17.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 88/8

Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis

(2020/C 88/06)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Savennières“

PDO-FR-A0158-AM01

Pranešimo data: 2019-11-15

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Geografinė vietovė

Geografinės vietovės aprašymas iš dalies keičiamas taip: „Visi gamybos etapai vykdomi geografinėje vietovėje, apimančioje toliau išvardytų Meno ir Luaros departamento komunų, kaip jos apibrėžtos 2018 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijas: Bouchemaine, La Possonnière, Savennières.

Su geografinės vietovės kartografine medžiaga galima susipažinti Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto interneto svetainėje.“

Redakcinio pobūdžio pakeitimas: naujajame administracinių vienetų sąraše atsižvelgiama į administracinių vienetų sujungimus ir kitus pakeitimus, padarytus po specifikacijos patvirtinimo. Siekiant didesnio teisinio tikrumo, sąrašas sudarytas atsižvelgiant į galiojantį Oficialųjį geografinių kodų registrą, kurį kasmet peržiūri INSEE. Geografinės vietovės perimetras lieka visiškai nepakitęs.

Galiausiai nurodoma, jog Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto interneto svetainėje pateikiama geografinės vietovės kartografinė medžiaga, kad su ja galėtų susipažinti visuomenė.

Atitinkamai iš dalies keičiamas su geografine vietove susijęs bendrojo dokumento 6 punktas.

2. Arčiausiai esanti vietovė

1 skyriaus IV antraštinės dalies 3 punkte esantis komunų sąrašas pakeičiamas šiuo sąrašu:

Angers, Beaulieu-sur-Layon, Bellevigne-en-Layon (buvusios šių deleguotųjų komunų teritorijos: Champ-sur-Layon, Faveraye-Mâchelles, Faye-d’Anjou, Rablay-sur-Layon, Thouarcé), Blaison-Saint-Sulpice (buvusios šių deleguotųjų komunų teritorijos: Blaison-Gohier, Saint-Sulpice), Brissac Loire Aubance (buvusios šių deleguotųjų komunų teritorijos: Alleuds, Brissac-Quincé, Charcé-Saint-Ellier-sur-Aubance, Luigné, Saint-Rémy-la-Varenne, Saint-Saturnin-sur-Loire, Saulgé-l’Hôpital, Vauchrétien), Chalonnes-sur-Loire, Chaudefonds-sur-Layon, Chemillé-en-Anjou (buvusios šių deleguotųjų komunų teritorijos: Chanzeaux, Valanjou), Denée, Doué-en-Anjou (buvusi šios deleguotosios komunos teritorija: Brigné), Les Garennes sur Loire (buvusios šių deleguotųjų komunų teritorijos: Juigné-sur-Loire, Saint-Jean-des-Mauvrets), Mauges-sur-Loire (buvusi šios deleguotosios komunos teritorija: Saint-Laurent-de-la-Plaine), Mozé-sur-Louet, Mûrs-Erigné, Rochefort-sur-Loire, Sainte-Gemmes-sur-Loire, Saint-Melaine-sur-Aubance, Soulaines-sur-Aubance, Terranjou (buvusios šių deleguotųjų komunų teritorijos: Chavagnes, Martigné-Briand, Notre-Dame-d’Allençon), Val-du-Layon (buvusios šių deleguotųjų komunų teritorijos: Saint-Aubin-de-Luigné, Saint-Lambert-du-Lattay).

Taip atsižvelgta į komunų sujungimą po paskutinės specifikacijos versijos. Arčiausiai esančios vietovės perimetras lieka visiškai nepakitęs.

Atitinkamai iš dalies keičiamas su papildomomis sąlygomis susijęs bendrojo dokumento 9 punktas.

3. Agrarinės aplinkosaugos nuostata

1 skyriaus VI antraštinės dalies 2 punkte įterpiamas tekstas: „Tarp eilių turi augti prižiūrima savaime išaugusi ar pasėta augalinė danga. Jei tokios augalinės dangos nėra, veiklos vykdytojas privalo įdirbti dirvą, kad kontroliuotų savaime augančią augaliją, arba pagrįsti už vynuogininkystę atsakingų valdžios institucijų patvirtintų biologinės kontrolės preparatų naudojimą. Sklype naudojant biologinės kontrolės herbicidus, naudoti kitus herbicidus draudžiama.“

Šis pakeitimas susijęs su dabartiniais veiklos vykdytojų, siekiančių visame Anžu krašte pereiti prie ekologinio ūkininkavimo, praktikos pokyčiais. Taip pat jis atspindi vis didėjantį susirūpinimą dėl technologinių procesų poveikio aplinkai. Sudarant palankias sąlygas augti augalinei dangai, naikinant piktžoles mechaniniu būdu ar naudojant biologinės kontrolės preparatus naudojama mažiau cheminių herbicidų. Pradėjus naudoti mažiau herbicidų, turėtų tapti įmanoma geriau apsaugoti vynuogynų dirvožemį ir išsaugoti natūralias jo savybes (derlingumą, biologinę įvairovę, biologinį išsivalymą), prisidedančias prie vynų kokybės bei autentiškumo ir stiprinančias vietovės įvaizdį.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

4. Oficialus vynuogių derliaus ėmimo paskelbimas

Iš specifikacijos 1 skyriaus VII antraštinės dalies 1 punkto išbraukiamas sakinys: „Vynuogių derliaus ėmimo pradžios data nustatoma pagal Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekso D. 645-6 straipsnį.“

Nustatyti vynuogių derliaus ėmimo pradžios datą nebėra būtina, nes nuo šiol veiklos vykdytojai naudojasi įvairiausiomis priemonėmis, leidžiančiomis tiksliai nustatyti, kada vynuogės yra sunokusios. Kiekvienas veiklos vykdytojas turi tam tikrą skaičių individualių ir bendrai naudojamų priemonių ir įrangos, leidžiančios kiekviename sklype tiksliai nustatyti tinkamiausią derliaus ėmimo pradžios dieną, atsižvelgiant į gamybos tikslus.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

5. Fermentavimo patalpos pajėgumas

1 skyriaus IX antraštinės dalies 1 punkto c papunktyje sakinys „Kiekvieno veiklos vykdytojo fermentavimo patalpos pajėgumas yra lygus ne mažiau kaip 1,4 karto vidutinio ūkio produktyvumo per pastaruosius penkerius metus.“ pakeičiamas sakiniu „Kiekvieno veiklos vykdytojo fermentavimo patalpos pajėgumas yra lygus ne mažiau kaip 1,4 karto vidutinio fermentacijai naudojamos misos kiekio per pastaruosius penkerius metus.“

Specifikacijoje buvo nurodytas ne hektolitrais ar m3 išreikštas tūrinis pajėgumas, o gamybos kiekis, t. y derliaus kiekis, padalytas iš gamybos ploto (pavyzdžiui, išreikštas hl/ha). Siūlomas pakeitimas leidžia nekeičiant esmės (išlieka nustatytas 1,4 karto vidutinio ūkyje per paskutinius derliaus ėmimo metus fermentacijai naudojamos misos kiekio) ištaisyti šį dydžių neatitikimą.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

6. Vyno išleidimas į apyvartą

Išbraukiamas 1 skyriaus IX antraštinės dalies 5 punkto b papunktis dėl vyno išleidimo į apyvartą tarp įgaliotųjų sandėlių savininkų datos.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

7. Registrai

2 skyriaus II antraštinės dalies 3 punkte žodis „potencinė“ pakeičiamas žodžiu „natūrali“.

