KOMISIJOS NUOMONĖ

2020 m. rugsėjo 23 d.

dėl radioaktyviųjų atliekų, sukauptų dėl Švedijoje esančios Ringhalso atominės elektrinės pirmojo ir antrojo blokų eksploatacijos nutraukimo, šalinimo plano

(Tekstas autentiškas tik švedų kalba)

(2020/C 317/01)

Toliau pateikiamas pagal Euratomo sutarties nuostatas atliktas vertinimas nedaro poveikio jokiems papildomiems pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo atliktiniems vertinimams ir joje bei antrinės teisės aktuose nustatytiems įpareigojimams (1).

2020 m. balandžio 7 d. pagal Euratomo sutarties 37 straipsnį Švedijos Vyriausybė pateikė Europos Komisijai bendruosius duomenis, susijusius su radioaktyviųjų atliekų, sukauptų dėl Ringhalso atominės elektrinės pirmojo ir antrojo blokų eksploatacijos nutraukimo, šalinimo planu (2).

Remdamasi šiais duomenimis ir papildoma informacija, kurios Komisija paprašė 2020 m. gegužės 8 d., o Švedijos valdžios institucijos pateikė 2020 m. birželio 3 d., ir pasikonsultavusi su ekspertų grupe, Komisija parengė šią nuomonę:

1.	atstumas nuo Ringhalso objekto iki artimiausios kitos valstybės narės (Danijos) sienos – 50 km;

2.

atliekant įprastus eksploatavimo nutraukimo ir išmontavimo darbus į aplinką išsiskyrusios skystosios ir dujinės radioaktyviosios nuotekos nesukeltų apšvitos, kuri būtų reikšminga kitos valstybės narės gyventojų sveikatai, atsižvelgiant į ribines dozes, nustatytas Pagrindinių saugos standartų direktyvoje (3);

3.

kol bus nuvežtos į Švedijoje esančius licencijuotus atliekų apdorojimo įrenginius ar atliekynus, kietosios radioaktyviosios atliekos laikinai saugomos objekto teritorijoje; nebekontroliuojamus radioaktyvumo lygius atitinkančioms kietosioms neradioaktyviosioms atliekoms ir likutinėms medžiagoms reguliuojamoji kontrolė nebus taikoma ir jos bus šalinamos kaip paprastos atliekos arba pakartotinai naudojamos ar perdirbamos. Tai bus vykdoma laikantis Pagrindinių saugos standartų direktyvoje nustatytų kriterijų;

4.

jei, įvykus bendruosiuose duomenyse aprašyto pobūdžio ir masto avarijai, į aplinką neplanuotai būtų išmesta arba nutekėtų radioaktyviųjų medžiagų, galimos apšvitos, kurią patirtų kitos valstybės narės gyventojai, dozės nebūtų reikšmingos jų sveikatai, atsižvelgiant į atskaitos lygius, nustatytus Pagrindinių saugos standartų direktyvoje.

Išvada. Komisija mano, kad įgyvendinant radioaktyviųjų atliekų, sukauptų dėl Švedijoje esančios Ringhalso atominės elektrinės pirmojo ir antrojo blokų eksploatavimo nutraukimo ir išmontavimo, šalinimo planą nei įprastinėmis veiklos sąlygomis, nei įvykus bendruosiuose duomenyse aptarto pobūdžio ir masto avarijai nebūtų sukelta kitos valstybės narės gyventojų sveikatai reikšmingos radioaktyviosios vandens, dirvožemio ar oro taršos, atsižvelgiant į Pagrindinių saugos standartų direktyvos nuostatas.

---

(1)  Pavyzdžiui, pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo turėtų būti papildomai įvertinti aplinkosaugos aspektai. Be kita ko, Komisija norėtų atkreipti dėmesį į Direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (su pakeitimais, padarytais Direktyva 2014/52/ES), Direktyvos 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo, taip pat Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos ir Direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, nuostatas.

(2)  Radioaktyviųjų atliekų laidojimas (šalinimas), kaip apibrėžta 2010 m. spalio 11 d. Komisijos rekomendacijos 2010/635/Euratomas dėl Euratomo sutarties 37 straipsnio taikymo 1 punkte (OL L 279, 2010 10 23, p. 36).

(3)  2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų (OL L 13, 2014 1 17, p. 1).

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.9942 – Partners Group / Bridgepoint / Rovensa)

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 317/02)

2020 m. rugsėjo 21 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32020M9942. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Proceso pradžia

(Byla M.9820 – Danfoss / Eaton Hydraulics)

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 317/03)

2020 m. rugsėjo 21 d. Komisija priėmė sprendimą pradėti procesą pirmiau minėtoje byloje nustačiusi, kad kyla rimtų abejonių dėl praneštos koncentracijos suderinamumo su bendrąją rinka. Proceso pradžia pradedama antra praneštos koncentracijos tyrimo stadija, tačiau galutiniam sprendimui byloje įtakos tai nedaro. Sprendimas priimtas pagal Tarybos Reglamento (EB) Nr 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies (c) punktą.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti pastabas dėl siūlomos koncentracijos.

Kad byloje į pastabas būtų pilnai atsižvelgta, Komisija turi jas gauti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), el. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda „M.9820 – Danfoss / Eaton Hydraulics“ adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Tam tikrų valstybės pagalbos priemonių, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema po 2021 m., gairės

(2020/C 317/04)

Turinys

Įvadas

6

1.

Taikymo sritis ir apibrėžtys

7

1.1.

Taikymo sritis

7

1.2.

Pagalbos priemonės, kurioms taikomos šios gairės

7

1.2.1.

Pagalba elektros kainų padidėjimui, kurį lems dėl ES ATLPS į elektros kainą įtraukiamos su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis susijusios išlaidos (paprastai vadinamos netiesioginėmis su išmetamaisiais teršalais susijusiomis išlaidomis), kompensuoti

7

1.2.2.

Pagalba, susijusi su galimu nemokamų pereinamojo laikotarpio apyvartinių taršos leidimų išdavimu energetikos sektoriui modernizuoti

7

1.3.

Terminų apibrėžtys

8

2.

Bendrieji vertinimo principai

9

3.

Pagalbos suderinamumo vertinimas pagal sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą

10

3.1.

Pagalba įmonėms, veikiančioms sektoriuose, kuriems, kaip manoma, dėl didelių netiesioginių išlaidų, kurių faktiškai patiriama su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusias išlaidas perkeliant į elektros energijos kainas, kyla reali anglies dioksido nutekėjimo rizika (pagalba su išmetamaisiais teršalais susijusioms netiesioginėms išlaidoms kompensuoti)

10

3.2.

Pagalba, susijusi su galimu nemokamų pereinamojo laikotarpio apyvartinių taršos leidimų išdavimu elektros energijos gamybai modernizuoti

12

4.

Vertinimas

14

5.

Energijos vartojimo auditas ir vadybos sistemos

14

6.

Skaidrumas

14

7.

Ataskaitų teikimas ir stebėsena

15

8.

Taikymo laikotarpis ir persvarstymas

16

I priedas

17

II priedas

18

III priedas

19

ĮVADAS

1.

Kad dėl valstybės pagalbos vidaus rinkoje nebūtų iškraipyta konkurencija ir valstybių narių tarpusavio prekyba nebūtų paveikta taip, kad prieštarautų bendram interesui, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 107 straipsnio 1 dalyje nustatytas principas, kad valstybės pagalba yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai pagalba priskiriama prie Sutarties 107 straipsnio 2 dalyje nustatytų išimčių kategorijų arba kai Komisija ją paskelbia suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį. Sutarties 42 ir 93 straipsniuose, 106 straipsnio 2 dalyje, 108 straipsnio 2 ir 4 dalyse taip pat numatytos sąlygos, kuriomis valstybės pagalba yra arba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka.

2.

Remdamasi Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktu Komisija gali laikyti, kad su vidaus rinka yra suderinama pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.

3.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (1) nustatyta šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema Sąjungoje (toliau – ES ATLPS), siekiant skatinti taupiai ir ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. 2018 m. (2) Direktyva 2003/87/EB buvo iš dalies pakeista siekiant patobulinti ES ATLPS ir išplėsti jos taikymo sritį 2021–2030 m. laikotarpiu.

4.

2019 m. gruodžio 11 d. Komisija paskelbė Komunikatą dėl Europos žaliojo kurso (3), kuriame išdėstė politiką, kuria siekiama iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui Europoje ir spręsti kitas aplinkosaugos problemas. Siekiant įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, reikia persvarstyti švarios energijos tiekimo visai ekonomikai, be kita ko, pramonės, gamybos ir vartojimo, didelio masto infrastruktūros, transporto, maisto, žemės ūkio, statybos, taip pat apmokestinimo ir socialinių išmokų sritims, politiką.

5.

Kol daugelio tarptautinių partnerių užmojai nėra tokie pat kaip Sąjungos, kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika arba dėl gamybos perkėlimo iš Sąjungos į kitas šalis, kurių užmojis mažinti išmetamųjų teršalų kiekį yra mažesnis, arba dėl Sąjungos produktų pakeitimo importuojamais, kuriuos gaminant išmesta daugiau anglies dioksido. Jei šie būgštavimai pasitvirtins, išmetamųjų teršalų kiekis pasaulyje nesumažės, o Sąjungos ir jos pramonės sektorių pastangos pasiekti Paryžiaus susitarime (4) (jis buvo priimtas 2015 m. gruodžio 12 d. 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje) (toliau – Paryžiaus susitarimas) nustatytus pasaulinius klimato tikslus bus bergždžios.

6.

Įgyvendinant ES ATLPS pagrindinis valstybės pagalbos kontrolės tikslas yra užtikrinti, kad teigiamas pagalbos poveikis nusvertų jos neigiamą poveikį (konkurencijos iškraipymą) vidaus rinkoje. Valstybės pagalba turi būti būtina ES ATLPS aplinkosaugos tikslui pasiekti (pagalbos būtinumas) ir turi būti ne didesnė, nei būtina tam tikram aplinkos apsaugos lygiui užtikrinti (pagalbos proporcingumas), kad konkurencija ir prekyba vidaus rinkoje nebūtų nepagrįstai iškraipytos.

7.

Šiose gairėse Komisija išdėsto sąlygas, kurios pagalbos priemonės pagal ES ATLPS gali būti laikomos suderinamomis su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Peržiūrėjusi ir prireikus patobulinusi visas su klimatu susijusias politikos priemones (visų pirma Direktyvą 2003/87/EB), kad, atsižvelgiant į klimato tikslų planą, iki 2030 m. būtų papildomai sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir įgyvendinta pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo sukūrimo iniciatyva, Komisija patikrins, ar būtina persvarstyti arba pritaikyti šias gaires, kad jos derėtų su poveikio klimatui neutralumo tikslu ir padėtų jį įgyvendinti, kartu užtikrinant vienodas sąlygas (5).

8.

Šiose gairėse taip pat atsižvelgiama į Europos mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ypatumus, laikantis tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategijos (6).

1.   TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1.1.   Taikymo sritis

9.

