10.2.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/7

Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal 2018 m. spalio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33

(2020/C 44/06)

Šis pranešimas skelbiamas pagal 2018 m. spalio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1).

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Coteaux de l’Aubance“

PDO-FR-A0149-AM02

Pranešimo data: 2019-11-12

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Geografinė vietovė

Dalis apie geografinę vietovę keičiama taip: „Visi gamybos veiksmai atliekami geografinėje vietovėje, kuri apima toliau nurodytų Meno ir Luaros departamento savivaldybių, kaip jos apibrėžtos 2018 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijas: Brissac Loire Aubance (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Brissac-Quincé, Saint-Saturnin-sur-Loire, Vauchrétien), Denée, Les Garennes sur Loire (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Juigné-sur-Loire, Saint-Jean-des-Mauvrets), Mozé-sur-Louet, Mûrs-Erigné, Saint-Melaine-sur-Aubance, Soulaines-sur-Aubance.

Su geografinės vietovės kartografine medžiaga galima susipažinti Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto interneto svetainėje.“

Redakcinio pobūdžio pakeitimas: naujajame administracinių vienetų sąraše atsižvelgta į po specifikacijos patvirtinimo sujungtus administracinius vienetus ar kitus skirstymo į administracines zonas pasikeitimus. Siekiant teisinio tikrumo, sąrašas sudarytas atsižvelgiant į galiojantį Oficialųjį geografinių kodų registrą, kurį kasmet peržiūri INSEE. Geografinės vietovės perimetras lieka visiškai nepakitęs.

Galiausiai nurodoma, jog Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto interneto svetainėje pateikiama geografinės vietovės kartografinė medžiaga, kad visuomenė galėtų su ja susipažinti.

Atitinkamai iš dalies keičiamas su geografine vietove susijęs bendrojo dokumento 6 punktas.

2. Arčiausiai esanti vietovė

1 skyriaus IV antraštinės dalies 3 punkte esantis savivaldybių sąrašas pakeičiamas šiuo sąrašu:

„Aubigné-sur-Layon, Beaulieu-sur-Layon, Bellevigne-en-Layon (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Champ-sur-Layon, Faveraye-Mâchelles, Faye-d’Anjou, Rablay-sur-Layon, Thouarcé ), Blaison-Saint-Sulpice (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Blaison-Gohier, Saint-Sulpice), Bouchemaine, Brissac Loire Aubance (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Alleuds, Charcé-Saint-Ellier-sur-Aubance, Chemellier, Coutures, Luigné, Saint-Rémy-la-Varenne, Saulgé-l’Hôpital), Chalonnes-sur-Loire, Chaudefonds-sur-Layon, Chemillé-en-Anjou (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Chanzeaux, Valanjou), Doué-en-Anjou (buvusi šios deleguotosios savivaldybės teritorija: Brigné), Gennes-Valde-Loire (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Chênehutte-Trêves-Cunault, Gennes, Grézillé, Saint-Georges-des-Sept-Voies, Le Thoureil), Lys-Haut-Layon (buvusi šios deleguotosios savivaldybės teritorija: Tigné), Parnay, Rochefort-sur-Loire, Sainte-Gemmes-sur-Loire, Savennières, Terranjou (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Chavagnes, Martigné-Briand, Notre-Dame-d’Allençon), Tuffalun (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Ambillou-Château, Louerre, Noyant-la-Plaine), Val-du-Layon (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Saint-Aubin-de-Luigné, Saint-Lambert-du-Lattay).“

Taip atsižvelgta į savivaldybių sujungimą po paskutinės specifikacijos versijos. Arčiausiai esančios vietovės perimetras lieka visiškai nepakitęs.

Atitinkamai iš dalies keičiamas su papildomomis sąlygomis susijęs bendrojo dokumento 9 punktas.

3. Agrarinės aplinkosaugos nuostata

1 skyriaus VI antraštinės dalies 2 punkte įterpiamas tekstas: „Tarp eilių turi augti prižiūrima savaime išaugusi ar pasėta augalinė danga. Jei tokios augalinės dangos nėra, veiklos vykdytojas privalo įdirbti dirvą, kad augalija išaugtų savaime, arba pagrįsti už vynuogininkystę atsakingų valdžios institucijų patvirtintų biologinės kontrolės preparatų naudojimą. Sklype naudojant biologinės kontrolės herbicidus, naudoti kitus herbicidus draudžiama.“

Šiuo pakeitimu atsižvelgiama į visuose Anžu vynuogynuose besikeičiančią gamintojų praktiką ir didelį agroekologijai skiriamą dėmesį. Jis atspindi vis didėjantį susirūpinimą aplinkosauga techninėse srityse. Sudarant palankias sąlygas augti augalinei dangai, naikinant piktžoles mechaniniu būdu ar pasitelkiant biologinės kontrolės preparatus, naudojama mažiau cheminių herbicidų. Pradėjus naudoti mažiau herbicidų, turėtų tapti įmanoma geriau apsaugoti vynuogynų dirvožemį ir išsaugoti natūralias jo savybes (derlingumą, biologinę įvairovę, biologinį išsivalymą), nes tai prisideda prie vynų kokybės bei autentiškumo ir sustiprina vietovės įvaizdį.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

4. Oficialus vynuogių derliaus ėmimo paskelbimas

Išbraukiamas specifikacijos 1 skyriaus VII antraštinės dalies 1 punkto sakinys: „Vynuogių derliaus ėmimo pradžios data nustatoma pagal Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekso D. 645-6 straipsnį.“

Nustatyti vynuogių derliaus ėmimo pradžios datą nebėra būtina, nes nuo šiol veiklos vykdytojai turi daugybę priemonių, leidžiančių tiksliai nustatyti, kada vynuogės yra sunokusios. Kiekvienas veiklos vykdytojas turi tam tikrą skaičių asmeninių ar kolektyvinių priemonių ir įrangos, leidžiančios tiksliai, atsižvelgiant į gamybos tikslus, nustatyti optimalią kiekvieno sklypo derliaus ėmimo pradžios datą.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

5. Minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais

VI antraštinės dalies 2 punkto b papunktyje įterpiamas sakinys „Vynų, kurie gali būti žymimi nuoroda „sélection de grains nobles“, minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra ne mažesnė kaip 19 %.“

Šiuo pakeitimu siekiama specifikacijoje susieti minimalią natūralią alkoholio koncentraciją tūrio procentais, kuri specifikacijoje nebuvo nurodyta, su dideliu cukraus kiekiu (nuoroda „sélection de grains nobles“ žymimų vynų – 323 g).

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

6. Fermentavimo patalpos pajėgumas

1 skyriaus IX antraštinės dalies 1 punkto c papunktyje sakinys „Kiekvienas veiklos vykdytojas turi turėti mažiausiai 1,4 karto penkerių pastarųjų metų vidutinio ūkio gamybos kiekio atitinkantį fermentavimo patalpos pajėgumą.“ pakeičiamas sakiniu „Kiekvienas veiklos vykdytojas turi turėti mažiausiai 1,4 karto per penkerius pastaruosius metus pagaminto vyno tūrio atitinkantį fermentavimo patalpos pajėgumą.“

Specifikacijoje buvo nurodytas ne hektolitrais ar m3 išreikštas tūrinis pajėgumas, o gamybos kiekis, t. y derliaus kiekis, padalytas iš gamybos ploto (pavyzdžiui, išreikštas hl/ha). Šiuo pakeitimu ištaisomas dydžio neatitikimas neatliekant esminių pakeitimų (mažiausias kiekis išlieka 1,4 karto ūkio kelerių pastarųjų metų vidutinio pagaminto tūrio).

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

7. Vyno išleidimas į apyvartą

Išbraukiamas 1 skyriaus IX antraštinės dalies 5 punkto b papunktis dėl vyno išleidimo į apyvartą tarp įgaliotų sandėlių savininkų datos.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

8. Ryšys su geografine vietove

Ryšys su geografine vietove peržiūrėtas siekiant atnaujinti susijusių savivaldybių skaičių (vietoje 10 savivaldybių dabar yra 7). Aprašant ryšį patikslinta, kad nurodoma metinė vidutinė temperatūra.

Atitinkamai iš dalies keičiamas su ryšiu su geografine vietove susijęs bendrojo dokumento 8 punktas.

9. Pereinamojo laikotarpio priemonė

Specifikacijos XI antraštinės dalies 1 punkte nurodyta pereinamojo laikotarpio priemonė išbraukiama, nes pereinamasis laikotarpis pasibaigė 2012 m.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

10. Pereinamojo laikotarpio priemonė

1 skyriaus XI antraštinėje dalyje įterpiamas tekstas: „Nuostatos dėl privalomos prižiūrimos savaime išaugusios ar pasėtos tarpueilių augalinės dangos arba, jei tokios augalinės dangos nėra, prievolės veiklos vykdytojui įdirbti dirvą arba naudoti biologinės kontrolės preparatus savaime išaugusiai augalijai kontroliuoti netaikomos iki šios specifikacijos patvirtinimo augantiems vynuogynams, kurių atstumai tarp eilių ne didesni nei 1,70 m.“

Pereinamojo laikotarpio priemonė suteikia galimybę nebausti esamų vynuogynų, kurių dabartinis priežiūros būdas neatitinka agrarinės aplinkosaugos nuostatų. Tankiai susodintuose vynuogynuose, kurių atstumas tarp eilių ne didesnis nei 1,70 m, gali kilti techninių problemų palaikant nuolatinę augalinę dangą ar įdirbant žemę (darbų atlikimas mechanizuotu būdu, įranga, įrankiai). Neaukštų vynmedžių vynuogynuose augalija taip pat gali padidinti šalnų pavojų. Be to, kuo tankiau vynuogyne susodinti vynmedžiai, tuo daugiau vandens iš jų atima tarpueilių augalinė danga. Kita vertus, po specifikacijos patvirtinimo pasodinti vynuogynai jau privalės atitikti įterpiamas agrarinės aplinkosaugos nuostatas nepriklausomai nuo sodinių pasodinimo tankumo ir atstumo tarp eilių.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, priemonės išbraukiamos.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

11. Registrai

2 skyriaus II antraštinės dalies 3 punkte žodis „potencinė“ pakeičiamas žodžiu „natūrali“.

Kad sutaptų su visos Anžu-Somiūro vietovės specifikacijos redakcija, formuluotės „potencinė koncentracija“ ir „laipsnis“ pakeičiamos formuluote „natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais“. Dėl šių pakeitimų specifikaciją tampa lengviau skaityti. Su registrais susijusių nuostatų suderinimu siekiama, kad būtų lengviau parengti tų registrų tikrinimo ir kontrolės planą.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

12. Pagrindiniai tikrinami punktai

Peržiūrėtas 3 skyrius, kad sutaptų Anžu-Somiūro vietovės specifikacijos pagrindinių tikrinamų punktų redakcija.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Produkto pavadinimas

Coteaux de l’Aubance

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

1. Vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

Baltieji neputojantys vynai, turintys liekamojo cukraus, pagaminti iš vynuogių, kurios skinamos pernokusios. Šie harmoningi vynai pasižymi baltų vaisių ir uogų, citrusinių vaisių, gėlių ir pernokusių vynuogių aromatais. Vynų skonis harmoningas (dera saldumas, rūgštumas ir tinkama struktūra). Bręsdami vynai tampa vis subtilesni ir sudėtingesni.

Šių vynų savybės:

Natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais – ne mažesnė nei 14 %.

Kad vynai galėtų būti žymimi nuoroda „sélection de grains nobles“, jų minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais turi būti ne mažesnė kaip 19 %.

Po fermentacijos fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis ne mažesnis nei 34 g/l.

Bendrojo rūgštingumo ir bendro sieros dioksido kiekiai nustatyti Bendrijos teisės aktuose.

Minimali faktinė alkoholio koncentracija (tūrio procentais) yra 10 %, išskyrus vynus, kurių minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais mažesnė kaip 18 % ar lygi 11 %.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	25
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

a) Pagrindiniai vynininkystės metodai

Specifinis vynininkystės metodas

Leidžiama sodrinti vynus pagal specifikacijoje nustatytas taisykles.

Draudžiama naudoti medžio skiedras.

Vynai brandinami specifikacijoje nurodytomis sąlygomis.

Be to, kas nurodyta pirmiau, vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

Tankumas

Auginimo praktika

Minimalus vynuogyno tankumas – –4 000 vynmedžių sodinių viename hektare. Vynuogynuose atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 2,50 m, o atstumas tarp augalų toje pačioje eilėje turi būti ne mažesnis nei 1 m. Vynuogynų, kurių tankumas mažesnis kaip 4 000 sodinių viename hektare, tačiau ne mažesnis nei 3 300 sodinių viename hektare, derliui suteikiama teisė į SKVN su sąlyga, kad laikomasi šioje specifikacijoje nustatytų priraišiojimo ir lapijos aukščio taisyklių. Šiuose vynuogynuose atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 3 m, o atstumas tarp augalų toje pačioje eilėje turi būti ne mažesnis nei 1 m.

Vynmedžių genėjimas ir priraišiojimas

Auginimo praktika

Vynmedžiai genimi iki balandžio 30 dienos mišriuoju būdu, ant sodinio paliekant daugiausia 12 pumpurų, ant ilgos šakos – daugiausia 4 pumpurus.

Priraišiotų vynmedžių lapijos aukštis yra bent jau lygus 0,6 atstumo tarp eilių. Priraišiotų vynmedžių lapijos aukštis matuojamas nuo apatinio lapijos krašto, esančio mažiausiai 0,40 m aukštyje nuo žemės, iki viršutinio šoninių nugenėtų šakelių krašto, esančio mažiausiai 0,20 m virš viršutinės priraišiojimo virvės.

Vynuogynai, kurių tankumas mažesnis kaip 4 000 sodinių viename hektare, tačiau ne mažesnis kaip 3 300, taip pat turi atitikti šiuos priraišiojimo reikalavimus: mažiausias priraišiojimo kuolelių aukštis nuo žemės –1,90 m; priraišiojama 4 virvelių pakopomis; mažiausias viršutinės virvelės aukštis –1,85 m virš žemės.

Drėkinimas

Auginimo praktika

Laistyti draudžiama

Derliaus nuėmimas

Auginimo praktika

Vynai gaminami iš pernokusių vynuogių. Be to, vynai, kurie gali būti žymimi nuoroda „sélection de grains nobles“, gaminami iš vynuogių, kurių uogose sultys natūraliai koncentravosi ant vynmedžio dėl Botrytis cinerea grybelio poveikio.

Vynuogės skinamos rankomis ir kelis kartus rūšiuojamos.

b) Didžiausia išeiga

40 hektolitrų iš vieno hektaro

6. Nustatyta geografinė vietovė

Visi gamybos veiksmai atliekami geografinėje vietovėje, kuri apima toliau nurodytų Meno ir Luaros departamento savivaldybių, kaip jos apibrėžtos 2018 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijas: Brissac Loire Aubance (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Brissac-Quincé, Saint-Saturnin-sur-Loire, Vauchrétien), Denée, Les Garennes sur Loire (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Juigné-sur-Loire, Saint-Jean-des-Mauvrets), Mozé-sur-Louet, Mûrs-Erigné, Saint-Melaine-sur-Aubance, Soulaines-sur-Aubance.

Su geografinės vietovės kartografine medžiaga galima susipažinti Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto interneto svetainėje.

