16.6.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CI 202/1

Tarybos išvados dėl Europos skaitmeninės ateities kūrimo

(2020/C 202 I/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

PRIMINDAMA

—	Tarybos išvadas dėl 5G svarbos Europos ekonomikai ir poreikio mažinti su 5G susijusią saugumo riziką,

—	Tarybos išvadas dėl aukšto skaitmeninimo lygio Europos ateities po 2020 m. „Skaitmeninio ir ekonominio konkurencingumo visoje Sąjungoje ir skaitmeninės sanglaudos stiprinimas“,

—	Tarybos išvadas dėl kibernetinio saugumo pajėgumų ir gebėjimų stiprinimo ES,

—	Tarybos išvadas dėl Europos turinio stiprinimo skaitmeninėje ekonomikoje,

—	Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninės ateities formavimas“,

—	Komisijos komunikatą „Europos duomenų strategija“,

—	Baltąją knygą „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“,

—	Komisijos komunikatą „Saugaus 5G ryšio diegimas ES. ES priemonių rinkinio įgyvendinimas“,

—	Komisijos komunikatą „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“,

—	Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“,

—	Komisijos komunikatą „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“,

—	Komisijos komunikatą „ Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“,

—	Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“;

—	Komisijos komunikatą „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“,

—	Komisijos komunikatą „Europos koronaviruso plitimo valdymo priemonių atšaukimo veiksmų gairės“,

—	Komisijos rekomendaciją dėl bendro Sąjungos priemonių rinkinio technologijoms ir duomenims, visų pirma mobiliosioms programėlėms ir anonimintiems judumo duomenims, naudoti kovojant su COVID-19 krize ir siekiant ją įveikti,

—	Komisijos komunikatą „Duomenų apsaugos gairės dėl kovai su COVID19 pandemija naudojamų programėlių“,

PRIPAŽĮSTA, kad skaitmeninės technologijos yra svarbi Europos ekonomikos ir visuomenės transformacijos priemonė, visų pirma padedanti siekti tikslo, kad ne vėliau kaip 2050 m. ES poveikis klimatui būtų neutralus, kaip pabrėžta Europos žaliajame kurse, ir kurti darbo vietas, tobulinti švietimą ir naujus skaitmeninius įgūdžius, didinti konkurencingumą ir inovacijas, propaguoti bendrąjį gėrį ir skatinti geresnę piliečių įtrauktį. PALANKIAI VERTINA Europos Komisijos neseniai paskelbtą skaitmeninio sektoriaus dokumentų rinkinį: komunikatus „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ ir „Europos duomenų strategija“, taip pat Baltąją knygą „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“.

SUTINKA, kad Europa turi privalumų ir pranašumų, įskaitant tvirtą pramoninę bazę ir gyvybingą suskaitmenintą bendrąją rinką, kad galėtų sėkmingai pasinaudoti skaitmeninio sektoriaus teikiamomis galimybėmis ir įveikti jam kylančius iššūkius, kartu užtikrindama jo įtraukumą, visų pirma pažeidžiamiausioms grupėms, jo tvarumą, geografinę pusiausvyrą ir naudą visoms valstybėms narėms, visapusiškai gerbiant bendras ES vertybes ir pagrindines teises. RAGINA Komisiją, valstybes nares, privatųjį sektorių, pilietinę visuomenę ir mokslininkų bendruomenę remti šias pastangas ir prisijungti prie jų. PRIPAŽĮSTA, kad siekiant užtikrinti šių veiksmų veiksmingumą turėtų būti atsižvelgiama į ypatingą Europos atokiausių regionų padėtį, užtikrinant, kad skaitmeninė transformacija būtų plačiai vykdoma visoje teritorijoje.

SUTINKA, kad skaitmeninės transformacijos spartinimas bus itin svarbus ES atsako į COVID-19 pandemijos sukeltą ekonomikos krizę elementas, kaip akcentuota kovo 26 d. bendrame Europos Vadovų Tarybos narių pareiškime.

PABRĖŽIA, kad valstybės narės ir ES institucijos turėtų toliau intensyvinti pastangas skatinti skaitmeninti bendrąją rinką, kad tokioje rinkoje skaitmeninė ekonomika pasižymėtų dideliu pasitikėjimu, saugumu, sauga ir pasirinkimu vartotojams, taip pat tvirtu konkurencingumu, grindžiamu pagrindinėmis sąlygomis, kuriomis skatinamas skaidrumas, konkurencija ir inovacijos ir kurios yra technologiškai neutralios. RAGINA Komisiją rengiant naują Europos skaitmeninės ateities kūrimo sistemą laikytis tikslinio, dinamiško, faktais grindžiamo ir į problemų sprendimą orientuoto požiūrio, kad būtų šalinamos nepagrįstos tarpvalstybinės kliūtys ir užtikrintas nuoseklumas ir darna galiojančių teisės aktų atžvilgiu.

PABRĖŽIA, kad pasibaigus krizei svarbu apsaugoti ir stiprinti skaitmeninį suverenumą ES ir lyderystę strateginėse tarptautinėse skaitmeninėse vertės grandinėse, nes tai yra pagrindiniai elementai strateginiam savarankiškumui, pasauliniam konkurencingumui ir darniam vystymuisi užtikrinti, kartu taip pat propaguojant bendras ES vertybes, skaidrumą, žmogaus teises ir pagrindines laisves tarptautinėje arenoje ir užtikrinant įsipareigojimą tarptautiniu mastu bendradarbiauti su viešuoju ir privačiuoju sektoriais bei mokslininkų bendruomene. Šiuo atžvilgiu PRIPAŽĮSTA mokslinių tyrimų ir inovacijų indėlio formuojant Europos skaitmeninę ateitį svarbą ir jų itin svarbų vaidmenį kuriant kitos kartos skaitmenines technologijas.

PABRĖŽIA, kad skaitmeninė transformacija ir toliau darys didelį poveikį Europos darbo rinkai: visų pirma keisis įgūdžių paklausa, taip pat laipsniškai išnyks tam tikrų rūšių darbo vietos ir bus kuriamos naujos. RAGINA Komisiją atsižvelgti į ES darbo rinkos ir socialinės apsaugos politiką bei iniciatyvas siekiant jų sinergijos su skaitmenine politika ir iniciatyvomis.

SUTINKA, kad norint pasiekti šiuos tikslus reikia iš esmės paskatinti ir plačiau koordinuoti investicijas, susijusias su ES ekonomikos gaivinimo planu, tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis, ypač daug dėmesio skiriant didelio poveikio infrastruktūros projektams, kurie sudarys sąlygas Europai tapti pasaulinių skaitmeninių vertės grandinių, inovacijų ir kūrybiškumo lydere. AKCENTUOJA itin didelę Skaitmeninės Europos programos svarbą pakankamu visuotiniu mastu visoje Sąjungoje kuriant ir diegiant skaitmeninius pajėgumus, visų pirma dirbtinio intelekto, našiosios kompiuterijos, kibernetinio saugumo ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių srityje, siekiant suteikti naudos piliečiams ir bendrovėms, ir didelę Europos infrastruktūros tinklų priemonės skaitmeninio sektoriaus veiksmų svarbą siekiant užtikrinti gigabitinių tinklų diegimą ES mastu ir galimybes visiems naudotis pažangia itin didelio pajėgumo skaitmenine infrastruktūra visose vertės grandinėse. Taip pat PRIPAŽĮSTA svarbų būsimos programos „Europos horizontas“ ir struktūrinių fondų indėlį į skaitmeninę transformaciją. PABRĖŽIA, kad šioms programoms reikia skirti pakankamai lėšų. RAGINA valstybes nares po krizės įgyvendinti būtinas reformas ir sutelkti reikiamus išteklius, kad būtų galima pasinaudoti skaitmeninimo teikiamais privalumais ir sustiprinti mūsų pramonės konkurencingumą Europos, nacionaliniu ir regionų lygmenimis. PAŽYMI, kad palydovai ir kiti kosmoso srities ištekliai bei paslaugos yra būtini daugelio skaitmeninių prietaikų diegimui ir veikimui, taip pat užtikrinant ryšį atokiose vietovėse ir stebint aplinkos pokyčius ir klimato kaitą. Todėl labai svarbu toliau populiarinti Europos kosmoso programas, kad būtų sudarytos kuo geresnės išankstinės sąlygos skaitmeninei transformacijai.