Šiose gairėse nustatyti principai taikomi tik konkrečioms pagalbos priemonėms, nurodytoms Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 6 dalyje ir 10b straipsnyje.

10.

Pagalba negali būti skiriama sunkumų patiriančioms įmonėms, kaip apibrėžta Gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (7).

11.

Vertindama pagalbą įmonei, kuriai išduotas, bet neįvykdytas vykdomasis raštas sumoms susigrąžinti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriuo skelbiama, kad pagalba yra neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, Komisija atsižvelgs į pagalbos sumą, kuri dar negrąžinta (8). Praktiškai ji įvertins abiejų pagalbos priemonių bendrą poveikį ir gali sustabdyti naujos pagalbos mokėjimą, kol vykdomasis raštas sumoms susigrąžinti bus įvykdytas.

1.2.   Pagalbos priemonės, kurioms taikomos šios gairės

1.2.1.   Pagalba elektros kainų padidėjimui, kurį lems dėl ES ATLPS į elektros kainą įtraukiamos su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis susijusios išlaidos (paprastai vadinamos netiesioginėmis su išmetamaisiais teršalais susijusiomis išlaidomis), kompensuoti

12.

Pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 6 dalį valstybės narės turėtų priimti finansines priemones, skirtas sektoriams ar jų pošakiams, kuriems gresia reali anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl didelių netiesioginių išlaidų, kurių faktiškai patiriama su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusias išlaidas perkeliant į elektros energijos kainas, jei tokios finansinės priemonės atitinka valstybės pagalbos taisykles ir visų pirma nesukelia nepagrįstų konkurencijos iškraipymų vidaus rinkoje.

1.2.2.   Pagalba, susijusi su galimu nemokamų pereinamojo laikotarpio apyvartinių taršos leidimų išdavimu energetikos sektoriui modernizuoti

13.

Pagal Direktyvos 2003/87/EB 10c straipsnį valstybės narės, atitinkančios tam tikras sąlygas, susijusias su BVP vienam gyventojui, palyginti su ES vidurkiu, gali nukrypti nuo principo, nustatyto Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, kad elektros energijos gamybai nemokami leidimai neišduodami. Tos valstybės narės gali pereinamuoju laikotarpiu išduoti nemokamus apyvartinius taršos leidimus elektros energijos gamybos įrenginiams, kad būtų modernizuojamas, įvairinamas ir tvariai pertvarkomas energetikos sektorius.

14.

Kaip jau nustatyta keliuose Komisijos sprendimuose (9), išduoti pereinamojo laikotarpio nemokamus apyvartinius taršos leidimus energetikos sektoriui yra valstybės pagalba, apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, nes valstybės narės išduodamos nemokamus leidimus netenka įplaukų ir suteikia atrankųjį pranašumą energetikos subjektams. Tie subjektai gali konkuruoti su kitų valstybių narių energetikos subjektais, todėl gali būti iškraipyta konkurencija arba kilti grėsmė, kad bus iškraipyta konkurencija, ir paveikta prekyba vidaus rinkoje.

1.3.   Terminų apibrėžtys

15.

Šiose gairėse vartojamų terminų apibrėžtys: (1) pagalba – visus Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti priemonė; (2) pagalbos skyrimo laikotarpis – vieneri ar keleri metai 2021–2030 m. laikotarpiu. Jeigu valstybė narė pageidauja skirti pagalbą trumpesnį laikotarpį, ji turėtų ataskaitiniu laikotarpiu laikyti pagalbos gavėjų ūkinius metus ir skirti pagalbą kartą per metus; (3) anglies dioksido nutekėjimas – pasaulio mastu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimas, kai įmonės, negalėdamos perkelti dėl ES ATLPS padidėjusių išlaidų savo klientams taip, kad neprarastų didelės rinkos dalies, perkelia gamybą už Sąjungos ribų; (4) didžiausias pagalbos intensyvumas – visa pagalbos suma, išreikšta tinkamų finansuoti išlaidų procentine dalimi; (5) autogamyba – elektros energijos gamyba naudojant įrenginį, kuris neatitinka elektros energijos gamybos įrenginių kriterijų, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio u punkte, (6) pagalbos gavėjas – pagalbą gaunanti įmonė; (7) Europos Sąjungos leidimas (ESL) – apyvartinis leidimas, kuris suteikia teisę per tam tikrą laikotarpį į aplinką išmesti vieną toną CO2 ekvivalento; (8) bendroji pridėtinė vertė (BPV) – bendroji pridėtinė vertė faktorinėmis kainomis, kuri yra BPV rinkos kainomis atėmus visus netiesioginius mokesčius ir pridėjus visas subsidijas; (9) išankstinė ESL kaina (EUR) – metų, einančių prieš metus, už kuriuos skiriama pagalba, sausio 1 d.–gruodžio 31 d. tam tikroje ES anglies dioksido biržoje kasdien buvusių išankstinių ESL kainų (uždarymo kainų) už pristatymą metų, už kuriuos skiriama pagalba, gruodžio mėn. paprastas vidurkis (10); (10) išmetamo CO2 kiekio koeficientas (tCO2/MWh) – tai skirtingose geografinėse teritorijose iš iškastinio kuro gaminamos elektros energijos taršos CO2 intensyvumo svertinis vidurkis. Ši reikšmė atspindi tam tikroje geografinėje teritorijoje naudojamo iškastinio kuro rūšių derinį. CO2 koeficientas apskaičiuojamas energetikos pramonės išmetamo CO2 ekvivalento kiekį dalijant iš naudojant iškastinį kurą pagaminto bendro elektros energijos kiekio (TWh). Šiose gairėse (11) teritorijos apibrėžiamos kaip geografinės zonos: a) kurios apima kelias rinkos dalis, susietas elektros energijos biržomis, arba b) kuriose nėra deklaruotų perkrovų ir abiem atvejais valandinės kitos dienos elektros energijos biržos kainos eurais (taikant Europos Centrinio Banko tos dienos galiojančius valiutų kursus) tose zonose didelės dalies visų valandų per metus atveju skiriasi ne daugiau kaip 1 %. Taip diferencijuojant duomenis pagal regioną atsižvelgiama į iškastinį kurą naudojančių elektrinių reikšmę galutinei didmeninėje rinkoje nustatytai kainai ir jų, kaip elektrinių su ribinėmis sąnaudomis, įtaką elektros energijos supirkimo tvarkai. Tai, kad dvi valstybės narės prekiauja elektra, savaime nereiškia, kad jos sudaro viršnacionalinį regioną. Atsižvelgiant į susijusių duomenų stoką šalių regionų lygmeniu, geografinės teritorijos turi apimti visą vienos arba kelių valstybių narių teritoriją. Remiantis šiais kriterijais, galima išskirti šias geografines teritorijas: Adrijos jūros regioną (Kroatija ir Slovėnija), Šiaurės Europos regioną (Švedija ir Suomija), Baltijos šalis (Lietuva, Latvija ir Estija), Vidurio ir Vakarų Europos regioną (Austrija, Vokietija ir Liuksemburgas), Pirėnų pusiasalį (Portugalija ir Ispanija), Čekijos ir Slovakijos regioną (Čekija ir Slovakija) ir visų kitų pavienių valstybių narių geografines teritorijas. Susiję didžiausi regioniniai CO2 koeficientai, taikomi kaip maksimalios vertės, kai pranešanti valstybė narė nėra įvertinusi rinka grindžiamo CO2 koeficiento pagal (11) punktą, išvardyti III priede. Siekiant užtikrinti, kad visiems elektros tiekimo šaltiniams būtų taikomos vienodos sąlygos, ir išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų, visiems elektros tiekimo šaltiniams (autogamybos įrenginiams, pagal sutartį elektrą tiekiančioms elektrinėms ar elektros energijos tinklui) ir visiems pagalbos gavėjams susijusiose valstybėse narėse bus taikomas tas pats išmetamo CO2 kiekio koeficientas; (11) rinka grindžiamas išmetamo CO2 kiekio koeficientas (tCO2/MWh). Valstybės narės, ketinančios skirti netiesioginių išlaidų kompensaciją, pranešdamos apie atitinkamą schemą gali prašyti, kad taikytinas išmetamo CO2 kiekio koeficientas būtų nustatytas remiantis CO2 kiekio tyrimu pagal elektros energijos rinkoje taikomą faktinės ribinės kainos nustatymo technologiją. Pranešant apie rinka grindžiamą išmetamo CO2 kiekio koeficientą turi būti įrodyta, kad pasirinktas rinka grindžiamas išmetamo CO2 kiekio koeficientas, pagrįstas elektros sistemos modeliu, pagal kurį modeliuojama kainodara ir stebimi ribinės kainos nustatymo technologijos duomenys per visus t – 1 metus (įskaitant valandas, kai ribinė kaina buvo nustatoma pagal importą), yra tinkamas. Šis pranešimas turi būti pateiktas tvirtinti nacionalinei reguliavimo institucijai ir perduotas Komisijai, kai apie valstybės pagalbos priemonę Komisijai pranešama pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį. Komisija, atlikdama suderinamumo analizę pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir šias gaires, įvertina tyrimo ir pagal jį apskaičiuoto rinka grindžiamo išmetamo CO2 kiekio koeficiento tinkamumą; (12) faktinė produkcija tonomis per metus – faktinė įrenginio produkcija t metais, nustatyta ex post t + 1 metais; (13) faktinis elektros energijos suvartojimas (MWh) – faktinis įrenginio elektros energijos suvartojimas (įskaitant elektros energijos suvartojimą, susijusį su rangovų produktų, atitinkančių pagalbos skyrimo kriterijus, gamyba) t metais, nustatytas ex post t + 1 metais; (14) elektros energijos vartojimo efektyvumo santykinis rodiklis (MWh produkcijos tonai, apibūdinama PRODCOM 8 skaitmenų lygmeniu (12)) – naudojant elektros energijos vartojimo požiūriu efektyviausius konkretaus produkto gamybos metodus suvartota elektra, reikalinga tonai produkto pagaminti. Atnaujinant elektros energijos vartojimo efektyvumo santykinį rodiklį reikia atsižvelgti į Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalį. Kriterijus atitinkančių sektorių, kuriuose elektros energijos ir kuro pakeičiamumas nustatytas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/331 I priedo 2 skirsnyje (13), produktams taikomas elektros energijos vartojimo efektyvumo santykinis rodiklis nustatomas pagal tokias pačias sistemos ribas, atsižvelgiant tik į elektros energijos dalį, siekiant nustatyti pagalbos sumą. Produktų, priskiriamų prie kriterijus atitinkančių sektorių, atitinkami elektros energijos vartojimo efektyvumo santykiniai rodikliai išvardyti šių gairių II priede; (15) atsarginis elektros energijos vartojimo efektyvumo santykinis rodiklis – [...] % faktinio elektros energijos suvartojimo; rodiklis nustatomas Komisijos sprendimu kartu su elektros energijos vartojimo efektyvumo santykiniais rodikliais. Šis rodiklis atitinka vidutinį išmetamųjų teršalų sumažėjimą taikant elektros energijos vartojimo efektyvumo santykinius rodiklius (elektros energijos vartojimo santykinis rodiklis / ex ante elektros energijos vartojimas). Jis taikomas visiems produktams, kurie priskiriami prie kriterijus atitinkančių sektorių, tačiau kurių elektros energijos vartojimo efektyvumo santykiniai rodikliai nenustatyti.

