Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai

(2020/C 304/01)

Paskutinis leidinys

OL C 297, 2020 9 7

Skelbti leidiniai

OL C 287, 2020 8 31

OL C 279, 2020 8 24

OL C 271, 2020 8 17

OL C 262, 2020 8 10

OL C 255, 2020 8 3

OL C 247, 2020 7 27

Šiuos tekstus galite rasti

EUR-Lex: http://eur-lex.europa.eu

2020 m. vasario 26 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) nutartis byloje (Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD) (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) PAGE International Lda / Autoridade Tributária e Aduaneira

(Byla C-630/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Apmokestinimas - Pridėtinės vertės mokestis (PVM) - Perkant sumokėto mokesčio atskaita - Direktyva 2006/112/EB - 168 ir 176 straipsniai - Teisės į atskaitą apribojimas - Maitinimo paslaugų įsigijimas - „Standstill“ išlyga - Įstojimas į Europos Sąjungą)

(2020/C 304/02)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD)

Šalys

Ieškovė: PAGE International Lda

Atsakovė: Autoridade Tributária e Aduaneira

Rezoliucinė dalis

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 168 straipsnio a punktas ir 176 straipsnis turi būti aiškinami kaip nedraudžiantys nacionalinės teisės aktų, kurie po atitinkamos valstybės narės įstojimo į Europos Sąjungą susiaurino išlaidų, kurioms netaikoma teisė į pridėtinės vertės mokesčio ataskaitą, kategoriją ir tam tikromis sąlygomis leido iš dalies atskaityti pridėtinės vertės mokestį, kuriuo apmokestinamos tokios išlaidos, be kita ko susijusios su maitinimu, net jeigu apmokestinamasis asmuo patvirtina, kad visos tos išlaidos priskiriamos jo apmokestinamajai ekonominei veiklai.

---

(1)  OL C 389, 2019 11 11.

2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) nutartis bylose (Rechtbank van eerste aanleg te Antwerpen (Belgija) prašymai priimti prejudicinį sprendimą) Federale Overheidsdienst Financiën, Openbaar Ministerie / Metalen Galler NV (C-632/19 ir C-633/19), LW-Idee GmbH (C-632/19 ir C-633/19), KGH Belgium NV (C-632/19), Vollers Belgium NV (C-633/19)

(Sujungtos bylos C-632/19 ir C-633/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 53 straipsnio 2 dalis ir 94 straipsnis - Dempingas - Kinijos kilmės geležinių arba plieninių tvirtinimo detalių importas - Reglamentas (EB) Nr. 91/2009 - Galiojimas ir aiškinimas - Pakankamos informacijos apie pagrindinės bylos faktines aplinkybes ir priežasčių, pateisinančių būtinybę atsakyti į prejudicinius klausimus, nenurodymas - Akivaizdus nepriimtinumas)

(2020/C 304/03)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank van eerste aanleg te Antwerpen

Šalys

Ieškovės: Federale Overheidsdienst Financiën, Openbaar Ministerie

Atsakovės: Metalen Galler NV (C-632/19 ir C-633/19), LW-Idee GmbH (C-632/19 ir C-633/19), KGH Belgium NV (C-632/19), Vollers Belgium NV (C-633/19),

Rezoliucinė dalis

Rechtbank van eerste aanleg te Antwerpen (Antverpeno pirmosios instancijos teismas, Belgija), 2019 m. kovo 27 d. nutartimis pateikti prašymai priimti prejudicinį sprendimą yra akivaizdžiai nepriimtini.

---

(1)  OL C 399, 2019 11 25.

2019 m. lapkričio 16 d. Karolina Romańska – Kuć pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. rugsėjo 6 d. Bendrojo Teismo priimtos nutarties byloje T-212/18 Romańska / Frontex

(Byla C-839/19)

(2020/C 304/04)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Apeliantė: Karolina Romańska – Kuć, atstovaujama advokatės A. Tetkowska

Kita proceso šalis: Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra.

2020 m. sausio 31 d. nutartimi byla išbraukta iš [Teisingumo Teismo] registro.

2020 m. vasario 19 d.Currency One S.A. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. gruodžio 19 d. Bendrojo Teismo priimto sprendimo byloje T-501/18 Currency One / EUIPO – Currency One / EUIPO – Cinkciarz.pl

(Byla C-101/20 P)

(2020/C 304/05)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Apeliantė: Currency One S.A., atstovaujama advokato P. Szmidt

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, Cinkciarz.pl sp. z o.o.

2020 m. gegužės 28 d. Teisingumo Teismo (prašymus priimti apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija) nutartimi apeliacinis skundas nebuvo priimtas.

2020 m. gegužės 11 d.Sąd Rejonowy dla Warszawy-Woli w Warszawie (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje MN, DN, JN, ZN / X Bank S.A.

(Byla C-198/20)

(2020/C 304/06)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Rejonowy dla Warszawy-Woli w Warszawie

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: MN, DN, JN, ZN

Atsakovas: X Bank S.A.

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (1) 2 straipsnio b punktas, 3 straipsnio 1 ir 2 dalys, 4 straipsnis ir konstatuojamosios dalys: — kadangi ir žodžiu, ir raštu sudaromos sutartys turi vienodai apsaugoti vartotoją, nepriklausomai nuo to, ar raštu sudaromų sutarčių atveju jų sąlygos išdėstomos viename ar keliuose dokumentuose; — kadangi pasirinktų bendrų kriterijų pagrindu vertinant sąlygų nesąžiningumą, ypač kai vykdomas viešasis pardavimas ar tiekimas, ir taip, atsižvelgiant į vartotojų solidarumą, suteikiant kolektyvines paslaugas, privalu iš viso įvertinti ir įvairius susijusius interesus; kadangi tai yra laikoma sąžiningumo reikalavimu; kadangi vertinant sąžiningumą ypač reikia atsižvelgti į šalių derybinių pozicijų tvirtumą, į tai, ar vartotojas buvo paskatintas sutikti su sąlyga ir ar prekės arba paslaugos buvo parduotos arba suteiktos pagal specialų vartotojo užsakymą; kadangi pardavėjas ar tiekėjas gali patenkinti sąžiningumo reikalavimą, kai jis dorai ir teisingai veikia kitos šalies atžvilgiu, į kurios teisėtus interesus jis turi atsižvelgti; — kadangi sutartys turi būti rašomos aiškia, suprantama kalba ir vartotojui faktiškai turi būti suteikiama galimybė išnagrinėti visas sąlygas, o kilus abejonėms turi būti interpretuojama vartotojo naudai; atsižvelgiant į 2015 m. rugsėjo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Horațiu Ovidiu Costea / SC Volksbank România SA (C-110/14, ECLI:EU:C:2015:538) 16 ir 21 punktus ir 2015 m. balandžio 23 d. generalinio advokato Pedro Cruz Villalón išvados (ECLI:EU:C:2015:271) 20 ir 26–33 punktus, turėtų būti aiškinami taip, kad Direktyva 93/13 suteikiama vartotojų apsauga taikoma visiems vartotojams? Ar, kaip siūloma 2014 m. balandžio 30 d. Teisingumo Teismo sprendimo Árpád Kásler, Hajnalka Káslerné Rábai / OTP Jelzálogbank Zrt (ECLI:EU:C:2014:282) 74 punkte, vartotojo apsauga taikoma tik vidutiniam, pakankamai informuotam ir protingai pastabiam bei nuovokiam vartotojui? Kitaip tariant, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali nustatyti kiekvieno vartotojo sudarytos sutarties sąlygų nesąžiningumą, ar jis gali nustatyti tik sutarties, sudarytos vartotojo, kuris gali būti laikomas vidutiniu, pakankamai informuotu ir protingai pastabiu bei nuovokiu, sąlygų nesąžiningumą?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta taip, kad pagal Direktyvą 93/13 vartotojo apsauga taikoma ne visiems vartotojams, o tik vidutiniam, pakankamai informuotam ir protingai pastabiam bei nuovokiam vartotojui, ar vidutiniu, pakankamai informuotu ir protingai pastabiu bei nuovokiu vartotoju gali būti laikomas vartotojas, kuris prieš sudarydamas 150 000 PLN hipotekinės paskolos, indeksuojamos užsienio valiuta, sutartį 30 metų laikotarpiui jos neperskaitė? Ar tokiam vartotojui gali būti suteikta apsauga pagal Direktyvą 93/13?

