24.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 97/1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Apmokestinimas / privačiosios investicijos ir darnaus vystymosi tikslai. Bendradarbiavimas su JT Tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje ekspertų komitetu“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 97/01)

Pranešėjas

Krister ANDERSSON

Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2019 1 24
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2019 11 29
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 12 11
Plenarinė sesija Nr.	548
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	129/0/2

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Mokesčių politika labai svarbi įgyvendinant DVT, nes ji lemia investicijų, užimtumo ir inovacijų ekonominę aplinką ir kartu užtikrina Vyriausybei pajamas viešosioms išlaidoms finansuoti. Papildomai suderinus politiką ir priėmus patikimumo didinimo priemones būtų galima svariai prisidėti prie privačiųjų investicijų didinimo ir pasaulinių investicijų trūkumo panaikinimo, skatinant kapitalo srautus iš daug kapitalo turinčių šalių į besivystančios ekonomikos šalis, kurioms reikia investicijų.

1.2.

Įmonės ekonomikoje teikia vertingų prekių ir paslaugų ir yra svarbi investicijų, našumo, įtraukaus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga. Kadangi šios organizacijos labai skirtingos, pradedant MVĮ ir baigiant tarptautinėmis įmonėmis, jos yra esminis patirties, kūrybingumo ir inovacijų šaltinis, padedantis įveikti daugybę darnaus vystymosi iššūkių.

1.3.

Didelė neoficialios ekonominės veiklos procentinė dalis lemia siauras mokesčių bazes, dėl kurių dar labiau mažėja galimybės surinkti mokesčius ir didėja iškraipymai. Mokesčių bazės turėtų būti kuo platesnės, kad mokesčių tarifai darytų kuo mažesnį iškreipiamąjį poveikį.

1.4.

EESRK norėtų pabrėžti, kad norint sėkmingai sutelkti vietos išteklius reikia, kad: 1) sprendimai dėl mokesčių būtų priimami atvirai ir skaidriai, 2) būtų įdiegtos sistemos, kuriomis būtų užtikrinta pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) ir parlamento narių atskaitomybė, 3) Vyriausybių taikomi mokesčiai ir jų išlaidos būtų skaidrūs, 4) mokesčiai būtų matomi.

1.5.

Privatusis sektorius atlieka svarbų vaidmenį skatinant lyčių lygybę. Siekiant abiem lytims užtikrinti vienodas galimybes profesinės karjeros ir profesinio tobulėjimo srityse, svarbi darbo užmokesčio politika, taip pat mokymas ir švietimas darbo vietoje. Su moterų dalyvavimu pasaulio ekonomikoje siejamos didžiulės galimybės ir tai turėtų tapti įtraukaus ekonomikos augimo, inovacijų ir našumo varomąja jėga.

1.6.

Su skaitmeninės ekonomikos apmokestinimu susijusi politika turėtų skatinti ekonomikos augimą, tarpvalstybinę prekybą ir investicijas, o ne trukdyti jiems. Didėjant skaitmeninio sektoriaus įmonių svarbai, reikia parengti naują mokestinių ryšių ir pelno paskirstymo metodiką, kad būtų galima nustatyti rinkos šalims ir šaliai, kuri yra skaitmeninio sektoriaus tarptautinės įmonių grupės rezidavimo vieta, tenkančias apmokestinimo teises.

1.7.

EESRK nuomone, svarbu, kad visos naujos taisyklės, kaip šalims paskirstyti apmokestinimo teises, būtų teisingos tiek daug, tiek mažai vartotojų turinčioms šalims, taip pat tiek išsivysčiusioms, tiek besivystančioms šalims. Reikėtų pripažinti deramą atlygį už indėlį inovacijų, verslumo ir kitose srityse. Nors iš įmonių pelno mokesčio surinktos mokestinės pajamos sudaro nedidelę visų mokestinių pajamų dalį, jos svarbios sutelkiant išteklius ir finansuojant reikiamą infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, švietimą, sveikatos priežiūrą ir pan.

1.8.

EESRK pažymi, kad ES valstybės narės yra tarp geriausiųjų siekiant DVT. Komitetas pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi imtis veiksmų, siekdamos užtikrinti tvarias fiskalines ir mokesčių sistemas, kad būtų pasiekti DVT. Siekiant DVT labai svarbu visais lygmenimis įtraukti organizuotą pilietinę visuomenę, nes įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. pilietinė visuomenė atstovauja pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams, o privatusis sektorius suteiks didelę dalį reikiamų investicijų.

1.9.

EESRK palankiai vertina bendradarbiavimo mokesčių srityje platformą, kuri yra Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Jungtinių Tautų (JT) ir Pasaulio banko grupės bendra iniciatyva, nes ji supaprastina standartų nustatymo, gebėjimų stiprinimo ir techninės pagalbos sąveiką tarptautinių mokesčių srityje. EESRK mano, kad ES taip pat turėtų tapti šios platformos nare.

1.10.

EESRK nuomone, JT Tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje ekspertų komiteto darbas apmokestinimo/privačiųjų investicijų ir darnaus vystymosi tikslų srityse yra itin svarbus spartinant visuotinį dialogą ir labai naudingas tarpusavio mokymuisi ir keitimuisi geriausia patirtimi. EESRK pabrėžia, kad Europos pilietinė visuomenė turi aktyviai dalyvauti šioje itin svarbioje tarptautinėje diskusijoje.

2. Įvadinės pastabos dėl investavimo, apmokestinimo ir DVT

2.1.

Darbotvarkėje iki 2030 m. nustatyta 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT) (1) ir 169 uždaviniai, kuriais siekiama atremti pasaulyje kylančius aplinkos, politikos ir ekonomikos iššūkius.

2.2.

Įgyvendinant šiuos tikslus svarbų vaidmenį atlieka privačiosios investicijos, o siekiant skatinti investicijas, darbo vietų kūrimą ir tvarų ekonomikos augimą pasaulyje reikėtų papildomai suderinti investicijų ir mokesčių politiką. Daug svarbaus darbo šioje srityje jau atliko EBPO, pavyzdžiui, ji vykdė Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) (2) projektą ir Politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui iniciatyvą (2018 m.) (3).

2.3.

Įgyvendinant DVT labai svarbi mokesčių politika, nes ji lemia investicijų, užimtumo ir inovacijų ekonominę aplinką ir kartu užtikrina Vyriausybei pajamas viešosioms išlaidoms finansuoti. Papildomai suderinus politiką ir priėmus patikimumo didinimo priemones, būtų galima svariai prisidėti prie privačiųjų investicijų didinimo ir pasaulinių investicijų trūkumo panaikinimo, skatinant kapitalo srautus iš daug kapitalo turinčių šalių į besivystančios ekonomikos šalis, kurioms reikia investicijų.

2.4.

Kova su mokesčių vengimu ir mokesčių konkurencijos mažinimas pasaulio mastu yra labai svarbūs siekiant DVT. Griežto taupymo ir biudžeto apribojimų sąlygomis iš įmonių surenkamų mokestinių pajamų sumažėjimas daro neigiamą poveikį socialinės apsaugos sistemų tvarumui ir gali lemti regresinį apmokestinimą, jei mokesčių našta perkeliama vartotojams ir mažas pajamas gaunantiems darbuotojams.

2.5.

Besivystančios šalys, kurioms labiausiai reikia išteklių, vis dar susiduria su sunkumais rinkdamos mokesčius. Besivystančiose šalyse įplaukos iš gyventojų pajamų mokesčio dažnai būna labai mažos – vos keletas BVP procentinių punktų, o išsivysčiusiose šalyse šios įplaukos sudaro didžiąją mokestinių pajamų dalį, ypač jeigu į jas įtraukiamos socialinio draudimo įmokos.

2.6.

Taip pat labai svarbu tai, kaip mokestinės pajamos administruojamos ir naudojamos. Būtina pažymėti, kad tam tikrose šalyse, ypač Afrikos, švietimo ir sveikatos sektoriuose sunaudojama 25–35 % daugiau išteklių tokiems patiems rezultatams pasiekti nei labiau pažengusiose ir didesnio efektyvumo šalyse (4). Todėl svarbu užtikrinti, kad viešosios išlaidos būtų ekonomiškai efektyvios.

3. Apmokestinimas kaip aplinkos apsaugos priemonė

3.1.

Siekiant keleto darnaus vystymosi tiksluose nustatytų uždavinių, susijusių su klimato apsauga, būtų naudinga sukurti nuoseklų pagrindą ir įgyvendinimo planą gamtos išteklių naudojimo apmokestinimo srityje. Aplinkosaugos mokesčių politiką būtų galima taikyti kovojant su klimato kaita (13 tikslas) (5) ir apsaugant vandenynų ir sausumos ekosistemas (14 ir 15 tikslai (6)). Kadangi mokesčių politika daro įtaką gamybos veiksnių kainų struktūroms, ją galima naudoti įperkamai ir švariai energijai (7 tikslas) (7) ir atsakingam bendrų gamtos išteklių naudojimui (12 tikslas) (8) skatinti.

3.2.

Ekonominiu požiūriu aplinkosaugos mokesčiais siekiama ištaisyti išorinį poveikį, pavyzdžiui, kai teršėjai žalos aplinkai sukeltas išlaidas gali perkelti visuomenei; to pavyzdys – išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Būtų labai naudinga į tokių mokesčių rengimo procesą įtraukti pilietinę visuomenę ir verslo atstovus, nes taip būtų užtikrinta, kad įgyvendinant politiką, kuria stiprinamos reguliavimo sistemos, privačiojo sektoriaus paskatos būtų suderintos su viešaisiais tikslais (9).

3.3.

Apmokestinimo srities politikos priemonių derinio pavyzdys galėtų būti laipsniškas subsidijų neveiksmingam iškastiniam kurui panaikinimas (12.C uždavinys) (10). Tai padėtų Vyriausybėms sutaupyti daug biudžeto lėšų, o kartu šių rūšių kuras įmonėms ir vartotojams taptų mažiau patrauklus. Jeigu šios sutaupytos lėšos būtų skirtos atsinaujinančiosios energijos daliai didinti pasaulinės energijos rūšių derinyje (7.2 uždavinys) (11), jomis gali būti remiama visuotinė galimybė naudotis švaria energija (7.1 uždavinys) (12). Jeigu būtų priimta papildoma politika, kuria skatinamos investicijos į švarios energijos infrastruktūrą (7.B uždavinys) (13), tai palengvintų ekonomikos augimo ir aplinkos būklės blogėjimo atskyrimą (8.4 uždavinys) (14).

3.4.

Verslo paskatų suderinimo su viešaisiais tikslais principas atitinka Adis Abebos veiksmų darbotvarkę (15), kuria įmonės skatinamos laikytis pagrindinio verslo modelio, kuriuo atsižvelgiama į jų veiklos poveikį aplinkai, socialinį poveikį ir poveikį valdymui. Įmonės ekonomikoje teikia vertingų prekių ir paslaugų ir yra svarbi investicijų, našumo, įtraukaus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga. Kadangi įmonės labai skirtingos, pradedant MVĮ ir baigiant tarptautinėmis įmonėmis, jos yra esminis patirties, kūrybingumo ir inovacijų šaltinis, padedantis įveikti daugybę darnaus vystymosi iššūkių. Kad būtų pasiekti DVT dėl kovos su klimato kaita, privatusis sektorius turėtų laikytis elgesio kodekso, kuriuo bus gerokai padidintos ekologiškos investicijos ir sumažintos arba panaikintos investicijos, darančios neigiamą poveikį aplinkai.

3.5.

DVT yra labai tarpusavyje susiję, todėl norint užtikrinti, kad formuojant ir įgyvendinant politiką būtų atsižvelgiama į darnų vystymąsi trimis aspektais (ekonomikos, socialiniu ir aplinkos), labai svarbus pilietinės visuomenės dalyvavimas. Paprastai aplinkosaugos mokesčiai yra regresiniai, t. y. jie daro didesnę įtaką mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams. Dėl to svarbu užtikrinti, kad politika išliktų darni socialiniu požiūriu.

3.6.

EESRK nepritaria savavališkam apmokestinimui, kuris būtų nepalankus ir turėtų neproporcingą poveikį skurstantiems ir mažiau pasiturintiems visuomenės nariams, taip pat pakenktų keletui DVT. Pavyzdžiui, ženkliai padidinus prekių ir paslaugų apmokestinimą, kai nėra perspektyvių alternatyvų, būtų tik užkrauta našta, tačiau nepasiekti tikslai.

3.7.

EESRK norėtų pabrėžti pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį stebint DVT įgyvendinimą ir užtikrinant socialiniu požiūriu priimtinas priemones, taip pat atkreipiant dėmesį į poreikį peržiūrėti rodiklius (16).

3.8.

EESRK norėtų pabrėžti, kad svarbu sukurti tinkamas sąlygas siekiant užtikrinti, kad ir privačiojo, ir viešojo sektoriaus lėšos būtų nukreiptos į tvarias ilgalaikes investicijas, kurių reikia tvariai ekonomikai (17).

4. Neoficialios ekonomikos apmokestinimas

4.1.

Norint finansuoti reikiamas viešąsias investicijas ir viešąsias išlaidas, kad būtų įgyvendinti DVT, svarbu išplėsti Vyriausybių mokesčių bazę apmokestinant neoficialią ekonomiką. Pasak Tarptautinės darbo organizacijos, daugiau kaip 61 % pasaulio darbuotojų (2 mlrd. žmonių) dirba neformaliajame sektoriuje, o pasaulio mastu 93 % neoficialaus užimtumo tenka besiformuojančios rinkos ekonomikos ir besivystančioms šalims. Dėl šios priežasties labai svarbu formuoti tokią mokesčių politiką ir institucinę sistemą, kurios suteiktų galimybę neformalųjį sektorių įtraukti į oficialią ekonomiką.

4.2.

Svarbus neoficialios ekonomikos vaidmuo, ypač besivystančiose šalyse, reiškia, kad kasdienė piliečių ir įmonių ekonominė veikla lieka neįtraukta į mokesčių bazę. Daugeliu atvejų pasirinkimas vykdyti veiklą neoficialiai nėra aktyvus pasirinkimas, bet veikiau vienintelė praktinė alternatyva įmonėms ir darbuotojams, kurie arba negali patekti į formalųjį sektorių, arba yra iš jo išstumti. Neoficialios ekonomikos įtraukimas turi būti skatinamas padedant veiksmingoms institucijoms (16.A ir 16.6 uždaviniai) (18), kurios darbuotojams, įmonėms ir vartotojams suteikia galimybę prisidėti prie valstybės mokesčių bazės ir kartu naudotis socialine apsauga ir paslaugomis. Visų pirma pirmenybę reikėtų teikti mokesčių sistemų teisingumui, skaidrumui, veiksmingumui ir efektyvumui, kurie yra būtina išankstinė darnaus vystymosi sąlyga.

4.3.

Daug įmonių norėtų įteisinti savo veiklą, nes MVĮ, vykdančios veiklą už oficialios ekonomikos ribų, patiria nematomų išlaidų, o veiklą įteisinusios įmonės gauna įvairios naudos. Oficialiai veiklą vykdančios įmonės gauna tokių privalumų: galimybę lengviau gauti kreditą ir naudotis kitomis finansinėmis priemonėmis (8.10 uždavinys) (19), naudotis mokymo ir paramos programomis, sudaryti Vyriausybės vykdomų viešųjų pirkimų sutartis, įgyti teises į nuosavybę, taip pat galimybę bendradarbiauti su didesnėmis įmonėmis. Su veiklos įteisinimu susijusios išlaidos yra registracijos ir licencijų išdavimo išlaidos, mokestinių prievolių vykdymo išlaidos ir su darbo teisės aktų bei kitų Vyriausybės reglamentų laikymusi susijusios išlaidos. Supaprastinus registracijos, licencijų išdavimo ir mokestinių prievolių vykdymo administravimo procedūras, įmonės būtų skatinamos įteisinti savo veiklą.

4.4.

Daugeliu atvejų, kai neoficiali ekonomika yra labai paplitusi, prie šio proceso gali labai prisidėti apskritai pačios įmonės, o kartais būtent kooperatinės įmonės, kurios suteikia galimybę daugeliui žmonių, neturinčių ekonominių išteklių, pradėti ekonominę ir verslo veiklą net su minimalia kapitalo injekcija.

4.5.

Skatinant įteisinti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių veiklą, būtų suteikta galimybė vykdyti politiką, kuria būtų remiamas darbo vietų kūrimas ir įmonių augimas (8.5 uždavinys) (20). Kad būtų užtikrintos deramos darbo sąlygos, reikia laikytis darbo rinkos taisyklių (8.5 uždavinys). Atitinkamai didesnė priežiūra ir nuolatinė ekonominės veiklos kontrolė suteiktų galimybę Vyriausybėms patvirtinti tokią politiką, ypač fiskalinę, darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos politiką, kuri palaipsniui užtikrina didesnę lygybę (10.4 uždavinys).

4.6.

Nors gerai veikiančios mokesčių rinkimo sistemos nauda akivaizdi, tebekyla sunkumų įgyvendinant reikiamus pokyčius, kad būtų padidinti su tuo susiję šalių pajėgumai. Ankstesnė patirtis rodo, kad dauguma šiam tikslui skirtų veiksmų neretai baigėsi iškraipymais, mažu pajamingumu, didelėmis rinkimo išlaidomis, su įgyvendinimu susijusiais sunkumais ir net kapitalo perkėlimu. Atsižvelgiant į tai, kad daugelio besivystančių šalių ištekliai mažesni, reikėtų teikti pirmenybę priemonėms, kuriomis didinamas administracinis veiksmingumas ir mokesčių sistemų efektyvumas. Privatusis sektorius gali padėti stiprinti gebėjimus, perduodamas labiausiai išsivysčiusių šalių ir ekonomikų patirtį (21).

4.7.

Kai Vyriausybės stengiasi panaikinti bet kokį pajamų, gautų iš tiesioginių ar netiesioginių mokesčių, trūkumą, būtina atsižvelgti į administracines išlaidas ir reikalavimų laikymosi sąnaudas. Ypatingą dėmesį reikia skirti mažas pajamas gaunančių asmenų padėčiai ir mokesčių naštos paskirstymui visiems pajamų intervalams. Didėjanti nelygybė gali pakenkti su mokesčių mokėjimo praktika susijusioms moralės normoms. Komitetas mano, kad tinkamai sukurta progresinių mokesčių sistema galėtų užtikrinti teisingą mokesčių naštos paskirstymą ir labai prisidėti prie nelygybės ir skurdo mažinimo.

4.8.

Didelė neoficialios ekonominės veiklos procentinė dalis lemia siauras mokesčių bazes, dėl kurių dar labiau mažėja galimybės surinkti mokesčius ir didėja iškraipymai. Svarbu atkreipti dėmesį į poreikį sutelkti išteklius, kad būtų pagerinti vidaus gebėjimai surinkti pajamas (17.1 uždavinys) (22), ir kovoti su mokesčių slėpimu bei pinigų plovimu. Šalys turi stiprinti bendradarbiavimą kovojant su neteisėtais finansų srautais, o ES turėtų apsvarstyti galimybę sudaryti suderintą galimų kovos priemonių sąrašą.

4.9.

EESRK norėtų pabrėžti, kad, norint sėkmingai sutelkti vietos išteklius, reikia, kad: 1) sprendimai dėl mokesčių būtų priimami atvirai ir skaidriai, 2) būtų įdiegtos sistemos, kuriomis užtikrinama pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) ir parlamento narių atskaitomybė, 3) Vyriausybių taikomi mokesčiai ir jų išlaidos būtų skaidrūs, 4) mokesčiai būtų matomi (23).

5. Apmokestinimas ir lyčių lygybė

5.1.

5-uoju darnaus vystymosi tikslu siekiama panaikinti visų formų moterų diskriminaciją ir skatinti lyčių lygybės politiką bei moterų ir mergaičių įgalėjimą. Būtina išankstinė moterų įgalėjimo sąlyga – užtikrinti vienodas teises į ekonominius išteklius, taip pat žemės ir kitų formų turto nuosavybę ir kontrolę, finansines paslaugas, paveldėjimą ir gamtos išteklius (5.A uždavinys) (24). Siekiant moterų ekonominės emancipacijos, skatinamas visapusiškas ir veiksmingas moterų dalyvavimas ir gerinamos lygios galimybės lyderystei visais sprendimų priėmimo lygmenimis politiniame, ekonominiame ir visuomeniniame gyvenime (5.5 uždavinys) (25). Įgyvendinus šiuos tikslus, kuriais užtikrinamos moterų ekonominės teisės, taip pat stiprinami kiti DVT, pvz., 8 tikslas (deramas darbas ir ekonomikos augimas) ir 16 tikslas (taika, teisingumas ir tvirtos institucijos).

5.2.

Privatusis sektorius atlieka svarbų vaidmenį skatinant lyčių lygybę. Siekiant abiem lytims užtikrinti vienodas galimybes profesinės karjeros ir profesinio tobulėjimo srityse svarbi darbo užmokesčio politika, taip pat mokymas ir švietimas darbo vietoje. Su moterų dalyvavimu pasaulio ekonomikoje siejamos didžiulės galimybės ir tai turėtų tapti įtraukaus ekonomikos augimo, inovacijų ir našumo varomąja jėga.

5.3.

Neformaliojo sektoriaus mažinimas ir lyčių lygybė yra labai susiję. Kai įmonės nemoka mokesčių, viešojo administravimo institucijos (valstybės, regionų ir vietos) turi mažiau lėšų viešosioms paslaugoms, tvariai infrastruktūrai ir socialinei apsaugai, kurios yra svarbios užtikrinant lyčių lygybę. Nesant tinkamų socialinių išlaidų ir deramos infrastruktūros nukentės neturtingi asmenys, dažnai būtent moterys.

6. Skaitmeninės ekonomikos apmokestinimas

6.1.

Spartus ekonomikos skaitmeninimas yra stipri pasaulio ekonomikos augimo varomoji jėga. Jis taip pat suteikia galimybę mokesčių administratoriams efektyviau rinkti informaciją ir teikti geresnes paslaugas mokesčių mokėtojams. Tačiau skaitmeninant šalių ekonomiką tapo sunku nustatyti, kur gaunamos ir uždirbamos pajamos bei pelnas ir kaip juos paskirstyti tarp šalių. Skaitmeninės paslaugos gali būti teikiamos per atstumą, fiziškai nebūnant jurisdikcijai priklausančioje rinkoje, kur vyksta vartojimas.

6.2.

6.3.

Tam reikia rasti tarptautiniu mastu priimtiną sprendimą, kaip apmokestinti šiuos naujus verslo modelius, kartu atsižvelgiant tiek į išsivysčiusių, tiek į besivystančių šalių poreikius (27). Kad skaitmeninėje ekonomikoje būtų įgyvendintas bet koks apmokestinimo modelis, reikia nustatyti intensyvesnio nacionalinių mokesčių administratorių bendradarbiavimo sistemą, taip pat daugiašalių ginčų sprendimo mechanizmą.

6.4.

EBPO tarpinėje ataskaitoje Su skaitmeninimu susiję mokestiniai uždaviniai. 2018 m. tarpinė ataskaita (2018 m. kovo mėn.) (28) nustatyta sutarta įtraukios sistemos (29) kryptis vykdant skaitmeninimą ir rengiant tarptautines mokesčių taisykles 2020 m. Joje taip pat nurodyta, kokio poveikio skaitmeninimas turi kitoms mokesčių sistemos sritims, suteikiant mokesčių administratoriams naujų priemonių, kurias taikant gerinamos mokesčių mokėtojams teikiamos paslaugos, didinamas mokesčių surinkimo veiksmingumas ir nustatomi mokesčių slėpimo atvejai. Tikimasi, kad galutinė EBPO įtraukios sistemos ataskaita bus parengta 2020 m.

6.5.

7. Privačiųjų investicijų vaidmuo įgyvendinant DVT

7.1.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant daugelį DVT ES valstybės narės yra vienos iš geriausių rezultatų pasiekusių šalių. Komitetas pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi imtis veiksmų, siekdamos užtikrinti perspektyvias fiskalines ir mokesčių sistemas, kad būtų pasiekti DVT.

7.2.

Labai svarbu visais lygmenimis įtraukti organizuotą pilietinę visuomenę, kad būtų pasiekti DVT, nes įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. pilietinė visuomenė atstovauja pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams, o privatusis sektorius suteiks didelę dalį reikiamų investicijų.

7.3.

Įmonės visame pasaulyje yra našumo, įtraukaus ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo, investicijų ir inovacijų varomoji jėga. Privačiojo sektoriaus patirtis gali padėti įveikti daugelį su darniu vystymusi susijusių sunkumų.

7.4.

Investicijos, įskaitant tiesiogines užsienio investicijas (TUI), atlieka svarbų vaidmenį naikinant skurdą, kovojant su klimato kaita ir užtikrinant įtraukų darnų augimą (30). Pavyzdžiui, 8 tikslui įgyvendinti (31) reikės daugiau privačiojo sektoriaus investicijų. Tai pripažįstama Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje (2015 m.), kurioje nurodoma, kad „privataus verslo veikla, investicijos ir inovacijos – pagrindinė našumo, įtraukaus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga“.

7.5.

EESRK pabrėžia, kad tarpvalstybinei prekybai, investicijoms į verslą, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui būtinos nuspėjamos mokesčių taisyklės. Sutartimis dėl pajamų mokesčio galėtų būti prisidedama prie prekybos augimo, nes jomis įmonėms būtų garantuotas didesnis tikrumas, sumažinta dvigubo apmokestinimo atvejų ir užtikrintas kovos su agresyviu mokesčių planavimu ir mokesčių slėpimu mechanizmas. Vyriausybės turi susitarti dėl priimtinų mokesčių konkurencijos formų, o įmonės turi laikytis taisyklių ir principų, kuriems pritarė ir dėl kurių susitarė šalys.

7.6.

Neseniai EBPO ir TVF paskelbė bendrą ataskaitą dėl su mokesčiais susijusio teisinio tikrumo, kaip atsaką į G 20 lyderių išreikštą didelį susirūpinimą dėl netikrumo mokesčių srityje ir jo poveikio tarpvalstybinei prekybai ir investicijoms, ypač kalbant apie tarptautinį apmokestinimą.

7.7.

Pasaulio banko ataskaitoje „Mokesčių mokėjimas 2018 m.“ (32) pažymima, kad daugeliui besivystančių šalių įmonių tenkanti mokesčių našta jau dabar yra gana didelė. Pavyzdžiui, Užsachario Afrikoje vidutinio dydžio įmonėms taikomi efektyvieji mokesčių tarifai septyniais procentiniais punktais didesni už pasaulio vidurkį. Vykdant mokesčių politiką, kuria skatinamos investicijos ir inovacijos, ypač besivystančiose šalyse, būtų padaryta didelė pažanga pritraukiant tiesioginių užsienio investicijų (TUI), ir tai atitinkamai suteiktų galimybių deramam darbui, inovacijoms ir didesniam našumui, kad būtų veiksmingai padidintas šalių bendrasis vidaus produktas.

7.8.

Įmonės turi būti skaidrios mokesčių administratorių atžvilgiu. Pasak EBPO, pagrindinis ataskaitų pagal šalis teikimo tikslas – parengti aukšto lygio rizikos vertinimo priemonę, kuria mokesčių administratoriams būtų pateikta tikslesnė tarptautinių įmonių pasaulinės veiklos ir sumokėtų mokesčių apžvalga, nors tai aiškiai nebūtų paties apmokestinimo pagrindas. Be to, būtina, kad Vyriausybės užtikrintų didesnį skaidrumą klausimu, kiek mokesčių surenkama ir kaip jie išleidžiami.

7.9.

Kartais klaidingai manoma, kad vystymąsi būtų galima visiškai ar didžiąja dalimi finansuoti „pažabojant abejonių keliančią tarptautinių įmonių mokesčių praktiką“. Iš nepriklausomų EBPO skaičiavimų matyti, kad, prieš imantis bet kokių kovos priemonių, su tarptautinėmis įmonėmis siejama mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimas (BEPS) sudarė 100–240 mlrd. USD (33). Apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje BEPS sudarė 0,3 % BVP (34). Nors ši suma nemaža, jos nepakanka DVT įgyvendinimui finansuoti. Be to, šios pajamos tikriausiai neatitektų šalims, kurioms labiausiai reikia lėšų vystymuisi. Svarbiausias DVT finansavimo pajamų šaltinis – tvarus ekonomikos augimas. Todėl šiems tikslams pasiekti reikalinga mokesčių politika, kuria skatinamas tvarus ekonomikos, socialinis ir aplinkos augimas.

7.10.

EESRK palankiai vertina bendradarbiavimo mokesčių srityje platformą, kuri yra bendra Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Jungtinių Tautų (JT) ir Pasaulio banko grupės iniciatyva, nes ji supaprastina standartų nustatymo, gebėjimų stiprinimo ir techninės pagalbos sąveiką tarptautinių mokesčių srityje. EESRK mano, kad ES taip pat turėtų tapti šios platformos nare.

7.11.

2019 m. gruodžio 11 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) https://sustainabledevelopment.un.org/topics/sustainabledevelopmentgoals.

(2) http://www.oecd.org/tax/beps/.

(3) http://www.oecd.org/publications/policy-coherence-for-sustainable-development-2018-9789264301061-en.htm.

(4) https://openknowledge.worldbank.org/bitstream/handle/10986/8325/wps3645.pdf?sequence=1&isAllowed=y

(5) 13 tikslas – imtis skubių veiksmų kovojant su klimato kaita ir jos poveikiu.

(6) 14 tikslas – išsaugoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius ir juos tausiai naudoti darniam vystymuisi; 15 tikslas – saugoti, atkurti ir skatinti darnų sausumos ekosistemų naudojimą, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės būklės blogėjimą ir pakreipti šį procesą priešinga kryptimi bei sustabdyti biologinės įvairovės nykimą.

(7) 7 tikslas – užtikrinti visiems prieinamą, patikimą, darnią ir modernią energiją.

(8) 12 tikslas – užtikrinti darnius vartojimo ir gamybos modelius.

(9) Daugiau informacijos rasite Tarptautinių prekybos rūmų leidinyje Business Charter for Sustainable Development – Business Contributions to the Sustainable Development Goals, https://iccwbo.org/content/uploads/sites/3/2015/09/ICC-Business-Charter-for-Sustainable-Development-Business-contributions-to-the-UN-Sustainable-Development-Goals.pdf

(10) 12.C – racionalizuoti neveiksmingas iškastinio kuro subsidijas, skatinančias netausų vartojimą, pašalinant rinkos iškraipymus atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, įskaitant mokesčių pertvarkymą ir laipsnišką šių žalingų subsidijų nutraukimą ten, kur jos teikiamos, siekiant atspindėti jų poveikį aplinkai, visapusiškai atsižvelgiant į konkrečius besivystančių šalių poreikius ir sąlygas, taip pat kuo labiau sumažinant galimą neigiamą poveikį jų vystymuisi, kartu apsaugant neturtingas ir paveiktas bendruomenes.

(11) 7.2 – iki 2030 m. labai padidinti atsinaujinančiosios energijos dalį pasaulinės energijos rūšių derinyje.

(12) 7.1 – iki 2030 m. užtikrinti visuotinę galimybę gauti prieinamas, patikimas ir modernias energetikos paslaugas.

(13) 7.B – iki 2030 m. išplėsti infrastruktūrą ir modernizuoti technologijas, skirtas modernioms ir tvarioms energijos paslaugoms teikti visiems besivystančiose šalyse, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, mažose besivystančiose salų valstybėse ir priėjimo prie jūros neturinčiose besivystančiose šalyse pagal jų atitinkamas paramos programas.

(14) 8.4 – iki 2030 m. palaipsniui gerinti veiksmingą pasaulinių išteklių naudojimą vartojimo srityje ir gamyboje ir stengtis atskirti ekonomikos augimą nuo aplinkos būklės blogėjimo laikantis dešimties metų trukmės darnaus vartojimo ir gamybos programų sistemos, išsivysčiusioms šalims rodant pavyzdį.

(15) https://sustainabledevelopment.un.org/index.php?page=view&type=400&nr=2051&menu=35.

(16) EESRK nuomonės „Tvari ekonomika, kurios mums reikia“ 1.10 punkte EESRK ragina Komisiją parengti žaliosios fiskalinės reformos ES valstybėse narėse planą ir padėti suderinti apmokestinimo, subsidijų ir išankstinio paskirstymo politiką, kad būtų pasiektas teisingas perėjimas prie gerovės ekonomikos.

(17) EESRK nuomonė „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai. Europos veiksmai siekiant tvarumo“ (OL C 345, 2017 10 13, p. 91).

(18) 16.A – stiprinti atitinkamas nacionalines institucijas, be kita ko, vykdant tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų sustiprinti gebėjimai visais lygmenimis, visų pirma besivystančiose šalyse, ir užkirstas kelias smurtui bei kovojama su terorizmu ir nusikalstamumu.

16.6 – kurti veiksmingas, atskaitingas ir skaidrias institucijas visais lygmenimis.

(19) 8.10 – stiprinti šalių finansų įstaigų gebėjimus skatinti ir plėsti galimybę visiems gauti bankininkystės, draudimo ir finansines paslaugas.

(20) 8.5 – iki 2030 m. pasiekti visišką ir našų užimtumą ir deramą darbą visoms moterims ir visiems vyrams, įskaitant jaunimą ir žmones su negalia, taip pat vienodą atlygį už vienodos vertės darbą.

(21) Šią programą inicijavo Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC).

(22) 17.1 – stiprinti šalies vidaus išteklių sutelkimą, įskaitant ir tarptautinės paramos teikimą besivystančioms šalims, siekiant pagerinti šalies vidaus gebėjimus surinkti mokesčius ir kitas valstybės biudžeto pajamas.

(23) Diskusija kai kuriais iš šių klausimų pateikta straipsnyje Promoting Tax Bargains in Uganda and Beyond: The Importance of Civil Society and Parliamentarians.

(24) 5.A – vykdyti reformas, suteikiančias moterims vienodas teises į ekonominius išteklius ir žemės ir kitų formų turto nuosavybę ir kontrolę, finansines paslaugas, paveldėjimą ir gamtos išteklius pagal nacionalinius įstatymus.

(25) 5.5 – užtikrinti visapusišką ir veiksmingą moterų dalyvavimą ir lygias galimybes lyderystei visais sprendimų priėmimo lygmenimis politiniame, ekonominiame ir visuomeniniame gyvenime.

(26) Žr. EESRK nuomonę „Skaitmeninės ekonomikos apmokestinimas“ (OL C 353, 2019 10 18, p. 17).

(27) Žr. EESRK nuomonę „Tarptautinių įmonių pelno apmokestinimas skaitmeninėje ekonomikoje“ (OL C 367, 2018 10 10, p. 73) ir „Skaitmeninės ekonomikos apmokestinimas“ (OL C 353, 2019 10 18, p. 17).

(28) http://www.oecd.org/tax/tax-challenges-arising-from-digitalisation-interim-report-9789264293083-en.htm.

(29) EBPO įtrauki sistema.

(30) Žr. Tarptautinių prekybos rūmų Verslo chartiją darniam vystymuisi (2015 m.).

(31) 8 tikslas – skatinti tvarų, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, našų užimtumą ir deramą darbą visiems.

(32) https://www.doingbusiness.org/en/reports/thematic-reports/paying-taxes.

(33) Ataskaita dėl BEPS (2015 m.), EBPO.

(34) Žr. EESRK nuomonė „Apmokestinimas – balsavimas kvalifikuota balsų dauguma“ (OL C 353, 2019 10 18, p. 90).

24.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 97/9

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Privaloma Jungtinių Tautų sutartis dėl verslo ir žmogaus teisių“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 97/02)

Pranešėjas

Thomas WAGNSONNER

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2019 1 24
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Išorės santykių skyrius
Priimta skyriuje	2019 11 28
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 12 11
Plenarinės sesijos Nr.	548
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	136/23/12

1. Išvados ir rekomendacijos

Išvados

1.1.

