ISSN 1977-0960

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 238
European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

63 metai
2020m. liepos 20d.

Turinys

Puslapis

 

I   Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

 

REKOMENDACIJOS

 

Europos sisteminės rizikos valdyba

2020/C 238/01

2020 m. gegužės 25 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija, dėl likvidumo rizikos, kylančios dėl reikalavimų įnešti garantines įmokas, (ESRV/2020/6)

1

 

II   Komunikatai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

 

Europos Komisija

2020/C 238/02

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta, (Byla M.9872 – Atlas / Permasteelisa) ( 1 )

10

 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Europos Komisija

2020/C 238/03

2020 m. liepos 17 d. Euro kursas

11

 

V   Nuomonės

 

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

 

Europos Komisija

2020/C 238/04

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją, (Byla M.9619 – CDC / EDF / ENGIE / La Poste) ( 1 )

12

2020/C 238/05

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją, (Byla M.9787 – Česká spořitelna / Československá obchodní banka / Komerční banka / JV), Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )

14

 

KITI AKTAI

 

Europos Komisija

2020/C 238/06

Produkto specifikacijos reikšmingo pakeitimo patvirtinimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

16

 

 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

 

I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

REKOMENDACIJOS

Europos sisteminės rizikos valdyba

20.7.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 238/1

EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS REKOMENDACIJA

2020 m. gegužės 25 d.

dėl likvidumo rizikos, kylančios dėl reikalavimų įnešti garantines įmokas

(ESRV/2020/6)

(2020/C 238/01)

EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS BENDROJI VALDYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (1), ypač į jo 3 straipsnio 2 dalies b, d ir f punktus ir 16–18 straipsnius,

atsižvelgdama į 2011 m. sausio 20 d. Europos sisteminės rizikos valdybos sprendimą ESRV/2011/1, kuriuo patvirtinamos Europos sisteminės rizikos valdybos darbo tvarkos taisyklės (2), ypač į jo 15 straipsnio 3 dalies e punktą ir 18–20 straipsnius,

kadangi:

(1)

pagrindinės sandorio šalies atliekama tarpuskaita ir garantinių įmokų pakeitimai sandorių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, atveju labai prisidėjo prie finansinio stabilumo, ypač kiek tai susiję su sandorio šalies rizikos valdymu. Didesnė išvestinių finansinių priemonių pagrindinės sandorio šalies atliekama tarpuskaita ir išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, pozicijų užtikrinimas smarkiai padidino išvestinių finansinių priemonių rinkos atsparumą nuo 2008 m. finansų krizės. Šios reformos, kurioms vadovavo Finansinio stabilumo taryba, remdamasi G20 lygmeniu pasiektais susitarimais, padėjo užtikrinti, kad dėl dabartinių nepalankiausių rinkos sąlygų nekiltų visuotinio susirūpinimo dėl sandorio šalies kredito rizikos. Pagrindinės sandorio šalies atliekama tarpuskaita taip pat padidina užskaitos galimybes, taip sudarant sąlygas sutaupyti likvidumą, įskaitant dėl kintamosios garantinės įmokos mokėjimų, mechaniškai atspindinčių rinkos kainų pokyčius;

(2)

rinkos sukrėtimai, kaip antai smarkus turto kainų kritimas ir itin didelis rinkos kintamumas lemia kintamosios garantinės įmokos padidėjimą ir taip pat gali lemti reikšmingus pradinės garantinės įmokos reikalavimus grynųjų pinigų ekvivalentų (angl. cash securities), prekių ar išvestinių finansinių priemonių atveju. Garantinės įmokos atlieka esminį vaidmenį pagrindinėms sandorio šalims valdant sandorio šalies kredito riziką ir yra rizikos valdymo sudedamoji dalis bei padeda užtikrinti sisteminį atsparumą;

(3)

tokios rinkos sąlygos gali turėti reikšmingo poveikio rinkos dalyvių likvidumo valdymui, jų finansavimo poreikiui, ir netgi jų mokumui, jei likvidumo problemos lemtų sisteminį skubų turto pardavimą;

(4)

galiausiai išoriniai veiksniai, susiję su reikšmingais rinkos pokyčiais ir atitinkamais reikalavimais įnešti garantines įmokas, gali sukelti riziką finansinės sistemos stabilumui;

(5)

dėl COVID-19 pandemijos protrūkio ir pastaruoju metu ryškiai padidėjusio naftos kainų kintamumo, be kita ko, smarkiai padaugėjo reikalavimų įnešti garantines įmokas rinkose, kuriose tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, ir rinkose, kuriose tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka. Nuo 2020 m. vasario mėn. vidurio pradinės garantinės įmokos padidėjo – šis padidėjimas buvo didesnis biržinių išvestinių finansinių priemonių atveju, lyginant su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis – išaugus sandorių apimtims, ir tai yra garantinių įmokų modelio atsakas į galimus didesnius nuostolius ateityje dėl padidėjusio rinkos kintamumo. Be to, pagrindinės sandorio šalys pareikalavo įnešti ir surinko dideles vienos dienos kintamosios garantinės įmokos sumas, padengiančias rinkos pokyčius, atitinkamas sumas dažnai išmokant tik kitą rytą, taip sukuriant situaciją, kai likvidumas laikinai laikomas pagrindinių sandorio šalių sąskaitose. Kovo mėnesį buvo užregistruotas reikšmingas dienos kintamosios garantinės įmokos už dvišalius portfelius padidėjimas;

(6)

nemažai daliai tarpuskaitos narių pradinės garantinės įmokos žymiai padidėjo, o kai kurie tarpuskaitos nariai patyrė padidėjusius likvidumo suvaržymus. Tačiau jokioje iš Sąjungoje įsteigtų pagrindinių sandorių šalių nebuvo užfiksuotas įsipareigojimų neįvykdymas. Reikalavimai įnešti garantines įmokas galėjo turėti reikšmingos įtakos subjektams, kurie nėra bankai, vykdant klientų tarpuskaitą ar sandorių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, atveju, dėl likvidumo suvaržymų. Žvelgiant į ateitį, rinkos dalyvių gebėjimas padengti reikalavimus įnešti garantines įmokas priklausys nuo būsimo kintamumo lygio ir nuo to, ar jų likvidumo valdymas išliks atsparus;

(7)

apskritai pagrindinių sandorių šalių ir tarpuskaitos narių koncentracija ir pagrindinių sandorio šalių tarpusavio sąsajos dėl bendrų tarpuskaitos narių, likvidumo teikėjų, saugotojų ar investicinių sandorio šalių taip pat gali padidinti likvidumo rizikos išplitimą;

(8)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 (3) nustatyti antiprocikliškumo techniniai standartai ir gairės (garantinių įmokų antiprocikliškumo priemonės) yra skirti pagrindinių sandorio šalių garantinių įmokų procikliškumo rizikai apriboti. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 153/2013 (4) numatytos garantinių įmokų ir įkaito procikliškumo specifikacijos, kurių nacionalinės kompetentingos institucijos turi laikytis. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/834 (ERIR Refit) (5) nustatyti ERIR daliniai pakeitimai sustiprina garantinių įmokų nustatymo skaidrumą tarp pagrindinių sandorio šalių ir tarpuskaitos narių, tačiau toks pats skaidrumo lygis nėra užtikrinamas tarpuskaitos narių ir jų klientų santykiuose;

(9)

Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) yra atsakinga už Sąjungos finansų sistemos makroprudencinę priežiūrą. Vykdydama savo įgaliojimus, ESRV turėtų prisidėti prie sisteminės rizikos, kylančios finansiniam stabilumui, įskaitant su likvidumu susijusią riziką, prevencijos ir mažinimo. Vykdydama savo uždavinį, ESRV įvertina riziką finansų sistemai, galinčią kilti dėl didelių reikalavimų įnešti garantines įmokas, ir siūlo, kaip ši rizika galėtų būti sumažinta;

(10)

ESRV pripažįsta, kad daugiašalę užskaitą atliekant pagrindinėms sandorio šalims, sutaupytas likvidumas yra naudingas visai finansų sistemai. ESRV taip pat palankiai vertina pagrindinės sandorio šalies atliekamos tarpuskaitos sisteminę naudą, nes tai yra esminė priemonė finansiniam stabilumui sustiprinti, užtikrinant ir plėtojant patikimo rizikos valdymo praktiką, kiek tai susiję su kredito ir likvidumo rizika;

(11)

ESRV taip pat pripažįsta, kad su garantinėmis įmokomis susiję politikos veiksmai turi nepažeisti apsaugos nuo sandorio šalies kredito rizikos. Sandorio šalys, įskaitant pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narius ir jų klientus, turėtų užtikrinti, kad jie turi pakankamą likvidumą, kad galėtų laiku įvykdyti reikalavimus įnešti garantines įmokas. Tačiau iš finansinio stabilumo perspektyvos taip pat naudinga užtikrinti, kad pagrindinių sandorio šalių sprendimai dėl rizikos valdymo nesukurtų nereikalingos naštos tarpuskaitos nariams, tarpuskaitos narių klientams ir kitoms sandorio šalims dėl pernelyg ryškių procikliškų savybių, taip netyčia sukuriant likvidumo suvaržymus, galinčius virsti mokumo problemomis. ESRV tikisi, kad atsakydamos į šias rekomendacijas, pagrindinės sandorio šalys užtikrins tinkamą rizikos valdymą ir atsparumą ir toliau saugos rinkos dalyvius nuo nuostolių, kylančių dėl įsipareigojimo neįvykdymo;

(12)

rekomendacijomis A ir D siekiama užtikrinti, kad staigius ir reikšmingus (taigi procikliškus) pokyčius ir staigaus kritimo poveikį, susijusius su pradinėmis garantinėmis įmokomis (įskaitant papildomas garantines įmokas), ir įkaitu, apribotų: i) pagrindinės sandorių šalys savo tarpuskaitos narių atžvilgiu; ii) tarpuskaitos nariai jų klientų atžvilgiu; ir iii) dvišalėje aplinkoje, kai jie kyla dėl mechaniško rėmimosi kredito reitingais ir galimai dėl procikliško vidaus kreditingumo vertinimo balais metodologijų. Likvidumo planavimas turėtų būti kiek įmanoma nuspėjamas ir valdomas, ribojant netikėtus ir reikšmingus reikalavimus įnešti garantines įmokas. Pasikeitus garantinių įmokų ir įvertinimų mažesne nei rinkos verte protokolams ir nustačius protingus ir įmanomus įvykdyti įspėjimo laikotarpius, būtų galima užtikrinti, kad rinkos dalyviai tvarkingai prie to prisitaikytų;