2.   BENDRIEJI VERTINIMO PRINCIPAI

16.

Vertindama, ar pagalbos priemonė, apie kurią pranešta, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, Komisija paprastai nagrinėja, ar pagalbos priemonė parengta taip, kad teigiamas pagalbos poveikis siekiant bendros svarbos tikslo viršytų galimą neigiamą poveikį prekybai ir konkurencijai.

17.

2012 m. gegužės 8 d. Komunikate dėl valstybės pagalbos modernizavimo (14) siūloma nustatyti ir apibrėžti bendruosius principus, kuriais remdamasi Komisija vertins visų pagalbos priemonių suderinamumą. Todėl Komisija laikys, kad pagalbos priemonė yra suderinama su Sutartimi tik tokiu atveju, jei ji atitiks visus šiuos kriterijus: ji turi padėti siekti bendros svarbos tikslo pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį; ji turi būti skiriama tuo atveju, kai dėl jos iš esmės pagerėja padėtis, t. y. padaroma tai, ko pasiekti neįmanoma rinkos priemonėmis, pavyzdžiui, pašalinant rinkos nepakankamumą arba išsprendžiant teisingumo ar sanglaudos problemą; ji turi būti tinkama politikos priemonė bendros svarbos tikslui pasiekti; ją suteikus įmonių veikla turi pasikeisti taip, kad jos imtųsi papildomos veiklos, o be pagalbos jos šios veiklos nesiimtų arba imtųsi ribotai ar kitaip, ar kitoje vietoje; pagalbos suma ir intensyvumas turi būti sumažinti iki minimalaus dydžio; pagalbos neigiamas poveikis turi būti gana ribotas; valstybės narės, Komisija, ekonominės veiklos vykdytojai ir visuomenė turi galėti lengvai susipažinti su visais susijusiais aktais ir atitinkama informacija apie pagalbą, kuri skirta pagal tuos aktus.

18.

3.1 ir 3.2 skirsniuose paaiškinama, kaip šie bendrieji kriterijai lemia konkrečius suderinamumo reikalavimus, kurių reikia laikytis taikant pagalbos priemones, kurioms taikomos šios gairės.

3.   PAGALBOS SUDERINAMUMO VERTINIMAS PAGAL SUTARTIES 107 STRAIPSNIO 3 DALIES C PUNKTĄ

3.1.   Pagalba įmonėms, veikiančioms sektoriuose, kuriems, kaip manoma, dėl didelių netiesioginių išlaidų, kurių faktiškai patiriama su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusias išlaidas perkeliant į elektros energijos kainas, kyla reali anglies dioksido nutekėjimo rizika (pagalba su išmetamaisiais teršalais susijusioms netiesioginėms išlaidoms kompensuoti)

19.

Pagalba su išmetamaisiais teršalais susijusioms netiesioginėms išlaidoms kompensuoti bus laikoma suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, jei bus įvykdytos toliau nurodomos sąlygos.

20.

Šios rūšies pagalbos tikslas – užtikrinti, kad dėl visų pirma pagalbos gavėjo patiriamų į elektros kainas įtraukiamų su ESL susijusių išlaidų nekiltų didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, jeigu jo konkurentai trečiosiose valstybėse nepatiria panašių į elektros kainas įtraukiamų išlaidų, o pagalbos gavėjas tų išlaidų negali įtraukti į produktų kainas, neprarasdamas didelės rinkos dalies. Mažinant anglies dioksido nutekėjimo riziką, nes pagalbos gavėjams padedama sumažinti šios rizikos poveikį, siekiama aplinkosaugos tikslo, kadangi, nesant privalomojo tarptautinio susitarimo dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, valstybės pagalba siekiama užkirsti kelią pasaulio mastu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimui dėl gamybos perkėlimo už Sąjungos ribų.

21.

Siekiant sumažinti konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje riziką, pagalba turi būti teikiama tik tiems sektoriams, kuriems gresia reali anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl didelių netiesioginių išlaidų, kurių faktiškai patiriama su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusias išlaidas perkeliant į elektros energijos kainas. Taikant šias gaires, laikoma, kad reali anglies dioksido nutekėjimo rizika kyla tik tada, kai pagalbos gavėjas veikia kuriame nors iš I priede išvardytų sektorių.

22.

Jeigu valstybės narės nusprendžia skirti pagalbą tik kai kuriems I priede išvardytiems sektoriams, sektoriai turi būti atrenkami remiantis objektyviais, nediskriminaciniais ir skaidriais kriterijais.

23.

Kriterijus atitinkančiuose sektoriuose valstybės narės turi užtikrinti, kad pagalbos gavėjai būtų atrenkami remiantis objektyviais, nediskriminaciniais ir skaidriais kriterijais, o pagalba būtų skiriama iš esmės tokiu pačiu būdu visiems tame pačiame sektoriuje veikiantiems konkurentams, jeigu jų faktinė padėtis yra panaši.

24.

Valstybės pagalba gali būti laikoma tinkama priemone netiesioginėms ATLPS išlaidoms kompensuoti, neatsižvelgiant į formą, kuria ji skiriama. Todėl kompensacija kaip tiesioginė dotacija laikoma tinkama priemone.

25.

Pagalba suderinama su vidaus rinka tik jei ji turi skatinamąjį poveikį. Kad pagalba turėtų skatinamąjį poveikį ir faktiškai užkirstų kelią anglies dioksido nutekėjimui, ji turi būti teikiama ir išmokama pagalbos gavėjui tais metais, kuriais patiriamos išlaidos, arba kitais metais.

26.

Jeigu pagalba mokama tais metais, kuriais patiriamos išlaidos, turi būti sukurtas mokėjimų koregavimo ex post mechanizmas, siekiant užtikrinti, kad visos pagalbos permokos būtų grąžintos iki kitų metų liepos 1 d.

27.

Pagalba yra proporcinga ir daro gana ribotą neigiamą poveikį konkurencijai ir prekybai, jei neviršija 75 % patirtų su išmetamaisiais teršalais susijusių netiesioginių išlaidų. Elektros energijos vartojimo efektyvumo santykiniu rodikliu užtikrinama, kad parama neefektyviems gamybos procesams ir toliau būtų ribota ir būtų išlaikoma paskata platinti efektyviausio energijos vartojimo technologijas.

28.

Už produktų gamybą I priede išvardytuose sektoriuose įrenginio operatoriui mokėtina didžiausia pagalbos suma apskaičiuojama pagal šią formulę: (a) jeigu pagalbos gavėjo gaminamiems produktams taikomi II priede nurodyti elektros energijos vartojimo efektyvumo santykiniai rodikliai, įrenginio operatoriui už per t metus patirtas išlaidas mokėtina didžiausia pagalbos suma apskaičiuojama taip: Amaxt = Ai × Ct × Pt – 1 × E × AOt Šioje formulėje Ai – pagalbos intensyvumas, išreikštas trupmena (pvz., 0,75); Ct – taikytinas išmetamo CO2 kiekio koeficientas arba rinka grindžiamas išmetamo CO2 kiekio koeficientas (tCO2/ MWh) (t metais); Pt – 1 – išankstinė ESL kaina t – 1 metais (EUR/tCO2); E – taikytinas II priede nustatytas konkretaus produkto elektros energijos vartojimo efektyvumo santykinis rodiklis; AOt – faktinė produkcija t metais. Šios sąvokos apibrėžtos 1.3 skirsnyje; (b) jeigu pagalbos gavėjo gaminamiems produktams netaikomi II priede nurodyti elektros energijos vartojimo efektyvumo santykiniai rodikliai, įrenginio operatoriui už per t metus patirtas išlaidas mokėtina didžiausia pagalbos suma apskaičiuojama taip: Amaxt = Ai × Ct × Pt – 1 × EF × AECt Šioje formulėje Ai – pagalbos intensyvumas, išreikštas trupmena (pvz., 0,75); Ct – taikytinas išmetamo CO2 kiekio koeficientas (tCO2/ MWh) (t metais); Pt – 1 – išankstinė ESL kaina t – 1 metais (EUR/tCO2); EF – II priede nustatytas atsarginis elektros energijos vartojimo efektyvumo santykinis rodiklis; AEC – faktinis elektros energijos vartojimas (MWh) t metais. Šios sąvokos apibrėžtos 1.3 skirsnyje.

29.

Jeigu įrenginio operatorius gamina produktus, kuriems taikomas II priede nurodytas elektros energijos vartojimo efektyvumo santykinis rodiklis, ir produktus, kuriems taikomas atsarginis elektros energijos vartojimo efektyvumo santykinis rodiklis, elektros energijos kiekis, suvartotas gaminant kiekvieną produktą, turi būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į atitinkamą kiekvieno produkto gamybos apimtį tonomis.

30.

Jeigu įrenginio operatorius gamina produktus, kurie atitinka pagalbos skyrimo kriterijus (t. y. jie priskiriami prie I priede išvardytus kriterijus atitinkančių sektorių), ir produktus, kurie pagalbos skyrimo kriterijų neatitinka, didžiausia mokėtina suma turi būti apskaičiuojama tik už pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančius produktus.

31.

Atsižvelgiant į tai, kad kai kuriuose sektoriuose 75 % pagalbos intensyvumo gali nepakakti tam, kad prireikus būtų užtikrinama tinkama apsauga nuo anglies dioksido nutekėjimo rizikos, valstybės narės gali apriboti įmonės lygmeniu mokėtinų netiesioginių išlaidų sumą iki 1,5 % atitinkamos įmonės bendrosios pridėtinės vertės t metais. Bendroji įmonės pridėtinė vertė turi būti apskaičiuojama kaip apyvarta, pridėjus kapitalizuotą produkciją, pridėjus kitas veiklos pajamas, pridėjus arba atėmus atsargų pokyčius, atėmus pirktų prekių ir paslaugų vertę (į kurią neįtraukiamos išlaidos personalui), atėmus kitus su apyvarta susijusius, bet neišskaitytus produktų mokesčius ir atėmus su gamyba susijusius muitus ir mokesčius. Taip pat ją galima apskaičiuoti pagal bendrąjį likutinį perteklių, pridėjus išlaidas personalui. Į pridėtinę vertę neįtraukiamos įmonių sąskaitose prie finansinių arba ypatingųjų pajamų ir išlaidų priskiriamos pajamos ir išlaidos. Pridėtinė vertė faktorinėmis kainomis apskaičiuojama kaip bendra pridėtinė vertė, kadangi vertės patikslinimai (pvz., nusidėvėjimas) neatimami (15).

32.