3.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta taip, kad pagal Direktyvą 93/13 vartotojų apsauga taikoma ne visiems vartotojams, o tik vidutiniam, pakankamai informuotam ir protingai pastabiam bei nuovokiam vartotojui, ar vidutiniu, pakankamai informuotu ir protingai pastabiu bei nuovokiu vartotoju gali būti laikomas vartotojas, kuris nors ir perskaitė 150 000 PLN dydžio hipotekinės paskolos, indeksuojamos užsienio valiuta, sutarties, sudaromos 30 metų laikotarpiui, projektą, tačiau jos iki galo nesuprato ir nesistengė suprasti sutarties reikšmės prieš ją sudarydamas, visų pirma nesikreipė į kitą sutarties šalį, tai yra banką, su prašymu išaiškinti sutarties ir jos konkrečių nuostatų reikšmę? Ar tokiam vartotojui gali būti suteikta apsauga pagal Direktyvą 93/13?

---

(1)  OL L 95, 1993; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288–293.

2020 m. gegužės 12 d. Claudio Necci pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. kovo 25 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-129/19 Necci / Komisija

(Byla C-202/20 P)

(2020/C 304/07)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: Claudio Necci, atstovaujamas advokatų S. Orlandi, T. Martin

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba

Apelianto reikalavimai

Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti 2020 m. kovo 25 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį byloje Necci / Komisija (T-129/19),

—	grąžinti bylą nagrinėti Europos Sąjungos Bendrajam Teismui,

—	atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantas prašo panaikinti 2020 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą byloje T-129/19, kuria Europos Sąjungos Bendrasis Teismas atmetė jo ieškinį dėl panaikinimo kaip nepriimtiną ir nurodė padengti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas remiasi trimis pagrindais:

Pirmasis pagrindas pateiktas dėl ginčo dalyko iškraipymo, nes Europos Sąjungos Bendrasis Teismas nusprendė, kad 2011 m. liepos 18 d. sprendimas priimtas apelianto nenaudai.

Antrasis pagrindas pateiktas dėl jo teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimo, nes atsižvelgiant į tai, kad jo ieškinys nepriimtinas, apeliantas neturi jokios teisių gynimo priemonės, leidžiančios ginčyti tai, kad jis visiškai neapdraustas socialiniu draudimu, nepaisant to, kad visą gyvenimą dirbo.

Trečiasis pagrindas pateiktas dėl vienos teisės sistemos taikymo principo pažeidimo, nes Europos Sąjungos Bendrasis Teismas nusprendė, kad visišką socialinio draudimo netekimą Italijoje po pervedimo „lemia atitinkamos nacionalinės teisės normos, neturinčios jokio poveikio, kiek tai susiję su situacija pagal bendrąją sveikatos draudimo sistemą (RCAM).

2020 m. gegužės 12 d.Sąd Rejonowy dla Warszawy-Woli w Warszawie (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje M.P., B.P. / A., vykdantis veiklą per „A.“ S.A.

(Byla C-212/20)

(2020/C 304/08)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Rejonowy dla Warszawy-Woli w Warszawie

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: M.P., B.P.

Atsakovas: A, vykdantis veiklą per „A.“ S.A.

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar, atsižvelgiant į 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB (1) dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnį ir konstatuojamąsias dalis, kuriose nustatyta pareiga sudaryti sutartį aiškia ir suprantama kalba ir būtinybė interpretuoti abejones vartotojo naudai, sutarties sąlyga, pagal kurią paskolos, indeksuojamos užsienio valiuta, sutartyje nustatomas užsienio valiutos pirkimo ir pardavimo kursas, turi būti suformuluota vienareikšmiškai, t. y. taip, kad paskolos gavėjas vartotojas galėtų pats nustatyti tos dienos kursą, ar, atsižvelgiant į sutarties pobūdį, apie kurį kalbama tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje, ilgą sutarties galiojimo laiką (kelis dešimtmečius) ir į tai, kad užsienio valiutos kaina nuolat (bet kuriuo metu) kinta, galima sutarties sąlygą formuluoti bendriau, o būtent – kad ji būtų susijusi su užsienio valiutos rinkos kaina, ir nesusidarytų ryškus neatitikimas tarp šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai, kaip tai suprantama pagal direktyvos 3 straipsnio 1 dalį?

2.

Jeigu į pirmąjį [klausimą] būtų atsakyta teigiamai, ar, atsižvelgiant į 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 5 straipsnį ir konstatuojamąsias dalis, sutarties sąlygą dėl paskolos davėjo (banko) atliekamo užsienio valiutos pirkimo ir pardavimo kurso nustatymo galima aiškinti taip, kad abejonės dėl sutarties nuostatų būtų sprendžiamos vartotojo naudai ir būtų laikoma, jog pagal sutartį užsienio valiutos pirkimo ir pardavimo kursas nustatomas ne savavališkai, bet atsižvelgiant į rinkos kainą, ypač jei abi šalys vienodai suprato sutarties sąlygas dėl užsienio valiutos pirkimo ir pardavimo kurso nustatymo, o paskolos gavėjas vartotojas nebuvo suinteresuotas ginčijama sutarties sąlyga jos sudarymo ir vykdymo metu, be to, nesusipažino su sutarties turiniu jos sudarymo ir viso galiojimo metu?

---

(1)  OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288.

2020 m. gegužės 12 d.Sąd Rejonowy dla Warszawy-Woli w Warszawie (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje G.W., E.S. /„A.“ Towarzystwu Ubezpieczeń na Życie S.A.

(Byla C-213/20)

(2020/C 304/09)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Rejonowy dla Warszawy-Woli w Warszawie

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: G.W., E.S.

Atsakovas: „A.“ Towarzystwu Ubezpieczeń na Życie S.A.

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir tarybos Direktyvos 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo (1) 36 straipsnio 1 dalį ir III priedo A dalies 12 punktą reikia aiškinti taip, kad juose nurodytą informaciją taip pat privaloma pateikti apdraustajam, jei jis kartu nėra draudėjas ir veikia kaip vartotojas, prisijungiantis prie grupinio gyvybės ir išgyvenimo iki tam tikro amžiaus draudimo su draudimo kapitalo fondu sutarties, sudarytos tarp draudimo bendrovės ir draudėjo įmonės, ir faktinis lėšų, kurios mokamos kaip draudimo įmokos, investuotojas?

