28.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/1

Rezoliucija dėl „Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto indėlio į Europos Komisijos 2021 m. darbo programą remiantis ad hoc grupės „EESRK indėlis į Europos Komisijos 2021 m. darbo programą“ darbu“

(2020/C 364/01)

Pranešėjai:

Petr ZAHRADNÍK

Stefano PALMIERI

Jan DIRX

2020 m. liepos 15–16 d. plenarinėje sesijoje (liepos 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią rezoliuciją 140 narių balsavus už, 15 – prieš ir 17 susilaikius.

1. Įžanga

1.1.

Savo rezoliucijoje dėl „EESRK pasiūlymų dėl ekonomikos atstatymo ir atgaivinimo priemonių po COVID-19 krizės“ (1) EESRK nurodė palankiai vertinantis ir visapusiškai remiantis Europos Komisijos pasiūlymus – priemonės „Next Generation EU“ planą ir bendrą 2021–2027 m. laikotarpio ES biudžetą. Komitetas tikisi, kad atsižvelgiant į atsigavimo ir atstatymo po koronaviruso krizės poreikį, šiuose planuose Komisijos pateiktos gairės bus visiškai ir konkrečiai perkeltos į 2021 m. Komisijos darbo programą.

1.2.

EESRK manymu, darbo programoje visas dėmesys turėtų būti sutelktas į ekonomikos ir visuomenės restruktūrizavimą ir tobulinimą remiantis šiais principais: žmogaus ir socialinių teisių apsauga, demokratinėmis vertybėmis ir teisinės valstybės principais, visišku bendrosios rinkos potencialo išlaisvinimu, darnaus vystymosi tikslų (DVT) pasiekimu, žiedinės ekonomikos kūrimu ir neutralaus poveikio klimatui užtikrinimu ES ne vėliau kaip iki 2050 m., taip pat geru valdymu ir demokratine atskaitomybe.

1.3.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pasirinkti šeši pagrindiniai užmojai (Europos žaliasis kursas, prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa, žmonėms tarnaujanti ekonomika, pasaulyje stipresnė Europa, europinės gyvensenos propagavimas ir naujas postūmis Europos demokratijai) yra tvirtas pagrindas 2021 m. darbo programai parengti. Galbūt dabar reikėtų didesnį dėmesį skirti investicijoms ir būtinybei jas didinti, be kita ko, įgyvendinant šiuo metu priimamas priemones. Kai kurie būsimos darbo programos aspektai aptarti Komisijos komunikate dėl Europos ekonomikos gaivinimo plano (2), o nauji pasiūlymai bus aptarti rugsėjo mėn. Komisijos pirmininkės U. von der Leyen pranešime apie Sąjungos padėtį, taip pat ketinimų rašte Europos Parlamentui ir Tarybai. EESRK taip pat palankiai vertina pakoreguotą 2020 m. darbo programą, kurioje reaguojama į COVID krizę ir apžvelgiami artimiausios ateities pokyčiai.

1.4.

EESRK palankiai vertina tai, kad, reaguodama į COVID-19 pandemiją, Europos Komisija pakoregavo savo 2020 m. darbo programą, siekdama paskatinti Europos ekonomikos atsigavimą. Komisija peržiūrėjo savo darbo tikslus ir suteikė prioritetus veiksmams, kurie yra būtini siekiant paskatinti Europos ekonomikos atsigavimą ir atsparumą, kartu įsipareigodama įgyvendinti savo pavyzdines iniciatyvas – Europos žaliąjį kursą ir skaitmeninę strategiją, nes jos yra itin svarbios siekiant naujo postūmio Europos ekonomikai, taip pat siekiant kurti atsparesnę, tvarią, sąžiningą ir klestinčią Europą. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad devynių iniciatyvų įgyvendinimas buvo atidėtas iki 2021 m.

1.5.

Ypač dabar, kai suvokiame, koks svarbus yra valstybių bendradarbiavimas šiais krizės laikais, EESRK tikisi, kad būsima konferencija dėl Europos ateities padės sustiprinti ir pagilinti ES institucinę struktūrą ir užtikrinti tikrą ES projekto atsinaujinimą, kad Europa pajėgtų atremti ateinančių dešimtmečių iššūkius. Todėl Komisija gali tikėtis visapusiškos Komiteto paramos.

1.6.

EESRK yra įsitikinęs, kad visuomenės ir ekonomikos atgaivinimo ir atstatymo procesas bus įmanomas tik jame aktyviai dalyvaujant pilietinės visuomenės organizacijoms ir socialiniams partneriams.

1.7.

Tolesniuose skyriuose ir punktuose Komitetas pateikia savo konkrečius pasiūlymus dėl 2021 m. darbo programos pagal Komisijos šešis pagrindinius užmojus.

2. Europos žaliasis kursas

2.1. Žaliasis kursas

2.1.1.

ES žaliąjį kursą taip pat galima vertinti kaip veiksmingą priemonę siekiant tvariai išjudinti ekonomiką didžiulėmis investicijomis, kuriomis būtų remiami būtini struktūriniai pokyčiai, kurių Europai nepavyks išvengti. Šiuo požiūriu tai būtų galima vertinti kaip galimybę padėti ekonomikai atsigauti ilgesniu laikotarpiu. Reikia pasiekti naują susitarimą dėl Europos, kad šiuo tikslu būtų galima sutelkti pakankamus viešojo ir privačiojo sektoriaus finansinius išteklius ir patvirtinti naują valdymo sistemą siekiant tai sėkmingai įgyvendinti praktikoje.

2.1.2.

EESRK tvirtai pasisako už perėjimą prie žiedinės ekonomikos. EESRK iki šiol aktyviai palaikė šioje srityje įgyvendinamas plataus užmojo politikos priemones, aktyviai dalyvaudama Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformos veikloje. Efektyvaus išteklių naudojimo srityje Komitetas seniai ragina Komisiją persvarstyti ekologinio projektavimo teisės aktus ir susijusius produktų politikos teisės aktus, palaipsniui įtraukti privalomuosius efektyvaus išteklių naudojimo reikalavimus produktų projektavimui ir patvirtinti naujas viešųjų pirkimų procedūras, kuriomis būtų skatinami žiediniai produktų ir naujo verslo modeliai, kartu atsižvelgiant į ekonomines aplinkybes pasibaigus COVID krizei ir realias galimybes įvykdyti pokyčius

2.1.3.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos persvarstymas, kurio tikslas – gerinti atskleidžiamos nefinansinės informacijos, įskaitant informaciją apie tokius aplinkosaugos aspektus kaip biologinė įvairovė, kokybę ir apimtį, atidėtas iki 2021 m. EESRK nuomone, mokesčių politika apskritai turėtų būti reformuota atsižvelgiant į plataus užmojo klimato politikos tikslus, o į mokesčių sistemas ir kainodarą turėtų būti įtrauktos aplinkos apsaugos sąnaudos, įskaitant sąnaudas, susijusias su mažėjančia biologine įvairove. Tai turėtų paskatinti nacionalines mokesčių sistemas pertvarkyti taip, kad mokesčių našta būtų susieta ne su darbo jėga, o su tarša, pernelyg pigiai įvertintais ištekliais ir kitu netiesioginiu poveikiu aplinkai. Siekiant užkirsti kelią aplinkos būklės blogėjimui ir atitaisyti jai padarytą žalą, turi būti taikomi principai „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“.

2.1.4.

EESRK palankiai vertina tai, kad biologinė įvairovė bus integruota į visas politikos sritis, kaip numatyta Komunikate dėl 2030 m. biologinės įvairovės strategijos (3). EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija įdiegs naują Europos biologinės įvairovės valdymo sistemą. Tai padės struktūriškai išdėstyti prievoles ir įsipareigojimus ir parengti veiksmų gaires, padėsiančias juos įgyvendinti. Ji bus naudinga tiek BŽŪP, tiek Europos maisto sistemai, todėl galėtų padėti toliau didinti jų tvarumą. Įgyvendindama šią naują sistemą, Komisija įdiegs stebėsenos ir peržiūros mechanizmą, kuris apims aiškų sutartų rodiklių rinkinį, padėsiantį reguliariai vertinti daromą pažangą ir esant būtinybei nustatyti, kokių taisomųjų veiksmų reikėtų imtis. Naudojant šį mechanizmą surenkami duomenys turi būti įtraukti į aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą ir padėti įgyvendinti Europos semestrą.

2.1.5.

EESRK palankiai vertina Europos klimato teisės aktą, kuriame nustatytas visoms ES valstybėms narėms teisiškai privalomas bendras tikslas iki 2050 m. užtikrinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) poveikio neutralizavimą ir nustatyta sistema šiam tikslui pasiekti. Todėl EESRK mano, kad pasiūlymas dėl Europos klimato teisės akto yra viena iš priemonių, kuriomis galima prisidėti prie norimo ir būtino Europos ekonomikos atkūrimo (4). Iki 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija ketina parengti Sąjungos klimato tikslo iki 2030 m. peržiūrą atsižvelgiant į neutralaus poveikio klimatui tikslą ir išnagrinėti galimybę nustatyti naują tikslą – iki 2030 m. sumažinti taršą 50–55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir iki 2021 m. pateikti atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų. EESRK ragina Komisiją atitinkamuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų pasirinkti tikslą iki 2030 m. sumažinti taršą ne mažiau kaip 55 proc., taip reaguojant į didžiulį poreikį pasauliniu mastu mažinti išmetamųjų teršalų kiekį (5).

2.1.6.

Ekonomikos ir visuomenės reformos procesas iš tikrųjų bus įmanomas, jei jame, kaip pilietinės visuomenės organizacijų, asociacijų ir tinklų nariai, dalyvaus visi piliečiai. Todėl valstybės narės ir ES turi užtikrinti, kad į šį sudėtingą procesą būtų įtraukti visi, ypač pažeidžiamiausi visuomenės nariai.

2.1.7.

Klimato politikos veiksmai ir tvarumo įsipareigojimai turi atsidurti ekonomikos gaivinimo ir atstatymo politikos priešakyje, kad ES ateitis nebebūtų siejama su dideliu išmetamu anglies dioksido kiekiu.

2.1.8.

Daugiametėje finansinėje programoje reikės padidinti finansavimą ir paskirti pakankamai lėšų investicijų poreikiams patenkinti, kad būtų užtikrintas realus ir visapusiškas perėjimas prie žaliosios ekonomikos. Taip pat svarbu toliau teikti pirmenybę kitiems aplinkosaugos klausimams, kaip antai dirvožemio, žemės ir jūrų apsaugai, kurių svarbos, nepaisant COVID-19 krizės ir jai pasibaigus, negalima nuvertinti.

2.1.9.

Būtina toliau didinti energetinį saugumą visais lygmenimis ir stiprinti visuomenės atsparumą, pvz., parengiant renovacijos programas. Kaip ir anksčiau, svarbus tarpvalstybinis bendradarbiavimas energetikos srityje ir ES valstybes siejančios energetikos tinklų jungtys, taip pat svarbu skatinti labiau diversifikuoti tiekimo šaltinius, pavyzdžiui, užsitikrinant platesnes skirtingų rūšių atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir esamų energijos kaupimo sprendimų pasirinkimo galimybes.

2.1.10.

Pažangą siekiant ES tikslo užtikrinti neutralų poveikį klimatui galima paspartinti didinant elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių ir iš mažai anglies dioksido išskiriančių šaltinių naudojimą, elektrifikuojant tuos sektorius, kuriuose vis dar pasikliaujama iškastiniais energijos ištekliais. Nacionaliniai energetikos ir klimato srities planai yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti energetikos sąjungos kūrimą ir Europos žaliąjį kursą.

2.1.11.

Atsižvelgiant į Europos klimato teisės akte nustatytą tikslą iki 2050 m. užtikrinti neutralų ES poveikį klimatui, ypatingą dėmesį reikia skirti transporto sektoriui, Iš tiesų šiame sektoriuje į aplinką išmetamo CO2 kiekis vis dar didėja, bet, siekiant įgyvendinti neutralaus poveikio klimatui tikslą, iki 2050 m. transporto išmetamųjų teršalų kiekį reikės sumažinti 90 proc.

2.1.12.

EESRK paragino įgyvendinant Europos žaliąjį kursą parengti atnaujintą ES miškų strategiją po 2020 m. Naujoji strategija galėtų pagrįstai apimti laikotarpį iki 2050 m. Visuose sektoriuose turėtų būti pripažinta miškų, miškininkystės ir su mišku susijusių pramonės šakų svarba siekiant šių tikslų ir tai turėtų paskatinti veiksmingesnį visų sektorių bendradarbiavimą.

2.1.13.

EESRK mano, kad prisitaikymo veiksmais galima reikšmingai padėti užtikrinti, kad tvari pertvarka ir ekonomikos atstatymas po COVID-19 krizės būtų įgyvendinami teisingiau. Bendruomenėms ir regionams, patyrusiems didesnį nei vidutinį neigiamą klimato kaitos poveikį, reikėtų padėti atremti šį poveikį ir patiriamą riziką. Tai ypač pasakytina apie bendruomenes ir regionus, kurių dabartinis ir ankstesnis išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei vidutinis.

2.1.14.

EESRK vertina tai, kad pakoreguotoje Komisijos 2020 m. darbo programoje pakankamai išsamiai aptariamas Europos žaliasis kursas ir jis palyginti tolygiai įtraukiamas į kiekvieną pagrindinę programos dalį. Komitetas ypač pabrėžia ypatingą dėmesį skirtą tvaraus perėjimo prie žaliosios ekonomikos finansavimui, ypač Europos žaliojo kurso investicijų planui ir Teisingos pertvarkos fondui. Be to, kitos pakoreguotoje darbo programoje nurodytos svarbios sritys, pavyzdžiui, darnus ir pažangus judumas, tvari gamyba ir vartojimas, maisto sistemų tvarumas arba energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, yra labai svarbios siekiant šio tikslo. EESRK mano, kad ir 2021 m. Komisijos darbo programoje daugiausia dėmesio bus sutelkta būtent į šias iniciatyvas.

2.2. Investavimo prioritetai

2.2.1.

Į ekonomikos gaivinimo planus investuojamos viešosios lėšos turėtų ne tik padėti atkurti Europos ekonomiką ir visuomenę, bet ir gerokai sumažinti paskesnių sukrėtimų poveikį, todėl jos turėtų būti investuojamos į atsparią, įtraukią ir klimatui nekenkiančią ekonomiką (vadinamąją gerbūvio ekonomiką).

2.2.2.

Visą ekonomikos gaivinimo laikotarpį viešojo ir privačiojo sektorių lėšos turėtų būti investuojamos vadovaujantis ES tvaria finansų taksonomija, siekiant paspartinti perėjimą nuo teršiančių prie žaliųjų sektorių.

2.2.3.

Būtina užtikrinti, kad naujoje DFP būtų paskirta pakankamai išteklių darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui ir kovai su klimato kaita ir kartu būtų laipsniškai atsisakoma priešingus rezultatus duodančio finansavimo (pavyzdžiui, iškastiniam kurui).

2.2.4.

Beveik visą dešimtmetį po 2009 m. krizės Europos ekonomikoje buvo susidaręs investicijų deficitas. Siekiant pasiekti pakankamų rezultatų, būtina atgaivinti investicijas. Būtent todėl EESRK vertina pasiūlymą dėl atkūrimo plano, kuriame daugiausiai atsižvelgta į „Next Generation EU“ programą ir jos ramsčius bei pakoreguotą 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą. Priemonę „Next Generation EU“ galima laikyti ypatingu ir kartu būtinu bei skubiu žingsniu, siekiant pagerinti investavimo aplinką ES. Tai išsamiau aptarta, pavyzdžiui, EESRK nuomonėje ECO/523 (6).

2.2.5.

EESRK pažymi, kad investicijos nėra tarp Komisijos kadencijos iki 2024 m. laikotarpio politikos tikslų, be to, kalbant apie konkrečias iniciatyvas, joms skirta nepakankamai dėmesio pakoreguotoje 2020 m. darbo programoje. Todėl EESRK rekomenduoja investicijomis grindžiamas iniciatyvas įtraukti į 2021 m. darbo programą, įskaitant pastangas sutelkti privačiąsias investicijas būsimo ES tvarios ekonomikos vystymo tikslais.

3. Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa

3.1.

COVID-19 krizė atskleidė, kad skaitmeninė revoliucija atlieka svarbų vaidmenį didinant mūsų bendruomenių atsparumą krizėms. Svarbiausia yra investuoti į esminių paslaugų skaitmeninimą ir stiprinti vyriausybių, teisės aktų leidėjų ir viešųjų įstaigų gebėjimą teikti savo paslaugas krizės metu. Kartu turime suvokti, kad skaitmeninės technologijos yra tik priemonė, o ne galutinis tikslas. Turime prisiimti viešąją atsakomybę už skaitmeninių technologijų sistemą ir orientuoti ją į aukštus tvarumo standartus, įskaitant tvirtas demokratines ir technologines apsaugos priemones, kartu taikydami išlaidų ir žinių rėmimo priemones, kad nė vienas neliktų nuošalyje. Tai reiškia, kad, vadovaujantis Europos prieinamumo aktu, reikia užtikrinti, kad skaitmeninė revoliucija garantuotų prieinamumą daugiau kaip 100 mln. ES neįgaliųjų.

3.2.

Ekonomikos atgaivinimo procese skaitmeninimas ir suteikia galimybių, ir kelia tam tikrą pavojų. Būtent inovacijų srityje ES gali tapti lydere, pavyzdžiui, blokų grandinės technologijų srityje, kurioje ES užima pirmaujančią poziciją. Blokų grandinė kaip technologija (ne bitkoinas) yra demokratinių vertybių nešėja, užtikrinanti skaidrumą ir suteikianti galimybę tobulinti valdymo struktūras. Tačiau būtina valdyti su skaitmeninimu siejamą riziką, kaip antai tolesnį nedarbą, skaitmeninę marginalizaciją ir socialinę atskirtį. Taip pat reikia rasti būdų, kaip pasinaudoti galimybėmis ir kartu sumažinti dėl to kylančią riziką aplinkoje, kurioje ES siekia išsaugoti savo konkurencingumą pasauliniu mastu.

3.3.

Svarbu išsaugoti Europos teisių, standartų ir vartotojų politikos modelį. Dėl to ES ir yra unikali. Pavyzdžiui, skaitmeninimo srityje ES dirbtinio intelekto (DI) etikos kodekse ES požiūris į „žmogaus atliekamo proceso valdymą“ skiriasi nuo kitų pasaulio regionų koncepcijos. Šis požiūris, grindžiamas pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, yra ES modelio dalis ir turėtų būti išsaugotas, nepaisant šiuo metu susiklosčiusios atšiauresnės konkurencinės aplinkos.

3.4.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu, jog galimybė naudotis skaitmeninėmis technologijomis būtų užtikrinta visoms visuomenės grupėms, ypač galimybė dirbti nuotoliniu būdu ir naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, įskaitant elektroninę prekybą ir e. sveikatos sistemą.

3.5.

Pandemija atskleidė, kad skaitmeninimas švietimo srityje nėra visiems visuomenės nariams vienodai prieinama galimybė, dėl to gali kilti papildomų problemų, susijusių su mokymosi rezultatais ir mokymosi galimybėmis. Todėl būtina įgyvendinti priemones, kuriomis remiami palankių sąlygų neturintys asmenys ir kurios taip padeda išvengti segregacijos.

3.6.

Reikia nuolat atnaujinti dirbtinio intelekto ir skaitmeninimo teisinę sistemą, kad būtų žengiama koja kojon su technologine pažanga, visų pirma sprendžiant skaitmeninių ryšių saugumo klausimą tiek tinklų, tiek turinio požiūriu.

3.7.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija iki 2021 m. atideda pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto dėl dirbtinio intelekto poveikio, įskaitant jo poveikį saugumui, atsakomybei, pagrindinėms teisėms ir duomenims. Komitetas ragina Komisiją: i) skatinti mokslinių tyrimų daugiadiscipliniškumą, įtraukiant kitas disciplinas, tokias kaip teisė, etika, filosofija, psichologija, darbo srities mokslai, humanitariniai mokslai, ekonomika ir kt.; ii) įtraukti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus (profesines sąjungas, profesines organizacijas, verslo organizacijas, vartotojų organizacijas, NVO) į diskusijas DI klausimais ir kaip lygiaverčius partnerius į ES finansuojamus mokslinius tyrimus ir kitus projektus, pavyzdžiui, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę dėl dirbtinio intelekto, sektorių dialogus, DI diegimo programą viešajame sektoriuje ir į kelrodį centrą; ir iii) toliau šviesti ir informuoti plačiąją visuomenę apie DI teikiamas galimybes ir keliamus iššūkius. Komitetas taip pat rekomenduoja Komisijai išsamiau apsvarstyti DI poveikį visoms pagrindinėms teisėms ir laisvėms, įskaitant, pavyzdžiui, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, į sąžiningus ir atvirus rinkimus, į susirinkimus ir demonstracijas, taip pat teisę nebūti diskriminuojamam. EESRK ir toliau nepritaria jokiam DI teisiniam subjektiškumui. Pritarus DI teisiniam subjektiškumui, civilinę atsakomybę reglamentuojanti teisė prarastų prevencinį taisomąjį poveikį, be to, gali kilti rimtas pavojus dėl neatsakingo elgesio tiek plėtojant, tiek naudojant DI, jeigu dėl to atsirastų galimybė piktnaudžiauti (7).

3.8.

Augant išmaniųjų telefonų naudojimo mastui ir atsiradus 5G ryšio tinklams, labai svarbus Europos Sąjungoje naudojamų skirtingų programėlių ir tinklų sąveikumo klausimas, ypač susiklosčius nepaprastajai padėčiai.

3.9.

Atsižvelgiant į tolesnę pažangą skaitmeninimo srityje, taip pat didėjantį skaitmeninimo poveikį asmeniniam, socialiniam ir profesiniam gyvenimui ir visiems sektoriams, būtina pasirūpinti, kad piliečiai būtų mokomi naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir reikia imtis veiksmų siekiant išvengti jų skaitmeninės atskirties.

3.10.

Ne veltui Europos pasirengimas skaitmeniniam amžiui yra vienas iš svarbiausių prioritetų, taip pat aiškiai aptariamas pakoreguotoje 2020 m. darbo programoje. EESRK vertina atkaklias Europos Komisijos pastangas tęsti darbus ne tik tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas, skaitmeninės paslaugos, kibernetinis saugumas, skaitmeniniai prietaisai ir vartotojams skirti technologiniai sprendimai, bet ir darbus, susijusius su skaitmeniniais finansais. EESRK ypač palankiai vertina pasiūlytoje naujoje Europos pramonės strategijoje skaitmeninėms technologijoms skirtą ypatingą dėmesį. Skaitmeninimas taip pat įtrauktas į Aviacijos paslaugų dokumentų rinkinį. EESRK taip pat labai vertina tai, kad skaitmeninimo klausimas minimas aptariant siūlomas prioritetines Europos mokslinių tyrimų erdvės sritis.

4. Žmonėms tarnaujanti ekonomika

4.1.

Turime atkurti savo ekonomikos valdymą, remdamiesi atsparia, tvaria ir įtraukia Europos ekonomikos sistema. Mes siekiame ne mechaniško ekonomikos atsigavimo, bet veikiau kokybiškų ekonominės politikos valdymo pokyčių.

4.2.

Bendras krizės poveikis dar neįvertintas, o ekonomikai atstatyti ir atgaivinti prireiks nemažai pastangų. Todėl būtina kuo skubiau įgyvendinti 2020 m. gegužės mėn. pasiūlymus dėl ekonomikos gaivinimo priemonės ir sustiprintos DFP. Mes taip pat turime būti pasirengę tolesnėms priemonėms ir jau priimtų priemonių pakeitimams, jeigu tai būtų pagrįsta atsižvelgiant į besikeičiančią padėtį.

4.3.

Komisija raginama toliau naudoti semestrą kaip ekonomikos atsigavimą skatinančią priemonę, atsižvelgiant į įgyvendinant Europos semestrą nustatytus investavimo ir reformų prioritetus. Komitetas palankiai vertina tai, kad pastaruoju metu siekta labiau atsižvelgti į socialinius klausimus ir Europos žaliąjį kursą, taip pat palankiai vertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimą pagal semestrą. Europos semestro metu Komisija turėtų padėti euro zonos valstybėms narėms įgyvendinti visas priemones, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti didesnę konvergenciją ir integraciją ekonomikos srityje. Tai gali būti bendra palankios fiskalinės politikos kryptis visai euro zonai, kuri padėtų išsivaduoti iš dabartinės krizės.

4.4.

Dėl visų kitose politikos srityse nustatytų prioritetų ir veiksmų reikės sukurti naują ekonomikos valdymo sistemą, kuri atitiktų šiandieninės makroekonominės situacijos keliamus iššūkius ir suteiktų galimybę Sąjungai ir jos valstybėms narėms įgyvendinti strategines pramonės, konkurencingumo, socialinės, aplinkos ir prekybos politikos priemones. 2020 m. pradžioje Komisija pradėjo plataus masto viešas konsultacijas šia tema, bet jos buvo nutrauktos dėl COVID-19 krizės ir Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios išvengimo sąlygos taikymo. Neturėtume tikėtis, kad 2021 m. galėsime tiesiog automatiškai vėl pradėti taikyti paktą. Todėl Komisija turėtų įgyvendinti naujas iniciatyvas Stabilumo ir augimo pakto reformai skatinti, kad būtų galima vienu metu užtikrinti stabilumą ir augimą.

4.5.

Šiomis aplinkybėmis EESRK ragina vykdyti simetriškesnį makroekonominį koregavimą, kurį turėtų atlikti tiek deficitą, tiek ir perteklių turinčios valstybės narės. Visos valstybės narės turi turėti galimybę daugiau investuoti į viešąsias paslaugas, nes, kaip parodė krizė, viešosios paslaugos atlieka labai svarbų vaidmenį gelbėjant žmonių gyvybes ir kovojant su pandemija. Be to, Europos vadovai, taikydami ES fiskalines taisykles, turėtų atsižvelgti į vadinamąją subalansuoto biudžeto taisyklę, pagal kurią tam tikros valstybės investicijos neįtraukiamos į deficito skaičiavimus ir atsižvelgiama į dabartinio skolos lygio tvarumą.

4.6.

Galiausiai, seniai raginama patvirtinti ilgalaikį euro zonos fiskalinės politikos stabilizavimo mechanizmą, nes galimų būsimų sukrėtimų atveju jis labai padėtų įgyvendinti Sąjungos anticiklinę politiką. Toks mechanizmas padėtų užtikrinti ilgalaikį nacionalinių viešųjų finansų stabilumą ir tvarumą ir būtų vertinamas kaip kitas būtinas žingsnis stiprinant Europos ekonominę ir pinigų sąjungą.

4.7.

Ekonomikos atsigavimas po COVID-19 krizės iš esmės priklausys nuo Europos finansinių rinkų gebėjimų užtikrinti pakankamą likvidumą. Tinkamas finansų rinkų veikimas ir gebėjimo pasidalyti finansinę riziką didinimas taip pat yra būtini Europos ekonomikos atsparumui stiprinti. Todėl nedelsiant reikėtų tęsti Europos finansų rinkų derinimą ir sujungimą, įskaitant bankų sąjungos sukūrimą ir kapitalo rinkų sąjungos stiprinimą. Peržiūrint bankų prudencines taisykles, kad būtų galima įgyvendinti likusius Bazelio sistemos susitarimus, reikia atsižvelgti į padėties ES bankininkystės sektoriuje ypatumus. Be to, itin svarbu, kad finansų rinkos galėtų padėti vykdyti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. EESRK nuomone, būtina įdėti daugiau pastangų siekiant integruoti tvarumą į finansų sektorių, todėl Komitetas palankiai vertina Komisijos siekį atnaujinti tvaraus finansavimo strategiją.

4.8.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į ekonomikos skaitmeninimą, bet kokie pelno apmokestinimo teisių paskirstymo šalims taisyklių pakeitimai turi būti derinami visuotinai, todėl palankiai vertina glaudų Komisijos, valstybių narių ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) (Didžiojo dvidešimtuko (G 20)) bendradarbiavimą siekiant padėti parengti tarptautinį sprendimą. Jei nepavyks rasti tarptautinio sprendimo, ES turi apsvarstyti galimybę imtis savarankiškų veiksmų. Kova su mokesčių slėpimu ir vengimu mokėti mokesčius, taip pat kova su pinigų plovimu turi išlikti svarbiausiu darbotvarkės prioritetu.

4.9.

Sanglaudos politika atliks svarbiausią vaidmenį siekiant užtikrinti subalansuotą ekonomikos gaivinimą, skatinant konvergenciją ir siekiant užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Finansinis lankstumas yra tikrai itin svarbus sanglaudos programoms ir suteiks valstybėms narėms galimybę pervesti lėšas atsižvelgiant į savo poreikius siekiant įveikti krizę. EESRK nuomone, reikėtų nustatyti tikrovišką tvarkaraštį, kad lėšos kuo greičiau būtų paskirstytos valstybėms narėms. Įgyvendinant ES sanglaudos politiką 2021–2027 m. visas dėmesys ir toliau turėtų būti sutelktas į ekonomikos konkurencingumo išlaikymą pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas, skaitmeninę pertvarką, taip pat į Europos žaliojo kurso darbotvarkę ir darnų vystymąsi.

4.10.

COVID-19 protrūkio sukelta sveikatos priežiūros sistemos ir ekonomikos krizė padidino esamą turto ir pajamų nelygybę ir aiškiai parodė, kad būtinas naujas visuomenės modelis, kuris būtų veiksmingesnis siekiant užtikrinti ekonominę ir socialinę sanglaudą, našumą ir teisingesnį turto pasidalijimą. Komisijai dabar skubiai reikia imtis tolesnių veiksmų dėl ankstesnių EESRK pasiūlymų, kurie padėtų priešinga kryptimi pakreipti didėjančios nelygybės tendenciją, kuri lemia atskirtį tarp skirtingų valstybių narių ir socialinių grupių ir prisideda prie kraštutinių pažiūrų judėjimų ir partijų iškilimo. Šiuo tikslu ES reikia imtis ryžtingų, valstybių narių pastangas papildančių veiksmų, kad būtų skatinamos investicijos į socialinę infrastruktūrą (švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą, sveikatos priežiūrą, ilgalaikę priežiūrą ir socialinę priežiūrą, prieinamą būstą), plėtojamas viešasis turtas, siekiant užpildyti rinkos sistemos spragas, kad fiskalinės pajamos būtų laipsniškai perorientuojamos nuo su darbu susijusių mokesčių į su turtu susijusius mokesčius, taip pat būtų sukurtas skaidrus duomenų apie visas pajamas ir turtą stebėjimo ir konsolidavimo mechanizmas, Europos lygmeniu būtų sukurtas bendrovių, kurios yra akcininkės, registras ir kt.

4.11.

Atsižvelgdama į COVID-19 krizę, Komisija taip pat turėtų atlikti anksčiau įgyvendintų iniciatyvų, kuriomis siekta stiprinti ir skatinti Europos, kaip pasaulinės ekonomikos dalyvės, vaidmenį, rezultatų analizę. Ji turėtų papildomai analizuoti ir siūlyti konkretesnius būdus ir priemones, kuriais būtų stiprinamas tarptautinis euro vaidmuo, įvairinamos tiekimo grandinės ir skatinamos tam tikruose strateginiuose sektoriuose taikomos europinės taisyklės bei standartai, siekiant užtikrinti atsparesnį Europos atsaką į trečiųjų šalių taikomas ekstrateritorialias sankcijas ir laipsniškai pereiti prie bendro Europos atstovavimo tarptautiniuose finansiniuose forumuose.

4.12.

Ekonominė gerovė turi būti atsieta nuo aplinkos būklės blogėjimo ir socialinio išsekimo. Tokie modeliai, kaip žiedinė ekonomika, bendro vartojimo ir bendradarbiaujamoji ekonomika, suteikia naujų galimybių užimtumo, atsakomybės ir inovacijų srityse, taip pat juos taikant pertvarkomi gamintojų, platintojų ir vartotojų santykiai, o tinkamai juos reguliuojant visi subjektai tampa atsparesni krizėms. Greta tinkamai įgyvendinamo naujojo ES žiedinės ekonomikos veiksmų plano ir tęsiamos EESRK ir EK valdomos Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformos veiklos, pagrindiniai prioritetai yra šie: skatinti visapusišką strategiją dėl tvaraus vartojimo, kurti naujus rodiklius, kuriais būtų pakeistas netinkamai naudojamas BVP rodiklis, ir pritaikyti ES Stabilumo ir augimo paktą, kad juo būtų siekiama tvarumo ir gerovės.

4.13.

Reikia atkurti visuomenę su tvirtesnėmis bendrus interesus tenkinančiomis paslaugomis, kaip numatyta SESV 14 straipsnyje, kuriame aptariamos bendrus ekonominius interesus tenkinančios paslaugos, prie SESV pridėtame Protokole Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų ir ypač Europos socialinių teisių ramstyje, taip pat sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis, elektroniniais ryšiais, viešuoju transportu, energetika, vandens ir atliekų surinkimu ir gretutine investicine programa.

4.14.

Šiuolaikinės ekonominio vystymosi koncepcijos grindžiamos ne tik klestėjimo, pelningumo ir efektyvumo kriterijais, bet ir socialinių reikalų bei aplinkos apsaugos srityse taikomų reikalavimų paisymu, taip pat visų rūšių neigiamo išorinio poveikio ir rinkos nepakankamumo problemų šalinimu. Kaip rodo per neseniai kilusią COVID krizę įgyta patirtis, ekonomika taip pat turi būti atspari ir pakankamai tvirta, kad atlaikytų ateityje kilsiančius sukrėtimus. Todėl labai rekomenduojama spręsti su struktūriniu disbalansu susijusias problemas.

4.15.

Šiuolaikinėje ekonomikoje taip pat būtina užtikrinti sklandų rinkos veikimą visuose jos segmentuose, įskaitant visai neseniai atsiradusias ekonomikos rūšis (virtualiąją, pasidalijamąją, žiedinę, skaitmeninę ekonomiką). Dėl šios priežasties taip pat palankiai vertinamas geriau veikiantis finansinis tarpininkavimas; ES kontekste tai visų pirma reiškia kapitalo rinkų sąjungos plėtojimą ir bankų sąjungos sukūrimą. Siekiant labiau remti perėjimą prie tvaresnės ekonomikos, taip pat reikia koreguoti apmokestinimo sistemą.

4.16. Bendroji rinka

4.16.1.

Bendroji rinka yra Europos projekto kertinis akmuo. Veikianti bendroji rinka skatina konkurenciją, didina veiksmingumą, gerina kokybę ir padeda mažinti kainas. Europos bendroji rinka, be abejonės, yra vienas didžiausių ES laimėjimų. Todėl labai svarbu ištirti, kaip, pasibaigus sveikatos krizei, vidaus rinkos veikimas gali paskatinti ekonomikos atsigavimą arba jam trukdyti.

4.16.2.

Pastarojo meto COVID pandemijos metu vidaus rinkos darna ir vienybė patyrė sunkių išbandymų. Išaiškėjo kelios sritys, kuriose bendroji rinka labai smarkiai nukentėjo ir buvo paralyžiuota, ypač laisvo asmenų judėjimo srityje. Neigiamas poveikis buvo padarytas ir tarpvalstybinių tiekimo grandinių tęstinumui. Tarpvalstybinės prekybos apimtys ES, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo dviženkliais skaičiais. Tačiau jos branduolys išliko ir veikia. Būtent šiuo metu bendrajai rinkai keliamas pagrindinis uždavinys – atkurti visus natūralius tarpvalstybinius srautus ES viduje ir panaikinti esamas bendrajai rinkai kylančias kliūtis, kurių visai neseniai ėmė netgi sparčiai daugėti, po šios krizės ėmus įgyvendinti kai kurias nacionalines strategijas ir koncepcijas.

4.16.3.

Tai yra galimybė skatinti socialines inovacijas kaip ekonomikos atgaivinimo modelį, pasitelkiant bendrą kūrybą, bendrą projektavimą ir bendrą gamybą. Sudėtingoje socialinėje aplinkoje, kurioje kyla didžiulių socialinių iššūkių, vienintelis būdas yra sutelkti visus visuomenės turimus išteklius ir vadovaujantis įvairius sektorius apimančiu, daugiadiscipliniu požiūriu ieškoti sprendimų. Organizuota pilietinė visuomenė yra socialinių inovacijų katalizatorius – judėjimas, kuris padėjo kurti gerovės sistemas, suteikusias galimybę sukurti naujas politikos priemones, struktūras, produktus, paslaugas ir darbo metodus. Pilietinės visuomenės dalyvavimas dabar reikalingas labiau nei bet kada, tačiau tikros socialinės naujovės galimos tik dalyvaujant organizuotai pilietinei visuomenei.

4.16.4.

Bendrosios rinkos strategija yra Europos projekto pagrindas. Ji sudarė sąlygas žmonėms, paslaugoms, prekėms ir kapitalui laisviau judėti ir suteikė galimybių Europos įmonėms, vartotojams ir darbuotojams. Reikia imtis priemonių, kad būtų visapusiškai išnaudotas visas bendrosios rinkos potencialas šalinant kliūtis. Be to, pasibaigus krizei ir atsižvelgiant į kitus besikeičiančios aplinkos aspektus, pavyzdžiui, skaitmeninimą, bendroji rinka turi visapusiškai prisitaikyti prie naujų idėjų ir verslo modelių. Todėl tikslas yra atkurti, atgaivinti ir pertvarkyti bendrąją rinką kaip ekonomikos atsigavimo priemonę. Vienas iš trumpalaikių veiksmų – neatidėliotinas sienų atvėrimas. Be to, reikia imtis trumpalaikių veiksmų dviem kryptimis: įtampos mažinimo ir postūmio ekonomikai ir našumui.

4.16.5.

Dabar besiformuojančios nevienodos sąlygos tampa rimta problema. Valstybių narių skatinamųjų priemonių rinkiniai yra labai įvairūs ir (nepaisant valstybių narių gerų ketinimų sušvelninti paklausos šoką) tokia priemonių įvairovė lėmė nevienodas sąlygas skirtingose valstybėse narėse. Be to, reikia spręsti valstybės pagalbos klausimą ir išanalizuoti jį iš kiekvienos sektoriaus perspektyvos, nustatant, kaip trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu šie veiksmai iškreips konkurenciją ir vienodas sąlygas.

4.16.6.

Mums reikia našumo realiojoje ekonomikoje (tai reiškia darbo vietas, perkamąją galią ir pagrindinius produktus bei paslaugas). Šis našumas gali būti įvairių formų, jį gali užtikrinti skirtingi verslo modeliai, tačiau, jei norime išvengti tolesnio nelygybės didėjimo, turime imtis veiksmų šioje srityje. Šis postūmis – tai paramos priemonių paketai ir palanki aplinka mažosioms ir vidurinėms įmonėms (MVĮ) ir pramonei. Kaip žinome, MVĮ yra Europos ekonomikos pagrindas ir joms reikia konkrečios paramos, tačiau be papildomos naštos ar biurokratizmo. MVĮ negalės atsigauti be ES ir nacionalinės finansinės paramos. Šiuo atžvilgiu labai svarbios bus subsidijos, paskolos, likvidumo užtikrinimas, mokesčių paskatos, palankios sąlygos darbuotojams išlaikyti ir įdarbinti, bankroto teisės aktų peržiūra ir kita parama. Bankroto teisės srityje ES turėtų imtis teisėkūros veiksmų, kad dėl COVID-19 bankrutavusios mažosios įmonės galėtų greitai vėl pradėti veiklą. Šie veiksmai turėtų būti ribotos trukmės.

4.17. Pramonės strategija

4.17.1.

Dauguma anksčiau minėtų aspektų apskritai visiškai tinka ir kalbant apie pramonės strategiją. Tačiau Europos pramonei kyla ne tik su bendrosios rinkos gerinimu susijęs uždavinys, bet ir, vietoj paslaugų, reikia numatyti esminius struktūrinius pokyčius, o tai ypač aktualu anglių kasybos ir daug anglies dioksido išskiriančios sunkiosios pramonės sektoriams.

4.17.2.

Naujos Europos pramonės strategijos esmė – užtikrinti šiuolaikiškos bei stiprios Europos pramonės ir taikant klimato kaitos ir aplinkos apsaugos reikalavimus kylančių uždavinių sambūvį. EESRK yra įsitikinęs, kad tokį sambūvį įmanoma užtikrinti, o jei tai pavyks padaryti sėkmingai, tai gali būti visuotinis santykinis Europos pranašumas. Kita vertus, EESRK puikiai supranta ir atsižvelgia į tai, kad dėl šios pertvarkos bus patiriamos didžiulės išlaidos, taip pat pritaria, kad jos turėtų būti tinkamai sumažintos ir kompensuojamos, atsižvelgiant į ekonomines galimybes.

4.18. Sveikatos priežiūros sistemos

4.18.1.

Svarbiausia, kad viena iš pagrindinių COVID-19 krizės pamokų yra ta, kad reikia stiprinti sveikatos priežiūros sistemas beveik visose Europos šalyse, visų pirma daugiausia dėmesio skiriant prevencijai. Dėl COVID-19 visų Europos valstybių sveikatos priežiūros sistemoms tenka didžiulė našta. Nors atsakomybė už sveikatos priežiūrą tenka valstybėms narėms, valstybių sienos viruso plitimo nesustabdo. Viruso plitimas daro poveikį visai Europai, tiek mūsų šalių viduje, tiek už jų ribų, o tai turi sanitarinių, socialinių ir ekonominių padarinių, dėl kurių reikia imtis bendrų atsakomųjų veiksmų Europos lygmeniu.

4.18.2.

COVID-19 krizė atskleidė ES priklausomybę nuo medicinos reikmenų importo iš ES nepriklausančių šalių. Investicijos į sveikatos apsaugą, priežiūrą ir ilgalaikės priežiūros paslaugas, prevencinę sveikatos priežiūrą ir darbuotojų sveikatos ir saugos politiką, atsižvelgiant į visą gyvenimą trunkantį ciklą, yra būtinos ir ES institucijos turi jas remti.

4.18.3.

COVID-19 krizė atskleidė, kad tarptautinės farmacijos įmonės turi didelę galią. Siekiant padidinti farmacijos pramonės nepriklausomumą, taip pat būtina įsteigti didelį Europos mokslinių tyrimų fondą naujiems vaistams ir vakcinoms kurti. ES institucijos turėtų turėti būtinus įgaliojimus koordinuoti būtiniausių medicinos ir apsaugos priemonių tiekimą, platinimą ir kainas bendrojoje rinkoje.

4.18.4.

EESRK ragina priimti tokią cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti, kuri užtikrintų žmogaus sveikatos ir aplinkos apsaugą ir kartu sumažintų pavojingų cheminių medžiagų poveikio riziką. Naujoji strategija turės visiškai atitikti Europos žaliąjį kursą.

4.18.5.

Būtina atkurti keleivių pasitikėjimą transportu, ypač viešuoju transportu. Šiuo tikslu, be kita ko, reikėtų stiprinti keleivių sveikatos apsaugą (pvz., sumontuojant oro kondicionavimo sistemas, nustatant sergančius žmones, naudojant valymo ir dezinfekavimo priemones ir kt.). Šiuo požiūriu taip pat reikia peržiūrėti ir netgi sustiprinti keleivių teises (pvz., nustatant kompensaciją už atšauktą kelionę).

5. Stipresnė Europa pasaulyje

5.1.

ES turi stiprinti ir remti savo globalią poziciją, kad pasaulio ekonomikoje ir politikoje ji galėtų atlikti didesnį ir strategiškai reikšmingesnį vaidmenį. Per pastarąjį dešimtmetį ši pozicija susilpnėjo. ES ekonomika turi potencialo geriau panaudoti savo lyginamuosius privalumus pasaulinėje prekyboje ir investicijų rinkoje, visų pirma pažangioje apdirbamojoje pramonėje ir inovatyviose paslaugose, siekdama tapti pasauline lydere. Šias pastangas turėtų papildyti geresnis ir veiksmingesnis ES atstovavimas pagrindinėse pasaulinėse organizacijose ir ES jose turėtų kalbėti vienu balsu. EESRK ragina Europos Komisiją dėti atitinkamas pastangas, kad 2021 m. darbo programoje būtų konkrečiau atspindėtas poreikis stiprinti ES pasaulines pozicijas.

5.2.

ES turėtų toliau remti daugiašalį požiūrį į prekybą. Socialinių, darbo ir darnaus vystymosi standartų (8) įtraukimas į PPO ir kitų susijusių JT agentūrų taisykles galėtų iš esmės prisidėti kuriant naują, sąžiningą ekonominę tvarką ir teisingą bei pažangią globalizaciją. Kartu ji turėtų priešintis pastangoms nustatyti naujas kliūtis ir apribojimus pasaulio ekonomikoje.

5.3.

Kaip vieną iš konkrečių COVID krizės pamokų, ES turėtų atidžiau apsvarstyti savo strateginio turto ir investicijų apsaugą ir sustiprinti tikrinimą tose srityse, kuriose kyla rizika, kad investicijų sandoris strateginiame sektoriuje bus politiškai netinkamai panaudotas.

5.4.

Po „Brexit“ ES turėtų ne tik sutelkti dėmesį į savo darnos ir vienybės stiprinimą, bet ir atitinkamais atvejais nepamiršti tęsti plėtros proceso, kuris pastaruoju metu, nepaisant tam tikros pažangos, ypač susijusios su kurių Vakarų Balkanų šalių stojimu, šiek tiek vėluoja. Plėtra galėtų labai padėti panaikinti politinį ir ekonominį netikrumą ir padidinti stabilumą šioje Europos dalyje.

5.5.

Per pastarąjį dešimtmetį geopolitinė padėtis pablogėjo, o tai susiję ir su teritorijomis, esančiomis arčiau ES išorės sienos. Siekiant remti stabilumą ir gerinti tarpusavio santykius su ES, turi būti tęsiama strateginės partnerystės ir įtraukios kaimynystės politikos iniciatyva. Ji turėtų lanksčiai reaguoti į naujas aplinkybes ir būti grindžiama bendra pagarba bei nauda, kurią ji teikia abiem pusėms.

5.6.

Dėl kintančios geopolitinės padėties ir pastarojo meto migracijos krizės padarinių, taip pat dėl pablogėjusių išorės santykių pasaulyje ir daugybės naujų rizikingų reiškinių, ES vystomoji parama ir pagalba taip pat tapo įvairesnė. Kitoje DFP šiam tikslui numatyta labai padidinti finansinius išteklius ir tikimasi, kad į programą bus įtrauktas Europos plėtros fondas. EESRK remia šią veiklą ir pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti Afrikai, siekiant padėti šiam žemynui įveikti sudėtingą politinę, ekonominę, socialinę ir aplinkos situaciją.

5.7.

Būtina atnaujinti ES geopolitinį strateginį vaidmenį skatinant pasaulinius taikos procesus, kad būtų atnaujintos ekonominio vystymosi galimybės ES kaimyninėse šalyse: Vakarų Balkanuose, EUROMED, Rytų šalyse partnerėse ir kitose nuo konfliktų kenčiančiose teritorijose.

6. Europinės gyvensenos propagavimas

6.1. Socialinės priemonės

6.1.1.

Be ekonomikos ir aplinkos klausimų, ES 2021 m. darbo programa turi apimti ir socialinį aspektą. Tai reiškia, kad svarbiausia, jog įgyvendinant šią programą, būtų kuriama socialinė ir tvari Europa. Šiuo požiūriu pilietinės visuomenės organizacijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Tai yra galimybė skatinti socialines inovacijas kaip ekonomikos atgaivinimo modelį, pasitelkiant bendrą kūrybą, bendrą projektavimą ir bendrą gamybą. Sudėtingoje socialinėje aplinkoje, kurioje kyla didžiulių socialinių iššūkių, vienintelis būdas yra sutelkti visus visuomenės turimus išteklius ir vadovaujantis įvairius sektorius apimančiu, daugiadiscipliniu požiūriu ieškoti sprendimų. Organizuota civilinė visuomenė yra socialinių inovacijų katalizatorius.

6.1.2.

Būtina plėtoti platesnį teisingo perėjimo (ne tik anglių pramonėje) supratimą ir visapusiškai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, kartu vykdant perskirstymo sistemų reformas, taip pat užtikrinant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą bei lyčių lygybę.

6.1.3.

Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) įgyvendinimas Europos lygmeniu visose valstybėse narėse yra svarbus žingsnis siekiant aktyviai pradėti aukštynkryptės socialinės konvergencijos procesą. Komisijos politinėse gairėse buvo numatyta užtikrinti teisingą perėjimą prie žaliosios socialinės rinkos ekonomikos visiems. Atsižvelgdama į tai, Komisija parengė veiksmų gaires „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“, kuriuo vadovaudamosi ES šalys, regionai ir partneriai iki 2020 m. lapkričio mėn. rengia diskusijas dėl konkrečių įsipareigojimų įgyvendinti ramstį, siekiant skatinti pažangą ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis (9). Komisija, remdamasi gauta medžiaga, 2021 m. pradžioje parengs veiksmų planą dėl socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo. Veiksmų gairių priede pateikiami papildomi pasiūlymai 2021 m. Tai – vaiko garantijų sistema, socialinės ekonomikos veiksmų planas, strategija dėl negalios ir ilgalaikė kaimo vietovių vizija (10).

6.1.4.

Vadovaudamasi gairėmis, Komisija surengė pirmojo etapo, o vėliau antrojo etapo konsultacijas su socialiniais partneriais dėl teisingo minimalaus darbo užmokesčio (11). EESRK laukia galimos būsimos Komisijos teisinės iniciatyvos dėl deramo teisingo minimalaus darbo užmokesčio. Šia iniciatyva turėtų būti siekiama užtikrinti, kad visose ES valstybėse narėse darbuotojams mokamas minimalus darbo užmokestis užtikrintų jiems deramą gyvenimo lygį. EESRK palankiai vertina tai, jog Komisija pripažįsta, kad galima imtis veiksmų ES lygmeniu siekiant didinti kolektyvinių sutarčių įtaką padedant užtikrinti minimalaus darbo užmokesčio pakankamumą ir nustatyti jo taikymo apimtį, taip pat kad ES veiksmai minimalaus darbo užmokesčio srityje turėtų apimti kolektyvinių sutarčių skatinimo, ypač sektorių lygmeniu, priemones (12).

6.1.5.

ES socialinis aspektas yra sudėtingas dėl to, kad norint jį sustiprinti reikia parengti valdymo mechanizmus, kurie sudarytų sąlygas skirtinguose sektoriuose veikiantiems subjektams spręsti problemas kolektyviai. Svarbų vaidmenį atlieka socialinis dialogas. Stiprus socialinis atsigavimas taip pat reiškia geresnes galimybes patekti į profesines sąjungas ir geresnę apsaugą. Reikėtų remti kolektyvines derybas ir demokratiją darbo vietoje. ES ir valstybės narės turi remti socialinius partnerius, siekiant reikšmingai padidinti kolektyvinių derybų aprėptį. Būtina stiprinti atstovavimą ir savarankiškumą, taip pat labiau susieti Europos ir nacionaliniu lygmenimis taikomą socialinį dialogą. Be to, reikia dar patobulinti socialinių partnerių pajėgumus ir dalyvavimą formuojant politiką, taip pat užtikrinti stabilią ir subalansuotą darbo santykių sistemą. EESRK mano, kad Komisija, nesikišdama į nacionalinės kompetencijos sritis, turėtų peržiūrėti Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirtą ES kokybės sistemą ir pasiūlyti teisinį pagrindą konkrečioms sistemos sąlygoms, susijusioms su darbuotojų dalyvavimu (13), kad būtų pagerintas darbuotojų dalyvavimas siekiant spręsti problemas, susijusias su žaliuoju kursu ir skaitmeninės transformacijos procesu.

6.1.6.

EESRK primygtinai ragina Komisiją reformuoti Europos Sąjungos ekonomikos valdymą. EESRK yra įsitikinęs, kad reikia a) tam tikrų valdymo permainų, t. y. būtini specialūs valdymo mechanizmai, kad būtų galima greičiau spręsti neatidėliotinas problemas, taip pat spręsti sudėtingus probleminius klausimus. Tokie mechanizmai turėtų susieti ES ir valstybių narių valdymo lygmenis, o ne pakeisti veiksmus bet kuriame iš jų; b) tam tikrų pokyčių integruojant DVT į ES ekonominės ir socialinės stebėsenos bei biudžeto sudarymo procesus. Šiuo atžvilgiu Europos semestrui būtų galima taikyti naujus, patobulintus, išmatuojamus ir papildomus socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius rodiklius, kad būtų galima stebėti ir sekti visus Europos socialinių teisių ramsčio aspektus ir principus bei 17 DVT (14).

6.1.7.

EESRK palankiai vertina paskelbtą pasiūlymą 2021 m. pagerinti platformų darbuotojų darbo sąlygas. Tačiau EESRK apgailestauja, kad Komisijos komunikate (15) tiesiogiai nenagrinėjamas daug platesnis įtraukios ir teisingos pertvarkos uždavinys. Komitetas pabrėžia, kad reikia parengti plataus užmojo veiksmų planą, kuriuo valstybės narės būtų skatinamos vykdyti savo pažadus dėl Europos socialinių teisių ramsčio deklaracijos (16).

6.1.8.

Naujas darbo apibrėžimas yra itin svarbus ekonomikos atgaivinimo po COVID-19 krizės etape. Tiek privačiajame, tiek viešajame sveikatos ir priežiūros sektoriuose našumo augimo siekis prieštaravo paslaugų kokybei ir pakenkė darbo patirčiai, o tai turėjo labai rimtų pasekmių sveikatos krizės metu daugumoje ES šalių. Perėjus prie paslaugomis grindžiamos veiklos būtų sukurta darbui imlesnė ekonomika, kuri atsvertų darbo vietų šiuose sektoriuose nesaugumą, skatintų didesnį užimtumą ir sugrąžintų darbo vietas į realiąją ekonomiką. Todėl būtina įgyvendinti politiką, kuria būtų remiamas kokybiškas darbas darbui imliuose sektoriuose, kuriuose teikiamos aukštos kokybės paslaugos.

6.1.9.

EESRK tebėra susirūpinęs dėl to, kad skurdas apskritai ir dirbančiųjų skurdas tebėra didelė problema daugelyje valstybių narių. ES ir valstybių narių lygmeniu reikia ne tik didinti darbo užmokestį, bet ir taikyti visapusišką požiūrį, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti tinkamų minimalių pajamų sistemas, bendruosius minimalius standartus nedarbo draudimo srityje ir veiksmingas aktyvios įtraukties sistemas, kurias papildytų būtinos ir įgalinančios socialinės paslaugos. Taip pat reikia gerai veikiančių darbo rinkų, valstybinių užimtumo tarnybų ir aktyvios darbo rinkos politikos (17).

6.1.10.

EESRK pritaria Komisijos 2020–2025 m. lyčių lygybės strategijai ir rekomenduoja Komisijai priimti lyčių aspekto integravimo strategijas visose programavimo bei valdymo įstaigose ir tarpsektorinį požiūrį į lyčių lygybę. Ši strategija turėtų būti įgyvendinama kartu sprendžiant COVID-19 poveikio problemą, taikant konkrečiai pritaikytas tikslines atsakomąsias politikos priemones. Komitetas atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą pasiūlyti teisėkūros iniciatyvą dėl privalomų darbo užmokesčio skaidrumo priemonių. Sprendžiant nevienodo darbo užmokesčio ir kitus lyčių nelygybės klausimus, reikėtų suteikti daugiau socialinio pripažinimo ir ekonominės vertės darbams bei sektoriams, kuriuose paprastai įdarbinama daugiau moterų, dažnai per mažai mokama ir jie yra nepakankamai vertinami.

6.1.11.

Svarbu ir toliau spręsti ir mažinti socialinius pandemijos padarinius, kurie itin juntami pagrindinėse transporto, kelionių ir turizmo srityse.

6.2. Migracija ir laikotarpis pasibaigus COVID-19 krizei

6.2.1.

Susidaro įspūdis, kad prasidėjus COVID-19 pandemijai, dėl kurios nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ištiko milžiniška tragedija ir žlugo visų šalių ekonomika, migracijos klausimas išnyko iš darbotvarkės, o visuomenė tapo tam šiek tiek abejinga. Net ir kilus dabartinei krizei, prieglobsčio prašytojų negalima palikti likimo valiai. Pagrindinės apsaugos teisės yra Europos vertybių pagrindas ir jų negalima ignoruoti, kai jas sunku apsaugoti.

7. Naujas postūmis Europos demokratijai

7.1.

Europos Sąjunga sukurta remiantis bendromis Europos vertybėmis, kurios yra nediskutuotinos jokiomis aplinkybėmis: pagarba žmogaus orumui ir žmogaus teisėms, laisvė, demokratija, lygybė ir teisinės valstybės principas. Šių vertybių negalima pamiršti ir tada, kai ES ir jos valstybėse narėse susiklosto ekstremalioji situacija ir joms iškyla ekonominių ir socialinių sunkumų. Nors atsakas į dabartinę krizę turi būti nedelsiamas ir reikalingos tam tikros išskirtinės ir ribotos trukmės priemonės, jos negali prieštarauti teisinės valstybės principams ir negali kelti pavojaus demokratijai, valdžių padalijimui ir pagrindinėms Europos piliečių teisėms. EESRK primygtinai reikalauja, kad visos šios srities politikos priemonės visiškai atitiktų mūsų bendras vertybes, nustatytas ES sutarties 2 straipsnyje.

7.2.

Vykstant šiam naujam atsigavimo ir atstatymo procesui, EESRK tikisi, kad būsima konferencija dėl Europos ateities galbūt suteiks galimybę sustiprinti ir pagilinti ES institucinę struktūrą ir užtikrinti tikrą ES projekto atsinaujinimą, kad Europa galėtų atremti ateinančių dešimtmečių iššūkius.

7.3.

COVID-19 krizė atskleidė institucijų ribotumą ir dabartinės Europos Sąjungos trūkumus, kartu parodydama, kad nedelsiant reikia veiksmingos ir efektyvios Sąjungos. Reikia naujos Europos Sąjungos tvarkos, apimančios daugiau nei ES bendrąją rinką, siekiant labiau integruotos Europos su tikru fiskaliniu pajėgumu, o pagrindinis jos tikslas – pagerinti visų piliečių gyvenimo ir darbo sąlygas. Dėl šių priežasčių EESRK mano, kad konferencijos proceso metu turėtų būti atsižvelgiama į esamas ES gaivinimo priemones ir jau nusistovėjusį solidarumą, kartu užtikrinant tvarumą aplinkos atžvilgiu, ekonomikos plėtrą, socialinę pažangą, saugumą ir demokratiją. EESRK pabrėžia, kad nepaisant pandemijos, pilietinės visuomenės organizacijų, tiesioginis socialinių partnerių ir išrinktų atstovų dalyvavimas turėtų išlikti konferencijos prioritetu, ir nekantrauja pradėti konferenciją, siekdamas kartu su visais ES piliečiais sukurti demokratiškesnę, veiksmingesnę ir atsparesnę Sąjungą. EESRK mano, jog Komisija turėtų užtikrinti, kad Konferencija būtų atvira visiems galimiems rezultatams, įskaitant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, Sutarties pakeitimų inicijavimą ar kitus veiksmus.

7.4.

EESRK nuomone, dezinformacija kelia tiesioginę grėsmę ne tik žmonių gebėjimui priimti faktais pagrįstus politinius sprendimus, bet ir Europos integracijos projektui, taigi ir Europos Sąjungos vienybei, klestėjimui ir pasaulinei įtakai. ES demokratinių sprendimų priėmimo gebėjimų silpnėjimas yra naudingas įvairioms užsienio jėgoms, taip pat ekstremistų grupuotėms, kurios priešinasi Europos bendradarbiavimui ir didesnei sanglaudai. EESRK norėtų pareikšti, kad tvirtai remia dabartines ES pastangas kovojant su dezinformacija, skleidžiama ES viduje ir iš išorės, ir primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi dezinformacijos praktikos kodekso ir įgyvendinami tolesni su tuo susiję reguliavimo veiksmai, kad būtų toliau plėtojama neseniai sukurta vadinamoji skubaus perspėjimo sistema ir Strateginės komunikacijos grupės žvalgybos padaliniai, taip pat išplėsti Europos išorės veiksmų tarnybos kovos su dezinformacija veiksmai, kartu gerokai išplečiant ES veiksmus prieš ES viduje skleidžiamą dezinformaciją (18).

7.5.

EESRK tvirtai remia Europos Komisijos pasiūlymą parengti Europos veiksmų planą demokratijos srityje, kuris turėtų būti visapusiškas ir tęstinis, suteikiantis galimybę įgyvendinti pokyčius, užtikrinamas finansine parama ir tarpinstituciniu koordinavimu. ES veiksmų planu demokratijos srityje ir susijusiomis būsimomis iniciatyvomis turėtų būti stengiamasi nuveikti daug daugiau siekiant laisvos ir pliuralistinės žiniasklaidos ir kokybiškos nepriklausomos žurnalistikos, veiksmingo socialinių medijų reguliavimo, ypač siekiant kovoti su dezinformacija ir numatant politinės reklamos internete ir atsakomybės už turinį reguliavimą, modernizuoto rinkimų proceso ir balsavimo teisėmis negalinčių pasinaudoti grupių, visų pirma neįgaliųjų, įtraukimo, taip pat plačiu mastu vykdomo pilietinio ugdymo apie Europos Sąjungą ir jos demokratinį procesą visose valstybėse narėse. EESRK primena savo pasiūlymą dėl plataus užmojo ES komunikacijos, švietimo ir visuomenės informavimo apie pagrindines teises, teisinės valstybės principą ir demokratiją strategijos (19).

7.6.

Reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant laisvos ir pliuralistinės žiniasklaidos ir kokybiškos nepriklausomos žurnalistikos, taip pat veiksmingai reglamentuoti socialinius tinklus, ypač siekiant kovoti su dezinformacija, be kita ko, reglamentuojant internetines politines reklamas ir atsakomybę už turinį.

7.7. Geresnis reglamentavimas ir prognozė

7.7.1.

EESRK toliau ragina peržiūrėti geresnio reglamentavimo darbotvarkę, į kurią integruojama „tvarumo patikra“, siekiant užtikrinti, kad visais ES teisės aktais ir politikos kryptimis būtų prisidedama prie DVT įgyvendinimo.

7.7.2.

EESRK yra įsipareigojęs prisidėti prie to, kad nauja Ateičiai tinkamo reglamentavimo platforma, kuria pakeičiama REFIT platforma, būtų sėkminga ir palankiai vertina sustiprintą EESRK vaidmenį šioje platformoje, susijusį su dalyvavimu, atstovavimu ir indėliu. Valstybės narės ir pilietinės visuomenės atstovai naujoje platformoje galės dirbti siekdami supaprastinti ir sumažinti nereikalingą reglamentavimo naštą ir parengti Europą naujiems sunkumams ateityje, pavyzdžiui, skaitmeninimui. COVID-19 krizė atskleidė, kad svarbu kurti politiką ir didinti pajėgumus taip, kad jie tiktų šalinant ateityje galinčius kilti neaiškumus.

7.7.3.

EESRK primena, kad geresnis reglamentavimas negali pakeisti politinių sprendimų ir dėl jo jokiu atveju neturi sumažėti nei reguliavimo, nei socialinės, aplinkos ir vartotojų bei pagrindinių teisių apsaugos lygis. EESRK ragina Komisiją persvarstyti geresnio reglamentavimo priemonių rinkinio gaires ir kriterijus, kad į vertinimo procesus būtų įtraukti programoje „Horizontas 2030“ nustatyti darnaus vystymosi tikslai (DVT). Tvarumo kontrolės principas turėtų būti aiškiai įtrauktas į geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį. EESRK pakartoja savo raginimą užtikrinti, kad ES poveikio vertinimo ekosistema būtų toliau tobulinama, kad pagerėtų jos kokybė, o kuriant bei įgyvendinant teisės aktus būtų sudaromos palankios sąlygos aktyviam organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimui (20).

7.7.4.

Siekiant sustiprinti dalyvaujamąją demokratiją, EESRK siūlo Komisijai sujungti viešas konsultacijas (dėl jų ribotumo) su suinteresuotųjų subjektų, kaip antai socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės, ad hoc apskritojo stalo diskusijomis.

7.7.5.

Turėtų būti sustiprintas pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas atliekant poveikio vertinimą ir strateginį prognozavimą, siekiant užtikrinti, kad rengiant būsimus teisės aktus bei politiką naujomis aplinkybėmis po COVID-19 būtų atsižvelgiama į praktinę patirtį ir žinias.

7.7.6.

Pačios pilietinės visuomenės organizacijos yra vienos iš nelygybės ir sistemos trūkumų aukų. Dažnai riboti ir nepastovūs ištekliai kelia grėsmę dabartiniam ir būsimam jų gebėjimui patenkinti poreikius. Šį klausimą reikia spręsti užtikrinant pilietinės visuomenės organizacijoms finansavimo mechanizmus. Komisijos darbo programa 2021 m. – t. y. laikotarpiui po krizės – didelė galimybė peržiūrėti ES bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės organizacijomis atsižvelgiant į tvaresnę ir struktūrinę finansinę pagalbą ir projektų finansavimą.

2020 m. liepos 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Rezoliucija dėl ekonomikos atstatymo ir atgaivinimo priemonių po COVID-19 krizės (OL C 311, 2020 9 18, p. 1).

(2) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1590732521013&uri=COM:2020:456:FIN

(3) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1590574123338&uri=CELEX%3A52020DC0380

(4) NAT/784 dėl Europos klimato teisės akto (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 143).

(5) Žr. 4 išnašą.

(6) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 124.

(7) INT/894 dėl baltosios knygos „Dirbtinis intelektas“ (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 87).

(8) Žr., pavyzdžiui, https://www.ilo.org/global/standards/lang--en/index.htm.

(9) https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/qanda_20_20

(10) Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti

(11) https://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=en&catId=1226&furtherNews=yes&newsId=9696

(12) Šiuo metu rengiama nuomonė SOC/632. Deramas minimalus darbo užmokestis visoje Europoje.

(13) CCMI/124. Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirta ES kokybės sistema (OL C 19, 2015 1 21, p. 50).

(14) https://www.eesc.europa.eu/en/documents/resolution/european-economic-and-social-committees-contribution-2020-commissions-work-programme-and-beyond

(15) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1600965538199&uri=CELEX:52020DC0102

(16) INT/897. Pramonės strategija (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 108).

(17) Šiuo metu rengiama EESRK nuomonė SOC/632 „Deramas minimalus darbo užmokestis visoje Europoje“, EESRK nuomonė SOC/583 https://www.eesc.europa.eu/en/our-work/opinions-information-reports/opinions/common-minimum-standards-field-unemployment-insurance-eu-member-states-concrete-step-towards-effective-implementation (OL C 97, 2020 3 24, p. 32) ir EESRK nuomonė „Europos pagrindų direktyva dėl minimalių pajamų“ (OL C 190, 2019 6 5, p. 1).

(18) SOC/630. Kampanijų poveikis dalyvavimui politinių sprendimų priėmimo procese (OL C 311, 2020 9 18, p. 26).

(19) OL C 282, 2019 8 20, p. 39 ir Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Tolesnis teisinės valstybės stiprinimas Sąjungoje. Esama padėtis ir galimi tolesni veiksmai“, 2019 m. balandžio 3 d.

(20) Nuomonė INT/886. Geresnis reglamentavimo vertinimas (O L C 14, 2020 1 15, p. 72).

28.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/14

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Įtraukesnės ir tvaresnės bankų sąjungos skatinimas didinant bendruomenių bankų indėlį į vietos plėtrą ir socialiai atsakingos tarptautinės ir europinės finansų sistemos kūrimą“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 364/02)

Pranešėjas

Giuseppe GUERINI

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2020 6 24
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	205 / 6 / 6

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Pastaraisiais metais tarptautiniu ir Europos lygmeniu patvirtintose taisyklėse ne visada visapusiškai atsižvelgiama į skirtingus modelius, kurie sudaro Europos bankų įvairovę, o tai turėjo didelį poveikį mažesniems ir teritoriniams bankams, kurie dažnai veikia kaip kooperatiniai bankai, visų pirma tokiose valstybėse narėse kaip Italija ir Ispanija.

1.2.

Europos bankų sistemos pliuralizmą ir įvairovę sudarantiems skirtingiems modeliams dėl ankstesnės finansų krizės įvestos reguliavimo priemonės turėjo nevienodą poveikį. Kai kuriais atvejais bankai, turėję mažiausią įtaką 2008 m. krizės kilimui, patyrė stipresnį spaudimą dėl taisyklių, priimtų reaguojant į krizę.

1.3.

EESRK pripažįsta, kad Komisija padarė pažangą ir savo naujausiuose reguliavimo veiksmuose geriau atsižvelgia į mažesnius ir paprastesnę sistemą turinčius bankus, tačiau mano, kad būtų naudinga toliau didinti bankininkystės taisyklių proporcingumą, atsižvelgiant į subjektų, kuriems jos skirtos, ypatumus, tačiau kartu užtikrinti prudencinių taisyklių veiksmingumą. Be to, neturėtų būti pažeisti ir apeinami bendrieji principai ir tikslai, kuriais grindžiamos priemonės, įvestos po finansų krizės, nes pasitvirtino, kad jie yra ir būtini, ir veiksmingi. Finansų sistemos saugumas, stabilumas ir atsparumas yra itin svarbūs aspektai.

1.4.

EESRK palankiai vertina neseniai priimtą sprendimą atidėti susitarimo „Bazelis III“ įgyvendinimą, ir ragina atėjus laikui į nacionalinę teisę perkelti naujas taisykles dėl kapitalo reikalavimų, tinkamai atsižvelgiant į bankininkystės verslo modelių įvairovę Europoje ir jų indėlį į bankų sąjungos įvairinimą ir atsparumą.

1.5.

EESRK ragina geriau pripažinti teritorinių ir bendruomenių bankų, kurie tokiose valstybėse narėse kaip Italija ir Ispanija dažnai veikia kaip kooperatyvai, daromą įtaką vietos lygmens MVĮ ir namų ūkiams ir kurie tam tikrais atvejais yra pagrindinė, o gal net vienintelė tūkstančių Europos piliečių ir įmonių galimybė gauti kreditą.

1.6.

EESRK taip pat prašo labiau įvertinti didesnių tokių valstybių kaip Vokietijos, Austrijos, Nyderlandų ir Prancūzijos kooperatinių bankų indėlį į Europos bankų sistemą. Tais atvejais, kai jie prisideda prie sisteminės rizikos, būtina imtis tinkamų reguliavimo ir priežiūros priemonių.

1.7.

Taip pat svarbu atsižvelgti į esminį kooperatinių bankų vaidmenį, kurį jie atlieka plėtojant ekonominę demokratiją; jie skatina dalyvauti savo suinteresuotuosius subjektus, kurie nėra tik paprasti akcininkai ar klientai, bet partneriai, galintys pasinaudodami savo balso teise dalyvauti nustatant valdymo gaires, kurios iš tiesų labiau orientuotos ne į akcinio turto vertę, o į visiems suinteresuotiesiems subjektams sukuriamą vertę.

1.8.

EESRK mano, kad Europos bankai, įskaitant teritorinius ir kooperatinius, atliks svarbų vaidmenį gaivinant ekonomiką po COVID-19 protrūkio remdami ekonomiką ir užimtumą.

1.9.

Diversifikuota bankų sistema, kurioje dalyvauja įvairūs suinteresuotieji subjektai ir kuri yra įsitvirtinusi teritorijose ir bendruomenėse, taip pat yra svarbi garantija, kad bus išlaikyta bendra ir dalyvaujamoji socialinė atsakomybė, tenkanti piliečiams, MVĮ ir ekonominės veiklos vykdytojams, aktyviai dalyvaujantiems realiojoje ekonomikoje.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

Ši nuomonė savo iniciatyva – tai EESRK indėlis į bankų sąjungos projektą, kuriuo siekiama darnaus vystymosi ir socialinės įtraukties, kurie yra būtini būsimam Europos Sąjungos konkurencingumui įvairių pasaulinių iššūkių kontekste. Atsižvelgdamas į tai, EESRK norėtų atkreipti dėmesį į pilietinės visuomenės interesus kuriant įtraukią, diversifikuotą ir tvarią bankų sąjungą.

2.2.

Šis indėlis dera su kitomis EESRK nuomonėmis dėl vietos ir kooperatinių bankų vaidmens (1) ir yra būtinas ypač šiandien, kai naujas aplinkybes lemia pasaulinė sveikatos, humanitarinė, ekonomikos, užimtumo ir socialinė krizė, kilusi dėl COVID-19 protrūkio.

2.3.

Pastaraisiais metais Europoje nuolat stiprinant ir griežtinant bankų veiklos reguliavimą ne visada pavyksta atsižvelgti į skirtingus modelius, kurie sudaro bankų įvairovę Europoje, ir parengti proporcingas ir mažesniems, teritoriniams bankams pritaikytas taisykles.

2.4.

Toliau išdėstyti argumentai visų pirma susiję su bendruomenių bankais, kurie dažnai yra maži ir turi supaprastintą valdymo struktūrą. Jie taip pat taikytini Europoje veikiantiems skirtingų modelių ir dydžių kooperatiniams bankams. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje ir Ispanijoje, šie bankai yra maži, jų yra daug ir jų veikla yra vietinės reikšmės. Kita vertus, tokiose valstybėse narėse kaip Vokietija, Austrija ir Nyderlandai šie bankai yra svarbūs sistemos dalyviai, tačiau tai, kad jie veikia kaip kooperatyvai, jiems būdingas tas pats pagrindinis kooperatinių bankų ypatumas: pirmenybė teikiama visiems suinteresuotiesiems subjektams sukuriamai vertei, o ne (daugiausia) akcinio turto vertei. Kai kooperatiniai bankai priklauso į biržos sąrašus įtrauktai bankų grupei, jie turi turėti bendrų ypatumų su kitomis biržinėmis bendrovėmis.

2.5.

Norint spręsti bankų reguliavimo klausimą, reikia imtis dvejopo uždavinio: kritiškai įvertinti faktus, kurie palaipsniui formavo Europos reguliavimo sistemą, ir nusibrėžti aiškią ateities perspektyvą, ko norime pasiekti.

2.6.

Reikėtų priminti ir pabrėžti, kad šiuo metu galiojanti sistema iš esmės yra atsakas į 2008 m. krizę. Europos teisės aktų leidėjai siekė pakeisti taisykles, kad būtų pašalinti krizės atskleisti trūkumai, ir visų pirma užtikrinti, kad bankai būtų geriau pasirengę ir atsparesni būsimoms krizėms.

2.7.

Nors įvykdytų reformų tikslai yra ir išlieka pagirtini, neabejotina, kad dėl požiūrio, kurio iki šiol laikėsi bankų reguliavimo institucija, jų poveikis įvairiems bankų sistemos dalyviams buvo nevienodas.

2.8.

Europos bankų sistemos pliuralizmą ir įvairovę sudarantiems modeliams įvykdytos reformos turėjo nevienodą poveikį. Kai kuriais atvejais verslo modeliai, kurie turėjo mažiausios įtakos 2008 m. krizės kilimui, pavyzdžiui, vietos bankai, kurie dažnai yra maži ar vidutinio dydžio ir kai kuriose valstybėse narėse veikia kaip kooperatiniai bankai, patyrė didesnį spaudimą dėl taikomų taisyklių.

2.9.

Be kita ko, dėl reguliavimo, kuris įvairiais požiūriais užkrauna vis sunkesnę naštą, mažieji ir vidutiniai vietos bankai patyrė laipsnišką reglamentavimo spaudimą prisijungti prie didesnių grupių ir su jomis susilieti, kad netektų pasitraukti iš rinkos, o tai savo ruožtu sumažino Europos bankų sistemos įvairovę.

3. Teritoriniai bankai ir bankų reguliavimas. Bendrosios pastabos

3.1.

Taikant įvairias taisykles, kurios buvo priimtos pastaraisiais metais siekiant įgyvendinti tarptautinius susitarimus ir Europos teisės aktus, nukentėjo mažieji ir vidutiniai bankai, ypač kooperatiniai, teritoriniai ir savitarpio pagalbos bankai ir tai lėmė šios trys priežastys:

a)	reikalavimų laikymosi išlaidos, atsirandančios dėl sudėtingos, painios, labai detalios ir nuolat kintančios reguliavimo sistemos;

b)	menkai atsižvelgta į tai, kad vietos bankų poveikis sistemai rizikingumo požiūriu yra skirtingas;

c)	dideliems sisteminės svarbos bankams suteikiamas pranašumas finansavimo išlaidų požiūriu.

3.2.

Todėl EESRK mano, kad teisės aktų leidėjams būtų naudinga kuo greičiau struktūriškai didinti bankų sektoriaus reguliavimo proporcingumą ir tinkamumą, atsižvelgiant į reguliuojamų subjektų ypatumus. Teisės aktų leidėjai turėtų siekti trijų tikslų:

a)	sumažinti dirbtinius konkurencijos iškraipymus, nulemtus taisyklių, kurios yra neproporcingos ir (arba) nepritaikytos skirtingiems reguliuojamų subjektų ypatumams, įskaitant skirtingus jų verslo tikslus;

b)	išlaikyti diversifikuotą Europos bankų sektorių, kuris būtų atsparesnis būsimoms finansų ir ekonomikos krizėms;

c)	skatinti (o ne mažinti) kreditinę paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms – svarbiam Europos ekonomikos sektoriui.

3.3.

EESRK pritaria neseniai priimtam sprendimui atidėti susitarimo „Bazelis III“ įgyvendinimą ir ragina, atėjus laikui, jo nuostatas perkelti į ES teisę tinkamai atsižvelgiant į bankininkystės verslo modelių įvairovę Europoje.

3.4.

Rengiantis naujų Bazelio susitarimo nuostatų perkėlimui į ES teisę, EESRK mano, kad būtų naudinga priminti ir paremti septynis principus, kuriuos 2019 m. birželio mėn. nustatė Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) mokslinis komitetas ir kurie buvo parengti prieš galutinai pradedant ESRV patariamąjį vertinimą (2):

pritaikomumas . Finansinės taisyklės turi būti kuriamos atsižvelgiant į finansų sistemos raidą ir neturi tapti kliūtimi inovacijoms. Tai taip pat reiškia, kad neturi būti esminių kliūčių naujiems bankams patekti į šį sektorių ir netrukdoma atsirasti naujiems verslo modeliams arba išsaugoti alternatyvius įsitvirtinusius bankų modelius, pavyzdžiui, kooperatinius bankus;

įvairovė . Reikėtų išsaugoti finansų įstaigų ir verslo praktikos įvairovę, nes ši įvairovė yra veiksminga apsaugos nuo sisteminio nestabilumo priemonė. Reikia vengti pernelyg homogenizuoti reguliuojamus verslo subjektus ir veiklą, nes gebėjimas sukurti „antikūnus“ ir įvairias reagavimo ir (arba) atsparumo formas prasidėjus neigiamiems ekonomikos ciklams didina bendrą finansų sektoriaus ir apskritai ekonomikos stabilumą;

c)	proporcingumas . Reguliavimo našta turėtų būti proporcinga rinkos trūkumų, kuriuos reikia ištaisyti, mastui ir reguliuojamų subjektų užimamos vietos sistemoje svarbai;

d)	pertvarkymo galimybė. Taisyklės turėtų leisti ekonomiškai netvarioms įstaigoms pasitraukti iš sistemos nepakenkiant jos stabilumui. Tačiau formuojant politiką reikėtų atsižvelgti į atitinkamų įstaigų vidaus struktūrą ir sudėtingumą;

sisteminis požiūris . Finansų sektoriaus reguliavimu turėtų būti siekiama užtikrinti, kad pagrindinės finansinės paslaugos visuomenei būtų teikiamos nenutrūkstamai. Reguliavimo sistema, sudaranti palankias sąlygas veiklos koncentracijai kelete finansų įstaigų, gali būti pažeidžiamesnė, nes ji priklauso nuo šių kelių įstaigų finansinio išlikimo;

f)	informacijos prieinamumas . Bankų informacijos srautai į reguliavimo institucijas, kaip nustatyta sektoriaus teisės aktuose, turėtų padėti greitai nustatyti „užkrato“ plitimo kanalus ir pažeidžiamumo židinius;

g)	su reguliavimu nesusijusi disciplina. Nustačius reguliavimo discipliną neturėtų būti atsisakoma išbandytų sprendimų, nepatenkančių į siaurą reguliavimo sritį.

4. Keletas konkrečių pasiūlymų dėl naujųjų taisyklių perkėlimo į bankų sąjungos reguliavimo sistemą

4.1.

Galima pagrįstai teigti, kad po ekstremaliosios padėties dėl COVID-19 protrūkio per 2019–2024 m. kadenciją Europos Komisija peržiūrės savo teisėkūros programą. Kol bus parengta nauja programa, EESRK nurodo šiuos pagrindinius Europos bankų sistemos taisyklių suderinimo tikslus, dėl kurių svarbu imtis veiksmų.

4.2.

Perkeliant Bazelio susitarimą (sudarytą 2017 m. gruodžio mėn.) būtina geriau pasinaudoti turima aiškinimo laisve ir diskrecija nei sistemų „Bazelis II“ ir „Bazelis III“ atveju. Apskritai reikia pripažinti, kad Europos Komisija ėmėsi teisingų veiksmų supaprastindama kai kurias taisykles mažesniems ir nesudėtingos struktūros bankams, kaip antai atskaitomybės reikalavimų, priežiūros ir kapitalo reikalavimų (MVĮ rėmimo koeficientas) taisykles. Tačiau būtina toliau tęsti veiksmus šia kryptimi, kiek įmanoma pritaikant taisykles prie skirtingų verslo modelių, kartu nesumažinant prudencinio reguliavimo veiksmingumo.

4.3.

Visų pirma EESRK pripažįsta teritorinių ir bendruomenių bankų, kurie dažnai tokiose valstybėse narėse kaip Italija ir Ispanija veikia kaip kooperatyvai, atliekamą ypatingą vaidmenį MVĮ ir namų ūkiams. EESRK taip pat pripažįsta kitų valstybių, pavyzdžiui, Vokietijos, Austrijos ir Nyderlandų, didesnių kooperatinių bankų indėlį į Europos bankų sistemą. Tais atvejais, kai jie prisideda prie sisteminės rizikos, būtina imtis tinkamų reguliavimo ir priežiūros priemonių.

4.4.

Siekiant įtvirtinti proporcingumą, nustatytą 2019 m. gegužės mėn. priimtais KRD 5 ir KRR II (vadinamuoju bankų sektoriaus dokumentų rinkiniu), Europos ekonomikai ir bankų sistemai būtų naudinga išplėsti Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 468/2014 (3) 40 straipsnyje nustatytą funkciją, pagal kurią svarbiai bankų grupei priklausantys bankai patys taptų svarbūs, nepaisant to, kad dydžio, vaidmens ir rizikos požiūriu jų reikšmė faktiškai išlieka labai nedidelė. Konkrečiai kalbant, KRD 5 84 straipsnio 4 dalyje ir KRR II 4 straipsnio 1 dalies 145 punkte įtvirtinta sąvoka „maža ir nesudėtinga įstaiga“ sumažinami tam tikri reikalavimai, visų pirma informacijos atskleidimo srityje.

4.5.

EESRK mano, kad sąvoka „maža ir nesudėtinga įstaiga“ sudaromas pagrindas laikytis sisteminio požiūrio į proporcingumą. Mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms taikomų reikalavimų supaprastinimas neturėtų apimti tik informacijos atskleidimo reikalavimus. Supaprastinti reikėtų ir kitus prudencinius ir priežiūros reikalavimus. Pavyzdžiui, maža ir nesudėtinga įstaiga neturėtų būti prižiūrima kaip svarbi įstaiga, net jei ji priklauso svarbiai grupei, kuriai pagal nacionalinės teisės nuostatas taikomi priežiūros reikalavimai. Tokia padėtis iš tikrųjų gali lemti dvejopą mažesnių bankų priežiūrą, vykdomą skirtingais lygmenimis, o tai turėtų didelį neigiamą poveikį tiek kalbant apie bankų reikalavimų laikymosi išlaidas, tiek apie bankininkystės institucijų reglamentavimo sąnaudas.

4.6.

EESRK taip pat tikisi, kad bus peržiūrėtos taisyklės ir mechanizmai, kuriais reglamentuojamas bankų pertvarkymas ir likvidavimas, MREL (4) apskaičiavimo būdas, alternatyvūs veiksmai, kurių gali imtis specialūs indėlių garantijų fondai (5), kuriuos sukūrė tam tikros teritorinių ar kooperatinių bankų sistemos, remiantis 2019 m. kovo 19 d. ES Teisingumo Teismo sprendimu dėl Tercas (6).

4.7.

Dėl naujų pirminės teisės aktų ir tvarių finansų priežiūros taisyklių neturi padidėti reikalavimų laikymosi išlaidos taikant nepakeliamus priežiūros modelius mažiems bankams ir kooperatiniams bankams.

4.8.

EESRK remia Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2019 m. pateiktą pasiūlymą dėl galimybės nustatyti ekologinį ir socialinį rėmimo koeficientą, kuris leistų sumažinti kapitalo reikalavimus dėl nuostolių padengimo, kai bankai teikia finansavimą socialinės ekonomikos įmonėms ir įmonėms, kurios iš tiesų dalyvauja darnaus ir integracinio vystymosi programose. Kadangi būtina užtikrinti finansų sektoriaus atsparumą ir stabilumą, reikėtų tinkamai išnagrinėti ir įvertinti galimybę nustatyti tokį ekologinį ir socialinį paramos koeficientą.

4.9.

EESRK nuomone, svarbu naujuose bankų sąjungą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyti konkrečias priemones, leidžiančias pripažinti, kad bankų investicijos į teigiamą poveikį visuomenei ir aplinkai darančią veiklą turėtų būti skatinamos, įskaitant palankias sąlygas dėl EBI reikalaujamų prudencinių finansinio stabilumo stiprinimo priemonių.

4.10.

Tai, kad šis reguliavimo aspektas yra labai svarbus patvirtina ir duomenys, rodantys mažesnį socialinės ekonomikos įmonių investicijų rizikingumą; neveiksnių paskolų požiūriu šios įmonės neturėjo beveik jokio poveikio Europos bankų sistemai.

4.11.

2019 m. pavasarį teisėkūros institucijos pasiekė kompromisą ir pavedė EBI (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (7) (KRR reglamentas) 501 straipsnis), pasikonsultavus su Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), įvertinti, remiantis turimais duomenimis ir Komisijos aukšto lygio ekspertų grupės tvarių finansų klausimais išvadomis, ar pagrįsta prudencinė tvarka, taikoma pozicijoms, susijusioms su veikla, kuri iš esmės vykdoma siekiant aplinkos ir (arba) socialinių tikslų. EESRK tikisi, kad šis vertinimas bus atidus ir naudingas.

5. Bankų grupės ir priežiūra

5.1.

Kalbant apie Europos teisės aktuose numatytų kooperatinių bankų grupių, į kurias susijungia bendruomenių ir teritoriniai bankai, ypač tam tikrose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje ir Ispanijoje, siekdami padidinti savo veiklos kritinę masę, formavimą, teritoriniams bankams turėtų būti suteikta galimybė tinkamai valdyti kapitalo panaudojimą savo patronuojančiosios bendrovės akcijomis, kad nebūtų nepagrįstai sumažintas skolinimui skirtas turtas.

5.2.

Šiuo metu Europos bankų grupes reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyta teisinė sistema grindžiama trimis KRR straipsniais:

a)	10 straipsnis: bankų grupės, kurias sudaro bankai, kuriuos nuolat kontroliuoja centrinė įstaiga, turinti kryžminių garantijų sistemą ir valdymo ir koordinavimo teises (Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Portugalijoje, Liuksemburge);

b)	113 straipsnio 6 dalis: grupės, turinčios valdymo ir koordinavimo teises patronuojančioje įstaigoje, arba itin integruotos sistemos (Prancūzija);

c)	113 straipsnio 7 dalis: institucinės užtikrinimo sistemos (Vokietija, Austrija, Italijos Bolcano provincija).

5.3.