Kai valstybės narės nusprendžia apriboti įmonės lygmeniu mokėtinų netiesioginių išlaidų sumą iki 1,5 % bendrosios pridėtinės vertės, tas apribojimas turi būti taikomas visoms tinkamoms finansuoti atitinkamo sektoriaus įmonėms. Jeigu valstybės narės nusprendžia taikyti 1,5 % bendrosios pridėtinės vertės apribojimą tik kai kuriems I priede išvardytiems sektoriams, sektoriai turi būti atrenkami remiantis objektyviais, nediskriminaciniais ir skaidriais kriterijais.

33.

Pagalba gali būti sumuojama su: (a) bet kokia kita valstybės pagalba, susijusia su skirtingomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti, (b) bet kokia kita valstybės pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurios iš dalies arba visiškai sutampa, ir bet kokia kita valstybės pagalba, kurios tinkamų finansuoti išlaidų negalima nustatyti, tik jei dėl tokio sumavimo neviršijamas didžiausias pagalbos intensyvumas arba pagalbos suma, taikomi pagalbai pagal šį skirsnį.

34.

Sąjungos finansavimas, kurį centralizuotai valdo Komisija ir kuris nėra tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas valstybės narės, nėra valstybės pagalba. Kai toks Sąjungos finansavimas skiriamas kartu su valstybės pagalba, sprendžiant, ar laikomasi pranešimo ribų ir didžiausio pagalbos intensyvumo, atsižvelgiama tik į valstybės pagalbą, jeigu bendra viešojo finansavimo, skirto toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti, suma neviršija didžiausios (-ių) finansavimo normos (-ų), nustatytos (-ų) taikomose Sąjungos teisės normose.

35.

Pagalba neturi būti sumuojama su de minimis pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, jei dėl tokio sumavimo būtų viršytas šiame skirsnyje nustatytas pagalbos intensyvumas.

36.

Pagalbos schemų, pagal kurias skiriama pagalba, taikymo trukmė turi būti ne ilgesnė nei šių gairių galiojimo trukmė (2021–2030 m.).

3.2.   Pagalba, susijusi su galimu nemokamų pereinamojo laikotarpio apyvartinių taršos leidimų išdavimu elektros energijos gamybai modernizuoti

37.

Valstybės pagalba, susijusi su galimu nemokamų pereinamojo laikotarpio apyvartinių taršos leidimų išdavimu elektros energijos gamybai modernizuoti, pagal Direktyvos 2003/87/EB 10c straipsnį yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, jei įvykdytos toliau nurodomos sąlygos.

38.

Pagalbos tikslas turi būti energetikos sektoriaus modernizavimas, įvairinimas ir tvarus pertvarkymas. Remiamos investicijos turi derėti su perėjimu prie saugios ir tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, taip pat su Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslais, Europos žaliuoju kursu ir Paryžiaus susitarime nurodytais ilgalaikiais tikslais.

39.

Jei dėl investicijos atsiranda papildomų elektros energijos gamybos pajėgumų, atitinkamas operatorius taip pat turi įrodyti, kad jis arba kitas susijęs veiklos vykdytojas nutraukė daugiau teršalų išmetančių elektros energijos gamybos pajėgumų eksploatavimą atitinkamu mastu ne vėliau kaip pradedant eksploatuoti papildomus pajėgumus.

40.

Pagalba suderinama su vidaus rinka tik jei ji turi skatinamąjį poveikį. Skatinamasis poveikis pasireiškia, kai pagalba skatina pagalbos gavėją keisti savo elgesį, t. y. elgtis kitaip, nei jis elgtųsi be pagalbos. Pagalba negali būti subsidijuojamos veiklos išlaidos, kurias įmonė ir taip būtų patyrusi, ir negali būti kompensuojama įprasta ekonominės veiklos verslo rizika.

41.

Gavusi pagalbos paraišką, pagalbą skirianti institucija privalo patikrinti, ar pagalba turi reikiamą skatinamąjį poveikį.

42.

Pagalba veiklos vykdytojams gali būti išmokama kaip asignavimai tik tuo atveju, jei įrodoma, kad buvo atlikta investicija, atrinkta pagal konkurencinio pirkimo taisykles.

43.

Projektams, kurių bendra investicijų suma viršija 12,5 mln. EUR, pagalba gali būti skiriama tik surengus konkurencinį pirkimą, kuris vyks vienu ar keliais etapais nuo 2021 iki 2030 m. Šiame konkurencinio pirkimo procese turi būti: (a) laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo, lygių galimybių ir patikimo finansų valdymo principų; (b) užtikrinta, kad būtų galima dalyvauti tik projektams, kuriais prisidedama prie naudojamo energijos rūšių derinio ir tiekimo šaltinių įvairinimo, būtinos restruktūrizacijos, infrastruktūros atnaujinimo ir modifikavimo aplinkos apsaugos požiūriu, švarių technologijų, pavyzdžiui, atsinaujinančiosios energijos technologijų, arba energijos gamybos sektoriaus, pavyzdžiui, veiksmingo ir tvaraus centralizuoto šilumos tiekimo, ir perdavimo bei paskirstymo sektoriaus modernizavimo; (c) nustatyti aiškūs, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminaciniai atrankos kriterijai, pagal kuriuos nustatomas projektų eiliškumas, siekiant užtikrinti, kad būtų atrinkti tik tokie projektai: (i) kuriais, remiantis sąnaudų ir naudos analize, užtikrinama grynoji teigiama nauda, nes sumažinamas išmetamųjų teršalų kiekis, ir kuriuos įgyvendinus bus užtikrintas didelis iš anksto nustatyto masto CO2 kiekio sumažinimas atsižvelgiant į projekto dydį; (ii) kurie yra pridėtiniai, kuriais aiškiai tenkinami keitimo bei modernizavimo poreikiai ir neskatinama energijos paklausa rinkoje; (iii) kuriais užtikrinamas geriausias kainos ir kokybės santykis; (iv) kuriais neprisidedama prie labai daug teršalų išmetančios elektros energijos gamybos finansinio gyvybingumo ir jis nėra didinamas, taip pat nedidinama priklausomybė nuo iškastinio kuro, kurį naudojant išmetama daug teršalų.

44.

Projektams, kurių bendra investicijų suma nesiekia 12,5 mln. EUR, pagalba gali būti skiriama ir nesurengus konkurencinio pirkimo. Šiuo atveju projektai turi būti atrenkami remiantis objektyviais ir skaidriais kriterijais. Šio atrankos proceso rezultatai turi būti skelbiami viešai, kad visuomenė galėtų pateikti pastabų. Kai daugiau negu viena investicija vykdoma tame pačiame įrenginyje, jos turi būti vertinamos kaip visuma siekiant nustatyti, ar 12,5 mln. EUR riba nėra viršyta, nebent tos investicijos yra atskirai techniniu ar finansiniu atžvilgiu gyvybingos.

45.

Komisija laikys, kad pagalba yra proporcinga, jeigu pagalbos intensyvumas neviršys 70 % atitinkamų investicijos išlaidų. Visi naudojami skaičiai turi būti nurodomi neatskaičius mokesčių ar kitų rinkliavų. Kai pagalba skiriama ne kaip subsidija, pagalbos dydis pagal vertę turi būti pagalbos subsidijos ekvivalentas. Keliomis dalimis išmokama pagalba turi būti apskaičiuojama visa grynąja dabartine verte pirmosios išmokos dalies išmokėjimo metu, taikant atitinkamą Komisijos nustatytą orientacinę palūkanų normą vėlesnei vertei diskontuoti. Pagalbos intensyvumas apskaičiuojamas kiekvienam pagalbos gavėjui.

46.

Pagalba neturi trikdyti prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendrajam interesui, visų pirma tais atvejais, kai pagalba skiriama ribotam pagalbos gavėjų skaičiui arba kai dėl pagalbos gali sustiprėti pagalbos gavėjų padėtis rinkoje (grupių lygmeniu).

47.

Pagalba gali būti sumuojama su: a) bet kokia kita valstybės pagalba, susijusia su skirtingomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti, b) bet kokia kita valstybės pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurios iš dalies arba visiškai sutampa, ir bet kokia kita valstybės pagalba, kurios tinkamų finansuoti išlaidų negalima nustatyti, tik jei dėl tokio sumavimo neviršijamas didžiausias pagalbos intensyvumas arba pagalbos suma, taikomi šiai pagalbai pagal šį skirsnį.

48.

Pagalba gali būti suteikta vienu metu pagal kelias pagalbos schemas arba sumuojama su ad hoc pagalba, jeigu bendra veiklai arba projektui skirtos valstybės pagalbos suma neviršija pagalbos viršutinių ribų, nurodytų šiame skirsnyje. Sąjungos finansavimas, kurį centralizuotai valdo Komisija ir kuris nėra tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas valstybės narės, nėra valstybės pagalba. Kai toks Sąjungos finansavimas skiriamas kartu su valstybės pagalba, sprendžiant, ar laikomasi pranešimo ribų ir didžiausio pagalbos intensyvumo, atsižvelgiama tik į valstybės pagalbą, jeigu bendra viešojo finansavimo, skirto toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti, suma neviršija didžiausios (-ių) finansavimo normos (-ų), nustatytos (-ų) taikomose Sąjungos teisės normose.

49.

Pagalba neturi būti sumuojama su de minimis pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, jei dėl tokio sumavimo būtų viršytas šiame skirsnyje nustatytas pagalbos intensyvumas.

50.

Pagalbos schemų, pagal kurias skiriama pagalba, taikymo trukmė turi būti ne ilgesnė nei šių gairių galiojimo trukmė (2021–2030 m.).

4.   VERTINIMAS

51.

Be to, siekdama užtikrinti, kad konkurencijos iškraipymas būtų ribotas, Komisija gali reikalauti, kad tam tikros pagalbos schemos būtų vertinamos ex post. Vertinti reikės tas schemas, kurių iškraipomasis poveikis gali būti itin didelis, t. y. kuriomis gali būti labai apribota ar iškraipyta konkurencija, jei jų įgyvendinimas nebus laiku peržiūrėtas.

52.

Atsižvelgiant į tikslus ir siekiant išvengti neproporcingos naštos valstybėms narėms ir mažesniems pagalbos projektams, reikalaujama vertinti tik tas pagalbos schemas, kurių pagalbos biudžetai yra dideli, kurios turi naujoviškų bruožų ar kuriomis numatomi dideli rinkų, technologijų ar reglamentavimo pokyčiai. Vertinimą turi atlikti nuo pagalbą skiriančios institucijos nepriklausantis ekspertas, remdamasis Komisijos nustatyta bendra metodika. Vertinimas turi būti paviešintas. Valstybė narė privalo kartu su pagalbos schema pateikti vertinimo plano projektą, kuris bus neatsiejama Komisijos atliekamo schemos vertinimo dalis.

53.

Vertinimas turi būti pateikiamas Komisijai tinkamu laiku, kad ji galėtų įvertinti galimą pagalbos schemos galiojimo pratęsimą, ir bet kuriuo atveju – pasibaigus schemos galiojimui. Konkretus kiekvieno vertinimo mastas ir taisyklės ar reikalavimai bus nustatyti sprendime, kuriuo tvirtinama pagalbos schema. Rengiant vėlesnes pagalbos priemones, kurių tikslas panašus, turi būti atsižvelgiama į vertinimo rezultatus.

