Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai

(2020/C 297/01)

Paskutinis leidinys

OL C 287, 2020 8 31

Skelbti leidiniai

OL C 279, 2020 8 24

OL C 271, 2020 8 17

OL C 262, 2020 8 10

OL C 255, 2020 8 3

OL C 247, 2020 7 27

OL C 240, 2020 7 20

Šiuos tekstus galite rasti

EUR-Lex: http://eur-lex.europa.eu

2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje Inclusion Alliance for Europe GEIE / Europos Komisija

(Byla C-378/16 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Arbitražinė išlyga - Subsidijų sutartys, sudarytos pagal Moksl[o] tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) ir Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (2007–2013 m.) - MARE, Senior ir ECRN projektai - Komisijos sprendimas susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas - Sąjungos teismo jurisdikcija)

(2020/C 297/02)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Inclusion Alliance for Europe GEIE, atstovaujama avvocati A. D'Amico ir S. Famiani

Kita proceso šalis: Europos Komisija, iš pradžių atstovaujama F. Moro, S. Delaude ir L. Di Paolo, vėliau – F. Moro ir S. Delaude, padedamų avvocato D. Gullo

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2016 m. balandžio 21 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Inclusion Alliance for Europe / Komisija (T-539/13, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:235).

2.	Grąžinti bylą T-539/13 Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.

3.	Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

---

(1)  OL C 326, 2016 9 5.

2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Milkiyas Addis / Bundesrepublik Deutschland

(Byla C-517/17) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė - Prieglobsčio politika - Tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendra tvarka - Direktyva 2013/32/ES - 14 ir 34 straipsniai - Pareiga prieš priimant sprendimą dėl nepriimtinumo suteikti tarptautinės apsaugos prašytojui asmeninio pokalbio galimybę - Pareigos pažeidimas per procedūrą pirmojoje instancijoje - Pasekmės)

(2020/C 297/03)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverwaltungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: Milkiyas Addis

Atsakovė: Bundesrepublik Deutschland

Rezoliucinė dalis

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 14 ir 34 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamas nacionalinis reglamentavimas, pagal kurį pareigos suteikti tarptautinės apsaugos prašytojui asmeninio pokalbio galimybę, prieš priimant šios direktyvos 33 straipsnio 2 dalies a punktu grindžiamą sprendimą dėl nepriimtinumo, pažeidimas nelemia šio sprendimo panaikinimo ir bylos grąžinimo sprendžiančiajai institucijai, jeigu šis reglamentavimas leidžia šiam prašytojui, vykstant skundo dėl tokio sprendimo nagrinėjimo teismine tvarka procedūrai, asmeniškai pateikti visus savo argumentus prieš tą sprendimą per apklausą laikantis taikomų sąlygų ir pagrindinių garantijų, nustatytų minėtos direktyvos 15 straipsnyje, ir jeigu šie argumentai negali pakeisti to sprendimo.

---

(1)  OL C 392, 2017 11 20.

2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje ADR Center SpA / Europos Komisija

(Byla C-584/17 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Arbitražinė išlyga - Subsidijų sutartys, sudarytos 2007 – 2013 m. pagal „Civilinio teisingumo“ specialiąją programą - Audito ataskaitos, kuriose teigiama, kad tam tikros išlaidos neatitinka reikalavimų - Europos Komisijos sprendimas susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas - SESV 299 straipsnis - Komisijos teisė priimti privaloma tvarka vykdytiną sprendimą esant sutartiniams santykiams - Sąjungos teismo jurisdikcija - Veiksminga teisminė gynyba)

(2020/C 297/04)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: ADR Center SpA, atstovaujama advokatų A. Guillerme ir T. Bontinck

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama J. Estrada de Solà ir A. Katsimerou

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	ADR Center SpA padengia du trečdalius savo ir du trečdalius Europos Komisijos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

3.	Europos Komisija padengti trečdalį savo ir trečdalį ADR Center SpA patirtų bylinėjimosi išlaidų.

---

(1)  OL C 5, 2018 1 8.

2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (High Court (Airija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Data Protection Commissioner / Facebook Ireland Limited, Maximillian Schrems

(Byla C-311/18) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 7, 8 ir 47 straipsniai - Reglamentas (ES) 2016/679 - 2 straipsnio 2 dalis - Taikymo sritis - Asmens duomenų perdavimai į trečiąsias valstybes komerciniais tikslais - 45 straipsnis - Komisijos sprendimas dėl tinkamumo - 46 straipsnis - Duomenų perdavimas taikant tinkamas apsaugos priemones - 58 straipsnis - Priežiūros institucijų įgaliojimai - Trečiosios valstybės valdžios institucijų atliekamas perduotų duomenų tvarkymas nacionalinio saugumo tikslais - Trečiojoje valstybėje užtikrinamo tinkamo apsaugos lygio vertinimas - Sprendimas 2010/87/ES - Standartinės į trečiąsias valstybes perduodamų asmens duomenų apsaugos sąlygos - Duomenų valdytojo užtikrinamos tinkamos apsaugos priemonės - Galiojimas - Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1250 - Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų „privatumo skydo“ užtikrinamos apsaugos tinkamumas - Galiojimas - Fizinio asmens, kurio duomenys buvo perduoti iš Europos Sąjungos į Jungtines Amerikos Valstijas, skundas)

(2020/C 297/05)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

High Court (Airija)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Data Protection Commissioner

Atsakovai: Facebook Ireland Limited, Maximillian Schrems

dalyvaujant: The United States of America, Electronic Privacy Information Centre, BSA Business Software Alliance Inc., Digitaleurope

Rezoliucinė dalis

1.

2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 2 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos taip, kad į šio reglamento taikymo sritį patenka asmens duomenų perdavimas, atliktas komerciniais tikslais valstybėje narėje įsteigto ūkio subjekto kitam trečiojoje šalyje įsteigtam ūkio subjektui, nepaisant to, ar atliekant šį perdavimą arba po jo atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijos gali tvarkyti šiuos duomenis visuomenės saugumo, gynybos ir valstybės saugumo tikslais.

2.

Reglamento 2016/679 46 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies c punktas turi būti aiškinami taip, kad šiose nuostatose reikalaujamomis tinkamomis apsaugos priemonėmis, įgyvendinamomis teisėmis ir veiksmingomis duomenų subjektų teisių gynimo priemonėmis turi būti užtikrinama, kad asmenų, kurių asmens duomenys perduodami į trečiąją šalį remiantis standartinėmis duomenų apsaugos sąlygomis, teisių apsaugos lygis būtų iš esmės lygiavertis tam, kuris garantuojamas Europos Sąjungoje šiuo reglamentu, siejamu su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija. Šiuo tikslu, vertinant tokio perdavimo atveju užtikrinamą apsaugos lygį, be kita ko, turi būti atsižvelgta ir į duomenų valdytojo ar jo duomenų tvarkytojo, įsteigtų Europos Sąjungoje, ir perduodamų duomenų gavėjo, įsteigto atitinkamoje trečiojoje šalyje, sudarytų sutarčių sąlygas, ir, kiek tai susiję su galima šios trečiosios šalies valdžios institucijų prieiga prie taip perduotų asmens duomenų, į atitinkamus šios šalies teisinės sistemos aspektus, be kita ko, nurodytus to reglamento 45 straipsnio 2 dalyje.

3.

Reglamento 2016/679 58 straipsnio 2 dalies f ir j punktai turi būti aiškinami taip, kad, nebent Europos Komisija yra teisėtai priėmusi sprendimą dėl tinkamumo, kompetentinga priežiūros institucija turi sustabdyti arba uždrausti duomenų perdavimą į trečiąją šalį, grindžiamą Komisijos priimtomis standartinėmis duomenų apsaugos sąlygomis, jei, atsižvelgdama į visas konkrečias šio perdavimo aplinkybes, mano, kad šioje trečiojoje šalyje šių sąlygų nesilaikoma arba jų negalima laikytis ir kad kitomis priemonėmis negalima užtikrinti pagal Sąjungos teisę, visų pirma pagal šio reglamento 45 bei 46 straipsnius ir Pagrindinių teisių chartiją, reikalaujamos perduodamų duomenų apsaugos, jeigu Sąjungoje įsteigtas duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas pats nesustabdė arba nenutraukė duomenų perdavimo.

4.

Išnagrinėjus 2010 m. vasario 5 d. Komisijos sprendimą 2010/87/ES dėl sutarčių standartinių sąlygų, nustatytų asmens duomenų perdavimui trečiosiose šalyse įsikūrusiems tvarkytojams pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB nuostatas, iš dalies pakeistą 2016 m. gruodžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/2297, atsižvelgiant į Pagrindinių teisių chartijos 7, 8 ir 47 straipsnius nenustatyta nieko, kas galėtų turėti įtakos šio sprendimo galiojimui.

5.	2016 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1250 dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ užtikrinamos apsaugos tinkamumo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB negalioja.

---

(1)  OL C 249, 2018 7 16.

2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija / Rumunija

(Byla C-549/18) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - SESV 258 straipsnis - Finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencija - Direktyva (ES) 2015/849 - Neperkėlimas į nacionalinę teisę ir (arba) nepranešimas apie perkėlimo priemones - SESV 260 straipsnio 3 dalis - Prašymas priteisti sumokėti vienkartinę sumą)

(2020/C 297/06)

Proceso kalba: rumunų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Scharf, L. Flynn, G. von Rintelen, L. Nicolae ir L. Radu Bouyon

Atsakovė: Rumunija, iš pradžių atstovaujama C.-R. Canţăr, E Gane, L. Liţu ir R. I. Haţieganu, vėliau – pastarųjų trijų

Atsakovės pusėje įstojusios į bylą šalys: Belgijos Karalystė, atstovaujama C. Pochet, P. Cottin ir J.-C. Halleux, Estijos Respublika, atstovaujama N. Grünberg, Prancūzijos Respublika, atstovaujama A.-L. Desjonquères, B. Fodda ir J.-L. Carré, Lenkijos Respublika, atstovaujama B. Majczyna

Rezoliucinė dalis

1.

Iki 2017 m. gruodžio 8 d. pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigos nepriėmusi įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų, kad būtų laikomasi 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB, ir todėl apie juos nepranešusi Europos Komisijai, Rumunija neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2015/849 67 straipsnį.

2.	Rumunija įpareigojama sumokėti Europos Komisijai 3 000 000 EUR vienkartinę sumą.

3.	Rumunija padengia bylinėjimosi išlaidas.

4.	Belgijos Karalystė, Estijos Respublika, Prancūzijos Respublika ir Lenkijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 381, 2018 10 22.

2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija / Airija

(Byla C-550/18) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - SESV 258 straipsnis - Finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencija - Direktyva (ES) 2015/849 - Neperkėlimas į nacionalinę teisę ir (arba) nepranešimas apie perkėlimo priemones - SESV 260 straipsnio 3 dalis - Prašymas priteisti sumokėti vienkartinę sumą)

(2020/C 297/07)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Scharf, L. Flynn ir G. von Rintelen

Atsakovė: Airija, atstovaujama G. Hodge, M. Browne ir A. Joyce, padedamų BL G. Gilmore ir SC P. McGarry

Atsakovės pusėje įstojusios į bylą šalys: Estijos Respublika, atstovaujama N. Grünberg, Prancūzijos Respublika, atstovaujama A.-L. Desjonquères, B. Fodda ir J.-L. Carré

Rezoliucinė dalis

1.

Iki 2018 m. kovo 8 d. pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigos nepriėmusi įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų, kad būtų laikomasi 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB, ir todėl apie juos nepranešusi Europos Komisijai, Airija neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2015/849 67 straipsnį.

2.	Airija įpareigojama sumokėti Europos Komisijai 2 000 000 EUR vienkartinę sumą.

3.	Airija padengia bylinėjimosi išlaidas.

4.	Estijos Respublika ir Prancūzijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 436, 2018 12 03.

2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Nexans France SAS, Nexans SA / Europos Komisija

(Byla C-606/18 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Konkurencija - Karteliai - Požeminių ir povandeninių elektros kabelių Europos rinka - Rinkos pasidalijimas dėl projektų - Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 - 20 straipsnis - Europos Komisijos įgaliojimai atlikti tyrimą dėl kartelių - Įgaliojimai nukopijuoti duomenis neatlikus išankstinio nagrinėjimo ir paskui juos analizuoti Komisijos patalpose - Baudos - Neribota jurisdikcija)

(2020/C 297/08)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: Nexans France SAS, Nexans SA, atstovaujamos advokatės G. Forwood, solisitorių M. Powell ir A. Rogers

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama C. Giolito, P. Rossi, C. Sjödin ir F. Castilla Contreras

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą

2.	Priteisti iš Nexans France SAS ir Nexans SA bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 427, 2018 11 26.

2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Centrale Raad van Beroep (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) AFMB Ltd ir kt. / Raad van bestuur van de Sociale verzekeringsbank

(Byla C-610/18) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Darbuotojai migrantai - Socialinė apsauga - Taikytini teisės aktai - Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 - 14 straipsnio 2 dalies a punktas - Sąvoka „pagal darbo sutartį dirbantis asmuo, kuris yra sausumos transporto įmonės darbuotojas“ - Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 - 13 straipsnio 1 dalies b punktas - Sąvoka „darbdavys“ - Vairuotojai, paprastai vykdantys veiklą pagal darbo sutartį dviejose ar daugiau valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybių - Vairuotojai, sudarę darbo sutartį su viena įmone, bet faktiškai atskaitingi kitai įmonei, kurios buveinė yra šių vairuotojų gyvenamosios vietos valstybėje narėje - Įmonės „darbdavės“ nustatymas)

(2020/C 297/09)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Centrale Raad van Beroep

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantės: AFMB Ltd ir kt.

Kita apeliacinio proceso šalis: Raad van bestuur van de Sociale verzekeringsbank

Rezoliucinė dalis

1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, iš dalies pakeisto ir atnaujinto 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 118/97 ir iš dalies pakeisto 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 631/2004, 14 straipsnio 2 dalies a punktą ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, su pakeitimais, padarytais 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 465/2012, 13 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį reikia aiškinti taip, kad tarptautinių reisų vairuotojo darbdavė pagal šias nuostatas yra įmonė, kuriai šis vairuotojas iš tikrųjų atskaitingas, kuriai faktiškai tenka jo darbo užmokesčio sąnaudos ir kuri išties gali jį atleisti iš darbo, o ne įmonė, su kuria vairuotojas sudarė darbo sutartį ir kuri šioje sutartyje formaliai nurodyta kaip jo darbdavė.

---

(1)  OL C 455, 2018 12 17.

2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Giudice di pace di Bologna (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) UX / Governo della Repubblica italiana

(Byla C-658/18) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Priimtinumas - SESV 267 straipsnis - „Nacionalinio teismo“ sąvoka - Kriterijai - Socialinė politika - Direktyva 2003/88/EB - Taikymo sritis - 7 straipsnis - Kasmetinės mokamos atostogos - Direktyva 1999/70/EB - Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis - 2 ir 3 punktai - „Pagal terminuotą sutartį dirbančio darbuotojo“ sąvoka - Taikos teisėjai ir bendrosios kompetencijos teismų teisėjai - Skirtingas vertinimas - 4 punktas - Nediskriminavimo principas - „Objektyvių priežasčių“ sąvoka)

(2020/C 297/10)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Giudice di pace di Bologna

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: UX

Atsakovė: Governo della Repubblica italiana

Rezoliucinė dalis

1.	SESV 267 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad Giudice di pace (taikos teisėjas, Italija) patenka į sąvokos „valstybės narės teismas“, kaip tai suprantama pagal tą straipsnį, aprėptį.

