TARYBOS REKOMENDACIJA

2020 m. birželio 15 d.

kuria įvertinama dalyvaujančių valstybių narių padaryta pažanga įgyvendinant įsipareigojimus, prisiimtus vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO)

(2020/C 204/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 46 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdama į prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą protokolą Nr. 10 dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, nustatyto Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnyje,

atsižvelgdama į 2017 m. gruodžio 11 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/2315, kuriuo nustatomas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO) ir nustatomas dalyvaujančių valstybių narių sąrašas, (1)

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Sprendimo (BUSP) 2017/2315 4 straipsnio 2 dalies d punkte numatyta, kad Taryba priima sprendimus ir rekomendacijas, kuriuose pagal to sprendimo 6 straipsnyje apibūdintą mechanizmą būtų įvertinti dalyvaujančių valstybių narių įnašai, skirti sutartiems įsipareigojimams vykdyti;

(2)

Sprendimo (BUSP) 2017/2315 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, remdamasi Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) pateikta metine ataskaita dėl PESCO, Taryba kartą per metus tikrina, ar dalyvaujančios valstybės narės toliau laikosi to sprendimo 3 straipsnyje nurodytų didesnių saistančių įsipareigojimų;

(3)

2018 m. kovo 6 d. Tarybos rekomendacijos dėl PESCO įgyvendinimo veiksmų gairių (2) 15 punkte numatyta, kad nuo 2020 m. vyriausiasis įgaliotinis metinę ataskaitą turėtų pateikti kiekvienų metų kovo arba balandžio mėn., atsižvelgdamas į tų pačių metų sausio mėn. dalyvaujančių valstybių narių pateiktus patikslintus ir atnaujintus nacionalinius įgyvendinimo planus (toliau – NĮP). Tos rekomendacijos 16 punkte numatyta, kad Europos Sąjungos karinis komitetas Politiniam ir saugumo komitetui turėtų teikti karinius patarimus ir rekomendacijas, kad jis galėtų parengti Tarybos ne vėliau kaip kiekvienų metų gegužės mėn. atliekamą peržiūrą, ar dalyvaujančios valstybės narės toliau įgyvendina didesnius saistančius įsipareigojimus;

(4)

2018 m. spalio 15 d. Tarybos rekomendacijos dėl didesnių saistančių įsipareigojimų, prisiimtų vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO), vykdymo eiliškumo ir konkretesnių tikslų nustatymo (3) 26 punkte numatyta, kad vyriausiasis įgaliotinis turėtų atsižvelgti į tą rekomendaciją rengdamas metinę ataskaitą dėl PESCO, kuria bus remiamasi vertinant, kaip kiekviena dalyvaujanti valstybė narė vykdo didesnius saistančius įsipareigojimus;

(5)

Sprendimo (BUSP) 2017/2315 4 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta, kad Taryba priima sprendimus ir rekomendacijas, kad siekiant atspindėti kintančią Sąjungos saugumo aplinką, prireikus būtų atnaujinti ir sugriežtinti to sprendimo priede išdėstyti didesni įsipareigojimai, atsižvelgiant į įgyvendinant PESCO pasiektus pasiekimus. Tokie sprendimai visų pirma priimami pasibaigus Sprendimo (BUSP) 2017/2315 4 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems etapams remiantis strateginės peržiūros procesu, kurio metu vertinamas PESCO įsipareigojimų vykdymas;

(6)

2019 m. gegužės 14 d. Tarybos rekomendacijos, kuria įvertinama dalyvaujančių valstybių narių padaryta pažanga įgyvendinant įsipareigojimus, prisiimtus vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO), (4) 14 punkte numatyta, kad be PESCO įgyvendinimo padėties apibūdinimo, įskaitant tai, kaip kiekviena dalyvaujanti valstybė narė vykdo savo įsipareigojimus pagal savo NĮP, vyriausiojo įgaliotinio taip pat prašoma 2020 m. metinėje ataskaitoje pateikti pirmuosius pasiūlymus atsižvelgiant į strateginės peržiūros procesą pirmojo PESCO etapo (2018–2020 m.) pabaigoje, įvertinus kitas reikšmingas ES iniciatyvas, kuriomis prisidedama prie Sąjungos tikslų masto saugumo ir gynybos srityje;

(7)	2020 m. balandžio 15 d. vyriausiasis įgaliotinis pateikė Tarybai savo metinę ataskaitą dėl PESCO įgyvendinimo padėties, įskaitant informaciją apie tai, kaip kiekviena dalyvaujanti valstybė narė laikosi savo įsipareigojimų pagal patikslintus ir atnaujintus NĮP;

(8)	todėl tuo pagrindu Taryba turėtų priimti rekomendaciją, kuria įvertinama dalyvaujančių valstybių narių padaryta pažanga įgyvendinant įsipareigojimus, prisiimtus pagal PESCO sistemą,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

I.   Tikslas ir taikymo sritis

1.

Šios rekomendacijos tikslas – įvertinti dalyvaujančių valstybių narių įnašus siekiant įvykdyti didesnius saistančius įsipareigojimus, prisiimtus pagal PESCO sistemą, remiantis 2020 m. balandžio 15 d. vyriausiojo įgaliotinio pateikta metine ataskaita dėl PESCO įgyvendinimo padėties (toliau – Metinė ataskaita) ir dalyvaujančių valstybių narių NĮP.

2.

Atsižvelgiant į 2019 m. gegužės 14 d. Tarybos priimtą rekomendaciją, į Metinę ataskaitą taip pat įtrauktas specialus skyrius dėl PESCO strateginės peržiūros pirmojo PESCO etapo (2018–2020 m.) pabaigoje ir joje pateikta rekomendacijų ir pasiūlymų dėl šioje rekomendacijoje aptartų įsipareigojimų, projektų, procesų ir darbo metodų.

II.   Pastebėjimai ir įvertinimas

3.

Metinė ataskaita suteikia tvirtą pagrindą įvertinti PESCO įgyvendinimo padėtį, įskaitant tai, kaip kiekviena dalyvaujanti valstybė narė vykdo savo įsipareigojimus pagal savo NĮP.

4.

Dalyvaujančios valstybės narės, stengdamosi patenkinti dabartinius ir būsimus Europos saugumo ir gynybos poreikius, visų pirma šiuo metu ir ateityje dėdamos pastangas vykdyti savo didesnius saistančius įsipareigojimus, padeda stiprinti Sąjungos pajėgumą atlikti saugumo užtikrintojos funkciją ir didinti jos strateginį savarankiškumą bei stiprina jos gebėjimą bendradarbiauti su partneriais ir apsaugoti savo piliečius.

5.

Apskritai Taryba pabrėžia, kad dalyvaujančios valstybės narės: a) patvirtino pozityvią kryptį vykdant įsipareigojimus, susijusius su gynybos biudžetais ir investicijų gynybos srityje išlaidomis. Tačiau bendra pažanga šiame etape tebėra kukli ir, nors dalyvaujančios valstybės narės susiduria su finansiniais iššūkiais dėl COVID-19 krizės, jos raginamos skirti būtinus išteklius, kad būtų toliau prisidedama prie šios pozityvios tendencijos palaikymo artimiausiais metais. Dalyvaujančios valstybės narės taip pat raginamos toliau prisidėti prie Europos bendradarbiavimu grindžiamo požiūrio (pavyzdžiui, įrangos viešųjų pirkimų ir gynybos mokslinių tyrimų ir technologijų srityje); b) primygtinai raginamos savo nacionaliniuose gynybos planavimo procesuose kaip į vieną iš orientavimo ir sprendimų priėmimo elementų labiau atsižvelgti į tokias ES gynybos planavimo priemones kaip Pajėgumų plėtojimo planas (toliau – PPP), kuris taip pat apima Pagrindinio tikslo proceso (toliau – PTP) rezultatus, strateginiai aplinkybių tyrimai (toliau – SAT), suderinta metinė peržiūra gynybos srityje (toliau – CARD), taip pat kitos iniciatyvos, pavyzdžiui, Europos gynybos pramonės plėtros programa ar kitos atitinkamos ES priemonės, ir geriau jomis pasinaudoti. Tuo požiūriu Taryba pabrėžia, kaip svarbu, kad ES institucijos, agentūros ir įstaigos bei valstybės narės užtikrintų dar didesnį šių priemonių ir iniciatyvų suderinamumą, kartu pripažindama, kad jos yra skirtingos ir jų teisiniai pagrindai skiriasi; c) raginamos toliau daryti pažangą vykdant įsipareigojimus, susijusius su jų gynybos mechanizmų suderinimu tarpusavyje, bei reguliariai peržiūrėti planus ir tikslus, kuriuos planuojama įgyvendinti, visų pirma siekiant imtis esminio vaidmens plėtojant pajėgumus Sąjungoje, be kita ko, CARD sistemoje, kartu pripažįstant, kad tam reikia nuolatinių ilgesnio laikotarpio pastangų. Taryba primena, kad savo 2019 m. gegužės 14 d. rekomendacijoje ji nurodė, kad CARD ir PPP bei atitinkamų NATO procesų, pavyzdžiui, NATO gynybos planavimo proceso, rezultatų suderinamumas buvo ir toliau bus užtikrinamas tais atvejais, kai reikalavimai sutampa, kartu pripažįstant skirtingą šių dviejų organizacijų pobūdį ir jų atitinkamą atsakomybę bei jų sudėties skirtumus. Taryba ragina valstybes nares tinkamu būdu toliau tarpusavyje diskutuoti dėl tokio tų procesų suderinamumo; d) siekiant pagerinti operacinius rezultatus, turėtų kuo skubiau sustiprinti savo pastangas vykdant įsipareigojimus, susijusius su galimybės naudoti pajėgas, jų dislokavimo galimybės ir jų sąveikumo gerinimu, be kita ko, iki galo užpildyti ES kovinių grupių sąrašą, greitojo reagavimo duomenų bazę bei bendros saugumo ir gynybos politikos (toliau – BSGP) misijų ir operacijų poreikių paraiškas. Visų pirma svarbu, kad padidėtų jų įnašo, skirto BSGP misijoms ir operacijoms remti, kokybė ir kiekybė, taip pat ir pačių sudėtingiausių misijų atveju. Kalbant apie dalyvaujančių valstybių narių prisiimtą didesnį saistantį įsipareigojimą laikytis plataus užmojo požiūrio į bendrą karinių BSGP operacijų ir misijų finansavimą, įgyvendinimas priklauso nuo mechanizmo ATHENA peržiūros ir nuo galimybės Tarybai nustatyti siūlomą Europos taikos priemonę, dėl kurių dabar valstybės narės diskutuoja; e) padarė nedidelę pažangą, palyginti su 2019 m. pateiktais atnaujintais NĮP, imantis priemonių, skirtų pagal PPP ir CARD nustatytiems pajėgumų trūkumams pašalinti, įskaitant didelio poveikio pajėgumų tikslų (toliau – DPPT) įgyvendinimo vertinimą, ir todėl turėtų apsvarstyti galimybę dėti daugiau pastangų, kad nacionalinio planavimo procese pirmenybė būtų teikiama intensyvesniam Europos bendradarbiavimu grindžiamo požiūrio taikymui. Dalyvaujančios valstybės narės taip pat turėtų nurodyti, kaip jų pajėgumų plėtojimo projektai stiprina Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę; f) dar turi dėti daugiau pastangų, kad būtų įvykdyti jų įsipareigojimai, susiję su dalyvavimu, kai tinkama, svarbiose bendrose arba Europos apginklavimo programose Europos gynybos agentūros struktūroje.

