ISSN 1977-0960 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 110 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir pranešimai |
63 metai |
Turinys |
Puslapis |
|
|
II Komunikatai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2020/C 110/01 |
Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta, (Byla M.9709 – Eni / CDP Equity / GreenIT) ( 1 ) |
|
2020/C 110/02 |
Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta, (Byla M.9742 – Sinopec Group / Joint Stock Company Novatek / Gazprombank / SINOVA Natural Gas Company) ( 1 ) |
|
IV Pranešimai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2020/C 110/03 |
||
2020/C 110/04 |
||
|
VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI |
|
2020/C 110/05 |
||
|
PRANEŠIMAI, SUSIJĘ SU EUROPOS EKONOMINE ERDVE |
|
|
ELPA Priežiūros taryba |
|
2020/C 110/06 |
|
V Nuomonės |
|
|
TEISINĖS PROCEDŪROS |
|
|
ELPA Teismas |
|
2020/C 110/07 |
||
2020/C 110/08 |
||
2020/C 110/09 |
||
2020/C 110/10 |
||
|
KITI AKTAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2020/C 110/11 |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE. |
LT |
|
II Komunikatai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
Europos Komisija
2.4.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 110/1 |
Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta
(Byla M.9709 – Eni / CDP Equity / GreenIT)
(Tekstas svarbus EEE)
(2020/C 110/01)
2020 m.vasario 13 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik italų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:
— |
Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių, |
— |
elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32020M9709. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų. |
2.4.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 110/2 |
Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta
(Byla M.9742 – Sinopec Group / Joint Stock Company Novatek / Gazprombank / SINOVA Natural Gas Company)
(Tekstas svarbus EEE)
(2020/C 110/02)
2020 m. kovo 30 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:
— |
Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių, |
— |
elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32020M9742. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų. |
IV Pranešimai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Europos Komisija
2.4.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 110/3 |
Palūkanų norma taikoma Europos centrinio banko pagrindinėms pakartotinio finansavimo operacijoms (1):
0,00 % 2020 m. balandžio 1 d.
Euro kursas (2)
2020 m. balandžio 1 d.
(2020/C 110/03)
1 euro =
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
USD |
JAV doleris |
1,0936 |
JPY |
Japonijos jena |
117,55 |
DKK |
Danijos krona |
7,4642 |
GBP |
Svaras sterlingas |
0,88460 |
SEK |
Švedijos krona |
10,9368 |
CHF |
Šveicarijos frankas |
1,0564 |
ISK |
Islandijos krona |
156,10 |
NOK |
Norvegijos krona |
11,2685 |
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
CZK |
Čekijos krona |
27,369 |
HUF |
Vengrijos forintas |
369,36 |
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,5815 |
RON |
Rumunijos lėja |
4,8340 |
TRY |
Turkijos lira |
7,2925 |
AUD |
Australijos doleris |
1,8053 |
CAD |
Kanados doleris |
1,5601 |
HKD |
Honkongo doleris |
8,4781 |
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
1,8547 |
SGD |
Singapūro doleris |
1,5689 |
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 346,48 |
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
19,6619 |
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
7,7653 |
HRK |
Kroatijos kuna |
7,6285 |
IDR |
Indonezijos rupija |
18 239,61 |
MYR |
Malaizijos ringitas |
4,7654 |
PHP |
Filipinų pesas |
55,709 |
RUB |
Rusijos rublis |
86,4750 |
THB |
Tailando batas |
36,111 |
BRL |
Brazilijos realas |
5,7349 |
MXN |
Meksikos pesas |
26,4097 |
INR |
Indijos rupija |
83,6004 |
(1) Kursas taikomas pačioms paskutinėms operacijoms atliktoms prieš nurodytą dieną. Kintamosios įmokos už skolą atvejais palūkanų norma laikoma ribinė norma.
(2) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
2.4.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 110/4 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2020 m. balandžio 1 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2017/C 287/03, kuriuo skiriami konsultacinės ekologinės gamybos grupės nariai ir sudaromas kandidatų sąrašas
(2020/C 110/04)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2009 m. birželio 3 d. Komisijos sprendimą 2009/427/EB, kuriuo sudaroma konsultacinė ekologinės gamybos ekspertų grupė (1), ypač į jo 4 straipsnio 2 dalį,
kadangi:
(1) |
Sprendimu 2009/427/EB Komisija sudarė konsultacinę ekologinės gamybos ekspertų grupę (toliau – grupė); |
(2) |
Komisijos sprendimu 2017/C 287/03 (2) kandidatų grupės nariais paskirtų ekspertų sąrašas buvo sudarytas pagal Sprendimo 2009/427/EB 4 straipsnio 2 dalį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 (3) taikymo sritį; |
(3) |
Reglamentas (EB) Nr. 834/2007 buvo panaikintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/848 (4). Jis taikomas, inter alia, jūros druskai ir kitoms maistui ir pašarams skirtoms druskoms, kurios nebuvo įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 834/2007 taikymo sritį; |
(4) |
pagal Reglamento (ES) 2018/848 21 straipsnio 1 dalį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos papildomos išsamios maistui ir pašarams skirtos jūros druskos ir kitų druskų gamybos taisyklės. Pagal Sprendimo 2009/427/EB 2 straipsnio b punktą ekspertų grupė padeda Komisijai rengti naujas gamybos taisykles; |
(5) |
siekiant padėti Komisijai parengti maisto produktams ir pašarams skirtos jūros druskos ir kitų druskų gamybos taisykles, pagal Sprendimo 2009/427/EB 5 straipsnio 2 dalį turėtų būti įsteigtas druskos gamybos patirties turintis pogrupis. Druskos gamybos ekspertai turėtų būti įtraukti į Sprendimu 2017/C 287/03 sudarytą kandidatų sąrašą; |
(6) |
pagal Sprendimo 2009/427/EB 4 straipsnio 2 dalį ir laikantis Komisijos skaidrumo politikos, Komisijos ekspertų grupių ir kitų panašių subjektų registre paskelbtas kvietimas teikti ekspertų paraiškas. Pareiškėjų pateikti dokumentai buvo įvertinti ir remiantis vertinimu buvo atlikta atranka, pagal kurią keturi druskos gamybos ekspertai galėjo būti įtraukti į kandidatų sąrašo nariais paskirtų ekspertų sąrašą; |
(7) |
kad užbaigtų atrankos procedūrą, Komisija turėtų įtraukti šiuos ekspertus į kandidatų rezervo sąrašą, |
NUSPRENDĖ:
1 straipsnis
Komisijos sprendimo 2017/C 287/03 priedo B dalyje į abėcėlinį į kandidatų sąrašą įtrauktų ekspertų sąrašą įterpiamos šios pavardės:
|
ALDEGUER MORALES Lidia |
|
GÖTZFRIED Franz |
|
MERLIN Louis |
|
SIEBERT Andrea |
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Priimta Briuselyje 2020 m. balandžio 1 d.
Komisijos vardu
Janusz WOJCIECHOWSKI
Komisijos narys
(1) OL L 139, 2009 6 5, p. 29.
