22.7.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 242/1

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Komunikatas dėl nacionalinių teismų užtikrinamos konfidencialios informacijos apsaugos privačiojo ES konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimo bylose

(2020/C 242/01)

I. ŠIO KOMUNIKATO TAIKYMO SRITIS IR TIKSLAS

Šis komunikatas yra susijęs su konfidencialios informacijos apsauga nacionaliniuose teismuose vykstančiame civiliniame procese dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 101 arba 102 straipsnio taikymo.

Priklausomai nuo taikytinų nacionalinių taisyklių, ES valstybių narių teismuose reiškiami ieškiniai dėl privačiojo vykdymo užtikrinimo gali būti įvairių formų, pavyzdžiui, ieškiniai dėl žalos atlyginimo, dėl pripažinimo arba dėl uždraudimo. Pastaruosius kelerius metus sparčiai daugėja vadinamųjų vėlesnių susijusių ieškinių dėl žalos atlyginimo, kuriais po to, kai konkurencijos institucija priėmė sprendimą arba skundą nagrinėjęs teismas priėmė galutinį sprendimą, nuo konkurencijos teisės pažeidimo nukentėjęs asmuo reikalauja atlyginti žalą (1).

Galimybė susipažinti su įrodymais yra svarbus teisių, kurios asmenims, įskaitant vartotojus ir įmones, arba valdžios institucijoms, nacionaliniuose teismuose reiškiantiems ieškinius dėl privačiojo vykdymo užtikrinimo, kyla iš SESV 101 arba 102 straipsnio, užtikrinimo elementas.

Todėl privačiojo ES konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimo procese nacionaliniams teismams gali būti pateikti prašymai atskleisti įrodymus. Nacionaliniai teismai turi užtikrinti ieškinių dėl privačiojo vykdymo užtikrinimo veiksmingumą suteikdami galimybę susipažinti su atitinkama informacija, kuri reikalinga atitinkamam ieškiniui arba atsiliepimui į ieškinį pagrįsti, jei tenkinamos jos atskleidimo sąlygos. Kartu nacionaliniai teismai turi užtikrinti šalies ar trečiojo asmens, kurių konfidencialią informaciją prašoma atskleisti, interesų apsaugą.

Šiuo tikslu nacionaliniai teismai turėtų galėti taikyti konfidencialios informacijos apsaugos priemones taip, kad tai neužkirstų kelio šalių galimybei veiksmingai pasinaudoti teise kreiptis į teismą arba įgyvendinti teisę gauti visą žalos atlyginimą (2).

Visų pirma, Žalos atlyginimo direktyvoje (3) reikalaujama, kad ieškinių dėl žalos atlyginimo atveju valstybės narės užtikrintų, jog nacionaliniai teismai turėtų įgaliojimus nurodyti atskleisti įrodymus, kuriuose yra konfidencialios informacijos, jei tenkinami tam tikri kriterijai. Valstybės narės taip pat turi užtikrinti, kad nacionaliniai teismai turėtų galėti taikyti veiksmingas tokios konfidencialios informacijos apsaugos priemones ir kartu užtikrinti galimybę įgyvendinti teisę gauti visą žalos atlyginimą (4). Tai svarbu, nes nacionalinių teismų ištekliai, skirti tvarkyti prašymams atskleisti įrodymus, gali būti riboti.

Atsižvelgiant į tai, šiame komunikate nustatomos priemonės, kurias nacionaliniai teismai gali taikyti nagrinėdami su ieškiniais dėl privačiojo vykdymo užtikrinimo susijusį konfidencialios informacijos atskleidimo klausimą.

Siekiama, kad šis komunikatas būtų informacijos šaltinis ir gairės nacionaliniams teismams, bet, jis nėra jiems privalomas. Juo nekeičiami galiojantys ES (5) ar valstybių narių teisės aktai arba civiliniam procesui ar advokato profesinės paslapties apsaugai taikytinos nacionalinės procesinės taisyklės ir nesąlygojami jų pakeitimai (6). Šio komunikato III skirsnyje nurodytos konfidencialios informacijos apsaugos priemonės gali būti taikomos, jei jos numatytos pagal nacionalines taisykles ir neprieštarauja toms nacionalinėms taisyklėms ir šalių procesinėms teisėms, kurios pripažįstamos pagal ES ir nacionalinę teisę.

II. PRAŠYMAI NACIONALINIAMS TEISMAMS ATSKLEISTI ĮRODYMUS, KURIUOSE YRA KONFIDENCIALIOS INFORMACIJOS

A. Prašymams atskleisti įrodymus reikšmingos aplinkybės

Privačiojo ES konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimo atveju civilinio proceso šalių (ieškovo (-ų) ir atsakovo (-ų)) galimybė veiksmingai naudotis savo teisėmis gali priklausyti nuo jų galimybės susipažinti su svarbiais įrodymais. Tačiau šalis, kuriai tenka įrodinėjimo našta, ne visada gali turėti tokių įrodymų arba ji ne visada gali juos lengvai gauti.

10.

Todėl vienos iš šalių prašymu nacionaliniai teismai gali nuspręsti nurodyti atskleisti įrodymus. Atskleidimui taikomos nacionalinės procesinės taisyklės ir administracinės procedūros bei proceso ekonomiškumo reikalavimai.

11.

Visų pirma, kiek tai susiję su ieškiniais dėl žalos atlyginimo, Žalos atlyginimo direktyvoje nustatytas reikalavimas, kad valstybės narės numatytų ieškovo ir atsakovo teisę toliau nurodytomis sąlygomis prašyti, kad būtų atskleisti jo ieškiniui arba atsiliepimui į ieškinį svarbūs įrodymai (7).

12.

Pirma, nacionaliniai teismai turi nustatyti, ar ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas ir ar prašymas atskleisti įrodymus yra susijęs su svarbiais įrodymais bei yra proporcingas. (8) Žalos atlyginimo direktyvoje nustatyta, kad vertinant proporcingumą turėtų būti įvertintas įrodymų atskleidimo mastas ir išlaidos, be kita ko, siekiant užkirsti kelią nekonkrečiai informacijos paieškai, kuri proceso šalims greičiausiai nebūtų aktuali. Tokių reikalavimų greičiausiai neatitinka labai plataus masto arba ypač bendro pobūdžio prašymai atskleisti įrodymus (9).

13.

Antra, prašyme atskleisti įrodymus konkretūs įrodymai arba konkrečių kategorijų įrodymai turi būti nurodyti „kuo tiksliau ir siauriau“, remiantis pagrįstai turimais faktais (10). Įrodymų kategorijos galėtų būti apibūdintos nurodant tokius bendrus jų sudėtinių elementų bruožus, kaip dokumentų, kuriuos prašoma atskleisti, pobūdis, dalykas ar turinys, laikotarpis, kuriuo jie buvo parengti, arba kitus kriterijus. Pavyzdžiui, prašyme įrodymų kategorija galėtų būti nurodyta kaip duomenys apie produktus Y, kuriuos laikotarpiu nuo N iki N+5 metų įmonė A pardavė įmonei B.

14.

Trečia, kalbant apie Komisijos arba nacionalinės konkurencijos institucijos byloje esančios informacijos atskleidimą, Žalos atlyginimo direktyvoje nustatyta, kad, vertindamas nurodymo atskleisti įrodymus proporcingumą, nacionalinis teismas turi, be kita ko, įvertinti, ar „prašymas buvo suformuluotas konkrečiai atsižvelgiant į konkurencijos institucijai pateiktų ar tokios konkurencijos institucijos byloje laikomų dokumentų pobūdį, dalyką ar turinį, o ne pateikiant nekonkretų prašymą atskleisti konkurencijos institucijai pateiktus dokumentus“ (11).

15.

Reikia prisiminti, kad Žalos atlyginimo direktyvoje nustatyta, jog jokiu atveju negalima atskleisti pareiškimų pagal baudų neskyrimo programą ir susitarimo pareiškimų (jie dar žinomi kaip į juodąjį sąrašą įtraukti dokumentai) (12). Be to, jei Komisija arba nacionalinė konkurencijos institucija dar nėra baigusi nagrinėti bylos, nacionalinis teismas negali nurodyti atskleisti informacijos, kurią fizinis ar juridinis asmuo parengė specialiai konkurencijos institucijos nagrinėjamai bylai; informacijos, kurią konkurencijos institucija parengė ir išsiuntė šalims nagrinėdama bylą; arba atsiimtų susitarimo pareiškimų (jie dar žinomi kaip į pilkąjį sąrašą įtraukti dokumentai) (13).

16.

Nacionaliniai teismai gali nurodyti bet kuriai iš šalių (ieškovui ir (arba) atsakovui) arba tretiesiems asmenims atskleisti jų turimą informaciją (14). Dauguma atvejų reikiamus įrodymus turi viena iš proceso šalių arba trečiasis asmuo. Kai kuriais atvejais atsakovas (-ai) turi įrodymų, svarbių pažeidimui arba jo trukmei nustatyti, kuriuos jis gavo susipažinęs su konkurencijos institucijos byla (pavyzdžiui, jau egzistuojančiais dokumentais, atsakymais į prašymus pateikti informaciją ir kt.). Kitais atvejais, pavyzdžiui, kai tai susiję su ieškiniais dėl žalos atlyginimo, atsakovas ar ieškovas gali turėti papildomų įrodymų, kurių nebuvo konkurencijos institucijos byloje, tačiau kurie yra svarbūs ieškiniui dėl žalos atlyginimo arba atsiliepimui į ieškinį (pavyzdžiui, priežastiniam ryšiui tarp pažeidimo ir žalos nustatyti, žalos dydžiui nustatyti (15), galimam atsakovų perkeltam antkainiui įvertinti (16) ir kt.). Tai gali būti ypač aktualu informacijos apie konkrečiam pirkėjui nustatomas kainas, pajamas arba kitų duomenų, kaip pirkėjų kainų politika ir kt., atveju.

17.

Jei šalys arba bet kuris kitas trečiasis asmuo negali pateikti prašomų įrodymų, o prašymas atskleisti įrodymus yra susijęs su Komisijos arba nacionalinės konkurencijos institucijos byloje esančiu dokumentu, nacionalinis teismas gali nurodymą atskleisti įrodymus adresuoti joms (17).

B. Konfidenciali informacija

18.

Verslo paslapčių ir kitos konfidencialios informacijos apsauga įtvirtinta SESV 339 straipsnyje ir yra vienas bendrųjų ES teisės principų (18). Vis dėlto tai, kad informacija yra konfidencialaus pobūdžio, nėra absoliuti kliūtis ją atskleisti nacionaliniame procese (19). Kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamiesi nacionalinėmis ir ES taisyklėmis bei atitinkama teismų praktika, nacionaliniai teismai sprendžia, kas privačiojo ES konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimo tikslais gali būti laikoma konfidencialia informacija.

19.

Todėl šiame komunikate nesiekiama pateikti konfidencialios informacijos apibrėžties. Vis dėlto informacijos galima pasisemti iš ES teismų ir Komisijos praktikos. (20)

20.

ES teismai konfidencialia informacija laiko tą informaciją, kuri atitinka visas šias sąlygas (21):

i)	ji žinoma tik ribotam asmenų ratui;

ii)	ją atskleidus gali būti padaryta didelė žala ją pateikusio asmens arba trečiųjų asmenų interesams ir

iii)	interesai, kurie gali būti pažeisti atskleidus konfidencialią informaciją, objektyviai yra verti apsaugos.