(13)

B rekomendacija siekiama užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalys savo likvidumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu visapusiškai apimtų bet kokius įvykius, dėl kurių jos galėtų patirti likvidumo trūkumą, taip skatinant jas pagerinti tai, kaip valdomas jų pasikliovimas likvidumo paslaugos teikėjais. Tai padidins bendrą rinkos atsparumą, atsižvelgiant į tai, kad tarp pagrindinių sandorio šalių ir jų likvidumo paslaugos teikėjų yra didelė koncentracija ir tarpusavio sąsajos, ir kad atsargus likvidumo valdymas individualios pagrindinės sandorio šalies lygmeniu šiuo požiūriu sustiprintų rizikos valdymą sisteminiu ir makroprudenciniu požiūriu;

(14)

C rekomendacija siekiama užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalys, išlaikydamos savo finansinį atsparumą, apribotų per dieną surinktų kintamųjų garantinių įmokų mokėjimo asimetriją ir kad kurdamos garantinių įmokų sistemas ir grafikus būtų nuspėjamos, kad tarpuskaitos nariai išvengtų pernelyg didelių likvidumo suvaržymų, galinčių lemti įsipareigojimų neįvykdymo įvykius;

(15)

ši rekomendacija nedaro poveikio Sąjungos centrinių bankų įgaliojimams pinigų politikos srityje;

(16)

ESRV rekomendacijos skelbiamos po to, kai adresatams buvo pranešta apie ketinimą paskelbti ir po to, kai Bendroji valdyba praneša Europos Sąjungos Tarybai apie ketinimą tai padaryti ir suteikia Tarybai galimybę reaguoti,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

1 SKIRSNIS

REKOMENDACIJOS

A rekomendacija. Staigaus kritimo poveikio apribojimas įkaito paklausos atveju

1.

 Rekomenduojama, kad kompetentingos institucijos siektų užtikrinti, jog pagrindinės sandorio šalys analizuotų, kaip staigaus sukrėtimo metu veikia jų politikos, reikalaujamos pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 153/2013 28 straipsnį, ir pateiktų savo išvadas savo kompetentingai institucijai.

2.

 Rekomenduojama, kad, atsižvelgdamos į pagal A rekomendacijos 1 dalį atliktos analizės išvadas, kompetentingos institucijos siektų užtikrinti, kad, kiek tai leidžiama pagal teisę ir kiek tai yra suderinama su pagrindinės sandorio šalies finansiniu atsparumu:

i)

pagrindinių sandorio šalių modeliai ir parametrai, naudojami garantinės įmokos reikalavimams nustatyti, ir pagrindinių sandorio šalių politikos ir procedūros, skirtos įkaitui priimti ir vertinti ir nustatyti apdairius įvertinimus mažesne nei rinkos verte, be reikalo ir pernelyg smarkiai nelemtų staigių ir reikšmingų pokyčių, sukeliančių staigaus kritimo poveikį pradinių įmokų, įskaitant papildomų garantinių įmokų atžvilgiu, taip pat įkaito atžvilgiu. Pagrindinės sandorio šalys jų modelių, parametrų, politikos ir procedūrų atžvilgiu turėtų užtikrinti, kad:

a)

vidaus kreditingumo vertinimo balais modeliuose būtų naudojama išsami skalė ir kad būtų laikomasi progresyvaus metodo, įgyvendinant garantinės įmokos reikalavimų pakeitimus, įskaitant papildomas įmokas, ir susitarimus dėl įkaito, ir nepagrįstai nedelsiant šie reitingų sumažinimai būtų atspindėti jų bendroje rizikos valdymo praktikoje;

b)

jie pagrįsti visaapimančiu požiūriu dėl procikliškų savybių apribojimo pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 41 straipsnyje įtvirtintus reguliavimo reikalavimus dėl procikliškumo, ypač kredito reitingų sumažinimo atveju;

ii)

nepažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 648/2012 49 straipsnio, pagrindinės sandorio šalys informuoja savo kompetentingas institucijas, o kompetentingos institucijos informuoja kolegijos, įsteigtos pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnį, narius, kai jos:

a)

sumažina tinkamo įkaito apimtį;

b)

iš esmės modifikuoja įkaito įvertinimą mažesne nei rinkos verte;

c)

iš esmės sumažina koncentracijos ribas, taikomas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 153/2013 42 straipsnį.

Tiek, kiek tai netrukdo laiku įgyvendinti rizikos valdymo sprendimus, ši informacija turėtų būti pateikta, likus pakankamai laiko iki įgyvendinimo.

3.

 Rekomenduojama, kad, kiek tai leidžiama pagal teisę, tarpuskaitos narių atitinkamos kompetentingos institucijos, kartu su tarpuskaitos nariais, vykdomos priežiūros rėmuose užtikrintų, kad tarpuskaitos nariams taikant jų rizikos valdymo procedūras, kai teikiamos tarpuskaitos paslaugos jų klientams, nesukeltų staigių ir reikšmingų pokyčių ir staigaus kritimo poveikio reikalavimų įnešti garantines įmokas atveju ir jų surinkimo atveju, išskyrus atvejus, kai šie staigūs ir reikšmingi pokyčiai ir staigaus kritimo poveikis yra neišvengiamas rinkos įvykių rezultatas, ir nelemtų įkaito praktikos tais atvejais, kai sumažinami kredito reitingai, ir iš esmės neapribotų tarpuskaitos narių taikomos rizikos valdymo praktikos patikimumo ar nedarytų įtakos jų atsparumui.

4.

 Rekomenduojama, kad, kiek tai leidžiama pagal teisę, finansų sandorio šalių ir ne finansų sandorio šalių, sudarančių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, atitinkamos kompetentingos institucijos siektų užtikrinti, kad kredito reitingų sumažinimo atveju jų rizikos valdymo procedūros nesukeltų staigių ir reikšmingų pokyčių ir staigaus kritimo poveikio reikalavimų įnešti garantines įmokas atveju ir jų surinkimo atveju ir įkaito praktikoje. Tai galėtų būti pasiekta, pavyzdžiui, skatinant, kad sandorio šalys:

i)

įgyvendindamos kredito reitingų sumažinimą, savo bendroje rizikos valdymo praktikoje naudotų progresyvią ir išsamią seką;

ii)

laikytųsi visaapimančio požiūrio ribodamos procikliškas savybes pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnyje įtvirtintus reguliavimo reikalavimus, ypač reitingų sumažinimo atžvilgiu.

B rekomendacija – Nepalankiausių sąlygų scenarijus būsimiems likvidumo poreikiams įvertinti

1.

 Rekomenduojama, kad Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) peržiūrėtų techninių standartų projektą (6), parengtą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 44 straipsnio 2 dalį, ir ypač šio techninių standartų projekto 32 straipsnio 4 dalį, kad būtų įtrauktos nuostatos, pagal kurias pagrindinės sandorio šalys į savo nepalankiausių sąlygų scenarijų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 44 straipsnį įtrauktų bet kurių dviejų subjektų, teikiančių paslaugas pagrindinei sandorio šaliai ir kurių įsipareigojimų neįvykdymas gali turėti esminio poveikio pagrindinės sandorio šalies likvidumo pozicijai, įsipareigojimų neįvykdymą.

2.

 Kol ESMA imsis veiksmų laikytis B rekomendacijos 1 dalies ir iki kol bus priimti galimi atitinkami Sąjungos teisės aktai, rekomenduojama, kad kompetentingos institucijos, tiek, kiek tai leidžiama pagal teisę, siektų užtikrinti, kad nepalankiausių sąlygų scenarijus pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 44 straipsnį apimtų bet kurių dviejų subjektų, teikiančių paslaugas pagrindinei sandorio šaliai ir kurių įsipareigojimų neįvykdymas gali turėti esminio poveikio pagrindinės sandorio šalies likvidumo pozicijai, įsipareigojimų neįvykdymą; tokie subjektai galėtų apimti likvidumo paslaugų teikėjus, atsiskaitymo paslaugų teikėjus ar bet kuriuos kitus paslaugų teikėjus, kurių įsipareigojimų neįvykdymas gali turėti poveikio pagrindinės sandorio šalies likvidumo pozicijai.

3.

 Rekomenduojama, kad kompetentingos institucijos, tiek, kiek tai leidžiama pagal teisę, siektų užtikrinti, kad pagrindinių sandorio šalių veiksmai, kuriais siekiama spręsti lėšų likvidumo poreikiui padengti trūkumo klausimą, kai šis poreikis nustatomas taikant papildomus nepalankiausių sąlygų scenarijus, nurodytus B rekomendacijos 2 dalyje arba B rekomendacijos 1 dalyje, kai Sąjungos teisės aktai yra įsigalioję, nesukuria papildomos naštos tarpuskaitos nariams, kai šie veiksmai taikomi rinkos sukrėtimo laikotarpiu. Šiuo tikslu kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalys ieškotų papildomo likvidumo iš alternatyvių rinkos šaltinių.

4.

 Rekomenduojama, kad tiek, kiek leidžiama pagal teisę, ESMA, bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis, kartu su pagrindinėmis sandorio šalimis, ir, kiek tai įmanoma, su trečiųjų šalių atitinkamomis institucijomis, atliktų suderintą likvidumo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kurio metu taip pat būtų atsižvelgiama į bet kurių dviejų subjektų įsipareigojimų neįvykdymą, kaip nurodyta B rekomendacijos 1 dalyje ir B rekomendacijos 2 dalyje.

C rekomendacija. Su garantinių įmokų surinkimu susijusio likvidumo suvaržymo ribojimas

1.

