—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), ypač į jos 3 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnį, kuriame ES reikalaujama skatinti didelį užimtumą, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą, kovoti su socialine atskirtimi ir užtikrinti aukšto lygio švietimą, mokymą ir žmonių sveikatos apsaugą,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimo,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016)0356),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 27 d. Komisijos komunikatą dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo (COM(2014)0168),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrovių teisės ir įmonių valdymo veiksmų planas. Šiuolaikinė teisinė sistema didesniam akcininkų aktyvumui ir įmonių tvarumui užtikrinti“ (COM(2012)0740),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „II bendrosios rinkos aktas. Drauge už naująjį augimą“ (COM(2012)0573),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendaciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (1),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM(2008)0394) ir į Komisijos 2008 ir 2009 m. darbo programas,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 14 d. Komisijos komunikatą „Lisabonos Bendrijos augimo ir užimtumo programos įgyvendinimas. Verslo perdavimas. Sėkmingai tęsti naujai pradėjus“ (COM(2006)0117),

—

atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 5 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios darbuotojų finansinio dalyvavimo skatinimo sąlygos“ (COM(2002)0364) ir į savo 2003 m. birželio 5 d. rezoliuciją (2) dėl šio komunikato,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) nuomonę dėl darbuotojų finansinio dalyvavimo Europoje,

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl finansinio darbuotojų dalyvavimo dalijantis įmonių pajamomis (4) ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (2013/2127(INI)),

—

atsižvelgdamas į tyrimą „Darbuotojų finansinis dalyvavimas dalijantis įmonės pajamomis“, kurį paprašė atlikti Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ir kuris paskelbtas 2012 m. rugsėjo mėn.,

—

atsižvelgdamas į komunikatą „Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra“, paskelbtą 2017 m. birželio 8 d. (COM(2017)0292),

—

atsižvelgdamas į Komisijos bandomąjį projektą „Darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme skatinimas“, kurio galutinė redakcija paskelbta 2014 m.,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio mėn. Berlyno laisvojo universiteto paskelbtą IV PEPPER ataskaitą „Darbuotojų dalyvavimo dalijantis pelnu ir įmonių rezultatais Europos Sąjungos valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse lyginamoji analizė“,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. birželio mėn. Berlyno laisvojo universiteto paskelbtą III PEPPER ataskaitą „Darbuotojų dalyvavimo dalijantis pelnu ir įmonių rezultatais skatinimas Europos Sąjungos naujosiose valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse“,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 18 d. aukšto lygio nepriklausomų ekspertų grupės ataskaitą dėl darbuotojų finansinio dalyvavimo tarptautinėse įmonėse didinimo tarptautinių kliūčių,

—

atsižvelgdamas į 1997 m. sausio mėn. Komisijos paskelbtą II PEPPER ataskaitą „Darbuotojų dalyvavimo dalijantis pelnu ir įmonių rezultatais (įskaitant akcinio kapitalo dalį) skatinimas valstybėse narėse“ (COM(1996)0697),

—

atsižvelgdamas į 1991 m. kovo mėn. Komisijos ir Europos universitetinio instituto paskelbtą I PEPPER ataskaitą „Darbuotojų dalyvavimo dalijantis pelnu ir įmonių rezultatais skatinimas“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0293/2018),

A.

kadangi yra keletas darbuotojų finansinio dalyvavimo (DFD) modelių, darbdavys gali rinktis iš šių: dalijimasis pelnu, individuali darbuotojų akcijų nuosavybė, darbuotojų nuosavybė kooperatiniuose modeliuose ir darbuotojų akcijų nuosavybės planai (DANP);

B.

kadangi tinkamiausią DFD modelį įmonė ir jos darbuotojai turi pasirinkti apdairiai, deramai atsižvelgdamos į konkrečias nacionalines apmokestinimo taisykles ir sektoriaus padėtį, ir jį iš esmės lems įmonės dydis, veikla ir statusas, ypač jei įmonė yra biržinė; kadangi nederėtų rengti visa apimančio visiems vienodo ES lygmens DFD modelio;

C.

kadangi, remiantis 2013 m. Europos įmonių tyrimo duomenimis (5), DFD sistemos gali labai skirtis priklausomai nuo įmonės savybių; kadangi 62 proc. Europos įmonių taiko kokį nors kintamojo darbo užmokesčio modelį, 30 proc. dalijasi pelnu ir 25 proc. atlyginimą susieja su grupės darbo rezultatais; kadangi akcijų nuosavybės modelius taiko 5 proc. įmonių; kadangi šios DFD sistemos dažniau taikomos privačiajame, o ne viešajame sektoriuje (su keliomis nacionalinėmis išimtimis), taip pat tam tikruose ekonomikos sektoriuose, visų pirma informacinių ir ryšių technologijų, finansų, draudimo ir konsultavimo; kadangi labiau tikėtina, kad tokias DFD sistemas taikys didesnės įmonės, o ne mažosios ir vidutinės įmonės, be to, jos dažniau taikomos užsienio kapitalo arba tarptautinėse įmonėse ir įmonėse, įsikūrusiose ekonominiu požiūriu (6) svarbiuose arba pažangiuose regionuose;

D.

kadangi DANP yra viena iš DFD formų, kai pasitelkiamas tarpininkaujantis subjektas, kuris gali darbuotojų vardu naudotis jų laisvai pasirinktomis balsavimo teisėmis ar kitomis valdymo formomis;

E.

kadangi DFD sistemos, įtraukiančios darbuotojus į konsultacijas ir sprendimų priėmimą, pasirodė (7) esančios naudingos ir darbuotojams, ir įmonėms, be kita ko, turint omenyje tvarų valdymą, skaidrumą, socialinį dialogą, darbdavių ir darbuotojų tarpusavio pagarbą ir kitus aspektus, pavyzdžiui, įdarbinimą, išsaugojimą, motyvaciją, pasitenkinimą darbu ir įgūdžių ugdymą, taip pat bendrus veiklos rezultatus ir pelningumą;

F.

kadangi darbuotojų dalyvavimas priimant sprendimus galėtų pagerinti organizacinės veiklos rezultatus ir darbuotojų profesinio gyvenimo kokybę ir juo galėtų būti naudojamasi kaip inovacijų diegimo darbo vietoje priemone (8) siekiant skatinti atsakomybės jausmą, gerinti informacijos srautus įmonėje ir didinti darbdavių ir darbuotojų tarpusavio pasitikėjimo lygį;

G.

kadangi DFD sistemos gali turėti teigiamo poveikio valstybių narių ekonomikai remiant įmones, įskaitant MVĮ, ir darbo rinką; kadangi darbuotojų finansinis dalyvavimas savo įmonėje gali padėti gerinti darbuotojų pasitenkinimą darbu, atsakomybės jausmą, darbdavių ir darbuotojų abipusę pagarbą ir bendrus darbo rezultatus, taip pat padėti darbuotojams rasti galimybių gimtojoje šalyje;

H.

kadangi, kuriant kapitalo rinkų sąjungą, DFD galėtų prisidėti siekiant kapitalo rinkų sąjungos tikslų integracinio augimo ir ekonominės veiklos skaidrumo srityse; kadangi DFD sistema, susiejus ją su dalyvaujančiųjų mokymu, kurį organizuotų įmonės ir valstybės narės, galėtų pagerinti ES piliečių finansinį išprusimą, potencialiai sumažinant jų nenorą investuoti ir padidinant mažmenines investicijas;

I.

kadangi Europos užimtumo strategijoje ir strategijoje „Europa 2000“ nustatyti prioritetiniai tikslai gerinti darbo vietų kokybę ir užtikrinti geresnes darbo sąlygas; kadangi aktyvėjantis darbuotojų dalyvavimas dalijantis įmonės finansiniais rezultatais ir geresnio atlygio siūlymas gali padėti šiuos tikslus įgyvendinti;

J.

kadangi svarbu, kad kartu su DFD būtų užtikrinamas aukštas darbuotojų informavimo, mokymo ir konsultavimo lygis, kad jie būtų visiškai supažindinti su finansinio dalyvavimo sistemų, prie kurių gali prisijungti, tvarka – žinodami visus faktus jie galės įvertinti šių sistemų naudą ir riziką, pavyzdžiui, įmonės bankroto atveju;

K.

kadangi, taikydami DFD sistemas, sustiprintą socialinį dialogą ir strateginių sprendimų priėmimo procesą, darbdaviai galėtų investuoti į galimybių savo darbuotojams kūrimą ir taip prisidėti prie kovos su socialine atskirtimi bei užtikrinti aukšto lygio mokymą;

L.

kadangi įtraukiant darbuotojus į sprendimų priėmimo procesą, priklausomai nuo sistemos specifikos, DFD kai kuriais atvejais gali padėti įmonėms, įskaitant MVĮ, vykdyti restruktūrizavimą ir užtikrinti veiklos tęstinumą sprendžiant įmonių perėmimo ir kartų kaitos problemas, pavyzdžiui, šeimos valdomose įmonėse;

M.

kadangi reikia turėti omenyje, kad DFD turi teigiamų ir neigiamų aspektų;

N.

kadangi DFD kelia tam tikrą finansinę riziką, tačiau gali būti ir poveikio švelninimo priemonė, kurią taikant galėtų būti mokamos premijos arba kitas atlyginimas ir taip pat užtikrinama, kad darbuotojai turėtų sukauptų akcijų paketą; kadangi visų pirma DANP gali būti modelio, kai nebiržinę įmonę išperka darbuotojai, pavyzdys, pagal kurį prioritetinio išpirkimo procesas galėtų padėti darbuotojams išsaugoti savo darbo vietas, jeigu yra galimybė, kad įmonę išpirks trečiosios įmonės;

O.

