28.9.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/7

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2020/C 319/06)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO, KURIUO KEIČIAMAS BENDRASIS DOKUMENTAS, PATVIRTINIMĄ

„CÔTES CATALANES“

PGI-FR-A1135-AM01

Pateikimo data: 2020-7-2

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Arčiausiai esanti vietovė

SGN „Côtes Catalanes“ specifikacijos I skyriaus 4 punkte pateiktas arčiausiai esančios vietovės aprašymas pakeičiamas remiantis 2019 m. Oficialiuoju geografinių kodų registru, kuris yra nacionalinis registras, sudarytu komunų sąrašu. Dėl šio pakeitimo vietovės perimetras nesikeičia.

Taip pat atnaujinamas bendrojo dokumento punkte „Papildomos sąlygos“ esantis arčiausiai esančią vietovę sudarančių komunų sąrašas.

2. Vynuogių veislės

Specifikacijos I skyriaus 5 punkte pateiktas SGN „Côtes Catalanes“ žymimiems vynams gaminti naudojamų vynuogių veislių sąrašas papildomas 5 veislėmis: ‘Cabernet blanc B’, ‘Cabernet cortis N’, ‘Muscaris B’, ‘Soreli B’ ir ‘Souvignier gris RS’.

Šios vynuogių veislės atsparios sausroms ir grybinėms ligoms. Dėl šių savybių galima naudoti mažiau augalų apsaugos produktų, o veislės vis tiek atitinka veisles, naudojamas SGN žymimiems vynams gaminti. Dėl jų SGN žymimų vynų savybės nekinta.

Šios veislės taip pat įtraukiamos į bendrojo dokumento punkte „Pagrindinės vyninių vynuogių veislės“ esantį vynuogių veislių sąrašą.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Produkto pavadinimas

Côtes Catalanes

2. Geografinės nuorodos tipas

SGN – saugoma geografinė nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

SGN „Côtes Catalanes“

Saugoma geografine nuoroda „Côtes Catalanes“ žymimi neputojantys raudonieji, rožiniai ir baltieji vynai.

Vynų visuminės alkoholio koncentracijos tūrio procentais, bendrojo rūgštingumo, lakiojo rūgštingumo ir bendro sieros dioksido kiekio vertės (mažiausios arba didžiausios) atitinka nustatytąsias Sąjungos teisės aktuose.

Raudonieji vynai gali būti daugiau ar mažiau intensyvios spalvos atsižvelgiant į tai, koks gaminamas vynas. Ir šių vynų aromate, ir jų skonyje juntama galinga ir elegantiška Viduržemio jūros regiono dvasia, dažnai lydima tam tikro gaivumo ir aštrokų raudonų vaisių ir uogų natų. Vyno struktūra priklauso nuo jo brandumo ir pasirinkto gamybos profilio.

Rožiniai vynai, atsižvelgiant į naudojamas vynuogių veisles, gali būti nuo visiškai šviesios pilkšvos iki intensyvios rožinės spalvos. Priklausomai nuo gamybos būdo, rožiniai vynai gali būti labai aromatingi, lengvi ir švelnūs arba, kai gaminami iš nedidelio produktyvumo vynuogynuose išaugintų vynuogių, turėti aiškią struktūrą, dėl kurios yra malonaus skonio.

Baltieji vynai gali būti nuo visiškai blyškios gelsvai žalsvos iki aukso geltonumo spalvos.

Jų minerališkumas, tirštumas ir aromato stiprumas priklauso nuo to, ar vynuogės augo ant šlaitų, ar lygumose. Dažniausiai šiems svariems, ilgai išliekančio skonio vynams būdingas ir gaivumas, ir minerališkumas.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	10,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

SGN „Côtes Catalanes“ vynas su nuoroda „rancio“

Kartu su saugomos geografinės nuorodos „Côtes Catalanes“ pavadinimu vynai gali būti žymimi nuoroda „rancio“. Šia nuoroda žymimi neputojantys vynai, kurie dėl specialių brandinimo sąlygų įgyja „rancio“ (vytinimo) skonį.

Saugoma geografine nuoroda „Côtes Catalanes“ su papildoma nuoroda „rancio“ žymimiems vynams gaminti naudojamų vynuogių cukraus kiekis turi būti bent 238 g/l.

Saugoma geografine nuoroda „Côtes Catalanes“ su papildoma nuoroda „rancio“ žymimų vynų didžiausias fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis yra 12 g/l.

Kitos vynų analitinės savybės turi atitikti ES reikalavimus.

„Rancio“ tipo vynai gaminami tik iš ‘Carignan B’, ‘Carignan N’, ‘Cinsaut N’, ‘Grenache blanc B’, ‘Grenache gris G’, ‘Grenache N’, ‘Macabeu B’, ‘Tourbat B’, ‘Mourvèdre N’, ‘Muscat à petits grains B’, ‘Muscat d’Alexandrie B’ veislių vynuogių. Jie būna tamsios gintaro, kartais rudos spalvos su ilgai brandinant oksidacinėje aplinkoje atsirandančiu žalsvu atspalviu. Šie vynai yra labai stipraus, ilgai išliekančio, graikinius riešutus ir kai kuriuos prieskonius, pavyzdžiui, ožragių (lot. Trigonella foenum-graecum) sėklas, primenančio aromato.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	14
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	24,48
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

a Specifiniai vynininkystės metodai

SGN „Côtes Catalanes“ vynas

Specifinis vynininkystės metodas

Saugoma geografine nuoroda „Côtes Catalanes“ žymimi vynai (išskyrus žymimus papildoma nuoroda „rancio“) oksidacinėje aplinkoje su mielių plėvele ar be jos brandinami mažiausiai iki kitų metų po derliaus nuėmimo metų kovo 1 d. ir nuo tada gali būti teikiami rinkai.