21.

Kiek tai susiję su pirma sąlyga, informacija gali prarasti savo konfidencialumą vos tik tapusi „žinoma atitinkamos srities specialistams arba [tokia,] kad apie ją būtų galima spręsti iš viešai prieinamos informacijos“ (22).

22.

Kiek tai susiję su antra sąlyga, verta pažymėti, kad siekiant įvertinti žalos padarymo galimybę pirmiausia svarbu įvertinti informacijos pobūdį. Paprastai laikoma, kad didelė žala gali būti padaryta atskleidus komercinę, finansinę ar strateginę vertę turinčią informaciją (23). Be to, svarbu įvertinti informacijos naujumą. Konfidencialia informacija neretai (bent iš dalies) gali būti laikoma komerciniu požiūriu jautri informacija apie esamus ar būsimus komercinius santykius, vidaus komercinius planus ir kitokia perspektyvinė komercinė informacija. Vis dėlto tokia informacija gali prarasti konfidencialų pobūdį tais atvejais, kai „ilgainiui ji prarado komercinę reikšmę“ (24).

23.

Kiek tai susiję su trečia sąlyga, šalies interesas, susijęs su savo pačios arba savo reputacijos apsauga dėl to, kad nacionalinis teismas yra nurodęs atlyginti žalą, patirtą dėl jos dalyvavimo darant konkurencijos teisės pažeidimą, nėra interesas, kuris yra vertas apsaugos. (25)

24.

Galiausiai konfidencialia informacija turi būti laikomos komercinės paslaptys, kaip jos apibrėžtos Komercinių paslapčių direktyvoje (26).

C. Komisijos ir nacionalinių teismų bendradarbiavimas įrodymų atskleidimo srityje

25.

Civiliniame procese dėl SESV 101 ir 102 straipsnių taikymo nacionalinis teismas gali prašyti Komisijos pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 (27) 15 straipsnio 1 dalį pateikti nuomonę ES konkurencijos teisės taikymo klausimais arba vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu lojalaus bendradarbiavimo principu perduoti jos turimą teisinę, ekonominę ar su procedūra susijusią informaciją (28).

26.

Pagal Žalos atlyginimo direktyvą nacionalinis teismas gali nurodyti, pavyzdžiui, atskleisti Komisijos byloje esančius dokumentus, jei jų pagrįstai negali pateikti jokia kita šalis (trečiasis asmuo) (29). Šiuo atžvilgiu svarbu prisiminti tai, kad, kaip nurodyta pirmiau, Komisija neperduoda į juodąjį sąrašą įtrauktų dokumentų ir, jei byla dar nėra baigta, – į pilkąjį sąrašą įtrauktų dokumentų (žr. 15 punktą) (30).

27.

Be to, Komisijos pagalba nacionaliniams teismams neturi pažeisti garantijų, kurias fiziniai ir juridiniai asmenys turi pagal SESV 339 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1/2003 28 straipsnyje įtvirtintą tarnybinės paslapties principą (31).

28.

Tais atvejais, kai Komisija mano, kad nacionalinio teismo prašoma informacija gali būti konfidenciali jos nagrinėjamoje byloje, prieš perduodama atitinkamą informaciją, ji paklausia nacionalinio teismo, ar šis gali užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir ar tą apsaugą užtikrins (32). Tuomet nacionalinis teismas turėtų veiksmingai užtikrinti tinkamą konfidencialios informacijos, kurią turi juridiniai ar fiziniai asmenys, iš kurių Komisija gavo informaciją, apsaugą (33).

29.

Jei nacionalinis teismas garantuoja, kad bus užtikrinta konfidencialios informacijos apsauga, Komisija perduoda prašomą informaciją. Tada nacionalinis teismas informaciją gali atskleisti nacionaliniame procese, taikydamas priemones, kuriomis apsaugomas Komisijai pateiktos informacijos konfidencialumas, ir atsižvelgdamas į visas Komisijos tuo klausimu pateiktas pastabas.

III. KONFIDENCIALIOS INFORMACIJOS APSAUGOS PRIEMONĖS

A. Įvadas

30.

Tais atvejais, kai atskleidžiami įrodymai, kuriuose yra konfidencialios informacijos, turėtų būti nustatytos tokiõs informacijos apsaugos priemonės. Pavyzdžiui, Žalos atlyginimo direktyvoje nurodytos kelios priemonės: galimybė kupiūruoti dokumentus, rengti uždarus posėdžius, riboti asmenų, kuriems leidžiama susipažinti su įrodymais, ratą ir nurodyti ekspertams parengti informacijos santraukas apibendrinta arba kitokia nekonfidencialia forma (34).

31.

Suprantama, kad nurodant atskleisti įrodymus pasirinkimas, kurią priemonę reikia taikyti siekiant apsaugoti konfidencialią informaciją, priklauso nuo konkrečių nacionalinių procesinių taisyklių, be kita ko, nuo to, kiek apskritai galima taikyti kai kurias priemones. Nacionaliniai teismai taip pat gali prašyti šalių susitarti dėl konfidencialios informacijos apsaugos priemonių.

32.

Nacionaliniai teismai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl veiksmingiausios konfidencialumo apsaugos priemonės ar priemonių derinio. Pasirinkimas gali priklausyti nuo kelių veiksnių, pavyzdžiui, inter alia,:

informacijos, kurią prašoma atskleisti, pobūdžio ir komercinės, finansinės ir (arba) strateginės vertės (pavyzdžiui, pirkėjų vardai (pavadinimai), kainos, kainų struktūra, pelno maržos ir kt.) ir to, ar tam, kad atskleisti informaciją prašanti šalis galėtų naudotis savo teisėmis, tokia informacija gali būti pateikta apibendrinta arba suanoniminta, ar ne;

ii)	prašymo atskleisti įrodymus masto (t. y. prašomų atskleisti dokumentų apimties ar skaičiaus);

iii)	bylos šalių ir įrodymų atskleidimu suinteresuotų subjektų skaičiaus. Tam tikros konfidencialumo apsaugos priemonės gali būti veiksmingesnės už kitas priklausomai nuo to, ar atskleisti informaciją prašančių ir (arba) informaciją atskleidžiančių šalių yra daugiau kaip viena;

iv)	šalių tarpusavio santykių (pavyzdžiui, ar informaciją atskleidžianti šalis yra tiesioginė atskleisti informaciją prašančios šalies konkurentė (35), ar tarp šalių yra nuolatiniai tiekimo santykiai ir t. t.);

to, ar informacijos, kurią prašoma atskleisti, šaltinis yra tretieji asmenys. Taip pat reikia atsižvelgti į civiliniame procese dalyvaujančių trečiųjų asmenų teises į jų turimos konfidencialios informacijos apsaugą (36). Informaciją atskleidžiančios šalies žinioje gali būti trečiojo asmens dokumentų, kurie atskleisti informaciją prašančios šalies arba kitų proceso šalių atžvilgiu yra konfidencialūs (37);

vi)	asmenų, kuriems leidžiama susipažinti su informacija, rato (t. y. ar atskleisti informaciją turėtų būti leista tik išorės atstovams, ar susipažinti su informacija taip pat būtų leidžiama ir atskleisti informaciją prašančiai šaliai (t. y. įmonės atstovams));

vii)	netyčinio įrodymų atskleidimo rizikos;

viii)

teismo gebėjimo apsaugoti konfidencialią informaciją visose civilinio proceso stadijose ir net po to, kai procesas baigtas – nacionaliniai teismai gali padaryti išvadą, kad, siekiant veiksmingai apsaugoti konfidencialią informaciją, nepakanka taikyti vienos priemonės ir kad visose proceso stadijose gali reikėti taikyti ir kitas priemones; ir

ix)	bet kokių kitų su įrodymų atskleidimu susijusių suvaržymų ar administracinės naštos (38), pavyzdžiui, nacionalinei teismų sistemai tenkančių padidėjusių išlaidų ar papildomų administracinių veiksmų (39), šalių patiriamų išlaidų, galimo proceso vėlavimo ir kt.

33.

Siekiant išvengti atvejų, kai šalys konfidencialius dokumentus naudoja ne procese, kuriame jie buvo atskleisti, svarbu, kad nacionaliniams teismams būtų suteikta galimybė taikyti atgrasomas sankcijas už pareigos apsaugoti konfidencialią informaciją nevykdymą (40). Veiksmingiausios konfidencialios informacijos apsaugos priemonės (-ių) pasirinkimas gali priklausyti nuo to, ar už tokios priemonės (-ių) nevykdymą arba atsisakymą ją (jas) vykdyti yra numatytos sankcijos ir ar yra galimybė ją (jas) taikyti bei užtikrinti jos (jų) vykdymą. Kiek tai susiję su ieškiniais dėl žalos atlyginimo, pagal Žalos atlyginimo direktyvos 8 straipsnį nacionaliniams teismams turi būti suteikta galimybė veiksmingai taikyti sankcijas šalims, tretiesiems asmenims ir jų teisininkams už nacionalinio teismo nurodymu dėl konfidencialios informacijos apsaugos nustatytų pareigų nevykdymą arba atsisakymą jas vykdyti (41).

34.

Tikslus sankcijų pobūdis ir taikymo sritis priklauso nuo nacionalinių taisyklių. Pagal Žalos atlyginimo direktyvą sankcijos už, inter alia, nacionalinio teismo nurodymo atskleisti įrodymus arba jo nurodymu dėl konfidencialios informacijos apsaugos nustatytų pareigų nevykdymą apima galimybę padaryti nepalankias išvadas ir galimybę nurodyti padengti išlaidas (42). Išorės teisininkams ar ekspertams jų profesinės asociacijos taip pat gali skirti drausmines nuobaudas (pavyzdžiui, suspendavimą, baudas ir kt.).

35.

Taigi, parenkant konfidencialios informacijos atskleidimo priemonę (-es), gali reikėti išsamiai įvertinti įvairius veiksnius. Siekiant padėti nacionaliniams teismams atlikti šį vertinimą, šiame komunikate apžvelgiamos dažniausiai taikomos priemonės, kurių, atsižvelgiant į galimybę jas taikyti pagal valstybių narių procesines taisykles, gali būti imamasi siekiant apsaugoti konfidencialią informaciją, ir su tų priemonių veiksmingumu susijusios reikšmingos aplinkybės.

B. Kupiūravimas

36.

Nacionaliniai teismai gali apsvarstyti galimybę nurodyti informaciją atskleidžiančiai šaliai pakeisti dokumentų kopijų tekstą, iš jo pašalinant konfidencialią informaciją. Ši procedūra žinoma kaip kupiūravimas.

37.

Atliekant kupiūravimą kiekvienas konfidencialios informacijos elementas gali būti pakeičiamas suanonimintais duomenimis arba apibendrintais kiekybiniais duomenimis, pašalinti teksto fragmentai gali būti pakeičiami informatyviomis arba prasmingomis nekonfidencialiomis santraukomis arba gali būti užmaskuojamos net ištisos dokumento dalys, kuriose yra konfidencialios informacijos.

38.

