Rezoliucija „Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto indėlis į Europos Komisijos 2020 m. darbo programą ir vėlesniam laikotarpiui“

(2020/C 47/01)

2019 m. spalio 30–31 d. plenarinėje sesijoje (spalio 30 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią rezoliuciją 170 narių balsavus už, 5 – prieš ir 9 susilaikius.

1.   Įžanga

1.1.

Apskritai kalbant, yra keturios didžiosios tendencijos, kuriomis turėtų remtis naujos Parlamento kadencijos politiniai prioritetai, tai yra: skaitmeninimas, klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas, demografinė padėtis ir globalizacija. Šios didžiosios tendencijos keičia mūsų gyvenimo ir darbo pobūdį, jos ne tik atveria didelių galimybių, bet ir atneša naujų iššūkių (1). Vis dėlto didžiausias iššūkis yra šių permainų mastas ir greitis.

1.2.

ES ir jos valstybės narės yra tvirtai įsipareigojusios įgyvendinti JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą (2), taip pat įvairiais išorės veiksmais skatinti jų įgyvendinimą visame pasaulyje. Be to, 2018 m. gruodžio mėn., vykstant COP 24, ES ir 20 valstybių narių pasirašė Silezijos deklaraciją dėl solidarumo ir tinkamo pereinamojo laikotarpio (3). Joje pabrėžiama, kad, siekiant visuomenės pritarimo vykstantiems pokyčiams, būtina atsižvelgti į perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos socialinį aspektą.

1.3.

Bendroji rinka išlieka pagrindine Europos integracijos priemone. Jos suaktyvinimas būtų naudingas Europai, nes ji taptų tvaresnė ir darnesnė. Pavyzdžiui, bendroji skaitmeninė rinka atveria galimybių ir ją reikia plėtoti, kad būtų užtikrintas ES konkurencingumas kuriant šioje rinkoje atsirandančių naujų įmonių tipams palankią aplinką. Kartu ES privalo užtikrinti, kad šių naujų tipų įmonės būtų tvarios ir kad jos plėstų veiklą ir liktų Europoje.

1.4.

Turime vienu metu veikti visais lygmenimis ir imtis dinamiškų veiksmų, kad būtų sprendžiamos neatidėliotinos ekonominės, socialinės ir aplinkos problemos. Todėl EESRK mano, kad darnus vystymasis turi būti Europos ateities pagrindas (4), ir ragina parengti visa apimančią ES tvarumo strategiją iki 2050 m., kad būtų įgyvendinta JT darbotvarkė iki 2030 m. (5) Šiai paradigminei slinkčiai reikės: a) valdymo permainų, t. y. būtini specialūs valdymo mechanizmai, kad būtų galima greičiau spręsti neatidėliotinas problemas ir sudėtingus klausimus. Tokie mechanizmai turėtų susieti ES ir valstybių narių valdymo lygmenis, o ne pakeisti veiksmus bet kuriame iš jų; b) integruoti DVT į ES ekonominės ir socialinės stebėsenos bei biudžeto sudarymo procesus. Šiuo atžvilgiu Europos semestrui būtų galima taikyti naujus, patobulintus, išmatuojamus ir papildomus socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius rodiklius, kad būtų galima stebėti ir sekti visus Europos socialinių teisių ramsčio aspektus ir principus bei 17 DVT.

1.5.

Kalbant apie socialinį aspektą, palyginti su kitomis pasaulio dalimis, ES turi kuo didžiuotis. Tačiau socialinių laimėjimų ir pažangos Europoje nereikėtų laikyti savaime suprantamu dalyku. 2017 m. ES patvirtino savo įsipareigojimą dėl Europos socialinių teisių ramsčio. Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas ir pažanga šioje srityje yra būtini siekiant darnaus ir abipusiai naudingo ES ir valstybių narių politikos formavimo, kad būtų atnaujintas bendras sutarimas dėl tvarios ekonominės ir socialinės strategijos ir įgyvendintas pažadas siekti subalansuoto ekonomikos augimo ir socialinės pažangos užtikrinant didesnę savo piliečių gerovę (6).

1.6.

ES privalo tobulinti savo politiką ir veiksmus, kad užtikrintų lyčių lygybę bei visas kitas lygybės formas ir garantuotų, kad visi žmonės, kurie patiria diskriminaciją dėl įvairių priežasčių, turėtų vienodas galimybes visuomenėje.

1.7.

Kad būtų galima patenkinti naujus ir esamus socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos prioritetus, EESRK ragina patvirtinti plataus užmojo ir tikslingiau orientuotą ES biudžetą, kuris atspindėtų valią įveikti ES kylančius iššūkius ir galbūt paversti juos galimybėmis, sukuriant naują projektą Europos Sąjungai. Todėl EESRK ragina atlikti daugiametės finansinės programos (DFP) tinkamumo patikrą.

1.8.

Struktūruotas ir nuolatinis pilietinės visuomenės dalyvavimas ir pilietinis dialogas yra labai svarbūs remiant visus – ekonominį, socialinį ir aplinkosaugos – tvarumo aspektus ir reikėtų suteikti aiškų įgaliojimą pilietinės visuomenės dalyvavimui kuriant strategiją, ją įgyvendinant ir vykdant jos stebėseną. EESRK palankiai vertina išrinktosios Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pasiūlytą naują postūmį dėl Europos demokratijos ir yra pasirengęs visapusiškai dalyvauti siūlomoje konferencijoje dėl Europos ateities.

1.9.

Socialinių partnerių dialogas ir toliau turi užimti svarbią vietą kuriant ir įgyvendinant darbo rinkos politiką ir priemones, kurios veiksmingai padėtų įmonėms ir darbuotojams. Atsižvelgiant į su teisingu perėjimu prie žaliosios ekonomikos ir tvaraus ekonomikos augimo susijusius didelius iššūkius, labai svarbu įtraukti socialinius partnerius, kad būtų atsižvelgta į aktualią informaciją ir būtų pasiektas bendras sutarimas dėl veiksmų. Socialinių partnerių dialogas ir kolektyvinės derybos yra būtina sąlyga siekiant teisingos pertvarkos, kokybiškesnių darbo vietų ir deramų pajamų, taip pat kovojant su socialiniu dempingu.

1.10.

EESRK remia sąžiningą apmokestinimą ir kovą su sukčiavimu, mokesčių slėpimu, pinigų plovimu ir mokesčių rojų finansine praktika; bendras ES institucijų, Vyriausybių ir įmonių tikslas turi būti dirbti kartu, kad būtų įdiegti veiksmingi mechanizmai, kaip antai dvi kovos su mokesčių vengimu direktyvos.

1.11.

Todėl 2020 m. Komisijos metinėje darbo programoje ir siūlomuose prioritetuose bei veikloje reikės pakoreguoti Komisijos tikslus, požiūrius ir darbo metodus. Visos jos vidaus ir išorės politikos sritys turi būti nuoseklios ir suderintos su DVT, kad būtų deramai atsižvelgiama į veiksmingumo, subsidiarumo, proporcingumo ir tvarumo principus.

1.12.

Siekdamas pateikti konkrečių pasiūlymų dėl 2020 m. Komisijos metinės darbo programos, EESRK atsižvelgė į 2019 m. liepos mėn. išrinktosios Komisijos pirmininkės pateiktas kitos kadencijos Europos Komisijos (2019–2024 m.) politines gaires (7).

1.13.

Rugsėjo 10 d. pristatyta nauja Komisijos sudėtis atspindi šiose politinėse gairėse išdėstytus prioritetus ir užmojus, ji suformuota atsižvelgiant į poreikį spręsti su klimato, technologijų ir demografine kaita susijusias problemas, kurios jau dabar keičia mūsų gyvenimo ir darbo pobūdį.

2.   Mūsų ekonominės bazės plėtojimas: Europos ateities modelis – parama ilgalaikiam, įtraukiam ir darniam ekonomikos vystymuisi, suaktyvintai bendrajai rinkai, visiškam ir produktyviam užimtumui ir deramam darbui visiems

2.1.

Akivaizdu, kad reikia naujos Europos ekonominės strategijos: teigiamo naratyvo dėl būsimos ES ekonomikos plėtros pasaulyje, kuris padėtų didinti ES ekonomikos atsparumą ekonominiams sukrėtimams ir stiprinti jos ekonominio modelio tvarumą (ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu), taip sugrąžinant pasitikėjimą, stabilumą ir bendrą gerovę visiems europiečiams. Remiantis pastaraisiais metais pasiekta pažanga, ši strategija galėtų padėti pagrindą tolesnei ekonominei, fiskalinei, finansinei, socialinei ir politinei integracijai, būtinai Europos bendrosios rinkos ir ekonominės ir pinigų sąjungos tikslams, nustatytiems ES sutarties 3 straipsnyje, pasiekti.

2.2.

ES gali būti grindžiama tik ekonomiškai patikima ir socialiniu bei aplinkos požiūriu tvaria strategija. Turint omenyje aplinkos aspektą, būtina užtikrinti, kad būtų paisoma „planetos galimybių ribų“ir nebūtų pereikvojami gamtos ištekliai, kad ir toliau būtų įmanomas ilgalaikis tvarus šių išteklių naudojimas ir veiksmingai saugoma biologinė įvairovė (8). Verslas yra visuomenės ir aplinkos raidos ir tvaraus konkurencingumo pagrindas. Europos įmonės, kartu su darbuotojais ir suinteresuotaisiais subjektais, yra pasirengusios atlikti savo vaidmenį ir prisiimti pareigas. Europai reikalinga tokia verslo aplinka, kuri padėtų pasirengti ateičiai, kurioje socialiniai ir aplinkos aspektai būtų sudedamoji jos apibrėžties dalis ir kurioje būtų kuriamos verslui palankios ir jį remiančios sąlygos, kad įmonės galėtų veiksmingai tvariai augti ir atitinkamai užtikrinti tolesnį gerovės perskirstymą. Tai gali reikšti ir kokybiškesnes darbo vietas, daugiau darbo galimybių ir užtikrinamas teises.

2.3.

Bendroji rinka, atsižvelgiant į visus jos ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius aspektus, yra kertinis Europos integracijos akmuo ir labai daug prisideda prie Europos socialinės rinkos ekonomikos. Tačiau ji turi būti visiškai užbaigta, suaktyvinta ir atnaujinta, kad taptų dar ir bendrąja skaitmenine rinka. Reikėtų daug dėmesio skirti tam, kad būtų sudarytos palankios sąlygos įvairių įmonių tipams kurti (įskaitant naujus ekonominius modelius), taip pat skaitmeninimui bei inovacijoms ir tarpvalstybinėms galimybėms. Reikėtų stiprinti jos veikimą ir užtikrinti visišką įsipareigojimą toliau ją integruoti. Todėl bendroji rinka turėtų būti pajėgi užtikrinti tvarią ekonominę plėtrą ir inovacijas, pritraukti investicijų, remti verslininkus ir skatinti tvarų Europos įmonių konkurencingumą globalizuotose rinkose. Tačiau taip pat svarbu pripažinti, kad teigiamas bendrosios rinkos poveikis nėra tolygus ir kad ne visi piliečiai gali naudotis jos sukuriama gerove (9).

2.4.

Kalbant apie makroekonomines perspektyvas, netikrumas nesumažėjo. Vis dar labai tikėtina, kad numatomas Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos bei pasauliniu mastu jaučiama JAV ir Kinijos tarpusavio santykių įtampa artimiausioje ateityje kels pavojų ekonomikos augimui ir užimtumui. Europos Komisijos vasaros ekonomikos prognozėje buvo pastebėta, kad nepaisant, palyginti su dviem ankstesniais dešimtmečiais, žemo bendro nedarbo lygio, keliose šalyse vis dar nepasiektas prieš krizę buvęs užimtumo lygis. Šiais metais Europos Sąjungos BVP augimas turėtų būti nedidelis – 1,4 %, o euro zonoje – 1,2 % (10) EESRK išreiškia susirūpinimą dėl rizikos, kad sulėtėjus euro zonos ekonomikos vystymuisi netolimoje ateityje gali kilti nauja socialinė ir ekonomikos krizė, o tai lemtų dideles prisitaikymo problemas (11). Siekiant išvengti naujo ekonomikos nuosmukio rizikos, būtinas ekspansyvus biudžeto orientavimas (teigiama fiskalinės politikos kryptis), kuris paremtų panašaus pobūdžio pinigų politiką. Biudžeto didinimas turėtų būti ypač žymus tose valstybėse narėse, kurios turi didelį mokėjimų balanso perviršį ir stabilų arba perteklinį fiskalinį balansą.

2.5.

BVP augimas neatspindi nei daugumos piliečių gerovės, nei aplinkos prastėjimo ir gamtos išteklių išeikvojimo. Todėl reikia kurti socialinės gerovės ir tvarumo priemones, kurioms būtų naudojami tinkamesni rodikliai, atspindintys tikrąjį ilgalaikio ekonominio poveikio gylį. Vadovaujantis tik BVP bus formuojama tokia politika, kuria bus atsižvelgiama tik į jos ekonominį poveikį. Todėl būtina plėsti atskaitos sistemą, įtraukiant į ją socialinius ir aplinkos rodiklius, kad būtų galima parengti išties tvarias reformas. Svarbu, kad šie rodikliai būtų suderinti ir su JT DVT (12).

2.6.

Ir toliau didelį susirūpinimą kelia milžiniški socialiniai skirtumai tarp valstybių narių ir jų viduje bei jų regionuose, taip pat teritorinis kaimo ir miesto vietovių disbalansas. Didelė nelygybė akivaizdi ir turto požiūriu. Šiuo atžvilgiu EESRK palankiai vertina Tarybai pirmininkaujančios Suomijos prioritetinę „gerovės ekonomikos“temą ir sutinka, kad nelygybės ir skirtumų mažinimas turi būti politinis prioritetas. Komitetas taip pat sutinka, kad gerovės ekonomikos koncepciją reikia integruoti į būsimą įvairių sričių ES politiką ir kad ji nusipelno didesnės svarbos priimant sprendimus tvarumo ir ekonomikos klausimais.

2.7.

ES susiduria su sparčiai kintančia geopolitine ir ekonomine padėtimi, augančia socialine ir visuomenės poliarizacija, didėjančia skaitmeninimo ir technologijų svarba visose gyvenimo srityse, taip pat su klimato kaita ir kitais aplinkos iššūkiais. Siekiant atremti šiuos iššūkius, būtina transformuoti ES pramonę, visiškai atsižvelgiant į pasaulinius DVT, kurie sudaro svarbiausią pasaulinį pagrindą sąžiningai ir tvariai ekonominei plėtrai.

2.8.

Šiomis aplinkybėmis, ypač diskutuojant dėl darbo ateities, reikėtų daugiau dėmesio skirti socialiniams ir užimtumo klausimams. Šie klausimai, inter alia, apima skaitmeninimą, darbą platformose, darbo rinkos susiskaldymas ir laikinus darbo santykius, ir jie ypač veikia jaunimą.

2.9.

Demografinių pokyčių pasekmės lems kai kuriuos labiausiai numatomus iššūkius, su kuriais mūsų Sąjunga ir jos valstybės narės susidurs vidutinės trukmės laikotarpiu. Dėl demografinių pokyčių Europai reikės geriau į darbo rinką integruoti moteris, jaunus ir vyresnio amžiaus darbuotojus, neįgaliuosius ir migrantus. Siekiant pasinaudoti jų gabumais, įgūdžiais, verslumo potencialu ir kurti kokybiškas darbo vietas, būtina dinamiškesnė, efektyvesnė ir veiksmingesnė darbo rinkos politika. Ši formulė turi apimti ir tinkamas socialinės apsaugos sistemas bei užtikrintą galimybę bedarbiams greitai keisti statusą darbo rinkoje pereinant prie stabilių darbo sutarčių ir darbo sąlygų.

2.10.

Investavimas į žmones ir socialinį tvarumą gali padėti spręsti šias bendras problemas. Darbo rinkos institucijų patobulinimai (pvz., aktyvi darbo rinkos politika, veiksmingesnės VUT (13)) iš esmės turėtų virsti geresnėmis ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis didesniam skaičiui Europos gyventojų. Kad būtų galima spręsti šias pirmiau minėtas problemas, EESRK ragina, be kita ko, kurti veiksmingesnes, efektyvesnes ir tvaresnes socialinės apsaugos sistemas. Šiuo atžvilgiu praverstų veiksmingesnės Europos Sąjungos ir jos valstybių narių politikos priemonės.

2.11.

Tokios priemonės turėtų būti skirtos įsipareigojimui įgyvendinti Socialinių teisių ramstį. Šis įsipareigojimas, kaip nustatyta Tarpinstitucinėje deklaracijoje, be kita ko, yra grindžiamas tvaraus augimo principais ir ekonominės ir socialinės pažangos skatinimu, taip pat sanglauda ir konvergencija, nacionalinių sistemų įvairove ir svarbiu socialinių partnerių vaidmeniu (14).

2.12.

Be to, ES turi būti lyderė įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), pripažįstant, pirma, kad vidaus išteklius daugiausia lemia ekonomikos augimas, prie kurio prisideda visais lygmenimis įgalinanti aplinka, ir, antra, kad esminiai plėtros veiksniai yra privatus verslas, darbuotojų patirtis ir kūrybingumas, investicijos ir inovacijos (15).

2.13.

Įrodyta, kad socialinių partnerių dialogas yra nepamainoma priemonė ES politikai ir teisės aktų kūrimui tobulinti, teisės aktams numatyti ar rasti jiems alternatyvą, taip pat jų socialiniam teisėtumui stiprinti. Socialinių partnerių dialogas gali būti ir darnaus vystymosi darbotvarkės įgyvendinimo priemonė.

2.14.

Finansų ir ekonomikos krizės metu ECB atliko stabilizavimo vaidmenį. EESRK rekomenduoja įtvirtinti ECB, kaip paskutinio skolintojo, vaidmenį. Vis dėlto mes dar susiduriame su tokiais nerimą keliančiais ekonomikos reiškiniais, kaip nedidelis investicijų lygis, nors vykdoma palyginti ekspansyvi pinigų politika, arba faktas, kad bankai laiko lėšas ECB, net kai už jas mokamos neigiamos palūkanos. Kadangi vis dar negalime atmesti galimybės, kad vėl kils finansų arba ekonomikos krizė, naujoji Komisija privalo įgyvendinti priemones, kad ES ekonomika mažiau nuo jos nukentėtų ir būtų atsparesnė. Be to, kad ateityje išvengtume krizės, naujoji Komisija privalo įvesti priemones finansų rinkai stabilizuoti ir visų pirma stiprinti paklausą. Griežtas fiskalinių taisyklių taikymas silpnina ekonominę plėtrą, ypač dabartinėje dviprasmiškoje padėtyje. Vėlgi EESRK rekomenduoja taikyti subalansuoto biudžeto taisyklę (16).

Pasiūlymai:

—

JT darbotvarkėje iki 2030 m. yra nustatyta 17 darnaus vystymosi tikslų, kuriuos ES įsipareigojo pasiekti iki 2030 m. EESRK ragina parengti visa apimančią ES tvarumo strategiją iki 2050 m., kad būtų įgyvendinta JT darbotvarkė iki 2030 m., kurią užtikrintų plataus užmojo ES biudžetas, ir mano, kad šių tikslų padės siekti Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas (17). — Nauja Europos bendrosios rinkos ir pramonės politikos strategija, kuria siekiama plėtoti tvarų socialinės rinkos ekonomikos modelį, turi užtikrinti, kad Europa būtų lyderė technologijų, inovacijų ir tvarumo srityje: — suaktyvinant, reformuojant ir užbaigiant kurti bendrąją rinką – peržiūrint pagrindines direktyvas, kad būtų užtikrintos palankios sąlygos bendrovėms, MVĮ ir įvairių tipų įmonėms (pavyzdžiui, naujiems ekonominiams modeliams ir socialinei ekonomikai), taip pat inovacijoms ir įgūdžių ugdymui. Tai apima ir judumo programų bei kitų tarpvalstybinių galimybių, ypač bendrosios paslaugų rinkos, peržiūrą; — atsižvelgdamas į didėjantį socialinės ekonomikos vaidmenį puoselėjant įtraukų ir darnų ekonomikos vystymąsi, taip pat ES socialinę dimensiją, EESRK mano, kad palankios ekosistemos kūrimas (skiriant atitinkamą ES finansavimą) socialinei ekonomikai yra ne mažiau svarbus tikslas, kurį reikėtų įtraukti į Komisijos darbo programą (18); — sukuriant pagrindus tikrai skaitmeninei transformacijai ir tam, kad bendroji skaitmeninė rinka susigrąžintų tvarų pasaulinį konkurencingumą ir užtikrintų darnų augimą ir darbo vietų kūrimą, kartu plėtojant Europos viziją tokiose srityse kaip etiško dirbtinio intelekto kūrimas ir robotika. Europai būtinas visa apimantis poslinkis, kad ji taptų dinamiškiausiu skaitmeniniu regionu pasaulyje (atsižvelgiant į naujų technologijų, kaip antai blokų grandinės technologijos, galimybes keisti visuomenę, pasaulinį skaitmeninės ekonomikos pobūdį ir verslo integraciją į pasaulines vertės grandines (19)) ir galėtų kurti palankią aplinką inovacijoms, verslumui, aukštos kokybės, gerai atlyginamų, produktyvių ir aplinką tausojančių darbo vietų kūrimui ir visiems naudingai realiajai ekonomikai (20). Ypatingą dėmesį reikėtų skirti skaitmeninių įgūdžių įgijimui, susiejant tai su tolesne parama gamtos mokslų technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykams bei pameistrystei. Kur reikia, švietimo sistemos turėtų būti reformuotos, kad jos, be kita ko, atitiktų savo paskirtį skaitmeniniame amžiuje, ir į švietimo sistemas reikėtų geriau investuoti (21); — toliau remiant Europos darbo rinkos pertvarkymą, kartu užtikrinant tinkamą jos veikimą, teisingumą ir saugą (22). EESRK rekomenduoja imtis veiksmų užtikrinant, kad visus ES darbuotojus, taip pat tuos, kurie dirba naujų formų darbą, saugotų sveikatos ir saugos darbe teisės aktai kiekvienu su jų darbu susijusiu aspektu (23) ir kad jie galėtų pasinaudoti geriausiomis technologijomis sveikatai ir saugai darbo vietoje gerinti bei užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, kartu atsižvelgiant į galimą poveikį privatumui ir darbo našumo kontrolei (24); — ES darbotvarkėje turėtų būti užtikrinta visų žmonių teisė į mokymąsi visą gyvenimą, visų pirma skiriant dėmesį skaitmeninių įgūdžių įgijimui. Reikėtų toliau plėtoti nacionalines švietimo, mokymo ir pameistrystės sistemas, daug dėmesio skiriant gamtos mokslams, technologijoms, inžinerijai ir matematikai, taip pat dualinėms sistemoms. Taip bus geriau tenkinami darbo rinkos poreikiai ir žmonės galės įgyti įgūdžių ir pakeisti ar pakelti savo kvalifikaciją, kad sušvelnintų skaitmeninės revoliucijos, klimato kaitos ir socialinių bei demografinių pokyčių padarinius (25); — siūlant nuoseklų makroekonomikos, pramonės, sektorių ir darbo politikos priemonių derinį, kad būtų užtikrintas Europos ekonomikos žalinimas (26). Taip siekiama stiprinti visą tiekimo grandinę ir joje kurti deramas darbo vietas, kad būtų plačiu mastu kuriamos užimtumo galimybės. Tai reiškia, kad reikėtų pasinaudoti galimybėmis kurti ir remti kokybiškas žaliąsias ir produktyvias darbo vietas, parengiant žaliąją tvaraus augimo darbotvarkę ir įgyvendinant iniciatyvas, kad įmonės, ypač MVĮ ir labai mažos įmonės, galėtų įgyvendinti DVT kaip dalį savo verslo strategijos. — Europos semestras kaip ES ekonomikos valdymo sistema tam tikrais atžvilgiais yra orientuotas į užimtumo ir socialinės veiklos rezultatus, tačiau, kaip nurodyta 2019 m. metinėje augimo apžvalgoje, jo metu mažai dėmesio skiriama klimato kaitos keliamiems pavojams ir ES pažangai siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų. Todėl EESRK ragina parengti į ateitį orientuotą ES darnaus vystymosi strategiją iki 2050 m., kuri būtų įtraukta į darnaus vystymosi ciklą, pagrįstą išmatuojamais ir papildomais socialiniais, ekonominiais ir aplinkosauginiais rodikliais ir tikslais (27), kad būtų sukurtos išties tvarios reformos. — Socialinių rodiklių suvestinė yra naudinga priemonė, tačiau ją galima patobulinti. 14 suvestinės rodiklių ir subrodiklių (iš viso jų yra 35) turėtų būti nuolat peržiūrimi, įtraukiant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, siekiant pritaikyti juos prie politinių tikslų ir kintančios socialinės ir ekonominės padėties Europoje.

—

EESRK manymu, į veiksmų programą reikėtų įtraukti šiuos svarbius atsparumo veiksnius (28): — stiprinti finansinį stabilumą: didinti Europos stabilumo mechanizmo (ESM) finansinį pajėgumą, skatinti Europos mokesčių politiką, kuri apimtų mokesčių sistemos suderinimą, sudaryti sąlygas valstybių narių fiskaliniam pakankamumui ir sukurti veiksmingus kovos su mokestiniu sukčiavimu mechanizmus; — baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą išplečiant ECB tikslus, sukuriant bendrą Europos iždą, iš kurio būtų galima išleisti skolos vertybinius popierius, gerinant euro zonos valdymą, kad jis taptų demokratiškesnis; — didinti Europos ekonomikos produktyvumą sutelkiant dėmesį į svarbius veiksnius, kaip antai investicijos (viešojo ir privačiojo sektorių), moksliniai tyrimai, plėtra, švietimas ir profesinis mokymas, įmonių valdymo gerinimas ir darbuotojų dalyvavimas; — darbo rinkos ir užimtumo kokybė: stiprinti kolektyvines derybas ir socialinį dialogą, užtikrinti, kad automatinės stabilizavimo priemonės būtų veiksmingos, kurti Europos nedarbo draudimą (kuriuo būtų papildytas nacionalinis draudimas) ir parengti daugiau ir geresnių aktyvaus užimtumo politikos priemonių, kurias sustiprintų naujas VUT vaidmuo; — skatinti socialinę sanglaudą plėtojant ir taikant Europos socialinių teisių ramstį, skiriant deramą ir tikslingesnį finansavimą ir vedant socialinių partnerių dialogą; — skatinti kurti palankią aplinką verslui ir investicijoms, tobulinant įmonių finansavimą. Kuo skubiau baigti kurti kapitalo rinkų sąjungą ir bankų sąjungą, įskaitant Europos indėlių garantijų sistemą (EIGS); — kovoti su ilgalaikiu nedarbu ir reintegruoti viltį praradusius žmones – tai dar viena svarbi politikos sritis, kuriai būtinos skubios tikslingos priemonės. EESRK pritaria minimaliesiems nedarbo draudimo reikalavimams, kalbant apie grynąją pakeitimo normą, teisės į išmokas laikotarpį ir gavėjų skaičių, taip pat apie darbuotojų mokymą ir paramą jiems nedarbo atveju.

—

Absoliučiai būtina panaikinti viešųjų ir privačiųjų investicijų deficitą, kad būtų pasiektas 2007 m. trumpalaikių investicijų lygis (22,5 % Europos Sąjungos BVP, palyginti su dabartiniais 20,5 %; abu šie rodikliai vis dar gerokai atsilieka nuo Kinijos ir JAV rodiklių). Todėl vienas iš pagrindinių biudžeto politikos prioritetų turėtų būti viešosios investicijos ir palankių sąlygų sudarymas privačiosioms investicijoms, taip pat reformų vykdymas verslo aplinkai gerinti. Šios reformos turėtų būti vykdomos kartu su kitomis reformomis, kuriomis siekiama gerinti užimtumo kokybę, sumažinti nerimą keliantį mažų garantijų darbo lygį ir užtikrinti aukšto lygio socialines ir darbuotojų teises (29).

—

EESRK mano, kad nustačiusios lyginamuosius standartus ir minimalius standartus siekiant „trijų A socialinį reitingą“ (30) turinčios Europos, Europos Komisija ir valstybės narės turėtų susitarti dėl bendrų principų, apibrėžčių ir metodų visose valstybėse narėse įgyvendinamai pakankamų minimalių pajamų schemai. Dabartinis darbas, susijęs su orientaciniais biudžetais (31) ir Europos minimalių pajamų tinklu (32), suteikia pagrindą Europos Komisijai ir valstybėms narėms tartis dėl bendrų kriterijų, kuriuos taikant būtų nustatyta, kas yra pakankamos minimalios pajamos, kurios leistų žmonėms pakilti iš skurdo ir deramai gyventi žmogiškąjį orumą atitinkančiomis sąlygomis. Pasitarus su visais suinteresuotaisiais subjektais reikėtų pagalvoti apie galimą ES teisėkūros iniciatyvą šioje srityje.

—

Būtina toliau investuoti į sveikatą, švietimą ir socialinę įtrauktį, taip pat į ekonomikos žalinimą, visų pirma vietos ir regionų lygmeniu. Šios investicijos turėtų būti įgyvendinamos taikant subalansuoto biudžeto taisyklę, kurią EESRK jau rekomendavo keliose savo naujausiose nuomonėse, t. y. kad investavimo sąnaudos, visų pirma skirtos ilgalaikiam tvariam ekonomikos augimui skatinti, neturėtų būti įskaičiuojamos vertinant, ar yra įgyvendinti Stabilumo ir augimo pakto tikslai dėl deficito. Suderinus tai su vykdomomis reformomis, ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas vis tiek bus užtikrintas (33).

—

EESRK atkreipia dėmesį į išrinktosios Komisijos pirmininkės įsipareigojimą pateikti pasiūlymą dėl teisinės priemonės, kuria kiekvienam Sąjungos darbuotojui būtų užtikrintas teisingas minimalusis darbo užmokestis. Komitetas mano, kad naudinga nustatyti lyginamuosius standartus, pagal kuriuos būtų galima įvertinti mažo darbo užmokesčio adekvatumą, siekiant išvengti samdomųjų darbuotojų skurdo, be kita ko, pasitelkiant esamus tarpusavio mokymosi procesus, skatinant analizę ir keitimąsi gerąja patirtimi ir nustatant bendrus skaidraus ir nuspėjamo minimalaus darbo užmokesčio standartus, jei jie nustatyti ir jei socialiniai partneriai su tuo sutinka (34).

—

Socialinių skirtumų mažinimas, kova su mokesčių slėpimu ir sukčiavimu bei teisingesnio mokesčių naštos paskirstymo rėmimas turi tapti naujos Komisijos politikos prioritetais. Todėl Komitetas ragina nedelsiant Europos lygmeniu taikyti taisykles, priimtas siekiant kovoti su šiais nusikaltimais ir netinkamais veiksmais, ir įvertinti galimybę sukurti kitas veiksmingesnes priemones, įskaitant priemones, skirtas sustabdyti neteisėtą mokesčių rojų veiklą (35).

3.   Žalesnės, teisingesnės ir įtraukesnės ateities kūrimas – skubūs veiksmai kovojant su klimato kaita ir jos poveikiu

3.1.

EESRK pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartinį aplinkos būklės blogėjimą, aplinkos apsauga turi būti svarbus ES prioritetas ir ji turi būti integruota į visų sričių Sąjungos politiką ir veiksmus. Komitetas pabrėžia, kad ES turėtų pasirūpinti, kad atnaujinta pramonės politikos strategija atitiktų poreikį imtis efektyvių veiksmų išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti, atsinaujinančiųjų energijos išteklių daliai energijos rūšių derinyje didinti ir energijai taupyti, siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai ir nedelsiant įgyvendinti bent jau Paryžiaus susitarimo tikslai. Tuo pat metu ES turėtų raginti kitas Paryžiaus susitarimo šalis įgyvendinti savo įsipareigojimus, kad Europos įmonėms būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Tai turėtų atsispindėti suderintuose ES išmetamo teršalų kiekio mažinimo tiksluose iki 2030 ir 2050 m.

3.2.

Sparčiai besikeičiantis klimatas, nykstanti biologinė įvairovė, kiti aplinkai kylantys pavojai ir kolektyvinis nesugebėjimas įgyvendinti sėkmingos politikos taip pat kelia didelę grėsmę Europos gyventojams, ekonomikai ir ekosistemoms. Būtent todėl reikalinga patikima visa apimanti ES darnaus vystymosi strategija iki 2050 m. JT darbotvarkei iki 2030 m. įgyvendinti. ES turėtų paspartinti teisingą ir tvarų perėjimą prie aukščiausio įmanomo atsinaujinančiosios energijos tiekimo lygio. Energija turėtų būti švari ir įperkama, o jos tiekimas – galimai valdomas ir bendruomenių bei piliečių.

3.3.

Europa turi būti lyderė aplinkos išsaugojimo ir kovos su klimato kaita srityse. EESRK palankiai vertina tai, kad didesnės pastangos klimato politikos srityje yra ir bus vienas iš ES prioritetų, kaip nustatyta išrinktosios Komisijos pirmininkės U. von der Leyen politinėse gairėse. Aplinkosauginiam tvarumui pasiekti bus reikalingas platus politikos priemonių derinys, apimantis ir prekybos politiką. Be to, pasauliniu, ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis reikės laiku įgyvendinti priemones įvairiose srityse, kaip antai energetika ir transportas, mokesčių sistema, moksliniai tyrimai, pramonės ir konkurencijos politika, taip pat užimtumo ir socialinė politika.

3.4.

Apskritai prognozuojama, kad, visiškai įgyvendinus Paryžiaus susitarimo tikslus, perėjimas prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos lemtų papildomu 1,1 % didesnį BVP ir 0,5 % didesnį užimtumą, palyginti su scenarijumi, kuriame klimato politikos veiksmai nevykdomi. Tai prilygsta papildomoms 1,2 milijono darbo vietų Europos Sąjungoje iki 2030 m., neskaitant 12 milijonų jau numatytų naujų darbo vietų (36). Kad tai įvyktų, būtina užtikrinti vienodas tarptautinės konkurencijos sąlygas, visų pirma Europos ištekliams ir energijai imliai pramonei (37).

3.5.

Perėjimas prie žiedinės ir neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos savaime nebus įtraukus, nes jis reiškia potencialiai dideles sąnaudas ir riziką tam tikriems sektoriams. Teisingas perėjimas turi du pagrindinius matmenis: „rezultatų“požiūriu (nauja užimtumo ir socialinė bei ekonominė aplinka nuo iškastinio kuro nepriklausomoje ekonomikoje) ir „proceso“požiūriu (kaip tai pasiekti). „Rezultatas“turėtų būti patikimas pramonės ir ekonomikos pagrindas, sustiprintas palankia investicine aplinka ir gerai veikiančiomis darbo ir švietimo sistemomis, gebančiomis užtikrinti deramą darbą visiems įtraukios visuomenės, kurioje nebėra skurdo, nariams. Procesas, kaip tai pasieksime, turėtų būti grindžiamas valdoma pertvarka, vykdant prasmingą ekonomikos politiką ir socialinių partnerių dialogą visais lygmenimis, kad būtų užtikrintas teisingas naštos ir naudos pasidalijimas ir kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje. Būtinos priemonės ir reformos gali turėti didelių padarinių žmonėms ir regionams, įskaitant didelį darbo jėgos perskirstymą tarp sektorių ir profesijų, taip pat iš esmės pasikeitusius gebėjimų poreikius ateityje. Tvariai pertvarkai užtikrinti reikalingos investicijos į veiksmingą ir integruotą socialinę apsaugą. Be to, ji turi būti glaudžiai derinama su giliu ir demokratiniu ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimu ir su patikima finansine strategija, galinčia užtikrinti tinkamą tvarios pertvarkos finansavimą visoje plačių užmojų naujoje daugiametėje finansinėje programoje, tvarias ir teisingas nacionalines mokesčių sistemas ir stiprias viešąsias investicijas nacionaliniu ir ES lygmenimis. Šiuo atžvilgiu būtina atlikti daugiametės finansinės programos (DFP) tinkamumo patikrą.

3.6.

ES priemonės, pvz., Europos semestras, ESF ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF), taip pat Europos socialinis dialogas, gali padėti siekiant teisingos pertvarkos, pereinamuoju laikotarpiu per jas teikiant paramą įmonėms, darbuotojams ir namų ūkiams, kurie priklauso nuo darbo energijai imliuose sektoriuose, be kita ko, perkvalifikuojant, teikiant individualias darbo paieškos konsultacijas ir galimai pakeičiant pajamas.

3.7.

EESRK palankiai vertina naujas gaires dėl įmonių teikiamos su klimatu susijusios informacijos įgyvendinant Komisijos Tvaraus finansavimo veiksmų planą, taip pat pagrindines rekomendacijas dėl ekonominės veiklos tipų, galinčių realiai prisidėti švelninant klimato kaitos poveikį arba prie jo prisitaikant (taksonomija) (38). Šiuo atžvilgiu būtina pasiekti nuspėjamumą, tikrumą ir aiškumą: kokia veikla tikrai yra aplinkos atžvilgiu tvari (39).

Pasiūlymai:

—

EESRK pritaria, kad vykdant socialinių partnerių dialogą atitinkamu nacionaliniu ir Europos lygmeniu būtų parengtos tinkamos priemonės, susijusios su „teisingu perėjimu“, įvedant priemones ir veiksmus, skirtus valdyti minimalią apsaugą, ją keisti ir suteikti tais atvejais, kai pertvarkomos darbo vietos arba dėl (technologinių, demografinių, globalizacijos, klimato kaitos, žiedinės ekonomikos) pokyčių vykdomi kolektyviniai atleidimai iš darbo, įskaitant teisę vesti kolektyvines derybas, kad būtų galima numatyti pokyčius ir teikti paramą nukentėjusiems darbuotojams (Direktyvos dėl kolektyvinio atleidimo iš darbo raida (40)).

—

Teisingas perėjimas turi būti įtrauktas į darnaus vystymosi politikos programą. Teisingo perėjimo politika turėtų būti orientuota į klimato politikos priemonių sukelto neigiamo paskirstymo poveikio ištaisymą, sutelkta į aktyvų darbo rinkos permainų valdymą ir taip pat skirta regionų vystymosi problemoms spręsti.

—	Siekdama šalinti klimato ir aplinkos problemas, ES turi transformuoti linijinę ekonomiką į žiedinę, anglies dioksido poveikį neutralizuojančią ekonomiką, kuri užtikrintų ilgalaikius ir kuo efektyvesnius ciklus (41).

—

EESRK manymu, Finansų ir klimato kaitos pakte turėtų būti aptarti visi klimato kaitos politikos aspektai: teisinga pertvarka (priemonės, skirtos sumažinti klimato kaitos padarinius ir kompensuoti žalą bei nuostolius), taip pat veiksminga prisitaikymo prie klimato kaitos politika. Žiedinės ekonomikos modeliui turi būti skirtas kuo didesnis prioritetas ir turi būti patobulintas jo reglamentavimo pagrindas. Visiems šiems veiksmams finansuoti reikės tinkamo biudžeto, perorientuojant dabartines investicijas (atidedant lėšas žalinimui), taip pat naudojantis naujais prieinamais finansavimo šaltiniais (42).

—

Paktu reikalaujama ilgainiui sukurti aiškią ir nuspėjamą Europos politikos sistemą, siekiant užtikrinti investicijų planavimo stabilumą. Šią sistemą turi papildyti aktyvus įvairių politikos galimybių svarstymas, pvz., pasienio koregavimo mechanizmų, kaip antai pasienio anglies dioksido mokesčio, skirto anglies dioksido nutekėjimui išvengti (43), taikomo produktams, kuriems nėra taikomi tokie patys aplinkos apsaugos ir socialiniai standartai (44).

—

Kai tik bus priimta ir visiškai įgyvendinta tvarumo taksonomija (45), reikėtų pagalvoti apie būtinybę priimti galimas papildomas teisėkūros priemones, jeigu tinkama ir remiantis patikimu poveikio vertinimu. Šiomis aplinkybėmis EESRK norėtų priminti dvi savo nuomones dėl Europos finansų ir klimato pakto (46) ir dėl Komisijos tvaraus augimo finansavimo veiksmų plano (47).

—

Reikia daugiau viešųjų ir privačiųjų investicijų į mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, kad būtų pasiekti ES padidinti 2030 m. išmetamų teršalų mažinimo tikslai, ir reikės radikalių pokyčių, kad iki 2050 m. būtų pasiekta anglies dioksido poveikį neutralizuojanti ekonomika, remiantis Paryžiaus susitarimo tikslais. Ilgalaikis investavimo į atsinaujinančiųjų išteklių energiją veiklos silpnumas Europoje tik dar labiau paryškina faktą, kad valstybėse narėse vis dar skiriama didelių subsidijų iškastiniam kurui ir kitai aplinkai kenkiančiai veiklai. Problemų kyla ne tik dėl nepakankamų investicijų – taip pat neveiksmingas esamų išteklių paskirstymas. Reikia aiškių politikos tikslų ir nuoseklesnės politikos programos, kad būtų pakeistos šios neigiamos tendencijos. Bet kuriuo atveju iškastinio kuro eros užbaigimas Europoje turi būti papildytas reikiamomis investicijomis, kuriomis būtų užtikrinta jos darbuotojų apsauga, naujų darbo vietų kūrimas ir parama vietos plėtrai. Dėl pertvarkos procesų reikia derėtis su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis ir jie turi būti siejami su skaidrumu ir veiksminga ryšių politika.

—

Visoje Europos Sąjungoje išmetamam CO2 kiekiui turi būti taikomi socialiai teisingi mokesčiai, kad teršėjai sumokėtų už taršą ir būtų remiamos investicijos į įperkamą švarią energiją. Energijos mokesčiai gali paskatinti perėjimą prie švarios energijos ir prisidėti prie darnaus ir socialiai teisingo ekonomikos augimo.

—	Oro tarša yra vienas didžiausių aplinkos sąlygų keliamų pavojų sveikatai Europos Sąjungoje, dėl jos kasmet pirma laiko miršta apie 400 000 žmonių. Oro taršos mažinimas vykdant klimato politikos veiksmus – tai galimybė didinti visuomenės ir politinį palaikymą klimato kaitos politikai.

—

Kova su energijos ir vandens nepritekliumi, prieinamo, sveiko bei tinkamos kokybės maisto, saugių produktų užtikrinimas ir kenksmingos ekspozicijos nuodingosioms cheminėms medžiagoms nutraukimas. Platus įvairių sričių politikos, įskaitant ES žemės ūkio politiką, derinys turėtų padėti patenkinti naujus visuomenės poreikius, be kita ko, susijusius su tvariais gamybos metodais, geresne mityba, mažesniu maisto švaistymu, didesne gyvūnų gerove, klimato apsauga ir biologinės įvairovės išsaugojimu.

—	ES turėtų remti šalių partnerių pastangas palaipsniui atsisakyti aplinkai žalingų subsidijų, kad padėtų joms įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos.

—	ES prekybos politika turi atitikti Darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą. Reikia užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinamos prekybos ir darnaus vystymosi skyrių susitarimų nuostatos.

4.   Piliečių ir laisvių apsauga – taika, teisingumas ir stiprios institucijos

4.1.

