), Orée d’Anjou, Sèvremoine (tik šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Montfaucon-Montigné, Saint-Crespin-sur-Moine, Saint-Germain-sur-Moine, Tillières),

—	Vandėjos departamentas: Cugand, Montaigu-Vendée (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Montaigu, Saint-Hilaire-de-Loulay), Saint-Étienne-du-Bois.

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Išpilstymas nustatytų ribų geografinėje vietovėje

Sąlygos aprašymas

Vynai, kurie gali būti žymimi nuoroda „sur lie“, išpilstomi nustatytoje vietovėje.

Siekiant išsaugoti gamybos ir brandinimo būdo nulemtas vynų savybes, konkrečiai – gaivumą, sudėtingą aromatą, kurio tam tikros sudedamosios dalys atsiskleidžia išpilsčius vynus, ir nedidelį dėl natūraliai susidariusio angies dvideginio atsiradusių burbuliukų kiekį, taip pat siekiant kuo mažiau vyną perpilti, nuoroda „sur lie“ žymimi vynai į butelius išpilstomi vyno ūkyje, kuriame buvo pagaminti, nuo kitų metų po derliaus nuėmimo metų kovo 1 d. iki gruodžio 31 d.

Tokiu ypatingu būdu gaminami vynai po sodrinimo naudojant manoproteinus ir kitas iš mielių sienelių autolizės gautas medžiagas įgyja aptakumo ir glotnumo. Šis vynų nejudinimu ir laikymu anglies dvideginio prisotintoje atmosferoje grindžiamas metodas labai apriboja oksidavimąsi ir lakiųjų junginių išsiskyrimą.

Kadangi anglies dvideginio koncentracija per didelė, kad vynus būtų galima išpilstyti į lanksčią tarą, jie pilstomi į butelius ir šie veiksmai turi būti atliekami itin kruopščiai.

Vynus išpilstant ar pirmą kartą išgabenant iš vyno ūkio, kuriuose buvo pagaminti, juose dar būna likusių smulkių fermentavimo nuosėdų.

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Kartu su saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimu gali būti naudojama nuoroda „sur lie“, jei vynai pagaminti laikantis specifikacijoje šiai nuorodai nustatytų sąlygų.

Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytas toliau nurodyto geografinio pavadinimo naudojimo taisykles, prie saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimo gali būti pateikiama geografinė nuoroda „Val de Loire“.

Rašmenų, kuriais užrašyta nuoroda „sur lie“, dydis (aukštis, plotis ir storis) negali būti didesnis nei rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydis.

Nurodomi nuoroda „sur lie“ žymimų vynų derliaus metai.

Vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, etiketėse galima nurodyti mažesnę geografinę vietovę, jeigu ji:

—	įtraukta į kadastrą,

—	nurodyta derliaus deklaracijoje.

Į kadastrą įtrauktas jos pavadinimas užrašomas rašmenimis, kurių dydis (aukštis, plotis ar storumas) ne didesnis nei pusė rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio. Pavadinimas užrašomas tame pačiame regimajame lauke kaip ir kilmės vietos nuorodos pavadinimas.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-7bb23711-f1fe-43a8-a137-4fe682abc234

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

2020 11 10

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 379/29

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2020/C 379/10)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 5 dalį (1).

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO, KURIUO KEIČIAMAS BENDRASIS DOKUMENTAS, PATVIRTINIMĄ

„CÔTES D'AUVERGNE“

PDO-FR-A0925-AM03

Pateikimo data: 2020 9 15

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Geografinė vietovė

Geografinės vietovės komunų sąrašas atnaujintas atsižvelgiant į Oficialųjį geografinių kodų registrą. Išbrauktos Mezelio ir Dalė komunos ir įtraukta Miuro prie Aljė komuna (suformuota sujungus Mezelio ir Dalė komunas).

Šis pakeitimas yra grynai redakcinio pobūdžio, geografinės vietovės ribos nepasikeitė.

Dėl šio pakeitimo iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 6 punktas.