Be to, kas nurodyta pirmiau, vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

SGN „Côtes Catalanes“ vynas su papildoma nuoroda „rancio“

Specifinis vynininkystės metodas

Saugoma geografine nuoroda „Côtes Catalanes“ ir papildoma nuoroda „rancio“ žymimi vynai oksidacinėje aplinkoje brandinami mažiausiai iki penktų metų po derliaus nuėmimo metų rugpjūčio 31 d. ir gali būti parduodami vartotojams nuo penktų metų po derliaus nuėmimo metų rugsėjo 1 d.

Vis dėlto, jei vynui brandinti naudojama viena talpykla, kasmet po 5 brandinimo metų vienu metu iš jos galima išsiurbti tik iki penktadalio išsiurbimo metu esančio turinio.

Jei vienoje talpykloje brandinamas kelių derlių vynas, žymėti saugoma geografine nuoroda „Côtes Catalanes“, papildoma nuoroda „rancio“ ir parduoti galima tik penktadalį to vyno tūrio ir tik praėjus 6 mėnesiams po paskutinio vyno papildymo.

Po brandinimo saugoma geografine nuoroda „Côtes Catalanes“ ir papildoma nuoroda „rancio“ žymimi raudonieji ir baltieji vynai gali būti maišomi.

Be to, kas nurodyta pirmiau, vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

b) Didžiausias gamybos kiekis

90 hektolitrų iš hektaro

6. Nustatyta geografinė vietovė

Saugoma geografine nuoroda „Côtes Catalanes“ žymimiems vynams gaminti skirtų vynuogių derlius imamas, vyndaryste ir gamyba užsiimama Rytų Pirėnų departamente.

7. Pagrindinė (-s) vyninių vynuogių veislė (-s)

‘Alicante Henri Bouschet N’

‘Alphonse Lavallée N’

‘Altesse B’

‘Alvarinho’ – ‘Albariño’

‘Aramon N’

‘Arinarnoa N’

‘Arvine B’ – ‘Petite Arvine’

‘Bourboulenc B’ – ‘Doucillon blanc’

‘Cabernet blanc B’

‘Cabernet cortis N’

‘Cabernet franc N’

‘Cabernet-Sauvignon N’

‘Caladoc N’

‘Carignan N’

‘Carignan blanc B’

‘Carmenère N’

‘Chardonnay B’

‘Chasan B’

‘Chenanson N’

‘Chenin B’

‘Cinsaut N’ – ‘Cinsault’

‘Clairette B’

‘Clairette rose Rs’

‘Colombard B’

‘Cot N’ – ‘Malbec N’

‘Counoise N’

‘Egiodola N’

‘Fer N’ – ‘Fer Servadou’, ‘Braucol’, ‘Mansois’, ‘Pinenc’

‘Gewurztraminer Rs’

‘Grenache N’

‘Grenache blanc B’

‘Grenache gris G’

‘Gros Manseng B’

‘Listan B’ – ‘Palomino’

‘Lledoner pelut N’

‘Macabeu B’ – ‘Macabeo’

‘Marsanne B’

‘Marselan N’

‘Mauzac B’

‘Merlot N’

‘Mondeuse N’

‘Morrastel N’ – ‘Minustellu’, ‘Graciano’

‘Mourvèdre N’ – ‘Monastrell’

‘Muscadelle B’

‘Muscaris B’

‘Muscat d’Alexandrie B’ – ‘Muscat’, ‘Moscato’

‘Muscat de Hambourg N’ – ‘Muscat’, ‘Moscato’

‘Muscat à petits blancs B’ – ‘Muscat’, ‘Moscato’

‘Muscat à petits grains roses Rs’ – ‘Muscat’, ‘Moscato’

‘Muscat à petits grains rouges Rs’ – ‘Muscat’, ‘Moscato’

‘Nielluccio N’ – ‘Nielluciu’

‘Négrette N’

‘Parrellada B’

‘Petit Manseng B’

‘Petit Verdot N’

‘Pinot blanc B’

‘Pinot gris G’

‘Pinot noir N’

‘Piquepoul blanc B’

‘Piquepoul gris G’

‘Piquepoul noir N’

‘Portan N’

‘Poulsard N’ – ‘Ploussard’

‘Raffiat de Moncade B’

‘Ribol N’

‘Riesling B’

‘Rivairenc N’ – ‘Aspiran noir’

‘Roussanne B’

‘Sauvignon B’ – ‘Sauvignon blanc’

‘Sauvignon gris G’ – ‘Fié gris’

‘Savagnin blanc B’

‘Savagnin rose Rs’

‘Sciaccarello N’

‘Semillon B’

‘Soreli B’

‘Souvignier gris Rs’

‘Sylvaner B’

‘Syrah N’ – ‘Shiraz’

‘Tannat N’

‘Tempranillo N’

‘Terret blanc B’

‘Terret gris G’

‘Terret noir N’

‘Tourbat B’

‘Ugni blanc B’

‘Verdelho B’

‘Vermentino B’ – ‘Rolle’

‘Villard blanc B’

‘Villard noir N’

‘Viognier B’

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

Geografinės vietovės ypatumai

Vynuogynas auga rytų pusėje į Viduržemio jūrą atsiveriančiame didžiuliame amfiteatre, kurį supa kalnai:

—	vakaruose – Kanigu masyvas (Kanigu kalnas –2 780 m),

—	pietuose – Albero kalnai (Rok de Frausos kalnas –1 450 m),

—	šiaurėje – Korbjero masyvas (Tošo kalnas – 878 m).

