Euro kursas (1)

2020 m. rugpjūčio 25 d.

(2020/C 281/01)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1814
JPY	Japonijos jena	125,67
DKK	Danijos krona	7,4423
GBP	Svaras sterlingas	0,89945
SEK	Švedijos krona	10,3525
CHF	Šveicarijos frankas	1,0752
ISK	Islandijos krona	163,10
NOK	Norvegijos krona	10,5688
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	26,121
HUF	Vengrijos forintas	353,46
PLN	Lenkijos zlotas	4,3919
RON	Rumunijos lėja	4,8403
TRY	Turkijos lira	8,7352
AUD	Australijos doleris	1,6472
CAD	Kanados doleris	1,5597
HKD	Honkongo doleris	9,1563
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,8082
SGD	Singapūro doleris	1,6170
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 402,12
ZAR	Pietų Afrikos randas	19,8084
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,1671
HRK	Kroatijos kuna	7,5290
IDR	Indonezijos rupija	17 301,60
MYR	Malaizijos ringitas	4,9247
PHP	Filipinų pesas	57,357
RUB	Rusijos rublis	88,3600
THB	Tailando batas	37,185
BRL	Brazilijos realas	6,5860
MXN	Meksikos pesas	25,8774
INR	Indijos rupija	87,7165

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2020/C 281/02)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„HARICOT DE CASTELNAUDARY“

ES Nr.: PGI-FR-02450 – 2019 3 8

SKVN ( ) SGN (X)

1.   Pavadinimas (-ai)

„Haricot de Castelnaudary“

2.   Valstybė narė arba Trečioji Šalis

Prancūzija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.6 klasė. Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Haricot de Castelnaudary“ – tai iš džiovintos Phaseolus vulgaris veislės „lingot“ rūšies baltosios pupelės, kurioms būdingos tokios savybės:

—	dramblio kaulo baltumo spalva,

—	stambūs grūdai (tūkstantis grūdų sveria 440–690 gramų),

—	cilindro arba inkstų forma,

—	ne didesnis kaip 16 % drėgnis,

—	greita rehidratacija, dėl kurios mirkymas sutrumpėja iki daugiausia 1–4 valandų.

Pupelės parduodamos tik džiovintos.

Dėl greitos rehidratacijos išvirtoms „Haricot de Castelnaudary“ būdingos tokios juslinės savybės kaip minkštumas ir sultingumas. Pupelės išlaiko formą ir ploną odelę. Tokias išskirtines savybes ir kokybę labai vertina konservavimo įmonės ir restoranai.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

–

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Nustatytoje geografinėje vietovėje vykdomi visi „Haricot de Castelnaudary“ auginimo etapai (nuo sėjos iki derliaus ėmimo).

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Vartotojams nesupakuotos pupelės neparduodamos.

Vartoti skirtos „Haricot de Castelnaudary“ pakuojamos į tinklelius, mikroperforuotus maišelius, kartonines dėžutes su permatomu langeliu, džiuto maišelius arba kitą nehermetišką pakuotę.

Perdirbti skirtos pupelės pakuojamos dideliais kiekiais.

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

–

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Saugomos geografinės nuorodos „Haricot de Castelnaudary“ vietovė apima toliau nurodytų šešiasdešimt devynių Odo departamento komunų teritoriją:

Airoux, Baraigne, Belflou, Belpech, Bram, Cahuzac, Carlipa, Cassaigne (La), Cassés (Les), Castelnaudary, Cazalrenoux, Cumiès, Fajac-la-Relenque, Fanjeaux, Fendeille, Fonters-du-Razès, Force (La), Gaja-la-Selve, Generville, Gourvielle, Issel, Labastide-d'Anjou, Lafage, Lasbordes, Laurabuc, Laurac, Louvière-Lauragais (La), Marquein, Mas-Saintes-Puelles, Mayreville, Mézerville, Mireval-Lauragais, Molandier, Molleville, Montferrand, Montmaur, Montauriol, Orsans, Payra-sur-l'Hers, Pécharic-et-le-Py, Pech-Luna, Peyrefitte-sur-l'Hers, Peyrens, Pexiora, Plaigne, Plavilla, Puginier, Ribouisse, Ricaud, Saint-Amans, Sainte-Camelle, Saint-Gaudéric, Saint-Julien-de-Briola, Saint-Martin-Lalande, Saint-Michel-de-Lanès, Saint-Papoul, Saint-Paulet, Saint-Sernin, Salles-sur-l'Hers, Souilhanels, Souilhe, Soupex, Tréville, Villasavary, Villautou, Villeneuve-la-Comptal, Villepinte, Villesiscle, Villespy.

