Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvados dėl Trenerių įgalinimo didinant galimybes įgyti įgūdžių ir kompetencijų

(2020/C 196/01)

TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI

PRIPAŽĮSTA, KAD:

1.

sportas dėl savo socialinio ir visuomeninio aspekto yra pripažįstamas kaip svarbi sveikatos, švietimo, įgūdžių ugdymo, vertybių propagavimo ir socialinės įtraukties priemonė ir turi didelę socialinę ir ekonominę vertę dėl užimtumo ir savanoriškos veiklos;

2.

treniravimas, nepaisant to, ar šios veiklos imasi savanoriai ar samdomieji, ar savarankiškai dirbantys treneriai, daro didelį poveikį sportininkams ir sporto veiklos dalyviams kalbant tiek apie jų tiesioginį mokymo ir mokymosi procesą, tiek apie jų asmeninį tobulėjimą;

3.

treneriai gali padėti spręsti visuomenės uždavinius, susijusius su fiziniu aktyvumu ir gerove, palengvinti socialinių ir kitų esminių įgūdžių įgijimą, skatinti garbingą žaidimą ir propaguoti etines vertybes tarp visų visuomenės narių. Tai tampa ypač aktualu sveikatos krizės laikotarpiais, kaip antai COVID-19 pandemijos atveju;

4.

sporto srityje įgūdžių ir kompetencijų turėjimas yra svarbus visų trenerių savirealizacijos, įsidarbinamumo ir profesinio tobulėjimo veiksnys, kad treneriai būtų pasirengę sėkmingai reaguoti į įvairius iššūkius, su kuriais jie susiduria savo kasdieniame darbe, ir į didėjančius visuomenės lūkesčius. Tai lygiai taip pat svarbu siekiant užtikrinti sportininkų ir sporto veiklos dalyvių saugumą, išlaikyti dalyvių motyvaciją laikytis sveikos ir aktyvios gyvensenos, ugdyti savo įgūdžius bei kompetencijas ir propaguoti sporto vertybes. Atitinkamus įgūdžius ir kompetencijas turintys treneriai gali prisidėti prie labiau struktūrizuotos fizinio aktyvumo ir sporto sektoriaus sistemos plėtojimo;

5.

Europos Sąjungos darbo plane sporto srityje (2017–2020 m.) (1) sportas ir visuomenė, visų pirma trenerių vaidmuo ir jų kvalifikacijos bei kompetencijų svarba pripažįstami kaip viena iš ES bendradarbiavimo sporto srityje prioritetinių temų;

6.

2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (2) pabrėžiama, kad parama žmonėms visoje Europoje įgyjant įgūdžių ir kompetencijų, kurių reikia savirealizacijai, sveikatai, įsidarbinamumui ir socialinei įtraukčiai, padeda didinti Europos atsparumą sparčių ir didelių pokyčių laikotarpiu;

7.

Tarptautinėje fizinio ugdymo, fizinio aktyvumo ir sporto chartijoje (3) pabrėžiama, kad visi darbuotojai, kurie prisiima profesinę atsakomybę už fizinį ugdymą, fizinį aktyvumą ir sportą, privalo turėti tinkamą kvalifikaciją, būti parengti ir turėti galimybes nuolat tobulėti profesinėje srityje. Treneriams savanoriams, pareigūnams ir pagalbiniam personalui turėtų būti užtikrintas tinkamas mokymas ir priežiūra. Turėtų būti suteikiamos plačios galimybės, konkrečiai susijusios su įtraukiu ir pritaikytu mokymu visais dalyvavimo lygmenimis;

8.

remiantis 2016 m. tyrimo dėl sportinės kvalifikacijos, įgytos sporto organizacijose ir švietimo įstaigose (4), duomenimis, Europos Sąjunga, valstybės narės ir sporto organizacijos pripažįsta poreikį gerinti asmenų sporto sektoriuje pasirengimo kokybę ir didinti kvalifikuotesnių asmenų sporto sektoriuje skaičių. Šis poreikis susijęs su pastaruoju metu padidėjusiu sąmoningumu apie sporto vaidmenį visuomenėje;

9.

Tarybos išvadose dėl trenerių vaidmens visuomenėje (5) atkreipiamas dėmesys į tai, kad trenerių darbas yra susijęs su atsakomybe, įgūdžiais ir kompetencijomis, o vienas iš paminėtų klausimų yra susijęs su trenerių mokymosi visą gyvenimą ir švietimo galimybių išplėtimu. Šiuo atžvilgiu valstybių narių buvo paprašyta remti ankstesnio mokymosi ir mokymosi visą gyvenimą sistemos plėtojimą ir sporto švietimo sistemoje propaguoti mokymosi rezultatų metodą, grindžiamą tiek nacionalinių kvalifikacijų sandarų, tiek Europos kvalifikacijų sandaros tikslais ir, kai tinkama, treniravimo kvalifikacijos įtraukimą į nacionalines kvalifikacijų sandaras, remiantis Europos kvalifikacijų sandara (6).

10.

Tarybos išvadose dėl negalią turinčių asmenų galimybių sportuoti (7) valstybių narių prašoma remti tolesnį fizinio ugdymo mokytojų, trenerių, kitų sporto darbuotojų ir savanorių apskritai švietimą ir mokymą, kad jie gebėtų įtraukti negalią turinčius asmenis į įvairią fizinio lavinimo ar sporto veiklą;

11.

Tarybos išvadose dėl vaikų apsaugojimo sporte (8) valstybių narių prašoma, inter alia, apsvarstyti galimybę parengti ir sustiprinti treneriams skirtas pirminio ir tęstinio švietimo ir mokymo priemones, kad būtų užkirstas kelias fiziniam bei emociniam smurtui ir prievartai;

12.

Komisijos įgūdžių ir žmogiškųjų išteklių vystymosi sporte ekspertų grupės parengtose Gairėse dėl būtiniausių treneriams keliamų įgūdžių ir kompetencijų reikalavimų (9) apibrėžiamos pagrindinės kompetencijos, kurias treneriai turėtų turėti;

ATSIŽVELGDAMI Į TAI, KAD:

13.

valstybėse narėse už trenerių švietimo ir mokymo sistemas yra atsakingos skirtingos institucijos ar organizacijos, todėl šios sistemos skiriasi. Atitinkamai kiekvienoje valstybėje narėje turi būti gerbiamas socialinių partnerių vaidmuo, laikantis nacionalinės praktikos;

14.

valstybėse narėse trenerių statusas ir įsitraukimo į veiklą lygmuo yra įvairūs – nuo savanorių iki samdomųjų ir savarankiškai dirbančių trenerių, nuo tų, kurie yra įsitraukę į mėgėjišką sportą iki tų, kurių veikla susijusi su profesionaliu sportu;

15.

nepaisant nevienodos metodikos ir to, kad sistemingo duomenų apie trenerių skaičių ir statusą rinkimo ES lygmeniu nėra, egzistuoja tam tikri duomenys ir prognozės, kurie atspindi kontekstą. Turimais duomenimis, Europos Sąjungoje užimtumo lygis sporte laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2018 m. padidėjo (10). Vis dėlto duomenys neatspindi savanoriais dirbančių trenerių. Kartu darbas savanorišku pagrindu tampa vis svarbesnis ir trenerių savanorių skaičius visoje ES yra didžiulis ir plataus masto. Apskaičiuota, kad visoje Europoje veiklą galėtų vykdyti net nuo 5 iki 9 milijonų trenerių, tikėtina, teikiančių paslaugas maždaug nuo 50 iki 100 milijonų sporto veiklos dalyvių (11);

16.

pokyčiai ir iššūkiai visuomenėje ir sporte, pavyzdžiui, demografinės problemos, pandemijos ir kitos sveikatos krizės, nejudri gyvensena, nauji treniravimo metodai (įskaitant pokyčius inovacijų ir technologijų srityje), pokyčiai, susiję su sąžiningumo sporte ir vaidmens, kurį treneriai atlieka švietimo ir socialinės įtraukties srityse, išsaugojimu, pabrėžia poreikį užtikrinti tinkamą švietimą ir mokymą, kad treneriai būtų pajėgūs sėkmingai reaguoti į šiuos naujus iššūkius;

17.

siekiant paskatinti konkrečias asmenų grupes (12) dalyvauti sporte, reikia tam tikrų konkrečių įgūdžių ir kompetencijų, ypač kiek tai susiję su saugia aplinka, sportininkų ir sporto veiklos dalyvių fizine bei psichikos sveikata ir gerove;

18.

dalyvavimo sporto ir fizinio aktyvumo veikloje lygiai mažėja (13). Tai taip pat galima sieti su įvairiais iššūkiais, susijusiais su urbanizacija ir su miestų žaliųjų teritorijų stoka, demografija ir gyvensena. Tikslas didinti fizinio aktyvumo lygius Europos visuomenėje gali didinti spaudimą ir reikalavimus sporto sektoriui, įskaitant trenerius. Todėl turėtų būti stiprinami trenerių gebėjimai skatinti piliečius užsiimti sportu ir fizine veikla ir taip prisidėti prie piliečių sveikatos ir gerovės, ir turėtų būti atsižvelgiama į poreikį plėtoti naujas fizinio aktyvumo ir mokymo praktikos programas, pritaikytas prie kintančios visuomenės poreikių ir sveikatos krizės laikotarpių, kaip antai COVID-19 pandemijos atveju;

PRIPAŽINDAMI, KAD:

19.

mokymo ir treniravimo kvalifikacijų reikalavimai skiriasi tiek tarp valstybių narių, tiek tarp skirtingų sporto organizacijų, ir kad švietimo paslaugų teikėjai treneriams siūlo įvairias švietimo programas. Treneriai gali įgyti įgūdžių ir kompetencijų per formaliojo švietimo ir neformaliojo ir savaiminio mokymosi sistemas. Padėtis valstybėse narėse dėl neformaliojo ir savaiminio mokymosi pripažinimo ir patvirtinimo taip pat skiriasi;

20.

ES lygmeniu švietimo aspektas sporto srityje remiamas pagal programą „Erasmus +“, bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, taip pat pagal kitas finansines priemones. Projektais suteikiamos mokymosi galimybės, sudaromos sąlygos mainams ir judumui, taip pat ugdomi trenerių įgūdžiai ir kompetencijos, visų pirma keičiantis gerąja patirtimi ir ją plėtojant;

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ, KARTU ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ IR ATITINKAMAIS LYGMENIMIS:

21.

bendradarbiaujant su sporto sąjūdžiu didinti informuotumą apie trenerių vaidmenį sporte ir visuomenėje ir apie jų įgūdžių ir kompetencijų, kurie yra būtini treniravimui ir kurie gali paskatinti gerai vertinti ir pripažinti vertingą trenerių darbą, svarbą;

22.

bendradarbiaujant su sporto sąjūdžiu didinti švietimo galimybes ir galimybes treneriams savanoriams, taip pat samdomiesiems ir savarankiškai dirbantiems treneriams įgyti įgūdžių ir kompetencijų, kartu atsižvelgiant į lyčių lygybę ir įvairovę treniravimo srityje, veiklos pobūdį ir lygį, atsakomybę ir įgytą kvalifikaciją, įgūdžius ir kompetencijas, ir skatinti trenerius pasinaudoti teikiamomis galimybėmis;

23.

skatinti sporto ir švietimo sektorių bendradarbiavimą rengiant trenerių švietimo ir mokymo programas, be kita ko, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius ir technologijų, skaitmeninių priemonių ir inovacijų teikiamas galimybes. Turėtų būti atsižvelgiama į programų įgyvendinimą sveikatos krizės laikotarpiais, kaip antai COVID-19 pandemijos atveju;

24.

kai tikslinga, skatinti sporto sektorių rengti švietimo ir mokymo kursus arba modulius, kuriuose daugiausia dėmesio būtų skiriama bendriesiems pritaikomiems treniravimo įgūdžiams, pavyzdžiui, valdymo, pedagogikos, integralumo ir saugumo įgūdžiams, ir teikti šiuos kursus visų sporto rūšių ir šakų treneriams, siekiant skatinti įvairias sporto šakas apimantį bendradarbiavimą ir mokymąsi;

25.

bendradarbiaujant su sporto sąjūdžiu skatinti neformaliojo mokymosi ir savaiminio mokymosi sporto srityje pripažinimą ir patvirtinimą;

26.

keistis patirtimi ir, kai tikslinga, remti treniravimo kvalifikacijos įtraukimą į nacionalines kvalifikacijų sandaras Europos kvalifikacijų sandaros įgyvendinimo kontekste, nes taip galima prisidėti prie trenerio profesijos oficialaus pripažinimo ir besimokančių asmenų ir darbuotojų judumo ES;

27.

skatinti šiuolaikinių technologijų, pavyzdžiui, e. mokymosi, papildančių tradicinius metodus, galimybes švietimo ir mokymo sistemose, kad daugiau trenerių galėtų įgyti reikiamų įgūdžių ir kompetencijų, kartu atsižvelgiant į finansinį poveikį, kurį šiuolaikinės technologijos gali turėti treneriams;

28.

propaguoti trenerių įgūdžius ir kompetencijas kaip būtiną veiksnį, kad visiems sportininkams ir sporto veiklos dalyviams, įskaitant konkrečias asmenų grupes, būtų užtikrintos saugios mokymo sąlygos, pritaikytos prie įvairių jų poreikių, gebėjimų ir galimybių;

29.

skatinti sporto sąjūdį užtikrinti galimybę treneriams įgyti darbui su konkrečiomis asmenų grupėmis reikalingų įgūdžių ir kompetencijų, visų pirma susijusių su saugia aplinka, indėliu į sportininkų ir sporto veiklos dalyvių fizinę ir psichikos sveikatą ir gerovę;

30.

skatinti švietimo galimybes visiems treneriams, kai tikslinga, įgyvendinant nacionalines ir (arba) subnacionalines strategijas ir veiksmus sporto ir sveikatinamojo fizinio aktyvumo srityje, atsižvelgiant į trenerių švietimo poreikius, profesionalaus ir mėgėjiško sporto reikalavimus, sportininkų ir sporto veiklos dalyvių poreikius bei gebėjimus ir lyčių aspektą;

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS ATITINKAMOSE JŲ KOMPETENCIJOS SRITYSE IR ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ:

31.

toliau remti sporto švietimo aspektą tobulinant trenerių švietimo, mokymo programas ir gerinant jų mokymosi galimybes, įskaitant darbą su konkrečiomis asmenų grupėmis ir darbą sveikatos krizės laikotarpiais, kaip antai COVID-19 pandemijos atveju. Šiuo atžvilgiu taip pat reikėtų atsižvelgti į technologijų, skaitmeninių priemonių ir inovacijų teikiamas galimybes;

32.

nacionaliniu ir Europos lygmenimis skatinti ir remti įvairių mokymosi ir švietimo krypčių prieinamumą visame sporto sektoriuje ir propaguoti neformalųjį mokymąsi ne internetu ir internetu kaip galimybę treneriams gauti reikiamą mokymą;

33.

remti trenerių mokymą, judumą mokymosi tikslais ir įsidarbinamumą pasitelkiant atitinkamas ES programas, fondus ir priemones ir skatinti bendradarbiavimą su visais suinteresuotaisiais subjektais dėl veiksmingo šių priemonių naudojimo, nes tai yra galimybė gerinti trenerių švietimą ir mokymą, sudaryti palankesnes sąlygas keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir dalytis informacija apie vykdomus projektus;

34.

bendradarbiaujant su sporto sąjūdžiu skatinti visus atitinkamus sporto sektoriaus suinteresuotuosius subjektus įgyvendinti Gaires dėl būtiniausių treneriams keliamų įgūdžių ir kompetencijų reikalavimų;

35.

bendradarbiaujant su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais apsvarstyti galimybę remti palyginamų duomenų rinkimo sistemų kūrimą siekiant susidaryti vaizdą apie bendrą asmenų, užsiimančių treniravimo praktika, skaičių ir jų dalyvavimo šioje veikloje pobūdį ir lygį, taip pat remti kokybinius jų kvalifikacijos lygio, švietimo poreikių ir kitų susijusių klausimų tyrimus. Šiuo atžvilgiu, kai aktualu, galėtų būti naudojamos visos esamos priemonės, įskaitant Europass;

36.

remti, skatinti ir platinti tyrimų rezultatus ir leidinius apie trenerių švietimo galimybes ir švietimo sistemas;

37.

remti atitinkamą veiklą, įskaitant politikos formuotojų ir sporto srities suinteresuotųjų subjektų keitimąsi informacija ir patirtimi, siekiant propaguoti būtiniausius įgūdžių ir kompetencijų reikalavimus, ankstesnio mokymosi pripažinimą remiantis mokymosi rezultatais, taip pat trenerių, įskaitant savanorius, mokymosi visą gyvenimą sistemos plėtojimą;

PRAŠO SPORTO SĄJŪDŽIO:

38.

rengiant strateginius dokumentus, rengiant naujas ir atnaujinant esamas trenerių, įskaitant savanorius, taip pat samdomuosius ir savarankiškai dirbančius trenerius, švietimo ir mokymo programas atsižvelgti į Gaires dėl būtiniausių treneriams keliamų įgūdžių ir kompetencijų reikalavimų;

39.

parengti programas, skirtas įgūdžiams ir kompetencijoms, reikalingiems dirbti su konkrečiomis asmenų grupėmis, įgyti ir užtikrinti, kad treneriai turėtų tinkamą kvalifikaciją, kiek tai susiję su jų indėliu į saugios aplinkos sportininkams ir sporto veiklos dalyviams ir jų fizinės bei psichikos sveikatos ir gerovės užtikrinimu, be kita ko, sveikatos krizės laikotarpiais, kaip antai COVID-19 pandemijos atveju;

40.

bendradarbiaujant su atitinkamomis institucijomis ES, nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu stiprinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, kad kasdieniame darbe būtų taikomos naujos įžvalgos ir metodai, ir įtraukti mokslinių tyrimų ir inovacijų sektorių į trenerių švietimo ir mokymo programų rengimą. Šiuo atžvilgiu skatinti trenerių ir mokslininkų bendruomenės bendradarbiavimą siekiant propaguoti specialiai pritaikytą mokslinių tyrimų rezultatų perdavimą treneriams jų kasdieniame darbe;

41.

propaguoti trenerių švietimą ir mokymą, taip pat jiems būtinų įgūdžių ir kompetencijų įgijimą kaip sporto organizacijų turtą. Šiuo atžvilgiu skatinti trenerius dalyvauti mokymosi visą gyvenimą veikloje, įskaitant mokymus vietoje treniravimo srityje ir šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes kaip pridėtinę vertę švietimo srityje, taip pat dalyvauti sporto mokymo procese;

42.

naudotis atitinkamais ES fondais ir programomis siekiant didinti trenerių, įskaitant savanorius, taip pat samdomuosius ir savarankiškai dirbančius trenerius, švietimo ir mokymo galimybes ir gerinti tokio švietimo ir mokymo kokybę.