 Rekomenduojama, kad kompetentingos institucijos siektų užtikrinti, kad, kiek tai leidžiama pagal teisę ir kiek tai suderinama su pagrindinių sandorio šalių tinkama rizikos valdymo praktika ir finansiniu atsparumu, tais atvejais, kai pagrindinės sandorio šalys pateikia reikalavimus įnešti garantines įmokas ir surenka garantines įmokas, skirtas jų kredito pozicijoms apriboti, jos stengtųsi nesukurti nereikalingų likvidumo suvaržymų tarpuskaitos nariams, įskaitant užtikrindamos, kad:

i)

garantinių įmokų, kurias reikalaujama įnešti ir kurios surenkamos kasdien atveju, ir kiek tai veiklos ir teisiniu požiūriu yra įmanoma, pagrindinės sandorio šalys atskirai nurodytų:

a)

garantinę įmoką galimai rizikai padengti, įskaitant riziką, kylančią iš pozicijų, kurios buvo sudarytos ir kurių novacija buvo atliktą tą dieną;

b)

garantinę įmoką realiai rizikai, kylančiai dėl rinkos pokyčių tą dieną, padengti, kurią pagrindinė sandorio šalis turėtų surinkti ir išmokėti tą pačią dieną;

ii)

tais atvejais, kai tarpuskaitos narys pateikė pakankamą pradinės garantinės įmokos įkaitą, viršijantį įkaitą, kurio reikia padengti rizikai, kylančiai dėl pozicijų, įregistruotų sąskaitoje, įskaitant pozicijas, kurių novacija buvo atlikta tą dieną ir bet kokią padidėjusią poziciją, patirtą tą dieną, pagrindinės sandorio šalys pirmenybę teiktų tam, kad, kai tai yra įmanoma veiklos požiūriu, būtų naudojamas perteklinis įkaitas, o ne renkamas papildomas įkaitas, išskyrus atvejus, kai tarpuskaitos narys savanoriškai pateikia papildomą garantinę įmoką. Šis procesas turėtų būti vykdomas nuspėjamai, skaidriai ir laikantis grafiko;

iii)

pagrindinės sandorio šalys užtikrintų, kad pradinių ir kintamųjų garantinių įmokų surinkimas nesukeltų tarpuskaitos nariams pernelyg didelių veiklos suvaržymų, galinčių sukelti papildomą likvidumo riziką.

2.

 Rekomenduojama, kad tarpuskaitos narių atitinkamos kompetentingos institucijos stebėtų ir, kai tai būtina ir leidžiama pagal teisę ir suderinama su tinkama rizikos valdymo praktika ir finansiniu atsparumu, veiktų kartu su tarpuskaitos nariais, vykdomos priežiūros kontekste, kad tais atvejais, kai tarpuskaitos nariai paskelbia reikalavimą įnešti garantines įmokas ir renka pradines ir kintamąsias garantines įmokas iš savo klientų, įskaitant finansų ir ne finansų sandorio šalis, skirtas jų kredito rizikai apriboti, jie stengtųsi išvengti nereikalingų likvidumo suvaržymų jų klientams. Tai galėtų būti pasiekta, pavyzdžiui, užtikrinant, kad:

i)

tais atvejais, kai klientas pateikė pakankamą pradinę garantinę įmoką, skirtą padengti rizikai, kylančiai dėl pozicijų, įregistruotų tarpuskaitos naryje, įskaitant pozicijas, kurių novacija buvo atlikta tą dieną ir bet kokią padidėjusią poziciją, patirtą tą dieną, tarpuskaitos nariai pirmenybę teiktų tam, kad būtų naudojamas perteklinis pradinės garantinės įmokos įkaitas, o ne renkamas papildomas įkaitas, išskyrus atvejus, kai klientas savanoriškai pateikia papildomą garantinę įmoką;

ii)

tarpuskaitos nariai užtikrina, kad pradinių ir kintamųjų garantinių įmokų surinkimas nesukeltų klientams pernelyg didelių veiklos suvaržymų, galinčių sukelti papildomą likvidumo riziką.

D rekomendacija. Procikliškumo mažinimas teikiant klientams tarpuskaitos paslaugas ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių atveju

1.

 Rekomenduojama, kad atitinkamos kompetentingos institucijos prisidėtų prie diskusijų tarptautiniu lygmeniu skatinimo, dalyvaudamos tarptautiniuose forumuose ir standartus nustatančiose institucijose, kai taikytina, kiek tai susiję su priemonėmis, skirtomis mažinti procikliškumą garantinių įmokų ir įvertinimų mažesne nei rinkos verte praktikos atveju teikiant klientų paslaugas, susijusias su biržinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, taip pat su vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriais, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis arba kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka. Šiomis diskusijomis turėtų būti siekiama sukurti visuotinius standartus, reguliuojančius šių paslaugų teikimo metu taikytinus būtinuosius reikalavimus procikliškumui mažinti.

2.

 Jei tokie visuotiniai standartai nustatomi, rekomenduojama, kad Europos Komisija apsispręstų siūlyti Sąjungos teisės aktą jiems įgyvendinti.

2 SKIRSNIS

ĮGYVENDINIMAS

1.   Apibrėžtys

1.

 Šioje rekomendacijoje vartojamos šios apibrėžtys:

a)

kompetentinga institucija – institucija, kurią kiekviena valstybė narė paskiria pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 22 straipsnį;

b)

pagrindinė sandorio šalis – turi tokią pat reikšmę, kaip ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1 punkte;

c)

tarpuskaita – turi tokią pat reikšmę, kaip ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 3 punkte;

d)

tarpuskaitos narys – turi tokią pat reikšmę, kaip ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio c punkte;

e)

išvestinė finansinė priemonė arba išvestinių finansinių priemonių sutartis – turi tokią pat reikšmę, kaip ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte;

f)

atitinkama kompetentinga institucija – kompetentinga institucija, paminėta teisės aktuose, nurodytuose Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 8 punkte, ir kompetentinga institucija, kurią valstybė narė paskiria pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 10 straipsnio 5 dalį ir jos tikslais;

g)

finansų sandorio šalis – turi tokią pat reikšmę, kaip ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 8 punkte;

h)

ne finansų sandorio šalis – turi tokią pat reikšmę, kaip ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 9 punkte;

i)

klientas – turi tokią pat reikšmę, kaip ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 15 punkte.

2.   Įgyvendinimo kriterijus

Įgyvendinant šią rekomendaciją, deramas dėmesys turėtų būti skiriamas proporcingumo principui, atsižvelgiant į kiekvienos rekomendacijos tikslą ir turinį.

3.   Tolesnių veiksmų grafikas

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 17 straipsnio 1 dalį adresatai turi pranešti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV apie veiksmus, kurių buvo imtasi dėl šios rekomendacijos, arba tinkamai pateisinti neveikimą. Pranešimai turi būti siunčiami laikantis toliau nurodytų terminų.

1.   A rekomendacija:

a)

iki 2020 m. lapkričio 30 d. kompetentingos institucijos turi pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV I priedo formą apie A rekomendacijos 1 dalies ir A rekomendacijos 2 dalies įgyvendinimą;

b)

iki 2020 m. lapkričio 30 d. atitinkamos kompetentingos institucijos turi pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV I priedo formą apie A rekomendacijos 3 dalies ir A rekomendacijos 4 dalies įgyvendinimą.

2.   B rekomendacija:

a)

iki 2021 m. gruodžio 31 d. ESMA turi pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV I priedo formą apie B rekomendacijos 1 dalies įgyvendinimą;

b)

iki 2020 m. lapkričio 30 d. kompetentingos institucijos turi pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV I priedo formą apie B rekomendacijos 2 dalies, B rekomendacijos 3 dalies ir B rekomendacijos4 dalies įgyvendinimą.

3.   C rekomendacija:

a)

iki 2020 m. lapkričio 30 d. kompetentingos institucijos turi pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV I priedo formą apie C rekomendacijos 1 dalies įgyvendinimą;

b)

iki 2020 m. lapkričio 30 d. atitinkamos tarpuskaitos narių kompetentingos institucijos turi pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV I priedo formą apie C rekomendacijos 2 dalies įgyvendinimą.

4.   D rekomendacija:

a)

iki 2021 m. gruodžio 31 d. kompetentingos institucijos ir atitinkamos kompetentingos institucijos turi pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV I priedo formą apie D rekomendacijos 1 dalies įgyvendinimą;

b)

iki 2022 m. gruodžio 31 d. Komisija turi pateikti Europos Parlamentui, Tarybai ir ESRV I priedo formą apie D rekomendacijos 2 dalies įgyvendinimą.

4.   Stebėsena ir vertinimas

1.

 Bendroji valdyba įvertins adresatų pranešimus apie veiksmus ir pateisinimus ir, kai tinkama, galės nuspręsti, kad šios rekomendacijos nebuvo laikomasi ir kad adresatas nepateikė tinkamo savo neveikimo pateisinimo.

2.

 ESRV rekomendacijų laikymosi vertinimo vadove nustatyta metodika (7), kurioje aprašoma ESRV rekomendacijų laikymosi vertinimo procedūra, netaikoma.

Priimta Frankfurte prie Maino 2020 m. gegužės 25 d.

ESRV bendrosios valdybos vardu

ESRV sekretoriato vadovas

Francesco MAZZAFERRO

(1)  OL L 331, 2010 12 15, p. 1.

(2)  OL C 58, 2011 2 24, p. 4.

(3)  2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).

(4)  2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 153/2013, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 papildomas nuostatomis dėl pagrindinių sandorio šalių kolegijų techninių reguliavimo standartų (OL L 52, 2013 9 13, p. 19).

(5)  2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/834, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos, susijusios su tarpuskaitos prievole, tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymu, duomenų teikimo reikalavimais, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdais, sandorių duomenų saugyklų registracija ir priežiūra bei reikalavimais sandorių duomenų saugykloms (OL L 141, 2019 5 28, p. 42).

(6)  Techninių standartų pagal 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų projektas (ESMA/2012/600).

(7)  2016 m. balandžio mėn. ESRV rekomendacijų laikymosi vertinimo vadovas, paskelbtas https://www.esrb.europa.eu/pub/pdf/recommendations/160502_handbook.en.pdf.

I Priedas

Pranešimas apie veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į šią rekomendaciją

1.   Adresato duomenys

Rekomendacija

 

Adresato šalis

 

Institucija

 

Atsakymą pateikusio subjekto vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys

 

Pranešimo data

 

2.   Pranešimas apie veiksmus

Rekomendacija

Ar laikotės rekomendacijos? (taip/ne/netaikoma)

Veiksmų, kurių imtasi atitikčiai užtikrinti, aprašymas

Dalinės atitikties arba neatitikties pagrindimas

A rekomendacijos 1 dalis

 

 

 

A rekomendacijos 2 dalis

 

 

 

A rekomendacijos 3 dalis

 

 

 

A rekomendacijos 4 dalis

 

 

 

B rekomendacijos 1 dalis

 

 

 

B rekomendacijos 2 dalis

 

 

 

B rekomendacijos 3 dalis

 

 

 

B rekomendacijos 4 dalis

 

 

 

C rekomendacijos 1 dalis

 

 

 

C rekomendacijos 2 dalis

 

 

 

D rekomendacijos 1 dalis

 

 

 

D rekomendacijos 2 dalis

 

 

 

3.   Pastabos

1.

Ši forma naudojama pranešimui, kurio reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 17 straipsnio 1 dalį.

2.