Kad sutaptų su visos Anžu-Somiūro vietovės specifikacijos redakcija, formuluotės „potencinė koncentracija“ arba „laipsnis“ pakeičiamos formuluote „natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais“. Dėl šių pakeitimų specifikaciją tampa lengviau skaityti. Su registrais susijusių nuostatų suderinimu siekiama, kad būtų lengviau parengti tų registrų tikrinimo ir kontrolės planą.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

8. Pagrindiniai tikrinami punktai

Pakoreguotas 3 skyrius, kad sutaptų su Anžu-Somiūro vietovės specifikacijos pagrindinių tikrinamų punktų redakcija.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Produkto pavadinimas

Savennières

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

Produkto savybės

Tai baltieji neputojantys sausi, pusiau sausi, pusiau saldūs ar saldūs vynai, pasižymintys šiomis pagrindinėmis analitinėmis savybėmis: sausų vynų minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais –11,5 %; kitų vynų minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais –12,5 %; po fermentavimo fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis sausuose vynuose yra ne didesnis kaip 4 g/l, arba 8 g/l, kuomet bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgšties kiekiu viename litre, yra ne daugiau kaip 2 gramais mažesnis nei fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis viename litre; po sodrinimo sausų vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13 %. Lakiojo rūgštingumo, bendrojo rūgštingumo ir bendro sieros dioksido kiekio vertės atitinka nustatytąsias Bendrijos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

Aprašymas

Tai baltieji, dažniausiai sausi vynai. Tačiau kartais juose gali būtų fermentuojamų cukrų. Vynų spalva yra nuo šiaudų iki aukso spalvos geltonos. Vynų kvapui dažniausiai būdingi žiedų (akacijų, liepų ir pan.) aromatai ar vaisius (kriaušes, persikus, svarainius), skrudintus migdolus, razinas ir medų primenantys aromatai, prie kurių prisideda juntamas minerališkumas. Skonis išraiškingas, glotnus, leidžiantis atsiskleisti sudėtingam aromatui. Vyno poskonyje sumyšta gaivumas, mineralų prieskonis ir šiek tiek kartumo, suteikiančio harmonijos ir pusiausvyros. Šie vynai visiškai atsiskleidžia po ilgų laikymo buteliuose metų. Vynai, kuriuose yra fermentuojamų cukrų, puikiai tinka brandinti ilgą laiką.

5. Vyno gamybos metodai

a) Pagrindiniai vynininkystės metodai

Specifinis vynininkystės metodas

Draudžiama naudoti medžio skiedras. Po sodrinimo sausų vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13 %;

kitus vynus sodrinti draudžiama. Be to, kas nurodyta pirmiau, vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

Vynai brandinami mažiausiai iki kitų metų po derliaus nuėmimo metų kovo 15 d.

Sodinimo tankumas ir atstumai tarp eilių bei augalų

Auginimo praktika

Minimalus vynuogyno tankumas –4 000 vynmedžių sodinių viename hektare. Atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 2,50 m, o atstumas tarp augalų toje pačioje eilėje turi būti ne mažesnis nei 1 m. Vynuogynų, kurių tankumas mažesnis kaip 4 000 sodinių viename hektare, tačiau ne mažesnis nei 3 300 sodinių viename hektare, derliui suteikiama teisė į saugomą kilmės vietos nuorodą tik jei laikomasi šioje specifikacijoje nustatytų priraišiojimo ir lapijos aukščio taisyklių. Šiuose sklypuose atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 3 m, o atstumas tarp augalų toje pačioje eilėje turi būti ne mažesnis nei 1 m.

Vynmedžių genėjimo ir priraišiojimo taisyklės

Auginimo praktika

Vynmedžiai genimi iki balandžio 30 dienos mišriuoju būdu, ant sodinio paliekant daugiausia 12 pumpurų, ant ilgos šakos – daugiausia 4 pumpurus.

Priraišiotų vynmedžių lapijos aukštis yra bent jau lygus 0,6 atstumo tarp eilių. Priraišiotų vynmedžių lapijos aukštis matuojamas nuo apatinio lapijos krašto, esančio mažiausiai 0,40 m aukštyje nuo žemės, iki viršutinio šoninių nugenėtų šakelių krašto, esančio mažiausiai 0,20 m virš viršutinės priraišiojimo virvės.

Vynuogynai, kurių tankumas mažesnis kaip 4 000 sodinių viename hektare, tačiau ne mažesnis kaip 3 300, taip pat turi atitikti šiuos priraišiojimo reikalavimus: mažiausias priraišiojimo kuolelių aukštis nuo žemės –1,90 m; priraišiojama 4 virvelių pakopomis; mažiausias viršutinės virvelės aukštis –1,85 m virš žemės.

Drėkinimas

Auginimo praktika

Laistyti draudžiama.

Derliaus nuėmimas

Auginimo praktika

Vynuogės skinamos atrenkant kiekvieno vynmedžio kekes. Draudžiama naudoti vynuogių skynimo kombainus.

b) Didžiausias gamybos kiekis

Sausi ir pusiau sausi vynai

50 hektolitrų iš hektaro

Kitų rūšių vynai

35 hektolitrai iš hektaro

6. Nustatyta geografinė vietovė

Visi gamybos etapai vykdomi geografinėje vietovėje, apimančioje toliau išvardytų Meno ir Luaros departamento komunų, kaip jos apibrėžtos 2018 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijas: Bouchemaine, La Possonnière, Savennières.

7. Pagrindinės vyninių vynuogių veislės

’Chenin B’

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

1. Informacija apie geografinę vietovę

a) Gamtinių veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Geografinė vietovė plyti dešiniajame Luaros krante, penkiolika kilometrų nuo Anžė miesto. Jai būdingos į pietus ir pietryčius atsigręžusios, išilgai Luaros maždaug 6 kilometrus besidriekiančios 500–1 500 m pločio kalvos. Geografinės vietovės šiaurėje plytinčioje kiek vėsesnėje vėjų gairinamoje plokštikalnėje daugiausia auginami javai.

Viršutiniam geologiniam sluoksniui būdingi ankstyvojo ordoviko–vėlyvojo devono skalūnų ir skalūnų bei smiltainio dariniai, kai kur išvagoti vulkaninių uolienų (riolito ir spilito) gyslų. Plokštikalnės papėdė nuklota įvairaus storumo dėl vėjo erozijos susidariusio kvartero periodo smėlio sluoksnio. Kalvose pamatinė uoliena dažniausiai slūgso labai arti paviršiaus.

Geografinė vietovė apima 3 savivaldybių – Bušmeno, La Posonjero ir Savanjero – teritorijas.

Vietovės klimatas – jūrinis. Į vakarus nuo vynuogyno plytinti Možo aukštuma sušvelnina vandenyno poveikį, nes nuo jos pučia šiltas sausas vėjas fenas. Vietovėje per metus iškrenta vidutiniškai 650 mm kritulių, ji yra apsaugota nuo drėgmę nešančių vėjų. Možo kalvose kritulių iškrenta daugiau nei 800 mm. Šis kritulių skirtumas dar didesnis vynuogių augimo ciklo metu, nuo birželio iki derliaus nuėmimo. Vidutinė metinė temperatūra ganėtinai aukšta (maždaug 12 °C). Greta tekanti Luara veiksmingai reguliuoja šalia stūksančios vėjų gairinamos kalvos temperatūrą, todėl naktimis temperatūra būna ganėtinai aukšta. Be to, Luara taip pat labai svarbi vynuogynams, nes būtent dėl jos derliaus ėmimo metu rytais vynuogynus nukloja rūkai, būtini kilniajam puviniui formuotis.

b) Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Pradžioje tik greta didžiųjų Anžė abatijų buvusiuose sklypuose auginti vynuogynai pirmiausia išplito po visas Anžė apylinkes, o vėliau, IV amžiuje – į Priunjė ir Bušmeno kalvas. Maždaug 1130 m. Anžė Šv. Mikalojaus abatija apsodino vynmedžiais virš Luaros dunksančią kalvą. Dėl to vynuogynas gavo „La Roche aux Moines“ pavadinimą. 1140 m. vienuolės benediktinės La Posonjero miestelyje pastatė vynuogyną, kuris buvo pavadintas „Le Prieuré“. Vienuolyno pastatus apsupo platūs vynuogynai. Nuo to laiko „Savennières“ vynai užėmė deramą vietą ant didikų stalų. XV a. juos ypač pamėgo Renė Gerasis (Renė I Anžujietis). Stabtelėjęs komunoje ir paragavęs vyno iš miestelio vakaruose plytinčio vynuogyno, jis pavadino tą vyną „aukso gurkšniu“. Nuo to laiko sklypas vadinamas „Aukso gurkšnio vynuogynu“.