---

(1)  OL C 189, 2017 6 15, p. 5.

(2)  OL C 189, 2018 6 4, p. 1.

(3)  https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000235409.

(4)  https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/28026772-9ad0-11e6-868c-01aa75ed71a1.

(5)  OL C 423, 2017 12 9, p. 6.

(6)  2017 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros.

(7)  OL C 192, 2019 6 7, p. 18.

(8)  OL C 419, 2019 12 12, p. 1.

(9)  Tarybos išvadose dėl trenerių vaidmens visuomenėje (2017 m.) Europos Komisijos buvo paprašyta apsvarstyti galimybę į Komisijos įgūdžių ir žmogiškųjų išteklių vystymo ekspertų grupės darbą įtraukti pagrindinių treneriams keliamų įgūdžių ir kompetencijų reikalavimų gairių rengimą.

(10)  Eurostato duomenimis (Užimtumas sporte. Paaiškinta statistika (angl. „Employment in sport - Statistics explained“), Eurostatas, 2019 m.) užimtumo lygis sporte 2013–2018 m. laikotarpiu padidėjo 3,2 % vertinant pagal vidutinį metinį augimo rodiklį. Projekto „ESSA – SPORT“ (2019 m.) duomenimis, bendras augimo rodiklis 2011–2018 m. laikotarpiu buvo 19,2 %, o sporto trenerių, instruktorių ir pareigūnų skaičiaus augimo rodiklis buvo 85,2 %.

(11)  Projektas „CoachLearn“, 2015 m.

(12)  Žr. priede pateiktą apibrėžtį.

(13)  Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 472. „Sportas ir fizinis aktyvumas“, 2018 m. kovo mėn.

Tarybos išvados „Kosmosas užtikrinant tvarumą Europoje“

(2020/C 196/02)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

PRIMINDAMA:

A.	Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), kuria nustatoma ES kompetencija kosmoso srityje (1);

B.	2016 m. spalio 26 d. Komisijos komunikatą dėl Europos kosmoso strategijos (2) ir 2017 m. gegužės 30 d. Tarybos išvadas dėl Europos kosmoso strategijos (3);

C.	2019 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadas „Kosmosas kaip sąlygas sudaranti priemonė“ (4);

D.

Jungtinių Tautų (JT) Darnaus vystymosi tikslus, ypač tikslus Nr. 4 – kokybiškas švietimas; Nr. 5 – lyčių lygybė; Nr. 8 – deramas darbas ir ekonomikos augimas; Nr. 9 – pramonė, inovacijos ir infrastruktūra; Nr. 10 – nelygybės mažinimas; Nr. 13 – klimato politikos veiksmai; Nr. 14 – gyvybė vandenyse; Nr. 15 – gyvybė žemėje ir Nr. 17 – partnerystė siekiant tikslų (5);

E.	principus, įtvirtintus Sutartyje dėl valstybių veiklos principų tyrinėjant ir naudojant kosminę erdvę, įskaitant Mėnulį ir kitus dangaus kūnus;

Kosmosas užtikrinant ilgalaikį tvarų augimą

1.

PABRĖŽIA, jog reikia skatinti tvaraus Europos kosmoso sektoriaus plėtojimą, kad būtų galima patenkinti ateities kartų poreikius ir garantuoti Europos konkurencingumą; PRIPAŽĮSTA vis didesnę kosmoso sektoriaus strateginę svarbą; PRIPAŽĮSTA, kad kosmoso sektoriuje vyksta spartūs pokyčiai, kuriuos lemia palydovinių produktų ir paslaugų pasiūlos ir paklausos augimas, taip pat technologiniai pokyčiai ir vadinamoji naujų kosmoso galimybių era, kuomet atsiranda naujų dalyvių, plataus spektro taikmenų, naudojamų vykdant įvairią ekonominę veiklą […], o privatusis sektorius daugiau investuoja, taip pat aktyviau bendradarbiauja Vyriausybės, be kita ko, per kosmoso agentūras, tarpvyriausybinės organizacijos, privatusis sektorius, universitetai, mokslinių tyrimų organizacijos ir visuomenė;

2.

PRIPAŽĮSTA dabartinės COVID-19 pandemijos trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį poveikį pasaulio mastu ir PABRĖŽIA, kad reikia naudotis įgyta patirtimi; AKCENTUOJA galimą kosminių technologijų ir paslaugų indėlį reaguojant į susidariusią situaciją ir PABRĖŽIA kosmoso sektoriaus svarbą atgaivinant ekonomiką, kad būtų užtikrinta tvari ateitis ir didesnis visuomenės atsparumas;

3.

PABRĖŽIA, kad kosmoso sektorius suteikia daug galimybių remti ilgalaikį tvarų augimą skatinant socialinę ir ekonominę naudą, vadovaujantis, be kita ko, JT Darnaus vystymosi tikslais, Sendajaus programa (6), Paryžiaus susitarimu (7) ir ES strateginiais prioritetais, pavyzdžiui, ES socialinių teisių ramsčiu (8), taip pat suteikia daug galimybių remti informacija grindžiamą sprendimų priėmimą ir tobulinti visų sričių viešąją politiką; ir AKCENTUOJA, kad Žemės mokslai ir Europos palydovų duomenys, kosmoso paslaugos ir kosminės technologijos gali prisidėti prie Europos žaliojo kurso (9), įgalindami Europą tapti pasauline lydere kuriant tvarų pasaulį ir padėdami spręsti visuomenės uždavinius ir išsaugoti natūralių ekosistemų veikimą ateities kartoms;

4.

PABRĖŽIA veiklos kosminėje erdvėje tvarumo svarbą atsižvelgiant į jos vaidmenį įgyvendinant JT Darnaus vystymosi tikslus; AKCENTUOJA, kad norint užtikrinti kosminės aplinkos ilgalaikį tvarumą reikia platesnio tarptautinio bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija, kad būtų išsaugota tinkama naudoti, tvari ir saugi kosminė aplinka; RAGINA savanoriškai įgyvendinti JT gaires dėl veiklos kosminėje erdvėje ilgalaikio tvarumo;

5.

PABRĖŽIA, kad dėl pasaulinės konkurencijos ir naujų tvaraus augimo modelių reikia didelių pokyčių, susijusių su pramonės organizavimu, tiekimo grandine, darbo vietomis ir įgūdžiais, be kita ko, kosmoso sektoriuje;

6.

PRIPAŽĮSTA, kad ES kosmoso programa, užtikrinant sinergiją su programa „Europos horizontas“, kartu su Europos kosmoso agentūros (EKA) ir Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijos (EUMETSAT) programomis ir valstybių narių veikla, atsižvelgiant į jų atitinkamą vaidmenį ir atsakomybę, padeda Europai išlikti tarptautinio masto lydere, kadangi padeda spręsti įvairius visuomenės uždavinius ir, sparčiai kintant rinkoms, stiprinti Europos kosmoso pramonės konkurencingumą visoje vertės grandinėje, visų pirma sprendžiant priklausomumo ypatingos svarbos technologijų srityje klausimą;

7.

PRIPAŽĮSTA, jog svarbu skatinti kosmoso ir ne kosmoso sektorių dalijimąsi žiniomis ir naudingą tarpusavio poveikį, atsižvelgiant į MVĮ ir startuolių gebėjimą plėtoti tvarią, atsparią ir lanksčią Europos pramonę, atlaikančią pasaulinę konkurenciją ir padedančią spręsti visuomenės uždavinius;

8.

PRIPAŽĮSTA skaitmeninės transformacijos ir pažangiųjų technologijų (pvz., automatizavimo, junglumo, didžiųjų duomenų, dirbtinio intelekto, kvantinių technologijų, itin našių kompiuterinių sistemų, pažangiosios gamybos, daiktų interneto) suteikiamas galimybes kuo labiau padidinti sinergiją su kosmoso pramone, padedančias Europoje kurti naujas sparčiai augančio verslo galimybes ir formuoti Europos ekonominę bazę ir Europos socialinę sanglaudą, kaip pabrėžta komunikatuose dėl pramonės strategijos (10), MVĮ strategijos (11) ir naujosios Europos duomenų strategijos (12) bei Europos skaitmeninės ateities (13);

9.

PRIPAŽĮSTA, kad kosmosui tenka svarbus vaidmuo ir jis prisideda plėtojant įgūdžius, technologijas ir paslaugas, kurių reikia norint kurti atsparią visuomenę, gebančią spręsti visuotinius uždavinius kintančiame pasaulyje, pavyzdžiui, kovoti su klimato kaita, ekosistemų būklės blogėjimu, įveikti sveikatos krizes, užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ir imtis priemonių migracijos srityje;

10.

PRIPAŽĮSTA, kad kosmoso paslaugų ir palydovinių duomenų naudojimas kituose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos, transporto, saugumo, žemės ūkio, kaimo plėtros, miškininkystės, žuvininkystės, išteklių valdymo, energetikos, logistikos, gynybos, kultūros, turizmo, reagavimo į nelaimes, taip pat klimato, biologinės įvairovės ir gamtos ar kultūros išteklių stebėsenos sektoriuose, suteikia šiai šakai galimybių plėtoti didelės vertės paslaugas visoje vertės grandinėje, o viešiesiems sektoriams – tobulinti sprendimus dėl politikos; ir PRIPAŽĮSTA, kad toks naudojimas taip pat galėtų skatinti aukštos kokybės ir didelės vertės darbo vietų kūrimą ir ilgalaikį užimtumą, tokiu būdu didinant ES ekonomikos ir visuomenės našumą bei atsparumą apskritai ir remiant tvarumą Europoje;

11.

AKCENTUOJA, kad kosmoso technologijomis grindžiami sprendimai labai padeda spręsti neutralaus ekonomikos poveikio klimatui uždavinį, visų pirma kuriant skaitmenines inovacijas, nes jais užtikrinamos suderintos, greitos ir saugios paslaugos, skatinama žiedinė ekonomika ir pažangus išteklių valdymas, pažangių miestų bei kaimų plėtojimas ir, vykdant Žemės atmosferos, ekosistemų ir klimato stebėseną, padedama vertinti politikos poveikį;

12.

PABRĖŽIA ES kosmoso programos ir programos „Europos Horizontas“ svarbą; AKCENTUOJA Europos nepriklausomų ypatingos svarbos kosminių sistemų, pavyzdžiui, padėties […] ir laiko nustatymo, klimato, šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir aplinkos stebėsenos, Vyriausybinių telekomunikacijų ir prieigos prie kosmoso sistemų, svarbą ES; ir RAGINA Europos Komisiją ir valstybes nares palengvinti ir skatinti „Copernicus“, GALILEO ir EGNOS teikiamų duomenų ir paslaugų naudojimą vykdant veiklą su kosmosu nesusijusiose politikos srityse Europos ir nacionaliniu lygmeniu; PRIPAŽĮSTA esamų ir naujų bendradarbiavimo projektų (pvz., informuotumo apie padėtį kosmose srityje) pridėtinę vertę siekiant tvarumo Europoje;

13.

PRAŠO Komisijos nuodugniai išanalizuoti Europos naujų kosmoso galimybių eros dabartinę padėtį ir ateities perspektyvas bei jos indėlį į Europos ekonomiką, kuris būtų užtikrintas plečiant esamas rinkos galimybes, remiant MVĮ ir startuolius ir atsižvelgiant į naujų subjektų atsiradimą ir naujas permainas; ir PABRĖŽIA, jog svarbu remti valstybes nares, kuriose formuojasi kosmoso pajėgumai, taip pat jų pramonę ir akademinę bendruomenę joms aktyviai dalyvaujant veikloje, kuria siekiama atskleisti visą ES kosmoso ekonomikos potencialą ir padidinti jos ekonominį atsparumą;

Kosmoso sričiai skirtas švietimas ir įgūdžiai

14.

PAŽYMI, kad globalizuotame pasaulyje, kuriame vyksta sparti technologijų raida, automatizavimas ir skaitmeninimas, tuo pat metu iškylant naujiems prekybos ir ekonominiams scenarijams ir naujiems visuomenės uždaviniams, tokiems kaip klimato kaita, sveikatos krizes sukeliantys protrūkiai ir demografiniai pokyčiai, Europa turi dar labiau stengtis plėtoti žinias, tarpdisciplininius įgūdžius ir būtinas kompetencijas, kad būtų galima rasti tinkamus sprendimus; PABRĖŽIA, jog tam, kad galėtų vykti teisingas perėjimas prie naujos skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos, reikia investuoti į žmones remiant tiek ekonominę, tiek socialinę darbotvarkę; RAGINA Europos Komisiją, kartu su valstybėmis narėmis, bendradarbiaujant su pramonės subjektais, mokslinių tyrimų organizacijomis ir akademine bendruomene, nustatyti būsimus įgūdžių trūkumus bei spragas ir apsvarstyti galimus sprendimus ir tikslines iniciatyvas;

15.

RAGINA Europos Komisiją remtis Europos duomenų strategija, numatoma atnaujinta Nauja Europos įgūdžių darbotvarke ir ES skaitmeninio švietimo veiksmų planu skatinant įgūdžių plėtojimą besiformuojančiose srityse, įskaitant skaitmeninius įgūdžius ir duomenų analitiką, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad vis gausiau turima Žemės stebėjimo ir kitų palydovinių duomenų;

16.

PABRĖŽIA, jog labai svarbu, kad valstybės narės, bendradarbiaudamos su privačiuoju sektoriumi, universitetais ir mokslinių tyrimų organizacijomis, taip pat tarpvyriausybinėmis organizacijomis, dėtų daugiau pastangų siekiant plėtoti įgūdžius ir skatinti inovacijas bei verslumą, skatinti patrauklią darbo aplinką ir gyvybingą kosmoso sektorių;

17.

AKCENTUOJA, jog svarbu investuoti į su kosmosu susijusias visų lygių gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) švietimo programas; MANO, jog veikla kosminėje erdvėje gali dominti jaunus mokslininkus ir studentus; PABRĖŽIA, jog svarbu užtikrinti patikimą Europos kosmoso sektoriaus žinių bazę, ir PRIPAŽĮSTA, kad reikia skatinti jaunesniąją kartą studijuoti ir dirbti STEM srityse, be kita ko, siekiant skatinti lyčių pusiausvyrą; ir RAGINA valstybes nares ir Europos Komisiją, bendradarbiaujant su EKA ir EUMETSAT, intensyvinti informavimo programas, įskaitant praktinę veiklą, kad būtų padidintas veiklos kosminėje erdvėje teigiamas įvaizdis ir patrauklumas Europos jaunimui;

18.