2.

2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 7 straipsnio 1 dalis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinamos taip, kad taikos teisėjas, kuris, vykdydamas savo funkcijas, atlieka realų ir faktinį darbą, kuris nėra nei visiškai nereikšmingas, nei pagalbinis ir už kurį jis gauna atlyginamojo pobūdžio kompensacijas, gali patekti į „darbuotojo“, kaip jis suprantamas pagal šias nuostatas, sąvokos aprėptį, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

3.

1999 m. kovo 18 d. sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, išdėstyto 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis priede, 2 punkto 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad šioje nuostatoje vartojama sąvoka „pagal terminuotą sutartį dirbantis darbuotojas“ gali apimti terminuotam laikotarpiui paskirtus taikos teisėjus, kurie, vykdydami savo funkcijas, atlieka realų ir faktinį darbą, kuris nėra nei visiškai nereikšmingas, nei pagalbinis, už kurį gauna atlyginamojo pobūdžio kompensacijas, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

4.

1999 m. kovo 18 d. sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, išdėstyto Direktyvos 1999/70 priede, 4 punkto 1 dalis turi būti aiškinama kaip draudžianti nacionalinio reglamentavimo tvarką, pagal kurią taikos teisėjams nenumatyta teisė į 30 dienų kasmetines mokamas atostogas, kokia yra numatyta bendrosios kompetencijos teismų teisėjams, jeigu taikos teisėjai patektų į sąvokos „pagal terminuotą sutartį dirbantis darbuotojas“, kaip tai suprantama pagal Bendrojo susitarimo 2 punkto 1 dalį, aprėptį ir jų padėtis būtų panaši į bendrosios kompetencijos teismų teisėjų padėtį, nebent tokį skirtingą vertinimą pateisintų reikalaujamos kvalifikacijos skirtumai ir tų teisėjų kompetencijos sričiai priklausančių užduočių pobūdis, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

---

(1)  OL C 25, 2019 1 21.

2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Consiglio di Stato (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) OC ir kt., Adusbef, Federconsumatori, PB ir kt., QA ir kt. / Banca d'Italia, Presidenza del Consiglio dei Ministri, Ministero dell'Economia e delle Finanze

(Byla C-686/18) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Priimtinumas - SESV 63 ir paskesni straipsniai - Laisvas kapitalo judėjimas - SESV 107 ir paskesni straipsniai - Valstybės pagalba - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 ir 17 straipsniai - Laisvė užsiimti verslu - Nuosavybės teisė - Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 - Prudenciniai reikalavimai kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms - 29 straipsnis - Reglamentas (ES) Nr. 1024/2013 - 6 straipsnio 4 dalis - Kredito įstaigų rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra - Europos Centriniam Bankui (ECB) pavesti specialūs uždaviniai - Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 241/2014 - Įstaigų nuosavų lėšų reikalavimų techniniai reguliavimo standartai - Nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis kooperatiniams bankams, įsteigtiems kooperatinių bendrovių formos, nustatoma turto riba ir leidžiama apriboti pasitraukiančių narių akcijų išpirkimo teisę)

(2020/C 297/11)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Consiglio di Stato

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: OC ir kt., Adusbef, Federconsumatori, PB ir kt., QA ir kt.

Atsakovai: Banca d'Italia, Presidenza del Consiglio dei Ministri, Ministero dell'Economia e delle Finanze

dalyvaujant: Banca Popolare di Sondrio ScpA, Veneto Banca ScpA, Banco Popolare – Società Cooperativa, Coordinamento delle associazioni per la tutela dell’ambiente e dei diritti degli utenti e consumatori (Codacons), Banco BPM SpA, Unione di Banche Italiane – Ubi Banca SpA, Banca Popolare di Milano, Amber Capital Italia SGR SpA, RZ e.a., Amber Capital UK LLP, Unione di Banche Italiane – Ubi Banca ScpA, Banca Popolare di Vicenza ScpA, Banca Popolare dell’Etruria e del Lazio SC

Rezoliucinė dalis

1.

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 29 straipsnis, 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 241/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su įstaigų nuosavų lėšų reikalavimų techniniais reguliavimo standartais, 10 straipsnis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 ir 17 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias joje įsteigtiems kooperatiniams bankams draudžiama atsisakyti išpirkti nuosavo kapitalo priemones, bet pagal kurias leidžiama šiems bankams atidėti neribotam laikotarpiui pasitraukusio nario priemonių išpirkimą ir visiškai ar iš dalies apriboti išpirkimo sumą, kiek naudojantis šia galimybe nustatyti išpirkimo apribojimai neviršija to, kas būtina, atsižvelgiant į šių bankų padėtį, įvertintą rizikos ribojimo atžvilgiu, kad jų išleistos kapitalo priemonės būtų priskirtos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, be kita ko, atsižvelgiant į Deleguotojo reglamento Nr. 241/2014 10 straipsnio 3 dalyje numatytus elementus, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

2.

SESV 63 ir paskesni straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jais nedraudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, kuriomis nustatoma turto riba kooperatinių bankų, šioje valstybėje narėje įsteigtų ribotos atsakomybės kooperatinių akcinių bendrovių formos, veiklos vykdymui, kurią viršiję šie bankai privalo būti reorganizuoti į akcines bendroves, sumažinti savo turtą, kad pasiektų šią ribą, arba būti likviduoti, jei šios teisės nuostatos tinkamos jomis siekiamų bendrojo intereso tikslų įgyvendinimui užtikrinti ir neviršija to, kas būtina jiems pasiekti, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

---

(1)  OL C 35, 2019 1 28.

2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje ACTC GmbH / Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), Taiga AB

(Byla C-714/18 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Europos Sąjungos prekių ženklas - Reglamentas (EB) Nr. 207/2009 - Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo „tigha“ paraiška - Ankstesnio Europos Sąjungos prekių ženklo TAIGA savininko protestas - Registracijos paraiškos atmetimas iš dalies - 8 straipsnio 1 dalies b punktas - Galimybės supainioti vertinimas - Žymenų, dėl kurių kilo ginčas, konceptualaus panašumo vertinimas - 42 straipsnio 2 dalis - Ankstesnio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymas - Naudojimo įrodymai tik dėl „dalies prekių ir paslaugų“ - Savarankiškos prekių pakategorės nustatymas)

(2020/C 297/12)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: ACTC GmbH, atstovaujama advokatų V. Hoene, D. Eickemeier ir S. Gantenbrink

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama D. Gája, Taiga AB, atstovaujama advokatų C. Eckhartt, A. von Mühlendahl, K. Thanbichler-Brandl ir C. Fluhme

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš ACTC GmbH bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 82, 2019 3 4.

2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija / Vengrija

(Byla C-771/18) (1)

(Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo - Elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkos - Elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo tinklai - Prieigos sąlygos - Reglamentas (EB) Nr. 714/2009 - 14 straipsnio 1 dalis - Reglamentas (EB) 715/2009 - 13 straipsnio 1 dalis - Sąnaudos - Prieigos prie tinklų mokesčių nustatymas - Direktyva 2009/72/EB - 37 straipsnio 17 dalis - Direktyva 2009/73/EB - 41 straipsnio 17 dalis - Nacionalinės teisių gynimo priemonės - Veiksmingos teisminės apsaugos principas)

(2020/C 297/13)

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama O. Beynet ir K. Talabér-Ritz

Atsakovė: Vengrija, iš pradžių atstovaujama M. Z. Fehér ir Z. Wagner, vėliau – M. Z. Fehér

Rezoliucinė dalis

1.

Pripažinti, kad, neužtikrinusi teisės veiksmingai apskųsti nacionalinės reguliavimo institucijos reglamentus, nustatančius prieigos prie tinklų mokesčius, Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB, 37 straipsnio 17 dalį ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB, 41 straipsnio 17 dalį.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Europos Komisija ir Vengrija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 139, 2019 4 15.

2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Hof van beroep te Antwerpen (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Belgische Staat, atstovaujama Minister van Werk, Economie en Consumenten, atsakingo už Buitenlandse handel, ir Directeur-Generaal van de Algemene Directie Controle en bemiddeling van de FOD Economie, K. M.O., Middenstand en Energie, vėliau tapusios Algemene Directie Economische Inspectie; Directeur-Generaal van de Algemene Directie Controle en Bemiddeling van de FOD Economie, K.M.O., Middenstand en Energie, vėliau tapusios Algemene Directie Economische Inspectie / Movic BV, Events Belgium BV, Leisure Tickets & Activities International BV

(Byla C-73/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose - Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 - 1 straipsnio 1 dalis - Taikymo sritis - Sąvoka „civilinės ir komercinės bylos“ - Viešosios valdžios institucijos pareikštas ieškinys dėl nesąžiningos komercinės veiklos nutraukimo, kuriuo siekiama apsaugoti vartotojų interesus)

(2020/C 297/14)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hof van beroep te Antwerpen

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantai: Belgische Staat, atstovaujama Minister van Werk, Economie en Consumenten, atsakingo už Buitenlandse handel, ir Directeur-Generaal van de Algemene Directie Controle en bemiddeling van de FOD Economie, K. M.O., Middenstand en Energie, vėliau tapusios Algemene Directie Economische Inspectie; Directeur-Generaal van de Algemene Directie Controle en Bemiddeling van de FOD Economie, K.M.O., Middenstand en Energie, vėliau tapusios Algemene Directie Economische Inspectie

Kitos apeliacinio proceso šalys: Movic BV, Events Belgium BV, Leisure Tickets & Activities International BV

Rezoliucinė dalis

2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 1 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad šioje nuostatoje vartojama sąvoka „civilinės ir komercinės bylos“ apima vienos valstybės narės valdžios institucijų kitoje valstybėje narėje įsisteigusiems verslininkams pareikštą ieškinį, kuriuo šios institucijos visų pirma prašo konstatuoti, kad padaryti tariamai nesąžiningai komercinei veiklai prilygstantys pažeidimai, ir nurodyti juos nutraukti, o papildomai – nurodyti taikyti viešo paskelbimo priemones ir skirti baudą.

---

(1)  OL C 139, 2019 4 15.

2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuva) prašymas priimti prejudicinį sprendimą), inicijuotoje E. E.

(Byla C-80/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose - Reglamentas (ES) Nr. 650/2012 - Taikymo sritis - Sąvoka „tarpvalstybinio pobūdžio paveldėjimas“ - Sąvoka „palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta“ - 3 straipsnio 2 dalis - Sąvoka „teismas“ - Jurisdikcijos taisyklių taikymas notarams - 3 straipsnio 1 dalies g ir i punktai - Sąvokos „teismo sprendimas“ ir „autentiškas dokumentas“ - 5, 7 ir 22 straipsniai - Susitarimas dėl teismo ir paveldėjimui taikytinos teisės pasirinkimo - 83 straipsnio 2 ir 4 dalys - Pereinamojo laikotarpio nuostatos)

(2020/C 297/15)

Proceso kalba: lietuvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Šalis pagrindinėje byloje

E. E.

dalyvaujant: Kauno miesto 4-ojo notaro biuro notarei Virginijai Jarienei, K.-D. E.

Rezoliucinė dalis

1.

2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „tarpvalstybinio pobūdžio paveldėjimas“ apima situaciją, kai palikėjas, vienos valstybės narės pilietis, savo mirties dieną gyveno kitoje valstybėje narėje, tačiau nebuvo nutraukęs ryšių su pirmąja iš šių valstybių narių, kurioje yra jo palikimą sudarantis turtas, o jo įpėdinių gyvenamoji vieta yra šiose dviejose valstybėse narėse. Paskutinę įprastinę palikėjo gyvenamąją vietą, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą, paveldėjimo klausimą nagrinėjanti institucija turi nustatyti tik vienoje iš šių valstybių narių.

2.

Reglamento Nr. 650/2012 3 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad Lietuvos notarai, išduodami nacionalinį paveldėjimo teisės liudijimą, nevykdo teisminių funkcijų, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar šie notarai veiklą vykdo vadovaudamiesi teisminės institucijos suteiktais įgaliojimais arba jos prižiūrimi, todėl gali būti laikomi „teismais“, kaip tai suprantama pagal tą pačią nuostatą.

3.

Reglamento Nr. 650/2012 3 straipsnio 1 dalies g punktas turi būti aiškinamas taip, kad jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nuspręstų, jog Lietuvos notarai gali būti laikomi „teismais“, kaip jie suprantami pagal šį reglamentą, jų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas gali būti laikomas „teismo sprendimu“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, todėl išduodami šį liudijimą tie notarai gali taikyti minėto reglamento II skyriuje numatytas jurisdikcijos taisykles.

4.

Reglamento Nr. 650/2012 4 ir 59 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad valstybės narės notaras, kuris nelaikomas „teismu“, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą, netaikant minėtame reglamente numatytų bendrųjų jurisdikcijos taisyklių, gali išduoti nacionalinius paveldėjimo teisės liudijimus. Jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nuspręstų, kad šie liudijimai tenkina to paties reglamento 3 straipsnio 1 dalies i punkte numatytas sąlygas, todėl gali būti laikomi „autentiškais dokumentais“, kaip tai suprantama pagal tą pačią nuostatą, jie kitose valstybėse narėse sukeltų tokias pasekmes, kokios pagal Reglamento Nr. 650/2012 59 straipsnio 1 dalį ir 60 straipsnio 1 dalį numatytos dėl autentiškų dokumentų.

5.

Reglamento Nr. 650/2012 4, 5, 7, 22 straipsniai ir 83 straipsnio 2 ir 4 dalys turi būti aiškinami taip, kad palikėjo valia ir jo įpėdinių susitarimas gali lemti kito teismo, turinčio jurisdikciją paveldėjimo bylose, ir kitos valstybės narės paveldėjimo teisės nustatymą nei tie, kurie būtų nustatomi taikant šiame reglamente įtvirtintus kriterijus.

---

(1)  OL C 148, 2019 4 29.

2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Finanzgericht Düsseldorf (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Pfeifer & Langen GmbH & Co. KG / Hauptzollamt Köln

(Byla C-97/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Muitinės kodeksas - Muitinės deklaracijos - Šio kodekso 78 straipsnis - Muitinės deklaracijos pakartotinis patikrinimas - Deklaranto pavadinimas - Informacijos apie deklarantą pakeitimas, kuriuo siekiama įrodyti, kad egzistuoja netiesioginio atstovavimo santykis - Importo sertifikatą gavusio asmens netiesioginis atstovavimas)

(2020/C 297/16)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Finanzgericht Düsseldorf

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Pfeifer & Langen GmbH & Co. KG

Atsakovė: Hauptzollamt Köln

Rezoliucinė dalis

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 78 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad muitinė gali patenkinti prašymą patikrinti muitinės deklaraciją, kuriuo siekiama parodyti, kad yra netiesioginis atstovavimo santykis tarp, pirma, įgaliotinio, kuris per klaidą nurodė, kad veikė tik savo vardu ir savo interesais, nors turėjo importo sertifikatą turinčio asmens įgaliojimą, ir, antra, įgaliotojo, kurio interesais buvo pateikta deklaracija.