Iš tiesų šios trys skirtingos grupės negali būti siejamos su tam tikrais ypatumais, kurie išskirtinai būdingi kooperatiniams bankams, kurių reikalauta prisijungti prie kooperatinių bankų grupių arba institucinių užtikrinimo sistemų po to, kai buvo sukurta bankų sąjunga.

5.4.

Tokie aspektai kaip reikalavimas kooperatiniams bankams laikytis savitarpio pagalbos taisyklių, plėtoti veiklą tik jų įsisteigimo teritorijoje, jų demokratinis valdymas, individualaus pelno nebuvimas, tikslios pelno paskirstymo ribos ir kapitalo nedalomumas yra nesuderinami su dabartine reguliavimo sistema.

5.5.

Dėl to gali sumažėti jų kaip teritorinių vystymosi bankų, įrodžiusių gebėjimą veikti anticikliškai, ilgalaikis veiksmingumas.

6. Laikotarpio po COVID-19 pandemijos programa

6.1.

Dabar akivaizdžiai matome dramatišką COVID-19 pandemijos poveikį. Turėsime įprasti gyventi su daug didesne valstybės skola ir, siekiant išteklius laiku nukreipti ten, kur jų reikės, teks pasitelkti visą finansų sistemą, kad ji prisidėtų prie bendrų valdžios institucijų ir privačių subjektų pastangų.

6.2.

Autoritetingai pareikšta, kad, atsižvelgiant į COVD-19 pasekmes, Europos bankai turės tapti „viešųjų veiksmų varomąja jėga“, kad paremtų ekonomiką ir užimtumą po šios ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos. Todėl „reguliavimas ir papildomos taisyklės jokiu būdu neturėtų trukdyti bankų balansuose numatyti šiam tikslui reikalingas galimybes“ (8).

6.3.

Dar neįmanoma žinoti, kaip COVID-19 krizė paveiks ekonomiką ir koks bus jos galutinis poveikis bankams, tačiau jau dabar reikia apsvarstyti tam tikrus klausimus atsižvelgiant į dabartinę ir būsimą padėtį:

a)	pagrindinis reguliavimo tikslas po 2008 m. finansų krizės buvo sumažinti bankų balansų riziką. Po COVID protrūkio – ir niekas dar negali pasakyti, kurį laiką tai truks – bankų balansai išaugs dėl valstybių narių ir pačios realiosios ekonomikos keliamos rizikos;

b)	bendras priežiūros mechanizmas, Europos bankininkystės institucija ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ėmėsi tam tikrų pagal dabartinę reguliavimo sistemą galimų lankstumo priemonių, kad sustabdytų tam tikras užduotis arba sumažintų tam tikrus prudencinius reikalavimus;

c)	jei ekonominis ir finansinis krizės poveikis bankų balansams ateityje išliks didelis, į šį poveikį reikės atsižvelgti ES įgyvendinant 2017 m. gruodžio mėn. Bazelio susitarimą;

Bazelio komiteto sprendimas atidėti 2017 m. gruodžio mėn. susitarimo įgyvendinimą yra neginčijamai teisingas ir būtinas, kad bankai galėtų susidoroti su pandemijos padariniais, tiek siekiant įvertinti COVID-19 sukeltos krizės poveikį bankų finansinei padėčiai, tiek geriau atsižvelgti į bankų įvairovę Europoje.

Briuselis, 2020 m. liepos 16 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) EESRK jau yra pateikęs keletą nuomonių dėl bankų sąjungos (pvz., Kooperatinių ir taupomųjų bankų vaidmuo teritorinėje sanglaudoje), tačiau į jose pateiktas rekomendacijas nebuvo atsižvelgta. 2014 m. nuomonėje dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl struktūrinių priemonių ES kredito įstaigų atsparumui didinti (COM(2014) 43 final – 2014/0020 (COD)) EESRK pateikė rekomendacijų dėl paramos vietos ekonomikai ir pabrėžė būtinybę priimti bankų sektoriaus reglamentą, kuriame būtų laikomasi proporcingumo principo. 2018 m. EESRK paskelbė tyrimą Europos kooperatinių bankų modeliai (ISBN: 978-92-830-4024-8, Katalogo Nr. QE-01-18-233-EN-N), kuriame apžvelgiama kooperatinių bankų sistemos padėtis ir perspektyvos Europoje.

(2) Patariamojo mokslinio komiteto reguliavimo klausimais ataskaita Regulatory Complexity and the Quest for Robust Regulation, Nr. 8. 2019 m. birželio mėn.

(3) OL L 141, 2014 5 14, p. 1.

(4) MREL – minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas, nustatytas Europos bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvoje (BGPD), kurio tikslas – užtikrinti tinkamą gelbėjimo privačiomis lėšomis mechanizmo veikimą padidinant banko galimybes padengti nuostolius.

(5) Vieną iš tokių indėlininkų apsaugos fondų valdo Italijos kooperatinių bankų konsorciumas (BCC-CR). Tai geras indėlininkų apsaugos mechanizmo, visiškai finansuojamo bankų nuosavais ištekliais, taikant savitarpio finansavimo ir kooperatinį mechanizmą, pavyzdys. Fondas imasi veiksmų, kai: vykdomas priverstinis administracinis bankų narių likvidavimas ir kai susijusių ir veiklą Italijoje vykdančių Sąjungos kooperatinių kredito bankų filialų atveju taikoma kilmės šalies garantijų sistema; vykdoma konsorciumui priklausančių bankų pertvarka; vykdomos operacijos, susijusios su veiklos, indėlių įsipareigojimų, verslo, dalių, turto ir sugrupuotų teisinių sandorių perleidimu; kai vienas iš narių žlunga arba jam kyla žlugimo rizika.

(6) Iš tikrųjų šiuo sprendimu panaikinamas Komisijos sprendimas, pagal kurį privatinės teisės konsorciumo parama vienam iš jos narių yra laikoma valstybės pagalba.

(7) OL L 176, 2013 6 27, p. 1.

(8) Žr., pavyzdžiui, buvusio ECB pirmininko Mario Draghi pastabas Financial Times, 2020 m. kovo 26 d.

28.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/21

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Apmokestinimo mechanizmai išmetamam CO2 kiekiui mažinti“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 364/03)

Pranešėjas

Krister ANDERSSON

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2020 6 24
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	209 / 1 / 6

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK mano, kad yra pagrįstų priežasčių nustatyti vienodas taisykles visoje ES, skirtas kovoti su visuotiniu atšilimu, ir jomis remiantis pradėti tarptautines diskusijas su kitais prekybos blokais.

1.2.

Iki šiol diskusijose daugiausia dėmesio buvo skiriama reglamentavimui ir aplinkosaugos mokesčiams, visų pirma mokesčiams, kuriais siekiama mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. EESRK teigia, kad visuotinio atšilimo problemą reikia spręsti pasauliniu mastu, visapusiškai ir simetriškai, atsižvelgiant į CO2 kiekį atmosferoje.

1.3.

Siekdama sumažinti anglies išmetimą, Komisija sutelkė dėmesį į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. EESRK mano, kad ateityje būtų naudinga ir būtina taip pat parengti naujas apmokestinimo priemones, kurios papildytų dabartinę apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir nacionalinius anglies dioksido mokesčius, siekiant sukurti veiksmingą ir simetrišką politikos sistemą, skirtą kovai su didėjančiu išmetamo CO2 kiekiu.

1.4.

EESRK palankiai vertina Komisijos požiūrį, nes mano, kad jis yra tinkamas žingsnis siekiant nustatyti veiksmingesnę anglies dioksido kainodarą visoje ekonomikoje. Tokia priemonė turėtų būti koordinuojama su kitomis papildomomis priemonėmis, įskaitant naują požiūrį į apmokestinimą ES vidaus rinkoje pagal nuoseklią politikos sistemą, taip pat su kitomis panašiomis priemonėmis, įgyvendinamomis kitose pasaulio jurisdikcijose.

1.5.

EESRK ragina Europos Komisiją imtis konkrečių iniciatyvų siekiant nustatyti panašius anglies dioksido mokesčius valstybėse narėse, kad būtų suderintos pastangos veiksmingai sumažinti CO2 kiekį. Idealiu atveju visoje ES bendrojoje rinkoje turėtų būti sukurtos vienodos apmokestinimo sąlygos, susijusios su išmetamaisiais teršalais ir (arba) jų mažinimu, taip pat su konkrečiais apmokestinimo metodais ir tarifais, siekiant užtikrinti lygiavertį poveikį atmosferos CO2 kiekiui.

1.6.

EESRK tiki, kad visuotinis atšilimas greičiausiai tęsis net ir pradėjus taikyti naujus mokesčius ir papildomas priemones, nebent iš atmosferos būtų pašalintas jau anksčiau išmestas CO2.

1.7.

EESRK ragina plėtoti, pasitelkus specialias investicijas, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) bei anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo (CCU) technologijų plėtrą tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu, nes jos padeda siekti tikslo sumažinti išmetamo CO2 poveikį ir apskritai siekti JT remiamų darnaus vystymosi tikslų bei Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslų.

1.8.

Valstybės narės visų pirma turėtų patvirtinti išsamią ir simetrišką aplinkos mokesčių politiką dėl CO2 poveikio visuotiniam atšilimui. Reikia įvesti tiek teigiamus, tiek neigiamus mokesčius. Pageidautina, kad iš CO2 mokesčių gautos pajamos būtų naudojamos CO2 kiekio mažinimo technologijų vietos, regionų ir nacionalinio lygmens paskatoms finansuoti.

1.9.

EESRK atkreipia dėmesį į kitas politikos priemones, skirtas anglies dioksido kiekiui mažinti: pradedant naujomis technologijomis ir baigiant žemės valdymo praktika, kurias reikėtų skatinti ir remti tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu. Visų pirma miškai natūraliai šalina anglies dioksidą, o medžiai yra ypač naudingi, kai fotosintezės būdu iš atmosferos pašalinama anglis. Plečiant, atkuriant ir tinkamai tvarkant miškus galima pasinaudoti fotosintezės galia sprendžiant CO2 problemą.

1.10.

Nors miško produktų pardavimas apmokestinamas kaip savininko pajamos, reikėtų pripažinti, kad sodinant medžius ir augant miškams atmosferoje mažėja CO2 kiekis, todėl taikant simetrišką požiūrį į visuotinį atšilimą ši veikla turėtų būti skatinama taikant neigiamą CO2 mokestį. Tai būtų svarbi priemonė klimato tikslams pasiekti.

1.11.

EESRK norėtų pabrėžti, kad veiksmingas priemones reikia įgyvendinti visiems socialiai priimtinu būdu.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

Visuotinis atšilimas kelia susirūpinimą visiems, o vyriausybės ieško veiksmingų būdų, kaip apriboti pasaulinį temperatūros kilimą. Visuotinį atšilimą lemia keletas veiksnių, tačiau anglies dioksido (CO2) išmetimas yra ypač svarbus.

2.2.

CO2 – tai šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios paprastai susidaro dėl žmogaus veiklos. Jos sukelia 64 proc. dėl žmogaus veiklos vykstančio atšilimo (1). Šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje per keletą dešimtmečių gerokai padidėjo ir šiuo metu yra 40 proc. didesnė nei tuo metu, kai prasidėjo industrializacija.

2.3.

Nuo 19-ojo amžiaus pabaigos vidutinė Žemės planetos paviršiaus temperatūra pakilo 0,9 °C (2). Tokį pokytį lėmė didėjantis į atmosferą išmetamo anglies dioksido ir kitų dėl žmogaus veiklos susidarančių teršalų kiekis, kuris, daugelio mokslininkų teigimu, yra atsakingas už bendrą pasaulio temperatūros kilimą.

2.4.

Žmogaus veikla keičia anglies ciklą, tiek į atmosferą išskiriant papildomą CO2 kiekį – tai turi įtakos natūralių absorbentų, pavyzdžiui, miškų, gebėjimui pašalinti CO2 iš atmosferos – tiek ir darant poveikį dirvožemio gebėjimui kaupti anglį. Pagrindinė žmogaus veikla, dėl kurios susidaro CO2, yra iškastinio kuro – anglies, gamtinių dujų ir naftos – deginimas energijai ir transportui, taip pat tam tikri pramoniniai procesai ir žemės naudojimo praktika.

2.5.

Azija šiuo metu yra didžiausia pasaulyje regiono teršėja, išmetanti 53 proc. viso pasaulyje išmetamų teršalų kiekio, iš kurių Kinijai tenka 10 mlrd. tonų (t. y. daugiau nei ketvirtadalis viso pasaulyje išmetamų teršalų kiekio); antra pagal dydį teršėja yra Šiaurės Amerika (18 proc. viso pasaulyje išmetamų teršalų kiekio), nuo jos nedaug atsilieka Europa (17 proc. viso pasaulyje išmetamų teršalų kiekio) (3).

2.6.

Išmetamo CO2 poveikis Žemės temperatūrai ir klimato kaitai tampa vis svarbesnis viešajai nuomonei ir pilietinei visuomenei, taip pat Europos ir nacionalinio lygmens politinėms partijoms.

2.7.

Europos Komisija savo ruožtu – prieš tai, kai pirmaisiais 2020 m. mėnesiais buvo priversta sutelkti dėmesį į dėl COVID-19 kilusią ekstremaliąją situaciją – konkrečių kovos su klimato kaita iniciatyvų, pavyzdžiui, žaliojo kurso (4), rengimą laikė didžiausiu savo darbotvarkės prioritetu.

2.8.

Žaliasis kursas (5) yra kertinis naujosios Europos Komisijos politinės darbotvarkės akmuo. Jo tikslas yra veiksmingai spręsti dabartinius su aplinka susijusius iššūkius, taip pat jis yra augimo strategija, kuria siekiama, kad iki 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ES būtų nulinis.

2.9.

Žaliasis kursas apima svarbius Europos ekonomikos sektorius, įskaitant transportą, energetiką, žemės ūkį, pastatų sektorių, taip pat konkrečius sektorius, kaip antai plieno, cemento, IRT, tekstilės ir cheminių medžiagų pramonę. Komisija rengia pirmąjį Europos klimato teisės aktą ir papildomas konkrečias strategijas bei investicijas, skatinančias ekologišką ekonomikos augimą. Teisingos pertvarkos fondas yra svarbus, tačiau jam gali prireikti papildomų išteklių (6).

3. Galimos politikos priemonės, naudotinos CO2 kiekiui mažinti (7)

3.1.

Daug veiklos rūšių gali daryti neigiamą poveikį kitiems ekonomikos subjektams. Gali būti, kad priimant sprendimus dėl tokios veiklos vykdymo nebuvo atsižvelgiama į šį neigiamą poveikį. Taigi veikla yra vykdoma neatsižvelgiant į dėl jos atsirandantį išorinį poveikį. Kitaip tariant, nesvarstant tikrųjų socialinės veiklos išlaidų. Priimant sprendimus svarbu atsižvelgti į socialines taršos išlaidas. Tai galima padaryti apmokestinant veiklą. Tada išorės poveikis bus įtrauktas į sprendimą, o tarša bus sumažinta atsižvelgiant į dėl jos atsirandančias išlaidas.

3.2.

Tačiau dėl tam tikros veiklos bendras taršos lygis gali ir sumažėti, tokiu būdu sukuriant teigiamą išorinį poveikį. Tokio pobūdžio veiklą reikėtų skatinti plėsti iki tiek, kad už suteiktą naudą būtų visiškai atlyginama. Tai galima padaryti teikiant subsidijas arba taikant neigiamą mokestį.

3.3.

Kadangi išmetamo CO2 poveikis yra pasaulinio masto, taršos kaina turėtų būti vienoda visur už lygiavertį neigiamą poveikį. Tik tada mokestis bus nustatomas ekonomiškai efektyviu būdu. Todėl reikia visuotinio požiūrio (8).

3.4.

Tačiau tiksliai įvertinti, kiek CO2 susidaro dėl kiekvienos veiklos, yra sudėtinga, be to, nėra pasaulinės rinkos, kurioje veiklai, kurią vykdant išmetamas CO2, būtų galima taikyti vienodą mokestį. Todėl šalys buvo priverstos taikyti dalines priemones. Svarbu išplėsti šių nuostatų taikymą didesnėms teritorijoms ir didesniam taršios veiklos skaičiui.

3.5.

EESRK mano, kad yra pagrįstų priežasčių nustatyti vienodas taisykles visoje ES ir jomis remiantis pradėti tarptautines diskusijas su kitais prekybos blokais.

3.6.

Apyvartinių taršos leidimų naudojimas ES ir kitose pasaulio vietose yra vienas iš būdų atsižvelgti į poreikį nustatyti vienodą kainą už vieną toną išmetamo CO2 kiekio.

3.7.

Tačiau iki šiol diskusijose daugiausia dėmesio buvo skiriama reglamentavimui ir aplinkosaugos mokesčiams, visų pirma mokesčiams, kuriais siekiama mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. EESRK teigia, kad visuotinio atšilimo problemą reikia spręsti visapusiškai ir simetriškai, atsižvelgiant į dabartinį CO2 kiekį atmosferoje.

3.8.

Kadangi mažinant CO2 kiekį atmosferoje kovojama su visuotiniu atšilimu, taip pat naudinga sumažinti tam tikrą išmetamą CO2 kiekį arba tą patį CO2 kiekį pašalinti iš atmosferos. Todėl CO2 kiekio atmosferoje padidinimas arba sumažinimas yra klausimai, kurie turėtų būti sprendžiami simetriškai. Tai reiškia, kad CO2 kiekio atmosferoje padidinimas (aplinkos teršimas) turėtų būti susietas su papildomomis išlaidomis (mokesčiais), o veiklai, kuria mažinamas CO2 kiekis, turėtų būti teikiama subsidija (neigiamas mokestis).

3.9.

Tačiau iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama beveik vien tik siekiui užkirsti kelią tolesniam teršalų išmetimui. Tikėtina, kad visuotinis atšilimas tęsis net ir pradėjus taikyti naujus mokesčius ir papildomas priemones, nebent iš atmosferos būtų pašalintas jau anksčiau išmestas CO2. Todėl EESRK mano, kad valstybės narės turėtų taikyti simetriškas priemones.

3.10.

Išmetamo anglies dioksido kiekio apmokestinimo ir neigiamo mokesčio už CO2 kiekio atmosferoje mažinimą tikslas – daryti poveikį elgsenai ir internalizuoti išorinį visuotinio atšilimo poveikį. Tačiau mokesčiai ir (arba) subsidijos turės įtakos gamybos ir užimtumo galimybėms visuose ekonomikos sektoriuose. A priori nėra akivaizdu, kad teigiamas ir neigiamas mokesčio tarifai turėtų būti vienodo dydžio (9).

3.11.

Labai svarbu suderinti skirtingas paskatas tvarioms investicijoms stimuliuoti, su sąlyga, kad bus atsižvelgta į susijusį teigiamą išorinį poveikį. Suderinta mažo anglies dioksido kiekio indeksų metodika reikėtų vadovautis kaip gairėmis apskaičiuojant ir kitų rūšių poveikį.

3.12.

Siekiant, kad perėjimas prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos būtų tvirtesnis ekonominiu požiūriu ir politiškai patikimesnis, reikėtų kuo greičiau imtis veiksmų siekiant sumažinti tiesiogines ir netiesiogines subsidijas iškastinio kuro sektoriui, dėl kurio patiriamos didelės aplinkosaugos sąnaudos.

3.13.

Kadangi Europos žaliojo kurso finansinis poreikis yra labai didelis, o bendri ES biudžeto ištekliai gana riboti, privačiojo sektoriaus vaidmuo bus labai svarbus. Į tai turi būti atsižvelgta susitarime dėl daugiametės finansinės programos. Tačiau CO2 mokesčiai visų pirma atsiranda dėl poreikio keisti namų ūkių, įmonių ir viešųjų subjektų elgesį, o ne dėl to, kad jie yra pajamų šaltinis. EESRK norėtų pabrėžti, kad veiksmingas priemones reikia įgyvendinti visiems socialiai priimtinu būdu.

4. Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos

4.1.

Galima politinė išmetamo CO2 kiekio mažinimo priemonė yra Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) (10). Ji grindžiama didžiausio leidžiamo kiekio nustatymo ir prekybos principu. Pagal šį principą nustatomas didžiausias bendras tam tikrų ŠESD kiekis, kurį gali išmesti į sistemą įtraukti subjektai. Laikui bėgant šis didžiausias kiekis mažinamas, todėl bendras išmetamųjų teršalų kiekis turi sumažėti. Įmonės, kurioms taikoma sistema, gauna arba perka apyvartinius taršos leidimus, kuriais prireikus galima prekiauti (11).

4.2.

Komunikate „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640), teigiama, kad siekdama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, Komisija iki 2021 m. birželio mėn. peržiūrės keletą atitinkamų su klimatu susijusių politikos priemonių (12). Turima omenyje dabartinė apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, įskaitant tai, kad į esamą sistemą gali būti įtraukta naujų sektorių, taip pat papildomos priemonės susijusios su i) valstybių narių tikslais mažinti išmetamųjų teršalų kiekį sektoriuose, kuriems netaikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema; ii) žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reglamentu.

4.3.

4.4.

Vertinant iš tarptautinės perspektyvos, prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemų skaičius visame pasaulyje padidėjo. Be ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS), jau veikia arba kuriamos nacionalinės arba subnacionalinės sistemos Kanadoje, Kinijoje, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Korėjoje, Šveicarijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

4.5.

EESRK palankiai vertina regionines iniciatyvas, kuriomis siekiama gerokai sumažinti išmetamą CO2 kiekį, nes tai yra būtini veiksmai siekiant veiksmingai kovoti su klimato kaita, kurią sukelia išmetamas CO2. Todėl EESRK ragina Europos Komisiją toliau dėti pastangas ir jas didinti, kad Europa taptų pirmaujančiu regionu šioje srityje.

5. Anglies dioksido išmetimo mokesčiai

5.1.

Kita galima politikos priemonė – anglies dioksido mokesčiai. Šie mokesčiai padeda sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį dviem būdais: i) didinant anglies pagrindu pagamintų degalų ir elektros kainą; ii) todėl įmonės motyvuojamos pereiti prie švarios energijos, tokios kaip, pavyzdžiui, vandens, saulės ar vėjo energija.

5.2.

Tinkamai nustatyti anglies dioksido mokesčiai atitinka principą „teršėjas moka“, pagal kurį teršėjas turėtų atlyginti būtinų priemonių taršai mažinti išlaidas atsižvelgiant į visuomenei padarytą žalą, kaip nurodyta JT Rio de Žaneiro deklaracijoje (13) (1992 m.) ir Direktyvoje 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (14).

5.3.

Siekdama sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, Komisija sutelkė dėmesį į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. EESRK mano, kad ateityje būtų naudinga ir būtina taip pat parengti naujas apmokestinimo priemones, kurios papildytų dabartinę apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir nacionalinius anglies dioksido mokesčius, siekiant sukurti veiksmingą ir simetrišką politikos sistemą, skirtą kovai su didėjančiu išmetamo CO2 kiekiu. Kaip tinkamai paaiškino TVF, itin svarbu koordinuoti pastangas pasauliniu lygmeniu (15).

5.4.

Kai kurios šalys Europoje yra nustačiusios energijos mokesčius arba energijos mokesčius, kurie iš dalies grindžiami anglies dioksido kiekiu. Tai, be kita ko, Švedija, Danija, Suomija, Nyderlandai, Norvegija, Slovėnija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė (16).

5.5.

Švedija taiko didžiausią anglies dioksido mokesčio tarifą – 112,08 EUR už toną išmetamo anglies dioksido, todėl per pastaruosius 25 metus jos išmetamas anglies dioksido kiekis sumažėjo 23 proc. Švedijos anglies mokestis buvo įvestas 1991 m. taikant 250 SEK (23 EUR) už išmetamo iškastinio anglies dioksido toną mokestį. Ši norma buvo palaipsniui didinama ir 2020 m. pasiekė 1 190 SEK (110 EUR); šis mokestis išlieka kertiniu Švedijos klimato politikos akmeniu (17).

5.6.

Švedijos anglies dioksido mokestis suteikė paskatų mažinti energijos suvartojimą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir naudoti daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos alternatyvų. Palaipsniui didinant mokesčių lygį suinteresuotosioms šalims buvo suteikta laiko prisitaikyti, todėl ilgainiui išaugo politinis pritarimas mokesčių didinimui.

5.7.

Apskritai Švedijos patirtis rodo, kad galima sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, net jei tam reikia iš esmės pertvarkyti ekonomiką. 1990–2017 m. laikotarpiu Švedijos BVP padidėjo 78 proc., o šalies viduje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis per tą patį laikotarpį sumažėjo 26 proc., todėl Švedija užėmė 8-ąją vietą Pasaulinio konkurencingumo indekse.

5.8.

1990 m. Suomija tapo pirmąja pasaulio šalimi, įvedusia anglies dioksido mokestį. Iš pradžių mokestis buvo grindžiamas tik anglies kiekiu gaminant šilumą ir elektros energiją. Vėliau mokesčio taikymas buvo išplėstas ir pradėtas taikyti ne tik angliai, bet ir energijai bei transportui naudojamiems degalams.

5.9.

1992 m. Danija įvedė anglies dioksido mokestį, kuris buvo taikomas visam iškastinio kuro (gamtinių dujų, žalios naftos ir anglių) vartojimui. Norvegijoje anglies mokesčiu apmokestinama iki 55 proc. visų išmetamų teršalų; likusiems išmetamiesiems teršalams taikoma vidaus prekybos taršos leidimais sistema (18).

5.10.

5.11.

Panašių CO2 mokesčių taikymas valstybėse narėse turėtų būti naudojamas siekiant daryti įtaką prekybos partneriams, kad jie imtųsi panašių veiksmų, taip visame pasaulyje plečiant pastangas ir mažinant poveikį Europos konkurencingumui. Siekiant išvengti sudėtingų kompensacinių taisyklių, reikalingas visuotinis sprendimas.

5.12.

Be to, teisingai nustatyti mokesčiai galėtų prisidėti prie ekonomikos augimo, inter alia, skatindami produktyvias investicijas į naujas technologijas. Tai visų pirma pasakytina apie technologijų, kuriomis siekiama sumažinti esamą CO2 kiekį atmosferoje, kūrimą.

6. CCS (CO2 surinkimo ir saugojimo) ir CCU (CO2 surinkimo ir panaudojimo) technologijos

6.1.

Kita galima politikos priemonė yra metodų, skirtų esamam CO2 kiekiui atmosferoje mažinti, taikymas. Tikėtina, kad tokie metodai bus reikalingi kartu su ATLPS ir CO2 mokesčiais. Reikalingas simetriškas požiūris. Veikla, kuria mažinamas jau dabar atmosferoje esantis CO2 kiekis, yra taip pat naudinga siekiant apriboti visuotinį atšilimą, kaip ir veikla, kuria mažinamas CO2 išmetimas.

6.2.

Dvi pagrindinės technologijos, kuriomis siekiama sumažinti CO2 kiekį, yra anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologija (CCS) ir anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo technologija (CCU) (19). Taikant abi technologijas CO2 pašalinamas iš atmosferos, suspaudžiamas ir transportuojamas į saugojimo vietą. Technologijos turi didelį potencialą klimato kaitai švelninti (20). Taip pat esama kitų technologijų ir tikimasi, kad artimiausioje ateityje jų bus sukurta dar daugiau.

6.3.

CCS ir CCU technologijų skirtumai yra galutinėje surinkto CO2 paskirties vietoje. Taikant CCS surinktas CO2 perkeliamas į tinkamą ilgalaikio saugojimo vietą, o taikant CCU surinktas CO2 paverčiamas komerciniais produktais.

6.4.

CCU reiškia CO2, kaip žaliavos, surinkimą ir naudojimą gaminant mineralines medžiagas, cheminius statybinius blokus, sintetinį kurą ir statybines medžiagas. Jis gali būti naudojamas siekiant apriboti išmetamą CO2 kiekį perdirbant CO2 į produktus, visam laikui izoliuojant CO2 statybinėse medžiagose, pvz., betone, taip pat recirkuliuojant CO2 su tiesioginiu oro surinkimu. Ši technologija taip pat gali būti naudinga energijos kaupimui pasitelkiant sintetinio metano gamybą.

6.5.

ES sukūrė reguliavimo sistemą, skirtą šiai naujai technologijai komercializuoti ir subsidijuoti, nors surinkimo ir saugojimo sąnaudos vis dar yra svarbus neigiamas veiksnys. Kol kas brangiausia proceso dalis yra surinkimo komponentas.

6.6.

Šiuo metu didžiausi CCS ir CCU įrenginiai yra Jungtinėse Amerikos Valstijose.

6.7.

Europoje nuo 1996 m. Norvegija naudoja anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) bei anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo (CCU) technologijas (21). Milijonai CO2 tonų per metus iš gamtinių dujų gamybos keliuose tam skirtuose įrenginiuose buvo surinkta ir yra saugoma tinkamose vietose. Tai iki šiol sėkmingiausia Europos patirtis naudojant CCS technologijas. Pastaraisiais metais Švedijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Prancūzijoje ir Airijoje sukurta kitų papildomų CCS ir CCU technologijų formų (22).

6.8.

EESRK ragina plėtoti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) bei anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo (CCU) technologijų plėtrą tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu, nes jos padeda siekti tikslo sumažinti išmetamo CO2 poveikį ir apskritai siekti JT remiamų darnaus vystymosi tikslų bei Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslų.

6.9.

Norint veiksmingai ir ekonomiškai sumažinti visuotinį atšilimą, reikia skatinti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo bei anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo technologijas (23). Visų pirma nacionaliniai biudžetai turėtų atlikti itin svarbų vaidmenį didinant tokių technologijų naudojimą, skatinant viešąsias investicijas ir mokesčių paskatas. Šiuo atžvilgiu Europos Komisija svarsto galimybę peržiūrėti atitinkamas valstybės pagalbos gaires, įskaitant aplinkos apsaugos ir energetikos gaires, kurios bus iš dalies pakeistos iki 2021 m., kad valstybėms narėms būtų suteikta daugiau lankstumo.

6.10.

6.11.

Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo bei anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo technologijų moksliniams tyrimams skirtus Europos fondus reikėtų geriau finansiškai remti ir strategiškai orientuoti siekiant geresnių, konkrečių rezultatų, ieškant alternatyvų CO2 surinkimo ir saugojimo pajėgumams.

6.12.

Nereikėtų nuvertinti viešųjų pirkimų taisyklių vaidmens (24). Nacionalinės vyriausybės ir vietos viešojo administravimo institucijos turėtų toliau ir geriau išnaudoti žaliuosius tikslus ir konkrečias aplinkosaugos priemones, įtvirtintas direktyvoseo2014/24/ES (25), 2014/25/ES (26) ir Direktyvoje 2014/23/ES (27) dėl viešųjų pirkimų ir koncesijų. Taigi, nacionalinės investicijos ir viešosios išlaidos galėtų būti taikomos kartu su Europos žaliajame kurse numatytomis priemonėmis.

7. Papildomos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo priemonės

7.1.

Galiausiai EESRK atkreipia dėmesį į kitas politikos priemones, skirtas anglies dioksido kiekiui mažinti: pradedant naujomis technologijomis ir baigiant žemės valdymo praktika, kurias reikėtų skatinti ir remti tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu. Visų pirma miškai natūraliai šalina anglies dioksidą, o medžiai yra ypač naudingi kaupiant fotosintezės būdu iš atmosferos pašalintą anglį. Plečiant, atkuriant ir tinkamai tvarkant miškus galima pasinaudoti fotosintezės galia sprendžiant CO2 problemą.

7.2.

Nors miško produktų pardavimas apmokestinamas kaip savininko pajamos, reikėtų pripažinti, kad sodinant medžius ir augant miškams atmosferoje mažėja CO2 kiekis, todėl taikant simetrišką požiūrį į visuotinį atšilimą ši veikla turėtų būti skatinama nustatant neigiamą CO2 mokestį. Tai būtų svarbi priemonė klimato tikslams pasiekti.

7.3.

Be to, dirvožemyje natūraliai kaupiama anglis. Paskutinėje BŽŪP buvo nustatytos tam tikros žalinimo priemonės, kuriomis siekiama padidinti Europos žemės ūkio indėlį į ekologišką augimą Europoje. Tokios priemonės turėtų būti skatinamos tiek, kiek jos yra suderinamos su didėjančiu maisto gamybos poreikiu ir aplinkosaugos tikslų įgyvendinimu. Žiedinė ekonomika taip pat gali suteikti daugiau galimybių siekti aplinkos ir klimato tikslų.

Briuselis, 2020 m. liepos 16 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Klimato kaitos priežastys, Europos Komisija (Energetika, klimato kaita, aplinka), https://ec.europa.eu/clima/change/causes_lt.

(2) Pasaulinė klimato kaita, NASA, https://climate.nasa.gov/evidence/.

(3) Pasaulinis anglies dioksido projektas, išmetamo CO2 kiekis – http://www.globalcarbonatlas.org/en/CO2-emissions.

(4) Žr. EK komunikatą Europos žaliasis kursas. Siekis tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu.

(5) Žr. EESRK nuomonę Europos žaliojo kurso investicijų planas ir EESRK nuomonę (OL C 282, 2019 8 20, p. 51).

(6) Žr. EESRK nuomonę Teisingos pertvarkos fondas ir Bendrųjų nuostatų reglamento pakeitimai (OL C 311, 2020 9 18, p. 55).

(7) Žr. Ataskaitą dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje iš 2019 m. JT aplinkos programos dėl visuotinių pastangų.

(8) Jei nebus rastas tikrai visuotinis sprendimas, kils problemų ne tik dėl to, kaip elgtis su produktais iš ne ES šalių, bet ir atsiras pasienio mokesčių koregavimo mechanizmo būtinybė bei šio mechanizmo pasekmės.

(9) Būtų galima teigti, kad subsidija už toną išmetamo CO2 turėtų būti didesnė už išmetamo CO2 mokesčio tarifą, nes mažesnės produkcijos apimtys CO2 išmetančiuose verslo sektoriuose greičiausiai lems tam tikrą nuolatinį nedarbą. Be to, turbūt lengviau gauti visuomenės paramą struktūriniam ekonomikos pertvarkymui, dėl kurio kuriamos naujos technologijos, nei apriboti dabartinius gamybos metodus.

(10) Žr. EESRK nuomonę ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos persvarstymas (OL C 71, 2016 2 24, p. 57).

(11) Dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir leidimų kainodaros kilo daug diskusijų. Leidimų skaičius ir ekonominis verslo ciklas paprastai daro didelę įtaką leidimų kainai. Tikėtina, kad dėl COVID-19 krizės susidariusios dabartinės ekonominės padėties bus atnaujintos diskusijos dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos.

(12) Žr. EESRK nuomonę Europos žaliųjų investicijų planas (OL C 311, 2020 9 18, p. 63).

(13) Report of The United Nations Conference on Environment And Development.

(14) OL L 143, 2004 4 30, p. 56.

(15) TVF fiskalinės stebėsenos ataskaita „Kaip švelninti klimato kaitą“ (angl. k. How to Mitigate Climate Change), 2019 m., kurioje teigiama, kad „įvairios politikos priemonės turi privalumų ir trūkumų, tačiau klimato krizė yra neatidėliotina ir egzistencinė, todėl pagrindiniai suinteresuotieji subjektai raginami taikyti visas tinkamas politikos priemones. Finansų ministrai gali atremti šią krizę apmokestindami anglies dioksidą ar taikydami panašias priemones, užtikrindami, kad klimato kaitos švelninimas būtų priimtinesnis taikant papildomas mokesčių ar išlaidų priemones, užtikrindami tinkamą biudžetą investicijoms į švarias technologijas ir koordinuodami strategijas tarptautiniu mastu“, p. IX.

(16) Anglies dioksido išmetimo mokesčių įvedimas arba padidinimas dažnai būna susijęs su sudėtingais kompromisais. Dėl mokesčių atsiranda būtinybė pertvarkyti gamybos metodus ir pervežimo būdus. Tai gali lemti nedarbą kai kuriuose sektoriuose ir būtinybę pereiti prie kitų darbo rūšių. Nukentėjusių subjektų socialinės išlaidos gali būti didelės. Šalys turi skirtingas socialinės apsaugos užtikrinimo galimybes ir į tai reikia atsižvelgti, kad bet koks įgyvendinimas būtų socialiai priimtinas.

(17) Švedijos anglies dioksido mokestis, Švedijos vyriausybės tarnybos, https://www.government.se/government-policy/taxes-and-tariffs/swedens-carbon-tax/.

(18) Anglies dioksido kainos nustatymas taikant mokestį, Pasaulio banko grupė (angl. k. Putting a Price on Carbon with a Tax), https://www.worldbank.org/content/dam/Worldbank/document/SDN/ background-note_carbon-tax.pdf.

(19) CCS ir CCU potencialas Europoje, Europos Komisija, https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/iogp_-_report_-_ccs_ccu.pdf.

(20) Žr. EESRK nuomonę (OL C 341, 2013 11 21, p. 82).

(21) CCS, Norwegian Petroleum – https://www.norskpetroleum.no/en/environment-and-technology/carbon-capture-and-storage/.

(22) Kaip Europos CO2 transportavimo bei saugojimo infrastruktūros gali sudaryti sąlygas novatoriškai pramonės pertvarkai (How European CO2 Transport and Storage Infrastructure can enable an Innovative Industrial Transition), Europos Parlamentas, https://zeroemissionsplatform.eu/wp-content/uploads/ZEP-Conference-Presentations.pdf.

(23) 2020 m. Švedijos vyriausybinis komitetas padarė išvadą, kad Švedija iki 2045 m. galėtų pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą, jei pajamos iš CO2 mokesčių būtų naudojamos CO2 šalinimui atmosferoje subsidijuoti. Teigiami ir neigiami mokesčių tarifai būtų vienodo dydžio. Žr. SOU 2020:4, Švedijos vyriausybės vieši tyrimai.

(24) Tai pabrėžta 2017 m. spalio mėn. Europos Komisijos leidinyje „Viešieji pirkimai žiedinėje ekonomikoje“ https://ec.europa.eu/environment/gpp/circular_procurement_en.htm. Pasaulio bankas taip pat pabrėžė viešųjų pirkimų taisyklių vaidmenį savo viešųjų pirkimų srityje; https://www.worldbank.org/en/about/corporate-procurement/vendors.

(25) OL L 94, 2014 3 28, p. 65.

(26) OL L 94, 2014 3 28, p. 243.

(27) OL L 94, 2014 3 28, p. 1.

28.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/29

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Tvaraus ekonomikos augimo skatinimas visoje ES“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 364/04)

Pranešėjas

Philip VON BROCKDORFF

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2020 6 24
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	194 / 11 / 12

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos Sąjungą, kaip ir kitas pasaulio šalis, užklupo COVID-19 pandemija. Reaguodama į šią krizę Europos Komisija parengė plataus masto priemonių paketą, kuriuo siekiama sušvelninti šio išorės sukrėtimo poveikį. Jis apėmė Europos stabilumo mechanizmo (ESM) paramos kovai su pandemijos krize priemonę, laikinas paskolas nacionalinėms sutrumpinto darbo sistemoms ir panašioms priemonėms finansuoti, siekiant išsaugoti darbo vietas ES valstybėse narėse, pagal iniciatyvą SURE. Europos investicijų bankas (EIB) savo ruožtu suteikė likvidumo paramą įmonėms. Visai neseniai Europos Komisija pasiūlė naują Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę, kurios biudžetas – 750 mlrd. EUR; ja siekiama padėti valstybėms narėms atsigauti po ekonomikos krizės.

1.2.

Atsižvelgdamas į tai, EESRK mano, kad COVID-19 krizė neturėtų atitraukti ES dėmesio nuo jos vidutinės trukmės ir ilgalaikių tikslų, apibrėžtų pagal Europos žaliąjį kursą, 2020 m. tvaraus augimo strategiją ir Europos socialinių teisių ramstį. Kaip bebūtų, šie tikslai – tai pripažinimas, kad reikia atgaivinti Europos ekonomiką siekiant artimiausiais metais užtikrinti tvarų augimą, grindžiamą aplinkos tvarumu, našumo augimu, teisingumu, socialine pažanga ir makroekonominiu stabilumu.

1.3.

EESRK mano, kad siekiant apsaugoti tiekimo grandines, kurios tapo pažeidžiamos krizės metu, ES veiklos vykdytojai turi persvarstyti tiekimo grandinių strategijas, įskaitant diversifikavimą, taip pat tiekimo grandinių suderinimą daugelyje sektorių. Ne mažiau svarbu, kad ES atliktų svarbesnį vaidmenį pasaulio prekyboje, kuri yra gyvybiškai svarbi ES įmonėms ir jų verslo perspektyvoms. Be to, EESRK mano, kad pasaulinėje rinkoje veikiančioms pasaulinėms įmonėms daugeliu aspektų (ypač tarptautinių darbo standartų, sąžiningos konkurencijos ir klimato kaitos tikslų laikymosi srityse) turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos. Tai taikytina ir ES įmonėms, ES viduje perkeliančioms savo gamybos įmones (bent jau svarbiausių produktų atveju), kad išvengtų tiekimo grandinių problemų.

1.4.

Globalizacija ir bet koks jos šalutinis poveikis paskatino investicijas visose šalyse, tačiau jos ne visada ir nebūtinai vykdomos kapitalo investicijoms didinti, veikiau ieškoma šalių, kuriose mokesčiai mažiausi. EESRK mano, kad ekonominės problemos ir kitos COVID-19 krizės pasekmės rodo, kad ES ir viso pasaulio įmonės turi keisti savo darbo metodus. Dabar didesnės svarbos įgijo EESRK rekomendacijos sparčiau spręsti mokesčių vengimo ir slėpimo klausimus, tas pats pasakytina apie valstybių narių diskusijas dėl laipsniško perėjimo prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma ir įprastos teisėkūros procedūros mokesčių srityje.

1.5.

Krizės metu išaugo vyriausybės politikos ir paramos svarba. Ypač fiskalinė politika yra labai svarbi ne tik užtikrinant ekonominį stabilumą, bet ir įgalinant vyriausybes remti įmones paskatomis, kurios yra leidžiamos pagal ES teisės aktus. Taigi, EESRK mano, kad bet kokiam bandymui pasiekti ir stiprinti tvarų augimą būtinas vyriausybės vadovavimas ir reguliavimas visose ekonominės veiklos ir aplinkos apsaugos srityse ypatingą dėmesį skiriant aplinkosaugos integravimui į ekonominę veiklą. Žinoma, nustatant ekonominę kryptį ir toliau labai svarbus atviras dialogas su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene.

1.6.

Didžiulis skolinimosi poreikis siekiant suteikti pajamų paramą ir paskolų garantijas įmonėms, kurios dėl krizės metu nustatytų apribojimų buvo įšaldytos, neabejotinai sumažins vyriausybių galimybes teikti paskatas ekonominei veiklai pagyvinti. Be to, sumažės finansavimo, būtino tiek aplinkosaugai, tiek gamybinėms investicijoms remti, apimtys. Todėl vyriausybėms reikės rasti kūrybiškų būdų, kaip remti išlaidas, skirtas vienu metu skatinti tvarų ekonomikos augimą ir užtikrinti ilgalaikį fiskalinį tvarumą.

1.7.

Perėjimas prie tvaresnės ekonomikos turi apimti ne tik žaliųjų sektorių plėtojimą, bet ir, neapsiribojant tradiciniais žaliaisiais sektoriais, kuo didesnio masto esamų verslo modelių ir sektorių žalinimą. Todėl EESRK mano, kad tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu įmonėms siūloma pagalba turi būti teikiama su sąlyga, kad bus siekiama Europos žaliojo kurso ir 2020 m. tvaraus augimo strategijos tikslų, ir atsižvelgiant į socialinę pažangą.

1.8.

Nustatant ekonomikos atgaivinimui, investicijoms ir tvarumui būtinas strategijas, Komisijos pradėta taikyti Stabilumo ir augimo pakte numatyta bendroji nukrypti leidžianti nuostata, pagal kurią euro zonos šalys gali laikinai atidėti koregavimą, būtiną vidutinės trukmės fiskaliniams tikslams pasiekti, yra žingsnis teisinga kryptimi. Tačiau EESRK mano, kad prasidedant ekonomikos atgaivinimo po COVID-19 etapui, gali reikėti peržiūrėti dabartines taisykles.

1.9.

EESRK nuomone, tvaraus ekonomikos augimo ES kertinis akmuo turi būti tikros žiedinės ekonomikos kūrimas ir plėtojimas didinant ir išlaikant vertę visoje vertės grandinėje, vienu metu mažinant atliekų kiekį ir efektyviai naudojant išteklius. Žiedinės ekonomikos verslo modeliai suteikia daug galimybių skatinti Europos konkurencingumą ne tik siekiant išsaugoti natūralią aplinką, bet ir kuriant aukštos kokybės darbo vietas bei plėtojant pagalbines pramonės šakas.

1.10.

Sudarant sąlygas pereiti prie tvaraus augimo itin svarbus yra inovacijų ir skaitmeninimo, taip pat nuolatinių investicijų į žmogiškąjį kapitalą vaidmuo. Tačiau dabartinė pandemija taip pat dar kartą parodė, kad svarbu dėmesį sutelkti į kiekvieno žmogaus sveikatą ir gerovę, o ne tik į našumą ir ekonomikos augimą. Našumas yra labai svarbus siekiant tvaraus ekonomikos augimo. EESRK mano, kad tam, kad ekonomikos augimas ir ateityje būtų tvarus, reikia stiprinti jos pajėgumą augti, tačiau tik tiek, kiek toks augimas ekonomikai suteikia pridėtinę vertę, vienu metu didinant darbo užmokestį ir perteklių taip didinant paklausą bendrojoje rinkoje ir nepažeidžiant įgytų teisių, pavyzdžiui, socialinės apsaugos ir kolektyvinių derybų teisių.

2. Atsparumas ekonominiams sukrėtimams (COVID-19 patirtis)

2.1.

Savo nuomonės Europos investicijų stabilizavimo priemonė išvadose (1), EESRK pažymėjo, kad Europos investicijų stabilizavimo priemonė (EISP), kuria siekiama, kad nacionalinė fiskalinė politika būtų labiau stabilizuojanti ekonominių sukrėtimų atvejais, nebus pakankamai veiksminga dėl fondo dydžio tuo atveju, jei ekonomikos krizę patirtų keletas valstybių narių. EISP laikoma žingsniu glaudesnės euro zonos integracijos link, tačiau EESRK mano, kad visoje Sąjungoje veikianti gerai apgalvota draudimo sistema, kuri makroekonominių sukrėtimų atveju atliktų automatinės stabilizavimo priemonės funkciją, būtų veiksmingesnė nei siūloma EISP.

2.2.

Per pastaruosius mėnesius COVID-19 protrūkis neigiamai paveikė Europos Sąjungą ir kitas šalis visame pasaulyje. Ši krizė atskleidė ES būdingus trūkumus: jos vadovai, bent jau pradžioje, nesugebėjo veiksmingai ir koordinuotai reaguoti į sunkius ekonominius ir socialinius COVID-19 krizės padarinius. Sveikatos priežiūros sistemoms, ypač Italijoje ir Ispanijoje, buvo itin sunku susidoroti su virusu užsikrėtusių žmonių skaičiumi ir ironiška, kad bendra reakcija priminė kraštutinių dešiniųjų ir nacionalistų ginamą principą „kiekviena tauta už save“.

2.3.

Galima teigti, kad ši pastarojo meto krizė – didžiausias ES projekto, jos institucijų ir net eurą remiančios struktūros išbandymas. 2008 m. krizės epicentras buvo bankų sektorius. Europos Centrinis Bankas (ECB) užtikrino finansų rinkų likvidumą ir rėmė bankus. Tuo metu labai svarbios buvo pinigų politikos priemonės, tačiau dabartinė krizė yra visiškai kitoks iššūkis: fiskalinėmis priemonėmis reikia užtikrinti valstybinių sveikatos priežiūros sistemų tvirtumą ir teikti pajamų paramą pažeidžiamoms įmonėms ir jų darbuotojams. ECB savo ruožtu suteikė netiesioginę paramą vyriausybėms, kad jos galėtų leisti skolos priemones ir skolintis išlaidoms finansuoti, įskaitant išlaidas socialiniam vystymuisi ir gerovės programoms.

2.4.

Ekonominius COVID-19 padarinius patyrė visos valiutos bloko narės. Tačiau nėra mechanizmo, leidžiančio euro zonos vyriausybėms bendrai reaguoti į tokį sukrėtimą. Todėl politinė reakcija į pandemiją daugiausia buvo nacionalinio lygmens, krizės akivaizdoje ji veikiau išryškino skirtumus, o ne suvienijo Europą. Simetrinio sukrėtimo atveju euro zona sureagavo asimetriškai. Dėl nevienodų valstybių narių fiskalinių sąlygų jų politinis atsakas buvo labai skirtingas. EESRK kelete savo nuomonių pabrėžė didesnės ekonominės ir socialinės politikos konvergencijos ir koordinuoto požiūrio į fiskalinę politiką, įskaitant apmokestinimą, svarbą, tačiau dabartinė krizė dar kartą parodė labai nevienodą fiskalinės politikos atsaką, kurį lėmė skirtinga kiekvienos šalies fiskalinė padėtis. Euro zonai priklausančios tvirtesnės ekonomikos šalys ryžtingai reagavo į COVID-19 protrūkį didindamos skolinimąsi gelbėjimo priemonių paketams finansuoti. Pažeidžiamesnės ekonomikos šalys, neturinčios tokios laisvės finansų srityje, reagavo numatydamos kuklesnius gelbėjimo priemonių paketus. Tai rodo, kokia skirtinga yra euro zonos šalių ekonomika. Kuo ilgiau trunka krizė, tuo labiau ryškėja šie skirtumai.

2.5.

Reaguodamas į krizę ECB pranešė apie neeilinę turto pirkimo programą Europos rinkoms stabilizuoti. Buvo galima nuspėti pirmąją reakciją Europos sostinėse: kai tik rinkos nurimo ir obligacijų pajamingumo skirtumas tarp šalių sumažėjo, juntamas jungtinių fiskalinių veiksmų poreikis išnyko. Kiekviena šalis atsigręžė į savo nacionalinius gelbėjimo priemonių paketus, nors tolesnis Komisijos, euro grupės ir Europos Vadovų Tarybos darbas rengiant ekonomikos gaivinimo planą ir suteikė labai reikiamą postūmį valstybėms narėms. Vis dėlto reikia daug daugiau nuveikti veiksmingai reaguojant į šią krizę, pavyzdžiui, sukurti bendrą skolos priemonę, skirtą sutelkti investicijas, būtinas ekonomikai atgaivinti, ir išvengti milijonų darbo vietų praradimo visoje ES.

2.6.

Taigi kalbama apie Europos stabilumo mechanizmą (ESM) ir jo 410 mlrd. EUR skolinimo pajėgumą. Valstybės narės, kaip įprasta, santūriai naudojosi ESM, nes bet kokios rūšies skolinimuisi taikomos sąlygos. Kita vertus, jei šių sąlygų atsisakoma arba jos koreguojamos, kaip buvo nuspręsta per 2020 m. balandžio 9 d. Euro grupės posėdį, Europos stabilumo fondo sintetinės obligacijos tik palaikys euro zonos fragmentiškumą. Fragmentiškumo klausimas nebuvo sprendžiamas taikant dabartinę ekonominės ir fiskalinės priežiūros sistemą, ypač vykdant šešių ir dviejų dokumentų rinkinių reformas, ir yra pagrindinė priežastis, kodėl neseniai buvo priimtas Europos Komisijos komunikatas (2). Šia peržiūra iš esmės siekiama sužinoti, kas yra būtina norint pasiekti ekonomikos augimą išsaugant tvarius vyriausybės finansus ir išvengiant makroekonominio disbalanso užtikrinant glaudesnį ekonominės politikos koordinavimą ir valstybių narių ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją. Tai galėtų būti svarbus žingsnis teisinga kryptimi, nes pagrindines disbalanso priežastis galima nustatyti arba vykdant makroekonominio disbalanso procedūrą, arba įgyvendinant Europos semestrą, dėmesį sutelkiant į veiksmingesnę politiką, taip pat skirtą gerinti socialinės apsaugos sistemas.

2.7.

2020 m. balandžio 9 d. Europos Komisija paskelbė plataus masto priemonių paketą, kuriuo siekiama sušvelninti COVID-19 krizės poveikį, jam numatant 540 mlrd. EUR. Tai apima naują pagal Europos stabilumo mechanizmą teikiamos paramos kovai su pandemijos krize priemonę, siekiančią iki 240 mlrd. EUR, kurios tikslas – remti euro zonai priklausančias valstybes nares finansuojant šalies tiesiogines ir netiesiogines sveikatos priežiūros, gydymo ir su prevencija susijusias išlaidas kilus COVID-19 krizei, neviršijant 2 proc. kiekvienos šalies 2019 m. BVP. Į priemonių paketą taip pat patenka 100 mlrd. EUR laikinoms paskoloms, skirtoms finansuoti nacionalines sutrumpinto darbo laiko sistemas ir panašias priemones, siekiant pagal iniciatyvą SURE ES valstybėse narėse išsaugoti darbo vietas, kai garantijas suteikia ES šalys. Europos investicijų bankas (EIB) taip pat suteiks iki 200 mlrd. EUR siekiančią likvidumo paramą įmonėms visoje Europoje, daugiausia MVĮ. Be to, 2020 m. balandžio 27 d. Europos Vadovų Taryba iš esmės susitarė dėl ES ekonomikos gaivinimo fondo steigimo, kuriam būtų skirta bent 1 trln. EUR, ir paragino Komisiją parengti pasiūlymą, kaip toks fondas būtų kuriamas ir naudojamas.

2.8.

Po mėnesio, 2020 m. gegužės 27 d. Komisija pasiūlė naują Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę, kurios biudžetas – 750 mlrd. EUR; ja siekiama padėti valstybėms narėms atsigauti po ekonomikos krizės, kurią paskatino COVID-19 krizė. Naują priemonių paketą, kuris įtvirtintas kitame ilgalaikiame ES biudžete 2021–2027 m. laikotarpiui, sudaro 500 mlrd. EUR subsidijoms ir 250 mlrd. EUR paskoloms ir jis bus finansuojamas skolinantis finansų rinkose, o tam reikės laikinai padidinti Komisijos nuosavų išteklių viršutinę ribą iki 2 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų. Ekonomikos gaivinimo programą sudaro 560 mlrd. EUR valstybių narių investicijoms ir reformoms, susijusioms su žaliąja ekonomika, skaitmeninimu ir ekonominiu atsparumu remti (310 mlrd. EUR subsidijoms ir 250 EUR paskoloms), papildomi 55 mlrd. EUR dabartinių sanglaudos politikos programų finansavimui padidinti ir 40 mlrd. EUR Teisingos pertvarkos fondui papildyti, taip pat papildomos 15 mlrd. EUR investicijos į Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai. Fondas taip pat skirtas pagyvinti privačias investicijas pagal Europos įmonėms skirtą naują Mokumo palaikymo priemonę, kuriai numatytas 31 mlrd. EUR, kartu su 15,3 mlrd. EUR padidinta ES investavimo programa „InvestEU“ ir papildomais 15 mlrd. EUR strateginių investicijų priemonei (programos „InvestEU“ dalis), kuria siekiama generuoti investicijas į strateginius sektorius ES, ypač atsparumo didinimo, žaliosios ir skaitmeninės transformacijos ir pagrindinių vertės grandinių požiūriu.

2.9.

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, dabartinė krizė neturėtų atitraukti ES dėmesio nuo jos ilgalaikių tikslų, apibrėžtų pagal Europos žaliąjį kursą ir 2020 m. tvaraus augimo strategiją. Kaip bebūtų, šie tikslai tam tikra prasme yra orientuoti į ateitį, nes pripažįstama, kad reikia atgaivinti Europos ekonomiką siekiant artimiausiais metais užtikrinti tvarų augimą, grindžiamą aplinkos tvarumo, našumo augimo, teisingumo, socialinės pažangos ramsčiais ir makroekonominiu stabilumu.

3. Pasaulinė tarpusavio priklausomybė, ES tarptautinis aspektas ir globalizacijos ateitis

3.1.

Nors globalizacija paskatino tiesiogines užsienio investicijas (TUI), kurios nuo 1990 m. kasmet vidutiniškai augo apie 10 proc. (3), o atitinkamai pasaulio prekyba vidutiniškai augo 5 proc. (4), reikia pripažinti jos šalutinį poveikį, ypač atsižvelgiant į darbo ir socialines sąlygas. Globalizacija neabejotinai paskatino technologijų perdavimą, pramonės restruktūrizavimą ir pasaulinio masto įmonių augimą, tačiau dažnai socialinių teisių ir kolektyvių derybų sąskaita. Vėlgi, globalizacija leido stambioms įmonėms pasinaudoti masto ekonomija sąnaudoms ir kainoms sumažinti, tačiau tai pakenkė daugeliui mažų ES įmonių, kurios konkuruoja šalies viduje.

3.2.

Kalbant apie tarptautinę prekybą, reikia pažymėti, kad padidėjusi tarpusavio priklausomybė turėjo teigiamo poveikio, ypač suvokimas, kad tautų konfliktai reikštų pasaulio, kokį mes pažįstame, pabaigą panaudojus karinę galią, kurią turi tokios šalys kaip Kinija, JAV ir Rusija. Tačiau tai dar ne viskas. Dažnai ignoruojamos neigiamos globalizacijos pasekmės, pavyzdžiui, pernelyg didelė tarša ir nesąžiningos darbo sąlygos. Be to, kai krizė ištinka tokias ekonomikas kaip Kinija ir JAV, jos poveikį patiria daug kitų šalių ir kyla tiek regioninis, tiek pasaulinis nestabilumas. Su globalizacija siejama nemažai kitų pavojų, visų pirma tai, kad tarptautinės arba pasaulinės įmonės dėl įtakos šalies viduje yra laikomos grėsme šalies suverenumui.

3.3.

Šiuo etapu kyla svarbus klausimas, kokiu mastu COVID-19 pakeis tarpvalstybinės prekybos ar paslaugų įmonių, veikiančių tam tikruose sektoriuose, ypač kelionių ir turizmo / aviacijos ir patyrusių didžiausią ekonomikos krizės smūgį, darbo metodus. Finansiniai šios krizės padariniai yra milžiniški – įmonės, įskaitant gamybos sektoriaus įmones, nukentėjo dėl tiekimo grandinės ir eksporto apribojimų, taip pat dėl prarastų klientų, o tai būtų galima apibūdinti kaip atvirkščią didinamąjį efektą arba (neigiamų) sukrėtimų gamybos tinkluose plitimą. Krizė mums priminė, kad tiekimo susitarimai, kuriais grindžiama globalizuota ekonomika, yra labai persipynę.

3.4.

Pasaulinės prekybos plėtrą XX amžiaus paskutinį ketvirtį paskatino du nesusiję veiksniai: įvairiarūšio krovinių vežimo pakilimas (t. y. padidėjęs vežimas konteineriais) ir kapitalo kontrolės atsisakymas plačiu mastu XX amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje. Nors kapitalo srautai dabar yra labiau reguliuojami, jie išlieka investicijų ir prekybos srautų visame pasaulyje pagrindu. Trečioji pasaulinės prekybos plėtros priežastis buvo prekybos liberalizavimas ir susiję prekybos susitarimai – turbūt svarbiausias veiksnys yra Kinijos prisijungimas prie PPO. Prekyba yra labai svarbi ES, kuri deda visas pastangas paskatinti tvarų ekonomikos augimą, o padidėję prekybos srautai tarp ES ir jos prekybos partnerių turi akivaizdžių pranašumų, tačiau COVID-19 krizė išryškino pasaulinių tiekimo grandinių pažeidžiamumą. Prekybos sutrikdymas gali turėti poveikio tvariam ekonomikos augimui. Atsižvelgdama į tai ES turi dėti daugiau pastangų ir savo tarptautiniais susitarimais apsaugoti tiekimo grandines ir taip sumažinti ekonominių sukrėtimų sukeltą sutrikdymą. Tai apimtų tiekimo grandinių strategijų persvarstymą, įskaitant įvairinimą, taip pat tiekimo grandinių pertvarkymą daugelyje sektorių. Tai taip pat reikštų tam tikrą sektorinį globalizacijos mažinimą ES įmonėms perkeliant savo gamybą (bent jau pagrindinių produktų) ES viduje siekiant išvengti tiekimo grandinių problemų.

3.5.

Šiuo požiūriu svarbus yra ES tarptautinis aspektas ir jos santykiai su pasauliniais veikėjais, ypač Kinija, JAV ir Rusija. Kadangi tarptautinė diplomatija yra labai svarbi ES ir jos valiutos ekonominėms perspektyvoms ateityje, ES vaidmuo tarptautinių santykių srityje, įskaitant prekybos derybas su konkuruojančiomis šalimis, turi būti daug labiau orientuotas į ateitį ir ryškesnis. EESRK ir toliau palaiko daugiašales prekybos derybas (ir turėtų taip daryti ateityje), tačiau akivaizdu, kad Kinija, JAV ir Rusija ignoruoja ES poziciją dėl daugiašalės prekybos. ES, norėdama atlikti svarbesnį vaidmenį pasaulinėje prekyboje, kuri yra gyvybiškai svarbi ES įmonėms ir jų verslo perspektyvoms, turi dėti daug daugiau pastangų sugrąžinti kitas tautas prie daugiašalių derybų stalo, o jei tai nepavyks, svarbesnė taps dvišalė prekyba. Ateityje, krizei pasibaigus globalizacija pasaulinėse rinkose globaliai veikiančioms įmonėms turi užtikrinti vienodas sąlygas daugelyje sričių (įskaitant mokesčių konkurenciją, atitiktį darbo standartams ir klimato kaitos tikslų siekimą). Kitu atveju ES gali tapti pažeidžiamesnė ir priklausoma nuo JAV ir Kinijos ginčų dėl prekybos.

3.6.

Kalbant apie tarptautines investicijas pakankamai akivaizdu, kad investicijos ne visada vykdomos tik kapitalo investicijoms didinti, bet ir ieškant šalių, kuriose mokesčiai yra mažiausi (5). Pasibaigus krizei tam tikros globalizacijos formos gali būti neišvengiamos, tačiau ekonominės problemos ir kitos krizės pasekmės rodo, kad įmonės ES ir visame pasaulyje turi keisti savo darbo metodus. Dabar dar aktualesnė tapo EESRK rekomendacija sparčiau spręsti mokesčių vengimo ir slėpimo klausimą. Tas pats pasakytina ir apie kvalifikuotos daugumos balsavimą. Iš tiesų jau pernai Komitetas visiškai pritarė pasiūlymui nedelsiant surengti diskusijas dėl laipsniško perėjimo prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma ir įprastos teisėkūros procedūros mokesčių srityje, kartu pripažindamas, kad visos valstybės narės visada turi turėti pakankamai galimybių dalyvauti sprendimų priėmimo procese.

4. Vyriausybės vaidmens persvarstymas

4.1.

Nekyla jokių abejonių, kad COVID-19 krizė išryškino vyriausybių vaidmens svarbą atremiant sveikatos ir ekonomikos krizę. Be to, tai yra ypač svarbu siekiant tvaraus ekonomikos augimo tikslo. Dabar Europos Sąjungoje niekas neabejoja vyriausybių vaidmeniu užtikrinant veiksmingas sveikatos priežiūros sistemas ir programas, kuriomis netiesiogiai remiama ekonominė veikla. Neabejojame ir vyriausybių vaidmeniu užtikrinant bankų ir finansinių reglamentų vykdymą po 2008 m. finansų krizės. Tačiau tampa vis akivaizdžiau, kad vyriausybės vis dar atlieka labai svarbų vaidmenį nustatant ekonominę kryptį, ypač kilus krizei. Tai turėtų vykti ir daugiapakopio valdymo atveju, kai centrinės valdžios ekonomikos politikoje ypač svarbus vaidmuo tenka vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimui. Kaip nurodyta pirmiau, fiskalinė politika yra labai svarbi ne tik užtikrinant ekonominį stabilumą, bet ir įgalinant vyriausybes remti įmones paskatomis, kurios yra leidžiamos pagal ES teisės aktus. Bet kokiam bandymui pasiekti ir stiprinti tvarų augimą būtinas vyriausybės vadovavimas ir reguliavimas visose ekonominės veiklos ir aplinkos apsaugos srityse ypatingą dėmesį skiriant aplinkosaugos integravimui į ekonominę veiklą. Žinoma, nustatant ekonominę kryptį ir toliau labai svarbus atviras dialogas su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene.

4.2.

Pagal pokrizinį scenarijų didesnės svarbos įgis fiskalinė politika, visų pirma dėl ypač didelės pasiskolintų lėšų sumos, viršijančios tai, kas buvo numatyta prieš krizę. Didžiulis skolinimosi poreikis siekiant suteikti pajamų paramą ir paskolų garantijas įmonėms, kurios dėl COVID-19 apribojimų buvo įšaldytos, neabejotinai sumažins vyriausybių galimybes teikti paskatas ekonominei veiklai pagyvinti. Be to, sumažės finansavimo, būtino tiek aplinkosaugai, tiek gamybinėms investicijoms remti, apimtys. Todėl vyriausybėms reikės rasti kūrybiškų būdų, kaip remti išlaidas, skirtas vienu metu skatinti tvarų ekonomikos augimą ir užtikrinti ilgalaikį fiskalinį tvarumą. Komisijos pozicija, kad ekonomikos atgaivinimas turėtų būti derinamas su žaliuoju kursu yra žingsnis teisinga kryptimi ir rodo, kad pats atsakas į krizę turi būti tvaraus pobūdžio.

4.3.

Vienas tokių pavyzdžių yra infrastruktūros finansavimas ne biudžeto lėšomis įtraukiant tarptautines finansų įstaigas ir privačias įmones ir būtų vadinamoji viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystė. Darant prielaidą, kad viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerysčių valdymas bus skaidrus ir jam taikoma demokratinė kontrolė, jas būtų galima laikyti viena iš galimybių pagal pokrizinį scenarijų remti infrastruktūros ir aplinkosaugos projektų finansavimą, nes jos padėtų išspręsti finansavimo problemas, atlikti užduotis ir investuoti į stambius projektus nesikėsinant į vyriausybės finansus svarbiausioms politikos sritims.

4.4.

ES taip pat turėtų siekti, kad būtų greitai pradėtos taikyti priemonės ir iniciatyvos, numatytos pagal Europos žaliąjį kursą, kuriuo aiškiai pripažįstamas pagrindinis ES ir nacionalinių vyriausybių vaidmuo kartu su privačiuoju sektoriumi siekti, kad ši pertvarka paskatintų iš tikrųjų tvarią Europą. Tai apima įvairias pagal Teisingos pertvarkos mechanizmą numatytas finansavimo priemones, daugiausia dėmesio skiriant MVĮ ir pažeidžiamoms pramonės šakoms, siekiant prisidėti prie jų ekonominio atsigavimo ir didinti jų tvarumą bei atsparumą būsimiems sukrėtimams, atskirais atvejais numatant tam tikrą veiksmų laisvę dėl papildomų ir bendro finansavimo reikalavimų dabartinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į dabartinę COVID-19 krizę toks nusistatymas sulauks netgi didesnio atgarsio ir turi būti laikomas galimybe pagyvinti socialinį ir ekonominį vystymąsi laikantis žaliojo kurso principų. Šiomis aplinkybėmis kaip niekad aktuali yra visos Europos solidarumo koncepcija.

5. Ekonomikos atgaivinimo, investicijų ir tvarumo strategijos

5.1.

Turime nustatyti ekonomikos atgaivinimui, investicijoms ir tvarumui būtinas strategijas. Šiuo metu, dėl COVID-19 apribojimų silpnėjant ekonomikoms, ne taip paprasta tikėtis, kad jos atsigaus iki prieš COVID-19 buvusio lygio. Užtruks ne vieną mėnesį kol bent priartėsime prie prieš krizę buvusio euro zonos ir ES ekonomikų lygio. Be to, vyriausybės skolinasi lėšų iš įvairių šaltinių, kad padengtų netikėtai ir gerokai išaugusias viešąsias išlaidas, todėl jos greičiausiai mažins išlaidas ir, tikėtina, vėl nustatys griežto taupymo priemones, kurios sumažins vartojimą ir gamybos apimtis. Pavyzdžiui, Graikijoje griežto taupymo priemonės šalį parklupdė ant kelių: per aštuonerius metus bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo ketvirtadaliu, o nedarbo lygis šoktelėjo iki daugiau kaip 27 proc. (6). Būtų nenaudinga vėl imtis griežto taupymo priemonių. Komisijos pradėta taikyti Stabilumo ir augimo pakte numatyta bendroji nukrypti leidžianti nuostata, pagal kurią euro zonos šalys gali laikinai atidėti koregavimą, būtiną vidutinės trukmės fiskaliniams tikslams pasiekti, yra žingsnis teisinga kryptimi. Tačiau prasidedant ekonomikos atgaivinimo po COVID-19 etapui gali reikėti peržiūrėti dabartines taisykles.

5.2.

Nors Europos Komisijos komunikate dėl jos metinės tvaraus augimo strategijos (7) apibrėžti tikslai yra laikomi labai svarbiais siekiant tvaraus ekonomikos augimo, jo negalima pasiekti taikant griežto taupymo priemones, dėl kurių labiausiai nukenčia pažeidžiamiausios socialinės ir ekonominės mūsų visuomenės grupės.

5.3.

ES vyriausybės veikiau turi parengti ekonomikos atgaivinimo strategijas, remiančias našesnę ir tvaresnę ekonominę veiklą. Pagal scenarijų pasibaigus COVID-19 protrūkiui būtų galima išanalizuoti pagrindinius ekonomikos sektorius, kurie buvo itin neatsparūs. Ekonomika ir toliau bus labai priklausoma nuo mažųjų ir vidutinių įmonių, tačiau būtų palankus momentas toliau skatinti pradedančiąsias įmones ir persvarstyti socialinės ekonomikos įmonių, kaip svarbios socialinės ekonomikos dalies, vaidmenį. Nors pelnas nėra pagrindinis socialinės įmonės motyvas, pajamos vis dar atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant tokios įmonės tvarumą. Vis dėlto visos socialinės ekonomikos įmonės gali būti labai pelningos ir vienas iš jų prioritetų yra pelno investavimas į savo įmonę, o ne jo išmokėjimas akcininkams. Socialinės ekonomikos įmonė visų pirma gali rasti pusiausvyrą tarp organizacijos socialinės misijos išlaikymo ir verslo veiklos našumo didinimo ir taip užtikrinti tvarumą. Todėl tokios struktūros puikiai tinka ekonomikai, kuria siekiama tvaraus ekonomikos augimo ir jo didinimo.

5.4.

Vyriausybės sieks kuo greitesnio atsigavimo po krizės ir kai kurie sektoriai, kurie buvo atsparūs, turėtų atsigauti, tačiau vyriausybės bus linkusios skatinti sektorius, kurie prieš krizę buvo laikomi netvariais ar kurie prieštaravo kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos tikslams, kaip numatyta pagal Europos žaliąjį kursą. Tačiau vyriausybės turėtų toliau investuoti į projektus, skirtus veiksmingam energijos ir alternatyviosios energijos naudojimui pagal anksčiau minėtus finansavimo modelius, taip sudarant verslo galimybes didelėms įmonėms, MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėms. Perėjimas prie žaliosios ekonomikos turi apimti ne tik žaliųjų sektorių plėtojimą, bet ir, neapsiribojant tradiciniais žaliaisiais sektoriais, kuo didesnio masto esamų verslo modelių ir sektorių žalinimą. Taigi, tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu įmonėms siūloma pagalba turi būti teikiama su sąlyga, kad bus siekiama Europos žaliojo kurso ir 2020 m. tvaraus augimo strategijos tikslų.

5.5.

Tvaraus ekonomikos augimo ES kertinis akmuo turi būti tikros žiedinės ekonomikos kūrimas ir plėtojimas didinant ir išlaikant vertę visoje vertės grandinėje, vienu metu mažinant atliekų kiekį ir efektyviai naudojant išteklius. Žiedinės ekonomikos verslo modeliai suteikia daug galimybių skatinti Europos konkurencingumą ne tik siekiant išsaugoti natūralią aplinką, bet ir kuriant aukštos kokybės darbo vietas bei plėtojant pagalbines pramonės šakas. Be to, žiedinės ekonomikos verslo modeliai vienu metu padeda stiprinti atsparumą tiekimo grandinės sukrėtimams, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, ir mažinti žaliavų kainų ir galimybės jų gauti nepastovumą, kurį kelia aplinkosauginė ir geopolitinė raida, įskaitant klimato kaitos ir prekybos ginčų poveikį. Itin svarbus yra inovacijų ir skaitmeninimo, taip pat nuolatinių investicijų į žmogiškąjį kapitalą vaidmuo taip sudarant palankesnes sąlygas tokiai pertvarkai; to reikia siekti su nauja energija ir remiant mokslinius tyrimus ir plėtrą, taip pat labiau pabrėžiant komercializaciją. Tačiau reikia visapusiškai įvertinti skaitmeninimo poveikį darbo rinkai, siekiant, kad būtų prarasta kuo mažiau darbo vietų, ir paremti tuos asmenis, kuriems reikia persikvalifikuoti ir pereiti į kitą darbą.

5.6.

Dabartinė pandemija dar kartą parodė, kaip svarbu sutelkti dėmesį į kiekvieno žmogaus sveikatą ir gerovę, o ne tik ekonomikos augimą, kuris, kaip pažymima 2020 m. tvaraus augimo strategijoje, nėra savitikslis. Didžiausias ES prioritetas turėtų būti sveikatos priežiūros sistemų kokybės ir prieinamumo gerinimas visose šalyse kartu sprendžiant problemas, susijusias su nevienodomis galimybėmis naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir didelėmis savo lėšomis padengiamomis sąnaudomis, kurios tik dar labiau įtvirtina šiuos skirtumus. Kaip ir kituose sektoriuose, taip pat reikėtų investuoti į valstybinių sveikatos priežiūros sistemų skaitmeninimą ir dirbtinį intelektą. Didelio masto ekonominių sukrėtimų poveikis taip pat išryškina itin svarbų gero valdymo vaidmenį didinant atsparumą ir ieškant tinkamo atsako į netikėtas pasekmes. Taigi tvaraus ir teisingo ekonomikos augimo siekis priklauso nuo kokybiškų nacionalinių ir vietos institucijų šalyse narėse ir ES privalu aktyviai užtikrinti, kad šalys išsaugotų ir puoselėtų demokratijos, tolerancijos ir pagarbos teisinei valstybei principus. Sveikintina tai, kad dabar įgyvendinant Europos semestrą viešojo administravimo ir valdymo kokybė traktuojama daug sistemingiau.

5.7.

Paskutinis punktas susijęs su našumo vaidmeniu siekiant tvaraus ekonomikos augimo. Kad ekonomikos augimas ir ateityje būtų tvarus, reikia stiprinti jos pajėgumą augti, tačiau tiek, kiek toks augimas ekonomikai ir žmonėms suteikia pridėtinę vertę. Tai apima darbo užmokesčio ir darbo sąlygų gerinimą vedant kolektyvines derybas – žinoma, ne teisingesnio pajamų paskirstymo sąskaita. Taigi, strategijos ekonomikos tvarumui skatinti turi būti rengiamos atsižvelgiant į našumą, tačiau negalima leisti, kad dėl to nukentėtų darbuotų teisės ir socialinis vystymasis. Todėl didesnis našumas nėra savitikslis, tai – priemonė gerinti darbo užmokestį, ES ekonomikose didinti bendrą paklausą ir taip kelti gyvenimo lygį. Didesnis našumas taip pat paskatins kurti naujus ir geresnius produktus ir paslaugas, taip sudarant sąlygas įmonėms pereiti prie didesnės prekių ir paslaugų vertės grandinių, o ES – įgyti konkurencinį pranašumą pasaulinėje rinkoje. Vėlgi, kaip minėta pirmiau, didesnis našumas turėtų būti griežtai siejamas su tvaraus ekonomikos augimo tikslu ir nereikia jo siekti darbo sąlygų, socialinio vystymosi ar aplinkosaugos politikos sąskaita. Priešingai, reikėtų laikytis bendrų Europos socialinių teisių ramsčio tikslų, visų pirma socialinės apsaugos tikslo, ir stiprinti kolektyvinių derybų procesą. Tai pasakytina ir apie žaliojo kurso ir ES klimato kaitos tikslus. Be to, tikras Europos atsakas į COVID-19 krizę ir visos bendros pastangos skatinti tvarų augimą visoje ES neturėtų būti grindžiami lenktynių dėl žemesnių standartų mentalitetu ieškant mažesnių mokesčių valstybėse narėse, nes tai atgraso nuo bendradarbiavimo tarp valstybių narių ir stiprina nacionalistines tendencijas. Priešingai – dėmesį reikėtų sutelkti į pagalbą šalims ugdyti savo žmogiškąjį kapitalą ir skatinti našumą ir kartu tikslinėmis investicijomis spręsti regioninių skirtumų problemą tokiose srityse kaip augimas ir galimybės rasti darbą tuo pat metu šalinant pagrindinius, verslui kliudančius struktūrinius trūkumus.

Briuselis, 2020 m. liepos 16 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 126.

(2) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ekonomikos valdymo peržiūra. Reglamentų (ES) Nr. 1173/2011, 1174/2011, 1175/2011, 1176/2011, 1177/2011, 472/2013 ir 473/2013 taikymo ir Tarybos direktyvos 2011/85/ES tinkamumo ataskaita“.

(3) UNCTAD (2019 m.). 2019 m. pasaulio investicijų ataskaita.

(4) Pasaulio bankas (2020 m.). Prekių ir paslaugų eksportas (metinis augimas proc.). Pasaulio vystymosi rodikliai.

(5) A. Bénassy-Quéré, L. Fontagné ir A. Lahrèche-Révil (2005 m.). How does FDI react to corporate taxation? International Tax and Public Finance, 12(5), 583–603.

(6) https://www.theguardian.com/world/2018/aug/20/greece-emerges-from-eurozone-bailout-after-years-of-austerity

(7) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „2020 m. metinė tvaraus augimo strategija“.

28.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/37

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Konkurencingumo, inovacijų, augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimas gerinant pasaulinį bendradarbiavimą reguliavimo srityje, remiant atnaujintą daugiašalę prekybos sistemą ir mažinant rinką iškraipančias subsidijas“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 364/05)

Pranešėjas	Georgi STOEV
Bendrapranešėjis	Thomas STUDENT

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	CCMI
Priimta skyriuje	2020 6 26
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	211 / 1 / 3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Yra pavojus, kad dėl tokių sutrikdymų, kokius sukėlė koronavirusas (COVID-19), pasaulio ekonomika ir socialinis gyvenimas visiškai apmirs. Tokio sutrikdymo poveikis apima recesiją JAV, ES, Japonijoje ir kituose pasaulio regionuose, nepaprastai lėtą augimą Kinijoje ir didžiulius gamybos apimties praradimus. Vyriausybės ekonominius nuostolius turi atsverti fiskaline ir pinigų politika ir atlaikyti numatomus ekonominės paradigmos pasikeitimus. EESRK pabrėžia, kad reikia veiksmingų veiklos modelių ir prekybos apsaugos mechanizmų, visų pirma Azijos atžvilgiu, ir pažymi, kad ES 36 milijonai darbo vietų priklauso nuo ES eksporto potencialo ir kad prekių ir paslaugų pardavimo likusiam pasauliui palaikoma ES užimtumo dalis viso užimtumo atžvilgiu išaugo nuo 10,1 proc. 2000 m. iki 15,3 proc. 2017 m. (1) Fiskalinis, ekonominis ir socialinis atsakas į krizę yra būtinas siekiant išvengti neigiamo krizės poveikio šiems ir kitiems sektoriams.

1.2.

Koronaviruso krizė turėtų paskatinti ES, kai dėl ekologinio tvarumo ir skaitmenizacijos bus keičiama pramonės politika, kartu stiprinti sveikatos įrangos ir farmacijos sektorius, siekiant užtikrinti šiuose sektoriuose ES pasidalijamąjį suverenumą ir gebėjimą apsirūpinti pačiai. Ši nuomonė pradėta rengti dar prieš kylant nenuspėjamai sveikatos ir ekonomikos krizei, kuri pakeis mūsų ekonomiką ir globalizacijos modelius vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Nors ši krizė nėra pagrindinė nuomonės tema, ji turi ir turės didžiulio poveikio kituose punktuose aptariamiems sektoriams ir temoms. Jau dabar akivaizdu, kad ši krizė kai kuriuos planetos regionus tiek kitur pasaulyje, tiek ES viduje vėl stumia į protekcionizmo ir ekonominio nacionalizmo glėbį. Šioje nuomonėje į visus šiuos veiksnius, kiek tai šiuo metu įmanoma, atsižvelgiama horizontaliai.

1.3.

EESRK laikosi nuomonės, kad tarptautinės įmonės ir prekyba turi potencialo prisidėti prie pasaulinio augimo dėl didelės specializacijos, masto ekonomijos, pažangių vertės grandinių ir mokslinių tyrimų ir technologijų paplitimo. Taip pat reikėtų pažymėti, kad perėjimas nuo vertės grandinių prie vertės kūrimo tinklų, nuo linijinio prie žiedinio principo, nuo materialumo prie nematerialumo pareikalaus pramonės gebėjimo prisitaikyti.

1.4.

EESRK pabrėžia, jog ES politika turi užtikrinti, kad pramonės plėtros dalyviai netaptų nesąžiningo ekonominio, socialinio ir aplinkos dempingo aukomis. Kalbant apie politikos priemones, kurių reikia skubiai imtis, ES susiduria su šiais iššūkiais: JAV rinka ES eksportui, galimas ES ir JAV bendradarbiavimas, būsimas Kinijos vaidmuo ir būtinybė keisti Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Pramonė turėtų sudaryti sąlygas visuomeniniams ir aplinkosaugos iššūkių sprendimams, sukurdama naują vertę visuomenei.

1.5.

EESRK sutinka, kad nereguliuojama globalizacija didina nelygybę, daro įmonėms spaudimą mažinti kainas, verčia mažinti darbo užmokestį, bloginti darbo sąlygas ir silpninti socialinę apsaugą. Tai gali tapti realia grėsme Europos socialiniams modeliams. Nereguliuojama globalizacija taip pat daro neigiamą poveikį aplinkos standartams. EESRK yra susirūpinęs, kad Europos įmonės ir darbo vietos patiria spaudimą dėl nesąžiningos ne rinkos prekybos praktikos, kai nesilaikoma tarptautinių socialinių ir aplinkosaugos susitarimų. ES pramonė turėtų remtis savo unikaliu pranašumu, kai derinamos Europos vertybės, naujos technologijos ir į ateitį orientuotas požiūris. Bendroji rinka yra labai svarbi Europos pramonei ir inovacijų sklaidai – ne tik skaitmeninių technologijų, bet ir kitų didelio poveikio technologijų, pavyzdžiui, biotechnologijų, atžvilgiu. Taip pat galima pabrėžti socialinės ir regioninės sanglaudos bei socialinio dialogo vaidmenį užtikrinant visuomenės pritarimą pramonės pertvarkai.

1.6.

ES pramonės strategija ir prekybos politika neturėtų pakenkti jos pastangoms teikti vystomąją paramą trečiosioms šalims, todėl EESRK rekomenduoja laikytis subalansuoto požiūrio, pagal kurį būtų geriau koordinuojama ir derinama nacionalinė parama vystymuisi silpnesnės ekonomikos šalių atžvilgiu. EESRK susirūpinimą kelia tai, kad stiprėjant PPO nustatytų reikalavimų nesilaikančioms priemonėms ir augant naujų diskriminacinių netarifinių susitarimų kiekiui gali atsirasti pernelyg didelė abipusė reguliavimo našta, kuri taptų nauja pasaulinės prekybos norma. Esamos ES paramos programos ir stebėsena turėtų būti iš naujo įvertintos, laikantis ES konkurencijos taisyklių, siekiant paremti ES valstybes nares, partnerius, įmones ir darbuotojus, kuriuos neigiamai paveikė ekonomikos krizė ir prekybos karai, ir sumažinti jiems tenkančią naštą.

1.7.

EESRK yra įsitikinęs, kad siekiant spręsti išorės problemas, ES vidaus rinka turėtų tapti „geriausia vieta investuoti“. Naujoji pramonės strategija ir visi kiti svertai turėtų būti įvertinti atsižvelgiant į jų pajėgumą skatinti ir remti investicijas į pramonės, energetikos, transporto ir skaitmeninę infrastruktūrą taikant didesnio sujungiamumo principą. Susijungimų ir įsigijimų bei valstybės pagalbos taisyklių peržiūra suteiktų ES galimybę vienodesnėmis sąlygomis stoti prieš pasaulinius konkurentus. Visi valdymo lygmenys turėtų užtikrinti, kad globalizacijos nauda būtų teisingai paskirstyta ir kad neigiamas poveikis pasauliniu, regionų ir vietos lygmenimis būtų sušvelnintas.

Bendra užsienio tiesioginių investicijų programa padėtų užtikrinti, kad būtų perimta strateginio turto, pavyzdžiui, ypatingos svarbos infrastruktūros, ypatingos svarbos technologijų, dalis ir garantuotas ypatingos svarbos išteklių tiekimo saugumas. Naudojant pirkimų direktyvas labiau nei bet kada reikia veiksmingų prekybos apsaugos priemonių ir patikimo laisvosios prekybos susitarimų (LPS) tinklo, kuriais būtų užkirstas kelias neteisėtai praktikai, pagilinta reguliavimo konvergencija ir skatinami tvarumo standartai, kartu mažinant rinkos iškraipymą.

1.8.

EESRK nerimauja dėl pastaruoju metu reiškiamo negatyvumo tarptautinės prekybos ir globalizacijos atžvilgiu, taip pat dėl populistinių judėjimų, kurie reikalauja daugiau nacionalizmo, kilimo. Komitetas mano, kad protekcionizmas ir nacionalizmas negali pasiūlyti teisingų ekonominių ir socialinių problemų sprendimo. Norint sugrąžinti ekonomiką į tvaraus ir integracinio augimo vėžes, būtinos vidutinės trukmės laikotarpio reformos ir integracinis augimas, apimantis žaliąją pertvarką ir skaitmeninę transformaciją. ES turėtų imtis visų galimų priemonių, kad nepaisant pandeminių aplinkybių išsaugotų visišką demokratiją.

1.9.

EESRK mano, kad dedant visuotines pastangas padėti aplinkai nesukuriant grėsmės bendrajai rinkai ir Europos bendrovėms ir darbo vietoms, žaliasis kursas turėtų integruoti naująją pramonės strategiją ir prekybos politiką su ekonomine, reguliavimo ir konkurencine politika ir turėtų iškelti aukštus ekologinius tikslus visai pramonei.

1.10.

EESRK pritaria nuomonei, kad viena pagrindinių ekonominio stabilumo tezių yra ta, kad valstybės narės turėtų skirti pakankamai dėmesio viešųjų finansų kokybei, skatindamos būtinas ir į ateitį orientuotas investicijas.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

Daugiašalei sistemai patiriant nuolatinį spaudimą, globaliai veikiančios ES bendrovės susiduria su didėjančia trintimi ir nežinomybe dėl stiprėjančio protekcionizmo ir tebesitęsiančios įtampos tarp ES prekybos partnerių. Pasaulinės vertės grandinės traukiasi ir visame pasaulyje ryškėja bendra grįžimo į regionalizaciją tendencija. ES kartu su JAV ir Kinija yra šios dinamikos centre, o daugeliui pagrindinių pramonės sektorių daromas didelis spaudimas. Reikia priimti esminius sprendimus, jeigu norima padidinti galimybę išvengti marginalizacijos rizikos ir išsaugoti pasaulinį ES vaidmenį. Reikia skubiai iš naujo apgalvoti investicijas ES teritorijoje ir daug dėmesio skirti įmonių, visų pirma MVĮ, rėmimui, teikiant likvidumo garantijas ir užtikrinant stabilumą finansų sektoriuje, išsaugant bendrąją rinką ir užtikrinant ypatingos svarbos prekių srautus. Tokį tikslą pasiekti galima tik derinant tokias priemones kaip teisės aktai ir politinės priemonės, taikytini ir ES veikiančioms trečiųjų šalių įmonėms, infrastruktūra, investavimas į viešąsias gėrybes (t. y. sveikatą, švietimą, skaitmeninę infrastruktūrą), viešųjų pirkimų abipusiškumas, veiksminga prekybos politika, skaitmeninis savarankiškumas ir kt.