PRIPAŽĮSTA esminį skaitmeninių technologijų, pavyzdžiui, itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų, blokų grandinės, dirbtinio intelekto ir našiosios kompiuterijos vaidmenį taikant su COVID-19 susijusias priemones, visų pirma nuotolinio darbo, nuotolinio mokymosi ir mokslinių tyrimų srityse. PABRĖŽIA, jog svarbu, kad ES galėtų pasikliauti patikimomis skaitmeninėmis priemonėmis ir savarankiškai priimti technologinius sprendimus, kad šiomis aplinkybėmis ji galėtų geriau apsaugoti Europos piliečius.

PALANKIAI VERTINA Komisijos „Duomenų apsaugos gaires dėl kovai su COVID-19 pandemija naudojamų programėlių“ ir rekomendaciją dėl bendro Sąjungos priemonių rinkinio technologijoms ir duomenims, visų pirma mobiliosioms programėlėms ir anonimintiems bei apibendrintiems judumo duomenims, naudoti kovojant su COVID-19 krize ir siekiant ją įveikti. RAGINA ypatingą dėmesį skirti prieigos prie operacinių sistemų ir jų sąveikumo klausimui, kuris pasirodė esąs itin svarbus dabartinės COVID-19 krizės metu.

10.

RAGINA valstybes nares ir Komisiją nuodugniai išanalizuoti COVID-19 pandemijos metu įgytą patirtį, kad ateičiai būtų galima padaryti išvadas, kuriomis bus remiamasi įgyvendinant dabartinę ir būsimą Sąjungos politiką skaitmeninėje srityje. PRIPAŽĮSTA tarpvalstybinio dalijimosi informacija tikruoju laiku, skaitmeninių ryšių ir atsako į COVID-19 koordinavimo tarptautiniu mastu vertę. PABRĖŽIA internetinių technologijų vertę palaikant dialogą, išlaikant komercinę veiklą ir toliau teikiant paslaugas tokiu metu, kai viešasis gyvenimas yra apribotas. PABRĖŽIA, kad internetinės paslaugos suteikia galimybę sušvelninti itin sunkius padarinius, kuriuos patiria verslo sektorius, visų pirma MVĮ.

Duomenys ir debesija

11.

PRIPAŽĮSTA duomenų ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių veiksnių, užtikrinančių Europos klestėjimą skaitmeniniame amžiuje, svarbą ir PABRĖŽIA iššūkius, atsirandančius gerokai padidėjus turimų duomenų kiekiui, visų pirma dėl susietųjų daiktų. PABRĖŽIA, kad Europos duomenų ekonomika turėtų būti plėtojama į žmogų orientuotu būdu ir vadovaujantis bendromis ES vertybėmis, žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, grindžiamomis Europos piliečių ir įmonių interesais, ir laikantis privatumo ir duomenų apsaugos teisių, konkurencijos teisės ir intelektinės nuosavybės teisių. PABRĖŽIA, kad fiziniai asmenys, darbuotojai ir įmonės Europoje turėtų išlaikyti savo duomenų kontrolę, grindžiamą saugiomis duomenų infrastruktūromis ir atspariomis, patikimomis vertės grandinėmis, kartu išsaugant ES atvirumo trečiųjų valstybių atžvilgiu principą. Tai turėtų sustiprinti Europos autonomiją ir užtikrinti, kad Europa būtų geriausia vieta pasaulyje dalytis duomenimis, juos apsaugoti, laikyti ir naudoti.

12.

PRIPAŽĮSTA, jog tam, kad būtų užtikrinta kritinė masė ir sėkmingas veikimas duomenų ekonomikoje, Europa turi teikti pirmenybę, visų pirma suteikdama tinkamą infrastruktūrą, duomenų sujungimui ir dalijimuisi jais tarp viešojo administravimo institucijų, tarp įmonių, tarp mokslo tiriamųjų institucijų, taip pat tarp įmonių ir viešųjų bei mokslo tiriamųjų institucijų tokiu būdu, kad būtų apsaugotas / sustiprintas privatumas ir išlaikomos komercinės paslaptys ir gerbiamos intelektinės nuosavybės teisės. PABRĖŽIA, kad atvirojo mokslo principai ir Mokslinių tyrimų duomenų aljanso rekomendacijos yra naudingi padedant sprendimus priimančioms institucijoms skatinti lankstų bendrą požiūrį į duomenų rinkimą, tvarkymą ir prieinamumą. Todėl PALANKIAI VERTINA tai, kad plėtojama Europos atvirojo mokslo debesija (EOSC).

13.

PALANKIAI VERTINA Komisijos ketinimą išnagrinėti galimybę sukurti nuoseklią horizontaliąją sistemą, skirtą privačiojo ir viešojo sektorių prieigai prie duomenų ir jų naudojimui visoje ES, grindžiamą visų pirma sandorių sąnaudų savanoriškai dalijantis duomenimis ir juos kaupiant sumažinimu, be kita ko, vykdant standartizaciją, kad būtų užtikrintas geresnis duomenų sąveikumas. RAGINA Komisiją pateikti konkrečių pasiūlymų dėl duomenų valdymo ir skatinti kurti bendras Europos duomenų erdves strateginiams pramonės sektoriams ir viešojo intereso sritims, įskaitant sveikatos apsaugą, aplinką, viešąjį administravimą, gamybą, žemės ūkį, energetiką, judumą, finansines paslaugas ir įgūdžius. PABRĖŽIA, kad bendros Europos duomenų erdvės turėtų būti grindžiamos viešojo ir privačiojo sektorių bendromis pastangomis, kad visi dalyvaujantys subjektai teiktų aukštos kokybės duomenis.

14.

PABRĖŽIA, kad dėl platesnės prieigos prie duomenų ir jų naudojimo galėtų atsirasti tam tikrų iššūkių, tokių, kaip nepakankama duomenų kokybė, duomenų šališkumas ir su duomenų apsauga bei saugumu ar su nesąžiningomis prekybos sąlygomis susijusių iššūkių; į visus juos reikia atsakyti taikant visapusišką požiūrį ir tinkamas politikos priemones. RAGINA Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių veiksmų šiems iššūkiams įveikti laikantis galiojančios Sąjungos ir valstybių narių teisės, pvz., Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, ir atsižvelgiant į surandamumo, prieinamumo, sąveikumo ir pakartotinio panaudojimo (FAIR) principus.

15.