Informaciją atskleidžiančios šalys turi pašalinti neskelbtinos informacijos tik tiek, kiek būtinai reikia informacijos šaltinių (pavyzdžiui, trečiųjų asmenų) interesams apsaugoti. Siekiant apsaugoti visą konfidencialią informaciją viename ar keliuose dokumentuose, gali pakakti pašalinti tik dalį tam tikros konfidencialios informacijos. Pavyzdžiui, priklausomai nuo bylos aplinkybių, konfidencialumui apsaugoti gali pakakti pašalinti pirkėjų vardus (pavadinimus), bet palikti atitinkamus jiems patiektų produktų kiekius (43).

39.

Gali būti, kad pašalinus konfidencialią informaciją ir jos nepakeitus nekonfidencialiu tekstu nebus pasiekta tinkama pusiausvyra tarp šalies teisės į jos konfidencialios informacijos apsaugą ir leisti susipažinti su įrodymais prašančios šalies teisės pagrįsti savo ieškinį arba atsiliepimą į ieškinį. Kupiūravimas gali būti laikomas pernelyg didelio masto ir proceso tikslais gali būti nepriimtinas, kai dokumentai kupiūruojami pašalinant ištisus puslapius, skirsnius arba priedus.

B.1. Kupiūravimas kaip veiksminga konfidencialumo apsaugos priemonė

40.

Kupiūravimas gali būti veiksminga konfidencialios informacijos apsaugos priemonė, kai, nepaisant to, kad konfidenciali informacija pakeičiama nekonfidencialiu tekstu, atskleidžiami dokumentai ir informacija išlieka prasmingi ir tinkami, kad atskleisti informaciją prašanti šalis galėtų įgyvendinti savo teises.

41.

Taigi kupiūravimas gali būti ypač veiksmingas tais atvejais, kai konfidenciali informacija yra susijusi su rinkos ar kiekybiniais duomenimis (pavyzdžiui, apyvarta, pelnu, rinkos dalimi ir kt.), kurie gali būti pakeisti reprezentatyviais intervalais, arba kai kokybiniai duomenys gali būti prasmingai apibendrinti.

42.

Kupiūravimas taip pat gali būti veiksminga konfidencialios informacijos apsaugos priemonė, kai konfidencialios informacijos, kurią prašoma atskleisti, kiekis yra nedidelis. Jei dokumentų, kuriuos reikia kupiūruoti, yra labai daug, atsižvelgiant į bylos aplinkybes gali būti nuspręsta, kad, įvertinus nekonfidencialioms versijoms parengti reikalingą laiką, sąnaudas ir išteklius, yra tinkamesnės kitos konfidencialios informacijos apsaugos priemonės (pavyzdžiui, konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratas ir kt.).

43.

Galiausiai, trečiųjų asmenų konfidencialios informacijos pašalinimas taip pat gali būti naudinga priemonė tais atvejais, kai informaciją atskleidžianti šalis savo žinioje turi trečiųjų asmenų informaciją, kuri tai šaliai gali būti nekonfidenciali, bet atskleisti informaciją prašančios šalies atžvilgiu ji gali būti konfidenciali (44). Pavyzdžiui, tai galėtų būti tuo atveju, jei atskleisti informaciją prašanti šalis, kuriai būtų suteikta galimybė susipažinti su informacija, ir trečiasis asmuo yra konkurentai. Tokiais atvejais informaciją atskleidžiančiai šaliai gali reikėti gauti trečiojo asmens nuomonę dėl to, kuri informacija yra konfidenciali, arba kitu būdu gauti trečiojo asmens sutikimą dėl pasiūlymo dėl kupiūravimo.

44.

Vis dėlto nacionaliniai teismai gali konstatuoti, kad kupiūravimas yra mažiau veiksminga priemonė, tais atvejais, kai prašymas yra susijęs su dideliu kiekiu trečiųjų asmenų dokumentų, nes šiuo atžvilgiu susižinojimo su trečiaisiais asmenimis procesas šią užduotį gali pasunkinti.

B.2. Konfidencialios informacijos pašalinimas

45.

Priklausomai nuo skirtingų procesinių taisyklių, nacionaliniai teismai gali daugiau ar mažiau aktyviai įsitraukti į kupiūravimo procesą. Nacionaliniai teismai gali prižiūrėti ir kontroliuoti kupiūravimo procesą ir būti šalių bei trečiųjų asmenų tarpininkai. Kitu atveju pagrindinė atsakomybė už tai, kad būtų parengtos nekonfidencialios versijos ir (arba) atitinkamais atvejais būtų gautas trečiųjų asmenų sutikimas dėl pasiūlymo dėl kupiūravimo, tenka šalims.

46.

Bet kokiu atveju tam, kad būtų reguliuojamas nekonfidencialių versijų rengimo procesas, nacionaliniams teismams gali būti pravartu pateikti šalims bendrąsias gaires ir (arba) konkretiems atvejams skirtas gaires, kurios taikytinos vykstančiam procesui, jei tai įmanoma parengtas pagal nacionalines procesines taisykles. Tokiose gairėse gali būti naudinga nustatyti procedūrą, kurios šalys laikysis rengdamos nekonfidencialias versijas.

47.

Veiksmingo prašymų atlikti kupiūravimą nagrinėjimo sumetimais nacionaliniai teismai gali prašyti šalių (45):

i)	originaliuose konfidencialiuose dokumentuose visą konfidencialią informaciją pažymėti laužtiniuose skliaustuose ir ją paryškinti taip, kad iki priimant sprendimą dėl to, kuri neskelbtina informacija turėtų būti pašalinta, ji būtų įskaitoma (46);

ii)	parengti visų informacijos elementų, kuriuos siūloma pašalinti (kiekvieno pašalintino žodžio, duomenų, pastraipos ir (arba) skirsnio), sąrašą;

iii)	kiekvieno siūlomo pašalinti neskelbtinos informacijos elemento atveju nurodyti konkrečias priežastis, kodėl informacija turėtų būti tvarkoma užtikrinant konfidencialumą;

iv)

pašalintą informaciją pakeisti informatyvia ir prasminga nekonfidencialia pašalintos informacijos santrauka. (47) Paprastų nuorodų, pavyzdžiui, „komercinė paslaptis“, „konfidencialu“ ar „konfidenciali informacija“, paprastai nepakanka. Šalinant kiekybinius duomenis (pavyzdžiui, duomenis apie pardavimą, apyvartą, pelną, rinkos dalis, kainas ir kt.), galima nurodyti prasmingus intervalus arba apibendrintus duomenis. Pavyzdžiui, duomenų apie pardavimą ir (arba) apyvartą atveju intervalai, didesni nei 20 % tikslaus skaičiaus, gali nebūti prasmingi. Analogiškai, atsižvelgiant į teismo nagrinėjamos bylos aplinkybes, duomenų apie rinkos dalis atveju intervalai, didesni nei 5 %, gali nebūti prasmingi (48);

pateikti atitinkamų dokumentų nekonfidencialias versijas, kurios savo struktūra ir formatu yra tapačios konfidencialioms versijoms. Visų pirma, originaliame dokumente esanti tokia informacija kaip pavadinimai ar antraštės, puslapių numeriai ir punktų sąrašai neturi būti keičiami, kad dokumentą skaitantis asmuo galėtų suvokti kupiūravimo mastą ir poveikį gebėjimui suprasti atskleistą informaciją;

vi)	užtikrinti, kad pateiktos nekonfidencialios versijos būtų techniškai patikimos ir kad pašalintos informacijos nebūtų galima išgauti jokiomis, įskaitant kriminalistikos, priemonėmis.

48.

Po to, kai šalys pateikia atitinkamus savo prašymus atlikti kupiūravimą arba susitaria dėl pasiūlymo dėl kupiūravimo, klausimą, ar siūlomas neskelbtinos informacijos pašalinimas yra priimtinas, sprendžia nacionalinis teismas.

49.

Kupiūruotų originalių dokumentų nekonfidencialios versijos gali būti naudojamos visose civilinio proceso stadijose ir joms papildomos apsaugos nereikia.

C. Konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratas

50.

Konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratas yra įrodymų atskleidimo priemonė, kurią taikant informaciją atskleidžianti šalis konkrečių kategorijų informaciją, įskaitant konfidencialią informaciją, atskleidžia tik apibrėžtoms asmenų kategorijoms (49).

C.1. Konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratas kaip veiksminga konfidencialumo apsaugos priemonė

51.

Konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratas gali būti veiksminga priemonė, kuria nacionaliniai teismai įvairiomis aplinkybėmis užtikrina konfidencialumo apsaugą.

52.

Pirma, konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratas gali būti veiksmingas siekiant užtikrinti, kad būtų atskleisti kiekybiniai duomenys (pavyzdžiui, duomenys apie pelną, kainas, maržas ir kt.) (50) arba labai svarbi strateginė komercinė informacija, kurią labai sudėtinga prasmingai apibendrinti (51) arba kuri gali būti atskleista tik pernelyg dideliu mastu kupiūruojant dokumentą (52) ir taip prarandant jos įrodomąją vertę, nors ji ir yra reikšminga šalies ieškiniui.

53.

Antra, konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratas gali sudaryti sąlygas užtikrinti proceso ekonomiją ir išlaidų veiksmingumą, visų pirma tais atvejais, kai prašomų dokumentų kiekis yra didelis ir su visais dokumentais susipažįsta tik konfidencialumo reikalavimus atitinkantys asmenys (t. y. pateikiamos nekupiūruotų dokumentų originaliosios redakcijos). Praktikoje gali pasitaikyti, kad šalys nesutinka konfidencialumo reikalavimus atitinkančiam asmenų ratui atskleisti tam tikrų dokumentų nekupiūruotų versijų ir vis tiek gali būti reikalaujama, kad jos parengtų kai kurių dokumentų konfidencialias ir nekonfidencialias versijas. Nepaisant to, net ir tokiais atvejais konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratas gali padėti sumažinti šalių diskusijų konfidencialumo klausimais poreikį, taigi ir galimą vėlavimą.

54.

Trečia, konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratas gali būti organizuojamas elektroniniu būdu (pavyzdžiui, taikant e. atskleidimo priemones). Todėl konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui nėra būtina, kad informacija būtų pateikiama fiziškai arba kad tam ratui priklausantys asmenys fiziškai būtų konkrečioje vietoje.

55.

Konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratas gali padėti atrasti pusiausvyrą tarp poreikio atskleisti įrodymus ir pareigos apsaugoti konfidencialią informaciją (53). Atskleidžiant dokumentus konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui, atitinkama konfidenciali informacija faktiškai atskleidžiama, bet žala, kurią galėtų sukelti atskleidimas, kontroliuojama arba sumažinama galimybę susipažinti su informacija suteikiant ribotam asmenų ratui, priklausomai nuo skirtingų bylos aplinkybių (pavyzdžiui, dokumentų pobūdžio, šalių tarpusavio santykių, konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų rato sudėties, trečiųjų asmenų dokumentų ir kt.).

56.

Tačiau svarstydami, ar ir kokiu mastu įrodymai turėtų būti pateikiami konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui, nacionaliniai teismai gali atsižvelgti į tai, kad informacijos pateikimas konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui gali apriboti galimybės su ja susipažinti ir (arba) jos naudojimo tolesniuose proceso etapuose (pavyzdžiui, posėdžiuose, sprendimo paskelbimo stadijoje ir kt.) mastą. Nacionaliniai teismai taip pat gali atsižvelgti į tai, ar nekonfidencialios dokumentų versijos vis tiek būtų reikalingos, o jei taip, – į dokumentų, kurie bet kuriuo atveju turėtų būti kupiūruojami, kiekį.

