Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.9689 – Apollo Management / Tech Data Corporation)

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 122/01)

2020 m. kovo 24 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32020M9689. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Euro kursas (1)

2020 m. balandžio 14 d.

(2020/C 122/02)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,0963
JPY	Japonijos jena	117,66
DKK	Danijos krona	7,4623
GBP	Svaras sterlingas	0,87253
SEK	Švedijos krona	10,9158
CHF	Šveicarijos frankas	1,0543
ISK	Islandijos krona	155,90
NOK	Norvegijos krona	11,3118
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	26,864
HUF	Vengrijos forintas	350,70
PLN	Lenkijos zlotas	4,5473
RON	Rumunijos lėja	4,8343
TRY	Turkijos lira	7,4472
AUD	Australijos doleris	1,7139
CAD	Kanados doleris	1,5257
HKD	Honkongo doleris	8,4975
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,8008
SGD	Singapūro doleris	1,5521
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 332,53
ZAR	Pietų Afrikos randas	20,0255
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,7366
HRK	Kroatijos kuna	7,6130
IDR	Indonezijos rupija	17 229,09
MYR	Malaizijos ringitas	4,7508
PHP	Filipinų pesas	55,453
RUB	Rusijos rublis	80,3923
THB	Tailando batas	35,860
BRL	Brazilijos realas	5,6585
MXN	Meksikos pesas	25,8485
INR	Indijos rupija	83,4940

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

Europos Komisijos sprendimų dėl leidimų pateikti rinkai naudoti skirtas chemines medžiagas, išvardytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XIV priede, ir (arba) sprendimų dėl leidimų tas medžiagas naudoti santrauka

(Skelbiama pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006  (1) 64 straipsnio 9 dalį)

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 122/03)

Sprendimai, kuriais iš dalies suteikiamas leidimas

Nuoroda į sprendimą  (2)	Sprendimo data	Cheminės medžiagos pavadinimas	Leidimo turėtojas	Leidimo numeris	Autorizuotas naudojimas	Galiojimo laikotarpio pabaigos data	Sprendimo priežastys
C(2020)2073	2020 m. balandžio 1 d.	Kalio dichromatas EB Nr. 231-906-6, CAS Nr. 7778-50-9	Brenntag UK Ltd., Green Lane LS19 7XX Leeds, Jungtinė Karalystė	REACH/20/3/0	Naudojamas ruošiant mišinius, skirtus naudoti tik pagal REACH/20/3/1 paskirtį.	2024 m. rugsėjo 21 d.	Pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalį socialinė ir ekonominė nauda yra didesnė už riziką žmonių sveikatai, kylančią dėl cheminės medžiagos naudojimo, ir nėra tinkamų alternatyvių medžiagų ar technologijų.
				REACH/20/3/1	Naudojamas orlaivių ir erdvėlaivių sektoriuje metalų (pvz., aliuminio, plieno, cinko, magnio, titano, lydinių) bei kompozicinių medžiagų paviršiui apdoroti ir anodinei plėvelei sandarinti atliekant paviršiaus apdorojimo procesus, kuriuose reikalinga kuri nors iš priede išvardytų pagrindinių funkcijų.

---

(1)  OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(2)  Sprendimas skelbiamas Europos Komisijos interneto svetainėje adresu http://ec.europa.eu/growth/sectors/chemicals/reach/about_lt

Europos Komisijos sprendimų dėl leidimų pateikti rinkai naudoti skirtas chemines medžiagas, išvardytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XIV priede, ir (arba) sprendimų dėl leidimų tas medžiagas naudoti santrauka

(Skelbiama pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006  (1) 64 straipsnio 9 dalį)

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 122/04)

Sprendimai, kuriais suteikiamas leidimas

Nuoroda į sprendimą  (2)	Sprendimo data	Cheminės medžiagos pavadinimas	Leidimo turėtojas	Leidimo numeris	Autorizuotas naudojimas	Peržiūros laikotarpio pabaigos data	Sprendimo priežastys
C(2020) 2056	2020 m. balandžio 8 d.	Dichromo tri(chromatas) EB Nr. 246–356–2, CAS Nr. 24613–89–6	„Wesco Aircraft EMEA Limited“, Lawrence House, Riverside drive, BD19 4DH Cleckheaton, West Yorkshire, Jungtinė Karalystė	REACH/20/10/0	Naudojamas aviacijos, kosmoso ir gynybos sektoriuje cheminio konversinio dengimo tikslais, kai pagal numatytą paskirtį yra būtinos šios pagrindinės funkcijos ar savybės: atsparumas korozijai, aktyvios korozijos slopinimas, sukibimo skatinimas, cheminis atsparumas, sluoksnių storis, elektrinės savybės	2026 m. sausio 22 d.	Pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalį socialinė ir ekonominė nauda yra didesnė už riziką žmonių sveikatai, kylančią dėl cheminės medžiagos naudojimo, ir nėra tinkamų alternatyvių medžiagų ar technologijų.

---

(1)  OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(2)  Sprendimas skelbiamas Europos Komisijos interneto svetainėje adresu: http://ec.europa.eu/growth/sectors/chemicals/reach/about/index_en.htm

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.9817 – Rhône Capital / Maxam)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 122/05)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis

(2020/C 122/06)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Stredoslovenská“/„Stredoslovenský“/„Stredoslovenské“

PDO-SK-A1355-AM01

Pranešimo data: 2019 m. lapkričio 29 d.

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1.   Pareiškėjas ir teisėtas interesas

Slovakijos vyndarių asociacija

Pakeitimą siūlo ta pati grupė, kuri pateikė SKVN „Stredoslovenská“/„Stredoslovenské“/„Stredoslovenský“ registravimo paraišką.

2.   Devičės savivaldybės, kurioje auginamos vynuogės, įtraukimas

Suteikus sodinimo teises ir savivaldybėje pasodinus vynmedžių, į savivaldybių, kuriose auginamos vynuogės, sąrašą įtraukta Devičės savivaldybė. Vynmedžiai Devičėje buvo pasodinti 1980–2000 m., tačiau nebuvo užregistruoti. Todėl savivaldybė nebuvo užregistruota vynuogynų registre. 2018 m. vynuogynai buvo atkurti. Sodinami nauji vynmedžiai, iš kurių gaminami produktai atitinka SKVN „Stredoslovenská“ specifikacijos sąlygas.

Punkto „Nustatyta vietovė“ pirminė versija:

„Centrinės Slovakijos vynuogių auginimo vietovę („Stredoslovenská vinohradnícka oblasť“) sudaro teritorija, kurią riboja toliau nurodytų savivaldybių kadastro dalių sienos: Abovce, Balog nad Ipľom, Bátka, Bátorová, Belín, Bielovce, Blhovce, Bulhary, Bušince, Buzitka, Čamovce, Čebovce, Čeláre, Dolinka, Dolná Strehová, Dolné Plachtince, Dolné Semerovce, Dolné Zahorany, Drienovo, Dudince, Dulovo, Ďurkovce, Fiľakovo, Fiľakovské Kováče, Gemer, Gemerské Dechtáre, Gemerský Jablonec, Glabušovce, Hajnáčka, Hodejov, (Ref. Ares(2019)6803175–04/11/2019 2) Hokovce, Holiša, Hontianske Moravce, Hontianske Nemce, Hontianske Tesáre, Horná Strehová, Horné Semerovce, Horné Turovce, Hrkovce, Hrnčiarske, Hubovo, Chrámec, Chrťany, Ipeľské Predmostie, Ipeľské Úľany, Ipeľský Sokolec, Jesenské, Jestice, Kalinovo, Kaloša, Kamenné Kosihy, Kiarov, Kleňany, Koláre, Kosihovce, Kosihy nad Ipľom, Kováčovce, Kráľ, Krupina, Kubáňovo, Ladzany, Lontov, Malá Čalomija, Malé Zlievce, Malý Krtíš, Medovarce, Modrý Kameň, Nenince, Nová Bašta, Nová Ves, Obeckov, Olováry, Opatovská Nová Ves, Ožďany, Panické Dravce, Pavlovce, Petrovce, Pinciná, Plášťovce, Pôtor, Príbelce, Prša, Radzovce, Ratka, Rimavská Sobota, Rimavské Janovce, Rykynčice, Sazdice, Sebechleby, Sečianky, Seľany, Sklabiná, Slatina, Slovenské Ďarmoty, Stredné Plachtince, Sudince, Súdovce, Sútor, Šahy, Šávoľ, Šimonovce, Širákov, Širkovce, Štrkovec, Šurice, Tachty, Terany, Tomášovce, Tornaľa, Trebušovce, Tupá, Valice, Včelince, Večelkov, Veľká Čalomija, Veľká nad Ipľom, Veľká Ves, Veľká Ves nad Ipľom, Veľké Dravce, Veľké Turovce, Veľké Zlievce, Veľký Blh, Veľký Krtíš, Vinica, Vrbovka, Vyškovce nad Ipľom, Vyšné Valice, Záhorce, Zalužany, Závada, Zombor, Želovce, Žíp.“