ES užtikrina taiką, stabilumą ir gerovę visoje Europoje ir už jos ribų, nepaisant daugybės jai kylančių vidinių ir išorės iššūkių. ES tvirtai laikosi savo principų dėl demokratijos, teisės viršenybės ir pagrindinių teisių. Tai suteikia kryptį mūsų politikai ir stiprina bendrumo jausmą, išaugantį iš mūsų bendros kultūros. Demokratija turi būti gerbiama Europoje ir skatinama už jos ribų. Visais lygmenimis turi būti stiprinamas piliečių dalyvavimas, atskaitomybė visuomenei ir teisingesni, skaidresni bei įtraukesni sprendimų priėmimo procesai.

4.2.

Europos Sąjungai reikalingos atviros ir gyvybingos bendruomenės, kuriose pavieniai asmenys turi vienodas teises ir gali gyventi nediskriminuojami aplinkoje, kurioje gerbiamas jų privatumas ir saugumas. Kultūrų įvairovė praturtina Europą ir jos žmones. Įvairovė – Europos tapatybės dalis ir jos stiprybė.

4.3.

Europa susiduria su didelėmis problemomis, kurios turi būti sprendžiamos ir svarstomos žvelgiant iš Europos, o ne tik iš nacionalinės perspektyvos, ir tai darant turi būti visapusiškai įgyvendinamos ES sutarties 10 ir 11 straipsniuose įtvirtintos nuostatos. Todėl būtina stiprinti Europos demokratijos tikslų ir iššūkių tarpvalstybinį aspektą, kartu remiant Europos Sąjungoje puoselėjamomis bendromis vertybėmis pagrįstą Europos pilietiškumą, vykdant labiau europietišką institucinį švietimą ir kuriant sąmoningą, labiau dalyvavimu grindžiamą visuomenės sistemą, taip pat daugiau orientuojantis į Europą.

4.4.

Iš demografinių pokyčių matyti, kad Europai bus reikalingi migrantai, jų gabumai, įgūdžiai ir verslumo potencialas. Remiantis glaudesniu bendradarbiavimu su trečiosiomis šalimis, būtina skubiai pakeisti naratyvą migracijos tema ir šios srities politiką, kad būtų užtikrintos faktais pagrįstos racionalios diskusijos. Pabėgėliai ir migrantai turėtų būti vertinami ne kaip grėsmė, o kaip galimybė įgyvendinti Europos ekonominį ir socialinį modelį. Šiuo tikslu reikia išsamaus požiūrio ir strategijos dėl migracijos, įskaitant teisėtą migraciją.

Pasiūlymai:

—	ES reikalingas visapusiškas ir įgyvendinamas mechanizmas, kurį taikant būtų galima nuolat stebėti demokratijos ir teisinės valstybės principo padėtį visose ES šalyse.

—	Būtina remti laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą ir pilietinę visuomenę, kad jos galėtų atlikti savo vaidmenį demokratijoje.

—

Visuomenė yra suinteresuota vartotojų politika, todėl ji gali daryti poveikį žmonių įsipareigojimui tęsti ES integracijos procesą. EESRK ragina Komisiją užtikrinti, kad REFIT procese, skaitmeniniame pasaulyje ir produktų bei paslaugų saugos srityje būtų užtikrinamos ir gerbiamos vartotojų teisės. Komisija turėtų sustiprinti priemones, kuriomis siekiama pašalinti energijos nepriteklių ir su vartojimu susijusį skurdą ir padidinti maisto ir paslaugų prieinamumą visiems europiečiams. Be to, Komisija turėtų propaguoti su informavimu, švietimu ir dalyvavimu susijusias vartotojų teises ir jų teisę burtis į organizacijas, kad būtų atstovaujama jų interesams, kai rengiamos jiems itin svarbios taisyklės.

—	Komisija privalo užbaigti ES vartotojų politikos – kaip horizontaliosios pilietybės politikos – pagrindinių teisinių ir neteisinių priemonių peržiūrą ir turi pateikti naują veiksmų planą, kuriuo siekiama apsaugoti ir ginti vartotojus per ateinančius dešimt metų.

—

Be to, atsižvelgdamas į tai, kad galimybė pasinaudoti visuotinės svarbos paslaugomis yra nepaprastai svarbus socialinio teisingumo elementas ir kad ji paremta vienodų sąlygų naudotojams sudarymo principu, draudžiant bet kokią diskriminaciją ar atskirtį, EESRK ragina patikslinti visuotinės prieigos prie visuotinės svarbos paslaugų sąvoką ir įvesti teisėkūros priemones, kurios įpareigotų valstybes nares nustatyti prieigos rodiklius (48).

—

Remdamasi Lisabonos sutarties 19 straipsniu, Komisija turėtų pateikti Europos darbotvarkę kovai su diskriminacija ir imtis konkrečių veiksmų, kad būtų atblokuota ir peržiūrėta Direktyva dėl vienodo požiūrio principų įgyvendinimo ir atkreiptas dėmesys į vaikų, moterų, neįgaliųjų ir pažeidžiamoje padėtyje esančių vyresnio amžiaus asmenų sąlygas bei į naujas pažeidžiamumo formas. EESRK rekomenduoja Komisijai jau pačioje kadencijos pradžioje skubiai imtis veiksmų šiuo klausimu.

—

Komisija turėtų imtis konkrečių iniciatyvų laikydamasi JT neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijų ir įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvenciją savo išorės politikoje ir programose, taip pat įdiegti visose valstybėse narėse pripažįstamą ES neįgaliojo kortelę. 2020 m. ES turėtų pristatyti savo pasiūlymą dėl 2020–2030 m. Europos neįgaliųjų teisių darbotvarkės ir paskelbti 2023-uosius Europos neįgaliųjų teisių metais.

—	EESRK taip pat ragina Komisiją remti švietimo įstaigų veiklą visais lygmenimis, kad besimokantieji mokslinius faktus lengviau atskirtų nuo melagingų naujienų.

—

ES privalo tobulinti savo politiką ir veiksmus, skirtus lyčių lygybei užtikrinti, įgyvendindama pertvarkas skatinančią ir įvertinamą lyčių lygybės darbotvarkę, kuri būtų integruotos ir plataus užmojo ES penkerių metų lyčių lygybės strategijos dalis. Šioje strategijoje turėtų būti numatyta panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, be kita ko taikant specialią priemonę, kuria padidinamas įmonių darbo užmokesčio politikos ir jų strategijų dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo panaikinimo skaidrumas, taip pat atsižvelgiant į visas sritis, kurios yra apibrėžtos veiksmų plane dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimo. Be to, ES privalo garantuoti, kad visi žmonės, kurie dėl įvairių priežasčių patiria diskriminaciją, turėtų vienodas galimybes visuomenėje.

—

EESRK pabrėžia, kad skubiai būtina pagalba pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams ir jų integracija. Jis ragina Komisiją skubiai inicijuoti ir įgyvendinti veiksmingą Bendros Europos prieglobsčio sistemos reformą, užtikrinančią žmogaus teisių laikymąsi, ir sukurti išties bendrą sistemą visoms valstybėms narėms. Komitetas taip pat rekomenduoja daryti pažangą pabėgėlių perkėlimo ir humanitarinių vizų srityje siekiant patenkinti tikruosius poreikius. Jis ragina Komisiją aktyviau stebėti ir palengvinti susitarimo dėl pabėgėlių paskirstymo valstybėse narėse įgyvendinimą.

—	Komitetas taip pat ragina laikytis žmogaus teisių ir tarptautinės teisės vykdant partnerystės sutarčių su trečiosiomis migracijos srautų tranzito ir kilmės šalimis peržiūrą ir parengti finansines priemones pagrindinėms migracijos priežastims šalinti.

—

Labai svarbu bendradarbiauti su šalimis partnerėmis, kad būtų šalinamos pagrindinės migracijos priežastys, teikiama pagalba pabėgėliams, sprendžiama mišrių migracijos srautų problema, kovojama su neteisėtu žmonių gabenimu ir užtikrinamas sklandus grąžinimas ir readmisija. Siekiant teikti veiksmingą pagalbą žmonėms jų gimtosiose šalyse, būtina koordinuoti humanitarines, vystymosi ir politines priemones.

—

ES turėtų patvirtinti tokią politiką ir priemones, kurios stiprintų saugią, tvarkingą ir teisėtą migraciją, taip pat įtrauktį bei socialinę sanglaudą. ES turėtų reglamentuoti „dėl aplinkos pokyčių perkeltųjų asmenų“padėtį ir dirbdama su TDO užtikrinti geresnį koordinavimą, susijusį su darbuotojų migracijos ir integracijos programomis (49).

—

EESRK pasisako už saugius ir teisėtus pabėgėlių atvykimo į ES maršrutus. Siekiant numatyti daugiau šeimos susivienijimo, perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į ES galimybių, reikalingas koordinuotas visų valstybių narių, Europos ir nacionalinių suinteresuotųjų subjektų požiūris, pagrįstas bendra atsakomybe, sąžiningu paskirstymu, konvergencija ir pagarba žmogaus teisėms.

5.   Europos interesų ir vertybių rėmimas pasaulyje – įgyvendinimo priemonių stiprinimas ir pasaulinės partnerystės atnaujinimas siekiant darnaus vystymosi

5.1.

Vis labiau susiskaidžiusiame ir vis stipriau priešingų polių veikiamame pasaulyje ES turi stiprinti savo pozicijas, kad užtikrintų savo klestėjimą, saugumą ir vertybes. Kaip pabrėžta 2016 m. birželio mėn. Visuotinėje strategijoje, Europa turi pirmauti pasaulyje nuosekliai ir tvirtai remdama daugiašalę taisyklėmis grindžiamą pasaulinę tvarką, kurios pagrindas – Jungtinės Tautos. ES turėtų skatinti pasaulinį valdymą, grindžiamą pagrindinėmis vertybėmis: socialine rinkos ekonomika, žmogaus teisėmis, teisinės valstybės principu, darniu vystymusi, daugiašališkumu ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymusi.

5.2.

Be to, ES turėtų teikti prioritetą tvirtiems santykiams su artimais kaimynais, grindžiamiems aiškia teisių ir pareigų pusiausvyra. Kaip vienu iš ES prioritetų būtų galima remtis ES kaimynystės politika ir vystymosi politika, be to, ES yra didžiausia donorė pasaulyje. Pilietinė visuomenė turėtų dalyvauti stebint šias politikos sritis.

5.3.

ES privalo išlaikyti plėtros proceso pagreitį ir tęsti derybas dėl narystės ir programas su Vakarų Balkanų šalimis.

5.4.

ES prekybos politika yra pagrindinis veiksnys, kuris taikomas visai ES ir realiai suvienija visas jos valstybes nares. Prekybos politika dėl komercinių mainų su platesniu partnerių ratu padėjo ES pasiekti didesnį klestėjimą. Be to, ES per prekybą įprasmina ir skatina socialinės įtraukties ir aplinkos apsaugos vertybes, kurios turi esminės reikšmės formuojant tvarią globalizaciją, kitaip tariant, kuriant tokią globalizaciją, kuri bus naudinga ne tik stambioms bendrovėms ir investuotojams, bet ir paprastiems žmonėms, darbuotojams, ūkininkams, vartotojams, amatininkams, laisvųjų profesijų atstovams ir MVĮ, ypač labai mažoms įmonėms. Prekyba yra svarbi ES politikos besivystančių šalių atžvilgiu rėmimo priemonė, padedanti pereiti nuo vystymosi prie partnerystės, ypač Afrikos atveju.

5.5.

Europai reikalinga teisinga ir šiuolaikiška mokesčių politika, pritaikyta prie skaitmeninės ekonomikos iššūkių ir užtikrinanti vienodas sąlygas interneto milžinėms, prekybos prekėmis platformoms ir vietos įmonėms. Siekiant kovoti su mokesčių slėpimu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu, reikės glaudesnio tarptautiniu lygmeniu vykdomo ir nacionalinių mokesčių administratorių bendradarbiavimo.

Pasiūlymai:

—

Pirmiausia, EESRK ragina įgyvendinti plataus užmojo prekybos politikos darbotvarkę visais trimis lygmenimis – vienašaliu, dvišaliu ir daugiašaliu – t. y. politiką, kuri padės Europos Sąjungoje kurti augimą ir kokybiškas darbo vietas ir kartu skatins pasauliniu lygmeniu laikytis taisyklėmis pagrįstos prekybos politikos.

—

ES ir Europos pilietinė visuomenė, įskaitant įmones, taip pat privalo aktyviai propaguoti visišką žmogaus teisių laikymąsi vykstant deryboms dėl prekybos susitarimų. Be to, turi būti laikomasi TDO konvencijų. Šiems susitarimams turi būti taikoma demokratinė priežiūra, užtikrinant deramą pilietinės visuomenės dalyvavimą, o jeigu TDO konvencijos nėra tinkamai ratifikuotos arba įgyvendinamos, reikėtų siekti veiksmų plano dėl tvirtų įsipareigojimų (50).

—

ES taip turi įtraukti tvirtą įsipareigojimą dėl Paryžiaus susitarimo ir Biologinės įvairovės konvencijos, kad kiekviename prekybos susitarime būtų nustatytos realios socialinės, vartotojų apsaugos ir aplinkosaugos sąlygos (tai būtų aktualu visoms potencialioms Europos prekybos partnerėms, nes 195 iš 197 Jungtinių Tautų narių yra pasirašiusios šalys). Taip pat būtų galima svarstyti anglies dioksido apmokestinimą pasauliniu lygmeniu, visų pirma Europos išteklių ir energetikos sektoriams (51), ir, deramai parengus pagal ES ir PPO taisykles, jį reikėtų aktyviai propaguoti (52). Šį tikslą galėtų padėti pasiekti pasienio anglies dioksido mokestis.

—

EESRK ragina Komisiją stiprinti savo dialogą su pilietine visuomene siekiant plėtoti Prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyrių veikimą dabartiniuose ir būsimuose prekybos susitarimuose. EESRK primygtinai ragina Komisiją kelti aukštesnius tikslus, visų pirma stiprinant veiksmingą PDV skyrių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimą (53). Į visus būsimus prekybos susitarimus ES turi įtraukti nuostatas dėl aukščiausio lygmens žmogaus teisių, vartotojų apsaugos bei darbuotojų teisių. Be to, turi būti laikomasi TDO konvencijų. Šiems susitarimams turi būti taikoma demokratinė priežiūra, užtikrinant deramą pilietinės visuomenės dalyvavimą.

—

EESRK remia sąžiningą apmokestinimą ir kovą su sukčiavimu, mokesčių slėpimu, pinigų plovimu ir mokesčių rojaus finansine praktika; bendras ES institucijų, Vyriausybių ir įmonių tikslas turi būti dirbti kartu, kad būtų įdiegti veiksmingi mechanizmai, kaip antai dvi kovos su mokesčių vengimu direktyvos.

—	ES turi bendradarbiauti su kitais ekonominiais regionais, kad galėtų veiksmingai kovoti su korupcija ir mokesčių vengimu visame pasaulyje ir užtikrinti, kad tarptautinės įmonių pelno mokesčio taisyklės būtų aiškios, skaidrios, objektyvios ir nuspėjamos.

—

Nauji verslo modeliai, kai naudojamos interneto platformos ir kitos skaitmeninės priemonės, reiškia, kad įmonėms vis mažiau reikalinga fizinė buveinė tam tikroje šalyje. EESRK mano, kad labai svarbu plėtoti naujus principus, nustatančius, kaip įmonių pelną priskirti ES valstybei ir jį apmokestinti, palaikant dialogą su prekybos partneriais, ir aktyviai dalyvauti vykstančiose diskusijose EBPO/G20 lygmeniu dėl visuotinio susitarimo dėl skaitmeninės ekonomikos, kad prekybos ir mokesčių srityje nedidėtų įtampa tarp pagrindinių pasaulio ekonomikos veikėjų (54).

6.   Prioritetų įgyvendinimas užtikrinant stiprų valdymą ir didesnį ES biudžetą

6.1.

Kintanti ekonomika ir darbo santykiai, klimato kaita ir geopolitinės permainos jau daro įtaką mūsų Sąjungai ir bus svarbūs mūsų ateities veiksniai. ES reikia naujo požiūrio į valdymą ir, prireikus, naujų taisyklių ir priemonių apibrėžiant ir įgyvendinant ES politiką. Siekiant darnaus vystymosi reikia holistinio ir tarpsektorinio požiūrio į politiką, kad ekonominiai, socialiniai ir aplinkos uždaviniai būtų sprendžiami kartu.

6.2.

EESRK pabrėžia, kad ES turi atremti šiuos iššūkius prisiimdama tvirtus politinius įsipareigojimus, vykdydama didesnę ir geresnę politinę integraciją, visapusiškai gerbdama ir propaguodama žmogaus teises, pagrindines laisves ir demokratinius principus ir dėdama bendras pastangas.

6.3.

EESRK pabrėžia, kad finansų ir ekonomikos krizė sutrikdė pagrindinių Sąjungos institucijų pusiausvyrą. Todėl reikia naujų ES lygmens valdymo ir vadybos formų. Siekiant skatinti didesnę demokratinę atskaitomybę, būtina stiprinti Europos Parlamento vaidmenį.

6.4.

Siekiant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ir DVT, reikalingas tvirtas biudžeto pagrindas, palanki verslo aplinka ir viešosios bei privačiosios investicijos. Derybomis dėl kitos daugiametės finansinės programos turėtų būti siekiama užtikrinti tinkamą užimtumo, socialinės ir aplinkos politikos finansavimą bei produktyvias investicijas.

6.5.

Pirmasis žingsnis stiprinant būsimos DFP klimato aspektą būtų visoje DFP klimato aspekto integravimo tikslinę vertę padidinti iki 40 %, kaip to prašė EESRK. Šiuo tikslu reikėtų atitinkamai pakoreguoti visų sektorių klimato politikos tikslus ir nustatyti, kad jie būtų teisiškai privalomi. Be to, Komisija ir Parlamentas turėtų bendradarbiauti siekdami užtikrinti, kad naujosios BŽŪP žalioji struktūra, visų pirma sąlygos ir ekologinės sistemos, būtų aplinkos požiūriu veiksmingai įgyvendinamos, kad būtų palaipsniui nutraukta ES parama klimatui kenkiantiems projektams ir patobulintos klimato stebėjimo metodikos. Kurdami naujas arba reformuodami jau esamas priemones, jie taip pat turėtų atrasti nemažai išteklių, skirtų remti tiems asmenims ir teritorijoms, kurie patiria didžiausią energetikos pertvarkos poveikį,.

6.6.

Vieningas balsavimas, kurio pagal Sutartis reikalaujama sprendžiant kai kuriuos esminius klausimus, yra beveik neįveikiama kliūtis svarbiais momentais ir priimant lemtingus sprendimus, todėl Komitetas sprendimų priėmimo procedūrų klausimu pasisako už tai, kad Taryboje būtų vadovaujamasi kvalifikuotos balsų daugumos principu, o priimant teisės aktus visose srityse, kur tik įmanoma, būtų taikoma įprasta teisėkūros procedūra. EESRK primena, kad pagal dabartines Sutartis tai galima pasiekti taikant įvairias nuostatas dėl pereigos (passerelle) arba tvirtesnio bendradarbiavimo atveju – taikant SESV 333 straipsnį (55).

Pasiūlymai:

—

Propaguoti bendradarbiavimo tarpinstituciniu lygmeniu svarbą, gerbiant Sutartyse įtvirtintas kiekvienos institucijos prerogatyvas, ir įgyvendinti šį bendradarbiavimą pagal naują sistemą, kuri įsigaliojo su 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros. EESRK manymu, jis pats turėtų tame dalyvauti, kad būtų atsižvelgta į visų susijusių suinteresuotųjų subjektų nuomones ir kad galiausiai piliečiams būtų lengviau dalyvauti ES darbe.

—

Kitas būdas darnų vystymąsi toliau integruoti į Europos politiką – taikyti Europos Komisijos geresnio reglamentavimo priemones. Visuose Komisijos poveikio vertinimuose būtina įvertinti poveikį aplinkai, klimatui ir socialinį bei ekonominį poveikį, kad būtų tinkamai atsižvelgta į tvarumą ir jo paisoma. Per ex post vertinimus taip pat privaloma visus tris aspektus analizuoti pagal griežtai integruotą modelį. Taip pat reikia konsultuotis su socialiniais partneriais, kartu gerbiant Sutarties nuostatas, pagal kurias reikalaujama rengti konkrečias konsultacijas dėl darbo ir valdymo atsižvelgiant į socialinius klausimus reglamentuojančius teisės aktus (154 straipsnio 2 dalis); konsultacijos su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, Europos regionų komitetu ir nacionaliniais parlamentais yra dar vienas geresnio reglamentavimo priemonių rinkinio elementas, kuriuo siekiama įvykdyti įtraukties reikalavimą, kuris yra kertinis darbotvarkės iki 2030 m. akmuo (56).

—

EESRK įsitikinimu, siūloma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa nėra pritaikyta naujiems iššūkiams, kurie nustatyti Europos Vadovų Tarybos 2019–2024 m. strateginėje darbotvarkėje ir naujos Europos Komisijos 2019–2024 m. politinėse gairėse. EESRK siūlo didinti finansavimą, kad būtų įmanoma: i) valstybėms narėms įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį siekiant skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą darnios ekonominės plėtros aplinkybėmis; ii) įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą, kuriuo skatinamas teisingas perėjimas prie žaliosios ir skaitmeninės visuomenės.

—

Nustatyti, kad valstybės narės ES lėšų gautų tik tuo atveju, jei jose būtų visapusiškai paisoma teisinės valstybės principo – vieno pagrindinių Sąjungos vertybių, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje, ramsčių. Komiteto manymu, ši sąlyga turėtų būti taikoma ir kitiems su teisinės valstybės principu susijusiems ES sutartyse nustatytiems principams (57).

—

Remtini projektai, kurie atitiks JT darnaus vystymosi tikslus ir kuriems įgyvendinti reikės daug lėšų inovacijoms, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, turėtų būti įgyvendinami taikant priemonę, kuri sudarytų galimybę matyti įvairius finansavimo šaltinius (įskaitant būsimą DFP), ir grindžiami įvairiomis iniciatyvomis (58): — nukreipti finansavimą į tvarias investicijas atsižvelgiant į žalinimo tikslus ir šiuo tikslu skatinti „žaliuoju ženklu“paženklintas Europos investicijų banko (EIB) paskolas; — naudoti Europos Centrinio Banko (ECB) kiekybinį skatinimą (angl. quantitative easing) kaip finansavimo priemonę; — iki 40 % padidinti Europos strateginių investicijų fondo dalį, skirtą kovai su klimato kaita; — ES turi rodyti tokį užmojo mastą, kuris atitiktų kovos su klimato kaita iššūkio dydį; šiam tikslui turi būti skirta vidutiniškai 40 % viso jos biudžeto (2021–2027 m. DFP); — padidinti Europos sanglaudos fondo dalį, kad ji viršytų dabartinius 20 %; — sutelkti 3 % pensijų ir draudimo fondų; — remti įmones, visų pirma MVĮ ir ypač labai mažas įmones, joms investuojant į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, šiam tikslui skiriant iki 100 mlrd. EUR; — vykdyti finansinės paramos įsipareigojimus pietų šalims, dalyvaujančioms kovoje su klimato kaita (59).

7.   EESRK lyderystė ir pagalba pilietinei visuomenei dalyvaujant ES reikaluose – pilietinės visuomenės organizacijų įgalinimas, įtraukimas ir konsultavimas

7.1.

Tvarumo visais jo lygmenimis – ekonominiu, socialiniu ir aplinkos – skatinimui reikia nemažų pastangų ir visų dalyvaujančių subjektų įsipareigojimo. Atvirai demokratinei diskusijai, paremtai struktūruotu pilietinės visuomenės dalyvavimu, tenka esminis vaidmuo užtikrinant, kad pertvarka būtų teisinga ir efektyvi. Į esminius klausimus apie „rezultatus“, „kaip tai pasieksime“ir kaip užtikrinti, kad našta ir nauda būtų dalijamasi teisingai ir kad nė vienas neliktų nuošalyje, turi būti atsakyta atvirai ir skaidriai.

7.2.

EESRK pabrėžia lemiamą pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį kuriant, įgyvendinant ir stebint įvairių sričių politiką visais etapais ir visais lygmenimis, įskaitant vietos lygmenį. Tam reikalingi kultūriniai pokyčiai ir pilietinės visuomenės vertės pripažinimas ES ir valstybių narių lygmeniu, o tai jau įtvirtinta ES sutarties 11 straipsnyje, pagal kurį ES institucijos skatina ir palengvina horizontalų ir vertikalų pilietinį dialogą, rengia plačias konsultacijas ir nustato pagrindą Europos piliečių iniciatyvoms. Tai yra papildomi procesai, nedarantys poveikio konsultacijoms su EESRK ir socialinių partnerių dialogui.

7.3.

Pilietinė visuomenė yra pajėgi teisingai atspindėti labai skirtingus ir kartais tarpusavyje prieštaraujančius interesus ir apie juos informuoti sprendimus priimančius subjektus. EESRK yra labai geras šio proceso pavyzdys ir yra visiškai pasiryžęs tęsti šį savo vaidmenį: sudaryti sąlygas dialogui ir tiesti tiltus pilietinėje visuomenėje ir į kitas Europos institucijas.

Pasiūlymai:

—

Atsižvelgiant į tai, kad EESRK yra pilietinės visuomenės institucija ES lygmeniu, jo vaidmenį reikėtų nuodugniai ir plačiai stiprinti ir panaudoti vadovaujant ir padedant pilietinei visuomenei dalyvauti ES reikaluose ir konsultuotis su ja. Todėl jis turėtų aktyviai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant Konferenciją dėl Europos ateities, kuri turėtų prasidėti 2020 m. ir apie kurią savo Europos darbotvarkėje paskelbė Ursula von der Leyen.

—

EESRK glaudžiai stebi ir aktyviai dalyvauja struktūriniuose dialoguose ir konsultaciniuose forumuose (pvz., Žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformoje, Europos migracijos forume), kurie suburia pilietinės visuomenės organizacijas ir kitus subjektus iš ES institucijų ir valstybių narių. Kurdama tokias platformas kaip REFIT, Komisija turėtų apsvarstyti EESRK atstovavimą pagal Sutartyse numatytus Komiteto įgaliojimus ir taip užtikrinti, kad tai atspindėtų Komiteto sudėtį, kurią sudaro trys grupės.

—

EESRK pažymi, kad ES lygmeniu trūksta struktūrinio pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo atliekant sanglaudos politikos įgyvendinimo stebėseną. Todėl jis primygtinai rekomenduoja Komisijai įsteigti Europos pilietinės visuomenės sanglaudos forumą (60), kuriame dalyvautų darbdavių ir darbuotojų organizacijos bei kitos atitinkamos pilietinės visuomenės organizacijos.

—

Kurdama interneto portalus visuomenės (tiek organizacijų, tiek asmenų) nuomonei surinkti, Komisija turėtų atskirti pilietinės visuomenės ir asmenų indėlius. Šiuo tikslu Komisija, bendradarbiaudama su EESRK, turėtų sudaryti suinteresuotųjų subjektų žemėlapį, kad remdamasi Skaidrumo registru nustatytų reprezentatyvias ir geografiniu požiūriu subalansuotas tikslines grupes. Be to, Komisija turėtų užtikrinti, kad atsakymams būtų taikomi kiekybiniai ir kokybiniai indeksai. Komisija taip pat turėtų nuolat stengtis tobulinti šias konsultacijas skaidrumo, prieinamumo, grįžtamosios informacijos ir atskaitomybės dalyviams požiūriu.

—

Kad požiūris į šią praktiką taptų strategiškesnis ir suteiktų jai struktūruotesnį institucinį ir atstovaujamąjį pagrindą, Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su EESRK ir paprašyti tiriamosios nuomonės, kaip būtų galima veiksmingai organizuoti nuolatinį pilietinį dialogą, ir tuo pagrindu parengti konkretų Komisijos komunikatą.

—	Reikėtų didinti Europos piliečių iniciatyvos veiksmingumą, ieškant naujų būdų jaunimo ir ypač žmonių iš pažeidžiamų grupių dalyvavimui didinti, pavyzdžiui, naudojant skaitmenines priemones.

---

(1)  2019 m. balandžio 9 d. EP tyrimas Global Trends to 2035 ir Europos strategijos ir politikos analizės sistemos (ESPAS) ataskaita Global Trends to 2030: Challenges and Choices for Europe.

(2)  Darnaus vystymosi tikslų rėmimas visame pasaulyje: 2019 m. bendra Europos Sąjungos ir jos valstybių narių suvestinė ataskaita, 2019 m. gegužės 16 d.

(3)  2018 m. gruodžio 3 d. Katovicuose (Lenkija) vykusio 24-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (COP 24) metu vadovų aukščiausiojo lygio susitikime priimta ministrų deklaracija Silezijos deklaracija dėl solidarumo ir tinkamo pereinamojo laikotarpio.

(4)  2019 m. rugsėjo 26 d. EESRK nuomonė Darni Europa – iki 2030 m. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(5)  2019 m. kovo 13 d. EESRK nuomonė Europos piliečių išklausymas darnios ateities labui (aukščiausiojo lygio susitikimas Sibiu ir tolesni veiksmai) (OL C 228, 2019 7 5, p. 37).

(6)  2017 m. sausio 25 d. EESRK nuomonė Europos socialinių teisių ramstis (OL C 125, 2017 4 21, p. 10).

(7)  Daugiau siekianti Sąjunga. Mano Europos darbotvarkė. Kitos kadencijos Europos Komisijos (2019–2024) politinės gairės.

(8)  2013 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales (OL L 354, 2013 12 28, p. 171).

(9)  Žr. 5 išnašą.

(10)  Europos Komisijos 2019 m. vasaros ekonomikos prognozė https://ec.europa.eu/info/business-economy-euro/economic-performance-and-forecasts/economic-forecasts/summer-2019-economic-forecast-growth-clouded-external-factors_en.

(11)  2019 m. sausio 24 d. EESRK nuomonė Rekomendacija dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (OL C 159, 2019 5 10, p. 49).

(12)  2019 m. kovo 1 d. EBPO ataskaita Going beyond GDP: Measuring What Counts for Economic and Social Performance ir 2012 m. kovo 29 d. EESRK nuomonė BVP ir kiti rodikliai. Pilietinės visuomenės dalyvavimas nustatant papildomus rodiklius (OL C 181, 2012 6 21, p. 14).

(13)  2019 m. liepos 17 d. EESRK nuomonė Naujas valstybinių užimtumo tarnybų vaidmuo įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį (OL C 353, 2019 10 18, p. 46).

(14)  Tarpinstitucinė deklaracija dėl Europos socialinių teisių ramsčio (OL C 428, 2017 12 13, p. 10).

(15)  2015 m. rugsėjo 25 d. priimta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.

(16)  Konkrečiai žr. 2019 m. sausio 24 d. nuomonę Rekomendacija dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (OL C 159, 2019 2 10, p. 49), taip pat 2018 m. vasario 14 d. nuomonę Įgyta patirtis. Griežtos ES taupymo politikos švelninimas, (OL C 227, 2018 6 28, p. 1), 2018 m. sausio 18 d. nuomonę Rekomendacija dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (OL C 197, 2018 6 8, p. 33), 2013 m. liepos 10 d. nuomonę Žalioji knyga dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo (OL C 327, 2013 11 12, p. 11), 2014 m. kovo 26 d. nuomonę Socialinių investicijų poveikis užimtumui ir viešiesiems biudžetams (OL C 226, 2014 7 16, p. 21), 2018 m. balandžio 14 d. nuomonę Europos socialinių teisių ramsčio finansavimas (OL C 262, 2018 7 25, p. 1) ir 2019 m. vasario 20 d. nuomonę 2019 m. metinė augimo apžvalga. Stipresnė Europa pasaulinio neapibrėžtumo sąlygomis (OL C 190, 2019 6 5, p. 24).

(17)  Žr. 5 išnašą.

(18)  2018 m. spalio 17 d. EESRK nuomonė Europos socialinis fondas + (ESF+) (OL C 62, 2019 2 15, p. 165).

(19)  Žr. 5 išnašą.

(20)  2018 m. spalio 17 d. EESRK nuomonė Europos kovos su klimato kaita finansavimo paktas (OL C 62, 2019 2 15, p. 8).

(21)  Žr. 5 išnašą.

(22)  2019 m. sausio 22 d. TDO pasaulinės ateities darbo komisijos ataskaita Work for a brighter future. Šioje ataskaitoje sveikatos ir saugos klausimai laikomi universalios darbo garantijos dalimi.

(23)  2019 m. rugsėjo 25 d. EESRK nuomonė Investicijų į darbuotojų saugą ir sveikatą (DSS) sąnaudų ir naudos apibendrinimas (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(24)  Employment and social development in Europe 2019. 2019 m. kovo 26 d. ketvirčio apžvalga.

(25)  2019 m. rugsėjo 25 d. EESRK nuomonė Europos socialinių teisių ramstis – pradinio įgyvendinimo vertinimas ir rekomendacijos ateičiai (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(26)  2017 m. rugsėjo 21 d. EESRK nuomonė Perėjimas prie tvaresnės Europos ateities. Strategija iki 2050 m. (OL C 81, 2018 3 2, p. 44).

(27)  Žr. 5 išnašą.

(28)  2019 m. liepos 17 d. EESRK nuomonė Atsparesnės ir tvaresnės Europos ekonomikos kūrimas (OJ C 353, 18.10.2019, p. 23).

(29)  Žr. 11 išnašą.

(30)  2019 m. vasario 20 d. EESRK nuomonė dėl dokumento Už Europos pagrindų direktyvą dėl minimalių pajamų (OL C 190, 2019 6 5, p. 1).

(31)  https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1092&intPageId=2312&langId=en

(32)  https://emin-eu.net/what-is-emin/

(33)  Žr. 16 išnašą.

(34)  Žr. 25 išnašą.

(35)  Žr. 11 išnašą.

(36)  EUROFOUND (2019 m.), Future of manufacturing - Energy scenario: Employment implications of the Paris Climate Agreement, EUROFOUND tyrimo ataskaita, 2019 m. vasario mėn.

(37)  2019 m. liepos 17 d. EESRK nuomonė Klimato ir energetikos politikos derinimas pramonės sektorių požiūriu (OL C 353, 2019 10 18, p. 59).

(38)  2019 m. birželio 18 d. Komisijos komunikatas Nefinansinių ataskaitų teikimo gairės. Papildomas dokumentas dėl su klimatu susijusios informacijos teikimo.

(39)  2018 m. spalio 17 d. EESRK nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti (COM(2018) 353 final – 2018/0178 (COD)). Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1011 (COM(2018) 355 final – 2018/0180 (COD)) (OL C 62, 2019 2 15, p. 103).

(40)  Žr. 25 išnašą.

(41)  Žr. 5 išnašą.

(42)  Žr. 19 išnašą.

(43)  Žr. 7 išnašą.

(44)  Žr. 19 išnašą.

(45)  Žr. 38 išnašą.

(46)  Žr. 19 išnašą.

(47)  2018 m. spalio 17 d. EESRK nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas“(COM(2018) 97 final) (OL C 62, 2019 12 6, p. 73).

(48)  2019 m. birželio 19 d. EESRK nuomonė Geresnis socialinio ramsčio įgyvendinimas ir pagrindinių paslaugų skatinimas OL C 282, 2019 8 20, p. 7.

(49)  Žr. 5 išnašą.

(50)  2018 m. vasario 14 d. EESRK nuomonė Prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyriai ES laisvosios prekybos susitarimuose (LPS) (OL C 227, 2018 8 26, p. 27).

(51)  2019 m. liepos 17 d. EESRK nuomonė Klimato ir energetikos politikos derinimas pramonės sektorių požiūriu OL C 353, 2019 10 18, p. 59.

(52)  Žr. 19 išnašą.

(53)  2018 m. vasario 14 d. EESRK nuomonė Prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyriai ES laisvosios prekybos susitarimuose (LPS) (OL C 227, 2018 6 28, p. 27).

(54)  2018 m. liepos 12 d. EESRK nuomonė Tarptautinių įmonių pelno apmokestinimas skaitmeninėje ekonomikoje (OL C 367, 2018 10 10, p. 73).

(55)  2015 m. rugsėjo 17 d. EESRK nuomonė Lisabonos sutarties tobulinimas (OL C 13, 2016 1 15, p. 183).

(56)  Žr. 5 išnašą.

(57)  2018 m. rugsėjo 19 d. EESRK nuomonė 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (OL C 440, 2018 12 6, p. 106).

(58)  Žr. 19 išnašą.

(59)  Žr. 19 išnašą.

(60)  2018 m. spalio 17 d. EESRK nuomonė Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (OL C 62, 2019 2 15, p. 90).

Rezoliucija „Stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžia: būtina išsaugoti ES reputaciją ir geostrateginius interesus“

(2020/C 47/02)

2019 m. gegužės 30–31 d. plenarinėje sesijoje (spalio 31 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią rezoliuciją 174 nariams balsavus už, 12 – prieš ir 15 susilaikius

1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) yra labai nusivylęs 2019 m. spalio 17–18 d. priimtu ES vadovų sprendimu dėl valstybių narių vieningumo trūkumo vėl atidėti stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžią.

2.

EESRK labai apgailestauja, kad nesilaikoma įsipareigojimų, kurie buvo prisiimti šių dviejų šalių atžvilgiu. Iš tiesų, 2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose, kuriomis buvo patvirtintos 2018 m. birželio 26 d. Tarybos priimtos išvados dėl plėtros ir stabilizacijos bei asociacijos proceso, aiškiai numatyta stojimo derybas pradėti 2019 m. birželio mėn. Dar 2019 m. birželio 18 d. Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad ne vėliau kaip 2019 m. spalio mėn. bus grįžta prie Komisijos rekomendacijų pradėti stojimo derybas su Šiaurės Makedonija ir Albanija klausimo.

3.

EESRK pabrėžia, kad antrą kartą nepriėmus sprendimo pradėti stojimo derybas su šiomis dviem šalimis, kurios įvykdė visas būtinas sąlygas (1), yra geostrateginė ir istorinė klaida, kuri kelia pavojų ES reputacijai ir patikimumui. ES turėjo galimybę pradėti derybas taikydama griežtas sąlygas dėl gero valdymo, reikalaudama griežtai taikyti narystės kriterijus derybų procese ir parengdama geresnes priemones stebėti, kaip po stojimo taikomas teisinės valstybės principas.

4.

EESRK yra įsitikinęs, kad šio regiono „europinimo“ procesui reikia griežtų struktūrinių reformų Vakarų Balkanų šalyse.

5.

Komitetas neabejoja, kad kai kuriose valstybėse narėse tarp ES piliečių labai jaučiamas „nuovargis nuo plėtros“. Komitetas neabejoja, kad takoskyra ES tokiais klausimais kaip migracija ir naujasis biudžetas reikalingą politinį dėmesį nukreipė nuo plėtros politikos. Tačiau negalima ignoruoti politinio konsensuso ir didelės visuomenės paramos stojimui į ES tiek Šiaurės Makedonijoje, tiek Albanijoje.

6.

Vakarų Balkanų jaunimas su ES sieja didelius lūkesčius ir mes neturėtume jo nuvilti. ESSRK yra įsitikinęs, kad mes turėtumėme suteikti jaunimui pozityvią ateities perspektyvą, pasiūlydami jam galimybę gyventi stabiliame ir klestinčiame regione.

7.

Pilietinės visuomenės organizacijos yra tvirtai įsitikinusios, kad Vakarų Balkanai yra geostrategiškai svarbus Europos regionas, kuris yra prie mūsų durų ir kuriuo domisi kiti pasaulio žaidėjai.

8.

2019 m. balandžio 16–17 d. Tiranoje, remiant EESRK vykusiame 7-ajame Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės forume, pilietinės visuomenės organizacijos baigiamojoje deklaracijoje pakartojo, kad, nepaisant daugybės iššūkių, su kuriais šiuo metu susiduriama, ES plėtra, pirmiausia jos demokratinių vertybių ir teisinių standartų sklaida Vakarų Balkanuose, turi būti suinteresuotas ir regionas, ir ES (2).

9.

EESRK ne kartą reiškė susirūpinimą, kad kai kuriose Vakarų Balkanų šalyse mažėja erdvė reikštis pilietinei visuomenei, ir siūlė skatinti Vakarų Balkanų šalių valdžios institucijas padvigubinti savo pastangas siekiant užtikrinti pagarbą teisinės valstybės principui, pagrindinėms žmogaus teisėms, vykdyti teismų reformą, kovoti su korupcija bei diskriminacija ir garantuoti žurnalistų nepriklausomumą bei spaudos laisvę – tai pagrindinės Europos vertybės, kurias turi puoselėti kiekviena ES valstybė narė. Turi būti labai skatinamas ir propaguojamas socialinis dialogas ir socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo užtikrinant ekonominį ir socialinį vystymąsi.

10.

EESRK ir toliau glaudžiai ir intensyviai bendradarbiaus su Vakarų Balkanų pilietine visuomene, norėdama ją paremti ir patikinti, kad jos vieta yra Europos Sąjungoje. Mes taip pat darysime viską, ką galime, skatindami susitaikymą ir propaguodami Europos vertybes regione, ir mūsų pozicija ES plėtros atžvilgiu išliks tvirta. Esame įsitikinę, kad aiški stojimo į ES perspektyva yra būtina regiono stabilumui, ir reiškiame viltį, kad, nepaisant daugybės iššūkių, su kuriais šiuo metu susiduria ES, plėtra išliks vienu iš ES prioritetų (3).

11.

Savo ruožtu mes, tęsdami savo nuolatinę veiklą su partneriais regione – pilietinės visuomenės jungtiniais konsultaciniais komitetais su Juodkalnija ir Serbija, Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės forumais, taip pat aukšto lygio pilietinės visuomenės konferencijose, kurios rengiamos prieš ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimus, ir toliau būsime Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės balsas ir tiltas, jungiantis ES institucijas ir jų šalių atitinkamas Vyriausybes.

12.

EESRK pažymi, kad itin palankiai vertina 2019 m. spalio 24 d. priimtą Europos Parlamento rezoliuciją, ir patvirtina, jog yra visiškai įsipareigojęs remti Europos Parlamentą ir naująją Europos Komisiją stiprinant ES plėtros politiką ir gerinant ES priemones, kurias taikant bendraujama su Vakarų Balkanais.

13.

EESRK ragina visus suinteresuotuosius subjektus skubiai imtis visų reikiamų priemonių, kad Europos Vadovų Taryba priimtų vieningą ir teigiamą sprendimą prieš 2020 m. gegužės mėn. Zagrebe vyksiantį ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimą. Taip pat prašome ES Tarybai pirmininkausiančios Kroatijos aukščiausiojo lygio susitikime suteikti plėtros procesui naują pagreitį.

---

(1)  2018 m. birželio mėn. Tarybos išvados.

(2)  7-asis Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės forumas. Baigiamoji deklaracija https://www.eesc.europa.eu/en/agenda/our-events/events/7th-western-balkans-civil-society-forum/final-declarations

(3)  https://www.eesc.europa.eu/sites/default/files/files/7th_eesc_western_balkans_civil_society_forum_-_final_declaration.pdf

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Blokų grandinė ir ES bendroji rinka: kas toliau?

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 47/03)

Pranešėja Ariane RODERT

Bendrapranešėjis Gonçalo LOBO XAVIER

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2019 2 21
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2019 10 18
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 10 30
Plenarinė sesija Nr.	547
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	182/1/5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Šioje nuomonėje blokų grandinė nagrinėjama kaip technologija. Jos taikymas daugelyje visuomenės sektorių gali lemti ne tik daug teigiamų pokyčių, bet ir tokias vertybes kaip pasitikėjimą ir skaidrumą, demokratiškumą ir saugumą. Galiausiai ši technologija gali padėti atnaujinti socialinius ir ekonominius modelius ir taip remti visuomenės inovacijas, kurių reikia šio laikmečio visuomeniniams uždaviniams spręsti. Tačiau, kadangi dėl kriptovaliutų kyla labai daug diskusijų, EESRK artimiausioje ateityje turėtų atskirai peržiūrėti šias priemones, įvertindamas riziką, susijusią su pinigų plovimu ir (arba) mokesčių slėpimu.