Kiekvienas adresatas užpildytą formą ESRV turėtų pateikti per ESRV sekretoriatą elektroniniu būdu naudodamas DARWIN specialų aplanką arba elektroniniu paštu notifications@esrb.europa.eu. ESRV sekretoriatas pasirūpins, kad pranešimai agreguotu pagrindu būtų perduoti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

3.

Jei rekomendacija netaikoma, laukelyje „Ar laikotės rekomendacijos?“ pažymėkite „netaikoma“.

4.

Adresatai turėtų pateikti visą reikiamą informaciją ir dokumentus, susijusius su rekomendacijų įgyvendinimu, įskaitant informaciją apie veiksmų, kurių imtasi esmę ir grafiką.

5.

Jeigu adresatas rekomendacijos laikosi tik iš dalies, jis turėtų išsamiai paaiškinti neatitikties apimtį ir pateikti kitą informaciją apie dalinę atitiktį. Paaiškinime turėtų būti aiškiai nurodytos atitinkamos rekomendacijos dalys, kurių adresatai nesilaiko.

II Komunikatai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

Europos Komisija

20.7.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 238/10

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.9872 – Atlas / Permasteelisa)

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 238/02)

2020 m. liepos 15 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32020M9872. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Europos Komisija

20.7.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 238/11

Euro kursas (1)

2020 m. liepos 17 d.

(2020/C 238/03)

1 euro =


 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,1428

JPY

Japonijos jena

122,53

DKK

Danijos krona

7,4453

GBP

Svaras sterlingas

0,91078

SEK

Švedijos krona

10,3330

CHF

Šveicarijos frankas

1,0753

ISK

Islandijos krona

160,20

NOK

Norvegijos krona

10,5995

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CZK

Čekijos krona

26,682

HUF

Vengrijos forintas

353,72

PLN

Lenkijos zlotas

4,4827

RON

Rumunijos lėja

4,8422

TRY

Turkijos lira

7,8413

AUD

Australijos doleris

1,6360

CAD

Kanados doleris

1,5510

HKD

Honkongo doleris

8,8617

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,7463

SGD

Singapūro doleris

1,5887

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 376,55

ZAR

Pietų Afrikos randas

19,0496

CNY

Kinijos ženminbi juanis

7,9975

HRK

Kroatijos kuna

7,5380

IDR

Indonezijos rupija

16 793,45

MYR

Malaizijos ringitas

4,8723

PHP

Filipinų pesas

56,511

RUB

Rusijos rublis

81,8409

THB

Tailando batas

36,238

BRL

Brazilijos realas

6,0839

MXN

Meksikos pesas

25,6132

INR

Indijos rupija

85,6700

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

V Nuomonės

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

Europos Komisija

20.7.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 238/12

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.9619 – CDC / EDF / ENGIE / La Poste)

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 238/04)

1.   

2020 m. liepos 10 d. Komisija gavo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį pateiktą pranešimą apie siūlomą koncentraciją.

Šis pranešimas susijęs su šiomis įmonėmis:

—

„La Caisse des dépôts et consignations“ (toliau – CDC, Prancūzija),

—

„EDF Pulse Croissance Holding“ (Prancūzija), priklausanti grupei „Électricité de France“ (toliau – EDF),

—

ENGIE (Prancūzija),

—

„La Poste SA“ (Prancūzija) priklausanti grupei „La Poste“, kurią kontroliuoja CDC.

CDC (įskaitant „La Poste“), EDF ir „Engie“ įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte ir 3 straipsnio 4 dalyje, bendrą įsteigtos naujos įmonės „Archipels“ kontrolę.

Koncentracija vykdoma perkant įsteigtos naujos bendrosios įmonės akcijas.

Apie tą pačią koncentraciją Komisijai jau buvo pranešta 2020 m. gegužės 19 d., tačiau tas pranešimas buvo atsiimtas 2020 m. birželio 22 d.

2.   

Įmonių verslo veikla:

—

CDC yra viešoji grupė, vykdanti bendrojo intereso užduotis, kuriomis remiama valstybės ir vietos valdžios institucijų vykdoma viešoji politika.

—

EDF daugiausia veikia Prancūzijoje ir užsienyje elektros energijos rinkose. Skaitmeninio pasitikėjimo sektoriuje EDF vykdo vienintelę veiklą – siūlo nemokamą EDF priemonę, kuria valdoma blokų grandinė. Tai leidžia patikrinti, ar EDF paskelbtas pranešimas spaudai yra autentiškas.

—

ENGIE yra tarptautinė pramonės ir paslaugų grupė, vykdanti veiklą dujų, elektros energijos ir energetikos paslaugų sektoriuose. Ši grupė nevykdo veiklos skaitmeninio pasitikėjimo sektoriuje.

—

„La Poste“ yra nuo seno Prancūzijoje veikianti pašto paslaugų teikėja, kurią sudaro penkios pagrindinės veiklos šakos, tarp kurių yra „La Banque Postale“ filialas, vykdantis bankininkystės ir draudimo veiklą, ir skaitmeninis filialas, kuriantis skaitmeninius sprendimus ir paslaugas, visų pirma per „Docaposte“. Pastaroji bendrovė teikia klientų tapatybės nustatymo, elektroninio parašo ir sertifikavimo paslaugas.

3.   

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Europos Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas.

4.   

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Visoje korespondencijoje turėtų būti pateikiama ši nuoroda:

M.9619 – CDC / EDF / ENGIE / La Poste

Pastabas Komisijai galima siųsti e. paštu, faksu arba paštu. Kontaktiniai duomenys:

E. paštas COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu

Faksas +32 22964301

Pašto adresas:

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

20.7.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 238/14

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.9787 – Česká spořitelna / Československá obchodní banka / Komerční banka / JV)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 238/05)

1.   

2020 m. liepos 10 d. Komisija gavo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį pateiktą pranešimą apie siūlomą koncentraciją.

Šis pranešimas susijęs su šiomis įmonėmis:

—

„Česká spořitelna, a.s.“ (toliau – CS, Čekija), priklausančia „Erste Group Bank AG“ (Austrija),

—

„Československį obchodní banka, a.s.“ (toliau – ČSOB, Čekija), priklausančia „KBC Group“ (Belgija),

—

„Komerční banka, a.s.“ (toliau – KB, Čekija), priklausančia „Société Générale Group“ (Prancūzija).

Įmonės CS, ČSOB ir KB įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte ir 4 dalyje, bendrą įsteigtos naujos bendrosios įmonės (toliau – JV, Čekija) kontrolę.

Koncentracija vykdoma perkant įsteigtos naujos bendrosios įmonės akcijas.

2.   

Įmonių verslo veikla:

—

CS – Čekijoje veikianti bankininkystės bendrovė, teikianti bankininkystės ir finansines paslaugas asmenims, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, savivaldybėms ir kitiems viešojo sektoriaus subjektams, taip pat tarptautinėms korporacijoms ir finansų įstaigoms,

—

ČSOB – bankininkystės bendrovė, veikianti Čekijoje. ČSOB siūlo bankininkystės produktus ir paslaugas visoms klientų grupėms, t. y. asmenims, MVĮ ir įmonių bei institucijų klientams,

—

KB – bankininkystės bendrovė, veikianti Čekijoje ir EEE, teikianti įvairias mažmeninės, korporacinės ir investicinės bankininkystės paslaugas,

—

bendroji įmonė teiks e. atpažinties paslaugas Čekijoje.

3.   

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą.

Pagal Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2) procedūros reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

4.   

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Visoje korespondencijoje turėtų būti pateikiama ši nuoroda:

M.9787 – Česká spořitelna / Československá obchodní banka / Komerční banka / JV

Pastabas Komisijai galima siųsti e. paštu, faksu arba paštu. Kontaktiniai duomenys:

E. paštas: COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu

Faksas +32 22964301

Pašto adresas:

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

KITI AKTAI

Europos Komisija

20.7.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 238/16

Produkto specifikacijos reikšmingo pakeitimo patvirtinimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2020/C 238/06)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

PRODUKTO SU SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINE NUORODA SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PATVIRTINIMO PARAIŠKA

Pakeitimo patvirtinimo paraiška pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą

„VINAGRE DE JEREZ“

ES Nr. PDO-ES-0723-AM01–2018 12 18

SKVN (X) SGN ()

1.   Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas

Consejo Regulador de las Denominaciones de Origen Protegidas „Jerez-Xérès-Sherry“; „Manzanilla-Sanlúcar de Barrameda“ y „Vinagre de Jerez“. Avenida Alcalde Álvaro Domecq n° 2, 11402 Jerez de la Frontera (Cadix). Ispanija, tel. (+ 34) 956332050, vinjerez@sherry.org

2018 m. vasario 12 d.Consejería de Agricultura, PESCA y Desarrollo Rural de la Junta de Andalucía (Andalūzijos regioninės žemės ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros ministerijos) sprendimas dėl Consejo Regulador de las Denominaciones de Origen Protegidas „Jerez-Xérès-Sherry“ „Manzanilla-Sanlúcar de Barrameda“ y „Vinagre de Jerez“ („Jerez-Xérès-Sherry“„Manzanilla-Sanlúcar de Barrameda“ ir „Vinagre de Jerez“ saugomos kilmės vietos nuorodų reguliavimo taryba; toliau – reguliavimo taryba) veikimo tvarkos nustatyta, kad reguliavimo taryba yra 2011 m. kovo 25 d. Įstatymo Nr. 2/2011 dėl Andalūzijos žemės ūkio ir maisto produktų ir žuvininkystės sektorių kokybės IV skyriaus III antraštinėje dalyje nurodyta saugomos kilmės vietos nuorodos „Vinagre de Jerez“ valdymo institucija. Todėl akivaizdu, kad ji yra teisėtai suinteresuota teikti šią specifikacijos pakeitimo paraišką.

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Ispanija

3.   Keičiama (-os) produkto specifikacijos dalis (-ys)

☐

Produkto pavadinimas

☒

Produkto aprašymas

☐

Geografinė vietovė

☐

Kilmės įrodymas

☒

Gamybos būdas

☒

Ryšys su geografine vietove

☐

Ženklinimas

☐

Kita [nurodyti]

4.   Pakeitimo (-ų) pobūdis

☒

Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą

☐

Produkto su registruota SKVN arba SGN, kurio bendrasis (arba lygiavertis) dokumentas nepaskelbtas, specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą

5.   Pakeitimas (-ai)

Siūlomi keturi esminiai, su įvairiomis specifikacijos ir bendrojo dokumento dalimis susiję toliau išdėstyti pakeitimai.