Būtent ant šių kartais gan stačių šlaitų slėniuose ir terasiniuose šlaituose auga, beveik niekam daugiau nepalikdamas vietos, saugomos geografinės nuorodos „Côtes Catalanes“ vynuogynas.

Iš vakarų į rytus vynuogyną vagoja neilgos trijų upių atkarpos ir dažnai išdžiūstantys upeliai, kurie, ilgus amžius iš kalnų nešdami akmenis ir žvyrą, suformavo daugybę terasų.

Vietovėje aptinkama visų geologinių erų uolienų, davusių pradžią ant pamatinės uolienos iš ežerinių ir jūrinių sąnašų ir nuosėdų susiformavusiems įvairiausiems dirvožemiams. Visi dirvožemiai, kuriuose sodinami vynmedžiai, yra negilūs, labai akmeningi ir itin laidūs, juose mažai organinių medžiagų.

Kad būtų galima gaminti įvairią produkciją, kai kurie derlingesni ir lengviau įdirbami lygumose esantys sklypai taip pat buvo apsodinti regione naujai įveistų veislių vynmedžiais.

Vakaruose besibaigiantis ties 300 m aukščio gūbriu arba 13 °C izoterma vynuogynas sulaukia 2 500 saulėtų valandų ir 500–650 mm kritulių per metus. Šis kritulių kiekis paprastai iškrenta per audras, dažniausiai pavasarį ir rudenį.

Klasikinį Viduržemio jūros regiono klimatą kiek sušvelnina jūra, apmalšinanti vasaros saulę ir karštį ir palaikanti lengvą gaivumą naktimis. Vis dėlto būdingiausias Rusijono klimato bruožas yra dažnai (trečdalį laiko) ir aršiai pučiantis šiaurės vakarų vėjas (tramontanas), kuris, praskriejęs snieguotomis Pirėnų viršūnėmis, žiemą būna labai šaltas.

Produkto ypatumai

Vynuogių auginimas Rusijone atsirado kartu su Viduržemio jūros regiono civilizacija.

Karštame ir vėjuotame klimate jau nuo mūsų eros pradžios iš natūraliai labai saldžių vynuogių buvo gaminami ypatingi vynai.

Palaipsniui imtas gaminti Rusijono pasididžiavimas – natūralūs saldūs vynai. Juos gamindami vyndariai įgijo unikalios ir ypatingos patirties – išmoko brandinti vynus oksidacinėje aplinkoje.

Nors tradiciškai Rusijone susiklostė natūralių saldžių vynų gamyba, čia visuomet buvo gaminami ir neputojantys vynai. Iki XIX a. šie vynai buvo vartojami beveik vien vietos gyventojų. Vis dėlto, kadangi natūraliai yra gan stiprūs, jie tiko gabenti toliau ir jais imta prekiauti už Rusijono ribų. Gamintojai ilgainiui suprato, kokie kokybiški ir saviti yra jų departamente pagaminti neputojantys vynai.

Brandinimas oksidacinėje aplinkoje leido gamintojams gaminti „rancio“ vynus – tikrą Katalonijos kultūros atspindį. XVIII a. pradžioje Sen Simonas „rancio“ vyną įvardijo kaip seną Ispanijos vyną, o XIX a. pabaigoje Polis Olivjė, vardydamas senuosius Banjulso abato Rū mišių vynus, išdidžiai pristatė ir „saldų „rancio“ vyną“.

Tokia įvairove ir ryškiu savitumu pasižymintys saugomos geografinės nuorodos „Côtes Catalanes“ vynai buvo pripažinti 1981 m. lapkričio 16 d. dekretu, o jų geografinė vietovė buvo pakeista 2003 m. rugsėjo 1 d. sujungus saugomas geografines nuorodas „Coteaux de Fenouillèdes“, „Vals d’Agly“ ir „Côtes Catalanes“ – taip buvo įgyvendintas vyndarių siekis suvienyti jėgas gaminant neabejotinai savitus Katalonijos vynus.

Šių vynų pagaminama apie 150 000 hl. Tai raudonieji (55 %), rožiniai (30 %) ir baltieji (15 %) vynai, kuriuos papildo tradiciniai, saviti ir unikalūs oksidacinėje aplinkoje brandinti „rancio“ vynai, pasižymintys aiškiai išreikštomis tokiems vynams būdingomis savybėmis.

Raudonieji vynai dažniausiai gaminami iš Viduržemio jūros regione tradicinių veislių vynuogių (‘Carignan N’, ‘Grenache’, ‘Syrah N’). Lygumose taip pat auginamos pietvakariams būdingos veislės, pavyzdžiui, ‘Merlot N’ ar ‘Cabernet-Sauvignon N’. Jose dera galia, elegancija ir nuosaikumo suteikiantis, šiuos ryškius ir natūraliai gan stiprius vynus subalansuojantis gaivumas.