C.2. Konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų rato organizavimas

57.

Jei nacionalinis teismas mano, kad atitinkamoje byloje konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratas yra veiksminga įrodymų atskleidimo priemonė, jis gali nutartimi nuspręsti dėl įvairių svarbių aspektų, pavyzdžiui: a) informacijos, kuri turi būti pateikta konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui; b) konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų rato sudėties; c) konfidencialumo įsipareigojimų, kuriuos turi prisiimti šalys; d) logistinių konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų rato organizavimo klausimų. Kai kurie aspektai jau gali būti nustatyti nacionalinėse procesinėse taisyklėse arba nacionalinio teismo priimtose bendrosiose gairėse (54).

a. Informacijos, su kuria gali susipažinti konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratas, nustatymas

58.

Nacionalinio teismo nurodymu sudarius konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratą, paprastai nustatomos informacijos ar konkrečių įrodymų, su kuriais turėtų būti galima susipažinti konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui, kategorijos. Praktikoje dar iki teismui priimant nutartį šalys gali pačios arba teismo nurodymu susitarti dėl dokumentų ar informacijos, su kuria turėtų būti galima susipažinti konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui.

b. Konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų rato sudėtis

59.

Apsvarstęs raštu arba žodinio bylos nagrinėjimo metu šalių pareikštus pareiškimus arba šalims susitarus, teismas gali nurodyti, kurie asmenys priklausys konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui, taip pat nustatyti jų prieigos teises (55).

60.

Konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui priklausantys asmenys gali būti tie, kuriems bus suteikta teisė peržiūrėti dokumentus konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų rate. Sprendimas dėl konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų rato sudėties priklausys nuo bylos aplinkybių, visų pirma nuo informacijos, susijusios su prašymu atskleisti įrodymus, pobūdžio.

61.

Konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui gali priklausyti įvairūs asmenys – pradedant šalių išorės konsultantais (pavyzdžiui, išorės teisininkais ar kitais konsultantais) ir baigiant įmonės teisininkais ir (arba) kitais įmonės atstovais. Priklausomai nuo nacionalinių taisyklių ir konkrečių bylos aplinkybių, konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui gali priklausyti tik išorės konsultantai arba tiek išorės, tiek vidaus konsultantai.

Išorės konsultantai

62.

Atsižvelgiant į konkrečios bylos poreikius, išorės konsultantai gali būti teisininkai ir kiti konsultantai ar ekspertai, pavyzdžiui, apskaitos specialistai, ekonomistai, konsultantai finansų klausimais ar auditoriai.

63.

Atsižvelgdamas į prašančios atskleisti informaciją šalies ir informaciją atskleidžiančios šalies santykius ir į atskleistiną informaciją, teismas gali nuspręsti, kad būtina apriboti konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų rato sudėtį ir į jį įtraukti tik konsultantus, kurie nedalyvauja įmonių, kurioms jie atstovauja, sprendimų priėmimo procese (56). Taip dažnai būna išorės konsultantų atveju.

64.

Kitaip nei išorės konsultantai, įmonės teisininkai arba jos atstovai gali jos naudai atlikti įvairias įmonės funkcijas ir dažnai tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti priimant strateginius bendrovės sprendimus. Todėl tam tikromis aplinkybėmis gali kilti pavojus, kad įmonės vadovams teikiamoms įmonės teisininko komercinėms ar strateginėms rekomendacijoms turės įtakos galimybė konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų rate susipažinti su tam tikra konfidencialia informacija. Taip gali būti, pavyzdžiui, tais atvejais, kai civilinio proceso šalys yra faktinės arba potencialios konkurentės, o galimybė susipažinti su komerciniu arba strateginiu požiūriu jautria informacija gali joms suteikti nepagrįstą konkurencinį pranašumą; kai tarp šalių yra tiekimo santykiai arba kai informaciją, kurią prašoma atskleisti, sudaro tebegaliojantys susitarimai.

65.

Spręsdami, ar suteikti prieigą tik išorės konsultantams, nacionaliniai teismai gali atsižvelgti į informacijos pobūdį ir į tai, ar tokia ribota prieiga leidžia šalims veiksmingai naudotis savo procesinėmis teisėmis, kaip pripažįstama pagal ES (57) ir nacionalinę teisę.

Įmonės teisininkai ir (arba) kiti įmonės atstovai

66.

Tam tikromis aplinkybėmis nacionalinis teismas gali manyti, kad yra pagrįsta į konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratą įtraukti įmonės teisininkus ir (arba) įmonės atstovus (pavyzdžiui, vadovus ar kitus darbuotojus (58)). Įmonės teisininkų ir (arba) įmonės atstovų galimybė susipažinti su informacija gali būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju atskirai ir gali priklausyti nuo to, kiek glaudžiai šalių pasiūlyti fiziniai asmenys yra susiję su atitinkama verslu, veiklos sritimi arba ekonomine veikla, su kuria yra susijęs prašymas, arba nuo kitų faktinių aplinkybių.

67.

Tokia prieiga gali būti suteikta tais atvejais, kai laikoma, kad visa atitinkama konfidenciali informacija ar jos dalis komerciniu požiūriu yra mažiau jautri arba kai informacijos atskleidimas įmonės darbuotojams negali sukelti žalos, pavyzdžiui, dėl šalių tarpusavio santykių.

68.

Galimybė įmonės teisininkams ir (arba) kitiems įmonės atstovams susipažinti su tam tikra informacija taip pat gali būti suteikiama motyvuotu šalių prašymu (59), paprastai tais atvejais, kai galimybę susipažinti su informacija turėjęs išorės teisininkas mano, kad negali tinkamai atstovauti savo kliento interesams neatskleisdamas tam tikros informacijos savo klientui. Taip yra, pavyzdžiui, tada, kai išorės teisininkas negali spręsti apie informacijos tikslumą ar reikšmingumą šalies ieškiniui arba kai informacija yra itin techninio pobūdžio ar susijusi su produktais ir (arba) paslaugomis ir jos reikšmingumui įvertinti reikia atitinkamo sektoriaus ar pramonės šakos žinių (60).

69.

Be to, pagal kai kurių valstybių narių teisinę tvarką tam tikrais atvejais gali būti leidžiama prašyti nacionalinio teismo duoti sutikimą konkrečiais informacijos elementais pasidalyti su įmonės teisininkais arba įmonės atstovais, jų neįtraukiant į konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratą.

Prieigos teisės

70.

Tais atvejais, kai į konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratą įeina išorės konsultantai ir įmonės teisininkai ir (arba) įmonės atstovai, galimybė susipažinti su visa informacija, kuri atskleidžiama konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų rate, gali būti suteikiama visiems konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui priklausantiems asmenims arba gali būti suteikiamos skirtingos prieigos teisės.

71.

Be to, konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratas gali būti organizuojamas nustatant du prieigos lygmenis: vidinio rato, kurį sudaro išorės teisininkai ir (arba) kiti išorės konsultantai, turintys teisę susipažinti su jautriausia informacija, lygmenį ir išorinio rato, kurį sudaro įmonės teisininkai ir (arba) įmonės atstovai, turintys teisę susipažinti su likusia konfidencialia informacija, lygmenį.

72.

Priklausomai nuo nacionalinių procesinių taisyklių, motyvuotu informaciją atskleidžiančios šalies prašymu teismas taip pat gali nustatyti konkrečius apribojimus, susijusius su tam tikrų konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui priklausančių asmenų galimybe susipažinti su konkrečiais dokumentais.

73.

Į konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratą gali būti įtraukiami ir administracijos ir (arba) pagalbiniai darbuotojai (įskaitant, pavyzdžiui, išorės informacijos atskleidimo elektroninėmis priemonėmis ar bylinėjimosi pagalbos paslaugų teikėjus, teikiančius elektronines technines paslaugas), kurių priežiūrą atlieka kiti ratui priklausantys asmenys ir kuriems taikomos tokios pačios konfidencialumo sąlygos.

74.

Galiausiai, teismui priėmus sprendimą dėl konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų rato sudėties, gali reikėti išvardyti visus jam priklausančius asmenis nurodant jų vardus, pareigas ar funkcijas ir santykį su šalimis (61). Teismas taip pat gali nurodyti, kurie teismo darbuotojai kartu su šalimis, o tais atvejais, kai konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratas suburiamas fiziškai – bet kuriuo kitu metu turi dalyvauti konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui susipažįstant su informacija arba gali prie jo prisijungti.

c. Rašytiniai konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui priklausančių asmenų įsipareigojimai

75.

Teismas gali prašyti konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui priklausančių asmenų pateikti jam rašytinius įsipareigojimus. Tie įsipareigojimai yra susiję su jų pareigomis, susijusiomis su priklausymu konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui ir visų pirma su konfidencialiu tam tikros informacijos, kuri pateikiama konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui, tvarkymu (62).

76.

Tokie įsipareigojimai gali būti susiję su, inter alia, pareiga be aiškaus teismo sutikimo neatskleisti konfidencialios informacijos jokiam asmeniui, kurio teismas nėra įtraukęs į konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui priklausančių asmenų sąrašą; pareiga konfidencialią informaciją naudoti tik civilinio proceso, kuriame buvo išduotas nurodymas atskleisti įrodymus, tikslais; pareiga užtikrinti, kad jų žinioje esanti informacija būtų tinkamai saugoma; pareiga atsižvelgiant į aplinkybes imtis bet kokių priemonių, kurios būtinos tam, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai prieigai; pareiga nekopijuoti, nespausdinti, neparsisiųsti, kitaip neatgaminti, neperduoti ar nepateikti dokumentų, su kuriais susipažįstama; pareiga grąžinti arba sunaikinti visas dokumentų, kuriuose yra konfidencialios informacijos, kopijas; pareiga užtikrinti, kad po konkrečios dienos dokumentai taptų neprieinami nurodytiems asmenims iš bet kurio kompiuterio arba prietaiso, ir kt.

77.

Tais atvejais, kai teismas leidžia į konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratą įtraukti tik išorės konsultantus, jis gali nustatyti jiems pareigą neatskleisti konfidencialios informacijos savo klientams. Tai gali būti ypač reikšminga tose šalyse, kuriose pagal advokatūros etikos arba kitas taisykles išorės teisininkai privalo informacija dalytis su savo klientais (63). Jei šalys susitartų dėl tokių apribojimų, susijusių su konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratu, šiuo tikslu joms galėtų tekti išorės teisininkus, kurie priklauso konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui, (ir galbūt jų advokatų kontorą) aiškiai atleisti nuo pareigos atskleisti joms informaciją, kuri pateikta konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui (64).

78.

Be to, tais atvejais, kai įmonės teisininkai ar įmonės atstovai priklauso konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui, jiems gali būti taikomi papildomi reikalavimai. Pavyzdžiui, nacionalinis teismas gali manyti, jog dera nustatyti, kad atitinkamas darbuotojas ribotą laiką negali dirbti srityje, į kurią patenka veikla, susijusi su ieškiniu.

d. Logistiniai konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų rato organizavimo klausimai

79.

Konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui gali reikėti, kad nacionalinis teismas priimtų sprendimus dėl įvairių organizacinių, infrastruktūros ir logistinių priemonių.

80.

Pirma, konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui gali būti atskleidžiama fizine arba elektronine forma saugoma konfidenciali informacija. Fizinis įrodymų atskleidimas gali būti organizuojamas teismo patalpose, kontroliuojant teismo darbuotojams, arba organizuojamas šalių jų patalpose, nedalyvaujant teismui. Fizinis įrodymų atskleidimas gali vykti perduodant popierines dokumentų kopijas, taip pat atskleidžiant CD, DVD arba USB laikmenose saugomus įrodymus fizinėje vietoje, teismo arba šalių patalpose.

81.

Jei konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui informacija atskleidžiama teismo patalpose, teismui gali tekti užtikrinti, jog infrastruktūra, skirta susipažinti su informacija, būtų tinkama, išskyrus atvejus, kai konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui priklausantiems asmenims leidžiama atsinešti savo įrangą.

82.

Konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui informacija gali būti atskleidžiama ir elektroninėmis priemonėmis. Tokiu atveju informacija įkeliama į tam tikrą vietą elektroninėje erdvėje (pavyzdžiui, debesiją) ir ten saugoma, o prieiga prie tos informacijos apsaugoma tinkamomis šifravimo priemonėmis.

83.

Antra, teismas gali nustatyti priklausymo konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui trukmę.

84.

Trečia, teismas taip pat gali nuspręsti dėl to, kuriuo laiku galima naudotis susipažinimo su informacija patalpomis (pavyzdžiui, tik darbo valandomis), ar susipažinimo su informacija patalpose turi būti teismo darbuotojai, ar į patalpas galima įsinešti užrašus ar bylas ir kt.

85.

Galiausiai, siekdami užtikrinti, kad konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui atskleista konfidenciali informacija būtų apsaugota visose proceso stadijose, nacionaliniai teismai gali prašyti, kad šalys pateiktų tiek konfidencialias, tiek nekonfidencialias savo pareiškimų versijas (pastarosiose, pavyzdžiui, nurodomi kiekybiniai duomenys, pateikiami tik apibendrinti arba suanoniminti), kad konfidenciali informacija būtų nurodoma tik konfidencialiame priede arba kad būtų imamasi kitų priemonių konfidencialiam informacijos pobūdžiui apsaugoti. Daugiau informacijos šiuo klausimu pateikiama IV skirsnyje.

D. Ekspertų skyrimas

86.

Kai kuriose šalyse nacionaliniai teismai gali nuspręsti paskirti trečiąjį asmenį, turintį konkrečios srities (pavyzdžiui, apskaitos, finansų, konkurencijos teisės, audito ir kt.) ekspertinių žinių, kad jis susipažintų su tam tikra konfidencialia informacija, su kuria yra susijęs prašymas atskleisti įrodymus. Toks teismo paskirtas ekspertas gali atlikti kitokį vaidmenį nei šalių paskirti ekspertai, kurie kai kuriose šalyse neretai pasitelkiami šalies ieškiniui ar atsiliepimui į ieškinį pagrįsti.

87.

Jei leidžiama pagal nacionalines procesines taisykles, ekspertui gali būti pavedama, pavyzdžiui, parengti prasmingą nekonfidencialią informacijos santrauką, kuri bus pateikta atskleisti informaciją prašančiai šaliai. Kitu atveju, priklausomai nuo taikytinų nacionalinių procesinių taisyklių, eksperto gali būti prašoma parengti konfidencialią ataskaitą, kuri gali būti pateikta tik atskleisti informaciją prašančios šalies išorės teisininkui ir (arba) kitiems išorės konsultantams, o su nekonfidencialia ataskaitos versija gali susipažinti pati atskleisti informaciją prašanti šalis.

D.1. Ekspertų skyrimas kaip veiksminga konfidencialumo apsaugos priemonė

88.

Pirma, ekspertų skyrimas gali būti veiksminga priemonė tais atvejais, kai informacija, kurią prašoma atskleisti, komerciniu požiūriu yra labai jautri ir yra kiekybinio ar techninio pobūdžio (pavyzdžiui, komerciniuose ar apskaitos dokumentuose nurodyta informacija, klientų duomenys, informacija apie gamybos procesus ir kt.). Tokiais atvejais tam, kad su konfidencialia informacija galėtų susipažinti atskleisti informaciją prašanti šalis, ekspertai gali parengti jos santrauką ir (arba) ją apibendrinti.

89.

Antra, ekspertų skyrimas taip pat gali būti veiksminga priemonė tais atvejais, kai viena iš šalių prašo leisti išsamiau susipažinti su konfidencialiais dokumentais, kuriuose yra esminių duomenų, pavyzdžiui, tam, kad būtų galima įvertinti nuostolių, perkelto antkainio ir kt. apskaičiavimo metodikos patikimumą.

90.

Trečia, tais atvejais, kai daug dokumentų, kurie turi būti atskleisti, yra susiję su trečiojo asmens konfidencialia informacija, teismas gali nuspręsti, kad yra veiksmingiau paskirti ekspertą, kad jis susipažintų su informacija ir pateiktų savo nuomonę dėl informacijos konfidencialaus pobūdžio, nei įsitraukti į diskusijas su šalimis dėl kupiūravimo masto arba sudaryti konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratą.

D.2. Nurodymai ekspertams

91.

Nacionalinis teismas gali skirti ekspertus ir jiems duoti nurodymus. Priklausomai nuo skirtingų procesinių taisyklių, nacionaliniai teismai gali skirti nepriklausomus ekspertus iš teismo patvirtintų ekspertų sąrašo, iš šalių siūlomų ekspertų sąrašo ir kt. Pagal nacionalines procesines taisykles, skiriant ekspertą, nacionaliniam teismui taip pat gali tekti nuspręsti, kas atlygins su eksperto darbu susijusias išlaidas.

92.

Paskyręs ekspertą, nacionalinis teismas gali prašyti jo pateikti rašytinius įsipareigojimus dėl konfidencialaus informacijos, su kuria jis susipažino, tvarkymo.

93.

Kaip ir konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui priklausančių asmenų atveju, gali būti reikalaujama, kad ekspertas neatskleistų konfidencialios informacijos jokiems kitiems nei teismo nurodytiems asmenims arba be aiškiai išreikšto teismo sutikimo; konfidencialią informaciją naudotų tik civilinio proceso, kuriame buvo išduotas nurodymas atskleisti įrodymus, tikslais; užtikrintų, kad jo žinioje esanti informacija būtų tinkamai saugoma; atsižvelgdamas į aplinkybes imtųsi bet kokių priemonių, kurios būtinos tam, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai prieigai, ir grąžintų arba sunaikintų visas dokumentų, kuriuose yra konfidencialios informacijos, kopijas ir kt. Pagal šiuos įsipareigojimus taip pat gali būti numatytos sankcijos, taikomos pažeidus konfidencialumo pareigą.

94.

Gali būti reikalaujama, kad ekspertas deklaruotų bet kokį interesų konfliktą, dėl kurio jis negalėtų atlikti jam pavestos užduoties.

95.

Be to, teismas gali ekspertui pateikti nurodymų dėl to, kokios rūšies ataskaitą jis turi pateikti ir ar gali prireikti ir konfidencialios, ir nekonfidencialios ataskaitos versijos.

96.

Kai teikiama konfidenciali eksperto ataskaitos versija, teismas gali nuspręsti, kad su ja gali susipažinti tik šalių išorės konsultantai, o šalims gali būti suteikiama galimybė susipažinti tik su nekonfidencialia ataskaitos versija. Jei nacionalinis teismas nustato, kad galimybę susipažinti su konfidencialia eksperto parengtos ataskaitos versija turi tik šalies išorės konsultantas, jam nebus leidžiama toje ataskaitoje esančia konfidencialia informacija dalytis su savo klientu (65). Jei teismas nusprendžia, kad išorės konsultantui gali būti atskleisti ir nepriklausomo eksperto naudojami pagrindiniai duomenys, gali prireikti atskirai priimti nuostatas dėl konfidencialumo.

97.

Jei įmonės teisininkui ir (arba) įmonės atstovams leidžiama susipažinti su konfidencialia eksperto ataskaitos versija, teismas gali prašyti, kad jie taip pat pateiktų rašytinius įsipareigojimus dėl konfidencialaus informacijos, su kuria jie gali susipažinti, tvarkymo.

IV. KONFIDENCIALIOS INFORMACIJOS APSAUGA VISOSE PROCESO STADIJOSE IR JAM PASIBAIGUS

98.

Atskleidus konfidencialią informaciją, nacionaliniai teismai gali nuspręsti, kaip ta informacija gali būti naudojama visose proceso stadijose ir jam pasibaigus (66). Pavyzdžiui, jei šalių išorės ar vidaus konsultantai savo pareiškimuose pateikia informaciją, su kuria jie susipažino konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų rate arba kuri buvo konfidencialioje eksperto ataskaitoje, nacionaliniai teismai gali prašyti jų nuorodas į tokią informaciją daryti tik konfidencialiuose prieduose, teikiamuose kartu su pagrindiniais pareiškimais (67).

99.

Jei šalių išorės teisininkai arba liudytojai pageidauja daryti nuorodas į konfidencialią informaciją teismo posėdyje arba tais atvejais, kai išklausomi eksperto paaiškinimai dėl tokių įrodymų, nacionaliniai teismai gali rengti uždarus (in camera) posėdžius, jei tai leidžiama pagal taikytinas procesines taisykles. Kitu atveju šalių konsultantai gali teisėjui tokią informaciją pateikti žodžiu, neatskleisdami jos viešame teismo posėdyje.

100.

Poreikis apsaugoti konfidencialią informaciją gali kilti ir vėliau, pavyzdžiui, priimant teismo sprendimą, pranešant apie jį arba jį skelbiant, apeliacinio proceso metu arba tais atvejais, kai yra gautas prašymas leisti susipažinti su teismo bylos dokumentais.

A. Uždari (in camera) posėdžiai

101.

Vadovaujantis teismo posėdžio viešumo principu, civilinis procesas paprastai būna viešas (68), o nacionaliniai teismai gali įvertinti, kas svariau: konfidencialios informacijos apsaugos interesas ar poreikis užtikrinti, kad nebūtų varžomas teismo posėdžio viešumo principas.

102.

Vadovaudamiesi nacionalinėmis taisyklėmis, teismai gali nuspręsti viešame posėdyje nedaryti nuorodų į konfidencialią informaciją arba tas teismo posėdžio dalis, kuriose gali būti aptariama konfidenciali informacija, rengti uždarai. Antruoju atveju nacionaliniai teismai turėtų nuspręsti, kam galima dalyvauti uždarame teismo posėdyje. Šis sprendimas gali priklausyti nuo to, kaip ir kam buvo atskleista konfidenciali informacija (pavyzdžiui, šalių išorės konsultantams, ekspertui, šalių įmonių atstovams ir kt.).

103.

Paprastai uždaruose posėdžiuose (uždarose jų dalyse) leidžiama dalyvauti tik tiems išorės konsultantams ir (arba) įmonės teisininkams ar kitiems įmonės atstovams, kuriems buvo suteikta galimybė konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų rate susipažinti su konfidencialiais dokumentais, be to, jei taikytina, posėdyje leidžiama dalyvauti ekspertui, kuris susipažino su informacija.