---

(1)  OL C 182, 2019 5 27.

2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Corte suprema di cassazione (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Presidenza del Consiglio dei Ministri / BV

(Byla C-129/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 2004/80/EB - 12 straipsnio 2 dalis - Kompensacijų smurtinių tyčinių nusikaltimų aukoms nacionalinės schemos, užtikrinančios teisingą ir tinkamą kompensaciją - Taikymo sritis - Nukentėjusysis, gyvenantis valstybės narės, kurioje buvo padarytas smurtinis tyčinis nusikaltimas, teritorijoje - Pareiga šiam nukentėjusiajam taikyti nacionalinę kompensavimo sistemą - Sąvoka „teisinga ir tinkama kompensacija“ - Valstybių narių atsakomybė pažeidus Sąjungos teisę)

(2020/C 297/17)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Corte suprema di cassazione

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Presidenza del Consiglio dei Ministri

Kita kasacinio proceso šalis: BV

dalyvaujant: Procura della Repubblica di Torino

Rezoliucinė dalis

1.

Sąjungos teisė turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės deliktinės atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus šią teisę, schema turi būti taikoma nukentėjusiems asmenims, gyvenantiems šioje valstybėje narėje, kurios teritorijoje buvo padaryti smurtiniai tyčiniai nusikaltimai, todėl, kad ši valstybė narė laiku neperkėlė 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/80/EB dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms 12 straipsnio 2 dalies.

2.

Direktyvos 2004/80 12 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad fiksuoto dydžio kompensacija, skiriama nukentėjusiesiems nuo seksualinio smurto pagal nacionalinę kompensacijų nukentėjusiesiems nuo tyčinių smurtinių nusikaltimų schemą, negali būti laikoma „teisinga ir tinkama“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jeigu ji nustatoma neatsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pasekmių nukentėjusiesiems rimtumą ir todėl ja tinkamai neprisidedama prie patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

---

(1)  OL C 182, 2019 5 27.

2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Conseil d'État (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) B. M. M. (C-133/19 ir C-136/19), B. S. (C-133/19), B. M. (C-136/19), B. M. O. (C-137/19) / Belgijos valstybė

(Sujungtos bylos C-133/19, C-136/19 ir C-137/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė - Imigracijos politika - Teisė į šeimos susijungimą - Direktyva 2003/86/EB - 4 straipsnio 1 dalis - Sąvoka „nepilnametis vaikas“ - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 2 dalis - Viršesnis vaiko interesas - Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis - Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę - Globėjo vaikai, kurie tapo pilnamečiais per sprendimo priėmimo procedūrą arba teismo procesą dėl sprendimo atmesti prašymą dėl šeimos susijungimo)

(2020/C 297/18)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d'État

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantai: B. M. M. (C-133/19 ir C-136/19), B. S. (C-133/19), B. M. (C-136/19), B. M. O. (C-137/19).

Kita apeliacinio proceso šalis: Belgijos valstybė

Rezoliucinė dalis

1.

2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą 4 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktas turi būti aiškinamas taip, kad data, kuria reikia remtis nustatant, ar trečiosios šalies pilietis ar asmuo be pilietybės yra nepilnametis vaikas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, yra ta, kurią pateiktas prašymas išduoti leidimą nepilnamečiams vaikams atvykti į šalį ir gyventi šeimos susijungimo tikslais, o ne ta, kurią šios valstybės narės kompetentingos institucijos priėmė sprendimą dėl šio prašymo, arba, atitinkamai, po to, kai dėl šio sprendimo buvo pateiktas ieškinys dėl tokį prašymą atmetančio sprendimo.

2.

Direktyvos 2003/86 18 straipsnis, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia atmesti ieškinį dėl šio prašymo išduoti leidimą nepilnamečiui vaikui gyventi šalyje šeimos susijungimo tikslais kaip nepriimtiną remiantis vien tuo motyvu, kad per teismo procesą vaikas tapo pilnametis.

---

(1)  OL C 164, 2019 5 13.

2020 m. liepos 16 d. Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Juzgado de Primera Instancia no 17 de Palma de Mallorca, Juzgado de Primera Instancia e Instrucción de Ceuta (Ispanija) prašymai priimti prejudicinį sprendimą) CY / Caixabank SA (C-224/19), LG, PK / Banco Bilbao Vizcaya Argentaria SA (C-259/19)

(Sujungtos bylos C-224/19 ir C-259/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Vartotojų apsauga - Direktyva 93/13/EEB - 6 ir 7 straipsniai - Su vartotojais sudarytos sutartys - Hipoteka užtikrintos paskolos - Nesąžiningos sąlygos - Sąlyga, pagal kurią visos su hipotekos įregistravimu ir išregistravimu susijusios išlaidos tenka skolininkui - Šių sąlygų pripažinimo niekinėmis padariniai - Nacionalinio teismo įgaliojimai „nesąžininga“ pripažintos sąlygos atveju - Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas - Supletyvinių nacionalinių nuostatų taikymas - 3 straipsnio 1 dalis - Sutarties sąlygų nesąžiningumo vertinimas - 4 straipsnio 2 dalis - Neatsižvelgimas į sąlygas, susijusias su pagrindiniu sutarties dalyku arba kainos ar atlygio adekvatumu - Sąlyga - 5 straipsnis - Pareiga aiškiai su suprantamai suformuluoti sutarties sąlygas - Bylinėjimosi išlaidos - Senatis - Veiksmingumo principas)

(2020/C 297/19)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de Primera Instancia no 17 de Palma de Mallorca, Juzgado de Primera Instancia e Instrucción de Ceuta

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: CY (C-224/19), LG, PK (C-259/19)

Atsakovai: Caixabank SA (C-224/19), Banco Bilbao Vizcaya Argentaria SA (C-259/19)

Rezoliucinė dalis

1.

1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas tuo atveju, kai nesąžininga sutarties sąlyga, pagal kurią vartotojas įpareigojamas padengti visas hipotekos įregistravimo ir išregistravimo išlaidas, pripažįstama niekine, nacionaliniam teismui draudžiama nuspręsti, kad vartotojui neturi būti grąžintos taikant tą sąlygą sumokėtos sumos, nebent nacionalinės teisės nuostatos, kurios būtų taikomos nesant šios sąlygos, įpareigoja vartotoją sumokėti visas šias išlaidas ar jų dalį.

2.

Direktyvos 93/13 3 straipsnis, 4 straipsnio 2 dalis ir 5 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad sutarties sąlygos, patenkančios į sąvokos „pagrindinis sutarties dalykas“ taikymo sritį, turi būti suprantamos kaip tos, kuriomis nustatomi pagrindiniai šios sutarties elementai ir kuriomis ji apibūdinama. Kita vertus, ši sąvoka neapima sąlygų, kurios yra antraeilės, palyginti su tomis, kurios apibrėžia pačią sutartinio santykio esmę. Dėl to, kad administravimo mokestis yra įtrauktas į bendrą hipoteka užtikrintos paskolos kainą, jis netampa esminiu sutarties elementu. Bet kuriuo atveju valstybės narės teismas turi atlikti sutarties sąlygos, susijusios su pagrindiniu sutarties dalyku, aiškumo ir suprantamumo kontrolę, neatsižvelgdamas į tai, ar šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalis yra perkelta į šios valstybės narės teisinę sistemą.

3.

Direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad paskolos sutarties, kurią sudarė vartotojas ir finansų įstaiga, sąlyga, pagal kurią vartotojas įpareigojamas sumokėti administravimo mokestį, gali vartotojo nenaudai sukurti ryškų neatitikimą tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų, nepaisant sąžiningumo reikalavimo, kai finansų įstaiga neįrodo, kad šis mokestis atitinka faktiškai suteiktas paslaugas ir jos patirtas išlaidas, bet tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

4.

Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad joms neprieštarauja senaties termino taikymas ieškinio dėl sutarties nesąžiningos sąlygos pripažinimo niekine restitucinių padarinių pareiškimui, jeigu dėl šio termino eigos pradžios arba jo trukmės vartotojui nėra praktiškai neįmanoma arba pernelyg sudėtinga naudotis teise prašyti tokios restitucijos.

5.

Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 1 dalis ir veiksmingumo principas turi būti aiškinami taip, kad jiems prieštarauja sistema, pagal kurią dalis bylinėjimosi išlaidų gali tekti vartotojui, atsižvelgiant į nepagrįstai sumokėtų sumų, kurios jam grąžintos konstatavus, kad sutarties sąlyga yra niekinė dėl nesąžiningumo, dydį, nes tokia sistema sukuria esminę kliūtį, galinčią atgrasyti vartotojus naudotis Direktyvoje 93/13 suteikiama teise į veiksmingą teisminę sutarties sąlygų galimo nesąžiningumo kontrolę.

---

(1)  OL C 246, 2019 7 22.

2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunalul Bucureşti (Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) JE / KF

(Byla C-249/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Reglamentas (ES) Nr. 1259/2010 - Tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje - Vienodos taisyklės - 10 straipsnis - Teismo vietos teisės taikymas)

(2020/C 297/20)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunalul Bucureşti

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė ir apeliantė: JE

Atsakovas ir kita apeliacinio proceso šalis: KF

Rezoliucinė dalis

2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1259/2010, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje, 10 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad formuluotė „jei pagal 5 arba 8 straipsnius taikytinoje teisėje santuokos nutraukimas nenumatytas“ reiškia tik tuos atvejus, kai taikytinoje užsienio teisėje nenumatyta jokios santuokos nutraukimo formos.

---

(1)  OL C 206, 2019 6 17.

2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal da Relação de Guimarães (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) MH, NI / OJ, Novo Banco SA

(Byla C-253/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose - Nemokumo bylos - Reglamentas (ES) 2015/848 - 3 straipsnis - Tarptautinė jurisdikcija - Skolininko pagrindinių interesų vieta - Fizinis asmuo, kuris nevykdo savarankiškos ūkinės komercinės ar profesinės veiklos - Nuginčijama prezumpcija, kad šio asmens pagrindinių turtinių interesų vieta yra jo įprasta gyvenamoji vieta - Prezumpcijos paneigimas - Situacija, kai vienintelis skolininko nekilnojamasis turtas yra ne įprastos gyvenamosios vietos valstybėje narėje)

(2020/C 297/21)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal da Relação de Guimarães

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantai: MH, NI

Kitos apeliacinio proceso šalys: OJ, Novo Banco SA

Rezoliucinė dalis

2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų 3 straipsnio 1 dalies pirma ir ketvirta pastraipos turi būti aiškinamos taip, kad jose numatyta prezumpcija dėl tarptautinės jurisdikcijos iškelti nemokumo bylą nustatymo, pagal kurią fizinio asmens, nevykdančio savarankiškos ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, pagrindinių interesų vieta yra jo įprasta gyvenamoji vieta, nėra paneigiama vien dėl to, kad vienintelis šio asmens nekilnojamasis turtas yra ne įprastos gyvenamosios vietos valstybėje narėje.

---

(1)  OL C 206, 2019 6 17.

2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) WWF Italia o.n.l.u.s. ir kt. / Presidenza del Consiglio dei Ministri, Azienda Nazionale Autonoma Strade SpA (ANAS)

(Byla C-411/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Aplinka - Direktyva 92/43/EEB - 6 straipsnis - Natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsauga - Specialios saugomos teritorijos - Kelio atkarpos tiesimas - Šio projekto poveikio atitinkamai specialiai saugomai teritorijai vertinimas - Leidimas - Imperatyvūs viršesnio viešojo intereso pagrindai)

(2020/C 297/22)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: WWF Italia o.n.l.u.s., Lega Italiana Protezione Uccelli o.n.l.u.s., Gruppo di Intervento Giuridico o.n.l.u.s., Italia Nostra o.n.l.u.s., Forum Ambientalista, FC ir kt.

Kitos administracinio proceso šalys: Presidenza del Consiglio dei Ministri, Azienda Nazionale Autonoma Strade SpA (ANAS)

Rezoliucinė dalis

1.

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 6 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, dėl imperatyvių viršesnio viešojo intereso pagrindų leidžiantys tęsti plano ar projekto, kurio poveikio specialiai saugomai teritorijai negalima sušvelninti ir dėl kurio kompetentinga valdžios institucija jau pateikė neigiamą nuomonę, patvirtinimo procedūrą, nebent yra alternatyvus sprendimas, sukeliantis mažiau kliūčių nagrinėjamos teritorijos vientisumui, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

2.

Kai pagal Direktyvos 92/43 6 straipsnio 3 dalį plano ar projekto poveikis specialiai saugomai teritorijai buvo įvertintas nepalankiai, o atitinkama valstybė narė pagal šio straipsnio 4 dalį vis dėlto nusprendė jį įgyvendinti dėl imperatyvių viršesnio viešojo intereso pagrindų, šios direktyvos 6 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiami nacionalinės teisės aktai, leidžiantys šį planą ar šį projektą papildyti jo poveikio šiai teritorijai švelninimo priemonėmis po šio plano ar projekto nepalankaus įvertinimo pagal šios straipsnio 3 dalį ir iki jo galutinio priėmimo pagal šio straipsnio 4 dalį ir leidžiantys tęsti minėto poveikio vertinimą. Tačiau pagal Direktyvos 92/43 6 straipsnį tokiu pačiu atveju nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, leidžiantys tame pačiame sprendime nustatyti kompensacines priemones, su sąlyga, kad įvykdytos ir kitos šios direktyvos 6 straipsnio 4 dalies įgyvendinimo sąlygos.

3.

Direktyva 92/43 turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, numatantys, kad pareiškėjas atlieka nagrinėjamo plano ar projekto poveikio atitinkamai specialiai saugomai teritorijai studiją, kuria remdamasi kompetentinga institucija atlieka šio poveikio vertinimą. Tačiau pagal šią direktyvą draudžiami nacionalinės teisės aktai, leidžiantys įpareigoti pareiškėją į galutinį planą ar projektą įtraukti kraštovaizdžio ir aplinkosaugos pobūdžio reikalavimus, pastabas ir rekomendacijas, kompetentingai institucijai jį jau įvertinus neigiamai, jeigu taip pakeisto plano ar projekto ši institucija neturi iš naujo vertinti.

4.

Direktyva 92/43 turi būti aiškinama taip, kad nors joje valstybėms narėms pavesta paskirti instituciją, kompetentingą įvertinti plano ar projekto poveikį specialiai saugomai teritorijai laikantis Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatytų kriterijų, pagal šią direktyvą vis dėlto draudžiama, kad bet kuri institucija tęstų arba pildytų šį vertinimą, kai jis jau atliktas.

---

(1)  OL C 328, 2019 9 30.