1.2.

Blokų grandinės taikymas visuomenei jau duoda naudos. Ši technologija padeda siekti darnaus vystymosi tikslų (DVT), užtikrina piliečių įgalėjimą, skatina verslumą ir inovacijas, didina judumą ir tarpvalstybines galimybes įmonėms, suteikdama daugiau skaidrumo vartotojams. Be to, blokų grandinės pagrindu galima mažinti mokesčių slėpimą bei korupciją ir plėtoti tiek privačias, tiek viešąsias paslaugas. Tačiau dar reikia išspręsti keletą opių klausimų, ypač skubiai užtikrinti teisinį aiškumą ir tikrumą bei apsaugoti privatumą.

1.3.

Nepaisant to, kad ES institucijos tam tikru mastu ėmėsi nagrinėti blokų grandinės klausimą, vis dar reikia bendro ES požiūrio. Atsižvelgiant į iki šiol pasiektus rezultatus, ES turi unikalią galimybę ir toliau pirmauti pasaulinėje rinkoje, bet tik tuo atveju, jei ES nedelsiant imsis veiksmų.

1.4.

Todėl EESRK ragina Europos Komisiją pradėti išsamią blokų grandinės iniciatyvą, kuria būtų nustatytas bendras ES požiūris ir vizija, akcentuojant darnaus vystymosi tikslus. Ši iniciatyva turėtų būti papildyta Europos veiksmų planu, kad ES taptų pasauliniu etalonu blokų grandinės klausimais. Reikėtų sustiprinti jau veikiančią Europos blokų grandinės partnerystę ir ES blokų grandinės stebėjimo centrą ir forumą sukuriant ES blokų grandinės suinteresuotųjų subjektų platformą, kurioje dalyvautų ES institucijų, įskaitant EESRK ir RK, pramonės, vartotojų, valstybių narių, akademinės bendruomenės ir kitų sričių atstovai ir kuri suteiktų galimybę bendrai mokytis ir ugdyti gebėjimus – tai būtų tinklų tinklas, leisiantis dalytis gerąja patirtimi.

1.5.

EESRK gali aktyviai dalyvauti suteikiant prieglobą tokiai platformai, užtikrindamas skaidrumą, įtraukumą, bendradarbiavimą ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimą.

2.   Įžanga

2.1.

Blokų grandinė ir paskirstytojo registro technologija turi visas galimybes iš esmės pakeisti mūsų visuomenę. Ši technologija yra matematinė struktūra, skirta duomenims saugoti korupciją ir duomenų klastojimą ribojančiu būdu. Ši technologija siūlo naują būdą, kaip pasiekti, kad būtų pasitikima saugiai keistis vertingais dalykais. Blokų grandinė laikoma nauju, dar daugiau pokyčių lemiančiu interneto eros etapu, tačiau reikėtų pažymėti, kad tai tik viena iš daugelio naujų technologinių galimybių.

2.2.

Šioje nuomonėje blokų grandinė nagrinėjama kaip technologija, kuri gali būti taikoma daugelyje sričių ir pramonės šakų, kaip antai energetikos, finansų, maisto ir žemės ūkio, medicinos ir sveikatos priežiūros, rinkimų ir valdymo. Šie klausimai, o ypač blokų grandinės ir ES bendrosios rinkos sąsaja, ir yra nagrinėjami šioje nuomonėje. Jei ši technologija bus taikoma tinkamai, ji gali iš esmės pakeisti konkurencijos, valdymo ir panašias sąvokas ir taip spręsti visuomeninius uždavinius ir pertvarkų klausimus. Tačiau, kadangi dėl kriptovaliutų kyla labai daug diskusijų, EESRK artimiausioje ateityje turėtų atskirai peržiūrėti šias priemones, įvertindamas riziką, susijusią su pinigų plovimu ir (arba) mokesčių slėpimu.

2.3.

Neseniai paskelbtoje EESRK nuomonėje „Blokų grandinė ir paskirstytojo registro technologija – socialinei ekonomikai ideali infrastruktūra“ (1) apibrėžiama, kad blokų grandinė kartu „yra kodas, t. y. ryšių protokolas, ir viešasis registras, kuriame eiliškumo tvarka itin skaidriai ir be galimybės pakeisti „užregistruojami“ visi tinklo dalyvių tarpusavio sandoriai“. Šią apibrėžtį papildo Europos Komisijos požiūris, kad blokų grandinė – tai technologija naudotojų pasitikėjimui didinti. Ja sudaroma galimybė internetu dalytis informacija, susitarti dėl sandorių ir juos registruoti patikrinamu, saugiu ir nepakeičiamu būdu (2).

2.4.

ES institucijos jau ėmėsi tam tikrų priemonių blokų grandinės plėtrai remti. 2017 m. Europos Parlamento tyrimų tarnyba (EPRS) paskelbė pranešimą „Kaip blokų grandinės technologija gali pakeisti mūsų gyvenimą“ (3), o 2018 m. Europos Komisija įsteigė ES blokų grandinės stebėjimo centrą ir forumą (4). Taip siekiama paspartinti blokų grandinės inovacijas ir plėtrą, kad Europa neprarastų savo pirmaujančios pozicijos šios naujos transformatyviosios technologijos srityje.

2.5.

Svarbus etapas buvo pradėtas 2018 m. balandžio mėn., kai Europos Komisija kartu su 21 valstybe nare ir Norvegija pasirašė deklaraciją, kurioje numatyta sukurti Europos blokų grandinės partnerystę (EBGP) ir bendradarbiauti kuriant Europos blokų grandinės paslaugų infrastruktūrą (EBGPI) (5). Siekiama remti tarpvalstybines skaitmenines viešąsias paslaugas, atitinkančias aukščiausius saugumo ir privatumo standartus. Nuo tada prie partnerystės prisijungė 27 valstybės narės.

2.6.

2018 m. Europos Parlamentas priėmė ne teisėkūros rezoliuciją (6) dėl blokų grandinės ir paskirstytojo registro technologijos, kurioje pabrėžiama, kad ES turi galimybę tapti „pasauline lydere“ ir „patikimu veikėju“ formuojant rinkų vystymąsi pasauliniu mastu ir skirtinguose sektoriuose, pažymėdamas, kad šiuo metu ES, palyginti su JAV ir Kinija, pirmauja blokų grandinės technologijos kūrimo ir taikymo srityje (7).

3.   Blokų grandinė – atsiveriančios galimybės ir bendrajai rinkai, ir ES

3.1.

NET jei blokų grandinės technologija yra palyginti naujas reiškinys, nagrinėjant jos taikymą bendrosios rinkos sąlygomis jau įžvelgiama didelių galimybių.

3.2.

Blokų grandinė padeda siekti darnaus vystymosi tikslų (DVT). Blokų grandinės koncepcija ir siūloma vertė (8) grindžiama pasitikėjimo, atvirumo ir skaidrumo principais, kurie itin aktualūs įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus (DVT) (9).

3.3.

Keletas pavyzdžių (10): — 1 tikslas „Skurdo panaikinimas“ ir galimybė banko sąskaitos neturintiems gyventojams naudoti kriptovaliutas, — 3 tikslas „Gera sveikatos būklė ir gerovė“ ir galimybė saugiau ir veiksmingiau dalytis pacientų sveikatos istorijos įrašais, — 12, 14, 15 tikslai dėl „Atsakingos gamybos ir vartojimo“, kuriuos įgyvendinant blokų grandinė gali užtikrinti kilmės vietos nustatymą visose tiekimo grandinės grandyse. Blokų grandinė padeda siekti ir keleto kitų DVT, kaip antai lygių galimybių, su asmens duomenimis susijusių žmogaus teisių, deramo darbo ir ekonomikos augimo, demokratinio dalyvavimo ir pan.

3.4.

Piliečių įgalėjimas. Blokų grandinė potencialiai gali sugrąžinti informacijos galią tiems žmonėms, kuriems tokia informacija priklauso. Užtikrindama skaidrų dalijimąsi duomenimis ir mažindama tarpininkų poreikį, blokų grandinė gali įgalėti veikėjus, kurie anksčiau buvo atsidūrę pažeidžiamoje padėtyje centralizuotų subjektų atžvilgiu.

3.5.

Verslumo ir inovacijų skatinimas. Kadangi šios technologijos veikimo būdas grindžiamas bendradarbiavimu ir bendru sutarimu, atsiranda inovatyvių sprendimų ir naujų verslo rūšių, paremtų ekonominiu, aplinkosauginiu ir socialiniu tvarumu. Įtraukumas, kuriam sąlygas sudaro blokų grandinė, suteikia pagrindą platformų ekonomikai ir kitiems naujiems verslo modeliams ir – kaip EESRK jau yra ištyręs – socialinei ekonomikai.

3.6.

Judumo ir tarpvalstybinių galimybių įmonėms didinimas, kartu apsaugant vartotojus. Tai pasiekiama Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje mažinant kliūtis prekybai, kartu užtikrinant mokėjimų ir operacijų saugą ir saugumą mainų proceso metu. Tai Europos Sąjungoje pagerins rinkos sąlygas ir galimybę įsigyti prekių bei paslaugų, kartu apsaugant vartotojų privatumą, konfidencialumą ir dalijimąsi informacija (11).

3.7.

Parama bendriesiems skaitmeniniams vartams. Bendraisiais skaitmeniniais vartais nustatomas vienkartinio duomenų pateikimo principas, o tai reiškia, kad bet kokius duomenis į platformą galima įvesti tik vienąsyk. Europos blokų grandinės paslaugų infrastruktūros plėtra, kuri priklauso nuo vienkartinio duomenų pateikimo principo įgyvendinimo, šiuo požiūriu gali būti priemonė ir pagrindas veiksmingai, atspariai ir tvariai bendrajai rinkai.

3.8.

Viešųjų ir privačių paslaugų plėtojimas. Plėtojant tokias blokų grandine pagrįstas paslaugas galima daryti didžiulį teigiamą poveikį, pagrįstą ES ekonomikos ir visos visuomenės skaitmenine pertvarka. Šiuo metu Europos blokų grandinės paslaugų infrastruktūros sistemoje kuriami keturi naudojimo atvejai (12). Tai – notarinis patvirtinimas ir tapatumo nustatymas, diplomai, nepriklausoma europinė tapatybė, apmokestinimas ir patikimas dalijimasis duomenimis. Valstybių narių lygmeniu ekonominė nauda gaunama tiesiogiai patenkant į rinkas, nieko nemokant tarpininkams arba tokių išlaidų patiriant minimaliai, perleidžiant tikrąją vertę vartotojams. Ją galima padidinti užtikrinant aukštą vartotojų saugos ir saugumo lygį, kurio pagrindas – atsekamumas blokų grandinėje ir dalyvaujamasis bendras prekių ir paslaugų kūrimas. Be to, blokų grandine pagrįstos balsavimo sistemos gali užtikrinti saugų rinkėjų registravimą ir identifikavimą bei patikimą ir patikrinamą balsavimo sistemą.

3.9.

Asmenų ir organizacijų skaitmeninės tapatybės sukūrimas ir tikrinimas. Derinant decentralizuotus blokų grandinės principus su tapatybės tikrinimu ir kriptografija, galima sukurti skaitmeninę tapatybę ir ją priskirti kiekvienam internetu vykdomam turto sandoriui. Tai suteikia keletą potencialių privalumų tiek vartotojams, tiek įmonėms, tiek reguliavimo institucijoms. Skaitmeninė tapatybė blokų grandinėje užtikrina abipusio pripažinimo ir operacijų atlikimo galimybę naudojant išmaniosios sutarties kodą, o tai taip pat supaprastina įmonių steigimą. Šioms skaitmeninėms tapatybėms ir elektroniniams parašams turi būti taikoma eIDAS reglamente nustatyta seka; taip pat turėtų būti užtikrinamas sąveikumas ir suderinamumas.

3.10.

Asmens duomenų saugumo pažeidimų mažinimas. Atsakingai diegiant blokų grandinės duomenų struktūras galima sumažinti duomenų saugumo pažeidimų riziką arba jos išvengti. Tai padės apsaugoti neskelbtinus duomenis, kartu užtikrinant saugų duomenų perdavimą asmenų teisei į konfidencialumą ir privatumą apsaugoti. Vienas iš būdų tai pasiekti yra vengti atviro privačių duomenų saugojimo blokų grandinėje. Vietoj to, privatūs duomenys galėtų būti saugomi ne blokų grandinėje ir jais būtų galima keistis tik esant poreikiui ir per lygiarangių ryšį.

3.11.

Standartizavimo procesai. Tai – tarpvalstybinio sąveikumo ir blokų grandinės įdiegimo sąlyga. Kai kuriuos iš jų dabar išbando ir nagrinėja reguliavimo institucijos, tačiau, kaip ir visų inovacijų atveju, standartizacijos iniciatyvos turi būti suderintos su palankios aplinkos kūrimu, kad būtų galima visapusiškai ištirti šios technologijos potencialą.

3.12.

Taip pat reikėtų stengtis suderinti kriptografijos standartus, taikomus blokų grandinei ir kitoms su eIDAS susijusioms technologijoms (13), kad tarp dabartinių ir būsimų technologinių modelių būtų sukurti nauji sąveikumo lygiai. Taip būtų galima šalinti izoliuotų blokų grandinių kūrimo riziką. Faktiškai, Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) jau pateikė laikotarpį iki 2020 m. apimantį veiksmų planą, kuriame numatoma apsvarstyti įvairių sričių, kaip antai terminijos, taksonomijos, tapatybės tikrinimo, sąveikumo, valdymo, saugumo ir privatumo, naudojimo atvejų ir išmaniųjų sutarčių, standartizavimą.

3.13.

Skaidrumo didinimas sudarant išmaniąsias sutartis. Blokų grandine pagrįsti sprendimai užtikrina skaidrumą per decentralizaciją, sudarant dalyvaujančioms šalims sąlygas matyti ir patikrinti duomenis. To pavyzdys – „išmaniosios sutartys“ (14).

3.14.

Mokesčių vengimo ir mokestinio sukčiavimo apribojimas. ES bendroji rinka turi potencialo stiprinti e. prekybą, kartu užtikrinant kuo mažesnį neigiamą išorinį poveikį, būdingą šio laikmečio tarptautinei prekybai. Blokų grandine grindžiamos mokesčių tvarkymo sistemos gali užtikrinti didesnį skaidrumą tiek mokėtojui, tiek Vyriausybei. Be to, blokų grandinės technologija gali apriboti mokesčių slėpimą ir pinigų plovimą, nes ji didina sandorių atskaitomybę bei atsakomybę už operacijas, todėl didėja ES bendrosios rinkos konkurencingumas. Europos Komisija galėtų pradėti tyrimą klausimu, kaip blokų grandinė gali padėti šioje srityje.

3.15.

Naujų finansavimo modelių kūrimas. Tai, pavyzdžiui, sutelktinis finansavimas, pradinis kriptomonetų ar žetonų platinimas kaip universaliosios lėšų rinkimo (geografiniu ir demografiniu pagrindu) koncepcijos, išleidžiant konkretaus projekto valiutą su specialiu vertės nustatymo mechanizmu. Tai yra sutelktinio finansavimo tendencijos kulminacija.

3.16.

Socialinių ir ekonominių modelių atnaujinimas. Asmenims atgavus galią, gali atsinaujinti visa visuomenė. Jei pagrindinis blokų grandinės privalumas yra asmenų tarpusavio pasitikėjimo, nedalyvaujant trečiajai šaliai, problemos išsprendimas, ji taip pat sudaro sąlygas kurti naujus valdymo ir santykių palaikymo metodus, pagrįstus sąveikos skaidrumu. Kaip ir visų visuomeninių pokyčių atveju, reikia pasirūpinti, kad neatsirastų struktūrų, per kurias siekiama piktnaudžiauti, kartu suteikiant daugiau laisvės eksperimentuoti siekiant didelės naudos žmonijai. Be to, diegiant blokų grandinės technologijas ir tinklus reikėtų vengti atotrūkio tarp šią technologiją kontroliuojančių ar ją įpirkti galinčių subjektų ir tų, kurie ja naudotis gali tik per didelių bendrovių kontroliuojamus modelius. Siekiant sėkmingo blokų grandinės technologijos diegimo MVĮ ir mažesnėse organizacijose, labai svarbu remti ir skatinti organizacijas, taikančias atvirus ir demokratiškus valdymo modelius, pavyzdžiui, kooperatyvus, plėtoti blokų grandine grindžiamą verslą.

4.   Blokų grandinė – keletas šalintinų problemų

4.1.

Siekiant išnaudoti blokų grandinės potencialą ES bendrojoje rinkoje ir Europos visuomenės naudai, būtina išspręsti keletą klausimų, iš kurių pirmenybė teiktina dabartiniam teisiniam netikrumui. Jau yra numatyti tam tikri reguliavimo sprendimai dėl kriptovaliutų ir pradinio kriptomonetų platinimo, tačiau vis dar neaiškios teisinės nuostatos, susijusios su sistemų modeliu ir blokų grandinės taikymo sritimis, todėl valstybių narių lygmeniu laikomasi fragmentiško požiūrio. Nesant bendros ES iniciatyvos dėl teisinio tikrumo ir aiškumo visoje ES, tarpvalstybinės galimybės bus ribotos. Pradiniu etapu, siekiant suvokti būsimus teisinius reikalavimus, būtų galima numatyti tam tikrų rūšių paslaugų ir prietaikų naudojimo atvejus ir reglamentavimo bandomąją aplinką. ES patirtis formuojant sudėtingą, tarpvalstybinį reguliavimą ir politiką gali būti privalumas, kai reikės ateityje reglamentuoti blokų grandinės technologiją.

4.2.

Labai svarbi privatumo apsauga. Siekiant spręsti su duomenimis susijusius aktualiausius klausimus, buvo priimtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (15). Tačiau Bendrojo duomenų apsaugos reglamento rengimo metu blokų grandinės technologija buvo mažai kam žinoma, todėl reikia peržiūrėti galimo šio reglamento ir blokų grandinės nesuderinamumo aspektus. EESRK ragina Europos Komisiją persvarstyti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir pasiūlyti atitinkamus pakeitimus ir aiškinamąsias gaires dėl šio reglamento ir blokų grandinės ryšio.

4.3.

Teisinis anoniminių ir pseudoniminių duomenų skirtumas yra susijęs su asmens duomenų klasifikavimu. Pseudoniminiai duomenys vis dar suteikia galimybę vėl nustatyti tapatybę (net ir netiesioginiu ar nuotoliniu būdu), o anoniminių duomenų atveju tapatybės vėl nustatyti daugiau nebegalima. Nors ribojamos prieigos blokų grandinėse pseudoniminimas laikomas sprendimu plėtojant ryšius, kuriuos leidžia palaikyti blokų grandinės technologija, anoniminimas vis dar yra reguliavimo kliūtis, trukdanti plačiau naudoti neribojamos prieigos blokų grandines, o ją pašalinti būtų galima taikant skaitmeninės tapatybės sprendimus, kurie būtų įtvirtinti teisės aktuose numatytuose apribojimuose.

4.4.

Taikant „atlikto darbo įrodymo“ (angl. Proof-of-Work) susitarimo mechanizmą suvartojama labai daug energijos. Plėtojant alternatyvų „turimos dalies įrodymo“ (angl. Proof-of-Stake) susitarimo mechanizmą, galima išspręsti šį svarbų aplinkosauginio tvarumo klausimą. Jau esama sprendimų ir jie turi būti bendrai ir visapusiškai taikomi (16).

4.5.

Kita techninė problema yra skirtingų blokų grandinės platformų sąveikumas. Skirtingos blokų grandinės gali būti nesuderinamos dėl šalims, kurios turi keistis duomenimis, kylančios rizikos. Kitas susirūpinimą keliantis klausimas yra blokų grandinės platformų ir esamų valdžios sektoriaus sistemų (ne)suderinamumas, o tai trukdo Vyriausybėms pereiti nuo esamų platformų prie blokų grandine grindžiamo sąveikumo. Artimiausioje ateityje blokų grandinės kūrėjų prioritetas turėtų būti sąveikumo užtikrinimas, kad šią technologiją būtų galima diegti masiškai.

4.6.

Blokų grandinės technologijos įdiegimo lygis priklauso nuo to, ar pradės ją naudoti įvairių rūšių įmonės, turint omenyje tai, kad dauguma įmonių ES yra MVĮ. Šiuo metu sandorių išlaidos daugeliu atvejų yra nepakeliamai didelės, todėl MVĮ tampa neprieinamos techninės ir konsultacinės paslaugos. Siekiant sudaryti sąžiningas sąlygas MVĮ ir kitiems mažesniems subjektams naudotis šia technologija, labai svarbu remti naujų blokų grandinės tinklų, pavyzdžiui, kooperatyvų, kūrimą, kad būtų galima pagerinti demokratinį valdymą.

4.7.

Kaip ir kiekvienos ardomosios technologijos atveju, turi būti sprendžiamos socialinės problemos. Itin svarbu apie ardomąsias technologijas tinkamai informuoti plačiąją visuomenę. Jos daro realų poveikį kasdieniam žmonių gyvenimui, todėl šį klausimą būtina atidžiai išnagrinėti, o šiuo tikslu lemiamą vaidmenį atlieka pilietinis ir socialinis dialogas. EESRK ir toliau kaups žinias ir užtikrins organizuotos pilietinės visuomenės požiūrį į tolesnius blokų grandinės plėtojimo veiksmus.

4.8.

Ypatingai svarbu visiškai suprasti ir ištirti, kokį poveikį blokų grandinės technologija daro vartotojų apsaugai ir teisėms. Reikia aiškumo, koks yra ryšys, pavyzdžiui, tarp konfidencialumo ir privatumo, užtikrinamo teisės aktais (pvz., ES duomenų apsaugos teisės aktais), reglamentavimo (kliento informacijos konfidencialumas) ar sutarties nuostatų (komercinis konfidencialumas).

4.9.

Kaip ir visų naujų technologijų ir visų technologijomis grindžiamų verslo modelių atveju, būtų tikslinga ir svarbu ištirti padarinius ir galimą poveikį darbo vietoms, darbo sąlygoms, darbuotojų teisėms ir apsaugai bei socialiniam dialogui. Atliekant tyrimą taip pat turėtų būti įvertintas poveikis tarpinėms organizacijoms. Tikėtina, kad pramonės šakoms, kuriose naudojama blokų grandinė, vis svarbesni taps gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos įgūdžiai. Kadangi visuotinai trūksta žinių apie blokų grandinės veikimą ir galimus ribotumus, EESRK ragina užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą, kuris leistų žmonėms įgyti įgūdžių ir persikvalifikuoti bei kelti kvalifikaciją, kad būtų galima geriau išnaudoti blokų grandinės teikiamas galimybes ir atremti kylančius iššūkius.

5.   Tolesni veiksmai

5.1.

Nepaisant to, kad ES institucijos tam tikru mastu ėmėsi nagrinėti blokų grandinės klausimą, vis dar trūksta visapusiško ir bendro ES požiūrio. Atsižvelgiant į iki šiol pasiektus rezultatus, ES turi unikalią galimybę išsaugoti pirmaujančią padėtį pasaulinėje rinkoje, bet tik tuo atveju, jei ES imsis veiksmų.

5.2.

Blokų grandinės plėtojimas valstybėse narėse tebėra labai fragmentiškas. Todėl EESRK primygtinai ragina ES institucijas užtikrinti aiškumą ir nustatyti bendrą pagrindą, kad Europoje būtų galima išnaudoti visą blokų grandinės potencialą. Pirmasis žingsnis – Europos Komisija turi paskelbti komunikatą dėl blokų grandinės ir paskirstytojo registro technologijos plėtojimo Europos Sąjungoje, remiantis blokų grandinės principais (17), pareikšti politinę valią, prisiimti atsakomybę ir parengti viziją bei veiksmų planą palankiai aplinkai kurti. Ši iniciatyva turėtų būti papildyta vėl įsteigiant Europos Parlamento jungtinę grupę skaitmeninimo klausimais, kuri dirbtų blokų grandinės ir paskirstytojo registro technologijos srityje.

5.3.

Pagal bendrą ES viziją galėtų būti siekiama, kad Europa taptų pasaulio žemynu, kuriame išbandomos blokų grandine grindžiamos prietaikos, taip užtikrinant, kad ES išliktų konkurencinga ir plėtotų savo unikalų požiūrį į skaitmeninimą, akcentuodama DVT, paremiant tai viešosiomis bandomosiomis iniciatyvomis ir programomis valstybių narių ir ES lygmenimis.

5.4.

Įsteigus Europos blokų grandinės partnerystę ir ES blokų grandinės stebėjimo centrą ir forumą, dabar šią iniciatyvą reikia plėsti sukuriant ES blokų grandinės suinteresuotųjų subjektų platformą, kurioje dalyvautų ES institucijų, įskaitant EESRK ir RK, pramonės, vartotojų, pilietinės visuomenės, valstybių narių, akademinės bendruomenės ir kitų sričių atstovai. Be to, ši platforma turėtų būti atvira visiems ES piliečiams, norintiems bendradarbiauti ir dalyvauti blokų grandinės projekte.

5.5.

Ši platforma suteiktų galimybę bendrai mokytis ir ugdyti gebėjimus, taip pat suburtų suinteresuotuosius subjektus, nes ji veiktų kaip tinklų tinklas, užtikrindamas susitikimų vietas ir galimybę dalytis gerąja patirtimi. Remdamasis panašiomis įgyvendinamomis iniciatyvomis (18), EESRK turi puikių galimybių ir reikalingos patirties aktyviai dalyvauti suteikiant prieglobą tokiai platformai, užtikrindamas skaidrumą, įtraukumą, bendradarbiavimą ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimą.

---

(1)  OL C 353, 2019 10 18, p. 1.

(2)  https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/blockchain-technologies.

(3)  http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/IDAN/2017/581948/EPRS_IDA(2017)581948_EN.pdf.

(4)  https://www.eublockchainforum.eu/.

(5)  https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/european-countries-join-blockchain-partnership.

(6)  http://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-8-2018-0373_LT.html?redirect.

(7)  Vienas matmuo yra tai, kad vien 2018 m. pradinio kriptomonetų platinimo (angl. ICO) būdu Europoje surinkta lėšų suma buvo apie 4,1 mlrd. USD, t. y. beveik du kartus didesnė nei iki šiol surinkta Azijoje (2,3 mlrd. USD) ir gerokai didesnė nei JAV (2,6 mlrd. USD). https://www.newsbtc.com/2018/10/16/europe-surpasses-us-and-asia-in-cryptocurrency-token-sales.

(8)  Blokų grandinės siūloma socialinė vertė yra susijusi su nepriklausoma tapatybe (atpažinimas, prieigos teisių suteikimas), pasitikėjimo ir skaidrumo, demokratiškumo, nekintamumo ir tarpininkų nebuvimo koncepcijomis.

(9)  https://blockchain4sdg.com/how-blockchains-can-tackle-the-un-sustainable-development-goals/.

(10)  UN/CEFACT, ECE/TRADE/C/CEFACT/2019/INF.3: Blockchain in trade facilitation: sectoral challenges and examples, http://www.unece.org/fileadmin/DAM/cefact/cf_plenary/2019_plenary/CEFACT_2019_INF03.pdf.

(11)  Konfidencialumas – tai duomenų, kuriais dalijasi subjektas (t. y. asmuo ar organizacija) ir įgaliotoji šalis, apsauga nuo neįgaliotų trečiųjų šalių. Privatumas – tai apsauga nuo įsibrovimo siekiant užvaldyti asmens tapatybę ir asmeninius sandorius.

(12)  https://ec.europa.eu/cefdigital/wiki/display/CEFDIGITAL/EBSI.

(13)  Pavyzdžiui, elektroniniams parašams ir laiko žymoms naudojant esamus abipusiai suderinamus kriptografinius algoritmus.

(14)  Pagal jas numatomi blokų grandinėje saugomi sutartiniai veiksmai, kurie įgyvendinami automatizuotai, niekam nekontroliuojant, todėl gali pelnyti visų pasitikėjimą. Kaip pavyzdžius galima nurodyti prekybos tarpuskaitą ir atsiskaitymus, dovanų ir lojalumo čekius, elektroninius sveikatos istorijos įrašus, honorarų paskirstymą, produktų kilmę, tarpusavio sandorius, skolinimą, draudimą, energijos kreditus ir balsavimą.

(15)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1), https://gdpr-info.eu/.

(16)  www.tolar.io kaip mažai energijos suvartojančios blokų grandinės pavyzdys.

(17)  Blokų grandinės principai yra šie: nepriklausoma tapatybė – atpažinimas, prieigos teisių suteikimas, atsekamumas, pasitikėjimas, nekintamumas, demokratiškumas, tarpininkavimo nebuvimas.

(18)  Viena jų – Europos žiedinės ekonomikos platforma, kartu su Komisija įgyvendinama bendra iniciatyva; be to, Komitetas aktyviai dalyvauja Aukšto lygio ekspertų grupėje dirbtinio intelekto klausimais ir Socialinio verslumo ekspertų grupėje.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Įtraukaus sektorinio perėjimo prie skaitmenizuotos geležinkelių pramonės užtikrinimas“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 47/04)

Pranešėjas Alberto MAZZOLA

Bendrapranešėjis Guy GREIVELDING

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2019 m. vasario 21 d.
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI)
Priimta CCMI	2019 10 2
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 10 30
Plenarinė sesija Nr.	547
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	202 / 0 / 5

1.   Rekomendacijos

1.1.

Skaitmeninimas padeda užtikrinti, kad geležinkelių transportas taptų veiksmingesnis ir patogesnis tiek keleiviams, tiek krovinių vežimui, tačiau dėl jo geležinkelių sistemoms kyla kibernetinė rizika. Todėl EESRK rekomenduoja glaudžiau bendradarbiauti Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūrai (ENISA) ir Europos geležinkelių agentūrai (EGA).

1.2.

EESRK mano, kad bus iš esmės paspartintas Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) – pagrindinio ES skaitmeninės geležinkelių strategijos elemento – diegimas. Daugiau kaip 100 mlrd. EUR reikalingų investicijų bus sutelktos iš specialios Komisijos iniciatyvos, tvirto ES biudžeto įsipareigojimo, konkrečios valstybių narių paramos ir didžiulio privataus kapitalo („InvestEU“).

1.3.

EESRK ragina kurti visapusišką ir sąveikią bėginio transporto ir kitų viešojo transporto rūšių paslauginio judumo sistemą, užtikrinant judumo ir viešojo transporto įperkamumą ir prieinamumą visiems piliečiams, nes tai yra visuotinės svarbos paslauga, taip pat siekti sukurti atvirą, savaiminio įdiegimo IT sistemą, skirtą daugiarūšio transporto bilietams platinti Europoje. Geležinkeliai galėtų būti Europos skaitmeninės tapatybės judumo aspekto pagrindas.

1.4.

EESRK ragina Europos transporto darbuotojų federaciją (ETF), Europos geležinkelių bendriją (CER) ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) dalyvaujant ES socialiniame dialoge pradėti aktyvų ir skaidrų dialogą, pavyzdžiui, skaitmeninio veiksmų plano forma, ir imtis bendrų iniciatyvų siekiant nustatyti ir numatyti automatizavimo ir skaitmeninimo poveikį bei teisingo perėjimo srityje išsaugoti aukštą užimtumo ir socialinių garantijų lygį.

1.5.

EESRK prašo įsteigti ES geležinkelių reguliavimo instituciją, kuri prisidėtų prie ES geležinkelių bendrosios rinkos kūrimo ir apimtų skaitmeninius aspektus.

2.   Įžanga

Europos judumo ir transporto sistema šiuo metu pereina prie daug ekologiškesnės ir labiau skaitmeninės sistemos.

Dėl naujų technologijų, suteiksiančių paprastesnės skirtingų transporto rūšių skaitmeninės integracijos galimybę, didesnį informacijos apie susisiekimą ir lokalizavimą srautą, paprastesnę prieigą prie paslaugų ir informacijos keleiviams, veiksmingesnį infrastruktūros pajėgumų naudojimą ir didesnį laiko numatomumą, keisis logistikos grandinės.

Dėl skaitmeninimo taip pat padaugės informacijos geležinkelių įmonėms; šių duomenų naudojimas, visiškai laikantis privatumo ir duomenų nuosavybės taisyklių, suteiks naujų verslo iniciatyvų galimybių.

3.   Poreikis užtikrinti geležinkelių sektoriaus perėjimą prie skaitmeninės sistemos

3.1.    Geležinkeliai yra Europos bendrosios skaitmeninės rinkos dalis

Junglumas yra pagrindas, kuriuo remiantis sudaromos sąlygos visiškai įgyvendinti Europos bendrąją skaitmeninę rinką ir skaitmeninti geležinkelių sektorių.

Aukštas junglumo lygis taip pat reikalingas siekiant teikti patikimą informaciją, pavyzdžiui, apie traukinių tvarkaraščius, galimybę įsigyti bilietus, kelionių planavimo sistemas, krovinių terminalo duomenis ir kt. Tai yra pagrįstas keleivių ir darbuotojų lūkestis, gerinantis paslaugų kokybę ir priežiūrą.

Tolesnis geležinkelių sektoriaus skaitmeninimas priklauso nuo gero geležinkelių sektoriaus ir telekomunikacijų subjektų bendradarbiavimo. Nauji 5G tinklai suteiks puikią galimybę geležinkelių sektoriui, nes sudarys sąlygas, be kita ko, daiktų internetui ir geresnei tikralaikei informacijai.

Geležinkeliai galėtų būti Europos skaitmeninės tapatybės judumo aspekto pagrindas sukuriant „reglamentavimo aplinką, kuri skatintų konkurenciją ir inovacijas, kurtų piliečių ir įmonių pasitikėjimą ir informuotų juos apie skaitmeninių technologijų transporto, energetikos ir visuotinės svarbos paslaugų piliečiams, vartotojams, įmonėms ir darbuotojams, įskaitant visus juos kaip vieną e. subjektą, srityje teikiamą naudą“ (1).

3.2.    Nauji konkretūs produktai ir IT

Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) diegimas turėtų būti svarbiausia ES techninės strategijos dalis, kad būtų galima pasinaudoti jos teikiamais privalumais (pvz., techniniu ir operatyviniu derinimu, didesniu tinklo pajėgumu, didesniu saugumu ir patikimumu, mažesnėmis techninės priežiūros sąnaudomis). Per pastaruosius 20 metų ERTMS buvo įrengta mažiau nei 10 % pagrindinio TEN-T tinklo. Reikėtų paspartinti diegimo spartą nepamirštant regioninio geležinkelių tinklo prieinamumo.

Be to, vieni svarbiausių darbotvarkės klausimų turėtų būti techninės ir teisinės sistemos kūrimas visapusiškai atsižvelgiant į socialinį dialogą, kad tokia sistema leistų aktyviau naudotis automatine traukinių eismo sistema, gerinti duomenų perdavimo tinklą traukinių maršrutuose, be kita ko, diegiant 5G technologiją, ir tolesnė su geležinkeliais susijusi skaitmeninė plėtra.

3.2.1.   Geležinkelių sektoriaus vidaus procesai

3.2.1.1.   Galimybės: infrastruktūros pajėgumų didinimas, techninė priežiūra ir prognozuojamoji priežiūra, sąnaudų mažinimas, automatinis traukinių eismas, sauga, krizių valdymas

Kontrolės, valdymo ir komunikacijos sistemos turėtų ne tik padėti kontroliuoti ir saugiai atskirti traukinius, bet ir tapti lanksčia, tikralaike, pažangia eismo valdymo ir pagalbos priimant sprendimus sistema.

Dabartinės sistemos nepakankamai išnaudoja naujų technologijų ir praktikos galimybes, įskaitant naudojimąsi palydovine vietos nustatymo technologija, didelės spartos, didelio pajėgumo duomenimis, verbalinio pranešimų perdavimo sistemomis (Wi-Fi, 4G/LTE, 5G) ir automatizavimu, taip pat inovatyviu tikralaikių duomenų rinkimu, apdorojimu ir komunikacijos sistemomis. Jos gali gerokai pagerinti susisiekimą užtikrindamos geresnius pajėgumus, sumažindamos traukos energijos suvartojimą ir išmetamo anglies dioksido kiekį, sumažindamos veiklos sąnaudas, padidindamos saugą, be kita ko, pervažose naudojantis sąveikiąja intelektine transporto sistema, ir saugumą bei užtikrindamos geresnį, prieinamesnį, patikimesnį ir visapusiškesnį keleivių informavimą. Nuo sąlygų priklausanti priežiūra, grindžiama jutikliais ir skaitmeninėmis technologijomis iš esmės padidins sistemos (infrastruktūros ir riedmenų) veiksmingumą, patikimumą ir atsparumą.

3.2.1.2.   Grėsmės: saugumas ir kibernetinis saugumas

Skaitmeninimas padeda užtikrinti, kad geležinkelių transportas taptų veiksmingesnis ir patogesnis, tačiau dėl jo geležinkelių sistemoms kyla kibernetinė rizika. Visam geležinkelių sektoriui didelių sunkumų kelia būtinybė imtis patikimų kibernetinio saugumo priemonių ir pasirengti reaguoti į kibernetinius išpuolius, įskaitant didelio masto įvykius.

Vienodas kibernetinio saugumo taisyklių aiškinimas, įskaitant valstybių narių tarpusavio pripažinimą, sertifikavimo sistemą ir sertifikavimo schemas, galėtų tapti bendru pagrindu skaitmeninimui. Į procesą reikėtų įtraukti EGA ir kai kuriais atvejais, pritariant ENISA, kad būtų užtikrintas nuoseklumas, įgalioti ją rengti kibernetinio saugumo schemas. Minimalūs Europos IT saugumo standartai turėtų būti priimti bendradarbiaujant su Europos standartizacijos komitetu (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetu (Cenelec) ir Europos telekomunikacijų standartų institutu (ETSI) (2).

3.2.2.   Naujos paslaugos

3.2.2.1.   Naujos taikomosios programos keleiviams: e. bilietų pardavimas, e. rezervavimas, integruotas bilietų pardavimas, daugiarūšio transporto bilietų pardavimas, paslauginis judumas, skaitmeninės platformos, skaitmeninės stotys

Siekdami pagerinti informaciją apie keliones ir supaprastinti tinkamo traukinio ir kelionių įvairiarūšiu transportu pasirinkimą, be kita ko, pasinaudojant ir bilietų pardavimu, keletas Europos geležinkelių įmonių, užuot pasinaudojusios dvišaliais platintojų ir geležinkelių paslaugų tiekėjų IT sprendimais, susitarė su pagrindiniais bilietų pardavėjais pradėti įgyvendinti bendrą projektą „visapusiškos paslaugos modelis“ siekiant sukurti atvirą, savaiminio diegimo IT sistemą, skirtą geležinkelio bilietams platinti.

Šiomis aplinkybėmis paslauginis judumas reiškia perėjimą nuo asmeninės transporto priemonės nuosavybės prie judumo sprendimų, kuriais naudojamasi kaip paslauga. Pagrindinė paslauginio judumo idėja yra suteikti keleiviams kelionių nuo durų iki durų galimybių atsižvelgiant į jų kelionių poreikius ir pasirinkimą, užtikrinant judumo ir viešojo transporto, kaip visuotinės svarbos paslaugos, įperkamumą ir prieinamumą. Paslauginis judumas taikomas visai transporto sistemai kaip vienam subjektui, o nedidelį teršalų kiekį išmetantis bėginis transportas turi tapti šios sistemos dalimi.

3.2.2.1.1.    Nauji klausimai: duomenų apsauga, privatumas, keleivių teisės

Labai svarbus teisinis stabilumas, kad šis sektorius galėtų įgyvendinti reikalingas esmines bilietų pardavimo permainas. Patogi naudotis informacija keleiviams įsigyjant tęstinės kelionės bilietus yra būtina atsižvelgiant į realistiškus ES geležinkelių keleivių teisių reglamento reikalavimus.

Geležinkeliai turi toliau ekonomiškai veiksmingai skatinti prieinamumą. Nereikalingos įmonių tarpusavio taisyklės sukuria nereikalingą biurokratizmą, todėl jos turėtų būti nustatomos sutartiniu pagrindu ir, jei reikia, atitinkamuose teisės aktuose dėl keitimosi duomenimis.

3.2.2.2.   Dėl krovinių

2016 m. Roterdame TEN-T dienų metu geležinkelių sektorius priėmė bendrą deklaraciją „Sektoriaus pareiškimas“, kurioje nurodė, kokių veiksmų reikia imtis, kad Europoje būtų pagerintas tarptautinis krovinių vežimas geležinkeliais. Remiantis sektoriaus pareiškimu buvo nustatyta dešimt prioritetinių veiksmų, įskaitant traukinių lokalizavimą, numatomą atvykimo laiką ir konkretaus ERTMS įgyvendinimo supaprastinimą. Be to, 2015 m. gruodžio 2 d. geležinkelių sektoriaus Europos socialiniai partneriai pasirašė Bėginio krovininio transporto deklaraciją, kurioje pateikė savo pasiūlymų, kaip patobulinti bėginį krovininį transportą.

Automatinių stabdžių bandymas leis gerokai padidinti traukinių formavimo veiklos veiksmingumą. Be to, reikia užtikrinti bėginio krovininio transporto komercinių duomenų apsaugą.

3.3.    Perėjimo prie skaitmeninių technologijų finansavimas ir MTTP

3.3.1.   Geležinkelių sektoriaus skaitmeninimo finansavimas – skaitmeninės Europos, EITP, „InvestEU“ ir nacionalinės programos

Visiems geležinkelių transporto segmentams ir veiksmingo Europos geležinkelių tinklo užbaigimui turėtų būti užtikrinta ES ir nacionalinių fondų parama.

Reikia toliau taikyti Europos infrastruktūros tinklų priemonę, o po 2020 m. didinti jos įgyvendinimo mastą. Reikėtų pabrėžti, kaip EITP turėtų sutelkti dėmesį į skaitmeninimo klausimus, pavyzdžiui, ERTMS kelyje ir riedmenyse. ERTMS diegimui TEN-T tinkle su skaitmenine centralizacija reikia daugiau kaip 100 mlrd. EUR; tokio dydžio investicijas galima sutelkti tik įgyvendinant specialią iniciatyvą, ES laikantis tvirto biudžetinio įsipareigojimo, derinamo su konkrečia valstybių narių parama ir privačiu kapitalu („InvestEU“). Komitetas mano, kad siekiant sutelkti reikiamų išteklių, reikia stiprinti aktyvų Komisijos vaidmenį ir kurti reguliavimo pagrindą. Be to, siekiant pagerinti junglumą pagal EITP II, bus finansuojami tarpvalstybiniai 5G geležinkelių koridoriai.

3.3.2.   Bendrosios įmonės „Shift2Rail“ ir „Shift2Rail2“

Taip pat reikalinga ES parama, skirta investicijoms į geležinkelio sektorių skatinti, visų pirma tam, kad bendroji įmonė „Shift2Rail“ galėtų sėkmingai tęsti savo veiklą. Būsimai Europos institucionalizuotajai partnerystei reikėtų numatyti didesnį biudžetą, kad ji galėtų pasikliauti patobulinta ir supaprastinta valdymo sistema, kuri labiau atsižvelgtų į geležinkelius administruojančių įmonių ir jų keleivių poreikius ir kuri vis dėlto galėtų skatinti visą geležinkelių inovacijų ekosistemą visose valstybėse narėse. Skaitmeninių inovacijų mokslinių tyrimų finansavimas turi apimti didelį socialinio poveikio vertinimui ir priemonėms, palengvinančioms sąžiningą perėjimą, skirtų mokslinių tyrimų finansavimą.