2. Nustatyti sklypai

Specifikacijos I skyriaus IV antraštinės dalies 2 punkte po teksto „2010 m. lapkričio 16 d.“ įterpiamas tekstas „ir 2020 m. birželio 17 d.“. Po teksto „2017 m. gegužės 3 d.“ įterpiamas tekstas „ir 2020 m. birželio 17 d.“.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

3. Arčiausiai esanti vietovė

Arčiausiai esančios vietovės komunų sąrašas atnaujintas atsižvelgiant į Oficialųjį geografinių kodų registrą. Vilnevo Lembrono komunos pavadinimas pakeistas į Vilnevo pavadinimą.

Dėl šio pakeitimo iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 9 punktas.

4. Vyno išleidimo į apyvartą tarp įgaliotų sandėlių savininkų data

Išbraukiamas I skyriaus IX antraštinės dalies 4 punkto b papunktis dėl vyno išleidimo į apyvartą tarp įgaliotų sandėlių savininkų datos.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Produkto pavadinimas

Côtes d'Auvergne

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

Tai neputojantys baltieji, rožiniai ir raudonieji vynai, kuriems būdingos tokios analitinės savybės: mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais – 10,5 %, o fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis išpilstymo metu – ne didesnis nei 3 g/l, bendrasis rūgštingumas – ne didesnis nei 112 miliekvivalentų viename litre. Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 12,5 %.

Lakusis rūgštingumas ir bendras sieros dioksido kiekis nustatyti ES teisės aktuose.

Paruoštų parduoti neišpilstytų arba pilstomų raudonųjų vynų obuolių rūgšties kiekis yra ne didesnis nei 0,4 g/l. Baltiesiems vynams paprastai būdingos citrusinių vaisių, egzotinių vaisių arba sunokusių kriaušių natos, galinčios pakisti į skrudintų produktų aromatą. Dažniausiai jie pasižymi šiokiu tokiu gaivumu ir sodriu, ilgai išliekančiu skoniu.

Rožiniai vynai yra subtilaus skonio, jiems dažnai būdingas dominuojantis vaisių (citrusinių, egzotinių vaisių, uogų ir kt.) aromatas.

Raudonieji vynai paprastai yra gan ryškios spalvos. Jauniems vynams dažniausiai būdingi vaisių (juodųjų ir raudonųjų serbentų ir pan.) aromatai, ilgainiui įgaunantys sunokusių vaisių džemo, vyšnių ar prieskonių (ypač pipirų) natų.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

a) Specifiniai vynininkystės metodai

Specifinis vynininkystės metodas

Rožiniam vynui gaminti draudžiama naudoti grynas medžio anglis ar jų mišinį su kitais preparatais. Gaminant raudonuosius vynus leidžiama taikyti sodrinimo pašalinant vandenį metodus. Tokiu atveju nustatomas didžiausias 10 % dalinės koncentracijos dydis, palyginti su sodrinamu tūriu. Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 12,5 %. Be to, kas nurodyta pirmiau, vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

Auginimo praktika

—

Auginimo būdai

a)	Sodinimo tankumas. Mažiausias vynmedžių sodinimo tankumas yra 4 400 sodinių viename hektare. Vynuogyne atstumas tarp eilių yra ne didesnis nei 2,50 m, o atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje – 0,90–1,40 m.

Genėjimo taisyklės. Vynmedžiai genimi ant sodinio paliekant ne daugiau kaip 12 pumpurų. Vynmedžiai genimi: taikant vienpetę Guyot techniką, paliekant vieną šaką ir ne daugiau kaip dvi trumpas ataugas; Y forma arba taikant trumpą dvipetę Guyot techniką, paliekant dvi šakas ir ne daugiau kaip dvi trumpas ataugas; trumpai (Cordon de Royat būdu arba formuojant vėduoklės formą). Nužydėjus žiedams (23 Lorenz fenologinė stadija), vaisius vedančių šakų skaičius ant ūglio yra ne didesnis nei 10.