6.

Atsižvelgiant į Metinėje ataskaitoje nustatytus faktus ir pateiktas rekomendacijas dėl atskirų NĮP, kiekviena dalyvaujanti valstybė narė raginama atitinkamai toliau dėti pastangas ir peržiūrėti savo įnašą vykdant didesnius saistančius įsipareigojimus.

7.

Atsižvelgiant į tai, kad PESCO siekiama įgyvendinti Sąjungos tikslų mastą saugumo ir gynybos srityje, be kita ko, pačių sudėtingiausių misijų atveju, reikia dirbti toliau, kad būtų nustatytas nuoseklus viso spektro pajėgų rinkinys, vadovaujantis parametrais, nurodytais bendrame pranešime dėl PESCO.

8.

Kadangi valstybės narės turi tik vieną pajėgų rezervą, kurį gali naudoti įvairiose sistemose, valstybių narių pajėgumų plėtojimas ES sistemose taip pat padės stiprinti gynybos pajėgumus, kurie gali būti skiriami kitoms sistemoms, be kita ko, Jungtinėms Tautoms ir NATO.

III.   Nacionaliniai įgyvendinimo planai

9.

Nors NĮP pateikiamos informacijos kokybė apskritai pagerėjo, dalyvaujančių valstybių narių prašoma toliau gerinti tos informacijos kokybę ir užtikrinti tinkamą jos išsamumą, ypač daug dėmesio skiriant specialių į ateitį orientuotų planų, kuriuose būtų numatyta, kaip jos numato prisidėti vykdant didesnius saistančius įsipareigojimus ir siekiant konkretesnių tikslų įgyvendinant PESCO, rengimui. Kadangi NĮP turėtų būti svarbus pagrindas siekiant vykdyti politinę priežiūrą, išlaikyti tempą ir užtikrinti dalyvaujančių valstybių narių veiksmų skaidrumą viena kitos atžvilgiu, Taryba akcentuoja poreikį sustiprinti jų politinį aspektą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos politinio lygmens diskusijoms apie pažangą, padarytą įgyvendinant didesnius saistančius įsipareigojimus.

10.

Dalyvaujančios valstybės narės raginamos toliau dalyvauti dvišaliuose dialoguose su PESCO sekretoriatu dėl savo būsimų NĮP peržiūros ir atnaujinimo, taip pat kad būtų užtikrinamas skaidrumas viena kitos atžvilgiu ir toliau plėtojamas suderinamumas ir nuoseklumas PESCO kontekste prašant informacijos ir ją teikiant.

IV.   PESCO projektai

11.

Laikoma, kad dauguma iš 47 projektų, plėtojamų pagal PESCO, prisidedama įgyvendinant ES pajėgumų plėtojimo prioritetus; 24 iš jų tiesiogiai įgyvendinami DPPT, o 12 – netiesiogiai. Trijų projektų atveju jau pasiektas pradinis operacinis pajėgumas (toliau – IOC); planuojama, kad 23 projektų atveju IOC bus pasiektas 2020–2023 m. laikotarpiu. Vis dėlto daugiau nei du trečdaliai projektų (30) lieka idėjų lygmenyje, įskaitant kai kuriuos dar 2018 m. kovo ir lapkričio mėnesiais parengtus projektus.

12.

Atsižvelgiant į 2020 m. vasario 28 d. Tarybai pateiktas PESCO projektų pažangos ataskaitas, dalyvaujančios valstybės narės raginamos sutelkti dėmesį į spartų ir veiksmingą savo projektų įgyvendinimą, kad būtų pasiekti numatyti rezultatai ir sukurti numatyti produktai, siekiant vykdyti didesnius saistančius įsipareigojimus. Dalyvaujančios valstybės narės taip pat raginamos suaktyvinti ir paspartinti procesus, kurių rezultatas būtų projektų įgyvendinimo tvarkos patvirtinimas, siekiant, kad rengiant naujus projektus greičiau atsirastų daugiau aiškumo ir tikrumo. Taryba taip pat primena, kad reikia sustiprinti PESCO projektų pažangos peržiūros procesą, taikant aiškius, tikslinius ir skaidrius kriterijus, nustatytus glaudžiai bendradarbiaujant su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis. Be to, Taryba akcentuoja, kad tuo atveju, kai projekto nariai nustato, kad esama sunkumų siekiant projektų rezultatų, tie projektai turėtų būti atnaujinami arba nutraukiami, kad būtų užtikrintas visų PESCO projektų aktualumas ir patikimumas.

13.

Taryba mano, kad siekiant turėti galimybę geriau įvertinti projektų pažangą ir nustatyti sinergijas, turėtų būti organizuojami specialūs praktiniai seminarai PESCO projektų valdymo klausimais ir projektų pažangai skirti renginiai, kuriais būtų sudarytos palankesnės sąlygos tolesnėms dalyvaujančių valstybių narių diskusijoms. Taryba taip pat pripažįsta geresnio bendro terminų ir terminų apibrėžčių, susijusių su projektų plėtojimu ir valdymu, supratimo poreikį. Be to, PESCO sekretoriatas turėtų ir toliau būti pasirengęs paprašius teikti ekspertines žinias ir sudaryti palankesnes sąlygas palaikyti ryšiams su kitais ES subjektais, kiek tai susiję su galimomis sinergijomis su kitomis ES priemonėmis ir iniciatyvomis, parengtomis kitose atitinkamose ES institucinėse struktūrose, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir įtraukumas bei išvengta nereikalingo dubliavimosi.

14.

Taryba pabrėžia, kad, kai tikslinga ir gavus projekto narių sutikimą atsižvelgiant į PESCO sekretoriatui skirtą remiamąjį vaidmenį, turėtų būti apsvarstyta galimybė sutelkti, sujungti arba sugrupuoti projektus siekiant padidinti sinergijas, jų poveikį ir veiksmingumą, taupyti išteklius ir užkirsti kelią dubliavimuisi.

15.

Siekiant nustatyti būsimus PESCO projektų pasiūlymus, Taryba rekomenduoja kaip atskaitos tašką toliau naudoti sutartus ES pajėgumų plėtojimo prioritetus, kurie yra nustatyti PPP ir kurie apima DPPT, o SAT naudoti kaip įgyvendinimo gaires. Be to, siekiant padėti dalyvaujančioms valstybėms narėms kurti galimybes vykdyti bendradarbiavimo projektus, be kita ko, operacijų srityje, reikėtų vadovautis CARD suvestinėje analizėje ir CARD ataskaitoje nustatytais faktais. Taryba pabrėžia, kad tinkamiems PESCO projektams ateityje galėtų būti teikiamas finansavimas iš Europos gynybos fondo (toliau – EGF), jei jie atitinka reikalavimus.

16.

Dalyvaujančios valstybės narės yra skatinamos toliau teikti pasiūlymus dėl projektų, apimančių įvairiausias temas, tačiau Taryba taip pat prašo teikti pasiūlymus dėl projektų, kurie būtų labiau orientuoti į operacijas ir trumpalaikį poveikį, remiantis jau esamais pajėgumais. Tuo tikslu kartu su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis gali būti parengta tikslesnių arba papildomų kriterijų siekiant atrinkti brandesnius pasiūlymus dėl projektų, kuriais būtų tiesiogiai padedama mažinti trūkumus, nustatytus PPP, įskaitant DPPT.

17.

Vadovaudamasi 2019 m. birželio mėn. išvadomis dėl saugumo ir gynybos įgyvendinant Visuotinę ES strategiją, Taryba tikisi, kad kuo greičiau bus priimtas Tarybos sprendimas dėl bendrųjų sąlygų, kuriomis trečiosios valstybės išimties tvarka galėtų būti pakviestos dalyvauti atskiruose PESCO projektuose, laikantis Sprendimo (BUSP) 2017/2315 4 straipsnio 2 dalies g punkto ir 9 straipsnio, pranešime dėl PESCO pateiktų gairių, taip pat Tarybos sprendimo (BUSP) 2018/909 (5), kuriuo nustatomas bendras PESCO projektų valdymo taisyklių rinkinys.

V.   PESCO strateginė peržiūra

18.

2019 m. gruodžio mėn. buvo pradėtas dalyvaujančių valstybių narių inicijuotas PESCO strateginės peržiūros procesas siekiant įvertinti, kaip vykdomi PESCO didesni saistantys įsipareigojimai, kaip išdėstyta Sprendime (BUSP) 2017/2315. V dalyje išdėstyti pasiūlymai ir rekomendacijos yra grindžiami įvairių diskusijų rezultatais ir dalyvaujančių valstybių narių pateikta informacija, įskaitant Metinėje ataskaitoje pateiktas rekomendacijas. Įsipareigojimai

19.

Taryba pabrėžia, kad pasitvirtino, jog dabartinis didesnių saistančių įsipareigojimų rinkinys yra tvirtos gairės siekiant užtikrinti nuoseklų PESCO įgyvendinimą, todėl šiame etape jis neturėtų būti keičiamas. Tačiau Taryba taip pat pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant įvykdyti tuos didesnius saistančius įsipareigojimus.

20.