2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (Curtea de Apel Bucureşti (Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Cabinet de avocat UR / Administraţia Sector 3 a Finanţelor Publice prin Direcţia Generală Regională a Finanţelor Publice Bucureşti, Administraţia Sector 3 a Finanţelor Publice, MJ, NK

(Byla C-424/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 2006/112/EB - Pridėtinės vertės mokestis (PVM) - 9 straipsnio 1 dalis - Sąvoka „apmokestinamasis asmuo“ - Asmuo, kuris verčiasi advokato profesine veikla - Galutinis teismo sprendimas - „Res judicata“ galios principas - Šio principo taikymo sritis tuo atveju, kai tas sprendimas nesuderinamas su Sąjungos teise)

(2020/C 297/23)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Curtea de Apel Bucureşti

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja ir apeliantė: Cabinet de avocat UR

Atsakovai ir kitos apeliacinio proceso šalys: Administraţia Sector 3 a Finanţelor Publice prin Direcţia Generală Regională a Finanţelor Publice Bucureşti, Administraţia Sector 3 a Finanţelor Publice, MJ, NK

Rezoliucinė dalis

1.	2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 9 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad asmuo, kuris verčiasi advokato profesine veikla, turi būti laikomas „apmokestinamuoju asmeniu“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

2.

Sąjungos teisė turi būti aiškinama taip, kad pagal ją ginčą dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nagrinėjančiam nacionaliniam teismui draudžiama taikyti res judicata galios principą, kai šis ginčas susijęs ne su tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu, kaip nagrinėtas byloje, kurioje priimtas tokią galią įgijęs sprendimas, kai ginčo dalykas ne tas pats kaip aname ginče ir kai šio principo taikymas yra kliūtis šiam teismui atsižvelgti į Sąjungos teisės aktus PVM srityje.

---

(1)  OL C 288, 2019 8 26.

2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje (Commissione tributaria regionale della Campania (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Antonio Capaldo SpA / Agenzia delle dogane e dei monopoli – Ufficio delle dogane di Salerno

(Byla C-496/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Muitų sąjunga - Bendrijos muitinės kodeksas - Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 - Prekių tikrinimas - Prašymas pakartotinai patikrinti muitinės deklaraciją - Tikrinimas išleidus prekes)

(2020/C 297/24)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Commissione tributaria regionale della Campania

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja ir apeliantė: Antonio Capaldo SpA

Atsakovas: Agenzia delle dogane e dei monopoli – Ufficio delle dogane di Salerno

Rezoliucinė dalis

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 78 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama pradėti muitinės deklaracijos pakartotinio patikrinimo procedūros, net jei anksčiau buvo neginčijant atliktas atitinkamos importuojamos prekės fizinis patikrinimas, patvirtinantis šios prekės tarifinį klasifikavimą.

---

(1)  OL C 257, 2019 10 21.

2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (Augstākā tiesa (Senāts) (Latvija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) SIA „Soho Group“ / Patērētāju tiesību aizsardzības centrs

(Byla C-686/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Vartotojų apsauga - Vartojimo kredito sutartys - Direktyva 2008/48/EB - Sąvoka „visa kredito kaina vartotojui“ - Kredito termino pratęsimo mokestis)

(2020/C 297/25)

Proceso kalba: latvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Augstākā tiesa (Senāts)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: SIA „Soho Group“

Atsakovas: Patērētāju tiesību aizsardzības centrs

Rezoliucinė dalis

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB 3 straipsnio g punkte esančią sąvoką „bendra kredito kaina vartotojui“ reikia aiškinti taip: ši sąvoka apima galimo kredito termino pratęsimo mokesčius, jei konkrečios ir tikslios galimo jo pratęsimo sąlygos, įskaitant jo trukmę, yra įtrauktos į kredito sutarties sąlygas, dėl kurių paskolos davėjas ir gavėjas susitarė, ir šie mokesčiai žinomi paskolos davėjui.

---

(1)  OL C 399, 2019 11 25.

2019 m. birželio 6 d.Abaco Energy SA ir kt. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. kovo 25 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-186/18, Abaco Energy ir kt. / Komisija

(Byla C-436/19 P)

(2020/C 297/26)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantai: Abaco Energy SA ir kt., atstovaujami abogado P. Holtrop

Kita proceso šalis: Europos Komisija

2020 m. liepos 21 d. nutartimi Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nutarė atmesti apeliacinį skundą kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą, taip pat kad apeliantai padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

2020 m. balandžio 7 d.Curtea de Apel Alba Iulia (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje SC Avio Lucos SRL / Agenţia de Plăţi şi Intervenţie pentru Agricultură – Centrul judeţean Dolj, Agenţia de Plăţi şi Intervenţie pentru Agricultură (APIA) – Aparat Central

(Byla C-176/20)

(2020/C 297/27)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Curtea de Apel Alba Iulia

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: SC Avio Lucos SRL

Kitos apeliacinio proceso šalys: Agenţia de Plăţi şi Intervenţie pentru Agricultură – Centrul judeţean Dolj, Agenţia de Plăţi şi Intervenţie pentru Agricultură (APIA) – Aparat Central

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1307/2013 (1), kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, yra draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad minimali veikla, kurią reikia vykdyti įprastai ganyti tinkamos būklės laikomuose žemės ūkio paskirties žemės plotuose, yra ūkininko naudojamų gyvulių ganymas?

2.

Jeigu pagal pirmiau minėtą [Europos Sąjungos] teisės normą pirmajame klausime nurodyti nacionalinės teisės aktai nėra draudžiami, ar atitinkamas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies a ir c punktų ir 9 straipsnio 1 dalies nuostatas galima aiškinti taip, kad „aktyviu ūkininku“ gali būti laikomas juridinis asmuo, kuris sudarė koncesijos sutartį tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, ir kuris laiko gyvulius pagal tam tikras su fiziniais asmenimis sudarytas panaudos sutartis, pagal kurias panaudos davėjai neatlygintinai perduoda jiems nuosavybės teise priklausančius gyvulius panaudos gavėjams, kad šie gyvuliai tam tikrais sutartais laikotarpiais būtų ganomi panaudos gavėjams suteiktuose ganyklų plotuose?

3.

Ar 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 (2) dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, 60 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad dirbtiniu sąlygų sukūrimu turi būti laikomas ir koncesijos sutarties bei tam tikrų panaudos sutarčių, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, sudarymas?

---

(1)  OL L 347, 2013, p. 608.

(2)  OL L 347, 2013, p. 549.

2020 m. balandžio 7 d.Curtea de Apel Bucureşti (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Fondul Proprietatea SA / Guvernul României, SC Complexul Energetic Hunedoara SA, în insolvență, Compania Naţională de Transport a Energiei Electrice Transelectrica SA, SC Complexul Energetic Oltenia SA

(Byla C-179/20)

(2020/C 297/28)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Curtea de Apel Bucureşti

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: Fondul Proprietatea SA

Kitos proceso šalys: Guvernul României, likviduojama SC Complexul Energetic Hunedoara SA, Compania Naţională de Transport a Energiei Electrice Transelectrica SA, SC Com0070lexul Energetic Oltenia SA

Į bylą įstojusi šalis: Ministerul Economiei, Energiei și Mediului de Afaceri

Prejudiciniai klausimai

a)

Ar Rumunijos valstybės priimtu teisės aktu, kuriame dviem bendrovėms, kurių kapitalo didžioji dalis priklauso valstybei, numatyta: a.1. suteikti pirmenybinę prieigą prie dispečerinio valdymo ir nustatyti perdavimo sistemos operatoriaus pareigą iš tų bendrovių pirkti papildomas paslaugas, ir a.2. suteikti garantuotą prieigą prie elektros tinklų tų bendrovių pagamintai elektros energijai ir taip užtikrinti jų tęstinę veiklą, buvo suteikta valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnį, t. y. priemonė, kurią finansuoja valstybė arba kuri finansuojama iš valstybės išteklių; ar jis yra atrankinio pobūdžio ir gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą? Jeigu atsakymas teigiamas, ar apie šią valstybės pagalbą reikia pranešti pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį?

b)	Ar tai, kad Rumunijos valstybė suteikia garantuotą prieigą prie elektros tinklo dviem bendrovėms, kurių kapitalo didžioji dalis priklauso valstybei, ir taip užtikrina jų tęstinę veiklą, atitinka Direktyvos 2009/72/EB (1) 15 straipsnio 4 dalies nuostatas?

---

(1)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL L 211, 2009, p. 55).

2020 m. balandžio 23 d.Curtea de Apel Suceava (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje BE, DT / Administraţia Judeţeană a Finanţelor Publice Suceava, Direcţia Generală Regională a Finanţelor Publice Iaşi, Accer Ipurl Suceva – lichidator judiciar al BE, EP

(Byla C-182/20)

(2020/C 297/29)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Curtea de Apel Suceava

Šalys pagrindinėje byloje

Prašymą atšaukti sprendimą pateikę apeliantai: BE, DT

Atsakovai: Administraţia Judeţeană a Finanţelor Publice Suceava, Direcţia Generală Regională a Finanţelor Publice Iaşi, Accer Ipurl Suceva – lichidator judiciar al BE, EP

Prejudicinis klausimas

Ar tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, pagal Direktyvą 2006/112/EB (1) ir mokesčių neutralumo, teisės į PVM atskaitą ir mokestinio tikrumo principus draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos, pradėjus ūkio subjekto bankroto procedūrą, galima automatiškai ir be papildomo patikrinimo patikslinti jo mokėtiną PVM sumą, neleidžiant jam atskaityti PVM, susijusio su iki bankroto paskelbimo sudarytais apmokestinamaisiais sandoriais, ir iš ūkio subjekto reikalaujama sumokėti atskaitytiną PVM? Ar tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, pagal proporcingumo principą tokios nacionalinės teisės normos yra draudžiamos atsižvelgiant į ekonomines pasekmes ūkio subjektui ir į tokio ištaisymo galutinį pobūdį?

---

(1)  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1).

2020 m. gegužės 25 d.Rechtbank Overijssel (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje XXXX / Staatssecretaris van Financiën

(Byla C-217/20)

(2020/C 297/30)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank Overijssel

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: XXXX

Atsakovas: Staatssecretaris van Financiën

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (1) [7] straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad darbuotojas nepraranda savo darbo užmokesčio arba jo dalies dėl to, kad naudojasi savo teise į kasmetines atostogas? Ar ši nuostata vis dėlto turi būti aiškinama taip, kad darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis, kai jis naudojasi savo teise į kasmetines atostogas, neatsižvelgiant į priežastį, dėl kurios jis per atostogas nedirbo?

2.

Ar 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad jai prieštarauja nacionalinės nuostatos ir praktika, pagal kurias darbuotojui, kuris dėl ligos turi nedarbingumą, imant atostogas paliekamas tokio dydžio darbo užmokestis, kokį jis gavo iki pat atostogų, net kai šis užmokestis dėl ilgalaikio nedarbingumo yra mažesnis nei visiško darbingumo atveju?

3.	Ar kiekvieno darbuotojo teisė į mokamas kasmetines atostogas pagal [Direktyvos 2003/88/EB] 7 straipsnį ir suformuotą ES jurisprudenciją turi būti aiškinama taip, kad jai prieštarauja tokio darbo užmokesčio sumažinimas per atostogas nedarbingumo laikotarpiu?

---

(1)  OL L 299, 2003, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381.

2020 m. gegužės 27 d.Tribunalul Mureş (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Sindicatul Lucrătorilor din Transporturi, TD / SC Samidani Trans SRL

(Byla C-218/20)

(2020/C 297/31)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunalul Mureş

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Sindicatul Lucrătorilor din Transporturi, TD

Atsakovė: SC Samidani Trans SRL

Prejudiciniai klausimai

1)

2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (1) 8 straipsnio išaiškinimas: Ar individualiai darbo sutarčiai taikytinos teisės pasirinkimas pašalina galimybę taikyti valstybės, kurioje samdomas darbuotojas įprastai atliko darbą, teisę? Ar taikytinos teisės pasirinkimas pašalina galimybę taikyti šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies antrą sakinį?

2)

2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) 8 straipsnio išaiškinimas: Ar valstybėje, kurioje samdomas darbuotojas įprastai atliko darbą, taikomas minimalus darbo užmokestis yra teisė, patenkanti į „nuostat[ų], nuo kurių negalima nukrypti susitarimu pagal teisę, kuri nepasirinkus teisės būtų taikoma“ pagal šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies antrą sakinį, taikymo sritį?

3)

2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) 3 straipsnio išaiškinimas: ar Rumunijos darbo kodekso nuostatų nurodymas individualioje darbo sutartyje prilygsta Rumunijos teisės pasirinkimui, kai Rumunijoje, kaip žinoma, darbdavys iš anksto nustato individualios darbo sutarties turinį?

---

(1)  2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (OL L 177, 2008, p. 6).

2020 m. gegužės 29 d.Curtea de Apel Constanţa (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Euro Delta Danube Srl / Agenţia de Plăţi şi Intervenţie pentru Agricultură – Centrul Judeţean Tulcea

(Byla C-225/20)

(2020/C 297/32)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Curtea de Apel Constanţa

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: Euro Delta Danube Srl

Kita apeliacinio proceso šalis: Agenţia de Plăţi şi Intervenţie pentru Agricultură – Centrul Judeţean Tulcea

Prejudicinis klausimas

1)

Ar pagal Deleguotojo reglamento Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (1), 2 straipsnio 23 punkto ir 19 straipsnio nuostatas yra draudžiama tokia nacionalinės teisės norma, pagal kurią tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, ūkininkui taikomos administracinės nuobaudos už per didelio ploto deklaravimą, nes tas ūkininkas neatitinka paramos skyrimo plotui, kuris laikomas deklaruotas per didelis, reikalavimų, kadangi tam tikrą koncesijos sutarties pagrindu valdomą plotą įdirba akvakultūros įrenginiais ir nepateikia įrodymo, kad koncesijos suteikėjas sutinka, kad žemės sklypas būtų naudojamas žemės ūkio reikmėms?

---

(1)  2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (OL L 181, 2014, p. 48).

2020 m. birželio 4 d.Oberster Gerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje WD / job-medium GmbH in Liquidation

(Byla C-233/20)

(2020/C 297/33)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas ir kasatorius: WD

Atsakovė ir kita kasacinio proceso šalis: job-medium GmbH in Liquidation

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 2 dalimi ir Darbo laiko direktyvos 2003/88/EB (1) 7 straipsniu suderinama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią darbuotojui nepriklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas už einamuosius (paskutinius) metus, kai jis be svarbios priežasties pirma laiko vienašališkai nutraukia darbo santykius („išėjimas iš darbo“)?

2.	Jei į šį klausimą būtų atsakyta neigiamai: 2.1. Ar tuomet reikia papildomai patikrinti, ar darbuotojas neturėjo galimybės pasinaudoti atostogomis? 2.2. Pagal kokius kriterijus šis tikrinimas turi būti atliekamas?

---

(1)  2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, 2003, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381).