2.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Direktyvos 2002/83/EB 36 straipsnio 1 dalį ir III priedo A dalies 11 ir 12 punktus reikia aiškinti taip, kad esant tokiems teisiniams santykiams, kaip nurodyta pirmajame klausime, pareiga informuoti apie kapitalo turto, susijusio su draudimo kapitalo fondu, pobūdį taip pat reiškia, kad apdraustas vartotojas turėtų būti išsamiai ir suprantamai informuojamas apie visas su investavimu į kapitalo fondo turtą (pavyzdžiui, struktūrizuotas obligacijas arba išvestines priemones) susijusias rizikas, jų pobūdį ir mastą, ar pakanka, kaip apibrėžta minėtoje nuostatoje, pateikti apdraustam vartotojui tik pagrindinę informaciją apie pagrindines rizikos, susijusios su lėšų investavimu per draudimo kapitalo fondą, rūšis?

3.

Ar Direktyvos 2002/83/EB 36 straipsnio 1 dalį ir III priedo A dalies 11 ir 12 punktus reikia aiškinti taip, kad esant tokiems teisiniams santykiams, kaip nurodyta pirmajame ir antrajame klausimuose, taikoma pareiga informuoti vartotoją, kuris prisijungia prie gyvybės draudimo sutarties kaip apdraustasis, apie visas investavimo rizikas ir su jomis susijusias sąlygas, apie kurias draudiką informavo turto (struktūrizuotų obligacijų arba išvestinių priemonių), sudarančio draudimo kapitalo fondą, emitentas?

4.

Jeigu į ankstesnius klausimus būtų atsakyta teigiamai, ar Direktyvos 2002/83/EB 36 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad vartotojas, prisijungiantis kaip apdraustasis prie grupinio gyvybės ir išgyvenimo iki nustatyto amžiaus draudimo sutarties su draudimo kapitalo fondu, turi gauti informaciją apie kapitalo turto pobūdį ir su investavimu į tokį turtą susijusias rizikas prieš sudarydamas sutartį pagal atskirą ikisutartinę procedūrą, taigi ar šiai nuostatai neprieštarauja tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip Ustawa o działalności ubezpieczeniowej z dnia 22 maja 2003 r. (2003 m. gegužės 22 d. Draudimo veiklos įstatymas) 13 straipsnio 4 dalis, pagal kurią pakanka, kad ši informacija būtų atskleista tik draudimo sutarties turinyje ir jos sudarymo metu, o informacijos gavimo momentas prisijungimo prie sutarties procedūroje nėra vienareikšmiškai ir aiškiai nustatytas ir atskirtas?

5.

Jeigu į pirmąjį–trečiąjį klausimus būtų atsakyta teigiamai, ar Direktyvos 2002/83/EB 36 straipsnio 1 dalį ir III priedo A dalies 11 ir 12 punktus taip pat reikia aiškinti taip, kad tinkamas juose nustatytos pareigos pateikti informaciją įgyvendinimas turi būti laikomas esminiu grupinio gyvybės ir išgyvenimo iki nustatyto amžiaus draudimo sutarties su draudimo kapitalo fondu elementu ir, jei būtų nustatyta, kad ši pareiga nebuvo tinkamai įgyvendinta, vartotojui gali būti suteikta teisė reikalauti grąžinti visas sumokėtas draudimo įmokas dėl galimo sutarties panaikinimo ar jos pradinio negaliojimo arba dėl galimo individualaus pareiškimo dėl prisijungimo prie tokios sutarties panaikinimo ar negaliojimo?

---

(1)  OL L 345, 2002, p. 1.

2020 m. gegužės 26 d.Landesverwaltungsgericht Steiermark (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje LM

(Byla C-219/20)

(2020/C 304/10)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landesverwaltungsgericht Steiermark

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: LM

Atsakovė: Bezirkshauptmannschaft Hartberg-Fürstenfeld

dalyvaujant: Österreichische Gesundheitskasse

Kompetenzzentrum LSDB

Prejudicinis klausimas

Ar EŽTK 6 straipsnis, Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis ir 47 straipsnio antra pastraipa turi būti aiškinami taip, kad jiems prieštarauja nacionalinės teisės norma, kurioje numatyta, kad dėl su aplaidumu susijusio pažeidimo pradėtoje administracinėje baudžiamojoje byloje privaloma tvarka yra taikytinas penkerių metų senaties terminas?

2020 m. birželio 3 d.Verwaltungsgerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje MT / Landespolizeidirektion Steiermark

(Byla C-231/20)

(2020/C 304/11)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: MT

Atsakovė: Landespolizeidirektion Steiermark

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar baudžiamojoje byloje, vedamoje siekiant apginti monopolio taisykles, nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į laisvę teikti paslaugas, turi įvertinti taikytiną normą, kurioje reglamentuojama baudžiamoji sankcija, tuo atveju, kai jau yra anksčiau įvertinęs monopolio taisykles pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nustatytus reikalavimus ir pripažinęs, kad monopolio taisyklės yra pagrįstos?

2.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: 2.a) Ar SESV 56 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama nacionalinės teisės norma, kurioje numatyta, kad jeigu asmuo, kaip verslininkas, suteikia galimybę lošti pagal Glücksspielgesetz draudžiamas loterijas, jam privaloma skirti baudą už kiekvieną lošimo automatą, netaikant jokios skirtų baudų sumos absoliučios viršutinės ribos? 2.b) Ar SESV 56 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama nacionalinės teisės norma, kurioje numatyta, kad jeigu asmuo, kaip verslininkas, suteikia galimybę lošti pagal Glücksspielgesetz draudžiamas loterijas, jam privaloma skirti minimalią 3 000,00 EUR dydžio baudą už kiekvieną lošimo automatą? 2.c) Ar SESV 56 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama nacionalinės teisės norma, kurioje numatyta, kad jeigu asmuo, kaip verslininkas, suteikia galimybę lošti pagal Glücksspielgesetz draudžiamas loterijas, jam skiriama pakaitinė laisvės atėmimo bausmė už kiekvieną lošimo automatą, netaikant jokios skirtų pakaitinių laisvės atėmimo bausmių sumos absoliučios viršutinės ribos? 2.d) Ar SESV 56 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama nacionalinės teisės norma, kurioje numatyta, kad jeigu asmeniui, kuris kaip verslininkas sudarė galimybę lošti pagal Glücksspielgesetz draudžiamas loterijas, už tai skiriama sankcija, jam nustatoma padengtina baudžiamojo proceso išlaidų dalis, siekianti 10 % skirtų baudų?

3.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai: 3.a) Ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Pagrindinių teisių chartija) 49 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinės teisės norma, kurioje numatyta, kad jeigu asmuo, kaip verslininkas, suteikia galimybę lošti pagal Glücksspielgesetz draudžiamas loterijas, jam privaloma skirti baudą už kiekvieną lošimo automatą, netaikant jokios skirtų baudų sumos absoliučios viršutinės ribos? 3.b) Ar Pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinės teisės norma, kurioje numatyta, kad jeigu asmuo, kaip verslininkas, suteikia galimybę lošti pagal Glücksspielgesetz draudžiamas loterijas, jam privaloma skirti minimalią 3 000,00 EUR dydžio baudą už kiekvieną lošimo automatą? 3.c) Ar Pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinės teisės norma, kurioje numatyta, kad jeigu asmuo, kaip verslininkas, suteikia galimybę lošti pagal Glücksspielgesetz draudžiamas loterijas, jam skiriama pakaitinė laisvės atėmimo bausmė už kiekvieną lošimo automatą, netaikant jokios skirtų pakaitinių laisvės atėmimo bausmių sumos absoliučios viršutinės ribos? 3.d) Ar Pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinės teisės norma, kurioje numatyta, kad jeigu asmeniui, kuris kaip verslininkas sudarė galimybę lošti pagal Glücksspielgesetz draudžiamas loterijas, už tai skiriama sankcija, jam nustatoma padengtina baudžiamojo proceso išlaidų dalis, siekianti 10 % skirtų baudų?