b) Didžiausias gamybos kiekis

60 hektolitrų iš hektaro

6. Nustatyta geografinė vietovė

Vynuogių derlius imamas, vynas gaminamas ir brandinamas toliau nurodytų Piui de Domo departamento komunų teritorijose (sąrašas parengtas pagal 2020 m. Oficialųjį geografinių kodų registrą): Aubière, Authezat, Beaumont, Beauregard-Vendon, Billom, Blanzat, Boudes, Cébazat, Chalus, Chanonat, Chas, Châteaugay, Châtel-Guyon, Chauriat, Clermont-Ferrand, Corent, Cournon-d'Auvergne, Le Crest, Gimeaux, Laps, Lempdes, Malauzat, Les Martres-de-Veyre, Ménétrol, Mirefleurs, Mur-sur-Allier, Neschers, Orcet, Pérignat-lès-Sarliève, Pignols, Plauzat, Prompsat, Riom, La Roche-Blanche, La Roche-Noire, Romagnat, Saint-Amant-Tallende, Saint-Bonnet-lès-Allier, Saint-Georges-sur-Allier, Saint-Hérent, Saint-Maurice, Saint-Sandoux, Saint-Yvoine, Sauvagnat-Sainte-Marthe La Sauvetat, Sayat, Tallende, Vertaizon, Veyre-Monton, Vic-le-Comte, Volvic, Yssac-la-Tourette.

7. Pagrindinė (-ės) vyninių vynuogių veislė (-ės)

‘Pinot noir N’

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

1. Geografinės vietovės duomenys

a) Gamtos veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Piui de Domo departamente esanti vietovė maždaug 80 km driekiasi iš šiaurės į pietus ir 15 km – iš rytų į vakarus. Geografinė vietovė iš esmės yra Limanės baseino pakraštyje, vulkaninių struktūrų, kurios kerta vietovę tarp Livradua kalnų grandinės rytuose ir Sansi kalnų vakaruose, šlaituose. Vynuogyno sklypai paprastai sudaro daugybę mažų salelių, kurios beveik visuomet yra statokuose šlaituose. Vynmedžiai auga 350–550 m aukštyje 53 geografinės vietovės komunų teritorijoje.

Ugnikalnio veikla, dėl kurios iškilo Piui kalnų grandinė su viršukalne Piui de Domu (1464 m), suformavo geografinės vietovės kraštovaizdį ir prisidėjo prie jos įvairovės. Šią įvairovę puikiai atspindi geras papildomų geografinių nuorodų „Boudes“, „Chanturgue“, „Châteaugay“, „Corent“ ir „Madargue“ vardas ir jų ypatumai. Vynų „Madargue“ vietovė sutampa su Rjomo komuna, įsikūrusia ant vynuogininkystei palankios balto mergelio kalvos. Vynų „Côtes d'Auvergne“ simboliu tapusios geografinės nuorodos „Chanturgue“, kurios pavadinimą sudaro keltų kilmės žodžiai „cantalo“ (žvilgantis) ir „clarus“ (gerai matomas), vynuogynas užima statokus (daugiau nei 25 %) bazaltinės plynaukštės šlaitus. Geografinės nuorodos „Châteaugay“ vynuogyno sklypai išsidėstę senosios bazaltinės nuošliaužos, išsiskaidžiusios į daugybę nedidelių plynaukščių, šlaituose. Gerą geografinės nuorodos „Corent“ vardą lėmė tai, kad šis vynuogynas auga ant per paskutinius ugnikalnio išsiveržimus iškilusios kalvos, kuriai būdingas tamsus dirvožemis, kuriame gausu vulkaninės kilmės koliuvinių nuogulų. Geografinės nuorodos „Boudes“ vynuogyno sklypai išsidėstę plačioje klintinėje kalvoje, kurios viršūnę saugo bazaltinė nuošliauža.

Nustatytiems sklypams, kuriuose skinamos vynuogės, būdingą dirvožemį sudaro labai įvairios medžiagos, pavyzdžiui, mergelis, bazaltas, vulkaninės kilmės koliuvinės nuogulos, granitas, gneisas. Šiaip ar taip, visiems dirvožemio tipams būdingos puikios šiluminės savybės, negausūs vandens ištekliai, be to, sklypai dažniausiai yra saulės gerai apšviestoje vietoje.