Vynuogynai čia ypač išplito XVII ir XVIII amžiais. 1749 m. pasirodžiusiame „Traktate apie vynmedžių prigimtį ir auginimą“ Bidet ir Duhamelis iš Monso rašė: „Šiose abiejose Luaros krantuose vyraujančiose kalvose auga tarpusavyje besiskiriantys Anžu vynuogynai. Tos kalvos, stūksančios pusė ar ketvirtis ljė viena nuo kitos, prasideda ties Anžė ir driekiasi 7 ar 8 ljė link Bretanės. Jas sudaro kadais buvusios be gyvybės, apžėlusios krūmais, brūzgynais ir senais medžiais uolos. Dėl šių uolų vietovės nebuvo įmanoma nei pasiekti, nei į ją prasiskverbti, tad joje glaudėsi įvairiausi laukiniai gyvūnai ar nuodingi padarai. Vietovė, kurios dirvą taip sunku paruošti, dabar puikiausiai įdirbta ir apsodinta vynmedžiais iki pat vietos, kur kalva ima lėkštėti, atsisuka į šiaurę ir tęsiasi maždaug ketvirtį ar pusę ljė. Dešiniojo Luaros kranto kalvos leidžiasi iki Nanto. Jos atsigręžusios į pietus, todėl čia gaminamas geresnis ir stipresnis vynas nei kairiajame krante...“ Šalia Savanjero miestelio plytinčios kalvos ir žemės apsodintos vynuogynais. Po kelias vynmedžių eiles yra kiekvienoje apylinkių sodyboje. Prancūzijos revoliucijos išvakarėse Generalinių luomų surašytame nusiskundimų registre aprašyti ant kalvų augantys vynuogynai. „Savanjeras: 2 460 gyventojų, 1/3 apsodinta puikiais vynuogynais <…> Dar nemačiau labiau mokesčiais apkrautos parapijos nei Savanjeras,“ – rašė deputatas M. Dertrou.

XIX a. dėl didžiulės pažangos vyndarystės ir augalų apsaugos srityse, pasiektos tokių savininkų kaip Guillory, besistengusių gaminti kokybiškus vynus ir išsaugoti gerą „Savennières“ vynų vardą, vynuogininkystė patyrė esminių pokyčių. Tuo metu buvo atlikta daugybė bandymų – išbandomos kitos vynuogių veislės, pavyzdžiui, iš Madeiros atkeliavusi ’Verdelho’, kurios, anot profesoriaus Maisonneuve’o, 60 sodinių augo „Coulée de Serrant“ vynuogyne, įrengiamos terasos ir bandomi įvairūs priraišiojimo būdai. Vis dėlto ’Chenin B’ išliko geriausiai vynuogyne augančia vynuogių veisle. 1865 m. čia apsilankęs Jules’is Guyot išsamiai aprašė vynmedžių auginimo būdą: nupasakojo genėjimą trumpai, pumpurų išskynimą ir derliaus ėmimą, „kuomet dauguma vynuogių jau pernokusios...“

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Savennières“ pripažinta 1952 m. gruodžio 8 d. dekretu, kuriame daugiausia apibrėžti fermentuojamų cukrų turintys vynai. Šiame dekrete keli apsaugos asociacijos pirmininkai, tarp kurių buvo ir Michèle’is Bazinas de Jessey, taip pat apibūdino sausus vynus. Buvo numatyta galimybė gaminti vynus, kuriuose yra fermentuojamų cukrų. Taip buvo atspindėta vynuogynuose naudojama praktika ir aplinkos ypatumai.

2009 m. vynuogyną dirbo 34 veiklos vykdytojai.

2. Produkto kokybės ir savybių ryšys

Tai baltieji, dažniausiai sausi vynai. Tačiau kartais juose gali būtų fermentuojamų cukrų. Vynų spalva yra nuo šiaudų iki aukso spalvos geltonos.

Vynų kvapui dažniausiai būdingi žiedų (akacijų, liepų ir pan.) aromatai ar vaisius (kriaušes, persikus, svarainius), skrudintus migdolus, razinas ir medų primenantys aromatai, prie kurių prisideda juntamas minerališkumas.

Skonis išraiškingas, glotnus, leidžiantis atsiskleisti sudėtingam aromatui. Vyno poskonyje sumyšta gaivumas, mineralų prieskonis ir šiek tiek kartumo, suteikiančio harmonijos ir pusiausvyros.

Šie vynai visiškai atsiskleidžia po ilgų laikymo buteliuose metų. Vynai, kuriuose yra fermentuojamų cukrų, puikiai tinka brandinti ilgą laiką.

3. Priežastiniai ryšiai

Nustatytiems vynuogių auginimo sklypams priskirti ant nuo vėjo apsaugotų kalvų išsidėstę, į pietus atsigręžę sklypai, pasižymintys labai negiliu iš pirminės platformos skalūnų ir skalūnų bei smiltainio darinių susiformavusiu dirvožemiu arba negiliu iš smėlio, susidariusio dėl vėjo erozijos, susiformavusiu dirvožemiu. Šie beveik nederlingi ir labai akmenuoti dirvožemiai yra itin laidūs, tad vandens atsargos juose skurdžios.

Dėl tokių vynuogių auginimo sąlygų būtina reguliuoti vynmedžių augimą ir derlingumą pasirenkant tinkamus auginimo būdus, griežtas genėjimo taisykles ir nuimant derlių rūšiuoti vynuogių kekes, net ir skirtas sausiems vynams gaminti.

Veiklos vykdytojų sukauptą patirtį ir žinias liudija ir tai, kad jie mieliausiai renkasi atsparią vynuogių veislę ’Chenin B’, kuri tokiomis auginimo sąlygomis atskleidžia visą savo originalumą ir puikumą. Pasirinkdami įvairius metodus, gamintojai prisitaikė prie šios veislės ypatumų ir turtingos prigimties. Priklausomai nuo augimo vietos, vynmedžių auginimo būdo ir derliaus metų oro sąlygų, tradiciniu būdu pagamintuose vynuose būna daugiau arba mažiau fermentuojamų cukrų. Kuomet baigiant imti derlių oro sąlygos dėl temperatūrą reguliuojančios Luaros įtakos, upės nešamų vėjų, padedančių mechaniškai džiovinti vynuoges, arba dėl rytinių rūkų būna palankios, iš vynuogių, kurių uogose sultys natūraliai koncentravosi ant vynmedžio arba kurias pažeidė kilnusis puvinys (lot. botrytis cinerea), gaminami pusiau saldūs arba saldūs vynai.