Be to, Taryba pabrėžia, kad šiais metais vykdant PESCO strateginės peržiūros procesą yra būtina, kad dalyvaujančios valstybės narės susitartų dėl kito PESCO etapo (2021–2025 m.) tikslų ir konkrečių siektinų rezultatų, be kita ko, apsvarstydamos galimybę įtraukti naujas bendradarbiavimo sritis atsižvelgiant į kintantį saugumo kontekstą, visų pirma, tačiau neapsiribojant klimato kaita, kova su hibridinėmis grėsmėmis, kibernetine sritimi, dirbtiniu intelektu, su kosmosu susijusiais aspektais, energetiniu saugumu ir jūrų saugumu, ir susitartų dėl apčiuopiamų rezultatų, kurie turi būti pasiekti tiek pajėgumų, tiek operacijų atžvilgiu. Dar reikėtų atsižvelgti į dėl reagavimo į kompleksines ekstremaliąsias situacijas, pvz., pandemijas, atsiradusius nustatytus vidutinio laikotarpio ir ilgalaikius padarinius ir iššūkius, kuriuos būtų galima spręsti PESCO kontekste. Tikslinant ir atnaujinant 2018 m. spalio 15 d. Tarybos rekomendaciją dėl konkretesnių tikslų reikėtų atsižvelgti į viską, kas išdėstyta pirmiau. Taryba pabrėžia, kad šiame procese reikia pasinaudoti PESCO strategine peržiūra siekiant nustatyti tuos projektus, kuriuos įgyvendinant bus pradėta gauti konkrečių rezultatų iki 2025 m.

21.

Taryba pabrėžia, kad reikėtų toliau nagrinėti galimybes pagerinti tolesnę veiklą, susijusią su visų didesnių saistančių įsipareigojimų įgyvendinimu, be kita ko, politiniu lygmeniu ir Politinio ir saugumo komiteto (PSK) veiklos srityje, visų pirma tais atvejais, kai vyriausiasis įgaliotinis įvertina pažangą kaip nepakankamą, o Taryba tai akcentuoja, ypač operacinių įsipareigojimų ir įsipareigojimų, susijusių su Europos bendradarbiavimu grindžiamu požiūriu, srityje. Taip pat skatinama toliau diskutuoti dėl pažangos rodiklių, kurie galėtų padėti dalyvaujančioms valstybėms narėms planuoti didesnių saistančių įsipareigojimų įvykdymą ir sudaryti palankesnes sąlygas pažangai įvertinti, kaip nustatyta 2018 m. spalio 15 d. Tarybos rekomendacijos 2 punkte.

22.

Taryba pabrėžia, kad gali būti svarstomos ir toliau nagrinėjamos galimybės numatyti novatoriškas paskatas siekiant paskatinti įgyvendinti PESCO operacinius įsipareigojimus, daugiausia dėmesio skiriant tam, kad būtų pagerinta galimybė naudoti BSGP misijoms ir operacijoms skirtas pajėgas, pagerintos jų dislokavimo galimybės ir pagerintas jų sąveikumas. Ji akcentuoja, kad tai darant taip pat reikėtų atsižvelgti į vykstantį darbą ir informuoti būsimas pastangas apie bendrą karinių BSGP misijų ir operacijų finansavimą.

23.

Taryba pabrėžia, kad diskusijų dėl strateginės krypties rezultatai ir ES lygmens grėsmių analizė, kurie turi būti pateikti iki 2020 m. pabaigos, turėtų padėti nustatyti aiškesnę tokių ES iniciatyvų kaip PESCO kryptį. Šis būtinas procesas galėtų padėti toliau plėtoti mūsų bendromis vertybėmis ir tikslais grindžiamą bendrą Europos saugumo ir gynybos kultūrą, kuria būtų atsižvelgiama į specifinį valstybių narių saugumo ir gynybos politikos pobūdį.

24.

Taryba pripažįsta, kad reikia toliau dėti pastangas, be kita ko, vykdant PESCO strateginę peržiūrą, siekiant užtikrinti skirtingų ES gynybos iniciatyvų (CARD, PESCO ir būsimo EGF) suderinamumą ir koordinavimą, valstybėms narėms vykdant atidesnę politinę stebėseną ir vadovavimą, be kita ko, ministerijų lygmeniu, kartu pripažįstant, kad tos iniciatyvos yra skirtingos ir jų teisiniai pagrindai skiriasi. Projektai

25.

Taryba akcentuoja, kad PESCO projektų ciklas turėtų būti suderintas su CARD ciklu, kad būtų galima vadovautis CARD ciklo metu nustatytais faktais ir parengtomis rekomendacijomis kuriant galimybes vykdyti bendradarbiavimo projektus ir suteikti dalyvaujančioms valstybėms narėms patobulintą sistemą, kad jos galėtų pateikti platesnio užmojo pasiūlymus dėl projektų, be kita ko, operacijų srityje. Be to, BSGP misijoms ir operacijoms itin svarbūs PTP rezultatai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti siūlant naujus PESCO projektus siekiant stiprinti operacinių įsipareigojimų įgyvendinimą. Tais aspektais turėtų būti vadovaujamasi apibrėžiant projekto pateikimo ciklą, kartu atsižvelgiant į administracinės naštos ir PESCO projektų rezultatų bei kokybės pusiausvyrą. Procesai

26.

Kalbant apie NĮP ciklą, Taryba prašo PESCO sekretoriato pateikti išsamių variantų dėl to, kaip pagerinti PESCO NĮP ir CARD ciklų bei PTP suderinamumą. Tuo pačiu turėtų būti siekiama mažinti administracinę naštą ir gerinti NĮP kokybę, taip pat užtikrinant tinkamo lygio išsamumą. Taryba akcentuoja, kad tuo pačiu metu reikia užtikrinti būtiną politinį tempą, ir pabrėžia Tarybos vaidmenį kasmet užtikrinant PESCO skirtas strategines kryptis ir gaires. Taryba taip pat turėtų apsvarstyti galimybę priderinti dalyvaujančioms valstybėms narėms taikomus terminus pateikti PESCO dokumentams, be kita ko, kiek tai susiję su NĮP ir pasiūlymų dėl projektų pateikimu.

VI.   Tolesni veiksmai

27.

Taryba prašo: — PESCO sekretoriato 2020 m. parengti ir suorganizuoti tikslinius praktinius seminarus su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis siekiant toliau gerinti susijusius PESCO procesus (inter alia, būsimus PESCO NĮP projektų ciklus ir procesus bei NĮP ir CARD, taip pat PTP suderinamumą) ir nustatyti pagrindinius 2021–2025 m. PESCO politikos siekius ir tikslus rengiantis pritaikyti įsipareigojimų vykdymo eiliškumą/konkretesnius tikslus; — PESCO sekretoriato pateikti variantų, kaip pagerinti tolesnę veiklą, susijusią su kai kurių įsipareigojimų įgyvendinimu, kuriuos dalyvaujančios valstybės narės nepakankamai įgyvendino, ir išnagrinėti galimybę numatyti minėtų įsipareigojimų įgyvendinimo paskatas; — PESCO sekretoriato iki 2020 m. pabaigos pateikti dokumentą patvirtinimui, siekiant parengti galutinę PESCO strateginės peržiūros redakciją, ir — dalyvaujančių valstybių narių peržiūrėti savo NĮP, kad jie būtų atitinkamai atnaujinti.

---

(1)  OL L 331, 2017 12 14, p. 57.

(2)  OL C 88, 2018 3 8, p. 1.

(3)  OL C 374, 2018 10 16, p. 1.

(4)  OL C 166, 2019 5 15, p. 1.

(5)  2018 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2018/909, kuriuo nustatomas bendras PESCO projektų valdymo taisyklių rinkinys (OL L 161, 2018 6 26, p. 37).

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.9838 – Altor Fund Manager / Eleda / JVAB)

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 204/02)

2020 m. birželio 11 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32020M9838. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.9666 – Deutsche Asphalt / KEMNA BAU Andrae / Heideasphalt)

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 204/03)

2020 m. birželio 4 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik vokiečių kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32020M9666. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.9331 – Danaher / GE Healthcare Life Sciences Biopharma)

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 204/04)

2019 m. gruodžio 18 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu kartu su 6 straipsnio 2 dalimi. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32019M9331. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Euro kursas (1)

2020 m. birželio 17 d.

(2020/C 204/05)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1232
JPY	Japonijos jena	120,65
DKK	Danijos krona	7,4560
GBP	Svaras sterlingas	0,89448
SEK	Švedijos krona	10,5123
CHF	Šveicarijos frankas	1,0669
ISK	Islandijos krona	152,40
NOK	Norvegijos krona	10,7050
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	26,561
HUF	Vengrijos forintas	344,50
PLN	Lenkijos zlotas	4,4467
RON	Rumunijos lėja	4,8355
TRY	Turkijos lira	7,7012
AUD	Australijos doleris	1,6292
CAD	Kanados doleris	1,5204
HKD	Honkongo doleris	8,7049
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7395
SGD	Singapūro doleris	1,5650
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 362,21
ZAR	Pietų Afrikos randas	19,2289
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,9602
HRK	Kroatijos kuna	7,5460
IDR	Indonezijos rupija	15 948,04
MYR	Malaizijos ringitas	4,8095
PHP	Filipinų pesas	56,273
RUB	Rusijos rublis	78,1853
THB	Tailando batas	35,055
BRL	Brazilijos realas	5,8521
MXN	Meksikos pesas	24,9416
INR	Indijos rupija	85,5505

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

Komisijos pranešimas, teikiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka

Kvietimas dalyvauti su viešosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus atitinkančių reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo konkurse

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 204/06)

Valstybė narė	Italija
Maršrutai	Komizas–Roma (Fjumičino oro uostas) (į abi puses) Komizas–Milanas (Linatės oro uostas) (į abi puses) Komizas–Milanas (Malpensos oro uostas) (į abi puses) Komizas–Bergamas (Orio al Serijus), į abi puses
Sutarties galiojimo trukmė	Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d.
Pasiūlymų teikimo terminas	2 mėnesiai po šio pranešimo paskelbimo
Adresas, kuriuo galima gauti kvietimo dalyvauti konkurse tekstą ir visą reikiamą informaciją ir (arba) dokumentus, susijusius su viešuoju konkursu ir su viešąja paslauga susijusiais įsipareigojimais	National Civil Aviation Authority (ENAC) Air transport development and licensing department Viale Castro Pretorio, 118 00185 Roma ITALIA Tel. +39 0644596515 E. paštas osp@enac.gov.it Svetainė http://www.mit.gov.it http://www.enac.gov.it

Komisijos pranešimas, teikiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka

Su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų dėl reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo pakeitimas

Tekstas svarbus EEE

(2020/C 204/07)