Geografinei vietovei būdingas pusiau žemyninio tipo klimatas. Dėl Piui kalnų grandinės ir Sansi kalnų masyvo susidarantis fenas apsaugo vietovę nuo iš vakarų atslenkančių drėgno oro masių ir padeda palaikyti aukštesnę nei apskritai būdinga šiai geografinei aplinkai temperatūrą.

b) Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Vynuogės Piui de Domo departamente pradėtos auginti dar V amžiuje, kaip liudija Sidonijaus APOLINARO, kuris tuo metu buvo Klermono vyskupas, raštai. Skatinant diduomenei ir dvasininkijai, vėliau – buržuazijai, kokybiškų vynuogių vynuogynai toliau buvo plėtojami viduramžiais iki pat XVIII a. pabaigos, kai užsodintas plotas pasiekė maždaug 21 000 ha.

Po revoliucijos buvo panaikintos kliūtys gabenti vyną, o daugelis valstiečių įgijo teisę į nuosavybę ir pradėjo auginti vynmedžius. 1789–1804 m. smulkių ūkių skaičius padidėjo keturis kartus, o nuo 1789 iki 1850 m. Piui de Domo departamente vynmedžiais užsodinti plotai nuo 21 000 ha išsiplėtė iki 34 000 ha. Daugiausia buvo sodinama ‘Gamay N’ veislės vynmedžių, kurie genimi laikantis tradicijų. Gydytojas J. GUYOT nurodo, kad „vynmedžiai auginami apgalvotai“. Taip pat atkreipiamas dėmesys į pasirinktą veislę ‘Gamay N’, kuri vadinama Overnės „Gamay“, vėlai sproginančią pumpurus ir užauginančią „laisvai kabančias“ kekes.

Vyndarystės plėtrą paskatino per Aljė upės uostus į šiaurę vedantis kelias. Luaros upe nuplaukus iki Orleano, Seną (ir Paryžių) buvo galima pasiekti sausumos keliais. Taigi upė gerokai prisidėjo prie vyndarių suklestėjimo.

1895 m. vynuogyno plotas siekė 45 000 ha.

XIX a. 10-ajame dešimtmetyje sparčiai pasklidusi filokserų epidemija sunaikino didžiulius Overnės vynuogyno plotus. Jie kelių savanorių augintojų iniciatyva buvo atsodinti tik XX a. 1-ajame dešimtmetyje. 1902 m. buvo įsteigta vynininkystės laboratorija, o 1929 m. – „Châteauguay“ vynų apsaugos profesinė sąjunga. Pastarosios veikla 1932 m. išsiplėtė ir apėmė visus Overnės vynus. Tais pačiais metais Rjomo teismo sprendimu vynams, pagamintiems 171-os Piui de Domo departamento komunos teritorijoje iš ‘Gamay N’, ‘Pinot noir N’ ir ‘Chardonnay B’ veislių vynuogių, suteikta kilmės vietos nuoroda „Vins d’Auvergne“.

Tuomet gamintojai sutelkė jėgas ir 1935 m. Objere įkūrė kooperatinį vyno rūsį. Antrasis rūsys „Cave des Coteaux d’Auvergne“ įkurtas 1950 m., o 2010 m. pervadintas į „Cave Saint-Verny“. Galiausiai 1948 m. buvo įsteigta vyndarių draugija, kuri ėmė rūpintis Overnės vynų populiarinimu.

Tuomet prasidėjo kokybiniai pokyčiai ir netrukus išsiskyrė 5 vyndarystės sektoriai: „Boudes“, „Chanturgue“, „Châteaugay“, „Corent“ ir „Madargue“, kurie sudaro dinamišką šio regiono branduolį. Būtent dėl jų veiklos 1951 m. gegužės mėn. pripažinta aukščiausios kokybės vyno kilmės vietos nuoroda „Côtes d'Auvergne“. Overnėje iki šiol dominuoja vyno gamyba šeimos ūkiuose. 2008 m. 330 ha plote dirbo apie 150 gamintojų. Jie naudojosi maždaug penkiasdešimčia privačių ir šimtu kooperatinių vyno rūsių. Raudonieji vynai sudaro 75 % visos produkcijos, kuri siekia 11 000 hektolitrų.