2020 m. liepos 7 d.Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje BUND Naturschutz in Bayern e.V. / Landkreis Rosenheim

(Byla C-300/20)

(2020/C 304/12)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverwaltungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja ir kasatorė: BUND Naturschutz in Bayern e.V.

Atsakovė ir kita kasacinio proceso šalis: Landkreis Rosenheim

dalyvaujant: Landesanwaltschaft Bayern, atstovaujančiai federaliniams interesams Bundesverwaltungsgericht

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (1) 3 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad tolesnio projektų, išvardytų Direktyvos 2011/92/ES (PAV direktyva) (2) I ir II prieduose, vystymo pagrindai nustatomi jau tuomet, kai nutarime dėl gamtos ir kraštovaizdžio apsaugos nurodomi bendri draudimo kriterijai, kurie apima netaikymo galimybę ir leidimo reikalavimus, tačiau neturi konkrečios sąsajos su PAV direktyvos prieduose išvardytais projektais?

2.

Ar Direktyvos 2001/42/EB 3 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad planai ir programos buvo parengti žemės ūkio, miškininkystės, žemės naudojimo ir kitose srityse, kai jais siekiama nustatyti orientacinius pagrindus būtent vienai ar kelioms iš šių sričių? Ar pakanka to, kad dėl gamtos ir kraštovaizdžio apsaugos nustatomi bendri draudimo kriterijai ir leidimo reikalavimai, kurie turi būti tikrinami pagal daugybės projektų ir naudojimo sričių patvirtinimo procedūrą ir gali netiesiogiai („automatiškai“) daryti poveikį vienai arba kelioms iš šių sričių?

3.

Ar Direktyvos 2001/42/EB 3 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad planais ir programomis nustatomi tolesnio projektų vystymo pagrindai, kai gamtos ir kraštovaizdžio apsaugai skirtame nutarime nurodomi bendri draudimo kriterijai ir leidimo reikalavimai dėl daugybės abstrakčiai apibūdintų projektų ir priemonių saugomoje teritorijoje, tačiau nėra konkrečios sąsajos su konkrečiais projektais, nes priimant nutarimą nebuvo nei numatoma, nei ketinama įgyvendinti konkrečius projektus?

---

(1)  OL L 197, 2001, p. 30; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 157.

(2)  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012, p. 1).

2020 m. liepos 9 d.Administratīvā apgabaltiesa (Latvija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje SIA Visma Enterprise / Konkurences padome

(Byla C-306/20)

(2020/C 304/13)

Proceso kalba: latvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Administratīvā apgabaltiesa

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: SIA Visma Enterprise

Kita proceso šalis: Konkurences padome

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar šioje byloje nagrinėjamas gamintojo ir platintojų susitarimas (pagal kurį 6 (šešis) mėnesius nuo galimo sandorio įregistravimo platintojui, kuris galimą sandorį įregistravo anksčiausiai, suteikiama pirmenybė vykdyti pardavimo procesą su atitinkamu galutiniu vartotoju, nebent šis vartotojas tam paprieštarauja), remiantis teisingu Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo aiškinimu gali būti laikomas bendrovių susitarimu, kurio tikslas yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas, kaip tai suprantama pagal [SESV] 101 straipsnio 1 dalį?

2.	Ar šioje byloje nagrinėjamas gamintojo ir platintojų susitarimas, aiškinamas remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis, turi požymių, leidžiančių įvertinti, ar minėtam susitarimui netaikoma bendro draudžiamų susitarimų draudimo išimtis?

3.

Ar šioje byloje nagrinėjamas gamintojo ir platintojų susitarimas, aiškinamas remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis, turi būti laikomas išimtimi? Ar išimtis, pagal kurią leidžiama sudaryti vertikaliuosius susitarimus, nustatančius aktyvios prekybos ribojimą išskirtinėje teritorijoje arba išskirtinei klientų grupei, kurias tiekėjas rezervuoja vien sau arba išimtinai paskiria kitam pirkėjui, taikoma tik išimtinėms platinimo sistemoms, jei toks apribojimas nesuvaržo pirkėjo klientų vykdomo pardavimo ir jei tiekėjo (pareiškėjos) rinkos dalis neviršija 30 %?

4.

Ar šioje byloje nagrinėjamas gamintojo ir kelių platintojų susitarimas, aiškinamas pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, gali būti laikomas draudžiamu susitarimu remiantis tik vieno ekonominės veiklos vykdytojo neteisėtais veiksmais? Ar šios bylos aplinkybėmis, aiškinamomis remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis, reikia įvertinti vienintelio ekonominės veiklos vykdytojo dalyvavimo draudžiamame susitarime požymius?

5.	Ar šios bylos aplinkybėmis, aiškinamomis remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis, reikia įvertinti konkurencijos sumažėjimo (iškraipymo) platinimo sistemos srityje požymius, pareiškėjos pranašumo požymius ar neigiamo poveikio konkurencijai požymius?

6.

Ar šios bylos aplinkybėmis, aiškinamomis remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis, jei platinimo tinklo rinkos dalis neviršija 30 % (pareiškėja yra gamintoja, taigi jos rinkos dalis taip pat apima jos platintojų pardavimo rinkoje apimtis), reikia įvertinti neigiamą poveikį konkurencijai platinimo sistemoje ir (arba) už jos ribų, ir ar šiam susitarimui taikomas draudžiamų susitarimų draudimas?

7.

Ar pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalį ir 2010 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamento Nr. 330/2010 (1) 2 straipsnį, siejamą su to paties reglamento 4 straipsnio b punktu: — išimtis taikoma platinimo sistemai, pagal kurią i) pats platintojas (prekybininkas) išsirenka galimą klientą, su kuriuo ketina bendradarbiauti; ii) tiekėjas iš anksto ir remdamasis objektyviais, aiškiai žinomais bei patikrintinais kriterijais nenustatė konkrečios klientų grupės, kuriai kiekvienas platintojas teikia savo paslaugas; iii) platintojo (prekybininko) prašymu tiekėjas galimus klientus rezervuoja minėtam platintojui; iv) kiti platintojai nežino arba nėra iš anksto informuoti apie galimo kliento rezervavimą; ar pagal kurią v) vienintelis kriterijus norint rezervuoti galimą klientą ir konkrečiam platintojui nustatyti atitinkamą išimtinę platinimo sistemą yra to platintojo pateiktas prašymas, o ne tiekėjo sprendimas; ar pagal kurią vi) rezervavimas galioja 6 (šešis) mėnesius nuo galimo sandorio įregistravimo (kuriems praėjus išimtinis platinimas nustoja galioti)? — reikia galima teigti, jog pasyvi prekyba neapribojama, jei į tiekėjo ir platintojo susitarimą įtraukiama sąlyga, pagal kurią pirkėjas (galutinis vartotojas) gali paprieštarauti minėtam rezervavimui, tačiau nebuvo informuotas apie šią sąlygą? Ar pirkėjo (galutinio vartotojo) elgesys gali daryti poveikį tiekėjo ir platintojo susitarimo sąlygoms (jas pagrįsti)?