Vietinės baltųjų vynuogių veislės (‘Grenache B’, ‘Grenache G’, ‘Macabeu B’, ‘Tourbat B’, muskatinės veislės) auginamos kartu su ne taip seniai pasodintomis, pavyzdžiui, ‘Chardonnay B’, ‘Marsanne B’, ‘Roussanne B’ arba ‘Vermentino B’. Nuo to, ar jos auga lygumoje, ar aukščiau ant šlaito, priklauso minerališkumas, tirštumą lemiančios medžiagos ir aromato stiprumas. Šie vynai išties iškilūs ir aromato, ir savitumo atžvilgiu. Svariuose, ilgai išliekančio skonio vynuose dera gaivumas ir minerališkumas.

Rožiniai vynai daugiausia būna aromatingi, įvairiausių atspalvių. Rusijono lygumoje gaminami labai aromatingi, lengvi ir švelnūs vynai. Jei vynuogės išaugintos šlaituose, vynas yra intensyvesnės spalvos ir pasižymi struktūra, dėl kurios yra malonaus skonio.

„Rancio“ vynai gaminami tik iš tradiciškai Rusijone auginamų veislių vynuogių ir brandinami mažiausiai 5 metus.

Kai kurie vynai įgyja „rancio“ skonį po ilgo brandinimo, dažniausiai didžiulėse medinėse talpyklose arba senose statinėse. Nepriklausomai nuo to, koks vynas buvo pradžioje – baltasis ar raudonasis, ilgainiui jis įgyja tą pačią tamsią gintaro, kartais net rudą spalvą su švelniu žalsvu atspalviu. Šie vynai yra labai stipraus, ilgai išliekančio, graikinius riešutus ir kai kuriuos prieskonius, pavyzdžiui, ožragių (lot. Trigonella foenum-graecum) sėklas, primenančio aromato.

Geografinės vietovės ypatumų ir produkto ypatumų priežastinis ryšys

Katalonijoje sausi vynai ilgai buvo itin paklausūs dėl savo spalvos, koncentracijos ir stiprumo – savybių, leidusių prekeiviams maišyti juos su kitais vynais ir taip kompensuoti pastarųjų trūkumus. Dėl karšto ir sauso klimato, taip pat vietovės geologinių ypatumų, dėl kurių nebuvo įmanoma įrengti rūsių, vyndariai negalėjo sauso vyno laikyti ilgai – jiems tekdavo produkciją greitai parduoti. Prieš keturis dešimtmečius ėmus taikyti naujoviškas technologijas, konkrečiai – naudoti šaltį, vėl tapo įmanoma gaminti tokį vyną, kuris gan svariai papildė kitų regione gaminamų vynų asortimentą.

Karščiausioje Prancūzijos vietovėje visų veislių vynuogės kasmet gali iki galo sunokti, taigi visi čia pagaminti vynai įgyja gerai išreikštą Viduržemio jūros regiono tapatybę.

Tradicinės vynuogių veislės, kaip antai ‘Carignan N’, ‘Grenache B’, ‘Grenache G’, ‘Grenache N’ ir ‘Macabeu B’, padėjo saugomos geografinės nuorodos „Côtes Catalanes“ vynams įgyti gerą vardą, o Šiaurės Katalonijai nebūdingos vynuogynų veislės (svarbiausios jų – ‘Cabernet’, ‘Merlot, ‘Chardonnay’) paplito pačiose derlingiausiose ir kartais net drėkinamose vietovėse ir leidžia gaminti vaisiškus, švelnius vynus ir taip pasiekti didesnį gamybos kiekį.

Vyndarystės pasaulyje, kur savitumas yra esminis dalykas, Rusijono vyndariams nusišypsojo laimė turėti galimybę gaminti „rancio“ vynus, įkūnijančius autentišką Katalonijos skonį ir leidžiančius didžiuotis sena tradicija.

Galimybė gaminti išskirtinius, labai savitus vynus, taip pat tai, kad vyndariai didžiuojasi gyvendami Katalonijoje – Prancūziją ir Ispaniją jungiančioje regbio, vyno ir tradicijų žemėje, kurios atšiaurumui prilygsta tik ją dirbančių žmonių būdas, sukuria puikias sąlygas gaminti itin kokybiškus vynus.

Katalonijoje jau daugybę metų nuo jūros iki kalnų klesti įvairialypis turizmas, suteikiantis galimybę pažinti šio krašto turtus, o SGN „Côtes Catalanes“ vynai yra vieni iš jos ambasadorių.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas:

Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytas taisykles, su saugomos geografinės nuorodos „Côtes Catalanes“ pavadinimu galima pateikti:

—	papildomas nuorodas „primeur“ (šviežias) arba „nouveau“ (jaunas);

—	vienos ar kelių vynuogių veislių pavadinimus;

—	papildomą nuorodą „rancio“.

Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytas taisykles, su saugomos geografinės nuorodos „Côtes Catalanes“ pavadinimu gali būti nurodomas mažesnės geografinės vietovės „Pyrénées-Orientales“ pavadinimas.

Europos Sąjungos SGN logotipas etiketėje pateikiamas tuo atveju, jei nuoroda „Indication géographique protégée“ (saugoma geografinė nuoroda) pakeičiama tradicine nuoroda „Vin de pays“ (krašto vynas).