PABRĖŽIA viešojo sektoriaus ir verslo duomenų naudojimo ir pakartotinio naudojimo ekonomikoje vertę ir duomenų naudojimo svarbą bendrajam gėriui, be kita ko, geresniam politikos formavimui ir išmanesnėms bendruomenėms, geresnių viešųjų paslaugų teikimui ir moksliniams tyrimams viešojo intereso labui. PRITARIA Komisijos ketinimui išnagrinėti galimybes skatinti verslo subjektų ir valdžios sektoriaus dalijimąsi duomenimis, kartu atsižvelgiant į teisėtus bendrovių interesus, susijusius su jų praktine patirtimi neskelbtinų duomenų srityje.

16.

RAGINA Komisiją imtis konkrečių veiksmų siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naujų duomenimis grindžiamų ekosistemų kūrimui. Šiame kontekste SKATINA Komisiją pradėti diskusijas dėl sąžiningos prieigos prie turimų privačių duomenų ir naudojimosi jais užtikrinimo sąlygų, be kita ko, skatinant laikytis dalijimosi duomenimis susitarimų, grindžiamų sąžiningomis, skaidriomis, pagrįstomis, proporcingomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis.

17.

PABRĖŽIA, kad debesijos infrastruktūra ir paslaugos yra svarbios siekiant užtikrinti Europos skaitmeninį dinamiškumą, suverenumą, saugumą, mokslinius tyrimus ir konkurencingumą, taigi yra svarbios Europai, kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti duomenų ekonomika. Todėl turėtų būti užtikrinta ypatingos svarbos europinių duomenų apsauga tokioje infrastruktūroje. RAGINA susieti patikimas, saugias ir apsaugotas Europos debesijos paslaugas ir našiosios kompiuterijos pajėgumus, kuriais valstybės narės galėtų naudotis savanoriškai. PABRĖŽIA, kad svarbu laikytis Europos požiūrio į debesijos susiejimą, kuris yra ypač vertingas mažosioms ir labai mažoms įmonėms, ir yra vienodai prieinamas visiems Europos suinteresuotiesiems subjektams. Taip pat PABRĖŽIA, kad reikia sukurti bazinę didelio pajėgumo ryšio infrastruktūrą, įskaitant žemyninę Europą, salas ir atokiausius regionus jungiančius jūrinius kabelius, kad toks susiejimas vyktų veiksmingai ir efektyviai. PRIPAŽĮSTA, kad reikia užtikrinti įvairinimą ir bendradarbiavimą su ES nepriklausančiais paslaugų teikėjais, gerbiančiais ES bendras vertybes, žmogaus teises ir pagrindines laisves.

18.

RAGINA Komisiją, prireikus pateikiant naujus pasiūlymus, užtikrinti, kad Europoje teikiamos debesijos paslaugos tenkintų pagrindinius sąveikumo, perkeliamumo ir saugumo reikalavimus, inter alia, siekiant užtikrinti, kad nebūtų susaistymo su pardavėju ir garantuoti subalansuotas, sąžiningas ir skaidrias sutartines sąlygas visiems rinkos dalyviams naudotis debesijos infrastruktūra ir debesijos paslaugomis. RAGINA Komisiją paspartinti nuoseklios sistemos, susijusios su debesijos paslaugoms taikytinomis taisyklėmis ir savireguliacija, įdiegimą parengiant „debesijos taisykles“, kad būtų užtikrintas didesnis aiškumas ir būtų lengviau jų laikytis.

Dirbtinis intelektas (DI)

19.

PIPAŽĮSTA, kad dirbtinis intelektas yra sparčiai besivystanti technologija, kuri gali prisidėti prie novatoriškesnės, veiksmingesnės, tvaresnės ir konkurencingesnės ekonomikos, taip pat gali duoti įvairios naudos visuomenei, pavyzdžiui, padidinti piliečių saugą bei saugumą ir visuomenės gerovę, pagerinti švietimą ir mokymą ir sveikatos priežiūrą arba padėti švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos. PABRĖŽIA teigiamą dirbtinio intelekto prietaikų vaidmenį kovojant su COVID-19 pandemija ir šiuo atžvilgiu REMIA spartų ir novatorišką DI prietaikų naudojimą.

20.

PABRĖŽIA, kad tuo pat metu kai kurios dirbtinio intelekto prietaikos gali kelti tam tikrą pavojų, pavyzdžiui, gali būti priimami šališki ir neskaidrūs sprendimai, kuriais daromas poveikis piliečių gerovei, žmogaus orumui ar pagrindinėms teisėms, tokioms kaip teisės į nediskriminavimą, lyčių lygybę, privatumą, duomenų apsaugą ir fizinį neliečiamumą, saugą ir saugumą, tokiu būdu atkartojant ir stiprinant stereotipus ir nelygybę. Kiti pavojai apima piktnaudžiavimą nusikalstamais ar kenkimo tikslais, pavyzdžiui, skelbiant dezinformaciją.

21.

PRIPAŽĮSTA, kad dirbtinio intelekto naudojimui tai atvejais, kai ypač svarbu užtikrinti pagrindines teises, turėtų būti taikomos tinkamos apsaugos priemonės, atsižvelgiant į duomenų apsaugos reikalavimus ir kitas pagrindines teises. PABRĖŽIA, kad reikia atidžiai įvertinti atitinkamus etinius, socialinius ir teisinius aspektus, kad būtų išvengta teisinio netikrumo dėl naujų taisyklių taikymo srities ir taikomumo. Jose turėtų atsispindėti galimybės ir rizika, būti stiprinamas pasitikėjimas dirbtiniu intelektu ir skatinamos inovacijos.

22.

RAGINA Komisiją ir valstybes nares propaguoti etišką ir į žmogų orientuotą požiūrį į dirbtinio intelekto politiką. REMIA Komisijos ir valstybių narių požiūrį, grindžiamą kompetencija ir pasitikėjimu siekiant dvejopo tikslo – skatinti dirbtinio intelekto įsisavinimą pasinaudojant visą ES teritoriją apimančiu skaitmeninių inovacijų centrų tinklu ir mažinti riziką, susijusią su tam tikrais šios technologijos naudojimo būdais ankstyvajame, plėtojimo ir bandymo etapuose, ypač daug dėmesio skiriant veido atpažinimo technologijų ir kitų biometrinių duomenų naudojimui.

23.

PALANKIAI VERTINA konsultacijas dėl politikos pasiūlymų, pateiktų Komisijos baltojoje knygoje ir prie jos pridėtoje ataskaitoje dėl poveikio saugai ir atsakomybei, ir RAGINA Komisiją, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus, pateikti konkrečių pasiūlymų, kurie atitiktų rizika grindžiamą, proporcingą ir prireikus reglamentavimo požiūrį į dirbtinį intelektą, įskaitant savanorišką ženklinimo sistemą, kuria būtų didinamas pasitikėjimas ir užtikrinamas saugumas bei sauga, kartu skatinant inovacijas ir technologijų naudojimą.

24.

RAGINA valstybes nares toliau skatinti mokslinių tyrimų ir plėtros pastangas, taip pat skatinti patikimo dirbtinio intelekto naudojimą Europoje laikantis Suderinto dirbtinio intelekto plano. PRAŠO Komisijos įvertinti Suderintą DI planą, kai bus užbaigtos viešos konsultacijos dėl Baltosios knygos dėl dirbtinio intelekto.