kadangi todėl reikalingos priemonės apsaugoti darbuotojus nuo rizikos, pavyzdžiui, darbo ir investuoto kapitalo, kai jų darbdavys patiria krizės poveikį, praradimo; kadangi DFD sistemos negali būti taikomos siekiant susilpninti dirbančių asmenų įgytas socialines ir darbo teises, negali pakeisti įprastinio bazinio darbo užmokesčio, kitų užmokesčio arba pensijų įmokų formų ir neturi būti būdas perkelti riziką darbuotojui arba nesilaikyti darbo teisės;

P.

kadangi darbuotojų dalyvavimas DFD sistemose, visų pirma MVĮ, turėtų išlikti savanoriškas, nedarant neigiamo poveikio jų judumui darbo rinkoje, jų socialinei apsaugai ar teisėms imtis kolektyvinių veiksmų; kadangi todėl darbuotojai turėtų visada turėti galimybę susipažinti su informacija apie įmonės ekonominę padėtį, išskyrus jos prekybos paslaptis ir neskelbtiną komercinę informaciją, ir būti informuoti apie kiekvienos DFD sistemos teikiamus privalumus ir trūkumus;

Q.

kadangi fiskalinės paskatos yra pagrindiniai elementai paskatinti DFD sistemas, kurios atsipirktų vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, kad šalys, turinčios senas darbuotojų finansinio dalyvavimo tradicijas, turi ir labiausiai išugdytą darbuotojų atsakomybę ir naudojasi didžiausiomis mokesčių lengvatomis;

R.

kadangi aktyvi užimtumo politika, pavyzdžiui, tikro savarankiško darbo ir reguliaraus ir socialinio verslumo rėmimas, yra labai svarbios priemonės siekiant padėti bedarbiams vėl integruotis į darbo rinką, laikantis 2013 m. sausio mėn. priimto Europos verslumo veiksmų plano;

S.

kadangi dabartinis Europos socialinis fondas skatina socialinį verslą, taip pat socialinę ir solidarumo ekonomiką, ir naujasis fondas „ESF plius“ turėtų tai toliau daryti; kadangi DFD gali labai prisidėti prie socialinės ir solidarumo ekonomikos plėtojimo, pavyzdžiui, gerinant prieigą prie investicijų ar finansavimo;

T.

kadangi DFD gali papildyti ES programas, kuriomis siekiama gerinti prieigą prie kapitalo, ypač MVĮ, pavyzdžiui, programą COSME, programą „InnovFin“, programą „Kūrybiška Europa“ ir Europos struktūrinius ir investicinius fondus;

U.

kadangi DFD galėtų būti priemone, papildančia Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, kuris padeda asmenims, netekusiems darbo dėl didelių struktūrinių globalizacijos arba ekonomikos ir finansų krizės nulemtų pokyčių, persikvalifikavimo, mokymosi, pagalbos pradedant savarankišką veiklą, verslą ir pagalbos darbuotojams perimant įmonę klausimais;

V.

kadangi ES DFD gairės galėtų padėti valstybėms narėms sukurti DFD sistemų struktūras, kurios būtų naudingos ir darbdaviams, ir darbuotojams, taip pat padidinti visuomenės informuotumą apie DFD;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

—

atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo atnaujinamas leidimas pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × MON 810 (MON-ØØ6Ø3-6 × MON-ØØ81Ø-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projektą (D058360/01,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ypač į jo 11 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2018 m. rugsėjo 11 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (2) 11 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EFSA) 2018 m. sausio 24 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2018 m. vasario 26 d. (3),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, COD(2017)0035),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama dėl leidimo teikti rinkai genetiškai modifikuotus organizmus (4),

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.

kadangi 2016 m. spalio 20 d.„Monsanto Europe N.V./S.A.“ pateikė Komisijai paraišką pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 11 ir 23 straipsnius dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus kukurūzus NK603 × MON 810, skirtų naudotų maisto produktuose ir pašaruose, atnaujinimo;

B.

kadangi 2018 m. sausio 24 d. EFSA pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius priėmė palankią nuomonę (1), kurioje padarė išvadą, kad paraiškoje dėl atnaujinimo nebuvo pateikta naujų pavojų, pakitusio poveikio ar mokslinio netikrumo įrodymų, dėl kurių pasikeistų 2005 m. (2) EFSA priimtos genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × MON 810 pradinio rizikos vertinimo išvados;

C.

kadangi, atsižvelgiant į EFSA mokslinę nuomonę, EFSA pati neatliko sisteminės literatūros paieškos, o tik įvertino pareiškėjo atliktą literatūros paiešką ir, remdamasi tuo, padarė išvadą, kad nebuvo nustatytas joks naujas leidinys, kuris keltų susirūpinimą dėl saugos;

D.

kadangi EFSA patvirtino savo nuomonę, remdamasi prielaida, kad dviejų įvykių DNR seka genetiškai modifikuotuose kukurūzuose NK603 x MON 810 yra tapati originaliai įvertintų įvykių sekai; kadangi pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, remiančių šią hipotezę;

E.

kadangi genetiškai modifikuoti kukurūzai NK603 × MON 810 išskiria baltymą, dėl kurio jie tampa atsparūs glifosato herbicidams; kadangi 2015 m. kovo 20 d. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio agentūra – glifosatą priskyrė prie galimai kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų (5);

F.

kadangi yra manoma, kad leidus importuoti genetiškai modifikuotus kukurūzus NK603 × MON 810 į Sąjungą, bus daugiau jų auginama tokiose šalyse kaip Argentina, Brazilija, Kanada, Kolumbija, Japonija, Filipinai, Pietų Afrika ir Urugvajus ir atitinkamai padidės herbicidų, kurių sudėtyje yra glifosato, naudojimas;

G.

kadangi genetiškai modifikuoti kukurūzai NK603 x MON 810 išskiria Cry1Ab baltymą, kuris yra Bt baltymas (gautas iš Bacillus thuringiensis), suteikiantis atsparumą tam tikriems žvynasparniams vabzdžiams kenkėjams (Ostrinia nubilalis, Sesamia spp.);

H.

kadangi genetiškai modifikuoti Bt augalai visą savo gyvenimą kiekvienoje ląstelėje, taip pat ir dalyse, kurias valgo žmonės ir ėda gyvuliai, išskiria insekticidinį toksiną; kadangi gyvūnų šėrimo eksperimentai rodo, kad genetiškai modifikuoti Bt augalai gali turėti toksinį poveikį (6); kadangi pastebėta, kad Bt toksinas genetiškai modifikuotuose augaluose smarkiai skiriasi nuo gamtinės kilmės Bt toksino (7);

I.

kadangi išlieka susirūpinimas dėl galimo žvynasparnių vabzdžių kenkėjų atsparumo Cry1Ab baltymui kitimo, dėl kurio gali reikėti keisti pesticidų kontrolės praktiką (genetiškai modifikuotus kukurūzus NK603 x MON 810) auginančiose šalyse;

J.

kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė daug kritinių pastabų; kadangi minėtos pastabos, be kita ko, yra susijusios su tuo, kad trūksta informacijos dėl šiuo metu naudojamų linijų; trūksta duomenų, pvz., apie įvykių MON 810 ir NK603 horizontalaus geno perkėlimo galimybę; nepakankamai išsamiai atlikta literatūros apžvalga; duomenys yra iš dalies pasenę ir vyrauja fragmentiškas požiūris į aplinkos stebėseną, įskaitant tai, kad nebuvo kontroliuojamas į aplinką išskirtų Cry baltymų patvarumas, nebuvo atlikta Cry toksino poveikio aplinkai analizė ir kad nebuvo atsižvelgta į Teosinte rūšies kukurūzų, kurie yra laukiniai kukurūzų giminaičiai, buvimą Europoje (8);

K.

kadangi, nepaisant šio susirūpinimo, nebuvo reikalaujama jau pateiktų rinkai produktų stebėsenos plano; kadangi taip pat nebuvo laikoma, kad reikalinga konkretaus atvejo jau pateiktų rinkai produktų stebėsena;

L.

kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2018 m. rugsėjo 11 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti; kadangi 13 valstybių narių balsavo prieš, tik 11 balsavo už ir keturios susilaikė;

M.

kadangi tiek aiškinamajame memorandume dėl 2015 m. balandžio 22 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, kiek tai susiję su valstybių narių galimybe uždrausti naudoti genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus savo teritorijose, tiek ir aiškinamajame memorandume dėl 2017 m. vasario 14 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, Komisija apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Komisija priimdavo sprendimus dėl leidimų, nesiremdama Valstybių narių komiteto nuomone, ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą, – tai retai taikoma visos procedūros išimtis – tapo norma, priimant sprendimus dėl leidimų, susijusių su genetiškai modifikuotais maisto produktais ir pašarais; kadangi Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker jau ne kartą apgailestavo dėl šios praktikos kaip nedemokratiškos (9);

N.

kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą (10) dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ir paragino Komisiją jį atsiimti bei pateikti naują pasiūlymą;

1.

2.

3.

4.

5.

—

2014 m. sausio 16 d. rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110).

—

2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (OL C 399, 2017 11 24, p. 71).

—

2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 19).

—

2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 17).

—

2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2), projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 15).

—

2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 108).

—

2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos sprendimo įgyvendinimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 111).

—

2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 76).

—

2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktus, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 80).

—

2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 70).

—

2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 73).

—

2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 83).

—

2017 m. balandžio 5 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604, 1507 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 298, 2018 8 23, p. 34).

—

2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-40278-9, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 307, 2018 8 30, p. 71).

—

2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB119 (BCS-GHØØ5-8), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (OL C 307, 2018 8 30, p. 67).

—

2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-68416-4, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 337, 2018 9 20, p. 54).

—

2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 × A5547-127, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 55).

—

2017 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje genetiškai modifikuotų sojų DAS-44406-6, kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 60).

—

2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 (DAS-Ø15Ø7-1), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 122).