5.   ENERGIJOS VARTOJIMO AUDITAS IR VADYBOS SISTEMOS

54.

3.1 skirsnyje nurodytos pagalbos atveju valstybės narės įsipareigoja patikrinti, ar pagalbos gavėjas laikosi savo įsipareigojimo atlikti energijos vartojimo auditą, apibrėžtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES (16) 8 straipsnyje, – tai turi būti arba atskiras energijos vartojimo auditas, arba auditas pagal sertifikuotą energijos naudojimo vadybos sistemą ar aplinkosaugos vadybos sistemą, pavyzdžiui, ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) (17).

55.

Be to, valstybės narės įsipareigoja stebėti, ar pagalbos gavėjai, kuriems taikomas įpareigojimas atlikti energijos vartojimo auditą pagal Direktyvos 2012/27/ES 8 straipsnio 4 dalį, (a) įgyvendins audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, su sąlyga, kad atitinkamų investicijų atsipirkimo laikas neviršija 3 metų ir jų investicijų sąnaudos proporcingos, arba (b) sumažins vartojant elektros energiją išmetamo anglies dioksido rodiklį taip, kad bent 30 % jų suvartojamos elektros energijos būtų pagaminta iš anglies dioksido neišskiriančių šaltinių, arba (c) didelę, bent 50 %, pagalbos sumos dalį investuos į projektus, dėl kurių gerokai sumažėja įrenginio išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir kuris yra gerokai mažesnis už santykinius taršos rodiklius, taikomus nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje.

6.   SKAIDRUMAS

56.

Valstybės narės privalo užtikrinti, kad Komisijos skaidraus skyrimo modulyje (18) arba išsamioje valstybės pagalbos svetainėje nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu būtų skelbiama ši informacija: a) visas patvirtintos pagalbos schemos arba sprendimo dėl individualios pagalbos skyrimo ir įgyvendinimo nuostatų tekstas arba nuoroda į jį; b) pagalbą skiriančių institucijų pavadinimai; c) kiekvieno pagalbos gavėjo pavadinimas ir tapatybė, išskyrus verslo paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją tinkamai pagrįstais atvejais ir gavus Komisijos pritarimą pagal Komisijos komunikatą dėl profesinės paslapties valstybės pagalbos sprendimuose (19); d) pagalbos priemonė (20), pagalbos elementas ir, jeigu skiriasi, nominali pagalbos suma, išreikšta visa suma nacionaline valiuta (21), suteikta kiekvienam pagalbos gavėjui; e) pagalbos skyrimo diena (22) ir paskelbimo diena; f) įmonės rūšis (mažoji arba vidutinė įmonė / didelė įmonė); g) regionas, kuriame įsisteigęs pagalbos gavėjas (NUTS II arba žemesniu lygmeniu klasifikuojamas regionas); h) pagrindinis ekonomikos sektorius, kuriame pagalbos gavėjas vykdo veiklą (NACE grupės lygmeniu); i) pagalbos tikslas.

57.

Toks reikalavimas taikomas, jei skirtos individualios pagalbos suma yra didesnė nei 500 000 EUR.

58.

Tokia informacija turi būti skelbiama po to, kai priimamas sprendimas skirti pagalbą; ji turi būti saugoma bent 10 metų ir turi būti prieinama plačiajai visuomenei be apribojimų (23).

7.   ATASKAITŲ TEIKIMAS IR STEBĖSENA

59.

Remdamosi Tarybos reglamentu (ES) 2015/1589 (24) ir Komisijos reglamentu (EB) Nr. 794/2004 (25), valstybės narės turi pateikti Komisijai metines ataskaitas.

60.

Be tuose reglamentuose nustatyto reikalavimo, valstybių narių metinėse ataskaitose naudojant Komisijos pateiktą standartinę formą turi būti pateikta ši informacija: (a) pagalbos gavėjo pavadinimas ir jam priklausantys remiami įrenginiai; (b) sektorius (-iai), kuriame (-iuose) pagalbos gavėjas veikia (nurodoma NACE-4 kodu); (c) metai, už kuriuos skirta pagalba, ir metai, kuriais ta pagalba mokama; (d) kiekvieno remiamo įrenginio faktinė produkcija susijusiame sektoriuje; (e) kiekvieno remiamo įrenginio faktinis elektros energijos suvartojimas (jeigu bent dalis pagalbos skiriama taikant atsarginį elektros vartojimo efektyvumo santykinį rodiklį); (f) išankstinė ESL kaina, pagal kurią apskaičiuota kiekvienam pagalbos gavėjui skiriama pagalbos suma; (g) pagalbos intensyvumas; (h) išmetamo CO2 kiekio koeficientas.

61.

Valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų saugomi išsamūs duomenys apie visas su pagalbos skyrimu susijusias priemones. Į tokius duomenis turi būti įtraukta visa informacija, būtina siekiant nustatyti, ar įvykdytos sąlygos, susijusios su (jei taikoma) tinkamomis finansuoti išlaidomis ir didžiausiu leidžiamu pagalbos intensyvumu. Tie duomenys turi būti saugomi 10 metų nuo pagalbos skyrimo dienos ir pateikti Komisijai, jei ji to paprašo.

62.

Bet kuriais metais, kai 3.1 skirsnyje nurodytų pagalbos schemų biudžetas viršija 25 % pajamų, gautų apyvartinių taršos leidimų aukcione, atitinkama valstybė narė pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 6 dalį turi paskelbti ataskaitą, kurioje būtų nurodytos tos sumos viršijimo priežastys. Ataskaitoje, be kita ko, turi būti pateikiama informacija apie elektros energijos kainas dideliems pramoniniams vartotojams, kurie naudojasi schema, nedarant poveikio reikalavimams dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Ataskaitoje taip pat turi būti pateikiama informacija apie tai, ar buvo tinkamai apsvarstyta galimybė taikyti kitas priemones siekiant tvariai sumažinti netiesiogines su anglies dioksidu susijusias išlaidas vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.

63.

Elektros energijos gamintojai ir tinklo operatoriai, gaunantys pagalbą pagal 3.2 skirsnį, kasmet ne vėliau kaip vasario 28 d. turi pateikti atrinktų investicinių projektų įgyvendinimo ataskaitas, be kita ko, nurodyti nemokamai suteiktų apyvartinių taršos leidimų ir patirtų investicinių sąnaudų balansą bei remiamų investicijų rūšis.

8.   TAIKYMO LAIKOTARPIS IR PERSVARSTYMAS

64.

Šiomis gairėmis 2021 m. sausio 1 d. pakeičiamos 2012 m. birželio 5 d. paskelbtos Tam tikrų valstybės pagalbos priemonių, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema po 2012 m., gairės (26).

65.

Komisija šiose gairėse nustatytus principus taikys nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d.

66.

Komisija taikys šiose gairėse išdėstytus principus visoms pagalbos priemonėms, apie kurias pranešta ir dėl kurių ji turi priimti sprendimą, nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei apie projektus pranešta iki gairių paskelbimo. Neteisėta pagalba bus vertinama pagal pagalbos skyrimo dieną galiojusias taisykles laikantis Komisijos pranešimo dėl taisyklių, taikomų vertinant neteisėtą valstybės pagalbą, nustatymo (27).

67.

2025 m. Komisija šias gaires pritaikys prie atnaujintų elektros energijos vartojimo efektyvumo santykinių rodiklių, geografinių teritorijų ir išmetamo CO2 kiekio koeficientų. 2025 m. Komisija taip pat įvertins, ar yra papildomų duomenų, leidžiančių patobulinti III priede aprašytų išmetamo CO2 kiekio koeficientų apskaičiavimo metodiką, t. y. atsižvelgti į vis svarbesnį neutralizuoto poveikio klimatui technologijų vaidmenį nustatant kainas Sąjungos elektros energijos rinkose ir vertinimų, apie kuriuos Komisijai pranešta pagal 15 dalies (11) punktą, išvadas. Todėl valstybėms narėms gali tekti pritaikyti savo atitinkamas sistemas, kad jos atitiktų pritaikytas gaires.

68.

Komisija gali nuspręsti bet kuriuo metu peržiūrėti arba pritaikyti šias gaires, jei tai būtų reikalinga dėl priežasčių, susijusių su konkurencijos politika, arba siekiant atsižvelgti į kitas Sąjungos politikos sritis, tarptautinius įsipareigojimus ar svarbius rinkos pokyčius. Valstybėms narėms gali tekti pritaikyti savo atitinkamas sistemas, kad jos atitiktų pritaikytas gaires.

---

(1)  2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(2)  2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB siekiant ekonomiškai efektyviai dar labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir paskatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir Sprendimas (ES) 2015/1814 (OL L 76, 2018 3 19, p. 3).

(3)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final.

(4)  OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(5)  Žr. 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas.

(6)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“, COM(2020) 103 final.

(7)  Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL C 249, 2014 7 31, p. 1).

(8)  Šiuo klausimu žr. 1995 m. rugsėjo 13 d. Sprendimą TWD Textilwerke Deggendorf GmbH prieš Komisiją, sujungtos bylos T-244/93 ir T-486/93, ECLI:EU:T:1995:160, ir Komisijos pranešimą dėl veiksmingo Komisijos sprendimų, kuriais valstybėms narėms nurodoma susigrąžinti neteisėtą ir nesuderinamą valstybės pagalbą, įgyvendinimo (OL C 272, 2007 11 15, p. 4).

(9)  Žr., pavyzdžiui, Komisijos sprendimą SA.34385 – Bulgarija – Nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymas pagal Direktyvos 2003/87/EB 10c straipsnį mainais už investicijas į elektros energijos gamybos įrenginius ir energetikos infrastruktūrą (OL C 63, 2015 2 20, p. 1); Komisijos sprendimą SA.34674 – Lenkija – Nemokami leidimai elektros energijos gamintojams pagal Direktyvos 2003/87/EB 10c straipsnį (OL C 24, 2015 1 23, p. 1).

(10)  Pvz., 2023 m. skiriamos pagalbos atveju tai yra tam tikroje ES anglies dioksido biržoje 2022 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. buvusių 2023 m. gruodžio mėn. ESL uždarymo kainų paprastas vidurkis.

(11)  Šios gairės nelaikomos teisėkūros priemonėmis, todėl EEE jungtinis komitetas neturi jų įtraukti į EEE susitarimą. ELPA priežiūros institucija yra atsakinga už atitinkamų taisyklių, taikomų ELPA valstybėms, įskaitant CO2 koeficientų nustatymo metodiką, nustatymą.

(12)  PRODCOM sąrašas – Europos gavybos ir gamybos pramonės produktų sąrašas, https://ec.europa.eu/eurostat/ramon/nomenclatures/index.cfm?TargetUrl=LST_NOM&StrGroupCode=CLASSIFIC&StrLanguageCode=EN&IntFamilyCode=&TxtSearch=prodcom&IntCurrentPage=1.