Tad gamintojai, pasirinkdami tinkamiausius gamybos būdus, labai greitai išmoko išgauti iš vynuogių visa, ką jos turi geriausio. Tapo privaloma po fermentavimo vyną kurį laiką brandinti talpykloje, kad jis įgautų sudėtingą aromatą. Kad būtų įmanoma pasiekti šį tikslą, specifikacijoje nustatomas mažiausiai iki kitų metų po derliaus nuėmimo metų kovo15 d. trunkantis brandinimo laikotarpis.

Dėl tokios ypatingos gamtinės aplinkos ir prie jos puikiai prisitaikiusios vynuogių veislės, taip pat dėl žmonių, kurie moka tinkamai tas galimybes išnaudoti, gaminami išties nepaprasti ir originalūs, šlovingą praeitį turintys vynai. 1816 m. André Jullienas savo „Žinomų vynuogynų topografijoje“ nedvejodamas priskyrė šiuos vynus pirmajai kategorijai, pripažindamas jų originalumą, kokybę ir gerą vardą.

„Anžujietiško švelnumo“ simboliu tapęs „Savennières“ vynuogynas 2001 m. buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas:

ES teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas:

Pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą nustatyta arčiausiai esanti vynuogių auginimo, paruošimo ir vyno gaminimo vietovė apima toliau nurodytų komunų, kaip jos apibrėžtos 2018 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijas: Angers, Beaulieu-sur-Layon, Bellevigne-en-Layon (buvusios šių deleguotųjų komunų teritorijos: Champ-sur-Layon, Faveraye-Mâchelles, Faye-d’Anjou, Rablay-sur-Layon, Thouarcé), Blaison-Saint-Sulpice (buvusios šių deleguotųjų komunų teritorijos: Blaison-Gohier, Saint-Sulpice), Brissac Loire Aubance (buvusios šių deleguotųjų komunų teritorijos: Alleuds, Brissac-Quincé, Charcé-Saint-Ellier-sur-Aubance, Luigné, Saint-Rémy-la-Varenne, Saint-Saturnin-sur-Loire, Saulgé-l’Hôpital, Vauchrétien), Chalonnes-sur-Loire, Chaudefonds-sur-Layon, Chemillé-en-Anjou (buvusios šių deleguotųjų komunų teritorijos: Chanzeaux, Valanjou), Denée, Doué-en-Anjou (buvusi šios deleguotosios komunos teritorija: Brigné), Les Garennes sur Loire (buvusios šių deleguotųjų komunų teritorijos: Juigné-sur-Loire, Saint-Jean-des-Mauvrets), Mauges-sur-Loire (buvusi šios deleguotosios komunos teritorija: Saint-Laurent-de-la-Plaine), Mozé-sur-Louet, Mûrs-Erigné, Rochefort-sur-Loire, Sainte-Gemmes-sur-Loire, Saint-Melaine-sur-Aubance, Soulaines-sur-Aubance, Terranjou (buvusios šių deleguotųjų komunų teritorijos: Chavagnes, Martigné-Briand, Notre-Dame-d’Allençon), Val-du-Layon (buvusios šių deleguotųjų komunų teritorijos: Saint-Aubin-de-Luigné, Saint-Lambert-du-Lattay).

Ženklinimas

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas:

Visa neprivaloma informacija etiketėse užrašoma rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) yra ne daugiau kaip du kartus didesnis už rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydį.

Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytas taisykles, prie SKVN pavadinimo gali būti pateikiama geografinė nuoroda „Val de Loire“. Geografinė nuoroda „Val de Loire“ užrašoma rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei 2/3 rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Šių vynų prekybos dokumentuose ir etiketėse, atsižvelgiant į fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekį, kaip nustatyta Bendrijos teisės aktuose, privaloma pateikti nuorodą „demi-sec“ (pusiau sausas), „moelleux“ (pusiau saldus) arba „doux“ (saldus). Etiketėje šios nuorodos turi būti užrašomos tame pačiame regėjimo lauke kaip ir SKVN pavadinimas.

SKVN žymimų vynų etiketėse galima nurodyti mažesnę geografinę vietovę, jeigu ji įtraukta į kadastrą ir nurodyta derliaus deklaracijoje. Į kadastrą įtrauktas jos pavadinimas užrašomas rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei pusė rašmenų, kuriais užrašytas SKVN pavadinimas, dydžio.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-a87a8bc4-187d-4cf2-82e7-f4a10eb68f12

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

17.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 88/15

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2020/C 88/07)

Šis pranešimas skelbiamas pagal deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„RECIOTO DI SOAVE“

PDO-IT-A0465-AM02

Pranešimo data: 2019 12 02

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Vynmedžių formavimo sistemos

Aprašymas ir pagrindimas

Aprašymas

Numatyta galimybė naudoti daugiau vynmedžių formavimo sistemų – įtraukta Ženevos dvigubos užuolaidos (GDC) sistema ir visų rūšių treliažų sistemos.

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu siekiama pritaikyti produkto specifikaciją prie atsiradusių modernesnių ir naujesnių vynmedžių formavimo sistemų (visų pirma įvairių naujų rūšių treliažų) ir poreikio taikyti agronominius metodus siekiant atsižvelgti į klimato kaitą.

Šis pakeitimas yra susijęs su produkto specifikacijos 4 straipsniu, tačiau jis poveikio bendrajam dokumentui neturi.

2. Vynmedžių tankumas viename hektare

Aprašymas ir pagrindimas

Aprašymas

Nuoroda į 1998 m. gegužės 7 d. Dekretą dėl vynmedžių tankumo viename hektare (ne mažiau kaip 3 300) panaikinta.

Pagrindimas

Tai – formalus pakeitimas, nes sodinamų naujų vynmedžių tankumas turi būti ne mažesnis kaip 3 300 augalų viename hektare.

Šis formalus pakeitimas yra susijęs su produkto specifikacijos 4 straipsniu, tačiau jis poveikio bendrajam dokumentui neturi.

3. Papildomų geografinių nuorodų naudojimas vyno, kuriam suteikta SKVN „Recioto di Soave“, etiketėse

Aprašymas ir pagrindimas

Aprašymas

Vynų su SKVN „Recioto di Soave“ ir „Recioto di Soave Classico“ etiketėse leidžiama pateikti papildomų geografinių nuorodų, kuriomis nurodomi smulkesni ta nuoroda žymimų vynų gamybos vietovės vienetai, esantys toje pačioje gamybos vietovėje ir įtraukti į sąrašą, su sąlyga, kad produktas gaminamas atskirai ir tai konkrečiai nurodyta metinėje vynuogių auginimo ataskaitoje.

Pagrindimas

Įtraukus nuorodas į tam tikrus svarbius smulkesnius geografinius vienetus, esančius nustatytoje gamybos vietovėje ir nustatytus atlikus kruopštų zonavimą, tapo lengviau atsekti vyno kilmės vietą ir taip sustiprinti jo ryšį su teritorija.

Šis pakeitimas daro poveikį produkto specifikacijos 5.1 straipsniui ir bendrojo dokumento 1.9 punktui (Kitos sąlygos).

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Produkto pavadinimas

Recioto di Soave

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

5.	Rūšinis putojantis vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

„Recioto di Soave“

—	spalva – aukso geltonumo;

—	aromatas – sodrus ir vaisinis su vanilės pokvapiu;

—	skonis – saldus, švelnus ir išbaigtas, kartais su vanilės prieskoniu ir tradiciškai gaivaus skonio;

—	mažiausia alkoholio koncentracija tūrio procentais –12,00 proc. tūrio;

—	mažiausias becukrio ekstrakto kiekis –27,0 g/l;

—	liekamojo redukuojančiojo cukraus kiekis – ne mažiau kaip 70,0 g/l.