EESRK visiškai pritaria tam, kad žmogaus teisės yra visuotinės ir neatimamos, nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios, todėl yra privalomas pagrindas bet kokiam visuomenės dalyvavimui. Žmogaus teisės – Europos gerovės ir taikaus gyvenimo pagrindas. EESRK pabrėžia, kad visos socialinės ir politinės žmogaus teisės turi užtikrinti deramas gyvenimo sąlygas visiems asmenims, o šių teisių pažeidimas neturi duoti nepagrįsto pelno.

1.2.

Užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams paprasčiau, kai yra tarptautiniu lygmeniu suderintas privalomas standartas, kuris nustatomas taip, kad jį įgyvendintų ir gintų valstybės. EESRK palankiai vertina požiūrį, kai pripažįstama, jog tai valstybių pareiga saugoti, propaguoti ir įgyvendinti žmogaus teises ir kad įmonės turi gerbti šias teises.

1.3.

EESRK taip pat teigiamai vertina tai, kad dabartiniame dokumento projekte buvo atsižvelgta į esminius ES pasiūlytus dalykus, pavyzdžiui, į rekomendacijas, kad taikymo sritis apimtų visas įmones ir kad būtų daugiau konceptualaus ryšio su Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principais. Taisyklės turi būti rengiamos nuosekliai atsižvelgiant į esamas išsamaus patikrinimo sistemas, ypač JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, kad jas būtų lengviau įgyvendinti ir būtų išvengta dubliavimo.

1.4.

Kadangi sutarties projekto taikymo sritis, remiantis ES rekomendacijomis, dabar apima visą verslo veiklą, paprastai nepriklausomai nuo dydžio, EESRK ragina ES ir jos valstybes nares imtis priemonių padėti įmonėms įgyvendinti savo žmogaus teisių įsipareigojimus, kurie galėtų remtis jų esamais savanoriškais įmonių socialinės atsakomybės įsipareigojimais, visų pirma tarptautinės veiklos požiūriu. EESRK pripažįsta, kad MVĮ gali iškilti sunkumų taikant tokioje sutartyje numatytas priemones ir ragina ES ir jos valstybes nares tvirtai remti MVĮ ir sudaryti sąlygas praktinėms sistemoms, kad įmonės galėtų užtikrinti, kad vykdydamos savo veiklą gerbs žmogaus teises.

1.5.

EESRK pabrėžia, kad neprivalomos ir privalomos priemonės nėra tarpusavyje nesuderinamos ir turi vienos kitas papildyti.

1.6.

Sistemos, pavyzdžiui, EBPO rekomendacijos daugiašalėms įmonėms ir JT pagrindinių principų ataskaitų teikimo standartai, rodo, kad jau esama praktinių būdų, kaip įmonėms įgyvendinti griežtus žmogaus teisėmis paremtus elgesio standartus. Įmonėms, kurios jau įsipareigojo laikytis tų standartų, neturėtų būti užkraunama papildoma našta. Kad neatsirastų dubliavimo, fakultatyviame protokole, kurį numato įgyvendinimo mechanizmas, turi būti atsižvelgta į EBPO nacionalinių ryšių palaikymo institucijų sistemą, kurią reikėtų pritaikyti, kad ji remtų privalomas taisykles, arba į kitas veikiančias žmogaus teisių institucijas.

1.7.

Nepaisant labai teigiamai vertintinos didelės pažangos, visų pirma Europoje, neprivalomų žmogaus teisių taikymo verslo kontekste gairių (JT pagrindiniai principai, EBPO rekomendacijos daugiašalėms įmonėms) požiūriu, privaloma sutartis yra svarbi toms įmonėms, kurios į savo atsakomybę kol kas nežiūri rimtai. Tokiu būdu nukentėjusiems nuo su verslu susijusių žmogaus teisių pažeidimų bus užtikrinti pasauliniai vienodi žmogaus teisių standartai, jurisdikcija ir taikytina teisė, taip pat teisė teisingai ir veiksmingai kreiptis į teismą. Tai taip pat užtikrins vienodas sąlygas įmonėms, teisinį tikrumą ir sąžiningesnę konkurenciją tarptautiniu lygmeniu.

1.8.

EESRK rekomenduoja, kad net ir tada, kai įmonės veikia skirtingose šalyse, jurisdikcija būtų patikėta vienam forumui (1), kuris taikytų sąžiningą procesą, ypač tais atvejais, kai neaišku, ar galima atsakomybė tenka patronuojančiai įmonei, vienai iš jos patronuojamųjų įmonių arba tiekėjui. EESRK pabrėžia, kad numačius griežtą nuostatą dėl savitarpio teisinės pagalbos, galima išvengti palankesnio teisinio reglamentavimo paieškų.

1.9.

EESRK mano, kad turi būti tęsiamas neribotos sudėties tarpvyriausybinės darbo grupės darbas. Atitinkamai, EESRK pasirengęs prisidėti prie šio darbo ir išdėstyti organizuotos pilietinės visuomenės nuomonę. EESRK tvirtina, kad socialinis dialogas, socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos ženkliai prisideda prie to, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės.

Rekomendacijos

1.10.

Siekiant toliau plėtoti ir puoselėti žmogaus teises ir sudaryti įmonėms vienodas sąlygas remiantis darniais ir griežtais pasauliniais standartais, EESRK ragina Europos institucijas, ypač Europos Komisiją ir Europos Vadovų Tarybą, taip pat valstybes nares, remti vykstantį sutarties procesą ir konstruktyviai įsitraukti į derybas.

1.11.

Dabartinį projektą dar galima iš esmės keisti, todėl tokią galimybę reikia išnagrinėti. Europos Komisijai reikia aiškių įgaliojimų, kad ji galėtų koordinuoti būtiną Europos dalyvavimą.

1.12.

EESRK rekomenduoja, kad būtų numatytos nuostatos, suteikiančios lankstumo taikant proporcingas, tačiau ne pernelyg apkraunančias taisykles MVĮ ir griežtesnes taisykles didelės rizikos sektoriams. Be to, ES turi pasiūlyti specialių paramos priemonių, kad padėtų MVĮ atremti tokios sutarties sukeltus iššūkius (tai, pvz., galėtų būti agentūra, parama tarpusavio mokymuisi).

1.13.

EESRK visiškai pritaria Europos Parlamento (EP) priimtoms rezoliucijoms (2), ypač EP raginimui visapusiškai įsipareigoti sukurti privalomą priemonę ir pareiškimui, kad reikia kurti tarptautinį skundų teikimo ir stebėsenos mechanizmą. EESRK pažymi, kad yra tarptautinių sistemų, pavyzdžiui, skundų procedūra TDO, kurios gali tapti platesnio užmojo tarptautinio vykdymo užtikrinimo modeliu, nes privalomos taisyklės nebus veiksmingos, jeigu aktyviai nedalyvaus valstybės ir nebus įvesti vykdymo užtikrinimo mechanizmai.

1.14.

Tais atvejais, kai nėra nacionalinių veiksmų planų, jie turi būti parengti siekiant įgyvendinti išsamų patikrinimą žmogaus teisių srityje; taip pat reikia parengti Europos veiksmų planą. Rengiant, įgyvendinant ir vykdant šiuos veiksmų planus privalo dalyvauti organizuota pilietinė visuomenė.

1.15.

Europos Komisija turėtų išnagrinėti galimybę verslo kontekste įsteigti žmogaus teisių viešąją ES reitingų agentūrą.

1.16.

EESRK rekomenduoja sukurti griežtą tarptautinės stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo mechanizmą, numatant galimybę teikti skundus tarptautiniam komitetui. Be to, asmenims, nukentėjusiems nuo žmogaus teisių pažeidimų, turi būti numatytas nepriklausomas JT pareigūnas (ombudsmenas), kuris, jei reikia, tirtų jų skundus ir juos patvirtintų, nepriklausomai stebėdamas tariamus pažeidimus ir atkreipdamas į juos komiteto dėmesį.

1.17.

Šiame projekte pateikiama labai plati žmogaus teisių apibrėžtis. Sutarties projekto preambulėje paminėjus TDO trišalę deklaraciją dėl tarptautinio verslo įmonių ir socialinės politikos principų ir Darnaus vystymosi tikslų (DVT) turi būti nurodyta, kad jie yra būtini sutarties aiškinimui. Visų pirma, žmogaus teisės – kaip antai, teisė į sveiką aplinką, mokslą ir duomenų apsaugą, – turi būti aiškiau paminėtos ir įtrauktos į sutarties taikymo sritį.

1.18.

Projekte jau numatoma galimybė rinktis kompetentingas jurisdikcijas ir šią nuorodą reikėtų dar tobulinti, taigi, EESRK mano, kad kai įmonė savo verslo veiklą vykdo tarpvalstybinėse tiekimo grandinėse, turi būti užtikrinta galimybė pasirinkti jurisdikciją savo buveinės šalyje. Be to, turi būti aiškiai nurodyta, kad prieš vietos patronuojamąsias įmones ir tiekėjus gali būti iškelta byla arba jie gali būti bent jau įtraukti į ieškinius patronuojančiosios ar įgyjančios įmonės buveinės šalyje.

1.19.

EESRK atkreipia dėmesį į liudytojų ir informatorių vaidmens svarbą. Komitetas palankiai vertina į dabartinį projekto tekstą įtrauktas apsaugos nuostatas. Turi būti remiamos šioje srityje veikiančios NVO.

1.20.

EESRK rekomenduoja paaiškinti, kokia yra išsamaus patikrinimo ir atsakomybės sąveika, įskaitant aiškias ir praktines nuostatas, siekiant užtikrinti, kad išsamus patikrinimas apimtų nuolatinę stebėseną tiekimo grandinėse ir atitinkamą atsakomybę, jeigu ši stebėsena neduotų rezultatų. Tolesnis paaiškinimas turi remtis jau JT pagrindiniams principams sukurtomis sąvokomis.

1.21.

EESRK rekomenduoja didelio aplaidumo atvejais numatyti baudžiamąją atsakomybę. Ne tokių sunkių nusikaltimų atvejais, pavyzdžiui, kai neatliekama pareiga reguliariai pranešti, turi būti nustatoma administracinė atsakomybė.

1.22.

Į projekto tekstą įtraukta nuostata dėl prievolės įrodyti perkėlimo civilinės atsakomybės atvejais – ji turi būti paaiškinta, siekiant užtikrinti nuoseklų taikymą skirtingose jurisdikcijose ir siekiant užtikrinti, kad prireikus nukentėjusieji galėtų pasikliauti jos taikymu.

1.23.

Kalbant apie prekybos ir investicijų susitarimus, turi būti aiškiai nurodyta, kad sutarties dėl verslo ir žmogaus teisių įgyvendinimo priemonės yra pagrįstos ir jų negalima apeiti sprendžiant investicinius ginčus (3).

1.24.

Dabartinis projektas suteikia galimybę pasirinkti ginčų sprendimo sistemą. Tokia galimybė turi būti persvarstyta dėl didesnio nuoseklumo su esamomis sistemomis, nes devyniose pagrindinėse žmogaus teisių priemonėse, kuriose numatytas ginčų sprendimas, yra atsisakymo dalyvauti nuostata.

1.25.

EESRK palankiai vertina tai, kad dabartiniame dokumento projekte svarstomi savitarpio pagalbos klausimai. Tačiau nuostatos dėl su procesu susijusių išlaidų pasikeitė iš esmės. Išskyrus nepagrįsto bylinėjimosi atvejus, nukentėjusieji neturi dengti bylinėjimosi išlaidų.

1.26.

EESRK pritaria teisiškai privalomai priemonei dėl verslo ir žmogaus teisių, tačiau primygtinai ragina glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis.

2. Bendra informacija

2.1.

DVT įvairiais būdais siekiama gerinti darbo santykius, atsakingą gamybą bei vartojimą ir tvirtus įsipareigojimus žmogaus teisių srityje. Privaloma sutartis, sukurdama tarptautinę atsakomybės sistemą, galėtų svariai paremti šias pastangas.

2.2.

Tarptautinės gairės dėl verslo ir žmogaus teisių apima JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, JT pasaulinį susitarimą ir EBPO parengtas rekomendacijas (EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms), kuriomis daugiašalėms įmonėms suteikiama įmonių socialinės atsakomybės strategijų, taip pat teisinio įgyvendinimo struktūruojant savo sutartis, pagrindas, taikomas veikiant užsienyje ir naudojantis pasaulinėmis tiekimo grandinėmis. Be to, EBPO teikia įvairius rekomendacinius dokumentus dėl įvairių sektorių. Jų poveikis skatinant įgyvendinti išsamų patikrinimą tiekimo grandinėse (4), rodo, kad galima valdyti riziką ir įgyvendinti griežtus standartus, susijusius su žmogaus teisių pažeidimais.

2.3.

Žmogaus teisių pažeidimas turi neigiamos įtakos žmonių gyvenimui, jų bendruomenėms, aplinkai ar jų nuosavybei. Todėl EESRK palankiai vertina tokias iniciatyvas (5) ir pabrėžia, kad pilietinės visuomenės ir profesinių sąjungų dalyvavimas išsamaus patikrinimo procedūrose yra svarbus. Atsakingas verslo elgesys tapo problema įmonėms. Pilietinė visuomenė ir profesinės sąjungos mato, kad įmonės imasi veiksmų siekdamos praplėsti praktinį žmogaus teisių ir geresnės profesinės elgsenos įgyvendinimą. Vykstančiose derybose dėl sutarties, verslo atstovai pabrėžia pasaulinių žmogaus teisių, kurios taikomos visiems darbuotojams, svarbą, veiksmingą TDO standartų ir darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių įgyvendinimą. Įmonių socialinės atsakomybės ataskaitos yra ne rinkodaros priemonė, o būdas parodyti, kad prisiimama atsakomybė. EESRK ragina valstybes nares imtis griežtų priemonių savo žmogaus teisių politikai įgyvendinti ir remti įmones joms savanoriškai įsipareigojant laikytis įmonių socialinės atsakomybės, ypač kai tai susiję su tarptautine veikla.

2.4.

Vis dėlto, savanoriškos priemonės negali užkirsti kelio visiems teisių pažeidimams (6). Privalomos priemonės, papildytos tinkamomis sankcijomis, būtų naudingos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi minimalių teisinių standartų, taip pat kad jų laikytųsi ir tos įmonės, kurios į savo moralinę atsakomybę nežiūri taip rimtai kaip įmonės, kurios taiko aukštus žmogaus teisių standartus, t. y. remiasi JT pagrindiniais principais. Privalomos taisyklės turi būti suformuluotos nuosekliai derinant jas su išsamaus patikrinimo sistemomis, visų pirma su JT pagrindiniais principais, siekiant užtikrinti lengvesnį įgyvendinimą ir išvengti dubliavimo. Savanoriškos ir privalomos priemonės nėra tarpusavyje nesuderinamos ir vienos kitas papildo.

2.5.

EESRK pripažįsta, kad daugelis įmonių, ypač ES, yra įsipareigojusios gerbti žmogaus teises. Tačiau remiantis TDO statistiniais duomenimis, priverstinis darbas visame pasaulyje statybos, apdirbamosios pramonės, kasybos, komunalinių paslaugų ir žemės ūkio sektoriuose sukuria 43 milijardus JAV dolerių pelno toms įmonėms, kurios nepakankamai įsipareigojo savo vertės grandinėje įgyvendinti žmogaus teises.

2.6.

Žmogaus teisių įmonėse kriterijų sukūrė profesionalūs investuotojai kartu su žmogaus teisių NVO (7). Kriterijus buvo sukurtas kaip priemonė investuotojams nustatyti atsakingas įmones, kad įmonės būtų suinteresuotos gerais savo rodikliais. Šis kriterijus rodo, kad Jungtinių Tautų pagrindiniai principai nepakankamai įgyvendinami daugelyje pagal jį įvertintų įmonių. Ypač atkreiptinas dėmesys į visame pasaulyje veikiančias įmones, pavyzdžiui, „McDonalds“ ir „Starbucks“, kurios ypač aktyvios Europoje ir jų JT pagrindinių principų įgyvendinimo reitingas yra žemas. Jau ne kartą nutiko taip, kad tarptautinės, ne Europos įmonės įgyja pranašumų prieš Europos įmones, kurios yra įsipareigojusios laikytis žmogaus teisių. Daugiau kaip 40 % pagal kriterijų įvertintų įmonių nesurenka jokių taškų išsamaus patikrinimo žmogaus teisių srityje požiūriu ir du trečdaliai įvertintų bendrovių, tarp kurių yra ir Europos įmonių, įgyvendina mažiau kaip 30 % JT pagrindinių principų.

2.7.

Nors didžioji įmonių dauguma mano esanti įsipareigojusi paisyti žmogaus teisių, verslo veiklos kontekste vis tiek nuolat kartojasi žmogaus teisių pažeidimai. Privaloma sutartimi būtų užtikrinta, kad nukentėjusiesiems visame pasaulyje būtų taikomi vienodi žmogaus teisių standartai, ji garantuotų taikytiną teisę ir užtikrintų teisingą galimybę kreiptis į atitinkamas institucijas ir teismus. Sutartis taip pat padėtų užtikrinti vienodas sąlygas įmonėms ir sukurtų teisinį aiškumą, taip pat užtikrintų sąžiningesnę pasaulinę konkurenciją.

2.8.

ES savo išorės politikoje laikosi žmogaus teisių skatinimo ir propagavimo darbotvarkės. ES konfliktinių zonų naudingųjų iškasenų reglamentas, Nefinansinės informacijos pateikimo direktyva ir Medienos direktyva – pavyzdžiai, kaip stiprinamas išsamus patikrinimas žmogaus teisių srityje. Į laisvosios prekybos susitarimų nuostatas įtraukti įsipareigojimai ginti šias teises. Kai kurios valstybės narės (labiausiai Prancūzija, taip pat Jungtinė Karalystė bei Nyderlandai) priėmė teisės aktus, kuriais būtų padidinta įmonių atskaitomybė ir sustiprinta išsamių patikrinimų dėl žmogaus teisių sistema. Pagrindinių teisių agentūra (FRA) išanalizavo Europos kompetencijas dėl verslo ir žmogaus teisių ir nustatė, kad yra aiškios ES ir valstybių narių kompetencijos ribos (8). Atitinkamai ji rekomenduoja taikyti atvirąjį koordinavimo metodą. Reikia patikslinti kompetencijos klausimus prieš oficialiai ratifikuojant konvenciją, tačiau iš esmės reikia daryti mišriosios kompetencijos prielaidą. Procesai dėl pagrindinių teisių pažeidimų, kuriuos padaro įmonės, vykdomi netiesiogiai, taikant administracinę, civilinę ar baudžiamąją teisę. Dėl jų kyla problemų, susijusių su tarptautine privatine teise ir tarptautine (įmonių) baudžiamąja teise, teisiniais klausimais, kurie tam tikra prasme yra suderinti Europos Sąjungoje.

2.9.

EP priėmė keletą rezoliucijų šioje srityje ir labai pritaria aktyviam dalyvavimui derybose dėl privalomos teisinės priemonės. EP taip pat užsakė tyrimą „Access to legal remedies for victims of corporate human rights abuses in third countries“ (9) („Nuo įmonių žmogaus teisių pažeidimų trečiosiose šalyse nukentėjusių asmenų galimybės naudotis teisių gynimo priemonėmis“), kuriame formuluojamos konkrečios rekomendacijos ES institucijoms, kaip tą prieigą pagerinti.

2.10.

Taryba paprašė FRA pateikti nuomonę dėl galimybės naudotis teisių gynimo priemonėmis verslo ir žmogaus teisių srityje gerinimo ES lygmeniu. Pateiktoje nuomonėje pastebėta didelių galimybių tobulėti.

2.11.

2014 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba (JT ŽTT) priėmė Rezoliuciją Nr. 26/9, kurioje nusprendė įsteigti neribotos sudėties tarpvyriausybinę darbo grupę, kad ji parengtų tarptautinį teisiškai privalomą dokumentą, kuriuo tarptautinėje žmogaus teisių teisėje būtų reglamentuojama tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veikla. Rezoliucijai pritarė nemažai besivystančių šalių. Dabartinis projektas buvo pateiktas 2019 m. liepos mėn.

2.12.

ES dalyvavo darbo grupės veikloje, tačiau, nurodžiusi keletą problemų, atsiribojo nuo 2018 m. spalio mėn. darbo grupės sesijos rezultatų. Atrodytų, kad svarbiausios iš šių problemų susijusios su taikymu visoms įmonėms, o ne tik tarptautinėms, su didesne orientacija į JT pagrindinius principus ir skaidresniu procesu. Kalbant apie dabartinį dokumento projektą, į esminius ES pasiūlytus klausimus, atrodo, buvo atsižvelgta. Atsižvelgiant į teisinius suderinimo klausimus, ES turėtų aktyviai dalyvauti procese, turėdama oficialius derybų įgaliojimus, kad atstovautų Europos Sąjungos ir jos valstybių narių interesams.

2.13.

Esama didelių ekonomikų, pavyzdžiui, JAV, kurios aktyviai nedalyvauja, arba kurias nelabai domina aktyvus dalyvavimas sutarties procese, pavyzdžiui, Kinija. Suteikus sutarčiai plačią taikymo sritį bus galima skatinti atsakingą įmonių, įskaitant įmonių iš šių didžiųjų ekonomikų, elgesį. NET jeigu jos neratifikuos privalomos sutarties, pradėjusios vykdyti savo veiklą Europos bendrojoje rinkoje, pagal privalomą sutartį jos potencialiai taps atskaitingos Europoje. Jeigu šios šalys nori toliau naudotis Europos rinkų teikiama nauda, jos privalės įgyvendinti griežtesnį išsamų patikrinimą žmogaus teisių srityje.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK visiškai sutinka, kad žmogaus teisės yra visuotinės ir neatimamos, nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios, todėl yra privalomas pagrindas bet kokiam visuomenės dalyvavimui, pavyzdžiui, politikos, tarptautinio bendradarbiavimo, socialinio dialogo, ekonomikos ar verslo srityse. Žmogaus teisės – Europos gerovės ir taikaus gyvenimo mūsų žemyne pagrindas. Be to, jos ir Europos socialinės valstybės modelis, įskaitant visuotines švietimo sistemas, užtikrino ekonominę plėtrą ir materialinę gerovę. EESRK pabrėžia, kad visos socialinės ir politinės žmogaus teisės turi užtikrinti deramas gyvenimo sąlygas visiems pasaulio žmonėms, o šių teisių pažeidimas neturi duoti nepagrįsto pelno.

3.2.

EESRK mano, kad žmogaus teisių pažeidinėjimo prevencija turėtų būti svarbiausias privalomos sutarties tikslas. Jei bus nustatytas tarptautiniu mastu suderintas būtiniausias įmonių elgesio privalomas standartas, įmones reikės dar labiau remti ir teikti joms priemonių įgyvendinimo gaires, o ES ir valstybės narės turės pripažinti joms tenkančią atsakomybę už tai, kad atsakingas įmonių elgesys nelemtų nesąžiningos konkurencijos.

3.3.

EESRK visiškai pritaria EP priimtoms rezoliucijoms ir dar kartą ragina visapusiškai įsipareigoti bei aktyviai dalyvauti Ženevos procese kuriant privalomą priemonę, įskaitant tai, kad rezoliucijose buvo nurodyta, jog reikia skundų teikimo mechanizmo. Europos Komisija turėtų imtis veiksmų dėl šių rezoliucijų ir rodyti tvirtą įsipareigojimą.

3.4.

Be to, EESRK taip pat pritaria būtinam privalomos sutarties turiniui, kaip nurodė EP, t. y.:

—	remtis JT pagrindinių principų sistema;

—	apibrėžti tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių, įskaitant jų patronuojamąsias įmones, privalomus įsipareigojimus, susijusius su išsamiu patikrinimu;

—	pripažinti valstybių ekstrateritorinius su žmogaus teisėmis susijusius įsipareigojimus ir tuo tikslu priimti reguliavimo priemones;

—	pripažinti įmonių baudžiamąją atsakomybę;

—	valstybių veiksmų, susijusių su tyrimu, persekiojimu ir vykdymo užtikrinimu tarpvalstybinėse bylose, koordinavimo ir bendradarbiavimo mechanizmams, ir

—	sukurti tarptautinius teisminius ir neteisminius priežiūros ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus.

3.5.

EESRK taip pat pritaria EP nuomonei, kad, jei ieškovai galės pasirinkti jurisdikciją, valstybės bus skatinamos nustatyti griežtas taisykles ir užtikrinti teisingas teisines sistemas, kad šios bylos liktų jų jurisdikcijoje. Tačiau, vykdymo užtikrinimo mechanizmais turėtų būti užtikrinama, kad valstybės narės būtų suinteresuotos priimti teisės aktus dėl privalomo išsamaus patikrinimo, susijusio su verslu ir žmogaus teisėmis. Tarptautinės sistemos, pavyzdžiui, TDO skundų procedūra galėtų tapti modeliu siekiant platesnio užmojo tarptautinio vykdymo užtikrinimo.

3.6.

Privalomos taisyklės neturi lemti, kad įmonės, kurioms būdingas atsakingas įmonių elgesys, taptų nepagrįsto bylinėjimosi taikiniais. Reikia aiškiai apibrėžti, kiek dėl privalomo akto įmonės yra atsakingos už pažeidimus. Atitinkamai, užkirsti kelią teisių pažeidimams paprasčiau, kai yra privalomas standartas, dėl kurio susitarta tarptautiniu mastu ir kurį įgyvendina bei saugo valstybės. Tai atsispindi dokumento projekto dabartiniame požiūryje, pagal kurį nenustatomi tiesioginiai įsipareigojimai įmonėms, tačiau valstybės yra įpareigojamos įgyvendinti sutartą standartą pagal savo teisines sistemas.

3.7.

EP tyrime ir pirmiau minėtoje FRA nuomonėje nagrinėjami konkretūs klausimai, kurių nuolat iškyla, kai žmonės Europos teismams bando teikti ieškinius dėl įmonių, jų patronuojamųjų įmonių arba jų tiekimo grandinėje vykdomų žmogaus teisių pažeidimų.

3.7.1.

Paprastai Europos teismų jurisdikcija apsiriboja atsakovais iš Europos. Tai reiškia, kad Europos teisme gali būti pateiktas ieškinys prieš Europoje įsteigtą įmonę, tačiau paprastai negalima pateikti ieškinio prieš jos patronuojamąsias įmones, įsteigtas šalyje, kurioje padaryta žala. Tiekėjai ir tarpininkai tiekimo grandinėje yra dar labiau atitolę nuo atitinkamos Europos įmonės. EESRK pažymi, kad turi būti užtikrinta, kad asmenys, nukentėję nuo su verslu susijusių žmogaus teisių pažeidimų, kaip vieną iš žmogaus teisių turėtų teisę į sąžiningus procesus ir teisę kreiptis į teismus bei valdžios institucijas. Jurisdikciją turi turėti vienas sąžiningus procesus vykdantis forumas, ypač kai neaišku, kas yra galimai atsakingas – patronuojančioji įmonė, viena iš jos patronuojamųjų įmonių ar tiekėjai.

3.7.2.

EP tyrime taip pat nurodomos tarpininkavimo procedūros, kuriomis gali naudotis nukentėjusieji teikdami savo ieškinius. EESRK itin palankiai vertina vertingas savanoriškas procedūras, kurias išpopuliarino EBPO, JT pagrindiniai principai ir Pasaulinis susitarimas, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad šios procedūros neišsprendžia žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos padaro įmonės, nesilaikančios įmonių socialinės atsakomybės žmogaus teisių aspektų, problemos. Taigi reikalingas ir oficialus persekiojimas.

3.7.3.

Dažnai dėl praktinių priežasčių ieškovams sudėtinga rinkti įrodymus. Neretai bylos yra susijusios su dideliu asmenų skaičiumi ir kalbos barjerais. Nors dažnai paprasta įrodyti, kad vietos įmonė yra Europos įmonės patronuojamoji įmonė arba tiekėja, nukentėjusiems labai sudėtinga įrodyti vykdomos kontrolės mastą. Kai galima taikyti Europos jurisdikciją, bylinėjimosi išlaidos gali būti labai didelės, net jei nukentėjusieji nuo pažeidimų laimi. Yra daug galimybių patobulinti tarptautinį teisminį bendradarbiavimą. EESRK palankiai vertina faktą, kad dabartinis sutarties projekto tekstas apima savitarpio pagalbos klausimus, tačiau reikalauja, kad nukentėjusieji neturi padengti bylinėjimosi išlaidų, išskyrus nepagrįsto bylinėjimosi atvejus.

3.8.

Jeigu kiekviena ES valstybė narė atskirai pradėtų nustatyti griežtesnes privalomo išsamaus patikrinimo sistemas, ES atsirastų tokių standartų neatitikimas. ES valstybėse narėse, kuriose yra griežtesni reikalavimai dėl išsamaus patikrinimo, įsikūrusios įmonės neturi būti nukonkuruotos įmonių, kurios įsikūrusios kitur. EESRK pažymi, kad įmonės turi turėti vienodas sąlygas, teisinį tikrumą ir aiškias pareigas.

3.9.

Todėl EESRK mano, kad aktyvus ES atstovų įsitraukimas ir dalyvavimas būsimame procese yra labai svarbus. ES ir jos valstybės narės negali būti nesuinteresuotos aktyviai dalyvauti rengiant sutartį dėl žmogaus teisių, kuri gali turėti didelių pasekmių tarptautinei prekybos sistemai (10). Dabartinį projektą dar galima iš esmės keisti, todėl tokią galimybę reikia išnagrinėti. Europos institucijos ir valstybės narės turi aktyviai dalyvauti, o Europos Komisijai reikia aiškių įgaliojimų, kad ji galėtų koordinuoti Europos dalyvavimą.

3.10.

Kadangi valstybės narės ir ES turės įgyvendinti sutartį ir užtikrinti jos vykdymą, tais atvejais, kai taip nėra, valstybės narės turi parengti nacionalinius veiksmų planus, nustatydamos, kaip bus įgyvendinamas išsamus patikrinimas dėl žmogaus teisių. Taip pat turi būti parengtas Europos veiksmų planą, siekiant užtikrinti, kad, priklausomai nuo savo kompetencijos, dalyvautų visi Europos valdymo lygmenys. Rengiant, įgyvendinant ir vykdant šiuos veiksmų planus turi dalyvauti organizuota pilietinė visuomenė.

3.11.

Europos Komisija turi išnagrinėti galimybę verslo kontekste įsteigti žmogaus teisių viešąją ES reitingų agentūrą, sukuriant sistemą, kuria remiantis galėtų būti sertifikuojamos ir reguliariai kontroliuojamos audito įmonės (kriterijai, stebėsena). Tokia agentūra galėtų remti įmones (ypač MVĮ) stengdamasi apibrėžti ir pagerinti jų poveikį žmogaus teisėms, o tai duotų teigiamų rezultatų įmonėms atsakomybės klausimais. Išsamiau šią koncepciją būtų galima aptarti paskesnėje nuomonėje.

3.12.

Atsakomybė už žmogaus teises turėtų tapti privalomu ekonomikos, verslo ir susijusių mokymo programų ir mokymų dalyku ir tokį švietimo aspekto akcentavimą galėtų remti ES švietimo programos.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

Šią sutartį rengia Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) darbo grupė, atsakinga už JT žmogaus teisių paktų įgyvendinimą. Kadangi ši sutartis iš esmės adresuojama valstybėms, o ne asmenims (pvz., korporacijoms arba nukentėjusiems nuo pažeidimų), tai, kad įsteigta tokia JT ŽTT darbo grupė, yra logiška, o kitos organizacijos, pavyzdžiui, TDO ir PPO, gali lengvai prisijungti. EESRK mano, kad neribotos sudėties tarpvyriausybinės darbo grupės dėl tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių žmogaus teisių srityje (OEIGWG) darbas turi būti tęsiamas.

4.2.

OEIGW yra įgaliota dėmesį sutelkti į tarptautines bendroves. Verslo asociacijos ir profesinės sąjungos pasisakė už platesnę taikymo sritį, kuri apimtų visas įmones (pvz., valstybės valdomas įmones ir vietos verslo įmones). EESRK palankiai vertina tai, kad persvarstytame teksto projekte iš esmės buvo atsižvelgta į šiuos reikalavimus. Tačiau teksto projektą reikia dar labiau patikslinti. Todėl EESRK reikalauja aktyvaus ES institucijų įsitraukimo.

4.3.

Turi būti vykdoma griežta tarptautinė stebėsena ir veikti vykdymo užtikrinimo mechanizmas su galimybe teikti individualius skundus tarptautiniam komitetui. Be kita to, nukentėjusiems nuo žmogaus teisių pažeidimų turi būti paskirtas nepriklausomas JT pareigūnas (ombudsmenas), kuris, jei reikia, tirtų ieškinius ir juos patvirtintų ir nepriklausomai tirtų tariamus pažeidimus, atkreipdamas į juos komiteto dėmesį.

4.4.

Šiame projekte pateikiama labai plati žmogaus teisių apibrėžtis. EESRK palankiai vertina, kad preambulėje minima TDO 190 konvencija. Tačiau TDO Trišalėje deklaracijoje dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika, taip pat pateikiamas išsamus deklaracijų ir teisių, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis bei verslu, sąrašas, kuriame konkrečiai nurodomos konvencijos ir rekomendacijos dėl darbuotojų saugos ir sveikatos. Pastarieji poslinkiai žmogaus teisių srityje taip pat reiškė, kad daugiau dėmesio skiriama teisėms į sveiką aplinką ir duomenų apsaugą, tad į juos turi būti atkreiptas dėmesys. Pirmiau nurodyti dokumentai ir teisės sudaro žmogaus teisių pagrindo visumą, kuri taikytina visame pasaulyje, todėl į juos turi būti atsižvelgta nustatant sutarties taikymo sritį. EESRK palankiai vertina tai, kad žmogaus teisių pažeidimų lyties aspektas (dažnai ignoruojamas aspektas) yra giliau įtvirtintas privalomos sutarties prevencinėje dalyje.

4.5.

Į projektą jau iš esmės įtraukta kompetentingų jurisdikcijų pasirinkimo galimybė, kurią reikia dar patobulinti. Kai savo verslo veiklą vykdanti įmonė dalyvauja tarptautinėse tiekimo grandinėse (pvz., gauna prekių ar išteklių), turi būti užtikrinta, kad būtų galima pasirinkti jos buveinės šalies jurisdikciją. Be to, turi būti aiškiai nurodyta, kad vietos patronuojamosioms įmonėms ir tiekėjams gali būti iškelta byla arba jie gali būti bent jau įtraukti į ieškinius patronuojančiosios ar įgyjančios įmonės buveinės šalyje.

4.6.

Turi būti papildomai paaiškinta išsamaus patikrinimo ir atsakomybės sąveika, įskaitant aiškias ir praktines nuostatas, kuriomis užtikrinama, kad išsamus patikrinimas – t. y. patikrinimų ir kontrolės sistema – apimtų vykdomą stebėseną tiekimo grandinėse ir atsakomybę, jeigu ši stebėsena neduotų rezultatų. Anglijos teismų praktikoje įsivyravo standartas, kad patronuojančiosios įmonės turi vykdyti savo patronuojamųjų įmonių kontrolę dėl pažeidimų (11); toks standartas galėtų pastūmėti parengti aiškesnę nuostatą dėl atsakomybės konkrečiai patronuojamųjų įmonių atveju. Dabartiniame dokumento projekte dėmesys skiriamas sutartiniams santykiams, dėl kurių gali būti sudėtinga patikimai nustatyti atsakomybę pasaulinėje vertės grandinėje, nes verslo santykiai šiose grandinėse gali būti įvairūs. Dabartinį tekstą dar galima patobulinti – ES turi tam teikti prioritetą, o tolesnis paaiškinimas turi būti grindžiamas jau JT pagrindiniams principams suformuluotomis sąvokomis.