—

2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų 305423 x 40-3-2 (DP-3Ø5423-1 × MON-Ø4Ø32-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 127).

—

2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų MON 88302 x Ms8 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8 × ACS-BNØØ3-6), MON 88302 x Ms8 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8) ir MON 88302 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACS-BNØØ3-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 133).

—

2018 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 59122 (DAS-59122-7), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0051).

—

2018 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × NK603 (MON-87427-7 × MON-89Ø34-3 × MON-ØØ6Ø3-6) ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose derinamos dvi iš modifikacijų MON 87427, MON 89034 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2010/420/ES, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0052).

—

2018 m. gegužės 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai maisto produktus ir pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 (KM-ØØØH71-4), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0197).

—

2018 m. gegužės 30 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų GA21 (MON-ØØØ21-9), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0221).

—

2018 m. gegužės 30 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × 59122 × MON 810 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos 1507, 59122, MON 810 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, ir kuriuo panaikinami Sprendimai 2009/815/EB, 2010/428/ES ir 2010/432/ES pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0222).

—

atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 87427, MON 89034, 1507, MON 88017 ir 59122 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, ir panaikinamas Sprendimas 2011/366/ES, projektą (D058361/01,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2018 m. rugsėjo 11 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (2), 11 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EFSA) 2017 m. birželio 28 d. priimtą nuomonę (3), kuri paskelbta 2017 m. rugpjūčio 1 d.,

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, COD(2017)0035),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama tam, kad būtų duotas leidimas teikti rinkai genetiškai modifikuotus organizmus (4),

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.

kadangi 2013 m. lapkričio 26 d. bendrovė „Monsanto Europe S.A./N.V.“ bendrovės „Monsanto Company“ vardu pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius Belgijos nacionalinei kompetentingai institucijai pateikė paraišką pateikti rinkai maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 ir kurie iš jų sudaryti arba pagaminti (toliau – paraiška); kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 arba kurie iš jų sudaryti, pateikimą rinkai siekiant juos naudoti pagal kitą nei maistas ir pašarai paskirtį, išskyrus auginimą;

B.

kadangi, be to, pagal paraišką siekiama pateikti rinkai produktų, kurių sudėtyje yra transformacijos įvykių, sudarančių genetiškai modifikuotus kukurūzus MON 87427 × MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122, 25 subderiniai, ir kurie iš tų subderinių sudaryti arba pagaminti; kadangi dėl 12 tų subderinių jau suteiktas leidimas; kadangi Komisijos įgyvendinimo sprendimas suteikti leidimą apima 14 subderinių;

C.

kadangi bendrovė „Monsanto Europe S.A./N.V.“, kuri yra vieno iš dvylikos jau leidžiamų pateikti rinkai subderinių leidimo turėtojas (subderinys MON 89034 × MON 88017), paprašė Komisijos panaikinti Sprendimą 2011/366/ES ir įtraukti šį sprendimą į Komisijos sprendimo taikymo sritį; kadangi šis prašymas buvo patenkintas; kadangi tokio požiūrio teisėtumas yra abejotinas;

D.

kadangi 2017 m. birželio 28 d. EFSA pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 (5) 6 ir 18 straipsnius priėmė palankią nuomonę dėl iš penkių genetinių modifikacijų sudaryti kukurūzų, anksčiau vertintų subderinių ir likusių subderinių;

E.

kadangi EFSA pripažįsta, kad nebuvo pateikta jokių konkrečių duomenų apie nė vieną iš 14 subderinių; kadangi daugelis jų dar net nesukurti; kadangi EFSA vis tiek konstatuoja, kad visi subderiniai „turėtų būti tokie pat saugūs kaip iš penkių genetinių modifikacijų sudaryti kukurūzai“;

F.

kadangi neatlikta jokių toksikologijos testų ir nepateikta jokių gyvūnų tyrimų dėl maisto ir (arba) pašarų, gautų iš genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427, MON 89034, 1507, MON 88017 ir 59122 ar bet kurių subderinių (6);

G.

kadangi dviejų tų veislių kukurūzai sintetina baltymus, kurie suteikia atsparumo amonio gliufozinato pagrindu pagamintiems herbicidams (7); kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų, todėl atitinka Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytus atmetimo kriterijus; kadangi gliufozinato patvirtinimo galiojimas baigėsi 2018 m. liepos 31 d. (8);

H.

kadangi dviejų iš tų veislių kukurūzai sintetina baltymus, kurie suteikia atsparumo glifosato pagrindu pagamintiems herbicidams; kadangi 2015 m. kovo 20 d. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio agentūra – glifosatą priskyrė prie tikriausiai kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų (9);

I.

kadangi yra manoma, kad leidus importuoti genetiškai modifikuotus kukurūzus NK603 × MON 810 į Sąjungą, bus daugiau jų auginama tokiose šalyse kaip Argentina, Brazilija, Kanada, Kolumbija, Japonija, Filipinai, Pietų Afrika ir Urugvajus ir atitinkamai padidės herbicidų, kurių sudėtyje yra glifosato, naudojimas;

J.

kadangi dviejų tų veislių kukurūzai sintetina Cry baltymus, kurie yra Bt baltymai (gauti iš Bacillus thuringiensis), suteikiantys atsparumą atitinkamai tam tikriems žvynasparniams vabzdžiams kenkėjams ir Coleoptera būrio kenkėjams;

K.

kadangi genetiškai modifikuoti Bt augalai visą savo gyvenimą kiekvienoje ląstelėje, taip pat ir dalyse, kurias valgo žmonės ir ėda gyvuliai, sintetina insekticidinį toksiną; kadangi gyvūnų šėrimo eksperimentai rodo, kad genetiškai modifikuoti Bt augalai gali turėti toksinį poveikį (10); kadangi pastebėta, kad Bt toksinas genetiškai modifikuotuose augaluose smarkiai skiriasi nuo gamtinės kilmės Bt toksino (11);

L.

kadangi išlieka susirūpinimas dėl galimo tikslinių vabzdžių kenkėjų atsparumo Cry baltymams kitimo, dėl kurio gali reikėti keisti pesticidų kontrolės praktiką juos auginančiose šalyse;

M.

kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė daug kritinių pastabų; kadangi minėtos pastabos, be kita ko, susijusios su tuo, kad: nevykusios bandymų koncepcijos, bandymų trūksta, pvz., susijusių su maistingumo vertinimu, arba nėra jokio tyrimo 90 dienų šeriant graužikus; nėra duomenų arba jie nepakankami, pvz., apie nenumatytą poveikį, siejamą su įvykių deriniu, arba galimą aštuonių baltymų sąveiką, kuri galėtų padaryti nenumatytą poveikį; paraiškos pateikėjo prielaidos klaidingos, pvz., dėl per burną patekusios DNR suirimo virškinamajame trakte; iš dalies trūksta aplinkos rizikos vertinimo ir nepakankamas aplinkos stebėsenos planas (12);

N.

kadangi nepriklausomuose moksliniuose tyrimuose taip pat keliamas susirūpinimas dėl didelių lyginamojo vertinimo spragų, su toksikologiniu vertinimu susijusių rimtų spragų, prie išvadų neatvedusio alergeniškumo vertinimo, neatsižvelgimo į kombinatorinį poveikį ir ydingo rizikos aplinkai vertinimo (13);

O.

kadangi, nepaisant viso šio susirūpinimo, EFSA nemanė, kad būtina stebėti rinkai jau pateiktus maistą ir (arba) pašarus, gautus iš genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427, MON 89034, 1507, MON 88017 ir 59122 ir jų subderinių;

P.

kadangi po Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodyto Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto balsavimo 2018 m. rugsėjo 11 d. nuomonė nepateikta; kadangi 14 valstybių narių balsavo prieš, tik 11 balsavo už ir trys susilaikė;

Q.

kadangi tiek aiškinamajame memorandume dėl 2015 m. balandžio 22 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, kiek tai susiję su valstybių narių galimybe uždrausti naudoti genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus savo teritorijose, tiek ir aiškinamajame memorandume dėl 2017 m. vasario 14 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, Komisija apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Komisija priimdavo sprendimus dėl leidimų, nesiremdama valstybių narių komiteto nuomone, ir kad priimant sprendimus dėl leidimų, susijusių su genetiškai modifikuotais maisto produktais ir pašarais norma tapo sugrąžinti klausimą Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą, nors tai apskritai yra visos procedūros išimtis; kadangi Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker jau ne kartą apgailestavo, kad taikoma tokia nedemokratiška praktika (14);

R.

kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 (15), ir paragino Komisiją jį atsiimti bei pateikti naują pasiūlymą;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

—

2014 m. sausio 16 d. rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110).

—

2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (OL C 399, 2017 11 24, p. 71).

—

2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 19).

—

2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 17).

—

2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2) projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 15);

—

2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 108).

—

2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos sprendimo įgyvendinimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 111).

—

2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 76).

—

2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktus, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 80).

—

2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 70).

—

2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 73).

—

2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 83).

—

2017 m. balandžio 5 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604, 1507 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 298, 2018 8 23, p. 34).

—

2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-40278-9, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 307, 2018 8 30, p. 71).

—

2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB119 (BCS-GHØØ5-8), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (OL C 307, 2018 8 30, p. 67).

—

2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-68416-4, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 337, 2018 9 20, p. 54).

—

2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 × A5547-127, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 55).

—

2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-44406-6, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 60).

—

2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 (DAS-Ø15Ø7-1), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 122).

—

2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų 305423 x 40-3-2 (DP-3Ø5423-1 × MON-Ø4Ø32-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 127).

—

2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų MON 88302 x Ms8 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8 × ACS-BNØØ3-6), MON 88302 x Ms8 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8) ir MON 88302 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACS-BNØØ3-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 133).

—

2018 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 59122 (DAS-59122-7), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0051).