Didelio poveikio technologijos ir skaitmeninės vertės grandinės

25.

PRIPAŽĮSTA, kad superkompiuterija, kvantinės technologijos ir debesijos kompiuterija yra labai svarbūs technologinio suverenumo, konkurencingumo pasauliniu lygmeniu ir sėkmingos skaitmeninės transformacijos įgalinimo veiksniai, kuriais grindžiamos tokios prioritetinės sritys kaip dirbtinis intelektas, didieji duomenys, blokų grandinė ir daiktų internetas arba kibernetinis saugumas.

26.

PRITARIA tam, kad būtų toliau vykdoma bendrosios įmonės „EuroHPC“ veikla, kuria siekiama Europoje sukurti pasaulyje pirmaujančią itin gerai sujungtų ir susietų itin našių kompiuterinių sistemų paslaugų ir duomenų infrastruktūros ekosistemą, kuria galėtų naudotis tiek mokslo bendruomenė, tiek pramonė, ir plėtoti atitinkamas kompetencijas siekiant išplėsti prieigą prie šių technologinių išteklių. PRAŠO Komisijos remti valstybių narių pastangas skatinti investicijas į našiosios kompiuterijos infrastruktūrą ir užtikrinti MVĮ prieigą prie jų.

27.

PRIPAŽĮSTA, kad „Europoje pagaminta“ mikroelektronika yra viena iš ypač svarbių bazinių technologijų siekiant užtikrinti sėkmingą skaitmeninę transformaciją daugelyje pramonės sektorių, pavyzdžiui, automobilių, gamybos, aviacijos, kosmoso, gynybos ir saugumo, žemės ūkio ir sveikatos priežiūros sektoriuose. AKCENTUOJA saugių, apsaugotų, tvarių ir patikimų aparatinės ir programinės įrangos vertės grandinių potencialą sudaryti sąlygas pasitikėjimui Europos skaitmeninėmis technologijomis ir jį įtvirtinti.

Kibernetinis saugumas

28.

PABRĖŽIA kibernetinio saugumo, kaip vieno iš svarbiausių suskaitmenintos bendrosios rinkos komponentų, svarbą, nes juo užtikrinamas pasitikėjimas skaitmeninėmis technologijomis ir skaitmeninės transformacijos procesu. PRIPAŽĮSTA, kad nors dėl didesnio junglumo atsiranda daugiau galimybių naudotis skaitmeninėms paslaugoms, dėl jo piliečiai, bendrovės ir vyriausybės gali vis dažniau susidurti su sudėtingesniais kibernetinių grėsmių ir nusikaltimų atvejais. Šiame kontekste PABRĖŽIA, kad svarbu užtikrinti ypatingos svarbos infrastruktūros, elektroninių ryšių tinklų, paslaugų ir galinių įrenginių vientisumą, saugumą ir atsparumą. PRITARIA tam, kad reikia užtikrinti ir įgyvendinti koordinuotą požiūrį, kad būtų sumažinta pagrindinė rizika, pavyzdžiui, labai svarbus yra šiuo metu vykdomas bendras darbas, grindžiamas ES 5G kibernetinio saugumo priemonių rinkiniu ir saugiu 5G diegimu ES. REMIA tolesnį strateginį, operacinį ir techninį Europos lygmens ir valstybių narių bendradarbiavimą. PABRĖŽIA, kad kibernetinis saugumas yra bendra visų subjektų atsakomybė, tačiau integruotas pritaikytasis ir standartizuotasis saugumas yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti naudotojų pasitikėjimą. SKATINA savanorišką viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą ir PABRĖŽIA, kad svarbu šviesti ES piliečius įgyvendinant tinkamas skaitmeninių įgūdžių ugdymo programas kibernetinių grėsmių mažinimo tema.

29.

PRIPAŽĮSTA, kad reikia stiprinti ES gebėjimą užkirsti kelią kibernetinei kenkimo veiklai, nuo jos atgrasyti ir į ją raguoti pasinaudojant bendru ES diplomatiniu atsaku į kibernetinę kenkimo veiklą (Kibernetinio saugumo diplomatijos priemonių rinkiniu).

30.

PALANKIAI VERTINA Komisijos planus užtikrinti nuoseklias taisykles rinkos dalyviams ir sudaryti palankesnes sąlygas saugiai, patikimai ir tinkamai dalytis informacija apie grėsmes ir incidentus, be kita ko, peržiūrint Direktyvą dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo (TIS direktyvą), kad būtų ieškoma galimybių padidinti kibernetinį atsparumą ir veiksmingiau reaguoti į kibernetinius išpuolius, ypač į išpuolius prieš esminę ekonominę ir visuomeninę veiklą, kartu atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją, įskaitant atsakomybę už jų nacionalinį saugumą.

31.

REMIA Komisijos pastangas stiprinti bendrąją kibernetinio saugumo produktų, paslaugų ir procesų rinką, nes suskaitmeninta bendroji rinka gali klestėti tik tuo atveju, jei plačioji visuomenė pasitikės, kad tokiais produktais, paslaugomis ir procesais užtikrinamas tinkamo lygio kibernetinis saugumas. Daiktų internetui taikomais minimaliaisiais reikalavimais bus užtikrintas būtiniausias kibernetinio saugumo lygis bendrovėms ir vartotojams. Atsižvelgdama į tai PAŽYMI, kad reikia remti MVĮ, nes jos yra itin svarbi Europos kibernetinio saugumo ekosistemos konstrukcijos dalis. PABRĖŽIA, kad reikia toliau plėtoti kibernetinio saugumo standartus ir, kai tikslinga, IRT produktų, paslaugų ir procesų sertifikavimo sistemas, remiantis Europos ar tarptautiniais standartais ir laikantis Kibernetinio saugumo akto. PRITARIA, kad taip bus svariai prisidėta užtikrinant rinkai pateikiamų susietųjų produktų saugą ir saugumą, bet nesudaroma kliūčių inovacijoms. Abiejose srityse ES kibernetinio saugumo agentūrai (ENISA) turėtų tekti svarbus vaidmuo užtikrinant aukštą bendrą kibernetinio saugumo lygį visoje Sąjungoje. ATKREIPIA DĖMESĮ į Komisijos ketinimą įsteigti bendrą ES kibernetinio saugumo padalinį.

32.

REMIA pastangas, kuriomis siekiama stiprinti Sąjungos technologinį ir pramoninį gebėjimą apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių didinant kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus, kad Sąjunga galėtų savarankiškai apsaugoti savo ekonomiką ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir tapti pasauline lydere kibernetinio saugumo rinkoje. RAGINA užtikrinti strateginį ir darnų pramonės sektorių, kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų bendruomenių ir vyriausybių veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą, civilinio ir karinio bendradarbiavimo stiprinimą ir kibernetinio saugumo bendrovių bei startuolių daromų investicijų į inovacijas, siekiant jų veiklos plėtimo pasaulio mastu, koordinavimą ir telkimą, pavyzdžiui, kartu su Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centru vykdomą bendrą darbą siekiant sukurti nacionalinių koordinavimo centrų tinklą.

5G/6G ir junglumas

33.