4.7.

Kadangi taikymo sritis jau apima visą verslo veiklą, o ne tik tarpvalstybinę, turi būti nuostatos, kurios leistų lanksčiai taikyti, proporcingas, tačiau ne pernelyg apkraunančias taisykles MVĮ ir griežtesnes taisykles didelės rizikos veiklai. Be to, ES turi pasiūlyti specialių paramos priemonių, kad padėtų MVĮ atremti tokios sutarties sukeltus iššūkius (tai, pvz., galėtų būti agentūra, parama tarpusavio mokymuisi).

4.8.

EESRK šio dokumento projekte atkreipia dėmesį į savitarpio teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo taisykles. Šioms funkcijoms galbūt būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudojant pirmiau minėtais tarptautiniais JT ombudsmeno biurais.

4.9.

Į projekto tekstą įtraukta nuostata dėl prievolės įrodyti perkėlimo civilinės atsakomybės bylose, kuri turi būti paaiškinta, siekiant užtikrinti nuoseklų taikymą skirtingose jurisdikcijose ir užtikrinti, kad prireikus nukentėjusieji galėtų pasikliauti jos taikymu. Tai reikštų tai, kad ieškovų, pateikusių ieškinį dėl žmogaus teisių pažeidimų, turi būti reikalaujama tik įrodyti, kad esama neabejotino ryšio tarp pažeidėjo (pvz., tiekėjo arba patronuojamosios įmonės) ir (įgyjančiosios arba patronuojančiosios) įmonės, kurios atitinkamai turi būti reikalaujama įtikinamai paaiškinti, kad pažeidimai nebuvo jos galioje. EESRK abejoja, ar prievolės įrodyti perkėlimas teismams, užuot pasikliovus teisės aktais, užtikrins teisinį tikrumą ir nuoseklų taikymą.

4.10.

4.11.

Didelio aplaidumo bylose turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Ne tokių sunkių nusikaltimų atvejais, pavyzdžiui, kai neatliekama pareiga reguliariai pranešti, turi būti nustatoma administracinė atsakomybė.

4.12.

EESRK palankiai vertina nuostatos dėl nuoseklumo su kitais dvišaliais ir daugiašaliais susitarimais įtraukimą. Tačiau, kalbant apie prekybos ir investicijų susitarimus, turi būti aiškiai nurodyta, kad sutarties dėl verslo ir žmogaus teisių įgyvendinimo priemonės yra pagrįstos ir jų negalima apeiti sprendžiant investicinius ginčus.

4.13.

Valstybės turi turėti galimybę užtikrinti privalomos sutarties įgyvendinimą. Jau dabar esama procedūrų, kurios gali suteikti tokių galimybių, pavyzdžiui, skundų pateikimo procedūra pagal TDO įstatus, kuri socialiniams partneriams ir valstybėms suteikiama galimybė teikti skundus dėl TDO konvencijų nesilaikymo. Jei valstybės gali teikti skundus viena dėl kitos, įgyvendinimas gali būti užtikrintas visame pasaulyje. Atsakingos įmonės būtų geriau apsaugotos nuo nesąžiningos konkurencijos. Socialinių partnerių organizacijos ir NVO taip pat turi turėti galimybę teikti tokius skundus. Jeigu tokia sistema būtų sukurta nepriklausomai nuo TDO procedūrų, ji turi veikti nepažeidžiant TDO sistemos ir jos nuostatų.

4.14.

4.15.

Persvarstytame teisės akto projekte, palyginti su pirmine versija nuostatos dėl statuto ir taikytinos teisės buvo sušvelnintos. Kadangi šios nuostatos apima svarbias procedūrines nukentėjusiųjų teises, EESRK rekomenduoja grįžti prie pirminės versijos teksto.

4.16.

Organizuotos pilietinės visuomenės atstovai, ypač verslo atstovai, nurodė, kad vėluoja dokumentų projektų pateikimas ir jų paskelbimas, vykstant sutarties rengimo procesui Ženevoje. Šią padėtį reikėtų ištaisyti, kad būtų galima teikti subalansuotas ir konstruktyvias pastabas. Skaidrumas turi būti užtikrintas visiems dalyviams visais proceso etapais.

4.17.

2019 m. gruodžio 11 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Oxford Dictionary of Law (7th ed.) – vieta arba šalis, kurioje nagrinėjama byla.

(2) Inter alia, 2018 m. spalio 4 d. EP rezoliucija (2018/2763(RSP)).

(3) OL C 110, 2019 3 22, p. 145.

(4) http://www.oecd.org/daf/inv/mne/oecd-portal-for-supply-chain-risk-information.htm.

(5) OL C 303, 2016 8 19, p. 17.

(6) Keletas naujausių pavyzdžių: lazdyno riešutų skynėjai Turkijoje, https://www.nytimes.com/2019/04/29/business/syrian-refugees-turkey-hazelnut-farms.html; išnaudojant vaikus gaminami antkapiai, https://kurier.at/politik/ausland/blutige-grabsteine-was-friedhoefe-mit-kinderarbeit-zu-tun-haben/400477447; naudingųjų iškasenų gavyba elektromobilių baterijoms https://www.dw.com/de/kinderarbeit-f%C3%BCr-elektro-autos/a-40151803.

(7) https://www.corporatebenchmark.org/

(8) Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) nuomonė „Galimybės naudotis teisų gynimo priemonėmis verslo ir žmogaus teisių srityje gerinimas ES lygmeniu“, p. 62.

(9) EP/EXPO/B/DROI/FWC/2013–08/Lot4/07, Feb. 2019 – PE 603.475

(10) EESRK atkreipė dėmesį į privalomos JT sutarties svarbą (OL C 110, 2019 3 22, p. 145), 2.19 punktas.

(11) Žr. 9 išnašą, p. 40.

24.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 97/18

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Išorės pagalba, investicijos ir prekyba kaip priemonės ekonominės migracijos priežastims mažinti, ypatingą dėmesį skiriant Afrikai“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 97/03)

Pranešėjas

Arno METZLER

Bendrapranešėjis

Thomas WAGNSONNER

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2019 1 23–24
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Išorės santykių skyrius
Priimta skyriuje	2019 11 28
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 12 12
Plenarinė sesija Nr.	548
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	152 / 0 / 9

1. Bendrosios išvados ir rekomendacijos

1.1.

ES vystymosi politikos tikslas – skatinti darnų besivystančių šalių vystymąsi, visų pirma siekiant panaikinti skurdą, skatinti tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą, propaguoti taiką bei saugumą ir (arba) stabilumą, gerą valdymą ir žmogaus teises. Ši politika yra ES santykių su išorės pasauliu pagrindas ir kartu su užsienio, saugumo ir prekybos politika (taip pat kitų politikos sričių, pvz., aplinkos, žemės ūkio ir žuvininkystės, tarptautiniais aspektais) ji padeda siekti ES išorės veiksmų tikslų. Įgyvendinant šiuos tikslus, politika visais atvejais turėtų garantuoti deramą gyvenimą, užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi ir sudaryti kokybiškas darbo sąlygas. Šiuo atžvilgiu EESRK aiškiai pabrėžia, kad būtina užtikrinti lyčių lygybę ir įgalėti mergaites ir moteris.

1.2.

Nuolat besikeičiančiame pasaulyje nekinta vienas dalykas: Afrika ir Europa išliks artimomis kaimynėmis. 54 Afrikos šalys ir 28 Europos Sąjungos valstybės narės yra kaimynės, turi bendrą istoriją ir ateitį. EESRK pabrėžia, kad kuriant bendrą abiejų žemynų ateitį, be jokios abejonės, reikėtų išvengti praeities klaidų.

1.3.

Prieš septyniasdešimt metų Europa buvo grynosios emigracijos žemynas, nes jos piliečiai bėgo nuo įvairių negandų, pavyzdžiui, karo, bado, skurdo, nedarbo, aplinkos būklės blogėjimo, priespaudos ir diskriminacijos. Kadangi ES pasisekė atverti žmonėms galimybių, Europa tapo grynosios imigracijos žemynu. Turėtume bendradarbiauti su Afrikos šalimis, kad ir jos darytų panašią pažangą.

1.4.

Sudėtinga parengti nuoseklią ES ekonomikos strategiją, susijusią su visa Afrika. EESRK, kaip organizuotai pilietinei visuomenei atstovaujantis organas ir aktyvus partneris visuose tokiuose ES susitarimuose, norėtų pabrėžti savo pasirengimą dalyvauti taikant tokį skaidrų ir nuoseklų požiūrį. Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) paskelbė, kad ES jau yra stipri Afrikos politinė partnerė ir kad kitas žingsnis yra tapti tikromis ekonominėmis partnerėmis ir gilinti savo santykius prekybos ir investicijų srityse. EESRK atliko svarbų vaidmenį nustatant pilietinės visuomenės santykius pagal Kotonu susitarimą. Dabar svarbu, kad tolesnis ir dar aktyvesnis EESRK ir jo struktūrinių organų dalyvavimas taptų reikšminga Kotonu susitarimą pakeisiančio susitarimo dalimi. Taip ES pilietinei visuomenei bus suteikta galimybė padėti Afrikos šalių pilietinei visuomenei tapti patikima investuotojų partnere. Tai bus pasiekta tik skatinant partnerystę vienodomis sąlygomis ir realiai atsižvelgiant į esamą ekonominės padėties asimetriją.

1.5.

Kad būtų pasiekti bendri tikslai, labai svarbu stiprinti ekonominį bendradarbiavimą. Pastaraisiais metais buvo stengiamasi kurti naują ES ir Afrikos santykių paradigmą (pvz., žemės ūkio srityje), vis labiau sutelkiant dėmesį į bendradarbiavimą įgyvendinant politiką ir tvarių investicijų bei stabilios, atsakingos ir įtraukios verslo aplinkos skatinimą. Ši paradigma turi būti toliau sėkmingai plėtojama ne tik žemės ūkio, bet ir kituose sektoriuose, įtraukiant daugiau vietos gyventojų.

1.6.

EESRK rekomenduoja ES lygmeniu sukurti „vieno langelio“ principu grindžiamą politiką ir tinkamą konsultacijų mechanizmą, kuriuo būtų teikiama informacija ir kontaktiniai duomenys tiems, kurie nori investuoti Afrikoje ir bendradarbiauti su ja. Tai taip pat padėtų vykdyti stebėseną, kaip tam tikrą politinę priemonę. Įgyvendinus „vieno langelio“ principą visoms su Afrika susijusioms iniciatyvoms, būtų išvengta projektų dubliavimosi ir užtikrintas ES paramos skaidrumas ir veiksmingumas.

1.7.

EESRK taip pat rekomenduoja sukurti tinkamą platformą, kad Europos ir Afrikos MVĮ geriau dalytųsi informacija apie geriausią investavimo ir bendradarbiavimo patirtį.

1.8.

Reikia pasiūlyti aiškią ir skaidrią ES vystomojo bendradarbiavimo su Afrika institucinę struktūrą remiantis Nauju konsensusu dėl vystymosi (1), kuris suteikia galimybę realistiškiau įvertinti vystymosi perspektyvą ir ją įgyvendinti. EESRK tikisi, kad Kotonu susitarimą pakeisiančiame susitarime bus galima pasiūlyti pragmatišką reformuotos vystomojo bendradarbiavimo politikos platformą, atitinkančią vystymosi proceso sudėtingumą. Ši platforma turėtų būti grindžiama visų ES valstybių narių ir ES institucijų bendradarbiavimu siekiant užregistruoti visas programas, projektus ir iniciatyvas nacionaliniu ir ES lygmenimis. Taip būtų išvengta pasikartojimo ir veiklos dubliavimosi tam tikrose srityse, kai tuo pat metu trūksta paramos kitose srityse.

1.9.

Be to, EESRK palankiai vertina procesą, kuriuo siekiama kuo labiau padidinti kitų ES politikos sričių poveikį socialiniam ir ekonominiam vystymuisi. (2) Pirmiausia, prekybos, investicijų, mokesčių (3), išorės pagalbos (4), kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir klimato politika turi derėti su vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslais.

1.10.

EESRK yra tvirtai pasiryžęs siekti, kad Europos vystymosi finansavimas taptų dar veiksmingesnis ir efektyvesnis. Atsižvelgdamas į ES investicinius fondus, kurie jau investuoja Afrikoje, EESRK rekomenduoja įsteigti į ESF panašų investicinį fondą, kuris kaip bendro investavimo dalininkas paremtų privačias ir viešąsias investicijas. Šis fondas turėtų būti grindžiamas Darbotvarkės iki 2030 m. kriterijais ir principais bei tarptautiniu mastu pripažintais pagrindiniais standartais (5). Remiami projektai turėtų būti stebimi ir įtraukti į centrinius registrus arba platformas. EESRK primygtinai ragina PVO (ypač EESRK) dar glaudžiau bendradarbiauti stebint etines vertybes visuose projektuose.

1.11.

EESRK ragina įgyvendinti požiūrį „nuo pagalbos prie investicijų“, o tai reiškia, kad reikia atsisakyti išmokų dalijimo ir pereiti prie veiklos ir paramos, skiriamos nepriklausomiems, savarankiškiems ekonominiams subjektams, ir tarpkontinentinių ekonominių projektų, grindžiamų bendradarbiavimu vienodomis sąlygomis.

1.12.

Turėtų būti stiprinamos pačios Afrikos finansinės struktūros, kad būtų remiamas ilgalaikis tiek privačių, tiek viešųjų investicijų finansavimas. Tai svarbi ilgalaikio darnaus vystymosi sąlyga. Kaip pavyzdžiu būtu galima remtis Europos patirtimi, susijusia su kooperatiniais bankais ir nacionaliniais plėtros bankais, ypač aptarnaujant savivaldybes. Kuriant Afrikos ekonomikos ateitį, svarbus veiksnys visų pirma galėtų būti mikrokreditai ir investicijos. Darnus vystymasis vyks tik tada, kai bus remiamos regioninės vertės grandinės ir viduriniosios klasės vartotojų rinkos (6).

1.13.

EESRK mano, kad ES vystomojo bendradarbiavimo srityje daugiausia dėmesio reikėtų skirti į žmones orientuotos partnerystės kūrimui, užtikrinant pilietinės visuomenės, profesinių sąjungų ir privačiojo sektoriaus dalyvavimą ir suteikiant tiesioginės naudos Afrikos ir Europos piliečiams.

1.14.

EESRK pabrėžia, kad organizuota pilietinė visuomenė, bendradarbiaudama su Afrikos struktūromis, galėtų padėti kurti patikimą aplinką Afrikos pilietinei visuomenei struktūruoti, suteikiant jai teisingumo prieinamumo, saugumo užtikrinimo ir kovos su korupcija priemonių. Tai turėtų būti pridėtinė vertė, kurią Europos pilietinė visuomenė suteikia Afrikos vystymuisi, grindžiamam vienodomis bendromis vertybėmis, pavyzdžiui, demokratija, teisinės valstybės principu, politinėmis ir piliečių teisėmis.

1.15.

ES laisvosios prekybos susitarimuose ir ekonominės partnerystės susitarimuose su Afrikos šalimis nėra numatyta jokio dialogo su organizuota pilietine visuomene mechanizmo. Persvarstant šiuos susitarimus, ES turėtų siekti sukurti tokius nevalstybinių subjektų dialogo mechanizmus.

1.16.

Remdamasi Tvaraus verslo Afrikoje (SB4A) platformų, daugiausia orientuotų į privačiojo sektoriaus dalyvavimą, taikomu požiūriu ir kaupiama patirtimi, ES turėtų daugiau pagalbos skirti ir skatinti panašią iniciatyvą visai pilietinei visuomenei – pagal SB4A sistemą, ją papildant arba lygiagrečiai su ja. Jos galėtų tapti daugiašalėmis suinteresuotųjų subjektų tvarios prekybos ir investicijų į Afriką platformomis.

1.17.

EESRK mano, kad dalį savo pagalbos prekybai išteklių ES turėtų skirti pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimui ir gebėjimų stiprinimui, remiant tvarią prekybą ir investavimo veiklą.

1.18.

Taikydamas daugiašalį suinteresuotųjų subjektų įtraukimo požiūrį, kuris apima ir pilietinės visuomenės organizacijas, EESRK remia LPS/EPS/BLS prekybos politikos režimo iniciatyvas ir pakeitimus, kurie padėtų veiksmingai ir tvariai sukurti žemyninę laisvosios prekybos erdvę (AfCFTA) ir integruoti Afrikos rinką. Tai, visų pirma, turėtų stiprinti Afrikos šalių tarpusavio prekybą ir regioninę bei žemyno integraciją ir plėtoti pagrindinius visos Afrikos ekonomikos sektorius.

1.19.

Gyvenimo sąlygų gerinimo Europoje pagrindas – investicijos į viešąją infrastruktūrą, ypač švietimą. Vienas pagrindinių mūsų vystymosi politikos Afrikoje tikslų turi būti išsilavinimo lygio didinimas, ypač ekonomiškai pažeidžiamų grupių.

1.20.

EESRK palankiai vertina tai, kad ES planuoja padidinti finansavimą Afrikai iki 40 mlrd. EUR (46,5 mlrd. JAV dolerių) per ateinantį biudžeto laikotarpį, ir tikisi, kad tai padarys didelį sverto poveikį privatiems investuotojams.

2. Įžanga

2.1.

Europa, būdama didžiausia pasaulyje oficialios paramos vystymuisi teikėja, yra pasaulio lyderė vystymosi srityje. ES kartu su savo valstybėmis narėmis yra didžiausia pasaulio donorė, skirianti daugiau kaip 50 % visos pasaulinės paramos vystymuisi.

2.2.

Pasaulio banko duomenimis (7), ekspatriantų perlaidos į besivystančias šalis 2016 m. siekė maždaug 426 mlrd. JAV dolerių, o tai maždaug tris kartus daugiau už oficialią paramą vystymuisi visame pasaulyje. Jeigu Afrikos migrantams Europoje būtų suteikta galimybių teisėtai įsidarbinti ir būtų užtikrinta saugaus pinigų pervedimo priemonių, tai labai padėtų Afrikos vystymuisi.

2.3.

Afrika ir Europa yra artimiausios kaimynės, kurias sieja bendra istorija. Jos turi bendrų vertybių ir interesų tinkamai bendradarbiauti ateityje. Šiandien jos bendrai sprendžia pasaulinius uždavinius, pavyzdžiui, klimato kaitos, taikos bei saugumo. Afrika ypač nukentės nuo klimato kaitos, nors jos išmetamas ŠESD kiekis sudaro mažiau nei 4 % pasaulinio kiekio. 27 iš 33 šalių, kurioms klimato kaita kelia didžiausią pavojų, yra Afrikoje.

2.4.

Afrikos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimas kontinentiniu lygmeniu grindžiamas strategine partneryste, pagrįsta bendromis vertybėmis ir bendrais interesais. 2007 m. ES ir Afrikos Sąjunga priėmė bendrą Afrikos ir ES strategiją, kuria siekiama stiprinti abiejų žemynų ryšius pagrindinėse bendradarbiavimo srityse, gilinti politinį dialogą ir pateikti konkretų būsimo bendro darbo veiksmų planą.

2.5.

ES bendradarbiavimas su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) grupe yra ilgalaikis, įtvirtintas 1975 m. Lomės konvencijoje ir atnaujintas 2000 m. Kotonu susitarimu. 48 Užsahario Afrikos valstybės yra Kotonu susitarimo šalys.

2.6.

Šiuo metu ES derasi dėl susitarimo su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėmis, kuris bus sudarytas baigus galioti Kotonu susitarimui, apimančiam 2000–2020 m. laikotarpį. Per pastaruosius du dešimtmečius nepaprastai pasikeitė politinės ir ekonominės aplinkybės: ES ir AKR šalių prekybos santykiai dabar iš esmės reguliuojami dvišaliais ir regioniniais ekonominės partnerystės susitarimais, o Afrikos Sąjungos sistema tapo tokia svarbi, kad kyla abejonių dėl AKR ir Afrikos Sąjungos sistemų suderinamumo, papildomumo ir sinergijos.

2.7.

Kotonu susitarimą pakeisiantis susitarimas suteikia galimybę atnaujinti taisykles dėl įvairių klausimų, įskaitant investicijas, paslaugas, sąžiningą prekybą, žmogaus teises, deramas darbo sąlygas ir migraciją. Tačiau bendradarbiavimas turi būti grindžiamas nauju pagrindu, paremtu Darbotvarke iki 2030 m., o Afrikos valstybės turės nuspręsti, ar jos norės kartu derėtis kaip žemynas.

2.8.

Šie faktai verčia EESRK primygtinai reikalauti nuoseklios socialinės ir ekonominės strategijos ES ir Afrikos santykių srityje ir parodyti tinkamą vietą pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimui derybose dėl Kotonu susitarimą pakeisiančio susitarimo.

2.9.

EESRK nustatė, kad ES ar nacionaliniu lygmeniu nėra centralizuotos visų iniciatyvų, programų ir partnerysčių priežiūros ir registravimo sistemos. Be to, nėra išsamių žinių apie Afrikai skiriamų lėšų sumą.

3. Kliūtys

3.1.

Būtina pabrėžti, kad Afrikos žemynas tampa vis labiau nevienalytis ir ES savo politiką turėtų pritaikyti prie tikrosios padėties. Plėtojant ES ir Afrikos santykius mums reikia kur kas pragmatiškesnio ir realistiškesnio požiūrio.

3.2.

Nuo tada, kai 2007 m. buvo paskelbta bendra Afrikos ir ES strategija, sustiprėjo ES ir Afrikos Sąjungos (AS) tiesioginiai santykiai. ES taip pat ėmėsi kitų iniciatyvų, pavyzdžiui, Skubiosios pagalbos patikos fondo, Afrikos investicijų priemonės, Išorės investicijų plano ir keleto subregioninių susitarimų. ES ir Afrikos santykių aspektų įvairovė lemia sudėtingą ir kartais nenuoseklią struktūrą, kurioje kitų politikos sričių elementai yra susieti su vystomuoju bendradarbiavimu. Šią painiavą dar labiau apsunkina skirtingi valstybių narių interesai.

3.3.

Siekiant paskatinti privačiojo sektoriaus investicijas, reikia užtikrinti taiką, saugumą ir stabilumą, taip pat sudaryti sąlygas aplinkai, kuri būtų palanki investicijoms ir verslui. Investuotojų apklausos (8) aiškiai rodo, kad šioje srityje reikia nuveikti kur kas daugiau, kad padidėtų Afrikos pajėgumas konkuruoti pasauliniu mastu pritraukiant investicinį kapitalą. Teisinės valstybės principai, kova su korupcija, nepriklausoma teismų sistema, apmokestinimo nuspėjamumas, taip pat taika ir stabilumas yra pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos tiek vidaus, tiek užsienio investuotojų sprendimams. Manoma, kad nestabiliose valstybėse įmonių steigimo išlaidos yra maždaug tris kartus didesnės, o tai labai atgraso privačius investuotojus (9).

3.4.

EESRK savo nuomonėje „Esminis prekybos vaidmuo siekiant darnaus vystymosi tikslų ir juos įgyvendinant“ (10) pareiškė: „Įgyvendinant DVT reikės tiesioginio pilietinės visuomenės įsitraukimo, be kita ko, todėl, kad ji turėtų skatinti teisinę valstybę ir padėti kovoti su korupcija“. Toje nuomonėje taip pat pabrėžiama būtinybė Afrikoje kurti tokią infrastruktūrą, kokią šiuo metu kuria Kinija. Vidaus prekybos mastas Afrikoje yra nedidelis, ypač žemės ūkio produktais: ji sudaro nuo 10 % iki 15 % visos Afrikos prekybos; tikimasi, kad padėtis pagerės įgyvendinus 2017 m. PPO prekybos lengvinimo susitarimą.

3.5.

Prognozuojama, kad siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus Afrikoje (11), kasmet reikės maždaug 600 mlrd. JAV dolerių. NET ir įtraukus užsienio investicijas ir oficialią paramą vystymuisi, darnus vystymasis Afrikoje priklausys nuo vidaus išteklių sutelkimo ir kūrimo. Tokie ištekliai grindžiami ilgalaikėmis investicijomis ir ilgalaikės vertės kūrimu, siekiant kokybiško užimtumo ir vietos bei regioninės vertės grandinių. Pagrindinė augimo Afrikoje varomoji jėga yra geresnis išsilavinimas ir privatus vartojimas, o tai reiškia, kad vystymosi tikslais itin svarbu Afrikoje kurti savų produktų rinkas (vartotojus). Viešoji infrastruktūra taip pat turi lemiamos reikšmės, kad būtų galima užtikrinti ir ilgalaikes privačias investicijas.

3.6.

EESRK atkreipia dėmesį į programos „Erasmus+“ svarbą siekiant, kad daugiau Afrikos jaunimo galėtų įgyti geresnį išsilavinimą.

3.7.

Nereikėtų pamiršti ekonominio vystymosi ir migracijos ryšio. Tyrimai parodė (12), kad pasiekus tam tikrą pajamų vienam asmeniui lygį mažėja poreikis migruoti (skirtingų tyrimų duomenimis, 6 000–10 000 JAV dolerių vienam gyventojui per metus). Nepaisant fakto, kad daugiausia Afrikos gyventojų migruoja žemyno ribose, šie skaičiai rodo, kad reikia vystymosi politikos, kuria būtų siekiama žmonėms užtikrinti deramą gyvenimą, darbo vietas ir perspektyvas savo šalyse. Pasiekti šį tikslą bus labai sunku, nes, remiantis demografinėmis prognozėmis, iki 2050 m. Afrikoje gyvens 2,5 mlrd. žmonių (13).

3.8.

DVT nustatyta, kad būtina siekti lyčių lygybės ir įgalėti mergaites ir moteris tapti savarankiškomis; šiandien mums iškilę vystymosi iššūkiai turi aiškų lyčių aspektą, kurį reikia įvertinti formuojant politikos priemones ir kurio reikia paisyti tas priemones įgyvendinant.

3.9.

Korupcija yra didžiulė problema, ir ne tik Afrikoje. Reikia skatinti gerą ekonomikos ir finansų valdymą, stiprinant skaidrų viešųjų finansų tvarkymą, sukuriant patikimą kovos su korupcija sistemą, grindžiamą teismų nepriklausomumu, ir gerinant verslo aplinką, taip pat socialinės padėties gerinimo aplinkybes.

3.10.

Organizuotai pilietinei visuomenei galėtų būti suteikta svarbi priežiūros funkcija. Stiprinant NVO, profesinių sąjungų ir verslo asociacijų vaidmenį ir remiant tokias iniciatyvas šalyse partnerėse siekiama skatinti gerą valdymą, teisingumą ir demokratizaciją.

3.11.

Europa praranda pozicijas Afrikoje, palyginti su kitais pasaulio veikėjais, pavyzdžiui, Kinija, kuri šiame žemyne investuoja milijardus. ES valstybės narės baiminasi, kad jos atsidurs antroje lygoje. Jei Europos (taip pat ir Kinijos) veikla būtų susijusi ne vien tik su pelnu, bet ir su dėmesio sutelkimu į Afrikos darnų vystymąsi, skatinant deramą gyvenimo lygį, būtinybę migruoti būtų galima sumažinti.

3.12.

3.13.

Dėl konservatyvių struktūrų (pvz., bažnyčių) nenoro valdyti gyventojų skaičiaus augimą mažėja galimybės parengti tvaraus ekonominio ir socialinio augimo strategiją.

4. Investicijos

4.1.

Daugelį metų ES Afrikos politikai buvo būdingi geri ketinimai ir neįgyvendinti pažadai. Tačiau nuo tada, kai kilo pabėgėlių krizė, susidomėjimas nauja bendradarbiavimo su šiuo žemynu strategija labai padidėjo. ES ketina daugiau investuoti Afrikoje ir siekia intensyvesnių prekybos santykių, nes kitas būtinas žingsnis – tapti tikrais ekonominiais partneriais. Tokia partnerystė turėtų būti grindžiama lygių galimybių suvokimu, atsižvelgiant į akivaizdžius Afrikos ir Europos skirtumus.

4.2.

Investicijų Afrikoje padėtis yra nevienoda, atspindinti pasaulinį netikrumą, o tiesioginių užsienio investicijų srautai į Afriką svyruoja ir nerodo reikalingos stiprios didėjimo tendencijos. 2016 m. Pietų Afrika, Nigerija, Kenija, Egiptas ir Marokas drauge pritraukė 58 % visų tiesioginių užsienio investicijų, tačiau mažiau pažengusios ir mažiau stabilios šalys susiduria su sistemingais sunkumais pritraukiant privačias investicijas.

4.3.

ES yra didžiausia investuotoja Afrikoje: jos valstybės narės 2016 m. skyrė apie 40 % tiesioginių užsienio investicijų – 291 mlrd. EUR (14). Per pastaruosius du dešimtmečius Afrikos padaryta didelė ekonominė pažanga ir jos vidinis potencialas ateičiai rodo, kad ateityje atsiras daug galimybių nuveikti dar daugiau. Afrikos demografinės prognozės aiškiai rodo, kad būtina sukurti milijonus naujų kokybiškų darbo vietų, visų pirma į darbo rinką ateinančiam jaunimui. Makroekonominiai rodikliai savaime nereiškia geresnio gyvenimo lygio visiems. Politika turi užtikrinti, kad ekonominis vystymasis keltų visų gyventojų gyvenimo lygį.

4.4.

Siekiant darnaus vystymosi ir kuriant kokybiškas darbo vietas Afrikos gyventojams, kurių skaičius iki 2050 m. turėtų padvigubėti, visų pirma reikia didinti viešąsias ir privačias investicijas.

4.5.

Investicijos tapo pagrindiniu Afrikos ateities vystymosi klausimu ir bus vienas iš derybų dėl Kotonu susitarimą pakeisiančio susitarimo klausimų. Atsižvelgiant į daugybę esamų priemonių, derybos dėl investicijų režimo, pagal kurį tinkama investuotojų apsauga yra lygiavertė su tvarumu susijusiems įsipareigojimams, ypač susijusiems su žmogaus teisėmis, aplinkos apsauga ir deramo gyvenimo lygio kūrimu, žada ypač didelę pridėtinę vertę.

4.6.

Kitą biudžeto laikotarpį ES planuoja finansavimą Afrikai padidinti iki 40 mlrd. EUR (46,5 mlrd. JAV dolerių). Tikimasi, kad šią pinigų sumą dar labiau padidins privatūs investuotojai. ES kaip paskatą nori teikti rizikos garantijas, kad privatusis sektorius būtų skatinamas prisiimti įsipareigojimus ir investuoti į Afrikos šalis. Toms investicijoms, kurios aiškiai atitinka Darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytus tvarumo tikslus ir kuriomis siekiama šių tikslų, turėtų būti teikiama pirmenybė, kai kalbama apie paramą. Papildomai prie rizikos garantijų sistemos, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi darnaus vystymosi tikslų, reikalinga tinkama patikrų ir stebėsenos sistema. EESRK primygtinai rekomenduoja organizuotai pilietinei visuomenei prisidėti prie kovos su netinkamu Europos lėšų naudojimu.

4.7.

Potencialūs investuotojai, daugiausia iš MVĮ, praneša, kad trūksta pasitikėjimo investicijų aplinka vertinant politinio stabilumo, teisingumo, intelektinės nuosavybės teisių, patekimo į rinkas ir prekybos susitarimų įgyvendinimo požiūriu.

4.8.

EESRK rekomenduoja įsteigti į ESF panašų investicinį fondą, kuris kaip bendro investavimo dalininkas paremtų privačias ir viešąsias investicijas. Šis fondas turėtų būti grindžiamas Darbotvarkės iki 2030 m. kriterijais ir principais bei tarptautiniu mastu pripažintais pagrindiniais standartais (15). Remiami projektai turėtų būti stebimi ir įtraukti į centrinius registrus arba platformas. EESRK pabrėžia dar intensyvesnį bendradarbiavimą su organizuota pilietine visuomene (ypač EESRK) stebint etines vertybes visuose projektuose.

4.9.

EESRK pritaria tam, kad būtų sukurta aplinka, kurioje būtų lengviau gauti finansavimą tiek Afrikos, tiek Europos labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurioje teisinė sistema būtų patobulinta tiek viešųjų, tiek privačių investicijų atžvilgiu, kurioje viešųjų pirkimų sistemos taptų veiksmingesnės, kurioje investicijos duotų naudos vietos ekonomikoms ir vietos lygiu skatintų kokybiškų darbo vietų kūrimą ir kurioje būtų propaguojami būtini tarptautiniai standartai.

4.10.

Siekiant remti ilgalaikį finansavimą, taip pat reikėtų stiprinti Afrikos finansų struktūras. Tai yra svarbi ilgalaikio darnaus vystymosi sąlyga. Be to, kertinis vystymosi akmuo daugelyje Europos šalių buvo, pavyzdžiui, kooperatinė bankininkystė, o nacionaliniai plėtros bankai, be kita ko, aptarnaujantys savivaldybes, paskatino investicijas Europoje. Šiomis priemonėmis Europos šalys visų pirma finansavo socialinę ir vietos viešąją infrastruktūrą, kuri buvo ne tik svarbus privačių investicijų ir ilgalaikio ekonomikos augimo, bet ir Europos gerovės valstybių kūrimo pagrindas.

4.11.

Siekdamos išvengti destruktyvios konkurencijos, ES ir jos valstybės narės savo finansines priemones turėtų sutelkti į konkrečius tikslus ir institucijas. Skirtingų Europos ir tarptautinių institucijų konkurencija lėmė nesusipratimus ir sunkumus patenkant į Afrikos rinkas. Reikia daugiau bendrų ir tiesioginių veiksmų, kontrolės ir skaidrumo. Šioje srityje pilietinė visuomenė galėtų atlikti institucinį vaidmenį kaip nepriklausoma stebėtoja.

4.12.

Investicijų politika, kuria skatinamos Europos privačios investicijos Afrikoje, visų pirma turėtų būti nukreipta į regioninių vertės grandinių, gaminančių prekes, kurios gali būti vartojamos daugiausia Afrikoje, kūrimą, taip kuriant vidaus rinkas. Taip galėtų būti atkartojamas dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo gyvavęs Europos ekonomikos augimo modelis, pagal kurį savos pramonės plėtojimas labai priklausė nuo vidaus rinkų.

4.13.

Afrikos ir Europos NVO, daugiausia tos, kurios turi šaknų Afrikoje, galėtų atlikti tarpininko vaidmenį ekonominio vystymosi srityje ir dalyvauti remiant tvarią ekonominę plėtrą savo kilmės šalyse.

5. Prekyba

5.1.

ES tebėra didžiausia Afrikos prekybos partnerė – jai tenka 36 % viso eksporto, t. y. daugiau nei Kinijai ir JAV. Europos Komisija siekia sustiprinti šį bendradarbiavimą ir jį grįsti nauju sutartiniu pagrindu.

5.2.

ES, kaip pagrindinė Afrikos prekybos partnerė, ketina Afrikos šalims pasiūlyti savo palankiausias prekybos lengvatas, pasitelkdama savo BLS (ir VIG – mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kurių dauguma yra Afrikoje) arba laisvosios prekybos susitarimus, visų pirma ekonominės partnerystės susitarimus (EPS), kurių pagrindinis tikslas yra vystymasis.

5.3.

Tačiau, priešingai nei numatyta naujos kartos ES laisvosios prekybos susitarimuose ir Karibų valstybių ekonominės partnerystės susitarimuose, ES laisvosios prekybos susitarimuose ir EPS su Afrikos šalimis nėra numatyta jokio dialogo su organizuota pilietine visuomene mechanizmo. Laisvosios prekybos susitarimuose su Šiaurės Afrikos šalimis vis dar nėra nuostatų dėl vietos patarėjų grupių ar prekybos ir darnaus vystymosi skyriaus. EPS, kurie yra susiję su vystymusi, nėra numatyta konsultacinio komiteto nuostatos, skirtos skatinti nevalstybinių subjektų dialogą dėl darnaus EPS įgyvendinimo ir poveikio.