—

2018 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × NK603 (MON-87427-7 × MON-89Ø34-3 × MON-ØØ6Ø3-6) ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose derinamos dvi iš modifikacijų MON 87427, MON 89034 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2010/420/ES, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0052).

—

2018 m. gegužės 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai maisto produktus ir pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 (KM-ØØØH71-4), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0197).

—

2018 m. gegužės 30 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų GA21 (MON-ØØØ21-9), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0221).

—

2018 m. gegužės 30 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × 59122 × MON 810 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos 1507, 59122, MON 810 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, ir kuriuo panaikinami Sprendimai 2009/815/EB, 2010/428/ES ir 2010/432/ES pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0222).

—

atsižvelgdamas į 18-ąją Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ataskaitą dėl 2017 m.,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (1),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (2),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos komunikatą dėl PVM veiksmų plano. Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas spręsti (COM(2016)0148),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 3 d. Komisijos ataskaitą „29-oji Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu metinė ataskaita (2017 m.)“ (COM(2018)0553) ir prie jo pridedamus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus (SWD(2018)0381–0386),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (3),

—

atsižvelgdamas į 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“ (galutinis pranešimas) (5) (toliau – CRIM komiteto rezoliucija) ir savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl kovos su korupcija ir tolesnių veiksmų, susijusių su CRIM rezoliucija (6),

—

atsižvelgdamas į Specialiąją „Eurobarometro“ ataskaitą Nr. 470,

—

atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl kovos su sukčiavimu muitų srityje ir ES nuosavų išteklių apsaugos (O-000066/2018),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0298/2018),

A.

kadangi ES finansinių interesų apsauga turėtų būti esminė ES politinės darbotvarkės dalis, kuria būtų siekiama didinti piliečių pasitikėjimą, užtikrinant, kad jų pinigai būtų naudojami tinkamai ir veiksmingai;

B.

kadangi valstybių narių teisinių ir administracinių sistemų įvairovė sudaro tokią aplinką, kurioje nelengva kovoti su sukčiavimu, nes Europos lygmeniu nėra vienodų teisės aktų, kuriais būtų kovojama su organizuotu nusikalstamumu;

C.

kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės narės prieš Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą imasi tų pačių priemonių, kurių jos imasi prieš savo pačių finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą;

D.

kadangi 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (7) nustatomi minimalūs ES standartai dėl turto įšaldymo siekiant prireikus jį konfiskuoti vėliau ir turto konfiskavimo baudžiamosiose bylose;

E.

kadangi 2016 m. gruodžio 21 d. Komisijos pasiūlymu dėl reglamento dėl nutarimų įšaldyti ir konfiskuoti tarpusavio pripažinimo (2016/0412(COD)) pradedamos taikyti standartizuotos valstybių narių bendradarbiavimo priemonės;

F.

kadangi nė viena iš šių priemonių negali būti taikoma trečiosioms šalims;

G.

kadangi Tarybos reglamente (ES) 2017/1939, ypač jo 104 straipsnyje, numatomos bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis priemonės;

H.

kadangi Europos Tarybos konvencijos Nr. 198 dėl pinigų plovimo, nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo 3 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad kiekviena šalis priima tokias būtinas teisėkūros ar kitas priemones, pagal kurias būtų reikalaujama, kad, atsižvelgiant į sunkų nusikaltimą arba nusikaltimus, kaip apibrėžta pagal nacionalinę teisę, pažeidėjas nurodytų tariamų pajamų ar kito konfiskuotino turto kilmę tiek, kiek toks reikalavimas neprieštarauja šalies teisės principams;

I.

kadangi regioniniu ir pasauliniu lygmeniu JT ir Europos Taryba parengė keletą konfiskavimo ir turto susigrąžinimo konvencijų ir mechanizmų, t. y. 2003 m. spalio 31 d. Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją, 2000 m. lapkričio 15 d. Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos konvenciją dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo ir dėl terorizmo finansavimo ir 1990 m. lapkričio 8 d. Europos Tarybos konvenciją dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo; tačiau kadangi dėl įvairių priežasčių šios priemonės ne visada padeda veiksmingai ir laiku susigrąžinti pavogtą turtą;

J.

kadangi ES šį klausimą įvardijo kaip vieną iš bendros užsienio ir saugumo politikos prioritetų; kadangi šiuo klausimu įgyvendinami bandomieji ir parengiamieji projektai;

K.

kadangi, laikantis 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (8) 1, 3 ir 14 straipsnių, OLAF suteikti įgaliojimai vykdyti tyrimus visose srityse, kuriose naudojami ES pinigai, be kita ko, ES paramą gaunančiose ne ES šalyse;

L.

kadangi, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 14 straipsnio, OLAF gali su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis sudaryti administracinio bendradarbiavimo susitarimus, prieš tai suderinusi veiksmus su kompetentingomis Komisijos tarnybomis ir Europos išorės veiksmų tarnyba;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 9 d. JT specialiojo pranešėjo šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų klausimais ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 71/179 dėl kovos su nacizmu, neonacizmu ir kita praktika, prisidedančia prie šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų skatinimo,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, ypač į jos 14 straipsnį ir Protokolą Nr. 12,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2, 3, 6 ir 7 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB (1), įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (Rasinės lygybės direktyva),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis (2),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai (3),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (4),

—

atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. birželio mėn. įsteigta ES kovos su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija aukšto lygio grupė,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 30 d. Europos Tarybos rezoliuciją dėl veiksmų kovojant su neonacizmo ir dešiniojo ekstremizmo apraiškomis,

—

atsižvelgdamas į ES kovos su dezinformacija kodeksą,

—

atsižvelgdamas į Elgesio kodeksą dėl kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtinta, kad Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises; kadangi šios vertybės yra bendros visų valstybių narių vertybės;

B.

kadangi dabar Europoje matoma ksenofobija sustiprėjo dėl to, kad nebuvo imtasi rimtų veiksmų prieš neofašistines ir neonacistines grupuotes;

C.

kadangi atvirai neofašistinės, neonacistinės, rasistinės ir ksenofobinės grupuotės ir politinės partijos kursto visuomenėje neapykantą ir smurtą, primindamos mums, ką jos sugebėjo padaryti praeityje;

D.

kadangi dėl internete skelbiamų neapykantą kurstančių kalbų dažnai paskatinamas smurtas, kurio, be kita ko, griebiasi ir neofašistinės grupuotės;

E.

kadangi nefašistinės grupuotės atėmė gyvybes tūkstančiams įvairių žmonių, tokių kaip pabėgėliai ir imigrantai, etninės ir religinės mažumos, LGBTQI asmenys, žmogaus teisių gynėjai, aktyvistai, politikai ir policijos pajėgų nariai;

F.

kadangi nefašistinės grupuotės, siekdamos kurstyti neapykantą ir smurtą, naudojasi ir piktnaudžiauja mūsų demokratinėmis priemonėmis;

G.

kadangi, kaip pranešė Europolas, už ES saugumą atsakingas Komisijos narys Julian King 2017 m. kovo 22 d. renginyje minint 2016 m. Briuselyje įvykdytus išpuolius pabrėžė, kad stiprėja dešiniosios pakraipos smurtinio ekstremizmo grėsmė, ir pažymėjo, kad nežino nė vienos ES valstybės narės, kuri šio reiškinio nebūtų paveikta, konkrečiai nurodydamas 2011 m. Norvegijoje įvykdytus išpuolius, Jungtinės Karalystės parlamento narės Jo Cox nužudymą ir išpuolius prieš prieglobsčio centrus ir mečetes visoje Europoje, pabrėždamas savo perspėjimą, kad tai rečiau įvardijama grėsmė saugumui; kadangi neofašistinės ir neonacistinės grupuotės reiškiasi įvairiomis formomis; kadangi dauguma iš šių grupuočių atskiria tam tikrus asmenis arba grupes nuo visuomenės; kadangi šios organizacijos dažnai vartoja agresyvią kalbą, nukreiptą prieš mažumų grupes, ir siekia pagrįsti savo veiksmus žodžio laisvės principu; kadangi teisė į žodžio laisvę nėra absoliuti;

H.

kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 30 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad jokia šios deklaracijos „nuostata negali būti aiškinama kaip kuriai nors valstybei, grupei ar asmeniui suteikianti kokią nors teisę vykdyti veiklą arba atlikti veiksmus, kuriais siekiama panaikinti šioje deklaracijoje paskelbtas teises ir laisves“;

I.

kadangi Tarptautinėje konvencijoje dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo įtvirtinta, kad valstybės, konvencijos šalys, smerkia bet kokią propagandą ir visas organizacijas, kurios remiasi tam tikros odos spalvos arba etninės kilmės asmenų grupės pranašumo idėjomis ar teorijomis;

J.

kadangi fašizmo propagavimas yra uždraustas keliose valstybėse narėse pagal jų nacionalinius įstatymus;

K.

kadangi 2018 m. Europolo ataskaitoje dėl terorizmo padėties ir tendencijų (toliau – TE-SAT ataskaita) nurodoma, kad 2017 m. užregistruota, jog asmenų, areštuotų dėl dešiniojo ekstremizmo nusikaltimų, skaičius beveik padvigubėjo;

L.

kadangi 2011 m. liepos 22 d. per išpuolius Norvegijoje žuvo 77 žmonių ir 151 buvo sužeistas;

M.

kadangi 2016 m. birželio 16 d. Berstole (Jungtinė Karalystė) buvo žiauriai nužudyta Jungtinės Karalystės parlamento narė Jo Cox;

N.

kadangi, remiantis 2018 m. Europolo TE-SAT ataskaita, 2017 m. (5) buvo pranešta apie penkis sužlugdytus, nepavykusius ar įvykdytus teroristinius išpuolius Jungtinėje Karalystėje, kurie buvo priskirti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų asmenims;

O.