PABRĖŽIA, kad norint pasiekti ES 2025 m. gigabitinio junglumo – su saugia itin didelio pajėgumo infrastruktūra, pavyzdžiui, skaiduline ir 5G infrastruktūra – tikslus, reikia didinti investicijas į tinklus, galinčius užtikrinti gigabitinę spartą, prieinamus visiems kaimo ar miesto namų ūkiams, įmonėms ir kitiems socialinę bei ekonominę pažangą užtikrinantiems subjektams, taip pat pagrindiniams Europos transporto koridoriams, nes tai yra Europos skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės pagrindas. RAGINA Komisiją atitinkamai paaiškinti Komunikatą dėl gigabitinės visuomenės ir PALANKIAI VERTINA finansavimą siekiant šio tikslo pasitelkiant ES ir valstybių narių finansavimo programas tose vietovėse, kuriose pasireiškia rinkos nepakankamumas. SKATINA Komisiją ir valstybes nares toliau nagrinėti visų esamų plačiajuosčio ryšio technologijų, kuriomis galima prisidėti prie itin didelio pralaidumo tinklų infrastruktūros diegimo visoje Europoje, tvarumą. RAGINA Komisiją peržiūrėti Tarptinklinio ryšio reglamentą, pateikti rekomendacijų valstybėms narėms, kaip sumažinti tinklų diegimo sąnaudas ir palengvinti itin didelio pajėgumo infrastruktūros, įskaitant skaidulinę ir 5G infrastruktūrą, diegimą. Be to, RAGINA Komisiją ne vėliau kaip 2021 m. pabaigoje pateikti papildomų priemonių, kuriomis būtų tenkinami dabartiniai ir atsirandantys tinklų diegimo poreikiai, rinkinį, įskaitant Plačiajuosčio ryšio sąnaudų mažinimo direktyvą ir naują Radijo spektro politikos programą, taip pat kuo greičiau peržiūrėti atitinkamas valstybės pagalbos taisykles dėl vienodų sąlygų užtikrinimo, įskaitant Komisijos plačiajuosčio ryšio diegimo gaires, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos būtinam viešajam finansavimui, be kita ko, itin didelio pralaidumo ryšio diegimui kaimo ir atokiose vietovėse.

34.

PABRĖŽIA, kad COVID-19 pandemija parodė, jog reikia spartaus ir visuresio junglumo, tačiau daugelyje Europos regionų tai dar nėra pasiekta.

RAGINA Komisiją ir valstybes nares gerinti investavimo sąlygas, be kita ko:

i)	pasinaudojant viešojo finansavimo programomis, prireikus Europos lygmeniu, kad būtų remiamos investicijos į itin didelio pralaidumo skaitmeninių tinklų infrastruktūrą, ypač kaimo vietovėse;

ii)	ne vėliau kaip 2020 m. pabaigoje, laikantis nuspėjamų ir investavimui palankių sąlygų, suteikiant 5G spektro dažnius, atsižvelgiant į visus vėlavimus dėl COVID-19 pandemijos;

iii)	užtikrinant veiksmingus ir skaidrius procesus, kurie sudarytų sąlygas sparčiau diegti itin didelio pajėgumo infrastruktūrą, įskaitant skaidulinę ir 5G infrastruktūrą, ir

iv)	laiku įgyvendinant atitinkamas priemones vadovaujantis G5 kibernetinio saugumo priemonių rinkiniu.

35.

RAGINA Komisiją pateikti peržiūrėtą 5G ir 6G veiksmų planą, kuris būtų remiamas tinkamomis finansavimo priemonėmis, grindžiamomis lėšomis, skiriamomis tiek pagal Daugiametę finansinę programą, tiek iš ES ekonomikos gaivinimo fondo. Šiais veiksmais turėtų būti nustatyta tinkama sistema, kad visi suinteresuotieji subjektai galėtų investuoti į pažangiausius 5G tinklų ir paslaugų sprendimus, laikydamiesi konkurencijos teisės principų, o Europos bendrovės būtų skatinamos pradėti kurti ir stiprinti 6G technologinius pajėgumus. PRIPAŽĮSTA intelektinės nuosavybės apsaugos svarbą skatinant investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, kad ES pramonė galėtų nuolat dalyvauti plėtojant pagrindines 5G/6G technologijas – toks dalyvavimas būtinas ES 2025 m. junglumo tikslams pasiekti.

36.

PABRĖŽIA, kad, diegiant tokias naujas technologijas kaip 5G/6G, turėtų būti išsaugoti teisėsaugos institucijų, saugumo institucijų ir teismų gebėjimai veiksmingai atlikti jų teisėtas funkcijas. ATSIŽVELGIA į tarptautines gaires dėl elektromagnetinių laukų poveikio sveikatai. AKCENTUOJA, kad svarbu kovoti su klaidingos informacijos, susijusios su 5G tinklais, sklaida, ypač atsižvelgiant į klaidingus teiginius, kad tokie tinklai kelia grėsmę sveikatai arba yra susiję su COVID-19.

37.

RAGINA valstybes nares ir Komisiją keistis informacija apie atitinkamų pagrindinių priemonių, rekomenduojamų 5G kibernetinio saugumo priemonių rinkinyje, įgyvendinimo geriausią praktiką bei metodiką ir visų pirma, kai tinkama, taikyti atitinkamus apribojimus pagrindinių objektų, kurie ES suderintuose rizikos vertinimuose apibrėžiami kaip ypatingos svarbos ir didesnės rizikos objektai, didelės rizikos tiekėjams. Visi potencialūs tiekėjai turi būti vertinami remiantis bendrais objektyviais kriterijais. PALANKIAI VERTINA Komisijos ketinimą, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, įvertinti Rekomendaciją dėl 5G tinklų kibernetinio saugumo ir todėl RAGINA Komisiją pateikti priemonių rinkinio įgyvendinimo vertinimą ir, jei aktualu, išnagrinėti papildomą metodiką ir priemones, skirtas galimai 5G kibernetinio saugumo rizikai sumažinti.

Aplinkos tvarumas

38.

PRIPAŽĮSTA, kad skaitmeninė infrastruktūra, technologijos ir prietaikos yra itin svarbūs įgalinimo veiksniai siekiant Europoje įveikti su klimatu ir aplinka susijusius iššūkius, kaip siūloma Europos žaliajame kurse. RAGINA Europos skaitmeninę ekosistemą kuo greičiau aktyviai prisidėti siekiant tikslo – užtikrinti neutralaus poveikio klimatui ES. PABRĖŽIA, kad reikia panaikinti atotrūkį tarp žaliosios ir skaitmeninės transformacijos, kad būtų išnaudotas visas skaitmeninių technologijų potencialas aplinkos ir klimato apsaugos srityje, pavyzdžiui, vykdant specialias finansavimo programas.

39.

SKATINA Komisiją ir valstybes nares naudojant pažangiąsias technologijas padidinti prognozavimo pajėgumus su klimatu ir aplinka susijusios rizikos srityje, kad būtų kuo labiau sustiprintas ES vadovaujamas vaidmuo pasaulyje. RAGINA Komisiją ir valstybes nares kartu su Jungtinių Tautų aplinkos programa imtis iniciatyvos ne vėliau kaip 2025 m. parengti pasaulinę aplinkos duomenų strategiją.

40.

PABRĖŽIA, kad išmanieji skaitmeniniai sprendimai turi būti stiprinami visuose sektoriuose, pirmiausia siekiant prioriteto tvarka gerinti energijos vartojimo efektyvumą ir paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos. PALANKIAI VERTINA Komisijos ketinimą dirbti su skaitmeniniais produktų pasais susijusį darbą, kad būtų sudarytos sąlygos atsekamumui ir dalijimuisi informacija visoje vertės grandinėje.