---

(1)  2010 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentas Nr. 330/2010 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų rūšims (OL L 102, 2010, p. 1).

2020 m. liepos 13 d.Consiglio di Stato (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Regione Veneto / Plan Eco S.r.l

(Byla C-315/20)

(2020/C 304/14)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Consiglio di Stato

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: Regione Veneto

Kita apeliacinio proceso šalis: Plan Eco S.r.l

Prejudiciniai klausimai

Teisingumo Teismo prašoma atsakyti, ar: atsižvelgiant į tai, kad mišrios komunalinės atliekos, kuriose nėra pavojingų atliekų, buvo mechaniškai apdorotos šiluminės energijos gavybos iš atliekų įrenginyje (operacija R1/R12, nurodyta Aplinkos kodekso C priede) ir kad atlikus šią apdorojimo operaciją teoriškai paaiškėjo, jog apdorojimas iš esmės nepakeitė mišrių komunalinių atliekų pirminių savybių, tačiau joms priskirtas Europos atliekų katalogo (EAK) 19 12 12 kodas, kurio šalys neginčijo; priimant sprendimą dėl to, ar pagrįsti kilmės valstybės prieštaravimai dėl prašymo išduoti išankstinį leidimą vežti apdorotas atliekas į Europos Sąjungos valstybės narės gamybos įrenginį siekiant jas panaudoti kogeneracijai arba kitaip kaip energijos gamybos priemonę, kuriuos pateikė kilmės valstybės įgaliota institucija, remdamasi Direktyvos 2008/98/EB (1) principais, ir ypač prieštaravimai, kurie šioje byloje yra grindžiami toliau nurodytais argumentais:

—	žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos principu (13 straipsnis);

—

savarankiškumo ir artumo principais, įtvirtintais 16 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią „[v]alstybės narės, bendradarbiaudamos su kitomis valstybėmis narėmis, imasi atitinkamų priemonių, kai tai yra būtina arba rekomenduotina, skirtų įkurti integruotą ir tinkamą atliekų šalinimo įrenginių ir mišrių komunalinių atliekų, surinktų iš privačių namų ūkių, įskaitant atvejus, kai surenkamos ir kitų gamintojų atliekos, naudojimo įrenginių tinklą, atsižvelgiant į geriausią turimą technologiją“;

—	to paties 16 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje įtvirtintu principu, pagal kurį „[v]alstybės narės taip pat gali apriboti išvežamų atliekų kiekį aplinkosaugos sumetimais, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1013/2006 (2)“;

—

tos pačios 2008 m. direktyvos 33 konstatuojamąja dalimi, kurioje nurodyta, kad „[t]aikant 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo, mišrios komunalinės atliekos, nurodytos to reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, išlieka mišriomis komunalinėmis atliekomis, net jei jos yra apdorojamos iš esmės nepakeičiant jų savybių“:

Europos atliekų katalogas ir atliekų klasifikavimas (šiuo atveju priskiriant prie EAK 19 12 12 kodo, t. y. atliekų, gautų mechaninio apdorojimo įrenginiuose ir skirtų naudojimo operacijoms R1/R12) prieštarauja (Sąjungos teisės) atliekų, kurios prieš mechaninį apdorojimą buvo mišrios komunalinės atliekos, vežimo nuostatoms, ir, jei atsakymas būtų teigiamas, kokiomis sąlygomis ir apimtimi?

Konkrečiai kiek tai susiję su atliekų, susidariusių apdorojus mišrias komunalines atliekas, vežimu, ar [Direktyvos 2008/98/EB] 16 straipsnio nuostatos ir jos 33 konstatuojamoji dalis, kurios yra aiškiai susijusios su atliekų vežimu, yra viršesnės už Europos atliekų kataloge nurodytą klasifikavimą?

Jeigu Teisingumo Teismas mano esant reikalinga ir naudinga, jo prašoma patikslinti, ar minėtas katalogas yra norminio pobūdžio ar tik paprastas techninis sertifikatas, skirtas užtikrinti vienodą visų atliekų atsekamumą.

---

(1)  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008, p. 3).

(2)  2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL L 190, 2006, p. 1).

2020 m. kovo 2 d. Teisingumo Teismo antrosios kolegijos pirmininko nutartis byloje (Tribunal d'instance Epinal (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Cofidis SA / YU, ZT

(Byla C-616/18) (1)

(2020/C 304/15)

Proceso kalba: prancūzų

Teisingumo Teismo antrosios kolegijos pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti bylą iš registro.

---

(1)  OL C 436, 2018 12 3.

2020 m. liepos 8 d. pareikštas ieškinys byloje Société générale ir kt. / BPV

(Byla T-444/20)

(2020/C 304/16)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovės: Société générale (Paryžius, Prancūzija), Crédit du Nord (Lilis, Prancūzija), SG Option Europe (Piuto, Prancūzija), atstovaujamos advokatų A. Gosset-Grainville, M. Trabucchi ir M. Dalon

Atsakovė: Bendra pertvarkymo valdyba

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—	remiantis SESV 263 straipsniu panaikinti sprendimą Nr. SRB/ES/2020/24 dėl 2020 m. ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą apskaičiavimo, kiek jis susijęs su ieškovėmis;

—

remiantis SESV 277 straipsniu pripažinti netaikytinomis šias Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento, įgyvendinimo reglamento ir deleguotojo reglamento nuostatas: — Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento 69 straipsnio 1 dalį, 69 straipsnio 2 dalį, 70 straipsnio 1 dalį ir 70 straipsnio 2 dalies a ir b punktus; — deleguotojo reglamento 4 straipsnio 2 dalį, 6 ir 7 straipsnius bei I priedą; — įgyvendinimo reglamento 4 straipsnį;

—	priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi keturiais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas vienodo požiūrio principo pažeidimu, nes ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą apskaičiavimo tvarka Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamente ir deleguotajame reglamente nustatyta neatsižvelgiant nei į tikrąjį įmonių dydį, nei į realią riziką.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas proporcingumo principo pažeidimu, nes Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamente ir deleguotajame reglamente nustatytas įnašų mechanizmas grindžiamas vertinimu, dėl kurio didelės prancūzų įmonės, tokios kaip ieškovės, dirbtinai priskiriamos prie didesnės rizikos įmonių ir joms nustatomi neproporcingai didesni įnašai neatsižvelgiant į realią tų įmonių keliamą riziką.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas teisinio tikrumo principo pažeidimu, nes Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamente, deleguotajame reglamente ir įgyvendinimo reglamente įtvirtinta ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą apskaičiavimo tvarka, pirma, negali būti pakankamai tiksliai nustatyta iš anksto ir, antra, šis įnašas nepriklauso tiek nuo pačios įmonės padėties ir bendro rizikos pobūdžio, tiek nuo jos padėties, palyginti su kitomis įmonėmis. Be to, ieškovės mano, kad Komisija negalėjo nustatyti rizikos rodiklių deleguotajame reglamente, nes jais nustatomi įnašų dydžiai, todėl dėl savo pobūdžio tai yra esminės nuostatos (SESV 290 straipsnis).