5.   Ryšys su geografine vietove

Ryšys su geografine aplinka grindžiamas geru „Haricot de Castelnaudary“ vardu ir šioms pupelėms būdingomis savybėmis, kurias lemia šios vietovės gamtiniai ir žmogiškieji veiksniai. Augalai yra puikiai prisitaikę prie dirvožemio ir klimato sąlygų, o tai leidžia užauginti pupeles, kurių savybes (greita rehidratacija, vientisa struktūra ir sultingas minkštimas) labai vertina vartotojai, ypač konservavimo įmonės ir restoranai, kurie naudodami šias pupeles užsitarnauja gerą vardą.

„Haricot de Castelnaudary“ geografinė vietovė yra pačiuose Odo departamento vakaruose, lygumų ir 100–300 metrų aukštį siekiančių nestačių kalvų vietovėje (Loragė vagoje).

Didelę įtaką klimatui daro vėjai. Dėl jų Kastelnodari vietovė, kurioje vidutinis kritulių kiekis siekia 650 mm per metus, yra pereinamasis regionas tarp regionų, kuriems būdingas Atlanto vandenyno klimatas, ir regionų, kuriems įtakos turi Viduržemio jūros klimatas.

Vietovėje maždaug 300 dienų per metus pučia dviejų tipų vėjai:

—	200 dienų per metus pučiantis vakarų vėjas (pranc. le Cers) vasarą yra gaivus ir nestiprus, todėl sušvelnina labai aukštos temperatūros poveikį, o žiemą – šaltas ir stiprus,

—	100 dienų per metus pučiantis jūrinis rytų vėjas (pranc. l’Autan) vasarą yra sausas, nes jį išdžiovina tarp Pirėnų kalnų grandinės pietuose ir Juodųjų kalnų šiaurėje pučiantis fenas.

Auginimo vietovei būdingos karštos vasaros (vidutiniškai 25–28 °C) ir švelnios žiemos (vidutiniškai apie 10 °C), o Noruzo slenksčio, Juodųjų kalnų ir Pirėnų papėdės reljefas saugo ją nuo dažnų rūkų.

Pupelės auginamos dirvožemyje, kurį daugiausia sudaro Kastelnodari molingas smiltainis ir panašios geologinės formacijos. Geografinės vietovės dirvožemis yra gilus, mažai akmenuotas. Jam būdinga gera molio ir dumblo pusiausvyra. Daugiausia tai molingas kalkžemis, sudarytas iš dumblių, molio ir smėlio.

XX a. 7–9 dešimtmečiuose regione išaugus pramoninei troškinio kasulė gamybai, šios vietovės augintojai išplėtojo ir praturtino protėvių sukauptą Kastelnodari pupelių auginimo patirtį.

Augintojų patirtį rodo jų gebėjimai šiose srityse:

—	tinkamiausio sėjos laikotarpio nustatymas (dirvožemio temperatūra ≥ 10 °C) specialiai šiuo tikslu dėl būdingo molingo kalkžemio atrinktuose sklypuose,

—	puikus augalų vandens poreikių valdymas, naudojant veiksmingą perspėjimo sistemą ir drėkinimo tinklą,

—	tinkamiausio derliaus ėmimo laiko nustatymas, kai ankštyse susidaro pergamentinis sluoksnis (ankštys geltonos ar rudos, lanksčios, lapai žali ar rudi, vis dar ant krūmo, kad ankštys nenukristų), kad pupeles būtų galima natūraliai ir greitai išdžiovinti laukuose (per mažiau nei 5 dienas).

Ilgainiui sukaupta ir „Haricot de Castelnaudary“ rinkimo, rūšiavimo ir laikymo patirtis, pagrįsta šioje srityje atliekamais veiksmais (drėgnio valdymas, pupelių partijų švarumo užtikrinimas, rūšiavimas pagal dydį).

Džiovintos „Haricot de Castelnaudary“ pupelės yra balkšvos spalvos. Tūkstantis „Haricot de Castelnaudary“ pupelių sveria 440–690 gramų. Jos yra rūšiai „lingot“ būdingos cilindro ar inkstų formos, drėgnis ne didesnis kaip 16 %.