2.2.

ES pramonės pasauliniam konkurencingumui trukdo grįžimas prie vienašališkumo ir neveiksmingas pasaulinis ekonomikos ir prekybos klausimų valdymas, taip pat rinkos asimetrija ir sutrikdymas, kuriuos sukelia subsidijuojami konkurentai, visų pirma valstybės valdomos įmonės, ir krizė. ES įmonių investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas siekiama derinti konkurencingumą ir tvarumą, tačiau dėl sumažėjusių galimybių patekti į tarptautines rinkas ir nesąžiningos konkurencijos šios investicijos ir drąsus rizikavimas gali būti nevaisingi. Turint tai omeny, MVĮ yra labiau pažeidžiamos nei bet kada anksčiau.

2.3.

Tokiomis aplinkybėmis ES puoselėjami aljansai galėtų padėti ginti ES interesus daugiašalėse organizacijose, pavyzdžiui, PPO ir Jungtinėse Tautose (JT). Todėl neseniai priimta pramonės strategija ir Komisijos metinė ataskaita dėl laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo yra ne tik žingsnis siekiant didesnio skaidrumo, bet ir veiksminga priemonė teikti pilietinei visuomenei objektyvią bendrąją informaciją apie prekybos susitarimus, dėl kurių derasi ES.

Nepaisant tam tikrų pozityvių elementų bendras neseniai priimtos pramonės strategijos rinkinys ne visus įtikino, kad juo pavyks padaryti matomą poveikį, kurį pajustų įmonės, darbo jėga ir pilietinė visuomenė, siekiančios didinti Europos konkurencingumą ir ekonomikos augimą.

2.4.

Stipri Europos pramonės politika ir ES komercinių interesų apsauga yra suderinama su prioritetiniu jos užsienio politikos tikslu: daugiašališkumo stiprinimu, remiantis JT sistemos institucijomis ir jos agentūromis. Būtinos jų reformos turėtų sudaryti sąlygas pereiti į pasaulį, kuriame taikomos sąžiningos taisyklės ir demokratiniai principai.

3. Verslo perspektyvų potencialo išnaudojimas

3.1.

EESRK sutinka su Komisijos nuomone, kad ES bendrovėms ES pramonės strategija ir prekybos susitarimai bus naudingi tik tuo atveju, jeigu jos turės reikiamos informacijos apie šių strategijų ir susitarimų turinį ir supras, kaip jie veikia praktiškai.

3.2.

EESRK susirūpinęs pastebi, kad sudėtingos kilmės taisyklės ir administracinės formos, kurių reikalauja ES prekybos partneriai teikdami lengvatas ES įmonėms, taip pat pastangos įrodyti lengvatinę kilmę atrodo esančios neproporcingos ES MVĮ palyginti su jų sudarytų sutarčių apimtimis.

3.3.

EESRK siūlo, kad tuo atveju, kai šalys įsitraukia į nesąžiningą konkurenciją, taiko neteisingas darbo sąlygas ar tvarumo standartus, reikėtų pasirūpinti ir svarbių klausimų, susijusių su alternatyvių ginčų sprendimų paieška ir JT virtualių ginčų sprendimo mechanizmų įgyvendinimu, nagrinėjimu. EESRK palankiai vertina daugiašalį laikinąjį arbitražo susitarimą, apie kurį neseniai paskelbė Europos Komisija, nes mano, kad ši laikinoji priemonė padės išlaikyti nepriklausomą dviejų etapų ginčų sureguliavimo funkciją.

3.4.

EESRK primena, kad didžioji dalis MVĮ veiklos visų pirma vykdoma bendrojoje rinkoje (2) ir tik apie pusė MVĮ parduoda savo prekes už 28 ES valstybių narių ribų (3); be to, Komitetas pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse ir regionuose MVĮ eksporto veikla taip pat labai koncentruota – šešioms valstybėms narėms (4) tenka daugiau kaip du trečdaliai viso ES MVĮ eksporto ir prekybos;

3.5.

EESRK teigiamai vertina Komisijos pažangą kuriant interneto portalą, kuriame integruotos dvi duomenų bazės, t. y. Patekimo į rinką galimybių duomenų bazė ir Prekybos pagalbos tarnyba, ir kuris sprendžia kilmės taisyklių ir muitinės procedūrų sudėtingumo ir nuoseklumo trūkumo problemas ir turi nemokamą elektroninę kilmės taisyklių skaičiuoklę, tuo teikdamas papildomą paramą ES MVĮ.

3.6.

EESRK mano, kad Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba, taip pat valstybių narių diplomatinės ir konsulinės atstovybės galėtų atlikti didelį vaidmenį propaguodamos ES strategiją, paslaugas ir prekybą su trečiosiomis šalimis, tuo skatinant investicijas ES viduje ir eksporto galimybes Europos įmonėms ir darbo jėgai.

3.7.

EESRK taip pat palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvas skatinti ir remti ES MVĮ tarptautinimo didinimo pastangas, kad šios įmonės būtų konkurencingesnės pasaulyje, ir pabrėžia poreikį užtikrinti, kad tokios iniciatyvos taip pat turėtų būti taikomos laikantis principo „iš apačios į viršų“. Kartu su šiomis iniciatyvomis naujoji paradigma gali suteikti daugiau galimybių MVĮ ir kitiems regioniniams subjektams.

3.8.

EESRK reiškia susirūpinimą dėl Komisijos ataskaitoje nurodytų neišspręstų su prekybos partneriais susijusių klausimų, visų pirma dėl to, kad ES produktai ir toliau susiduria su kliūtimis, trukdančiomis patekti į kai kurių šalių partnerių rinkas. Didelį prioritetą reikėtų teikti abipusiam nebiurokratiniam techninių standartų pripažinimui.

3.9.

EESRK pabrėžia, kad iš Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimo (5), kuriame buvo analizuojami kai kurių valstybių narių prekybos srautai, matyti, kad ES eksporto rezultatai teigiamai ir tvirtai susiję su BVP ir kad prekyba labai sutelkta kelete valstybių narių.

3.10.

EESRK primena, kad diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo ir diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities Europos Komisija pripažino teritoriniu požiūriu nevienodą globalizacijos poveikį, pabrėždama, kad globalizacijos teikiama nauda juntama plačiai, tačiau išlaidos dažnai patiriamos vietos lygmeniu.

3.11.

EESRK ypač pabrėžia sanglaudos politikos vaidmenį didinant ES konkurencingumą tikslinėmis investicijomis į pagrindinius sektorius, pavyzdžiui, tinklų infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, IT paslaugas, aplinkos ir klimato politiką, kokybišką užimtumą ir socialinę įtrauktį.

3.12.

EESRK pabrėžia, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) gali atlikti svarbų vaidmenį padėdamas dėl struktūrinių pokyčių, susijusių su globalizacija, skaitmeninimu, migracija ir klimato kaita, bedarbiais tapusiems asmenims. Atsižvelgiant į milžinišką gresiančios ekonomikos ir užimtumo krizės mastą, EGF turėtų būti finansiškai sustiprintas, jo taisyklės turėtų būti lankstesnės, kad atitiktų krizės pobūdį ir dydį, ir susietos su Teisingos pertvarkos fondu.

3.13.

EESRK sutinka, kad lanksti darbo tvarka ir nuotolinis darbas atlieka svarbų vaidmenį išsaugant darbo vietas ir našumą, tačiau nepaisant pastangų sušvelninti krizės socialinį poveikį dėl jos turėtų ženkliai išaugti nedarbas ir pajamų nelygybė. Persvarstyta ES žaliojo kurso politika galėtų atlikti didelį vaidmenį užtikrinant teigiamą globalizacijos ekonominį, socialinį, teritorinį ir aplinkosauginį poveikį įmonėms, darbuotojams ir pilietinei visuomenei ir galėtų padėti sumažinti rinkos iškraipymą.

3.14.

EESRK mano, kad siekiant užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas būtų galima pasinaudoti „anglies pėdsako“ mažinimo mechanizmu apdirbamojoje pramonėje ir pastangomis sumažinti pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro; tačiau Komitetas pažymi, kad ši priemonė turi subalansuoti aplinkosaugos, prekybos ir sąžiningumo aspektus, tuo siekiant išvengti rinkos iškraipymo, kuris paskatina imtis priemonių prieš ES šalis, taigi daro žalą ES pramonei ir pramonės darbo vietoms.

3.15.

EESRK pritaria nuomonei, kad nepaprastai svarbu mažinti našumo atotrūkį tarp labai produktyvios ekonomikos šalių, regionų ir įmonių ir visų kitų ir kad veiksmingos institucijos ir efektyvios mokesčių sistemos galėtų remti našumą.

3.16.

Reikia naujos pramonės politikos, kuria būtų siekiama skatinti didesnio inovacinio turinio veiklą ir generuoti didesnę pridėtinę vertę, nes tai neatsiejama nuo kokybiškų ir naujų darbo vietų skatinimo. Tokia politika, jeigu ji būtų išmintingai planuojama ir teisingai įgyvendinama, galėtų padėti sušvelninti neigiamą tolesnio BVP mažėjimo, bendrosios rinkos susiskaidymo ir vertės grandinių sutrikdymo įtaką.

4. Neigiamo atskirų poslinkių poveikio mažinimas

4.1.

EESRK ragina visus svarbiausius institucinius veikėjus naujai apsvarstyti ES 27 valstybių narių ir JK santykius, kurie iš esmės lems JK išstojimo poveikį kiekvienos jų ekonomikai; būtina parengti reikiamas priemones sektoriams, kurie patirs ypač didelį neigiamą poveikį.

4.2.

EESRK apgailestauja dėl fakto, kad JAV sprendimas taikyti papildomus tarifus Europos produktams, kaip atsakomoji priemonė pagalbai, kuria ES suteikė „Airbus“ gamintojui, pirmiausia padarys poveikį ES valstybėse narėse gaminamiems žemės ūkio ir žemės ūkio ir maisto produktams. Atsižvelgus į nestabilią ekonominę aplinką reikėtų naujai įvertinti ES plieno apsaugos priemonių, kurios tradiciškai yra CCMI tema, veiksmingumą, tuo išvengiant tolesnės žalos savo plieno įmonėms ir užtikrinant vienodas sąlygas ES įmonėms ir darbo jėgai.

EESRK pabrėžia, kad dėl JAV plienui įvestų muitų tarifų stipriai pasikeitė prekybos plieno produktais srautų iš trečiųjų šalių kryptis, dabar jie į Europos rinką patenka vis didesniais kiekiais ir visų pirma yra naudojami pagal viešosios infrastruktūros statybos kontraktus.

4.3.

EESRK pažymi, kad nors nė viena šalis negali atsiriboti nuo globalizacijos nepatirdama milžiniškų sąnaudų, daugiašalės prekybos sistemos žlugimo rizika yra reali, todėl ES turi tai apsvarstyti. Todėl Komitetas palankiai vertina Komisijos 2020 m. darbo programą, kurioje numatoma PPO reformos iki 2020 m. pabaigos iniciatyva, taip pat siūlomą ES ekonomikos gaivinimo planą.

4.4.

EESRK pritaria nuomonei, kad ES turi imtis ryžtingesnių veiksmų, kad būtų užtikrintas tikras abipusiškumas praktikoje ir kovojama su protekcionizmu patenkant į viešojo pirkimo rinkas trečiosiose šalyse.

Kinijos viešojo pirkimo politika ir intelektinės nuosavybės teisių apsauga pastebimai skiriasi nuo tarptautinių standartų; nors Kinija ir įstojo į PPO, ji ir toliau labai saugo savo rinką. Be to, Kinija dar neprisijungė prie PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų, nepaisant savo pažado, kai ji buvo priimta į PPO. Diskusijos dėl Kinijos Europos Sąjungoje tapo jautresnės. Daug privačių ir viešųjų subjektų, įskaitant ES institucijas, atkreipė dėmesį į plataus užmojo programas, pavyzdžiui, iniciatyvas „Viena juosta, vienas kelias“, arba „Pagaminta Kinijoje 2025“ ir gaires 16+1 (angl. – 16+1 Guidelines) (2017 m. Budapeštas, 2018 m. Sofija, 2019 m. Dubrovnikas) (6). 5G klausimas atkreipė dėmesį į skaitmeninį saugumą ir tapo gera prielaida siekti ES skaitmeninio savarankiškumo. ES programų investicijoms ir moksliniams tyrimams ir inovacijoms stiprinimas šiuo požiūriu atrodo racionaliausias ir naudingiausias sprendimas.

4.5.

Rengiant politines rekomendacijas ir konkrečias priemones reikėtų atsižvelgti į du strateginius ypatumus. Pirmiausia tai, kad G20, kuris galėjo tapti JT sistemą papildančiu globaliu politiniu forumu ir šalinti pasaulinį disbalansą ir nelygybę, prarado didžiąją dalį savo svorio. Antrasis ypatumas glaudžiai susijęs su tuo, kad ES trūksta veiksmingos „užsienio ekonominės politikos“. Pramonės politiką ir kitų sričių ES politiką veikiantys veiksniai, susiję su gamyba, energetika, vidaus rinka, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, transportu ir kt., yra atsieti nuo ES prekybos ir išorės santykių tarnybų išorės prognozių arba tik iš dalies jose atsispindi; tai pasakytina ir apie valstybių narių eksporto kreditų agentūras, kurios turėtų sutelkti jėgas. Dėl šios tuštumos sunkiau stoti prieš didžiuosius tarptautinius subjektus ir ji mažina ES svorį daugiašaliuose ir tarptautiniuose forumuose ir užkertant kelią rinkos iškraipymui.

5. Koronaviruso (COVID-19) pandemijos sukeltos krizės poveikis

5.1.

COVID-19 protrūkis padarė išskirtinį makroekonominį ir fiskalinį poveikį, kuris kol kas nėra baigtinis. EESRK taip pat laikosi nuomonės, kad neseniai ES ir visame pasaulyje paskelbtai finansų ir ekspansinei pinigų politikai nebuvo alternatyvos. Didžiausi sunkumai yra – nevisiškas ir nevienodas atsigavimas ir nedarbo didėjimas. Nors politikos priemonės turėtų riboti nedarbo augimą, dėl būtinų politikos priemonių atsiras viešasis deficitas ir didės valstybės skola.

5.2.

EESRK pabrėžia, kad ši krizė turės rimtų ilgalaikių padarinių ES. Kadangi dėl politinių priežasčių ES nepavyko laiku pradėti koordinuotos kovos su pandemija, gali apskritai būti prarastas pasitikėjimas politika.

5.3.

Kitas pavojus yra ilgiau nei numanoma trunkanti pandemija, finansinis nestabilumas pasaulyje ir ES, protekcionizmo iškilimas, bendrosios rinkos susiskaidymas ir struktūrinių skirtumų gilėjimas.

5.4.

EESRK mano, kad Europai skubiai reikia naujo vidaus integracijos projekto, bendros ekonominės, socialinės (įskaitant visuomenės sveikatos koordinavimą), fiskalinės, energetinės ir aplinkos strategijos ir nuoseklios prekybos politikos. Tai, kad nėra veiksmingos Europos strategijos, kelia nerimą ir situacija turi būti keičiama pereinant prie naujo kolektyvinio Europos požiūrio.

5.5.

Norint paremti ES ekonomiką po krizės, naujojoje daugiametėje finansinėje programoje reikia numatyti didžiulį atsigavimo ir rekonstrukcijos priemonių rinkinį, kuris papildytų Europos stabilumo mechanizmą, Europos investicijų banko ir Europos centrinio banko priemones. Reikalingas investicijų atsigavimo planas, kuriam garantijas suteiktų ES biudžetas, jis būtų papildomai finansuojamas naudojant esamus ES fondus, finansines priemones ir atsigavimo obligacijas, aiškiai apibrėžiant dėl koronaviruso krizės kilusias problemas. Šiomis aplinkybėmis EESRK mano, kad Europos Komisijos pateiktas ekonomikos gaivinimo planas yra pirmas konkretus žingsnis šia kryptimi.

5.6.

EESRK pabrėžia, kad taisyklėmis grindžiama prekyba yra labai svarbi krizės laikotarpiu ir įgyvendinant ES strategiją krizei įveikti. ES valstybės narės privalo gerbti bendrąją rinką ir užtikrinti, kad prekybai ES viduje neiškiltų vidaus kliūtys, pradėdamos visapusiškesnes derybas dėl daugiašalio susitarimo, kuris paskatintų atsirasti vienodas veiklos sąlygas, įskaitant galimą nuolatinį medicininės įrangos tarifų liberalizavimą, ir padėtų užtikrinti, kad pasaulinės tiekimo grandinės šiame nepaprastai svarbiame sektoriuje galėtų laisvai veikti. Kartu su šiomis priemonėmis tarifų liberalizavimas ir eksporto finansai, tinkamai koordinuojami atitinkamų ES ir valstybių narių institucijų, galėtų sumažinti spaudimą įmonėms ir užkirsti kelią rinkos iškraipymui.

Briuselis, 2020 m. liepos 16 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2018/november/tradoc_157516.pdf

(2) EPRS, CETA implementation: SMEs and regions in focus, RK užsakymu atliktas tyrimas, 2019 m. lapkričio 18 d., galima rasti http://www.europarl.europa.eu/thinktank/en/document.html?reference=EPRS_IDA(2019)644179.

(3) Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 42, Internationalisation of Small and Medium-sized Enterprises, 2015 m. spalio mėn.

(4) Belgija, Vokietija, Ispanija, Italija, Nyderlandai ir JK.

(5) EPRS, Interactions between trade, investment and trends in EU industry: EU regions and international trade, RK užsakymu atliktas tyrimas, 2017 m. spalio 27 d., galima rasti http://www.europarl.europa.eu/thinktank/en/document.html?reference=EPRS_STU(2017)608695.

(6) 2017 m.: https://www.fmprc.gov.cn/mfa_eng/wjdt_665385/2649_665393/t1514534.shtml;

2018 m.: https://www.fmprc.gov.cn/mfa_eng/wjdt_665385/2649_665393/t1577455.shtml;

2019 m.: https://www.fmprc.gov.cn/mfa_eng/wjdt_665385/2649_665393/t1655224.shtml.

28.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/43

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Saugumo sąjungos pramonės dimensija“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 364/06)

Pranešėjas	José CUSTÓDIO LEIRIÃO
Bendrapranešėjis	Jan PIE

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI)
Priimta CCMI	2020 6 26
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	209/3/4

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1

Palankiai vertiname naujosios Europos Komisijos pasiryžimą didinti Sąjungos technologinį suverenumą ir pabrėžiame, kad siekiant šio tikslo svarbus yra saugumo sektorius. Saugumas negalimas be technologijų, taigi Europa privalo išmokti valdyti technologijas, kurios yra itin svarbios jos saugumui.

1.2

Kad būtų pasiektas šis tikslas, raginame Europos Komisiją paskelbti strategiją, kuri stiprintų Europos pramoninius ir technologinius pajėgumus saugumo srityje. Tai ypač reikalinga strateginėse srityse, kuriose priklausomybė nuo tiekėjų ne iš Europos gali tapti saugumo rizika. Strategija turi padėti siekti naujosios vidaus saugumo strategijos tikslų ir ją papildyti pramonės dimensija. Strategija turėtų padėti patenkinti dabartinius ir būsimus Europos galutinių vartotojų pajėgumų poreikius ir padėti įveikti didelius sunkumus, su kuriais šis sektorius susiduria Europoje: rinkos susiskaidymą, ilgalaikio pajėgumų ir technologijų planavimo trūkumą, ES politikos ir finansavimo priemonių nenuoseklumą.

1.3

Saugumo pramonės strategija turėtų remtis šiais principais:

a)	veikianti inovatyvi saugumo pramonė yra labai svarbi Europos technologiniam suverenumui ir strateginiam autonomiškumui;

b)	saugumas yra suverenumo klausimas, kurio negalima palikti vien rinkos jėgoms. Reikia politinės valios ir veiksmų, kurie palaikytų pajėgumą kurti kompleksinius aukštųjų technologijų saugumo sprendimus;

c)	atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, atsparumas didelio masto gaivalinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms privalo tapti dideliu Sąjungos prioritetu ir jį užtikrinti galima tik pasiremiant Europos saugumo pramone.

Strategija turėtų būti rengiama kaip saugumo sąjungos dalis ir prisidėti prie to, kad su saugumu susijusi ES politika taptų veiksmingesnė. Ji turėtų būti grindžiama holistiniu požiūriu ir apimti šiuos tikslus:

—	Europos pažeidžiamumo ir kritinės priklausomybės nekarinio saugumo srityse įvertinimas;

—	naujai atsirandančių technologijų vertinimas jų galimo poveikio saugumui požiūriu,

—	ypatingos svarbos privalomų turėti technologijų, kuriomis saugumo sumetimais Europa turėtų apsirūpinti pati, nepriklausydama nuo trečiųjų šalių tiekėjų, apibrėžtis,

—	strateginių vertės grandinių nustatymas saugumo sektoriuje,

—	ES agentūrų kaip gebėjimų planavimo ir nacionalinių reikalavimų suderinimo varomosios jėgos naudojimas,

—	su saugumu susijusių ES priemonių (Vidaus saugumo fondas (VSF), Integruoto sienų valdymo fondas (ISVF), programos „Skaitmeninė Europa“, „Europos horizontas“ ir „RescEU“) naudojimas tikslinėms investicijoms į ypatingos svarbos saugumo technologijas ir taikomąsias programas,

—	kitų ES priemonių (struktūrinių fondų, programos „InvestEU“, kt.) naudojimas saugumui aktualioms investicijoms (į infrastruktūrą), geriausia – sukuriant Europos apsaugojimo priemonę (analogišką Europos infrastrukūros tinklų priemonei),

—	Europos viešųjų pirkimų naudojimas ir nacionalinių pirkimų koordinavimas reikiamai pramoninei bazei remti,

—	į pajėgumus orientuotų finansavimo priemonių (tokių kaip VSF ir ISVF) naudojimas, kad būtų skatinamas ES saugumo mokslinių tyrimų perėmimas rinkoje, ne tik pagal programą „Europos horizontas“,

—	galimų naujų teisėkūros iniciatyvų, pavyzdžiui, Direktyvos dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų peržiūra arba galima miestų saugumo priemonė, nustatymas,

—	atitinkamų ES programų (gynybos, saugumo, kosmoso ir kibernetinėje srityje) koordinavimas.

Įžanga

1.4

Europos saugumo aplinka yra labai sudėtinga. Šiandienos grėsmės saugumui dažnai yra daugialypės, tarpvalstybinės, sparčiai kintančios ir sunkiai numatomos. Jos gali taikytis į įvairiausius taikinius visoje Sąjungoje (pavyzdžiui, masinius renginius, transportą, ypatingos svarbos infrastruktūrą, institucijas) ir jas gali kelti ne mažiau įvairūs subjektai (pavyzdžiui, pavieniai nusikaltėliai, nusikalstamos organizacijos, teroristinės grupuotės, tautinės valstybės), kurių motyvai gali būti skirtingi (geopolitika, religija ar politinis ekstremizmas, ekonominiai ar finansiniai interesai ar psichikos sutrikimai), savo piktavaliams ketinimams naudojantys visokiausias priemones (pavyzdžiui, šaunamuosius ginklus, savadarbius sprogstamuosius užtaisus, chemines, biologines, radiologines ir branduolines medžiagas, kibernetinius išpuolius arba dezinformaciją).

1.5

Be žmogaus keliamų pavojų saugumui dar yra gaivalinės nelaimės, kaip antai potvyniai, sausros, audros arba pandemijos, kurios tampa dar pavojingesnės dėl klimato kaitos, aplinkos taršos ir gamtinių išteklių pereikvojimo. Gaivalinės nelaimės paprastai yra dar pražūtingesnės nei žmogaus sukeltos nelaimės ir kelia tiesioginę ir netiesioginę grėsmę saugumui.

1.6

Grėsmės saugumui skiriasi, taip pat skiriasi saugumo pajėgos ir jų pajėgumų poreikiai. Kartu saugumo pajėgos dažnai bendradarbiauja, pavyzdžiui, kaip pirmosios reagavimo pajėgos įvykus nelaimei, ir joms reikia sąveikios įrangos, kuri leistų atremti joms kylančią grėsmę.

1.7

Nepaisant grėsmių įvairovės, šiuo metu kylančios grėsmės saugumui turi vieną bendrą bruožą: jų negalima pašalinti be technologijų. Pačios technologijos negali užtikrinti saugumo, tačiau mūsų sudėtingoje ir susietoje visuomenėje jos yra būtinas veiksnys visose saugumo srityse ir visais saugumo ciklo etapais (prevencija, pasirengimas, reagavimas ir atkūrimas). Sparti naujų skaitmeninių technologijų, kaip antai dirbtinis intelektas, kvantinė kompiuterija ir blokų grandinės, raida ir plitimas dar labiau sustiprins technologijų svarbą saugumui, nes jos ne tik sukurs naujų galimybių, bet ir padidins ir pažeidžiamumą bei gebėjimus pakenkti.

1.8

Be specializuotos saugumo pramonės patirties neįmanoma sukurti naujausių technologijų, kurių reikia esamoms ir būsimoms saugumo grėsmėms įveikti. Saugumo pramonė yra labai svarbi partnerė, visų pirma sudėtingų saugumo sistemų ir apsaugos nuo sudėtingų grėsmių subjektų srityje.

1.9

Saugumo pramoninė ir technologinė bazė Europoje yra tokia pat įvairi kaip ir šiuolaikinės visuomenės ir ekonomikos saugumo poreikiai. Ji apima įvairaus dydžio skirtingus produktus gaminančias ir skirtingos specializacijos įmones iš visos Sąjungos. Daugelis jų taip pat vykdo gynybos, orlaivių ir erdvėlaivių arba komercinę IT veiklą arba yra šių sektorių didesnių grupių patronuojamosios įmonės. Jos visos kuria ir gamina aukštųjų technologijų sistemas ir teikia paslaugas, kurių reikia mūsų visuomenei, įmonėms, institucijoms ir piliečiams apsaugoti nuo visų rūšių grėsmių saugumui ir nelaimių. Naujausias išsamus tyrimas parodė, kad ES saugumo pramonė sukuria beveik 200 mlrd. EUR apyvartą ir darbo vietų 4,7 mln. žmonių (1).

2. Bendrosios pastabos

2.1

Sąjunga turi ne tik ekonominį, bet ir strateginį interesą skatinti vystyti gyvybingą Europos saugumo pramoninę bazę. Kuo svarbesnė saugumo sritis, tuo labiau priklausomybė nuo trečiųjų šalių tiekėjų pati gali tapti grėsme saugumui. Labai svarbu naudoti patikimų šaltinių sukurtas technologijas, paslaugas ir įrangą, ypač tais atvejais, kai reikia nuo valstybių ar valstybių remiamų subjektų keliamos grėsmės apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą ir valstybės institucijas.

2.2

COVID-19 pandemijos eiga ir jos tiesioginės ir netiesioginės pasekmės taip pat parodė, kad reikia stiprios Europoje veikiančios saugumo pramonės. Pavyzdžiui, masiškai naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis labai padaugėjo tiek nevalstybinių, tiek valstybinių subjektų kibernetinių išpuolių prieš įmones ir esminių paslaugų operatorius. Kibernetinio atsparumo ir kibernetinio saugumo stiprinimas visuose įmonių ir institucijų skaitmeninėmis technologijomis paremtuose procesuose turėtų būti svarbi per pandemiją išmokta pamoka. Nuo pat viruso protrūkio pradžios matėme, kaip vyksta dezinformacijos kampanijos, kurias dažnai remia užsienio šalių vyriausybės ir kurių neįmanoma veiksmingai atremti be sudėtingų technologinių priemonių. COVID-19 taip pat atskleidė didžiulius ES krizių valdymo pajėgumų trūkumus, pavyzdžiui, tai, kad nėra cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių medžiagų įrangos bendro rezervo. Trumpai tariant, reikia daugybės priemonių, kad Europa taptų atsparesnė didelio masto nelaimėms. Atsižvelgiant į daugelio šių priemonių strategiškumą, būtina jas įdiegti padedant patikimiems tiekėjams ir užtikrinant tiekimo saugumą krizės metu.

2.3

Todėl Sąjunga yra strategiškai suinteresuota Europoje išlaikyti pramonės pajėgumus, kurių reikia siekiant užtikrinti reikiamą autonomiškumo lygį ir technologinį suverenumą ypatingos svarbos saugumo srityse. Kartu dėl dabartinių rinkos sąlygų šį strateginį interesą, deja, sunku patenkinti. Priešingai, dėl Europos saugumo rinkos ypatumų įmonėms dažnai sunku parengti perspektyvius atitinkamų technologijų verslo planus.

2.4

Komerciniu požiūriu brangiai pagaminti kainuojančių moderniausių saugumo produktų paklausa yra ribota. Kadangi privatūs rinkos dalyviai nuolat siekia mažinti sąnaudas, jų investicijos į saugumą paprastai apsiriboja tik tuo, kas būtina, o pirmenybė teikiama pigiausiam standartiniam produktui (dažnai gaunamam iš trečiųjų šalių tiekėjų).

2.5

Kalbant apie saugumo rinkos viešosios paklausos pusę, vyrauja didelė pirkėjų ir galutinių vartotojų įvairovė – daugelio jų pirkimo biudžetai riboti, o užsakymai yra maži ir jie teisiškai įpareigoti pirkti mažiausia kaina. Be to, didelė viešojo saugumo klientų dauguma nevykdo pajėgumų plėtojimo planavimo. Jie perka standartinius produktus savo neatidėliotiniems poreikiams patenkinti ir neturi ilgalaikės perspektyvos apie tai, kaip gali vystytis grėsmės ir technologijos ateityje, nekalbant apie kokias nors investicijas tam pasiruošti.

2.6

Atsižvelgiant į abiejų saugumo paklausos pusių ypatumus, ypatingos svarbos technologijų ir taikomųjų programų rinka yra nedidelė. Sudėtingi saugumo sprendimai dažnai yra pritaikyti vienam ar vos keletui klientų, todėl gamybos apimtis ir masto ekonomija yra minimalios. Geriausiu atveju tokioms sistemoms taikomos technologijos gali būti naudojamos kitoms, mažiau jautrioms taikomosioms programoms platesnėje komercinių klientų rinkoje. Todėl dėl dabartinių rinkos sąlygų neįmanoma palaikyti ES technologinės ir pramoninės bazės, kuri padėtų plėtoti saugumo pajėgumus, kurių Europai reikia savo išorės sienoms, teritorijai ir piliečiams apsaugoti. Tai kenkia saugumo sąjungos patikimumui, todėl ES turėtų imtis aktyvesnių veiksmų.

Dabartinė ES saugumo politikos padėtis

2.7

Nuo 2015 m. balandžio mėn., kai buvo paskelbta Europos saugumo darbotvarkė, ES siekė sukurti tikrą saugumo sąjungą, užtikrinančią priemones, infrastruktūrą ir aplinką, kurioje nacionalinės ir ES valdžios institucijos galėtų veiksmingai kartu spręsti bendras problemas, kartu apsaugodamos piliečių teises ir laisves (2). Šiomis aplinkybėmis vien didelis iniciatyvų skaičius parodo, kad saugumas neabejotinai tapo vienu pagrindinių Sąjungos politikos prioritetų:

—	Direktyva dėl kovos su terorizmu (3),

—	peržiūrėtos kovos su pinigų plovimu taisyklės (4),

—	Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimas (5),

—	ES saugumo, sienų ir migracijos valdymo informacinių sistemų sąveikumas (6),

—	Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA) (7) sukūrimas,

—	Kibernetinio saugumo aktas (8),

—	sustiprintos Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos (FRONTEX) (9),

—	Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) (10).

Šios iniciatyvos papildo jau sukurtas programas ir finansavimo priemones, kaip antai Vidaus saugumo fondas.

2.8

Komisijos pasiūlyme dėl kitos daugiametės finansinės programos, palyginti su ankstesne DFP, numatyta gerokai daugiau lėšų pagrindinėms biudžeto išlaidų kategorijoms (pavyzdžiui, 35,3 mlrd. EUR sienų ir migracijos valdymui, 4 mlrd. EUR vidaus saugumui, 15,6 mlrd. EUR atsparumui ir reagavimui į krizes) (11). Pagal programą „Europos horizontas“ Sąjunga taip pat toliau finansuos kitą saugumo mokslinių tyrimų programą, nes ši programa jau svariai prisidėjo prie būsimų saugumo pajėgumų kūrimo ir plėtojimo pagal programą „Horizontas 2020“.

2.9

Skaitmeninių technologijų atžvilgiu Europos Komisija taip pat siūlo ženkliai didinti išlaidas (pavyzdžiui, programai „Europos horizontas“ arba programai „Skaitmeninė Europa“) didinant Europos technologinį suverenumą strateginės svarbos srityse. Šiuo požiūriu Komisija taip pat paskelbė ketinanti skatinti kosmoso, gynybos ir saugumo sektorių sąveiką.

2.10

Technologinis suverenumas taip pat yra svarbus terminas „Naujoje Europos pramonės strategijoje“, kurioje Komisija pabrėžia, kad Europos „Europos skaitmeninė transformacija, saugumas ir būsimas technologinis suverenumas priklauso nuo mūsų strateginės skaitmeninės infrastruktūros“, ir skelbia, kad ji „rems bazinių didelio poveikio technologijų, kurios yra strategiškai svarbios Europos pramonės ateičiai, plėtojimą“ (12).

Konkrečios pastabos

2.11

ES kompetencija saugumo srityje tebėra ribota ir labai dažnai apsiriboja vien nacionalinių valdžios institucijų koordinavimo vaidmeniu. Todėl saugumo politika tebėra fragmentiška ir dažnai neveiksminga. Tas pats pasakytina ir apie kitus su saugumu susijusius sektorius, kaip antai visuomenės sveikatos sektorių.

2.12

Saugumas ES yra politinis prioritetas, neturintis pramonės dimensijos. Su saugumu susijusių politikos priemonių ir finansavimo priemonių, kurios gauna nemažus biudžetus, skaičius yra įspūdingas. Tačiau nėra nei pajėgumų poreikių koordinavimo, nei nuoseklios politikos, kuri paremtų atitinkamą pramoninę ir technologinę bazę. Tokios koncepcijos kaip pramonės konkurencingumas, strateginis savarankiškumas, pajėgumų planavimas ir ypatingos svarbos technologijos nebuvo įtrauktos į diskusijas dėl saugumo sąjungos ir niekada nebuvo laikomos su saugumu susijusių finansavimo programų tikslais.

2.13

2012 m. parengtam Komisijos inovacinės ir konkurencingos saugumo pramonės veiksmų planui trūko užmojo, jis buvo ribotos aprėpties, todėl nepadarė pastebimo poveikio.

2.14

ES saugumo mokslinių tyrimų programai skiriama daug išteklių, tačiau ji turi didelių trūkumų. Didelę problemą tebekelia mokslinių tyrimų rezultatų įsisavinimas rinkoje, kadangi saugumo srityje nėra bendro pajėgumų planavimo proceso, kuris leistų konsoliduoti viešųjų galutinių vartotojų paklausą, taip pat nėra sistemingai naudojamos kitos ES į pajėgumus orientuotos finansavimo priemonės, kaip būdas paremti saugumo sprendimų diegimą.

2.15

Naująja vidaus saugumo strategija vadovaujamasi vykdant ES saugumo politiką, todėl ja turėtų būti siekiama pašalinti šiuos trūkumus. Strategija turėtų spręsti sparčios technologijų raidos ir jos poveikio saugumui klausimą, skatinti bendrą saugumo pajėgumų poreikių apibrėžtį ir puoselėti Europos bendradarbiavimą šiems poreikiams patenkinti. Tai sustiprintų saugumo sąjungą, ženkliai prisidėtų prie tikros saugumo vidaus rinkos sukūrimo ir padėtų palaikyti konkurencingą saugumo pramonę Europoje.

2.16

Pramonė yra būtina, kad technologijos virstų sprendimais. Todėl plataus užmojo pramonės politika pagrindinėse suverenumo srityse turėtų būti Sąjungos politinis prioritetas. Tokią politiką reikia ypač skubiai plėtoti saugumo sektoriuje, kuris šiuo metu patiria didelių rinkos nepakankamumo problemų, dėl kurių labai sunku išlaikyti ypatingos svarbos pramoninius ir technologinius pajėgumus.

2.17

Todėl raginame Europos Komisiją parengti specialią saugumo pramonės strategiją, kuria būtų remiama naujoji vidaus saugumo strategija ir didinamas saugumo sąjungos veiksmingumas. Ši pramonės strategija turėtų būti plataus užmojo ir didelės apimties, užtikrinanti, kad visos politikos ir finansavimo priemonės prisidėtų prie Sąjungos technologinio suverenumo itin svarbiose saugumo srityse. Ji taip pat turėtų užtikrinti, kad visos su saugumu susijusios ES priemonės (VSF, ISVF, „RescEU“) turėtų ir pramonės dimensiją, o visos su technologijomis susijusios programos (Skaitmeninė Europa, „Europos horizontas“) apimtų ir saugumo dimensiją. Tai padėtų patenkinti viešųjų vartotojų saugumo poreikius, suteiktų naujų galimybių Europos pramonei ir padėtų laiku susidoroti su naujų technologijų poveikiu saugumui.

2.18

Šiuo tikslu reikia toliau apibrėžti ir veikloje įdiegti technologinio suverenumo koncepciją. Dabartinis Komisijos dėmesys skaitmeninėms technologijoms yra sveikintinas, tačiau neturėtų būti skiriamas vien tik joms. Pirmenybė turėtų būti teikiama visoms ypatingos svarbos technologijoms pagrindinėse suverenumo srityse, t. y. saugumo, gynybos ir kosmoso srityse. Šią koncepciją taip pat reikėtų persvarstyti atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją ir kaip strateginį tikslą įtraukti atsparumą.

2.19

Komisijos „Nauja Europos pramonės strategija“ apima elementus, kurie svarbūs skatinant technologinį suverenumą svarbiausiose saugumo srityse. Strateginių vertės grandinių koncepciją ypač reikėtų naudoti kaip pagrindą visapusiškam požiūriui, kuris apimtų visą pramonės ciklą, pradedant ypatingos svarbos medžiagų tiekimu, baigiant industrializacija ir priežiūra, ir kuris koordinuotų visų tinkamų politikos priemonių naudojimą, įskaitant užsienio tiesioginių investicijų kontrolę.

2.20

Tiek būsimą daugiametę finansinę programą, tiek jos remiamą politiką ir pagal ją finansuojamas programas reikės pritaikyti prie poreikių per COVID-19 pandemiją (ir po jos). Būtina peržiūrėti anksčiau nustatytus prioritetus ir priemones ir atsižvelgti į patirtį, įgytą Europai susidūrus su pandemija. Tai taip pat taikytina saugumo sąjungai ir naujai vidaus saugumo strategijai, kuri turėtų pabrėžti didesnio technologinio suverenumo ir atsparumo poreikį.

2.21

Siekiant įveikti pandemijos sukeltą recesiją, per kitą biudžeto ciklą ES turėtų investicijas orientuoti į aukštųjų technologijų sektorius, nes jų pridėtinė vertė ir didinamasis efektas visai ekonomikai apskritai yra didžiausi (13). ES saugumo pramonės strategija, padedanti Europai tapti autonomiškesne ir atsparesne, puikiai tiktų šiam požiūriui, todėl ją reikėtų skubiai inicijuoti pagal Sąjungos ekonomikos gaivinimo planą po COVID-19.

2020 m. liepos 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Atsižvelgiant į sektoriaus įvairovę, šiuo metu nėra aiškios saugumo pramonės apibrėžties ir tik apytikriai įvertintas rinkos dydis. Šios pramonės metodologinis klasifikavimas sudėtingas dėl keleto veiksnių: 1) saugumo pramonė nepatenka į pagrindines statistikos nomenklatūras (NACE, PRODCOM ir kt.); 2) su saugumu susijusių produktų gamyba patenka po įvairiomis antraštėmis ir šių antraščių statistiniai duomenys nedaro skirtumo tarp su saugumu susijusios ir nesusijusios veiklos; 3) nėra statistinių duomenų šaltinio, kurį pati pramonė užtikrintų Europos lygmeniu. Žr. tyrimą dėl statistinių duomenų apie Europos saugumo technologinę ir pramoninę bazę rinkimo, Ecorys Final Report Europos Komisijos Migracijos ir vidaus reikalų departamentui, 2015 m. birželio mėn.

(2) Komisijos komunikatas „Europos saugumo darbotvarkės įgyvendinimas siekiant kovoti su terorizmu ir sukurti tikrą veiksmingą saugumo sąjungą“, 2016 m. balandžio 20 d., Briuselis, COM(2016) 230 final https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:9aeae420-0797-11e6-b713-01aa75ed71a1.0022.02/DOC_1&format=PDF

(3) Direktyva dėl kovos su terorizmu (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).

(4) Direktyva dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(5) Reglamentas dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną (OL L 312, 2018 12 7, p. 14) ir Reglamentas dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose (OL L 312, 2018 12 7, p. 56).

(6) Reglamentas dėl sąveikumo (sienų ir vizų) (OL L 135, 2019 5 22, p. 27) ir Reglamentas dėl sąveikumo (policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos) (OL L 135, 2019 5 22, p. 85).

(7) Reglamentas dėl Europos Sąjungos IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje valdymo agentūros (eu-LISA) (OL L 295, 2018 11 21, p. 99).

(8) Reglamentas dėl ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros) ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo (OL L 151, 2019 6 7, p. 15).

(9) Reglamentas dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų (OL L 295, 2019 11 14, p. 1).

(10) Reglamentas dėl Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (ETIAS) (OL L 236, 2018 9 19, p. 1).

(11) Dabartinėmis kainomis. Žr. Komisijos komunikatą „ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti“, 2020 5 27, Briuselis, COM (2020) 442, final: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1601035899164&uri=CELEX:52020DC0442.

(12) Komisijos komunikatas „Nauja Europos pramonės strategija“, 2020 3 10, Briuselis, COM (2020) 102 final https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52020DC0102&from=ES

(13) Žr., pavyzdžiui, Il ruolo dell'innovazione et dell'alta technologia in Italia nel confronto con il contesta internazionale, Centro economia digitale, Rome, 2019 m spalio mėn.

28.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/49

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Žemės ūkio produktams taikomų apsaugos priemonių įtraukimo į prekybos susitarimus“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 364/07)

Pranešėjas

Arnold PUECH D’ALISSAC (FR-I)

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2020 6 29
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	204/2/3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Tvirtesnis tarptautinis bendradarbiavimas yra būtinas veiksmingoms apsaugos sąlygoms užtikrinti.

1.1.1.

EESRK pabrėžia, kad maisto tiekimas žmonijai išlieka ir išliks pagrindiniu uždaviniu bent iki 2050 m. 9–10 mlrd. žmonių išmaitinti mums reikės viso pasaulio žemės ūkių. FAO apskaičiavo, kad 2007–2050 m. pasaulinė gamyba turės padidėti 70 proc. Todėl būtina apsaugoti kiekvienos šalies gamybos pajėgumus skatinant tinkamą žemės ūkio ir prekybos politiką, kartu užtikrinant organizuotą tarptautinę prekybą, kad būtų galima spręsti tiek gamybos svyravimų, tiek nuolatinio trūkumo tam tikrose geografinėse vietovėse problemas.

1.1.2.

EESRK nuomone, labai svarbu suderinti gamybos standartus, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymų ir sudarytos sąlygos kiekvienai šaliai gaminti pagrindinius mitybai būtinus produktus.

1.2.

Reikia toliau didinti rinkos skaidrumą.

1.2.1.

2011 m. G20 žemės ūkio ministrų susitikime sukurta AMIS žemės ūkio rinkos informacinė sistema (angl. Agricultural market information system – AMIS), jungianti pagrindinius pasaulio grūdų ir aliejinių augalų augintojus ir importuotojus, suteikia galimybę įvertinti realią padėtį rinkose ir tampa vyriausybės pareigūnų dialogo ir veiksmų koordinavimo forumu esant dideliam žemės ūkio rinkų kintamumui. Ši iniciatyva pasiteisino, tačiau ją reikia toliau plėtoti didinant dalyvaujančių šalių ir veiklos sričių skaičių, kad ji apimtų ir kitus produktus, kuriais prekiaujama pasaulio rinkose.

1.3.

PPO žemės ūkio apsaugos sąlygos, tiek bendrosios, tiek įtrauktos į dvišalius susitarimus, turi būti patobulintos atsižvelgiant į įvairius kriterijus, kuriuos EESRK išvardija šioje nuomonėje. Tikslas – sąžiningos konkurencijos sąlygos ir Europos veiklos sektorių tvarumas, užtikrinant apsirūpinimo maistu savarankiškumą, naudingą visiems piliečiams: tiek gamintojams, tiek vartotojams. Ši būtinybė užtikrinti apsirūpinimo maistu savarankiškumą ypač išryškėjo kilus COVID-19 bangai.

1.3.1. Greitas reagavimas

Dabartinės apsaugos sąlygos yra neveiksmingos dėl pernelyg ilgo jų įgyvendinimo. Nors ekonomikos skaitmeninimas suteikia galimybę duomenis gauti per keletą valandų. Šiuo metu vykdoma veiksminga produktų kiekių ir kainų stebėsena leidžia greitai reaguoti.

1.3.2. Automatinis reagavimas

Turint išsamių žinių apie prekybą, prekybos srautai gali būti lengvai reguliuojami. Eksportuotojų ir importuotojų suderinti veiksmai galėtų būti vykdomi automatiškai, kai tik nustatytas 10 proc. prekybos apimties padidėjimas per apibrėžtą laikotarpį, pavyzdžiui, vienerius metus. Jei padidėjimas pagrindžiamas aplinkybėmis, dėl kurių sumažėjo gamyba, ši sąlyga nebūtų taikoma. Tačiau, jei padidėjimas nėra pagrindžiamas, jam valdyti būtų taikomas papildomas muitas.

1.3.3. Proporcingas reagavimas

Reagavimas turi būti proporcingas atsižvelgiant į prekybos srautų didėjimo pobūdį ir kilmę, kad būtų sumažintas šis didėjimas arba užtikrintas veiksmingas destabilizuojančių srautų sustabdymas atitinkamuose sektoriuose.

1.3.4. Visapusiškas reagavimas

Būtina atsižvelgti į visus importo srautus, nepriklausomai nuo jų statuso, ir apie juos iš anksto nepranešant. Būtent vadinamiesiems strategiškai svarbiems produktams pagal laisvosios prekybos susitarimus (LPS) suteikiamos sumažintos muitų kvotos ir greičiausiai destabilizuojami būtent šiuos produktus gaminantys sektoriai. Todėl jiems taip pat turi būti taikomos apsaugos sąlygos.

1.3.5. Analogiškos priemonės

Į ES importo taisykles įtrauktos analogiškos priemonės, viena vertus, turi užtikrinti vienodą vartotojų apsaugą nepriklausomai nuo produktų kilmės ir, kita vertus, turi Europos ūkio subjektams užtikrinti ekonomikos iškraipymų apribojimus.

1.3.6. Atsižvelgti į Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo programą

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įsipareigojimų vykdymas yra svarbus tarptautinis uždavinys. Jei kai kurios šalys jų nesilaiko, joms neturėtų būti taikomos apsaugos sąlygos prekybos srityje. Žemės ūkio maisto produktų sektoriuje reikia įdiegti pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą. Atsižvelgiant į jo sudėtingumą ir laukiant jo patvirtinimo, PPO turi būti nustatytos konkrečios apsaugos sąlygos ir įtrauktos į visus LPS, dėl kurių derasi Europos Komisija.

1.3.7. Atsižvelgti į darnaus vystymosi tikslus

Kaip ir Paryžiaus susitarimo atveju apsaugos sąlygos turi būti nustatytos PPO ir įtrauktos į visus Europos Sąjungos pasirašytus susitarimus.

2. Apsaugos sąlygų koncepcija ir istorija

2.3.

PPO numato specialias sąlygas žemės ūkio sektoriui, tačiau apriboja jų taikymą.

2.3.1.

Apsaugos priemonės apibrėžiamos kaip „neatidėliotinos priemonės“, taikomos, kai padidėja tam tikrų produktų importas, kuris daro arba gali daryti didelę žalą importuojančios šalies vidaus pramonei. Pagal šias priemones, kurios iš esmės yra nuolaidų ar įsipareigojimų sustabdymas, gali būti taikomi kiekybiniai importo apribojimai arba padidinami importo muitai.

2.3.2.

Žemės ūkio srityje galima pradėti automatiškai taikyti didesnius apsauginius tarifus, kai importo apimtis viršija tam tikrą lygį arba kai kainos nukrenta žemiau tam tikro lygio, nereikalaujant įrodyti, kad nacionalinei pramonei daroma didelė žala.

2.3.3.

Tačiau žemės ūkio sektoriuje specialią apsaugos sąlygą galima taikyti tik produktams, kurių kainos buvo nustatytos, ir su sąlyga, kad vyriausybei paliekama teisė tai daryti su žemės ūkiu susijusiame įsipareigojimų sąraše. Be to, ji negali būti taikoma importui pagal tarifines kvotas.

2.4.

Dvišaliai laisvosios prekybos susitarimai suteikia galimybę siekti daugiau.

2.4.1.

LPS turi apimti didžiąją dalį prekybos srautų ir jais turi būti skatinamas prekybos liberalizavimas tarp susitarimo šalių, nesudarant kliūčių prekybai su kitomis pasaulio šalimis. PPO susidūrus su daugiašalių derybų sunkumais, pastaraisiais metais vyko daug derybų dėl laisvosios prekybos susitarimų.

2.4.2.

Europos Sąjunga remia šią galimybę, siekdama suteikti postūmį prekybos liberalizavimui ir paspartinti sprendimus dėl klausimų, dėl kurių nesutariama, pavyzdžiui, dėl darnaus vystymosi skyrių. Tačiau naujausi susitarimai parodė šios sistemos trūkumus ir sunkumus taikyti bendrą metodą ar visapusiškai atsižvelgti į kitus tarptautinius susitarimus, pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimą.

2.5.

Tarptautinė prekyba žemės ūkio maisto produktais išlieka būtina.

2.5.1.

Bandant užtikrinti gebėjimą apsirūpinti maistu susiduriama su įvairiomis kliūtimis, pavyzdžiui, gyventojų prieaugiu, dėl kurio dažnai būtinas importas. Todėl prekyba labai prisideda prie apsirūpinimo maistu saugumo pasaulio mastu. Valstybių narių uždavinys – rasti tinkamą pusiausvyrą tarp jų žemės ūkio gamybos plėtros ir atvirumo prekybai. Tačiau taip pat būtina užtikrinti, kad jų žemės ūkio sektorius, kai tai įmanoma ir laikantis sąlygų, kurios pernelyg neiškreipia konkurencijos, galėtų patenkinti tarptautinę paklausą ir eksportuoti maisto produktus į šalis, kurios negali jų pagaminti tiek, kad patenkintų savo poreikius.

2.5.2.

Nacionalinio žemės ūkio, maisto ir aplinkos mokslinių tyrimų instituto (INRAE) atliktas perspektyvinis tyrimas rodo, kad iki 2050 m. pasaulio žemės ūkio produktų eksporto koncentracija gali dar labiau padidėti. Tai iš esmės būtų naudinga nedideliam skaičiui šalių ar regionų, kuriuose klimato kaita turėtų teigiamą poveikį žemės ūkiui ir todėl jos galėtų padidinti jų dirbamos žemės plotus bei gauti didesnį pasėlių derlių.

2.6.

Diplomatijoje neteisingai naudojamasi prekyba žemės ūkio produktais. Žemės ūkio sektorius nukenčia dėl politinių derybų, kurios su juo nesusijusios: nesvarbu, ar kalbama apie Kinijos ir JAV konfliktą, Boeing ir Airbus, ar galutinį prekybos derybų etapą, nuolat imamasi su žemės ūkiu susijusių atsakomųjų veiksmų ir su juo susiję pasiūlymai įtraukiami į derybas.

3. Dabartinių apsaugos sąlygų trūkumai

3.3.

Apsaugos procedūros yra per ilgos ir reikalauja daug pastangų.

3.3.1.

Apsaugos sąlygų įvedimas praeityje buvo ilgas ir sudėtingas, todėl jos tapo neveiksmingos. Nors Europos Sąjunga yra viena iš PPO narių, kuri pasiliko teisę taikyti šias sąlygas daugeliui produktų, praktiškai beveik niekada jų netaiko. Taigi, netaikant apsaugos sąlygų, Brazilijos „netinkamai nukreiptos“ sūdytos sušaldytos vištienos (jei ji sūdyta, jos nereikia sušaldyti) atveju taikytas mažesnis muitas leido labai smarkiai padidinti paukštienos importą 1996–2001 m.

3.4.

Dabartinės procedūros neužtikrina sąžiningos konkurencijos.

3.4.1.

Trečiųjų šalių gamintojų, kurie neprivalo griežtai laikytis Europos standartų, konkurencinis pranašumas yra didelis. Pavyzdžiui, pagal paskutinį su Kanada pasirašytą susitarimą šios šalies gamintojai turi galimybę naudoti apie keturiasdešimt ES uždraustų augalų apsaugos produktų, tokių kaip atrazinas, dėl kurio labai sumažėja jų gamybos sąnaudos. Amerikos šalys naudoja genetiškai modifikuotas sėklas, kuriomis ES leidžiama prekiauti, bet neleidžiama naudoti gamybai, visų pirma augalinių baltymų, pavyzdžiui, sojos.

3.4.2.

Dėl šių trūkumų didėja žemės ūkio produktų, įskaitant žemės ūkio žaliavas, importas. Tai gali kelti abejonių dėl Europos apsirūpinimo maistu savarankiškumo. Remiantis naujausia Europos Komisijos paskelbta žemės ūkio maisto produktų prekybos statistine informacija (Agri-food trade statistical factsheet (1)), 2019 m. ES prekybos bendraisiais žemės ūkio produktais balanso deficitas viršijo 20 mlrd. EUR.

3.5.

Dėl šių trūkumų taip pat nukenčia vartotojai. Nepakankamas reguliavimas lemia pernelyg didelį kainų svyravimą, kuris pastaraisiais metais padidėjo. Spekuliacija žemės ūkio rinkose dar labiau padidina šį svyravimą, todėl daugelis mažas pajamas gaunančių vartotojų susiduria su sunkumais apsirūpinti maistu. Be to, dėl tiekimo grandinių destabilizavimo mažėja gamybos pajėgumai, todėl didėja tiekimo vartotojams neužtikrintumas.

3.6.

Dramatiškos COVID-19 aplinkybės aiškiai parodė prekybos žemės ūkio produktais poreikį ir apsirūpinimo maistu savarankiškumo būtinybę. Todėl tarptautinės prekybos srityje Europos Sąjunga turi turėti priemonių, kuriomis būtų didinamas ES atsparumas ekonominiams sukrėtimams, kad būtų atkurtas visų europiečių pasitikėjimas, stabilumas ir bendra gerovė.

2020 m. liepos 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Commission européenne: Agri-food trade statistical factsheet

28.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/53

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Naujos daugiašalės matricos būtinybė pasibaigus COVID-19 pandemijai“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 364/08)

Pranešėja

Emmanuelle BUTAUD-STUBBS

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Išorės santykių skyrius
Priimta skyriuje	2020 6 16
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	213 / 3 / 3

1. Išvados ir rekomendacijos

COVID-19 ir daugiašališkumas

1.1.

Kadangi COVID-19 sukelta sveikatos krizė daro didžiulį ir beprecedentį ekonominį, socialinį ir finansinį poveikį, būtinas precedento neturintis, ilgalaikis ir ryžtingas atsakas. ES turi remti ekonomiką ir tarptautinę prekybą, kad pasaulio prekybos sektorius nebūtų priverstas atstatinėti savo apimčių kaip 1929 m., ir finansuoti ekonomikos gaivinimą, kartu apsaugant įmones, įvairių rūšių darbuotojus (įskaitant neįgaliuosius), pažeidžiamas grupes ir piliečius, vadovaujantis solidarumo ir atsakomybės principais ir nė vieno nepaliekant nuošalyje. Visoms įmonėms, įskaitant socialinės ekonomikos įmones, kaip esminiams sprendimo elementams, turi būti sudarytos visapusiškos galimybės naudotis ekonomikos gaivinimo priemonėmis.

1.2.

Gaivinimas pasibaigus „didžiajam judėjimo suvaržymui“ turi būti grindžiamas tvarumu ir integraciniu bei ekologišku augimu. Todėl dabar aktualesnės nei bet kada anksčiau yra žaliojo kurso priemonės (pramonės strategija, pasienio anglies dioksido mokestis ir iki 2050 m. pasiektinas anglies dioksido poveikio neutralumas).

1.3.

COVID-19 krizė sudavė stiprų smūgį daugiašališkumui, kuris jau ir taip buvo nusilpęs dėl struktūrinių trūkumų, pavyzdžiui, besidubliuojančių organizacijų, pasenusių veiklos metodų ir vieningo sprendimų priėmimo proceso esant dideliam narių skaičiui; tai aiškiai rodo PPO ginčų sprendimo mechanizmo apeliacinio komiteto žlugimas ir Jungtinių Valstijų (JAV) finansinio įnašo įšaldymas ir vėlesnis pasitraukimas iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO). Be to, įvesti nacionaliniai būtiniausių medicinos prekių ir asmeninių apsaugos priemonių eksporto apribojimai, taip pat ir iš ES valstybių narių, nacionalinis egoizmas ir tam tikri solidarumo ir tarptautinio bendradarbiavimo trūkumai neigiamai veikia pažeidžiamiausias šalis ir stabdo pasaulio ekonomikos atsigavimą.

Reikia visapusiškesnės vizijos

1.4.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) norėtų pasidalyti savo svarstymais dėl „naujos daugiašalės matricos“, grindžiamos išsamiu ankstesnių pasiūlymų sąrašu (dėl PPO reformos, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) vaidmens ir kt.), ir pateikti naujų sprendimų laikotarpiui po COVID-19 pandemijos atslūgimo (1).

1.5.

Per krizę vykusiais svarstymais siekiama paskatinti naują bendradarbiavimą ir užtikrinti didesnį tarptautinių, viršvalstybinių ir tarpvyriausybinių organizacijų priimamų sprendimų nuoseklumą prekybos ir investicijų, deramo darbo, socialinių ir žmogaus teisių ir klimato kaitos klausimais. Šalys raginamos šiose organizacijose laikytis lojalaus bendradarbiavimo principo ir skatinti sinergiją, o ne stengtis išnaudoti spragas.

1.6.

Po kiekvieno pasaulinio karo žmonės dėjo viltis į tarptautines organizacijas, kad jos išsaugotų taiką ir gerovę. Būtent ši pasaulinė sveikatos krizė yra metas persvarstyti pasaulinio valdymo taisykles ir integruoti dalį inovacijų dvasios, pasireiškiančios precedento neturinčiomis aplinkybėmis.

Konkrečių pasiūlymų rinkinys

1.7.

Suformuluoti pasiūlymus, atsižvelgiant į teisinius, politinius ir organizacinius suvaržymus, pranešėjui padėjo keletas suinteresuotųjų subjektų, turinčių patirties įvairiose srityse (žr. priedą).

1.8.

Šiais pasiūlymais siekiama geriau tarpusavyje suderinti:

—	pasaulinius socialinius standartus ir įsipareigojimus dėl klimato kaitos bei aplinkos apsaugos,

—	su prekyba susijusias taisykles ir sutartis dėl klimato kaitos bei aplinkos apsaugos,

—	su prekyba susijusias taisykles ir pasaulinius socialinius standartus.

1.9.

Pasiūlymai apima didesnes galimybes įgyti stebėtojo statusą, finansavimą tyrimams skatinti, naujų darbo grupių kūrimą, geresnį sekretoriatų veiklos tarpusavio koordinavimą, bendrą politiką mokslinių tyrimų srityje, kai kurių galiojančių teisinių nuostatų aiškinimą ir politinius įsipareigojimus.

1.10.

EESRK supranta, kad pokyčiai turi būti inicijuojami politiniu lygmeniu, ir tvirtai tiki, kad ES, kaip viena iš nedaugelio pasaulinių veikėjų, turinčių konstitucinę pareigą ir įgaliojimus užtikrinti gerą pasaulinį valdymą, turi atlikti labai svarbų vaidmenį iš vidaus formuojant veiksmingesnę daugiašalę matricą.

2. Kuklūs mūsų ilgalaikio raginimo užtikrinti daugiašalių taisyklių nuoseklumą rezultatai

2.1. Pagrindinių pilietinės visuomenės veikėjų prašymas

2.1.1.

Daugelis suinteresuotųjų subjektų ne kartą prašė, kad tarptautinės, viršvalstybinės ir tarpvyriausybinės organizacijos politiką rengtų nuosekliau.

2.1.2.

Kalbant apie verslo bendruomenę, pažymėtina, jog Tarptautiniai prekybos rūmai (TPR) nurodė, kad „viena iš pagrindinių dabartinėse diskusijose dėl globalizacijos juntamos įtampos priežasčių yra suvokiamas prekybos, darbo ir aplinkos apsaugos standartų neatitikimas“ (2).

2.1.3.

2019 m. G 7–L 7 aukščiausiojo lygio susitikime taip pat buvo pareikšta, kad „vykdant pasaulinį valdymą reikėtų geriau atsižvelgti į dabartinius socialinius iššūkius, įskaitant naujų įgūdžių poreikį, siekiant užtikrinti deramą darbą pagal tarptautinius standartus ir sąlygas verslui, kad būtų remiamas produktyvumas bei didesnis darbo užmokestis ir kuriamos tinkamos darbo vietos“ (3 dalis).

2.2. Ankstesnių veiksmų apžvalga

2.2.1. Globalizacijos sudėtingumo suvokimas

2.2.1.1.

Kaip visa apimanti tarptautinė organizacija, galinti parengti kuo platesnės geografinės aprėpties taisykles ir standartus, svarbų vaidmenį atlieka Jungtinės Tautos (JT). Todėl EESRK remia JT reformą, kuri turi būti grindžiama perėjimu nuo į procedūras orientuoto požiūrio prie rezultatais grindžiamo požiūrio. 2015 m. rugsėjo mėn. JT patvirtino 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT), iškeliančių pačius universaliausius žmonijos uždavinius. Nors DVT nėra teisiškai privalomi, tikimasi, kad vyriausybės, įskaitant ES institucijas, prisiims atsakomybę ir sukurs savo sistemas jiems įgyvendinti.

2.2.1.2.

2017 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pažymėjo, kad „turime sureguliuoti globalizaciją, tačiau ne visiškai žinome, kaip tai padaryti“ (3). Politikos dokumente buvo išvardytos susijusios politikos sritys (socialiniai reikalai ir darbo rinka, švietimas ir įgūdžiai, įmonių socialinė ir aplinkosauginė atsakomybė) ir nurodyta, kad „skubiai reikia aktyviau konsultuotis su visuomene ir labiau įtraukti pilietinės visuomenės suinteresuotuosius subjektus“ tarptautinėms organizacijoms nustatant standartus.

2.2.2. Pasauliniai socialiniai standartai ir daugiašalės prekybos taisyklės: pasakojimas apie praleistas galimybes

2.2.2.1.

Iškart po to, kai žlugo bandymas į taisykles įtraukti socialinę išlygą, 1996 m. (4) PPO paaiškino, kad TDO yra „kompetentinga institucija [pagrindiniams darbo] standartams nustatyti ir nagrinėti“. Nuo to laiko TDO priėmė keletą itin svarbių dokumentų. TDO 1998 m. deklaracijos 5 skirsnyje pripažįstama, kad „aplinkos apsaugos ir darbo standartai neturėtų būti naudojami protekcionistinės prekybos tikslais ir kad jokia šios deklaracijos ir tolesnių su ja susijusių priemonių nuostata negali būti remiamasi ar kitaip naudojamasi šiais tikslais; šia deklaracija ir su ja susijusiomis priemonėmis jokiu būdu neturi būti ginčijamas nė vienos šalies lyginamasis pranašumas“.

2.2.2.2.

Priėmusi 2019 m. šimtmečio deklaraciją, TDO ėmėsi vadovaujamo vaidmens, įsipareigodama „stiprinti bendradarbiavimą ir plėtoti institucinius susitarimus su kitomis organizacijomis, kad būtų skatinamas politikos nuoseklumas laikantis į žmogų orientuoto požiūrio į darbo ateitį, pripažįstant stiprias, sudėtingas ir itin svarbias socialinių reikalų, prekybos, finansų, ekonomikos ir aplinkos politikos sąsajas“ (IV skyrius, F dalis).

2.2.2.3.

Nors TDO ir PPO veikia atskirai, jos bendradarbiauja įvairiose srityse ir, kaip pažymėtina, rengia įdomius bendrus leidinius apie prekybą ir užimtumą, prekybą ir neoficialų užimtumą, globalizacijos socialinio tvarumo užtikrinimą ir įgūdžių ugdymo politikos svarbą padedant darbuotojams ir įmonėms pasinaudoti prekybos teikiama nauda.

2.2.2.4.

Ši bendradarbiavimo politika niekada neperžengė „raudonos linijos“, nurodytos 1996 m. Singapūre pasirašytoje PPO ministrų deklaracijoje, kurioje teigiama: „Mes atmetame darbo standartų naudojimą protekcionizmo tikslais ir sutinkame, kad jokiu būdu negalima pradėti ginčyti lyginamojo šalių, ypač mažo darbo užmokesčio besivystančių šalių, pranašumo. Šiuo klausimu pažymime, kad PPO ir TDO sekretoriatai toliau bendradarbiaus taip, kaip iki šiol.“

2.2.3. Laipsniškas klimato ir aplinkos srities įsipareigojimų integravimas į daugiašalę aplinką

2.2.3.1.

Nuo 1994 m., kai įsigaliojo JT bendroji klimato kaitos konvencija (UNFCCC), vyriausybės reguliariai renkasi stebėti pažangą pagal griežtą skaidrumo ir atskaitomybės sistemą. Tačiau tik 2015 m. pabaigoje buvo pasirašytas pirmasis pasaulinis, teisiškai privalomas susitarimas dėl klimato kaitos – Paryžiaus susitarimas, kuriame nustatyta stebėtinų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų sistema.

2.2.3.2.

Turėdama stebėtojos statusą pagal UNFCCC ir įgaliojimą daryti pažangą deramo darbo ir teisingos pertvarkos srityse, TDO svariai prisidėjo prie Patobulinto forumo dėl atsakomųjų priemonių įgyvendinimo poveikio (2015–2018 m.) darbo. Forume konkrečiai nagrinėtas „klimato kaitos švelninimo politikos, programų ir veiksmų, kurių Šalys imasi pagal Konvenciją, Kioto protokolą ir Paryžiaus susitarimą dėl kovos su klimato kaita, įgyvendinimo poveikis „jurisdikcijos viduje“ ir „už jurisdikcijos ribų“ arba tarpvalstybinis poveikis“.

2.2.3.3.

2016 m. pasirašius Susitarimo memorandumą, TDO glaudžiai bendradarbiavo su UNFCCC darbuotojais ir ekspertais, siekdama didinti abipusį supratimą: mokymai apie socialinių subjektų vaidmenį, gebėjimų stiprinimas siekiant įvertinti klimato kaitos priemonių poveikį, regioniniai seminarai teisingos pertvarkos tema ir kas dveji metai rengiamas pasaulinis forumas.

2.2.3.4.

Pagrindinis TDO veiksmų aplinkos srityje kanalas yra jungtinis konsorciumas su UNEP, UNDP, UNIDO ir UNITAR, vadinamas Partneryste dėl veiksmų žaliosios ekonomikos srityje (angl. PAGE).

2.2.3.5.

Be to, buvo pasirašyti įvairūs daugiašaliai susitarimai dėl aplinkos. Jie daugiausia sudaromi Jungtinėse Tautose ir apima įvairias aplinkos temas, susijusias su biologine įvairove, žeme, jūromis, cheminėmis medžiagomis, pavojingomis atliekomis ir atmosfera. ES yra pasirašiusi apie 30 tokių susitarimų.

2.2.3.6.

Be JT tinklo, kitas forumas, kuriame dalijamasi informacija, organizuojami renginiai ir keičiamasi nuomonėmis apie prekybą ir tvarumą (t. y. žiedinę ekonomiką, savanoriškas iniciatyvas standartų srityje, iškastinio kuro subsidijų reformą, plastiką ir pan.), yra PPO Prekybos ir aplinkos komitetas.

2.2.3.7.

Remiantis PPO teismų praktika, narės gali taikyti priemones, kuriomis gerinama piliečių sveikata, užtikrinama aplinkos apsauga arba saugoma biologinė įvairovė, jeigu tokios priemonės atitinka nustatytus kriterijus, kuriais užtikrinama atitiktis PPO taisyklėms ir tvarkai. Šios nukrypti leidžiančios nuostatos, grindžiamos Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XX straipsniu, laikomos atitinkančiomis reikalavimus, jei jos yra proporcingos ir nediskriminacinės. Tokių priemonių taikymas neturi būti „savavališkos ar nepateisinamos diskriminacijos priemonės“ ar „užslėptas tarptautinės prekybos apribojimas“.

2.2.3.8.

PPO generalinis direktorius Renato Ruggiero Bonoje vykusioje konferencijoje (1997 m. gruodžio 9 d.) labai aiškiai nurodė, ką vyriausybės gali ir ko negali daryti: „Siekdamos apsaugoti aplinką ar išteklius savo jurisdikcijoje, vyriausybės gali taikyti bet kokios rūšies prekybos apribojimus, įskaitant importo ir eksporto kvotas bei draudimus arba mokesčių ar kitų rinkliavų įvedimą pasienyje – su sąlyga, kad laikomasi esminių reikalavimų, susijusių su nediskriminavimu ir mažiausiu prekybos ribojimu. […] Tačiau pagal PPO taisykles šalis negali taikyti prekybos apribojimų bandydama pakeisti savo prekybos partnerių procesus ir gamybos metodus arba kitą politiką. Kodėl? Iš esmės todėl, kad gamybos ir procesų metodų klausimas priklauso suvereniai kiekvienos šalies jurisdikcijai.“

2.2.3.9.

Šis apribojimas, neleidžiantis trukdyti procesams ir gamybos metodams, akivaizdžiai kliudo nustatyti ilgalaikio vartojimo prekių gamybos ir prekybos paskatas.

2.2.4. Dvišalės teisių gynimo priemonės siekiant didesnio ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos taisyklių nuoseklumo

2.2.5. Prekybos ir darnaus vystymosi skyrių pranašumai ir trūkumai

2.2.5.1.

Siekdama užtikrinti, kad dėl prekybos ir investicijų liberalizavimo nepablogėtų aplinkos ir darbo sąlygos, ES į laisvosios prekybos susitarimus (LPS) įtraukė prekybos ir darnaus vystymosi skyrius.

2.2.5.2.

2017 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) pripažino esminį darnaus vystymosi nuostatų vaidmenį susitarime (5).

2.2.5.3.

2018 m. (6) EESRK paragino siekti aukštesnių tikslų ir didinti prekybos ir darnaus vystymosi skyrių vykdymo užtikrinimą, nes šie skyriai turėtų būti tokie pat svarbūs kaip ir komerciniams, techniniams ar tarifų klausimams skirti skyriai.

2.2.5.4.

2016 m. TDO (7) pranešė, kad nuo 2008 m. 63 proc. sudarytų susitarimų numatytos darbo teisės nuostatos (tai rodo įgaunamą pagreitį) ir kad 46,8 proc. laisvosios prekybos susitarimų, kuriuose numatytos darbo teisės nuostatos, sudarė ES, JAV arba Kanada. Nurodomi dokumentai, mažėjančios svarbos tvarka, yra 1998 m. Deklaracija dėl principų ir pagrindinių teisių, Konvencija Nr. 182 (Vaikų darbas), Deramo darbo darbotvarkė ir Deklaracija dėl socialinio teisingumo.

3. Naujos įžvalgos kurti naują daugiašalę matricą

3.1. Bendrosios prielaidos

3.1.1.

Visuose naujuose pasiūlymuose dėl didesnės sanglaudos turėtų būti laikomasi šių keturių principų:

—	specializacija: „Tarptautinės organizacijos turi tik tiek įgaliojimų, kiek jų joms suteikė joms priklausančios valstybės narės“ (8),

—	sprendimų priėmimo galios: organizacijos turi aiškias vidaus taisykles ir procesus, leidžiančius valdymo organams (techniniams komitetams ar generalinėms asamblėjoms) veikti,

—	skaidrumas: apie bet kokį funkcinį pasikeitimą, pavyzdžiui, jungtinių grupių sukūrimą, naujus įstatus ar bendras deklaracijas, turi būti skaidriai pranešama tiek organizacijos viduje, tiek išorėje,

—	vertinimas: turėtų būti skatinama kurti vidinio veikimo vertinimo kultūrą.

3.1.2.

EESRK iš esmės remia atviresnę komunikaciją ir konsultacijas su pilietine visuomene tarptautinių organizacijų politikos klausimais ir ragina palaipsniui įvesti nuolatinio dialogo procesus. Atsižvelgdamas į savo patirtį, EESRK yra pasirengęs kaip tarpininkas imtis vadovaujamojo vaidmens nustatant tokias procedūras. Panašiai kaip Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencija (UNFCCC) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios palaiko turtingą dialogą su įvairiais partneriais, PPO neseniai sustiprino savo bendradarbiavimą su pilietine visuomene, neapsiribodama savo metiniu viešuoju forumu. Šie ryšiai gali labai padėti didinti daugiašalės prekybos sistemos veiksmingumą ir demokratiškumą. EESRK dėkingas už Europos Komisijos paramą stiprinant pilietinės visuomenės balsą daugiašaliu lygmeniu ir palankiai vertina neseniai priimto Otavos grupės 6 punktų veiksmų plano 6 veiksmą (9).

3.1.3.

Be to, reikia labiau pripažinti socialinių partnerių derybinius gebėjimus. Į tarptautinio lygmens socialinių partnerių trišalę deklaraciją ir įvairius daugiašalius pagrindų susitarimus yra įtrauktos naudingos praktinės taisyklės ir priemonės (socialiniai standartai, santykiai su tiekėjais, socialinis dialogas, kova su vaikų darbu ir priverčiamuoju darbu).

3.2. Daugiašalių priemonių rinkinys

PPO integravimas į JT sistemą funkciniu požiūriu

3.2.1.

JT sistema, turinti specializuotų agentūrų tinklą, kuriam, be kita ko, priklauso TDO, UNESCO, PSO, TVF, Pasaulio bankas ir regioninės plėtros bankai, yra tarptautinės santvarkos ramstis. Nors prekybos taisyklės turi padėti siekti DVT, PPO buvo įsteigta kaip savarankiška organizacija ir nepriklauso JT sistemai. Tačiau PPO generalinis direktorius kartu su visais specializuotų agentūrų ir kitų pagrindinių JT organų generaliniais direktoriais dalyvauja JT Sekretoriato vadovų tarybos posėdžiuose. EESRK siūlo, kad PPO nuolat informuotų JT Sekretoriato vadovų tarybą apie visus prekybos taisyklių sistemos pasiekimus, kurie padėtų siekti DVT.

3.2.2.

1994 m. PPO susitarimo preambulėje pateikta aiški nuoroda į darnų vystymąsi turi būti suprantama kaip apimanti DVT, kurie yra naujas visuotinai sutartas tvarumo įtvirtinimas tarptautinėje teisėje. Panašu, kad PPO tam jau pritaria, nes savo interneto svetainėje skelbiasi esanti „centrinė ašis siekiant DVT“.

Glaudesnis atskirų taisyklių rinkinių susiejimas

3.2.3. Griežtesnės socialinės ir aplinkos apsaugos taisyklės

3.2.3.1.

2018 m. TDO atliko keletą tyrimų dėl bendro galimo Paryžiaus susitarimo poveikio, dėl perėjimo prie žaliosios ekonomikos ir įgūdžių (10), dėl įgūdžių siekiant ekologiškesnės ateities ir atšilimo poveikio darbo sąlygoms (11).

3.2.3.2.

EESRK prašo plačiau skleisti informaciją apie šiuos pranešimus ir pritaria Europos Komisijos finansuojamų regioninių seminarų organizavimui besivystančiose šalyse, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir salų bei pažeidžiamos ekonomikos šalyse, kurioms dramatiški visuotinio atšilimo padariniai daro didžiausią socialinį poveikį.

3.2.3.3.

2015 m. TDO paskelbė Gaires dėl teisingo perėjimo prie aplinkosaugos požiūriu tvarios ekonomikos ir visuomenės visiems. EESRK siūlo Komisijos tarnyboms labiau remtis šiomis gairėmis nustatant standartus. Be to, šių gairių atnaujinimas turėtų būti įtrauktas į TDO Valdymo tarybos darbotvarkę.

3.2.4. Glaudesnis prekybos taisyklių ir socialinių standartų susiejimas

3.2.4.1.

EESRK norėtų, kad, remdamasi abipusiškumo principu, PPO suteiktų TDO oficialų stebėtojo statusą savo pagrindinių organų ir komitetų posėdžiuose. Tai ne tik užtikrintų oficialų TDO dalyvavimą PPO ministrų konferencijose, bet ir paskatintų TDO dalyvavimą PPO vidaus organuose ir galėtų padėti integruoti tarptautinių darbo standartų laikymąsi į PPO prekybos politikos peržiūros mechanizmą. EESRK siūlo įsteigti specialią laikinąją PPO ir TDO sekretoriatų darbo grupę, kuri iki 2021 m. birželio mėn. parengtų ir pateiktų gaires.

3.2.4.2.

Be to, atsižvelgiant į COVID-19 poveikį pasaulinėms vertės grandinėms, reikėtų atgaivinti TDO Pasaulinę socialinių globalizacijos aspektų komisiją. Remdamasis savo nuomone dėl privalomos JT sutarties (12), Vokietijai pirmininkaujant ES, EESRK pasisako už veiksmingą reglamentavimo sistemą, kuria būtų užtikrinamas žmogaus teisių laikymasis ir deramas darbas pasaulinėse vertės grandinėse, įtraukiant Europos veiksmų planą, kuriame būtų numatytos teisinės priemonės ir apčiuopiami pasiekimai, taip pat plataus užmojo ir veiksmingi normatyviniai veiksmai pasaulio lygmeniu. Tiek TDO, tiek PPO turi prisidėti vykdydamos savo atitinkamas funkcijas.

3.2.4.3.

Nagrinėdama regioninius ir dvišalius prekybos susitarimus, kurių skaičius ir geografinė aprėptis nuolat didėja, PPO turi atlikti naują vaidmenį darbo teisės nuostatų srityje. Kadangi į daugumą naujų LPS įtrauktos darbo nuostatos, PPO sekretoriatas turėtų rinkti, lyginti ir stebėti šias naujas nuostatas. Ši stebėsena galėtų būti vykdoma kartu su TDO pagal TDO veiksmų planą dėl deramo darbo pasaulinėse tiekimo grandinėse ir taip būtų skatinamas tolesnis TDO ir PPO bendradarbiavimas.

3.2.5. Glaudesnis prekybos ir kovos su klimato kaita taisyklių ir politikos susiejimas

3.2.5.1.

Su klimatu susijusi PPO taisyklių išimtis, apie kurią jau diskutuojama akademinėse ir verslo bendruomenėse, galėtų apibrėžti „klimato srities priemones“: savybes, bendrojo intereso tikslus ir suderinamumo su PPO taisyklėmis kriterijus. Tokia išimtis leistų PPO narėms nustatyti kovos su klimato kaita priemones savo šalyse (apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą) arba prie savo sienų, užtikrinant, kad šios priemonės nebūtų paslėptos protekcionistinės priemonės.

3.2.5.2.

Neformali PPO darbo grupė turėtų parengti 2021 m. vyksiančiai 12-ajai ministrų konferencijai skirtą PPO ministrų deklaraciją dėl prekybos ir aplinkos, kurioje būtų pripažintas prekybos, prekybos politikos ir daugiašalės prekybos sistemos vaidmuo remiant tarptautinės bendruomenės pastangas įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir kitus bendrus tarptautinius įsipareigojimus aplinkos srityje, pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimą. EESRK ragina Komisiją toliau dėti pastangas šioje srityje.

3.2.5.3.

EESRK prašo Europos Komisijos paaiškinti savo poziciją dėl laipsniško iškastinio kuro subsidijų panaikinimo ES ir visapusiškai remti visas keliašaliu lygmeniu PPO kuriamas iniciatyvas.

3.2.5.4.

EESRK ragina skubiai atnaujinti keliašales PPO derybas dėl Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių. Jis turėtų būti betarpiškiau susietas su Paryžiaus susitarimu, pavyzdžiui, žr. Kinijos Taipėjaus 2019 m. pasiūlymą dėl su Paryžiaus susitarimu susieto Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių ir paslaugų, grindžiamo muitų tarifų prekėms ir paslaugoms panaikinimu, susijusiu su išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimu. „Visiškai naujų derybų, pavyzdžiui, dėl su Paryžiaus susitarimu susieto Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių ir paslaugų, inicijavimas siekiant spręsti itin aktualias problemas, kaip antai klimato kaita ir tarptautinės prekybos liberalizavimas, bus pagrindinis daugiašalės prekybos sistemos laimėjimas“ (13).

3.2.5.5.

Siekiant didesnio nuoseklumo, daugiašalių aplinkosaugos susitarimų (DAS) sekretoriatams turėtų būti suteiktas stebėtojo statusas daugelyje PPO komitetų, o ne tik Prekybos ir aplinkos komitete (komitetuose, sprendžiančiuose techninių kliūčių ir sanitarinių bei fitosanitarinių priemonių klausimus).

3.2.5.6.

EESRK rekomenduoja įsteigti jungtinę darbo grupę, kuri apimtų JT aplinkos programą, UNFCCC ir PPO. Ji spręstų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir tarptautinės prekybos klausimus, taip pat pateiktų LPS skirtas matavimo metodikas ar kompensavimo sistemas (pavyzdžiui, atsodinant miškus). Į tokias kompensavimo sistemas, dėl kurių susitarta su trečiosiomis šalimis, turėtų būti atsižvelgiama pagal Paryžiaus susitarimą nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose.

4. ES indėlis į naują tvaraus daugiašališkumo modelį

4.1.

Siekiant užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui, EESRK pritaria su PPO taisyklėmis suderinamam anglies dioksido mokesčio mechanizmui prie ES sienų, kuriuo būtų sudarytos vienodesnės sąlygos daug CO2 išskiriantiems sektoriams (14). EESRK prašo Europos Komisijos laikytis savo pradinio tvarkaraščio ir 2021 m. pavasarį pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Neseniai atliktas įžanginis poveikio vertinimas (veiksmų planas) parodė, kad tam pritariama, ypač plieno, cemento, cheminių medžiagų ir elektros energijos sektoriuose.

4.2.

EESRK pabrėžia, kad kitoje bendrojoje lengvatų sistemoje (BLS) svarbu paramą gaunančioms šalims nustatyti išsamias socialines ir aplinkos apsaugos sąlygas (Reglamentas (ES) Nr. 978/2012 (15)).

4.3. Griežtesnės LPS nuostatos dėl darnaus vystymosi

4.3.1.

Prekybos ir darnaus vystymosi skyriai ES prekybos ir investicijų susitarimuose turėtų būti sustiprinti:

—

kaip rekomenduoja Europos Parlamentas, prekybos ir darnaus vystymosi skyriuose turėtų būti reikalaujama, kad abu partneriai ratifikuotų ir įgyvendintų pagrindinius tarptautinius dokumentus dėl žmogaus teisių (t. y. Tarptautinę žmogaus teisių chartiją), pagrindines TDO konvencijas, įskaitant Konvenciją dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, Paryžiaus susitarimą ir kitus tarptautinius aplinkos apsaugos susitarimus,

—

EESRK Tarptautinės prekybos tęstinio darbo komitetas mano, kad atliekant poveikio darniam vystymuisi vertinimus turėtų būti dar kartą įvertintas „bendrosios pusiausvyros apskaičiavimo modelis (angl. CGE) […], lyginant jį su alternatyviais modeliais, ir papildytas platesniu rodiklių, kuriais matuojamas poveikis žmogaus ir darbo teisėms, klimato kaitai, biologinei įvairovei ir TUI, rinkiniu. Būtina parengti platesnį rodiklių rinkinį ir laikytis atviro požiūrio į alternatyvius modelius“,

—

EESRK ragina perorganizuoti ekspertų grupių mechanizmus, kad skundus pagal prekybos ir darnaus vystymosi skyrius galėtų nagrinėti ne tik prekybos srities teisininkai, bet ir darbo, klimato ir žmogaus teisių ekspertai. Jei tokios ekspertų grupės nustato pažeidimų, turėtų būti pradėtas taikyti sutartyje numatytas valstybių ginčų sprendimo mechanizmas, pagal kurį būtų numatytos galimos finansinės baudos arba sankcijos, taip pat nukentėjusiosios šalies teisių gynimo priemonės.

4.3.2.

Į būsimus ES laisvosios prekybos susitarimus turėtų būti įtraukta nuoroda į Paryžiaus susitarimą ir juose turi būti numatytos paskatos, pavyzdžiui, nulinis muitas aplinkosauginėms prekėms ar paslaugoms. Išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) 22 straipsnio 3 dalis, kurioje šalys įsipareigoja skatinti ekonominius ir prekybos srautus, kurie padės remti deramą darbą ir aplinkos apsaugą, turėtų būti taikoma ir kitiems prekybos partneriams (Naujajai Zelandijai, Australijai). Būsimuose ES laisvosios prekybos susitarimuose taip pat turėtų būti išplėstas vietos patarėjų grupių stebėsenos vaidmuo, įtraukiant kitas, ne tik aplinkos, užimtumo ir socialinių reikalų sritis.

4.3.3.

Į visas investicijų sutartis, dėl kurių ES derasi, visų pirma su Kinija, turi būti įtrauktos išsamios nuostatos dėl:

—	tausaus gamtinių išteklių naudojimo,

—	atsargumo principu grindžiamo požiūrio į žmonių sveikatą, gamtos išteklius ir ekosistemas,

—	visuomenės dalyvavimo principo ir teisės susipažinti su informacija bei kreiptis į teismą,

—	integracijos ir tarpusavio ryšių principo, visų pirma kalbant apie žmogaus teises ir socialinius, ekonominius ir aplinkos apsaugos tikslus.

4.3.4.

Paskyrus už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingą vyriausiąjį pareigūną, bus galima lengviau užtikrinti veiksmingą prekybos susitarimų, įskaitant darbo teises, įsipareigojimus aplinkos srityje ir pilietinės visuomenės vaidmenį, įgyvendinimą.

4.4. Vadovaujamas ES vaidmuo kuriant naują daugiašalę matricą

4.4.1.

Sąjunga yra viena iš nedaugelio pasaulinių veikėjų, turinčių konstitucinę pareigą ir įgaliojimus remti „tarptautinę sistemą, grindžiamą tvirtesniu daugiašaliu bendradarbiavimu ir tinkamu pasauliniu valdymu“ (Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 21 straipsnio 2 dalies h punktas).

4.4.2.

Tačiau ES, kaip regioninės integracijos organizacija, negali visapusiškai dalyvauti daugelio Jungtinių Tautų sistemos organų, įstaigų ir organizacijų darbe, nes gindama Sąjungos pozicijas ir interesus ji turi pasikliauti valstybėmis narėmis. Praėjus daugiau kaip dešimčiai metų nuo Lisabonos sutarties, pagal kurią ES įsipareigojo „skatinti daugiašalius bendrų problemų sprendimus, visų pirma Jungtinėse Tautose“ (ES sutarties 21 straipsnio 1 dalis), įsigaliojimo, atėjo laikas Sąjungai kartu su valstybėmis narėmis parengti integruotą strategiją, kad būtų galima užsitikrinti tvirtesnę poziciją JT sistemoje.