41.

Tačiau PAŽYMI, kad šiuo metu IRT sektorius labai prisideda prie bendro išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio procentinės dalies didėjimo, o smarkiai padidėjęs naudojimo atvejų skaičius rodo, kad šis anglies dioksido išmetimo rodiklis ateinančiais metais gali padvigubėti, jei nebus imtasi atitinkamų priemonių. Todėl PRITARIA TAM, kad pats IRT sektorius turėtų toliau mažinti savo aplinkosauginį pėdsaką ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. PRIPAŽĮSTA, kad viešieji ir privatieji skaitmeninės srities lyderiai yra sektinas pavyzdys, ir RAGINA juos pasidalyti jų įgyta patirtimi. PALANKIAI VERTINA Komisijos ketinimą pateikti priemones, prie kurių būtų pridėtas išsamus poveikio vertinimas, kad ne vėliau kaip 2030 m. būtų pagerintas duomenų centrų ir tinklų energijos vartojimo efektyvumas ir užtikrintas jų poveikio klimatui neutralumas, inter alia, skatinant novatoriškas technologijas, kartu taip pat sprendžiant senųjų sistemų klausimą, ir kad būtų užkirstas kelias skaitmeniniam pasenimui.

42.

PRITARIA TAM, kad reikia informuoti vartotojus apie įrenginių anglies pėdsaką, kartu suteikiant jiems platesnę teisę per pagrįstą laikotarpį nesunkiai ir nebrangiai sutaisyti įrenginius ir automatiškai atnaujinti programinę įrangą. RAGINA valstybes nares stiprinti elektroninių įrenginių taisymo, išmontavimo ir perdirbimo pajėgumus ir į savo viešųjų pirkimų nacionalinius veiksmų planus įtraukti naujus žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus dėl duomenų centrų ir debesijos paslaugų. RAGINA, vykdant valstybių narių ir ES institucijų viešųjų pirkimų politiką, naudoti produktus, kurie naudojami pakartotinai arba kurių sudėtyje yra perdirbtų medžiagų.

E. sveikata

43.

PRIPAŽĮSTA, kad COVID-19 krizė rodo sveikatos priežiūros ir slaugos skaitmeninės transformacijos svarbą ir jos naudą stiprinant sveikatos priežiūros sistemų atsparumą ir jų reagavimą į pandemiją. PABRĖŽIA, jog tai, kad Komisija kartu su valstybių narių sveikatos priežiūros institucijomis plėtoja Europos sveikatos duomenų erdvę, suteikia galimybių sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti veiksmingą prevenciją, diagnozavimą, gydymą ir priežiūrą. Tai taip pat gali užtikrinti didesnį išlaidų efektyvumą ir darbo srauto optimizavimą sveikatos priežiūros srityje, taip pasiekiant geresnių pacientų sveikatos rezultatų, užtikrinant geresnes epidemiologinės priežiūros sistemas ir ilgalaikį sveikatos sistemų tvarumą. PRITARIA tam, kad Europos sveikatos duomenų erdvė turėtų būti orientuota į tikslus ir kokybę. Tam reikia bendro supratimo apie sveikatos duomenų naudojimą – pagal tarptautinę, Sąjungos ir nacionalinę teisę, visapusiškai laikantis konkrečių aukšto lygio asmens sveikatos duomenų apsaugos reikalavimų.

44.

Atsižvelgdama į laikotarpio po COVID-19 krizės kontekstą PRIMENA, kad į kontaktus atsekti padedančias ir įspėjančias mobiliąsias programėles turėtų būti įtrauktos visos garantijos, kad bus gerbiamos pagrindinės teisės, visų pirma susijusios su asmens duomenų ir privatumo apsauga, be to, šios programėlės turėtų būti sąveikios tarpvalstybiniu mastu, vadovaujantis gairėmis, parengtomis padedant Komisijai. Todėl RAGINA valstybes nares nustatyti griežtas apsaugos priemones pagal Komisijos komunikatą dėl Europos koronaviruso plitimo valdymo priemonių atšaukimo veiksmų gairių.

45.

PRAŠO valstybių narių sutelkti pajėgas dedant ES masto pastangas padidinti investicijas į sistemas, kuriomis suteikiama saugi ir patikima prieiga prie sveikatos duomenų nacionaliniu bei tarpvalstybiniu lygmeniu, ir į šių sistemų diegimą, visų pirma išnagrinėjant galimybes parengti Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formatą, kuris padės įveikti susiskaidymą ir sąveikumo trūkumą, ir remiant veiksmus, susijusius su Europos gairėmis, taip pat suderinant e. sveikatos strategijas Europos e. sveikatos tinkle, kartu užtikrinant, kad būtų visapusiškai laikomasi konkrečių aukšto lygio asmens sveikatos duomenų apsaugos reikalavimų. Be to, PAŽYMI, kad siekiant plėtoti individualizuotąją ir profilaktinę mediciną reikia dėti daug pastangų, kad mokslinių tyrimų tikslais būtų galima keistis sveikatos duomenimis.

Skaitmeninių paslaugų aktas

46.

PALANKIAI VERTINA Komisijos ketinimą sugriežtinti, modernizuoti ir paaiškinti skaitmeninių paslaugų taisykles priimant Skaitmeninių paslaugų akto dokumentų rinkinį ir PABRĖŽIA, kad reikia skubiai imtis veiksmų šioje srityje.

47.

PAŽYMI, kad platformų ekonomika yra svarbi bendrosios rinkos dalis, nes ji jungia Europos bendroves ir vartotojus tarpvalstybiniu mastu, sudaro sąlygas prekybai, verslumui ir naujiems verslo modeliams, taip pat didina vartotojų prekių ir paslaugų pasirinkimą. PRIPAŽĮSTA, kad naujų skaitmeninių verslo modelių ir paslaugų išplėtojimas ir įvairovė laikui bėgant labai pakito, o kai kurios paslaugos sukėlė naujų iššūkių, kurie ne visada patenka į galiojančią reglamentavimo sistemą. PABRĖŽIA didelę E. prekybos direktyvos naudą teisinio tikrumo, tarpvalstybinės prekybos ir skaitmeninių paslaugų augimo atžvilgiu.

48.

AKCENTUOJA, kad reikia aiškių ir suderintų įrodymais grindžiamų taisyklių dėl atsakomybės ir atskaitomybės už skaitmenines paslaugas, kuriomis interneto tarpininkams būtų užtikrintas tinkamo lygio teisinis tikrumas. PABRĖŽIA, kad reikia stiprinti Europos pajėgumus ir nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą, išsaugant ir stiprinant pagrindinius bendrosios rinkos principus, taip pat kad reikia stiprinti piliečių saugumą ir apsaugoti jų teises skaitmeninėje aplinkoje visoje bendrojoje rinkoje.

49.

PABRĖŽIA, kad reikia imtis veiksmingų ir proporcingų veiksmų kovojant su neteisėta veikla ir turiniu internete, įskaitant neteisėtų, suklastotų ir pavojingų prekių platinimą, kartu užtikrinant pagrindinių teisių, visų pirma saviraiškos laisvės, apsaugą atvirame, laisvame ir saugiame internete. PRIPAŽĮSTA, kad reikia spręsti neapykantos retorikos ir dezinformacijos skleidimo internete klausimą.

50.