5.1.   Išbraukiami su saugomo acto sausojo ekstrakto kiekiu ir pelenų koncentracija susiję reikalavimai

Keičiamos dalys:

Produkto specifikacijos B.2 dalis ir bendrojo dokumento 3.2 dalis

Ankstesnis tekstas

<…>

Tirpaus sausojo ekstrakto turi būti ne mažiau nei 1,3 g/l ir nei rūgštingumo laipsnis. „Vinagre de Jerez Gran Reserva“ kategorijos acte šio ekstrakto koncentracija turi būti ne mažesnė nei 2,3 g/l ir nei rūgštingumo laipsnis,

pelenų koncentracija – nuo 2 iki 7 g/l, išskyrus „Vinagre de Jerez Gran Reserva“ kategorijos actą, kuriame pelenų koncentracija turi būti 4–8 g/l;

Pakeistas tekstas

(šie du reikalavimai iš B.2 dalies išbraukiami)

Produkto specifikacijos F.4 dalis ir bendrojo dokumento 5.3 dalis

Ankstesnis tekstas

<…>

Brandinimas ąžuolinėse statinėse ir ypatingas rūsiuose susidaręs mikroklimatas skatina specifinių acto savybių atsiradimą brandinimo metu. Naudojamos stipriai Chereso vynų prisigėrusios amerikietiško ąžuolo statinės skatina mikroprisotinimą deguonimi. Šis procesas idealiai tinka lėtai brandinti actą. Dėl jo brandinimo metu vyksta progresyvus sudėtinių medžiagų atpalaidavimas, o tai savo ruožtu padeda stabilizuoti dažiąsias medžiagas, sudaro polimerinius junginius ir suteikia actui savitą spalvą (nuo gintaro iki raudonmedžio atspalvio), lengvą vanilės aromatą ir spragintos kavos su pienu kvapą. Be to, dėl medienos hemiceliuliozės vyksta garavimas ir dėl to laipsniškai mažėja vandens kiekis ir didėja sausojo ekstrakto, mineralinių druskų ir pelenų koncentracija acte. Todėl „Vinagre de Jerez“ acto tirpaus sausojo ekstrakto turi būti ne mažiau nei 1,3 g/l ir nei rūgštingumo laipsnis. „Vinagre de Jerez Gran Reserva“ kategorijos acte šio ekstrakto koncentracija turi būti ne mažesnė nei 2,3 g/l ir nei rūgštingumo laipsnis; be to pelenų koncentracija turi būti nuo 2 iki 7 g/l, išskyrus „Vinagre de Jerez Gran Reserva“ kategorijos actą, kuriame pelenų koncentracija turi būti 4–8 g/l;

<…>

Pakeistas tekstas

<…>

Brandinimas ąžuolinėse statinėse ir ypatingas rūsių mikroklimatas skatina specifinių acto savybių atsiradimą brandinant. Naudojamos stipriai Chereso vynų prisigėrusios amerikietiško ąžuolo statinės skatina deguonies mikroprisotinimą. Šis procesas idealiai tinka actui lėtai brandinti. Dėl jo brandinimo metu vyksta progresyvus sudėtinių medžiagų atpalaidavimas, o tai savo ruožtu padeda stabilizuoti dažiąsias medžiagas, susidaryti polimeriniams junginiams ir suteikia actui savitą spalvą (nuo gintaro iki raudonmedžio atspalvio), lengvą vanilės aromatą ir spragintos kavos su pienu kvapą.

<…>

Keitimo pagrindimas

Specifikacijoje nustatyta bendrojo acto reglamentavimo reikalavimus viršijanti mažiausia pelenų koncentracija ir sausojo ekstrakto kiekis atspindi tradiciškai būdingas bendrąsias saugomo acto vertes. Šios vertės paprastai būdavo didesnės dėl tinkamo vyno gamybai naudojamos žaliavos savybių, kurias lemia gamybos būdas, kuomet naudojama tam tikru spaudimo būdu (antrasis vynuogių spaudimas) gauta misa, taip pat dėl to, kad vynuogės buvo skinamos tik rankomis, vadinasi, su šakelėmis. Šie du veiksniai tiesiogiai veikdavo tinkamo vyno, taigi, ir iš jo pagaminto acto, pelenų koncentraciją ir sausojo ekstrakto kiekį.

Na, o šiais laikais beveik pusė kilmės vietos gamybos vietovės vynuogių skinamos mechanizuotai, nes vynuogių augintojai įdiegė techninių patobulinimų: skinti mechaniniu būdu tinkamesnis sodinimo tankumas, aukštesni vynmedžiai, mažiau vynmedžius ir vynuoges žalojančios derliaus ėmimo mašinos ir t. t. Dėl šių priežasčių didelė „Vinagre de Jerez“ gaminti tinkamo vyno gamybai naudojamų vynuogių dalis spaudžiama be šakelių, tad labai sumažėja taninų koncentracija, o kartu – sausojo ekstrakto kiekis ir pelenų koncentracija.

Lygiai taip pat gamintojai, panorę gaminti subtilesnį ir elegantiškesnį actą, ėmė vis dažniau naudoti pirmojo vynuogių spaudimo misą, gaunamą taikant labai mažą slėgį. Ši misa dėl kontroliuojamos temperatūros paprastai būna geresnės kokybės. Dėl šių priežasčių tapo įmanoma pagaminti kvapesnius ir subtilesnius, taip pat ne tokios ryškios struktūros, mažesnės pelenų koncentracijos ir mažesnio sausojo ekstrakto kiekio acto gamybai tinkančius vynus. Kita vertus, reikia pridurti, kad šie du parametrai labai didelės įtakos acto kokybei nedaro, nes visuomet svarbiausia yra geros kokybės žaliava – gerai pagaminta, sveika ir tinkamai atspindinti jai gaminti naudotą vynuogių veislę ir vynuogyno, kuriame išaugintos vynuogės, ypatumus.

Dėl visų šių priežasčių, remdamasi tuo tikslu sukurtos techninės komisijos rekomendacijomis, reguliavimo taryba siūlo išbraukti šiuos parametrus iš specifikacijos, nepažeidžiant bendrojo acto reglamentavimo nuostatų.

5.2.   Vynuogių misos naudojimas

Keičiamos dalys:

Produkto specifikacijos B.4 dalis ir bendrojo dokumento 3.2 dalis

Ankstesnis tekstas

<…>

Be to, pagal naudojamo vyno rūšį pusiau saldus „Vinagre de Jerez“ actas skirstomas į tipus, kurie gali priklausyti bet kuriai iš pirmiau nurodytų kategorijų:

1)

„Vinagre de Jerez al Pedro Ximénez“. Į actą su šia nuoroda brandinimo metu pilama „Pedro Ximénez“ rūšies vyno.

2)

„Vinagre de Jerez al Moscatel“. Į actą su šia nuoroda brandinimo metu pilama „Moscatel“ rūšies vyno.

Pakeistas tekstas

<…>

B.4.2. Kiekvienai pirmiau aprašytai kategorijai gali priklausyti šie pusiau saldaus „Vinagre de Jerez“ tipai:

1)

„Vinagre de Jerez al Pedro Ximénez“. Šia nuoroda žymimas actas, į kurį pilama „Pedro Ximénez“ rūšies vyno arba gamybos vietovėje išaugintų labai sunokusių ar saulėkaitoje augusių ’Pedro Ximénez’ veislės vynuogių misos, į kurią pilama neutralaus vyno kilmės alkoholio fermentacijai sustabdyti.

2)

„Vinagre de Jerez al Moscatel“. Šia nuoroda žymimas actas, į kurį pilama „Moscatel“ rūšies vyno arba gamybos vietovėje išaugintų labai sunokusių ar saulėkaitoje augusių ’Moscatel’ veislės vynuogių misos, į kurią pilama neutralaus vyno kilmės alkoholio fermentacijai sustabdyti.

Produkto specifikacijos C.5 dalis nekeičiant bendrojo dokumento

Ankstesnis tekstas

Gaminant „Vinagre de Jerez“ actą leidžiama naudoti šiuos gamybos metodus:

<…>

Taigi, gaminant „Vinagre de Jerez“ actą su „Pedro Ximénez“ arba „Moscatel“ rūšies vynu, leidžiama pilti natūralaus saldaus į atitinkamus kilmės vietos nuorodos „Jerez-Xérès-Sherry“ registrus įtrauktuose rūsiuose pagaminto vyno.

Pakeistas tekstas

Gaminant „Vinagre de Jerez“ leidžiama naudoti šiuos gamybos metodus:

<…>

Taigi, gaminant „Vinagre de Jerez“ su „Pedro Ximénez“ arba „Moscatel“ rūšies vynu, leidžiama pilti saldaus natūralaus, į atitinkamus kilmės vietos nuorodos „Jerez-Xérès-Sherry“ registrus įtrauktuose rūsiuose pagaminto vyno, taip pat gamybos vietovėje išaugintų labai sunokusių ar saulėkaitoje augusių šių veislių vynuogių misos, į kurią kilmės alkoholio fermentacijai sustabdyti pilama neutralaus vyno, taip pat pagaminto į atitinkamus kilmės vietos nuorodos „Jerez-Xérès-Sherry“ registrus įtrauktuose rūsiuose.

Keitimo pagrindimas

Rengiant kilmės vietos nuorodos specifikaciją, saugomo acto galimas saldinimas gaminant pusiau saldų actą apsiribojo natūralaus saldaus, į atitinkamus kilmės vietos nuorodos „Jerez-Xérès-Sherry“ registrus įtrauktuose rūsiuose iš ’Pedro Ximénez’ arba ’Moscatel’ veislių vynuogių pagaminto vyno naudojimu.

Vis dėlto dėl kilmės vietos nuorodos „Jerez-Xérès-Sherry“ specifikacijoje esančio reikalavimo, kad to vyno alkoholio koncentracija būtų 15 tūrio proc., tokio vyno naudojimo galimybės buvo labai ribotos, nes jį naudojant sumažėja rūgštingumo laipsnis ir padidėja alkoholio koncentracija, tad taip pagaminto acto parametrai gali nebeatitikti specifikacijoje nustatytų verčių.

Dera atminti, jog šio acto kokybei svarbu, kad jis pasižymėtų lengvu saldumu, taip pat tipinėmis minėtų vynuogių veislių, kurios regione įgyja išraiškingo savitumo ir dėl pačių veislių savybių, ir dėl tradicinių auginimo būdų (vynuogėms leidžiama pernokti, jos auginamos saulėkaitoje), juslinėmis savybėmis.