(13)  2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/331, kuriuo nustatomos suderinto nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (OL L 59, 2019 2 27, p. 8).

(14)  COM(2012) 0209 final.

(15)  Kodas 12 15 0 pagal teisinį pagrindą, nustatytą 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 295/2008 dėl verslo struktūros statistikos (OL L 97, 2008 4 9, p. 13).

(16)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

(17)  Reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo (OL L 342, 2009 12 22, p. 1).

(18)  https://webgate.ec.europa.eu/competition/transparency/public?lang=lt

(19)  C(2003) 4582 (OL C 297, 2003 12 9, p. 6).

(20)  Dotacija / palūkanų normų subsidija; paskola / grąžintini avansai / kompensuojamoji subsidija; garantija; mokesčių lengvata arba atleidimas nuo mokesčių; rizikos finansai: kita (nurodykite). Jeigu pagalba teikiama taikant kelias pagalbos priemones, pagalbos suma turi būti nurodoma pagal priemonę.

(21)  Bendrasis subsidijos ekvivalentas. Veiklos pagalbos atveju gali būti nurodoma pagalbos suma vienam pagalbos gavėjui per metus.

(22)  Diena, kurią pagal galiojančią nacionalinę teisinę tvarką pagalbos gavėjui suteikiama juridinė teisė gauti pagalbą.

(23)  Ši informacija turi būti paskelbiama per 6 mėnesius nuo pagalbos suteikimo dienos. Valstybės narės privalės užtikrinti, kad neteisėtos pagalbos atveju ši informacija būtų paskelbta ex post per 6 mėnesius nuo Komisijos sprendimo datos. Informacija turi būti teikiama tokiu formatu, kuriuo naudojantis galima atlikti duomenų paiešką, juos gauti ir nesunkiai skelbti internete, pavyzdžiui, CSV arba XML formatu.

(24)  OL L 248, 2015 9 24, p. 9.

(25)  OL L 140, 2004 4 30, p. 1.

(26)  OL C 158, 2012 6 5, p. 4.

(27)  OL C 119, 2002 5 22, p. 22.

Euro kursas (1)

2020 m. rugsėjo 24 d.

(2020/C 317/05)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1645
JPY	Japonijos jena	122,73
DKK	Danijos krona	7,4425
GBP	Svaras sterlingas	0,91228
SEK	Švedijos krona	10,5793
CHF	Šveicarijos frankas	1,0772
ISK	Islandijos krona	161,80
NOK	Norvegijos krona	11,1023
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,015
HUF	Vengrijos forintas	364,45
PLN	Lenkijos zlotas	4,5293
RON	Rumunijos lėja	4,8755
TRY	Turkijos lira	8,8851
AUD	Australijos doleris	1,6539
CAD	Kanados doleris	1,5600
HKD	Honkongo doleris	9,0250
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7847
SGD	Singapūro doleris	1,6029
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 367,55
ZAR	Pietų Afrikos randas	19,8675
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,9527
HRK	Kroatijos kuna	7,5530
IDR	Indonezijos rupija	17 339,41
MYR	Malaizijos ringitas	4,8542
PHP	Filipinų pesas	56,547
RUB	Rusijos rublis	89,8713
THB	Tailando batas	36,821
BRL	Brazilijos realas	6,4935
MXN	Meksikos pesas	26,1062
INR	Indijos rupija	86,1145

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

Specialioji ataskaita Nr. 19/2020

„Europos pramonės skaitmeninimas: plataus užmojo iniciatyva, kurios sėkmė priklauso nuo nuolatinio ES, vyriausybių ir įmonių įsipareigojimo“

(2020/C 317/06)

Europos Audito Rūmai šiuo raštu jus informuoja, kad neseniai buvo paskelbta Specialioji ataskaita Nr. 19/2020 „Europos pramonės skaitmeninimas: plataus užmojo iniciatyva, kurios sėkmė priklauso nuo nuolatinio ES, vyriausybių ir įmonių įsipareigojimo.“

Ši ataskaita pateikta susipažinti arba parsisiųsti Europos Audito Rūmų interneto svetainėje http://eca.europa.eu.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(byla M.9928 – QuattroR / HGM / Burgo)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 317/07)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.9962 – Mylan / Aspen’s EU Thrombosis Business)

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 317/08)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

Produkto specifikacijos reikšmingo pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2020/C 317/09)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

PRODUKTO SU SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINE NUORODA SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PATVIRTINIMO PARAIŠKA

Pakeitimo patvirtinimo paraiška pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą

„STELVIO“ / „STILFSER“

ES Nr. PDO-IT-0255-AM02 – 2020 1 10

SKVN (X) SGN ( )

1.   Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas

Consorzio del Formaggio Stelvio, via Innsbruck, 43, 39 100 Bolzano, Italy

Tel. +474 570113; faks. +474 570177. Ši grupė atitinka 2017 m. lapkričio 28 d. ministro dekreto 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3.   Keičiama (-os) produkto specifikacijos dalis (-ys)

☐	Produkto pavadinimas

☒	Produkto aprašymas

☐	Geografinė vietovė

☐	Kilmės įrodymas

☒	Gamybos būdas

☐	Ryšys su geografine vietove

☐	Ženklinimas

☐	Kita [nurodyti]

4.   Pakeitimo (-ų) pobūdis

☒	Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą

☐	Produkto su registruota SKVN arba SGN, kurio bendrasis (arba lygiavertis) dokumentas nepaskelbtas, specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą

5.   Pakeitimai

Produkto aprašymas

Keičiamas produkto specifikacijos 5 straipsnis ir bendrojo dokumento 3.2 punktas įtraukiant specialiąsias porcijomis dalijamo produkto paruošimo taisykles.

Specifikacijos 5 straipsnio (Galutinio produkto savybės) ir bendrojo dokumento 3.2 punkto pabaigoje įterpiama ši pastraipa:

„Siekiant sumažinti gamybos atliekų kiekį, laikantis pirmiau išvardytų svorio ir aukščio reikalavimų, leidžiama gaminti ir kitos nei cilindro formos „Stelvio“ / „Stilfser“ sūrius, jei jie bus parduodami supakuoti (riekelėmis, kubeliais, tarkuoti).“

Taigi, keičiama produkto forma ir, jei sūris yra skirtas padalyti porcijomis, jis nebeturi būti cilindro formos. Toks sūris, skirtas žymėti SKVN, nuo pat gamybos pradžios (dedant į formas) turi būti identifikuojamas kaip dalijamas porcijomis ir negali būti parduodamas, pažymėtas SKVN, visas. Tokį sūrį galima parduoti tik supjaustytą ir supakuotą.

Suteikiama galimybė rinktis tinkamesnę produktui dalyti į porcijas formą, išvengiant techniniais ar kokybiniais kriterijais nepagrįsto produkto švaistymo. Taip optimizuojama pagal specifikacijos reikalavimus nokinto sūrio gamybos išeiga ir perdirbimo pajėgumas. Dėl šio pakeitimo „Stelvio“ / „Stilfser“ sūrių techninės ir kokybinės savybės nesikeičia.

Gamybos būdas

—	Keičiamas produkto specifikacijos 3 straipsnio 3.3.2 punktas ir bendrojo dokumento 3.3 punktas.

Atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotojo reglamento Nr. 664/2014 reikalavimus, dalies, kurioje aprašomi karvių pašarai, pabaigoje įterpiamas šis sakinys:

Šiuo pakeitimu pateikiamas išaiškinimas.

Šviežia žolė ir vietoje paruoštas pašaras, davinyje sudarantys lengvai virškinamos ląstelienos dalį, nulemia gamybai naudojamo pieno chemines, jutimines ir juslines savybes, todėl sudaro didelę pašarų davinio sausosios medžiagos dalį.

Į tradiciniu būdu kalnuose, kur grūdų ar aliejinių augalų auginimas nėra paplitęs, išaugintų pieninių karvių pašarų davinį būtina įtraukti koncentruotų pašarų ir ne nustatytoje vietovėje pagamintų pašarų. Būtina papildyti karvių pašaro davinį, kad jos gautų tinkamos maistinės vertės ir savybių pašarą ir būtų galima išvengti sveikatos problemų.

Šie pašarai labai greitai pasisavinami ir suteikia normaliai karvių atrajojimo funkcijai reikalingos greitai gaunamos energijos ir baltymų. Kadangi tokių pašarų vaidmuo apsiriboja fiziologinių funkcijų palaikymu, jie beveik neturi įtakos juslinėms pieno savybėms.

Todėl leidžiama naudoti kukurūzų silosą, dehidratuotus pašarus, miežius, rugius, kvietrugius, kviečius, avižas ir kukurūzus (jų produktus ir šalutinius produktus, o pirmųjų penkių – šiaudus). Taip pat galima naudoti aliejinių augalų sėklas, jų produktus ir šalutinius produktus: genetiškai nemodifikuotas sojas, rapsus, linus, išgliaudytas ar iš dalies išgliaudytas saulėgrąžas; džiovintas runkelių išspaudas, žlaugtą ir džiovintas išspaudas, runkelius, bulves, alaus mieles, melasą, saldžiąsias ceratonijas, pieno ir sūrio produktų miltelius, aminorūgštis ir vertingus baltymus, kurie nėra proteolizės produktai, augalinius riebalus.

Siūlomu pakeitimu siekiama patikslinti punkto, kuriame aprašomi pašarai, informaciją, jis neturi įtakos ryšiui su produkto kokybe.

—	Keičiamas produkto specifikacijos 4 straipsnio 4.2.1 punktas dėl žaliavos riebumo ir bendrojo dokumento 3.3 punktas.

Tekstas:

pakeičiamas taip:

Šiuo nedideliu pakeitimu pateikiamas labiau tikrovę atitinkantis pieno riebumo intervalas, atspindintis faktinį žaliavos riebumą (3,45–3,80 % vietoje didžiausios 3,60 % ribos) ir kitus nokintam sūriui taikomus reikalavimus.

—	Keičiamas produkto specifikacijos 4 straipsnio 4.2.5 punktas ir bendrojo dokumento 3.3 punktas, kuriuose nurodomas naudojamo šliužo fermento tipas.

Tekstas:

pakeičiamas taip:

Pagal šiuo metu galiojančią specifikaciją leidžiama naudoti tik veršelių šliužo fermentą. Dabar šis reikalavimas atrodo labai varžantis ir kliudo technikos pažangai, kuria jau nuo seno pasižymi gamybos vietovė ir kuri iki šiol aplenkdavo SKVN produkciją, nors tokie techniniai pokyčiai ir užtikrina reikiamas savybes ir leidžia tenkinti visus nokintam sūriui taikomus cheminius ir juslinius kriterijus.