Nauja punkto „Nustatyta vietovė“ versija:

„Centrinės Slovakijos vynuogių auginimo vietovę („Stredoslovenská vinohradnícka oblasť“) sudaro teritorija, kurią riboja toliau nurodytų savivaldybių kadastro dalių sienos: Abovce, Balog nad Ipľom, Bátka, Bátorová, Belín, Bielovce, Blhovce, Bulhary, Bušince, Buzitka, Čamovce, Čebovce, Čeláre, Devičie, Dolinka, Dolná Strehová, Dolné Plachtince, Dolné Semerovce, Dolné Zahorany, Drienovo, Dudince, Dulovo, Ďurkovce, Fiľakovo, Fiľakovské Kováče, Gemer, Gemerské Dechtáre, Gemerský Jablonec, Glabušovce, Hajnáčka, Hodejov, Hokovce, Holiša, Hontianske Moravce, Hontianske Nemce, Hontianske Tesáre, Horná Strehová, Horné Semerovce, Horné Turovce, Hrkovce, Hrnčiarske, Hubovo, Chrámec, Chrťany, Ipeľské Predmostie, Ipeľské Úľany, Ipeľský Sokolec, Jesenské, Jestice, Kalinovo, Kaloša, Kamenné Kosihy, Kiarov, Kleňany, Koláre, Kosihovce, Kosihy nad Ipľom, Kováčovce, Kráľ, Krupina, Kubáňovo, Ladzany, Lontov, Malá Čalomija, Malé Zlievce, Malý Krtíš, Medovarce, Modrý Kameň, Nenince, Nová Bašta, Nová Ves, Obeckov, Olováry, Opatovská Nová Ves, Ožďany, Panické Dravce, Pavlovce, Petrovce, Pinciná, Plášťovce, Pôtor, Príbelce, Prša, Radzovce, Ratka, Rimavská Sobota, Rimavské Janovce, Rykynčice, Sazdice, Sebechleby, Sečianky, Seľany, Sklabiná, Slatina, Slovenské Ďarmoty, Stredné Plachtince, Sudince, Súdovce, Sútor, Šahy, Šávoľ, Šimonovce, Širákov, Širkovce, Štrkovec, Šurice, Tachty, Terany, Tomášovce, Tornaľa, Trebušovce, Tupá, Valice, Včelince, Večelkov, Veľká Čalomija, Veľká nad Ipľom, Veľká Ves, Veľká Ves nad Ipľom, Veľké Dravce, Veľké Turovce, Veľké Zlievce, Veľký Blh, Veľký Krtíš, Vinica, Vrbovka, Vyškovce nad Ipľom, Vyšné Valice, Záhorce, Zalužany, Závada, Zombor, Želovce, Žíp.“

Pakeitimas, kaip apibrėžta Deleguotojo reglamento 2019/33 14 straipsnio 1 dalyje, laikomas standartiniu pakeitimu, nes juo nekeičiamas SKVN pavadinimas arba SKVN kategorija ir nepanaikinama geografinė vietovė ir neapribojama prekyba produktais.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Produkto pavadinimas

Stredoslovenská

Stredoslovenský

Stredoslovenské

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

3.	Likerinis vynas

4.	Putojantis vynas

5.	Rūšinis putojantis vynas

6.	Rūšinis aromatinis putojantis vynas

8.	Pusiau putojantis vynas

15.	Vynas iš vytintų vynuogių

16.	Vynas iš pernokusių vynuogių

4.   Vyno (-ų) aprašymas

Vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda (vynas su SKVN)

Centrinės Slovakijos vynuogių auginimo vietovėje vynas gaminamas tik visiškai arba iš dalies fermentuojant šviežias vynuoges arba vynuogių misą, gautą nustatytoje vietovėje. Šioje vietovėje gaminamam vynui būdingas stiprus aromatas, didelis ekstrahuojamų medžiagų kiekis, geras rūgštingumas ir harmoningas skonis.

Analitinės savybės:

faktinė alkoholio koncentracija	ne mažesnė kaip 9,5 %
bendrasis rūgštingumas	ne mažesnis kaip 3,5 g/l
bendras sieros dioksido kiekis	ne didesnis kaip 150 mg/l (raudonųjų vynų) ir 200 mg/l (baltųjų ir rožinių vynų)
kai liekamojo cukraus kiekis didesnis kaip 5 g/l	ne didesnis kaip 200 mg/l (raudonųjų vynų) ir 250 mg/l (baltųjų ir rožinių vynų)
bendrasis lakusis rūgštingumas	ne didesnis kaip 1,1 g/l (baltųjų vynų) ir 1,2 g/l (raudonųjų vynų)

Juslinės savybės

Skaidrumas: skaidrus, lengvai putojantis vynas, kuriame gali būti pavienių nuosėdų iš filtravimo įrangos, pavienių kamštienos dalelių ir smulkių tartrato kristalėlių, o raudonuosiuose vynuose – pigmento pėdsakų.

Spalva: balta, rožinė ir raudona, atsižvelgiant į pavadinimą ir derliaus metus. Baltieji vynai gali įgyti gelsvai rudą arba rausvą atspalvį, raudonieji vynai – rudą atspalvį.

Aromatas: tipinis, stiprus, atsižvelgiant į vynuogių veislę arba prekės ženklą. Gali būti ir nelabai stipraus aromato.

Skonis: grynas, tipinis, atsižvelgiant į vynuogių veislę, išbaigtas, harmoningas, sodrus. Gali būti ir nelabai harmoningo skonio.

Nors kai kurios savybės lentelėje nenurodytos, specifikacija atitinka visas ES teisės aktuose nustatytas sąlygas.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	9,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

Rūšinis vynas

Analitinės savybės:

faktinė alkoholio koncentracija	ne mažesnė kaip 10,0 %
becukrio ekstrakto kiekis	ne mažesnis kaip 16 g/l
bendrasis rūgštingumas	ne mažesnis kaip 3,5 g/l
bendras sieros dioksido kiekis	ne didesnis kaip 150 mg/l (raudonųjų vynų) ir 200 mg/l (baltųjų ir rožinių vynų)
kai liekamojo cukraus kiekis didesnis kaip 5 g/l	ne didesnis kaip 200 mg/l (raudonųjų vynų) ir 250 mg/l (baltųjų ir rožinių vynų)
bendrasis lakusis rūgštingumas	ne didesnis kaip 1,1 g/l (baltųjų vynų) ir 1,2 g/l (raudonųjų vynų)

Juslinės savybės

Skaidrumas: skaidrus, lengvai putojantis vynas, kuriame gali būti pavienių nuosėdų iš filtravimo įrangos, pavienių kamštienos dalelių ir smulkių tartrato kristalėlių, o raudonuosiuose vynuose – pigmento pėdsakų.