Briuselis, 2020 m. liepos 16 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) EESRK nuomonės REX/509 – PPO reforma siekiant prisitaikyti prie pasaulio prekybos pokyčių (OL C 159, 2019 5 10), REX/486 – ES prekybos ir investicijų politikos vaidmuo gerinant ES ekonominės veiklos rezultatus (OL C 47, 2020 2 11), REX/500 – Prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyriai ES laisvosios prekybos susitarimuose (LPS) (OL C 227, 2018 6 28), NAT/760 – dėl diskusijoms skirto dokumento „Darni Europa – iki 2030 m.“ (OL C 14, 2020 1 15).

(2) TPR PPO reforma, 2019 m. spalio mėn.

(3) http://www.oecd.org/about/sge/fixing-globalisation-time-to-make-it-work-for-all-9789264275096-en.htm, p. 9.

(4) Singapūre priimta PPO ministrų deklaracija, 1996 m., 4 dalis.

(5) 2017 m. gegužės 16 d. nuomonė 2/15, EU:C:2017:376.

(6) EESRK nuomonė Prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyriai ES laisvosios prekybos susitarimuose (LPS) (REX 500) (OL C 227, 2018 6 28), 2.4 punktas.

(7) TDO, Labour-related provisions in trade agreements: Recent trends and relevance to the ILO, GB.328/POL/3, 9 punktas.

(8) Jan Wouters, Cedric Ryngaert, Tom Ruys ir Geert De Baere, International Law: A European Perspective (Oxford, Hart Publishing, 2018), p. 259.

(9) Kanados vadovaujama PPO narių grupė, vadinamoji Otavos grupė, siekia spręsti konkrečias daugiašalės prekybos sistemos problemas. 2020 m. birželio mėn. Otavos grupės pareiškimas „Orientuoti veiksmus į Covid-19“.

(10) World employment social outlook 2018 – Greening with jobs, Ženeva, TDO, 2018 m.

(11) Working on a warmer planet: The impact of heat stress on labour productivity and decent work, Ženeva, TDO, 2019 m.

(12) EESRK nuomonė REX/518 – „Privaloma Jungtinių Tautų sutartis dėl įmonių ir žmogaus teisių“ (OL C 97, 2020 3 24, p. 9).

(13) Neoficialus dokumentas JOB/TE/19, 2018 m. sausio 19 d.

(14) EESRK nuomonė CCMI/167 – Klimato ir energetikos politikos derinimas pramonės sektorių požiūriu (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 353, 2019 10 18, p. 59).

(15) OL L 303, 2012 10 31, p. 1.

PRIEDAS

SURENGTI PARENGIAMIEJI POSĖDŽIAI

Pavadinimas	Organizacija	Pareigos
Elina BARDRAM	Europos Komisija	Skyriaus vadovė Tarptautiniai santykiai (CLIMA.A.1)
Daniele BASSO	ETUC	Patarėjas
John BRYAN	EESRK	III grupės narys
Cinzia DEL RIO	EESRK	II grupės narė
Dumitru FORNEA	EESRK	II grupės narys
Alan HERVÉ	Reno Politikos mokslų institutas	Tarptautinės viešosios teisės profesorius
Emmanuel JULIEN	TDO	Direktoriaus pavaduotojas Įmonių departamentas
Bernd LANGE	Europos Parlamentas	INTA komiteto pirmininkas
Jürgen MAIER	Forumas Umwelt & Entwicklung	Direktorius
Jean-Marie PAUGAM	Prancūzijos vyriausybė	Prancūzijos nuolatinis atstovas PPO
Christophe PERRIN	TDO	Direktorius Daugiašalio bendradarbiavimo departamentas
Denis REDONNET	Europos Komisija	Direktorius PPO, teisiniai reikalai ir prekyba prekėmis (TRADE.DGA2.F)
Lutz RIBBE	EESRK	III grupės narys
Victor VAN VUUREN	TDO	Direktorius Įmonių departamentas
Lieve VERBOVEN	TDO	ES biuro direktorė
Jan WOUTERS	Leveno universitetas	Tarptautinės teisės ir tarptautinių organizacijų srities profesorius

28.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/62

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Bendro vartojimo ekonomikos apmokestinimas. Pareiga teikti ataskaitas“

(papildomoji nuomonė)

(2020/C 364/09)

Pranešėja

Ester VITALE

Biuro sprendimas	2019 6 18
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo nuostatų 29 straipsnis (2010 m.)
	Papildomoji nuomonė
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2020 6 24
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	210 / 1 / 6

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Apmokestinimas ir mokesčių politika turi atitikti nuolat besivystančią bendro vartojimo ekonomiką. Šiuo požiūriu EESRK mano, kad reikėtų ne kurti naujas ar specialias apmokestinimo sistemas, o veikiau pritaikyti šiuo metu galiojančias taisykles ir mokesčių modelius prie naujų ekonominių aplinkybių, užtikrinant vienodas sąlygas įvairiems susijusiems veiklos vykdytojams.

1.2.

EESRK prašo nacionalinėse mokesčių sistemose atsižvelgti į bendro vartojimo ekonomikos reiškinį ir į skaitmenines platformas ir siekti, kad šiame sektoriuje būtų laikomasi sąžiningos mokesčių sistemos principų, t. y. nuoseklumo, nuspėjamumo ir neutralumo, taip pat viešojo intereso užtikrinant visų suinteresuotųjų subjektų mokestinių prievolių vykdymą.

1.3.

EESRK yra įsitikinęs, kad ekonomikos skaitmeninimui taikytina mokesčių politika ir kuriamos priemonės bei veiklos sprendimai turėtų būti koordinuojami tarptautiniu lygmeniu. Todėl EESRK palankiai vertina glaudų Komisijos, valstybių narių, EBPO ir G 20 bendradarbiavimą ir pripažįsta, kad pradėtos bendradarbiavimo formos jau davė apčiuopiamų rezultatų ir kad ateityje jie gali būti dar reikšmingesni.

1.4.

Svarbu, kad tarptautinės, Europos ir nacionalinės institucijos veiksmingai ir greitai spręstų naujus skaitmeninės ir bendro vartojimo ekonomikos keliamus klausimus aktyviai imdamosi veiksmų, o ne tik reaguodamos į konkrečias problemas.

1.5.

Pagrindinis klausimas, susijęs su bendro vartojimo ekonomikai taikytina apmokestinimo sistema – skaitmeninių platformų įsipareigojimas rinkti, perduoti mokesčių administratoriams ir saugoti informaciją apie įvykdytus sandorius (pareiga teikti ataskaitas). Tokie įpareigojimai neturėtų tapti pernelyg didele administracine našta platformoms.

1.6.

Tinkamas keitimasis informacija taikant funkcinę ir proporcingą duomenų rinkimo ir keitimosi jais sistemą iš tiesų galėtų palengvinti mokesčių administratorių darbą ir užtikrinti įmonėms patikimą ir nuspėjamą sistemą, o tai būtų naudinga visai bendro vartojimo ekonomikai.

1.7.

EESRK tikisi, kad bus parengtas Europos duomenų ir informacijos apie platformų naudotojus, kuriuos jos turėtų perduoti mokesčių administratoriams ir ilgainiui juos saugoti, rinkimo standartas. Reikalavimai teikti ataskaitas turėtų būti aiškūs ir suderinti visose valstybėse narėse. Europos standartas padėtų apriboti vienašalius valstybių narių veiksmus, dėl kurių atsirastų taisyklių skirtumai ir netikrumas dėl jų taikymo vidaus rinkoje.

1.8.

Kalbant apie bendruosius principus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi imantis ataskaitų teikimo reguliavimo, EESRK mano, kad būtina laikytis proporcingumo principo, kaip nustatyta ES Teisingumo Teismo praktikoje, ir tokiu būdu įvykdyti reguliavimu siekiamą tikslą, t. y. rinkti aiškią ir mokesčių institucijų darbui naudingą informaciją, pernelyg ir nepagrįstai nepažeidžiant platformų ir galutinių paslaugų gavėjų privačių interesų.

1.9.

EESRK mano, kad bendro vartojimo ekonomikai taikomos mokesčių taisyklės, įskaitant pareigą teikti ataskaitas, kiekvienu atveju turėtų būti pritaikytos įvairiems ir dažnai skirtingiems bendro vartojimo ekonomikos sektoriams ir veiklos rūšims.

1.10.

1.11.

Akivaizdu, kad privačių subjektų ir valdžios institucijų keitimasis informacija turėtų vykti vadovaujantis Europos privatumo apsaugos ir asmens duomenų tvarkymo teisės aktais, laikantis būtinumo ir proporcingumo kriterijų ir siaurai aiškinant galimas bendrųjų principų privatumo srityje išimtis mokesčių taisyklių taikymo sumetimais.

2. Įžanga ir bendrieji principai

2.1.

Sukurti veiksmingą mokesčių politiką, skirtą bendro vartojimo ekonomikos sektoriui – tai iššūkis tiek Europos ir nacionalinėms institucijoms, tiek šio sektoriaus veiklos vykdytojams. Šiuo požiūriu labai svarbu užtikrinti vienodas sąlygas įvairiems bendro vartojimo ekonomikos veiklos vykdytojams ir tradiciniams veiklos vykdytojams, veikiantiems tuose pačiuose sektoriuose.

2.2.

EESRK mano, kad bendro vartojimo ekonomika pastaraisiais metais nuolat ir sparčiai augo ir suteikia ateities vystymosi galimybių Europos Sąjungos šalims, nes ji leidžia sutelkti nepanaudotus išteklius ir paskatinti atskirus piliečius imtis iniciatyvos. Kartu pripažįstama, kad reikia reguliavimo siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą, darbuotojų teisių apsaugą, mokestines prievoles ir sąžiningą konkurenciją.

2.3.

Šioje nuomonėje vartojama „bendro vartojimo ekonomikos“ apibrėžtis apima verslo modelius, pagal kuriuos veikla vykdoma per bendradarbiavimo platformas, sudarančias sąlygas laikinai naudotis prekėmis ar paslaugomis, kurias dažnai teikia privatūs asmenys. Todėl, taip pat ir metodiniu požiūriu, būtų svarbu pasiekti minimalų Europos Sąjungos ir valstybių narių sutarimą dėl „bendro vartojimo ekonomikos“ sąvokos, kad būtų išvengta didelių skirtumų tarp vidaus rinkoje vartojamų apibrėžčių.

2.4.

Bendro vartojimo ekonomika yra sudėtingas ekonominis reiškinys, ją reikia kompleksiškai reguliuoti, nes ji susijusi su įvairiomis visuomenės sritimis ir skirtingomis teisinėmis struktūromis, kurios tradiciškai sprendžia daug ir skirtingų klausimų. Pavyzdžiui, nuolatinė bendro vartojimo ekonomikos raida daro poveikį taisyklėms tokiose srityse kaip vartotojų teisės, darbo teisė, socialinė apsauga, sutarčių teisė, teisė į privatumą ir viešąsias paslaugas.

2.5.

EESRK pabrėžia, kad veiksmingai Europos lygmeniu koordinuojamose nacionalinėse mokesčių sistemose reikia tinkamai atsižvelgti į naujus verslo modelius, susijusius su bendro vartojimo ekonomika. Sąžiningos mokesčių sistemos principų (nuoseklumo, nuspėjamumo ir neutralumo) naujuose verslo modeliuose turi laikytis visi suinteresuotieji subjektai: valdžios institucijos, įmonės ir vartotojai.

2.6.

Tačiau tradicines mokesčių taisykles sunku pritaikyti prie nuolatinės technologijų raidos, todėl mokesčių taisyklės dažnai atsilieka nuo labai spartaus skaitmeninės ekonomikos raidos tempo. Taigi, tradicinės taisyklės ir principai turėtų būti reguliariai ir tinkamai derinami prie vykstančių pokyčių koordinuojant Europos ir įvairių nacionalinių teisės aktų leidėjų veiksmus.

2.7.

Visų pirma svarbu, kad tarptautinės, Europos ir nacionalinės institucijos laiku, veiksmingai ir koordinuotai spręstų naujus skaitmeninės ir bendro vartojimo ekonomikos keliamus klausimus aktyviai imdamosi veiksmų konkretiems iššūkiams įveikti, o ne tik reaguotų į konkrečias problemas.

2.8.

EESRK yra įsitikinęs, kad vykstant ekonomikos skaitmeninimui, mokesčių politika ir konkrečių priemonių bei sprendimų kūrimas turėtų būti koordinuojami tarptautiniu ar net pasauliniu lygmeniu. Todėl EESRK palankiai vertina glaudų Komisijos, valstybių narių, EBPO ir G 20 bendradarbiavimą ir pripažįsta, kad toks bendradarbiavimas jau davė apčiuopiamų rezultatų ir kad ateityje jie gali būti dar reikšmingesni.

3. Pareiga teikti ataskaitas

3.1.

Pagrindinis klausimas, susijęs su bendro vartojimo ekonomikos mokesčių sistemomis – skaitmeninių platformų įsipareigojimas rinkti, perduoti mokesčių administratoriams ir saugoti informaciją apie įvykdytus sandorius. Tinkamas keitimasis informacija taikant funkcinę ir proporcingą duomenų rinkimo ir keitimosi jais sistemą, viena vertus, iš tiesų galėtų palengvinti mokesčių administratorių, kuriems duomenys turėtų būti perduodami greitai ir sklandžiai, darbą ir, antra vertus, užtikrinti platformoms ir jų naudotojams nuspėjamą sistemą. Pareiga teikti ataskaitas neturėtų sudaryti pernelyg didelės administracinės naštos platformoms ir sektoriaus veiklos vykdytojams.

3.2.

Jau yra keletas veiksmingo platformų ir mokesčių institucijų bendradarbiavimo transporto sektoriuje pavyzdžių: Estijoje buvo supaprastinta vairuotojų, priklausančių pavežėjų platformoms, mokesčių deklaravimo tvarka. Kitas novatoriško sprendimo pavyzdys taip pat Estijoje – tai valdžios institucijoms perduotinų duomenų minimalaus ir proporcingo kiekio nustatymas ir galimybė platformų operatoriams mokestinių prievolių vykdymui naudotis specialia einamąją banko sąskaita. Ši einamoji sąskaita užtikrina tiesioginį ir greitą veiklos vykdytojų, jų bankų ir mokesčių institucijų ryšį. Kita vertus, kai kuriuose regionuose interneto platformos nėra tinkamai pasirengusios bendradarbiauti su finansų institucijomis.

3.3.

Šiuo klausimu EESRK tikisi, kad bus parengtas Europos duomenų ir informacijos, kuriuos platformos turėtų perduoti mokesčių administratoriams ir ilgainiui saugoti, rinkimo standartas. Iš dalies jau pastebima, kad įvairūs vienašaliai valstybių narių veiksmai ir vienu metu veikiančios skirtingos sistemos vidaus rinkoje iš tiesų kelia veiklos sunkumų visam bendro vartojimo ekonomikos sektoriui ir trukdo jo veiksmingumui.

3.4.

Rengiant suderintą Europos ataskaitų teikimo modelį reikėtų remtis jau sukaupta patirtimi ir grįžtamosios informacijos apie veiklą pavyzdžiais. Įvairiose valstybėse narėse taikomos skirtingos ataskaitų teikimo sistemos, jos skiriasi tiek organizaciniu, tiek renkamų ir perduodamų duomenų kiekio ir rūšies požiūriu. Kai kuriose valstybėse narėse ataskaitų teikimo sistemos yra labai sudėtingos, reikalaujančios didelių platformų pastangų, o kitose valstybėse narėse sistemos yra lankstesnės ir daro mažesnį poveikį kasdienei veiklai. Kai kurių valstybių narių patirtis, be kita ko, rodo, kad neprivalomos ir savanoriškos ataskaitų teikimo sistemos, kurioms netaikomi konkretūs teisiniai reikalavimai, nėra veiksmingos.

3.5.

EESRK mano, kad ilgalaikėje perspektyvoje negali išlikti dabartinis susiskaidymas, nes tai gali lemti pernelyg dideles reikalavimų laikymosi išlaidas ir neveiksmingumą, susijusį su nevienodu reglamentavimu įvairiose vidaus rinkos srityse. Dėl šių priežasčių reikėtų subalansuotai ir proporcingai spręsti ataskaitų teikimo klausimą, užtikrinant supaprastintą ir veikiančią sistemą. Ataskaitų teikimo tvarkos supaprastinimas iš tiesų galėtų būti konkreti paskata skaitmeninėms platformoms laikytis reikalavimų.

3.6.

Kalbant apie bendruosius principus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi imantis bendro vartojimo ekonomikos apmokestinimo reguliavimo veiksmų apskritai ir konkrečiai ataskaitų teikimo srityje, EESRK mano, kad būtina laikytis proporcingumo principo, kaip nustatyta ES Teisingumo Teismo praktikoje. Todėl reikės sudaryti sąlygas įgyvendinti reguliavimu siekiamą tikslą, t. y. rinkti aiškią ir mokesčių institucijų darbui naudingą informaciją, pernelyg ir nepagrįstai nepažeidžiant platformų ir galutinių paslaugų gavėjų privačių interesų.

3.7.

Toks požiūris turėtų padėti nustatyti aiškias ir nuspėjamas taisykles šio sektoriaus veiklos vykdytojams, kad, pirma, neatsirastų pernelyg didelių reikalavimų laikymosi išlaidų (pvz., nebūtini ir neproporcingi reikalavimai pateikti duomenis) ir, antra, būtų užtikrinta, kad mokesčių administratoriai galėtų veiksmingai rinkti informaciją.

3.8.

Be to, proporcingoje ir pagrįstoje ataskaitų teikimo sistemoje turėtų būti nustatyta, kokie duomenys yra tikrai būtini ir turi būti renkami, kad būtų užtikrintas mokesčių taisyklių vykdymas, ir nenustatyti pernelyg didelių įpareigojimų platformoms ir jų profesionaliems ar galutiniams naudotojams. Laikantis proporcingumo principo, taip pat turėtų būti atskiriami profesionalūs ir neprofesionalūs bendro vartojimo ekonomikoje veikiantys subjektai, tinkamai pritaikant ataskaitų teikimo reikalavimus dviem skirtingoms kategorijoms.

3.9.

Taip pat reikėtų ES lygmeniu suderintai reglamentuoti ir šiuos aspektus: i) bendros sąlygos, kuriomis apibrėžiamas teisėtas duomenų valdytojo duomenų tvarkymas; ii) su duomenų tvarkymu susiję asmenys; iii) subjektai ir tikslai, dėl kurių gali būti atskleisti asmens duomenys; iv) duomenų tvarkymo procedūra; v) tikslų, kuriais tvarkomi duomenys, apribojimas; vi) duomenų saugojimo laikotarpiai.

3.10.

3.11.

Šiuo požiūriu galėtų būti naudinga gerinti ir remti įvairių nacionalinių mokesčių institucijų keitimąsi informacija siekiant struktūrizuoti veiksmingą bendradarbiavimą ir išvengti mokesčių vengimo ir sukčiavimo, taip pat suderinti įvairių institucijų veiklos praktiką.

3.12.

Bendro vartojimo ekonomikos mokesčių taisyklės, įskaitant ataskaitų teikimo sistemas, bet kuriuo atveju turėtų būti pritaikytos skirtingiems bendro vartojimo ekonomikos sektoriams, nes šiame sektoriuje vykdoma įvairi veikla dažnai pasižymi skirtingomis ir išskirtinėmis savybėmis, todėl reikia specialių ir pritaikytų taisyklių.

3.13.

Bet kuriuo atveju EESRK rekomenduoja sudaryti vienodas mokestines sąlygas bendro vartojimo ekonomikos veiklai ir panašiai tradicinei veiklai, laikantis mokesčių neutralumo principo, kad būtų išvengta iškraipymų rinkose, kuriose kartu dalyvauja tiek tradicinės, tiek bendro vartojimo ekonomikos veiklos vykdytojai.

3.14.

Galiausiai, nustačius minimalias ribas, kurių nepasiekus tam tikra veikla laikoma neprofesionalia arba ekonomiškai nesvarbia ir todėl jai gali būti taikomos specialios mokesčių lengvatos, galėtų būti suteikta naudinga paskata bendro vartojimo ekonomikos augimui. Tačiau svarbu, kad šios ribos būtų nustatytos pagrįstai ir atlikus išsamią reguliavimo poveikio analizę.

4. PVM ir bendro vartojimo ekonomika

4.1.

PVM tikslais labai svarbu tiksliai apibrėžti sąvoką „mokesčių mokėtojas“ ir nustatyti, ar šis subjektas vykdo ekonominę veiklą. Be to, vis dar sunku nustatyti, kokia apmokestinimo tvarka turėtų būti taikoma bendro vartojimo ekonomikos sektoriuje vykdomiems sandoriams, už kuriuos nereikia mokėti grynaisiais pinigais, tačiau už kuriuos mokamas atlygis, nors ir nepiniginis, pavyzdžiui, naudotojų asmens duomenų panaudojimu ir iš tokių duomenų gauta verte grindžiamiems sandoriams.

4.2.

PVM tikslais turi būti aiškiai atskiriami trys skirtingi atvejai, susiję su paslaugų apmokėjimu: i) paslaugos teikiamoms už tam tikrą pinigų sumą; ii) už paslaugą atsiskaitoma ne pinigais, o kita paslauga ar nepiniginiu atlygiu; iii) nemokamai ir nieko už ją negaunant teikiama paslauga (1).

4.3.

Kalbant apie konkrečius atvejus, kuriuos galbūt galima priskirti pirmiau nurodytam ii tipui, EESRK ragina atidžiai išnagrinėti, ar bendradarbiavimo platformų veiklai taikomos apmokestinimo PVM prievolės.

4.4.

Šiuo požiūriu EESRK mano, kad pirmasis Europos Komisijos PVM ekspertų grupės atliktas tyrimas dėl dalijimosi ekonomikos apmokestinimo PVM (VAT treatment of the sharing economy) yra naudingas, ir tikisi, kad bus atliekami tolesni tyrimai.

4.5.

Taip pat būtų tikslinga, kad Europos Komisija ir nacionaliniai mokesčių administratoriai skatintų bendradarbiavimą ir tarpusavio veiksmų koordinavimą taikant PVM taisykles bendro vartojimo ekonomikos sektoriuje, siekiant sukurti suderintą veiklos praktiką, keistis taisyklių vykdymo užtikrinimo tikslais naudinga informacija ir išvengti sukčiavimo ir mokesčių vengimo.

4.6.

EESRK mano, kad svarbu išnagrinėti, ar ateityje numatoma įgyvendinti direktyva dėl mokėjimo paslaugų teikėjams taikomų tam tikrų reikalavimų teikti informaciją siekiant nustatyti sukčiavimo PVM atvejus gali apimti ir ataskaitų teikimo prievoles, be kita ko, tiesioginio apmokestinimo tikslais, kai tai susiję tiek su mokėjimais internetu kredito kortele, tiek su mokėjimais atliekant tiesioginius banko pavedimus ir su kitais greito mokėjimo būdais.

Briuselis, 2020 m. liepos 16 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) PVM ekspertų grupės posėdis, 2019 m. balandžio 1 d. taxud.c.1(2019)2026442 – EN, VAT Treatment of the sharing economy, VEG 081.

28.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/67

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Europos klimato paktas“

(tiriamoji nuomonė)

(2020/C 364/10)

Pranešėjas	Dimitris DIMITRIADIS
Bendrapranešėjis	Peter SCHMIDT

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2020 3 11
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2020 6 29
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	206 / 4 / 2

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Susidūrėme su kritine klimato padėtimi. Ištikus pasaulinei sveikatos krizei ir gresiant ekonomikos krizei dėl COVID-19 pandemijos, reikia dar kartą patvirtinti ES įsipareigojimą pereiti prie tvarios, atsparios, neutralaus poveikio klimatui ir efektyviai išteklius naudojančios ekonomikos. Tai, ko mums dabar reikia – tai esminių kultūros, infrastruktūros, elgsenos, dalyvavimo ir gyvensenos pokyčių, kurie ne tik darys poveikį piliečiams, bet kartu ir suteiks jiems daug galimybių.

1.2.

Klimato kaita kelia grėsmę mums visiems, tačiau, kaip ir pandemija, didžiausią neigiamą poveikį ji daro pažeidžiamiausiems ir labiausiai marginalizuotiems žmonėms. Labai svarbu, kad pertvarkos metu nė vienas neliktų nuošalyje.

1.3.

EESRK pabrėžia, kad siekiant pereiti prie neutralaus poveikio klimatui, itin svarbus aktyvus visų visuomenės grupių – įmonių, darbuotojų, mokslininkų, vartotojų, bendruomenių, piliečių ir jų organizacijų – dalyvavimas.

1.4.

Todėl EESRK palaiko raginimą Europos Sąjungai įsipareigoti iki 2050 m. užtikrinti neutralų anglies dioksido poveikį klimatui ir atitinkamai pakoreguoti tikslą iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) 2019 m. ataskaitoje dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje nurodoma, kad pasauliniu mastu išmetamą teršalų kiekį reikia mažinti po 7,6 proc. per metus pradedant jau dabar, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 1,5 oC. Apskaičiavus paaiškėja, kad iki 2030 m. išmetamą teršalų kiekį reikia sumažinti 68 proc.

1.5.

Reikia visais lygmenimis pereiti prie dalyvaujamojo modelio, o įgyvendinant Klimato paktą Komisija turi svarbią galimybę ir pareigą formuoti inovatyvų požiūrį, kuris atspindėtų, paremtų ir įkvėptų pilietinėje visuomenėje, bendruomenėse, miestuose ir regionuose jau vykdomus veiksmus.

1.6.

Pernelyg siauro profilio dalyvaujamieji modeliai, kurie struktūruoti taip, kad yra ribojamas nagrinėjamų pokyčių mastas, arba kuriuos gali ignoruoti juos sukūrusi institucija, tiesiog blaškys ir nuvils tuos, kurie juose dalyvaus.

1.7.

Europa turi būti sisteminių permainų katalizatorius klimato politikos veiksmų srityje, diegiant inovacijas (technologines ir socialines), inovacijų pasiūlą susiejant su paklausos subjektais, problemų turinčiais ir tais, kurie siekia didelių permainų. Skaitmeninė transformacija turėtų būti grindžiama DVT, kad būtų išvengta rizikos, įskaitant susijusią su darbuotojų teisėmis (1). Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas kartu su Europos žaliuoju kursu suteikia galimybę užtikrinti teisingą pertvarką, orientuotą į kokybiškų darbo vietų visiems tikslą.

1.8.

Pagrindinės bendros problemos, kurias nurodė pilietinės visuomenės subjektai, vykdantys veiksmus klimato srityje, yra finansavimo, žinių, darbuotojų, pripažinimo ir nuoseklaus ES ir nacionalinių vyriausybių naratyvo trūkumas.

1.9.

Norint pasiekti ES ir tarptautinius klimato tikslus reikės didelių finansinių išteklių. Europos žaliojo kurso biudžetas (viešosios ir privačios lėšos) – 750 mlrd. EUR iš Ekonomikos gaivinimo fondo, įskaitant lėšų skyrimą ES semestro procesui, turėtų būti orientuotas į tvarų ekonomikos gaivinimą, įskaitant klimato politiką.

1.10.

Tvarios praktikos sąlygos įtraukimas į visus sektorius skirstant finansavimą, kai yra rengiami atgaivinimo planai po COVID-19, kuriais siekiama JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimo tikslų, turėtų būti norma. Atsigavimas po COVID-19 turėtų reikšti ne grįžimą ten, kur buvome anksčiau, o žingsnį į priekį, siekiant kažko naujo ir geresnio.

1.11.

Gebėjimų stiprinimas ir techninė parama yra būtini visiems suinteresuotiesiems subjektams, kad jie galėtų užtikrinti atsparesnę ir tvaresnę ateitį. Įsteigus ES kovos su klimato kaita finansavimo forumą, būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti finansavimą ir būtų pašalintos kliūtys.

1.12.

EESRK siūlo sukurti Europos klimato pakto suinteresuotųjų subjektų platformą, grindžiamą įtraukumo, skaidrumo ir tikro su klimato kaita kovojančių visų lygmenų subjektų dalyvavimo bei atsakomybės principais.

1.13.

Klimato paktu turėtų būti siekiama įgalėti žmones pakeisti sistemas tyrinėjant, eksperimentuojant ir teikiant parodomuosius pavyzdžius. Bus labai svarbios daugiapakopės perspektyvos, vizijų kūrimas, pasakojimai ir atvirkštinis prognozavimas. Reikėtų skatinti imtis įvairių iniciatyvų klimato srityje ir sudaryti joms sąlygas.

2. Įžanga

2.1.

Klimato ir aplinkos problemų sprendimas tampa vis svarbesnė užduotis ir jai išspręsti reikia iš esmės peržiūrėti esamus netvarius socialinius ir ekonominius požiūrius. COVID-19 pasaulinė pandemija parodė, kad paprastų mūsų gyvensenos ir sistemų pokyčių nepakaks. Esminiai gamybos metodų pokyčiai, turintys įtakos įmonėms, darbuotojams ir darbo organizavimui, vyko dar prieš pandemiją ir dėl jos gali būti paspartinti. Europos Komisija priėmė Europos žaliąjį kursą kaip naują ES socialinių, ekonominių ir finansinių modelių, kurie yra tvaresni, švaresni, saugesni ir sveikesni, strategiją.

2.2.

Pasibaigus COVID-19 krizei klimato politikos veiksmai ir tvarumo įsipareigojimai turėtų atsidurti gaivinimo ir atstatymo politikos priešakyje kartu su atitinkamu biudžetu, kad ES ateitis nebebūtų siejama su dideliu išmetamu anglies dioksido kiekiu. Priemonės po krizės turi būti parengtos taip, kad jomis būtų užtikrinamas sistemos atsparumas, saugoma ir atkuriama biologinė įvairovė, pirmenybė teikiama visuomenės sveikatai, kartu nė vieno nepaliekant nuošalyje ir nutiesiant kelią gerbūvio ekonomikai. Šiomis aplinkybėmis reikėtų ne atsisakyti Europos žaliojo kurso ar jį atidėti, o jį sustiprinti.

2.3.

Europos žaliojo kurso sėkmė didžiąja dalimi priklausys nuo ES gebėjimo bendradarbiauti su piliečiais. Atsižvelgdama į tai, Komisija rengia Europos klimato paktą, kuris suburtų skirtingus subjektus, įskaitant regionus, vietos valdžios institucijas, vietos bendruomenes, pilietinę visuomenę, mokyklas, įmones ir pavienius asmenis.

3. Pilietinė visuomenė ir piliečiai turi dalyvauti sprendžiant klimato klausimus

3.1.

Susidūrėme su kritine klimato padėtimi. Vyriausybės iki šiol nepakankamai reagavo į klimato krizę ir pasauliui sunkiai sekasi siekti Paryžiaus susitarimo ir darnaus vystymosi tikslų. Protestus dėl klimato kaitos rengiantis jaunimas ir kiti pilietinės visuomenės subjektai ryžtingai ragina imtis dar platesnio užmojo ir skubesnių kovos su klimato kaita veiksmų. Sprendimus priimantys asmenys, kurie įsipareigojo įgyvendinti darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą, privalo nedelsiant patenkinti šiuos reikalavimus, imtis ryžtingo ir plataus užmojo politinių sprendimų ir pereiti prie naujo įtraukių klimato politikos veiksmų modelio aktyviai dalyvaujant visiems suinteresuotiesiems subjektams.

3.2.

Todėl EESRK palaiko raginimą Europos Sąjungai įsipareigoti iki 2050 m. užtikrinti neutralų anglies dioksido poveikį klimatui ir atitinkamai pakoreguoti tikslą iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (2). EESRK tikisi, kad naujasis 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio tikslas bus pagrįstas išsamia peržiūra ir tinkamu poveikio vertinimu. EESRK taip pat teigia, kad yra svarių argumentų, pagrindžiančių mažiausiai 55 proc. taršos mažinimo tikslą iki 2030 m., kad ES galėtų savo ruožtu reaguoti į didžiulį pasaulinį poreikį mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų aplinkos programos 2019 m. ataskaitoje dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje (3) nurodoma, kad norint pasiekti Paryžiaus susitarime nustatytą 1,5 oC tikslą pasaulio mastu reikia dar platesnio užmojo išmetamųjų teršalų mažinimo iki 2030 m. tikslo (4).

3.3.

2019 m. Eurobarometro duomenimis, 93 proc. ES gyventojų mano, kad klimato kaita yra rimta problema, o 79 proc. – kad tai labai rimta problema. Didžioji dauguma respondentų mano, kad svarbu, jog jų nacionalinės vyriausybės nustatytų plataus užmojo tikslus didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą (92 proc.) ir didinti energijos vartojimo efektyvumą (89 proc.).

3.4.

Klimato paktas turi tapti svertu europiečių galiai pasiekti, kad iki 2050 m. būtų įgyvendinta Europos žaliojo kurso vizija – klestinti, įtrauki, klimato kaitos poveikiui atspari visuomenė, turinti žiedinę, neutralaus poveikio klimatui ekonomiką. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje aiškiai nurodoma „sparčių, plačių ir beprecedenčių pokyčių visais visuomenės aspektais“ būtinybė. Laipsniškų pokyčių nepakaks. Siauras orientavimasis į CO2 mažinimą duoda priešingų rezultatų gyventojų lygmeniu. Jis riboja dalyvavimą, mąstyseną ir iš esmės riboja pokyčius, kurie įsivaizduojami ir kurie yra įgyvendinami. Tai, ko dabar reikia, yra esminė ekonominės, socialinės ir finansinės sistemos pertvarka, kuri paskatintų eksponentinius pokyčius skubiai mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir didinant atsparumą klimato kaitai. Kad tai būtų įgyvendinta, reikalingi įkvepiantys, platūs ir įvairūs naratyvai, informuojantys, kodėl pasaulis turi keistis.

3.5.

Dabartinė pasaulinė krizė, kurią sukėlė COVID-19 pandemija, parodė vyriausybių gebėjimą imtis ryžtingų priemonių egzistencinei grėsmei sumažinti, taip pat žmonių gebėjimą, bent jau tam tikrą laiką, prisitaikyti prie naujų šiomis priemonėmis nustatytų gyvenimo būdo suvaržymų. Svarbu tai, kad bendruomenės, įmonės, socialiniai partneriai ir kiti nevalstybiniai subjektai atlieka itin svarbų vaidmenį reaguojant į pandemiją, ir dažnai nustato poreikius, rengia ir įgyvendina prie aplinkybių priderintas intervencijos priemones kur kas sparčiau, veiksmingiau ir kūrybingiau, nei atrodė įmanoma taikant požiūrį „iš viršaus į apačią“.

3.6.

Perėjimas iš vieno reagavimo į COVID-19 etapo į kitą lemia ir dideles galimybes, ir didelę riziką. Ekonominės priemonės ir fiskaliniai paketai, kurie rengiami siekiant paremti ir atkurti Europos ekonomiką, turi apimti ES tvarių investicijų ir tiesioginio finansavimo taksonomiją tiems, kurie savo veiklą vykdo tvariai, arba gali pradėti ją vykdyti tvariai ir įsipareigos kuo skubiau nustatyti ir įgyvendinti būtinus pokyčius (bus vykdoma stebėsena).

3.7.

Tragiškas COVID-19 sukeltas veiklos sutrikdymas, dėl kurio buvo sustabdytos fiskalinės taisyklės, parodė, kad kilus pavojui žmonių gyvybėms, mūsų ekonomikai ir išgyvenimui Žemėje, įmanoma laikytis ir kitokios vizijos. Pagal socialinės pažangos viziją, kuri grindžiama vien tik siekiu užtikrinti bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, neatsižvelgiama į esminius asmeninės ir socialinės gerovės elementus ir tinkamai nepaisoma aplinkos ir socialinių aspektų. Todėl būtina pereiti nuo BVP grindžiamos prie gerbūvio ekonomikos (5) (6).

3.8.

Vienas iš būdų sustiprinti užmojus klimato politikos srityje yra sukurti palankią aplinką, kurioje daugiau veiksmų imtųsi nevalstybiniai subjektai, įskaitant įvairias įmones, be kita ko, mažąsias, vidutines ir labai mažas įmones, investuotojai, socialiniai partneriai, kooperatyvai, miestai, regionai, profesinės sąjungos, vietos bendruomenės ir piliečių grupės, ūkininkai, mokyklos, religinio pobūdžio organizacijos, jaunimo grupės ir kitos nevyriausybinės organizacijos.

3.9.

Palankiai aplinkai sukurti reikia svarbaus poslinkio nuo konsultacijų ir dalyvavimo pagal principą „iš viršaus į apačią“ prie bendro projektavimo, bendro kūrimo ir įgalėjimo. Standartiniai konsultacijų modeliai retai kada taikomi plačiau nei vien siauroms, pakankamais ištekliais aprūpintoms visuomenės grupėms. Asmenys, organizacijos ir įmonės, kurie gali gauti daugiausiai naudos ir gali daugiausiai prisidėti prie transformacinių pokyčių, turi turėti realių galimybių dalyvauti sprendimų priėmimo procese, jei tikimasi, kad jie šiam procesui skirs savo laiką ir energiją.

3.10.

2018 m. EESRK ragino vesti „Europos dialogą dėl nevalstybinių subjektų veiksmų klimato srityje“ (7). Šiuo dialogu turėtų būti siekiama ne tik nušviesti ir parodyti veiksmus, bet ir reaguoti į nevalstybinių subjektų poreikius skatinant naujas įvairių lygmenų valstybinių ir nevalstybinių subjektų partnerystes, sudarant palankesnes sąlygas mokytis vieniems iš kitų, organizuoti mokymus ir keistis rekomendacijomis; ir suteikiant daugiau galimybių gauti finansavimą.

3.11.

EESRK pasiūlė (8), kad nuolatinis piliečių dialogas taptų privalomu parengiamuoju visų pagrindinių politinių sprendimų ir visų atitinkamų iniciatyvų visais lygmenimis elementu.

3.12.

Iki šiol Komisija šių rekomendacijų nesilaikė (9). Klimato paktas suteikia galimybę institucijoms glaudžiai bendradarbiauti siekiant sudaryti palankią sistemą pilietinės visuomenės ir piliečių dalyvavimui, remiantis esamais konsultacijų procesais, tačiau jais neapsiribojant.

4. Mokymasis iš esamos pilietinės visuomenės ir piliečių dalyvavimo praktikos

4.1.

Esami nacionalinio, regionų ir savivaldybių lygmens piliečių asamblėjų, piliečių dialogų ir panašių patariamojo dalyvavimo procesų (10) pavyzdžiai rodo piliečių gebėjimą ir norą prisiimti atsakomybę už klimato krizės sprendimus. Neretai atsitinka taip, kad platesni dalyvavimo metodai, kai jie yra kruopščiai parengti, duoda daug naudos tvarumo požiūriu, nors jie nebūtinai yra sutelkti į klimato krizę. Jie rodo ne tik didelį dalyvaujamosios demokratijos poreikį ir norą, bet ir vyriausybės gebėjimą sukurti tokias erdves ir stebėti jų pasiūlymus politiniu lygiu.

4.1.1

2019 m. 150 atsitiktinai atrinktų Prancūzijos piliečių pradėjo svarstyti klausimą „kaip socialinio teisingumo dvasia iki 2030 m. galime mažiausiai 40 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį?“ Šio piliečių konvento posėdžiai vyksta Prancūzijos ekonomikos ir socialinių reikalų taryboje. Vyriausybė planuoja pasiūlymus nagrinėti viešai ir paskelbti preliminarų jų įgyvendinimo tvarkaraštį (11).

4.1.2

2016 m. įsteigtą Airijos piliečių asamblėją sudaro 100 atsitiktinai atrinktų piliečių, atstovaujančių Airijos elektoratui. Jiems buvo pavesta svarstyti įvairias temas – nuo konstitucinio abortų draudimo iki to, kad Airija taptų kovos su klimato kaita lydere. Parlamentinis komitetas, kuris buvo įsteigtas, kad atsižvelgtų į šios asamblėjos rekomendacijas dėl klimato kaitos, iš esmės parengė 2019 m. birželio mėn. paskelbtą svarbiausią Airijos klimato politikos veiksmų planą.

4.1.3

Dviejuose pagrindiniuose Ispanijos miestuose vyko piliečių dialogai ir vietos forumai, kurių tikslas – skatinti aktyvesnį piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą priimant sprendimus dėl vietos biudžeto dalių ir svarstant įvairias idėjas dėl miesto ateities.

4.1.4

Danijos energetikos, tiekimo ir klimato ministerijos Jaunimo klimato taryba siekia klimato politiką praturtinti naujomis idėjomis ir padėti ministrui ieškoti būsimų klimato politikos sprendimų.

4.1.5

Lenkijos Gdansko miestas surengė tris piliečių asamblėjas dėl prisitaikymo prie ekstremalių oro sąlygų, oro užterštumo mažinimo ir aktyvesnio piliečių dalyvavimo.

4.1.6

Suomijoje pirmoji piliečių grupė dėl tvaraus vystymosi subūrė apie 500 suomių, kad įvertintų tvaraus vystymosi padėtį. Rezultatais bus naudojamasi siekiant propaguoti Suomijos vyriausybės ir parlamento darbą tvaraus vystymosi srityje.

4.1.7

Italijoje po COP 25 pilietinės visuomenės atstovai pateikė pasiūlymą įsteigti Piliečių asamblėją remiantis Prancūzijos modeliu. Panašus procesas pradėtas ir JK – „Asamblėja klimato klausimais JK. Kelias iki neutralaus poveikio klimatui“.

4.1.8

Bolonijoje (Italija) savivaldybė įsteigė Piliečių idėjų biurą, kuris yra platesnio masto darbo, kuriuo siekiama vėl įtraukti piliečius, dalis. Ji sukūrė šešias „laboratorijas“, kurios nuolat rengia vizualizavimo renginius pasinaudodamos „Open Space“ ir kitomis priemonėmis. Kai atsiranda įtikinamų projektų idėjų, savivaldybė su bendruomene sudaro „paktus“, kad užtikrintų šių projektų įgyvendinimą. Per pastaruosius penkerius metus sudaryta daugiau kaip 500 paktų, pradedant naujais suoliukais gatvėse ir baigiant daug didesniais ir platesnio užmojo projektais. Tai taip pat tapo būdu organizuoti dalyvaujamojo biudžeto planavimą.

4.2.

Daugelis kitų bendruomenės iniciatyvų sutelkia veiksmus vietos lygiu siekiant kurti tvaresnę ateitį ir susilaukia įspūdingos bei įkvepiančios sėkmės. Be kita ko, galima paminėti „Tvarią kaimynystę“ Briuselyje, Škotijos bendruomenių klimato politikos tinklui priklausantį vietos lygmens tinklą, kurį sudaro apie 120 bendruomenių grupių, „Coopérnico“ – atsinaujinančiosios energijos kooperatyvą („RESCoop“) Portugalijoje, Pertvarkos judėjimą, kuris šiuo metu veikia daugiau nei 50 šalių bendruomenės lygiu ir deda pastangas atsparumui didinti, įkvėpdamas žmones keisti mąstyseną, elgseną ir būtį pasaulyje. Veiksmų programa „Bendruomenės ateičiai“, kuri bus pradėta įgyvendinti šią vasarą, gali padėti sukurti institucinę aplinką visuomenės dalyvavimui.

4.3.

Europos lygiu struktūrinis pilietinės visuomenės dalyvavimas yra būtinas ir reikėtų numatyti aiškius įgaliojimus pilietinės visuomenės dalyvavimui formuojant politiką ir kuriant strategijas, kuriomis siekiama poveikio klimatui neutralumo, jas įgyvendinant ir vykdant jų stebėseną.

4.3.1

Svarbus vaidmuo teko Daugiašalei suinteresuotųjų subjektų platformai dėl darnaus vystymosi tikslų, tačiau dar yra ką tobulinti išteklių, posėdžių reguliarumo, atsakomybės už darbotvarkės sudarymą, platesnių diskusijų galimybių, dalyvavimo ir galimybių sudarymo reguliaresnėms, skaidresnėms ir prieinamesnėms viešosioms konsultacijoms požiūriu.

4.3.2

EESRK ir Komisijos kartu administruojama Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma labai įvairiems suinteresuotiesiems subjektams suteikia galimybę keistis gerąja praktika ir idėjomis bei kurti vertingus tinklus. Pagrindinis šios platformos skirtumas, palyginti su Daugiašale suinteresuotųjų subjektų platforma dėl DVT, yra tas, kad už šią platformą yra atsakingi suinteresuotieji subjektai. Tai – sektinas gerosios praktikos pavyzdys.

4.4.

Paryžiaus tikslai nebus pasiekti be tvirto socialinių partnerių dalyvavimo visais lygmenimis, visų pirma pramonės šakose ir sektoriuose, kuriems didelį neigiamą poveikį daro priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir skaitmeninimas. Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas kartu su Europos žaliuoju kursu suteikia galimybę užtikrinti teisingą pertvarką, orientuotą į kokybiškų darbo vietų visiems tikslą. Profesinių sąjungų ir darbdavių socialinis dialogas yra vienas geriausių būdų didinti informuotumą apie klimato krizę. Jie yra pagrindiniai veikėjai, jei norime įgyvendinti socialiniu požiūriu teisingą, našią ir komercinę pertvarką, kurią lemia Europos žaliasis kursas. Šie scenarijai gali būti labai įvairūs – nuo socialinių dialogų aukščiausio lygio susitikimų Europos lygiu palaikant tarpvalstybinį dialogą, kuris yra itin svarbus suteikiant daugiau svarumo Europos socialinei integracijai, iki sektorių ir įmonių kolektyvinių sutarčių. Darbuotojų dalyvavimas yra neatsiejama demokratijos darbo vietoje dalis ir suteikia dirbantiems žmonėms galimybę aktyviai dalyvauti priimant su darbo vieta susijusius sprendimus, kurie gali teigiamai prisidėti prie kovos su klimato kaita.

4.5.

Europos inovacijos ir technologijos instituto iniciatyva „Klimato ŽIB“ (angl. „Climate-KIC“) yra orientuota į verslo eksperimentų kūrimą, vykdymą ir susiejimą ir į bandymų platformų (angl. deep demonstration) poveikį sisteminių pokyčių svertams. EIT „Klimato ŽIB“ portfelį sudaro eksperimentai, kuriais siekiama skatinti naują mąstyseną, daryti sverto poveikį naujų technologijų, tinklų ir bendruomenių pajėgų eksponentiniam poveikiui ir užtikrinti, kad būtų mokomasi greitesniu tempu nei vyksta pokyčiai (12).

5. Įmonių reagavimo patirtis

5.1.

Inovacijos reiškia keletą papildomų žingsnių kuriant naujas paslaugas ir produktus rinkoje arba visuomenėje, kurie patenkina dar nepatenkintus poreikius arba išsprendžia dar neišspręstas problemas. Technologinės inovacijos yra sutelktos į technologinius produkto ar paslaugos aspektus. Socialinės inovacijos reiškia naują socialinę praktiką, kuria siekiama patenkinti socialinius poreikius geriau nei jau esamais sprendimais ir kuri yra susijusi su, pavyzdžiui, darbo sąlygomis, švietimu, bendruomenės vystymusi ar sveikata. Skaitmeninės technologijos atlieka svarbų vaidmenį socialinių inovacijų srityje pasinaudojant IRT, pavyzdžiui, internetiniais tinklais ir kitomis skaitmeninėmis priemonėmis.

5.2.

Sisteminių inovacijų procesas turėtų būti prieinamas ir įperkamas visiems suinteresuotiesiems subjektams, kurie turi dalyvauti bendrai kuriant sprendimus kuriais bus paremta būtina tvarumo pertvarka. Finansinis gyvybingumas yra socialinės sanglaudos ir siekio Europos žaliojo kurso įgyvendinimo procese nė vieno nepalikti nuošalyje sąlyga. Dėl šios priežasties viešųjų gėrybių ypatumų turintys sisteminių pokyčių aspektai turėtų būti finansuojami arba subsidijuojami iš viešųjų šaltinių, kad būtų galima toliau pritraukti privačiųjų lėšų investicijoms į klimato kaitą.

5.3.

Bendruomenės, kurios sėkmingai diegia sistemines inovacijas, geriausiai supranta problemą, renka sprendimus, skirsto sprendimus atsižvelgdamos į konkrečius įvairių vietovių ir konteksto poreikius ir išteklius. Turime suteikti Europos bendruomenėms šių įgūdžių ir kurti atitinkamą palankią aplinką, kurioje nevalstybiniai subjektai galėtų imtis daugiau veiksmų.

5.4.

Nedelsiant reikalingi inovatyvūs finansavimo mechanizmai, kuriais būtų pripažįstamas bendruomenės inicijuotų sisteminių inovacijų potencialas ir iššūkiai ir į juos būtų reaguojama. Šiuo tikslu reikalinga lanksti, esminė pagalba, kad būtų galima įsitvirtinti ir išsilaikyti, ir rizikos kapitalas didesnių projektų įgyvendinimo pradžiai, be to, profesionali mentorystė ir pagalba. Klimato paktas galėtų padėti sukurti labai vertingą kanalą, kuriuo socialiniai inovatoriai galėtų teikti grįžtamąją informaciją apie politines ir ekonomines kliūtis, kurios jiems trukdo arba dėl kurių jie atsiduria nepalankesnėje padėtyje ir neretai jų transformaciniai projektai gali tapti neperspektyvūs.

5.5.

Kaip rodo šie pavyzdžiai, įmonių atsakas yra labai svarbus:

—	tarptautinės įmonės, gaminančios drabužius dėvėti ir išmesti, reklamuoja dėvėtų drabužių pardavimo liniją kaip perdirbimo strategiją,

—	stambiems naftos gamintojams ir draudimo bendrovėms, kurios turės perorientuoti savo verslą, skirta mentorystė.

5.6.

Reikšmingo finansų sektoriaus atsako pavyzdžiai:

—	investicinių fondų sprendimas neinvestuoti į projektus, kuriuose neatsižvelgiama į klimato aspektą,

—	aštuonių centrinių bankų ir stebėtojų sukurtas Finansų sistemos žalinimo tinklas, skirtas žaliems finansams.

6. Dalijimasis informacija ir tai, kaip visuomenė supranta klimato politikos veiksmus

6.1.

Reikalingi tiesioginiai dialogai su piliečiais siekiant didinti informuotumą apie perėjimo prie tvaresnės visuomenės ir sveikesnių vietos bendruomenių svarbą. Tokių dialogų pridėtinė vertė yra didžiausia, kai jie organizuojami vietos, regionų ar nacionaliniu lygmeniu. Tačiau būtinos ES lygmens gairės, koordinavimas ir parama.

6.2.

Kiekviena šalis visų pirma turėtų sukurti aplinkos reguliavimo sistemą, kuri būtų pagrįsta jų vietos aplinka ir jos poreikiais bei pritaikyta prie tvaraus tos šalies vystymosi. Svarbus šio proceso elementas būtų gamtos teisių pripažinimas (13).

6.3.

Bet kokios ES lygmens intervencinės priemonės turėtų būti rengiamos kartu su naudotojais, modeliuojant ir įkvepiant dalyvaujamąjį požiūrį, kurio reikia visais lygmenimis, ir iš jo mokantis. Norint remti inovatyvių bendradarbiavimo erdvių kūrimą, įtikinamų istorijų pasakojimą, naudojimąsi inovatyviomis technologijomis ir visiems šiems procesams sudarant sąlygas, reikalingos žinios ir ištekliai. Klimato pakto sėkmė iš esmės priklausys nuo bendruomenių gebėjimo kaip įmanoma geriau papasakoti istorijas, sulaukti kitokios, jų siekiamos ateities, tiriant ir susiejant ją su esamais poreikiais ir lūkesčiais bei įgalėjant žmones veikti.

6.4.

Tinklo aplinkai, kuri būtų palanki skatinti ir remti klimato politikos veiksmus, reikia internetinės platformos pasikeitimui praktika ir patirtimi, įgyta įgyvendinant projektus ir taikant metodus. Tokia dalyvaujamoji platforma galėtų padėti subjektams mokytis vieniems iš kitų ir keistis rekomendacijomis, tokiu būdu jiems padedant įveikti reguliavimo kliūtis. Ji galėtų skatinti švietimą ir inovacijas rengiant internetinius kursus, internetinius seminarus ir seminarus.

6.5.

Stipri paskata imtis klimato politikos veiksmų gali būti esamų veiksmų pripažinimas ir įtikinama su jais susijusi komunikacija. Finansavimas ir kiti ištekliai, specialistų pagalba ir gebėjimas padėti formuoti sprendimus, kurie daro poveikį jų darbui, sudarys sąlygas platesniam pasiteisinusių metodų taikymui.

6.6.

Klimato politikos veiksmų ambasadoriams galėtų būti pavesta tarpininkauti įvairių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo srityje, nustatyti strateginius ar teminius prioritetus, organizuoti renginius ir skatinti naujus veiksmus klimato kaitos srityje.

6.7.

Tokie Klimato pakto ambasadoriai galėtų būti įvairių ekonomikos sektorių ryšių centrai. Be to, reikėtų paskirti specialius ambasadorius jaunimui, vietos bendruomenėms, miestams ir regionams. ES lygmens ambasadorių vaidmuo skirtųsi nuo nacionalinio, regionų ir vietos lygmens ambasadorių funkcijos. Reikėtų užtikrinti įvairių lygmenų veiksmų koordinavimą.

6.8.

EESRK ir RK narių, kaip ES lygmens ambasadorių, skyrimas jų atstovaujamose rinkimų apygardose remtųsi jų plačiais pilietinės visuomenės, vietos ir regionų valdžios institucijų tinklais bei patariamųjų organų ir Komisijos bendradarbiavimo stiprinimu.

6.9.

Pavyzdžiui, profesinės sąjungos ir verslo organizacijos turi vietos perspektyvą ir demokratiškai atstovauja skirtingų sektorių darbuotojams. Jos yra itin svarbios rengiant įvairias priemones siekiant patenkinti darbuotojų ir įmonių poreikius ir nustatyti problemas. Klimato pakto ambasadoriai įvairiais profesinių sąjungų lygmenimis ir verslo aplinkoje galėtų remtis socialinio dialogo privalumais, veiksmingai skatinti dalijimąsi informacija ir skatinti imtis veiksmų klimato srityje. Šiam darbui reikia palankios teisėms darbe institucinės aplinkos.

6.10.

Skaitmeninė pertvarka keičia įmonių struktūrą ir gamybos būdus, o daugelis MVĮ kiekvieną dieną bando pašalinti labai rimtus skaitmeninimo trūkumus. Daugelį darbuotojų neramina skaitmeninimo poveikis jų darbo vietoms, dėl kurio gali didėti nedarbas ir nelygybė.

6.11.

Siekdama skatinti finansavimą, žaliąsias investicijas ir užtikrinti teisingą pertvarką įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, Komisija parengė investicijų skatinimo taksonomiją 8 dideliuose ūkio subjektuose ir 70 veiklos sektorių, kuri iš esmės pakeis jų gamybą ir jų darbo vietų kiekį ir kokybę. Šiame dokumente, kuris yra Europos žaliojo kurso investicijų plano kertinis akmuo, pagrindinių TDO standartų darbo teisės minimos tik vieną kartą.

7. Realių ir virtualių erdvių informacijai apie klimatą keistis kūrimas

7.1.

Klimato paktu turėtų būti siekiama įgalėti žmones keisti sistemas tyrinėjant, eksperimentuojant ir pateikiant parodomųjų pavyzdžių. Reikalingos švietimo ir mokymo programos, kurios apimtų visą pilietinės visuomenės organizacijų spektrą ir kitus nevalstybinius subjektus. Labai svarbu tobulinti žinias apie klimato kaitos problemą ir jos supratimą užsimojant giliau ir plačiau bei gerinant suinteresuotųjų subjektų diskusijų ir pokalbių apie šią problemą kokybę.

7.2.

Bus reikalingos įgyvendinimui parengtos priemonės, skirtos struktūruoti ir spręsti problemas bei nagrinėti tvarumo inovacijų ir pertvarkų galimybes. Daugelis šių priemonių parengtos ir išbandytos pagal EK programą „Horizontas 2020“. Daugiadalykėje aplinkoje reikėtų laikytis patirtinio mokymosi požiūrio taikant priemones naudotojų atvejams.

7.3.

Siekiant sutelkti Klimato paktą, itin svarbus suinteresuotųjų subjektų valdymas, daugiapakopė perspektyva, vizijos kūrimas, atvirkštinis prognozavimas ir nišinis valdymas. Šia struktūra siekiama sudaryti sąlygas problemų sprendimo procesui padedant pagrindą klimato kaitos sisteminėms inovacijoms ir Europos žaliojo kurso įgyvendinimui.

7.4.

Klimato pakto sėkmę iš dalies lems verslininkų ir įmonių gebėjimas pritraukti subsidijų finansavimą iš viešųjų, filantropinių ir privačių šaltinių. Tokiu finansavimu reikėtų siekti spręsti klimato kaitos požiūriu reikšmingo rinkos nepakankamumo problemą. Jis gali tapti perversminiu pokyčiu ir gali pasiekti didelį mastą. ES daugiašalė finansavimo programa, į užduotis orientuoti Europos ir tarptautiniai viešieji ir privatūs fondai, kurie gali tapti sisteminio pokyčio varomąja jėga klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityse, gali būti naudojami kaip svertas milijardinėms investicijoms į inovatyvius klimato srities veiksmus. Bendras tikslas turėtų būti kaupti išteklius, patirtį ir gebėjimus siekiant tikslinių išmetamųjų teršalų mažinimo ir didesnio atsparumo klimato kaitai rezultatų, kuriuos būtų galima padauginti siekiant spartinti pokyčius ir suteikti vilties. Klimato paktu turėtų būti palankiai vertinamas nacionalinio ir tarptautinio finansų sektoriaus, įskaitant atitinkamus daugiašalius ir privačius fondus, dalyvavimas. Be to, mokesčių sistema turėtų atspindėti gerovės ekonomikos maksimizavimo ir palaikymo principą.

7.5.

Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę į esamas pilietinės visuomenės asociacijas, kurios sąveikautų Klimato pakto suinteresuotųjų subjektų platformoje, įtraukti fizines ir virtualias erdves, skirtas pasikeitimui nuomonėmis klimato klausimais.

7.5.1

Darbo srityje būtų tikslinga, Komisijai teikiant materialinę paramą, kurti Darbo priežiūros, analizės ir darbo, organizacinių ir technologinių pokyčių aiškinimo observatorijas, kurios apimtų aštuonias taksonomijos grupes, dalyvaujant profesinėms sąjungoms, darbdaviams ir administracijoms Europos ir valstybių narių lygiu.

8. Gebėjimų stiprinimas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas visuomeninėms iniciatyvoms

8.1.

Reikėtų aiškiai apibrėžti bendrą sistemą siekiant išvengti neatitikimų Europos žaliajam kursui.

8.2.

Bendros problemos, kurių pilietinės visuomenės subjektams kyla imantis klimato srities veiksmų yra: finansavimo, žinių, darbuotojų, pripažinimo (14) ir nuoseklaus ES ir nacionalinių vyriausybių naratyvo trūkumas.

8.3.

Daugelio suinteresuotųjų subjektų manymu, veiksmams klimato kaitos srityje trukdo sudėtinga reguliavimo ir administracinė aplinka. Pilietinės visuomenės organizacijoms ir bendruomenių iniciatyvoms būtų naudingos gebėjimų stiprinimo pastangos, kurios padėtų joms susigaudyti reguliavimo ir administracinėje aplinkoje.

8.4.

Pagrindiniai Europos klimato pakto suinteresuotųjų subjektų platformos, kuria siekiama skatinti klimato srities veiksmus vietos lygmeniu, elementai turėtų būti materialinės (techninės pagalbos, gebėjimų stiprinimo, finansavimo ir kt) ir nematerialinės (pripažinimo, didesnio matomumo ir kt.) pagalbos teikimas bei sąlygų sudarymas tinklaveikai ir sąsajoms su konkrečiomis politikos sritimis ir procesais.

8.5.

Norėdami gauti finansavimą savo iniciatyvoms klimato srityje nevalstybiniai subjektai gali susidurti su įvairiais iššūkiais, įskaitant nerealius projektų apimties reikalavimus, privačių investuotojų nenorą finansuoti projektus, sudėtingus paraiškų teikimo dėl finansavimo ir finansavimo gavimo procesus ir reikalavimus (15). Kitos kliūtys: informuotumo apie veiksmų klimato srityje finansavimo galimybes trūkumas, nepakankami administraciniai gebėjimai ir techninės žinios, kaip gauti finansavimą, biudžetiniai ir reguliavimo apribojimai bei sunkumai siekiant atitikti pernelyg griežtus reikalavimų atitikties kriterijus ES ir tarptautiniam finansavimui gauti (16).

8.6.

EESRK pasiūlė įsteigti Kovos su klimato kaita finansavimo forumą, kuris suburtų pagrindinius suinteresuotuosius subjektus siekiant spręsti pagrindinius klausimus, nustatyti kliūtis, ieškoti sprendimų ir nustatyti veiksmingiausius mechanizmus, kaip geriau paskirstyti finansavimą laikantis subsidiarumo principo. Atliekamas tyrimas (17) siekiant pasiūlyti veiksmų planą ir galiausiai pagerinti nevalstybinių kovos su klimato kaita subjektų galimybes gauti finansavimą.

9. Europos klimato pakto suinteresuotųjų subjektų platformos kūrimas

9.1.

Atsižvelgdamas į teigiamą Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformos patirtį, EESRK siūlo sukurti panašią Europos klimato pakto suinteresuotųjų subjektų platformą.

9.2.

Pagrindiniai platformos principai turėtų būti įtraukumas, skaidrumas ir tikras vietos lygmens klimato srities subjektų dalyvavimas ir atsakomybė.

9.3.

EESRK ragino užtikrinti, kad perėjimas prie tvarios, anglies dioksido neišskiriančios ir efektyviai išteklius naudojančios ekonomikos būtų teisingas ir kad nei namų ūkiai, nei bendruomenės, nei regionai, nei sektoriai, nei mažumos neliktų nuošalyje (18). Europos klimato pakto suinteresuotųjų subjektų platformoje turėtų būti sukurta Perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui observatorija, kuri stebėtų ES klimato politikos įgyvendinimą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis ir rinktų duomenis, padedančius formuoti politiką visais lygmenimis.

9.4.

EESRK remia piliečių asamblėjų valstybėse narėse organizavimą siekiant informuoti, įkvėpti ir skatinti supratimą ir visiems valdžios lygmenims patarti klimato politikos klausimais. Europos klimato pakto suinteresuotųjų subjektų platforma galėtų propaguoti esamą sėkmingą patirtį ir skleisti gaires bei geriausios praktikos pavyzdžius šalyse, regionuose ir miestuose, norinčiuose rengti panašias asamblėjas.

9.5.

Europos klimato pakto suinteresuotųjų subjektų platformai galėtų būti pavesta organizuoti piliečių asamblėją ES lygmeniu, kurią, padedant Komisijai, kartu rengtų EESRK, RK ir EP.

9.6.

Esminis platformos elementas būtų gebėjimų stiprinimo ir finansavimo centras, kuris teiktų rekomendacijas, informaciją ir šviestų klimato politikos ir strategijų klausimais, taip pat sudarytų palankesnes sąlygas gauti finansavimą mažos apimties projektams. ES ir nacionaliniai centrai galėtų būti steigiami bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis.

9.7.

Europos klimato pakto suinteresuotųjų subjektų internetinė platforma padėtų kurti pasikeitimo informacija ir žiniomis erdvę, sudarančią sąlygas tinklaveikai ir įsipareigojimų stiprinimui.

9.8.

Europos klimato pakto suinteresuotųjų subjektų platformai reikėtų įsteigti iš įvairių subjektų atstovų sudarytą koordinavimo grupę. Norint atrinkti koordinavimo grupės narius, reikės skaidrių ir aiškių kriterijų, kad būtų užtikrintas įtraukumas ir atstovaujamumas kartu išsaugant veiksmingą struktūros valdymą. Turėtų būti atstovaujama šiems subjektams: ES institucijoms, pilietinei visuomenei, įskaitant įmones, profesines sąjungas, vietos ir regionų valdžios institucijas, mokslininkų bendruomenę, finansuotojų bendruomenę ir jaunimą. Suinteresuotiesiems subjektams iš institucijų ir sektorių, turinčių mažiau išteklių, reikėtų skirti daugiau išteklių, kad jie galėtų dalyvauti ir atlikti vaidmenį sprendimų priėmimo procese.

Briuselis, 2020 m. liepos 16 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) JT Darnaus vystymosi sprendimų tinklas „Šeši pokyčiai darnaus vystymosi tikslams pasiekti“.

(2) Europos Parlamento pranešėja dėl Europos klimato teisės akto (COM(2020) 80) Jytte Guteland siūlo padidinti Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslą iki 65 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu. Galiausiai iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija turėtų įvertinti, kaip reikėtų iš dalies pakeisti Sąjungos teisės aktus, kuriais įgyvendinamas šis aukštesnis tikslas.

(3) 2019 m. atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje ataskaita.

(4) Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) 2019 m. ataskaitoje dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje nurodoma, kad pasauliniu mastu išmetamą teršalų kiekį reikia mažinti po 7,6 proc. per metus pradedant jau dabar, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 1,5 oC. Apskaičiavus ES tenkančią dalį paaiškėja, kad iki 2030 m. išmetamą teršalų kiekį reikia sumažinti 68 proc.

(5) EESRK nuomonė „Tvari ekonomika, kurios mums reikia“ (OL C 106, 2020 3 31, p. 1).

(6) Gerbūvio ekonomika – ekonomikos sritis, kuria siekiama įvertinti ekonominę politiką atsižvelgiant į jos poveikį bendruomenės gerovei. XX a. ji tapo aiškiai apibrėžta ekonomikos teorijos šaka.

(7) EESRK nuomonė „Nevalstybinių subjektų veiksmų klimato kaitos srityje skatinimas“ (OL C 227, 2018 6 28, p. 35).

(8) EESRK nuomonė „Ilgalaikio ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo strategija“ (OL C 282, 2019 8 20, p. 51).

(9) Jau pasiūlyta EESRK nuomonėje „Pilietinės visuomenės ir subnacionalinės valdžios institucijų koalicijos kūrimo Paryžiaus susitarimo įsipareigojimams įgyvendinti“ (OL C 389, 2016 10 21, p. 20).

(10) https://www.thersa.org/discover/publications-and-articles/rsa-blogs/2018/07/our-call-for-action-on-deliberative-democracy

(11) https://www.conventioncitoyennepourleclimat.fr/en/

(12) EIT „Klimato ŽIB“„bandymų platformos“ – tai potencialus ekonomikos augimo proveržis iš Europos ambicingiausių už iššūkius atsakingų asmenų, siekiant suprasti jų problemų mąstą, ir projektuotojų, siekiant sukurti sistemą ir intervencijų pozicijų portfelį.

(13) EESRK nuomonė dėl diskusijoms skirto dokumento „Siekiant tvarios Europos iki 2030 m.“ (OL C 14, 2020 1 15, p. 95); EESRK nuomonė „Klimato teisingumas“ (OL C 81, 2018 3 2, p. 22).

(14) EESRK tyrimas.

(15) EESRK nuomonė „Nevalstybinių subjektų galimybių pasinaudoti kovos su klimato kaita finansavimu gerinimas“ (OL C 110, 2019 3 22, p. 14).

(16) Rossi, L., Gancheva, M. ir O'Brien, S., 2017 m.

(17) Kovos su klimato kaita finansavimo forumas – sąlygos ir pirmieji uždaviniai, EESRK užsakytas tyrimas, kurį atlieka „Milieu Consulting SPRL“.

(18) EESRK nuomonė „Nė vieno nepalikti nuošalyje įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“ (OL C 47, 2020 2 11, p. 30).

28.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/77

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Lyčių lygybės strategijos“

(COM(2020) 152 final)

(2020/C 364/11)

Pranešėja	Giulia BARBUCCI
Bendrapranešėjė	Indrė VAREIKYTĖ

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2020 4 22
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Biuro sprendimas	2020 2 18
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2020 6 17
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	171 / 38 / 7

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK supranta, kad COVID-19 pandemija daro poveikį lytims ir labai išryškino socialinės ir ekonominės nelygybės lyčių aspektą. Į šį klausimą reikia visapusiškai atsižvelgti naujojoje Lyčių lygybės strategijoje. Europos Komisija Lyčių lygybės strategiją turėtų įgyvendinti kartu spręsdama COVID-19 poveikio problemą ir taikydama konkrečiai pritaikytas tikslines politikos priemones.

1.2.

EESRK rekomenduoja priimti lyčių aspekto integravimo strategijas visuose programavimo ir valdymo organuose bei infrastruktūroje ir ragina Komisiją aktyviai skatinti valstybes nares laikytis tokio pat požiūrio. Be to, Komitetas pritaria tarpsektorinio požiūrio į lyčių lygybę taikymui, be kita ko, užkertant kelią įvairių formų diskriminacijai.

1.3.

EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti proporcingą vyrų ir moterų dalyvavimą patariamuosiuose ir techniniuose organuose, įsteigtuose aptarti politikos priemones, kuriomis siekiama atgaivinti ekonomiką ir užkirsti kelią socialinei ir ekonominei marginalizacijai dėl COVID-19.

1.4.

Be to, EESRK ragina valstybes nares užtikrinti, kad lyčių aspektu grindžiamas požiūris būtų visapusiškai įtrauktas į ekonomikos gaivinimo po COVID-19 priemones, siekiant spręsti ilgalaikės lyčių nelygybės problemą taikant strateginį ir struktūrinį požiūrį ir skatinti bei gerinti moterų dalyvavimą visais darbo rinkos lygmenimis.

1.5.

EESRK ragina kitoje 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje įtvirtinti ryžtingesnius įsipareigojimus lyčių lygybės srityje. Šį požiūrį taip pat reikia įtraukti į Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo procesą ir 2019–2024 m. šešis Komisijos prioritetus bei į Europos semestro rekomendacijas.

1.6.

EESRK pritaria Komisijos parengtai Lyčių lygybės strategijai ir ragina Komisiją sukurti koordinavimo mechanizmą, kuris apimtų visas valstybes nares, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas.

1.7.

EESRK ragina valstybes nares imtis konkrečių priemonių siekiant pagerinti švietimo ir profesinį orientavimą, kaip priemonę didinti sąmoningumą lyčių klausimais ir suteikti tinkamesnių išteklių ir priemonių, kurios užtikrintų labiau lyčiai atžvalgų požiūrį ir sumažintų lyčių segregaciją švietimo ir užimtumo srityse.

1.8.

EESRK ragina imtis priemonių siekiant pašalinti atotrūkį tarp lyčių skaitmeninių įgūdžių srityje ir lyčių aspektu grindžiamą požiūrį visapusiškai įtvirtinti skaitmeninėje ir dirbtinio intelekto darbotvarkėse ES ir valstybių narių lygmeniu, sudarant konkrečią darbotvarkę ir kartu parengiant lyčiai atžvalgų stebėsenos mechanizmą.

1.9.

Kaip dar labiau išryškino COVID-19 krizė, darbo užmokesčio skirtumas tebėra viena pagrindinių lyčių nelygybės ir diskriminacijos formų. EESRK ragina Komisiją nedelsiant toliau nagrinėti pasiūlymą taikyti privalomas priemones dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skaidrumo ir yra pasirengęs atlikti pagrindinį vaidmenį propaguojant lyčių aspekto integravimo strategiją siekiant vienodo darbo užmokesčio.

1.10.

EESRK primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti taikyti veiksmingą požiūrį siekiant užkirsti kelią bet kokios formos smurtui prieš moteris ir suteikti moterims apsaugą. EESRK pritaria priemonėms, kuriomis būtų remiamos ir priimamos tarptautinės ir Europos iniciatyvos, skirtos smurtui prieš moteris panaikinti. Kad užtikrintų greitą tokių iniciatyvų įgyvendinimą, EESRK gali bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis.

1.11.

Rinkdamas ir skleisdamas socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų gerosios praktikos pavyzdžius, EESRK atlieka svarbų vaidmenį didinant informuotumą apie priemones ir organizacinę struktūrą, kurios užkirstų kelią seksualiniam priekabiavimui namuose ir darbe ir nuo jo apsaugotų.

1.12.

EESRK rekomenduoja taikyti sisteminį požiūrį į priežiūros politiką, kuris apimtų keletą kitų politikos aspektų (darbo užmokesčio skaidrumą, viešąsias paslaugas, infrastruktūrą, mokesčius, susisiekimą, skaitmeninę ir dirbtinio intelekto darbotvarkes, ES fondus). ES valstybės narės turėtų toliau stengtis didinti vietų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigose pasiūlą, įperkamumą ir kokybę.

1.13.

EESRK ragina Komisiją remti valstybes nares, užtikrinant, kad darbo rinkoje dalyvautų daugiau neįgalių moterų, taip įgyvendinant JT neįgaliųjų teisių konvenciją (angl. UNCRPD), ir moterų iš visų kitų pažeidžiamų grupių (įskaitant romų kilmės moteris ir migrantes).

1.14.

Lygios dalyvavimo galimybės yra labai svarbios atstovaujamajai demokratijai visais lygmenimis – Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos. EESRK pritaria lygiateisiam dalyvavimui ir lyčių pusiausvyrai sprendimų priėmimo procese ir politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime, įskaitant socialinio ir pilietinio dialogo struktūras. Siekiant spręsti mažo sprendimus priimančiuose organuose dirbančių ir sprendimų priėmimo procese dalyvaujančių moterų skaičiaus problemą, reikalingi pozityvūs veiksmai, pagrįsti teisėkūros, biudžeto, savanoriškomis, organizacinėmis ir kultūrinėmis priemonėmis.

1.15.

EESRK dar kartą prašo Tarybos toliau diskutuoti dėl direktyvos dėl lyčių pusiausvyros bendrovių valdybose gerinimo.

1.16.

EESRK ragina žiniasklaidą ir reklamos sektorių siekti, kad daugiau moterų eitų su sprendimų priėmimu susijusias pareigas, ir padėti griauti lyčių stereotipus žiniasklaidos turinyje, priimant elgesio kodeksus ir kuriant mechanizmus, kad būtų užtikrinta lyčių lygybė sprendimų priėmimo organuose.

1.17.

EESRK prašo Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) į lyčių lygybės indeksą įtraukti lyčių lygybės žiniasklaidoje temą, kad būtų atkreiptas dėmesys į lyčių nelygybę.

2. Įžanga

2.1.

Lyčių lygybė yra ne tik svarbi Europos Sąjungos vertybė (1), bet ir privalomas įgaliojimas veikti (2). Komisija moterų ir vyrų lygybę laiko svarbiu principu ir vienu iš savo įgaliojimų tikslų, tačiau iš įrodymų matyti (3) (4) (5), kad pažanga siekiant lyčių lygybės ES daroma labai lėtai. Ši EESRK nuomonė parengta atsižvelgiant į 2020 m. kovo mėn., prieš COVID-19 pandemiją, Komisijos paskelbtą 2020–2025 m. Lyčių lygybės strategiją. EESRK supranta, kad COVID-19 pandemija daro poveikį lytims ir kad į tai reikėtų atsižvelgti Lyčių lygybės strategijoje. Svarbu pabrėžti, kad ši ekstremalioji padėtis dar labiau didina lyčių nelygybę, kuri egzistavo dar prieš krizę. Moterims kyla vis didesnė smurto, skurdo, įvairių formų diskriminacijos ir ekonominės priklausomybės grėsmė, todėl Komitetas rekomenduoja Komisijai nedelsiant imtis priemonių, kad būtų įgyvendinta Lyčių lygybės strategija, kartu sprendžiant COVID-19 protrūkio poveikio moterims ir mergaitėms problemą pasinaudojant konkrečiai pritaikytomis ir tikslinėmis politikos priemonėmis. Strategijoje nurodomos šios veiksmų sritys:

2.1.1.

Smurtas prieš moteris yra viena iš nepriimtiniausių diskriminacijos dėl lyties formų.

2.1.2.

Komisija ragina atlikti sisteminę analizę, imtis griežtesnių priemonių siekiant griauti stereotipus ir panaikinti smurtą dėl lyties, priekabiavimą, patyčias ir bauginimą, taip pat imtis priemonių apsaugoti aukas, o nusikaltėlius patraukti atsakomybėn. COVID-19 krizės metu padaugėjo smurto šeimoje atvejų, nes moterims kyla didesnė grėsmė patirti smurtą nuo partnerio rankos namuose.

2.1.3.

Moterų užimtumas. Duomenys rodo, kad lyčių nelygybė ekonomikoje ir nuolatinis disbalansas priežiūros pareigų srityje labai apriboja visišką socialinį ir ekonominį moterų įgalėjimą ir jų galimybes gauti teisingą darbo užmokestį, pajamas ir pensijas. Ekonominės marginalizacijos riziką taip pat lemia įsitvirtinę stereotipai ir tarpsektorinės diskriminacijos formos. Įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis darbo rinkoje yra keleto struktūrinių veiksnių, neretai susijusių su lyčių aspektu, rezultatas. Šie veiksniai apriboja ekonominės politikos poveikį ir dėl jų mūsų visuomenė ir ekonomika netenka turimų moterų įgūdžių ir talentų.

2.1.4.

Lyčių pusiausvyra dalyvaujant sprendimų priėmimo procese yra pagrindinis tikslas ir nuolatinis trūkumas. Siekiant spręsti sudėtingas ekonomines ir socialines problemas, būtina didinti vadovaujamas pareigas einančių moterų skaičių. Trumpuoju laikotarpiu vienas iš lyčių nelygybės klausimo sprendimų yra teisėkūros priemonės.

2.1.5.

Lyčių aspekto integravimas yra strategija, skirta užtikrinti lyčių lygybę integruojant lyčių aspektą į visus politikos formavimo etapus. Visose ES valstybėse narėse už lyčių aspekto integravimo užtikrinimą ir lyčių aspektu grindžiamo požiūrio įtraukimo į politinę darbotvarkę skatinimą yra atsakinga speciali lyčių lygybės infrastruktūra (6). Tokius institucinius mechanizmus reikėtų sustiprinti tvirtesniais politiniais įsipareigojimais ir geresniais įgūdžiais, kad jie apimtų atitinkamas priemones (įrodymais pagrįsta analizė, sisteminis pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimas, biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą (7), stebėsena ir vertinimas paisant lyčių aspekto).

2.1.6.

2021–2027 m. ES fondai suteikia galimybę remti lyčių lygybę. EESRK parengė nuomonę (8), kurioje jis ragina Parlamentą ir Tarybą parengti naujų ir tinkamų rodiklių, kad būtų galima geriau stebėti ES finansinį indėlį siekiant lyčių lygybės tikslų. Siekiama didinti moterų (ypač priklausančių pažeidžiamoms grupėms (9), pvz., neįgalių moterų (10), ir patiriančių įvairių formų diskriminaciją) dalyvavimą darbo rinkoje ir pagerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros priemones, vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas ir infrastruktūrą. Dėl COVID-19 krizės būtina finansuoti priemones, kuriomis skatinama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, investuoti į kokybiškas ir prieinamas viešąsias priežiūros paslaugas, išlaikyti užimtumo lygį ir remti pajamas.

2.1.7.

Be to, EESRK mano, kad ES finansavimą reikėtų skirti labiau paisant lyčių aspekto, kad lyčių lygybė turėtų tapti atskiru tikslu, o ne būti susieta su kovos su diskriminacija tikslais, ir kad lyčių aspektu grindžiamą požiūrį reikėtų geriau integruoti į visus kitus konkrečius tikslus, taikant tarpdalykinį ir tarpsektorinį požiūrį.

3. Bendrosios pastabos dėl 2020–2025 m. Lyčių lygybės strategijos ir pasiūlymai dėl jos įgyvendinimo

3.1.

EESRK pritaria Komisijos požiūriui atnaujinti lyčių aspekto integravimą kaip strategiją lyčių lygybei užtikrinti ir prašo atsižvelgti į ypatingą COVID-19 pandemijos poveikį moterims. Finansinio programavimo mechanizmų valdymo srityje reikia visapusiškai įtvirtinti dvejopą požiūrį – pozityvius veiksmus ir lyčių aspektu grindžiamo požiūrio integravimą. Šį požiūrį taip pat reikia įtraukti į Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo procesą ir 2019–2024 m. šešis Komisijos prioritetus (11), bei į Europos semestro rekomendacijas.

3.2.

Esama ES lygmens lyčių lygybės institucinė infrastruktūra (Teisingumo GD, EIGE, Europos Parlamentas, ES institucijos, patariamieji organai (12) ir Lygybės darbo grupė (13), remiama Eurofound ir Eurostato teikiamais duomenimis) turėtų būti geriau integruota į ES politikos valdymo procesą. Peržengiant konkrečias lyčių lygybės ribas, ši institucinė infrastruktūra turėtų tapti neatsiejama politinio mechanizmo dėl svarbiausių dabartinių dokumentų (skaitmeninė darbotvarkė, įgūdžių darbotvarkė, ES žaliasis kursas, Europos jaunimo tikslai (14) ir kt.) dalimi.

3.3.

EESRK pritaria minčiai, kad lyčių lygybei reikia taikyti daugiadalykės ir tarpsektorinės politikos požiūrį, orientuotą į socialinius ir ekonominius traukos veiksnius, dėl kurių atsiranda lyčių nelygybė, ir investuoti į įgalinančius veiksnius, dėl kurių didėja lyčių lygybė. EESRK (15) ragina laikytis strateginio požiūrio stebint lyčių aspektu grindžiamo požiūrio integravimą į visus teminius tikslus, nustatytus naujojoje 2021–2027 m. reglamentavimo finansinėje programoje.

3.4.

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl COVID-19 viruso jau sulėtėjo ES ekonomikos augimas. Įgyvendinant šią strategiją svarbu visapusiškai įvertinti makroekonominės politikos poveikį lyčių klausimui ir į jį atsižvelgti, kad būtų išvengta tolesnio lyčių nelygybės didėjimo (16).

4. Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK ragina Europos Komisiją spręsti esamo lyčių lygybės srities koordinavimo mechanizmo klausimą, siekiant stebėti strategijos įgyvendinimą, kad būtų pranešama apie laimėjimus, susijusius su lyčių aspektu grindžiamu požiūriu. Taikant tokį koordinavimo mechanizmą taip pat būtų galima atsižvelgti į su lytimi susijusius aspektus įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir Europos semestro rekomendacijas.

4.2.

EESRK jau prašė Europos Komisijos rekomenduoti ES šalims nustatyti nacionalinius tikslus ir rodiklius siekiant stebėti padėtį naudojantis metine rezultatų suvestine.

4.3. Smurto dėl lyties panaikinimas

4.3.1.

Būtent moterys vis dar dažniau praneša apie priešišką socialinį elgesį ir smurtą tiek namuose, tiek darbo aplinkoje (17). EESRK gali atlikti svarbų vaidmenį skleidžiant žinias apie šį reiškinį, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam smurtui prieš moteris. Socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos gali remti smurto prieš moteris prevenciją ir propaguoti lyčių lygybės paisymo kultūrą didindami informuotumą, rinkdami gerosios praktikos pavyzdžius ir jais dalydamiesi.

4.3.2.

2007 m. socialinių partnerių Europos pagrindų susitarimas dėl priekabiavimo ir smurto darbe yra priemonė užtikrinti, kad darbo vietoje nebūtų priekabiavimo ir smurto. Ji turėtų būti taikoma visoje Europoje ir visose darbo vietose, nepaisant įmonės dydžio.

4.3.3.

Reikia remti tarptautines ir Europos iniciatyvas, kuriomis siekiama panaikinti smurtą prieš moteris. EESRK gali teikti tvirtą paramą įgyvendinant TDO konvenciją dėl smurto ir seksualinio priekabiavimo darbe. 2019 m. TDO konvenciją Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo turėtų ratifikuoti ir įgyvendinti visų šalių vyriausybės tarptautiniu ir Europos lygmeniu, taip pat Europos Sąjunga. Be to, EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą 2021 m. pasiūlyti priemonių Stambulo konvencijos tikslams pasiekti.

4.3.4.

Patyčios kibernetinėje erdvėje (18) yra viena iš kliūčių, su kuriomis moterys susiduria dalyvaudamos internetinėje veikloje ir socialiniuose tinkluose. EESRK prašė Europos Komisijos sustiprinti ankstesnę darbo grupę „Moterys skaitmeniniame pasaulyje“ ir tolesnę veiklą, susijusią su iniciatyva „Digital4her“ (19). Europos Komisija šias savanoriškas priemones turi derinti su teisėkūros sistema dėl smurto prieš moteris.

4.3.5.

EESRK ne kartą ragino Komisiją atnaujinti Rekomendaciją dėl veiksmingų kovos su neteisėtu turiniu internete priemonių ir Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą, dėl kurio Europos Komisija susitarė su pasaulinėmis IT bendrovėmis, ir į neteisėto neapykantos kurstymo (20) apibrėžtį įtraukti priekabiavimą prie moterų ir jų bauginimą internete.

4.3.6.

EESRK siūlo įsteigti ES lygmens skubios teisinės pagalbos fondą, kuris teiktų paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, teismuose užginčijančioms moterų teises pažeidžiančius teisės aktus (21).

4.4. Lyčių nelygybės panaikinimas

4.4.1.

Švietimas. Vis dar išlieka lyčių nelygybė švietimo srityje, kuri skatina lyčių segregaciją darbo rinkoje, daro įtaką užimtumui, pajamoms ir įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikčiai (22) (23). Reikėtų numatyti konkrečių priemonių orientavimo švietimo srityje sistemai (24). Švietimas atlieka svarbų vaidmenį griaunant stereotipus ir išankstines nuostatas, pradedant nuo pradinės mokyklos.

4.4.2.

Skaitmeninės ir dirbtinio intelekto technologijos ir įgūdžių įgijimas turi būti prieinami visiems, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar socialinės ir ekonominės padėties. Svarbu didinti moterų ir merginų skaičių gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT sektoriuose, kad būtų pašalintas skaitmeninis atotrūkis dėl nedidelio jų dalyvavimo, ir pateikti daugiau skaitmeninėje erdvėje nusipelniusių moterų pavyzdžių, kad būtų įveikti stereotipai, visų pirma atsižvelgiant į dabartinės COVID-19 ekstremaliosios situacijos poveikį.

4.4.3.

Moterų ir merginų skaičiaus didinimas IRT kūrėjų darbo vietose gali padėti įveikti šališkumą lyties atžvilgiu, įtvirtintą tam tikrose technologijose. Todėl gyvybiškai svarbu užtikrinti visuotines galimybes kelti kvalifikaciją gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos, IRT ir dirbtinio intelekto sektoriuose ir darbo vietų apsaugą moterims, kurioms gresia jų netekti dėl prastų IRT įgūdžių.

4.4.4.

Ypatingo dėmesio ir priemonių taip pat reikėtų skirti lyčių aspektu grindžiamam požiūriui finansinio švietimo srityje.

4.4.5.

Užimtumas. Dėl lyčių nelygybės užimtumo srityje susidarė ilgalaikių pajamų, galimybių gauti paskolą, darbo užmokesčio ir pensijų skirtumų. Be to, tai didina skurdo, socialinės atskirties ir (arba) benamystės riziką. Nepaisant ES priimtų teisės aktų dėl vienodų užimtumo sąlygų, skirtingas vyrų ir moterų darbo užmokestis vis dar yra viena iš pagrindinių plačiai paplitusių lyčių nelygybės ir diskriminacijos formų.

4.4.6.

Šiuo atžvilgiu pagrindinis vaidmuo galėtų tekti kolektyvinėms deryboms. Lyčių nelygybės problemą reikia spręsti visomis priemonėmis, siekiant stiprinti prieigą prie socialinės apsaugos, gerinti darbo kokybę ir didinti darbo rinkos stabilumą.

4.4.7.

EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl privalomų priemonių vyrų ir moterų darbo užmokesčio skaidrumo srityje, kurios turi būti pradėtos taikyti kuo greičiau, ir gali atlikti svarbų vaidmenį propaguojant lyčių aspekto integravimo strategiją siekiant vienodo darbo užmokesčio. 104 šalyse (PPO) moterys sudaro 70 proc. visų darbuotojų sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos sektoriuje ir 58,6 proc. pasaulio darbuotojų paslaugų sektoriuje (TDO). Tai kelia grėsmę jų sveikatai dėl pandemijos. Dėl vyraujančios moterų segregacijos menkai apmokamuose sektoriuose ir mažų garantijų darbo vietose jos pačios pirmos gali netekti darbo arba patirti sveikatos problemų.