kadangi 2018 m. rugsėjo 21 d. po antifašistinės demonstracijos Baryje (Italija) buvo užpulta Europos Parlamento narė Eleonora Forenza ir jos padėjėjas Antonio Perillo;

P.

kadangi Prancūzijos žvalgybos tarnyba išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio karinių ir teisėsaugos pajėgų narių, prisijungiančių prie kraštutinės dešinės smurtinių grupuočių, skaičiaus (6);

Q.

kadangi Europos Komisija kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI), kurią įsteigė Europos Taryba, 2018 m. gegužės 15 d. paskelbtoje ataskaitoje (7) išreiškė susirūpinimą dėl dešiniojo ekstremizmo ir neofašizmo stiprėjimo Kroatijoje;

R.

kadangi Lenkijoje 2017 m. lapkričio mėn. per demonstraciją Katovicuose viešojoje Lenkijos kraštutinių dešiniųjų judėjimo (Nacionalinė radikalų stovykla) nariai „pakorė“ šešių Europos Parlamento narių, pasisakiusių už toleranciją, teisinės valstybės principus ir kitas Europos vertybes, atvaizdus. kadangi vis dar vyksta tyrimas, tačiau nei vienam iš įtariamųjų niki šiol nebuvo pateikta jokių kaltinimų, nors apie šį įvykį buvo pranešta daugelyje žiniasklaidos priemonių, įskaitant filmuotą medžiagą;

S.

kadangi 2017 m. lapkričio mėn. Lenkijos nepriklausomybės dieną Varšuvoje kraštutinių dešiniųjų organizacija surengė plataus masto demonstraciją, į kurią susirinko daugiau nei 60 000 žmonių; kadangi demonstrantai laikė ksenofobinius plakatus, kaip pvz., „balta broliškų tautų Europa“, įskaitant plakatus su fašistiniu simboliu nuo 1930 m. – falanga;

T.

kadangi Graikijoje vis dar vyksta neonacių partijos „Golden Dawn“ teismas dėl kaltinimų esant nusikalstama organizacija ir Pavloso Fyssaso nužudymo, neminint kitų nusikaltimų, įskaitant pasikėsinimą nužudyti;

U.

kadangi 2018 m. rugsėjo 21 d. Atėnų centre buvo brutaliai nužudytas LLGBTQI aktyvistas Zak Kostopoulos; kadangi įtariama, jog vienas iš kaltinamų yra susijęs su kraštutinės dešinės jėgomis; kadangi reikia atlikti išsamų tyrimą, kad asmenys, atsakingi už netinkamą elgesį ir jo mirtį, galėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

V.

kadangi Italijoje vienas vyras buvo nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad centrinėje Italijos dalyje esančiame Mačeratos mieste iš rasistinių paskatų įvykdė išpuolį, per kurį apšaudė ir sužeidė šešis Afrikos migrantus;

W.

kadangi 2018 m. rugsėjo mėn. Chemnice už viešosios tvarkos pažeidimą sulaikyti septyni kraštutinės dešinės grupuotės nariai buvo neseniai apkaltinti, įtarus, kad jie priklauso teroristinei organizacijai, save vadinančiai „Chemnico revoliucija“; kadangi, pasak federalinių žemių prokurorų, po to, kai buvo įvertinti grupės vidaus ryšiai, tyrėjai sustiprino kaltinimus ir juos perkvalifikavo iš kriminalinės į teroristinę veiklą;

X.

kadangi 2017 m. gruodžio 7 d. Prancūzijoje penki judėjimo „Generation Identitaire“ nariai buvo nuteisti už rasinės ir religinės neapykantos kurstymą; kadangi asmenys, susiję su kraštutinės dešinės grupuotėmis, įskaitant grupuotę „Action Française“, planavo teroro aktą prieš kelis Prancūzijos politikus ir mečetes per 2017 m. prezidento rinkimus; kadangi 2018 m. birželio 24 d. 10 grupuotės „Action des Forces Opérationnelles“ (AFO) narių buvo suimti už tai, kad planavo išpuolius prieš musulmonų bendruomenės narius; kadangi 2018 m. rugsėjo 14 d. du buvę skustagalviai buvo pripažinti kaltais už jauno studento ir antifašistinio aktyvisto Clément‘o Méric‘o nužudymą 2013 m. birželio mėn.;

Y.

kadangi šiuo metu Ispanijoje dėl 12 neonacistinės organizacijos „Holar Social Madrid“ narių yra vykdomas tyrimas dėl neapykantos kurstymo; kadangi Ispanijos fašistinių grupuočių „Falange“, „Alianza Nacional“ ir „Democracia Nacional“ nariai buvo sulaikyti ir Ispanijos Aukščiausiasis Teismas jiems pateikė kaltinimus po to, kai 2013 m. Katalonijos nacionalinės dienos šventės metu jie įvykdė išpuolį prieš kultūros centrą „Blanquerna“ Madride; kadangi 2016 m. kovos su rasizmu NVO „SOS Racismo“ užregistravo 309 ksenofobinio smurto atvejų; kadangi šios organizacijos pirmininkas susilaukė grasinimų nužudyti po to, kai pranešė apie šiuos atvejus, ir pasmerkė tai, kad nesiimama veiksmingų kovos su šiais nusikaltimais priemonių;

Z.

kadangi Francisco Franco fondas – diktatūrą, jos nusikaltimus ir Franco šeimą šlovinanti organizacija – apkaltino 19 žmonių įvairiais pažeidimais, už kuriuos gali būti skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė, nes minėti asmenys vykdė taikią ir simbolinę akciją, kurios metu iškėlė du didžiulius transparantus ant Pazo de Meirás rūmų, kuriais valdžios institucijos buvo raginamos imtis veiksmų ir grąžinti šį pastatą Galisijos žmonėms;

AA.

kadangi Ispanijos Kongresas patvirtino pasiūlymą perkelti Francisco Franco palaikus iš kapo kariniame memoriale, žinomo „Valle de los Caidos“ pavadinimu, kuris buvo tapęs kraštutinių dešiniųjų piligriminių kelionių vieta; kadangi visi likę simboliai ar paminklai, šlovinantys karinį perversmą, pilietinį karą ir Franko diktatūrą, turėtų būti pašalinti, o tie, kurie negali būti pašalinti, turėtų būti pateikti platesniame kontekste ir naujoje interpretacijoje, kad galėtų prisidėti prie visuomenės informuotumo ir praeities atminimo;

AB.

kadangi neonacių Šiaurės šalių pasipriešinimo judėjimas (ŠŠPJ) reguliariai rengia mitingus visoje Skandinavijoje, kuriuose skanduojami šūkiai ir plevėsuoja organizacijos žaliai baltos vėliavos; kadangi keli ŠŠPJ nariai buvo nuteisti už smurtinius išpuolius prieš civilius gyventojus ir policiją; kadangi dėl to, kad daugelis pabėgėlių priėmimo centrų buvo padegti, 2015 m. Švedijos vyriausybė buvo priversta pradėti slėpti pabėgėliams skirtų pastatų adresus;

AC.

kadangi kasmet kovo 16 d. Latvijos legiono dienos proga Rygoje susirenka tūkstančiai žmonių, kad pagerbtų „Waffen-SS“ tarnavusius latvius;

AD.

kadangi nuo 2018 m. pradžios C14 ir kitos kraštutinės dešinės grupuotės Ukrainoje, kaip antai su Azovo pulku susijusi nacionalinė milicija, „Dešinysis sektorius“, „Karpatska Sich“ ir kitos, yra ne kartą surengusios išpuolius prieš romų grupes, antifašistines demonstracijas, miestų tarybos posėdžius, „Amnesty International“ renginius, meno parodas, LGBTQI renginių dalyvius, moterų teisių gynėjus ir aplinkosaugos aktyvistus;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

—

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvą 2007/43/EB, nustatančią būtiniausias broilerių apsaugos taisykles (1) (Broilerių direktyva),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl naujosios 2016–2020 m. gyvūnų gerovės strategijos (2),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. ES Bendros sveikatos koncepcija grindžiamą kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planą,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 19 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m. (COM(2012)0006),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 13 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Direktyvos 2007/43/EB taikymo ir jos įtakos broilerių gerovei bei gerovės rodiklių rengimui (COM(2018)0181),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 21 d. Komisijos atliktą Tarybos direktyvos 2007/43/EB taikymo ir gerovės rodiklių rengimo tyrimą,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 5 d. pasiektą susitarimą (3) dėl reglamento dėl veterinarinių vaistų,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas) (4),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą (5),

—

atsižvelgdamas į Europos konvenciją dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos ir 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/58/EB tuo pačiu klausimu (6),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 15 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2017/302, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES nustatomos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl intensyvaus naminių paukščių arba kiaulių auginimo (7),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi ES yra viena didžiausių pasaulyje broilerių augintojų, maistui paskerdžianti apie 7 mlrd. broilerių; kadangi paukštienos sektoriuje, kuriame gamyba vyksta vadovaujantis ES principu „nuo lauko iki stalo“, dirba per ketvirtį milijono žmonių, įskaitant tai, kad Europoje veikia 23 000 stambių broilerių ūkių;

B.

kadangi Direktyvoje 2007/43/EB (Broilerių direktyva) nustatyti minimalieji mėsai auginamų broilerių apsaugos standartai; kadangi svarbu, kad Komisija, valstybės narės ir gamintojai laikytųsi šių taisyklių ir vykdytų reguliarius patikrinimus šioje srityje;

C.

kadangi, remiantis 2017 m. lapkričio 21 d. Komisijos atliktu Tarybos direktyvos 2007/43/EB taikymo tyrimu, 34 proc. atvejų broilerių laikymo tankis siekia 33 kg/m2, kaip numatyta pagal bendrąją taisyklę, 40 proc. atvejų jis siekia 34–39 kg/m2, o 26 proc. atvejų jis yra didžiausias leidžiamas direktyvoje (42 kg/m2);