(2) Komisijos sprendimas 2017/C 287/03, kuriuo skiriami konsultacinės ekologinės gamybos grupės nariai ir sudaromas kandidatų sąrašas (OL C 287, 2017 8 31, p. 3).
(3) 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL L 189, 2007 7 20, p. 1).
(4) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (OL L 150, 2018 6 14, p. 1).
VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2.4.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 110/6 |
Likvidavimo procedūra
Sprendimas pradėti „CBL Insurance Europe Designated Activity Company“ (toliau – bendrovė) likvidavimo procedūrą
(Skelbiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) 280 straipsnį)
(2020/C 110/05)
Draudimo įmonė |
|
|||||||
Sprendimo data, įsigaliojimas ir pobūdis |
Data – 2020 m. kovo 12 d. Įsigaliojimo data – 2020 m. vasario 20 d. Sprendimo pobūdis – paskirti KPMG atstovus Kieran‘ą Wallace‘ą ir Cormac‘ą O’Connor‘ą bendrais bendrovės likvidatoriais. |
|||||||
Kompetentingos institucijos |
|
|||||||
Priežiūros institucija |
|
|||||||
Paskirtasis administratorius |
Bendri likvidatoriai Kieran‘as Wallace‘as ir Cormac‘as O’Connor‘as iš KPMG.
|
|||||||
Taikytina teisė |
Airija 2014 m. Bendrovių įstatymas 1909–2009 m. draudimo įstatymai 2015 m. Europos Sąjungos (draudimo ir perdraudimo) reglamentai [2015 m. S.I. Nr. 485]. |
PRANEŠIMAI, SUSIJĘ SU EUROPOS EKONOMINE ERDVE
ELPA Priežiūros taryba
2.4.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 110/7 |
ELPA priežiūros institucijos pranešimas apie susigrąžinamos valstybės pagalbos palūkanų normas ir orientacines (diskonto) normas, taikomas ELPA valstybėms nuo 2020 m. sausio 1 d.
(Paskelbta pagal orientacinių ir diskonto normų taisykles, nustatytas Institucijos valstybės pagalbos gairių VII dalyje ir 2004 m. liepos 14 d. Institucijos sprendimo Nr. 195/04/KOL (1) 10 straipsnyje)
(2020/C 110/06)
Bazinės palūkanų normos apskaičiuojamos remiantis Institucijos valstybės pagalbos gairių su pakeitimais, padarytais 2008 m. gruodžio 17 d. Institucijos sprendimu Nr. 788/08/COL, skyriumi dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo. Taikytinos orientacinės palūkanų normos apskaičiuojamos pagal Valstybės pagalbos gaires prie bazinės palūkanų normos pridedant atitinkamas maržas.
Nustatytos tokios bazinės palūkanų normos:
|
Islandija |
Lichtenšteinas |
Norvegija |
2020 1 1 – |
4,26 |
–0,56 |
1,79 |
(1) OL L 139, 2006 5 25, p. 37, ir Oficialiojo leidinio EEE priedas Nr. 26, 2006 5 25, p. 1.
V Nuomonės
TEISINĖS PROCEDŪROS
ELPA Teismas
2.4.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 110/8 |
2019 m. gruodžio 18 d. Administracinių reikalų apeliacinės komisijos prašymas ELPA teismui dėl patariamosios nuomonės byloje Adpublisher AG prieš J
(Byla E-11/19)
(2020/C 110/07)
2019 m. gruodžio 18 d. Administracinių reikalų apeliacinė komisija (Beschwerdekommission für Verwaltungsangelegenheiten) ELPA teismui pateikė prašymą (jį Teismo kanceliarija gavo 2019 m. gruodžio 23 d.) dėl patariamosios nuomonės byloje Adpublisher prieš J šiais klausimais:
1. |
Ar iš 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, BDAR) arba iš kurios nors kitos EEE teisės nuostatos galima daryti išvadą, kad remiantis BDAR skundas gali būti nagrinėjamas pagal rungimosi principu grindžiamą bendrą procedūrą neatskleidžiant skundo pateikėjo vardo, pavardės (pavadinimo) ir adreso? Jei atsakymas į pirmą klausimą yra teigiamas, ar šiuo atveju būtina, kad teisėta nuasmeninimo priežastis būtų nustatyta bent prima facie, ar nuasmeninimo motyvuoti nereikalaujama? |
2. |
Ar valstybė narė savo nacionalinėje proceso teisėje turi užtikrinti, kad, vykstant BDAR 77 straipsnyje nurodyto skundo nagrinėjimo procedūrai, bet kokia tolesnė procedūra nacionalinėje apeliacinėje instancijoje duomenų subjektui būtų nemokama ir kad būtų draudžiama nurodyti, kad duomenų subjektas atlygintų išlaidas? |
3. |
Jei atsakymas į 1 klausimą yra teigiamas, o į 2 klausimą – neigiamas, kitaip tariant, jei remiantis BDAR skundas gali būti nagrinėjamas pagal rungimosi principu grindžiamą bendrą procedūrą neatskleidžiant skundo pateikėjo vardo, pavardės (pavadinimo) ir adreso ir jei pagal nacionalinę proceso teisę nereikalaujama užtikrinti, kad, vykstant BDAR 77 straipsnyje nurodyto skundo nagrinėjimo procedūrai, bet kokia tolesnė procedūra nacionalinėje apeliacinėje instancijoje duomenų subjektui būtų nemokama, kyla klausimas, kaip gali būti įgyvendintas pagal skundo nagrinėjimo procedūrą priimtas sprendimas, kuriuo duomenų subjektui, – kurio asmens duomenys vis dėlto išlieka nuasmeninti, – nurodoma atlyginti išlaidas? |
2.4.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 110/9 |
2019 m. gruodžio 3 d. Lichtenšteino kunigaikštiškojo apeliacinio teismo prašymas ELPA teismui dėl patariamosios nuomonės byloje Bergbahn Aktiengesellschaft Kitzbühel prieš Meleda Anstalt
(Byla E-10/19)
(2020/C 110/08)
2019 m. gruodžio 3 d. raštu Lichtenšteino kunigaikštiškasis apeliacinis teismas (Fürstliches Obergericht) ELPA teismui pateikė prašymą (jį Teismo kanceliarija gavo 2019 m. gruodžio 5 d.) dėl patariamosios nuomonės byloje Bergbahn Aktiengesellschaft Kitzbühel prieš Meleda Anstalt šiais klausimais:
Kaip turi būti aiškinama Direktyvos (ES) 2015/849 30 straipsnio 1 dalis?
I.