RAGINA Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos agentūrą (GSA) bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir teikti joms techninę informaciją bei specifikacijas rinkos plėtros ir kvalifikacijos kėlimo srityse ir aptarti galimybę sukurti darbo grupes su atitinkamais nacionaliniais viešojo ir privačiojo sektoriaus ekspertais, kurios padėtų suprasti ir nustatyti rinkos poreikius ir sudaryti sąlygas tam, kad palydoviniai duomenys ir kosmoso paslaugos paskatintų darbo vietų kūrimą ir paspartintų masinį naudojimą rinkoje;

19.

AKCENTUOJA, kad esamomis ir būsimomis žinių perdavimo ir gebėjimų stiprinimo iniciatyvomis taip pat turėtų būti naudojamasi pritraukiant žinių iš visos ES ir padedant sutelkti pramonei reikalingus su kosmosu susijusių įgūdžių turinčius talentingus specialistus;

20.

RAGINA valstybes nares ir Europos Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas laikytis labiau integruoto požiūrio į įgūdžių plėtojimą kosmoso sektoriaus vertės grandinėse, pavyzdžiui, skatinant profesinį mokymą, mokymąsi internetu ir nuolatinį mokymąsi ir skatinant jungtinius laipsnius ir bendras mokymo programas aukštojo mokslo srityje;

21.

PABRĖŽIA regioninio bendradarbiavimo svarbą; ir RAGINA labiau įtraukti regionines ir vietos valdžios institucijas į įgūdžių plėtojimo ir dalijimosi žiniomis veiklą siekiant paskatinti darbo vietų kūrimą, inovacijas ir verslumą visoje ES, gaunant naudos iš tvirtos pramonės, grindžiamos kosmoso taikmenomis ir paslaugomis, plėtojimo; PABRĖŽIA, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą (be kita ko, tarpsektorinį) ir keitimąsi informacija bei geriausios praktikos pavyzdžiais; ir RAGINA supaprastinti galimybes naudotis Europos lėšomis įgūdžių plėtojimo srityje.

---

(1)  Ypač 4 ir 189 straipsnius.

(2)  Dok. 13758/16.

(3)  Dok. 9817/17.

(4)  Dok. 9248/19.

(5)  2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos priimta rezoliucija.

(6)  2015–2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa, priimta 2015 m. kovo 18 d. trečiojoje JT pasaulinėje konferencijoje Sendajuje (Japonija).

(7)  Šalių konferencijos dvidešimt pirmosios sesijos ataskaita, FCCC/CP/2015/10/Add.1

(8)  Dok. 13129/17.

(9)  Dok. 15051/19.

(10)  Dok. 6782/20.

(11)  Dok. 6783/20.

(12)  Dok. 6520/20.

(13)  Dok. 6237/20.

Euro kursas (1)

2020 m. birželio 10 d.

(2020/C 196/03)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1375
JPY	Japonijos jena	122,16
DKK	Danijos krona	7,4553
GBP	Svaras sterlingas	0,88963
SEK	Švedijos krona	10,4605
CHF	Šveicarijos frankas	1,0762
ISK	Islandijos krona	150,70
NOK	Norvegijos krona	10,5383
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	26,609
HUF	Vengrijos forintas	343,13
PLN	Lenkijos zlotas	4,4524
RON	Rumunijos lėja	4,8349
TRY	Turkijos lira	7,7145
AUD	Australijos doleris	1,6220
CAD	Kanados doleris	1,5228
HKD	Honkongo doleris	8,8157
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7357
SGD	Singapūro doleris	1,5746
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 352,17
ZAR	Pietų Afrikos randas	18,8376
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,0305
HRK	Kroatijos kuna	7,5690
IDR	Indonezijos rupija	16 022,03
MYR	Malaizijos ringitas	4,8361
PHP	Filipinų pesas	56,767
RUB	Rusijos rublis	78,1468
THB	Tailando batas	35,422
BRL	Brazilijos realas	5,5213
MXN	Meksikos pesas	24,8255
INR	Indijos rupija	85,9030

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.9841 – CDP Equity / Ansaldo Energia)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 196/04)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.9842 – Hitachi Chemical Company / Fiamm Energy Technology)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 196/05)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Pranešimas eksportuotojams dėl REX sistemos taikymo Europos Sąjungoje įgyvendinant laisvosios prekybos susitarimą su Vietnamu

(2020/C 196/06)

Šis pranešimas skirtas Europos Sąjungos eksportuotojams, eksportuojantiems į Vietnamą kilmės statusą turinčius produktus ir deklaruojantiems jų kilmę, kad tiems produktams būtų taikomas laisvosios prekybos susitarime su Vietnamu (toliau – ES ir Vietnamo LPS) nustatytas lengvatinis muitų tarifų režimas.

ES ir Vietnamo LPS 1 protokolas susijęs su sąvokos „kilmės statusą turintys produktai“ apibrėžtimi ir administracinio bendradarbiavimo metodais. To protokolo 15 straipsnyje nustatyti lengvatiniam muitų tarifų režimui taikyti būtini bendrieji su kilmės įrodymais susiję reikalavimai. Visų pirma to straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ES ir Vietnamo LPS nustatytos muitų tarifų lengvatos į Vietnamą importuojamiems Europos Sąjungos kilmės produktams taikomos pateikus bet kurį iš šių kilmės įrodymų:

a)	eksportuojančios Šalies kompetentingų institucijų išduotą kilmės sertifikatą (EUR.1 judėjimo sertifikatą), surašytą pagal 1 protokolo 16–18 straipsnius (15 straipsnio 1 dalies a punktas);

b)	kilmės deklaraciją, surašytą patvirtinto eksportuotojo, kaip apibrėžta 1 protokolo 20 straipsnyje, bet kokiai siuntai, neatsižvelgiant į jos vertę, arba bet kurio eksportuotojo ne didesnės nei iš viso 6 000 eurų vertės siuntoms (15 straipsnio 1 dalies b punktas);

c)

pareiškimą apie prekių kilmę, surašytą eksportuotojų, pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus registruotų elektroninėje duomenų bazėje, po to, kai Sąjunga Vietnamui praneša, kad tokie teisės aktai taikomi jo eksportuotojams. Tokiame pranešime gali būti nurodyta, kad a ir b punktai Sąjungai nebetaikomi (15 straipsnio 1 dalies c punktas).

Pirmiau nurodyta elektroninė duomenų bazė yra REX sistema, kaip nustatyta atitinkamuose ES teisės aktuose (Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 68 straipsnio 1 dalyje).

2020 m. balandžio 8 d. Europos Sąjunga pranešė Vietnamui, kad ES ir Vietnamo LPS 1 protokolo 15 straipsnio 1 dalies c punktas bus taikomas nuo ES ir Vietnamo LPS įsigaliojimo dienos ir kad tos pačios dalies a ir b punktai nebebus taikomi. Todėl į Vietnamą importuojamiems Europos Sąjungos kilmės produktams ES ir Vietnamo LPS nustatytos muitų tarifų lengvatos bus taikomos pateikus pareiškimus apie prekių kilmę, surašytus registruotųjų eksportuotojų arba bet kurio eksportuotojo ne didesnės nei iš viso 6 000 eurų vertės siuntoms. EUR.1 kilmės sertifikatai ir kilmės deklaracijos nebus išduodami ar surašomi Europos Sąjungoje tam, kad Vietname būtų taikomas lengvatinis muitų tarifų režimas.

Kaip nustatyta ES ir Vietnamo LPS 1 protokolo 19 straipsnio 6 dalyje, to straipsnio 1–5 dalyse nurodytos kilmės deklaracijos surašymo sąlygos mutatis mutandis taikomos pareiškimams apie prekių kilmę. Visų pirma pareiškimo apie prekių kilmę tekstas yra kilmės deklaracijos tekstas, pateiktas ES ir Vietnamo LPS 1 protokolo VI priede.

Europos Sąjungos veiklos vykdytojai, kurie jau užsiregistravo REX sistemoje siekdami pasinaudoti kitais lengvatiniais susitarimais, naudojasi jiems suteiktu REX numeriu.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.9806 – Hyundai Capital Bank Europe / Sixt Leasing)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 196/07)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2020/C 196/08)

Šis pranešimas skelbiamas pagal 2018 m. spalio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Mór/Móri“

Nuorodos numeris: PDO-HU-A1333-AM02

Pranešimo data: 2020 03 10

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1.   „Mór premium“ vyno produkto tipo įtraukimas

a)	Keičiami specifikacijos skyriai: — II. Vyno (-ų) aprašymas — III. Specifinis vynininkystės metodas — V. Didžiausias gamybos kiekis — VI. Leidžiamos vynuogių veislės — VII. Ryšys su geografine vietove — VIII. Papildomos sąlygos

b)	Keičiamos bendrojo dokumento dalys: — Vyno (-ų) aprašymas — Vyno gamybos metodai. Specifiniai vynininkystės metodai — Vyno gamybos metodai. Didžiausias gamybos kiekis — Ryšys su geografine vietove — Papildomos sąlygos

c)

Priežastys: Moro vyndarystės regione ištisus amžius buvo gaminami iškilūs baltieji svarūs, tiršti ir brandūs vynai. Pakeitimu siekiama apsaugoti tokių vynų gamybos tradiciją ir šias aukštos kokybės vynų kategorijas, jas apibrėžti nustatant taikomus mažesnius vidutinius išauginamų vynuogių kiekius ir konkrečius vynininkystės metodus, taip pat įtvirtinant reikalavimą naudoti geriausios kokybės žaliavą.

2.   Naujų leidžiamų vynuogių veislių įtraukimas (’Generosa’, ’Pinot blanc’, ’Pinot noir’, ’Syrah’)

a)	Keičiamas specifikacijos skyrius: — VI. Leidžiamos vynuogių veislės

b)	Keičiama bendrojo dokumento dalis: — Pagrindinė(s) vyninių vynuogių veislė(s)

c)

Priežastys: ištisus dešimtmečius selekciją vykdžiusiems Vengrijos vyndariams pavyko išvesti naujų vyninių vynuogių veislių, tokių kaip šiandien jau daugybėje nustatytos vietovės sklypų auginama ’Generosa’. Pastaraisiais metais iš ’Generosa’ veislės vynuogių pagaminti vynai sulaukė rimto ir profesionalų, ir vartotojų pripažinimo ir dar labiau išgarsino gerą vyndarystės regiono vardą. Vietovėje ne vieną dešimtmetį auginamos ir ’Pinot blanc’ veislės vynuogės. Šios veislės vynmedžiai užima gerokai mažesnius plotus, tačiau suteikia gamintojams galimybę siūlyti labai aukštos kokybės tik iš šios veislės vynuogių pagamintus vynus. Dėl veislės savybių vynuogės vyndarystės regione tiesiog klesti. Leidus vyndarystės regione auginti ’Pinot noir’ vyninių vynuogių veislę, gamintojai galėjo žengti svarbų žingsnį rožinių ir putojančių vynų gamyboje. Rožiniai vynai visapusiškai įkūnija šiuolaikinius skonio pokyčius vyno pasaulyje. Taigi, veikiau vėsiu klimatu pasižyminčiame Moro regione šių vynų gamyba gali gerokai išsiplėsti greta klasikinių baltųjų vynų gamybos. ’Syrah’ veislės vynuogių auginimo plotai nėra dideli, bet ši veislė regione auginama nuo seno. Vėlai sunokstančios gan vėlai žydinčių šios veislės vynmedžių vynuogės regionui gali būti išties vertingos, nes iš jų gaminami lengvesni vynai. Dėl vynuogių skonio, kuriame juntami pipirai, prieskoniai, kartais – minerališkumas, ši veislė užima svarbią vietą regione.

3.   Su pavadinimo pakeitimu ir tikslesne informacija susiję pakeitimai

a)	Keičiami specifikacijos skyriai: — VII. Ryšys su geografine vietove — VIII. Papildomos sąlygos — IX. Patikrinimai, tyrimai ir juslinių savybių klasifikavimas

b)	Keičiama bendrojo dokumento dalis: — Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

c)	Priežastys: techninio pobūdžio pakeitimai.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Produkto pavadinimas

Mór

Móri

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

Baltieji vynai

Baltieji vynai yra blyškios ar šviesios, nuo vos žalsvai baltos iki šiaudų ar aukso geltonumo spalvos; jiems būdingas gaivus ir ryškus rūgštumas, gėlių ar vaisių aromatai, taip pat savitas lengvumas ir gaivumas. Šiuose vynuose paprastai nejuntamos brandinimo statinėse natos. Vidutiniškai aptakaus skonio vyno partijos pasižymi savitais aromatais. Jei šių vynų etiketėse nurodoma vynuogių veislė, paprastai ją būna nesunku atpažinti.

*	Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija ir didžiausias bendras sieros dioksido kiekis nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	9
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,6 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	18
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

Rožiniai vynai

Rožiniai vynai yra rožinės, violetinės, lašišos (svogūnų lukštų) ar šviesiai raudonos spalvos. Šie vynai lengvi, vaisiški, juos reikia suvartoti per metus.

*	Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija ir didžiausias bendras sieros dioksido kiekis nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	9
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,6 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	18
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

Raudonieji vynai

Naudojant trumpą (5–7 dienų) maceravimą pagaminti raudonieji vynai turi būti suvartojami per metus, kaip švieži vynai. Šie vynai lengvi, paprasti, jų skonis ir kvapas primena raudonus vaisius ir uogas. Vynai yra šviesios rubino spalvos.

*	Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija ir didžiausias bendras sieros dioksido kiekis nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	9
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,6 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	20
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

„Premium“ kategorijos vynai

Šie vynai yra auksinės arba sendinto aukso spalvos. Dėl aiškiai juntamo rūgštumo ir didesnio alkoholio kiekio juos galima brandinti ilgiau. Ilgai brandinamuose vynuose ima vyrauti antriniai aromatai, o kartais stipriau išryškėja minerališkumas.

*	Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija ir didžiausias bendras sieros dioksido kiekis nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose.

*	Iš vėlyvojo derliaus vynuogių, rinktinių vynuogių ar vytintų vynuogių pagamintų „premium“ klasės vynų mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 12,83 %, o didžiausias lakusis rūgštingumas – 2 g/l.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	9
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,6 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	18
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5.   Vyno gamybos metodai

a)   Pagrindiniai vynininkystės metodai

Vynas. Vynininkystės metodo naudojimas

Specifinis vynininkystės metodas

Neautomatinio preso naudojimas

Neleidžiami vynininkystės metodai

Vyno gamybai taikomas apribojimas

„Premium“ kategorijos vynus draudžiama saldinti ir sodrinti jų misą.

Vynuogininkystės taisyklės

Auginimo metodai

1.

Vynmedžių auginimo taisyklės a) Iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. pasodintuose vynuogynuose išaugintos vynuogės gali būti naudojamos SKVN žymimiems vynams gaminti, nepriklausomai nuo taikomo anksčiau leisto auginimo būdo, visą tų vynuogynų eksploatavimo laikotarpį. b) Po 2010 m. rugpjūčio 1 d. pasodintų vynuogynų auginimo būdui taikomos šios taisyklės: i) genima žemos taurės metodu; ii) genima aukštos taurės metodu; iii) priraišiojama užlankstant šakas; iv) genima žemo kordono metodu; v) genima vidutinio aukščio kordono metodu; vi) genima aukšto kordono metodu.

2.

Vynmedžių tankumo vynuogyne taisyklės a) Iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. pasodintuose vynuogynuose išaugintos vynuogės gali būti naudojamos SKVN žymimiems vynams gaminti, nepriklausomai nuo taikomo anksčiau leisto sodinimo tankumo, visą tų vynuogynų eksploatavimo laikotarpį. b) Po 2010 m. rugpjūčio 1 d. pasodintų vynuogynų minimalus tankumas –  3  300 vynmedžių sodinių viename hektare. c) Po 2016 m. rugpjūčio 1 d. pasodintų vynuogynų minimalus tankumas –  3  500 vynmedžių sodinių viename hektare.

3.	Vynuogių kiekio ir pumpurų skaičiaus taisyklės SKVN „Mór“ vynų gamybai skirtuose vynuogynuose leidžiamas didžiausias pumpurų kiekis – 10 pumpurų kvadratiniame metre.

4.