Spalva: balta, rožinė ir raudona, atsižvelgiant į pavadinimą ir derliaus metus. Baltieji vynai gali įgyti gelsvai rudą arba rausvą atspalvį, raudonieji vynai – rudą atspalvį.

Aromatas: grynas, tipinis, stiprus, atsižvelgiant į vynuogių veislę arba prekės ženklą. Gali būti ir nelabai stipraus aromato.

Skonis: grynas, tipinis, sodrus, harmoningas, gaivus. Skonio sodrumas ir tipiškumas gali šiek tiek skirtis.

Nors kai kurios savybės lentelėje nenurodytos, specifikacija atitinka visas ES teisės aktuose nustatytas sąlygas.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	10,0
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

Likerinis vynas

Likerinis vynas gaunamas iš dalies fermentuojant vynuogių misą arba į vyną įpilant neutralaus alkoholio arba vyno distiliato.

Analitinės savybės:

faktinė alkoholio koncentracija	ne mažesnė kaip 15,0 % ir ne didesnė kaip 22 %
visuminė alkoholio koncentracija	ne mažesnė kaip 17,5 %
bendrasis rūgštingumas	ne mažesnis kaip 3,5 g/l
bendras sieros dioksido kiekis	ne didesnis kaip 150 mg/l, jeigu liekamojo cukraus kiekis vyne neviršija 5 g/l, ir ne didesnis kaip 200 mg/l, jeigu liekamojo cukraus kiekis vyne viršija 5 g/l
bendrasis lakusis rūgštingumas	ne didesnis kaip 1,1 g/l (baltųjų vynų) ir 1,2 g/l (raudonųjų vynų)

Juslinės savybės

Spalva: balta, rožinė arba raudona, atsižvelgiant į prekės ženklą ir vynuogių veislę.

Aromatas: grynas, tipinis, stiprus, atsižvelgiant į vynuogių veislę arba prekės ženklą. Gali būti ir ne tokio stipraus aromato.

Skonis: grynas, tipinis, sodrus, harmoningas, stiprus. Skonio sodrumas ir tipiškumas gali šiek tiek skirtis.

Nors kai kurios savybės lentelėje nenurodytos, specifikacija atitinka visas ES teisės aktuose nustatytas sąlygas.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	15,0
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

„Sekt V.O.“ ir „pestovateľský sekt“

„Sekt V.O.“ ir „pestovateľský sekt“ yra produktai, gauti po pirmosios arba antrinės šviežių vynuogių, vynuogių misos arba vyno fermentacijos. Atidarius butelį arba talpyklą, išsiskiria vien fermentacijos metu susidaręs anglies dioksidas.

Analitinės savybės:

faktinė alkoholio koncentracija	ne mažesnė kaip 10,0 %
visuminė alkoholio koncentracija	ne mažesnė kaip 10,0 %
bendrasis rūgštingumas	ne mažesnis kaip 3,5 g/l
becukrio ekstrakto kiekis	ne mažesnis kaip 16,0 g/l
bendras sieros dioksido kiekis	ne didesnis kaip 185 mg/l
bendrasis lakusis rūgštingumas	ne didesnis kaip 1,1 g/l (baltųjų vynų) arba 1,2 g/l (raudonųjų vynų)

Juslinės savybės

Spalva: balta, rožinė arba raudona, atsižvelgiant į pavadinimą ir derliaus metus.

Aromatas: grynas, tipinis, stiprus, gaivus, atsižvelgiant į vynuogių veislę arba prekės ženklą. Puta: lengva, ilgai išliekanti.

Skonis: stiprus, gaivus, harmoningas, grynas, sodrus.

Nors kai kurios savybės lentelėje nenurodytos, specifikacija atitinka visas ES teisės aktuose nustatytas sąlygas.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	10,0
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	185

Rūšinis vynas, kuriam būdingos tam tikros kategorijos „kabinetné“ ypatybės

Analitinės savybės:

faktinė alkoholio koncentracija	ne mažesnė kaip 9,5 %
becukrio ekstrakto kiekis	ne mažesnis kaip 16 g/l
bendrasis rūgštingumas	ne mažesnis kaip 3,5 g/l
didžiausias bendras sieros dioksido kiekis	ne didesnis kaip 150 mg/l (raudonųjų vynų) ir 200 mg/l (baltųjų ir rožinių vynų)

kai liekamojo cukraus kiekis yra didesnis kaip 5 g/l, vertė padidėja 50 mg/l

bendrasis lakusis rūgštingumas

ne didesnis kaip 1,1 g/l (baltųjų ir rožinių vynų) ir 1,2 g/l (raudonųjų vynų)

Juslinės savybės

Skaidrumas: skaidrus, lengvai putojantis vynas, kuriame gali būti smulkių tartrato kristalėlių, o raudonuosiuose vynuose – pigmento pėdsakų.

Spalva: balta, rožinė arba raudona, atsižvelgiant į vynuogių veislę, derliaus metus ir ypatybes.

Aromatas: grynas, tipinis, stiprus, atsižvelgiant į vynuogių veislę arba prekės ženklą.

Skonis: grynas, tipinis, sodrus, harmoningas, gaivus.

Nors kai kurios savybės lentelėje nenurodytos, specifikacija atitinka visas ES teisės aktuose nustatytas sąlygas.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	9,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

Rūšinis vynas, kuriam būdingos tam tikros kategorijos „neskorý zber“ ypatybės

Analitinės savybės:

faktinė alkoholio koncentracija	ne mažesnė kaip 9,5 %
becukrio ekstrakto kiekis	ne mažesnis kaip 16 g/l
bendrasis rūgštingumas	ne mažesnis kaip 3,5 g/l
bendras sieros dioksido kiekis	ne didesnis kaip 300 mg/l
bendrasis lakusis rūgštingumas	ne didesnis kaip 1,1 g/l (baltųjų ir rožinių vynų) arba 1,2 g/l (raudonųjų vynų)

Juslinės savybės

Skaidrumas: skaidrus, lengvai putojantis vynas, kuriame gali būti smulkių tartrato kristalėlių, o raudonuosiuose vynuose – pigmento pėdsakų.

Spalva: balta, rožinė arba raudona, atsižvelgiant į vynuogių veislę, derliaus metus ir ypatybes.

Aromatas: grynas, tipinis, stiprus, atsižvelgiant į vynuogių veislę arba prekės ženklą.

Skonis: grynas, tipinis, sodrus, harmoningas, gaivus.

Nors kai kurios savybės lentelėje nenurodytos, specifikacija atitinka visas ES teisės aktuose nustatytas sąlygas.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	9,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	300

Rūšinis vynas, kuriam būdingos tam tikros kategorijos „výber z hrozna“ ypatybės

Analitinės savybės:

faktinė alkoholio koncentracija	ne mažesnė kaip 9,5 %
becukrio ekstrakto kiekis	ne mažesnis kaip 16 g/l
bendrasis rūgštingumas	ne mažesnis kaip 3,5 g/l
bendras sieros dioksido kiekis	ne didesnis kaip 350 mg/l
bendrasis lakusis rūgštingumas	ne didesnis kaip 1,8 g/l

Juslinės savybės

Skaidrumas: skaidrus, lengvai putojantis vynas, kuriame gali būti smulkių tartrato kristalėlių, o raudonuosiuose vynuose – pigmento pėdsakų.

Spalva: balta, rožinė arba raudona, atsižvelgiant į vynuogių veislę, derliaus metus ir ypatybes.

Aromatas: grynas, tipinis, stiprus, atsižvelgiant į vynuogių veislę arba prekės ženklą.

Skonis: grynas, tipinis, sodrus, harmoningas, gaivus.