7. Pagrindinės vyninių vynuogių veislės

’Chenin B

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

1. Geografinės vietovės duomenys

a) Gamtinių veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Geografinės vietovės kraštovaizdis pasižymi daugybe į pietvakarius nuo Anžė miesto išsidėsčiusių nedidelių nevienodos padėties 50–90 m aukščio kalvų gulsčiais šlaitais. 2018 m. geografinę vietovę sudarė 7 savivaldybės. Vakaruose ji ribojosi su Obanso upės ir Luaros santaka, rytuose – su Paryžiaus baseino pakraštyje plytinčia kreidos periodo plokštikalne, šiaurėje – su Luara, pietuose – su Brisako ir Boljė giriomis.

Obansas yra šiai geografinei vietovei svarbus nedidelis Luaros intakas, nuo savo ištakų tekantis į šiaurę iki XVI a. pilimi garsėjančios Brisak Kensė savivaldybės. Tuomet upė suka į šiaurės vakarus iki Miuro-Erinjė savivaldybės, po to lygiagrečiai su Luara teka į pietvakarius nuo Anžė miesto.

Ant kiek nuožulniai Luaros link besileidžiančios Armorikos aukštumos skalūnų ir smiltainio substrato susidarę dirvožemiai dažniausiai yra negilūs, greit įšylantys, juose nedaug vandens. Vakarinėje geografinės vietovės dalyje kai kur kyšo iš rūgštinių (riolito) ar šarminių (spilito) efuzinių uolienų susiformavę gūbriai, iš kurių susidarė labai akmeningi dirvožemiai. Geografinės vietovės šiaurėse esančios savivaldybės plyti ant kelių rūšių skalūno klodų. Ne vieną amžių šie klodai buvo naudojami namų sienoms ręsti, stogams dengti, dirvožemiui ruošti ir net kai kuriems namų apyvokos daiktams, pavyzdžiui, praustuvėms, stalviršiams ar laiptams, gaminti, o tai pabrėžia šios vietovės išskirtinumą. Tokių elementų kraštovaizdyje labai daug ir jie kuria vynuogynų tapatumą.

Šioje atskirtoje geografinėje vietovėje mažai kritulių, joje nuo kalnų pučia šiltas ir sausas fenas, o aukštos Šoltė ir Možo vietovės apsaugo nuo vandenyno drėgmės. Per metus čia iškrenta 585 milimetrai kritulių, o Šoltė – apie 800 milimetrų. Brisak Kinsė didžiausias išmatuotas kritulių kiekis atitinka mažiausius Meno ir Luaros departamento meteorologinėse stotyse išmatuotus kiekius. Be to, per augimo ciklą vietovėje iškrenta 100 mm mažiau kritulių nei likusioje departamento dalyje. Vidutinė metinė temperatūra ganėtinai aukšta (maždaug 12 °C) ir 1 °C laipsniu aukštesnė nei likusioje Meno ir Luaros departamento dalyje. Ypatingą šios vietovės mezoklimatą pabrėžia ir augmenija, kurioje sutinkama akmeninių ąžuolų ir italinių pušų.

b) Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Kai kurių pačių žymiausių „Coteaux de l’Aubance“ vynuogyno savybių ištakos labai senos, siekiančios net XVI a. pabaigą. Vynuogyno tapatybė susiformavo XIX a. pabaigoje, iškart po vynuoginių filokserų, kurios sunaikino tris ketvirtadalius Anžu vynuogynų, antplūdžio. Kaimyninio Lajono regiono vynuogių augintojai surado kenkėjų nepaliestų ir toliau nuo savo vynuogynų esančių sklypų ir juose pasodino tradicinės ’Chenin B’ veislės vynmedžių. 1922 m. derliaus deklaracijoje pirmą kartą paminėtas „Coteaux de l’Aubance“ pavadinimas, o 1925 m. įsteigta „Coteaux de l’Aubance“ vyndarių profesinė sąjunga. Profesinės sąjungos įstatuose buvo nurodytas toks organizacijos tikslas: „Supažindinti visą pasaulį su savoje vietovėje žymiais, tačiau atokiau nuo jos nežinomais vynais.“

Netoli esantis Anžė miestas suvaidino svarbų vaidmenį plečiant vynuogyną, nes Obanso regionas aprūpino gėrimais visus aplinkinių savivaldybių, būtent Miuro-Erinjė ir San Meleno prie Obanso, mažmenininkus.

Istoriškai iš sunokusių vynuogių derliaus buvo gaminami sausi ar pusiau sausi vynai, o gretimame Lajono regione greitai imta skinti pernokusias vynuoges, kelis kartus rūšiuoti uogas, kuriose susikoncentravo sultys, ir gaminti iš jų saldų vyną.

1950 m. vasario 18 d. dekretu buvo pripažinta saugoma kilmės vietos nuoroda „Coteaux de l’Aubance“, kuria žymimi iš pernokusių, kelis kartus išrūšiuotų vynuogių pagaminti baltieji vynai. 2009 m. vynuogynas užėmė 200 hektarų.

2. Produkto kokybės ir savybių ryšys

Tai neputojantys baltieji vynai, kuriuose yra fermentuojamų cukrų.

Šie vynai labai harmoningi. Jų harmoningas kvapas dažnai pasižymi baltų vaisių ir uogų, citrusinių vaisių aromatais, susipinančiais su gėlių kvapais, kuriuos papildo pernokusius vaisius primenantys džiovintų vaisų ar cukatų aromatai. Ta pati harmonija būdinga ir vynų skoniui – jame puikiai dera saldumas, rūgštumas ir tinkama struktūra.

Bręsdami (o tai gali trukti ne vieną dešimtmetį) vynai tampa vis subtilesni ir sudėtingesni.

3. Priežastiniai ryšiai

Tiksliai nustatytuose sklypuose su negiliu, akmeningu dirvožemiu, kalvotame reljefe nuožulniais šlaitais pasodinti vynuogynai ir netoli tekančios Luaros ir Obanso upės, kurios užtikrina Botrytis cinerea grybeliui palankią drėgmę, nulemia palankias geografinės vietovės sąlygas pernokusių vynuogių, kuomet ant vynmedžio esančiose uogose su Botrytis cinerea grybeliu arba be jo natūraliai koncentruojasi sultys, derliui nuimti. Būtent šie veiksniai suteikia produktui, kurį žmonės išmoko pagaminti, ypatingas savybes. Pernokusių vynuogių derliaus ėmimas rankomis ir pakartotinis jo rūšiavimas rodo rūpinimąsi produkto kokybe.

9. Kitos svarbios sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Ženklinimas: tradicinė nuoroda „Sélection de grains nobles“

Teisinis pagrindas:

ES teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas:

Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytas taisykles, kartu su SKVN „Coteaux de l’Aubance“ gali būti pateikiama tradicinė nuoroda „Sélection de grains nobles“. Būtina nurodyti nuoroda „Sélection de grains nobles“ žymimų vynų derliaus metus.

Ženklinimas: neprivaloma informacija

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas:

Visa neprivaloma informacija etiketėse užrašoma rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) yra ne daugiau kaip du kartus didesnis už rašmenų, kuriais užrašyta saugoma kilmės vietos nuoroda, dydį.

Ženklinimas: geografinė nuoroda „Val de Loire“

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas:

Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytas geografinės nuorodos naudojimo taisykles, prie saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimo gali būti pateikiama geografinė nuoroda „Val de Loire“. Geografinė nuoroda „Val de Loire“ užrašoma rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei 2/3 rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Ženklinimas: mažesnės geografinės vietovės nurodymas

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas:

Vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, etiketėse galima nurodyti mažesnę geografinę vietovę, jeigu ji yra įtraukta į kadastrą ir nurodyta derliaus deklaracijoje. Į kadastrą įtrauktas jos pavadinimas užrašomas rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei pusė rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas:

ES teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas:

Aubigné-sur-Layon, Beaulieu-sur-Layon, Bellevigne-en-Layon (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Champ-sur-Layon, Faveraye-Mâchelles, Faye-d’Anjou, Rablay-sur-Layon, Thouarcé), Blaison-Saint-Sulpice (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Blaison-Gohier, Saint-Sulpice), Bouchemaine, Brissac Loire Aubance (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Alleuds, Charcé-Saint-Ellier-sur-Aubance, Chemellier, Coutures, Luigné, Saint-Rémy-la-Varenne, Saulgé-l’Hôpital), Chalonnes-sur-Loire, Chaudefonds-sur-Layon, Chemillé-en-Anjou (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Chanzeaux, Valanjou), Doué-en-Anjou (buvusi šios deleguotosios savivaldybės teritorija: Brigné), Gennes-Valde-Loire (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Chênehutte-Trêves-Cunault, Gennes, Grézillé, Saint-Georges-des-Sept-Voies, Le Thoureil), Lys-Haut-Layon (buvusi šios deleguotosios savivaldybės teritorija: Tigné), Parnay, Rochefort-sur-Loire, Sainte-Gemmes-sur-Loire, Savennières, Terranjou (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Chavagnes, Martigné-Briand, Notre-Dame-d’Allençon), Tuffalun (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Ambillou-Châtefau, Louerre, Noyant-la-Plaine), Val-du-Layon (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Saint-Aubin-de-Luigné, Saint-Lambert-du-Lattay).

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-1a1bfb71-a600-4f19-b01a-1149e052fe98

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

10.2.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/15

Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis

(2020/C 44/07)

Šis pranešimas skelbiamas pagal. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Coteaux de Saumur“

PDO-FR-A0179-AM01

Pranešimo data: 2019-11-13

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Geografinė nuoroda

1 skyriaus XII antraštinės dalies 2 dalies II ir b punktuose prieš žodžius „geografinė nuoroda“ išbraukiamas žodis „papildoma“.

Kai kuriose saugomos kilmės vietos nuorodos „Val de Loire“ specifikacijose leidžiama teikti nuorodą į didelį „Val de Loire“ regioną naudojant vadinamąjį unikalų geografinį pavadinimą, kuris ženklinant naudojamas laikantis ypatingųjų specifikacijų nuostatų. Tam tikrais atvejais naudojamos papildomos geografinės nuorodos, kuriomis įvardijami mažesni geografiniai vienetai ir griežtesnės gamybos sąlygos. Todėl žodis „papildoma“ išbraukiamas siekiant išvengti painiojimo.

Atitinkamai iš dalies keičiamas su papildomomis sąlygomis susijęs bendrojo dokumento 9 punktas.

2. Geografinė vietovė

Dalis apie geografinę vietovę keičiama taip: „Visi gamybos veiksmai atliekami geografinėje vietovėje, kuri apima toliau nurodytų savivaldybių, kaip jos apibrėžtos 2018 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijas:

—	De Sevro departamentas: Saint-Martin-de-Mâcon, Tourtenay;

—

Meno ir Luaros departamentas: Brézé, Chacé, Cizay-la-Madeleine, Le Coudray-Macouard, Courchamps, Distré, Doué-en-Anjou (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Meigné, Les Verchers-sur-Layon), Épieds, Fontevraud-l’Abbaye, Montsoreau, Parnay, Le Puy-Notre-Dame, Saint-Cyr-en-Bourg, Saumur, Souzay-Champigny, Turquant, Les Ulmes, Varrains, Vaudelnay;

—	Vjeno departamentas: Berrie, Curçay-sur-Dive, Glénouze, Pouançay, Ranton, Saint-Léger-de-Montbrillais, Saix, Ternay, Les Trois-Moutiers.

Su geografinės vietovės kartografine medžiaga galima susipažinti Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto interneto svetainėje.“

Galiausiai nurodoma, jog Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto interneto svetainėje pateikiama geografinės vietovės kartografinė medžiaga, kad visuomenė galėtų su ja susipažinti.

Atitinkamai iš dalies keičiamas su geografine vietove susijęs bendrojo dokumento 6 punktas.

3. Nustatyti sklypai

SKVN „Coteaux de Saumur“ specifikacijos 1 skyriaus IV antraštinės dalies 2 punkto pirmoje pastraipoje po žodžių „2007 m. rugsėjo 5 d.“ įtraukiami žodžiai „ir 2017 m. sausio 19 d.“

Šiuo pakeitimu siekiama įtraukti datą, kai kompetentingos valdžios institucijos patvirtino geografinėje gamybos vietovėje nustatytų sklypų pakeitimą. Sklypų nustatymas reiškia geografinėje gamybos vietovėje esančių sklypų, kuriuose gali būti gaminamas saugomos kilmės vietos nuoroda žymimas produktas, parinkimą.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

4. Arčiausiai esanti vietovė

1 skyriaus IV antraštinės dalies 3 punkte esantis savivaldybių sąrašas pakeičiamas šiuo sąrašu: „Artannes-sur-Thouet, Brossay, Doué-en-Anjou (buvusi šių deleguotųjų savivaldybių teritorija: Doué-la-Fontaine, Forges, Montfort), Montreuil-Bellay, Rou-Marson, Saint-Just-sur-Dive.“

Taip atsižvelgta į savivaldybių sujungimą po paskutinės specifikacijos versijos. Arčiausiai esančios vietovės perimetras lieka visiškai nepakitęs.

Atitinkamai iš dalies keičiamas su papildomomis sąlygomis susijęs bendrojo dokumento 9 punktas.

5. Agrarinės aplinkosaugos nuostata

Šiuo pakeitimu atsižvelgiama į visuose Anžu vynuogynuose besikeičiančią gamintojų praktiką ir didelį agroekologijai skiriamą dėmesį. Taip pat jis atspindi vis didėjantį susirūpinimą aplinkosauga techninėse srityse. Sudarant palankias sąlygas augti augalinei dangai, naikinant piktžoles mechaniniu būdu ar pasitelkiant biologinės kontrolės preparatus, naudojama mažiau cheminių herbicidų. Pradėjus naudoti mažiau herbicidų, turėtų tapti įmanoma geriau apsaugoti vynuogynų dirvožemį ir išsaugoti natūralias jo savybes (derlingumą, biologinę įvairovę, biologinį išsivalymą), nes tai prisideda prie vynų kokybės bei autentiškumo ir sustiprina vietovės įvaizdį.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

6. Oficialus vynuogių derliaus ėmimo paskelbimas

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

7. Fermentavimo patalpos pajėgumas

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

8. Vyno išleidimas į apyvartą

Išbraukiamas 1 skyriaus IX antraštinės dalies 5 punkto b papunktis dėl vyno išleidimo į apyvartą tarp įgaliotų sandėlių savininkų datos.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

9. Ryšys su geografine vietove

Ryšys su geografine vietove peržiūrėtas siekiant atnaujinti susijusių savivaldybių sąrašą (vietoje 20 Meno ir Luaros departamento savivaldybių dabar yra 19).

Atitinkamai iš dalies keičiamas su ryšiu su geografine vietove susijęs bendrojo dokumento 8 punktas.

10. Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Pereinamojo laikotarpio priemonė suteikia galimybę nebausti esamų vynuogynų, kurių dabartinis priežiūros būdas neatitinka agrarinės aplinkosaugos nuostatų. Tankiai susodintuose vynuogynuose, kuriuose atstumas tarp eilių ne didesnis nei 1,70 m, gali kilti techninių problemų palaikant nuolatinę augalinę dangą ar įdirbant žemę (darbų atlikimas mechanizuotu būdu, įranga, įrankiai). Neaukštų vynmedžių vynuogynuose augalija taip pat gali padidinti šalnų pavojų. Be to, kuo tankiau vynuogyne susodinti vynmedžiai, tuo daugiau vandens iš jų atima augalinė danga. Kita vertus, po specifikacijos patvirtinimo pasodinti vynuogynai jau privalės atitikti įterpiamas agrarinės aplinkosaugos nuostatas nepriklausomai nuo sodinių pasodinimo tankumo ir atstumo tarp eilių.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

11. Ženklinimo taisyklės

1 punkte įterpiama:

„1.