4.4.8.

Darbo vietos ir užduotys, atliekamos priežiūros, valymo, prekybos ir sveikatos sektoriuose, svariai prisideda prie visuomenės ir ekonomikos, kaip pabrėžta ir COVID-19 krizės metu. Šios darbo vietos ir sektoriai, kuriuose tradiciškai dirba daug moterų, dažnai būna nepakankamai apmokamas, nepakankamai vertinamas ir jam būdingos mažų garantijų darbo sąlygos. Todėl labai svarbu šioms profesijoms suteikti didesnį socialinį pripažinimą ir atitinkamą ekonominę vertę, nes tai padėtų sumažinti darbo užmokesčio skirtumus ir kitokią lyčių nelygybę bei padidintų šioms darbo vietoms teikiamą ekonominę ir socialinę vertę.

4.4.9.

Investicijų į viešojo sektoriaus skaitmeninimą didinimas suteikia galimybę aktyvesniam ir kokybiškesniam moterų ir vyrų dalyvavimui darbo rinkoje ir gali padėti toms moterims, kurios turi su priežiūra susijusių pareigų, arba toms, kurioms reikalinga pagalba, įveikti su biurokratizmu ir prieiga prie viešųjų paslaugų susijusias kliūtis (25).

4.4.10.

Verslininkės vis dar sudaro tik nedidelę visų ES verslininkų dalį. Palankesnių sąlygų sudarymas verslininkėms naudotis investiciniu kapitalu ir lyčių pusiausvyros skatinimas finansų įstaigų sprendimų priėmimo postuose, kur priimami sprendimai dėl investicijų (26), remia tiek verslininkes, tiek lyčių lygybę.

4.4.11.

Priežiūra ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Moterys vis dar atlieka didesnę dalį nemokamo darbo, nesvarbu, ar kalbėtume apie vaikų, vyresnio amžiaus žmonių priežiūrą, ar buities darbus (27). Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros priemonės, numatytos teisės aktuose arba kolektyvinėse derybose, gali padėti suderinti poreikius tiek moterims, tiek vyrams, taip pat slaugos pareigų turintiems darbuotojams. Dėl pandemijos padidėjo nemokamo priežiūros darbo našta, ypač tuomet, kai mokyklos, vaikų darželiai ir darbovietės yra uždaryti dėl karantino.

4.4.12.

EESRK ragina įgyvendinti Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą, visų pirma mokamų atostogų srityje, kad būtų užtikrinta, jog tiek moterys, tiek vyrai galėtų pasinaudoti savo teise į priežiūrą. Be to, EESRK ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant šiuo metu nepasiekto tikslo, kad 33 proc. jaunesnių nei trejų metų vaikų lankytų oficialias vaikų priežiūros įstaigas, ir užsibrėžti popamokinės vaikų priežiūros tikslą, kad tėvai galėtų dirbti visą darbo dieną, jei jie to nori. Komisija turėtų bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekdama užtikrinti, kad tikslai būtų visiškai pasiekti.

4.4.13.

EESRK ragina valstybes nares naudotis ES fondais didinant ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų ir infrastruktūros pasiūlą, įperkamumą ir kokybę.

4.4.14.

Be to, įgyvendinant JT neįgaliųjų teisių konvenciją (angl. UNCRPD) svarbu užtikrinti, kad darbo rinkoje aktyviau dalyvautų neįgalios moterys.

4.4.15.

Dėl visuomenės senėjimo, rengiant poreikių derinimo ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimo priemones, daugiau dėmesio reikėtų skirti vyresnio amžiaus žmonių priežiūrai.

4.4.16.

Reikalingas sisteminis požiūris į priežiūros politiką, kuris apimtų keletą kitų politikos aspektų (infrastruktūrą, mokesčius, susisiekimą, skaitmeninę darbotvarkę, sveikatos priežiūrą ir įgūdžius, dirbtinį intelektą ir ES fondus) ir kurį taikant vadovaujamas vaidmuo galėtų atitekti socialiniam dialogui, socialiniams partneriams ir pilietinės visuomenės organizacijoms.

4.5. Lyčių lygybės užtikrinimas sprendimų priėmimo procese

4.5.1.

4.5.2.

Lyčių nelygybė darbo rinkoje taip pat lemia lyčių disbalansą sprendimų priėmimo procese. ES vadovaujamas pareigas einančių vyrų skaičius yra dvigubai didesnis nei moterų. Beveik visuose ekonomikos sektoriuose nepakanka vadovaujamas pareigas einančių moterų. Viešajame sektoriuje valdymas yra labiausiai subalansuotas lyčių požiūriu (28).

4.5.3.

Daug galima pasiekti teisėkūros priemonėmis, tačiau vargu ar jų vienų pakaks siekiant daryti įtaką kultūrai ir organizaciniams mechanizmams. Lyčių pusiausvyros sprendimų priėmimo procese ir politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime gali būti siekiama, be kita ko, taikant lyčių aspekto integravimo požiūrį, kuriuo siekiama užtikrinti palankias sąlygas ir didesnį sąmoningumą lyčių klausimais, kad moterys aktyviau dalyvautų sprendimų priėmimo procese.

4.5.4.

EESRK prašo Tarybos tęsti diskusiją dėl direktyvos dėl lyčių pusiausvyros bendrovių valdybose gerinimo (29). Komitetas taip pat ragina įmones imtis iniciatyvos ir iš esmės padidinti moterų, einančių aukščiausias, su sprendimų priėmimu susijusias pareigas, skaičių.

4.5.5.

Komitetas rekomendavo (30) apsvarstyti galimybę imtis veiksmingų strategijų ir priemonių (pvz., teisinių, biudžeto ir savanoriškų priemonių, lyčių kvotų) siekiant pagrindinėse politinėse struktūrose užtikrinti renkamų ir skiriamų asmenų lyčių pusiausvyrą. Jis siūlo Komisijai toliau remti valstybes nares, kurios imasi priemonių šioje srityje. Komitetas vėl ragina (31) Tarybą peržiūrėti savo gaires dėl EESRK narių skyrimo, kad būtų atsižvelgta į ekonominius, socialinius ir demografinius pokyčius Sąjungoje.

4.6. Lyčių aspekto integravimas

4.6.1.

Lyčių aspekto integravimas yra geriausias metodas lyčių aspektu grindžiamą požiūrį įtvirtinti visų subjektų atžvilgiu ir visais lygmenimis, tačiau reikia tobulinti jo veikimo aspektą ir įgyvendinimo būdus.

4.6.2.

EESRK ragina 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu tvirčiau įsipareigoti siekti lyčių lygybės. Reikia veiksmingai įgyvendinti ir įvertinti lyčių lygybei reikiamas sąlygas, skirtas užtikrinti programų, projektų ir fondų tinkamumą ir nuoseklumą.

4.6.3.

EESRK pritaria Komisijos parengtai Lyčių lygybės strategijai ir ragina Komisiją spręsti esamų koordinavimo mechanizmų klausimą (Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamasis komitetas, Lyčių aspekto integravimo klausimų aukšto lygio grupė ir Lygybės darbo grupė) siekiant stebėti tinkamą šios strategijos įgyvendinimą, pranešti apie laimėjimus ir sudaryti sąlygas keistis nuomonėmis ir patirtimi ES lygmeniu.

4.7. Lytys žiniasklaidoje

4.7.1.

Žiniasklaidos poveikis lyčių lygybei ilgai buvo nuvertinamas, nors ji atlieka itin svarbų vaidmenį formuojant visuomenę. Žiniasklaidos pramonė turėtų imtis vadovaujamo vaidmens siekiant užtikrinti, kad reklama darytų teigiamą, o ne neigiamą poveikį vaizduojant ir skatinant lyčių lygybę visuomenėje.

4.7.2.

Siekiant gerinti lyčių lygybės padėtį žiniasklaidos pramonėje, labai svarbu didinti aukščiausias, su sprendimų priėmimu susijusias pareigas (32) (33) einančių moterų skaičių, priimti elgesio kodeksus ir kitas priemones (34) (35), kuriais būtų uždraustas seksizmas ir stereotipai ir kuriais būtų remiama lyčių aspektu grindžiamo požiūrio integracija į organizacinę žiniasklaidos sektoriaus ir jo skelbiamo turinio pertvarką.

4.7.3.

Svarbu pripažinti lyčių stereotipų poveikį žiniasklaidos turiniui. EESRK ragina į kitą EIGE lyčių lygybės indeksą įtraukti naują teminę sritį – Žiniasklaida ir reklama.

Briuselis, 2020 m. liepos 16 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) ES sutarties 2 straipsnis.

(2) SESV 8 straipsnyje teigiama: „Visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“.

(3) EIGE (2019 m.) „2019 m. lyčių lygybės indeksas trumpai. Finišo tiesioji dar toli“.

(4) Europos Komisija (2019 m.) „Nauja lyčių lygybės vizija“.

(5) Eurofound (2020 m.) „Lyčių lygybė darbe“.

(6) EIGE (2019 m.) Beijing +25 policy brief: Area H – Institutional mechanisms for the advancement of women: reduced efforts from Member States.

(7) https://eige.europa.eu/gender-mainstreaming/toolkits/gender-budgeting

(8) OL C 110, 2019 3 22, p. 26, 1.8 punktas.

(9) OL C 110, 2019 3 22, p. 26, 1.6 punktas

(10) EIGE, 2017 m. „Europos socialinių teisių ramstis – galimybė užtikrinti lyčių lygybę ES“, p. 6.

(11) https://ec.europa.eu/info/priorities_lt

(12) SESV 300 straipsnis.

(13) Komisija įsteigė Lygybės darbo grupę, sudarytą iš visų Komisijos tarnybų ir Europos išorės veiksmų tarnybos atstovų, kad būtų užtikrintas konkretus lyčių aspekto integravimo įgyvendinimas veiklos ir techniniu lygmenimis, papildant Lyčių lygybės strategijoje išvardytus pagrindinius veiksmus. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/qanda_20_357.

(14) https://youthforeurope.eu/european-youth-goals-2019-2027/

(15) OL C 240, 2019 7 16, p. 3.

(16) Žr. 15 išnašą.

(17) Eurofound (2020 m.), „Lyčių lygybė darbe“, Europos darbo sąlygų tyrimas, 2015 m. serija, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

(18) EIGE (2017 m.), „Lyčių lygybė ir jaunimas: skaitmeninimo galimybės ir rizika“, pagrindinė ataskaita.

(19) OL C 440, 2018 12 6, p. 37.

(20) Žr. 15 išnašą.

(21) Žr. 15 išnašą.

(22) Šaltinis. Eurostatas „Mokyklos nebaigę asmenys“ (kodas: SDG_04_10); „Suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi procese“ (kodas: sdg_04_60), „Aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičius“ (kodas: sdg_04_20).

(23) Cedefop (2020 m.) 2020 m. Europos įgūdžių indeksas.

(24) Cedefop (2019 m.) informacinis pranešimas „Tai ne tik naujos darbo vietos – skaitmeninės inovacijos padeda siekti karjeros“.

(25) OL C 440, 2018 12 6, p. 37, 1.12 punktas.

(26) Eurofound (2019 m.), „Moterų verslumas. Viešasis ir privatus finansavimas“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

(27) EIGE (2017 m.), „Europos socialinių teisių ramstis – galimybė užtikrinti lyčių lygybę ES“, p. 8.

(28) Eurofound (2018 m.), Women in management: Underrepresented and overstretched?, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

(29) Žr. 15 išnašą.

(30) OL C 240, 2019 7 16, p. 1.

(31) Žr. 30 išnašą.

(32) Lyčių lygybės indeksas, EIGE (2019 m.).

(33) Lyčių statistikos duomenų bazė, EIGE, (2020 m.).

(34) https://eige.europa.eu/gender-mainstreaming/good-practices/denmark/kvinfo-expert-database

(35) http://www.womeninnews.org/ckfinder/userfiles/files/Gender%20Balance%20Guidebook_FINAL_RGB%20(1).pdf

PRIEDAS

Toliau pateikiami diskusijų metu atmesti pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų (DTT 59 str. 3 dalis):

1. 1.9 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

1.9.

Kaip dar labiau išryškino COVID-19 krizė, darbo užmokesčio skirtumas tebėra viena pagrindinių lyčių nelygybės ir diskriminacijos formų. EESRK ragina Komisiją atsižvelgti į dramatiškas COVID-19 krizės pasekmes įmonėms, ypač MVĮ, apsvarstyti galimybę atidėti privalomo teisinio pasiūlymo priėmimą ir pasinaudoti šiuo laiku, kad būtų galima tinkamai pasikonsultuoti su socialiniais partneriais. nedelsiant toliau nagrinėti pasiūlymą taikyti privalomas priemones dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skaidrumo ir EESRK yra pasirengęs atlikti pagrindinį vaidmenį propaguojant lyčių aspekto integravimo strategiją siekiant vienodo darbo užmokesčio.

Balsavimo rezultatai

Už:	70
Prieš:	120
Susilaikė:	13

2. 4.4.7 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

4.4.7.

EESRK atkreipia dėmesį į palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl privalomų priemonių vyrų ir moterų darbo užmokesčio skaidrumo srityje, kurios turi būti pradėtos taikyti kuo greičiau ir gali atlikti svarbų vaidmenį propaguojant lyčių aspekto integravimo strategiją siekiant vienodo darbo užmokesčio. EESRK ragina Komisiją atsižvelgti į dramatiškas COVID-19 krizės pasekmes įmonėms, ypač MVĮ, apsvarstyti galimybę atidėti privalomo teisinio pasiūlymo priėmimą ir pasinaudoti šiuo laiku, kad būtų galima tinkamai pasikonsultuoti su socialiniais partneriais. 104 šalyse (PPO) moterys sudaro 70 proc. visų darbuotojų sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos sektoriuje ir 58,6 proc. pasaulio darbuotojų paslaugų sektoriuje (TDO). Tai kelia grėsmę jų sveikatai dėl pandemijos. Dėl vyraujančios moterų segregacijos menkai apmokamuose sektoriuose ir mažų garantijų darbo vietose jos pačios pirmos gali netekti darbo arba patirti sveikatos problemų.

Balsavimo rezultatai

Už:	70
Prieš:	121
Susilaikė:	12

3. 4.4.8 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

4.4.8.

Darbo vietos ir užduotys, atliekamos priežiūros, valymo, prekybos ir sveikatos sektoriuose, svariai prisideda prie visuomenės ir ekonomikos, kaip pabrėžta ir COVID-19 krizės metu. Šios d Darbo vietose ir sektoriai uose, kuriuose tradiciškai dirba daug moterų, dažnai būna nepakankamai apmokamas, nepakankamai vertinamas ir jam būdingos mažų garantijų COVID-19 krizė gali padaryti neigiamą poveikį darbo sąlygoms. Todėl labai svarbu šioms profesijoms suteikti didesnį socialinį pripažinimą ir atitinkamą ekonominę vertę, nes tai padėtų sumažinti darbo užmokesčio skirtumus ir kitokią lyčių nelygybę bei padidintų šioms darbo vietoms teikiamą ekonominę ir socialinę vertę.

Balsavimo rezultatai

Už:	68
Prieš:	121
Susilaikė:	13

28.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/87

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Baltosios knygos „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“

(COM (2020) 65 final)

(2020/C 364/12)

Pranešėja

Catelijne MULLER

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2020 3 9
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2020 6 25
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	207/0/6

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Baltojoje knygoje dėl dirbtinio intelekto (DI) išdėstytą Komisijos strategiją, kuria siekiama skatinti DI technologijų diegimą, kartu užtikrinant jų atitiktį Europos etikos normoms, teisiniams reikalavimams ir socialinėms vertybėms.

1.2.

EESRK taip pat palankiai vertina tikslą išnaudoti Europos pramonės ir profesionalių rinkų pranašumus ir pabrėžia, kad svarbu stiprinti investicijas, infrastruktūrą, inovacijas ir įgūdžius, kad verslas, įskaitant MVĮ, ir plačioji visuomenė galėtų naudotis DI galimybėmis. DI inovacijos turėtų būti skatinamos siekiant kuo labiau padidinti DI sistemų naudą, kartu užkirsti kelią jų keliamai rizikai ir ją kuo labiau sumažinti.

1.3.

Tačiau Komitetas mano, kad siekiant ES tikros lyderystės pažangiausio, patikimo ir konkurencingo DI srityje nepakanka dėmesį sutelkti į vien duomenimis grindžiamą DI. EESRK ragina Komisiją taip pat skatinti naujos kartos DI sistemas, kurios būtų grindžiamos žiniomis ir argumentais, ir kuriomis būtų puoselėjamos žmogiškosios vertybės ir principai.

1.4.

EESRK ragina Komisiją: i) skatinti mokslinių tyrimų daugiadiscipliniškumą, įtraukiant kitas disciplinas, tokias kaip teisė, etika, filosofija, psichologija, darbo srities mokslai, humanitariniai mokslai, ekonomika ir kt.; ii) įtraukti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus (profesines sąjungas, profesines organizacijas, įmonių organizacijas, vartotojų organizacijas, NVO) į diskusijas DI klausimais ir kaip lygiaverčius partnerius į ES finansuojamus mokslinius tyrimus ir kitus projektus, pavyzdžiui, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę dėl dirbtinio intelekto, sektorių dialogus, DI diegimo programą viešajame sektoriuje ir į kelrodį centrą; ir iii) toliau šviesti ir informuoti plačiąją visuomenę apie DI galimybes ir keliamus iššūkius.

1.5.

EESRK ragina Komisiją išsamiau apsvarstyti dirbtinio intelekto poveikį visoms pagrindinėms teisėms ir laisvėms, įskaitant, pavyzdžiui, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, į sąžiningus ir atvirus rinkimus, į susirinkimus ir demonstracijas, taip pat teisę nebūti diskriminuojamam.

1.6.

EESRK ir toliau nepritaria jokiam DI teisiniam subjektiškumui. Tokiu būdu civilinę atsakomybę reglamentuojanti teisė prarastų prevencinį taisomąjį poveikį, dėl to gali kilti neatsakingo elgesio rizika tiek plėtojant DI, tiek ir jį naudojant, nes taip sudaromos galimybės piktnaudžiauti.

1.7.

EESRK prašo taikyti nuolatinį, sistemingą socialinį ir techninį požiūrį, pagal kurį technologija būtų vertinama iš visų perspektyvų ir įvairiais aspektais, o ne vienkartinį (ar net reguliariai kartojamą) išankstinį didelės rizikos dirbtinio intelekto atitikties vertinimą.

1.8.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad kriterijai, pagal kuriuos dirbtinio intelekto prietaikos klasifikuojamos kaip „labai rizikingos“, neapima daugybės prietaikų ir naudojimo būdų, kurie iš esmės yra rizikingi (pvz., biometrinis identifikavimas ir įdarbinimo procese naudojamas dirbtinis intelektas). EESRK rekomenduoja Komisijai parengti DI prietaikų arba naudojimo būdų, kurie laikomi iš esmės labai rizikingi, bendrų ypatybių sąrašą, neatsižvelgiant į sektorių.

1.9.

EESRK primygtinai siūlo, kad biometrinį atpažinimą būtų leidžiama naudoti tik i) esant moksliškai įrodytam poveikiui; ii) kontroliuojamoje aplinkoje ir iii) laikantis griežtų sąlygų. Turėtų būti uždrausta plačiai naudoti DI pagrįstą biometrinį atpažinimą stebėjimo tikslais arba žmonėms, žmogaus elgesiui ar emocijoms sekti, vertinti ar klasifikuoti.

1.10.

EESRK pasisako už ankstyvą ir glaudų socialinių partnerių dalyvavimą darbo vietose diegiant DI sistemas, atsižvelgiant į taikomas nacionalines taisykles ir praktiką, siekiant užtikrinti, kad sistemos būtų tinkamos naudoti ir atitiktų darbuotojų teises ir darbo sąlygas.

1.11.

EESRK taip pat pasisako už ankstyvą ir glaudų darbuotojų, kurie galiausiai dirbs su DI sistema, taip pat turinčių teisinių, etinių ir humanitarinių žinių dalyvavimą diegiant DI sistemas, siekiant užtikrinti, kad sistemos atitiktų teisinius ir etikos reikalavimus, taip pat darbuotojų poreikius, kad darbuotojai išlaikytų savarankiškumą savo darbo srityje, o DI sistemos prisidėtų prie darbuotojų įgūdžių gerinimo ir pasitenkinimo darbu didinimo.

1.12.

Kovojant su koronaviruso pandemija naudojama DI metodika ir požiūris į DI turėtų būti patikimi, veiksmingi, skaidrūs ir lengvai paaiškinami. Jais taip pat turėtų būti laikomasi žmogaus teisių, etikos principų ir galiojančių teisės aktų, jie turėtų būti sąžiningi, įtraukūs ir savanoriški.

1.13.

EESRK ragina Komisiją imtis vadovaujamojo vaidmens, kad Europoje būtų geriau koordinuojami taikomojo DI sprendimai ir metodai, skirti koronaviruso pandemijai įveikti.

2. ES baltoji knyga dėl dirbtinio intelekto

2.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Komisija atsižvelgia į daugelį rekomendacijų, pateiktų ankstesnėse EESRK nuomonėse ir Aukšto lygio ekspertų grupės DI klausimais, skatindama diegti DI technologijas, kartu užtikrinant jų atitiktį Europos etikos normoms, teisiniams reikalavimams ir socialinėms vertybėms, grindžiamoms vadinamąja „kompetencijos ir pasitikėjimo ekosistema“.

2.2.

EESRK palankiai vertina pasiūlymus, kuriais siekiama užtikrinti, kad verslas, įskaitant MVĮ, ir plačioji visuomenė galėtų naudotis DI plėtotės ir naudojimosi galimybėmis. EESRK pabrėžia, kad svarbu didinti investicijas, infrastruktūrą, inovacijas ir įgūdžius siekiant pagerinti ES konkurencingumą pasaulio mastu.

Žmogaus atliekamas proceso valdymas

2.3.

Tačiau Baltosios knygos tonas kartais yra šiek tiek „fatalistinis“, sudarant įspūdį, kad DI „yra aukščiau už mus“ ir kad neturime jokio kito pasirinkimo, kaip tik reguliuoti jo naudojimą. EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad ES padarys viską, kad Europa pripažintų tik patikimą DI, todėl ji turėtų išdrįsti šiuo klausimu laikytis daug tvirtesnės pozicijos. Todėl EESRK ragina Komisiją visada pasilikti galimybę apskritai nepritarti tam tikros rūšies dirbtiniam intelektui (ar jo naudojimui). Būtent tai EESRK vadina „žmogaus atliekamu proceso valdymu“ – požiūris, kurio turi būti laikomasi DI srityje.

Dirbtinio intelekto Europoje išnaudojimas. Į ateitį orientuota apibrėžtis

2.4.

Baltojoje knygoje DI apibrėžiamas kaip „technologijos, kurias taikant derinami duomenys, algoritmai ir kompiuterijos pajėgumai“. Vėliau dokumente duomenys ir algoritmai apibrėžiami kaip pagrindiniai DI elementai. Tačiau ši apibrėžtis apimtų bet kokią kada nors sukurtą programinę įrangą, o ne tik DI. Vis dar nėra visuotinai pripažintos DI apibrėžties, kuri yra bendrasis daugelio kompiuterinių programų terminas.

2.5.

Siekiant, kad ES taptų tikra lydere pažangiausio, patikimo ir konkurencingo DI srityje nepakanka dėmesį sutelkti į vien duomenimis grindžiamą DI. Baltojoje knygoje daugelis perspektyvių DI sistemų net nesvarstomos, taigi nesvarstomas ir jų valdymas bei reguliavimas. EESRK ragina Komisiją taip pat skatinti naujos kartos DI sistemas, kurios sujungtų duomenis grindžiamus metodus su žiniomis ir argumentais pagrįstomis koncepcijomis, vadinamąsias mišrias sistemas. Baltojoje knygoje pripažįstamas mišrių sistemų poreikis paaiškinamumo tikslais, tačiau mišrių sistemų pranašumai viršija paaiškinamumą: jos gali pagreitinti ir (arba) suvaržyti mokymąsi ir patvirtinti bei patikrinti kompiuterinio mokymosi modelį.

2.6.

Baltojoje knygoje daugiausia dėmesio skiriama tik duomenų neobjektyvumui, tačiau ne visada neobjektyvumas yra prastos kokybės arba ribotų duomenų rezultatas. Bet kokio artefakto koncepcija pati savaime yra neobjektyvių sprendimų sankaupa – nuo įvesties duomenų iki nustatytų tikslų. Visi šie sprendimai vienaip ar kitaip priklauso nuo asmeniui (-ims) būdingo neobjektyvumo.

2.7.

Tačiau svarbiausia yra tai, kad DI sistemos yra ne tik jų programinės įrangos sudedamųjų dalių suma. DI sistemos taip pat apima jas supančią socialinę ir techninę sistemą. Svarstant DI valdymą ir reguliavimą, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas ir susijusioms socialinėms struktūroms: organizacijoms, įmonėms, įvairių profesijų atstovams, žmonėms ir institucijoms, kurios sukuria, plėtoja, diegia, naudoja ir kontroliuoja DI, ir žmonėms, kuriems tai daro įtaką, pavyzdžiui, piliečiams jų santykiuose su vyriausybe, įmonėms, vartotojams, darbuotojams ir net plačiajai visuomenei.

2.8.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad teisinės apibrėžtys (valdymo ir reguliavimo tikslais) skiriasi nuo grynai mokslinių apibrėžčių, tačiau turi būti laikomasi įvairių reikalavimų, pavyzdžiui, įtraukumo, tikslumo, pastovumo, išsamumo ir įvykdomumo. Kai kurie iš jų yra teisiškai privalomi reikalavimai, o kai kurie laikomi gera reguliavimo praktika.

Sutelkti visas jėgas

2.9.

EESRK palankiai vertina pastangas spręsti suskaidytos DI aplinkos Europoje problemą sutelkiant DI tyrėjus, daugiausia dėmesio skiriant MVĮ ir užmezgant partnerystės ryšius su privačiuoju ir viešuoju sektoriais. Be to, EESRK rekomenduoja: i) skatinti mokslinių tyrimų daugiadiscipliniškumą, įtraukiant kitas disciplinas, tokias kaip teisė, etika, filosofija, psichologija, darbo mokslai, humanitariniai mokslai, ekonomika ir kt.; ii) įtraukti suinteresuotuosius subjektus (profesines sąjungas, verslo organizacijas, vartotojų organizacijas, NVO) į diskusijas DI klausimais ir kaip lygiaverčius partnerius į ES finansuojamus mokslinius tyrimus ir kitus projektus, pvz., viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę dėl DI, sektorių dialogus, DI diegimo programą viešajame sektoriuje ir į kelrodį centrą; ir iii) toliau šviesti ir informuoti plačiąją visuomenę apie DI galimybes ir keliamus iššūkius.

Dirbtinis intelektas ir teisė

2.10.

Baltojoje knygoje pripažįstama, kad pasaulis, kuriame veikia DI, nėra „teisinis vakuumas“. EESRK ypač palankiai vertina tai, kad pabrėžiamas DI poveikis pagrindinėms teisėms, ir rekomenduoja Komisijai nuodugniau apsvarstyti DI poveikį įvairioms pagrindinėms teisėms ir laisvėms, pavyzdžiui, žodžio ir saviraiškos laisvei, teisei į privatų gyvenimą (kuri apima daug daugiau nei tik žmonių duomenų apsaugą), teisingam bylos nagrinėjimui, sąžiningiems ir atviriems rinkimams, susirinkimams ir demonstracijoms bei teisei būti nediskriminuojamam.

2.11.

EESRK palankiai vertina Baltojoje knygoje išreikštą aiškią poziciją dėl esamų atsakomybės sistemų taikymo DI ir pastangas jas plėtoti, kad būtų pašalinta nauja rizika, kurią gali sukelti DI, šalinamos įgyvendinimo spragos, kai sunku nustatyti faktinį atsakingą ekonominės veiklos vykdytoją, ir užtikrinama, kad atsakomybės sistemas būtų galima pritaikyti prie kintančio DI sistemų veikimo.

2.12.

Komisija taip pat turėtų pripažinti, kad DI neturi sienų ir kad pastangos negali ir neturėtų apsiriboti vien tik Europa. Siekiant sukurti bendrą tarptautinę teisinę sistemą, turėtų būti pasiektas bendras tarptautinis sutarimas, pagrįstas teisės ekspertų diskusijomis ir tyrimais.

2.13.

Bet kokiu atveju EESRK ir toliau griežtai nepritaria bet kokiam juridinio asmens statuso suteikimui dirbtinio intelekto objektams. Tokiu būdu civilinę atsakomybę reglamentuojanti teisė prarastų prevencinį taisomąjį poveikį, dėl to galėtų kilti neatsakingo elgesio rizika tiek plėtojant DI, tiek ir jį naudojant, nes taip sudaromos galimybės piktnaudžiauti.

Labai rizikingo dirbtinio intelekto reguliavimas

2.14.

EESRK palankiai vertina rizika grindžiamą požiūrį į DI poveikio kontrolę. Komisija skelbia apie ketinimą parengti reglamentavimo sistemą labai rizikingam DI, kuris turėtų atitikti patikimumo, tikslumo, atkuriamumo, skaidrumo, žmogaus vykdomos priežiūros ir duomenų valdymo reikalavimus. Baltojoje knygoje nurodoma, kad DI laikomas labai rizikingu, jei atitinka du kumuliacinius kriterijus: i) naudojimas didelės rizikos sektoriuje; ir ii) DI prietaikos naudojamos taip, kad gali kilti didelė rizika. Baltojoje knygoje pateikiami du DI prietaikų arba naudojimo būdų, kurie gali būti laikomi iš esmės labai rizikingais, t. y. nepriklausomai nuo sektoriaus, pavyzdžiai. Be to, biometrinis atpažinimas laikomas iš esmės labai rizikinga prietaika. Į išsamų labai rizikingų sektorių sąrašą (kuris periodiškai peržiūrimas) dabar įtraukti šie potencialiai labai rizikingi sektoriai: sveikatos priežiūra, transportas, energetika ir viešojo sektoriaus dalys.

2.15.

Antrasis kriterijus, pagal kurį DI prietaika naudojama rizikingai, yra išsamesnis, leidžiantis atsižvelgti į skirtingus rizikos lygius. EESRK siūlo visuomenę ir aplinką įtraukti į poveikio sritis.

2.16.

Vadovaujantis baltosios knygos logika, labai rizikingai dirbtinio intelekto prietaikai, naudojamai mažos rizikos sektoriuje, reglamentavimo sistema iš esmės nebus taikoma. EESRK pabrėžia, kad nepageidaujamas neigiamas labai rizikingo DI poveikis mažos rizikos sektoriuje gali lemti tai, kad DI prietaikai ar naudojimui nebus taikomas reglamentavimas, taip suteikiant galimybę apeiti teisės aktus, pavyzdžiui, įrodyta, kad tikslinė reklama (mažos rizikos sektorius) gali lemti segregaciją, diskriminaciją ir skaldymą, pavyzdžiui, rinkimuose arba nustatant individualizuotą kainodarą (labai rizikingas naudojimas ar poveikis). EESRK rekomenduoja sudaryti DI prietaikų arba naudojimo būdų, kurie turi būti laikomi labai rizikingais, bendrųjų ypatybių sąrašą, neatsižvelgiant į tai, kokiame sektoriuje jie naudojami.

2.17.

Nors EESRK pripažįsta, kad būtina atlikti DI atitikties patikrinimus, jis baiminasi, kad vienkartinio (ar net reguliariai pasikartojančio) išankstinio atitikties vertinimo nepakaks siekiant užtikrinti patikimą ir į žmogų orientuotą DI plėtotę, diegimą ir tvarų naudojimą. Patikimam DI reikalingas nuolatinis, sisteminis socialinis ir techninis požiūris, pagal kurį technologija būtų vertinama visais požiūriais ir įvairiais aspektais. Formuojant politiką reikia laikytis daugiadiscipliniškumo, kai politikos formuotojai, įvairių sričių mokslininkai, socialiniai partneriai, profesinės organizacijos, specialistai, įmonės ir NVO nuolat bendradarbiauja. Ypač kai kalbama apie viešąsias paslaugas, susijusias su žmonių sveikata, sauga ir gerove, ir grindžiamas pasitikėjimu, reikia užtikrinti, kad DI sistemos būtų pritaikytos prie praktinių reikalavimų ir prioritetas visada būtų teikiamas žmogaus atsakomybei.

Biometrinis atpažinimas

2.18.

EESRK palankiai vertina Komisijos raginimą pradėti viešas diskusijas dėl DI grindžiamo biometrinio atpažinimo naudojimo. Biometrinis mikroraiškos, eisenos, balso (tono), širdies ritmo, temperatūros ir kt. atpažinimas jau naudojamas mūsų elgesiui, psichinei būklei ir emocijoms įvertinti ar net prognozuoti, įskaitant įdarbinimo procesą. Vieną dalyką būtina labai aiškiai pasakyti: nėra patikimų mokslinių įrodymų, kad asmens vidines emocijas ar psichinę būklę būtų galima tiksliai „nuskaityti“ pagal veido išraišką, eiseną, širdies plakimą, balso toną ar temperatūrą, jau nekalbant apie tai, kad jis galėtų nuspėti būsimą elgesį.

2.19.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) tik tam tikru mastu riboja biometrinių duomenų tvarkymą. BDAR biometriniai duomenys apibrėžiami kaip „po specialaus techninio apdorojimo gauti asmens duomenys, susiję su fizinio asmens fizinėmis, fiziologinėmis arba elgesio savybėmis, pagal kurias galima konkrečiai nustatyti arba patvirtinti to fizinio asmens unikalią tapatybę“. Tačiau daugelis biometrinio atpažinimo technologijų nėra skirtos konkrečiai asmens tapatybei nustatyti, o tik asmens elgesiui ar emocijoms įvertinti. Šie naudojimo būdai gali neatitikti biometrinių duomenų (tvarkymo) apibrėžties pagal BDAR.

2.20.

DI grindžiamas biometrinis atpažinimas taip pat daro poveikį mūsų platesnei teisei į privatų gyvenimą, tapatybę, savarankiškumą ir psichinę neliečiamybę, nes sukuria padėtį, kurioje mes esame (nuolat) stebimi, sekami ir atpažįstami. Tai gali turėti psichinį „atgrasomąjį poveikį“, kai žmonės gali jaustis linkę savo elgesį pritaikyti prie tam tikros normos. Tai pažeidžia mūsų pagrindinę teisę į privatų gyvenimą (moralinė ir psichinę neliečiamybę). Be to, DI grindžiamas biometrinis atpažinimas galėtų daryti poveikį kitoms pagrindinėms teisėms ir laisvėms, pavyzdžiui, susirinkimų laisvei ir teisei nebūti diskriminuojamam.

2.21.

EESRK rekomenduoja biometrinį atpažinimą leisti naudoti tik esant moksliškai įrodytam poveikiui, kontroliuojamoje aplinkoje ir laikantis griežtų sąlygų. Turėtų būti uždrausta plačiai naudoti DI pagrįstą biometrinį atpažinimą stebėjimo tikslais arba žmonėms, žmogaus elgesiui ar emocijoms sekti, vertinti ar klasifikuoti.

Dirbtinio intelekto poveikis darbui ir įgūdžiams

2.22.

EESRK pažymi, kad Baltojoje knygoje trūksta strategijos, kaip spręsti DI poveikio darbui klausimą, nors jis buvo aiškiai įtrauktas į 2018 m. Europos dirbtinio intelekto strategiją.

2.23.

EESRK pasisako už tai, kad kuo anksčiau ir aktyviai būtų įtraukiami visų rūšių darbuotojai ir paslaugų teikėjai, įskaitant laisvai samdomus darbuotojus, savarankiškai dirbančius asmenis ir trumpų projektų ekonomikos darbuotojus – ne tik DI kuriančius ar plėtojančius asmenis, bet ir tuos, kurie perka, įgyvendina, dirba su DI sistemomis arba kuriems DI sistemos daro poveikį. Socialinis dialogas turi vykti prieš diegiant DI technologijas darbo vietoje, laikantis galiojančių nacionalinių taisyklių ir praktikos. Darbo vietoje prieiga prie darbuotojų duomenų ir jų valdymas turėtų būti grindžiami tais principais ir nuostatomis, kuriems yra pritarę socialiniai partneriai.

2.24.

EESRK norėtų atkreipti ypatingą dėmesį į DI, naudojamą samdant, atleidžiant ir vertinant darbuotojus. Baltojoje knygoje DI, naudojamas įdarbinant, nurodomas kaip labai rizikingos DI prietaikos pavyzdys, kuriam, nepriklausomai nuo sektoriaus, būtų taikomas reglamentavimas. EESRK rekomenduoja išplėsti šią naudojimo sritį, kad ji apimtų DI, naudojamą darbuotojų atleidimo ir vertinimo procesuose, taip pat išnagrinėti bendras DI prietaikų ypatybes, kurios būtų susijusios su labai rizikingu naudojimu darbo vietoje, nepriklausomai nuo sektoriaus. Darbo aplinkoje neturėtų būti leidžiama naudoti DI prietaikų, kurios neturi mokslinio pagrindo, pavyzdžiui, emocijų aptikimo biometrinio atpažinimo būdu.

2.25.

Siekiant sudaryti žmonėms galimybę prisitaikyti prie greitų DI vystymosi pokyčių, būtinas DI įgūdžių palaikymas ir ugdymas. Politiką ir finansinius išteklius taip pat reikės orientuoti į švietimą ir įgūdžių ugdymą tose srityse, kurioms DI sistemos nekels grėsmės (pvz., užduotys, kurioms atlikti yra būtinas žmonių bendravimas, pavyzdžiui viešosios paslaugos, susijusios su žmonių sveikata, sauga ir gerove ir grindžiamos pasitikėjimu, kurias žmonės ir mašinos teikia kartu, arba užduotys, kurias mes norėtume, kad ir toliau vykdytų žmonės).

3. Dirbtinis intelektas ir koronavirusas

3.1.

DI gali padėti daugiau sužinoti apie koronavirusą ir COVID-19, taip pat apsaugoti žmones nuo poveikio, padėti skurti vakciną ir ištirti gydymo galimybes. Tačiau vis dar svarbu atvirai ir aiškiai nurodyti, kokios yra DI galimybių ribos.

3.2.

Patikimumas ir efektyvumas: duomenimis grindžiamas DI, naudojamas norint numatyti koronaviruso plitimą, gali sukelti problemų, nes duomenų apie koronavirusą per mažai, kad DI rezultatai būtų patikimi. Be to, duomenų sukaupta nedaug ir jie yra neišsamūs ir nereprezentatyvūs. Naudojant šiuos duomenis mašinų mokymosi metodams gali atsirasti daug klaidingai neigiamų ir klaidingai teigiamų rezultatų.

3.3.

Labai svarbu užtikrinti duomenų ir naudojamų modelių skaidrumą, taip pat rezultatų paaiškinamumą. Ypatingai šiuo metu pasaulis negali sau leisti priimti „juodųjų dėžių“ duomenimis grindžiamų sprendimų.

3.4.

Kovojant su šia pandemija, labiau nei bet kada svarbu laikytis žmogaus teisių, etikos principų ir galiojančių teisės aktų. Visų pirma tais atvejais, kai DI priemonėmis gali būti pažeidžiamos žmogaus teisės, turi būti teisėtas interesas jas naudoti, kuris turi būti griežtai būtinas, proporcingas ir visų pirma ribotas laiko atžvilgiu.

3.5.

Galiausiai turime užtikrinti teisingumą ir įtrauktį. Kovai su pandemija kuriamos DI sistemos turėtų būti objektyvios ir nediskriminuojančios. Be to, jos turėtų būti prieinamos visiems ir jomis turėtų būti atsižvelgiama į skirtingų susijusių šalių visuomeninius ir kultūrinius skirtumus.

Stebėjimo ir sekimo bei sveikatos stebėsenos taikomosios programos

3.6.

Virusologų ir epidemiologų nuomone, panaikinant karantino apribojimus visuomenei ir ekonomikai būtina užtikrinti veiksmingą stebėjimą, sekimą ir žmonių sveikatos apsaugą. Šiuo metu kuriama daug taikomųjų programų, skirtų stebėjimui, sekimui ir sveikatos patikrinimams – tai veikla, kurią įprastai (ir tradiciškai) vykdė specialistai. Daugelis vyriausybių visame pasaulyje labai pasitikėjo stebėjimo ir sekimo taikomosiomis programomis kaip priemone vėl atgaivinti visuomeninį gyvenimą.

3.7.

Tokių taikomųjų programų diegimas yra labai radikalus žingsnis. Todėl, prieš priimant sprendimą naudoti taikomąsias programas, svarbu kritiškai išnagrinėti jų naudingumą, būtinumą ir veiksmingumą, taip pat jų visuomeninį ir teisinį poveikį. Vis dar turi būti galimybė nenaudoti taikomųjų programų ir pirmenybė turėtų būti teikiama mažiau invaziniams sprendimams.

3.8.

Labai svarbu, kad stebėjimo ir sekimo taikomosios programos būtų veiksmingos ir patikimos, nes dėl neveiksmingumo ir nepatikimumo gali atsirasti daug klaidingų teigiamų ir klaidingų neigiamų išvadų, klaidingas saugumo jausmas, taigi ir didesnė rizika užsikrėsti. Dėl pradinio mokslinio modeliavimo kyla rimtų abejonių, ar sekimo taikomoji programa apskritai turės teigiamą poveikį viruso plitimui stabdyti, net jei ją naudotų 80–90 proc. žmonių. Be to, taikomoji programa negali fiksuoti konkrečių aplinkybių, pavyzdžiui, PMMA organinio stiklo ir langų buvimo arba asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimo.

3.9.

Be to, šios taikomosios programos lemia tai, kad (iš dalies) atsisakoma įvairių žmogaus teisių ir laisvių, nes jomis pažeidžiama mūsų asociacijų laisvė, teisė į saugumą, į nediskriminavimą ir į privatų gyvenimą.

3.10.

Nors privatumas yra labai svarbus, jis reiškia daug daugiau nei mūsų asmens duomenys ir anonimiškumas. Privatumas taip pat susijęs su teise nebūti sekamam ar stebimam. Moksliškai įrodyta, kad žmonės, žinodami, kad yra sekami, pradeda elgtis kitaip. Europos Žmogaus Teisių Teismo teigimu, šis „atgrasomasis poveikis“ yra kišimasis į mūsų privatų gyvenimą. Tokia pati plati privataus gyvenimo sąvoka turėtų būti įtraukta į diskusijas dėl DI.

3.11.

Gali būti, kad surinkti duomenys (dabar arba ateityje) bus naudojami ne tik kovai su dabartine pandemija, bet ir žmonių profiliavimui, skirstymui į kategorijas ir vertinimui įvairiais tikslais. Tolimesnėje ateityje netgi galima įsivaizduoti, kad dėl „nemotyvuoto nukrypimo nuo funkcijų“ gali atsirasti nepageidaujamų profiliavimo rūšių stebėjimo, sekimo, draudimo ar socialinių išmokų srityse, priimant ar atleidžiant iš darbo ir kt. Todėl naudojant tokias taikomąsias programas surinkti duomenys jokiomis aplinkybėmis negali būti naudojami profiliavimui, rizikos vertinimui, klasifikavimui ar prognozavimui.

3.12.

Be to, bet kuris DI sprendimas, taikomas šiomis ypatingomis aplinkybėmis ir net turint geriausius ketinimus, sukurs precedentą, nesvarbu, ar mums tai patinka, ar ne. Ankstesnės krizės parodė, kad, nepaisant visų gerų ketinimų, tokios priemonės praktiškai niekada nebus panaikintos.

3.13.

Taigi DI vartojimas šios pandemijos metu visada turėtų būti išmatuotas ir įvertintas atsižvelgiant į keletą aplinkybių, pavyzdžiui: i) ar jis veiksmingas ir patikimas? ii) Ar yra mažiau invazinių sprendimų? iii) ar DI naudojimo nauda yra didesnė už susirūpinimą keliančius visuomenės, etikos ir pagrindinių teisių klausimus ir iv) ar galima pasiekti atsakingą kompromisą tarp viena kitai prieštaraujančių pagrindinių teisių ir laisvių? Be to, šių rūšių sistemos negali būti diegiamos primetant įpareigojimus ar prievarta.

3.14.

EESRK ragina sprendimus priimančius asmenis pernelyg greitai nepasiduoti minčiai, kad technologijos gali pateikti sprendimą visais klausimais. Atsižvelgdamas į padėties rimtumą, Komitetas rekomenduoja, kad su projektais, skirtais padėti kontroliuoti pandemiją, susijusios prietaikos būtų pagrįstos patikimais epidemiologijos, sociologijos, psichologijos, teisės, etikos ir sistemų mokslų moksliniais tyrimais. Prieš priimant sprendimą dėl šių sistemų naudojimo, reikia atlikti veiksmingumo, būtinumo ir jautrumo analizę ir modeliavimą.

2020 m. liepos 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

28.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/94

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“

(COM(2020) 98 final)

(2020/C 364/13)

Pranešėjas	Antonello PEZZINI
Bendrapranešėjis	Cillian LOHAN

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2020 4 22
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2020 6 25
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	215/2/4

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) yra įsitikinęs, kad tvarumas yra vienas iš ateities Europos vystymosi ramsčių, užtikrinant pažangų ir dalyvavimu grindžiamą perėjimą, kartu ugdant žiedinės ekonomikos kultūrą.

1.2.

Pereinant prie Europos žiedinės ekonomikos metodų negalima neatsižvelgti į socialines ir ekonomines sąlygas, kuriomis ji šiuo metu vystosi, tačiau sveikatos krizės iššūkiai turi tapti galimybe atsinaujinti remiantis nauju pagrindu, kuris sudarytų sąlygas sparčiau taikyti naujus žiedinės ekonomikos metodus.

1.3.

Nauja kultūra, kuria grindžiama žiedinė ekonomika, turėtų suteikti galimybę paspartinti teritorinių vienetų turto sampratą taikant naujus kriterijus, t. y. ne tik BVP (1).

1.4.

Turėtų būti skiriama daugiau dėmesio žiedinės kultūros sklaidai pasitelkiant švietimą, ugdant gebėjimus ir didesnę atskaitomybę, kad žmonės būtų skatinami pritaikyti ir keisti kasdienius įpročius ir elgseną.

1.5.

Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma (ECESP) turėtų būti sustiprinta ir remti įvairias politines iniciatyvas, kurios būtų praktinė parama sudarant palankias sąlygas pereiti prie žiediškumo.

1.6.

EESRK palankiai vertina Žiedinės ekonomikos veiksmų plano (CEAP) pasiūlymus ir mano, kad rengiant ekonominio ir socialinio atkūrimo planus po COVID-19 sukeltos dramatiškos padėties reikėtų atsižvelgti į pereinamojo laikotarpio priemones.

1.7.

Labai svarbu pripažinti klimato kaitos ir žiedinės ekonomikos politikos ir įmonių socialinės atsakomybės sąsajas ir pabrėžti atsinaujinančiųjų energijos išteklių šaltinių žiediškumo ypatumus, ypač pastatų ir transporto sektoriuje, tačiau taip pat reikia teikti paramą žemės ūkio procesams ir maisto sistemai, nes tai būtina siekiant mažinti atliekų kiekį.

1.8.

EESRK nurodo, kad siūlomas „Europos socialinio fondo +“ įgūdžių ir darbo vietų paktas suteikia puikią galimybę įgyvendinti numatytas programas.

1.9.

Reikėtų toliau plėtoti ekologinio projektavimo praktiką, prailginti gaminių naudojimo trukmę ir sudaryti sąlygas numatytam komponentų regeneravimui, nes tai suteiks postūmį dinamiškai antrinių žaliavų rinkai, paremtai teisiškai privalomomis priemonėmis, kuriomis nustatoma privaloma perdirbtų medžiagų dalis ir numatomas skaitmeninis sekimas.

1.10.

Komisija, pasitarusi su atitinkamais sektoriais, kaip ir energiją naudojančių gaminių atveju, turėtų priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nustatytos naujų gaminių, kurie gali būti panaudoti gaminant kitus gaminius, savybės.

1.11.

Tvarių gaminių techninio standartizavimo procesas turėtų būti ypač svarbus diegiant kokybės ir atitikties sistemą, visų pirma daug išteklių sunaudojančiuose sektoriuose, todėl reikia atlikti atitikties vertinimą, taip pat plačiau vykdyti žaliuosius viešuosius pirkimus ir sertifikuoti pirmines bei antrines žaliavas.

1.11.1.

Nacionalinės standartizacijos institucijos, bendradarbiaudamos su Europos institucijomis (2), turėtų kuo greičiau parengti pavyzdinės praktikos gaires (3) ir darniuosius standartus, kad būtų lengviau pereiti prie naujos funkcionalumo ekonomikos.

1.12.

Praktiškai įgyvendinant žiedinę ekonomiką būtinas glaudus suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas, todėl EESRK ragina vykdyti aiškią politiką ir skirti finansinę paramą, ypač reklamos srityje, siekiant, kad būtų atsisakyta stipraus vartotojiškumo skatinimo ir, laikantis laisvosios rinkos taisyklių, pirmenybė teikiama produktų tvarumo aspektams ir pakartotinio naudojimo galimybėms.

1.13.

EESRK mano, kad labai svarbu geriau informuoti vartotojus ir teikti jiems duomenis apie produktų valdymą, atsekamumą ir skaidrumą, pasitelkiant produktų specifikacijas ir skaitmenines technologijas, kad būtų galima skleisti informaciją apie produktų sudėtį ir remonto galimybes.

1.14.

EESRK nuomone, tikslinga pasinaudoti Europos programomis ir skatinti konkrečius žiedinės ekonomikos procesų eksperimentus įvairiuose sektoriuose daugelyje Europos miestų, žemės ūkio maisto produktų centruose ir kaimo vietovėse, nes tai padėtų sukaupti didelę patirtį gamybos ir vartojimo srityse ir ją paversti gerąja praktika.

1.15.

EESRK mano, kad reikėtų suteikti plačias galimybes teritorinio lygmens viešiesiems ir privatiesiems subjektams, kurie galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį išnaudojant naujas galimybes, ir plėtoti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę bei pateikti „teritorinės socialinės atsakomybės“ (4) ir bendradarbiavimu grindžiamo žiediškumo principus taikančių įmonių socialinės atsakomybės pavyzdžių.

1.16.

Galiausiai EESRK ragina atlikti tinkamus visų siūlomų veiksmų poveikio vertinimus, kuriuose būtų atsižvelgta į poveikį aplinkai, socialinį ir ekonominį poveikį.

2. Perėjimo prie Europos žiedinės ekonomikos socialinės ir ekonominės aplinkybės

2.1.

Įmonės ir vartotojai vis labiau pripažįsta, kad iki šiol taikyti linijiniai ekonomikos modeliai, kuriems būdingas didelis medžiagų ir išteklių vartojimas, suplanuotų nusidėvėjimo metodų taikymas ir naujų produktų pirkimo skatinimas, daro neigiamą poveikį darniam vystymuisi.

2.2.

2019 m. išgauta ir perdirbta daugiau kaip 92 mlrd. tonų medžiagų, o tai susiję su maždaug puse viso išmetamo CO2 kiekio (5), keliančio didelių aplinkos ir žmonių sveikatos problemų.

2.2.1.

Išteklių gavyba ir perdirbimas lemia daugiau kaip 90 proc. pasaulio biologinės įvairovės nykimą (6).

2.2.2.

Apie 20 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama išgaunant ir apdorojant metalus ir nemetalo mineralus (7).

2.2.3.

Be to, ES yra priversta importuoti didžiąją dalį jai reikalingų žaliavų didelėmis kanomis.

2.3.

Žiedinė ekonomika, kuria skatinama:

—	įmonių socialinė atsakomybė ir atsakomybė už aplinką,

—	kurti naujas, aukštos kokybės darbo vietas vietos lygmeniu,

—	žalinti atliekas,

—	nenutrūkstamai ir saugiai naudoti gamtos išteklius,

—	laikytis žiedinio ciklo projektavimo, gamybos, platinimo ir vartojimo sistemoje,

—	regeneruoti ir pakartotinai panaudoti atliekas pasibaigus produktų gyvavimo ciklui,

leidžia plėtoti funkcionalumo ekonomiką, kuri gali būti labai naudinga visuomenei.

2.4.

Šiuo metu tik 8,6 proc. pasaulinės veiklos yra žiedinė. Pereinant prie šio modelio būtinas glaudus viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas.

2.5.

Pereinant prie Europos žiedinės ekonomikos metodų negalima neatsižvelgti į socialines ir ekonomines sąlygas, kuriomis ji šiuo metu vystosi, kai koronaviruso pandemija sukėlė didžiausią ekonomikos nuosmukį nuo 1929 m. Didžiosios depresijos.

2.5.1.

Dėl COVID-19 įmonės praranda pajamas ir nutraukia tiekimo grandines, visur uždaromos gamyklos ir didėja nedarbas.

2.6.

Trys dabartiniai rizikos veiksniai – nekontroliuojama pandemija, nepakankamos ekonominės politikos projektai, geopolitinė „juodoji gulbė“ (visiškai nenuspėjamas reiškinys) – gali pastūmėti pasaulio ekonomiką į ilgalaikę depresiją, tačiau kartu visos Europos visuomenės grupės suvokia, kad siekiant tvarios ekonomikos plėtros reikia priemonių, kurios vienu metu apimtų technologijas, našumo augimą ir veiksmingesnį išteklių naudojimą.

2.7.

Kita vertus, planetai kylantys iššūkiai gali virsti puikia galimybe suteikti naują postūmį darniam vystymuisi, remiantis nauju pagrindu, kuris sudarytų sąlygas sparčiau taikyti naujus žiedinius metodus.

2.8.

EESRK ne kartą yra pabrėžęs būtinybę užtikrinti tvarų ir integracinį augimą. Kartu su Europos Komisija jis sukūrė Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformą (ECESP) (8) ir pabrėžė, kad „nepaisant ligšiolinių laimėjimų, yra akivaizdžių kliūčių kurti žiedinę ekonomiką.“

2.9.

Kaip dar kartą pabrėžė Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformos koordinavimo grupė, perėjimas prie įtraukios, neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos turi prasidėti šiandien (9).

2.10.

2020 m. balandžio 6 d. EESRK priėmė bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad „šiais didelio netikrumo laikais tik išsamus Europos ekonomikos atkūrimo planas padėtų atremti COVID-19 protrūkio padarinius ir atkurti tvaresnę Europos ekonomiką“.

3. Europos Komisijos pasiūlymas

3.1.

Naujajame Žiedinės ekonomikos veiksmų plane (CEAP) pasiūlyta keletas naujų iniciatyvų, apimančių visą produktų projektavimo ir gyvavimo ciklą, kad piliečiai ir įmonės galėtų visapusiškai dalyvauti žiedinėje ekonomikoje.

3.2.

ES pramonės strategijoje siūlomos priemonės, kuriomis siekiama:

—	kad tvarūs gaminiai Sąjungoje taptų norma šiuo tikslu priimant teisėkūros procedūra priimamus teisės aktus dėl tvarių gaminių strategijos, siekiant užtikrinti, kad ES rinkai pateikiami gaminiai būtų suprojektuoti taip, kad tarnautų ilgiau,

—	suteikti vartotojams daugiau galių, sudarant galimybę gauti patikimą informaciją, užtikrinant jiems tikrą „teisę į remontą“,

—

sutelkti dėmesį į sektorius, kuriems reikia daugiau išteklių ir kurie turi didelį žiediškumo potencialą, pavyzdžiui:

—	elektronika ir IRT: Žiedinės elektronikos iniciatyva,

—	baterijos ir transporto priemonės: nauja baterijų reglamentavimo sistema,

—	pakuotės: nauji privalomi reikalavimai, kuriuose apibrėžiama, kas leidžiama ES rinkoje,

—	plastikai: nauji privalomi reikalavimai dėl perdirbtosios medžiagos dalies,

—	tekstilės gaminiai: nauja ES strategija konkurencingumui ir inovacijoms šiame sektoriuje stiprinti,

—	statyba ir pastatai: visapusiška darniai apstatytos aplinkos strategija,

—	maistas: nauja teisėkūros iniciatyva dėl pakartotinio naudojimo, kuria siekiama maitinimo paslaugų srityje pakeisti pakuotes, stalo reikmenis ir stalo įrankius,

—	atliekų mažinimas: vengti atliekų susidarymo ir jas perdirbti į kokybiškus antrinius išteklius,

—	žmonėms, regionams ir miestams naudinga žiedinė ekonomika,

—	sustiprintas standartizacijos vaidmuo,

—	horizontalieji veiksmai: žiediškumas – poveikio klimatui neutralizavimo išankstinė sąlyga,

—	pasaulinio lygmens veiksmai,

—	pažangos stebėjimas.

Tai susiję su maždaug 35 veiksmais per trejų metų laikotarpį (2020 m. vidurys– 2023 m. vidurys), įskaitant iniciatyvas elektronikos, atliekų ir asmeniui teikiamų paslaugų bei aplinkos srityse.

4. Bendrosios pastabos

4.1.

EESRK yra įsitikinęs, kad tvarumas yra vienas iš ateities Europos vystymosi ramsčių ir kad užtikrinant pažangų ir dalyvavimu grindžiamą perėjimą prie žiedinės ekonomikos piliečiai, vartotojai, įmonės ir darbuotojai – šiam tikslui skiriant dideles investicijas – sugebės atremti iššūkius ir galės prisidėti ne tik prie aplinkos apsaugos, bet ir prie atviros ir įtraukios visuomenės, kuri saugo išteklius būsimoms kartoms, idėjos puoselėjimo.

4.1.1.

Visų pirma žiedinė ekonomika gali būti labai naudinga žemės ūkio procesams ir maisto sistemai siekiant sumažinti atliekų kiekį ir užtikrinti didesnę piliečių gerovę.

4.1.2.

Ekologiškoms technologijoms, naujoms organinėms trąšoms kurti ir biometanui gaminti reikės didelių investicijų.

4.2.

Komitetas palankiai vertina Žiedinės ekonomikos veiksmų plane pasiūlytas teisėkūros ir politikos priemones ir mano, kad reikėtų tinkamai atsižvelgti į priemones, kuriomis siekiama pereiti prie žiedinės ekonomikos, ypač po COVID-19 sukeltos dramatiškos padėties.

5. Nuoseklumas Europos lygmeniu

5.1.

Manome, kad labai svarbu pripažinti klimato kaitos ir žiedinės ekonomikos politikos sąsajas. Ypač svarbu, kad energijos ištekliai taip pat būtų gaunami iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, o ne linijiniai kaip iškastinis kuras.

5.1.1.

Žiediškumas tampa vis svarbesnis transporto sektoriuje, o siekiant žiediškai vartoti energiją reikia ypatingą dėmesį skirti energijos taupymui ir energijos vartojimo efektyvumui.

5.2.

Būtina raginti visais lygmenimis stiprinti gebėjimus, reikalingus žiedinei ekonomikai skatinti. Siūlomas „Europos socialinio fondo +“ įgūdžių ir darbo vietų paktas yra puiki galimybė įgyvendinti numatytas programas.

5.3.

Siekiant šio perėjimo nereikėtų nuvertinti viešųjų pirkimų vaidmens. Į viešųjų pirkimų direktyvas (10) jau įtraukti minimalūs aplinkosaugos kriterijai turėtų tapti privalomi kartu su atitinkamomis techninėmis specifikacijomis (11). Turėtų būti rengiami specialūs mokymai rangovams, siekiant užtikrinti, kad būtų suteiktos visos žiedinės galimybės ir išvengta galimų kliūčių, kurios trukdo rengti žiedinius viešuosius pirkimus.

5.4.

Komiteto nuomone, labai svarbu, kad daugelyje iniciatyvų, kurias reikėtų įgyvendinti per ateinančius mėnesius, būtų išsamiai išnagrinėta, kaip pagerinti investicijų žiediškumą ir tvarumą, ypač struktūriškai ir finansiškai pažeidžiamose šalyse.

5.4.1.

Šios iniciatyvos turėtų būti skatinamos bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis ir socialiniais partneriais, ypatingą dėmesį skiriant naujų ir geresnių darbo vietų kūrimui.

5.5.

EESRK remia galimybę patvirtinti teisiškai privalomus reikalavimus, visų pirma, pakuočių, transporto priemonių, statybinių medžiagų ir baterijų sudėtyje, siekiant suteikti postūmį antrinių žaliavų rinkai.

5.6.

Ekologinis produktų projektavimas yra ypač svarbus įgyvendinant žiedinius procesus. Jis turi būti toliau plėtojamas, kad taptų neatsiejama visų gamybos etapų dalimi siekiant skatinti komponentų, kaip dinamiškos antrinių žaliavų rinkos variklio, naudojimą.

5.6.1.

Atsižvelgdama į tai Komisija, pasitarusi su atitinkamais sektoriais, kaip ir energiją naudojančių gaminių (12) atveju, turėtų priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nustatytos įvairių bendrai naudojamų gaminių, kurie po naudojimo gali būti panaudoti gaminant kitus gaminius, savybės.

5.7.

Žiedinėje ekonomikoje ypač svarbus techninis standartizavimas. Šis klausimas yra labai horizontalaus pobūdžio ir sudėtingas, todėl būtina užtikrinti aktyvų įvairių suinteresuotųjų šalių veiksmų, standartizacijos organizacijų ir teisės aktų leidėjo veiklos koordinavimą.

5.8.

Tvarių gaminių techninio standartizavimo procesas, visų pirma daug išteklių naudojančiuose sektoriuose, yra ypač svarbus visų pirma sudarant žaliųjų viešųjų pirkimų sutartis ir klasifikuojant pirmines bei antrines žaliavas.

5.9.

EESRK ragina atlikti tinkamus visų siūlomų veiksmų poveikio vertinimus, kuriuose būtų atsižvelgta į poveikį aplinkai, socialinį ir ekonominį poveikį.

5.10.

Vykstančios diskusijos dėl žiedinės ekonomikos principų naudingumo ir būtinybės juos taikyti gali būti proga ryžtingai spręsti šį daug kartų aptartą klausimą, atsižvelgiant ne tik į tradicinį BVP, t. y. į su ekonomikos rezultatais susijusius elementus, kurie šiuo metu naudojami trijose BVP apskaičiavimo sistemose (13), bet ir įtraukti naujus elementus, pavyzdžiui, solidarumu grindžiamų sistemų kūrimas integracinei visuomenei, gyvenimas pagal mūsų planetos išgales ir teisingas išteklių paskirstymas.

6. Švietimas ir kultūra

6.1.

EESRK mano, kad būtina daugiau dėmesio skirti žiedinės kultūros sklaidai pasitelkiant švietimą, gebėjimų stiprinimą ir didesnę atskaitomybę ir aktyviau plėtoti dialogą su pilietine visuomene, kad žmonės būtų skatinami pritaikyti ir keisti savo kasdienius įpročius ir elgseną. Taip pat labai svarbus glaudus sektorių bendradarbiavimas.

6.1.1.

Įmonių socialinė atsakomybė, kaip konkretus funkcionalumo ekonomikos elementas, puikiai dera su žiedinės ekonomikos kultūra, nes ji sudaro sąlygas ypatingai verslininkų ir darbuotojų, vieningai siekiančių į atliekų ir pertekliaus mažinimą orientuoto tvaraus vystymosi, interesų sinergijai.

6.2.

Būtų tikslinga pasiūlyti žiedinės ekonomikos principus integruoti į mokyklų ir aukštojo mokslo mokymo programas, taip pat finansuoti aukštus gebėjimus ugdantį techninį švietimą ir remti kūrybinius įgūdžius.

6.3.

Programa „Erasmus +“ būtų labai naudinga skatinant keistis žiniomis apie žiedinę ekonomiką visoje Europoje.

6.4.

EESRK užsakymu atliktas tyrimas (14) ir su juo susijusi nuomonė NAT/764 dėl įvairių žiedinės ekonomikos veiksmų planų sinergijos plėtojimo dalyvaujant tinklui, veikiančiam Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformoje, yra tvirtas suinteresuotųjų subjektų dalijimosi informacija ir žinių kūrimo pagrindas.

6.5.

Ekonominės veiklos vykdytojai ir pilietinė visuomenė, pasinaudodami atitinkamais fondais, pavyzdžiui, programos „Europos horizontas“ Misijų fondu, galėtų pradėti konkrečius žiedinės ekonomikos procesų bandymus keliuose sektoriuose daugelyje Europos savivaldybių.

6.6.

Visgi ekologinis produktų projektavimas yra ypač svarbus siekiant įgyvendinti žiedinius procesus.

7. Vartotojai – pagrindiniai įgyvendinimo proceso dalyviai

7.1.

Praktiškai įgyvendinant žiedinę ekonomiką būtinas tvirtas informuotų, aktyvių ir susijusių suinteresuotųjų subjektų tinklas. Reiktų nustatyti pagrindines politikos kryptis ir struktūrinę paramą įvairioms interesų grupėms, jas reguliariai peržiūrėti ir apie jas veiksmingai informuoti.

7.2.

Taip pat reikėtų išnagrinėti reklamos vaidmenį, siekiant, kad būtų atsisakyta vartotojiškumo skatinimo ir, laikantis laisvosios rinkos taisyklių, pirmenybė būtų teikiama produktų tvarumo aspektams ir naujoms jų naudojimo galimybėms vengiant klaidinančios ir melagingos reklamos.

7.2.1.

Svarbu, kad reklamoje daugiau dėmesio būtų skiriama realistiškumui, tendencijoms ir produkto ypatumams, o pateikiant konkrečius pavyzdžius, pabrėžiant tvaraus vystymosi siekį, teigiamas patvarumo savybes būtų parodoma produkto vertė vartotojui ir visuomenei.

7.3.

Teisė į gaminių remontą sąžiningomis ir proporcingomis kainomis, įskaitant mokesčius ir vietos lygmeniu lengvai prieinamus remonto tinklus, turi būti pripažinta ir įtraukta į gaminio garantijas (15). Šiuo požiūriu kova su suplanuotu nusidėvėjimu turėtų tapti neatsiejama nuo naujų ekologiškai tvaraus, lengvai pataisomo ir galimo grąžinti gaminio techninių specifikacijų ir standartų.

7.4.

EESRK pripažįsta sėkmingą Komiteto ir Europos Komisijos partnerystę kuriant novatorišką tarpinstitucinę Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformą ir tikisi, kad ateityje bus išplėsti jos įgaliojimai.

7.4.1.

EESRK mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę kitaip paskirstyti mokesčius: darbo srityje juos sumažinti, o išteklių srityje – padidinti, visų pirma kalbant apie mažiau tvarius ir akivaizdaus nusidėvėjimo produktus.

7.4.2.

Į ES importuojamiems ir, atrodo, nelabai žiedinės ekonomikos kriterijus atitinkantiems gaminiams turėtų būti taikomas griežtesnis apmokestinimas.

7.5.

Reikėtų aiškiai pripažinti ir remti socialinių įmonių vaidmenį žiedinėje ekonomikoje, siekiant suteikti didesnę socialinę vertę pakartotinio naudojimo, taisymo ir regeneravimo patirtį turintiems sektoriams, nes šios įmonės dalyvauja ugdant pažeidžiamiausių visuomenės narių įgūdžius.

7.6.

EESRK pabrėžia, kad būtina geriau informuoti Europos vartotojus apie gaminių valdymą, visų pirma supažindinant su žiedinio projektavimo ir žiedinės gamybos privalumais, taip pat atsekamumo ir skaidrumo, be kita ko pasitelkiant produktų pasus ir skaitmenines technologijas, pavyzdžiui, blokų grandinę, kad būtų galima perduoti informaciją apie sudėtį, remonto galimybes ir gyvavimo ciklo pabaigą.

7.7.

Patikima, palyginama ir patikrinama informacija taip pat labai padeda pirkėjams priimti tvaresnius sprendimus ir mažina ekomanipuliavimo riziką.

7.8.

Vietos valdžios institucijos atlieka pagrindinį vaidmenį vandentvarkos, atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų centrų valdymo srityje. Jos gali pradėti partneryste grindžiamus eksperimentus, kurie yra labai svarbūs žiedinių inovacijų plėtrai.

7.9.

EESRK pritaria, kad būtų plėtojami „teritorinės socialinės atsakomybės“ principai, kuriuos jis jau pabrėžė ankstesnėse nuomonėse ir kuriais užtikrinama viešoji ir privačioji atsakomybė už teritorijų žiedinį tvarumą.

2020 m. liepos 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL C 100, 2009 4 30, p. 53.

(2) CEN, CENELEC ir ETSI.

(3) Žr. Italijos standartizacijos institutas (UNI) ir išankstinio standartizavimo procesai, Reglamentas (ES) Nr. 1025/2012.

(4) OL C 175, 2009 7 28, p. 63.

(5) Žr. Circular Economy and Material Value Chains – World Economic Forum 2020.

(6) Žr. United Nations Environment Programme (UNEP), Natural Resources for the Future We Want, 2019.

(7) Žr. Energy Transitions Commission, Mission Possible: Reaching Net-Zero Carbon Emissions by Mid-Century, 2018.

(8) Eesc-2017-02666-05-00-decbur – Koordinavimo grupės įgaliojimai.

(9) Joint statement on the new Circular Economy Action Plan (CEAP) by members of the Coordination Group (CG) of the European Circular Economy Stakeholder Platform – March 2020.

(10) Direktyvos 2014/23/ES (OL L 94, 2014 3 28, p. 1), 2014/24/ES (OL L 94, 2014 3 28, p. 65), 2014/25/ES (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

(11) Žr. UNI/PdR: 2019 Linee guida per la modalità di verifica del contenuto di riciclato e/o recuperato e/o sottoprodotto presente nei prodotti regolati da CAM (Criteri Ambientali Minimi).

(12) Žr. Direktyvą 2005/32/EB (OL L 191, 2005 7 22, p. 29), iš dalies pakeistą Direktyva 2009/125/EB (OL L 285, 2009 10 31, p. 10).

(13) Žr. SEC 2010 ES.

(14) https://www.eesc.europa.eu/en/our-work/publications-other-work/publications/circular-economy-strategies-and-roadmaps-europe-executive-summary.

(15) Žr. 1999 m. spalio 22 d. Tarybos direktyvą 1999/85/EB dėl galimybės taikyti sumažintą PVM tarifą (OL L 277, 1999 10 28, p. 34) darbui imlioms paslaugoms (OL L 277, 1999 10 28, p. 34): smulkioms dviračių, batų ir odos gaminių, drabužių ir buitinės tekstilės gaminių taisymo paslaugoms, privačių namų renovacijai ir remontui, priežiūros paslaugoms ateinant į namus.

28.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/101

(COM(2020) 67 final)

(2020/C 364/14)

Pranešėjas	Ulrich SAMM
Bendrapranešėjis	Jacob Krištof POČIVAVŠEK

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2020 3 9
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2020 6 25
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	216/1/3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) jau yra palankiai įvertinęs Komisijos iniciatyvas, skirtas palengvinti skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės vystymąsi, ir dabar džiaugiasi, kad šį postūmį sustiprina įvairių sričių naujų iniciatyvų rinkinys.

1.2.

EESRK pasisako už europinį skaitmeninimo kelią pasinaudojant ekonomikos galimybėmis, kartu su mūsų duomenų apsauga privatumui ir apsisprendimo laisvei užtikrinti. Labai palankiai vertinamas visų Komisijos iniciatyvų į žmogų orientuotas požiūris.

1.3.

EESRK mano, kad Europa eina teisingu keliu, tačiau procesas dar užtruks. Skaitmeninimas vystosi sparčiai ir Europos teisės aktai turi neatsilikti nuo šio proceso. Tam reikia patikimos ir plataus užmojo reguliavimo sistemos, įskaitant teisiškai privalomas etikos taisykles ir aiškias atsakomybės taisykles. EESRK yra įsitikinęs, kad šiam dinamiškam vystymuisi taip pat būtini lankstūs ir lengvai pritaikomi procesai, kuriems reikalingas nuolatinis susijusių šalių dialogas – visų pirma jis turėtų būti privalomas darbuotojams, kad jie galėtų pareikšti savo poziciją. EESRK, kaip pilietinės visuomenės organizacijų atstovas, yra pasirengęs atlikti savo vaidmenį šioje srityje.

1.4.

Svarbu investuoti į tinkamas ateities technologijas, skatinti žmonių mokymą ir ugdyti piliečių tarpusavio pasitikėjimą, skatinant juos aktyviai dalyvauti pertvarkoje. Perėjimas prie skaitmeninių technologijų turi būti teisingas, tvarus ir socialiai priimtinas.

1.5.

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad turime sukurti tikrą Europos bendrąją duomenų rinką, t. y. Europos duomenų erdvę, veikiančią pagal Europos taisykles ir grindžiamą jos vertybėmis. EESRK palankiai vertina iniciatyvą dėl naujos ES pramonės strategijos, kurioje bus nustatyti veiksmai, palengvinsiantys perėjimą prie labiau skaitmeninės, ekologiškos, žiedinės ir pasauliniu mastu konkurencingos ES pramonės su tvariomis įmonėmis, įskaitant MVĮ skirtą strategiją.

1.6.

1.7.

Švietimas ir mokymas, kuriais ugdomi skaitmeniniai įgūdžiai, yra labai svarbūs pasirengimui skaitmeniniam gyvenimui. EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija daugiausia dėmesio skiria skaitmeninei kompetencijai ir įgūdžiams, tačiau ragina Komisiją geriau atskirti techninius ir socialinius gebėjimus, nors jie abu yra gyvybiškai svarbūs. Reikia dėti daugiau pastangų ir sudaryti sąlygas socialiai pažeidžiamų grupių narių skaitmeniniam mokymui.

1.8.

Europos skaitmeninė ateitis, grindžiama į žmogų orientuotu požiūriu, bus sėkminga tik tuo atveju, jei žmonės galės pasitikėti. EESRK pažymi, kad Komisija ketina aiškiai atskirti didelės rizikos taikomąsias programas, kurios turėtų būti taikomas griežtai reguliuojamos, nuo mažos rizikos taikomųjų programų, kuriose pakanka pasikliauti savireguliacija ir rinkos mechanizmais. EESRK palankiai vertina šį bendrą požiūrį, tačiau taip pat pabrėžia, kad reikia atlikti išsamią ir nuodugnią įvairių taikomųjų programų analizę.

1.9.

1.10.

EESRK mano, kad nebuvo aptartas skaitmeninei ateičiai skirtų skaitmeninių viešųjų paslaugų vystymo klausimas, nors tarpvalstybinės e. valdžios paslaugos galėtų sustiprinti (skaitmeninę) bendrąją rinką ir pagerinti viešąjį reguliavimą ir koordinavimą.

1.11.

1.12.

Būtinybė keisti įpročius dėl priemonių, kurių nacionalinės vyriausybės ėmėsi siekdamos kovoti su COVID-19 plitimu, ilguoju laikotarpiu gali turėti išliekamą poveikį vartotojų įpročiams ir darbo santykiams. Rengiant naują šios srities politiką reikia atsižvelgti į teigiamą ir neigiamą šio pokyčio poveikį. Skaitmeninė transformacija turėtų būti stebima pasitelkiant visapusišką ir ES lėšomis finansuojamą, į darbą orientuotą mokslinių tyrimų iniciatyvą dėl „skaitmeninimo naudos deramam darbui užtikrinti“. EESRK įsitikinęs, kad skaitmeninimo sėkmė bus ilgalaikė tik tuo atveju, jei „Pramonė 4.0“ sistemos bus kuriamos veiksmingai ir jos bus palankios darbuotojams (1).

2. Įžanga ir svarbiausios komunikato nuostatos

2.1.

Šiuo komunikatu naujoji Komisija pateikia bendrą dokumentą, kuriame apibūdinamos įvairios iniciatyvos, padėsiančios formuoti Europos skaitmeninę ateitį. Kad Europa būtų teisingo perėjimo prie sveikos planetos ir naujo skaitmeninio pasaulio lydere reikia, kad žaliosios pertvarkos ir skaitmeninės transformacijos uždaviniai būtų sprendžiami vienu kartu ir skaitmeninės technologijos paremtų žaliąjį kursą, laikantis darnaus vystymosi tikslų.

2.2.

Šiuo tikslu Komisija paskelbė iniciatyvų rinkinį. Įvairios šiems ir kitiems metams pristatytos ir paskelbtos iniciatyvos suskirstytos į tris pagrindinius ramsčius:

Žmonėms parankios technologijos:

—	Baltoji knyga „Dirbtinis intelektas“ (COM(2020) 65 final / žr. INT/894),

—	Kvantinių technologijų, blokų grandinės ir superkompiuterijos strategija,

—	5G ir 6G veiksmų planas (pateiktas COM(2020) 50 final / žr. TEN/704),

—	Skaitmeninio švietimo veiksmų planas ir patikslinta Įgūdžių darbotvarkė,

—	Iniciatyvos interneto platformų darbuotojų darbo sąlygoms gerinti,

—	Saugių tarpvalstybinių viešojo sektoriaus duomenų srautų ir paslaugų bendri standartai.

Teisinga ir konkurencinga ekonomika:

—	Europos duomenų strategija (pateikta COM(2020) 66 final / žr. TEN/708),

—	ES konkurencijos taisyklių tinkamumo peržiūra,

—	Pramonės strategijos teisės aktų rinkinys,

—	Komunikatas dėl verslo apmokestinimo XXI amžiuje,

—	Nauja Vartotojų darbotvarkė.

Atvira, demokratinė ir tvari visuomenė:

—	Naujos ir peržiūrėtos taisyklės skaitmeninių paslaugų vidaus rinkai stiprinti,

—	eIDAS reglamento peržiūra,

—	Žiniasklaidos bei garso ir vaizdo srities veiksmų planas,

—	Europos demokratijos veiksmų planas,

—	Europos kibernetinio saugumo strategija,

—	Iniciatyva, kuria siekiama sukurti labai tikslų skaitmeninį Žemės modelį,

—	Žiedinės elektronikos iniciatyva,

—	Skatinimas naudoti elektroninius sveikatos įrašus.

2.3.

Siekiant apginti Europos, kaip pasaulinio masto veikėjos, interesus, taip pat paskelbta visuotinė skaitmeninio bendradarbiavimo strategija ir standartizacijos strategija.

3. Europietiškas kelias – skaitmeninimo srityje žmonės svarbiausi

3.1.

Skaitmeninimas atveria kaip niekad iki šiol daug naujų sprendimų priėmimo galimybių, kad žmonės galėtų gyventi geriau. Tačiau kuo labiau skaitmeninimas veikia mūsų gyvenimą ir kuo labiau esame tarpusavyje susiję, tuo didesnės kibernetinės kenkimo veiklos, manipuliacijų ir technologijų, kurios kenkia mūsų savarankiškumui, galimybės.

3.2.

Todėl EESRK pasisako už tai, kad, siekiant užtikrinti privatumą ir apsisprendimo laisvę, būtų pasirinktas europietiškas skaitmeninimo kelias, pagrįstas europinėmis vertybėmis, pasinaudojant ekonomikos galimybėmis ir mūsų duomenų apsauga. Labai palankiai vertinamas visų Komisijos iniciatyvų į žmogų orientuotas požiūris.

3.3.

EESRK taip pat palankiai vertina į žmogų orientuotą požiūrį sprendžiant problemas, kylančias darbuotojams dėl interneto platformų. Vienas iš svarbių šio požiūrio aspektų – patobulinta sistema, kuri užkirstų kelią mažų garantijų darbo sąlygoms ir užtikrintų darbuotojų teises internete, įskaitant kolektyvines derybas. EESRK pabrėžia, kad darbą platformose atlieka ir savarankiškai dirbantys asmenys, ir samdomi darbuotojai. Savarankiškai dirbančių asmenų darbo santykiai priskiriami santykiams „verslas verslui“ (B2B) arba „verslas vartotojui“ (B2C). Europos lygmeniu parengtuose B2B santykių elgesio kodeksuose ir prekybos sąlygose turėtų būti užtikrinta sąžininga visų dydžių įmonių tarpusavio konkurencija ir užkirstas kelias fiktyviam savarankiškam darbui.

3.4.

EESRK taip pat pabrėžia skaitmeninių sprendimų svarbą įgyvendinant žaliąjį kursą, ypač kiek tai susiję su žiedine ekonomika. Kiti spręstini uždaviniai yra energijos suvartojimas, IRT skirtos žaliavos ir IRT įrangos perdirbamumas.

3.5.

Europa eina teisingu keliu, tačiau procesas dar užtruks. Pavyzdžiui, Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir dirbtinio intelekto etikos gairės buvo svarbus žingsnis. Tačiau, skaitmeninimas vystosi sparčiai ir Europos teisės aktai turi neatsilikti nuo šio proceso. Tam reikia patikimos ir plataus užmojo reguliavimo sistemos, įskaitant teisiškai privalomas etikos taisykles ir aiškias atsakomybės taisykles. EESRK yra įsitikinęs, kad šiam dinamiškam vystymuisi taip pat būtini lankstūs ir lengvai pritaikomi procesai, dėl kurių turi vykti nuolatinis susijusių šalių dialogas. EESRK, kaip pilietinės visuomenės organizacijų atstovas, yra pasirengęs atlikti savo vaidmenį šioje srityje.

3.6.

EESRK mano, kad nepakankamai aiškiai yra akcentuojama būtinybė kurti tvarias demokratines struktūras gebėjimams stiprinti ir pasitikėjimui darbo santykiais didinti. EESRK yra įsitikinęs, kad esminiai, skaitmeninimo paskatinti pokyčiai įmonėse bus sėkmingi tik tuo atveju, jei įmonės vadovybė ir darbuotojų atstovai pasitikės vieni kitais. Tačiau dėl XXI-ajame amžiuje suaktyvėjusių populistinių judėjimų pradedama abejoti tradicinėmis pasitikėjimą per socialinius tarpininkus stiprinančiomis formomis. Todėl reikia imtis tinkamų priemonių socialiniam dialogui ES lygmeniu remti. Tai susiję su įmonės socialiniu reguliavimu, jos ekonominės veiklos rezultatais ir apskritai demokratinių pokyčių stiprinimu.

4. Teisinga ir konkurencinga ekonomika

4.1.

Duomenys tapo vienu pagrindinių mūsų ekonomikos veiksnių. EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad turime sukurti tikrą Europos bendrąją duomenų rinką, t. y. Europos duomenų erdvę, veikiančią pagal Europos taisykles ir grindžiamą jos vertybėmis. EESRK palankiai vertina iniciatyvą dėl naujos ES pramonės strategijos, kurioje bus nustatyti veiksmai, palengvinsiantys perėjimą prie labiau skaitmeninės, ekologiškos, žiedinės ir pasauliniu mastu konkurencingos ES pramonės, įskaitant MVĮ skirtą strategiją.

4.2.

EESRK taip pat mano, kad, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, realiame gyvenime taikomos taisyklės – nuo konkurencijos, bendrosios rinkos ir vartotojų apsaugos taisyklių iki intelektinės nuosavybės, apmokestinimo ir darbuotojų teisių taisyklių – turėtų galioti ir internete.

4.3.

EESRK yra įsitikinęs, kad, norint išlaikyti pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos lygį, reikės gerokai padidinti investicijas (ES valstybėse narėse) ir kartu įgyvendinti tvirtą Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų programą, ir dėl pramoninio požiūrio į naujos kartos taupių mikroschemų kūrimą Europoje ES taps mažiau priklausoma nuo importo.

4.4.

EESRK tvirtai tiki, kad inovacijos ir investicijos, ypač viešosios, taip pat gali padėti mažinti regionų išsivystymo skirtumus, jei ir atokiose vietovėse bus galimybė naudotis skaitmenine infrastruktūra, taigi ir skaitmenine rinka. Tai yra būtina sąlyga, jei norime, kad pereinant prie skaitmeninių technologijų nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje.

4.5.

EESRK pabrėžia, kad Europos technologinis suverenumas pats savaime neturėtų būti nukreiptas prieš kitus ir neturėtų panaikinti pasaulinio bendradarbiavimo pranašumų. Tačiau taip pat reikia tinkamai atsižvelgti į europiečių ir Europos socialinio modelio poreikius, atskaitos tašku laikant Europos Komisijos priemones, skirtas ES socialinių teisių ramsčiui stiprinti. Europos vertybių (duomenų apsaugos, privatumo, socialinės apsaugos, tvarumo) laikymasis galėtų tapti konkurenciniu pranašumu, jei būtų nuolat didinamas visuomenės ir įmonių informuotumas apie trečiųjų šalių (JAV) taikomus duomenų naudojimo metodus ir skaitmeninių sistemų stebėjimo potencialą (Kinija).

4.6.

Komisija teisi teigdama, jog privalome užtikrinti, kad sisteminis tam tikrų interneto platformų vaidmuo ir jų įgyjama įtaka rinkoje nekeltų pavojaus mūsų rinkos sąžiningumui ir atvirumui. Šiuo tikslu ir siekiant skatinti interneto platformų plėtojimą ES, ES lygmens taisyklėmis turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos ir galimybė naudotis pagrindiniais skaitmenines inovacijas (2) (visų pirma duomenų) skatinančiais veiksniais ir vartotojų naudojamų produktų ekosistema.

4.7.

Komisija teigia, kad skaitmeninėje ekonomikoje užtikrinti teisingumą – didelis iššūkis. Tačiau toks užtikrinimas yra itin svarbus. Šiuo tikslu EESRK pritaria ketinimui prireikus nustatyti papildomų taisyklių, kuriomis būtų užtikrinti ginčų sprendimo principai, teisingumas, inovacijos ir įėjimo į rinką galimybė, taip pat viešieji interesai, peržengiantys konkurencijos ar ekonominių sumetimų ribas. EESRK pažymi, kad apmokestinimas skaitmeninėje ekonomikoje turės didelį poveikį šiuo atžvilgiu. Su skaitmeninio sektoriaus apmokestinimu susiję tarptautiniai ir europiniai sprendimai bus svarbūs ir ES turėtų siekti, kad skaitmeninio sektoriaus apmokestinimas būtų sąžiningas ir užkirstų kelią susiskaidymui ir vienašališkoms priemonėms.

4.8.

EESRK palankiai vertina iniciatyvą, kuria siekiama pagerinti interneto platformų darbuotojų darbo sąlygas, ypač daug dėmesio skiriant jų įgūdžiams ir švietimui; tačiau kartu turi būti sprendžiamos problemos, susijusios su užimtumo statusu, atstovavimu ir veiksmais, siekiant padidinti interneto platformų darbuotojų socialinę apsaugą, taip pat pagerinti ginčų sprendimą ir teisių užtikrinimą. Tai ypač svarbu pasienio darbuotojams. Tarybai pirmininkausiančios Vokietijos prašymu EESRK parengs tiriamąją nuomonę dėl deramo darbo interneto platformų ekonomikoje.

4.9.

Atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą, EESRK mano, kad nebuvo aptartas skaitmeninei ateičiai skirtų skaitmeninių viešųjų paslaugų vystymas, nors tarpvalstybinės e. valdžios paslaugos galėtų sustiprinti (skaitmeninę) bendrąją rinką ir pagerinti viešąjį reguliavimą ir koordinavimą.

5. Švietimas rengiantis skaitmeniniam gyvenimui

5.1.

Švietimas ir mokymas, kuriais ugdomi skaitmeniniai įgūdžiai, yra labai svarbūs pasirengimui skaitmeniniam gyvenimui. EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija daugiausia dėmesio skiria skaitmeninei kompetencijai ir įgūdžiams, tačiau ragina ją geriau atskirti techninius ir socialinius gebėjimus, nors jie abu yra gyvybiškai svarbūs. Norint sukurti „darbingumą“, o ne tik pakoreguoti „įsidarbinamumą“, reikalingos priemonės toliau remti mokymąsi visą gyvenimą.

5.2.

Ateityje daugumai specialistų reikės techninių įgūdžių (programavimo įvairiais lygmenimis). Tai iššūkis valstybių narių švietimo sistemoms ir profesinio mokymo įstaigoms. Specialistai turi būti mokomi naudotis naujomis priemonėmis ir jie turi žinoti savybes, ribas ir riziką, nes jiems tenka galutinė atsakomybė. Nepaisant to, bent pagrindinius techninius įgūdžius turės įgyti kuo daugiau piliečių, kad galėtų našiai, įtraukiai ir saugiai suprasti, naudoti skaitmenines technologijas ir priemones bei jas taikyti. Pagrindiniai techniniai įgūdžiai yra būtini siekiant padėti visų amžiaus grupių žmonėms, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kad jie galėtų suprasti skaitmenines technologijas ir priemones ir saugiai jomis naudotis.