5.4.

Veikla ir dialogas su organizuota pilietine visuomene gali būti vykdomi ir be prekybos susitarimų (arba lygiagrečiai prie jų). Kadangi ES ir Afrikos prekybos ir investicijų santykiais siekiama skatinti darnų vystymąsi, turėtų dalyvauti visi suinteresuotieji subjektai, o ne tik valstybiniai veikėjai.

5.5.

Dėl dabartinės Afrikos ir Europos tarpusavio prekybos struktūros kyla vystymosi problemų. NET ir ratifikavus EPS, šalys partnerės ne visus juos įgyvendina faktiškai. Tai daroma ne visiškai be pagrindo, nes daugelyje ataskaitų pranešama, kad Europos eksportas trukdo vietos pramonės ir sektorių plėtrai (16). Išplėsta laisvoji prekyba yra aiškus struktūrinis pokytis šalims partnerėms, kurios anksčiau savo ekonomikos sektorius galėjo reguliuoti taikydamos lengvatines sistemas. Be to, dėl EPS deramasi su ekonominiais blokais, kurių narių padėtis dažnai skiriasi, todėl prekybos politikai vertėtų taikyti skirtingus požiūrius. Ne mažiau svarbu ir tai, kad išsamūs prekybos susitarimai patys savaime gali kelti organizacinių, su derybomis susijusių sunkumų besivystančioms ir naujoms pramoninėms šalims.

5.6.

Aktyvesnis bendradarbiavimas su pilietine visuomene daro tam tikrą poveikį gebėjimų stiprinimui ir išlaidoms, todėl šiuos klausimus reikėtų spręsti, kad būtų galima sukurti veiksmingus bendradarbiavimo mechanizmus. ES turėtų dalį savo pagalbos prekybai (galėtų būti nustatyta procentinė dalis) skirti pilietinės visuomenės dalyvavimui, socialiniam dialogui remti ir gebėjimams, susijusiems su tvaria prekyba ir investavimo veikla, stiprinti.

5.7.

Afrika taip pat rengia Afrikos žemyno laisvosios prekybos susitarimą (AfCFTA), kuriuo siekiama sukurti Afrikos bendrąją rinką. Šiuo metu jį jau pasirašė daugiau kaip 40 šalių ir daug valstybinių ir nevalstybinių subjektų visoje Afrikoje jį laiko itin svarbiu. Juo turėtų būti stiprinama Afrikos šalių tarpusavio prekyba ir regioninė bei kontinentinė integracija ir plėtojami pagrindiniai visos Afrikos ekonomikos sektoriai. ES gali veiksmingai remti šį siekį ir padėti užtikrinti, kad lengvatinės prekybos režimai su Afrikos šalimis ir regionais (ES LPS su Šiaurės Afrika, EPS ir BLS režimas) prisidėtų prie kontinentinės prekybos integracijos, pereinant prie tarpkontinentinio prekybos susitarimo.

6. Naujo „Afrikos ir Europos aljanso“ kūrimas

6.1.

Afrikai nereikia labdaros – jai reikia tikros ir sąžiningos partnerystės, kurią 2018 m. rugsėjo mėn. pasiūlė Afrikos ir Europos tvarių investicijų ir darbo vietų kūrimo aljansas. Pasiūlyme nurodoma, kad tai padės vien per artimiausius penkerius metus sukurti Afrikoje iki dešimt milijonų darbo vietų. Turi būti aišku, kad šios darbo vietos turi garantuoti pajamas, leidžiančias užtikrinti deramą gyvenimo lygį. Aljanso tikslas – išnaudoti privačias investicijas ir ištirti didžiules galimybes, kurios galėtų duoti naudos tiek Afrikos ir Europos žmonėms, tiek ekonomikai. ES turėtų apsvarstyti galimybę daugybę ES ir Afrikos prekybos susitarimų sujungti į tarpkontinentinį laisvosios prekybos susitarimą kaip ekonominę partnerystę tarp lygių šalių. Aljansas pats savaime yra svarbus politinis ženklas. Tokia partnerystė turėtų būti pagrįsta vienodomis sąlygomis, atsižvelgiant į asimetriją ir į atitinkamus pajėgumus.

6.2.

Norint sukurti tikrą aljansą, reikia abiejų šalių apmąstymų, geresnio supratimo, veiklos koordinavimo bei bendradarbiavimo ir:

—	Afrikos atsakomybės,

—	ne tik Vyriausybių dalyvavimo,

—	įtraukti visus nevalstybinius subjektus,

—	siekti tikslo užtikrinti deramą gyvenimą visiems Afrikos gyventojams.

7. Kotonu susitarimą pakeisiantis susitarimas ir pilietinės visuomenės vaidmuo

7.1.

Europos Komisija pradėjo derybas dėl naujos plataus užmojo partnerystės su 79 AKR šalimis. Tiek AKR šalys, tiek ES politinį aspektą vertina kaip Kotonu susitarimo laimėjimą ir nori jį išlaikyti. Jame daugiausia dėmesio skiriama politiniam dialogui, susijusiam su abipusio intereso nacionaliniais, regioniniais ir visuotiniais klausimais, taip pat įsipareigojimams dėl žmogaus teisių, gero valdymo, taikos ir stabilumo.

7.2.

Tokie nauji sąžiningos prekybos santykiai su Afrikos šalimis turėtų skatinti deramą darbą ir remti viešąsias paslaugas. Prekybos politika turi užtikrinti visapusišką žmogaus teisių laikymąsi ir apsaugą, kokybiškas darbo vietas ir aplinką, taip pat turi būti atsižvelgiama į mažiau išsivysčiusių šalių vystymosi poreikius. Prekyba puikia galimybe gali būti tik tuo atveju, jei ja kuriamos kokybiškos darbo vietos ir skatinamas tvarus augimas. Kiekviename prekybos susitarime turėtų būti užtikrintas organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas, geras valdymas ir skaidrumas.

7.3.

EESRK atliko svarbų vaidmenį puoselėjant pilietinės visuomenės santykius pagal Kotonu susitarimą. Dabar svarbu, kad tolesnis ir dar aktyvesnis EESRK ir jo struktūrinių organų dalyvavimas taptų reikšminga Kotonu susitarimą pakeisiančio susitarimo dalimi. Taip ES pilietinei visuomenei bus suteikta galimybė padėti Afrikos šalių pilietinei visuomenei tapti patikima investuotojų partnere.

Briuselis, 2019 m. gruodžio 12 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL C 246, 2017 7 28, p. 71.

(2) https://www.africa-eu-partnership.org//sites/default/files/documents/eas2007_joint_strategy_en.pdf

(3) OL C 81, 2018 3 2, p. 29.

(4) Ji suprantama kaip pagalba nelaimės atveju ir humanitarinė pagalba, konfliktų prevencija, demokratizacija, vystomasis bendradarbiavimas, bet ne karinė ir pasienio policijos parama ir bendradarbiavimas.

(5) Pvz., TDO trišalė principų deklaracija dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos.

(6) Tyrimai rodo, kad tam tikros minimalios pajamos mažina spaudimą migruoti, pvz., Michael A. Clemens, Does Development Reduce Migration? (2014 m.) (http://ftp.iza.org/dp8592.pdf).

(7) http://pubdocs.worldbank.org/en/992371492706371662/MigrationandDevelopmentBrief27.pdf

(8) Inter alia, Pasaulio banko ataskaita Doing Business, 2017 m.

(9) Europos politinės strategijos centro strateginis pranešimas The Makings of an African Century, 2017 m.

(10) OL C 129, 2018 4 11, p. 27.

(11) Vokietijos vystymosi ministerija, Afrika und Europa – Neue Partnerschaft für Entwicklung, Frieden und Zukunft – Eckpunkte für einen Marshallplan mit Afrika, ir UNCTAD, Economic Development in Africa Report 2016.

(12) Pvz., Michael A. Clemens, Does Development Reduce Migration? (2014 m.) (http://ftp.iza.org/dp8592.pdf).

(13) Africa’s Development Dynamics 2018: Growth, Jobs and Inequalities, AUC/OECD 2018.

(14) Eurostatas, 2018 m.

(15) Pvz., TDO trišalė principų deklaracija dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos.

(16) Pvz.: https://www.deutschlandfunk.de/das-globale-huhn-ghanas-bauern-leiden-unter-gefluegel.766.de.html?dram:article_id=433177; https://www.wienerzeitung.at/nachrichten/wirtschaft/international/835163_Was-Altkleider-fuer-Afrikas-Wirtschaft-bedeuten.html; https://www.dialog-milch.de/im-fokus-eu-milchpulver-und-der-milchmarkt-in-afrika/.

24.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 97/27

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Grįžimas prie „naudojimo vertės“: naujos perspektyvos ir iššūkiai Europos gamintojams ir paslaugų teikėjams“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 97/04)

Pranešėjas

Dimitris DIMITRIADIS

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2019 1 24
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2019 11 19
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 12 11
Plenarinė sesija Nr.	548
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	191 / 3 / 4

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) mano, kad novatoriškų, itin specializuotų produktų, pasižyminčių plačiai pripažintomis ir patvirtintomis esminėmis savybėmis, atitinkančiomis klientų poreikius, taip pat socialinio ir ekologinio tvarumo reikalavimus, tiekimas ir tokių pat paslaugų teikimas gali tapti šiuolaikinės Europos konkurencingumo politikos centriniu aspektu ir pagrindu. Šia nuomone siekiama nustatyti europinę tapatybę, atsižvelgiant į visuotinius, sistemingus socialinius ir ekonominius pokyčius.

1.2.

EESRK teigia, kad dėl naujausių poslinkių naudojimo vertė vėl tampa esminiu šiuolaikinės konkurencijos aspektu. Tai padeda užtikrinti tvarų Europos gamybos atsigavimą visuose sektoriuose ir pramonės šakose. Europos mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) ne tik daro įrodytą socialinį ir ekonominį poveikį, bet ir gali tapti svarbiu veiksniu keičiant Europos padėtį dabartinio darbo jėgos pasiskirstymo požiūriu, tenkinant įvairovės paklausą visame pasaulyje.

1.3.

„Grįžimas prie naudojimo vertės“ neatsiejamas nuo pagrindinių Europos, kurioje vyrauja didelė socialinė, kultūros, geologinė ir klimato įvairovė, ypatybių. Iš to matyti, kad svarbu stengtis tiekti itin specializuotus produktus ir teikti itin specializuotas paslaugas: siekiant konkurencingumo, gamybos procesai taip pat turėtų atitikti socialinio ir ekologinio tvarumo politiką.

1.4.

Jei atkreipsime dėmesį į didžiulę masto ekonomiją besiformuojančios rinkos ekonomikos ir besivystančios ekonomikos šalyse ir į tai, kad atsisakoma atsakomybės socialinių reikalų ir aplinkos apsaugos srityse ir sugrįžta agresyvus protekcionizmas daugelyje išsivysčiusių šalių, matysime, kad specializuotų, kokybiškų ir tvarių gamybos modelių pritaikymas turbūt yra geriausias (jei ne vienintelis) būdas ištrūkti iš šių spąstų ne tik Europai, bet ir visam pasauliui.

1.5.

Šiuo tikslu EESRK rekomenduoja imtis politinių intervencinių veiksmų šiomis kryptimis: i) nacionalinio ir ES valdymo srityse turėtų būti taikomas į naudojimo vertę orientuotas politikos priemonių derinys, teritoriniu požiūriu pritaikytas pagal vietos ypatybes ir poreikius; ii) turi būti vystoma panašaus užmojo Europos pramonės politika ir skatinamas (pusiau) savarankiškų gamintojų grupių kūrimas ir kooperacija išlaikant įvairovę, kuri suteiktų masto ekonomijos naudą konkrečiuose produkto gyvavimo ciklo segmentuose; iii) turėtų būti visuotinai taikoma pramonės simbiozė siekiant skatinti žiedinę ekonomiką; iv) reikia sudaryti daugiau galimybių gauti finansinių išteklių įgyvendinant kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planą ir skatinant jo mikrofinansavimo priemones, taip pat taikant ekologišką ir su naudojimo verte susijusią bankų praktiką.

1.6.

Profesinis rengimas ir mokymas, taip pat mokymasis visą gyvenimą suteikia puikių tinklaveikos ir grupių kūrimo galimybių, kad būtų galima sumažinti žmogaus socialinės raidos sąnaudas, taip pat yra būdas sustiprinti svarbiausius horizontaliuosius gebėjimus.

1.7.

Kita sritis, kurioje reikėtų imtis politinių intervencinių veiksmų – prieiga prie duomenų ir gebėjimas tvarkyti duomenis. Vis dėlto užtikrinti fizinių ir juridinių asmenų skaitmeninį suverenumą ir privatumą gali būti techniškai ir teisiškai sudėtinga užduotis. Kita vertus, produktų gamintojai ir paslaugų teikėjai taip pat turi turėti galimybę ir gebėti naudoti reikalingus metodus ir procesus – tiek suskaitmenintus, tiek nesuskaitmenintus. Tai rodo, kad turi būti prieinama ne tik laisvo naudojimo kodo programinė įranga, bet ir profesinis rengimas ir mokymas bei mokymasis visą gyvenimą.

2. Su šia nuomone susijusi bendroji informacija

2.1.

„Naudojimo vertė“ yra atsakymas į klausimą „kam naudingas produktas arba paslauga“. Taikant platesnį, holistinį požiūrį, tai apima visus skirtingus teigiamus arba neigiamus, tiesiogiai susijusius arba netiesiogiai paskatintus naudojimo atvejus. Naudojimo vertė reiškia visus realius, objektyvius ir (arba) subjektyviai numatomus produkto arba paslaugos požymius per visą gyvavimo ciklą („nuo lopšio iki kapo“). Visi – materialūs ir nematerialūs – dalykai, kurie turi naudojimo vertės, yra „ekonominės gėrybės“. „Komercinės ekonomikos“ laikais rinkos vertė (kaina) išstūmė naudojimo vertę iš veikiančios rinkos, taigi naudojimo vertę geriausiu atveju turėjo atspindėti rinkos vertė.

2.2.

Šiais laikais sparčiai augant darbo našumui žmonių poreikiai pamažu keičiasi – siekiama patenkinti įvairovės troškimą, o ne geisti kiekybės, kurios jau seniai yra prisotintos pirmaujančios pasaulio rinkos. Apskritai vartotojai ima teikti prioritetą specializuotiems, diferencijuotiems ir patvirtintos kokybės produktams ir paslaugoms. Tai būdinga net ir besiformuojančioms rinkoms, atsižvelgiant į specialius vietos paklausos segmentus pagal amžių, išsilavinimą, profesiją, urbanizacijos laipsnį ir kt.

2.3.

Nenuostabu, kad naujausiais technologijų ir procedūrų patobulinimais norima didinti našumą siekiant ne tik gaminti masinius kiekius, bet, dar svarbiau – kurti diferencijuotas savybes, taip gerinant tiesioginę gamybos ir esamų pageidavimų atitiktį.

2.4.

Be to, dėl spartėjančių techninių pokyčių prekės praranda savo tipines komercines savybes ir prasideda laipsniškas dekomercializacijos procesas, nors ir vykstantis skirtingu mastu skirtingose pramonės šakose. Dėl visų šių priežasčių naudojimo vertė vėl tampa esminiu šiuolaikinės konkurencijos aspektu, o tai galėtų būti pagrindas tvariam Europos gamybos atsigavimui visuose sektoriuose.

2.5.

Atrodo, kad ES institucijos suvokė šiuos struktūrinius pokyčius. Komisijos komunikate COM(2017) 479 akcentuojamas poreikis investuoti į pažangią, novatorišką ir tvarią Europos pramonę. EESRK dėl šio komunikato pateikė nuomonę (1), kurioje pabrėžė būtinybę plėsti MVĮ veiklą ir skatinti atitinkamas inovacijas.

2.6.

Naujesnėje tiriamojoje nuomonėje EESRK paragino „laikytis holistinio požiūrio, kad augimo, klimato ir aplinkosaugos keliami uždaviniai ir visuomenės problemos būtų sprendžiamos pagal „teisingo perėjimo“ modelį“. Atsižvelgdamas į tai, EESRK toliau primygtinai ragino Komisiją ir valstybes nares „priimti visuotine vizija paremtą ilgalaikę ir išsamią strategiją“, kurioje „bet kokios inovacijomis ir konkurencija grindžiamos pramonės politikos prioritetas turi būti Europos patrauklumo didinimas“ (2).

2.7.

Visai neseniai, gvildendamas dilemą „didelės sąnaudos ar šiltnamio efektas“, EESRK nuomonėje savo iniciatyva dėl klimato ir energetikos politikos derinimo pramonės požiūriu (3) nagrinėjo pasienio koreguojamųjų priemonių, skirtų išmetamo ŠESD kiekio vidaus kainoms nustatyti, technines ir teisines įgyvendinimo galimybes. Šiame dokumente EESRK rekomendavo Komisijai atidžiau išnagrinėti šią ir kitas galimas politikos priemones, kaip antai reformuotą apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), anglies dioksido pasienio koregavimą ir pagal anglies dioksido intensyvumą pritaikytą PVM tarifą.

2.8.

Šioje nuomonėje savo iniciatyva žengiamas dar vienas žingsnis į priekį. Joje nurodoma, ką turėtų apimti visapusiškas požiūris į pramonės politiką, kad būtų perorientuota Europos prekių gamybos ir paslaugų teikimo padėtis pasaulio mastu, remiantis ekologiniu ir socialiniu atviros rinkos modeliu, atitinkančiu ES tradicijas ir ateities poreikius.

3. Mikrolygmuo

3.1.

Pirmiau minėtais struktūriniais pokyčiais atnaujinamas MVĮ „naudingumas“: jos ne tik daro įrodytą socialinį ir ekonominį poveikį, smarkiai didindamos pridėtinę vertę šiuolaikinėje visuomenėje ir kurdamos naujas darbo vietas, bet ir gali tapti pagrindiniu veiksniu perorientuojant Europos gamybos padėtį, turint omenyje jų gebėjimą tenkinti konkrečius nišinių rinkų poreikius ir pasaulio mastu didėjančią įvairovės paklausą.

3.2.

Pripažinus dabartinę MVĮ svarbą, jos savaime netampa mažiau pažeidžiamos. Iš esmės vienas šios nuomonės tikslų yra pasiūlyti naujų būdų, kaip padėti Europos smulkiesiems ir vidutiniams gamintojams įveikti su mastu susijusius trūkumus. EESRK dar kartą ragina propaguoti naujus tinklaveikos, grupių kūrimo ir kooperacijos metodus, išsaugant gamintojų savarankiškumą, kad būtų gaminamos diferencijuotos kokybės prekės, nors poreikiai kai kuriuose gaminamos produkcijos gyvavimo ciklo segmentuose bus bendrai tenkinami naudojantis masto ekonomija. Tai galėtų būti taikoma, pavyzdžiui, prekių kūrimui ir reklamavimui, verslo inkubatorių ir parengiamųjų inkubatorių steigimui, taip pat pervežimo ir logistikos, galimybės naudotis finansiniais ištekliais, prieigos prie didelių duomenų kiekių bei specializuotų duomenų bazių ir jų naudojimo, taip pat sujungiamumo žiedinės ekonomikos aplinkybėmis srityse.

3.3.

Itin svarbu Europos įmonėms, ypač MVĮ, gerinti galimybes naudotis finansiniais ištekliais ir paslaugomis. Būtina įgyvendinti kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planą, nes jame pateikiamos inovacijų, startuolių ir į biržos prekybos sąrašus neįtrauktų bendrovių mikrofinansavimo priemonės, taip pat metodai, kaip padėti patekti į viešąsias rinkas ir pritraukti jose kapitalo ir kt. Be to, atsižvelgiant į aplinkos ir socialinių aspektų, (tiesiogiai arba netiesiogiai) susijusių su prekėmis ir paslaugomis, svarbą, reikėtų toliau skatinti ekologiškus ir su naudojimo verte susijusius bankininkystės metodus. Tinkami kompetencijos centrai galėtų būti labai naudingi įtraukiant tvarumo principus į MVĮ veiklą.

3.4.

Ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas perėjimui prie žiedinės ekonomikos, skatinant gamintojus bendradarbiauti ir efektyviai dalytis ištekliais. Šiuo tikslu ir pabrėždamas, kaip svarbu teikti Europos vartotojams objektyviausią informaciją, EESRK atkreipia dėmesį į ekologinių pramonės parkų ir rajonų kūrimą. Gamybos ir paslaugų verslo bendruomenė gali pasiekti geresnių aplinkos apsaugos ir ekonominių rezultatų bendradarbiaudama sprendžiant aplinkos ir išteklių klausimus, įskaitant energiją, vandenį ir medžiagas. Ši erdvinė „simbiozė“ skatina dalytis ištekliais tarp to paties sektoriaus subjektų ar net tarp skirtingų sektorių.

3.5.

Pramonės simbiozės pranašumus galima pajusti visais tvarumo lygmenimis: platėjantys dvikrypčiai ryšiai pramonės parkuose ir gamybos rajonuose atliekų šalinimo ir apdorojimo sąnaudas paverčia pelno centru, nes sumažėja žaliavų kaina, kuo geriau panaudojami nepakankamai išnaudojami ištekliai ir įrenginiai, paskirstomos naujos infrastruktūros išlaidos ir investuojama bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais iš to paties sektoriaus ar net kitų sektorių.

3.6.

Be to, išteklių valdymas tampa inovacijų šaltiniu, nes prideda vertės „nenaudingiems“ ar „nenaudojamiems“ ištekliams ir suteikia naujų verslo galimybių, kartu sudarydamas sąlygas laikytis taisyklių ir panaikindamas finansinių baudų riziką. Ne mažiau svarbi ir nauda aplinkai: per pramonės simbiozę sumažinamas žaliavų naudojimas, grynųjų atliekų susidarymas ir išmetamo anglies dioksido kiekis, nedarant neigiamo poveikio ekonominei veiklai. Remiantis šiais veiksniais galima galutinius produktus sertifikuoti pasaulyje atpažįstamu būdu, siekiant dar labiau pabrėžti Europos produktų ir paslaugų kokybę.

3.7.

Pagerinus Europos įmonių, ypač smulkiųjų ir vidutinių gamintojų, gebėjimą efektyviai valdyti bet kokius svarbius duomenis ir informaciją (verslo žvalgyba yra naujas svarbus terminas), išauga ne tik jų galimybės išlikti, bet ir jų gebėjimai prisitaikyti prie besikeičiančios pasaulinės rinkos:

—	sumaniau naudojami ištekliai, nes tikralaikiai duomenys apie produktų, pavyzdžiui, transporto priemonės ir kitos mašinos, būklę leidžia bendrovėms nustatyti galimus gedimus ir atitinkamai planuoti profilaktinę techninę priežiūrą ir remontą, taip prailginant produktų eksploatavimo laiką,

—

užtikrinamas didesnis tiekimo saugumas, atsirandantis dėl vykstančio perėjimo prie žiedinės ekonomikos, t. y. sumažėja priklausomybė nuo pirminių išteklių ir naudojama daugiau perdirbtų prekių, dėl to bendrovė patiria mažiau problemų dėl nestabilių žaliavų kainų ir atitinkamai padidėja jos atsparumas,

—	produktai tiekiami kaip paslauga, pasitelkiant jutiklius jų naudojimui prižiūrėti – vartotojai gali mokėti mokesčius pagal suvartojimą, o bendrovės išlieka produkto savininkės, taip suteikiant galimybę ilgiau naudoti produktus, o klientai moka tik už tai, ką jie iš tikrųjų naudoja,

—	didinamas lankstumas ir konkurencingumas tinkamai sprendžiant tokias problemas kaip didesnis nepastovumas, bendravimas su klientais ir lojalumas, taip pat brangus atliekų šalinimas,

—	atveriami būdai kūrybingai bendrauti su klientais, kai bendrovės gali užmegzti su jais artimesnius ryšius paslaugų srityje ir efektyviau pritaikyti produktus ir paslaugas.

3.8.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas yra tinklaveika ir grupių kūrimas siekiant ugdyti reikiamus darbuotojų įgūdžius. Cedefop pabrėžė, kad reikia užtikrinti didesnį profesinio rengimo ir mokymo įstaigų, universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir įmonių bendradarbiavimą, ypač mokymosi darbo vietoje klausimu. Reikėtų stiprinti horizontaliuosius įgūdžius tiek pradinio, tiek visą gyvenimą trunkančio mokymosi etapais, kad būtų sukurti lankstesni gamybos procesai ir būtų skatinamas kūrybiškumas bei inovacijos, taip pat ir skaitmeninės transformacijos ir pan. srityse.

4. Makrolygmuo

4.1.

Po laikotarpio, kuriam buvo būdinga deindustrializacija ir padažnėjęs užsakomųjų paslaugų pirkimas iš kitų, daugiausia ne Europos regionų, vėl pabrėžtinai kalbama apie reindustrializaciją, atkuriant daugiasektorinę gamybos struktūrą Europoje. Pripažįstama, kad įvairiapusės, našios ir tvarios „ekosistemos“ atkūrimas daro įvairialypį teigiamą poveikį socialiniam ir ekonominiam vystymuisi. Taip yra todėl, kad ji: i) sukuria produktyvius dvikrypčius ryšius; ii) stiprina vietos rinkas; iii) mažina produktyvios priklausomybės laipsnį ir taip stiprina vietos ekonomikos atsparumą ir iv) skatina tarpdisciplinę MTTP veiklą, didinančią inovacijų diegimą gamybos procesų ir siūlomų produktų bei paslaugų savybių srityje.

4.2.

Norint atgaivinti Europos gamybą ir pasinaudoti esama pasauline perkeltos veiklos susigrąžinimo tendencija, sąlygos Europos konkurencingumui turi būti sudarytos atsižvelgiant į šiuolaikines tarptautines rinkas. Pasaulinėse vertės grandinėse juntami svarbūs pokyčiai: i) nuolatinis nuosmukis po pasaulinės finansų krizės; ii) „regionalizavimas“ kaip strategija siekiant priartėti prie pagrindinių vartotojų rinkų; iii) gamybos grandinių erdvinio suskaidymo restruktūrizavimas.

4.3.

Pirmenybės teikimas kokybei, o ne kainai, įprasto prekių komercinio pobūdžio praradimas sietini su pagrindinėmis Europos savybėmis – tai žemynas, kuriame vyrauja socialinė, kultūros, geologinė ir klimato įvairovė ir kuriame tuo pat metu (arba galbūt būtent dėl šios priežasties) MVĮ ir toliau atlieka svarbų vaidmenį kaip ekonomiką stiprinantys subjektai. Todėl novatoriškų, itin specializuotų produktų, pasižyminčių plačiai pripažintomis ir patvirtintomis esminėmis savybėmis, atitinkančiomis klientų poreikius, taip pat socialinio ir ekologinio tvarumo nuostatas, tiekimas ir tokių pat paslaugų teikimas gali tapti šiuolaikinės Europos konkurencingumo politikos centriniu aspektu ir pagrindu.

4.4.

Šis argumentas taps dar labiau įtikinamas, jei atkreipsime dėmesį į naujai besivystantį dvipolį pasaulį: didžiulė masto ekonomija besiformuojančios rinkos ekonomikos ir besivystančios ekonomikos šalyse ir atsakomybės socialinių reikalų ir aplinkos apsaugos srityse atsisakymas ir grįžtantis agresyvus protekcionizmas daugelyje išsivysčiusių šalių, kai Europa yra atsidūrusi viso to viduryje (pavyzdžiui, patirdama JAV ir Kinijos prekybos karo poveikį). Įspūdingi technologiniai, socialiniai ir demografiniai pokyčiai lemia dramatiškus pasaulio ekonomikos pobūdžio ir struktūros pokyčius formuojantis naujoms vietos rinkoms ir poreikiams. Prisitaikymas prie sisteminių pokyčių ir pirmiau minėtų specializuotos, kokybiškos ir tvarios gamybos ypatybių pritaikymas galėtų būti išeitis ne tik Europai, bet ir visam pasauliui.

5. Atitinkamas politikos pasiūlymas vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis

5.1.

Siekdamos išspręsti visus uždavinius, susijusius su europinės tapatybės nustatymu ir Europos produktų ir paslaugų vaidmens pasaulio ekonomikoje pakartotiniu įtvirtinimu, ES ir jos valstybės narės turi investuoti gerokai daugiau išteklių į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, švietimą, infrastruktūrą, rinkodarą ir novatoriškas technologijas. Šiuo tikslu, kaip siūlo Europos socialiniai partneriai, pilietinė visuomenė ir kiti suinteresuotieji subjektai, reikalinga plataus užmojo Europos pramonės politika, kuria daugiausia dėmesio būtų skiriama inovacijoms, pažangiam reglamentavimui, socialinei partnerystei, laisvajai prekybai ir atsakomybei socialinių reikalų ir aplinkos apsaugos srityse.

5.2.

Atsižvelgiant į greitai besikeičiančią ir stiprėjančią pasaulinę konkurenciją, prekybos politika yra būtina. Be to, ji labai svarbi sprendžiant viduje iškylančias rinkos nepakankamumo problemas. Vis dėlto, užuot įstrigus protekcionizmo sūkuryje, nacionalinio ir ES valdymo srityse turėtų būti sukurtas ir taikomas į naudojimo vertę orientuotas politikos priemonių derinys, teritoriniu požiūriu pritaikytas pagal vietos ypatybes ir poreikius: i) Europos prekių ženklų vidaus apsaugos ir populiarinimo už ES ribų standartizavimo ir sertifikavimo priemonės; ii) iniciatyvi ekonominė diplomatija, naudojantis tarptautiniais politiniais, kultūriniais, taip pat socialiniais ir ekonominiais ryšiais; iii) viešojo sektoriaus pirkimų kaip kokybės standartų Europos rinkose vykdymo užtikrinimo priemonės naudojimas; iv) būtinų investicijų į infrastruktūrą ir institucinių susitarimų, kuriais dar labiau stiprinamas vietos produkcijos konkurencingumas, skatinimas.

5.3.

Pirmiau minėtas pažangus prekybos reglamentavimas turėtų būti derinamas su pažangia ES ir nacionaline pramonės politika: i) skaitmeninimo, kibernetikos ir dirbtinio intelekto prietaikų naudojimas gamyboje; ii) investicijos į labiau diferencijuotų ir itin specializuotų produktų ir paslaugų kūrimą; iii) investicijos į technines galimybes siekiant efektyviai gaminti diferencijuotas produktų rūšis; iv) (pusiau) savarankiškų gamintojų grupių kūrimo ir kooperacijos skatinimas išlaikant įvairovę, kuri suteiktų masto ekonomijos privalumų konkrečiuose, kruopščiai atrinktuose produkto gyvavimo ciklo segmentuose; v) pramonės simbiozės sistemos apibendrinimas siekiant skatinti žiedinę ekonomiką; vi) tolesnis gamybos bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sąsajų stiprinimas, taip pat ir mažiau taikomose mokslo srityse (žr. atitinkamą diskusiją dėl naujosios 2020–2025 m. programos „Europos horizontas“).

5.4.

Kalbant apie pirmiau minėtą tikslinių grupių kūrimo ir pramonės simbiozės skatinimą, norint atskleisti vietos gamybos segmentus, kuriuose galėtų būti nustatytos įvairios tinklaveikos ir kooperacijos rūšys, visų pirma reikės atlikti regioninius konkrečių pramonės šakų tyrimus.

5.5.

Kaip nurodyta pirmiau, profesinis rengimas ir mokymas, taip pat mokymasis visą gyvenimą yra tinklaveikos ir grupių kūrimo priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti masto ekonomijos privalumų, susijusių su darbdaviams tenkančiomis žmogaus socialinės raidos sąnaudomis. Tai taip pat yra būdas stiprinti svarbiausius gebėjimus, reikalingus skatinant kūrybiškumą, inovacijas ir pritaikomumą gamybos procese. Būsimoje Europos profesinio rengimo ir mokymo, taip pat mokymosi visą gyvenimą politikoje įvairiais būdais ir visais lygmenimis turės būti teikiama pirmenybė šiems horizontaliesiems įgūdžiams, įskaitant naujus mokymosi metodus, naujausių technologijų ir naujų finansavimo mechanizmų naudojimą, taip padedant gamybos padaliniams pritaikyti naujausius pasiekimus ir juos naudoti kuriant naujus diferencijuotus produktus.

5.6.

Prieiga prie duomenų ir gebėjimas tvarkyti duomenis yra kita sritis, kurioje reikėtų imtis politinių intervencinių veiksmų, siekiant remti Europos gamintojus ir paslaugų teikėjus, reaguojant į šiuolaikinę globalizuotų rinkų raidą ir panaudojant jų santykinį pranašumą tiekiant itin specializuotas prekes ir teikiant paslaugas. Tai ypač svarbu MVĮ. Vis dėlto atviresnė prieiga prie duomenų neatsiejama nuo didėjančios piktnaudžiavimo duomenimis rizikos. Užtikrinti fizinių ir juridinių asmenų skaitmeninį suverenumą ir privatumą gali būti techniškai ir teisiškai sudėtinga, tačiau kartu tai svarbi užduotis.

5.7.

Galiausiai, be jau lengvesnės prieigos prie eksponentiškai didėjančio duomenų kiekio, produktų gamintojai ir paslaugų teikėjai taip pat turi turėti galimybę ir gebėti naudoti reikiamą duomenų tvarkymo „priemonių rinkinį“, sudarytą iš metodų ir procesų – suskaitmenintų arba ne. Verslo žvalgyba yra palyginti naujas terminas atitinkamoje literatūroje ir juo tiksliai apibūdinamas gebėjimas panaudoti informaciją ir duomenų rinkinius. Ši diskusija, be techninių ir teisinių intervencinių veiksmų teikiant laisvo naudojimo kodo programinę įrangą, grąžina mus atgal prie būtinybės tobulinti atitinkamus horizontaliuosius įgūdžius, pasitelkiant profesinį rengimą ir mokymą bei mokymąsi visą gyvenimą.

Briuselis, 2019 m. gruodžio 11 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL C 227, 2018 6 28, p. 70.

(2) OL C 197, 2018 6 8, p. 10.

(3) OL C 353, 2019 10 18, p. 59.

24.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 97/32

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „ES bendri minimalūs nedarbo draudimo standartai – konkretus žingsnis veiksmingai įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 97/05)

Pranešėjas

Oliver RÖPKE

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2018 3 15
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2019 11 15
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 12 11
Plenarinė sesija Nr.	548
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	141/65/14

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge vykusiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime buvo iškilmingai paskelbtas Europos socialinių teisių ramstis. Kad ramstis būtų gyvybingas, ES ir valstybės narės turi imtis konkrečių priemonių veiksmingam jo įgyvendinimui.

1.2.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) daro nuorodą į Europos socialinių teisių ramsčio 13 principą dėl nedarbo draudimo išmokų. Juo remiantis, bedarbiai turi teisę į valstybinių užimtumo tarnybų teikiamą deramą paramą jiems (vėl) integruojantis į darbo rinką ir į pagrįstą laikotarpį mokamas tinkamo dydžio nedarbo draudimo išmokas, atitinkančias jų įmokas ir nacionalines atitikties reikalavimams taisykles. Tokios išmokos neturėtų sulaikyti jų gavėjų kuo greičiau vėl įsidarbinti.

1.3.

Nedarbo draudimas – nepaisant skirtingo nacionalinio organizavimo – yra labai svarbi visų valstybių narių socialinės apsaugos sistemų dalis. EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad pagerinti valstybių narių nedarbo draudimo sistemų standartai paskatintų geresnį darbo rinkų veikimą ir kad valstybėms narėms, kuriose pagal nedarbo draudimo sistemą teikiama didesnė parama ir skiriama daugiau lėšų aktyviai darbo rinkos politikai ir priemonėms, geriau pavyksta bedarbius vėl tvariai integruoti į darbo rinką (1). Kartu EESRK pabrėžia svarbią tokių sistemų kaip automatinės stabilizavimo priemonės funkciją.