Derlius ir vynuogių kokybė Visiems SKVN žymimiems vynams skirtas vynuoges leidžiama skinti rankomis ir mechanizuotai, bet „premium“ kategorijos vynams vynuogės skinamos tik rankomis. Vynuogių mažiausias natūralus cukraus kiekis ir mažiausia galima alkoholio koncentracija Vyno gamybai taikomas apribojimas Baltieji, rožiniai ir raudonieji vynai: 9,0 % tūrio, –14,9 MM (misos laipsnio). Iš vėlyvojo derliaus vynuogių, rinktinių vynuogių ar vytintų vynuogių pagamintų baltųjų vynų mažiausias natūralus cukraus kiekis yra 216 g/l, o mažiausia galima alkoholio koncentracija tūrio procentais –12,83 %, t. y. 20 misos laipsnių pagal vengriškąją matavimo sistemą. Derliaus ėmimo datos ir vynuogių veislių nuorodų naudojimo taisyklės Auginimo metodai Derliaus ėmimo datos nustatymas: Derliaus ėmimo pradžios datą kiekvienais metais iki rugpjūčio 20 d. nustato vynuogininkystės bendrijos valdyba. Iš vynuogių, nuskintų iki valdybos nustatytos datos, pagamintiems vyno produktams negali būti suteikiamas kilmės sertifikatas su „Mór“ pavadinimu, jie taip pat negali būti parduodami pažymėjus saugoma kilmės vietos nuoroda „Mór“. Derliaus ėmimo pradžios datą vynuogininkystės bendruomenės praneša skelbimu. Susiklosčius ypatingoms aplinkybėms (pavyzdžiui, ištikus gaivalinei nelaimei ar užklupus ligoms), nuo šių taisyklių galima nukrypti. Vynuogių veislių nuorodų naudojimo taisyklės Ant visų kategorijų Moro regiono vyno produktų galima nurodyti vynuogių veislių pavadinimus ir jų sinonimus, nustatytus galiojančiuose nacionalinės teisės aktuose dėl vyninių vynuogių veislių klasifikavimo, laikantis šių apribojimų ir nurodymų: a) kai produkto etiketėje nurodyta viena vyninių vynuogių veislė, jo gamybai turi būti panaudota daugiau kaip 85 % tos veislės vynuogių; b) kai produkto etiketėje nurodytos kelios vyninių vynuogių veislės, jis 100 % turi būti pagamintas iš tų veislių vynuogių; c) Moro regiono vynų, žymimų ribojančiąja nuoroda „muskotály“ (muskatinis), etiketėje draudžiama nurodyti vyninių vynuogių veislę.

b)   Didžiausias gamybos kiekis

Baltieji, rožiniai, raudonieji vynai

100 hl/ha

Baltieji, rožiniai, raudonieji vynai

13 600 kg vynuogių iš hektaro

„Premium“ kategorijos vynai

60 hl/ha

„Premium“ kategorijos vynai

8 500 kg vynuogių iš hektaro

„Premium“ kategorijos, vėlyvojo derliaus, rinktinio derliaus vynai

45 hl/ha

„Premium“ kategorijos, vėlyvojo derliaus, rinktinio derliaus vynai

8 000 kg vynuogių iš hektaro

Iš vytintų vynuogių pagaminti „Premium“ kategorijos vynai, ledo vynai

20 hl/ha

Iš vytintų vynuogių pagaminti „Premium“ kategorijos vynai, ledo vynai

5 000 kg vynuogių iš hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Mór“ žymimų vyno produktų gamybai gali būti naudojamos Fejėro medės Čakberėnio, Čokakės, Moro, Pustavamo, Serėdo ir Zamojaus savivaldybių I ir II klasės vynuogių auginimo zonose, kaip jos apibrėžtos vynuogininkystės registre (Moro vyndarystės regionas), užaugintos vynuogės.

7.   Pagrindinės vyninių vynuogių veislės

’Syrah’ – ’Blauer syrah’

’Tramini’ – ’Traminer’

’Syrah’ – ’Serine noir’

’Királyleányka’ – ’Feteasca regale’

’Syrah’ – ’Marsanne noir’

’Sauvignon’ – ’Sovinjon’

’Pinot noir’ – ’Kék rulandi’

’Pinot noir’ – ’Savagnin noir’

’Pinot noir’ – ’Pinot cernii’

’Leányka’ – ’Leányszőlő’

’Olasz rizling’ – ’Nemes rizling’

’Tramini’ – ’Roter traminer’

’Cabernet franc’ – ’Carbonet’

’Tramini’ – ’Savagnin rose’

’Pinot blanc‘ – ’Weissburgunder’

’Olasz rizling’ – ’Taljanska grasevina’

’Chardonnay’ – ’Kereklevelű’

’Pinot noir’ – ’Pignula’

’Sauvignon’ – ’Sauvignon bianco’

’Olasz rizling’ – ’Grasevina’

’Leányka’ – ’Dievcenske hrozno’

’Szürkebarát’ – ’Auvergans gris’

’Irsai olivér’ – ’Zolotis’

’Kékfrankos’ – ’Blaufränkisch’

’Királyleányka’ – ’Galbena de ardeal’

’Rizlingszilváni’ – ’Müller thurgau blanc’

’Szürkebarát’ – ’Pinot gris’

’Rizlingszilváni’ – ’Müller thurgau bijeli’

’Zenit’

’Sauvignon’ – ’Sauvignon blanc’

’Sárga muskotály’ – ’Weiler’

’Ezerjó’ – ’Korponai’

’Rizlingszilváni’ – ’Rizvanac’

’Pinot noir’ – ’Pinot tinto’

’Irsai olivér’ – ’Muskat olivér’

’Tramini’ – ’Gewürtztraminer’

’Pinot noir’ – ’Kisburgundi kék’

’Pinot noir’ – ’Spätburgunder’

’Zöld veltelíni’ – ’Zöldveltelíni’

’Szürkebarát’ – ’Pinot grigio’

’Sárga muskotály’ – ’Muscat lunel’

’Zöld veltelíni’ – ’Grüner muskateller’

’Tramini’ – ’Traminer rosso’

’Zöld veltelíni’ – ’Grüner veltliner’

’Pinot noir’ – ’Pinot csernüj’

’Rizlingszilváni’ – ’Rivaner’

’Tramini’ – ’Tramin cervené’

’Kékfrankos’ – ’Moravka’

’Kékfrankos’ – ’Blauer lemberger’

’Irsai olivér’ – ’Irsai’

’Rajnai rizling’ – ’Rhine riesling’

’Cabernet franc’ – ’Cabernet’

’Chardonnay’ – ’Chardonnay blanc’

’Sárga muskotály’ – ’Muscat zlty’

’Ezerjó’ – ’Tausendachtgute’

’Királyleányka’ – ’Erdei sárga’

’Ezerjó’ – ’Szadocsina’

’Rajnai rizling’ – ’Rheinriesling’

’Királyleányka’ – ’Little princess’

’Cabernet franc’ – ’Kaberne fran’

’Rajnai rizling’ – ’Riesling’

’Cabernet franc’ – ’Gros vidur’

’Merlot’

’Királyleányka’ – ’Königstochter’

’Olasz rizling’ – ’Welschrieslig’

’Ottonel muskotály’ – ’Muskat ottonel’

’Leányka’ – ’Feteasca alba’

’Rajnai rizling’ – ’Weisser riesling’

’Sárga muskotály’ – ’Muscat bélüj’

’Királyleányka’ – ’Königliche mädchentraube’

’Rajnai rizling’ – ’Johannisberger’

’Pinot noir’ – ’Rulandski modre’

’Pinot blanc’ – ’Pinot beluj’

’Syrah’ – ’Shiraz’

’Sárga muskotály’ – ’Muscat de lunel’

’Olasz rizling’ – ’Risling vlassky’

’Cabernet sauvignon’

’Chardonnay’ – ’Ronci bilé’

’Szürkebarát’ – ’Grauburgunder’

’Szürkebarát’ – ’Ruländer’

’Cabernet franc’ – ’Carmenet’

’Sárga muskotály’ – ’Muskat weisser’

’Cserszegi fűszeres’

’Ottonel muskotály’ – ’Muscat ottonel’

’Rizlingszilváni’ – ’Müller thurgau’

’Kékfrankos’ – ’Limberger’

’Sauvignon’ – ’Sauvignon bijeli’

’Sárga muskotály’ – ’Moscato bianco’

’Pinot blanc’ – ’Fehér burgundi’

’Ezerjó’ – ’Trummertraube’

’Leányka’ – ’Mädchentraube’

’Sárga muskotály’ – ’Muscat blanc’

’Sárga muskotály’ – ’Weisser’

’Sárga muskotály’ – ’Muscat de frontignan’

’Ezerjó’ – ’Tausendgute’

’Pinot noir’ – ’Pinot nero’

’Ottonel muskotály’ – ’Miszket otonel’

’Királyleányka’ – ’Dánosi leányka’

’Kékfrankos’ – ’Blauer limberger’

’Olasz rizling’ – ’Riesling italien’

’Pinot noir’ – ’Kék burgundi’

’Pinot blanc’ – ’Pinot bianco’

’Ezerjó’ – ’Kolmreifler’

’Generosa’

’Rajnai rizling’ – ’Riesling blanc’

’Syrah’ – ’Sirac’

’Chardonnay’ – ’Morillon blanc’

’Zöld veltelíni’ – ’Veltlinské zelené’

’Pinot noir’ – ’Blauer burgunder’

’Olasz rizling’ – ’Olaszrizling

’Szürkebarát’ – ’Graumönch’

’Cabernet franc’ – ’Gros cabernet’

’Irsai olivér’ – ’Zlotisztüj rannüj’

’Sárga muskotály’ – ’Muscat sylvaner’

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

Vynas (1)

1.   Nustatytos vietovės apibūdinimas

a)   Gamtiniai ir kultūriniai veiksniai

Fejėro medėje įsikūręs ir išilgai Moro įdubos, ant Vertėšo kalno šlaito besidriekiantis Moro vyndarystės regionas yra vienas mažiausių istorinių Vengrijos vyndarystės regionų.

Tarp Vertėšo ir Bakonio kalnų vingiuojančio tektoninio plyšio – Moro įdubos – forma daro lemiamą įtaką vyndarystės regiono mikroklimatui ir vyraujančių vėjų krypčiai. Dabartinės morfologinės regiono savybės susiformavo vėlyvajame pliocene ir kvartero periode, apie tai byloja gravelitu vainikuotos erozijos išryškintos kyšančios uolos ir regiono reljefas, kuriam būdingos nelygaus paviršiaus ir nuožulnių šlaitų plokštikalnės. Vertėšo kalnus sudaro neaukštas, daubų ir uolėtų salelių nusėtas karstinis masyvas.

Dauguma jo rudųjų išplautžemių ir miškų rudžemių susiformavo ant lioso pagrindo, kurį vietomis dengia klintinės nuolaužos arba oligocene susidaręs smėlis. Kai kur dolomitą ir klintis dengia išplautžemiai.

Regiono klimatas, nors ir ne toks šiltas kaip vidutinis šalies klimatas, yra palankus vynuogėms augti. Žiemos čia švelnios, beveik ištisus metus pučia vėjai. Vasarą saulės spinduliai visą dieną šildo daugumą šlaituose išsidėsčiusių sklypų. Vidutinė metinė temperatūra – 10 °C. Kraštovaizdžiui būdingas vidutinis apšviestumas, iškrenta 600–650 mm kritulių. Dažniau lyja vasarą, sausiausia būna vasario ir kovo mėnesiais. Vyrauja šiaurės vakarų vėjas. Dažniausiai čia vėsu ir gan lietinga.

b)   Žmogiškieji veiksniai

Vynuogės regione, ko gero, buvo auginamos dar romėnų laikais. XI a. dovanojimo raštuose yra neginčijamų įrodymų, kad įkūrus Vengrijos valstybę krašte buvo auginamos vynuogės. Pirmieji rašytinai dokumentai siekia viduramžius, kuomet krašte įsikūrė madjarų gentys. Tai valdovo Miklóso Csáko ranka surašytas testamentas, kuriame 1231 m. pirmą kartą paminėti Vajalio (Moro) vynuogynai.

Osmanų įsigalėjimas padarė didžiulę žalą vynuogių auginimui regione: iš Čokakės tvirtovės besitraukiantys osmanų kariai sudegino aplinkinius kaimus, liepsnos prarijo net vynuogynus.

Svarbų vaidmenį, padėjusį suklestėti vynuogynams, suvaidino Hochburgų, vėliau – Lambergų šeimos pakviesti apylinkėse įsikūrę kapucinų vienuoliai ir vokiečių kolonistai. Jie atsigabeno šiuolaikiškesnių įrankių ir ėmė taikyti pažangesnius vynuogių auginimo ir vyno gamybos būdus. 1694–1696 m. vienuolyną įsteigę Moro kapucinai palaikė glaudžius ryšius su Tokajuje įsikūrusiais savo broliais. Istorija byloja, kad pastarieji atsiuntė į Morą ’Ezerjó’ veislės vynuogių ūglių ir taip padėjo atsodinti vynuogynus.

Tad ’Ezerjó’ vynuogių veislė, pripažintas tipinis Vengrijos produktas (hungaricum), XIX a. pabaigoje, po daugybę nuostolių padariusio vynuoginių filokserų antplūdžio, tapo pagrindine vyndarystės regiono veisle. Be to, su vynuogininkystės suklestėjimu iš dalies siejamas Moro savivaldybės priskyrimas 1758 m. „žemės ūkio miestų“ luomui.

Istoriniai dokumentai byloja, kad 1834 m. vyndarystės regione pirmą kartą buvo nuimtas likerinių vynų gamybai skirtų kilniojo puvinio (botrytis cinerea grybelio) paveiktų vynuogių derlius. Kadangi regione pagaminti vynai gerai tiko gabenti, XIX a. jų buvo parduodama vis daugiau ir daugiau, ypač Austrijos rinkoje.

Nors pirmoji vynuogininkystės ir vyndarystės bendrija buvo įsteigta 1882 m. Čakberėnyje ir paraiška steigti atskirą Moro vyndarystės regioną pateikta 1901 m., dekretas dėl steigimo akto pripažinimo priimtas tik 1928 m.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, iki pat XX a. 9-ojo dešimtmečio gamybos, perdirbimo ir sandėliavimo srautus užtikrino ir platinimo kanalus administravo Moro valstybinis ūkis. 9-ojo dešimtmečio viduryje vynuogynai užėmė didžiausią savo istorijoje teritoriją. Tuo metu, be vietinės rinkos, Moro vynais daugiausia buvo prekiaujama Sovietų Sąjungoje.

1990 m. pasikeitus valstybinei santvarkai, valstybinis ūkis buvo likviduotas ir jo vyno gamybos pajėgumai sunyko. Vėliau, vykstant privatizacijai, vietos sprendimų priėmėjai ir individualūs vyndariai galėjo perimti regiono vynuogynų likimą į savo rankas. Gerokai pasikeitė ekonominė struktūra. Daug šeimų ėmėsi vyndarystės iš pašaukimo. Daugybė Moro ir jo apylinkių vyno ūkių dabar išties klesti. Antra vertus, vynuogynų plotai susitraukė ir dabar sudaro 685 hektarus.

Būtent dėl šeimos vyno ūkių augimo, ne vieną amžių siekiančios patirties ir vyndarių šeimų gebėjimų vartotojai vis labiau pamėgsta Moro regiono vynus. Tai patvirtina regione pagamintiems vynams Vengrijoje ir svetur rengiamuose konkursuose skiriami aukso medaliai ir tai, kad dabar šių vynų galima rasti ir užsienyje.

Vynas (2)

2.   Vyno (-ų) aprašymas

Nuoroda „Mór“ žymimi vynai dažniausiai yra sausi ir pasižymi turtingais aromatais ir skoniais. Juose ganėtinai daug alkoholio ir rūgščių, taip pat jie malonaus skonio. Šie vynai iškilūs, o struktūra ir subalansuotas rūgštumas suteikia jiems savitą skonį. Ypač gero derliaus metų vynų aptakumas ir aiškiai juntamas rūgštumas suteikia vynams harmoningumo, kuris yra lemiamas norint pagaminti aukštos kokybės vynus ir ne mažiau svarbus nei brandinimas ir tinkami gamybos būdai.

Specializuotoje literatūroje nuoroda „Mór“ žymimi vynai dažnai apibūdami kaip taniniški, išskirtiniai ar net „vyriški“. Regione gaminami vynai pasižymi dideliu cukrų ir rūgščių kiekiu, tvirta struktūra ir svarumu – visi šie bruožai būdingi ir „grands crus“, itin aukštos kokybės vynams. Nuoroda „Mór“ žymimiems vynams būdingas klintinio dirvožemio nulemtas rūgštumas, suteikiantis ypatingo skonio. Rūgštumas taip pat leidžia ilgai išlaikyti „premium“ kategorijos vynus; iš pasirinktų vynuogių pagaminti ir brandinami vynai metams bėgant atsiskleidžia ir gerėja.

Dėl Moro įdubą dažnai gairinančių vėjų vynmedžius retai puola grybinės ligos. Todėl daugumos derliaus metų vynuogės būna sveikos. Iš sveikos žaliavos pagaminti baltieji vynai tinka ilgai brandinti ir net tipinių ir retų vynų (vadinamųjų muziejinių vynų) gamybai.