Bendrosios nuostatos

Vynai, kuriems pagal šios specifikacijos nuostatas gali būti suteikiama saugoma kilmės vietos nuoroda „Coteaux de Saumur“ ir kurie pateikiami pažymėti šia nuoroda, gali būti deklaruojami po derliaus nuėmimo, siunčiami, siūlomi parduoti ar parduodami tik derliaus deklaracijoje, skelbimuose, skrajutėse, etiketėse, sąskaitose faktūrose ir ant bet kokios taros nurodžius minėtą saugomą kilmės vietos nuorodą.“

Buvo užmiršta įtraukti šią visose specifikacijose esančią taisyklę.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

12. Registrai

2 skyriaus II antraštinės dalies 3 punkte žodis „potencinė“ pakeičiamas žodžiu „natūrali“.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

13. Pagrindiniai tikrinami punktai

Peržiūrėtas 3 skyrius, kad sutaptų Anžu-Somiūro vietovės specifikacijos pagrindinių tikrinamų punktų redakcija.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Produkto pavadinimas

Coteaux de Saumur

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

Tai baltieji neputojantys vynai iš pernokusių vynuogių, pasižymintys šiomis pagrindinėmis analitinėmis savybėmis:

—	Šių vynų minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 15 %.

—	Po fermentavimo vyno fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis yra ne mažesnis nei 34 g/l.

—	Bendrojo rūgštingumo ir bendro sieros dioksido kiekiai nustatyti Bendrijos teisės aktuose.

Minimali faktinė alkoholio koncentracija (tūrio procentais) yra 10 %, išskyrus vynus, kurių natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais mažesnė kaip 18 % ar lygi 11 %.

Vynams būdingas subtilumas, kurį dažnai lydi švelnūs baltų gėlių ir šviežių vaisių ar cukatų aromatai. Jie primena švelnų Luaros kraštovaizdį. Elegantiškame sudėtingame vyno skonyje išmoningai dera gaivumas ir švelnumas, kuriuos gaubia tam tikras trapumas, elegantiškumas ir sudėtingumas. Dėl šios subalansuotos struktūros vynai puikiai tinka ilgai brandinti ir paprastai bręstant juose ilgainiui atsiskleidžia vaško ir medaus aromatai.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	25
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

a) Pagrindiniai vynininkystės metodai

Specifinis vynininkystės metodas

Sodrinti vynus draudžiama.

Draudžiama naudoti medžio skiedras.

Vynai brandinami mažiausiai iki kitų metų po derliaus nuėmimo metų vasario 15 d.

Be to, kas nurodyta pirmiau, vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

Tankumas

Auginimo praktika

Vynuogynų, kurių tankumas mažesnis kaip 4 000 sodinių viename hektare, tačiau ne mažesnis nei 3 300 sodinių viename hektare, derliui suteikiama teisė į saugomą kilmės vietos nuorodą su sąlyga, kad laikomasi šioje specifikacijoje nustatytų priraišiojimo ir lapijos aukščio taisyklių. Šiuose vynuogynuose atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 3 m, o atstumas tarp augalų toje pačioje eilėje turi būti ne mažesnis nei 1 m.

Vynmedžių genėjimas ir priraišiojimas

Auginimo praktika

Vynmedžiai genimi mišriuoju būdu iki balandžio 30 dienos, ant sodinio paliekant daugiausia 12 pumpurų. Fenologinės stadijos, kai ant augalo užauga 11–12 lapų, metu metinių vaisius mezgančių šakų skaičius ant augalo neturi viršyti 10.

Drėkinimas

Auginimo praktika

Laistyti draudžiama

Auginimo praktika

Vynai gaminami iš pernokusių vynuogių. Vynuogės skinamos rankomis ir kelis kartus rūšiuojamos.

b) Didžiausias gamybos kiekis

40 hektolitrų iš vieno hektaro

6. Nustatyta geografinė vietovė

Visi gamybos veiksmai atliekami geografinėje vietovėje, kuri apima toliau nurodytų savivaldybių, kaip jos apibrėžtos 2018 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijas:

—	De Sevro departamentas: Saint-Martin-de-Mâcon, Tourtenay;

—

—	Vjeno departamentas: Berrie, Curçay-sur-Dive, Glénouze, Pouançay, Ranton, Saint-Léger-de-Montbrillais, Saix, Ternay, Les Trois-Moutiers.

Su geografinės vietovės kartografine medžiaga galima susipažinti Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto interneto svetainėje.

7. Pagrindinės vyninių vynuogių veislės

’Chenin B’

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

1. Geografinės vietovės duomenys

a) Gamtinių veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Geografinė vietovė plyti kalkingose saugomos kilmės vietos nuorodos „Saumur“ kalvose. 2018 m. vietovė apėmė 19 Meno ir Luaros departamento savivaldybių, 2 De Sevro departamento savivaldybes ir 9 Vjeno departamento savivaldybes. Šiaurėje vietovę juosia Luara, o iš pietų į šiaurę ją kerta Tuė ir jos intako Divo slėnis. Šis hidrografinis tinklas išvagojo kraštovaizdį įvairiai išsidėsčiusių 40–110 m aukščio kalvų virtinėmis.

Kraštovaizdžiui būdingi gerai išsidėsčiusiuose, iš viršaus sankasų ir mišrių giraičių, kur daugiausia auga ąžuolai ir kaštonai, apsuptuose šlaituose augantys vynuogynai. Sklypų viduryje stūkso didžiulių akmens kasyklų, kuriose buvo kertami akmenys namams statyti, ventiliacijos kaminai. Dabar tose kasyklose auginami grybai. Kraštovaizdyje vynuogynai gražiai dera su architektūra. Laukai ir vyndarių miesteliai susilieja, o vynuogynai šliejasi prie pat baltajam Anžu būdingomis stulbinančio baltumo skulptūromis papuoštų miestelėnų namų. Tai padėjo susiformuoti natūraliam regioniniam parkui ir prisidėjo prie regiono įtraukimo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Vynuogėms auginti skirtų sklypų dirvožemis susidarė ant įvairių turonio laikotarpio sanklodų: įvairaus storumo išplautžemio ir kalkinio rudžemio dirvožemis kai kur kalvų viršūnėse nuklotas seniau, viršutinės kreidos periodo antrojoje pusėje ir eocene susiformavusiu smėliu ar moliu. Šios dirvos greitai įšyla, pasižymi nuosaikiu drėgnumu ir visiškai neįmirksta.

Somiūrui būdingas jūrinis klimatas. Į vakarus nuo vynuogynų plytinti Možo aukštuma sušvelnina jūrinį klimatą, nes nuo jos nusileidžia šiltas vėjas – fenas. Vietovėje per metus iškrenta vidutiniškai 600 mm kritulių, ji yra apsaugota nuo drėgnų vėjų. Možo kalvose kritulių iškrenta daugiau nei 800 mm. Šis kritulių skirtumas dar didesnis vynuogių augimo ciklo metu, nuo birželio iki derliaus nuėmimo. Luara ir jos intakai taip pat labai svarbūs vynuogynams, nes būtent dėl jų derliaus ėmimo metu rytais vynuogynus nukloja rūkai. Geografinės vietovės pietuose esantis Puatu slenkstis suteikia vieną kitą Viduržemio jūros niuansą, išreikštą tokiais Luaros pakrantėms nebūdingais augalais kaip akmeniniai ąžuolai, alyvmedžiai, migdolmedžiai ir pan. Vidutinė metinė temperatūra ganėtinai aukšta (maždaug 12 °C).

b) Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Jau nuo IX a. žinoma Somiūro vynininkystė ypač suklestėjo XVI a. atvykus olandų tarpininkams. Jie, vertinę šiuos vynus dėl to, kad puikiai tinka gabenti jūra, išgarsino ’Chenin B’ vynuogių veislės savybes už regiono ribų. Nuo tų laikų įvairios šių vynų savybės buvo išgaunamos dėl ypatingo vynmedžių auginimo būdo: „jūros vynui“ gaminti skirtų vynuogių vynmedžiai buvo genimi paliekant trumpas šakeles, priešingai nei „Paryžiui skirtam vynui“ gaminti skirti vynmedžiai. Atrodo, kad vynuogių veislė yra kilusi būtent iš šio vynuogyno. Tai atspari veislė, jos savybės priklauso nuo dirvožemio, kuriame auga vynmedžiai.

Vyndariai labai greitai suprato, kad šios veislės vynuogių derlių dera imti pernokusį, pasitelkiant ypatingus skynimo būdus. 1845 m. grafas Odart’as „Veikale apie vynuogių veisles“ rašė: „Taip pat reikia pridurti būtiną sąlygą, kad jas reikia skinti tik pernokusias, kokios jos tampa apie Visus šventuosius, kai nuo lietaus suminkštėjusi odelė atsilupa.“ Taigi, labai svarbu, kad derlius būtų pernokęs. 1816 m. Jullienas „Žinomų vynuogynų topografijoje“ patikslino: „Geruose vynuogių ūkiuose derlius imamas kelis kartus. Pirmus du kartus skinamos vynuogės yra skirtos brandžiausiems vynams gaminti. Šie vynai siunčiami į užsienį. Iš trečią kartą nuskintų vynuogių gaminamas vynas lieka vartoti krašte <...>“

Pradžioje viduramžiais atsiradęs „Coteaux de Saumur“ pavadinimas reiškė geografinę vietovę, kurią sudarė Luaros pakančių savivaldybės nuo Somiūro (susijungusio su Dampjero savivaldybe) iki Monsoro. Dešiniajame Tuė upės krante įsikūrusios savivaldybės buvo įtrauktos vėliau. 1865 m. P. A. Millet de la Turtaudière’as savo kūrinyje „Meno ir Luaros žinynas“ rašė: „Baltieji „Coteaux de Saumur“ vynai gaminami būtent Dampjero, Suzė, Parnė, Tiurkano ir Monsoro savivaldybėse. Tačiau, kadangi šiems vynams būdingomis savybėmis pasižymi ir tos pačios spalvos vynai iš Šasė, Vareno, Brezė ir Sen Syro, juos taip pat derėtų priskirti tai pačiai kategorijai.“ Taip buvo nustatyti saugomos kilmės vietos nuorodos „Coteaux de Saumur“ pripažinimo dekrete įtvirtintos geografinės vietovės apmatai.

2. Produkto kokybės ir savybių ryšys

„Coteaux de Saumur“ vynams būdingas subtilumas, kurį dažnai lydi švelnūs baltų gėlių ir šviežių vaisių ar cukatų aromatai. Jie primena švelnų Luaros kraštovaizdį. Elegantiškame sudėtingame vyno skonyje išmoningai dera gaivumas ir švelnumas, kuriuos gaubia tam tikras trapumas, elegantiškumas ir sudėtingumas. Dėl šios subalansuotos struktūros vynai puikiai tinka ilgai brandinti ir paprastai bręstant juose ilgainiui atsiskleidžia vaško ir medaus aromatai.

3. Priežastiniai ryšiai

Ganėtinai šiltas ir sausas klimatas, kalkingas kreidinis, gerai vandenį sugeriantis dirvožemis, dėl kurio laikosi tinkama, tačiau neperteklinė drėgmė, leido vietinei ’Chenin B’ veislei įsitvirtinti geriausiai išsidėsčiusiose kalvose. Šie itin svarbūs SKVN „Coteaux de Saumur“ vynų gamybai topografiniai ypatumai užtikrina gerą oro judėjimą tarp vynuogių, padeda didėti sulčių koncentracijai uogose ant vynmedžio ir atsirasti Botrytis cinerea grybelio sukeliamam pilkajam puviniui. Luara ir jos intakai taip pat labai svarbūs vynuogynams, nes būtent dėl jų derliaus ėmimo metu rytais vynuogynus nukloja rūkai, padedantys formuotis Botrytis cinerea grybeliui.

Vyndariai greitai susivokė, kad naudinga išmokti auginti ’Chenin B’ veislės vynuoges. 1876 m. pristatydamas leidinį „Prancūzijos vynininkystė“ J. Guyot aprašė šią Somiūre auginamą vynuogių veislę: „Čia negalima nepaisyti genėjimo įtakos vyno kokybei. Kita vertus, dera pripažinti, kad geras vynmedžių savybes lemia ne tik jų genėjimas, bet ir dirvožemis, taip pat vieta, kurioje jie auga <...>.“

Pagal nusistovėjusią praktiką nustatytų sklypų vietovę sudaro tik ant kalvų esantys sklypai. Dėl tokių auginimo sąlygų labai svarbu pasirinkti optimalų vynmedžių auginimo būdą ir valdyti jų derlingumą. Tai atsispindi nedidelio derlingumo ir atitinkamo aukščio vynmedžių auginimo praktikoje. Tradiciškai, uogoms pernokus dėl Botrytis cinerea grybelio ar sultims natūraliai susikoncentravus uogose ant vynmedžio, vynuogės skinamos rankomis ir kelis kartus rūšiuojamos.

Plačiai žinomi Somiūro vynai minimi daugybėje rašytinių šaltinių. 1529 m. Bourdigné aprašo vynuogyną kaip „Nojaus šedevrą“. Jis pasakoja apie Bretanės ir Normandijos gyventojų prisirišimą prie šių vynų. 1618 m. Jeanas Hiret savo ruožtu net nedvejodamas priskiria juos „geriausiems Prancūzijos vynams“. Somiūro vynais žavėjosi poetai, o Kapetingai (būtent Liudvikas Šventasis) ir Plantagenetų dinastija tapo galingais jų mecenatais. Suklestėjus Henriko II ir Elonoros Akvitanietės karalystei šie vynai pasiekė kilmingiausių šeimų stalus. 1816 m. Jullienas savo „Žinomų vynuogynų topografijoje“ Somiūro vynus priskyrė pirmajai kategorijai ir rašė: „Gerai išsidėsčiusiose Somiūro kalvose gaminami stiprūs, labai spirituoti vynai, kurie puikiai tinka gabenti jūra. Jie yra subtilūs ir puikaus skonio.“ Taip pat jis nurodo: „Dalis prekių į Meną ir Normandiją gabenamos per Majeną. Tos, kurios siunčiamos į Paryžių ar Orleaną, keliauja aukštyn Luara, o tos, kurios gabenamos į užsienį, leidžiasi Luara iki Nanto, o tuomet jūra gabenamos į paskirties vietą.“

Dėl upių prekybos suklestėję Somiūro vynuogynai skirti originaliems kokybiškiems vynams gaminti. Šis kokybės siekis minimas daugybėje rašytinių šaltinių, pavyzdžiui, 1845 m. grafo Odart’o „Veikale apie vynuogių veisles“ ir Victoro Rendu 1857 m. „Prancūzijos ampelografijoje“, kuriuose pasakojama apie vėlai nuimamą ir kelis kartus rūšiuojamą pernokusių ’Chenin B’ veislės vynuogių derlių, dėl kurių Luaros krantų vynai įgijo gerą vardą. 2010 m. „Coteaux de Saumur“ vynai išlieka labai plačiai žinomi. Šie reti, brangūs vynai dažniausiai parduodami tiesiogiai keliems šių vynų žinovams ir gerbėjams.

9. Kitos svarbios sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas:

ES teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas:

Pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą nustatyta arčiausiai esanti vynuogių auginimo, paruošimo ir vyno gaminimo vietovė apima toliau nurodytų Meno ir Luaros departamento savivaldybių, kaip jos apibrėžtos 2018 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijas: Artannes-sur-Thouet, Brossay, Doué-en-Anjou (buvusi šių deleguotųjų savivaldybių teritorija: Doué-la-Fontaine, Forges, Montfort), Montreuil-Bellay, Rou-Marson, Saint-Just-sur-Dive.