104.

Uždari posėdžiai taip pat gali būti veiksminga priemonė konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų rate atskleistiems konfidencialiems įrodymams ištirti surengiant kryžminę šalių ar liudytojų apklausą arba išklausyti eksperto paaiškinimams dėl jo ataskaitoje nurodytų konfidencialių įrodymų.

B. Pranešimas šalims ir paskelbimas

105.

Teismui gali tekti apsvarstyti, kaip, nedarant poveikio šalių teisei apskųsti teismo sprendimą, apsaugoti konfidencialią informaciją teismo sprendimo versijoje, kuri bus įteikta šalims.

106.

Be to, nacionaliniams teismams gali tekti apsaugoti konfidencialią informaciją ir tais atvejais, jei teismo sprendimas yra skelbiamas. Siekiant apsaugoti šalių arba trečiųjų asmenų konfidencialią informaciją, skelbdami sprendimą ir nurodydami jį paskelbti, nacionaliniai teismai gali apsvarstyti galimybę suanoniminti bet kokią informaciją, iš kurios būtų galima identifikuoti informacijos šaltinį ir (arba) iš viešai prieinamos teismo sprendimo versijos pašalinti jo dalis, kuriose daroma nuoroda į konfidencialią informaciją (69). Šiame procese teismas gali prašyti šalių pagalbos nustatant, kuri informacija neturėtų būti atskleista plačiajai visuomenei (pavyzdžiui, prašydamas pateikti anotuotą versiją) (70).

C. Galimybė susipažinti su teismo bylos dokumentais

107.

Nacionaliniams teismams gali tekti apsaugoti konfidencialią informaciją tais atvejais, kai gaunamas prašymas leisti susipažinti su teismo bylos dokumentais (su teismo sprendimo konfidencialia versija arba su visa byla), jei pagal nacionalines procesines taisykles tokius prašymus galima teikti.

108.

Priklausomai nuo nacionalinių taisyklių, teismai gali nuspręsti leisti susipažinti tik su teismo bylos dalimi (pavyzdžiui, atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais, kurie buvo atskleisti konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų rate, ekspertų ataskaitomis, uždarų teismo posėdžių protokolais, konfidencialiomis šalių pareiškimų versijomis ir kt.) arba neleisti susipažinti nė su vienu bylos dokumentu.

109.

Šiuo atžvilgiu nacionaliniai teismai gali apsvarstyti galimybę, inter alia, prašyti šalių nurodyti, kurie dokumentai yra konfidencialūs, kad su jais negalėtų susipažinti subjektai, kurie nėra proceso šalys, arba prašyti pateikti atitinkamų dokumentų nekonfidencialias versijas, kad jos būtų pridėtos prie teismo bylos dokumentų. Pavyzdžiui, jei proceso metu buvo atskleista daug konfidencialių dokumentų, o konfidencialumui apsaugoti buvo taikomos tokios priemonės kaip konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratas, teismas taip pat gali apsvarstyti galimybę prie teismo bylos dokumentų pridėti tik nekonfidencialias pareiškimų, uždarų posėdžių protokolų (71) ar ekspertų ataskaitų versijas. Teismas taip pat gali apsvarstyti galimybę uždrausti tam tikrą laiką susipažinti su visa teismo byla ar jos dalimi.

110.

Sprendžiant, ar apriboti galimybę susipažinti su dalimi dokumentų ar jais visais, teismams gali tekti įvertinti, inter alia, kas prašo leisti susipažinti su teismo byla. Pavyzdžiui, teismui gali tekti atsižvelgti į tai, kad asmenys, prašantys leisti susipažinti su byla, gali veikti toje pačioje rinkoje arba jų verslo veikla gali būti tokia pati kaip ir civilinio proceso šalių (pavyzdžiui, šalių konkurentai, verslo partneriai ir kt.) ir jie gali būti ypač suinteresuoti susipažinti su teismo byla po to, kai procesas baigtas.

(1) Jean-François Laborde, Cartel damages actions in Europe: How courts have assessed cartel overcharges (2019 ed.), Concurrences Review N° 4–2019, Art. N° 92227, November 2019 (pateikiama adresu www.concurrences.com).

(2) Dėl teisės į žalos atlyginimą žr. 2014 m. birželio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kone AG ir kt. prieš ÖBB-Infrastruktur AG, C-557/12, EU:C:2014:1317, 21 ir 22 punktus.

(3) 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo (OL L 349, 2014 12 5, p. 1) (toliau – Žalos atlyginimo direktyva).

(4) Žr. Žalos atlyginimo direktyvos 5 straipsnį. Taip pat žr. Žalos atlyginimo direktyvos 18 konstatuojamąją dalį.

(5) Šiuo komunikatu nedaroma poveikio, pavyzdžiui, šių teisės aktų nuostatoms: 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (OL L 174, 2001 6 27, p. 1); 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 295, 2018 11 21, p. 39); 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

Šis komunikatas taip pat nedaro poveikio 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43), kuris yra susijęs su skaidrumu ir yra skirtas informacijos atskleidimui plačiajai visuomenei; žr. 2015 m. gegužės 12 d. Bendrojo Teismo sprendimo Unión de Almacenistas de Hierros de España prieš Komisiją, T-623/13, EU:T:2015:268, 86 punktą ir 2014 m. vasario 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš EnBW Energie Baden-Württemberg AG, C-365/12 P, EU:C:2014:112, 100–109 punktus. Perkėlus Žalos atlyginimo direktyvą į nacionalinę teisę, ieškovai, siekdami, kad būtų atskleista atitinkama informacija, gali visapusiškai remtis nacionalinėmis taisyklėmis, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliami tos direktyvos 5 ir 6 straipsniai.

(6) Dėl ieškinių dėl žalos atlyginimo žr. Žalos atlyginimo direktyvos 5 straipsnio 6 dalį.

(7) Žr. Žalos atlyginimo direktyvos 15 konstatuojamąją dalį ir 5 straipsnio 1 dalį.

(8) Žr. Žalos atlyginimo direktyvos 5 straipsnio 1 ir 3 dalis. Taip pat žr. 2017 m. sausio 27 d. Komisijos pastabų Jungtinės Karalystės aukštajam teisingumo teismui, pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 15 straipsnio 3 dalį pateiktų byloje EURIBOR, 24 punktą (pateikiama adresu http://ec.europa.eu/competition/court/antitrust_amicus_curiae.html).

(9) Žr. Žalos atlyginimo direktyvos 23 konstatuojamąją dalį dėl proporcingumo principo ir „zondavimo ekspedicijų“, t. y. konkrečiai neapibrėžtų ar itin plačiai apibrėžtų paieškų, kai ieškoma informacijos, kurios aktualumas proceso šalims mažai tikėtinas.

(10) Žr. Žalos atlyginimo direktyvos 16 konstatuojamąją dalį ir 5 straipsnio 2 dalį.

(11) Žalos atlyginimo direktyvos 6 straipsnio 4 dalies a punktas.

(12) Žalos atlyginimo direktyvos 6 straipsnio 6 dalis.

(13) Žalos atlyginimo direktyvos 6 straipsnio 5 dalis.

(14) Žalos atlyginimo direktyvos 5 straipsnio 1 dalis.

(15) Komisijos komunikatas dėl žalos ieškiniuose dėl žalos atlyginimo dydžio nustatymo (OL C 167, 2013 6 13, p. 19) ir Žalos ieškiniuose dėl žalos atlyginimo, susijusiuose su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 arba 102 straipsnių pažeidimais, dydžio nustatymo praktinis vadovas (2013 6 11).

(16) Pavyzdžiui, tais atvejais, kai atsakovas teigia, kad dėl pažeidimo atsiradusį antkainį ieškovas perkėlė savo pirkėjams (kaip gynybos priemone pasinaudodamas antkainio perkėlimo argumentu), jam gali reikėti susipažinti su įrodymais, kuriuos turi ieškovas arba tretieji asmenys. Žr. Gaires nacionaliniams teismams, kaip nustatyti netiesioginiam pirkėjui perkeltą antkainio dalį (OL C 267, 2019 8 9, p. 4).

(17) Žr. ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį dėl Sąjungos ir valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principo ir Reglamento (EB) Nr. 1/2003 15 straipsnio 1 dalį dėl prašymų Komisijai pateikti informaciją. Kiek tai susiję su ieškiniais dėl žalos atlyginimo, Žalos atlyginimo direktyvos 6 straipsnio 10 dalyje aiškiai nustatyta, kad atvejai, kai konkurencijos institucija atskleidžia informaciją, yra tik kraštutinė priemonė: „Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai galėtų prašyti konkurencijos institucijos atskleisti įrodymus, kurie yra jos byloje, tuo atveju, kai nei viena iš šalių ar trečiųjų šalių pagrįstai negali pateikti to įrodymo.“

(18) Žr. 2008 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Varec prieš Belgijos valstybę, C-450/06, EU:C:2008:91, 49 punktą. Taip pat žr. 1986 m. birželio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo AKZO Chemie prieš Komisiją, 53/85, EU:C:1986:256, 28 punktą; 1994 m. gegužės 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo SEP prieš Komisiją, C-36/92 P, EU:C:1994:205, 37 punktą; 2018 m. birželio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo Baumeister, C-15/16, EU:C:2018:464, 53 punktą. Konfidencialios informacijos apsauga taip pat išplaukia iš kiekvieno asmens teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (OL C 326, 2012 10 26, p. 391) 7 straipsnyje (taip pat žr. pirmiau nurodyto Sprendimo Varec prieš Belgijos valstybę 48 punktą).

(19) 1996 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Postbank, T-353/94, EU:T:1996:119, 66 ir 89 punktai; taip pat informacijos tikslais žr. Komisijos pranešimo dėl Komisijos ir ES valstybių narių nacionalinių teismų bendradarbiavimo taikant EB sutarties 81 ir 82 straipsnius (OL C 101, 2004 4 27, p. 54) (toliau – Pranešimas dėl bendradarbiavimo su nacionaliniais teismais) 24 punktą ir Komisijos pranešimo dėl teisės susipažinti su Komisijos dokumentais bylose pagal EB sutarties 81 ir 82 straipsnius, EEE sutarties 53, 54 ir 57 straipsnius bei Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 taisyklių (OL C 325, 2005 12 22, p. 7) (toliau – Pranešimas dėl teisės susipažinti su byla) 24 punktą. Be to, žr. 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1) (toliau – Komercinių paslapčių direktyva) 3 ir 9 straipsnius.

(20) Žr., pavyzdžiui, Pranešimo dėl teisės susipažinti su byla 17–19 punktus, Konkurencijos GD parengto SESV 101 ir 102 straipsnių taikymo procedūrų vadovo (pateikiama adresu https://ec.europa.eu/competition/antitrust/antitrust_manproc_11_2019_en.pdf) 11 skyrių ir Rekomendacijos dėl prašymų užtikrinti konfidencialumą Komisijai vykdant antimonopolines procedūras (pateikiama adresu https://ec.europa.eu/competition/antitrust/business_secrets_en.pdf) 8–17 punktus.