„Haricot de Castelnaudary“ ypatumai:

—	greita nevirtų pupelių rehidratacija, dėl kurios sutrumpėja mirkymo laikas (daugiausia 1–4 valandos);

—	plona odelė, kuri išvirus pupeles tampa tokia pat minkšta kaip minkštimas, todėl šios pupelės yra minkštos ir sultingos;

—	išvirtos pupelės išlaiko formą.

Šios konkrečios savybės, ypač tokios juslinės savybės kaip sultingumas ir minkštumas, taip pat greita rehidratacija užtikrina kokybę, kurią labai vertina Kastelnodari vietovės konservavimo įmonės ir restoranai, šias pupeles naudojantys tradiciniam patiekalui – kasulė – gaminti.

„Haricot de Castelnaudary“ savybes lemia vietovės dirvožemio ir klimato sąlygos, taip pat visų veiklos vykdytojų praktinė patirtis.

Drėkinimo valdymas ir vietovei būdingi vėjai yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys puikų pupelių augimą ir greitą džiovimą.

Gilus molingas kalkžemis ir reguliarus lietus, augalus aprūpinantis vandeniu, taip pat augintojų patirtis valdant augalų vandens poreikius prisideda prie to, kad išvirtų „Haricot de Castelnaudary“ pupelių odelė yra plona, o tekstūra sultinga. Dėl aplinkos sąlygų, veiksmingos drėkinimo sistemos naudojimo ir augintojų patirties augalai išvengia vandens stygiaus.

Vegetacinio laikotarpio pabaigai būdingas šiltas, sausas ir vėjuotas oras, taip pat veiksmingų technologinių metodų taikymas leidžia užtikrinti geriausią „Haricot de Castelnaudary“ kokybę ir vienodas pupelių partijas. Beveik nuolat pučiantis vėjas augimo laikotarpiu padeda užkirsti kelią pagrindinėms ligoms, galinčioms pakenkti pupelėms, o vegetacinio ciklo pabaigoje prisideda prie pupelių kokybės ir natūralaus greito džiovimo laukuose. Be to, specialiai pupelėms skirtos įrangos naudojimas leidžia geriausiai apsaugoti sėklų vientisumą.

Rūšiavimo metodai (rūšiavimo ir separavimo įranga, densimetrinis stalas, akmenukų pašalinimo įranga, optinio rūšiavimo įranga) užtikrina vienodą „Haricot de Castelnaudary“ kokybę. Partiją sudaro nepažeistos, vienodos spalvos, taisyklingos formos pupelės be nešvarumų.

Greitą džiovintų pupelių rehidrataciją, dėl kurios, atsižvelgiant dar ir į tai, kad partijos yra vienodos, sutrumpėja mirkymo laikas, visų pirma lemia plona odelė. Tokia odelė – geografinės vietovės gamtinių sąlygų ir veiklos vykdytojų praktinės patirties rezultatas. Ši savybė leidžia sutaupyti laiko verdant ir užtikrina, kad pupelės neprarastų formos. Tokios „Haricot de Castelnaudary“ savybės labiausiai reikalauja perdirbimo įmonės ir restoranai, kurie šias minkštas ir sultingas pupeles naudoja kasulė gaminti.

Nuo XVII a. pupelės yra vienas iš pagrindinių šio regiono gyventojų maisto produktų.

Kastelnodari apygardos mokesčių rinkėjas Félicienas Pariset (1807–1886 m.) savo 1867 m. išleistame veikale „Economie rurale, mœurs et usages du Lauragais“ (Loragė kaimo ekonomika, papročiai ir tradicijos) rašo: „<...> krakmolingi produktai – kviečiai, kukurūzai ir pupelės – sudaro kaimo gyventojų mitybos pagrindą. Darbininkams už darbą atlyginama natūra – jie gauna pakankamą kiekį grūdų. Telieka nusipirkti pagardų. Mityboje svarbią vietą užima kukurūzų arba sorų miltų košė – mija. Tai mėgstamiausias ir, galima sakyti, tradicinis Pietų patiekalas... Dar vienas Loragė krašte mėgstamas patiekalas yra kasulė, gaminamas iš kiaulienos ir pupelių <...>.“

„Haricot de Castelnaudary“ puikų įvertinimą lėmė tai, kad šios pupelės yra pagrindinė kasulė sudėtinė dalis.

Kasulė priklauso šio regiono ir visų pirma jo sostinės Kastelnodari kulinariniam paveldui.

Taigi natūralu, kad būtent čia nusprendė įsikurti pagrindiniai šio patiekalo gamintojai.