Valstybė narė	Italija
Maršrutai	Komizas–Roma (Fjumičino oro uostas) (į abi puses) Komizas–Milanas (Linatės oro uostas) (į abi puses) Komizas–Milanas (Malpensos oro uostas) (į abi puses) Komizas–Bergamas (Orio al Serijus), į abi puses
Pirmoji su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų įsigaliojimo diena	2020 m. rugpjūčio 1 d.
Nauja su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų įsigaliojimo data	2020 m. lapkričio 1 d.
Adresas, kuriuo galima gauti su viešąja paslauga susijusio įsipareigojimo tekstą ir visą atitinkamą su tuo įsipareigojimu susijusią informaciją ir (arba) dokumentus	Informacinis dokumentas OL C 69, 2020 3 3, p. 10. Daugiau informacijos Infrastruktūros ir transporto ministerija Transporto, navigacijos, bendrųjų reikalų ir žmogiškųjų išteklių departamentas Oro uostų ir oro transporto generalinis direktoratas Via Giuseppe Caraci, 36 00157 Roma ITALIA Tel. +39 0641583690 National Civil Aviation Authority (ENAC) Air transport development and licensing department Viale Castro Pretorio, 118 00185 Roma ITALIA Tel. +39 0644596515 Svetainė: http://www.mit.gov.it http://www.enac.gov.it E. paštas: dg.ta@pec.mit.gov osp@enac.gov.it

Komisijos pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 16 straipsnio 4 dalį

Su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų dėl reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo pakeitimas

Tekstas svarbus EEE

(2020/C 204/08)

Valstybė narė	Italija
Maršrutai	Trapanis–Triestas (į abi puses) Trapanis–Brindizis (į abi puses) Trapanis–Parma (į abi puses) Trapanis–Ankona (į abi puses) Trapanis–Perudža (į abi puses) Trapanis–Neapolis (į abi puses)
Pirmoji su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų įsigaliojimo diena	2020 m. liepos 15 d.
Nauja su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų įsigaliojimo data	2020 m. lapkričio 1 d.
Adresas, kuriuo galima gauti su viešąja paslauga susijusio įsipareigojimo tekstą ir visą atitinkamą su tuo įsipareigojimu susijusią informaciją ir (arba) dokumentus	Informacinis dokumentas OL C 29, 2020 1 28, p. 10 Daugiau informacijos Infrastruktūros ir transporto ministerija Transporto, navigacijos, bendrųjų reikalų ir žmogiškųjų išteklių departamentas Oro uostų ir oro transporto generalinis direktoratas Via Giuseppe Caraci, 36 00157 Roma ITALIA Tel. +39 0641583690 National Civil Aviation Authority (ENAC) Air transport development and licensing department Viale Castro Pretorio, 118 00185 Rome ITALY Tel. 06/44596515 Svetainė: http://www.mit.gov.it http://www.enac.gov.it E. paštas: dg.ta@pec.mit.gov osp@enac.gov.it

Komisijos pranešimas, teikiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka

Kvietimas dalyvauti su viešosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus atitinkančių reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo konkurse

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 204/09)

Valstybė narė	Italija
Maršrutai	Trapanis–Ankona (į abi puses)
Sutarties galiojimo trukmė	Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d.
Pasiūlymų teikimo terminas	Du mėnesiai po šio pranešimo paskelbimo
Adresas, kuriuo galima gauti kvietimo dalyvauti konkurse tekstą ir visą reikiamą informaciją ir (arba) dokumentus, susijusius su viešuoju konkursu ir su viešąja paslauga susijusiais įsipareigojimais	National Civil Aviation Authority (ENAC) Air transport development and licensing department Viale Castro Pretorio, 118 00185 Roma ITALIA Tel. +39 0644596515 E. paštas: osp@enac.gov.it Svetainė: http://www.mit.gov.it http://www.enac.gov.it

Komisijos pranešimas, teikiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka

Kvietimas dalyvauti su viešosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus atitinkančių reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo konkurse

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 204/10)

Valstybė narė	Italija
Maršrutai	Trapanis–Brindizis(į abi puses)
Sutarties galiojimo trukmė	Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d.
Pasiūlymų teikimo terminas	2 mėnesiai po šio pranešimo paskelbimo
Adresas, kuriuo galima gauti kvietimo dalyvauti konkurse tekstą ir visą reikiamą informaciją ir (arba) dokumentus, susijusius su viešuoju konkursu ir su viešąja paslauga susijusiais įsipareigojimais	National Civil Aviation Authority (ENAC) Air transport development and licensing department Viale Castro Pretorio, 118 00185 Roma ITALIA Tel. +39 0644596515 E. paštas: osp@enac.gov.it Svetainė http://www.mit.gov.it http://www.enac.gov.it

Komisijos pranešimas, teikiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka

Kvietimas dalyvauti su viešosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus atitinkančių reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo konkurse

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 204/11)

Valstybė narė	Italija
Maršrutai	Trapanis–Neapolis (į abi puses)
Sutarties galiojimo trukmė	Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d.
Pasiūlymų teikimo terminas	2 mėnesiai po šio pranešimo paskelbimo
Adresas, kuriuo galima gauti kvietimo dalyvauti konkurse tekstą ir visą reikiamą informaciją ir (arba) dokumentus, susijusius su viešuoju konkursu ir su viešąja paslauga susijusiais įsipareigojimais	National Civil Aviation Authority (ENAC) Air transport development and licensing department Viale Castro Pretorio, 118 00185 Roma ITALIA Tel. +39 0644596515 E. paštas osp@enac.gov.it Svetainė: http://www.mit.gov.it http://www.enac.gov.it

Komisijos pranešimas, teikiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka

Kvietimas dalyvauti su viešosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus atitinkančių reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo konkurse

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 204/12)

Valstybė narė	Italija
Maršrutai	Trapanis–Parma (į abi puses)
Sutarties galiojimo trukmė	Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d.
Pasiūlymų teikimo terminas	2 mėnesiai po šio pranešimo paskelbimo
Adresas, kuriuo galima gauti kvietimo dalyvauti konkurse tekstą ir visą reikiamą informaciją ir (arba) dokumentus, susijusius su viešuoju konkursu ir su viešąja paslauga susijusiais įsipareigojimais	National Civil Aviation Authority (ENAC) Air transport development and licensing department Viale Castro Pretorio, 118 00185 Roma ITALIA Tel. +39 0644596515 E. paštas: osp@enac.gov.it Svetainė http://www.mit.gov.it http://www.enac.gov.it

Komisijos pranešimas, teikiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka

Kvietimas dalyvauti su viešosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus atitinkančių reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo konkurse

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 204/13)

Valstybė narė	Italija
Maršrutai	Trapanis–Perudža (į abi puses)
Sutarties galiojimo trukmė	Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d.
Pasiūlymų teikimo terminas	2 mėnesiai po šio pranešimo paskelbimo
Adresas, kuriuo galima gauti kvietimo dalyvauti konkurse tekstą ir visą reikiamą informaciją ir (arba) dokumentus, susijusius su viešuoju konkursu ir su viešąja paslauga susijusiais įsipareigojimais	National Civil Aviation Authority (ENAC) Air transport development and licensing department Viale Castro Pretorio, 118 00185 Roma ITALIA Tel. +39 0644596515 E. paštas: osp@enac.gov.it Svetainė : http://www.mit.gov.it http://www.enac.gov.it

Komisijos pranešimas, teikiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka

Kvietimas dalyvauti su viešosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus atitinkančių reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo konkurse

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 204/14)

Valstybė narė	Italija
Maršrutai	Trapanis–Triestas, į abi puses
Sutarties galiojimo trukmė	Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d.
Pasiūlymų teikimo terminas	2 mėnesiai po šio pranešimo paskelbimo
Adresas, kuriuo galima gauti kvietimo dalyvauti konkurse tekstą ir visą reikiamą informaciją ir (arba) dokumentus, susijusius su viešuoju konkursu ir su viešąja paslauga susijusiais įsipareigojimais	National Civil Aviation Authority (ENAC) Air transport development and licensing department Viale Castro Pretorio, 118 00185 Roma ITALIA Tel. +39 0644596515 E. paštas osp@enac.gov.it Svetainė http://www.mit.gov.it   http://www.enac.gov.it

Komisijos pranešimas, teikiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka

Kvietimas dalyvauti konkurse dėl reguliaraus oro susisiekimo paslaugų teikimo, kaip numatyta su viešąja paslauga susijusiuose įsipareigojimuose

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 204/15)

Valstybė narė	Ispanija
Maršrutai	Melilja–Almerija/Granada/Sevilija
Sutarties galiojimo trukmė	Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Pasiūlymų teikimo terminas	2 mėnesiai po šio pranešimo paskelbimo
Adresas, kuriuo galima gauti kvietimo dalyvauti konkurse tekstą ir visą reikiamą informaciją ir (arba) dokumentus, susijusius su viešuoju konkursu ir su viešąja paslauga susijusiais įsipareigojimais	Ministerio de Transportes, Movilidad y Agenda Urbana Dirección General de Aviación Civil Subdirección General de Transporte Aéreo Paseo de la Castellana 67 28071 Madrid ESPAÑA E. paštas osp.dgac@mitma.es

Valstybės pagalba. Sprendimas neteikti prieštaravimų

(2020/C 204/16)

ELPA priežiūros institucija neprieštarauja šiai valstybės pagalbos priemonei:

Sprendimo priėmimo data	2020 m. kovo 11 d.
Bylos Nr.	84744
Sprendimo Nr.	017/20/COL
ELPA valstybė	Norvegija
Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)	The Hywind Tampen Project
Teisinis pagrindas	Pagalbos schema „Atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos skatinimas“ pagal valstybės įmonės Enova programą „Visuotinės inovatyvios energetikos ir klimato technologijos“
Priemonės rūšis	Individuali pagalba
Tikslas	Atsinaujinančiųjų išteklių energija, aplinkos apsauga
Pagalbos forma	Tiesioginė dotacija
Biudžetas	2 229,6 mln. NOK (diskontuota)
Intensyvumas	43,5 %
Ekonomikos sektoriai	Elektros gamyba
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Enova SF Brattørkaia 17A 7010 Trondheim NORVEGIJA

Autentišką sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti ELPA priežiūros institucijos interneto svetainėje http://www.eftasurv.int/state-aid/state-aid-register/decisions/

TEISMO SPRENDIMAS

2020 m. kovo 10 d.

byloje E-3/19

Gable Insurance AG in Konkurs

(Direktyva 2009/138/EB – Nemokumas – Likvidavimo procedūra – Draudimo kreditiniai reikalavimai – Teisminis susitarimas – Skirtingas draudimo kreditinių reikalavimų vertinimas)

(2020/C 204/17)

Byloje E-3/19 Gable Insurance AG in Konkurs dėl Lichtenšteino kunigaikštiškojo apylinkės teismo (Fürstliches Obergericht) PRAŠYMO Teismui pagal ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo 34 straipsnį išaiškinti 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II), kuri suderinta su Europos ekonominės erdvės susitarimu, Teismas, kurį sudaro pirmininkas Pállis Hreinssonas ir teisėjai Peras Christiansenas (pranešėjas) ir Berndas Hammermannas, 2020 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinė dalis yra tokia:

1.