Naudojant labai sunokusių arba saulėkaitoje augusių gamybos vietovėje išaugintų šių veislių vynuogių misą, į kurią pilama neutralaus vyno kilmės alkoholio (taip pat pagaminto į atitinkamus kilmės vietos nuorodos „Jerez-Xérès-Sherry“ registrus įtrauktuose rūsiuose) fermentacijai sustabdyti, galima pagaminti saugoma nuoroda žymimą actą, kuriame šių veislių vynuogėms būdingos natos subtiliai dera su acto natomis ir suteikia jam reikiamo saldumo pernelyg nesumažėjant acto rūgštingumo laipsniui ir pernelyg nepadidėjant alkoholio koncentracijai.

5.3.   Saldaus ir pusiau saldaus „Vinagre de Jerez“ apsauga

Keičiamos dalys:

Produkto specifikacijos B.2 dalis ir bendrojo dokumento 3.2 dalis

Ankstesnis tekstas

Saugomo acto analitinės savybės:

alkoholio likučių koncentracija acte neturi būti didesnė nei 3 tūrio proc., išskyrus iš „Pedro Ximénez“ arba „Moscatel“ vyno pagamintą actą, kuriame ši koncentracija neturi būti didesnė nei 4 tūrio proc;

mažiausias bendrasis rūgštingumas, išreikštas acto rūgštimi, turi būti 70 g/l, išskyrus iš „Pedro Ximénez“ arba „Moscatel“ vyno pagamintą actą, kuriame rūgštingumas gali būti 60 g/l; „Gran Reserva“ tipo acto mažiausias bendrasis rūgštingumas, išreikštas acto rūgštimi, turi būti 80 g/l;

<…>

iš „Pedro Ximénez“ arba „Moscatel“ pagamintame „Vinagre de Jerez“ acte turi būti iš šių rūšių vyno atsiradusių redukuojančių medžiagų (bent 60 g/l).

Pakeistas tekstas

Saugomo acto analitinės savybės:

– alkoholio likučių koncentracija acte turi būti ne didesnė nei 3 tūrio proc., išskyrus saldų arba pusiau saldų actą, kuriame ši koncentracija turi būti ne didesnė nei 4 tūrio proc.;

– mažiausias bendrasis rūgštingumas, išreikštas acto rūgštimi, turi būti 70 g/l, išskyrus saldų arba pusiau saldų actą, kurio rūgštingumas gali būti 60 g/l; „Gran Reserva“ tipo acto mažiausias bendrasis rūgštingumas, išreikštas acto rūgštimi, turi būti 80 g/l;

<…>

Pusiau saldžiame „Vinagre de Jerez“ turi būti bent 60 g/l redukuojančiųjų medžiagų.

Saldžiame „Vinagre de Jerez“ turi būti bent 150 g/l redukuojančiųjų medžiagų.

Produkto specifikacijos B.4 dalis ir bendrojo dokumento 3.2 dalis

Ankstesnis tekstas

Pagal saugomo acto brandinimo laikotarpį, jis skirstomas į šias kategorijas:

<…>

Be to, pagal naudojamo vyno rūšį pusiau saldus „Vinagre de Jerez“ actas skirstomas į tipus, kurie gali priklausyti bet kuriai iš pirmiau nurodytų kategorijų:

1)

„Vinagre de Jerez al Pedro Ximénez“. Į actą su šia nuoroda brandinimo metu pilama „Pedro Ximénez“ rūšies vyno.

2)

„Vinagre de Jerez al Moscatel“. Į actą su šia nuoroda brandinimo metu pilama „Moscatel“ rūšies vyno.

Pakeistas tekstas

B.4.1. Pagal brandinimo laikotarpį saugomas actas skirstomas į šias kategorijas:

<…>

B.4.2. Kiekvienai pirmiau aprašytai kategorijai gali priklausyti šie pusiau saldaus „Vinagre de Jerez“ tipai:

1)

„Vinagre de Jerez al Pedro Ximénez“. Šia nuoroda žymimas actas, į kurį pilama „Pedro Ximénez“ rūšies vyno arba gamybos vietovėje išaugintų labai sunokusių ar saulėkaitoje augusių ’Pedro Ximénez’ veislės vynuogių misos, į kurią pilama neutralaus vyno kilmės alkoholio fermentacijai sustabdyti.

2)

„Vinagre de Jerez al Moscatel“. Šia nuoroda žymimas actas, į kurį pilama „Moscatel“ rūšies vyno arba gamybos vietovėje išaugintų labai sunokusių ar saulėkaitoje augusių ’Moscatel’ veislės vynuogių misos, į kurią pilama neutralaus vyno kilmės alkoholio fermentacijai sustabdyti.

B.4.3. Galiausiai ankstesniame punkte aprašytų tipų actas gali būti parduodamas su nuoroda „Vinagre de Jerez“, jei jame yra bent 150 g/l redukuojančiųjų medžiagų.

Produkto specifikacijos C.5 dalis nekeičiant bendrojo dokumento

Ankstesnis tekstas

Gaminant „Vinagre de Jerez“ actą leidžiama naudoti šiuos gamybos metodus:

<…>

Taigi, gaminant „Vinagre de Jerez“ actą su „Pedro Ximénez“ arba „Moscatel“ rūšies vynu, leidžiama pilti natūralaus saldaus į atitinkamus kilmės vietos nuorodos „Jerez-Xérès-Sherry“ registrus įtrauktuose rūsiuose pagaminto vyno.

<…>

Pakeistas tekstas

Gaminant „Vinagre de Jerez“ leidžiama naudoti šiuos gamybos metodus:

<…>

Taigi, gaminant „Vinagre de Jerez“ su „Pedro Ximénez“ arba „Moscatel“ rūšies vynu, leidžiama pilti saldaus natūralaus, į atitinkamus kilmės vietos nuorodos „Jerez-Xérès-Sherry“ registrus įtrauktuose rūsiuose pagaminto vyno, taip pat gamybos vietovėje išaugintų labai sunokusių ar saulėkaitoje augusių šių veislių vynuogių misos, į kurią kilmės alkoholio fermentacijai sustabdyti pilama neutralaus vyno, taip pat pagaminto į atitinkamus kilmės vietos nuorodos „Jerez-Xérès-Sherry“ registrus įtrauktuose rūsiuose.

Gaminant saldų „Jerez-Xérès-Sherry“, be B.4 dalyje nurodyto mažiausio iš ’Pedro Ximénez’ ir ’Moscatel’ veislės vynuogių vyno ar misos gautų redukuojančiųjų medžiagų kiekio, leidžiama pridėti koncentruotos misos arba koncentruotos rektifikuotos misos.

<…>

Pagrindimas

Kaip nurodyta ankstesniame punkte, galiojančioje specifikacijoje numatyta, kad įvairių brandinimo laikotarpio kategorijų („Vinagre de Jerez“, „Vinagre de Jerez Reserva“ ir „Vinagre de Jerez Gran Reserva“) actas gali būti pusiau saldus, jei, pagaminus iš tinkamo vyno, kuriam naudotos ’Pedro Ximénez’ arba ’Moscatel’ veislių vynuogės, jame yra ne mažiau kaip 60 g/l redukuojančiųjų medžiagų.

Be jokios abejonės, šis pusiau saldus actas yra tiesiogiai susijęs su kilmės vietos nuorodos „Jerez-Xérès-Sherry“ natūralių saldžių vynų, iš kurių tradiciškai ir gaminamas „Vinagre de Jerez“, gamyba, taip pat su tradiciškai regione šių vynų gamybai naudojamomis vynuogių veislėmis. Tad siūloma į acto, kuris gali būti žymimas SKVN, sąrašą įtraukti actą, kurį gaminant, be „Pedro Ximénez“ arba „Moscatel“ rūšies vyno, naudota koncentruota misa arba koncentruota rektifikuota misa, nes šie produktai taip pat plačiai naudojami Chereso vynams saldinti.

Naudojant šį būdą būtų galima papildyti minėtų veislių vynuogių suteikiamą saldumą, kad pagamintame acte būtų bent jau 150 g/l redukuojančiųjų medžiagų – esant tokiam jų kiekiui, tokio acto, kaip ir atitinkamų kilmės vietos nuorodos „Jerez-Xérès-Sherry“ vynų, saldumą jau galima pajusti.

5.4.   Pakeičiamas tinkamo vyno aprašymas ir patikslinama dalis, kurioje aprašomos žaliavos

Keičiama dalis:

Produkto specifikacijos D dalis ir bendrojo dokumento 3.2 dalis

Ankstesnis tekstas

Actas su kilmės vietos nuoroda „Vinagre de Jerez“ gaunamas tik actarūgščio rauginimo būdu iš tinkamos rūšies vyno.

<…>

Šių rūšių vynas gaminamas laikantis jo specifikacijoje nurodytų sąlygų ir įgyvendinant galiojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, susijusius su SKVN vietovės vynuogių kilme ir vynininkystės metodais.

Pakeistas tekstas

Kilmės vietos nuoroda „Vinagre de Jerez“ žymimas actas gaunamas actarūgščio rauginimo būdu iš tinkamos rūšies vyno.

<…>

Šių rūšių vynas gaminamas laikantis specifikacijoje nurodytų sąlygų ir galiojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, susijusių su SKVN vietovės vynuogių kilme ir vynininkystės metodais, neatmetant galimybės, kad savaime prasidėjus acto rūgimo procesui alkoholio koncentracija nukris žemiau tuose reikalavimuose nustatytos ribos.

Be to, gaminant „Vinagre de Jerez“ su „Pedro Ximénez“ arba „Moscatel“ rūšies vynu, leidžiama pilti saldaus natūralaus į atitinkamus kilmės vietos nuorodos „Jerez-Xérès-Sherry“ registrus įtrauktuose rūsiuose pagaminto vyno, taip pat gamybos vietovėje išaugintų labai sunokusių ar saulėkaitoje augusių šių veislių vynuogių misos, į kurią alkoholio fermentacijai sustabdyti pilama neutralaus vyno, taip pat pagaminto į atitinkamus kilmės vietos nuorodos „Jerez-Xérès-Sherry“ registrus įtrauktuose rūsiuose.

Gaminant saldų „Vinagre de Jerez“ leidžiama pridėti koncentruotos misos ir koncentruotos rektifikuotos misos.