2. Produktų kokybės ir savybių ryšys

Baltiesiems vynams paprastai būdingos citrusinių vaisių, egzotinių vaisių arba sunokusių kriaušių natos, galinčios pakisti į skrudintų produktų aromatą. Dažniausiai jie pasižymi šiokiu tokiu gaivumu ir sodriu, ilgai išliekančiu skoniu. Rožiniai vynai yra subtilaus skonio, jiems dažnai būdingas dominuojantis vaisių (citrusinių, egzotinių vaisių, uogų ir kt.) aromatas.

3. Priežastiniai ryšiai

Vynų ypatumą visų pirma lemia komunų ir sklypų, kurie išsidėstę kalvų šlaituose ir kuriuos Piui kalnų grandinė ir Sansi kalnų masyvas saugo nuo iš vakarų atslenkančių oro masių, pasirinkimas.

Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad geografinei vietovei didelę įtaką daro fenas – jis reguliuoja temperatūrą ir užkerta kelią pernelyg gausiems krituliams. Dėl karštų vasarų ir vidutiniškai 600 mm kritulių kiekio per metus tiksliai nustatytuose sklypuose, kuriuose skinamos vynuogės, vynmedžiai per visą vegetacinį laikotarpį auga puikiomis klimato sąlygomis. Tokios sąlygos užtikrina ankstyvą vegetacinio ciklo pradžią ir tinkamiausią vynuogių nokimo greitį.

Šiuos ypatumus taip pat lemia vynuogių veislių, ilgainiui natūraliai įsitvirtinusių vyndarystės tradicijoje, pasirinkimas. Ankstyvosios veislės ‘Gamay N’, ‘Pinot noir N’ ir ‘Chardonnay B’ atrinktos dėl jų prisitaikymo prie minėtų išskirtinių sąlygų.

Šios sąlygos taip pat lėmė tinkamiausio auginimo ir gamybos potencialo atskleidimo būdo, t. y. didelio sodinimo tankumo, intensyvaus genėjimo, aukštos lapijos ir dirvožemio apsaugos augaline danga, pasirinkimą.

Vynmedžių auginimo praktika, našumo valdymas ir vyndarių patirtis padeda atskleisti tvirtą ryšį, siejantį vulkaninės kilmės dirvožemį, puikias šilumines jo savybes, negausius vandens išteklius ir vynų kokybines savybes: baltieji vynai yra gaivūs, sodraus skonio, citrusinių vaisių aromato; rožiniai vynai yra subtilūs, vaisių aromato; raudoniesiems vynams būdingi vaisių aromatai su prieskonių natomis.

Ne vienos vyndarių kartos įdėtas pastangas vainikavo Overnės vynų pripažinimas 1932 m. sprendimu, o dar labiau įprasmino penkių geografinių nuorodų, kurios Overnės regione visuomet turėjo gerą vardą, pripažinimas.

Tai, kad šios vietinės nuorodos nuo seno naudojamos geografinėje vietovėje, patvirtina gerą vynų su kilmės vietos nuoroda „Côtes d’Auvergne“ vardą.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas:

Arčiausiai esanti vietovė

Arčiausiai esanti vietovė, kuriai taikoma su vyno gamyba ir brandinimu susijusi nukrypti leidžianti nuostata, apima toliau nurodytų Piui de Domo departamento komunų teritorijas (sąrašas parengtas pagal 2020 m. Oficialųjį geografinių kodų registrą): Beauregard-l'Évèque, Busséol, Le Cendre, Chadeleuf, Champeix, Chidrac, Coudes, Davayat, Égliseneuve-près-Billom, Espirat, Gerzat, Glaine-Montaigut, Ludesse, Madriat, Mareugheol, Montmorin, Montpeyroux, Mozac, Nohanent, Orbeil, Pardines, Parent, Pérignat-sur-Allier, Pont-du-Château, Reignat, Saint-Bonnet-près-Riom, Saint-Germain-Lembron, Saint-Julien-de-Coppel, Saint-Myon, Saint-Saturnin, Sallèdes, Teilhède, Vassel, Villeneuve, Yronde-et-Buron.