Tam, kad draudimo kreditinis reikalavimas būtų laikomas draudimo kreditiniu reikalavimu, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 268 straipsnio 1 dalies g punkte, jo pagrindas turi būti draudžiamasis įvykis, įvykęs iki draudimo sutarties nutraukimo. Vis dėlto draudimo kreditinio reikalavimo mastas negali apsiriboti reikalavimais, kurie atsirado, buvo pareikšti arba pripažinti iki likvidavimo procedūros pradžios, jei reikalavimo dar neįmanoma visiškai nustatyti. Remiantis Direktyvos 2009/138/EB 274 straipsnio 2 dalies g punktu, konkrečios reikalavimų pareiškimo, tikrinimo ir pripažinimo taisyklės ir sąlygos, įskaitant terminų reikalavimams pareikšti apribojimus ir galutinį draudimo kreditinių reikalavimų sumos nustatymą tais atvejais, kai skolos elementai dar nežinomi, nustatomos nacionalinėje teisėje su sąlyga, kad draudimo kreditiniams reikalavimams pagal Direktyvos 2009/138/EB 275 straipsnio 1 dalies a punktą suteikiama absoliuti pirmenybė kitų reikalavimų atžvilgiu. Reikalavimas sumokėti mokėtiną draudimo įmoką, kylantis dėl draudimo sutarties nutraukimo po to, kai pradėta likvidavimo procedūra, nėra draudimo kreditinis reikalavimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 268 straipsnio 1 dalies g punkte.

2.

Direktyvos 2009/138/EB 268 straipsnio 1 dalies d punktas ir 274 straipsnio 2 dalies i punktas nei įpareigoja EEE valstybes, nei joms draudžia numatyti galimybę likvidavimo procedūros užbaigimo stadijoje sudaryti teisminį susitarimą. Reikalavimai dėl likvidavimo procedūros užbaigimo turi būti nustatyti nacionalinėje teisėje, laikantis vienodų sąlygų draudimo kreditoriams principo.

3.

Direktyvos 2009/138/EB 275 straipsnio 1 dalies a punktas nedraudžia nustatyti nacionalinių draudimo kreditinių reikalavimų pareiškimo, tikrinimo ir pripažinimo taisyklių, pagal kurias draudimo kreditiniai reikalavimai skirstomi į skirtingas kategorijas ir išdėstomi pagal eiliškumą, jeigu tos taisyklės užtikrina, kad draudimo kreditiniams reikalavimams būtų suteikiama pirmenybė kitų reikalavimų atžvilgiu ir kad draudimo kreditoriams būtų sudaromos vienodos sąlygos, kiek tai susiję su reikalavimų pareiškimu, tikrinimu ir pripažinimu.

Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2020/C 204/18)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„LIMONE DELL’ETNA“

ES Nr. PGI-IT-02444–2018 12 12

SKVN () SGN (X)

1.   Pavadinimas

„Limone dell’Etna“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.6 klasė. Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Nuoroda „Limone dell’Etna“ žymimi tarp Etnos ugnikalnio ir pakrantės, nuo Alkantaros upės iki šiaurinės Katanijos komunos ribos plytinčioje vietovėje auginamų citrinmedžių vaisiai. Šioje vietovėje auginami Citrus limon (L.) Burm rūšiai priklausantys ’Femminello’ veislės citrinmedžiai ir jos klonai, taip pat ’Monachello’ veislės citrinmedžiai. Ryšys su geografine vietove grindžiamas produkto požymiais ir savybėmis.

Pateikiami vartoti vaisiai turi pasižymėti šiomis savybėmis ir atitikti nurodytus kokybinius parametrus:

Veislės ir gamybos laikotarpiai	Vaisių savybės	Kokybiniai parametrai
’Femminello’ „Primofiore“ tipo vaisiai žieminės citrinos, vaisiai skinami nuo rugsėjo 15 d.	Žievelės spalva nuo šviesiai žalios iki citrinų geltonos; elipsės formos; ne mažesnio nei 90 g svorio; minkštimo spalva nuo šviesiai žalios iki citrinų geltonos.	Sulčių savybės: geltonos citrinų spalvos; išeiga > 34 %; rūgštingumas > 5,5 %; bendras tirpių kietųjų medžiagų kiekis: minkštimo Brikso laipsniai > 7; eterinių aliejų išeiga > 0,3 %.
’Femminello’ „Bianchetto“ arba „Maiolino“ tipo vaisiai pavasarinės citrinos, vaisiai skinami nuo balandžio 1 d.	Žievelė šviesiai geltonos spalvos; elipsės ar kiaušinio formos; ne mažesnio nei 90 g svorio; minkštimas geltonos spalvos.	Sulčių savybės: geltonos citrinų spalvos; išeiga > 34 %; rūgštingumas > 5,5 %; bendras tirpių kietųjų medžiagų kiekis: minkštimo Brikso laipsniai > 7; eterinių aliejų išeiga > 0,3 %.
’Femminello’ „Verdello“ tipo vaisiai (arba vasarinės citrinos) vaisiai skinami nuo gegužės 15 d.	Žievelės spalva nuo žalios iki šviesiai geltonos; elipsės ar rutulio formos; ne mažesnio nei 80 g svorio; minkštimo spalva nuo šviesiai žalios iki citrinų geltonos.	Sulčių savybės: geltonos citrinų spalvos; išeiga > 30 %; rūgštingumas > 5,5 %; bendras tirpių kietųjų medžiagų kiekis: minkštimo Brikso laipsniai > 7; eterinių aliejų išeiga > 0,3 %.
’Monachello’ „Primofiore“ tipo vaisiai žieminės citrinos, vaisiai skinami nuo spalio 15 d.	Žievelės spalva nuo šviesiai žalios iki citrinų geltonos; elipsės formos; ne mažesnio nei 90 g svorio; minkštimo spalva nuo šviesiai žalios iki citrinų geltonos.	Sulčių savybės: geltonos citrinų spalvos; išeiga > 25 %; rūgštingumas > 5,5 %; bendras tirpių kietųjų medžiagų kiekis: minkštimo Brikso laipsniai > 7; eterinių aliejų išeiga > 0,3 %.
’Monachello’ „Bianchetto“ arba „Maiolino“ tipo vaisiai pavasarinės citrinos, vaisiai skinami nuo balandžio 1 d.	Žievelė šviesiai geltonos spalvos; elipsės ar kiaušinio formos; ne mažesnio nei 90 g svorio; minkštimas geltonos spalvos.	Sulčių savybės: geltonos citrinų spalvos; išeiga > 25 %; rūgštingumas > 5,5 %; bendras tirpių kietųjų medžiagų kiekis: minkštimo Brikso laipsniai > 7; eterinių aliejų išeiga > 0,3 %.
’Monachello’ „Verdello“ tipo vaisiai (arba vasarinės citrinos) vaisiai skinami nuo gegužės 15 d.	Žievelės spalva nuo žalios iki šviesiai geltonos; elipsės ar rutulio formos; ne mažesnio nei 80 g svorio; minkštimo spalva nuo šviesiai žalios iki citrinų geltonos.	Sulčių savybės: geltonos citrinų spalvos; išeiga > 25 %; rūgštingumas > 5,5 %; bendras tirpių kietųjų medžiagų kiekis: minkštimo Brikso laipsniai > 7; eterinių aliejų išeiga > 0,3 %.

Saugoma geografine nuoroda „Limone dell’Etna“ žymimos citrinos parduodamos šviežios, aukščiausios arba pirmos kategorijų, leidžiamų 3, 4, 5 ir 6 dydžių.

Be nurodytų savybių vaisių, jei atitinka sulčių kokybės ir eterinių aliejų išeigos parametrus, galima naudoti (tik perdirbant) ir žymėti SGN „Limone dell’Etna“ ir kitų, nei numatyta, kategorijų, dydžio, formos, svorio ir minkštimo spalvos vaisius. Tokių vaisių negalima tiekti galutiniams vartotojams kaip šviežių vaisių.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

–

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi „Limone dell’Etna“ citrinų auginimo veiksmai turi būti atliekami 4 punkte nurodytoje geografinėje vietovėje.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

„Limone dell’Etna“ citrinos gali būti parduodamos supakuotos į bet kokią galiojančiuose teisės aktuose leidžiamą pakuotę arba nesupakuotos.

3.6.   Specialios produkto, kuriam taikoma saugoma geografinė nuoroda, ženklinimo taisyklės

Visi nesupakuoti parduoti skirti vaisiai turi būti paženklinti etiketėmis. Etiketėje turi būti pateikiamas toliau aprašytas ir nurodytas SGN „Limone dell’Etna“ logotipas.

„Limone dell’Etna“ citrinos taip pat gali būti pateikiamos mažmeninei prekybai paženklintos gerai matoma etikete, kurioje pateikiama visa pakuotei numatyta informacija.

Perdirbti skirtos citrinos, kurios negali būti parduodamos galutiniam vartotojui kaip švieži vaisiai, gali būti parduodamos be pakuotės ir nepaženklintos etiketėmis, supakuotos į galiojančių teisės aktų reikalavimus atitinkančią pakuotę ar tarą, su įskaitomomis ir matomomis raidėmis užrašytu užrašu „Perdirbti skirtos SGN „Limone dell’Etna“ citrinos“ ant bent vienos jos pusės, taip pat nurodant citrinų veislę ir partiją, arba tiesiogiai specializuotų transporto priemonių priekabomis, laikantis būtinos sąlygos, kad jose nebūtų kitų vaisių, tik SGN „Limone dell’Etna“ citrinos.

Be grafinio Europos ženklo, toliau aprašyto SGN „Limone dell’Etna“ logotipo ir įstatymuose nustatytos informacijos, pakuotės etiketėje aiškiomis, įskaitomomis spausdintinėmis raidėmis turi būti užrašytas veislės pavadinimas, nurodyta vaisių kategorija ir dydis. Galima nurodyti privačius prekių ženklus, jei jie neklaidina vartotojo ir juos naudoti leidžiama pagal galiojančius teisės aktus. Draudžiama pridėti specifikacijoje aiškiai nenumatytus apibūdinimus ir nuorodas, įskaitant tokius ir panašius kokybę apibūdinančius epitetus kaip „fine“ (subtilus), „superiore“ (aukščiausios kokybės), „selezionato“ (rinktinis) ar „scelto“ (rūšinis). Giriamuosius apibūdinimus vartoti draudžiama.