Bet kokie analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti toliau pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

„Recioto di Soave spumante“

—	puta – nedidelė ir ilgai išliekanti;

—	spalva – įvairaus sodrumo aukso geltonumo;

—	aromatas – malonus, intensyvus ir vaisinis;

—	skonis – pusiau sausas ir saldus, švelnus, subalansuotas, sodrus;

—	mažiausias becukrio ekstrakto kiekis –24,0 g/l;

—	liekamojo redukuojančiojo cukraus kiekis – ne mažiau kaip 70,0 g/l.

Kiti analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti toliau pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11,50
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

a. Pagrindiniai vynininkystės metodai

NĖRA

B. Didžiausias derlingumas ir išeiga

„Recioto di Soave“„Recioto di Soave Classico“

9 000 kg vynuogių iš vieno hektaro

„Recioto di Soave Spumante“

9 000 kg vynuogių iš vieno hektaro

6. Nustatyta geografinė vietovė

Vynui, kuriam suteikta registruota ir garantuota kilmės vietos nuoroda „Recioto di Soave“, gaminti naudojamos vynuogės turi būti auginamos vietovėje, apimančioje visą šių Veronos provincijoje esančių savivaldybių teritoriją arba jos dalį: Soave, Monteforte d’Alpone, San Martino Buon Albergo, Mezzane di Sotto, Roncà, Montecchia di Crosara, San Giovanni Ilarione, Cazzano di Tramigna, Colognola ai Colli, Caldiero, Illasi, Lavagno.

B)	Vynui „Recioto di Soave Classico“ gaminti naudojamos vynuogės turi būti auginamos vietovėje, patvirtintoje 1931 m. spalio 23 d. Ministro dekrete, kuriai priklauso dalis šių savivaldybių teritorijos: Soave, Monteforte d’Alpone.

7. Pagrindinė (-ės) vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Garganega B.“

„Trebbiano di Soave B.“ – „Trebbiano“

8. Ryšys su geografine vietove

„Recioto di Soave“

Vulkaninės kilmės bazaltiniame dirvožemyje esančios mineralinės medžiagos daro didelę įtaką misos, gaunamos iš veislės „Garganega“ vynuogių, fermentacijos procesams ir suteikia vynams jiems būdingą skonį. Naudojant tradicines vynmedžių formavimo sistemas, pagrįstas Veronos treliažų sistema, yra lengviau išlaikyti aromatinių medžiagų pirmtakus ir užtikrinti optimalią vynuogių sveikatą, o tai palengvina vėlesnį vaisių vytinimo procesą. Susidaro plonas pelėsio sluoksnis, vadinamas kilniuoju pelėsiu (lot. Botrytis cinerea), kuris sudaro sąlygas atsirasti stipriems aromatams. „Recioto di Soave“ yra gerai subalansuotas vynas – be saldumo ir geros struktūros, jam taip pat būdingi vaisių aromatai, kurie dėl didelio rūgštumo sustiprina jo gaivų skonį.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Papildomų geografinių nuorodų naudojimas

Teisinis pagrindas –

ES teisės aktai.

Kitų sąlygų tipas –

papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

Vynams „Recioto di Soave“ ir „Recioto di Soave Classico“ pavadinti ir juos pateikiant galima naudoti šias papildomas geografines nuorodas:

1.	Brognoligo

Broia

3.	Ca’ del vento

4.	Campagnola

Carbonare

Casarsa

7.	Castelcerino

8.	Castellaro

Colombara

10.	Corte del Durlo

11.

Costalta

12.	Costalunga

13.

Coste

14.	Costeggiola

15.

Croce

16.

Duello

17.

Fittà

18.

Froscà

19.

Foscarino

20.

Menini

21.	Monte di Colognola

22.	Monte Grande

23.

Paradiso

24.

Pigno

25.

Ponsara

26.

Pressoni

27.	Roncà – Monte Calvarina

28.

Rugate

29.

Sengialta

30.

Tenda

31.	Tremenalto

32.

Volpare

33.

Zoppega

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/14702

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

17.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 88/20

Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal 2018 m. spalio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33

(2020/C 88/08)

Šis pranešimas skelbiamas pagal 2018 m. spalio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1)

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Var“

PGI-FR-A1145-AM01

Pranešimo data: 2019.11.25

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Juslinis produktų aprašymas

Siekiant patikslinti kiekvienos kategorijos ir spalvos vyno juslines savybes papildomas SGN „Var“ specifikacijos I skyriaus 3.3 punktas.

Šie patikslinimai taip pat įtraukiami į bendrojo dokumento dalį „Vyno (-ų) aprašymas“.

2. Geografinė vietovė

Formaliai atnaujinamas specifikacijos I skyriaus 4.1 punkte pateiktas geografinės vietovės aprašymas.

Siekiant sudaryti į kiekvienos papildomos geografinės nuorodos teritoriją patenkančių komunų sąrašą patikslinta nuoroda į Oficialiojo geografinių kodų registro, kuriame komunos nurodytos pagal departamentus, paskelbimo metus. Šis Oficialusis geografinių kodų registras paskelbtas 2018 m. Ištaisyti kai kurių komunų pavadinimai, bet geografinės vietovės sudėtis nesikeičia.

Šis pakeitimas neturi poveikio bendrajam dokumentui.

3. Vynuogių veislės

Į specifikacijos I skyriaus 5 punktą greta vynų su SGN „Var“ gamybai skirtų vynuogių veislių įtraukiamos šios 9 veislės:

’Artaban N’, ’Floreal B’, ’Monarch N’, ’Muscaris B’, ’Prior N’, ’Solaris B’, ’Soreli B’, ’Souvignier gris B’, ’Vidoc N’ ir ’Voltis B’.

Šios vynuogių veislės atsparios sausroms ir grybinėms ligoms. Dėl šių savybių galima naudoti mažiau fitosanitarijos priemonių, bet veislės vis tiek atitinka veisles, naudojamas vynams su SGN gaminti. Dėl jų nekinta SGN žymimų vynų savybės.

Šių vynuogių veislių įtraukimas į veislių sąrašą turi įtakos bendrajam dokumentui.

4. Ryšys su geografine vietove. Produkto ypatumai

Išbraukiamas šis specifikacijos I skyriaus 7.2 punkto devintoje pastraipoje esantis sakinys:

„Atsižvelgiant į dabartinį reglamentavimą, šie putojantys vynai negali būti parduodami su geografine nuoroda, o tai nenuginčijamai kenkia jų populiarinimui, visų pirma vietinėje rinkoje, kurioje dominuoja vynai su saugoma geografine nuoroda „Var“.“

Šis sakinys išbrauktas todėl, kad pripažinus rūšinius putojančius vynus su saugoma geografine nuoroda „Var“ tapo nebeaktualus.

Šio sakinio išbraukimas iš specifikacijos neturi įtakos bendrajam dokumentui.

5. Kompetentingos kontrolės institucijos kontaktiniai duomenys

Specifikacijos II skyriuje ištaisyti kompetentingos kontrolės institucijos, t. y. Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto (INAO), kontaktiniai duomenys, bet kitų pakeitimų nedaryta.

Šie adreso pakeitimai taip pat perkelti į bendrąjį dokumentą.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Produkto pavadinimas

Var

2. Geografinės nuorodos tipas

SGN – saugoma geografinė nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

5.	Rūšinis putojantis vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

Neputojantys raudonieji, rožiniai ir baltieji vynai

Saugoma geografine nuoroda „Var“ žymimi raudonieji, rožiniai ir baltieji neputojantys ir rūšiniai putojantys vynai.

Vynų, kurių fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis ne mažesnis kaip 45 g/l, lakusis rūgštingumas išimtinai nustatomas bendru už vartojimą ir už žemės ūkį atsakingų ministrų nutarimu.