Be to, atlikus šį pakeitimą tampa įmanoma patenkinti vis įvairesnius vartotojų norus.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„STELVIO“ / „STILFSER“

ES Nr. PDO-IT-0255-AM02 – 2020 1 10

SKVN (X) SGN ( )

1.   Pavadinimas (-ai)

„Stelvio“ / „Stilfser“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.3 klasė. Sūriai

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Paruoštas vartoti „Stelvio“ / „Stilfser“ sūris, kuris buvo nokintas ne trumpiau kaip šešiasdešimt dienų, yra cilindro formos su plokščiais arba beveik plokščiais šonais ir lygiu arba nežymiai įgaubtu padu. Sūrio matmenys: svoris – 8–10 kg, skersmuo – 34–38 cm, aukštis – 8–11 cm. Riebalų kiekis sausojoje medžiagoje ne mažesnis nei 50 %, o drėgnis neviršija 44 %. Žievė turi būti gelsvai oranžinės arba oranžinės su rudu atspalviu spalvos. Sūrio masė tolygi, lanksti ir elastinga. Ji yra blyškios šiaudų geltonumo spalvos, su nevienodomis mažomis arba vidutinio dydžio skylutėmis.

„Stelvio“ / „Stilfser“ sūris parduodamas galvomis arba supjaustytas, su konkrečia sūrio kilmę nurodančia etikete.

Siekiant sumažinti gamybos atliekų kiekį, laikantis pirmiau išvardytų svorio ir aukščio reikalavimų, leidžiama gaminti ir kitos nei cilindro formos sūrius, jei jie bus parduodami supakuoti (riekelėmis, kubeliais, tarkuoti).

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Vasaros ganymo ganyklose laikotarpiu karvės daugiausia šeriamos šviežia žole, o tvartuose – daugiausia šienu arba nustatytoje vietovėje pagamintu silosu (ne daugiau kaip 15 kg vienam galvijui).

Šviežia žolė ir vietoje paruoštas pašaras, davinyje sudarantys lengvai virškinamos ląstelienos dalį, nulemia gamybai naudojamo pieno chemines, jutimines ir juslines savybes, todėl sudaro didelę (ne mažesnę nei 50 %) pašarų davinio sausosios medžiagos dalį.

Į tradiciniu būdu kalnuose, kur grūdų ar aliejinių augalų auginimas nėra paplitęs, išaugintų pieninių karvių pašarų davinį būtina įtraukti koncentruotų pašarų ir ne nustatytoje vietovėje pagamintų pašarų. Būtina papildyti karvių pašaro davinį, kad jos gautų tinkamos maistinės vertės ir savybių pašarą ir būtų galima išvengti sveikatos problemų.

Šie pašarai labai greitai pasisavinami ir suteikia normaliai karvių atrajojimo funkcijai reikalingos greitai gaunamos energijos ir baltymų. Kadangi tokių pašarų vaidmuo apsiriboja fiziologinių funkcijų palaikymu, jie beveik neturi įtakos juslinėms pieno savybėms.

Todėl leidžiama naudoti kukurūzų silosą, dehidratuotus pašarus, miežius, rugius, kvietrugius, kviečius, avižas ir kukurūzus (jų produktus ir šalutinius produktus, o pirmųjų penkių – šiaudus). Taip pat galima naudoti aliejinių augalų sėklas, jų produktus ir šalutinius produktus: genetiškai nemodifikuotas sojas, rapsus, linus, išgliaudytas ar iš dalies išgliaudytas saulėgrąžas; džiovintas runkelių išspaudas, žlaugtą ir džiovintas išspaudas, runkelius, bulves, alaus mieles, melasą, saldžiąsias ceratonijas, pieno ir sūrio produktų miltelius, aminorūgštis ir vertingus baltymus, kurie nėra proteolizės produktai, augalinius riebalus.

Pašaras nei iš geografinės vietovės negali viršyti 50 % metinio sausosios medžiagos davinio.

„Stelvio“ / „Stilfser“ sūris gaminamas iš karvių pieno, gauto nustatytoje geografinėje vietovėje; šios karvės šeriamos pašarais, paruoštais toje pačioje geografinėje vietovėje; pašaruose esantis baltymų kiekis didesnis nei 3,10 %. Pienas gali būti šiek tiek nugriebiamas, kad jo riebumas būtų 3,45–3,80 %.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi specifikacijoje ir šiame dokumente nurodyti veiksmai – galvijų auginimas, karvių melžimas, pieno surinkimas ir perdirbimas, koaguliacija ir sūrio nokinimas – atliekami 4 punkte aprašytoje nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Sūrio galvos porcijomis pjaustomos tik po to, kai ant sūrio užklijuojamos jo kilmę nurodančios etiketės. „Stelvio“ / „Stilfser“ sūrį galima dalyti į porcijas ir už nustatytos geografinės vietovės ribų. Porcijomis parduodamas „Stelvio“ / „Stilfser“ sūris yra pažymėtas kilmę nurodančia etikete arba ant kiekvienos pakuotės užklijuota lipnia etikete ir (arba) įvyniotas į popierių, ant kurio iš anksto atspausdinta saugomos kilmės vietos nuoroda „Stelvio“ / „Stilfser“.

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Pardavinėjamos nepjaustytos „Stelvio“ / „Stilfser“ sūrio galvos yra su kilmę nurodančia etikete, kuri priklijuojama tik praėjus šešiasdešimties dienų sūrio brandinimo laikotarpiui, ir su partiją, gamybos datą ir gamintojo kodą nurodančiu antspaudu. Parduoti skirti produktai yra su konkrečia sūrio kilmę nurodančia etikete. Sūrio kilmę nurodančioje etiketėje raudonomis raidėmis įrašomi žodžiai „Stilfser-Stelvio“.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Visi galvijų auginimo, karvių melžimo, pieno surinkimo ir apdirbimo, koaguliacijos ir „Stelvio“ / „Stilfser“ sūrio nokinimo veiksmai atliekami nustatytoje geografinėje vietovėje, kurią sudaro šios Bolcano autonominės provincijos teritorijos: Val Venostos, Burgraviato, Salto-Šiljaro, Val Pusterijos, Vale Izarko apskritys, Bolcano komunos teritorija. Šios vietovės apima 84 komunų žemės ir administracines teritorijas.

5.   Ryšys su geografine vietove

„Stelvio“ / „Stilfser“ sūris, tradiciškai gaminamas produkto specifikacijos 4 punkte nurodytoje vietovėje, išsaugojo specifines Stelvijaus kalnų parke esančios Alpių aplinkos, kurioje vykdoma pagrindinė gamyba ir kuri produktui suteikė jo vardą, suformuotas savybes. Vienodos Alto Adidžės Alpių teritorijos klimato ir dirvožemio sąlygos turi įtakos gyvulių pašarui ir sūriui, kuris gaminamas iš šioje teritorijoje gaunamo pieno.

Kai kuriuose istoriniuose tekstuose aprašoma gaunamo pieno kokybę padedanti gerinti Alpių ganyklų žolė (marbl ir madaun). Nustatytos vietovės specifinės aplinkos ir klimato sąlygos susijusios su šios teritorijos kalnuotumu. Joje 500–2 000 metrų aukštyje nuo seno kūrėsi gyvulininkystės ūkiai (vad. masi), o vietos mikroflora darė įtaką sūrio nokinimui. Dėl šių ypatingų aplinkos veiksnių, kurie yra unikalūs ir kurių negalima atkurti kitur, ir dėl istorinių gamybos tradicijų pokyčių saugomos kilmės vietos nuorodos „Stelvio“ / „Stilfser“ sūriui būdingos konkrečios savybės, dėl kurių šio produkto gamyba laikoma ypatinga, nepriklausoma nuo kitų veiksnių ir visiškai susijusia su vietos sąlygomis.

Be 3.2 punkte aprašytų savybių, produktui būdingos šios konkrečios ir itin originalios bei ryškios savybės:

—	žievės spalva – gelsvai oranžinė arba oranžinė su rudu atspalviu,

—	skonis – aromatingas ir stiprus, kartais aštrokas,

—	riebalų kiekis sausojoje medžiagoje – 50 % arba daugiau.

Natūraliam sūrio nokinimui ir išskirtinėms jo juslinėms savybėms poveikį daro daugybė išskirtinių veiksnių: ganyklose auginami galvijai ėda šviežią žolę, o žiemą tvartuose – daugiausia nustatytoje vietovėje pagamintus pašarus ir silosą; sūrio gamybai naudojamas pienas gaunamas toje pačioje geografinėje vietovėje, kuriai būdingos konkrečios kalnų ir dirvožemio savybės; Alpių ganyklų žolė ir vietos mikroflora, sudaryta iš įvairių aerobinių bakterijų štamų, naudojamų gaminant sūrį, pasižymi išskirtinėmis savybėmis. Šie veiksniai labiausiai nulemia sūrio žievės spalvą ir produktui būdingą skonį bei kvapą. Be to, dėl galvijų pašarų sausosios medžiagos riebalų kiekis yra gana didelis.

Dėl visų šių priežasčių, kurios istoriniuose šaltiniuose minimos jau nuo vėlyvųjų viduramžių ir kurių svarbą sustiprino nusistovėjusi praktika bei tipinės vietos struktūros (visų pirma kalnų ūkiai masi), nepamirštant 1914 m. paskelbto produkto ir jo gamybos Stelvijaus sūrių gamykloje aprašo, visoje geografinėje vietovėje išsiplėtojo svarbi ūkinė veikla. Ši veikla reglamentuojama specifikacijos aprašu, kuriame nustatyti reikalavimai galvijų augintojams ir žaliavų perdirbėjams: tvarkyti registrus ir atitinkamus įrašus, naudoti visų atitinkamoje vietovėje veikiančių veiklos vykdytojų identifikavimo sistemą ir tvarkyti atitinkamus dokumentus, susijusius su žaliavų perdirbimu, gamyba ir nuorodos suteikimu.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335

arba

Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos interneto svetainėje (www.politicheagricole.it), ekrano dešinėje viršuje spustelėjus nuorodą „Prodotti DOP IGP“ (SKVN, SGN nuorodomis žymimi produktai), po to ekrano kairėje – „Prodotti DOP IGP STG“ (SKVN, SGN, GTG nuorodomis žymimi produktai) ir galiausiai – „Disciplinari di Produzione all’esame dell’UE“ (ES nagrinėjamos specifikacijos).

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2020/C 317/10)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„ČESKÝ MODRÝ MÁK“

ES Nr. PGI-CZ-02236 – 2016 11 3

SKVN ( ) SGN (X)

1.   Pavadinimas (-ai)

„Český modrý mák“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Čekija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.8 klasė. Kiti Sutarties I priede išvardyti produktai (prieskoniai ir kt.)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Saugoma geografine nuoroda „Český modrý mák“ žymimos vienmečių daržinių aguonų (Papaver somniferum L.) sėklos, atitinkančios šiame dokumente aptariamus produkto specifikacijoje nustatytus maisto produktui taikomus kokybės reikalavimus.

Saugoma geografine nuoroda „Český modrý mák“ žymimas produktas naudojamas maistui. Galutiniam vartotojui parduodamas produktas turi pasižymėti toliau nurodytomis savybėmis.

Fizinės ir juslinės savybės

Išvaizda – maždaug 1 mm ilgio inksto formos sėklos, kurių paviršius padengtas šešiakampiais įdubimais šiek tiek iškiliais kraštais, nepažeistos ligų, sveikos, sunokusios, tinkamos laikyti.