1. |
Kaip turi būti aiškinama nuostata, pagal kurią įsteigtos įmonės ir kiti juridiniai asmenys privalo gauti adekvačią informaciją apie savo tikruosius savininkus? Ar paprastai pakanka, kad įpareigotajam subjektui būtų pranešta apie tai, kas yra tikrasis savininkas, ar, be to, turi būti pateikti ir pagrindžiamieji dokumentai, turintys įrodomąją galią (įstatai ir kt.)? |
2. |
Tuo atveju, jei nepakanka vien pateikti informacijos, bet paprastai turi būti pateikti ir pagrindžiamieji dokumentai (įstatai ir kt.): ar šią situaciją kaip nors keičia tai, kad tikrasis savininkas yra juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra EEE valstybėje, todėl jam taip pat taikomos Direktyvos (ES) 2015/849 nuostatos? Ar bent šiuo atveju pakanka vien pateikti informaciją? |
3. |
Jei atsakymas į 2 klausimą yra neigiamas, ar šią situaciją kaip nors keičia tai, kad tikrojo savininko valdymo organo funkcijas atlieka teisininkas, notaras arba (verslo) patikėtinis, kuriam pagal nacionalinę teisę nustatyta pareiga teikti išsamią ir tikslią informaciją, už kurios nevykdymą numatyta griežta sankcija arba galimybė atimti teisę užsiimti tam tikra veikla, ir kuriam pagal nacionalinės teisės sistemą teikiamas ypatingas pasitikėjimas? |
4. |
Jei atsakymas į 3 klausimą taip pat yra neigiamas, taigi pareiga pateikti pagrindžiamuosius dokumentus (įstatus ir kt.) kyla kiekvienu atveju:
|
II.
Nepaisant to, kokie yra atsakymai į I skirsnyje pateiktus klausimus:
1. |
Kaip turi elgtis subjektas, kuriam pagal Direktyvos 2015/849 30 straipsnio 1 dalį nustatyta pareiga gauti atitinkamą informaciją, tais atvejais, kai tikrasis savininkas atsisako pateikti informaciją ir (arba) – priklausomai nuo to, kokie yra atsakymai į I skirsnyje pateiktus klausimus, – pateikti pagrindžiamuosius dokumentus arba nepateikia tikslios ir aktualios informacijos: ar tokiu atveju įpareigotasis subjektas privalo savo rizika ir sąskaita pareikšti ieškinį tikrajam savininkui dėl informacijos pateikimo arba, jei įmanoma, pareikšti nacionalinėje teisėje numatytą panašų ieškinį, ar jai galėtų pakakti tikrojo savininko pateiktos informacijos arba atsisakymo atskleisti informaciją? Ar prireikus Direktyvos (ES) 2015/849 3 straipsnio 6 punkto a papunkčio ii papunktis, kuriame yra formuluotė „panaudojus visas įmanomas priemones“, šiuo atveju turi būti taikomas mutatis mutandis, kitaip tariant, ar būtinybė išnaudoti visas galimybes turi būti suprantama taip, kad apimtų ieškinio pareiškimą savo rizika ir sąskaita? |
2. |
Jei atsakymas į ankstesnį klausimą yra teigiamas (t. y. kad kyla pareiga pareikšti ieškinį), ar prireikus šios direktyvos 3 straipsnio 6 punkto a papunkčio ii papunktis turi būti taikomas mutatis mutandis, todėl tais atvejais, kai yra pagrindo kilti įtarimams arba yra kokių nors abejonių (net ir mažiausių) dėl pateiktos informacijos, kyla pareiga pareikšti ieškinį savo rizika ir sąskaita? |
2.4.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 110/10 |
2019 m. gruodžio 18 d. Administracinių reikalų apeliacinės komisijos prašymas ELPA teismui dėl patariamosios nuomonės byloje Adpublisher AG prieš K
(Byla E-12/19)
(2020/C 110/09)
2019 m. gruodžio 18 d. Administracinių reikalų apeliacinė komisija (Beschwerdekommission für Verwaltungsangelegenheiten) ELPA teismui pateikė prašymą (jį Teismo kanceliarija gavo 2019 m. gruodžio 23 d.) dėl patariamosios nuomonės byloje Adpublisher prieš K šiais klausimais:
1. |
Ar iš 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, BDAR) arba iš kurios nors kitos EEE teisės nuostatos galima daryti išvadą, kad remiantis BDAR skundas gali būti nagrinėjamas pagal rungimosi principu grindžiamą bendrą procedūrą neatskleidžiant skundo pateikėjo vardo, pavardės (pavadinimo) ir adreso? Jei atsakymas į pirmą klausimą yra teigiamas, ar šiuo atveju būtina, kad teisėta nuasmeninimo priežastis būtų nustatyta bent prima facie, ar nuasmeninimo motyvuoti nereikalaujama? |
2. |
Ar valstybė narė savo nacionalinėje proceso teisėje turi užtikrinti, kad, vykstant BDAR 77 straipsnyje nurodyto skundo nagrinėjimo procedūrai, bet kokia tolesnė procedūra nacionalinėje apeliacinėje instancijoje duomenų subjektui būtų nemokama ir kad būtų draudžiama nurodyti, kad duomenų subjektas atlygintų išlaidas? |
3. |
Jei atsakymas į 1 klausimą yra teigiamas, o į 2 klausimą – neigiamas, kitaip tariant, jei remiantis BDAR skundas gali būti nagrinėjamas pagal rungimosi principu grindžiamą bendrą procedūrą neatskleidžiant skundo pateikėjo vardo, pavardės (pavadinimo) ir adreso ir jei pagal nacionalinę proceso teisę nereikalaujama užtikrinti, kad, vykstant BDAR 77 straipsnyje nurodyto skundo nagrinėjimo procedūrai, bet kokia tolesnė procedūra nacionalinėje apeliacinėje instancijoje duomenų subjektui būtų nemokama, kyla klausimas, kaip gali būti įgyvendintas pagal skundo nagrinėjimo procedūrą priimtas sprendimas, kuriuo duomenų subjektui, – kurio asmens duomenys vis dėlto išlieka nuasmeninti, – nurodoma atlyginti išlaidas? |
2.4.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 110/11 |
2019 m. gruodžio 18 d. Viešųjų pirkimų skundų komiteto prašymas ELPA teismui dėl patariamosios nuomonės byloje Hraðbraut ehf. prieš Švietimo, mokslo ir kultūros ministeriją, Verzlunarskóli Íslands ses., Tækniskólinn ehf. ir Menntaskóli Borgarfjarðar ehf.