D.

kadangi Broilerių direktyvos vykdymas užtikrinamas nevienodai, ir Komisijos neseniai parengta įgyvendinimo ataskaita parodė, kad įgyvendinimo užtikrinimas valstybėse narėse geriausiu atveju yra nenuoseklus;

E.

kadangi pernelyg dažnas antimikrobinių veterinarinių vaistų naudojimas – ypač augimui skatinti ir metafilaktikai bei profilaktikai – yra vienas iš pagrindinių antimikrobinėms medžiagoms atsparių bakterijų vystymosi veiksnių; kadangi, gerovei nukenčiant dėl didelio laikymo tankio ir šilumos sukeliamo streso, gali išsivystyti imunologinis nepakankamumas, o broileriai tapti labiau pažeidžiami ligų;

F.

kadangi, remiantis Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) informacija, broilerių ūkiuose ir broilerių mėsoje randamos įvairiems vaistams atsparios zoonotinės kampilobakterijų (Campylobacter spp.) ir salmonelių (Salmonella spp.) atmainos kelia vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai;

G.

kadangi gyvūnų gerovės taisyklės turėtų būti atnaujinamos remiantis naujomis mokslinėmis išvadomis ir tinkamai atsižvelgiant į ilgalaikį žemės ūkio gyvulininkystės sektoriaus konkurencingumą; kadangi taikant ūkininkavimo sistemas, pagal kurias užtikrinama didesnė gerovė, galima pagerinti gyvūnų sveikatos ir gerovės rezultatus bei taip prisidėti prie antimikrobinių medžiagų poreikio mažinimo, kartu toliau užtikrinant aukštą produktų kokybę;

H.

kadangi 2010 m. EFSA mokslinė nuomonė dėl genetinių parametrų įtakos komercinių broilerių gerovei ir jų atsparumui stresui parodė, kad genetinė atranka, grindžiama broilerių augimo rodikliais, gali kelti grėsmę šių gyvūnų sveikatai ir gerovei;

I.

kadangi ES piliečiams labai svarbi gyvūnų gerovė ir, kaip vartotojai, jie pageidauja būti išsamiau informuojami, kad galėtų atitinkamai pasirinkti;

J.

kadangi naujausia specialioji „Eurobarometro“ apklausa rodo, jog daugiau nei 50 proc. ES piliečių ieško informacijos apie gamybos metodą pirkdami gyvūninius produktus ir būtų pasiryžę mokėti daugiau, kad būtų užtikrinta didesnė gyvūnų gerovė; kadangi per 80 proc. ES piliečių nori, kad ūkinių gyvūnų gerovė ES būtų stiprinama;

K.

kadangi 25 proc. ES suvartojamų paukštienos krūtinėlių importuojama iš trečiųjų šalių, kuriose taikomi ne tokie griežti gyvūnų gerovės teisės aktai; kadangi didžioji dalis importuotos paukštienos sunaudojama teikiant maitinimo paslaugas arba perdirbant maistą, o šiuose sektoriuose informacija apie mėsos kilmę ir jos ženklinimas neprivalomi;

L.

kadangi Komisijos Sveikatos ir maisto saugos (SANTE) GD atliko auditą dėl Tailando, Brazilijos ir Ukrainos – importas iš šių šalių kartu su sudėjus sudaro 90 proc. viso importo iš trečiųjų šalių – kurio metu buvo nustatyta didelių trūkumų, susijusių gamybos procesu ir ES teisės aktų laikymusi; kadangi ES ūkininkai ir NVO yra pareiškę susirūpinimą dėl ekonominio ir socialinio poveikio bei poveikio aplinkai, kuris daromas dėl pigios vištienos produkcijos importo ir klaidinamo Europos Sąjungoje perdirbamos, tačiau iš trečiųjų šalių kildinamos vištienos ženklinimo;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir į jos Kioto protokolą,

—

atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, Sprendimą Nr. 1/CP.21 ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusias 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 26 d. – gruodžio 8 d. Dohoje, Katare, vykusias 18-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 18) ir 8-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 8), ir į Protokolo, kuriuo nustatytas antrasis įsipareigojimų laikotarpis pagal Kioto protokolą, kuris prasidėjo 2013 m. sausio 1 d. ir baigsis 2020 m. gruodžio 31 d., pakeitimo priėmimą,

—

atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. balandžio 22 d. Jungtinių Tautų (JT) būstinėje Niujorke buvo pateiktas pasirašyti Paryžiaus susitarimas ir tai buvo galima padaryti iki 2017 m. balandžio 21 d., taip pat į tai, kad Paryžiaus susitarimą pasirašė 195 valstybės, o priemones jam ratifikuoti deponavo 175 valstybės,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 4–16 d. Bonoje, Vokietijoje, vykusias 23-iąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 23) ir 13-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 13), bei 2-ąją šalių konferencijos, kuri laikoma Paryžiaus susitarimo šalių susitikimu, sesiją (CMA 2),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl ES klimato diplomatijos (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl 2017 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP 23) Bonoje (Vokietija) (2),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 20 d. Komisijos komunikatą „Spartesnis perėjimas prie mažos anglies dioksido taršos ekonomikos Europoje“ (COM(2016)0500),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 15 d., 2016 m. rugsėjo 30 d., 2017 m. birželio 23 d. ir 2018 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 13 d., 2018 m. vasario 26 d. ir 2018 m. spalio 9 d. Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 17 d. Tarybos sprendimą (ES) 2017/1541 dėl Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų Kigalio pakeitimo sudarymo Europos Sąjungos vardu (3),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 6 d. Latvijos ir Europos Komisijos UNFCCC pateiktą dokumentą dėl ES ir jos valstybių narių numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų (INDC),

—

atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 5-ąją vertinimo ataskaitą, jos apibendrinamąją ataskaitą ir IPCC specialiąją ataskaitą „1,5 oC visuotinis atšilimas“,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. aštuntąją Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) apibendrinamąją ataskaitą „2017 m. ataskaita dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje“ ir į trečiąją 2017 m. ataskaitą dėl atotrūkio prisitaikymo prie klimato kaitos srityje,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės energetikos agentūros 2017 m. ataskaitą dėl padėties pasaulinės energijos ir CO2 srityje,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. kovo mėn. Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) pareiškimą dėl visuotinio klimato padėties 2017 m. ir į 2017 m. spalio 30 d. 13-ąjį WMO biuletenį dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų,

—

atsižvelgdamas į Pasaulio ekonomikos forumo 2018 m. pranešimą dėl visuotinių grėsmių (4),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 5 d. 14 ES aplinkos ir klimato politikos ministrų pasirašytą Žaliosios ekonomikos augimo grupės pareiškimą „ES klimato politikos finansavimas. Klimato srities išlaidų didinimas ir įtraukimas į kitą daugiametę finansinę programą (DFP) (5),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Komisijos Jungtinio tyrimų centro paskelbtą ataskaitą „CO2 – An operational anthropogenic CO2 emissions monitoring and verification support capacity“ (6),

—

atsižvelgdamas į Ferbankso deklaraciją, kurią Arkties regiono valstybių užsienio reikalų ministrai priėmė 10-ajame Arkties tarybos ministrų susitikime, vykusiame Ferbankse, Aliaskoje, 2017 m. gegužės 10–11 d.,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje surengtą pirmąjį aukščiausiojo lygio susitikimą „Viena planeta“ ir į jame patvirtintus 12 įsipareigojimų,

—

atsižvelgdamas į Popiežiaus Pranciškaus encikliką „Laudato Si“,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 19 d. Mesebergo deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2018 m. spalio 11 d. 181 iš 197 Konvencijos šalių JT buvo deponavusi ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentus;

B.

kadangi 2015 m. kovo 6 d. ES ir jos valstybės narės pateikė UNFCCC savo dokumentą dėl INDC, kuriuo įsipareigojo iki 2030 m. pasiekti privalomą tikslą sumažinti viduje išmetamą ŠESD kiekį bent 40 proc., palyginti su 1990 m.;

C.

kadangi iki šiol pagal Paryžiaus susitarimą jį pasirašiusių šalių prisiimtų įsipareigojimų nepakaks bendram tikslui pasiekti; kadangi dabartinis ES ir jos valstybių narių pateiktas nacionaliniu lygmeniu nustatytas įpareigojantis veiksmas (NDC) neatitinka Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų ir todėl jį reikia persvarstyti;

D.

kadangi yra patvirtinti nauji platesnio užmojo ES teisės aktų, padedančių ES įgyvendinti NDC, visų pirma Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos, pagrindiniai elementai, kurie reiškia, kad ES iki 2030 m. turės sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį bent 45 proc.; kadangi iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ES mažinimo 45 proc. tikslas dar nėra pakankamas indėlis siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų ir vidurio laikotarpio nulinio išmetamųjų teršalų kiekio tikslo;

E.

kadangi išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimo skaidrumas yra labai svarbus norint pasiekti reikšmingą pažangą visame pasaulyje tinkamai mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

F.

kadangi po trejų metų laikotarpio, per kurį skaičiai liko nepakitę, 2017 m. pasaulyje ir ES išmetamo anglies dioksido kiekis padidėjo; kadangi tas kiekis pasaulyje padidėjo netolygiai;

G.

kadangi 2017 m. įvyko daugybė ekstremalių oro sąlygų ir temperatūros svyravimų atvejų, o tai dar labiau skatina pasaulio mastu neatidėliotinai imtis veiksmų klimato kaitos srityje;

H.

kadangi įgyvendinant plataus užmojo klimato kaitos švelninimo politiką galima užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; kadangi kai kuriems konkretiems sektoriams vis dėlto yra būdinga anglies dioksido nutekėjimo rizika, jei užmojai kitose rinkose nėra panašūs; kadangi dėl to būtina tinkama apsauga nuo anglies dioksido nutekėjimo darbo vietoms šiuose konkrečiuose sektoriuose apsaugoti;