SGN „Limone dell’Etna“ logotipas

SGN „Limone dell’Etna“ logotipą sudaro dviejų citrinų vaizdas ir užrašas „Limone dell’Etna IGP“.

Logotipo keisti negalima; taip pat draudžiama naudoti arba keisti logotipo dalį.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

„Limone dell’Etna“ citrinų auginimo vietovė yra Katanijos provincijoje, tarp Jonijos jūros ir Etnos ugnikalnio esančioje vietovėje, ir apima šių komunų administracinę teritoriją: Aci Bonaccorsi, Aci Castello, Aci Catena, Aci Sant’Antonio, Acireale, Calatabiano, Castiglione di Sicilia, Fiumefreddo di Sicilia, Giarre, Mascali, Piedimonte Etneo, Riposto, Santa Venerina, San Gregorio di Catania, Valverde, Zafferana Etnea.

5.   Ryšys su geografine vietove

Produkto ir vietovės ryšys yra lemiamas produkto kokybinėmis savybėmis grindžiamas aspektas, išskiriantis šį produktą iš kitų.

Nuoroda „Limone dell’Etna“ žymimos Etnos papėdėje plytinčioje vietovėje išaugintos citrinos; ši nuoroda byloja apie savitas kokybines vaisių savybes ir tipinius teritorijos ir jau daugiau nei du šimtmečius iš kartos į kartą perduodamos tradicijos elementus.

Kalbant apie kokybines produkto savybes, „Limone dell’Etna“ citrinų žievėje gausu aliejinių liaukų, kuriose glūdi labai aromatingas eterinis aliejus; labiausiai juntamas iš jų – citralis (aldehidų geranialio ir neralio mišinys), suteikiantis tipišką „citrinų“ skonį.

Kokybinės „Limone dell’Etna“ citrinų eterinių aliejų savybės suteikia vaisiams savitumo, kuris labai vertinamas rinkoje; be to, šios savybės yra tiriamos. Konkrečiai, buvusio Istituto Sperimentale per l’Agrumicoltura, tapusio Consiglio per la Ricerca in Agricoltura e l’Analisi dell’Economia Agraria, esančio Centro di Ricerca Olivicoltura, Frutticoltura e Agrumicoltura (Ačirealės CREA-OFA), ir Mesinos universiteto Istituto di Chimica organica atliktas tipinėse Sicilijos vietovėse išaugintų ’Femminello’ veislės citrinų esencijų kokybės tyrimas atskleidė, kad iš SGN „Limone dell’Etna“ geografinėje vietovėje išaugintų citrinų gauto eterinio aliejaus vidutinis citralio kiekis didesnis (3,61 %) nei iš kitose vietovėse, būtent Sirakūzuose (3,49 %) ir Bagerijoje (3,29 %), išaugintų tirtų vaisių (Šaltinis: ištrauka iš „Industrie e Conserve“ leidinio Nr. 2, 1969 m., p. 110).

Tai pasitvirtina ir tiriant SGN „Limone dell’Etna“ žymimų ’Monachello’ veislės citrinų eterinį aliejų. Kitais, Ačirealės Centro di Ricerca Olivicoltura, Frutticoltura e Agrumicoltura (CREA-OFA) tyrimais, kuriuose buvo tiriama ’Monachello’ veislės citrinų esencijų kokybė, nustatyta, kad iš SGN „Limone dell’Etna“ geografinėje vietovėje išaugintų citrinų gauto eterinio aliejaus vidutinis citralio kiekis didesnis, o geranialio ir neralio jame yra atitinkamai 1,67 % ir 0,82 %, palyginti su Laskario komunoje (Palermo provincija) (0,70–0,59 % ir 0,85–0,72 %) ir Barčelona Poco di Goto komunoje (Mesinos provincija) (1,15 % ir 0,77 %) išaugintomis citrinomis (Šaltinis: Contributo alla conoscenza delle essenze di limone di alcune cultivar italiane - Rivista Italiana Essenze - Profumi Piante Officinali - Aromi - Saponi cosmetici, p. 370, XLVII m., Nr.°7, 1965 m. liepa; Ricerche sugli olii essenziali del flavedo di 44 cloni di limone – Essenze Derivati Agrumari, LVII m., Nr. 3, 1987 m. liepa–rugsėjis; Determinazione delle caratteristiche analitiche e della composizione enantiomerica di oli essenziali agrumari ai fini dell’accertamento della purezza e della qualità – Essenze Derivati Agrumari, 74 tomas, Nr. 1, 2004 m. sausis–balandis).

SGN „Limone dell’Etna“ žymimų citrinų kokybę lemia tai, kad jos auga ir noksta labai savitomis dirvos ir klimato sąlygomis, kur Etnos ugnikalnio apylinkėms būdingus vulkaninius dirvožemius papildo nuosaikus jūrinis klimatas.

„Limone dell’Etna“ citrinos auginamos daugiausia susiformavusiame vulkaninės kilmės dirvožemyje, slūgsančiame ant senų vulkaninių litologinių darinių. Dirvožemis yra nevienodos tekstūros ir rupumo: nustatytos vietovės kalvų juostoje negilus, su daugybe akmenų paviršiuje, smėlingos tekstūros ir su daug stambesnių dalelių, o pakrantės zonoje smulkesnis, gilesnis, priesmėlio tekstūros (Šaltinis: Laboratorio analisi Chimico-agrarie SOAT Acireale).

Be to, CREA-OFA atlikti tyrimai (Acta Italus Hortus, 9, 61–65, 2013 m., Food Chemistry, 211, 734–740, 2016 m.) parodė, kad dėl ypatingo, daugiausia vulkaninio (nes netoliese stūkso Etnos ugnikalnis) dirvožemio ir bazaltinių uolienų sudėties „Limone dell’Etna“ citrinose daug mangano ir stroncio.

Optimalias „Limone dell’Etna“ citrinų auginimo sąlygas lemia ne tik dirvožemio savybės, bet ir kiti gamtos veiksniai.

Pagrindiniai „Limone dell’Etna“ citrinų auginimo vietovės klimatą veikiantys veiksniai yra temperatūra ir reljefas.

Netoli esanti Jonijos jūra ir vulkaninis Etnos masyvas daro didžiulę įtaką vietovės temperatūrai. Dėl tinkamos temperatūros amžiams bėgant citrinmedžių auginimas paplito šalia Etnos esančioje pakrantėje ir kalvose, kurios stūkso nuo Alkantaros upės (šiaurėje) iki šiaurinės Katanijos komunos ribos (pietuose) plytinčioje vietovėje.

Vietovės klimatas lemia ir kritulių kiekį: platumai būdingas pusiau sausringas arba sausas klimatas, o vietovėje stūksantis ugnikalnis padeda kauptis krituliams – jų citrinų auginimo vietovėje iškrenta 600–700 mm per metus. Rytinį šlaitą gan dažnai užgriūvančios vasaros audros padeda sušvelninti temperatūrą.

Rytiniame Etnos šlaite, konkrečiai Ačirealės CREA-OFA buveinės meteorologinėje stotyje (194 m aukštyje virš jūros lygio), išmatuojama gan didelė oro drėgmė rodo, kad pastaruosius 27 metus (1990–2017 m.) vidutinė išmatuota oro drėgmė siekė 67 %, vidutinė didžiausia oro drėgmė neviršijo 88 %, o vidutinė mažiausia oro drėgmė nebuvo mažesnė nei 43 %.

Kiti augalams labai svarbūs veiksniai yra saulėtumas ir vėjai.

Osservatorio Collegio Pennisi Bolletino Mensile (1936–1939 m.) užregistruotas saulėtų valandų skaičius (Šaltinis: Il clima di Acireale nei suoi elementi metereologici anno 1943) rodo, kad Ačirealėje saulėtų valandų daugiau nei kituose miestuose. Šią informaciją patvirtino ir toje pačioje observatorijoje užregistruoti duomenys apie debesuotumą.

„Limone dell’Etna“ citrinų auginimo vietovei būdingas vietinių augintojų taikomas savitas auginimo būdas, vadinamas „forzatura“ (skatinimu) arba „secca“ (nelaistymu), leidžiantis užauginti vaisių vasarą – tai yra tipiška „Limone dell’Etna“ auginimo vietovei.

Šiuo būdu augalas paskatinamas sužydėti vasarą ir vesti vaisius nuo kitų metų gegužės iki rugsėjo. Jį vietovės tarp Jonijos jūros ir Etnos ugnikalnio auginimo specialistai kūrė daugiau nei tris šimtmečius ir jau daugiau nei du amžius perduoda iš kartos į kartą. Šis būdas dar ir dabar būdingas Ačirealės pakrantės zonai. Birželį ir liepą nelaistomi augalai patiria vandens stygių. Po šio laikotarpio ėmus palaipsniui laistyti ir tręšti augimą skatinančiomis azoto trąšomis, augalas nubunda iš priverstinio miego, pražysta antrą kartą ir užmezga kitais metais sunoksiančius vaisius. Taikant tokį auginimo būdą išauginti vaisiai vadinami „verdelli“.

Yra labai senų nuorodų, kuriose Etnos ugnikalnis siejamas su citrinmedžių auginimu, kaip, pavyzdžiui, įrodo amžiaus pradžioje citrinoms vynioti naudotas šilkinis popierius.

Senuose romanuose taip pat minimos auginamos „Limone dell’Etna“ citrinos. 1894 m. Federico De Roberto parašė knygą „I Vicerè“ („Vicekaraliai“), kurioje aprašė tręšimo ir vandens paieškos darbus „rausiantis į šimtametę Etnos lavą“, kad joje būtų galima sodinti citrinmedžius ir apelsinmedžius.

„Limone dell’Etna“ citrinos savo gerą vardą įgijo dėl jau daugiau nei du šimtmečius taikomo tradicinio auginimo būdo. Bibliografiniai tyrinėjimai atskleidė, kad žymaus XVIII a. pradžios mokslininko Giulio Savastano atliktas „Limone dell’Etna“ citrinų auginimo tyrimas, 1922 m. paskelbtas Ačirealės metraščiuose Regia Stazione Sperimentale di Agrumicoltura e Frutticoltura ir pavadintas „La biologia colturale del limone nel versante orientale etneo“, yra labai įdomus istoriniu ir moksliniu požiūriu. Šioje publikacijoje Savastano nurodo istorines, biologines ir agronomines priežastis, dėl kurių rytinio Etnos šlaito pakrantės juostoje, kuri aprašyta kaip „Etnos citrinmedžių regionas“ ir kuri po šimtmečio tapo dabartine „Limone dell’Etna“ geografine vietove, susiklostė idealios sąlygos augti citrinmedžiams.