Nors kai kurios savybės lentelėje nenurodytos, specifikacija atitinka visas ES teisės aktuose nustatytas sąlygas.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	9,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	1,8
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	350

Rūšinis vynas, kuriam būdingos tam tikros kategorijos „bobuľový výber“ ypatybės

Analitinės savybės:

faktinė alkoholio koncentracija	ne mažesnė kaip 8,0 %
becukrio ekstrakto kiekis	ne mažesnis kaip 16 g/l
bendrasis rūgštingumas	ne mažesnis kaip 3,5 g/l
bendras sieros dioksido kiekis	ne didesnis kaip 400 mg/l
bendrasis lakusis rūgštingumas	ne didesnis kaip 1,8 g/l

Juslinės savybės

Skaidrumas: skaidrus, lengvai putojantis vynas, kuriame gali būti smulkių tartrato kristalėlių, o raudonuosiuose vynuose – pigmento pėdsakų.

Spalva: balta, rožinė arba raudona, atsižvelgiant į vynuogių veislę, derliaus metus ir ypatybes.

Aromatas: grynas, tipinis, stiprus, atsižvelgiant į vynuogių veislę arba prekės ženklą.

Skonis: grynas, tipinis, sodrus, harmoningas, gaivus.

Nors kai kurios savybės lentelėje nenurodytos, specifikacija atitinka visas ES teisės aktuose nustatytas sąlygas.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	8,0
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	1,8
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	400

Rūšinis vynas, kuriam būdingos tam tikros kategorijos „hrozienkový výber“ ypatybės

Analitinės savybės:

faktinė alkoholio koncentracija	ne mažesnė kaip 8,0 %
becukrio ekstrakto kiekis	ne mažesnis kaip 16 g/l
bendrasis rūgštingumas	ne mažesnis kaip 3,5 g/l
bendras sieros dioksido kiekis	ne didesnis kaip 400 mg/l
bendrasis lakusis rūgštingumas	ne didesnis kaip 2,1 g/l

Juslinės savybės

Skaidrumas: skaidrus, lengvai putojantis vynas, kuriame gali būti smulkių tartrato kristalėlių, o raudonuosiuose vynuose – pigmento pėdsakų.

Spalva: balta, rožinė arba raudona, atsižvelgiant į vynuogių veislę, derliaus metus ir ypatybes.

Aromatas: grynas, tipinis, stiprus, atsižvelgiant į vynuogių veislę arba prekės ženklą.

Skonis: grynas, tipinis, sodrus, harmoningas, gaivus.

Nors kai kurios savybės lentelėje nenurodytos, specifikacija atitinka visas ES teisės aktuose nustatytas sąlygas.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	8,0
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	2,1
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	400

Rūšinis vynas, kuriam būdingos tam tikros kategorijos „cibébový/botrytický výber“ ypatybės

Analitinės savybės:

faktinė alkoholio koncentracija	ne mažesnė kaip 8,0 %
becukrio ekstrakto kiekis	ne mažesnis kaip 16 g/l
bendrasis rūgštingumas	ne mažesnis kaip 3,5 g/l
bendras sieros dioksido kiekis	ne didesnis kaip 400 mg/l
bendrasis lakusis rūgštingumas	ne didesnis kaip 2,1 g/l

Juslinės savybės

Skaidrumas: skaidrus, lengvai putojantis vynas, kuriame gali būti smulkių tartrato kristalėlių, o raudonuosiuose vynuose – pigmento pėdsakų.

Spalva: balta, rožinė arba raudona, atsižvelgiant į vynuogių veislę, derliaus metus ir ypatybes.

Aromatas: grynas, tipinis, stiprus, atsižvelgiant į vynuogių veislę arba prekės ženklą.

Skonis: grynas, tipinis, sodrus, harmoningas, gaivus.

Nors kai kurios savybės lentelėje nenurodytos, specifikacija atitinka visas ES teisės aktuose nustatytas sąlygas.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	8,0
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	2,1
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	400

Rūšinis vynas, kuriam būdingos tam tikros kategorijos „ľadové víno“ ypatybės

Analitinės savybės:

faktinė alkoholio koncentracija	ne mažesnė kaip 6,0 %
becukrio ekstrakto kiekis	ne mažesnis kaip 16 g/l
bendrasis rūgštingumas	ne mažesnis kaip 3,5 g/l
bendras sieros dioksido kiekis	ne didesnis kaip 400 mg/l
bendrasis lakusis rūgštingumas	ne didesnis kaip 1,8 g/l

Juslinės savybės

Skaidrumas: skaidrus, lengvai putojantis vynas, kuriame gali būti smulkių tartrato kristalėlių, o raudonuosiuose vynuose – pigmento pėdsakų.

Spalva: balta, rožinė arba raudona, atsižvelgiant į vynuogių veislę, derliaus metus ir ypatybes.

Aromatas: grynas, tipinis, stiprus, atsižvelgiant į vynuogių veislę arba prekės ženklą.

Skonis: grynas, tipinis, sodrus, harmoningas, gaivus.

Nors kai kurios savybės lentelėje nenurodytos, specifikacija atitinka visas ES teisės aktuose nustatytas sąlygas.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	6,0
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	1,8
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	400

Rūšinis vynas, kuriam būdingos tam tikros kategorijos „slamové víno“ ypatybės

Analitinės savybės:

faktinė alkoholio koncentracija	ne mažesnė kaip 6,0 %
becukrio ekstrakto kiekis	ne mažesnis kaip 16 g/l
bendrasis rūgštingumas	ne mažesnis kaip 3,5 g/l
bendras sieros dioksido kiekis	ne didesnis kaip 400 mg/l
bendrasis lakusis rūgštingumas	ne didesnis kaip 2,1 g/l

Juslinės savybės

Skaidrumas: skaidrus, lengvai putojantis vynas, kuriame gali būti smulkių tartrato kristalėlių, o raudonuosiuose vynuose – pigmento pėdsakų.

Spalva: balta, rožinė arba raudona, atsižvelgiant į vynuogių veislę, derliaus metus ir ypatybes.

Aromatas: grynas, tipinis, stiprus, atsižvelgiant į vynuogių veislę arba prekės ženklą.

Skonis: grynas, tipinis, sodrus, harmoningas, gaivus.

Nors kai kurios savybės lentelėje nenurodytos, specifikacija atitinka visas ES teisės aktuose nustatytas sąlygas.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	6,0
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	2,1
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	400

5.   Vyno gamybos metodai

a)   Pagrindiniai vynininkystės metodai

Specifiniai vynininkystės metodai

„Stredoslovenská“, „Stredoslovenský“, „Stredoslovenské“

Vyno gamybai taikomas atitinkamas apribojimas

Bendrosios nuostatos

Visos šiam vynui gaminti naudojamos vynuogės turi būti užaugintos Centrinės Slovakijos vynuogių auginimo vietovėje, kurios ribos nustatytos d punkte. Geografinis vienetas, kuriame vynuogės paverčiamos vynu ir vynas išpilstomas į butelius, yra vynmedžiais apsodinta Slovakijos Respublikos teritorija – Slovakijos vynuogių auginimo teritorija („Slovenský vinohradnícky región“). Vynas, gautas iš Centrinės Slovakijos vynuogių auginimo vietovės, negali būti gaminamas arba išpilstomas į butelius už šios vietovės ribų.

Vynas su SKVN

Specifinis vynininkystės metodas

Gaminant vyną su SKVN, cukraus kiekis vynuogėse derliaus ėmimo metu turi būti ne mažesnis kaip 16 °NM (normalizovaný moštomer – cukraus kiekio misoje matavimo skalė). Gaminant baltuosius vynus vynuogės arba vynuogių misa gali būti sodrinama iki ne daugiau kaip 22 °NM, o gaminant raudonuosius vynus – iki 24 °NM.

Rūšinis vynas

Specifinis vynininkystės metodas

Gaminant rūšinį vyną su SKVN, cukraus kiekis vynuogėse derliaus ėmimo metu turi būti ne mažesnis kaip 16 °NM. Gaminant baltuosius vynus vynuogės arba vynuogių misa gali būti sodrinama iki ne daugiau kaip 22 °NM, o gaminant raudonuosius vynus – iki 24 °NM.