Ženklinimas

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas:

—	Visa neprivaloma informacija etiketėse užrašoma rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) yra ne daugiau kaip du kartus didesnis už rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydį.

—

—	Vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, etiketėse galima nurodyti mažesnę geografinę vietovę, jeigu ji:

—	įtraukta į kadastrą;

—	nurodyta derliaus deklaracijoje.

Į kadastrą įtrauktas jos pavadinimas užrašomas rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei pusė rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-c4b2e678-3a96-45e9-8ed0-5fe4f53729b3

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

10.2.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/23

Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis

(2020/C 44/08)

Šis pranešimas skelbiamas pagal. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Savennières Roche aux Moines“

PDO-FR-A0982-AM01

Pranešimo data: 2019-11-14

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Geografinė vietovė

I skyriaus IV antraštinės dalies 1 punkte tekstas „Vynuogių derlius imamas, vyndaryste užsiimama, vynai gaminami ir brandinami šios Meno ir Luaros departamento savivaldybės teritorijoje:“ pakeičiamas tekstu: „Visi gamybos veiksmai atliekami geografinėje vietovėje, kuri apima toliau nurodytos Meno ir Luaros departamento savivaldybės, kaip ji apibrėžta 2018 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritoriją:“. Taip pat įterpiamas sakinys: „Su geografinės vietovės kartografine medžiaga galima susipažinti Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto interneto svetainėje.“

Nauja su geografine vietove susijusio punkto redakcija siekiama paprasčiau nusakyti vietovę ir pašalinti neaiškumus dėl etapų (vyndarystės, gaminimo, brandinimo ir pan.).

Galiausiai nurodoma, jog Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto interneto svetainėje pateikiama geografinės vietovės kartografinė medžiaga, kad su ja galėtų susipažinti visuomenė.

Atitinkamai iš dalies keičiamas su geografine vietove susijęs bendrojo dokumento 6 punktas.

2. Arčiausiai esanti vietovė

1 skyriaus IV antraštinės dalies 3 punkte esantis savivaldybių sąrašas pakeičiamas šiuo sąrašu:

Beaulieu-sur-Layon, Chaudefonds-sur-Layon, Rochefort-sur-Loire, Val-du-Layon (buvusi šios deleguotosios savivaldybės teritorija: Saint-Aubin-de-Luigné).

Taip atsižvelgta į savivaldybių sujungimą po paskutinės specifikacijos versijos. Arčiausiai esančios vietovės perimetras lieka visiškai nepakitęs.

Atitinkamai iš dalies keičiamas su papildomomis sąlygomis susijęs bendrojo dokumento 9 punktas.

3. Oficialus vynuogių derliaus ėmimo paskelbimas

Išbraukiamas specifikacijos 1 skyriaus VII antraštinės dalies 1 punkto a papunkčio sakinys: „Vynuogių derliaus ėmimo pradžios data nustatoma pagal Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekso D. 645-6 straipsnį.“

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

4. Fermentavimo patalpos pajėgumas

1 skyriaus IX antraštinės dalies 1 punkto e papunktyje sakinys „Kiekvienas veiklos vykdytojas turi turėti mažiausiai 1,4 karto penkerių pastarųjų metų vidutinio ūkio gamybos kiekio atitinkantį fermentavimo patalpos pajėgumą.“ pakeičiamas sakiniu „Kiekvienas veiklos vykdytojas turi turėti mažiausiai 1,4 karto per penkerius pastaruosius metus pagaminto vyno tūrio atitinkantį fermentavimo patalpos pajėgumą.“

Specifikacijoje buvo nurodytas ne hektolitrais ar m3 išreikštas tūrinis pajėgumas, o gamybos kiekis, t. y derliaus kiekis, padalytas iš gamybos ploto (pavyzdžiui, išreikštas hl/ha). Šiuo pakeitimu dydžio neatitikimas ištaisomas neatliekant esminių pakeitimų (mažiausiais kiekis išlieka 1,4 karto ūkio kelerių pastarųjų metų vidutinio pagaminto tūrio).

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

5. Ryšys su geografine vietove

Į pavadinimą „Société Agricole et Industrielle d’Angers“ (Anžė žemės ūkio ir pramonės asociacija) įterpiamas žodis „Agricole“ (žemės ūkio), nes pavadinimas buvo nurodytas neišsamiai. Pakeitimu įterpiama praleista informacija.

Atitinkamai iš dalies keičiamas su ryšiu su geografine vietove susijęs bendrojo dokumento 8 punktas.

6. Registrai

2 skyriaus II antraštinės dalies 3 punkte žodis „potencinė“ keičiamas žodžiu „natūrali“.

Kad sutaptų su visos Anžu-Somiūro vietovės specifikacijos redakcija, formuluotės „potencinė koncentracija“ arba „laipsnis“ pakeičiamos formuluote „natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais“. Dėl šių pakeitimų specifikaciją tampa lengviau skaityti. Su registrais susijusių nuostatų suderinimu siekiama, kad taptų lengviau parengti tų registrų tikrinimo ir kontrolės planą.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

7. Pagrindiniai tikrinami punktai

Pakoreguotas 3 skyrius, kad sutaptų Anžu-Somiūro vietovės specifikacijos pagrindinių tikrinamų punktų redakcija.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Produkto pavadinimas

Savennières Roche aux Moines

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

1. Vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

Tai baltieji neputojantys sausi, pusiau saldūs ar saldūs vynai, pasižymintys šiomis pagrindinėmis analitinėmis savybėmis: sausųjų vynų minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais –12,5 %; kitų vynų minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais –15,5 %; po fermentavimo vynų fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis – ne mažesnis nei 4 g/l; po fermentavimo pusiau saldžių vynų fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis – ne didesnis nei 30 g/l; lakiojo rūgštingumo, bendrojo rūgštingumo ir bendro sieros dioksido vertės atitinka nustatytąsias Bendrijos teisės aktuose. Tai baltieji, dažniausiai sausi vynai. Jų šviesiai geltona, kartais aukso spalva su žalsvais atspalviais kaip reta elegantiška. Vynų kvapas sudėtingas ir subtilus, jame gėlių aromatus dažnai lydi labiau vaisiniai aromatai, kuriuos paryškina juntamas minerališkumas. Skonis sodrus, švelnus, kiek intensyvus, bet niekad nebūna sunkus. Kuomet gamtinės sąlygos palankios formuotis botrytis cinerea grybeliui, gamintojai gali gaminti ilgai brandinamus, fermentuojamų cukrų turinčius vynus, kuriuose ilgainiui atsiskleidžia ypatingas ir sudėtingas aromatas, atsiradęs dėl botrytis cinerea grybelio.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

a) Pagrindiniai vynininkystės metodai

Specifinis vynininkystės metodas

Vynuogės į presą pilamos netraiškytos.

Draudžiama naudoti nenutrūkstamo vynuogių spaudimo sistemą.

Sodrinti vynus draudžiama. Draudžiama parduoti skirtą produktą termiškai apdoroti žemesnėje nei -5° C ar aukštesnėje nei 40 °C temperatūroje. Draudžiama mažinti alkoholio kiekį vyne. Draudžiama naudoti medžio skiedras. Be to, kas nurodyta pirmiau, vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

Vynai brandinami mažiausiai iki kitų metų po derliaus nuėmimo metų birželio 15 d.

Auginimo praktika

Minimalus vynuogyno tankumas –5 000 vynmedžių sodinių viename hektare. Atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 2 m, o atstumas tarp augalų toje pačioje eilėje turi būti ne mažesnis nei 1 m. Vynmedžiai genimi iki balandžio 30 dienos, arba mišriuoju būdu, paliekant ant sodinio daugiausia 10 pumpurų, arba Royat kordono metodu, paliekant ant sodinio daugiausia 12 pumpurų. Fenologinės stadijos, kai ant augalo užauga 11–12 lapų, metu metinių vaisius mezgančių augalo šakų skaičius negali viršyti 8.

Laistyti draudžiama.

Vynuogės skinamos rankomis, vieno vynmedžio kekės rūšiuojamos mažiausiai 2 kartus. Draudžiama naudoti vynuogių skynimo kombainus.

Draudžiama naudoti sraigtinius bunkerius.

b) Didžiausias gamybos kiekis

sausi vynai

35 hektolitrai iš hektaro

pusiau saldūs ir saldūs vynai

30 hektolitrų iš hektaro

6. Nustatyta geografinė vietovė

Visi gamybos veiksmai atliekami geografinėje vietovėje, kuri apima Meno ir Luaros departamento Savanjero savivaldybės, kaip ji apibrėžta 2018 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritoriją.

7. Pagrindinės vyninių vynuogių veislės

’Chenin B’

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

1. Geografinės vietovės duomenys

a) Gamtinių veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

„Roche aux Moines“ yra žinomas saugomos kilmės vietos nuorodos „Savennières“ vietovės pavadinimas. Už keliolikos kilometrų į vakarus nuo Anžė esanti vietovė laikoma viena šios saugomos kilmės vietos nuorodos puošmenų. Kalva yra smailaus pleišto pavidalo, it uolėtas virš Luaros stūksančios Armorikos platformos pentinas. Iš rytų vietovę juosia „Coulée de Serrant“ vynuogynas, vakaruose – į Le Foržą atsiveriantis slėnis, skiriantis ją nuo „Moulin du Gué“ kalvos. Vietovė užima maždaug 35 hektarus. Viršutinėje kalvos dalyje yra į pietus atsigręžęs lėkštas šlaitas. Apatinėje kalvos dalyje ir vakarinėje, į „Moulin du Gué“ atsigręžusioje pusėje šlaitas statesnis.

Vietovė plyti ant Armorikos aukštumos geologinių sanklodų. Dirvožemis daugiausia sudarytas iš ankstyvojo ordoviko–vėlyvojo devono skalūnų ir skalūnų bei smiltainio. Vietomis kyšo vulkaninės kilmės gūbriai, kuriuose iš pradinės rūgštinės uolienos susiformavo riolitas. Vienoje kalvos vietoje labai aiškiai stūkso vietovei pavadinimą suteikusi tvirta uola. Kelių prie aukštumos pradžios plytinčių sklypų dirvožemis šiek tiek nuklotas dėl vėjo erozijos susidariusiu kvartero periodo smėliu. Kalvose pamatinė uoliena dažniausiai slūgso labai arti paviršiaus. Dirvožemis daugiausia negilus, beveik nederlingas ir labai akmenuotas. Jis labai laidus ir turi mažai vandens atsargų.

„Roche aux Moines“ vietovės klimatas nesiskiria nuo Anžu vynuogynams būdingo jūrinio klimato. Į vakarus plytinti Možo aukštuma sušvelnina jūrinį klimatą, nes nuo jos nusileidžia šiltas vėjas – fenas. Vietovėje per metus iškrenta vidutiniškai 600 mm kritulių, ji yra apsaugota nuo drėgnų vėjų, o Možo kalvose kritulių iškrenta daugiau nei 800 mm. Šis kritulių kiekio skirtumas dar didesnis vynuogių augimo ciklo metu, nuo birželio iki derliaus ėmimo meto. Vidutinė metinė temperatūra ganėtinai aukšta (maždaug 12 °C). Tokios savybės dar labiau išryškėja šiai vietovei būdingame mezoklimate. Į pietus atsigręžę statūs šlaitai lemia optimalų saulės spindulių kiekį, riboja oro drėgmę ir užtikrina tinkamą oro cirkuliaciją sklypuose.

Greta tekanti Luara veiksmingai reguliuoja vėjų pagairėje stūksančios kalvos temperatūrą, todėl naktimis temperatūra būna ganėtinai aukšta. Upė taip pat labai svarbi vynuogynams, nes būtent dėl jos derliaus ėmimo metu rytais vynuogynus nukloja rūkai, leidžiantys formuotis botrytis cinerea grybeliui.

b) Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Pavadinimas „Roche aux Moines“ žinomas nuo XII a. ir nuo to laiko be pertraukos vartojamas iki šiol. Pavadinimas atsirado apie 1130 m. riterio Buhard’o valdas perdavus Anžė Šv. Mikalojaus abatijai. Abatija jose įveisė vynuogyną. 1214 m. liepos 2 d. vyko pirmosios vadinamojo Buvino mūšio kovos. Tankiai susodinti vynmedžiai neleido anglų raiteliams sparčiai judėti, todėl juos įveikė Liudviko VIII kariauna. „Roche aux Moines“ kalva ir toliau priklausė vienuolynui. Šis, atsižvelgdamas į religines reikmes, iki pat Didžiosios Prancūzijos revoliucijos augino vis daugiau ir daugiau vynuogynų. Galop prestižiniai vynuogynai perėjo į užsibrėžusių gaminti kokybiškus vynus savininkų rankas.

Nenuilstamai siekęs pažangos Pierre’as Guillory (1796–1878 m.) paliko gilų pėdsaką vynuogyno istorijoje. P. Guillory, aistringas techninių naujovių šalininkas, noriai dalijęsis rezultatais, labai prisidėjo prie „Roche aux Moines“ vynų išgarsėjimo. Šioje kalvoje jis įrengė ant Ženevos ežero krantų matytas terasas. Taip pat P. Guillory eksperimentavo vynuogėms priraišioti naudodamas vielą ir skalūno kuolus, kad tarp ’Chenin B’ veislės vynuogių kekių geriau cirkuliuotų oras. Be to, jis mokėsi naudoti sierą ir ankstyvo pumpurų išskynimo metodą. Kiti gamintojai labai greitai perėmė iš jo ir derliaus ėmimo, ir vynuogių spaudimo techninius patobulinimus. 1861 m. Anžė žemės ūkio ir pramonės asociacijos leidinyje P. Guillory rašė: „Išskyrus labai retas išimtis, derlius imamas spalį, kai nustatoma, kad vynuogės geriau sunokti nebegali ir kad bent ketvirtadalį jų pažeidęs pilkasis puvinys.“ Tai patvirtina ir grafas Odart’as, 1845 m. savo „Veikale apie vynuogių veisles“ nurodydamas: „Taip pat reikia pridurti būtiną sąlygą, kad jas reikia skinti tik pernokusias, kokios jos tampa apie Visus šventuosius, kai atsilupa nuo lietaus suminkštėjusi odelė.“ Vyndariai labai greitai suprato, kad šios veislės vynuogių derlių dera imti jau pernokusį, itin kruopščiai nuskinant kiekvieną vynuogių kekę.

2. Produkto kokybės ir savybių ryšys

Tai baltieji, dažniausiai sausi vynai.

Jų šviesiai geltona, kartais aukso spalva su žalsvais atspalviais kaip reta elegantiška. Vynų kvapas sudėtingas ir subtilus, jame gėlių aromatus dažnai lydi labiau vaisiniai aromatai, kuriuos paryškina juntamas minerališkumas. Skonis sodrus, švelnus, kiek intensyvus, bet niekad nebūna sunkus.

Kuomet gamtinės sąlygos palankios formuotis botrytis cinerea grybeliui, gamintojai gali gaminti ilgai brandinamus, fermentuojamų cukrų turinčius vynus, kuriuose ilgainiui atsiskleidžia ypatingas ir sudėtingas aromatas, atsiradęs dėl botrytis cinerea.