Kalbant apie neputojančius vynus, faktinė alkoholio koncentracija (ribinė) tūrio procentais (tik putojančių vynų), visuminė alkoholio koncentracija, bendrasis rūgštingumas, lakusis rūgštingumas, sieros dioksido ir anglies dioksido (tik putojančių vynų) kiekis nustatyti ES teisės aktuose.

Rožiniai vynai (70 % visos produkcijos) dažniausiai yra blyškios spalvos. Jiems daugiausia būdingas gaivumas ir vaisių aromatai, kurie skiriasi priklausomai nuo vynuogių veislės ir taikomos vyno gamybos technikos.

Raudonieji vynai dažniausiai yra intensyvūs ir tinkamos struktūros, o labiau koncentruotiems vynams būdingas stiprumas. Jiems taip pat būdinga sodri rubino arba granatų spalva su violetiniu atspalviu.

Baltieji vynai pasižymi subtilumu, gaivumu ir vaisių aromatu. Jiems būdinga blyški geltona su žaliu atspalviu arba žvilganti ir skaidri aukso spalva.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	9
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

Rūšiniai putojantys raudonieji, rožiniai ir baltieji vynai

Putojantiems vynams būdingos tokios pačios spalvos ir juslinės savybės kaip ir neputojantiems vynams, bet jie yra gaivesni, subtilesni ir ilgiau išliekančio aromato, o šias savybes dar labiau išryškina elegantiški smulkūs burbuliukai.

Kalbant apie rūšinius putojančius vynus, faktinė alkoholio koncentracija (ribinė) tūrio procentais, visuminė alkoholio koncentracija, bendrasis rūgštingumas, lakusis rūgštingumas, sieros dioksido ir anglies dioksido (tik putojančių vynų) kiekis nustatyti ES teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

a) Pagrindiniai vynininkystės metodai

Specifinis vynininkystės metodas

Vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės metodų reikalavimų.

b) Didžiausias gamybos kiekis

120 hektolitrų iš hektaro.

6. Nustatyta geografinė vietovė

Vynuogės skinamos, vynai su saugoma geografine nuoroda „Var“ gaminami ir brandinami visose Varo departamento komunose.

7. Pagrindinės vyninių vynuogių veislės

’Gewurztraminer Rs’

’Goldriesling B’

’Gouget N’

’Sciaccarello N’

’Segalin N’

’Seinoir N’

’Select B’

’Semebat N’

’Semillon B’

’Servanin N’

’Sylvaner B’

’Syrah N’ – ’Shiraz’

’Tannat N’

’Tempranillo N’

’Téoulier N’

’Terret blanc B’

’Terret gris G’

’Terret noir N’

’Tibouren N’

’Tourbat B’

’Tressot N’

’Ugni blanc B’

’Valdiguié N’

’Varousset N’

’Velteliner rouge précoce Rs’

’Verdesse B’

’Vermentino B’ – ’Rolle’

’Villard blanc B’

’Villard noir N’

’Mauzac rose Rs’

’Mayorquin B’

’Melon B’

’Mérille N’

’Merlot blanc B’

’Merlot N’

’Meslier Saint-François B’ – ’Gros Meslier’

’Meunier N’

’Milgranet N’

’Molette B’

’Mollard N’

’Mondeuse blanche B’

’Mondeuse N’

’Monerac N’

’Montils B’

’Morrastel N’ – ’Minustellu’, ’Graciano’

’Mourvaison N’

’Mourvèdre N’ – ’Monastrell’

’Mouyssaguès’

’Müller’-Thurgau B’

’Muresconu N’ – ’Morescono’

’Muscadelle B’

’Muscardin N’

’Muscat à petits grains blancs B’ – ’Muscat’, ’Moscato’

’Muscat à petits grains rouges Rg’ – ’Muscat’, ’Moscato’

’Muscat à petits grains roses Rs’ – ’Muscat’, ’Moscato’

’Muscat cendré B’ – ’Muscat’, ’Moscato’

’Viognier B’

’Artaban N’

’Floreal B’

’Monarch N’

’Muscaris B’

’Prior N’

’Solaris B’

’Souvignier gris Rs’

’Vidoc N’

’Voltis B’

’Portugais bleu N’

’Précoce Bousquet B’

’Précoce de Malingre B’

’Prunelard N’

’Raffiat de Moncade B’

’Riesling B’

’Riminèse B’

’Rivairenc blanc B’ – ’Aspiran blanc’

’Rivairenc gris G’ – ’Aspiran gris’

’Rivairenc N’ – ’Aspiran noir’

’Rosé du Var Rs’

’Roublot B’

’Roussanne B’

’Roussette d’Ayze B’

’Sacy B’

’Saint Côme B’

’Saint-Macaire N’

’Saint-Pierre doré B’

’Sauvignon B’ – ’Sauvignon blanc’

’Sauvignon gris G’ – ’Fié gris’

’Carignan blanc B’

’Carignan N’

’Carmenère N’

’Castets N’

’César N’

’Chardonnay B’

’Chasan B’

’Chatus N’

’Chenanson N’

’Chenin B’

’Cinsaut N’ – ’Cinsault’

’Clairette B’

’Clairette rose Rs’

’Clarin B’

’Claverie B’

’Codivarta B’

’Colombard B’

’Corbeau N’ – ’Douce noire’

’Cot N’ – ’Malbec’

’Couderc noir N’

’Counoise N’

’Courbu B’ – ’Gros Courbu’

’Courbu noir N’

’Couston N’

’Crouchen B’ – ’Cruchen’

’Duras N’

’Alicante Henri Bouschet N’

’Aligoté B’

’Alphonse Lavallée N’

’Altesse B’

’Aramon blanc B’

’Aramon gris G’

’Aramon N’

’Aranel B’

’Arbane B’

’Arinarnoa N’

’Arriloba B’

’Arrouya N’

’Aubin B’

’Aubin vert B’

’Graisse B’

’Gramon N’

’Grassen N’ – ’Grassenc’

’Grenache blanc B’

’Grenache gris G’

’Grenache N’

’Gringet B’

’Grolleau gris G’

’Grolleau N’

’Gros Manseng B’

’Gros vert B’

’Joubertin’

’Jurançon blanc B’

’Jurançon noir N’ – ’Dame noire’

’Knipperlé B’

’Lauzet B’

’Liliorila B’

’Listan B’ – ’Palomino’

’Lledoner pelut N’

’Macabeu B’ – ’Macabeo’

’Mancin N’

’Manseng noir N’

’Maréchal Foch N’

’Marsanne B’

’Marselan N’

’Mauzac B’

’Aubun N’ – ’Murescola’

’Auxerrois B’

’Bachet N’

’Barbaroux Rs’

’Baroque B’

’Béclan N’ – ’Petit Béclan’

’Béquignol N’

’Biancu Gentile B’

’Blanc Dame B’

’Bouchalès N’

’Bouillet N’

’Bouquettraube B’

’Bourboulenc B’ – ’Doucillon blanc’

’Brachet N’ – ’Braquet’

’Brun argenté N’ – ’Vaccarèse’

’Cabernet franc N’

’Cabernet-Sauvignon N’

’Caladoc N’

’Calitor N’

’Camaralet B’

’Carcajolo blanc B’

’Carcajolo N’

’Muscat d’Alexandrie B’ – ’Muscat’, ’Moscato’

’Muscat de Hambourg N’ – ’Muscat’, ’Moscato’

’Muscat Ottonel B’ – ’Muscat’, ’Moscato’

’Négret de Banhars N’

’Négrette N’

’Nielluccio N’ – ’Nielluciu’