I.

kadangi dėl klimato kaitos daugėja kitų grėsmių, kurios daro neproporcingą poveikį besivystančioms šalims; kadangi dėl sausrų ir kitų pavojingų meteorologinių reiškinių menksta ir nyksta ištekliai, nuo kurių neturtingi žmonės tiesiogiai priklauso kaip nuo pragyvenimo šaltinio, ir didėja konkurencija dėl likusių išteklių, o šie veiksniai prisideda prie humanitarinių krizių ir įtampos, priverstinės migracijos, radikalizacijos ir konfliktų; kadangi esama įrodymų, kad klimato kaita yra vienas iš veiksnių, lėmusių neramumus ir smurto plitimą Artimuosiuose Rytuose, Sahelyje ir Somalio pusiasalyje, kurių padariniai išplito daug platesniu mastu;

J.

kadangi IPCC ataskaita dėl 1,5oC klimato šilimo rodo, kad tokio temperatūros padidėjimo padariniai veikiausiai bus mažesni, palyginti su temperatūros padidėjimu 2 oC;

K.

kadangi ilgalaikei sėkmei švelninant klimato kaitą pasiekti reikia tvirtesnių veiksmų, kurių visų pirma turi imtis išsivysčiusios šalys, kad būtų išeita iš didelio anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir būtų skatinamas klimato kaitos atžvilgiu pažangus ekonomikos augimas, be kita ko, besivystančiose šalyse; kadangi būtina toliau stengtis stiprinti besivystančioms šalims teikiamą finansinę ir technologinę paramą bei paramą, kuria siekiama stiprinti jų pajėgumus;

L.

kadangi tai, kad didžiausi teršėjai nesiėmė veiksmų, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad vidutinė pasaulio temperatūra nekiltų daugiau nei 1,5 ar 2 oC, ir nesumažino išmetamo ŠESD kiekio, didina būtino prisitaikymo prie klimato kaitos mastą ir išlaidas, kurie ir taip yra didžiuliai, ir turi ypač didelių padarinių mažiausiai išsivysčiusioms šalims bei mažoms besivystančioms salų valstybėms; kadangi reikėtų remti visas mažiausiai išsivysčiusių šalių ir mažų besivystančių salų valstybių iniciatyvas teikti informaciją apie riziką ir ankstyvuosius perspėjimus;

M.

kadangi didėjantis prisitaikymo prie klimato kaitos poreikių ir pastangų atotrūkis turi būti skubiai sumažintas, įgyvendinant stipresnes klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones;

N.

kadangi netinkama leisti, kad prisitaikymo išlaidos būtų apmokamos ten, kur jos patiriamos, ir tie, kuriems tenka pagrindinė atsakomybė už išmetamas ŠESD, privalo prisiimti didžiąją pasaulinės naštos dalį;

O.

kadangi Paryžiaus susitarimo 7 straipsniu nustatomas pasaulinis prisitaikymo tikslas ir šį tikslą dabar būtina toliau neatidėliojant praktiškai įgyvendinti; kadangi nacionaliniai prisitaikymo planai (NPP) turėtų atlikti svarbų vaidmenį;

P.

kadangi miškai labai padeda švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti; kadangi dėl miškų naikinimo išmetama beveik 20 proc. viso pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio ir miškų naikinimą skatina visų pirma didėjanti pramoninė gyvulininkystės produktų, sojų ir palmių aliejaus, kurie, be kita ko, yra skirti ES rinkai, gamyba; kadangi ES turėtų sumažinti savo netiesioginį indėlį į miškų naikinimą (vadinamasis įkūnytasis miškų naikinimas), už kurį jai tenka atsakomybė;

Q.

kadangi žemė yra ribotas išteklius ir naudojant ją tradicinio ir pirmos kartos biokuro žaliavų gamybai gali padidėti maisto stygius ir neturtingi besivystančių šalių gyventojai gali prarasti pragyvenimo šaltinį, visų pirma dėl žemės grobimo, priverstinės gyventojų migracijos, taršos ir čiabuvių teisių pažeidimų; kadangi tokią žalą taip pat gali daryti išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir miško atkūrimo sistemos, jei jos nėra tinkamai parengtos ir taikomos;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

63.

64.

65.

66.

67.

68.

69.

70.

71.

72.

73.

74.

75.

76.

77.

78.

79.

80.

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūros (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Veiksmų plano gamtai, žmonėms ir ekonomikai (2),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Komisijos ataskaitą „Gamtos padėtis Europos Sąjungoje: 2007–2012 m. laikotarpio ataskaita dėl rūšių ir buveinių tipų, kuriems taikomos Paukščių ir Buveinių direktyvos, būklės ir tendencijų, parengta, kaip reikalaujama Buveinių direktyvos 17 straipsnyje ir Paukščių direktyvos 12 straipsnyje“ (COM(2015)0219),

—

atsižvelgdamas į klausimus Komisijai ir Tarybai dėl 14-ojo Biologinės įvairovės konvencijos šalių susitikimo (COP14) (O-000115/2018 – B8-0413/2018 ir O-000116/2018 – B8-0414/2018),

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi pagal naujame 2011–2020 m. strateginiame biologinės įvairovės išsaugojimo plane, kurį 2010 m. patvirtino Biologinės įvairovės konvencijos šalys, išdėstytą misiją numatyta imtis veiksmingų ir neatidėliotinų veiksmų, kad būtų sustabdytas biologinės įvairovės (nepaprastos mus supančių ekosistemų, rūšių ir genetinių išteklių įvairovės) nykimas, siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. ekosistemos taptų atsparios ir toliau atliktų esmines funkcijas, tokiu būdu užtikrindamos planetos gyvybės formų įvairovę ir prisidėdamos prie žmonių gerovės ir skurdo mažinimo;

B.

kadangi 2050 m. vizija, priimta pagal Biologinės įvairovės konvenciją, – gyventi harmonijoje su gamta ir pagal ją siekiama iki 2050 m. užtikrinti, kad biologinė įvairovė būtų vertinama, saugoma, atkuriama ir išmintingai naudojama, išsaugant ekosistemų funkcijas, rūpinantis, kad planeta būtų sveika, ir užtikrinant visiems žmonėms būtiną naudą;

C.

kadangi pagal 2050 m. viziją numatyti penki bendrieji tikslai: a) šalinti pagrindines biologinės įvairovės nykimo priežastis, integruojant biologinės įvairovės aspektą į valdžios sektorių ir visuomenę; b) mažinti tiesioginį poveikį biologinei įvairovei ir skatinti tausų jos naudojimą; c) gerinti biologinės įvairovės būklę, užtikrinant ekosistemų, rūšių ir genetinės įvairovės išsaugojimą; d) didinti visiems reikalingą naudą, kurią teikia biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos; ir e) gerinti nuostatų įgyvendinimą, užtikrinant įtraukų planavimą, žinių valdymą ir pajėgumų stiprinimą;

D.

kadangi Nagojos protokolu dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais siekiama užtikrinti sąžiningą bei teisingą naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimą;

E.

kadangi ES 2020 m. biologinės įvairovės strategija siekiama sustabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą ES ir iki 2020 m. padėti sustabdyti pasaulio biologinės įvairovės nykimą, turint mintyje, kad biologinė įvairovė savaime yra vertė ir daro esminį ekosistemų indėlį į žmonių gerovę ir ekonominį klestėjimą;

F.

kadangi ES ir jos valstybės narės priėmė Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir jos visuotinius darnaus vystymosi tikslus, kuriuose raginama pakeisti mūsų pasaulį ir saugoti mūsų planetą, įskaitant gyvybę žemėje ir povandeninę gyvybę, ir įsipareigojo visapusiškai ją įgyvendinti;

G.

kadangi ekosistemų nykimas ES lemia didžiulius socialinius ir ekonominius nuostolius;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 ir 5 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 16 d. Komisijos baltąją knygą „Adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkė“, COM(2012)0055,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9, 145, 148, 149, 152, 153, 174 ir 349 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos IV antraštinę dalį (Solidarumas),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ypač 1, 3, 4, 5, 8, 10 ir 13 tikslus,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų ataskaitą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 14 d. Tarybos rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (2),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimo,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 23 d. Komisijos komunikatą „2018 m. Europos semestras. Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos“ (COM(2018)0400),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „2018 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2017)0690),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos ir Tarybos parengtą bendros užimtumo ataskaitos projektą, pridedamą prie 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikato „2018 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2017)0674),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2017)0677) ir į 2018 m. balandžio 19 d. Parlamento poziciją dėl šio pasiūlymo (3),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2017)0770),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos ataskaitą „2018 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita“ (COM(2017)0771),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Bendras 2018 m. biudžeto planų projektų vertinimas“ (COM(2017)0800),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo (COM(2017)0250),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Dirbančių tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros palaikymo iniciatyva“ (COM(2017)0252),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2013 m. rekomendacijos „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ įgyvendinimo rezultatų apžvalga“ (SWD(2017)0258),

—

atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“, 2011–2020 m. Europos lyčių lygybės paktą ir 2011 m. kovo 7 d. susijusias Tarybos išvadas (4),

—

atsižvelgdamas į 2002 m. Barselonos tikslus vaikų priežiūros srityje, t. y. iki 2010 m. užtikrinti bent 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomo mokyklinio amžiaus priežiūrą ir bent 33 proc. jaunesnių kaip trejų metų amžiaus vaikų priežiūrą,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“ (COM(2016)0646),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (COM(2016)0604),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Europos investicijų, skirtų darbo vietoms kurti ir ekonomikos augimui užtikrinti, didinimas. Antrasis Europos strateginių investicijų fondo etapas ir naujasis Europos išorės investicijų planas“ (COM(2016)0581),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (COM(2016)0381),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016)0356),