3. Priežastiniai ryšiai

Šios stačiašlaitės, virš Luaros stūksančios akmeningo ir negilaus dirvožemio kalvos savitos savybės labiausiai tinka būtent vynmedžiams auginti. Jei žmonės gerai pasirūpina priežiūra (geni trumpai, riboja derlingumą iki 30 hektolitrų iš hektaro, taiko griežtas derliaus ėmimo kruopščiai atrenkant vynuogių kekes taisykles), ant šios kalvos ’Chenin B’ veislės vynuogės tiesiog tarpsta. Dėl reljefo ypatumų ir negilaus dirvožemio būtina sklypus prižiūrėti mechaninėmis priemonėmis arba apželdinti augalija, taip pat saikingai naudoti vynmedžių priežiūros preparatus, nes jie gali padaryti žalos dirvožemiui ir sklypai gali nebetikti vynmedžiams augti.

Praktika, ypač derliaus ėmimo ypatumai, rodo, kiek daug patirties ir žinių įgijo augintojai. Nustačius dirvožemio galimybes atitinkantį vynmedžių derlingumą, atsisakius sodrinimo, gamintojų siekis įtvirtinti ryškų šių vynų savitumą tapo akivaizdus. Norint išsaugoti šio subtilaus baltojo vyno originalumą, būtina itin griežtai laikytis vynuogių spaudimo metodų, kad būtų išsaugoma visa žaliavos kokybė, taip pat tradicinių vyno gamybos metodų, kad galutinė produkcija pasižymėtų reikiamomis savybėmis.

1956 m. Pierre’as Bréjoux savo knygoje „Luaros vynai“ taip pat aprašė „Roche aux Moines“ vynus: „Jie – Luaros pažiba ar net vienas iš šlovingiausių turtingos Prancūzijos vynininkystės pasiekimų.“ Suvokdami, kad privalo išsaugoti ir įamžinti saugomos kilmės vietos nuorodos „Savennières Roche aux Moines“ kokybę ir gerą vardą, gamintojai visi kartu deda daugybę pastangų, kad šie vynai taptų vienu iš Prancūzijos gaminamų gėrybių brangakmenių.

9. Kitos svarbios sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas:

ES teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas

Pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą nustatyta arčiausiai esanti vynininkystės, vyno gaminimo ir brandinimo vietovė apima toliau nurodytų Meno ir Luaros departamento savivaldybių, kaip jos apibrėžtos 2018 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijas: Beaulieu-sur-Layon, Chaudefonds-sur-Layon, Rochefort-sur-Loire, Val-du-Layon (buvusi šios deleguotosios savivaldybės teritorija: Saint-Aubin-de-Luigné).

Ženklinimas

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Visi papildomi užrašai, kurių naudojimą pagal Sąjungos teisės nuostatas gali reglamentuoti valstybės narės, etiketėse užrašomi rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) yra ne daugiau kaip du kartus didesnis už rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydį.

Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytas taisykles, prie saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimo gali būti pateikiama geografinė nuoroda „Val de Loire“. Geografinė nuoroda „Val de Loire“ užrašoma rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei 2/3 rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Šių vynų, kuriuose yra nuo 30 gramų viename litre fermentuojamų cukrų, prekybos dokumentuose ir etiketėse, atitinkamai pagal vynuose esančių fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekį, nustatytą Bendrijos teisės aktuose, privaloma pateikti nuorodą „pusiau saldus“ arba „saldus“. Etiketėje šios nuorodos turi būti užrašytos tame pačiame regėjimo lauke kaip ir kilmės vietos nuorodos pavadinimas.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-24d5c8a6-052c-4f0b-83a4-14034aaad14c

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

10.2.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/29

Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas paga. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis

(2020/C 44/09)

Šis pranešimas skelbiamas pagal. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Anjou Villages“

Nuorodos numeris PDO-FR-A0493-AM01

Pranešimo data: 2019-11-14

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Geografinė vietovė

—	De Sevro departamentas: Bouillé-Loretz, Val en Vignes (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Bouillé-Saint-Paul, Cersay);

—

Meno ir Luaros departamentas: Aubigné-sur-Layon, Beaulieu-sur-Layon, Bellevigne-en-Layon (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Champ-sur-Layon, Faveraye-Mâchelles, Faye-d’Anjou, Rablay-sur-Layon, Thouarcé), Blaison-Saint-Sulpice (buvusi šios deleguotosios savivaldybės teritorija: Blaison-Gohier), Bouchemaine, Brissac Loire Aubance (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Charcé-Saint-Ellier-sur-Aubance, Coutures), Chalonnes-sur-Loire, Champtocé-sur-Loire, Chaudefonds-sur-Layon, Chemillé-en-Anjou (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Chanzeaux, La Jumellière, Valanjou), Cléré-sur-Layon, Doué-en-Anjou (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Brigné, Concourson-sur-Layon, Saint-Georges-sur-Layon, Les Verchers-sur-Layon), Ingrandes-Le Fresne sur Loire (buvusi šios deleguotosios savivaldybės teritorija: Ingrandes), Lys-Haut-Layon (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: La Fosse-de-Tigné, Nueil-sur-Layon, Tancoigné, Tigné, Trémont), Mauges-sur-Loire (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Mesnil-en-Vallée, Montjean-sur-Loire, La Pommeraye), Passavant-sur-Layon, La Possonnière, Rochefort-sur-Loire, Saint-Georges-sur-Loire, Saint-Germain-des-Prés, Savennières, Terranjou (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Chavagnes, Martigné-Briand, Notre-Dame-d’Allençon), Tuffalun (buvusi ši deleguotoji savivaldybė: Ambillou-Château), Val-du-Layon (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Saint-Aubin-de-Luigné, Saint-Lambert-du-Lattay).

Su geografinės vietovės kartografine medžiaga galima susipažinti Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto interneto svetainėje.“

Galiausiai nurodoma, jog Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto interneto svetainėje pateikiama geografinės vietovės kartografinė medžiaga, kad visuomenė galėtų su ja susipažinti.

Atitinkamai iš dalies keičiamas su geografine vietove susijęs bendrojo dokumento 6 punktas.

2. Nustatyti sklypai

Specifikacijos 1 skyriaus IV antraštinės dalies 2 punkte po žodžių „2007 m. rugsėjo 5 d.“ įtraukiami žodžiai „ir 2017 m. sausio 19 d.“

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

3. Arčiausiai esanti vietovė

1 skyriaus IV antraštinės dalies 3 punkte esantis savivaldybių sąrašas pakeičiamas šiuo sąrašu:

—	De Sevro departamentas: Argenton-l’Église, Brion-près-Thouet, Louzy, Mauzé-Thouarsais, Oiron, Saint-Cyr-la-Lande, Sainte-Radegonde, Sainte-Verge, Saint-Martin-de-Mâcon, Saint-Martin-de-Sanzay, Thouars, Tourtenay;

—	Endro ir Luaros departamentas: Saint-Nicolas-de-Bourgueil;

—	Atlanto Luaros departamentas: Ancenis, Le Loroux-Bottereau, Le Pallet, La Remaudière, Vair-sur-Loire (buvusi šios deleguotosios savivaldybės teritorija: Anetz), Vallet;

—

Meno ir Luaros departamentas: Allonnes, Angers, Antoigné, Artannes-sur-Thouet, Blaison-Saint-Sulpice (buvusi šios deleguotosios savivaldybės teritorija: Saint-Sulpice), Brain-sur-Allonnes, Brézé, Brissac Loire Aubance (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Alleuds, Brissac-Quincé, Chemellier, Luigné, Saint-Rémy-la-Varenne, Saint-Saturnin-sur-Loire, Saulgé-l’Hôpital, Vauchrétien), Brossay, Cernusson, Chacé, Cizay-la-Madeleine, Le Coudray-Macouard, Courchamps, Denée, Dénezé-sous-Doué, Distré, Doué-en-Anjou (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Doué-la-Fontaine, Forges, Meigné, Montfort), Épieds, Fontevraud-l’Abbaye, Les Garennes sur Loire (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Juigné-sur-Loire, Saint-Jean-des-Mauvrets), Gennes-Val-de-Loire (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Chênehutte-Trêves-Cunault, Gennes, Grézillé, Saint-Georges-des-Sept-Voies, Le Thoureil), Huillé, Jarzé Villages (buvusi šios deleguotosios savivaldybės teritorija: Lué-en-Baugeois), Louresse-Rochemenier, Lys-Haut-Layon (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Cerqueux-sous-Passavant, Vihiers), Mauges-sur-Loire (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: La Chapelle-Saint-Florent, Le Marillais, Saint-Florent-le-Vieil, Saint-Laurent-de-la-Plaine, Saint-Laurent-du-Mottay), Mazé-Milon (buvusi šios deleguotosios savivaldybės teritorija: Fontaine-Milon), Montilliers, Montreuil-Bellay, Montsoreau, Mozé-sur-Louet, Mûrs-Erigné, Orée d’Anjou (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Bouzillé, Champtoceaux, Drain, Landemont, Liré, Saint-Laurent-des-Autels, La Varenne), Parnay, Le Puy-Notre-Dame, Rou-Marson, Saint-Cyr-en-Bourg, Sainte-Gemmes-sur-Loire, Saint-Just-sur-Dive, Saint-Macaire-du-Bois, Saint-Martin-du-Fouilloux, Saint-Melaine-sur-Aubance, Saint-Sigismond, Saumur, Soucelles, Soulaines-sur-Aubance, Souzay-Champigny, Tuffalun (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Louerre, Noyant-la-Plaine), Turquant, Les Ulmes, Varennes-sur-Loire, Varrains, Vaudelnay, Verrie, Verrières-en-Anjou (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Pellouailles-les-Vignes, Saint-Sylvain-d’Anjou), Villevêque;

—	Vjeno departamentas: Berrie, Curçay-sur-Dive, Glénouze, Pouançay, Ranton, Saint-Léger-de-Montbrillais, Saix, Ternay, Les Trois-Moutiers.

Taip atsižvelgta į savivaldybių sujungimą po paskutinės specifikacijos versijos. Arčiausiai esančios vietovės perimetras lieka visiškai nepakitęs.

Atitinkamai iš dalies keičiamas su papildomomis sąlygomis susijęs bendrojo dokumento 9 punktas.

4. Agrarinės aplinkosaugos nuostata

1 skyriaus VI antraštinės dalies 2 punkte įterpiamas tekstas: „Tarp eilių turi augti prižiūrima savaime išaugusi ar pasėta augalinė danga. Jei augalinės dangos nėra, veiklos vykdytojas privalo įdirbti dirvą, kad augalija išaugtų savaime, arba pagrįsti už vynuogininkystę atsakingų valdžios institucijų patvirtintų biologinės kontrolės preparatų naudojimą. Sklype naudojant biologinės kontrolės herbicidus, naudoti kitus herbicidus draudžiama.“

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

5. Oficialus vynuogių derliaus ėmimo paskelbimas

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

6. Cukrų kiekis

1 skyriaus IX antraštinės dalies 1 punkto b papunktyje po žodžių „gliukozė ir fruktozė“ įterpiama nuostata „vynų, po fermentavimo“.

Pakeitimu siekiama išvengti painiojimo su cukrų kiekiu iki fermentavimo, tad svarbu patikslinti, kad šį kiekį būtina tikrinti po fermentavimo.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

7. Fermentavimo patalpos pajėgumas

1 skyriaus IX antraštinės dalies 1 punkto d papunktyje sakinys „Kiekvienas veiklos vykdytojas turi turėti mažiausiai 1,4 karto penkerių pastarųjų metų vidutinio ūkio gamybos kiekio atitinkantį fermentavimo patalpos pajėgumą.“ pakeičiamas sakiniu „Kiekvienas veiklos vykdytojas turi turėti mažiausiai 1,4 karto per penkerius pastaruosius metus pagaminto vyno tūrio atitinkantį fermentavimo patalpos pajėgumą.“

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

8. Vyno išleidimas į apyvartą

Išbraukiamas 1 skyriaus IX antraštinės dalies 5 punkto b papunktis dėl vyno išleidimo į apyvartą tarp įgaliotų sandėlių savininkų datos.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

9. Ryšys su geografine vietove

Ryšys su geografine vietove peržiūrėtas siekiant atnaujinti susijusių savivaldybių sąrašą (pavyzdžiui, vietoje 43 Meno ir Luaros departamento savivaldybių dabar yra 24).

Atitinkamai iš dalies keičiamas su ryšiu su geografine vietove susijęs bendrojo dokumento 6 punktas.

10. Pereinamojo laikotarpio priemonė

1 skyriaus XI antraštinėje dalyje įterpiamas tekstas: „Nuostatos dėl privalomos prižiūrimos savaime išaugusios ar pasėtos augalinės dangos arba, jei tokios augalinės dangos nėra, prievolės veiklos vykdytojui įdirbti dirvą arba naudoti biologinės kontrolės preparatus savaime išaugusiai augalijai kontroliuoti netaikomos iki šios specifikacijos patvirtinimo augantiems vynuogynams, kurių atstumai tarp eilių ne didesni nei 1,70 m.“

Pereinamojo laikotarpio priemonė suteikia galimybę nebausti esamų vynuogynų, kurių dabartinis priežiūros būdas neatitinka agrarinės aplinkosaugos nuostatų. Tankiai susodintuose vynuogynuose, kurių atstumas tarp eilių ne didesnis nei 1,70 m, gali kilti techninių problemų palaikant nuolatinę augalinę dangą ar įdirbant žemę (darbų atlikimas mechanizuotu būdu, įranga, įrankiai). Neaukštų vynmedžių vynuogynuose augalija taip pat gali padidinti šalnų pavojų. Be to, kuo tankiau vynuogyne susodinti vynmedžiai, tuo daugiau vandens iš jų atima augalinė danga. Kita vertus, po specifikacijos patvirtinimo pasodinti vynuogynai jau privalės atitikti įterpiamas agrarinės aplinkosaugos nuostatas nepriklausomai nuo sodinių pasodinimo tankumo ir atstumo tarp eilių.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

11. Registrai

2 skyriaus II antraštinės dalies 3 punkte žodis „potencinė“ pakeičiamas žodžiu „natūrali“.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

12. Pagrindiniai tikrinami punktai

Peržiūrėtas 3 skyrius, kad sutaptų Anžu-Somiūro vietovės specifikacijos pagrindinių tikrinamų punktų redakcija.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Produkto pavadinimas

Anjou Villages

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

Tai raudonieji neputojantys vynai, pasižymintys šiomis pagrindinėmis analitinėmis savybėmis:

Šių vynų minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 11 %.

Po fermentavimo vyno fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis yra ne didesnis nei 3 g/l.

Būtina užbaigti pienarūgštį fermentavimą. Paruoštų teikti rinkai neišpilstytų arba pilstomų vynų obuolių rūgšties kiekis yra ne didesnis nei 0,4 g/l.

Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 12,5 %.

Lakiųjų rūgščių, bendrojo rūgštingumo ir bendro sieros dioksido kiekiai atitinka Bendrijos teisės aktuose nustatytas vertes.

Vynai brandinami mažiausiai iki kitų metų po derliaus nuėmimo metų birželio 15 d.

Vynas dažniausiai yra gilios ir intensyvios rubino spalvos. Kvapui dažnai būdingi subtilūs raudonų vaisių ir uogų, taip pat gėlių (vilkdalgių, kvapiųjų našlaičių ir pan.) aromatai, kuriuos pakeičia sudėtingesni juodų vaisių ir uogų, prieskonių, žvėrienos ar pomiškio aromatai. Skonis išraiškingas ir sodrus, išsaugojęs turtingą aromatą. Labai gerai juntami taninai susilieja su skoniu ir išlieka ilgą laiką. Šis vynas sukelia daugybę pojūčių, tad paragavus jį sunku užmiršti ne vienus metus.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

a) Pagrindiniai vynininkystės metodai

Sodinimo tankumas ir atstumai tarp eilių bei augalų

Auginimo praktika

Minimalus vynuogyno tankumas – 4 000 vynmedžių sodinių viename hektare. Atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 2,50 m, o atstumas tarp augalų toje pačioje eilėje turi būti ne mažesnis nei 1 m. Vynuogynų, kurių tankumas mažesnis kaip 4 000 sodinių viename hektare, tačiau ne mažesnis kaip 3 300 sodinių viename hektare, derliui suteikiama teisė į saugomą kilmės vietos nuorodą su sąlyga, kad bus laikomasi šioje specifikacijoje nustatytų priraišiojimo ir lapijos aukščio taisyklių. Šiuose vynuogynuose atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 3 m, o atstumas tarp augalų toje pačioje eilėje turi būti ne mažesnis nei 1 m.