1836 m. Kastelnodari buvo atidarytas pirmas pramoninės kasulė gamybos fabrikas. XX a. 7–9 dešimtmečiais Kastelnodari apylinkėse įsikūrė penkios įmonės. Didžiausią jų apyvartos dalį sudarė kasulė gamyba.

Taigi didelė „Haricot de Castelnaudary“ paklausa ir vėl išaugęs šių pupelių populiarumas yra susiję su kasulė gamybos augimu.

Nuo to laikotarpio pradėjus augti Kastelnodari kasulė gamybai, pradėjo didėti pagrindinės sudedamosios jo dalies – pupelių – poreikis. Pupelių poreikis augo taip greitai, kad kasulė gamintojams iš pradžių teko pupelių pirkti ne Europoje. Todėl jie suskubo raginti vietovės ūkininkus vėl pradėti auginti šiuos vietovei būdingus augalus – „Haricot de Castelnaudary“, prisidedančias prie gero jų patiekalo vardo.

1992 m. pupelės vėl pradėtos auginti gausiau, visų pirma dėl to, kad įkurta augintojų asociacija ir bendrai įsigyta veiksmingos įrangos.

Pradėjus organizuotai auginti pupeles, restoranai ir konservavimo įmonės vėl ėmė naudoti „Haricot de Castelnaudary“ kasulė gamybai. Šiuo metu šios pupelės iš tiesų daugiausia skirtos kokybiškam kasulė gaminti.

Dėl savo specifinių savybių „Haricot de Castelnaudary“ atitinka visus Kastelnodari kasulė gamintojų poreikius ir tarp vartotojų įgijo tokį gerą vardą, kad gerokai išaugo šių pupelių pardavimas mažose pakuotėse.

1999 m. „Haricot de Castelnaudary“ augintojų asociacijos pirmą kartą surengta Pupelių šventė susilaukė milžiniškos sėkmės. Ilgainiui ji tapo Kasulė švente, nes toks pavadinimas geriau atspindi visus šios srities veiklos vykdytojus (pupelių augintojus, restoranus ir konservavimo įmones). Vien tik 2017 m. vykusioje Kasulė šventėje patiekta iki 40 000 kasulė porcijų.

Į gastronominį kasulė maršrutą, kuriame galima atrasti įvairius šio patiekalo aspektus, įtraukiami apsilankymai pupelių augintojų ūkiuose. Juose užaugintos „Haricot de Castelnaudary“ pupelės yra svarbiausia šio patiekalo sudėtinė dalis.

Šiuo metu produkto auginimo vietovėje šį tradicinį patiekalą siūlo maždaug 50 restoranų ir 13 konservavimo įmonių. „Haricot de Castelnaudary“ poreikis nuolat auga. Kastelnodari įsikūrusios kaimiškos užeigos „Le Tirou“, įrašytos 2019 m. kataloge „Le Guide Michelin“, virtuvės šefas sako: „Haricot de Castelnaudary“ pupelių nereikia nei ilgai mirkyti, nei ilgai virti. Be to, verdamos jos puikiai išlaiko formą <...>.“ Robertas Rodriguezas, dirbantis savo vardu pavadintame restorane Kastelnodari, savo ruožtu patikslina: „Šių pupelių odelė labai plona, todėl jas išvirus lieka lygiai tokia pat minkšta kaip sultingas ir minkštas pupelių minkštimas <...>“. Nuo 1963 m. Kastelnodari veikiančios konservavimo įmonės „Maison Escourrou“ vadovas priduria: „Kooperatyvas mums tiekia vienodas pupelių partijas, todėl nereikia kiekvieną kartą gavus partiją vykdyti papildomo perdirbimo proceso – to negalima pasakyti apie importuojamas pupeles.“

Didelis vartotojų susidomėjimas kokybiškais vietiniais produktais ir augantis šios produkcijos ekonominis poveikis vietovės ūkių finansinei pusiausvyrai lemia kultivuojamų plotų didėjimą.

Nacionalinė džiovintų ankštinių daržovių federacija (pranc. Fédération Nationale des Légumes Secs) reguliariai skelbia publikacijas apie pupelių, įskaitant pupeles „Haricot de Castelnaudary“, kurios yra „<...> baltosios „lingot“ rūšies su plona odele <...>“, privalumus (FNLS, dossier de presse 2016).

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://extranet.inao.gouv.fr/fichier/CDC-HaricotCastel.pdf

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.