1.4.

Šiuo metu nedarbo draudimo išmokos valstybėse narėse labai skiriasi. EESRK atkreipia dėmesį į 2019 m. bendrą užimtumo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad pagrįstą laikotarpį mokamos adekvataus dydžio bedarbio pašalpos, kurias galėtų gauti visi darbuotojai, kartu su veiksmingomis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis yra labai svarbios remiant darbo ieškančių asmenų judėjimą darbo rinkoje (2).

1.5.

EESRK patvirtina savo raginimą numatyti aukštus užimtumo ir socialinius standartus (3), todėl rekomenduoja nustatyti su valstybių narių nedarbo draudimo išmokomis susijusius tikslus. Reikėtų nustatyti siektiną grynąją pakeitimo normą, teisės gauti pašalpą laikotarpį ir išmokos gavėjų rodiklį. Be to, EESRK rekomenduoja nustatyti tolesnio mokymosi ir aktyvumo skatinimo tikslus.

1.6.

Pirmiausia reikėtų per Europos semestrą vykdomo lyginamojo indekso procese nustatyti ir stebėti su nedarbo draudimo išmokomis susijusius tikslus. EESRK pakartoja savo rekomendaciją, kad Europos socialinių teisių ramstis taip pat turėtų daryti poveikį ES ekonomikos valdymui (4). EESRK nuomone, įgyvendinant Europos semestrą konkrečioms valstybėms narėms skirtose rekomendacijose turėtų būti numatyti konkretūs tikslai, susiję su grynąja pakeitimo norma, teisės gauti pašalpą laikotarpiu ir nedarbo draudimo išmokos gavėjų rodikliu, taip pat su tolesniu mokymusi ir aktyvumo skatinimu. Konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas rengia Komisija, Taryba dėl jų priima sprendimą, o Europos Vadovų Taryba jas patvirtina.

1.7.

Konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų pagrindas turėtų būti integruotos gairės (5). Remiantis 2018 m. užimtumo gairių, kurios yra taikomos ir 2019 m. (6) , 7 gaire (7), valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pagrįstą laikotarpį bedarbiams būtų mokamos tinkamo dydžio nedarbo draudimo išmokos, atitinkančios jų įmokas ir nacionalines atitikties reikalavimams taisykles.

1.8.

Europos socialinių teisių ramstį papildo socialinių rodiklių suvestinė, skirta stebėti ramsčio įgyvendinimą sekant tendencijas ir pažangą valstybėse narėse ir į jas atsižvelgiant Europos semestre. EESRK rekomenduoja ateityje pagal socialinių rodiklių suvestinę stebėti ir nedarbo draudimo išmokas. Be to, jis rekomenduoja vykdyti nedarbo draudimo išmokų lyginamojo indekso procesą, kuris papildytų socialinių rodiklių suvestinę. Todėl EESRK ypač palankiai vertina dabartines su nedarbo draudimo išmokų lyginamojo indekso procesu susijusias Komisijos pastangas, tačiau jas reikėtų sustiprinti ir susieti su ilgalaikiu stebėsenos procesu.

1.9.

Siūlomu nedarbo draudimo išmokų lyginamojo indekso procesu siekiama didinti valstybių narių socialinę konvergenciją ir gerinti darbo rinkų veikimą. Lyginamojo indekso procesas turi remtis esamos padėties analize, nieko nepraleidžiant ir negražinant. Šis procesas negali apsiriboti stebėsena ir vertinimu. Analizuojant geriausių rezultatų pasiekusias šalis valstybės narės turi viena iš kitos mokytis (lyginamasis mokymasis) ir atlikti patobulinimus (lyginamieji veiksmai).

1.10.

Nedarbo draudimo išmokų lyginamojo indekso procesas turėtų vykti vadovaujant Komisijai, o lyginamuosius standartus reikėtų nustatyti nuolat ir aktyviai įtraukiant socialinius partnerius.

1.11.

Socialiniai tikslai laikui bėgant turi paskatinti socialinę konvergenciją. Žmonės turi žinoti, kad Europos socialinių teisių ramsčio principai yra ne tik popieriuje, bet ir konkrečiai įgyvendinami ir palaipsniui gerina žmonių gyvenimą.

1.12.

EESRK rekomenduoja atidžiai stebėti ir įvertinti lyginamojo indekso proceso rezultatus. Jei siekiant norimo poveikio daroma pažanga yra nepakankama, reikėtų įdiegti teisiškai privalomą priemonę, kad būtų galima paremti ir papildyti valstybių narių pastangas atnaujinti nedarbo draudimo sistemas. Be Tarybos rekomendacijos, kuri būtų gairė valstybėms narėms, EESRK rekomenduoja remiantis SESV 153 straipsniu priimti direktyvą dėl valstybių narių nedarbo draudimo sistemoms taikomų teisiškai privalomų minimalių standartų. Joje turėtų būti pateikiami reikalavimai dėl ES minimalių standartų, susijusių su nedarbo draudimo išmokų grynąja pakeitimo norma, teisės gauti išmoką laikotarpiu ir išmokos gavėjų rodikliu. EESRK taip pat pasisako už ES minimalius tolesnio mokymosi ir aktyvumo skatinimo pagal nedarbo draudimo sistemą standartus.

1.13.

Teisiškai privalomi minimalūs standartai būtų taikomi palaipsniui. Reikėtų nustatyti pakankamą terminą, kad visos valstybės narės galėtų pasiekti bendrus standartus.

1.14.

Kaip pabrėžiama SESV 153 straipsnyje, tai neturi didesniu mastu paveikti valstybių narių teisės nustatyti pagrindinius savo socialinio draudimo sistemų principus ir šių sistemų finansinės pusiausvyros. Šio principo turėtų būti laikomasi nepriklausomai nuo valstybėje narėje taikomos sistemos formos ar esmės. Valstybėms narėms nebūtų kliudoma naudotis Sutartyje numatyta teise išsaugoti arba nustatyti didesnės apsaugos (griežtesnes) priemones. Visų pirma reikia atsižvelgti į skirtingą nacionalinių draudimo sistemų organizavimą, socialinių partnerių įtraukimą ir finansavimą.

2. Pradinė padėtis ir nuomonės rengimo prielaidos

2.1.

Po 2008 m. prasidėjusios ekonomikos ir finansų krizės skausmingos patirties ir vėlesnių nestabilumo laikotarpių ekonomika vėl pradėjo augti ir nedarbo lygis mažėja. Tačiau dabartinis darbo rinkų atsigavimas nėra vienodas visose valstybėse narėse, regionuose ir gyventojų grupėse. Šiuo požiūriu EESRK atkreipia dėmesį į 2019 m. bendrą užimtumo ataskaitą (8).

2.2.

EESRK pritaria Tarybos nuomonei, kad valstybės narės ir ES turėtų šalinti socialines ekonomikos ir finansų krizės pasekmes ir siekti sukurti įtraukią visuomenę. Turėtų būti kovojama su nelygybe ir diskriminacija. Reikėtų visiems užtikrinti prieigą ir galimybes ir mažinti skurdą bei socialinę atskirtį, visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų ir socialinės apsaugos sistemų veikimą (9).

2.3.

Pagal strategiją „Europa 2020“ ES užsibrėžė tikslą iki 2020 m. skurdo ir socialinę atskirties riziką patiriančių žmonių skaičių sumažinti 20 mln. Šis tikslas dar toli gražu nepasiektas. Nors nuo 2012 m. (kai beveik 25 % ES gyventojų grėsė skurdas ir socialinė atskirtis) padėtis nuolat gerėja, Europa vis dar susiduria su didžiuliais iššūkiais. 2018 m. beveik 22 % ES gyventojų grėsė skurdas arba socialinė atskirtis (10).

2.4.

Nedarbo draudimas yra labai svarbi visų valstybių narių socialinės apsaugos sistemų dalis. Jis užtikrina apsaugą darbuotojams netekus darbo ir saugo juos nuo skurdo. Kartu nedarbo draudimo išmokos yra automatinės stabilizavimo priemonės, kad bendrai išaugus nedarbo lygiui ne taip stipriai sumažėtų pajamos, taigi ir vartojimas. Be to, veiksmingos ir tinkamos nedarbo draudimo išmokos leidžia darbuotojams rasti jų lūkesčius ir kvalifikaciją atitinkantį darbą arba taikant aktyvią darbo rinkos politiką baigti persikvalifikavimo kursus.

2.5.

Pastaraisiais metais kai kuriose valstybėse narėse dėl krizių valdymo politikos pablogėjo socialinė apsauga. Europos Sąjungoje vis dažniau lieka nepatenkinti daugelio žmonių socialiniai interesai ir reikalavimai. „Brexit’as“ pirmąkart pasuks Europos integraciją priešinga kryptimi. Šiuos pokyčius turėtume suvokti kaip įspėjimą. EESRK nuomone, kad ES būtų perspektyvi ir susigrąžintų žmonių pasitikėjimą, reikia stiprinti socialinį ES aspektą, kartu atremiant kitus šiandienos iššūkius, kaip antai klimato kaita ir skaitmeninimas. Tai pareikalaus ryžtingų visų lygmenų, įskaitant valstybes nares, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės veikėjus, veiksmų remiantis stabilia, tvaria ir įtraukia ekonomika (11).

2.6.

2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge vykusiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija iškilmingai paskelbė Europos socialinių teisių ramstį. Kad jis būtų gyvybingas, ES ir valstybės narės turi imtis konkrečių priemonių veiksmingam jo įgyvendinimui. Naujai išrinkta Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen 2019–2024 m. Europos Komisijos politinėse gairėse paskelbė visiško Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų planą. EESRK, pateikdamas savo pasiūlymą dėl tikslų, susijusių su valstybių narių nedarbo draudimo išmokomis, norėtų prisidėti prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo.

2.7.

EESRK daro nuorodą į Europos socialinių teisių ramsčio 13 principą (nedarbo draudimo išmokos): bedarbiai turi teisę į valstybinių užimtumo tarnybų teikiamą aktyvumo skatinimo paramą jiems (vėl) integruojantis į darbo rinką ir į pagrįstą laikotarpį mokamas tinkamo dydžio nedarbo draudimo išmokas, atitinkančias jų įmokas ir nacionalines atitikties reikalavimams taisykles. Tokios išmokos neturėtų sulaikyti jų gavėjų kuo greičiau vėl įsidarbinti.

2.8.

Šiuo atžvilgiu EESRK taip pat nurodo Europos socialinių teisių ramsčio 17 principą, pagal kurį neįgalieji turi teisę į finansinę paramą, kuria būtų užtikrinamas orus gyvenimas, ir į paslaugas, kurios jiems leistų dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime. Nustatant teisės į nedarbo draudimo išmoką laikotarpį turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad neįgaliesiems daug sunkiau ir ilgiau trunka rasti naują darbą arba perkvalifikavimo priemonę.

2.9.

Nedarbo draudimas yra labai svarbi visų valstybių narių socialinės apsaugos sistemų dalis. Nacionalinės nedarbo draudimo sistemų nuostatos yra labai skirtingos tiek atsižvelgiant į teisę gauti išmoką, tiek ir į jos dydį, trukmę ir apskaičiavimo metodą. EESRK rekomenduoja įgyvendinant Europos semestrą nustatyti su nedarbo draudimo išmokomis susijusius tikslus. Be to, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis bendromis taisyklėmis ES lygmeniu būtina užtikrinti pagrindinę socialinę apsaugą (12). Jis rekomenduoja nuolat vertinti lyginamojo indekso procesą. Tarybos rekomendacija paskatintų ir pradėtų su bendrų minimalių standartų nustatymu susijusias diskusijas ir reformas valstybėse narėse ir sudarytų sąlygas valstybių narių bendradarbiavimui šioje srityje.

2.10.

Jei siekiant norimo poveikio per tam tikrą laiką padaryta pažanga yra nepakankama, EESRK rekomenduoja remiantis SESV 153 straipsniu priimti direktyvą dėl valstybių narių nedarbo draudimo sistemoms taikomų teisiškai privalomų minimalių standartų. Joje turėtų būti pateikiami reikalavimai dėl ES minimalių standartų, susijusių su nedarbo draudimo išmokų grynąja pakeitimo norma, teisės gauti išmoką laikotarpiu ir išmokos gavėjų rodikliu. EESRK taip pat pasisako už ES minimalius tolesnio mokymosi ir aktyvumo skatinimo pagal nedarbo draudimo sistemą standartus. Minimalūs reikalavimai neturi trukdyti valstybėms narėms nustatyti aukštesnių standartų (žr. Europos socialinių teisių ramsčio preambulės 16 punktą). Valstybėse narėse jau taikomi standartai neturi būti sumažinti. EESRK rekomenduoja nustatant valstybių narių minimalius nedarbo draudimo sistemų standartus atitinkamai taikyti išlygą dėl draudimo bloginti sąlygas (draudimas bloginti sąlygas dėl minimalių standartų nustatymo). Tokiu būdu atsižvelgiama į ES tikslą valstybėse narėse gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas ir palaikant jų gerėjimą jas suderinti (SESV 151 str.).

2.11.

Paramos bedarbiams atveju reikėtų atskirti socialinės apsaugos išmokas (draudimo išmokas) ir socialinę paramą. Draudimo išmokos paprastai grindžiamos įmokomis ir joms gauti būtinas nustatytos trukmės darbo laikotarpis. Socialinė parama yra nuo įmokų nepriklausanti ir iš mokesčių finansuojama parama, skirta paremti žmones, kurie patys negali savęs išlaikyti ir kurių atveju atliekama poreikių analizė. Šioje nuomonėje savo iniciatyva EESRK nagrinėja socialinio draudimo išmokas.

2.12.

Vykstant diskusijoms dėl ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo Komisija siūlo sukurti euro zonai skirtą stabilizavimo funkciją (numatant galimybę dalyvauti euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms), kuri leistų ateityje geriau reaguoti į asimetrinius sukrėtimus. Kaip galimą stabilizavimo funkciją Komisija įvardija Europos nedarbo perdraudimo sistemos, kuri veiktų kaip nacionalinių nedarbo sistemų perdraudimo fondas (13), sukūrimą. Šį daug ginčų sukėlusį fiskalinį pasiūlymą reikėtų aiškiai atsieti nuo šios nuomonės savo iniciatyva, kuri yra socialinės politikos pasiūlymas, skirtas stiprinti socialinį ES aspektą.

2.13.

Neseniai EESRK pasisakė už tai, kad būtų apsvarstyta galimybė nacionalinėse nedarbo sistemose taikyti ES minimalius standartus, kad, pavyzdžiui, bet kuris darbo ieškantis asmuo galėtų pasinaudoti finansine parama (14). Būtent šis raginimas nagrinėjamas šioje nuomonėje.

3. Bendrosios nuostatos

3.1.

Remiantis 2018 m. užimtumo gairių, kurios taikomos ir 2019 m. (15), 7 gaire (16), valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bedarbiams pagrįstą laikotarpį būtų mokamos tinkamo dydžio nedarbo draudimo išmokos, atitinkančios jų įmokas ir nacionalines atitikties reikalavimams taisykles. Šia rekomendacija užimtumo gairėse atsižvelgiama į Europos socialinių teisių ramstį.

3.2.

Skurdą ir socialinę atskirtį arba jų riziką patiriančių žmonių skaičiaus mažinimas yra vienas iš penkių strategijos „Europa 2020“ tikslų ir vienas iš 17 Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų. Socialinių rodiklių suvestinė, kurios įvedimas susijęs su Europos socialinių teisių ramsčiu, taip pat padeda stebėti su skurdą arba socialinę atskirtį ar šią riziką patiriančiais asmenimis susijusias tendencijas ir daromą pažangą valstybėse narėse.

3.3.

EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos nustatytą faktą, kad teisės gauti nedarbo draudimo išmoką laikotarpis turi tiesioginio poveikio bedarbiams kylančiai skurdo rizikai. Valstybėms narėms, kuriose pagal nedarbo draudimo sistemą teikiama didesnė parama ir skiriama daugiau lėšų aktyviai darbo rinkos politikai ir priemonėms, geriau pavyksta bedarbius vėl tvariai integruoti į darbo rinką (17). Tarp valstybių narių pastebimi didžiuliai skirtumai. Maksimali bedarbio pašalpų mokėjimo trukmė siekia nuo 90 dienų Vengrijoje iki neterminuoto laikotarpio Belgijoje (18).

3.4.

EESRK nuomone, socialinio draudimo išmokos turi būti tokios, kad kylant rizikai, pavyzdžiui, nedarbo, būtų užtikrintas deramas gyvenimo lygis. Todėl nedarbo draudimo išmokos dydis, t. y. grynoji pakeitimo norma, turi būti tinkama. Čia taip pat pastebimi dideli skirtumai ES. Grynoji pakeitimo norma darbuotojo, turinčio nedidelį (vienerių metų) stažą ir gavusio mažą atlyginimą, atveju siekia nuo mažiau kaip 20 % (pavyzdžiui, Vengrijoje) iki maždaug 90 % (pavyzdžiui, Liuksemburge) paskutinio (grynojo) darbo užmokesčio (19).

3.5.

Bedarbių, gaunančių nedarbo draudimo išmokas, skaičius, palyginti su bendru bedarbių skaičiumi, išreiškiamas nedarbo draudimo išmokos gavėjų rodikliu (išmokos gavėjų dalis). Nedarbo draudimo išmokos gavėjų rodiklis nurodomas atitinkamai pagal tam tikrą nedarbo trukmę (pvz., bedarbių, kurie praėjus vieneriems nedarbo metams gauna išmoką, dalis). Vėlgi ir čia esama didelių skirtumų tarp valstybių narių. Nedarbo draudimo išmoką gaunančių trumpalaikių bedarbių (asmenų, kurie trumpiau nei metus neturi darbo) dalis vidutiniškai sudaro tik trečdalį darbo neturinčių asmenų. Apie 63 % siekiantis Vokietijos nedarbo draudimo išmokos gavėjų rodiklis yra aukščiausias. O štai Maltoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje nedarbo draudimo išmokos gavėjų rodiklis gerokai mažesnis nei 15 % (20)

3.6.

Žemą nedarbo draudimo išmokos gavėjų rodiklį valstybėje narėje gali lemti įvairios priežastys. Viena iš priežasčių yra jaunimo nedarbas. Jauni bedarbiai, kuriems nepavyksta rasti darbo, dėl trūkstamo darbo laikotarpio dažnai negali įgyti teisės gauti išmoką. Todėl daugeliu atvejų darbo neturintys jaunuoliai išmokos negauna.

3.7.

EESRK dar kartą pabrėžia, kad jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką yra labai svarbus. Jiems turi būti teikiama kuo didesnė parama, kad jie galėtų kuo greičiau integruotis į darbo rinką.

3.8.

Nedarbo trukmė taip pat daro poveikį nedarbo draudimo išmokos gavėjų rodikliui. Nedarbo draudimo išmoką gaunančių trumpalaikių bedarbių rodiklis ES vidutiniškai siekia apie trečdalį, tačiau ilgalaikių bedarbių atveju jis yra mažesnis, nes teisės gauti nedarbo draudimo išmoką laikotarpis daugumoje valstybių narių yra ribotas. EESRK rekomenduoja nustatyti siektiną nedarbo draudimo išmoką gaunančių trumpalaikių bedarbių (trumpiau nei metus darbo neturinčių asmenų) rodiklį.

3.9.

Dar viena žemo nedarbo draudimo išmokos gavėjų rodiklio priežastis yra naujos užimtumo formos ir netipiniai bei mažų garantijų darbo santykiai, kurie apsunkina teisės į išmoką įgijimą. Atsižvelgdamas į politinį Tarybos susitarimą dėl rekomendacijos dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių, EESRK pasisako už visapusišką pagal naujas veiklos formas dirbančių darbuotojų su socialiniu draudimu susijusių teisių pripažinimo problemų sprendimą (21).

3.10.

Remiantis Europos socialinių teisių ramsčio 1 principu, kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti įgūdžių, leidžiančių visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai įveikti permainas darbo rinkoje. Todėl EESRK remia tolesnio mokymosi ir aktyvumo skatinimo tikslus ir pakartoja savo nuomonę, kad ES darbotvarkėje turėtų būti užtikrinta visų žmonių teisė į mokymąsi visą gyvenimą (22).

3.11.

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad pagerinti valstybių narių nedarbo draudimo sistemų standartai paskatintų geresnį darbo rinkų veikimą. Žemi standartai nebūtinai reiškia mažesnes valstybės išlaidas, nes bedarbiai, kurie negauna nedarbo draudimo išmokų, daugeliu atvejų gauna valstybės paramą kita forma (pavyzdžiui, bedarbio pašalpą arba minimalias pajamas). Kaip nurodo Komisija, pagrįsta būtų manyti, kad papildomas išlaidas, skirtas nedarbo draudimo standartų gerinimui, vykdant aktyvią darbo rinkos politiką, per palyginti trumpą laiką kompensuos išaugęs užimtumas ir dėl to padidėjusios mokestinės įplaukos, taip pat padidėjęs ekonomikos augimas (23).

4. Konkrečios pastabos

4.1.

4.2.

Todėl EESRK rekomenduoja nustatyti su valstybių narių nedarbo draudimo išmokomis susijusius tikslus. Reikėtų nustatyti siektiną grynąją pakeitimo normą, teisės gauti pašalpą laikotarpį ir išmokos gavėjų rodiklį. Be to, EESRK rekomenduoja nustatyti tolesnio mokymosi ir aktyvumo skatinimo tikslus.

4.3.

EESRK labai palankiai vertina Komisijos pastangas Europos socialinių teisių ramstį įgyvendinti, be kita ko, pagal Europos semestrą ir paskatinti nacionalinių nedarbo draudimo išmokų lyginamosios analizės procesą (taip pat pateikiant bendrą užimtumo ataskaitą). Lyginamoji analizė pagrįstai laikoma svarbia Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo priemone. Šios pastangos turi būti intensyvesnės ir susietos su nuolatiniu stebėsenos procesu. Bedarbio pašalpų lyginamosios analizės procesu turi būti siekiama didinti valstybių narių socialinę konvergenciją ir gerinti darbo rinkų veikimą.

4.4.

EESRK nuomone, konkrečioms valstybėms narėms skirtose rekomendacijose turėtų būti numatyti konkretūs tikslai, susiję su grynąja pakeitimo norma, teisės gauti išmoką laikotarpiu ir išmokos gavėjų rodikliu, taip pat su tolesniu mokymusi ir aktyvumo skatinimu. Kartu reikia pritarti Komisijos požiūriui, kad didesnės išmokos turi būti siejamos su atitinkamu darbo neturinčių asmenų aktyvumo skatinimu.

4.5.

Bendrosios rinkos sėkmė didele dalimi priklauso nuo darbo rinkų ir socialinės sistemos veiksmingumo ir Europos valstybių ekonomikos gebėjimo prisitaikyti prie sukrėtimų. Remiantis šia prielaida buvo nustatyta strategija „Europa 2020“, skirta transformuoti ES, kad jos ekonomika taptų pažangi, tvari ir įtrauki, siekiant užtikrinti aukšto lygio užimtumą, našumą ir socialinę sanglaudą (25). EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad ES nepasieks strategijos „Europa 2020“ tikslo 20 mln. sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį arba jų riziką patiriančių asmenų skaičių.

4.6.

EESRK nuomone, po 2019 m. gegužės 23–26 d. Europos Parlamento rinkimų prioritetinis naujos sudėties Komisijos uždavinys bus pasiūlyti priemonių darbo rinkų veikimui gerinti ir valstybių narių konvergencijai didinti. Be to, reikalinga nauja socialinio Europos aspekto po 2020 m. strategija.

4.7.

Šiuo metu valstybės narės konsultuojasi dėl socialinio Europos aspekto po 2020 m. Be kitų, kyla klausimas, kokie yra pagrindiniai elementai, kurie turėtų apibrėžti būsimą socialinį aspektą (26). EESRK nuomone, pagrindiniai socialinio Europos aspekto po 2020 m. elementai yra geresnis darbo rinkų veikimas ir kova su skurdu bei socialine atskirtimi. Prie to gali svariai prisidėti su valstybių narių nedarbo draudimo išmokomis susiję tikslai.

4.8.

Socialiniai tikslai laikui bėgant turi paskatinti socialinę konvergenciją. Žmonės turi žinoti, kad Europos socialinių teisių ramstyje nustatytos teisės ir principai yra ne tik popieriuje, bet ir konkrečiai įgyvendinami ir dėl jų palaipsniui gerėja žmonių gyvenimas.

4.9.

Jei tikslų poveikis įgyvendinant Europos Semestrą būtų nepakankamas, EESRK rekomenduoja atsižvelgiant į socialinį Europos aspektą po 2020 m. pagal SESV 153 straipsnį priimti direktyvą dėl valstybių narių nedarbo draudimo sistemoms taikomų teisiškai privalomų minimalių standartų nustatymo. Joje turėtų būti pateikiami reikalavimai dėl ES minimalių standartų, susijusių su nedarbo draudimo išmokų grynąja pakeitimo norma, teisės gauti išmoką laikotarpiu ir išmokos gavėjų rodikliu. EESRK taip pat pasisako už ES minimalius tolesnio mokymosi ir aktyvumo skatinimo pagal nedarbo draudimo sistemą standartus.

2019 m. gruodžio 11 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Europos semestro teminės informacijos suvestinė. Nedarbo išmokos. 2017 m.

(2) COM(2018) 761 final, 2018 11 21, EPSCO taryba ST 7619 2019 INIT, 2019 3 15.

(3) OL C 62, 2019 2 15, p. 165.

(4) OL C 81, 2018 3 2, p. 145.

(5) OL L 224, 2018 9 5, p. 4.

(6) OL L 185, 2019 7 11, p. 44.

(7) OL L 224, 2018 9 5, p. 4.

(8) COM(2018) 761 final, 2018 11 21, EPSCO taryba ST 7619 2019 INIT, 2019 3 15.

(9) OL L 224, 2018 9 5, p. 4.

(10) Eurostatas, 2019 10 16.

(11) OL C 262, 2018 7 25, p. 1.

(12) OL C 13, 2016 1 15, p. 40.

(13) COM(2017) 822 final, 2017 12 6.

(14) OL C 129, 2018 4 11, p. 7.

(15) OL L 224, 2018 9 5, p. 4.

(16) OL L 224, 2018 9 5, p. 44.

(17) Europos semestro teminės informacijos suve stinė. Nedarbo išmokos. 2017 m.

(18) COM(2018) 761 final, 2018 11 21, EPSCO taryba ST 7619 2019 INIT, 2019 3 15.

(19) COM(2018) 761 final, 2018 11 21, EPSCO taryba ST 7619 2019 INIT, 2019 3 15.

(20) COM(2018) 761 final, 2018 11 21, EPSCO taryba ST 7619 2019 INIT, 2019 3 15.

(21) OL C 129, 2018 4 11, p. 7.

(22) OL C 237, 2018 7 6, p. 8 ir EESRK nuomonės OL C 14, 2020 1 15, p. 1 ir OL C 14, 2020 1 15, p. 46.

(23) Europos semestro teminės informacijos suvestinė. Nedarbo išmokos. 2017 m.

(24) COM(2018) 761 final, 2018 11 21, EPSCO taryba ST 7619 2019 INIT, 2019 3 15.

(25) COM(2018) 761 final, 2018 11 21, EPSCO taryba ST 7619 2019 INIT, 2019 3 15.

(26) EPSCO taryba ST 6622 2019 INIT, 2019 2 27.

PRIEDAS

Toliau pateikiami diskusijų metu atmesti pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų (DTT 59 str. 3 dalis):

1. 1.12 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

EESRK rekomenduoja atidžiai stebėti ir įvertinti lyginamojo indekso proceso rezultatus. Jei siekiant norimo poveikio daroma pažanga yra nepakankama, reikėtų įdiegti apsvarstyti galimybę nustatyti teisiškai privalomą priemonę teisinį pagrindą, kad būtų galima paremti ir papildyti valstybių narių pastangas atnaujinti nedarbo draudimo sistemas. Be Tarybos rekomendacijos , kuri būtų gairė valstybėms narėms, EESRK rekomenduoja remiantis SESV 153 straipsniu priimti direktyvą apsvarstyti galimybę priimti teisiškai privalomą teisinį pagrindą, dėl nustatantį valstybių narių nedarbo draudimo sistemoms taikomus teisiškai privalomų minimalius standartus. Joje Šiuo teisiniu pagrindu turėtų būti pateikiami reikalavimai dėl ES minimalių standartų, susijusių su nedarbo draudimo išmokų grynąja pakeitimo norma, teisės gauti išmoką laikotarpiu ir nedarbo draudimo išmokos gavėjų rodikliu . EESRK taip pat pasisako už ES minimalius tolesnio mokymosi ir aktyvumo skatinimo pagal nedarbo draudimo sistemą standartus.

Balsavimo rezultatai

Už	64
Prieš	119
Susilaikė	19

2. 2.10 punktas

Jei siekiant norimo poveikio ir atlikus nuodugnią stebėseną ir vertinimą per tam tikrą laiką padaryta pažanga yra nepakankama, EESRK rekomenduoja remiantis SESV 153 straipsniu priimti direktyvą pagalvoti apie privalomą teisinį pagrindą dėl , nustatantį valstybių narių nedarbo draudimo sistemoms taikomus teisiškai privalomų minimalius standartus . Joje Šiuo teisiniu pagrindu turėtų būti pateikiami reikalavimai dėl ES minimalių standartų, susijusių su nedarbo draudimo išmokų grynąja pakeitimo norma, teisės gauti išmoką laikotarpiu ir nedarbo draudimo išmokos gavėjų rodikliu . EESRK taip pat pasisako už ES minimalius tolesnio mokymosi ir aktyvumo skatinimo pagal nedarbo draudimo sistemą standartus. Minimalūs reikalavimai neturi trukdyti valstybėms narėms nustatyti aukštesnių standartų (žr. Europos socialinių teisių ramsčio preambulės16 punktą). Valstybėse narėse jau taikomi standartai neturi būti sumažinti. EESRK rekomenduoja nustatant valstybių narių minimalius nedarbo draudimo sistemų standartus atitinkamai taikyti išlygą dėl draudimo bloginti sąlygas (draudimas bloginti sąlygas dėl minimalių standartų nustatymo). Tokiu būdu atsižvelgiama į ES tikslą valstybėse narėse gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas ir palaikant jų gerėjimą jas suderinti (SESV 151 str.).

Balsavimo rezultatai

Už	63
Prieš	122
Susilaikė	18

3. 4.9 punktas

Balsavimo rezultatai

Už	63
Prieš	122
Susilaikė	21

24.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 97/41

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „2020–2030 m. ES darbotvarkės dėl neįgaliųjų teisių kūrimas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto indėlis“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 97/06)

Pranešėjas

Ioannis VARDAKASTANIS

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2019 1 24
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2019 11 15
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 12 11
Plenarinė sesija Nr.	548
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė)	178/1/2

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ragina Europos Komisiją (EK) rengiant 2020–2030 m. ES darbotvarkę dėl neįgaliųjų teisių (toliau – darbotvarkė) griežtai atsižvelgti į toliau išdėstytas rekomendacijas ir išvadas, siekiant visapusiškiau įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK) ir laikytis savo įsipareigojimų pagal 2030 m. darbotvarkę bei darnaus vystymosi tikslus (DVT), kuriuose negalia minima 11 kartų. EESRK ypač rekomenduoja:

1.2.

visuose Europos Komisijos GD bei agentūrose ir visose ES institucijose įkurti ryšių neįgaliųjų klausimais punktus. Atsižvelgiant į įvairialypį su negalia susijusių klausimų pobūdį, centrinį ryšių punktą reikia įsteigti EK Generaliniame sekretoriate. Be to, iš šių ryšių punktų sudarytas Neįgaliųjų teisių komitetas turėtų prižiūrėti darbotvarkės įgyvendinimą. Kadangi paskirta už lygybę atsakinga Komisijos narė, labai svarbu, kad ryšių neįgaliųjų klausimais punktas būtų ir Teisingumo generaliniame direktorate;

1.3.

sukurti tarpinstitucinį EK, Parlamento ir Tarybos mechanizmą (1), kurį taikant šių institucijų pirmininkai susitiktų kiekvienos kadencijos pradžioje. EESRK taip pat ragina Taryboje sukurti darbo grupę neįgaliųjų klausimams spręsti, kuri palengvintų tokio mechanizmo taikymą;

1.4.

užtikrinti, kad ES institucijos suteiktų visas reikiamas priemones, žmogiškuosius išteklius ir finansinę paramą ES JT NTK įgyvendinimo stebėsenos struktūrai, kad ji galėtų vykdyti savo užduotis pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 2 dalį;

1.5.

įsteigti Europos prieinamumo tarybą, kuri stebėtų ES prieinamumo teisės aktų įgyvendinimą;

1.6.

EK peržiūrėti savo pasidalijamąsias kompetencijas su valstybėmis narėmis, numatytas JT NTK ir ES teisėje, siekiant nustatyti sritis, kuriose ES galėtų bendradarbiauti su valstybėmis narėmis užtikrinant įgyvendinimą. Šiuo tikslu reikėtų parengti kompetencijos deklaraciją, iš dalies keičiančią ES išimtinės kompetencijos deklaraciją ir patvirtinančią Neįgaliųjų teisių konvencijos fakultatyvų protokolą;

1.7.

EK įtraukti į darbotvarkę socialinio ramsčio principus ir konkrečius pasiūlymus dėl 17 principo (neįgaliųjų įtrauktis) įgyvendinimo;

1.8.

imtis konkrečių veiksmų darbotvarkei įgyvendinti. Nedelsiant reikėtų imtis šių veiksmų: priimti teisės aktus dėl kovos su visų formų diskriminacija dėl negalios (2) ir direktyvą, kuria būtų suderintas negalios įvertinimo pripažinimas visoje ES, kad neįgaliesiems būtų lengviau pasinaudoti savo teise laisvai judėti, parengti priemones, kuriomis būtų užtikrintos neįgaliųjų teisės dalyvauti ES lygmens politiniame gyvenime, ir gaires valstybėms narėms, kad jos galėtų užtikrinti tai ir nacionaliniu lygmeniu, privalomus teisės aktus, kuriais suderinami apstatytai aplinkai taikomi prieinamumo standartai, taip pat priemones, kuriomis suderinami tinkamų sąlygų darbo vietoje sudarymui taikomi minimalūs standartai, ir gaires dėl minimalių neįgalumo išmokų ir paslaugų teikimo lygio standartų valstybėse narėse, įskaitant paramą savarankiškam gyvenimui ir, jei įmanoma, asmeninės pagalbos teikimui;

1.9.

neįgaliųjų lygybės klausimus integruoti į visas ES ekonominės, socialinės ir aplinkos politikos sritis, visų pirma į lyčių lygybės strategiją, Jaunimo garantijų iniciatyvą, naująjį žaliąjį kursą, Vaikų garantijų iniciatyvą ir būsimą žaliąją knygą dėl senėjimo;

1.10.

ES institucijoms ir valstybėms narėms, sekant Jaunimo garantijų iniciatyvos pavyzdžiu, susitarti dėl neįgaliųjų teisių garantijos, kuria būtų siekiama įtraukti neįgaliuosius į darbo rinką, stažuotes, darbo paieškas ir tolesnį mokymąsi;

1.11.

geriau remti neįgaliuosius ES biudžeto lėšomis investuojant į mokslinius tyrimus naujoms pagalbinėms technologijoms kurti, skiriant lėšų, kurios padėtų padidinti programų „Erasmus+“ prieinamumą neįgaliesiems ir jų dalyvavimo jose mastą, finansuojant perėjimą nuo priežiūros institucijose prie priežiūros šeimoje ir bendruomenėse ir savarankiško gyvenimo, kartu taikant griežtus stebėsenos ir vertinimo mechanizmus valstybių narių lygmeniu, taip pat strategiškai investuojant ES lėšas Neįgaliųjų teisių konvencijai valstybėse narėse įgyvendinti, ypač tose srityse, kuriose ES neturi visiškos kompetencijos;

1.12.

užtikrinti, kad darbotvarkė atliktų atitinkamą vaidmenį skatinant neįgaliųjų teises ES išorės veiksmų srityje;

1.13.

daugiausia dėmesio darbotvarkėje skirti Eurostato atliekamo duomenų apie neįgaliuosius rinkimo ir jų skelbimo gerinimui;

1.14.