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas:

Pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą nustatyta arčiausiai esanti saugoma geografine nuoroda „Côtes Catalanes“ žymimų vynų vyndarystės ir gamybos vietovė apima šių komunų teritoriją:

—

Arježo departamentas:

Aigues-Juntes, L’Aiguillon, Albiès, Alliat, Allières, Alzen, Appy, Arabaux, Arignac, Arnave, Artigues, Ascou, Aston, Auzat, Axiat, Ax-les-Thermes, La Bastide-de-Sérou, Baulou, Bédeilhac-et-Aynat, Bélesta, Bénac, Bénaix, Bestiac, Bompas, Le Bosc, Bouan, Brassac, Burret, Les Cabannes, Cadarcet, Capoulet-et-Junac, Carcanières, Carla-de-Roquefort, Caussou, Caychax, Cazenave-Serres-et-Allens, Celles, Château-Verdun, Cos, Dreuilhe, Durban-sur-Arize, Ferrières-sur-Ariège, Foix, Fougax-et-Barrineuf, Freychenet, Ganac, Garanou, Génat, Gestiès, Gourbit, L’Herm, L’Hospitalet-près-l’Andorre, Ignaux, Ilhat, Illier-et-Laramade, Lapège, Larbont, Larcat, Larnat, Lassur, Lavelanet, Lercoul, Lesparrou, Leychert, Lieurac, Lordat, Loubières, Luzenac, Mercus-Garrabet, Mérens-les-Vals, Miglos, Mijanès, Montagagne, Montaillou, Montels, Montferrier, Montgaillard, Montoulieu, Montségur, Montseron, Nalzen, Nescus, Niaux, Orgeix, Orlu, Ornolac-Ussat-les-Bains, Orus, Pech, Péreille, Perles-et-Castelet, Le Pla, Prades, Pradières, Prayols, Le Puch, Quérigut, Quié, Rabat-les-Trois-Seigneurs, Raissac, Roquefixade, Roquefort-les-Cascades, Rouze, Saint-Jean-d’Aigues-Vives, Saint-Jean-de-Verges, Saint-Martin-de-Caralp, Saint-Paul-de-Jarrat, Saint-Pierre-de-Rivière, Saurat, Sautel, Savignac-les-Ormeaux, Senconac, Sentenac-de-Sérou, Serres-sur-Arget, Siguer, Aulos-Sinsat, Sorgeat, Soula, Surba, Suzan, Tarascon-sur-Ariège, Tignac, Unac, Urs, Ussat, Vaychis, Vèbre, Verdun, Vernajoul, Vernaux, Val-de-Sos, Villeneuve-d’Olmes.

—

Odo departamentas:

Ajac, Alaigne, Albas, Alet-les-Bains, Antugnac, Argeliers, Argens-Minervois, Armissan, Arques, Artigues, Aunat, Axat, Bages, Belcaire, Belcastel-et-Buc, Belfort-sur-Rebenty, Bellegarde-du-Razès, Belvèze-du-Razès, Belvianes-et-Cavirac, Belvis, Bessède-de-Sault, La Bezole, Bizanet, Bize-Minervois, Bouriège, Bourigeole, Le Bousquet, Boutenac, Brézilhac, Brugairolles, Bugarach, Cailhau, Cailhavel, Cailla, Cambieure, Campagna-de-Sault, Campagne-sur-Aude, Camplong-d’Aude, Camps-sur-l’Agly, Camurac, Canet, Cascastel-des-Corbières, Cassaignes, Castelnau-d’Aude, Castelreng, Val de Lambronne, Caunette-sur-Lauquet, Caves, Cépie, Chalabre, Le Clat, Clermont-sur-Lauquet, Comus, Conilhac-Corbières, Corbières, Coudons, Couiza, Counozouls, Cournanel, Coursan, Courtauly, La Courtète, Coustaussa, Coustouge, Cruscades, Cubières-sur-Cinoble, Cucugnan, Cuxac-d’Aude,La Digne-d’Amont, La Digne-d’Aval, Donazac, Duilhac-sous-Peyrepertuse, Durban-Corbières, Embres-et-Castelmaure, Escales, Escouloubre, Escueillens-et-Saint-Just-de-Bélengard, Espéraza, Espezel, Val-du-Faby, Fabrezan, La Fajolle, Fenouillet-du-Razès, Ferrals-les-Corbières, Ferran, Festes-et-Saint-André, Feuilla, Fitou, Fleury, Fontanès-de-Sault, Fontcouverte, Fontjoncouse, Fourtou, Fraissé-des-Corbières, Gaja-et-Villedieu, Galinagues, Gardie, Gincla, Ginestas, Ginoles, Gramazie, Granès, Greffeil, Gruissan, Homps, Hounoux, Jonquières, Joucou, Ladern-sur-Lauquet, La Palme, Lasserre-de-Prouille, Lauraguel, Leucate, Lézignan-Corbières, Lignairolles, Limoux, Loupia, Luc-sur-Aude, Luc-sur-Orbieu,Magrie, Mailhac, Maisons, Malras, Malviès, Marcorignan, Marsa, Mazerolles-du-Razès, Mazuby, Mérial, Mirepeisset, Missègre, Montazels, Montbrun-des-Corbières, Montfort-sur-Boulzane, Montgaillard, Montgradail, Monthaut, Montjardin, Montredon-des-Corbières, Montséret, Moussan, Narbonne, Nébias, Névian, Niort-de-Sault, Port-la-Nouvelle, Ornaisons, Ouveillan, Padern, Paraza, Pauligne, Paziols, Peyrefitte-du-Razès, Peyriac-de-Mer, Peyrolles, Pieusse, Pomas, Pomy, Portel-des-Corbières, Pouzols-Minervois, Puilaurens, Puivert, Quillan, Quintillan, Quirbajou, Raissac-d’Aude, Rennes-le-Château, Rennes-les-Bains, Rivel, Rodome, Roquefeuil, Roquefort-de-Sault, Roquefort-des-Corbières, Roquetaillade-et-Conilhac, Roubia, Rouffiac-des-Corbières, Routier, Saint-André-de-Roquelongue, Saint-Benoît, Sainte-Colombe-sur-Guette, Sainte-Colombe-sur-l’Hers, Saint-Couat-du-Razès, Saint-Ferriol, Saint-Hilaire, Saint-Jean-de-Barrou, Saint-Jean-de-Paracol, Saint-Julia-de-Bec, Saint-Just-et-le-Bézu, Saint-Laurent-de-la-Cabrerisse, Saint-Louis-et-Parahou, Saint-Marcel-sur-Aude, Saint-Martin-de-Villereglan, Saint-Martin-Lys, Saint-Nazaire-d’Aude, Saint-Polycarpe, Sainte-Valière, Sallèles-d’Aude, Salles-d’Aude, Salvezines, Seignalens, La Serpent, Serres, Sigean, Sonnac-sur-l'Hers, Sougraigne, Terroles, Thézan-des-Corbières, Tourouzelle, Tourreilles, Treilles, Tréziers, Tuchan, Valmigère, Ventenac-en-Minervois, Véraza, Verzeille, Villardebelle, Villar-Saint-Anselme, Villarzel-du-Razès, Villebazy, Villedaigne, Villefloure, Villefort, Villelongue-d’Aude, Villeneuve-les-Corbières, Villesèque-des-Corbières, Vinassan.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-5e5bb316-d3a0-4505-a928-4c5624575423