2020 m. birželio 5 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Federatie Nederlandse Vakbeweging / Heiploeg Seafood International BV, Heitrans International BV

(Byla C-237/20)

(2020/C 297/34)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Federatie Nederlandse Vakbeweging

Kitos kasacinio proceso šalys: Heiploeg Seafood International BV, Heitrans International BV

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Direktyvos 2001/23 (1) 5 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad sąlyga, pagal kurią turi būti taikomos „bankroto arba kitos panašios nemokumo procedūros, kurios buvo pradėtos ketinant likviduoti perdavėjo turtą“, yra įvykdyta, kai: i) perdavėjo bankrotas yra neišvengiamas, taigi jis yra faktiškai nemokus, ii) bankroto procedūros tikslas pagal Nyderlandų teisę yra likviduojant skolininko turtą gauti kuo didesnes pajamas kreditorių visetui ir iii) įmonės (ar jos dalies) perdavimas parengiamas pagal vadinamąją pre-pack procedūrą prieš paskelbiant bankrotą, o įvykdomas tik paskelbus bankrotą, kai iv) teismo patvirtintas paskirtasis bankroto administratorius prieš paskelbiant bankrotą turi vadovautis kreditorių viseto interesais ir visuomenės interesais, pavyzdžiui, interesu išlaikyti darbo vietas, o tai turi prižiūrėti taip pat teismo patvirtintas paskirtasis bankroto teisėjas, v) pre-pack tikslas yra per paskesnę bankroto procedūrą sudaryti sąlygas tokiam likvidavimui, kai parduodama perdavėjo turtui priklausanti veiklą tęsianti įmonė (ar jos dalis), taip gaunamos kuo didesnės pajamos kreditorių visetui ir išlaikoma kuo daugiau darbo vietų, ir vi) procedūra organizuojama užtikrinant, kad šis tikslas faktiškai turėtų lemiamą reikšmę?

2.

Ar Direktyvos 2001/23 5 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad sąlyga, pagal kurią turi būti taikomos „bankroto arba kitos panašios nemokumo procedūros, <…> kurias prižiūri kompetentinga valstybinės valdžios institucija“, yra įvykdyta, kai įmonės (ar jos dalies) perdavimas parengiamas pagal pre-pack procedūrą prieš paskelbiant bankrotą, o įvykdomas paskelbus bankrotą, ir i) procedūros laikymąsi prieš paskelbiant bankrotą prižiūri paskirtasis bankroto administratorius ir paskirtasis bankroto teisėjas, kurie yra patvirtinti teismo, tačiau neturi teisinių įgaliojimų, ii) paskirtasis bankroto administratorius pagal Nyderlandų teisę prieš paskelbiant bankrotą turi vadovautis kreditorių viseto interesais ir kitais visuomenės interesais, pavyzdžiui, interesu išlaikyti darbo vietas, o tai turi prižiūrėti paskirtasis bankroto teisėjas, iii) paskirtojo bankroto administratoriaus ir paskirtojo bankroto teisėjo užduotys nesiskiria nuo bet kurio bankroto administratoriaus ir bet kurio bankroto teisėjo užduočių; iv) sutartis, pagal kurią įmonė perduodama ir kuri parengta per pre-pack procedūrą, sudaroma ir vykdoma tik paskelbus bankrotą; v) teismas, paskelbiant bankrotą, gali manyti esant būtina bankroto administratoriumi arba bankroto teisėju patvirtinti kitą asmenį nei paskirtasis bankroto administratorius arba paskirtasis bankroto teisėjas ir vi) bankroto administratoriui ir bankroto teisėjui taikomi tokie patys objektyvumo ir nepriklausomumo kriterijai, kaip ir bankroto administratoriui ir bankroto teisėjui tuo atveju, kai prieš bankroto procedūrą nebuvo vykdoma pre-pack procedūra, ir jie, neatsižvelgiant į jų dalyvavimo mastą prieš paskelbiant bankrotą, pagal savo teisinius įgaliojimus privalo patikrinti, ar prieš paskelbiant bankrotą parengtas įmonės (ar jos dalies) perdavimas atitinka kreditorių viseto interesus, ir, jei į šį klausimą atsako neigiamai, nuspręsti, kad perdavimas neįvyks, turint omenyje, kad jie ir toliau turi teisę dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, nesuderinamumo su kitais visuomenės interesais, kaip antai užimtumo svarba, nuspręsti, kad prieš paskelbiant bankrotą parengtas įmonės (ar jos dalies) perdavimas neįvyks?

---

(1)  2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyva 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (OL L 82, 2001, p. 16, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 98).

2020 m. birželio 5 d.Tribunal de première instance du Luxembourg (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje BJ / Belgijos valstybė

(Byla C-241/20)

(2020/C 297/35)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal de première instance du Luxembourg

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: BJ

Atsakovė: Belgijos valstybė

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar pagal SESV 48 straipsnį draudžiami tokie teisės aktai kaip nagrinėjami pagrindinėje byloje, neatsižvelgiant į tai, ar jų nuostatos buvo perkeltos į dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, pagal kuriuos apskaičiuojant mokesčių mokėtojo gyvenamosios vietos valstybėje mokėtiną pajamų mokestį jis praranda dalį pajamų, atleistų nuo mokesčio, ir asmenines mokesčių lengvatas (pavyzdžiui, mokesčio lengvatą už ilgalaikius indėlius, t. y. pagal gyvybės draudimo sutartį sumokėtas įmokas, ir mokesčio lengvatą už išlaidas, patirtas siekiant taupyti elektros energiją) dėl to, kad jis atitinkamais metais taip pat gavo darbo užmokestį kitoje valstybėje narėje, kurioje šis užmokestis buvo apmokestintas?

2.	Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar toks atsakymas nesikeičia, jeigu savo gyvenamosios vietos valstybėje mokesčių mokėtojas negauna reikšmingų – kiekybiniu arba proporcingumo požiūriu – pajamų, tačiau ši valstybė vis dėlto gali jam suteikti šias mokesčių lengvatas?

3.

Jeigu į antrąjį klausimą atsakoma teigiamai, ar atsakymas nesikeičia, jeigu pagal gyvenamosios vietos valstybės ir kitos valstybės sudarytą dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį toje kitoje valstybėje apmokestinant pajamas mokesčių mokėtojui buvo suteiktos asmeninės mokesčių lengvatos, numatytos tos kitos valstybės narės mokesčių teisės aktuose, tačiau šios mokesčių lengvatos neapima tam tikrų mokesčių lengvatų, į kurias mokesčių mokėtojas iš esmės turi teisę gyvenamosios vietos valstybėje?

4.	Jeigu į trečiąjį klausimą atsakoma teigiamai, ar atsakymas nesikeičia, jeigu nepaisant šio skirtumo mokesčių mokėtojui toje kitoje valstybėje narėje taikoma mokesčių lengvata, kuri yra bent jau ne mažesnė už tą, kurią jis prarado savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje?

5.

Ar atsakymai į klausimus yra vienodi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 straipsnio 1 dalies ir 65 straipsnio 1 dalies atžvilgiu dėl tokių teisės aktų kaip nagrinėjami pagrindinėje byloje, neatsižvelgiant į tai, ar jų nuostatos buvo perkeltos į dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, pagal kuriuos apskaičiuojant mokesčių mokėtojo gyvenamosios vietos valstybėje mokėtiną pajamų mokestį jis praranda dalį pajamų, atleistų nuo mokesčio, ir asmenines mokesčių lengvatas (pavyzdžiui, mokesčio lengvatą už ilgalaikius indėlius, t. y. pagal gyvybės draudimo sutartį sumokėtas įmokas, ir mokesčio lengvatą už išlaidas, patirtas siekiant taupyti elektros energiją) dėl to, kad jis atitinkamais metais taip pat gavo pajamų nuomodamas nekilnojamąjį turtą, jam priklausantį kitoje valstybėje narėje, kurioje tas turtas buvo apmokestintas?

2020 m. gegužės 29 d.Rechtbank Midden-Nederland (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje X, Z / Autoriteit Persoonsgegevens

(Byla C-245/20)

(2020/C 297/36)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank Midden-Nederland

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: X, Z

Atsakovė: Autoriteit Persoonsgegevens

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar BDAR (1) 55 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad iš frazės „duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas“ galima suprasti, kad teisminės institucijos leidžia susipažinti su procesiniais dokumentais, kuriuose yra asmens duomenų, ir toks susipažinimas, kaip nurodyta sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, užtikrinamas žurnalistui pateikiant šių procesinių dokumentų kopijas? a. Ar atsakymui į šį klausimą turi reikšmės tai, ar dėl nacionalinės priežiūros institucijos vykdomos tokio pobūdžio duomenų tvarkymo priežiūros teismas negali priimti nepriklausomų sprendimų tam tikrose bylose? b. Ar atsakymui į šį klausimą turi reikšmės tai, kad, kaip teigia teisminė institucija, duomenų tvarkymo pobūdis ir tikslas yra informuoti žurnalistą ir sudaryti jam sąlygas vykstant teismo procesui parengti geresnius pranešimus apie viešą teismo posėdį, taip padedant įgyvendinti teismo proceso viešumo ir skaidrumo principą? c. Ar atsakymui į šį klausimą turi reikšmės tai, ar duomenys tvarkomi remiantis aiškiu nacionaliniu teisiniu pagrindu?

---

(1)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016, p. 1).

2020 m. birželio 3 d.Rechtbank van eerste aanleg Oost-Vlaanderen, Afdeling Gent (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Openbaar Ministerie / EA

(Byla C-246/20)

(2020/C 297/37)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank van eerste aanleg Oost-Vlaanderen, Afdeling Gent

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Openbaar Ministerie

Atsakovas: EA

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Direktyvos 2006/126/EB (1) 2 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad valstybės narės turi automatiškai pripažinti vairuotojo pažymėjimą net ir tuomet, kai šis dokumentas buvo išduotas pakeičiant vairuotojo pažymėjimą, kuris jį išdavusioje valstybėje narėje buvo užregistruotas kaip prarastas ir nustojo galioti?

2.

Ar valstybė narė gali atsisakyti pripažinti pakeistą vairuotojo pažymėjimą pagal Direktyvos 2006/126 11 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą, jei pakeitimas įvyko tuo metu, kai pirminį vairuotojo pažymėjimą išdavusi valstybė narė iš asmens buvo atėmusi teisę vairuoti, kol jis baigs papildomus mokymus?

3.

Ar valstybė narė gali bet kuriuo atveju atsisakyti pripažinti pakeistą vairuotojo pažymėjimo dokumentą, kai valstybė narė, kurios teritorijoje kyla pakeisto vairuotojo pažymėjimo dokumento pripažinimo klausimas, remdamasi konkrečiais ir patvirtintais duomenimis gali konstatuoti, kad vairuotojo pažymėjimo dokumento pakeitimo momentu asmuo nebeturėjo teisės vairuoti?

4.

Ar valstybė narė gali bet kuriuo atveju atsisakyti pripažinti pakeistą vairuotojo pažymėjimo dokumentą, kai pripažinimo klausimas susijęs su valstybės narės, kurioje jis kyla, piliečiu ir ši valstybė narė, remdamasi konkrečiais ir patvirtintais duomenimis, konstatuoja, kad asmuo pakeitimo ir (arba) prašymo pripažinti pateikimo momentu neatitiko šioje valstybėje narėje taikomų būtiniausių vairuotojo pažymėjimo išdavimo reikalavimų?

5.

Ar Direktyvos 2006/126 2 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją sukuriama nelygybė tarp valstybės narės piliečio, kuriam teisė vairuoti grąžinama tik tuomet, kai jis baigia papildomus mokymus, ir piliečio, kuriam taip pat nustatytas įpareigojimas baigti papildomus mokymus, tačiau jis per tą laiką – galbūt pažeisdamas nuolatinės gyvenamosios vietos reikalavimą arba pakeisdamas išdavusioje valstybėje narėje nebegaliojantį vairuotojo pažymėjimą – įgyja užsienio šalies vairuotojo pažymėjimą?

---

(1)  2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL L 403, 2006, p. 18).

2020 m. birželio 10 d.Cour de cassation (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Gtflix Tv / DR

(Byla C-251/20)

(2020/C 297/38)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Gtflix Tv

Kita kasacinio proceso šalis: DR

Prejudicinis klausimas

Ar Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 (1) 7 straipsnio 2 punkto nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad asmuo, kuris, manydamas, kad jo teisės buvo pažeistos išplatinus šmeižiančius komentarus internete, kreipiasi į teismą tiek reikalaudamas ištaisyti informaciją ir pašalinti turinį, tiek prašydamas atlyginti dėl to kilusią neturtinę ir turtinę žalą, gali kiekvienos valstybės narės, kurios teritorijoje atitinkamas turinys buvo paskelbtas internete arba buvo prieinamas, teismuose reikalauti atlyginti šios valstybės narės teritorijoje padarytą žalą remdamasis Sprendimu eDate Advertising (51 ir 52 punktai) [2011 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimas, sujungtos bylos C-509/09 ir C-161/10] ar, taikant Sprendimą Svensk Handel (48 punktas) [2017 m. spalio 17 d Teisingumo Teismo sprendimas, byla C-194/16], šis asmuo turi pateikti nurodytą prašymą dėl žalos atlyginimo teismui, turinčiam jurisdikciją priimti nurodymą ištaisyti informaciją ir pašalinti šmeižiančius komentarus?

---

(1)  2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012, p. 1).

2020 m. birželio 9 d.Hof van beroep te Brussel (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Impexeco N.V. / Novartis AG

(Byla C-253/20)

(2020/C 297/39)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hof van beroep te Brussel

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: Impexeco N.V.

Kita apeliacinio proceso šalis: Novartis AG

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar SESV 34–36 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad tuo atveju, kai ekonomiškai susijusios įmonės į EEE rinką išleidžia firminį (referencinį) vaistą ir generinį vaistą, prekių ženklo savininko veiksmai, nukreipti prieš paralelinio importuotojo, kuris perpakavo generinį vaistą pažymėjęs jį firminio (referencinio) vaisto prekių ženklu, vykdomus tolesnius generinio vaisto pardavimus importo valstybėje, gali lemti dirbtinį valstybių narių rinkų atskyrimą?

2.	Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar tokiu atveju prekių ženklo savininko veiksmai, nukreipti prieš šį pakartotinį ženklinimą, turi būti vertinami pagal BMS kriterijus?

3.	Ar atsakymui į šiuos klausimus turi reikšmės tai, kad generinis vaistas ir firminis (referencinis) vaistas yra tapatūs arba, vadovaujantis 2001 m. balandžio 19 d. Karaliaus dekreto dėl paralelinio importo 3 straipsnio 2 dalimi, turi tokį patį gydomąjį poveikį?

2020 m. birželio 9 d.Hof van beroep te Brussel (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje PI Pharma NV / Novartis AG, Novartis Pharma NV

(Byla C-254/20)

(2020/C 297/40)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hof van beroep te Brussel

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: PI Pharma NV

Kitos apeliacinio proceso šalys: Novartis AG, Novartis Pharma NV

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar SESV 34–36 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad tuo atveju, kai ekonomiškai susijusios įmonės į EEE rinką išleidžia firminį (referencinį) vaistą ir generinį vaistą, prekių ženklo savininko veiksmai, nukreipti prieš paralelinio importuotojo, kuris perpakavo generinį vaistą pažymėjęs jį firminio (referencinio) vaisto prekių ženklu, vykdomus tolesnius generinio vaisto pardavimus importo valstybėje, gali lemti dirbtinį valstybių narių rinkų atskyrimą?

2.	Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar tokiu atveju prekių ženklo savininko veiksmai, nukreipti prieš šį pakartotinį ženklinimą, turi būti vertinami pagal BMS kriterijus?

3.	Ar atsakymui į šiuos klausimus turi reikšmės tai, kad generinis vaistas ir firminis (referencinis) vaistas yra tapatūs arba vadovaujantis 2001 m. balandžio 19 d. Karaliaus dekreto dėl paralelinio importo 3 straipsnio 2 dalimi turi tokį patį gydomąjį poveikį?