Kai oras pakankamai šiltas, ’Ezerjó’ veislės vynuogių kekės nokdamos įgyja aukso spalvą ir nuostabų skonį. Tam tikrais metais iš kilniojo puvinio (botrytis cinerea grybelio) paveiktų vynuogių gaminami išskirtinės kokybės vynai.

3.   Gamybos vietovės, žmogiškųjų veiksnių ir produkto ryšys

Dėl gamtinių ir žmogiškųjų veiksnių Moro regiono vynai ne vieną amžių garsėja visoje šalyje.

Pietiniuose ir pietvakariniuose šlaituose vyraujantis mezoklimatas ir mikroklimatas labai palankus vynuogininkystei.

Dėl Moro įdubą košiančių skersvėjų vynmedžius retai puola grybinės ligos, be to, skersvėjai padeda sušvelninti šalnas ar net jų išvengti – jos užklumpa rečiau. Prie šių palankių aplinkybių prisideda ir gera į pietvakarius atsigręžusių nelygių šlaitų padėtis, leidžianti išnaudoti saulės šviesą. Galiausiai Moro regiono vynų savybėms didžiulę įtaką daro dirvožemyje esantis gan didelis klinčių kiekis.

Regione išsivysčiusią vynuogininkystę ir vyndarystę nulėmė sudėtingos tradicijos, kurių atgarsiai juntami dar ir šiandien. Tai, kad šios vynuogininkystės ir vyndarystės tradicijos daugeliu atžvilgių skiriasi nuo kitų šalies regionų tradicijų, paaiškina ir vokiškai kalbančių kolonistų atsinešti vynmedžių auginimo įpročiai, kapucinų vienuolių įdiegtos vynuogininkystės ir vyndarystės naujovės ir tuometė regiono izoliacija – būtent taip susiklostė tik šiam regionui būdingi metodai.

Tradiciniu būdu auginamuose vynuogynuose dar ir dabar taikomas „plikuoju“ vadinamas genėjimo žema taure ir priraišiojimo būdas. Dėl šio metodo uogų kekės kybo arčiau įkaitusios dirvos, tad geriau sunoksta ir būna geresnės kokybės. Moro regiono vynuogių augintojai liko ištikimi šiai auginimo tradicijai. Jie ir dabar augina žemus vynmedžius.

Be šio genėjimo būdo, taikoma „ravėjimu“ vadinama kruopščiai atrinktų ūglių, tarp kurių laisvai juda oras, sistema, padedanti išauginti nepažeistas, sveikas vynuogių kekes, kurios būtinos vaisiško skonio Moro vynų gamybai.

Taikant tokį auginimo būdą išauginama žaliava, iš kurios pagaminti vynai gali būti ilgai brandinami, kaip, pavyzdžiui, „premium“ kategorijos vynai, tradiciškai brandinami didžiulėse statinėse. Tai daroma todėl, kad tokioje ankštoje vietovėje medinėse statinėse vyną galima brandinti ilgiau.

Be iki XX a. 6-ojo dešimtmečio augintos vienintelės ’Ezerjó’ vyninių vynuogių veislės, tapusios regiono „kokybės ženklu“, dabar auginamos ir kitos, daugiausia baltųjų vynuogių veislės. Tai – ’Zöld veltelíni’ (’Grüner veltliner’), ’Rizlingszilváni’ (’Müller thurgau’), ’Rajnai rizling’ (’Riesling’), ’Chardonnay’, ‚Leányka’ (’Feteasca alba’), ’Királyleányka’ (’Feteasca regale’), ’Sauvignon’, ’Szürkebarát’ (’Pinot gris’), ’Tramini’ (’Gewürtztraminer‘), taip pat mažuose ūkiuose išauginami nedideli kelių mėlynųjų veislių vynuogių kiekiai. Vis dėlto pagrindinė regiono vynuogių veislė išlieka beveik trečdalyje regiono vynuogynų auginama ’Ezerjó’ vyninių vynuogių veislė.

Kaip jau įsitikinome, paprastai dar ir dabar „Moro vynas“ reiškia Moro ’Ezerjó’ vyną, kuris gimė suvienijus puikias žemes ir nepaprastą vynuogių veislę. Šios veislės vynuogės auginamos daugelyje Vengrijos vietų, tačiau labiausiai tarpsta Vertėšo kalnų šlaituose.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Nuorodoms taikomos taisyklės (1)

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas:

a)	Leidžiama naudoti visus žodžių „oltalom alatt álló eredetmegjelölés“ (saugoma kilmės vietos nuoroda) variantus vengrų kalba, gautus naudojant būdvardžių priesagas, taip pat nurodyti šį užrašą bet kuria oficialiąja Europos Sąjungos kalba.

b)	Saugoma kilmės vietos nuoroda „Mór“ žymimų vynų etiketėse užrašą „oltalom alatt álló eredetmegjelölés“ (saugoma kilmės vietos nuoroda) galima pakeisti užrašu „védett eredetű bor“ (saugomos kilmės vynas).

c)	Saugomą kilmės vietos nuorodą „Mór“ galima pakeisti žodžiais „Móri“ ((iš) Moro) arba „Móri borvidék“ (Moro vyndarystės regionas). Etiketėje leidžiama pateikti VIII skyriaus 1.1.2 punkte išvardytų savivaldybių pavadinimus su priklausymą nurodančia priesaga „-i“.

d)	Šviežių arba jaunų vynų etiketėse būtina nurodyti derliaus metus.

e)

Jei etiketėje nurodomi derliaus metai, mažiausiai 85 % žymimo vyno turi būti pagaminta tais derliaus metais. Išimtis taikoma šviežiems ir jauniems vynams, taip pat nuoroda „virgin vintage“ arba „első szüret“ (pirmas derlius) žymimiems vynams: taip žymimas vynas turi būti 100 % pagamintas būtent tais derliaus metais.

f)	Visų SKVN „Mór“ vynų etiketėse gali būti pateikiamos nuorodos „termőhelyen palackozva“ („išpilstyta gamybos vietovėje“), „termelői palackozás“ („išpilstyta gamybos įmonėje“) ir „pinceszövetkezetben palackozva“ („išpilstyta kooperatyvo ūkiuose“).

g)	Nuorodą „rozé“ galima pakeisti nuoroda „rosé“, o nuorodą „küvé“ – nuoroda „cuvée“.

Nuorodoms taikomos taisyklės (2)

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas:

h)

Kai iš kelių vyninių vynuogių veislių gaminami „küvé“ arba „cuvée“ nuoroda žymimi vynai, vartotojams etiketėje galima nurodyti vynuogių veislių pavadinimus jų dalies vyne mažėjimo tvarka. Jei etiketėje išvardijamos vynuogių veislės, joje būtina nurodyti visas gaminant tą vyną naudotas vynuogių veisles.

i)	Etiketėje galima pateikti nuorodą „öreg tőkék bora“ (senų vynmedžių vynas), jei mažiausiai 85 % vyno pagaminta vietovėje, kurioje auga senesni nei 40 metų vynmedžiai.

j)

SKVN „Mór“ vyno etiketėje galima pateikti nuorodą „birtokbor“ (ūkio vynas), jei 100 % vynuogių veislės, iš kurios pagamintas vynas, išauginta tam pačiam vynuogių ūkiui priklausančiuose sklypuose. Jei vyną gamina šeimos įmonė, nuorodą „ūkio vynas“ galima pateikti iš artimų giminaičių vynuogynuose išaugintų vynuogių pagaminto vyno etiketėje.

k)	Nuorodomis „vėlyvojo derliaus vynas“, „rinktinio derliaus vynas“, „vytintų vynuogių vynas“ arba „ledo vynas“ galima žymėti tik „premium“ kategorijos vynus.

Leidžiamos naudoti ribojančiosios nuorodos:

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas:

—	„muzeális bor“ (muziejinis vynas): baltieji, „premium“ kategorijos vynai,

—	„birtokbor“ (ūkio vynas): visi vynai,

—	„öreg tőkék bora“ (senų vynmedžių vynas): visi vynai,

—	„virgin vintage“ arba „első szüret“ (pirmas derlius): visi vynai,

—	„muskotály“ (muskatinis): baltieji vynai,

—	„cuvée“ arba „küvé“: visi vynai,

—	„szűretlen“ (nefiltruotas): raudonieji vynai,

—	„primőr“ (šviežias) arba „újbor“ (jaunas vynas): baltieji, rožiniai, raudonieji vynai,

—	„barrique“ (statinė): baltieji, raudonieji, „premium“ kategorijos vynai.

Kartu su saugoma kilmės vietos nuoroda „Mór“ gali būti nurodomi mažesnių geografinių vienetų pavadinimai:

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas:

Savivaldybių pavadinimai:

—	Fejėrio medė: Csákberény, Csókakő, Pusztavám, Söréd, Zámoly.

Jei vyno etiketėje nurodomas savivaldybės pavadinimas, mažiausiai 85 % vynuogių turi būti išauginta atitinkamoje teritorijoje augančiuose vynuogynuose (I ir II klasės), likę 15 % gali būti išauginti kitose SKVN „Mór“ nustatytos geografinės vietovės vietose.

Produktų pakavimo taisyklės

Teisinis pagrindas:

Nustatytas organizacijos, kuri tvarko SKVN ir SGN, jei taip numato valstybė narė

Papildomų sąlygų rūšis:

Išpilstymas nustatytų ribų geografinėje vietovėje

Sąlygos aprašymas:

„Premium“ kategorijos vynai gali būti parduodami tik išpilstyti į stiklo butelius.

Reikalavimas išpilstyti į butelius netaikomas gamybos vietovėje vyno gamintojo pagamintiems vynams, kurie parduodami ir vartojami jo paties ūkyje.

„Premium“ kategorijos vynais galima prekiauti tik kitais metais po derliaus nuėmimo metų.

Gamyba už nustatytos geografinės vietovės ribų (1)

Teisinis pagrindas:

Nustatytas organizacijos, kuri tvarko SKVN ir SGN, jei taip numato valstybė narė

Papildomų sąlygų rūšis:

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas:

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Mór“ žymimus vynus dėl istorinių priežasčių leidžiama gaminti už IV skyriuje išvardytų savivaldybių ribų, šiose medėse ir savivaldybėse:

—	Fejėrio medė: savivaldybės: Aba, Alcsútdoboz, Bicske, Csabdi, Etyek, Felcsút, Gárdony, Gyúró, Igar, Kajászó, Kápolnásnyék, Lajoskomárom, Martonvásár, Mezőkomárom, Nadap, Pákozd, Pázmánd, Seregélyes, Sukoró, Szabadhídvég, Székesfehérvár, Tordas, Vál, Velence.

—

Bač Kiškūno medė: savivaldybės: Ágasegyháza, Akasztó, Apostag, Bácsalmás, Bácsszőlős, Ballószög, Balotaszállás, Bátmonostor, Bócsa, Borota, Bugac, Császártöltés, Csengőd, Csátalja, Csávoly, Csikéria, Csólyospálos, Dunapataj, Dunavecse, Dusnok, Érsekcsanád, Érsekhalma, Felsőlajos, Fülöpháza, Fülöpjakab, Hajós, Harkakötöny, Harta, Helvécia, Imrehegy, Izsák, Jakabszállás, Jánoshalma, Jászszentlászló, Kaskantyú, Kecel, Kecskemét, Kelebia, Kéleshalom, Kerekegyháza, Kiskőrös, Kiskunfélegyháza, Kiskunmajsa, Kisszállás, Kunbaja, Kunbaracs, Kunfehértó, Kunszállás, Kunszentmiklós, Ladánybene, Lajosmizse, Lakitelek, Pirtó, Páhi, Rém, Solt, Soltszentimre, Soltvadkert, Sükösd, Szabadszállás, Szank, Szentkirály, Tabdi, Tázlár, Tiszaalpár, Tiszakécske, Tiszaug, Tompa, Vaskút, Zsana.

Gamyba už nustatytos geografinės vietovės ribų (2)

Teisinis pagrindas:

Nustatytas organizacijos, kuri tvarko SKVN ir SGN, jei taip numato valstybė narė

Papildomų sąlygų rūšis:

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas:

—	Komaromo-Estergomo medė: savivaldybės: Ászár, Baj, Bajót, Bársonyos, Császár, Csép, Dunaalmás, Dunaszentmiklós, Esztergom, Ete, Kerékteleki, Kesztölc, Kisbér, Kocs, Lábatlan, Mocsa, Mogyorósbánya, Nagyigmánd, Neszmély, Nyergesújfalu, Süttő, Szomód, Tát, Tata, Tokod, Vérteskethely, Vértesszőlős.

—

Pešto medė: savivaldybės: Abony, Albertirsa, Bénye, Budajenő, Budakeszi, Cegléd, Ceglédbercel, Csemő, Dány, Dömsöd, Gomba, Hernád, Inárcs, Kakucs, Kerepes, Kisnémedi, Kocsér, Kóka, Mogyoród, Monor, Monorierdő, Nagykőrös, Ócsa, Őrbottyán, Örkény, Páty, Pilis, Pilisborosjenő, Ráckeve, Szada, Szigetcsép, Szigetszentmárton, Szigetújfalu, Tápiószele, Tápiószentmárton, Telki, Tóalmás, Tököl, Újlengyel, Üröm, Vác, Vácegres, Veresegyház.

—

Šomodžio medė: savivaldybės: Andocs, Balatonberény, Balatonboglár, Balatonendréd, Balatonkeresztúr, Balatonlelle, Balatonőszöd, Balatonszabadi, Balatonszemes, Böhönye, Csoma, Csurgó, Gyugy, Kaposhomok, Kaposkeresztúr, Karád, Kercseliget, Kéthely, Kötcse, Kőröshegy, Látrány, Lengyeltóti, Marcali, Mosdós, Ordacsehi.

Gamyba už nustatytos geografinės vietovės ribų (3)

Teisinis pagrindas:

Nustatytas organizacijos, kuri tvarko SKVN ir SGN, jei taip numato valstybė narė

Papildomų sąlygų rūšis:

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas:

—

Tolnos medė: savivaldybės: Alsónána, Alsónyék, Aparhant, Báta, Bátaapáti, Bátaszék, Bikács, Bölcske, Bonyhád, Bonyhádvarasd, Decs, Dunaföldvár, Dunaszentgyörgy, Dúzs, Fácánkert, Felsőnyék, Grábóc, Gyönk, Györe, Györköny, Harc, Hőgyész, Iregszemcse, Izmény, Kakasd, Kéty, Kisdorog, Kismányok, Kisszékely, Kisvejke, Kölesd, Lengyel, Madocsa, Magyarkeszi, Medina, Mőcsény, Mórágy, Mucsfa, Mucsi, Nagydorog, Nagymányok, Nagyszékely, Nagyszokoly, Ozora, Őcsény, Paks, Pincehely, Regöly, Sárszentlőrinc, Simontornya, Sióagárd, Szálka, Szekszárd, Tamási, Tengelic, Tevel, Tolna, Tolnanémedi, Váralja, Várdomb, Závod, Zomba.

—

Vesprėmo medė: savivaldybės: Ábrahámhegy, Alsinosi, Aszófő, Badacsonytomaj, Badacsonytördemic, Balatonakali, Balatonalmádi, Balatoncsicsó, Balatonederics, Balatonfüred, Balatonfőkajár, Balatonhenye, Balatonkenese, Balatonrendes, Balatonszepezd, Balatonszőlős, Balatonudvari, Balatonvilágos, Csopak, Csabrendek, Dörgicse, Felsőörs, Gyulakeszi, Hegyesd, Hegymagas, Káptalantóti, Kisapáti, Kővágóörs, Köveskál, Lesencefalu, Lesenceistvánd, Lesencetomaj, Lovas, Mencshely, Mindszentkálla, Monostorapáti, Monoszló, Nemesgulács, Nemesvita, Óbudavár, Örvényes, Paloznak, Pécsely, Raposka, Révfülöp, Salföld, Sáska, Sümeg, Sümegprága, Szentantalfa, Szentbékkálla, Szentjakabfa, Szigliget, Tagyon, Tapolca, Tihany, Uzsa, Vászoly, Zalahaláp, Zánka.

„Premium“ kategorijos vynams ši taisyklė netaikoma, juos gaminti galima tik IV skyriuje išvardytose savivaldybėse.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://boraszat.kormany.hu/admin/download/2/6d/82000/Mor%20OEM_vv2_standard.pdf

---

(1)  OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

Vyno sektoriaus produkto specifikacijos pakeitimo paraiškos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnyje, paskelbimas

(2020/C 196/09)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (1) 98 straipsnį per du mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

PRODUKTO SPECIFIKACIJOS PAKEITIMO PARAIŠKA

„RIBEIRO“

PDO-ES-A1123-AM03

Paraiškos pateikimo data: 2017 8 17

1.   Pakeitimui taikomos taisyklės

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnis. Reikšmingas pakeitimas

2.   Pakeitimo aprašymas ir priežastys

2.1.   Įtraukiama nauja vynuogių produktų kategorija (rūšiniai putojantys vynai)

Aprašymas ir pagrindimas

Įtraukta nauja vynų kategorija – rūšiniai putojantys vynai (Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalis, 5 kategorija).