(Byla E-13/19)
(2020/C 110/10)
2019 m. gruodžio 18 d. Viešųjų pirkimų skundų komitetas (kærunefnd útboðsmála) ELPA teismui pateikė prašymą (jį Teismo kanceliarija gavo 2019 m. gruodžio 23 d.) dėl patariamosios nuomonės byloje Hraðbraut ehf. prieš Švietimo, mokslo ir kultūros ministeriją, Verzlunarskóli Íslands ses., Tækniskólinn ehf. ir Menntaskóli Borgarfjarðar ehf. šiais klausimais:
1. |
Ar sutartis, kurią ministerija sudaro su subjektu, turinčiu licenciją vykdyti aukštesniosios pakopos vidurinės mokyklos veiklą, pagal kurią tas subjektas įsipareigoja suteikti moksleiviams ir mokytojams paslaugas ir infrastruktūrą, kurios yra įprastos aukštesniosios pakopos viduriniam ugdymui, ir pagal kurią numatyta mokėti finansinį įnašą, turi būti laikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartimi, kaip apibrėžta Direktyvoje 2014/24/ES (žr. visų pirma 2 straipsnio 1 dalies 9 punktą)? |
2. |
Ar 1 klausime nurodytos rūšies paslaugos yra socialinės paslaugos, ar kitos specialios paslaugos, kaip nustatyta Direktyvos 2014/24/ES 74 straipsnyje, ir, jei taip, ar turėtų būti taikomos Direktyvos III antraštinės dalies I skyriaus nuostatos dėl viešųjų pirkimų tvarkos? |
3. |
Ar, atsakant į 1 ir 2 klausimus, turi reikšmės tai, ar atlygis už šias paslaugas nustatomas Islandijos parlamento biudžeto teisės aktais, ar remiantis ministro sprendimu, priimamu remiantis taikytina nacionaline teise ir taisyklėmis? |
4. |
Ar švietimo, mokslo ir kultūros ministras Direktyvoje 2014/24/ES nustatytą viešųjų pirkimų procedūrą privalo taikyti už finansinį įnašą teikiamų paslaugų, apimančių mokyklų veiklą ir aukštesniosios pakopos vidurinį ugdymą, viešiesiems pirkimams? |
KITI AKTAI
Europos Komisija
2.4.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 110/12 |
Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies b punktą
(2020/C 110/11)
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.
GARANTUOTO TRADICINIO GAMINIO SPECIFIKACIJA
„SLOVENSKA POTICA“
ES Nr. TSG-SI-02396–2018 3 30
Valstybė narė arba trečioji šalis: Slovėnija
1. REGISTRUOJAMAS (-I) PAVADINIMAS (-AI)
„Slovenska potica“
2. PRODUKTO RŪŠIS [NURODYTA XI PRIEDE]
2.24 klasė. Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai
3. REGISTRACIJOS PAGRINDAS
3.1. Produktas
☒ |
kurio gamybos ar perdirbimo metodas arba sudėtis atitinka to produkto ar maisto produkto gaminimo tradicijas, |
☐ |
gaminamas iš tradiciškai naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių. |
„Slovenska potica“ yra mielinės tešlos vyniotinis su įdaru, dažniausiai gaminamu iš graikinių riešutų, peletrūnų arba razinų. Paprastai jis būna vainiko formos, nes yra kepamas tradicinėje apskritoje formoje („potičnik“), kurios dugnas yra plokščias, sienelės lygios arba rievėtos, o viduryje – kūgio formos vamzdelis.
3.2. Pavadinimas
☒ |
tradiciškai vartojamas konkrečiam produktui pavadinti, |
☐ |
perteikia produkto tradicinį ar specifinį pobūdį. |
Žodis „potica“, kuriuo apibūdinama specifinė tešlos vyniotinio forma, vartojamas 1799 m. išleistoje pirmojoje kulinarijos knygoje slovėnų kalba, kurios autorius – pirmasis slovėnų poetas Valentinas Vodnikas. „Potica“ vadinamo gaminio receptų galima rasti Andrejaus Zamejico (1850), Magdalenos Knafelj Pleiweis (1868), vienuolės Felicitos Kalinšek (1923) ir kitų autorių knygose. Po Pirmojo pasaulinio karo sparčiai daugėjo įvairių skirtingų „potica“ receptų, o šiandien jų žinoma daugiau kaip 105 – tokią įvairovę lemia įdaras, kuris gali būti saldus arba pikantiškas. Vyniotinis „potica“ kepamas visuose Slovėnijos regionuose, taip pat už šalies ribų.
Pavadinimas „potica“ kilęs iš slovėnų kalbos senesnės darybos žodžių, pavyzdžiui, „povitica“, „povtica“ ir „potvica“. Iš šio žodžio kilmės galima spręsti apie įvairius gaminimo būdus, kurie buvo naudojami nuo viduramžių (iki XV a.) iki XX a. pradžios, kai receptas tapo vienodesnis. Nuo XVIII a. šį gaminį imta visuotinai vadinti vienu žodžiu „potica“. Pavadinimas „Slovenska potica“ pirmą kartą pavartotas XIX a. antroje pusėje.
4. APRAŠYMAS
4.1. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas, įskaitant pagrindines fizines, chemines, mikrobiologines ar juslines savybes, kuriomis grindžiamas to produkto specifinis pobūdis (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)
„Slovenska potica“ yra mielinės tešlos vyniotinis su saldžiu arba pikantišku įdaru. Šis gaminys yra vainiko formos, nes kepamas formoje, vadinamoje „potičnik“, t. y. apskritame moliniame, porcelianiniame ar metaliniame inde, kurio dugnas yra plokščias, sienelės lygios arba rievėtos, o viduryje – kūgio formos vamzdelis. Tradiciniai arba dažniausiai naudojami vyniotinio „Slovenska potica“ įdarai – graikinių riešutų, graikinių riešutų ir razinų, taip pat peletrūnų ir varškės.
Vyniotinį „Slovenska potica“ galima užšaldyti ką tik pagamintą (neiškeptą) arba iškeptą. Bet kuriuo atveju iškepto vyniotinio „Slovenska potica“ plutelė turi būti lygi, tvirta ir glotni. Iškeptas vyniotinis „Slovenska potica“ įgyja įprastą keptų konditerijos gaminių spalvą, t. y. būna rusvai auksinės spalvos. Vyniotinis „Slovenska potica“ yra minkštas ir purus. Jį galima apibarstyti cukraus pudra.
Perpjovus vyniotinį „Slovenska potica“ pluta neatsiskiria nuo likusios gaminio dalies, įdaras yra tolygiai paskirstytas ir sudaro nepertraukiamą liniją, taip pat, atsižvelgiant į indo „potičnik“ skersmenį, yra reikiamas sūkių skaičius.
4.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, gamybos metodo, kurio privalo laikytis gamintojai, įskaitant, jei tinka, naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių rūšį bei savybes, ir paruošimo metodo aprašymas (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)
„SLOVENSKA POTICA“ PARUOŠIMAS
1. |
Miltai – balti kvietiniai miltai |
2. |
Pienas – karvės pienas |
3. |
Varškė – riebi, grūdėta arba vienalytės konsistencijos |
4. |
Graikinių riešutų branduoliai – malti |
5. |
Vanilė – natūralus vanilinis cukrus, vanilės ankštis, vanilės milteliai arba skystas vanilės ekstraktas. Razinų įdarui būtina naudoti vanilės ankštį bet kokiu pavidalu (maltą, smulkintą ir pan.) |
6. |
Peletrūnai – švieži arba džiovinti (smulkinti lapai) arba šaldyti |
7. |
Romas (38–40 % tūrio) |
8. |
Kiaušiniai – žali vištų kiaušiniai |
9. |
Karvės pieno sviestas – žaliavinis |
10. |
Cukrus – smulkusis cukrus arba miltelinis cukrus (sumaltas) |
11. |
Razinos |
12. |
Grietinėlė |
13. |
Grietinė (riebi) |
14. |
Cinamonas |
15. |
Druska |
16. |
Mielės |
Paprastai būtina paruošti šviežią įdarą arba paruošti jį ne anksčiau kaip prieš dvi dienas ir laikyti šaldytuve.