Rūšinis vynas, kuriam būdingos tam tikros ypatybės

Specifinis vynininkystės metodas

Gaminant rūšinį vyną, kuriam būdingos tam tikros ypatybės, derliaus ėmimo metu vynuogės turi būti sunokusios ir sertifikuotos. Vynas gali būti sodrinamas arba chemiškai apdorojamas tik naudojant sieros dioksidą.

Kategorijos „kabinetné“ rūšinis vynas gaminamas iš sunokusių vynuogių, kuriose cukraus kiekis derliaus ėmimo metu ne mažesnis kaip 19 °NM.

Kategorijos „neskorý zber“ rūšinis vynas gaminamas iš sunokusių vynuogių, kuriose cukraus kiekis derliaus ėmimo metu ne mažesnis kaip 21 °NM.

Kategorijos „výber z hrozna“ rūšinis vynas gaminamas iš sunokusių vynuogių, kuriose cukraus kiekis derliaus ėmimo metu ne mažesnis kaip 23 °NM. Toks vynas gaminamas iš kruopščiai atrinktų kekių.

Kategorijos „bobuľový výber“ rūšinis vynas gaminamas iš atrinktų pernokusių vynuogių kekių, iš kurių pašalinamos nesunokusios ir pažeistos uogos. Šiose vynuogėse cukraus kiekis derliaus ėmimo metu turi būti ne mažesnis kaip 26 °NM.

Rūšinis vynas, kuriam būdingos tam tikros ypatybės

Specifinis vynininkystės metodas

Kategorijos „hrozienkový výber“ rūšinis vynas gaminamas iš rankomis atrinktų pernokusių vynuogių, kuriose cukraus kiekis derliaus ėmimo metu ne mažesnis kaip 28 °NM.

Kategorijos „cibébový“ rūšinis vynas gaminamas tik iš rankomis atrinktų pernokusių ir grybeliu (Botrytis cinerea Persoon) užsikrėtusių vynuogių, kuriose cukraus kiekis derliaus ėmimo metu ne mažesnis kaip 28 °NM.

Kategorijos „ladové víno“ rūšinis vynas gaminamas iš vynuogių, kurių derlius nuimtas esant ne didesnei kaip –7 °C temperatūrai ir kurios derliaus ėmimo ir perdirbimo metu buvo užšalusios. Derliaus ėmimo metu cukraus kiekis misoje turi būti ne mažesnis kaip 27 °NM.

Kategorijos „slamové víno“ rūšinis vynas gaminamas iš gerai sunokusių vynuogių, kurios prieš perdirbimą vytinamos ant virvių, šiaudų arba nendrių. Derliaus ėmimo metu cukraus kiekis misoje turi būti ne mažesnis kaip 27 °NM.

„Sekt V.O.“

Specifinis vynininkystės metodas

„Sekt V.O.“ gaminti naudojamos vynuogės, misa, vynas ir kitos sudedamosios dalys turi būti gautos iš Centrinės Slovakijos vynuogių auginimo vietovės.

„Pestovateľský sekt“

Specifinis vynininkystės metodas

„Pestovateľský sekt“ gaminti naudojamos vynuogės, misa, vynas ir kitos sudedamosios dalys turi būti gautos iš Centrinės Slovakijos vynuogių auginimo vietovėje esančio gamintojo vynuogyno.

„Odrodové víno“

Specifinis vynininkystės metodas

Nuoroda „odrodové víno“ žymimas vynas gaminamas iš vienos vyninių vynuogių veislės. Šią veislę galima maišyti su kitų veislių vynuogėmis, jeigu jų kiekis neviršija 15 %

„Značkové víno“

Specifinis vynininkystės metodas Nuoroda „značkové víno“ žymimas vynas gaminamas taikant gamintojo patvirtintą gamybos metodą. Tai visais atvejais turi būti nurodyta partijos gaminių registre.

b)   Didžiausias gamybos kiekis

Vynas su SKVN

18 000 kg vynuogių iš hektaro

Rūšinis vynas

17 500 kg vynuogių iš hektaro

Rūšinis vynas, kuriam būdingos tam tikros ypatybės

12 000 kg vynuogių iš hektaro

Likerinis vynas

18 000 kg vynuogių iš hektaro

„Sekt V.O.“

18 000 kg vynuogių iš hektaro

„Pestovateľský sekt“

16 000 kg vynuogių iš hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Centrinės Slovakijos vynuogių auginimo vietovę sudaro teritorija, kurią riboja toliau nurodytų savivaldybių kadastro dalių sienos: Abovce, Balog nad Ipľom, Bátka, Bátorová, Belín, Bielovce, Blhovce, Bulhary, Bušince, Buzitka, Čamovce, Čebovce, Čeláre, Devičie, Dolinka, Dolná Strehová, Dolné Plachtince, Dolné Semerovce, Dolné Zahorany, Drienovo, Dudince, Dulovo, Ďurkovce, Fiľakovo, Fiľakovské Kováče, Gemer, Gemerské Dechtáre, Gemerský Jablonec, Glabušovce, Hajnáčka, Hodejov, Hokovce, Holiša, Hontianske Moravce, Hontianske Nemce, Hontianske Tesáre, Horná Strehová, Horné Semerovce, Horné Turovce, Hrkovce, Hrnčiarske, Hubovo, Chrámec, Chrťany, Ipeľské Predmostie, Ipeľské Úľany, Ipeľský Sokolec, Jesenské, Jestice, Kalinovo, Kaloša, Kamenné Kosihy, Kiarov, Kleňany, Koláre, Kosihovce, Kosihy nad Ipľom, Kováčovce, Kráľ, Krupina, Kubáňovo, Ladzany, Lontov, Malá Čalomija, Malé Zlievce, Malý Krtíš, Medovarce, Modrý Kameň, Nenince, Nová Bašta, Nová Ves, Obeckov, Olováry, Opatovská Nová Ves, Ožďany, Panické Dravce, Pavlovce, Petrovce, Pinciná, Plášťovce, Pôtor, Príbelce, Prša, Radzovce, Ratka, Rimavská Sobota, Rimavské Janovce, Rykynčice, Sazdice, Sebechleby, Sečianky, Seľany, Sklabiná, Slatina, Slovenské Ďarmoty, Stredné Plachtince, Sudince, Súdovce, Sútor, Šahy, Šávoľ, Šimonovce, Širákov, Širkovce, Štrkovec, Šurice, Tachty, Terany, Tomášovce, Tornaľa, Trebušovce, Tupá, Valice, Včelince, Večelkov, Veľká Čalomija, Veľká nad Ipľom, Veľká Ves, Veľká Ves nad Ipľom, Veľké Dravce, Veľké Turovce, Veľké Zlievce, Veľký Blh, Veľký Krtíš, Vinica, Vrbovka, Vyškovce nad Ipľom, Vyšné Valice, Záhorce, Zalužany, Závada, Zombor, Želovce, Žíp.

7.   Pagrindinės vyninių vynuogių veislės

’Furmint’

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

„Stredoslovenská“, „Stredoslovenský“, „Stredoslovenské“

Geografinės vietovės duomenys

Centrinės Slovakijos vynuogių auginimo vietovė driekiasi palei Slovakijos Respublikos pietinę sieną su Vengrija, aplink pagrindinius Velky Krtyšo, Lučeneco ir Rimavska Sobotos apskričių miestus. Ji yra Pietų Slovakijos baseine („Juhoslovenská kotlina“), šiaurėje ribojasi su Krupinos plynaukšte ir Slovakijos Rūdiniais kalnais, rytuose – su Slovakijos karstine plynaukšte, o pietuose – su Vengrija. Pietų Slovakijos baseinas yra ilga siaura į rytų vakarus palei Ipelio upę besidriekianti teritorija. Jį sudaro trys mažesni baseinai – Ipelio, Lučeneco ir Rimavos, be to, jis ribojasi su pietine Revūcos aukštikalnės, priklausančios Slovakijos Rūdiniams kalnams, papėde. Kalnuotą reljefą sudaro lygumos, besidriekiančios palei Ipelio upę, taip pat upių terasos ir kalvos. Aukščiausios viršukalnės – Bukovina (525 m), Bučina (409 m) ir Akmenuotasis kalnas (359 m).