Citrinų auginimo regione istorijos svarbą taip pat iliustruoja dar ir dabar dažnai vartojami vietovardžiai „Riviera dei Limoni“ ir „Città del limone verdello“.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335

arba

tiesiogiai Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos interneto svetainėje (www.politicheagricole.it), ekrano viduryje viršuje spustelėjus nuorodą „Qualità“, paskui ekrano kairėje – „Prodotti DOP IGP STG“ (SKVN, SGN, GTG nuorodomis žymimi produktai) ir galiausiai – „Disciplinari di Produzione all’esame dell’UE“ (ES nagrinėjamos produktų specifikacijos).

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2020/C 204/19)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Malostonska kamenica“

ES Nr. PDO-HR-02426 – 2018 8 22

SKVN (X) SGN ()

1.   Pavadinimas (-ai)

„Malostonska kamenica“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Kroatijos Respublika

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.7 klasė. Šviežios žuvys, moliuskai bei vėžiagyviai ir jų produktai

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Taksonomijos požiūriu „Malostonska kamenica“ austrės priklauso 1758 rūšiai – europinėms plokščiosioms austrėms Ostrea edulis Linnaeus.

„Malostonska kamenica“ yra netaisyklingo ovalo formos, nelygių kraštų, kietas, nesimetriškas, nevienodo dydžio geldelių, kartais trupus dvigeldis moliuskas. Kairioji (apatinė) geldelė yra išgaubta, o dešinioji (viršutinė) – plokščia ir mažesnė už kairiąją. Geldelės būna gelsvos, rusvai pilkos ar gelsvai žalios spalvos, su raudonais ar violetiniais atspalviais. Geldelių paviršius išvagotas koncentrinių linijų, juostų, griovelių ar raukšlių, taip pat jam būdingos persidengiančios plokštelės. Paviršiuje gali būti ir radialinių juostelių bei griovelių. Geldelės vidus yra balto perlamutro spalvos, kartais – su įvairiaspalvėmis dėmėmis.

Austrės minkštimas, arba mėsa, užpildo beveik visą geldelę ir valgomas termiškai neapdorotas. Mėsa yra riebi ir stangri, iškilaus kupolo formos, išsidėsčiusi vidaus organų, kurie yra žvilgios gelsvai baltos spalvos, srityje, mantijai būdingi tamsūs, dažnai juodos spalvos pakraščiai, kurie labai skiriasi nuo šviesios ir žvilgios vidaus organų spalvos.

Paruoštos teikti rinkai „Malostonska kamenica“ austrės turi būti gyvos ir pasižymėti šiomis savybėmis:

—	geldelės turi būti nepažeistos, nedeformuotos, be kartu augančių organizmų ir kitokių nešvarumų,

—	mėsa riebi, kramtant minkšta ir sultinga, tirpstanti burnoje, būdingo subalansuoto saldžiai sūraus skonio, kuriame salsvas ir aptakus vidaus organų dalies skonis dera su jūrą primenančiu maloniu mineraliniu skoniu, pasižyminčiu gerai juntamu burnoje išliekančiu jodo aromatu,

—	mažiausias angliavandenių kiekis mėsoje – 25 mg viename grame sausosios medžiagos,

—	mėsos indeksas, t. y. mėsos kiekis bendro moliusko svorio atžvilgiu (mėsos be skysčio svoris / bendras moliusko svoris × 100) nuo vasario iki liepos ir rugsėjį būna didesnis nei 10,5, likusiais mėnesiais – didesnis nei 6,5,

—	be mėsos, kriauklėje yra savito skaidraus ir švaraus skysčio, kuriam būdingas gaivus potvynių zonos jūros dumblių aromatas,

—	mažiausias moliusko dydis yra 7 centimetrai, mažiausiais svoris – 60 gramų.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Pirmajame auginimo etape surenkamos „Malostonska kamenica“ austrių lervos: įtaisomi ir parengiami lervų rinktuvai, surinktos lervos atskiriamos nuo rinktuvų ir rūšiuojamos. Antrajame etape lervos auginamos auginimo įrenginiuose, kol išauga iki parduoti tinkamo dydžio. Naudojami du, neretai derinami auginimo būdai – ant pakylų, tinkliniuose maišuose ir leidžiant austrėms prisitvirtinti.

„Malostonska kamenica“ austrės auginamos plūdriuosiuose auginimo įrenginiuose.

Visi „Malostonska kamenica“ austrių gamybos veiksmai iki surinkimo ir pardavimo turi būti atliekami 4 punkte nurodytoje geografinėje vietovėje.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Visų rūšių rinkai pateikiamų pakuočių etiketėje privaloma pateikti nuorodą „Malostonska kamenica“, raidžių dydžiu, spalva ir šriftu išsiskiriančią iš kitų užrašų.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė, kurioje vykdomi visi „Malostonska kamenica“ gamybos etapai, apima Kroatijos Respublikoje esančią Mali Stono įlanką. Mali Stono įlanka yra 28 km ilgio Neretvos sąsiaurio tąsa, plytinti į šiaurės vakarus ir pietryčius tarp žemyno pakrantės ir Pelešaco pusiasalio. Didžiausias jos plotis tarp Dračės uosto ir Solinės įlankos neviršija 6,1 km. Įlanka apima vietovę tarp Kutos įlankos ir Pelešaco pusiasalyje esančio Rato kyšulio ir žemyno pakrantėje esančio Rivinės kyšulio, kur įlankos plotis siekia 4,5 km.

5.   Ryšys su geografine vietove

Savitas produkto „Malostonska kamenica“ savybes lemia išskirtinės Mali Stono įlankos gamtos sąlygos, dėl kurių ši vietovė buvo paskelbta saugomo kraštovaizdžio vietove, ir iš per šimtmečius Mali Stono įlankoje susiklosčiusios auginimo tradicijos gimusi patirtis. Išskirtinės Mali Stono įlankos vandens savybės, optimalus maistinių medžiagų kiekis bei sudėtis ir puiki jūros vandens kokybė kartu su tradicinėmis žiniomis ir patirtimi tiesiogiai atsispindi šio vertinamo produkto kokybėje ir juslinėse savybėse.

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

„Malostonska kamenica“ austrės Mali Stono įlankoje auginamos nuo seno. Įlankai būdingos ypatingos ekologinės sąlygos sudomino mokslininkus ir nuo 1979 m. šioje vietovėje atliekami išsamūs moksliniai tyrimai. 1983 m. šie tyrimai paskatino kompetentingas vietos valdžios institucijas saugoti šią vietovę – nuo tada jai suteiktas „specialaus jūros rezervato“ statusas.

Į Mali Stono įlanką iš šaltinių, Neretvos upės ir ant žemės susikaupusio ir nutekėjusio lietaus priplūsta daug gėlo vandens. Šis vanduo reguliuoja įlankos vandens temperatūrą ir druskingumą ir papildo jį maistinėmis medžiagomis, tad austrės puikiai auga. Visa Mali Stono įlanka negili, vidutinis jos gylis siekia 15 metrų, o dugnas yra dumblingas, todėl įlankoje susiklostė ypatingos dvigeldžiams auginti reikalingos aplinkos sąlygos, be to, joje galima taikyti auginimo technologiją.

Mali Stono įlankos geografinės vietovės pakrantė ypatinga tuo, kad joje daugiausia auga krūmynai ir akmeninių ąžuolų giraitės, kurių augalų liekanos nukloja pakrantės dirvą ir taip apsaugo ją nuo erozijos. Ši augmenija padeda maistinėms medžiagoms (fosfatams, silikatams, nitratams) ir mineralams iš žemės palaipsniui patekti į jūrą ir taip lemia tolygų fitoplanktono – svarbaus „Malostonska kamenica“ austrių mitybos produkto – vystymąsi.

Kitas labai svarbus vietovės savybes lemiantis veiksnys yra vėjai. Šiaurės ir pietų vėjai išpučia iš Mali Stono įlankos viršutinį vandens sluoksnį ir į ją suteka planktono pilni Adrijos jūros gelmių vandenys. Stiprūs vakarų vėjai, priešingai, stiprina Neretvos upės įtaką ir mažina vandens druskingumą. Kadangi įlanka negili, joje vyrauja labai stiprios, nepastovios krypties jūros srovės. Taip įlankoje palaikoma puiki jūros vandens apykaita ir gerai paskirstomas maistingas planktonas.

Dėl nuolatos iš sausumos patenkančių maistinių medžiagų, stiprių srovių, vėjo įtakos ir termohalinių savybių įlankoje susiformuoja ypatingas planktonas. Iš viso Mali Stono įlankoje rastos 195 mikrofitoplanktono rūšys. Visus metus vandenyje vyrauja titnagdumbliai ir Gymnodinium rūšies dinofitainiai, o žiemą įlankoje suklesti gausi mikrozooplanktono populiacija, ypač 20 rūšių tintinidų.

Austrių auginimo Mali Stono įlankoje tradicija siekia dar Romos imperijos (Plinijaus „Gamtos istorija“) ir Ragūzos Respublikos (1641 m. Stono didžiojo kunigaikščio dekretas) laikus. Turimuose archyviniuose dokumentuose austrių rinkimo Mali Stono įlankos natūraliose veisyklose ir pusiau natūralus auginimo būdas pirmą kartą minimas 1573 m. XVI a. austrių auginimas vietovėje jau buvo gerai įsitvirtinęs ir jį valdė Ragūzos Respublikos atstovai Stone. 1889 m. Sutvido įlankoje prie Dračės kapitonas Stijepo Bjelovučićius pastatė pirmuosius Dalmatijos racionalaus austrių ir dvigeldžių moliuskų auginimo įrenginius („Prvo dalmatinsko racionalno gojilište kamenica i klapavica“) ir gerokai patobulino regiono austrių auginimo technologiją.

Dėl šimtmečius siekiančios austrių auginimo Mali Stono įlankoje tradicijos regiono austrių augintojai sukaupė solidų žinių ir specifinių įgūdžių bagažą. Ilgainiui augintojai perprato moliuskų augimo plotų savybes ir nuolat pritaikydami ir tobulindami auginimo būdus gerino produkcijos kokybę ir didino jos apimtį.