Tačiau, atsižvelgiant į aplinkybes, nacionaliniams teismams gali reikėti iš naujo įvertinti informacijos konfidencialumą privačiojo vykdymo užtikrinimo požiūriu, net jei jis buvo nustatytas viešojo ES konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimo požiūriu. Pavyzdžiui, administracinės procedūros šalys gali būti pareiškusios kitoms administracinės procedūros šalims reikalavimus dėl konfidencialumo, tačiau joms gali reikėti pareikšti kitokius reikalavimus šalims, prašančioms atskleisti įrodymus nacionaliniame teisme vykstančiame civiliniame procese. Tai taip pat būtų taikytina tretiesiems asmenims, iš kurių Komisija arba nacionalinė konkurencijos institucija gali būti gavusi informaciją administracinių procedūrų metu. Iš naujo įvertinti informaciją siekiant nustatyti, ar ji prarado konfidencialų pobūdį, ar ne, gali būti svarbu ir dėl to, kad tarp skirtingų procedūrų gali būti praėję daug laiko (taip pat žr. 22 punktą).

(21) 2006 m. gegužės 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Bank Austria prieš Komisiją, T-198/03, EU:T:2006:136, 71 punktas; 2011 m. lapkričio 8 d. Bendrojo Teismo sprendimo Idromacchine prieš Komisiją, T-88/09, EU:T:2011:641, 45 punktas; 2015 m. sausio 28 d. Bendrojo Teismo sprendimo Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją, T-345/12, EU:T:2015:50, 65 punktas; 2017 m. kovo 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Evonik Degussa prieš Komisiją, C-162/15 P, EU:C:2017:205, 107 punktas.

(22) Žr., pavyzdžiui, 1996 m. birželio 19 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties NMH Stahlwerke prieš Komisiją, T-134/94, EU:T:1996:85, 40 punktą; 1997 m. gegužės 29 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties British Steel prieš Komisiją, T-89/96, EU:T:1997:77, 29 punktą; 2006 m. birželio 15 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Deutsche Telekom prieš Komisiją, T-271/03, EU:T:2006:163, 64 ir 65 punktus; 2010 m. kovo 2 d. Bendrojo Teismo nutarties Telefónica prieš Komisiją, T-336/07, EU:T:2008:299, 39, 63 ir 64 punktus. Taip pat žr. Pranešimo dėl teisės susipažinti su byla 23 punktą.

(23) Tai taip pat aktualu kalbant apie trečiųjų asmenų apsaugą nuo rizikos, kad konkurentas arba prekybos partneris, kuris gali jiems daryti didelį komercinį ar ekonominį spaudimą, imsis atsakomųjų priemonių. Žr., pavyzdžiui, 1995 m. balandžio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo BPB Industries ir British Gypsum prieš Komisiją, C-310/93, EU:C:1995:101, 26 ir 27 punktus.

(24) Informacija, kuri buvo konfidenciali, bet yra penkerių metų ar senesnė, turi būti laikoma nebeaktualia, išskyrus išimtinius atvejus, kai pareiškėjas įrodo, kad joje tebėra esminių duomenų apie jo arba trečiųjų asmenų komercinę padėtį. Šiuo atžvilgiu žr. pirmiau nurodyto Sprendimo Evonik Degussa prieš Komisiją 64 punktą; pirmiau nurodyto Sprendimo Baumeister 54 punktą; 2015 m. liepos 15 d. Bendrojo Teismo sprendimo Pilkington Group Ltd prieš Komisiją, T-462/12, EU:T:2015:508, 58 punktą. Taip pat žr. Pranešimo dėl teisės susipažinti su byla 23 punktą.

(25) 2011 m. gruodžio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimo CDC Hydrogene Peroxide prieš Komisiją, T-437/08, EU:T:2011:752, 49 punktas: „[…] tai nepaneigia, kad kartelyje dalyvavusios bendrovės suinteresuotum[as] išvengti tokių ieškinių […] nėra interesas, kurį verta apsaugoti nuo bet kurio asmens teisės reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl konkurenciją galinčių apriboti arba iškraipyti veiksmų (2011 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Courage ir Crehan, C-453/99, Rink. p. I6297, 24 ir 26 punktai ir 2006 m. liepos 13 d. Sprendimo Manfredi ir kt., C-295/04–C-298/04, Rink. p. I6619, 59 ir 61 punktai).“ Analogiškai, Žalos atlyginimo direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įmonių interesas išvengti ieškinių dėl žalos, patirtos dėl konkurencijos teisės pažeidimo, atlyginimo nėra interesas, kurį reikia ginti.

(26) Žr. Komercinių paslapčių direktyvos 2 straipsnio 1 punkte pateiktą komercinės paslapties apibrėžtį, kuri turi būti taikoma kartu su tos pačios direktyvos 3 straipsnio 2 dalimi.

(27) OL L 1, 2003 1 4, p. 1.

(28) Reglamento (EB) Nr. 1/2003 15 straipsnio 1 dalis; Pranešimo dėl bendradarbiavimo su nacionaliniais teismais 21, 27 ir 29 punktai; pirmiau nurodyto Sprendimo Postbank 65 punktas. Taip pat žr. 1990 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo nutarties Imm Zwartveld, C-2/88, EU:C:1990:315, 21 ir 22 punktus. Reikėtų pažymėti, kad tais atvejais, kai to reikia siekiant nuosekliai taikyti SESV 101 arba 102 straipsnį, Komisija, veikdama savo iniciatyva, gali pateikti rašytines pastabas valstybių narių teismams ir tuo tikslu gali prašyti atitinkamo valstybės narės teismo perduoti jai visus bylai įvertinti būtinus dokumentus arba užtikrinti, kad tie dokumentai jai būtų perduoti (žr. Reglamento (EB) Nr. 1/2003 15 straipsnio 3 dalį).

(29) Žr. Žalos atlyginimo direktyvos 6 straipsnio 10 dalį.

(30) Žr. 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius (OL L 123, 2004 4 27, p. 18) su pakeitimais 16a straipsnio 2 dalį. Taip pat žr. Pranešimo dėl bendradarbiavimo su nacionaliniais teismais 26 punktą dėl atsisakymo perduoti informaciją dėl svarbiausių priežasčių, susijusių su poreikiu apsaugoti Europos Sąjungos interesus arba vengti pakenkti jos veikimui ir savarankiškumui.

(31) Pirmiau nurodyto Sprendimo Postbank 90 punktas. Taip pat žr. pirmiau nurodytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnį.

(32) Pranešimo dėl bendradarbiavimo su nacionaliniais teismais 25 punktas.

(33) Žr. 2014 m. gruodžio 22 d. Komisijos nuomonės byloje The Secretary of State for Health ir kt. prieš Servier Laboratories Limited ir kt. (C(2014) 10264 final), pateiktos atsižvelgiant į pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 15 straipsnio 1 dalį pareikštą prašymą (pateikiama adresu http://ec.europa.eu/competition/court/confidentiality_rings_final_opinion_en.pdf), 12 punktą.

(34) Žr. Žalos atlyginimo direktyvos 18 konstatuojamąją dalį.

(35) Pavyzdžiui, jei šalys yra tiesioginės konkurentės, pasirinkta priemone turi būti užtikrinama, kad informacijos atskleidimo būdas nesudarytų šalims sąlygų slapta susitarti arba atskleisti informaciją prašančiai šaliai nesuteiktų konkurencinio pranašumo.

(36) Žr. visų pirma Žalos atlyginimo direktyvos 5 straipsnio 7 dalį: „Valstybės narės užtikrina, kad prieš nacionaliniam teismui […] nurodant atskleisti įrodymus, subjektams, kurių prašoma juos atskleisti, būtų suteikta galimybė būti išklausytiems.“

(37) Informaciją atskleidžianti šalis nebūtinai yra šalis, iš kurios gauta informacija. Pavyzdžiui, šalis gali būti susipažinusi su trečiųjų asmenų informacija per Komisijos ar nacionalinės konkurencijos institucijos administracinę procedūrą. Tai, kad ši šalis turėjo galimybę susipažinti su informacija, nesuteikia jai teisės trečiojo asmens konfidencialios informaciją atskleisti kitiems subjektams. Pavyzdžiui, kiek tai susiję su nekonfidencialia dokumentų dėl duomenų rinkimo proceso versija, kuri buvo parengta specialiai tam, kad būtų galima susipažinti su byla, žr. pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 15 straipsnio 1 dalį pateiktos 2015 m. spalio 29 d. Komisijos nuomonės byloje Sainsbury’s Supermarkets Ltd prieš Mastercard Incorporated ir kt. (C(2015) 7682 final) 23 punktą, kur Komisija nurodė, kad jos atliekamo tyrimo tikslais nebuvo būtina daryti išvados dėl to, ar kitų šalių atžvilgiu informacija yra konfidenciali, tačiau tretieji asmenys, kurie pateikė tą informaciją, gali prieštarauti tam, kad ja būtų pasidalyta su ieškovu. Nuomonėje padaryta išvada, jog tai, kad įmonei Mastercard galėtų būti naudingos tam tikros priemonės, kurių imtasi, pavyzdžiui, konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų rato nustatymas, nebūtinai būtų priimtinos tą informaciją pateikusiems tretiesiems asmenims. Nuomonė pateikiama adresu http://ec.europa.eu/competition/court/sainsbury_opinion_en.pdf.

(38) Žr. 6 ir 10 punktus.

(39) Kiek tai susiję su prašymais atskleisti įrodymus, konfidencialiai informacijai apsaugoti gali prireikti, neperžengiant taikytinų nacionalinių procesinių įstatymų nustatytų ribų, pakeisti įprastai veikiančias teismo logistikos ar net telematikos procedūras arba kiekvienu atskiru atveju įdiegti ad hoc procedūras.

(40) Žr., pavyzdžiui, Komercinių paslapčių direktyvos 16 straipsnį, kuriame numatyta galimybė taikyti sankcijas bet kuriam asmeniui, kuris nevykdo nustatytų priemonių komercinių paslapčių konfidencialumui išsaugoti teismo proceso metu arba atsisako jas vykdyti.

(41) Taip pat žr. Žalos atlyginimo direktyvos 33 konstatuojamąją dalį. Atsižvelgiant į tai, kad daugeliu atvejų nacionaliniai teismai gali neturėti galimybės tikruoju laiku kontroliuoti, ar šalys, visų pirma konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui priklausantys asmenys, laikosi nurodymo atskleisti įrodymus sąlygų, taikyti sankcijas yra ypač svarbu.

(42) Žalos atlyginimo direktyvos 8 straipsnio 2 dalis.

(43) Galimybė susipažinti su informacija apie patiektus kiekius gali būti itin svarbi žemesniame tiekimo grandinės lygmenyje (t. y. netiesioginių pirkėjų) patirtos žalos dydžiui nustatyti.

(44) Taip gali būti todėl, kad trečiųjų asmenų dokumentuose nėra informaciją atskleidžiančios šalies atžvilgiu konfidencialios informacijos, arba todėl, kad informaciją atskleidžianti šalis jau turėjo prieigą prie nekonfidencialios dokumentų versijos, iš kurios anksčiau buvo pašalinta informaciją atskleidžiančios šalies atžvilgiu konfidencialia laikoma informacija.

(45) Informacijos tikslais žr. Pranešimo dėl teisės susipažinti su byla 35–38 punktus; Rekomendacijų dėl prašymų užtikrinti konfidencialumą Komisijai vykdant antimonopolines procedūras (pateikiama adresu https://ec.europa.eu/competition/antitrust/business_secrets_en.pdf) 18–26 punktus ir Konkurencijos GD parengtą neoficialų rekomendacinį dokumentą dėl prašymų užtikrinti konfidencialumą (pateikiama adresu https://ec.europa.eu/competition/antitrust/guidance_en.pdf).