2020 m. birželio 18 d.Bundesfinanzhof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Finanzamt T / S

(Byla C-269/20)

(2020/C 297/41)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesfinanzhof

Šalys pagrindinėje byloje

Atsakovė ir kasatorė: Finanzamt T

Pareiškėjas ir kita kasacinio proceso šalis: S

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar, naudojantis 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo (1) 4 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje numatyta valstybių narių teise kaip atskirą apmokestinamąjį asmenį traktuoti šalies teritorijoje įsisteigusius asmenis, kurie, nors teisiškai ir savarankiški, vis dėlto yra glaudžiai susiję vienas su kitu finansiniais, ekonominiais ir organizaciniais ryšiais, reikia: a) kaip apmokestinamąjį asmenį traktuoti vieną iš šių asmenų, kuris yra apmokestinamasis asmuo visų šių asmenų sandorių atžvilgiu, ar b) kaip vieno apmokestinamojo asmens traktavimas savaime – taigi, taikstantis su dideliu mokesčių praradimu – reiškia nuo glaudžiai susijusių asmenų atskirtą PVM grupę, kuri yra išimtinai apmokestinimo PVM tikslu sukurtina fiktyvi struktūra?

2.

Jeigu teisingas atsakymo į pirmąjį klausimą a variantas: ar iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, susijusios su panaudojimu ne savo verslo tikslais, kaip tai suprantama pagal 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 6 straipsnio 2 dalį (2009 m. vasario 12 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas VNLTO, C-515/07, EU:C:2009:88) išplaukia, kad tuo atveju, kai apmokestinamasis asmuo, a) kuris, viena vertus, vykdo ekonominę veiklą, teikdamas atlygintinas paslaugas, kaip jos suprantamos pagal 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 2 straipsnio 1 punktą, ir b) kita vertus, tuo pat metu vykdo veiklą, kurią privalo vykdyti kaip viešoji institucija (viešosios valdžios funkcijos) ir kurią vykdydamas jis pagal 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 4 straipsnio 5 dalį nelaikomas apmokestinamuoju asmeniu, teikia neatlygintiną savo ekonominės veiklos srities paslaugą savo viešosios valdžios funkcijų sričiai, apmokestinimas pagal 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 6 straipsnio 2 dalies b punktą neturi būti taikomas?

---

(1)  OL L 145, 1977, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23.

2020 m. birželio 19 d.Giudice di pace di Massa (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje GN, WX / Prefettura di Massa Carrara – Ufficio Territoriale del Governo di Massa Carrara

(Byla C-274/20)

(2020/C 297/42)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Giudice di pace di Massa

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: GN, WX

Atsakovė: Prefettura di Massa Carrara – Ufficio Territoriale del Governo di Massa Carrara

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar „diskriminacijos dėl pilietybės“ draudimo sąvoka pagal SESV 18 straipsnį turi būti aiškinama taip, kad valstybėms narėms draudžiama priimti bet kokius teisės aktus, dėl kurių (net ir netiesiogiai, paslėptai ir (ar) faktiškai) gali kilti sunkumų kitų valstybių narių piliečiams?

2.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar dėl Kelių kodekso 93 straipsnio 1-bis dalies, pagal kurią praėjus šešiasdešimčiai dienų nuo apsigyvenimo Italijoje draudžiama vairuoti su užsienio šalies registracijos numerio ženklais (neatsižvelgiant į tai, kieno vardu jie registruoti), kitų valstybių narių piliečiams (turintiems automobilį su užsienio šalies registracijos numerio ženklais) gali kilti sunkumų ir dėl to ji laikytina diskriminacinė dėl pilietybės?

3.

Ar sąvokos: a. „teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje“ (SESV 21 straipsnis), b. „vidaus rinka“, kurią „sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje pagal Sutarčių nuostatas užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas“ (SESV 26 straipsnis), c. „Sąjungoje užtikrinama darbuotojų judėjimo laisvė“ (SESV 45 straipsnis), d. „vienos valstybės narės nacionalinių subjektų įsisteigimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai uždraudžiami“ (SESV 49-55 straipsniai), e. „Sąjungoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams, kurie yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje negu valstybė, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos“ (SESV 56-62 straipsniai), turi būti aiškinamos taip, kad taip pat yra draudžiamos tokios nacionalinės teisės nuostatos, dėl kurių (net ir netiesiogiai, paslėptai ir (ar) faktiškai) gali būti apribotos arba apsunkintos Sąjungos piliečių galimybės pasinaudoti teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, darbuotojų teise laisvai judėti Sąjungoje, įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas ar kitaip daromas poveikis minėtoms teisėms?

4.

Jeigu į trečiąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar dėl Kelių kodekso 93 straipsnio 1-bis dalies, pagal kurią praėjus šešiasdešimčiai dienų nuo apsigyvenimo Italijoje draudžiama vairuoti su užsienio šalies registracijos numerio ženklais (neatsižvelgiant į tai, kieno vardu jie registruoti), gali būti apribotos arba apsunkintos galimybės pasinaudoti teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, darbuotojų teise laisvai judėti Sąjungoje, įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas ar kitaip joms daromas poveikis?

2020 m. birželio 25 d.Tribunal du travail francophone de Bruxelles (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje CO, ME, GC ir 42 kiti / MJ, Europos Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba, Europos Sąjungos Taryba, Eulex Kosovo

(Byla C-283/20)

(2020/C 297/43)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal du travail francophone de Bruxelles

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: CO, ME, GC ir 42 kiti

Atsakovai: MJ, Europos Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba, Europos Sąjungos Taryba, Eulex Kosovo

Prejudicinis klausimas

Ar 2008 m. vasario 4 d. Tarybos bendrųjų veiksmų 2008/124/BUSP dėl Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove EULEX KOSOVO (1), prieš iš dalies juos pakeičiant 2014 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimu 2014/349/BUSP (2), 8 straipsnio 3 dalis ir 10 straipsnio 3 dalis, prireikus siejant jas su visomis kitomis nuostatomis, kurios gali būti reikšmingos bylai, turi būti aiškinamos kaip suteikiančios savo vardu ir sąskaita veikiančiam misijos vadovui misijoje EULEX KOSOVO iki 2014 m. birželio 12 d. įdarbintų tarptautinių civilių darbuotojų darbdavio statusą, arba atsižvelgiant į Bendrųjų veiksmų 2008/124/BUSP 8 straipsnio 5 dalį ir 9 straipsnio 3 dalį, prieš juos pakeičiant 2014 m. birželio 12 d., kaip suteikiančias darbdavio statusą Europos Sąjungai ir (arba) Europos Sąjungos institucijai, pavyzdžiui, Europos Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Europos Sąjungos Tarybai ar bet kuriai kitai galimai institucijai, kuriai misijos vadovas veikė iki minėtos datos pagal įgaliojimus, delegavus įgaliojimus ar bet kokią kitą atstovavimo formą, kuri atitinkamu atveju turi būti nustatyta?

---

(1)  OL L 42, 2008, p. 92.

(2)  Sprendimas, kuriuo iš dalies keičiami Bendrieji veiksmai 2008/124/BUSP dėl Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove EULEX KOSOVO (OL L 174, 2014, p. 42).

2020 m. birželio 30 d.Tribunal Judiciaire – Bobigny (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje BNP Paribas Personal Finance SA / ZD

(Byla C-288/20)

(2020/C 297/44)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Judiciaire – Bobigny

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: BNP Paribas Personal Finance SA

Atsakovas: ZD

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar tokios sąlygos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias, be kita ko, Šveicarijos frankas yra sąskaitos valiuta, o euras – mokėjimo valiuta, ir dėl kurių valiutos keitimo rizika tenka paskolos gavėjui, yra pagrindinis sutarties dalykas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/13 (1) 4 straipsnio 2 dalį, kai valiutos keitimo išlaidų suma yra neginčijama ir kai tam tikrose sutarties sąlygose yra numatyta, kad paskolos gavėjas konkrečiomis datomis gali pasinaudoti galimybe konvertuoti sutarties sumą į eurus pagal iš anksto nustatytą formulę?

2.

Ar pagal Direktyvą 93/13, aiškinamą atsižvelgiant į Sąjungos teisės veiksmingumo principą, yra draudžiama nacionalinė jurisprudencija, kurioje sąlyga ar sąlygos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, yra laikomos „aiškiomis ir suprantamomis“ pagal šią direktyvą, nes: — išankstiniame paskolos pasiūlyme yra detalizuoti valiutos keitimo sandoriai, įvykdyti per kredito sutarties galiojimo laiką, ir nurodyta, kad bus taikomas eurų ir Šveicarijos frankų keitimo kursas, nustatytas likus dviem darbo dienoms iki sandorį nulėmusio įvykio ir paskelbtas Europos Centrinio Banko interneto svetainėje; — pasiūlyme yra paminėta, kad paskolos gavėjas sutinka su Šveicarijos frankų konvertavimo į eurus ir eurų konvertavimo į Šveicarijos frankus sandoriais, kurie yra reikalingi kredito veikimui ir grąžinimui, ir kad paskolos davėjas konvertuoja mėnesinių įmokų likutį eurais į Šveicarijos frankus po to, kai sumokami su paskola susiję mokesčiai; — pasiūlyme yra nurodyta, kad jeigu po valiutos keitimo sandorio susidariusi suma bus mažesnė už mokėtiną sumą Šveicarijos frankais, pagrindinė paskolos suma bus grąžinama ne taip greitai, o galimai likusi negrąžinta įmokos dalis bus įtraukta į debeto likutį Šveicarijos frankais, ir nurodyta, kad pagrindinės paskolos sumos grąžinimas bus koreguojamas atsižvelgiant į mėnesinėms įmokoms taikomo keitimo kurso svyravimus (jų padidėjimą arba sumažėjimą) ir kad dėl šių pokyčių paskolos grąžinimo laikotarpis gali pailgėti arba sutrumpėti, o prireikus gali būti pakeista visa paskolos grąžinimo kaina; — straipsniuose „vidaus sąskaita eurais“ ir „vidaus sąskaita Šveicarijos frankais“ yra išsamiai aprašyti kiekvieno mokėjimo termino pabaigoje vykdomi sąskaitos debetavimo ir kreditavimo sandoriai, o sutartyje skaidriai aprašytas konkretus užsienio valiutos konvertavimo mechanizmo veikimas; ir kai pasiūlyme, be kita ko, nėra aiškiai įvardyta „valiutos keitimo rizika“, kuri tenka paskolos gavėjui dėl to, kad jis negauna pajamų sąskaitos valiuta, ir nėra aiškios nuorodos į „palūkanų normos riziką“?

3.

Jeigu į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar pagal Direktyvą 93/13, aiškinamą atsižvelgiant į Bendrijos teisės veiksmingumo principą, yra draudžiama nacionalinė jurisprudencija, pagal kurią sutarties sąlyga ar sąlygos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, yra „aiškios ir suprantamos“ remiantis direktyva, nors tik prie [antrajame] klausime nurodytų duomenų yra pridėtas imitavimo modelis, pagal kurį per pradinį sutarties laikotarpį – daugiau nei 20 metų – mokėjimo valiuta nuvertėtų 5,27 % palyginti su sąskaitos valiuta, bet jame nevartojami tokie terminai kaip „rizika“ ar „sunkumai“?

4.	Ar pareiga įrodyti, kad sąlyga yra „aiški ir suprantama“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 93/13, įskaitant su sutarties sudarymu susijusias aplinkybes, tenka pardavėjui ar tiekėjui, ar vartotojui?

5.

Jeigu pareiga įrodyti, kad sąlyga yra aiški ir suprantama, tenka pardavėjui ar tiekėjui, ar pagal Direktyvą 93/13 yra draudžiama nacionalinė jurisprudencija, pagal kurią, esant su pardavimo metodais susijusių dokumentų, paskolos gavėjai turi pareigą įrodyti, kad, pirma, jie gavo šiuose dokumentuose pateiktą informaciją, ir, antra, kad juos jiems pateikė būtent bankas, ar, priešingai, pagal ją reikalaujama, kad šie elementai sudarytų prezumpciją, jog šiuose dokumentuose esanti informacija buvo perduota skolininkams, taip pat ir žodžiu, ir tai yra paprastoji prezumpcija, kurią už savo pasirinktų tarpininkų perduodamą informaciją atsakingas pardavėjas ar tiekėjas privalo nuginčyti?

6.

Ar tokiai sutarčiai, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, kai abi šalys patiria valiutos keitimo riziką, gali būti būdingas ryškus neatitikimas, nes, pirma, pardavėjas arba tiekėjas turi geresnių priemonių numatyti valiutos keitimo riziką nei vartotojas ir, antra, pardavėjo ar tiekėjo prisiimama rizika ribojama, o vartotojo rizika – neribojama?

---

(1)  1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).

2020 m. birželio 30 d.Cour d'appel de Paris (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje IB / FA

(Byla C-289/20)

(2020/C 297/45)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour d'appel de Paris

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: IB

Kita apeliacinio proceso šalis: FA

Prejudicinis klausimas

Ar tada, kai iš faktinių aplinkybių matyti, kad vienas iš sutuoktinių vienu metu gyvena dviejose valstybėse narėse, kaip nagrinėjamu atveju, galima manyti, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2201/2003 (1) 3 straipsnį, siekiant taikyti šį straipsnį, yra dviejose valstybėse narėse, todėl jeigu šiame straipsnyje nustatytos sąlygos yra tenkinamos dviejose valstybėse narėse, šių valstybių teismai turi vienodą jurisdikciją priimti sprendimą dėl santuokos nutraukimo?

---

(1)  2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 243).

2020 m. birželio 30 d.Satversmes tiesa (Latvija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje AS Latvijas Gāze / Latvijas Republikas Saeima, Sabiedrisko pakalpojumu regulēšanas komisija

(Byla C-290/20)

(2020/C 297/46)

Proceso kalba: latvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Satversmes tiesa

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: AS Latvijas Gāze

Kitos proceso šalys: Latvijas Republikas Saeima (Latvijos parlamentas), Sabiedrisko pakalpojumu regulēšanas komisija (Viešųjų paslaugų reguliavimo komisija)

Prejudiciniai klausimai

1)

Ar Direktyvos 2009/73/EB (1) 23 straipsnį ir 32 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad valstybės narės turi priimti teisės aktus, pagal kuriuos, pirma, kiekvienas galutinis klientas gali pasirinkti, prie kokio tipo tinklo – perdavimo ar skirstymo – prisijungs ir, antra, tinklo operatorius privalo jam leisti prisijungti prie atitinkamo tinklo?

2)	Ar Direktyvos 2009/73/EB 23 straipsnį reikia aiškinti taip, kad valstybės narės turi priimti teisės aktus, pagal kuriuos prie gamtinių dujų perdavimo tinklo galima prisijungti tik galutiniam ne namų ūkio klientui (t. y. tik pramonės klientui)?

3)

Ar Direktyvos 2009/73/EB 23 straipsnis, visų pirma sąvoka „naujas pramonės vartotojas [klientas]“, turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės turi priimti teisės aktus, pagal kuriuos prie gamtinių dujų perdavimo tinklo galima prisijungti tik galutiniam ne namų ūkio klientui (t. y. tik pramonės klientui), kuris anksčiau nebuvo prijungtas prie skirstymo tinklo?