Reljefui būdingos tipiškos horizontalios plynaukštės su tam tikrose vietose iškilusiomis andezito kalvomis. Pietų Slovakijos baseinas yra tektoninės kilmės. Tai didelės žemės plutos raukšlės, susiformavusios neogeno laikotarpiu dėl ugnikalnių išsiveržimo atsiskyrus tam tikroms dalims. Erozijos ir denudacijos, taip pat akumuliacijos procesai vėlyvojo plioceno ir pleistoceno laikotarpiais lėmė baseino dugno morfologines savybes. Didelę baseino paviršiaus dalį sudaro upių terasų sistemos ir didžiulės apsemiamų pievų juostos. Baseino reljefą daugiausia lemia upių veikla: didžiąją baseino dalį užima didžiulės upių terasos ir aliuvinės pievos palei Ipelio, Blho, Rimavos ir Slanos upes. Šios upės prasiskverbė į pradinį substratą ir sudarė plokščias kalvas, kurias kerta platūs upių slėniai. Taigi baseinas pripildomas aliuvio (akmeningas Poltaro darinys su keraminio molio nuosėdomis), upelių ir upių kūgio formos sąnašų, taip pat lioso ir lioso dirvožemio.

Centrinės Slovakijos vynuogių auginimo vietovei būdingas šiltas klimatas. Žiemą temperatūra svyruoja nuo –1 iki –3 °C, vasarą – nuo 18 iki 20 °C. Per metus sninga mažiau kaip 50 dienų, o vasara tęsiasi 60–70 dienų. Klimatas švelnus ir sausas, vidutinis kritulių kiekis – 450 mm. Gegužės–rugsėjo mėnesiais temperatūra svyruoja nuo 13 iki 20 °C, o vynuogių augimo laikotarpiu siekia 15 °C. Per metus saulė šviečia vidutiniškai 2 100 valandų, o faktinės temperatūros suma vynuogių augimo laikotarpiu yra ne mažesnė kaip 3 100 °C.

Šioje vietovėje vynmedžiai auginami ant andezito sluoksnio, molingame arba iš molio ir priemolio sudarytame dirvožemyje. Vynmedžiai auga nuožulniose vietose, atsigręžusiose į pietus, pietryčius ir pietvakarius, taip pat lygumose. Labiausiai veikiamos vynuogių auginimo vietos yra pietiniuose Krupinos plynaukštės šlaituose ir Ipelio upės baseine.

Vynmedžiams paprastai reikalinga vidutinė arba griežta priežiūra.

Informacija apie produktą

Dėl švelnaus klimato ir dirvožemio sudėties Pietų Slovakijos baseine susidaro geriausios sąlygos gaminti aukštos kokybės vynus iš labai įvairių veislių vynuogių, pavyzdžiui, ’Tramín červený’, ’Rulandské biele’, ’Rizling rýnsky’, ’Frankovka’, ’Cabernet sauvignon’, ’Svätovavrinecké’.

Baltųjų veislių vynuogės perdirbamos labai greitai ir subtiliai. Perdirbimo metu baltųjų vynų rūgštingumas paprastai yra didesnis, todėl galima išgauti vyną, kuriame cukraus ir rūgštingumo santykis optimalus. Baltieji vynai yra gaivūs, tinkami laikyti ir brandinti.

Raudonųjų veislių vynuogės perdirbamos iš dalies fermentuojant odeles ir kontroliuojant obuolių rūgšties skaidymą į pieno rūgštį, veikiant bakterijai Oenoccocus oeni. Šiuose vynuose paprastai gausu ekstrahuojamų medžiagų, po dvejų brandinimo metų jie įgyja aksominio švelnumo ir tampa pakankamai sodrūs.

Itin karštais metais (kai suminė temperatūra viršija 3 100 °C) galima gaminti rūšinius vynus ir rūšinius tam tikros kategorijos vynus, kuriuose gausu ekstrahuojamų medžiagų ir kurie yra sodrūs, pagaminti iš gerai sunokusių vynuogių ir pasižymi išskirtinėmis savybėmis.

Šioje vietovėje gaminami putojantys vynai yra jauni, gaivaus vaisių skonio ir harmoningo gėlių aromato. Juose gausu burbuliukų, būdinga spalva – nuo žalios iki aukso geltonos.

Ryšys su geografine vietove

Apie vynmedžių auginimą šioje vietovėje pirmą kartą užsiminta 1135 m., kai karalius Bėla II padovanojo Bzoviko benediktinų vienuolynui du vynuogynus. Taip regione pradėta plėtoti vyndarystė, visų pirma auginant tokias veisles kaip ’Tramín červený’, ’Rizling rýnsky’, ’Rulandské biele’, ’Frankovka’, ’Cabernet sauvignon’ ir ’Svätovavrinecké’.

Dabartinis Centrinės Slovakijos vynuogių auginimo vietovės plotas apima 2 328 hektarus vynuogynų. Jis padalytas į 7 mažesnius regionus ir 107 savivaldybes, kuriose auginamos vynuogės.

Dėl dirvožemio, klimato sąlygų, auginamų vynuogių veislių, perdirbimo metodo ir specifinių brandinimo procesų sąveikos gaminami skirtingų kategorijų ir įvairiomis savybėmis pasižymintys vynai.

Šilumos srautas, susijęs su lignito nuosėdomis, ypač svarbus vynuogių sunokimui šioje vietovėje. Šis srautas padeda užtikrinti optimalų 19 °NM cukraus kiekį vynuogėse, kartu išlaikant 6 g/l rūgštingumą, todėl galima gaminti rūšinius vynus, kuriems būdingos tam tikros ypatybės. Šioje vietovėje gaminami vynai pasižymi išskirtiniu nekintančiu aromatu. Aromatiniai vynai gaminami tipiniais metodais.

Vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda ir rūšinis vynas

Vynai su saugoma kilmės vietos nuoroda ir rūšiniai vynai gaminami iš vynuogių, kuriuose cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 16 °NM. Vynmedžių pumpurų skaičius turi būti toks, kad gamybos naudojant baltųjų ir raudonųjų veislių vynuoges kiekis sudarytų maždaug 12–18 t/ha. Dauguma rūšinių vynų (iki 70 procentų produkcijos) yra sausi vynai, kuriuose liekamojo cukraus kiekis – apie 3,5 g/l (baltųjų vynų) ir 2,0 g/l (raudonųjų vynų). Vynų, kuriuos galima sodrinti cukrumi, alkoholio koncentracija tūrio procentais gali siekti 11,50–12 %. Raudonųjų vynų alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 0,5 % didesnė.

Andezito substratas ir molingas arba iš molio ir priemolio sudarytas dirvožemis Centrinės Slovakijos vynuogių auginimo vietovės vynui suteikia daugiau minerališkumo. Baltuosiuose ir raudonuosiuose vynuose becukrio ekstrakto kiekis sudaro vidutiniškai 19,0 g/l. Rūšiniai vynai pasižymi vidutinišku sodrumu. Baltuosius ir raudonuosius vynus galima laikyti 2 metus. Šios vietovės vynai išsiskiria didesniu rūgštingumu, t. y. 6,3 g/l (baltieji vynai) ir 5,8 g/l (raudonieji vynai).