(46) Pavyzdžiui, siekiant nurodyti, kurios šalies yra atitinkama konfidenciali informacija, arba nurodyti, ar ji yra susijusi su trečiojo asmens informacija, galėtų būti naudojamos skirtingos spalvos.

(47) Žr., pavyzdžiui, Bendrojo Teismo procedūros reglamento 103 straipsnio 3 dalį.

(48) Dėl duomenų apie pardavimą, apyvartą ir rinkos dalis intervalų žr. Rekomendacijų dėl prašymų užtikrinti konfidencialumą Komisijai vykdant antimonopolines procedūras (pateikiama adresu https://ec.europa.eu/competition/antitrust/business_secrets_en.pdf) 22 punktą.

(49) Kai kuriose šalyse ši įrodymų atskleidimo priemonė taip pat vadinama konfidencialumo klubu arba duomenų saugykla. Šios rūšies priemonė taip pat gali būti taikoma administracinėje procedūroje. Dėl Komisijos procedūrų žr. Komisijos pranešimo dėl bylų, susijusių su SESV 101 ir 102 straipsniais, nagrinėjimo geriausios patirties (OL C 308, 2011 10 20, p. 6) 96 ir 97 punktus; dėl duomenų saugyklų žr. Informacijos atskleidimo duomenų saugyklose vykdant procedūrą pagal SESV 101 bei 102 straipsnius ir ES susijungimų reglamentą geriausios praktikos apžvalgos (pateikiama adresu http://ec.europa.eu/competition/mergers/legislation/disclosure_information_data_rooms_en.pdf) 9 punktą. Dėl konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų rato žr. Konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų rato taikymo Komisijos procedūrose gaires (pateikiama adresu http://ec.europa.eu/competition/antitrust/conf_rings.pdf).

(50) Žr. pirmiau nurodytų Gairių dėl antkainio perkėlimo 43 punktą.

(51) Žr., pavyzdžiui, 2011 m. spalio 5 d. EBPO ataskaitą Procedural Fairness: Transparency Issues in Civil and Administrative Enforcement Proceedings, p. 12 (pateikiama adresu www.oecd.org/competition/mergers/48825133.pdf). Taip pat žr. dokumentą Scoping note on Transparency and Procedural Fairness as a long-term theme for 2019–2020, 6–8 June 2018, OECD Conference Centre, p. 4–5 (pateikiama adresu www.oecd.org/officialdocuments/publicdisplaydocumentpdf/?cote=DAF/COMP/WD(2018)6&docLanguage=En.

(52) Pavyzdžiui, kiek tai susiję su duomenimis, kuriuos išorės rangovai surinko iš Komisijos apklausos dalyvių, Komisija savo nuomonės pirmiau nurodytoje byloje Sainsbury’s Supermarkets Ltd prieš MasterCard Incorporated ir kt. 21 punkte padarė išvadą, kad informacija negalėjo būti suanoniminta taip, kad visiškai atitiktų duomenų pateikėjų teisėtą interesą apsaugoti jų konfidencialią informaciją.

(53) Šiuo klausimu žr. 2014 m. kovo 14 d. Bendrojo Teismo sprendimo Cementos Portland Valderrivas, SA prieš Komisiją, T-296/11, EU:T:2014:121, kuriuo jis nurodė atskleisti įrodymus konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui, 24 punktą: „[…] siekiant suderinti, viena vertus, rungimosi principą ir, kita vertus, procedūros parengtinio tyrimo stadijos, per kurią atitinkama įmonė neturi nei teisės būti informuota apie svarius įrodymus, kuriais remiasi Komisija, nei teisės susipažinti su byla, ypatumus, 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi buvo apribota teisė susipažinti su informacija, kurią Komisija pateikė tik ieškovės advokatams, su kuriais sudarė konfidencialumo įsipareigojimą.“

(54) Proceso organizavimo priemonių pavyzdžių pateikiama Bendrojo Teismo priimtose Bendrojo Teismo procedūros reglamento praktinėse vykdymo nuostatose (OL L 152, 2015 6 18, p. 1), visų pirma jų VI skyriuje dėl konfidencialumo. Pavyzdžiui, dėl Komisijos administracinėms procedūroms taikomų taisyklių dėl konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų rato ir duomenų saugyklos žr. pirmiau nurodytų Informacijos atskleidimo duomenų saugyklose vykdant procedūrą pagal SESV 101 bei 102 straipsnius ir ES susijungimų reglamentą geriausios praktikos apžvalgos 4.3 skirsnį; Geriausios praktikos apžvalgos A priedą – Standartines duomenų saugyklos taisykles (dėl konfidencialios informacijos atskleidimo tik išorės konsultantams) (pateikiama adresu https://ec.europa.eu/competition/antitrust/data_room_rules_en.pdf); pirmiau nurodytas Konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų rato taikymo gaires, ypač 5 skirsnį dėl sulygto informacijos atskleidimo susitarimo.

(55) Sprendime dėl konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų rato sudėties taip pat gali būti nustatomas didžiausias kiekvienos šalies skiriamų ratui priklausančių asmenų skaičius.

(56) Žr. Žalos atlyginimo direktyvos 18 konstatuojamąją dalį: „riboti asmenų, […] kuriems leidžiama susipažinti su įrodymais, ratą“.

(57) Žr., pavyzdžiui, Komercinių paslapčių direktyvos 9 straipsnio 2 dalį.

(58) Pavyzdžiui, fizinius asmenis, kuriuos pagal darbo sutartis arba kitų rūšių paslaugų ar rangos sutartis įdarbino atskleisti informaciją prašanti šalis.

(59) Informacijos tikslais žr. pirmiau nurodyto Pranešimo dėl teisės susipažinti su byla 47 punktą.

(60) Komercinių paslapčių direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylose dėl komercinės paslapties atskleidimo ribotą asmenų, turinčių teisę susipažinti su įrodymais, ratą turi sudaryti bent po vieną fizinį asmenį iš kiekvienos iš šalių. Šis reikalavimas taikomas tik (galimoms) komercinėms paslaptims.

(61) Žr. pirmiau nurodytos Komisijos nuomonės byloje Servier 22 punktą.

(62) Pavyzdžiui, savo administracinėse procedūrose Komisija naudoja standartinį konfidencialumo susitarimą, kuris prieinamas adresu https://ec.europa.eu/competition/antitrust/nda_en.pdf.

(63) Šia nuostata nukrypstama nuo įprastos praktikos, pagal kurią šalies išorės teisininkas savo klientui atskleidžia proceso metu iš kitų šalių gautą informaciją bei pareiškimus ir juos laisvai aptaria su savo klientu.

(64) Iš Komisijos administracinės praktikos matyti, kad ji taip pat gali prašyti atleisti teisininką nuo pareigos atskleisti informaciją savo klientui. Žr., pavyzdžiui, pirmiau nurodytų Konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų rato taikymo gairių 13 punktą ir pirmiau nurodytos Informacijos atskleidimo duomenų saugyklose geriausios praktikos apžvalgos 23 punktą.

(65) Kaip ir konfidencialumo reikalavimus atitinkančių asmenų ratui priklausančių išorės teisininkų atveju, klientams gali tekti atleisti išorės konsultantus nuo bet kokios pareigos atskleisti jiems ataskaitoje pateiktą konfidencialią informaciją. Žr. 77 punktą.

(66) Konfidencialios informacijos apsauga yra vienas bendrųjų ES teisės principų. Žr. 18 išnašą.

(67) Nekonfidencialios pareiškimų versijos turi būti tokios, kad kitoms šalims būtų suprantami argumentai ir įrodymai, į kuriuos daromos nuorodos, kad jos galėtų bylą aptarti su savo teisiniais atstovais ir duoti jiems atitinkamus nurodymus.

(68) Žr. Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnį ir pirmiau nurodytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį. Kai kuriose valstybėse narėse šio principo išimtys gali būti susijusios su viešosios tvarkos palaikymu, pagrindinių teisių apsauga arba kitais svarbiausiais tikslais.

(69) Taip pat žr. Komercinių paslapčių direktyvos 9 straipsnio 2 dalies c punktą.

(70) Informacija apie tai, kaip vykdyti šį procesą, pateikiama Komisijos sprendimų viešų versijų rengimo gairėse (pateikiama adresu https://ec.europa.eu/competition/antitrust/guidance_on_preparation_of_public_versions_antitrust_04062015.pdf).

(71) Taikyti šią priemonę gali prireikti tais atvejais, jei nuoroda į konfidencialią informaciją buvo daroma uždarame posėdyje ir buvo įtraukta į protokolą. Tačiau, jei įmanoma pagal taikomas nacionalines taisykles, teismas gali nuspręsti, kad uždarame posėdyje pateikta nuoroda į tam tikrą informaciją nebūtų įtraukiama į protokolą. Tokiu atveju gali nereikėti rengti nekonfidencialių uždarų posėdžių protokolų versijų.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 242

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	63 metai 2020m. liepos 22d.

Turinys		Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2020/C 242/01	Komisijos komunikatas —, Komunikatas dėl nacionalinių teismų užtikrinamos konfidencialios informacijos apsaugos privačiojo ES konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimo bylose	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2020/C 242/02	2020 m. liepos 21 d. Euro kursas	18

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2020/C 242/03	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją, (Byla M.9903 – Softbank Group / Mizuho Financial Group / One Tap Buy), Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	19
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2020/C 242/04	Pranešimas apie prašymą dėl Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnio taikomumo. Įgyvendinimo aktų priėmimo laikotarpio sustabdymo pabaiga ir pratęsimas	21
2020/C 242/05	Pranešimas apie prašymą dėl Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnio taikomumo, Perkančiojo subjekto prašymas. Įgyvendinimo aktų priėmimo laikotarpio pratęsimas	22
2020/C 242/06	Pranešimas apie prašymą dėl Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnio taikomumo, Perkančiojo subjekto prašymas. Įgyvendinimo aktų priėmimo laikotarpio pratęsimas	23

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1443
JPY	Japonijos jena	122,70
DKK	Danijos krona	7,4449
GBP	Svaras sterlingas	0,90055
SEK	Švedijos krona	10,2390
CHF	Šveicarijos frankas	1,0740
ISK	Islandijos krona	159,30
NOK	Norvegijos krona	10,4933
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	26,429
HUF	Vengrijos forintas	350,64
PLN	Lenkijos zlotas	4,4362
RON	Rumunijos lėja	4,8392
TRY	Turkijos lira	7,8369
AUD	Australijos doleris	1,6154
CAD	Kanados doleris	1,5399
HKD	Honkongo doleris	8,8704
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7305
SGD	Singapūro doleris	1,5891
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 367,96
ZAR	Pietų Afrikos randas	18,8806
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,9982
HRK	Kroatijos kuna	7,5300
IDR	Indonezijos rupija	16 830,00
MYR	Malaizijos ringitas	4,8764
PHP	Filipinų pesas	56,455
RUB	Rusijos rublis	81,0833
THB	Tailando batas	36,194
BRL	Brazilijos realas	6,0416
MXN	Meksikos pesas	25,5910
INR	Indijos rupija	85,3805


	(1) Tekstas svarbus EEE.