’Noir Fleurien N’

’Oberlin noir N’

’Ondenc B’

’Orbois B’

’Pagadebiti B’

’Pascal B’

’Perdea B’

’Persan N’

’Petit Courbu B’

’Petit Manseng B’

’Petit Meslier B’

’Petit Verdot N’

’Picardan B’ – ’Araignan’

’Pineau d’Aunis N’

’Pinot gris G’

’Piquepoul blanc B’

’Piquepoul gris G’

’Piquepoul noir N’

’Plant de Brunel N’

’Plant droit N’ – ’Espanenc’

’Portan N’

’Durif N’

’Egiodola N’

’Ekigaïna N’

’Elbling B’

’Etraire de la Dui N’

’Fer N’ – ’Fer Servadou’, ’Braucol’, ’Mansois’, ’Pinenc’

’Feunate N’

’Folignan B’

’Folle blanche B’

’Fuella nera N’

’Furmint B’

’Gamaret’

’Gamay de Bouze N’

’Pinot blanc B’

’Soreli B’

’Gamay N’

’Gascon N’

’Genovèse B’

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

Geografinės vietovės ypatumai

Varas yra vienas iš Prancūzijos pietryčiuose esančio Provanso–Alpių–Žydrojo kranto regiono departamentų. Departamentas pavadintas pajūrio upės Varo, kuri kadaise žymėjo rytinę jo ribą, pavadinimu. Vakaruose vietovė ribojasi su Ronos deltos departamentu, šiaurėje – su Aukštutinio Provanso Alpių departamentu, rytuose – su Pajūrio Alpių departamentu, o pietuose – su Viduržemio jūra.

Geografinei vietovei būdingas įvairus reljefas su dviem geologiniu požiūriu skirtingomis dalimis: Tulono ir Draginjano ašies vakaruose esančia klintine dalimi ir rytuose esančia kristaline dalimi.

Su šiais dviem skirtingais geologiniais dariniais susiję du šiai Viduržemio jūros zonai būdingi augalijos tipai: klintiniame dirvožemyje auganti gariga ir labiau kristaliniam dirvožemiui būdinga makija ir miškai (pušys ir ąžuolai). Dėl tokių dviejų augalijos tipų susidaro mažai humuso. Varo dirvožemis daugiausia skurdus, gerai drenuojamas, bet linkęs į eroziją. Toks dirvožemis puikiai tinka vynmedžiams auginti. Romėnai nesuklydo, kai prieš 2 600 metų plėtodami Romos provinciją Provansą įveisė vynuogyną.

Viena iš pagrindinių Varo regiono klimato savybių – saulėtumas. Varo departamentui būdingas Viduržemio jūros klimatas, pasižymintis karštomis ir sausomis vasaromis, švelniomis žiemomis ir lietingais laikotarpiais rudenį ir pavasarį. Tokios sąlygos labai tinka vynmedžiams auginti, o dažnu atveju palankūs temperatūros svyravimai leidžia nustatyti sklypus, skirtus raudoniesiems ir rožiniams vynams gaminti.

Regione dominuoja mistralis (šiaurės vėjas). Žiemą, kai pučia nuo apsnigtų Alpių, jis yra labai šaltas, bet vasarą atneša kiek vėsos. Žinoma, kartais šis vėjas būna labai smarkus, bet vynmedžių augintojai gerai žino pagrindinį jo privalumą: jis apsaugo vynmedžius nuo pernelyg drėgnos aplinkos ir jos sukeliamų grybinių ligų (miltligės).

Produkto ypatumai

Nuo pat šios nuorodos patvirtinimo vynų su saugoma geografine nuoroda „Var“ („Vin de Pays du Var“ – Varo krašto vynas) gamyba nuolat augo, o XXI a. pradžioje stabilizavosi pasiekusi maždaug 250 000 hl.

Daugiausia gaminama rožinių vynų (vidutiniškai 70 %). Jie dažniausiai gaminami maišant įvairias vynuogių veisles.

Vis dar labai populiarios vietinės veislės, kaip antai spalvotų vynų gamybai naudojamos ’Grenache N’, ’Cinsault N’, ’Carignan N’, ’Syrah N’ ir ’Mourvèdre N’ ar baltiesiems vynams skirtos ’Vermentino B’ ir ’Ugni blanc B’, tačiau reikia pripažinti, kad ES parama restruktūrizacijai atvėrė duris kituose Prancūzijos vynuogynuose auginamoms vynuogių veislėms, tokioms kaip ’Cabernet-sauvignon N’, ’Merlot N’, ’Chardonnay B’ ir mažesne apimtimi ’Viognier B’. Tokia vynuogių veislių įvairovė leido paįvairinti vynų savybes ir, svarbiausia, pradėti ir net tobulinti kokybiškų rožinių vynų gamybą.

Vieną iš daugumai rožinių vynų būdingų savybių – labai blyškią rožinę spalvą – suteikia puikus tiesioginio spaudimo valdymas, kai visos kekės arba nuraškytos uogos tiesiogiai spaudžiamos pneumatiniais presais ir taip iškart gaunamos šviesios sultys, paskui fermentuojamos žemoje temperatūroje. Gauti vynai yra gaivūs, vaisiški, blyškios rožinės spalvos.

Taikomi ir kiti technologiniai metodai, pvz., pirmųjų sulčių nutekinimas, odelių maceracija ar maceracija prieš fermentavimą (nuimtas derlius prieš spaudimą 8–24 val. laikomas žemoje temperatūroje), leidžiantys gaminti intensyvesnės spalvos ir tirštesnės struktūros rožinius vynus.

Raudonieji vynai (maždaug 20 % viso kiekio) dažnai yra stiprūs, intensyvūs ir pasižymintys tinkamos struktūros taninais. Jie daugiausia gaminami iš trijų vynuogių veislių, t. y. ’Grenache N’, ’Syrah N’ ir ’Cabernet-sauvignon N’, nors gan dažnai įtraukiamos ir ’Merlot N’ bei ’Cinsault N’ veislės.

Baltųjų vynų gaminama mažiau (10 % viso kiekio). Vis dėlto juos labai mėgsta rūšinių vynų (’Rolle B’, ’Vermentino B’, ’Viognier B’ ar ’Chardonnay B’ veislių) gerbėjai, taip pat žmonės, kuriems patinka subtilūs ir gaivūs vynai iš kelių vynuogių veislių mišinio.

Šioje gamybos vietovėje taip pat gaminami rūšiniai putojantys vynai. Putojančių vynų gamyba Provanse nėra naujiena. Tai tradicinė gamyba, kurios apimtis – maždaug vienas milijonas butelių per metus ir kuria užsiima apie penkiasdešimt veiklos vykdytojų (gamintojų, brandintojų, pardavėjų). XX a. pradžioje kai kurie vyndarių kooperatyvai ar tokie gamintojai kaip „La Tête Noire“ jau bandė populiarinti Provanse pagamintą rūšinį putojantį vyną.

Viena iš pagrindinių putojančių vynų su saugoma geografine nuoroda „Var“ savybių – jie gaminami iš vietinių vynuogių veislių, kurios daugiausia yra skirtos rožiniam vynui, sudarančiam didžiąją dalį šio regiono neputojančių vynų produkcijos, gaminti.

Taigi saugoma geografinė nuoroda „Var“ labiau apibūdina neputojančius vynus, o šios nuorodos putojantiems vynams būdingos gan panašios juslinės savybės. Putojantiems rožiniams vynams būdingas intensyvus vaisių ir gėlių skonis ir sodrumas, o šios savybės iš tiesų primena neputojančius rožinius vynus.