5.3.

Socialiniams įgūdžiams nereikia ypatingų techninių žinių, tačiau jie turėtų būti ugdomi kuo ankstesniame amžiuje. Socialiniai įgūdžiai suteikia vaikams, vartotojams ir piliečiams galimybę suprasti skaitmeninių sistemų ypatumus ir kuo geriau jomis naudotis. Jie padeda nustatyti galimas manipuliavimo ar nusikalstamumo grėsmes ir įvertinti gautos informacijos srautą. EESRK primena, kad bendrasis lavinimas vis dar yra geriausias būdas pasirengti būsimiems pokyčiams.

5.4.

Norint naudoti dirbtinį intelektą (DI) ir dirbti su juo, būtini specialūs įgūdžiai, žinios ir informuotumas. Šiuo tikslu EESRK norėtų pasisemti patirties iš Suomijos, kuri siūlo internetiniuose kursuose mokyti kuo daugiau žmonių dirbtinio intelekto srityje.

5.5.

Kaip EESRK jau yra pabrėžęs anksčiau, sparčiai kintančiais skaitmeninio amžiaus laikais nepakanka padėti asmenims įgyti tik minimalių įgūdžių – labai svarbu užtikrinti, kad Įgūdžių garantijos iniciatyva taptų užtikrinta priemone, sudarančia galimybę ir skatinančia tobulinti įgūdžius, kad būtų pasiektas aukščiausias įmanomas jų lygis (3).

5.6.

EESRK dar kartą pabrėžia socialinių partnerių vaidmenį siekiant sąžiningos ir teisingos pertvarkos. Labai svarbu, kad strategijoje būtų numatyti įgūdžių poreikiai ir taip būtų remiamas savalaikis ir tinkamas perkvalifikavimas bei kvalifikacijos kėlimas. Šiuo atžvilgiu itin svarbus socialinių partnerių vaidmuo ir jų dalyvavimas, taip pat ir vykstant diskusijoms dėl naujų technologijų diegimo.

6. Pasitikėjimas skaitmeniniu gyvenimu ir atsakomybė

6.1.

Europos skaitmeninė ateitis, grindžiama į žmogų orientuotu požiūriu, bus sėkminga tik tuo atveju, jei žmonės įgis pasitikėjimą. EESRK ragina nustatyti tinkamas privatumo, saugumo ir duomenų valdymo apsaugos priemones ir galiausiai DI algoritmų skaidrumą, kurie padėtų šį pasitikėjimą įgyti.

6.2.

EESRK pažymi, kad Komisija ketina aiškiai atskirti didelės rizikos taikomąsias programas, kurioms turėtų būti taikomas griežtas reguliavimas, nuo mažos rizikos taikomųjų programų, kuriose pakanka pasikliauti savireguliacija ir rinkos mechanizmais. EESRK palankiai vertina šį bendrą požiūrį, tačiau taip pat pabrėžia, kad šiuo metu reikia atlikti išsamią ir nuodugnią įvairių taikomųjų programų analizę, atsižvelgiant į būsimus pokyčius, o kilus abejonių, taikomosios programos turėtų būti laikomos labai rizikingomis. EESRK ypač pritaria sprendimui prie didelės rizikos taikomųjų programų priskirti tas programas, kurios daro poveikį darbuotojų ir darbo ieškančių asmenų teisėms, ir siūlo šio sprendimo laikytis siekiant sustiprinti darbuotojų skaitmenines teises.

6.3.

EESRK jau ragino parengti standartines bandymų procedūras, skirtas skaitmeninių sistemų funkcionalumui ir trūkumams (pvz., šališkumui, išankstiniam nusistatymui, diskriminacijai, atsparumui, tvirtumui, saugai ir kt.) įvertinti. Priklausomai nuo rizikos lygio, tokius bandymus gali atlikti patys kūrėjai ir įmonės arba laikantis nepriklausomų institucijų taikomų bandymų procedūrų. EESRK palankiai vertina Komisijos idėją sukurti savanorišką ženklinimo sistemą, panašią į tą, kurią EESRK yra anksčiau siūlęs dėl Europos sertifikato dėl patikimo dirbtinio intelekto.

6.4.

EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą pradėti plačias diskusijas dėl išimčių, pagal kurias gali būti leidžiamas veido atpažinimas nuotoliniam biometriniam tapatybės nustatymui. Taisyklėmis taip pat turėtų būti draudžiamas neproporcingas stebėjimas darbo vietoje ir diskriminacija, taikant šališkus algoritmus.

6.5.

EESRK pabrėžia, kad vien pasitikėjimo nepakanka – kritinis mąstymas, grindžiamas bendruoju išsilavinimu, tebėra labai svarbus. Tai ypač svarbu kovojant su dezinformacija, kuri kelia grėsmę mūsų demokratijai.

6.6.

EESRK pabrėžia, kad pasitikėjimas taip pat apima darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais teisių laikymąsi. Darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais teisės pasikeitus darbo vietai, kaip garantuojama ES sutartyse, „darbuotojus“ paverčia „dirbančiais piliečiais“.

6.7.

EESRK pabrėžia, kad ES teisės aktai yra ypač svarbūs siekiant apsaugoti tuos vartotojus ir darbuotojus, kurie neturi profesionalių skaitmeninių įgūdžių.

7. COVID-19 krizės poveikis skaitmeninei transformacijai

7.1.

Dėl neseniai prasidėjusios ir tebesitęsiančios COVID-19 koronaviruso pandemijos visuomenė susidūrė su realaus skaitmeninių technologijų veiksmingumo patikrinimu ir tai lėmė daug naujų iššūkių. Būtinybė bendrauti, mokytis ir dirbti nuotoliniu būdu parodė, kad daug žmonių nėra tinkamai pasirengę veiksmingai naudotis naujausiomis skaitmeninėmis technologijomis, o skaitmeninė infrastruktūra negali užtikrinti vienodos prieigos prie skaitmeninių technologijų ar įtraukaus dalyvavimo naudojantis jomis. Skaitmeniniai tinklai nebuvo išplėsti siekiant susidoroti su padidėjusia apkrova, todėl reikės pakankamai investuoti, kad spartus ir veiksmingas ryšys taptų prieinamas ne tik komerciniais tikslais, bet ir privačiam gyvenimui, net ir atokiose vietovėse.

7.2.

Ypatingas dėmesys turės būti skiriamas pažeidžiamoms grupėms. Ypač vyresnio amžiaus žmonės, kurie neturi pakankamai įgūdžių, patirties ar net aparatinės įrangos naudotis interneto platformomis, liko be patogių ryšio priemonių. Dėl to tapo sunkiau palaikyti šeimos narių ir kitų asmenų socialinius ryšius, o socialinės ir kitos viešosios paslaugos jiems tapo visai neprieinamos arba bent jau sunkiau prieinamos. Reikia dėti daugiau pastangų ir sudaryti sąlygas socialiai pažeidžiamų grupių narių skaitmeniniam mokymui.

7.3.

Be to, karantinas ir laikinas sienų tarp valstybių narių uždarymas parodė, kad esama tam tikrų kitų pasekmių ir trūkumų, susijusių su dabartine padėtimi bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kiek tai susiję su pasienio darbuotojais ir nuotoliniu darbu. Dėl COVID-19 krizės taip pat labai išaugo e. prekyba ir mokėjimai negrynaisiais pinigais, taip pat padaugėjo nesąžiningos praktikos ir sukčiavimo atvejų. Būtinybė keisti įpročius dėl priemonių, kurių ėmėsi nacionalinės vyriausybės siekdamos kovoti su COVID-19 plitimu, ilguoju laikotarpiu gali turėti išliekamą poveikį vartotojų įpročiams ir darbo santykiams. Rengiant naują šios srities politiką reikia atsižvelgti į teigiamą ir neigiamą šio pokyčio poveikį.

7.4.

Skaitmeninis pasaulis buvo visapusiškai sutelktas, kad suteiktų ekspertinių žinių kovojant su COVID-19. Plačiai diskutuojama apie skaitmenines atsekimo taikomąsias programas (kontaktų atsekimas), skirtas informuoti žmones, kad per pastarąsias kelias dienas jie turėjo kontaktų su asmeniu, kuriam diagnozuota COVID-19. EESRK apgailestauja, kad įgyvendinant Europos iniciatyvą dėl šių kontaktų skaitmeninės stebėsenos, žinomos kaip PEPP-PT (Pan-European Privacy-Preserving Proximity Tracing), nepasiektas bendras sutarimas, kuris būtų leidęs į nacionalines sveikatos strategijas įtraukti standartizuotas taikomąsias programas.

2020 m. liepos 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL C 190, 2019 6 5 p. 17.

(2) De STREEL, A., Contribution to Growth: European Digital Single Market. Delivering improved rights for European citizens and businesses, European Parliament, Luxembourg, 2019.

(3) OL C 173, 2017 5 31, p. 45.

28.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/108

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja Europos pramonės strategija“

(COM(2020) 102 final)

(2020/C 364/15)

Pranešėjas	Mihai IVAȘCU
Bendrapranešėjis	Dirk BERGRATH

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2020 4 22
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2020 6 25
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	207 / 4 / 7

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi būti vieningos, kad apsaugotų savo suverenumą. EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad norint, jog Europa ir toliau pirmautų pasaulyje, jai reikia tvirtos ir konkurencingos pramoninės bazės.

1.2.

EESRK pripažįsta, kad labai svarbu pereiti prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos ir pakeisti dabartinės biologinės įvairovės nykimo kreivės kryptį. Be žaliosios pramonės strategijos, kertinio žaliojo kurso akmens, ES niekada nepavyks pereiti prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos per vienos kartos gyvenimą.

1.3.

Naująja pramonės strategija turi būti užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp paramos Europos įmonėms, mūsų 2050 m. neutralaus poveikio klimatui tikslo siekio ir paskatų vartotojams pereiti prie tvarių prekių ir paslaugų teikimo.

1.4.

EESRK pripažįsta, kad Komisija, kurdama Europos pramonės ateitį, socialiniams partneriams ir pilietinės visuomenės organizacijoms skyrė daug dėmesio. EESRK yra įsitikinęs, kad konstruktyvus socialinis ir pilietinis dialogas visais lygmenimis prisidės prie sėkmingo strategijos įgyvendinimo.

1.5.

Žiedinė ekonomika yra labai svarbi kuriant būsimą Europos ekonomikos modelį. Ją plėtojant turi būti ištyrinėtos perspektyvios ir ekonomiškos iškastinio kuro alternatyvos ir įtvirtinti decentralizuoti ir bendradarbiavimu grindžiami švarios energijos sprendimai. Žiedinė ekonomika taip pat labai pagerins ekonominės veiklos išteklių naudojimo efektyvumą ir sumažins mūsų priklausomybę nuo svarbiausių žaliavų importo.

1.6.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad pramonės politika turi būti derinama su tvirta prekybos ir užsienio politika, pagal kurią savo ruožtu turi būti parengtos strategijos, kaip užtikrinti prieigą prie žaliavų.

1.7.

EESRK mano, kad labai svarbu, jog Europa panaikintų tam tikrų technologijų atotrūkį nuo JAV, Kinijos ir kitų šalių. Norint tapti pasaulio lydere, labai svarbu pasinaudoti mūsų konkurenciniais pranašumais, todėl mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimas yra būtinas. Labai svarbu sukurti bendrą Europos kapitalo rinką, įskaitant Europos rizikos kapitalo rinką.

1.8.

Europos pramonė bus suskaitmeninta arba jos nebeliks. Investicijos į IRT sektorius, pavyzdžiui, duomenų ekonomiką, daiktų internetą, debesijos kompiuteriją, dirbtinį intelektą ir pažangiąją gamybą, turi pasiekti visus regionus ir valstybes nares.

1.9.

Vidaus rinka yra mūsų konkurencingumo pasaulyje pagrindas. TUI tikrinimo reglamentą turėtų taikyti visos valstybės narės, prireikus jis turėtų būti sustiprintas ir atnaujintas. Visi, kurie nori dalyvauti bendrojoje rinkoje, turėtų laikytis jos taisyklių, įskaitant neutralaus poveikio klimatui principus.

1.10.

Siekiant atkurti darbo vietas, ekonomikos augimą ir pasitikėjimą, Europos Sąjungoje reikia daugiau verslumo. ES turėtų skatinti ir finansuoti švietimo programas, skirtas naujos tvarios ekonominės ir socialinės aplinkos kūrimui skatinti.

1.11.

Pramonės politika turėtų turėti stiprų socialinį aspektą. Kokybiškos darbo vietos, socialinė apsauga ir gerai veikiančios viešosios paslaugos sukuria tinkamą aplinką klestinčiai pramonės veiklai. Šiuo požiūriu Europos socialinių teisių ramstis yra svarbi integracinio ekonomikos augimo varomoji jėga.

1.12.

EESRK ragina skubiai įgyvendinti bendro galiojimo Europos patentą. Tai galėtų sudaryti sąlygas pramonės šakoms plėtoti savo praktinę patirtį, diegti inovacijas ir saugoti tai Europos ir tarptautiniu lygmenimis priimtinomis sąnaudomis.

1.13.

EESRK mano, kad siekiant panaikinti tarptautinius anglies dioksido kainos skirtumus, būtinos šios priemonės: nustatyti pasienio koregavimo priemones, aplinkos apsaugos standartus, kurių turi laikytis importuotojai, teikti subsidijas mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiam eksportui, patikimai taikyti prekybos apsaugos priemones ir numatyti priemones laisvosios prekybos susitarimuose siekiant spręsti anglies dioksido apmokestinimo skirtumų klausimą. Galutinis tikslas turėtų būti nustatyti pasaulinę anglies dioksido kainą.

1.14.

EESRK mano, kad EPS turi būti baigta kurti, kad būtų prieinamos visos ekonominės priemonės, skirtos atremti neigiamą ekonominį sukrėtimą, kurį sukėlė COVID-19 sveikatos krizė.

1.15.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad vienintelė galimybė valstybėms narėms įveikti šią krizę yra veikti koordinuotai, nė vieno nepaliekant nuošalyje ir atkuriant įmonių pajėgumus kurti pridėtinę vertę, investuoti į tvarią ateitį ir išlaikyti arba kurti kokybiškas darbo vietas. Integruotai įgyvendinami ES ekonomikos gaivinimo planas, žaliasis kursas ir naujoji pramonės strategija sudaro ryžtingų ir plataus užmojo politikos priemonių rinkinį, skirtą pandemijos krizei įveikti ir mūsų bendrai ateičiai parengti.

1.16.

Ko gero labiausiai nuo šios krizės nukentės MVĮ. EESRK pritaria ketinimui padėti MVĮ plėstis, kurti naujus verslo modelius ir pritraukti kvalifikuotą darbo jėgą, pavyzdžiui, darbuotojams pasiūlant akcijų pasirinkimo sandorius.

1.17.

Tarpinės struktūros, pavyzdžiui, MVĮ tinklai, regioninės plėtros agentūros ir įmonių grupės, turi remti ir stiprinti strategines vertės grandines ir sutelkti visas dinamiškas jėgas ekonomikos ekosistemoms stiprinti.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK palankiai vertina šį komunikatą dėl naujos Europos pramonės strategijos, tačiau apgailestauja, kad jame pateikiamas tik būsimų projektų ir priemonių sąrašas, o ne aiški trumpalaikė, vidutinės trukmės ir ilgalaikė konkreti ir išsami Europos pramonės strategija. Todėl EESRK primygtinai ragina Komisiją parengti konkretų veiksmų planą, kuriame būtų nustatyti aiškūs metiniai tikslai ir stebėsenos procedūros, įskaitant glaudų bendradarbiavimą su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais.

2.2.

Vis dėlto EESRK atkreipia dėmesį į keletą skirtumų, palyginti su ankstesniais komunikatais, nes jame:

—	laikomasi strateginio požiūrio, nes daug daugiau dėmesio skiriama dvejopai pertvarkai skaitmeninėse ir anglies dioksido neišskiriančiose srityse,

—	pasisakoma už labiau bendradarbiavimu grindžiamą požiūrį į pramonės politiką, pavyzdžiui, pabrėžiant, kad reikia kurti stiprias pramonės ekosistemas arba skatinti pramonės aljansus,

—	ketinama strateginių pramonės projektų finansavimui leisti skirti daugiau valstybės lėšų sušvelninant įprastus ES subsidijų teisės aktus arba parengiant didelės apimties bendro Europos intereso projektus,

—	laikomasi griežtesnės pozicijos dėl išorės santykių, nes siūloma pasinaudoti ES reguliavimo galiomis siekiant apginti Europos strateginį savarankiškumą,

—	daugiausia dėmesio skiriama Europos energijai imlių pramonės šakų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui.

2.3.

Šiomis neramiomis tarptautinėmis aplinkybėmis Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi būti vieningos, kad apsaugotų savo suverenumą. EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad norint, jog Europa ir toliau pirmautų pasaulyje, jai reikia konkurencingos ir stiprios pramoninės bazės, papildančios ES pastangas siekti darnaus vystymosi tikslų, laikytis Paryžiaus susitarimo ir kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2040 m. sumažinti ekologinį pėdsaką (1) tokiu mastu, kad jis neviršytų Žemės biologinio pajėgumo.

2.4.

EESRK pripažįsta, kad labai svarbu pereiti prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos ir pakeisti dabartinės biologinės įvairovės nykimo kreivės kryptį. Bendra pramonės strategija gali būti sėkminga tik dalyvaujant ir bendradarbiaujant visoms valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams, taip pat vykdant integruotą strateginį planavimą, sutelkiant Europos subjektų, regioninių ir vietos institucijų, pramonės grupių, įmonių, socialinių partnerių, socialinės ekonomikos įmonių, universitetų ir mokslinių tyrimų grupių bei pilietinės visuomenės organizacijų išteklius.

2.5.

Naująja pramonės strategija turi būti užtikrinta tinkama pusiausvyrą tarp paramos Europos įmonėms, kad jos galėtų vystytis aplinkai palankiu būdu, mūsų 2050 m. neutralaus poveikio klimatui tikslo siekio ir paskatų vartotojams pereiti prie tvarių prekių ir paslaugų teikimo. Šiuo tikslu turime toliau plėtoti tvarios pramonės politikos priemonių rinkinį, atsižvelgiant į MVĮ ypatumus.

2.6.

Be to, EESRK yra įsitikinęs, kad gerai valdomas perėjimas prie skaitmeninės neutralaus poveikio klimatui ekonomikos gali atgaivinti Europos pramonę ir sukurti naujų kokybiškų darbo vietų naujose tvariose vertės grandinėse. Todėl siūloma valdymo struktūra turėtų sustiprinti atsakomybę už pramonės strategiją visais lygmenimis ir įtraukti visus susijusius suinteresuotuosius subjektus.

2.7.

Europos pramonės plėtrą galima užtikrinti tik skatinant didelę privačių ir viešųjų investicijų programą. Nauja Europos pramonės strategija, atitinkanti naujus europiečių poreikius, didinanti BVP augimą, stiprinanti tarpregioninę sanglaudą, mažinanti pajamų skirtumus ir gerinanti gyvenimo kokybę investicijomis ir inovacijomis, gali padėti sukurti bendrą Europos tapatybę, skatinti solidarumą, stiprinti Europos institucijas ir taip kurti „Europos pridėtinę vertę“.

2.8.

EESRK pripažįsta, kad Komisija, kurdama Europos pramonės ateitį, pilietinės visuomenės organizacijoms skyrė daug dėmesio. EESRK mano, kad tik jungtinis valstybių narių, Europos institucijų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas gali sukurti tinkamą aplinką Europos pramonei augti. Šiuo požiūriu konstruktyvus socialinis ir pilietinis dialogas visais lygmenimis yra svarbi sėkmingo strategijos įgyvendinimo garantija.

2.9.

EESRK jau seniai pripažino, kad „verslo bendruomenėje yra pirmaujančių tvarumo integravimo srityje. Tiesą sakant, daug įmonių netgi lenkia politiką. Politika turi sukurti stabilią aplinką ir užtikrinti tikrumą, kad geriausia praktika taptų įprasta praktika. Tai padės įmonėms įgyvendinti tvarius sprendimus“ ir ragina Komisiją atsižvelgti į tai rengiant būsimas politines priemones (2). Reikia pažymėti, kad socialinė ekonomika turi ilgalaikę tvarumo tradiciją.

2.10.

2019 m. pramonės gamyba galiausiai grįžo į iki krizės buvusį lygį (buvusį prieš 2007 m.). Pramonė vis dar yra mūsų ekonomikos pagrindas ir turi padėti išspręsti daugelį mūsų visuomenės patiriamų problemų. Pramonei taip pat tenka svarbus socialinis vaidmuo dėl didelės pridėtinės vertės veiklos, kokybiškų darbo vietų ir netiesioginių darbo vietų kūrimo su pramone susijusiuose paslaugų sektoriuose. Todėl EESRK palankiai vertina komunikate pateiktus išsamius pasiūlymus ir tikisi, kad jie bus greitai parengti ir įgyvendinti. Tačiau dėl koronaviruso krizės nepaprastai sumažėjus pramonės gamybai, neatidėliotinos priemonės, kurių imasi vyriausybės ir kurias remia Komisija, tam, kad įmonės išliktų gyvybingos ir apsaugotų darbuotojų pajamas, turi būtų taikomos tol, kol jų reikia.

2.11.

EESRK jau seniai pripažįsta pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių svarbą kuriant konkurencingą ir novatorišką pramonės sektorių. Todėl Komitetas ir toliau ragina „suderinti politinę poziciją dėl pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių ir atsižvelgti į įmonių modelių įvairovę, ir palankiai vertina konkrečius socialinės ekonomikos įmonėms skirtus veiksmus“ (3).

2.12.

EESRK palankiai vertina paskelbtą pasiūlymą gerinti platformų darbuotojų darbo sąlygas. Tačiau EESRK apgailestauja, kad komunikate tiesiogiai nenagrinėjamas daug platesnis įtraukios ir teisingos pertvarkos uždavinys. Jis pabrėžia, kad reikia parengti plataus užmojo veiksmų planą, kuriuo valstybės narės būtų skatinamos vykdyti savo pažadus dėl Europos socialinių teisių ramsčio paskelbimo.

3. Žalioji Europa

3.1.

Europai reikia tvarios pramonės politikos, kuria būtų skatinamas teisingas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Tam reikalinga tvirta daugiametė finansinė programa, kurioje gyvybiškai svarbus vaidmuo finansuojant tokį perėjimą tenka Europos investicijų bankui. Investicijomis turėtų būti remiamas tiek aplinkos, tiek ir europiečių gyvenimo kokybės gerinimas.

3.2.

Daugelis mūsų užsibrėžtų 2030 m. tikslų gali būti taikomi perspektyvai iki 2050 m. ir įgyvendinant perėjimą prie anglies dioksido neišskiriančio žemyno. Todėl EESRK mano, kad pramonės strategija, kaip ir Tvaraus vystymosi strategija, turėtų „apimti ir ES vidaus, ir išorės veiksmus, taip pat turėtų skatinti kuo didesnį jų nuoseklumą. […]. Kertiniais įgyvendinimo akmenimis turėtų tapti inovacijos, į tvarumą orientuotas tarptautinis bendradarbiavimas ir prekybos susitarimai bei verslo ir pilietinės visuomenės sutelkimas“ (4).

3.3.

Tiek tradiciniai, tiek besiformuojantys pramonės sektoriai turės taikyti iniciatyvų požiūrį, numatyti ir valdyti pokyčius, susijusius su naujomis tvariomis technologijomis, darbo vietomis ir perkvalifikavimu, atitinkančiu ateities uždavinius, ir prisitaikyti prie jų atsižvelgiant į Europos semestro socialinių rodiklių suvestinę. Nauja įgūdžių ugdymo politika turėtų būti kuriama ir pritaikyta pasitelkus pilietinės visuomenės organizacijas ir socialinius partnerius, siekiant paspartinti švietimo ir mokymo sistemų pritaikymą naujoms darbo vietoms.

3.4.

ES turėtų tapti pasaulio lydere žiedinės ekonomikos ir švarių technologijų srityje. Ji sieks sumažinti energijai imlių pramonės šakų priklausomybę nuo iškastinio kuro. Žiedinė ekonomika yra labai svarbi kuriant būsimą Europos ekonomikos modelį. EESRK mano, kad „žiedinės ekonomikos principus atitinkantys gaminiai ir paslaugos turėtų aiškiai skirtis kaina“ ir kad „sumažintas PVM dydis arba jo netaikymas perdirbtiems produktams bei pakartotinio panaudojimo ir remonto veiklai gali paskatinti verslininkus aktyviai veikti šioje srityje ir pasiūlyti vartotojams gaminių už konkurencingą kainą […]“ (5).

3.5.

Pereinant prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos reikia saugių švarios energijos šaltinių. Tai nulems energetikos įstatymų reforma, visos Europos bendradarbiavimas su vartotojais ir stipresnė elektros tinklų integracija. Be to, turime ištyrinėti perspektyvias ir ekonomiškas iškastinio kuro alternatyvas ir pirmenybę teikti decentralizuotiems ir bendradarbiavimu grindžiamiems švarios energijos sprendimams, pavyzdžiui, atsinaujinančiosios energijos kooperatyvams, gaminantiems vartotojams ir pažangiesiems tinklams.

3.6.

Energetikos sąjungos 2.0 sukūrimas turi būti laikomas programos, pagal kurią investuojama į gerokai didesnį (mažo anglies dioksido kiekio) energijos (įskaitant vandenilį) tiekimą, integruojami įvairūs energijos nešikliai, sukuriamas visos Europos elektros energijos tinklas, skirtas spręsti kintančio vėjo ir saulės energijos pobūdžio problemą, ir kuriamos energijos kaupimo technologijos, pagrindu.

3.7.

Be žaliosios pramonės strategijos, kertinio žaliojo kurso akmens, ES niekada nepavyks pereiti prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos per vienos kartos gyvenimą. Žaliajame kurse bus apibrėžtas ir suformuotas pramonės politikos rengimas ne tik per ką tik prasidėjusią Komisijos kadenciją, bet ir ilgą laiką po jos.

3.8.

Saulės baterijų plokštės, vėjo jėgainės ir baterijos yra labai svarbios mūsų naujajam pramonės modeliui. Tačiau joms taip pat reikia žaliavų, kurias tarptautinėje arenoje kontroliuoja mūsų konkurentai. Pramonės politika turi būti derinama su tvirta prekybos ir užsienio politika, kuri savo ruožtu turi parengti strategijas, kaip užtikrinti prieigą prie šių žaliavų.

3.9.

Siekiant užtikrinti tinkamą investicijų lygį, kurio reikia žaliajam kursui finansuoti, taip pat reikėtų numatyti valstybės pagalbos taisyklių, taikomų investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio produktus ir procesus, peržiūrą. Be to, naujai sukurti Inovacijų ir modernizavimo fondai, taip pat apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos aukcionų pajamos teikia (galėtų teikti) papildomų išteklių tvariai pramonės politikai remti ir su socialiniu perėjimo poveikiu susijusioms problemoms spręsti.

4. Skaitmeninė Europa

4.1.

Naujos technologijos keičia tai, kaip mes gyvename, vartojame ir užsiimame verslu. Mes diskutuojame apie 5G tinklų strategiją, o kitos ekonominės jėgos investuoja į 6G technologijas. Norint tapti pasaulio lydere, labai svarbu pasinaudoti mūsų konkurenciniais pranašumais, todėl mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimas yra labai svarbus. Iki šiol tam tikrų technologijų srityje atsiliekame nuo JAV, Kinijos ir kitų šalių. Ši skaitmeninė technologija yra bet kokio perėjimo prie Pramonės 4.0 kertinis akmuo. EESRK mano, kad Europai labai svarbu panaikinti šį atotrūkį. Tai turi būti daroma taip, kad saugumo klausimai būtų suderinti su ekonominiais poreikiais.

4.2.

Labai svarbu investuoti į dirbtinį intelektą ir pažangų duomenų naudojimą, kartu apsaugant Europos įmonių ir vartotojų privatumą, o tai galima pasiekti tik nukreipiant Europos lėšas inovacijoms į naujas skaitmenines technologijas. Šiame procese esminis vaidmuo tenka MVĮ, todėl labai svarbu užtikrinti joms tinkamą finansavimą, kad jos galėtų augti ir diegti inovacijas. EESRK jau minėjo, kad „Komisija turėtų išanalizuoti ir papildyti privačias iniciatyvas (jų nepakeičiant), kuriomis siekiama keistis gerąja praktika ir patirtimi tarp inovacijų kūrėjų“ ir kad „ES turi sukurti politinę, apmokestinimo ir reglamentavimo aplinką, kurioje būtų galima šiuos naujus tvarius modelius pritaikyti plačiu mastu“ (6).

4.3.

Europoje sukurtos technologijos pernelyg dažnai yra komercializuojamos kitur. ES nesugebėjo sukurti technologijų milžinų. Per mažai jaunų pirmaujančių novatoriškų įmonių išauga į dideles MTTP imlias įmones. Norint užtikrinti perėjimą nuo pradedančiosios iki visavertės įmonės, paskutinis žingsnis turi būti bendros Europos kapitalo rinkos, įskaitant Europos rizikos kapitalo rinką, sukūrimas.

4.4.

Europos pramonė bus suskaitmeninta arba jos nebeliks, nes ją aplenks veiksmingesni ir greitesni konkurentai. Todėl taip pat reikės padidinti investicijas, kad būtų padidinta naujų IRT sektorių, pavyzdžiui, duomenų ekonomikos, daiktų interneto, debesijos kompiuterijos, dirbtinio intelekto ir pažangiosios gamybos, augimo galia. Investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą turi pasiekti visus regionus ir valstybes nares.

4.5.

Labai svarbu suteikti Europos darbo jėgai skaitmeninių įgūdžių naujam industrializacijos etapui. Pasinaudoti skaitmeniniu amžiumi galima tik turint kvalifikuotą ir gerai pasirengusią darbo jėgą. EESRK jau nurodė, kad „siekiant visiškai išnaudoti technologinių permainų galimybes, Europos darbuotojams turi būti sudaromos sąlygos naudotis perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo ir mokymosi visą gyvenimą programomis“ (7). Tam reikia aktyvių darbo rinkos priemonių ir veiksmingų solidarumu grindžiamų socialinės apsaugos sistemų, išsaugant Europos socialinį modelį.

4.6.

Komisijos duomenų strategiją reikia papildyti reglamentu dėl sąžiningos konkurencijos skaitmeninėje ekonomikoje, kurį stebėtų skaitmeninės konkurencijos institucija. Šiuo atžvilgiu Komisijos pasiūlytose strateginių sektorių duomenų erdvėse taip pat reikės teisės aktų dėl duomenų prieigos, laisvo judėjimo ir apsaugos, taip pat dėl konkrečių algoritmų naudojimo, užtikrinant prieigą prie pramoninių duomenų sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Be to, duomenų rinkinių ir naujoviškų technologijų skaitmeninimo pažanga turi visiškai atitikti BDAR ir VSI direktyvą.

5. Pasauliniu mastu konkurencinga ES

5.1.

Būsimas Europos pramonės konkurencingumas yra itin svarbus Europos ekonomikai, kad ji galėtų daryti pažangą vis labiau daugiapolėje pasaulio ekonomikoje, kurioje didėja geopolitinė įtampa. Bendrosios rinkos stiprinimas yra žingsnis pirmyn užtikrinant vienodesnes sąlygas trečiųjų šalių įmonių atžvilgiu. Veikiančiai vidaus rinkai turi padėti tvirta prekybos politika, padedanti įveikti tarptautines kliūtis ir spręsti nekonkurencingos praktikos problemą. 2020 m. spalio mėn. įsigaliojantis TUI tikrinimo reglamentas (8) yra svarbus žingsnis siekiant apsaugoti pagrindinius ES išteklius, tačiau EESRK norėtų atkreipti dėmesį, kad labai svarbu jį nuolat stebėti ir prireikus atnaujinti ir keisti.

5.2.

Vidaus rinka suteikia Europai konkurencinį pranašumą ir yra mūsų bendradarbiavimo centras. Ji yra mūsų konkurencingumo pasaulyje pagrindas. Vidaus rinkos apsauga ir vystymas turi būti naujosios pramonės politikos, įgyvendinančios priemones, gerinančias jos ir keturių laisvių plėtojimą ir veiksmingumą, pagrindas.

5.3.

EESRK laikosi nuomonės, kad „administracinė našta ir biurokratizmas pradedančiosioms ir veiklą plečiančioms įmonėms tebėra viena didžiausių kliūčių“. Todėl jis ragina Europos Komisiją vengti šios administracinės naštos didinimo dėl pernelyg didelio reglamentavimo ir ieškoti būdų ją racionalizuoti ir sumažinti (9), tačiau tik tais atvejais, kai tai nepažeidžia socialinių ir aplinkosaugos teisių.

5.4.

Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje EESRK ragina Komisiją:

—	išlaikyti ir įgyvendinti užmojį investuoti 3 proc. ES BVP į MTTP, kad būtų panaikintas atotrūkis nuo pagrindinių mūsų konkurentų, tokių kaip JAV ir Japonija,

—	toliau kurti visos Europos rizikos kapitalo rinką, kuri pagerins novatoriškų, didelės rizikos ir didelio potencialo projektų finansavimą,

—	užtikrinti, kad pirmasis pramoninis viešosiomis lėšomis finansuojamų MTTP taikymas būtų vykdomas Europos Sąjungoje,

—	stiprinti inovacijų sistemas periferiniuose regionuose arba regionuose, kuriuose vyksta struktūriniai pokyčiai.

5.5.

Siekiant atkurti darbo vietas, ekonomikos augimą ir pasitikėjimą, Europos Sąjungoje reikia daugiau verslumo. ES turėtų remti ir finansuoti švietimo programas, skirtas skatinti naujų įmonių kūrimą ateityje. Švietimas – tai kelias į priekį, o jaunesnių kartų verslumo ugdymas galėtų reikšti daugiau įmonių ir daug tvaresnę ekonominę ir socialinę aplinką.

5.6.

Skatindamos inovacijas valstybės narės ir Komisija turi siekti atkurti sėkmingų inovacijų grupių, tokių kaip Silicio slėnio, aplinką. Palankus reglamentavimas, mokesčių paskatos, kvalifikuota darbo jėga ir paprastos galimybės gauti finansavimą leis Europos inovatoriams likti Europoje ir plėtoti savo idėjas.

5.7.

ES negali išlikti lydere inovacijų srityje be pažangios intelektinės nuosavybės politikos. Turime užtikrinti, kad Europos inovacijos ir patentai būtų tinkamai apsaugoti nuo priešiškų ketinimų ir ekonominio šnipinėjimo. Todėl būtinas bendro galiojimo Europos patentas!

5.8.

Europa neturi likti naivi nesąžiningos konkurencijos akivaizdoje. Kad mūsų ekonomika klestėtų, labai svarbu apsaugoti Europos vartotojus, įmones ir bendrąją rinką. Visi, kurie nori dalyvauti bendrojoje rinkoje, turėtų laikytis jos taisyklių ir visapusiškai jas gerbti, įskaitant neutralaus poveikio klimatui principus.

5.9.

EESRK ragina Komisiją paspartinti baltosios knygos „Užsienio subsidijų priemonė“, kurioje bus išnagrinėtas iškreipiamasis poveikis, kurį bendrojoje rinkoje daro užsienio subsidijos.

5.10.

EESRK jau yra raginęs imtis į naudojimo vertę orientuotų politikos priemonių, teritoriniu požiūriu pritaikytų pagal vietos ypatybes ir poreikius ir skatinančių gamintojų grupių kūrimą ir kooperaciją išlaikant įvairovę, kuri suteiktų masto ekonomijos naudą visuotinai taikant pramonės simbiozės ir žiedinės ekonomikos principus (10).

5.11.

Labai reikalinga esminė konkurencijos sistemos reforma. Tačiau EESRK apgailestauja, kad ES konkurencijos taisyklių peržiūra buvo atidėta iki 2021 m. Rengiant reformą neturi būti palikta galimybių politiniams veiksmams: būtina atsižvelgti į pokyčiu visame pasaulyje, o ne tik bendrojoje rinkoje, kaip buvo daroma iki šiol.

5.12.

Be to, reikėtų stiprinti įvairių lygmenų vietos ir nacionalinių valdžios institucijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą ir sąveiką. EESRK ne kartą ragino siekti didesnės sinergijos ir „skatinti bendravimo ir bendradarbiavimo platformas ir įtraukti visas valstybes nares. Kas veiksminga vienoje valstybėje narėje, gali būti veiksminga ir kitoje, be to, tai, ką ištyrė viena valstybė narė, gali panaudoti arba patobulinti kita valstybė narė. […] Nė viena valstybė narė viena negali atlikti svarbaus vaidmens pasaulio mastu“ (11).

5.13.

Siekiant panaikinti tarptautinius anglies dioksido kainos skirtumus, reikalingos šios priemonės: nustatyti pasienio koregavimo priemones, aplinkos apsaugos standartus, kurių turi laikytis importuotojai, teikti subsidijas mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiam eksportui, taikyti prekybos apsaugos priemones ir numatyti priemones laisvosios prekybos susitarimuose siekiant spręsti anglies dioksido apmokestinimo skirtumų klausimą. Galutinis tikslas turėtų būti nustatyti pasaulinę anglies dioksido kainą.

5.14.

Labai svarbu išlaisvinti Europos kapitalo rinkų galią. Sukūrus kapitalo rinkų sąjungą ir sudarius tinkamas rinkos sąlygas įmonėms pačioms finansuoti per rinkas, mūsų įmonės galės naudotis tinkamomis priemonėmis kiekvienam savo plėtros etapui finansuoti.

5.15.

EESRK apgailestauja, kad komunikate iš esmės neatsižvelgta į regioninį dvejopos pertvarkos aspektą. Tačiau Komitetas palankiai vertina pasiūlymą (kuris įeina į ES ekonomikos gaivinimo planą) iš esmės padidinti Teisingos pertvarkos fondo išteklius nuo 7,5 mlrd. EUR iki 40 mlrd. EUR. EESRK tikisi, kad taip bus atsižvelgta į visų didelę pramonės pertvarką išgyvenančių regionų poreikius.

5.16.

Geresnis pramonės politikos priemonių rinkinio integravimas ir koordinavimas kartu su tinkamomis valdymo struktūromis turėtų užtikrinti, kad Europa įgyvendins savo užmojus tapti ekologiška, skaitmenine ir žiedine ekonomika, kartu didindama savo strateginį savarankiškumą ir ekonominį atsparumą.

5.17.

Tarpinės struktūros, kaip antai MVĮ tinklai, regioninės plėtros agentūros, įmonių grupės, pramonės aljansai ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, turi remti ir stiprinti strategines vertės grandines ir sutelkti visas dinamiškas jėgas (novatoriškas MVĮ, dideles įmones, mokslinių tyrimų institutus, socialinės ekonomikos įmones ir valdžios institucijas), kad būtų stiprinamos ekonominės ekosistemos.

6. Koronavirusas

6.1.

COVID-19 pandemija sukėlė didžiulį ekonomikos nuosmukį (ECB prognozuoja, kad šiais metais ekonomika trauksis 8,7 proc.! (12)), kuris, skirtingai nuo kitų praeityje kilusių krizių, yra susijęs ir su pasiūlos, ir su paklausos sukrėtimais. Turi būti naudojamos visos priemonės, kad laikinas pramoninės gamybos praradimas netaptų nuolatiniu, o (arba) likvidumo problema netaptų mokumo krize.

6.2.

Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl ES ekonomikos gaivinimo plano (įskaitant naujos kartos ES ekonomikos gaivinimo fondą). Iš tiesų šis planas:

—	paskatins naują pramonės strategiją, nes bus padvigubintas programos „InvestEU“ finansavimas, sukurta strateginių investicijų priemonė ir nauja Mokumo palaikymo priemonė,

—	bus tikrai europinis plataus užmojo atsakas į pandemijos krizę, kuris padarys didelį makroekonominį poveikį. Tai padės išvengti tolesnio kapitalo (įskaitant žmogiškąjį) naikinimo, atkurti pasitikėjimą ir užtikrinti reikšmingą didinamąjį poveikį,

—	padės išvengti asimetrinio atsigavimo ir sustiprins vidaus sanglaudą ir solidarumą,

—	leis gerokai padidinti Teisingos pertvarkos fondo išteklius,

—

padės toliau siekti mūsų bendrų socialinių ir ekonominių prioritetų: grąžinti pramonę į įprastas vėžes, skatinti viešąsias ir privačias investicijas į dvejopą (skaitmeninę ir ekologišką) pertvarką, plėtoti bendras pramonės rekonstrukcijos programas, remti užimtumą į ateitį orientuotos veiklos srityse.

6.3.

EESRK ragina institucijas greitai pasiekti susitarimą, kad būtų galima kuo greičiau pradėti įgyvendinti planą. Žaliojo kurso, ekonomikos gaivinimo plano ir naujos pramonės strategijos derinys yra galingas ir nuoseklus kovos su nuosmukiu ir mūsų bendros ateities rengimo priemonių rinkinys.

6.4.

Atsižvelgiant į tai, kad daug sektorių sustabdė savo veiklą, EESRK mano, kad:

—	reikia skubiai įvertinti COVID-19 krizės poveikio mastą pramonės sektoriams ir vertės grandinėms, siekiant nustatyti ir patenkinti konkrečius kiekvieno sektoriaus poreikius, kad būtų atkurta gamyba ir (arba) užimtumas,

—

būtina (at)kurti integruotas pramonės vertės grandines Europos Sąjungoje, kad būtų galima padidinti Europos strateginį savarankiškumą ir ekonominį atsparumą; reikia remti strateginės veiklos atnaujinimą ir užtikrinti tiekimo saugumą tokiuose sektoriuose kaip energetika, sveikatos priežiūra ir veikliosios vaistinės medžiagos.

6.5.

Akivaizdu, kad šiais sunkiais laikais Europos Sąjunga turi parodyti savo stiprybę ir galią. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad vienintelė galimybė valstybėms narėms įveikti šią krizę yra veikti koordinuotai, nepaliekant nė vieno nuošalyje. Populistinėms idėjoms ir nacionaliniam planavimui neturi būti vietos. Solidarumas, bendradarbiavimas ir pagarba vienas kitam yra būtini norint greitai atgaivinti ekonomiką. Tam, kad šis atsigavimas būtų tvarus, reikia pasimokyti iš praeities, kurioje nebuvo gerbiamos ekosistemos, pamokų.

6.6.

Fiskalinių taisyklių sušvelninimas investicijoms bus naudingas tik tuo atveju, jei vienas iš tikslų bus mažesnių pajamų valstybių narių konvergencijos stiprinimas. Atėjo laikas pasiūlyti konkrečias priemones, kurios įrodytų, kad Europos solidarumas iš tikrųjų egzistuoja ne tik žodžiais, bet ir darbais.

6.7.

MVĮ tikriausiai labiausiai nukentės nuo šios krizės, nes paprastai jos yra priklausomos nuo didelių įmonių ir joms trūksta likvidumo. Labai svarbu rasti tinkamą priemonę visoms Europos MVĮ paremti ir EESRK pritaria ketinimui padėti MVĮ plėstis ir pritraukti kvalifikuotą darbo jėgą, pavyzdžiui, darbuotojams nustatant akcijų pasirinkimo sandorius (13).

6.8.

Reikia nustatyti ir remti pagrindines pramonės šakas ir sektorius, pradedant žmogiškaisiais ištekliais ir baigiant moksliniais tyrimais, taip sukuriant Europos pramonės politiką, kuri apsaugo šiuos strateginius sektorius nuo rinkos ir užtikrins pagrindinių elementų, pavyzdžiui, respiratorių, kaukių ir kitų reikmenų tiekimo saugumą. Taigi turi būti remiamos bendrovės, perkeliančios gamybos pajėgumus į Europą, siekiant, kad ES susigrąžintų gamybos kontrolę ir užtikrinta autonomija pasaulio rinkų atžvilgiu, visada laikantis teisingos ekologinės pertvarkos krypties. Didėjanti ES priklausomybė nuo vaistų ir veikliųjų vaistinių medžiagų importo gali sukelti sisteminių problemų, nes gali pradėti trūkti vaistų ir kilti pavojus sveikatai. Tai kelia didelį susirūpinimą dėl ES strateginio savarankiškumo.

Briuselis, 2020 m. liepos 16 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Kaip apibrėžė Pasaulio ekologinio pėdsako tinklas (Global Footprint Network) (https://www.footprintnetwork.org/).

(2) OL C 14, 2020 1 15, p. 95.

(3) OL C 288, 2017 8 31, p. 20.

(4) OL C 14, 2020 1 15, p. 95.

(5) OL C 264, 2016 7 20, p. 98.

(6) OL C 81, 2018 3 2, p. 57.

(7) OL C 228, 2019 7 5, p. 58.

(8) Reglamentas (ES) 2019/452 (OL L 79 I, 2019 3 21, p. 1).

(9) OL C 288, 2017 8 31, p. 20.

(10) OL C 97, 2020 3 24, p. 31.

(11) OL C 228, 2019 7 5, p. 67.

(12) https://ec.europa.eu/info/business-economy-euro/economic-performance-and-forecasts/economic-forecasts/spring-2020-economic-forecast-deep-and-uneven-recession-uncertain-recovery_ro

(13) COM(2020) 103 final.

28.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/116

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl a) Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ilgalaikis geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų planas“

(COM(2020) 94 final)

b) Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kliūčių bendrajai rinkai nustatymas ir šalinimas“

(COM(2020) 93 final)

(2020/C 364/16)

Pranešėjas	Gerardo LARGHI
Bendrapranešėjis	Gonçalo LOBO XAVIER

Prašymas pateikti nuomonę

a)	Europos Komisija, 2020 4 22

b)	Europos Komisija, 2020 4 22

Teisinis pagrindas

dėl abiejų dokumentų – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

Priimta skyriuje

2020 6 25

Priimta plenarinėje sesijoje

2020 7 16

Plenarinė sesija Nr.

553

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

212/2/5

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) remia Komisijos Ilgalaikį geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų planą (1).

1.2.

EESRK pritaria Komisijos komunikatui Kliūčių bendrojoje rinkoje nustatymas ir šalinimas (2) ir yra pasirengęs jį remti.

1.3.

EESRK mano, kad nepakankamas arba netinkamas ES taisyklių taikymas pernelyg ilgai buvo ES teisės silpnoji vieta, todėl daugelis sukčiavimo ir neteisėto elgesio atvejų nebuvo nagrinėjami. ES teisės taikymas yra labai svarbus siekiant didinti įmonių ir vartotojų pasitikėjimą ir užtikrinti, kad bendroji rinka teiktų visapusišką naudą įmonėms, darbuotojams ir vartotojams.

1.4.

EESRK mano, kad veiksminga įgyvendinimo strategija turi: 1) būti grindžiama tvirta visų suinteresuotųjų subjektų partneryste; 2) sudaryti sąlygas glaudesniam esamų vykdymo užtikrinimo tinklų bendradarbiavimui Europos lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad būtų sprendžiamos keliems sektoriams vienu metu poveikį darančios problemos; 3) kurti strategijas ir priemones kovai su plataus masto ES teisės pažeidimais, kad taikant vieną veiksmingą ir skaidrią vykdymo užtikrinimo priemonę būtų galima apsaugoti visus suinteresuotuosius subjektus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi valstybėse narėse; 4) išnaudoti naujų technologijų potencialą.

1.5.

EESRK primygtinai ragina Komisiją aiškiai apibrėžtą vaidmenį veiksmų plane skirti pilietinės visuomenės subjektams, verslininkams, darbuotojams ir vartotojams.

1.6.

EESRK visiškai pritaria Europos Komisijos sumanymui pertvarkyti Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklą (SOLVIT) į veiksmingą standartinę priemonę nepagrįstoms kliūtims bendrojoje rinkoje šalinti, tačiau svarbu, kad SOLVIT būtų parengta struktūriškesnė procedūra, leidžianti svarbius atvejus perduoti Komisijai ir dirbti visuose sektoriuose ir politikos srityse.

1.7.

EESRK palankiai vertina iniciatyvą gerinti ribojamojo reguliavimo ex ante vertinimus pagal Proporcingumo patikros direktyvą (3). Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas atliekant „proporcingumo patikrą“ turėtų būti norma, o ne išimtis.

1.8.

Bendrieji skaitmeniniai vartai yra vienas iš metodų skaitmeniniu būdu patenkinti įmonių ir vartotojų poreikius gauti informacijos internetu. Į bendruosius skaitmeninius vartus nedelsiant bus integruoti bendri informaciniai punktai, todėl įmonės ir vartotojai pagalbos ir informacijos galės gauti vienoje vietoje.

1.9.

EESRK pritaria Komisijos raginimui Europos Parlamentui ir Tarybai priimti pasiūlymą dėl Direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje įgyvendinimo užtikrinimo, kuria nustatoma pranešimo apie leidimų išdavimo tvarką ir reikalavimus, susijusius su paslaugų teikimu, procedūra (4).

1.10.

Komitetas pabrėžia, kad su COVID-19 plitimu susijusi krizė kelia didelį pavojų bendrajai rinkai, t. y. pasibaigus pandemijai gali padidėti ES šalių ekonominio vystymosi, socialinių garantijų ir gerovės lygio skirtumai.

1.11.

Komitetas pažymi, kad, nors bendrojoje rinkoje pasiekta realių laimėjimų, įmonės ir vartotojai vis dar praneša apie pernelyg daug egzistuojančių kliūčių.

1.12.

EESRK pritaria Komisijos veiksmų planui, kuriame teigiama, kad „norint įveikti esamas bendrosios rinkos kliūtis, bus labai svarbu, kad įvairūs subjektai, atsakingi už įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, palaikytų tikrą partnerystę Europos ir valstybių narių lygmeniu“.

1.13.

Todėl EESRK ragina Komisiją pasinaudoti naująja Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo strategija siekiant sukurti tvirtą bendradarbiavimo sistemą, kuri apimtų visus suinteresuotuosius subjektus, aktyviai dalyvaujančius taikant ES teisę. Be kita ko, organizacijos turėtų visapusiškai dalyvauti paskelbtos Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupės, kuri turėtų veikti kaip forumas horizontaliesiems vykdymo užtikrinimo klausimams aptarti, darbe.

1.14.

EESRK mano, kad vykdymo užtikrinimas iš esmės yra horizontalioji problema, todėl jo nereikėtų spręsti segmentiškai. Labai svarbu geriau organizuoti ir racionalizuoti darbo srautą tarp skirtingų vykdymo užtikrinimo tinklų ir sudaryti jiems palankesnes sąlygas keistis informacija ir gerąja patirtimi.

1.15.

Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (BVAS) padėjo susieti pilietinių visuomenės organizacijų ir teisėsaugos institucijų veiklą, nes buvo geriau pripažintas jų bendradarbiavimas. Tačiau ši sistema, nors ji ir duoda teigiamų rezultatų, tebėra neišsami ir turi būti toliau tobulinama, pavyzdžiui, paspartinant atsaką į piliečių perspėjimus.

1.16.

EESRK nuomone, duomenys ir dirbtinis intelektas gali būti naudojami rinkoms stebėti. Todėl Komitetas mano, kad šios skaitmeninės priemonės turėtų būti plėtojamos ES lygmeniu ir jomis turėtų dalytis visi suinteresuotieji subjektai.

1.17.

Šiuo metu vykdymo užtikrinimo institucijos susiduria su nesąžininga praktika bendrojoje rinkoje, o jų darbui dažnai taikomi griežti biudžeto apribojimai. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas ragina geriau naudoti ribotus išteklius, geriau koordinuoti esamus tinklus, kurti naujas visų dalyvių sinergijas ir naujomis technologijomis grindžiamas priemones, kurios gali padėti veiksmingai įgyvendinti ES teisę.

2. Komunikatas „Ilgalaikis geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų planas“ (COM (2020) 94 final) – INT/899

2.1. Bendrajai rinkai kylantys iššūkiai

2.1.1.

Bendroji rinka yra Europos projekto pagrindas. Ji palengvino Europos vartotojų ir įmonių gyvenimą. Veiksminga bendroji rinka turėtų sudaryti sąlygas ES piliečiams turėti didesnį paslaugų ir gaminių pasirinkimą ir geresnes darbo galimybes. Bendroji rinka turėtų skatinti prekybą ir konkurenciją. Tai labai svarbu norint įgyvendinti žaliąją, pramoninę ir skaitmeninę ES pertvarką.

2.1.2.

Kad pasiektų šį tikslą, Europa turi nustatyti kriterijais grindžiamus prioritetus ir, remdamasi aiškiai nustatytais kriterijais, siekti įgyvendinti aiškias politines gaires, visišką pirmenybę teikdama žmonėms.

2.1.3.

Siekdama stiprinti bendradarbiavimą bendrosios rinkos taisyklių vykdymo užtikrinimo srityje, Europos Komisija skelbia, kad bus įsteigta Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupė (SMET), kurios užduotis bus įvertinti nacionalinės teisės atitiktį bendrosios rinkos taisyklėms, nustatyti skubiausiai šalintinas kliūtis, spręsti perteklinio reglamentavimo problemas, aptarti horizontaliuosius vykdymo užtikrinimo klausimus ir stebėti, kaip įgyvendinamas pasiūlytas veiksmų planas. Šiuo atžvilgiu SMET turėtų nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos būtų sprendžiama, kokios kliūtys yra aktualiausios atsižvelgiant į jų ekonominę vertę.

2.1.4.

Komisija taip pat ketina naudotis prevenciniais mechanizmais siekdama: užkirsti kelią naujoms kliūtims paslaugų teikimui bendrojoje rinkoje; gerinti gebėjimus neatitikties atvejams aptikti; sukurti internetinio vykdymo užtikrinimo platformą (e. vykdymo užtikrinimo laboratoriją), skirtą dalytis informacija apie neteisėtas ir reikalavimų neatitinkančias pramonės ir vartojimo prekes; sukurti vieną bendrą Europos informacijos prieigos sistemą, skirtą valdžios institucijų vykdomai ne maisto produktų kontrolei, ir būsimą vieno langelio principu pagrįstą muitinės aplinką; užtikrinti, kad Vidaus rinkos informacinė sistema (IMI) taptų standartine priemone; sukurti priemonę, kad piliečiai ir įmonės galėtų anonimiškai pranešti apie reglamentavimo kliūtis, su kuriomis jie susiduria naudodamiesi savo vidaus rinkos teisėmis; pagerinti vykdymo užtikrinimą, susijusį su ES žemės ūkio maisto produktų teisės aktais (įskaitant gyvūnų ir augalų sveikatos srityje); išnagrinėti esamų struktūrų (pavyzdžiui, Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklo, ES gaminių atitikties tinklo arba Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centro) ir laboratorijos, finansuojamos pagal Bendrosios rinkos programą arba Skaitmeninės Europos programą pažangiems IT sprendimams bandyti ir taikyti, integravimo galimybę; stiprinti kovą su padirbtų ir neteisėtų produktų, įskaitant gaminamus arba surenkamus iš importuotų komponentų ES viduje, platinimu ir išplėsti OLAF įgaliojimus; stiprinti vykdymo užtikrinimą žemės ūkio maisto produktų grandinėje; sukurti ženklinimo ir atsekamumo sistemas ir skatinti naudoti skaitmenines priemones, kad būtų galima vykdyti tikslingesnę kontrolę prie išorės sienų ir ES viduje; pertvarkyti SOLVIT į standartinę bendrosios rinkos ginčų sprendimo priemonę; racionalizuoti atvejų nagrinėjimo procesus, siekiant preliminariai peržiūrėti skundus per du mėnesius, kad būtų galima imtis tolesnių veiksmų; geriau naudotis sistema „ES Pilot“ aiškiomis sąlygomis ir pagal aiškius tvarkaraščius tais atvejais, kai panašu, jog sprendimą galima rasti greitai.

2.2. Bendrosios pastabos

2.2.1.

EESRK mano, kad labai svarbu užbaigti kurti bendrąją rinką ir veiksmingai užtikrinti jos veikimą, nes tai yra priemonė Europos Sąjungos steigimo dokumentuose įtvirtintiems politiniams tikslams pasiekti, o ne tikslas pats savaime.

2.2.2.

Pagrindinės komunikate nurodomos kliūtys yra: reglamentavimo galimybės ES ir nacionaliniu lygmenimis; teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę, įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas; administraciniai ir praktiniai valstybių narių gebėjimai; bendra verslo ir vartotojų aplinka; su viešąja politika nesusijusios pagrindinės priežastys, tokios kaip kalba ar kultūra.

2.2.3.

SOLVIT – standartinė priemonė. EESRK remia Komisijos ketinimą užtikrinti, kad SOLVIT procedūros taptų standartine priemone nepagrįstoms kliūtims bendrojoje rinkoje šalinti. Tačiau jos žinioje yra tik dialogas ir švelnioji galia, be to, ji negali būti naudojama lygiagrečiai su bylinėjimusi. SOLVIT sistemai reikalinga labiau struktūrizuota procedūra, kad svarbias bylas būtų galima perduoti Komisijai. Kartu svarbu, kad SOLVIT veiktų visuose sektoriuose ir visose politikos srityse.

2.2.4.

Komitetas labai palankiai vertina ketinimą gerinti ribojamojo reguliavimo ex ante vertinimus pagal Proporcingumo patikros direktyvą (5). Tačiau Komisija turėtų teikti struktūrinę pagalbą ir parengti gaires valstybėms narėms, kaip atlikti naujai planuojamo nacionalinio profesijų reglamentavimo ex ante proporcingumo vertinimus pagal Proporcingumo tikrinimo direktyvą. Be to, suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas atliekant proporcingumo patikrą turėtų būti norma, o ne išimtis.

2.2.5.

Informacijos rinkimas ir administracinės procedūros. Bendrieji skaitmeniniai vartai yra vienas iš metodų, kaip skaitmeniniu būdu patenkinti verslo ir vartotojų informacijos internetu gavimo poreikius, tačiau pagal galiojančius bendrosios rinkos teisės aktus valstybės narės taip pat privalo informuoti įmones per bendrus informacinius punktus. Įvairiuose ES teisės aktuose numatytas bendrų informacinių punktų centralizavimas. Jie bus nedelsiant integruoti į bendruosius skaitmeninius vartus, todėl įmonės ir vartotojai pagalbos ir informacijos galės gauti vienoje vietoje. Įmonės turėtų gauti vieną suderintą atsakymą.

2.2.6.

Šiuo metu ES nuo pat pamatų drebina tiek išorės veiksniai, kaip antai pandemija, kuri pasėjo paniką ir nusinešė daug gyvybių ir dėl kurios visa ES ekonomika klimpsta į recesiją, tiek vidiniai veiksniai, pavyzdžiui, nesugebėjimas parodyti solidarumą, vyravusį ES sukūrimo metu. Todėl kyla klausimas, ko reikia norint sukurti bendrąją rinką, kuri nėra vien tik techninis ir teisėkūros darbas. Šiuo tikslu būtina persvarstyti visą Europos projekto modelį. Visiškai teisėta kelti klausimą, ar suvienyta Europa, apie kurią kai kurie svajojo, kurią daugelis su atsidavimu kūrė ir kurią, bent jau žlugus Konstitucijos Europai projektui, kiti bandė palaipsniui sunaikinti, net ir 2050 m. bus laisvės pavyzdys, kultūros švyturys, taikos nešėja, palaikanti gerą žmonių valią ir ginanti lygias vyrų ir moterų galimybes pasaulyje, kuriame nėra diskriminacijos ir kliūčių.

2.2.7.

Tai tampa dar aktualiau dabartiniais, itin neramiais laikais, kai Europą kankina užsitęsusi krizė, kuri yra sisteminė, o ne tiesiog sukelta dabartinės ekonominės padėties: tai ne tik ekonominė ir finansinė, bet ir socialinių bei kultūrinių vertybių krizė. Nemažai piliečių mano, kad vienintelis patikimas sprendimas – atsisakyti grynai piniginio ir ekonominio požiūrio ir kurti tikrą politinę Sąjungą.

2.2.8.

EESRK mano, kad dėl visas Europos šalis paveikusios COVID-19 krizės reikia persvarstyti visą sistemą ne tik organizacine prasme, bet ir siekiant kurti naujas idėjas bei naujus verslo modelius.

2.2.9.

Civilinės saugos sistemos ne visose šalyse padeda įveikti krizę. Atvirkščiai, daugeliu atvejų šios sistemos žlugo: nei centrinės Vyriausybės, nei savivaldybės, nei piliečiai nebuvo pasirengę ekstremaliajai situacijai, o įvestos priemonės dažnai būdavo lėtos ir brangios, kartais net nesuprantamos.

2.2.10.

Paaiškėjo, kad kai kuriose srityse Europa yra priklausoma nuo trečiųjų šalių, todėl reikia persvarstyti tam tikrus Europos Sąjungos pagrindus, kurie turi įrodyti jos gebėjimą reaguoti ir reorganizuotis. Savivaldybių, regionų ir valstybių viešiesiems pirkimams bei vietinių tiekėjų paramai reikia skirti ypatingą dėmesį: viešieji pirkimai turi tapti ekonominio saugumo garantija.

2.2.11.

Ne tik gaminiams, bet ir paslaugoms taikoma į rinką orientuota standartizacija atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant „naujo požiūrio“ modelį.

2.2.12.

Reikėtų nuodugniai išanalizuoti priemonių, kurių reikia imtis, būtinumą, veiksmingumą ir poveikį, kad reguliuojant paslaugas vidaus rinkai svarbios paslaugos būtų aiškiai atskirtos nuo kitų paslaugų.

2.2.13.

EESRK sutinka su Komisija dėl bet kokių priemonių, skirtų skatinti ES teisės plėtrą, įgyvendinimą ir laikymąsi vidaus rinkoje, svarbos. Įvairiose srityse, kaip antai prekės ir paslaugos, viešieji pirkimai, rinkos priežiūra, bendrovių teisė, sutartinė ir su sutartimis nesusijusi teisė, kova su pinigų plovimu, laisvas kapitalo judėjimas, finansinės paslaugos, konkurencija ir valdymo priemonių kūrimas, skubiai reikia sukurti bendrąją rinką, kurioje būtų laikomasi piliečių, gamintojų, darbuotojų ir vartotojų teisių, netrikdant subalansuotos ekonominės veiklos.

2.2.14.

EESRK ragina sukurti sąžiningą bendrąją rinką, kurioje būtų atsižvelgiama į būtinybę laikytis darbo, vartotojų ir aplinkos apsaugos taisyklių, vadovaujantis naujai pasiūlyta Europos pramonės strategija (6), Komisijos programoje nustatytais žiedinės ekonomikos principais. EESRK jau anksčiau visiškai pritarė šiems principams ir mano, kad Europa turėtų imtis vadovaujančio vaidmens šioje srityje.

2.2.15.

EESRK pritaria sprendimui sukurti Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupę (SMET), kurią sudarytų valstybės narės ir Komisija, atsižvelgiant į EESRK ne kartą pateiktus pasiūlymus ir rekomendacijas (7).

2.2.16.

EESRK pabrėžia, kad svarbu kovoti su kiekvienu perteklinio reglamentavimo ir netinkamo taisyklių taikymo atveju, nes tai dažnai kliudo tinkamam rinkos veikimui. EESRK primygtinai prašo leisti dalyvauti šioje darbo grupėje bent stebėtojo teisėmis.

2.2.17.

Kaip jau nurodyta keliose ankstesnėse nuomonėse (8), EESRK pritaria Komisijos pozicijai dėl su rinkos susiskaidymu susijusios rizikos ir vėlavimo baigti kurti bendrąją rinką, įgyvendinamų taisyklių neatitikimų, netikrumo dėl duomenų konfidencialumo, nesąžiningo ir ne visada kontroliuojamo IT tinklų naudojimo ir neteisėtų paslaugų prieinamumo internetu, daugiausia dėl to, kad atitinkamos Komisijos tarnybos nepakankamai užtikrina teisės aktų vykdymą fiskalizavimu ir sankcijomis. EESRK rekomenduoja Komisijos generaliniams direktoratams spręsti šiuos klausimus vadovaujantis kompleksiniu požiūriu.

2.2.18.

EESRK apgailestauja, kad ES teisės aktų vykdymas vis dar nėra veiksmingai užtikrinamas. Sąjungos piliečiams labai svarbu turėti teisę į kolektyvinį ieškinį, kuri būtų aiškiai ir skubiai įtvirtinta Europos lygmeniu. Tai padėtų užtikrinti, kad kraštutiniais atvejais už ES teisės pažeidimus būtų galima bausti, ir tokiu būdu būtų skatinamas savanoriškas taisyklių laikymasis (9).

2.2.19.

EESRK pabrėžia, kad labai dažnai valstybės narės pačios pažeidžia sutartas bendrosios rinkos taisykles arba nacionalinėje teisėje nustato ir toleruoja kliūtis, siekdamos užtikrinti papildomą apsaugą savo rinkoje ir suteikti pranašumą nacionalinėms įmonėms. Nauda dažnai būna labai trumpalaikė, tačiau tai kenkia MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms, taip pat piliečiams ir vartotojams, kuriems kyla rizika dėl reikalavimų neatitinkančių produktų arba sumažėja produktų pasirinkimas.

2.2.20.

Todėl EESRK pritaria Komisijos raginimui Europos Parlamentui ir Tarybai priimti pasiūlymą dėl Direktyvos dėl pranešimo apie nacionalines taisykles pagal Paslaugų direktyvą (10). Tačiau susitarimu neturėtų būti kenkiama galiojančiai Paslaugų direktyvai taikant pareigos pranešti išimtis, susijusias su teritoriniais apribojimais (įskaitant miestų teritorijų planavimą), arba panaikinant dabartinius Komisijos įgaliojimus priimti sprendimus.

2.3. Konkrečios pastabos

2.3.1.

Bendrosios rinkos taikymo sritis suteikia ES galimybę sukurti daugiašalę, atvirą, nediskriminacinę ir taisyklėmis grindžiamą komercinę sistemą. Trečiųjų šalių įmonės, norėdamos patekti į bendrąją rinką, turi laikytis ES taisyklių, be kita ko, sveikatos, aplinkos, maisto ir produktų saugos bei vartotojų apsaugos srityse.

2.3.2.

EESRK pritaria Komisijos sprendimui suderinti jau taikomas paramos bendrosios rinkos kūrimui priemones su naujomis priemonėmis (pavyzdžiui, centriniu informaciniu punktu, į kurį valstybių narių tarnautojai gali kreiptis, jei turi praktinių klausimų, keitimosi informacija su valstybėmis narėmis platformomis, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų direktyvų tikslais naudojama platforma, ir geresne prieiga prie informacijos apie taisykles ir reikalavimus naudotojams per bendruosius skaitmeninius vartus).

2.3.3.

EESRK rekomenduoja Komisijai pateikti gaires dėl šių principų:

a)	subsidiarumas ir dvigubas subsidiarumas,

b)	abipusis pripažinimas,

c)	inovacijos ir atsargumo priemonės,

d)	bendri interesai, susiję su tam tikromis paslaugomis (pavyzdžiui, bankininkyste ir draudimu).

2.3.4.

EESRK pritaria sprendimui sutelkti dėmesį į viešuosius pirkimus. Administratoriams ir ES lėšų gavėjams turi būti padedama tobulinti savo viešųjų pirkimų praktiką, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir viešieji pirkimai būtų naudojami kaip strateginė priemonė siekiant pagrindinių politikos tikslų, pavyzdžiui, žiedinės ekonomikos principų.

3. Komunikatas „Kliūčių bendrajai rinkai nustatymas ir šalinimas“ (COM (2020) 93 final) – INT/908

3.1. Kliūtys bendrojoje rinkoje

3.1.1.

Komisijos komunikate dėl kliūčių bendrojoje rinkoje nustatymo ir šalinimo daugiausia dėmesio skiriama 13 pagrindinių kliūčių, taip parodant, kad jos yra ne tik reglamentavimo ar administracinės, bet ir praktinės kliūtys. ES veikiančios įmonės ir vartotojai dažnai tuo pačiu metu susiduria su keliais apribojimais. Tai visų pirma pasakytina apie mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), specialistus ir vartotojus.

3.1.2.

Siekiant suteikti galimybę imtis priemonių ES ir valstybių narių lygmenimis, komunikate nurodomos penkios pagrindinės kliūčių priežastys: reglamentavimo galimybės ES ir nacionaliniu lygmenimis; teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę, įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas; administraciniai valstybių narių gebėjimai ir praktika; bendra verslo ir vartotojų aplinka; su viešąja politika nesusijusios pagrindinės priežastys, tokios kaip kalba ar kultūra.

3.1.3.

Kartais paaiškėja, kad valstybės narės pažeidžia sutartas bendrosios rinkos taisykles arba nacionalinėje teisėje nustato ir toleruoja kliūtis, siekdamos užtikrinti papildomą apsaugą savo rinkoje ir suteikti pranašumą nacionalinėms įmonėms.

3.2. Bendrosios pastabos

3.2.1.

EESRK pažymi, kad Komisijos komunikate nurodomos pagrindinės likusios kliūtys tikrai bendrajai rinkai. Šios kliūtys yra ne tik reglamentavimo ar administracinės, bet ir praktinės, o tai reiškia, kad ES veikiančios įmonės ir vartotojai dažnai tuo pačiu metu susiduria su keliais apribojimais. Tai daro neigiamą poveikį MVĮ ir ypač laisvųjų profesijų atstovams.

3.2.2.

3.2.3.

EESRK mano, kad nepakankamas arba netinkamas ES taisyklių taikymas pernelyg ilgai buvo ES teisės silpnoji vieta, todėl daugelis sukčiavimo ir neteisėto elgesio atvejų nebuvo nagrinėjami. Norint stiprinti vartotojų pasitikėjimą ir užtikrinti, kad įmonės, darbuotojai ir vartotojai išnaudotų visas bendrosios rinkos galimybes, būtina užtikrinti griežtą ES teisės vykdymą.

3.2.4.

COVID-19 krizės bendrajai rinkai padaryta žala dar labiau padidins dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES daromą žalą. Tai gali reikšti, kad pasibaigus pandemijai padidės ES šalių ekonominės raidos, socialinių garantijų ir gerovės lygio skirtumai, o tai turės pasekmių bendrajai rinkai ir jos plėtrai.

3.2.5.

EESRK mano, kad dėl dabartinių sąlygų gali atsitikti taip, kad bendroji rinka taps tik laisvosios prekybos zona; jos ateitis panašėja ne į natūralią viršnacionalinio politinio projekto išdavą, bet tik į mažiausią bendrą Europos valstybių nacionalinių interesų vardiklį.

3.2.6.

Todėl EESRK ragina Europos institucijas ir susijusias pilietinės visuomenės organizacijas aiškiai informuoti Europos piliečius, kokios yra bendrosios rinkos ribos, kad jie realiai suvoktų, ko galima iš tikrųjų tikėtis iš bendrosios rinkos įgyvendinimo ir jos veikimo užtikrinimo. Todėl svarbu nenustatyti priemonių, kurios gali būti nereikalingos ir nepagrįstos ir kuriomis iš tikrųjų tik sukuriamos kliūtys, trukdančios veikti įmonėms, ypač MVĮ (11), įskaitant laisvąsias profesijas, taip pat nesiekti visiško suderinimo, kuris yra nepateisinamas, atsižvelgiant į tai, kad pirmenybė turi būti teikiama kitiems principams, pavyzdžiui, vartotojų teisėms ir vartotojų apsaugai. Bendroji rinka turi atspindėti doktriną „Stiprybė įvairovėje“, kuri kartu su derinimu turėtų būti svarbiausias Europos politikos principas.

3.2.7.

Standartizacija, taikoma ne tik gaminiams, bet ir paslaugoms, atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant „naujo požiūrio“ modelį.

3.2.8.

Ilgalaikis planas, kurį parengė Komisija siekiant pašalinti likusias kliūtis, yra plataus užmojo ir pagirtinas įsipareigojimas, tačiau jis turi būti paremtas didelėmis investicijomis į informavimo, įspėjimo, mokymosi, mokymo, integracijos ir standartizavimo procesus.

3.3. Bendrosios rinkos socialinis aspektas

3.3.1.

EESRK dar kartą ragina Komisiją atsižvelgti į ES socialinį aspektą, kad būtų skatinama kurti tinkamas ir gerai apmokamas darbo vietas, propaguoti tarpvalstybinį judumą, tobulinti įgūdžius ir gebėjimus bei didinti investicijas į tas MVĮ, kurios mano, kad ES teisės aktais jos yra ypač griežtai apribotos ir turi mažiausiai naudos iš esamos padėties. Todėl EESRK palankiai vertina priimtą Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategiją.

3.3.2.

EESRK mano, kad bendrosios rinkos taisyklės yra naudingos tik tiek, kiek jomis prisidedama prie sveikos socialinės rinkos ekonomikos vystymo siekiant užkirsti kelią skurdui, nelygybei, diskriminacijai ir socialinei atskirčiai, ypatingą dėmesį skiriant jaunimo integravimo visuomenėje užtikrinimui.

3.3.3.

MVĮ ir darbuotojai stipriai jaučia, kad būtent jie labiausiai nukentėjo nuo ekonomikos krizės, euro įvedimo ir dabartinės labai rimtos pandemijos, dėl kurios Europos ekonomika patiria nuosmukį. Tai reiškia, kad kiekviena Europos bendrosios rinkos palaikymui skirta priemonė turi būti grindžiama paprastesne, betarpiškesne ir veiksmingesne komunikacija, mažesniu biurokratizmu ir visiems suprantamomis taisyklėmis.

3.3.4.

EESRK taip pat ragina į būsimas žaliosios ekonomikos priemones ir Komisijos bendrosios rinkos veiksmų planą įtraukti socialinės ekonomikos sektoriaus taisykles, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos socialinės ekonomikos įmonėms ir skatinama šio sektoriaus plėtra.

3.3.5.

Parama jauniems verslininkams ir inovatyviems produktams ir paslaugoms bus viena pagrindinių bendrajai rinkai užbaigti skirtos programos elementų. EESRK pritaria sprendimui remti naujus verslo modelius, t. y. žiedinę ekonomiką, pažangias technologijas, mažo išmetamo CO2 kiekio technologijas, efektyvaus išteklių naudojimo sprendimus ir kitas iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti įmonių tarptautinį matmenį, pritraukti talentų ir gerinti darbuotojų įgūdžius.

3.3.6.

EESRK sutinka, kad MVĮ, investuojančios į skaitmeninius projektus, turėtų būti remiamos. Projektai taip pat turėtų būti parengti taip, kad jie būtų naudingi įmonėms, vartotojams ir visai pilietinei visuomenei.

3.4. Konkrečios pastabos

3.4.1.

EESRK atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria Europos bendrovės pasaulinėse rinkose konkuruodamos su oligopoliais arba monopoliais, kurie kai kuriais atvejais yra valdomi valstybės. Pavyzdžiais gali būti geležinkelių pramonė, oro transportas ir vėjo energija, nes Europos įmonės šiose srityse patiria aršią (trečiųjų šalių bendrovių, ypač Kinijos) konkurenciją.

3.4.2.

EESRK remia Komisijos pastangas užtikrinti interneto platformų gaminių atitiktį reikalavimams, kad neteisėti ir nesaugūs gaminiai nebūtų pateikiami rinkai. Jis pabrėžia kiekvienos priemonės, skirtos patikrinti interneto platformose parduodamų gaminių atitiktį ir bandyti užtikrinti gaminių saugą pasaulinėje internetinėje tiekimo grandinėje, svarbą.

3.4.3.

Tačiau EESRK norėtų rekomenduoti Komisijai šiame procese taip pat apsvarstyti ir kitus klausimus, kaip antai dirbtinis intelektas, komerciniai pranešimai, rinkodara ir reklama, teisinės ir sutartinės garantijos parduodant prekes ir paslaugas ir konkrečios nuostatos dėl vidaus rinkos įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo bankų ir draudimo sektoriuose.

2020 m. liepos 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) COM(2020) 94 final.

(2) COM(2020) 93 final.

(3) OL L 173, 2018 7 9, p. 25.

(4) COM(2016) 821 final.

(5) OL L 173, 2018 7 9, p. 25.

(6) COM(2020) 102 final.

(7) Žr. OL C 43, 2012 2 15, p. 14 ir kitas pirmiau nurodytas nuomones.

(8) Žr. pridedamą sąrašą.

(9) Šiuo klausimu EESRK yra parengęs keletą nuomonių, įskaitant: OL C 309, 2006 12 16, p. 1, OL C 324, 2006 12 30, p. 1, OL C 162, 2008 6 25, p. 1, OL C 228, 2009 9 22, p. 40 ir OL C 128, 2010 5 18, p. 97.

(10) COM(2016) 821 final.

(11) OL C 376, 2011 12 22, p. 51.

28.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/124

(COM(2020) 456 final)

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti“

(COM(2020) 442 final)

pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 pandemijos paremti

(COM(2020) 441 final/2 – 2020/0111 (NLE))

pakeisto pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa

(COM(2020) 443 final – 2018/0166 (APP))

pakeisto pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos

(COM(2020) 445 final – 2018/0135 (CNS))

pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (ES, EURATOMAS) Nr.o1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa

(COM(2020) 446 final – 2020/0109 (APP))

pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ ir su ja susijusių dalyvavimo ir sklaidos taisyklių, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013

(COM(2020) 459 final – 2018/0224 COD)

(2020/C 364/17)

Pagrindinis pranešėjas	Petru Sorin DANDEA
Pagrindinis pranešėjas	Tommaso DI FAZIO
Pagrindinis pranešėjas	Petr ZAHRADNÍK

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2020 6 17 (COM(2020) 459 final – 2018/0224 COD) Europos Sąjungos Taryba, 2020 6 10 (COM(2020) 459 final – 2018/0224 COD) Europos Komisija, 2020 6 17: COM(2020) 441 final/2 – 2020/0111 (NLE) COM(2020) 442 final COM(2020) 443 final – 2018/0166 (APP) Europos Komisija, 2020 7 2: COM(2020) 445 final – 2018/0135 (CNS) COM(2020) 446 final – 2020/0109 (APP) COM(2020) 456 final
Teisinis pagrindas	SESV 43 straipsnio 2 dalis, 173 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 1 dalis 188 ir 304 straipsniai
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Biuro sprendimas	2020 6 9
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	206/4/5

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK žino apie sunkias COVID-19 pandemijos ekonomines ir socialines pasekmes visoms valstybėms narėms. Todėl jis tvirtai remia Komisijos pasiūlymą dėl „Next Generation EU“ kaip konkrečią spartaus ir veiksmingo ekonomikos atgaivinimo priemonę. Komisija atsižvelgė į ekonominius ir socialinius skirtumus, kuriuos lėmė po 2008 m. krizės patvirtintos priemonės, ir savo veiksmus grindė visų šalių solidarumo principu, nepaliekant nė vienos nuošalyje. Ji grįžta prie pamatinių Europos Sąjungos vertybių, išdėstytų steigiamojoje sutartyje, kurią ji ryžtingai įgyvendina.

1.2.

EESRK puikiai supranta dėl pandemijos susidariusią ypatingą ir rimtą ekonominę padėtį ir pritaria priemonėms, kurių imtasi siekiant sušvelninti neigiamą poveikį ekonominės veiklos rezultatams. Poveikis buvo įvairus, įskaitant ne tik beprecedentį paklausos šoką ir likvidumo sumažėjimą, bet ir tiekimo grandinių sustabdymą bei rimtas tiekimo problemas, kai tiekimo grandinės buvo suardytos ir daugelis bendrovių susidūrė su problemomis dėl sudedamųjų dalių, darbo, žaliavų ir pan., todėl turėjo nutraukti savo gamybos procesus. Šiuo požiūriu numatytos priemonės taip pat turi būti išskirtinės ir EESRK prašo, kad jos būtų labai visapusiškos.

1.3.

Todėl EESRK palankiai vertina sprendimą parengti Sąjungai svarbią finansinę priemonę, leidžiančią visų valstybių narių ekonomikai ir visuomenei sparčiai ir veiksmingai atsigauti. EESRK taip pat teigiamai vertina Komisijos sprendimą specialų ekonomikos gaivinimo fondą aprūpinti viskuo, ko reikia Sąjungos ekonomikai atgaivinti, ir, be to, dar kartą patvirtinti jos konkurencinę padėtį pasauliniu lygmeniu, taip pat socialinius laimėjimus, kurie yra Europos Sąjungos ypatumai ir turi išlikti esminiu tikslu.

1.4.

EESRK labai teigiamai vertina du pagrindinius Komisijos sprendimus. Pirmasis – į daugiametę finansinę programą įtraukti specialią finansinio gaivinimo priemonę. DFP yra priemonė, kurios procedūrines taisykles pripažįsta visos valstybės narės ir kuri ilgą laiką veikia tinkamai, todėl yra visiškai funkcionali. Antras svarbus sprendimas – sutelkti bendrą skolą, kuri bus grąžinta per ilgą laikotarpį, ir užkirsti kelią tam, kad ypatinga finansinė našta trumpuoju laikotarpiu tiesiogiai tektų valstybėms narėms, kurios visos (be jokios išimties) daugiau ar mažiau patiria neigiamą ekonominį ir socialinį pandemijos poveikį.

1.5.

Antruoju sprendimu Komisija paprašė leidimo pasinaudoti aukštu Europos Sąjungos kredito reitingu finansų rinkoje, kad, mokant atskiromis dalimis, visoms valstybėms narėms būtų suteiktos labai ilgalaikės bendros Europos paskolos su mažomis palūkanų normomis. Finansiniai veiksmai turi padėti kuo greičiau atgaivinti Europos ekonomiką, atkurti pasitikėjimą ir sukurti tvaresnę ir teisingesnę Sąjungą.

1.6.

EESRK palankiai vertina du pagrindinius priimtus sprendimus, nes, kaip ne kartą nurodyta pateiktuose teisėkūros ir ne teisėkūros dokumentuose, valstybių narių ekonomika nebegali viena atsispirti neigiamam krizės poveikiui, kadangi jos visos yra labai priklausomos viena nuo kitos dėl daugelį metų trukusio bendrosios rinkos konsolidavimo, kuris turėjo teigiamo poveikio, kurio ir siekė ES steigėjai ir steigiamosios sutartys.

1.7.

Apskritai, atsižvelgiant į platesnį visos DFP kontekstą, priemonė „Next Generation EU“ rodo, kaip galima sutelkti ir panaudoti bendrus ES finansinius išteklius ateityje. Be to, bendra 750 mlrd. EUR suma gali atrodyti didžiulė, tačiau ji tikrai neviršija ES ekonominių galimybių (2019 m. ji tesudarė tik 4,1 proc. ES BVP) ir gali būti visiškai grąžinta iki 2058 m.

1.8.

EESRK palankiai vertina novatorišką ir originalų požiūrį, kurio laikosi Europos Komisija siekdama padidinti ES fiskalinę bazę nuo 1,1 proc. ES BVP iki maždaug 1,7 proc. palyginamąja išraiška arba dar daugiau, jei ateityje to prireiks. EESRK mano, kad šis atsakas yra ženklas, kaip šiuolaikiškai ateityje sutelkti ir panaudoti bendrus ES finansinius išteklius.

1.9.

EESRK labai palankiai vertina tai, kad naujai pasiūlyta priemonė turėtų būti glaudžiai derinama su Europos semestro procesu, kurio perspektyvumas jau pasitvirtino, ir remia pasiūlymą valstybėms narėms nurodyti savo poreikius nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose.

1.10.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl ES biudžeto, kuriuo ketinama sukurti papildomus tikruosius nuosavus išteklius, pagrįstus skirtingais mokesčiais (pajamomis iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, skaitmeninio sektoriaus mokesčiais, didelių įmonių pajamomis). EESRK atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad didelė finansinė parama, kurios reikia ES valstybėms narėms ekonomikos krizei įveikti, turėtų būti teikiama kartu vykdant platesnio užmojo fiskalinės reformos projektą – fiskalinę sąjungą; projekto tikslas – nustatyti mokesčių režimą, grindžiamą sąžiningos konkurencijos ir solidarumo principais, ir išvengti ES šalyse egzistuojančių iškraipymų ir diskriminacijos, kurie lėmė oportunistinį tiek valstybių narių, tiek pavienių mokesčių mokėtojų elgesį ir pakenkė bendrosios rinkos vieningumui.

1.11.

EESRK ragina Europos Komisiją parengti tvirtai remiamą ir bendru sutarimu pagrįstą informacinį dokumentą dėl ES nuosavų finansinių išteklių; EESRK supranta, kad priemonės „Next Generation EU“ lėšų grąžinimo laikotarpis yra ilgas, tačiau galutinis sprendimas dėl nuosavų išteklių turi būti priimtas gerokai anksčiau.

1.12.

EESRK primygtinai ragina kuo greičiau pradėti taikyti Komisijos pasiūlytas priemones, nes laiko veiksnys yra itin svarbus. Todėl jis ragina Tarybą nedelsiant pasiekti bendrą sutarimą įtikinant tas valstybes nares, kurios šiuo sunkiu metu nepritaria vienybės ir sanglaudos vertybės planui, primenant joms, kad visos šalys be išimčių yra ekonomiškai ir socialiai priklausomos viena nuo kitos.

1.13.

Galiausiai EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad krizė dar kartą pabrėžė būtinybę paspartinti euro zonai skirtas reformas ir įveikti apribojimus, vis dar trukdančius tikrai ekonominei, socialinei, fiskalinei ir politinei integracijai. Tai EESRK jau pabrėžė per ankstesnę 2008 m. užklupusią finansų krizę.

2. Komisijos pasiūlymo santrauka

2.1.

Reaguodama į COVID-19 pandemiją ir jos tiesioginius ekonominius ir socialinius padarinius, 2020 m. birželio 27 d. Europos Komisija pasiūlė laikiną 750 mlrd. EUR vertės gaivinimo priemonę „Next Generation EU“, kuria siekiama padidinti ES biudžeto finansinį pajėgumą.

2.2.

Ekonomikos gaivinimo priemonė įtvirtinta sustiprintoje 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje, siekiant investicijas greitai nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia, sustiprinti bendrąją rinką, suintensyvinti bendradarbiavimą tokiose srityse kaip sveikata ir krizių valdymas, taip pat aprūpinti Sąjungą ilgalaikiu biudžetu, kad ji galėtų skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir kurti teisingesnę ir atsparesnę ekonomiką.

2.3.

Gaivinimo planą sudaro 440 mlrd. EUR subsidijos dalis, kuri bus paskirstyta visoms biudžeto išlaidų kategorijoms. Be to, 60 mlrd. EUR bus suteikta garantijomis. Valstybėms narėms paskolomis bus suteikta apie 250 mlrd. EUR.

2.4.

Siūlomoms ekonomikos gaivinimo priemonėms finansuoti Komisija Sąjungos vardu finansų rinkose skolinsis iki 750 mlrd. EUR ekonomikos gaivinimo priemonėms 2021–2024 m. laikotarpiu.

2.5.

Kad tai taptų įmanoma, Komisija pasinaudos manevringumo marža – skirtumu tarp ilgalaikio biudžeto nuosavų išteklių viršutinės ribos (didžiausios lėšų sumos, kurios Sąjunga gali prašyti iš valstybių narių savo finansiniams įsipareigojimams įvykdyti) ir faktinių išlaidų viršutinės ribos (DFP mokėjimų viršutinės ribos).

2.6.

Nuosavų išteklių viršutinė riba išimties tvarka ir laikinai padidinama 0,6 procentiniais punktais. Šis padidinimas papildys nuolatinę nuosavų išteklių viršutinę ribą – 1,4 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų, kuri siūloma atsižvelgiant į ekonominį netikrumą ir „Brexit’ą“. 0,6 procentinių punktų padidinimas nustos galioti, kai bus grąžintos visos lėšos ir nustos egzistuoti visi įsipareigojimai.

2.7.