Spalva – nuo žydros iki melsvai pilkšvos.

Skonis – saldus, kiek karstelėjęs.

Aromatas – stiprus, būdingas „Český modrý mák“ aguonoms, subtilus ir malonus.

Konsistencija – nesulipusios sėklos.

Cheminių ir maistinių medžiagų vertės

Vidutinė maistinė 100 g „Český modrý mák“ vertė:

kalcis –1 402 mg,

varis – 2,2 mg,

riebalai – 45,8 g,

cinkas –10 mg,

niacinas – 0,99 mg,

magnis – 333 mg,

geležis – 9,50 mg,

vitaminas E – 4 mg,

natris – 21 mg,

tiaminas – 0,86 mg,

manganas – 2 mg,

fosforas – 854 mg,

vitaminas B6 – 0,55 mg,

kalis – 705 mg,

riboflavinas – 0,17 mg.

Bendras morfino, tebaino ir kodeino kiekis sėklų paviršiuje turi būti ne didesnis nei 25 mg/kg, o galvučių sausojoje medžiagoje – 0,8 %. Saugoma geografine nuoroda „Český modrý mák“ žymimas produktas jokiu būdu negali būti painiojamas su „opiumo aguonomis“, kurios auginamos farmacijos pramonės reikmėms.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

–

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Auginimas, derliaus nuėmimas ir džiovinimas

Produktas auginamas tinkamuose nustatytos geografinės vietovės sklypuose. Sėjama vėliausiai balandžio 20 d.

Sėklų derlius nuimamas mašinomis (dažniausiai tradicinės žemdirbystės ūkiuose) arba rankomis (paprastai ekologiniuose ūkiuose).

Aguonų sėklos ir stiebai džiovinami patalpose, kuriose įrengta aktyvi ventiliacija.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Produkto negalima maišyti su kitu, specifikacijos reikalavimų neatitinkančiu produktu.

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

–

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinės vietovės ribas nubrėžia:

—	pietvakariuose: Chebo baseinas, Čekijos masyvas, Šumavos kalnai, Blanskio masyvas ir Nove Hradų kalnų priekalnės,

—	pietuose: Tršebonio baseinas, Čekijos-Moravijos aukštuma, Dijės ir Moravos upės nuo Hodonyno miesto,

—	pietryčiuose: Baltųjų Karpatų saugomos vietovės vakarinė ir šiaurinė ribos,

—	rytuose: Beskidų kalnų saugomos vietovės vakarinė, šiaurinė ir pietvakarinė ribos,

—	vakaruose: Ohržės (Egerio) upės baseinas,

—	šiaurės vakaruose: Mosto, Elbės baseinas iki Dečyno,

—	šiaurėje: Ploučnicės ir Kamenicės upės, Lužicos kalnai, Libereco baseinas, pietiniai Krkonošės kalnų šlaitai, uolingi Broumovo kalnai ir Orlicės kalnų šlaitai,

šiaurės rytuose: Kralicky Snežnyko kalno priekalnės, Richlebų kalnų masyvas ir Zlate Horų aukštumos kalvos, Opavicės upė iki santakos su Opava, Opavos upė iki santakos su Odra (Oderiu), Odros upė iki santakos su Olše, Olšės upė iki santakos su Lomna ir Lomnos upė iki Beskidų kalnų saugomos vietovės.

5.   Ryšys su geografine vietove

Paraiška registruoti „Český modrý mák“ nuorodą grindžiama aguonų sėklų juslinėmis ir maistinėmis savybėmis, kurios išskiria šias sėklas iš kitų parduodamų aguonų sėklų ir yra susijusios su nustatyta geografine vietove.

Saugoma geografine nuoroda „Český modrý mák“ žymimas produktas pasižymi savitu aromatu ir skoniu. Kitų rūšių daržinių aguonų sėklos, ypač šviesios spalvos, yra blankaus skonio ir aromato ar visai be skonio ir aromato, o dėl labai plonos luobelės tokiose sėklose labai mažai ląstelienos ir lignino, taip pat kitų skonį lemiančių medžiagų. Tad „Český modrý mák“ aguonų sėklos yra savitomis juslinėmis savybėmis iš kitų aguonų sėklų išsiskiriantis produktas. Aguonų sėklose yra 40–60 % labai vertingo aliejaus (daugiausia sudaryto iš linolo rūgšties, taip pat oleino, palmitino, stearino ir linoleno rūgščių).

Unikalias saugoma geografine nuoroda „Český modrý mák“ žymimo produkto savybes lemia savitų regiono dirvožemių ir geografinės vietovės klimato sąlygų derinys, taip pat daugiau nei 150 metų aguonų auginimo šiomis sąlygomis tradicija. Nustatytą saugoma geografine nuoroda „Český modrý mák“ žymimo produkto auginimo vietovę sudaro visos šių tipų dirvožemio zonos, esančios ne aukščiau nei 700 m. Į nustatytą saugoma geografine nuoroda „Český modrý mák“ žymimo produkto auginimo vietovę patenka visos klimato zonos, esančios ne aukščiau nei 700 m. Aguonoms auginti tinkamiausi dirvožemiai būdingi 300–700 m aukštyje plytinčioms kiek kalvotoms vietovėms ir lygumoms. Jie yra runkelių ir miežių, bulvių ir kviečių ar miežių dirvožemių tipo (Vrbenský, 1960). Beveik visos Čekijos Respublikos klimato zonų žemėlapyje nurodytos klimato zonos atitinka nurodytus dirvožemio tipus.

a)   Dirvožemio tipai

kalkingasis išplautžemis, puveningasis kalkžemis, areninis pradžiažemis, salpžemis, smektitas, juodžemis, sąnašinis juodžemis, pilkžemiai, rudžemiai, išplautžemis, tipingas paprastasis rudžemis, daugiarūšis rudžemis, rūgštusis rudžemis, miškų rudžemis, eutrofinis rudžemis, karbonatingasis rudžemis, balkšvažemis, šlynžemis, durpžemis, trąšažemis.

b)   Klimatas pagal zonas

šiltas, sausas; šiltas, vidutiniškai sausas; šiltas, vidutiniškai drėgnas; vidutiniškai šiltas, sausas; vidutiniškai šiltas, vidutiniškai drėgnas; vidutiniškai šiltas (šiltas), labai drėgnas; vidutiniškai šiltas, drėgnas.

„Český modrý mák“ aguonų kokybė yra glaudžiai susijusi su klimato sąlygomis, ypač nuo kitų teritorijų labai besiskiriančiais temperatūros skirtumais ir per ištisus metus iškrentančiais krituliais. Šios klimato sąlygos kartu su nustatytoje vietovėje sutinkamais dirvožemio tipais yra lemiamas veiksnys. Labiausiai jūriniu klimatu laikomos klimato zonos išsiskiria žiemomis (pavasario pradžioje gausu drėgmės, o tai labai tinka sėjai), taip pat tuo, kad vasaros sausros netrukdo aguonoms augti, nes tuo metu, kai nokina sėklas, šie augalai yra jautrūs drėgmei. Vandens stygius yra itin svarbus ribojantysis veiksnys auginant aguonas. „Český modrý mák“ aguonoms reikalingas rupus, tinkamai vandeniu aprūpinamas dirvožemis. Vietovės dirvožemiai joms itin tinka, nes sėti galima į šaltą dirvą, kuri išlieka drėgna dėl likusio nuo žiemos, taip pat susikondensuojančio dirvos paviršiuje vandens ir drėgno oro. Klimato zonų saulėtumas ir šiluma sudaro labai palankias sąlygas aguonoms augti: saulė ir šiluma būtinos augalams žydint ir bręstant galvutėms, be to, paspartina žydėjimą ir brendimo procesą. Šilumos poreikis augalui augant kinta ir tik Čekijos klimato zonos jį tenkina geriausiai. Iš tiesų pernelyg karštas klimatas trukdo formuotis riebalams ir dėl netinkamo riebalų ir baltymų santykio padidėja morfino pirmtakų baltymų kiekis.

Saugoma geografine nuoroda „Český modrý mák“ žymimos aguonos yra aliejinės, išsiskiriančios mažu alkaloidų kiekiu, taip pat gerokai mažesniais morfino ir tebaino kiekiais, kaip patvirtina produkto juslinės savybės (skonis ir kvapas). Jau ilgai Čekijos Respublikoje atliekami laboratoriniai tyrimai leidžia teigti, kad saugoma geografine nuoroda „Český modrý mák“ žymimo produkto morfino kiekis yra mažesnis už vietos teisės aktuose nustatytą ribą. Šis produktas taip pat pasižymi labai mažais kitų alkaloidų kiekiais. Kitas aguonų sėklas būtina apdoroti, kad tiktų maistui, nes jose, pavyzdžiui, gali būti daugiau nei 10 kartų daugiau morfino. O apdorojimas (sėklų plovimas, terminis stabilizavimas) keičia tų aguonų veislių sėklų kokybę ir juslines savybes (skonį ir kvapą). Saugoma geografine nuoroda „Český modrý mák“ žymimas produktas savo juslines savybes įgyja natūraliai geografinėje vietovėje, iš kurios yra kilęs, ir jo nereikia apdoroti.

Saugoma geografine nuoroda „Český modrý mák“ žymimas produktas pasižymi naudingomis maistinėmis savybėmis, jame daug maistinių medžiagų. Produkte daug kalcio (600 kartų daugiau nei miltuose, 9 kartus daugiau nei graikinių riešutų branduoliuose), vitamino E, pantoteno rūgšties, niacino, tiamino ir mineralų (vario, cinko, magnio, geležies).

Į šiaurę nutolusi platuma ir idealus aukštis taip pat padeda formuotis didesniam nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios yra ne tokios klampios ir linkusios oksiduotis, kiekiui ir geresnėms maistinėms savybėms. Šiuos teiginius patvirtina atlikti riebalų rūgščių ir jų esterių tyrimai ir bandymų rezultatai (Steinbach M., Lazarovici M., Ille C., et al. Rev Tomaine Med Ing1, 451, 1964; Vereschagin A. G., Biochimija 27, 1866, 1962). Aptariamoje klimato zonoje auginamame produkte yra nemažai linolo ir linoleno rūgščių. Šie duomenys dar kartą patvirtina saugoma geografine nuoroda „Český modrý mák“ žymimo produkto savitumą, kurį lemia dėl geografinės kilmės įgytos ypatingos savybės (Zehnálek P., Mák – stále nedoceněný, 4, Výživa a potraviny 5/2016).

„Český modrý mák“ aguonų sėklos dėl kokybinių savybių labai vertinamos daugelyje šalių. Geriausiai tai įrodo faktas, kad daugiau nei 85 % „Český modrý mák“ produkcijos yra eksportuojama. Tai didelę paklausą turintis maisto produktas, ypač šalyse, kuriose aguonos naudojamos konditerijai.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://isdv.upv.cz/webapp/resdb.print_detail.det?pspis=OP/263

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.