į darbotvarkę įtraukti aiškius ir apčiuopiamus kriterijus bei išmatuojamus rodiklius, visų pirma susijusius su neįgaliomis moterimis ir mergaitėmis, jaunais ir vyresnio amžiaus neįgaliaisiais, taip pat neįgaliais pabėgėliais ir migrantais bei LGBTI asmenimis;

1.15.

EK įgyvendinant Europos semestrą daryti spaudimą valstybėms narėms, kad šios parengtų savo nacionalines strategijas dėl neįgaliųjų lygybės aspektų integravimo propagavimo ir įtrauktų JT NTK įgyvendinimo klausimus į nacionalines reformų programas;

1.16.

į darbotvarkę įtraukti informuotumo apie JT NTK nustatytas neįgaliųjų teises didinimo klausimą;

1.17.

vykstant socialiniam dialogui ES ir nacionaliniu lygmeniu ir socialiniams partneriams derantis dėl kolektyvinių sutarčių visapusiškai atsižvelgti į neįgaliųjų teises ir JT NTK įgyvendinimą ir neįgaliųjų darbuotojų teises plačiai konsultuojantis su neįgaliųjų organizacijomis ir joms dalyvaujant;

1.18.

užtikrinti visapusišką aktyvų neįgaliųjų organizacijų ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą rengiant, įgyvendinant ir valdant naująją darbotvarkę.

2. Įžanga

2.1.

EESRK pabrėžia, kad darbotvarkė, kaip strategija, kuri bus parengta ir įgyvendinama atsižvelgiant į tai, kad ES ir visos valstybės narės pasirašė ir ratifikavo JT NTK, pirmiausia turėtų būti naudojama kaip priemonė visai JT NTK įgyvendinti.

2.2.

Kitaip nei dabartinėje strategijoje dėl negalios, 2020–2030 m. darbotvarkėje turėtų būti atsižvelgta į neatskiriamą įsipareigojimų pagal JT NTK ir įsipareigojimų įgyvendinti DVT ir ES socialinių teisių ramstį tarpusavio sąsają. Todėl EESRK siūlo darbotvarkę pavadinti 2020–2030 m. Europos neįgaliųjų teisių darbotvarke.

2.3.

Atsižvelgdamas į 2015 m. Neįgaliųjų teisių komiteto atliktą ES veiklos peržiūrą, EESRK pažymi, kad rengiant darbotvarkę taip pat turi būti remiamasi jo pateiktomis baigiamosiomis pastabomis ir rekomendacijomis.

2.4.

Naujoji darbotvarkė turėtų būti grindžiama kompleksine išsamia ES teisės aktų ir politikos peržiūra, taip pat turėtų būti suderinama su kitomis ES iniciatyvomis ir strategijomis, siekiant užtikrinti visapusišką suderinamumą su JT NTK. Be to, joje turi būti atspindėtas žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris į negalią ir atsižvelgta į naujausius pokyčius socialinių ir skaitmeninių teisių srityje.

2.5.

Atsižvelgiant į kai kurių neįgaliųjų grupių pažeidžiamumą, visose darbotvarkės srityse turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys moterims, vaikams, jauniems ir vyresnio amžiaus neįgaliesiems, pabėgėliams ir migrantams su negalia, neįgaliems LGBTI asmenims ir benamiams.

3. Europos neįgaliųjų teisių darbotvarkės principai

3.1.

EESRK mano, kad, kaip nustatyta pagal JT NTK 3 straipsnyje išdėstytus bendruosius principus, darbotvarke turi būti siekiama integruoti negalios aspektą į visas ES politikos sritis ir visus teisės aktus, turinčius poveikį neįgaliųjų gyvenimui. Pagal ją turi būti laikomasi nediskriminavimo, prieinamumo, dalyvavimo ir įtraukties, lygių galimybių, vyrų ir moterų lygybės, pagarbos žmogaus prigimtiniam orumui ir asmeniniam savarankiškumui principų, taip pat užtikrinama, kad neįgalieji būtų laikomi žmonių įvairovės ir žmonijos dalimi ir kad būtų pripažįstami jų kintantys gebėjimai bei jų teisė išsaugoti savo tapatybę.

4. Europos neįgaliųjų teisių darbotvarkės taikymo sritis

4.1. Kova su diskriminacija ir nelygybe (3)

4.1.1.

Pusė europiečių mano, kad diskriminacija dėl negalios yra plačiai paplitusi ES ir ši tendencija stiprėja (4). Todėl EESRK primygtinai ragina:

4.1.2.

ES institucijas imtis konkrečių veiksmų, kad būtų priimta horizontalioji kovos su neįgaliųjų diskriminacija direktyva, kuria būtų užtikrinta neįgaliųjų apsauga nuo diskriminacijos visose gyvenimo srityse. Šia direktyva turi būti užtikrinta, kad atsisakymas sudaryti tinkamas sąlygas bet kurioje gyvenimo srityje pripažįstamas kaip diskriminacija dėl negalios ir kad būtų pripažįstama kitų formų diskriminacija, pavyzdžiui, asociatyvi diskriminacija ir daugialypė bei tarpsektorinė diskriminacija;

4.1.3.

ES institucijas paspartinti Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su juo (Stambulo konvencija) priėmimą, įskaitant konkrečias smurto dėl lyties prevencijos, kovos su juo ir baudimo už jį priemones;

4.1.3.1.

visas ES institucijas, kaip viešojo sektoriaus darbdavius, užtikrinti prieinamumą, pavyzdžiui, užtikrinant prieinamas vidaus ir išorės svetaines, žmogiškųjų išteklių politiką ir procedūras, kuriomis siekiama įdarbinti daugiau neįgaliųjų, ir Europos mokyklų įtraukumą;

4.1.3.2.

ES institucijas pasinaudojant ES lėšomis numatyti priemones, kad ir neįgalieji turėtų lygias galimybes. Daugiau dėmesio reikėtų skirti asmenims, patiriantiems daugialypę arba tarpsektorinę diskriminaciją dėl tautybės, amžiaus, rasės ar etninės kilmės, lyties, religijos ar tikėjimo, lytinės tapatybės ir seksualinės orientacijos;

4.1.3.3.

atsižvelgiant į ankstesnes EESRK rekomendacijas, dabar galiojančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (5), kuriuo nustatomos 2014–2020 m. bendrosios nuostatos (2014–2020 m. BNR), 7 straipsnį įtraukti į siūlomą naująjį 2021–2027 m. BNR ir šį principą tiesiogiai įtvirtinti pagrindiniame pasiūlyto ERPF reglamento tekste. Be to, reikia įtraukti prieinamumo neįgaliesiems principą kaip išankstinę programų finansavimo ES lėšomis sąlygą;

4.1.3.4.

ES institucijas integruoti neįgaliųjų lygybės aspektus į visas ES ekonominės, socialinės ir aplinkos politikos sritis, visų pirma į lyčių lygybės strategiją, Jaunimo garantijų iniciatyvą, naująjį žaliąjį kursą, Vaikų garantijų iniciatyvą ir būsimą žaliąją knygą dėl senėjimo;

4.1.3.5.

EK skatinti valstybių narių teisės aktų dėl veiksnumo suderinamumą su JT NTK (6) ir sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių keitimuisi patirtimi.

4.2. Visapusiško dalyvavimo ir laisvo judėjimo užtikrinimas

4.2.1.

Neįgalieji vis dar negali naudotis savo teisėmis laisvai judėti ES, nes negalios vertinimo pripažinimas nėra suderintas ir nėra galimybės perkelti teisę į paramos paslaugas ir išmokas persikeliant gyventi į kitą valstybę narę. Tebesitęsiantis neįgaliųjų apgyvendinimas specialiosiose įstaigose, nepakankamos investicijos į bendruomenės teikiamas paslaugas, bendras pagrindinių paslaugų neprieinamumas taip pat trukdo neįgaliesiems dalyvauti visuomenės gyvenime. Todėl EESRK primygtinai ragina:

4.2.2.

EK pasiūlyti priimti direktyvą, kuria būtų suderintas iš vienos valstybės narės į kitą persikeliančių asmenų negalios vertinimo pripažinimas. Šia direktyva ES institucijos turi ginti neįgaliųjų teisę į judėjimo laisvę, užtikrinant iš vienos valstybės narės į kitą persikeliantiems neįgaliesiems socialinės apsaugos išmokų perkeliamumą. Turėtų būti garantuojama, kad šias išmokas ir toliau mokės kilmės valstybė narė, nauja gyvenamoji valstybė narė arba bus palaipsniui pereinama iš kilmės valstybės narės mokėjimo sistemos į gyvenamosios šalies sistemą. Be to, būtina užtikrinti, kad į kitą valstybę narę persikeliantys neįgalieji išsaugotų lygiavertes teises bei garantijas į paslaugas. Tai turi būti daroma suderintu būdu palengvinant sklandaus ir spartaus šių teisių (7), įskaitant asmeninę pagalbą, perkėlimo galimybę;

4.2.2.1.

ES institucijas užtikrinti, kad ES lėšos niekada nebūtų naudojamos neįgaliųjų apgyvendinimui specialiose įstaigose skatinti (8), o būtų aktyviai investuojamos į bendruomenių ir šeimų paslaugas. Itin svarbu, kad ES solidarumo korpuse dalyvaujantys jauni žmonės nebūtų siunčiami į priežiūros įstaigas, kuriose iki šiol vyrauja neįgaliųjų atskirtis. Investicijos taip pat turėtų būti skirtos šiuo metu įstaigose dirbančių darbuotojų mokymui, kad būtų galima teikti kartu su neįgaliaisiais parengtą bendruomeninę ir JT NTK reikalavimus atitinkančią globą. EK taip pat turėtų skleisti informaciją apie neigiamą globos įstaigų poveikį neįgaliesiems, siekdama skatinti valstybes nares pereiti prie alternatyvių bendruomeninių paslaugų;

4.2.2.2.

ES institucijas prioritetą teikti galimybei dalyvauti kultūriniame gyvenime ir užsiimti laisvalaikio veikla tam naudojant ES lėšas, t. y. skatinant ir oficialiai įtvirtinant ES lėšomis remiamą ES neįgaliojo kortelės naudojimą visose valstybėse narėse;

4.2.2.3.

ES institucijas užtikrinti, kad vykdant dialogą su piliečiais prireikus būtų naudojama gestų kalba, Brailio raštas ir lengvai perskaitomi tekstai;

4.2.2.4.

visas ES institucijas imtis politinių iniciatyvų šalinti visas kliūtis, trukdančias neįgaliesiems dalyvauti politiniame gyvenime ir naudotis savo teise balsuoti bei kelti savo kandidatūrą rinkimuose, visų pirma protinę negalią ir psichikos sveikatos problemų turintiems asmenims, kurie yra ypač diskriminuojami. EK taip pat turi užtikrinti visišką rinkimų proceso prieinamumą. Šiuo tikslu EK turėtų skatinti visas valstybes nares užtikrinti savo piliečių su negalia politinį dalyvavimą nacionaliniuose, regioniniuose ir vietos lygmens rinkimų procesuose;

4.2.2.5.

ES institucijas patvirtinti tinkamas priemones užtikrinti, kad visi neįgalieji galėtų naudotis savo teisėmis, įtvirtintomis ES sutartyse ir teisės aktuose, skatinti taikyti neįgaliesiems neprievartines priemones ir sprendimų priėmimą pasinaudojant pagalba, taip pat užtikrinti visiems neįgaliesiems laisvę ir saugumą;

4.2.2.6.

visas ES institucijas skatinti struktūrinį neįgaliųjų ir neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų, įskaitant dirbančias su neįgaliais vaikais, dalyvavimą visuose sprendimų priėmimo procesuose tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu ir finansuoti šių organizacijų pajėgumų stiprinimą. EK ir kitos ES institucijos taip pat turėtų užtikrinti, kad neįgalieji galėtų lengvai dalyvauti viešose konsultacijose.

4.3. Prieigos užtikrinimas visur

4.3.1.

Dėl neprieinamų viešųjų erdvių, pastatų, transporto ir technologijų pernelyg daug neįgaliųjų vis dar negali aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Be to, tai kelia pavojų jų saugumui. Todėl EESRK primygtinai ragina:

4.3.1.1.

EK imtis konkrečių veiksmų, kad sekant JAV prieinamumo tarybos pavyzdžiu būtų įsteigta Europos prieinamumo taryba, kuri vykdytų ES prieinamumo teisės aktų įgyvendinimo stebėseną ir palengvintų prieinamumo standartų ir gairių rengimą, keitimąsi geriausia patirtimi ir prasmingą neįgaliųjų organizacijų dalyvavimą prieinamumo srityje;

4.3.2.

pačias ES institucijas siekti aukščiausių fizinės infrastruktūros ir paslaugų prieinamumo standartų ir aukščiausių prieinamumo standartų skaitmeniniu požiūriu ir užtikrinti neįgaliesiems visišką prieinamumą naudojantis visomis ES administravimo svetainėmis ir visų rūšių priemonėmis su jomis susisiekti;

4.3.2.1.

visas ES institucijas naudoti teisėkūros ir kitas priemones, pavyzdžiui, standartizaciją, siekiant užpildyti Europos prieinamumo akto paliktas spragas visiems apstatytos aplinkos tiek miesto teritorijose, tiek kaimo vietovėse aspektams taikytinų minimalių prieinamumo standartų suderinimo (9) srityje, nepamirštant numatyti nuostatų asmenims, turintiems intelektinę ir (arba) psichosocialinę negalią;

4.3.2.2.

EK peržiūrėti, išplėsti ir sustiprinti neįgaliųjų keleivių teises, pavyzdžiui, paskelbti naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl daugiarūšio transporto, peržiūrėti šiuo metu galiojantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2006 (10) dėl neįgalių asmenų teisių keliaujant oru ir panaikinti, suderinti bei išsamiai apibrėžti „atsisakymo vežti“ atvejus, taip pat patobulinti kitus galiojančius reglamentus;

4.3.2.3.

ES institucijas laikytis tvirtos pozicijos dėl nustatytų išankstinio pranešimo apie būtiną pagalbą keliaujant geležinkeliais laikotarpių panaikinimo naujajame ES reglamente dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų;

4.3.2.4.

EK ir toliau didinti geležinkelių transporto prieinamumą neįgaliesiems (11), pasirūpinant tuo, kad valstybės narės užtikrintų visų geležinkelio platformų prieinamumą ir palengvintų prieigą prie geležinkelio vagonų ne tik naujų statinių atveju, bet pritaikant esamą infrastruktūrą;

4.3.2.5.

EK pateikti valstybėms narėms gaires kaip geriau įgyvendinti ES direktyvas dėl bendrų būtiniausių standartų dėl nusikaltimo aukų arba įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinių teisių, atsižvelgiant į negalią (12), įskaitant teismo pareigūnų mokymus neįgaliųjų teisių srityje. Neįgaliųjų organizacijos turėtų būti laikomos bendradarbiaujančiais subjektais, turinčiais specialųjį statusą, kuriuo įteisinamas jų dalyvavimas teismo procesuose;

4.3.2.6.

Komisiją užtikrinti, kad prieinamumas būtų vienas iš tinkamumo finansuoti kriterijų, taikytinų skiriant ES fondų lėšas (13);

4.3.2.7.

EK investuoti į mokslinius tyrimus, susijusius su neįgaliesiems skirtų naujų pagalbinių technologijų ir prietaisų kūrimu;

4.3.2.8.

užtikrinti, kad prieinamumas būtų neatsiejamas nuo tvarumo, pavyzdžiui, statybų ir transporto srityse, ir kaip viena iš išankstinių ekologiškesnės Europos visiems užtikrinimo sąlygų;

4.3.2.9.

EK remti valstybių narių pastangas didinti naujos ir esamos apstatytos aplinkos, ypač būstų, prieinamumą ir pagerinti visų transporto tinklų darbuotojų mokymą teikti su prieinamumu susijusią pagalbą;

4.3.2.10.

EK padėti valstybėms narėms suteikti neįgaliesiems galimybę naudotis pagalbiniais prietaisais, technologijomis ir paslaugomis ir teikti paramą juos įsigyjant, nepriklausomai nuo to, kurioje ES šalyje jie siūlomi;

4.3.2.11.

EK remti valstybių narių pastangas garantuoti, kad viešuosiuose pirkimuose neįgalieji turėtų galimybę dalyvauti kaip piliečiai, paramos gavėjais ir valstybės tarnautojai;

4.3.2.12.

EK teikti valstybėms narėms reikiamą paramą tinkamu būdu ir laiku perkeliant į nacionalinę teisę Interneto svetainių prieinamumo direktyvą.

4.4. Kokybiško užimtumo ir profesinio rengimo skatinimas

4.4.1.

Neįgaliųjų užimtumo lygis (48,1 %) tebėra neproporcingai žemas, palyginti su negalios neturinčių asmenų užimtumo lygiu (73,9 %). Neįgalių moterų užimtumo lygis yra gerokai žemesnis (14). Todėl EESRK primygtinai ragina:

4.4.2.

EK pasiūlyti priemonių, kuriomis visoje ES būtų suderinti reikalavimai dėl to, ką darbdaviai privalo suteikti ir kokią paramą Vyriausybės savo ruožtu turi teikti darbdaviams, siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas neįgaliems darbuotojams (15);

4.4.3.

ES institucijas tapti pavyzdžiu įdarbinant neįgaliuosius ir padidinti neįgalių darbuotojų dalį savo institucijose ir ES administracijoje;

4.4.3.1.

EK išnagrinėti kvotų sistemų, kurias daugelis valstybių narių naudoja neįgaliųjų užimtumui skatinti, veiksmingumą, siekiant skatinti geriausią praktiką ir galbūt taikyti tokią sistemą ES administracijoje;

4.4.3.2.

ES institucijas imtis veiksmų ES lėšoms investuoti į neįgaliųjų mokymo, užimtumo ir profesinio judumo iniciatyvas, įskaitant paramą socialiniam verslumui ir socialinės ekonomikos įmonėms, skatinant visų rūšių įtraukų užimtumą vadovaujantis konvencija ir ypatingą dėmesį skiriant jaunimui, moterims, migrantams ir pabėgėliams bei vyresnio amžiaus žmonėms su negalia (16). Reikėtų daugiau dėmesio skirti neįgaliųjų galimybės pasirinkti darbo sritį rėmimui, taip pat investuoti į profesinės reabilitacijos, darbo vietų išlaikymo, kilimo tarnyboje ir grąžinimo į darbą politikos priemones, ypatingą dėmesį skiriant naujoms profesijoms reikiamų įgūdžių ugdymui;

4.4.3.3.

ES institucijas ir valstybes nares, sekant Jaunimo garantijų iniciatyvos pavyzdžiu, susitarti dėl neįgaliųjų teisių garantijos, kuria būtų siekiama įtraukti neįgaliuosius į darbo rinką, stažuotes, darbo paieškas ir tolesnį mokymąsi. Neįgaliųjų užimtumo iniciatyvoje turėtų būti numatyta finansinių išteklių šiam tikslui įgyvendinti;

4.4.3.4.

EK teikti valstybėms narėms reikiamą paramą siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 (17) dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, leidžiančios neįgaliųjų tėvams atitinkamai naudotis atostogos ir lanksčiomis darbo sąlygomis. Be to, Komisija turėtų reikalauti, kad ir patys neįgalieji turėtų teisę į tokias pat lanksčias sąlygas;

4.4.3.5.

Europos semestrą ir teisės aktus naudoti kaip priemones užtikrinti, kad neįgaliems darbuotojams būtų mokamas tinkamas (ir (arba) sutartas) darbo užmokestis, kuris turi būti tokio pat dydžio, kaip ir negalios neturinčių darbuotojų, ir niekada negali būti mažesnis nei minimalus darbo užmokestis. EK turėtų naudoti ES lėšas, siekdama peržiūrėti gerąją patirtį ir užimtumą reglamentuojančius teisės aktus, susijusius su darbuotojų po ilgų laikinojo nedarbingumo atostogų ir asmenų, kurie galėjo tapti neįgalūs, reintegracija ir reabilitacija;

4.4.3.6.

EK remti valstybių narių pastangas sumažinti riziką, susijusią su perėjimu į darbo rinką, siūlant lankstesnes neįgalumo išmokų ir paramos paskirstymo sistemas, kad šie asmenys neprarastų minimalios socialinės apsaugos nuo skurdo ir būtų skatinamas užimtumas;

4.4.3.7.

EK reikalauti, kad valstybės narės teiktų didesnę paramą darbdaviams ieškant informacijos apie pagalbines technologijas ir jų finansavimą, siekiant užtikrinti didesnį darbo vietų prieinamumą ir lankstesnį darbo grafiką, atsižvelgiant į asmens poreikius. Visų pirma EK turėtų remti mokslinius tyrimus kuriant neįgaliesiems pritaikytų darbo vietų verslo pavyzdį;

4.4.3.8.

EK teikti valstybėms narėms reikiamą paramą užtikrinant, kad būtų visapusiškai įgyvendinta Direktyva 2000/78/EB (18), kuria draudžiama diskriminacija darbo srityje. EK ir valstybės narės taip pat turėtų paspartinti horizontalios nediskriminavimo direktyvos dėl galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis projekto priėmimą, nes diskriminacija šioje srityje gali sukelti diskriminaciją darbo rinkoje;

4.4.3.9.

EK remti valstybių narių pastangas integruoti įmonių socialinės atsakomybės ir negalios politiką, siekiant įmonių įdarbinimo politikoje atsižvelgti į negalią. EK taip pat turėtų remti valstybių narių pastangas skatinti įmones į teikiamą nefinansinę informaciją įtraukti negalios ir prieinamumo aspektus;

4.4.3.10.

EK remti neįgaliųjų teises visoje ES, kad jie galėtų naudotis savo darbo ir profesinių sąjungų teisėmis taip pat, kaip kiti darbuotojai. Tai reikėtų daryti bendradarbiaujant su socialiniais partneriais. Visų pirma, Europos įvairovės chartijų procese turėtų būti daugiau dėmesio skiriama įvairių gebėjimų turinčios darbo jėgos skatinimui;

4.4.3.11.

socialinius partnerius pradedant socialinį dialogą ES lygmeniu ir sudarant kolektyvines sutartis atsižvelgti į JT NTK įgyvendinimą ir neįgaliųjų darbuotojų teises, konsultuojantis su ES lygmens neįgaliųjų organizacijomis.

4.5. Kokybiško įtraukaus švietimo ir mokymosi visą gyvenimą užtikrinimas

4.5.1.

Neįgaliesiems tebėra sudėtinga įgyti bendrąjį išsilavinimą, todėl dažnai jie yra mokomi atskirai. Europos Sąjungoje neįgalieji vidutiniškai 13 % dažniau nebaigia mokyklos, palyginti su jų bendraamžiais, neturinčiais negalios, ir 14 % rečiau įgyja tretinį išsilavinimą (19). Todėl EESRK primygtinai ragina:

4.5.2.

ES institucijas investuoti ES lėšas į įtraukaus mokymosi aplinką, ankstyvoje vaikystėje taikomas intervencines programas, mokymosi visą gyvenimą ir mokymo programas, kad neįgaliesiems būtų galima padėti pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką. Taip pat reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas neįgaliųjų profesiniam judumui;

4.5.2.1.

ES institucijas imtis specialių veiksmų, siekiant užtikrinti vaikų ir jaunimo su negalia įtrauktį į savo Europos mokyklų sistemą, skirtą ES institucijų darbuotojų vaikams;

4.5.2.2.

EK imtis konkrečių veiksmų siekiant padidinti neįgaliųjų skaičių aukštojo mokslo įstaigose, teikiant pagalbą, kurios reikia paramos poreikiams tenkinti ir išlaidoms studijų ar mokymosi laikotarpiu padengti;

4.5.2.3.

EK imtis priemonių, kurios padėtų padidinti programų „Erasmus+“ prieinamumą neįgaliesiems ir jų dalyvavimo joje mastą, teikiant pagalbą, kurios reikia paramos poreikiams tenkinti ir išlaidoms studijų ar mokymosi užsienyje laikotarpiu padengti;

4.5.2.4.

EK teikti valstybėms narėms reikiamą paramą rengiant bendrojo lavinimo mokyklų darbuotojus ir paramą rengiant mokytojų padėjėjus, kurių specializacija – darbas su neįgaliais mokiniais, siekiant skatinti vaikų su negalia įtrauktį įprastinėse mokyklose. Taip pat turėtų būti mokoma, kaip būtų galima naudoti pagalbines technologijas siekiant geriau integruoti neįgalius mokinius. Nemažiau dėmesio reikia skirti gerų darbo sąlygų klasėje sukūrimui ir mokinių skaičiaus klasėse sumažinimui.

4.6. Kova su nesaugumu, skurdu ir socialine atskirtimi

4.6.1.

Europos Sąjungoje neįgalieji vidutiniškai 9 % dažniau patiria skurdą ir socialinę atskirtį, palyginti su jų bendraamžiais, neturinčiais negalios (20). Todėl EESRK primygtinai ragina:

4.6.1.1.

ES institucijas užtikrinti, kad į naująją darbotvarkę būtų įtraukti konkretūs veiksmai įtraukiai socialinės apsaugos sistemai skatinti, o EK – parengti valstybėms narėms skirtas gaires dėl neįgaliųjų ir prižiūrinčiųjų asmenų minimalios socialinės apsaugos, kuria jiems būtų užtikrintas tinkamas gyvenimo lygis (21). EK ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad neįgaliesiems, ypač asmenims, kurie tapo neįgaliais dirbdami ir kurių įmokų į pensijų draudimą laikotarpis yra trumpesnis, būtų taikomos tinkamos socialinės apsaugos priemonės prieš pensinį amžių ir jam prasidėjus;

4.6.1.2.

EK teikti rekomendacijas dėl socialinių išmokų reformų siekiant padengti papildomas su negalia susijusių prietaisų, pagalbinių technologijų, būsto pritaikymo, transporto ir pan. išlaidas. EK turėtų reikalauti, kad valstybės narės būtų lankstesnės ir leistų pradedantiems dirbti neįgaliesiems ir toliau gauti šias išmokas, kad būtų subalansuotos neproporcingos išlaidos, sumažinta dirbančiųjų skurdo rizika ir skatinamas užimtumas;

4.6.1.3.

EK teikti valstybėms narėms rekomendacijas dėl negalios vertinimo procedūrų siekiant užtikrinti, kad sergantys retomis ligomis ar daugialypę negalią turintys asmenys nebūtų ignoruojami. Įgyvendinant Europos semestrą EK turi įtikinti valstybes nares nemažinti neįgalumo išmokų savo piliečiams, nes taip didėja skurdo ir socialinės atskirties rizika. EK turėtų paraginti valstybes nares persvarstyti visą gyvenimą jų teikiamų negalios išmokų proporcingumą siekiant užtikrinti, kad senstantys neįgalieji ir neįgaliais senatvėje tapę asmenys neprarastų galimybės pasinaudoti savo teisėmis į išmokas;

4.6.1.4.

siekiant papildyti stiprėjančius Europos semestro ir socialinių teisių ramsčio ryšius, į socialinių rodiklių suvestinę įtraukti konkrečiai su neįgaliaisiais susijusius rodiklius;

4.6.1.5.

EK teikti valstybėms narėms paramą, kurios reikia siekiant tinkamai gyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl socialinės apsaugos pagal netipinio darbo sutartis, ir užtikrinti, kad nė iš vieno dirbančio ar nedirbančio neįgalaus asmens nebūtų atimta teisė į tinkamą sveikatos priežiūros draudimą ir kitos teisės į išmokas;

4.6.1.6.

EK remti valstybių narių pastangas užtikrinti, kad sveikatos priežiūros sistema neįgaliesiems būtų tokia pat prieinama, kaip ir kitiems piliečiams (22);

4.6.2.

EK užtikrinti, kad ankstesni, dabartiniai ir būsimi ES administracijos darbuotojai su negalia arba negalią turintys priklausomi šeimos nariai galėtų naudotis visapusišku sveikatos draudimu, kuriuo jiems užtikrinama geriausia įmanoma sveikatos priežiūra ir gyvenimo kokybė.

4.7. Siekis užtikrinti, kad ES taptų pasaulio lydere, nė vieno nepaliekančia už savo sienų ribų

4.7.1.

ES yra didžiausia paramos vystymuisi teikėja pasaulyje. ES ir valstybės narės, kaip JT NTK šalys, savo išorės veiksmais turėtų skatinti neįgaliųjų teises. Todėl EESRK primygtinai ragina:

4.7.2.

ES institucijas imtis priemonių užtikrinti, kad įgyvendinant visus ES finansuojamus veiksmus trečiosiose šalyse būtų laikomasi JT NKT bendrųjų principų, išdėstytų 3.1 punkte;

4.7.2.1.

ES institucijas imtis veiksmų užtikrinti, kad narystės ES siekiančios šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės pateiktų įrodymus, kad jose neįgaliųjų teisių apsaugos lygis yra toks pat kaip ir ES valstybėse narėse. EK taip pat turėtų užtikrinti, kad finansinės priemonės, padedančios pasirengti narystei, būtų naudojamos neįgaliųjų padėčiai gerinti;

4.7.2.2.

EK didinti informuotumą apie JT NTK ir neįgaliųjų poreikius, įskaitant prieinamumą, skubios ir humanitarinės pagalbos teikimo srityje ir informuotumą neįgaliųjų klausimais ES atstovybėse;

4.7.2.3.

ES institucijas užtikrinti, kad būtų akivaizdžiai laikomasi ES konsensuso dėl vystymosi ir remiamas EBPO Paramos vystymuisi komiteto (DAC) nustatytų negalios rodiklių įtraukimas į visame pasaulyje įgyvendinamas ES bendradarbiavimo programas, projektus ir veiklą;

4.7.2.4.

ES institucijas užtikrinti, kad būtų apsaugotos į ES atvykstančių neįgalių prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisės ir jiems teikiama pakankama ir tinkama parama. Parama turi būti teikiama ir asmenims, kurie tapo neįgalūs bėgdami iš savo šalies;

4.7.2.5.

EK remti valstybių narių pastangas spręsti neįgaliųjų klausimus plėtojant dialogą su ES nepriklausančiomis šalimis. EK taip pat turėtų siekti skatinti su neįgaliųjų klausimais susijusius susitarimus ir įsipareigojimus tarptautiniuose forumuose (JT, Europos Taryboje, EBPO);

4.7.2.6.

EK, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES, kartu su valstybėmis narėmis imtis priemonių užtikrinti, kad piliečiai iš Europos Sąjungos, šiuo metu gyvenantys JK, ir atvirkščiai, ir toliau gautų šiuo metu jų kilmės šalių teikiamą paramą.

5. Valdymas, įgyvendinimas ir stebėsena

5.1.

Atsižvelgdamas į Neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas ES, EESRK primygtinai rekomenduoja kiekvienoje ES institucijoje, agentūroje ir įstaigoje, t. y. Europos Parlamente, Europos Sąjungos Taryboje, Išorės veiksmų tarnyboje, Regionų komitete ir kt., ir tokiose agentūrose kaip Pagrindinių teisių agentūra ir Europos lyčių lygybės institutas įsteigti ryšių neįgaliųjų klausimais punktus. Tokie punktai taip pat turėtų būti įsteigti visuose pačios EK generaliniuose direktoratuose. Kadangi neįgaliųjų klausimai yra įvairialypio pobūdžio, centrinis ryšių punktas turėtų būti pavaldus EK Generaliniam sekretoriui. Jis bus reikalingas atliekant stebėseną, kaip ES institucijos įgyvendina JT NTK ir darbotvarkę. EESRK, rodydamas pavyzdį, turi savo ryšių neįgaliųjų klausimais punktą ir Neįgaliųjų teisių tyrimo grupę, kuriai padeda SOC skyriaus sekretoriatas. Todėl EESRK primygtinai ragina:

5.2.

atsižvelgiant į tai, kad paskirta už lygybę atsakinga Komisijos narė, Teisingumo generaliniame direktorate įkurti ryšių neįgaliųjų klausimais punktą, padėsiantį jai atlikti savo užduotis. Tai yra ypač svarbu;

5.3.

dabartinę Aukšto lygio grupę neįgaliųjų klausimams spręsti pakeisti Neįgaliųjų teisių komitetu. Šis Komitetas turėtų būti visų skirtinguose direktoratuose, institucijose ir agentūrose bei valstybėse narėse esančių ryšių neįgaliųjų klausimais punktų nuolatinių susitikimų platforma. Šiam komitetui turėtų būti suteikta teisė vykdyti darbotvarkės įgyvendinimo ES ir valstybių narių lygmenimis stebėseną ir teikti rekomendacijas EK bei nacionalinėms Vyriausybėms;

5.4.

EK peržiūrėti savo pasidalijamąją kompetenciją su valstybėmis narėmis, numatytą JT NTK ir ES teisėje, siekiant nustatyti sritis, kuriose ES galėtų bendradarbiauti su valstybėmis narėmis užtikrinant įgyvendinimą. Šiuo tikslu reikėtų parengti deklaraciją dėl kompetencijos;

5.5.

sukurti EK, Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinį mechanizmą (23). Šių trijų institucijų pirmininkai turėtų susitikti kiekvienos kadencijos pradžioje, kad galėtų parodyti, jog yra įsipareigoję ginti neįgaliųjų teises. Siekiant palengvinti tokio mechanizmo taikymą Taryboje reikia įsteigti darbo grupę neįgaliųjų klausimams spręsti;

5.6.

ES institucijas į darbotvarkę įtraukti aiškius, apčiuopiamus ir konkrečius kriterijus bei išmatuojamus rodiklius, kad būtų galima stebėti įgyvendinimo spragas ir veiksmingai įvertinti padarytą pažangą;

5.7.

EK užtikrinti, kad rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir iniciatyvas būtų suplanuoti veiksmingi stebėsenos mechanizmai ir kad tokiems mechanizmams būtų skirta pakankamai išteklių ir biudžeto lėšų. Į darbotvarkę turėtų būti įtrauktas aiškus įsipareigojimas finansuoti stebėsenos mechanizmus, nurodant jiems skirtinas sumas;

5.8.

EK skirti ES JT NTK struktūrai pakankamai išteklių siekiant užtikrinti jos nepriklausomą ir tinkamą veikimą;

5.9.

ES institucijas aktyviai ir visapusiškai įtraukti neįgaliųjų organizacijas ir pilietinės visuomenės organizacijas į darbotvarkės rengimo, įgyvendinimo ir valdymo veiklą (24). Su neįgaliųjų organizacijomis taip pat turėtų būti nuolat konsultuojamasi ir jos turėtų būti įtrauktos į teisės aktų, politikos priemonių ir programų, susijusių su šia darbotvarke, rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo ir stebėsenos procesus ir turėti prieigą prie išteklių prasmingam jų dalyvavimui remti. Konsultavimosi procesai taip pat turėtų būti suprantami ir visiškai prieinami neįgaliesiems;

5.10.