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

28.9.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/15

Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2020/C 319/07)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„ÚJFEHÉRTÓI MEGGY“

ES Nr. PGI-HU-02411 – 2018 2 15

SKVN ( ) SGN (X)

1. Pavadinimas (-ai)

„Újfehértói meggy“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Vengrija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.6 klasė. Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Saugoma geografine nuoroda „Újfehértói meggy“ leidžiama žymėti šių Uifehėrto tyrimų stotyje atrinktų Prunus cerasus L. veislių vaisius, kurie valgomi švieži arba yra skirti perdirbti: ‘Újfehértói fürtös’, ‘Kántorjánosi 3’, ‘Debreceni bőtermő’, ‘Éva’ ir ‘Petri’.

SGN „Újfehértói meggy“ žymimos vyšnios pasižymi šiomis kokybinėmis savybėmis:

—	odelė: visuomet žvilgi, nuo tamsiai raudonos iki vyšninės spalvos;

—	minkštimas: standus, sultys vidutiniškai tamsios, išskyrus ‘Debreceni bőtermo’ veislę;

—	skonis: nekartus, subalansuotai rūgštokas, ‘Kántorjánosi 3’ ir ‘Éva’ veislių uogos kiek rūgštesnės;

—	cukraus kiekis: ne mažiau kaip 14 laipsnių pagal Brikso skalę;

—	cukraus ir rūgštingumo santykis: 8–20;

—	bendrasis rūgštingumas: 0,6–1,5 %;

—	mažiausias vaisiaus skersmuo: 19 mm.

Švieži vartojami vaisiai skinami tada, kai yra sunokę 80–90 %. Perdirbti skirti vaisiai skinami jau visiškai sunokę (visi ant medžio esantys vaisiai lengvai atsiskiria nuo vaiskočių).

Parduodami švieži vartojami vaisiai pasižymi šiomis savybėmis: yra sveiki ir nepažeisti, sausi, švarūs, be jokių matomų pašalinių medžiagų, nepažeisti ligų, be jokių puvimo požymių, be augalų apsaugos priemonių ir kenkėjų. Jei parduodami vaisiai bus perdirbami, nebūtina, kad jie būtų su vaiskočiais.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

–

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi „Újfehértói meggy“ produkto gamybos veiksmai turi būti atliekami 4 punkte nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Pakuotė turi sverti ne mažiau kaip 250 g ir ne daugiau kaip 10 kg. Pakuotei leidžiama naudoti medieną, kartoną, plastiką ir orui laidžią polimerinę plėvelę. Produktas parduodamas perdirbimo pramonei arba tiesiogiai vartotojams. Pakuojant būtina užtikrinti švarą, kad vaisiai išliktų švarūs ir nepažeisti.

Vaisius leidžiama laikyti šaltose patalpose, tačiau ne žemesnėje nei 2 °C temperatūroje, o santykinis oro drėgnis negali viršyti 80 %. Kad „Újfehértói meggy“ vaisiai išliktų švieži, juos šaltose patalpose galima laikyti ne ilgiau kaip tris savaites.

„Újfehértói meggy“ vaisiai pakuojami ir pateikiami parduoti tik 4 punkte nustatytoje geografinėje vietovėje – taip užtikrinama, kad vaisiai būtų švieži ir sveiki, nenukentėtų jų kokybė, nes atliekant pakartotinius produkto paruošimo darbus ir gabenant kyla pavojus pažeisti vaisių odelę, o tuomet vaisiai pradėtų pūti ir taptų netinkami parduoti.

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

–

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografine nuoroda gali būti žymimos tik vyšnios, auginamos toliau išvardytų Sabolčo-Satmaro-Berego medei priklausančių vietovių teritorijoje:

Érpatak, Geszteréd, Kálmánháza, Nagykálló, Nyíregyháza-Bálinbokor, Nyíregyháza-Butyka, Nyíregyháza-Császárszállás, Nyíregyháza-Lászlótanya, Nyíregyháza-Újsortanya, Újfehértó.