4.   Poreikis užtikrinti, kad šis perėjimas būtų įtraukus

4.1.    Dėl darbuotojų

Numatoma, kad naujų skaitmeninių technologijų diegimas geležinkelių sektoriuje padidins veiksmingumą ir našumą; tai bus naudinga sektoriaus konkurencingumui, tačiau tuo pat metu reikės kokybinių ir kiekybinių permainų geležinkelių sektoriaus darbo vietų ir darbo organizavimo srityse.

Šis perėjimas jau vyksta ir geležinkelių įmonės turi pasirengti ir laiku bei įtraukiai valdyti pokyčius, kurie daro poveikį jų darbuotojams, kad jos išliktų kokybiškais ir patraukliais darbdaviais.

Darbo pobūdis ir reikiami įgūdžiai keisis iš esmės. EESRK pabrėžia, kad svarbu šių struktūrinių pokyčių klausimą spręsti skatinant teisingą ir sklandų perėjimą ir mažinant įgūdžių trūkumą, taip pat vykdant tinkamą pažangos stebėseną.

Nederėtų nuvertinti poveikio geležinkelių darbuotojų sveikatai, įskaitant sukuriamą psichologinį krūvį, kuris gali sukelti ligas ir įtampą žmonių asmeniniame gyvenime.

Įtraukaus perėjimo užtikrinimas – tai socialiai atsakingas pokyčių valdymas pradedant nuo atviro ir skaidraus dialogo su darbuotojais ir jų atstovais. Toks dialogas turėtų padėti sumažinti galimą nerimą dėl skaitmeninimo ir užtikrinti būtiną darbuotojų dalyvavimą vykstant pokyčiams.

Siekiant išvengti radikalių pokyčių ir socialinės nesantaikos, skaitmeninimą įgyvendinti reikėtų labai atsargiai. Labai svarbu, kad Europos socialiniai partneriai – Europos transporto darbuotojų federacija (ETF), Europos geležinkelių ir infrastruktūros įmonių bendrija (CER) ir Europos geležinkelių infrastruktūros valdytojų asociacija (EIM) – susitiktų vykstant ES sektorių socialiniam dialogui dėl geležinkelių ir priimtų sprendimą dėl bendrų projektų, kad būtų galima geriau nustatyti ir numatyti automatizavimo ir skaitmeninimo poveikį sektoriui bei socialiai teisingo perėjimo srityje išsaugoti aukštą užimtumo ir socialinių garantijų lygį.

Europos ir nacionalinės politikos formuotojai ir socialiniai partneriai turėtų koordinuoti Europos socialinį dialogą ir nacionalines derybas, kuriais sprendžiami integruotos Europos geležinkelių sistemos skaitmeninimo proceso padarinių darbui ir socialinių pasekmių klausimai.

Nacionaliniu lygmeniu geležinkelių bendrovės kartu su darbuotojų atstovais turi ankstyvame etape parengti „skaitmeninį veiksmų planą“ ir darbuotojų atstovams rengti mokymus apie skaitmeninių procesų ir įtaką darančių veiksnių nustatymą.

Be to, su darbuotojų atstovais nacionaliniu lygmeniu būtina sudaryti kolektyvines sutartis dėl:

—	teisių į konsultacijas, dalyvavimo ir kolektyvinio atstovavimo prieš pradedant diegti naujas technologijas,

—	alternatyvios veiklos ir užimtumo apibrėžčių ir sąlygų, perkvalifikavimo ir kvalifikacijų,

—	sveikatos ir saugos darbo vietoje, teisės atsijungti, darbuotojų duomenų apsaugos (nuo nuolatinės stebėsenos),

—	trumpesnių darbo valandų ir (arba) (lanksčių) darbo modelių.

Eismo saugos ir keleivių saugumo negalima užtikrinti tik skaitmeninėmis ir automatizuotomis sistemomis, reikalingas žmonių dalyvavimas.

Sprendžiant šį klausimą svarbiausia atkreipti dėmesį į profesinės veiklos keitimą, paremtą mokymusi visą gyvenimą ir investicijomis į darbuotojų galimybes įsidarbinti siekiant išvengti atleidimų iš darbo. Geležinkelių sektoriuje dvi svarbios problemos yra nesuderinta darbuotojų amžiaus piramidė ir įdarbinimo sunkumai, ypač jaunimo ir moterų. Todėl geležinkelių bendrovės turi rūpintis vyresnio amžiaus darbuotojų gebėjimais likti sparčiai kintančiose darbo vietose, kad užtikrintų, jog pagrindinės žinios būtų perduodamos iš kartos į kartą ir būtų išplėsta įdarbinamų darbuotojų bazė.

Iš nacionalinių ir ES sistemų perspektyvos darbo jėgos disbalansą galima sumažinti ar net jo išvengti palaikant geranorišką dialogą ir bendradarbiaujant su švietimo sektoriumi ir įmonėmis, kad darbuotojai būtų parengti ateičiai, mokant ir perkvalifikuojant darbuotojus ir instruktorius, kad jie įgytų skaitmeninių įgūdžių.

Kaip pirmiau nurodyta, nacionalinės švietimo sistemos, visų pirma profesinis rengimas, atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad ateities darbuotojai turėtų reikiamų įgūdžių. Rekomenduojama steigti sektorių įgūdžių tarybas.

4.2.    Keleiviai: vyresnio amžiaus žmonių galimybės naudotis IT imliomis paslaugomis, neįgalieji, kaimo vietovės ir kt.

4.2.1.

Skaitmeninimas suteiks vis daugiau galimybių toliau mažinti mūsų transporto sistemos poveikį aplinkai, o judumas taps dar veiksmingesnis. Didėjantis junglumas turėtų supaprastinti paslauginį judumą ir transporto daugiarūšiškumą. Kaimo vietovėms tai būtų naudinga, tik jei tai būtų finansuojama iš būtinų investicijų.

4.2.2.

Kadangi geležinkelių transportas yra paslauga, svarbu, kad pilietinė visuomenė, vartotojų asociacijos, aplinkosaugos asociacijos, neįgaliųjų asociacijos, propaguojančios tvarų judumą, ir asociacijos, atstovaujančios vyresnio amžiaus žmonėms, galėtų tapti partnerėmis skaitmeninant geležinkelių sektorių.

4.2.3.

„EESRK mano, kad, siekiant 25 % padidinti Sąjungos piliečių senjorų ekonominį pajėgumą ir užtikrinti ekonomikos augimą, nepagrįsta juos laikyti iš aktyvaus gyvenimo pasitraukusiais piliečiais, priešingai, reikėtų pripažinti jų gebėjimus ir lūkesčius ir integruoti juos kaip skaitmeninės eros ekonominius ir socialinius subjektus“ (3).

5.   Europos duomenų ekonomika

5.1.

Naujų IT technologijų kūrimas palengvino transporto duomenų rinkimą ir naudojimą. Kaip įmanoma didesnis duomenų naudojimas skatins ekonomikos augimą, inovacijas ir duos didelės naudos geležinkelių sektoriui, jo keleiviams ir Europos ekonomikai, bus kuriamos ir plėtojamos sąveikios ir tarpusavyje susijusios paslaugos. Reikia geriau išnagrinėti įvairius duomenų atvėrimo ir dalijimosi jais aspektus siekiant kurti pridėtinę vertę geležinkelių sektoriui ir visuomenei.

5.2.

Pirmas žingsnis – užtikrinti duomenų formatų sąveikumą, kad subjektai galėtų bendradarbiauti. Be to, reikėtų aiškiau apibrėžti įvairių rūšių duomenų nuosavybės, prieigos prie jų ir jų naudojimo klausimus. Siekiant pašalinti kliūtis dalijimuisi duomenimis geležinkelių ekosistemoje, gyvybiškai svarbus glaudus valdžios institucijų, vartotojų organizacijų, viešųjų ir privačių veiklos vykdytojų, infrastruktūros valdytojų ir tiekėjų bendradarbiavimas.

5.3.

Tinkama didžiųjų duomenų analizė suteiks informacijos apie tendencijas ir poreikius – ji padėtų perkurti susisiekimą jį labiau pritaikant prie asmeninių poreikių ir užtikrinant didesnį lankstumą ir padėti miestams tapti veiksmingesniais. Vykdant transporto sektoriaus skaitmeninimą ir robotizavimą reikia užtikrinti pakankamus duomenų išteklius, jų prieinamumą ir laisvą judėjimą. Kartu turi būti užtikrinama tinkama duomenų apsauga.

5.4.

EESRK ragina Komisiją prieigos prie duomenų srityje užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vartotojų pasirinkimo galimybes. Šiuo metu nerimaujama dėl konkurencijos lygio, kurį lemia pastangos gauti prieigą prie keleivių duomenų. Be to, kyla sunkumų viešojo transporto srityje, kur prieiga prie duomenų (pvz., traukinių tvarkaraščių ir tikralaikės buvimo vietos) bus labai svarbi, kad būtų sukurtos sklandžiai veikiančios daugiarūšio transporto paslaugos.

5.5.

Europos Komisija turėtų priimti privalomas taisykles, kad būtų užtikrintas sąžiningos konkurencijos principų, nediskriminuojant viešųjų ir privačių bendrovių, teikiančių panašias paslaugas, laikymasis; be to, būtų taikomi prieigos prie transporto duomenų principai niekada nepažeidžiant duomenų apsaugos taisyklių. „Tokios pat sąlygos turi būti taikomos viešojo ir privataus sektorių bendrovėms, kurių duomenų mainai ir sąnaudų atlyginimas atitinka abipusiškumo principą (4)“, įskaitant skaitmenines platformas.

6.   Europos geležinkelių tiekimo pramonė

6.1.

„Transporto sektoriaus skaitmeninimas ir robotizavimas sukuria naujų verslo galimybių tiek gamybos, tiek paslaugų pramonei, įskaitant MVĮ, ir šioje srityje ES galėtų įgyti konkurencinį pranašumą. Šiuo tikslu EESRK ragina skatinti palankią ir įgalinančią verslo aplinką, įskaitant atvirumą naujiems verslo modeliams ir aktyvesnį Europos skaitmeninių platformų kūrimą“ (5).

6.2.

Savo dokumente dėl skaitmeninimo „Geležinkelių sektoriaus skaitmeninės tendencijos“ Europos geležinkelių tiekimo pramonės asociacija (UNIFE) siekia pareikšti savo nuomonę apie tai, kaip skaitmeninės transformacijos padės siekti plataus užmojo Europos geležinkelių sektoriaus ir jo tiekimo pramonės tikslų, t. y. gerinti geležinkelių keleivių patirtį, optimizuoti logistiką ir didinti krovinių vežimo pajėgumus. Siekiant šio tikslo buvo nustatytos penkios pagrindinės sritys: 1) didieji duomenys; 2) kibernetinis saugumas; 3) dirbtinis intelektas; 4) naujos judumo paslaugos; 5) krovinių logistikos paslaugų skaitmeninimas.

7.   Institucijų vaidmenys

7.1.    ESGA

Siekiant plėtoti bendrą Europos geležinkelių erdvę ir išvengti išskaidyto telematikos priemonių plėtojimo, agentūrai suteiktas svaresnis vaidmuo tokių priemonių srityje. Šiuo tikslu agentūrai buvo suteikta telematikos priemonių sistemos valdytojos funkcija, o vykdydama šią funkciją ji turės prižiūrėti, stebėti ir valdyti visus atitinkamus posistemių reikalavimus ES lygmeniu.

7.2.    ENISA

Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) yra Europos kibernetinio saugumo ekspertų centras ir prisideda prie aukšto lygio tinklų ir informacijos saugumo ES.

Ši agentūra teikia konsultacijas ir sprendimus, įskaitant Europos masto kibernetinio saugumo pratybas, nacionalinių kibernetinio saugumo strategijų kūrimą, bendradarbiavimą su reagavimo į kompiuterių saugumo incidentus tarnyba ir gebėjimų stiprinimą, tyrimus dėl saugaus debesijos įdiegimo, duomenų apsaugos klausimų sprendimą, privatumo didinimo technologijas ir privatumo užtikrinimą taikant naujas technologijas, e. atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugas, kibernetinių grėsmių nustatymą ir kt. ENISA ir ERA bendradarbiauja šiais klausimais.

7.3.    Europos ekonominė geležinkelių reguliavimo institucija

ES direktyvomis buvo sukurta privaloma valstybių narių reguliavimo institucijų, skirtų konkurencijai geležinkelių rinkoje stebėti, struktūra. Be to, bendrai Europos geležinkelių erdvei, visų pirma tarptautiniam krovininiam ir keleiviniam susisiekimui, reikia didesnių žemyninio masto pastangų įsteigiant Europos geležinkelių reguliavimo instituciją.

---

(1)  OL C 353, 2019 10 18, p. 79.

(2)  OL C 227, 2018 6 28, p. 86.

(3)  „Skaitmeninis ekonomikos augimo ramstis: e. senjorai – 25 % Europos gyventojų potencialas“ (OL C 389, 2016 10 21, p. 28).

(4)  OL C 353, 2019 10 18, p. 79.

(5)  „Transporto sektoriaus skaitmeninimo ir robotizavimo poveikis ES politikos rengimui“ (OL C 345, 2017 10 13, p. 52).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Nė vieno nepalikti nuošalyje įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 47/05)

Pranešėjas Peter SCHMIDT

Bendrapranešėjis Lutz RIBBE

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2019 2 21
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingi skyriai	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 10 31
Plenarinė sesija Nr.	547
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	159/21/16

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

JT darnaus vystymosi tikslai (DVT) sudaro sąlygas kurti geresnę ir tvaresnę ateitį visiems. DVT pagrindas yra įsipareigojimas užtikrinti, kad pasukus tvarumo ir atsparumo keliu „niekas nebūtų paliktas nuošalyje, pirmiausia padedant esantiems nepalankiausioje padėtyje“, ir nelaikyti nė vieno tikslo pasiektu, jei jis nėra pasiektas visų žmonių atžvilgiu.

1.2.

EESRK mano, kad susirūpinimą keliančius socialinius klausimus reikėtų spręsti visapusiškai susiejant juos su aplinkosaugos ir ekonominiais klausimais. Kad Europos Sąjungoje būtų galima įgyvendinti DVT, reikia socialinį tvarumo aspektą susieti su ekonominiu ir aplinkosaugos aspektu, taip paskatinant sisteminius pokyčius ir atsikratant uždaro mąstymo, kuris vyrauja dabartinėse ES strategijose. Nekyla abejonių, kad verta kurti priemones ir įvairių sričių politiką žvelgiant iš daugiamatės Darbotvarkės iki 2030 m. perspektyvos. Įgyvendinant šią darbotvarkę bus itin svarbu spręsti socialinį klausimą.

1.3.

Palyginti su aplinkosaugos ar ekonominiu aspektu, tiek socialiniai klausimai, tiek regioninė sanglauda kol kas dažniau traktuojami kaip atskiros politikos sritys, o ne kaip tikrai neatsiejama tvarumo politikos dalis. Išskirtinė socialinio aspekto savybė visapusiškoje tvarumo politikoje yra ne tik tai, kad joje toliau plėtojama tradicinė socialinė politika (pvz., didesnės socialinės paramos išmokos), bet ir tai, kad joje siekiama didesnio teisingumo ir dalyvavimo ekonomikoje – žmonių ir regionų labui.

1.4.

Norint pereiti prie tvarios, anglies dioksido poveikį neutralizuojančios, tausaus išteklių naudojimo ekonomikos, reikia esminių pokyčių mūsų visuomenėje ir ekonomikoje. Tokie pokyčiai – tai ne tik galimybės, bet ir rizika. Nė vieno nepalikti nuošalyje reiškia, kad visi visuomenės nariai, o ypač esantys nepalankesnėje padėtyje, realiai galėtų pasinaudoti galimybėmis ir būtų gerai pasirengę susidoroti su rizika. Šiuo tikslu reikia aktyvios politikos. Tokiomis aplinkybėmis ypatingą dėmesį reikia skirti pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, taip pat nepalankiausioje padėtyje esantiems regionams ir vietovėms.

1.5.

Nė vieno nepalikti nuošalyje konkrečiai reiškia, kad kuo daugiau žmonių turi būti vėl įgalėti atlikti konstruktyvų aktyvių piliečių vaidmenį, maksimaliai padidinant investicijų, naujos gyvensenos, vartojimo įpročių ir tvarių technologijų prieinamumą visiems žmonėms, visuomenės grupėms ir regionams pereinamuoju laikotarpiu. Pertvarka siekiant tvarumo negali ir neturi būti primesta iš viršaus – ji bus sėkminga tik tuo atveju, jeigu bus pagrįsta aktyviu visų dalyvavimu.

1.6.

Kad būtų galima įgyvendinti DVT nė vieno nepaliekant nuošalyje, EESRK ragina Europos Komisiją, Parlamentą, Tarybą ir valstybes nares: — nustatyti Europos žaliąjį ir socialinį kursą (angl. New European Green and Social Deal), priklausantį visa apimančiai „ES 2050 m. darnaus vystymosi strategijai“, pagal kurią iš tiesų būtų atsiribota nuo gamtos išteklių pereikvojimo ir siekiama pagrindinio tikslo – didinti piliečių gerovę. EESRK palankiai vertina tai, kad naujoji Komisija ketina pradėti įgyvendinti Europos žaliąjį kursą (angl. European Green Deal), tačiau EESRK primygtinai teigia, kad į jį turėtų būti įtrauktas socialinis aspektas, — sistemingai įvertinti perėjimo galimą neigiamą/teigiamą šalutinį poveikį Europos gyventojams (ypač neturtingoms ir pažeidžiamoms grupėms) ir struktūriškai silpniems regionams ir geriau suprasti, kokie veiksniai keičiantis kartoms skatina tvarumą ir nelygybę, — sukurti tinkamas valdymo struktūras ir priemones, kad būtų galima įgyvendinti DVT ir Europos žaliąjį ir socialinį kursą, pavyzdžiui, naudojantis Europos semestru, geresniu reglamentavimu ir daugiamete finansine programa (DFP), įskaitant sanglaudos ir socialinius fondus, siekiant skatinti permainas, — plėtoti platesnį teisingo perėjimo (ne tik anglių pramonėje) supratimą ir visapusiškai įgyvendinti jį remiantį Europos socialinių teisių ramstį, kartu vykdant perskirstymo sistemų reformas (specialiai pritaikytas apmokestinimas, socialinė apsauga ir tvarios bei socialinės investicijos), taip pat užtikrinant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir lyčių lygybę, — visiems užtikrinti vienodą prieigą prie tinkamo švietimo ir mokymo ir vienodas galimybes šioje srityje, — šalinti kliūtis, trukdančias reikiamo finansinio ir socialinio kapitalo neturinčių, reikalingų žinių bei informacijos stokojančių bei pasinaudoti galimybėmis negalinčių piliečių aktyviam dalyvavimui, — formuoti politiką, kuri būtų naudinga piliečiams ir kartu apsaugotų aplinką, pavyzdžiui, oro kokybės planai, kuriuose pirmenybė būtų teikiama pažeidžiamoms grupėms, žaliojo socialinio būsto politika ir pan., — skatinti socialinę ir bendradarbiaujamąją ekonomiką pereinant prie darnesnio vystymosi (pvz., įgūdžiai, žiedinė ekonomika, energetikos pertvarka, kooperatyvų skatinimas), — teikti paramą MVĮ, kad jos galėtų sėkmingai persitvarkyti ir užsitikrinti tvarų konkurencingumą, sudarant geresnes galimybes naudotis įgūdžiais, finansais, inovacijomis ir technologijomis, — kurti daugiau kokybiškų darbo vietų, — parengti strategiją, kuria būtų siekiama užtikrinti, kad ne tik miestai, bet ir kaimo bendruomenės taptų įtraukesnės, atsparesnės ir tvaresnės, — stiprinti klimato apsaugą ir prisitaikymą prie klimato kaitos Europoje, kovojant su dykumėjimu, spręsti vandens trūkumo ir gyventojų skaičiaus mažėjimo problemas, — suteikti jaunimui ir ateities kartoms reikšmingą balsą ir atsižvelgti į juos priimant sprendimus dėl tvarumo, — propaguoti tvarios prekybos politiką, pagal kurią būtų internalizuojamas prekybos daromas teigiamas ir neigiamas išorinis poveikis visuomenei ir aplinkai.

2.   Įžanga

2.1.

Pernelyg ilgai pasaulyje ir Europos Sąjungoje nebuvo pakankamai atsižvelgiama į socialinį tvarumo aspektą. Palyginti su aplinkosaugos ar ekonominiu aspektu, tiek socialiniai klausimai, tiek regioninė sanglauda kol kas dažniau traktuojami kaip atskiros politikos sritys, o ne kaip tikrai neatsiejama tvarumo politikos dalis, nepaisant to, kad Europoje ir toliau vyrauja plačiai paplitusi socialinė nelygybė ir regionų skirtumai, o kai kuriose vietovėse jie dar labiau didėja. Kol kas įgyvendinant politiką žmonės, visuomenės grupės ir regionai iš tiesų paliekami nuošalyje ir nepaisoma ne tik planetos galimybių, bet ir didelės ES gyventojų dalies pagrindinių socialinių poreikių. ES dažnai laikoma atsakinga už didžiulį atotrūkį tarp sanglaudos ir socialinės politikos pažadų ir realios padėties.

2.2.

Negalima nepaisyti fakto, kad didėja teigiamos ir neigiamos ekonominių, socialinių ir ekologinių iššūkių sąsajos – į tai privaloma atsižvelgti. Pastaruoju metu visoje Europoje vykę protestai neturėtų būti vertinami kaip ženklas, kad plačioji visuomenė kategoriškai atmeta reformas. Jais veikiau išreiškiama daugelio savo dabartine padėtimi jau nepatenkintų žmonių baimė, kad laukiantys būtini pokyčiai – pavyzdžiui, perėjimas prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos – ir vėl bus vykdomi jų sąskaita.

2.3.

Todėl naujoje darnaus vystymosi politikos programoje turi būti išnagrinėti dabartinės netvarios politikos trūkumai ir parengtas naujas žaliasis ir socialinis kursas, kuriuo būtų prasmingai atsižvelgiama į žmonių nuogąstavimus, taikant praktinius sprendimus. Pirmas žingsnis siekiant kuo didesnio visuomenės pritarimo ir paramos šioms visuomeninėms priemonėms yra teisingas naštos ir naudos padalijimas. Jei žmonės galės konstruktyviai dalyvauti pertvarkoje, sumažės dar didesnio nepasitenkinimo, nepritarimo ar politinės apatijos pavojus, pavyzdžiui, kai žmonės nustoja balsuoti. Nėra jokių abejonių, kad nepakankamas dalyvavimas prisideda prie to, kad mūsų visuomenėje krypstama prie ekstremizmo, populizmo, rasizmo ir nacionalizmo, kaip dabar matyti daugelyje ES valstybių narių.

2.4.

Ekologinės krizės įveikti negalėsime tol, kol nebus išspręstas socialinio aspekto klausimas, ir atvirkščiai. Reikia pradėti visuomenės diskusiją, kad socialiniam aspektui būtų teikiama bent jau tokia pati svarba kaip ir ekonominiam bei aplinkosaugos aspektams.

2.5.

Komitetas kartoja, kad principas „nė vieno nepalikti nuošalyje“ neturi ir negali būti siejamas vien tik su konkrečiomis atskirų asmenų problemomis ir jų ekonomine padėtimi bei aplinkybėmis (1). Jis taikytinas ir namų ūkiams, bendruomenėms, regionams, sektoriams ir mažumoms, kurie lieka nuošalyje ir jaučiasi apleisti, pavyzdžiui, kai nustoja būti teikiamos arba prastėja viešosios paslaugos ir kai nėra prieinamos ar įperkamos net ir pagrindinės paslaugos (tai ne tik pinigų klausimas). Šis principas prasideda nuo fizinės infrastruktūros (transporto, telekomunikacijų ir interneto) ir tada veikia švietimo, sveikatos ir socialinės rūpybos bei laisvalaikio veiklą, taip pat administracines paslaugas, teisėsaugos institucijas, policiją ir pan.

2.6.

Nė vieno nepalikti nuošalyje reiškia, kad žmonės turi būti vėl įgalėti tapti aktyviais piliečiais, užtikrinant kuo didesnį skaidrumą ir asmenų, visuomenės grupių bei regionų įtrauktį į pertvarkos procesą.

2.7.

Be to, principas „nė vieno nepalikti nuošalyje“ taikomas ir ateities kartoms, atsižvelgiant į Brundtlando komisijos pranešime (2) pateiktą darnaus vystymosi apibrėžtį. EESRK mano, kad dabartinė Europos politikos sistema ir ekonomika apiplėšia jaunimą ir ateities kartas, ir palankiai vertina tai, kad būtent jaunimas dabar aiškiai reiškia savo susirūpinimą, pavyzdžiui, prisijungdami prie judėjimo Fridays for Future.

2.8.

Kadangi žmonės turi būti skatinami pasitikti pokyčių procesą be baimės, politiniai lyderiai visais lygmenimis principui „nė vieno nepalikti nuošalyje“ turi įpūsti gyvasties. Pertvarka reiškia pokyčius, o perėjimas prie darnesnio vystymosi tikrai bus naudingas ne visiems. Todėl ne tik neteisinga, bet ir neišmintinga kalbėti vien apie „abipusiškai naudingą situaciją“ ar net „tripusiškai naudingą situaciją“. Nors apskritai tai bus naudinga visai visuomenei, išlaidos ir nauda nebus vienodai padalytos be intervencinių politikos priemonių, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad nė vienas neliktų nuošalyje.

3.   Neraminančios tendencijos, susijusios su socialine ir ekologine nelygybe Europoje

3.1.

Europoje žmogaus socialinės raidos lygis yra labai aukštas, o jos piliečių tikėtina gyvenimo trukmė yra viena ilgiausių pasaulyje. Tačiau Europoje dar reikia daug nuveikti, kad būtų įgyvendintas DVT socialinis aspektas. Remiantis turimais naujausiais Eurostato duomenimis (3), 2018 m. 109,2 mln. žmonių, t. y. 21,7 % ES gyventojų, grėsė skurdas arba socialinė atskirtis. Didžiausia grėsmė kyla vaikams ir mažumoms. Didelį materialinį nepriteklių, kuris yra absoliutus skurdo matas, patyrusių žmonių skaičius gerokai sumažėjo nuo 8,5 % ES gyventojų 2008 m. (4) iki 5,8 % 2018 m., bet tai dar toli gražu neatitinka strategijos „Europa 2020“ tikslo.

3.2.

Moterų užimtumo lygis siekia tik 67,5 % (5), palyginti su vyrų – 73 % (darbą turi tik 55 % tris ar daugiau vaikų auginančių moterų, palyginti su 85 % vyrų) (6); ne visą darbo dieną dirba 32 % moterų (7) ir tik 8 % vyrų. 2017 m. Europos Sąjungoje moterų valandinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo vidutiniškai 16 % mažesnis nei vyrų – tai lemia įvairūs stereotipai, segregacija švietimo sistemoje ir darbo rinkoje, faktas, kad su vadovavimu ir vadyba susijusias pareigas daugiausia eina vyrai, ilgesni nedalyvavimo darbo rinkoje laikotarpiai, neapmokamos priežiūros pareigos ir diskriminacija darbo užmokesčio srityje (8). (Vaikų) priežiūros paslaugų trūkumas tebėra pagrindinė moterų nedalyvavimo darbo rinkoje priežastis. Viena iš trijų neaktyvių moterų (31,7 %) nurodo, kad jos yra neaktyvios dėl priežiūros pareigų, nors tokią priežastį nurodo tik 4,6 % neaktyvių vyrų. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas didėja per visą karjerą ir visą gyvenimą, todėl vyrų ir moterų pensijų skirtumas yra stulbinantis – 39 %, o vyrų ir moterų skurdo skirtumas yra didžiausias vyriausio amžiaus asmenų grupėje (65 metų ir daugiau) (9).

3.3.

Dar didesnė turtinė nelygybė: 10 % turtingiausių namų ūkių valdo 50 % viso turto, o 40 % skurdžiausių namų ūkių nuosavybei jo priklauso tik šiek tiek daugiau nei 3 % (10) 40 % skurdžiausių gyventojų pajamų dalis, vertinant pagal bendras ekvivalentines disponuojamąsias pajamas, stabilizavosi ties žema riba ir 2017 m. siekė 21,1 % (Eurostatas, DVT 2019). Europos Sąjungoje taip pat vyrauja didelė pajamų paskirstymo nelygybė: 2016 m. 20 % turtingiausių gyventojų (kurių pajamos didžiausios) gavo 5,2 karto daugiau pajamų nei 20 % skurdžiausių gyventojų (11).

3.4.

Be to, neturtingieji dar labiau nuskurdo: skurdo mastas ar dydis (t. y. kiek žemiau skurdo rizikos ribos yra nukritusios žmonių, kuriems gresia skurdas, pajamos) visoje ES 2016 m. buvo 25 %; tai reiškia, kad pusės žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, pajamos buvo mažiausiai 25 % žemiau atitinkamos skurdo rizikos ribos (12).

3.5.

Remiantis turimais (daliniais) duomenimis, mažas pajamas gaunantys namų ūkiai paprastai gyvena ne tokioje sveikoje aplinkoje nei didesnes pajamas gaunantys namų ūkiai ir susiduria su įvairiais pažeidžiamumo veiksniais. Skurdesniems namų ūkiams taip pat daug sunkiau apmokėti sąskaitas už energiją ir susisiekimą (13). Europos piliečiai patiria nevienodą taršos ar kitą ekologinį pavojų (14).

3.6.

Nors laikui bėgant ES šalių ekonominiai skirtumai mažėja, skirtumai tarp valstybių narių tebėra labai dideli (15), nes gyventojų, kuriems gresia skurdas, dalis gali svyruoti nuo 32,8 % (Bulgarijoje) iki 12,2 % (Čekijoje) (16). Namų ūkių disponuojamosios pajamos visoje ES skiriasi 25,8 %, šiaurės ir vakarų šalyse jos didesnės, o rytų ir pietų šalyse – mažesnės. Be to, tarp valstybių narių esama didelių nedarbo lygio ir vyraujančio materialinio nepritekliaus skirtumų (17). Apskritai grėsmė kyla 64,9 % ES bedarbių: nuo 81,8 % Vokietijoje iki 51,5 % Lenkijoje (18).

3.7.

Nelygybė – dabartinės mūsų ekonominės padėties rezultatas. Vadinamoji turto „nubyrėjimo“ (angl. trickle-down) teorija, pagal kurią augimas kaip „kylantis potvynis vienodai pakelia visus laivus“, neatspindi Europos realybės: iš tiesų, Europos ekonomikos augimas ne visiems davė vienodos naudos – jis buvo daug naudingesnis didesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams nei 40 % neturtingiausių gyventojų. Nors daug žmonių vos suduria galą su galu, labai maža dalis savo rankose sukaupia daugiausia turto, kurį mes visi padedame kurti.

4.   Skirtingas perėjimo prie darnesnio vystymosi poveikis

4.1.

Prie darnesnio vystymosi pereinama ne tik dėl būtinybės tausiau ir atsakingiau naudoti mūsų gamtos išteklius – taip pat daugėja įrodymų, kad jame slypi atitinkamas ekonominis potencialas. Pasaulinė mažo anglies dioksido kiekio prekių ir paslaugų rinka jau dabar sparčiai auga. Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos darbo vietų yra sukurta regionuose ir sektoriuose, kuriuose per pastaruosius dešimtmečius buvo nepakankamai investuojama. Labiau žiedinė ekonomika prisidės prie efektyvaus išteklių naudojimo, sumažins neigiamą poveikį aplinkai ir padidins užimtumą, be kita ko, perkeliant veiklą atgal į Europą ir valstybes nares, įskaitant nepalankioje padėtyje esančias vietoves. Neseniai atliktame tyrime apskaičiuota, kad įgyvendinant žiedinės ekonomikos politiką iki 2030 m. grynasis užimtumas padidės apie 650–700 tūkst. darbo vietų (19). Turėtume užtikrinti, kad įsidarbinti galėtų visi žmonės ir kad tai būtų kokybiškos darbo vietos. Tikimasi, kad iki 2030 m. pereinant prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos Europos Sąjungoje bus sukurta dar 1,2 mln. darbo vietų, papildomai prie jau numatytų sukurti 12 mln. naujų darbo vietų. Perėjimas gali sumažinti nuolatinę darbo vietų poliarizaciją, atsirandančią dėl automatizavimo ir skaitmeninimo, nes taip pat būtų kuriamos darbo vietos vidutinėje darbo užmokesčio ir gebėjimų pasiskirstymo skalėje, ypač statybos ir gamybos sektoriuose (20). Poveikį patirs visi sektoriai, tačiau daug didesnių sutrikimų numatoma automobilių pramonėje ir žemės ūkyje.

4.2.

Vis dėlto ir toliau matome didelius konkurencijos iškreipimus, nes dabartinė mūsų rinkos ekonomikos sistema nesugeba užkirsti kelio gamtos išteklių švaistymui, užteršimui ar sunaikinimui. Šie iškreipimai ne tik daug kainuoja aplinkos požiūriu, bet ir trukdo sparčiai atverti naujų ir tvarių ekonominių galimybių. Jie pastebimi ir Europoje, ir tarptautiniu mastu. Vykdant tiek vidaus rinkos, tiek prekybos politiką neturi būti jokių konkurencinių pranašumų, kurių atsirastų neatsakingai elgiantis žmonių gerovės atžvilgiu arba grobstant gamtos išteklius. Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad naujoji Europos Komisijos pirmininkė, pavyzdžiui, paragino įvesti pasienio anglies dioksido mokestį, su sąlyga, kad ši sistema bus sukurta siekiant paspartinti perėjimą prie darnesnio vystymosi ir pasiekti didesnį socialinį teisingumą. EESRK nuomone, svarbu, kad, ieškodama tvirto ilgalaikio sprendimo, ES siektų pasaulinio anglies dioksido apmokestinimo.

4.3.

ES valstybių narių mokesčių sistemos turi trūkumų, nes jos labai priklauso nuo darbo jėgos apmokestinimo. Faktiškai, aplinkosaugos mokesčiai 2016 m. sudarė tik 6,3 % visų mokestinių pajamų, o darbo jėgos apmokestinimas – 49,8 % Taikant su DVT suderintą holistinį požiūrį į mokesčių reformą būtų iš tiesų galima nuo darbo jėgos pagrindinę naštą perkelti perteklinio turto, vartojimo, taršos ar skaitmeninimo mokesčiams (21). Vykdant tokį perkėlimą reikėtų atsižvelgti į Europoje didėjančią pajamų nelygybę, taip pat į pajamų dydžio ir anglies pėdsako sąsają. Faktiškai, aplinkosaugos mokesčiai turi būti nustatomi taip, kad būtų užtikrinta, kad savo elgseną keistų intensyviausi vartotojai, kartu kuo labiau sumažinant neigiamą poveikį pajamoms ir turto nelygybei. Pavyzdžiui, teigiamo poveikio pajamų nelygybės mažinimui ir socialiniams rezultatams gali turėti iškastinio kuro energijos išteklių subsidijavimo panaikinimas, CO2 kainos nustatymo priemonių įvedimas ir atitinkamų pajamų skyrimas viešojo transporto plėtrai.

4.4.

ES taps patikima pasauline lydere tvarumo srityje tik tuo atveju, jei ji „paruoš namų darbus“ šioje srityje. Visų pirma, tai yra išankstinė būtina sąlyga norint gauti naudos iš sparčiai augančių ateities rinkų, pavyzdžiui, žiedinės ekonomikos, žaliųjų technologijų, bioinžinerijos ir tvaraus finansavimo srityse. Be to, įsipareigojimas siekti tvarumo pasauliniu lygmeniu padeda įgyvendinti ES politikos tikslus kitose srityse (pvz., šalinti migracijos priežastis, užtikrinti sąžiningą pasaulinę prekybą ir mažinti priklausomybę nuo daug naftos turinčių šalių užsienio politikos požiūriu).

4.5.

Tačiau pereinant prie tvarumo reikia ilgainiui atsipirksiančių didelių viešųjų ir privačių investicijų arba didelių vartotojų išlaidų ilgalaikio vartojimo prekėms – namų ūkių, įmonių, taip pat savivaldybių, regionų ir valstybių lygmeniu. Esminis su socialiniu tvarumu susijęs klausimas – kas gali investuoti ir leisti šiuos pinigus? Šiuo klausimu nustatoma, kam naudingi įvardyti ekonominiai privalumai, o kam – ne. Socialiniam tvarumui kyla pavojus, jei: — investuoti gali tik didelės bendrovės, bet ne MVĮ, — pradedančiosios įmonės neturi galimybės patekti į būsimas tvarios ekonomikos rinkas, — biudžetą infrastruktūrai prie tvarumo reikalavimų pritaikyti viešasis sektorius turi tik klestinčiuose regionuose, bet ne struktūriškai silpnuose regionuose, — ir – visų svarbiausia – žmonės, gaunantys mažesnes pajamas, turintys nedaug finansinių išteklių, žemesnį išsilavinimą ir mažiau žinių, esantys mažiau patrauklūs klientai bankams, įgiję menkesnį socialinį kapitalą ir mažiau pasitikintys, neturi ar nejaučia turį realių galimybių investuoti arba keisti savo vartojimo modelių tvaresniais. Pagal tokį scenarijų vieninteliai, kuriems naudingas perėjimas prie darnesnio vystymosi, yra tie, kuriems jau ir taip gerai sekasi. Tokiu atveju padidėtų socialinė nelygybė ir neteisybė, taip pat regioniniai skirtumai.

4.6.

Išskirtinė socialinio tvarumo savybė yra ne tai, ar jis padeda toliau plėtoti tradicinę socialinę politiką (pvz., didesnės socialinės paramos išmokos), bet tai, ar juo sudaroma daugiau vienodų galimybių dalyvauti ekonomikoje. Šiuo tikslu turi būti užtikrintas MVĮ, pradedančiųjų įmonių, struktūriškai silpnų regionų viešojo sektoriaus ir ypač piliečių (visų pirma labiausiai pažeidžiamų) įgalėjimas aktyviai dalyvauti pereinant prie tvarumo. Tokiomis aplinkybėmis reikia atsižvelgti ir į kitus veiksnius, pavyzdžiui, lytį, individualius gebėjimus ir amžių, nes jie gali dar labiau paaštrinti esamą nelygybę Europoje.

4.7.

Taip pat reikia atsižvelgti į teritorinį pertvarkos poveikį. Iki 2050 m. 67 % pasaulio žmonių gyvens miestuose. Manoma, kad Europoje urbanizacijos lygis sieks 80 % Ne visi piliečiai užkrauna tokią pačią naštą aplinkai, todėl formuojant politiką tai turi būti tinkamai atspindėta. Pavyzdžiui, Londono gyventojams tenka šiek tiek daugiau nei pusė viso Jungtinėje Karalystėje išmetamo teršalų kiekio (22). Tačiau tuo pat metu kaimo gyventojai dažnai atlieka svarbų vaidmenį teikiant ir prižiūrint ekosistemines paslaugas. Todėl kaimo regionai ir mažesni miestai, taip pat ES atokiausi regionai turėtų būti ne pamiršti, o įtraukti į pertvarką.

5.   Strateginės veiklos sritys – sprendimų paieška

5.1.

Bendras darnaus vystymosi politikos požiūris – naudoti ekonomines paskatas, kad būtų skatinamas aplinką tausojantis elgesys ir (arba) baudžiama už aplinkai kenksmingą elgesį. Pavyzdžiui, kalbant apie CO2 kainos nustatymą, vyrauja įsitikinimas, kad rinkos kaina turėtų atspindėti išmetamo CO2 kainą. Šis metodas gali apimti visų rūšių išorės poveikį, daromą natūraliai gamtinei aplinkai, kurį reikia įtraukti į kainą. Išorės poveikio internalizavimo metodas yra populiarus, nes juo galima pasiekti didelį efektyvumą bei veiksmingumą ir jis atitinka pagrindinę rinkos ekonomikos sampratą.

5.2.

Džiugina tai, kad Europos Komisija pradėjo rimčiau vertinti išorės poveikio internalizavimą, pripažindama, kad, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių energija atsiduria nepalankioje padėtyje, jeigu iškastinio kuro išorės poveikio sąnaudos nevisiškai atspindimos rinkos kainoje (23), arba bandydama įgyvendinti principą „teršėjas moka“ (24) transporto sektoriuje. Šie požiūriai suderina ekologinį ir ekonominį tvarumo aspektus, tačiau jie neapima socialinio aspekto. Turime visoms visuomenės grupėms ir suinteresuotiesiems subjektams sukurti tokią sistemą, kuri suteiktų jiems tikrą galimybę tvariai gaminti ir vartoti. Priešingu atveju MVĮ praras savo konkurencingumą, struktūriškai silpni regionai taps dar silpnesni ir socialiniu ar individualiu požiūriu nepalankioje padėtyje esantys asmenys turės dar mažiau galimybių būti klestinčios visuomenės nariais.

5.3.

Todėl tvarumo strategijos, priklausančios vien tik nuo rinkos, kurioje idealiu atveju internalizuojamas visų rūšių išorinis poveikis, nepakanka, nes ji visuomenei automatiškai neduoda tvarių rezultatų. Papildomai prie išorės poveikio internalizavimo politikos, įgyvendinant politiką, kuria taip pat skatinamas socialinis tvarumas, turi būti laikomasi platesnio požiūrio. Reikia pašalinti esamas kliūtis, kurios trukdo pavieniams asmenims, visuomenės grupėms, kooperatyvams, konkrečioms bendrovėms ar viešajam sektoriui dalyvauti darnaus vystymosi procese.

5.4.

Perėjimas prie darnesnio vystymosi bus itin svarbus konkrečiuose sektoriuose, pavyzdžiui, maisto, transporto, būsto ir energetikos. Šį aspektą itin gerai parodo trys energetikos sektoriaus pavyzdžiai: — Didesnė CO2 kaina didina elektros energijos kainą, jei ji nėra gaminama visiškai neišmetant CO2. Dėl to patrauklesnė tampa elektros energijos, gaminama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pavyzdžiui, saulės energijos, gamyba savo reikmėms (kurią ateityje padidins elektros energijos saugyklos). Elektros gamyba savo reikmėms yra prasminga aplinkos ir ekonomikos tvarumo požiūriu. Tačiau tie, kurie gyvena nuosavuose namuose, arba tie, kurie valdo didesnes įmones ir turi pakankamai didelį (stogo) plotą, turi daug daugiau galimybių gaminti elektrą savo reikmėms. Ir atvirkščiai, nuomininkams arba mažoms amatų įmonėms tapti gaminančiais vartotojais yra arba sunkiau, arba objektyviai neįmanoma. Todėl elektros energija jiems nuolat brangsta, o gaminantys vartotojai gali sutaupyti pinigų ir grąžinti paskolas už savo investicijas, tam tikromis aplinkybėmis netgi gaudami mokesčių mokėtojų pinigų. Dėl to didėja socialinė nelygybė ir gilėja nepalanki mažųjų įmonių konkurencinė padėtis. Su labai panašiomis problemomis susiduriama ir šildymo sektoriuje. — Dėl didesnės CO2 kainos taip pat pabrangsta iškastinis kuras. Kitaip tariant, elektra varomų automobilių įsigijimo sąnaudos atsiperka greičiau. Tačiau šiuo tikslu reikia finansinio likvidumo arba bent jau kreditingumo. To stokojantys asmenys ar net mažosios įmonės neturi galimybės įsigyti elektra varomo automobilio, todėl privalo brangiau mokėti už degalus. Kita galimybė, bent jau dideliuose miestuose, yra viešasis transportas arba važiavimas dviračiu. Tačiau tai nėra reali alternatyva daugelyje kaimo vietovių. Todėl tiesiog susiduriame su tomis pačiomis problemomis kaip ir elektros ar šildymo atveju; dėl to dar sunkiau pasiekti regioninę sanglaudą. — Galiausiai, geriausias būdas veiksmingai skatinti žiedinės ekonomikos vystymą ko gero yra žaliavų vartojimo branginimas, pavyzdžiui, taikant PVM. Tačiau, siekiant nenaudoti žaliavų arba jas perdirbti pramonės arba prekybos sektoriuose, taip pat dažnai reikia investuoti į įrangą ir technologijas, o tai vėlgi būtų labiau naudinga didelėms įmonėms, pakenkiant MVĮ.