Vynmedžių genėjimo ir priraišiojimo taisyklės

Auginimo praktika

Vynmedžiai genimi mišriu būdu, ne vėliau kaip balandžio 30 d. Ant sodinio paliekama daugiausia 14 pumpurų, ant ilgos šakos – daugiausia 8 pumpurai.

Drėkinimas

Auginimo praktika

Laistyti draudžiama.

Specifinis vynininkystės metodas

Gaminant vynus leidžiama taikyti sodrinimo pašalinant vandenį metodus. Didžiausia dalinė koncentracija, palyginti su sodrinamu tūriu, yra 10 %. Draudžiama naudoti medžio skiedras. Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 12,5 %.

Be to, kas nurodyta pirmiau, vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

b) Didžiausias gamybos kiekis

60 hektolitrų iš vieno hektaro

6. Nustatyta geografinė vietovė

Visi gamybos veiksmai atliekami geografinėje vietovėje, kuri apima toliau nurodytų savivaldybių, kaip jos apibrėžtos 2018 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijas:

—	De Sevro departamentas: Bouillé-Loretz, Val en Vignes (buvusios šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Bouillé-Saint-Paul, Cersay);

—

Su geografinės vietovės kartografine medžiaga galima susipažinti Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto interneto svetainėje.

7. Pagrindinės vyninių vynuogių veislės

’Cabernet-Sauvignon N’

’Cabernet franc N’

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

1. Geografinės vietovės duomenys

a) Gamtinių veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Geografinė vietovė plyti vakarinėje saugomos kilmės vietos nuorodos „Anjou“ geografinės vietovės dalyje, daugiausia ant prie Armorikos aukštumos prigludusios prekambro ir paleozojaus periodų platformos, kai kur dengiamos žvirgždo ar cenomanio laikotarpio sanklodų, pavyzdžiui, rytiniame jos krašte esančio mergelio su suakmenėjusiais kiaukutais. 2018 m. vietovė apėmė saugomų kilmės vietos nuorodų „Anjou-Coteaux de la Loire“, „Coteaux du Layon“, „Savennières“ geografines vietoves ir keletą greta esančių savivaldybių. Vietovė apima nustatytų ribų teritoriją, kuri buvo pasirinkta dėl raudoniesiems vynams gaminti tinkančios gamtinės aplinkos. Taigi, vietovė apima 24 Meno ir Luaros departamento savivaldybes, taip pat 2 De Sevro departamento savivaldybes, esančias į pietryčius ir į pietus nuo Anžė miesto. Kraštovaizdžiui būdingos gausios nedidelės, nevienodai orientuotos 50–90 m aukščio kalvos.

Aiškiai nustatytų sklypų geografinėje vynuogių auginimo vietovėje pirmenybė teikiama tinkamoje padėtyje esantiems sklypams su ant skalūno susidariusio rudžemio, žvyringo molio rudžemio ir tik kai kuriose vietose ant mergelio su suakmenėjusiais kiaukutais susidariusio rudžemio dirvomis. Šie dirvožemiai dažniausiai negilūs, tinkamai aprūpinami drėgme, neįmirkstantys, turintys nedaug vandens išteklių. Jie greitai įšyla, tad vynuogės sunoksta anksti. Vakarinėje geografinės vietovės dalyje kai kur kyšo iš rūgštinių (riolito) ar šarminių (spilito) efuzinių uolienų susiformavę gūbriai, iš kurių susidarė labai akmeningi dirvožemiai.

Geografinei vietovei būdingas nuosaikus jūrinis klimatas ir nedidelis temperatūros skirtumas, kurį lemia, viena vertus, greta esantis Atlanto vandenynas, antra vertus, temperatūrą reguliuojanti Luaros upė ir jos intakai. Galiausiai jai būdingi ant kalvų sodinami vynuogynai. Šiaurės vakaruose ir pietryčiuose esančios aukštumos saugo nuo dažnai drėgmę nešančių vėjų. Geografinėje vietovėje mažai kritulių, joje nuo kalnų pučia šiltas ir sausas fenas, o aukštas Šoltė ir Možo reljefas apsaugo nuo vandenyno drėgmės. Per metus čia iškrenta 585 milimetrai kritulių, o Šoltė – apie 800 milimetrų.

b) Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Žinoma, kad Anžu vynuogynai buvo nuolat auginami nuo I a. Kaip liudija kelios Apolonijaus poemos eilutės (VI a.), vynuogynai toje vietovėje klestėjo: „Netoli Bretanės ant uolos stūkso miestas, gausiai apdovanotas Cereros ir Bakcho gėrybėmis, vardą gavęs iš graikiško vardo Andegavas (Anžė).“ Nors vienuolynų globojami Luaros pakrantėse ir aplink Anžė augę Anžu vynuogynai tarpo per visą viduramžių laikotarpį, išties garsūs ir žinomi jie tapo XII ir XIII a. Suklestėjus Henriko II ir Elonoros Akvitanietės karalystei, „Anžu vynas“ pasiekė kilmingiausių šeimų stalus.

Vyno gamyba šoktelėjo XVI amžiuje, atvykus savo kolonijoms vynų ieškojusiems olandų tarpininkams. Olandai kaupė dideles vynų atsargas ir XVIII a. prekybos apimtis išaugo, tad, siekiant palengvinti vynų gabenimą, laivybai buvo pritaikyta per vietovę tekanti Lajono upė.

Savo gerą vardą Anžu vynai įgijo daugiausia dėl baltųjų vynų, gaminamų iš ’Chenin B’ vynuogių. Tačiau po 1865 m. vynuoginių filokserų antplūdžio imta auginti vis daugiau ’Cabernet franc N’ veislės, arba „Bretanės vynmedžių“ (tokį vardą vynmedžiai įgijo dėl to, kad buvo atplukdyti laivais per Luaros žiotis, kurios tuo metu buvo Bretanės regione), o kiek vėliau – ’Cabernet-Sauvignon N’ veislės vynuogių.

XX a. pradžioje daugiausia buvo gaminama vietinio lengvo kavinėse geriamo vyno, vadinamo „rouget“. Tai buvo pirmasis Anžu vynuogynų virsmo etapas, nuo kurio pradėta gaminti daug pavyzdinių rožinių vynų. Antrasis šio virsmo etapas grindžiamas vynų gamintojų įgyta patirtimi ir vynuogynų valdymu. Stebėjimas ir analizė, leidžiantys parinkti konkrečiai vynuogių veislei geriausią auginimo vietą, derliaus įvertinimas ir įsisavinti vyno gamybos metodai lėmė raudonųjų vynų gamybos augimą 7-ajame dešimtmetyje.

Be to, regiono specialistai susivokė, jog turi ir tinkamą vietovę, ir pakankamai patirties, kad galėtų pagaminti originalesnių raudonųjų vynų. 1991 m. lapkričio 14 d. buvo pripažinta saugoma kilmės vietos nuoroda „Anjou Village“. 2010 m. šį vyną gamino 130 privačių vyno daryklų ir 2 kooperatinės vyno daryklos.

2. Produktų kokybės ir savybių ryšys

Skonis išraiškingas ir sodrus, išsaugojęs turtingą aromatą. Labai gerai juntami taninai susilieja su skoniu ir išlieka ilgą laiką. Šis vynas sukelia daugybę pojūčių, tad paragavus jį sunku užmiršti ne vienus metus.

3. Priežastiniai ryšiai

Negilūs atsižvelgiant į praktiką nustatytų sklypų dirvožemiai, tinkamą padėtį lemiantys ir reguliarų apsirūpinimą vandeniu užtikrinantys topografiniai ypatumai leido visiškai atsiskleisti ’Cabernet franc N’ ir ’Cabernet-Sauvignon N’ veislių vynuogėms ir jų originalumui. Dėl tokių auginimo sąlygų labai svarbu pasirinkti optimalų vynmedžių auginimo būdą ir valdyti jų derlingumą, taigi nusistovėjo itin griežtos vynmedžių genėjimo taisyklės.

Ilgai stebėję ir analizavę savo vynmedžius vyndariai galėjo pasirinkti tinkamiausią vietą vynuogynui įveisti atsižvelgdami į tai, kaip gerai šios dvi vynuogių veislės tinka auginti ant skalūno susidariusiame rudžemyje ir ant cenomanio periodo pagrindo susidariusiuose kalkinguose ir molinguose dirvožemiuose. Tikslingai nustatę sklypus, pasirinkę tinkamiausius vynmedžių genėjimo ir auginimo būdus, nuimdami optimaliai sunokusį derlių ir pasitelkę techninius temperatūros ir maceravimo trukmės valdymo patobulinimus, gamintojai nustatė griežtas struktūrą turinčio raudonojo vyno gamybos taisykles. Sukaupta gamintojų patirtis leidžia užtikrinti, kad nuimtame vynuogių derliuje būtų mažiausiai 189 g cukraus viename litre ir optimalus fenolių kiekis.

Ištisos gamintojų kartos, pasirinkdamos tinkamiausius gamybos būdus, gebėjo išgauti iš vynuogių visa, ką jos turi geriausio. Labai greitai tapo privaloma po fermentavimo vyną kurį laiką brandinti talpykloje, kad jis įgautų sudėtingą aromatą, o taninai taptų aptakūs ir švelnūs. Kad būtų įmanoma pasiekti šį tikslą, specifikacijoje nustatomas mažiausiai iki kitų metų po derliaus nuėmimo metų birželio 15 d. trunkantis brandinimo laikotarpis.

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Anjou Villages“ žymimi vynai yra vieni iš puikiausių Anžu regiono vynų.

9. Kitos svarbios sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas:

ES teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas:

Pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą nustatyta arčiausiai esanti vynuogių auginimo, paruošimo ir vyno gaminimo vietovė apima toliau nurodytų savivaldybių, kaip jos apibrėžtos 2018 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijas:

—	De Sevro departamentas: Argenton-l’Église, Brion-près-Thouet, Louzy, Mauzé-Thouarsais, Oiron, Saint-Cyr-la-Lande, Sainte-Radegonde, Sainte-Verge, Saint-Martin-de-Mâcon, Saint-Martin-de-Sanzay, Thouars, Tourtenay;

—	Endro ir Luaros departamentas: Saint-Nicolas-de-Bourgueil;

—	Atlanto Luaros departamentas: Ancenis, Le Loroux-Bottereau, Le Pallet, La Remaudière, Vair-sur-Loire (buvusi šios deleguotosios savivaldybės teritorija: Anetz), Vallet;

—

—	– Vjeno departamentas: Berrie, Curçay-sur-Dive, Glénouze, Pouançay, Ranton, Saint-Léger-de-Montbrillais, Saix, Ternay, Les Trois-Moutiers.

Ženklinimas

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas:

Visa neprivaloma informacija etiketėse užrašoma rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) yra ne daugiau kaip du kartus didesnis už rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydį.

Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytas taisykles, prie saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimo gali būti pateikiama geografinė nuoroda „Val de Loire“.

Geografinė nuoroda „Val de Loire“ užrašoma rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei 2/3 rašmenų, kuriuo užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Saugoma kilmės vietos nuoroda žymimų vynų etiketėse galima nurodyti mažesnę geografinę vietovę, jeigu ji yra įtraukta į kadastrą ir nurodyta derliaus deklaracijoje. Į kadastrą įtrauktas jos pavadinimas užrašomas rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei pusė rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-b0f4fba4-e95f-4bf8-8e49-5b054d5d3e71

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

10.2.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/37

Produkto specifikacijos reikšmingo pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2020/C 44/10)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1).

PRODUKTO SU SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINE NUORODA SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PATVIRTINIMO PARAIŠKA

Pakeitimo patvirtinimo paraiška pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą.

„Aprutino Pescarese“

ES Nr. PDO-IT-1526-AM05 – 2018 m. sausio 15 d.

SKVN (X) SGN ( )

1. Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas

Consorzio di tutela dell’olio extravergine di oliva Aprutino Pescarese (Ypač gryno alyvuogių aliejaus „Aprutino Pescarese“ apsaugos asociacija), kurios registruotos buveinės adresas yra Piazza Garibaldi 7, 65019 Pianella (PE). Ši asociacija atitinka Ministro dekreto Nr. 12511 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3. Keičiama (-os) produkto specifikacijos dalis (-ys)

☐ Produkto pavadinimas

☒ Produkto aprašymas

☒ Geografinė vietovė

☒ Kilmės įrodymas

☒ Gamybos būdas

☒ Ryšys su geografine vietove

☒ Ženklinimas

☒ Kita: iš dalies pakeisti išpilstymo būdai; įtrauktos nuorodos į kontrolės įstaigą; kalbant apie kilmės vietos nuorodą, visoje specifikacijoje žodis „kontroliuojama“ pakeistas žodžiu „saugoma“.

4. Pakeitimo (-ų) pobūdis

☐ Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą

☒ Produkto su registruota SKVN arba SGN, kurio bendrasis (arba lygiavertis) dokumentas nepaskelbtas, specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą

5. Pakeitimas (-ai)

5.1. Produkto aprašymas

Siūlomi pakeitimai iš esmės susiję su tuo, kad naudojamas atnaujintas žodynas ir nuorodos, pavyzdžiui, V priede pateiktos nuorodos į gryno alyvuogių aliejaus juslinį vertinimą, kaip nurodyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 1348/2013.

Visų pirma rašoma apie „vaisiškumo“ vertinimą.

Turint omenyje tai, kad K270 parametras parodo, kad produkte yra molekulių su trimis konjuguotomis dvigubomis jungtimis, jo vertė gali padidėti ne tik dėl oksiduotų nesočiųjų riebalų rūgščių, bet ir dėl didesnio fenolių kiekio, todėl K270 parametro riba padidinta nuo 0,15 iki 0,17 (vis dar gerokai mažesnė už teisiškai nustatytą 0,22 ribą). Todėl ypač gryno alyvuogių aliejaus gamintojai, atsižvelgdami į didelę fenolių maistinę vertę, pastaruoju metu yra linkę paankstinti derliaus nuėmimo datą, kad būtų gautas sveikesnis didesnės maistinės vertės aliejus.

Galiojančioje specifikacijoje nustatyta polifenolių parametro ≥ 100 mln. d. vertė pakeičiama ≥ 100 mg/kg fenolių verte (išreikšta mg/kg tirozolio), kad šių medžiagų nustatymo metodika atitiktų Tarptautinės alyvuogių tarybos dokumente COI/T.15/NC Nr. 3/ nustatytą metodiką.

Išbraukta nuoroda į galimybę Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijai įtraukti papildomų parametrų, nes ji susijusi su nebegaliojančia ankstesne nacionaline praktika.

Oleino rūgšties vertė suderinta su ES reglamentu, jos viršutinę 85 proc. ribą sumažinus iki 83 proc.

Taip pat buvo išbraukti tam tikri reikalavimai ir nuostatos, nes ministro dekretai, kuriuose jie buvo numatyti, buvo panaikinti, todėl jie nebėra aktualūs.