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas gero administravimo principo pažeidimu, nes Bendra pertvarkymo valdyba, apskaičiuodama rizikos kintamąjį dydį, netaiko visų deleguotajame reglamente numatytų rizikos kriterijų. Be to, ieškovės teigia, jog ginčijamame sprendime nėra nustatyti pakankamai aiškūs kriterijai, pagal kuriuos būtų galima perskaičiuoti mokėtiną įnašo sumą, o tai pažeidžia SESV 296 straipsnį.

2020 m. liepos 8 d. pareikštas ieškinys byloje Crédit agricole ir kt. / BPV

(Byla T-445/20)

(2020/C 304/17)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Crédit agricole SA (Monružas, Prancūzija) ir kitos 48 ieškovės, atstovaujamos advokatų A. Gosset-Grainville, M. Trabucchi ir M. Dalon

Atsakovė: Bendra pertvarkymo valdyba

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—	remiantis SESV 263 straipsniu panaikinti sprendimą Nr. SRB/ES/2020/24 dėl 2020 m. ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą apskaičiavimo, kiek jis susijęs su ieškovėmis;

—

remiantis SESV 277 straipsniu pripažinti netaikytinomis šias Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento, įgyvendinimo reglamento ir deleguotojo reglamento nuostatas: — Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento 69 straipsnio 1 dalį, 69 straipsnio 2 dalį, 70 straipsnio 1 dalį ir 70 straipsnio 2 dalies a ir b punktus; — deleguotojo reglamento 4 straipsnio 2 dalį, 6 ir 7 straipsnius bei I priedą; — įgyvendinimo reglamento 4 straipsnį;

—	priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi keturiais pagrindais, kurie iš esmės yra tokie patys ar panašūs į nurodytus byloje T-444/20, Société générale ir kt. / BPV.

2020 m. liepos 8 d. pareikštas ieškinys byloje Confédération nationale du Crédit mutuel ir kt. / BPV

(Byla T-446/20)

(2020/C 304/18)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovės: Confédération nationale du Crédit mutuel (Paryžius, Prancūzija) ir kitos 25 ieškovės, atstovaujamos advokatų A. Gosset-Grainville, M. Trabucchi ir M. Dalon

Atsakovė: Bendra pertvarkymo valdyba

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—	remiantis SESV 263 straipsniu panaikinti sprendimą Nr. SRB/ES/2020/24 dėl 2020 m. ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą apskaičiavimo, kiek jis susijęs su ieškovėmis;

—

remiantis SESV 277 straipsniu pripažinti netaikytinomis šias Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento, įgyvendinimo reglamento ir deleguotojo reglamento nuostatas: — Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento 69 straipsnio 1 dalį, 69 straipsnio 2 dalį, 70 straipsnio 1 dalį ir 70 straipsnio 2 dalies a ir b punktus; — deleguotojo reglamento 4 straipsnio 2 dalį, 6 ir 7 straipsnius bei I priedą; — įgyvendinimo reglamento 4 straipsnį;

—	priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi keturiais pagrindais, kurie iš esmės yra tokie patys ar panašūs į nurodytus byloje T-444/20, Société générale ir kt. / BPV.

2020 m. liepos 8 d. pareikštas ieškinys byloje BNP Paribas / BPV

(Byla T-447/20)

(2020/C 304/19)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: BNP Paribas (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokatų A. Gosset-Grainville, M. Trabucchi ir M. Dalon

Atsakovė: Bendra pertvarkymo valdyba

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	remiantis SESV 263 straipsniu panaikinti sprendimą Nr. SRB/ES/2020/24 dėl 2020 m. ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą apskaičiavimo, kiek jis susijęs su ieškove;

—

remiantis SESV 277 straipsniu pripažinti netaikytinomis šias Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento, įgyvendinimo reglamento ir deleguotojo reglamento nuostatas: — Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento 69 straipsnio 1 dalį, 69 straipsnio 2 dalį, 70 straipsnio 1 dalį ir 70 straipsnio 2 dalies a ir b punktus; — deleguotojo reglamento 4 straipsnio 2 dalį, 6 ir 7 straipsnius bei I priedą; — įgyvendinimo reglamento 4 straipsnį;

—	priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais, kurie iš esmės yra tokie patys ar panašūs į nurodytus byloje T-444/20, Société générale ir kt. / BPV.

2020 m. liepos 8 d. pareikštas ieškinys byloje BPCE ir kt. / BPV

(Byla T-448/20)

(2020/C 304/20)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovės: BPCE (Paryžius, Prancūzija) ir kitos 44 ieškovės, atstovaujamos advokatų A. Gosset-Grainville, M. Trabucchi ir M. Dalon

Atsakovė: Bendra pertvarkymo valdyba

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—	remiantis SESV 263 straipsniu panaikinti sprendimą Nr. SRB/ES/2020/24 dėl 2020 m. ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą apskaičiavimo, kiek jis susijęs su ieškovėmis;

—

remiantis SESV 277 straipsniu pripažinti netaikytinomis šias Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento, įgyvendinimo reglamento ir deleguotojo reglamento nuostatas: — Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento 69 straipsnio 1 dalį, 69 straipsnio 2 dalį, 70 straipsnio 1 dalį ir 70 straipsnio 2 dalies a ir b punktus; — deleguotojo reglamento 4 straipsnio 2 dalį, 6 ir 7 straipsnius bei I priedą; — įgyvendinimo reglamento 4 straipsnį;

—	priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi keturiais pagrindais, kurie iš esmės yra tokie patys ar panašūs į nurodytus byloje T-444/20, Société générale ir kt. / BPV.

2020 m. liepos 8 d. pareikštas ieškinys byloje Banque postale / BPV

(Byla T-449/20)

(2020/C 304/21)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: La Banque postale (Paryžius, Prancūzija), atstovaujamas advokatų A. Gosset-Grainville, M. Trabucchi ir M. Dalon

Atsakovė: Bendra pertvarkymo valdyba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	remiantis SESV 263 straipsniu panaikinti sprendimą Nr. SRB/ES/2020/24 dėl 2020 m. ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą apskaičiavimo, kiek jis susijęs su ieškovėmis;

—

remiantis SESV 277 straipsniu pripažinti netaikytinomis šias Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento, įgyvendinimo reglamento ir deleguotojo reglamento nuostatas: — Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento 69 straipsnio 1 dalį, 69 straipsnio 2 dalį, 70 straipsnio 1 dalį ir 70 straipsnio 2 dalies a ir b punktus; — deleguotojo reglamento 4 straipsnio 2 dalį, 6 ir 7 straipsnius bei I priedą; — įgyvendinimo reglamento 4 straipsnį;

—	priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi keturiais pagrindais. kurie iš esmės yra tokie patys ar panašūs į nurodytus byloje T-444/20, Société générale ir kt. / BPV.

2020 m. liepos 14 d. pareikštas ieškinys byloje Roxtec / EUIPO – Wallmax (Juodų apskritimų, išdėstytų ant oranžinio kvadrato, vaizdas)

(Byla T-455/20)

(2020/C 304/22)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Roxtec AB (Karlskruna, Švedija), atstovaujama advokatų J. Olsson ir J. Adamsson

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Wallmax Srl (Milanas, Italija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė Bendrajame Teisme

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Sąjungos prekių ženklas (Juodų apskritimų, išdėstytų ant oranžinio kvadrato, vaizdas) – Sąjungos prekių ženklas Nr. 14 784 375

Procedūra EUIPO: registracijos panaikinimo procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2020 m. balandžio 20 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2385/2018-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio pažeidimas.