Atlikus šį pakeitimą būtina iš dalies pakeisti specifikacijos 2 skirsnį ir bendrojo dokumento 2.3 skirsnį. Be to, šis pakeitimas netiesiogiai susijęs su specifikacijos 3, 7 ir 8.b.2 skirsniais. Su pakeitimu susiję šie bendrojo dokumento skirsniai: 4 („Vynų aprašymas“), 5.a („Specifiniai vynininkystės metodai“), 8 („Ryšys su geografine vietove“) ir 9 („Papildomos su ženklinimu susijusios nuostatos“).

Šie vynai turi būti gaminami pagal tradicinį metodą, tik iš nurodytų pagrindinių vynuogių veislių, t. y. vietinių veislių, suteikiančių vynams išskirtinesnių savybių, baltųjų arba raudonųjų vynuogių.

Pakeitimą lėmė šios vietovės vynų gamybos tradicijos ir šiuo metu gaminamų putojančių vynų aukšta kokybė. Putojantys vynai Ribeire pradėti gaminti XX a. 3-jame dešimtmetyje ir įvairūs gamintojai tęsė šią tradiciją iki XX amžiaus pabaigos. Ilgainiui ši veikla labai sumenko. Gamyba buvo ribota ir vykdoma tik retkarčiais, daugiausia šie produktai buvo gaminami kaip retenybės arba kaip dovanos ar pagarbos ženklas svarbiems svečiams. Vis dėlto per pastaruosius kelerius metus gamyba atgijo. Tai lėmė teigiama patirtis ir kaip niekada paklausi vartotojų rinka – vartotojai nori įgyti naujų patirčių ir ketina sumokėti daugiau už išskirtinį ir palyginti brangų produktą. Iš patirties matyti, kad taikant tradicinį putojančių vynų gamybos metodą, iš kilmės vietos nuorodos pagrindinių vynuogių veislių pagaminami aukštos kokybės vynai.

2.2.   Vynų aprašymo pakeitimas

Aprašymas ir pagrindimas

Naujosios specifikacijos 1 kategorijos („Vynai“) aprašyme išvardijami skirtumai pagal gamyboje naudojamas veisles. Tai reiškia, kad terminas „Castes“ bus vartojamas baltiesiems ir raudoniesiems vynams, pagamintiems tik iš specialių vynuogių, kurios laikomos pagrindinių veislių vynuogėmis, pažymėti. Visos šios veislės yra vietinės ir gerai prisitaikiusios prie natūralių regiono sąlygų. Jos yra: ‘Caiño tinto’, ‘Caiño bravo’, ‘Caiño longo’, ‘Ferrón’, ‘Sousón’, ‘Mencía’, ‘Brancellao’, ‘Treixadura’, ‘Torrontés’, ‘Godello’, ‘Lado’, ‘Caiño blanco’, ‘Loureira’ ir ‘Albariño’. Panašiai, medinėse statinėse brandinami raudonieji ir baltieji vynai rinkoje bus atpažįstami pagal terminą „Barrica“.

Dėl to reikia iš dalies pakeisti aprašymą atsižvelgiant tiek į analitines, tiek į juslines savybes, kad būtų įtrauktos savybės, kuriomis pirmiau minėtais terminais žymimi vynai išsiskiria iš kitų vynų.

Taigi šis pakeitimas daugiausia susijęs su specifikacijos 2 skirsniu ir bendrojo dokumento 2.4 skirsniu („Vynų aprašymas“). Be to, šis pakeitimas netiesiogiai susijęs su specifikacijos 3, 7 ir 8.b.2 skirsniais ir bendrojo dokumento 5.a („Specifiniai vynininkystės metodai“) ir 9 („Papildomos su ženklinimu susijusios nuostatos“) skirsniais.

Šis pakeitimas grindžiamas poreikiu suteikti informacijos vartotojams, kad pirkdami jie galėtų geriau pasirinkti. Informacija jiems padės atpažinti išskirtinių savybių turinčius vynus, nes jie gaminami iš geriausiai prie vietovės prisitaikiusių veislių vynuogių, kaip antai vynai „Ribeiro Castes“, arba yra brandinami medinėse statinėse, kaip antai vynai „Ribeiro Barrica“.

Siekiant išvengti nuorodų į su malonumu sietinus veiksnius ir pateikti objektyvesnius aprašymus, nežymiai pakeičiamas ir juslinių savybių aprašymas. Tai taikoma ir baltųjų bei raudonųjų vynų, kurie nėra žymimi kaip „Castes“ ar „Barrica“, taip pat vynų „Ribeiro Tostado“ analitinėms vertėms. Nustatyta didesnė tiek baltųjų, tiek raudonųjų vynų mažiausia alkoholio koncentracija (visuminė ir faktinė). Nustatytas didesnis baltųjų vynų didžiausias bendrasis rūgštingumas ir mažesnis raudonųjų vynų mažiausias bendrasis rūgštingumas. Nustatyta didesnė vyno „Ribeiro Tostado“ visuminė natūrali alkoholio koncentracija ir mažiausias cukraus kiekis.

Pirmiau esančioje pastraipoje išvardyti pakeitimai susiję tik su specifikacijos 2 skirsniu ir bendrojo dokumento 4 skirsniu („Vynų aprašymas“). Jie grindžiami per pastaruosius kelerius metus vykdant degustacijas ir analitinius bandymus surinktais duomenimis.

2.3.   Keičiami vyno gamybos metodai (auginimo būdai). Sodinimo tankumas

Aprašymas ir pagrindimas

Iš dalies pakeistas specifikacijos 3.a skirsnis ir bendrojo dokumento 5.a skirsnis („Auginimo būdai“).

Nustatytas mažiausias sodinimo tankumas – 3 000 vynmedžių viename hektare. Taip pakeičiama dabartinėje specifikacijoje esanti nuostata, kuria nustatytas didžiausias sodinimo tankumas – 7 000 vynmedžių viename hektare.

Šis pakeitimas atliktas dėl šioje vynuogių auginimo vietovėje vyraujančios tradicijos tankiai sodinti vynuogynus. 1976 m. teisės aktais nustatyta pirmiau minėta didžiausia sodinimo tankumo riba – 7 000 vynmedžių viename hektare, kurios nebuvo ankstesniuose 1957 m. teisės aktuose. Pakeitimas atliktas 1976 m., nes buvo manoma, kad palanku nustatyti didžiausią galimą ribą, siekiant pagerinti vyno kokybę ir sudaryti palankesnes sąlygas taikyti automatizuotas priemones vynuogynuose.

Dabar žinome, kad tinkamai stebint vyno gamybos pajėgumus, galima pagaminti aukštos kokybės vynus, kai tankumas yra didesnis nei 7 000 vynmedžių viename hektare. Į naują specifikaciją įtraukta gerokai mažesnė vyno išeiga iš vieno hektaro, tad šis pakeitimas nepakenks vyno kokybei.

2.4.   Keičiami vyno gamybos metodai (auginimo būdai). Išsamesnės vynmedžių genėjimo ir formavimo sistemų taisyklės

Aprašymas ir pagrindimas

Iš dalies pakeistas specifikacijos 3.a skirsnis ir bendrojo dokumento 5.a skirsnis („Auginimo būdai“).

Išsamiau aprašomos leidžiamos vynmedžių genėjimo ir formavimo sistemos. Konkrečiai nurodomas kordono formavimas, genėjimas suteikiant taurės formą ir Guyot metodas. Bus galima formuoti vynmedžius naudojant groteles arba kuolus. Dabartinėje formuluotėje nurodoma tik tai, kad „[genimos] ataugos ir šakos, paliekant tinkamą ataugų skaičių, o formavimas atliekamas naudojant vielą arba šakas“.

Kadangi dabartinė specifikacijos formuluotė yra labai dviprasmiška ir netiksli ir pagal ją gali būti taikomas įvairių tipų genėjimas, pakeitimas yra būtinas. Siekiama įtraukti tik faktiškai naudojamus būdus – kai kurie iš jų naudojami daugelį metų, o kiti pradėti naudoti neseniai.

Įtraukiamas kordono genėjimas, nors jis ir nėra taikomas pagal kilmės vietos nuorodos „Ribeiro“ tradicijas. Jis įtrauktas dėl kelių priežasčių, įskaitant ir pateikiamas toliau. Šį genėjimo būdą nesunku įgyvendinti praktiškai. Vynuogėms naudingas ataugų ir lapų pasiskirstymas. Be to, taikant šį būdą galima stebėti derliaus išeigą, o užaugintos vynuogės yra aukštos kokybės. Dėl šių priežasčių nuspręsta, jog tinkama įtraukti šią genėjimo sistemą tarp kilmės vietos nuorodai leidžiamų taikyti sistemų.

Genėjimas suteikiant taurės formą yra seniausias iš Ribeire taikomų būdų ir vis dar yra naudojamas kai kuriuose vynuogynuose. Naudojant šį būdą paliekamas tinkamas ataugų skaičius ir kai kurios šakos. Kordonai ir mažiau subrendusių vynmedžių kamienai paremiami kuolais. Be to, kai vynuogynuose buvo pirmą kartą pradėtos naudoti formavimo sistemos su vielomis, pradėta taikyti Guyot sistemą. Dabar ji aiškiai minima naujoje specifikacijoje.

2.5.   Keičiami vyno gamybos metodai. Didžiausia išeiga

Aprašymas ir pagrindimas

Nustatyta vyno išeiga gaminant vyną ir putojantį vyną padidinta nuo dabartinės 70 litrų iš 100 kg vynuogių iki 74 litrų, o gaminant vynus „Ribeiro Castes“, „Ribeiro Barrica“ ir „Ribeiro Espumoso“ – iki 72 litrų. Priešingai, nustatyta vynuogių derliaus išeiga iš vieno hektaro sumažinta nuo dabartinės 30 000 kg iš vieno hektaro iki 13 000 kg vynuogių, naudojamų baltiesiems vynams „Ribeiro Castes“, „Ribeiro Barrica“ ir „Ribeiro Espumoso“ gaminti. Vynuogių, naudojamų tokiems pat raudoniesiems vynams gaminti, nustatyta derliaus išeiga dabar yra 12 000 kg iš vieno hektaro. Visiems kitiems vynams gaminti naudojamų vynuogių nustatyta derliaus išeiga – 19 000 kg. Vynui „Ribeiro Tostado“ gaminti naudojamų vynuogių išeiga išlieka tokia pati – 12 000 kg.

Bendras šių pakeitimų rezultatas – nustatyta gerokai mažesnė vyno išeiga iš vieno hektaro: nuo 210 hektolitrų iš vieno hektaro iki 140,60–86,40 hektolitro iš vieno hektaro, priklausomai nuo vyno rūšies. Vyno rūšies „Ribeiro Tostado“ išeiga išlieka tokia pati – 40 litrų iš 100 kg nuskintų vynuogių.

Šie pakeitimai susiję su specifikacijos 3.b, 5 ir 8.b.1 skirsniais ir bendrojo dokumento 5.a („Specifiniai vynininkystės metodai“) ir 5.b („Didžiausia išeiga“) skirsniais.

Didesnė vyno išeiga nustatyta dėl to, kad gamyboje naudojant modernias technologijas galima gauti didesnę išeigą nepakenkiant vyno kokybei.

Dabartinėje specifikacijoje nustatyta vynuogių derliaus išeiga iš vieno hektaro yra 30 000 kg. Tokia išeiga pateikiama 1976 m. patvirtintuose teisės aktuose dėl šios kilmės vietos nuorodos. Tokia didelė išeiga susijusi su kitu laikmečiu ir kitokiais, jau nebenaudojamais vynuogių auginimo metodais. Dabar kokybė yra svarbesnė nei kiekybė. Tad taip nustačius žymiai mažesnę išeigą siekiama, kad žaliavos, taigi ir kilmės vietos nuoroda žymimi vynai, būtų geresnės kokybės.

2.6.   Keičiami vyno gamybos metodai. Putojančių vynų ir vynų „Ribeiro Castes“, „Ribeiro Barrica“ ir „Ribeiro Tostado“ specifinių vynininkystės metodų aprašymas

Aprašymas ir pagrindimas

Iš dalies pakeisti specifikacijos 3.b, 3.c ir 3.d skirsniai ir bendrojo dokumento 5.a skirsnis („Specifiniai vynininkystės metodai“).

Sukurta nauja vyno produktų kategorija – putojantis vynas „Ribeiro“, o į 1 kategoriją įtrauktos naujos vyno rūšys – „Ribeiro Castes“ ir „Ribeiro Barrica“. Todėl būtina apibrėžti specifines jų gamybos sąlygas. Be to, patikslinta, kad vynai „Ribeiro Tostado“ yra baltieji ir raudonieji vynai, gaminami tik iš pagrindinių veislių vynuogių.

Vynai „Ribeiro Castes“ turi būti gaminami tik iš pagrindinių veislių vynuogių. Vynai „Ribeiro Barrica“ yra raudonieji arba baltieji vynai, viso gamybos proceso metu laikomi ne didesnėse kaip 600 litrų tūrio statinėse, taip pat gaminami tik iš pagrindinių veislių vynuogių.

Be kita ko, rūšių „Brut“ ir „Brut Nature“ putojantys vynai turi būti gaminami tik iš pagrindinių veislių vynuogių, naudojant tradicinį metodą.

Šie pakeitimai atliekami dėl to, kad reikia nustatyti šių vynų, kurie bus skirtingai žymimi rinkoje, specifines objektyvias sąlygas. Pagrindinė ir bendra visų šių vynų savybė yra ta, kad jie gaminami tik iš veislių, kurios yra priskiriamos prie pagrindinių veislių, vynuogių. Visų šių veislių vynuogės tradiciškai auginamos vietovėje. Iš jų gaminamas vynas, kuriame geriausiai atsiskleidžia vynų „Ribeiro“ unikalios savybės.

2.7.   Keičiami vyno gamybos metodai. Nustatomas didesnis vynuogių misos, naudojamos prie „Tostados“ kategorijos priskiriamiems vynams gaminti, mažiausias cukraus kiekis

Aprašymas ir pagrindimas

Iš dalies pakeistas specifikacijos 3.d skirsnis ir bendrojo dokumento 5.a skirsnis („Specifiniai vynininkystės metodai“).

Iš per pastaruosius kelerius metus įgytos patirties ir gaminant vyną „Ribeiro Tostado“ gautų rezultatų matyti, kad būtų naudinga nustatyti didesnį iš vytintų vynuogių gaunamos misos mažiausią cukraus kiekį – nuo 300 gramų viename litre iki 350 gramų viename litre.

2.8.   Pagrindinių ir antrinių vynuogių veislių klasifikavimas

Aprašymas ir pagrindimas

Iš dalies pakeistas specifikacijos 6 skirsnis ir bendrojo dokumento 7 skirsnis.

Tai vienas iš pagrindinių naujų aspektų, įtrauktų į specifikacijos pakeitimą. Jo esmė – sukurti dvi atskiras vynuogių veislių, kurias galima naudoti kilmės vietos nuoroda „Ribeiro“ žymimiems vynams gaminti, kategorijas: pagrindinės veislės ir antrinės veislės. Jų atskyrimas pirmiausia grindžiamas šia kilmės vietos nuoroda žymimų vynų kokybe, kuri pasiekiama naudojant šių veislių vynuoges. Kokybė vertinama pagal du pagrindinius kriterijus. Viena vertus, vertinamos tiktai techninės savybės, kita vertus, vertinamos įvairios savybės, kurių specifinių veislių vynuogės gali suteikti produktui. Pagrindinės vynuogių veislės yra vietinės veislės ir visada yra tos veislės, kurios rekomenduojamos Galisijos autonominės srities bendruomenės parengtoje veislių klasifikacijoje. Klasifikacija pateikiama toliau.

—	Pagrindinės veislės: raudonųjų vynuogių: ‘Caíño tinto’, ‘Caíño bravo’, ‘Caíño longo’, ‘Ferrón’, ‘Sousón’, ‘Mencía’ ir ‘Brancellao’; baltųjų vynuogių: ‘Treixadura’, ‘Torrontés’, ‘Godello’, ‘Lado’, ‘Caíño blanco’, ‘Loureira’ ir ‘Albariño’.

—

Antrinės veislės: raudonųjų vynuogių: ‘Garnacha tintorera’ ir ‘Tempranillo’; baltųjų vynuogių: ‘Palomino’ ir ‘Albillo’. Vyno rūšies „Castes“ vynai ir terminu „Barrica“ žymimi vynai, taip pat rūšiniai putojantys vynai ir natūralūs saldūs vynai („Tostado“) turi būti gaminami tik iš pagrindinių veislių vynuogių.