Mielinės tešlos sudedamosios dalys ir paruošimas
Receptas, skirtas tešlai, gaminamai iš 1 kg baltų kvietinių miltų |
Receptas laikantis kitų sudedamųjų dalių proporcijos (%) pagal miltų kiekį |
Leistini nuokrypiai |
1 000 g baltų kvietinių miltų |
|
|
30 g mielių |
3 |
ne daugiau kaip 50 g |
100 g žaliavinio sviesto |
10 |
ne daugiau kaip 150 g |
120 g cukraus |
12 |
ne mažiau kaip 80 g |
10 g druskos |
1 |
ne daugiau kaip 12 g |
3 kiaušinių tryniai arba 60 g kiaušinių trynių |
6 |
ne daugiau kaip 6 kiaušinių tryniai (120 g) |
10 g vanilinio cukraus |
1–2 |
ne daugiau kaip 30 g |
10 ml romo |
1 |
ne daugiau kaip 20 ml |
ne daugiau kaip 500 ml pieno |
ne daugiau kaip 50 |
pagal poreikį (kad tešla būtų norimos konsistencijos) |
Tešlos paruošimas
Tešlai ruošti gali būti naudojamas raugas, bet jo naudoti nebūtina. Tešla turi būti maišoma ir minkoma tol, kol tampa standi, vientisa ir nelimpa. Užminkyta tešla paliekama pastovėti bent 15 minučių.
Tuomet galima
a) |
iškočioti iš tokios tešlos 0,4–1,5 cm storio stačiakampį, paskleisti ant viršaus įdarą ir standžiai suvynioti tešlą arba |
b) |
pirmiausia palikti tešlą iškilti ir tik tuomet iškočioti iš jos 0,4–1,5 cm storio stačiakampį, paskleisti ant viršaus įdarą ir standžiai suvynioti. |
Vyniotinis dedamas į riebalais išteptą indą „potičnik“, keletą kartų iš viršaus subadomas ir paliekamas iškilti, kol akivaizdžiai padidėja, o paviršius išsipučia, bet būna purus.
Iškilusį vyniotinį prieš pat kepimą galima dar kartą subadyti.
„Slovenska potica“ su graikinių riešutų įdaru
Graikinių riešutų įdaro sudedamosios dalys |
Leistini nuokrypiai |
1 000 g maltų graikinių riešutų branduolių |
|
375 g cukraus |
ne mažiau kaip 250 g |
100 g žaliavinio sviesto |
ne daugiau kaip 125 g |
3 kiaušinių baltymai arba 90 g kiaušinių baltymų |
ne daugiau kaip 4 kiaušinių baltymai (120 g) |
20 g vanilinio cukraus |
ne daugiau kaip 30 g |
1–2 žiupsneliai arba ne mažiau kaip 3 mg cinamono |
ne daugiau kaip 5 mg |
ne daugiau kaip 600 ml pieno |
pagal poreikį (kad įdaras būtų norimos konsistencijos) |
Graikinių riešutų įdaro ir vyniotinio „potica“ paruošimas
1. |
Malti graikiniai riešutai mirkomi karštame piene ir paliekami atvėsti. |
2. |
Pirmiausia į pieno ir graikinių riešutų mišinį dedama vanilinio cukraus, cukraus, cinamono ir kambario temperatūros sviesto, paskui – išplakti kiaušinių baltymai. Kiaušinių baltymus galima išplakti su cukrumi. Įdarą turi būti lengva paskleisti, kad nesuplyštų tešla. |
3. |
Tešla iškočiojama suformuojant mažojo piršto storio, t. y. 0,4–1,5 cm, lakštą. |
4. |
Kiekvienam kilogramui tešlos turi būti naudojama bent vienas kilogramas graikinių riešutų įdaro. Jei vyniotinis „potica“ kepamas ne didesnėje kaip 29 cm skersmens formoje, jame turi būti ne mažiau kaip trys–keturi sūkiai; jei vyniotinis kepamas didesniame inde, jame gali būti dar vienas ar du sūkiai. |
5. |
Įdaras paskleidžiamas ant tešlos, ant jo galima pabarstyti sausų maltų graikinių riešutų. |
6. |
Tuomet tešla standžiai suvyniojama ir dedama į kepimo indą, vadinamą „potičnik“, kuris gali būti išteptas riebalais ir pabarstytas miltais. Abu vyniotinio galai turi būti tvirtai suspausti. |
7. |
Į indą „potičnik“ įdėtas vyniotinis „potica“ paliekamas iškilti. |
8. |
Prieš kepant, vyniotinį „potica“ galima aptepti sviesto, pieno ir kiaušinio trynių mišiniu ar bet kuria iš šių sudedamųjų dalių. Taip pat prieš dedant vyniotinį į orkaitę, jį reikėtų keliose vietose subadyti. Vyniotinį „potica“ rekomenduojama kepti ne trumpiau kaip 40 minučių 160–180 °C temperatūroje. Tiek rekomenduojamą temperatūrą, tiek kepimo laiką galima koreguoti priklausomai nuo orkaitės tipo ir vyniotinio „potica“ dydžio. |
9. |
Iškepęs vyniotinis „potica“ išimamas iš indo „potičnik“ jį apvertus ir paliekamas atvėsti. |
10. |
Vyniotinį galima apibarstyti cukraus pudra, jis supjaustomas smailėjančiais gabalėliais ir patiekiamas. |
„Slovenska potica“ su graikinių riešutų ir razinų įdaru
Graikinių riešutų ir razinų įdaro sudedamosios dalys |
Leistini nuokrypiai |
1 000 g maltų graikinių riešutų branduolių |
|
200 g cukraus |
ne mažiau kaip 100 g |
100 g žaliavinio sviesto |
ne daugiau kaip 125 g |
3 kiaušinių baltymai arba 90 g kiaušinių baltymų |
ne daugiau kaip 4 kiaušinių baltymai (120 g) |
20 g vanilinio cukraus |
ne daugiau kaip 30 g |
1–2 žiupsneliai arba ne mažiau kaip 3 mg cinamono |
ne daugiau kaip 5 mg |
ne daugiau kaip 600 ml pieno |
pagal poreikį (kad įdaras būtų norimos konsistencijos) |
100 g razinų |
ne daugiau kaip 250 g razinų |
ne daugiau kaip 50 ml romo (razinoms mirkyti) |
romas nėra būtina sudedamoji dalis |
Graikinių riešutų ir razinų įdaro ir vyniotinio „potica“ paruošimas
1. |
Malti graikiniai riešutai mirkomi karštame piene ir paliekami atvėsti |
2. |
Pirmiausia į pieno ir graikinių riešutų mišinį dedama vanilinio cukraus, cukraus, cinamono ir kambario temperatūros sviesto, paskui – su cukrumi išplakti kiaušinių baltymai. Įdarą turi būti lengva paskleisti, kad nesuplyštų tešla. |