5.5.

Šie pavyzdžiai rodo, kad – nors ir labai pagrįsta skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, elektromobilumą ir žiedinę ekonomiką, didinant išmetamųjų teršalų arba žaliavų kainą – jei tai bus vienintelis sprendimas, nukentės socialinis tvarumas. Tai reikia paremti iniciatyvomis, kurios būtų konkrečiai skirtos nepalankioje padėtyje esantiems rinkos dalyviams ir bent jau kompensuotų esančius trūkumus. Tačiau, siekiant pažangos socialinio tvarumo srityje, vien tik kompensacinių priemonių nepakanka. Tiesą sakant, kai kuriais atvejais nepalankioje padėtyje esantys asmenys privalo turėti daugiau galimybių nei kiti.

5.6.

Šiomis aplinkybėmis dalyvavimas, pavyzdžiui, energetikos pertvarkoje, taip pat priklauso nuo švietimo ir žinių apie galimus veiksmus, todėl labai svarbu padėti žmonėms didinti pasitikėjimą gebėjimu įsitraukti į veiklą, kuria skatinamas aktyvesnis dalyvavimas darnaus vystymosi procese. To nepasiekus, administracinių procedūrų ir biurokratizmo sukuriamos kliūtys gali būti dar didesnės. Dėmesio nusipelno ir infrastruktūros keitimas.

5.7.

Kita strateginė veiklos sritis yra kvalifikacija, švietimas, konsultavimas ir pagalba. Perėjimas prie klimatui nekenkiančios ekonomikos turės didelio poveikio įgūdžių paklausai. Būtina skubiai investuoti į žmogiškąjį kapitalą (švietimą, mokymą, mokymąsi visą gyvenimą), kad dabartinėms ir būsimoms kartoms būtų suteikta reikiamų įgūdžių dirbti su žaliosiomis ir skaitmeninėmis technologijomis. Mokyklos ir universitetai į savo mokymo programas turėtų įtraukti konkrečius darnaus vystymosi klausimus, siekiant, be kita ko, skatinti mokymąsi darbo vietoje atsižvelgiant į padėtį darbo rinkose. Kad nė vienas neliktų nuošalyje, būtina investuoti į darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą.

5.8.

Nemažiau svarbūs yra socialiniai pervedimai (pvz., „progresiniai mokesčiai“ ir novatoriški mokesčiai, pavyzdžiui, finansinių sandorių apmokestinimas). Kadangi dėl technologinių pokyčių keičiasi darbo pobūdis, naujų teisių klausimas, pavyzdžiui, pakankamų pajamų visiems užtikrinimas, taps pagrindine kito laikotarpio diskusijų tema, visapusiškai įtraukiant socialinius partnerius. Svarbu užtikrinti, kad jų modelis prisidėtų prie tvarumo, o ne jam kliudytų.

5.9.

Įgyvendinant socialinę politiką užmirštama apie aplinkos problemas. Pavyzdžiui, Europos socialinis fondas nesprendžia su klimato kaita susijusių klausimų, nes tik maždaug 7 % lėšų skiriama mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai, kuri būtų atspari klimato kaitos poveikiui, šiuo tikslu įgyvendinant švietimo ir mokymo sistemų reformą, pritaikant įgūdžius ir kvalifikacijas, keliant darbuotojų kvalifikaciją ir kuriant naujas darbo vietas (25). Be to, nepakankamas politikos programų nuoseklumas reiškia, kad į diskusijas neįtraukiami klausimai dėl kompromisų, sinergijos ir paramos priemonių poreikio arba kad juos sunku įvertinti, nes trūksta pritaikytų duomenų, priemonių ar procesų.

5.10.

Konkrečiau kalbant, siekiant palengvinti paradigminę slinktį, atsisakant ex post kompensavimo ir poveikio švelninimo veiksmų ir sudarant sąlygas nepalankioje socialinėje padėtyje esantiems žmonėms struktūrinių trūkumų turinčiuose regionuose patiems vykdyti principu „iš apačios į viršų“ grindžiamus projektus ir palaipsniui kurti iš tiesų tvarius, dalyvavimu grindžiamus ir įtraukius ekonomikos modelius (26), bus reikalingi šie elementai: — garantuoti tinkamas pajamas su nepritekliumi susiduriantiems žmonėms, — garantuoti galimybes gauti mikrofinansų paramos arba viešųjų paskolų žmonėms, kurių kredito reitingai, privačių bankų požiūriu, yra menki, — remti apsirūpinimą savo reikmėms (ypač bendruomenių), pavyzdžiui, energetikos, būsto ir žemės ūkio srityse; tai galima padaryti įvairių formų socialinės ekonomikos struktūrose, visų pirma kooperatyvuose), — mažinti administracines kliūtis šiems subjektams, — užtikrinti teisinių ir techninių konsultacijų prieinamumą, — didinti viešąsias investicijas į infrastruktūrą ir socialines investicijas.

6.   Europos socialinių teisių ramsčio vaidmuo tvarumo srityje

6.1.

2017 m. lapkričio mėn. ES paskelbtas Europos socialinių teisių ramstis yra speciali priemonė, skirta socialiniams iššūkiams, su kuriais susiduria ES, nes jame įtvirtinti sąžiningoms ir sklandžiai veikiančioms darbo rinkoms ir gerovės sistemoms XXI a. Europoje būtini principai ir teisės ir juo visiems piliečiams suteikiama naujų ir veiksmingesnių teisių, remiantis 20 pagrindinių principų, suskirstytų į tris kategorijas: i) lygios galimybės ir galimybės įsidarbinti, ii) sąžiningos darbo sąlygos ir iii) socialinė apsauga ir visų įtrauktis.

6.2.

Norint įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį reikia tvirtos biudžetinės bazės ir investicijų. Kitoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti užtikrintas reikiamas finansavimas, o viešosioms investicijoms, kuriomis siekiama socialinių ir aplinkosaugos tikslų, taikant vadinamąją auksinę taisyklę (27) galima sudaryti palankesnes sąlygas socialinėms investicijoms. Tinkama mokesčių politika, įskaitant veiksmingas kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu priemones, turėtų sudaryti galimybių valstybėms narėms ir ES sukaupti papildomų lėšų socialiniam ramsčiui ir DVT finansuoti (28). Tam tikrų sričių viešąsias išlaidas ir (arba) investicijas taip pat galima papildyti privačiojo sektoriaus investicijomis, tačiau joms turėtų būti taikomi konkretūs ir skaidrūs kriterijai, kurie užtikrintų pakankamą socialinę grąžą siekiant patenkinti visuotinės svarbos interesus (29).

6.3.

Nors tarp 17 DVT ir Europos socialinių teisių ramstyje numatytų 20 teisių ir principų yra daug bendro, iki šiol nepateikta jokio pasiūlymo, kaip tarp šių dviejų sistemų sukurti naudingą sinergiją. Tai būtų galima padaryti pradėjus tobulinti socialinių rodiklių suvestinėje numatytus 14 rodiklių, kad jie geriau atitiktų 20 Europos socialinių teisių ramsčio teisių ir principų bei DVT. Remdamasi išplėstu ir konkretesniu bendrų rodiklių rinkiniu, Europos Komisija taip pat turėtų parengti strategiją, kaip geriau suderinti šias dvi priemones, kurios itin svarbios darant pažangą socialinėje ir aplinkos apsaugos srityse, kartu išvengiant painiavą keliančio dubliavimosi. Geras pavyzdys yra interneto svetainėwww.inequalityin.eu (30) – priemonė, įvertinanti pajamas ir aplinkos parametrus kaip gyvenimo kokybės valstybėse narėse rodiklius.

6.4.

Jau vyksta diskusija apie tai, kaip Europoje įgyvendinti teisingo perėjimo koncepciją. Aktyvi darbo rinkos politika turėtų padėti palengvinti perėjimą, ypač prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų darbo vietų (pvz., vykdant mokymus ir teikiant pagalbą darbo paieškai) ir padidinti darbuotojų dalyvavimą, taip pat išmokas už ekosistemines paslaugas, remiant nepalankioje padėtyje esančias grupes pereinamuoju laikotarpiu (31).

---

(1)  EESRK nuomonė „Perėjimas prie tvaresnės Europos ateities. Strategija iki 2050 m.“ (OL C 81, 2018 3 2, p. 44).

(2)  Brundtlando pranešimas „Mūsų bendra ateitis“.

(3)  https://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/10163468/3-16102019-CP-EN.pdf/edc3178f-ae3e-9973-f147-b839ee522578

(4)  Žr. 3 išnašą.

(5)  Ten pat.

(6)  https://eige.europa.eu/publications/poverty-gender-and-intersecting-inequalities-in-the-eu

(7)  Eurostatas.

(8)  https://ec.europa.eu/info/policies/justice-and-fundamental-rights/gender-equality/equal-pay/gender-pay-gap-situation-eu_en

(9)  https://www.equalpayday.be/europa/; Eurostat

(10)  EBPO, Understanding the Socio-Economic Divide in Europe, Background Report, 2017 m.

(11)  Income inequality in the EU, Eurostatas, 2016 m.

(12)  What is poverty – Poverty facts and trends, Europos kovos su skurdu tinklas (EAPN), 2016 m.

(13)  30x30 Actions for a Sustainable Europe, #Think2030 Action Plan, Europos aplinkos politikos institutas.

(14)  EAA, 2018 m.

(15)  Eurostatas, 2019 m.

(16)  Žr. 3 išnašą.

(17)  ESPAS 2019 m. ir Eurostatas 2019 m.

(18)  Eurostatas, 2018 m.

(19)  Impacts of circular economy policies on the labour market, „Cambridge Econometrics“, „Trinomics“ ir ICF parengtas pranešimas Europos Komisijai, 2018 m. gegužės mėn.

(20)  2019 m. Europos užimtumo ir socialinės raidos ataskaita.

(21)  EESRK nuomonė „Tvarios socialinio draudimo ir socialinės apsaugos sistemos skaitmeniniame amžiuje“ (OL C 129, 2018 4 11, p. 7).

(22)  Tarptautinis aplinkos ir vystymo institutas.

(23)  Komisijos komunikatas. 2014–2020 m. valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės (OL C 200, 2014 6 28, p. 1).

(24)  Baltoji knyga „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011) 144 final).

(25)  David Baldock ir Céline Charveriat, 2018 m. Pranešime duomenų atžvilgiu nurodoma: „savi skaičiavimai remiantis „Ricardo“ tyrimu (2017 m.) Climate mainstreaming in the ES Budget: preparing for the next MFF.

(26)  EESRK nuomonė „Nauji tvarūs verslo modeliai“ (OL C 81, 2018 3 2, p. 57).

(27)  OL C 227, 2018 6 28, p. 1, 1.6 punktas; OL C 197, 2018 6 8, p. 33, 1.8 ir 3.6 punktai; OL C 327, 2013 11 12, p. 11; OL C 227, 2018 6 28, p. 95, 1.4 punktas; OL C 226, 2014 7 16, p. 21;OL C 262, 2018 7punktas25, p. 1, 3.14 punktas ir OL C 190, 5.6.2019 6 5, p. 24, 1.8. punktas; ECO/498 (žr. šio OL p. 113).

(28)  OL C 262, 2018 7 25, p. 1, 1.6 punktas.

(29)  OL C 262, 2018 7 25, p. 1, 1.4 punktas.

(30)  https://www.inequalityin.eu

(31)  Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija (ITUC) nurodo TSO gaires dėl teisingo perėjimo.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „ES prekybos ir investicijų politikos vaidmuo gerinant ES ekonominės veiklos rezultatus“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 47/06)

Pranešėjas Jonathan PEEL

Pranešėja Tanja BUZEK

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2019 1 24
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	REX
Priimta skyriuje	2019 10 3
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 10 30
Plenarinė sesija Nr.	547
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	155 / 4 / 5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Prekyba ir investicijos yra labai svarbios ES, ypač dėl savo potencialo pačiai „namuose“ pagerinti savo vidaus ekonominės veiklos rezultatus. Viena iš septynių darbo vietų ES priklauso nuo eksporto ir, atsižvelgiant į prognozes, kad 90 % pasaulio ekonomikos augimo per ateinančius 10–15 metų vyks už Europos ribų, ES turi stengtis kuo geriau pasinaudoti šiomis galimybėmis ir be reikalo nepralaimėti konkurentams iš trečiųjų šalių.

1.1.1.

Dar niekada ES prekybos ir investicijų politika nebuvo taip tikrinama ir politiniu požiūriu analizuojama. Pagrindiniai politiniai poslinkiai, pvz., populizmo augimas, „Brexit’o“ poveikis prekybai ir dabartinės JAV administracijos įvestos pramoninės prekybos priemonės, pabrėžė susirūpinimą dėl nesąžiningų prekybos sandorių ir lėmė dar didesnį politinį netikrumą. Šioje nuomonėje nagrinėjama, ką ES turi nuveikti „namuose“, siekdama užtikrinti, kad sąžininga prekyba skatintų teisingai paskirstyti jos teikiamą naudą. ES turi pasiekti pakankamą vidaus sutarimą, kad galėtų ir toliau derėtis dėl naudingų ir veiksmingų prekybos susitarimų visame pasaulyje. Tam ji turi skatinti pažangią prekybos darbotvarkę, grindžiamą pagrindinių aplinkos, socialinių ir vartotojų standartų ir teisių apsauga.

1.1.2.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) primena netrukus darbą pradėsiantiems naujos sudėties Europos Komisijai ir Parlamentui savo rekomendacijas, pateiktas neseniai priimtose svarbiausiose nuomonėse dėl ES prekybos ir investicijų politikos (1). Raginame įtraukti jas į bet kokią naują prekybos strategiją. Šioje nuomonėje mūsų tikslas yra sutelkti dėmesį į tai, ką ES turi nuveikti, kad susitvarkytų savo namus, kartu siekdama spręsti esamus nesutarimus dėl prekybos ir numatydama reikalingas apsaugos priemones.

1.2.

Visų pirma, EESRK mano, jog labai svarbu ES užtikrinti sklandų ir sąžiningą vidaus rinkos ir euro zonos veikimą. Penktadalis visų su eksportu susijusių darbo vietų ES (2) yra įsikūrusios kitoje valstybėje narėje nei eksportuotojas, visų pirma dėl tiekimo grandinių augimo, t. y. dėl vadinamojo šalutinio poveikio.

1.2.1.

Šio tikslo reikia siekti įgyvendinant labai plataus atskirų politikos sričių spektro priemones – nuo transporto ir energijos iki geresnio paslaugų integravimo, siekiant sukurti tvirtą ir socialiai apsaugotą skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto raidos sistemą (DI). Jis taip pat turi apimti nešališką ES reglamentavimą ir politikos priemones, kurios sudarytų palankias sąlygas įmonėms imtis iniciatyvos plėtoti ir taikyti naujas technologijas, palaikančias konkurencingumą, kartu užtikrinant augimą ir tinkamas darbo vietas sąžiningo perėjimo metu.

1.2.2.

Sėkmingi moksliniai tyrimai ir inovacijos yra itin svarbūs stiprinant ES pozicijas pasaulyje. Todėl EESRK ragina būsimą Komisiją dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad programa „Europos horizontas“ taptų veiksmingu, atspariu ir tvirtu programos „Horizontas 2020“ tęsiniu. Savo ruožtu reikės didelių pastangų, visų pirma valstybių narių, ir visapusiško socialinių partnerių dalyvavimo, siekiant užtikrinti aukštos kokybės švietimą ir prieigą prie profesinio bei platesnio mokymo.

1.2.3.

Žmogiškųjų įgūdžių skatinimas ir ugdymas taip pat yra labai svarbu. EESRK mano, kad daugiausia dėmesio turi būti skiriama padėti individualius įgūdžius lengvai pritaikyti mokantis visą gyvenimą, akcentuojant daugiakalbiškumą ir lengvai pritaikomas mokymo programas, o ne stengtis nevykusiai paversti žmones geresniais kompiuteriais.

1.3.

Į kiekvieną politikos sritį turi būti įtraukti MVĮ poreikiai ir potencialas, siekiant padėti užtikrinti jų galimybes gauti finansavimą ir naudotis kitais ištekliais, taip pat remti jų gebėjimą vystytis. Kaip nurodoma 2015 m. Europos Komisijos komunikate „Prekyba visiems“ (3), daugiau kaip 600 000 MVĮ, kuriose dirba daugiau kaip 6 mln. asmenų, užima trečdalį ES eksporto rinkos.

1.4.

Kalbant apie prekybos veikimą, EESRK pakartoja savo raginimą ES, remiant PPO, demonstruoti pasaulinę lyderystę ir propaguoti taisykles, skirtas pažangiai, sąžiningai ir tvariai prekybos politikai įgyvendinti. ES turi ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su kitais subjektais siekdama reformuoti PPO, visų pirma, nustatyti taisykles, kuriomis būtų užtikrinama, kad šalys laikytųsi darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir juos įgyvendintų. Šioje srityje ES ir jos valstybės narės turėtų pasinaudoti savo įtaka ir atstovavimu visose PPO komitetų struktūrose, ypač atsakingose už tokias naujas sritis kaip prekyba ir deramas darbas. Atvira, taisyklėmis pagrįsta tarptautinės prekybos sistema, užtikrinanti aukštus aplinkos, saugos ir darbo standartus, yra būtina norint padidinti ES įmonių verslo galimybes ir sąžiningas prekybos sąlygas jų konkurentų atžvilgiu.

1.5.

EESRK mano, kad labai svarbu, jog ES prekybos ir investicijų politikoje būtų atsižvelgiama į visas reikšmingas rinkos atvėrimo pasekmes ir kiek įmanoma apribojamas neigiamas poveikis, įskaitant socialines ir pereinamojo laikotarpio išlaidas. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas pagal bet kurią daugiametę finansinę programą turi numatyti pakankamą finansavimą neigiamam prekybos poveikiui sušvelninti, be to, reikia iš naujo apsvarstyti visas jo taikymą ribojančias sąlygas ir kriterijus.

1.5.1.

Kita vertus, išsamesnės prekybos derybos turi didesnį potencialą lemti konfliktus pažeidžiamose srityse. Bet kokie tokio pobūdžio nesutarimai turi būti sprendžiami veiksmingai. Jie gali apsunkinti aukšto lygio standartų laikymąsi, visų pirma susijusių su maisto sauga, vartotojų apsauga, deramomis darbo sąlygomis, viešųjų paslaugų apsauga ar tvarių prekybos teisių įgyvendinimo užtikrinimu, kaip išsamiai aptarta daugelyje ankstesnių nuomonių. EESRK dar kartą pabrėžia, kad nė viena prekybos susitarimo nuostata neturi riboti valdžios institucijų laisvės imtis tokių reguliavimo veiksmų, kokius jos mano esant tinkamais.

1.5.2.

Be to, EESRK ragina naujos sudėties Komisiją dar kartą patvirtinti savo horizontaliąsias nuostatas dėl tarpvalstybinių duomenų srautų ir asmens duomenų apsaugos ES prekybos ir investiciniuose susitarimuose.

1.5.3.

ES turi išskirtinių galimybių imtis vadovaujamojo vaidmens išsamaus patikrinimo srityje; EESRK ragina Komisiją pasiūlyti ES taisykles šioje srityje ir pakartoja savo įsitikinimą, kad atsakingo verslo įgyvendinimo užtikrinimas vykdant prekybos politiką yra svarbus stiprinant ES prekybos poziciją pasaulyje ir remiant tvarumą, ypač skatinant įmones prisiimti atsakomybę už jų poveikį visuomenei. Kartu, EESRK ragina prekybos susitarimuose reikalauti, kad nacionalinio ir vietos lygmens Vyriausybės atliktų visapusišką vaidmenį.

1.5.4.

EESRK mano, kad norint užtikrinti geresnį supratimą apie prekybos veiksnius ir ekonominį poveikį, būtina išsamesnė politinė diskusija dėl prekybos ir investicijų vaidmens. ES vertinimo politikoje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama kokybiniam prekybos susitarimų elementų vertinimui visapusiškai dalyvaujant pilietinei visuomenei ir EESRK. Būtina parengti platesnį rodiklių rinkinį ir laikytis atviro požiūrio į alternatyvius modelius, o prieš pradedant derybas reikia atlikti poveikio vertinimus. Be to, tinkamais intervalais turėtų būti atliekamas holistinis visuotinio prekybos poveikio tyrimas.

1.5.5.

EESRK dar kartą primygtinai ragina EIVT labiau orientuotis į prekybą. Prekyba tapo vis svarbesniu elementu tiek geopolitiniu požiūriu, tiek ekonominės diplomatijos srityje, tačiau su prekyba susiję klausimai buvo akivaizdžiai ignoruojami neseniai priimtame bendrame komunikate dėl ES ir Azijos sąsajų (4). Kartu, EESRK pakartoja savo raginimą užtikrinti glaudesnį, nuoseklesnį ir skaidresnį Prekybos generalinio direktorato ir kitų generalinių direktoratų, ypač DEVCO ir EMPL, bendradarbiavimą.

1.6.

EESRK reikalauja, kad derybų metu ir po jų dialogas su pilietine visuomene dėl prekybos ir investicijų politikos būtų kur kas išsamesnis ir būtų stiprinamas pilietinės visuomenės stebėjimo vaidmuo. Šis dialogas turi būti plėtojamas didesnio skaidrumo ir nuolatinio tobulinimo pagrindu, nes derybos ir susitarimai tampa sudėtingesni, ypač dėl darnaus vystymosi tikslų, Paryžiaus susitarimo ir pokyčių kuriant žiedinę ekonomiką.

1.7.

EESRK taip pat pakartoja savo ankstesnę rekomendaciją, kad reikia ne tik persvarstyti ir atgaivinti daugiašalį požiūrį į žemės ūkį, bet ir tai, kad ES turi puikias galimybes imtis vadovaujamojo ir aktyvaus vaidmens, kartu propaguojant aplinkosaugos, socialinius ir bendresnius darnaus vystymosi standartus, atitinkančius DVT. ES taip pat turi vengti didelių lengvatų žemės ūkio srityje, kurios pakenktų vidaus gamybai.

1.8.

EESRK pirmiausia palankiai įvertino tai, kad komunikate „Prekyba visiems“ pabrėžiamas darnus vystymasis, ypač žmogaus ir socialinių teisių bei aplinkos srityse, ir prekybos ir darnaus vystymosi skyrių įtraukimą į visus naujos kartos prekybos susitarimus. Tai turi tapti ES prekybos ir investicijų politikos propagavimo pagrindu. Veiksmingas vykdymo užtikrinimas dabar yra esminis dalykas įgyvendinant šiuos įsipareigojimus, visų pirma siekiant sukurti vienodas konkurencijos sąlygas ES įmonėms užsienyje.

1.8.1.

EESRK palankiai vertina naujosios Komisijos pirmininkės neseniai paskelbtą informaciją apie pasiūlymą skirti naują už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingą vyriausiąjį pareigūną, kuris teiktų ataskaitas už prekybą atsakingam Komisijos nariui, „siekiant stebėti ir gerinti mūsų prekybos susitarimų laikymąsi“ (5). Primygtinai raginame šiam naujai paskirtam asmeniui suteikti plačius įgaliojimus, kurie būtų vienodai svarūs ir veiksmingi ir apimtų visus pagal laisvosios prekybos susitarimus prisiimtus įsipareigojimus, visų pirma susijusius su darniu vystymusi. Tai turi apimti objektyvų sprendimų priėmimo procesą, kuris būtų grindžiamas laiku ir veiksmingai inicijuotais tyrimais ir remiamas atitinkamais ištekliais. Be to, turi būti aiškiai nustatytas pripažintų suinteresuotųjų subjektų vaidmuo, tiek teikiant skundus, tiek dalyvaujant bet kokiame vėlesniame viešajame klausyme. Būtina ne tik teikti nuodugnias ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai, bet ir galutinai apibrėžti EESRK ir atitinkamų vietos patarėjų grupių vaidmenį, taip pat užtikrinti nuolatinį pilietinės visuomenės dalyvavimą.

1.8.2.

EESRK jau anksčiau rekomendavo, kad ateityje į visus įgaliojimus derantis dėl prekybos ir darnaus vystymosi skyrių būtų įtraukta speciali nuostata, skirta skatinti DVT, o, pasirašius Paryžiaus susitarimą, kaip neatsiejama ES vertybių dalis būtų įtraukta ir kova su visuotiniu atšilimu. Perėjimas prie mažai anglies dioksido išskiriančios žiedinės ekonomikos, savo ruožtu, turi būti dar vienas pagrindinis veiksnys, atsispindintis bet kokiuose ES derybų įgaliojimuose.

1.8.3.

Rimtu iššūkiu taps tikrieji pokyčiai pereinant prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos iki 2050 m. Tai turės didžiulį poveikį prekybos politikos vystymui, tuo tarpu prekybos srityje priimti sprendimai savo ruožtu turės didelį poveikį tam, kaip šis perėjimas įgyvendinamas tiek ES, tiek pasaulyje. Teisingo perėjimo užtikrinimas šioje srityje taip pat turi būti visos būsimos prekybos politikos, praktikos ir derybų pagrindu.

1.8.4.

Padidėję prekybos srautai dar labiau padidins transporto mastą – šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimas šioje srityje ir taip jau yra ypač didelis. Todėl EESRK ragina, kad visos transporto rūšys taptų sustiprintos tvaraus ir teisingo transporto politikos dalimi ir kad būtų sukurtas aiškus prekybos ir transporto politikos ryšys, be kita ko, įgyvendinant atitinkamus DVT įsipareigojimus.

1.8.5.

Galiausiai, EESRK primygtinai ragina ES, pereinant prie žiedinės ekonomikos, atidžiai atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria pagrindiniai ES ištekliams ir energijai imlūs pramonės sektoriai, stengtis užkirsti kelią tiek anglies dioksido, tiek ir investicijų nutekėjimui ir visapusiškai ištirti su PPO taisyklėmis suderintas švelninančias pasienio koregavimo priemones.

2.   Įžanga

2.1.

Prekyba ir investicijos yra labai svarbios ES, nes jos turi potencialo pagerinti ES vidaus ekonominės veiklos rezultatus „namuose“. Komunikate „Prekyba visiems“ (6) pabrėžiama, kad daugiau nei 30 mln. ES darbo vietų, t. y. viena iš septynių, priklauso nuo eksporto už ES ribų ir kad 90 % pasaulio ekonomikos augimo per ateinančius 15 metų turėtų įvykti už Europos ribų. Nors ir pripažindama, kaip svarbu gerinti savo ekonominius rezultatus per prekybą, ES neturi rizikuoti remdamasi tik eksportu pagrįstu modeliu. Nemažiau svarbu pabrėžti vidaus paklausos didinimą per viešąsias ir privačias investicijas ir vartojimą.

2.1.1.

ES, kuriai tenka šeštadalis viso pasaulio importo ir eksporto, yra didžiausia pasaulyje pagamintų prekių ir paslaugų eksportuotoja, ir, savo ruožtu, ji yra didžiausia eksporto rinka apie 80 šalių. Europos ekonomikos pagrindas – pramonė – sudaro 80 % ES eksporto ir užtikrina svarbias privačias inovacijas ir aukštos kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas. Kaip nurodoma „Prekyba visiems“, „nuo 1995 m. importo dalis ES eksportuojamuose produktuose padidėjo daugiau kaip 50 %“, o tai dar labiau pabrėžia svarbų verslo ir pramonės bei dinamiškos ir aktyvios prekybos politikos vaidmenį.

2.1.2.

Dabar ES nuo eksporto priklauso 36 milijonai darbo vietų ES viduje (7), t. y. nuo 2000 m. jis padidėjo dviem trečdaliais ir maždaug 1,5 trln. EUR, o ES ir toliau užima daugiau kaip 15 % visos pasaulio prekių eksporto rinkos, palyginti su Kinijos augimu ir atitinkamu tiek JAV, tiek Japonijos pasaulinių rinkos dalių sumažėjimu. EK pabrėžia, kad darbo vietose, susijusiose su eksportu, „mokamas didesnis už vidutinį darbo užmokestis“ ir kiekvienoje valstybėje narėje joms tenka „nemaža dalis“.

2.1.3.

Priešingai nei prekiaujant prekėmis, prekybos paslaugomis srityje patiriamas didesnis spaudimas mažinti atlyginimus. Neseniai paskelbta EBPO ataskaita (8) rodo, kad paslaugų funkcijos sudaro didelę dalį apdirbamosios pramonės ir tokių paslaugų dalis užsienyje didėja. Įmonės vis dažniau svarsto, ar teikti savo paslaugas, ar pirkti jas iš išorės tiekėjų. Perkeliant veiklą į kitas šalis, kuriose darbo jėgos išlaidos yra mažesnės, darbo vietų perkėlimo klausimas itin aktualus.

2.1.4.

Yra grėsmė, kad „Brexit’as“ taps labai svarbiu veiksniu plėtojant būsimus ES prekybos santykius ir siekiant toliau užtikrinti nevaržomus ir neapmuitintus prekybos srautus. Didelės prekybos šalies pasitraukimas iš bendrosios rinkos gali, viena vertus, pakenkti ES prekybos politikos pusiausvyrai, ir, kita vertus, gali tapti dideliu iššūkiu, jei tai paskatins Jungtinę Karalystę imtis ryžtingų veiksmų reguliavimo panaikinimo link, įskaitant standartų mažinimą ir teisių užtikrinimo sumažinimą. Labai svarbu, kad ES dėtų visas pastangas užkirsti kelią bet kokiems Jungtinės Karalystės veiksmams, susijusiems su konkurencija nesąžiningomis sąlygomis. ES ir Jungtinės Karalystės susitarimas, kuriame išlaikomi aukšti standartai ir teisės, yra nepaprastai svarbus.

2.2.

Sukuriant eksponentinę prekybos prekėmis ir – vis labiau paslaugomis – paklausą, derinama daugybė veiksnių. Prognozuojama, kad iki amžiaus vidurio pasaulio gyventojų skaičius pasieks 9–10 milijardų. Dėl sparčios industrializacijos ir urbanizacijos, daugiau nei pusė pasaulio gyventojų pirmą kartą istorijoje dabar gyvena miestuose ir miesteliuose, kur žmonės yra labiau priklausomi vieni nuo kitų nei kaimo visuomenėje, kuri labiau orientuota į išgyvenimą.

2.2.1.

Taip pat apskaičiuota, kad iki 2030 m. vidutinių pajamų turinčių žmonių skaičius gali padidėti iki 2 milijardų žmonių, ypač tokiose šalyse kaip Kinija, Indija, Kenija, Čilė ir Indonezija. Šie žmonės (daugelis jų pirmą kartą gyvenime) norės ir galės mokėti už daug didesnę įvairovę ir pasirinkimą to, ką jie valgo, dėvi, naudoja, vairuoja ar kitaip vartoja.

2.2.2.

Tačiau besiplečiančios rinkos nėra vienintelė padidėjusių prekybos srautų priežastis. Šiandienos pasaulyje tarptautinių įmonių veikla vis dažniau organizuojama pagal pasaulines vertės grandines. Analizuodama šias strategijas, EBPO (9) apibūdino, kaip mokesčių strategijos, masto ekonomija (įmonių koncentracija didėja), technologinė patirtis ir veiklos įvairinimas tampa pagrindinėmis pasaulio prekybos varomosiomis jėgomis. Ekonomikos skaitmeninimas taip pat ištrina tradicines ribas. Be to, tarptautinės įmonės vis labiau remiasi ne nuosavybės santykiais (strategine partneryste, užsakomosiomis paslaugomis). Todėl grupių struktūros yra sudėtingesnės nei iki šiol, o verslo praktika keičiasi. Atsižvelgiant į tai gali tekti koreguoti prekybos ir investicijų politiką.

2.3.

ES eksportuotojams suteikiama svarbi ES pranašumais pagrįsta galimybė, visų pirma didelės pridėtinės vertės gamybos srityje arba aukščiausios klasės rinkos segmento prekių ir paslaugų teikimo srityje. Tai papildo apie 70 jau veikiančių ir apimančių penkis žemynus ES susitarimų dėl lengvatinio prekybos režimo, kartu vykstant deryboms dėl kitų svarbių susitarimų. Jei nebus pasinaudota šia galimybe, ji atiteks konkuruojantiems eksportuotojams iš kitų išsivysčiusių šalių arba, visų pirma, iš sparčiai besiformuojančių ekonomikų. Svarbūs pastarojo meto poslinkiai – persvarstyta Partnerystė abipus Ramiojo vandenyno (TPP) ir kitos svarbios prekybos derybos visame Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

3.   Pagrindiniai elementai, kuriais grindžiama su prekyba susijusi ES gerovė

3.1.

Bendrosios rinkos svarbą ES prekybai rodo vadinamasis šalutinis poveikis, pagal kurį penktadalis eksporto remiamų darbo vietų yra kitoje valstybėje narėje. Pavyzdžiui, Vokietijos eksportas sukuria ne tik 6,8 mln. darbo vietų Vokietijoje, bet ir 1,6 mln. darbo vietų kitose ES šalyse. Pirmiausia taip yra dėl to, kad tiekimo grandinės ilgėja ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, kai nebaigti produktai gali daug kartų kirsti sienas, visų pirma automobilių pramonėje. Šį veiksnį dar labiau išryškino „Brexit’as“: 650 000 JK įsteigtų darbo vietų yra susijusios su eksportu iš ES iš kitų valstybių narių. EK duomenys (10) rodo, kad daugiausiai naudos gaunančios šalys yra Čekija, Slovakija ir Lenkija.

3.1.1.

Todėl sklandus ir sąžiningas bendrosios rinkos ir euro zonos veikimas yra svarbūs veiksniai išlaikant ir didinant su eksportu susijusių darbo vietų skaičių. Svarbiausiu uždaviniu išlieka tolesnė bendrosios rinkos ir eurozonos integracija, įskaitant energiją ir sklandžiai veikiančią transporto sistemą, taip pat ir sukuriant palankias sąlygas sąžiningam darbuotojų judumui.

3.1.2.

Taip pat labai svarbu geriau integruoti paslaugas ir duomenų srautus, pastaruoju atveju visapusiškai laikantis ES duomenų privatumo taisyklių, visų pirma dėl to, kad bendroji rinka tampa vis labiau skaitmeninė. Sveikai skaitmeninei ekosistemai taip pat reikia tokios politikos strategijos, pagal kurią duomenys galėtų būti naudingi visuomenei ir suteiktų galimybių plėtoti su viešuoju interesu susijusias skaitmenines paslaugas.

3.1.3.

Savo nuomonėje dėl PPO reformos EESRK ragino užtikrinti, kad „visais atvejais bet kokia būsima daugiašalė iniciatyva dėl duomenų srautų visapusiškai atitiktų ES horizontaliąsias nuostatas dėl tarpvalstybinių duomenų srautų ir asmens duomenų apsaugos ES prekybos ir investicijų susitarimuose“ (11) ir paragino naująją Komisiją šį pagrindinį įsipareigojimą dar kartą pripažinti nediskutuotinu.

3.2.

Sparti skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto (DI) raida, demografiniai pokyčiai ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio žiedinės ekonomikos radikaliai pakeis visuomenę. Verslui tenka vienas pagrindinių vaidmenų diegiant naujoves ir naujas technologijas, o Vyriausybės vaidmuo – užtikrinti teisingo perėjimo teisinę sistemą ir privalomų etinių DI taisyklių principus.

3.2.1.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos, kuriems impulsą duoda pramonė ir kurių pagrindas yra aukšto lygio švietimas ir verslumas, yra labai svarbūs siekiant, kad ES išliktų pažangos priešakyje. Pagrindinis būsimos EK prioritetas – užtikrinti, kad programa „Europos horizontas“ taptų veiksmingu ir tvirtu programos „Horizontas 2020“ tęsiniu. ES taip pat turi sutelkti dėmesį į tai, kaip padėti įmonėms didinti savo konkurencingumą tiek ES viduje, tiek tarptautiniu mastu, taip pat remti jų veiklą plėtojant ir taikant naujas technologijas. Inovacijos taip pat skatinamos vykdant bandomuosius projektus ir bendradarbiaujant viešajam ir privačiajam sektoriams bei akademinei bendruomenei.

3.2.2.

Technologiniai pokyčiai ir plėtra reikalauja greitų įgūdžių pokyčių tose srityse, kuriose spragos atsiranda sparčiai ir netikėtai, tačiau dažniausiai tai vyksta techninėse srityse, visų pirma gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos ir matematikos srityse.

3.2.3.

Žmogiškųjų įgūdžių ir platesnės daugiakalbystės skatinimas ir plėtojimas yra toks pat svarbus, kaip ir didesnis dėmesys galimybėms pasinaudoti profesiniu mokymu, perkvalifikavimu ir mokymusi visą gyvenimą.

3.2.4.

Norint sumažinti įgūdžių spragą, mokymo sistemos turės būti pakankamai lanksčios ir pasirengę be didelių pastangų reaguoti į būsimus poreikius. Todėl valstybėms narėms reikės dėti daug pastangų, o socialiniams partneriams taip pat teks atlikti labai svarbų vaidmenį šioje srityje.

3.3.

Atsiradus skirtingoms ir naujoms darbo formoms, labai svarbu skatinti sklandų perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, perėjimus tarp darbo vietų ir užduočių, taip pat sudaryti sąlygas savarankiškam darbui ir verslumui. Darbo pasaulio pokyčius turi paremti socialiai apsaugotos, lanksčios ir tinkamai veikiančios darbo rinkos, taip pat į rezultatus orientuotas socialinis dialogas.

3.4.

Konkurencija yra pagrindinė verslo vystymo varomoji jėga. ES prekybos politika ir teisės aktais, atsižvelgiant į jų kompetencijos ribas, įmonėms turi būti sudarytos palankios sąlygos kurti tinkamas darbo vietas, kuriose laikomasi aukštų darbo standartų, konkuruojant su ES nepriklausančiomis šalimis. Toks reguliavimas turi atitikti paskirtį ir skatinti teigiamą verslumo dvasią ir kultūrą, kuri taip pat turi būti patraukli jaunimui, ypač moterims.

3.4.1.

EESRK atkreipia dėmesį į EBPO ir TVF ataskaitas (12), kuriose pabrėžiama padidėjusi pramonės koncentracija tiek gamybos, tiek nefinansinių paslaugų srityje. Gali tekti atlikti papildomus mokslinius tyrimus, kad būtų galima suprasti tokios rinkos koncentracijos priežastis, dėl kurių gali prireikti naujo požiūrio į konkurenciją ir tarptautinę prekybos politiką. Šiuo atveju labai svarbu, kad prekybos darbotvarkė netrukdytų politikos priemonėms, kuriomis siekiama suteikti daugiau galimybių MVĮ patekti į rinkas, taip pat ir vykdant plataus užmojo Europos pramonės politiką, ypač skaitmeniniame sektoriuje.

3.4.2.

ES turi sukurti aplinką, palankią remti privačiąsias ir viešąsias investicijas. Tam reikia stabilumo ir nuspėjamumo, stabilios makroekonominės aplinkos, stiprios intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir fiskalinės atsakomybės. Apmokestinimo sistema, nors ir teisinga, savo ruožtu turi skatinti inovacijas, verslumą, augimą ir darbo vietų kūrimą.

3.4.3.

Be to, ES prekybos ir investicijų politika turi budriai stebėti visas investicijas, kurios gali kilti sukčiavimo ar mokesčių vengimo atvejais.

3.4.4.

Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) yra svarbios, kai įmonės vis dažniau produkciją gamina netoli savo galutinių rinkų, o tai, inter alia, gali padėti išlaikyti jų konkurencingumą. EESRK taip pat palankiai įvertino (13) ES prekybos apsaugos reglamentą dėl pastarojo meto veiksmų siekiant stebėti užsienio investicijas į ES.

3.4.5.

Nepaisant to, 2018 m. EBPO metinėje TUI statistikos ataskaitoje nurodyta, kad po JAV mokesčių reformos tiesioginių užsienio investicijų pasaulyje sumažėjo 27 %. Kai kuriose ES šalyse (Liuksemburge, Nyderlanduose) nuosmukis yra įspūdingas. Todėl ypatingą dėmesį reikėtų skirti TUI, susijusių su realiąja ekonomika, ir TUI, grindžiamų bet kokiais sukčiavimo ar mokesčių vengimo motyvais, atskyrimui. Su šiais reiškiniais ES turi kovoti visais lygmenimis.

3.5.

Kaip nurodoma „Prekyba visiems“, „daugiau kaip 600 000 MVĮ, kuriose dirba daugiau kaip 6 mln. asmenų, tiesiogiai eksportuoja prekes už ES ribų ir užima trečdalį ES eksporto rinkos“ (14) ir „daug kitų tokių įmonių eksportuoja paslaugas“ arba vykdo veiklą kaip didelių įmonių tiekėjos.

3.5.1.

EESRK ypač palankiai įvertino įsipareigojimą „daugiau dėmesio skirti mažosioms įmonėms, kurios, norėdamos patekti į naujas rinkas, susiduria su didesnėmis kliūtimis“. Buvo pažadėta į visas būsimas derybas įtraukti MVĮ skirtas nuostatas, taip pat atlikti nuolatinius „kliūčių, su kuriomis MVĮ susiduria konkrečiose rinkose, tyrimus“. Šiuo atveju aktuali yra ir Komiteto nuomonė (15) dėl TPIP susitarimo ir jo poveikio MVĮ.

3.5.2.

MVĮ potencialas ir poreikiai turi būti įtraukti į kiekvieną politikos sritį siekiant užtikrinti joms galimybę gauti finansavimą, kitus išteklius ir patekti į rinkas, taip pat remiamos jų galimybės vystytis, atsižvelgiant į skirtingas įmonių rūšis ir specifines sąlygas, kuriomis MVĮ (įskaitant kaimo ir periferines zonas) veikia.

4.   Prekybos ginčų sprendimas

4.1.

Lisabonos sutartimi ES buvo suteikta nauja kompetencija investuoti ir ji buvo įpareigota savo prekybą ir investicijas sieti su kitomis pagrindinėmis sritimis, ypač su plėtra. Esame susirūpinę, kad įvairūs Komisijos generaliniai direktoratai, įskaitant Vystymosi ir bendradarbiavimo GD (DEVCO) ir Užimtumo ir socialinių reikalų (EMPL), iki šiol tarpusavyje nepakankamai diskutuoja apie prekybos poveikį.

4.2.