5. Ryšys su geografine vietove

„Újfehértói meggy“ vyšnių ir geografinės vietovės ryšys grindžiamas produkto kokybe, kurios pagrindiniai elementai išvardyti toliau.

Gamtiniai veiksniai

Geografinė vietovė plyti Nyršėgo regiono viduryje, Sabolčo-Satmaro-Berego medėje. Vyšnios auginamos 20–50 m virš užliejamos Tisos regiono lygumos plytinčioje savito klimato vietovėje.

Nyršėgo regiono viduryje per metus iškrenta 570–590 mm kritulių, tačiau kai kur jų gali iškristi 550–600 mm. Vegetacijos metu iškrenta apie 420 mm kritulių, iš jų 65–78 mm – birželį, o tai palankiai veikia „Újfehértói meggy“ vaisių augimą. Vidutinė metinė temperatūra yra 9,3–9,9 °C. Paskutinės šalnos paprastai būna antrąjį balandžio dešimtadienį. Pats šilčiausias mėnuo – liepa (20,2–20,7 °C), tačiau čia temperatūra išlieka 1–2 °C žemesnė nei likusioje Didžiosios Vengrijos žemumos (Alfeldo) dalyje. Geografinėje vietovėje vasaros šiluma nuosaikesnė nei kitose Didžiosios Vengrijos žemumos vietose, nes net vasarą naktys čia šaltos. Pavasaris prasideda vėliau nei aplinkiniuose regionuose, tad žydinčių vyšnių neužklumpa pavasarinės šalnos. „Újfehértói meggy“ vyšnių vegetacijos metu geografinei vietovei būdingi dideli dienos ir nakties temperatūros skirtumai. Išties šilta pasidaro liepos viduryje, tačiau tuo metu vyšnios jau būna nuskintos. Vietovėje saulė šviečia 1 950–2 030 valandų per metus, iš jų 760–800 valandų – vasarą.

Nyršėgo regione per metus iškrenta 550–600 mm kritulių. Vyšnių vegetacijos metu lyja gausiai ir paprastai tada iškrenta didžiausias pavasario pabaigos ir vasaros pradžios kritulių kiekis.

Nustatytoje geografinėje vietovėje vyrauja smėlingas dirvožemis, o ant smiltainio uolų pasitaiko organinių medžiagų. Šiame dirvožemyje organinių medžiagų yra daugiau nei 1 %, o viršutinis dirvožemio sluoksnis siekia 40 cm. Dirvožemis gerai sulaiko vandenį, yra laidus, jame daug oro, jis lėtai džiūsta, o maistingųjų medžiagų pakanka geram derliui. Padidinus dirvožemio azoto atsargas galima išauginti dar gausesnį derlių. Be jau nurodyto dirvožemio tipo vietovių, yra didesnių ar mažesnių sklypų, kuriems būdingas miškų rudžemis, turintis 1–1,5 % organinių medžiagų. Palankios ir su vandeniu susijusios dirvožemio savybės: nuosaikus laidumas vandeniui dera su geru gebėjimu vandenį sulaikyti. Taip pat palankūs veiksniai yra lengvas dirvožemis ir maistinių medžiagų gausa. Nustatytos geografinės vietovės savybės puikiausiai atitinka „Újfehértói meggy“ vyšnių auginimo poreikius. Neatsitiktinai vyšnios čia imtos auginti dar XVII a. antroje pusėje, o ‘Újfehértói meggy’ vyšnių veislė yra kilusi būtent iš jos. Be to, šioje vietovėje išauginamas beveik visas Sabolčo-Satmaro-Berego medės vyšnių derlius.

Žmogiškieji veiksniai

Veislių atranka

XX a. pirmoje pusėje vietos gyventojams pavadinimu ‘Fehértói csüngős Pándy’ arba ‘Fehértói fürtös Pándy’ žinomos labai derlingos vyšnių veislės jau buvo plačiai paplitusios Uifehėrte ir jo apylinkėse. Vykdant 7-ajame dešimtmetyje pradėtą atranką, Uifehėrto tyrimų stotyje, vadovaujant dr. Ferencui Pethő, iš Uifehėrto apylinkių buvo atrinkti labai derlingų savidulkių medžių, išauginančių geros kokybės vaisius su lengvai atitrūkstančiais vaiskočiais, klonai. Iš jų buvo atrinktas geriausiomis savybėmis pasižymintis vyšnios klonas, patikrintas eksperimentiniu P2 signalu. Šis klonas 1970 m. tapo laikinai oficialiai pripažinta veisle, pavadinta ‘Újfehértói fürtös’. Veislių atranka taip pat buvo vykdoma aplink regioną įsikūrusiose savivaldybėse. Ten surinktos veislės taip pat buvo patikrintos Uifehėrte ir geriausios iš jų pripažintos oficialiai (‘Debreceni bőtermő’, ‘Kántorjánosi 3’, ‘Petri’, ‘Éva’).

Specifinis auginimo būdas

Tai pačiai grupei kaip ir ‘Újfehértói meggy’ priklausančių veislių vyšnios auga svyrančiu vainiku, kuris linkęs išplikti, todėl medžius reikia reguliariai (kasmet) genėti. Kad visas vainikas būtų apšviečiamas vienodai, jis genimas kūgio arba kūgiška forma.