3. |
Tešla iškočiojama suformuojant mažojo piršto storio, t. y. 0,4–1,5 cm, lakštą. |
4. |
Įdaras paskleidžiamas ant tešlos, ant jo galima pabarstyti sausų maltų graikinių riešutų ir rome išmirkytų (nebūtinai) razinų (perrinktų ir nuplautų). |
5. |
Kiekvienam kilogramui tešlos turi būti naudojama ne mažiau kaip 900 g graikinių riešutų įdaro ir 100 g sausų razinų. |
6. |
Jei vyniotinis „potica“ kepamas ne didesnėje kaip 29 cm skersmens formoje, jame turi būti ne mažiau kaip trys–keturi sūkiai; jei vyniotinis kepamas didesniame inde, jame gali būti dar vienas ar du sūkiai. Tuomet tešla standžiai suvyniojama ir dedama į kepimo indą, vadinamą „potičnik“, kuris gali būti išteptas riebalais ir pabarstytas miltais. Abu vyniotinio galai turi būti tvirtai suspausti. |
7. |
Į indą „potičnik“ įdėtas vyniotinis „potica“ paliekamas iškilti. |
8. |
Prieš kepant, vyniotinį „potica“ galima aptepti sviesto, pieno ir kiaušinio trynių mišiniu ar bet kuria iš šių sudedamųjų dalių. Taip pat prieš dedant vyniotinį į orkaitę, jį reikėtų keliose vietose subadyti. Vyniotinį „potica“ rekomenduojama kepti ne trumpiau kaip 40 minučių 160–180 °C temperatūroje. Tiek rekomenduojamą temperatūrą, tiek kepimo laiką galima koreguoti priklausomai nuo orkaitės tipo ir vyniotinio „potica“ dydžio. |
9. |
Iškepęs vyniotinis „potica“ išimamas iš indo „potičnik“ jį apvertus ir paliekamas atvėsti. |
10. |
Vyniotinį galima apibarstyti cukraus pudra, jis supjaustomas smailėjančiais gabalėliais ir patiekiamas. |
„Slovenska potica“ su razinų įdaru
Razinų įdaro sudedamosios dalys |
Leistini nuokrypiai |
3 kiaušinių tryniai arba ne mažiau kaip 60 g kiaušinių trynių |
ne daugiau kaip 4 kiaušinių tryniai (80 g) |
50 g cukraus pudros |
ne daugiau kaip 100 g |
1 kiaušinio baltymas |
|
30 ml grietinėlės |
ne daugiau kaip 50 ml |
1 arbatinis šaukštelis smulkintos ar maltos vanilės ankšties |
ne daugiau kaip 0,6 g |
500 g razinų |
ne daugiau kaip 800 g |
50 ml romo |
ne daugiau kaip 80 ml |
Įdaro ir vyniotinio „potica“ paruošimas
1. |
Razinos perrenkamos ir išmirkomos rome. |
2. |
Kiaušinių tryniai išplakami iki purumo, tuomet dedamas cukrus, vanilė, grietinėlė ir išplakti kiaušinių baltymai. |
3. |
Tešla iškočiojama suformuojant mažojo piršto storio, t. y. 0,4–1,5 cm, lakštą. |
4. |
Tuomet ant tešlos paskleidžiamas įdaras ir pabarstoma rome išmirkytų razinų. Įdaro sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 500 g sausų razinų vienam tešlos kilogramui. |
5. |
Jei vyniotinis „potica“ kepamas ne didesnėje kaip 29 cm skersmens formoje, jame turi būti ne mažiau kaip trys–keturi sūkiai; jei vyniotinis kepamas didesniame inde, jame gali būti dar vienas ar du sūkiai. Tuomet tešla standžiai suvyniojama ir dedama į kepimo indą, vadinamą „potičnik“, kuris gali būti išteptas riebalais ir pabarstytas miltais. Abu vyniotinio galai turi būti tvirtai suspausti. |
6. |
Į indą „potičnik“ įdėtas vyniotinis „potica“ paliekamas iškilti. |
7. |
Prieš kepant, vyniotinį „potica“ galima aptepti sviesto, pieno ir kiaušinio trynių mišiniu ar bet kuria iš šių sudedamųjų dalių. Taip pat prieš dedant vyniotinį į orkaitę, jį reikėtų keliose vietose subadyti. Vyniotinį „potica“ rekomenduojama kepti ne trumpiau kaip 30 minučių 160–180 °C temperatūroje. Tiek rekomenduojamą temperatūrą, tiek kepimo laiką galima koreguoti priklausomai nuo orkaitės tipo ir vyniotinio „potica“ dydžio. |
8. |
Iškepęs vyniotinis „potica“ išimamas iš indo „potičnik“ jį apvertus ir paliekamas atvėsti. |
9. |
Vyniotinį galima apibarstyti cukraus pudra, jis supjaustomas smailėjančiais gabalėliais ir patiekiamas. |
„Slovenska potica“ su peletrūnų įdaru
Peletrūnų įdaro sudedamosios dalys |
Leistini nuokrypiai |
150 g žaliavinio sviesto |
ne daugiau kaip 200 g |
100 g cukraus pudros |
ne mažiau kaip 50 g |
4 kiaušinių tryniai arba ne mažiau kaip 80 g kiaušinių trynių |
ne mažiau kaip 3 kiaušinių tryniai (60 g) |
75 g šviežių ar šaldytų peletrūnų arba 15 g džiovintų peletrūnų |
ne mažiau kaip 30 g šviežių ar šaldytų peletrūnų arba ne mažiau kaip 8 g džiovintų peletrūnų |
Įdaro ir vyniotinio „potica“ paruošimas
1. |
Minkštas sviestas išsukamas ir sumaišomas su cukrumi ir kiaušinių tryniais. |
2. |
Įdedama smulkintų peletrūno lapų arba džiovintų peletrūnų. |
3. |
Tešla iškočiojama suformuojant mažojo piršto storio, t. y. 0,4–1,5 cm, lakštą. Kiekvienam tešlos kilogramui turi būti naudojama 300–400 g sviesto ir peletrūnų įdaro. |
4. |
Jei vyniotinis „potica“ kepamas ne didesnėje kaip 29 cm skersmens formoje, jame turi būti ne mažiau kaip trys–keturi sūkiai; jei vyniotinis kepamas didesniame inde, jame gali būti dar vienas ar du sūkiai. Tuomet tešla standžiai suvyniojama ir dedama į kepimo indą, vadinamą „potičnik“, kuris gali būti išteptas riebalais ir pabarstytas miltais. Abu vyniotinio galai turi būti tvirtai suspausti. |
5. |
Į indą „potičnik“ įdėtas vyniotinis „potica“ paliekamas iškilti. |
6. |