2020 m. liepos 22 d. pareikštas ieškinys byloje Industria de Diseño Textil / EUIPO – Ffauf Italia (ZARA)

(Byla T-467/20)

(2020/C 304/23)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Industria de Diseño Textil; SA (Arteixo, Ispanija), atstovaujama advokatų G. Marín Raigal ir E. Armero Lavie

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Ffauf Italia SpA (Riese Pio X, Italija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, paraišką pateikęs asmuo: ieškovė Bendrajame Teisme

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo ZARA paraiška – Registracijos paraiška Nr. 89 29952

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2020 m. gegužės 8 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2040/2019-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo buvo patenkintas protestas dėl 29, 30, 35 ir 43 klasių prekių ir paslaugų, ir pripažinti, kad nėra galimybės supainioti, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktą, visų prekių ir paslaugų, dėl kurių kilo ginčas;

—	priteisti iš EUIPO ir, prireikus, iš kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalies bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 47 straipsnio 2 ir 3 dalių bei Komisijos įgyvendinimo reglamento (EB) Nr. 2868/95 22 taisyklės 3 ir 4 dalių pažeidimas

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas

2020 m. liepos 24 d. pareikštas ieškinys byloje LB / Parlamentas

(Byla T-468/20)

(2020/C 304/24)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: LB, atstovaujama advokato O. Schmechel

Atsakovas: Europos Parlamentas

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2020 m. liepos 2 d. atsakovo sprendimą dėl ieškovės perkėlimo į Europos Parlamento ryšių biurą Liuksemburge nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.,

—	priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinys grindžiamas toliau nurodytais pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas: nemotyvavimas — Sprendimas dėl perkėlimo yra formaliai neteisėtas, nes jame nenurodyti motyvai. Vis dėlto, remiantis ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalimi ir SESV 296 straipsniu, motyvai būtini, nes atsakovui buvo aišku, kad ieškovė suinteresuota juos žinoti.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas: sprendime numatytos procedūros nesilaikymas — Remiantis sprendimu, ieškovė galėjo atsisakyti darbo vietos Europos Parlamento ryšių biure (EPLO) Liuksemburge ir tai padarė. Todėl perkėlimas į šią darbo vietą nebebuvo įmanomas.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas: rūpestingumo pareigos nesilaikymas. Perkėlimas į kitą darbo vietą pažeidžia darbdavio rūpestingumo pareigą, nes jis nesuderinamas su keliomis pagrindinėmis teisėmis, numatytomis ES pagrindinių teisių chartijoje. Pažeidžiamos šios teisės: — Pažeidžiama teisė į privatų ir šeimos gyvenimą (7 ir 33 straipsniai) ir nepilnametės dukters teisė reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais (24 straipsnis), nes ieškovės šeima turėtų gyventi atskirai; duktė liktų su tėvu Berlyne, o ieškovė viena kraustytųsi į Liuksemburgą. — Pažeidžiama teisė į lygybę prieš įstatymą (20 straipsnis) ir į nediskriminavimą (21 straipsnis). Ieškovei, kaip susituokusiai EPLO tarnautojai ir nepilnametės dukters, kurios globą ji dalijasi su savo sutuoktiniu, motinai, taikomas mobilumas, kuriuo remiantis ji turi būti perkelta į Liuksemburgą. Atskirai gyvenantiems ir išsiskyrusiems EPLO tarnautojams, kurie dalijasi nepilnamečio vaiko globą, mobilumas netaikomas iki vaiko pilnametystės, nors tokiam skirtingam vertinimui nėra materialaus pagrindo.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas: perkėlimo į kitą darbo vietą neproporcingumas — Nebuvo atliktas ieškovės ir atsakovo interesų derinimas, nors atsakovas privalo tai padaryti dėl jam tenkančios gero administravimo pareigos (ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis). — Saugomi ieškovės interesai aiškiai yra viršesni už atsakovo interesą dėl perkėlimo. — Perkėlimas iš EPLO Berlyne į EPLO Liuksemburge vykdomas ne tarnybos interesais.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas: piktnaudžiavimas diskrecija — Atsakovas nepripažįsta savo diskrecijos ir dėl to ja nesinaudoja.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas: teisėtų lūkesčių apsauga — Nuo ieškovės paskyrimo 2001 m. iki tol, kai 2018 m. Europos Parlamento biuras priėmė sprendimą dėl mobilumo, galiojo principas, pagal kurį tokiems AST kategorijos tarnautojams kaip ieškovė mobilumas netaikomas. Šis principas galiojo nuo 1998 m. sprendimo dėl mobilumo, jis patvirtintas ir 2002 m. bei 2004 m. Europos Parlamento biuro sprendimuose dėl mobilumo. — Ieškovės lūkesčiai, kad išimtis ir toliau bus taikoma, buvo saugomi. Todėl taisyklių pakeitimas reikalauja pagrįstų pereinamojo laikotarpio nuostatų ir pagrįstų išimčių nustatymo. Numatytas trejų metų pereinamasis laikotarpis netinkamas, nes dėl jo neišnyksta ieškovės šeimos atskyrimas. Trūksta nustatytos išimties ieškovės atveju.

7.	Septintasis ieškinio pagrindas: Teisės netekimas praleidus terminą — Atsakovas neteko galimybės pritaikyti ieškovei mobilumą ir pakeisti jos darbo vietą, nes, pakartotinai nustatęs išimtį AST kategorijos tarnautojams, pats sukūrė ieškovei lūkesčių, kad darbo vieta nesikeis.

2020 m. liepos 28 d. pareikštas ieškinys byloje Bigben Connected / EUIPO – Forsee Power (FORCE POWER)

(Byla T-478/20)

(2020/C 304/25)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Bigben Connected (Fretin, Prancūzija), atstovaujama advokato M. Chaminade

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Forsee Power (Paryžius, Prancūzija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, paraišką pateikęs asmuo: ieškovė Bendrajame Teisme

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinio Sąjungos prekių ženklo FORCE POWER paraiška – Registracijos paraiška Nr. 16 541 377

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2020 m. gegužės 25 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2184/2019-5

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO ir protestą pareiškusios šalies bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtąsias nagrinėjant bylą Protestų skyriuje ir apeliacinėje taryboje.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2020 m. liepos 28 d. pareikštas ieškinys byloje Eurobolt ir kt. / Komisija

(Byla T-479/20)

(2020/C 304/26)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Eurobolt BV (‘s-Heerenberg, Nyderlandai), Fabory Nederland BV (Tilburgas, Nyderlandai), ASF Fischer BV (Lelistadas, Nyderlandai), Stafa Group BV (Marhezė, Nyderlandai), atstovaujamos advokatų S. De Knop, B. Natens ir A. Willems

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti ieškinį priimtinu,

—

panaikinti 2020 m. balandžio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/611, kuriuo tam tikroms iš Malaizijos siunčiamoms importuojamoms geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms, deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms kaip Malaizijos kilmės, vėl nustatomas galutinis antidempingo muitas, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 91/2009 nustatytas tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms (1), ir

—	priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi trimis pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad atgaline data „ištaisius“ esminio procedūros reikalavimo pažeidimą Reglamentu (ES) 2020/611 pažeisti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 266 ir 264 straipsniai ir veiksmingos teisminės gynybos principas.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Reglamentas (ES) 2020/611 pažeidžia Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (2) 13 straipsnio 1 dalį, Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 5 straipsnio 1 ir 2 dalis ir gero administravimo principą, nes neturi galiojančio teisinio pagrindo.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad uždraudus grąžinimą ir nurodžius surinkti grąžintus antidempingo muitus Reglamentu (ES) 2020/611 pažeistos ES sutarties 5 straipsnio 1 ir 2 dalys.