Papildomai „naujos kartos“ prekybos susitarimams, pradedant su Korėja, Komisija taip pat ketino derėtis dėl išsamesnių LPS – tiek su Rytų partnerystės šalimis, tiek su pažangesniais prekybos partneriais. Tarp jų – Japonija ir, visų pirma, išsamus ekonominės prekybos susitarimas (CETA) su Kanada, apimant ne tik tarifų panaikinimą, bet ir daugybę įvairių aspektų, pavyzdžiui, paslaugų taisykles, netarifinių prekybos kliūčių panaikinimą ir kitus su prekyba susijusius aspektus, pvz., investicijas ir konkurenciją arba bendradarbiavimą reguliavimo srityje.

4.2.1.

Atsižvelgdamas į šią raidą, EESRK mano, kad raginimas nuolat tobulinti į ateitį orientuotą progresyvios prekybos darbotvarkę yra nepaprastai svarbus. Tokios išsamios prekybos derybos turi didesnį potencialą lemti konfliktus pažeidžiamose srityse, tokiose kaip aukšto lygio standartų išlaikymas, visų pirma maisto saugos, vartotojų apsaugos ir tinkamų darbo sąlygų srityje, apsaugant viešąsias paslaugas ar užtikrinant tvarios prekybos darbotvarkės teises.

4.2.2.

Atsižvelgiant į tai, kad naujos kartos susitarimai neapsiriboja tradiciniu tarifų mažinimu, o veikiau nustato valstybinių priemonių, kurios nėra skirtos paveikti prekybą, taisykles, kyla susirūpinimas, kad tai apribos viešosios tvarkos sritį. Valstybės ne tik turi teisę reguliuoti, kaip mano esant tinkama, bet ir privalo tai daryti atsižvelgdamos į bendrus interesus. EESRK pabrėžia, kad jokia prekybos susitarimo nuostata tam neturi kliudyti.

4.2.3.

EESRK yra pažymėjęs (16), kad ES prekybos politika „bus vertinama atsižvelgiant į tai, ar Komisija galės parodyti, kad įgyvendinant prekybos susitarimus nėra mažinami aplinkos apsaugos, darbo ir kiti standartai. Iš tikrųjų susitarimais turėtų būti siekiama šiuos standartus griežtinti“.

4.3.

Atvira, taisyklėmis grindžiama tarptautinės prekybos sistema yra būtina norint padidinti verslo galimybes ir užtikrinti įmonėms sąžiningas prekybos sąlygas jų užsienio konkurentų atžvilgiu. ES turi remti PPO taisykles, skatinančias sąžiningą prekybą, užtikrinančią, kad bus laikomasi DVT, ir parodyti, kad ji pirmauja pasaulyje tiek kovojant su protekcionizmu ir šalinant trikdžius, tiek ir skatinant taisykles, skirtas įgyvendinti pažangią, sąžiningą ir tvarią prekybos politiką. Šioje srityje ES ir jos valstybės narės turėtų pasinaudoti savo įtaka ir atstovavimu visose PPO komitetų struktūrose, ypač atsakingose už tokias naujas sritis kaip prekyba ir deramas darbas.

4.4.

Prekyba yra vienas iš intensyviausiai Europos Komisijos vertinamų politikos procesų. Tačiau, norint įgalinti platesnes politines diskusijas dėl prekybos ir investicijų vaidmens, reikia atlikti papildomą analizę, kad būtų galima geriau suprasti prekybos variklius ir jos ekonominį poveikį, taip pat galimą jos indėlį įgyvendinant DVT.

4.4.1.

Šioje srityje svarbiausias vaidmuo tenka ES vertinimo politikai. Prekybos generalinis direktoratas vertina pagrindinių prekybos iniciatyvų poveikį, naudodamas įvairias priemones: poveikio vertinimą ir poveikio darniam vystymuisi vertinimą, ekonominį derybų rezultatų vertinimą ir ex post vertinimus.

4.4.2.

Metodikos ir laiko nustatymo klausimai yra labai svarbūs ir turėtų būti įvertinti iš naujo. Naudojamas bendrosios pusiausvyros apskaičiavimo modelis (angl. CGE) turėtų būti dar kartą įvertintas, lyginant jį su alternatyviais modeliais, ir papildytas platesniu rodiklių, kuriais matuojamas poveikis žmogaus ir darbo teisėms, klimato kaitai, biologinei įvairovei ir TUI, rinkiniu. Tačiau vien tik padėties palyginimo – esant prekybos susitarimui ar be jo – nepakanka derybų, visų pirma dėl prekybos ir darnaus vystymosi, galimybių kokybiniam įvertinimui. Poveikio vertinimas ir poveikio darniam vystymuisi vertinimas turi būti atlikti laiku, kad būtų galima patarti derybininkams, ir į juos reikia atsižvelgti prieš derybas ir jų metu, o ne joms pasibaigus.

4.4.3.

Parama darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui, kaip anksčiau rekomendavo EESRK savo nuomonėje Esminis prekybos ir investicijų vaidmuo siekiant darnaus vystymosi tikslų ir juos įgyvendinant (17), turėtų tapti ES prekybos politikos vertinimo pagrindu.

4.4.4.

EESRK konsultacijas su pilietine visuomene laiko svariu jos indėliu atliekant poveikio darniam vystymuisi vertinimą ir rekomenduoja išplėsti jas ir pradėti vykdyti ankstyvuoju techninių užduočių rengimo laikotarpiu. EK iniciatyvinės vertinimo grupės vidaus darbas galėtų dar labiau pagerėti įtraukus pilietinę visuomenę. Konsultantai turi būti pakankamai nepriklausomi ir turėti pakankamai praktinės patirties, visų pirma susijusios su žmogaus teisėmis ir aplinkos klausimais.

4.4.5.

Darbo rinkų klausimu reikia išsamesnės analizės apie galimą perkėlimo poveikį, darbo užmokesčio pokyčius ir darbo saugumą. Kalbant apie ekonominį poveikį, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į ES, bet ir į tai, kokiu mastu prekyba ir investicijos leidžia mažiau išsivysčiusios ekonomikos šalims padidinti savo produktyvumą ir inovacijas. Tinkamais laiko tarpais turėtų būti atliekamas holistinis visuotinio prekybos poveikio tyrimas.

4.4.6.

Prekyba tapo vis svarbesniu ir geopolitinės, ir ekonominės diplomatijos elementu. Todėl EIVT turi tapti labiau orientuota į prekybą – prekyba akivaizdžiai buvo ignoruojama neseniai priimtame bendrame komunikate dėl ES ir Azijos sąsajų (18).

4.5.

Derybose dėl „TPIP“ susitarimo su JAV pirmiausia buvo atkreiptas dėmesys į daugelį platesnių visuomenės ir pilietinės visuomenės problemų, tačiau jos yra bendro pobūdžio. Nors prekybos derybose Europos Komisija stengėsi prisiimti politinius įsipareigojimus neskatinti prekybos ar investicijų apsaugos lygio sąskaita arba numatyti tokias garantijas kaip specialiosios išimtys ir išlygos, specialios išlygos dėl valstybinių monopolijų ar išankstinis nesąžiningų investuotojų pretenzijų atmetimas, EESRK ragino ir toliau ragina pateikti papildomų paaiškinimų ir garantijų įvairiais labai jautriais klausimais.

4.5.1.

Pagrindiniu rūpesčiu laikoma grėsmė viešosioms paslaugoms, atsirandanti dėl prekybos susitarimo, kuriame numatomas rinkos liberalizavimas ir specialios sąlygos (neveikimo ir negrįžimo išlygos), ribojančios šalių galimybes ateityje nustatyti patekimo į rinką apribojimus ir diskriminacines priemones. EESRK praeityje palankiai įvertino „Komisijos pareikštą norą, atsižvelgiant į EESRK, Europos Parlamento ir platesnės pilietinės visuomenės pozicijas, apsaugoti viešąsias paslaugas LPS“, tačiau pabrėžė, „kad tai geriausiai padaryti panaudojant teigiamą sąrašą patekimo į rinką ir nacionalinio režimo požiūriu“ (19).

4.5.2.

Atsižvelgiant į nuolatinę Vyriausybės pasikeitimo ir su tuo susijusią viešųjų paslaugų politikos keitimosi galimybę, bet koks ankstesnis prekybos susitarimo atvėrimas „įstrigtų“. Trauktis negalime. Todėl neveikimo ir negrįžimo išlygų atvėrimas gali kelti grėsmę visų pirma viešosioms paslaugoms, atsižvelgiant į jų siaurą ir dviprasmišką taikymo srities apibrėžimą.

4.5.3.

Šios viešosios politikos erdvės išsaugojimas taip pat labai svarbus viešųjų pirkimų įtraukimo į prekybos susitarimus kontekste. Todėl EESRK nuomone, labai svarbu paraginti „išsaugoti perkančiųjų subjektų gebėjimą viešųjų pirkimų konkursuose taikyti aplinkosaugos, socialinius ir su darbo jėga susijusius kriterijus, pavyzdžiui, prievolę laikytis kolektyvinių sutarčių ir prie jų prijungti“ (20).

4.6.

Investicijų apsaugos klausimu, EESRK nurodė, kad „reikia procedūrinių garantijų ieškiniams, nukreiptiems į vidaus viešojo intereso teisės aktus, siekiant užtikrinti šalies teisę atitinkamai reguliuoti atsižvelgiant į viešąjį interesą, o ne į investuotojo apsaugą“ (21). Savo nuomonėje dėl Daugiašalio investicinių ginčų teismo EESRK teigia, „kad tai galima deramai pasiekti tik įtraukus išimtis dėl viešojo intereso ir […] būti neatsiejama nuo atitinkamų garantijų, kad nebus piktnaudžiaujama dėl protekcionistinių priežasčių“. Atsižvelgdamas į platesnį kontekstą, susijusį su savo nuomone dėl Svarbiausių konkrečių TPIP klausimų, Komitetas ragino užtikrinti, kad „teisė reguliuoti socialinės apsaugos poreikių srityje […] aiškiai (apimtų) kolektyvinius susitarimus, įskaitant trišalius ir (arba) bendrus (erga omnes) susitarimus, kad jie negalėtų būti aiškinami kaip investuotojo teisėto lūkesčio pažeidimas“ (22).

4.7.

Nors žemės ūkis ir prekyba priklauso ES kompetencijos sričiai daugiau nei 40 metų, šiose svarbiausiose srityse kartais pasigendama tarpusavio bendravimo arba bendro požiūrio. ES taip pat privalo vengti bet kokios pagundos žemės ūkio srityje daryti didelių nuolaidų, kurios pakenktų vidaus gamybai.

4.7.1.

EESRK nuomonėje dėl Žemės ūkio prekybos derybose (23) buvo pabrėžta, kad dvišaliais susitarimais turėtų būti siekiama panaikinti dvigubų standartų taikymą žemės ūkio srityje, ypač susijusius su sutartimis dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių ir TPK, šalyse partnerėse. ES, atsižvelgdama į darnaus vystymosi tikslus, taip pat norės propaguoti savo aplinkos, socialinius ir bendresnius darnaus vystymosi standartus. ES (ir kitos šalys) turi įtraukti privalomą įsipareigojimą didinti mažiau išsivysčiusių šalių pajėgumą siekiant padėti joms atitikti tokius standartus, pavyzdžiui, padėti kurti priimtiną veterinarinio sertifikavimo sistemą, nes maisto saugos standartai yra itin svarbūs.

4.7.2.

Daugiašalį požiūrį į prekybą žemės ūkio produktais reikia permąstyti ir atgaivinti. PPO „Doha“, kaip išsivysčiusių ir besivystančių šalių prekybos dialogo koncepcija, turi būti išlaikyta ir stiprinama, kartu gerbiant visų apsirūpinimo maistu savarankiškumo principą. Toje pačioje nuomonėje pabrėžiama, kad ES yra tinkamai pasirengusi atlikti iniciatyvų vadovaujamą vaidmenį skatinant naują suderintą požiūrį, ypač dėl to, kad kai kurios sparčiai besiformuojančios ekonomikos nelabai stengiasi padėti kitoms vis dar mažiau išsivysčiusioms šalims.

4.8.

Savo nuomonėje dėl PPO reformos EESRK teigia, jog „itin svarbu, kad atsargumo principas, įtvirtintas ES sutartyse, būtų tinkamai apsaugotas ir daugiašaliu lygmeniu ir būtų visapusiškai teisiškai pripažintas siekiant užtikrinti aukštesnio lygio apsaugą taikant prevencinį sprendimų priėmimą kilus pavojui žmonių sveikatai arba aplinkai. Atsižvelgiant į jo svarbą, ES visose savo prekybos derybose turėtų jį įtraukti kaip svarbų interesą“ (24).

4.9.

Nors strategijoje „Prekyba visiems“ išskirtinis dėmesys skiriamas vartotojų pasitikėjimui saugiais produktais, JT gairėse dėl vartotojų apsaugos numatytas daug platesnio pobūdžio supratimas, įskaitant vartotojų privatumo apsaugą, jų teises e. prekyboje ir teisę į veiksmingą vartotojų teisių užtikrinimą. Atsižvelgdamas į prekybos liberalizavimo poveikį vartotojams, EESRK savo nuomonėje Prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyriai ES laisvosios prekybos susitarimuose (LPS) ragino „į PDV sistemą [įtraukti konkretų] vartotojų klausimams [skirtą skyrių] dėl prekybos ir vartotojų, kuriame būtų aptariami atitinkami tarptautiniai vartotojų standartai ir stiprinamas bendradarbiavimas vartotojų teisių užtikrinimo srityje“ (25).

4.10.

Europos Komisija 2017 m. diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo nurodo keletą nevaldomos globalizacijos pasekmių, visų pirma didėjančią nelygybę. Prekybos nauda niekada nepaskirstoma tolygiai. ES prekybos ir investicijų politikoje būtina atsižvelgti į visas reikšmingas rinkos atvėrimo pasekmes ir kiek įmanoma apriboti neigiamą poveikį, įskaitant socialines ir pereinamojo laikotarpio išlaidas.

4.10.1.

Dokumente „Prekyba visiems“ pirmą kartą pripažįstama, kad prekyba „jei tam tikroms įmonėms pasirodo, kad nauja konkurencija yra pernelyg didelė, tam tikriems regionams ir darbuotojams gali daryti laikiną griaunamąjį poveikį“ ir pabrėžiama, kad „tiesiogiai paveiktiems žmonėms tokie pokyčiai nėra nedideli“. Šiame kontekste svarbus Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas. Jis 2013–2014 m. laikotarpiu padėjo daugiau kaip 27 600 darbuotojų (26). Todėl, EESRK nuomone, svarbu, kad bet kurioje daugiametėje finansinėje programoje būtų numatytas pakankamas finansavimas, tiesiogiai susijęs su poveikiu prekybai, ir iš naujo išnagrinėti visas jo taikymą ribojančias sąlygas ir kriterijus. Siekiant geriau numatyti ir remti restruktūrizavimo pokyčius, veiksmingos darbuotojų teisės į informavimą, konsultavimą ir kolektyvines derybas yra būtinos siekiant užtikrinti teisingą perėjimą.

4.11.

EESRK taip pat ragina užtikrinti didesnę pažeidžiamų sektorių apsaugą nuo nesąžiningos prekybos konkurencijos, įtraukiant TDO standartus į jų vertinimo kriterijus. Neseniai priimtoje nuomonėje dėl prekybos apsaugos priemonių metodikos (27) EESRK ragino Europos ir trečiųjų šalių eksportuojantiems gamintojams užtikrinti vienodas veiklos sąlygas. Šiuo atžvilgiu EESRK palankiai įvertino Komisijos ketinimą taikyti specialius kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar padėtis rinkoje labai iškreipta, tačiau pažymėjo, kad taip pat reikėtų įvertinti, kaip laikomasi Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) standartų ir daugiašalių aplinkos susitarimų.

4.12.

Atsižvelgiant į tvirtą ES Komisijos įsipareigojimą stiprinti darbo nuostatas prekybos derybose, EESRK paragino šalis partneres „prieš sudarant prekybos susitarimą parodyti, kad [jos] visiškai laikosi aštuonių pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) darbo konvencijų. Jeigu šalis partnerė neratifikavo arba tinkamai neįgyvendino šių konvencijų ar neparodė, kad apsaugos lygis yra lygiavertis, EESRK rekomenduoja prašyti parengti tvirtų įsipareigojimų įgyvendinimo veiksmų gaires, kurios būtų įtrauktos į PDV skyrių, užtikrinant, kad tikslai bus pasiekti laiku“ (28). ES taip pat privalo skatinti įgyvendinti naujausius Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) standartus ir užtikrinti jų vykdymą, kad būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos ES įmonėms užsienyje, bei skatinti 8-ojo DVT dėl deramo darbo įgyvendinimą.

4.13.

Prekybos politika taip pat turi stiprinti bendrovių socialinės atsakomybės iniciatyvas Įmonės privalo prisiimti atsakomybę visuose tiekimo grandinės etapuose. Tai savo ruožtu padidintų įmonių „veiklos leidimų“ skaičių ir kuo labiau didintų inovacijų bei tvaraus ekonomikos augimo mastą. Nuoseklus atsakingos verslo praktikos įgyvendinimas yra svarbus stiprinant ES pasaulinę prekybos poziciją ir padedant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT). Visuose laisvosios prekybos susitarimuose ES turėtų reikalauti, kad kiekviena jį pasirašiusi šalis aktyviai skatintų įmones laikytis EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms (29). Pripažindamas, kaip svarbu, kad Vyriausybės užtikrintų darbo rinkos taisyklių laikymąsi, pasitelkdamos ir patikrinimus, EESRK ragina prekybos susitarimuose reikalauti, kad Vyriausybės nacionaliniu ir vietos lygmenimis atliktų visapusišką vaidmenį.

4.13.1.

Vis daugiau Vyriausybių rengia savo įstatymus ir teisės aktus, naujausi – Prancūzijos įstatymas dėl rūpestingumo pareigos ir Nyderlanduose parengtas išsamaus patikrinimo, ar nesinaudojama vaikų darbu, įstatymo projektas. Kanada sustiprino savo įmonių socialinės atsakomybės strategiją, sutelkdama dėmesį į Kanados įmonių elgesį užsienyje ir sukūrė įvairių suinteresuotųjų subjektų patariamąjį organą. 2019 m. balandžio mėn. buvo paskirtas pirmasis Kanados atsakingos įmonės ombudsmenas, turintis įgaliojimą peržiūrėti ir pranešti apie viešai įtariamus žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su Kanados įmonių veikla kalnakasybos, naftos, dujų ir drabužių sektoriuose užsienyje, įskaitant rekomendacijas dėl prekybos priemonių įmonėms.

4.14.

EESRK mano, kad ES turi išskirtinę galimybę imtis išsamaus patikrinimo iniciatyvos, ypač atsižvelgiant į augančias pasaulines tiekimo ir vertės grandines. Savanoriškos ir privalomos priemonės nėra tarpusavyje nesuderinamos ir turi vienos kitas papildyti. Šiuo atžvilgiu EESRK atkreipė dėmesį į darbą, susijusį su vadinamąja JT privaloma sutartimi, kurią šiuo metu aptaria JT narės ir kuria ketinama kodifikuoti teisiškai įpareigojančius tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus, susijusius su tarptautinių korporacijų veikla. Komitetas taip pat palankiai vertina EESRK vykdomą darbą rengiant nuomonę savo iniciatyva REX/518. EESRK ragina Komisiją pasekti kai kurių valstybių narių, jau priėmusių teisės aktus dėl rūpestingumo pareigos, pavyzdžiu ir pasiūlyti šios srities ES reglamentą.

5.   Prekyba ir darnus vystymasis: būtinybė įgyvendinti DVT ir Paryžiaus susitarimą

5.1.

Savo nuomonėje Prekyba visiems (30) EESRK ypač palankiai įvertino tai, kad „komunikate išsamiai apžvelgiamas darnus vystymasis, ypač žmogaus ir socialinių teisių bei aplinkos požiūriu“. Savo nuomonėje dėl Prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyrių ES laisvosios prekybos susitarimuose (LPS) (31) EESRK primygtinai ragina EK „savo požiūriu siekti platesnio užmojo tikslų visų pirma atsižvelgiant į veiksmingo PDV skyriuose numatytų įsipareigojimų vykdymo stiprinimą, kuris yra ypač svarbus EESRK. PDV skyriams reikia suteikti tokį pat svorį, kaip ir skyriams, kurie skirti komerciniams, techniniams ar tarifų klausimams“.

5.1.1.

Šiuo atžvilgiu EESRK ypač palankiai vertina tai, kad naujoji Komisijos pirmininkė neseniai pranešė apie būsimą naujo už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingo vyriausiojo pareigūno paskyrimą „stebėti ir gerinti mūsų prekybos susitarimų laikymąsi“, kartu nesumažinant bendros už prekybą atsakingo Komisijos nario atsakomybės. Svarbu, kad jis turėtų plataus masto įgaliojimus, turinčius vienodą svorį ir vienodai veiksmingus, apimančius visus įsipareigojimus, dėl kurių susitarta LPS, ypač susijusiuose su PDV skyriais ir socialinėmis bei aplinkos problemomis, kylančiomis dėl kitų prekybos ir investicijų susitarimų skyrių. Šios pareigos taip pat turi apimti objektyvų sprendimų priėmimo procesą, pagrįstą laiku ir veiksmingai inicijuotu tyrimu, jam skiriant pakankamus išteklius ir aiškiai apibrėžiant pripažintų suinteresuotųjų subjektų vaidmenį, kad jie galėtų teikti skundus ir dalyvauti galimuose tolesniuose viešuosiuose klausymuose. Be išsamių ataskaitų EP ir Tarybai, taip pat svarbu aiškiai apibrėžti EESRK ir atitinkamų vietos patarėjų grupių vaidmenį ir užtikrinti nuolatinį pilietinės visuomenės dalyvavimą.

5.2.

Į kiekvieną LPS, kuriuos ES vadina po 2010 m. priimtais „pirmosios kartos laisvosios prekybos susitarimais“ įtraukiamas specialus Prekybos ir darnaus vystymosi skyrius. Tai taip pat reiškia, kad kiekviena susitarimo šalis pilietinei visuomenei turi suteikti aktyvios stebėsenos vaidmenį.

5.2.1.

EESRK mano, kad konstruktyvus dialogas su pilietine visuomene prekybos ir investicijų politikos klausimais yra esminis elementas, ir pakartoja savo raginimą toliau stiprinti savo vaidmenį. Savo nuomonėje dėl Vietos patarėjų grupių vaidmens (32) EESRK pabrėžė šį dalyvavimą ir pareikalavo jį išplėsti, kad jis apimtų visus prekybos susitarimo aspektus, pirmenybę teikiant jų poveikiui PDV skyriuose numatytiems įsipareigojimams.

5.2.2.

EESRK jau rekomendavo, kad visuose būsimuose įgaliojimuose derėtis dėl prekybos ir darnaus vystymosi skyrių būtų įtraukta ne tik speciali sąlyga, skirta skatinti DVT (33), bet – pasirašius Paryžiaus susitarimą – ir kova su visuotiniu atšilimu.

5.3.

17 darnaus vystymosi tikslų (DVT), kurie yra svarbiausi išsamios JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. elementai, ir Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos (34) turi išlikti pasauliniais prioritetais. Šiame kontekste prekybai ir investicijoms tenka esminis pagalbinis vaidmuo. Tačiau nelengva bus iki 2050 m. pereiti prie anglies dioksido neišskiriančios ES ekonomikos.

5.3.1.

Visa tai turės didžiulį poveikį prekybai, nes prekybos srautai, savo ruožtu, turės jiems įtakos tiek ES, tiek ir visame pasaulyje. Paryžiaus ir DVT darbotvarkės turi būti visos būsimos prekybos politikos, praktikos ir derybų pagrindu. UNCTAD (35) apskaičiavo, kad norint įgyvendinti DVT reikės papildomų 7 trilijonų JAV dolerių, iš kurių bent trečdalį turės skirti privatus sektorius. Be to, viešieji ištekliai taip pat bus labai svarbūs įgyvendinant ir finansuojant DVT. Kaip anksčiau pažymėjo PPO generalinis direktorius, patirtis įgyvendinant tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) jau parodė, jog „prekyba gali paskatinti pokyčius“ (36).

5.3.2.

Savo ruožtu, siekiant užtikrinti sėkmingą energetikos pertvarką ir pakankamai laisvės pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, prireiks gerokai pakeisti reglamentavimą. Savo nuomonėje dėl Daugiašalio investicinių ginčų teismo EESRK ragino įtraukti nuostatą dėl hierarchijos, kuria būtų užtikrinta, kad tarptautinio investicijų susitarimo ir bet kokio tarptautinio aplinkos apsaugos, socialinio ar žmogaus teisių susitarimo, kurių privalo laikytis viena ginčo šalis, neatitikties atveju tarptautiniu aplinkos apsaugos, socialinio ar žmogaus teisių susitarimu nustatyti įsipareigojimai yra viršesni siekiant, kad investuotojų susitarimai nebūtų laikomi viršesniais (37).

5.4.

EESRK jau anksčiau yra padaręs išvadą (38), kad „ES turi unikalias galimybes prisidėti prie DVT įgyvendinimo“, nes ji „yra patikima ir gali veiksmingai atlikti išsivysčiusių ir besivystančių šalių tarpininkės vaidmenį“. Vis dėlto jis paragino daugiau dėmesio skirti visapusiškam DVT integravimui į „Europos politikos sistemą ir dabartinius Komisijos prioritetus“, prireikus bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis.

5.4.1.

EESRK jau yra pabrėžęs, kad prekyba žemės ūkio produktais (39) turės atlikti ypač svarbų vaidmenį siekiant vienuolikos tikslų. Naujesnėje nuomonėje Glaudesnės Europos ir Azijos sąsajos (40) pabrėžiama, kad „būtina sukurti oficialų ryšį tarp [Kinijos] iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ ir DVT“ ir vėl išvardijami devyni aktualiausi DVT.

5.5.

Bent 13 DVT yra susiję su klimato kaita. Savo ruožtu, Paryžiaus susitarimas yra pirmasis visuotinis susitarimas dėl klimato. Jei darnaus vystymosi tikslai (DVT) yra planas ateities kartoms, tai Paryžiaus susitarimas yra planas mūsų planetos ateičiai užtikrinti. Visuotinai pripažįstama, kad vidutinės pasaulinės temperatūros padidėjimas daugiau kaip 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, turėtų katastrofišką poveikį. Šalys, kurias tai gali labiausiai paveikti, yra kaip tik tos, kurios turi mažiausiai galimybių imtis būtinų pokyčių.

5.5.1.

Padidėję prekybos srautai dėl savo pobūdžio dar labiau padidins transporto, kur šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimas jau yra ir taip didelis, mastą. Transporto sektoriuje išmetama 24 % pasaulinių CO2 teršalų ir šis sektorius yra vienintelis, kuriame išmetamųjų teršalų kiekis vis dar didėja ir prognozuojama, kad iki 2030 m. jis pasieks 40 % viso išmetamo kiekio. Kadangi tarptautinė aviacija ir laivyba nėra tiesiogiai įtrauktos į Paryžiaus susitarimą, reikia skubiai aptarti su visomis transporto rūšimis susijusius klausimus įgyvendinant sustiprintą teisingą ir tvarią transporto politiką, įtraukiant kitus tiekimo grandinės dalyvius, tokius kaip energijos gamintojai ir pirminės įrangos gamintojai.

5.5.2.

Atskiroje nuomonėje dėl Transporto vaidmens EESRK pabrėžė, kad „DVT atžvilgiu transportas kelia nemažai iššūkių, pavyzdžiui, susijusių su būtinybe mažinti klimato ir aplinkos poveikį, tobulinti transporto sistemas ir didinti eismo saugą, spręsti su darbo vietomis ir deramu darbu susijusias problemas“ (41). Dabar EESRK taip pat ragina sukurti politinę sąsają tarp prekybos ir investicijų.

5.6.

Šis bendras rūpestis paskatino sukurti „žiedinės ekonomikos“ koncepciją – tai ekonominė sistema, kuria siekiama sumažinti atliekas ir kuo labiau išnaudoti išteklius. Žiedinės ekonomikos tikslas – kuo labiau sumažinti išteklių sunaudojimą ir atliekas bei išmetamų teršalų kiekį ir energijos nuotėkį. Tai galima pasiekti taikant regeneracinį požiūrį, grindžiamą ilgalaike kokybe, technine priežiūra, remontu, pakartotiniu naudojimu, pakartotine gamyba, atnaujinimu ir perdirbimu.

5.6.1.

Daugelis žmonių mano, kad tvarus pasaulis neturėtų reikšti vartotojų gyvenimo kokybės sumažėjimo – jį galima pasiekti neprarandant pajamų ar be papildomų išlaidų, be to žiediniai verslo modeliai gali būti tokie pat pelningi kaip linijiniai modeliai.

5.6.2.

Nepaisant to, kyla nemažai su tuo susijusių problemų, visų pirma ES ištekliams ir energijai imliems pramonės sektoriams (REII), kurie patiria jiems būdingų sunkumų. Jiems tenka svarbus strateginis vaidmuo ES pramonės vertės grandinėse. Klimato politikos tikslas yra sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį (išskiriamą deginant iškastinį kurą ir pramoninių procesų metu), o dabartinis ES tikslas – iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą – tačiau išlaidos energijai sudaro didelę visų ištekliams ir energijai imlių pramonės sektorių išlaidų dalį: 25 % plieno, 22–29 % aliuminio (42), 25–32 % stiklo sektoriuje (43). Ši problema išsamiau aptariama atskiroje EESRK nuomonėje (44).

5.6.3.

Anglies dioksido ir su tuo susijęs investicijų nutekėjimas vyksta, kai dėl didesnės kainos ES prarandama rinkos dalis ir susijusios darbo vietos. Tokiu atveju, išmetamas ŠESD kiekis tiesiog perkeliamas iš ES gamintojų kitų šalių gamintojams (kurių energijos vartojimo efektyvumas dažnai yra mažesnis), be (geriausiu atveju) jokio poveikio pasauliniam išmetamam ŠESD kiekiui.

5.6.4.

Galima būtų taikyti švelninančias pasienio koreguojamąsias priemones (PKP), kai šalys gali nustatyti importuojamoms prekėms taikomą mokestį ir kartu sugrąžinti mokestį už eksportuojamas prekes, kurias PPO laiko teisėtomis, jeigu jos atitinka tam tikras sąlygas.

---

(1)  Kaip nurodyta daugumoje išnašų, pradedant nuo 9.

(2)  Prekybos GD leidinys, 2018 m. lapkričio mėn.

(3)  COM(2015) 497 final.

(4)  JOIN(2018) 31 final.

(5)  Išrinktosios Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen 2019 m. rugsėjo 10 d. įgaliojamasis laiškas paskirtajam už prekybą atsakingam Komisijos nariui Philui Hoganui.

(6)  Žr. 3 išnašą.

(7)  Dar 20 mln. už Europos ribų.

(8)  EBPO prekybos politikos dokumentai, Nr. 226 (2019 m.), Offshoring of services functions and labour market adjustments, Paryžius.

(9)  EBPO prekybos politikos dokumentai, Nr. 227 (2019 m.), Micro-Evidence on Corporate Relationships in Global Value Chains: The Role of Trade, FDI and Strategic Partnerships, Paryžius.

(10)  Žr. 2 išnašą.

(11)  OL C 159, 2019 5 10, p. 15.

(12)  EBPO našumo darbo dokumentai, Nr. 18 (2019 m.), Industry Concentration in Europe and North America, Paryžius; Pasaulio ekonomikos perspektyvų ataskaita, 2019 m. balandžio mėn.

(13)  OL C 262, 2018 7 25, p. 94.

(14)  Žr. 3 išnašą.

(15)  OL C 383, 2015 11 17, p. 34.

(16)  OL C 264, 2016 7 20, p. 123.

(17)  OL C 129, 2018 4 11, p. 27.

(18)  Žr. 4 išnašą.

(19)  OL C 264, 2016 7 20, p. 123.

(20)  OL C 159, 2019 5 10, p. 15.

(21)  OL C 110, 2019 3 22, p. 145.

(22)  OL C 487, 2016 12 28, p. 30.

(23)  OL C 173, 2017 5 31, p. 20.

(24)  OL C 159, 2019 5 10, p. 15.

(25)  OL C 227, 2018 6 28, p. 27.

(26)  2015 m. liepos mėn. Europos Komisijos pranešimas spaudai.

(27)  OL C 209, 2017 6 30, p. 66.

(28)  OL C 227, 2018 6 28, p. 27.

(29)  2011 m. EBPO rekomendacijos daugiašalėms įmonėms.

(30)  16 išnaša.

(31)  OL C 227, 2018 6 28, p. 27.

(32)  OL C 159, 2019 5 10, p. 28.

(33)  16 išnaša.

(34)  Paryžiuje įvykusi Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija (21-oji JTBKKK šalių konferencija).

(35)  UNCTAD WIF pranešimas spaudai, 2014 m. spalio 14 d., Ženeva, nuo tada kartojama.

(36)  2016 m. rugsėjo 21 d. kalba JT.

(37)  OL C 110, 2019 3 22, p. 145.

(38)  Žr. 17 išnašą.

(39)  Žr. 23 išnašą.

(40)  OL C 228, 2019 7 5, p. 95.

(41)  OL C 367, 2018 10 10, p. 9.

(42)  A. Marcu, W. Stoefs Study on composition and drivers of energy prices and costs in selected energy-intensive industries. CEPS, 2016 m., galima rasti http://ec.europa.eu/DocsRoom/documents/20355.

(43)  C. Egenhofer, L. Schrefler Study on composition and drivers of energy prices and costs in energy-intensive industries. The case of the flat glass industry. CEPS, 2014 m.

(44)  OL C 353, 2019 10 18, p. 59.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Konstruktyvesnis pilietinės visuomenės vaidmuo įgyvendinant aplinkosaugos teisės aktus“

(tiriamoji nuomonė)

(2020/C 47/07)

Pranešėjas Arnaud SCHWARTZ

Bendrapranašėjis István KOMORÓCZKI

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2019 12 18
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis Tiriamoji nuomonė
Biuro sprendimas	2018 12 11
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2019 10 1
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 10 30
Plenarinė sesija Nr.	547
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	152/3/1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Prašydama pateikti šią nuomonę, Europos Komisija (EK) pareiškė, kad organizuotoje pilietinėje visuomenėje „įgyvendinant teisės aktus lemiamas vaidmuo tenka darbdaviams, darbuotojams ir kitiems atstovams“. EESRK su tuo sutinka ir, kaip ir ankstesnėse nuomonėse (1) (2), pabrėžia, kad aplinkosaugos teisės aktai nėra tinkamai įgyvendinami, nes visais lygmenimis trūksta politinės valios. Tai visiškai nesusiję su tuo, kad pilietinė visuomenė neatlieka savo vaidmens pakankamai ar konstruktyviai.

1.2.

Todėl EESRK ragina EK parengti geresnę atitikties užtikrinimo sistemą ES lygmeniu. Įdiegiant sistemą turėtų būti nustatytas skaidresnis ir tvirtesnis skundų bei pažeidimų nagrinėjimas, taip pat įtraukiama gausesnių žmogiškųjų ir finansinių išteklių (pavyzdžiui, pagal daugiametę finansinę programą (DFP)). Siekiama paaiškinti, kas yra ES aplinkosaugos teisės aktai, patikrinti, ar jie tinkamai įgyvendinami, juos įvertinti ir prireikus padėti teismams vykdyti savo funkcijas.

1.3.

EESRK remia aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros (EIR) procesą, kuris yra labai svarbus teikiant įvairiausią informaciją apie aplinką tokiais klausimais kaip tvarumas, klimato kaita ir gyvenimo kokybė Europoje. Tačiau jis laukia, kad EK ir valstybės narės įvykdytų savo įsipareigojimus integruodamos pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) nuomonę į savo aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą ir šalių ataskaitas.

1.4.

EESRK taip pat prašo, kad EK sistemingiau integruotų PVO į būsimas ES aplinkosaugos teisės aktų tinkamumo patikras ir į būsimus aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros procesus tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis. Šis integravimas turėtų vykti labai ankstyvu vertinimo kriterijų apibrėžimo etapu, bendradarbiaujant su EESRK arba lygiaverčiais komitetais, priklausomai nuo to, ar tai vykdoma Europos, nacionaliniu ar vietos lygmeniu.

1.5.

EESRK prašo EK užtikrinti, kad valstybės narės sukurtų, įdiegtų ir valdytų suderintas, žalias ir tvarias mokesčių sistemas, grindžiamas principu „teršėjas moka“. Tokiu būdu ištekliai bus sistemingai perskirstyti tiems subjektams, kurie imasi veiksmų siekdami užkirsti kelią dirvožemio, vandens ir oro taršai. Šis principas taip pat turėtų būti taikomas savivaldybėms ir kitiems vietos ar regioniniams administraciniams vienetams.

1.6.

Aplinkosaugos srities PVO ir MVĮ turėtų aktyviau dalyvauti teikiant informaciją darbuotojams ir formuojant švietimą ir mokymą aplinkos apsaugos srityje, kad plačioji visuomenė turėtų elementarų supratimą šiais klausimais. Valstybės narės turėtų remti ir finansuoti šį bendradarbiavimą. Privalomas mokymas klimato ir aplinkosaugos temomis (6–18 m. amžiaus moksleivių) turėtų būti įtrauktas į visų šalių nacionalinę mokymo programą, o aplinkosaugos srityje veikiančios PVO nuo 2020 m. turėtų privalomai dalyvauti teoriniame ar praktiniame darbe.

1.7.

Politiniu lygmeniu EESRK primygtinai ragina visas valstybes nares bent jau įsteigti aplinkosaugos ministerijas, kurios leistų skirti daugiau dėmesio aplinkosaugos teisės aktams, juos geriau koordinuoti ir užtikrinti jų vykdymą.

1.8.

Siekiant sumažinti mūsų ekologinį pėdsaką ir sustiprinti darnų vystymąsi, EESRK primygtinai ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti žaliųjų viešųjų pirkimų strategijas taip, kad EK galėtų nuolat ir tiesiogiai tai prižiūrėti. EK taip pat turėtų reikalauti, kad PVO dalyvautų rengiant žaliuosius viešuosius pirkimus ir patvirtinant pateikiamus pasiūlymus. Be to, EK turėtų pasiūlyti galimybę pasinaudoti ES lėšomis, siekiant padidinti teigiamą žaliųjų viešųjų pirkimų poveikį.

1.9.

ES turi padėti kurti vietos plėtros modelius ir skatinti visuotinę savo krašto aplinkosaugą. Dėl šių priežasčių reikia, kad ES būtų pastebimesnė vietos lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad finansavimas iš ES būtų tinkamai naudojamas, o atitinkami viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotieji subjektai dalyvautų tinkamai įgyvendinant aplinkosaugos teisės aktus ir valdant aplinką. Be to, tai galėtų būti atsakas į poreikį užtikrinti, kad visuomenė ir organizacijos, įsikūrusios atokiuose ES regionuose, būtų remiamos ir su jomis elgiamasi kaip su svarbia ES dalimi. EK taip pat turėtų užtikrinti, kad būtų įdarbinta pakankamai darbuotojų, kurie būtų gerai apmokyti srityse, susijusiose su galimybe susipažinti su informacija ir teise kreiptis į teismą, ir pirmiausia patikrinimo srityje tam, kad jie galėtų stebėti tinkamą įgyvendinimą.

1.10.

EESRK pabrėžia, kad, skatindama ir gindama ES ekonomiką vykstant pasaulinėms prekybos deryboms, EK turi saugoti ir tvirtai palaikyti mūsų pagrindinius aplinkos ir socialinius standartus. Taip ne tik stiprinamas Europos konkurencingumas, gerinamas Europos įvaizdis ir užtikrinama jos gyventojų bei teritorijų ateitis, tai taip pat yra galimybė parodyti kitoms pasaulio šalims demokratiškesnį ir tvaresnį aktyvesniu PVO dalyvavimu grindžiamą valdymo būdą.

1.11.

EESRK siūlo įsteigti trišalę organizaciją (EK, valstybės narių ir PVO) ginčams spręsti ir (arba) PVO iškeltiems klausimams aptarti, kol nepadaryta žalos aplinkai ir nesiimta kitų teisių gynimo priemonių. Be kita ko, PVO pranešus apie problemą, nepriklausoma ES mokslinė patariamoji įstaiga turėtų turėti galimybę teikti rekomendacijas EK. EK taip pat turėtų pateikti pagrįstus sprendimus.

1.12.

Valstybės narės ir EK turėtų teikti daugiau politinės, finansinės ir profesinės paramos MVĮ ir pilietinės visuomenės organizacijoms, kad jos sutelktų dėmesį į aplinkos apsaugą po 2020 m.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.    Pilietinės visuomenės vaidmuo valdant, įgyvendinant ir vertinant aplinkosaugos teisės aktus

Bendrosios aplinkybės

2.1.1.

2018 m. gruodžio mėn. pirmasis EK pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas kreipėsi raštu į EESRK pirmininką prašydamas pateikti šią tiriamąją nuomonę ir nurodė, kad „įgyvendinant teisės aktus lemiamas vaidmuo tenka pilietinei visuomenei – darbdaviams, darbuotojams ir kitiems atstovams“. EESRK, kaip organizuotos pilietinės visuomenės balsas, atspindi paprastų ES visuomenės narių nuomones tose srityse, kurios priklauso pirmiau minėtame rašte įvardytoms temoms.

2.1.2.

Per pastaruosius kelerius metus EESRK priėmė keletą nuomonių šiuo klausimu, į kurias turėtų atsižvelgti EK (3) (4).

2.1.3.

Atsižvelgdamas į piliečių gretose augantį susirūpinimą aplinkosaugos klausimais (5), EESRK norėtų priminti EK, kad viena iš pagrindinių problemų, trukdančių geriau įgyvendinti aplinkosaugos teisės aktus, yra politinės valios stoka vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis. Dėl to taip pat trūko žmogiškųjų ir finansinių išteklių (pavyzdžiui, pagal daugiametę finansinę programą), kurių reikia siekiant paaiškinti aplinkosaugos teisės aktų tikslą, užtikrinti, kad jie būtų tinkamai įgyvendinami, prireikus padėti teismams vykdyti savo funkcijas (6) ir šiuos teisės aktus įvertinti. Kitaip tariant, aplinkosaugos teisės aktai nepakankamai įgyvendinami ne dėl to, kad pilietinė visuomenė tinkamai ir konstruktyviai neatlieka savo vaidmens. EESRK laikosi nuomonės, kad tai pirmiausia yra teisėkūros institucijų, kurios paprasčiausiai neskyrė tam pakankamai dėmesio, kaltė.

2.1.4.

Galiausiai EESRK teigia, kad siekiant JT darnaus vystymosi tikslų (DVT), pradedant nuo 1-ojo DVT, ir praktiškai įgyvendinant visuotinius susitarimus dėl klimato kaitos, labai svarbu, kad organizuota pilietinė visuomenė aktyviau dalyvautų valdant, įgyvendinant ir vertinant ES aplinkosaugos nuostatas. Todėl EESRK atkreipia kompetentingų valdžios institucijų dėmesį į keletą šioje nuomonėje įvardytų bendro pobūdžio, sektorinių ir teminių patobulinimų.

Galimybė susipažinti su informacija

2.1.5.

EESRK tvirtai remia aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros procesą, kuris yra labai svarbus teikiant įvairiausią informaciją apie aplinką tokiais klausimais kaip tvarumas, klimato kaita ir gyvenimo kokybė Europoje. Jis laukia, kad EK ir valstybės narės įgyvendintų savo įsipareigojimus atsižvelgdamos į PVO nuomonę savo aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūroje ir šalių ataskaitose.