4)	Ar Direktyvos 2009/73/EB 2 straipsnio 3 punktą ir 23 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jiems prieštarauja valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos gamtinių dujų perdavimas apima gamtinių dujų perdavimą tiesiogiai į galutinio kliento gamtinių dujų tiekimo tinklą?

---

(1)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009, p. 94).

2020 m. liepos 6 d.Conseil d'État (Valstybės Taryba, Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Icade Promotion Logement SAS / Ministère de l'Action et des Comptes publics

(Byla C-299/20)

(2020/C 297/47)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d'État

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Icade Promotion Logement SAS

Kita kasacinio proceso šalis: Ministère de l'Action et des Comptes publics

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos (1) 392 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį maržos apmokestinimo schema taikoma tik nekilnojamojo turto, kurio įsigijimas buvo apmokestintas pridėtinės vertės mokesčiu, tiekimo sandoriams tuo atveju, kai jį perpardavęs apmokestinamasis asmuo neturėjo teisės į šio mokesčio atskaitą, ar pagal jį ši schema gali būti taikoma nekilnojamojo turto tiekimo sandoriams, kai šio turto įsigijimas nebuvo apmokestintas PVM dėl to, kad šis įsigijimas nepatenka į PVM taikymo sritį, arba dėl to, kad, nors jis ir patenka į šią sritį, tokio įsigijimo leista neapmokestinti?

2.

Ar 2006 m. lapkričio 28 d. Direktyvos 392 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį maržos apmokestinimo schema netaikoma statybai skirtų žemės plotų tiekimo sandoriams šiais dviem atvejais: — kai neužstatyti žemės plotai nuo įsigijimo iki to momento, kai apmokestinamasis asmuo juos perpardavė, tapo statybai skirtais žemės plotais, — kai nuo šių žemės plotų įsigijimo iki momento, kai apmokestinamasis asmuo juos perpardavė, jų ypatybės buvo pakeistos, kaip antai jie buvo padalyti į sklypus arba juose buvo atlikti įvairūs inžinerinių tinklų (kelių, geriamojo vandens, elektros, dujų, nuotekų, telekomunikacijų) įrengimo darbai?

---

(1)  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1).

2020 m. liepos 22 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija / Austrijos Respublika

(Byla C-328/20)

(2020/C 297/48)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama D. Martin, B.-R. Killmann

Atsakovė: Austrijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad nustačiusi šeimos pašalpų ir pajamų mokesčio mažinimo už vaiką sumos tikslinimo mechanizmą darbuotojams, kurių vaikai nuolat gyvena kitoje valstybėje narėje, Austrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 (1) 7 ir 67 straipsnius, Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 492/2011 (2) 7 straipsnio 2 dalį;

—

pripažinti, kad nustačiusi pajamų mokesčio šeimoms mažinimo priemonės „Familienbonus Plus“, pajamų mokesčio vieninteliam dirbančiam šeimos nariui mažinimo sumos (vok. k. Alleinverdienerabsetzbetrag), pajamų mokesčio vienam vaiką auginančiam (-iai) tėvui (motinai) mažinimo sumos (vok. k. Alleinerzieherabsetzbetrag) ir pajamų mokesčio už išlaikomą asmenį mažinimo sumos (vok. k. Unterhaltsabsetzbetrag) tikslinimo mechanizmą darbuotojams migrantams, kurių vaikai nuolat gyvena kitoje valstybėje narėje, Austrijos Respublika taip pat neįvykdė įsipareigojimų pagal Reglamento Nr. 492/2011 7 straipsnio 2 dalį;

—	priteisti iš Austrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Austrijoje dirbantiems asmenims už jų vaikus Austrija kaip vienodas fiksuoto dydžio sumas suteikia išmokas šeimai, socialines lengvatas – šeimos pašalpas ir pajamų mokesčio mažinimo už vaiką sumą, taip pat mokesčių lengvatas – „Familienbonus Plus“, pajamų mokesčio vieninteliam dirbančiam šeimos nariui mažinimo sumą, pajamų mokesčio vienam vaiką auginančiam (-iai) tėvui (motinai) mažinimo sumą ir pajamų mokesčio už išlaikomą asmenį mažinimo sumą. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Austrijos teisės aktuose numatyta, kad ši valstybės parama turi būti tikslinama pagal tos valstybės, kurioje vaikas nuolat gyvena, bendrąjį kainų lygį.

Pirmasis ieškinio pagrindas

Komisija teigia, kad šeimos pašalpos ir pajamų mokesčio mažinimo už vaiką suma yra išmokos šeimai, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 883/2004. Pagal šio reglamento 7 ir 67 straipsnius valstybei narei draudžiama išmokų šeimai skyrimą arba dydį susieti su dirbančiojo šeimos narių gyvenimu išmokas mokančioje valstybėje narėje. Tačiau, nustačiusi tikslinimo mechanizmą, Austrija vaikams skirtas išmokas šeimai vertina būtent pagal tai, kurioje valstybėje narėje vaikai gyvena. Taip Austrija pažeidžia Reglamento Nr. 883/2004 7 ir 67 straipsnius.

Antrasis ieškinio pagrindas

Toliau Komisija tvirtina, kad dėl tokio tikslinimo, kokį nustatė Austrija, teisę į lengvatas turinčių asmenų, kurių vaikai gyvena valstybėse narėse, kurių kainų lygis yra aukštesnis, situacija yra geresnė nei asmenų, kurių vaikai gyvena Austrijoje; tuo pat metu asmenų su vaikais, gyvenančiais valstybėse narėse, kurių kainų lygis yra žemesnis, situacija yra blogesnė. Nustatydama tikslinimą Austrija vis dėlto remiasi nacionalinio biudžeto taupymu, o tai gali reikšti tik tai, kad tokių išmokų ir lengvatų gavėjų, kurių vaikai gyvena valstybėse narėse, kurių kainų lygis yra žemesnis nei Austrijoje, yra daugiau.

Taigi dėl tikslinimo mechanizmo Austrija galiausiai nustato netiesioginę diskriminaciją darbuotojų migrantų nenaudai. Kiek tai susiję su šia diskriminacija, pažymėtina, kad nėra teisėto tikslo, kuriuo šis mechanizmas galėtų būti pateisinamas. Todėl Austrija pažeidžia – kiek tai susiję su šeimos pašalpomis ir pajamų mokesčio mažinimo už vaiką suma – vienodo požiūrio principą, įtvirtintą Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsnyje ir Reglamento Nr. 492/2011 7 straipsnio 2 dalyje, taip pat – kiek tai susiję su „Familienbonus Plus“, pajamų mokesčio vieninteliam dirbančiam šeimos nariui mažinimo suma, pajamų mokesčio vienam vaiką auginančiam (-iai) tėvui (motinai) mažinimo suma ir pajamų mokesčio už išlaikomą asmenį mažinimo suma – vienodo požiūrio principą, įtvirtintą Reglamento Nr. 492/2011 7 straipsnio 2 dalyje.

---

(1)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 72).

(2)  2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (OL L 141, 2011, p. 1).

2020 m. liepos 22 d.Volotea, SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. gegužės 13 d. Bendrojo Teismo (pirmoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-607/17, Volotea / Komisija

(Byla C-331/20 P)

(2020/C 297/49)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Volotea, SA, atstovaujama avvocato M. Carpagnano ir Rechtsanwalt M. Nordmann

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus,

—	iš dalies panaikinti 2016 m. liepos 29 d. Komisijos sprendimo (1) dėl valstybės pagalbos SA33983, kurią Italija suteikė kompensuodama Sardinijos oro uostams už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą, 1 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis ir nutartį dėl sugrąžinimo, kiek tai susiję su apeliante.

Subsidiariai:

—	panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus,

—	grąžinti bylą Bendrajam Teismui.

Be to, apeliantė prašo, kad Teisingumo Teismas nurodytų Komisijai padengti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrasis Teismas klaidingai taikė valstybės pagalbos sąvoką pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas klaidingai taikė ekonominės naudos sąvoką ir peržengė savo jurisdikcijos ribas, kai Europos Komisijos motyvus pakeitė savaisiais ir padarė klaidingą išvadą dėl atrankumo kriterijaus, valstybės išteklių ir konkurencijos iškraipymo.

Bendrasis Teismas suklydo valstybės pagalbą pripažindamas pagrįsta pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir Bendrijos gaires dėl oro uostų finansavimo ir valstybės pagalbos oro transporto bendrovių veiklai iš regioninių oro uostų pradėti.

Bendrasis Teismas nutartyje dėl susigrąžinimo neatsižvelgė į teisėtų lūkesčių principą, padarė klaidą pripažindamas SESV 296 straipsnio 2 dalies pažeidimą dėl to, kad Europos Komisija nepateikė tinkamų motyvų, ir pažeidė apeliantės teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę.

---

(1)  2016 m. liepos 29 d. Komisijos sprendimas (ES) 2017/1861 dėl valstybės pagalbos SA33983 (2013/C) (ex 2012/NN) (ex 2011/N) – Italija – Kompensacija Sardinijos oro uostams už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą (OL L 268, 2017, p. 1).

2020 m. liepos 23 d.easyJet Airline Co. Ltd pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. gegužės 13 d. Bendrojo Teismo (pirmoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-8/18, easyJet Airline / Komisija

(Byla C-343/20 P)

(2020/C 297/50)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: easyJet Airline Co. Ltd, atstovaujama advokato J. Rivas Andrés, abogada A. Manzaneque Valverde

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą sprendimą ir (arba) 2016 m. liepos 29 d. Komisijos sprendimą (ES) 2017/1861 dėl valstybės pagalbos SA33983 (2013/C) (ex 2012/NN) (ex 2011/N) – Italija – Kompensacija Sardinijos oro uostams už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą (1), kiek tai susiję su apeliante,

—	subsidiariai, panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo ir

—	nurodyti Komisijai padengti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šiuo procesu ir su procesu pirmojoje instancijoje.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė teigia, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas dėl toliau nurodytų priežasčių.

Pirma, skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida sumaišant dviejų valstybės pagalbos egzistavimo sąlygų (valstybės ištekliai ir nauda) vertinimą.

Antra, skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida prieinant prie išvados, kad šioje byloje negalima taikyti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio ūkio subjekto kriterijaus. Bendrasis Teismas suklydo padarydamas išvadą, kad oro uosto operatoriai nesuteikė daug lėšų ir nevykdė veiklos kaip privatūs rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantys ūkio subjektai. Be to, skundžiamo sprendimo motyvai dėl rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio ūkio subjekto kriterijaus netaikymo pažeidžia SESV 345 straipsnį, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus bei easyJet teisę į gynybą.

Trečia, skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida prieinant prie išvados, kad oro uosto operatoriai veikė tik kaip Sardinijos regiono tarpininkai.

Ketvirta, skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida nustatant 1) galutinius regioninės schemos naudos gavėjus, 2) netiesioginę naudą ir 3) antrinį schemos poveikį.

---

(1)  OL L 268, 2017, p. 1.

2020 m. birželio 15 d. pareikštas ieškinys byloje Pollinis France / Komisija

(Byla T-371/20)

(2020/C 297/51)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Pollinis France (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokato C. Lepage

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti implicitinį Europos Komisijos sprendimą atmesti kartotinę paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais, registruotą kaip GESTDEM Nr. 2020/0498, pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (1) 8 straipsnio 3 dalį;

—	įpareigoti Europos Komisiją atlyginti ieškovei 3 000 EUR bylinėjimosi išlaidų vadovaujantis Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalimi.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, nes Europos Komisija nenurodė, kodėl taikė sprendimų priėmimo proceso išimtį.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, nes yra viršesnis viešasis interesas susipažinti su prašomais dokumentais, todėl su jais turėtų būti susipažįstama plačiau, kaip su teisėkūros procedūra priimtais dokumentais.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1367/2006 (2) 6 straipsnio 1 dalį, nes Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis turėtų būti taikoma griežčiau, kai prašoma informacija susijusi su teršalų išmetimu į aplinką.

---

(1)  2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).

(2)  2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006, p. 13).

2020 m. birželio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Datax / REA

(Byla T-381/20)

(2020/C 297/52)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Datax sp. z o.o. (Varšuva, Lenkija), atstovaujama advokato J. Bober

Atsakovė: Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą (ARES 2019 7018535 – 13/11/2019), kuriame numatyta iš dalies atmesti tinkamas finansuoti išlaidas ir susigrąžinti ES įnašą, o ieškovė įpareigota padengti atlygintinus nuostolius,

—	priteisti iš Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant profesionalaus atstovavimo Bendrajame Teisme išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi aštuoniais pagrindais.

1.	Pirmasis pagrindas susijęs su klaidomis nustatant faktines aplinkybes ir Lenkijos darbo teisės pažeidimu.

2.	Antrasis pagrindas susijęs su pagrindinių Europos Sąjungos teisės principų, visų pirma teisinės valstybės principo, pažeidimu.

3.	Trečiasis pagrindas susijęs su tuo, kad ieškovė nepadarė pažeidimų.

4.	Ketvirtasis pagrindas susijęs su tuo, kad netaikytas proporcingumo principas.

5.	Penktasis pagrindas susijęs su tuo, kad klaidingai teigiama, jog ieškovė pažeidė susitarimus dėl dotacijų.

6.	Šeštasis, subsidiarus pagrindas susijęs su tuo, kad ginčijamą sprendimą klaidingai priėmė Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga (REA), Europos Sąjungos vykdomoji įstaiga, o ne Europos Komisija.

7.	Septintasis, kitas subsidiarus pagrindas susijęs su Belgijos Karalystės teisės pažeidimu.

8.	Aštuntasis, taip pat subsidiarus pagrindas susijęs su tuo, kad yra suėjusi atsakovės finansinių reikalavimų senatis.

2020 m. birželio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Flašker / Komisija

(Byla T-392/20)

(2020/C 297/53)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Petra Flašker (Grosuplės, Slovėnija), atstovaujama advokato K. Zdolšek

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2020 m. kovo 24 d. Europos Komisijos sprendimą byloje SA.43546 – Tariama valstybės pagalba Lekarna Ljubljana, kuriame nuspręsta, kad ieškovės skundžiamos priemonės nėra valstybės pagalba, nepradėjus formalios tyrimo procedūros;

—	nurodyti Europos Komisijai padengti savo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamo sprendimo motyvuose yra esminių prieštaravimų, kurie sudaro pareigos motyvuoti, nustatytos SESV 296 straipsnyje, pažeidimą.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad prieidama prie išvados, jog priemonės yra esama pagalba, Komisija padarė teisinių ir faktinių klaidų. — Ieškovė šiuo atžvilgiu teigia, kad Komisijos sprendimas pagrįstas netiksliomis ir neišsamiomis faktinėmis aplinkybėmis ir neteisingu tų faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, o tai sudaro SESV 107 ir 108 straipsnių pažeidimą.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad pirmuosiuose dviejuose pagrinduose aprašytos faktinės ir teisinės klaidos atskleidžia pakankamai problemų Komisijos vertinime šioje byloje ir nepakankamą susijusių faktų išnagrinėjimą prieš priimant sprendimą, kad būtų pagrįsta formali tyrimo procedūra. Prie šių problemų prisideda kitos, procedūrinės problemos, išdėstytos trečiajame pagrinde. Esant šioms problemoms, Komisija privalėjo pradėti formalią tyrimo procedūrą, o, atsisakiusi tai padaryti, pažeidė ieškoves procesines teises, kylančias iš SESV 108 straipsnio 2 dalies.