EK imtis atitinkamų veiksmų užtikrinti, kad Eurostatas, bendradarbiaudamas su nacionalinėmis statistikos institucijomis ir neįgaliųjų organizacijų atstovais, sukurtų žmogaus teisėmis grindžiamų rodiklių sistemą ir palyginamų išsamių duomenų apie neįgaliųjų padėtį ES rinkimo sistemą ir skelbtų aktualesnes ir labiau išskaidytas negalios analizes. Tai atliekant reikėtų atsižvelgti į neįgaliųjų klausimų ir patirties, kurią lemia, pvz., lytis, amžius, pabėgėlio, prieglobsčio gavėjo ar migranto statusas arba priklausymas etninei mažumai, taip pat negalios pobūdis ir jos poveikis gerovei ir rezultatams, daugialypiškumą (25). Taip pat reikia rinkti duomenis apie įstaigose gyvenančių neįgaliųjų ir ne namuose gyvenančių neįgalių vaikų skaičių;

5.11.

EK įgyvendinant Europos semestrą daryti spaudimą valstybėms narėms, kad šios parengtų savo nacionalines strategijas ir įtrauktų JT NTK įgyvendinimo klausimus į nacionalines reformų programas;

5.12.

EK suteikti visas reikiamas priemones, žmogiškuosius išteklius ir finansinę paramą ES JT NTK įgyvendinimo stebėsenos struktūrai, kad ji galėtų vykdyti savo užduotis pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 2 dalį.

6. Komunikacija ir sklaida (26)

6.1.

ES institucijos turėtų didinti informuotumą apie neįgaliųjų vis dar patiriamas kliūtis, siekiant sugriauti stereotipus, ir bendradarbiauti su nacionalinės ir regionų valdžios institucijomis, siekiant užtikrinti, kad ši informacija pasiektų sprendimų priėmėjus ir kitus suinteresuotuosius subjektus visais lygmenimis. EK turėtų remti šioje srityje veiklą vykdančias ES lygmens neįgaliųjų organizacijas ir nevyriausybines organizacijas.

6.2.

EK turėtų rengti kampanijas ir mokymo kursus informuotumui apie neįgaliųjų teises didinti. Jie turėtų būti skirti plačiajai visuomenei, politikos formuotojams ir sprendimų priėmėjams, viešųjų ir privačiųjų įstaigų darbuotojams, neįgaliesiems, jų šeimos nariams ir pan. Komisija turėtų skatinti valstybes nares įgyvendinti panašias kampanijas.

6.3.

ES ir valstybės narės daugiausia dėmesio turėtų skirti pastangoms pabrėžti daugialypę ir tarpsektorinę diskriminaciją, kurią patiria tam tikros neįgaliųjų grupės, visų pirma moterys ir mergaitės, LGBTI asmenys ir etninės mažumos.

2019 m. gruodžio 11 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) 2015 m. Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijos ES.

(2) Kaip apibrėžta JT NTK 1 straipsnyje, neįgalieji – asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis.

(3) ES pagrindinių teisių chartijos 1, 21 ir 26 straipsniai ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10 ir 19 straipsniai.

(4) Specialus „Eurobarometro“ tyrimas Nr. 437. Su tyrimu galima susipažinti čia: http://data.europa.eu/euodp/lt/data/dataset/S2077_83_4_437_ENG.

(5) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(6) Neįgaliųjų teisių komiteto 2014 m. bendroji pastaba Nr. 1 dėl lygybės prieš įstatymą.

(7) Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijos, 18 straipsnis.

(8) JT NTK 19 straipsnis ir Bendroji pastaba Nr. 5.

(9) JT NTK 9 ir 20 straipsniai.

(10) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru (OL L 204, 2006 7 26, p. 1).

(11) Per kitą 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų (OL L 356, 2014 12 12, p. 110) peržiūrą.

(12) JT NTK 13 straipsnis.

(13) OL C 62, 2019 2 15, p. 83.

(14) https://www.disability-europe.net/theme/employment

(15) JT NTK 5 ir 27 straipsniai.

(16) JT NTK 27 straipsnis.

(17) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES (OL L 188, 2019 7 12, p. 79).

(18) 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos Direktyva 2000/78/EB nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000 12 2, p. 16).

(19) ANED tyrimas, grindžiamas Eurostato 2016 m. duomenimis, neįgalieji ir asmenys be negalios (amžius: 30–34 metai), skirtumas procentiniais punktais.

(20) 2016 m. ES SPGS.

(21) JT NTK 28 straipsnis.

(22) Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijos, 63 punktas.

(23) 2015 m. Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijos ES.

(24) JT NTK bendroji pastaba.

(25) JT NTK 31 straipsnis.

(26) JT NTK 8 straipsnis.

24.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 97/53

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Populizmas ir pagrindinės teisės. Priemiesčiai ir kaimo vietovės“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 97/07)

Pranešėja

Karolina DRESZER-SMALEC

Bendrapranešėjis

Jukka AHTELA

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2019 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2019 11 27
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 12 11
Plenarinė sesija Nr.	548
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	145/3/6

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Per 2019 m. Europos rinkimus populistinės partijos pasiekė gerų rezultatų. Dėl populizmo mažėja politinių institucijų stabilumas, toliau skaidomos ir poliarizuojasi bendruomenės ir sukuriama aplinka, kurioje įmonėms tampa vis rizikingiau priimti investicinius sprendimus.

1.2.

Populistinių judėjimų ir partijų sėkmę lemia įvairios priežastys. Kalbant apskritai, populizmą skatina globalizacijos procesai, darantys poveikį visų tipų išsivysčiusioms šalims. Kalbant konkrečiau, populizmo priežastys susijusios tiek su kultūros, tiek su tapatybės veiksniais, taip pat su socialiniais ir ekonominiais pokyčiais. Galiausiai, populizmo grėsmė yra ypač didelė „nesvarbiose vietose“ (1), nepaisant to, ar jos yra periferijoje, ar pačiame Europos Sąjungos centre.

1.3.

Reikia aiškiai skirti baimes, nerimą ir pyktį, kurie pastūmėja žmones į populistinių partijų glėbį, ir tuos politinius veikėjus, kurie sąmoningai stengiasi pasinaudoti šiomis baimėmis, kad gautų politinės naudos. Į piliečių nepasitenkinimą, kuris dažnai yra logiškai pagrįstas, reikia žiūrėti rimtai. Kitaip yra populistų vadovų retorikos, kuria jie siekia pasinaudoti piliečių nepasitenkinimu, atveju.

1.4.

Geografiniu požiūriu nepasitenkinimas apima visoje ES esančias kontinentines Šiaurės ir Pietų bei Rytų ir Vakarų takoskyras ir kiekvienoje valstybėje narėje esančią nacionalinę centro ir periferijos takoskyrą. Priklausomai nuo geografinės vietos, nepasitenkinimo priežastis lemia skirtingos problemos. Norint užtikrinti, kad kovos su populizmu strategijos būtų sėkmingos, į šias problemas reikia atsižvelgti. EESRK mano, kad kovojant su pagrindinėmis populizmo priežastimis labai svarbu kurti vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės organizacijų, socialinių partnerių ir kitų subjektų, pvz., vietos lygmens lyderių ir visuomeninių judėjimų, aljansus.

1.5.

Kuo mažiau naudos gyventojai gauna iš savo šalies augimo polių, tuo labiau jie linkę neigiamai vertinti valdantį elitą, partijų sistemą ir gyvenimo būdą postmoderniame pasaulyje. Prie šių grupių dažnai priskiriami pilietinės visuomenės aktyvistai, todėl neigiamas požiūris į juos dar labiau sustiprėja.

1.6.

Pilietinei visuomenei padėtis tampa ypač sudėtinga ten, kur populistai įgyja valdžią ir geba daryti didelę įtaką Vyriausybės darbotvarkėms, krypdami į autoritarizmą. Daugybei pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) grėsmę kelia ne tik mažėjanti erdvė veiklai vykdyti, bet ir asmeniniai grasinimai bei persekiojimas.

1.7.

EESRK mano, kad reikėtų stiprinti piliečių švietimą demokratijos, pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų klausimais, siekiant šias problemas spręsti. Komitetas pabrėžia nuomonėje „Tolesnis teisinės valstybės principo stiprinimas Sąjungoje“ (2) pateiktą rekomendaciją valstybėms narėms šiuos klausimus įtraukti į mokyklų ir aukštojo mokslo įstaigų mokymo programas, o Europos Komisijai – pateikti pasiūlymą dėl plataus užmojo komunikacijos, švietimo ir visuomenės informavimo strategijos dėl pagrindinių teisių, teisinės valstybės principų, demokratijos ir nepriklausomos žiniasklaidos vaidmens.

1.8.

Atsižvelgdamas į tai, kad gyventojai trokšta plataus užmojo ir veiksmingų politinių vizijų, EESRK yra įsitikinęs, kad Europos Sąjunga turėtų pasiūlyti naratyvus apie pageidaujamą ateitį ir atgaivinti tokius pagrindinius principus kaip partnerystė ir subsidiarumas, kurie atliko labai svarbų vaidmenį Europos projekte.

1.9.

EESRK remia Europos Parlamento rezoliuciją dėl konkrečių kaimo, kalnų ir atokių vietovių poreikių (2018/2720(RSP) (3), kurioje raginama „skatinti socialinį ir ekonominį vystymąsi, ekonominį augimą ir diversifikaciją, socialinę gerovę, gamtos apsaugą, bendradarbiavimą bei jungtis su miestų teritorijomis, siekiant skatinti sanglaudą ir užkirsti kelią teritorinio susiskaidymo rizikai“. Todėl Komitetas prisijungia prie Parlamento ir pasisako už pažangiųjų kaimų pakto, kuriame dalyvautų visi valdžios lygmenys pagal subsidiarumo principą, sukūrimą.

1.10.

EESRK pakartoja nuomonėje „Atspari demokratija pasitelkiant tvirtą ir įvairialypę pilietinę visuomenę“ (4) pateiktą rekomendaciją „sukurti demokratijos rezultatų suvestinę, kuri, be kita ko, atspindėtų bendrąsias pilietinės visuomenės veiklos sąlygas ir galiausiai padėtų parengti konkrečias rekomendacijas dėl reformos“.

1.11.

Valdžios institucijos turėtų vadovautis žmogaus teisėmis grindžiamu požiūriu (5) į politiką, visų pirma ekonominių reformų politiką, grindžiamą nuolat atliekamais poveikio žmogaus teisėms vertinimais (6). Tai turėtų būti turiningų ir įtraukių nacionalinių diskusijų ir politinių sprendimų koregavimo, taip pat sklandaus reformų įgyvendinimo būtinoji sąlyga.

1.12.

EESRK ragina daugiau dėmesio skirti kaimo vietovėse atsirandančiai naujų rūšių ekonominei veiklai, kuri dažnu atveju grindžiama savitarpio sąveikos ir pagalbos principais. Komitetas ragina imtis priemonių, kuriomis būtų skatinama tokias iniciatyvas tinkamiau remti ir jas susieti, kad būtų neapsiribojama atskirais ir eksperimentiniais etapais, o kuriami išlaisvinantys politiniai ir visuomeniniai aljansai.

1.13.

1.14.

ES institucijos turėtų aktyviau stiprinti Europos, nacionalinių ir vietos PVO gebėjimus ir aprūpinti jas ištekliais, kad šioms organizacijoms būtų padėta pagerinti savo veiklos galimybes ir kokybę. Jos atlieka svarbų vaidmenį nustatant bendruomenių poreikius ir juos tenkinant. Kai padėtis teisinės valstybės, žmogaus teisių ir demokratijos srityse blogėja, jos ypač smarkiai nukenčia.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

Per 2019 m. Europos rinkimus populistinės partijos pasiekė gerų rezultatų. EESRK yra rimtai susirūpinęs dėl tokios padėties ir ragina imtis didelio masto iniciatyvų jai ištaisyti, pirmiausia stengiantis suprasti jos pagrindines priežastis.

2.2.

EESRK mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti pilietinės visuomenės organizacijų situacijai, nes pablogėjus teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir demokratijos padėčiai jos ypač smarkiai nukenčia. Daugelyje šalių mažėja PVO veikimo erdvė. Labai tikėtina, kad tolesnis populizmo kilimas taip pat lems mažesnį ekonominį stabilumą ir dar neveiksmingesnį valdymą bei politiką, o tai turės neigiamą poveikį investicijoms.

2.3.

EESRK jau yra išreiškęs didelį susirūpinimą dėl „[prastėjančios] žmogaus teisių [padėties], [plintančių populistinių ir autoritarinių tendencijų] ir jų [keliamo pavojaus] demokratijos kokybei ir pagrindinių teisių, apimančių ES teisės bendruosius principus, apsaugai“ (7). Komitetas paragino Europos institucijas „savo politinėje veikloje <…> taikyti iniciatyvų ir prevencinį metodą, kad būtų galima užbėgti problemoms už akių“.

2.4.

Nuomonėje savo iniciatyva „Atspari demokratija pasitelkiant tvirtą ir įvairialypę pilietinę visuomenę“ (8) EESRK pabrėžė manąs, kad pilietinei visuomenei tenka svarbus vaidmuo „siekiant išsaugoti liberaliąją demokratiją Europoje“ ir kad „tik stipri ir įvairi pilietinė visuomenė gali ginti demokratiją ir laisvę ir apsaugoti Europą nuo autoritarizmo pagundų“.

2.5.

Siekiant visapusiškai suprasti populizmo reiškinį, reikia atsižvelgti į keletą aspektų. Siekdami nustatyti populizmo šaltinį, kai kurie apžvalgininkai pirmiausia atsigręžia į kultūros veiksnius. Kiti šių veiksnių svarbos nenuvertina, tačiau tvirtina, kad pagrindinė plintančio populizmo priežastis yra socialinio ir ekonominio pobūdžio ir ji glūdi sudėtingose problemose, kurias lemia globalizacijos procesas.

2.6.

Daugelis problemų, keliančių piliečių susirūpinimą ir nepasitenkinimą, yra racionalios ir joms spręsti reikia politinių sprendimų. Šis teisėtas susirūpinimas neturi būti tapatinamas su kai kurių politinių veikėjų bandymais pasinaudoti nepasitenkinimu, siekiant pritraukti elektoratą demagoginiais, tačiau nepagrįstais pasiūlymais.

2.7.

Svarbiausi veiksniai, lemiantys imlumą populizmui, yra: amžius (vyresnis), išsilavinimo lygis (žemas), santykinis gerovės lygis (žemas), nedarbo lygis (aukštas) ir užimtumo pobūdis (netipinis darbas, darbas pagal terminuotą darbo sutartį). Šie socialiniai ir ekonominiai veiksniai labiau vyrauja kaimo vietovėse ir teritorijose už didmiesčių ribų.

2.8.

Balsavimas dėl „Brexit’o“ Jungtinėje Karalystėje, „geltonųjų liemenių“ judėjimas Prancūzijoje ir politinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AFD) sėkmė Rytų Vokietijoje, politinės partijos „Lega“ sėkmė Italijoje ir partijos „Teisė ir teisingumas“ sėkmė Lenkijoje daugeliu aspektų skiriasi. Tačiau visus šiuos poslinkius sieja vienas bendras aspektas – jie atspindi smarkiai sumažėjusį pasitikėjimą institucijomis, politikais ir žiniasklaida.

2.9.

Kuo mažiau naudos gyventojai gauna iš savo atitinkamos šalies augimo polių, tuo labiau jie linkę neigiamai vertinti valdantį elitą, partijų sistemą ir gyvenimo būdą postmoderniame pasaulyje. Prie šių grupių dažnai priskiriami pilietinės visuomenės aktyvistai, todėl neigiamas požiūris į juos dar sustiprėja ir turi didelių padarinių PVO veiklai.

3. Populizmą lemiantys bendrieji ir teritoriniai veiksniai

3.1.

Populizmo kilimą galima paaiškinti jį nagrinėjant dviem pagrindiniais aspektais. Vienas aspektas akcentuoja kultūros veiksnius, pvz., tapatybės formavimąsi ir sampratų pokyčius, kuriuos lėmė vystymosi tendencijos per paskutinius du ar tris dešimtmečius. Kitu aspektu pabrėžiama socialinių ir ekonominių veiksnių, kaip pagrindinių populizmo sėkmės priežasčių, svarba. Abu aspektai yra svarbūs, vis dėlto politinės ekonomijos veiksniai yra akivaizdžiai reikšmingesni, kai kalbama apie vietovės ir teritorijos vaidmenį (9).

3.2.

Populizmas – tai viena konkreti to, ką esame pratę vadinti eros, epochos pasikeitimu arba epochos lūžiu, išraiška. Šio pasikeitimo padarinius įvairiu mastu patiria visos šalys, nepriklausomai nuo paliesto regiono. Pokyčiai juntami visais pagrindiniais visuomeninės tvarkos lygmenimis – ir valstybės, ir rinkos ar bendruomenės (pastaroji atstovauja pilietinei visuomenei).

3.3.

Paskatintas socialinių ir politinių santykių sudaiktinimo, populizmas dažniausiai pirma atsiranda bendruomenės lygmeniu. Pasirenkamos bendruomenės, tokios kaip asociacijos, kurių narius vienija bendri interesai, visuomeniniai judėjimai ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos, vis dažniau išyra. Joms sunku išlikti ir išlaikyti savo narius. Nesirenkamos bendruomenės, tokios kaip šeimos, gyvenamieji rajonai ir vietos grupės, taip pat kenčia dėl susiskaidymo, solidarumo praradimo, susvetimėjimo ir iširimo.

3.4.

Vis sudėtingesniame pasaulyje dėl tokio socialinio ir politinio susiskaidymo paprastai patiriamas nesaugumo ir nerimo jausmas ir ieškoma nedviprasmiškų atsakymų. Tradicinės bendruomenės tokių atsakymų dažnai nebegeba pateikti. Daugelis žmonių, nepriklausomai nuo amžiaus ir socialinės klasės, ieško naujų bendrumo formų ir saugios tapatybės. Populistiniai politiniai veikėjai jau įgudo teikti tokius paprastus atsakymus, kurie dažnai yra susiję su šlovingos praeities vizijomis ir siekiu ją atgaivinti.

3.5.

Paversti patraukliomis politinėmis programomis, tokie paprasti atsakymai vėl sugrįžta į politiką ir valstybę, t. y. sistemas, kurios pačios kenčia nuo partinių sistemų susiskaidymo ir sumažėjusio pasitikėjimo valdymu.

3.6.

Bendrąsias populizmo priežastis dar labiau sustiprina teritorinis susiskaidymas, nuo kurio kenčia kaimo vietovės ir priemiesčiai. Jų gyventojai jaučiasi atskirti nuo ekonominės plėtros proceso ir viešosios transporto, sveikatos priežiūros, pagyvenusių asmenų slaugos, švietimo ir saugumo infrastruktūros. Tokia padėtis lemia didelį antielitizmo plitimą ir išankstines neigiamas nuostatas dėl to, kas laikoma kosmopolitišku gyvenimo būdu.

4. Globalizacija ir ekonomikos krizė

4.1.

Vykstant globalizacijai, atsirado galimybių ir kilo grėsmių, o pastarosios turi didesnį neigiamą poveikį priemiesčiams ir kaimo vietovėms. Todėl tai skatina nutraukti investicijas šiose vietovėse ir sukelia pagrįstą nesaugumo jausmą susidūrus su pramonės infrastruktūros ir darbo vietų perkėlimu į užsienį, taip pat mokestinės politikos, kuri yra laikoma nepakankamai teisinga, atmetimą. Kai kuriose valstybėse narėse taip pat išreikštas susirūpinimas dėl konkrečių prekybos susitarimų, pavyzdžiui, dėl neseniai su Mercosur sudaryto susitarimo, nes manoma, kad jie kelia pavojų Europos ūkininkų pragyvenimui ir Europos šeimos ūkio modeliui.

4.2.

Šios „populizmo politinės ekonomijos“ pavyzdys nagrinėjamas EESRK grupei „Įvairovė Europa“ (10) parengtoje ataskaitoje, kurioje teigiama, kad „didesni disponuojamųjų pajamų, užimtumo, išlaidų socialinėms išmokoms ir BVP lygiai siejami su mažesne už populistus atiduotų balsų dalimi regioniniu lygmeniu“. Disponuojamųjų pajamų sumažėjimas siejamas su didesne parama populistinėms partijoms.

4.3.

Nepaisant to, kad Europoje padėtis užimtumo srityje apskritai pagerėjo, daugelyje valstybių narių yra ypač didelis jaunimo nedarbo, netipinio užimtumo ir socialinės bei ekonominės atskirties lygis. 20–30 metų asmenys gali būti pirmoji karta nuo ES įsteigimo, kurios padėtis galėtų būti prastesnė, palyginti su ankstesne karta. Remiantis Eurostato duomenimis, 44 % 19–24 metų amžiaus darbuotojų Europoje turi tik laikinas darbo sutartis, palyginti su 14 % visų gyventojų.

4.4.

Kaimo vietovės, priemiesčiai ir periferinės teritorijos dažniausiai yra labiau linkę pasiduoti populizmui, siūlančiam modelį, kuriuo keliamos abejonės dėl veiksnių, kuriais grindžiamas pastarojo laikotarpio ekonomikos augimas: atvirų rinkų, migracijos, ekonominės integracijos ir globalizacijos (11).

4.5.

Esant struktūriniu požiūriu žemam ekonomikos augimo lygiui, Europos valstybės dažniausiai turi mažiau pajamų ir daugiau išlaidų. Spaudimą išlaidoms lemia daug įvairių veiksnių, įskaitant gyventojų senėjimą, skolos naštą ir didėjančias viešojo saugumo išlaidas. Kartu yra patiriamas spaudimas pajamoms, kurį lemia tokie veiksniai kaip sprendimai politinės ekonomijos srityje, griežto taupymo politika ir mokesčių slėpimas ar vengimas. Todėl dėl ribotų viešųjų išteklių varžomos valstybių galimybės atlikti savo pareigas išteklių perskirstymo politikos srityse, kurios yra labai svarbios užtikrinant socialines ir ekonomines teises. Viešieji ir privatieji investuotojai nusisuka nuo pramonės struktūros, ypač kaimo vietovėse ir priemiesčiuose, todėl kai kurie gyventojų sluoksniai jaučiasi atskirti ir apleisti valstybės struktūrų ir viešųjų tarnybų.

4.6.

EESRK ragina Europos ir nacionalines valdžios institucijas laikyti įtrauktį, galimybę naudotis teisėmis ir ekonomikos ir pramonės struktūros bei darbo jėgos potencialo išlaikymą pagrindiniais ekonominės, sanglaudos ir teritorinės politikos kriterijais.

5. Migracijos vaidmuo

5.1.

Kaip ir globalizacija, migracija – tai reiškinys, darantis poveikį visoms – išsivysčiusioms ar besivystančioms – šalims. Šis reiškinys veikiausiai neišnyks ir jo mastas ateityje augs. Dėl vis didėjančio populistinių judėjimų spaudimo valstybėms narėms tampa sudėtinga, tačiau vis tiek privaloma susitarti dėl taip reikiamos sąžiningos, atjauta grindžiamos ir atsakingos Europos migracijos ir prieglobsčio politikos, kuri atitiktų tarptautinius žmogaus teisių teisės aktus.

5.2.

Populistinė retorika nėra racionaliai nukreipta į migracijos politikos reglamentavimo aspektus. Vietoj to migrantai yra tiesiogiai stigmatizuojami kaip nusikaltėliai teroristai ar įsibrovėliai, taip sukuriant atmosferą, kuria skatinami tiesioginiai išpuoliai prieš juos.

5.3.

Kalbant apie migraciją, didžiausi geografiniai skirtumai yra susiję su socialinės apsaugos sistemų ir darbo rinkų skirtumais. Vienose šalyse socialinės apsaugos sistemos ir darbo rinkos gali būti palyginti atviros imigrantams, o kitose – uždaros ir neprieinamos. Esant didesniam atvykstančių migrantų srautui, vietos gyventojų grupių, kurios patiria atskirtį arba nerimauja dėl galimybės ją patirtį, reakcija skiriasi, priklausomai nuo politinės ekonomijos pobūdžio.

5.4.

Vienose šalyse ir konkrečiose šių šalių vietovėse baiminamasi dėl pernelyg didelės naštos socialinės apsaugos sistemoms, o kitose šalyse migrantai suvokiami kaip konkurentai darbo rinkoje. Vertinant subjektyviai, migrantai gali tapti iššūkiu stabilaus užimtumo ir socialinių išmokų gavimo požiūriu. Tokių baimių visų pirma gali turėti kaimo vietovių ir priemiesčių gyventojai.

5.5.

Todėl nacionalinės Vyriausybės, Europos Sąjungos institucijos ir pilietinės visuomenės organizacijos turėtų atsižvelgti į daugybę galimų priežasčių, lemiančių populistinių judėjimų plitimą, rengdamos atitinkamas politinio ir (arba) ekonominio pobūdžio kovos su populizmu strategijas. Nemažiau svarbu ir tai, kad kai kuriose ES šalyse nepasitenkinimo dėl socialinės ir ekonominės padėties prastėjimo ir ekonominės atskirties jausmus lemia ne imigracija, o emigracija. Ypač iš kai kurių Rytų Europos šalių išvyksta labai daug aukštos kvalifikacijos specialistų, o tai daro neigiamą poveikį šių šalių socialinei ir ekonomikos struktūrai.

5.6.

EESRK neigia tai, kad migrantai ir vietos gyventojai tarpusavyje konkuruoja dėl viešųjų išteklių. Komitetas ragina pilietinės visuomenės organizacijas aktyviau imtis veiklos, kuria būtų siekiama išsklaidyti kai kurių gyventojų grupių baimę ir nerimą. Komitetas taip pat ragina parengti ir įgyvendinti švietimo ir socialines programas, kuriomis būtų sprendžiami įvairūs klausimai, susiję su populizmą skatinančiais motyvais, ypač atokiuose ES regionuose. Turėtų būti teikiama didesnė parama nacionalinėms ir Europos masto pilietinės visuomenės platformoms ir tinklams, siekiant nuodugniau išnagrinėti šį reiškinį ir skatinti patikimos informacijos sklaidą ir švietimo veiklą, kuria siekiama geriau jį suprasti.

6. Nepasitenkinimo geografija

6.1.

Populistinės partijos pasiekė geresnių nei vidutiniai rezultatų ES kaimo vietovėse ir poindustrinėse periferinėse teritorijose (12). Taip įvyko balsuojant dėl „Brexit’o“ Jungtinėje Karalystėje, taip pat Austrijoje, kur per 2018 m. gegužės mėn. prezidento rinkimus kaimo vietovėse FPÖ kandidatas surinko 62 % balsų.

6.2.

Geografiniu požiūriu nepasitenkinimas apima visoje ES esančias kontinentines Šiaurės ir Pietų bei Rytų ir Vakarų takoskyras ir kiekvienoje valstybėje narėje esančią nacionalinę centro ir periferijos takoskyrą. Šis įvairialypis visuomenių ir teritorijų susiskaidymas sudarė palankias sąlygas populizmui ilgainiui išplisti. Todėl infrastruktūra ir transporto politika yra ypač svarbios, nes jos padeda užtikrinti teritorinį vientisumą ir yra viena iš būtinųjų materialinių sąlygų tam, kad gyventojai galėtų naudotis pilietinėmis, politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis.

6.3.

EESRK rekomenduoja Europos ir nacionalinėms valdžios institucijoms laikyti transporto, infrastruktūros ir interneto ryšio politiką priemone spręsti populizmo klausimą. Šiose politikos srityse, taip pat sanglaudos, socialinės ir skurdo mažinimo politikos srityse jos turėtų vadovautis žmogaus teisėmis grindžiamu požiūriu (13). Jos taip pat turėtų užtikrinti, kad politika, visų pirma ekonominių reformų srityje, būtų grindžiama nuolatiniais ex ante ir ex post poveikio žmogaus teisėms vertinimais (14), siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prasmingoms ir įtraukioms nacionalinėms diskusijoms dėl politinių sprendimų vertinimo ir koregavimo.

6.4.

Vienas iš socialinio, ekonominio ir teritorinio susiskaidymo padarinių – vis dažniau didelė priemiesčių ir kaimo vietovių gyventojų dalis de facto praranda savo teises/balsą politikoje. Tai reiškiasi kaip daugybės rinkėjų susilaikymas nuo balsavimo, atstovaujamosios demokratijos ir tarpinių organų, įskaitant politines partijas ir profesines sąjungas, atmetimas ir parama radikaliems populistiniams judėjimams. EESRK mano, kad reikėtų stiprinti piliečių švietimą demokratijos, pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų klausimais, siekiant spręsti šias problemas. Komitetas pabrėžia nuomonėje „Tolesnis teisinės valstybės principo stiprinimas Sąjungoje“ (15) pateiktą rekomendaciją valstybėms narėms šiuos klausimus įtraukti į mokyklų ir aukštojo mokslo įstaigų mokymo programas, o Europos Komisijai – pateikti pasiūlymą dėl plataus užmojo komunikacijos, švietimo ir visuomenės informavimo strategijos dėl pagrindinių teisių, teisinės valstybės principų ir demokratijos vaidmens.

6.5.

Būtent dėl tapatybės, priklausymo, pripažinimo ir perskirstymo politikos tarpusavio sąsajų būtina atsižvelgti į tai, kad religija, lyčių dinamika, gyvenamoji vieta ir kultūrinis tapatumas, kaip ir klasių interesai bei skirtumai, yra svarbūs veiksniai. Mobilizuoti alternatyvas regresyvių politinių jėgų siūlomiems lengviems sprendimams nėra paprasta. Reikia naujų kampanijų ir naujų naratyvų. Vienas ypač svarbus būdas šį tikslą pasiekti – skatinti kaimo vietovėse atsirandančią įvairių naujų rūšių ekonominę veiklą, grindžiamą bendruomeniškumo, tarpusavio sąveikos ir pagalbos principais. Vėlesnė užduotis būtų šią įvairių rūšių veiklą tarpusavyje susieti, neapsiribojant atskirais ir eksperimentiniais etapais, o sujungti jas tarpusavyje ir į išlaisvinančius politinius aljansus.

7. Populizmo poveikis pilietinei visuomenei, esančiai už didmiesčių teritorijų

7.1.

Populistinių judėjimų ir partijų kilimas visoje Europoje ir įvairiais teritoriniais lygmenimis daro didelį neigiamą poveikį pilietinei visuomenei. Politinę erdvę daugelyje Europos šalių vis labiau veikia autoritarinė propaganda, ksenofobinės ir rasistinės nuostatos bei fašistinis smurtas, o tai taip pat daro tiesioginį poveikį visuomeniniams judėjimams, profesinėms sąjungoms ir verslo asociacijoms.

7.2.

Pilietinei visuomenei padėtis tampa ypač sudėtinga ten, kur populistai įgyja valdžią ir geba daryti didelę įtaką Vyriausybės darbotvarkėms. Kai populistinės partijos užima svarbiausius postus parlamente ir vykdomosios valdžios organuose, jos dažniausiai stumia visuomenes, kurios kadaise buvo liberalios, autoritarinių režimų kryptimi. Daugybei pilietinės visuomenės organizacijų grėsmę kelia jų veiklos erdvės mažėjimas. Be to, esamų pilietinės visuomenės organizacijų veiklą dar labiau apsunkina kai kurios tariamos ar netikros NVO, kurios yra sukurtos iš viršaus ir dažnai pristatomos kaip visiškai demokratiškos.

7.3.

Klausimas dėl to, kokiu mastu populizmas veikia pilietinę visuomenę kaimo vietovėse ir priemiesčiuose, yra sudėtingas. Aktyvistai kaimo vietovėse dažnai neturi būtinų išteklių, kurių reikia siekiant kurti didmiesčių vietovėms įprasto pobūdžio koalicijas. Tas pats pasakytina apie koalicijas, pvz., su vartotojų judėjimais ir miestuose esančiais aktyvistais maisto srityje, kurie dažnai yra labiau pažengę tvarios maisto politikos srityje. Tai, kad nėra galingų visuomeninių judėjimų ir politinių partijų, kurios galėtų atstovauti kaimo vietovių gyventojų interesams, iš dalies paaiškina dešiniojo sparno populistinių partijų sėkmę Europos kaimo vietovėse per rinkimus.

8. Galimybės kovoti su populizmu

8.1.

Siūlomi du rekomendacijų rinkiniai kaip kovos su populizmu priemonės. Pirmasis susijęs su populizmo grėsme apskritai ir galimomis Europos Sąjungos taikytinomis priemonėmis. Antrasis rekomendacijų rinkinys tiesiogiai skirtas konkretiems regionams, kaimo vietovėms ir priemiesčiams.

8.2.

Populizmo priežastims šalinti gali būti tinkamos kelios strategijos. Pirmoji susijusi su politikų ir institucijų požiūriu į gyventojus, kurie iš tikrųjų patiria ekonominių ir socialinių sunkumų, ir su tuo, kaip su jais bendraujama. Socialinės, ekonominės ir politinės problemos yra tokios sudėtingos, kad jokia pavienė institucija, įskaitant ES institucijas, nepajėgi rasti lengvų ir nedviprasmiškų atsakymų, kaip galima būtų jas sumažinti, atkuriant idealizuojamą ankstesnę socialinę ir ekonominę padėtį. Didžiausią dėmesį skirdami kovai su populizmo priežastimis, politikai ir institucijos turėtų sugriauti retoriką, kuria tariamai siūlomi staigūs ir neklystami sudėtingų problemų sprendimai.

8.3.

Antroji strategija tiesiogiai susijusi su Europos Sąjungos įvaizdžiu ir likimu. Tarp daugybės dalykų, dėl kurių populistinei propagandai imlesni gyventojai yra nusivylę, yra ir tai, kad nėra tikrai pageidaujamų politinių projektų, kurie įtikintų ir suteiktų vilčių dėl geresnės ateities, ir nėra imamasi veiksmų, siekiant pagerinti kasdienio gyvenimo sąlygas. Populistai naudojasi šiuo nusivylimu, siekdami pateikti neperspektyvią viziją, nukreiptą į tariamai šlovingą praeitį. Tam, kad Europos Sąjunga išliktų, ji neturi kito pasirinkimo, tik atgaivinti visuotinį troškimą įgyvendinti Europos projektą.

8.4.

Siekiant sudominti Europos piliečius, vien ES įsteigimo mito jau nepakaks. ES turėtų pasiūlyti naratyvus apie pageidaujamą ateitį ir atgaivinti pagrindinius principus, tokius kaip partnerystė ir subsidiarumas, kurie atliko labai svarbų vaidmenį įgyvendinant Europos projektą.

8.5.

EESRK ragina ES, valstybes nares ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus atgaivinti subsidiarumo ir partnerystės principus. Kaip minėta grupės „Įvairovė Europa“ rekomendacijoje dėl piliečių tikėjimo ir pasitikėjimo ES atkūrimo (16), EESRK mano, kad reikėtų stengtis „išaiškinti piliečiams subsidiarumo principą ir paaiškinti, kad ES gerbia ir kultūrų įvairovę, ir vietos tradicijas“. Veikiantis subsidiarumas reikštų aktyvesnį pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą tiek regioninėje planavimo veikloje, tiek ES regioninės politikos srityje, taip pat ginant demokratiją, teisingumą ir užtikrinant vienodą požiūrį į visus kaimo vietovių ir periferinių teritorijų gyventojus. Teritorinis subsidiarumas reikštų, kad regioninėms ir vietos valdžios institucijoms būtų suteikta daugiau galių prisiimti bendrą atsakomybę už struktūrinės politikos rengimą, įgyvendinimą ir vertinimą.

8.6.

EESRK rekomenduoja stiprinti bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą (BIVP) – tai priemonė, įgyvendinama vykdant Europos sanglaudos politiką. Tokiu būdu vietos subjektai ir piliečiai turėtų galimybę priimti sprendimus, susijusius su jiems tiesiogiai rūpimais klausimais, ir kartu svariai prisidėtų prie savo gyvenimo kokybės gerinimo.

8.7.

Partnerystė labai svarbi ir skirtingų šalių PVO tarpusavio bendravimo, ir jų solidarumo bei tarpusavio pagalbos požiūriu. Partnerystė taip pat svarbi vietos lygmeniu kuriant valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės grupių aljansus.

8.8.