Kategorijų „kabinetné“ ir „neskorý zber“ vynai gaminami iš vynuogių, gautų iš 10–12 pumpurų vynmedžių. Augimo laikotarpiu gamybos kiekis labai nesumažėja. Todėl, atsižvelgiant į sodinimo metus, vietą ir atstumą tarp sodinių, vidutinis gamybos kiekis gali siekti 7 t/ha. Senų vynuogynų, kuriuose yra 2 000 vynmedžių sodinių, gamybos kiekis siekia 4–5 t/ha. Naujų vynuogynų, kurie suskirstyti į 2,2 x 1 m ploto sklypus ir kuriuose viename hektare yra 4 000 vynmedžių sodinių, gamybos kiekis yra ne mažesnis kaip 10–12 t/ha.

Kategorijų „kabinetné“ ir „neskorý zber“ vynai iš esmės yra sausi vynai, kurių liekamojo cukraus kiekis – apie 4 g/l. Šie vynai labai gaivūs, vaisių skonio, pasižymintys stipriu aromatu. Baltųjų vynų bendrasis rūgštingumas yra 6,0 g/l, raudonųjų vynų –5,0 g/l.

Vidutinis becukrio ekstrakto kiekis baltuosiuose vynuose yra 19,5 g/l, raudonuosiuose vynuose – 20–22 g/l. Ši vertė atspindi dirvožemio sudėtį, vynininkystės metodą ir vynuogių perdirbimo į vyną metodą. Baltieji ir raudonieji vynai gaminami pasitelkiant redukciją be deguonies. Baltųjų vynų galutinė vidutinė alkoholio koncentracija tūrio procentais svyruoja nuo 12,5 iki 13,0 %. Šiuos vynus galima laikyti 2–3 metus.

Rūšiniai vynai, kuriems būdingos tam tikros kategorijų „výber z hrozna“, „bobuľový výber“ ir „hrozienkový výber“ ypatybės

Vynininkystės įgūdžiai ir tam tikrų vynininkystės, vynuogių perdirbimo ir vyno gamybos metodų taikymo tradicijos yra labai svarbios vynams, kuriems būdingos tam tikros ryškesnės kategorijos „výber z hrozna“, „bobuľový výber“ arba „hrozienkový výber“ ypatybės. Gaminant šiuos vynus, gamybos kiekis sistemingai apribojamas iki 4 arba 5 t/ha.

Mažesnis gamybos kiekis gaunamas ne tik dėl griežtesnių genėjimo reikalavimų, pagal kuriuos ant vynmedžio paliekami tik 6–8 pumpurai, bet ir dėl gamybos kiekio ribojimo, kurį lemia ekologiška veikla. Genint pašalinamos visos dar žalios vynuogės, tai yra „neprinokęs derlius“. Taip sumažėja gamybos kiekis, bet padidėja cukraus kiekis vyne (ne mažesnis kaip 23 °NM kategorijos „výber z hrozna“ vynuose). Aukštesnių kategorijų, pavyzdžiui, „bobuľový výber“, cukraus kiekis misoje turi būti 26 °NM, o „hrozienkový výber“ – 28 °NM. Kad būtų aiškiau, pažymėtina, kad jeigu cukraus kiekis vynuogėse yra 28 °NM, tai reiškia, jog 100 litrų misos bus 28 kg fermentuojamo cukraus.

Perdirbti šią misą nėra paprasta. Vyną gamina tik tie vyndariai, kurie pasižymi išskirtiniu apdairumu ir profesiniais įgūdžiais. Procesas grindžiamas istorinėmis tradicijomis, kurias vyndariai perduoda iš kartos į kartą. Misai fermentuoti naudojamos specialios mielės. Jos naudojamos rūsiuose, kurių temperatūra reguliuojama ir siekia 12 °C. Vynui brandinti reikalinga dar žemesnė temperatūra – 4 °C arba 5 °C. Tokie vynai turi išlikti biologiškai stabilūs. Jie gaminami nenaudojant konservantų, išskyrus sieros dioksidą.

Centrinės Slovakijos vynuogių auginimo vietovės klimato sąlygos ir vyno gamybos metodas pasitelkiant redukciją leidžia išlaikyti 5,0 arba 6,0 g/l rūgštingumą, taip pat aukštesnių kategorijų vynuose. Taip gaminami harmoningi, brandinti tinkami vynai. Baltuosius vynus galima laikyti 5–6 metus, raudonuosius vynus – 6–7 metus. Baltųjų ir raudonųjų vynų vidutinė alkoholio koncentracija tūrio procentais svyruoja nuo 13 iki 14 %.

Vynas, kuriam būdingos tam tikros kategorijos „výber z hrozna“ ypatybės, iš esmės yra pusiau sausas baltasis vynas, kuriame liekamojo cukraus kiekis siekia 8–14 g/l. Vynas, kuriam būdingos tam tikros kategorijos „bobuľový výber“ arba „hrozienkový výber“ ypatybės, iš esmės yra pusiau sausas arba saldus vynas, kuriame liekamojo cukraus kiekis siekia 35–70 g/l.

Centrinės Slovakijos vynuogių auginimo vietovės dirvožemis suteikia vynams daugiau minerališkumo. Šios klimato ir dirvožemio ypatybės, derinamos su vynuogių auginimo modeliu ir apdorojimo metodu, leidžia gaminti vyną, kuris išsiskiria ne tik sodriu stipriu aromatu, bet ir skoniu. Aukštesnės kategorijos vynams būdingas aiškiai juntamas vaisių skonis ir išskirtinės juslinės savybės (stiprumas ir intensyvumas).

Dėl dirvožemio ir auginimo metodų sąveikos šioje vietovėje gaminamiems vynams būdingas didesnis becukrio ekstrakto kiekis. Per pastaruosius penkerius metus kategorijos „výber z hrozna“ baltųjų vynų vidutinės vertės pasiekė 20,0 g/l, o kategorijų „bobuľový výber“, „cibébový výber“ ir „hrozienkový výber“ – daugiau kaip 26,6 g/l. Kalbant apie raudonuosius vynus, vidutinės visų kategorijų vertės pastaruosius penkerius metus buvo didesnės kaip 26 g/l.

Rūšinis vynas, kuriam būdingos tam tikros kategorijų „cibébový výber“, „ľadové víno“ ir „slamové víno“ ypatybės

Rūšiniai vynai, kuriems būdingos tam tikros kategorijos „cibébový výber“ ypatybės, gaminami tik tais metais, kai klimatas ypač palankus, ir atrinktose vietose, kuriose susidariusios palankios sąlygos plisti taurųjį puvinį sukeliančiam grybeliui Botrytis cinerea. Šis grybelis sumažina vandens kiekį uogose, todėl sparčiai didėja cukraus kiekis. Centrinėje Slovakijos vynuogių auginimo vietovėje šis reiškinys vyksta maždaug kartą per ketverius metus. Derliaus ėmimo metu cukraus kiekis vynuogėse turi būti ne mažesnis kaip 28 °NM.

Vyndariai rūpinasi, kad vynmedžiai būtų tam tikro aukščio, ir ūglius geni visus metus, tačiau tik rugsėjo pabaigoje gali nustatyti, ar metai palankūs tauriajam puviniui atsirasti.

Kategorijos „cibébový výber“ vynų gamybos kiekis siekia maždaug 4 tonas iš hektaro. Iš vynuogių gaminamas pusiau sausas arba saldus vynas, kuriame liekamojo cukraus yra 20–70 g/l. Baltųjų ir raudonųjų vynų alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 13,0 %. Dėl klimato ir perdirbimo pasitelkiant redukciją vidutinis rūgštingumas siekia 6,1 g/l. Dėl tokio rūgštingumo, alkoholio koncentracijos ir liekamojo cukraus kiekio vyną galima laikyti labai ilgai (5–6 metus). Šie vynai sodrūs ir labai intensyvaus aromato, becukrio ekstrakto kiekis juose sudaro 26,00 g/l. Šios ypatybės susijusios su vynuogynų, atrinktų šios kategorijos vynams gaminti, podirvio pobūdžiu.