Būtent šios juslinės savybės (gėlių ir vaisių skonis, sodrumas) leidžia atskirti Vare pagamintus putojančius vynus nuo vynų, pagamintų kituose Prancūzijos regionuose.

Priežastinis geografinės vietovės ypatumų ir produkto ypatumų ryšys

Varas nenuginčijamą turizmo potencialą turi ne tik dėl malonaus klimato, įvairaus kraštovaizdžio, jūros, turtingo istorinio ir kultūrinio paveldo, bet ir dėl savo amatų bei tradicijų. Visi šie privalumai suteikė departamentui galimybę išplėtoti stiprią su turizmu susijusią ekonominę veiklą.

Vietovės privalumai kasmet pritraukia daugiau nei 14 mln. turistų. Turistai, kurie dažnai atvyksta nebe pirmą kartą, jau pažįsta, mokosi pažinti ar dar pažins Provanso virtuvę ir produktus, įskaitant Varo vynus, kurie gali būti su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda.

Nuo tada, kai gavo ankstesnį krašto vyno (pranc. vin de pays) statusą, produktų su saugoma geografine nuoroda „Var“ gerą vardą daugiausia lėmė turistinė veikla regione. Tai įrodo didelė vietinė šia nuoroda žymimų rožinių vynų paklausa. Vartotojai moka vertinti ir atpažinti jiems siūlomo vynų asortimento kokybę.

Vis dėlto svarbiausia yra tai, jog gamintojai išliko budrūs ir nuolat gerina savo krašto vynų gamybą, kad visuomet galėtų labiau prisitaikyti prie vartotojų skonio (pvz., tobulina rožinių vynų spalvą).

Šio noro skatinami Varo specialistai XXI a. 1-ajame dešimtmetyje prisidėjo steigiant rožiniams vynams skirtą Nacionalinį tyrimų ir eksperimentavimo centrą (Vidobane, Varo departamente). Po įsteigimo jau paskelbti pirmieji darbai (pvz., apie rožinio vyno spalvos niuansus), o tai veiksmingai prisideda prie rožinių vynų kokybės lygio kėlimo. Be to, šios srities specialistai daug investavo į priemones, reikalingas rožinių vynų gamybos procesui tinkamai valdyti. Žinoma, tinkamai valdoma rožinių vynų gamybos technologija ir gamintojų įgūdžiai labiausiai reikalingi vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda gaminti, bet taip pat neatsiejami nuo vynų su saugoma geografine nuoroda gamybos proceso.

Be to, reikia paminėti, kad Varo vynuogynas yra arti didžiųjų šio regiono miestų ir pajūrio kurortų, o toks artumas labai palankus gamintojams – jie gali didinti pasiūlą ir atitinkamai renkasi vyno išpilstymą savo ūkyje. Tiesioginė prekyba (buteliuose ar „bag in box“ pakuotėse) sudaro maždaug 50 % pardavimo apimties, o vien tiesioginė prekyba rūsiuose gali sudaryti 30 % pardavimo apimties.

Varas yra neabejotinai garsiame Provanso regione. Provanso, kaip pasaulinio rožinių vynų gamybos lyderio, įvaizdis turi didelę įtaką kokybiškų rožinių vynų vardui, kuris jau yra puikiai žinomas, kaip patvirtina atlikti ženklo atpažinimo tyrimai (šaltinis: „Wine Intelligence Vinitrac“ biuras, 2009 m. lapkričio mėn.).

Žinoma, geras vardas ir įgūdžiai, ištobulinti gaminant rožinius vynus, taip pat būdingi raudoniesiems, baltiesiems ir putojantiems vynams, nes visus juos gamina tie patys žmonės tame pačiame departamento vynuogyne ir toje pačioje geografinėje aplinkoje.

Taigi rožinių vynų pasisekimas nenuginčijamai lemia ir kitų šiame departamente gaminamų vynų kokybę ir gerą vardą.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Ženklinimas

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Prie saugomos geografinės nuorodos „Var“ galima pateikti:

vienos ar kelių vynuogių veislių pavadinimą,

nuorodas „primeur“ arba „nouveau“. Nuorodos „primeur“ (jaunas) ir „nouveau“ (naujas) skirtos tik neputojantiems vynams.

Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytas sąlygas, prie saugomos geografinės nuorodos „Var“ galima pateikti šių mažesnių geografinių vienetų pavadinimus:

„Argens“,

„Coteaux du Verdon“,

„Sainte Baume“.

Jeigu nuoroda „saugoma geografinė nuoroda“ pakeičiama tradicine nuoroda „Vin de Pays“, etiketėje turi būti pateiktas Europos Sąjungos SGN logotipas.

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas

Nukrypti leidžiančioje nuostatoje nustatytą arčiausiai esančią vietovę, kurioje galima gaminti ir brandinti vynus su saugoma geografine nuoroda „Var“, prie kurios gali būti pateiktas mažesnio geografinio vieneto pavadinimas („Argens“, „Coteaux du Verdon“ arba „Sainte Baume“), sudaro geografinės vietovės kaimyninės apygardos, t. y.:

rytuose, ties riba su Pajūrio Alpių departamentu – Graso apygarda;

vakaruose, ties riba su Ronos deltos departamentu – Provanso Ekso ir Marselio apygardos;

vakaruose ir šiaurės vakaruose, ties Vokliūzo departamentu – Apto apygarda;

šiaurėje, ties riba su Aukštutinio Provanso Alpių departamentu – Forkalkjė, Dino ir Kastelano apygardos.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-055c5a5e-f7b9-40dc-ab3a-c1ccb2400c4c

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 88

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	63 metai 2020m. kovo 17d.

Turinys		Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2020/C 88/01	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta, (Byla M.9703 — SCP/real) ( 1 )	1
2020/C 88/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta, (Byla M.9739 — AXA/Groupe Crédit Agricole/ELL Luxembourg 2) ( 1 )	2
2020/C 88/03	Komisijos Komunikatas, dėl autentiškumo sertifikatus pagal Reglamentą (ES) Nr. 481/2012 išduodančių kompetentingų institucijų	3

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2020/C 88/04	2020 m. kovo 16 d. Euro kursas	5

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2020/C 88/05	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją, (Byla M.9742 — Sinopec Group / Joint Stock Company Novatek / Gazprombank / SINOVA Natural Gas Company), Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	6
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2020/C 88/06	Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis	8
2020/C 88/07	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas	15
2020/C 88/08	Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal 2018 m. spalio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal 2018 m. spalio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33	20

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1157
JPY	Japonijos jena	117,76
DKK	Danijos krona	7,4731
GBP	Svaras sterlingas	0,90918
SEK	Švedijos krona	10,8998
CHF	Šveicarijos frankas	1,0546
ISK	Islandijos krona	151,20
NOK	Norvegijos krona	11,4765
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	26,960
HUF	Vengrijos forintas	344,97
PLN	Lenkijos zlotas	4,4070
RON	Rumunijos lėja	4,8343
TRY	Turkijos lira	7,1568
AUD	Australijos doleris	1,8198
CAD	Kanados doleris	1,5539
HKD	Honkongo doleris	8,6682
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,8499
SGD	Singapūro doleris	1,5868
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 373,34
ZAR	Pietų Afrikos randas	18,5602
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,8351
HRK	Kroatijos kuna	7,5785
IDR	Indonezijos rupija	16 756,20
MYR	Malaizijos ringitas	4,8092
PHP	Filipinų pesas	57,625
RUB	Rusijos rublis	83,5905
THB	Tailando batas	35,937
BRL	Brazilijos realas	5,5381
MXN	Meksikos pesas	25,4478
INR	Indijos rupija	82,8075


	(1) Tekstas svarbus EEE.