ES ir valstybės narės turi pagerinti savo atsaką į pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų pažeidimus, kuriuos lemia populistinių judėjimų, įskaitant tuos, kurie yra valdžioje, veiksmai. EESRK pabrėžia nuomonėje „Atspari demokratija pasitelkiant tvirtą ir įvairialypę pilietinę visuomenę“ (17) pateiktą savo rekomendaciją „sukurti demokratijos rezultatų suvestinę, kuri, be kita ko, atspindėtų bendrąsias pilietinės visuomenės veiklos sąlygas ir galiausiai padėtų parengti konkrečias rekomendacijas dėl reformos“, taip pat rekomendacijas, pateiktas nuomonėje „Tolesnis teisinės valstybės stiprinimas Sąjungoje“ (18).

8.9.

EESRK rekomenduoja įtraukti šioje nuomonėje aptariamus aspektus į demokratijos rezultatų suvestinę ir būsimą teisinės valstybės stebėsenos mechanizmą. Kruopščiai parengtuose pranešimuose turėtų būti aiškinama, kad ES ir valstybių narių atsaku siekiama pašalinti pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo pažeidimus, kurie vykdomi tam tikra populistine politika, o ne persekioti už populistines partijas balsavusius žmones, kuriems teisėtai rūpestį keliantys klausimai turi būti sprendžiami įgyvendinant sąžiningą, nediskriminacinę ir veiksmingą politiką.

9. Visuomenės atsako į populizmą rėmimas

9.1.

Problema, su kuria susiduria pilietinė visuomenė kaimo vietovėse, nebūtinai yra susijusi su mažėjančia veiklos erdve. Problema ta, kad tą erdvę dar reikia sukurti. Reaguojant į kylantį populizmą, turėtų būti kovojama su pagrindinėmis nepasitenkinimo priežastimis ir kuo didesniu mastu įtraukiama visuomenė. EESRK skatina veiklą, kuria sukuriamas įvairių maisto gamintojų ir vartotojų grupių bendrumo jausmas, grindžiamas interesais ir tikslais, kurie yra bendri visiems, nepaisant socialinių klasių, lyčių, kartų bei miesto ir kaimo skirtumų. Apsirūpinimo maistu savarankiškumas ir daugybė klausimų, susijusių su teise į maistą ir sveiką aplinką – tai konkrečių iššūkių, kuriuos būtų geriau spręsti stiprinant solidarumą, bendrą tapatybę ir politikų dalyvavimą Europos kaimo vietovėse, pavyzdžiai.

9.2.

Kalbant apie aktyvesnį piliečių dalyvavimą, valstybės narės, kurios svarsto galimybę stiprinti tiesioginę demokratiją per vietos referendumus, turėtų žinoti, kad būtent šią priemonę šiuo metu visoje Europoje aktyviai remia populistinės partijos. Tiesioginė demokratija gali turėti dvi medalio puses. Vietos valdžios institucijos ir pilietinės visuomenės subjektai turėtų imtis tinkamų priemonių siekdami užtikrinti, kad ji būtų naudojama tik tais atvejais, kai galima tikėtis gauti realios naudos.

9.3.

EESRK mano, kad kovojant su pagrindinėmis populizmo priežastimis labai svarbu kurti vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės organizacijų, socialinių partnerių ir kitų subjektų, pvz., vietos lygmens lyderių ir visuomeninių judėjimų, aljansus. Taip bus prisidėta prie pastangų spręsti problemą, susijusią su tuo, kad kaimo ir priemiesčių gyventojai jaučiasi palikti nuošalyje. Taip pat bus stiprinamas socialinių partnerių vaidmuo, nes jie gali padėti mažinti skirtumus ir pritraukti ekonominių investicijų bei skatinti plėtrą savo dialogais ir veikla.

9.4.

Lygiai taip pat svarbūs smulkaus verslo asociacijų, amatininkų ir ūkininkų interesai ir jiems rūpestį keliantys klausimai. Ten, kur (vietos) valdžioje yra autoritarinės grupės, ekonominės veiklos vykdytojai gali būti nelinkę investuoti. Be to, darbo ieškantys migrantai gali vengti tokių vietų, net jei ten yra darbo galimybių. Todėl svarbu nutraukti šį ydingą ratą priemiesčiuose ir kaimo regionuose.

9.5.

Privačiųjų ir viešųjų investicijų į regionus, kurių potencialas neišnaudotas, skatinimas – tai būdas skatinti tolesnę plėtrą. Akcentuojami pervedimai arba socialinė parama turėtų būti papildyti regionų galimybių didinimu (atsižvelgiant į vietos sąlygas), ir tai turėtų būti daroma sprendžiant institucijų neveiksmingumo problemas ir šalinant jų veiklos trūkumus, taip pat įgyvendinant priemones, kuriomis stiprinama mokymo veikla, skatinant verslumą ir žinių bei naujovių įsisavinimą (19).

9.6.

Kovojant su pagrindinėmis populizmo priežastimis, reikia tinkamiau atsižvelgti ne tik į socialinius ir ekonominius veiksnius, bet ir tokius veiksnius kaip religija, lyčių dinamika, gyvenamoji vieta, kultūrinė tapatybė ir švietimas. Mobilizuoti alternatyvas lengviems regresyvių politinių jėgų atsakymams nėra lengva. Atsakymai turi būti pritaikyti prie konkrečių aplinkybių, kuriomis tam tikrose vietos situacijose kyla sunkumų.

9.7.

Nauji naratyvai taip pat galėtų padėti kovoti su tam tikra dezinformacija, kurią skleidžia socialinės žiniasklaidos kampanijos, siekiančios pakenkti Europos vertybėms ir skatinti separatistinių ir nacionalistinių teiginių bei pažiūrų atsiradimą. Svarbu stiprinti tradicinės žiniasklaidos (visuomeninės televizijos, nepriklausomų laikraščių) vaidmenį, kad ji galėtų atlikti savo vaidmenį teikiant nešališką informaciją. Nors Komisija šiuo klausimu jau aktyviai ėmėsi veiksmų (žr. COM (2018) 236), labai svarbu skubiai spręsti šį klausimą.

9.8.

EESRK ragina daugiau dėmesio skirti kaimo vietovėse atsirandančiai naujų rūšių ekonominei veiklai, kuri dažnu atveju grindžiama savitarpio sąveikos ir pagalbos principais. Komitetas ragina imtis veiksmų, kuriais siekiama tinkamiau remti ir susieti tokias iniciatyvas, neapsiribojant atskirais ir eksperimentiniais etapais, o siekiant kurti išlaisvinančius politinius ir socialinius aljansus.

9.9.

EESRK ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti infrastruktūrą subnacionaliniu lygmeniu. Laikinas viešojo transporto jungčių tiesimo sustabdymas ir mokyklų bei sveikatos tarnybų uždarymas neabejotinai yra vienos iš priežasčių, paskatinusių populistinį protestą Europoje. Vietos infrastruktūrai gerinti reikia finansinės paramos – ir materialios (transportas ir viešosios paslaugos), ir nematerialios (įvairias vietoves, institucijas ir organizacijas jungiantys tinklai).

9.10.

EESRK, jo organizacijos narės ir kitos ES institucijos turėtų aktyviau stiprinti vietos PVO gebėjimus ir aprūpint jas ištekliais, siekiant pagerinti šių organizacijų veiklos galimybes ir kokybę. PVO ir jų tinklams Europos lygmeniu reikėtų teikti didesnę paramą, kad būtų galima mokyti vietos PVO narius.

2019 m. gruodžio 11 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Andrés Rodriguez-Pose, The revenge of places that don't matter (and what to do about it), p. 32 (LSE Research online): http://eprints.lse.ac.uk/85888/1/Rodriguez-Pose_Revenge%20of%20Places.pdf.

(2) EESRK nuomonė „Tolesnis teisinės valstybės stiprinimas Sąjungoje. Esama padėtis ir galimi tolesni veiksmai“ (OL C 282, 2019 8 20, p. 39).

(3) 2018 m. spalio 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl konkrečių kaimo, kalnų ir atokių vietovių poreikių (OL C 11, 2020 1 13, p. 15).

(4) EESRK nuomonė „Atspari demokratija pasitelkiant tvirtą ir įvairialypę pilietinę visuomenę“ (OL C 228 2019 7 5, p. 24).

(5) OHCHR, Principles and Guidelines for a Human Rights Approach to Poverty Reduction Strategies, https://www.ohchr.org/Documents/Publications/PovertyStrategiesen.pdf.

(6) OHCHR, Guiding principles on human rights impact assessments of economic reforms, 2018 m. gruodžio 19 d., https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G18/443/52/PDF/G1844352.pdf.

(7) EESRK nuomonė „Teisinės valstybės ir pagrindinių piliečių teisių ES kontrolės mechanizmas“ (OL C 34, 2017 2 2, p. 8).

(8) EESRK nuomonė „Atspari demokratija pasitelkiant tvirtą ir įvairialypę pilietinę visuomenę“ (OL C 228 2019 7 5, p. 24).

(9) „Visuomenė už didmiesčių ribų: pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo priešinantis populizmui“; EESRK, Briuselis, 2019 m., https://www.eesc.europa.eu/sites/default/files/files/qe-04-19-236-en-n.pdf.

(10) Societies outside Metropolises: the role of civil society organisations in facing populism, EESRK, Briuselis, 2019 m., https://www.eesc.europa.eu/sites/default/files/files/qe-04-19-236-en-n.pdf.

(11) Andrés Rodriguez-Pose, The revenge of places that don't matter (and what to do about it), p. 32 (LSE Research online): http://eprints.lse.ac.uk/85888/1/Rodriguez-Pose_Revenge%20of%20Places.pdf.

(12) Caroline de Gruyter, Commentary: The revenge of the countryside, 2016 10 21.

(13) OHCHR, Principles and Guidelines for a Human Rights Approach to Poverty Reduction Strategies, https://www.ohchr.org/Documents/Publications/PovertyStrategiesen.pdf.

(14) OHCHR, Guiding principles on human rights impact assessments of economic reforms, 2018 m. gruodžio 19 d., https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G18/443/52/PDF/G1844352.pdf.

(15) EESRK nuomonė „Tolesnis teisinės valstybės stiprinimas Sąjungoje. Esama padėtis ir galimi tolesni veiksmai“ (OL C 282, 2019 8 20, p. 39).

(16) Regaining Citizens' Trust and Confidence in the EU: 7 priorities of the Diversity Europe Group, grupė „Įvairovė Europa“.

(17) EESRK nuomonė „Atspari demokratija pasitelkiant tvirtą ir įvairialypę pilietinę visuomenę“ (OL C 228 2019 7 5, p. 24).

(18) EESRK nuomonė „Tolesnis teisinės valstybės stiprinimas Sąjungoje. Esama padėtis ir galimi tolesni veiksmai“ (OL C 282, 2019 8 20, p. 39).

(19) Andrés Rodriguez-Pose, The revenge of places that don't matter (and what to do about it), p. 32 (LSE Research online): http://eprints.lse.ac.uk/85888/1/Rodriguez-Pose_Revenge%20of%20Places.pdf.

24.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 97/62

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2018 m. konkurencijos politikos ataskaita“

[COM(2019) 339 final]

(2020/C 97/08)

Pranešėjas

Gerardo LARGHI

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2019 10 15
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2019 11 19
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 12 11
Plenarinė sesija Nr.	548
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė)	197/0/1

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Europos Komisijos 2018 m. konkurencijos politikos ataskaitą, grindžiamą požiūriu, kuriuo siekiama stiprinti bendrąją rinką, ekonominę plėtrą ir socialinės politikos tikslus.

1.2.

Kelete dokumentų EESRK jau pabrėžė, kad veiksminga ir principais pagrįsta konkurencijos politika yra vienas iš Europos Sąjungos ramsčių ir būtina priemonė vidaus rinkai sukurti, kaip numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo ir atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus (DVT), socialinės rinkos ekonomikos kūrimo tikslus ir socialinių teisių ramsčio nuostatas (1).

1.3.

EESRK ir Europos Sąjunga šiuo klausimu turi palaikyti nuolatinį dialogą su kitomis institucijomis, pilietine visuomene ir ypač su vartotojų asociacijomis.

1.4.

Todėl EESRK prašo, kad pagalba visada būtų teikiama kuo skaidriau, kiek tai susiję su vartotojams tenkančiomis išlaidomis, ir kad sąskaitose faktūrose jiems būtų pateikiama aiški informacija apie šias išlaidas (2). EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą imtis veiksmų dėl vertikaliųjų ir horizontaliųjų konkurencijos apribojimų, visų pirma elektroninės prekybos srityje, kurioje juntamas antikonkurencinių veiksmų poveikis.

1.5.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas dirbtiniam intelektui, ypač diskriminacinei praktikai. Būtina iš dalies pakeisti ES teisės aktus siekiant uždrausti diskriminaciją, kylančią dėl vartotojo profiliavimo pasitelkiant dirbtinį intelektą.

1.6.

Dideli duomenų kiekiai gali būti panaudoti prieš vartotojus, visų pirma pakenkti jų gerovei, nes nustatant vartotojo profilį sumažinamos jo galimybės laisvai pasirinkti.

1.7.

EESRK ragina konkurencijos institucijas įgyti reikiamų žinių, įgūdžių ir išteklių, kad jos galėtų taikyti konkrečius teisės aktus ir išspręsti rimtas, vartotojams kenkiančias konkurencijos problemas.

1.8.

EESRK teigiamai vertina tai, kad valstybės pagalbos kontrolės modernizavimo procesas, įskaitant IT platformą Transparency Award Module (liet. skaidraus skyrimo modulis), suteikė galimybę valdžios institucijoms sutelkti dėmesį į svarbiausius ir aktualiausius klausimus.

1.9.

EESRK pabrėžia, kad būtina suderinti aplinkos ir valstybės pagalbos politiką. Visų pirma Komitetas atkreipia dėmesį į vykdomą Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairių peržiūrą.

1.10.

EESRKK palankiai vertina tai, kad šiomis Komisijos gairėmis siekiama užtikrinti laisvąją konkurenciją Europos energijos rinkoje rengiant technologiniu požiūriu neutralius konkursus, būtinus, kad būtų kuriamos įvairios technologijos atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje ir atspari bei konkurencinga Europos energijos rinka, kuri užtikrintų energijos tiekimo saugumą. EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares priimti visuotinę ir ilgalaikę strategiją, o ne vadovautis požiūriu, pagrįstu trumpalaikėmis taisomosiomis priemonėmis, kurios nesuteikia galimybės konkrečiau bei tvariau siekti augimo ir kurti darbo vietas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Komisijai vertėtų parengti lyginamąją įvairių JAV, Kinijoje ir Korėjoje patvirtintų planų gamybos pramonei remti analizę (3).

1.11.

Kalbant apie konkurenciją su ne ES bendrovėmis, EESRK ragina užtikrinti, kad būtų taikomos vienodos socialinės ir aplinkosaugos taisyklės siekiant sudaryti vienodas sąlygas.

1.12.

EESRK pabrėžia, kad, siekiant sukurti laisvąją socialinę rinką, svarbu vykdyti konkurencijos politiką, kurioje būtų derinami darbuotojų ir vartotojų socialiniai ir ekonominiai tikslai ir išlaikoma konkurencinga ir veiksminga gamybos struktūra.

1.13.

EESRK mano, kad vidaus rinkos nuostatos dėl teisių į laisvą judėjimą (visų pirma asmenų, o taip pat ir paslaugų, prekių ir kapitalo) yra ES teisės pagrindas ir kad turi būti užtikrintas darbuotojų komandiravimas bei laisvas paslaugų judėjimas siekiant išvengti visų formų socialinio dempingo.

1.14.

Galiausiai, EESRK stebina tai, kad šiame pranešime neužsimenama apie aklavietę, kurioje akivaizdžiai atsidūrė Tarybos ir EP derybos dėl kolektyvinių veiksmų po pasiūlymo dėl Naujų galimybių vartotojams, juo labiau kad šie veiksmai yra būtini, siekiant papildyti veiksmingo žalos, kurią vartotojai patiria dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo, atlyginimo sistemą.

2. 2018 m. konkurencijos politikos ataskaitos santrauka

2.1.

2018 m. ataskaitoje nagrinėjami tokie klausimai kaip skaitmeninė ekonomika, finansinės paslaugos, energetika ir aplinka, žemės ūkis ir mityba, transportas ir gamybos pramonė, taip pat tokie klausimai kaip įgaliojimų decentralizavimas kovojant su antikonkurenciniais veiksmais valstybėse narėse ir tvirtesnis tarptautinis bendradarbiavimas.

2.2.

Kasdienėje vykdymo užtikrinimo veikloje Komisija taiko nediskriminavimo, sąžiningumo, skaidrumo, nuspėjamumo, teisės būti išklausytam ir konfidencialumo apsaugos principus. Vartotojų gerovės apsauga yra aiškus taikomos Sąjungos konkurencijos teisės tikslas.

2.3.

Skaitmeniniame amžiuje kyla naujų sunkumų konkurencijos teisės srityje, pavyzdžiui, susijusių su didžiųjų duomenų naudojimu, algoritmais ir dirbtiniu intelektu.

2.4.

Europos Komisija, siekdama „supaprastinti procedūras konkurencijos bylose“, paskelbė atnaujintas gaires įmonėms dėl verslo paslapčių ir kitos konfidencialios informacijos vykdant antimonopolines procedūras, taip pat darbo su konfidencialumo reikalavimus atitinkančiais asmenimis gaires.

2.5.

Atlyginimas įmonėms už bendradarbiavimą antimonopolinėse bylose leido paspartinti tyrimus, todėl Komisija galėjo veiksmingai padidinti savo sprendimų aktualumą ir poveikį.

2.6.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1 (4) (toliau – EKN+ direktyva) suteikia galimybę valstybių narių konkurencijos institucijoms veiksmingiau užtikrinti ES antimonopolinių taisyklių laikymąsi.

2.7.

Modernizavus valstybės pagalbos politiką, valstybėms narėms tapo lengviau įgyvendinti investicijų, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo priemones. Be to, tai leido sparčiau įgyvendinti valstybės pagalbos priemones ir gerokai sumažinti valstybės pagalbos išlaidas, taigi ir konkurencijos iškraipymą.

2.8.

Europos Komisijos susitarimo procedūra padėjo greičiau išaiškinti kartelius taip atlaisvinant išteklius kitiems tyrimams ir sumažinti tyrimų išlaidas. Be to, įmonės gavo naudos dėl greičiau priimamų sprendimų.

2.9.

2018 m. ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į 2018 m. (ir ankstesniais metais) priimtus sprendimus dėl kartelių automobilių pramonės sektoriuje ir nurodomas pradėtas išsamus tyrimas dėl galimo automobilių gamintojų slapto susitarimo dėl lengvųjų automobilių išmetamųjų teršalų valymo sistemų technologinės plėtros.

2.10. Skaitmeninė ekonomika

2.10.1.

Konkurencijos politika yra neatsiejama gerai veikiančios bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo dalis. Šiuo požiūriu „tinklo milžinams“ turi būti užkirstas kelias naudoti savo rinkos galią siekiant sumažinti konkurenciją, taigi ir inovacijų diegimą skaitmeninėse rinkose.

2.10.2.

Perpardavimo kainų palaikymas elektroninės prekybos platformose yra vienas labiausiai paplitusių konkurencijos apribojimų skaitmeninėje ekonomikoje. Šiuo tikslu vis dažniau naudojami kainos nustatymo algoritmai.

2.11.

Valstybės pagalba ekonomikos žalinimui remiamos investicijos, būtinos energijos tiekimo saugumui užtikrinti, kartu mažinant Europos energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro.

2.12. Energetika

2.12.1.

2018 m. suteikti leidimai teikti valstybės pagalbą atsinaujinančiosios energijos sektoriuje sudarė galimybes valstybėms narėms skatinti tvarią energiją ir sumažinti kainas vartotojams visoje elektros energijos sistemoje.

2.12.2.

Komisija teigė, kad valstybės pagalbos priemonės padės užtikrinti energijos tiekimo saugumą, nedidinant elektros energijos kainų vartotojams ir nesutrikdant elektros energijos srautų, kertančių ES sienas.

2.12.3.

Siekiant dujų tiekimo įvairinimo, ES turi padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį savo energijos rūšių derinyje ir priimti tikslinius energetikos ES ir nacionalinės teisės aktus.

2.13. Konkurencija bendrojoje rinkoje

2.13.1.

Europos Komisija uždraudė bendrovei „Siemens“ įsigyti bendrovę „Alstom“. Žemės ūkio maisto produktų sektoriuje ji suteikė leidimą bendrovių „Bayer“ ir „Monsanto“ susijungimui, tačiau iškėlė sąlygą, kad būtų parduota tam tikra dalis turto. Plieno rinkoje bendrovei „ArcelorMittal“ buvo leista įsigyti bendrovę ILVA, jeigu bus parduotas tam tikras turtas. Buvo sustabdytas projektas, pagal kurį bendrovė „Siemens“ turėjo įsigyti bendrovę „Alstom“, nes šis sandoris kenkia konkurencijai.

2.14. Finansų sektorius

2.14.1.

Dėl bendro finansų sektoriaus stabilizavimo sumažėjo intervencijos iš valstybių biudžetų, todėl sumažėjo valstybės pagalbos atvejų. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse neveiksnios paskolos vis dar nepašalintos.

2.15. Vienodų sąlygų užtikrinimas apmokestinimo srityje

2.15.1.

Reikia sudaryti vienodas sąlygas, kad įmonės galėtų konkuruoti savo pranašumais. Valstybės narės negali taikyti mokesčių lengvatų tarptautinėms bendrovėms, jei jos netaikomos ir MVĮ.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

2018 m. ataskaitoje laikomasi požiūrio, kad reikia sustiprinti bendrąją rinką, ekonominę plėtrą ir socialinės politikos tikslus.

3.2.

Skaitmeninei ekonomikai reikės didelių investicijų, apie 500 mlrd. EUR per ateinančius dešimt metų, kad būtų pasiekti junglumo tikslai. Labai svarbu laikytis griežtos konkurencijos politikos, ypač kaimo ir mažiau urbanizuotose vietovėse.

3.3.

Skaitmeniniame amžiuje kyla naujų sunkumų konkurencijos teisės srityje, pavyzdžiui, susijusių su didžiųjų duomenų naudojimu, algoritmais ir dirbtiniu intelektu. Todėl reikia užtikrinti, kad technologijų milžinės nenaudotų savo įtakos rinkoje, siekdamos sumažinti konkurenciją savo atžvilgiu. Konkurencijos institucijoms būtinos žinos, įgūdžiai ir ištekliai, kad jos galėtų taikyti konkrečius teisės aktus ir laiku išspręsti rimtas, vartotojams kenkiančias konkurencijos problemas.

3.4.

Politika turėtų būti įgyvendinama, be kita ko, plačiai naudojant informacijos rinkimo priemones ir atliekant tyrimus sektoriuose.

3.5.

Reikėtų vengti bet kokio vėlavimo taikant taisykles, šiuo tikslu aktyviai naudojant konkurencijos priemonių rinkinį (pvz., laikinąsias priemones) tais atvejais, kai akivaizdžiai daroma žala konkurencijai ir vartotojams.

3.6.

Labai svarbu prievolę įrodyti perkelti įmonėms, kurios susijungia skaitmeninėse rinkose, kad jos galėtų įrodyti, jog susitarimai neiškraipys konkurencijos.

3.7.

Būtina griežčiau įvertinti, ar operatoriai gali blokuoti patekimą į rinką ir tokiu būdu apriboti vartotojų pasirinkimo galimybes ir informacijos srautus bei manipuliuoti naudotojų elgesiu.

3.8.

Siekiant atkreipti dėmesį į tam tikros praktikos keliamas konkurencijos problemas, reikėtų parengti gaires įmonėms ir padėti joms veikti laikantis teisės aktų.

3.9.

Dirbtinis intelektas jau šiandien daro poveikį kainų politikai ir jų stebėjimui, ir šio poveikio pasekmės gali būti pavojingos. Algoritmai leidžia e. prekybos platformoms kontroliuoti ir riboti mažmenininkų laisvę vykdyti savo kainų politiką, taip pat konkurenciją didžiųjų mažmenininkų sektoriuje (taikant nesąžiningą praktiką, kurios ateityje neturėtų būti).

3.10.

Panaši padėtis yra ir turizmo sektoriuje, kuriame turizmo produktų pardavimo platformos piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi. Yra keturi pagrindiniai pardavimo tinklai, darantys didžiulį spaudimą viešbučiams, smulkiesiems operatoriams ir MVĮ.

3.11.

3.12.

EESRK pritaria Komisijos sprendimui laikytis nuostatos, kad už veiksmus, kurie priklauso nuo šių algoritmų, yra atsakingos tik juos naudojančios įmonės. Dideli duomenų kiekiai gali būti panaudoti prieš vartotojus, visų pirma gali būti pakenkta jų gerovei, nes nevaržomai nustatant vartotojo profilį sumažinamos galimybės pasirinkti.

3.13.

EESRK nuomone, reikia spręsti didžiųjų duomenų poveikio konkurencijai klausimą, kuris bus vis svarbesnis. Tačiau dėl pernelyg intervencinės politikos galėtų sumažėti paskatų diegti inovacijas (t. y. nesiūlyti geresnių paslaugų mažesnėmis kainomis, kurios galėtų priklausyti nuo inovacijų produktų platinimo ir prekybos platformų srityje).

3.14.

Didžiųjų duomenų suteikiamas pranašumas konkurentų atžvilgiu gali sudaryti sąlygas pirmaujantiems rinkos dalyviams užimti dominuojančią padėtį rinkoje. Didžiųjų duomenų analizės metodai (prekyba duomenimis, rinkodara internetu, schemų atpažinimas, paklausos įvertinimas, kainų optimizavimas) gali tapti išnaudotojiška praktika.

3.15.

Įgyvendinant bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją Europos Komisijos atlikti tyrimai parodė, kad su perpardavimo kaina susiję apribojimai yra bene labiausiai paplitę konkurencijos apribojimai e. prekybos rinkose. 2018 m. Komisija priėmė keletą sprendimų, kuriais įmonėms skirtos baudos už tai, kad jos nustatė perpardavimo internetu kainų apribojimus, pažeisdamos ES konkurencijos taisykles.

3.16.

Kalbant apie apmokestinimą, EESRK palankiai vertina Komisijos veiksmus, kuriuos ji įgyvendino 2018 m. Taip pat svarbu, kad ir šioje srityje būtų užtikrinta sąžininga konkurencija tarp įvairių šalių. Visų pirma reikia atidžiau stebėti išankstinius sprendimus dėl mokesčių ir neteisėtus konkurencinius pranašumus, įgytus sudarant susitarimus tarp kai kurių šalių ir stambiųjų subjektų, nes dėl tokio elgesio iškreipiama laisvoji rinka ir daroma žala MVĮ, taip pat sukuriamos nesąžiningos konkurencijos sąlygos tarp šalių.

3.17.

Kalbant apie energetiką, EESRK atkreipia dėmesį, kad kai kuriose šalyse vis dar nėra užtikrinamas visiškas namų ūkių sąskaitų skaidrumas. Neužtikrinant skaidrumo mažėja galimybių vartotojams priimti sąmoningus sprendimus ir skatinama nekeisti padėties, o tai yra palanku stambiesiems veiklos vykdytojams.

3.18.

Žemės ūkis ir maisto pramonė. Šiame sektoriuje svarbu apsaugoti Europos kilmės žemės ūkio maisto produktus. Sėklų ir pesticidų sektorius labai svarbus ūkininkams ir vartotojams, tačiau jis taip pat kelia susirūpinimą, kuris susijęs ne tik su vartotojų apsauga, aprūpinimu maistu ir aplinkos apsaugos bei klimato politikos standartų laikymosi užtikrinimu.

3.19.

Kalbant apie transportą, Komisijai siūloma patikrinti, ar atleidimas nuo žibalo mokesčio gali būti neteisėta pagalba oro transporto bendrovėms lyginant su padėtimi geležinkelių transporto sektoriuje ir kokiu mastu.

3.20.

Atrodo, kad siekiant užtikrinti rinkos laisvės ir rinkos koncentracijos pusiausvyrą, nepakanka kalbėti tik apie kitų stambių pasaulinės rinkos dalyvių konkurenciją, ypač jei jie yra iš šalių, kurios yra uždaros užsienio įmonių konkurencijai. Todėl siūloma, kad vietoj bendrovių susijungimo, dėl kurio mažėja konkurencija, būtų imamasi priemonių pašalinti kliūtis patekti į trečiųjų šalių rinkas, būtų teikiamos didesnės mokesčių paskatos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, taip pat sudaromi susitarimai tarp Europos gamintojų siekiant koordinuoti eksporto ir investicijų užsienyje strategijas.

3.21.

Bet kuriuo atveju vartotojų apsauga turi būti suderinta su novatoriškų įmonių ir MVĮ rėmimo ir skatinimo veiksmais (priemonėmis, nekenkiančiomis dinamiškai konkurencijai rinkoje), nes tai būtų geriausias būdas kurti kokybiškas darbo vietas ir užtikrinti dinamišką gamybos sistemos tvarumą.

3.22.

Darbo rinkos ir konkurencijos apsaugos klausimu EESRK mano, kad tarp aspektų, dėl kurių reikia imtis priemonių siekiant užtikrinti tikrą laisvą įmonių konkurenciją dabartinėje rinkoje, yra ir aspektas, susijęs su reguliavimo sistema, apimančia pagrindinių socialinių teisių ir laisvo darbuotojų bei paslaugų judėjimo principų laikymąsi.

3.23.

Siekiama tikslo užkirsti kelią bet kokio pobūdžio socialiniam dempingui (pvz., neigiamas tendencijas skatinanti nesąžininga konkurencija, susijusi su darbo užmokesčiu ir darbo sąlygomis), kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į darbuotojus, neatsižvelgiant į tai, kur jie dirba ir iš kur yra kilę, ir darbuotojų bei įmonių nediskriminavimas vietoje, kurioje atliekamas darbas.

3.24.

Galiausiai, EESRK nuostabą kelia tai, kad skirtingai nei per keletą pastarųjų metų pateiktose Komisijos ataskaitose, pirmą kartą nei ataskaitoje, nei prie jos pridedamame darbo dokumente SWD (2019) 297 final visiškai neužsimenama apie tai, kad nėra pasiekta pažangos sprendžiant klausimą dėl kolektyvinių veiksmų, kurie nepatenka į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/104/ES (5) dėl ieškinių dėl žalos, patirtos dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo, atlyginimo taikymo sritį ir kurie yra priemonė užtikrinti veiksmingą atlyginimą už žalą, padarytą vartotojams dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo, ypač atsižvelgiant į EESRK nuomonę (6) dėl Komisijos pasiūlymo dėl Naujų galimybių vartotojams (7) ir į Tarybos sprendimą į neseniai priimtą direktyvą, kurios, EESRK nuomone, akivaizdžiai nepakanka, neįtraukti jokių kolektyvinių veiksmų (8).

4. Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK pritaria Komisijos sprendimui teikti pirmenybę skaitmeninimui ir 2021–2027 m. konkurencijos programoje pagrindinį dėmesį skirti su didžiaisiais duomenimis, algoritmais ir dirbtiniu intelektu susijusioms problemoms. EESRK ragina Komisiją vykdyti 2019 m. balandžio mėn. ataskaitoje „Konkurencijos politika skaitmeniniame amžiuje“ nurodytus veiksmus, visų pirma:

4.1.1.

įgyvendinti strategijas, skirtas kovoti su bet kokiais skaitmeninių platformų sukuriamais konkurencijos ir laisvosios rinkos apribojimais, įskaitant prekybos ir turizmo sektorius;

4.1.2.

užtikrinti realias galimybes vartotojams ir naudotojams išsamiai susipažinti su bet kurioje platformoje laikomais asmens duomenimis ir juos perkelti;

4.1.3.

kovoti su kai kurių skaitmeninių platformų vykdomu įmonių, kurios gali būti laikomos keliančiomis grėsmę jų dominuojančiai padėčiai, bet kokio pobūdžio blokavimu;

4.1.4.

išsaugoti laisvąją rinką apsaugant mažus startuolius ir potencialą rinkoje turinčias įmones, kurias dažnai užgožia stambieji skaitmeninio sektoriaus veiklos vykdytojai, nes jas laiko būsimais ir pavojingais konkurentais.

4.2.

EESRK mano, kad subjektams, kurie skaitmeninėms platformoms patikėjo visuotinės svarbos užduotis ir nepriklausomai nuo šių užduočių lygio, taip pat turi būti suteiktos teisinės priemonės, kad jie galėtų stebėti ir kontroliuoti tokiose platformose naudojamus algoritmus.

4.3.

EESRK siūlo Komisijai griežtinti priemones, skirtas stebėti, kaip įgyvendinami laisvosios prekybos susitarimai, ir apsaugoti Europos įmonių teisę patekti į pasaulines rinkas.

4.4.

Šioje srityje reikia užtikrinti visišką abipusiškumą pasaulinėse viešųjų pirkimų rinkose.

2019 m. gruodžio 11 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) SESV 7, 9, 11 ir 12 straipsniai.

(2) 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus bendrųjų rinkos taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (OL L 158, 2019 6 14, p. 125).

(3) OL C 197, 2018 6 8, p. 10.

(4) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1, kuria valstybių narių konkurencijos institucijoms suteikta galių veiksmingiau užtikrinti konkurencijos teisės aktų laikymąsi ir tinkamą vidaus rinkos veikimą (OL L 11, 2019 1 14, p. 3).

(5) 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo (OL L 349, 2014 12 5, p. 1).

(6) OL C 440, 2018 12 6, p. 66.

(7) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB, COM(2018) 184 final – 2018/0089 (COD).

(8) Žr. dokumentą PE-CONS 83/19, 2019 m. spalio 18 d.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 97

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	63 metai 2020m. kovo 24d.

	III Parengiamieji aktai
	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
	548-oji EESRK plenarinė sesija, 2019 12 11–2019 12 12
2020/C 97/08	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui 2018 m. konkurencijos politikos ataskaita[COM(2019) 339 final]	62
2020/C 97/09	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl finansinės drausmės nuo 2021 finansinių metų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 ir dėl lankstaus lėšų pervedimo tarp ramsčių 2020 m. iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1307/2013 (COM(2019) 580 – 2019/0253 (COD))	69

Turinys		Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	NUOMONĖS
	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
	548-oji EESRK plenarinė sesija, 2019 12 11–2019 12 12
2020/C 97/01	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento Apmokestinimas / privačiosios investicijos ir darnaus vystymosi tikslai. Bendradarbiavimas su JT Tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje ekspertų komitetu (nuomonė savo iniciatyva)	1
2020/C 97/02	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento Privaloma Jungtinių Tautų sutartis dėl verslo ir žmogaus teisių (nuomonė savo iniciatyva)	9
2020/C 97/03	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Išorės pagalba, investicijos ir prekyba kaip priemonės ekonominės migracijos priežastims mažinti, ypatingą dėmesį skiriant Afrikai (nuomonė savo iniciatyva)	18
2020/C 97/04	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Grįžimas prie naudojimo vertės: naujos perspektyvos ir iššūkiai Europos gamintojams ir paslaugų teikėjams (nuomonė savo iniciatyva)	27
2020/C 97/05	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento ES bendri minimalūs nedarbo draudimo standartai – konkretus žingsnis veiksmingai įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį (nuomonė savo iniciatyva)	32
2020/C 97/06	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento 2020–2030 m. ES darbotvarkės dėl neįgaliųjų teisių kūrimas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto indėlis (nuomonė savo iniciatyva)	41
2020/C 97/07	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento Populizmas ir pagrindinės teisės. Priemiesčiai ir kaimo vietovės (nuomonė savo iniciatyva)	53

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Parlamentas, 2019 11 13 Europos Sąjungos Taryba, 2019 11 15
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 12 11
Plenarinė sesija Nr.	548
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	191 / 1 / 1