---

(1)  OL L 141, 2020, p. 1.

(2)  2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009, p. 51).

2020 m. liepos 28 d. pareikštas ieškinys byloje Hengshi Egypt Fiberglass Fabrics ir Jushi Egypt for Fiberglass Industry / Komisija

(Byla T-480/20)

(2020/C 304/27)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Hengshi Egypt Fiberglass Fabrics SAE (Ain Suchna, Egiptas), Jushi Egypt for Fiberglass Industry SAE (Ain Suchna), atstovaujamos advokatų B. Servais ir V. Crochet

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2020 m. birželio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/776 (1), kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/492, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatomi galutiniai antidempingo muitai;

—	priteisti iš Komisijos ir kitų į bylą įstojusių šalių, kurioms gali būti leista palaikyti Komisijos reikalavimus, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi šešiais pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisijos metodas ieškovių subsidijos maržai paskaičiuoti pažeidžia 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (2) 1 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, š straipsnį, 12 straipsnio 1 dalies c punktą ir 24 straipsnio 1 dalį.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisijos sprendimas imtis veiksmų dėl finansinių įnašų, kuriuos suteikė Kinijos valdžios institucijos, pažeidžia Reglamento Nr. (ES) 2016/1037 2 straipsnio a ir b punktus, 3 straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 straipsnio 2 ir 3 dalis.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisijos sprendimas dėl žemės sklypų suteikimo Jushi pažeidžia Reglamento Nr. (ES) 2016/1037 30 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnį ir 6 straipsnio d punktą.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisijos sprendimas imtis veiksmų dėl importo muitų nuolaidos schemos, taikomos Jushi, pažeidžia Reglamento Nr. (ES) 2016/1037 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį, 3 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, Komisijos sprendimas imtis veiksmų dėl užsienio valiutų keitimų praradimų apmokestinimo pažeidžia Reglamento Nr. (ES) 2016/1037 3 straipsnio 2 dalį ir 4 straipsnio 2 dalies c punktą.

6.	Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisijos metodas, pagal kurį ieškovių atžvilgiu nustatoma pernelyg sumažinta marža, pažeidžia Reglamento Nr. (ES) 2016/1037 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio d punktą, 8 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis.

---

(1)  OL L 189, 2020, p. 1.

(2)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 55).

2020 m. liepos 31 d. pareikštas ieškinys byloje Magnetec / EUIPO (CoolTUBE)

(Byla T-481/20)

(2020/C 304/28)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Magnetec – Gesellschaft für Magnettechnologie mbH (Langenzelboldas, Vokietija), atstovaujama advokatų M. Kloth, R. Briske ir D. Habel

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinio Sąjungos prekių ženklo „CoolTUBE“ paraiška – Registracijos paraiška Nr. 18 022 606

Ginčijamas sprendimas: 2020 m. gegužės 15 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1755/2019-1

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtąsias nagrinėjant bylą apeliacinėje taryboje.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas.

2020 m. rugpjūčio 3 d. pareikštas ieškinys byloje SATSE / Komisija

(Byla T-484/20)

(2020/C 304/29)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Sindicato de Enfermería (SATSE) (Madridas, Ispanija), atstovaujama advokato M. Sesmero González

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

—

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo panaikinti 2020 m. birželio 3 d. Komisijos direktyvą (ES) 2020/739, kuria dėl SARS-CoV-2 įtraukimo į žmogų veikiančių biologinių veiksnių sąrašą iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/54/EB III priedas ir iš dalies keičiama Komisijos direktyva (ES) 2019/1833 (OL L 175, 2020, p. 11-14).

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi dviem pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas Direktyvos 2000/54/EB 2 ir 18 straipsnių ir jos III priedo pažeidimu. — Šiuo klausimu ieškovė remiasi tuo, kad nėra veiksmingo gydymo ar profilaktikos nuo SARS-CoV-2 biologinio veiksnio, aplinkybe, kad tai yra labai užkrečiamas virusas, kad jis mutuoja ir dėl to kelia didelio paplitimo visuomenėje pavojų, taip pat tuo, kad koronavirusas SARS-CoV-2 sukelia sunkia patologijas ir simptomus, galinčius žmogui sukelti sunkias ligas ir kelia didelį pavojų darbuotojams.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas esminių procedūros reikalavimų pažeidimu, nes nepateikti motyvai, dėl kurių biologinis veiksnys SARS-CoV-2 priskirtas 3 grupei. — Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad nors Komisija pripažįsta, jog nėra vakcinos ir veiksmingo gydymo, ir nepaisant Direktyvos 2000/54/EB 2 straipsnio nuostatų, SARS-CoV-2 priskirtas 3, o ne 4 rizikos grupei.

2020 m. rugpjūčio 5 d. pareikštas ieškinys byloje Junqueras i Vies / Parlamenatas

(Byla T-485/20)

(2020/C 304/30)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovas: Oriol Junqueras i Vies (Sant Joan de Vilatorrada, Ispanija), atstovaujamas advokato A. Van den Eynde Adroer

Atsakovas: Europos Parlamentas

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo panaikinti Europos Parlamento (Finansų generalinis direktoratas – Parlamento narių finansinių ir socialinių išmokų direktoratas) sprendimą, apie kurį pranešta 2020 m. gegužės 7 d. Didier KLETH raštu ir kuriame nustatyta, kad atlyginimas Europos Parlamento nariui Oriol Junqueras i Vies gali būti išmokėtas tik už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. sausio 2 d., kaip nustatyta Europos Parlamento narių statuto 10 straipsnyje, ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi trimis pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo pažeistas 2019 gruodžio 19 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos sprendimas dėl prejudicinio klausimo byloje Junqueras Vies (C-502/19, EU:C:2019:1115), kuriame O. Junqueras buvo pripažintas turintis Europos Parlamento nario statusą nuo 2019 m. birželio 13 d., todėl, remiantis tuo sprendimu, nėra 1976 m. Europos Parlamento rinkimų akto 7 straipsnio 2 dalyje nustatyto nesuderinamumo.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad šiuo konkrečiu atveju 1976 m. Europos Parlamento rinkimų akto 7 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama neformaliai, nes, atsižvelgiant į Parlamento neveikimą, kad būtų apsaugotas O. Junqueras imunitetas, jam buvo materialiai ir fiziškai prieš jo valią kliudoma atsisakyti Congreso de los Diputados (Ispanijos Parlamentas) nario pareigų ir visa apimtimi vykdyti Europos Parlamento nario įgaliojimus.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad šiuo konkrečiu atveju 1976 m. Europos Parlamento rinkimų akto 7 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama materialiai, o ne formaliai, nes netenkinamos materialios nesuderinamumo sąlygos dėl to, kad O. Junqueras, kaip Congreso de los Diputados nario, įgaliojimai ir visi su šiuo jo statusu susijusių išmokų ir atlyginimo mokėjimai tuo metu buvo sustabdyti ir dėl to, kad prieš jo valią jam nebuvo leidžiama materialiai ir fiziškai atsisakyti šių įgaliojimų, kad jis galėtų visa apimtimi vykdyti Europos Parlamento nario įgaliojimus.