Todėl dabartinė 6 straipsnio formuluotė:

—	spalva – nuo žalios iki geltonos;

—	aromatas – nuo vidutinio stiprumo iki stipraus vaisių aromato;

—	skonis – vaisių;

—	oleino rūgštimi išreikštas didžiausias bendrasis rūgštingumas 100 g aliejaus – ne didesnis kaip 0,6 g;

—	degustuotojų grupės bandymuose skirti balai – ≥ 6,5;

—	peroksidų skaičius – ≤ 12 mekv. O2/kg;

—	K270 – ≤ 0,15;

—	oleino rūgštis – 68,00–85,00 proc.;

—	polifenoliai – ≥ 100 mln. d.

Kitos konkrečiai nenurodytos cheminės ir (arba) fizikinės savybės turi atitikti dabartinius ES teisės aktų reikalavimus.

Kiekvienais alyvuogių auginimo metais Apsaugos asociacija nustato tinkamą SKVN „Aprutino Pescarese“ žymimo aliejaus tipinių mėginių skaičių ir saugo šiuos mėginius optimaliomis sąlygomis, kad atliekant juslinius tyrimus juos būtų galima naudoti kaip pamatinius etalonus.

Suinteresuotųjų šalių prašymu Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio išteklių ministerija gali nustatyti alternatyvius fizikinius, cheminius ir juslinius parametrus, siekiant geriau apibūdinti produkto, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, atpažįstamąsias savybes.

Išpilstymo etape aliejaus pavadinimas gali būti nurodomas tik užbaigus 1993 m. lapkričio 4 d. Ministro dekrete Nr. 573 nustatytą fizikinių, cheminių ir juslinių tyrimų procedūrą.“

keičiama taip:

—	„–spalva – nuo žalios iki geltonos;

—

juslinis vertinimas (degustuotojų grupės bandymas) –

—	mažo arba vidutinio stiprumo vaisių pojūtis (mediana – nuo 0,0 iki ≤ 6,0) su žoliniais žalių migdolų ir (arba) artišokų ir (arba) pomidorų aromatais ir (arba) poskoniais;

—	lengvai arba vidutiniškai kartus (mediana – nuo 0,0 iki ≤ 6,0);

—	lengvai arba vidutiniškai aštrus (mediana – nuo 0,0 iki ≤ 6,0);

—	defektų nebuvimas (mediana = 0,0);

—	laisvųjų rūgščių kiekis, išreikštas oleino rūgštimi – ne didesnis kaip 0,6 proc. masės;

—	peroksidų skaičius – ≤ 12 mekv. O2/kg;

—	K270 – ≤ 0,17;

—	oleino rūgštis – 68,00–83,00 proc.;

—	fenoliai (išreikšti mg/kg tirozolio) – ≥ 100 mg/kg.“

5.2. Geografinė vietovė

Geografinės vietovės aprašymas buvo pakeistas, išbraukiant visas nuorodas į kelius, griovius ir t. t. Vietoj jų įtrauktos nuorodos į visą atitinkamų savivaldybių administracinę teritoriją, kad geografinės vietovės apibrėžtis būtų tiksli ir nedviprasmiška.

Taip pat buvo išplėsta gamybos vietovė, įtraukiant šias savivaldybes: Abbateggio, Brittoli, Bussi sul Trino, Ceramico Terme, Farindola, Lettomanopello, Nocciano, Pescara, Popoli, Roccamorice, Salle, Sant’Eufemia a Maiella, Serramonecesca, Villa Celiera.

Šios naujos savivaldybės įtrauktos dėl būtinybės pakeisti gamybos vietovę įtraukiant savivaldybes, kurių teritorijose dėl istorinių priežasčių, dirvožemio ir klimato ypatybių bei teritorinio vientisumo gaminamas toks pat kaip SKVN „Aprutino Pescarese“ žymimas aliejus. Kai 1998 m. buvo nustatytos geografinės vietovės ribos, šios teritorijos nebuvo įtrauktos, nes jose augintos alyvuogės, skirtos beveik vien tik patiems augintojams vartoti, todėl gamintojai nebuvo suinteresuoti prisijungti prie SKVN.

Pastaraisiais metais šios teritorijos atsigauna dėl jaunųjų ūkininkų veiklos, kurie alyvuoges augina verslo tikslais, todėl padaugėjo gamintojų iš šių savivaldybių prašymų išplėsti gamybos vietovės ribas.

5.3. Kilmės įrodymas

—

Pridėtas straipsnis apie kilmės įrodymą, kurio nebuvo galiojančioje specifikacijoje. Jis išdėstomas taip:

„8 straipsnis

Kilmės įrodymas

1. Kiekvienas gamybos proceso etapas prižiūrimas, registruojant įvežamų ir išvežamų produktų duomenis. Ši priežiūra, taip pat alyvmedžių giraičių, gamintojų, perdirbėjų, tarpininkų ir pakuotojų įrašymas į kontrolės įstaigos šiuo tikslu tvarkomus sąrašus, duomenų apie gamybą, sandėliavimą ir išpilstymą registrų tvarkymas ir laiku atliekamas pagamintų kiekių deklaravimas kontrolės įstaigai leidžia užtikrinti produkto atsekamumą.

2. Visų minėtuose registruose įrašytų fizinių ir juridinių asmenų veiklą tikrina kontrolės įstaiga, vadovaudamasi specifikacija ir patikrinimo planu.“

5.4. Auginimo ypatybės

Specifikacijos 4 straipsnio 2 dalis iš dalies pakeista, išbraukiant naujų sodinių sodinimo atstumo, kuris pagal galiojančią specifikaciją turi būti 6 x 6 m arba 6 x 7 m, apribojimą.

Dabartinė formuluotė

„2. Privaloma laikytis įprasto sodinimo atstumo ir taikyti įprastus genėjimo metodus; bet kuriuo atveju jie negali daryti įtakos alyvuogių ar aliejaus savybėms. Nauji sodiniai turi būti sodinami 6 x 6 m arba 6 x 7 m atstumu.“

keičiama taip:

„2. Privaloma laikytis įprasto sodinimo atstumo ir taikyti įprastus auginimo ir genėjimo metodus; bet kuriuo atveju jie negali daryti įtakos alyvuogių ar aliejaus savybėms.“

Šio apribojimo panaikinimas atitinka gamintojų poreikius, susijusius su ne tokiomis griežtomis alyvmedžių giraičių priežiūros taisyklėmis. Atsakydami į kelias gamintojams skirtas apklausas jie teigė, kad alyvmedžių tankis viename alyvmedžių giraitės hektare labai skiriasi ir priklauso nuo daugelio veiksnių, pvz., medžių amžiaus, veislės, taikomų auginimo ir genėjimo metodų, dirvožemio derlingumo, vietos ir kt.

Visi šie veiksniai gali turėti didelės įtakos kiekvieno atskiro medžio ir medžių, su kuriais jis konkuruoja, santykiams.

Tas pats pasakytina ir apie auginimo ir genėjimo metodus. Kalbant apie alyvmedžius, šiais metodais pirmiausia turi būti siekiama išlaikyti tinkamą pusiausvyrą, kad augalai ne tik gerai augtų, bet ir užderėtų geras alyvuogių derlius.

Todėl, turint omenyje daugybę galimų sąlygų, a priori nustatytas tikslus sodinimo atstumas ar išskirti konkretūs auginimo metodai atrodo apribojantys. Tikslingiau yra laikytis bendro principo, būtent „išlaikyti tinkamą pusiausvyrą, kad augalai ne tik gerai augtų, bet ir užderėtų geras alyvuogių derlius.“

Iš dalies pakeista 4 straipsnio 3 dalis.

Dabartinė formuluotė

„3. Didžiausias galimas iš vieno hektaro surenkamas alyvuogių derliaus kiekis negali viršyti 9 000 kg.“

keičiama taip:

„3. Specialiai pasodintose alyvmedžių giraitėse, skirtose ypač grynam alyvuogių aliejui, kuriam suteikta SKVN, gaminti, didžiausias iš vieno hektaro surenkamas alyvuogių derliaus kiekis negali viršyti 9 000 kg, o giraitėse, kuriose auga skirtingų veislių alyvmedžiai, vidutinis iš vieno medžio surenkamas derliaus kiekis negali viršyti 50 kg.“

Šis pakeitimas padarytas atsižvelgiant į tai, kad reikia pridėti iš vieno medžio surenkamo derliaus pamatinę vertę, siekiant geriau atsižvelgti į tai, kad geografinėje gamybos vietovėje labai paplitusios alyvmedžių giraitės, kuriose auga skirtingų veislių alyvmedžiai.

4 straipsnio 4 dalis iš dalies pakeista, leistiną 20 proc. derliaus nuokrypį padidinant iki 22 proc.

Dabartinė formuluotė

„Net ir labai palankiais metais derlius turi būti kruopščiai perrenkamas, o bendras derliaus kiekis neturi viršyti pirmiau nurodytų didžiausių leistinų kiekių daugiau kaip 20 proc.“

keičiama taip:

„Net ir ypač palankiais metais derlius turi būti kruopščiai perrenkamas, o bendras derliaus kiekis neturi viršyti pirmiau nurodytų didžiausių leistinų kiekių daugiau kaip 22 proc.“

Dėl šiuo metu nustatytoje geografinėje vietovėje vykstančių klimato pokyčių labai pakilo vidutinė žiemos temperatūra, o pavasarį ir vasarą iškrenta daugiau kritulių. Šie veiksniai daro vis didesnį poveikį alyvmedžių auginimo sektoriui ir yra pastebimas nenuoseklumas, susijęs su derliaus kiekiu, – kai kuriais metais derlius būna gerokai mažesnis už vidutinį, o kitais – didelis.

Atsižvelgdami į tai, siūlome padidinti leistiną 20 proc. nuokrypį iki 22 proc., kad ypač palankiais metais aliejų būtų galima spausti ir iš didžiausią pamatinę vertę viršijančio derliaus.

4 straipsnio 5 dalis buvo iš dalies pakeista, derliaus nuėmimo laikotarpį susiejant su nokimo laikotarpio pradžia, o ne data.

Dabartinė formuluotė

„Alyvuogių derlius nuimamas nuo kiekvienų metų spalio 20 d. iki gruodžio 10 d.“

keičiama taip:

„Alyvuogių derlius nuimamas nuo nokimo laikotarpio pradžios iki kiekvienų metų gruodžio 10 d.“

Derliaus nuėmimo laikotarpis buvo iš dalies pakeistas, nes pastaraisiais metais tapo aišku, kad dėl klimato kaitos vaisiai sunoksta greičiau, o šis faktas turi didelės įtakos nustatant derliaus nuėmimo laikotarpį. Tai labai svarbu kokybės požiūriu, atsižvelgiant tiek į alyvuogių savybes (pvz., sveikumą), tiek į išgaunamo aliejaus savybes (turi daugiau fenolių).

Dėl šios priežasties derliaus nuėmimo laikotarpio pradžią geriau yra sieti su regimuoju rodikliu, t. y. su alyvuogių nokimo laikotarpio pradžia, o ši kiekvienais metais priklauso nuo oro sąlygų. Šis sprendimas yra tinkamesnis siekiant užtikrinti bendrą išgaunamo aliejaus kokybę.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad dviejų pagrindinių į SKVN „Aprutino Pescarese“ specifikaciją įtrauktų veislių „Leccino“ ir „Dritta“ alyvuogės atitinkamai sunoksta anksti ir vidutiniškai anksti, todėl būtina lanksčiau apibrėžti derliaus nuėmimo laikotarpio pradžią.

5.5. Ryšys su geografine vietove

—	Pridėtas straipsnis apie ryšį su geografine vietove, kuris nebuvo įtrauktas į galiojančią specifikaciją, bet yra įtrauktas į santrauką.

Taigi į straipsnį dėl ryšio su geografine vietove įtraukti elementai atitinka santraukos d, e ir f punktus, kurių turinys pateiktas įregistravimui naudojamoje byloje esančiame dokumente „Relazione Tecnica e Storica della D.O.P. Aprutino Pescarese“ („SKVN „Aprutino Pescarese“ techninių ir istorinių duomenų ataskaita“). Šis punktas taip pat papildytas informacija, kuria įrodomas produkto specifinių savybių ryšys su geografine vietove.

Naujas straipsnis išdėstytas taip:

„10 straipsnis

Ryšys su vietove

Peskaros provincijoje alyvuogės auginamos nuo seno – tai patvirtina istoriniai Romos imperijos laikų duomenys. Alyvuogių auginimas vaizduojamas ant daugelio senų šeimų herbų, kuriuose pavaizduotas arba alyvmedis, arba viena jo šakelė.

Alyvmedžių auginimas yra neatsiejama regiono istorijos, kraštovaizdžio ir ekonomikos dalis. Taip pat reikėtų pažymėti, kad svarbus šių laikų įrodymas, jog Peskaros provincijoje auginti alyvmedžiai, randamas Gabriele’iaus D’Annunzio literatūros kūriniuose.

Ypač grynam alyvuogių aliejui suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda nagrinėjamoje vietovėje grindžiama ne tik tvirta alyvmedžių auginimo tradicija, bet ir plačiai paplitusiu įsitikinimu, kad aliejus yra Peskaros provincijos kulinarinių tradicijų pagrindas.

Istoriškai visa teritorija iš pradžių buvo vadinama Aprutijumi, vėliau – Aprutina. Iš šio pavadinimo kildinamas pasirinktas pavadinimas „Aprutino“.

Be to, šią ilgametę alyvmedžių auginimo tradiciją vietovėje lemia natūraliam medžių augimui palankios dirvožemio ir klimato sąlygos.

Vos už kelių kilometrų nuo pakrantės esančios nuožulnios kalvos puikiai tinka šiai kultūrai augti. Auginant alyvmedžius vietovėje sukurta tarpusavio mainų ir socialinių, kultūrinių bei ekonominių ryšių sistema (pvz., festivaliai, bendros gamintojų parodos ir glaudžiai bendradarbiaujančios aliejaus spaudyklos), kuri padeda plėtoti vertingą ir naudingą veiklą.

Ypač gryno SKVN „Aprutino Pescarese“ žymimo aliejaus gamybos vietovė vos keliasdešimt kilometrų driekiasi nuo kalvotos pakrantės šlaitų iki aukščiausių priekalnių krašto gilumoje. Tai – tipiškas alyvmedžių giraičių kraštovaizdis, atsižvelgiant į kintančią jo struktūrą ir susidarymo ypatybes.

Dirvožemis krašto gilumoje esančiose vietovėse, kalvotose vietovėse ir pakrantės ruože skiriasi. Priekalnių vietovėse taip pat yra kalkinio dirvožemio, kuris susidarė mezozojaus eros ir, daugiausia, kreidos periodo laikotarpiais skylant itin pralaidžioms klintims, kurios sudaro Apeninų kalnų pagrindą. Dirvožemis paprastai būna rupus, negilus, nederlingas. Pagrindinėje kalvotoje teritorijoje, kurios aukštesnės dalies pagrindą sudaro mergelis ir mioceno epochos molio dariniai, o žemesnės – plioceno epochos dariniai, vyrauja vidutinio derlingumo standus dirvožemis, kuriame, priklausomai nuo vietovės, randama molingų klinčių, kompaktiško molio, gruntinių klinčių ir smiltainio. Galiausiai, siaurame pakrantės ruože ir slėniuose vyrauja smėlingas ir silikatinio molio dirvožemis. Jis gilus, vidutinio tankumo, šviežias ir labai derlingas.