2.9.   Įtraukiamos ir išbraukiamos veislės

Aprašymas ir pagrindimas

Iš dalies pakeistas specifikacijos 6 skirsnis ir bendrojo dokumento 7 skirsnis.

Siūloma įtraukti baltųjų vynuogių veisles ‘Lado’ ir ‘Caíño blanco’ kaip pagrindines vynuogių veisles ir išbraukti baltųjų vynuogių veislę ‘Macabeo’.

Toliau pateikiamas šių pakeitimų paaiškinimas.

—

‘Lado’ (įtraukta) Vynuogių veislė ‘Lado’ yra pagal Ispanijos teisės aktus Galisijos autonominės srities bendruomenės rekomenduojama veislė. Tai geografinės vietovės, kuriai priskiriama kilmės vietos nuoroda „Ribeiro“, vietinė veislė. Šios veislės vynmedžiai neabejotinai vis daugiau auginami ir šioje apylinkėje yra paplitę labiau nei bet kurioje kitoje gamybos vietovėje. Veislė puikiai prisitaikiusi prie vietos žemės ūkio ir klimato sąlygų, taip pat prie regiono tradicinių auginimo sistemų. Ji lemia vietovėje gaminamų vynų kokybę ir įvairias savybes, todėl būtina patvirtinti jos naudojimą.

—

‘Caíño blanco’ (įtraukta) Ši vynuogių veislė pagal Ispanijos teisės aktus taip pat yra rekomenduojama Galisijos autonominės srities bendruomenės. Šios veislės vynuogės per keletą dešimtmečių pamažu pradėtos auginti Ribeiro vietovėje, jos daugiausia paplito iš vietovių, kurios ribojasi su kilmės vietos nuorodos „Rías Baixas“ vietove, – ten ši veislė jau įtraukta į teisės aktus. Iš pradžių šios veislės poveikis buvo ribotas, kaip ir vynuogių augintojų bei vyno gamintojų reiškiama paklausa. Todėl nebuvo manoma, kad būtina įtraukti šią veislę į teisės aktus dėl kilmės vietos nuorodos. Vis dėlto ji gerai prisitaikė prie vietos žemės ūkio ir klimato sąlygų, taip pat prie vietovės tradicinių auginimo sistemų. Dėl to ir dėl daromo teigiamo poveikio vynų, kurių gamybai naudojamos šios veislės vynuogės, kokybei, palaipsniui sektoriuje pradėta reikalauti įtraukti ją į teisės aktus, kad kilmės vietos nuoroda „Ribeiro“ žymimus vynus būtų galima gaminti naudojant šios veislės vynuoges.

—

‘Macabeo’ (išbraukta) Ši vynuogių veislė į teisės aktus dėl kilmės vietos nuorodos „Ribeiro“ buvo įtraukta nuo pirmosios jų redakcijos 1957 m. Nepaisant to, dabar aišku, jog ji nėra tipiška vietovei – ji nenaudojama gamyboje ir nesuteikia kilmės vietos nuorodos vynams papildomos kokybės ar savybių. Todėl šios vynuogių veislės siūlome nebenaudoti kilmės vietos nuoroda „Ribeiro“ žymimiems vynams gaminti.

2.10.   Naujos patikroms gerinti skirtos priemonės

Aprašymas ir pagrindimas

Iš dalies pakeistas specifikacijos 8.b.3 skirsnis. Šis pakeitimas neturi poveikio bendrajam dokumentui.

Užregistruotos patalpos turi būti atskiros ir negali tiesiogiai ribotis su neužregistruotomis patalpomis, susisiekimas tarp jų gali būti tik viešaisiais keliais. Be to, kiekvieną mėnesį turi būti teikiamos visų vyno pristatymų ir siuntimų deklaracijos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Produkto pavadinimas

Ribeiro

2.   Geografinės nuorodos tipas

Saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

5.	Rūšinis putojantis vynas

15.	Vynas iš vytintų vynuogių

4.   Vyno (-ų) aprašymas

„Ribeiro Castes“ ir „Ribeiro“ (baltasis vynas)

Vyno išvaizda

Skaidrus, nuo šviesiai geltonų iki auksinių atspalvių ir nuo žalios iki auksinės spalvos, priklausomai nuo brandinimo ir gamybos metodo.

Vyno aromatinės savybės

Gryni ir ryškūs aromatai, juntami kai kurie iš šių pokvapių: sunokusių vaisių ir šviežių vaisių, gėlių, medaus, aromatinių žolelių, augalų ir balzamų. Kategorijai „Castes“ priskiriami vynai yra kompleksiškesni ir vidutinio intensyvumo.

Būdingi skoniai

Gaivūs ir subalansuoti, su nepriekaištingu, ilgai išliekančiu poskoniu. Kategorijai „Castes“ priskiriami vynai yra geresnės struktūros, stiprumo, skonio, ekstraktiškumo ir poskonio.

*	Jeigu nėra nustatytų apribojimų, būtina laikytis taikytinų ES teisės aktų.

*	Vyno „Castes blancos“ mažiausia faktinė alkoholio koncentracija – 11 tūrio proc.

*

Ilgiau nei tris mėnesius medinėje talpykloje brandintų vynų, kurių amžius yra iki vienų metų, didžiausias lakusis rūgštingumas –0,85 gramo viename litre (14,17 miliekvivalento viename litre (meq/l)). Jeigu tokie vynai brandinami ilgiau nei metus, kiekis yra 0,9 gramo viename litre (15 meq/l) ir 0,06 gramo viename litre (1 meq/l) kiekvienam alkoholio koncentracijos laipsniui, viršijančiam 11 tūrio procentų. Jokiu būdu negalima viršyti galiojančiuose teisės aktuose nustatytų apribojimų.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	9,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	13,3
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	200

„Ribeiro Castes“ ir „Ribeiro“ (raudonasis vynas)

Vyno išvaizda

Skaidrus, vidutiniškai intensyvios spalvos, nuo violetinių iki vyšnių raudonumo atspalvių ir nuo violetinės iki terakotos spalvos, priklausomai nuo brandinimo ir gamybos metodo.

Vyno aromatinės savybės

Gryni ir ryškūs aromatai, juntami kai kurie iš šių pokvapių: sunokusių ir šviežių raudonųjų ir tamsiųjų vaisių, gėlių, aromatinių žolelių, pieno produktų, augalų ir balzamų. Kategorijai „Castes“ priskiriami vynai yra kompleksiškesni ir vidutinio intensyvumo.

Būdingi skoniai

Gaivūs, subalansuoti, su vidutiniška taninų struktūra ir nepriekaištingu, ilgai išliekančiu poskoniu. Kategorijai „Castes“ priskiriamų vynų taniniškumas yra rafinuotesnis, jie yra geresnio stiprumo, skonio, ekstraktiškumo ir poskonio.

*	Jeigu nėra nustatytų apribojimų, būtina laikytis taikytinų ES teisės aktų.

*	Vyno „Castes tintos“ mažiausia faktinė alkoholio koncentracija – 11 tūrio proc.

*

Ilgiau nei tris mėnesius medinėje talpykloje brandintų vynų, kurių amžius yra iki vienų metų, didžiausias lakusis rūgštingumas –0,85 gramo viename litre (14,17 miliekvivalento viename litre (meq/l)). Jeigu tokie vynai brandinami ilgiau nei metus, kiekis yra 0,9 gramo viename litre (15 meq/l) ir 0,06 gramo viename litre (1 meq/l) kiekvienam alkoholio koncentracijos laipsniui, viršijančiam 11 tūrio procentų. Jokiu būdu negalima viršyti galiojančiuose teisės aktuose nustatytų apribojimų.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	9,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	13,3
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	150

„Ribeiro Barrica“ (baltasis vynas)

Vyno išvaizda

Skaidrus, nuo šviesiai geltonų iki auksinių atspalvių ir nuo žalios iki auksinės spalvos, priklausomai nuo brandinimo ir gamybos metodo.

Vyno aromatinės savybės

Kompleksiški gryni ir ryškūs aromatai, subalansuotas medienos aromatas, vidutinio intensyvumo, juntami kai kurie iš šių pokvapių: sunokusių vaisių, šviežių vaisių, džiovintų vaisių, gėlių, medaus, uogienės, aromatinių žolelių, augalų, balzamų, prieskonių, skrudintų produktų ir kepinių.

Būdingi skoniai

Gaivūs, subalansuoti ir intensyvūs, vynai yra skanūs, ekstraktiški, geros struktūros ir stiprumo, turi nepriekaištingą, labai ilgai išliekantį poskonį.

*	Jeigu nėra nustatytų apribojimų, būtina laikytis taikytinų ES teisės aktų.

*

Ilgiau nei tris mėnesius medinėje talpykloje brandintų vynų, kurių amžius yra iki vienų metų, didžiausias lakusis rūgštingumas –0,85 gramo viename litre (14,17 miliekvivalento viename litre (meq/l)). Jeigu tokie vynai brandinami ilgiau nei metus, kiekis yra 0,9 gramo viename litre (15 meq/l) ir 0,06 gramo viename litre (1 meq/l) kiekvienam alkoholio koncentracijos laipsniui, viršijančiam 11 tūrio procentų. Jokiu būdu negalima viršyti galiojančiuose teisės aktuose nustatytų apribojimų.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	12
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	13,3
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	200

„Ribeiro Barrica“ (raudonasis vynas)

Vyno išvaizda

Skaidrus, vidutiniškai intensyvios spalvos, nuo violetinių iki vyšnių raudonumo atspalvių ir nuo violetinės iki terakotos spalvos, priklausomai nuo brandinimo ir gamybos metodo.

Vyno aromatinės savybės

Kompleksiški gryni ir ryškūs aromatai, subalansuotas medienos aromatas, vidutinio intensyvumo, juntami kai kurie iš šių pokvapių: sunokusių ir šviežių raudonųjų ir tamsiųjų vaisių, džiovintų vaisių, gėlių, uogienės, aromatinių žolelių, augalų, pieno produktų, balzamų, prieskonių, skrudintų, kepintų produktų ir kepinių.

Būdingi skoniai

Gaivūs, subalansuoti ir intensyvūs, vynai yra skanūs, ekstraktiški, geros struktūros ir stiprumo, turi nepriekaištingą, labai ilgai išliekantį poskonį.

*	Jeigu nėra nustatytų apribojimų, būtina laikytis taikytinų ES teisės aktų.

*

Ilgiau nei tris mėnesius medinėje talpykloje brandintų vynų, kurių amžius yra iki vienų metų, didžiausias lakusis rūgštingumas –0,85 gramo viename litre (14,17 miliekvivalento viename litre (meq/l)). Jeigu tokie vynai brandinami ilgiau nei metus, kiekis yra 0,9 gramo viename litre (15 meq/l) ir 0,06 gramo viename litre (1 meq/l) kiekvienam alkoholio koncentracijos laipsniui, viršijančiam 11 tūrio procentų. Jokiu būdu negalima viršyti galiojančiuose teisės aktuose nustatytų apribojimų.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	12
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	13,3
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	150

„Ribeiro Espumoso“ (baltasis ir rožinis vynas)

Vyno išvaizda

Skaidrus, su smulkiais, tolygiais burbuliukais, nuo šviesiai geltonų iki auksinių atspalvių (putojantys vynai) ir nuo aviečių raudonumo iki rausvai oranžinių atspalvių (putojantys rožiniai vynai). Spalva yra nuo žalios iki auksinės (putojantys vynai) ir nuo violetinės iki oranžinės (putojantys rožiniai vynai), priklausomai nuo brandinimo ir gamybos metodo.

Vyno aromatinės savybės

Kompleksiški gryni ir ryškūs aromatai, vidutinio intensyvumo, juntami kai kurie iš šių pokvapių: sunokusių vaisių, šviežių vaisių, džiovintų vaisių, mielių, duonos minkštimo, kepinių, gėlių, medaus, uogienės, aromatinių žolelių, augalų, balzamų, prieskonių ir skrudintų produktų.

Būdingi skoniai

Gaivūs, subalansuoti ir intensyvūs, vynai yra skanūs ir ekstraktiški, vidutinės struktūros ir stiprumo; burbuliukai – smulkūs, tolygūs, malonūs, švelnūs ir kreminiai, vynas turi nepriekaištingą, nuo vidutiniškai ilgai iki ilgai išliekančio, poskonį.

*	Jeigu nėra nustatytų apribojimų, būtina laikytis taikytinų ES teisės aktų.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	10
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	5 g/l vyno rūgšties ekvivalento
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	16,7
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	185

„Ribeiro Tostado “ (baltasis ir raudonasis vynas)

Vyno išvaizda

Skaidrus, nuo gintaro geltonų iki raudonmedžio atspalvių, nuo auksinės iki kaštonų spalvos. Raudonieji vynai gali įgyti šviesesnių raudonų atspalvių priklausomai nuo vynų brandinimo ir gamybos metodo.

Vyno aromatinės savybės

Kompleksiški gryni ir ryškūs aromatai, vidutinio intensyvumo, juntami kai kurie iš šių pokvapių: sunokusių vaisių, vytintų vaisių, cukatų, džiovintų vaisių, medaus, aromatinių žolelių, prieskonių, balzamų, taip pat skrudintų, kepintų produktų bei kepinių ir kietmedžio.

Būdingi skoniai

Saldūs ir subalansuoti, juntamas subtilus gaivumas, intensyvūs, stiprūs, primena aliejaus tekstūrą, ekstraktiški ir labai skanūs, turi nepriekaištingą, labai intensyvų ir ilgai išliekantį poskonį.

*	Jeigu nėra nustatytų apribojimų, būtina laikytis taikytinų ES teisės aktų.

*	Didžiausias sieros dioksido kiekis – 200 mg/l raudonuosiuose vynuose ir 250 mg/l baltuosiuose vynuose.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	13
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	35
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5.   Vyno gamybos metodai

a)   Pagrindiniai vynininkystės metodai

Specifinis vynininkystės metodas

—

Baltieji ir raudonieji vynai Iš pagrindinių vynuogių veislių gaminamų vynų – „Ribeiro Castes“, „Ribeiro Barrica“ ir „Ribeiro Espumoso“ – išeiga neturėtų viršyti 72 litrų vyno iš 100 kg vynuogių. Kitų vynų išeiga – 74 litrai vyno iš 100 kg vynuogių. Vynai „Ribeiro Castes“ turi būti gaminami tik iš pagrindinių veislių vynuogių. Vynai „Ribeiro Barrica“ yra raudonieji arba baltieji vynai, viso gamybos proceso metu laikomi ne didesnėse kaip 600 litrų tūrio statinėse, gaminami tik iš pagrindinių veislių vynuogių.

—	Putojantis vynas Rūšių „Brut“ ir „Brut Nature“ vynai gaminami tik iš pagrindinių vynuogių veislių vynuogių, naudojant tradicinį metodą.

—

„Tostado“ Vynai gaminami tik iš pagrindinių atitinkamai raudonųjų arba baltųjų vynuogių veislių vynuogių. Tam, kad vynuogės gerai išdžiūtų esant natūraliam vėdinimui, natūralus vynuogių džiovinimo procesas vyksta tinkamų savybių turinčiose uždengtose vietose. Džiovinimo laikotarpis trunka mažiausiai tris mėnesius. Vynuogių misoje turi būti ne mažiau kaip 350 gramų cukraus viename litre. Didžiausia išeiga – 40 litrų vyno iš 100 kg vytintų vynuogių. Vynas brandinamas ąžuolo arba vyšnios medienos kubiluose užtikrinant, kad sąlytis su mediena būtų ne trumpesnis kaip šeši mėnesiai. Taip pat fermentacijos proceso metu reikia apversti vyno talpas. Brandinimas butelyje trunka ne trumpiau kaip tris mėnesius.

Auginimo praktika

Naujai sodinamų augalų tankumas yra ne mažesnis kaip 3 000 vynmedžių viename hektare.

Kasmetiniam genėjimui naudojamas Guyot metodas, kordono formavimas, genėjimas suteikiant taurės formą arba ataugų genėjimas.

Formavimo sistemoms naudojamos grotelės arba kuolai.

b)   Didžiausia išeiga

Pagrindinių baltųjų vynuogių veislių vynuogės vynams „Castes“, „Barrica“ ir „Espumoso“

13 000 kg vynuogių iš vieno hektaro.

Pagrindinių baltųjų vynuogių veislių vynuogės vynams „Castes“, „Barrica“ ir „Espumoso“

93,6 hektolitro iš vieno hektaro.

Pagrindinių baltųjų vynuogių veislių vynuogės vynui „Tostado“

13 000 kg vynuogių iš vieno hektaro.