2.1.6.

EESRK prašo EK primygtinai raginti valstybes nares sukurti mechanizmą, suteikiantį galimybę per vieną mėnesį gauti informaciją aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija (7)). Nebepriimtina versti visuomenę laukti (kartais ilgiau nei metus), kol jai bus suteikta galimybė susipažinti su šia informacija.

2.1.7.

EESRK taip pat ragina EK geriau informuoti apie ES direktyvų viziją ir ją propaguoti reguliariau ir veiksmingiau skleidžiant informaciją socialinėse medijose. Prie šios veiklos galėtų prisidėti pilietinės visuomenės organizacijos. Labai svarbus nuolatinis mokymas ir švietimas su aplinkosauga susijusiais klausimais.

Dalyvavimas

2.1.8.

EESRK prašo EK sistemingiau įtraukti PVO į būsimas ES aplinkosaugos teisės aktų tinkamumo patikras ir į būsimus aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros procesus tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis. Toks integravimas turėtų vykti labai ankstyvu etapu, kai apibrėžiami vertinimo kriterijai, bendradarbiaujant su EESRK ir lygiaverčiais komitetais nacionaliniu ir vietos lygmenimis.

2.1.9.

Kaip nurodyta ankstesnėse nuomonėse (8) (9), EESRK pakartoja, kad veiksmingas aplinkosaugos priemonių įgyvendinimas iš dalies priklauso nuo to, ar pilietinei visuomenei (darbdaviams, darbuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams) suteikiamas aktyvesnis vaidmuo. Todėl EESRK dar kartą ragina skatinti aktyvesnį ir labiau struktūrinį PVO dalyvavimą, kuris galėtų sustiprinti aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą. Pavyzdžiui, PVO, sprendžiančioms su aplinkosauga susijusius klausimus nacionaliniu lygmeniu, ir mokslo bendruomenei turi būti suteikta galimybė prisidėti savo ekspertinėmis žiniomis ir įžvalgomis rengiant šalių ataskaitas, taip pat vykstant struktūriniams šalių dialogams ir vykdant tolesnę su jais susijusią veiklą.

2.1.10.

Tas pats pasakytina apie ES prekybos derybas: skatindama ir gindama ES ekonomiką vykstant pasaulinėms prekybos deryboms, EK turi saugoti ir tvirtai remti mūsų pagrindinius aplinkos ir socialinius standartus. Taip ne tik stiprinamas Europos konkurencingumas, gerinamas Europos įvaizdis ir užtikrinama jos gyventojų bei teritorijų ateitis, tai taip pat yra galimybė parodyti kitiems pasaulio regionams demokratiškesnį ir tvaresnį aktyvesniu PVO dalyvavimu grindžiamą valdymo būdą.

2.1.11.

PVO dažnai raginamos atstovauti visuomenei ir išreikšti jos susirūpinimą dėl su įgyvendinimu susijusių išlaidų ir trukdžių. Todėl EESRK mano, kad PVO turėtų įsitraukti ankstesniame procedūrų etape, kai jų prašoma organizuoti konsultacijas ir atitinkamai dalyvauti sprendžiant ginčus. EESRK laikosi nuomonės, kad ginčus reikėtų spręsti ankstesniu proceso etapu.

2.1.12.

EESRK siūlo įsteigti trišalę organizaciją (EK, valstybių narių ir PVO) ginčams spręsti ir (arba) PVO iškeltiems klausimams aptarti, kol nepadaryta žalos aplinkai ir nesiimta kitų teisių gynimo priemonių. Be kita ko, PVO pranešus apie problemą, nepriklausoma ES mokslinė patariamoji įstaiga turėtų turėti galimybę teikti rekomendacijas EK. EK taip pat turėtų pateikti pagrįstus sprendimus.

Teisė kreiptis į teismą

2.1.13.

EESRK, darydamas nuorodą į ankstesnę nuomonę (10), dar kartą ragina EK imtis veiksmų siekiant sudaryti geresnes sąlygas pilietinei visuomenei naudotis teise kreiptis į teismą (pvz., teise PVO kreiptis į ES Teisingumo Teismą ir skirti specializuotus teisėjus bei prokurorus ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis).

2.1.14.

Be to, EESRK mano, kad siekiant sudaryti geresnes sąlygas naudotis teise kreiptis į teismą pavieniai asmenys turėtų turėti galimybę kreiptis į ES Teisingumo Teismą tiesiogiai, kaip ir kreipimosi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) atveju, kai tai susiję su ES teisės aktų perkėlimu į nacionalinę teisę ir kai išnaudojamos visos vidaus teisių gynimo priemonės.

2.1.15.

Atsižvelgdamas į dažnai pasitaikančius teismo proceso vilkinimus, EESRK ragina EK apsvarstyti galimybę nustatyti su aplinkos apsaugos klausimais, išskyrus ekstremaliąsias situacijas, susijusį įsakymą, kurio turėtų laikytis valstybės narės; tuo atveju, kai padaroma tiesioginė žala aplinkai, juo būtų sustabdomas darbas, kol laukiama Pirmosios instancijos teismo sprendimo.

2.1.16.

EESRK taip pat prašo, kad EK sukurtų tinkamą mechanizmą, kad už aplinkai padarytą žalą sumokėtos baudos būtų investuojamos į veiksmus, kuriais siekiama remti aplinkos apsaugą.

2.2.    Pilietinės visuomenės pasiūlymai dėl MVĮ, darbdavių, profesinių sąjungų ir aplinkos apsaugos organizacijų vaidmens įgyvendinant aplinkosaugos teisės aktus

MVĮ vaidmuo įgyvendinant aplinkosaugos teisės aktus

2.2.1.

Kaip nurodyta ankstesnėje nuomonėje (11), EESRK, kaip ir Komisija, atsargiai vertina pripažinimą, jog nepakankamas mechanizmų, užtikrinančių aplinkosaugos teisės aktų laikymąsi ir aplinkos valdymą, taikymas, deja, yra vienas iš nesąžiningą konkurenciją ir ekonominę žalą lemiančių veiksnių.

2.2.2.

MVĮ ir būtent labai mažos įmonės sudaro 99,8 % Europos įmonių: jų dydis apibrėžiamas arba pagal darbuotojų skaičių, arba pagal apyvartą ir balansinę vertę (12). MVĮ indėlis į vertės kūrimą bei užimtumą ir jų poveikis aplinkai yra didelis. Nors pavienės MVĮ paprastai turi ribotus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, visi turėtume susitelkti ir skatinti jas skirti daugiau dėmesio su aplinkos apsauga susijusioms taisyklėms. MVĮ gebėjimai ir dalyvavimas diegiant inovacijas, atsinaujinant, kuriant darbo vietas ir išlaikant socialinę pažangą – labai svarbūs siekiant JT DVT ir Paryžiaus susitarimo dėl pasaulinio klimato kaitos tikslų. Yra daug kitų svarbių sričių, pavyzdžiui, sveikatos apsauga, žemės ūkis, gamyba, turizmas ir apgyvendinimas bei maitinimas, paslaugos ir verslas apskritai, kuriose svarbu kurti ir harmonizuoti aplinkos apsaugos standartus, saugoti darnų vystymąsi ir spręsti klimato kaitos klausimus. Šiuo atžvilgiu EK, valstybės narės ir PVO iš tiesų turi glaudžiau bendradarbiauti su MVĮ.

2.2.3.

EESRK ragina EK užtikrinti, kad valstybės narės sukurtų, įdiegtų ir valdytų suderintas, žalias, tvarias ir aplinkos tausojimą skatinančias mokesčių sistemas, grindžiamas principu „teršėjas moka“. Tokiu būdu ištekliai bus sistemingai perskirstyti tiems subjektams, kurie imasi veiksmų siekdami užkirsti kelią dirvožemio, vandens ir oro taršai. Šis principas taip pat turėtų būti taikomas savivaldybėms ir kitiems vietos ar regioniniams administraciniams vienetams.

Profesinių sąjungų ir darbdavių vaidmuo įgyvendinant aplinkosaugos teisės aktus

2.2.4.

EESRK ragina EK subsidijuoti dalį išlaidų, patirtų mokant darbuotojus suprasti ir įgyvendinti aplinkosaugos taisykles per profesinių sąjungų ir (arba) darbdavių organizuojamus kursus.

2.2.5.

Aplinkosaugos srities PVO ir MVĮ turėtų aktyviau dalyvauti teikiant informaciją darbuotojams ir formuojant švietimą ir mokymą aplinkos apsaugos srityje, kad plačioji visuomenė turėtų elementarų supratimą šiais klausimais. Valstybės narės turėtų finansuoti šį bendradarbiavimą. Privalomas mokymas klimato ir aplinkosaugos temomis (6–18 m. amžiaus moksleivių) turėtų būti įtrauktas į visų šalių nacionalinę mokymo programą, o aplinkosaugos srityje veikiančios PVO nuo 2020 m. turėtų privalomai dalyvauti teoriniame ar praktiniame darbe.

Aplinkosaugos PVO vaidmuo įgyvendinant aplinkosaugos teisės aktus

2.2.6.

EESRK prašo EK užtikrinti, kad iš ES biudžeto būtų padengiamos išlaidos, susijusios su ne pelno aplinkosaugos pilietinės visuomenės organizacijų indėliais į ES ir nacionalinius procesus, taip pat į aplinkos valdymo struktūrą, aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimą ir vertinimą.

2.2.7.

Valstybės narės ir EK turėtų apskritai teikti daugiau politinės, finansinės ir profesinės paramos MVĮ ir pilietinės visuomenės organizacijoms, kad jos sutelktų dėmesį į aplinkos apsaugą po 2020 m.

2.2.8.

Aplinkosaugos PVO turėtų turėti galimybę dalyvauti priimant sprendimus dėl ES finansavimo naudojimo regionų lygmeniu projektams, kurie turi poveikį aplinkai. Be to, PVO turėtų turėti galimybę lengviau pasinaudoti šiuo finansavimu.

2.2.9.

Aplinkosaugos PVO taip pat turi turėti galimybę teikti konsultacijas ir dalyvauti rengiant kasmetines valstybių narių ataskaitas, susijusias su aplinkosaugos direktyvomis (pvz., susijusias su Paukščių ir Buveinių direktyvomis arba aplinkos būkle kiekvienoje šalyje). EK taip pat turėtų būti budresnė siekdama užtikrinti, kad valstybės narės laiku pateiktų šias ataskaitas (nes kai kurios pateikiamos ne tuo metu, kaip nurodyta Buveinių direktyvos (13) 16 straipsnyje arba Paukščių direktyvos (14) 9 straipsnyje).

2.3.    Organizuotos pilietinės visuomenės pasiūlymai dėl jos vaidmens įgyvendinat aplinkosaugos teisės aktus atliekų, oro ir biologinės įvairovės srityse

Pilietinės visuomenės vaidmuo įgyvendinant aplinkosaugos reglamentus atliekų srityje

2.3.1.

EESRK yra labai susirūpinęs, kad, remiantis EK ataskaita, pusei ES šalių kyla rizika iki 2020 m. nepasiekti tikslo perdirbti 50 % komunalinių atliekų (15).

2.3.2.

EESRK primygtinai ragina EK ir valstybes nares laipsniškai atsisakyti perdirbamų atliekų deginimo ir užkasimo. Atėjo laikas EK ir valstybėms narėms įvykdyti savo su aplinkosauga susijusius įsipareigojimus, užuot sutinkant su lobistinėmis organizacijomis, vykdančiomis veiklą, nukreiptą prieš skubiai reikalingą tvarią žiedinę ekonomiką, kurioje nėra atliekų.

2.3.3.

Šiuo požiūriu EESRK primygtinai ragina visas valstybes nares atlikti svarbų vaidmenį sutelkiant dėmesį į aplinkosaugą ir šioje srityje imantis veiksmų. Be kita ko, EK turėtų paprašyti valstybių narių savo Vyriausybių struktūroje įkurti ministeriją, atsakingą už aplinkosaugą ir darnų vystymąsi, kad jos galėtų skirti daugiau dėmesio ES aplinkosaugos taisyklių koordinavimui ir jų vykdymo užtikrinimui.

2.3.4.

Siekdamas sudaryti geresnes sąlygas siekti atliekų mažinimo tikslų ir remti šį procesą pasitelkiant geresnį švietimą ir mokymą, EESRK taip pat primygtinai ragina valstybes nares pradėti vykdyti aiškias švietimo ir informacines kampanijas, susijusias su atliekų prevencija ir tvarkymu, kurių tikslinė auditorija – plačioji visuomenė, įskaitant pradines ir vidurines mokyklas. Siekdamos labiau pabrėžti bendrą socialinę atsakomybę saugoti aplinką, EK ir valstybės narės turėtų reguliariai internete skelbti daug daugiau informacijos apie tikslinę MVĮ ir NVO veiklą, susijusią su atliekų surinkimu ir tvarkymu. Remdamasis Europos žaliosios sostinės konkurso pavyzdžiu (2019 m. – Oslas (16)), EESRK siūlo, kad nuo 2020 m. EK turėtų nacionalinėms aplinkosaugos PVO suteikti reikiamus finansinius išteklius, kad būtų galima kasmet valstybėse narėse skirti panašius žaliuosius apdovanojimus trims kaimo gyvenvietėms (miestams arba miesteliams), atsižvelgiant į jų aplinkosauginį veiksmingumą. Šis prizas, žinoma, nebus didelis, veikiau simboliškas, o tikslinės vietos ir nacionalinės žiniasklaidos priemonės pabrėš šio klausimo svarbą.

2.3.5.

Mokesčiai, mokestinės nuobaudos, atleidimas nuo tam tikrų mokesčių mokėjimo ir mokesčių lengvatos yra svarbios paskatos šalies ekonomikos valdymui ir augimui, kai suinteresuotieji subjektai skatinami mažinti ir tvarkyti atliekas kaip naudingą išteklių arba nuo to atgrasomi. Kad MVĮ įsitrauktų į efektyvesnį atliekų išteklių valdymą ir išlaikytų geresnę oro kokybę, EESRK siūlo valstybėms narėms taikyti didesnius mokesčius už atliekų šalinimą į sąvartynus, gerokai sumažinti ar net uždrausti atliekų deginimą ir įgyvendinti principą „mokėk už tiek, kiek išmeti“ visose valstybėse narėse, taip pat taikyti sankcijas už užterštas tinkamas perdirbti medžiagas. Būtų labai naudinga MVĮ, diegiančioms svarbias inovacijas atliekų tvarkymo ir pakartotinio naudojimo srityse, įvesti aplinkosaugos (tausoti aplinką skatinančius) mokesčius arba vienkartinę mokesčių lengvatą.

2.3.6.

EESRK labai pritaria pagrindiniams tikslams, nustatytiems Pagrindų direktyvoje (17) dėl atliekų, kurioje numatoma, kad atliekos turi būti tvarkomos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nepakenkiant aplinkai, būtent: nesukeliant pavojaus vandeniui, orui, dirvožemiui, augalams ar gyvūnams, nekeliant nepatogumų dėl triukšmo ar kvapų ir nedarant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar ypač svarbioms vietovėms. Imdamasi tolesnių veiksmų, EK turėtų įgyvendinti ES atliekų teisės aktus ir politiką, ieškodama įvairių atrankiojo atliekų surinkimo būdų (surinkimas „nuo durų“, atliekų surinkimo vietos, sąvartynai, kolektyviniai visuomenės veiksmai surenkant atliekas) ir įsteigdama nacionalinį sąvartynų tinklą. Privalomas užstato grąžinimo sistemos vienkartinėms talpoms (PET, aliuminio, stikliniams) įvedimas (ir taikymo užtikrinimas), išmanus stambiųjų atliekų naudojimas (pakartotinio naudojimo centrai), atskirai surinktų atliekų rūšių praplėtimas (tekstilė, ekologiškai skaidžios medžiagos, pavojingos medžiagos) ir plačiau skatinamas kompostavimas namuose ir bendruomenėje, kartu su finansine bei technine parama komposto naudojimui, padės sumažinti atliekų šalinimo naštą.

2.3.7.

PVO ir atitinkamos MVĮ (daugiausia atliekų tvarkymo įmonės) turėtų labiau įsitraukti į susijusių sprendimų priėmimo procesą aplinkos apsaugos srityje ir nacionalinį įgyvendinimą. Valstybės narės turėtų sukurti finansinės paramos programas MVĮ, atliekančioms aktyvų vaidmenį atliekų surinkimo, atliekų perdirbimo, atliekų pakartotinio vertinimo srityje ir apskritai žiedinėje ekonomikoje.

2.3.8.

Siekiant sumažinti mūsų ekologinį pėdsaką ir sustiprinti darnų vystymąsi, EESRK primygtinai ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti žaliųjų viešųjų pirkimų strategijas taip, kad EK galėtų nuolat ir tiesiogiai tai prižiūrėti. EK turėtų primygtiniau reikalauti valstybėse narėse aplinkosaugos srityje veikiančių nacionalinių NVO dalyvauti rengiant žaliuosius viešuosius pirkimus ir patvirtinant pateikiamus pasiūlymus. Be to, EK turėtų pasiūlyti galimybę pasinaudoti ES lėšomis, siekiant padidinti teigiamą žaliųjų viešųjų pirkimų poveikį.

2.3.9.

Aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra (18) turėtų būti reguliariai skelbiama, nuolat dalijantis atitinkama informacija. 2019 m. balandžio 4 d. paskelbtoje aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūroje minimas tyrimas, kurį atlikus apskaičiuota, kad visos visuomenės patiriamos išlaidos dėl galiojančių aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimo spragų siekia apie 55 mlrd. EUR per metus (19).

2.3.10.

Pastaruosius dvejus metus gerai veikė ES tarpusavio ekspertų keitimasis tarp valstybių narių aplinkos apsaugos agentūrų ir savivaldybių ir dėl to suinteresuotieji subjektai yra geriau informuoti. Vis dėlto valstybės narės turėtų internete skelbti daug daugiau informacijos apie naujas idėjas ir geriausią įgytą patirtį, užtikrindamos, kad būtų reguliariai skelbiama apie šių tarpusavio renginių turinį ir rezultatus. Aktyvesnis PVO ir MVĮ dalyvavimas gali paskatinti glaudesnį bendradarbiavimą techninėje ir verslo srityse ir greitesnį MVĮ galimybių pripažinimą. EESRK primygtinai ragina EK kiekvienais metais skelbti visuotines aplinkosaugai svarbias datas (20), taip raginant vietos suinteresuotuosius subjektus valstybėse narėse, kai sutelkiami arba finansuojami suinteresuotieji subjektai, įmonės, PVO ir valdžios institucijos ir jiems suteikiamos galimybės organizuoti atliekų surinkimo, valymo arba oro kokybės gerinimo renginius.

Pilietinės visuomenės vaidmuo įgyvendinant aplinkosaugos teisės aktus oro srityje

2.3.11.

Dėl kylančių sveikatos ir su aplinkosauga susijusių problemų valstybės narės turėtų gerinti bendrą oro kokybę ir į taršos prevencijos procesą aktyviau įtraukti NVO ir įmones. Šildymas namų ūkiuose naudojant anglis ir drėgną medieną, komercinių (pvz., plastiko, tekstilės), sodo ar kitų atliekų deginimas gryname ore, senos transporto priemonės, kurių varikliai išmeta daugiau teršalų, civilinė ir karinė aviacija (21), kelių transportas, upių ir vandenynų kruiziniai laivai, taip pat kai kuri pramoninė ir žemės ūkio praktika – visa tai kelia didelę oro taršą.

2.3.12.

EESRK visapusiškai vertina bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), kuria nustatytos privalomos taisyklės dėl aplinkos apsaugos, siekiant remti tvarią plėtrą (SESV 11 straipsnis), dėl vartotojų apsaugos (12 straipsnis), dėl gyvūnų gerovės reikalavimų (13 straipsnis) ir pan. EESRK ragina EK toliau tobulinti šias sritis ir, pavyzdžiui, nustatyti naujas BŽŪP priemones, susijusias su oro kokybės gerinimu ir išmetamų teršalų kiekio mažinimu. Vis dėlto, siekiant sumažinti išlaidas, kurių patiria mažosios įmonės ir ūkininkai, ES taip pat turėtų visapusiškai įgyvendinti sprendimą sukurti tinkamą alternatyviųjų degalų infrastruktūrą (22), kaip sutarta pagal Direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (23).

2.3.13.

Siekdama sumažinti senų transporto priemonių keliamą oro taršą, EK turėtų sustabdyti tarpvalstybinę panaudotų automobilių, kurie yra senesni nei penkerių metų, prekybą. Siekiant sumažinti oro taršą, labai svarbu sumažinti krovinių vežimą keliais, pagerinti krovinių gabenimo geležinkeliais, jūra ir upėmis sąlygas, taip pat gyvenamose vietovėse diegti mažos taršos zonas. Kad būtų išvengta oro ir triukšmo taršos, reikia papildomų pastangų ir naudoti valstybių narių fondus, kad 2022–2027 m. dabar naudojami pasenę automobiliai su dyzeliniais varikliais būtų pakeisti elektromobiliais arba bent jau mažiau teršalų išskiriančiais varikliais.

2.3.14.

Kad būtų pagerinta oro kokybė, EK turėtų padėti valstybėms narėms modernizuoti riedmenis, panaikinti greičio apribojimus ant geležinkelio linijų, įvesti elektroninę atstumu grindžiamą kelių rinkliavos sistemą sunkvežimiams visuose keliuose ir labiau diferencijuoti rinkliavos sistemą pagal išmetamą teršalų kiekį. Remdamosi nuolat vykdomu dialogu su NVO ir susijusiomis MVĮ, valstybės narės turėtų apmokestinti miesto kelius sostinėse (įskaitant spūsčių mokesčio įvedimą iki 2025 m.) ir sukurti daugiau zonų pėstiesiems, didesnių parkų ir kitų žaliųjų zonų miestuose. NVO ir MVĮ turėtų būti aktyviai įtraukiamos, kai planuojamos ir diegiamos šios zonos, ir su jomis konsultuojamasi.

2.3.15.

EESRK primygtinai ragina EK išnagrinėti galimybę priimti nuostatas dėl didesnio atsinaujinančiosios energijos kiekio naudojimo ir dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalies padidinimo elektros ir šildymo tiekimo srityse. Tiek NVO, tiek MVĮ turėtų aiškiai dalyvauti rengiant naujus nacionalinius energijos planus, kurie skatintų mažesnį energijos vartojimą, ypač iškastinio kuro. Šiuo atžvilgiu valstybės narės turėtų aptarti konkrečius ir įvykdomus planus; be to, reikėtų pripažinti geriausią patirtį ir suteikti reikiamų finansinių išteklių. Valstybės narės turėtų nuolat dalytis savo geriausia patirtimi aplinkosaugos srityje.

Pilietinės visuomenės vaidmuo įgyvendinant aplinkosaugos teisės aktus biologinės įvairovės srityje

2.3.16.

EESRK, ypač kalbant apie poveikį biologinei įvairovei, labai svarbu, kad valstybės narės vykdytų viešąsias konsultacijas ankstyvame etape, kai dar galima rinktis ir vis dar yra galimybė išsamiai išanalizuoti alternatyvas. Pirmiausia valstybės narės ir kompetentingos valdžios institucijos yra atsakingos už tai, kad užtikrintų, kad plėtotojai rimtai atsižvelgtų į šį reikalavimą ir ankstyvuoju etapu skatintų viešąsias konsultacijas.

2.3.17.

Siekiant sudaryti sąlygas PVO vykdyti tikras diskusijas su EK, reikia patikslinti EK veikimą (ypač kaip priimami sprendimai) ir jos lūkesčius (kokios informacijos tikimasi), pavyzdžiui, jeigu nesilaikoma aplinkosaugos teisės aktų arba jeigu kyla grėsmė biologinei įvairovei.

2.4.    Pilietinės visuomenės pasiūlymai dėl aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimo ir EK, kaip sutarčių sergėtojos, vaidmuo

2.4.1.

EESRK ragina EK pateikti pastabų nacionaliniams parlamentams, kai valstybė narė priima įstatymus dėl ES aplinkosaugos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę.

2.4.2.

EESRK taip pat nori, kad EK, trečiųjų šalių prašymu, parengtų ir pateiktų pastabų atitinkamoms šalims, kai dėl problemos, susijusios su nacionalinės teisės nuostata, kuria ES aplinkosaugos teisės aktai perkeliami į nacionalinę teisę, kreipiamasi į aukščiausiąjį teismą.

2.4.3.

EESRK prašo EK priminti valstybėms narėms, kad ES teisės aktuose nėra perteklinio perkėlimo į nacionalinę teisę sąvokos ir kad pagal ES aplinkosaugos teisės aktus reikalaujama, kad būtina nuolat imtis priemonių siekiant pagerinti aplinkos būklę. Todėl ES teisės aktais draudžiamas bet koks regresas.

2.4.4.

EESRK taip pat ragina EK paaiškinti valstybėms narėms, kad pagal ES aplinkosaugos teisės aktus, kuriais leidžiama nukrypti nuo antrinės teisės aktų nuostatų, reikalaujama, kad šios nukrypti leidžiančios nuostatos būtų griežtai nustatytos valstybių, siekiant nepažeisti ES tikslų.

2.4.5.

EESRK ragina EK ir toliau rengti gaires siekiant sudaryti palankesnes sąlygas aiškinti ir taikyti antrinės teisės aktus, susijusius su aplinkosauga, ypač siekiant dviejų dalykų: a) atsižvelgti į su sveikata susijusias problemas atliekant aplinkos apsaugos vertinimus, b) apibrėžti šlapynes pagal jų daugiafunkciškumą.

2.4.6.

ES turi padėti kurti ir stebėti vietos plėtros modelius ir skatinti aplinkos apsaugą. Todėl reikia reguliariau EK atliekamų patikrinimų vietos lygmeniu valstybėse narėse, siekiant užtikrinti, kad finansavimas iš ES būtų tinkamai naudojamas, o atitinkami viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotieji subjektai tinkamai įgyvendintų aplinkosaugos teisės aktus ir valdymą. Be to, tai galėtų būti atsakas į bendrą reikalavimą užtikrinti, kad visuomenė ir organizacijos, įsikūrusios atokiuose ES regionuose, būtų remiamos ir su jomis elgiamasi kaip su svarbia ES dalimi. EK taip pat turėtų užtikrinti, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų įdarbinta pakankamai darbuotojų, kurie būtų gerai apmokyti, srityse, susijusiose su galimybe susipažinti su informacija ir teise kreiptis į teismą, ir ypač patikrinimo srityje tam, kad jie galėtų stebėti, ar tinkamai laikomasi aplinkosaugos nuostatų.

2.4.7.

EESRK ragina EK pirmininką už aplinkos apsaugą atsakingam Komisijos nariui suteikti didesnius įgaliojimus, ypač aplinkos apsaugos ir su sveikata susijusiais klausimais. Komisijos narys taip pat turėtų daug dėmesio skirti kaimo vietovių plėtros koordinavimui, gyvenimo kokybės gerinimui visur ir užtikrinimui, kad vietos įmonės laikytųsi sutartų ES aplinkos apsaugos reikalavimų, ir būti aktyvesnis šiose srityse. Konkurencinga ateities ekonomika turi tapti gražia ekonomika ir apimti visa, kad gražu ir gera: kultūrinę, meninę, aplinkos apsaugos ir vietinę veiklą, padedančią gerinti gyvenimo kokybę. Nacionalinis laimės rodiklis, o tai reiškia bendrą gerovę, siejamas su sveikesne ekonomika ir kuriantis geresnes ir tvaresnes ekonomines, socialines ir aplinkos apsaugos vertybes, kurias vėliau galima atkurti – turėtų būti pagrindinis mūsų tikslas.

---

(1)  EESRK nuomonė „ES aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo gerinimo veiksmai“ (OL C 283, 2018 8 10, p. 83).

(2)  EESRK nuomonė „ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimas oro kokybės, vandens ir atliekų tvarkymo srityse“ (OL C 110, 2019 3 22, p. 33).

(3)  EESRK nuomonė „ES aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo gerinimo veiksmai“ (OL C 283, 2018 8 10, p. 83).

(4)  EESRK nuomonė „ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimas oro kokybės, vandens ir atliekų tvarkymo srityse“ (OL C 110, 2019 3 22, p. 33).

(5)  https://glocalities.com/latest/reports/environmental-concern

(6)  EESRK nuomonė „ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimas oro kokybės, vandens ir atliekų tvarkymo srityse“ (OL C 110, 2019 3 22, p. 33) (1.5 išvada).

(7)  https://ec.europa.eu/environment/aarhus/

(8)  EESRK nuomonė „ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra“ (OL C 345, 2017 10 13, p. 114).

(9)  EESRK nuomonė „ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimas oro kokybės, vandens ir atliekų tvarkymo srityse“ (OL C 110, 2019 3 22, p. 33).

(10)  EESRK nuomonė „ES aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo gerinimo veiksmai“ (OL C 283, 2018 8 10, p. 83).

(11)  EESRK nuomonė „ES aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo gerinimo veiksmai“ (OL C 283, 2018 8 10, p. 83).

(12)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32003H0361.

(13)  1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 27, p. 7).

(14)  2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

(15)  COM(2019) 149 final.

(16)  http://ec.europa.eu/environment/europeangreencapital/index_en.htm.

(17)  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3), http://ec.europa.eu/environment/waste/framework/.

(18)  http://ec.europa.eu/environment/eir/pdf/eir_2019.pdf.

(19)  http://ec.europa.eu/environment/eir/pdf/study_costs_not_implementing_env_law.pdf.

(20)  https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_environmental_dates.

(21)  EESRK nuomonė „Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymas aviacijos veiklai“ (OL C 288, 2017 8 31, p. 75).

(22)  EESRK nuomonė „Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo veiksmų planas“ (OL C 262, 2018 7 25, p. 69).

(23)  2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1), https://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2014/94/oj.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Mėlynoji bioekonomika“

(tiriamoji nuomonė)

(2020/C 47/08)

Pranešėjas Simo TIAINEN

Bendrapranešėjis Henri MALOSSE

Prašymas pateikti nuomonę	ES Tarybai pirmininkaujanti Suomija, 2019 2 7
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Biuro sprendimas	2019 2 19
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2019 10 1
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 10 30
Plenarinė sesija Nr.	547
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	151/1/1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Mėlynoji bioekonomika – tai ekonominė veikla, vertės kūrimas, pagrįstas tvariu ir pažangiu vandens išteklių naudojimu, ir susijusios žinios. Europoje sukaupta daugybė žinių, praktinės patirties ir yra tradicijų, susijusių su vandeniu, vandens ištekliais ir mėlynąja bioekonomika. Tačiau, nepaisant mėlynosios bioekonomikos potencialo ir galimybių, su ja susijusi verslo veikla Europoje vis dar vykdoma gana vangiai. Yra keletas kliūčių, kurias reikėtų pašalinti.

1.2.

Reikia nustatyti visą mėlynosios bioekonomikos potencialą ES ir apibrėžti mokslinių tyrimų prioritetus siekiant sustiprinti tvarų šios ekonomikos augimą. Visų pirma reikia geriau suprasti, kaip panaudoti vandens žaliavą pridėtinės vertės kūrimo procesuose. Norint sustiprinti tvarų augimą, reikia tikslinio mokslinių tyrimų finansavimo, kad būtų skatinamos inovacijos, tarpdalykinis vystymasis, verslumas ir naujų aukštos kokybės darbo vietų kūrimas. Tvariam augimui taip pat reikia veiklos aplinkos, kuriai būdingos vienodos konkurencinės sąlygos, plataus bendradarbiavimo ir naujų partnerysčių tarp pramonės, mokslinių tyrimų organizacijų, valdžios institucijų ir trečiojo sektoriaus kūrimo.

1.3.

Daugelyje ES regionų vandenų ir vandens ekosistemų būklė yra netinkama. Tačiau gera vandens kokybė ir sveika vandens aplinka yra mėlynosios bioekonomikos pagrindas. Reikia išsaugoti ir atkurti gerą vandenynų, jūrų, ežerų ir upių būklę ir biologinę įvairovę. Šiuo tikslu reikalingos didelės visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant ES, nacionalines ir regionų valdžios institucijas, universitetus ir mokslinių tyrimų centrus, visus dalyvaujančius specialistus (pvz., žuvininkystės ir turizmo sektorių atstovus) ir pilietinės visuomenės organizacijas, pastangos. Šios pastangos turėtų apimti tinkamus mokslinius tyrimus, mokymą ir praktinės patirties perdavimą.

1.4.

Reikia daugiau investuoti į vandens aplinką ir sanitarijos įrenginių valdymą siekiant užtikrinti prieigą prie švaraus vandens, tausų jo naudojimą ir tinkamas sanitarines sąlygas. Reikalingi konkurencingi sprendimai siekiant pašalinti atliekas iš vandenų ir kurti vandens taupymo ir perdirbimo technologijas. Norint sumažinti į vandens telkinius patenkančių maistinių medžiagų kiekį ir atkurti pažeidžiamas buveines ir pakitusius vandens telkinius, reikalingi nauji ekonomiškai efektyvūs sprendimai.

1.5.

EESRK ragina ES ir kitus mėlynosios bioekonomikos subjektus imtis skubių priemonių kovojant su klimato kaita ir jos poveikiu. Visų pirma radikaliai kintant sąlygoms itin svarbus skubus žvejybos plotų ir akvakultūros pritaikymas prie klimato kaitos; tai daro didelį poveikį šiems svarbiems pragyvenimo šaltiniams. Siekiant didinti tvarią maisto iš vandens gyvūnų ir augalų gamybą ES, labai svarbūs žvejybos plotai, akvakultūra ir dumblių kultūra. Norint vystyti klimato kaitai atsparias maisto iš vandens gyvūnų ir augalų sistemas, reikia vykdyti tolesnius mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas dar prieš sėkmingą įgyvendinimą. Dumblių biomasė yra galimai svarbus vandens išteklius, kuris gali tapti žaliava įvairiems panaudojimo būdams.

1.6.

Kad būtų kuriami nauji pridėtinės vertės produktai iš šalutinių žuvų produktų ir atliekų, reikalingos bendros universitetų, mokslinių tyrimų centrų, NVO ir žuvininkystės sektoriaus pastangos. Siekiant skatinti technologines naujoves ir paslaugas, reikia naujų finansavimo priemonių. Reikia bendradarbiauti sektoriuose ir tobulinti sprendimų priėmimo procesus. Jūrų, ežerų ir upių biologinės įvairovės atkūrimas atvers naujų galimybių verslui, visų pirma šeimos ir smulkiam verslui vietos rinkose. Be to, naujų verslo modelių skatinimas vandens turizmo srityje ir vandens išteklių naudojimas rekreaciniais tikslais suteikia naujų tvarių verslo galimybių atokiems regionams.

1.7.

Mėlynosios bioekonomikos darbotvarkėje nurodyti plėtros priemonių prioritetai, be kita ko, yra: i) švarus vanduo ir higiena, ii) sveika, įvairi ir saugi vandens aplinka, iii) tvari maisto produktų iš jūros gyvūnų ir augalų gamyba, iv) aukštos kokybės ne maisto produktai, v) prisitaikymas prie klimato kaitos, vi) mėlynoji sveikata ir gerovė ir vii) geresnis kovos su neteisėta veikla, susijusia su vandens ištekliais, koordinavimas. Investuodama į vystymąsi Europa gali sustiprinti savo, kaip pirmaujančios žiedinės ekonomikos dalyvės poziciją.

1.8.

Europos Sąjunga raginama skatinti informuotumo didinimą, švietimą ir mokymą, kurie apimtų mokslinius tyrimus ir naudojimąsi pakrančių ir netoli vidaus vandenų esančių bendruomenių praktine patirtimi bei jos perdavimu, ir sudaryti sąlygas tausojančiam aplinkos valdymui ir Europos mokymo tinklų kūrimui šiose srityje. Žemės ūkio srityje ES turėtų spręsti vandens trūkumo problemą.

1.9.

EESRK siūlo, kad mėlynoji ekonomika taptų viena iš pavyzdinių ES politikos sričių ir bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis, taip pat įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus ir COP 21 Paryžiaus susitarimo tikslus. Šiuo požiūriu EESRK siūlo ES Tarybai ir Europos Parlamentui paprašyti Komisijos imtis keleto bandomųjų priemonių skirtingose ES jūrų ir akvakultūros teritorijose atidžiai pasirenkant tas, kuriose atsispindi didžiulė ES esamų aplinkybių įvairovė, atsižvelgiant į mastą, kuriuo joms gresia sunykimas, ir mėlynosios bioekonomikos kūrimo potencialą. Reikėtų įsteigti valdymo komitetą, sudarytą iš valstybių narių, regionų ir suinteresuotųjų subjektų atstovų, dalyvaujant EESRK, siekiant organizuoti keitimąsi patirtimi ir užtikrinti, kad sėkmingi projektai būtų įgyvendinami platesniu mastu.

2.   Įžanga

2.1.

Mėlynoji bioekonomika – tai ekonominė veikla, vertės kūrimas, pagrįstas tvariu ir pažangiu vandens išteklių naudojimu, ir susijusios žinios. Mėlynajai bioekonomikai priklauso įmonės ir veikla, kurią vykdant šiems produktams gaminamos žaliavos arba išgaunami, rafinuojami, perdirbami arba keičiami biologiniai junginiai.

2.2.

Skirtingose valstybėse narėse mėlynosios bioekonomikos svarba, ypatumai ir galimybės labai skiriasi priklausomai nuo geografinių sąlygų ir šią problemą reikia spręsti. Dauguma valstybių narių turi tiesioginę prieigą prie vandenynų arba jūrų. Pakrančių vandenys labai svarbūs daugeliui valstybių narių. Be to, daugelyje šalių ežerams ir upėms tenka labai svarbus vaidmuo.

2.3.

2019 m. gegužės mėn. EESRK priėmė nuomonę (1) dėl Europos Komisijos komunikato, kuriuo atnaujinama 2012 m. bioekonomikos strategija. Nuomonėje išdėstytos išvados ir rekomendacijos yra aktualios mėlynosios bioekonomikos požiūriu. Šioje nuomonėje išsamiau išdėstomos mėlynosios bioekonomikos galimybės ir potencialas. Mėlynoji bioekonomika yra glaudžiai susijusi su žiedinės ekonomikos koncepcija.

2.4.

Švarus vanduo ir atsinaujinantieji vandens ištekliai suteikia didelių tvaraus verslo galimybių ir gali padėti rasti svarbių sprendimų siekiant daugelio pasaulinių darnaus vystymosi tikslų (2 DVT, 3 DVT, 6 DVT, 7 DVT, 8 DVT ir 14 DVT). Šia tiriamąja nuomone EESRK siekia atsakyti į ES Tarybai pirmininkaujančios Suomijos klausimą, kaip ES gali paskatinti mėlynąją bioekonomiką ir kokioms priemonėms reikia teikti pirmenybę.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Mėlynoji bioekonomika gali duoti daug naudos tik tuo atveju, jei vandens aplinka būtų sveika ir produktyvi. Kaip rodo 2019 m. gegužės mėn. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) ataskaita, grėsmės biologinei įvairovei ir klimato kaita kelia didelį pavojų vandens organizmų gamybos pajėgumams. Išteklių pereikvojimas, tarša, pakrančių vystymas, turistų antplūdžiai ir transportas yra didelis iššūkis visų pirma tose Europos Sąjungos vietose (ypač Viduržemio jūros regione), kurioms šie veiksniai daro didžiausią poveikį. Reikalingi sprendimai, pritaikyti prie skirtingų aplinkos sąlygų ir regionų.

3.2.

Ateityje didės biomasės paklausa, todėl ES turi spręsti šią problemą. Biomase grindžiamas perėjimas prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų atžvilgiu neutralios ekonomikos bus ribojamas priklausomai nuo laisvų žemės plotų. Todėl bus svarbu gerinti vandens išteklių produktyvumą pasinaudojant visomis turimomis bioekonomikos galimybėmis. Tai pasakytina apie, pavyzdžiui, dumblių ir kitų naujų baltymų šaltinių, kurie gali sumažinti spaudimą žemės ūkio paskirties žemei, gamybą ir naudojimą.

3.3.

Mėlynoji ekonomika turi augantį potencialą gerinti apsirūpinimo maistu saugumą ir teikti sveiką ir mažo anglies dioksido kiekio maistą, naujus maisto produktus ir maisto priedus, pašarus, funkcionalųjį maistą, vaistus, kosmetiką, naujas medžiagas, švarų vandenį, nenaudojant iškastinio kuro pagamintą energiją, perdirbti maistines medžiagas ir duoti dar daugiau naudos. Mėlynosios ekonomikos augimas priklauso nuo to, ar bus užtikrinta gera vandenų ir vandens ekosistemų būklė, žvejybos plotų ir vandens gamybos sistemų atsparumas, veiksmingas sisteminis bendradarbiavimas tarp sektorių, technologinės inovacijos, naujos finansavimo priemonės, geresnės paslaugos ir tvarūs verslo modeliai.

3.4.

Būtina pabrėžti kultūrinių veiksnių svarbą įgyvendinant mėlynąją bioekonomiką. Pakrančių teritorijose ir prie vidaus vandenų gyvenančių žmonių praktinė patirtis yra ypatingas Europos turtas ir ją reikia įvardyti, išsaugoti ir perduoti kitoms kartoms. Taigi, bet kokie veiksmai, kurių imamasi mėlynojoje ekonomikoje, turėtų būti susiję su kultūriniu ir žmogiškuoju aspektu ir turėtų užtikrinti, kad dalyvautų visi reikiami suinteresuotieji subjektai, visų pirma vietos atstovai, specialistai ir pilietinė visuomenė.

4.   Mėlynoji bioekonomika ir darnaus vystymosi tikslai

4.1.

JT darnaus vystymosi tikslai (DVT) yra glaudžiai susiję su vandeniu ir vandens aplinka. Šiais tikslais sprendžiamos mums iškylančios pasaulinės problemos, su kuriomis susiduriame, ir jais apibrėžiama, kaip užtikrinti tvarią ateitį atsižvelgiant į pagrindinius klausimus, pavyzdžiui, apsirūpinimo maistu saugumą, klimato kaitą ir aplinkos būklės prastėjimo prevenciją. Šie tikslai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, o šiame dokumente jie nagrinėjami iš tvarių verslo galimybių, pagrįstų vandens ir vandens telkinių išteklių, perspektyvos. Vanduo, energija ir maistas yra glaudžiai tarpusavyje susiję.

Švarus vanduo ir sanitarinės sąlygos

4.2.

6 tikslu (švarus vanduo ir sanitarija) siekiama visiems užtikrinti galimybes tvariai naudotis švariu vandeniu ir tinkamomis sanitarinėmis sąlygomis. Visame pasaulyje daugiau nei 1 mlrd. žmonių vis dar neturi tinkamos kokybės gėlo vandens ir daugiau kaip 2 mlrd. žmonių gyvena su ribotos prieigos prie gėlo vandens išteklių grėsme. Numatoma, kad iki 2030 m. visuotinė gėlo vandens paklausa labai išaugs. EESRK geriamojo vandens klausimą nagrinėjo 2018 m. nuomonėje (2).

4.3.

Nors pastaruoju metu padaryta pažanga ES ir kituose regionuose, reikia daugiau investuoti į gėlo vandens išteklių ir sanitarijos įrenginių valdymą. Pagrindinis tikslas – rasti konkurencingų sprendimų, kaip iš vandens šalinti atliekas ir kurti vandens taupymo ir perdirbimo technologijas siekiant sumažinti vandens švaistymą. Vandens taupymo ir perdirbimo sprendimai ir technologijos ir pažangus vandens išteklių ir tiekimo valdymas turi didelį potencialą. Yra naujų vandens sanitarijos koncepcijų ir naujų technologijų, skirtų iš nuotekų pašalinti vaistinių ir hormoninių preparatų liekanas ir mikroplastiką. Taip pat yra perspektyvių naujovių, kaip jūros vandenį paversti geriamuoju vandeniu naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

4.4.