Prieš kepant, vyniotinį „potica“ galima aptepti sviesto, pieno ir kiaušinio trynių mišiniu ar bet kuria iš šių sudedamųjų dalių. Taip pat prieš dedant vyniotinį į orkaitę, jį reikėtų keliose vietose subadyti. Vyniotinį „potica“ rekomenduojama kepti ne trumpiau kaip 30 minučių 160–180 °C temperatūroje. Tiek rekomenduojamą temperatūrą, tiek kepimo laiką galima koreguoti priklausomai nuo orkaitės tipo ir vyniotinio „potica“ dydžio. |
7. |
Iškepęs vyniotinis „potica“ išimamas iš indo „potičnik“ jį apvertus ir paliekamas atvėsti. |
8. |
Vyniotinį galima apibarstyti cukraus pudra, jis supjaustomas smailėjančiais gabalėliais ir patiekiamas. |
„Slovenska potica“ su peletrūnų ir varškės įdaru
Peletrūnų, varškės ir grietinės įdaro sudedamosios dalys |
Leistini nuokrypiai |
125 g varškės |
ne daugiau kaip 160 g varškės |
125 g grietinės |
ne daugiau kaip 130 g grietinės |
20 g cukraus |
ne daugiau kaip 30 g |
3 kiaušinių tryniai arba 60 g kiaušinių trynių |
ne mažiau kaip 3 kiaušinių tryniai (60 g) |
3 kiaušinių baltymai arba 90 g kiaušinių baltymų |
ne mažiau kaip 3 kiaušinių baltymai (90 g) |
75 g šviežių ar šaldytų peletrūnų arba 15 g džiovintų peletrūnų |
ne mažiau kaip 30 g šviežių ar šaldytų peletrūnų arba ne mažiau kaip 8 g džiovintų peletrūnų |
Įdaro ir vyniotinio „potica“ paruošimas
1. |
Varškė pertrinama per sietelį ir sumaišoma su kiaušinių tryniais ir smulkintais arba džiovintais peletrūnais, taip pat supilami su cukrumi išplakti kiaušinių baltymai. |
2. |
Tešla iškočiojama suformuojant mažojo piršto storio, t. y. 0,4–1,5 cm, lakštą ir ant jos paskleidžiamas įdaras. Kiekvienam kilogramui tešlos turi būti naudojama 300–500 g peletrūnų ir varškės įdaro. |
3. |
Jei vyniotinis „potica“ kepamas ne didesnėje kaip 29 cm skersmens formoje, jame turi būti ne mažiau kaip trys–keturi sūkiai; jei vyniotinis kepamas didesniame inde, jame gali būti dar vienas ar du sūkiai. Tuomet tešla standžiai suvyniojama ir dedama į kepimo indą, vadinamą „potičnik“, kuris gali būti išteptas riebalais ir pabarstytas miltais. Abu vyniotinio galai turi būti tvirtai suspausti. |
4. |
Į indą „potičnik“ įdėtas vyniotinis „potica“ paliekamas iškilti. |
5. |
Prieš kepant, vyniotinį „potica“ galima aptepti sviesto, pieno ir kiaušinio trynių mišiniu ar bet kuria iš šių sudedamųjų dalių. Taip pat prieš dedant vyniotinį į orkaitę, jį reikėtų keliose vietose subadyti. Vyniotinį „potica“ rekomenduojama kepti ne trumpiau kaip 30 minučių 160–180 °C temperatūroje. Tiek rekomenduojamą temperatūrą, tiek kepimo laiką galima koreguoti priklausomai nuo orkaitės tipo ir vyniotinio „potica“ dydžio. |
6. |
Iškepęs vyniotinis „potica“ išimamas iš indo „potičnik“ jį apvertus ir paliekamas atvėsti. |
7. |
Vyniotinį galima apibarstyti cukraus pudra, jis supjaustomas smailėjančiais gabalėliais ir patiekiamas. |
Vyniotinį „Slovenska potica“ galima užšaldyti žalią (neiškeptą) arba iškeptą.
VYNIOTINIO „Slovenska potica“ LAIKYMO TRUKMĖ
Siekiant užtikrinti geriausią kokybę ir skonį, ant kiekvieno vyniotinio „Slovenska potica“ turi būti nurodyta data, iki kurios produktas tinkamas vartoti.
Šviežiai iškeptą vyniotinį „Slovenska potica“ galima laikyti mažiausiai 10 dienų, išskyrus vyniotinį „Slovenska potica“ su peletrūnų įdaru, kurio trumpiausia laikymo trukmė – 7 dienos. Vyniotinis „Slovenska potica“ turi būti laikomas atsižvelgiant į gamintojo nurodymus.
Iškeptą ir užšaldytą vyniotinį „Slovenska potica“ būtina suvartoti per tris mėnesius nuo užšaldymo dienos. Atšildytas vyniotinis „Slovenska potica“ turi būti suvartojamas per tris dienas.
Užšaldyto žalio vyniotinio „Slovenska potica“ laikymo trukmė – ne ilgiau kaip šeši mėnesiai nuo užšaldymo dienos.
„POTIČNIK“ – tradicinis vyniotinio „Slovenska potica“ kepimo indas
Indas „potičnik“ gali būti gaminamas iš degto molio, porceliano, emaliuoto metalo, nelimpančia danga dengto metalo ar kitų medžiagų.
Indas yra apskritas, šiek tiek platėjantis, sienelės lygios arba rievėtos. Jei sienelės rievėtos, rievės yra statmenos indo „potičnik“ dugnui. Indo dugnas plokščias. Indo „potičnik“ viduryje yra smailėjantis vamzdelis, dėl kurio vyniotinis „potica“ įgyja tradicinę ir vienintelę galimą formą, t. y. vainiko formos pyrago su į apačią siaurėjančia skyle viduryje. Indo „potičnik“ dugno skersmuo būna ne mažiau kaip 14 cm. Molinis indas „potičnik“ gali būti sutvirtinamas vielos konstrukcija, kad ilgiau tarnautų.
4.3. Pagrindinių produkto tradicinį pobūdį lemiančių elementų aprašymas (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)
Pavadinimas „potica“, aišku, yra slovėnų kalbos žodis ir yra kilęs iš slovėnų kalbos senesnės darybos žodžių, pavyzdžiui, „povitica“, „povtica“ ir „potvica“. Nuo XVIII a. šį gaminį imta visuotinai vadinti vienu žodžiu „potica“. Seniausiais rašytiniais šaltiniais, kuriuose minimas vyniotinis „potica“ – senąja forma „povitica“, – galima laikyti du pirmųjų slovėnų kalba išleistų spausdintų knygų autoriaus Primožo Trubaro veikalus (1575–1577 m.).