Pagrindinių baltųjų vynuogių veislių vynuogės vynui „Tostado“

52 hektolitrai iš vieno hektaro.

Pagrindinių raudonųjų vynuogių veislių vynuogės vynui „Tostado“

12 000 kg vynuogių iš vieno hektaro.

Pagrindinių raudonųjų vynuogių veislių vynuogės vynui „Tostado“

48 hektolitrai iš vieno hektaro.

Pagrindinių baltųjų ir raudonųjų vynuogių veislių vynuogės kitiems nei pirmiau minėti vynams

19 000 kg vynuogių iš vieno hektaro.

Pagrindinių baltųjų ir raudonųjų vynuogių veislių vynuogės kitiems nei pirmiau minėti vynams

140,6 hektolitro iš vieno hektaro.

Antrinės veislės

19 000 kg vynuogių iš vieno hektaro.

Antrinės veislės

140,6 hektolitro iš vieno hektaro.

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Kilmės vietos nuoroda „Ribeiro“ žymimų vynų gamybos vietovė apima šiose savivaldybėse ir apylinkėse esančias žemes: Ribadavijos, Arnojos, Kastrelo de Minjo, Karbaljeda de Avijos, Leiro, Senljės, Beadės, Punšino ir Kortegados savivaldybėse; Bangos, Kabanelaso ir O Barono apylinkėse, O Karbaljinjo savivaldybėje; Boboraso savivaldybėje esančiose Pasos de Arenteiro, Albareljoso, Lašaso, Kameišos ir Moldeso apylinkėse; Ourensės savivaldybėje esančiose Santa Krus de Arabaldo ir Unteso apylinkėse; Toeno savivaldybėje esančiose Pugos, A Eireša de Pugos, O Olivaro apylinkėse, Fea y Seleirono kaime ir Alongoso apylinkėje; A Tousos kaime San Amaro savivaldybėje.

Visos šios savivaldybės yra Ourensės provincijoje, Galisijos autonominėje srityje.

7.   Pagrindinė (s) vyninių vynuogių veislė (s)

‘FERRÓN’

‘ALBARIÑO’

‘MENCÍA’

‘BRANCELLAO’

‘CAÍÑO BLANCO’

‘CAÍÑO BRAVO’

‘TREIXADURA’

‘CAÍÑO TINTO’

‘SOUSÓN’

‘TORRONTÉS’

‘GODELLO’

‘LADO’

‘LOUREIRA’ – ‘LOUREIRO BLANCO’

‘CAÍÑO LONGO’

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

Vynas

Regionas yra vadinamojoje Galisijos pereinamojo klimato vietovėje – tokias jos savybes lemia aplinkinių kalnų prieglobstis ir netoliese esantis Atlanto vandenynas. Vietovėje vyrauja vidutinis ir Viduržemio jūros regiono klimatas, o Atlanto vandenyno įtaką klimatui sušvelnina regiono vakaruose esančios kalnų grandinės. Kalnai apsaugo regioną nuo iš jūros atslenkančių audrų. Viena iš pastebimų savybių – regionui būdingi dideli dienos ir nakties temperatūrų skirtumai; nedidelis kritulių kiekis po apdulkinimo laikotarpio; daugiausia granitinio dirvožemio nedirbamos žemės, kurios yra nelabai imlios lauko drėgmei, ir stačios kalnuotos vietovės.

Regionas nelabai tinkamas vynmedžiams auginti. Uogos sunoksta nelengvai, tačiau reikalingas alkoholio kiekis jose susidaro tuo pat metu, kai susiformuoja ir fenolio junginiai. Taip vynas išsaugo subalansuotą gaivumą, kurį lemia natūralus rūgštingumas – vyno rūgštis užgožia obuolių rūgštį. Šiek tiek žemyninis vietovės pobūdis ir vyraujančios oro srovės lemia didelius dienos ir nakties temperatūrų skirtumus. Jie naudingi lėtam nokimui, nes taip išryškėja natūralus gaivumas ir aromatas.

Pasinaudodami regiono kalnuotomis vietovėmis, vynuogių augintojai įkūrė vynuogynus ant palankiausiose vietose esančių šlaitų. Dauguma atvejų jie įrengia terasas, kad būtų lengviau prižiūrėti vynmedžius ir dirvožemis taptų gilesnis; dėl to kraštovaizdyje aiškiai matyti žmogaus veiklos įtaka. Taip vynuogių augintojai užtikrina, kad augalai gautų pakankamai saulės šviesos ir pagamintų cukraus, kurio reikia vynams su tinkamu alkoholio kiekiu gaminti. Kaip jau minėta, ši vietovė nelabai tinkama vynmedžiams auginti.

Dar vienas svarbus šių vynų ir vietovės ryšio aspektas susijęs su auginamų vynuogių veislėmis. Dauguma jų pagal tradiciją auginamos šiame regione, tačiau jų retai būna kitose vynmedžių auginimo vietovėse. Iš šių veislių vyrauja šiai geografinei vietovei būdingiausia ir daugiausia joje auginama vynuogių veislė ‘Treixadura’. Šios vynuogių veislės yra visiškai prisitaikiusios prie aplinkos ir ilgainiui atrinktos vynuogių augintojų. Regione vyraujančiomis sąlygomis iš šių vynuogių veislių, ypač veislės ‘Treixadura’, vynuogių gaminami labai aromatingi ir vaisiški, gėlių poskonį turintys vynai. Alkoholio kiekis atsveria rūgštingumą, taigi vynai yra gaivūs ir subalansuoti.

Rūšiniai putojantys vynai

Kilmės vietos nuoroda „Ribeiro“ žymimi rūšiniai putojantys vynai gaminami naudojant tradicinį metodą. Jų savybės glaudžiai siejamos su specifinėmis aplinkos sąlygomis ir naudojamų veislių vynuogėmis.

Šiai aplinkai būdingas vidutinis Viduržemio jūros regiono klimatas, kuriam įtaką daro Atlanto vandenynas. Temperatūra dieną ir naktį labai skiriasi, o po apdulkinimo laikotarpio būna nedaug kritulių. Dirvožemiai nelabai imlūs lauko drėgmei ir juos supa kalnuotos vietovės. Šioje vietovėje vynmedžių auginimas buvo plėtojamas esant labai ribotoms sąlygoms ir vynuogėms sunokti nėra paprasta. Tad vynmedžių augintojai naudojasi kalnuotomis vietovėmis ir įkuria vynuogynus ant šlaitų, kuriuos geriausiai pasiekia saulė. Dideli dienos ir nakties temperatūrų skirtumai palankūs lėtam uogų nokimui. Dėl to sustiprėja šių putojančių vynų natūralus gaivumas ir aromatai.

Visos naudojamų vynuogių veislės yra vietinės ir prisitaikiusios prie tam tikrų regiono klimato sąlygų. Jas per daugelį metų atrinko vietovės vynuogių augintojai. Vyrauja daugiausia vietovėje auginama vynuogių veislė ‘Treixadura’. Tačiau veislių ‘Loureiro’ ir ‘Albariño’ vynuogės taip pat labai tinkamos šiems vynams gaminti. Dėl regiono dirvožemio ir klimato sąlygų galima anksti nuimti šių veislių vynuogių derlių – kai tik pasiekiama tinkama cukraus kiekio ir rūgštingumo pusiausvyra. Taigi vynuogės skinamos tada, kai jos turi nedidelį cukraus kiekį ir tinkamą rūgštingumą. Iš jų galima gaminti subalansuotus vyno pagrindus, kurie nėra pernelyg alkoholiški, tačiau labai aromatingi. Kitose netoliese esančiose vynuogių auginimo vietovėse paankstinus derliaus nuėmimą, siekiant sumažinti vyno pagrindo alkoholio kiekį, vynuogės būtų rūgštesnės, tačiau šioje vietovėje taip nenutinka. Pagrindinė to priežastis yra itin didelis obuolių rūgšties kiekis, kuris pakenktų pagaminto vyno kokybei.

Šios vynuogių veislės turi labai vertingą genetinį paveldą. Jis suteikia unikalių savybių šiame regione gaminamiems įvairių rūšių vynams, ypač putojantiems vynams, kurie yra itin aromatingi ir vaisiški.

Vynas iš vytintų vynuogių („Tostados“)

Vynas „Tostado del Ribeiro“ – iš vytintų vynuogių gaminamas vynas. Tam tikras jo savybes lemia jam pagaminti naudojamos žaliavos, taip pat natūralios aplinkos sąlygos ir tam tikras vietos gamintojų praktine patirtimi grindžiamas gamybos metodas.

Žaliavas sudaro prie tam tikrų aplinkos sąlygų prisitaikiusios vietinės vynuogių veislės. Iš šių veislių vyrauja daugiausia vietovėje auginama ir jai būdinga vynuogių veislė ‘Treixadura’.

Aplinkai būdingas vidutinis Viduržemio jūros regiono klimatas, kuriam įtaką daro Atlanto vandenynas. Temperatūra dieną ir naktį labai skiriasi, o po apdulkinimo laikotarpio būna nedaug kritulių. Nedirbami dirvožemiai nelabai imlūs lauko drėgmei ir juos supa kalnuotos vietovės. Tam, kad vynuogės gerai sunoktų, vynmedžiai auginami ant šlaitų, kuriuos geriausiai pasiekia saulė.

Ši vietovė nelabai tinkama vynmedžiams auginti ir joje nelengva sunokti vynuogėms. Vynuogės gali sunokti tik dėl to, kad naudojamos vynuogių veislės yra prisitaikiusios ir auginamos kruopščiai išrinktuose sklypuose. Dėl to vynas yra ypatingas. Šis saldus vynas gaminamas tokioje vietovėje, kurioje natūraliomis klimato sąlygomis įprastai nepavyktų pagaminti tokio vyno.

Vyną pagaminti galima dėl gamybos metodų, kuriuos ilgainiui sukūrė vietos gamintojai. Nurinkus vynuoges, gamintojai paruošia kekes sudėtingam nokinimo procesui uždengtose vietose, kuriose yra natūralus vėdinimas. Vynuogių veislės ‘Treixadura’ vynuogės itin tinkamos vytinti, nes jų odelės storesnės ir atsparesnės nei kitų veislių vynuogių. Dėl to jos yra tinkamesnės natūraliam vytinimo procesui.

Be to, šio regiono klimatui būdingas sausesnis ruduo, nei būtų galima tikėtis atsižvelgiant į tai, kad jis yra šalia Atlanto vandenyno. Taip yra dėl iš vakarų supančių kalnų sukuriamo apsauginio barjero. Šios sąlygos palankios vytinimo procesui. Vynuogės nėra laikomos esant pernelyg dideliam santykiniam drėgniui, dėl kurio sulėtėtų natūralus dehidratavimo procesas ir padidėtų grybelinių ligų rizika. Be to, temperatūra rudenį paprastai būna vidutinė – ji palanki džiovinimo procesui. Toliau nuo jūros esančių regionų privalumas galėtų būti mažesnis aplinkos drėgnis. Vis dėlto jis turi ir neigiamą pusę – dėl žemos temperatūros natūralus džiovinimo procesas būtų sudėtingesnis.

Šio proceso rezultatas yra saldus ir subalansuotas vynas, kurio bendras cukraus kiekis yra daugiau nei 120 gramų viename litre, – itin būdingas šio regiono vyno gamybos kultūrai. Šis vynas labai vertingas, jį brangu pagaminti ir jis turi labai gerą vardą.

9.   Kitos esminės sąlygos

Teisinis pagrindas

Nustatytas nacionalinės teisės aktuose.

Kitų sąlygų tipas

Pakavimas nustatytoje geografinėje vietovėje.

Sąlygos aprašymas

Transportavimas ir išpilstymas į butelius už gamybos vietovės ribų kelia riziką vyno kokybei: tokiais atvejais vyne sumažėja oksidų, pakinta temperatūra ir pan. Kuo didesnis atstumas, tuo didesnė rizika. Išpilstant vyną kilmės vietovėje išsaugomos jo savybės ir kokybė. Dėl to ir dėl kilmės vietos nuorodos „Ribeiro“ vyninėse ilgainiui sukauptos patirties bei išsamių žinių apie išskirtines vynų savybes būtina išpilstyti vyną kilmės vietovėje. Taip išsaugomos visos fizinės, cheminės ir juslinės šių vynų savybės.

Teisinis pagrindas

Nustatytas nacionalinės teisės aktuose.

Kitų sąlygų tipas

Papildomos su ženklinimu susijusios nuostatos.

Sąlygos aprašymas

Ant į butelius išpilstytų vynų etikečių pateikiamas kilmės vietos nuorodos logotipas ir pavadinimas.

Kilmės vietos nuoroda „Ribeiro“ žymimų vynų, gaminamų iš pagrindinių veislių vynuogių, etiketėse, ant pakuočių ir reklaminėjė medžiagoje, kai tinkama, leidžiama nurodyti šiuos terminus: „Castes“, „Barrica“, „Espumoso“ ir „Tostado“.

Vynų, kurie nėra klasifikuojami kaip „Castes“, „Barrica“, „Espumoso“ ar „Tostado“, etiketėse neleidžiama nurodyti terminų „caste“ bei „autóctonas“ ir jokių pagrindinių veislių pavadinimų. Taip pat neleidžiama naudoti jokio kito termino, kuris galėtų suklaidinti vartotoją dėl vyno savybių, ypač terminų, dėl kurių galėtų būti painiojama su vynais, priskiriamais prie „Ribeiro Castes“, „Ribeiro Barrica“, „Ribeiro Espumoso“ ir „Ribeiro Tostado“ kategorijų.

Ant kategorijoms „Castes“ ir „Barrica“ priskiriamų vynų etikečių turi būti nurodomi derliaus metai.

Ant pakuočių tvirtinamos Reguliavimo tarnybos išduotos numeruotos kokybės plombos arba etiketės ir (arba) jų nugarėlės. Jos turi būti pritvirtinamos atitinkamoje vyno darykloje.

Produkto specifikacijos nuoroda

https://mediorural.xunta.gal/fileadmin/arquivos/alimentacion/produtos_calidade/2019/DOP_RIBEIRO_Pliego_Condiciones_octubre_2019_definitivo-C.pdf

---

(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

Pranešimas apie prašymą, teikiamą pagal Direktyvos 2014/25/ES 35 straipsnį

Perkančiojo subjekto prašymas

(2020/C 196/10)

2019 m. gruodžio 3 d. Komisija gavo prašymą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES 35 straipsnį (1). Pirmoji darbo diena po prašymo gavimo dienos yra 2019 m. gruodžio 4 d.

Šis „ENEL Green Power“ prašymas pateiktas dėl veiklos, susijusios su elektros energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamyba ir didmenine prekyba Italijoje.

Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnyje nustatyta: „Sutartims, kuriomis siekiama suteikti galimybę vykdyti 8–14 straipsniuose minėtą veiklą, ši direktyva netaikoma, jei pateikę 35 straipsnyje nurodytą prašymą valstybė narė arba perkantieji subjektai gali įrodyti, kad valstybėje narėje, kurioje ši veikla vykdoma, ją veikia tiesioginė konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra apribojimų; taip pat ši direktyva netaikoma toje geografinėje vietovėje tokiai veiklai vykdyti rengiamiems projekto konkursams“. Tiesioginio konkurencijos poveikio vertinimas, kuris gali būti atliekamas taikant Direktyvą 2014/25/ES, nedaro poveikio visapusiškam konkurencijos teisės aktų taikymui.

Sprendimą dėl šio prašymo Komisija turi priimti per 105 darbo dienas nuo pirmiau nurodytos darbo dienos. Taigi šis laikotarpis baigėsi 2020 m. balandžio 29 d.

Pagal Direktyvos 2014/25/ES IV priedo 2 dalį Komisija gali atitinkamos valstybės narės arba perkančiojo subjekto, arba kompetentingos nepriklausomos nacionalinės valdžios institucijos ar kitos kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos paprašyti per tinkamą laikotarpį pateikti visą reikiamą informaciją arba papildyti ar paaiškinti pateiktą informaciją. 2020 m. vasario 6 d. Komisija paprašė Italijos valdžios institucijų iki vasario 20 d. pateikti papildomos informacijos. Italijos valdžios institucijų atsakymas buvo gautas 2020 m. kovo 6 d.

Atsižvelgdami į dabartines aplinkybes ir COVID-19 pandemijos poveikį, pareiškėjas ir Komisija sutarė, kad Komisijos sprendimas turėtų būti priimtas iki 2020 m. liepos 15 d.

Vadovaujantis Direktyvos 2014/25/ES 35 straipsnio 5 dalimi, kiti su tos pačios rūšies veikla Italijoje susiję prašymai, pateikti nepasibaigus šio prašymo nagrinėjimo terminui, naujomis procedūromis nelaikomi ir nagrinėjami kartu su šiuo prašymu.

---

(1)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).