Kadangi ES biudžeto manevringumo marža yra garantija, ES galės išleisti skolos vertybinius popierius gana palankiomis sąlygomis, palyginti su daugeliu pavienių valstybių narių. Surinktos lėšos bus grąžintos iš būsimų ES biudžetų nuo 2027 m. iki vėliausiai 2058 m. Paskolas grąžins besiskolinančios valstybės narės.

2.8.

Kadangi paskolos dalis yra 250 mlrd. EUR, ES turės kolektyviai grąžinti 500 mlrd. EUR per nuosavų išteklių mechanizmą (tačiau ES taip pat būtų atsakinga už valstybių narių neįvykdytus likusius 250 mlrd. EUR paskolų įsipareigojimus).

2.9.

Siekdama palengvinti pritrauktų rinkos lėšų grąžinimą ir toliau padėti mažinti spaudimą nacionaliniams biudžetams, Komisija vėlesniame 2021–2027 m. finansinio laikotarpio etape pasiūlys papildomų naujų nuosavų išteklių (be jau pasiūlytų išteklių). Jie bus glaudžiai susiję su ES prioritetais (klimato kaita, žiedine ekonomika ir sąžiningu apmokestinimu).

2.10.

Lėšų, gautų iš ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinio, panaudojimas grindžiamas trimis ramsčiais.

2.10.1.

1 RAMSTIS. Parama valstybėms narėms, kad jos atsigautų, atitaisytų žalą ir išeitų iš krizės sustiprėjusios; tai apima įvairias priemones investicijoms ir reformoms remti valstybėse narėse, kuriose krizės poveikis ir atsparumo poreikiai yra didžiausi:

—	nauja 560 mlrd. EUR vertės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, kuri bus naudojama investicijoms ir reformoms, skirtoms ekonomikos atgaivinimui ir atsparumui užtikrinti;

—	pagal iniciatyvą „REACT-EU“ iki 2022 m. bus skirta 55 mlrd. EUR papildomų sanglaudos politikos lėšų;

—	„Europos socialinio fondo+“ pakeitimai;

—	pasiūlymas padidinti Teisingos pertvarkos fondą iki 40 mlrd. EUR;

—	pasiūlymas padidinti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai biudžetą 15 mlrd. EUR.

2.10.2.

2 RAMSTIS. Postūmis ekonomikai ir pagalba siekiant atgaivinti privačiojo sektoriaus investavimą:

—	nauja Mokumo palaikymo priemonė panaudos ES biudžeto garantiją siekiant sutelkti privačių išteklių skubiai paramai teikti gyvybingoms Europos įmonėms iš visų ekonomikos sektorių;

—	sustiprinta programa „InvestEU“ itin gerai tinka investicijoms sutelkti ir Sąjungos politikai remti atsigaunant po gilios ekonomikos krizės tokiose srityse kaip tvari infrastruktūra, inovacijos ir skaitmeninimas;

—	pagal programą „InvestEU“ Komisija siūlo sukurti strateginių investicijų priemonę, kuria būtų didinamas Europos atsparumas stiprinant strateginį savarankiškumą gyvybiškai svarbiose tiekimo grandinėse Europos lygmeniu.

2.10.3.

3 RAMSTIS. Mokymasis iš krizės patirties ir Europos strateginių uždavinių sprendimas:

—	nauja 9,4 mlrd. EUR vertės sveikatos programa „EU4Health“ siekiama užtikrinti, kad Sąjunga turėtų ypatingos svarbos pajėgumų sparčiai reaguoti į būsimas krizes;

—	papildomi 2 mlrd. EUR Sąjungos civilinės saugos mechanizmui „rescEU“;

—	programos „Europos horizontas“ padidinimas iki 94,4 mlrd. EUR;

—	EUR Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės, susietos su nauja „Išorės veiksmų garantija“, padidinimas iki 86 mlrd. EUR ir papildomas 1 mlrd. EUR Europos darnaus vystymosi fondui;

—	5 mlrd. EUR papildymas Humanitarinės pagalbos priemonei.

2.11.

Be padidintų lėšų pagal priemonę „Next Generation EU“, Komisija siūlo stiprinti kitas programas, kad jos galėtų svariai prisidėti didinant Sąjungos atsparumą ir sprendžiant su pandemija ir jos pasekmėmis susijusias problemas:

Skaitmeninės Europos programa; Europos infrastruktūros tinklų priemonė; bendrosios rinkos programa ir bendradarbiavimo mokesčių ir muitų srityse remiančios programos; programa „Erasmus+“; programa „Kūrybiška Europa“; bendra žemės ūkio politika ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas; prieglobsčio ir migracijos fondo ir Integruoto sienų valdymo fondas; vidaus saugumo fondas; Sąjungos pasirengimo narystei pagalba.

2.12.

Ekonomikos gaivinimo fondas įtrauktas į ES biudžeto struktūrą. Todėl paramos mokėjimui reikės programavimo ir jis yra susijęs su Europos semestru (taigi ir makroekonominėmis sąlygomis). Paramos mokėjimas taip pat susijęs su Europos Komisijos biudžeto valdymo ir kontrolės sistemomis ir jam taikoma Europos Parlamento biudžeto kontrolė.

2.13.

Siekdama pratęsti pereinamąjį laikotarpį iki iš dalies pakeisto Sprendimo dėl nuosavų išteklių ratifikavimo ir jau 2020 m. skirti labai reikalingą finansavimą darbuotojams, įmonėms ir valstybėms narėms, Komisija taip pat siūlo pakoreguoti dabartinį 2014–2020 m. ilgalaikį biudžetą, kad dar 2020 m. būtų galima skirti daugiau lėšų.

2.14.

ES ekonomikos augimo strategija, Europos žaliasis kursas, įskaitant sausio mėn. pasiūlytą Teisingos pertvarkos mechanizmą, ir Sąjungos skaitmeninės ir pramonės strategijos yra gyvybiškai svarbios tvariam ES atsigavimui ir tebėra Komisijos pasiūlymų pagrindas, nes visos šios priemonės yra labai svarbios siekiant užtikrinti mūsų ekonomikos pažangą ir ateitį būsimai kartai. Todėl investicijos ir reformos, kuriomis siekiama pažangos, turės būti įtrauktos į visus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

2.15.

Nors 2018 m. gegužės mėn. Komisija pasiūlė panaikinti visus su pajamomis susijusius koregavimus (lengvatas), atsižvelgdama į COVID-19 pandemijos ekonominį poveikį, dabar Komisija laikosi pozicijos, kad laipsniškas lengvatų panaikinimas ir ekonomikos atgaivinimo planas gali neproporcingai padidinti tam tikrų valstybių narių įnašus kitame ilgalaikiame biudžete. Siekdama to išvengti, Komisija siūlo dabartines lengvatas laipsniškai naikinti per kur kas ilgesnį laikotarpį.

2.16.

Svarbiu ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinio elementu išlieka Komisijos pasiūlymas dėl Reglamento dėl ES biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

Kalbant apie Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen 2020 m. gegužės 27 d. Europos Parlamentui pristatytą ekonomikos gaivinimo planą, EESRK ypač palankiai vertina ir pritaria svarbiems argumentams, paskatinusiems parengti priemonę „Next Generation EU“. Ši priemonė yra teisingas kartų paktas, kuriuo bus sukurta stipresnė ir į ateitį orientuota Europos Sąjunga. Bus numatytos tinkamos priemonės, kad Europos Sąjunga taptų stipresnė ir darnesnė, kad ateities kartos iš to gautų daug naudos, o ne tik prisiimtų su dabartine ilgalaike skola susijusią naštą.

3.2.

EESRK visų pirma nurodo šias priežastis, kodėl pasiūlymas yra neeilinis ir net revoliucinis:

—	pirmą kartą ES biudžeto ištekliai turi būti naudojami su netiesiogine skola, kuri bus grąžinama per ateinančius 30 metų;

—	pirmą kartą ištekliai bus pasiskolinti finansų rinkose, o sprendimas – išbandytas rinkos sąlygomis; per šį laikotarpį visą sumą garantuotų visa ES;

—	priėmus šį sprendimą ateityje galėtų padidėti ES nuosavi ištekliai ir atitinkamai sumažėti jos tiesioginė priklausomybė nuo valstybių narių įnašų;

—	jis taip pat padidintų Sąjungos finansinę bazę nuo 1,1 proc. ES BVP, kaip yra dabar, iki maždaug 1,7 proc. palyginamąja išraiška;

—	šis sprendimas yra labai palankus ne tik tiems, kurie tiesiogiai nukentėjo nuo pandemijos, bet ir tiems, kuriems reikia pagalbos struktūrinėms reformoms vykdyti;

—	pasiūlymas labai priklauso nuo finansinių priemonių naudojimo, kuris užtikrins veiksmingesnį išteklių perskirstymą.

3.3.

Šiame etape būtina vengti abipusio neigiamo poveikio, parodant solidarumą su šalimis, kurios labiausiai nukentėjo nuo pandemijos ir (arba) kurių ekonomika silpnesnė dėl dabartinio euro zonos disbalanso ir apribojimų.

3.4.

EESRK vertina pranešimą apie priemonę „Next Generation EU“ ir pasiūlymą, pateiktą pakeistame pasiūlyme dėl 2021–2027 m. DFP padidinti ES fiskalinę (biudžeto) bazę ir pritaikyti ją prie dabartinių skubių poreikių. Siūlomos fiskalinės priemonės taip pat papildo veiksmus, kurių jau imtasi įgyvendinant pinigų ir struktūrinę politiką bei reguliavimo sistemas.

3.5.

Daugelyje ankstesnių nuomonių, ypač 2018 m. nuomonėje dėl 2021–2027 m. DFP, EESRK ragino parengti tvirtą ES biudžetą ir ES aprūpinti finansiniais ištekliais, kad ji galėtų patikimai įgyvendinti savo politinę darbotvarkę (1).

3.6.

Kalbant apie ES biudžeto finansavimą, EESRK ir Europos Parlamentas jau seniai ragina sukurti pakankamai daug savarankiškų, skaidrių ir sąžiningų nuosavų išteklių ir atsisakyti BNP pagrįstų įnašų dominavimo. EESRK pritaria Mario Monti vadovaujamos Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais išvadoms (2). Pajamų didinimo metodai turėtų papildyti ir sustiprinti ES politikos tikslus. Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl papildomų tikrųjų nuosavų išteklių (3).

3.7.

EESRK ragina Europos Komisiją parengti politikos aplinkybių dokumentą ir atlikti nuosavų finansinių išteklių galimybių tyrimą. EESRK supranta, kad prireiks šiek tiek laiko galutiniam sprendimui priimti. Tačiau būtų labai gerai pašalinti dabartinį netikrumą dėl ES biudžeto finansavimo būdo. Nesant sprendimo, visa ši koncepcija yra labai trapi.

3.8.

EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą, susijusį su ekonomikos gaivinimo planu, per ilgesnį laikotarpį nei pasiūlyta 2018 m., palaipsniui panaikinti dabartines lengvatas tam tikroms valstybėms narėms neto mokėtojoms. Tačiau EESRK ir toliau laikosi pozicijos, kurią jis išdėstė savo neseniai priimtose nuomonėse, kuriose jis galiausiai ragina panaikinti visas lengvatas (4).

3.9.

Kadangi priemonė „Next Generation EU“ buvo įtraukta į ES biudžetą, tai apims ir sąsają su Europos semestru (sąlygų požiūriu) ir su Komisijos valdymo ir kontrolės sistema, kurią taip pat kontroliuoja Europos Parlamentas. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad dėl galimų prieštaravimų tarp valstybių narių ir Komisijos arba tarp Komisijos ir Europos Parlamento gali būti labai vėluojama išmokėti lėšas.

3.10.

EESRK mano, kad valstybės narės turi gerokai pagerinti savo programavimo gebėjimus, kad per pirmuosius trejus naujosios finansinės programos metus būtų paskirstyta ir veiksmingai panaudota papildoma 165 mlrd. EUR suma. Komitetas taip pat rekomenduoja Komisijai apsvarstyti galimybę užtikrinti, kad taisyklės taptų lankstesnės ir būtų galima padėti valstybėms narėms papildomam programavimui atlikti.

3.11.

EESRK palankiai vertina pagrindinių Europos Parlamento frakcijų pirmininkų raštą, kuriame jie ragina Europos Vadovų Tarybą ir Tarybą sparčiai pasiekti susitarimą remiantis Komisijos pasiūlymu. EESRK taip pat palankiai vertina 2020 m. gegužės 15 d. Parlamento rezoliucijai, kurioje Parlamentas pritaria 2 trln. EUR vertės ekonomikos gaivinimo priemonių rinkiniui COVID-19 padariniams pašalinti (5).

3.12.

EESRK pripažįsta, kad priemonių rinkinys, skirtas ekonomikos gaivinimo priemonei sukurti ir 2021–2027 m. DFP pritaikyti prie laikotarpio po COVID-19 poreikių, laikomas neeiliniu ES finansavimo žingsniu, tačiau jis taip pat yra būtinas ir skubus. Dabartinėmis aplinkybėmis ES biudžeto politika būtų buvusi tiesiog nepakankamai lanksti ir negalėtų remti jokių veiksmų, kurie galėtų akivaizdžiai padėti išspręsti krizinę padėtį.

3.13.

EESRK taip pat supranta, kad pasiūlymas yra geriausias, kokį galima pateikti dabartinėmis politinėmis aplinkybėmis.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

Kalbant apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, EESRK labai palankiai vertina siūlomą sąsają su Europos semestro procesu ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, kurie gali būti finansavimo pagrindas ir kriterijus.

4.2.

Kalbant apie iniciatyvą „REACT-EU“, EESRK palankiai vertina ne tik gana tvirtą sanglaudos politikos bazės padidinimą, bet ir išskirtines lankstumo taisykles, skirtas paremti sritis, kurioms reikia pagalbos, ir neatidėliotinus prioritetus.

4.3.

EESRK taip pat tvirtai pritaria tam, kad būtų gerokai padidinti Teisingos pertvarkos fondo asignavimai ir siūlomi veiksmai pagal kitus Teisingos pertvarkos mechanizmo ramsčius. Sukurta schema dabar gali lengviau ir tvirčiau remti struktūrinį pokytį pereinant prie naujos ir įvairesnės ekonominės veiklos, kuri yra labai svarbi ES žaliojo kurso dalis.

4.4.

Siekiant sugrįžti į iki krizės buvusią ekonominę padėtį, labai svarbu sudaryti palankias sąlygas privačioms investicijoms. EESRK palankiai vertina pasiūlymą sukurti Mokumo palaikymo priemonę, kuri turėtų padėti nuo pandemijos nukentėjusioms klestinčioms įmonėms.

4.5.

EESRK palankiai vertina priemonės „Next Generation EU“ antrojo ramsčio turinį, kuriame daugiausia dėmesio skiriama investicinės veiklos, kuri bus remiama naujoviškomis finansinėmis priemonėmis, atgaivinimui.

4.6.

EESRK palankiai vertina priemonės „Next Generation EU“ trečiojo ramsčio turinį, kuriame nagrinėjami klausimai, už kuriuos iki šiol daugiausia būdavo atsakingos valstybės narės.

4.7.

EESRK mano, kad priemonės „Next Generation EU“ struktūra yra tinkamai subalansuota ir ja atsižvelgiama į poreikius, kurie turi būti patenkinti bendrais ES ištekliais, kartu laikantis subsidiarumo principo.

2020 m. liepos 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 106, OL C 81, 2018 3 2, p. 131, OL C 75, 2017 3 10, p. 63 ir OL C 34, 2017 2 2, p. 1.

(2) FUTURE FINANCING: Final report and recommendations of the High-Level Group on Own Resources December 2016 https://ec.europa.eu/budget/mff/hlgor/library/reports-communication/hlgor-report_20170104.pdf

(3) OL C 440, 2018 12 6, p. 106 ir OL C 81, 2018 3 2, p. 131.

(4) OL C 440, 2018 12 6, p. 106.

(5) https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2020-0124_LT.html

28.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/132

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

(COM (2020) 408 final – 2020/0104 (COD))

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė

(COM (2020) 409 final – 2020/0103 (COD))

(2020/C 364/18)

Pagrindinis pranešėjas

Dimitris DIMITRIADIS

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Sąjungos Taryba, 2020 6 10 Europos Parlamentas, 2020 6 17
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 175 straipsnio 3 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius

Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	208/4/4

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina siūlomą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (toliau – Priemonė) (1).

1.2.

Be ekonominio aspekto, Europos Komisijos pasiūlymu taip pat iš esmės skatinama stiprinti ir vienyti Europos šeimą, nes taip didinamas valstybių narių solidarumas ir bendradarbiavimas.

1.3.

Europos Komisijos pasiūlymas, be kita ko, įrodo, kad Europos Sąjunga, jeigu esama tinkamos politinės valios, gali veiksmingai įveikti dideles krizes, rasti rimtus ir patikimus sprendimus ir pasiekti būtinus ir realistiškus kompromisus, galiausiai iš esmės prisidėdama prie Europos idealo propagavimo.

1.4.

ESRK mano, kad pagal Priemonę turėtų būti remiamas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ir skaitmeninės ekonomikos naudojant priemonės „Next Generation EU“ (2) lėšas, kad būtų sumažintas socialinis ir ekonominis perėjimo poveikis labiausiai nukentėjusiuose regionuose.

1.5.

Atsižvelgiant į COVID-19 krizę, būtinybė užtikrinti tvarų, ekologišką ir skaitmeninį atsigavimą tapo dar aktualesnė, kaip ir būtinybė remti pažeidžiamiausius regionus.

1.6.

EESRK jau yra aiškiai nurodęs, kad jis „pasisako už tvirtą Reformų rėmimo programos (3) ir Europos semestro (4) sąsają“. Todėl valstybių narių pateiktais planais turėtų būti sprendžiami pagrindiniai per Europos semestrą nustatyti uždaviniai ir jie turėtų būti suderinti su Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės darbotvarkės principais.

1.7.

Reikia greitai ir veiksmingai koordinuoti Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos veiksmus, kad būtų išvengta vėlavimų, kurie trukdytų pasiekti Priemonės tikslus.

1.8.

Atsižvelgiant į trumpą laiką, per kurį turėtų būti parengti ir užbaigti įvairūs projektų planai, valstybės narės turi nedelsdamos imtis visapusiškų atsakomųjų veiksmų.

1.9.

EESRK mano, kad labai svarbu, kad valstybės narės glaudžiai bendradarbiautų su Europos Komisija tam, kad patvirtintų, stebėtų ir užtikrintų sėkmingą pagal Priemonę pateiktų projektų planų užbaigimą.

1.10.

Planuose turėtų būti numatyta tiesioginė finansinė parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

1.11.

EESRK mano, jog labai svarbu, kad visos paskelbtos priemonės, ypač tos, pagal kurias teikiama finansinė parama, būtų papildytos aiškia ir verslui naudinga informacija klausimais, kokios rūšies parama teikiama, kaip MVĮ gali veiksmingai pasinaudoti įvairiomis esamomis ES finansinėmis priemonėmis, į ką kreiptis ES lygmeniu kilus klausimų, kokios nacionalinės įstaigos dalyvauja skirstant lėšas, į kokius nacionalinius subjektus MVĮ gali kreiptis, koks yra nacionalinių bankų vaidmuo ir kokios jų pareigos.

1.12.

Projektų teikimą, tvirtinimą, stebėseną ir užbaigimą būtų galima paspartinti aktyviai įtraukiant privačiojo sektoriaus konsultacines bendroves, turinčias pasaulinės patirties atitinkamose srityse.

1.13.

EESRK dar kartą pabrėžia, kad reikia dalytis geriausios ES patirties pavyzdžiais ir pagreitinti turimų lėšų paskirstymo ir išmokėjimo biurokratines procedūras, kartu užtikrinant reikiamą Europos Komisijos teikiamą techninę paramą (5).

1.14.

Valstybių narių pateiktuose planuose turėtų būti atsižvelgiama į socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį ir nuomones. Visų pirma, EESRK jau ragino užtikrinti aktyvesnį organizuotos pilietinės visuomenės vaidmenį „ieškant sutarimo tarp Europos Komisijos ir valstybių narių vizijos dėl Reformų programų turinio“ (6).

1.15.

Techninės paramos priemonė gali veiksmingai papildyti Komisijos pasiūlytus priemonių rinkinius, skirtus COVID-19 pandemijos ekonominiams padariniams šalinti.

2. Įžanga ir bendrosios pastabos

2.1.

Siūlomos Priemonės tikslas – skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą gerinant valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, švelninant socialinį ir ekonominį krizės poveikį ir remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kurios tikslas – neutralaus poveikio klimatui Europa iki 2050 m., taip padedant atkurti valstybių narių ekonomikos augimo potencialą pasibaigus COVID-19 krizei, skatinant darbo vietų kūrimą ir tvarų ekonomikos augimą.

2.2.

Priemonė bus grindžiama negrąžintinos finansinės paramos ir paskolų teikimu siekiant padėti šalims, ypač turinčioms mažesnes pajamas vienam gyventojui ir didelį nedarbą, tinkamai įveikti sunkias ekonomines pandemijos pasekmes.

2.3.

Paskolos papildys negrąžintiną paramą ir joms bus taikomi ilgi terminai ir palankios palūkanų normos, kuriomis naudojasi Sąjunga.

2.4.

COVID-19 pandemija yra mūsų laikų pasaulinė sveikatos krizė, kuri iki šiol (2020 m. birželio 12 d. duomenimis) nusinešė daugiau kaip 420 000 žmonių gyvybių (7). COVID-19 yra daug daugiau nei tik sveikatos krizė: ji padarė didžiulį socialinį ir ekonominį poveikį visame pasaulyje, kurio mastą vis dar sunku įvertinti. Remiantis naujausia Pasaulio banko pasaulinių ekonomikos perspektyvų ataskaita (2020 m. birželio mėn.), koronaviruso sukeltas šokas lems giliausią pasaulinį ekonomikos nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo.

2.5.

Prognozuojama, kad 2020 m. pasaulio ekonomika sumažės 5,2 proc., t. y. maždaug tris kartus daugiau nei 2008–2009 m. pasaulinės finansų krizės metu. Numatoma, kad 2020 m. tarp išsivysčiusios ekonomikos šalių realiojo BVP augimo tempas bus atitinkamai -6,1 proc. JAV ir, atitinkamai, -9,1 proc. euro zonoje. Pasaulio banko 2020 m. birželio mėn. ataskaitoje (8) aiškiai nurodoma: „kadangi daugiau nei 90 proc. besivystančių rinkų ir besivystančių šalių prognozuojama, kad pajamos vienam gyventojui šiemet mažės, tikėtina, kad daug milijonų žmonių vėl pateks į skurdą.“

COVID-19 sukelto šoko ekonominiai padariniai (9):

1)	padidėjęs neapibrėžtumas, skatinantis atsargumo sumetimais taupyti;

2)	sumažėjęs vartojimas;

3)	sumažėjęs susidomėjimas gamybinėmis investicijomis;

4)	didėjantis nedarbas, kurio dalis greičiausiai išliks nuolatiniu;

5)	sumažėjusi pasaulinės prekybos apimtis ir dideli pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimai;

6)	biržos prekių kainų (ypač naftos kainų) mažėjimas, dėl kurio tradiciniams biržos prekių eksportuotojams tampa ypač sunku finansuoti einamąsias sąskaitas;

7)	staigus reikalaujamų rizikos priedų, susijusių su rizikingo turto laikymu, padidėjimas.

2.6.

Dabar jau žinome, kad priemonės, kurios gali padėti išspręsti sveikatos krizę, gali pagilinti ekonomikos krizę ir atvirkščiai. Priemonės, kurių imamasi pandemijos kreivės išlyginimui, neišvengiamai padidina makroekonominio nuosmukio kreivę ir kelia pavojų visoms tiekimo grandinėms, įskaitant labai svarbias žmogaus išgyvenimui (maistas ir vaistai). Jei pandemijos poveikis ir toliau didės, gali kilti finansų krizė, dėl kurios gali sustoti skolinimas, tęstis pasaulinis nuosmukis ir sulėtėti ekonomikos atsigavimas. Kaip teigiama 2020 m. birželio mėn. Pasaulio banko ataskaitoje „Pasaulio ekonomikos perspektyvos“, „dėl didėjančio skolos lygio pasaulinė finansų sistema tapo pažeidžiamesnė įtampai finansų rinkoje“.

2.7.

Todėl reikalinga skubi ir didelio masto finansinė parama ekonominiams pastarojo meto krizės padariniams pažaboti ir užtikrinti, kad valstybių narių ekonomika taptų atsparesnė ir geriau pasirengusi ateičiai.

2.8.

Ekonominiai prioritetai turėtų būti šie:

1)	svarbu užtikrinti, kad darbuotojai liktų įdarbinti, net jei jie yra karantine arba buvo priversti likti namuose;

2)	pažeidžiamas gyventojų grupes remiančios viešosios ir privačiosios institucijos turi gauti finansinę paramą iš vyriausybių;

3)	MVĮ turėtų būti apsaugotos nuo bankroto (poreikis mokesčių mokėtojų pinigais remti dideles ne finansų bendroves yra kur kas mažiau akivaizdus);

4)	atsižvelgiant į padidėjusį neveiksnių paskolų skaičių, prireiks politinių priemonių finansų sistemai paremti;

5)	turėtų būti priimti fiskaliniai paketai, atitinkantys su krize susijusį BVP praradimą.

2.9.

Dabar Komisija siūlo skirti didesnį ES biudžetą siekiant atitaisyti tiesioginę ekonominę ir socialinę pandemijos žalą, paskatinti atsigavimą ir užtikrinti geresnę ateitį naujai kartai. Siekdama užtikrinti, kad visose valstybė narėse atsigavimas būtų tvarus, vienodas, įtraukus ir teisingas Europos Komisija siūlo sukurti naują ekonomikos gaivinimo priemonę pavadinimu „Next Generation EU“, įtrauktą į veiksmingą ir šiuolaikišką pakoreguotą ilgalaikį ES biudžetą. Priemonės „Next Generation EU“ pavyzdinė iniciatyva yra Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (10).

3. Bendrieji ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir techninės paramos priemonės principai

3.1.

EESRK labai palankiai vertina ir remia siūlomą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (toliau – Priemonė) ir Techninės paramos priemonę (toliau – Priemonė), kurių tikslas – teikti didelio masto finansinę paramą viešosioms investicijoms ir reformoms, visų pirma žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srityse. Šia parama siekiama ne tik padėti valstybių narių ekonomikai tapti atsparesne ir geriau pasirengusia ateičiai, bet ir padėti greičiau ir veiksmingiau įveikti pandemijos padarinius.

3.2.

EESRK yra labai susirūpinęs dėl pandemijos ekonominių padarinių valstybėse narėse, ypač susijusių su išaugusiu nedarbu (jaunimo nedarbas kai kuriose pietinėse ES šalyse pasiekė net 33 proc.), taip pat dėl padidėjusio skurdo lygio.

3.3.

EESRK sutinka, kad pandemija, regis, yra „didžiausias ekonominis sukrėtimas po Didžiosios depresijos, turintis pražūtingų padarinių milijonams mūsų piliečių ir įmonių, ir, žinoma, galintis pagilinti ekonominius ir socialinius skirtumus bei lemti didelį susiskaidymą“ (11).

3.4.

EESRK jau yra pabrėžęs, kad ši ekonomikos raida „nevyko vienodai visoje ES teritorijoje ir euro zonoje ir kad konvergencijos pažanga išlieka nepakankama. Tvarumas taip pat tampa vis sudėtingesniu uždaviniu ES“ (12).

3.5.

EESRK yra įsitikinęs, kad „Europos integracija atsidūrė kryžkelėje. Iš pastarosios ilgalaikės ekonomikos krizės ir gilių socialinių randų, kuriuos ji paliko kelete valstybių narių, išmokome vieno dalyko – tai, kad nėra valstybių narių ir regionų ekonominės ir socialinės konvergencijos, todėl kyla grėsmė Europos projekto politiniam tvarumui ir visai Europos piliečių iš jo gautai naudai“ (13).

3.6.

EESRK mano, kad „Europos ekonomikos konkurencingumo, t. y. jos pajėgumo tvariai didinti savo produktyvumą ir gyvenimo lygį, stiprinimas kartu siekiant neutralizuoti poveikį klimatui, ypač vykdant mokslinius tyrimus, plėtrą ir užtikrinant gausesnius bei geresnius darbuotojų įgūdžius, turėtų būti vykdomas kartu su šiomis iniciatyvomis“ (14).

3.7.

EESRK yra įsitikinęs, kad „Ekonomikos ir darbo rinkos atsparumo plėtojimas užtikrinant ekonominį, socialinį, aplinkos ir institucinį tvarumą turėtų būti pagrindinė politikos kryptis, kuria bus skatinama didėjanti konvergencija ir teisingumas pereinant prie poveikį klimatui neutralizuojančios ekonomikos (t. y. ekonomikos, kurioje išmetamas ir sugeriamas vienodas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis), kartu sprendžiant skaitmeninimo ir demografinių pokyčių keliamas problemas“ (15). Be to, EESRK palaiko raginimą Europos Sąjungai įsipareigoti iki 2050 m. užtikrinti neutralų anglies dioksido poveikį klimatui ir atitinkamai pakoreguoti tikslą iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) 2019 m. ataskaitoje dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje nurodoma, kad pasauliniu mastu išmetamą teršalų kiekį reikia mažinti po 7,6 proc. per metus pradedant jau dabar, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 1,5 oC. Tai reiškia, kad iki 2030 m. pasaulinį išmetamą teršalų kiekį reikia sumažinti mažiausiai 68 proc.

3.8.

Todėl EESRK pritaria, kad pagrindinis Priemonės tikslas turėtų būti:

1)	skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

2)	švelninti socialinį ir ekonominį krizės poveikį ir

3)	remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kurios tikslas – neutralaus poveikio klimatui Europa iki 2050 m., taip padedant atkurti valstybių narių ekonomikos augimo potencialą pasibaigus COVID-19 krizei, skatinant darbo vietų kūrimą ir tvarų ekonomikos augimą.

3.9.

EESRK pabrėžia, kad šios investicijos ir reformos turėtų būti orientuotos į žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos uždavinių sprendimą ir investicijų reikmes, o drauge ir į tvarų atsigavimą.

3.10.

Šiuo metu plačiai pripažįstama, kad žalioji skatinimo politika turi pranašumų, palyginti su tradicinėmis fiskalinėmis paskatomis, ir kad klimatui palanki politika taip pat pasižymi geresnėmis ekonominėmis savybėmis. Ekologiškos statybos projektai, pavyzdžiui, šiluminės izoliacijos arba atsinaujinančiosios energijos infrastruktūra, gali turėti didesnį didinamąjį poveikį dėl mažesnių ilgalaikių energijos sąnaudų ir poveikio visai ekonomikai.

3.11.

EESRK sutinka, kad finansų įstaigoms ir vyriausybėms atėjo laikas ne tik skirti lėšų epidemijos kontrolei ir atitinkamiems biomedicininiams moksliniams tyrimams, investuoti į sienų saugumą, saugias keliones ir saugią prekybą, bet ir pradėti taikyti ES taksonomiją tvarioms investicijoms (2019 m.), palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro naudojant esamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijas, iškastiniam kuro teikiamas subsidijas nukreipti į ekologiškus ir pažangius klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos infrastruktūros projektus, investuoti į žiedinę ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, pereiti nuo pramoninio prie regeneracinio žemės ūkio ir investuoti į maisto tiekimo saugumą, skatinti Europos tiekimo grandines, sumažinti transportavimo poreikius ir išnaudoti skaitmeninės revoliucijos teikiamą naudą, kartu užtikrinant IRT tinklų saugumą (16).

3.12.

EESRK pritaria Tarptautinei energetikos agentūrai, kad perėjimas prie švarios energijos gali suteikti postūmį Europos ekonomikai ir padėti įgyvendinti plataus užmojo darbo vietų kūrimo ir klimato kaitos tikslus modernizuojant energetikos sistemas. Atsižvelgiant į tai, kad vyriausybės tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 70 proc. pasaulinių investicijų į energetiką, šiuo krizės laikotarpiu jų veiksmai yra svarbesni nei bet kada anksčiau. Politikos nuostatos gali aktyviai nukreipti su energetika susijusias investicijas tvaresniu keliu, o energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinantieji energijos ištekliai ir baterijų kaupimo įrenginiai turėtų tapti ekonomikos atsigavimo pagrindu. Pagal energetikos sektoriaus skatinimo programas pirmiausia turėtų būti remiami dabartiniai darbuotojai, naujų darbo vietų kūrimas ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas. Tarptautinė energetikos agentūra (17) rekomenduoja remtis tuo, kas jau padaryta ir galvoti apie ateitį. Lengviausia yra išplėtoti politines priemones, grindžiamas esamomis teisinėmis ir institucinėmis struktūromis.

3.13.

EESRK tvirtai pritaria, kad šiuo reglamentu nustatyta Priemonė turėtų padėti integruoti klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą ir pasiekti bendrą tikslą – 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti.

3.14.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad priemonė iš esmės turėtų būti grindžiama negrąžintinos finansinės paramos teikimu siekiant padėti šalims, ypač toms, kurių pajamos vienam gyventojui yra mažesnės ir kuriose aukštas nedarbo lygis, tinkamai susidoroti su sunkiais ekonominiais pandemijos padariniais, o paskolos turėtų tik papildyti negrąžintiną paramą ir joms turėtų būti taikomi ilgi terminai ir palankios palūkanų normos, kuriomis naudojasi Sąjunga.

3.15.

EESRK pritaria Komisijos ketinimui pasinaudoti visa ES biudžeto galia, kad investicijos būtų sutelktos ir finansinė parama būtų teikiama svarbiausiais pirmaisiais ekonomikos atsigavimo metais, kartu priimant skubią Europos ekonomikos gaivinimo priemonę, kurią sudaro 808 984,090 mln. EUR (dabartinėmis kainomis) ir sustiprintą 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP).

3.16.

EESRK ragina „tęsti veiksmingas struktūrines reformas ir tikslines investicijų strategijas“ (18).

3.17.

EESRK pritaria ketinimui nustatyti atskirą techninės paramos priemonę, kuria galėtų naudotis visos valstybės narės ir kuri pakeistų Struktūrinių reformų rėmimo programą (SRRP) (19).

4. Nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų rengimas, pateikimas, vertinimas ir terminai

4.1.

EESRK mano, kad Priemonės lėšos turi būti kuo greičiau skiriamos valstybėms narėms, kurios savo ruožtu turėtų jas veiksmingai panaudoti, kad būtų kuo labiau padidinta Priemonės teikiama nauda.

4.2.

Valstybės narės turėtų parengti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriuose būtų nustatyta ateinančių ketverių metų reformų ir investicijų darbotvarkė.

4.3.

EESRK mano, kad šiais planais turėtų būti siekiama spręsti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria valstybės narės, kaip nustatyta Europos semestre, tokiose srityse kaip konkurencingumas, našumas, švietimas ir įgūdžiai, sveikata, užimtumas ir ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda. Planais taip pat turėtų būti užtikrinama, kad šios investicijos ir reformos būtų tinkamai nukreiptos į problemas, susijusias su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, kad būtų padedama kurti darbo vietas ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, o Sąjunga taptų atsparesnė.

4.4.

EESRK mano, kad būtina stiprinti dabartinę paramos mažosioms ir vidutinėms įmonėms teikimo sistemą ir teikti joms tiesioginę finansinę paramą taikant novatorišką priemonę, kad jos būtų apsaugotos nuo bankroto.

4.5.

Kiekviena paskelbta priemonė, ypač ta, kuria teikiama finansinė parama, turėtų būti papildyta aiškia ir verslui palankia informacija apie tai, kokios rūšies parama teikiama, kaip MVĮ gali veiksmingai pasinaudoti įvairiomis esamomis ES finansinėmis priemonėmis, į ką kreiptis ES lygmeniu kilus klausimų, kokios nacionalinės įstaigos dalyvauja skirstant lėšas, į kokius nacionalinius subjektus MVĮ gali kreiptis, koks yra nacionalinių bankų vaidmuo ir kokios jų pareigos ir t. t.

4.6.

EESRK mano, kad šiame procese reikėtų rimtai atsižvelgti į socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį ir požiūrį.

4.7.

EESRK jau yra siūlęs „nustatyti taisyklę, pagal kurią finansavimas neturėtų būti skiriamas toms valstybėms narėms, kurios, priimdamos sprendimą dėl daugiamečių reformų įsipareigojimų planų, visapusiškai netaikė partnerystės principo ir realiai neįtraukė socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų (20). Partnerystės principo taikymas yra ypač svarbus užtikrinant reformų, pagrįstų faktiniais duomenimis, susijusiais su realia kiekvienos valstybės narės ekonomine padėtimi, įgyvendinimą“ (21).

4.8.

EESRK pritaria, kad planus turėtų įvertinti Komisija, remdamasi skaidriais kriterijais, visų pirma, be kita ko, klausimais, ar tikėtina, kad planu bus veiksmingai sprendžiami esminiai per Europos semestro procesą nustatyti uždaviniai, ar jis padeda didinti valstybės narės ekonomikos augimo potencialą ir atsparumą ir ar jis padeda stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, ar plane numatytos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai svarbios priemonės ir ar valstybės narės pateiktos numatomos išlaidos yra pagrįstos ir patikimos bei proporcingos tikėtinam poveikiui ekonomikai.

4.9.

EESRK mano, kad skirstant lėšas taip pat reikėtų atsižvelgti į konvergencijos kriterijus (22).

4.10.

EESRK laiko pagrįsta, kad:

1)	finansinė parama ir susiję veiksmai, kurių imasi valstybės narės pagal Priemonę, turėtų būti teikiami pradiniame etape iki 2024 m. pabaigos, o kalbant apie negrąžintiną finansinę paramą, turėtų būti įsipareigota skirti bent 60 proc. visos sumos iki 2022 m. pabaigos;

2)	valstybės narės turėtų ne vėliau kaip iki balandžio 30 d. pateikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kurie turėtų būti atskiras nacionalinės reformų programos priedas;

3)	valstybės narės turėtų turėti galimybę pateikti plano projektą kartu su ateinančių metų biudžeto projektu prieš tai einančių metų spalio 15 d.;

4)	Komisija ir valstybės narės turėtų po 2024 m. iki DFP pabaigos (2027 m.) likusius metus skirti atitinkamų veiksmų įgyvendinimui vietoje skatinti ir numatytam atitinkamų ekonomikos ir socialinių sektorių atsigavimui pasiekti, taip pat atsparumui ir konvergencijai skatinti.

4.11.

EESRK pabrėžia, kad reikia numatyti pakankamai laiko, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti Priemonės projektą ir pasiekti jo tikslus. Be to, Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, jei dauguma manys, kad plano įgyvendinimui nereikia daug laiko, galiausiai nepavyks pasiekti jame nustatytų tikslų.

4.12.

EESRK pabrėžia, kad reikia greitai ir veiksmingai koordinuoti Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos veiksmus, kad būtų išvengta vėlavimų, kurie trukdytų pasiekti Priemonės tikslus. Atsižvelgiant į trumpą laiką, per kurį turėtų būti parengti ir užbaigti įvairūs projektų planai, valstybės narės taip pat turi nedelsdamos imtis visapusiškų atsakomųjų veiksmų. Valstybės narės turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos Komisija, kad patvirtintų, stebėtų ir užtikrintų sėkmingą pagal Priemonę pateiktų projektų planų užbaigimą. Projektų teikimą, tvirtinimą, stebėseną ir užbaigimą būtų galima paspartinti aktyviai įtraukiant privačiojo sektoriaus konsultacines bendroves, turinčias pasaulinės patirties atitinkamose srityse.

4.13.

5. Techninės paramos priemonė

5.1.

EESRK pritaria nuolatinėms struktūrinėms reformoms, kuriomis siekiama socialinės ir ekonominės plėtros, įskaitant institucinių gebėjimų stiprinimą administracinei kokybei gerinti. Tokios reformos turėtų būti skirtos konkrečiai šaliai ir demokratiškai remiamos, išvengiant vieno visiems tinkančio požiūrio visose valstybėse narėse (24).

5.2.

EESRK pritaria, kad Techninės paramos priemonė turėtų lydėti prašančiųjų valstybių narių nacionalines valdžios institucijas visuose ar tam tikruose reformų proceso etapuose.

5.3.

EESRK pabrėžia, kad Techninės paramos priemonė yra reikalinga siekiant remti valstybių narių valdžios institucijų pastangas rengti reformas pagal savo prioritetus ir didinti jų gebėjimus formuoti ir įgyvendinti reformų politiką ir strategijas, tuo pačiu pasinaudojant geriausia patirtimi ir viena kitos pavyzdžiais.

5.4.

EESRK pritaria, kad Techninės paramos priemonė gali veiksmingai papildyti Komisijos pasiūlytus priemonių rinkinius, skirtus COVID-19 pandemijos ekonominiams padariniams šalinti.

2020 m. liepos 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė COM(2020) 408 final, 2020 5 28.

(2) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti“, COM(2020) 442 final.

(3) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos investicijų stabilizavimo priemonės sukūrimo, COM(2018) 387 final.

(4) OL C 62, 2019 2 15, p. 121.

(5) OL C 237, 2018 7 6, p. 53.

(6) OL C 62, 2019 2 15, p. 121.

(7) https://ourworldindata.org/grapher/total-deaths-covid-19

(8) Pasaulio bankas „Pasaulio ekonomikos perspektyvos“, 2020 m. birželio mėn.

(9) P. Koundouri, Atėnų ekonomikos ir verslo universitetas, darbo dokumentas, 2020 m.

(10) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, COM(2020) 408 final, 2020 m. gegužės 28 d.

(11) Komisijos nario P. Gentiloni kalba spaudos konferencijoje dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, Europos Komisijos pranešimas spaudai, 2020 m. gegužės 28 d.

(12) OL C 47, 2020 2 11, p. 106.

(13) OL C 353, 2019 10 18, p. 23.

(14) Ten pat.

(15) Ten pat.

(16) P. Koundouri, Never Waste a Good Crisis: For a Sustainable Recovery from COVID-19, 2020 m. balandžio mėn.

(17) Tarptautinė energetikos agentūra, https://www.iea.org/

(18) OL C 47, 2020 2 11, p. 106.

(19) 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/825 dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013 (OL L 129, 2017 5 19 p. 1).

(20) 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 240/2014 dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso (OL L 74, 2014 3 14, p. 1).

(21) OL C 237, 2018 7 6, p. 53.

(22) Ten pat.

(23) Ten pat.

(24) Ten pat.

28.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/139

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“

(COM(2020) 403 final – 2020/0108 (COD))

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl kuriamos Mokumo palaikymo priemonės iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017

(COM(2020) 404 final – 2020/0106 (COD))

(2020/C 364/19)

Pagrindinis pranešėjas

Rony LANNOO

Prašymas pateikti nuomonę	Taryba, 2020 6 11 Europos Parlamentas, 2020 6 17
Teisinis pagrindas	SESV 172, 173 straipsnis, 175 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Biuro sprendimas	2020 6 9
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	208/0/8

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Nuo pat COVID-19 krizės pradžios EESRK įvairiuose pareiškimuose pabrėžė savo įsitikinimą, kad šiais didelės nežinomybės laikais tik visapusiškas Europos ekonomikos gaivinimo planas leistų mums įveikti pandemijos padarinius ir atkurti tvaresnę ir atsparesnę Europos ekonomiką.

1.2.

Todėl EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos pateiktą plataus užmojo ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinį ir pabrėžia, kad ekonomikos gaivinimas bus sėkmingas tik esant tvirtai ir vieningai politinei lyderystei. EESRK tvirtina, kad šių priemonių įvedimas parodo, kokia neatidėliotina yra nerimą kelianti socialinė ir ekonominė situacija.

1.3.

Siekiant užtikrinti spartų ir tvarų Europos ekonomikos atsigavimą nepaprastai svarbu parūpinti reikiamus finansinius išteklius. Todėl EESRK tvirtai pritaria ES biudžeto stiprinimui ir ragina Europos sprendimus priimančius asmenis sparčiai sudaryti susitarimą dėl būsimos 2021–2027 m. laikotarpio daugiametės finansinės programos ir naujosios ekonomikos gaivinimo priemonės „Next Generation EU“.

1.4.

EESRK teigiamai vertina programos „InvestEU“ sustiprinimą ir papildomą Mokumo palaikymo priemonę ir ragina sparčiai susitarti dėl šių pasiūlymų, užtikrinant, kad abi programos pradėtų greitai veikti ir kad būtų galima parengti pakankamą kiekį reikalavimus atitinkančių projektų, kurie galėtų tomis programomis pasinaudoti.

1.5.

sižvelgiant į tai, kad beveik visa programos „InvestEU“ parama bus skiriama pagal priemonę „Next Generation EU“, o ne pagal 2021–2027 m. DFP ir todėl, kad ją reikės įgyvendinti iki 2026 m. pabaigos, EESRK prašo teisės aktų leidėjų priimti nuostatas, užtikrinančias, kad po 2026 m. ir prieš prasidedant DFP po 2027 m. nepritrūks finansavimo.

1.6.

EESRK pakartoja savo pritarimą (1) Komisijos siekiui stiprinti investicinę veiklą ES kito ilgalaikio ES biudžeto laikotarpiu. Šio siekio svarba dar labiau išaugo COVID-19 pandemijos sukelto ekonominio nuosmukio aplinkybėmis.

1.7.

EESRK visada remia orientaciją į ilgalaikius investicinius projektus, kurie priskirtini didelio viešojo intereso projektams ir kartu atitinka darnaus vystymosi kriterijus. Nepaprastai svarbu, kad COVID-19 krizė neatitrauktų ES dėmesio nuo jos vidutinės trukmės ir ilgalaikių tikslų, apibrėžtų Europos žaliajame kurse, 2020 m. tvaraus augimo strategijoje ir Europos socialinių teisių ramstyje.

1.8.

EESRK mano, kad programa „InvestEU“ yra ypač gerai pritaikyta ilgalaikiam finansavimui teikti ir Sąjungos politikai remti, kol bus atsigaunama po gilios ekonomikos ir socialinės krizės. Komitetas pabrėžia, jog svarbu aiškiai nurodyti, kurie projektai gali pretenduoti į naujosios penktos linijos finansavimą, nes tai labai svarbu siekiant papildomumo su kitomis keturiomis politikos linijomis. EESRK taip pat mano, kad reikia plačiau apibrėžti inovacijas, kurios peržengia informacijos ir skaitmeninimo technologijų ribas. Mažosios ir vidutinio dydžio įmonės, ypač labai mažos ir mažos įmonės, nepaprastai skaudžiai nukentėjo nuo dabartinės krizės, todėl turi būti aišku, kad jos galės pretenduoti į paramą pagal naują penktąjį liniją. Tam būtinas struktūruotas įgyvendinančiųjų partnerių ir Europos, nacionalinio ir regioninio lygmenų institucijų bendradarbiavimas.

1.9.

EESRK ragina parengti konkrečias ir aiškias gaires, kuriomis remiantis būtų nustatomi projektai, galintys pretenduoti į programos „InvestEU“ paramą, taip pat įvairių ES programų sinergijos galimybes, tuo užtikrinant jų tinkamą ir veiksmingą įgyvendinimą.

1.10.

1.11.

Todėl EESRK teigiamai vertina naująją Mokumo palaikymo priemonę ir pabrėžia, kakd svarbu užtikrinti jos visapusišką naudą toms valstybėms narėms, kurių ekonomikos skaudžiausiai pajuto COVID-19 krizės poveikį. Nors nepaprastai svarbu užtikrinti spartų atsigavimą, ne mažiau svarbu pasirūpinti, kad esamos lėšos būtų skiriamos perspektyvius verslo modelius taikančioms bendrovėms. Tai leistų prisidėti prie tvarios ir atsparios Europos ekonomikos sukūrimo.

1.12.

EESRK pabrėžia Europos finansų rinkų vaidmenį užtikrinant, kad šios priemonės sutelktų numatomas investicines sumas, taip pat vadovaujantį Europos investicijų banko (EIB) grupės ir Europos investicijų fondo vaidmenį ir didelę būtinybę suteikti reikiamą struktūrą įgyvendinantiesiems partneriams, visų pirma nacionaliniu lygmeniu. Svarbu užtikrinti, kad lėšų srautai per EIB grupę ir skatinamojo finansavimo bankus ir institucijas būtų skaidrūs, aiškūs ir lengvai prieinami.

2. Bendra informacija

2.1.

COVID-19 krizė, kuri pirmiausia yra žmonių sveikatai pavojų kelianti ekstremalioji padėtis, sukėlė didžiulį ekonominį ir socialinį šoką smarkiai sumažėjus ekonomikos produktyvumui, sparčiai išaugus nedarbui, pablogėjus gyvenimo lygiui (sumažėjus realiosioms pajamoms, išaugus netikrumui dėl darbo vietos ir atsiradus judumo suvaržymų) bei drastiškai sumažėjus užsienio prekybai ES viduje ir su trečiosiomis šalimis. Dėl krizės taip pat smarkiai pablogėjo viešųjų finansų rodikliai ir sumažėjo investicijos.

2.2.

2020 m. gegužės 27 d. Europos Komisija paskelbė plataus užmojo atsigavimo planą „Next Generation EU“ ir persvarstytą pasiūlymą dėl 2021–2027 m. bendro ES biudžeto (2).

2.3.

Kad įgyvendintų 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, Komisija ketina ir toliau ES ekonomikai užtikrinti investicijų programą, kuri atitiktų kompleksinius atitinkamų ES politikos sričių supaprastinimo, lankstumo, sąveikos ir nuoseklumo tikslus. Tokios investicijų programos poreikis dar labiau išaugo dėl COVID-19 pandemijos.

2.4.

Todėl Komisija atšaukė savo ankstesnį 2018 m. gegužės mėn. pateiktą pasiūlymą dėl programos „InvestEU“ ir pateikė naują pasiūlymą (3), atspindintį dalinį susitarimą, kurį 2019 m. balandžio mėn. jau sudarė Europos Parlamentas ir Taryba.

2.5.

Kad programa „InvestEU“ leistų geriau reaguoti į COVID-19 pandemijos sukeltą ekonomikos ir socialinę krizę, Komisija siūlo didinti pirminei programai „InvestEU“ numatytą finansavimą, siekiant labiau atsižvelgti į bendrus investicinius poreikius ir padidintos rizikos aplinką.

2.6.

Be to, naujasis pasiūlymas išplečia programos „InvestEU“ taikymo sritį – sukuriama penktoji linija, Strateginių investicijų priemonė, kuri tenkintų būsimus Europos ekonomikos poreikius ir užtikrintų arba apsaugotų pagrindinių sektorių strateginį autonomiškumą.

2.7.

Sustiprintos programos „InvestEU“ parama galėtų būti skiriama atsigavimo etapą pasiekusioms bendrovėms, kartu, atsižvelgiant į jos pirminius tikslus, užtikrinti investuotojų orientavimąsi į Sąjungos vidutinės trukmės ir ilgalaikius prioritetus, tokius kaip žalioji ir skaitmeninė transformacija.

2.8.

Europos Komisija taip pat pateikė pasiūlymą (4) dėl laikinosios Mokumo palaikymo priemonės.

2.9.

Pagal Mokumo palaikymo priemonę būtų remiamos bendrovės, kurios taiko perspektyvius verslo modelius, bet kurių mokumas dėl COVID-19 krizės yra sumažėjęs. Siekiama padėti tokioms įmonėms išgyventi šį sudėtingą laikotarpį, kad atėjus tinkamam metui jos dar galėtų atsigauti. Kitas pasiūlymo tikslas yra atsverti tikėtinus bendrosios rinkos iškraipymus, atsižvelgiant į tai, kad kai kurios valstybės narės gali neturėti pakankamai biudžeto lėšų teikti tinkamą paramą įmonėms, kurioms jos reikia.

2.10.

Mokumo palaikymo priemonė turėtų būti sukurta kiek galima greičiau 2020 m. ir ne vėliau kaip 2020 m. spalio mėn., kad ją būtų galima pradėti sparčiai ir visiškai taikyti 2021 m.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK pakartoja (5) paramą programai „InvestEU“ ir finansinės priemonės, paremtos garantijos principu, pratęsimui. Komitetas mano, kad tai būtina be kita ko ir ilgalaikiam ES biudžeto sudarymui ir valdymui

3.2.

EESRK palankiai vertina papildomus „InvestEU“ projekto pajėgumus, kurie padidins ES garantiją iki 75,2 mlrd. EUR (dabartinėmis kainomis ir įskaitant naują strateginių investicijų liniją) ir pritrauks 1 trln. EUR papildomų investicijų. EESRK ragina subalansuotai paskirstyti lėšas politikos tikslams.

3.3.

EESRK palankiai vertina tai, kad įtraukta penktoji Europos strateginių investicijų linija, kuriai pagal ES garantiją investicijoms bus skirta 31,2 mlrd. EUR, kurie bus panaudoti paramai strateginiams sektoriams ir pagrindinėms vertės grandinėms, įskaitant tas, kurios yra labai svarbios žaliajai ir skaitmeninei transformacijai.

3.4.

Komitetas pabrėžia, kad svarbu aiškiai nustatyti, kurie projektai gali pretenduoti į finansavimą pagal penktąją liniją, nes tai labai svarbu siekiant papildomumo su kitomis keturiomis linijomis. EESRK taip pat mano, kad reikia plačiau apibrėžti inovacijas, kurios peržengia informacijos ir skaitmeninimo technologijų ribas. Reikėtų aiškiai nurodyti, kad MVĮ, ypač labai mažos ir mažosios įmonės, taip pat atitinka šios linijos reikalavimus. Tai tampa dar svarbiau, jeigu atsižvelgiama į MVĮ linijai skirtos ES garantijos sumažinimą nuo 11,25 mrld. EUR iki 10,17 mrld. EUR (dabartinėmis kainomis) palyginti su pirminiu Europos Komisijos pasiūlymu. Todėl būtinas struktūruotas įgyvendinančiųjų partnerių, finansinių tarpininkų ir Europos, nacionalinio ir regioninio lygmenų institucijų bendradarbiavimas.

3.5.

EESRK pabrėžia, kad investicijos į įgūdžius yra nepaprastai svarbios pereinant prie žalesnės ir teisingos ekonomikos, todėl programoje „InvestEU“ nereikėtų pamiršti socialinių investicijų.

3.6.

Daugelis MVĮ, visų pirma labai mažų ir mažųjų įmonių, labai nukentėjo nuo COVID-19 krizės ir karantino priemonių, kurias taikė dauguma ES valstybių. Todėl nepaprastai svarbu užtikrinti pakankamą finansavimą, kad šios įmonės galėtų atsigauti nuo krizės. Ši parama turi būti grindžiama paklausa, o tai reiškia, kad turi būti prieinami ir skolos, ir nuosavo kapitalo produktai. Kadangi MVĮ linijos garantijos pajėgumai mažėja, šį sumažėjimą reikėtų kompensuoti užtikrinant, kad MVĮ, ypač mažųjų ir labai mažų įmonių, portfeliai galėtų pretenduoti į strateginių investicijų linijos finansavimą. Papildant šiuos veiksmus reikėtų nustatyti proporcingus ataskaitų teikimo reikalavimus, siekiant išvengti pernelyg didelės administracinės naštos mažiausioms, mažiausiai išteklių turinčioms įmonėms, kuri jas gali atgrasyti prašyti programos „InvestEU“ paramos. Įgyvendinančiųjų partnerių ir finansinių tarpininkų vaidmuo yra nepaprastai svarbus užtikrinant, kad lėšos pasiektų šias įmones.

3.7.

Per šią krizę vyriausybės politika ir parama tapo ypač svarbios; tačiau valstybių narių vyriausybių gebėjimas remti skaudžiausiai krizės paliestus sektorius ir įmones labai skiriasi visoje ES.

3.8.

Todėl EESRK teigiamai vertina naująją Mokumo palaikymo priemonę ir tai, kad ši priemonė, būdama atvira visoms valstybėms narėms, pirmiausia bus skirta toms šalims, kurių ekonomika labiausiai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos ir (arba) kuriose yra ribota valstybinė parama mokumo išsaugojimui. EESRK sutinka, kad paramą reikėtų teikti tik perspektyvius verslo modelius turinčioms įmonėms, kurios neturėjo sunkumų iki COVID-19 krizės. Komitetas taip pat palankiai vertina tai, kad Mokumo palaikymo priemonė susieta su Europos strateginių investicijų fondu (ESIF). Siekiant, kad lėšos būtų naudojamos veiksmingai, patartina numatyti galimybę lanksčiai keisti ESIF politikos linijas. Galiausiai, reikėtų numatyti gerai subalansuotą ir atsižvelgiant į rinką orientuotą turimų lėšų paskirstymą tarp nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo produktų, tokių kaip subordinuotosios paskolos.

3.9.

Norint gauti Mokumo palaikymo priemonės paramą, skatinama taikyti dvejopos pertvarkos (žaliosios ir skaitmeninimo) sąlygą. Ši sąlyga taip pat turi būti realistiška ir įgyvendinama labai mažoms ir mažosioms įmonėms ir tradiciniams sektoriams.

3.10.

Koronaviruso krizė paveikė visas ES valstybes nares, tačiau kai kurios šalys nukentėjo labiau. EESKR pabrėžia, kad atsigavimas po koronaviruso krizės neturėtų dar labiau padidinti skirtumus tarp valstybių narių. Nors programai „InvestEU“ arba Mokumo palaikymo priemonei nenustatytos geografinės kvotos, EESRK teigiamai vertina tai, kad valdančioji taryba nustatys konkrečius geografinės koncentracijos apribojimus.

3.11.

Supaprastinimas, padidintas skaidrumas ir didesnis sąveikos potencialas, kurį užtikrina programos „InvestEU“ kaip skėtinės finansinės priemonės sukūrimas, tapo dar svarbesni sukūrus Europos žaliojo kurso investicijų planą ir kitus Europos ekonomikos gaivinimo plano komponentus. EESRK ragina parengti konkrečias ir aiškias gaires, kuriomis remiantis būtų nustatomi į paramą galintys pretenduoti projektai, taip pat numatyti įvairių ES programų sinergijos galimybes, tuo užtikrinant jų tinkamą ir veiksmingą įgyvendinimą.

3.12.

COVID-19 krizė neturi atitraukti ES dėmesio nuo jos vidutinės trukmės ir ilgalaikių tikslų, apibrėžtų Europos žaliajame kurse, 2020 m. tvaraus augimo strategijoje ir Europos socialinių teisių ramstyje. Neseniai priimtoje rezoliucijoje (6) EESRK pareiškė, kad Europa turi finansuoti du kriterijus atitinkančią veiklą: į kitas šalis perkeltos strateginės produkcijos sugrąžinimas, kad Europa taptų nepriklausoma, ypač sveikatos apsaugos ir reagavimo srityse, bei būtų kuriamos kokybiškos darbo vietos, ir dėmesio sutelkimas į tvarias, socialiai atsakingas ir aplinką tausojančias investicijas. Tiek mažosios ir vidutinės įmonės, tiek didelės ir socialinės įmonės, galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį restruktūrizuojant Europos gamybos sistemą.

2020 m. liepos 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) EESRK nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl programos „InvestEU“ (OL C 62, 2019 2 15, p. 131).

(2) Komunikatas dėl ekonomikos atgaivinimo plano Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai.

(3) Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“.

(4) Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo sukuriama Mokumo palaikymo priemonė.

(5) EESRK nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl programos „InvestEU“ (OL C 62, 2019 2 15, p. 131).

(6) EESRK pasiūlymai dėl atkūrimo ir atgaivinimo priemonių po COVID-19 krizės

28.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/143

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)

(COM(2020) 80 final – 2020/0036 (COD))

(2020/C 364/20)

Pranešėjas	Jan DIRX
Bendrapranešėjė	Tellervo KYLÄ-HARAKKA-RUONALA

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2020 3 10 Taryba, 2020 3 13
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2020 6 29
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	210/2/9

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Kaip daugelis svarbiausių ES institucijų ir asmenų, EESRK pabrėžia, kad klimato srities veiksmų ir ekonomikos atstatymo ir gaivinimo po koronaviruso krizės galima ir reikia imtis tuo pat metu. Tai galima padaryti atkuriant Europos ekonomiką per veiksmingo ir visiškai tvaraus viešųjų ir privačių investicijų paketo skatinimą. Todėl EESRK mano, kad pasiūlymas dėl Europos klimato teisės akto yra viena iš priemonių prisidėti prie norimo ir būtino Europos ekonomikos atkūrimo.

1.2.

EESRK pritaria perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui požiūriui ES, o ne atskirai kiekvienos valstybės narės lygiu. Šis požiūris turi pranašumą – ES lygiu gali būti užtikrintas optimalus pastangų pasiskirstymas atsižvelgiant į atitinkamus valstybių narių skirtumus. Be to, EESRK yra įsitikinęs, kad didžiausio pritarimo klimato politika susilauks tuo atveju, jei bendras tikslas bus kuo mažesnėmis socialinėmis ir ekonominėmis sąnaudomis pasiekti kuo didesnį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą.

1.3.

EESRK ragina Komisiją vertinant 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio tikslą visapusiškai atsižvelgti į koronaviruso krizės poveikį ir pasirinkti mažiausiai 55 proc. taršos sumažinimą iki 2030 m. priimant atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinių Tautų aplinkos programos 2019 m. ataskaitoje dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje nurodoma, kad norint pasiekti Paryžiaus susitarime nustatytą 1,5 oC tikslą pasaulio mastu reikia dar platesnio užmojo išmetamųjų teršalų mažinimo iki 2030 m. tikslo.

1.4.

EESRK pripažįsta, kad visi turės dėti papildomų pastangų norint iki 2050 m. pasiekti nustatytą neutralaus poveikio klimatui tikslą. Naujausi Eurobarometro duomenys (iki koronaviruso krizės) rodo, kad apie 92 proc. ES piliečių pritaria ES neutralaus poveikio klimatui tikslui. Norint išlaikyti šią piliečių paramą, reikia sparčiau imtis klimato politikos veiksmų kartu su ekonomikos gaivinimo ir atstatymo priemonėmis.

1.5.

EESRK ragina Europos Sąjungą atidėtame 2020 m. lapkričio mėn. Glazgo aukščiausiojo lygio susitikime klimato kaitos klausimais ir vėlesniuose aukščiausiojo lygio susitikimuose klimato kaitos klausimais imtis iniciatyvinio ir įkvepiančio vaidmens, siekiant įtraukti bent pagrindinius pasaulinius subjektus į energingą darbą neutralaus poveikio klimatui srityje.

1.6.

Neutralaus poveikio klimatui tikslą iki 2050 m. Sąjungoje Europos lygiu galima pasiekti tik tuo atveju, jei kiekviena šalis visapusiškai ir laiku prisidės prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos. Todėl EESRK pritaria tam, kad Komisija galėtų pateikti rekomendacijų valstybei narei, jei tos valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su klimato kaitos poveikio švelninimo tikslu arba yra netinkamos siekiant užtikrinti prisitaikymo pažangą remiantis aiškiais ir skaidriais vertinimo kriterijais.

1.7.

EESRK siūlo, kad išsamus bet kokios priemonės ar pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto vertinimo dokumentas, susijęs su neutralaus poveikio klimatui tikslu, būtų viešai paskelbtas, kai tik vertinimas bus baigtas.

1.8.

Komisijos pasiūlyme visai teisingai nagrinėjamas ir klimato kaitos poveikio švelninimo, ir prisitaikymo prie jos klausimas pagal Paryžiaus susitarimo 7 straipsnį.

1.9.

Siekiant organizuoti ir palengvinti visų visuomenės grupių dalyvavimą, EESRK siūlo sukurti Europos klimato pakto suinteresuotųjų subjektų platformą, kaip nurodyta mūsų nuomonėje dėl Klimato pakto.

2. Įžanga

2.1.

Dabartinė pasaulinė koronaviruso (COVID-19) krizė dar kartą parodė, kokia pažeidžiama gyvybė mūsų Žemėje. Nors vis dar reikia visapusiškai kovoti su koronaviruso krize ir jos ekonominiais, socialiniais ir ekologiniais padariniais, taip pat svarbu toliau sutelkti dėmesį į prevenciją ir, jei reikia, kovoti su kitais pokyčiais, kurie kelia grėsmę gyvenimo kokybei, pavyzdžiui, klimato kaita ir biologinės įvairovės praradimu (1). Kitais žodžiais tariant, kaip įspėjo Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) vykdomoji sekretorė Patricia Espinosa pranešdama apie 2020 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimo klimato klausimais (COP 26) Glazge atidėjimą: „Šiandien žmonijai didžiausią grėsmę kelia COVID-19, tačiau negalime pamiršti, kad ilguoju laikotarpiu didžiausias pavojus – klimato kaita.“

2.2.

EESRK tai reiškia, kad klimato srities veiksmų ir ekonomikos atkūrimo ir gaivinimo nuo koronaviruso krizės priemonių galima ir reikia imtis vienu metu. Ekonomikos gaivinimo ir atstatymo priemonės turi atitikti klimato tikslą, o klimato srities veiksmus reikia įgyvendinti taip, kad būtų sumažintos sąnaudos ir gauta ekonominės naudos.

2.3.

Atsižvelgdamas į tai, EESRK taip pat nurodo šiuos svarbiausių ES institucijų ir asmenų pareiškimus:

2020 m. balandžio 16 d. Europos Parlamentas su itin didele balsų persvara nubalsavo, kad būsimame ES ekonomikos gaivinimo ir atstatymo priemonių rinkinyje daug dėmesio būtų skirta Europos žaliajam kursui „siekiant suteikti postūmį ekonomikai, padidinti jos atsparumą bei kurti darbo vietas ir kartu padėti vykdant mūsų žemyno ekologinę pertvarką bei užtikrinant jo ekonominį ir socialinį vystymąsi“.

Tą pačią dieną Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen nurodė, kad Europa turi padvigubinti savo investicijas į Europos žaliąjį kursą. Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Frans Timmermans tą patį teigė septyniuose Europos informaciniuose biuleteniuose paskelbtame atvirame laiške. Europos Sąjungos Tarybos pirmininkas Charles Michel taip pat nori pasinaudoti šia galimybe, kad ES taptų ekologiškesnė: „Europos Sąjunga turi tapti geresnė nei anksčiau, turime pasinaudoti šios krizės teikiamomis galimybėmis.“

2.4.

Visa tai galima padaryti atstatant Europos ekonomiką propaguojant visapusiškai tvarų veiksmingų viešųjų ir privačių investicijų paketą, apimantį, pavyzdžiui, energijos suvartojimo mažinimą, tvarią energetiką, investicijas į tinklą, švarius gamybos procesus arba perdirbimą, kartu su tvaraus vartojimo stiprinimu. Be to, siekiant neutralaus poveikio klimatui, reikia didinti anglies dioksido absorbentus ir saugojimą, pavyzdžiui, tvariai valdant miškus ir dirvožemį. Europos klimato kaitos teisės aktas yra viena iš priemonių, kuriomis siekiama prisidėti prie norimo ir būtino Europos ekonomikos atstatymo.

2.5.

Todėl EESRK palankiai vertina 2020 m. kovo 4 d. Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl Europos klimato teisės akto (2), kuriuo nustatomas teisinis tikslo iki 2050 m. Sąjungoje užtikrinti neutralų poveikį klimatui pagrindas. EESRK pritaria, kad tikslas iki 2050 m. ir, jei įmanoma, greičiau pasiekti poveikio klimatui neutralumą yra pageidautinas ir būtinas siekiant padėti pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslą, pagal kurį pasaulinis atšilimas negali peržengti 2 oC ribos, ir reikia toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 oC.

2.6.

EESRK požiūriu, savaime suprantama, kad norint pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus būtina užtikrinti, kad bent visi pagrindiniai pasauliniai subjektai energingai siektų neutralaus poveikio klimatui. Šiuo tikslu reikalinga aktyvi ES klimato diplomatija ir priemonės, pavyzdžiui, anglies dioksido apmokestinimas, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos ES produktams ir paslaugoms šiltnamio efektą sukeliančių dujų pėdsako požiūriu palyginti su konkurentais iš ES nepriklausančių šalių.

2.7.

Pasiūlymas dėl Europos klimato teisės akto yra Europos žaliojo kurso (3), kurį Komisija paskelbė 2019 m. gruodžio 11 d., kertinis akmuo. Europos žaliajame kurse nustatoma, kaip iki 2050 m. Europa gali tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, suteikiant postūmį jos ekonomikai, gerinant žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę, rūpinantis gamta ir nė vieno nepaliekant nuošalyje.

2.8.

EESRK su pasitenkinimu pažymi, kad politiniu lygmeniu šį grynojo neutralaus poveikio klimatui tikslą iki 2050 m. savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliucijoje jau patvirtino Europos Parlamentas, o 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose – Europos Vadovų Taryba. 2020 m. kovo 5 d. ES Aplinkos taryba Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu UNFCCC (4) pateikė ilgalaikę Europos Sąjungos ir jos narių išmetamo dujų kiekio mažinimu grindžiamą vystymosi strategiją (siekiant neutralaus poveikio klimatui ES iki 2050 m.).

2.9.

EESRK pripažįsta, kad neutralaus poveikio klimatui iki 2050 m. tikslas pareikalaus daug vyriausybių, savivaldybių, įmonių, profesinių sąjungų, pilietinės visuomenės organizacijų ir piliečių pastangų. Tai reiškia, kad kiekvienas turės imtis papildomų priemonių, kad iki 2050 m. būtų pasiektas šis nustatytas tikslas, arba kaip nurodo Komisija: „Tikėtina, kad pagal dabartinę politiką išmetamas ŠESD kiekis iki 2050 m. bus sumažintas tik 60 proc., todėl norint neutralizuoti poveikį klimatui reikia nuveikti daug daugiau – būtina imtis papildomų veiksmų ir prie jų turės prisidėti kiekvienas sektorius“ (5).

2.10.

EESRK pabrėžia, kad labai svarbu atsižvelgti į tarptautinius pokyčius ir pastangas ir Sąjungos ekonomikos konkurencingumą, kaip nurodyta pasiūlymo 3 straipsnio 3 dalyje. Be to, EESRK atkreipia ypatingą dėmesį į „poreikį užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką“ (3 straipsnio 3 dalies h punktas). EESRK norėtų pabrėžti, kad visų pirma reikėtų užkirsti kelią energijos nepritekliui, ir rekomenduoja šį klausimą įtraukti į nacionalinių priemonių vertinimus, kaip nustatyta pasiūlymo 6 straipsnyje.

2.11.

Iki 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija planuoja parengti Sąjungos klimato tikslo iki 2030 m. peržiūrą atsižvelgiant į neutralaus poveikio klimatui tikslą ir išnagrinėti galimybę nustatyti naują 50–55 proc. taršos sumažinimo tikslą iki 2030 m., palyginti su 1990 m. lygiu, ir iki 2021 m. pateikti atitinkamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų. EESRK tikisi, kad naujasis 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslas bus pagrįstas išsamia peržiūra ir tinkamu poveikio vertinimu. EESRK taip pat teigia, kad yra svarių argumentų, pagrindžiančių mažiausiai 55 proc. taršos mažinimo tikslą iki 2030 m., kad ES galėtų savo ruožtu reaguoti į didžiulį pasaulinį poreikį mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų aplinkos programos 2019 m. ataskaitoje dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje (6) nurodoma, kad norint pasiekti Paryžiaus susitarime nustatytą 1,5 oC tikslą pasaulio mastu reikia dar platesnio užmojo išmetamųjų teršalų mažinimo iki 2030 m. tikslo (7).

2.12.

Tačiau rengiant poveikio vertinimus svarbu pripažinti, kad koronaviruso krizė turi beprecedenčių ekonominių, socialinių ir aplinkos srities padarinių, kurie savo ruožtu daro įtaką priemonių, kurių reikia imtis klimato kaitos poveikiui švelninti, poveikiui.

2.13.

EESRK mano, kad dėl galimo koronaviruso krizės poveikio negalima ir nereikėtų sumažinti 2030 m. išmetamųjų teršalų mažinimo tikslo.

2.14.

EESRK ragina šį procesą įgyvendinti taip, kad atidėtame 2020 m. lapkričio mėn. Glazgo aukščiausiojo lygio susitikime klimato kaitos klausimais ir vėlesniuose aukščiausiojo lygio susitikimuose klimato kaitos klausimais ES galėtų imtis iniciatyvinio ir įkvepiančio vaidmens, siekdama įtraukti bent pagrindinius pasaulinius subjektus į energingą darbą neutralaus poveikio klimatui srityje.

2.15.

Be to, EESRK rekomenduoja Komisijai pradėti rengti tarpinį 2040 m. klimato politikos tikslą dėl išmetamųjų teršalų mažinimo siekiant neutralaus poveikio klimatui iki 2050 m. arba, jei įmanoma, anksčiau, ir pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto šiuo klausimu Europos Parlamentui ir Tarybai, įskaitant pasiūlymą nustatyti naujus išmetamųjų teršalų mažinimo įpareigojimus 2031-2040 m. laikotarpiu, kuris turėtų būti priimtas iki 2028 m. Savalaikis tikslo užsibrėžimas yra būtinas siekiant visuomenei ir visiems ekonomikos sektoriams užtikrinti kaip įmanoma didesnį nuspėjamumą ir skaidrumą.

2.16.

Naujausi Eurobarometro duomenys (iki koronaviruso krizės) rodo, kad 93 proc. ES piliečių mano, kad klimato kaita yra rimta problema, o 92 proc. – pritaria ES neutralaus poveikio klimatui tikslui (8). Norint išlaikyti šią piliečių paramą, reikia sparčiau imtis klimato politikos veiksmų kartu su ekonomikos atstatymo ir gaivinimo priemonėmis.

3. Deleguotieji įgaliojimai

3.1.

Siūlomu klimato teisės aktu (3 straipsnis) Komisijai suteikiami deleguotieji įgaliojimai papildyti klimato kaitos teisę ir tokiu būdu apibrėžiama kryptis Sąjungos lygiu, kad iki 2050 m. būtų pasiektas 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas neutralaus poveikio klimatui tikslas. Be to, Komisija trajektoriją peržiūri per šešis mėnesius po kiekvieno Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje nurodyto bendros pažangos įvertinimo.

EESRK mano, kad, užuot priėmusi deleguotuosius aktus, Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir pakoreguoti trajektoriją, kai, jos nuomone, tai reikalinga dėl atliktos peržiūros.

3.2.

Bet kokiomis aplinkybėmis svarbu toliau saugoti mūsų institucinės sistemos demokratines taisykles. Tai pasakytina apie pilietinės visuomenės subjektų ir jų organizacijų, pavyzdžiui, EESRK, teisę prisidėti prie demokratinio sprendimų priėmimo proceso. Šiuo klausimu norėtume paminėti tai, ką Komisija teigia klimato teisės akto projekto 8 straipsnyje: „Komisija bendradarbiauja su visomis visuomenės grupėmis.“

4. Pažangos ir priemonių vertinimas

4.1.

Pagal 5 straipsnį Komisija įvertina Sąjungos pažangą ir priemones. „Komisija, prieš priimdama bet kokį priemonių projektą arba pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, juos įvertina […] ir tą vertinimą įtraukia į visus prie tų priemonių ar pasiūlymų pridedamus poveikio vertinimus.“

Praktiškai tai reiškia, kad Komisija į poveikio vertinimus, kurie pridedami prie jos pasiūlymų, įtraukia neutralaus poveikio klimatui klausimą. EESRK rekomenduoja Komisijai išnagrinėti, ar galima tai pasiekti pagal galiojančią geresnio reglamentavimo sistemą ir nekeičiant teisės aktų.

4.2.

5 straipsnyje nustatyta, kad šio vertinimo rezultatai bus skelbiami viešai priėmimo metu. Tačiau Teisingumo Teismas (2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimas byloje C 57/16 P, Client Earth prieš Komisiją) labai aiškiai nustatė, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (9) 12 straipsnio 2 dalį visuomenė turėtų turėti galimybę tiesiogiai susipažinti net su poveikio vertinimo ataskaitų projektais. Todėl EESRK siūlo pakeisti formuluotę, kad išsamus vertinimo dokumentas būtų paskelbtas viešai, kai tik vertinimas baigiamas.

4.3.

EESRK mano, kad neutralaus poveikio klimatui tikslą Sąjungoje Europos lygiu iki 2050 m. galima pasiekti tik tuo atveju, jei kiekviena šalis visiškai ir laiku prisidės prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos.

Todėl EESRK pritaria šiam Komisijos ketinimui: Komisija gali pateikti rekomendacijų valstybei narei, jei tos valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su klimato kaitos poveikio švelninimo tikslu arba yra netinkamos siekiant užtikrinti prisitaikymo pažangą pagal nacionalinius planus. EESRK remia Komisiją šiuo klausimu ir rekomenduoja, kad Komisija savo rekomendacijose pasirinktų veiksmingą prie aplinkybių pritaikytų priemonių derinį. Tačiau EESRK ragina aiškiai nurodyti, į kokius tikslus ir kriterijus atsižvelgiama vertinant atskirų valstybių narių pažangą.

4.4.

Komisijos pasiūlymu siekiama iki 2050 m. sukurti neutralaus poveikio klimatui Europos Sąjungą. Tai reiškia, kad nebūtinai kiekviena valstybė narė turi atskirai pasiekti neutralaus poveikio klimatui tikslą. EESRK remia šį neutralaus poveikio klimatui požiūrį, kuris iš esmės yra esamos ES klimato kaitos srities teisėkūroje įtvirtinto požiūrio tęsinys, nes šis požiūris turi pranašumą – ES lygiu gali būti užtikrintas optimalus pastangų pasiskirstymas atsižvelgiant į atitinkamus valstybių narių skirtumus. Tačiau EESRK manymu, nebūtina, kad kiekviena valstybė narė būtų įpareigota savo nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, kurį reikia pateikti iki 2029 m. sausio 1 d. (pagal Valdymo reglamento (ES) 2018/1999 (10) 3 straipsnį), nurodyti ar ir, jei taip, tai kada ji ketina pasiekti neutralų poveikį klimatui ir kokių priemonių ji ketina imtis, kad pasiektų optimalų ES lygmens rezultatą, įskaitant priemones, kuriomis prisidedama prie kitos valstybės narės pastangų arba kurios bus įgyvendinamos vienoje ar keliose valstybėse narėse, tokiu būdu užtikrinant, kad tokie veiksmai būtų įgyvendinami laiku ir pasitelkiant įvykdomus susitarimus.

4.5.

Be to, EESRK yra įsitikinęs, kad didžiausio pritarimo klimato politika susilauks tuo atveju, jei bendras tikslas būtų kuo mažesnėmis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis pasiekti kuo didesnį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą. Todėl tarp valstybių narių turėtų būti galimas išskaičiavimas ir (arba) kompensacijos, jei juos reglamentuoja tvirta reguliavimo sistema, papildyta vykdymo užtikrinimu. Be to, svarbu pripažinti, kad dabartinėje sistemoje ATLPS sektoriai yra reguliuojami pagal ES masto sistemą, o kitiems sektoriams taikomas pastangų pasidalijimas pagal nacionalines išmetamųjų teršalų kiekio ribas. Akivaizdu, kad ilgainiui apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pradės naudotis daugiau sektorių.

4.6.

Be ATLPS, yra daug ES lygmens teisės aktų, pavyzdžiui, techniniai reikalavimai, kuriais kontroliuojamas išmetamųjų teršalų kiekis įvairiuose sektoriuose, todėl jie yra bendro tikslo įgyvendinimo dalis. ES lygmens reguliavimas yra itin svarbus srityse, susijusiose su tinkamu bendrosios rinkos veikimu.

4.7.

EESRK taip pat siūlo tinkamai stebėti galimą ES priemonių poveikį pasauliniu mastu. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie poveikį užsienio investicijoms ir prekybai bei su tuo susijusį tiesioginį ir netiesioginį poveikį išmetamųjų teršalų kiekio kitimui.

4.8.

Komisijos pasiūlyme nurodyta: „ES lygmens veiksmais turėtų būti siekiama ekonomiškai efektyviai įgyvendinti ilgalaikius klimato politikos tikslus, kartu užtikrinant teisingumą ir aplinkosauginį naudingumą“. EESRK pripažįsta, kad vis dar yra daug klausimų – tiek procedūrinių (koks yra geriausias sprendimų priėmimo metodas?), tiek materialinių (kokie yra teisingi ir ekonomiškai patikimi paskirstymo kriterijai, užtikrinantys aukštą aplinkos apsaugos lygį?), kaip tai pasiekti. Todėl proceso elementas (vykstančios horizontalios diskusijos tarp ES institucijų, įskaitant EESRK ir RK, ir vertikalios diskusijos su valstybėmis narėmis) yra svarbus. Dar svarbesnis yra klausimas, ką daryti, jei valstybės narės pageidautų pasiekti neutralaus poveikio klimatui tikslą savo šalyje anksčiau nei 2050 m. ir jei tai nebus ekonomiškai pats efektyviausias sprendimas ES lygiu? EESRK ragina Europos Komisiją ir Tarybą kuo greičiau paaiškinti šį klausimą ir pateikti gairių.

5. Prisitaikymas

5.1.

Komisijos pasiūlyme visai teisingai nagrinėjamas ir klimato kaitos poveikio švelninimo, ir prisitaikymo prie jos klausimas pagal Paryžiaus susitarimo 7 straipsnį. Kalbant apie prisitaikymą prie klimato kaitos, Komisija siūlo išplėsti ES veiksmus, kad jie apimtų nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus.

Apskritai vyrauja įsitikinimas, kad prisitaikymas prie klimato kaitos yra labiau susijęs su vietos valdžios institucijų veiksmais nei klimato kaitos poveikio švelninimas. Todėl EESRK mano, kad pagal subsidiarumo principą Komisija turėtų paaiškinti, kokiu mastu turėtų būti suteikti įgaliojimai ES lygiu ir kokie įpareigojimai turėtų būti nustatyti valstybėms narėms.

5.2.

Be to, reikia išnagrinėti, ką šie įsipareigojimai reiškia atitinkamoms ES institucijoms. Pasiūlyme nurodoma, kad valstybės narės turi priimti nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir planus. ES institucijoms nenumatyta jokių konkrečių veiksmų, pavyzdžiui, plano.

5.3.

Komisija siūlo suteikti įgaliojimus vertinti ne tik klimato kaitos poveikio švelninimo veiksmus, bet ir valstybių narių prisitaikymo prie jos veiksmus (6 straipsnio 1 dalies b punktas). Jei Komisija nustato, kad valstybės narės priemonės „netinkamos, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, ji tai valstybei narei gali pateikti rekomendacijų“. Tai labai plati nuostata. EESRK norėtų, kad Komisija nustatytų tokio vertinimo kriterijus.

6. Visuomenės dalyvavimas

6.1.

EESRK mano, kad tai savaime suprantama, todėl palankiai vertina Klimato teisės akto 8 straipsnį (Visuomenės dalyvavimas). Aktyvus visų visuomenės grupių dalyvavimas yra būtina sąlyga, kad klimato politika būtų sėkminga ES, atsižvelgiant į tai, kad klimato politikos tikslus praktiškai įgyvendina pilietinės visuomenės subjektai (įmonės, darbuotojai, vartotojai, piliečiai ir jų organizacijos).

Todėl EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai kviesti visus šiuos pilietinės visuomenės subjektus dalyvauti ir pateikti savo pasiūlymų dėl konkrečios klimato politikos ir kovos su klimato kaita veiksmų.

6.2.

Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pradėjo viešas konsultacijas, siekdama sužinoti nuomones apie tai, kaip užmegzti dialogą su visuomene klimato politikos klausimais (11). Tuo remdamasi Komisija 2020 m. 3-ąjį ketvirtį pradės įgyvendinti Klimato paktą. Europos klimato paktu Europos Komisija ketina suburti skirtingus subjektus, įskaitant regionus, vietos valdžios institucijas, vietos bendruomenes, pilietinę visuomenę, mokyklas, įmones ir pavienius asmenis.

6.3.

Atsižvelgdamas į teigiamą Europos Komisijos ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto sukurtos Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformos patirtį ir į mūsų nuomonėje dėl Klimato pakto (NAT/785) (12) pateiktus pasiūlymus, EESRK siūlo sukurti Europos Klimato pakto suinteresuotųjų subjektų platformą, grindžiamą įtraukumo, skaidrumo ir tikro vietos klimato kaitos srities subjektų dalyvavimo bei atsakomybės principais.

2020 m. liepos 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Kai kurie ekspertai mano, kad biologinė įvairovė yra natūrali kliūtis viruso ir ligų perdavimui iš laukinių gyvūnų žmonėms (zoonozei). Todėl dėl nykstančios biologinės įvairovės ateityje gali kilti daugiau pandemijų. Tai yra aktualus papildomas argumentas.

(2) Europos klimato teisės aktas.

(3) Europos žaliasis kursas.

(4) Pranešimas UNFCCC.

(5) Europos klimato teisės aktas, žr., pvz., p. 2.

(6) 2019 m. atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje ataskaita..

(7) Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) 2019 m. ataskaitoje dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje nurodoma, kad siekiant, jog pasaulinis atšilimas neviršytų 1,5 oC, jau dabar pasauliniu mastu išmetamą teršalų kiekį reikia mažinti po 7,6 proc. per metus, o tai reiškia mažiausiai 68 proc. taršos mažinimo tikslą iki 2030 m.

(8) Piliečių parama klimato politikos veiksmams.

(9) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(10) OL L 328, 2018 12 21, p. 1.

(11) Konsultacijos dėl Europos klimato pakto.

(12) EESRK nuomonė: Europos klimato paktas (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 67).

28.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/149

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos geležinkelių metų (2021 m.)

(COM(2020) 78 final)

(2020/C 364/21)

Pranešėjas

Alberto MAZZOLA

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Parlamentas, 2020 3 10 Taryba, 2020 3 13 Europos Sąjungos Taryba, 2020 3 13
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnis
Komiteto biuro sprendimas	2020 4 24
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2020 6 23
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	209 / 1 / 4

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ir pritaria jo tikslams, visų pirma skatinti Europos Sąjungą, valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas, socialinius partnerius ir rinkos jėgas didinti geležinkelių sektoriui tenkančią keleivių ir krovinių judumo dalį ir remti jų pastangas siekiant šio tikslo.

1.2.

EESRK mano, kad Europos geležinkelių metai turės priartinti plačiąją visuomenę, kurią sudaro piliečiai, geležinkelio darbuotojai, socialiniai partneriai, įmonės, akademinės bendruomenės ir ypač Europos jaunimas, prie viešų ES institucijų diskusijų dėl ES tvarumo ir judumo politikos ir dėl Europos judumo ateities, kad geležinkeliai būtų populiarinami kaip tvari, novatoriška ir saugi transporto rūšis.

1.3.

Geležinkelių metai turėtų suteikti EESRK galimybę informuoti ir apie geležinkelių, kur jų yra, kaip tinkamos tolimų skrydžių alternatyvos, tvarumą, darnaus ir išmanaus judumo strategiją, taip pat apie ES investicijų į geležinkelius politiką.

1.4.

EESRK rekomenduoja Europos geležinkelių metais įvertinti geležinkelių paslaugų kokybę ir prireikus jas pritaikyti prie naudotojų poreikių, kad jos atitiktų SESV Protokole Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų nustatytus kriterijus, plėtoti projektus, kuriais skatinamas holistinis požiūris į prieinamumą, stiprinti skaitmeninimo ir tvarumo ryšį, su investuotojų bendruomene keistis informacija apie galimas iniciatyvas atsižvelgiant į Komisijos tvaraus finansavimo veiksmų planą.

1.5.

EESRK ragina Europos geležinkelių metais imtis iniciatyvų, kad būtų atkurtas naudotojų pasitikėjimas viešuoju transportu, ypač geležinkeliais, siekiant geriau informuoti, visų pirma jaunus europiečius, apie patrauklią karjerą geležinkeliuose, remiant bendras iniciatyvas su socialiniais partneriais, universitetais, akademine bendruomene apskritai ir Europos jaunimo organizacijomis.

1.6.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad geležinkelių metai turėtų suteikti galimybę didinti visuomenės informuotumą apie tvarų turizmą ir suteikti naują postūmį iniciatyvai „DiscoverEU“. EESRK labai pritaria Europos Parlamento iniciatyvai kiekvienam 18 metų sulaukusiam Europos piliečiui suteikti teisę gauti „DiscoverEU“ bilietą – ES tapatybės simbolį.