Formuojant vainiką išgenimi vertikalūs ūgliai, ant šoninių šakų paliekant 1–2 cm ilgio stuobrelius arba nepaliekant stuobrelių, kai genimi žemyn augantys ūgliai. Nugenėjus šoninių šakų ūgliai atrodo lyg žuvies skeletas. Tokiu pat būdu genimi ir jau vaisius vedantys medžiai. Kūgio forma genimos ir atviro vainiko, nuo kurio vaisiai skinami mechanizuotai, šoninės šakos.

Ypatumai

„Újfehértói meggy“ vyšnios nekarčios, jų odelė – nuo vyšninės iki tamsiai raudonos spalvos, minkštimas spalvotas (išskyrus ‘Debreceni bőtermő’ veislę), skonis maloniai rūgštokas (‘Újfehértói fürtős’, ‘Debreceni bőtermő’ ir ‘Petrid’ veislių vaisių) ir lengvai rūgštus (‘Kántorjánosi 3’ ir ‘Éva’ veislių vaisių).

Šios savybės yra susijusios su geografinės vietovės klimato bei dirvožemio savybėmis ir Uifehėrto žmonių sukauptomis žiniomis (veislių atranka ir savitas auginimo būdas).

Ryšys su geografine vietove

Daug geografinę vietovę lepinančių saulėtų valandų (950–1 030) padeda formuotis „Újfehértói meggy“ vaisiams būdingai vyšninei ar tamsiai raudonai spalvai.

Didelis dienos ir nakties temperatūros skirtumas tiesioginiu mažėjimo ryšiu yra susijęs su cukraus kiekiu vaisiuose. Geografinėje vietovėje dėl didelio nakties ir dienos temperatūros skirtumo vegetacijos metu cukraus kiekis „Újfehértói meggy“ vyšniose yra didelis (ne mažesnis nei 14 laipsnių pagal Brikso skalę), tad jų skonis būna maloniai rūgštokas ar lengvai rūgštus.

Kritulių gausa vegetacijos metu ir gerai vandenį išlaikantis vidutinio purumo smėlingas dirvožemis, kuriame yra organinių medžiagų, lemia mažą vaisių rūgštingumą (bendrasis rūgštingumas – 0,6–1,5 %), dėl kurio „Újfehértói meggy“ vaisiai būna maloniai rūgštoki ar lengvai rūgštūs.

Specifinis „Újfehértói meggy“ medžių auginimo būdas vainiką genint kūgio forma užtikrina, kad vaisiams nokstant vainikas būtų gerai apšviečiamas ir vaisiai įgytų būdingą vyšninę ar tamsiai raudoną spalvą ir maloniai rūgštoką ar švelniai rūgštų skonį.

Pirmoji Uifehėrto tyrimų stotyje atrinkta vyšnių veislė buvo ‘Újfehértói fürtös’, kurios vaisiai užsienyje ir Vengrijoje žinomi „Újfehértói“ pavadinimu. Kitos atrinktos veislės (‘Debreceni bőtermő’, ‘Petri’, ‘Kántorjánosi 3’ ir ‘Éva’) irgi susijusios su Uifehėrto regionu, todėl jų vaisiai taip pat tapo žinomi bendriniu „Újfehértói meggy“ pavadinimu.

Nuo 2008 m. Uifehėrte kasmet rengiami „Újfehértói meggy“ vyšnių populiarinimo festivaliai. Festivalio metu vykstančiuose konditerijos ir kulinarijos konkursuose iš „Újfehértói meggy“ vyšnių ir su jomis gaminami patiekalai, kepami konditerijos gaminiai ir kepiniai.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://gi.kormany.hu/foldrajzi-arujelzok

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 319

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	63 metai 2020m. rugsėjo 28d.

Turinys		Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2020/C 319/01	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta, (Byla M.9900 – ZF China / Wolong / Wolong ZF Automotive Electric Motors JV) ( 1 )	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2020/C 319/02	2020 m. rugsėjo 25 d. Euro kursas	2

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2020/C 319/03	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją, (Byla M.9959 – Advent / Aareal / Aareon), Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	3
2020/C 319/04	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją, (Byla M.9937 – BC Partners / Sofima / IMA), Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	5
2020/C 319/05	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją, (Byla M.9963 – Iliad S.A. / Play Communications S.A.) ( 1 )	6
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2020/C 319/06	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas	7
2020/C 319/07	Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	15

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1634
JPY	Japonijos jena	122,74
DKK	Danijos krona	7,4465
GBP	Svaras sterlingas	0,91343
SEK	Švedijos krona	10,6285
CHF	Šveicarijos frankas	1,0798
ISK	Islandijos krona	161,80
NOK	Norvegijos krona	11,1445
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,107
HUF	Vengrijos forintas	363,16
PLN	Lenkijos zlotas	4,5557
RON	Rumunijos lėja	4,8753
TRY	Turkijos lira	8,8709
AUD	Australijos doleris	1,6548
CAD	Kanados doleris	1,5560
HKD	Honkongo doleris	9,0165
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7756
SGD	Singapūro doleris	1,6022
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 367,57
ZAR	Pietų Afrikos randas	19,9000
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,9451
HRK	Kroatijos kuna	7,5490
IDR	Indonezijos rupija	17 299,76
MYR	Malaizijos ringitas	4,8485
PHP	Filipinų pesas	56,431
RUB	Rusijos rublis	90,4050
THB	Tailando batas	36,781
BRL	Brazilijos realas	6,4560
MXN	Meksikos pesas	26,0006
INR	Indijos rupija	85,7175


	(1) Tekstas svarbus EEE.