Šių vynų vynuogių veislių savybės ir vaisių skonis nėra labai ryškūs dėl taikomų metodų ir tauriojo puvinio poveikio. Vyrauja medaus natos, atsirandančios dėl itin saulėto rudens, tinkamą vynuogių sunokimą bei skonį lemiančio tauriojo puvinio ir tobulos gamybos kontrolės.

Dėl žiemos klimato sąlygų Centrinės Slovakijos vynuogių auginimo vietovėje vyno mėgėjams suteikiama galimybė ragauti rūšinius vynus, pasižyminčius retomis ir išskirtinėmis kategorijos „ľadové víno“ ypatybėmis. Šiame regione žiema prasideda lapkričio mėn. Kategorijos „ľadové víno“ vynams gaminti skirtų vynuogių derlius imamas gruodį. Temperatūra gali nukristi iki –7 °C ir toks šaltis gali laikytis kelias dienas. Vynuogės apdorojamos taikant specialų metodą. Naudojant tinklus, jos apsaugomos nuo varnėnų, vapsvų ir laukinių gyvūnų, mėgstančių saldžias uogas.

Derliaus ėmimo ir perdirbimo metu vynuogės turi likti užšalusios. Cukraus kiekis gautoje misoje turi būti ne mažesnis kaip 27 °NM. Vynmedžiai vynuogynuose, skirtuose kategorijos „ľadové víno“ vyno gamybai, genimi ir jų augimo laikotarpiu atliekami agrotechniniai darbai, kad vidutinis gamybos kiekis vietovėje pasiektų 3,5 t/ha. Dėl didelio cukraus kiekio derliaus ėmimo metu misa paprastai nėra visiškai fermentuojama. Tokia osmosinė aplinka sukelia spaudimą, turintį įtakos ir mažai fermentuojamoms mielėms.

Šiems vynams gaminti naudojamos vietinės kiekvienam gamintojui tipiškos mielės. Reguliuojama fermentacija vyksta maždaug 12 °C temperatūroje. Antrinei fermentacijai reikia dar žemesnės temperatūros, t. y. apie 5–6 °C. Alkoholio koncentracija tūrio procentais yra ne mažesnė kaip 9,5 %, tačiau naudojant mieles šioje vietovėje galima pasiekti 13 %. Šios vietovės vynams būdingas didesnis rūgštingumas, siekiantis 5,0 g/l, todėl sudaromos sąlygos gaminti harmoningus vynus, kuriuos galima laikyti ilgiau kaip 6 metus. Vynai – itin sodrūs, intensyvaus kvapo, becukrio ekstrakto kiekis juose siekia 26 g/l. Liekamojo cukraus kiekis paprastai yra 60 g/l. Kategorijos „ľadové víno“ vynai dažniausiai yra saldūs.

Dėl dirvožemio sudėties ir Centrinės Slovakijos vynuogių auginimo vietovės vyndarių pastangų galima gaminti retą vyną – „slamové víno“ (šiaudų vyną). Temperatūra dieną ir naktį skiriasi daugiau kaip 10 laipsnių, todėl galima gauti puikias vynuoges. Kategorijos „slamové víno“ vyno gamybai reikalingos palankios dirvožemio ir klimato sąlygos ir vyndarių praktinė patirtis, nes technologiniu požiūriu perdirbimo procesas yra labai sudėtingas ir rizikingas. Mažiausias cukraus kiekis derliaus ėmimo metu yra 21–22 °NM, o vytinimo etape, kuris tris mėnesius vyksta ant šiaudų arba nendrių, dar padidėja. Mažiausias cukraus kiekis misoje yra 28 °NM. Gatavo vyno rūgštingumas yra apie 5,0 g/l, alkoholio koncentracija tūrio procentais – nuo 7 iki 9,5 %, o liekamojo cukraus kiekis – apie 110 g/l. Šie sodrūs vynai, kuriuose becukrio ekstrakto kiekis siekia 28,00 g/l, yra intensyvūs ir pasižymi išskirtinėmis juslinėmis savybėmis.

Likerinis vynas, „Sekt V.O.“ ir „pestovateľský sekt“

Nors likerinių vynų gaminama nedaug, jie prisideda prie Centrinės Slovakijos vynuogių auginimo vietovės išskirtinumo. Vidutinė alkoholio koncentracija tūrio procentais paprastai siekia 17,8–18,5 %, becukrio ekstrakto kiekis svyruoja nuo 17,5 iki 18,5 g/l. Vyno savybes lemia vynuogyno dirvožemis ir perdirbimo pasitelkiant redukciją metodas. Šie vynai pasižymi geresnėmis laikymo galimybėmis (10 metų). Tai yra brandinti tinkamas vynas.

Gaminti kategorijų „Sekt V.O.“ ir „pestovateľský sekt“ vynus pradėta visai neseniai, nors didelis rūgštingumas, siejamas su klimato sąlygomis, sudaro tinkamą pagrindą putojantiems vynams. Šie vynai gaminami taikant tradicinį metodą. Vidutinė alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 11,17 %. Šios vietovės vynams būdingas didesnis rūgštingumas –6,45 g/l. Juose taip pat didesnis ekstrakto kiekis – 19,00–21,45 g/l. Šie vynai lengvesni, juntamas lengvas vaisių skonis. Jie putoja ir pasižymi didesniu rūgštingumu.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

„Stredoslovenská“, „Stredoslovenský“, „Stredoslovenské“

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų reikalavimų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas:

Iš dalies pakeisto Įstatymo Nr. 313/2009 dėl vynininkystės ir vyno gamybos nuostatos

Slovakijos žemės ūkio ministerijos dekretas Nr. 350/2009, kuriuo įgyvendinamos tam tikros Įstatymo Nr. 313/2009 dėl vynininkystės ir vyno gamybos nuostatos

Ženklinimo reikalavimai

Remiantis specifikacija, leidžiami tokie SKVN variantai:

1 variantas – „Stredoslovenská vinohradnícka oblasť“ su viena iš 4 punkte minimų nuorodų;

2 variantas – „Stredosloven (-ská; -ské; -ský)“ su viena iš 4 punkte minimų nuorodų.

Nuoroda „odrodové víno“ arba „značkové víno“ gali būti naudojama tik su vienu iš 4 punkte nurodytų vyno rūšių pavadinimų.

Ženklinant rūšinius kategorijos „neskorý zber“ vynus, vietoj visos formos „kostné víno s prívlastkom neskorý zber“ galima naudoti sutrumpintą formą „neskorý zber“. Šis ženklinimo būdas taikomas visoms 4 punkte išvardytoms ypatybėms.

Vynams su SKVN, kuriems taikoma ši specifikacija ir kurių pavadinimas siejamas su terminu „víno“ (vynas) arba „vinohradnícky región“ (vynuogių auginimo regionas), ženklinti galima naudoti mažesnio geografinio vieneto pavadinimą, pavyzdžiui, paregionio, savivaldybės arba nuorodos pavadinimą, jeigu vynuogės siejamos tik su tuo paregioniu, savivaldybe arba nuoroda ir jeigu jos auginamos Centrinės Slovakijos vynuogių auginimo vietovėje. Paregionio, savivaldybės arba nuorodos pavadinimas negali būti naudojamas, jei tas pavadinimas yra saugoma vyno kilmės vietos nuoroda.

SKVN, kuri susijusi su šia specifikacija, vynų etiketėje turi būti nurodytas gamintojo pavadinimas. Jeigu vyną į butelius išpilsto ir gamina tas pats subjektas, pakanka nurodyti išpilstytojo pavadinimą pagal Įstatymą Nr. 313/2009.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://www.indprop.gov.sk/?zmena-specifikacie-vyrobku-stredosloven-ska-ske-sky

---

(1)  OL L 9, 2019 1 11, p. 2.