Pagrindimas

Dabartinėje D dalies formuluotėje, kurioje aptariama žaliava, įtvirtinama galimybė „Vinagre de Jerez“ gaminti iš kilmės vietos nuorodomis „Jerez-Xérès-Sherry“ ir „Manzanilla-Sanlúcar de Barrameda“ žymimų ir atitinkamų specifikacijų reikalavimus atitinkančių vynų. Dera priminti, kad istoriškais „Vinagre de Jerez“ kaip tik ir buvo gaminamas iš senstančio vyno, kuris, veikiamas acto bakterijų, imdavo natūraliai rūgti.

Pagal vieną iš minėtos specifikacijos sąlygų reikalaujama, kad faktinė to vyno koncentracija būtų bent 15 tūrio proc. Vis dėlto dažnai dėl tokio natūralaus rūgimo dalis alkoholio virsta acto rūgštimi ir alkoholio koncentracija tampa mažesnė nei ši riba.

Todėl siūloma į „Vinagre de Jerez“ specifikaciją įtraukti nuostatą, kad savaime prasidėjus rūgimui tinkamo vyno alkoholio koncentracija gali būti mažesnė nei atitinkamo vyno specifikacijoje nustatyta riba.

Galiausiai, remiantis pirmiau įvardytais pakeitimais, papildoma su žaliava susijusi dalis.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„VINAGRE DE JEREZ“

ES Nr. PDO-ES-0723-AM01 – 2018 12 18

SKVN (X) SGN ()

1.   Pavadinimas (-ai)

„Vinagre de Jerez“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Ispanija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.8 klasė. Kiti Sutarties I priede išvardyti produktai (prieskoniai ir kt.)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Vinagre de Jerez“ yra actas, gaunamas actarūgščio rauginimo būdu iš tinkamos rūšies vyno, pagaminto gamybos vietovėje. Šis actas gaminamas ir brandinamas pagal tradicinius metodus, aprašytus 3.4 punkte, ir pasižymi toliau nurodytomis juslinėmis ir analitinėmis savybėmis.

Saugoma kilmės vietos nuoroda žymimo acto analitinės savybės:

—

alkoholio likučių koncentracija acte turi būti ne didesnė nei 3 tūrio proc., išskyrus saldų arba pusiau saldų actą, kuriame ši koncentracija turi būti ne didesnė nei 4 tūrio proc;

—

mažiausias bendrasis rūgštingumas, išreikštas acto rūgštimi, turi būti 70 g/l, išskyrus saldų arba pusiau saldų actą, kurio rūgštingumas gali būti 60 g/l. „Gran Reserva“ tipo acto mažiausias bendrasis rūgštingumas, išreikštas acto rūgštimi, turi būti 80 g/l;

—

didžiausia sulfato koncentracija –3,5 g/l;

—

pusiau saldžiame „Vinagre de Jerez“ turi būti bent 60 g/l redukuojančiųjų medžiagų;

—

saldžiame „Vinagre de Jerez“ turi būti bent 150 g/l redukuojančiųjų medžiagų.

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Vinagre de Jerez“ žymimas actas yra nuo sendinto aukso iki raudonmedžio spalvos, tirštas ir aliejingas. Juntamas stiprus acto kvapas ir lengvas alkoholio kvapas. Vyrauja vyno ir medienos aromatai. Actas yra rūgštaus, bet malonaus ilgai burnoje išliekančio skonio.

Pagal brandinimo laikotarpį actas skirstomas į šias kategorijas:

a)

„Vinagre de Jerez“. Actas su šia nuoroda brandinamas ne trumpiau nei šešis mėnesius;

b)

„Vinagre de Jerez Reserva“. Actas su šia nuoroda brandinamas ne trumpiau nei dvejus metus;

c)

„Vinagre de Jerez Gran Reserva“. Actas su šia nuoroda brandinamas ne trumpiau nei dešimt metų.

Kiekvienai pirmiau aprašytai kategorijai gali priklausyti šie pusiau saldaus „Vinagre de Jerez“ tipai:

—

„Vinagre de Jerez al Pedro Ximénez“. Šia nuoroda žymimas actas, į kurį pilama „Pedro Ximénez“ rūšies vyno arba gamybos vietovėje išaugintų labai sunokusių ar saulėkaitoje augusių ’Pedro Ximénez’ veislės vynuogių misos, į kurią pilama neutralaus vyno kilmės alkoholio fermentacijai sustabdyti.

—

„Vinagre de Jerez al Moscatel“. Šia nuoroda žymimas actas, į kurį pilama „Moscatel“ rūšies vyno arba gamybos vietovėje išaugintų labai sunokusių ar saulėkaitoje augusių ’Moscatel’ veislės vynuogių misos, į kurią pilama neutralaus vyno kilmės alkoholio fermentacijai sustabdyti.

Galiausiai ankstesniame punkte aprašytų tipų actas gali būti parduodamas kaip saldus „Vinagre de Jerez“, jei jame yra bent 150 g/l redukuojančiųjų medžiagų.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Kilmės vietos nuoroda „Vinagre de Jerez“ žymimas actas gaunamas actarūgščio rauginimo būdu iš tinkamos rūšies vyno.

Todėl „Vinagre de Jerez“ gaminti naudojama žaliava yra vadinamasis tinkamas vynas (isp. vinos aptos). Toks vynas gaminamas rūsiuose, esančiuose acto gamybos vietovėje, kuri atitinka kilmės vietos nuorodomis „Jerez-Xérès-Sherry“ ir „Manzanilla – Sanlúcar de Barrameda“ žymimo vyno gamybos vietovę. Tai gali būti:

a)

natūralios alkoholio koncentracijos (tūrio proc.) tų metų vynas;

b)

mažiausią vidutinį laikotarpį, nustatytą specifikacijoje, brandintas vynas.

Šių rūšių vynas gaminamas laikantis specifikacijoje nurodytų sąlygų ir įgyvendinant galiojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, susijusius su SKVN vietovės vynuogių kilme ir vynininkystės metodais, neatmetant galimybės, kad savaime prasidėjus acto rūgimo procesui alkoholio koncentracija nukris žemiau tuose reikalavimuose nustatytos ribos.

Be to, gaminant „Vinagre de Jerez“ su „Pedro Ximénez“ arba „Moscatel“ rūšies vynu, leidžiama pilti saldaus natūralaus į atitinkamus kilmės vietos nuorodos „Jerez-Xérès-Sherry“ registrus įtrauktuose rūsiuose pagaminto vyno, taip pat gamybos vietovėje išaugintų labai sunokusių ar saulėkaitoje augusių šių veislių vynuogių misos, į kurią alkoholio fermentacijai sustabdyti pilama neutralaus vyno, taip pat pagaminto į atitinkamus kilmės vietos nuorodos „Jerez-Xérès-Sherry“ registrus įtrauktuose rūsiuose.

Gaminant saldų „Vinagre de Jerez“ leidžiama pridėti koncentruotos misos ir koncentruotos rektifikuotos misos.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

a)

Denatūravimas

Visas tinkamas į patvirtintų gamintojų rūsius atsiųstas vynas iš karto turi būti denatūruojamas dalinai rūgštinant. Tam naudojamas pakankamas acto atsargų kiekis, kad gauto mišinio rūgštingumas, išreikštas acto rūgštimi, būtų mažiausiai 1°.

b)

Rūgštinimas

Per šį procesą naudojant acto bakterijas vyne esantis alkoholis paverčiamas acto rūgštimi. Išskiriami du galimi „Vinagre de Jerez“ gamybos procesai:

1.

Procesas, atliekamas vadinamuosiuose acto gamybos rūsiuose (isp. Bodegas de Elaboración de Vinagre): tai pramoniniai įrenginiai, kuriuose kontroliuojamo actarūgščio rauginimo metu acto bakterijos žaliavą – tinkamą vyną – paverčia actu.

2.

Procesas, atliekamas acto brandinimo ir tiekimo rūsiuose (isp. Bodegas de Crianza y Expedición de vinagres) vykdant rauginimą tose pačiose medinėse statinėse, kuriose actas brandinamas.

c)

Brandinimas arba laikymas

Saugoma nuoroda žymimo acto gamybai naudojamas specialus brandinimo arba laikymo metodas gali būti tradicinis trijų pakopų brandinimo (isp. criaderas y soleras) arba metų (añadas) metodas, kurį taikant tinkamas actas bus brandinamas tiek laiko, kiek reikia įvairių rūšių acto juslinėms ir analitinėms savybėms išgauti.

1)

Brandinimo statinės

Brandinamas actas turi būti laikomas medinėse statinėse, kuriose anksčiau buvo brandinamas vynas ir kurių talpa ne didesnė nei 1 000 litrų. Išskirtiniais atvejais reguliavimo taryba gali leisti naudoti didesnės nei 1 000 litrų talpos medines statines vynui laikyti, jei jos turi istorinę vertę, o jų naudojimas užregistruotas reguliavimo taryboje prieš skelbiant produkto specifikaciją.

2)

Mažiausia vidutinė brandinimo trukmė

Kad būtų galima visų rūšių actą teikti rinkai, jis turi būti brandinamas vidutiniškai bent šešis mėnesius. „Vinagre de Jerez Reserva“ mažiausia vidutinė brandinimo trukmė – dveji metai, o „Vinagre de Jerez Gran Reserva“ – dešimt metų.

Ant iš tų pačių metų vynuogių derliaus gauto acto, brandinto nemaišant su actu iš skirtingų vynuogių derlių, taros galima pateikti užrašą „Añada“ (metai), jei jo brandinimo trukmė buvo dveji arba daugiau metų. Šis užrašas gali būti naudojamas kartu su kitomis 3.2 punkte nurodytomis nuorodomis, jei vyno savybės atitinka kiekvienu atveju keliamus reikalavimus.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Tiesiogiai vartoti skirto „Vinagre de Jerez“ tara turi būti pagaminta iš stiklo arba kitų medžiagų, dėl kurių specifinės produkto savybės nekinta. Jos vardinis tūris turi būti patvirtintas šiam maisto produktui.

„Vinagre de Jerez“ galima išpilstyti:

1)

išpilstymo patalpose, kurios yra acto brandinimo ir tiekimo rūsių registre įrašytų įmonių nuosavybė, arba

2)

išpilstymo patalpose, kurios yra reguliavimo tarybos patvirtintų išpilstytojų – ūkinės veiklos vykdytojų, įsikūrusių gamybos vietovėje ar už jos ribų, nuosavybė. Jie iš patvirtintų gamintojų gauna neišpilstytą „Vinagre de Jerez“ ir dalyvauja tik jo išpilstymo procese.