—

atsižvelgdamas į žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį (5),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „Europa vėl investuoja. Investicijų plano Europai rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai“ (COM(2016)0359),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Pradedamos konsultacijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio“ (COM(2016)0127) ir jo priedus,

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl po sužalojimo ir ligos sveikstančių darbuotojų reintegracijos į kokybiškas darbo vietas būdų (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2018 m. metinėje augimo apžvalgoje“ (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl kovos su nelygybe kaip darbo vietų kūrimo ir augimo skatinimo veiksnio (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl euro zonos ekonominės politikos (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl politikos, kuria užtikrinamos minimalios pajamos kaip kovos su skurdu priemonė (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl naujos Europos įgūdžių darbotvarkės (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio (12),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas. Lyčių aspektas“ (13),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos (14),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2018 m. pensijų adekvatumo ataskaitą „Dabartinių ir būsimų pajamų adekvatumas senatvėje ES“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „2018 m. ataskaita dėl senėjimo. Ekonominės ir biudžeto prognozės ES valstybėms narėms (2016–2070 m.)“,

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 2 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje gerinti, sukūrimo (15),

—

atsižvelgdamas į persvarstytą Europos socialinę chartiją ir 2014 m. pradėtą Turino procesą, kuriuo siekiama stiprinti Europos socialinės chartijos sutarčių sistemą Europos Taryboje ir jos santykius su Europos Sąjungos teise (16),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl pradinės Europos Sąjungos ataskaitos (2015 m. rugsėjo mėn.),

—

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų 2017 m. kovo mėn. specialiąją ataskaitą Nr. 5/2017 „Jaunimo nedarbas. Ar kas pasikeitė įgyvendinus ES politiką? Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimas“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A8-0329/2018),

A.

kadangi pagal sezoną pakoreguotas nedarbo lygis euro zonoje 2018 m. birželio mėn. siekė 8,3 proc., t. y. sumažėjo nuo 9,0 proc. 2017 m. birželio mėn. ir buvo mažiausias euro zonoje užregistruotas nedarbo lygis nuo 2008 m. gruodžio mėn.; kadangi euro zonos valstybėse narėse labai skiriasi nedarbo lygis (mažiausias nedarbo lygis 2018 m. birželio mėn. buvo užregistruotas Maltoje (3,9 proc.) ir Vokietijoje (3,4 proc.), o didžiausias, vis dar susirūpinimą keliantis nedarbo lygis – Graikijoje (2018 m. balandžio mėn. – 20,2 proc.) ir Ispanijoje (15,2 proc.); šiose valstybėse užimtumo lygis atitinkamai siekė 57,8 proc. ir 65,5 proc.);

B.

kadangi 2018 m. birželio mėn. jaunimo nedarbo lygis euro zonoje buvo 16,9 proc., palyginti su 18,9 proc. 2017 m. birželio mėn.; kadangi nepaisant to, jog šis lygis nuolat mažėja, jis vis dar neleistinai didelis ir daugiau kaip dvigubai viršija vidutinį nedarbo lygį: kai kuriose valstybėse vienas iš trijų jaunuolių yra bedarbis; kadangi už nedarbo problemos sprendimą pirmiausia atsakingos valstybės narės, nes jos atsakingos už darbo rinkos reguliavimo sistemų, švietimo ir mokymo sistemų ir aktyvios darbo rinkos politikos rengimą ir įgyvendinimą, kad, be kita ko, būtų užtikrinamas deramo darbo galimybių už tinkamą atlyginimą užtikrinimas;

C.

kadangi euro zonos valstybėse narėse taip pat smarkiai skiriasi jaunimo nedarbo lygis (mažiausias euro zonos jaunimo nedarbo lygis 2018 m. birželio mėn. buvo Maltoje (5,5 proc.) ir Vokietijoje (6,2 proc.), o didžiausias – Graikijoje (2018 m. balandžio mėn. – 42,3 proc.), Ispanijoje (34,1 proc.) ir Italijoje (32,6 proc.));

D.

kadangi kitos valstybės narės susiduria su struktūrinėmis darbo rinkos problemomis, pvz., mažu dalyvavimu ir įgūdžių bei kvalifikacijos pasiūlos ir paklausos neatitiktimi; kadangi vis labiau didėja poreikis imtis konkrečių neaktyvios darbo jėgos integravimo arba reintegravimo priemonių, kad būtų patenkinti darbo rinkos poreikiai;

E.

kadangi bendras euro zonos užimtumo lygis 2017 m. siekė 71,0 proc., o moterų užimtumo lygis buvo 65,4 proc.; kadangi Europos Sąjungos strategijoje „Europa 2020“ numatytas tikslas – pasiekti bent 75 proc. 20–64 m. amžiaus asmenų užimtumo rodiklį, be kita ko, aktyviau skatinant moteris ir vyresnio amžiaus darbuotojus dalyvauti darbo rinkoje ir į ją integruojant migrantus; kadangi užimtumo lygis euro zonoje 2016 m. pabaigoje viršijo prieš krizę pasiektą aukščiausią lygį ir 2018 m. antrame ketvirtyje padidėjo 1,5 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu; kadangi kai kuriose valstybėse narėse jis dar vis tiek nesiekia tokio lygio, koks buvo prieš dešimtmetį, turint mintyje tai, kad Rytų šalyse jis gali būti siejamas su ilgalaikiu bendru gyventojų skaičiaus mažėjimu, o ne su neigiamais darbo rinkos pokyčiais; kadangi nerimą vis dar kelia mažėjantis dirbtų valandų skaičius kiekvienam darbuotojui (šis rodiklis 2017 m. šiek tiek sumažėjo (0,3 proc.), palyginti su ankstesniais metais, tačiau tebėra 3,0 proc. mažesnis nei 2008 m.) (17);

F.

kadangi darbo rinkos segmentacija labiausiai veikia moteris, žemos kvalifikacijos darbuotojus, jaunimą ir vyresnio amžiaus žmones, neįgaliuosius ir migrantų kilmės asmenis, kurie dažniau įdarbinami ne visą darbo dieną arba laikinam darbui, nes šios darbo formos, kaip ir nestandartinės ir netipinės darbo formos, tebėra taikomos; kadangi ES 2017 m. 55–64 m. amžiaus asmenų užimtumo lygis buvo 57 proc., t. y. 10 proc. mažesnis už bendrą užimtumo lygį, o skirtumas tarp vyrų ir moterų užimtumo siekė13 proc., t. y. buvo 3 proc. didesnis už bendrą skirtumą tarp visų darbingo amžiaus asmenų; kadangi demografinės prognozės rodo didėjantį vyresnio amžiaus darbuotojų skaičių;

G.

kadangi visiems prieinama galimybė naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis yra esminis poreikis, kurį valstybės narės turi apsaugoti ir į kurį turi investuoti;

H.

kadangi 2016 m. žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, procentas euro zonoje buvo 23,1 (vis dar viršijo 2009 m. rodiklį), o dirbančių skurdą patiriančių asmenų procentas buvo 9,5; kadangi 118 mln. Europos piliečių vis dar susiduria su skurdo arba socialinės atskirties rizika (tai vienu milijonu žmonių daugiau nei prieš krizę); kadangi strategijos „Europa 2020“ tikslas dvidešimčia milijonų sumažinti skurdo ir socialinės atskirties pavojuje atsidūrusių žmonių skaičių, palyginti su 2008 m., toli gražu nepasiektas; kadangi nepaisant to, kad materialinio nepritekliaus lygis mažėja, skurdžias pajamas gaunančių ir skurdo riziką patiriančių žmonių skaičius didėja;

I.

kadangi ilgalaikio nedarbo lygis euro zonoje mažėja (nuo 5 proc. 2016 m. iki 4,4 proc. 2017 m.), tačiau vis tiek sudaro 48,5 proc. viso nedarbo, o tai yra neleistinai didelis skaičius;

J.

kadangi, remiantis metine 2018 m. Europos užimtumo ir socialinės plėtros ataskaita, ribotas įdarbinto asmens našumo didėjimas, lemiantis darbo užmokesčio didėjimą, susijęs su tokiais veiksniais, kaip didesnė darbo ne visą darbo dieną dalis ir mažesnis darbo valandų skaičius;

K.

kadangi ne visą darbo dieną arba pagal laikinąsias sutartis dirbančių asmenų dalis euro zonoje nekinta nuo 2013 m., nors šios sutartys sudaro didelę bendro užimtumo dalį, ir kadangi 2017 m. darbo ne visą darbo dieną sutartys sudarė 21,2 proc. visų sutarčių; kadangi ne visą darbo dieną dirbančių moterų dalis (31,4 proc.) yra gerokai didesnė nei vyrų (8,2 proc.) ir kadangi tai gali turėti didelį poveikį pajamoms ir socialinės apsaugos teisėms; kadangi 2016 m. jaunuoliai akivaizdžiai sudarė didžiausią pagal terminuotąsias darbo sutartis dirbančių asmenų dalį: 43,8 proc. 15–24 m. amžiaus darbuotojų;

L.

kadangi vis dar kyla sunkumų dėl pensijų adekvatumo, nes socialinės atskirties pavojus didėja su amžiumi, ir vyrų ir moterų pensijų skirtumas, kuris sudaro 37 proc., vis dar yra iššūkis daugybei vyresnio amžiaus moterų, didinantis skurdo ir socialinės atskirties pavojų; kadangi nestandartiškai ir savarankiškai dirbantys asmenys turi mažiau teisių į pensiją nei samdomi darbuotojai;

M.

kadangi galimybė gauti socialinių paslaugų, pvz., vaikų priežiūros, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų ir judumą remiančių paslaugų, daro didelę įtaką pajamų adekvatumui, ypač mažas pajamas gaunantiems asmenims arba nuo socialinės apsaugos priklausantiems asmenims;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.