Vienas iš auginimo metodų yra susijęs su didžiuliu planktono kiekiu Mali Stono įlankoje. Viena vertus, dėl jo austrės gerai auga ir būna geros būklės, kita vertus, didėja įlankos biologinė tarša, o tai stabdo austrių vystymąsi. Todėl regiono austrių augintojai dažniau valo austres ir kartu jas rūšiuoja, toliau auginti pasilikdami tik pačias geriausias. Kadangi pirmuosiuose augimo etapuose austrės yra labai jautrios, valoma rankiniu būdu, tad galima jas apžiūrėti, apdoroti ir po vieną perrinkti. Siekiant išauginti pačios geriausios kokybės austres, per vieną auginimo ciklą ši procedūra atliekama nuo trijų iki penkių kartų.

5.2.   Išsamūs duomenys apie kokybę

„Malostonska kamenica“ austrių ypatumus daugiausia lemia juslinės jų mėsos savybės.

„Malostonska kamenica“ austrių mėsa yra riebi ir stangri, iškilaus kupolo formos, žvilgios gelsvai baltos spalvos dėl ties vidaus organais susikaupusio glikogeno. Glikogenas yra energijos šaltinis, padedantis neršto metu formuotis ir vystytis austrių gonadoms; jo atsargos kaupiamos vidaus organuose virš žiaunų, tarp suveriamojo raumens ir kiaukuto vyrio. Glikogenas yra pagrindinis austrių mėsos polisacharidas; kitų polisacharidų mėsoje yra labai nedaug. Daugiausia glikogeno „Malostonska kamenica“ austrių mėsoje būna žiemą ir prasidedant pavasariui, tad būtent tuomet austrės būna riebiausios ir stambiausios.

Be minkštimo, arba mėsos, „Malostonska kamenica“ austrės kriauklėje yra savito skaidraus ir švaraus skysčio, kuriam būdingas gaivus potvynių zonos jūros dumblių aromatas.

Mėsa riebi, kramtant minkšta ir sultinga, ypatingo, subalansuoto saldžiai sūraus skonio. Tad salsvas ir aptakus vidaus organų dalies skonis dera su jūrą primenančiu maloniu mineraliniu skoniu, kuriame gerai juntamas burnoje išliekantis jodo aromatas. Vidaus organų dalis, kurioje susikaupusios glikogeno atsargos, tirpsta burnoje ir yra savito saldaus ir aptakaus skonio. Ypatingą mineralinį skonį lemia mėsoje esantys įvairūs mineralai ir kriauklės viduje esantis skystis.

Angliavandenių, kurių pagrindinis yra glikogenas, kiekis „Malostonska kamenica“ austrių mėsoje priklauso nuo metų laiko. Norint užtikrinti būtinąją „Malostonska kamenica“ austrių kokybę, būtent savitą sultingumą ir saldumą, angliavandenių kiekis mėsoje negali būti mažesnis nei 25 mg viename grame sausosios medžiagos.

Komercines „Malostonska kamenica“ austrių savybes daugiausia lemia tarp mantijos klosčių esančios mėsos kiekis, tai yra mėsos indeksas. Savo specialioje ataskaitoje A. Gavfrilović ir kt. išnagrinėjo Mali Stono įlankos „Malostonska kamenica“ austrių mėsos kokybę ir nustatė, kad, remiantis Prancūzijos standartu (IFREMER 2003), pagal mėsos indeksą (mėsos be skysčio svoris / bendras moliusko svoris × 100) „Malostonska kamenica“ austrės skirstytinos į tris kokybės kategorijas. Mėsos indeksas rodo, kad septynis metų mėnesius (nuo vasario iki liepos ir rugsėjį), remiantis Prancūzijos standartu, „Malostonska kamenica“ austrės priskiriamos aukščiausiai kokybės kategorijai („spéciale“, mėsos indeksas > 10,5), o likusią metų dalį – puikios kokybės kategorijai („fine“, mėsos indeksas 6,5–10,5). Žemiausios kategorijos („non classée“, mėsos indeksas < 6,5) neaptikta. Tai reiškia, kad „Malostonska kamenica“ austrės yra labai geros kokybės visus metus, ypač atsižvelgiant į tai, kad net žemesnės „fine“ kategorijos austrių rodikliai labai artimi šios kategorijos didžiausioms vertėms (A. Gavrilović et al., „Utjecaj indeksa kondicije i stupnja infestacije ljušture polihetom Polydora spp. na kvalitetu europske plosnate kamenice Ostrea edulis (Linneaus, 1758) iz Malostonskog zaljeva“, 2008).

Savitas „Malostonska kamenica“ austrių savybes iliustruoja ir atlikti genetiniai tyrimai, patvirtinantys populiacijos genetinę įvairovę, kuri išsiskiria iš kitų ištirtų populiacijų įvairių haplotipų skaičiumi (4.20 priedas, Ruđer Bošković institutas, projekto „Zaštita proizvodnje malostonske kamenice dokazivanjem autohtonosti“ galutinė ataskaita, 2009).

„Malostonska kamenica“ austrių pavadinimas kilęs iš Mali Stono įlankos, kurioje šios austrės auginamos, pavadinimo. Šis pavadinimas atsirado ir imtas vartoti kasdienėje kalboje praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje (A. Šimunović, „Problemi uzgoja kamenica u Malostonskom zaljev“, 1975).

„Malostonska kamenica“ austrių kokybės pripažinimą patvirtino ir visoje šalyje atliktos apklausos rezultatai. 1 000 respondentų iš 6 Kroatijos Respublikos regionų apklausos rezultatai parodė, kad „Malostonska kamenica“ produktas yra gerai žinomas. Paklausti, ar yra girdėję apie „Malostonska kamenica“ austres, 56 % respondentų atsakė teigiamai.

XIX a. pabaigoje „Malostonska kamenica“ austrėms buvo suteikta daugybė apdovanojimų, o 1936 m. pasaulinėje parodoje Londone – didysis prizas ir aukso medalis už kokybę.

5.3.   Geografinės vietovės ir produkto priežastinis ryšys

Ypatingas „Malostonska kamenica“ austrių savybes lemia geografinės vietovės, kurioje jos auginamos, aplinkos veiksniai ir iš dalies regiono austrių augintojų taikomas tradicinis auginimo būdas.

Vienas iš svarbiausių aplinkos veiksnių yra į Mali Stono įlanką iš įvairių šaltinių plūstantis gėlas vanduo. Viena vertus, jis sumažina jūros vandens druskingumą, antra vertus, reguliuoja jo temperatūrą. Sumažėjusi aukščiausia ir žemiausia jūros vandens temperatūra, taip pat sumažėjęs jos druskingumas sumažina neigiamą šių veiksnių poveikį austrių augimui ir jų vystymuisi. Be to, gėlas vanduo neša į įlanką maistines medžiagas, kurios didina vietovės produktyvumą, o augmenija padeda maistinėms medžiagoms (fosfatams, silikatams, nitratams) ir mineralams iš žemės palaipsniui patekti į jūrą ir lemia tolygų fitoplanktono – svarbaus „Malostonska kamenica“ austrių mitybos produkto – vystymąsi. Dėl susireguliavusios vandens temperatūros ir druskingumo, taip pat tolygus fitoplanktono ir mikrozooplanktono vystymosi „Malostonska kamenica“ austrės ištisus metus pasižymi aukštu ir pastoviu mėsos indeksu. Tai patvirtina ryšį tarp savitų įlankos sąlygų ir austrių kokybės per metus. Be atnešamų maistinių medžiagų, į Mali Stono įlanką patenkantis gėlas vanduo padidina joje mineralų, būtent cinko, geležies ir jodo, koncentraciją, todėl jie gali kauptis austrių mėsoje.

Be to, ypatingos ekologinės įlankos sąlygos ir jos fizinis atskirumas, ko gero, paveikė biologinį „Malostonska kamenica“ austrių savitumą – tai liudija jų populiacijos genetinė įvairovė, palyginti su kitomis austrių populiacijomis. Puikus „Malostonska kamenica“ austrių prisitaikymas prie vietos aplinkos sąlygų, kuriomis jos auga, kartu su tradiciniais auginimo būdais leidžia atsiskleisti visam jų genetiniam potencialui, atsispindinčiam savitose juslinėse produkto savybėse.

Savitos įlankos aplinkos sąlygos taip pat palankiai veikia „Malostonska kamenica“ dauginimosi ciklą – per metus tokie ciklai būna du, per juos išsirita daug lervų. Mali Stono įlankoje austrių lervų koncentracija jūroje didžiausia iš visų Adrijos jūros vietovių. Tai vienintelė Adrijos jūros vietovė, kurioje lervos išsirita du kartus per metus (M. Meštrov ir A. Požar-Domac, „Bitna svojstva ekosistema Malostonskog zaljeva i zaštita“, 1981; A. Šimunović, „Stanje i problemi uzgoja kamenice i dagnje u Malostonskom zaljevu“, 2001). Be to, kad jau patvirtina, jog Mali Stono įlankoje sąlygos austrėms auginti yra ypač palankios, du austrių nerštai per metus dar kartą įrodo, kokios ypatingos yra „Malostonska kamenica“ austrės ir kaip jos geba išnaudoti ir išreikšti savitą genetinį potencialą.

Tradicinis auginimo būdas, pagal kurį dažnai valomi kiaukutai ir austrės ypatingai atrenkamos toliau auginti paliekant tik pačias geriausias, veikia austrės gebėjimą filtruoti vandenį, maitintis, kitaip tariant, jos augimą ir vystymąsi. Dėl Mali Stono įlankos regiono austrių augintojų taikomo rankinio valymo būdo gerokai sumažėja Polydora sp. genties daugiašerių žieduotųjų kirmėlių, kurios kenkia austrių būklės indeksui ir prastina jų juslines savybes, kiekis. Mali Stono įlankoje daugiašerių žieduotųjų kirmėlių yra gerokai mažiau nei kitose austrių auginimo vietose. Patirtis leido regiono austrių augintojams prieiti prie išvados, kad nuo trijų iki penkių kartų per auginimo ciklą austres apžiūrint ir nuvalant galima užtikrinti jų gebėjimą maksimaliai filtruoti vandenį, o šis, savo ruožtu, neskaitant mitybos, daro įtaką austrių dauginimosi ciklui ir mineralų pasisavinimui, taigi savitam „Malostonska kamenica“ austrių skoniui.

Genetiniai ypatumai, planktono floros įvairovė ir deriniai, savitas dauginimosi ciklas, iš sausumos gaunami mineralai, galingos jūros srovės ir jūros vandens apykaitos kokybė, taip pat tradicijomis grindžiama vietos augintojų patirtis lemia aukštą „Malostonska kamenica“ austrių kokybę ir atpažįstamas savitas juslines savybes.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://poljoprivreda.gov.hr/UserDocsImages/arhiva/datastore/filestore/82/Specifikacija-Malostonska-kamenica-11.pdf

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.