PRIPAŽĮSTA, kad kai kurios labai didelės interneto platformų bendrovės mažesnėms bendrovėms užtikrina matomumą ir patekimą į rinką. Tačiau jos taip pat gauna daug vertingų dalykų, įskaitant didžiulius duomenų kiekius, todėl skaitmeninėje ekonomikoje jos gali tapti prieigos valdytojomis. Tai gali kelti riziką, kad bus apribotos naujų novatorių galimybės sėkmingai patekti į rinką ir vartotojų pasirinkimo galimybės. PALANKIAI VERTINA Komisijos vykdomą ES konkurencijos taisyklių tinkamumo skaitmeniniam amžiui vertinimą bei peržiūrą ir tai, kad pradėtas sektoriaus tyrimas. REMIA Komisijos ketinimą surinkti šios problemos buvimo įrodymus ir toliau nagrinėti ex ante taisykles siekiant užtikrinti, kad rinkos, kurioms būdingos didelės platformos, turinčios didelį tinklo poveikį ir valdančios prieigą, išliktų teisingos ir konkurencingos novatoriams, įmonėms ir naujiems rinkos dalyviams.

Žiniasklaidos politika

51.

PRITARIA planui stiprinti ateities iššūkiams parengtą žiniasklaidos politiką skatinant laisvą ir patikimą žiniasklaidą. Kokybiška žurnalistika, įvairi, tvari ir nepriklausoma žiniasklaidos aplinka, skaidrumas ir tvirtas žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimas yra ypač svarbūs vykstant skaitmeninės transformacijos procesui ir itin svarbūs Europos demokratijai ir taip pat padeda kovoti su melagingų naujienų ir dezinformacijos plitimu internete. Dedant šias pastangas taip pat reikėtų atsižvelgti į kultūrinį ir kūrybinį potencialą, kad būtų sustiprintas Europos turinys. Tai taip pat apima tolesnį ES programos „Kūrybiška Europa“, kuria pagal programą MEDIA turėtų būti remiami novatoriški audiovizualiniai projektai, plėtojimą.

Elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugos, viešojo administravimo institucijos, standartai ir blokų grandinė

52.

PRIPAŽĮSTA, kad skaitmeninės tapatybės ir patikimumo užtikrinimo paslaugų (elektroninių parašų, spaudų, laiko žymų, registruoto pristatymo paslaugų ir interneto svetainių tapatumo nustatymo) valdymo sprendimai ne tik yra itin svarbi suskaitmenintos bendrosios rinkos varomoji jėga, bet ir padės formuoti ateities visuomenę. RAGINA Komisiją peržiūrėti galiojančius teisės aktus, inter alia, siekiant sukurti patikimą, bendrą, sąveikią ir technologiškai neutralią skaitmeninės tapatybės sistemą, išsaugant Europos įmonių konkurencinį pranašumą ir apsaugant ES bendras vertybes bei pagrindines teises, pavyzdžiui, asmens duomenų ir privatumo apsaugą. Atsižvelgdama į tai, RAGINA Komisiją apsvarstyti pasiūlymus dėl esamos tarpvalstybinio tapatybės nustatymo ir autentiškumo patvirtinimo sistemos tolesnio plėtojimo remiantis eIDAS reglamentu, siekiant sukurti Europos skaitmeninės tapatybės sistemą, kurie paskatintų valstybes nares užtikrinti, kad visi europiečiai galėtų naudotis plačiai naudojamomis, saugiomis ir sąveikiomis skaitmeninėmis tapatybėmis saugioms valdžios sektoriaus operacijoms ir saugiems privatiems sandoriams internetu vykdyti. PABRĖŽIA, kad COVID-19 krizė parodė, jog reikia sparčiai plėtoti internetines viešąsias paslaugas, kad piliečiai galėtų tvarkyti su valdžios institucijomis susijusius reikalus nuotoliniu būdu.

53.

PRIPAŽĮSTA, kad sparti ir visapusiška viešojo administravimo institucijų skaitmeninė transformacija visais lygmenimis yra vienas iš esminių suskaitmenintos bendrosios rinkos ir ekonomikos gaivinimo po krizės strategijos elementų ir naujų bei novatoriškų technologinių sprendimų, skirtų viešosioms paslaugoms ir visuomenės uždavinių vykdymui, varomoji jėga. PRIPAŽĮSTA, kad šalių duomenų parengtumas ir kokybė skiriasi, o tai turi įtakos gebėjimui teikti tarpvalstybines paslaugas. RAGINA Komisiją pasiūlyti sustiprintą ES skaitmeninės valdžios politiką, atsižvelgiant į visų piliečių ir privačių subjektų e. įtrauktį, siekiant užtikrinti viešojo administravimo institucijų skaitmeninės transformacijos visose ES valstybėse narėse koordinavimą ir rėmimą, įskaitant saugių tarpvalstybinių viešojo sektoriaus duomenų srautų ir paslaugų sąveikumą ir bendrus standartus. PRIPAŽĮSTA, kad viešojo administravimo institucijoms tenka papildoma atsakomybė užtikrinti, kad su piliečiais būtų elgiamasi vienodai ir kad jie turėtų vienodas prieigos prie skaitmeninės valdžios paslaugų teises.

54.

PRIPAŽĮSTA, kad suskaitmeninus valstybių narių teisingumo sistemas gali būti palengvintos ir pagerintos galimybės kreiptis į teismą visoje ES. RAGINA Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių tarpvalstybiniams skaitmeniniams mainams tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose ir užtikrinti tarpvalstybiniams mainams skirtų techninių sprendimų tvarumą ir nuolatinį plėtojimą.

55.

PRIPAŽĮSTA standartizacijos, kaip strateginės priemonės Europos pramonės ir skaitmeninei politikai remti, svarbą. PALANKIAI VERTINA Komisijos ketinimą parengti standartizacijos strategiją, kuria būtų sudarytos vienodos sąlygos ir užtikrintas sąveikumas, siekiant sustiprinti Europos standartizacijos sistemą bei jos valdymą ir užtikrinti, kad ES turėtų priemonių nustatyti ir propaguoti Europos technologijų standartus pasauliniu lygmeniu, be kita ko, skatinti skaitmeninių paslaugų ir įrangos ekologinį projektavimą, taip pat skatinti Europos subjektų dalyvavimą pasauliniuose standartizacijos forumuose, Europos standartų organizacijoms ir ENISA teikiant paramą. PRIPAŽĮSTA, kad reikia atsižvelgti į tvirtai nusistovėjusius tarptautinius standartus ir ilgalaikę pramonės praktiką.

56.

PRIPAŽĮSTA, kad ES ir valstybės narės turėtų išnagrinėti galimybes, kurias blokų grandinės technologija gali suteikti piliečiams, visuomenei ir ekonomikai, inter alia, siekiant tvarumo, geresnio viešųjų paslaugų veikimo ir produktų atsekamumo, kad būtų užtikrinta sauga vykdant patikimus decentralizuotus duomenų mainus ir sandorius. LAUKIA būsimos Komisijos blokų grandinės strategijos, kuria būtų siekiama sustiprinti Europos lyderystę šioje srityje.

Įgūdžiai ir švietimas

57.