Gera vandens kokybė yra mėlynosios bioekonomikos pagrindas. Geras vandens išteklių valdymas yra esminė didžiausių pasaulinių problemų, pavyzdžiui, vandens išteklių pereikvojimo ir poreikio prisitaikyti prie klimato kaitos, sprendimo dalis. Vandens gyvavimo ciklo valdymui reikia aiškių tikslų, naujausios informacijos, planavimo ir valdymo. Tai pasakytina apie vandens paslaugų skaitmeninius sprendimus, stebėseną ir įvairiapusiškus naujus nuotekų tvarkymo technologinius sprendimus (membranos technologiją) ir integruojantį, o ne izoliuojantį, mąstymą.

4.5.

ES, kaip su vandeniu susijusių technologijų kūrėja ir paslaugų teikėja, gali tapti svarbia pasaulinio masto veikėja vandens sektoriuje. Skaitmeninimas suteikia naują galimybę vandens verslui ir gali iš esmės padidinti vandens išteklių valdymo veiksmingumą ir patobulinti gamybos bei paslaugų koncepcijas. Skaitmeniniais sprendimais galima pasinaudoti kuriant paslaugas, kurios atitiktų vartotojų poreikius šiuo metu ir ateityje. ES gali visam pasauliui pasiūlyti konkurencingų ir tvarių sprendimų šioje srityje.

Sveika, įvairi ir saugi vandens aplinka

4.6.

Vandenynai, jūros ir vidaus vandenys yra didžiausias pasaulio tvarus baltymų šaltinis; visame pasaulyje daugiau nei 3 mlrd. žmonių gyvena iš jūrų ir pakrančių biologinės įvairovės. Dėl žmogaus veiklos mūsų vandenynų, jūrų ir vidaus vandenų būklė sparčiai prastėja. Visų pirma nerimą kelia dėl taršos ir eutrofikacijos prastėjanti pakrančių ir vidaus vandenų būklė ir buveinių nykimas. Visi šie pokyčiai daro pražūtingą poveikį vandens ekosistemų veikimui ir biologinei įvairovei, taigi ir maisto gamybos potencialui. Atsargus šio esminio pasaulinio ištekliaus valdymas yra svarbus tvarios ateities veiksnys.

4.7.

14 tikslu (gyvybė vandenyse) siekiama išsaugoti vandenynus, jūras ir vandens išteklius ir skatinamas tausus jų naudojimas. Norint pagerinti padėtį, reikia keleto priemonių, įskaitant esminį įvairios vandens taršos sumažinimą ir veiksmingesnį visos žmogaus veiklos valdymą. Reikia ieškoti naujų sprendimų, kaip sumažinti į vandens telkinius patenkančių maistinių medžiagų kiekį. Reikia plėtoti ir bandyti ekonomiškai veiksmingas priemones ir būdus, kaip pagerinti dirvožemių gebėjimą sugerti ir išlaikyti maistines medžiagas. Be to, aktyviau naudojant nepakankamai naudojamas žuvų rūšis ir gaminant bei renkant dumblius (nes su sugavimais pašalinamos maistinės medžiagos) galima sumažinti eutrofikaciją. Reikalingi nauji sprendimai, kaip sumažinti eutrofikaciją ir atkurti upes, ežerus ir jūros dugną.

4.8.

Sveika vandenų aplinka gali sudaryti sąlygas sukurti nemažai naujų aukštos kokybės darbo vietų. Sveiki žuvų ištekliai ir švarūs vandenys yra tvarios žuvininkystės ir vandens naudojimo rekreaciniais tikslais pagrindas; jie atveria naujų galimybių mėlynajai bioekonomikai. Visame pasaulyje dedamos pastangos atkurti upes ir gėlo vandens išteklius siekiant atkurti sunykusias buveines, ekosistemų procesus, migruojančių žuvų išteklius, biologines bendrijas ir jų teikiamas paslaugas. Migruojančių rūšių išteklių atkūrimas suteiks naujų pragyvenimo šaltinių mažai apgyvendintose vietovėse, bus sukurta darbo vietų žmonėms pagal šeimos verslo modelį ir suteikta prieiga prie vietos rinkos.

Tvari maisto produktų iš vandens augalų ir gyvūnų gamyba

4.9.

Numatoma, kad gerokai išaugs pasaulinė maisto paklausa. 2 tikslu (bado panaikinimas) siekiama iki 2030 m. panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą, pagerinti mitybą ir skatinti tvarią pirminę gamybą.

4.10.

Žvejybos plotai ir akvakultūra teikia maistingą maistą ir duoda labai reikalingų pajamų kartu remiant kaimo plėtrą ir galimai taip pat apsaugant aplinką. Šiuo metu, žuvys sudaro 17 % pasaulinės gyvulinės kilmės baltymų pasiūlos ir 6,5 % visų žmonių suvartojamų baltymų. Šimtams milijonų žmonių žuvys yra pagrindinis baltymų ir būtinų maistinių medžiagų šaltinis. Daugelis žuvų išteklių vis dar pereikvojami ir juos reikia geriau valdyti. Didelės subsidijos vis dar palaiko didelius perteklinius žvejybos laivyno pajėgumus daugelyje pasaulio vietų. Vandenynus, jūras ir vidaus vandenis reikėtų naudoti daug tvariau nei dabar. Investicijos į akvakultūrą, žvejybos plotus, žuvų perdirbimą ir naujų produktų kūrimą iš atliekų ir šalutinių srautų yra itin svarbios didinant tvarią maisto gamybą ir padeda užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą. Visų pirma, ES turi didžiulį neigiamą prekybos balansą žuvų ir žuvininkystės produktų srityje; apie 60 % ES suvartojamų jūrų gėrybių yra importuojamos; šis importas ne visada atitinka ES tvarios gamybos ir maisto saugos kriterijus.

4.11.

Akvakultūra turi didžiulį tolesnio augimo potencialą. Europos akvakultūros sektoriuje būtų galima tvariai pagaminti daug daugiau biomasės, jei akvakultūrai būtų naudojama daugiau rūšių, įskaitant žemesnio mitybos lygmens jūrines rūšis (pvz., dumblius ir moliuskus). Tačiau akvakultūros vystymui yra daug kliūčių. Pirma, augančiai akvakultūros gamybai reikia papildomų pašarų šaltinių. Sugaunamos nevertingos žuvys ateityje vis dažniau bus naudojamos tik tiesioginiam žmonių vartojimui ir mažiau kaip žaliava pašarams. Akvakultūros augimui reikalinga papildoma pašarinė biomasė; ji galėtų būti gaminama iš šiuo metu iš esmės nepakankamai naudojamų rūšių, pavyzdžiui, krilvėžių ir kitų mezopelaginių organizmų, jūržolių ir iš atliekų perdirbimo (šalutinių srautų). Antra, ribota erdvė akvakultūros infrastruktūrai yra vis didėjanti problema, kurią reikia spręsti. Tvariam akvakultūros vystymui itin svarbus geras jūrų ir gėlo vandens valdymas atsižvelgiant į ekologinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius aspektus. Trečia, reikalingi geresni maistinių medžiagų nutekėjimo ir ligų kontrolės problemų sprendimai.

4.12.

Griežtas aplinkosaugos reguliavimas skirtingose šalyse daro didelį poveikį akvakultūros sąnaudoms ir konkurencingumui. Intensyviai kuriamos įvairios naujos technologijos, tačiau lieka daug ekonominių ir technologinių neaiškumų. Recirkuliacinės akvakultūros sistemos (RAS) suteikia keletą privalumų, pavyzdžiui, minimalus vandens poreikis, veiksminga nuotėkių ir nuotekų kontrolė, nedidelė reikiama erdvė ir gamybos sąlygų kontrolė. RAS technologijos turi potencialo, visų pirma gėlo vandens sistemų srityje. Tačiau tikėtina, kad vis didesnė jūrų akvakultūros dalis bus vykdoma atviroje jūroje esančiuose vandenyse. Reikalingas naujas požiūris į daugiafunkcį ir integruotą valdymą, įskaitant teritorijų planavimo ir vietos valdymo planus.

Pridėtinės vertės vandens produktai ir naudojamas ne maistui

4.13.

Perdirbant žuvis ir kitus vandens organizmus žmonių vartojimui kuriami šalutiniai srautai, kurie neretai nėra naudojami tiesioginiam žmonių vartojimui. Apskaičiuota, kad 30–70 % visų sugautų žuvų biomasės tampa menkaverčiu produktu arba yra visiškai iššvaistoma. Tai pasakytina apie galimai naudingą ir vertingą medžiagą, kurią galėtų panaudoti pramonė maisto ir ne maisto gamybos tikslais. Iš šių medžiagų galima kurti aukštos kokybės specializuotų produktų funkcines sudedamąsias dalis. Iš įvairių vandens organizmų galima kurti naujus produktus, pavyzdžiui, funkcionalųjį maistą, vaistus ir kosmetiką. Iš jų taip pat galima išgauti naujų fermentų, baltymų, biopolimerų ir kitų biologinių medžiagų. Itin svarbu šiomis žaliavomis naudotis ekologiškai veiksmingai. Visame pasaulyje juntamas didelis spaudimas gerinti visiškai biologinių medžiagų naudojimą ir taip mažinti atliekų kiekį. Jūrų technologijos gali atlikti svarbų vaidmenį kuriant pridėtinę vertę mėlynojoje bioekonomikoje.

4.14.

Dumblių biomasė tampa vis svarbesnė kaip įvairių komercinių taikmenų mėlynojoje ekonomikoje išteklius. Dumbliai yra veiksmingas, tvarus ir vis dar visiškai neišnaudotas biologinių procesų ir produktų išteklius. Dumbliai turi daug maistinių medžiagų ir prisotinti energijos. Didesnė makrodumblių ir mikrodumblių gamyba susilaukia vis platesnio pripažinimo Europoje kaip išteklius, kurį kaip žaliavą galima panaudoti labai įvairiai. Auga susidomėjimas dumblių rinkimu, auginimu ar perdirbimu, siekiant sukurti įvairių didelės vertės produktų, įskaitant maistą, pašarus, funkcionalųjį maistą ir biologinius produktus.

Klimato kaitos padarinių švelninimas ir prisitaikymas prie jos

4.15.

Pripažįstama, kad klimato kaita daro poveikį keletui aplinkos kintamųjų, įskaitant kritulius, temperatūrą, upių srautus, kenksmingą dumblių žydėjimą ir vandenynų rūgštėjimą. 13 tikslu (klimato politikos veiksmai) skatinama imtis skubių veiksmų siekiant švelninti klimato kaitą ir jos poveikį Kylanti temperatūra daro poveikį vandenynams, jūroms ir kitiems vandens telkiniams ir maistinių medžiagų tinklams, žvejybos plotams ir gyvenimo sąlygoms. Numatoma, kad dėl klimato kaitos Europoje žiemą iškris daugiau kritulių, o kartu su kylančia temperatūra didėja eutrofikacijos ir prastėjančios vandens kokybės pavojus. Tai turės daug neigiamų padarinių žuvų ištekliams ir kitiems vandens ištekliams, o kartu ir žuvininkystei bei kitų rūšių gamybai. Aukšta temperatūra apsunkina šaltamėgių rūšių, pavyzdžiui, lašišinių šeimos žuvų gyvenimą ir padeda plisti daugeliui kenksmingų rūšių ir ligų. Plinta rūšys, kurioms naudinga eutrofikacija. Karščio bangos kelia didelių iššūkių akvakultūros ūkiams. Žemės ūkio srityje ES turėtų spręsti vandens trūkumo problemą.

4.16.

Būsimos maisto sistemos turi padėti spręsti klimato kaitos problemą, o ne ją didinti. Iš esmės žuvininkystė ir akvakultūra yra veiksmingi būdai gaminti baltymus žvelgiant iš klimato kaitą sukeliančios taršos perspektyvos. Todėl reikėtų skatinti tvarią žvejybą ir žuvų auginimą. Be to, labai svarbu didinti žvejybos ir vandens gamybos sistemų atsparumą. Žvejybos veikla turi būti pritaikyta prie pakitusių sąlygų, pavyzdžiui, ekstremalių oro sąlygų ir žiemų, kai temperatūra nenukrenta žemiau nulio. Akvakultūros srityje vienas iš galimų būdų pasirengti temperatūros pakilimui yra akvakultūros auginimas atviroje jūroje, kai tam tikrais atvejais vidutinės jūros temperatūros padidėjimas gali būti naudingas. Recirkuliacinės akvakultūros sistemos (RAS) gali padėti akvakultūros pramonei prisitaikyti prie klimato kaitos. Žuvų veisimo programos gali padidinti auginamų žuvų toleruojamą aukštesnę temperatūrą.

Mėlynoji sveikata ir gerovė

4.17.

3 tikslu (sveikata ir gerovė) siekiama užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę. Gerovės ir rekreacinių paslaugų, grindžiamų vandens aplinka, sritis turi daug augimo galimybių. Tvaraus vandens išteklių naudojimo rekreaciniais tikslais skatinimas atveria naujų verslo galimybių atokiuose ne miesto regionuose ir padės sukurti naujų aukštos kokybės darbo vietų. Dėl mėlynosios bioekonomikos svarbos ir ekonominio potencialo, ji taip pat padeda siekti 8 tikslo (deramas darbas ir ekonomikos augimas).

5.   Prioritetiniai veiksmai

5.1.

Mėlynosios bioekonomikos darbotvarkėje nurodytų plėtros priemonių prioritetai yra: i) švarus vanduo ir sanitarinės sąlygos, jūros vandens nudruskinimas, taršos mažinimas, ii) sveika, įvairi ir saugi vandens aplinka ir ekosistemų bei biologinės įvairovės atkūrimas vandens aplinkoje, iii) tvari maisto produktų iš jūros gyvūnų ir augalų gamyba, iv) aukštos kokybės ne maisto produktų kūrimas, v) prisitaikymas prie klimato kaitos, vi) mėlynoji sveikata ir gerovė, energijos taupymas, atsinaujinančiosios energijos gamyba iš jūrų, upių ir ežerų, vii) didesnis vandens išteklių taupymas ir išsaugojimas ir viii) geresnis kovos su neteisėta veikla, susijusia su vandens ištekliais, koordinavimas. Be to, vis aktualesni klausimai yra nebrangi ir švari vandens bioenergija ir organinių atliekų utilizavimas. Investuodama į tokio pobūdžio vystymąsi Europa gali sustiprinti savo kaip pirmaujančios žiedinės ekonomikos dalyvės poziciją.

5.2.

EESRK siūlo, kad ES Taryba ir Europos Parlamentas paprašytų Komisijos pasirinktose ES vietovėse imtis konkrečių bandomųjų priemonių siekiant pagerinti vandens ekosistemų būklę ir gamybos pajėgumus, atidžiai pasirenkant tas vietoves, kuriose atsispindi didžiulė ES esamų aplinkybių įvairovė ir mėlynosios bioekonomikos kūrimo potencialas. Šios bandomosios priemonės turėtų būti įgyvendinamos pakrančių ir vidaus vandenų vietovėse (įskaitant salas), kurios vidutiniškai ar labai nukentėjo nuo žmogaus veiklos, pavyzdžiui, sezoninio turistų antplūdžio, taršos, į vandens telkinius iš sausumos šaltinių patenkančių maistinių medžiagų, pakeistų vandentakių ir vandens išteklių pereikvojimo.

5.3.

Šiuos bandomuosius projektus reikėtų įgyvendinti kaip įmanoma greičiau su vietos išrinktais atstovais, universitetais ir mokslinių tyrimų centrais, specialistais ir pilietinės visuomenės atstovais. Šiais projektais turėtų būti sudarytos sąlygos plėtoti ir išbandyti pagrindinius veiksmus ir priemones, siekiant pagerinti dabartinę nepatenkinamą padėtį bandomosiose vietovėse. EESRK rekomenduoja Viduržemio, Juodojoje jūroje, Atlanto vandenyno pakrantėje, Šiaurės jūroje ir Baltijos jūroje, taip pat vidaus vandenų teritorijose, kuriose yra didelių padėties pagerinimo galimybių, įgyvendinti pagrįstą bandomųjų projektų skaičių. Šie projektai galėtų, pavyzdžiui, apimti labai daug maistinių medžiagų turinčių ar užterštų vandenų valymą įvairiose vietovėse, pavyzdžiui, uostuose arba turizmo zonose, naudojant konkrečias filtruojančias rūšis, pavyzdžiui, austres, jūrų ežius, midijas ir vandens augalus (dumblius), arba atkuriant migracinius maršrutus ir nerštavietes, kad būtų atkurti migruojančių žuvų gyvavimo ciklai. Be to, šiais projektais taip pat reikėtų išbandyti gebėjimą dideliu mastu surinkti CO2. Bandomaisiais projektais taip pat būtų galima nustatyti, ar naudojant naujas technologijas būtų galima gaminti energiją iš jūrų ir ežerų arba ieškoti naujų būdų išsaugoti vandens išteklius.

5.4.

Remiantis bandomųjų projektų rezultatais ir juos įgyvendinant įgyta patirtimi, Europos Sąjunga raginama skatinti mokymą ir žinių perdavimą pakrančių ir vidaus vandenų vietovių bendruomenėse, sudarant sąlygas atkūrimui ir tinkamam aplinkos valdymui, Europos mokymo tinklų kūrimui ir aukštos kokybės darbo vietų kūrimo galimybėms šioje srityje.

5.5.

Bandomiesiems projektams reikėtų įsteigti valdymo komitetą, sudarytą iš valstybių narių, regionų ir suinteresuotųjų subjektų atstovų, dalyvaujant EESRK, siekiant koordinuoti keitimąsi patirtimi ir užtikrinti, kad sėkmingi projektai būtų įgyvendinami platesniu mastu. Tuo pat metu reikėtų skatinti ES valstybes nares ir atitinkamus regionus rengti mėlynosios bioekonomikos strategijas, konsultuojantis su vietos suinteresuotaisiais subjektais ir pilietinės visuomenės organizacijomis.

5.6.

Taikant tam tikras sąlygas trečiosioms šalims, visų pirma Rytų partnerystės šalims, Viduržemio jūros regiono ir Afrikos šalims, Rusijai dėl Baltijos jūros regiono ir kitoms suinteresuotoms šalims, turėtų būti prieinamos praktinės ES žinios apie mėlynąją bioekonomiką, įgytos įgyvendinant programas „Europos horizontas“, LIFE ir mėlynosios bioekonomikos bandomuosius projektus. Mėlynoji bioekonomika turėtų tapti pavyzdine ES politikos sritimi įgyvendinant ES bendradarbiavimo programas su JT ir priemone pasiekti 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos Paryžiaus susitarimo tikslus kovojant su visuotiniu atšilimu.

---

(1)  EESRK nuomonė dėl komunikato, kuriuo atnaujinama 2012 m. bioekonomikos strategija (OL C 240, 2019 7 16, p. 37).

(2)  EESRK nuomonė dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija) (Geriamojo vandens direktyva) (OL C 367, 2018 10 10, p.107).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pasitikėjimo į žmogų orientuotu dirbtiniu intelektu didinimas“

[COM(2019) 168 final]

(2020/C 47/09)

Pranešėja Franca SALIS-MADINIER

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2019 6 3
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2019 10 18
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 10 30
Plenarinė sesija Nr.	547
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	198/1/4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Dirbtinis intelektas nėra savitikslis: jis yra priemonė, galinti paskatinti esminius teigiamus pokyčius, tačiau taip pat gali kelti riziką. Todėl dirbtinio intelekto naudojimą būtina reglamentuoti.

1.2.

Komisija turėtų imtis priemonių, susijusių su dirbtinio intelekto ir mašinų mokymosi kenkimo tikslais naudojimo numatymu, prevencija ir draudimu, ir geriau reguliuoti kenkimo produktų pateikimą rinkai.

1.3.

ES visų pirma turi skatinti plėtoti dirbtinio intelekto sistemas, orientuotas į konkrečias taikomąsias programas, sudarančias galimybę paspartinti su klimatu susijusią ir skaitmeninę pertvarkas.

1.4.

Reikia nustatyti, kokius uždavinius bus galima spręsti laikantis etikos kodeksų, savireguliacijos ir savanoriškų įsipareigojimų ir kokius – reglamentavimo ir teisėkūros priemonėmis užtikrinant stebėseną, o nesilaikymo atveju taikant sankcijas. Bet kuriuo atveju dirbtinio intelekto sistemos turi atitikti galiojančius teisės aktus.

1.5.

Dirbtinio intelekto srityje būtina laikytis požiūrio, apimančio ne tik techninius, bet ir su visuomene ir etika susijusius aspektus. EESRK palankiai vertina ES siekį kurti į žmogų orientuotą požiūrį į dirbtinį intelektą, atitinkantį pagrindines jos vertybes: pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė nediskriminavimas, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms.

1.6.

EESRK pakartoja (1), kad diegiant dirbtinio intelekto sistemas, galinčias lemti pokyčius, susijusius su darbo organizavimu, jo stebėsena ir kontrole, taip pat su darbuotojų vertinimo ir įdarbinimo sistemomis, reikia konsultuotis su darbuotojais ir jų atstovais ir juos informuoti. Komisija turėtų skatinti socialinį dialogą, siekdama užtikrinti darbuotojų dalyvavimą naudojant dirbtinio intelekto sistemas.

1.7.

EESRK pabrėžia (2), kad siekiant patikimo dirbtinio intelekto būtina, kad mašiną kontroliuotų žmogus ir piliečiai būtų informuojami apie dirbtinio intelekto sistemų naudojimą. Dirbtinio intelekto sistemos turi būti paaiškinamos arba, kai tai neįmanoma, piliečiams ir vartotojams turi būti suteikta informacija apie sistemų trūkumus ir keliamą riziką.

1.8.

ES turi spręsti su galima rizika (3) sveikatai ir saugai susijusius klausimus. Būtina nustatyti standartus, kad autonominės sistemos nepakenktų ar nebūtų žalingos asmenims. Darbuotojai turi būti išmokyti dirbti su mašina ir prireikus ją sustabdyti.

1.9.

EESRK ragina sukurti tvirtą sertifikavimo sistemą, pagrįstą bandymų procedūromis, leidžiančiomis įmonėms patvirtinti jų dirbtinio intelekto sistemų patikimumą ir saugumą. Algoritminio sprendimų priėmimo procesų skaidrumas, atsekamumas ir paaiškinamumas yra techninis uždavinys, kurio sprendimas turėtų būti remiamas tokiomis ES priemonėmis kaip „Europos horizontas“.

1.10.

Nuo privatumo ir duomenų apsaugos užtikrinimo priklausys piliečių ir vartotojų pasitikėjimo laipsnis dirbtiniu intelektu. Duomenų nuosavybės, įmonių ir organizacijų vykdomos duomenų kontrolės ir naudojimo klausimai (visų pirma susiję su daiktų internetu) lieka iš esmės neišspręsti. EESRK ragina Komisiją reguliariai peržiūrėti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (angl. GDPR) (4)ir susijusius teisės aktus atsižvelgiant į technologinę plėtrą.

1.11.

EESRK mano, kad labai svarbu apsvarstyti dirbtinio intelekto sistemų indėlį mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ypač pramonės, transporto, energetikos, statybos ir žemės ūkio sektoriuose. Komitetas ragina su klimatu susijusias ir skaitmenines pertvarkas susieti tarpusavyje.

1.12.

EESRK mano, kad dirbtinio intelekto sistemų kontrolės gali nepakakti, kad būtų galima nustatyti atsakomybės sritis ir didinti pasitikėjimą. EESRK rekomenduoja aiškių taisyklių apibrėžimą laikyti didžiausiu prioritetu ir nustatyti fizinių ir juridinių asmenų atsakomybę jų nesilaikant. EESRK taip pat ragina Komisiją prioritetine tvarka išnagrinėti esminį, t. y. dirbtinio intelekto sistemų draustumo, klausimą.

1.13.

EESRK siūlo parengti Europos patikimos DI įmonės pažymėjimą standartų besilaikančioms įmonėms, grindžiamą, inter alia, aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais pasiūlytu vertinimo sąrašu.

1.14.

ES, pristatydama šioje srityje atliktą darbą G 7, G 20 ir dvišaliuose dialoguose, turi siekti, kad dirbtinis intelektas būtų reguliuojamas ir už Europos ribų. Būtina siekti tarptautinio susitarimo dėl patikimo dirbtinio intelekto, kuriuo remiantis būtų galima parengti tarptautinius standartus ir reguliariai tikrinti jų aktualumą.

2.   Komisijos pasiūlymo santrauka

2.1.

Šis komunikatas grindžiamas Aukšto lygio ekspertų grupės, kurią Komisija paskyrė 2018 m. birželio mėn., darbais. Šiame komunikate Komisija nustatė septynis pagrindinius patikimam dirbtiniam intelektui keliamus reikalavimus, kurie pateikiami 4 punkte.

2.2.

Komisija pradėjo bandymo etapą, kuriame dalyvauja labai įvairūs suinteresuotieji subjektai. Ypač daug dėmesio skiriama Aukšto lygio ekspertų grupės parengtam vertinimo klausimų dėl kiekvieno pagrindinio reikalavimo sąrašui. 2020 m. pradžioje Aukšto lygio ekspertų grupė peržiūrės ir atnaujins vertinimo klausimų sąrašą, ir prireikus Komisija pasiūlys naujų priemonių.

2.3.

Savo požiūrį į dirbtinį intelektą Komisija nori pristatyti tarptautiniu mastu ir ji toliau atliks aktyvų vaidmenį, įskaitant G 7 ir G 20 susitikimuose.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Į žmogų orientuotam dirbtiniam intelektui būtinas požiūris, apimantis ne tik techninius, bet ir su visuomene ir etika susijusius aspektus. EESRK palankiai vertina ES institucijų siekį kurti į žmogų orientuotą požiūrį į dirbtinį intelektą, atitinkantį ES vertybes, t. y.: pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, nediskriminavimas, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms. Kaip pabrėžia Komisija (5), dirbtinis intelektas nėra savitikslis; jis yra priemonė, galinti paskatinti esminius teigiamus pokyčius. Kaip ir bet kokia priemonė, jis tuo pat metu ir atveria galimybes, ir kelia riziką. Todėl ES turi reglamentuoti jo naudojimą ir aiškiai apibrėžti atsakomybę.

3.2.

Šis pasitikėjimas į žmogų orientuotu dirbtiniu intelektu bus įgytas laikantis vertybių ir principų, nustačius tinkamai apibrėžtą reguliavimo sistemą ir etikos gaires, kuriose išdėstyti esminiai reikalavimai.

3.3.

Vienas iš daugelio su dirbtiniu intelektu susijusių uždavinių – tai kartu su suinteresuotaisiais subjektais nustatyti, kuriuos iš jų reikia spręsti taikant reguliavimo ir teisėkūros priemones, kartu užtikrinant stebėsenos mechanizmą, o reikalavimų nesilaikymo atveju taikant sankcijas, ir kurie uždaviniai bus sprendžiami laikantis etikos kodeksų, savireguliacijos ir savanoriškų įsipareigojimų. EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija laikosi EESRK anksčiau nurodytų principų, tačiau apgailestauja, kad šiuo etapu ji nesiūlo jokių konkrečių priemonių, kurios padėtų spręsti teisėtus klausimus (vartotojų teisių, sistemų saugumo ir atsakomybės).

3.4.

Dirbtinės intelekto sistemos turi atitikti galiojančią reguliavimo sistemą, visų pirma kiek tai susiję su asmens duomenų apsauga, atsakomybe už produktus, vartotojų apsauga, nediskriminavimu, profesine kvalifikacija, taip pat darbuotojų informavimu bei konsultavimusi su jais darbo vietoje. Turi būti užtikrinta, kad šie teisės aktai atitiktų naujus skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto keliamus uždavinius.

3.5.

Kaip nurodo Komisija, turėtų būti „nustatyti galimos rizikos, susijusios su dirbtinio intelekto sistemų naudojimu įvairiose srityse, išaiškinimo ir vertinimo procesai“ (6). EESRK mano, kad daugiausia dėmesio reikia skirti būsimam šio vertinimo mechanizmui ir rodikliams, į kuriuos būtų galima atsižvelgti atliekant šį vertinimą, nustatyti. Aukšto lygio grupės (ALG) parengtas vertinimo klausimų sąrašo projektas yra šio proceso įgyvendinimo pradžia.

3.6.

Tai taip pat susiję su tikėtinos dirbtinio intelekto sistemų pridėtinės vertės sąžiningo paskirstymo klausimu. EESRK mano, kad teigiami dirbtinio intelekto lemiami pokyčiai ekonominio vystymosi, gamybos procesų tvarumo ir vartojimo (visų pirma energijos), geresnio išteklių panaudojimo požiūriu turi būti naudingi visoms šalims ir visiems jų piliečiams.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.   Žmogiškasis veiksnys ir žmogaus atliekama priežiūra

4.1.1.

Komisija nori būti tikra, kad dirbtinio intelekto sistemų naudojimas jokiu būdu nepakenks žmogaus savarankiškumui ir nesukels neigiamo poveikio. EESRK pritaria šiam požiūriui, kad mašinos kontrolę turi vykdyti žmogus, kaip jau nurodė ankstesnėse savo nuomonėse.

4.1.2.

Tam reikia, kad piliečiai būtų tinkamai informuojami apie šių sistemų naudojimą, kad jos būtų paaiškinamos arba, kai tai neįmanoma (pvz., „giliojo mokymosi“ atveju), naudotojui būtų pateikiama informacija apie sistemos trūkumus ir riziką. Bet kuriuo atveju piliečiai privalo išsaugoti laisvę priimti kitokį nei dirbtinio intelekto sistemos sprendimą.

4.1.3.

Įmonėse ir viešojo administravimo įstaigose darbuotojai ir jų atstovai turi būti tinkamai informuojami ir su jais turi būti konsultuojamasi diegiant dirbtinio intelekto sistemas, galinčias pakeisti darbo organizavimą ir jiems turėti įtakos kontrolės, priežiūros, vertinimo, įdarbinimo atvejais. Komisija turėtų skatinti socialinį dialogą, siekdama įtraukti darbuotojus į dirbtinio intelekto sistemų naudojimą.

4.1.4.

Žmogiškųjų išteklių srityje ypatingą dėmesį riekia skirti dirbtinio intelekto sistemos netinkamo naudojimo rizikai, pavyzdžiui, neribota priežiūra, asmens duomenų, sveikatos duomenų rinkimas, dalijimasis šiais duomenimis su trečiosiomis šalimis, taip pat sveikatai ir saugai darbo vietoje keliamai rizikai (7). Turi būti nustatyti aiškūs standartai, kad žmogaus ir mašinos bendradarbiavimas nepadarytų žalos asmenims. Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) standarte dėl paramos robotų (8), skirtame gamintojams, integratoriams ir naudotojams, pateikiamos darbo vietos kūrimo ir organizavimo bei žmonėms galinčios kilti rizikos mažinimo gairės. Darbuotojai turi būti apmokyti naudoti dirbtinį intelektą ir robotiką, dirbti su jais ir, visų pirma, prireikus juos sustabdyti („avarinio stabdymo“ principas).

4.2.   Techninis patvarumas ir saugumas

4.2.1.

EESRK ragina nustatyti Europos saugumo standartus ir sukurti tvirtą sertifikavimo sistemą, pagrįstą bandymų procedūromis, pagal kurias įmonės galėtų patvirtinti savo dirbtinio intelekto sistemų patikimumą. EESRK taip pat nori atkreipti dėmesį į dirbtinio intelekto sistemų draustumo klausimo svarbą.

4.2.2.

Komisija mažai nagrinėja su dirbtinio intelekto ir mašinų mokymosi kenkimo tikslais naudojimo numatymu, prevencija ir draudimu susijusį aspektą, apie kurį įspėja daug mokslininkų (9). Reikėtų atsižvelgti į mokslininkų rekomendacijas, visų pirma dėl dvejopo šių technologijų naudojimo, kuris gali būti susijęs su skaitmeniniu saugumu (kibernetinių išpuolių plitimu, žmogaus ir dirbtinio intelekto pažeidžiamumu, „data poisoning“), fiziniu saugumu (įsilaužimas į autonomines sistemas, įskaitant autonominių transporto priemonių, bepiločių orlaivių, automatinių ginklų) ar politiniu saugumu (masinis asmens duomenų rinkimas, tikslinė propaganda, vaizdo įrašų manipuliavimas ir kt.). Mokslininkai, inžinieriai ir valdžios institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti, kad užkirstų kelią šiai rizikai; ekspertams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, pavyzdžiui, naudotojams ir vartotojams, turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti su šiais uždaviniais susijusiose diskusijose.

4.3.   Privatumas ir duomenų valdymas

4.3.1.

Komisija reikalauja, kad prieiga prie duomenų būtų „tinkamai valdoma ir kontroliuojama“ (10). EESRK mano, kad reikia neapsiriboti bendro pobūdžio pareiškimais. Piliečių pasitikėjimo dirbtinio intelekto sistemomis laipsnis taip pat turės lemiamos įtakos jo kūrimui. Dar lieka iš esmės neišspręsti duomenų nuosavybės, jų kontrolės ir įmonių bei organizacijų naudojimosi jais klausimai. Nemažą susirūpinimą kelia, pavyzdžiui, automobilių gamintojams automobilių perduodami duomenys ir perduodamų duomenų pobūdis (11). Nepaisant pritaikytosios privatumo apsaugos (angl. Privacy by design) koncepcijos, kurią pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą turi atitikti susietieji daiktai, konstatuojama, kad šiuo klausimu vartotojas turi tik labai mažai arba visai neturi informacijos ir neturi jokių galimybių šiuos duomenis kontroliuoti. Todėl EESRK primygtinai ragina Komisiją peržiūrėti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir susijusius teisės aktus atsižvelgiant į technologinę plėtrą (12).

4.4.   Skaidrumas

4.4.1.

EESRK mano, kad algoritminio sprendimų priėmimo proceso paaiškinamumas yra būtinas siekiant suprasti ne pačius mechanizmus, o sprendimų priėmimo procesų loginį pagrindą ir tai, kokį poveikį jiems daro dirbtinio intelekto sistemos. Standartinių bandymų procedūrų, skirtų mašinų mokymosi sistemoms, kūrimas ir toliau yra techninis uždavinys, kurio sprendimas turėtų būti remiamas tokiomis ES priemonėmis kaip programa „Europos horizontas“.

4.4.2.

EESRK pritaria Komisijai, kad dirbtinio intelekto sistemos turi būti atpažįstamos, „kad naudotojai suvoktų, jog sąveikauja su dirbtinio intelekto sistema“ (13), įskaitant paciento santykius su sveikatos priežiūros darbuotoju, profesionalias pasaugas, susijusias su piliečių sveikata ir gerove. EESRK taip pat pabrėžia, kad naudotojas arba vartotojas taip pat turi būti informuojami apie žmogaus teikiamas paslaugas. Daugelyje dirbtinio intelekto sistemų žmogus atlieka didelį kiekį darbų, apie kuri galutinis vartotojas dažnai nežino (14). Šis klausimas susijęs ne tik su skaidrumo trūkumo paslaugų naudotojų ir vartotojų atžvilgiu problema, bet ir paslėpto ir nepripažinto darbo forma.

4.4.3.

Be to, EESRK mano, kad vartotojai visada turėtų būti informuojami apie dirbtinio intelekto sistemų integravimą į jų perkamus produktus ir visada turėtų turėti prieigą prie savo duomenų ir galimybę juos kontroliuoti.

4.5.   Įvairovė, nediskriminavimas ir teisingumas

4.5.1.

Diskriminavimo rizika būdinga tam tikroms dirbtinio intelekto prietaikoms, sudarančioms galimybę profiliuoti piliečius, naudotojus ir vartotojus (pvz., įdarbinant, nuomojant nekilnojamąjį turtą, teikiant tam tikras asmenines paslaugas). ES yra priėmusi teisės aktus dėl vienodo požiūrio ir nediskriminavimo (15). Dirbtinio intelekto sistemos turi juos atitikti. Tačiau tokie teisės aktai taip pat turi būti pritaikyti ir prireikus sugriežtinti (taip pat ir vykdymo užtikrinimo lygmeniu), kad būtų galima spręsti su nauja praktika susijusius klausimus. Yra reali rizika, kad algoritminis profiliavimas taps nauja galinga diskriminavimo priemone. ES turi užkirsti kelią šiai rizikai.

4.5.2.

Kovos su rasizmu direktyvoje (16) ir Direktyvoje dėl lyčių lygybės ne užimtumo srityje (17) numatyta sukurti specialias lyčių lygybės užtikrinimo institucijas. EESRK ragina šias institucijas aktyviai dalyvauti stebint ir kontroliuojant, ar dirbtinio intelekto sistemos nesusijusios su tiesioginiu ar netiesioginiu diskriminavimu.

4.6.   Visuomenės ir aplinkos gerovė

4.6.1.

Komisija tiksliai nenurodo, kaip susieti su klimatu susijusią ir skaitmeninę pertvarkas, ypač naudojant dirbtinio intelekto sistemas. Labai svarbu apsvarstyti, koks galėtų būti dirbtinio intelekto sistemų indėlis mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ypač pramonės, transporto, energetikos, statybos ir žemės ūkio sektoriuose.

4.6.2.

Komisija nurodo, kad dirbtinio intelekto sistemos gali būti naudojamos socialiniams įgūdžiams stiprinti, tačiau dėl jų šie įgūdžiai gali ir pablogėti. EESRK mano, kad ES turėtų geriau įvertinti tam tikrus visuomenės iššūkius. Tyrimai parodė, kad, pavyzdžiui, kai kurios prietaikos su integruotomis dirbtinio intelekto sistemomis sukurtos taip, kad kuo ilgiau išlaikytų paslaugų vartotojus prisijungusius (socialiniai tinklai, žaidimai, vaizdo įrašai ir t. t.). Tikslas – surinkti kuo daugiau duomenų apie jų elgesį; taikomos tiek nuolatinio algoritminių rekomendacijų atnaujinimo, tiek priminimų ir pranešimų ir pan. strategijos. Buvo tiriamas nesaikingo prisijungimo ir naudojimosi poveikis vaikams (18), ir rezultatai parodė padidėjusį nerimą, agresiją, miego trūkumą ir poveikį mokymuisi, socialiniams santykiams, sveikatai ir gerovei. ES, norėdama sukurti patikimą dirbtinį intelektą, turėtų į tokį poveikį atsižvelgti ir užkirsti jam kelią.

4.6.3.

Galiausiai vienas iš visuomenės gerovės veiksnių yra susijęs su darbo sauga. Tačiau skaitmeninimas gali sukelti nesaugumo jausmą ir tapti streso šaltiniu (19). Todėl prieš pradedant galimą restruktūrizaciją tikslinga parengti pokyčių numatymo strategijas ir užtikrinti visų darbuotojų tęstinį profesinį mokymą. Šiuo tikslu įmonėse turi būti palaikomas kokybiškas darbdavių ir darbuotojų atstovų socialinis dialogas, be kita ko leidžiantis įtraukiai diegti naujas technologijas, visų pirma dirbtinio intelekto ir robotikos. Siekiant didinti vadovų ir darbuotojų tarpusavio pasitikėjimą, su darbuotojų valdymu, vertinimais ir stebėsena susijusios dirbtinio intelekto sistemos turi būti paaiškinamos, jų parametrai žinomi, o jų veikimas skaidrus.

4.7.   Atskaitomybė

4.7.1.

Mašinų mokymosi sistemų priimti sprendimai nėra lengvai paaiškinami, be to, jos nuolat atnaujinamos. EESRK mano, kad dirbtinio intelekto sistemų kontrolės gali nepakakti, kad būtų galima nustatyti atsakomybės sritis ir didinti pasitikėjimą. Todėl rekomenduoja apibrėžti taisykles ir nustatyti fizinių ir juridinių asmenų atsakomybę jų nesilaikant. EESRK rekomenduoja labiau pasikliauti patikimomis bendrovėmis ar profesionalais, o ne algoritmais, ir siūlo parengti „Europos patikimos DI įmonės pažymėjimą“ standartų besilaikančioms įmonėms, grindžiamą, inter alia, Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais pasiūlytu vertinimo sąrašu.

4.7.2.

Direktyvoje dėl atsakomybės už gaminius (20) nustatytas Europos gamintojams taikomas atsakomybės be kaltės principas, pagal kurį, jei gaminys su trūkumu padarė žalą vartotojui, už tai atsako gamintojas net nesant jo kaltės ar aplaidumo. Vis plačiau kuriant, diegiant ir naudojant dirbtinio intelekto sistemas Sąjunga turi nustatyti modernias atsakomybės taisykles, taikomas tais atvejais, kai vartotojams siūlomi skaitmeninio turinio produktai ir paslaugos gali būti pavojingi ir žalingi. Vartotojams turi būti sudaryta galimybė kreiptis į teismą dėl dirbtinio intelekto sistemos padarytos žalos.

5.   Reglamentavimo už Europos ribų būtinybė

5.1.

Globalizuotame pasaulyje dirbtinis intelektas turi būti reguliuojamas ir už Europos ribų. Europa turėtų skatinti plataus masto sutarimą dėl dirbtinio intelekto G 7 ir G 20 susitikimuose ir tęsti dvišalius dialogus, kad dauguma šalių galėtų dalyvauti dirbtinio intelekto standartizacijos procesuose ir reguliariai tikrinti jo aktualumą.

---

(1)  OL C 440, 2018 12 6, p. 1.

(2)  OL C 288, 2017 8 31, p. 1, OL C 440, 2018 12 6, p. 1.

(3)  https://osha.europa.eu/fr/emerging-risks.

(4)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(5)  COM(2019) 168 final.

(6)  COM(2019) 168 final, p. 5.

(7)  Žr. OSH and the future of work: benefits and risks of artificial intelligence tools in workplaces.

(8)  ISO/TS 15066, 2016.

(9)  Žr. ataskaitą The Malicious Use of Artificial Intelligence: Forecasting, Prevention, and Mitigation“, 2018 m. vasaris.

(10)  COM(2019) 168 final, p. 6.

(11)  „Your car knows when you gain weight“, The New York Times (International Edition), 2019 5 22.

(12)  OL C 190, 2019 6 5, p. 17.

(13)  COM(2019) 168 final, p. 6.

(14)  Žr., pvz., „A white-collar sweatshop’: Google Assistant contractors allege wage theft“, The Guardian, 2019 5 29 ir Bot technology impressive, except when it’s not the bot“, The New York Times (International Edition), 2019 5 24.

(15)  OL L 180, 2000 7 19, p. 22; OL L 303, 2000 12 2, p. 16; OL L 373, 2004 12 21, p. 37; OL L 204, 2006 7 26, p. 23..

(16)  2000 m. birželio 29 d. Tarybos Direktyva 2000/43/EB įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2000 7 19, p. 22).

(17)  2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL L 373, 2004 12 21, p. 37).

(18)  Žr., Kidron, Evans, Afia (2018), „Disrupted Childhood – The COST of Persuasive Design“, 5Rights Foundation.

(19)  Aukšto lygio darbo grupės ataskaita dėl skaitmeninės transformacijos poveikio ES darbo rinkoms, 2019 m.

(20)  1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 85/374/EBB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo (OL L 210, 1985 8 7 p. 29).