Prie šio kraštovaizdžio sąlygų prisitaikė ir čia išsivystė daug alyvmedžių veislių, o svarbiausios ir labiausiai paplitusios yra krašto gilumoje augančios veislės „Leccino“ ir „Toccolana“ ir ant atvirų pakrantės kalvų auganti veislė „Dritta“. Todėl šių trijų veislių alyvmedžiai yra pagrindiniai SKVN „Aprutino Pescarese“ žymimo aliejaus gamybos žaliavų šaltiniai.

Pakrantės klimato sąlygos taip pat skiriasi nuo klimato sąlygų krašto gilumoje esančiose priekalnėse, kur žiemą būna šalčiau. Vidutinė metinė temperatūra čia siekia apie 13,5 °C, o kalvotose ir pakrantės vietovėse, kur klimato sąlygos yra šiek tiek švelnesnės, vidutinė metinė temperatūra yra apie 14,8 °C. Tokios gana švelnios klimato sąlygos yra mažiau palankios sočiųjų riebalų rūgščių sintezei, palyginti su oleino rūgštimi ir kitomis nesočiosiomis rūgštimis. Todėl oleino rūgšties kiekis sudaro daugiau kaip 75 proc. bendro rūgšties kiekio. Kalbant apie metinį kritulių kiekį, gana daug kritulių iškrenta pavasarį. Vasara paprastai būna labai sausa, liūčių pasitaiko tik retkarčiais. Daugiausia kritulių iškrenta vėlyvą rudenį ir vasario–balandžio mėn. Vidutinis metinis kritulių kiekis yra maždaug 700 mm. Todėl „Toccolana“ ir „Dritta“ veislių alyvuogėse susidaro didelis fenolių kiekis, o „Leccino“ veislės alyvuogėse fenolių kiekis gerokai viršija 100 mg/kg.“

5.6. Ženklinimas

Iš dalies pakeistas 7 straipsnis dėl pavadinimo ir pateikimo.

Išbraukiama 3 dalis:

„Vis dėlto leidžiama naudoti vardus, įmonių pavadinimus ir individualius prekių ženklus, jei jie nėra giriamojo pobūdžio ir jei jais pirkėjas neklaidinamas dėl geografinių pavadinimų, ypač kai nurodomi aliejaus, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, gamybos vietovių geografiniai pavadinimai.“

Šią dalį buvo nuspręsta išbraukti, nes bėgant metams tiek gamintojams, tiek kontrolės įstaigai iškilo daug problemų dėl jos aiškinimo.

Įtraukta konkreti pastraipa dėl neprivalomo kokybės termino „kalnų produktas“ vartojimo etiketėse.

Minėtoje pastraipoje nurodyta:

„Remiantis Reglamento (ES) Nr. 665/2014 4 straipsniu, terminą „kalnų produktas“ galima vartoti ženklinant reikalavimus atitinkančiose teritorijose.“

5.7. Kita

Panaikintas gamintojams taikytas reikalavimas aliejų išpilstyti į nurodytos talpos tarą, pagamintą iš nurodytų medžiagų.

Dabartinė formuluotė

„Vartoti skirtą ypač gryną alyvuogių aliejų „Aprutino Pescarese“ privaloma išpilstyti į stiklines arba metalines talpas, kurių didžiausias leistinas tūris – 5 litrai.“

keičiama taip:

„Vartoti skirtą ypač gryną alyvuogių aliejų „Aprutino Pescarese“ galima išpilstyti į bet kokios rūšies talpas, leidžiamas naudoti pagal galiojančius teisės aktus, kurių didžiausias leistinas tūris – 5 litrai.“

Šis pakeitimas padarytas atsižvelgiant į tai, kad gamintojai, rinkdamiesi savo naudojamos talpos rūšį, turi prisitaikyti prie rinkos reikalavimų.

—

Įterpiamas straipsnis dėl patikrų, kurio nėra galiojančioje specifikacijoje. Jis išdėstomas taip:

„9 straipsnis

Patikros

Produkto atitiktį specifikacijai tikrina kontrolės įstaiga pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 nuostatas.

Produkto atitikties specifikacijai patikras vykdo Peskaros prekybos, pramonės, amatų ir žemės ūkio rūmai, kurių registruotos buveinės adresas yra Via Conte di Ruvo 2, Peskara, Tel. 085 45361, el. paštas agricoltura@pe.camcom.it, patvirtintas el. pašto adresas cciaa.pescara@pe.legalmail.camcom.it.“

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Aprutino Pescarese“

ES Nr. PDO-IT-1526-AM05 – 2018 m. sausio 15 d.

SKVN (X) SGN ( )

1. Pavadinimas (-ai)

„Aprutino Pescarese“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3. Žemės ūkio produkto ar maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.5. klasė. Aliejus ir riebalai (sviestas, margarinas, aliejus ir kt.)

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Vartoti skirtas ypač grynas alyvuogių aliejus „Aprutino Pescarese“, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, privalo turėti šias savybes:

—	spalva – nuo žalios iki geltonos;

—

juslinis vertinimas (degustuotojų grupės bandymas) –

—	mažo arba vidutinio stiprumo vaisių pojūtis (mediana – nuo 0,0 iki ≤ 6,0) su žoliniais žalių migdolų ir (arba) artišokų ir (arba) pomidorų aromatais ir (arba) poskoniais;

—	lengvai arba vidutiniškai kartus (mediana – nuo 0,0 iki ≤ 6,0);

—	lengvai arba vidutiniškai aštrus (mediana – nuo 0,0 iki ≤ 6,0);

—	defektų nebuvimas (mediana = 0,0);

—	laisvųjų rūgščių kiekis, išreikštas oleino rūgštimi – ne didesnis kaip 0,6 proc. masės;

—	peroksidų skaičius – ≤ 12 mekv. O2/kg;

—	K270 – ≤ 0,17;

—	oleino rūgštis – 68,00–83,00 proc.;

—	fenoliai (išreikšti mg/kg tirozolio) – ≥ 100 mg/kg.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

SKVN „Aprutino Pescarese“ žymimas aliejus turi būti spaudžiamas iš „Dritta“, „Leccino“ ir „Toccolana“ veislių alyvmedžių, kurie alyvmedžių giraitėse atskirai arba kartu sudaro ne mažiau kaip 80 proc. medžių, vaisių.

Alyvmedžių giraitėse gali augti kitų veislių alyvmedžiai, jei jie sudaro ne daugiau kaip 20 proc. visų alyvmedžių.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi gamybos proceso etapai, t. y. auginimas, derliaus nuėmimas ir aliejaus spaudimas, turi būti vykdomi nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

SKVN „Aprutino Pescarese“ žymimas aliejus visada turi būti išpilstomas 4 punkte nurodytoje vietovėje. Taip išsaugomos juslinės ir kokybinės produkto savybės.

Iš tiesų, kad būtų išsaugotos aliejaus savybės, jis neturi būti veikiamas staigių temperatūros pokyčių ir turi būti laikomas ramybės būsenoje, aplinkoje be deguonies, kad galėtų natūraliai nusistovėti ir (arba) kad galėtų vykti natūrali filtracija; prieš išpilstymą aliejus neturėtų būti judinamas ir gabenamas, kad kuo mažiau oksiduotųsi. Šios sąlygos produkto kilmės vietovėje yra užtikrinamos iki pat gamybos proceso pabaigos, o tai leidžia išsaugoti aliejaus juslines savybes.

SKVN „Aprutino Pescarese“ žymimas aliejus gali būti parduodamas vartoti tik tinkamai išpilstytas.

Vartoti skirtą ypač gryną alyvuogių aliejų „Aprutino Pescarese“ galima išpilstyti į bet kokios rūšies talpas, leidžiamas naudoti pagal galiojančius teisės aktus, kurių didžiausias leistinas tūris – 5 litrai.

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Draudžiama pridėti bet kokius kitus aprašomuosius žodžius, kurie aiškiai nenurodyti „Aprutino Pescarese“ specifikacijoje, įskaitant tokius būdvardžius: fine („rafinuotas“), scelto („išskirtinis“), selezionato („rinktinis“), superiore („aukštos kokybės“) arba genuino („tikras“).

Draudžiama naudoti papildomas geografines nuorodas arba geografinę ar topografinę informaciją, kuria nurodomos gamybos vietovės savivaldybės, mažesni administraciniai savivaldybių vienetai arba geografinės vietovės.

Remiantis Reglamento (ES) Nr. 665/2014 4 straipsniu, terminą „kalnų produktas“ galima vartoti ženklinant reikalavimus atitinkančiose teritorijose.

Įmonių, žemių ir ūkių pavadinimus ir nuorodas į gamybos vietovės aliejaus gamybos ūkius, jų asociacijas ar įmones, kuriose buvo išpilstytas aliejus, galima pateikti tik tuo atveju, jei aliejus pagamintas iš alyvuogių, surinktų tik konkrečiai įmonei priklausančiose alyvmedžių giraitėse.

Saugomos kilmės vietos nuorodos „Aprutino Pescarese“ pavadinimas turi būti nurodytas etiketėje aiškiai įskaitomomis ir nenutrinamomis raidėmis, kurių spalva labai skiriasi nuo etiketės spalvos, kad jį būtų galima aiškiai išskirti iš kitos etiketėje pateikiamos informacijos.

Etiketėje privaloma nurodyti alyvuogių, iš kurių išspaustas aliejus, derliaus metus.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Ypač grynam SKVN „Aprutino Pescarese“ žymimam alyvuogių aliejui gaminti skirtos alyvuogės turi būti auginamos Peskaros provincijos teritorijoje, tinkamoje šioje specifikacijoje nustatytų savybių ir kokybės aliejui gaminti.

Ši vietovė apima visą administracinę teritoriją, kurią sudaro šios Peskaros provincijos savivaldybės: Abbateggio, Alanno, Bolognano, Brittoli, Bussi sul Tirino, Caramanico Terme, Castiglione a Casauria, Cappelle sul Tavo, Carpineto della Nora, Catignano, Cepagatti, Città S.Angelo, Civitaquana, Civitella Casanova, Collecorvino, Corvara, Cugnoli, Elice, Farindola, Lettomanoppello, Loreto Aprutino, Manoppello, Montebello di Bertona, Montesilvano, Moscufo, Nocciano, Penne, Pescara, Pescosansonesco, Pianella, Picciano, Pietranico, Popoli, Roccamorice, Rosciano, S. Valentino in Abruzzo Citeriore, Salle, Sant’Eufemia a Maiella, Scafa, Serramonacesca, Spoltore, Tocco da Casauria, Torre de’ Passeri, Turrivalignani, Vicoli, Villa Celiera.

5. Ryšys su geografine vietove

Peskaros provincijoje alyvuogės auginamos nuo senų laikų – tai patvirtina istoriniai Romos imperijos laikų duomenys. Alyvuogių auginimas vaizduojamas ant daugelio senų šeimų herbų, kuriuose pavaizduotas arba alyvmedis, arba viena jo šakelė.

Istoriškai visa ši teritorija iš pradžių buvo vadinama Aprutijumi, vėliau – Aprutina. Iš šio pavadinimo kildinamas pasirinktas pavadinimas „Aprutino“.

Be to, šią ilgametę alyvmedžių auginimo tradiciją vietovėje lemia natūraliam medžių augimui palankios dirvožemio ir klimato sąlygos.

Vos už kelių kilometrų nuo pakrantės plytinčios nuožulnios kalvos puikiai tinka šiai kultūrai augti. Auginant alyvmedžius vietovėje sukurta tarpusavio mainų ir socialinių, kultūrinių bei ekonominių ryšių sistema (pvz., festivaliai, bendros gamintojų parodos ir glaudžiai bendradarbiaujančios aliejaus spaudyklos), kuri padeda plėtoti vertingą ir naudingą veiklą.

Ypač gryno aliejaus „Aprutino Pescarese“ (SKVN) gamybos vietovė vos keliasdešimt kilometrų driekiasi nuo kalvotos pakrantės šlaitų iki aukščiausių priekalnių krašto gilumoje. Tai – tipiškas alyvmedžių giraičių kraštovaizdis, atsižvelgiant į kintančią jo struktūrą ir susidarymo ypatybes.

Dirvožemis krašto gilumoje esančiose vietovėse, kalvotose vietovėse ir pakrantės ruože skiriasi. Priekalnių vietovėse taip pat yra kalkinio dirvožemio, kuris susidarė mezozojaus ir, daugiausia, kreidos laikotarpiu skylant itin pralaidžioms klintims, kurios sudaro Apeninų kalnų pagrindą. Dirvožemis paprastai būna rupus, negilus, nederlingas. Pagrindinėje kalvotoje teritorijoje, kurios aukštesnės dalies pagrindą sudaro mergelis ir mioceno epochos molio dariniai, o žemesnės – plioceno epochos dariniai, vyrauja vidutinio derlingumo standus dirvožemis, kuriame, priklausomai nuo vietovės, randama molingų klinčių, kompaktiško molio, gruntinių klinčių ir smiltainio. Galiausiai, siaurame pakrantės ruože ir slėniuose vyrauja smėlingas ir silikatinio molio dirvožemis, kuris yra gilus, vidutinio tankumo, šviežias ir labai derlingas.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335

arba

tiesiogiai Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos interneto svetainėje (www.politicheagricole.it), ekrano dešinėje viršuje spaudžiant nuorodą „Prodotti DOP IGP“ (SKVN, SGN nuorodomis žymimi produktai), po to ekrano kairėje – „Prodotti DOP IGP STG“ (SKVN, SGN, GTG nuorodomis žymimi produktai) ir galiausiai – „Disciplinari di Produzione all’esame dell’UE“ (ES nagrinėjamos produktų specifikacijos).

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 44

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	63 metai 2020m. vasario 10d.

Turinys		Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2020/C 44/01	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.9594 — CMA CGM/CIMC Neocontainer/JV) ( 1 )	1
2020/C 44/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.9593 — PTT GC/ALPLA TH/JV) ( 1 )	2
2020/C 44/03	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.9693 — Liberty/Aleris Divestment Business) ( 1 )	3

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2020/C 44/04	2020 m. vasario 7 d. Euro kursas	4

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,0969
JPY	Japonijos jena	120,51
DKK	Danijos krona	7,4724
GBP	Svaras sterlingas	0,84720
SEK	Švedijos krona	10,5455
CHF	Šveicarijos frankas	1,0705
ISK	Islandijos krona	137,90
NOK	Norvegijos krona	10,1673
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,030
HUF	Vengrijos forintas	338,15
PLN	Lenkijos zlotas	4,2653
RON	Rumunijos lėja	4,7613
TRY	Turkijos lira	6,5688
AUD	Australijos doleris	1,6417
CAD	Kanados doleris	1,4604
HKD	Honkongo doleris	8,5168
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7094
SGD	Singapūro doleris	1,5255
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 309,78
ZAR	Pietų Afrikos randas	16,4204
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,6711
HRK	Kroatijos kuna	7,4550
IDR	Indonezijos rupija	15 063,25
MYR	Malaizijos ringitas	4,5412
PHP	Filipinų pesas	55,816
RUB	Rusijos rublis	70,0203
THB	Tailando batas	34,333
BRL	Brazilijos realas	4,7078
MXN	Meksikos pesas	20,5281
INR	Indijos rupija	78,3625

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2020/C 44/05	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.9713 — EQT/Recover) Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	5
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2020/C 44/06	Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal 2018 m. spalio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal 2018 m. spalio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33	7
2020/C 44/07	Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis	15
2020/C 44/08	Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis	23
2020/C 44/09	Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas paga. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis	29
2020/C 44/10	Produkto specifikacijos reikšmingo pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	37


	(1) Tekstas svarbus EEE.