PAŽYMI, kad ES visuose sektoriuose didėja pagrindinių skaitmeninių įgūdžių turinčių darbuotojų paklausa, taip pat jai trūksta 1 mln. IRT specialistų, o tai gali sutrikdyti jos skaitmeninio vystymosi galimybes. RAGINA valstybes nares ir Komisiją imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad piliečiai turėtų pagrindinių skaitmeninių įgūdžių, ir iki 2025 m. perpus sumažinti šį dabartinį trūkumą, atsižvelgiant į valstybių narių ypatumus.

58.

PABRĖŽIA, kad COVID-19 pandemija parodė skaitmeninių įgūdžių poreikį ir taip pat paskatino piliečius įgyti tokių įgūdžių, kad būtų galima prisitaikyti prie nuotolinio darbo ir kitų skaitmeninio dalyvavimo būdų, pavyzdžiui, taikant skaitmeninius švietimo metodus dėl to, kad pandemijos metu mokykloms ir universitetams taikomos izoliavimo priemonės.

59.

RAGINA valstybes nares, bendradarbiaujant su Komisija, ir privatųjį sektorių įdiegti visas būtinas priemones, kad darbo jėga būtų perkvalifikuota ir būtų tobulinami jos įgūdžiai skaitmeninio amžiaus tikslais, įvairinama darbo jėga ir pritraukiami aukštos kvalifikacijos IRT ir technologijų specialistai, įskaitant migravusius europiečius, kartu taip pat pritaikant skaitmenines darbo vietas darbuotojams ir užtikrinant patikimą bei spartų interneto ryšį mokykloms, siekiant skatinti skaitmeninių švietimo išteklių naudojimą.

60.

SKATINA Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą su privačiuoju sektoriumi įgyvendinant Naują Europos įgūdžių darbotvarkę, visų pirma įsipareigojimą nustatyti kryptį, rodančią, kaip ES ir valstybių narių veiksmais iki 2025 m. būtų galima nuo dabartinių 57 % iki 65 % padidinti pagrindinių skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų turinčių ES gyventojų dalį, ir PALANKIAI VERTINA Komisijos ketinimą 2020 m. atnaujinti Įgūdžių darbotvarkę.

61.

PALANKIAI VERTINA suderinto veiksmų plano dirbtinio intelekto srityje peržiūrą, kuri turi būti parengta kartu su valstybėmis narėmis, daugiausia dėmesio skiriant kompetencijoms, būtinoms dirbant dirbtinio intelekto srityje. PRIPAŽĮSTA, jog tam, kad Europa pasiektų su duomenimis susijusius tikslus, ji turi proporcingai investuoti į įgūdžius ir naudojimosi duomenimis raštingumą, be kita ko, parengiant pakankamai duomenų ekspertų ir duomenų tvarkytojų, kad būtų užtikrinti reikiami skaitmeniniai įgūdžiai.

62.

PALANKIAI VERTINA Komisijos ketinimą 2020 m. atnaujinti Skaitmeninio švietimo veiksmų planą, kad būtų remiami valstybių narių veiksmai, kaip paskelbta komunikate „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“. PALANKIAI VERTINA paramą pagal būsimą programą „Erasmus+“ ir Skaitmeninės Europos programą pagrindinių ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ugdymui, be kita ko, keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais, vykdant eksperimentus, bandomuosius projektus ir plečiant sėkmingus projektus.

63.

RAGINA valstybes nares, bendradarbiaujant su Komisija, ir švietimo srities suinteresuotuosius subjektus daugiau dėmesio švietimo ir mokymo srityje skirti gamtos mokslams, technologijoms, inžinerijai ir matematikai. PALANKIAI VERTINA Komisijos įsipareigojimą užtikrinti vienodą moterų ir vyrų dalyvavimą įvairiuose ekonomikos sektoriuose, be kita ko, skaitmeninės pertvarkos srityje, kaip nurodyta 2020–2025 m. lyčių lygybės strategijoje. PRITARIA tam, kad būtų diegiamos valstybių narių nacionalinės strategijos dėl mergaičių ir moterų skaitmeniniame pasaulyje.

Tarptautinis aspektas

64.

PAŽYMI, kad nors ES yra ir liks atviriausias regionas sąžiningai prekybai ir investicijoms pasaulyje, kitos pasaulio šalys užsiima protekcionizmu. PABRĖŽIA, kad norint pasinaudoti skaitmeninės transformacijos teikiama nauda reikia tarptautinio bendradarbiavimo, geresnio patekimo į rinką ir prekybos lengvinimo taisyklių dėl daugelio klausimų, įskaitant, be kita ko, tarpvalstybinius duomenų srautus su trečiosiomis šalimis, atsižvelgiant į išimtis dėl teisėtų viešosios politikos tikslų, pirminio kodo atskleidimo reikalavimus, elektroniniam perdavimui taikomus muitus, Informacinių technologijų susitarimo išplėtimą ir elektroninius sandorius, taip pat pagarbą asmens duomenų ir privatumo apsaugai, vartotojų apsaugai ir intelektinės nuosavybės teisės aktų laikymąsi. Todėl RAGINA Komisiją naudotis visomis jos turimomis priemonėmis, įskaitant prekybos derybas, kad būtų propaguojami standartai ir reglamentavimo metodai, kurie būtų skaidrūs, nediskriminaciniai bei patikimi ir kuriais būtų skatinama skaitmeninė prekyba. REMIA Komisijos pastangas skatinti, kad būtų laikomasi tarptautinio požiūrio į duomenų srautus, kartu aktyviai propaguojant jos saugaus ir atviro pasaulinio interneto modelį ir siekiant plataus užmojo tikslų patekimo į rinką atžvilgiu.

65.

PABRĖŽIA, kad vienas iš prioritetų yra skaitmeninės srities acquis įgyvendinimas šalyse kandidatėse. AKCENTUOJA, kad reikšmingas skaitmeninis akcentas ES kaimynystės ir vystymosi politikoje gali ir turėtų sudaryti sąlygas darniam vystymuisi mūsų šalyse partnerėse. Todėl PALANKIAI VERTINA įsipareigojimą aktyviai propaguoti mūsų europinius skaitmeninius standartus ir vertybes visame pasaulyje.

66.

PRIPAŽĮSTA, kad reikia užtikrinti tarptautinį veiksmų koordinavimą su ES kaimyninėmis šalimis, kad būtų užtikrintas veiksmingas 5G infrastruktūros diegimas.

Skaitmeninio sektoriaus apmokestinimas

67.

PABRĖŽIA, kad mūsų mokesčių sistemas reikia pritaikyti skaitmeniniam amžiui, kartu užtikrinant sąžiningą ir veiksmingą apmokestinimą, vadovaujantis 2018 m. birželio 28 d. ir 2019 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis.

Išvada

68.

PABRĖŽIA, kad reikia stebėti pažangą siekiant įgyvendinti veiksmus, apie kuriuos paskelbta 2020 m. vasario 19 d. skaitmeninio sektoriaus dokumentų rinkinyje, be kita ko, taikant atnaujintą skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą. RAGINA valstybes nares, Europos Parlamentą ir socialinius partnerius aktyviai prisidėti prie skaitmeninio sektoriaus dokumentų rinkinio sėkmės. PRAŠO Komisijos reguliariai informuoti Tarybą apie pažangą, padarytą įgyvendinant skaitmeninio sektoriaus dokumentų rinkinyje paskelbtas priemones.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 202I

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	63 metai 2020m. birželio 16d.

Turinys		Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2020/C 202 I/01	Tarybos išvados dėl Europos skaitmeninės ateities kūrimo	1