Abiem atvejais, kad gautų leidimą, išpilstytojai turi reguliavimo tarybai įrodyti, jog laikosi kiekviename regione nustatytų teisinių acto išpilstymo veiklos reikalavimų ir įdiegė kokybės kontrolės sistemą, kuri užtikrina visišką atsekamumą ir tinkamą produkto, gauto iš patvirtintų gamintojų rūsių ir skirto išpilstyti, naudojimą.

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Išpilstyto acto etiketėse ir kontretiketėse privaloma pateikti aiškiai matomą užrašą „Denominación de Origen „Vinagre de Jerez“. Jose turi būti nurodytas acto tipas, taip visa taikomuose teisės aktuose nustatyta bendroji informacija. Be to, pagal reguliavimo tarybos nustatytas taisykles ant butelių turi būti reguliavimo tarybos išduoti kokybės ženklai arba kontretiketės su skiriamuoju kilmės vietos nuorodos ženklu ir raidiniu identifikavimo kodu.

Reguliavimo taryba tikrina, kad etiketės su saugomu „Vinagre de Jerez“ pavadinimu atitiktų produkto su kilmės vietos nuoroda specifikacijoje ir ženklinimo taisyklėse nustatytas sąlygas.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

„Vinagre de Jerez“ gamybos vietovė apima teritoriją, nusidriekusią Cheres de la Fronteros, El Puerto de Santa Marijos, Sanlukar de Baramedos, Trebuchenos, Čipjonos, Rotos, Puerto Realio ir Čiklana de la Fronteros savivaldybėse (Kadiso regionas) ir Lebrichos savivaldybėje (Sevilijos regionas), į rytus nuo 5° 49′ vakarų ilgumos ir į pietus nuo 36° 58′ šiaurės platumos.

Nurodyta gamybos vietovė sutampa su kilmės vietos nuorodų „Jerez-Xérès-Sherry“ ir „Manzanilla-Sanlúcar de Barrameda“ gamybos vietove.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

„Vinagre de Jerez“ gamybos vietovės savitumą nulėmė istoriniai, gamtiniai ir žmogiškieji veiksniai.

a)

Istoriniai veiksniai

Nuo finikiečių laikų per visą tūkstantmetę Chereso regiono istoriją vynuogių auginimas, vyno ir acto gamyba buvo viena iš pagrindinių šio regiono veiklų. Dėl geografinės padėties (Cheresas įsikūręs šalia svarbių, didelę istorinę reikšmę turinčių prekybos uostų, kaip antai Kadisas arba Sevilija) vietos vynas ir actas dažnai būdavo pakraunamas į laivus, plaukiančius į Šiaurės ir Pietų Ameriką arba į Šiaurės Europos prekybos uostus, o vynui ir actui brandinti skirtos statinės gaminamos iš amerikietiško ąžuolo užjūrio kolonijose. Trijų pakopų brandinimo sistema (isp. criaderas y soleras) taip pat yra tradicinis Chereso vynuogininkystės elementas, turintis aiškią istorinę kilmę: šis metodas atsirado XVII a., siekiant patenkinti rinkų poreikį gauti visada kokybišką vyną ir actą, nepriklausomai nuo kiekvieno skirtingo derliaus ypatumų.

b)

Gamtiniai veiksniai

Gamybos vietovę sudaro žemumos arba lygumos su neaukštomis kalvomis, kurių nuolydis yra 10–15 % ir kuriose vyrauja baltas, minkštas, puikiai sulaikantis drėgmę mergelio dirvožemis (isp. suelo albariza). Pagrindinės jo sudedamosios medžiagos yra kalcio karbonatas, molis ir kvarcas. Vietovei būdingas šiltas klimatas. Žemiausia oro temperatūra žiemą yra apie 5 °C, o aukščiausia oro temperatūra vasarą – apie 35 °C. Saulė šviečia daugiau nei 300 dienų per metus, o metinis vidutinis kritulių kiekis yra maždaug 600 l/m2. Daugiausia kritulių iškrenta lapkričio, gruodžio ir kovo mėn. Bet kokiu atveju šį veiksnį reikia vertinti atsižvelgiant į vietovei būdingo dirvožemio ypatumą – jis sulaiko drėgmę ir neleidžia vykti evapotranspiracijai. Pagaliau būtina paminėti didelę regione vyraujančių dviejų tipų vėjų įtaką klimatui: sausas ir šiltas rytų vėjas (isp. viento de levante), pučiantis nuo žemyno pusės, ir nuo vandenyno pučiantis vakarų vėjas (isp. viento de poniente), kuris atneša daug drėgmės ir, ypač vasarą, sušvelnina klimatą.

c)

Žmogiškieji veiksniai

Dominuojanti trijų pakopų „Vinagre de Jerez“ brandinimo sistema yra tradicinis gamybos vietovėje naudojamas brandinimo metodas. Taip pat naudojamos tradicinės ilgai mirkytos vyne amerikietiško ąžuolo statinės. Acto brandinimo rūsių struktūra irgi daro didelę įtaką acto su kilmės vietos nuoroda „Vinagre de Jerez“ savybėms. Acto brandinimo rūsių stogai dažniausiai yra dvišlaičiai, lubos – aukštos, o tai padeda susidaryti vidaus oro masėms, kurios sumažina išorės temperatūros svyravimus. Sienos paprastai yra pakankamai storos, kad būtų užtikrinta izoliacija, o langai sudėti tam tikrame aukštyje, kad vyktų oro cirkuliacija ir naktį patektų vėsus vakarų brizas, bet kad statinės išvengtų tiesioginės šviesos.

5.2.   Produkto ypatumai

„Vinagre de Jerez“ savitumą visų pirma lemia jam gaminti naudojama žaliava – tinkamas vynas. Acto gamybos vietovėje taip pat gaminamas labai tipiškas tai vietovei vynas. Kai kurios jo savybės aiškiai atsiskleidžia produkte „Vinagre de Jerez“: spalvų gama – nuo sendinto aukso iki raudonmedžio spalvos, vos juntamas alkoholio kvapas ir vyraujantys vyno ir medienos aromatai.

Kita vertus, dėl vietovės klimato sąlygų ir rūsių struktūros ypatumų rūsiuose susidaro specifinis mikroklimatas, o brandinant užtikrinama tokia acto sudedamųjų medžiagų koncentracija, kuri nulemia burnoje ilgai išliekantį acto poskonį.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto kokybės ar savybių ryšys

Minėti reljefo, dirvožemio ir klimato ypatumai nulemia išskirtines gamybos vietovės vynuogynų savybes. Nuo jų savo ruožtu priklauso tinkamo vyno ir iš jo gaunamo „Vinagre de Jerez“ ypatybės. Gamtinių veiksnių įtaka tinkamam vynui, gaminamam iš naudojamų ’Palomino’, ’Moscatel’ ir ’Pedro Ximénez’ veislių vynuogių, yra labai svarbi. „Vinagre de Jerez“ gamybos vietovėje, kuriai būdingas šiltas klimatas, vynuogės bręsta greičiau, o labai saldžiose jų sultyse rūgšties koncentracija yra palyginti nedidelė. Gamybos vietovėje bręstančios vynuogės gauna daug saulės šviesos, o tai skatina greitą jų augimą ir nokimą. Be to, šiai vietovei būdingos vasaros sausros, įsivyraujančios vynuogėms pradedant nokti ir pasibaigiančios prieš imant derlių, taip pat labai sausi ir karšti rytų vėjai. Nuo Atlanto vandenyno pučiantis šiltas vakarų vėjas vasaros naktimis dažnai sukelia brizą, dėl kurio susidaro rasa – taip kompensuojamas drėgmės trūkumas, kuris gali dar labiau padidėti dėl intensyvios saulės šviesos. Sulaikančio drėgmę mergelio dirvožemio įtaka taip pat labai didelė, nes jis užtikrina vandens atsargas podirvyje.

Kita vertus, labai svarbios yra nuo neatmenamų laikų naudojamų ir su vietovės aplinkos sąlygomis susijusių mielių nulemtos acto savybės. Chereso regionui būdingos mielės skatina vyno alkoholių ir polihidroksilinių alkoholių metabolizmą, kurio rezultatas – antrinių elementų atsiradimas ir pirminių vyno sudedamųjų medžiagų transformacija: glicerolio koncentracijos sumažėjimas, acetaldehido ir esterinimo produktų koncentracijų padidėjimas. Iš gautų acetaldehidų atsiranda acetoinas, kartu su aukštesniaisiais alkoholiais suteikiantis „Vinagre de Jerez“ būdingą kvapą. Didelė alkoholio likučių koncentracija taip pat daro svarbią įtaką „Vinagre de Jerez“ kokybei ir skoniui, nes skatina esterintų sudedamųjų medžiagų (daugiausia etilacetato) atsiradimą. Šios medžiagos nulemia acto struktūrą, suteikia jam daugiau kompleksiškumo ir subalansuoja rūgštinant susiformavusius aromatus.

Brandinimas ąžuolinėse statinėse ir ypatingas rūsių mikroklimatas skatina specifinių acto savybių atsiradimą brandinant. Naudojamos statinės skatina deguonies mikroprisotinimą. Šis procesas idealiai tinka actui lėtai brandinti. Dėl jo brandinimo metu vyksta progresyvus sudėtinių medžiagų atpalaidavimas, o tai savo ruožtu padeda stabilizuoti dažiąsias medžiagas, susidaryti polimeriniams junginiams ir suteikia actui savitą spalvą (nuo gintaro iki raudonmedžio atspalvio), lengvą vanilės aromatą ir spragintos kavos su pienu kvapą.

Dažniausiai šioje vietovėje naudojama trijų pakopų brandinimo sistema skatina acto homogenizaciją, nes ją taikant sumažėja skirtingų derlių vyno poveikis. Galiausiai dėl Chereso regiono rūsių struktūros, pritaikytos mikroklimatui palaikyti, ne tik skatinamas lėtas deguonies prisotinimas acte, bet ir užtikrinamos nepriekaištingos statinių, kuriose brandinamas „Vinagre de Jerez“, laikymo sąlygos.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

Pakeistą specifikaciją galima rasti adresu

https://juntadeandalucia.es/export/drupaljda/Pliego_Vinagre_Jerez_modificado.pdf

arba Regioninės žemės ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros ministerijos interneto svetainės pradžios puslapyje (www.juntadeandalucia.es/organismos/agriculturapescaydesarrollorural.html) spustelėjus nuorodas „Áreas de actividad“ (veiklos sektoriai), „Industrias y Cadena Agroalimentaria“ (maisto pramonė ir tiekimo grandinė), „Calidad“ (kokybė), „Denominaciones de calidad“ (kokybės nuorodos) ir „Vinagres“ (actas).

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.