Seniausias vyniotinio „potica“ receptas buvo paskelbtas pirmojo Slovėnijos enciklopedijų sudarytojo Janezo Vajkardo Valvasoro leidinyje „Krajinos kunigaikštystės šlovė“ (1689 m.). Pačioje pirmojoje 1799 m. išleistoje kulinarijos knygoje slovėnų kalba, kurios autorius – Valentinas Vodnikas, žodis „potica“ vartojamas nurodant tešlos vyniotinio formavimo būdą. Išleidus daugiau kulinarijos knygų (Andrejaus Zamejico, Magdalenos Knafelj Pleiweis, vienuolės Felicitos Kalinšek ir kitų), atsirado daugiau skirtingų vyniotinio „potica“ receptų. Kai kurie iš jų pateikiami ir kitų šalių kalbomis išleistose kulinarijos knygose, pvz., Katharinos Prato Die süddeutsche Küche (1897), taip pat 1897 m. išleistoje Marie von Rokitansky kulinarijos knygoje. Šiuose leidiniuose aiškiai nurodoma, kad kepinys kilęs ir Krajinos regiono*.
Tokios kepant specialioje molinėje ar metalinėje formoje, vadinamoje „potičnik“ ar „potičnica“, gaunamos būdingos formos vyniotinis „Slovenska potica“ pradėtas kepti prieš daugiau nei 200 metų.
Būtų sunku įsivaizduoti labiau su šventiniu stalu siejamą patiekalą nei vyniotinis „potica“. Jokios vaišės neįsivaizduojamos be vyniotinio „potica“, ypač Kalėdų ir Velykų laikotarpiu, taip pat per šeimos šventes. Dėl įdarų pažymėtina, kad dauguma tikru slovėnišku „potica“ laiko vyniotinį su peletrūnų įdaru, o vienas iš seniausių įdarų – medaus.
Vyniotinis „Slovenska potica“ dažniausiai gaminamas su graikinių riešutų įdaru, nes graikinių riešutų galėdavo lengvai gauti įvairios socialinės padėties žmonės ir jie padėdavo sukurti gausaus šventinio stalo įspūdį. Taip pat dažnai gaminamas vyniotinis su graikinių riešutų ir razinų įdaru. Džiovintos vynuogės (razinos) visų pirma paprastai buvo naudojamos tose Slovėnijos dalyse, kuriose pagrindinė auginama kultūra buvo vynmedžiai. Apie tradiciją į graikinių riešutų įdarą įdėti razinų dar 1689 m. rašė Janezas Vajkardas Valvasoras, o 1799 m. – Valentinas Vodnikas. Tas pats pasakytina apie razinų įdarą. Labiausiai įprastu slovėnišku įdaru laikomas peletrūnų įdaras – ši vaistažolė visuomet buvo siejama su saldžiais patiekalais. Su varške gaminamas vyniotinis „potica“ yra gerokai drėgnesnis. Anksčiau į peletrūnų įdarą varškės būdavo dedama vietoj brangesnių sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, kiaušinių ir sviesto, kuriuos ne visi galėjo įpirkti. Varškė yra vienintelė sudedamoji dalis, kuri dera su peletrūnų įdaru.
Dabar vyniotinis „Slovenska potica“ žinomas visuose Slovėnijos regionuose, taip pat užsienyje gyvenantiems slovėnams. Taip pat daugelio užsienio autorių nuomone, vyniotinis „potica“ yra autentiškas slovėniškas desertas.
Pavadinimas „Slovenska potica“ pirmą kartą pavartotas XIX a. antroje pusėje. Apie jį rašoma įvairiuose istoriniuose šaltiniuose:
— |
„<...> mūsų virėjai už savo sunkiai uždirbtą atlygį keliaus į Hamburgą, Berlyną ir Miuncheną, kad išmokytų vokiečius, kaip tinkamai pagardinti patiekalą „žganci“ ir kaip gaminti Krajinos „potica“* <...> (Slovėnijos laikraštis, 1849 m., Nr. 19, p. 74). |
— |
„Potica“ su medumi arba graikiniais riešutais ir vytinta dešra yra senieji autentiški Krajinos** regiono patiekalai, kuriuos taip pat pamėgo ir kitų regionų gyventojai.“ (laikraštis Kmetijske in rokodelske novice, 35/1877, Nr. 11, p. 83) |
— |
„UNESCO išleido švietimo ir mokymo [apie] pasaulio kultūros paveld[ą] vadovą. Jame kalbama ir apie slovėnišką vyniotinį „potica“. |
— |
„Slovėnams „potica“ reiškia tą patį, ką obuolių pyragas amerikiečiams.“ (Betsy Oppenneer, Celebration Breads, Recipes, Tales and Traditions, New York, 2003, p. 117.) |
— |
„Tačiau žinome daug kitų molinių formų ir puodų. Tautosakoje minima, kad juose kepami trys Slovėnijos kulinarijos gaminiai: „prekmurska gibanica“, „belokranjska povitica“ ir „Slovenska potica“ (laikraščio Delo in Dom priedas, 2007 m. liepos–gruodžio mėn.). |
— |
„Toliau jūsų laukia nepakartojamas slovėniškas „potica“ ir šventinio stalo idėjos <...>“ (žurnalas Mag, 2007 m. gruodžio mėn.) |
— |
„Kai kurių rūšių „potica“ labai padeda didinti Slovėnijos patrauklumą turistams ir apskritai reklamuoti šalį. Būtų galima išskirti „potica“ su peletrūnų įdaru – tai Slovėnijoje labiausiai įprasta „potica“ rūšis.“ (laikraštis Slovenske Novice, 2008 m. sausio–birželio mėn.) |
— |
„Autentiškame slovėniškame „potica“ būna trys arba keturi sūkiai ir juos galima išgauti tik naudojant pakankamai daug įdaro.“ (laikraštis Slovenske Novice, 2008 m. sausio–birželio mėn.) |
— |
„Panašu, kad slovėniško „potica“ saldumu ir skonių įvairove susidomėjo Jungtinė Karalystė. Neseniai leidinyje The DailyTelegraph išspausdintas „potica“, arba vadinamojo slovėniško pyrago, receptas <...>“ (laikraštis Nedelo 19/2013, kovo 3 d., Nr. 9, p. 11) |
— |
Teddy Bear Bakes a Slovenian Sweet: ‘Potica’ (liet. Meškiukas kepa slovėnišką saldumyną „potica“) (Tina Orter, 2014), iliustruota knygelė vaikams ir tėveliams su „Slovenska potica“ receptu; išversta į aštuonias kalbas (anglų, vokiečių, italų, prancūzų, ispanų, rusų, švedų ir lenkų) |
— |
Nuts About Potica (liet. Pamišę dėl „potica“) (The Slovenia Times, 2015 m. balandžio 3 d.) |
— |
„Potica – šventinio stalo puošmena“ (Slovėnijos turizmo organizacijos interneto svetainė) |
PASTABA dėl * ir **. Nuo XV a. Krajina (sl. Kranjska) buvo svarbiausias istorinis etninės Slovėnijos teritorijos regionas. Tai buvo vienintelis vien tik slovėnų gyvenamas regionas. Todėl slovėnai sinonimiškai buvo vadinami krajiniečiais (sl. Kranjec). 1364 m. Krajina tapo kunigaikštyste, o 1846–1918 m. buvo Habsburgų monarchijos valda. Taigi buvęs Krajinos regionas patenka į dabartinės Slovėnijos teritoriją.