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas:

Atsižvelgiant į specifikacijos nuostatas, greta saugomos kilmės vietos nuorodos „Côtes d'Auvergne“ gali būti pateikiamas vienas iš šių papildomų geografinių pavadinimų: „Boudes“, „Chanturgue“, „Châteaugay“, „Corent“ arba „Madargue“.

a)	Visi papildomi užrašai, kurių naudojimą pagal Sąjungos teisės nuostatas gali reglamentuoti valstybės narės, etiketėse rašomi rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei dvigubas rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydis.

b)	Papildomas geografinės vietovės pavadinimas užrašomas rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei rašmenų, kuriais užrašyta saugoma kilmės vietos nuoroda, dydis.

Vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, etiketėse galima nurodyti mažesnę geografinę vietovę, jeigu ji įtraukta į kadastrą ir nurodyta derliaus deklaracijoje. Į kadastrą įtrauktas jos pavadinimas užrašomas rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei pusė rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-cd494272-3449-4ec1-a273-0ee14a3e54f7

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 379

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	63 metai 2020m. lapkričio 10d.

Turinys		Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2020/C 379/01	Komisijos komunikatas —, Komisijos aiškinamasis komunikatas dėl finansinių ataskaitų, įtrauktų į metines finansines ataskaitas, parengtas pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/815 dėl vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato (ESEF), rengimo, audito ir skelbimo	1
2020/C 379/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta, (Byla M.9434 — UTC/Raytheon) ( 1 )	8
2020/C 379/03	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta, (Byla M.9861 — Unilabs/Medbase/JV) ( 1 )	9

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2020/C 379/04	2020 m. lapkričio 9 d. Euro kursas	10
2020/C 379/05	2019 m. rugpjūčio 20 d. Susijungimų patariamojo komiteto nuomonė, Byla M.8870 – E.ON / Innogy, Pranešėjo valstybė narė – Danija	11
2020/C 379/06	Galutinė bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaita, E.ON / Innogy, (Byla M.8870)	14
2020/C 379/07	2019 m. rugsėjo 17 d. Komisijos sprendimo santrauka, dėl koncentracijos paskelbimo suderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimo veikimu, (Byla M.8870 – E.ON / Innogy) (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 6530)	16
	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2020/C 379/08	Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą	21

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1883
JPY	Japonijos jena	124,67
DKK	Danijos krona	7,4476
GBP	Svaras sterlingas	0,90224
SEK	Švedijos krona	10,1970
CHF	Šveicarijos frankas	1,0778
ISK	Islandijos krona	163,10
NOK	Norvegijos krona	10,7101
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	26,475
HUF	Vengrijos forintas	356,98
PLN	Lenkijos zlotas	4,4670
RON	Rumunijos lėja	4,8655
TRY	Turkijos lira	9,5786
AUD	Australijos doleris	1,6234
CAD	Kanados doleris	1,5388
HKD	Honkongo doleris	9,2128
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7378
SGD	Singapūro doleris	1,5950
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 321,43
ZAR	Pietų Afrikos randas	18,1305
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,8475
HRK	Kroatijos kuna	7,5640
IDR	Indonezijos rupija	16 710,47
MYR	Malaizijos ringitas	4,8821
PHP	Filipinų pesas	57,213
RUB	Rusijos rublis	90,1763
THB	Tailando batas	36,101
BRL	Brazilijos realas	6,2447
MXN	Meksikos pesas	23,8949
INR	Indijos rupija	87,6380

Draudimo įsigaliojimo data ir laikas	2020 10 01
Taikymo trukmė	2020 10 01 – 2020 12 31
Valstybė narė	Belgija
Ištekliai arba išteklių grupė	LEZ/*8ABDE (specialioji sąlyga taikoma LEZ/07.)
Rūšis	Megrimai (Lepidorhombus spp.)
Zona	8a, 8b, 8d ir 8e kvadratai
Žvejybos laivų tipas (-ai)	—
Nuorodos numeris	24/TQ123

	V Nuomonės
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2020/C 379/09	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas	22
2020/C 379/10	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas	29

	Klaidų ištaisymas
	Kvietimo teikti paraiškas – GP/DSI/ReferNet_FPA/002/20, ReferNet – Cedefop Europos profesinio rengimo ir mokymo (PRM) ekspertinių žinių tinklas – klaidų ištaisymas ( OL C 327, 2020 10 5 )	34


	(1) Tekstas svarbus EEE.