1.7.

EESRK pabrėžia, kad reikėtų pasinaudoti geležinkelių metais siekiant pateikti daugiau informacijos apie festivalio „Europalia“ iniciatyvų kalendorių, taip pat informuoti platesnę auditoriją apie turinį, sukurtą jau vykstančiuose kultūros renginiuose, pavyzdžiui, kino festivaliuose (Kanuose, Venecijoje, Berlyne) ir meno parodose. Be to, 2021 m. geležinkelio stotyse ir muziejuose galėtų vykti svarbios iniciatyvos, susiejančios geležinkelių ateitį ir praeitį su svarbiausiais pramonės sektoriais, pavyzdžiui, architektūra ir statyba, projektavimu, elektromechanikos sektoriumi, maistu ir turizmu. Šiomis aplinkybėmis Komitetas į savo 2021 m. kultūros programą galėtų įtraukti parodą apie geležinkelius.

1.8.

Būtina, kad geležinkelių metų renginiuose dalyvautų visi Europos geležinkelių muziejai, piliečiai būtų kviečiami susipažinti su jų kolekcijomis, be kita ko, skaitmeniniu būdu, būtų skatinami muziejų mainai ir Europos turas po geležinkelio muziejus.

1.9.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos geležinkelių metai taip pat turėtų suteikti galimybę propaguoti labai plataus užmojo tikslus, turinčius Europos socialinę ir ekonominę bei simbolinę pridėtinę vertę, taip pat reaguojant į dramatišką COVID-19 krizę, pavyzdžiui, atnaujinti Europos greitųjų traukinių tinklo kūrimą, kaip numatyta Baltojoje knygoje dėl transporto (2011 m.), siekiant sujungti visas ES sostines ir miestus, kuriuose gyvena daugiau kaip 500 000 gyventojų.

1.10.

EESRK pabrėžia, kad Europos geležinkelių metai yra svarbūs, nes suteikia ypatingą progą informuoti apie geležinkelio saugumo rodiklius, kurie yra geriausi iš visų sausumos transporto rūšių. Tokiomis aplinkybėmis EESRK primena, kad kiekvienų metų birželio 11 d. yra Tarptautinė saugaus elgesio geležinkelio pervažose diena ir kad 2020 m. ši diena buvo pažymėta jau 12-ą kartą. Europos geležinkelių metų kontekste šiai dienai turėtų būti skirtas ypatingas dėmesys.

2. Komisijos pasiūlymas

2.1.

Pasiūlymu 2021-uosius metus paskelbti Europos geležinkelių metais siekiama populiarinti geležinkelių transportą, atsižvelgiant į Komisijos komunikate dėl Europos žaliojo kurso nustatytus tikslus, be kita ko, susijusius su darniu ir išmaniu judumu. Europos geležinkelių metais visoje Europoje bus vykdomi projektai, organizuojami debatai, renginiai, parodos ir įgyvendinamos iniciatyvos, siekiant populiarinti geležinkelių transportą kaip piliečiams, įmonėms ir valdžios institucijoms pritaikytą patrauklų ir darnų keliavimo po Europą būdą, pabrėžiant tai, kad geležinkelių transportas aprėpia visą Sąjungą ir yra novatoriškas. Specialūs piliečiams (nesusijusiems su geležinkelių sektoriumi) organizuojami renginiai ir komunikacijos kampanijos įtikins daugiau žmonių ir įmonių naudotis geležinkeliais (1).

2.2.

Europos geležinkelių metų tikslas – skatinti ir remti Sąjungos, valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų bei kitų organizacijų pastangas padidinti keleivių ir krovinių vežimo geležinkeliais srautus. Visų pirma, minint Europos metus, geležinkeliai turėtų būti populiarinami kaip darni, novatoriška ir saugi transporto rūšis, orientuojantis į plačiąją visuomenę ir ypač jaunimą. Taip pat daug dėmesio turėtų būti skiriama europiniam tarpvalstybiniam geležinkelių aspektui, t. y. gebėjimui suartinti piliečius, suteikti jiems galimybę pažinti visą Sąjungos įvairovę, skatinti sanglaudą ir prisidėti prie Sąjungos vidaus rinkos integracijos. Be to, turėtų būti didinamas geležinkelių sektoriaus indėlis į Sąjungos ekonomiką, pramonės sektorių ir plačiąją visuomenę; geležinkelių transportas taip pat turėtų būti populiarinamas kaip svarbus Sąjungos ir trečiųjų šalių santykių elementas (2).

3. Geležinkeliai ir COVID-19 pandemija

3.1.

Geležinkelių sektorius nukentėjo ir vis dar kenčia dėl judėjimo suvaržymo priemonių, kurių valstybės narės ėmėsi kovodamos su COVID-19 pandemijos plitimu, ir dėl labai sumažėjusio judumo.

3.2.

Remiantis sektorių asociacijų, pvz., Europos geležinkelių bendrijos (CER) atliktais pirminiais apytiksliais skaičiavimais, nuo krizės pradžios visų keleivių vežėjų dėl pandemijos patirti pajamų nuostoliai siekia 900 mln. EUR per savaitę. Dėl COVID-19 protrūkio poveikio krovinių vežimo geležinkeliais pajamos visoje Europos Sąjungoje (ES-27) 2020 m. kovo ir balandžio mėn. vidutiniškai sumažėjo 25 proc., o pajamos per savaitę sumažėjo maždaug 78 mln. EUR. Nors krovinių vežimo geležinkeliais sektorius pasirodė esąs labai atsparus, jo padėtis būtų buvusi dar geresnė, jei žalieji koridoriai būtų buvę visapusiškai taikomi geležinkeliams, jei mokesčiai už naudojimąsi bėgiais būtų buvę sumažinti iki nulio ir jei Šveicarija būtų sustabdžiusi 2020 m. sausio 1 d. įvestą draudimą. COVID-19 protrūkis daro vis didesnį poveikį geležinkelių infrastruktūros valdytojams.

3.3.

Nors paklausa labai sumažėjo, geležinkelio įmonės ir darbuotojai, jei tik buvo įmanoma, vis dar teikė paslaugas, kad medicinos personalas ir svarbiausi darbuotojai galėtų važinėti į darbą. Be to, įmonės siūlo galimybę naudotis medicininiais traukiniais, kad virusu užsikrėtusius žmones iš labiausiai nukentėjusių regionų būtų galima pervežti į mažiau perpildytas ligonines.

3.4.

Europos prisikėlimas po COVID-19 taip pat bus proga atnaujinti ir pagerinti keleivių ir krovinių vežimą geležinkeliais. ES ekonomikos gaivinimo plane, kuris orientuotas į žaliąjį kursą ir skaitmeninę darbotvarkę, numatyta trumpalaikė parama geležinkelių paslaugoms ir daugiausia dėmesio skiriama trumpalaikiam ir ilgalaikiam finansavimui, galbūt įskaitant valstybės pagalbą, kad geležinkeliai vėl grįžtų į savo vėžes po didžiulio pajamų praradimo dėl viruso krizės.

3.5.

Jeigu norima, kad po COVID-19 krizės geležinkeliai pakeistų tam tikrus oro maršrutus, jiems turėtų būti suteikta valstybės pagalba, kuri buvo numatyta tiems maršrutams, pirmiausia siekiant išvengti darbo vietų mažinimo ir skiriant lėšas atitinkamų darbuotojų perkvalifikavimui.

3.6.

Transporto darbuotojai buvo ir vis dar yra priešakinėse gretose turėdami tiesioginį sąlytį su keleiviais, jiems tebegresia pavojus užsikrėsti virusu vykdant savo kasdienes pareigas. Jie taip pat kenčia nuo pražūtingų ekonominių viruso padarinių – tiek kaip geležinkelių sektoriaus darbuotojai, tiek kaip piliečiai. Geležinkelių sektoriaus darbuotojai užtikrina Europos judėjimą šiais neramiais laikais, rūpindamiesi, kad medicininės priežiūros ir būtiniausios prekės būtų pristatomos į reikiamas vietas.

3.7.

Europos atgimimas po COVID-19 taip pat reikš keleivinio geležinkelių transporto atgimimą ir patvirtins krovininio geležinkelių transporto atsparumą. Pagal persvarstytą 2021–2027 m. DFP skiriami ištekliai, kurie bus valdomi tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu, taip pat turės būti skiriami geležinkeliams, jei nebus atsisakyta Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės darbotvarkės užmojų.

3.8.

Įgyvendinant įvairius geležinkelių projektus galima panaudoti papildomus DFP arba priemonės „Next Generation EU“ išteklius – tai gali būti geležinkelių infrastruktūros projektai (keleivių ir krovinių vežimas, nacionalinės ir tarpvalstybinės, paprastosios ir greitosios geležinkelių linijos), geležinkelių riedmenų projektai, taip pat visi projektai, susiję su geležinkelių sistemos automatizavimu ir skaitmeninimu, įskaitant skaitmenines automatinio sukabinimo technologijas, tolesnį Europos tinklo elektrifikavimą, Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) diegimą, vagonų tobulinimą sumontuojant įvairiomis klimato sąlygomis naudoti tinkamas naujos technologijos stabdžių trinkeles ir riedmenų atnaujinimo bei senų riedmenų atidavimo į metalo laužą programas. Kita sritis, kurioje reikia lėšų ir būtų galima pasiekti trumpalaikį teigiamą ekonominį poveikį, būtų geležinkelio stočių modernizavimas (visų pirma, riboto judumo asmenų prieigai pritaikytų peronų įrengimas). Didinant investicijas į TEN-T ir prižiūrint bei atnaujinant esamas linijas būtų galima iš esmės ir greitai prisidėti prie ES ekonomikos atsigavimo.

3.9.

Pagrindiniai tikslai didinti krovininio ir keleivinio geležinkelių transporto, kuris yra pažangios daugiarūšio transporto sistemos dalis, pajėgumus ir veiksmingumą, kaip nurodyta komunikate dėl žaliojo kurso, ilgainiui gali labai padėti atgaivinti ekonomiką, sumažinti krovinių vežimo keliais rinkos dalį ir transporto aplinkosauginį pėdsaką.

3.10.

Rengiant Europos geležinkelių metų iniciatyvas pirmiausia turėtų būti siekiama atkurti naudotojų pasitikėjimą viešuoju transportu, ypač geležinkeliais. Reikėtų įgyvendinti iniciatyvas, skirtas didinti visuomenės informuotumą apie papildomas higienos priemones, kurių imasi geležinkelio įmonės, taip pat reikėtų taikyti apsauginių kaukių ir saugaus atstumo laikymosi politiką. Kalbant apie keleivių teises, turėtų būti užtikrintas aiškumas dėl privalomo pinigų grąžinimo ir savanoriškai pasirenkamų kuponų. Tokios priemonės turėtų būti taikomos kartu visapusiškai užtikrinant keleivių teises naudojantis visomis geležinkelių paslaugomis, per visą keleivių kelionę; jos turi būti aiškios visuomenei ir jų vykdymas turi būti veiksmingai užtikrintas taikant alternatyvaus ginčų sprendimo sistemas ir pasitelkiant nacionalines vykdymo užtikrinimo įstaigas.

4. Bendrosios pastabos

Istorinės aplinkybės

4.1.

2021 m. bus galima paminėti daug sukakčių ilgoje geležinkelių ir jų technologijų istorijoje. Kaip savo 2021 m. menų festivalio kataloge nurodo „Europalia“, 2021 m. Belgijos ir Prancūzijos geležinkeliai minės 175-ąsias geležinkelio linijos tarp Paryžiaus ir Briuselio metines. 1846 m. šie miestai tapo pirmosiomis pasaulio sostinėmis, kurias sujungė geležinkelio linija. Tais pačiais metais geležinkelio linija taip pat buvo sujungti Briuselis ir Londonas pasinaudojant kelto jungtimi tarp Ostendės ir Doverio. 2021 m. taip pat bus minimos 25-osios Thalys ir 170-osios pirmosios kelionės Saksonijos ir Bohemijos geležinkelio linija Praha–Drezdenas metinės. Kitos 2021 m. geležinkelių sukaktys yra 50-osios Miulūzo traukinių muziejaus metinės ir 75-osios Liuksemburgo geležinkelių metinės. Pažymėtina, kad 2021 m. taip pat bus minimos 45-osios pirmojo Pendolino traukinio Italijoje metinės, 40-osios TGV traukinių Prancūzijoje metinės ir 30-osios ICE traukinių Vokietijoje metinės. Taip pat sukaks 20 metų nuo pirmosios Europos Sąjungos baltosios knygos dėl geležinkelių Europoje paskelbimo.

4.2.

Geležinkelių metai bus puiki proga paminėti geležinkelių, jų technologinės pažangos ir dėl geležinkelių jungčių vis labiau suartėjusių Europos žemyno šalių istoriją. Taip pat bus galima įvertinti iki šiol įvykusius pokyčius.

Europos žaliasis kursas

4.3.

2019 m. gruodžio 11 d. Komisija pristatė savo komunikatą dėl Europos žaliojo kurso. Komunikate ES raginama laipsniškai mažinti savo ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, kad iki 2050 m. būtų galima pasiekti poveikio klimatui neutralumą, ir išdėstoma politikos strategija šiam tikslui pasiekti. Europos žaliuoju kursu prisidedama prie Komisijos strategijos, skirtos įgyvendinti Jungtinių Tautų darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus.

4.4.

Be kitų iniciatyvų, Europos žaliuoju kursu raginama spartinti perėjimą prie darnaus ir išmanaus judumo, nes transporto sektoriuje susidaro ketvirtadalis viso Europos Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir ši dalis vis didėja. Mažiau teršalų turės išmesti visų rūšių transporto priemonės. Europos žaliuoju kursu be kitų veiksmų numatoma didelę dalį iš 75 proc. šiuo metu keliais vežamų vidaus krovinių perkelti vežti geležinkeliais ir vidaus vandenų keliais. Siekiant įgyvendinti šį plataus užmojo planą ir užtikrinti didesnę geležinkelių transporto dalį, reikia imtis skubių veiksmų, numatant daugiau paskatų krovinių vežimui geležinkeliais.

4.5.

Siekdama įgyvendinti žaliuoju kursu nustatytus bendruosius tikslus, Komisija 2020 m. paskutinį ketvirtį pateiks darnaus ir išmanaus judumo strategiją. Šioje strategijoje daugiausia dėmesio bus skiriama, inter alia, iniciatyvoms, kuriomis siekiama padidinti geležinkelių ir vidaus vandenų transporto pajėgumus ir pagerinti taip vežamų krovinių tvarkymą, taip pat sukurti pažangią, integruotą ir naudotojams patrauklią daugiarūšio transporto sistemą, siekiant sumažinti kelių transporto rinkos dalį ir padidinti daugiarūšio transporto, įskaitant geležinkelius, patrauklumą. Šios srities iniciatyvos jau suplanuotos 2021 m.

4.6.

Geležinkelių metai suteiks galimybę pabrėžti geležinkelių tvarumą ir informuoti apie jį ir apie darnaus ir išmanaus judumo strategiją, taip pat apie ES investicijų į geležinkelius politiką. Investicijos į geležinkelių infrastruktūrą gali padėti skatinti ekonomiką, kurti kokybiškas ir socialiniu bei aplinkos požiūriu tvarias darbo vietas ir didinti geležinkelių paslaugų patrauklumą klientams. Didinant visuomenės informuotumą šia tema bus lengviau daryti įtaką vartotojų elgsenai ir transporto rūšių pasirinkimams, kiek tai susiję su viešuoju transportu ir mažataršiu judumu.

4.7.

Europos geležinkelių metai taip pat suteiks galimybę įvertinti geležinkelių paslaugų kokybę ir prireikus jas pritaikyti prie naudotojų poreikių, kad jos atitiktų SESV Protokole Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų nustatytus kriterijus.

Europos skaitmeninė darbotvarkė

4.8.

Įgyvendinant ES skaitmeninę darbotvarkę turėtų būti dedama daug pastangų, kad geležinkelių sektorius būtų įtrauktas į skaitmeninę revoliuciją ir į visas šiam tikslui skirtas paramos priemones. Ji turėtų padėti paspartinti ERTMS įgyvendinimą, plėtoti paslauginio judumo sprendimus, naujus bilietų pardavimo sprendimus ir 5G ryšio diegimą TEN-T pagrindiniame ir visuotiniame tinkle. Taip geležinkeliai galės patenkinti esamų ir būsimų klientų poreikius.

4.9.

Vykstant skaitmeninimo procesui darbuotojams turi būti teikiama tinkama parama ir turi būti užtikrintos jų darbo vietos. Siekiant lyčių lygybės daug dėmesio reikia skirti su lytimi susijusiems reikalavimams. Per šį pertvarkos procesą darbuotojams susirūpinimą keliančius klausimus reikia tinkamai spręsti įtraukiant darbuotojų atstovus ir profesines sąjungas. Darbuotojams turi būti suteiktos mokymosi ir tobulinimosi galimybė, kad jie galėtų toliau dirbti aukštos kokybės ir tvarų darbą.

4.10.

Kadangi įdiegus 5G tinklą judriojo ryšio ir interneto technologijos taps bendrosios paskirties technologijomis, EESRK ragina ES institucijas ir valstybes nares baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką, be kita ko, plėtojant pajėgumus integruoti ir naudoti 5G ryšio paslaugas, kad būtų apsaugotas ir pagerintas Europos pramonės šakų, pavyzdžiui, transporto, ypač geležinkelių, konkurencingumas. EESRK taip pat ragina Komisiją užsakyti 5G spinduliuotės biologinio poveikio vertinimą ir kišimosi į kitų dažnių diapazonus riziką (3).

4.11.

Demografinės, ekonominės ir politinės tendencijos lems naujus judėjimo miestuose ir ne miestuose būdus, o geležinkelio įmonės mano, kad privalės prisitaikyti, kad galėtų integruotis į daugiarūšę, vis labiau suskaitmenintą transporto grandinę. Jei šios įmonės dar labiau atsižvelgs į naujus patogumo ir prieinamumo poreikius, tai gali paskatinti vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių ir jaunimo dažniau rinktis traukinius kelionėms miestuose ir tolimoms kelionėms. Tuo pat metu technologijas išmananti vartotojų karta daug mažiau pasikliaus privačiu transportu, o pirmenybę teiks bendro naudojimo judumo ir viešojo transporto sprendimams, jei bus užtikrinta tinkama paslaugų kokybė.

4.12.

Geležinkeliams bus ypač svarbu tobulinti bilietų pardavimo technologijas, kad keleiviams būtų lengviau įsigyti bilietus ir kad būtų galima sujungti skirtingus kelionės segmentus į vieną bilietą, taip pat numatyti galimybę ateityje sukurti daugiarūšio transporto bilietų sistemą. EESRK ragina Europos Komisiją remti iniciatyvas, kuriomis siekiama šio tikslo, pavyzdžiui, teikiant ekspertų konsultacijas, dalijantis geriausia patirtimi, skiriant dotacijas ir t. t.

4.13.

Kadangi krovinių vežimas daugiarūšiu transportu yra ypač svarbus vežant krovinius geležinkeliais, svarbu pasinaudoti Europos geležinkelių metais siekiant skatinti transporto naudotojų, geležinkelių ir kitų transporto sektorių dialogą tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis, apibrėžti praktines problemas, trukdančias plėtoti krovinių vežimą geležinkeliais, ir rasti sprendimus, dėl kurių krovinių vežimo geležinkeliais paslaugos taptų patrauklios klientams. EESRK pabrėžia, kad į tokį dialogą svarbu įtraukti visus transporto sektorius. Užmezgant šį dialogą svarbu rasti tokių įmonių bendradarbiavimo paradigmų, kurios neprieštarautų konkurencijos teisei.

4.14.

Geležinkelių skaitmeninimas taip pat sudarys sąlygas geležinkeliams vis veiksmingiau pritaikyti savo paslaugas prie siuntėjų poreikių, pavyzdžiui, maksimaliai išnaudojant turimus traukinių pajėgumus ir sujungiant įvairių rūšių krovinių vežimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu krovinių vežimo geležinkeliais rinkos dalis mažėja, reikėtų pabrėžti galimybes užtikrinti didesnį siūlomų paslaugų veiksmingumą ir lankstumą.

4.15.

Geležinkelių infrastruktūros valdytojai turės vis labiau naudotis skaitmeninėmis technologijomis, kad pagerintų savo veiklos rezultatus, t. y. pagerintų punktualumą ir padidintų pajėgumus. Įdiegus automatinę traukinių valdymo sistemą ERTMS bus žengtas svarbus žingsnis šia kryptimi. Visų pirma, EESRK mano, kad ERTMS diegimas turėtų būti gerokai paspartintas. Ekonomikos gaivinimo plane turi būti numatytos reikiamos investicijos (daugiau kaip 100 mlrd. EUR, įskaitant skaitmeninę centralizaciją) ir EESRK ragina geležinkelius kartu su kitomis transporto rūšimis sukurti išsamią ir sąveikią paslauginio judumo sistemą (MaaS).

4.16.

Siekiant sudaryti sąlygas geležinkelių skaitmeninei pertvarkai, itin svarbus yra laisvas duomenų judėjimas. Todėl EESRK ragina priimti veiksmingų sprendimų, kuriais būtų šalinamos su duomenų prieinamumu, sąveikumu ir perdavimu susijusios problemos, kartu užtikrinant tinkamą duomenų apsaugą ir privatumą, sąžiningą konkurenciją ir didesnes pasirinkimo galimybes vartotojams bei statinę ir dinaminę informaciją keleiviams. Tokios pat sąlygos turi būti taikomos viešojo ir privataus sektorių bendrovėms, kurių duomenų mainai ir sąnaudų atlyginimas atitinka abipusiškumo principą (4).

4.17.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių geležinkelių skaitmeninimas turėtų būti viena iš svarbiausių Geležinkelių metų temų. Visų pirma, reikėtų tinkamomis komunikacijos iniciatyvomis pabrėžti skaitmeninimo ir tvarumo ryšį.

Geležinkelių sektoriaus darbuotojai

4.18.

Europos geležinkeliuose tiesiogiai dirba apie 1,3 mln. Europos piliečių, o dar apie 1 mln. – netiesiogiai, todėl šis sektorius yra vienas didžiausių darbdavių Europos Sąjungoje. Geležinkelio įmonės yra esminis veiksnys mokant jaunimą ir taip prisideda prie kovos su jaunimo nedarbu Europoje, ypač ekonominiu sunkmečiu.

4.19.

Europos geležinkelių metai taip pat yra geležinkelių darbuotojų metai. Būtina užtikrinti aukštos kokybės darbo vietas transporto sektoriaus darbuotojams ir saugias bei patikimas paslaugas klientams. Puoselėjant socialinės Europos idėją daugiausia dėmesio turi būti skiriama darbuotojų darbo sąlygoms. Darbo užmokesčio ir socialiniam dempingui geležinkelių sektoriuje ne vieta ir šie reiškiniai turi būti panaikinti.

4.20.

Geležinkelių sektoriaus darbuotojai nusipelno viešo pripažinimo. Todėl svarbu, kad jų laimėjimai būtų matomi ir kad būtų pripažinti iššūkiai, su kuriais jie susiduria. Reikėtų imtis Europos masto veiksmų, kurie padėtų parodyti, jog pripažįstami darbuotojų pasiekimai, ir pabrėžti kokybiškų darbo vietų poreikį. Visi geležinkelio darbuotojai turi būti apsaugoti nuo darbo užmokesčio ir socialinio dempingo, kad būtų išlaikyta saugi geležinkelių veikla Europoje. Tai galima pasiekti tik užtikrinant aktyvią socialinę partnerystę šiame sektoriuje.

4.21.

Skaitmeninimas, žinoma, suteikia galimybių geležinkeliams ir yra būtinas vykdant verslą. Tik skaitmenindami savo vidaus procesus ir paslaugų teikimo būdą geležinkeliai galės spręsti dabartinius uždavinius. Tačiau tuo pat metu siekiant išvengti radikalių pokyčių ir socialinės nesantaikos, skaitmeninimą įgyvendinti reikėtų labai atsargiai. Labai svarbu, kad Europos socialiniai partneriai susitiktų vykstant ES sektorių socialiniam dialogui dėl geležinkelių ir priimtų sprendimą dėl bendrų projektų, kad būtų galima geriau nustatyti ir numatyti automatizavimo ir skaitmeninimo poveikį sektoriui bei socialiai teisingo perėjimo srityje išsaugoti aukštą užimtumo ir socialinių garantijų lygį (5).

4.22.

Sprendžiant šį klausimą svarbiausia atkreipti dėmesį į profesinės veiklos keitimą, paremtą mokymusi visą gyvenimą ir investicijomis į darbuotojų galimybes įsidarbinti siekiant išvengti atleidimų iš darbo. Dvi svarbios problemos geležinkelių sektoriuje yra nesuderinta darbuotojų amžiaus piramidė ir įdarbinimo sunkumai, ypač jaunimo ir moterų (6).

4.23.

Geležinkelių metai turėtų būti proga geriau informuoti, ypač jaunus europiečius, apie patrauklią karjerą geležinkeliuose, remiant bendras iniciatyvas su socialiniais partneriais, universitetais, akademine bendruomene apskritai ir Europos jaunimo organizacijomis.

Infrastruktūra

4.24.

TEN-T sistema labai padėjo nustatyti naujai geležinkelių infrastruktūrai būtinus didelius finansinius išteklius (vien tik pagrindiniam tinklui iki 2030 m. reikia apie 500 mlrd. EUR), nors turimų išteklių vis dar nepakanka visiems poreikiams patenkinti. Užbaigus kurti pagrindinį tinklą būtų sukurtas Europos greitųjų geležinkelių tinklas, apjungsiantis beveik visas Europos sostines ir didžiuosius miestus (kuriuose gyvena daugiau kaip 500 000 gyventojų). Be to, kai kuriose šalyse buvo visiškai neįvertintas TEN-T infrastruktūros priežiūros klausimas, kuris šiuo metu tampa gana rimta problema, o kitose šalyse jis buvo išspręstas tinkamai.

4.25.

Nors, viena vertus, EESRK pritaria greitųjų traukinių ir TEN-T tinklo jungčių tarp didelių miestų skatinimui, primename, kad svarbu išlaikyti tinkamą nacionalinių ir regioninių linijų finansavimo lygį.

4.26.

EESRK ragina didinti investicijas siekiant baigti kurti tinklą, įskaitant kaimo ir regioninėse vietovėse, ir pagal ES ekonomikos gaivinimo planą finansuoti įprastos ir neeilinės viso TEN-T tinklo priežiūros finansavimą. Reikia papildomų lėšų geležinkelių plėtrai, investicijoms į infrastruktūrą ir tankesniam keleivių bei krovinių tinklui. Kiekvienas į geležinkelius investuotas euras padeda sukurti ir išlaikyti darbo vietas, įskaitant geležinkelio tiekimo pramonę ir regionus.

Tvarus finansavimas

4.27.

Europos Komisijos tvaraus augimo finansavimo veiksmų planu (COM(2018) 97 final) siekiama nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas, kad būtų užtikrintas tvarus ir integracinis augimas, valdoma finansinė rizika, kylanti dėl klimato kaitos, išteklių eikvojimo, aplinkos būklės blogėjimo ir socialinių klausimų, ir skatinamas finansinės ir ekonominės veiklos skaidrumas bei ilgalaikis planavimas.

4.28.

Ypač svarbi yra bendra ES klasifikavimo sistema (taksonomija), suteiksianti aiškumo, kurią veiklą galima laikyti tvaria.

4.29.

Remdamasi vystoma ES tvarumo taksonomija ir iki šiol įgyvendinant veiksmų planą pasiektais rezultatais, Komisija paskelbė apie veiksmų plano peržiūrą pagal Europos žaliąjį kursą.

4.30.

EESRK teigiamai įvertino pateiktus pasiūlymus dėl taksonomijos, kurie yra pirmasis Tvaraus augimo finansavimo veiksmų plano (7) įgyvendinimo etapas. Komitetas, be kita ko, palankiai įvertino pasiūlymą sukurti naujus anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamuosius indeksus. Be to, šis pagrindas taip pat turi derėti su veiksmų plane užsibrėžtais plataus užmojo tikslais, pagal kuriuos Europa yra pasirengusi imtis pasaulio lyderės vaidmens. Atėjo metas imtis veiksmų laikantis šio plataus užmojo tikslo ir atitinkamai parengti taksonomiją.

4.31.

Kadangi geležinkeliams būdingas tvarumas, jie turėtų sugebėti rasti galimybių visose tvaraus finansavimo iniciatyvose. Nors neginčijama, kad geležinkelių infrastruktūros priežiūros ir tolesnės plėtros finansavimas apskritai yra viešoji užduotis ir lėšų jam turi būti skiriama iš valstybės biudžeto, reikėtų atkreipti dėmesį į ateities geležinkelių sistemos, visų pirma riedmenų ir geležinkelio stočių, finansavimo poreikius, taip pat ištirti galimybę privatiems investuotojams dalyvauti geležinkelių projektuose.

4.32.

Siekiant užtikrinti Komisijos iniciatyvomis dėl tvaraus finansavimo numatytos politikos sistemos gyvybingumą, svarbu, kad ES valstybės narės kuo greičiau užbaigtų 2001 m. Keiptauno konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, 2007 m. Liuksemburgo protokolo dėl su geležinkelių riedmenimis susijusių dalykų (dar vadinamo Liuksemburgo geležinkelių protokolu) ratifikavimo procesą.

4.33.

Būtina, kad geležinkelių ir privačių investuotojų bendruomenės atstovai susitiktų ir apsvarstytų sinergijos galimybes, taip pat atsižvelgiant į Komisijos tvaraus finansavimo iniciatyvas. Europos geležinkelių metais turėtų būti planuojama veikla, kuri leistų surengti šiuos svarstymus, įtraukiant tiek geležinkelių, tiek privačių investuotojų bendruomenę, o ypač – ilgalaikius investuotojus, pavyzdžiui, draudimo, investicijų ir pensijų fondus.

Prieinamumas

4.34.

Visuotinio prieinamumo propagavimas, kaip nustatyta Protokole Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų ir jo nuorodose į VESP, reiškia, kad visiems naudotojams suteikiama tinkama prieiga visoje teritorijoje (teritorinis prieinamumas), laikant, kad prieigos sąlygos (laukimo laikas, paslaugų teikimo vietų tankumas, infrastruktūra ir t. t.) gali skirtis priklausomai nuo naudotojų poreikių. Lygios galimybės ir visuotinio prieinamumo propagavimas taip pat reiškia kovą su visų formų diskriminacija.

4.35.

Siekiant, kad kelionės geležinkeliu būtų patrauklesnės kasdienėms kelionėms, taip pat tolimosioms ir tarpvalstybinėms kelionėms, bus svarbu stiprinti keleivių teises, informuoti keleivius apie apsaugos priemones, taip pat išlaikyti ir galbūt didinti geležinkelių transporto įperkamumą ir paslaugų kokybę.

4.36.

Europos geležinkelio įmonės, stočių ir infrastruktūros valdytojai nuolat gerina riboto judumo ar neįgalių asmenų kelionių sąlygas. Geležinkelių paslaugos dabar yra kur kas prieinamesnės nei anksčiau ir daug neįgalių keleivių gali važiuoti traukiniais be pagalbos. Geležinkelių operatoriai labai prisideda prie neįgaliųjų socialinės įtraukties didinimo ir kartu su valdžios institucijomis ir keleivių asociacijomis yra pasirengę įgyvendinti savo įsipareigojimus šioje srityje.

4.37.

Buvo investuojama, kad kitą dešimtmetį būtų toliau šalinamos kliūtys stotyse ir traukiniuose, taip pat kad būtų palengvintas riboto judumo ar neįgalių keleivių keliavimas.

4.38.

Todėl siekiant toliau gerinti geležinkelių tinklo prieinamumą taip, kaip numatyta galiojančiuose ES teisės aktuose dėl geležinkelių prieinamumo, reikės nuolatinio trečiųjų šalių finansavimo iš nacionalinių vyriausybių arba tiesiogiai iš ES.

4.39.

Europos geležinkelių metai taip pat turėtų būti proga vystyti projektus, kuriais skatinamas holistinis požiūris į prieinamumą, atsižvelgiant ne tik į geležinkelių sektoriaus iniciatyvas tiek geležinkelio stotyse, tiek traukiniuose, siekiant padidinti pagalbą ir prieinamumą, bet ir į viską, ko reikia, kad pirmiausia visi keleiviai galėtų pasiekti transporto mazgus.

Tvarus turizmas

4.40.

Europos Sąjunga yra vienas iš labiausiai išsivysčiusių ir lankomiausių pasaulio turizmo regionų. Skaičiuojant pasauliniu mastu, į ES atvyksta 40 proc. užsienio turistų, o pajamos iš tarptautinio turizmo sudaro 31 proc. ES yra ir viena didžiausių pasaulio išvykimo rinkų, ir viena lankomiausių vietų pasaulyje. 2016 m. beveik 270 mln. ES gyventojų (2/3 tuometinių gyventojų) vyko į bent vieną kelionę laisvalaikio tikslais, iš kurių daugiau kaip pusė buvo tarptautinės kelionės. Transportui paprastai skiriama 27 proc. laisvalaikio kelionės išlaidų.

4.41.

Su turizmu susijusio transporto poveikio aplinkai problemos sprendimas yra vienas iš pagrindinių Europos Komisijos darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkėje (COM 2007/621) nustatytų uždavinių.

4.42.

Dėl judėjimo „Penktadieniai už ateitį“ ir dažnėjančių ekstremalių oro sąlygų ir klimato reiškinių piliečiai iš naujo persvarsto savo įprastus kelionių planus ir geležinkelius laiko galima transporto rūšimi savo kelionės tikslo vietai pasiekti. Laisvalaikiu ir per atostogas keliaujantys asmenys sudaro didžiausią geležinkelio keleivių kategoriją.

4.43.

Šiandien Europos turizmas išgyvena pereinamąjį etapą – gerai žinomos lankytinos vietovės kuria naujas turizmo plėtros vizijas, labiau atitinkančias ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio tvarumo principus. Reikia naujų turizmo plėtros modelių, kad būtų galima spręsti turizmo poveikio aplinkai ir pernelyg išaugusio turizmo klausimus.

4.44.

Daugelyje valstybių narių, Europos regionuose ir miestuose turizmas labai prisideda prie ekonominės ir socialinės struktūros, taip pat užtikrina darbo vietas ir pajamas. Tačiau COVID-19 pandemija smarkiai paveikė šią ekosistemą.

4.45.

Todėl reikia imtis veiksmų siekiant padėti atnaujinti tarptautinį, žemyninį ir nacionalinį turizmą svarbių ES ekonomikos sektorių labui. Geležinkeliai gali padėti plėtoti turistines vietoves, kurios nėra lengvai pasiekiamos lėktuvais, atverti naujus maršrutus ir skatinti naujas vertės grandines. Europos geležinkeliams tai suteikia galimybę patenkinti augančius dėl klimato susirūpinusių turistų poreikius rinkoje.

4.46.

Geležinkelių metai turėtų suteikti galimybę didinti visuomenės informuotumą apie tvarų turizmą ir naujus turistinius maršrutus, kuriuos Europos piliečiai gali atrasti naudodamiesi geležinkelių jungtimis. Turistų perėjimo prie kitų transporto rūšių koncepcija turėtų būti plėtojama ir pateikiama kartu su atitinkamomis komunikacijos iniciatyvomis, bendrai remiant geležinkelių bendruomenei, Europos kultūros pramonei ir nacionaliniams bei Europos turizmo pramonės atstovams.

4.47.

Šiomis aplinkybėmis Europos geležinkelių metai taip pat turėtų tapti proga atkreipti visuomenės dėmesį ir ją geriau supažindinti su istoriniais ir kraštovaizdiniais traukinių maršrutais Europoje, pavyzdžiui, iš Paryžiaus į Veneciją važiuojančiu „Orient Express“, rytinę ir Pietų Prancūziją kertančiu „Creusot“, kelione traukiniu iš Miuncheno į Noišvanšteino pilį Vokietijoje, kelione traukiniu Orsijos slėnyje Italijoje, Mažosios Lenkijos traukinių maršrutais Lenkijoje ir daugeliu kitų maršrutų Europos žemyne.

Iniciatyva „DiscoverEU“

4.48.

Daug jaunų europiečių dėl įvairių priežasčių niekada nekeliavo arba retai keliavo po Europą. Nors esama švietimo mainų programų, ES ką tik pradėjo taikyti priemonę, kuri leis visiems europiečiams įgyti kelionių patirties. Tai turėtų geriau susieti jaunimą su Europos tapatybe, didinti jo informuotumą apie pagrindines Europos Sąjungos vertybes ir supažindinti su tvaria ir švaria transporto rūšimi. „DiscoverEU“ – tai Europos Sąjungos iniciatyva, suteikianti žmonėms galimybę per mokymosi patirtį pažinti Europą. Keliaudami daugiausia geležinkeliais (yra išimčių, kad galėtų dalyvauti salose arba atokiose vietovėse gyvenantys asmenys), jauni europiečiai gali susipažinti su Europa, jos miestais ir miesteliais.

4.49.

Kelionių vaidmuo kuriant Europos tapatybę buvo pripažintas nuo pat šio sektoriaus įtraukimo į Lisabonos sutartį parengiamųjų darbų. Profesorius Richard Jobs neseniai įrodė, kad traukinio bilietas „Interrail Pass“ atlieka konkretų vaidmenį formuojant bendras Europos vertybes (8).

4.50.

Geležinkelių metai turėtų suteikti naują postūmį iniciatyvai „DiscoverEU“, remti jos tikslus ir pasiekti projekte dar nedalyvavusius jaunus europiečius. EESRK pritaria Europos Parlamento iniciatyvai kiekvienam 18 metų sulaukusiam Europos piliečiui suteikti teisę gauti „DiscoverEU“ bilietą – ES tapatybės simbolį.

„Europalia“ ir kiti Europos geležinkelių muziejai

4.51.

Kas dvejus metus vykstančiame festivalyje „Europalia“ Belgijos ir kaimyninių šalių visuomenei pristatoma renginių ir parodų programa temomis, turinčiomis stiprų europinį matmenį ir perspektyvą. Tradiciškai „Europalia“ pritraukia daug lankytojų, daugelis jų atvyksta iš užsienio.

4.52.

Kito festivalio (prasidėsiančio 2021 m. spalio mėn.) tema bus geležinkeliai ir jų buvusi ir esama įtaka keliaujant, dirbant, bendraujant ir gyvenant Europoje. Daugiausia dėmesio bus skiriama geležinkeliams kaip ES pastangų suburti tautas ir piliečius pirmtakams, taip pat traukiniams, kurie iš esmės keičia ekologiško judumo kryptį, remiantis Europos žaliajame kurse išdėstytomis idėjomis ir geležinkelių įtaka menui bei pabrėžiant geležinkelių, kaip galingo socialinių, ekonominių ir pramonės permainų skatintojo, vaidmenį.

4.53.

Šiomis aplinkybėmis būtų naudinga pasinaudoti geležinkelių metais ir pateikti daugiau informacijos apie festivalio „Europalia“ iniciatyvų kalendorių, taip pat informuoti platesnę auditoriją apie turinį, sukurtą jau vykstančiuose kultūros renginiuose, pavyzdžiui, kino festivaliuose (Kanuose, Venecijoje, Berlyne) ir meno parodose. Be to, 2021 m. geležinkelio stotyse ir muziejuose galėtų vykti svarbios iniciatyvos, susiejančios geležinkelių ateitį ir praeitį su svarbiausiais pramonės sektoriais, pavyzdžiui, architektūra ir statyba, projektavimu, turizmu, elektromechanikos sektoriumi, maistu ir turizmu.

4.54.

Taip pat būtina, kad geležinkelių metų renginiuose dalyvautų visi Europos geležinkelių muziejai, piliečiai būtų kviečiami susipažinti su jų kolekcijomis, be kita ko, skaitmeniniu būdu, būtų skatinami muziejų mainai ir Europos turas po geležinkelio muziejus.

Briuselis, 2020 m. liepos 16 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) COM(2020) 78 final.

(2) COM(2020) 78 final.

(3) OL C 353, 2019 10 18, p. 79.

(4) OL C 353, 2019 10 18, p. 79.

(5) OL C 47, 2020 2 11, p. 23.

(6) OL C 47, 2020 2 11, p. 23.

(7) OL C 62, 2019 2 15, p. 103.

(8) Žr. R.I. Jobs, 2017 m. „Backpack Ambassador – How Youth Travel Integrated Europe“, p. 249, Čikagos universiteto leidykla, p. 249.

28.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/160

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d.“

(COM(2019) 455 final)

(2020/C 364/23)

Pranešėja

Tanja BUZEK

Bendrapranešėjis

Alberto MAZZOLA

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2019 12 19
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 32 straipsnio 1 dalis
Atsakingas skyrius	Išorės santykių skyrius
Priimta skyriuje	2020 6 16
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	203/0/7

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

COVID-19 padarė didžiulį ir beprecedentį poveikį mūsų globalizuotam pasauliui ir jo žmonėms, prekybai ir investicijoms. Pasaulio prekybos organizacija (PPO) apskaičiavo, kad 2020 m. pasaulio prekyba sumažės nuo 13 proc. iki 32 proc. (1). Prekybai, kuri yra svarbi ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir darnaus vystymosi varomoji jėga, teks pagrindinis vaidmuo skatinant tvarų ekonomikos atsigavimą po krizės ir sudarant sąlygas įmonėms atkurti ir pertvarkyti savo nutrūkusias vertės grandines. Europai skubiai reikia tvirto, socialinio, tvaraus ir įtraukaus ES ekonomikos gaivinimo plano, kuriuo bus remiamos įmonės ir žmonės, kad būtų įveikta ši krizė ir užtikrintas deramas užimtumas, be kita ko, skatinant tarptautinę prekybą. Šis planas turėtų būti finansuojamas naudojant euroobligacijas arba kitas bendras Europos ilgalaikės skolos priemones.

1.2.

Ši krizė rodo, koks svarbus yra pasaulinis bendradarbiavimas ir PPO reformų procesas siekiant užtikrinti tvirtą ir veiksmingą organizaciją, kuri galėtų kovoti su protekcionizmu ir vienašališkumu. Atėjo laikas PPO atlikti savo vaidmenį aktyviai propaguojant pagrindinius darbo standartus ir Paryžiaus susitarimą (2).

1.3.

Paskelbta ankstyva ES prekybos strategijos peržiūra turi padėti labai pasimokyti iš šios krizės. ES nėra savarankiška ir priklauso nuo galimybės patekti į tarptautines rinkas. Pasaulinės tiekimo grandinės turi tapti atsparesnės, įvairesnės ir atsakingesnės. Tvirtesnės priemonės turi padėti įgyvendinti tvarios prekybos ir investicijų darbotvarkę visais jos aspektais. Ji turi derėti su žaliuoju kursu ir būti tokio paties užmojo veiksmingai įgyvendinant darbo teisės nuostatas ir užtikrinanti jų vykdymą. Šioje peržiūroje turėtų būti remiamasi Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) rekomendacijomis, pateiktomis kelete neseniai priimtų ir rengiamų pagrindinių nuomonių dėl ES prekybos (3). Naujojoje ES prekybos strategijoje turėtų būti kalbama ne tik apie senus prekybos modelius, bet ir kuriamas naujas, ekonomiškai atsparus, ekologiškesnis, socialiai tvarus ir atsakingas modelis.

1.4.

Pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį didinant informuotumą apie ES prekybos politikos įgyvendinimą. Ji gali padėti informuoti apie šios politikos naudą ir yra labai svarbi atkreipiant dėmesį į rūpimus klausimus ir trūkumus. Todėl EESRK ypač apgailestauja, kad į įgyvendinimo ataskaitą iš esmės neįtrauktas vietos patarėjų grupių (VPG) darbas ir nuomonės. Būsimose ataskaitose turėtų būti labiau atspindėtas VPG darbo programų ir bendrų deklaracijų su VPG indėlis šalyse partnerėse.

1.5.

Būsimuose susitarimuose VPG stebėsena apims visą susitarimą, tačiau ypatingą dėmesį šios grupės turėtų skirti poveikiui prekybai ir darniam vystymuisi (PDV). Reikia gerokai sustiprinti VPG rekomendacijų poveikį, ypač tiriant prekybos ir darnaus vystymosi nuostatų pažeidimus, bet ne tik juos. Su valstybėmis narėmis įsteigta prekybos ir darnaus vystymosi ekspertų grupė, naujasis už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingas vyriausiasis pareigūnas ir atitinkamos ES institucijos turėtų užtikrinti struktūruotą keitimąsi tolesne informacija su VPG, o derybų dėl susitarimo metu turėtų būti surengti bendri VPG posėdžiai.

1.6.

Laisvosios prekybos susitarimais (LPS) sukuriama sistema, pagal kurią įmonės užmezga ilgalaikius santykius su naujais klientais ir tiekėjais, pasinaudoja galimybėmis naujose šalyse ir stiprina vietos pajėgumus, kad galėtų patenkinti savo poreikius. Pagrindu turi būti plataus užmojo dvišalės ir daugiašalės prekybos darbotvarkė, kurioje atsižvelgiama į pirmiau minėtą patirtį, ir visapusiškas galiojančių ES laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimas.

1.7.

Metinėje LPS įgyvendinimo ataskaitoje pateikiama išsami ir matoma ES prekybos tinklo apžvalga. Joje vertinama atskirų LPS pažanga ir veiklos rezultatai, taip pat nurodomi įgyvendinimo trūkumai. Tačiau ataskaitos informacinis potencialas turi būti didesnis ir ją reikia geriau susieti su ankstesnėmis ataskaitomis ir bendru prekybos vertinimo politikos gyvavimo ciklu. Tvaraus poveikio vertinimai visų pirma turėtų būti naudojami kaip informacijos šaltiniai. Europos Komisija (EK), rengdama būsimas ataskaitas, pirmiausia turėtų konsultuotis su pilietine visuomene.

1.8.

Panašu, kad duomenų saugumo užtikrinimas ir jų išskaidymas yra didžiausias iššūkis. Ataskaitoje turėtų būti nuosekliau naudojami nacionaliniai duomenys, parodantys skirtingą kiekvienos ES valstybės narės ar regiono realybę, ir prireikus turėtų būti investuojama į aktyvų duomenų rinkimą. Nustačius kriterijus palyginimai tampa konkretesni. Informaciją turėtų papildyti kiti šaltiniai, pavyzdžiui, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenys dėl darbo teisės pažeidimų.

1.9.

Būsimose ataskaitose turėtų sistemingiau atsispindėti prekyba paslaugomis ir jos raida. Reikia daugiau išsamesnių duomenų pagal sektorius ir tiekimo būdą, kad būtų galima įvertinti, kokiu mastu visų dydžių įmonės naudojasi ES LPS teikiamomis galimybėmis. Siekiant padėti paslaugų eksportuotojams, peržiūrėta patekimo į rinką galimybių duomenų bazė turėtų nuosekliai apimti paslaugas ir turėtų būti papildyta Europos paslaugų eksportuotojams ir investuotojams skirtu ES vadovu.

1.10.

Siekiant suteikti pridėtinės vertės visiems suinteresuotiesiems subjektams, metinėje ataskaitoje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama konkrečioms sritims ir grupėms. Vartotojai turėtų pamatyti, kaip didesni prekybos srautai gali duoti konkrečios naudos. Duomenys turi parodyti geresnę plataus užmojo derybų tikslų vartotojams ir vėlesnio jų įgyvendinimo simetriją.

1.11.

Naudojimosi lengvatomis rodiklis yra svarbus LPS įgyvendinimo indikatorius. Iš ataskaitos matyti, kad ES eksporto į šalis partneres naudojimosi lengvatomis rodiklis paprastai būna mažesnis nei importo į ES atveju. EK ir valstybės narės turi imtis bendrų veiksmų, kad pagerintų naudojimąsi prekybos lengvatomis ir padidintų informuotumą apie prekybos naudą, visų pirma tarp mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ). Bendradarbiaudamos su ES verslo bendruomene, jos turėtų propaguoti laisvosios prekybos susitarimus savo valstybine kalba ir parengti nacionalinius kiekvieno LPS įgyvendinimo veiksmų planus. Vykdant informavimo veiklą taip pat reikia atsižvelgti į importuotojus šalyse partnerėse.

1.12.

Skaidrumas yra labai svarbus siekiant pagerinti Europos įmonių patekimą į viešųjų pirkimų rinką laisvosios prekybos susitarimų šalyse partnerėse. Skelbiant trečiųjų šalių konkursus specialioje ES duomenų bazės „Tenders Electronic Daily“ dalyje, labai pagerėtų visų dydžių Europos įmonių galimybės pasinaudoti viešųjų pirkimų skyriumi. Be to, ES turėtų skatinti aplinkosaugos ir socialinių kriterijų įtraukimo į viešuosius pirkimus geriausią praktiką.

1.13.

Laisvosios prekybos susitarimai suteikia daug galimybių ES žemės ūkio produktų eksportui, o geografinės nuorodos didina ES žemės ūkio maisto produktų gamintojų konkurencingumą tiek ES, tiek už jos ribų. Tačiau atrodo, kad žemės ūkio maisto produktų nuostatų įgyvendinimas neatitinka plataus užmojo tikslų. Produktų atsekamumas ir gebėjimas laikytis atsargumo principo yra labai svarbūs siekiant užtikrinti gerą maisto kokybę ir saugų bei patikimą jo tiekimą. Veiksmingai sanitarijos ir fitosanitarijos standartų (SFS) stebėsenai atlikti reikia pakankamai išteklių.

1.14.

Praėjus keleriems metams po LPS sudarymo kai kuriose šalyse partnerėse vis dar pastebima nepakankama pažanga laikantis prekybos ir darnaus vystymosi įsipareigojimų. EESRK visiškai pritaria tam, kad EK pagaliau ėmėsi teisinių veiksmų ginče su Korėja dėl darbuotojų teisių, tačiau reiškia susirūpinimą dėl faktinio grupės ataskaitos poveikio, atsižvelgiant į tai, kad prekybos ir darnaus vystymosi skyriuose šiuo metu nėra įpareigojančių vykdymo užtikrinimo priemonių. Šiuo atžvilgiu EESRK ragina siekti didesnės pažangos peržiūrint Išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) darbo ir aplinkos nuostatų veiksmingo vykdymo užtikrinimą (4). Peržiūros procese turėtų aktyviai dalyvauti abiejų šalių VPG ir su jomis turėtų būti glaudžiai konsultuojamasi.

1.15.

EESRK labai palankiai vertina naujausias EK ir valstybių narių iniciatyvas didinti pastangas prekybos ir tvarumo srityse. Derybose su Jungtine Karalyste ES žengia nauju keliu, užtikrindama tvarias vienodas sąlygas ir taikydama bendro ginčų sprendimo skyriaus nuostatas dėl galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, o tai rodo ypatingus šalių santykius. Komunikate dėl žaliojo kurso raginama, kad Paryžiaus susitarimas taptų esminiu visų būsimų išsamių prekybos susitarimų elementu – tai žingsnis teigiama linkme, bet turėtų būti žengiama dar toliau, šį elementą įtraukiant į pagrindines bei atnaujintas TDO konvencijas, kurias ratifikavo visos ES valstybės narės. TDO, kaip tarptautiniu lygmeniu pripažintas organas, turėtų dalyvauti stebint TDO konvencijų įgyvendinimą laisvosios prekybos susitarimuose. EESRK laukia valstybių narių naujų diskusijų, kaip sustiprinti prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, kad būtų visapusiškai vykdomi jų teisiškai privalomi įsipareigojimai (5). Šiose diskusijose aplinkos ir darbo standartai turi išlikti vienodai svarbiais įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo darbotvarkės klausimais.

2. Bendra informacija

2.1.

2015 m. komunikate „Prekyba visiems“ Europos Komisija įsipareigojo kasmet teikti svarbiausių ES prekybos susitarimų įgyvendinimo ataskaitas. Dabar tai trečioji ataskaita šiuo klausimu ir EESRK pirmą kartą pateikė rekomendacijas.

2.2.

Laisvosios prekybos susitarimai sudaro vis didesnę ES prekybos dalį. 2018 m. 31 proc. ES prekybos prekėmis su kitomis pasaulio šalimis vyko pagal lengvatinio prekybos režimo susitarimus ir, atsižvelgiant į nuo to laiko sudarytus prekybos susitarimus, tikimasi, kad šis skaičius viršys 40 proc.

2.3.

Šiuo metu ES prekybos tinklas yra didžiausias pasaulyje – 44 lengvatinio prekybos režimo susitarimai apima 76 šalis. Metinė įgyvendinimo ataskaita apima įvairių rūšių ES prekybos susitarimus. Tai:

—	„pirmos kartos“ susitarimai, dėl kurių buvo deramasi iki 2006 m. ir kuriuose daugiausia dėmesio skiriama tarifų panaikinimui;

—	„naujos kartos“ susitarimai, apimantys naujas sritis, įskaitant paslaugas, investicijas, viešuosius pirkimus, konkurenciją, subsidijas, reguliavimo aspektus ir darnų vystymąsi;

—	išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) susitarimai, kuriais stiprinami ES ir jos kaimyninių šalių ekonominiai santykiai;

—	ekonominės partnerystės susitarimai (EPS), kuriuose daugiausia dėmesio skiriama Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno regionų vystymosi poreikiams.

2.4.

Nuo 2015 m. ES atliko savo prekybos susitarimų su Meksika, Čile ir Pietų Korėja ex post vertinimus. Šiuo metu atliekami CARIFORUM ir šešių Viduržemio jūros regiono šalių, taip pat ES ir Moldovos, ES ir Gruzijos, ES ir Kolumbijos, Ekvadoro ir Peru susitarimo bei ES ir Centrinės Amerikos susitarimo ex post vertinimai.

2.5.

Šioje 2019 m. ataskaitoje pateikiama naujausia informacija apie 35 svarbių prekybos susitarimų su 62 partneriais įgyvendinimą, įskaitant pirmųjų visų metų ataskaitą dėl Išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS). Be to, ataskaitoje aprašomas darbas, nuveiktas iki ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo įsigaliojimo ir yra specialus skyrius dėl mažųjų ir vidutinių įmonių, paslaugų ir žemės ūkio maisto produktų prekybos.

2.6.

Ataskaitoje siekiama ištirti nuostatų, įtrauktų į prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, kurie yra visuose naujos kartos ES prekybos susitarimuose, poveikį ir informuoti apie teisės aktų vykdymo užtikrinimo veiksmus, kurių imtasi pagal ES prekybos susitarimus. Išsamiame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateikiama detali informacija apie kiekvieną atskirą susitarimą.

3. COVID-19 pandemija ir pasaulinė bei ES prekyba

3.1.

COVID-19 turės didžiulį ir beprecedentį poveikį mūsų globalizuotam prekybos pasauliui. Šiuo metu EK mano, kad pasaulinė prekyba rekordiškai sumažės 9,7 proc., prekių ir paslaugų eksportas už ES 27 ribų gali sumažėti 9,2 proc., o importas už ES 27 ribų 2020 m. sumažės 8,8 proc. (6). Susidūrėme su didelio masto tiekimo grandinių sutrikimais, ad hoc eksporto apribojimais, taikomais tokioms su krize susijusioms prekėms kaip medicinos reikmenys, sugriežtinta muitinės ir pasienio kontrolė, taip pat ribojamas laisvas darbuotojų ir paslaugų teikėjų judėjimas. Ši krizė atskleidė nerimą keliantį pažeidžiamumą ir riziką, susijusią su labai suskaidytomis ir nediversifikuotomis tiekimo grandinėmis. Krizė taip pat parodė, kad svarbu, jog ekonomika būtų grindžiama gerai veikiančiomis ir finansiškai tvirtomis viešosiomis paslaugomis, visų pirma visuomenės sveikatos paslaugomis, kad prekyba išliktų „sveika“ ir nesustotų.

3.2.

Ši krizė pabrėžia pasaulinio bendradarbiavimo svarbą ir parodo, kad nacionaliniai ir vienašaliai sprendimai nėra atsakas nei Europos, nei pasauliniu lygmeniu. Todėl PPO reformų procesas turi tęstis siekiant užtikrinti tvirtą ir veiksmingą organizaciją, kuri galėtų kovoti su protekcionizmu ir vienašališkumu. Atėjo laikas PPO atlikti savo vaidmenį aktyviai propaguojant pagrindinius darbo standartus ir Paryžiaus susitarimą (7).

3.3.

EESRK pripažįsta, kad prekyba, turinti tinkamą politikos sistemą, gali būti veiksminga ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir tvaraus vystymosi varomoji jėga. 2017 m. viena iš septynių ES darbo vietų priklausė nuo eksporto, tai sudaro 36 mln. darbo vietų ir 15,3 proc. ES užimtumo. Be to, bendrosios rinkos svarbą ES prekybai ir jos teigiamą šalutinį poveikį rodo faktas, kad penktadalis eksporto remiamų darbo vietų yra kitoje valstybėje narėje (8).

3.4.

Prekybai teks svarbus vaidmuo skatinant tvarų ekonomikos atsigavimą ir sudarant sąlygas įmonėms atkurti ir pertvarkyti savo nutrūkusias vertės grandines. ES ekonomikos gaivinimo planas, kuris turi būti tvirtas, socialinis, tvarus ir integracinis, suteiks įmonėms galimybių sustiprinti savo poziciją tarptautinėje prekyboje ir užtikrinti deramą užimtumą. Šis planas turėtų būti finansuojamas naudojant euroobligacijas arba kitas bendras Europos ilgalaikės skolos priemones.

3.5.

Būsimose 2020 m. ir 2021 m. ataskaitose turėtų būti atliktas išsamus prekybos politikos pasibaigus COVID pandemijai aplinkos vertinimas ir nustatyta, kaip užtikrinti, kad ji būtų naudinga visiems. Rengiant būsimas LPS įgyvendinimo ataskaitas, EK pirmenybę turėtų teikti konsultacijoms su pilietine visuomene, o EESRK yra pasirengęs prisidėti savo praktine patirtimi. Naujojoje prekybos strategijoje, kuria siekiama atsigauti po COVID ir stiprinti pasaulio prekybą, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į krizės nulemtus veiksnius, bet ir į ES įsipareigojimą siekti anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos. Europos pramonės politika turi stiprinti pramonės suverenumą svarbiausiuose sektoriuose, pavyzdžiui, farmacijos ir medicinos įrangos. Tai turi vykti ES lygmeniu.

3.6.

Atliekant išankstinę prekybos strategijos peržiūrą turėtų būti remiamasi EESRK rekomendacijomis, pateiktomis keliose neseniai priimtose ir rengiamose pagrindinėse nuomonėse dėl ES prekybos (9). Vykstančiose dvišalėse ir PPO derybose turėtų būti skubiai įvertintas COVID poveikis, kad būtų galima spręsti susijusias problemas, visų pirma dėl eksporto apribojimų ir tiekimo grandinių tvarumo, ir peržiūrėti prekybos įgaliojimus apskritai.

3.7.

Nors platus ES lengvatinio prekybos režimo taisyklių tinklas užtikrina didelį nuspėjamumą ir tikrumą ES įmonėms, ši krizė rodo, kad skubiai reikia griežtesnių priemonių, apimančių visus prekybos darnumo aspektus, t. y. ekonominį, socialinį ir aplinkos. Atsižvelgdamas į tai, EESRK norėtų atkreipti dėmesį į vykdomą darbą rengiant specialią nuomonę dėl tvarių tiekimo grandinių (10), kuri turėtų būti priimta 2020 m. rugsėjo mėn.

3.8.

Pasaulinės tiekimo grandinės turės tapti atsparesnės ir atsakingesnės. Diversifikuoti prekybos santykiai yra svarbus ekonominio tvarumo elementas, nes jie apsaugo nuo sutrikimų tam tikrose šalyse ir regionuose. Šiuo atžvilgiu ES prekybos politikai tenka labai svarbus vaidmuo. Laisvosios prekybos susitarimais sukuriama sistema, pagal kurią įmonės gali plėtoti ilgalaikius santykius su naujais tiekėjais, pradėti veiklą naujose šalyse ir stiprinti vietos pajėgumus, kad galėtų patenkinti savo poreikius.

3.9.

Prekybos srautų atgaivinimas turi būti grindžiamas tvirtais įsipareigojimais laikytis socialinių ir darbo standartų ir užtikrinti jų veiksmingą įgyvendinimą. Tiekimo ir gamybos procesų sutrikimas parodė, kad svarbu turėti ir veiksmingai taikyti darbuotojų sveikatos ir saugos priemones, taip pat užtikrinti, kad darbuotojai būtų saugūs, sveiki ir galėtų tiekti prekes ir teikti paslaugas pasauliui. Pagrindinių TDO konvencijų dėl asociacijų laisvės ir kolektyvinių derybų ratifikavimas, įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas yra pagrindiniai būdai užtikrinti saugias ir deramas darbo sąlygas, kartu su visomis pagrindinėmis ir atnaujintomis TDO konvencijomis.

3.10.

Atsižvelgiant į milžiniškas finansines ekonomikos gaivinimo priemones, kurių turi būti imtasi ES ir visame pasaulyje, žaliasis kursas neturi būti pamirštas, bet turėtų tapti sparčiu dabartinių ir būsimų ES prekybos santykių prioritetu, kad būtų užtikrinta socialiniu ir aplinkos požiūriu teisinga pertvarka. Žaliojo kurso priemonės turi būti taikomos visuose LPS elementuose, įskaitant geriausios praktikos, kaip įtraukti aplinkos ir socialinius kriterijus į viešuosius pirkimus, propagavimą.

4. Bendrosios pastabos dėl metinės ataskaitos

4.1.

EESRK iš esmės palankiai vertina metinę ataskaitą dėl laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo, kurią Europos Komisija pirmą kartą paskelbė 2017 m., nes joje pateikiama išsami ir aiški ES prekybos tinklo apžvalga. Ji leidžia įvertinti atskirų laisvosios prekybos susitarimų pažangą ir veiklos rezultatus. Todėl joje turėtų būti nurodyti ir įgyvendinimo trūkumai, įskaitant tokius, kurių, kaip prekybos ir darnaus vystymosi skyrių, negalima įvertinti ekonomine statistika. Taigi, būsimose ataskaitose turėtų būti aiškiau remiamasi ankstesnių ataskaitų išvadomis ir taikomos atsekamos tolesnės priemonės.

4.2.

Laikas yra svarbus veiksnys įgyvendinant LPS ir vertinant jų rezultatus. Šiuo atžvilgiu metinės ataskaitos yra tik ilgalaikių tendencijų, kurios laikui bėgant gali pasireikšti arba dėl kurių gali prireikti tolesnių tyrimų, apžvalga ir jas reikėtų nagrinėti vykdant labiau tarpusavyje susijusią vertinimo politiką. Kiekvienas prekybos susitarimas iš esmės yra vertinamas įvairiais jo gyvavimo ciklo etapais. Todėl EESRK siūlo būsimas ataskaitas nagrinėti visapusiškiau, peržiūrint ankstesnių poveikio vertinimų, atliktų prieš derybas ir jų metu, išvadas. Poveikio darniam vystymuisi vertinimai visų pirma turėtų būti naudojami kaip informacijos šaltiniai ir turėtų būti siejami su įgyvendinimo darbu.

4.3.

Informacija yra labai svarbi siekiant suderinti ES prekybos ir investicijų politiką ir kuo labiau padidinti jos naudą. Panašu, kad duomenų saugumo užtikrinimas ir jų išskaidymas yra didžiausias iššūkis. Todėl ES turėtų nuosekliau naudoti nacionalinius duomenis, parodydama skirtingas kiekvienos ES valstybės narės ar regiono realijas, ir prireikus investuoti į aktyvų duomenų rinkimą. Nustačius kriterijus, išvados gali tapti konkretesnės palyginimui. Kalbant apie prekybą ir darnų vystymąsi, visų pirma apie darbo standartų padėtį šalyse, kitus duomenų šaltinius, pavyzdžiui, TDO, reikia papildyti.

4.4.

Naudojimosi lengvatomis rodiklis yra svarbus įgyvendinimo rodiklis. Tačiau juo analizuojama tik prekyba prekėmis, o ne visa nauda, pavyzdžiui, patekimo į viešųjų pirkimų rinką galimybės, faktiškai išreiškiama muitų tarifų lengvatomis. 2018 m. vidutinis naudojimosi lengvatomis rodiklis importui iš ES lengvatinio prekybos režimo šalių partnerių į ES buvo 87 proc.; paprastai šis rodiklis būdavo žemesnis ES eksportui į šalis partneres. Tačiau tikslaus vidutinio naudojimosi lengvatomis rodiklio apskaičiavimo nėra, nes ES remiasi importuojančios šalies surinktais duomenimis ir šie statistiniai duomenys nėra suderinti. Siekiant susidaryti išsamesnį vaizdą, reikia parengti kitus rodiklius, kad būtų galima įvertinti, kokiu mastu visų dydžių įmonės naudojasi ES LPS teikiamomis galimybėmis.

4.5.

2018 m. paslaugų eksportas sudarė 32 proc. visos ES eksporto vertės ir beveik 59 proc., kai buvo skaičiuojama kaip prekyba pridėtine verte (11). Deja, prekybai paslaugomis skirta ataskaitos dalis tinkamai neatspindi didelės prekybos paslaugomis vertės ES (25,2 proc. jos BVP) ir nėra išsami. Būsimose ataskaitose turėtų būti sistemingiau parodyta prekyba paslaugomis ir jos raida, pateikiant ne tik suvestinius duomenis, bet ir informaciją sektorių lygmeniu ir pagal paslaugų teikimo būdą. Pavyzdžiui, prekybos susitarimai taikomi vis didesnei profesinių paslaugų daliai. Laisvųjų profesijų atstovai, pavyzdžiui, teisininkai, inžinieriai ar architektai, teikia labai specializuotas paslaugas, kurios dažnai būna susijusios su kitomis paslaugomis ir viešaisiais pirkimais, tačiau ataskaitoje tai neatsispindi.

4.6.

EESRK ragina būsimose ataskaitose daugiau dėmesio skirti konkrečioms sritims ir grupėms, kurios iš esmės nėra įtrauktos į ataskaitą. Jau dabar akcentuojama ES prekybos susitarimų nauda MVĮ ir žemės ūkio maisto produktų prekybai. Žemės ūkio srityje svarbu įvertinti bendrą laisvosios prekybos susitarimų poveikį konkretiems sektoriams ir tai turėtų būti apsvarstyta prieš pradedant naujas derybas. Prekybos srautų padidėjimas turi duoti konkrečios naudos, visų pirma vartotojams. Dėl šios priežasties EESRK paragino „į PDV sistemą [įtraukti konkretų] vartotojų klausimams [skirtą skyrių] dėl prekybos ir vartotojų, kuriame būtų aptariami atitinkami tarptautiniai vartotojų standartai ir stiprinamas bendradarbiavimas vartotojų teisių užtikrinimo srityje“ (12).

4.7.

EESRK tvirtai pritaria tam, kad į ataskaitą būtų įtrauktas specialus skyrius dėl PDV įgyvendinimo. Joje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama ne tik vykdomai veiklai, bet ir jos rezultatams, pareikštiems požiūriams ir nuomonėms, taip pat tolesnėms priemonėms. EESRK ypač apgailestauja, kad vietos patarėjų grupių darbas ir nuomonės stebint susitarimų poveikį PDV įsipareigojimams iš esmės nėra įtraukti į ataskaitą, nepaisant jų institucinio indėlio į visus naujos kartos susitarimus. Būsimose ataskaitose turėtų būti labiau atspindėtas VPG darbo programų ir bendrų deklaracijų su VPG indėlis šalyse partnerėse.

5. Konkrečios pastabos dėl LPS įgyvendinimo

5.1.

Pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį didinant informuotumą apie ES prekybos politikos įgyvendinimą, gali padėti informuoti apie jos naudą ir yra labai svarbi nustatant rūpimus klausimus ir trūkumus. EESRK aktyviai dalyvauja šioje veikloje rengdamas nuomones ir būdamas VPG nariu. Išplėtus būsimų VPG veiklos sritį, kad ji apimtų visų susitarimo aspektų stebėseną, ypatingą dėmesį skiriant prekybai ir darniam vystymuisi, būtų galima prisidėti prie EK pastangų skatinti geresnį būsimų ES laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimą. EESRK tokiam požiūriui pritaria (13).

5.2.

VPG yra svarbus naujos kartos laisvosios prekybos susitarimų pasiekimas, tačiau jos turi būti sustiprintos, kad galėtų sėkmingai atlikti savo stebėsenos užduotis, visų pirma prekybos ir darnaus vystymosi srityje, o būsimuose ES laisvosios prekybos susitarimuose – dar daugiau. Įdiegus ataskaitų teikimo ir mainų struktūras, su valstybėmis narėmis sudaryta PDV ekspertų grupė ir naujasis už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingas vyriausiasis pareigūnas turėtų būti glaudžiai susiję su VPG darbu. Be to, turėtų būti keičiamasi informacija su TDO dėl su darbu susijusių PDV aspektų įgyvendinimo. Siekiant didesnio matomumo ir tolesnių tarpinstitucinių veiksmų, būtinas struktūrinis ES VPG, EK, ES išorės veiksmų tarnybos (EIVT), Europos Parlamento (EP) ir valstybių narių dialogas. Siekiant kuo geriau pasinaudoti dialogu su šalių partnerių pilietine visuomene, būtini bendri VPG posėdžiai, kurie turėtų būti numatyti derantis dėl susitarimo teksto. VPG iš tiesų galėtų naudingai prisidėti vykdant bendrus projektus ir teikiant bendras rekomendacijas. Didėjant LPS, taigi ir VPG, skaičiui, reikia skubiai įgyvendinti sisteminius sprendimus, skiriant pakankamai ir žmogiškųjų, ir finansinių išteklių. Nėra vieno visiems atvejams tinkančio sprendimo. Bet koks galimas naujas požiūris, pavyzdžiui, vietos patarėjų grupių regionalizavimas, turės užtikrinti jų veiksmingą veikimą, kad būtų sprendžiamos konkretaus susitarimo įgyvendinimo problemos ir į jo rengimą būtų įtrauktos pačios vietos patarėjų grupės.

5.3.

EESRK labai palankiai vertina pastarojo meto pastangas stiprinti LPS įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą. Už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingo vyriausiojo pareigūno paskyrimas rodo aiškų politinį įsipareigojimą ir strategiją. Tai turėtų padėti veiksmingiau įgyvendinti visus LPS elementus ir užtikrinti jų vykdymą, taip pat sustiprinti pilietinės visuomenės vaidmenį įgyvendinant susitarimus, be kita ko, teikiant skundus. Neseniai Prancūzijos ir Nyderlandų prekybos ministrų parengtas neoficialus dokumentas (14) yra sveikintina iniciatyva pradėti naujas diskusijas, kaip užtikrinti, kad PDV skyriai visiškai atitiktų jų teisiškai privalomus įsipareigojimus. Šiose diskusijose aplinkos ir darbo standartai turi išlikti vienodai svarbiais įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo darbotvarkės klausimais. Atsižvelgiant į ypatingus ES ir JK santykius, ES teksto dėl būsimo prekybos susitarimo su JK projekte nustatomas naujas būdas iš anksto užtikrinti vienodas sąlygas ir tvarumą, būtent, bet kokio pažeidimo atveju numatoma taikyti bendro ginčų sprendimo mechanizmą, pagal kurį suteikiama galimybė pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis (15). Tai, kad Paryžiaus susitarimo laikymasis yra esminis visų būsimų išsamių prekybos susitarimų elementas, kaip paskelbta komunikate dėl žaliojo kurso (16), yra žingsnis teigiama linkme, bet turėtų būti žengiama dar toliau, šį elementą įtraukiant į taikomas pagrindines ir atnaujintas TDO konvencijas, kurias ratifikavo visos ES valstybės narės, ir jas įgyvendinant. Pagal savo naują iniciatyvą TDO turėtų dalyvauti stebint TDO konvencijų įgyvendinimą laisvosios prekybos susitarimuose, nes ji pripažįstama tarptautiniu lygmeniu: ji turėtų prižiūrėti, teikti pagalbą, tirti pažeidimus ir siūlyti sprendimus.

5.4.

Praėjus daugeliui metų po LPS sudarymo kai kuriose šalyse partnerėse vis dar stebima nepakankama pažanga vykdant PDV įsipareigojimus. 2018 m. gruodžio mėn. ES paragino sudaryti ekspertų grupę, kuri atliktų ES ir Korėjos ginčo dėl darbuotojų teisių, visų pirma dėl pagrindinių ir atnaujintų TDO konvencijų neratifikavimo, tyrimą. EESRK palankiai vertina tai, kad pirmą kartą buvo taikomos su PDV susijusios ginčų sprendimo procedūros (17); jis apgailestauja tik dėl procedūros trukmės, nes susitarimas buvo ratifikuotas prieš aštuonerius metus. Todėl EESRK rekomendavo toliau stiprinti pilietinės visuomenės atliekamos stebėsenos mechanizmus, suteikiant galimybę „nepriklausomai pradėti PDV skyriuose aiškiai nustatytų įsipareigojimų pažeidimų tyrimus“ (18). Deja, į grupės veiklos sritį nebuvo įtraukta daug papildomų teisės aktų nuostatų ir teisės į asociacijų laisvę pažeidimų, kuriuos TDO paprašė Korėjos ištaisyti (19). Grupės klausymo metu pilietinės visuomenės subjektams turėtų būti suteikta galimybė teikti ne tik rašytinius amicus curiae pareiškimus, bet ir pristatyti žodžiu. Dar reikia įvertinti grupės ataskaitos rezultatus ir jos privalomą poveikį, nes dabartiniuose PDV skyriuose trūksta papildomų vykdymo užtikrinimo priemonių. Šiuo atžvilgiu EESRK ragina daryti tvirtą pažangą peržiūrint IEPS darbo ir aplinkos nuostatų veiksmingo vykdymo užtikrinimą (20). Peržiūros procese turėtų aktyviai dalyvauti abiejų šalių VPG ir su jomis turėtų būti glaudžiai konsultuojamasi (21).

5.5.

Laisvosios prekybos susitarimai suteikia daug galimybių ES žemės ūkio produktų eksportui, o geografinės nuorodos didina ES žemės ūkio maisto produktų gamintojų konkurencingumą tiek ES, tiek už jos ribų. ES išlieka didžiausia pasaulyje prekiautoja žemės ūkio maisto produktais – jos importo ir eksporto bendra vertė 2018 m. siekė 254 mlrd. EUR (22). Nors per derybas prekyba žemės ūkio maisto produktais dažnai būna labai atidžiai stebima, atrodo, kad nuostatų įgyvendinimas neatitinka jos plataus užmojo tikslų. Produktų atsekamumas ir gebėjimas laikytis atsargumo principo yra labai svarbūs siekiant užtikrinti gerą maisto kokybę ir saugų bei patikimą jo tiekimą. Veiksmingai sanitarijos ir fitosanitarijos standartų (SFS) stebėsenai atlikti reikia pakankamai išteklių.

5.6.

Nepaisant didelių galimybių įmonėms, vis dar trūksta žinių apie laisvosios prekybos susitarimų naudą, ypač pirmus dvejus jų įgyvendinimo metus. EK ir valstybės narės, bendradarbiaudamos su ES verslo bendruomene, savo atitinkamomis valstybinėmis kalbomis turėtų skatinti potencialius eksportuotojus sudaryti susitarimus, kad būtų panaikintos žinių spragos, ypač tarp MVĮ. Be kita ko, prieš įsigaliojant susitarimui, galėtų būti numatyta parengti kiekvieno LPS nacionalinį įgyvendinimo veiksmų planą.

5.7.

Kaip tiesioginės naudos iš muitų sutaupomų lėšų gavėjai, importuotojai šalyse prekybos partnerėse yra pagrindiniai subjektai, pasinaudojantys muitų tarifų lengvatomis pagal LPS. Į juos reikėtų atsižvelgti imantis bet kokių ES veiksmų siekiant padidinti jos eksportui taikomų lengvatų naudojimosi rodiklius. Informavimo veikla galėtų apimti seminarus apie atitinkamo LPS teikiamas galimybes ir apie tai, kaip teikti paraiškas dėl muitų tarifų lengvatų. ES informavimo veikla LPS šalyse partnerėse turėtų būti vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant ES delegacijoms, nacionalinėms atstovybėms ir verslo atstovams, įskaitant prekybos rūmus.

5.8.

Paslaugos sudaro didelę dalį šiuolaikinių laisvosios prekybos susitarimų nuostatų, tačiau jų privalumus sunkiau suprasti nei muitų tarifų mažinimą. Šiuo atveju, siekiant palengvinti prekybą, labai svarbu užtikrinti reguliavimo reikalavimų trečiųjų šalių rinkose skaidrumą. Būsimas patekimo į ES rinką galimybių duomenų bazės ir Prekybos pagalbos tarnybos sujungimas užtikrina galimybę nuosekliai aprėpti ne tik prekes, bet ir paslaugas. Naujame portale turėtų būti teikiama informacija apie patekimo į rinką galimybes ir apribojimus pagal kiekvieno CPC kodo teikimo būdus (23), taip pat informacija apie dokumentus, sertifikavimą, licencijavimą, bandymus ir kitus reikalavimus pagal sektorius. Be to, galėtų būti naudinga parengti vadovą Europos paslaugų eksportuotojams ir investuotojams, skirtą svarbiausiems ES lengvatinės prekybos paslaugomis partneriams, pavyzdžiui, Japonijai ar Kanadai.

5.9.

ES yra atviriausia viešųjų pirkimų rinka pasaulyje, o laisvosios prekybos susitarimais Europos įmonėms šalyse partnerėse nustatomos išsamios taisyklės ir užtikrinamos didelės galimybės patekti į viešųjų pirkimų rinką. Tačiau trūksta skaidrumo ir nuoseklių priemonių, kad nuostatos dėl darbo sąlygų būtų įtrauktos į viešojo pirkimo sutartis, politiką ir praktiką (24), o tai turėtų atsispindėti laisvosios prekybos susitarimuose. Skelbiant trečiųjų šalių konkursus specialioje ES duomenų bazės „Tenders Electronic Daily“ dalyje, labai pagerėtų visų dydžių Europos įmonių galimybės pasinaudoti viešųjų pirkimų skyriumi. Be to, kalbos barjerą paskelbus konkursus galėtų padėti įveikti specializuota automatinio vertimo į visas ES kalbas priemonė.

5.10.

Kad produktams būtų taikomi lengvatiniai muitai pagal LPS, jie turi atitikti kilmės taisykles. Administracinių išlaidų, patiriamų teikiant prašymą dėl lengvatinių muitų tarifų, sumažinimas turi būti laikomas pagrindiniu naudojimosi tarifų lengvatomis rodiklio didinimo veiksniu, ypač mažos vertės sandorių atveju. Šiuo atžvilgiu labai svarbu supaprastinti ir suderinti įvairių laisvosios prekybos susitarimų kilmės taisykles. Be to, pagal naują kilmės tikrinimo metodą, dėl kurio susitarta laisvosios prekybos susitarimuose su Kanada ir Japonija, o importuojanti institucija sprendžia, ar produktai atitinka kilmės reikalavimus, gali būti de facto reikalaujama, kad eksportuotojas perduotų neskelbtinus komercinius duomenis.

5.11.

LPS investicijų skyriai suteikia teisinio tikrumo tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI) į šalį ir iš šalies ir pašalina kliūtis investicijoms. Europos bendrovės pirmauja teikdamos tvarias ilgalaikes investicijas visame pasaulyje. Tačiau pritraukti šias investicijas tebėra sudėtinga. ES išorės investicijų planas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama darniam vystymuisi, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui, yra daug žadantis žingsnis šioje srityje, tačiau jis yra pernelyg ribotas geografiniu, teminiu ir turimo finansavimo požiūriu. ES galėtų paremti šią strategiją, atitinkamus su tvariomis investicijomis susijusius klausimus įtraukdama į politinę darbotvarkę kaip prioritetus oficialių vizitų, aukšto lygio susitikimų ir misijų į šias šalis metu, koordinuodama savo veiksmus su valstybėmis narėmis ir ES verslo bendruomene.

5.12.

Trečiosiose šalyse veikiančios Europos bendrovės yra pagrindinė atsakingo verslo varomoji jėga ir vykdytojos. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad prekybos ir investicijų susitarimuose daugėja nuostatų dėl verslo atsakomybės ir jos yra skirtingos (25). Kadangi Europos įmonės pirmauja pasaulyje šioje srityje, ES turi unikalią galimybę imtis vadovaujamo vaidmens išsamaus patikrinimo kausimais; todėl EESRK palankiai vertina tai, kad EK laikosi jo rekomendacijos siūlyti ES teisės aktus šioje srityje (26).

2020 m. liepos 16 d., Briuselis.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) PPO prekybos prognozė, 2020 m. balandžio mėn.

(2) OL C 159, 2019 5 10, p. 15.

(3) Minėtos naujausios nuomonės yra paskelbtos OL C 47, 2020 2 11. REX/532 „COVID-19 ekstremaliajai situacijai pasibaigus: naujos daugiašalės matricos projektas“, rengiamos NAT/791 „ES prekybos politikos suderinamumas su Europos žaliuoju kursu“ ir REX/532 „Tvarios tiekimo grandinės ir deramas darbas tarptautinės prekybos srityje“.

(4) Bendras aiškinamasis dokumentas dėl IEPS, 2016 m. spalio mėn.

(5) Nyderlandų ir Prancūzijos neoficialus dokumentas dėl prekybos, socialinio ekonominio poveikio ir tvaraus vystymosi, 2020 m. gegužės mėn.

(6) The impact of the Covid- pandemic on global and EU trade (COVID-19 pandemijos poveikis pasaulio ir ES prekybai), Prekybos GD vyriausiųjų ekonomistų grupė, 2020 m. balandžio mėn.

(7) OL C 159, 2019 5 10, p. 15.

(8) OL C 47, 2020 2 11, p. 38.

(9) Žr. 3 išnašą.

(10) Nuomonė REX/532 „Tvarios tiekimo grandinės ir deramas darbas tarptautinės prekybos srityje“ (numatoma pateikti 2020 m. rugsėjo mėn.).

(11) Paslaugos taip pat sudaro nemažą 34 proc. pagamintų prekių eksporto dalį. Visi duomenys paimti iš prekybos pridėtine verte duomenų bazės, 2016 m.

(12) OL C 227, 2018 6 28, p. 27.

(13) OL C 159, 2019 5 10, p. 28.

(14) Žr. 5 išnašą.

(15) Susitarimo dėl naujos partnerystės su Jungtine Karalyste teksto projektas, 2020 m. kovo 18 d.

(16) COM(2019) 640 final

(17) Atkreipiamas dėmesys į du 2019 m. pradėtus ginčų sprendimus, visų pirma su Ukraina ir su Pietų Afrikos muitų sąjunga, pagal LPS bendro ginčų sprendimo mechanizmą.

(18) OL C 227, 2018 6 28, p. 27.

(19) Amicus curiae ekspertų grupei, vertinančiai, kaip Korėjos Respublika laikosi darnumo skyriaus, 2020 m. sausio mėn.

(20) Žr. 4 išnašą.

(21) Bendras ES ir Kanados vietos patarėjų grupių pareiškimas, 2019 m. lapkričio mėn.

(22) Prekyba žemės ūkio maisto produktais 2018 m., Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD, 2019 m.

(23) Pagrindinis produktų klasifikavimo kodas pagal PPO Paslaugų klasifikavimo pagal sektorius sąrašą.

(24) 2008 m. TDO bendrasis tyrimas „Darbo sąlygos viešosiose sutartyse“. Socialinio aspekto integravimas į viešųjų pirkimų politiką ir praktiką.

(25) Business Responsibilities and Investment Treaties (Verslo atsakomybės ir investicijų sutartys), EBPO sekretoriato konsultacijoms skirtas dokumentas, 2020 m. sausio mėn.

(26) OL C 47, 2020 2 11, p. 38.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 364

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	63 metai 2020m. spalio 28d.

Turinys		Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
	553-ioji plenarinė sesija, mišrus posėdis, 2020 m. liepos 15–16 d.
2020/C 364/01	Rezoliucija dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto indėlio į Europos Komisijos 2021 m. darbo programą remiantis ad hoc grupės EESRK indėlis į Europos Komisijos 2021 m. darbo programą darbu	1
	NUOMONĖS
	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
	553-ioji plenarinė sesija, mišrus posėdis, 2020 m. liepos 15–16 d.
2020/C 364/02	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Įtraukesnės ir tvaresnės bankų sąjungos skatinimas didinant bendruomenių bankų indėlį į vietos plėtrą ir socialiai atsakingos tarptautinės ir europinės finansų sistemos kūrimą (nuomonė savo iniciatyva)	14
2020/C 364/03	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Apmokestinimo mechanizmai išmetamam CO2 kiekiui mažinti (nuomonė savo iniciatyva)	21
2020/C 364/04	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Tvaraus ekonomikos augimo skatinimas visoje ES (nuomonė savo iniciatyva)	29
2020/C 364/05	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Konkurencingumo, inovacijų, augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimas gerinant pasaulinį bendradarbiavimą reguliavimo srityje, remiant atnaujintą daugiašalę prekybos sistemą ir mažinant rinką iškraipančias subsidijas (nuomonė savo iniciatyva)	37
2020/C 364/06	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Saugumo sąjungos pramonės dimensija (nuomonė savo iniciatyva)	43
2020/C 364/07	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Žemės ūkio produktams taikomų apsaugos priemonių įtraukimo į prekybos susitarimus (nuomonė savo iniciatyva)	49
2020/C 364/08	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Naujos daugiašalės matricos būtinybė pasibaigus COVID-19 pandemijai (nuomonė savo iniciatyva)	53
2020/C 364/09	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Bendro vartojimo ekonomikos apmokestinimas. Pareiga teikti ataskaitas (papildomoji nuomonė)	62
2020/C 364/10	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Europos klimato paktas (tiriamoji nuomonė)	67

	III Parengiamieji aktai
	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
	553-ioji plenarinė sesija, mišrus posėdis, 2020 m. liepos 15–16 d.
2020/C 364/11	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Lyčių lygybės strategijos (COM(2020) 152 final)	77
2020/C 364/12	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Baltosios knygos Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą(COM (2020) 65 final)	87
2020/C 364/13	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos(COM(2020) 98 final)	94
2020/C 364/14	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Europos skaitmeninės ateities formavimas(COM(2020) 67 final)	101
2020/C 364/15	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Nauja Europos pramonės strategija(COM(2020) 102 final)	108
2020/C 364/16	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl a) Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Ilgalaikis geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų planas(COM(2020) 94 final), b) Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Kliūčių bendrajai rinkai nustatymas ir šalinimas(COM(2020) 93 final)	116
2020/C 364/17	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai(COM(2020) 456 final), Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti(COM(2020) 442 final), pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 pandemijos paremti (COM(2020) 441 final/2 – 2020/0111 (NLE)), pakeisto pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (COM(2020) 443 final – 2018/0166 (APP)), pakeisto pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (COM(2020) 445 final – 2018/0135 (CNS)), pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (ES, EURATOMAS) Nr.o1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (COM(2020) 446 final – 2020/0109 (APP)), pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos Europos horizontas ir su ja susijusių dalyvavimo ir sklaidos taisyklių, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa Europos horizontas, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (COM(2020) 459 final – 2018/0224 COD)	124
2020/C 364/18	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (COM (2020) 408 final – 2020/0104 (COD)), Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (COM (2020) 409 final – 2020/0103 (COD))	132
2020/C 364/19	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma programa InvestEU(COM(2020) 403 final – 2020/0108 (COD)), Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl kuriamos Mokumo palaikymo priemonės iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (COM(2020) 404 final – 2020/0106 (COD))	139
2020/C 364/20	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (COM(2020) 80 final – 2020/0036 (COD))	143
2020/C 364/21	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos geležinkelių metų (2021 m.) (COM(2020) 78 final)	149
2020/C 364/22	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, nustatomos tvarios geležinkelių rinkos užtikrinimo priemonės (COM(2020) 260 final – 2020/0127(COD))	158
2020/C 364/23	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d.(COM(2019) 455 final)	160

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Parlamentas, 2020 7 8 Taryba, 2020 6 30
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
EESRK pirmininko pritarimas	2020 6 25 (skubos tvarka, Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnis)
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	211/2/2