2020 m. birželio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Global Translation Solutions / Komisija

(Byla T-404/20)

(2020/C 297/54)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Global Translation Solutions ltd. (Valeta, Malta), atstovaujama advokato C. Mifsud-Bonnici

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2020 m balandžio 17 d atsakovės sprendimus (i) sudaryti sutartį dėl pirkimo dalies Nr. 22 EN>MT vykstant konkursui TRAD19 su konkurso laimėtoju ir (ii) atmesti ieškovės pateiktą pasiūlymą dėl pirkimo dalies Nr. 22 bei visus kitus su tuo susijusius atsakovės sprendimus,

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad 2020 m balandžio 17 d. atsakovės sprendimai (i) sudaryti sutartį dėl pirkimo dalies Nr. 22 EN>MT vykstant konkursui TRAD19 su konkurso laimėtoju ir (ii) atmesti ieškovės pateiktą pasiūlymą dėl pirkimo dalies Nr. 22 yra neteisėti, nes grindžiami rimta ir akivaizdžia vertinimo klaida rengiant standartizuotą įvertinimo lentelę, naudojamą vertinant peržiūros testus.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad 2020 m balandžio 17 d. atsakovės sprendimai (i) sudaryti sutartį dėl pirkimo dalies Nr. 22 EN>MT vykstant konkursui TRAD19 su konkurso laimėtoju ir (ii) atmesti ieškovės pateiktą pasiūlymą dėl pirkimo dalies Nr. 22 yra neteisėti, nes standartizuotos įvertinimo lentelės parengimas prieštarauja teisei, būtent Finansinio reglamento 160 straipsnio 1 daliai (1), ir bendriesiems Sąjungos teisės principams, visų pirma viešųjų pirkimų srityje taikomiems vienodo požiūrio ir skaidrumo principams.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad 2020 m balandžio 17 d. atsakovės sprendimai (i) sudaryti sutartį dėl pirkimo dalies Nr. 22 EN>MT vykstant konkursui TRAD19 su konkurso laimėtoju ir (ii) atmesti ieškovės pateiktą pasiūlymą dėl pirkimo dalies Nr. 22 yra neteisėti, nes atsakovė nemotyvavo savo sprendimo atmesti ieškovės pateiktą pasiūlymą, kaip to reikalauja Sąjungos teisė ir Teisingumo Teismo jurisprudencija.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad 2020 m balandžio 17 d. atsakovės sprendimai (i) sudaryti sutartį dėl pirkimo dalies Nr. 22 EN>MT vykstant konkursui TRAD19 su konkurso laimėtoju ir (ii) atmesti ieškovės pateiktą pasiūlymą dėl pirkimo dalies Nr. 22 yra neteisėti, nes atsakovės elgesys, kai ši susirašinėjo su ieškove po 2020 m balandžio 17 d., prieštarauja bendriesiems rūpestingumo ir gero administravimo principams bei viešųjų pirkimų srityje taikomiems bendriesiems principams, ypač kiek tai susiję su jos paaiškinimais dėl standartizuotos įvertinimo lentelės ir dėl „iš anksto nustatytų klaidų“.

---

(1)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018, p. 1).

2020 m. liepos 3 d. pareikštas ieškinys byloje KT / EIB

(Byla T-415/20)

(2020/C 297/55)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: KT, atstovaujama advokato L. Levi

Atsakovas: Europos investicijų bankas

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti ieškinį, įskaitant jame esantį neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, priimtinu ir pagrįstu,

—	todėl: — panaikinti 2020 m. kovo 24 d. sprendimą skirti jam drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo dėl šiurkštaus pažeidimo netaikant įspėjimo laikotarpio, bet išmokant išeitinę išmoką, — priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi šešiais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas teisės į gynybą, pirmiausia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio, pažeidimu.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas akto rengėjo kompetencijos nebuvimu.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas protingo termino principo, pirmiausia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio, pažeidimu.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas nešališkumo principo pažeidimu. Pirma, ieškovė pateikia neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, nes Europos investicijų banko (EIB) tarnybos nuostatų 40 straipsniu pažeidžiamas nešališkumo principas, kiek tais susiję su objektyviu nešališkumu. Antra, ji mano, kad EIB taikytoje procedūroje pažeistas nešališkumo principas, kiek tai susiję su subjektyviu nešališkumu.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas akivaizdžiomis vertinimo klaidomis ir asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių nuostatų pažeidimu.

6.	Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas proporcingumo principo pažeidimu.

2020 m. liepos 3 d. pareikštas ieškinys byloje KU / EIVT

(Byla T-452/20)

(2020/C 297/56)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: KU, atstovaujama advokato R. Wardyn

Atsakovė: Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2019 m. rugsėjo 17 d. EIVT sprendimą, atmetantį ieškovės pagalbos prašymą;

—	panaikinti 2020 m. balandžio 3 d. sprendimą, kuriuo atmetamas ieškovės skundas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį;

—	priteisti iš atsakovės 15 000 EUR sumą kaip teisingą kompensaciją už ieškovės patirtą psichologinį smurtą;

—	nurodyti atsakovei padengti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas nepakankamu motyvavimu ir įrodymų neperžiūrėjimu. — Ji teigia, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. ir 2020 balandžio 3 d. EIVT sprendimai nėra pakankamai motyvuoti, o tai prieštarauja administracijos pareigai pagrįsti savo sprendimus (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalis ir Europos gero administracinio elgesio kodekso 18 straipsnis).

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas teisės klaida: Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio pažeidimas. — EIVT atsisakiusi pripažinti, kad X elgesys, kaip jis apibūdintas ieškovės pagalbos prašyme, buvo psichologinis smurtas, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, pažeidė Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnį.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida. — EIVT padarė vertinimo klaidą, nes atsisakė pripažinti, kad X elgesys, kaip jis apibūdintas ieškovės pagalbos prašyme, buvo psichologinis smurtas.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas pareigos suteikti pagalbą pažeidimu: Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnio pažeidimas. — Ieškovė teigia, kad ilgesnis nei 16 mėnesių laikotarpis buvo nepagrįstas laikotarpis siekiant atlikti tyrimą ir kad EIVT, kartu su Drausmės tarnyba, pažeidė pagrįsto laikotarpio principą ir greito nagrinėjimo reikalavimus ir, vadinasi, Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį.

2020 m. liepos 7 d. pareikštas ieškinys byloje JR / Komisija

(Byla T-435/20)

(2020/C 297/57)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: JR, atstovaujama advokačių L. Levi ir A. Champetier

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti šį ieškinį priimtinu ir pagrįstu,

—

todėl — panaikinti 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą tiek, kiek juo atmetamas ieškovės prašymas persvarstyti 2019 m. gruodžio 16 d. atrankos komisijos sprendimą neįtraukti jos į vidaus konkurso COM/03/AD/18 (AD6) – 1 – Administratoriai, rezervo sąrašą ir tiek, kiek reikia, panaikinti šį 2019 m gruodžio 16 d. sprendimą, — priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi dviem pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida bei atrankos komisijos darbą reglamentuojančių taisyklių pažeidimu.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas pareigos motyvuoti bei gero administravimo principo pažeidimu.

2020 m. liepos 10 d. pareikštas ieškinys byloje Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija

(Byla T-440/20)

(2020/C 297/58)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Jindal Saw Ltd (Naujasis Delis, Indija), Jindal Saw Italia SpA (Triestas, Italija) atstovaujamos advokatų R. Antonini, E. Monard ir B. Maniatis

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2020 m. balandžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/527, kuriuo, atsižvelgiant į Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-301/16, importuojamiems Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiams ir vamzdeliams, pagamintiems bendrovės „Jindal Saw Limited“, vėl nustatomas galutinis antidempingo muitas,

—	priteisti iš Komisijos šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi septyniais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo pažeista Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 10 straipsnio 1 dalis ir bendrasis negaliojimo atgaline data principas.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo pažeistas bendrasis negaliojimo atgaline data principas ir bendrasis teisinio saugumo principas.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo pažeisti SESV 266 ir 264 straipsniai.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo pažeistas proporcingumo principas ir ESS 5 straipsnio 1 ir 4 dalys.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo pažeista teisė į veiksmingą teisių gynimo priemonę ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis.

6.	Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo pažeistas Sąjungos muitinės kodekso 103 straipsnis ir SESV 296 straipsnis.

7.	Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija neturi kompetencijos nurodyti registruoti Jindal importą ir kad buvo pažeista Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 14 straipsnio 5 dalis.

2020 m. liepos 10 d. pareikštas ieškinys byloje Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija

(Byla T-441/20)

(2020/C 297/59)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Jindal Saw Ltd (Naujasis Delis, Indija), Jindal Saw Italia SpA (Triestas, Italija) atstovaujamos advokatų R. Antonini, E. Monard ir B. Maniatis

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2020 m. balandžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/526 kuriuo, atsižvelgiant į Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-300/16, importuojamiems Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiams ir vamzdeliams, pagamintiems bendrovės „Jindal Saw Limited“, vėl nustatomas galutinis kompensacinis muitas,

—	priteisti iš Komisijos šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi septyniais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo pažeista Reglamento (EB) Nr. 597/2009 16 straipsnio 1 dalis ir bendrasis negaliojimo atgaline data principas.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo pažeistas bendrasis negaliojimo atgaline data principas ir bendrasis teisinio saugumo principas.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo pažeisti SESV 266 ir 264 straipsniai.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo pažeistas proporcingumo principas ir ESS 5 straipsnio 1 ir 4 dalys.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo pažeista teisė į veiksmingą teisių gynimo priemonę ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis.

6.	Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo pažeistas Sąjungos muitinės kodekso 103 straipsnis ir SESV 296 straipsnis.

7.	Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija neturi kompetencijos nurodyti registruoti Jindal importą ir kad buvo pažeista Reglamento (EB) Nr. 597/2009 24 straipsnio 5 dalis.

2020 m. liepos 13 d. pareikštas ieškinys byloje Grangé ir Van Strydonck / EUIPO – Nema (âme)

(Byla T-442/20)

(2020/C 297/60)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovai: Isaline Grangé (Edegemas, Belgija) ir Alizée Van Strydonck (Strombeek-Bever, Belgija), atstovaujami advokato M. De Vroey

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Nema Srl (San Ladzaro di Savena, Italija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, paraišką pateikę asmenys: ieškovai.

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinio Sąjungos prekių ženklo „âme“ paraiška – Registracijos paraiška Nr. 17 895 139.

Procedūra EUIPO: protesto procedūra.

Ginčijamas sprendimas: 2020 m. birželio 4 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2960/2019-4.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO ir įstojusių į bylą šalių bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2020 m. liepos 13 d. pareikštas ieškinys byloje Sanford / EUIPO – Avery Zweckform (Labels)

(Byla T-443/20)

(2020/C 297/61)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Sanford LP (Atlanta, Džordžija, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokato J. Zecher

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Avery Zweckform GmbH (Oberlaindern/Valley, Vokietija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Dizaino, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė Bendrajame Teisme

Dizainas, dėl kurio kilo ginčas: Sąjungos dizainas Nr. 141999-0002

Ginčijamas sprendimas: 2020 m. gegužės 15 d. EUIPO trečiosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2413/2018-3

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	atmesti kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalies 2018 m. gruodžio 11 d. apeliaciją dėl 2018 m. spalio 25 d. EUIPO Panaikinimo skyriaus sprendimo;

—	įskaitant patirtąsias nagrinėjant bylą apeliacinėje taryboje.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Tarybos reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas,

—	Tarybos reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimas,

—	Tarybos reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnio 1 dalies pažeidimas,

—	Tarybos reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalies pažeidimas.

2020 m. liepos 13 d. pareikštas ieškinys byloje VeriGraft / EASME

(Byla T-457/20)

(2020/C 297/62)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: VeriGraft AB (Geteborgas, Švedija), atstovaujama advokatų P. Hansson ir M. Persson

Atsakovė: Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga (EASME)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti, kad EASME vykdomasis raštas dėl išlaidų, kurių suma iš viso siekia 258 588,80 EUR, negalioja,

—	pripažinti, kad EASME atmestos išlaidos (visos ar dalis jų), siekiančios iš viso 258 588,80 EUR, yra finansuotinos išlaidos,

—	pripažinti, kad EASME 106 928,74 EUR dydžio debeto aviza negalioja, ir

—	priteisti iš EASME bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad vykdomasis raštas pažeidžia teisę į gerą administravimą: — iš vykdomojo rašto, įskaitant jo priedus, neįmanoma suprasti, kokias konkrečias išlaidas ir kokiu pagrindu atmetė EASME. Taip buvo pažeista Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtinta teisė į gerą administravimą ir konkrečiai pareiga motyvuoti.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad atmestos išlaidos yra finansuotinos pagal dotacijos sutartį: — atmestos išlaidos bet kuriuo atveju yra finansuotinos pagal VERIGRAFT ir EASME sudarytos dotacijos sutarties sąlygas, nurodytas dotacijos sutartyje ir EASME tvirtinamose periodinėse ataskaitose.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad debeto aviza bet kuriuo atveju yra negaliojanti, nes atmestos VERIGRAFT išlaidos yra finansuotinos pagal dotacijos sutartį: — VERIGRAFT patyrė išlaidų, viršijančių išlaidas, kurias vykdomuoju raštu siekia susigrąžinti EASME, todėl debeto aviza bet kuriuo atveju yra negaliojanti dar ir dėl to.

2020 m. liepos 21 d. pareikštas ieškinys byloje Eggy Food / EUIPO (YOUR DAILY PROTEIN)

(Byla T-464/20)

(2020/C 297/63)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Eggy Food GmbH & Co. KG (Osnabriukas, Vokietija), atstovaujama advokato J. Eberhardt

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinio Sąjungos prekių ženklo YOUR DAILY PROTEIN paraiška – Registracijos paraiška Nr. 17 953 235.

Ginčijamas sprendimas: 2020 m. gegužės 8 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2235/2019-5.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	nurodyti paskelbti Sąjungos prekių ženklo paraišką Nr. 17 953 235,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas,

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 2 dalies pažeidimas.

2020 m. liepos 24 d. pareikštas ieškinys byloje LD / Komisija

(Byla T-474/20)

(2020/C 297/64)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: LD, atstovaujama advokatės M. Velardo

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo panaikinti:

—	2019 m. birželio 20 d. sprendimą, kuriuo ieškovei neleista dalyvauti konkurso EPSO/AD/371/19 etape Vertinimo centre,

—	2019 m. spalio 31 d. sprendimą, kuriuo atmestas jos prašymas peržiūrėti sprendimą pašalinti iš konkurso EPSO/AD/371/19,

—	2020 m. balandžio 22 d. paskyrimų tarnybos sprendimą, kurio atmestas skundas, pateiktas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį.

Ji taip pat prašo priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai panašūs į nurodytuosius byloje T-456/20, LA / Komisija.